kéikti, -ia, -ė
1. tr., intr. SD295, B, R, Mž435, K, M minėti ką piktais, negražiais žodžiais, plūsti: Lietuvių tauta amžiais keiks fašistinę priespaudą, fašistų vykdytas nekaltų žmonių žudynes A.Vencl. Dabar nebe toks jis buvo, o piktas ir keikiąs P.Cvir. Kai įpyksta, tai jau kéikia susiriesdamas Alk. A tu, žemės gumbas, sako kéikdamas J. Tie vyrai galės kéikti prakeiksmais J. Ne vienas perkūnais, velniais keikė Žem. Pats kaltas būdamas, kaip tu gali keikti! J.Jabl. Keikia, kaip lytus lyna Slnt. Tegu taũ kéikia, bet tu kito nekéik Ds. Keik, nekeik – nepamačys LMD. Senis prakeiksmu kéikia savo sūnų Alk. Tinginiai vyrai visų bobų keikiami Br. Nekeikant reik keikti, matant, kaip verda naminę Šts. Amtmons kéikė taip, kad man plaukai pasišiaušė K.Donel. Žinom juk visi, kaip ponai kéikdami rėkia K.Donel. Man regis, kai kurie keiks mane, kam teisybę rašiau Blv. Ar tad ir tu nori mane keikti ir bliuznyti? P. Ir nuo tos dienos gyventojai tą keikiamąjį seniau kalną praminė garbės ir laimės vieta J.Bil. Keikiamų, plūstamų žodžių ir mes turime nemaža J.Jabl. Kam jie rašo mokslo keikiamus (kuriais mokslą keikia) straipsnius? J.Jabl. Idant per jos vardą nekeiktumbim Vln11. Nekalbėsi piktai arba nekeiksi DP191.
^ Jei snausdamas sėsi, keikdamas pjausi Sim. Keikiamas ožys tunka ST541. Kelią pametęs, takelį keikia LMD.
| refl.: Pats kéikias ir kitus kéikia Ds. Nesikéik, kalbėk geruoju Ds. Keikias ir bobos, negi jos šventos Kpr.
^ Keikiasi ne supykęs – keikiasi išdykęs PPr96.
2. tr. keiksmu linkėti kam blogo: Keikte prakeikė Elzbietos pasielgimą rš.
3. refl. tvirtinti, prisiekti: Aš keikuos tau, jog pirmiaus liuosas gyvybą muno išžiosiu S.Dauk. Timučinas keikės, jog su savo kareiviais laime ir nelaime iki paskuojo lašelio savo kraujo dalysis S.Dauk. Tada pradėjo keiktis ir prisiegotis, jog nepažino žmogaus GNMt26,74.
apkéikti tr. piktais žodžiais išvadinti, apiplūsti: Apibarė, apkéikė Alk. Kur mane sykį apkéikė, aš ten daugiau neperku Alk. Aš, kai užsiuntu, tai apkéikiu juos visus Skr.
| refl.: Juk čia jau nebebuvo broliai ir seserys, o svetimi, kurie ir apsikeikdavo, ir apsikuldavo I.Simon. Apsikeikdami išpuolė iš jaujos rš. Noras pasigerti, užmiršti tą apsikeikusią bobą rš.
atkéikti
1. tr. panaikinti užkeikimą ar prakeikimą, atburti, atžavėti: Tam piliakalny prakeikdavo ir atkéikdavo Plk. Kodėl neiškasi tų pinigų? – Užkeikti. – Atkéik Dglš.
2. refl. atsakyti su keiksmu: Latviai atsikeikė, kad tai esanti netiesa B.Sruog.
įkéikti intr. mokėti, įstengti keikti: Ir įkeikia gi jie rš.
iškéikti tr.
1. piktais žodžiais išvadinti, išplūsti: Jis mane iškéikia, išrėkia, neturiu nė ką sakyt Gs. Boba iškeikė mušeklį ant rinkos J. Iškéikė anas mus iš sliedų̃ (labai smarkiai) Arm.
2. refl. iki valios keikti: Išsikéikia, išsirėkia [vyras], paskui vėl ramus Gs. Žmogus išsikeikė ir nuėjo rš. Čikas mintyse išsikeikė rš. O velnias geras tam, kad, bėdoj būdamas, vargą kęsdamas, gali jo vardu išsikeikti I.Simon.
3. prakeikti: Visi kaip vienas skubinos prie iškeiktojo kalno pažiūrėtų J.Bil. Tėvas iškéikė savo dukteris Tvr. Duoda kąsnelį duonos, ir tas iškeiktas Kb.
| refl. tr.: Kito neiškéiksi, o tik saũ (save) pats išsikéiksi Ds.
4. P bažn. atskirti nuo bažnyčios, ekskomunikuoti: Kurie išsivadina muštynių, esti iškeikti iš viernųjų draugystės A.Baran. Jo raštai buvo iškeikti rš. Sunkus daiktas yra būt ižkeiktu arba išmestu ižg draugės žmonių DP234.
nukéikti
1. intr. sukeikti: Nebijok, ir jis nukéikia Alk. Ir jis va girdėjo, kai nukeikė kaimynas Bgt. Tu šiokia, tokia! – nukeikė skruzdėlę Jurgiukas rš.
| refl.: Nusikéiki, ir lengviau pasdaro Ds. Nusikeikiau tiktai ir paleidau jį iš nagų rš.
2. tr. išplūsti: Senutė dar kartą nukeikė visas naująsias madas rš.
pakéikti
1. intr. sukeikti: Tūlą sykį pakeikiau J. Tada paėmė ana juos ir pakeikė: „Kad jūs nigdi daugiau neaugtute!“ SI10.
| refl.: Anas par visą savo gyvenimą nepaskeikė nė vieno karto BsPII205. Raižė raižė, pasikeikdamas kojomis spardė Žem. Kad aš paskeiktáu astankiniu žodžiu! Lp.
2. tr. pabarti keikiantis: Pakeikė katę Skp.
| refl.: Gavo gerokai pasikeikti Vaižg.
prakéikti
1. tr. pasmerkti keiksmu: Prakeikime karus! sp. Našlė tada pradėjo savo sūnus keikt ir prakéikė BM182. Nuo tų ponų prakeiktųjų kur mes beišbėgsme? A.Strazd. Tuos runkelius ko neprakéikiau Brt. Prakéikiau gyvą Ds. Sako, kad tėvai savo vaiką prakeikti gali Dkš. Bernužėli tu mano, galiu tave prakéikti su dviem trimi žodeliais (d.) Mrj. Tėvas ją (dukterį) kasžin už ką prakeikė, užpykęs ant jos BsMtI155. O prakeikta tokia mandrybė! P. Esi ant amžių prakeiktas P. Ateik dabar, pramikeik juos Ch123. Tesi prakeiktos visos nuodėmės DP184. O prakeiktieg tatai kiemai, kurie mus nuog anų amžinų butų ir palačių Viešpaties atatraukinėja DP353. Tas prakéiktasis godas yra tikrai šaknimi viso pikto DP126. O nelaimūs erškėčiai nuodėmių mūsų, kuriuos pagimdė prakeiktoji žemė širdies mūsų DP170.
| Laimė, kad gyvulys nesupranta savo prakeiktos (nelaimingos, baisios) dalies Blv. Visiem ateina ta prakéikta senatvė Alvt. Daiktas prakeiktas R52. Švariai išrausiu usnį tą prakeiktą T.Tilv. Negausi paskolinti nė prakeikto grašio (nieko) rš. Ponas davė jam rykščių, kiek tik jo prakeikta širdis velijo BsPIII9.
prakeiktai̇̃ adv.: Tõlie prakeiktai̇̃ KlvrŽ. Aš prakeiktai̇̃ gėriau, o ans dar prakeikčiau Šts. Ir šaudo prakeiktai! B.Sruog.
prakeiktinai̇̃ adv.: Prakeiktinai keikia ana J. Prakeiktinai̇̃ (labai) keika Šv.
| refl. tr., intr.: Priešai patys prasikeiks rš. Iš didelės bagotystės pats saũ praskéikia Sld. An galo tas diedas prasikeikė BsV308.
2. refl. daug keikti: Prasikéikiau, lig molynę apariau Ds. Su tokiu kelmu gyvendama, vis tiek prasikeiksi rš. Taip, ar girdit, kaip tas neprietelius prasikéikė K.Donel.
3. tr. užburti, užkeikti: Pakliuvo in tokį prakeiktą dvarą (ps.) LTI164.
4. refl. keiksmu prisiekti: Tada pradėjo Petras prasikeikti ir pasibažyti BPI373. Pradėjo tada prasikeikti ir prisiegot BtMt26,74.
prikéikti tr. daug keikti: Prikéikiau visus pašalius Šts.
| refl.: Kiek mes priskéikėm! Lp. Gana prisikeikia visi kiti rš. Tiek prisidarbavus, prisikeikus ir prisivalgius, snaudulys pats vertė ant šono Vaižg.
sukéikti intr. ištarti keikimą: Šeimininkas sukeikė ir pradėjo ūdyti merginą rš. Kas sukeikia ant ugnies, tas kada nonts (nors) burną ir liežuvį išpliks Vdk.
| refl.: Makaras susikeikęs nuėjo paskui jį rš.
užkéikti
1. intr. sukeikti: Stepas šnekėjo, plūdo, ant galo, smagiai užkeikęs, nusispjovė rš. Pajutęs, kad jau nėr pačios, net užkeikė ant Jono BsMtII188. Kad užkei̇̃ks, tai nusigąsi Vl. Žmogus … iš džiaugsmo net užkeikė BsMtII8.
2. tr. užburti, užkalbėti: Pasklido gandas, kad ne paprasta vinkšna auga ant Pociaus ir Dociaus ežios, bet užkeikta J.Balt. Vienas žmogus užkéikė pinigus Ėr. Jos broliai buvo užkeikti – paversti arkliais Pn. Mane motina užkeikė Rm. Senovės žmonės, užkasę žemėn, pinigus užkeikdavę K.Būg. Aš išlėkdama ir užkeikdamà tėvelio didį dvarą Rdm. Iškasė užkéiktus pinigus Ds. Nusipasakojo, kad ją kokia ragana užkeikė BsMtII48. Sūnų ažkeikė, kad virstų ąžuolan BM457. Dukterį gi ažkéikė epušėn BM457. Rado po žeme užkeiktą dvarą BsMtI80. Užkeikta mergaitė Rd. Jus užkeikiu nūnai – virskit medžiais žaliais! S.Nėr.
| Šiaip čia nebuvo nė užkeikto (jokio) gyvenimo Slč.
užkeiktai̇̃ adv.: Jis ir vėl paliko toks, koks anksčiau buvo: užkeiktai (labai) tylus ir užsidaręs rš.
3. refl. keiksmu prisiekti: Užsikeikė, jog nė vienam gyvybos kryžeiviui nepaliks S.Dauk. Užsikeikė visi pirma mirti toj vietoj ar kryžeivius veikti S.Dauk. Susirinko … ir užsikeikėsi nei valgyt, nei gert, ik Povilą užmušią NTApD23,12. Užsikeikė nedovanoti Lnkv.

klausýti, klaũso, klaũsė intr. K; SD343,279, R, BPII157, M
1. naudotis klausa, stengtis išgirsti: Klausykite visi, kurie ausis dar turit! V.Mont. Ir svajočiau, ir klausyčiau, kaip dejuoja, verkia vėjas S.Nėr. Dabulis nė klausyti nenorėjo tokių kalbų P.Cvir. Kur tik klausai, vis linksma: šlama, ūžia, siaudžia! A.Baran. Važiuoja per tiltą, – ugi klauso, kad po tiltu vaitoja žmogus BsMtII66. Klaũsai, ar jau jūs išsikūlėt? Jnšk. Klaũsai, ar nematei kirvio? Ėr. Klaũsai, draugas! Aps. [Jis manęs] rūstum veidu klaũsė A.Baran. Jo kalbų klausýk, bet kitam nesakyk Mlt. Žmogelis mėgino teisintis grūstuvo neradęs, bet karalius nė klausyti jo neklausė (ps.) J.Balč. Klausýkit, ką pasakysiu! J.Jabl. Ir prijojau žalią girią, paukšteliai sučiulbo: nė man joti, nė sustoti, nė klausyt paukštelių JV1078. Dabar teklausė žalio vario būgnelių LB64. O taipo klausykiame Mž96. Važinėdamos po miestelius ir sodas, kas diena sakė žemaitiškai pamokslus ir klausė žmonių išpažinimo nusidėjimų M.Valanč. Kas turi ausis ant klausymo, teklausai Ev. Klausykimėg, ką kalba ant Viešpaties SPII132. Susieidavo klausytų anų šventų žodžių jo MP183. Rado jį bažnyčioje besėdintį vidurėje daktarų, beklausantį jų ir beklausiantį juos DP63. Klausomasis nervas (girdimasis nervas) anat. nervus acusticus EncIV1025. Klausomųjų kauliukų (ossicula auditus) neurozė rš. Klausomoji kriauklė (telefono ragelis) VĮ. Klausomasis kambarys (priimamasis kambarys) LL169.
| prk.: Ir toli plaukia tolimoji dainelė tyruoju lauku, kur smėlis jos tik klauso V.Krėv.
^ Daug klausyk, maž kalbėk B. Klauso net liežuvį iškišęs (labai) Pnd. Klauso net liežuvį paklojus LTR(Ds). Reikia ausim klausýt, ne pilvu Ds. Ar pilvu klausai, kad negirdi?! Krk. Klauso kaip su nugara (negirdi) Rm. Yra ko klausyt, nėra ko kitam pasakyt Pnd. Beklausydamas klausyk, bet liežuvį už dantų laikyk (neišplepėk, ką išgirdęs) Vs. Kaip skaitys, taip ir klausys Sim. Kai sako, klausyk, ale kišenėn nedėk (netikėk) Ds. Jo klausýt, paklausyt, bet tikėt nėra ką Skr. Vienas tyli, kitas klauso (apie nekalbius žmones) Kp. Tankiai šaukojančio nėkas neklauso VP46.
| refl.: Klausykis, kaip dainiuo[ja] Slnt. Kur jūsų paukščiai, paukšteliai, paukštytės, katrų čilbančių taip ramu klausytis?! A.Baran. Klausykis, maž tekalbėk, ne visims tikėk, būsi išmintingu VP24. Užsimerkęs tvylo, klaũsos, ką mes šnekame J.
| prk.: Didžiojo rašytojo drąsaus balso klausėsi visa pažangioji žmonija sp. Laikas leka, neklaũsos nė biškio (nesustodamas, nepalaukdamas) Lkv.
^ Klausos liežuvį pasidėjęs (labai klausosi) Sln. Klausaus ausis ištempęs Žem. Klausėsi ausis išpūtęs, bet, kai išgirdo, net ir nosis prilipo (nusiminė, ką nemalonų išgirdęs) Šv. Klausos kaip senų pasakų (nenoromis) Sim.
2. kreipti dėmesį, reaguoti; patikėti: Ką jis papaisto, tai nereikia klausyt Antš. Nereikia klausýt, ką kiti sako Klvr. Neklausýk, mergele, ką bernelis kalba (d.) Plm.
^ Visų vėjų neklausyk Šll. Neklausyk kožno vėjo pūtimo Sln. Tarybinė vyriausybė ir komunistų partija atidžiai klauso darbo liaudies masių balso (sov.) sp.
3. dalyvauti paskaitose, pamokose: Studentai klausys paskaitų šešiose erdviose ir šviesiose auditorijose sp. Kurie iš klausomų dalykų jį labiausiai domino, galima spręsti iš jo skaitytų universiteto bibliotekoje knygų rš.
4. refl. sutikti, susiderinti: Tėvas su vaikais nesiklaũso Rm.
5. vykdyti kieno įsakymą, paliepimą, norą, valią, paklusti kam: Pasižadėjom visi dirbti ir pirmininko su valdyba klausyti (sov.) J.Balt. Būsi laimingas, jei mano žodžių klausysi S.Dauk. Klausysiu aš bobų, kad jos nesulauktų! rš. Jis nė vieno pradėjo neklausyti Vrb. Būk klaũsanti vaikas (sako mergaitei) Nt. Nėr ko davatkų klausyti Grž. Ketino parplėšti, jei neklausys parnešti … [v]andens BM399(Slnt). Kai neklausys, kumščia į sprandą Gs. Aš jau jo labai klausydavau, tai man šaudyklę padirbo Sdk. Jis paliepimams neklauso KI504. Tam įstatymui visi turi klausyti KII287. Daug jo draugų vėl nuo jo pabėgo, nenorėdami sau lygiam klausyti Jrk. Jau gana klausiau savo matušės, jau reikia klausyt ir anytėlės D94. Dar būsiu pas močiutę, dar klausysiu močiutei RD31. Aš nemokėsiu kareivio klausyt, nė šiaip, nė teip kardužio nušveist JV522. Oi, aš nenorėjau už našlelio eiti, oi, aš nenorėjau našlelio klausyti StnD13. Jauna marti … sakos jau į vargą įpuolusi, būtent todėl, jog jos dieveriai, kurie veža kraitį, neklausantys StnD19(paaiškinim.prie.dainos). Ir turiu dar kitas avis …, ir jos klausys mano balsui NTJn10,16. Norėjos Dievas pažįstamas ir savęs klausomas MT28. Garbink ir klausyk visada tėvą bei motiną tavą Mž388. Klausykiat tų, kurie vyresni yra Mž31. Teklausai tų pačių MP237. Kas jūsų klauso, manęs klauso DP205. Avis teklausai, ką jai tame aukščiausias piemuo daryt liepia DP248.
| prk.: Bartkus bandė pakilti, bet kojos neklausė rš. Savo geidulių neklauso rš. Tarybiniai teisėjai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo (sov.) sp. Sumirkus skripka plyšo ir nustojo klausius (nebegalėjo griežti) V.Kudir. Net gražu žiūrėti, kaip jūs šaudyklė klauso (audžiant) V.Kudir. Rodėsi, kad dalgė ne taip klauso kirtikų, kaip seniau rš. Mano plaukai taip neklaũso, kaip tavo (taip gerai nestovi) Skr.
^ Klausęs senolių negailėsys VP24. Kito klausyk, bet ir savo proto nepamesk Vžns. Kito patarties klausyk, savo proto neapleisk Sim. Jei tėvų neklausysi, šuns barškančios skūros klausysi (grasinama kartuvėmis; esą, vedant karti, šuns odos būgneliu būgnydavę) Pn. Šunies kailio klausysi, kad manęs neklausai LMD. Manęs, tėvo, neklausýstat, tai šunio uodegos klausýstat Dbk. Tavęs klausyk, tai eisi keliu kaip vandeniu LTR. Kas seno neklauso, tas valgo duoną sausą (senųjų patarimų neklausydamas, nemoka praktiškai tvarkytis) LTR. Kas tėvo motinos neklaũso, valgo duoną sausą Slk. Sauso niekas neklaũso (tuščiomis, be dovanų nieko neatliksi) Trgn. Tol klausiáu tėvų, kol žąsino bijojau Šll.
| refl.: Bitės viena kitos klaũsosi Aps.
6. prk. dirbti: Ak, kur dingo Prūsuose barzdota gadynė, kaip slūžauninks dar už menką pinigą klaũsė! K.Donel. Už tą žemės šmotelį tris dienas rugiapjūtėj klausiaũ Slm.
◊ ko klausai̇̃! kur tau! netiesa, taip nėra!: Maniau, kad riebus – ko klausái! Šts.
su avižomi̇̀s klausýti(s) sakoma neišgirdusiam: Klausýk ausim, ne avižom! Pš. Klausyk su ausimis, ne su avižoms! Vkš. Ar avižoms klausai, kad negirdi?! Šll. A su avižoms klausais, ka negirdi?! Ll.
apklausýti
1. tr. klausymu ištirti ką nors: Daktaras tuojau priėjo ir apklausė jų širdis Mš. Gydytojas dar kartą davė man vaistų išgerti, apgraibstė, apklausė A.Vien.
| refl.: Apsiklausiau: visur tyla Šts. Linkiu Tamstai gerai apsiklausyti, kas ką kalba Blv. Karveleli, apsklausýkie, kurian šone gailiai verkia Tvr.
2. refl. Zr klausant apsirikti.
3. intr. klausantis sužinoti: Kad jie ir apklaũso (sužino, kur kas pigiau nusipirkti)! Lp.
| refl.: Apsiklausýk jomarke, ką už arklius bemoka Plt. Apsiklausýsiu kur namelis pirkti Dkšt.
4. refl. ppr. su neiginiu pakęsti, kokį garsą, kalbą, ištverti: [Geriančių po karčemas] paskui keiksmų negalėsi apsiklausyti Žem. Bėdojimas – apsklausyt negalima! Ds. Nėra žinios, kolei būtų dūkęs [Aleksiukas], kad namiegai nebeapsiklausydami nebūtų jam pažadėję diržą Vaižg. Tą patį duoda ir duoda, negalima ir apsiklausýt Alv. Ūžia, terška, pyška, bilda – negalima nė apsiklausýti Ukm. Negal nu tėvo apsiklausýti – ūža ir ūža Užv. Labai daug visokių paukščių – apsiklausýt negali Rgv. Aš negaliu apsiklausyti jūso kalbų Brs. Kad pradės visi spiegti, nė neapsiklausýsi Kp. Vaikai drakojas, cypau[ja], šėlsta – negal apsiklausýti Plt. Negalima buvo apsklausýti rėksmu Ds. Aš negaliu apsiklausyt jų riksmo, net ausis rėžia Prl. Ka kumet treikė[ja] [perkūnija], negal apsiklausyti KlvrŽ. Dreba akyse, neseka apsiklausýt (negali klausyti) Lp. Visi rėka, visi šauka, negaliu nė beapsiklausyti Skd. Aš visko apsiklausiáu: i kiaulių žviegimo, i vaikų bliovimo Slnt. Tylėkit nerėkę visi kartu – nebegaliu apsiklausýti! Š.
atklausýti intr.
1. refl. Š iki valios, lig nebenorint klausyti: Ausys yr atsiklausiusios tų kalbų Dr. Čia visokių dainų atsiklaũsom Skrd. Jausmingos jų (mergelių) dainelės, kad, dieną naktį beklausydamas, neatsiklausytai V.Krėv. Silpnutis negalėjo nei į juos atsižiūrėti, nei jų balselių atsiklausyti rš.
2. atsilyginti darbu už ką, atidirbti: Kad duoda, tai nori, kad ir atklausýtum Trgn. Už arklį reikia atklausyti (atidirbti už arklio paskolinimą) Ėr. Atleisk mergaitę pagrėbti, aš atklausýsiu Ėr. Padaryk man tą malonę, aš atklausysiu (ir tau padirbėsiu atsilygindamas) J.Jabl. Sušelpkite: kai pasveiksiu, atklausýsiu Rk. Geri yr žmonelės: kiek begalėdami visumet mums atklaũso Plt. Būdavo, anas man daržą įdirba, aš jam atklausau Ds. Mes tamstai ar darbu atklausýsma už rugius Užp. Reik atklausýti už žemės sugyvenimą, turiu užverpti Ggr. Kada aš motinytei atlyginsiu, kada atklausýsiu! Jž.
įklausýti
1. tr. nugirsti: Neįklausiaũ, ką šnekėjo Gs.
2. refl. intr., tr. atidžiai, su dėmesiu klausyti; klausantis įsidėmėti: Ėjo atsargiai, apsidairydamas, įsiklausydamas A.Vien. Mes įsiklausėme, kaip tyliai šlama krūmokšnių lapai J.Balt. Dirbantieji vienu tarpu sustojo ir įsiklausė P.Cvir. Jis įtempia ausis, įsiklauso A.Vencl. Gerai įsiklausę, suprato ąžuole esančius Jrk82. Įsiklausýk gerai, gal išgirsi Š. Žalioj girelėj raibs sakalėlis tai gražiai vis čiulbėjo; ir įsiklausė jauna mergelė, staklužėj sėdėdama KlvD238.
| Įsiklausýk šitą dainą [, kad mokėtum] Alk. Įsiklausyk gerai, paskui nežinosi Mrj. Įsiklausýk gerai, ką sako tau J. Buvau ir įsiklausius [dainų], ir teip žinojau (mokėjau) Grl.
išklausýti
1. tr., intr. klausyti iki galo: Grinius išklausė susijaudinusio vaikino J.Dov. Pirma išklausyk mano kalbos, paskum tu sakyk Ėr. Motina, išklausiusi jo prypuolių, tarė M.Valanč. Sodietis, kantriai išklausęs visos skelbėjo tuščios kalbos, tarė Blv. Silpnutis išklausė senelės, pasižadėjo viską padaryti kaip lieptas ir parėjo namo rš. Susijaudinęs išklausiau visą pasaką iki galo rš.
2. tr. pelnyti, laimėti klausant: Klausei̇̃ klausei̇̃, ką gi tu išklausei̇̃?! Š.
3. tr., intr. patenkinti (prašymą): Meldžiantį išklausau R76. Perkūnas išklausė gyvatės Blv. Išklausyk mano vieno prašymo I. Brolis sesę mylėjo ir jos prašymą išklausė MPs. Anys tariasi, jog dėl savo daug kalbėjimo bus išklausyti BtMt6,7. Ižklausys tikrai sūnus motiną, ir tėvas ižklausys sūnų DP626. Nesitikėk tujen toj bėdoj savo Dievo išklausomas SE60. Išklausys visus prašymus ir maldas mūsų MP77. Ižmiklausė šaukiantį maldose KN96. Norisi žmogus išklausoms maldoje BPII101. Tuo čėsu kad ir šauksmos pri Dievo, ale nebišklausys P.
išklausýtinai
išklaũsomai Tu mus gali mokyti melstis išklausomai brš.
nuklausýti
1. tr., intr. nugirsti; klausant patirti: Anys toliau paėjėjo, ir aš nebenuklausiau šnekos pabaigos Ds. Taip ar kitaip sakė, aš nenuklausiaũ gerai Rm. Ale kaip jau nuklausė, kad jau tas baubimas ne per toli, tai jis apsisukęs jot BsPIV187. Kiba tu nenuklausei̇̃ gerai?! Alk. Ir pradėjo jis ant savo dūdžiukės dūduot, kad subustų jo žvėrelės. Ir ėmė nuklausė žvėrys LB262. Mums jis nei gero, nei blogo, ale kai nuklausai̇̃, tai daug žmonių jį keikia Skr. Klausiáu, bet nenuklausiáu Plng. Negaliu nuklausýt, kuriam plyšy svirpia svirplelis Grš. Aš nuklausiaũ, ką jis už sienos šneka J.
| refl.: Tu nenusklausai̇̃, ką žmogus šneka, o paskui kažin ką pasakoji Alv. Nusiklausiáu, kaip anuodu kalbėjos savo tarpe Plng. Kartą ožka savo vaikelius šaukė, o vilkas už sienos nusiklausė ps. Jų muzikos nusiklausius, švendruose sučiulbo paukštė rš. Nusiklaũsęs, ką vyresniejai rokuo[ja], kišas ir ans į kalbą Plt. Klausyk gerai, nenusiklausýk pro šalį, kad kitaip neišgirstumei J.
2. refl. klausantis sužinoti: Nusiklausyk, kiek moka už tą žemę Skr.
3. refl. tr., intr. klausantis išmokti: Jis dainuoja nusiklaũsęs (iš ausies) BŽ275. Vilkas nusiklausė dainos piemenėlio, atėjęs kartą pas klėtaitę, sako, ir jis tą pačią dainelę storu balsu uždainavo BsPIII66. Visas dainas tu esi nusiklausiusi nuo Dagių Adomo I.Simon. Supratau, jog čia yra šnekama jau apie kokį prietarą, ir nusiklausiau A1884,402.
4. pasiklausyti: Lakštingalas čiulbaudavo, o mes, vaikinai, nuklausýdavom Smln.
| refl.: Kai ji pradeda ant mergučių [bartis], nusiklausýk – ant manęs nubaigs Skr. Nusiklausyki girios skambančios, žemužės sudrebančios JD603.
5. refl. klausant apsirikti: Gal nusiklausei, gal kiteip sakė? Šts.
paklausýti intr.; SD385, R
1. kurį laiką klausyti: Sustok kalbėjęs, paklausyk, ką aš pasakysiu J.Jabl. Yra ko paklauso, bet nėra kas kitam pasako (apie plepų žmogų) Ds. Paklausykit paukštelės žaliam vyšnių sodely JV816. Ale tas karalaitis rengėsi ženytis, o jis, būdavo, eina pro tą grintelę pasivaikštinėti, o būdavo, eidams paklauso po langu BsMtI86. Paklausýk, motule, koks gegutės balselis (d.) Gg. O ir išėjo jauniejie broleliai gegutės paklausýti JD1251. Išeikie, mergele, an didžio dvarelio, paklausyk, mergele, iš kur vėjas pučia TDrIV61(Rod). Paklausykiam, kas girdėt MitII166(Šd). Paklausyk, mergele, papasakosiu tau vieną pasaką Rp.
^ Paklausýk (ar girdi, žiūrėk), koki tatai esu pasenusi! Lnk.
| refl.: Kalvienė nušlepsėjo prie durų, prikišo ausį, pasiklausė ir atsargiai atidarė duris A.Vencl. Ir buvo ko pasiklausyti (verta buvo klausyti) rš. Išgirdau, kad taip gražiai dainuoja, išbėgau pasiklausyti P.Cvir. Aš pasiklausysiu, kaip anys kalba MPs. Radijos galima paklausyt ir pasiklausyt Grl. Gražu pasiklausýt [pasakų, dainų] Klvr. Eisim pasklausýtie giesmių Brsl. Pasiklausyčiau, ar kukuoja gegelė JD130.
^ Nu, pasiklausyk! (stebintis) Šts.
2. patikėti: Kam paklausei to bernelio meilingų žodelių D22.
3. įvykdyti kieno įsakymą, paliepimą, norą: Liucija jos nepaklausė ir išėjo iš namų J.Balt. Kitąsyk ir tėvai turia vaikų paklausýt Skr. Balso jų visų pirma paklausiusys nemokyti mūsų kunigai M.Valanč. Kur geresni buvo žmonės, tuojau paklausė Sz. Ko tas rekežis, nė ant vieno žodžio tavęs nepaklausýs! Vvr. Pati vyresnybė greičiau tavęs paklausys J.Jabl(Žem). Daugiau [aš] nepaklausęs tavę berazumio! (o, kad aš tavęs kada klausyčiau!) Rod. Neklausei, dukrele, nė vieno žodelio, ale paklausei̇̃, dukrele, to šelmio bernelio Arm. Aš turėjau našlaitytė visų paklausýti (d.) Ds.
| prk.: Šiaurvėjis paklausė: sušlamėjo, suūžė Blv.
^ Geras ir žodžio paklauso, o pikto ir lazda neatataiso Pnd. Kas nenori imtie pyrago, tas paklausys kruvino botago Sz. Dabar tėvo neklauso, ryt šunies paklausys KrvP(Lš). Anytos paklausysi, ne visados blogai padarysi KrvP(Vs).
4. padirbti, padirbėti, padėti (darbe): Maž priseis kada ko, ir aš paklausysiu Sdk. Reik ir jam paklausyt, reik nueit rugių pjauti (nes prašė) J.Jabl. Aš su kumele [talkoje] paklausiáu, dėl to ir ans man padėjo nusidarbuoti Šts. Tu man padėjai, ir aš tavęs paklausýsiu, kai kulste Trgn.
5. pasibėgti: Kiaulė jau yr paklaũsiusi Varn. Kumelę, vedant pas eržilo, negirdyt, tai paklausys LTR. Ar jau paklaũsė tavo kumelė? Up.
◊ ×bárškančios šuñs skūrõs paklausýti gailėtis: Neklausai manęs, tai šuns skūros barškančios paklausysi Kt.
dvãsios (kvãpo) pasiklaũsant
1. smarkiai (muša): Duoda (muša), būdavo, kvapo pasiklausydami BsPIII16. Kad duočiau, kad duočiau tai bezlepyčiai, dvasios pasiklausydama! Žem.
2. trūkstant jėgų: Į Plungę ėjau, dvãsios pasikláususi Krtn.
pérklausyti
1. tr. ištisai ar pakartojamai ko klausyti: Ką jis sakė, viso gerai nepérklausiau Vlk. Ta kalba iš naujo reik párklausyti J. Aš dar jų (plokštelių) visų neperklausiau Srj.
2. intr. N klausant apsirikti, nenugirsti.
| refl.: Parsiklausė mamytė: papa grajija, ne vaikas rėka Pln. Tu pérsiklausei (neišgirdai teisingai) J. Tu pársiklausei, aš ne taip sakiau Slnt.
3. tr. KII245 išklausyti atsakinėjančio (mokinio).
praklausýti tr., intr.
1. kurį laiką ištisai klausyti: Per visą naktį žmonės praklausė ilgojo pamokslo Vaižg.
2. klausant nenugirsti: Klausėm, klausėm ir praklaũsėm, nepaspėjom užgirst, kaip sakė Krs.
priklausýti intr.
1. iki valios klausytis: Ko čia nepamatysi, ko čia nepriklausysi! rš. Kiek jin priklaũso visokių kalbų už tokią motiną! Pc.
| refl. SD307: Klausės tų dainų ir niekada prisiklausyti negalėjo LzP. Į paupį nuėjęs prisiklausai̇̃ visokių paukščių Klvr. Te visokių pasakų prisiklausai̇̃ Ėr. Šiandien kiek aš prisiklausiau – į jaučio skūrą nesurašytum A.Vencl. Vyresniųjų kalbų prisiklausęs supratau, jog mano tėvam geriau už kitus sekas Vaižg. Prisiklausė daug naujienų nuo savo profesorių rš. Pats, pryštaravimų prisiklausęs, nutilo M.Valanč. Vieversukai ant kalnelių gieda gražiai tarp brolelių, kad prisiklausytų, žagreles taisytų Mrj. Tenai gerų daiktų prisiklausiau MP100. Priveizdėtis jo ir priklausytis, ir palytėtis gali DP2.
^ Durniaus prisiklausęs durnas kalbas kartoja KrvP(Vlk). Prisisrėbė par ausis, prisiklausė par dantis (prastai klausė) Šv.
2. B, R būti kieno nuosavybe, priderėti kam: Kam tu priklausai̇̃? KI63. Toji žemė, kurią valdė dvarininkai, grafai, buožės, toji žemė dabar priklauso darbo valstiečiams (sov.) sp. Anys dvarui priklausýdavo Ds. Menas priklauso liaudžiai, – tu jai taip pat priklausai S.Nėr. Tos knygos man priklaũso KI504. Jai nė aguonos grūdo nepriklauso rš. Duokit bitims, kas joms priklauso rš. Tas dalykas tau visai nepriklaũso J.Jabl. Kolektyviniam darbui žemės ūkyje priklauso didelė ateitis (sov.) sp. Tegul dunda mūs pergalės būgnai – mums priklauso, draugai, ateitis! (sov.) rš. Tu čia nieko nepriklausai̇̃ (čia nėr tau reikalo) J.Jabl.
^ Drąsiam ir pasaulis priklauso Mrj.
3. priežastiškai ar išeitiškai santykiauti, pareiti nuo ko: Tas viskas ne nuo mūs priklaũso Kt. Artikuliacija ir moduliacija vėl priklauso nuo miminių judesių EncVIII1024. Kiekvienos cheminės reakcijos šiluma priklauso nuo temperatūros J.Mat. Kinetinė energija priklauso nuo kūno greičio ir kūno masės K.Barš.
priklaũsomai adv.: Strategija keičiasi priklausomai nuo istorinių posūkių, istorinių poslinkių rš.
4. būti kieno valdžioje, nelaisvam: Buržuazinė Lietuva visuomet buvo priklausoma nuo stambių Vakarų Eropos kapitalistinių valstybių (sov.) sp. Geriau nesiskolinus pakentėti, negu nuo kito loskos priklausyti KrvP(Ps). Tu man davei … visus man priklausančius sveikus ir linksmus rasti KlM1737. Šen manęspi, kursai priklauso pono BB2Moz32,26.
| Kitų sakinių jie nepriklauso J.Jabl. Visi trys šitie sakiniai yra pagrindiniai, savarankiai, nepriklausomi J.Jabl.
priklausýtinai adv.: Patronuojamieji vaikai būtinai turi būti priskiriami prie atitinkamų medicininių įstaigų ar konsultacijų priklausytinai rš. Inglonų vyriausybei priklausytinai paduota Ns1846,1.
5. būti kieno nariu, dalimi: Alesnykai in Pilypiškes priklaũso Vvs. Branktas priklauso prie akėčių Jrb. Kalba priklauso prie visuomeninių reiškinių, veikiančių per visą visuomenės egzistavimo laiką rš. Jis nepriklausė prie jokios mokslo arba dailės draugijos J.Balč. Šitas (žemės) sklypas ar prie tavo ūkio priklaũso? J.Jabl. Nieko nėra aukštesnio, kaip garbė priklausyti tai armijai rš.
6. būti klusniam, klausyti: Nenorėjo priklausýti motinos, tai dabar testa vargsta Rš. Visą amžį svetimų nepriklausysi V.Piet. Mes noromis nenoromis tėvo priklausėm J.Jabl. Aš savo tėvelių nepriklausýsiu, tėveliam kojelių neprimainysiu (d.) Prng. Vienas sūnus buvo geras, tėvo priklausydavo, o kitas vis priešu jį ejo (ps.) Tvr. Dar ans tėvų priklauso Krkl. Nepriklausė [vyresnysis sūnus] užvis lėtos motinos ir tankiai užduodavo jai širdį M.Valanč.
7. šiek tiek klausyti: Ar bent vaikai priklauso tavęs (ar kiek klauso)? J.Jabl. Jų vaikai kažin kodėl nepriklauso mokytojų J.Jabl. Dabar anys priklaũso manęs Dbk.
| prk.: Nėkas nebepriklauso: nė kojos, nė ausys, nė akys, nė dančiai seno žmogaus Nt.
8. refl. klausant įsidėmėti: Prisklaũsė prisklaũsė ir kalba jau [lietuviškai] Bn. Neprisklausiaũ, kokią [giesmę] giedojo Aps.
9. tikti, derėti: Mano motinai priklauso būti Karalienei, ji to verta, o ne tu I.Simon.

×razsiklausýti (hibr.) įsiklausyti, ištirti klausant: Ale ponas – ne mūs mužikas: pirma razsiklaũso, kap itai naležit (kaip čia išeina) Lz.
suklausýti
1. tr., intr. pajėgti išgirsti, kai daug garsų, daug kalbančiųjų: Vieni verkia, kiti dainuoja, ir jų negali suklausyti P.Cvir. Negali suklausýt visų šnekų Gs. Tu tik teip sapnavai, o man pasakoji tokius niekus, kad aš nė suklausyt negaliu BsPIII277. Aš kurčias – ausim nesuklausýsiu, bet akim – sudabosiu Tvr. [Iš senystos] ausysa zvanai zvanija, ir balsų nesuklausai̇̃ Prng. Buvo arklys, labai slaunas širvukelis, auselėm visą vaiskelį suklaũsė Tvr. Veltui šikšnosparnis abi statė ausi, gudraus karaliuko nėkur nesuklausė S.Stan. Tėvas, sūnų kalbos nebgalėdams suklausyti, davė kožnam po arklį BM397.
| refl.: Dūdelių ir birbynių balsai, botagų pliauškėjimai ir vaikiškų balsų erzatis net susiklausyt neduodavo kaimo gatvėje ir kiemuose V.Myk-Put. Nesusiklausai bažnyčioj per ubagus, namie per vaikus Mrj.
2. tr. nugirsti, suprasti: Kad aš ir nesuklausiaũ, ką ji sakė Lp. Aš jos nigdi nesuklausau (nesuprantu), ką ji šneka Lp.
3. intr. supaisyti: Suklausysi tu to senio, ką jis babaliuoja (niekus kalba)! Gs. Visų nėkų nesuklausýsi: kaip kas nori, taip sako Skd. Kito kalbų nesuklausysi! Grk. Nesuklausysi daktarų: jie viską gina Žem.
4. intr. būti klusniam: Tie vaikai manęs jau nebsuklaũso Slnt. Jaunikaitis pažadėjo neprietelius panokęs paveikti, jei tiktai jo rodos suklausys S.Dauk.
5. intr. sutikti, sutarti, sugyventi: Suklausyk tu su anuomi J. Nesuklausė vaikai, tėvas ir paleido gyvenimą Šts.
| refl.: Žiūrėk, kap jie dabar gražiai susiklaũso, kai to senio nėr Alk. Jų šeimyna gražiai susiklaũso Ėr. Šeimyna barėsi – nebesusiklausė Žem. Jos (skruzdės) darbščios, jos ir susiklauso Vaižg. Jie nors ir be tėvo gyvena, bet gražiai susiklauso Lš. Jie visada gerai susiklaũsė Gs. Kas jau ir būt, kad jie terpu savę nesusklausýt Lp. Broliai sutaria, vienas kito pasiklausia, visi susiklaũso J.Jabl. Jei susklausys vienas kito, tai gal ir nesdalinę sugyvens Vlk. Bėda užtiko tą sodžių – šeimyna pradėjo nesusiklausyt Sz. Dirba kai susiklaũsę (susitarę) Skr.
| prk.: Jo sąnariai nebesusiklauso – kiekvienas eina savo keliu I.Simon.
užsiklausýti
1. klausant užsimiršti; ilgai klausyti: Pati giltinė užsiklausė lakštingalos (ps.) J.Balč. Senis prakalbos užsiklausė, net pypkė iš dantų iškrito J.Paukš. Atsidėjęs klausiau tos pasakos … ir taip užsiklausiau, kad nejutau, kaip mano pažįstamas atsisveikino ir išėjo V.Kudir. Jos svečiai užsiklausė ir užsižiūrėjo rš. Aš užsiklausiau jojo, užmiršau žaibu lekiančias valandas rš.
2. pajėgti išgirsti, apsiklausyti: Vaikai tie rėkia, nemožna nė užsiklausýt Bsg.

klausýti, klaũso, klaũsė intr. K; SD343,279, R, BPII157, M
1. naudotis klausa, stengtis išgirsti: Klausykite visi, kurie ausis dar turit! V.Mont. Ir svajočiau, ir klausyčiau, kaip dejuoja, verkia vėjas S.Nėr. Dabulis nė klausyti nenorėjo tokių kalbų P.Cvir. Kur tik klausai, vis linksma: šlama, ūžia, siaudžia! A.Baran. Važiuoja per tiltą, – ugi klauso, kad po tiltu vaitoja žmogus BsMtII66. Klaũsai, ar jau jūs išsikūlėt? Jnšk. Klaũsai, ar nematei kirvio? Ėr. Klaũsai, draugas! Aps. [Jis manęs] rūstum veidu klaũsė A.Baran. Jo kalbų klausýk, bet kitam nesakyk Mlt. Žmogelis mėgino teisintis grūstuvo neradęs, bet karalius nė klausyti jo neklausė (ps.) J.Balč. Klausýkit, ką pasakysiu! J.Jabl. Ir prijojau žalią girią, paukšteliai sučiulbo: nė man joti, nė sustoti, nė klausyt paukštelių JV1078. Dabar teklausė žalio vario būgnelių LB64. O taipo klausykiame Mž96. Važinėdamos po miestelius ir sodas, kas diena sakė žemaitiškai pamokslus ir klausė žmonių išpažinimo nusidėjimų M.Valanč. Kas turi ausis ant klausymo, teklausai Ev. Klausykimėg, ką kalba ant Viešpaties SPII132. Susieidavo klausytų anų šventų žodžių jo MP183. Rado jį bažnyčioje besėdintį vidurėje daktarų, beklausantį jų ir beklausiantį juos DP63. Klausomasis nervas (girdimasis nervas) anat. nervus acusticus EncIV1025. Klausomųjų kauliukų (ossicula auditus) neurozė rš. Klausomoji kriauklė (telefono ragelis) VĮ. Klausomasis kambarys (priimamasis kambarys) LL169.
| prk.: Ir toli plaukia tolimoji dainelė tyruoju lauku, kur smėlis jos tik klauso V.Krėv.
^ Daug klausyk, maž kalbėk B. Klauso net liežuvį iškišęs (labai) Pnd. Klauso net liežuvį paklojus LTR(Ds). Reikia ausim klausýt, ne pilvu Ds. Ar pilvu klausai, kad negirdi?! Krk. Klauso kaip su nugara (negirdi) Rm. Yra ko klausyt, nėra ko kitam pasakyt Pnd. Beklausydamas klausyk, bet liežuvį už dantų laikyk (neišplepėk, ką išgirdęs) Vs. Kaip skaitys, taip ir klausys Sim. Kai sako, klausyk, ale kišenėn nedėk (netikėk) Ds. Jo klausýt, paklausyt, bet tikėt nėra ką Skr. Vienas tyli, kitas klauso (apie nekalbius žmones) Kp. Tankiai šaukojančio nėkas neklauso VP46.
| refl.: Klausykis, kaip dainiuo[ja] Slnt. Kur jūsų paukščiai, paukšteliai, paukštytės, katrų čilbančių taip ramu klausytis?! A.Baran. Klausykis, maž tekalbėk, ne visims tikėk, būsi išmintingu VP24. Užsimerkęs tvylo, klaũsos, ką mes šnekame J.
| prk.: Didžiojo rašytojo drąsaus balso klausėsi visa pažangioji žmonija sp. Laikas leka, neklaũsos nė biškio (nesustodamas, nepalaukdamas) Lkv.
^ Klausos liežuvį pasidėjęs (labai klausosi) Sln. Klausaus ausis ištempęs Žem. Klausėsi ausis išpūtęs, bet, kai išgirdo, net ir nosis prilipo (nusiminė, ką nemalonų išgirdęs) Šv. Klausos kaip senų pasakų (nenoromis) Sim.
2. kreipti dėmesį, reaguoti; patikėti: Ką jis papaisto, tai nereikia klausyt Antš. Nereikia klausýt, ką kiti sako Klvr. Neklausýk, mergele, ką bernelis kalba (d.) Plm.
^ Visų vėjų neklausyk Šll. Neklausyk kožno vėjo pūtimo Sln. Tarybinė vyriausybė ir komunistų partija atidžiai klauso darbo liaudies masių balso (sov.) sp.
3. dalyvauti paskaitose, pamokose: Studentai klausys paskaitų šešiose erdviose ir šviesiose auditorijose sp. Kurie iš klausomų dalykų jį labiausiai domino, galima spręsti iš jo skaitytų universiteto bibliotekoje knygų rš.
4. refl. sutikti, susiderinti: Tėvas su vaikais nesiklaũso Rm.
5. vykdyti kieno įsakymą, paliepimą, norą, valią, paklusti kam: Pasižadėjom visi dirbti ir pirmininko su valdyba klausyti (sov.) J.Balt. Būsi laimingas, jei mano žodžių klausysi S.Dauk. Klausysiu aš bobų, kad jos nesulauktų! rš. Jis nė vieno pradėjo neklausyti Vrb. Būk klaũsanti vaikas (sako mergaitei) Nt. Nėr ko davatkų klausyti Grž. Ketino parplėšti, jei neklausys parnešti … [v]andens BM399(Slnt). Kai neklausys, kumščia į sprandą Gs. Aš jau jo labai klausydavau, tai man šaudyklę padirbo Sdk. Jis paliepimams neklauso KI504. Tam įstatymui visi turi klausyti KII287. Daug jo draugų vėl nuo jo pabėgo, nenorėdami sau lygiam klausyti Jrk. Jau gana klausiau savo matušės, jau reikia klausyt ir anytėlės D94. Dar būsiu pas močiutę, dar klausysiu močiutei RD31. Aš nemokėsiu kareivio klausyt, nė šiaip, nė teip kardužio nušveist JV522. Oi, aš nenorėjau už našlelio eiti, oi, aš nenorėjau našlelio klausyti StnD13. Jauna marti … sakos jau į vargą įpuolusi, būtent todėl, jog jos dieveriai, kurie veža kraitį, neklausantys StnD19(paaiškinim.prie.dainos). Ir turiu dar kitas avis …, ir jos klausys mano balsui NTJn10,16. Norėjos Dievas pažįstamas ir savęs klausomas MT28. Garbink ir klausyk visada tėvą bei motiną tavą Mž388. Klausykiat tų, kurie vyresni yra Mž31. Teklausai tų pačių MP237. Kas jūsų klauso, manęs klauso DP205. Avis teklausai, ką jai tame aukščiausias piemuo daryt liepia DP248.
| prk.: Bartkus bandė pakilti, bet kojos neklausė rš. Savo geidulių neklauso rš. Tarybiniai teisėjai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo (sov.) sp. Sumirkus skripka plyšo ir nustojo klausius (nebegalėjo griežti) V.Kudir. Net gražu žiūrėti, kaip jūs šaudyklė klauso (audžiant) V.Kudir. Rodėsi, kad dalgė ne taip klauso kirtikų, kaip seniau rš. Mano plaukai taip neklaũso, kaip tavo (taip gerai nestovi) Skr.
^ Klausęs senolių negailėsys VP24. Kito klausyk, bet ir savo proto nepamesk Vžns. Kito patarties klausyk, savo proto neapleisk Sim. Jei tėvų neklausysi, šuns barškančios skūros klausysi (grasinama kartuvėmis; esą, vedant karti, šuns odos būgneliu būgnydavę) Pn. Šunies kailio klausysi, kad manęs neklausai LMD. Manęs, tėvo, neklausýstat, tai šunio uodegos klausýstat Dbk. Tavęs klausyk, tai eisi keliu kaip vandeniu LTR. Kas seno neklauso, tas valgo duoną sausą (senųjų patarimų neklausydamas, nemoka praktiškai tvarkytis) LTR. Kas tėvo motinos neklaũso, valgo duoną sausą Slk. Sauso niekas neklaũso (tuščiomis, be dovanų nieko neatliksi) Trgn. Tol klausiáu tėvų, kol žąsino bijojau Šll.
| refl.: Bitės viena kitos klaũsosi Aps.
6. prk. dirbti: Ak, kur dingo Prūsuose barzdota gadynė, kaip slūžauninks dar už menką pinigą klaũsė! K.Donel. Už tą žemės šmotelį tris dienas rugiapjūtėj klausiaũ Slm.
◊ ko klausai̇̃! kur tau! netiesa, taip nėra!: Maniau, kad riebus – ko klausái! Šts.
su avižomi̇̀s klausýti(s) sakoma neišgirdusiam: Klausýk ausim, ne avižom! Pš. Klausyk su ausimis, ne su avižoms! Vkš. Ar avižoms klausai, kad negirdi?! Šll. A su avižoms klausais, ka negirdi?! Ll.
apklausýti
1. tr. klausymu ištirti ką nors: Daktaras tuojau priėjo ir apklausė jų širdis Mš. Gydytojas dar kartą davė man vaistų išgerti, apgraibstė, apklausė A.Vien.
| refl.: Apsiklausiau: visur tyla Šts. Linkiu Tamstai gerai apsiklausyti, kas ką kalba Blv. Karveleli, apsklausýkie, kurian šone gailiai verkia Tvr.
2. refl. Zr klausant apsirikti.
3. intr. klausantis sužinoti: Kad jie ir apklaũso (sužino, kur kas pigiau nusipirkti)! Lp.
| refl.: Apsiklausýk jomarke, ką už arklius bemoka Plt. Apsiklausýsiu kur namelis pirkti Dkšt.
4. refl. ppr. su neiginiu pakęsti, kokį garsą, kalbą, ištverti: [Geriančių po karčemas] paskui keiksmų negalėsi apsiklausyti Žem. Bėdojimas – apsklausyt negalima! Ds. Nėra žinios, kolei būtų dūkęs [Aleksiukas], kad namiegai nebeapsiklausydami nebūtų jam pažadėję diržą Vaižg. Tą patį duoda ir duoda, negalima ir apsiklausýt Alv. Ūžia, terška, pyška, bilda – negalima nė apsiklausýti Ukm. Negal nu tėvo apsiklausýti – ūža ir ūža Užv. Labai daug visokių paukščių – apsiklausýt negali Rgv. Aš negaliu apsiklausyti jūso kalbų Brs. Kad pradės visi spiegti, nė neapsiklausýsi Kp. Vaikai drakojas, cypau[ja], šėlsta – negal apsiklausýti Plt. Negalima buvo apsklausýti rėksmu Ds. Aš negaliu apsiklausyt jų riksmo, net ausis rėžia Prl. Ka kumet treikė[ja] [perkūnija], negal apsiklausyti KlvrŽ. Dreba akyse, neseka apsiklausýt (negali klausyti) Lp. Visi rėka, visi šauka, negaliu nė beapsiklausyti Skd. Aš visko apsiklausiáu: i kiaulių žviegimo, i vaikų bliovimo Slnt. Tylėkit nerėkę visi kartu – nebegaliu apsiklausýti! Š.
atklausýti intr.
1. refl. Š iki valios, lig nebenorint klausyti: Ausys yr atsiklausiusios tų kalbų Dr. Čia visokių dainų atsiklaũsom Skrd. Jausmingos jų (mergelių) dainelės, kad, dieną naktį beklausydamas, neatsiklausytai V.Krėv. Silpnutis negalėjo nei į juos atsižiūrėti, nei jų balselių atsiklausyti rš.
2. atsilyginti darbu už ką, atidirbti: Kad duoda, tai nori, kad ir atklausýtum Trgn. Už arklį reikia atklausyti (atidirbti už arklio paskolinimą) Ėr. Atleisk mergaitę pagrėbti, aš atklausýsiu Ėr. Padaryk man tą malonę, aš atklausysiu (ir tau padirbėsiu atsilygindamas) J.Jabl. Sušelpkite: kai pasveiksiu, atklausýsiu Rk. Geri yr žmonelės: kiek begalėdami visumet mums atklaũso Plt. Būdavo, anas man daržą įdirba, aš jam atklausau Ds. Mes tamstai ar darbu atklausýsma už rugius Užp. Reik atklausýti už žemės sugyvenimą, turiu užverpti Ggr. Kada aš motinytei atlyginsiu, kada atklausýsiu! Jž.
įklausýti
1. tr. nugirsti: Neįklausiaũ, ką šnekėjo Gs.
2. refl. intr., tr. atidžiai, su dėmesiu klausyti; klausantis įsidėmėti: Ėjo atsargiai, apsidairydamas, įsiklausydamas A.Vien. Mes įsiklausėme, kaip tyliai šlama krūmokšnių lapai J.Balt. Dirbantieji vienu tarpu sustojo ir įsiklausė P.Cvir. Jis įtempia ausis, įsiklauso A.Vencl. Gerai įsiklausę, suprato ąžuole esančius Jrk82. Įsiklausýk gerai, gal išgirsi Š. Žalioj girelėj raibs sakalėlis tai gražiai vis čiulbėjo; ir įsiklausė jauna mergelė, staklužėj sėdėdama KlvD238.
| Įsiklausýk šitą dainą [, kad mokėtum] Alk. Įsiklausyk gerai, paskui nežinosi Mrj. Įsiklausýk gerai, ką sako tau J. Buvau ir įsiklausius [dainų], ir teip žinojau (mokėjau) Grl.
išklausýti
1. tr., intr. klausyti iki galo: Grinius išklausė susijaudinusio vaikino J.Dov. Pirma išklausyk mano kalbos, paskum tu sakyk Ėr. Motina, išklausiusi jo prypuolių, tarė M.Valanč. Sodietis, kantriai išklausęs visos skelbėjo tuščios kalbos, tarė Blv. Silpnutis išklausė senelės, pasižadėjo viską padaryti kaip lieptas ir parėjo namo rš. Susijaudinęs išklausiau visą pasaką iki galo rš.
2. tr. pelnyti, laimėti klausant: Klausei̇̃ klausei̇̃, ką gi tu išklausei̇̃?! Š.
3. tr., intr. patenkinti (prašymą): Meldžiantį išklausau R76. Perkūnas išklausė gyvatės Blv. Išklausyk mano vieno prašymo I. Brolis sesę mylėjo ir jos prašymą išklausė MPs. Anys tariasi, jog dėl savo daug kalbėjimo bus išklausyti BtMt6,7. Ižklausys tikrai sūnus motiną, ir tėvas ižklausys sūnų DP626. Nesitikėk tujen toj bėdoj savo Dievo išklausomas SE60. Išklausys visus prašymus ir maldas mūsų MP77. Ižmiklausė šaukiantį maldose KN96. Norisi žmogus išklausoms maldoje BPII101. Tuo čėsu kad ir šauksmos pri Dievo, ale nebišklausys P.
išklausýtinai
išklaũsomai Tu mus gali mokyti melstis išklausomai brš.
nuklausýti
1. tr., intr. nugirsti; klausant patirti: Anys toliau paėjėjo, ir aš nebenuklausiau šnekos pabaigos Ds. Taip ar kitaip sakė, aš nenuklausiaũ gerai Rm. Ale kaip jau nuklausė, kad jau tas baubimas ne per toli, tai jis apsisukęs jot BsPIV187. Kiba tu nenuklausei̇̃ gerai?! Alk. Ir pradėjo jis ant savo dūdžiukės dūduot, kad subustų jo žvėrelės. Ir ėmė nuklausė žvėrys LB262. Mums jis nei gero, nei blogo, ale kai nuklausai̇̃, tai daug žmonių jį keikia Skr. Klausiáu, bet nenuklausiáu Plng. Negaliu nuklausýt, kuriam plyšy svirpia svirplelis Grš. Aš nuklausiaũ, ką jis už sienos šneka J.
| refl.: Tu nenusklausai̇̃, ką žmogus šneka, o paskui kažin ką pasakoji Alv. Nusiklausiáu, kaip anuodu kalbėjos savo tarpe Plng. Kartą ožka savo vaikelius šaukė, o vilkas už sienos nusiklausė ps. Jų muzikos nusiklausius, švendruose sučiulbo paukštė rš. Nusiklaũsęs, ką vyresniejai rokuo[ja], kišas ir ans į kalbą Plt. Klausyk gerai, nenusiklausýk pro šalį, kad kitaip neišgirstumei J.
2. refl. klausantis sužinoti: Nusiklausyk, kiek moka už tą žemę Skr.
3. refl. tr., intr. klausantis išmokti: Jis dainuoja nusiklaũsęs (iš ausies) BŽ275. Vilkas nusiklausė dainos piemenėlio, atėjęs kartą pas klėtaitę, sako, ir jis tą pačią dainelę storu balsu uždainavo BsPIII66. Visas dainas tu esi nusiklausiusi nuo Dagių Adomo I.Simon. Supratau, jog čia yra šnekama jau apie kokį prietarą, ir nusiklausiau A1884,402.
4. pasiklausyti: Lakštingalas čiulbaudavo, o mes, vaikinai, nuklausýdavom Smln.
| refl.: Kai ji pradeda ant mergučių [bartis], nusiklausýk – ant manęs nubaigs Skr. Nusiklausyki girios skambančios, žemužės sudrebančios JD603.
5. refl. klausant apsirikti: Gal nusiklausei, gal kiteip sakė? Šts.
paklausýti intr.; SD385, R
1. kurį laiką klausyti: Sustok kalbėjęs, paklausyk, ką aš pasakysiu J.Jabl. Yra ko paklauso, bet nėra kas kitam pasako (apie plepų žmogų) Ds. Paklausykit paukštelės žaliam vyšnių sodely JV816. Ale tas karalaitis rengėsi ženytis, o jis, būdavo, eina pro tą grintelę pasivaikštinėti, o būdavo, eidams paklauso po langu BsMtI86. Paklausýk, motule, koks gegutės balselis (d.) Gg. O ir išėjo jauniejie broleliai gegutės paklausýti JD1251. Išeikie, mergele, an didžio dvarelio, paklausyk, mergele, iš kur vėjas pučia TDrIV61(Rod). Paklausykiam, kas girdėt MitII166(Šd). Paklausyk, mergele, papasakosiu tau vieną pasaką Rp.
^ Paklausýk (ar girdi, žiūrėk), koki tatai esu pasenusi! Lnk.
| refl.: Kalvienė nušlepsėjo prie durų, prikišo ausį, pasiklausė ir atsargiai atidarė duris A.Vencl. Ir buvo ko pasiklausyti (verta buvo klausyti) rš. Išgirdau, kad taip gražiai dainuoja, išbėgau pasiklausyti P.Cvir. Aš pasiklausysiu, kaip anys kalba MPs. Radijos galima paklausyt ir pasiklausyt Grl. Gražu pasiklausýt [pasakų, dainų] Klvr. Eisim pasklausýtie giesmių Brsl. Pasiklausyčiau, ar kukuoja gegelė JD130.
^ Nu, pasiklausyk! (stebintis) Šts.
2. patikėti: Kam paklausei to bernelio meilingų žodelių D22.
3. įvykdyti kieno įsakymą, paliepimą, norą: Liucija jos nepaklausė ir išėjo iš namų J.Balt. Kitąsyk ir tėvai turia vaikų paklausýt Skr. Balso jų visų pirma paklausiusys nemokyti mūsų kunigai M.Valanč. Kur geresni buvo žmonės, tuojau paklausė Sz. Ko tas rekežis, nė ant vieno žodžio tavęs nepaklausýs! Vvr. Pati vyresnybė greičiau tavęs paklausys J.Jabl(Žem). Daugiau [aš] nepaklausęs tavę berazumio! (o, kad aš tavęs kada klausyčiau!) Rod. Neklausei, dukrele, nė vieno žodelio, ale paklausei̇̃, dukrele, to šelmio bernelio Arm. Aš turėjau našlaitytė visų paklausýti (d.) Ds.
| prk.: Šiaurvėjis paklausė: sušlamėjo, suūžė Blv.
^ Geras ir žodžio paklauso, o pikto ir lazda neatataiso Pnd. Kas nenori imtie pyrago, tas paklausys kruvino botago Sz. Dabar tėvo neklauso, ryt šunies paklausys KrvP(Lš). Anytos paklausysi, ne visados blogai padarysi KrvP(Vs).
4. padirbti, padirbėti, padėti (darbe): Maž priseis kada ko, ir aš paklausysiu Sdk. Reik ir jam paklausyt, reik nueit rugių pjauti (nes prašė) J.Jabl. Aš su kumele [talkoje] paklausiáu, dėl to ir ans man padėjo nusidarbuoti Šts. Tu man padėjai, ir aš tavęs paklausýsiu, kai kulste Trgn.
5. pasibėgti: Kiaulė jau yr paklaũsiusi Varn. Kumelę, vedant pas eržilo, negirdyt, tai paklausys LTR. Ar jau paklaũsė tavo kumelė? Up.
◊ ×bárškančios šuñs skūrõs paklausýti gailėtis: Neklausai manęs, tai šuns skūros barškančios paklausysi Kt.
dvãsios (kvãpo) pasiklaũsant
1. smarkiai (muša): Duoda (muša), būdavo, kvapo pasiklausydami BsPIII16. Kad duočiau, kad duočiau tai bezlepyčiai, dvasios pasiklausydama! Žem.
2. trūkstant jėgų: Į Plungę ėjau, dvãsios pasikláususi Krtn.
pérklausyti
1. tr. ištisai ar pakartojamai ko klausyti: Ką jis sakė, viso gerai nepérklausiau Vlk. Ta kalba iš naujo reik párklausyti J. Aš dar jų (plokštelių) visų neperklausiau Srj.
2. intr. N klausant apsirikti, nenugirsti.
| refl.: Parsiklausė mamytė: papa grajija, ne vaikas rėka Pln. Tu pérsiklausei (neišgirdai teisingai) J. Tu pársiklausei, aš ne taip sakiau Slnt.
3. tr. KII245 išklausyti atsakinėjančio (mokinio).
praklausýti tr., intr.
1. kurį laiką ištisai klausyti: Per visą naktį žmonės praklausė ilgojo pamokslo Vaižg.
2. klausant nenugirsti: Klausėm, klausėm ir praklaũsėm, nepaspėjom užgirst, kaip sakė Krs.
priklausýti intr.
1. iki valios klausytis: Ko čia nepamatysi, ko čia nepriklausysi! rš. Kiek jin priklaũso visokių kalbų už tokią motiną! Pc.
| refl. SD307: Klausės tų dainų ir niekada prisiklausyti negalėjo LzP. Į paupį nuėjęs prisiklausai̇̃ visokių paukščių Klvr. Te visokių pasakų prisiklausai̇̃ Ėr. Šiandien kiek aš prisiklausiau – į jaučio skūrą nesurašytum A.Vencl. Vyresniųjų kalbų prisiklausęs supratau, jog mano tėvam geriau už kitus sekas Vaižg. Prisiklausė daug naujienų nuo savo profesorių rš. Pats, pryštaravimų prisiklausęs, nutilo M.Valanč. Vieversukai ant kalnelių gieda gražiai tarp brolelių, kad prisiklausytų, žagreles taisytų Mrj. Tenai gerų daiktų prisiklausiau MP100. Priveizdėtis jo ir priklausytis, ir palytėtis gali DP2.
^ Durniaus prisiklausęs durnas kalbas kartoja KrvP(Vlk). Prisisrėbė par ausis, prisiklausė par dantis (prastai klausė) Šv.
2. B, R būti kieno nuosavybe, priderėti kam: Kam tu priklausai̇̃? KI63. Toji žemė, kurią valdė dvarininkai, grafai, buožės, toji žemė dabar priklauso darbo valstiečiams (sov.) sp. Anys dvarui priklausýdavo Ds. Menas priklauso liaudžiai, – tu jai taip pat priklausai S.Nėr. Tos knygos man priklaũso KI504. Jai nė aguonos grūdo nepriklauso rš. Duokit bitims, kas joms priklauso rš. Tas dalykas tau visai nepriklaũso J.Jabl. Kolektyviniam darbui žemės ūkyje priklauso didelė ateitis (sov.) sp. Tegul dunda mūs pergalės būgnai – mums priklauso, draugai, ateitis! (sov.) rš. Tu čia nieko nepriklausai̇̃ (čia nėr tau reikalo) J.Jabl.
^ Drąsiam ir pasaulis priklauso Mrj.
3. priežastiškai ar išeitiškai santykiauti, pareiti nuo ko: Tas viskas ne nuo mūs priklaũso Kt. Artikuliacija ir moduliacija vėl priklauso nuo miminių judesių EncVIII1024. Kiekvienos cheminės reakcijos šiluma priklauso nuo temperatūros J.Mat. Kinetinė energija priklauso nuo kūno greičio ir kūno masės K.Barš.
priklaũsomai adv.: Strategija keičiasi priklausomai nuo istorinių posūkių, istorinių poslinkių rš.
4. būti kieno valdžioje, nelaisvam: Buržuazinė Lietuva visuomet buvo priklausoma nuo stambių Vakarų Eropos kapitalistinių valstybių (sov.) sp. Geriau nesiskolinus pakentėti, negu nuo kito loskos priklausyti KrvP(Ps). Tu man davei … visus man priklausančius sveikus ir linksmus rasti KlM1737. Šen manęspi, kursai priklauso pono BB2Moz32,26.
| Kitų sakinių jie nepriklauso J.Jabl. Visi trys šitie sakiniai yra pagrindiniai, savarankiai, nepriklausomi J.Jabl.
priklausýtinai adv.: Patronuojamieji vaikai būtinai turi būti priskiriami prie atitinkamų medicininių įstaigų ar konsultacijų priklausytinai rš. Inglonų vyriausybei priklausytinai paduota Ns1846,1.
5. būti kieno nariu, dalimi: Alesnykai in Pilypiškes priklaũso Vvs. Branktas priklauso prie akėčių Jrb. Kalba priklauso prie visuomeninių reiškinių, veikiančių per visą visuomenės egzistavimo laiką rš. Jis nepriklausė prie jokios mokslo arba dailės draugijos J.Balč. Šitas (žemės) sklypas ar prie tavo ūkio priklaũso? J.Jabl. Nieko nėra aukštesnio, kaip garbė priklausyti tai armijai rš.
6. būti klusniam, klausyti: Nenorėjo priklausýti motinos, tai dabar testa vargsta Rš. Visą amžį svetimų nepriklausysi V.Piet. Mes noromis nenoromis tėvo priklausėm J.Jabl. Aš savo tėvelių nepriklausýsiu, tėveliam kojelių neprimainysiu (d.) Prng. Vienas sūnus buvo geras, tėvo priklausydavo, o kitas vis priešu jį ejo (ps.) Tvr. Dar ans tėvų priklauso Krkl. Nepriklausė [vyresnysis sūnus] užvis lėtos motinos ir tankiai užduodavo jai širdį M.Valanč.
7. šiek tiek klausyti: Ar bent vaikai priklauso tavęs (ar kiek klauso)? J.Jabl. Jų vaikai kažin kodėl nepriklauso mokytojų J.Jabl. Dabar anys priklaũso manęs Dbk.
| prk.: Nėkas nebepriklauso: nė kojos, nė ausys, nė akys, nė dančiai seno žmogaus Nt.
8. refl. klausant įsidėmėti: Prisklaũsė prisklaũsė ir kalba jau [lietuviškai] Bn. Neprisklausiaũ, kokią [giesmę] giedojo Aps.
9. tikti, derėti: Mano motinai priklauso būti Karalienei, ji to verta, o ne tu I.Simon.

×razsiklausýti (hibr.) įsiklausyti, ištirti klausant: Ale ponas – ne mūs mužikas: pirma razsiklaũso, kap itai naležit (kaip čia išeina) Lz.
suklausýti
1. tr., intr. pajėgti išgirsti, kai daug garsų, daug kalbančiųjų: Vieni verkia, kiti dainuoja, ir jų negali suklausyti P.Cvir. Negali suklausýt visų šnekų Gs. Tu tik teip sapnavai, o man pasakoji tokius niekus, kad aš nė suklausyt negaliu BsPIII277. Aš kurčias – ausim nesuklausýsiu, bet akim – sudabosiu Tvr. [Iš senystos] ausysa zvanai zvanija, ir balsų nesuklausai̇̃ Prng. Buvo arklys, labai slaunas širvukelis, auselėm visą vaiskelį suklaũsė Tvr. Veltui šikšnosparnis abi statė ausi, gudraus karaliuko nėkur nesuklausė S.Stan. Tėvas, sūnų kalbos nebgalėdams suklausyti, davė kožnam po arklį BM397.
| refl.: Dūdelių ir birbynių balsai, botagų pliauškėjimai ir vaikiškų balsų erzatis net susiklausyt neduodavo kaimo gatvėje ir kiemuose V.Myk-Put. Nesusiklausai bažnyčioj per ubagus, namie per vaikus Mrj.
2. tr. nugirsti, suprasti: Kad aš ir nesuklausiaũ, ką ji sakė Lp. Aš jos nigdi nesuklausau (nesuprantu), ką ji šneka Lp.
3. intr. supaisyti: Suklausysi tu to senio, ką jis babaliuoja (niekus kalba)! Gs. Visų nėkų nesuklausýsi: kaip kas nori, taip sako Skd. Kito kalbų nesuklausysi! Grk. Nesuklausysi daktarų: jie viską gina Žem.
4. intr. būti klusniam: Tie vaikai manęs jau nebsuklaũso Slnt. Jaunikaitis pažadėjo neprietelius panokęs paveikti, jei tiktai jo rodos suklausys S.Dauk.
5. intr. sutikti, sutarti, sugyventi: Suklausyk tu su anuomi J. Nesuklausė vaikai, tėvas ir paleido gyvenimą Šts.
| refl.: Žiūrėk, kap jie dabar gražiai susiklaũso, kai to senio nėr Alk. Jų šeimyna gražiai susiklaũso Ėr. Šeimyna barėsi – nebesusiklausė Žem. Jos (skruzdės) darbščios, jos ir susiklauso Vaižg. Jie nors ir be tėvo gyvena, bet gražiai susiklauso Lš. Jie visada gerai susiklaũsė Gs. Kas jau ir būt, kad jie terpu savę nesusklausýt Lp. Broliai sutaria, vienas kito pasiklausia, visi susiklaũso J.Jabl. Jei susklausys vienas kito, tai gal ir nesdalinę sugyvens Vlk. Bėda užtiko tą sodžių – šeimyna pradėjo nesusiklausyt Sz. Dirba kai susiklaũsę (susitarę) Skr.
| prk.: Jo sąnariai nebesusiklauso – kiekvienas eina savo keliu I.Simon.
užsiklausýti
1. klausant užsimiršti; ilgai klausyti: Pati giltinė užsiklausė lakštingalos (ps.) J.Balč. Senis prakalbos užsiklausė, net pypkė iš dantų iškrito J.Paukš. Atsidėjęs klausiau tos pasakos … ir taip užsiklausiau, kad nejutau, kaip mano pažįstamas atsisveikino ir išėjo V.Kudir. Jos svečiai užsiklausė ir užsižiūrėjo rš. Aš užsiklausiau jojo, užmiršau žaibu lekiančias valandas rš.
2. pajėgti išgirsti, apsiklausyti: Vaikai tie rėkia, nemožna nė užsiklausýt Bsg.

rankà sf. (2) K, (4) LKKXI173(Zt), Rod; SD315, H182, Sut, M, rañkos pl. (2)
1. viršutinė žmogaus galūnė nuo peties iki pirštų galų; šios galūnės dalis nuo riešo iki pirštų galų: Dešinė rankà, kairė rankà KI584. Tiesioji (dešinioji) rankà Dv. Su rankomis vėduoti J. Rañkos pirštas NdŽ. Rankų žiedas R31. Mokoja (mosuoja) rankà Grv. Siūbuoju rankomis SD90. Tamstai ranka pavargo berodant Lnkv. Ana tik rankoms skleida, o nėko nesako Dr. Moteriškė sklaido rankas Pš. Atkišęs per visą rankos tiesimą popierėlį, skaito siuvėjas P.Cvir. Dievo dukružėlės … jį nešios ant rankų Sch9. Ant rankų nor nešiojama B. Muni užlingavo sena matušelė, muni užnešiojo ant baltų rankelių StnD12. Tą šitai ant rankų nešioja DP39. Eina basi, nešasi čebatus rañkosna LKT359(Ktv). Kiek jie laiko bus ant rañkų nešami [tie vaikai] Šln. Visi vyrai po rañką surišti ir eina Skr. Mano nulaužta buvo ta rankà, pasigadino Šl. Davė rañką gelbėti, kiteip negalėjo LKT146(Nd). Rankàs aukštyn! NdŽ. Sako, i rankàs palaužė, ne vieną užmušė Btrm. Man ranka – ar tai prieš kokias darganas, ar galu mėnesio – kaip nukirsta rš. Uždrebėjo ma[n] kojos ir rañkos, baisu pasdarė Eiš. Man kūnas nutirpo, nė rañkos negaliu pakelt [iš išgąsčio] Erž. Rankos kap grėbliai (nutirpusios) Aps. Reik darbuoties – rankos į kebeklius pavirto Kl. Rankos rudinį ka suaižėjo, į mieles (labai) Trk. Kojos netikę, o rañkom ai da aukštai užlipč Mlk. Malėjos miltinos rañkos NdŽ. Kad aš abidi ranki̇̀ turėčiau sveiki, išmaityčiau visus Sg. Nėr toks uždarbis [vienrankiui], kai su abidim rañkim Sg. Juodos kojos tinginio, juodos rañkos darbininko Stl. Nusbosta – guliu guliu, ažtirpsta rañkos ir kojos Kp. Kap uždabojau, ką namas dega, pamielino kojas, pakirto rankas, netekau žado Vrn. Rankàs pakerta – jau nepagaliu dirbt Klt. Sopančios rañkos Krs. Kad ranka iš pečio skauda, tai bus lietaus LTR(Žgč). Mama dejuoja su rankà Ktk. Ana rankà negali Ign. Šiandie daug dirbau – rankàs gelia Rs. Nuo ravėjimo gėlė juosmenį, tirpo rankos sp. Dejuo[ja] rankoms iš rugių bėrimo Ggr. Rañkos stingsta nuo darbo Klt. Pavargo, nepakelia rañkų Drsk. Variau, variau muses, net ranką iš peties ištraukė Lnkv. Rankas trauka iš pat širdies, kad reik šiaudų prikrautas kestes nešti mašinuojant Šts. Rankose didelė senatvė, o reik ravėti daržus Lž. Žaizdos buvo rañkose ir kojose DP176. Lazdelė rañkoj – visas gerumas (nieko neliko, tik senatvė) Ck. Senelis drebančiom rankom atidarė vartelius ir įėjo kieman J.Bil. Da drūtesnė būčia, kad rañkos nedrebėt Rmš. Lazdą ant ranką imk Ps. Nuo viršaus im rañkosu Prng. Imk rañkostan AruP80(Švnč). Ema su abim rañkim LKT99(Pvn). Imk su abim rañkim Lkv. Paėmė su plika rankà Všk. Mamytė mūsų su bitėm plikom rañkom, nė jai gildavo Mšk. Gal užtatai išdžiūvo obelys, kad tu nedavei savo rankà (pati nepaskyrei skiepų) Ktv. Gėlė rañko[je], knyga rañko[je] i bačiukai (eidavo basos į bažnyčią) Skdv. Kai kada pakeli rañką, tai mašina nuveža Mlk. Ot priskrutė[ja]u, rankàs kojas ažkrutė[ja]u (labai pavargau) LKKXIII134(Grv). Kurgi anys apsvalgę (apsinuodiję), kai duodi, kap sako, viena rankà, tas pats valagas Smal. Kalavijas abišaliai aštras, viena ranka turimas SD239. Su abim rankim už pūčkos plongalio nusitvėręs TP1881,24. Su abidvim rañkim į delnus sau plodams …, puldams, sprandą nusisuko JD856. Abiem rañkiem Sv. Virvės storos, kaip ranka apimt Prng. Davinėjo žalio vyno į baltas rankeles JD319. Del to rankosn šitą mokslą trumpą imkiat Mž12. Teisusis Simeonas ėmė rankosn savo PK159. Vyrai imdavo rañkosn aną dalį sakramento DP139. Atnešė anys jam dovanas ing namus rankosu savo BB1Moz43,26. Iššoko gyvatė (angis) iš karščio ir įsikando rankos jo BtApD28,3. Pridėjęs galą vinies šventosp rañkosp jo, pradėjo ją kryžiausp smarkiai mušt DP176. Ką turi rañkon? FrnS220(Mrk). Reikia peilis kešenėj turėt, ale i rañkose LKT22(Plm). Aš nieko neturėjau į rankàs Rmč. Nerado nieko, tiektai pelenus rañkoje DP140. I rañkoj šautuvo neturėjau (nė neliečiau, nevartojau) Dsn. Akėčių nei rañkon neturėj[o] (nebuvo nei paėmęs, neakėjo) Lp. Aš alulio iž mažumės negeriu, o vynelio nei rankelėn neimu (neprisiliečiu) KrvD229. Senesni žmonės plūgų rañkon neimdavo, sako, žemę sugadins Šmn. Pieštuko nedavė į rankàs LKT224(Bb). Atsisveikindamas karštai paspaudė ranką J.Balč. Būdavo, žanduosan bučiuodavomės, ė dabar rañkom sveikinas Dglš. Antroji rankelė dar nepabučiuota tebėra Žem. Močia tik linksia, o tėvas iš džiaugsmo trina rankas (žento dovanas žiūrinėdami) Vb. Rankas pakelti dangop B. Duok mums rankoms nusiplauti vandens Šts. Burnelę prausiaus, rankas mazgojau, nuskandinau žiedelį JD801. Tę mergelė lelijėlė drobeles skalavo, o rankelėlès mazgojo (d.) Vs. Davei botagą rankon i teganai kiaules Dglš. Turi tep kap rankosa Lp. Šnapšę i dabar gerti gal, by tik pakeli rañką Plng. Oi geria, stiklinė jam iš rañkos neišeina Slm. Jug ir ano rankà atkeltà vien – tinka mušties Ms. Anas kap kirs dyka rankà, tas vagis i nuvirto Vdš. Vyro ranka palieka vyro – skaudesnė, nereikia muštis Žml. Jis paėmė jos seną dreblią ranką, palaikė savo rankose J.Paukš. O darbinyko rañkos kai arimas (suskirdusios) Mrj. Jo rañkos – arimai (įdiržusios), o josios kaip raštininkės Snt. Rankos kietos kaip geležinės, sutrintos, pajuodusios nuo darbo Žem. Rañkos juodos kaip nedėguliai Krs. Rankų kietumėlis – kaip replės rš. Kam ją bevarai, a nematai, ka jau rankà kai kultuvė Sk. Ilgos rañkos kai Lazdijų vagies Smn. Tai moteriškei abidi koji ir ranki̇̀ lūžusi Krg. Parvažiavo iš karo be rankų Šr. Anas tiktaik sa vienai rankái Zt. Ir pečiai rankų jo stiprūs per rankas sylingojo Jakūbo BB1Moz49,24. Nė vieno ranka jo (kalno) nedasilytės BB2Moz19,13. Viena rankà du vyru parita Trk. Padabok, kap mano rañkos šaltos Nmč. Šiandie šalta diena, kad rañkose tep šalta Mrs. Rankosnan sušalau, kojosnan sušalau Žrm. Rankas susitvėrę, ėjova toliau rš. Juodu eit, rañkomis susitvėrusiu KI585. Pademi rankas kam SD260. Po ranki̇̀ paėmė, nuvedė, pasodino krėslan Kls. Eisiu eisiu pavaikščioti tais siaurais takeliais, susiėmus už rankelių su mažais vaikeliais LTR(Trak). Duok greičiau rañką, ir einam! Bgs. Prieš kalnelį raitas jojau, pakalnėlėn rankoj vedžiau NS1110. Tuo nusileidęs pirmasis brolis ir vedąsis rankoj trejų metų sūnelį (ps.) J.Jabl. Išein mūsų brolelis iš stainės, išsiveda žirguželį rankoj StnD17. Tu vis da su rankà nešiojies (skauda ranką) Mlk. Eina be kepurės, o ausis vis tiek rañkoj laiko (rankas priglaudęs prie ausų) Trak. Sveikina jį, ima jį rankosna ir, po pažastėmis jas padėję, veda SPII164. Jis stov, rankàs susiėmęs KI584. Ir sumainė aukso žiedus ant baltų rankẽlių (d.) Šmn. Jok in kitą kaimelį ir dabokis mergelę an eiklesnių kojelių, an baltesnių rankẽlių DrskD87. Rankẽlę daviau, pasižadėjau, žiedelį dovanojau JV269. Ekšę, mano mergužėle, duok man baltą rankužėlę LTR(Lp). Išeina mergelė kaip rūtų kvietkelė, ji ma[n] davė baltą ranką, aš jai dovanėles JV1058. Tada aš dainuosiu, tada linksma būsiu, kap savo berneliu rankèlę paduosiu DrskD130. Dieną grėblelis, naktį spragilėlis, skaudės mano rankeláitės JD1554. Duok ranką man, jei tau sunku: aš vesiu ją žvaigždžių keliais Mair. Man ranką padavei jautriai ir jauną širdį atdarei bendros žvaigždės vardu Mair. Mūs avelės nebaikščios – eina in rankàs Ktk. Kaip senas žvirblys, pripratęs prie rañkų (nebaikštus) Pn. Rymo ant rankelių, žiūri per langelį, ar nepamatys savo bernelio (d.) Plv. Vaiko rankutės griežiniuotos rš. Rankiū́tė maža Plš. Rankė̃lė LKGI265(Knv). Rankeliū́tės šaltos Švnč. Ne taip kalbino, kaip čestavojo, baltas rankeles apdovanojo JD413. O tu, mergelė, tu, balta rankelė, ginsiv mudu jaučius į žalią lankelę JD745. Rankelės mano balčiausios, balčiausios, o kam jūs pateksit, mieliausios, mieliausios? JV1054. Rañkos baltos, ar mokėsi malti (d.) Dbg. Ko rūdyja žiedužėliai ant baltų rankelių? KlvD10. Kokia imtie mergytelė, a baltųjų rankelių, a baltųjų rankytelių? (d.) Tvr. Turėjo… rankėlytė[je]… lazdužikę Jrk102. Meilių žodelių tau nekalbėsiu, rankužėlės nespausiu V.Krėv. Laimink, motinele, nor šalta rankele (rd.) Dglš.
| prk.: Ant sidabrinės jos galvos uždėjo skausmas geležinę ranką S.Nėr. Ištieskime atvira širdimi vieni antriems taikos ranką V.Krėv. Ranka mus spaudžia geležinė, krūtinę apkala ledais Mair. Galingas plačiapetis ąžuolas aukštai iškėlęs gumbuotas rankas J.Balt. Ir beržai rankas į dangų ties sveikint gerves, grįžtančias gulbes S.Nėr. Žmogus negali būti ištisai kaltas, jis tėra žaislelis likimo rankose J.Avyž.
^ Tėvo ranka viena muša, kita glosto An. Tėvo ranka lengviausia LTR(Srj). Savo rankà – ne močeka Rod. Ranka duoda, ranka ima, ranka muša, ranka glosto LTR(Jnš). Rankos šeria, rankos peria PPr228. Juodos rankos, balta putra LMD. Juodos rankos pasaulį peni LTR(Vlkj). Juodums rankums darbo niekada nepritrūksta LTR(Vdk). Baltos rankos tik pono ir kunigo LTR(Šl). Darbininkės rankelės juodos, bet širdelė balta LTR(Kri). Baltos rankos, kol mergelė, juodos, kai martelė KrvP(Vlk). Ubagas ubagui rañką padavė (senis vedė nelabai gudrią merginą) Btg. Ta ant lentos – kitai už rankos LTsV153. Viena ranka glosto, antra peša S.Dauk. Ką turi rañkoj, tai žinai, kad jau tavo Mrj. Paimk akis į rankàs, ir rasi Ms. Išsiimk akis rañkon, kad nematai! Drsk. Nė vienas į savo ranką nekanda Sch94(Rg). Į save vis ranka riestesnė LTsV99. Kožno rankà ne močia – vis in save Str. Ir švento rankos in save Vrn. Kito rañkoj vis baronka didesnė Dglš. Ne vienos rankos ant svieto Ds. Akim nevieriji, tai rañkom krapštai Smal. Dešine ranka budavoja, kaire ardo Pšl. Ranka už ranką, širdis už širdį LTsV248. Kas muno ranko[je], tas tavo kakto[je] Skd. Bjaurus žmogus – kas ranko[je], tas kakto[je] (jei supyko) Dr. Su tokiuo kalbėk, tai ir akmenį rañkoj turėk Sv. Nemušk motiną – rankà nudžius Snt. Visa pamesi, rankas sudėsi in kriūtinės, ilsėsies (mirsi) Aps. Dalė [vestuvėse] vaikio neturėjo, sėdėjo, rankàs susinėrusi Krš. Viena ranka pasiklosi, kita užsiklosi Krs. Viena rankà pinigus paima, kita – krautuvėn Antr. Daba rieki abraką, tai i rankà linksta – baisiausiai sudžiūvus ta duona Jnš. Kad duos, tad ir ranka linktelės (dosniai) – pyrago, sūrio Žem. Rankà rañką plauk, i abi bus baltos Erž. Ranka ranką mazgoja, o abi nor balti būti B. Ranka ranką prausia, kad abi būtų baltos LTR(Grv). Jis į degutą rankų nekiš LTR(Srd). Ką atduosi rañkom (paskolinsi), to ir kojom nemožnės suieškot Str. Atdavei rañkom, privaikščiosi kojom Pls. Viena ranka pametęs, ne abidvim nebepaimsi Lkv. Duodama rankà nuo Dievo, nereikia atstumt Dbk. Duodamoji rankà niekada nenudžiūs LKT156(Grz). Išsimiega rañkai kojai (sočiai) Ds. Už rañkos nepaėmęs, nevadyk vagiu Lp. Šūdo par abi ranki̇̀ [gausi] Sl. Neduok rankos bučiuot, kol jauna: greit sena būsi Ds. Kunigui duok ir dar ranką bučiuok LTR(Vdšk). Viena ranka tiesi, antra – kreiva, vienas galas medinis, antras geležinis (dalgis) Grk. Storas senelis daug rankų turi (ąžuolas) LTR(Krtn). Kojomis minta, rankomis kitiems atiduoda (obelis) LTsV494. Kas visom rankom dirba? (pirštinės) Rs. Girio[je] kirstas, mieste pirktas, ant rankelių verkia (smuikas) Jrg. Be rankų, be kojų marškinių prašo (pagalvis) Ml. Be kojų, be rankų duris atidaro (vėjas) Dkšt. Bėga be kojų, muša be rankų (vilnis) LTR(Vrn). Be kojų eina, be rankų dirba (vėjas) LTR(Klvr). Be rankų namus pastato (paukštis) Jrg. Be rankų, be kojų išsikasė sau duobę ir atsigulė (akmuo) Arm. Be rankų, be kojų duobelę suka (riešutas) Lz. Be kojų, be rankų ant medžių užlipa (apynys) Sim.
ǁ loc. sing. čia pat, arti: Jautis bauba: galas ranko[je] – subadys bematant Šts. Pasiutusi buvo – kaip galas rañko[je], nuknebo nosė Krš. Metų galas ranko[je], gal sukties ant vienos kojos vaikis Dr. Jau badas ranko[je]: pavasarinelis paršelis tris šimtus kaštuo[ja] Ggr.
2. pl. ir sing. žmogaus viršutinė galūnė kaip darbo įrankis: Su rañkums rauna linus, tokie prasti, žolėti Erž. Mes rañkom išsikūlėm visus rugius Rm. Iškuldavai (iškuldavo) viską su rañkum, su spragilais Mšk. Kadai vėtydavo grūdus rañkom Antr. Čia rañkom girnas suka Šlčn. Reikė[jo] rañkom mėšlas kratyt Mrc. Būd[av]o, rañkom visa daro Žrm. Miežius dalge jau pjauna, o rugius vis rañkom (pjautuvu) Ml. Dar̃ darželiuose moteres meta rañkom [bulves] Žln. Visa reikėj rañkomi dirbt LKKII167(Zt). Dirbk sa rañkom, o ne sa kojom! Zt. Laikyk su rañkums (stipriai) Krž. Turi rankosna žagrę Rud. Iškasiau rañkomi Zt. Dirba prie statybai – pardien kirvis rañkose Klt. Žmogus ima rankós ylą ir bado čebatan Lz. Ketverius metus tai sa rankà prapenėjau [ligonį], tai sa rankà paguldžiu ir pakeliu Eiš. Savo pinigais, savo rañkom padarė Pb. Su abiem rañkom laužk duonytę, bo su viena neuždirbai LKT273(Krs). Darbo tur pilnas rankàs Ktč. Rankõmi ir aš galėtau dirbt – kojomi nepagaliu Drsk. Aš negaliu išmokti be rankų važiuoti [dviračiu] Lnkv. Savo ranka R111. Savo rankà ką daryti NdŽ. Su tėvo rankà iškasė pinigus (ps.) Dgč. Patęsė pečelin numirusį ir jo rankà išsikasė pinigus (ps.) Šmn. Tuos pinigus užkeikė, ka be dvylekos galvų i be mano rañkos niekas jų nepaims Lnkv. Užkasiu piningus, kad be muno rañkos niekas neiškastų Erž. Dirbkitegi kožnas savo rankomis, idant turėtumbit ką duoti pavargusiam BPII277. Jaunesnis sūnus išėjo keturiolkos metų, dirba, rañkose darbo turi LKT221(Žm). Kieku rañkų reikia dirbt? KlbIII24(Lkm). Pabūtum, sakau, tu mano kailyje, pamojuotum moteriškom rankom, visi tavo šykštumai per pakaušį tau išeitų J.Balt. Mano pati geras rankàs turi Lkm. Ji moteris gerų rañkų – ką nusitvers, tą padarys Rm. Jo rañkos geros Dglš. Aš dešimt rañkų tai neturiu, negaliu visiem suspėt Mrj. Smarki buvo ranka, ka davė su lazda Mžk. Namuose nieko iš rañkos netampai (rankomis sunkiai nedirbi) Rm. Per katrą rañką dirbi? Alk. Per vieną rañką tik grėbiu Gs. In verpsčio padeda ir rañkosu paturi – kap kas nori daro (dirba) Lnt. Iš kur tu išmokai grajyt, kad armonikos ranko[je] neturėjai? Ps. Muno žodžiu, savo ranka plakit, kiek norit, – pasakė baronas Šts. Palaiminta toj rankà, ką kirvį išrado A.Baran. Be gaspadinės rañkų nieko nė[ra] Sk. Visur reikia rañkų (be darbo nieko nėra) Ėr. In ūkės be arklio kai be rañkų – ani pradėt Skdt. Nors be tavęs man kaip be rankų, bet ką gi darysiu V.Krėv. Ir galva tau nūnai nieko nepadės, jei rankos darbo nemokės KrvP(Mrk). Rankẽlės visa ko moka, i galvelė gera Klt. Žmogaus ranka daug pasidarbavo, apvalydama žemę J.Avyž. Ką žmogaus ranka sukūrė, ir sugriauti žmogaus ranka gali V.Krėv. Ale aš pažiūrė[ja]u – tokias grąžtelis su rañkom padarytas (labai puikus) Aps. Viskas gerai, lyg Mortos ranka čia būtų tvarkiusi V.Krėv. Tas žirgas ne mūs ranka augintas, ne mūs pievų žole mitęs, ne šaltinių vandenį gėręs V.Kudir. Socialistinei Lietuvai būdingas tas gamtos vaizdas, kuriame jaučiama kuriančioji žmogaus ranka (sov.) rš. Jaunimas čia savo rankomis atstatė daug mokyklų sp. Galvos darbas labai vargina žmogų, rankų darbas tiek neįvargina J.Jabl. Lengvo rankų darbo nemoka – nei siūti, nei megzti Žem. Ten J. Jablonskis žiūrinėjo gražius rankų darbus, šnekino moteris, domėjosi jų kalba KlbV59(J.Balč). Oi, tai vis mano rankẽlių darbas! LKT383(Lš). Katris [bernelis] pažįsta iš mažų dienelių mano rañkų darbelį DrskD194. Malonu veizėti, ka rañkų darbais pasirėdys LKT105(Lkv). Iš savo rañkų darbo misti KI585. Jei darbą savo rankelių valgysi, pašlovintas būsi Mž424. Aš išmokysiu savo mergytę visų rankų darbelį: anytą jausti, šeimyną bausti, mane gražiai apskalbti KlvD96. Eš moku ir noriu išardyti bažnyčią Dievo, kuri rankomis yra padaryta VlnE196. Prakeiktas yra tas, kas rankomis drožinėta CII475. Tėvynė pagelbon šaukia visus, kas ginklą rankoj gali vartoti V.Krėv. Iš mano rañkų nežiūrėkit (patys duoną pelnykitės)! Lp. Aš nenoriu iš jūs rañkų dabot Aps. Neteks man iš tavo rañkų žuvies pavalgyt (nepažvejosi) Ob. Kai savo rankà gyvenam – gerai (kol gali dirbti) Klt. Tarybiniai žmonės savo rankomis sukūrė socializmą (sov.) sp. Vargingai savo rañkomis maitintis KI585. Žemės neturiu, iš rankų gyvenu Ut. Ne teip jau lengva iš rankų pragyvent Srv. Toki jauna, sarmata būtų iš kito rankų gyvent Srv. Iš savo rañkų turia gyvęt Jrb. Mano rankomis jie susikrovė lobį rš. Apie visokį daiktą reik vis rañkų Grš. Man kirvis ne po ranki̇̀ (netinkamas) Dkšt. Rankàs nuėmė, kol sutarkavau bulves kugeliui Jnš. Pakolei darbas rankų nepakirto, anksti keliu, vėlai guluos rš. Tik rankàs atkirtai in šitą darbą (nesisekė padaryti) Pls.
^ Ranka rankai nelygu PPr50. Darbas ranko[je] tirpsta Lk. Geros rankos ir blogą darbą pataiso KrvP(Mrk). Blogos rankos ir gerą pagadins PPr30. Turi auksines rankas, o smalinę gerklę Pls. Aukso rankos, vilko gerklė Erž. Daug rankų didžią naštą pakelia VP11. Prašom į talką, bus rankà daugiau Plv. Akys pamatys, rankos padarys KrvP(Jnš). Akys baisinykės, rankos darbinykės Šd. Akelės baidyklėlės, o rankèlės darbinykėlės Drsk. Rankom dirbk, liežuviu kalbėk Pšl. Darmai rañkos dirbt neniežti (netraukia) LKKXIII134(Grv). Nuo darbo rankos nenupliš LTR(Paį). Nenukris rañkos, jeigu biškį pasijudinsi Šv. Dvejom rankom niekas nedirba, vis vienom (atkertama giriantis daug padirbus) Trgn. Gaspadoriui ne berno liežuvio reik, ale jo rankų LTR(Vdk). Viena ranka tik užpakalį pasikasyti An. Svetima rankà subinei kasyti tiktai Lkv. Svetimos rankos žarijoms žerti LTR. Vyrų rañkos tik žarijoms semt Trgn. Ūkė[je] be vyriško rañkų blogai, be motriškos – suirutė Rdn. Jai iš keturių̃ rañkų ir yra Dv. Ji mėgdavo klausytis skambinimo keturiomis rankomis rš.
3. pl. prk. darbo jėga, darbininkai: Šalis plati, rankų visur reikia, ir ieškok, kur geriau V.Bub. Daug mūsų kolūkiuose yra šviesių protų, stiprių rankų, kurios be galo daug padaro (sov.) sp. Buities tarnybai labai reikalingos jaunos rankos sp. Už tas samdytąsias rankas kasmet brangiau prisiėjo mokėti Pt.
| Daugiausia darbo rankų gaunama iš atodirbių rš. Dabar tūkstančiai darbininkų atleidžiami iš darbo, todėl darbo rankos siūlyte siūlosi V.Mont.
4. sing. pusė, šonas: Ant kalniuko Marcelios [gryčia], o po šita rankà – Agotos gryčelė Všn. Po kairės rañkos pirmas numelis Slnt. Anie kapai, arba pilys, yra … išvažiavus ant kalno po kairei rañkai BM64. Anas gyvena po kairei rañkai, in balą Pls. Pamačiau kairėn rankon gražų gyvenimą FrnS12. Užžengė dangun, sėdi po dešinei rankai Dievo tėvo visogalinčio MP6. Jeigu aprenki kairę ranką, tada eisiu dešinėn rankon Ch1Moz13,9.
5. sing. ir pl. prk. valdžia, valia, vadovavimas: Valdžią į savo rankas paėmė stambūs žemvaldžiai ir buržuazija (sov.) rš. Visas suvažiavimo prezidiumas buvo komunistų rankose (sov.) rš. Prūsų Lietuvoje administracija ir teismai buvo vokiečių rankose rš. Kitos rañkos papuolei nieko nedavė Ant. Gyvenom po dvarus, pažinau ir ponų rankàs Btg. Papulsi tu ma[no] rankõsna! Dv. Po jo rankà visi verkia Jnš. Čia tėvo griežta rankà viską tvarko PnmA. Pilni namai, o tvirtos rankos nėra V.Bub. Tegul visas kraštas sužino, kad aš turiu kietą ranką ir nebus pasigailėjimo niekam V.Myk-Put. Biškį rankàs atleido (ėmė neprižiūrėti): tas sau plėšias, tas sau plėšias Bt. Sùėmė rañkon (sudrausmino), o tai ana buvo pradėjus lakstyt po kermošius Skdt. Dabar papuolei po mano rañkai, svieto gūbytojau! BM92. Gyvenam po Dievo rankà Pn. Ką gi galia žandaras sakyt, ka jis po mano rañkom Brž. Prisiverksi, mergele, an bernelio rañkų DrskD114. Visa yr Dievo rankoj VP50. Dievas vienok antraip paguldo, nes vis est jo rankosa Mž338. Priimk mus po savo ranka PK165. Vienas išdavė, o kiti išbėginėjo ir prastojo jį vienytį rañkose priesakių jo DP145. Laikė savo rañko[je] viską, kol akis užmerkė Stl. Laikyti savo rankoje priešą ar draugą vis tiek naudinga ir malonu V.Krėv. Iki šiol jis kietai laikė namus savo rankose J.Avyž. Mes rankõs papuolom [vokiečiams] Imb. Neprieteliams į rankàs įpulti KI584. Turiu pranešti, valdove, kad tavo priešas lenda tiesiog tau į rankas V.Krėv. Patis iš geros valios davės rankosn priesakių savų, norint gerai žinojo visa, ką turėjo kentėt DP147. Iš mano rankų niekas gyvas neišeidavo, kas tik eidavo šituom keliu LTR(Slk). Iš rankų priešo gelbėkit mane, iš kankintojo rankų išpirkit mane V.Krėv. Mane iš rankos faraono išgelbėjo BB2Moz11,22. Ir buvau pro langą pintinėje žemyn nuleistas per mūrą ir iš rankų jo išejau VlnE35. Jei nebesuimtų vagies, tai jis jau visai išspruktų iš jo rankų J.Balč. Idant ir mes… kančias ir sopulius meiliai priimdinėtumbime kaip iž rañkos jo DP183. Žmogus nemielai nori vargus iš Dievo rañkos priimti KII43.
^ Dievo rankos ilgos LTR(Ds).
6. sing. prk. galybė, jėga: Ant galo tiesos ranka dasiekė piktadėjus ir suspaudė V.Kudir. Apie laišką ir tą, kuris jį rašė, užmiršk: ne Dievo lėmimą, bet velnio ranką čia matau V.Krėv. Ar ne per Mindaugo ranką, riteri, ištiko ordiną visi kruvini smūgiai V.Krėv. Invesk jas (žmones) … tavo šventybėspi (į šventyklą), Pone, kurią tavo ranka pagatavijo BB2Moz15,17. Koksai vienok tatai bus bernelis, nes ranka Viešpaties buvo su juo DP461. Bei anys regėjo egipcianus, išdvėsusius ant krašto marių, ir aną didžią ranką, kurią Ponas ant egipcianų parodęs buvo BB2Moz14,30-31. Jo ranka bus pryš kožną ir kožno ranka pryš jį BB1Moz16,4. Erodas pridėjo ranką, kad vargintų kai kuriuos iš bažnyčios BbApD12,1.
7. sing. ir pl. prk. globa, rūpinimasis, dispozicija: Jo ranko[je] i teliukai, i viščiukai Upt. Tai paršiukai papenėt reikia, i tai viščiukai an ma[no] rañkų Vlk. Suieškojau, muno rañko[je] viskas Krš. Visi dirbdavom, ale viskas tėvo rañko[je] buvo Mžš. Visus pinigus į savo rañką susirenk N. Paimk savo rañkostan, kitaip prapuls Klt. Pinigai mėgsta rankàs kietas (taupias) Klt. Kai arkliai, tai jau kožno vyro buvo rañkose LKT183(Prnv). Gero šeimininko rankose šiaudai yra nemažas turtas sp. Visai beprasmiškos kokios nors derybos ar nuolaidos, kai mūsų rankose ginklai ir pinigai J.Gruš. Norėčiau betgi, kad tas leidimas pasiliktų mūsų rankose J.Jabl. Kas mano rankoj, tai mano, nors tai būtų ne priešo, bet draugo kalavijas V.Krėv. Ana, kad gerosa rañkosa (gerai auklėjama), būt gera mergina Btrm. Kodėl tamsta jaudiniesi? – atklausė Urbutis. – Mergina labai gerose rankose J.Balt. Kaip balta žąselė pūkuose, taip ir gero vyro rankose JD1569. Gal da tau teko jo rañkoj būt (pas jį mokytis) Slm. Tai nėr tėvo rankų jai LTR(Ds). Tėvų nė[ra] rañkos – jau negal sutvarkyti Trk. Pamotė jau ne ta rankà, i gana Raud. An svetimų rañkų sėdi vaikas Lp. An motinos rankelių tai nemačiau vargelio LTR(Slk). Nor su juo vieną dieną gyvensiu, bet in jo rankų pamirsiu Prng. In jos rañkų suvis neatsidedu Dglš. Į svieto rankàs (tarnauti) išejau septynių metų Vn. Nu dešimt metų išejau į svetimas rankàs Up. Po svetimas rankàs kiek vargo matėm Rdn. Tamstos raštai … atėjo į mūsų rankas A1884,325. Tėvas sūnų myl ir jam vis ing jo ranką padavė BPII238. Imk dūšias rankosna tavo Mž385. Ant galo duost dvasią savą Dievui tėvui savam, atduodamas visa rankosn jo DP177. Vislab eit per mano rankàs KI585. Iš muno rañkų [vaikas] išejo i susirgo Grd. Iš rankų išleisti N.
^ Gerose rankose ir nešeriamas gyvulys tunka KrvP(Btr). Eik anies Dievo rañkon (tegu jiems Dievas padeda), nor anies man blogai darė Prng.
8. pl. apie priklausymą, buvimą nuosavybėje: Žemė bėgtinai bėga į vienas rankas A1884,158. Kartelių ir trestų rankose neretai susitelkia septynios aštuonios dešimtosios tam tikros pramonės šakos visos gamybos rš. Mes esame tėvynės piliečiai, kol žemė mūsų rankose Pt. Šitie namai jau antrose rañkose (kito savininko) PnmA. Į trečias rankàs parejom (treti gyventojai esame): tėvai, sesuo, dabar mas gyvenam Pvn. Ko verkiant reikia, neišleisi iš rankų rš.
9. sing. ir pl. prk. pagalba, parama: Džiaugiuos, ka ma[n] tą vaiką didįjį atvežė – didelė rankà Jrb. Nėra ko ir abejoti – išsiversią ir be Vlado rankų rš.
ǁ užvadas, pagalbininkas: Mano visa rankà – Jūratė Švnč. Jau toks geras tas vaikas buvo – motinos rankà Jrb. Dešimties metų vaikas – pačios rañkos Rdn.
ǁ palaima: O ranka Viešpaties buvo su juo ChLuk1,66. Dievo ranka B.
10. sing. sugebėjimas, sėkmė: Tokią jau ranką turi: ką ažgirdo – tuoj perprato, ką pamatė – tuoj padarė Trgn. Pagadino ranką Ds. Reiks mainyt avižų sėklą, gal ranką pataisys Sml. Paršai išėjo iš rañkos – nevykę Jnš.
11. sing. sutikimas tekėti: Jogaila vedė derybas su Dimitrijum Donskojum ir prašė jo dukters rankos rš. Ne viens jaunas jaunikaitis jos rankos norėjo BsO84. Jei sutiksi su jo valia, mano rañką gauti gali (d.) Btg.
12. Vlk, Vrn, Drsk, Ds arklo ar plūgo rankena: Anksčiau plūgo rañkos i dišlius buvo medinis, tik palyčia i noragas geležinis Vdš. Kap tik užsiekė plūgo rankas, o jau arė Nmn. Plūgo rankà nulūžo Rdš.
13. N, Yl, Vgr pjautuvo ar dalgio rankena: Įdėk dalgiuo naują rañką Ms. Mano sesulės aukso pjautuvas, sidabrinė rankytelė LMD(Ml).
14. ąsa nusitverti, laikyti: Puodai buvo be rañkų, krugli Šlčn. Čigūnė – juodas puodas su dviem rañkom, o sagonas – be rañkų Žln. Su rankà tai uzbonas Nmn. Uzbonėlio rankà Kb.
15. pasaitas, lankelis: Kašelė su ranka Trgn. Ė kur tavo kašės rankà pragaišo? Vdš.
16. N, Lzd kelio rodyklė: Ansgatės y[ra] ranka, ten parašyta, kur sukas tas kelalis Šts. Ot čia tujau po kairei būs ranka ant Ėgarių Ms. Ten tropysi kelią, ba rankà yra Lš.
17. Mžk, Skd, Vkš, Slnt, Dr ratelio stiebas su skersinuku, į kurį įstatoma prievarpstė: Į ranką įkiša pryvarpstę Brs.
18. sėdimasis verpstės galas: Pataisyk ranką, ba kap attruks, tai dar gali verpstė užmušt vaiką Nč.
19. krosniakaištis: Ar uždarei rañką? Knv.
20. toks ilgio matas (apie 80 cm): Dvie[jų] rankų ir užteks – kiek te jai sijonui reikia Trgn.
21. teisė dalyvauti kelis kartus žaidime, ėjimas: Tau dvie rankų neduosma Ut.
22. rašysena: Raštas, ranka SD251. Tikra (paties, ne kito) ranka rašytas SD315.
23. parašas: Padėk savo rañką (pasirašyk) Alv. Parašymas rankos SD263.
◊ [su] abiẽm [sàvo] rañkomis visiškai, mielai: Abiem rankom yra palaikytina ta tikroji sentencija MT174. Prie šitos malonės tveruosi su abiem savo rankiem LC1886,38.
abiẽm rañkomis gáudyti labai rūpintis: Abiem rankom gaudžiau sveikatą An.
ant greitõs rañkos paskubomis: Gavome laišką, mūsų gaspadinės ant greitõs rañkos siunčia šį tą Jnšk. Ant greitõs rañkos nuvažiuokium, pasiimsma kepurę ir grįšma Slm.
ant rañkos
1. KI584 iš anksto (duoti dalį suderėto užmokesčio, algos): Suderėjus reikia duoti ant rañkos, kad neatsimestų Jnš. Jei nori, kad kitam neparduotau, tai duok kelis litus an rañkos Alv. Kupčiai suderėjo jautį su išmintingaisiais broliais ir paliko pusę piningų ant rañkos BM251(Škn). Davei ant rañkos, ir negausi Slm.
2. grynų pinigų: Šimtą devyniasdešimt gauna ant rañkos Skdv.

ant rañkų nešióti ST212(B), Mžš labai mylėti, gerbti: Tėvą tai ant rañkų nešiója Ds. Koks pestūnas visai motinos neveiza, o tas vargo bitis ant rañkų nešiója KlK6,56(Krš).
ant sàvo rañkos (rañkų) savarankiškai: Jau geriau, ka galėtum ant sàvo rañkos gyvent Šlu. Ir turi ant sàvo rañkų savą kapeiką Vdk.
antrà rankà Jž;
añtros rañkos apie patikimą padėjėją: Mūsų dvarininkas yra per poniškas, nepaslenka visa ir visur pats prižiūrėti, linkęs visur pasitikėti prievaizdu, ūkininkauti antromis rankomis rš.
atbulomi̇̀s rañkomis; atãgalia (atgalià) rankà Ut nerūpestingai; nevikriai; tingiai; kaip pakliūva: Daro vis atbulõm rañkom Švn. Imi kap atbulõm rañkom LKT197(KzR). Kitas dirba, stengiasi, o kitas dirba lyg atbulõm rañkom Mrj. Brūkštelėjo atgalià rankà pakampiais, dėl to visi voratinkliai pasiliko Stl. Duona karti atagalia ranka paduota LTR(Km).
be rañkų [pa]li̇̀kti labai įvarginti rankas: Žoles vilko vilko – be rañkų pali̇̀ko Rd. Be rañkų [darbininkė] liẽka Pst.
dešinióji (dešinė̃) rankà patikimiausias pavaduotojas, patikėtinis: Riškus pasidarė dešinioji pono ranka: važinėjo į Liepoją, į Mintaują, į Rygą su javais, sėmenimis, linais LzP. Jis jo dešinė̃ rankà KI584.
devýnios rañkos mokėjimas burti: Kastulis devynias rankas turėjo, nuo visų gyvačių kirtimo ažužadėdavo Trgn. Gal tau devynios rankos, kad taip tropniai gydai Trgn.
dykomi̇̀s rañkomis
1. be nieko: Gavau laišką, ne dykõm rañkom grįžau iš paštos Jnšk.
2. be dovanų: Dykõm rañkom negi nueisi?! Ds.

gerà rankà apie sekimąsi kurioje nors srityje: Mano gerà rankà: kur aš sėjau, ten gerai auga Gs.
geràs rankàs turė́ti sėkmingai ką nors padaryti: Šitas stalius geràs rankàs tùri PnmA.
grýna rankà be gudrumo, suktumo: Manęs grýna rankà nepaims (neapgaus) Dglš.
į rañką bučiúoti labai prašyti: Ji būt ėjus, bet nori, kad į rañką bučiúotų Snt. Rañkostnan bučiúotum, kad tik atvažiuot Rš.
į rañką pabučiúoti padėkoti: Ims ir dar į rañką pabučiuõs Jnš.
į (kieno) rankàs žiūrė́ti (veizė́ti) laukti, kol ką duos, paduos: Aš į marčių rankàs nenoru veizė́ti Vn. O dabar į rankàs kito turi žiūrė́ti Rs.
į rañką (rañkon Grv, Sl) ei̇̃ti sektis gyventi, ūkininkauti, auginti: Iš jų kada nusperki paršelį, tai visada ei̇̃na rañkon Lkm. Nei̇̃na karvė rañkon Dglš. Kokios spalvos žibenkštį matai, tokios spalvos gyvulį laikyk, tai ei̇̃s rañkon Vdšk. Katės iš namų nenešk – gyvuliai neis rankon Ds. Jaunatvė, sveikata, meilė, perteklius, garbė tiekė kuone ponišką gyvenimą, tik vaikai nėjo rankon Vaižg. Gera, kai viskas ei̇̃na rañkon Kp. Nei̇̃na Marytei į rañką mokinės Pc. Jiems dobilai į rañką ei̇̃na: kasmet abu daržinės galai pilni Sml.
į (an) rankàs prinèšti leisti sėkmingai vykti: Šitam mėnesy bus teliokas, kad Dievas gerai prinèš an rankàs Trgn.
ilgèsnė rankà apie turimą pagalbininką (paprastai paauglį): Kad ir jauna mergiotė, bet vis bus ilgèsnė man rankà Rz. Jau rankà ilgèsnė – turiu sūnų Rm. Tai vis rankà ilgèsnė (yra ūgtelėjęs vaikas) Plv.
i̇̀lgas rankàs turė́ti linkti vagiliauti: Jis prastas žmogus: i̇̀lgas rankàs tùri Mrj. Jos vyrą išvarinėdė – anas i̇̀lgas rankàs turė́[jo] LKKXIII21(Grv).
iš laisvõs rañkos laisvai parduodant: Daugiau už tą kumelę negautum i iš laisvos rankos Dl.
iš pirmų̃jų rañkų tiesiog, be tarpininkų: Užpirkimas iš pirmų̃jų rañkų KŽ.
iš (kieno) rañkos (kieno) dėka, per (ką): Krioku jau dvejus metus iš tavo rañkos, – skundės pijoko pati Šts. Užpuolė iš vokyčio rañkų raupai [1914 m.] Grd. Jis vis laikėsi tos nuomonės, kad aš pasidariau turtingas tik iš jo geros rankos J.Balč. Kurmelis iš mano rankos turi pačią kaip svogūną Žem. Kai brolis, kuris iš jo rankos valdo Lietuvą, nepanorės karaliaus klausyti, gali visaip būti, net karas gali kilti V.Krėv.
iš po [kójų ir] rañkų iš čia pat, bematant: Iš po rañkų pagriebė šaukštą Jnš. Iš po rañkų prapuolė pirštinės Jnš. Vilkas nunešė avelę iš po mano rañkų Klt. Tai man iš po rañkų išsprūdo KI585. Mūs buvo daug, [vilkas] bijoj[o] imt iš po kójų i rañkų [šunį] Vlk.
iš rañkos į bùrną ką uždirba, tuoj išleidžia: Toks jų ir gyvenimas – iš rankos burnon Sb.
iš rañkos nuei̇̃ti turėti nuostolių: Daug iš rañkos nuẽjo Dbč.
iš rañkų į rankàs [pér]ei̇̃ti
1. patekti vis kitam asmeniui: Pinigas tur eit iš rañkų į rankàs Vlkv. Esant prekinei gamybai, kai gaminama nebe sau pačiam vartoti, bet mainams, prekės būtinai pereina iš rankų į rankas rš.
2. būti tai vienos, tai kitos kovojančios šalies valdžioje: Ypač įnirtingai buvo kovojama dėl pilių prie Nemuno, Kryžiuočių ordino ir Lietuvos pasienyje; jos dažnai ėjo iš rankų į rankas MLTEII128. Vėliau Kražiai per kelis šimtmečius ėjo iš rankų į rankas rš.

iš rañkų kri̇̀sti
1. netekti: Taip viskas, kas brangu, man krint iš rankų: tėvynė, jos šviesa irgi Namų Ugnelė Vd.
2. Kt nesisekti (dirbti).

iš rañkų nekriñta (darbas) apie nuolat dirbantį: Liūdo, ilgėjosi kaip mažas vaikas, nors šioks toks darbas niekada jai iš rankų nekrito LzP.
iš rañkų paléisti
1. atiduoti kito nuosavybėn: Kas bus, tas bus, bet žemės iš rankų nepaleisiu rš. Ūkio iš savo rankų nenorėjo paleisti K.Bor.
2. perleisti kitam: Kol paeinu, nepaléisu samčio iš savo rañkų Krš.

iš rañkų namie (šerti, penėti): Mūso karvė iš rañkų šerama KlvrŽ. Nepenim karvių iš rankų – būna lauku Arm. Reikia duot vištom iš rañkų: dabar šlapia, negalia miežiuos nueit Ob.
išskėstomi̇̀s rañkomis mielai, su džiaugsmu: Niekas manęs nei Kaune, nei kur kitur nelaukia išskėstomis rankomis rš.
iš trečių̃jų rañkų per tarpininkus: Žinių apie Lietuvą ir lietuvius gauna iš trečiųjų rankų, o ne iš mūsų, dėl to dažniausiai tos žinios netikros, vienašališkos rš.
iš vienõs rañkos išvien, sutartinai: Jiedu lošia iš vienõs rañkos, abu prieš mane Jnš.
kad táu rañkos atidžiū́tų toks keiksmas: Kap ažpyksta drūčiai an[t] ko, tada sako: kad táu rañkos atdžiū́t! LKKXIII122(Grv).
kai̇̃p rankà atim̃ti (nuim̃ti) staiga išnykti, pradingti (ligai, skausmui, miegui): Metus sirgau, gulėjau, gėriau vaistus – nieko, ėgi nuo žolynų kai̇̃p rankà atàėmė Rš. Kai̇̃p rankà sopstą atàėmė Mlt. Visas ligas kaip ranka nuims LTR(Slk). Išgėriau virinto ožkos pieno su česnaku, ir slogą kaip ranka nuėmė Lnkv. Kad aš akis suleisč parnakt! Kai̇̃ rankà nùėmė miegą Klt.
kai̇̃p rankà nukir̃sti griežtai pasakyti: Daugiau nieko nepasakė, kai̇̃p rankà nukir̃to, ir nutilo Sk.
kám kóją, kám rañką nudaũžti prastai, atmestinai dirbti: Kám kóją, kám rañką nudaũžia – kokis tę jo darbas, drenai anas padaro LKKXIII123(Grv).
kur̃ kója, kur̃ rankà Alv, Arm be tvarkos, be nuoseklumo: Jis nuo seno kur̃ rankà, kur̃ kója dirba Ps. Dainos mano – tai jau kur̃ kója, kur̃ rankà Lkš.
laisvà rankà nedaug darbo: Be vyro [moterims] laisvèsnė rànka Grd.
laisvàs rankàs turė́ti būti neužimtam, netrukdomam: Abu kunigai laiko kasdienines savo mišias, o kad rankas nori turėti laisvas visai dienai, tai laiko jas su patamsėliu J.Balt.
lengvà (laimi̇̀nga Ss) rankà apie sekimąsi kurioje nors veiklos srityje: Jo lengva ranka: jei pasodina gėles ar nukerpa plaukus – greit auga Pn. Tu, vaikeli, laikyk medelį, tavo lengvà rankà, tai greičiau prigis PnmA.
lengvà rankà nerūpestingai, neapgalvotai (ką daryti): Lengvà rankà viską išdoliojo ir sau neliko Dkš. Neišdalink visko lengvà rankà – pačiam prireiks kada PnmA.
leñgvą rañką turė́ti sėkmingai ką nors padaryti: Jisai turi lengvą ranką – jam sekasi ėryčiai romyt Ss.
namų̃ rankà visiems ir dažnai reikalingas: Senelis buvo namų̃ rankà Šk. Tas peilis namų̃ rankà Ss. ×
nuo rañkos (rañkų) ei̇̃ti (kri̇̀sti) (vok. von der Hand gehen) sektis: Darbas visiškai neina nuo rankos I.Simon. Anam darbas krimta nu rankų Brs.
nuo rañkos léisti atsisakyti (paslaugų, turto): Kai turime šitokį darbštuolį, pradedu galvoti, ar nevertėtų leisti Vasilį nuo rankos? J.Avyž. Reikia veršelį greičiau leisti nuo rankos, Strazdienė pirmoji užsiprašė, jai ir parduodame J.Avyž.
nuogomi̇̀s rañkomis DP237 be nieko.
pagálbos rañką ištiẽsti padėti, pagelbėti: Yra moteris, kuri nenusigąsta jokių pavojų jam ištiesti pagalbos ranką V.Myk-Put.
per [rañkų] rankàs ei̇̃ti patekti vis kitam savininkui: Ponui mirus, teip tas dvaras ir ė̃jęs par rankàs Skr. Šitas ūkis jau per daug rankų ėjo prš. Eina par rankų rankas Ėr. Teip i ei̇̃na tas ūkiukas par rankų̃ rankàs Erž.
per rankàs ei̇̃ti Vkš tokia figūra, ratelį šokant, kai eina pro kitas kitą, rankų plaštakomis susiimdami.
per rañką léisti Lp bet kaip dirbti, pro pirštus žiūrėti.
per svi̇́eto rankàs ei̇̃ti Ad būti visų naudojamam: Negerai, kap per svi̇́eto rañkom ei̇̃na bezvėnas Dglš.
pirmóji (pirmà) rankà patikimiausias pavaduotojas, patikėtinis: Jis mano pirmóji rankà Al. Mano vienas žentas maž mokytas tė[ra], ans jau pri žambio, antras pamokytas – pirmininko pirmà rankà Šts. Jei pristatysi, tai būsi pri manęs pirma ranka, o jei ne, tai aš tave gyvą sukaposiu DS106(Rs).
plikomi̇̀s rañkomis be ginklo: Sutikus baltąjį lokį plikomis rankomis, užtenka pasipurtinti ir surėkti, kad lokys nubėgtų Blv. Nu, o jegu lauke kur užpultų, plikõm rañkom – pražuvęs LKT159(Škt).
po rankà (rañkos)
1. arti, patogioje vietoje, parankiai: Pasidėk kepurę po ranka, kad nereikėtų ieškoti Jnš. Toks daiktas visada turi būti po rankà Up. Kad nepapuolė po rankà, tai neėmė (nevogė) Ds. Čia tau, mano miela, po ranka yr visko, ko tik tu nori Brt. Ir sūrio papjaustyta buvo po Dovydonio ranka, ir ragaišio visa žiauberis J.Balt. Būk visada po rankà, kad galėčiau pasisiųsti Up. Tas biesas atgulė vidurė[je], tą vaikį pasiguldė tatai po rañkos Brs.
2. atsitiktinai (pasitaikyti, pasipainioti): Koks lektorius po ranka pakliuvo, kokia paskaita papuolė, – tokia skaitoma sp.
3. iš patogios pusės: Sėsk po mano rankà, gausi vežimą Jnš.

po rañkos ei̇̃ti sektis auginti: Gyvoliai eita po rankos Šts.
prie rañkos
1. R71 parankiui, arti, prie savęs: Peilį buvau čia į pat prie rañkos pasidėjus, i vė nebė[ra] Sk. Aš tai turiu šičion prie rañkos KI585.
2. pasisiunčiamas, parankinis: Ka būtų koks vaikinas pri rañkos Grg. Tos būs gaspadinei pri rankos Klk. Tas vaikas … tėvams didžiai buvo prie rankos ir daug žingsnių jiems užčėdijo BsPI121. Buvo gerai, ka anie gyveno: a ką parnešti – vis buvos kas nors čia pat pri rañkos Ms.

prie rañkos ei̇̃ti sektis auginti: Viskas anam ejo pry rankos MitI75. Idant bitys prie rankos eitų, reikia žalįjį ketvergą bičių avilių kepures su vienas kitu sumainyti LTR.
prie rañkos prinèšti leisti sėkmingai vykti: Kad Dievas pri rankos rugius prineštų B.
prie rañkų
1. visai nebetoli: Jau ruduo, bulbakasis pri rañkų Krš.
2. arti, prie savęs: A turi pri rañkų adatą su siūlu? Krš.
3. pasisiunčiamas, parankinis: Pri rañkų už pusmergikę buvau Užv. Dvare buvau pri rañkų Šts. Mergos pri lauko darbų mums nereik, samdysme tik pri rankų mergikę Vdk.

prie rañkų laikýti penėti: Vieną paršą pjausim, kitą laikýsim žiemą prie rañkų Skr.
rankà ant rañkos lygiomis, be priedo: Nemaino rankà an rañkos Žrm.
prieš rañką į neįprastą pusę: Prieš rañką kasti labai nepatogu Jnš. Reikia gerti iš eilės, neužbėk prieš ranką Jnš.
rankàs [kójas] išbučiúoti labai padėkoti: Už tokią dovaną buvo gatavas rankàs išbučiúoti Jnš. Namą dovanotas rankàs kójas išbučiuõs Jnš.
rankàs dė́ti tekėti: Tada paklaus, ar nori dėti su juo rankas J.Paukš.
rankàs (rañką) [pri]dė́ti (priki̇̀šti LzP)
1. darbuotis, padirbėti: Rankų nepridėsi – ir nieko nėra [darže] Ėr. Ne rañkų motina nèdeda – taip užpyko KlK6,65(Krš). Rañką nebeprydė́si, a bebūsi geras [marčiai]?! Vn. Ranką dės – ir jau gatava K.Bor.
2. prisidėti, dalyvauti: Tebūna, kaip manai! Tik aš prie to rankos nepridėsiu V.Krėv.

rañką pridė́jus prie širdiẽs nuoširdžiai, atvirai: Pridėjęs ranką prie širdies, bent pats sau pasakyk: „Netiesa, netiesa!“ V.Bub.
rankàs sudė́ti pailsėti: Plūkiuos, dirbu, dieną naktį rankų nesudedu J.Balt.
rankàs [ant pil̃vo] su[si]dė́jus (susikei̇̃tus Šmk) be darbo: Rankas sudėjęs nieko negali laukti Ėr. Aš jug nesėdžiu sudė́jus rankàs: nuo pat ryto šveity i šveity, nėr kada nė pavalgyt Kair. Ko sėdi, rankàs susidė́jus! Slk. Sėdžia namie, susidė́jus rankàs, i algą ema Mžš. Mes, gaspadoriai, visi dirbam, rankų nelaikom ant pilvo sudėję J.Balt.
rañkų pridėji̇̀mas darbas: Be rañkų prydė́jimo nėko nėra Šv.
rankà dùrsterti apgraibomis, greitosiomis, prastai ką daryti: Vyras čia ranka dursteri, tę dursteri – kokis tę ano darbas Grv.
rankà ei̇̃na sekasi gyventi, auginti: Pradžia moterystės labai ranka ejo: mylėjo vienas antrą ir nieko jiems netrūko M.Valanč. Kur moterystėj sutikimo nėra, ten niekas negal ranka eiti Jzm. Neina ranka jam gyvenimas Brs. Tep man tos bitės ejo ranka, kad medaus neturėjau kur dėt Vrn. Anam gyvoliai ranka eita Als. Šitie paršeliai jau nei̇̃na rankà Klt.
rañkomis ei̇̃ti stumdytis: Susimildamas, tik rankom neik! Slm.
rankàs périmti
1. būti susilažinimo liudininku: Juodu sulygo [ristis], kas ten jiedviem ir rankàs párėmė Plt.
2. Grd padėti dirbti, pavaduoti: Aš viena – mun nėr kas rankàs párema Rdn. Mergelkos už vyrų išejo, penki vaikiukai liko – nėkas mun rañkų nepárema Rdn.

rañką dúoti
1. pažadėti: Davei̇̃ rañką per Žolines bernu (žadėjai imti už berną) Lp.
2. KŽ laiduoti, garantuoti: Aš duodu tau už jį ranką, kaip kad jam esu davęs už tave V.Krėv.

rañką (rankàs) pa[si]dúoti susitaikyti: Ir rañką pàdavėm vieni in vieną ranką, ir susejom, ir itep padarėm Zt. Pasiduokit visi rankas, būkit gražiuoju! J.Balt.
rankàs paganýti su pasitenkinimu primušti: Nors kartą rankas paganiau J.Balt.
rankà į rañką
1. vienas prieš kitą, iš arti: Ranka ing ranką SD404.
2. N arti, po ranka.
3. vieningai: Ranka į ranką, petys į petį rš. Gyvename visi trys draugiškai, ranka į ranką, širdis į širdį A.Vencl. Milijonai įvairių tautybių žmonių čia dirba ranka rankon, siekdami vieno tikslo sp.

rañkos pakaštavóti gauti mušti, lupti: Mergelkos nė katra nė[ra] gavusios ano rankos pakaštavoti Žr.
rankàs sukei̇̃sti (sukir̃sti; J.Dov) VP33, J paduoti vienas kitam ranką žodžiui patvirtinti.
rañką kélti (kilóti) mušti, pulti: Kol manęs neskriaudžia ir nesikėsina pagrobti, kas mano yra, nekelsiu prieš jį rankos V.Krėv. An tavę siratos rankelės nekelsiu LTR(Ašm). Ale tai matai, rupūžė: rañką pakė́lė! Ktv. Sakydavo: nekélk rañkos pryš tėvą – ranka iš peties išdžiūs Erž. Liežuviu lok, ale rankų nekilok LTR(Kur).
rañką pakélti balsuoti: O kai reikėjo balsuoti už pasiūlymą mesti Senavaitį iš partijos, niekas nepakėlė rankos V.Bub.
rañkos nekỹla (nesi̇̀kelia, nèkelia) nėra noro (ką daryti): Kap pamirė vyras, rañkos nekỹla krutėt LKKXIII134(Grv). Nieko negaliu – nesi̇̀kelia rañkos dirbt suvis Rš. Tai nenori [dirbt], tai rañkos nèkelia Pls.
rankà nekỹla nesiryžta: Nekilo ranka išmesti senuosius bitininkystės įrankius V.Bub. Markauskas ne kartą pagalvodavo: reikia nupjauti topolį. Tačiau nekilo ranka V.Bub.
rañką pakylė́ti užsimoti: Jis pakylėjo ranką ant vagies mušti J.
rankàs kójas pakir̃sti sustingti iš baimės: Keršis neišmanė nė ką begalvoti. O jau visai rankas kojas pakirto ir šaltas prakaitas pasipylė čiurkšlėmis, kai ratuose pasigirdo silpnas, širdį veriantis dejavimas J.Avyž.
rañką (rañkos) kni̇̀ta (kniẽti) labai norisi, rūpi: Knita knita ranką, kad išleisti J. Jam rañkos kniẽti ka teip padaryt Mlk. Seniai knita rankos jum atkeršyti Dkk.
rankàs ap[si]krė̃sti (antsikrė̃sti J) sugadinti gyvenimą, užtraukti nelaimę: Api̇̀krėtei man rankàs Ktk. Kas taũ (tave) paims, tai tik rankàs apskrė̃s Trgn.
rankàs kratýti (nukratýti, pakratýti, apkrė̃sti) atsisakyti: Ji bijo, rankàs krãto Jrb. Kur čia jam beišgyt: visi ir daktarai jau rankàs nukrãtė Užp. Būk žmogus, nors tu rankų nepakratyk Varn. Būč seniai išbėgusi, rankas pakračiusi, kad ne šliūbas būtų pririšęs Žem. Išvažiuosma rankàs pakrãtę – nebnoram purvą bristi Rdn. Kai sužinojo visus jos darbus, pakrãtė rankàs, ir nereik Skr. Norėjau pirma pas jį pirkt tos karvės, ale kap papaisiau, ką kvara, tai ir rankàs àpkrėčiau Arm.
rankàs láužyti labai gailėtis, sielvartauti: Išejo motulė an didžio dvarelio, senas rankas laužydama, ašeras lėdama TŽII269(Mrk). Motina rankàs láužė, ė vaiko jau nėra LKKXIII134(Grv).
rañką láužk jokiu būdu, niekaip: Tu to tai rañką láužk – nežinosi Šts.
rankàs nuléisti netekti noro, vilties, nusiminti: Nuléisti rankàs pirm laiko neapsimoka LKT102(Vg). Blogai padariau, ka nuléidau rankàs i toliau nebesimokiau Btg. Jis dirbo, rankų nenuleidė Ėr. Stovi mergelė, rankas nuleidus LTR(Ig). Dirbk, nenuleisdamas rankų, ir laimėsi LTR(Srd). Japonai nuléidė rankàs, pasidavė Ėr.
rankà pamóti nekreipti dėmesio: Rankà reikia pamót [į tokį prastą darbą] Imb.
rañkoje nešióti labai mylėti, gerbti: Kad tave paimčiau, rankoj nešiočiau LTR(Brž).
rañkos piningai̇̃ rankpinigiai: Atvažiuos i tujau klaus, kiek nori, tiek i tiek, nu tujau rañkos pi̇̀ningus Plng.
rankàs pláuti padėti, pagelbėti: Anys vienas kitam rankàs pláuna LKKXIII138(Grv).
rañkose pū́sta (supùvo) (darbas) apie prastai ir lėtai dirbantį: Pati vyrą namuosa likdo – ano rañkose darbas pū́sta LKKXIII134(Grv). Nesibai̇̃dai [berno], geras darbinykas – jo rañkose darbas nesupùs LKKXIII134(Grv).
rankàs suri̇̀šti
1. atimti veikimo laisvę, suvaržyti iniciatyvą: O jūs, taip atkakliai tylėdamas, mums surišate rankas ir gal visai be reikalo save skandinate rš.
2. susituokti, susijungti: Jei mislinai, mergužėle, atgalio sugrįžtie, tai reikėjo su berneliu rañkų nesuri̇̀štie DrskD144.

rankà pasi̇́ekiamas (dasi̇́eksi) visai arti, čia pat: O už daržo ranka pasiekiamas snaudė jo vienkiemis J.Avyž. Mano namai jau rankà pasiekiami̇̀ Jnš. Nors karvė čia pat, beveik ranka pasiekiama, bet mudvi keliavova tolimą kelią I.Simon. Miestelis netoli – ir rankà dasi̇́eksi Rš.
rankàs išskė̃sti įsigalėti, išplėsti savo valdžią: Ka prūsas (vokietis) nebūt gavęs rañkų išskė̃st, būt kitep buvę Gs.
rankàs praski̇̀rti atsikvėpti, pailsėti: Darbo tiek, kad nėra kada nė rañkų praski̇̀rt Ssk. Rañkų praski̇̀rt per darbus negaliu Pc. Darbų – nei rankų praskirt! Rod. Už šitą vaiką tai nepràskiriu rañkų Vlk.
rañkoms praski̇̀rti būtiniausiems reikalams: Užsidirbau kelius rublius, bus rañkoms praski̇̀rt Ktk.
rañkų tárpe čia pat, bematant: Rankų tarpe vaikas prapuolė Žem.
rañką įtaisýti išmokti, įgusti, įprasti: Esu įtai̇̃siusi rañką, lengvai išnarpalioju Rdn. Įtai̇̃sė rañką, dabar ilgai būs [duona] kailiaraugis Krš. Įtaisiáu rañką eiti ankstie rytą [daržų] laistyti Krš. Rañką įtai̇̃sė vogti, a nenutvers?! Rdn. Įtai̇̃sė rañką, šiks i šiks [vaikas] to[je] lovikė[je] Krš.
rankàs tèpti[s] prisidėti prie kokio nors negarbingo darbo: Savo rankų netepsiu jokiais popieriais rš. Prie svetimų žmonių nenorėjau rankų teptis rš.
rañką (kam) ištiẽsti
1. susitaikyti, bendrauti: O jeigu pralaimėsim [rinkimus]? – neramiai paklausė viršaitis Utkus. – Tada lieka ištiesti ranką tiems, kas laimės, – pasakė klebonas J.Balt.
2. padėti, suteikti pagalbą: Kaimas jaučia šventą pareigą ištiesti miestui ranką, aprūpinti jo žmones duona sp.

rankàs turė́ti pajėgti dirbti: Dirbt rañkų jau neturiù Ad. Kai rankàs turė́jau, dirbau PnmA.
rankàs užver̃sti
1. nieko nedirbti: Aš apsiženysiu seną, ažuver̃siu rankàs – nieko nebus Dv.
2. apgauti (merginą): Rankàs ažver̃čia, an rankų pameta, gyventuvę sutrina LKKII222(Lz).

rañką atvérti duoti, dalyti: Duodi peną visokiam kūnui, atveri ranką savą o sotini vis, kas gyvena pagal pamėgimą tavo MKr41. Savo dosningą rañką atvérti KI584.
sausà rankà be dovanų: Jis prie to daktaro sausà rankà nepriėjo tik Jrb.
sàvo rankà
1. savavališkai: Sàvo rankà nieko neėmiau Dglš.
2. savarankiškai: Jis gyvena sava ranka Klm.

suli̇̀g rankà tuoj pat: Uždirbęs leidau sulig ranka ir esu ubagas senatvė[je] Šts.
šaltomi̇̀s rañkomis atmestinai, prastai: Dirba šaltõm rañkom, atgrubnagis toks Ob.
šuñs rankàs ir kójas turė́ti būti darbščiam ir greitam: Aš šuñs turė́jau rankàs i kójas Erž.
te rankà raginant lažintis: Te rankà, jei tu ją gausi! Lp.
trečiõs rañkos apie tolimesnį, atsarginį padėjėją: Jis ar buvo trečiõs rañkos Krč.
tuščià rankà Žem be dovanų: Kas tavęs klausys tuščia ranka – papyragyk Šts.
tuščiomi̇̀s rañkomis
1. be nieko: Sugrįžo tuščium̃s rañkums Rs. Viešpatis … noteis tuščiomis arba nuogomis rankomis DP237.
2. be dovanų: Jug nenueisi tuščium̃s rañkums į veselę! Krš.

už rañką ilgèsnis Ds apie pasisiunčiamą, sugebantį pagelbėti vaiką: Jau muno vaikas už rañką ilgèsnis Pln. Jau Vytukas už rañką ilgèsnis, man pačiai mažiau žygių Rs. Už rañką ilgèsnis, tokį gali pasisiųsti Krš. Kūdikelis kaip pėdelis, tėvas sako: – Garbė Dievui, mano sūnus jau už ranką ilgesnis S.Dauk. Jau už ranką ilgèsnis i pačios [vaikas], jau vis šioks toks užvadėlis pačiai Sk.
už rañkomis iš anksto (duoti): Piningai už rañkoms uždėti, negaliu beatsisakyti, turiu pirkti Šts.
už rañkos nutvérti pagauti vagiant: Džiaugiesi, kad už rankos nenutvėrė? rš.
vienà rankà Jrb apie išvien, sutartinai veikiančius: Mes vienà rankà – visi zgadoj gyvenam Strn. Ką tu jiems padarysi – jų vienà rankà Skdv. Mes su jais vienà rankà Mrj.
vi̇́ena rankà sutartinai: Visi vi̇́ena rankà buvo Vlkv. Su rajonu vi̇́ena rankà eina, ką padarysi Grd. Anys vi̇́ena rankà gyvena LKKXIII138(Grv).
vi̇́eną rañką laikýti (turė́ti) sutartinai veikti, elgtis: Tėvams reik vi̇́eną rañką laikýti: jei vienas bara, kitas užsto[ja], vaikai į velnius galia išeiti Krš. Vi̇́eną rañką visi tùra, nieko nepadarau Pj.
vi̇̀sos rañkos pragyvenimo šaltinis: Mums žemė – vi̇̀sos rañkos Ktk.

burnõs áušinimas tuščios kalbos, plepalai: Tai jau nebe rimta diskusija, ne dalykiškas pasitarimas, o beprasmiškas burnos aušinimas. rš.
burnõs užčiaupìmas nutylėjimas: Per tą burnos neužčiaupimą visos rietenos. Ėr. Dėl burnos neužčiaupimo dabar kentėk. Kt.
burnõs vidùs nepláutas apie nepraustaburnį: Jo burnos vidus neplautas: barstė šimtais ir tūkstantėmis kipšų. Valanč.
ãtbula bùrna be apetito, nenoromis, prisivertus (valgyti): Man šiandien viskas negardu, valgau atbula burna. Mrj.
baĩsią bùrną turė́ti blevyzgoti: Pasiutusi, baisią burną turėjo. Krš.
bjaũrią bùrną turė́ti keikti, plūsti: Tokią bjaurią burną turėjo tas anos vyras: keikas ir keikas, su tuom liežuviu duoda ir duoda visus. Pp. Ta bjaurią burną turėjo, galėjo visus su žeme sumaišyti. Krš.
darkì burnà K. apie negražiai kalbantį:
dìdelę bùrną turė́ti daug, iškalbingai šnekėti: Sako, ana didelę burną turi. Vgr. Toks buvo brigadininkas, ans didelę burną turėjo: sėdi patvory ir meluoja boboms. Akm.
drýža bùrna sušilęs: Va tau vėlai išeit, reikia lėkt dryža burna. Slk.
júoda bùrna smarkiai, iš visų jėgų: Nekelk šito juoda burna, dar kylą išsivarysi. Trgn. Juokiasi juodom burnom. Ktk. Atalėkė berniokas juoda burna – ir žodžio neištaria. Trgn.
kreivàs bùrnas siū́lyti neig. šaipytis, juoktis: O jūs, sūneliai, – taip pat nesiūlykite savo kreivų burnų, šiandien jų nepirksiu!. Cvir.
nešvariõs burnõs nepraustaburnis: Toks nešvarios burnos: burnojas, kad tik kiek. Pš.
patì burnà juõkiasi netveria džiaugsmu: Aš mieguistas, nenorėjau kalbėt, o jai pati burna juokiasi. Jrb.
pilnà burnà pasiturintis: Šileikis ot buvo gaspadorius, pilna burna. Brž.
pìlna bùrna
1.sočiai: Pilna burna pavalgius buvau. Švnč. Žinot, pavalgom pilna burna. Mrj. Galėjom valgyt visko pilna burna. Jrb. Pavalgei pilna burna. Mrs.
2.godžiai: Matai, kaip mūsų karvė šveičia kukurūzus pilna burna. Sk. To paplentės šieno telyčėlė neėda, o tuos šiaudus – pilna burna. Mžš. Šoko prie kumpio, su kirviu skaldė sūrį, gėrė degtinę pilna burna bei ramia sąžine. Andr.
3.atvirai (kalba): Visa soda pilna burna šneka, kad ženysies. Krš. Labiausiai pilna burna kalbėjo Pimpienė. Paukš. Kalba pilna burna, kad tu gyvenimą jau nusipirkęs. Plt. Visi juokiasi pilna burna, vieni – iš pilkasermėgio, kiti – iš vokietuko. Simon.
4.tikrai: Pilna burna tada žadėjo atvažiuot. Trgn. Gal laisviau pilna burna galėsime atsikvėpti gimtojoj, nepriklausomoj šaly. Cvir.
5.smarkiai: Vilius juokėsi pilna burna. Simon. Marti balazija pilna burna. LzP.
plačià bùrna atvirai (kalbėti): Apie tai niekad nekalbi, vaikeli, o kaimynai plačia burna šneka. rš.
plačiõs burnõs bū́ti daug plepėti: Ana yra plačios burnos, t. y. daug plepa. J. Tas žmogus man nepatiko – labai jau plačios burnos buvo. Mrj.
plãčią bùrną turė́ti mėgti bartis: Nieko gero neturėjau, kaip tik vargą, piktą pačią, ką turėjo burną plačią. LTR.
prastà burnà apie nepraustaburnį: Kad jos labai prasta burna, tokia keikūnė, dėl vien to jos niekas neims. Sk.
sáldžia bùrna su apetitu: Nevirsiu nieko vakarienei, suvalgyste kopūstus saldžia burna. Sk.
sausà bùrna nevalgęs: Išėjo sausa burna ir nieko neįsidėjo. Klt. Vaikas visą dieną sausa burna duodas. Šl.
skersà bùrna be apetito, nenoromis, prisiverčiant: Skersa burna valgau, kai skauda dantį. Dglš.
tuščià burnà nevalgęs: Dabar vėl kokį nevėkšlėlį papjaus, ir vėl tuščia burna. Jnš.
víena bùrna sutartinai: Visi viena burna atsiliepė. Krkn.
visà bùrna
1.garsiai: Ligonis kad surėkia visa burna: – Turėkit duris!. Vb. Vaikas kaži ko suriko visa burna, bėk žiūrėti. Šl. Sakysim, Vinceliui Rimšai viskas aišku. Užtat ir juokiasi taip gardžiai, visa burna. rš.
2.laisvai, be baimės (kalba): Čia gali visa burna kalbėti. Rm. Visa burna žmonės šneka, kad ji prisidėjo prie tokių darbų. Kair.
3.mielai, noromis: Jie visi visa burna pritarė, kad reikia duoti arus. Km.
4.smarkiai (lyja): Per dieną smulkus lietus pamažėliai dulkino, o ant vakaro įsitaisė visa burna lyti. Žem.
5.tikrai: Visa burna ūkininkas buvo, aš prisimenu. Gmž.
burnà apmusìjo skurdžiai gyvena: Ir burna jo apmusijusi. Dkšt.
bùrną apšlúostyti apmušti (už bjaurias kalbas): Kad tėvas apšluostytų burną, tai nešnekėtum negražiai. Rmš.
bùrną atidarýti
1.pašnekėti: Koks tas vyras, tas Adomas kvailas! Burnos nemoka atidaryti. Simon. Kad atidarė burną, net baisu klausyti. Ds. Disputas paprastai atsidaro, kai tik vienas iš mokslinčių burną atidaro. Cvir. Kai jis burną atdarė, tai žinojai, kad jis nuo Priekulės. Plšk.
2.imti bartis, prieštarauti: Nespėju žodį pasakyti, tuojau burną atidaro. Ker. Pervežtum per pečius virveliniu, tai neatidarytų daugiau prieš tėvą burnos!. Ds.
bùrną atrìšti padaryti kalbų: Alfonsas tol buvo paniuręs, kol neįsigėrė. Konjakas vėl jam atrišo burną, ir jis kalbėjo tai, ko visai nenorėjo kalbėti. Vien. Nebijok, alus jam tuojau burną atriš – tik klausykis. Jnš.
burnà atsirìšo pradėjo kalbėti: Trečiuos metuos burna [vaikui] atsirišė. Antr.
bùrną atsižióti barti, keikti: Visi mūsų neprieteliai atsižioję burną prieš mus. Bret.
bùrną atvérti
1.prašnekti: Jis bijo burną atverti. Mrj. Ko tyli, ar negali burnos atverti?. Gs. Per visą metą burnos neatvėriau. Grd. Gal ji ir žino, bet kaip ji man nieko nesako, taip ji ir tau burnos neatvers. Simon. Ir dabar mes negalim atverti burnos. Skv.
2.keikti: Visi tavo priešai atveria burnas prieš tave. ŠR.
burnojè áuga darosi bloga, verčia vemti: Negaliu valgyt, burnoj auga. Sg. Neškit jūs iš čia šitą gyvatę, aš negaliu žiūrėt, mano auga burnoj. Dg.
bùrną áušinti be reikalo, tuščiai kalbėti: Ką aš čia šnekėsiu, neapsimoka burną aušinti. Mrj. Žiūrėk, kad nereiktų man daugiau burnos aušint!. Dkš. Aušink neaušink burnos, nieko negausi. Gs. Rodos, tirpsta, – tyliai nutęsė Mykolas. – Ką čia ilgai burną aušinsim. Marc. Piliečiai, – šaukė krikščionis demokratas, – jūs manot, kad jis dykai burną aušina!. Vien. Jei jau sakau, tai taip ir yra. Aš be reikalo neaušinu burnos. Paukš. Jo neperkalbėsi, aušink burną neaušinęs. Bub. Apie gyvulius, apie kitas pasogos smulkmenas – kam burną aušinti. Zur. Dovanai burną aušini, jis tavęs vis tiek neklausys. Lš. Jurgis, išgirdęs Džipo keistą lojimą ir žinodamas, kad jis burnos dykai neaušina, pagriebė šautuvą ir leidosi balso link. SnV.
bùrną gadìnti lepinti, paikinti: Gardi duona burną gadina. Imb.
bùrną išplìkti (tikėtis) gauti: Mislijo gerai nuo dėdės burną išplikti, ale apsiriko. Užv.
bùrną išsipláuk sakoma blevyzgojančiam, keikiančiam: Išsiplauk burną, tada ir draugų bus. Krkl. Ką tatai kalbi, vaikeli, išsiplauk burną!. Ds.
bùrną laikýti B., R. tylėti, nieko nesakyti: O jūs, moters su mergoms, laikykite burnas!. Donel. Ar tu moki burną laikyti, Ėve?. Simon. O ko nelaiko burnos, ko tauškia niekus?. Šl.
bùrną laikýti už sùbinę vlg. veidmainiauti: Jeigu ji man nepatinka, kaip aš laikysiu savo burną už subinę. Jrb.
burnojè léidžiasi skanus: Bandelės net burnoj leidžias, ką ten besakyti!. Vb. O skanumas pyragų – burnoj leidžias. Pbr.
bùrną mèsti išgerti: Nu ką tėvas, meta burną irgi?. Trk.
burnõs neišplìkti negauti iš šykštuolio: Neišplikau burnos aš už jo stalo. Srd.
burnõs nepravérti tylėti, nieko nesakyti: Tylėjo kaip pasmirdusi, burnos nepravėrė. Krš. Visą vakarą tylėjo – burnos nepravėrė. Krs. Visą vakarą burnos nepravėrė. Grv.
burnõs neskìrti neprašnekti: Ir burnos neskyrė, ir žodžio netarė [marti]. Klt.
burnõs nesulaikýti niekus pliaukšti: Visa nelaimė, kad jis burnos nesulaiko. PnmA.
burnõs nesutaupýti ištisai kosėti: Vakar atšalo kojas, tai per visą naktį nė burnos nesutaupė – keženo ir keženo. Brs.
burnojè neturė́ti niẽko būti alkanam, badauti: Penkta diena, kaip nieko burnoj neturėjau. Pt. Purvini nuo galvos iki kojų, peršlapę, dvi dienas nieko burnoje neturėję, vos krutėjom iš vietos. Lauc. Nors nieko burnoj neturėjo, be kelių bulvių su druska, ėjo tačiau drūtas, nuovargio nejausdamas. LzP. Šiandien dar nieko burnoj neturėjau, todėl alkanas kaip vilkas. Mrj. Likdavau nieko burnoj neturėjus. Ldv.
burnõs neuždarýti neužsičiaupti (nuolat kosint): Tik kiek sušilęs, vėjas pertraukia, ir neuždarai burnos. Jrb.
burnõs neužkìši nepriversi tylėti: Svetimos burnos neužkiši – kuo daugiau dangstysi, tuo labiau vis pleškės pakampiais. Jrb. Žmonėms burnas neužkiši, jie šnekėjo ir šnekės. PnmA.
bùrną nupraũsti ãšaromis pravirkdyti: [Pamotė] nuprausė man burną gailiom ašarėlėm. d.
bùrną nusipraũsti ãšaromis apsiverkti: Nusiprausi burnužėlę graudžiom ašarėlėm. JD.
bùrną paáušinti kiek paplepėti: Mėgo senis paaušinti burną, kai buvo geras ūpas. Krėv.
bùrną paléisti imti keikti, pliaukšti ar verkti: Nekušink to piktšašio; juk kad paleis burną, nė su kuo nebužkiši. Užv. Anos tu neužriesi, kad ana paleis savo burną. Šts. Paleidęs burną, baisu klausyt. Gs. Ir kai paleido savo burną, tai kūliu išvirto iš vidaus Dovydas, visi penketas vaikų ir du samdiniu. Vaižg. Lipkus kartais per daug paleidžia burną. Avyž. Ta vėl ant tėvo burną paleido. Kž.
burnà pasidė́jusi ant pečių̃ apie nusipenėjusį: Yra burna pasidėjusi ant pečių. End.
burnà pasigadìno pasidarė išrankus valgiui: Seniau ir čirškinys gardus buvo, o dabar – burnos pasigadinę, nevalgo. Švnč.
bùrną paskaláuti truputį išgerti svaigalų: Reikės šiandien burną paskalaut – krautuvę atidarė. Škn.
bùrną pastatýti būti nepatenkintam: Burną pastatau. C.
bùrną pašlãpinti truputį išgerti: Prispyrėm, ir burną pašlapino. Rdn.
bùrną plàkti plepėti: Kad paleis burną plakti!. Sd.
bùrną plė́šyti garsiai dainuoti: Kas man už tai, kad aš dykai plėšau plėšau burną, niekas paskui neužlopys. Tvr. Vyrai, kai įgeria, tuojau burną plėšo. Ml.
bùrną plė́šti vemti: Gerk gerk, tik bijau, kad reikės burną plėšti namie. Šts.
bùrną pračiáupti prabilti: Susirinkime tai nė burnos nepračiaupia. Gs.
bùrną prapláuti truputį išgerti svaigalų: Nuėjo burną praplaut pas susiedėlį. Sk.
bùrnas praũsti ãšaromis graudžiai verkti: Ašarėlėm burnas prausėm, burnas prausėm, rankovėlėm nusišluostėm, nusišluostėm. d.
bùrną pravérti prabilti: Kad ji neleidžia nė burnos niekam pravert: pati viena dėsto ir dėsto. Kair.
burnà priáugo pasidarė bloga, vertė vemti: Man burna priauga valgant. Brb.
bùrną pričiáupti pritilti: Pričiaupk kiek burną!. Gs.
bùrną ráuti kiek išgerti: Privėlavau pareiti – buvau burną rovęs. Šts.
bùrną rė́žti plūsti, keikti: Kalnakasiai, susiėjimą belaikydami, per daug burną rėžė. prš.
bùrną skrãbinti (be reikalo) kalbėti: Nereik burnos be reikalo skrabinti. Mžk.
bùrną subùbinti N. primušti:
bùrną sučiáupti
1.nutildyti: Kad neklauso, sučiaupk tokiam burną. Jnš.
2.nutilti, tylėti: Pats taip pat kaltas, sučiaupk burną, kad nori ko gauti. Grž.
bùrną sukáustyti neleisti kalbėti, nutildyti: O mes net paskelbt apie tai per liaudį negalim: rankos surištos, burnos sukaustytos. rš.
burnà susimaĩnė labai išsigando: Išlipiau, jau man burna susmainė – klijanką (klijuotę) pamiršau mašinoj. Str.
bùrną susiriñkti į sáują būti apkultam: Dar ji susirinks burną į saują!. Ldvn.
bùrną suvaldýti neleisti kalbėti, nutildyti: Tu drįsti senam žmogui taip sakyti! Palauk, aš tavo burną suvaldysiu!. Simon. Tu jos burnos nesuvaldysi: toki gimė, toki ir mirs. Sk.
bùrna šìkti vlg. pasigėrus vemti: Senykščiai lietuviai mažiau gėrė, dar jaunuma prijunkus tik burna šiktie. Grv.
burnojè tir̃psta skanus: Tas pyragas burnoj tik tirpsta. Kt. Pyragų skanumas – tirpsta burnoj!. Grg.
bùrną užčiáupti
1.neleisti kalbėti, nutildyti: Jei kita draugė drįstų man panašių juokų krėsti, mokėčiau jai burną užčiaupti. Pt. Mes patys užčiaupsime žmonių burnas, kai ją išleisime už vyro, už lygaus sau žmogaus. Vien. Svetimos burnos neužčiaupsi. Pnd. Žinojo, visiems burnų neužčiaupsi – kuo labiau ginsies, tuo mažiau tavim tikės. Mark. Išpyškino ir iš karto abiem ne tik burnas užčiaupė, bet ir kvapą užgniaužė. Daut. Norėjau gardžiai gardžiai pasijuokti, bet susilaikiau: būčiau motiną skaudžiai įžeidęs ir jai burną užčiaupęs. Švaist.
2.nutilti: Užčiaupk burną, kad negautum per dantis!. Dkš. Pakaks! – stojasi Valunta, jausdamas, kaip sunku šitam žmogui užčiaupti burną. Zur.
bùrną uždarýti
1.nutildyti: Pasiėmęs pirmininko rolę kiekvienam panorėjusiam išsitarti skambaliuku burną uždarė. Pt. Seniai jau girdžiu, prie savo varstoto sėdėdamas, kaip pas mamą atėjusios kaimynės pasakoja apie Manią įvairių daiktų, ir pasižadėjau visa ištirti, o ištyręs, jei netiesa, uždaryti joms burnas. LzP. Pala – pala – pala – pala! Aš dar uždarysiu jums burnas! Visiems uždarysiu. Paukš.
2.nutilti: Uždaryk burną, neaušink be reikalo. Ėr.
3.negalėti veikti: Lai nori, ale piningų neturi ir uždaryk burną (negali pirkti). Krš.
bùrną užim̃ti neleisti kalbėti, nutildyti: Žmonėms burnų neužimsi. Plv. Pasakyč aš tau, klebonėli, tiktai va – burna užimta (priesaika neleidžia). rš. Pradės juoktis – žmonėm burnos neužimsi. Rm. Neužkelsi kitam vartų, o jai burnos neužimsi. Lp.
bùrną užkim̃šti nutildyti: Dabar turėsiu kuo jam burną užkimšti. Sml.
bùrną užkìšti
1.priversti tylėti, nutildyti: Jis užkišo jam burną penkiais rubliais. A. Tik mes vieni, dideli nugalėtojai, tylėsime, tik mums burna bus užkišama. Pt. Žinoma, man ir tau, kas mums – tylėk ir žiūrėk. Bet žmonėms burnų neužkiši. Mik.
2.pavalgydinti: Bučiuotumėt seneliui kojas! Kad ne jis, nežinau, kuo ryt jums burnas užkiščiau, – sakydavo motina vaikams. Cvir. Užkišau jums burnas, dabar galiu lėkt į varnuoges, sako, pilnybė – kekė ant kekės. Sk.
3.duoti kyšį: Jei nenorės ūkininkauti, tai pinigu burną užkišiu, ir vėl eik toliau nuo mano akių. Vien.
bùrną užmèsti įgerti: Jau mama yr užmetusi burną. Jdr.
bùrną užrìšti
1.nutildyti: Durnam burnos neužriši. Ds. Aš visiems užrišiu burnas. Vien. Kitam burnos neužriši, kad ir kalba. Trgn. Nėra tiek ryšių, kad visų burnas užrišt galėtum. Plv. Ar taip buvo, aš tvirtinti negaliu, o ar užriši žmonių burnas?. Dovyd.
2.atimti sugebėjimą kalbėti: Užrišo burną aniem tie mano žodžiai. Šts.
bùrną užsičiáupti tylėti: Kas užsičiaupia burną ir prikanda liežuvį, apsaugo save nuo daug bėdų. ŠR.
bùrną užsiim̃ti rañkomis rodyti pagarbą: Jeigu ilgiau kalbėsiu, jie užsiims burną rankomis. ŠR.
bùrną užsiū́ti
1.uždrausti kalbėti, nutildyti: Ko gi reiktų, jei jis būtų bent kiek mokytas – jei galėtų – na... su ja... nebūtų burna tokia užsiūta. Paukš. Ar tau burną užsiuvo?! Gali kalbėti ir lenkiškai. Lp.
2.taip pasakyti, kad pašnekovas neturėtų ką atsakyti, nukalbėti: Na, ir užkvatojo bobos, na, ir suspigo vaikai, kad krikštasūnis savo krikštatėviui burną užsiuvo. rš.
bùrną vėdìnti (be reikalo) kalbėti: Aš virėjui taip pasakyčiau: kame reikia valdžios, ten nevėdink be reikalo burnos. Blv.
burnojè vẽliasi negali atsiminti gerai žinomo dalyko: Veliasi burnoje, negaliu ištart. Ar.
bùrną vérti prieštarauti: Visokie bernigaliai, pusberniai, ir tie prieš tave veria burną. Ėr.
į bùrną dė́ti
1.valgyti: Jau patys nei burnelėn nedėjom mėsos. Lp.
2.gerti svaigalų: Kad jau krautuvę atidarė, kur pakrūmėj gal deda į burną. Sk.
į bùrną įdė́ti
1.viską iki galo išaiškinti: Bet mes tamsūs žmonės, mums reikia ne tik į bliūdą įdėti, bet ir iš bliūdo į pačią burną. Marc. Tokiems vyrams reikia tiesiai į burną įdėti, kitaip jie nesupras. Sl.
2.valgyti: Ko dar pačiam reikia: turi ką į burną įdėt ir džiaukis. Sk. Ką burnon įdėjai, tą ir gerai. Grv.
3.išgerti svaigalų: Buvau įdėjęs į burną, bet negirtas buvau. Šts.
į bùrną įkrìsti turėti naudos: Dėjo pastangų Kordušui patikti, puikiai suprasdamas, kad ir be sutarto atlyginimo jam viena kita kruopa į burną įkris. Marc.
į bùrną im̃ti
1.gerti: Nemėgdavau aš jos, nė į burną neimdavau. Marc. Besąs blaivininkas, neima nė į burną. Krš. Kimbulis šnapso nė į burną neimdavo. Mont. Tai blaivumas žmogaus – nė į burną neima!. Jrb.
2.valgyti: Vaikas košės į burną neima. Jnš. Nenoriu tų aviečių į burną imti, taip negardžios. Grk.
3.negražiai kalbėti: E, Tabalaikienė ima tokius žodžius į burną, kurių aš nė į ranką neimčiau. Simon.
į bùrną įpùlti ateiti į galvą: Šnekėti, kas į burną įpuola. K.
į bùrną įspjáuti labai pataikauti: O kai atėjo Viktoravyčia, ans gatavas į burną įspjauti. Trk.
į bùrną nesitèpti tylėti, nieko nesakyti: Su Kuntupeliu tyčia taikinasi tankiai pasilikti ir pašnekina tyčia, bet Kuntupelis apie kūmystes nė į burną nesitepė. Žem.
į bùrną paim̃ti
1.įgerti: Paėmęs biskį in burną. Drs.
2.valgyti: Sriuba tokia rūgšti, kad negalima paimti į burną. Jnš.
į bùrną pakim̃šti pavalgyti: Žiūrėk, kad burnon turėtum ko pakimšti. Balt.
nė̃ į bùrną
1.visiškai nieko (nesakyti): Pavardžių nė į burną, vis vardais šaukiasi. Žem.
2.visai ne, nieko (nevalgyti, negerti): Kol mes pieno turėjom, mėsos – nė į burną. Kž. Brangvyno – nė į burną. Nd. Visi ragina, ir pats piršlys merkia, tas vis tiek ne – nė į burną. Lk. Jaunesnis vaikas nė į burną neima tos mėsos. An. Aš degtinės nė į burną. Vlk. Geras žentas, ale dėl kompanijos – netikęs. Neįsiūlysi. Nė į burną!. Dovyd.
iš gyvõs burnõs pagal (žmonių) pasakojimą: Renka medžiagą iš gyvos žmonių burnos. rš. Tai norit viską iš gyvos žmonių burnos surankiot?. Vlkv.
iš pirmõs burnõs iš tiesioginio dalyvio: Tad prelatui buvo įdomu išgirsti ką nors apie Kalnynus iš pirmos burnos. Myk-Put.
iš visõs burnõs bjauriai: Iš visos burnos lepterėjo. Dkk.
iš burnõs ištráukti sunkiai prakalbinti: Anam kas žodį iš burnos traukte reikia ištraukti. Vvr.
iš burnõs neišeĩna nuolat kartoja: Kad ir senas jau, ale ledokas (velnias) iš burnos neišeina. Smn.
iš burnõs neìšlekia nesikeikia: Miksinė iš burnos tau niekad neišlekia. Vdš.
iš burnõs nekriñta nuolat kartoja, šneka: Dabar tos vestuvės visiems iš burnos nekrenta. Šl. Eik jau eik, kur čia ne keikūnas: velnias nekrenta jam niekada iš burnos. Kair.
iš burnõs nepaléisti nuolat kartoti: Sužiūrėsi durniaus: insikando kokį žodį ir nepaleidžia iš burnos. Mlt.
iš burnõs tráukti prievarta atimti: Net kąsniai mūsų skaitomi, o vargdieniams tiesiog iš burnos traukiami. Pt.
iš burnõs į bùrną artimai, intymiai (kalbėti): Iš burnos į burną kalbu su juomi. C.
iš (kieno)burnõs į Diẽvo aũsį būtų gerai, kad taip įvyktų: Kad iš tavo burnos Dievo ausin. Trgn.
iš (kieno)burnõs ir Diẽvo kójose nekliudýtų kad linkėjimai neišsipildytų: Kad Dievas duotų iš jūs burnos ir Dievo kojose nekliudytų. Kpč.
nuo burnõs atitráukti atsisakyti ko: Dirbo kaip juodas jautis, paskutinį kąsnelį nuog burnos atitraukdavo, rinko pinigus ir vis mislijo žemę pirkti. On.
nuo sàvo burnõs atitráukus mažai turint (duoti): Nuo savo burnos atitraukęs kvoderį man siūlo ir į saliūną perša. Žem.
nuo burnõs nutráukti mažai turint duoti: Ką nuo burnos nutraukiam, tą tau atiduodam. Lp. Mokiau, vargau, pats nuo burnos nutraukęs, kad tik jam geriau ir greičiau išvargtų tą mokslą. Ut. Nuo savo burnos nenutraukęs kito nepamylėsi. Sln.
per bùrną léisti kartoti: Vienas nuo kito išmoksta ir leidžia per burną. Kž. Vaikai motinos žodžius per burną leidžia, ne kitaip. Krš.
nė̃ prie burnõs nèkiša visai negeria: Čerkos nė prie burnos nekiša, kad siūlo. Trk.
nė̃ prie burnõs negalì prikìšti neskanus: Alus toks gižus, kad nė prie burnos negali prikišti. Plt.
su bùrna aiškiai (kalbėti): Kalbėk, kad kalbi, su burna, o ne su uodega. Sk.
su sausà bùrna nevalgęs: Pas tamstą, dėkavot Dievui, su sausa burna nevaikščioja: dirbk ir valgyk kiek nori, ir mėsiško, ir pieniško nenuvalgoma. Katk.
kaĩp nesavà bùrna be apetito, prisivertus: Žiobura kaip nesava burna. Prng.
kaĩp ne sàvo bùrna nenoromis, be apetito: Tingėdamas ir valgai, kaip ne savo burna. Dbč. Nors buvome alkani, kiekvienas mūsų čiaumojo kažkaip nenoromis, lyg ne savo burna. Vencl.
kaĩp iš vienõs burnõs sutartinai: Žmonės lyg iš vienos burnos sušuko. Šk.
kaĩp iš burnõs labai švelnus, malonus: Toks švelnus vėjelis, kaip iš burnos. Ign.
kaĩp per bùrną gãvęs įžeistas: Gražulis pasijuto kaip per burną gavęs. Vencl.
aukso burna žr auksas
kepti balandžiai lekia į burną žr balandis
Dievas burnoje, velnias už ančio žr Dievas
kaip Dievo burnoje žr Dievas
duoną traukti iš burnos žr duona
keptas karvelis neatlėks pats į burną žr karvelis
kepti karveliai skrenda į burną žr karvelis
kąsnio atitraukimas nuo burnos žr kąsnis
[paskutinį] kąsnį atitraukti nuo burnos žr kąsnis
paskutinį kąsnį ištraukti iš (nutraukti nuo)burnos žr kąsnis
paskuojį kąsnį išgriebti iš burnos žr kąsnis
kąsnio neturėti burnoje žr kąsnis
kąsnis stingsta burnoje žr kąsnis
kąsnį traukti iš burnos žr kąsnis
kruopos neturėti burnoje žr kruopa
liežuvis neįsitenka burnoje žr liežuvis
liežuvio neišlupti iš burnos žr liežuvis
liežuvį turėti burnoje žr liežuvis
liežuvį turėti už burnos žr liežuvis
liežuvį užmiršti burnoje žr liežuvis
iš nosies į burną žr nosis
pyragas išgadina burną žr pyragas
vienas pirštas į burną žr pirštas
pusė burnos žr pusė
puse burnos žr pusė
nė puse burnos žr pusė
per pusę burnos žr pusė
iš rankos į burną žr ranka
užpakalio nedaryti iš burnos žr užpakalis
vandens nedavė burnai praskalauti žr vanduo
kaip vandens įėmęs į burną žr vanduo
kaip vandenį laikant burnoje žr vanduo
kaip vandens prisisėmęs (prisisrėbęs)į burną žr vanduo
žodį pagauti iš burnos žr žodis

rañkos ištiesimù čia pat, netoli: Už Upynos rankos ištiesimu trobos buvo. Rdn.
rañkai kójai pakankamai (miegoti): Išsimiega rankai kojai. Ds. Bent kartą išsimiegojau rankai kojai. Kzt.
rankàs kójas atláužti prastai padaryti: Nebe šiam nebe tam tas tavo darbas – atlaužei rankas kojas ir palikai. Jnš.
rankàs kójas bučiúoti nuolankiai prašyti: Tiek jis čia puldinėjo, tiek puldinėjo – rankas kojas bučiavo – nepriėmė, paskui dovanojo. Šln.
rankàs kójas išbučiúoti labai dėkoti: Namą dovanotas rankas kojas išbučiuos. Jnš. Norėjimas tos šnapšės – rankas kojas išbučiuotų. End.
rankàs kójas nubučiúoti labai dėkoti: Tu jo vyženos nestovi! By tik tave imtų: rankas kojas nubučiavusi gali už jo eiti. Žem.
rankàs kójas nukir̃sti padaryti suglebusį: Uždavė alaus, nukirto rankas kojas, nebepaeinu. Krš.
rankàs kójas pakir̃sti sustingti iš baimės, išsigąsti: Keršis neišmanė nė ką begalvoti. O jau visai rankas kojas pakirto, kai ratuose pasigirdo silpnas, širdį veriantis dejavimas. Avyž.
rankàs kójas susinérti nieko nedirbti, nieko neveikti: Sėdi rankas kojas susinėrę, nori, kad kas duotų. Krš.
rankàs kójas užkrutė́ti labai pavargti: Ot priskrutėjau, rankas kojas ažkrutėjau. Grv.
rañkų pakėlìmas pasidavimas: Tai tas pats, kaip ir rankų pakėlimas. Juk į priešą, kuris jau pakėlęs rankas, nebešaudoma. Simon.
rañkos pamojimù lengva (padaryti): Tiesa, kaip dėdė sako: vidaus kultūra ne rankos pamojimu įgyjama. Pt.
rañkų pridėjìmas dirbimas: Be rankų pridėjimo nieko nėra. Šv.
rañkų prikišìmas dirbimas: Yra labai kruopštus dalykas, reikalingas daug prikišimo rankų. rš. Visa įtaisyti reikia daug laiko, kašto ir rankų prikišimo. rš.
per rañkų rankàs eĩti Ėr. patekti vis kitam savininkui: Taip ir eina tas ūkiukas per rankų rankas. Erž.
rañkos sumojimù greitosiomis: Dažnai ligoniui reikia ilgėliau pasigydyti, kol sveikata atgrįš, ypač sunkesnės ligos rankos sumojimu neatimamos. Pt.
rañkų sutepìmas nusikalstamas veiksmas: Rankų sutepimas brolžudyste. LzP.
rañkų tárpe nejučiomis, bematant: Rankų tarpe vaikas prapuolė. Žem.
abiẽm rañkomis
1.mielai, netaupant, gausiai (dalyti): Jį visi skriaudžia, jį apgaudinėja, o jis ir žmona, lyg maži kūdikiai, to nei nenumano, nei mato ir visa abiem rankom išdalija kitiems. Vaižg.
2.mielai, noriai: Abiem rankom yra palaikytina ta tikroji sentencija. brš.
abiẽm rañkomis gáudyti labai rūpintis: Abiem rankomis gaudžiau sveikatą. An.
abiẽm rañkomis ir abiẽm kójomis labai mielai, noromis: Įsirašysit? – paklausė susidomėjęs Domantas. – Abiem rankom ir abiem kojom įsirašysiu! – tarė kaimynas. Gruš.
abì rankàs ir kójas kélti be svyravimų balsuoti, pritarti: Bravo! visai pritariu ir keliu abi rankas ir kojas, – nudžiugo kertėje literatas realistas. Vien.
antrà rankà Jž. padėjėjas: Čia įbruko mane kaip antrą ranką patarnavimams. Lauc.
antromìs rañkomis turint patikimą padėjėją: Mūsų dvarininkas yra per poniškas, nepaslenka visa ir visur pats prižiūrėti, linkęs visur pasitikėti prievaizdu, ūkininkauti antromis rankomis. rš.
ãtbula rankà
1.atmestinai, nerūpestingai: Atbula ranka tik ragana vaišinti. KrvP. Kad jau žmogus papranta atbula ranka dirbt, tai jau blogai. Žg.
2.nenoromis, šykštint: Kai atbula ranka duoda, tai ir imt nenori. Rs.
atbulomìs rañkomis nerūpestingai, nevikriai, tingiai, atmestinai: Daro vis atbulom rankom. Švn. Jei dirbi, tai dirbk gerai, bet ne atbulomis rankomis. Krp. Dirba atbulomis rankomis. Gršl.
ãtgalia rankà
1.nevikriai, nerūpestingai: Brūkštelėjo atgalia ranka pakampiais, dėl to visi voratinkliai pasiliko. Stl. Atgalia ranka tik tinginys dirba. Trgn.
2.nenoromis, šykštint: Duona karti atgalia ranka paduota. Km.
atviromìs rañkomis ir širdimìs atvirai, nuoširdžiai: Visi pažįstami atviromis rankomis ir širdimis priima, anė išsižioti neduoda man apie grįžimą atgal. Žem.
ãtžagaria rankà atmestinai, prastai: Toks atžagaria ranka atliktas darbas kelia teisėtą pasipiktinimą. rš.
atžagariomìs rañkomis atmestinai, nerūpestingai, prastai, lėtai: Padarei atžagariom rankom. – Laikys tam sykiui. Jrb. Vincui buvo skaudu, kad jie dirba atžagariomis rankomis. Avyž. Tu, vaikeli, tai vis atžagariom rankom – ką imi, tas krenta. Dj.
auksìnės rañkos nagingas: Jo auksinės rankos: ką tik paima, viską padaro. Jnš. Jo draugas, auksinių rankų skulptorius, netrukus iškalė ir akmens skulptūrą. Ap. Ot žmogus – auksinės rankos. Pls.
auksinès rankàs turė́ti būti nagingam: Tokias auksines rankas turi... Negi tavęs nepriims atgal į fabriką?. Mar.
rañkos aukštỹn sakoma ko nesugebant: Labai galėjau ir labai sugebėjau [austi], o dabar – aukštyn rankos. Sur.
rankàs aukštỹn rš. liepimas pasiduoti:
bálta rankà mielai: Balta ranka duoti. I.
báltas rankàs sudė́ti susituokti: Jau sudėtos baltos rankos, sumainyti žiedeliai. Jnšk.
dešinė̃ rankà teig. patikimas padėjėjas: Mokytojui taip pat greitai įtikau ir, neilgai trukus, buvau jo dešinė ranka. LzP. Jis mano dešinė ranka. Jnšk. Ji supranta! – pastebėjo ponia, kinkuodama galvą ir su pasigėrėjimu šypsodama, žiūrėdama į savo „dešiniąją ranką", kaip paprastai dabar vadino Agniešką. LzP. Norėčiau, kad pasiliktum Varniuose. Būtum man dešinioji ranka. Švaist.
devýnios rañkos mokėjimas burti: Kastulis devynias rankas turėjo, nuo visų gyvačių kirtimo ažužadėdavo. Trgn.
dìdelės rañkos geras pagalbininkas: Bronius yra didelės rankos. Kv.
dykomìs rañkomis
1.be nieko: Gavau laišką, ne dykom rankom grįžau iš paštos. Jnšk. Nueini medžiotų: vaikštai žmogus visą dieną, vargsti ir gaišuoji, o gerai, jeigu nors kiškelį arba teterviną parsineši, dažniausiai gi dykom rankom namo pareini. Bil.
2.be dovanų: Krikštynos[na] negi nueisi dykom rankom. Slm. Dykom rankom negi nueisi. Ds.
3.be ginklo: Dykomis rankomis kur tu paimsi juos. Grž.
geležinè rankà griežtai (valdo): Namus, bobą, šeimyną geležine ranka valdo. Žem.
gerà rankà susijęs su sėkme: Mano gera ranka: kur aš sėjau, ten gerai auga. Gs.
geràs rankàs turė́ti Dglš. sėkmingai ką padaryti: Šitas stalius geras rankas turi. PnmA.
gerà rankà uždeñgti pateisinti: Nebuvo galima viso ponų darbelio gera ranka uždengti. Cvir.
grýna rankà be gudrumo, suktumo: Manęs gryna ranka nepaims. Dglš.
ilgà rankà greitas (ką daryti): Ilga ranka atėmimui, trumpa – davimui. Štk.
ìlgos rañkos greitas (atsirasti): Bėdos ilgos rankos. Švnč.
ilgèsnė rankà šioks toks pagalbininkas: Kad ir jauna mergiotė, bet vis bus ilgesnė man ranka. Rz. Jau ranka ilgesnė – turiu sūnų. Rm. Kas čia do darbininkas iš mažo, bet ilgesnė ranka pasistumt. Ds. Jau vaikai suauga, pasisiunti, vis ranka ilgesnė. Plv.
ìlgas rankàs turė́ti linkti vagiliauti: Jis prastas žmogus: ilgas rankas turi. Mrj. Turi ilgas rankas – jau kad ką išsidabos, o jam panogės, vis tiek priglaus. Pls. Jos vyrą išvarė – anas ilgas rankas turėjo. Grv.
išskėstomìs rañkomis mielai, su džiaugsmu (priimant): Dar gerai, kad sutiko vos ne išskėstom rankom. Ap. Niekas manęs nei Kaune, nei kur kitur nelaukia išskėstomis rankomis. rš. Tie žmonės svečius sutinka išskėstom rankom, duoda geresnį kąsnį, nutrauktą nuo savo burnos. Vencl.
išvirkščiomìs rañkomis atmestinai, netikusiai: Mūs darbas – tai ne darbas, tai tik pusiaudarbis: tai tik palytėjimas darbo ruožtais, paviršium, išvirkščiomis rankomis. Kudir.
kairè rankà péržegnoti nebendrauti, ignoruoti, visai atsisakyti: Peržegnok tu jį kaire ranka ir eik nuo jo. Slk.
kàs rañkoje tàs kaktojè apie įsikarščiavusio elgesį: O man Dievo valia, – šokosi pati, – kas rankoje tas kaktoje. Žem. Bjaurus žmogus – kas rankoj tas kaktoj. Dr.
kietų̃ rañkų apie taupų: Ji buvo kietų rankų ir dolerį pagaudavo, nors tasai turėtų ir labai trumpą uodegėlę. Dovyd.
laisvà rankà nesuvaržytas: Be vyro motriškai laisva ranka: ko tos mergos pulna už tų vyrų. Rdn. Be vyro [moteriškei] laisvesnė ranka. Grd.
laisvàs rankàs dúoti suteikti laisvę: Aš tau duosiu laisvas rankas veikti. Mont.
laisvàs rankàs palìkti leisti savarankiškai elgtis: Senis viešai pagyrė ponią Brėdą ir pasikvietė algos pakelti. O tai reiškė, kad palieka jam laisvas rankas panašioms naujovėms. Cinz.
laisvàs rankàs turė́ti
1.būti neužimtam, netrukdomam: Vien tas gerai, kad žmogus laisvesnes rankas turėsi. Nebūsi pririštas prie dvaro, galėsi eiti kur nori. Myk-Put. Abu kunigai laiko kasdienines savo mišias, o kad rankas nori turėti laisvas visai dienai, tai laiko jas su patamsėliu. Balt.
2.būti nevedusiam: Žmogus kai turi laisvas rankas ir pinigo dar prasimanai, gali linksmai gyventi. Šk.
lengvà rankà
1.sekasi: Jo lengva ranka: jei pasodina gėles – greit auga. Pn. Žinai, jo ranka lengva. Alz. Mano ranka lengva. Aps. Tu, vaikeli, laikyk medelį, tavo lengva ranka, tai greičiau prigis. PnmA.
2.traukia užeiti: Kur liūbiju, tai taip ranka lengva. Lz.
lengvà rankà
1.lengvabūdiškai: Atsirado gerų dėdžių, kurie, neįsigilinę į reikalą, lengva ranka stojo jo ginti. rš.
2.išlaidžiai, netaupant: Neišdalyk viso lengva ranka: pačiam prireiks kada. PnmA. Lengva ranka viską išdaliojo ir sau neliko. Dkš.
leñgvą rañką turė́ti apie žmogų, kuriam viskas sekasi: Kad Gugis turi „lengvą ranką", žmonės jau seniai pastebėjo ir todėl ar vištos reikėjo tupdyti ant kiaušinių, ar žąsys, moterys kviesdavo visuomet Gugį. Krėv. Jisai turi lengvą ranką – jam sekasi ėryčiai romyt. Ss. Turėjo tokią lengvą ranką, jog ne vienas jos priimtas vaikas negavo nei bambos klykti, nei iš šio pasaulio pasišalinti. Vaižg.
mìtrios rañkos apie darbštų: Girk mergą ne dėl gražaus veidelio, bet dėl mitrių rankelių. KrvP.
neramiàs rankàs turė́ti būti mušeika: Ir visuomet šitie žaidimai baigdavosi mūsų ašarom: labai jau neramias rankas turėjo Petras. Kad tiktai kas – tuoj už kuodo, ir gana!. Balt.
nuogomìs rañkomis be nieko: Viešpats Dievas neateis tuščiomis arba nuogomis rankomis, bet drauge atneš drąsumą prieš visą piktą. Dk.
pakirstomìs rañkomis nusivylęs: Šito ir Narba nežinojo! Tad tik išvėpo visas pakirstom rankom. Andr.
pãčios rañkos geras pagalbininkas: Dešimties metų vaikas – pačios rankos. Rdn.
pãčios rañkos bė́ga labai norisi imtis (darbo): Kai tik pamatau darbą – rankos pačios bėga, nors raudok!. Balt.
piktà rankà niekšas: Tiltą norėjo sunaikinti pikta ranka. Gric.
pìlnos rañkos daug (darbo): Mums darbo buvo pilnos rankos. Žml. Piemens pilnos rankos darbo. Simon.
pirmà rankà
1.patikimas padėjėjas, pagalbininkas: Mano vienas žentas mažai mokytas tėra, ans jau prie žambio, antras pamokytas – pirmininko pirma ranka. Šts. Gudelis, prašomas pagroti ir vaišinamas, sakydavo: – Vyreli, duok ir jam – jis mano pirmoji ranka. Ap. Aš labai geras darbinykas, kaip pirma ranka. Akn.
2.teisė pradėti: Aš dalinau kortas, tai jo pirma ranka. Jnš.
pirmojè rañkoje pačioje pradžioje: Atėję pirmoje rankoje priėdė lig soties. Krš.
plikà rankà
1.be įrankių: Plika ranka nieko nenuveiksi. Upt. Mokyti mašinomis dirba, o jisai plika ranka. Dovyd.
2.be gudrumo, suktumo: Jo plika ranka jau nebepaimsi. Ds.
plikomìs rañkomis be ginklų: Vyrai, – tarė pakuždomis, – mes juos paimtume plikomis rankomis. Myk-Put. Sutikus baltąjį lokį plikomis rankomis, užtenka pasipurtinti ir surėkti, kad lokys nubėgtų. Blv. Jeigu lauke kur užpultų, plikom rankom – pražuvęs. Škt.
prastà rankà nesėkmę lemiantis: Tavo a. a. Vinco prasta ranka buvo: kiek našlių ir kavalierių turėjai kandidatų, o nė už vieno nenutekėjai, sako: mirusio vyro prasta ranka, kad likusi našlė nenuteka.... Žem.
ríebia rankà negailint, nešykštint: Riebia ranka daviau uogų. Plng.
riẽstos rañkos savanaudis: O Jėzau! Sūrantai, ką tu kalbi! – balsu verkė Kotryna, – riestos ir tavo rankos. Vienus į kalėjimą veda, o tu jau į ponus lendi. Marc.
sausà rankà be dovanų: Jis prie to daktaro sausa ranka nepriėjo tik. Jrb.
sausomìs rañkomis tuščiomis, be dovanų: Pas tokį poną sausomis rankomis neisi. Skd.
sàvo rankà
1.savavališkai: Savo ranka nieko neėmiau. Dglš.
2.savarankiškai: Jis gyvena savo ranka. Klm.
sidabrìnės rañkos nagingas: Ką aš padarysiu, kad rankos sidabrinės, o gerklė misinginė. Smn.
skalsì rankà taupus: Mano bobos neskalsi ranka: čia nuperka, čia vėl nebėr. Lk.
stiprì rankà apie tvirtą valdymą: Menkas šeimininkas, neturi stiprios rankos. rš. Krašto valdyme nejaučiama stiprios rankos. Myk-Put.
sùrištas rankàs turė́ti negalėti laisvai elgtis: Jis, Varanka, turįs surištas rankas, negalįs atsidėti jokiam kitam rimtam darbui, turįs pagalvoti apie būsimas pareigas. Andr.
šaltomìs rañkomis atmestinai, prastai: Dirba šaltom rankom, atgrubnagis toks. Ob.
šiltà rankà greitai, tuoj pat: Grąžino šilta ranka. Vlkv.
šiltomìs rañkomis mielai: Skibas būtų šiltom rankom į koplyčią paėmęs [mirusiąją], bet mano prašytas jis padarė viską, kaip mirusi norėjo. Dovyd.
rañkoms šveñta negali dirbti: Kol rankos kušėjo, akys veizėjo, subinė ūkštavo, o senatvėj rankoms šventa, subinei pasninkas. Šts.
tė́višką rañką pajùsti būti išpertam: Kaip aš gailiuos, – Muršteinas parodo aiškų mostą, – kad aš neleidau tau savo tėviškos rankos pajusti, kol tu dar jaunas buvai. Simon.
tė́višką rañką paminė́ti būti nubaustam: Tegul tik kas ką pašnibždės prieš kunigaikštį, tai paminės jo tėvišką ranką. Myk-Put.
trẽčios rañkos atsarginis padėjėjas: Jis ar (taip pat) buvo trečios rankos. Krč.
trumpà rankà Štk. nerangus:
trum̃pos rañkos neturi valios: Dabar rankos trumpos, tai makliorstvos prasidėjo, kažkokios skolos atsirado. Gric.
tuščià rankà be dovanų: Kas tavęs klausys tuščia ranka, papyragyk. Šts. Bet tuščia ranka negražu pasirodyti. Žem.
tuščiomìs rañkomis
1.be nieko: Tai kaip čia dabar bus? – susirūpino Vincas. – Grįžti tuščiomis rankomis? Ką tėvas pasakys?. Myk-Put. Į gyvenimą jis išėjo ne tuščiomis rankomis. Andr. Jūs išeidami neišeisite tuščiomis rankomis. ŠR. Niekad negrįždavo į medžiotojų lūšnelę tuščiomis rankomis. rš. Sugrįžo tuščiomis rankomis. Rs. Gal grįš su laimikiu, o gal ir tuščiomis rankomis. Daut.
2.be dovanų: Juk nenueisi tuščioms rankoms į veselę!. Krš. Tuščiom rankom negi eisi, sarmata. Skdt. Praauš, ir pareis, rasit, ir vėl ne tuščiomis rankomis. LzP. Niekada nereikia iš kiemo pareiti tuščiom rankom, gaspadinėle. Simon.
3.be kyšio: Prie jo tuščiom rankom neprieisi, mat be nieko, tai ir nieko. Užp.
tvìrta rankà apie griežtą valdymą: Pats Edvardas Butvilai siūlė ne kartą perimti Palivarkynę ir tvirta ranka ūkį vesti. Dovyd.
vienà rankà apie sutartinai veikiančius: Mūs buvo viena ranka su juo. Al. Mes viena ranka – visi zgadoj gyvenam. Strn. Mudvi su seseria viena ranka. Prn. Dabar juodviejų viena ranka. Skr. Aš, žinote, su eiguliu viena ranka, galėčiau lentų tiek ir tiek.... Andr.
víena rankà sutartinai: Su rajonu viena ranka eina, ką padarysi. Grd. Anys viena ranka gyvena. Grv. Visi viena ranka buvo. Vlkv.
víeną rañką laikýti sutartinai veikti: Tėvams reikia vieną ranką laikyti: jei viena bara, kitas užstoja, vaikai į velnius gali išeiti. Krš. Jie vieną ranką laiko, nieko su jais nepadarysi. Alk.
víeną rañką turė́ti sutartinai veikti: Vieną ranką visi turi, nieko nepadarau. Pj.
visà rankà tikras padėjėjas: Vyriausia duktė jau visa ranka. Klvr.
vìsos rañkos pragyvenimo šaltinis: Mums žemė – visos rankos. Ktk.
žalià rankà
1.apie jauną: Jauna dar, žalia ranka, bus dar vaikų. Krš.
2.apie nepatyrusį: Jaunas daktariukas, žalia ranka, dar nemoka gerai. Krš.
3.apie lemtį: Pas poną Dievą žalia ranka: da bus visko (vaikų). Krž. Dievo žalia ranka – užaugs bulvės. Škt.
tè žãlią rañką sakoma gerą linkint: Te žalią ranką, kad kaip rūgte rūgtų paršeliai!. Brs.
rañką apdalýti pasisveikinti su visais: Svečias visiems ranką apdalijo. rš.
rankàs apkrė̃sti
1.sugadinti gyvenimą, užtraukti nemalonumų: Apkrėtei man rankas. Ktk. Sveikata ant plaukelio kybo, parvažiuosiu tik kitiems rankas apkrėsti. Žem.
2.atsisakyti: Norėjau pirma pirkt tos karvės, ale kaip papaisiau, kad kvara (serga), tai ir rankas apkrėčiau. Arm.
rankàs apléisti
1.netekti dvasinės pusiausvyros, nusiminti: Nustebo vyrai pamatę ir narsias rankas apleido. Krėv.
2.mirti: Ten mano miela rankeles apleido. Kb.
rankàs apsikrė̃sti prisidaryti vargo, nemalonumų, rūpesčių: Kas tave paims, tai tik rankas apsikrės. Trgn. Biesas sumanė tas ženatves! – mąstė sau, – tik rankoms apsikrėsti!. LzP. Tiktai rankoms apsikrėsti – nenoriu ten kištis. Trk.
rañką apsùkti apiẽ kumẽlės úodegą sakoma ilgai kur užtrukusiam: Kur buvai užtrukęs? Gal apie kumelės uodegą ranką buvai apsukęs?. Ds.
rañką atidúoti ištekėti: Už Vilniaus išvadavimą atiduosiu tamstai savo ranką. Vien. Rimta Vingirykštė iš pat vasario pamilo vėjavaikį Skudutį ir atidavė ranką ir širdį. Vien.
rañką atitiẽsti mušti: Niekad nebūč galėjęs atitiest prieš tave ranką. Vdk.
rankàs atkir̃sti prastai padaryti: Kam tu sugadinai, tik rankas atkirtai į šitą darbą. Pls.
rañką atkìšti elgetauti: Ir nejaugi atkišęs ranką turiu prašyti praeinančių „ponų" ir rinkti skatikus?. Bil.
rankàs atkìšęs be atodairos: Prie butelio puolu kaip beprotis, atkišęs rankas. Tr.
rañką atláužti pasikeisti nusistatymą: Gal atlaušiu ranką prie tavęs. Lk.
rankàs atléisti
1.pašalinti rūpestį: Nusbaigsiu, tau rankas atleisiu. Aln. Ir jai rankas atleidė, baigės vargelis ir jai. Sur.
2.nesirūpinti: Jei atleistau rankas, kaip tas vaikas augtų?!. Drsk.
rañką atleñkti padaryti kokį menką darbelį: Tingi ranką atlenkt ir duris uždaryt. Lp.
rankàs atrìšti leisti laisvai veikti: Susirinkimininkams buvo atrištos rankos viešai veikti. prš. O tu staiga išsigandai tiesos, kuri tau rankas atrišo. Gruš. Mirė vyras, žmonai rankos atrištos. Dkš.
rañkos atsiléido įgavo valią: Nori, kad tik jam atsileistų rankos, jis paskui pradėtų visus smaugt. Plv.
rankàs atsiraitýti imti smarkiai veikti: Rankas atsiraitė vokiečiai. Vdk.
rañką atvérti duoti, dalyti: Duodi peną visokiam kūnui, atveri ranką savą o sotini vis, kas gyvena pagal pamėgimą tavo. brš.
rañką bučiúoti pataikauti: Jis gi prieš visus lankstėsi ir buvo pasirengęs bučiuoti ranką kiekvienam, kas tik panorės ją atkišti. Myk-Put.
(kieno) rañkoje bū́ti valdyti: Polockas buvo vokiečių rankoj. Ds. Jo rankoj pinigai buvo – gėrė mėtė, kur norėjo. Mžš. Visų tėvų rankoj buvo vaikai, buvo drausmė. Ut.
rankàs daužýti
1.stebėtis (piktinantis): Ir rankas daužau – nebėr avino. Als.
2.džiaugtis: Juokiasi, rankas daužo. Šts.
rankàs dẽginti kelti nemalonumą (jaučiant sąžinės graužimą): Į ranką įspausti pinigai neturi jokios vertės – jie primena tik neseną gėdą ir degina rankas. Vencl.
rañką dė́ti greitai padirbti: Ranką dės, ir jau gatava. Bor.
rankàs dė́ti ištekėti, susituokti: Tada paklaus, ar nori dėti su juo rankas. Paukš.
rañkos dỹga norisi (ką paimti): Oi tai man dyga rankos dėl tų pinigų. Skr.
rankà drẽba nesinori (imti): Nemėgstu bargo, dreba ranka imant, jei neatiduosiu, a?. Andr.
rañkos drẽba gaila (išleisti): Namiškis, priešingai: kapeiką sau ar kitam išleisti – rankos jam dreba. Žem. Rankos dreba dėl dviejų litų. Varn.
rañką dúoti
1.pažadėti: Davei ranką per Žolines bernui. Lp.
2.laiduoti, garantuoti: Aš duodu tau už jį ranką, kaip kad jam esu davęs už tave. Krėv.
3.sutikti tekėti: Žinok, jog tamstos nebūsiu, tamstai rankelės neduosiu. Plt.
rankà dùrsterėti apgraibomis, prastai ką daryti: Vyras čia ranka dursteri, ten dursteri – kokis ten ano darbas. Grv.
rankà eĩna sekasi (gyventi, auginti): Pradžia moterystės labai ranka ėjo: mylėjo vienas antrą ir nieko jiems netrūko. Valanč. Neina ranka jam gyvenimas. Brs. Taip man tos bitės ėjo ranka, kad medaus neturėjau kur dėt. Vrn. Aniem gyvuliai ranka eina. Als. Šitie paršeliai jau neina ranka. Klt. Na, ką reikia daryti, kad nėmaž nebeina ranka. Gršl.
rañkomis eĩti stumdyti: Susimildamas tik rankom neik!. Slm.
rañką gáuti vesti: Jei sutiksi su jo valia, mano ranką gauti gali. Btg.
rankàs grąžýti labai sielvartauti: Ir Karalienė didžiausiame nusiminime, grąžydama rankas, suriko nesavu balsu.... Simon. Meisterienė grąžo rankas. Cvir. Kodėl ji nesipriešino, kodėl pati, viską palikusi, nelėkė į centrą ir, ten verkdama, rankas grąžydama, neišmaldavo nieko geresnio?. Katil. Zionas grąžo rankas, bet jį paguosti nėra kam. ŠR.
rankàs išbučiúoti labai dėkoti: Už tokią dovaną buvo gatavas rankas išbučiuoti. Jnš.
rañką išdérgti sėkmę atimti: Negirk senos kumelės, nudvės dar, ranką išdergs. Sml. Su savo kumelėm jis man išdergė ranką. Ėr.
rankàs išmainýti pavaduoti darbe: Nėr kam išmainyt baltų rankelių, nėr kam užtarti tikro žodelio. Ppr.
rankàs išskė̃sti padidinti savo įtaką: Kad prūsas nebūtų gavęs rankų išskėst, būtų kitaip buvę. Gs.
rañką ištiẽsti
1.susitaikyti, bendrauti: O jeigu pralaimėsim [rinkimus]? – neramiai paklausė viršaitis Utkus. – Tada lieka ištiesti ranką tiems, kas laimės, – pasakė klebonas. Balt.
2.suteikti pagalbą, padėti: Ir bėdoje niekada jo nereikia šauktis, pats pamato, ranką ištiesia. Avyž. Gerų žmonių man gaila. Ne vienam, taip sakant, esu ranką ištiesęs. Marc. Jei tarp žmonių minios tu svetimas jauties, tat laimė niekados tau rankos neišties.... Nėr. Prisipažinsiu, ir aš neištiesiau Ąžuolui rankos, kai jam buvo nepaprastai sunku. Mar.
3.elgetauti: Ranką ištiesus ėjo pasenusi. Krš.
tik rañką ištiẽsti labai arti: Bet iš mūsų teritorijos ligi namų tik ranką ištiesti. Dvd.
rañką įtaisýti išmokti, įprasti: Įtaisiau ranką eiti anksti rytą daržų laistyti. Krš. Ranką įtaisė vogti, ar nenutvers?!. End. Dabar anie kaip įtaisė ranką, taip ir darys. Lk.
rañką įžàgti atimti laimę, pasisekimą: Stangas įžagė ranką. Pc.
(kieno) rankà kãba yra priklausomybėje, priklauso nuo ko: Bet ir ant jų gana kabėjo ranka pono: juk be žinios kunigaikščio jie negalėjo nei savo dukterį ištekėdinti. A.
rankàs káišioti lįsti kur nereikia: Savo vietoj sūnus anas nekaišiojo rankų – niekur anas nelindo. Šmn.
rañką kélti
1.kėsintis mušti, užpulti: Kol mane pasmerksit, kad aš prieš savo tėvą ranką kėliau, man pasiaiškinti leiskit. Sruog. Nekelk rankos prieš berniuką, – nieko jam nedaryk!. ŠR. Kol manęs neskriaudžia ir nesikėsina pagrobti, kas mano yra, nekelsiu prieš jį rankos. Krėv. Sakydavo: nekelk rankos prieš tėvą – ranka iš peties išdžius. Erž. Ant tavęs siratos rankelės nekelsiu. Ašm. Ana jau rankos nekėlė prieš. Brs.
2.pasiduoti: Neieškok, Joni... Nusiramink, negalima kelti rankos. Jei taip padarysi, niekai bus mūsų nusistatymas. Ap.
rankàs kélti mušti: Tik kai pamatėm jį ant kranto visą pamėlusį, vos vos bepaeinantį, nebeišdrįsom rankų kelti. Trein.
rankàs kilóti mušti: Liežuviu lok, ale rankų nekilok. Kur.
rañką kýštelėti šaltai atsisveikinti: Kyštelėjo ranką ir nieko nesakęs nuėjo. Rk.
rañkose knìbžda rūpi (išleisti): Pinigas ano rankose knibžda, kad turi. Rod.
rañkos kniẽti rūpi (ką padaryti): Jam rankos knieti ką padaryt. Mlk.
rañką knìta rūpi (ką padaryti): Knita knita ranką išleisti. J.
rañkos knìta rūpi (ką padaryti): Seniai knita rankos jum atkeršyti. Dkk.
rankàs kratýti labai ko nenorėti, atsisakinėti: Ji bijo, rankas krato. Jrb. Nenori, krato nuo jo ir rankas. Vv.
rañkomis kratýtis labai atsisakinėti: Jis ėmė kratytis rankomis: – Aš nieko nežinau ir nieko nenoriu žinot, eikit pas kunigą vikarą. rš.
rañkos kriñta žemỹn nesinori dirbti: O dabar rankos krito žemyn, tartum ir namai, ir laukai jau buvo nebe jo. Vencl.
rankàs láidyti mušti: Nelaidyk rankų, gausi pats!. Krš.
rañką laikýti pagelbėti: Gerai, kad vienas kitam ranką laikot. Varn.
rañkoje laikýti drausminti, valdyti: Laikė savo rankoje viską, kol akis užmerkė. Stl. Vaikus laiko rankoje. Rmš.
rañkose laikýti valdyti, tvarkyti: Tas neturi gyventi, kuris negali savęs laikyti rankose, kai ant jo užgula nepasisekimai. Cvir. Užkurys tvirtai laiko savo rankose ūkį ir rūpinasi juo kaip savuoju. Vien.
rankàs laižýti pataikauti, žemintis: Mes jums rankų nelaižysim!. LTR. Jis krioktų ir už dyka, ir dar pripuolęs rankas laižytų. Katil.
rankàs laužinė́ti vis sielvartauti: Vaikštinėdama baltas rankeles laužinėjo. Dglš. Močiutė vaikštinėjo, rankeles laužinėjo. Jabl.
rankàs láužyti labai sielvartauti: Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas kad laužo užrūstintas vėjas. Mair. Tik Zubrys vienas netylėjo, baltas rankas laužė. Krėv. Labiausiai verkė jauna mergelė po sodą vaikščiodama, rankeles laužydama. Tvr. Motina rankas laužė, o vaiko jau nėr. Grv. Laužo baltas rankeles jaunoji martelė ir gailias ašaras lieja. Vien.
rañką láužk jokiu būdu, niekaip: Tu to tai ranką laužk – nežinosi. Štk.
rañkos lim̃pa sekasi (dirbti): Kito rankos lipte limpa prie kiekvieno darbo. Mrj.
rankà lìnktelėjo gausiai (davė): Pereisiu per vežimus melsdamasis. Kad duos, tai ir ranka linktelės – pyrago, sūrio, varškės abrakų terbas prikrausi. Žem. Ar ubagas pasipainios, šmakšt čielą torielką miltų... arba duonos kad duos, tai ir ranka linktelės. Žem.
rañką mainýti
1.nebe iš to paties pirkti: Reikia mainyti ranką – iš Staniūnioko, kad ir dykai duotų paršus, neimč. Ktk.
2.pavaduoti: Kad aš ir sugrįšiu, darbelio nedirbsiu, savo mielai motinėlei rankelių nemainysiu. Ad. Niaugi aš tau, tėtuti, rankelių nemainiau?. Tvr.
rankàs mazgótis šalintis, nesikišti: Kad būtų laimėjęs, tai ir Baltaragis kartu būtų laimėjęs, o kai prakišo, tai vienas Cinokas turi atsakyti. Baltaragis rankas mazgojasi kaip Pilotas poną Dievą pardavęs.... Žem.
rankà mazgója rañką vienas kitam padeda: Ką padarysi, ponuli, žinoma, ranka ranką mazgoja. Žem. Ranka ranką mazgoja, o burna lieka murzina. Ds. Tamsta tikrai pradedi man patikti. Vis dėlto tamsta turi žinoti, kad ranka ranką mazgoja. Balt.
rankà móstelėti niekais nuleisti, nepaisyti: Vienas iš gailesčio kone verkia, kitas ranka tik mosteli. Ašb. Ant visko mostelėjo ranka. Jabl.
rañkomis mosúoti griežtai nesutikti, priešintis: Ana rankom mosuoja, neina. Grv.
rañkomis mosúojant menkai (dirbti): Rugiai augo mūru, nors dirvą išgyvendindavo, nuo jų pačių betariant, vos rankom mosuodami. Vaižg.
rankà móti nekreipti dėmesio, nepaisyti: Žiūrėdami žinybiškumo tokie vadovai moja ranka į valstybės interesus. rš.
rañkos neapsùkti Lp. tingėti ką padaryti:
rañkos neatpùvusios apie nagingą žmogų: Mūsų Liudos rankos dar neatpuvę, ką paims, tą padarys. Dglš.
rañkų nedė́ti nieko nedirbti: Nė rankų motina nededa – taip užpyko. Krš.
rañkos negadìnti gerai dirbti rūpinantis savo autoritetu: Mat sau rankos negadink. Žl.
rañkų neìšskečiant apie darbą be poilsio: Visą savaitę dirbau visur kaip juodas jautis neišskėsdamas rankų. Šein.
rañkos nèkelia nėra noro (ką daryti): Iš baimės rankos nutirpę nekelia veikti. Švnč. Rankos nekelia darbų. Šts.
rankà nekỹla nesiryžta: Markauskas ne kartą pagalvodavo: reikia nupjauti topolį. Tačiau nekilo ranka. Bub. Ranka nekyla bobą mušti. Varn.
rañkos nekỹla nėra noro (ką daryti): Kai pamirė vyras, rankos nekyla krutėt. Grv.
rañkos nekìšti
1.visai nieko nedaryti: Reikia niekur ir rankos nekišt, tada ir vaikai dirbs. Klt. Reikėjo nagines sulopyt, gaspadorius ir rankos nekišė. Žl.
2.nemušti, nekibti: Tėvas sako, aš nekišiu prie svetimo kareivio rankos. Pgr.
rañkų nekìšti
1.visai nieko nedaryti: Nemoku – nė rankų nekišu. Užv.
2.nemušti, nekibti: Aš prie moteriškos rankų nekišu. Skr.
rañkos nenutrū̃ks sakoma raginant dirbti: Ar tau būt nutrūkę rankos?. Lg.
rañkų nenuvaldýti nusikalsti, vogti: Jinai rankų nenuvaldė ir pakliuvo į kalėjimą. Btg.
rañkų nepakélti labai nuvargti: Žmogus dirbi, rankų nepakeli, o jis kaip jautis dykas. Mžš.
rañkos neprilaĩkant duodama nešykštint: Duodu duodu rankos neprilaikydama, o kai reikia žmogų prisišaukti – nugaras man atsuka. Balt.
rañkos nesìkelia nėra noro (ką daryti): Nieko negaliu – nesikelia rankos dirbt suvis. Rš.
rañkų nesudė́ti ištisai dirbti: Plūkiuos, dirbu, dieną naktį rankų nesudedu. Balt.
rankà nesùdreba drįsta: Kaip matai paleidžiu viską dūmais, jei prisakysit! Ranka nesudrebės!. rš. Na kaip tau ranka nesudrebėjo?!. Šln.
rañkoje nešióti labai mylėti, gerbti: Kad tave paimčiau, rankoj nešiočiau. Brž.
rañkoje neturė́ti visai nedirbti (kuo): Akėčių nė rankoj neturėjo. Lp.
rañkos niẽžti rūpi, knita (ką bloga padaryti): Burną sučiaupęs tylėjau; bet rankos taip ir niežtėjo. Vrn. Langelis, kad jis kur, atakištas! Niežėjo, matyt, kam rankos! – supykau. Šein. Nors ir kalėjime buvęs, vis tiek niežti rankos ką pavogt. Rdd.
rankàs nukabìnti nusivilti, nebesistengti dirbti: Nereikia rankų nukabint lig pat mirties: kolek gyveni, dirbk, krutėk. Mžš.
rankàs nukir̃sti pavargti: Per dieną prie linų labai nukerta rankas. Jnš.
rankàs nukratýti
1.atsisakyti: Tomis dienomis Rozalime buvo tokiomis sąlygomis siūlomi arkliai. Visi ūkininkai rankas nukratė. Pt.
2.nustoti vilties: Kur čia jam beišgyt: visi ir daktarai jau rankas nukratė. Užp. Nukratė visos rankas, nebereikia gydymo. Sur.
rankàs nuléisti
1.netekti vilties, noro, nusiminti: Nesiseka su kiaulėm, ale kaip dabar nuleist rankas?. Mžš. Piršlys rankas nuleido ir liežuvį pamiršo. Žem. Apsodino ištisą dešimtinę žemės ir, visą energiją išeikvojęs, nuleido rankas, visiškai nustojęs vilties, kad kas iš to būtų gera. Vaižg. Žinau tik, kad ir nelaimėje nusiminti, rankų nuleisti nereikia. Pt. Tik rankų nenuleiskim ir vilties nenustokim. Vien. Blogai padariau, kad nuleidau rankas ir toliau nebesimokiau. Btg. Išgirdome žinią apie juos (priešus), rankas nuleidome, pagavo mus baimė. ŠR.
2.nesirūpinti, apleisti: Tie laiškininkai jau visai nuleido rankas nuo darbo: paštas ateina po aštuonių dienų. Stak. Tiesa, Dirmeikis visai nenuleido rankų: tą vasarą jis įtaisė elektrą. rš.
rankàs nulė̃pinti įstumti į neviltį: Tik ką jis rado Sakalynėje, taip jam nulėpino rankas, jog ko tik ko tik visai neatmušė noro darbuotis. Vaižg.
rankàs numainýti padėti, patarnauti, būti naudingam: Išaugsit, galgi svietui rankas numainysit ir savo seną tėvulį ir močekėlę dadabosit. Rod.
rankà numóti nekreipti dėmesio, nepaisyti: Numojau į skriaudas ranka – silpnesnį pult garbė menka. Sruog. Abu ponu, numoję ranka ant visų tradicijų, pasiliko žaliajame dvariuke iki pat vakaro. Vien. Galų gale matydami, kad šis ponas bailus ir už savo žodžius neatsako, numojome ranka. Vencl. Ignis tik ranka numojęs nuėjo į pakluonę. Žem.
rankàs nusipláuti nusišalinti, nukreipti dėmesio, nesikišti: Ar kartu kelsim krikštynas ir vestuves, ar tu kaip Pilotas nusiplausi rankas?. Vien. O graborius, kad ir kažin kaip būtų malonu, tuojau stengėsi rankas nusiplauti. Cvir. Tu tai žinai... Ir tu negali dėl to rankų nusiplauti. Gric. Štai kodėl vokiečiai tąsyk stovėjo kaip Pilotai, baltas rankas nusiplovę, tarsi mūsų kraujas jiems nė motais. Trein.
rankàs nušlúostyti pabaigti vartoti (atsargas): Mes vakar ir rankas nušluostėm su bulvėm. Dr.
rankà nutvérti pagauti nusikalstant: Nisvantienė sakėsi pažįstanti tą moterį, bet, ranka nenutvėręs, neapkaltinsi ir nevesi į teismą. Simon.
rañką padė́ti pasirašyti: Padėk savo ranką po šituo dokumentu. Alv.
rankàs padė́ti
1.mesti darbą: Tie suvalkiečiai padeda rankas ir klausos tų žodžių. Akm.
2.nepajėgti dirbti: Kas gi pirks [viščiukus], nepirks – visi rankas padėjo jau. Sur.
rañką padė́jus ant širdiẽs sąžiningai: Padėję ranką ant širdies paklauskime savęs. Kudir.
rañką padúoti
1.susisiekti, būti arti: Nuo žemaičių neatsiliko nė aukštaičiai. Mat viena bėda kitai ranką paduoda. Myk-Put.
2.pasveikinti: Sužinok tamsta pirma, kas jie tokie yra ir ar galima jiems ranką paduoti. Vien.
3.užtarti, pagelbėti, padėti: Paduokime ranką mes vieni kitiems ir spindulius laisvės barstykim. Bil. Minėjo, kad jis su draugais širdingai prižadėjo vienybėje turėtis ir kiekviename pavojuje vienas kitam ranką paduoti. Žem.
4.susitaikyti: Ir ranką padavėm vieni į vieną ranką, ir susėjom, ir iteip padarėm. Zt.
rankàs paganýti su pasitenkinimu primušti: Nors kartą rankas paganiau!. Balt.
rañką pajùdinti šį tą nuveikti: Rodos, viską kažkas sutvarkys už tave, nereiks pajudinti net rankos. Ap.
rañką pakélti
1.balsuoti: O kai reikėjo balsuoti už pasiūlymą mesti Sanavaitį iš partijos, niekas nepakėlė rankos. Bub.
2.mušti, užpulti: Tu, begėde, tu drįsti prieš mane ranką pakelti? Aš tau parodysiu! – šaukė mama Šauklienė. Simon. Seniai būtų išjojęs, jei prieš kryžiuočius, bet kai prieš savuosius, tai nepakels senis rankos. Vien. Tai tu šitaip, vaike? Ranką prieš mane? Tu žinai, ką reiškia pakelti ranką prieš motiną?. Balt. Tu jam valgyt duok, o anas ant tavęs dar ranką pakėlęs. Rūd. Ranką ma[no] vyras nigdi nepakėlė. Pls. Dievas nepakėlė rankos prieš Izraelio tautos vadus. ŠR.
rañką pakélti prie kepùrės sveikinti: Kai kurie pakeldavo net ranką prie kepurės. Bet visi keliavo savo keliais. Pt.
rañką pakylė́ti užsimoti (mušti): Jis pakylėjo ranką ant vagies mušti. J. Vaikas kylėte pakylėjo ranką ant šuns, t. y. norėjo mušti. J.
rankà pakìlo pasiryžo veikti: Jie juk gali atšaukti [tai, kas įvyko], reikia, kad tik pasipriešintų, pakiltų ranka. Ap.
rankàs pakir̃sti atimti norą veikti: Tas liūdnas dalykas man rankas ir pakerta. Bil.
rankàs pakratýti atsisakyti (veikti): Visi ėjo sau rankas pakratę, o ligonis vienas po vidų galuojasi, mirtimi dalijasi. Žem. Kai sužinojo visus jos darbus, pakratė rankas, ir nereik. Skr. Pakračiau rankas ir nuėjau. Krš.
rankàs paláužyti pasielvartauti: Pulsiu tėveliui žemai keliuosna, gailiai verkdama, atsidusdama, baltas rankeles palaužydama. Ck.
rankàs paléisti liautis dirbus: Kai tik vyras rankas paleido, nieko nebeliko. Skr.
rankàs paleñgvinti padėti dirbti: Jau ir mano rankas palengvino. Žem.
rañkos paliñkusios į savè žiūri savo naudos: Ir švento in save rankelės palinkę. Lp.
rankà pamóti nekreipti dėmesio: Ranka reikia pamot [į kokį prastą darbą]. Imb.
rañkos panìžo užėjo noras ką padaryti: Taip paniekinamai nusišaipė, kad man rankos panižo. Balt.
rañkomis papliauškė́ti per strė́nas labai supykti: Sugrįžęs dėdė Nikodemas net rankom per strėnas papliauškėjo. Įpykęs nebežinojo, ant ko atsakymą mesti. Vaižg.
rankàs papùrtinti kratytis, vengti: Bėga kunigas rankas papurtinęs nuo davatkų. Šts.
rañkos paragáuti gauti mušti: Mano rankos paragausi!. Sruog.
rañką paródyti nubausti: Anys regėjo egipcianus išdvėsusius ant krašto marių ir aną didę ranką, kurią ponas ant egipcianų parodęs buvo. Bret.
rankàs pasidė́ti liautis dirbus ar nepradėti dirbti: Dar žadėjom kokį skūngalį budavoti, ale pasidėjom rankas. Trg.
rañką pasidúoti padėti, pagelbėti (vienas kitam): Seniau vienas kitam pasiduodavo ranką. Pn.
rankà pasíekti
1.būti netoli: Nors karvė čia pat, beveik ranka pasiekiama, bet mudvi keliavova tolimą kelią. Simon. Vincas Milašius dabar sėdi jau ant antrojo kalnelio, iš čia visai nebetoli iki gelžkelio, ranka pasiektum. Ap. Anas arti – ranka gali pasiekt. Grv. Namai buvo čia pat, ranka pasiekiami, ir kaimas beveik čia pat. Mark. Aš net krūptelėjau, taip iš arti, tiesiog ranka pasiekiamai pamatęs tokios aukštos valdžios žmogų. Balt.
2.lengva sužinoti: Taigi ir akademijos, ir protingas mokslininkų žodis šiandien ranka pasiekamas kiekvienam žemdirbiui. Avyž.
rankà pasikė́lė išdrįso: Kirsk! Ar tau pasikels ranka? – paniekino jį išdidžiai. rš.
rankàs pasipustýti pasirengti (ką smarkiai daryti): Kad aš jam rankas pasipustęs vieną antausį kirtau!. Skr. Pasipustė rankas ir ėmė šliuožti į medį. Žvr. Tai patraukė Juza, vieną rytą rankas pasipustęs, šulinio kasti. Balt.
rankàs pasirem̃ti nieko nedirbti: Abudu tokiu: ans pats sėdi rankas pasirėmęs ir ana sėdi. Lnk.
rankàs pasisė́sti nieko nedirbti: Tai tinginė: tik ateis svetimas žmogus, ir pasisėda rankas. Dkš.
rankàs pasispáusti per skver̃ną sutarti tuoktis: Jei šiandien rankų per skverną nepasispausite, niekados nieko jau prie širdies nebeprisispausi. Vaižg.
rañkomis paskė́sčioti parodyti nesugebėjimą ką padaryti: Aš ne prokuroras... – paskėsčiojo rankom ir nužingsniavo atgal. rš.
rankàs pasmardìnti ištekėti (nevykusiai): Nieko gero nepažinau, jau rankeles pasmardinau. Btg.
rañką pataisýti
1.grąžinti turėtą laimę, sėkmę: Reiks mainyti avižų sėklą, gal ranką pataisys. Sml.
2.išmokti gerai ką daryti: Prie geram šiaučiui maž ir aš ranką pataisysiu. Švnč.
rankàs patrìnti pradžiugti, pasidžiaugti (pasisekimu): Tai vėl išgirdęs, rankas tik patrynęs, sumaniai pamerkė staršinai. Žem.
rañką pažadė́ti sutikti ištekėti: Šit panelė Ona Stripeikaitė ką tik teikėsi pažadėti man savo ranką. Pt.
(kieno) rankàs pažìnti patirti priespaudą: Gyvenau dvare, pažinau ir ponų rankas. Btg.
rankàs périmti
1.padėti dirbti: Turiu penkius vaikiukus, niekas man rankelių neperima. Rdn. Taip rūpinosi Drūktenienė pasikalbėdama su vyresniąja, keturiolikos metų dukrele, kuri ačiū Dievui jau motinai rankas perima. Žem. Stūmė gyvenimą, kol vieko pritrūko. Tada Juozas perėmė rankas seniui: susimainė vietomis. LzP.
2.būti liudininku: Juodu sulygo ristis, kas ten jiedviem ir rankas perėmė. Plt. Policija suėmė, su kuriuo ritosi ir kas rankas perėmė. Plt.
rañką pérmainyti nebe iš to paties pirkti: Reikia ranką permainyt – iš jo paršai nebeina. Ėr.
rankàs pérmušti galutinai susitarti: Galop sulygo ir permušė rankas. LzP.
rankàs pláuti padėti: Anys vienas kitam rankas plauna. Grv.
rankàs pláuti sáu nesikišti: Geriausieji kaip Pilotas plauna sau rankas. Pt.
rankàs pláutis nesikišti: Kiti, deja, „plaunasi rankas" ir sako: „Juk aš nieko nepadariau, aš nieko nesakiau". Simon. Viską jie stengėsi dabar Dūdai prirašyti, prisegti, patys kuo greičiausiai rankas plaudamiesi. Cvir.
rankàs prasiskė̃sti pabūti vienam, laisvam: Nuo ryto jau sėdi, nė prasiskėsti rankom neduoda. Švnč.
rankàs praskė̃sti
1.atsikvėpti (dirbant): Tiek daug turiu darbo, kad per darbus negaliu rankų praskėst. Mrj. Tiek žmonių – nė rankų negaliu praskėst. Vrn. Ir visą savaitę Juza nebeprisės, rankų nuo darbų nebepraskės. Balt.
2.užsimoti ką daryti: Neturiu rublio ir rankom praskėst. Ut.
rankàs praskìrti atsikvėpti (dirbant): Darbo tiek, kad nėra kada nė rankų praskirt. Ssk. Tai surėmė darbai – negaliu nė rankų praskirt. Rdn. Abu negali, nuo darbų rankų nepraskiria. Balt. Mes krutam krutam, rankų nepraskiriam. Pv.
rañkoms praskìrti būtiniausiems reikalams: Užsidirbau kelius rublius, bus rankoms praskirt. Ktk.
rankàs praskleĩsti atsikvėpti (dirbant): Neturi kada nė rankų praskleist, lekia ir lekia. Žl.
rañkos prašýti siūlyti ištekėti: Šviesiausias kunigaikštis Marijos rankos prašo. Sruog.
rañką pratiẽsti padėti: Ar nebūtų daugiau nuveikęs, jau tada jai ranką pratiesęs?. Šein.
rankà praũsia rañką vienas kitam padeda: Na, tai čia, žmogau, visai kas kita: ranka ranką prausia. Aš tau patarnauju, tu man, ir gerai.... Krėv.
rañką pridė́ti
1.pasirašyti: Mes jo (Krėvos unijos akto) niekuomet nematėm, ir nė vienas mūsų po juo savo rankos nepridėjo. Vien.
2.padirbėti: Patys ranką pridėjo, vargo, akmenų priritino. Simon. Rankos nebepridėsi, ar bebūsi geras. Vn. Taip nė rankos nepridėt, tai sarmata. Pv. Mat Vakkanalij Vziatkovič ir prie apšvietimo pridėjo ranką. Kudir.
3.kiek suduoti: Vos ranką pridėjau, ir pradėjo kriokti. Vvr. Paėjo kalbos, kad ne dėl girtumo [mirė], kad pridėjo kažkas ranką. Ap.
rankàs pridė́ti padirbėti: Rankų nepridėsi, ir nieko nėra. Ėr. Nė rankų nepridėjo, o nori, kad pasidarytų. Gs. Jei nori iš darbo naudos turėt, tai turi rankas pridėt. Mrj. Pridėjai nepridėjai rankas prie darbo, ir jau sakaisi, kad nusidarbujęs. Nč. Ir prie jo buvo mano rankos pridėtos. Piet.
rañką pridė́jus prie širdiẽs atvirai, nuoširdžiai: Pridėjęs ranką prie širdies bent pats sau pasakyk: „Netiesa, netiesa!". Bub.
rañką prikìšti bent kiek padirbėti: Rankos neprikišau, o laukai žaliuoja. LzP. Nė rankų prikišt nenori. rš. Visados eik ranką prikišęs prie gyvulio. Žl.
rankàs prikìšti bent kiek padirbėti: Dabar kas prikiša rankas, vis nori, kad užmokėtų. Ktk. Ana kai tik rankas kur prikiša, tai ir prapuola. Klt. Prie kiekvieno darbo reikia prikišt rankas. Bgt.
rankàs prikìšęs
1.prisidėjęs prie ko: Kai užsipuola ant manęs, nors rankų neprikišęs, esu nekaltas, nervos sukyla. Kv.
2.nuolat prižiūrintis: Reik būt ir būt rankas prikišus. Kv.
rañkos prìkištos nuolat užsiėmęs: Kai turėsi vaiką, tai turėsi ir ką veikti – rankos bus vis prikištos. Rm.
rankàs prisirìšti darbais užsiimti, susivaržyti: Prisirišusi rankas su vaiku. Grd.
rankàs pur̃vinti daryti nedorą darbą, nusikalsti: Parodytau tau, kad patsai kojas greičiau užverstai, bet nenoriu rankų purvinti. Krėv.
rañkose pū̃sta apie prastai ar lėtai dirbantį: Pati vyrą namie likdo – ano rankose darbas pūsta. Grv.
rankàs rìšti tuokti: Rankas riša, žiedus maino. Sdk.
(kieno) rañkoje sėdė́ti
1.būti prasiskolinusiam: Ką jis turės pinigų, kad mano rankoj sėdi!. Slm.
2.priklausyti (nuo ko): Ir aš norėč kokią priimt, ale kai tavo rankoj sėdės, nieko nežiūrės. Sur.
rankà síekti labai norėti: Matau, kad aš broliui atėmiau, ką mylėjo, prie ko ranka siekė. Kudir.
rankàs skė́sčioti rodyti nesugebėjimą ką daryti: Mergytė merdi, gydytojai skėsčioja rankas, motina nuo kojų nusivariusi. rš.
rañkomis skė́sčioti rodyti nesugebėjimą ką daryti: Senoji našlė, matydama, kaip jos rėžis siaurėja ir siaurėja, tik rankomis skėsčiojo ir liejo ašaras. Balt. Jie tik skėsčioja rankomis: girdi, nieko mes negalime. rš.
rañkomis skė́stelėti parodyti nesugebėjimą ką padaryti: Šoferis ilgai knibinėjosi, o paskui atsisuko į mus ir beviltiškai skėstelėjo rankomis. Dvd.
rañkų skė́stelti negãli nėra laisvo laiko: Per darbus rankų skėstelti negali. Bgt.
rañką spáusti sveikinti: Atsiminiau Povilo pasakojimą, kaip jis spaudė ranką apskrities viršininkui. Dovyd. Kada šie žmonės man spaudė ranką kaip artimam draugui, aš iš naujo pajutau, kad turiu daug draugų. rš.
rankàs sudaũžti
1.sulygti: Anuodu yra sudaužę rankas. Dauk.
2.suploti nustebus: Sudaužė rankas, kaip išvydo tėvą nebegyvą. Plng. Senis rankas sudaužė. LzP.
rankàs sudė́ti
1.nieko neveikti: Įpratusi darbuotis, sudėjusi rankas maža tesėdėjau.... Pt. Aš valandėlės rankų nesudedu, dirbu ir dirbu. Krš. Pildydama tuos įžadus, turėtum laukti rankas sudėjusi kasžin kaip ilgai. Kudir. Reikia žmogui padėt tokioj bėdoj. Negi sėdėsi rankas sudėjęs?. Alz. Rankas sudėję nesėdim, vis krutam. Dkš. Tėvas nė valandėlės nesėdi sudėjęs rankų. Daut. Truputį pamiegoti, truputį pasnausti, truputį rankas sudėjus pailsėti – ir neturtas užpuls tave kaip plėšikas. ŠR.
2.sutuokti: O kol nesudėtos rankos ir nesumainyti žiedai, Algimantas tiek mano, tiek ir jos, – atsakė Algutė Virpšai. Piet. Sudėsiva rankeles, mainysiva žiedelius. JD.
3.išvien imti dirbti: Sudėkim rankas, dirbkim pasidėdami. Lp.
rankàs sukeĩsti patvirtinti lažybas: Sukeitėme rankas lažybose. J.
rankàs sukeĩtus nieko neveikiant: Sėdi kaip pabučiuotas, rankas sukeitęs. Varn.
rankàs sukir̃sti užtvirtinti susitarimą: Susitarė jie taip ir, kad būtų tvirtesnė sutartis, sukirto rankas. Dkk.
rañkomis sukir̃sti patvirtinti susitarimą: Pagaliau susiderėjau, sukirtom rankomis. rš.
rankàs sukryžiãvus ant pil̃vo nieko neveikiant: Visą žiemą sėdėjau dykas, rankas ant pilvo sukryžiavęs. Balt.
rankàs sumùšti patvirtinti susitarimą: Jei sutinkate, tai ir rankas galime sumušti. Vaižg. Suderėjo, sumušė rankas ir duoda pinigus. Pb. Susitarė ir rankas sumušė. Ut. Mes jau sumušėm rankas. Jz. Neprotingai elgiasi, kas rankas sumuša laiduoti. ŠR.
rañkomis sumùšti Gs. susitarti derantis: Tada abu sumušė rankomis, išgėrė po taurelę. Marc.
rankàs sunérti nieko neveikti: Ar gali žmogus rankas sunėręs sėdėti?. Krš. Kad būtų kišenėje didelis pinigas, tai galėtum sėdėt rankas sunėrus. Šmk. O aš, žinoma, rankas sunėrusi be darbo sėdžiu? – tyliai šnibždėjo pati. – Tavo darbas – nusispjauti. Žem.
rañkomis suplóti ką lengva padaryti: A a, manai, tu čia tik rankom suplot! Suplosi rankom, ir atlikta. Mrj.
rañkose supū́ti prastai padirbti: Geras darbininkas, jo rankose darbas nesupus. Grv. Anas taip kruta, kad rankose supūsta. Grv.
rankàs surìšti
1.suvaržyti, neleisti ko daryti: Berods, ponams rankas surišo, nebe valia tvoti. Žem. Kol jie čia, mums vis bus rankos surištos. rš. Juozapo nelaimė žmonėms, rodos, surišo rankas: nuo ankstyvo pavasario ligi rudens nė vienas nepasirašė po pareiškimu. Bub.
2.susituokti: Jei galvojai, sesutyte, pas mane sugrįžti, reikė buvo su berneliu rankų nesurišti. Žl. Tai laimingą minutę surišėm rankeles. Arm.
3.sutuokti: Jau sukeisti aukso žiedai ir surištos rankelės. JD.
rankàs susidė́ti nieko neveikti: Susidėjus rankas laukt mirties – ne toks mano charakteris. Mžš. Ko sėdi rankas susidėjus?!. Slk.
rankà susíekti visai artì: Suvisai arti – sekas ranka susiekt. Pls.
rankàs susikeĩtus nieko neveikiant: Nesėdėk rankas susikeitęs, o nieks nieko nepasiūlys. Šmk.
rankàs susinérti nieko neveikti: Je je! bus tau duota... sėdėk rankas susinėręs, ar įmes tau kas ką, – neiškentė bobos. Žem.
rañkose sutir̃pti būti sumuštam: Paminės jis mane! Kad pateks jie man, tai rankose sutirps!. Myk-Put.
rankàs sutrìnti pradžiugti: Įgrįžęs į trobą sutrynė rankas džiaugdamos, kaip kokį svarbų darbą būtų atlikęs. Žem.
rañkos svỹra nedrąsu (ką daryti): Nebedrįstu leisti pinigų bitėms gaivinti, kada žmonės negaivinami žūsta... Rankos svyra. Pt. Ne, nebesvyra Svajūnei rankos. Zur.
rankàs šmeĩžtis prisidėti prie kokio negarbingo darbo: Nenoriu šmeižtis rankų – nieko aš jam nesakau, tesižino!. Lnkv.
rankàs tèpti prisidėti prie kokio negarbingo darbo: Kitas būtų seniai jau užmušęs: ko turėtų su tokiu velniu per amžių vargti, greitai nusikratytų. Aš nenoriu tik rankų tepti.... Žem. Savo rankų netepsiu jokiais popieriais. rš.
rankàs tèptis užsiimti negražiais darbais: Čia nė jokio nėra reikalo nosies kaišioti į ne savo dalyką, ir aš skundais savo rankų nesitepsiu. Žem. Prie svetimų žmonių nenorėjau rankų teptis. rš. Nesupranta dar, kvailas, kad Stasiui negarbė teptis rankas į tokį varlę. Andr.
rañką tiẽsti Dkš. sveikinti: Nekreipėte dėmesio, kai tiesiau ranką. ŠR.
rañkose tir̃psta
1.gerai sekasi (dirbti): Dirba – net smagu žiūrėti, viskas rankose tirpsta. Kt. Ot nors meistras, jam visi darbai tirpsta rankose. Rk. Užtat ir darbai jom tirpte tirpo rankose. Alz. Augustas sumanus, spartus vyras. Prie ko prieis, viskas jam rankose tirpsta. Šein. Visus darbus ji nudirbo, darbas rankose jai tirpo. Nėr.
2.apie greitai išleidžiamus pinigus: Pinigai, brol, slidūs kaip ledas ir tirpsta rankose irgi kaip ledas. Krėv.
rankàs trìnti džiaugtis: Posrednikas su raštininku, pasilikę vieni du, o juokiasi, o džiaugiasi, rankas trina. Žem. Kvaili tamsūs žmonės, nieko neprijausdami, lenda į jus, o užstatytojai slastų trina sau rankas iš džiaugsmo. Kudir.
rañką turė́ti sektis: Aš tai turiu ranką ant vištelių: visus kiaušinius užverčia. Žg.
rankàs turė́ti
1.gerai mokėti dirbti: Ot ką tinginys daro; tokias rankas turi ir valgyt neturi ką. Skdt. Aukso vaikas buvo, o jau rankas turėjo. Dovyd.
2.pajėgti dirbti: Dirbti rankų jau neturiu. Ad. Kai rankas turėjau, dirbau. PnmA.
rankàs užláužti sielvartauti: Kokia nelaimė! – sušuko motina, užlaužusi rankas. Žem.
rankàs užmainýti pavaduoti: Kas man užmainys baltas rankeles?. Ad.
rankàs užmèsti nutverti, pačiupti: Ir norėjo anoj valandoj vyriausi kunigų ir mokytojai rašto rankas užmest ant jo. brš.
rankàs užrišdinė́ti atimti laisvę: Kam tu jam rankas užrišdinėjai, jei nedūmojai su juom būt?. Rod.
rankàs užrìšti patekti į vargą: Kai prastas ar prasta, netikę išteka ar veda, tai sako: o o, užrišo jam rankas. Pls.
rankàs užšìkti vlg. sugadinti gyvenimą: Niekam neverta, tik žmogui rankas užšiks. Rdm.
rankàs užver̃sti
1.nieko nedirbti: Aš apsiženysiu seną, ažuversiu rankas – nieko nebus. Dv.
2.apgauti (merginą): Rankas ažverčia, an rankų pameta, gyventuvę sutrina. Lz.
rañkos vìrpa labai ko nori: Rankos virpa, tik duok – gobši. Krš. Vaikų rankos an degtukų virpa. End. Rankos virpa, taip darbuoties norėjau. Šts.
rañkose vìrti puikiai sektis: Darbas jo rankose virte virė, viskas jam rūpėjo. Dovyd. Netiesa, berneli, viskas tau sekasi, kiekvienas darbas tavo rankose verda. Krėv.
ant rañkos
1.rankpinigių (duoti): Kol neduos man ant rankos nors porą dešimtų, neisiu nė poterių!. Žem. Jei nori, kad kitam neparduotau, tai duok kelis litus ant rankos. Alv. Kupčiai suderėjo jautį su išmintingaisiais broliais ir paliko pusę pinigų ant rankos. Škn.
2.grynų pinigų: Šimtą devyniasdešimt gauna ant rankos. Skdv.
ant (kieno)rañkų žinioje: Tai paršiukai papenėt reikia, tai viščiukai ant mano rankų. Vlk. Ant jo rankų viskas. Ds. Viską išvažiuodamas paliko ant jo rankų. Alk.
ant rañkų apie mažą (vaiką): Duktė viena maža buvo ant rankų. Dgl. Sūnus buvo pusantrų metų, tik ant rankų. RdN. Vyras mirė ir paliko mane su dukrele ant rankų. Slč.
rankà ant rañkos lygiomis: Nemaino ranka ant rankos. Žem.
rañką ant širdiẽs atvirai prisipažįstant: Ranką ant širdies: ar Jonas ne apsimetėlis. Simon.
ant greitõs rañkos paskubomis: Gavome laišką, mūsų gaspadinės ant greitos rankos siunčia šį tą. Jnšk. Kumelę ant greitos rankos paleisiu ir nueisiu. Všk.
ant greitų̃ rañkų paskubomis: Ant greitų rankų kai daro, tai ir genda, lūžta, plyšta. Žg.
ant kìto rañkų atsisė́sti patekti į svetimą globą: Iškada buvo pamest ūkis ir atsisėst ant kito rankų. Lb.
ant pirmõs rañkos pradžiai: Ant pirmos rankos susikalė pašiūrę, vėliau pasistatys geresnį namą. Jnš.
ant sàvo rañkos savarankiškai: Jau geriau, kad galėtum ant savo rankos gyvent. Šlu.
ant sàvo rañkų savarankiškai: Ir turi ant savo rankų savą kapeiką. Vdk. Paskui davė dirbti ant savo rankų. Grš.
ant svetimų̃ rañkų Alk. ne savo šeimoje: Ant svetimų rankų sėdi vaikas. Lp.
ant rañkų nešióti labai prižiūrėti, lepinti, mylėti: Visi turtuoliai mane mylėjo, ant rankų nešiojo, o pinigai į kišenes plaukte plaukė. Žem. Žinai, ji tokia lepi, ponas ją ant rankų nešioja. Mont. Kunigas primanydamas tave ant rankų nešiotų. SnV. Tėvus tai ant rankų nešioja. Ds. Emilis perka naujus rūbus, baldus ir nešioja savo Karoliną ant rankų. Cinz. Ant rankų nor nešiojama. B.
ant rañkų pùlti pasisekti: Kaip grįžo, tai tokia linksma, ba kurgi – ant rankų puolė jai [parduoti]. Pv.
be rañkų lìkti labai išvargti: Mintuvai sunkūs, tai likau suvis be rankų po mynimui. Ml. Duodi duodi, be rankų lieki, kolei išprosiji rūbą. Ad.
be rañkų palìkti labai išvargti: Žoles vilko vilko – be rankų paliko. Rd. Dirbk dirbk kaip beprotė, kad paliksi be rankų, tada pamatysi. Jnš.
rankà į rañką
1.išvien, sutartinai: Vieni stiprinam jį kaip kataliką, antri – kaip patriotą. Vieni ir kiti dirbam ranka į ranką. Švaist. Žiūrėk, jei būtuva neišsiskyrę, kaip jau dirbtuva ranka rankon!. Šein. Ženkim ranka į ranką su vyrais. Žem. Gyvenom visi trys draugiškai, ranka į ranką, širdis į širdį. Vencl. Anys ranka rankon gyvena. Grv.
2.reikia atsilyginti: Žinoma, ranka į ranką – kiekvienam mokėkis: kam keletą dešimčių, kam šimtuką, kam penkis, kam dešimtį – kišk ir kišk apsisukdamas. Žem.
3.artì:
4.iš arti: Ranka ing ranką. Sir.
rañką į rañką išvien (dirbti): Su tamstos sūnumi susidėjome išvien darbuotis: širdį į širdį, galvą į galvą, ranką į ranką pirmyn ir pirmyn prie tamstos liuosybės ir laisvės keliauti. Žem.
į geràs rankàs apie tinkamą auklėjimą: Ana kad gerosna rankosna, būt gera mergina. Šlčn.
į sàvo rankàs paim̃ti vadovauti: Prie tokios administracijos Alfonsas Gerulevičius greit išplaukė viršun ir visą valdžią paėmė į savo rankas. Vien.
į svẽtimas rankàs išeĩti pradėti tarnauti: Nuo dešimt metų išėjau į svetimas rankas. Up.
į rañką bučiúoti labai prašyti: Ji būt ėjus, bet nori, kad į ranką bučiuotų. Snt. Kiti sako: reikia naują kombainininką kviesti, ir Ignaciui į ranką nebučiuosim. Saj.
į rankàs bučiúoti labai dėkoti: Rankosnan bučiuotum, kad tik atvažiuotų. Rš.
į rañką eĩti sektis: Jiems dobilai į ranką eina: kasmet abu daržinės galai pilni. Sml. Man arkliai tai eina į ranką, o karvės ne. Skr. Jam avys eina dabar rankon. Alz. Man vaikai neina į ranką, – kalbėjo Morta liūdnai: – jau keturis palaidojau. LzP. Visai neduot [pinigų perkant] negalima, neina rankon. Sur. Jai gyvuliai labai rankon eina. Krs.
į rañką neim̃ti visai nesidomėti: Mano laikais gerai išauklėtos ponios ir panelės nė į ranką neimdavo nei tokių Dostojevskių, nei Nekrasovų. Pt. Tabalaikienė ima tokius žodžius į burną, kurių aš nė į ranką neimčiau. Simon.
į rankàs neim̃ti visai nesidomėti: Kad aš taip būčiau žinojęs, būčiau ir knygos į rankas neėmęs. Vien.
į rañką neturė́ti visai nedirbti (kuo): Akėčių nei rankon neturėjo. Kp.
į rañką pabučiúoti padėkoti: Ims ir dar į ranką pabučiuos. Jnš.
į rankàs paim̃ti
1.tvarkyti: Paimsiu ir aš namus į rankas dar, nesidžiauk valią gavusi!. Balt. Tuomet aš buvau naivi, nepatyrusi, nemokėjau paimti į rankas savo šeimos ir savo pačios likimo. rš. Ji nori valdyti klasę, paimti į savo rankas. Tvirtai ir kietai. Bub.
2.dirbti: Ką paima į rankas, tirpte tirpsta. Dkš.
į rañką paim̃ti savè susitvardyti: Prapliumpa tarnautojai prisiekdami ateityje tvirtai save paimti į ranką. Andr.
į rankàs paim̃ti savè susitvardyti: Ir jis nutarė paimti save į rankas. Myk-Put. Reikia valdytis, paimti save į rankas ir niekuomet neužmiršti, kad visa tai yra tik laikina, praeinama. Vien.
į rankàs pakliū́ti būti prigriebtam: Palaukit, pakliūsit man į rankas!.. – spygteli ji. Ap. Kiekvienas bijojo gyvas pakliūti į tas rankas. Lauc. Nesigalynėk su didžiūnu, kad kartais nepakliūtum jam į rankas. ŠR.
į rankàs papùlti
1.būti prigriebtam: Palauk, vaikali, kai papulsi į mano rankas, tuokart išmanysi savo. Vvr. Papulsi tu mano rankos[na], tai pažinsi cibulio smoką. Užp.
2.atsitiktinai gauti: Niekas nepastebėjo, kad aš viską skaitau, kas man į rankas papuola. LzP. Mėgau skaityti visuomet knygas, kokios tik papuolė man į rankas. Žem.
į rankàs pùlti atsiduoti (kieno) valiai: Pulkime į rankas Viešpačiui, bet ne mirtingiesiems. ŠR.
į rañką spràgtelėti nuolankiai dėkoti: Kad ir toks lėčyna (baidyklė), dėlto spragtelėtumei į ranką, kad tik tave vestų. Žem.
į rankàs suim̃ti sutvardyti: Vai suimk, motin, savo mergaitę į rankas. Mrj.
į rankàs suim̃ti savè susitvardyti: Netrukus atsitokėjau, suėmiau save į rankas. rš. Pažadu, kad tai nepasikartos. Aš suimsiu save į rankas. rš.
į rañką šérti lažintis: Penkiolika tonų bus – galiu rankon šert. Slm.
į (kieno)rankàs veizė́ti tikėtis malonės, paramos, maisto: Aš į marčios rankas nenoriu veizėti. Vn. Į svetimas rankas veizėti yra tai svetimo kąsnio norėti. LTR.
į (kieno)rankàs žiūrė́ti tikėtis malonės, paramos, maisto: Ką gi tu pati uždirbi? Vis tik žiūri į mano rankas. Žem. Ačiū Dievui, kad nereikia į svetimas rankas žiūrėti, galiu visa savo turėti. Mrk. O dabar į rankas kito turi žiūrėti. Rs. Juk geriau, kad tavo vaikai tavęs prašytų, negu kad tu žiūrėtum į savo vaikų rankas. ŠR.
iš rañkų
1.namų darbo, ne pirktas: Viskas buvo iš rankų: ir apatiniai va marškiniai, kelnės. Tvr.
2.tvarte (šerti, lesinti): Nepenim karvių iš rankų – būna lauke. Arm. Mūsų karvė iš rankų šeriama. KlvrŽ. Reikia duoti vištom iš rankų. Ob.
iš (kieno)rañkos dėka, per: Krokiu jau dvejus metus iš tavo rankos, – skundės pijoko pati. Šts. Kurmelis iš mano rankos turi pačią kaip svogūną. Žem. Kai brolis, kuris iš jo rankos valdo Lietuvą, nepanorės karaliaus klausyti, gali visaip būti, net karas gali kilti. Krėv.
iš (kieno)rañkų kieno lėšomis: Iš savo rankų turi gyventi. Jrb. Iš vienų rankų visi neprasimaitinsim. Gršl.
iš laisvõs rañkos ne tvirta kaina: Daugiau už tą kumelę negautum ir iš laisvos rankos. Ukm.
iš pirmų̃jų rañkų tiesiog, be tarpininkų: Užpirkimas iš pirmųjų rankų. rš.
iš trečių̃jų rañkų per tarpininkus: Žinių apie Lietuvą ir lietuvius gauna iš trečiųjų rankų, o ne iš mūsų, dėl to tos žinios dažniausiai netikros. rš.
iš vienõs rañkos išvien, sutartinai: Jiedu lošia iš vienos rankos, abu prieš mane. Jnš. Ir gražiai, vienoj rankoj, iš vienos rankos gyvena. Pun.
iš vienõs rañkos bū́ti sutarti: Su kunigais, kaip pats jis visiems sakydavo, buvo „iš vienos rankos". Cvir.
iš rañkų eĩti į rankàs
1.nuolat keisti savininką: Raktai eina iš rankų į rankas. rš. Pinigai turi eit iš rankų į rankas. Vlk.
2.nuolat keisti valdytoją: Kražiai per šimtmečius ėjo iš rankų į rankas. rš. Tos pilys dažnai ėjo iš rankų į rankas. rš. Miestas iš rankų į rankas daug kartų ėjo. Mark. Sudie, nesisekėli, sudie, dar ilgai taip eisi iš rankų į rankas.... Žil.
iš (kieno)rañkų išeĩti pasidaryti nepriklausomam, atsiskirti: Iš mano rankų [vaikas] išėjo ir susirgo. Grd.
iš rañkų išléisti nebelaikyti, nebeprižiūrėti: Teisybė, rankraščiai tie, kaipo palaikos mūsų darbininkų, turi ypatingą vertę ir gaila juos išleisti iš rankų, idant kartais nepradingtų. Kudir.
iš rañkų krìsti
1.nesisekti (dirbti): Kai atvažiuodavo piršliai, mergaitei darbas iš rankų krisdavo. Bor. Nuo tokių naujienų viskas man krinta iš rankų. Pt. Sunku žiūrėti – darbas krinta iš rankų. Kt. Jeigu pamatei lekiantį [gandrą], viskas krinta iš rankų tais metais. Plt. Vienam sekasi, o kitam darbas iš rankų krinta. Mrj.
2.netekti: Taip viskas, kas brangu, man krinta iš rankų: tėvynė, jos šviesa. Vd.
iš rañkos neiškrìsti nuolat dirbti: Trejus metus lopeta iš rankos neiškrito. Vgr.
iš rañkų nekriñta nuolat dirba: Liūdo, ilgėjosi kaip mažas vaikas, nors šioks toks darbas niekada jam iš rankų nekrito. LzP.
iš rañkų neléidžia nuolat dirba: Marti ne tinginė, darbo iš rankų neleidžia. Vb.
iš rañkos nueĩti būti išleistam: Daug iš rankos nuėjo. Dbč.
iš rañkų paléisti
1.perleisti kitam nuosavybę: Kas bus, tas bus, bet žemės iš rankų nepaleisiu. Mont. Ūkio iš savo rankų nenorėjo paleisti. Bor.
2.perduoti kitam: Kol paeinu, nepaleisiu samčio iš savo rankų. Krš. Baigę užsukite pas mus su visa revizija. – Tai nepaleidžia iš rankų savo pašaukimo Mortūnienė?. Ap.
iš rañkų slýsti nesisekti: O rytą kilus, rankos tarytum pakulinės: ką ėmė – nesuėmė, kirto – nesukirto, slydo visi darbai iš jų. Balt. Norėjo darbu užsitrenkti, tačiau viskas slydo iš rankų. Zur.
iš rañkų tráukti labai pageidauti gauti: Gero niekas nesiūlo – ir be siūlymo iš rankų traukia. KrvP.
iš rañkų vir̃sti nesisekti: Dirbu – iš rankų virsta. Rod.
iš rañkos į bùrną uždarbį greit išleidžia: Toks jų ir gyvenimas – iš rankos burnon. Sb. Mes visi gyvenam – iš rankos į burną. Pn.
iš po rañkų iš čia pat, bematant: Vilkas nunešė avelę iš po mano rankų. Klt. Iš po rankų prapuolė pirštinės. Jnš.
nuo rañkų atmèsti atsikratyti (nemėgstamu darbu): Stengiasi kuo greičiausiai tuo darbu nusikratyti, kaip yra sakoma, nuo rankų atmesti. Žem. Bet tik nuo rankų atmestoji. Lkv.
nuo rañkų atstùmti atsikratyti (nemėgstamu darbu): Anai kad tik nedirbti, kad tik nuo rankų atstumti. Skd.
nuo rañkos eĩti sektis: Darbas, kaip žmonės kad sako, jai ėjo nuo rankos. rš.
nuo rañkų krìsti sektis: Jam darbas nepaprastai krinta nuo rankų. Brs. Ot nežinau, kas tai yra, kad jam nekrinta darbas nuo rankų, o, rodos, dirba. Brs.
nuo rañkos léisti
1.parduoti: Reikia veršelį greičiau leisti nuo rankos, Strazdienė pirmoji užsiprašė, jai ir parduodame. Avyž.
2.atsisakyti paslaugų: Kai turime šitokį darbštuolį, pradedu galvoti, ar nevertėtų leisti Vasilį nuo rankos?. Avyž.
nuo rañkos neĩti nesisekti: Kai jau darbas neina nuo rankos, tai nesmagu nė dirbti. Žg. Nė darbas šiandien neina nuo rankos – visa kas eina atbulai. Simon.
nuo rañkų numèsti nerūpestingai dirbti: Praplauk ligi pietų, čia nedidelis darbas, – tarė ponia Marikei, – tik ne taip, kad tik nuo rankų numesti. Žem.
rañkos per trum̃pos nesugebama: Daug ką prisižiūri, o reikia padaryti – per trumpos rankos. Avyž. Daug apžiotų, bet rankos per trumpos. KrvP. Kiekvienam žmogui reikalingas visas pasaulis, ką daryti, kad rankos per trumpos jį apglėbti. Mart.
per rankàs eĩti
1.nuolat keisti savininką: Ponui mirus, taip tas dvaras ir ėjo per rankas. Skr. Šitas ūkis jau per daug rankų ėjo. prš.
2.būti švaistomam: Eina valdžios turtas per rankas, nieko čia nesužiūrėsi. Mžš.
per rankàs išléisti iššvaistyti: Kiek tos pačios mėsos per rankas išleido, o kur pinigai. Užv.
per rañką léisti Lp. bet kaip dirbti:
per rañkas léisti daug kam skolinti: Leidau leidau per rankas, – va kas liko iš knygos (suplyšo). Sur.
per rankàs pérleisti
1.patikrinti: Kožną niekelį perleidžiu per rankas. Skdv.
2.įgijus ir vėl išleisti: Jau dėlto daug perleidžiu per savo rankas gyvulių, nu tokio dar neturėjau. Ktk.
po rankà
1.čia pat, patogioje vietoje: Pasidėk kepurę po ranka, kad nereikėtų ieškoti. Jnš. Toks daiktas visada turi būti po ranka. Up. Jis parinko iš to, ką turėjo po ranka, dovaną savo broliui. ŠR. Ir sūrio papjaustyta buvo po Dovydonio ranka, ir ragaišio visa žiauberis. Balt. Jų namuose viskas po ranka.
2.atsitiktinai: Koks lektorius po ranka pakliuvo, kokia paskaita papuolė – tokia skaitoma. rš.
po (kieno)rankà Kp. priklausomybėje: Po sa[vo] ranka uošvė laiko marčią. Pls.
po (kieno)rañkomis žinioje, priklausomybėje: Ką gali žandaras sakyt, kad jis po mano rankom. Brž.
po svẽtima rankà be tėvų globos, svetur: Nuo pat mažų dienų palikau po svetima ranka. Yl. Sunku gyvent po svetima ranka. Ds. Kurgi radai, kad būt lengva tarnaut po svetima ranka. Adm.
po svẽtimas rankàs tarnaujant: Po svetimas rankas kiek vargo matėm. Rdn.
po rañkos eĩti sektis auginti: Gyvuliai eina po rankos. Šts.
po rañkomis palį̃sti paveržti: Tą arklį būtau aš nupirkęs, tik jis man po rankom palindo. Lš.
po rankà turė́ti valdyti, tvarkyti: O motka po sa[vo] ranka visa turi. Pls.
prie rañkos
1.čia pat, arti: Peilį buvau prie rankos pasidėjus, ir vėl nebėr. Sk.
2.pasisiunčiamas, parankinis: Kad būtų koks vaikinas prie rankos. Grg. Tos bus gaspadinei prie rankos. Klk. Buvo gerai, kai anie gyveno: ar ką parnešti – vis buvo kas nors čia pat prie rankos. Ms.
prie (kieno)rañkos kartu su kuo: Vaikai gyvena prie tėvo rankos. Tr.
prie rañkų
1.čia pat, arti: Ar turi prie rankų adatą su siūlu?. Krš.
2.gana greitai: Jau ruduo, bulbakasis prie rankų. Krš.
3.pasisiunčiamas, parankinis: Prie rankų už pusmergikę buvau. Užv. Dvare buvau prie rankų. Šts. Mergos prie lauko darbų mums nereikia, samdysime tik prie rankų mergikę. Vdk.
prie (kieno)rañkų dalyvaujant: Elektrinę pradėjo statyt jau prie mano rankų. Jnšk.
prie rañkos eĩti sektis auginti: Idant bitys prie rankos eitų, reikia žalįjį ketvergą bičių avilių kepures su vienas kitu sumainyti. LTR.
prie rañkos kìbti vagiliauti: Jis tikras žmogus, prie jo rankų niekas nekimba. Mrj.
prie rañkos krìsti sektis dirbti: Nė kokių mokslų nėję, bet paima kirvį, pjūklą, kaltą, oblių – viskas jiems krenta prie rankos. Gran.
prie rañkų laikýti penėti: Vieną paršą pjausim, kitą laikysim žiemą prie rankų. Skr.
prie rañkos prinèšti leisti sėkmingai vykti: Kad Dievas prie rankos rugius prineštų. B.
prieš rañką į neįprastą pusę: Prieš ranką kasti labai nepatogu. Jnš.
su rañkomis
1.stipriai: Laikyk su rankom. Krž.
2.gražiai (daryti): Tik tu daryk su rankom. Dglš.
su bálta rankà mielai, noromis: Priims mane su balta ranka. Dauk.
su išskėstomìs rañkomis labai mielai: Pasirodė pilėje Ilgūno Bukotuko sesuo, kurią priėmė visi meiliai, gali sakyti, su išskėstomis rankomis. Piet. Mane, patekusį į raštinę, priėmė jie su išskėstomis rankomis. Sruog. Niekas nelaukė, nepriėmė, nepasitiko su išskėstom rankom. Žem.
su tuščià rankà be dovanų: Taip, žinau, ponas, bet su tuščia ranka nepamosi. Andr.
su rankà numóti nekreipti dėmesio, nepaisyti: Numojo su ranka ir išėjo į Latviją. Trš.
su rankà pamóti pakviesti: Pilna negrų [Brazilijoje], tik pamok su ranka, duosi tabako, ir dirbs, o pats sėdėsi kaip ponas. Andr.
sulìg rankà tuoj pat: Uždirbęs leidau sulig ranka ir esu ubagas senatvėje. Šts.
už rañkų pas kitą, nesuinteresuotą (padėti): Sutarėm ir pakol kas pinigus už rankų padėjom. Srv.
už rañką ilgèsnis apie pasisiunčiamą, sugebanti pagelbėti vaiką: Teisybė, mano Viliukas, nors dar ir mažas, bet jau už ranką ilgesnis, jau galima šen ten pasiuntinėti. Simon. Tik jau ilgesnis už ranką: čia, Liuduk, čia, Liuduk!. Smln. Pasiuntmenėj jau buvo už ranką ilgesnė. Valanč. Jau Vytukas už ranką ilgesnis, man pačiai mažiau žygių. Rs. Kūdikėlis kaip pėdelis, tėvas sako: – Garbė Dievui, mano sūnus jau už ranką ilgesnis. Dauk.
už rañkos nutvérti pagauti vagiant: Už rankos nenutvėrus ne vagis. End. Ar tave už rankos nutvėrė?. Žem. Niekas nenutvėrė dėdės Prano už rankos, bet visi žinojo jį renčiant baldus iš svetimo medžio. Avyž.
už rañkos pagáuti nutverti vagiant: Aš negaliu [kaltinti], kol už rankos nepagavau. Dovyd.
už rañkos paim̃ti pagauti vagiant: Už rankos nepaėmęs nevadink vagiu. Lp.
už rañkos privèsti aiškiai įrodyti vogus: Už rankos vagį privedė. Trgn.
už rañkos sučiùpti nutverti nusikalstant: Niekas iš žmonių nesučiupo už rankos darant kruvinąjį darbą. Marc.
už rañkų turė́ti galėti prigriebti, žinoti, ko bijo: Jei jis man neduos tų pinigų, tai aš jį turiu čia už rankų. Skr.
rañkomis ir kójomis labai energingai: O juk Dresleris žinojo, kad Gerlackytė rankom ir kojom kabinosi į viršininkės kėdę. Simon.
rankàs ir kójas atim̃ti padaryti sustingusį: Tekorienė, išgirdusi riksmą, visa į stabą pavirto, išgąstis rankas ir kojas atėmė. Žem.
rankàs ir kójas mùšti vargti: Kam vaikui rankas ir kojas mušti, mes su močia apsidirbsma. Trgn.
rankàs ir kójas pakélti labai entuziastingai balsuoti: Pakėlė rankas ir kojas už mane. Trgn.
rankàs ir kójas surìšti atimti veikimo laisvę: Zemstvai surišo rankas ir kojas naujasis įstatymas. rš.
kur̃ rankà kur̃ kója prastai, apgraibomis: Kur ranka kur koja apibraukė apibraukė. Srv. Jis nuo seno kur ranka kur koja dirba. Ps.
kaĩp rañkose visai tikrai (turi): Turi taip kaip rankose [ginčijamą žemę]. Lp.
kaĩp atbulomìs rañkomis prastai (dirba): Na ir padaryta kaip atbulom rankom. Mrj. Kitas dirba, stengiasi, o kitas dirba lyg atbulom rankom. Mrj.
kaĩp ãtžagaria rankà prastas: Darbas jo toks – lyg atžagaria ranka. Jnš.
kaĩp ãtžagaria rankà nevykusiai, prastai: Bet taip nesisekė: ką ėmė, ką dėjo, vis, matos, kaip atžagaria ranka. Skrb.
kaĩp nesavomìs rañkomis prastai, atmestinai (dirba): Baudžiauninkai, žinai, kaip vergai, darbą dirba per prievartą, tai lyg nesavomis rankomis. Vaižg. Dirba kaip nesavom rankom. KrvP.
kaĩp ne sàvo rañkomis prastai, atmestinai: Tu dirbi kaip ne savo rankomis. Rs.
kaĩp svetimomìs rañkomis prastai, atmestinai: Jo darbas niekam netinka: dirba kaip svetimom rankom. Jnš.
kaĩp rankà atim̃ti visiškai pašalinti: Suleidė [vaistus] – kaip ranka atėmė [skausmą]. Mžš. Nustojus dumti papirosus, skaudėjimą tą kaip ranka atima. Kudir. Metus sirgau, gulėjau, gėriau vaistus – nieko, ėgi nuo žolynų kaip ranka ataėmė. Rš. Anicetui nuovargį lyg ranka atėmė. Avyž.
kaĩp rankà atléisti nustoti skaudėti: Ėmė ir kaip ranka atleido. Prn.
kaĩp rankà nuim̃ti visiškai pašalinti: Išgėriau virinto ožkos pieno su česnaku, ir slogą kaip ranka nuėmė. Lnkv. Kad aš akis suleisč pernakt! Kaip ranka nuėmė miegą. Klt. Prie valgymo būtinai sviesto, taukų arba lašinių vartoti, ir liga veik kaskart, kaip ranka nuimta, atstodavo. Pt. Suvalgysi vieną kitą trupinėlį, ir, būdavo, visa kaip ranka nuima. Vien.
kaĩp rankà nukir̃sti griežtai pasakyti: Daugiau nieko nepasakė, kaip ranka nukirto ir nutilo. Sk.
kaĩp rankàs pasiláužęs prastai (dirba): Kokis ten darbas, darbuja kaip rankas paslaužę. Pls.
kaĩp rankà užrìšti
1.staiga pašalinti: Kaip išgėriau žolynų, tai ligą kaip ranka užrišė. Ml.
2.labai daug: Privalgiau kaip ranka užrišt. Aln.
kaĩp be rañkų
1.netikusiai (dirbti): Dirbi kaip be rankų. KrvP. Pėdai nuo kaugės vis krinta, nepaima, dirba kaip be rankų. Jnš.
2.negalima apsieiti: Be botago kaip be rankų. Ds. An ūkės be arklio kaip be rankų, anė pradėt. Skdt. Geriausio žmogaus netekau – kaip be rankų likau. KrvP.
kaĩp iš rañkų ištráukė Ds. suderėtą daiktą kitas nupirko:
kaĩp nuo rañkos puikiai (sekasi): Darbas eina kaip nuo rankos. Jnš.
kaĩp su svetimomìs rañkomis netikusiai, atmestinai: Dirba kaip su svetimom rankom. KrvP.
kaĩp su rankà atim̃ti visiškai pašalinti: Ir tą pačią sveikatą atima kaip su ranka. Krtn.
akis išsiimti į ranką žr akis
akis paimti į rankas žr akis
akis pasiimti į ranką žr akis
akmenį turėti rankoje žr akmuo
aukso rankos žr auksas
burną užsiimti rankomis žr burna
cento neišmuši iš rankų žr centas
Dievo ranka žr Dievas
Dievo rankos pirštas žr Dievas
Dievas atitraukė savo ranką žr Dievas
dūšią nešti rankoje žr dūšia
galvą susiėmęs rankomis žr galva
koja ranka žr koja
kojas rankas bučiuoti žr koja
kojas rankas padžiauti žr koja
kam koja kam ranka žr koja
iš po kojų ir rankų žr koja
su kojomis ir rankomis žr koja
kur koja kur ranka žr koja
kozerį išmušti iš rankų žr kozeris
namų ranka žr namai
pagalbos ranką ištiesti žr pagalba
raktus išveržti iš rankų žr raktas
samtis iškrito iš rankų žr samtis
samtį paleisti iš rankų žr samtis
siūlo galą paduoti į rankas žr siūlas
siūlai rankose žr siūlas
slibino ranka žr slibinas
per svieto rankas eiti žr svietas
šuns rankas ir kojas turėti žr šuo
tėvo rankos žr tėvas
vadeles laikyti savo rankose žr vadelės
vadeles paimti į rankas žr vadelės
vadeles suimti į rankas žr vadelės
valią duoti rankoms žr valia
kaip iš velnio rankų gautas žr velnias
virvutės nepaleisti iš rankų žr virvė
žarijas grėbstyti (semti)svetimomis rankomis žr žarija
žemę graibyti su rankomis žr žemė

tar̃ti, tãria, tãrė K, Rtr, Š, KŽ, DrskŽ, tárti K.Būg, Š, FrnW, Kp, Slm; R, OsG75, MŽ, Sut, L
1. tr. kalbos padargais sudaryti garsus, žodžius: Kalbu, bylau, tariu, ižžandu žodį SD156. Balses tarti, iškalbėti I. Garsą, skiemenį, žodį tar̃ti NdŽ. Nètariamas garsas NdŽ. O yra tokių raidžių, kurių skaitydami kartais visiškai netariame J.Balč. Mums lieka susekti, kaip šis žodis reikia tarti, t. y. kur ir kokia priegaidė statyti K.Būg. Ne visi jie vienodai taria priegaidę žodžiuose labai̇̃, gerai̇̃, vaikai̇̃ rš. Dešim mėnasių [vaikas] jau tãrė žodžius Pv. Neaiškiai žodžius tari̇̀ Vkš.
| refl.: Jau pas jų nètarias taip Žlp.
2. tr., intr. M, Š, KŽ žodžiais reikšti mintis, sakyti, kalbėti; pareikšti: Atšaukiu, ką tariau SD218. Tark žodį vieną, o aš suprasiu J. I burnos neskyrė, i žodžio nètarė [pikta marti] Klt. Pargrįžęs tãrė savo prietelkai ir vaikeliams Varn. Napalys nė nenusišypsodavo į savo motulę paprastu būdu; lyg ne jam tai buvo tarta Vaižg. Atėjo marčelgos prie klebono, – tarusi pertraukė kunigų kalbą [šeimininkė] Žem. Kur reikia žodžio, jis taria dešimts V.Krėv. Tai tark, dukrele, ką širdis tau liepia! Vd. Jablonskis tardavo savo žodį: kur kas gerai – pagirdavo, kur negerai – papeikdavo LKXII225. Jis girdėjo tuos žodžius, lyg jie čia pat būtų buvę tariami jam į pačią ausį V.Myk-Put. Pati vieną kartą tarė [vyrui]: – Kam sėji [javus] vis ant mano [laimės], sėk ir ant savo LMD(Žg). Tič, – tãrė, – tu, bezliepyčia, man laikyk savo snukį! K.Donel. Anyta tãrė, martelę barė (d.) Dkš. Žodelį tãrė, antrą n'ištarė JD1101. Saulė atsakė ir tardamà tãrė (d.) Šl. Tarkim visi amen PK73. Atminkite kalbą maną, kurią jumus tariaũ DP528. Ir kaip tatai tãręs, vėl išėjo žydump ir tãrė jiemus DP164. Idant mumus tartų̃ aną meilingą žodį DP171. Tariu tam „eik“, ir eit SPI258. Tu vis dėlto, anot jo betariant, eisi šunų ganyti (šukuoti) J.Jabl. Kai imi kukuoti, tariant giedoti, visi tavim tik džiaugias J.Jabl. Žalčiai, nu tos Giedrėnės bètariant Trk. Įkandin įslinko į vidų minėtasis Jonukas, vienturtis Vingių sūnus, not tėvo betariant, „berods, vyras ir iš stuomens, ir iš liemens“ Žem. Kryžokai, regėdamys jau atdarą sau pragarą, norėjo, kaip tariama yra, ben užpakalį pastiprinti S.Dauk. Kaip taramas (paklusnus, patiklus) Kos241. Kad svietas dar buvo kaip tariamas ir tikėjo aklai į tą, kas jam buvo sakoma, tad tokiame sviete galybė ir orumas žynių buvo par daug didelis S.Dauk. Pokštaudavo vaikai arba savam, arba kaimynų kieme, kitaip tariant – mokyklai ir auklėtojams nepriklausančioj teritorijoj rš. Žodžiu tãriant NdŽ. Trumpai tãriant NdŽ. Ižg bendro ežero peną sau gamino, vienu žodžiu tariant, buvo žvejais DP377.
^ Tar̃ti žodį lengviau, negu jį atšaukti FT. Geras žodis, laiku tartas, už auksą brangesnis TŽV598. Kaip tarė, teip padarė LTR(Km).
| refl.: Tėvai su vaikais da vis lietuviškai tãrės Smln. Pasiteka prieš Viešpatį su žibančiomis lempomis ir su apstu aliejaus, kaip aukščiaus tarė̃s DP570.
ǁ tvirtinti, teigti: Ką jis tan žodin (į tą) tarė? J.Jabl. Netarsi neteisiai priš artimą savo I. Šiandien dar tariama yra: nėr meisos par kiaulieną S.Dauk. Kamgi tarei: ji est mano sesuo? BB1Moz26,9. Už tiesą, už tiesą tariu tau: jei kas notgimtų iž naujo, negal regėt karalystės Dievo DP251. Aš tariaũ: Dievai este ir sūnūs aukščiausio visi DP491. O dovanai vėl tartumbei, jog aš jam nieku nekaltas DP296. Idant išsipildytų tatai, ką Ponas per praraką taręs esti VlnE140.
| prk.: Sapnai taip taria (nurodo)! Vd. Bet ar girdi, ką taria (reiškia) oro gausmas? Vd.
^ Lig neprapūtęs netark „šaltas“ S.Dauk.
ǁ vartojamas esamojo laiko daugiskaitos pirmasis asmuo reiškiant prielaidą: Tarkime, kad vienalytis kūnas sukasi apie simetrijos ašį rš. Tarkim, kad šie samprotavimai yra teisingi sp.
3. tr., intr. DŽ, NdŽ, KŽ, Šmn spręsti, svarstyti tarpusavyje: Ką čia teip tãriat? Vžns. Tai ką gi teip ilgai tãrėt? Slm. Tãriam, ką virt valgyt Mžš. Tãrav i važiuojav kumet Šv. Tãrėm anksčiau nuvažiuot, kad da rastumėm namie Slm. Tuo reikalu būsią net kalbama ir tariama ministerių kabinete K.Būg. Vyrai pusbalsiu reikalą taria rš. Kas bus, matysiva! Dabar netarkiv! Vd. Kas jų buvo tarta, tas nutarta, ir nė kokių ginčų pas juos nebuvo Sln.
| refl. L, Rtr, KŽ: Tarties, tarybas vesti LL141. Tegul tariẽs, gal tus vaikus į armijas netampys, leis mokyties Krš. Anie pradeda tarp savęs šnekėti, anie tãras tarp savęs Žd. Jau any su saimi tãrias, kur važiuot LzŽ. Vedu buvov išejusiu į žvalgybą, ten tãravos Pln. Tę buvo daug žmonių ir tarė̃s, ką pakvies svečių Dbč. Nu tei tar̃sis: kas nubėgs į jaują, kas ten ardą parneš naktį, dvylekto[je] Mšk. Eisma į traką kokį, ka bobos nematytų, sugulę tar̃smos, kaip čia savo kraštą šviesti Žlp. Einam pažiūrėt, ką anys teip tãrias LKT312(Rk). Mat jų tártas buvo atvažiuot ant sekmadienio Všn. Visos tãriams: eisma eisma int beržų kalnelio [dainuoti] Kvr. Nykštukas buvo už durų ir visa girdėjo, ką tėvai tarės LTR(Rk). Mes tar̃sivos ir gerai gyvęsiva! LKT193(Nm). Tãrias, kaip tą karalių nužudyt (ps.) Sk. Šit, kažin ką negera prieš Veroniką tardamies, suūžė, sušnabždėjo viršūnėmis medžiai A.Vien.
^ Tãrias kai Kaušeliai (kaimo pavadinimas) ubagą pešt (ilgai) Smln, Vlkš. Ligonis jau tãrias su lopetinsku (greit mirs) Tr.
ǁ refl. klausti patarimo, konsultuotis: Ir niekam nesakė, su niekuom nesi̇̀tarė Smln. Jinai irgi kalta, kad nesi̇̀tarė su savo vyru Krs. Petras jau seniai tarės su apylinkės ir savo sodžiaus draugais, kas daryt J.Bil.
4. tr., intr. lygti, derėti: Tárdavo, kaip karvę pirkdavo Bsg.
| refl.: Sutinka velnį i tãras būti nemiegojęs tris naktis (ps.) Pln.
ǁ Rtr, DŽ, NdŽ, Kp kalbėtis dėl vedybų: Vestuves, kap tãrėm, tep ir padarėm Prn. Veselijų da nė su kuo nètarė Jnšk. Tada Valiukas da buvo neženotas, ale jau tãrė Slm. Bus nebus, ale Algis jau tãria su Adele Ps. Girdėjau, jūsų Antanas su Aldona tãria. A teisybė? Sml. Jei su piršliu tárt, tai būtų kalba, o kai su jaunikiu, tai ne Pnm.
| refl.: Boba nespėjo numirt, i jau jis tãriasi su kita Jrb. Piršlybų dainose bernelis dažniau tariasi su mergelės tėvais negu su ja pačia LKXI377. Tai eik dar̃ tu in eigulį ir tar̃kis, katra eis už tave! LKT233(Užg).
5. tr., intr. I, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Skd, Užv, Gs būti kokios nuomonės apie ką, manyti: Aš tariaũ, kad ketais išeis, bet ne – jau įvyko J. Savęsp tarti N. Mes tãriam, kad tau pritinkiausia prašyt Plv. Visi tãrę, kad reikia dėt stogą, o jis – kad ne Slm. Aš tariau jį nieko nežinant J.Jabl. Jei kokia nelaima numūse nutinka, tujau tarai numų sargą alkaną ir nepagerbtą esantį S.Dauk. Ar tu tari, kad aš šuo esu, kad su vėzu ant munęs eini? S.Stan. Aš tuo tarpu duosiu žodį namiškiams, kad netartų Liudvelę prapuolus M.Valanč. Ar da neiškūrenai pirties? Aš tariau jau nusivanojusį BsPII162(Šd). Tamstą pamatę tarėva, kad priešais numirėlis baltas ateina J.Bil. Aš tariaũ – svočiukė geros giminės JV719. Ir prijojau žalią girią, tariaũ – rūtų daržas JV951. Eš tariau jį manęspi išeisiantį BB2Kar5,11. Nesa jis dūmojo (viršuje tarė), mažu ir tas mirs kaip jo broliai BB1Moz38,11. Svietas tarė juos labai šventus esančius BPII57. Ir kėlėsi didis šturmas ant jūrių, kaip tartumbei ekrūtą sudaužomą BBJon1,4. Bet aš galiu tart, jog širdis žmogaus piktanorio yra kietesnė neg diamentas DP508. Idant netartų̃, jog tiektai del didžio padorumo tarp tėvo ir sūnaus pasakė DP450. Ar tari mane be Viešpaties atėjusį į šią žemę CII31.
^ Netark, kad mažas, bet daug išmanąs VP34. Du kartu buvau melnyčioj, tris bažnyčioj – netark mani nieko nenumanant VP13.
| refl. H, Sut, Š, KŽ: Regimisi, tariuosi SD182. Tariaus išmintingas esąs N. Tariuos, kad tebėr, o jau nebesą pinigų kešenė[je] J. Tar̃tumbeis (mislytumbeis) girioj ėsąs KII52. Tarúos kaip girdėjusi, bet neatminu gerai Šts. Jis tariasi gerai darąs J.Jabl. Ans tãras gudriai tarą̃s (sakąs), o nežino, kokios ausys gaudo Kl. Su žodynu tamsta, tariuosi, būsi jau apsipažinęs iš korektūros lakštų K.Būg. O aš tariaũsi: ryto rasužėlė – mūsų sesutės gailios ašarėlės JD1219. Iš pradžių tarėmės ir mums tokių nekaltų juokų būsiant Vaižg. Tarėsi savo kantrumu jį pergalėsianti, į gerą kelią išvesianti LzP. Bent taip atrodė Ilžei, o Ilžė tariasi retai kada teklystanti I.Simon. Degtinėje taries atsiminimus paskandinsiąs NdŽ. Tariasi rasią svetur sviestą, pieną, mėsą A1884,359. Nu tolo veizant tarsys liekną, ne kiemą regįs S.Dauk. Parnešė į trobą vilkyčius, tardamys šunyčius radusys S.Dauk. Jau kryžokai tarės tapusys amžinais valdimierais Žemaičių žemės M.Valanč. Tariamos kartais kitims patiksiantys M.Valanč. Tariasi gerai darąs, o antai negerai daro SPI114. O kaip pirmieji atėjo, tarėsi daugesni gausią VlnE33. Kaip eš tave išvydau, tariaus reginti (išvydusi) angelą Dievo BBEst4,11. Kodėlei ir pats tariaus nevertas BBLuk7,7. Povilas … tarės tame gerai tarnaująs V[iešpačiui] Dievui DP234. Anys tariasi, jog del savo daug kalbėjimo bus išklausyti BtMt6,7. Ir togdėl netariaus būt vertu įeit tavęsp Ch1Luk7,7.
6. tr. BŽ56 laikyti ką kuo: Mūsų protėviai tarė kadugį šventu medžiu M.Katk. Pirmu ta žolė (tabakas) buvo tariama už visu didžiausią vaistę nu visų ligų S.Dauk. Vieni istorijos rašėjai taria jį esant pasakiška žmogysta rš. Anys savą sidabrą išmes ant ūlyčių ir savą auksą anys tars purvą BBEz7,19.
^ Netark vilką raišu, kojos nepadaužęs LTR(Šts).
ǁ vadinti kuo: Tarė (sakė) mane šiokį, tarė mane tokį J.Jabl. Sviets mani tarė: valinykelis, ne tetušio sūnelis D41. Farizeušai gyrės zokonu ir prirašinėjo sau išmanymą jo kaip ir nū evangelikai, nekaltai teip tarti, praminti DP343.
7. intr. NdŽ patarti: Tãra, kaip anims rodos Šv. Tas daktaras gerai tãrė: daryk dabar operaciją Krp. Tik vyras numirė, jau pagrabe visi man tãrė, kad reikia ženytis Sv. Prabaščius tãra, kad rytą laidoti Pln. Aš netar̃čiau iš to audeklo siūtis Rm. Ne kartą jis tardavo mums imtis pavyzdžiu kitas tautas, turinčias daugiau kultūros KlbV79.
8. intr. Kp nuspręsti: Šiandiej buvom tãrę žaginius nešt, ale va dabar užlijo Mžš. O tims, kurie tarė jims vergauti ir kentėti, džiugindamys jus laimingesne atenčia, visados vienokį atsaką davė S.Dauk.
| refl.: Jis iš desperacijos buvo taręsi[s] baduoti prš.
9. intr. Ut, Alz sutikti, sugyventi: Mes tãriam abudu Kp. Sako, su tėvu labai netarią̃. – Marti negi duktė Skp. Gal nètaria tėvas su vaikais, kad pykstas? Ds.
10. intr. DŽ, NdŽ sutartinai, darniai atlikti kokį veiksmą: Mes tai su Petrusia šokt kad duodavom, Jėzau, kaip tárdavom! Slm. Nė jie (kareiviai) kojom tãria Ėr. Tárt reikia, tada lengva kult Alz. Rodos, gerai drožiau, tiesiai, kur visi tarė, o mano spragilas sutabalavo ore ir dėjo ne į klojinį, o į šalinės kraštą J.Balt.
ǁ ppr. su neiginiu nederėti, netikti ritmingam, darniam veiksmui: Ką gi begrajysiu, kad pirštai nebètaria, sustingę Krs. Rankos man nètaria, aš negaliu pamelžt karvės – už rankovių bėga Mžš. Kad man rankos nebètaria, mat buvo paryžavę, trys pirštai atsitaisė, o kiti nebe Slm. Man jau rankos nebètaria prie smulkaus darbo Ps. Jau senatvė, rankos ir kojos pradėjo nebetárt Antš. Ką tu čia brūžuoji, tau gi striūnos nètaria (nesuderintos) – reikia priveržt, sutardyt Krs.
11. intr., tr. DŽ, NdŽ, Kl, Up, Sml, Bsg dainuojant ar giedant antrinti: Būdavo, [chore] vienas veda, kitas tãria Tj. Tu vesk, o aš tar̃siu Lž. Tar̃ti mas abidvi galiam, o vesti negaliam Rdn. Aš kalnus tariáu gerai Akm. Kodė tu nė biškį nètari? O tokį balsą turėjai! Skdv. Tar̃ti ana negalia KlvrŽ. Giedant giesmes dviese, rinkėja dainuoja pirmąją meliodijos dalį – rinkinį, o tarėja tuo pat metu gieda pačius žodžius, tik kita gaida tardama ar pritardama EncIX1530. Po jų ėjo su violončele burmistras, kuriam tarė vaistininkas, pūsdamas vamzdį J.Balč.
| prk.: Vėjas lengvai lankstė žalias eglių viršūnes ir tarė dainai LzP. Gedimino kalne ošė šlamėjo medžiai, ir apačioje tarė jiems upelė A.Vien.
ǁ intr. pritarti: Močiutė barė, broleliai tarė, seselė graudžiai verkė JV61.
| Vieni sėja, kiti aria, o paukšteliai drauge tãria (d.) Ps.
12. intr. dėtis, apsimesti: Tarė, kad tų žodžių nesupranta Jūzapas, nesang su jais par išguldytojį kalbėjos S.Stan.
| refl. DŽ, NdŽ, Ktč, Yl: Vyrai tãrias neregį ir neratavo[ja] J. Jis tãriasi bajoras esąs BŽ78. Aš tarúos nemačiusi Sd. Tar̃kis neregįs Als. Nesakyk nė vieno žodžio, tarkis negirdįs LTsIII255. Tãratės mūso valdžia, o ko muni draskai! Pj. Tarups bešildanti trobą Šts. Nors meninio knygos gilumo tada ne kažin kiek tepajutome, bet tarėmės pajutę J.Paukš.
◊ žõdį tar̃ti pasirodyti, pasireikšti, parodyti savo sugebėjimus: Netrukus italų archeologai ir čia tars savo žodį A.Vien.
anttar̃ti, añttaria, añttarė (ž.) intr. KlvrŽ dainuoti antru balsu, antrinti: Aš dainuosiu, tu anttar̃k J. Kunegas pats liuob anttar̃s vaikų koruo Šts.
aptar̃ti, àptaria, àptarė tr. Š, Rtr, aptárti Š
1. Š, FT, DŽ, NdŽ, KŽ įvertinti visas aplinkybes, apsvarstyti: Aptarė, apsvarstė ir visų nuomonės sutapo rš. Dėl algos tai sutinku, bet sąlygas tai aš norėčiau smulkiau aptarti A.Vien. Valančius, matyt, buvo aptaręs šitą pasiūlymą savųjų tarpe A.Janul. Aptarsiu su tėveliais, kas reik veikti, kas išlydės tave į Romuvą! Vd.
aptartinai̇̃ adv.: Aptartinai̇̃ esu mergę surokavęs, reik dar galutinai sutarti Šts.
| refl. Žeml: Apsitar̃kiat, ką su vaiku daryti Grd. Vyrai apsitarė, apsišnekėjo, tačiau šiandie reikia galutinai apsispręsti rš.
2. apibūdinti, nusakyti, charakterizuoti: Jau S.Daukantas mėgino aptarti lietuvių nacionalinio charakterio bruožus rš. Kantas aptarė pasaulio kilmę P.Slavėn. Tankiai apsikniaubęs laužydavo galvą, kaip čia tokį žodį atradus, kuris tas bjaurybes (davatkas) kaip reikiant aptartų rš. Vidurinių mokyklų vadovėliuose tokios aplinkybės visai neaptariamos KlbXI5. Su praeities tematika buvo susiję ir daugelis aptariamuoju metu pasirodžiusių stambiosios prozos kūrinių rš.
ǁ LL131 išreikšti, pažymėti: Veiksmažodis turi savotišką išvaizdą (lytį) darytiniui veiksmui aptarti LTII327(Jn).
3. M, LL190 nuspręsti: Žmonės buvo aptarę, kad jos gyvos nebėra rš. Daug daktarų aptarė, jog jai jau nebėra žolių ir gydyklos dėl išgydymo kojos brš.
4. CI58, B, P, N, LL131, DŽ, NdŽ, KŽ, Dbg, Pl, Plt, Jd kalbėti apie kitą ką bloga, apkalbėti: Aptarti, apžodžiuoti B57. Kalbomis apkelti, aptarti, sugonyti I. Ãptariau aš jįjį be reikalo J. Gal teip ir nebuvo, tik žmonės api̇̀taria Slm. Tavi bobos àptara Krš. Jin i jauna buvo aptariamà, ka bernus ant klėtį leisdavosi Sml. Lygia dalia ir žmonims, nekaltai aptartims, nepridera nei verkti, nei vaitoti M.Valanč.
5. J, Prk, Plt, Lnkv žr. įtarti 1: Buvo bobelė aptariamà, kad ji moka čeravot Ėr. Jeigu moteriškė yra aptarta ragana esanti, tai reikia pavadelėti ir įmesti į vandenį K.Bor. O ka kokia aptariamà [nėščia esanti], lopšelį da pakabydavai po kokiu medžiu [per Jonines] Mšk. Savo sodžiuj nieko àptariamo neturėjom, kas būtų galėjęs pavogt Sml. Tuokart sūdžios aptartąjį žmogų į kalinį įstūmusys klausinėjo, ar įdėm mokėtum žavėti M.Valanč. Aptariamam šuniui maistą paduoti reikia par kokią kiaurynę Vaižg.
ǁ suabejoti kokio daikto tinkamumu: Į àptaramą (įtartiną, tinkamai neparengtą) bosą suraugėm kopūstus, ir apgedo Šts.
6. refl. BŽ303 apsirikti kalbant.
atitar̃ti, ati̇̀taria, ati̇̀tarė
1. tr. reikiamai ištarti: Tik fonetinis pasiruošimas įgalina tikriau suvokti svetimos kalbos garsinę lytį ir tiksliai atitarti jos garsus EncVIII410.
2. tr., intr. J, KŽ, Lnkv, Ul atsakyti: Jam žodį pasakyk – jis dešimtį atitar̃s Ėr. Kaip vienas taria, teip kitas atàtaria Sb. Manęs laukia nesusilaukia Aigipte, – atitarė kregždė J.Jabl. Na, tu jau kad pasakysi! – atitarė motutė rš.
ǁ priešgyniauti, ginčytis, atsikirsti: Jam bet tik atatárt Trgn. Nebarkie, tėveli, sūnaus sūnaitėlio, ba tavo sūnelis neattars žodelio LTR(Mrk).
atitartinai̇̃ adv.: Tad neattartinai sekasi, jog Christus tokiuo būdu turėtų pramanytas būti turįs du kūnu MTP31.
| refl.: Girtuokliai nebeturi Bachusų, paleistuviai nebeturi Venerų, joks nusidėjėlis nebeturi kuomi atsitarti Blv.
3. intr. Trgn vienam padainavus, pagiedojus, kitam atliepti daina, giesme: Sauktinėse dainose atitar̃k dainuojančiam, tai gražiai dainuosi J. Kai vyrai gieda, moterys atàtaria Krs. Mas vis àttaram Varn. Pačiam klebonui prieš procesiją lenkiškai užgiedojus, niekas neatitarė TS1902,2-3.
| refl.: Bernai ir mergos atsitardami̇̀ dainavo vieni apie kitus Sb. Du mergaičių chorai arba eilios prieš kits kitą susiėmę rankas vaikščioja ir atsitardami gieda NS395(paaiškinimas).
4. intr. daryti ką iš paskos, atsiliepiant į ką: Pragydo gaidys. Jam tuojau atitarė kaimyno giedorius J.Balt. Jo žodžiams atitarė nauji šūviai rš.
| refl.: Dujai yra [povinai], tai duoda duoda (kapojasi) atsitardami (pakaitomis) Antš.
įtar̃ti, į̇̃taria, į̇̃tarė Rtr; L
1. tr., intr. LL163, BŽ384, NdŽ, KŽ, Vkš, Ar, Rm manyti esant nusikaltusį, bloga padariusį: Tik be reikalo žmogų į̇̃tarei J. Aš į̇̃tariau, kad jis vagis, matai – ir įvyko J. Kas jį gali įtar̃ti – toks teisingas žmogus Š. Kas pats pikto nedaro, nė kito neįtaria Pln. Kap vis melavo, tai iñtarė, ka ir pavogė Pv. Kaip tik jau iñtariamas, tai tuoj ir spėja Sdk. Buvo įtártas, kad jis dalyvavo su ginklu prieš valdžią LKT303(And). Į̃taramas žmogus Als. Nei vienas negalėjo sakyti, kad jis yra matęs, kad įtariamàsis yra savo pastatą užkūręs Plšk.
įtariamai̇̃ adv.: Jie įtariamai̇̃ elgėsi NdŽ. Pamažu pamatėme, kad ir kiti zarasiškiai pradėjo į mus žiūrėti kažkaip įtariamai ir su baime A.Vencl. Įtariamai pakraipė jis savo galvą Mš.
į̇̃tariančiai adv.: Ėvė išėjusi taip įtariančiai užkriokė rš.
| refl. NdŽ, KŽ: Kai pats su pačia ima vienas antrą įsitar̃ti, tai jau nebe gyvenimas, o pragaras Š.
ǁ VoL181 spėti, numanyti, nujausti: Tėvo tėvas tada į̇̃tarė, ka ten pinigai yra Gsč. Supratau, kad jie į̇̃taria mane, kad aš gal būti vokiečių kareivis esąs Plšk. Maniau esąs doras žmogus, bent stengiausi toks būti, o iš tiesų buvau bailys, net neįtardamas tuo savęs J.Avyž. Man į̇̃taria širdies ramatą Krs. Šitam ligoniu iñtaria vėžį Vrn. Buvau į̇̃tartas džiovinyku Gs. Petras, nieko blogo neįtardamas, labai anksti išvyko į Paberžę pas kunigą Mackevičių V.Myk-Put.
ǁ suabejoti kokio daikto tinkamumu: Katro [plėvelė] sakei, kad biškį kaip ir įtartà (gali plyšti, nestipri)? Kp.
2. tr. įterpti (žodį): Kalbos anai netrūksta: pats žodžio įtar̃ti negalėsi – vis ana kalbės, kalbą daugindama Bržr.
3. tr., intr. perspėti, tarstelti: Gerai, ka aš jum į̇̃tariau, ka piktas šunė Brž. Kai skirstė laukus, kad būt į̇̃tarta, būt palikę kelią Plk.
4. tr. įvardyti, pavadinti: Įsigėrę kūmai buvo, neį̇̃tarė gerai vardo, ir ne tuo vardu vaiką pakrikštyjo Skr. Mus įtaria triukšmadariais, tai parodykime, kad netiesa ir kuo ramiausiai laikykimės rš. Kunegaikštis Lietuvos Spera pastatęs pilį paežerė[je], kurią įtaręs savo vardu Spera S.Dauk. Aš anam į̇̃tariau (pramaniau) pravardę Plng.
5. refl. žr. nutarti 7 (refl.): Gal aš Dievui iñstariau, kad toks mano vaikelis Blnk.
6. intr. Adm, Alz įtaikyti, prisiderinti (ką dirbant): Aš ir trim, ir keturiais kultuvais iñtariu Sdk. Ir nežiopsoti reikia, laiku įtarti, o kai įtari – spragilas jau pats eina ir muša, kur reikia J.Balt.
7. intr. KŽ prisiderinti prie dainuojančio ar grojančio: Tavo balsas tai geras, ale tau intárt tai labai sunku Sdk.
| Negi vienas gamtai tėra akordas, negi vienaip ir tu jam įtarsi Vaižg.
ištar̃ti, i̇̀štaria, i̇̀štarė K, Rtr, BŽ78, Š, DŽ, KŽ, ištárti Dglš; H158, N, Sut, L
1. tr., intr. P kalbos padargais sudaryti garsus ar žodžius, balsu pasakyti: Ištariu SD415. Žodį klaidingai ištar̃ti NdŽ. Žodis ištartinas ir rašytinas JJ. „Prūdas, o tame prūde bliūdas plūdura“ – ištar̃k greitai J. Tai kad ir i̇̀štariu, kito žodžio nežinau, kas čia za žodis Mlk. Jin nei̇̀štarė par čielus metus nė vieną žodį BM183(Jnš). Iš perpykio jis tą žodį ištarė KBI28. Jema ans ir i̇̀štara tus žodžius Yl. Lauksu, kol močiuka jau ištar̃s tą žodį, kad mauk gulti Varn. Kas pirmas žodį ištar̃s, tas tą ašaką prarys Slnt. Vos buvo tas žodis ištartas, tai su umaru viskas laukan veržės LC1883,4. Ten ir vardai tokie, kad ištaręs liežuvį sulaužysi V.Krėv. Onelė, nors buvo mažesnė, tečiaus dailiai rankeles sudėjusis meldės ir aiškiai ištarė žodžius M.Valanč. Mergelė mano, jaunoji mano, ištark žodelį, ar būsi mano LLDII316(Žsl). Jeigu du žmonės ištaria tą patį žodį, tai ateis svečių LTR(Ds). Aš negaliu gerai ištar̃t – dantų nėra Jsv. Žadas užkrimta, i nebgaliu beištar̃ti nė žodžio Yl. Žmogus nė vieno žodžio ižtart negal DP319.
^ Ištar̃k „pupų“, nesuglaudęs (nekrutinęs Sb) lūpų Mžš.
| refl. N: Dantų nėra, tai nebeišsi̇̀taria gerai Mžš.
ǁ KŽ galėti, įstengti balsu pasakyti: Vaikas nei̇̀štaria r raidės Š. Vaikas da nei̇̀štara, rodo su pirštuku Lkv. Tamsta rasi juo sugalvosi pasakyti aną vardą, aš nei̇̀štaru Sd. Iš to išsigandimo nė žodžio nebi̇̀štara dorai Kl. Žodžio nei̇̀štarė, kai nuejau – slobnas jau Klt. Anos jau dvasią trauka, ana nieko nebi̇̀štara Kl. Kap kada ir žodžio nei̇̀štariu, ba dančio nei vieno neturiu Kpč.
2. tr., intr. P, M balsu išreikšti, išsakyti mintį, pasakyti ką: Yra karalius taip ištãręs, reik taip ir padaryti Akm. Duktė, matydama, kad tikrasai išgelbėtojas nenori rodyties, nenorom ištarė, kad degučius ją išgelbėjo BsPII304. Kaži kumet ir ištarė: – Magdele, bene norėtumi mano būti? M.Valanč. Ale nedingokim, kad kožnas pons įsirėmęs vis šventus ir viežlybus tikt i̇̀štaria daiktus K.Donel. Negalima čion pro šiuos archyvo turtus praeiti neištarus gilaus gailesčio LTII447. Kas visų mislis ištarti apsiims RD201. Visi stengsis ištartus linkėjimus dėtis prie širdies prš. Tatai ištãręs, parodė jiemus rankas ir kojas DP194. Ir kursai norint ištartų žodį prieš Sūnų žmogaus, bus jam atleista BtMt12,32.
^ Ką šiandiej ištarei, tai rytoj jau ir raitas nebeužjosi LTR(Kp). Kol ištarsi žodį ant kito, pagalvok apie save LTR(Brž).
| refl. N, KŽ: Žydas, tą pamatęs, išsi̇̀tarė Jrk68. Bernaitis ėmė ir išsitarė: – Man pinigai, tau katilas! BsPII204(Jž). Kelis kartus esąs baustas dėl to, kad išsitaręs prieš ciesorių I.Simon. Niekados kunigėlis neišsitarė nė žodžio ant klebono Žem.
ǁ išvaidyti, išskaičiuoti: Ponas Dievas velniui liepęs visų medžių vardus ištarti Sln.
ǁ žodžiais nusakyti, apibūdinti: Atleisk mumus mūsų kaltes iž neištariamos meilės PK22. Susimilk ant manęs, Dieve, tarno savo paligei malonės neištartos Tavo SGII22.
ǁ refl. pareikšti nuomonę, išdėstyti savo požiūrį: Kreipėsi dažnai į jas, prašydamas ar šiokiu, ar tokiu iš nagrinėjamųjų ūkio klausimų išsitarti Pt. Horodlės valdovų rašte net išsitariama, kad lietuviai bajorai buvę išvaduoti iš vergovės jungo rš. Anglijos laikraščiai apie Vokietijos prezidento skyrimus iš pradžios ne per daug išsitarė prš.
3. tr. M.Valanč paskelbti: Ištarti, dekretavoti I. Sūdas nuosprendį ištarė ir neprivalo jo išguldinėti A1884,33. Tai yra pirmasis smerties prasūdijimas, kurį anglai Palestinoje ištarė prš. Vienas iš žalnierių savo netikėjimą viešai ištardavo brš. Christus Ponas ant prakeiktųjų dekretą ištars P.
4. refl. intr., tr. Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Kvt netyčia, nenoromis pasakyti: Par pusę burnos išsi̇̀tarė, gal nenori, kad žinotų Skdt. Ji pati išsi̇̀tarė mums vienąsyk Smln. Yra išsitãrusi: paimsu tą vaiką auginti Krš. Tu kam nors išsitar̃si, nesakysiu verčiau Šts. Kai kada senas žmogus žodį ne tą išsi̇̀tari Pnd. Išsi̇̀tariau kažkokį žodį, nė pats nežinau Krž. Kai aš ką išsi̇̀tariu, jai jau ir nepatinka Vlkv. Aš išsi̇̀tariau, kad aš yr verkus Dgp. Tei[p] turėsiu mislyti, ka kokį žodį neišsitar̃čiau Gr. Jeigu mes būtumiam išsitãrę, kaip mums buvę, tad antrą dieną tikriausiai mes būtumiam iškeliavę Bdr. Nepamačiau, kaip išsi̇̀tariau – gal velnias až liežiuvio patraukė Ktk. Išsi̇̀taras koks žodis, nors pasiusk, i nesugrąžinsi Rdn. Tokių dalykų senoviškų kartais išsi̇̀taria Brž. Žmogelis nusigando ir susiprato negerai išsitaręs LTR(Šmk). Magdė iškaito susigėdus ir gailėjos durnai išsitarus Sz. I vienas ką padarei, jei išsi̇̀tarei, tujau i papuolei Vž. Stasys man išsi̇̀tarė, kad i močia ne geresnė buvo Mžš.
5. refl. KŽ kurį laiką tartis: Visą mėnesį išsi̇̀tarėm, ir niekais nuejo tos mūsų tarybos Š.
◊ paskuti̇̀nį žõdį ištar̃ti galutinai nuspręsti: Žmonės, neištyrę gerai dalyko, pasiskubino ištarti paskutinį žodį Blv.
žõdžio nei̇̀štaria apie labai sutrikusį, nustebusį: Karalius žõdžio nei̇̀štaria Btg.
nutar̃ti, nùtaria, nùtarė K, Rtr, Š; L
1. intr., tr. LL170, Š, DŽ, KŽ, Šts, Plšk svarstant prieiti prie išvados, nuspręsti: Nutarėva vasarą vieną mėnesį pas tamstą gyventi J.Jabl. Tarėm tarėm ir nieko gero nenùtarėm NdŽ. Buvo tas susirinkimas tatai, nu nieko ten nenùtarė Trk. Vakar nùtarėm, ka niekas mums neišeis su tų rupučių sėjimu Vvr. Nū̃tara, kur aną dėti, tą žmogų Yl. Ir nùtarė padaryt provą Kdl. Kalvis y[ra] nùtartas grąžyt (kalvį nutarta grąžinti) LD385(Škn). Jau i aš nū̃taru, ka anai reik pensijos Pln. Kartą kas nutarta, tai testa šventa rš.
^ Sutarta – nutarta J.Paukš. Nutarta – padaryta A.Vien.
nutartinai̇̃ adv.: Nutartinai čia ką pasakyti nė pagrindo neturime rš. Tie klausimai dar nėra nutartinai išaiškinti rš.
| refl.: Nusi̇̀tariau pas ją neit Rs. Kaip nūsi̇̀taria, taip duoda [už darbadienius] Grd. Daktarai nusitarė, kad ligonas mirs Trk. Mas jau nusi̇̀tarėm, kad tamsta parveši mum saldainių Žml. Tą vakarą Elzė tvirtai nusitarė: jei pasiseks anksčiau pabusti, keltis ir bėgti į parką Pt.
ǁ tr. tariantis parinkti, paskirti, numatyti: Buvo nutarti̇̀ vyrai byloms spręsti Plng. Išbūk ligoninė[je] nùtartą laiką – gal ir operacijos nebreiks Slnt. Eidavom dainiuodami į kokią pasirinktą, iš anksto nùtartą aikštelę Gr.
2. intr., tr. LL267 sukalbėti, sutarti: Anie susirinks, kaip jau būs nutãrę Yl.
| refl. End: Jie nusi̇̀tarė, kai daryt, i visi vienai[p] daro Šmk. Kaip anie nusi̇̀tarė, nežinau, ale ana nebdirba Krš. Nusi̇̀tarė, po kiek vaikiai lauš i po kiek mergos Kl. I nusi̇̀tarėm su daktaru Žg. Nusi̇̀tariam, kiek pasogo Brž. Nusi̇̀tarei, eini, ne vienas – būrys į tą Užnemunę ar kur [į šokius] Pžrl.
3. tr. Q516, Sut, N, M, KŽ, VšR apkalbėti, apšmeižti: Nutariu, apkalbu, prižadu SD231. Aš nùtariau aną, t. y. pasakiau kitam apie jįjį, kad jis nieko netur, kručas, vagis J. Nutariamas žmogus J.Jabl. Viso svieto nutariamà – ir tai dar lenda Arm. Na, tu žiūrėk, tokią gerą mergiščią kap bjauriai nùtarė Gž. Muni nū̃tara su boboms, o be kokio reikalo: aš nė iš tolo nelendu pri bobų Šts. O mane visi vėjai užpūs, visi lašeliai užlašės, visi šauniais žodeliais nutar̃s JD1199. Tamstos žirgelis avižėlėm šertas, o patsai brolaitis žmonelių nutartas LTR(Sln). Ir tat yra mielaširdystė nenutarti, neapjuokti, nenutrankti svetimos šlovės SE156.
| refl.: Sarmata jau broliam, ką anas bažnyčion neina. Jau ir žmones nustaria (apkalba) TDrIV253(Kb).
4. tr., intr. DŽ1, Gl pripažinti netikusiu, pasmerkti, paniekinti, supeikti: Primint gal svarbu, kad Aristotelės jau pirm Markso nutaria piningų sukrovimą Vd. O teipag ir latrai, kurie buvo nukryžiavoti su Juo, nùtarė Jam ir apijuokė DP172. Aš nulytoji, aš nusnigtoji, matušės nutartóji JD69.
^ Pirtis jaują nùtaria, o abidvi suodinos Pkn. Turtingas nubars, puikus nutar̃s Al.
5. žr. įtarti 1: Katros mergaitės būdavo nùtariamos, būdavai, kokių dilgynių primes Mšk. Ginteliškės staršina Budrys nutariamas žmogus TS1898,8.
| Algimantas užtėmyjo nutartinus blyksnojimus girioje V.Piet. Bernelis Jėzus atrastas yra ne karčemoje, ne turguje, ne ant kitos nepriderančios arba nutariamõs vietos, bet bažnyčioje DP66. Avys … svetimo balso nepažįsta ir labai, kad jį ižgirsta, tur už nùtariamą DP248.
nutartinai̇̃ adv.: Bertainiai midaus, nutartinai pavirtę tūlėmis žemyn, gulėjo ant suolų V.Piet.
6. refl. Ktk, Ukm stebintis kokiu kieno trūkumu, yda, blogiu, užsitraukti sau blogį: Gali nusitárt, kūm, iš kito teip juokdama Antš. Gal teisybė ir yr, kad nusi̇̀tariau Kp. Nėščia moteris neturi iš kitų nusistebėti ar nusitarti, nes tada josios kūdikis užaugęs bus toks pat, ir kiti jį pajuoks rš.
7. refl. Sdk, Tj, Pbs kalbant netinkamai, įžeidžiamai ką pasakyti: Gal, sakau, čia ir mano kaltės kokia kruopelė ant jų nelaimės užkrito, gal kuo nusitariau, gal pavydėjau rš. Žmogus greit Dievui nusi̇̀taria Trgn. Aš nusi̇̀tariau Dievui ar velniui Žl. Nenustárk tik, vaike, tėvui Ktk.
^ Močiai nusitársi – ažmirš, o svetimam – ir pekloj primins Ds.
8. tr. pareikšti nuomonę, pasakyti: Anys (liudininkai) kruopeliūtę minkščiau pasakė, minkščiau nùtarė Str. Didžiausia negarbė mergai buvo, jeigu aplink ją nutardavo: – Nekas do per darbinykė, pati savęs neapsidengia V.Piet. Kad aš parejau rugius rišusi, uošvėnė tarė ir nutardamà: – Eik eik, dukrele, varykias bandą Žv. Kas ir keleliu nepaeina, kojelių nepavelka, ir tas valelę turi, ir tas žodelį nutaria vis ant siratėlių LTR.
9. tr. KŽ užklupti pamiršus sutartą žodį ar ženklą (ėdant keimarį – tokį vaikų žaidimą žaidžiant): Ėdu ėdu keimerį, kad aš tave nutar̃čiau, t. y. sugaučiau kalbo[je] nejuntant, kad nugulčiau, paduočiau J. Ėdu ėdu keimarį, kad ben nutar̃čiau paduodant jeib ką; jei nepasako „atmenu“, tai nùtaria JII65-66.
10. refl. kalbėjimu pasiteisinti: Meiliai yra nusitar̃ti Šts.
patar̃ti, pàtaria, pàtarė Rtr, Kv, Nv, patárti Š, Ktk; L
1. tr., intr. Š, LL23, DŽ1, KŽ, Vkš, Šv pamokyti, nurodyti, kaip elgtis: Gaila, ka jo jau nėr, o kiek ma[n] jis būtų patãręs! Smln. Gerai, ką žmogus gali patárt Švnč. Aš tep tau patartáu Kls. Pàtaru kaip žmoguo: žanykias – toks prilikimas Krš. Aš tau patar̃su: imk šakę, lopetą – ir į kolūkį! (sov.) Varn. Ir aš jam teip pat pàtariau ir dabar pàtariu Krs. Tavo tėvas gerai buvo pataręs, tik tu jį blogai supratai LTR(Aln). Tėvas anam patãręs nuplėšti stogą ir iškūlus pasėti LKT71(KlvrŽ). Aš visims pàtaru: kam tik kas skausta, reik an paparčių gulėti Akm. Pataria šitos šaknytes gertie nuo egzemos Dgp. Šią vasarą ėmiau ir patariau Žemaitei atsiimti tuos raštus iš sūnaus J.Jabl. Patarčiau tau jos pasisaugot V.Myk-Put. Tau nusispjaut patarčia, blaiviau kiek pagalvot S.Nėr. Lukterėsiu, dėkui, tamstos patartas Blv. Patariamàsis organas NdŽ. Vytauto taryba turėjo daugiau tik patariamąjį balsą rš. Patariamieji vaistai kai kada ne tik nepadeda ligoniui, bet dar jam pakenkia rš.
^ Klausykias, kas ką pàtara, daryk, kaip išeina Krš. Senam dera patarti, o jaunam paklausyti SkrT. Kitam patar̃t gali ir bėgdamas, o pats sau nė sėdėdamas Šlvn. Nėr lengviau, kai kitam patart LTR(Vdn).
patariamai̇̃ adv.: Ką patariamai̇̃ subarti NdŽ.
2. refl. Rtr, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1 pasvarstyti tarpusavyje: Reikia pasitárt mum kaip čianai LKT292(PnmR). Man teip užėjo rūpestys, ka aš su vyru nepasi̇̀tariau, ka jis manę bars Ln. Mes da pasitãrę nusipirkom kitą teliuką Krs. O dar vienas pats: a tu pasitar̃si, a tu kur išeini, a numsargą paliksi? Trk. Eisiu, tėve, pasimelsiu… Su Dievu ir savo sąžine pasitarsiu V.Krėv.
^ Nei pasitar̃si, nei susitarsi (apie nesukalbamą žmogų) Jnš. Su Dievu nesibarsi, su ponu nepasitarsi LTR(Jnš).
3. tr. pasakyti, ištarti: Kas, sako, mun žodį pàtarė, kas užstojo, kas pamokino? Nv. Nuo vakar dienos nepàtarė žodžiaus Str. Kokį žodį reikia patárt, tai iškasi [auksą] Mlt. Pagitar̃k, sesiulė, nor vieną žodelį LKKVII196(ČrP).
4. intr. pavadinti kaip: Kultuvė kočiojamoji i skalbamoji – teip tiktai pàtaram Yl. Kiti pàtaria ir Bartininkutė (mergaitės pavardė) Pžrl.
ǁ tr. nutarus laikyti kuo: Bagotas buvo pàtartas, del to ir išvežė Varn.
5. intr. SD1124 pritarti, sutikti: Visi po munim pàtarė, po uošvėne niekas Krš. Anytėlė barė, mošelė patarė (d.) Viln.
6. intr. NdŽ dainuoti antru balsu, antrinti: I pavesti, i patar̃ti [jauna] galėjau Grd.
7. intr. M, NdŽ užtarti, užstoti: Už ubagą patark J. Kaltininkas sako: – Vyrai, patarkite, patarkite! M.Katk.
pértarti, pertárti; L, persitar̃ti Rtr
1. tr., intr. NdŽ, DŽ1, Vlkv, Mrj, Srv įsikišti kitam kalbant, pertraukti kalbą: Pértarei – ir nebežinau, ką šnekėjau Ds. Toleikis, teisybė, pertarė Gaigalą, ir gana piktai J.Avyž. Visi norėjo kalbėti, visi kalbėjo pertardami vieni kitus V.Piet. Šito, broli, jau vis neišsisaugosi, – pertarė brolis TS1897,1.
ǁ intr. paprieštarauti: Bet gal kas čionai partarti, jogei medis, kuriame bartis (dreves) iškirsiąs, padžiūs Nz. Kalboj nerėk balsiai, nepertark daugiau išmanantims, negink daugiaus žinantims O.
2. tr., intr. DŽ, NdŽ, Žrm, Šd, Ukm pamokyti, patarti ko nedaryti, perkalbėti: Pártark, kad nepirktum to pirkimo J. Ans pártarė, kad aš netekėčiau J. Jo nepértarsi, jis vis tiek savo laikosi Mrj. Aš norėjau eit namo, ale jis pértarė, sako: nakvok Alk. Ką tėvai pértaria [vesti kokią merginą], tai negerai Klvr. Jiej norėj[o] pirkt, ale aš pértariau Lp. Ot, kitos ims ir pértars – ir po viskam Krkš. Kad ir pértarė, nusikirpau [kasas], ir tiek! Jz. Vos bepártariau savo senį – būtinai norėjo Krt. Žadėjo atvažiuoti pártarti, ka nebartumias Užv. Protingai niekas ano nė[ra] pártaręs Trk. Buvo vaikas tėvų pártaramas – ir pasitaisė, nebgera Šts.
3. tr. įkalbinėjimu paveikti, įtikinti: Baltaragis dar paabejojo, kam čia ta sutartis, ar negalima prasčiau, bet Pinčuko pertartas pasirašė K.Bor. Šv. Timoteušas, nebgalėdamas ištūrėti, nuejo į pagonų būrį ir partarė, idant vietoj tos šmėklos tikrą Dievą garbintų M.Valanč. O tu, partare, turi tu partarti, po trijų nedėlių mane vinčiavoti JD1562.
4. refl. Pkr, Klvr susižodžiuoti, pasibarti: Juodu jau seniai ženoti, o dar nė vienu žodžiu nėra pérsitarę Pjv. Parsi̇̀tariau kartą su Liuce, tai po tam pusę metų nebesikalbėjom Ps.
5. tr., intr. NdŽ, Šts, Skr perspėti: Ans mane pártarė, kad nesakyčiau „bestija“ J. Nepártark muno vaiko – ans yra mandagus Pln. Blogai darant nepertarei, mažesnį nenubaudei Blv. Pertariame, kad tamsta be reikalo ant kiekvienos [žinios] įrašai dedikacijas TS1899,1.
6. tr., intr. NdŽ trumpai šnektelėti, pasikalbėti: Aš pertarsiu žodį su pirmininku rš. Grįždamas pertariau su Žeguliu [apie piršlybas] J.Balt.
| refl. intr., tr. BŽ473, NdŽ, KŽ: Su juo aš nesu nė žodžio pérsitaręs Pš. Persitarė žodžiu kitu, paspaudė vienas kitam ranką rš.
7. tr. ištarti, pasakyti: Kaip jį (žodį) čia pertárti? Pn.
8. tr. Ukm apibūdinti: Kas greitai valgo, juokais pértariamas: šveičia kaip leistinę valgydamas Jsv.
9. tr. užstoti, užtarti: Nepártark vaiko pri tėvo, negerai Krš.
10. refl. NdŽ pasitarti.
ǁ Mžš iš naujo, pakartotinai pasitarti: Pársitarėm su gentims: pakviesma i tus – i tie gentys Krš.
11. refl. Rtr per daug pasakyti, prasitarti.
12. refl. pergalvoti, apmastyti: Tep labai kosėjau, tai aš pérsitariu, kad kojas nušalau Rdm.
pratar̃ti, pràtaria, pràtarė Rtr, pratárti Š
1. tr., intr. M, Š, NdŽ, KŽ prabilti, prakalbėti: Bus prataras (sprendimas, nutarimas), kad tylėjęs pratars tėvas duoti atrėdą, arba dalį, vaikui savo J. Vilkas žmogaus balsu pratarė LTR(Dov).
| refl.: Ak, kodėl jam nebuvo leista ir vokiškai prasitarti! I.Simon.
ǁ pasakyti įžanginę kalbą: Toms dviem moterims pratarus, prasidėjo suvažiavimo darbas Pt.
2. tr. NdŽ, DŽ1, KŽ, Lkš, VšR, Dsn pasakyti, ištarti: Gal kitąsyk ir pratar̃tų tokį žodį, bet tikrai nežinau Vl. Žodį pràtariau, tujau „ko, ko?“ (klausinėja) Krš. O tas žmogus pratarė „gali sėst“ ir vėl tyli BsPIV13. Norėjo kažin ką pratarti, bet žodis neišėjo iš burnos, tik skaudžiai sudrebėjo lūpos J.Bil. Motina nieko nepratarė, tik tyliai verkė J.Marc. Manęs gyvos neliktų, jei aš dar kartą joms pratarčiau savo vardą P.Vaičiūn. Mergytė mano, jaunoji mano, pratark nors vieną žodelį manei JD586.
| refl. intr., tr. NdŽ, KŽ: Nėkumet neprasimina, neprasi̇̀tara blogai, sutinka Krš. Gal blogą valandą prasitarė KrvP(Mrk). Paskui kiekvienas apie save prasitarė puse lūpų, į dideles kalbas nesileisdami V.Bub. Jie klausė, klausinėjo kitus, bet patys apie save neprasitarė nė žodžio A.Vien. Apie sėklą taip ir neprasitariau P.Cvir.
ǁ galėti, pajėgti ištarti, pasakyti: Jau aš žodžio nebipràtaru – tiek užilsau, nuplukau Varn. Tas žmogus išbėgo iš tos trobos, išbėgo visas parbalęs, plaukai į aukštį pasišiaušę, nė žodžio nebipratarą̃s Als. Motule mano miela, nepakeliu galvelės, nepratariu žodelio LLDIII329(Lp).
3. refl. intr., tr. Rtr, Š, NdŽ, DŽ1, Vkš, Up netyčia, nejučiomis pasakyti, išsiduoti: Kitąsyk ir aš prasi̇̀tariu kai ką Jrb. Prasi̇̀tarė – pakilo kalbos! Ps. Geriau būtau jam neprasitãrus, kam turi an mane kas čirkšt! Lš. Niekas neprašė, tai mes ir neprasi̇̀tarėm ČrP. Sugrįžę namo, nieko neprasitarė Eglei, ką padarę LTR. Prasi̇̀tarei – žmonių liežuviai plačiai išnešios Krš. Bijojo prasitarti, ką nors nereikalinga pasakyti J.Bil. Vyras vėl užsiėmė burną, kad tik neprasitartų LTR(Rk).
prasitariamai̇̃ adv.: Prasitariamai̇̃ (puse lūpų) pasakė, kad žada taksiuką pirkt Mrj.
4. refl. NdŽ netinkamai ką pasakyti, žodžiu užgauti: Lipšnus dabar buvo sūnus ir bijojo jai blogu žodžiu prasitarti V.Krėv.
5. tr. Šts priminti: Pràtarei [vaikui] tas uogas, dabar i zys Krš.
6. refl. NdŽ praleisti kurį laiką tariantis: Dviese užsidaro ir nežinia ką ligi gilių išnaktų prasitaria rš.
pritar̃ti, pri̇̀taria, pri̇̀tarė K, Rtr, Š, pritárti VĮ, KlG172, L
1. intr. SD1152,215, Q75,89, H163, R, MŽ, Jzm, N, Š, NdŽ, DŽ1, KŽ būti tos pačios nuomonės, sutikti, palaikyti ką: Nenoriu ko, nepritariu SD185. Vis „taip“ sakyti, taipoti, visa kam pritarti LL171. Seimas vienu balsu pritarė tam sumanymui J.Jabl. Aš tokims jųjų darbams nepri̇̀tariau Plšk. Ir ant manę buvo papykus, kam jai nepri̇̀tariau Krs. Pri̇̀tariu visu glėbiu Dkš. Tu nedraudi vaiko nuo kvailų darbų, o da pri̇̀tari Stak. Tėvas sūnui pritarė, motyna nenorėjo, kad sūnus ženytųsi LTR(Ndz). Bet senis nepritardavo juokui, o kažkodėl pykdavo I.Simon. Tark, kunigaikšti, žodį, kuriam pritaria ir tavo širdis V.Krėv. Mes nenorim pritarti prisakymui Antiocho BB1Mak2,22. Žmogus bagotas, rodnas, kursai nebuvo pritaręs jų rodijimu ir darbu BPI394. Geras ir teisus vyras, tas neprietarė ant jų rodos ir darbo VlnE212.
| Tam šaltinių liudijimui pritaria (jį paremia, patvirtina) upių ir gyvenamųjų vietų vardai K.Būg.
pritariamai̇̃ Kažkuris darbininkų pasakė keletą žodžių, kiti pritariamai nusijuokė J.Balt. Aukštakepuris pritariamai linguoja galvą K.Saj. Į visa tai pritariamai žiūrėjo ir daktarėlis Dimša V.Myk-Put.
pri̇̀tariančiai adv.: Pats ponas advokatas linkterėjo pritariančiai galva I.Simon.
| refl.: Prysi̇̀taru pry jų – blogai nemokytam Vn.
ǁ sutikti, neprieštarauti: Moziešius pritarė pas tą vyrą pasilikti BB2Moz2,21.
2. intr. M, LL222, NdŽ, DŽ1, KŽ, Vkš, Yl, Škn, Grž, Trgn, Ds, Grv, Kpč prisidėti savo balsu prie uždainavusio, dainuojant antrinti: Pritark giedodamas J. Vienas užgieda, kiti pri̇̀taria, kaip kas moka Šl. Pritar̃t y[ra] kam, tik vest nė[ra] kam Mžš. Krizas užveda dainą, o pagalbininkai plonais balsais jam pritaria P.Cvir.
| Burbuliuoja tetervinai juodukai posmą po posmo, jiems pritaria kanapėtosios rš.
pri̇̀tariančiai adv.: Pritarančiai, arba sutartinai, giedoti, dainiuoti arba griežti I.
3. intr. I, M, DŽ, NdŽ akompanuoti: Griežimu pritarti LL194. Levukas kad lengviai pri̇̀taria, ne teip kaip akėčiom par vargonus Petras kad groja Slm. Antroji korneta pri̇̀tara, turavo[ja] Plt. Muzikai pritariant tikrai nepaprastai ir gražiai šoko J.Balč. Giedodavome pritariami fisharmonijos, kurią maigydavo pats vyskupas A.Vien.
4. intr. NdŽ, KŽ, Šln, Yl, Dr dirbant drauge su kitais prisiderinti prie takto, judesių: Keturi abe penki turi̇̀ prytar̃ti teip, o jei neprỹtari, nepakulsi Sd. Su tais spragilais kad keli kuli̇̀, tad turi̇̀ pritar̃ti Trg. Mokė muni toks senelis kulti, pritar̃ti pri penkių Krtn. Kai penkiese muša [spragilais], pri̇̀taria kas penktas Jsv. Buvo pri muno laiko, buvo spragilai, bet aš nemokėjau i nepri̇̀tariau Žd. Liuob išsives kult, aš maža, nepri̇̀tariu Kž. Tu nepri̇̀tari, tu maišai, eik po šimts pypkių! PnmŽ. Jei maišai, nepri̇̀tari [kulti spragilu], nukerta rankas Všv. Kuris nemoka kulti, tik painioja, tą nuvarome M.Katk. Aš mokėjau milą velti, pri̇̀tariau aš i vaikiuo Kl. Kai kalvis pri̇̀taria, tai ir smagu kalti Žvr.
| Arklys nepri̇̀taria traukt Ėr.
pritartinai̇̃ adv.: Kaip užkerėtas klausė Erdivilas, pritartinai giesmės balsui mosuodamas irklais V.Piet.
ǁ padėti kartu ką daryti: Ar niekas alaus [gerti] nepri̇̀taria? Slm.
5. tr. pasakyti, ištarti: Kokį žodį pritarti N. Žodį pritark – ir paliksi kaltas, kam patarei Šts. Daug žodžių pri̇̀taria iš rusų kalbos Dglš.
6. intr. SD1150 patvirtinti, užtikrinti: Tatai pats mums žadėjai ir žodžiu savu pritarei PK69.
7. tr. Sut užtarti, užstoti.
ǁ užtariant pasakyti: Pritark žodį už jįjį J. Mudu taip pritarėva, ir ant mudums prytaro (nuomonės) apsistojo visi J.
8. refl. NdŽ pakankamai, iki valios tartis.
9. refl. numanyti: Jei pri̇̀starei, kad ryma prilipo nuog katino, uodega nosį pazulyk! (priet.) Vlk.
sutar̃ti, sùtaria, sùtarė K, Rtr, sutárti Š; L
1. intr., tr. M, Š, DŽ, NdŽ, KŽ pasitarus nuspręsti, susikalbėti ką daryti: Ar jau sutarei su juo? J.Jabl. Jau sùtarėm, atsakos nebėr Aln. Visi sùtarė, ka čia reik rugius sėti Lk. Paskiau sùtarėm: žemę pasidalykiam, kožnas savo gyvenkiam Tl. Sùtarėv, padėjov grėblius ir atgulėv Als. Sykį sùtarėm eit į vakarėlį Lkč. Sùtarėm važiuoti žvejoti į prūdą Krt. Vieną vakarą tuodu sutarė eiti į pirtį nusivanoti – ir išėjo BsPII36. Čia lipam? – Sùtarėm čia, tai čia Jrb. A abu sùtaratav nevalgyti? Nv. Sutaramà vaikas, negal skųsties Krš. Kad va but žmonės sutariami̇̀, tai da ir dirbt nieko Slm. Visu pirmu tėvai sùtarė atiduoti didžiąją seserį į augintines Kl. Sùtaria abudu: tą parduosim, tą parduosim Skrb. Mes pasakom, tiktai sutar̃kiam visi vienu kartu bėgti Plt. Ta vedu sùtarėv su tuo draugu į rytų pusę [eiti], i pasisekė išeiti Žd. Kieminiu sūdu sùtaria: kataras kietos širdies, tas muša Grv. Tankiai sutark su numiškiais, kas kožnam atsieita daryti, jei ugnis pasirodytų S.Dauk. Atalėkė paukštis, kai buvom sutãrę (ps.) Mšg. Sùtarė operaciją daryt Bsg. Daugiau tie visi paukščiai ir paukšteliai sutarę per devynias dienas gavėt (ps.) Sln. O kad gegužinę sùtari didelę, tai tada jau atvažiuoja ir su dviračiais, ir su arkliais Kp. Medlinčiai tarp savęs sùtarė sùtarė JD965. Anys nenusiminė ir sutarė save norinčius savo žmones gelbėti BB1Mak3,43.
^ Ką du sutara, trečias sugadina LTR(Sd). Nešnekėsi – nesibarsi, neišgersi – nesutarsi J.Marcin. Nesùtaria kai Kaušeliai (kaimas) ubagą pešt Smln.
sutariamai̇̃ adv.: Tokie darbai yra sutariamai (visur be išimčių) baustini rš.
| refl. H169, R, MŽ, N, I, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ: Susikalbėt, susitart SD347. Anuodu susitarė, t. y. susimokė J. Mes susi̇̀tarėm tylėti K. Jiej dviese sùstarė Dsm. A judu susi̇̀tarėtav su anuo? LKT90(Rt). Jau anie teip gyvena, susi̇̀tarė su tuo vyru Trk. Par kitą (per tarpininką) ėjo kalba – nesusi̇̀tarė žmoniškai Mžš. Rėžiuose reikėjo susitártie, kur sėt, kur ką daryt Sug. Reikėjo kelims ūkininkams susitar̃ti pri javų kūlimo Plšk. Susitãrę padėdavo vieni kitiem Kp. Nu paskiau susi̇̀tarė ūkininkai: dalysiamos ganykloms KlvrŽ. Trys liuobam susitar̃ti [šukuoti vilnas]: dvijau dėsi [vilnas į mašiną], o vienas suks Kl. Pasiunta kur nora pieminį, kaip jau anų buvo susitartà Als. Jeigu netyčia nugano, tai tep (taikiai) susi̇̀taria Grv. Veda liudininkus, apmatuoja [nuganytą pievą] – ir teismas, jei nesusitari geruoju Grz. Atimdinėdavo gyvolius vokyčiai, su jais nesusitar̃sys Krž. O kam to karo reik, a negal ponai susitar̃ti? Pln. Anos (moterys) susi̇̀tarė: uždekiam [karčemą], lei aną balas patrauka! Krp. Dvijūs susi̇̀tarė eita kasti [pinigų] Krtn. Susitãrus buvau jį pasitikt Smln. Susi̇̀tarėm taip, ka po pietų nebkelsamos Klk. Su velniu susi̇̀tarėm sėti javus an pusės (ps.) Všv. Susitarė du melagiu eiti par svietą meluot LMD(Rz). Perpiete mergos susitãrę nuėjo maudytis Nm. Gudriejai susi̇̀tarė paikąjį paklaidinti Klp. Susidėjom, susi̇̀tarėm motriškos deiniuoti senoviškas dainas Varn. Vai ir susi̇̀tarė trys jauni berneliai jot in vieną mergelę LTR(Mrc). O kregždės susitarusios, susirinkusios ir tą žvirblį užmūrijusios (ps.) Sln. Vieną kartą kiškis su meška susitarė pakelti karą LTR(Rk).
| Tik tartum giria, pieva ir laukas sustãrę iš brangiausių kvepalų mišinį padarę A.Baran.
^ Susitarė kaip višta su vanagu TŽIII375.
ǁ tr. apsvarsčius, pasitarus nustatyti, parinkti, paskirti: Laukia sutartõs dienos, kada atvažiuos jau tie jaunikiai Všt. Sùtarėm laiką, kada mašina atvažiuos, ir nuėjom maudytųs Alz. Praėjus sutartam laikui, sakalas vėl sako: – Leisk dabar paskraidyt, gal jau galėsiu LTR(Krč). Išaušus sutartam rytojui, Elzė papietavusi paskubino prie lieptų Pt. Išvykimo diena buvo sutarta V.Myk-Put. Ir herojai atvyko į sutartą vietą HI. Jis turėjo miške sutartas tris vietas, kur palikdavo partizanams savo surinktas žinias rš. Sùtartas ženklas NdŽ.
2. tr. Rtr, Als suderėti, sulygti: Sutar̃ti mergą, berną NdŽ. Buvo sutãrus tą ūkį parduot Jrb. Sutãrę buvom aštuonius tūkstančius Šauk. Ar te po tris dienas valgydavo [kerdžius], ar te po savaitę – kaip sùtari Krs. Šilėnuose ir skerdžius liko nesutartas, ir bandos išginimas nesutvarkytas V.Myk-Put. Kai sùtaria pasogą, [jaunieji] važiuoja in kunigą ažsirašyt Skdt. Užsakai išėjo, vestuvė sutartà Všt. Jie seniai taria, gal jau sùtarė [vestuves] Sml. Kaip tik tą dieną buvo sutartos vestuvės tų dukterų su tais trimis vyrais BsMtII252. Ona jau buvo sutãrus veselijas, bet bobos ėmė ir atraišė kavalierių Brž.
| refl. intr., tr.: Lig Visiem šventiesiem susi̇̀taria ganyt gyvį LzŽ. Susi̇̀tariau mainais malkų gaut Mžš. Mes da susi̇̀tarėm, mum dykiai duoda Kli. Atvažiuoja piršliai i susi̇̀taria [dėl vestuvių] Škt. Susi̇̀taria: ar kumelį, ar karvę duosme [dalies], pinigų, kas turi – aukso Aps. O atlyginimą turi jis (samdinys) su mamike susitarti I.Simon. Ka sutinka, tai palieka [samdinys] ir an kitų metų, kaip susi̇̀taria Ps.
3. tr. pažadėti išleisti už vyro (dukterį): Sutarė mane, t. y. suderino, aš tekėsiu J. Sutartà mergiotė Kp. Girdėjau, vaikel, sùtarė tave? Ppl. Mane jauną sùtarė (d.) Skp. Mergučės tik šaukia: – Piršliai, piršliai, sùtarė Baljonytę! Skr.
| Kadikse hercogas pasimatysiąs su Išpanų karalium, kuris bus sutartas (sužadėtas) Konaute su princesa Marija VŽ1904,15.
ǁ intr. abiem pusėms aptarus sąlygas, sukalbėti vedybas: Kap sùtaria, tai važiuoja Jujon ir pirkdina gėles, žiedus in rankų LzŽ. Jis nuėjo pas našlę, sùtarė ir pakėlė vestuves NdŽ. Rudinį jau i pradeda piršliai važiuoti, atvažiuo[ja], sùtara Vgr. Girdėjau, pas Jonuškaičią piršliai buvo. Nežinai, gal sùtarė? Slm. Sùtariame, mane jau leidžia, teku Skr. Da jis tada buvo nesutãręs, kai piršau Slm. Vaikšto, vaikšto i nesùtaria Ps.
| refl. NdŽ: Kada jau jiej sùstaria, tai tada jau važiuoja an užsakų Dg. Jei nepatinka [vaikinas], nesusi̇̀tari, tai reikia grąžint pinigai už tą [išgertą piršlybose] butelį Alv. Jau vedu susi̇̀tarėv, jau ka reik žaninties Pln.
4. tr. pasakyti, ištarti: Jis iš miegų akim užmiegotom kažką sùtarė, bet neišgirdau ką Skr.
| Ot išej[o] man iš galvos, ir nesùtariau (nepaklausiau), kap jos vaikas Nč.
ǁ vienu kartu tą patį ištarti, pasakyti: Kalbant su kuo ir abiem ištarus tuo pačiu rozu tą patį žodį, sakoma: – Tai sutarėm – bus svečių! LTR(Ds).
ǁ sukalbėjus vestuves, abiem pusėms žodžiu pareikšti sutikimą: Jau treti meteliai sutarti žodeliai LTR(Dkšt). Sutarti̇̀ žodžiai, surištos rankos, žiedeliai sumainyti (d.) Šmn. Ir sutársme mes žodelius, meilingą kalbelę (d.) Tvr.
5. intr. Š, DŽ, KŽ, Rmč, Als, Yl, Rmš, Smln, Užp sutikti, sugyventi: Juodvi sùtaria, t. y. sutinka J. Kas sùtaria, tas ir giminė Pg. Neblogai gyvenau, sùtariau gerai, puikiai, gražiai Slnt. Tėvai neliuob sutar̃ti, tie vaikai liuobam eiti pašaliais LKT64(Lkž). Mes abu, būdavo, labai sùtariam Dbk. Da piemenim mes su juo ėmėm tart ir parvis gerai sùtarėm Antš. Sùtarė su žmonimis, geri buvo žmonims Žd. Kol kas dabar tai gerai sùtaria abudu Krs. Abi brolienės sùtaria Sml. Sakė, kad ir jis nuvažiuojąs, ir tos čia atvažiuoją, sùtaria Slm. Kas sùtaria, kitas kitam padeda – gražiai gyvena Mžš. Net neramu, kaip anys nesùtaria Sdk. O tai gyvenimas, ka sùtari gyvęt! Erž. Jei norėsi, tai ir su pačiu velniu sutársi Šmn. Kaimynai, vienam kieme gyvendami, nesutaria K.Donel1. Vieni bendrapavardžiai tarp savęs giminiavosi, kiti bičiuliavosi, o treti tik kaimyniškai sutarė rš.
| Kokią Dievas pasiunčia [ligą], turia [žmogus] i sutart su ta liga Btg.
^ Mes nesùtariam kap kirvis su akmeniu Dkš. Sùtaria kap Radžiūno jaučiai (gražiai sugyvena) Ldvn. Sùtaria kaip višta su vanagu (nesugyvena) NdŽ.
6. intr. Q536, H169, R116, MŽ151, Sut, N, K, NdŽ, KŽ būti tos pačios nuomonės, laikytis vienodo požiūrio: Aš su tavimi šime dalyke nesùtariu KBI29. Jie niekados nesutar̃s: tie nenoria tokios tvarkos, tie nenoria tokios Sb. Žemė buvo gera, o nesùtarė [tėvai] gaspadorauti Kl. Sutaranti̇̀ kumpanija daug uždirba, kad neprisiema tinginių Lk. Sùtara abudu į vieną dūdą pūsti (viską vienodai daro), jau negali pykti Trš. Marti su močia gerai sùtaria, abidvi tą vyrelį obliavoja Sml. Kadangi sėlių kalba yra palikusi tik visai menkus pėdsakus, tai tyrinėtojai nesutaria dėl jos pobūdžio rš. Tačiau tame surinkime yra daugi nešventų, bet vienok moksle sutariančių MT96.
ǁ būti vienodam, sutapti (apie nuomonę, interesus, pažiūras ir pan.): Mano mislis sùtar[ia] su tavąja KII53. Nė vienos anuo metu nebus nesandaros, bet visi daiktai sutarą, visi suderą DP542. Bet jų liudymas nesutarė (nebuvo sandermingas) CII620. Daug liudijo neteisiai prieš jį, bet jų liudijimai nesutarė NTMr14,56. Todėl ne dyvai, kad abiejų giminių raštas taip labai sutaria Kel1881,26. Jo paveikslas nesutar[ia] su jų elgimu prš.
7. intr. Vžns, Sdb, Pšš, Šd suderinti, sutaikyti bendro darbo, veiksmo judesius: Taip eina, ka sùtaram, kad eina po kitas kito (spragilais kuliant) Lc. Nognai liūb būs penkims sunkiai sutar̃ti kulti su spragilais Vl. O ka nesùtara, kaip sunkiai y[ra] su spragelais Pkl. Reik sutar̃ti, ka kuli, kitaip dirbti būs sunku Všv. Kūlius tai su spragilais kuldavo, i sutar̃t reikėjo mokėt Mšk. Kai daugaly kuli – ir sùtari Vdn. Kai nesùtariam kulti [spragilais], labai rankas ištampo Vdk. Nesùtariau, ka davė tėvas par spragilą, i galva (spragilo buožė) nulėkė Krš. Du vyru sustoja prie piestos ir sutardami muša grūdus M.Katk. Keturiem, septyniem velėt reikia sutart Bsg. Dviese tai sùtarėm tuos kultuvus [mušti] Ps. Su viena koja suki, o su antra dauži – teip turi sutar̃ti [milą veliant] Kl. Tei[p] gražiai sùtaria nešt grabą, supte supa Skr. Seniukai tokie šoko, teip pritarė, sùtarėm šokti, ka, rodos, kaip su jaunu šoki Žd.
| Rankos nebesùtaria ir tavo – krapštai ir krapštai Rm. Ko te iš jo norėt, kad jis i žandais nesùtaria kalbėdamas Upt.
sutariamai̇̃ adv.: Sutariamai (koja į koją) eiti rš.
| refl.: Jei sùtaras, lengvu (spragilu) kulti Užv. Kaip sū̃taras, gražiai išsikuls Všv.
8. intr. Q656, Š, NdŽ, DŽ1, KŽ, Trgn, Jnšk suderinti, sutaikyti balsus dainuojant ar grojant: Šitie balsai sùtar[ia] KI37. Anuodu sùtaria dainuodami sutartinės dainas J. Dvijai [moterys] dainuoja, ale kad sùtaria! Ktk. Nesutársi – giedosi kaip statinėn tvoron inkliuvęs Ds. Nesùtara anie, gieda kaip Varnių ubagai Vkš. Visi esantieji gryčioje gieda ir sutaria M.Katk. Seniau, būdavo, užplėš jaunimas – laukas skamba, o dabar mekena kaip ožiai nesutardami̇̀ Mžš.
sutariamai̇̃ adv.: Sutariamai̇̃ sugiedoti LKGII519.
sùtariančiai adv.: Sutarančiai, arba sutartinai, giedoti, dainiuoti arba griežti I.
ǁ būti suderintam, harmoningam: Nesatarąs garsas B797. Sutariąs, sąlydus, maloniai skambąs LL46.
užtar̃ti, ùžtaria, ùžtarė K, Rtr, Š; L
1. tr., intr. H, H176, R, MŽ, Sut, N, M, LL131, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Vkš, Srv, Vv žodžiais užstoti, ginti: Ažutariu SD1115, SD303. Užtarti, užstoti, užtaryti I. Už gėrimą aš ir savo vaiko neužtar̃su Rdn. Mamos nebuvo, kas užtar̃s, – niekas nė[ra] užtarą̃s Šv. Vis močia: ir bara, ir vėl užùtaria Slm. Sunki dalia siratos: visi jį skriaudžia, o niekas neùžtaria Lš. Nėr man' tėvelių, kurie užtartų̃ Sv. Matušė tarė ir užtardamà: – Eik eik, dukrele, ant pailselio (d.) Žv. Kas jais (tarnaujančias mergaites) užtar̃s tę Mrj. Kas jaučia jūsų kančias ir užtaria už jus? V.Kudir. Jie turėjo užtarti mane geru žodžiu V.Krėv. Visi mane barė, nei viens neužtarė RD44. Bernelis užtardamas, mergelei kalbėdamas D39. Toli mylimas bernelis, o kas mane beužtar̃s? (d.) Gž. Aš turiu močiutę, užtars mane JV1011. Kad Sigutę ir gyvuliai užtaria ir užvaduoja VoK133(Mrj). Ir piktas žmones užutarsit PK74.
| Daugelis čionai užtariamų žodžių jau gavo vietą ir raštuose J.Jabl.
^ Vagis vagį ùžtaria Dkš. Gaidys už gaidį ùžtara Žr.
ǁ tr. užstojant, ginant pasakyti: Užtar̃k už mane gerą žodį J. Skubinuosi užtarti žodį už tą piktą žmogų V.Piet. Ba nėr kam užeit sunkų darbelių, ba nėr kam užtar̃t graudų žodelių DrskD122. Turiu bernelį, užtars žodelį LTR(Mrk). Dievereli, broluželi, užtárk tu žodelį (d.) Dglš.
2. intr. NdŽ pritarti: Vieni niekina, kiti užùtaria Krs.
3. intr. NdŽ, Sml pritarti dainuojant, antrinti: Dainiuok, mas užtar̃sma Krš. Padėk užtar̃t Mžš. Aš šauksu kaip pablūdusi, vaikiai ùžtara, nu ka skambės! Klk. Išeis toki seniukė, ka deiniuos ana, čia ùžtaram Akm. Aš uždainiuoju, anie ùžtara – dainininkai muno vaikai Šauk. Pramatoriui vedžiojant, visoj bažnyčioj užtardavo M.Katk.
| Išmokyti šunys arklius ganė: piemuo grajija armonika, šunys ùžtaria Btg.
4. intr. dainuoti rinkinį, rinkti: Rinkėjas vadinas ir užtarėjas; šitas, vadinas, užtaria, o antrasai gieda ir vadinas giedotojas, arba patarėjas LTII101(Sab).
5. refl. nusistatyti, pasižadėti: [Vytautas] teip didžiai užsitaręs, jog niekados nei vyno, nei midaus, nei alaus negėrė S.Dauk.

tar̃ti, tãria, tãrė K, Rtr, Š, KŽ, DrskŽ, tárti K.Būg, Š, FrnW, Kp, Slm; R, OsG75, MŽ, Sut, L
1. tr. kalbos padargais sudaryti garsus, žodžius: Kalbu, bylau, tariu, ižžandu žodį SD156. Balses tarti, iškalbėti I. Garsą, skiemenį, žodį tar̃ti NdŽ. Nètariamas garsas NdŽ. O yra tokių raidžių, kurių skaitydami kartais visiškai netariame J.Balč. Mums lieka susekti, kaip šis žodis reikia tarti, t. y. kur ir kokia priegaidė statyti K.Būg. Ne visi jie vienodai taria priegaidę žodžiuose labai̇̃, gerai̇̃, vaikai̇̃ rš. Dešim mėnasių [vaikas] jau tãrė žodžius Pv. Neaiškiai žodžius tari̇̀ Vkš.
| refl.: Jau pas jų nètarias taip Žlp.
2. tr., intr. M, Š, KŽ žodžiais reikšti mintis, sakyti, kalbėti; pareikšti: Atšaukiu, ką tariau SD218. Tark žodį vieną, o aš suprasiu J. I burnos neskyrė, i žodžio nètarė [pikta marti] Klt. Pargrįžęs tãrė savo prietelkai ir vaikeliams Varn. Napalys nė nenusišypsodavo į savo motulę paprastu būdu; lyg ne jam tai buvo tarta Vaižg. Atėjo marčelgos prie klebono, – tarusi pertraukė kunigų kalbą [šeimininkė] Žem. Kur reikia žodžio, jis taria dešimts V.Krėv. Tai tark, dukrele, ką širdis tau liepia! Vd. Jablonskis tardavo savo žodį: kur kas gerai – pagirdavo, kur negerai – papeikdavo LKXII225. Jis girdėjo tuos žodžius, lyg jie čia pat būtų buvę tariami jam į pačią ausį V.Myk-Put. Pati vieną kartą tarė [vyrui]: – Kam sėji [javus] vis ant mano [laimės], sėk ir ant savo LMD(Žg). Tič, – tãrė, – tu, bezliepyčia, man laikyk savo snukį! K.Donel. Anyta tãrė, martelę barė (d.) Dkš. Žodelį tãrė, antrą n'ištarė JD1101. Saulė atsakė ir tardamà tãrė (d.) Šl. Tarkim visi amen PK73. Atminkite kalbą maną, kurią jumus tariaũ DP528. Ir kaip tatai tãręs, vėl išėjo žydump ir tãrė jiemus DP164. Idant mumus tartų̃ aną meilingą žodį DP171. Tariu tam „eik“, ir eit SPI258. Tu vis dėlto, anot jo betariant, eisi šunų ganyti (šukuoti) J.Jabl. Kai imi kukuoti, tariant giedoti, visi tavim tik džiaugias J.Jabl. Žalčiai, nu tos Giedrėnės bètariant Trk. Įkandin įslinko į vidų minėtasis Jonukas, vienturtis Vingių sūnus, not tėvo betariant, „berods, vyras ir iš stuomens, ir iš liemens“ Žem. Kryžokai, regėdamys jau atdarą sau pragarą, norėjo, kaip tariama yra, ben užpakalį pastiprinti S.Dauk. Kaip taramas (paklusnus, patiklus) Kos241. Kad svietas dar buvo kaip tariamas ir tikėjo aklai į tą, kas jam buvo sakoma, tad tokiame sviete galybė ir orumas žynių buvo par daug didelis S.Dauk. Pokštaudavo vaikai arba savam, arba kaimynų kieme, kitaip tariant – mokyklai ir auklėtojams nepriklausančioj teritorijoj rš. Žodžiu tãriant NdŽ. Trumpai tãriant NdŽ. Ižg bendro ežero peną sau gamino, vienu žodžiu tariant, buvo žvejais DP377.
^ Tar̃ti žodį lengviau, negu jį atšaukti FT. Geras žodis, laiku tartas, už auksą brangesnis TŽV598. Kaip tarė, teip padarė LTR(Km).
| refl.: Tėvai su vaikais da vis lietuviškai tãrės Smln. Pasiteka prieš Viešpatį su žibančiomis lempomis ir su apstu aliejaus, kaip aukščiaus tarė̃s DP570.
ǁ tvirtinti, teigti: Ką jis tan žodin (į tą) tarė? J.Jabl. Netarsi neteisiai priš artimą savo I. Šiandien dar tariama yra: nėr meisos par kiaulieną S.Dauk. Kamgi tarei: ji est mano sesuo? BB1Moz26,9. Už tiesą, už tiesą tariu tau: jei kas notgimtų iž naujo, negal regėt karalystės Dievo DP251. Aš tariaũ: Dievai este ir sūnūs aukščiausio visi DP491. O dovanai vėl tartumbei, jog aš jam nieku nekaltas DP296. Idant išsipildytų tatai, ką Ponas per praraką taręs esti VlnE140.
| prk.: Sapnai taip taria (nurodo)! Vd. Bet ar girdi, ką taria (reiškia) oro gausmas? Vd.
^ Lig neprapūtęs netark „šaltas“ S.Dauk.
ǁ vartojamas esamojo laiko daugiskaitos pirmasis asmuo reiškiant prielaidą: Tarkime, kad vienalytis kūnas sukasi apie simetrijos ašį rš. Tarkim, kad šie samprotavimai yra teisingi sp.
3. tr., intr. DŽ, NdŽ, KŽ, Šmn spręsti, svarstyti tarpusavyje: Ką čia teip tãriat? Vžns. Tai ką gi teip ilgai tãrėt? Slm. Tãriam, ką virt valgyt Mžš. Tãrav i važiuojav kumet Šv. Tãrėm anksčiau nuvažiuot, kad da rastumėm namie Slm. Tuo reikalu būsią net kalbama ir tariama ministerių kabinete K.Būg. Vyrai pusbalsiu reikalą taria rš. Kas bus, matysiva! Dabar netarkiv! Vd. Kas jų buvo tarta, tas nutarta, ir nė kokių ginčų pas juos nebuvo Sln.
| refl. L, Rtr, KŽ: Tarties, tarybas vesti LL141. Tegul tariẽs, gal tus vaikus į armijas netampys, leis mokyties Krš. Anie pradeda tarp savęs šnekėti, anie tãras tarp savęs Žd. Jau any su saimi tãrias, kur važiuot LzŽ. Vedu buvov išejusiu į žvalgybą, ten tãravos Pln. Tę buvo daug žmonių ir tarė̃s, ką pakvies svečių Dbč. Nu tei tar̃sis: kas nubėgs į jaują, kas ten ardą parneš naktį, dvylekto[je] Mšk. Eisma į traką kokį, ka bobos nematytų, sugulę tar̃smos, kaip čia savo kraštą šviesti Žlp. Einam pažiūrėt, ką anys teip tãrias LKT312(Rk). Mat jų tártas buvo atvažiuot ant sekmadienio Všn. Visos tãriams: eisma eisma int beržų kalnelio [dainuoti] Kvr. Nykštukas buvo už durų ir visa girdėjo, ką tėvai tarės LTR(Rk). Mes tar̃sivos ir gerai gyvęsiva! LKT193(Nm). Tãrias, kaip tą karalių nužudyt (ps.) Sk. Šit, kažin ką negera prieš Veroniką tardamies, suūžė, sušnabždėjo viršūnėmis medžiai A.Vien.
^ Tãrias kai Kaušeliai (kaimo pavadinimas) ubagą pešt (ilgai) Smln, Vlkš. Ligonis jau tãrias su lopetinsku (greit mirs) Tr.
ǁ refl. klausti patarimo, konsultuotis: Ir niekam nesakė, su niekuom nesi̇̀tarė Smln. Jinai irgi kalta, kad nesi̇̀tarė su savo vyru Krs. Petras jau seniai tarės su apylinkės ir savo sodžiaus draugais, kas daryt J.Bil.
4. tr., intr. lygti, derėti: Tárdavo, kaip karvę pirkdavo Bsg.
| refl.: Sutinka velnį i tãras būti nemiegojęs tris naktis (ps.) Pln.
ǁ Rtr, DŽ, NdŽ, Kp kalbėtis dėl vedybų: Vestuves, kap tãrėm, tep ir padarėm Prn. Veselijų da nė su kuo nètarė Jnšk. Tada Valiukas da buvo neženotas, ale jau tãrė Slm. Bus nebus, ale Algis jau tãria su Adele Ps. Girdėjau, jūsų Antanas su Aldona tãria. A teisybė? Sml. Jei su piršliu tárt, tai būtų kalba, o kai su jaunikiu, tai ne Pnm.
| refl.: Boba nespėjo numirt, i jau jis tãriasi su kita Jrb. Piršlybų dainose bernelis dažniau tariasi su mergelės tėvais negu su ja pačia LKXI377. Tai eik dar̃ tu in eigulį ir tar̃kis, katra eis už tave! LKT233(Užg).
5. tr., intr. I, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Skd, Užv, Gs būti kokios nuomonės apie ką, manyti: Aš tariaũ, kad ketais išeis, bet ne – jau įvyko J. Savęsp tarti N. Mes tãriam, kad tau pritinkiausia prašyt Plv. Visi tãrę, kad reikia dėt stogą, o jis – kad ne Slm. Aš tariau jį nieko nežinant J.Jabl. Jei kokia nelaima numūse nutinka, tujau tarai numų sargą alkaną ir nepagerbtą esantį S.Dauk. Ar tu tari, kad aš šuo esu, kad su vėzu ant munęs eini? S.Stan. Aš tuo tarpu duosiu žodį namiškiams, kad netartų Liudvelę prapuolus M.Valanč. Ar da neiškūrenai pirties? Aš tariau jau nusivanojusį BsPII162(Šd). Tamstą pamatę tarėva, kad priešais numirėlis baltas ateina J.Bil. Aš tariaũ – svočiukė geros giminės JV719. Ir prijojau žalią girią, tariaũ – rūtų daržas JV951. Eš tariau jį manęspi išeisiantį BB2Kar5,11. Nesa jis dūmojo (viršuje tarė), mažu ir tas mirs kaip jo broliai BB1Moz38,11. Svietas tarė juos labai šventus esančius BPII57. Ir kėlėsi didis šturmas ant jūrių, kaip tartumbei ekrūtą sudaužomą BBJon1,4. Bet aš galiu tart, jog širdis žmogaus piktanorio yra kietesnė neg diamentas DP508. Idant netartų̃, jog tiektai del didžio padorumo tarp tėvo ir sūnaus pasakė DP450. Ar tari mane be Viešpaties atėjusį į šią žemę CII31.
^ Netark, kad mažas, bet daug išmanąs VP34. Du kartu buvau melnyčioj, tris bažnyčioj – netark mani nieko nenumanant VP13.
| refl. H, Sut, Š, KŽ: Regimisi, tariuosi SD182. Tariaus išmintingas esąs N. Tariuos, kad tebėr, o jau nebesą pinigų kešenė[je] J. Tar̃tumbeis (mislytumbeis) girioj ėsąs KII52. Tarúos kaip girdėjusi, bet neatminu gerai Šts. Jis tariasi gerai darąs J.Jabl. Ans tãras gudriai tarą̃s (sakąs), o nežino, kokios ausys gaudo Kl. Su žodynu tamsta, tariuosi, būsi jau apsipažinęs iš korektūros lakštų K.Būg. O aš tariaũsi: ryto rasužėlė – mūsų sesutės gailios ašarėlės JD1219. Iš pradžių tarėmės ir mums tokių nekaltų juokų būsiant Vaižg. Tarėsi savo kantrumu jį pergalėsianti, į gerą kelią išvesianti LzP. Bent taip atrodė Ilžei, o Ilžė tariasi retai kada teklystanti I.Simon. Degtinėje taries atsiminimus paskandinsiąs NdŽ. Tariasi rasią svetur sviestą, pieną, mėsą A1884,359. Nu tolo veizant tarsys liekną, ne kiemą regįs S.Dauk. Parnešė į trobą vilkyčius, tardamys šunyčius radusys S.Dauk. Jau kryžokai tarės tapusys amžinais valdimierais Žemaičių žemės M.Valanč. Tariamos kartais kitims patiksiantys M.Valanč. Tariasi gerai darąs, o antai negerai daro SPI114. O kaip pirmieji atėjo, tarėsi daugesni gausią VlnE33. Kaip eš tave išvydau, tariaus reginti (išvydusi) angelą Dievo BBEst4,11. Kodėlei ir pats tariaus nevertas BBLuk7,7. Povilas … tarės tame gerai tarnaująs V[iešpačiui] Dievui DP234. Anys tariasi, jog del savo daug kalbėjimo bus išklausyti BtMt6,7. Ir togdėl netariaus būt vertu įeit tavęsp Ch1Luk7,7.
6. tr. BŽ56 laikyti ką kuo: Mūsų protėviai tarė kadugį šventu medžiu M.Katk. Pirmu ta žolė (tabakas) buvo tariama už visu didžiausią vaistę nu visų ligų S.Dauk. Vieni istorijos rašėjai taria jį esant pasakiška žmogysta rš. Anys savą sidabrą išmes ant ūlyčių ir savą auksą anys tars purvą BBEz7,19.
^ Netark vilką raišu, kojos nepadaužęs LTR(Šts).
ǁ vadinti kuo: Tarė (sakė) mane šiokį, tarė mane tokį J.Jabl. Sviets mani tarė: valinykelis, ne tetušio sūnelis D41. Farizeušai gyrės zokonu ir prirašinėjo sau išmanymą jo kaip ir nū evangelikai, nekaltai teip tarti, praminti DP343.
7. intr. NdŽ patarti: Tãra, kaip anims rodos Šv. Tas daktaras gerai tãrė: daryk dabar operaciją Krp. Tik vyras numirė, jau pagrabe visi man tãrė, kad reikia ženytis Sv. Prabaščius tãra, kad rytą laidoti Pln. Aš netar̃čiau iš to audeklo siūtis Rm. Ne kartą jis tardavo mums imtis pavyzdžiu kitas tautas, turinčias daugiau kultūros KlbV79.
8. intr. Kp nuspręsti: Šiandiej buvom tãrę žaginius nešt, ale va dabar užlijo Mžš. O tims, kurie tarė jims vergauti ir kentėti, džiugindamys jus laimingesne atenčia, visados vienokį atsaką davė S.Dauk.
| refl.: Jis iš desperacijos buvo taręsi[s] baduoti prš.
9. intr. Ut, Alz sutikti, sugyventi: Mes tãriam abudu Kp. Sako, su tėvu labai netarią̃. – Marti negi duktė Skp. Gal nètaria tėvas su vaikais, kad pykstas? Ds.
10. intr. DŽ, NdŽ sutartinai, darniai atlikti kokį veiksmą: Mes tai su Petrusia šokt kad duodavom, Jėzau, kaip tárdavom! Slm. Nė jie (kareiviai) kojom tãria Ėr. Tárt reikia, tada lengva kult Alz. Rodos, gerai drožiau, tiesiai, kur visi tarė, o mano spragilas sutabalavo ore ir dėjo ne į klojinį, o į šalinės kraštą J.Balt.
ǁ ppr. su neiginiu nederėti, netikti ritmingam, darniam veiksmui: Ką gi begrajysiu, kad pirštai nebètaria, sustingę Krs. Rankos man nètaria, aš negaliu pamelžt karvės – už rankovių bėga Mžš. Kad man rankos nebètaria, mat buvo paryžavę, trys pirštai atsitaisė, o kiti nebe Slm. Man jau rankos nebètaria prie smulkaus darbo Ps. Jau senatvė, rankos ir kojos pradėjo nebetárt Antš. Ką tu čia brūžuoji, tau gi striūnos nètaria (nesuderintos) – reikia priveržt, sutardyt Krs.
11. intr., tr. DŽ, NdŽ, Kl, Up, Sml, Bsg dainuojant ar giedant antrinti: Būdavo, [chore] vienas veda, kitas tãria Tj. Tu vesk, o aš tar̃siu Lž. Tar̃ti mas abidvi galiam, o vesti negaliam Rdn. Aš kalnus tariáu gerai Akm. Kodė tu nė biškį nètari? O tokį balsą turėjai! Skdv. Tar̃ti ana negalia KlvrŽ. Giedant giesmes dviese, rinkėja dainuoja pirmąją meliodijos dalį – rinkinį, o tarėja tuo pat metu gieda pačius žodžius, tik kita gaida tardama ar pritardama EncIX1530. Po jų ėjo su violončele burmistras, kuriam tarė vaistininkas, pūsdamas vamzdį J.Balč.
| prk.: Vėjas lengvai lankstė žalias eglių viršūnes ir tarė dainai LzP. Gedimino kalne ošė šlamėjo medžiai, ir apačioje tarė jiems upelė A.Vien.
ǁ intr. pritarti: Močiutė barė, broleliai tarė, seselė graudžiai verkė JV61.
| Vieni sėja, kiti aria, o paukšteliai drauge tãria (d.) Ps.
12. intr. dėtis, apsimesti: Tarė, kad tų žodžių nesupranta Jūzapas, nesang su jais par išguldytojį kalbėjos S.Stan.
| refl. DŽ, NdŽ, Ktč, Yl: Vyrai tãrias neregį ir neratavo[ja] J. Jis tãriasi bajoras esąs BŽ78. Aš tarúos nemačiusi Sd. Tar̃kis neregįs Als. Nesakyk nė vieno žodžio, tarkis negirdįs LTsIII255. Tãratės mūso valdžia, o ko muni draskai! Pj. Tarups bešildanti trobą Šts. Nors meninio knygos gilumo tada ne kažin kiek tepajutome, bet tarėmės pajutę J.Paukš.
◊ žõdį tar̃ti pasirodyti, pasireikšti, parodyti savo sugebėjimus: Netrukus italų archeologai ir čia tars savo žodį A.Vien.
anttar̃ti, añttaria, añttarė (ž.) intr. KlvrŽ dainuoti antru balsu, antrinti: Aš dainuosiu, tu anttar̃k J. Kunegas pats liuob anttar̃s vaikų koruo Šts.
aptar̃ti, àptaria, àptarė tr. Š, Rtr, aptárti Š
1. Š, FT, DŽ, NdŽ, KŽ įvertinti visas aplinkybes, apsvarstyti: Aptarė, apsvarstė ir visų nuomonės sutapo rš. Dėl algos tai sutinku, bet sąlygas tai aš norėčiau smulkiau aptarti A.Vien. Valančius, matyt, buvo aptaręs šitą pasiūlymą savųjų tarpe A.Janul. Aptarsiu su tėveliais, kas reik veikti, kas išlydės tave į Romuvą! Vd.
aptartinai̇̃ adv.: Aptartinai̇̃ esu mergę surokavęs, reik dar galutinai sutarti Šts.
| refl. Žeml: Apsitar̃kiat, ką su vaiku daryti Grd. Vyrai apsitarė, apsišnekėjo, tačiau šiandie reikia galutinai apsispręsti rš.
2. apibūdinti, nusakyti, charakterizuoti: Jau S.Daukantas mėgino aptarti lietuvių nacionalinio charakterio bruožus rš. Kantas aptarė pasaulio kilmę P.Slavėn. Tankiai apsikniaubęs laužydavo galvą, kaip čia tokį žodį atradus, kuris tas bjaurybes (davatkas) kaip reikiant aptartų rš. Vidurinių mokyklų vadovėliuose tokios aplinkybės visai neaptariamos KlbXI5. Su praeities tematika buvo susiję ir daugelis aptariamuoju metu pasirodžiusių stambiosios prozos kūrinių rš.
ǁ LL131 išreikšti, pažymėti: Veiksmažodis turi savotišką išvaizdą (lytį) darytiniui veiksmui aptarti LTII327(Jn).
3. M, LL190 nuspręsti: Žmonės buvo aptarę, kad jos gyvos nebėra rš. Daug daktarų aptarė, jog jai jau nebėra žolių ir gydyklos dėl išgydymo kojos brš.
4. CI58, B, P, N, LL131, DŽ, NdŽ, KŽ, Dbg, Pl, Plt, Jd kalbėti apie kitą ką bloga, apkalbėti: Aptarti, apžodžiuoti B57. Kalbomis apkelti, aptarti, sugonyti I. Ãptariau aš jįjį be reikalo J. Gal teip ir nebuvo, tik žmonės api̇̀taria Slm. Tavi bobos àptara Krš. Jin i jauna buvo aptariamà, ka bernus ant klėtį leisdavosi Sml. Lygia dalia ir žmonims, nekaltai aptartims, nepridera nei verkti, nei vaitoti M.Valanč.
5. J, Prk, Plt, Lnkv žr. įtarti 1: Buvo bobelė aptariamà, kad ji moka čeravot Ėr. Jeigu moteriškė yra aptarta ragana esanti, tai reikia pavadelėti ir įmesti į vandenį K.Bor. O ka kokia aptariamà [nėščia esanti], lopšelį da pakabydavai po kokiu medžiu [per Jonines] Mšk. Savo sodžiuj nieko àptariamo neturėjom, kas būtų galėjęs pavogt Sml. Tuokart sūdžios aptartąjį žmogų į kalinį įstūmusys klausinėjo, ar įdėm mokėtum žavėti M.Valanč. Aptariamam šuniui maistą paduoti reikia par kokią kiaurynę Vaižg.
ǁ suabejoti kokio daikto tinkamumu: Į àptaramą (įtartiną, tinkamai neparengtą) bosą suraugėm kopūstus, ir apgedo Šts.
6. refl. BŽ303 apsirikti kalbant.
atitar̃ti, ati̇̀taria, ati̇̀tarė
1. tr. reikiamai ištarti: Tik fonetinis pasiruošimas įgalina tikriau suvokti svetimos kalbos garsinę lytį ir tiksliai atitarti jos garsus EncVIII410.
2. tr., intr. J, KŽ, Lnkv, Ul atsakyti: Jam žodį pasakyk – jis dešimtį atitar̃s Ėr. Kaip vienas taria, teip kitas atàtaria Sb. Manęs laukia nesusilaukia Aigipte, – atitarė kregždė J.Jabl. Na, tu jau kad pasakysi! – atitarė motutė rš.
ǁ priešgyniauti, ginčytis, atsikirsti: Jam bet tik atatárt Trgn. Nebarkie, tėveli, sūnaus sūnaitėlio, ba tavo sūnelis neattars žodelio LTR(Mrk).
atitartinai̇̃ adv.: Tad neattartinai sekasi, jog Christus tokiuo būdu turėtų pramanytas būti turįs du kūnu MTP31.
| refl.: Girtuokliai nebeturi Bachusų, paleistuviai nebeturi Venerų, joks nusidėjėlis nebeturi kuomi atsitarti Blv.
3. intr. Trgn vienam padainavus, pagiedojus, kitam atliepti daina, giesme: Sauktinėse dainose atitar̃k dainuojančiam, tai gražiai dainuosi J. Kai vyrai gieda, moterys atàtaria Krs. Mas vis àttaram Varn. Pačiam klebonui prieš procesiją lenkiškai užgiedojus, niekas neatitarė TS1902,2-3.
| refl.: Bernai ir mergos atsitardami̇̀ dainavo vieni apie kitus Sb. Du mergaičių chorai arba eilios prieš kits kitą susiėmę rankas vaikščioja ir atsitardami gieda NS395(paaiškinimas).
4. intr. daryti ką iš paskos, atsiliepiant į ką: Pragydo gaidys. Jam tuojau atitarė kaimyno giedorius J.Balt. Jo žodžiams atitarė nauji šūviai rš.
| refl.: Dujai yra [povinai], tai duoda duoda (kapojasi) atsitardami (pakaitomis) Antš.
įtar̃ti, į̇̃taria, į̇̃tarė Rtr; L
1. tr., intr. LL163, BŽ384, NdŽ, KŽ, Vkš, Ar, Rm manyti esant nusikaltusį, bloga padariusį: Tik be reikalo žmogų į̇̃tarei J. Aš į̇̃tariau, kad jis vagis, matai – ir įvyko J. Kas jį gali įtar̃ti – toks teisingas žmogus Š. Kas pats pikto nedaro, nė kito neįtaria Pln. Kap vis melavo, tai iñtarė, ka ir pavogė Pv. Kaip tik jau iñtariamas, tai tuoj ir spėja Sdk. Buvo įtártas, kad jis dalyvavo su ginklu prieš valdžią LKT303(And). Į̃taramas žmogus Als. Nei vienas negalėjo sakyti, kad jis yra matęs, kad įtariamàsis yra savo pastatą užkūręs Plšk.
įtariamai̇̃ adv.: Jie įtariamai̇̃ elgėsi NdŽ. Pamažu pamatėme, kad ir kiti zarasiškiai pradėjo į mus žiūrėti kažkaip įtariamai ir su baime A.Vencl. Įtariamai pakraipė jis savo galvą Mš.
į̇̃tariančiai adv.: Ėvė išėjusi taip įtariančiai užkriokė rš.
| refl. NdŽ, KŽ: Kai pats su pačia ima vienas antrą įsitar̃ti, tai jau nebe gyvenimas, o pragaras Š.
ǁ VoL181 spėti, numanyti, nujausti: Tėvo tėvas tada į̇̃tarė, ka ten pinigai yra Gsč. Supratau, kad jie į̇̃taria mane, kad aš gal būti vokiečių kareivis esąs Plšk. Maniau esąs doras žmogus, bent stengiausi toks būti, o iš tiesų buvau bailys, net neįtardamas tuo savęs J.Avyž. Man į̇̃taria širdies ramatą Krs. Šitam ligoniu iñtaria vėžį Vrn. Buvau į̇̃tartas džiovinyku Gs. Petras, nieko blogo neįtardamas, labai anksti išvyko į Paberžę pas kunigą Mackevičių V.Myk-Put.
ǁ suabejoti kokio daikto tinkamumu: Katro [plėvelė] sakei, kad biškį kaip ir įtartà (gali plyšti, nestipri)? Kp.
2. tr. įterpti (žodį): Kalbos anai netrūksta: pats žodžio įtar̃ti negalėsi – vis ana kalbės, kalbą daugindama Bržr.
3. tr., intr. perspėti, tarstelti: Gerai, ka aš jum į̇̃tariau, ka piktas šunė Brž. Kai skirstė laukus, kad būt į̇̃tarta, būt palikę kelią Plk.
4. tr. įvardyti, pavadinti: Įsigėrę kūmai buvo, neį̇̃tarė gerai vardo, ir ne tuo vardu vaiką pakrikštyjo Skr. Mus įtaria triukšmadariais, tai parodykime, kad netiesa ir kuo ramiausiai laikykimės rš. Kunegaikštis Lietuvos Spera pastatęs pilį paežerė[je], kurią įtaręs savo vardu Spera S.Dauk. Aš anam į̇̃tariau (pramaniau) pravardę Plng.
5. refl. žr. nutarti 7 (refl.): Gal aš Dievui iñstariau, kad toks mano vaikelis Blnk.
6. intr. Adm, Alz įtaikyti, prisiderinti (ką dirbant): Aš ir trim, ir keturiais kultuvais iñtariu Sdk. Ir nežiopsoti reikia, laiku įtarti, o kai įtari – spragilas jau pats eina ir muša, kur reikia J.Balt.
7. intr. KŽ prisiderinti prie dainuojančio ar grojančio: Tavo balsas tai geras, ale tau intárt tai labai sunku Sdk.
| Negi vienas gamtai tėra akordas, negi vienaip ir tu jam įtarsi Vaižg.
ištar̃ti, i̇̀štaria, i̇̀štarė K, Rtr, BŽ78, Š, DŽ, KŽ, ištárti Dglš; H158, N, Sut, L
1. tr., intr. P kalbos padargais sudaryti garsus ar žodžius, balsu pasakyti: Ištariu SD415. Žodį klaidingai ištar̃ti NdŽ. Žodis ištartinas ir rašytinas JJ. „Prūdas, o tame prūde bliūdas plūdura“ – ištar̃k greitai J. Tai kad ir i̇̀štariu, kito žodžio nežinau, kas čia za žodis Mlk. Jin nei̇̀štarė par čielus metus nė vieną žodį BM183(Jnš). Iš perpykio jis tą žodį ištarė KBI28. Jema ans ir i̇̀štara tus žodžius Yl. Lauksu, kol močiuka jau ištar̃s tą žodį, kad mauk gulti Varn. Kas pirmas žodį ištar̃s, tas tą ašaką prarys Slnt. Vos buvo tas žodis ištartas, tai su umaru viskas laukan veržės LC1883,4. Ten ir vardai tokie, kad ištaręs liežuvį sulaužysi V.Krėv. Onelė, nors buvo mažesnė, tečiaus dailiai rankeles sudėjusis meldės ir aiškiai ištarė žodžius M.Valanč. Mergelė mano, jaunoji mano, ištark žodelį, ar būsi mano LLDII316(Žsl). Jeigu du žmonės ištaria tą patį žodį, tai ateis svečių LTR(Ds). Aš negaliu gerai ištar̃t – dantų nėra Jsv. Žadas užkrimta, i nebgaliu beištar̃ti nė žodžio Yl. Žmogus nė vieno žodžio ižtart negal DP319.
^ Ištar̃k „pupų“, nesuglaudęs (nekrutinęs Sb) lūpų Mžš.
| refl. N: Dantų nėra, tai nebeišsi̇̀taria gerai Mžš.
ǁ KŽ galėti, įstengti balsu pasakyti: Vaikas nei̇̀štaria r raidės Š. Vaikas da nei̇̀štara, rodo su pirštuku Lkv. Tamsta rasi juo sugalvosi pasakyti aną vardą, aš nei̇̀štaru Sd. Iš to išsigandimo nė žodžio nebi̇̀štara dorai Kl. Žodžio nei̇̀štarė, kai nuejau – slobnas jau Klt. Anos jau dvasią trauka, ana nieko nebi̇̀štara Kl. Kap kada ir žodžio nei̇̀štariu, ba dančio nei vieno neturiu Kpč.
2. tr., intr. P, M balsu išreikšti, išsakyti mintį, pasakyti ką: Yra karalius taip ištãręs, reik taip ir padaryti Akm. Duktė, matydama, kad tikrasai išgelbėtojas nenori rodyties, nenorom ištarė, kad degučius ją išgelbėjo BsPII304. Kaži kumet ir ištarė: – Magdele, bene norėtumi mano būti? M.Valanč. Ale nedingokim, kad kožnas pons įsirėmęs vis šventus ir viežlybus tikt i̇̀štaria daiktus K.Donel. Negalima čion pro šiuos archyvo turtus praeiti neištarus gilaus gailesčio LTII447. Kas visų mislis ištarti apsiims RD201. Visi stengsis ištartus linkėjimus dėtis prie širdies prš. Tatai ištãręs, parodė jiemus rankas ir kojas DP194. Ir kursai norint ištartų žodį prieš Sūnų žmogaus, bus jam atleista BtMt12,32.
^ Ką šiandiej ištarei, tai rytoj jau ir raitas nebeužjosi LTR(Kp). Kol ištarsi žodį ant kito, pagalvok apie save LTR(Brž).
| refl. N, KŽ: Žydas, tą pamatęs, išsi̇̀tarė Jrk68. Bernaitis ėmė ir išsitarė: – Man pinigai, tau katilas! BsPII204(Jž). Kelis kartus esąs baustas dėl to, kad išsitaręs prieš ciesorių I.Simon. Niekados kunigėlis neišsitarė nė žodžio ant klebono Žem.
ǁ išvaidyti, išskaičiuoti: Ponas Dievas velniui liepęs visų medžių vardus ištarti Sln.
ǁ žodžiais nusakyti, apibūdinti: Atleisk mumus mūsų kaltes iž neištariamos meilės PK22. Susimilk ant manęs, Dieve, tarno savo paligei malonės neištartos Tavo SGII22.
ǁ refl. pareikšti nuomonę, išdėstyti savo požiūrį: Kreipėsi dažnai į jas, prašydamas ar šiokiu, ar tokiu iš nagrinėjamųjų ūkio klausimų išsitarti Pt. Horodlės valdovų rašte net išsitariama, kad lietuviai bajorai buvę išvaduoti iš vergovės jungo rš. Anglijos laikraščiai apie Vokietijos prezidento skyrimus iš pradžios ne per daug išsitarė prš.
3. tr. M.Valanč paskelbti: Ištarti, dekretavoti I. Sūdas nuosprendį ištarė ir neprivalo jo išguldinėti A1884,33. Tai yra pirmasis smerties prasūdijimas, kurį anglai Palestinoje ištarė prš. Vienas iš žalnierių savo netikėjimą viešai ištardavo brš. Christus Ponas ant prakeiktųjų dekretą ištars P.
4. refl. intr., tr. Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Kvt netyčia, nenoromis pasakyti: Par pusę burnos išsi̇̀tarė, gal nenori, kad žinotų Skdt. Ji pati išsi̇̀tarė mums vienąsyk Smln. Yra išsitãrusi: paimsu tą vaiką auginti Krš. Tu kam nors išsitar̃si, nesakysiu verčiau Šts. Kai kada senas žmogus žodį ne tą išsi̇̀tari Pnd. Išsi̇̀tariau kažkokį žodį, nė pats nežinau Krž. Kai aš ką išsi̇̀tariu, jai jau ir nepatinka Vlkv. Aš išsi̇̀tariau, kad aš yr verkus Dgp. Tei[p] turėsiu mislyti, ka kokį žodį neišsitar̃čiau Gr. Jeigu mes būtumiam išsitãrę, kaip mums buvę, tad antrą dieną tikriausiai mes būtumiam iškeliavę Bdr. Nepamačiau, kaip išsi̇̀tariau – gal velnias až liežiuvio patraukė Ktk. Išsi̇̀taras koks žodis, nors pasiusk, i nesugrąžinsi Rdn. Tokių dalykų senoviškų kartais išsi̇̀taria Brž. Žmogelis nusigando ir susiprato negerai išsitaręs LTR(Šmk). Magdė iškaito susigėdus ir gailėjos durnai išsitarus Sz. I vienas ką padarei, jei išsi̇̀tarei, tujau i papuolei Vž. Stasys man išsi̇̀tarė, kad i močia ne geresnė buvo Mžš.
5. refl. KŽ kurį laiką tartis: Visą mėnesį išsi̇̀tarėm, ir niekais nuejo tos mūsų tarybos Š.
◊ paskuti̇̀nį žõdį ištar̃ti galutinai nuspręsti: Žmonės, neištyrę gerai dalyko, pasiskubino ištarti paskutinį žodį Blv.
žõdžio nei̇̀štaria apie labai sutrikusį, nustebusį: Karalius žõdžio nei̇̀štaria Btg.
nutar̃ti, nùtaria, nùtarė K, Rtr, Š; L
1. intr., tr. LL170, Š, DŽ, KŽ, Šts, Plšk svarstant prieiti prie išvados, nuspręsti: Nutarėva vasarą vieną mėnesį pas tamstą gyventi J.Jabl. Tarėm tarėm ir nieko gero nenùtarėm NdŽ. Buvo tas susirinkimas tatai, nu nieko ten nenùtarė Trk. Vakar nùtarėm, ka niekas mums neišeis su tų rupučių sėjimu Vvr. Nū̃tara, kur aną dėti, tą žmogų Yl. Ir nùtarė padaryt provą Kdl. Kalvis y[ra] nùtartas grąžyt (kalvį nutarta grąžinti) LD385(Škn). Jau i aš nū̃taru, ka anai reik pensijos Pln. Kartą kas nutarta, tai testa šventa rš.
^ Sutarta – nutarta J.Paukš. Nutarta – padaryta A.Vien.
nutartinai̇̃ adv.: Nutartinai čia ką pasakyti nė pagrindo neturime rš. Tie klausimai dar nėra nutartinai išaiškinti rš.
| refl.: Nusi̇̀tariau pas ją neit Rs. Kaip nūsi̇̀taria, taip duoda [už darbadienius] Grd. Daktarai nusitarė, kad ligonas mirs Trk. Mas jau nusi̇̀tarėm, kad tamsta parveši mum saldainių Žml. Tą vakarą Elzė tvirtai nusitarė: jei pasiseks anksčiau pabusti, keltis ir bėgti į parką Pt.
ǁ tr. tariantis parinkti, paskirti, numatyti: Buvo nutarti̇̀ vyrai byloms spręsti Plng. Išbūk ligoninė[je] nùtartą laiką – gal ir operacijos nebreiks Slnt. Eidavom dainiuodami į kokią pasirinktą, iš anksto nùtartą aikštelę Gr.
2. intr., tr. LL267 sukalbėti, sutarti: Anie susirinks, kaip jau būs nutãrę Yl.
| refl. End: Jie nusi̇̀tarė, kai daryt, i visi vienai[p] daro Šmk. Kaip anie nusi̇̀tarė, nežinau, ale ana nebdirba Krš. Nusi̇̀tarė, po kiek vaikiai lauš i po kiek mergos Kl. I nusi̇̀tarėm su daktaru Žg. Nusi̇̀tariam, kiek pasogo Brž. Nusi̇̀tarei, eini, ne vienas – būrys į tą Užnemunę ar kur [į šokius] Pžrl.
3. tr. Q516, Sut, N, M, KŽ, VšR apkalbėti, apšmeižti: Nutariu, apkalbu, prižadu SD231. Aš nùtariau aną, t. y. pasakiau kitam apie jįjį, kad jis nieko netur, kručas, vagis J. Nutariamas žmogus J.Jabl. Viso svieto nutariamà – ir tai dar lenda Arm. Na, tu žiūrėk, tokią gerą mergiščią kap bjauriai nùtarė Gž. Muni nū̃tara su boboms, o be kokio reikalo: aš nė iš tolo nelendu pri bobų Šts. O mane visi vėjai užpūs, visi lašeliai užlašės, visi šauniais žodeliais nutar̃s JD1199. Tamstos žirgelis avižėlėm šertas, o patsai brolaitis žmonelių nutartas LTR(Sln). Ir tat yra mielaširdystė nenutarti, neapjuokti, nenutrankti svetimos šlovės SE156.
| refl.: Sarmata jau broliam, ką anas bažnyčion neina. Jau ir žmones nustaria (apkalba) TDrIV253(Kb).
4. tr., intr. DŽ1, Gl pripažinti netikusiu, pasmerkti, paniekinti, supeikti: Primint gal svarbu, kad Aristotelės jau pirm Markso nutaria piningų sukrovimą Vd. O teipag ir latrai, kurie buvo nukryžiavoti su Juo, nùtarė Jam ir apijuokė DP172. Aš nulytoji, aš nusnigtoji, matušės nutartóji JD69.
^ Pirtis jaują nùtaria, o abidvi suodinos Pkn. Turtingas nubars, puikus nutar̃s Al.
5. žr. įtarti 1: Katros mergaitės būdavo nùtariamos, būdavai, kokių dilgynių primes Mšk. Ginteliškės staršina Budrys nutariamas žmogus TS1898,8.
| Algimantas užtėmyjo nutartinus blyksnojimus girioje V.Piet. Bernelis Jėzus atrastas yra ne karčemoje, ne turguje, ne ant kitos nepriderančios arba nutariamõs vietos, bet bažnyčioje DP66. Avys … svetimo balso nepažįsta ir labai, kad jį ižgirsta, tur už nùtariamą DP248.
nutartinai̇̃ adv.: Bertainiai midaus, nutartinai pavirtę tūlėmis žemyn, gulėjo ant suolų V.Piet.
6. refl. Ktk, Ukm stebintis kokiu kieno trūkumu, yda, blogiu, užsitraukti sau blogį: Gali nusitárt, kūm, iš kito teip juokdama Antš. Gal teisybė ir yr, kad nusi̇̀tariau Kp. Nėščia moteris neturi iš kitų nusistebėti ar nusitarti, nes tada josios kūdikis užaugęs bus toks pat, ir kiti jį pajuoks rš.
7. refl. Sdk, Tj, Pbs kalbant netinkamai, įžeidžiamai ką pasakyti: Gal, sakau, čia ir mano kaltės kokia kruopelė ant jų nelaimės užkrito, gal kuo nusitariau, gal pavydėjau rš. Žmogus greit Dievui nusi̇̀taria Trgn. Aš nusi̇̀tariau Dievui ar velniui Žl. Nenustárk tik, vaike, tėvui Ktk.
^ Močiai nusitársi – ažmirš, o svetimam – ir pekloj primins Ds.
8. tr. pareikšti nuomonę, pasakyti: Anys (liudininkai) kruopeliūtę minkščiau pasakė, minkščiau nùtarė Str. Didžiausia negarbė mergai buvo, jeigu aplink ją nutardavo: – Nekas do per darbinykė, pati savęs neapsidengia V.Piet. Kad aš parejau rugius rišusi, uošvėnė tarė ir nutardamà: – Eik eik, dukrele, varykias bandą Žv. Kas ir keleliu nepaeina, kojelių nepavelka, ir tas valelę turi, ir tas žodelį nutaria vis ant siratėlių LTR.
9. tr. KŽ užklupti pamiršus sutartą žodį ar ženklą (ėdant keimarį – tokį vaikų žaidimą žaidžiant): Ėdu ėdu keimerį, kad aš tave nutar̃čiau, t. y. sugaučiau kalbo[je] nejuntant, kad nugulčiau, paduočiau J. Ėdu ėdu keimarį, kad ben nutar̃čiau paduodant jeib ką; jei nepasako „atmenu“, tai nùtaria JII65-66.
10. refl. kalbėjimu pasiteisinti: Meiliai yra nusitar̃ti Šts.
patar̃ti, pàtaria, pàtarė Rtr, Kv, Nv, patárti Š, Ktk; L
1. tr., intr. Š, LL23, DŽ1, KŽ, Vkš, Šv pamokyti, nurodyti, kaip elgtis: Gaila, ka jo jau nėr, o kiek ma[n] jis būtų patãręs! Smln. Gerai, ką žmogus gali patárt Švnč. Aš tep tau patartáu Kls. Pàtaru kaip žmoguo: žanykias – toks prilikimas Krš. Aš tau patar̃su: imk šakę, lopetą – ir į kolūkį! (sov.) Varn. Ir aš jam teip pat pàtariau ir dabar pàtariu Krs. Tavo tėvas gerai buvo pataręs, tik tu jį blogai supratai LTR(Aln). Tėvas anam patãręs nuplėšti stogą ir iškūlus pasėti LKT71(KlvrŽ). Aš visims pàtaru: kam tik kas skausta, reik an paparčių gulėti Akm. Pataria šitos šaknytes gertie nuo egzemos Dgp. Šią vasarą ėmiau ir patariau Žemaitei atsiimti tuos raštus iš sūnaus J.Jabl. Patarčiau tau jos pasisaugot V.Myk-Put. Tau nusispjaut patarčia, blaiviau kiek pagalvot S.Nėr. Lukterėsiu, dėkui, tamstos patartas Blv. Patariamàsis organas NdŽ. Vytauto taryba turėjo daugiau tik patariamąjį balsą rš. Patariamieji vaistai kai kada ne tik nepadeda ligoniui, bet dar jam pakenkia rš.
^ Klausykias, kas ką pàtara, daryk, kaip išeina Krš. Senam dera patarti, o jaunam paklausyti SkrT. Kitam patar̃t gali ir bėgdamas, o pats sau nė sėdėdamas Šlvn. Nėr lengviau, kai kitam patart LTR(Vdn).
patariamai̇̃ adv.: Ką patariamai̇̃ subarti NdŽ.
2. refl. Rtr, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1 pasvarstyti tarpusavyje: Reikia pasitárt mum kaip čianai LKT292(PnmR). Man teip užėjo rūpestys, ka aš su vyru nepasi̇̀tariau, ka jis manę bars Ln. Mes da pasitãrę nusipirkom kitą teliuką Krs. O dar vienas pats: a tu pasitar̃si, a tu kur išeini, a numsargą paliksi? Trk. Eisiu, tėve, pasimelsiu… Su Dievu ir savo sąžine pasitarsiu V.Krėv.
^ Nei pasitar̃si, nei susitarsi (apie nesukalbamą žmogų) Jnš. Su Dievu nesibarsi, su ponu nepasitarsi LTR(Jnš).
3. tr. pasakyti, ištarti: Kas, sako, mun žodį pàtarė, kas užstojo, kas pamokino? Nv. Nuo vakar dienos nepàtarė žodžiaus Str. Kokį žodį reikia patárt, tai iškasi [auksą] Mlt. Pagitar̃k, sesiulė, nor vieną žodelį LKKVII196(ČrP).
4. intr. pavadinti kaip: Kultuvė kočiojamoji i skalbamoji – teip tiktai pàtaram Yl. Kiti pàtaria ir Bartininkutė (mergaitės pavardė) Pžrl.
ǁ tr. nutarus laikyti kuo: Bagotas buvo pàtartas, del to ir išvežė Varn.
5. intr. SD1124 pritarti, sutikti: Visi po munim pàtarė, po uošvėne niekas Krš. Anytėlė barė, mošelė patarė (d.) Viln.
6. intr. NdŽ dainuoti antru balsu, antrinti: I pavesti, i patar̃ti [jauna] galėjau Grd.
7. intr. M, NdŽ užtarti, užstoti: Už ubagą patark J. Kaltininkas sako: – Vyrai, patarkite, patarkite! M.Katk.
pértarti, pertárti; L, persitar̃ti Rtr
1. tr., intr. NdŽ, DŽ1, Vlkv, Mrj, Srv įsikišti kitam kalbant, pertraukti kalbą: Pértarei – ir nebežinau, ką šnekėjau Ds. Toleikis, teisybė, pertarė Gaigalą, ir gana piktai J.Avyž. Visi norėjo kalbėti, visi kalbėjo pertardami vieni kitus V.Piet. Šito, broli, jau vis neišsisaugosi, – pertarė brolis TS1897,1.
ǁ intr. paprieštarauti: Bet gal kas čionai partarti, jogei medis, kuriame bartis (dreves) iškirsiąs, padžiūs Nz. Kalboj nerėk balsiai, nepertark daugiau išmanantims, negink daugiaus žinantims O.
2. tr., intr. DŽ, NdŽ, Žrm, Šd, Ukm pamokyti, patarti ko nedaryti, perkalbėti: Pártark, kad nepirktum to pirkimo J. Ans pártarė, kad aš netekėčiau J. Jo nepértarsi, jis vis tiek savo laikosi Mrj. Aš norėjau eit namo, ale jis pértarė, sako: nakvok Alk. Ką tėvai pértaria [vesti kokią merginą], tai negerai Klvr. Jiej norėj[o] pirkt, ale aš pértariau Lp. Ot, kitos ims ir pértars – ir po viskam Krkš. Kad ir pértarė, nusikirpau [kasas], ir tiek! Jz. Vos bepártariau savo senį – būtinai norėjo Krt. Žadėjo atvažiuoti pártarti, ka nebartumias Užv. Protingai niekas ano nė[ra] pártaręs Trk. Buvo vaikas tėvų pártaramas – ir pasitaisė, nebgera Šts.
3. tr. įkalbinėjimu paveikti, įtikinti: Baltaragis dar paabejojo, kam čia ta sutartis, ar negalima prasčiau, bet Pinčuko pertartas pasirašė K.Bor. Šv. Timoteušas, nebgalėdamas ištūrėti, nuejo į pagonų būrį ir partarė, idant vietoj tos šmėklos tikrą Dievą garbintų M.Valanč. O tu, partare, turi tu partarti, po trijų nedėlių mane vinčiavoti JD1562.
4. refl. Pkr, Klvr susižodžiuoti, pasibarti: Juodu jau seniai ženoti, o dar nė vienu žodžiu nėra pérsitarę Pjv. Parsi̇̀tariau kartą su Liuce, tai po tam pusę metų nebesikalbėjom Ps.
5. tr., intr. NdŽ, Šts, Skr perspėti: Ans mane pártarė, kad nesakyčiau „bestija“ J. Nepártark muno vaiko – ans yra mandagus Pln. Blogai darant nepertarei, mažesnį nenubaudei Blv. Pertariame, kad tamsta be reikalo ant kiekvienos [žinios] įrašai dedikacijas TS1899,1.
6. tr., intr. NdŽ trumpai šnektelėti, pasikalbėti: Aš pertarsiu žodį su pirmininku rš. Grįždamas pertariau su Žeguliu [apie piršlybas] J.Balt.
| refl. intr., tr. BŽ473, NdŽ, KŽ: Su juo aš nesu nė žodžio pérsitaręs Pš. Persitarė žodžiu kitu, paspaudė vienas kitam ranką rš.
7. tr. ištarti, pasakyti: Kaip jį (žodį) čia pertárti? Pn.
8. tr. Ukm apibūdinti: Kas greitai valgo, juokais pértariamas: šveičia kaip leistinę valgydamas Jsv.
9. tr. užstoti, užtarti: Nepártark vaiko pri tėvo, negerai Krš.
10. refl. NdŽ pasitarti.
ǁ Mžš iš naujo, pakartotinai pasitarti: Pársitarėm su gentims: pakviesma i tus – i tie gentys Krš.
11. refl. Rtr per daug pasakyti, prasitarti.
12. refl. pergalvoti, apmastyti: Tep labai kosėjau, tai aš pérsitariu, kad kojas nušalau Rdm.
pratar̃ti, pràtaria, pràtarė Rtr, pratárti Š
1. tr., intr. M, Š, NdŽ, KŽ prabilti, prakalbėti: Bus prataras (sprendimas, nutarimas), kad tylėjęs pratars tėvas duoti atrėdą, arba dalį, vaikui savo J. Vilkas žmogaus balsu pratarė LTR(Dov).
| refl.: Ak, kodėl jam nebuvo leista ir vokiškai prasitarti! I.Simon.
ǁ pasakyti įžanginę kalbą: Toms dviem moterims pratarus, prasidėjo suvažiavimo darbas Pt.
2. tr. NdŽ, DŽ1, KŽ, Lkš, VšR, Dsn pasakyti, ištarti: Gal kitąsyk ir pratar̃tų tokį žodį, bet tikrai nežinau Vl. Žodį pràtariau, tujau „ko, ko?“ (klausinėja) Krš. O tas žmogus pratarė „gali sėst“ ir vėl tyli BsPIV13. Norėjo kažin ką pratarti, bet žodis neišėjo iš burnos, tik skaudžiai sudrebėjo lūpos J.Bil. Motina nieko nepratarė, tik tyliai verkė J.Marc. Manęs gyvos neliktų, jei aš dar kartą joms pratarčiau savo vardą P.Vaičiūn. Mergytė mano, jaunoji mano, pratark nors vieną žodelį manei JD586.
| refl. intr., tr. NdŽ, KŽ: Nėkumet neprasimina, neprasi̇̀tara blogai, sutinka Krš. Gal blogą valandą prasitarė KrvP(Mrk). Paskui kiekvienas apie save prasitarė puse lūpų, į dideles kalbas nesileisdami V.Bub. Jie klausė, klausinėjo kitus, bet patys apie save neprasitarė nė žodžio A.Vien. Apie sėklą taip ir neprasitariau P.Cvir.
ǁ galėti, pajėgti ištarti, pasakyti: Jau aš žodžio nebipràtaru – tiek užilsau, nuplukau Varn. Tas žmogus išbėgo iš tos trobos, išbėgo visas parbalęs, plaukai į aukštį pasišiaušę, nė žodžio nebipratarą̃s Als. Motule mano miela, nepakeliu galvelės, nepratariu žodelio LLDIII329(Lp).
3. refl. intr., tr. Rtr, Š, NdŽ, DŽ1, Vkš, Up netyčia, nejučiomis pasakyti, išsiduoti: Kitąsyk ir aš prasi̇̀tariu kai ką Jrb. Prasi̇̀tarė – pakilo kalbos! Ps. Geriau būtau jam neprasitãrus, kam turi an mane kas čirkšt! Lš. Niekas neprašė, tai mes ir neprasi̇̀tarėm ČrP. Sugrįžę namo, nieko neprasitarė Eglei, ką padarę LTR. Prasi̇̀tarei – žmonių liežuviai plačiai išnešios Krš. Bijojo prasitarti, ką nors nereikalinga pasakyti J.Bil. Vyras vėl užsiėmė burną, kad tik neprasitartų LTR(Rk).
prasitariamai̇̃ adv.: Prasitariamai̇̃ (puse lūpų) pasakė, kad žada taksiuką pirkt Mrj.
4. refl. NdŽ netinkamai ką pasakyti, žodžiu užgauti: Lipšnus dabar buvo sūnus ir bijojo jai blogu žodžiu prasitarti V.Krėv.
5. tr. Šts priminti: Pràtarei [vaikui] tas uogas, dabar i zys Krš.
6. refl. NdŽ praleisti kurį laiką tariantis: Dviese užsidaro ir nežinia ką ligi gilių išnaktų prasitaria rš.
pritar̃ti, pri̇̀taria, pri̇̀tarė K, Rtr, Š, pritárti VĮ, KlG172, L
1. intr. SD1152,215, Q75,89, H163, R, MŽ, Jzm, N, Š, NdŽ, DŽ1, KŽ būti tos pačios nuomonės, sutikti, palaikyti ką: Nenoriu ko, nepritariu SD185. Vis „taip“ sakyti, taipoti, visa kam pritarti LL171. Seimas vienu balsu pritarė tam sumanymui J.Jabl. Aš tokims jųjų darbams nepri̇̀tariau Plšk. Ir ant manę buvo papykus, kam jai nepri̇̀tariau Krs. Pri̇̀tariu visu glėbiu Dkš. Tu nedraudi vaiko nuo kvailų darbų, o da pri̇̀tari Stak. Tėvas sūnui pritarė, motyna nenorėjo, kad sūnus ženytųsi LTR(Ndz). Bet senis nepritardavo juokui, o kažkodėl pykdavo I.Simon. Tark, kunigaikšti, žodį, kuriam pritaria ir tavo širdis V.Krėv. Mes nenorim pritarti prisakymui Antiocho BB1Mak2,22. Žmogus bagotas, rodnas, kursai nebuvo pritaręs jų rodijimu ir darbu BPI394. Geras ir teisus vyras, tas neprietarė ant jų rodos ir darbo VlnE212.
| Tam šaltinių liudijimui pritaria (jį paremia, patvirtina) upių ir gyvenamųjų vietų vardai K.Būg.
pritariamai̇̃ Kažkuris darbininkų pasakė keletą žodžių, kiti pritariamai nusijuokė J.Balt. Aukštakepuris pritariamai linguoja galvą K.Saj. Į visa tai pritariamai žiūrėjo ir daktarėlis Dimša V.Myk-Put.
pri̇̀tariančiai adv.: Pats ponas advokatas linkterėjo pritariančiai galva I.Simon.
| refl.: Prysi̇̀taru pry jų – blogai nemokytam Vn.
ǁ sutikti, neprieštarauti: Moziešius pritarė pas tą vyrą pasilikti BB2Moz2,21.
2. intr. M, LL222, NdŽ, DŽ1, KŽ, Vkš, Yl, Škn, Grž, Trgn, Ds, Grv, Kpč prisidėti savo balsu prie uždainavusio, dainuojant antrinti: Pritark giedodamas J. Vienas užgieda, kiti pri̇̀taria, kaip kas moka Šl. Pritar̃t y[ra] kam, tik vest nė[ra] kam Mžš. Krizas užveda dainą, o pagalbininkai plonais balsais jam pritaria P.Cvir.
| Burbuliuoja tetervinai juodukai posmą po posmo, jiems pritaria kanapėtosios rš.
pri̇̀tariančiai adv.: Pritarančiai, arba sutartinai, giedoti, dainiuoti arba griežti I.
3. intr. I, M, DŽ, NdŽ akompanuoti: Griežimu pritarti LL194. Levukas kad lengviai pri̇̀taria, ne teip kaip akėčiom par vargonus Petras kad groja Slm. Antroji korneta pri̇̀tara, turavo[ja] Plt. Muzikai pritariant tikrai nepaprastai ir gražiai šoko J.Balč. Giedodavome pritariami fisharmonijos, kurią maigydavo pats vyskupas A.Vien.
4. intr. NdŽ, KŽ, Šln, Yl, Dr dirbant drauge su kitais prisiderinti prie takto, judesių: Keturi abe penki turi̇̀ prytar̃ti teip, o jei neprỹtari, nepakulsi Sd. Su tais spragilais kad keli kuli̇̀, tad turi̇̀ pritar̃ti Trg. Mokė muni toks senelis kulti, pritar̃ti pri penkių Krtn. Kai penkiese muša [spragilais], pri̇̀taria kas penktas Jsv. Buvo pri muno laiko, buvo spragilai, bet aš nemokėjau i nepri̇̀tariau Žd. Liuob išsives kult, aš maža, nepri̇̀tariu Kž. Tu nepri̇̀tari, tu maišai, eik po šimts pypkių! PnmŽ. Jei maišai, nepri̇̀tari [kulti spragilu], nukerta rankas Všv. Kuris nemoka kulti, tik painioja, tą nuvarome M.Katk. Aš mokėjau milą velti, pri̇̀tariau aš i vaikiuo Kl. Kai kalvis pri̇̀taria, tai ir smagu kalti Žvr.
| Arklys nepri̇̀taria traukt Ėr.
pritartinai̇̃ adv.: Kaip užkerėtas klausė Erdivilas, pritartinai giesmės balsui mosuodamas irklais V.Piet.
ǁ padėti kartu ką daryti: Ar niekas alaus [gerti] nepri̇̀taria? Slm.
5. tr. pasakyti, ištarti: Kokį žodį pritarti N. Žodį pritark – ir paliksi kaltas, kam patarei Šts. Daug žodžių pri̇̀taria iš rusų kalbos Dglš.
6. intr. SD1150 patvirtinti, užtikrinti: Tatai pats mums žadėjai ir žodžiu savu pritarei PK69.
7. tr. Sut užtarti, užstoti.
ǁ užtariant pasakyti: Pritark žodį už jįjį J. Mudu taip pritarėva, ir ant mudums prytaro (nuomonės) apsistojo visi J.
8. refl. NdŽ pakankamai, iki valios tartis.
9. refl. numanyti: Jei pri̇̀starei, kad ryma prilipo nuog katino, uodega nosį pazulyk! (priet.) Vlk.
sutar̃ti, sùtaria, sùtarė K, Rtr, sutárti Š; L
1. intr., tr. M, Š, DŽ, NdŽ, KŽ pasitarus nuspręsti, susikalbėti ką daryti: Ar jau sutarei su juo? J.Jabl. Jau sùtarėm, atsakos nebėr Aln. Visi sùtarė, ka čia reik rugius sėti Lk. Paskiau sùtarėm: žemę pasidalykiam, kožnas savo gyvenkiam Tl. Sùtarėv, padėjov grėblius ir atgulėv Als. Sykį sùtarėm eit į vakarėlį Lkč. Sùtarėm važiuoti žvejoti į prūdą Krt. Vieną vakarą tuodu sutarė eiti į pirtį nusivanoti – ir išėjo BsPII36. Čia lipam? – Sùtarėm čia, tai čia Jrb. A abu sùtaratav nevalgyti? Nv. Sutaramà vaikas, negal skųsties Krš. Kad va but žmonės sutariami̇̀, tai da ir dirbt nieko Slm. Visu pirmu tėvai sùtarė atiduoti didžiąją seserį į augintines Kl. Sùtaria abudu: tą parduosim, tą parduosim Skrb. Mes pasakom, tiktai sutar̃kiam visi vienu kartu bėgti Plt. Ta vedu sùtarėv su tuo draugu į rytų pusę [eiti], i pasisekė išeiti Žd. Kieminiu sūdu sùtaria: kataras kietos širdies, tas muša Grv. Tankiai sutark su numiškiais, kas kožnam atsieita daryti, jei ugnis pasirodytų S.Dauk. Atalėkė paukštis, kai buvom sutãrę (ps.) Mšg. Sùtarė operaciją daryt Bsg. Daugiau tie visi paukščiai ir paukšteliai sutarę per devynias dienas gavėt (ps.) Sln. O kad gegužinę sùtari didelę, tai tada jau atvažiuoja ir su dviračiais, ir su arkliais Kp. Medlinčiai tarp savęs sùtarė sùtarė JD965. Anys nenusiminė ir sutarė save norinčius savo žmones gelbėti BB1Mak3,43.
^ Ką du sutara, trečias sugadina LTR(Sd). Nešnekėsi – nesibarsi, neišgersi – nesutarsi J.Marcin. Nesùtaria kai Kaušeliai (kaimas) ubagą pešt Smln.
sutariamai̇̃ adv.: Tokie darbai yra sutariamai (visur be išimčių) baustini rš.
| refl. H169, R, MŽ, N, I, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ: Susikalbėt, susitart SD347. Anuodu susitarė, t. y. susimokė J. Mes susi̇̀tarėm tylėti K. Jiej dviese sùstarė Dsm. A judu susi̇̀tarėtav su anuo? LKT90(Rt). Jau anie teip gyvena, susi̇̀tarė su tuo vyru Trk. Par kitą (per tarpininką) ėjo kalba – nesusi̇̀tarė žmoniškai Mžš. Rėžiuose reikėjo susitártie, kur sėt, kur ką daryt Sug. Reikėjo kelims ūkininkams susitar̃ti pri javų kūlimo Plšk. Susitãrę padėdavo vieni kitiem Kp. Nu paskiau susi̇̀tarė ūkininkai: dalysiamos ganykloms KlvrŽ. Trys liuobam susitar̃ti [šukuoti vilnas]: dvijau dėsi [vilnas į mašiną], o vienas suks Kl. Pasiunta kur nora pieminį, kaip jau anų buvo susitartà Als. Jeigu netyčia nugano, tai tep (taikiai) susi̇̀taria Grv. Veda liudininkus, apmatuoja [nuganytą pievą] – ir teismas, jei nesusitari geruoju Grz. Atimdinėdavo gyvolius vokyčiai, su jais nesusitar̃sys Krž. O kam to karo reik, a negal ponai susitar̃ti? Pln. Anos (moterys) susi̇̀tarė: uždekiam [karčemą], lei aną balas patrauka! Krp. Dvijūs susi̇̀tarė eita kasti [pinigų] Krtn. Susitãrus buvau jį pasitikt Smln. Susi̇̀tarėm taip, ka po pietų nebkelsamos Klk. Su velniu susi̇̀tarėm sėti javus an pusės (ps.) Všv. Susitarė du melagiu eiti par svietą meluot LMD(Rz). Perpiete mergos susitãrę nuėjo maudytis Nm. Gudriejai susi̇̀tarė paikąjį paklaidinti Klp. Susidėjom, susi̇̀tarėm motriškos deiniuoti senoviškas dainas Varn. Vai ir susi̇̀tarė trys jauni berneliai jot in vieną mergelę LTR(Mrc). O kregždės susitarusios, susirinkusios ir tą žvirblį užmūrijusios (ps.) Sln. Vieną kartą kiškis su meška susitarė pakelti karą LTR(Rk).
| Tik tartum giria, pieva ir laukas sustãrę iš brangiausių kvepalų mišinį padarę A.Baran.
^ Susitarė kaip višta su vanagu TŽIII375.
ǁ tr. apsvarsčius, pasitarus nustatyti, parinkti, paskirti: Laukia sutartõs dienos, kada atvažiuos jau tie jaunikiai Všt. Sùtarėm laiką, kada mašina atvažiuos, ir nuėjom maudytųs Alz. Praėjus sutartam laikui, sakalas vėl sako: – Leisk dabar paskraidyt, gal jau galėsiu LTR(Krč). Išaušus sutartam rytojui, Elzė papietavusi paskubino prie lieptų Pt. Išvykimo diena buvo sutarta V.Myk-Put. Ir herojai atvyko į sutartą vietą HI. Jis turėjo miške sutartas tris vietas, kur palikdavo partizanams savo surinktas žinias rš. Sùtartas ženklas NdŽ.
2. tr. Rtr, Als suderėti, sulygti: Sutar̃ti mergą, berną NdŽ. Buvo sutãrus tą ūkį parduot Jrb. Sutãrę buvom aštuonius tūkstančius Šauk. Ar te po tris dienas valgydavo [kerdžius], ar te po savaitę – kaip sùtari Krs. Šilėnuose ir skerdžius liko nesutartas, ir bandos išginimas nesutvarkytas V.Myk-Put. Kai sùtaria pasogą, [jaunieji] važiuoja in kunigą ažsirašyt Skdt. Užsakai išėjo, vestuvė sutartà Všt. Jie seniai taria, gal jau sùtarė [vestuves] Sml. Kaip tik tą dieną buvo sutartos vestuvės tų dukterų su tais trimis vyrais BsMtII252. Ona jau buvo sutãrus veselijas, bet bobos ėmė ir atraišė kavalierių Brž.
| refl. intr., tr.: Lig Visiem šventiesiem susi̇̀taria ganyt gyvį LzŽ. Susi̇̀tariau mainais malkų gaut Mžš. Mes da susi̇̀tarėm, mum dykiai duoda Kli. Atvažiuoja piršliai i susi̇̀taria [dėl vestuvių] Škt. Susi̇̀taria: ar kumelį, ar karvę duosme [dalies], pinigų, kas turi – aukso Aps. O atlyginimą turi jis (samdinys) su mamike susitarti I.Simon. Ka sutinka, tai palieka [samdinys] ir an kitų metų, kaip susi̇̀taria Ps.
3. tr. pažadėti išleisti už vyro (dukterį): Sutarė mane, t. y. suderino, aš tekėsiu J. Sutartà mergiotė Kp. Girdėjau, vaikel, sùtarė tave? Ppl. Mane jauną sùtarė (d.) Skp. Mergučės tik šaukia: – Piršliai, piršliai, sùtarė Baljonytę! Skr.
| Kadikse hercogas pasimatysiąs su Išpanų karalium, kuris bus sutartas (sužadėtas) Konaute su princesa Marija VŽ1904,15.
ǁ intr. abiem pusėms aptarus sąlygas, sukalbėti vedybas: Kap sùtaria, tai važiuoja Jujon ir pirkdina gėles, žiedus in rankų LzŽ. Jis nuėjo pas našlę, sùtarė ir pakėlė vestuves NdŽ. Rudinį jau i pradeda piršliai važiuoti, atvažiuo[ja], sùtara Vgr. Girdėjau, pas Jonuškaičią piršliai buvo. Nežinai, gal sùtarė? Slm. Sùtariame, mane jau leidžia, teku Skr. Da jis tada buvo nesutãręs, kai piršau Slm. Vaikšto, vaikšto i nesùtaria Ps.
| refl. NdŽ: Kada jau jiej sùstaria, tai tada jau važiuoja an užsakų Dg. Jei nepatinka [vaikinas], nesusi̇̀tari, tai reikia grąžint pinigai už tą [išgertą piršlybose] butelį Alv. Jau vedu susi̇̀tarėv, jau ka reik žaninties Pln.
4. tr. pasakyti, ištarti: Jis iš miegų akim užmiegotom kažką sùtarė, bet neišgirdau ką Skr.
| Ot išej[o] man iš galvos, ir nesùtariau (nepaklausiau), kap jos vaikas Nč.
ǁ vienu kartu tą patį ištarti, pasakyti: Kalbant su kuo ir abiem ištarus tuo pačiu rozu tą patį žodį, sakoma: – Tai sutarėm – bus svečių! LTR(Ds).
ǁ sukalbėjus vestuves, abiem pusėms žodžiu pareikšti sutikimą: Jau treti meteliai sutarti žodeliai LTR(Dkšt). Sutarti̇̀ žodžiai, surištos rankos, žiedeliai sumainyti (d.) Šmn. Ir sutársme mes žodelius, meilingą kalbelę (d.) Tvr.
5. intr. Š, DŽ, KŽ, Rmč, Als, Yl, Rmš, Smln, Užp sutikti, sugyventi: Juodvi sùtaria, t. y. sutinka J. Kas sùtaria, tas ir giminė Pg. Neblogai gyvenau, sùtariau gerai, puikiai, gražiai Slnt. Tėvai neliuob sutar̃ti, tie vaikai liuobam eiti pašaliais LKT64(Lkž). Mes abu, būdavo, labai sùtariam Dbk. Da piemenim mes su juo ėmėm tart ir parvis gerai sùtarėm Antš. Sùtarė su žmonimis, geri buvo žmonims Žd. Kol kas dabar tai gerai sùtaria abudu Krs. Abi brolienės sùtaria Sml. Sakė, kad ir jis nuvažiuojąs, ir tos čia atvažiuoją, sùtaria Slm. Kas sùtaria, kitas kitam padeda – gražiai gyvena Mžš. Net neramu, kaip anys nesùtaria Sdk. O tai gyvenimas, ka sùtari gyvęt! Erž. Jei norėsi, tai ir su pačiu velniu sutársi Šmn. Kaimynai, vienam kieme gyvendami, nesutaria K.Donel1. Vieni bendrapavardžiai tarp savęs giminiavosi, kiti bičiuliavosi, o treti tik kaimyniškai sutarė rš.
| Kokią Dievas pasiunčia [ligą], turia [žmogus] i sutart su ta liga Btg.
^ Mes nesùtariam kap kirvis su akmeniu Dkš. Sùtaria kap Radžiūno jaučiai (gražiai sugyvena) Ldvn. Sùtaria kaip višta su vanagu (nesugyvena) NdŽ.
6. intr. Q536, H169, R116, MŽ151, Sut, N, K, NdŽ, KŽ būti tos pačios nuomonės, laikytis vienodo požiūrio: Aš su tavimi šime dalyke nesùtariu KBI29. Jie niekados nesutar̃s: tie nenoria tokios tvarkos, tie nenoria tokios Sb. Žemė buvo gera, o nesùtarė [tėvai] gaspadorauti Kl. Sutaranti̇̀ kumpanija daug uždirba, kad neprisiema tinginių Lk. Sùtara abudu į vieną dūdą pūsti (viską vienodai daro), jau negali pykti Trš. Marti su močia gerai sùtaria, abidvi tą vyrelį obliavoja Sml. Kadangi sėlių kalba yra palikusi tik visai menkus pėdsakus, tai tyrinėtojai nesutaria dėl jos pobūdžio rš. Tačiau tame surinkime yra daugi nešventų, bet vienok moksle sutariančių MT96.
ǁ būti vienodam, sutapti (apie nuomonę, interesus, pažiūras ir pan.): Mano mislis sùtar[ia] su tavąja KII53. Nė vienos anuo metu nebus nesandaros, bet visi daiktai sutarą, visi suderą DP542. Bet jų liudymas nesutarė (nebuvo sandermingas) CII620. Daug liudijo neteisiai prieš jį, bet jų liudijimai nesutarė NTMr14,56. Todėl ne dyvai, kad abiejų giminių raštas taip labai sutaria Kel1881,26. Jo paveikslas nesutar[ia] su jų elgimu prš.
7. intr. Vžns, Sdb, Pšš, Šd suderinti, sutaikyti bendro darbo, veiksmo judesius: Taip eina, ka sùtaram, kad eina po kitas kito (spragilais kuliant) Lc. Nognai liūb būs penkims sunkiai sutar̃ti kulti su spragilais Vl. O ka nesùtara, kaip sunkiai y[ra] su spragelais Pkl. Reik sutar̃ti, ka kuli, kitaip dirbti būs sunku Všv. Kūlius tai su spragilais kuldavo, i sutar̃t reikėjo mokėt Mšk. Kai daugaly kuli – ir sùtari Vdn. Kai nesùtariam kulti [spragilais], labai rankas ištampo Vdk. Nesùtariau, ka davė tėvas par spragilą, i galva (spragilo buožė) nulėkė Krš. Du vyru sustoja prie piestos ir sutardami muša grūdus M.Katk. Keturiem, septyniem velėt reikia sutart Bsg. Dviese tai sùtarėm tuos kultuvus [mušti] Ps. Su viena koja suki, o su antra dauži – teip turi sutar̃ti [milą veliant] Kl. Tei[p] gražiai sùtaria nešt grabą, supte supa Skr. Seniukai tokie šoko, teip pritarė, sùtarėm šokti, ka, rodos, kaip su jaunu šoki Žd.
| Rankos nebesùtaria ir tavo – krapštai ir krapštai Rm. Ko te iš jo norėt, kad jis i žandais nesùtaria kalbėdamas Upt.
sutariamai̇̃ adv.: Sutariamai (koja į koją) eiti rš.
| refl.: Jei sùtaras, lengvu (spragilu) kulti Užv. Kaip sū̃taras, gražiai išsikuls Všv.
8. intr. Q656, Š, NdŽ, DŽ1, KŽ, Trgn, Jnšk suderinti, sutaikyti balsus dainuojant ar grojant: Šitie balsai sùtar[ia] KI37. Anuodu sùtaria dainuodami sutartinės dainas J. Dvijai [moterys] dainuoja, ale kad sùtaria! Ktk. Nesutársi – giedosi kaip statinėn tvoron inkliuvęs Ds. Nesùtara anie, gieda kaip Varnių ubagai Vkš. Visi esantieji gryčioje gieda ir sutaria M.Katk. Seniau, būdavo, užplėš jaunimas – laukas skamba, o dabar mekena kaip ožiai nesutardami̇̀ Mžš.
sutariamai̇̃ adv.: Sutariamai̇̃ sugiedoti LKGII519.
sùtariančiai adv.: Sutarančiai, arba sutartinai, giedoti, dainiuoti arba griežti I.
ǁ būti suderintam, harmoningam: Nesatarąs garsas B797. Sutariąs, sąlydus, maloniai skambąs LL46.
užtar̃ti, ùžtaria, ùžtarė K, Rtr, Š; L
1. tr., intr. H, H176, R, MŽ, Sut, N, M, LL131, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Vkš, Srv, Vv žodžiais užstoti, ginti: Ažutariu SD1115, SD303. Užtarti, užstoti, užtaryti I. Už gėrimą aš ir savo vaiko neužtar̃su Rdn. Mamos nebuvo, kas užtar̃s, – niekas nė[ra] užtarą̃s Šv. Vis močia: ir bara, ir vėl užùtaria Slm. Sunki dalia siratos: visi jį skriaudžia, o niekas neùžtaria Lš. Nėr man' tėvelių, kurie užtartų̃ Sv. Matušė tarė ir užtardamà: – Eik eik, dukrele, ant pailselio (d.) Žv. Kas jais (tarnaujančias mergaites) užtar̃s tę Mrj. Kas jaučia jūsų kančias ir užtaria už jus? V.Kudir. Jie turėjo užtarti mane geru žodžiu V.Krėv. Visi mane barė, nei viens neužtarė RD44. Bernelis užtardamas, mergelei kalbėdamas D39. Toli mylimas bernelis, o kas mane beužtar̃s? (d.) Gž. Aš turiu močiutę, užtars mane JV1011. Kad Sigutę ir gyvuliai užtaria ir užvaduoja VoK133(Mrj). Ir piktas žmones užutarsit PK74.
| Daugelis čionai užtariamų žodžių jau gavo vietą ir raštuose J.Jabl.
^ Vagis vagį ùžtaria Dkš. Gaidys už gaidį ùžtara Žr.
ǁ tr. užstojant, ginant pasakyti: Užtar̃k už mane gerą žodį J. Skubinuosi užtarti žodį už tą piktą žmogų V.Piet. Ba nėr kam užeit sunkų darbelių, ba nėr kam užtar̃t graudų žodelių DrskD122. Turiu bernelį, užtars žodelį LTR(Mrk). Dievereli, broluželi, užtárk tu žodelį (d.) Dglš.
2. intr. NdŽ pritarti: Vieni niekina, kiti užùtaria Krs.
3. intr. NdŽ, Sml pritarti dainuojant, antrinti: Dainiuok, mas užtar̃sma Krš. Padėk užtar̃t Mžš. Aš šauksu kaip pablūdusi, vaikiai ùžtara, nu ka skambės! Klk. Išeis toki seniukė, ka deiniuos ana, čia ùžtaram Akm. Aš uždainiuoju, anie ùžtara – dainininkai muno vaikai Šauk. Pramatoriui vedžiojant, visoj bažnyčioj užtardavo M.Katk.
| Išmokyti šunys arklius ganė: piemuo grajija armonika, šunys ùžtaria Btg.
4. intr. dainuoti rinkinį, rinkti: Rinkėjas vadinas ir užtarėjas; šitas, vadinas, užtaria, o antrasai gieda ir vadinas giedotojas, arba patarėjas LTII101(Sab).
5. refl. nusistatyti, pasižadėti: [Vytautas] teip didžiai užsitaręs, jog niekados nei vyno, nei midaus, nei alaus negėrė S.Dauk.