pumpurúoti, -úoja, -ãvo intr.
1. Q302 leisti, skleisti pumpurus: Medis pumpurúoja KI200. Medžiai pumpuruoti, o žolė želti pradėjo S.Dauk. Juo rečiau sėjau, juo tankiaus dygo, tai gražiai pumpuravo JV825. Visi beržai pumpuravo KlvD193.
| refl.: Pavasaris vis spalvingiau pumpuruojasi rš. Jau pumpuruojasi daigai rš.
2. leisti pumpuro formos ataugas: Mielės dauginasi pumpuruodamos rš. Pumpuruojanti grybiena rš.
apsipumpurúoti išskleisti pumpurus: Pamačiau jau apsipumpuravusį beržiuką rš.
nupumpurúoti intr. gausiai leisti pumpurus: Nupumpurãvęs beržas senas Šts.
supumpurúoti tr. nelygiai, su pumpurais suverpti: Čia supumpurãvo taip nelygiai ataudus Bsg.
| refl.: Susipumpuravo vilnos, negal sušukuoti Trg.

Sąrašas, kuriame normaliai matomas tik vienas elementas.

Norint pamatyti kitus sąrašo elementus, reikia jį išskleisti, dažniausiai spustelint slinkties mygtuką.

Išskleidžiamasis sąrašas, atliekantis meniu funkcijas, vadinamas išskleidžiamuoju meniu.

Operacinės sistemos pagrindinio lango sritis su garsiakalbi, spausdintuvo, kalbos ir kitomis piktogramomis.
Būna ekrano apačioje, užduočių juostos dešinėje pusėje.

Piktogramą spustelėjus dešiniuoju arba dukart kairiuoju pelės klavišu, atveriamas ta piktograma pažymėto objekto valdiklis arba parodoma daugiau informacijos. Juostelę galima suskleisti arba išskleisti mygtukais, pažymėtais < ir > ženklais.

Valdiklis, kuriame galima išskleisti sąrašą, jį peržiūrėti ir iš jo pasirinkti norimą elementą.
Paveikslo kairėje parodytas sąrašo pavadinimas, dešinėje – jo langelis.

Kol sąrašas neišskleistas, langelyje matomas tik vienas pasirinktas sąrašo elementas ir išskleidimo mygtukas (trikampėlis), kurį paspaudus sąrašas išskleidžiamas. Iš išskleisto sąrašo galima pasirinkti kitą elementą. Į langelį netelpančius elementus galima pamatyti pasinaudojus slankjuoste, kuri tokiu atveju įdedama į sąrašo langelį.

Komanda suskleisti objektą (langą, sąrašą, medį, tekstą) paslepiant tam tikras ne tokias svarbias jo dalis, bet jų nepašalinti.

kėsóti, -ója, -ójo intr.
1. K.Būg(Sv), BŽ479 eiti išsikėtusiam: Kėsoja kreivom kojom Vaižg. Mūsų Petriukas kėsója per lauką Dbk.
2. žr. kėsnoti 1: Plačiai kėsojo rankomis ir iš vieno rėkė rš. Nekėsok rankom Pns.
| refl.: Ko tu kėsojies kai nuo uodų? Ml. Valgė, kėsojos ir šnekėjo rš. Nesikėsok čia, eik verčiau už pečiaus Ndz. Kvatojos sėdintieji už stalo, žiūrėdami į besikėsojantį viduj aslos Laurynaitį LzP.
apkėsóti intr. Š apeiti išsikėtusiam.
iškėsóti
1. tr. išskleisti, išskėsti: Visą audeklą iškėsojo ant stalo Mrs.
2. refl. išsikėtoti, išsiplėtoti: Išsikėsojo ant stalo vienas ir kitų neleidžia Pns. Stovi išsikėsojus Gdl. Išsikėsojo ant tako, ir negalima praeiti Mrs.
nukėsóti
1. intr. palengva, išsikėtus nueiti: Mačiau, kaip seniokas nukėsójo per lauką Dbk.
2. tr. negražiai nupjauti (pievą): Kas čia yr nukėsojęs teip bjauriai tą pievą? Vieni pradalgiai! Dr.
užsikėsóti užsimoti: Lazda užsikėsojo kirst per pečius Užg.

skė̃sti, skẽčia (skė̃čia), skė̃tė Š
1. tr. R, M, Rtr, DŽ skleisti platyn, plėsti: Medis šakas (lapus) skė̃čia K. Medis plačiai skė̃čia šakas J. Prigijo vinkšna, vešliai augo, veržliai kerojo, šakas aplinkui skėtė J.Balt. Kurtinys vaikščiojo, skėtė uodegą kaip didelę apskritą vėtyklę rš. Skė̃sti bures NdŽ. Skėtį skė̃sti NdŽ.
| prk.: Apatija vis labiau skėtė ant manęs savo sparnus Pč.
^ Varna skėstà tu! (keik.) Šts.
skėstinai̇̃
| refl.: Medis, žiedas, lapas skė̃čias K. Ąžuolo šakos skė̃tės Jrk81. Burokų lapai skẽčiasi Kdn. Tos vištos skẽčias (tupiasi gaudomos, gūžia) – a jos gaidžio noria? Jrb.
2. refl. darytis didesnio tūrio: Visi kūnai šildami didina savo tūrį, arba skečiasi rš. Prisigerdamos vandens, smarkiai skečiasi visos sėklos rš.
3. intr. N sprogti (apie medį): Medis skėčia R, MŽ.
4. tr. DŽ skleisti (lapus, pumpurus): Lapus skečia CI361.
| refl. J: Pumpurai, lapai skėčias R42, N. Bumbuorai skẽčiasi, tuoj išsprogs lapai Dkš.
5. tr. DŽ skleisti į šalis.
| refl.: Užsideda dvi kampos, ka nesiskė̃stų Vl.
6. intr. užsimoti: Skėste užsiskėčiau su šake ant jo mušti J.
◊ aki̇̀s skė̃sti DŽ1 stebėtis.
apskė̃sti, àpskečia (apskė̃čia K), àpskėtė tr. Š, Rtr, NdŽ; Ser apimti, apglėbti, apgaubti: Močia apskėtus laiko vaiką, kad nemuštum, nebartum, t. y. į glėbį paėmus, apsikabinus tur J. Ir apskėtė [žąselės] savo sparnais lankas LMD(Klvr). Didelė liepa – àpskėtė beveik kokį murgą Krsn.
| Mano šautuvas vis tiek nepataikys į cielių, bet apskės Plv.
atskė̃sti, àtskečia, àtskėtė tr. atversti: Atskėsu knygas B.
išskė̃sti, i̇̀šskečia (išskė̃čia K), i̇̀šskėtė tr. NdŽ; R, Q54, N, M
1. DŽ išskleisti platyn, išplėsti: Šuo puolė išskėstais nasrais rš. Ešerys išskečia dyglius – ir lydeka negali jo praryti S.Nėr. Išskėtė pirštus rš. Lig ryšio rugių pėdą išsketi ir uždedi [ant galvos], lietus neperlija Upn. Tuoj sparnus plačiai išskėsiu ir nuskrisiu kaip erelis L.Gir. Atsiliepė tiktai amžinai įsižeidęs kalakutas ir iš piktumo išskėtė uodegą ratu I.Simon. Išskė̃sk skėtį, mat pradeda lyti Š. Paukščių palydimi, išskėtę vėjuje bures, išplaukdavo laivai ir nebegrįždavo rš.
| prk.: Svarbu tokios sąlygos, kad galėtum žmogus išskėsti veiklos ir minties sparnus visu moju A.Gric.
^ Daugiau kalbų mokėsi – plačiau sparnus išskėsi P.Vaičiūn.
| refl. N, K, Š, BŽ486, Rtr, DŽ1: Išsiskečia medis R42. Medis kaip reketis išsiskė̃tęs stovi J. Tokia jau ji negraži: plaukai juodi, išsiskė̃tę Nm. Gerai, ka tiesiai auga; a kad išsiskė̃tęs būtų – a tai gražiau?! Jrb. Skėste išsiskėtė pašonės priėdus J. Visai baigėsi ežere vanduo, o ragana išsiskėtė belakdama kaip baisybė BsPIII20. Išsiskėtę žiedai Kos37. Berno kailiniais užvilko, ir eina išsiskė̃tęs Sml. Mano galva išsi̇̀skėtė kaip kurpė nuo tavo rėkimo Snt. Tankiuos soduos skęsta didis miestas, plačiai išsiskėtęs visu pajūriu Ašb. Išsiskėtęs kai parnešiotas vyžas Vlk. Išsiskėtęs kaip vėžys su mielėm Šd. Eina išsiskėtęs kai aitvaras Vl. Išsiskėtus kaip pereklė LTR(Grš). Ko čia sėdi išsiskėtusi kap karvė!? Klvr.
ǁ plačiai atverti (akis): Išskė̃tus akis veizdi, ana nesupranta Dv. Jai tenka kartais žiopsoti ir stovėti išskėtus akis J.Jabl.
2. R42, LL211 išskleisti į šalis (rankas, kojas ir pan.): Nieko neatsakė, tik rankas i̇̀šskėtė Š. Paminklas tam vaikinui pastatytas: sto[vi] toks vaikas, rankas išskė̃tęs Jrb. Išskėtęs kojas, jis buvo panašus į dideles žirkles rš. Skriestuvo kojelės išskečiamos taip, kad jų smaigaliai sutaptų su atkarpos CD tašku C rš.
3. plačiai išdėstyti: Aiškinimai per daug išskėsti ir atsikartoja nereikalingai V.Kudir.
◊ aki̇̀s išskė̃sti nustebti: Šitas i̇̀šskėtė aki̇̀s Dgp.
išskėstomi̇̀s rañkomis
1. mielai (priimti, sutikti): Motina išskėstõm rañkom sutiko sugrįžtančią dukterį Skrb. Tetulė mane priėmė išskėstomis rankomis ir tuoj įkurdino pastogės kambarėly J.Dov.
2. labai (laukti): Tūkstančiai buvusių bernų išskėstomis rankomis laukė žemės sp.

nagàs išskė̃sti menk. mirti: Neilgai truks – ir tu išskėsi̇̀ nagàs Jž.
rankàs išskė̃sti Gs išplėsti savo valdžią, įsigalėti.
nuskė̃sti, nùskečia (nuskė̃čia K), nùskėtė tr.; Ser išplėsti.
| prk.: Jiem (vokiečiams) neduos nuskėst (daug žemių apskėsti, užimti) Db.
| refl. prk.: Kokia nusiskėtusi esanti darbo dirva, kiek reikalaujanti mokslų! Db.
paskė̃sti, pàskečia, pàskėtė
1. tr. Ser, NdŽ truputį išskėsti, išskleisti.
2. refl. išsiskėtus pakilti: Jeraptonas (lėktuvas) an [v]andenio kap nueis, tai tada pasiskė̃s an viršaus Nmč.
praskė̃sti, pràskečia, pràskėtė tr. Š, Rtr, NdŽ
1. DŽ1 praskleisti, kad būtų platesnis, išplėsti: Suvyniotą, sudėtą poperą praskėsk, t. y. prapleik J. Gubos apdengiamos dviem surištais praskėstais pėdais, varpomis žemyn rš. Valgomieji stalai gali būti praskečiami ir nepraskečiami rš.
| refl. Ser, DŽ1: Kalninės guobos žiedai prasiskečia anksčiau už lapus rš. Varpelės būna labiau prasiskėtusios J.Krišč.
2. praskleisti į šalis: Per tankius karklynus ėjau, praskėsdamas šakas rš. Neva nustebintas praskečia rankas V.Krėv. Jonas praskėstomis rankomis baidė kumeliuką rš. Keletas vaikinų sustodavo ratu, paduodavo vienas kitam rankas ir šokinėdavo, sukryžiuodami kojas ir jas praskėsdami rš. Pinučiuose ties pačia kriauše buvo praskėsta spraga – piemenukų darbas Mš.
^ Praskėtė ienas, įkišo plaukuotą (pakinkė arklį) Lg.
◊ rankàs praskė̃sti
1. pailsėti: Per tuos darbus negali rañkų praskė̃st Mrj. Prisidėjo didžiausio rūpesčio, nebebuvo kada nei rankų praskėsti, nei per daug galvoti apie save pačią V.Bub.
2. ko nors imtis, užsimoti ką daryti: Neturiu rublio ir rañkom praskė̃st Ut. Tiek žmonių, nė rañkų negaliu praskė̃st Vrn.

×razskė̃sti, ràzskečia, ràzskėtė (hibr.) žr. išskėsti:
1. Ràzskečia pėdą ir statinį (gubą) užkloja Rod.
2. Mūs buvo ragočius tokis: vienas galas razpjauta ir ràzskėsta, ė kitam gale – du ragai LKT353(Str). Jonukas atsigulė, ràzskėtė rankas Dv.
suskė̃sti, sùskečia, sùskėtė tr. NdŽ
1. išskleisti (lapus, šakas).
2. suglausti, sutraukti (užuolaidą).
| refl. NdŽ.
3. refl. išskėstomis šakomis susisiekti.
užskė̃sti, ùžskečia, ùžskėtė tr. NdŽ
1. apglėbus užstoti: Užskė̃sk, kad nebužgautum mušęs (mušdamas) J.
2. DŽ1 užgožti, nusmelkti: Šita taboka viską ùžskėtė Rdm.
3. prk. pasiglemžti: Atėjai plikas, užskėtei turtus, tai dabar nesikišk, nedaužyk kumščiu į stalą rš.
4. refl. Vl, Srd užsimoti: Jis užsiskėtė mušti su pagaliu, ale nemušė, tik pamojavo J. Užsi̇̀skėtė jau man rėžt per ausį, bet susivaldė Lkč.

skė̃sti, skẽčia (skė̃čia), skė̃tė Š
1. tr. R, M, Rtr, DŽ skleisti platyn, plėsti: Medis šakas (lapus) skė̃čia K. Medis plačiai skė̃čia šakas J. Prigijo vinkšna, vešliai augo, veržliai kerojo, šakas aplinkui skėtė J.Balt. Kurtinys vaikščiojo, skėtė uodegą kaip didelę apskritą vėtyklę rš. Skė̃sti bures NdŽ. Skėtį skė̃sti NdŽ.
| prk.: Apatija vis labiau skėtė ant manęs savo sparnus Pč.
^ Varna skėstà tu! (keik.) Šts.
skėstinai̇̃
| refl.: Medis, žiedas, lapas skė̃čias K. Ąžuolo šakos skė̃tės Jrk81. Burokų lapai skẽčiasi Kdn. Tos vištos skẽčias (tupiasi gaudomos, gūžia) – a jos gaidžio noria? Jrb.
2. refl. darytis didesnio tūrio: Visi kūnai šildami didina savo tūrį, arba skečiasi rš. Prisigerdamos vandens, smarkiai skečiasi visos sėklos rš.
3. intr. N sprogti (apie medį): Medis skėčia R, MŽ.
4. tr. DŽ skleisti (lapus, pumpurus): Lapus skečia CI361.
| refl. J: Pumpurai, lapai skėčias R42, N. Bumbuorai skẽčiasi, tuoj išsprogs lapai Dkš.
5. tr. DŽ skleisti į šalis.
| refl.: Užsideda dvi kampos, ka nesiskė̃stų Vl.
6. intr. užsimoti: Skėste užsiskėčiau su šake ant jo mušti J.
◊ aki̇̀s skė̃sti DŽ1 stebėtis.
apskė̃sti, àpskečia (apskė̃čia K), àpskėtė tr. Š, Rtr, NdŽ; Ser apimti, apglėbti, apgaubti: Močia apskėtus laiko vaiką, kad nemuštum, nebartum, t. y. į glėbį paėmus, apsikabinus tur J. Ir apskėtė [žąselės] savo sparnais lankas LMD(Klvr). Didelė liepa – àpskėtė beveik kokį murgą Krsn.
| Mano šautuvas vis tiek nepataikys į cielių, bet apskės Plv.
atskė̃sti, àtskečia, àtskėtė tr. atversti: Atskėsu knygas B.
išskė̃sti, i̇̀šskečia (išskė̃čia K), i̇̀šskėtė tr. NdŽ; R, Q54, N, M
1. DŽ išskleisti platyn, išplėsti: Šuo puolė išskėstais nasrais rš. Ešerys išskečia dyglius – ir lydeka negali jo praryti S.Nėr. Išskėtė pirštus rš. Lig ryšio rugių pėdą išsketi ir uždedi [ant galvos], lietus neperlija Upn. Tuoj sparnus plačiai išskėsiu ir nuskrisiu kaip erelis L.Gir. Atsiliepė tiktai amžinai įsižeidęs kalakutas ir iš piktumo išskėtė uodegą ratu I.Simon. Išskė̃sk skėtį, mat pradeda lyti Š. Paukščių palydimi, išskėtę vėjuje bures, išplaukdavo laivai ir nebegrįždavo rš.
| prk.: Svarbu tokios sąlygos, kad galėtum žmogus išskėsti veiklos ir minties sparnus visu moju A.Gric.
^ Daugiau kalbų mokėsi – plačiau sparnus išskėsi P.Vaičiūn.
| refl. N, K, Š, BŽ486, Rtr, DŽ1: Išsiskečia medis R42. Medis kaip reketis išsiskė̃tęs stovi J. Tokia jau ji negraži: plaukai juodi, išsiskė̃tę Nm. Gerai, ka tiesiai auga; a kad išsiskė̃tęs būtų – a tai gražiau?! Jrb. Skėste išsiskėtė pašonės priėdus J. Visai baigėsi ežere vanduo, o ragana išsiskėtė belakdama kaip baisybė BsPIII20. Išsiskėtę žiedai Kos37. Berno kailiniais užvilko, ir eina išsiskė̃tęs Sml. Mano galva išsi̇̀skėtė kaip kurpė nuo tavo rėkimo Snt. Tankiuos soduos skęsta didis miestas, plačiai išsiskėtęs visu pajūriu Ašb. Išsiskėtęs kai parnešiotas vyžas Vlk. Išsiskėtęs kaip vėžys su mielėm Šd. Eina išsiskėtęs kai aitvaras Vl. Išsiskėtus kaip pereklė LTR(Grš). Ko čia sėdi išsiskėtusi kap karvė!? Klvr.
ǁ plačiai atverti (akis): Išskė̃tus akis veizdi, ana nesupranta Dv. Jai tenka kartais žiopsoti ir stovėti išskėtus akis J.Jabl.
2. R42, LL211 išskleisti į šalis (rankas, kojas ir pan.): Nieko neatsakė, tik rankas i̇̀šskėtė Š. Paminklas tam vaikinui pastatytas: sto[vi] toks vaikas, rankas išskė̃tęs Jrb. Išskėtęs kojas, jis buvo panašus į dideles žirkles rš. Skriestuvo kojelės išskečiamos taip, kad jų smaigaliai sutaptų su atkarpos CD tašku C rš.
3. plačiai išdėstyti: Aiškinimai per daug išskėsti ir atsikartoja nereikalingai V.Kudir.
◊ aki̇̀s išskė̃sti nustebti: Šitas i̇̀šskėtė aki̇̀s Dgp.
išskėstomi̇̀s rañkomis
1. mielai (priimti, sutikti): Motina išskėstõm rañkom sutiko sugrįžtančią dukterį Skrb. Tetulė mane priėmė išskėstomis rankomis ir tuoj įkurdino pastogės kambarėly J.Dov.
2. labai (laukti): Tūkstančiai buvusių bernų išskėstomis rankomis laukė žemės sp.

nagàs išskė̃sti menk. mirti: Neilgai truks – ir tu išskėsi̇̀ nagàs Jž.
rankàs išskė̃sti Gs išplėsti savo valdžią, įsigalėti.
nuskė̃sti, nùskečia (nuskė̃čia K), nùskėtė tr.; Ser išplėsti.
| prk.: Jiem (vokiečiams) neduos nuskėst (daug žemių apskėsti, užimti) Db.
| refl. prk.: Kokia nusiskėtusi esanti darbo dirva, kiek reikalaujanti mokslų! Db.
paskė̃sti, pàskečia, pàskėtė
1. tr. Ser, NdŽ truputį išskėsti, išskleisti.
2. refl. išsiskėtus pakilti: Jeraptonas (lėktuvas) an [v]andenio kap nueis, tai tada pasiskė̃s an viršaus Nmč.
praskė̃sti, pràskečia, pràskėtė tr. Š, Rtr, NdŽ
1. DŽ1 praskleisti, kad būtų platesnis, išplėsti: Suvyniotą, sudėtą poperą praskėsk, t. y. prapleik J. Gubos apdengiamos dviem surištais praskėstais pėdais, varpomis žemyn rš. Valgomieji stalai gali būti praskečiami ir nepraskečiami rš.
| refl. Ser, DŽ1: Kalninės guobos žiedai prasiskečia anksčiau už lapus rš. Varpelės būna labiau prasiskėtusios J.Krišč.
2. praskleisti į šalis: Per tankius karklynus ėjau, praskėsdamas šakas rš. Neva nustebintas praskečia rankas V.Krėv. Jonas praskėstomis rankomis baidė kumeliuką rš. Keletas vaikinų sustodavo ratu, paduodavo vienas kitam rankas ir šokinėdavo, sukryžiuodami kojas ir jas praskėsdami rš. Pinučiuose ties pačia kriauše buvo praskėsta spraga – piemenukų darbas Mš.
^ Praskėtė ienas, įkišo plaukuotą (pakinkė arklį) Lg.
◊ rankàs praskė̃sti
1. pailsėti: Per tuos darbus negali rañkų praskė̃st Mrj. Prisidėjo didžiausio rūpesčio, nebebuvo kada nei rankų praskėsti, nei per daug galvoti apie save pačią V.Bub.
2. ko nors imtis, užsimoti ką daryti: Neturiu rublio ir rañkom praskė̃st Ut. Tiek žmonių, nė rañkų negaliu praskė̃st Vrn.

×razskė̃sti, ràzskečia, ràzskėtė (hibr.) žr. išskėsti:
1. Ràzskečia pėdą ir statinį (gubą) užkloja Rod.
2. Mūs buvo ragočius tokis: vienas galas razpjauta ir ràzskėsta, ė kitam gale – du ragai LKT353(Str). Jonukas atsigulė, ràzskėtė rankas Dv.
suskė̃sti, sùskečia, sùskėtė tr. NdŽ
1. išskleisti (lapus, šakas).
2. suglausti, sutraukti (užuolaidą).
| refl. NdŽ.
3. refl. išskėstomis šakomis susisiekti.
užskė̃sti, ùžskečia, ùžskėtė tr. NdŽ
1. apglėbus užstoti: Užskė̃sk, kad nebužgautum mušęs (mušdamas) J.
2. DŽ1 užgožti, nusmelkti: Šita taboka viską ùžskėtė Rdm.
3. prk. pasiglemžti: Atėjai plikas, užskėtei turtus, tai dabar nesikišk, nedaužyk kumščiu į stalą rš.
4. refl. Vl, Srd užsimoti: Jis užsiskėtė mušti su pagaliu, ale nemušė, tik pamojavo J. Užsi̇̀skėtė jau man rėžt per ausį, bet susivaldė Lkč.

skaróti, -ója, -ójo intr. Rtr
1. M, DŽ augti platyn, šakoti, plėstis.
| refl. Rtr: Medis, kaip pasensta, skarójas J. Laiškai burokų nuo grūdų sėklos skarójas, t. y. platė[ja] J. Uodega arklio skarójas, t. y. auga į ilgus ašatus J.
2. D.Pošk, NdŽ apaugti gaurais, plaukais apželti.
| refl. Sut: Skarojuosi, skarotu tampu SD107.
3. refl. storai rengtis, vilktis: Skarójies jau čia dabar kaip par didžiausią šaltį – ir paltu, ir sermėga Trgn.
4. NdŽ brigzti, skarti: Rankovių galai skarója Jrb.
| refl. NdŽ.
| prk.: Palši debesys skarojosi viršum dantytų miškų rš.
5. NdŽ darytis nuskarusiam, skarmaluotam.
| refl. N, [K].
6. Rtr, NdŽ turėti nusvirusias šakas.
apsiskaróti
1. šiltai, storai apsirengti, apsitūloti: Apsiskarójo, tik nosis kyšo – ir da dreba Trgn.
2. tr., intr. apsisupti, apsivynioti skara: Atėjo, galvą apsiskarójęs Jrb. Apsiskarójus kaip kokia senė Sb.
3. Ser apsirengti suplyšusiais drabužiais: Ko tu toks apsiskarójęs, ar gaspadinės neturi? Trgn.
atskaróti intr. atbrigzti, atspurti: Alkūnės jo atskarójusios Jrb. Nuplėšiu atskarojusio švarko pamušalo kraštelį P.Cvir.
| refl.: Sijonas atsiskarójęs Kv.
išsiskaróti išskleisti plačiai šakas, lapus, išsišakoti, išlapoti: Kad jos (eglės) būt ilgos, o daba – šakotos, išsiskaróję Bsg. Išsiskaróję kviečiai Lk.