Rasti išteklių įrašai (118)
e. skáutas, e. skáutė
Imanuelio Kanto viešoji biblioteka apskrities bibliotekoms padėjo pritraukti net 200 e. skautų [antraštė]
Pagrindinė projekto ambasadorių misija – paskatinti jaunimą tapti e. skautais ir prisidėti prie išmanesnės bendruomenės kūrimo. [...]
Iš viso e. skautų Lietuvoje jau yra daugiau kaip 900. Įvykdyta daugiau kaip 2000 konsultacijų, susijusių su virtualaus bendravimo, e. paslaugų, asmens duomenų apsaugos temomis ir kt. Kiekvienam jaunuoliui, apmokiusiam 5 senjorus, įteikiama išmani dovana.
Aktyviausiai e. skautai veikia Plungės r., Kalvarijos, Pagėgių, Kauno m., Pasvalio r., Klaipėdos r. savivaldybės. Kol kas dar nė vieno e. skauto neturi Biržų r., Druskininkų, Rietavo, Palangos m., Vilniaus r., Visagino savivaldybės.
Padėti perprasti ir įgyti įgūdžių bendrauti socialiniuose tinkluose 2019 m. bibliotekose vyresnio amžiaus žmones mokė beveik 1000 e. skautų visoje Lietuvoje.
M. Bartuševičiaus teigimu, paskata padėti seneliui prisijungti prie socialinių tinklų buvo projekto „Prisijungusi Lietuva“ mestas iššūkis tapti e. skautu: savanoriu, kuris gali išmokyti vyresnio amžiaus žmogų naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir internetu.
E. skautai – Lietuvos bibliotekose [antraštė]
Prieš du mėnesius sėkmingai startavo dar viena asociacijos „Langas į ateitį“ vykdoma projekto „Prisijungusi Lietuva – efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė visuomenė“ veikla – e. skautų tinklo kūrimas. Ši veikla jau įtraukė 118 jaunuolių savanorių iš 34 Lietuvos savivaldybių. Iki šio laiko e. skautai jau padėjo 157-iems vietiniams gyventojams, norintiems geriau ir tvirčiau pasijusti šiandienos skaitmeniniame gyvenime.
Kuriamas e. skautų tinklas jungia 14-29 metų savanorius, gebančius naudotis šiuolaikiniais išmaniaisiais įrenginiais ir pasiryžusius padėti vyresniems bendruomenės nariams išmokti efektyviau jais naudotis.
E. skautas – tai jaunuolis, besidomintis ir gebantis naudotis šiuolaikiniais išmaniaisiais įrenginiais, pasiryžęs padėti kitiems išmokti jais naudotis bei daugiau sužinoti apie skaitmeninių technologijų teikiamą naudą, apie saugų elgesį internete.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
vaikštỹklė
Žaislas lavinimui stalas - vaikštyklė su ratukais.
Būna dienų lyg tyčia, tingisi joti, ar net vaikyti arklį, bet reikia.
Sprendimas: Nuveskite žirgą į automatine vaikštyklę!
Štai mūsų žirgyno vaikštyklė.
Vienu metu telpa keturi žirgai.
Kai stipriai pažeisti kojų sąnariai, rekomenduojamos ir kompensacinės priemonės. Tai gali būti lazda, ramentai ar vaikštyklės. Šios priemonės sumažina krūvį, tenkantį kojų sąnariams. [...] Jeigu stipriai pažeisti abiejų kojų sąnariai, rekomenduojama naudoti dvi lazdas, ramentus arba vaikštyklę. Ramentai ir vaikštyklė suteikia didesnį stabilumą ir sumažina kojoms tenkantį krūvį labiau nei lazda.
ReWalk reabilitacinė vaikštyklė - robotas, skirtas žmomėns, turinties judėjimo negalią.
Vaikštyklė. Tai nėra būtinas, tačiau gana patogus įrenginys, kuriame žirgas gali žingsniuoti norimu tempu. Vaikštyklėje žirgą galima atvėsinti po intensyvios treniruotės arba apšildyti prieš darbą. Vaikštyklė – puikus pagalbininkas ir grąžinant žirgą į sportinį krūvį.
Kai pradėjo savo jėgomis sėstis, nerimas atlėgo. Po dviejų mėnesių aktorius žengė pirmuosius žingsnius su specialia vaikštykle.
Štai čia vandeninė vaikštyklė.
Įvedate žirgą,uždarote dureles,ir paspaudžiate migtuka OK.
Po biški pradeda piltis vanduo ir takelis pajuda,vidutinė eiga tai greita žingynė.
Puikus būdas sustiprinti žirgo kojas.
Moon Walk vaikštyklė sukurta profesionalų, siekiant padėti išmokyti Jūsų vaiką, saugiai ir patogiai vaikščioti bei subalansuoti pusiausvyrą.
Ar patogu eiti mašinoms skirta rampa su vaikais ar pagyvenusiais asmenimis, besinaudojančiais vaikštykle?
Du mėnesius išgulėjau nei atsisėsdamas, nei atsistodamas. Atėmė kojas. Atsigavęs ėmiau vaikščioti su vaikštykle - kaip kūdikis.
Parduodu geros kokybės žaislą lavinimui stalą - vaikštyklę su ratukais.
Atstovas spaudai Steffenas Seibertas sakė, kad kanclerei draudžiama skristi lėktuvu, o eiti ji gali tik atsirėmusi į vaikštyklę.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
andragòginis, andragòginė
Mūsų centras turi didžiulę patirtį, bazę, puikių andragogų, be to, turi galimybę padėti kitiems pedagogams įgyti andragoginę kompetenciją, kelti kvalifikaciją, teikti metodinę pagalbą.
Disertacijoje analizuojamos suaugusiųjų mokytojų profesionalizacijos procesas tobulinant pastarųjų andragoginę veiklą. [...]
Disertacijoje, remiantis išsamia tiek andragoginių teorijų, tiek profesinių reikalavimų suaugusiųjų mokytojams analize, išskiriami andragogo praktiko gebėjimai. Pastarieji skirstomi į dvi grupes: bendrieji ir specialieji gebėjimai.
- Pagal pasaulinę statistiką 10–12 proc. žmonių geriau nereikėtų vairuoti. Ir dėl sveikatos problemų, ir dėl charakterio ypatybių. Tai ir patys puikiai pastebime keliuose. Taip, pedagoges iš tiesų sunkiau išmokyti – su tuo susiduria ir mūsų instruktoriai. Turbūt todėl, kad dauguma jų ne itin atidžiai klausosi instruktoriaus ir yra linkusios kritikuoti jo mokymo stilių... Tačiau nevertėtų pamiršti, kad mokytojai dirba pedagoginį darbą, o mes – andragoginį, t. y. mokome suaugusius žmones.
Vilniaus darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos psichologė konsultantė Vidutė Ališauskaitė metų andragoge išrinkta už naujų andragoginių metodikų kūrimą ir naudojimą, darbą su žmonėmis, esančiais socialinėje atskirtyje.
Tyrime dalyvavo 373 nauji darbuotojai ir 56 mentoriai. [...] Apklausiant mentorius buvo vertinamas jų įsipareigojimas organizacijai, pasitenkinimas darbu ir darbo motyvacija, mentorystės patirtis bei profesinė, socialinė ir andragoginė kompetencijos.
Utenos Dauniškio gimnazijos bibliotekoje visą savaitę buvo eksponuojama andragoginės literatūros paroda „Mokymasis žinoti, mokymasis veikti, mokymasis būti, mokymasis gyventi kartu“, kurią parengė bibliotekininkė Ramunė Jankauskienė.
Andragoginis dialogas laiduoja galimybę motyvuoti besimokančiuosius, perteikiant reikalingas žinias, suprasti vienas kitą (Aš–Kitas), tuo sukuriant palankų mokymosi mikroklimatą ir mažinant įtampą tarp besimokančiojo ir andragogo.
Andragoginis darbas – darbas suaugusiųjų švietimo sferoje, atliekant edukacinės, vadybinės bei tyriminės paskirties veiklas.
Pirmiausiai norėčiau paaiškinti dėl ko suaugusiųjų švietimo politikos lygmenyje atėjo laikas kalbėti apie andragoginę veiklą, o po to kam reikalingi bet kokios profesinės veiklos aprašai. Andragoginės veiklos apibūdinimo svarba išryškėja mokymosi visą gyvenimą kontekste, nes suaugusiųjų mokymuisi pradedama skirti vis daugiau dėmesio.
Didėjant suaugusiųjų mokytojų poreikiui vis daugiau įvairių sričių specialistų imasi būti konsultantais ir treneriais. Tokie žmonės, turintys pakankamai teorinių žinių, dažniausiai neturi specialaus andragoginio pasirengimo. Projekto metu planuojama parengti įvairių sričių suaugusiųjų švietėjų bei sukurti andragogų praktikų kvalifikacijos tobulinimo modelį, parengti metodinę medžiagą.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
kalanètika
Kiek pabandžiau pilateso, tai jis daromas pasitelkiant specialų kvepavimą, t.y. labai svarbu kada įkvepi ir iškvepi. Kalanetikoj to nėra ir man tas patinka.
Žiūrėdama filmukus kalanetikos, nuolat girdžiu, jog tai yra saugus sportas ir žmonėms turintiems studuburo problemų yra parodomi "pakoreguoti" pratimai, kurie yra lengvesni ir ne taip apkrauna stuburą. Jei bandysi kalanetiką, jokiais būdais neimk jokių "Super" ar "quick Calanetics", nes jie yra gerokai pažengusiems ir jau gali pakenkti tavo stuburui.
Man patiko kalanetika, nes čia nereik strypaliot ir specialiai kvėpuot kažkaip.
Kalanetika – lengvas būdas lieknėti [antraštė]
[...] Kalanetika – plastinės gimnastikos rūšis, sukurta susiejus baleto ir jogos elementus. Anot specialistų, ši „karališka“ mankšta – puikus būdas atjaunėti dešimčia metų ir be didelių pastangų sumažinti svorį. [...]
Kalanetika nuo kitų sporto rūšių skiriasi tuo, kad atliekant statiškus tempimo pratimus labai veiksmingai treniruojami gilieji raumenys. Teigiama, kad jau po kelių treniruočių pastebimai sutvirtėja gilusis poodinis sluoksnis, dailėja figūra: riebalai nyksta, o raumenys tvirtėja.
Šie pratimai tinka įvairiausio amžiaus žmonėms, nes juos daryti nereikia didelių pastangų, o išmokus galima mankštintis individualiai namuose. Pagrindinis kalanetikos principas – nepakenkti organizmui. Mankštinantis nepervargstama, nealinama širdis ir sąnariai – krūvis tenka ne visam organizmui, o tam tikroms raumenų grupėms. Labiausiai stebina tai, kad neišliejant nė lašelio prakaito svoris mažėja, o kūno formos dailėja. [...]
Kalanetika: tarp baleto ir rytų jogos [antraštė]
[...] Tai efektyvi raumenų tempimo ir jėgos pratimų progama, stangrinanti ir dailinanti kūną. Šios gimnastikos pratimai skirti visoms kūno dalims: pečiams, krūtinei, rankoms, juosmeniui, pilvui, sėdmenims, nugarai, kojoms. [...]
Pasak specialistų, kalanetika gali:
* atkurti ar suaktyvinti medžiagų apykaitą,
* sumažinti kūno svorį bei pakoreguoti figūros linijas (lieknėjama lėtai, tačiau užtikrintai),
* sustiprinti raumenis,
* pagerinti laikyseną,
* sustiprinti kraujagyslių sieneles (ši mankšta puikiai tinka kenčiantiems nuo venų išsiplėtimo),
* išmokyti valdyti savo kūną.
Stilinga ir elegantiška kalanetika Vilniaus mieste [antraštė]
[...] Lydimos smalsių bei susižavėjusių žvilgsnių, neretai ir plojimų, moterys pervažiavo visą Gedimino prospektą, ir savo kelionę užbaigė kalanetikos mankšta po atviru dangumi Lukiškių aikštėje, kuris net sulaukė vyriškų ovacijų ir miestą lankančių užsieniečių plojimų. [...]
Kalanetika – gimnastika, pavadinta autorės Kalan Pinkni vardu. Tai statinių pratimų kompleksas, paremtas raumenų išsitempimu ir susitraukimu.
Kalanetika – tai unikalus pratimų kompleksas visoms kūno dalims: kojoms, sėdmenims, šlaunims, rankoms, pečiams, nugarai ir pilvo presui. Kalanetika susideda iš skirtingų rytų gimnastikos elementų ir specialių kvėpavimo pratimų.
Užsiimant gimnastine kalanetika vieną valandą, organizmas gauna tokį krūvį, kokį jis gautų 6 valandas užsiimant klasikiniu šeipingu arba 24 valandas užsiimant aerobika. Kalanetika – tai gimnastika, kurios pagrindas yra tempimas ir statiniai pratimai, į darbą įtraukiantys ir giliųjų raumenų grupes.
Kiekvienas pratimas sukurtas taip, kad vienu metu dirba visi kūno raumenys.
Kūno lankstumas (body flex) ir kalanetika [antraštė].
Tai trumpai apie tai:
1. kalanetika - baleto ir jogos gimnastikos rusis. Sieja baletinius istempimus ir jogos pratimus. [...]
4. sakoma, kad viena valanda kalanetikos prilygsta desimciai valandu kitokiu gimnastikos rusiu uzsiemimams.
Kalanetika - žodį, tai pirmą kartą girdžiu, bet pratimai tikrai ne naujove :))) Manau,kad bet kokia mankšta gali padaryti stebuklą, bet reikia valios ir sureguliuoti mitybą :)
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
rebèfingas
Kol patys nepabandysite rebefingo, tol nesuprasite jo paskirties. Tai tarsi išsivadavimas iš sustingusio kūno ir perėjimas į daug didingesnę dvasinę pusiausvyrą. Po jo aš jaučiuosi daug žvalesnė ir kupina jėgų.
Sąmoningasis kvėpavimas, arba rebefingas (angl. rebirth – „atgimimas“), dar vadinamas gyvybės ar dvasiniu kvėpavimu. „Ši kvėpavimo technika suteikia mums daugiau laisvės. Tai tikras gyvenimo menas. Mokomės kvėpuoti sąmoningai, be pauzių, ir toks kvėpavimas pažadina mūsų viduje slypinčią energiją, persmelkusią kūną, sielą ir protą. [...]“.
REBEFINGAS - SĄMONINGAS KVĖPAVIMAS [antraštė]
Rebefingas – tai amerikietiška pranajogos forma. Jis dar vadinamas „moksliniu ritmingu kvėpavimu“, „dvasiniu kvėpavimu“ arba „intuityviu kvėpavimu“. Tai Amžinosios Būties tiesioginis patyrimas savo kūnu ir siela, kai kvėpuojama atsipalaidavus, intuityviai pasirenkant ritmą, sujungiant įkvėpimą ir iškvėpimą. [...] Galima pasakyti ir taip: rebefingas – tai dvasinis darbas, apimantis sąmoningo intuityvaus kvėpavimo energija ciklus, kuris teikia žmonėms daugiau energijos, džiaugsmo, sveikatos, sėkmės, proto ramybės.
Rebefingas (angl. rebirthing – antrasis gimimas ) – psichoterapinis metodas, sukurtas L. Orro 1962-1975 metais ir yra orientuotas į savęs pažinimą bei dvasinę transformaciją naudojant intensyvaus kvėpavimo metodikas. Pakitusios sąmonės būsenos čia yra pasiekiamos kvėpuojant giliai, tankiai ir be pauzių tarp įkvėpimo ir iškvėpimo.
Poveikis taip pat skirtingas. Kvėpavimas gali ne tik liekninti, bet ir jauninti, gydyti kūną, padėti išsivalyti dvasiškai, netgi išsivaduoti nuo gimimo metu (ir vėliau) patirtų traumų. Būtent su tokiu atgimimu ir siejamas šiuo metu gana populiarus sąmoningasis kvėpavimas, dar vadinamas rebefingu („rebirthing“, išvertus iš anglų k., – „atgimimas“).
Pati giliai i rebefinga nelindau, kiek internete radau info, jo pradzia ganetinai sena, dar iki 1980 m., ir esu tikra, jei praktika butu kenksminga, isvariusi is proto ar pan., jau seniai tame paciame internete butu nuejes gandas apie jo kenksminguma...
Rebefingas – norintiems gyventi geriau [antraštė]
Sąmoningas energinis kvėpavimas arba kitaip, rebefingas – nepaprastai veiksminga kvėpavimo technika. Ją pasitelkęs kiekvienas galime susidoroti tiek su fizinėmis, tiek su emocinėmis bėdomis. Be to, ji tinka visiems, nepaisant nei fizinės būklės, nei amžiaus.
Rebefingo tėvu vadinamas Leonardas Orras: nuo 1962 metų tyrinėjęs kvėpavimo būdus ir sujungęs savo patirtį su Indijos jogų dovanotomis praktikomis, jis šios "dvasinio valymosi technikos" išmokė tūkstančius žmonių.
Rebefingas turi daugybę pavadinimų: jis vadinamas „dvasiniu kvėpavimu“ arba „intuityviuoju kvėpavimu“, amerikietiškąja pranajogos forma. Dar jis vadinamas ir „kūdikių pranajoga“, nes tai mokslas ir menas išmokyti iš naujo kvėpuoti taip, kaip mes tai darėme būdami naujagimiai.
Praradome tą gebėjimą, kai mus užplūdo kitų žmonių energija ir patyrėme traumuojančių išgyvenimų. Kiekviena negatyvi mintis ar patyrimas riboja mūsų gebėjimą susilieti su Gyvybės kvėpavimu. Jau penkerių metų vaiko kūnas yra pripildytas skausmo, įtampos ir tampa nelankstus, įsitempęs, todėl kiekvienam reikia iš naujo išmokti kvėpuoti.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
nuprãtinti
1. caus. prasti 1; ugdyti įgūdžius: Mažą mokiau vaikščioti, o suaugusį pratinu gyventi A.Vien. Rėkia kiek tik galėdamas, prãtina vaiką dainuot Pnd. Nuo dviejų savaičių amžiaus veršelis pratinamas ėsti šieną rš. Prãtink jį ant gerą J. Pratinti pri mokslo I. Pratinti kūną pri sunkių vargų I. Pačią pagal savo valę prãtinti KII371. Mokytas, pratintas SD33. Motinos dukteris savas … teprãtini visokioje čystatoje, šventybėje DP566.
| refl.: Tegu važiuoja ir tas vaikas su manim pratytis prekystės BsPIV120. To pratinuosi SD7. Pratinuosi gražioj ižkalboj SD111. Eik namolei, mielas vaike, pratintis prie darbo reikia K.Bink. Dabar jau reikia prãtintis an šaltumą Ob. Su paaugusiais į sunkius ir paojus darbus pratinos ir mokės S.Dauk. Visi iš mažo į vargus ir kantrybę pratinos S.Dauk. Gerai daryt ir pratintis darbuose geruose DP513. Prãtinas pagal valią jo DP566. Teprãtinies stengtis prieš pagundas DP101. Pratinąsis kareivis SD457.
2. refl. stengtis nuprasti: Pratinas ponia nuo valgymo LTsIV220.
3. caus. prasti 5: Augint augino, mokyt mokino, razumėlio pratino, darbelio išmokino (d.) Ktv.
atprãtinti J; R6 caus. atprasti 1: Kai papranta, sunku atprãtint Dkš. Aš tave atpratysiu nuog šito prūdelio DrskD254. Niekaip negalėjo atpratinti girtuoklius gerti BsMtI39.
| refl. Š.
įprãtinti K, J caus. įprasti 1: Ilgaamžė girių glūduma liaudies žmogų įpratino gyventi sukauptą vidinį gyvenimą rš. Šventieji … tūlus impratina teisybėsp DP542.
| refl.: Kap insiprãtys, kitus metus rašys Lp. Reik įsipratint neduot sau valios brš. Į ką jie įsipratino, tą jie ir tegali kartoti Vd. Jeng žmonės … nobažnystėsp įsipratintų MTXVIII.
išprãtinti caus. išprasti.
1. J pripratinti, išmokyti: Išprãtinai vaiką naktį an saũ pasiimt, ir nebenori gulėt lopšy Ds. Ji išprãtino katę po patalais gulėt Jrb. Išprãtinta – ką nora, tą dirba Žr. Išprãtino barties Dglš. Mat anas teip išprãtintas, užtat jam toks džiaugsmas Vdn. Tatai penas priaugusių, kurie jau turi pajautimus, rašte ižprãtintus DP517. Nemokytas, neižpratintas SD153.
| refl.: Ką gi čia išsiprãtinai vis pirštą burnon kišt! Ds.
2. atpratinti: Kad jis iš mažumės per daug išprãtytas nuo darbo Slm. Seną žmogų kur čionai beišprãtinsi kaimiškai kalbėt! Rm. Išprãtinsiu aš jį iš sodo, iš savo namų Š.
nuprãtinti K, J; N caus. nuprasti 1: Reikia ją nupratinti nuo vagystės rš. Nuprãtino ir nuo degtinės Dbk. Bandžiau ir nuprãtint nuo gėrimo Jrk61. Įprotį nenūprãtysi Vn. Nūprãtysi jau jūsius rūkyti! Vn.
| refl. tr., intr. K: Nusiprãtinau tą madą – nebrūkau Šts. Norėdami nusipratinti nuo daug gėrimo, nevalgykim stipriai sūdytų valgių Vd. Nūsiprãtyk visai keikti Sg.
paprãtinti J; R22 caus. paprasti 2: Jis jį paprãtino dirbti KI544. Oi, kas mane papratino, kad ne tu, berneli LTR(Ūd).
| refl.: Kiaulės į dobilus pasiprãtino, tai dabar vejo[je] neberimsta Up. Besimokydamas neturėjo išgalės pasipratinti prie ūkiško darbo M.Katk. Kitas pasiprãtina gert ir geria Pgg. Jis pasiprãtinęs ilgai miegoti KI544. Jis didei meluoti pasiprãtinęs KI432. Katinas pasiprãtino smailauti J. Daug tarp mūs yra, kurie, durnai prisiriję, vokiškas dainas dainuot ir keikt pasiprãtin K.Donel.
priprãtinti K; SD309
1. caus. priprasti 1: Priprãtinom vištas [namie būti] Kur. Jau tu jį priprãtinai čystai J.
| refl.: Prisprãtinsi miegot su vaistais Ut.
2. tr. prijaukinti: Par man buvo až ežero priprãtinta lapė Dgč.
| refl. tr., intr. Aps: Jis turėjo prisipratinęs rainą katiną LTR(Smn). O ar aš galėčiau prisipratint bites, kad negeltų? rš. Iš karto bijojo manęs [vaikas], bet paskui prisiprãtinau Jnšk. Kūdikis prie auklės prisiprãtinęs KI544.
suprãtinti
1. caus. suprasti 8: Sunku suprãtinti avis, kad vieno[je] vieto[je] ėdinėtų Lk. Niekaip negaliu arklių poroj eit suprãtint Ds. Ką su kuomi suprãtinti KII382.
2. tr. visus pramokyti, pralavinti: Vis jau suprãtinti, prašviesti pareita vaikiai iš kariūmenės Dr.
Lietuvių kalbos žodynas
skaniùkas
Katės, kaip ir bet kokio kito dresuojamo gyvūno negalima bausti, kad pamokos nevirstų bausme ir gyvūnui nekeltų nemalonių asociacijų. Tad jeigu esate suirzęs, atidėkite dresūros pamokas vėlesniam laikui. Pasiruoškite skaniukų, kuriuos katė labiausiai mėgsta. Tuo metu, kai mokysite katę kalbėkite su ja minkštu, švelniu balsu ir glostykite. [...] Jeigu nepagirsite, nepaskatinsite jos skaniuku, visą darbą gali tekti pradėti iš naujo, nes gyvūnas neturės tinkamos motyvacijos vykdyti jūsų nurodymus.
Kvadratinių kubelių formos sveriami skaniukai iš žuvies odos (100%). Kubelių dydis: ~ 15 mm. Tinka mažiems šunims bei didesniems šunims kaip dresūros skaniukas.
Taip pat reikia išmokyti vertinti šeimininko glamones. Kaip skaniuką už gerus darbus, taip švelnų žmogaus prisilietimą katė turi užsitarnauti.
buvau ir aš pas jį kažkurią dieną,tai daug drąsesnis buvo, kone nosį tarp kelių įbruko skaniuko norėdamas.
Natūralūs skaniukai su žuvimi, kurie puikiai tiks dresūrai bei augintinio paskatinimui. Skaniukai yra aromatingi, tad tikrai patrauks jūsų augintinio dėmesį, skanūs, kad jų norėtųsi dar ir dar, bei smulkūs, tad jų užteks ne vienai dresavimo pamokai.
Nors tarnybinis šuo yra labiau pagalbininkas darbe nei augintinis, vis dėlto kiekvienas jų mylimas ir lepinamas. Už gerai atliktą užduotį šunys nusipelno skaniukų – tam puikiai tinka dešrelės.
Mes su Bonika pasitarėm, ir aš nusprendžiau padaryti atskirą temą skaniukams. Juk be jų neapsieinam- ir dresūroje, ir šiaip palepinant. Taigi, diskutuojam- ką duodam, ką mėgstam, ir kas geriau. [...] Kitame forume merginos gyrėsi, kad pasidžiovino plaučių gabaliukų kaip skaniukų. Supjaustė 1x1 cm gabaliukais ir džiovino orkaitėje kokį pusdienį, nuolat išjungiant.
Pet's UP Natūralaus skonio pintas skaniukas BRAVO
Natūralaus skonio pintas kaulas, pagamintas iš aukščiausios kokybės galvijų odos. Pagaminti iš kruopščiai atrinktų žaliavų, išdžiovinti krosnyje naudojant natūralius kvapiklius Pet's UP skanėstai tikrai pradžiugins Jūsų augintinį.
Pirmiausia pasodinate šunį, o Jūs atsistojate prieš jį (geriausia, kad pagrindas būtų neslidus ir šuniukas neslįstų). Laikote skaniuką šuniui virš galvos prieš pat nosį ir po truputį skaniuką keliate aukštyn taip, kad šuo palaipsniui verstų galvą atgal. Kartokite žodį-komandą „tarnauk“. Neleiskite šuniui šokinėti, nes vis daugiau atsilošdamas jis turi palaipsniui pakelti priekines kojas ir likti sėdėti ant užpakalinių, t. y. norėdamas pasiekti skaniuką, šuo automatiškai atitrauks priekines kojas nuo žemės. Kai pasiseks ir įvyks kažkas panašaus į tarnavimą, duokite skaniuką. Po to šį pratimą kartokite, sėdėjimo trukmę prailginkite, palikite šunį sėdėti tarnaujantį ir atitraukite ranką su skaniuku nuo nosies.
Nuo pat pradžių mokykite paklusnumo ir skatinkite už gerą elgesį skaniukais (virti jaučio širdies gabaliukai, paukščių širdutės, kepenėlės), bet stenkitės nebausti.
Globojant apie 80 gyvūnų yra be galo sunku kiekvienam iš jų pakankamai dėmesio skirti. Svarbiausia, kad šiltai gyventų, kad sauso maistelio ir vandens turėtų. O taip norėtųsi bent ypatingesnėmis progomis pradžiuginti beglobius skaniu konservuku ar kokiu skaniuku.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
vadẽlės
1. SD171, SD32,132,401, N, M, L, ŽŪŽ32, DrskŽ, Dv virvės ar šikšnos arklį valdyti, atvarslai: Vadẽlės tai dviejų virvelių nebus, tai vis trečią, tai jos lygios ir stiprios Kp. Buvo prastos vadẽlės kasdienai ir pintos i austos – šventinės Skp. Vadelès išaudė lentelėm, raštuotas Klt. Vadẽlės būna ir virvinės, ir skūrinės Btrm. Vadelès sukėm kanapines LzŽ. Pančius vydavo vyrai, vadelès iš linų Kvr. Žėdnam būdavo darbas: berniokas veja vadeles, viržius, vadžias, mat seniau visa ką rišdavo Ps. Paėmė vadelès ir atavedė arklį Dgp. Vienoj rankoj diržas, kitoj rankoj vadelės, ir važiuojam LTR(Srv). Aš kap sujudinau vadelès, kap sukrutinau arklius Sn. Arklį kap pakinkė, an vadẽlių nešė vežimą (labai smarkiai važiavo) Sem. Kumelys staininis – stipriai laikyk vadelès Šmn. Tik atleisk vadelès, tuoj arklys šoka lėkt Ėr. Kapgi be vadẽlių važiuot?! Btrm. Kap šoko, ienukės nukrito ir vadẽlės, viskas Srj. Tu pamislyk, kaip arklys mane tęsė, o aš turiuos vadẽlių insistvėrus, nepaleidžiu Slk. Jam (arkliui) botago nei nerodyk, tik vadeles pakrutinai, tai ratuosa tik laikykis! Lš. Rankos kai ugne dega nuo vadẽlių Smal. Kabink vadelès padangtėn, kad nesulytų Ob. Vadẽlės tep subrinko, kad kap kuolas pasdarė Lš. Paieškok vadelių te kur apie klaimą KlbIII80(Mlk). Insipantaroj[o] arklys vadelėsa Lš. Vadẽlės[na] susvyniojęs, suspančiavęs arklys ir guli Skdt. Paleidau vadeles ir sėdžiu, tegu arklys eina, kur nori LTR(Igl). Išmokyti [jaučiai], tai ir nieko nereikia, nei vadẽlių, nieko jiem nereikia Pb. Du jaučius pakinkis ir varo be vadẽlių Ker. Be vadẽlių eina jaučiai junge Žln. Insivilgo vadeláites, tai kap duos, duos (muš) Pv. Anuočės vadẽlėm kaip šers par blauzdas – ir kaip puodynės blauzdos Skdt. Privažiavus prie daubos, tas velnias tuoj griebęs jam už vadelių ir traukęs tiesiog in daubą BsV285(Graž). Užsikinkė niekotelėn kiaulę, žarninėm vadelėm užsivadelėjo, sėdos abi su dukteria ir važiuoja LTR(Tvr). Senis veja vadeles, boba kepa bandeles. Boba bėgt su bandelėm, senis vyt su vadelėm LTR(An). Kad tėvelis sužinotų, tai vadelėm išvanotų LTR(Grv).
^ Net kabelės nebekabina – siūlas kai vadẽlės Ut. Bernioką laikė kai ant vadẽlių (nedavė valios) Tr. Važiuoja kaip be vadẽlių Ds. Vieno gyvenimas – viena pusė vadẽlių Dg. Par man bus vadẽlės, par jį – pinigai, tada bus parduota Grv. Davei vadelès, duok ir botagą Ds. Rasiu kelią be vadelių Tsk. Kieno kumelės, to ir vadẽlės Dkš. Ne mano kumelė, ne mano vadẽlės, ne aš ir važiuosiu Pnd. Besiginčijo pernai dėl vadelių, šiemet dėl kumelių KrvP(Ašm). Vadelių neturėjęs, arkliu nepajodinsi LTR(Auk). Šikna ne vadẽlės – neužtrauksi (sakoma „pagadinus orą“) Kt. Kas be vadelių važiuoja? (vėjas) LTR. Be vadelių veda kelią, atsigrįžta – nėr vėželių (laivas) LTR(Antz). Kumelėlė žabalėlė veda kelią be vadelių (valtis) LTR(Sdk). Kumelė geležinė, uodega lininė, veda keliu be vadelių (adata su siūlu) LTR(Antz). Ąžuolas be šakų, dirvonas be takų, kumelė be ūmo, botagas be šniūro randa kelią be vadelių (laivas) LTR(Slk). Trumpos vadelaitės, bet toli siekia (akys) LMD(Vlk).
2. žr. vadžios 1: Vadẽlės šienui pririšt, pastarankos būdavo Vdn. Apriš’ vežimą vadẽlėm, kad neišbirėt [šienas] Dglš. Duok vadeláites aprišt vežimą Rud. Sudvilinkuočiau marlę i pasdaryčiau vadelès atsisėst (įsitverti ligoniui sėdantis) Ukm.
◊ perkū́no vadẽlės J.Jabl, KŽ žaibolaidis.
už vadẽlių laikýti vadovauti: Kap ji už vadẽlių lai̇̃ko įtempus, tai gyvena Plv.
vadelès atidúoti (pérduoti) perleisti vadovavimą: Jei tik jūs atiduosite jiems vadeles ir pasisodinsite ant savo sprando, tai jie žiūrės į jus kaip į jaučius A.Vien. Senis Jakštonis karšti eina, sūnums perdavė vadeles J.Balt.
(kieno) vadelès paim̃ti (suim̃ti) į rankàs imti vadovauti: Noroms nenoroms vėl paėmė į rankas pirmininko vadeles A.Vien. Suėmęs į savo rankas visas dvaro vadeles, Papartis kartais net pamiršdavo, kad jis čia ne tikras ponas, o tik urėdas rš.
vadelès laikýti vadovauti: Stengiausi jaunuomenės, ypač mergaičių, apšvietos vadeles laikyti savo rankose Žem.
vadelès atléisti (paléisti) imti lengvabūdiškai gyventi: Buvo per daug vadelès atléidęs VšR. Kai paléidžia vadelès, teip ir nuvažiuoja žmogus Ktk.
Lietuvių kalbos žodynas
žmogus
žmonių̃ akysè viešai: Visas mano gyvenimas praėjo žmonių akyse. Tilv. Žmonių akyse apsijuokė. Varn.
dėl žmonių̃ akių̃ nuduodant, kad rimtai atlieka: Jis dirba tik dėl žmonių akių. Mrj. Nueik dėl žmonių akių. Cvir.
ant žmonių̃ liežùvių statýti padaryti apkalbų objektu: Marijonėle, daugiau aš tavęs neblankysiu – ant žmonių liežuvių nebstatysiu. Čiurl.
júodas žmogùs juodadarbis: Kad nebūtų juodo žmogaus, mokytam [būtų] blogai. Krš. Tas juodasis žmogus tų mokytų yr didliai nuskriaustas. Sn.
kìtas žmogùs teig. smarkiai pasitaisęs, sužvalėjęs: Na, numigęs kitas žmogus – daug žvalesnis. Pg.
bū́k žmogùs sakoma labai prašant: Gaspadoriau, būk žmogus, pakinkyk arklį!. Balt. Būk žmogus, paskolink dviratį. Jnš. Būk žmogus, Prancišk, ateik pažiūrėti mergaitės – serga. Mišk. Sugalvok ką nors labai labai gudraus, būk žmogus!. Žil.
žmogaũs nėrà apie negerą, neištikimą: Iš jo nėr žmogaus. Ds.
nėrà kaĩp žmõgui apsakýti Rm. labai blogai:
nėrà kaĩp žmõgui sakýti apie padėtį, kurią nepatogu nusakyti: Ir pamačiau. Nėra kaip žmogui sakyti: prie geležinio pečiaus šonu prisišliejusi... Vadinasi, mirė vargšė košytę bevirdama. Dovyd.
negalì žmõgui apsakýti sakoma stebintis kuo blogu: Kiek man reikia panešt kantrybės, tai negali ir žmogui apsakyt. Gs. Jau toks kungis (tinginys), negali žmogui apsakyt. Rs.
žmogaũs nemãto apie įsivaizdinantį, nevaišinantį: O šykštumas! Žmogaus niekuomet nemato... niekam kąsnio, niekam stiklelio nė apsirikęs. Žem.
žmogumì padarýti išmokyti: Sunku padaryt žmonėmis – ne arbatą nuryt. Šln. Bet ar galima su mūsų turtais padaryti jį žmogumi. Lauc. Tėvas jį žmogumi padarė. Ėr.
nėrà kõ žmonė́ms paródyti apie prastą daiktą: Šitiek pinigo supleškinau, ir nėr ko žmonėms parodyti. Mrc.
nėrà kaĩp žmõgui pasakýti sakoma stebintis kuo blogu: Toji tavo mergiotė tokia pakartuvė, kad nėr kaip žmogui pasakyt. Rgv. Ir melavimas jo, nebėr kaip žmogui pasakyt. Srv.
nė̃ kaĩp žmõgui pasakýti sakoma stebintis kuo blogu: O vargšas ponas kiek nuo jos prisikenčia?! Nė kaip žmogui pasakyti!... Pt. Gaspadinė išgrobstė. Taip išgrobstė, apnuogino, kad nė kaip žmogui pasakyti. Paukš.
negalì žmõgui pasakýti sakoma stebintis kuo blogu: Sužuvęs vaikas su dviračiu, žmogui negali pasakyti. Krš.
nėrà kaĩp žmõgui sãko sakoma stebintis kuo blogu: Numurgdė tave, kad nebėr kaip žmogui sako. Ds.
į žmónes išeĩti
1.pradėti savarankiškai gyventi: Nusibodo pas tėvus gyvent ir išėjo į žmones. Jnš. Ji darė viską, kad tik aš išeičiau į žmones. Mart.
2.prasigyventi: Ar tai vienas dvare prasimušė ir į žmones išėjo?. Myk-Put. Du sūnūs, išėję į žmones, išstatė šitas grožybes ant kalnelio. Andr. Mano gudrūs draugai greit į žmones išėjo. Mair.
į žmónes išléisti ištekinti: Išleidom dukterį žmonėsna ir jau išdavėm pasogą. Vrn. Jisai mūsų mieliausias seseris išleis į žmones. Tat.
į žmónes išsičir̃pinti su vargu prasigyventi: Tėvas girtuoklis, bet vaikai patys šiaip taip išsičirpino į žmones ir gražiai gyvena. Pn.
į žmónes išsimùšti prasigyventi: Vykė prisitaisė pas notarą atostogų metu, perrašinėja dokumentus, protestuoja vekselius, baigęs gimnaziją rengias studijuoti teisę, išsimuš į žmones. Andr.
į žmónes išvèsti padėti įsikurti: Išvesčiau aš tave į žmones, bet, matyt, nelemta. rš.
į žmónes léisti tekinti: Kurią duosi man skrynelę į žmones leisdama?. Vlkv.
į žmónes prasimùšti prasigyventi: Jeigu nori būti geru biznierium, Pranai, prasimušti į žmones, – reikia būti žiauriam. Cvir.
į žmónes prastùmti padėti įsikurti: Būtų gerai pamokius rašto, į žmones prastūmus, gal net daktaru kurį padarius, bent felčeriu.... Balt.
kaĩp žmõgų tinkamai: Kaip buvo, taip buvo, bent palaidok kaip žmogų. Trk.
Dievo ir žmonių užmirštas žr Dievas
nei Dievui nei žmogui žr Dievas
Frazeologijos žodynas
amžius
ámžių ámžiai amžinybė: Amžių amžiai neišdildys tos juodosios dėmės, kurią šiandien tu esi padaręs. Plv.
ámžių ámžius labai ilgai: Manai amžių amžius gyvensi. Gs. Taisai lovą, tvarkai, lyg čia gulėsi amžių amžius. Vrn.
ámžių ámžiais
1.niekada: Ji jau jo nesulauks amžių amžiais. Trg. Jis amžių amžiais nedirbęs – jis ir nežino. Mžš.
2.visą laiką, nuo seniai: Jie abudu amžių amžiais pas tą Jurgį lindžia. Mžš. Amžių amžiais taip buvo, o mes kitoki. End. Jei gyvens, galės amžių amžiais kartoti: tai buvo mirksnis, kada mes vienas kitą mylėjome. Ap.
ámžių ámžiams visiems laikams: Aš noriu, kad jūsų bjaurioji veislė amžių amžiams iš šios padangės išnyktų ir kad jūsų čia daugiau ir kvapo nebeliktų. Vien.
ámžių diẽną niekados: Amžių dieną to nesu mačiusi. Pgr. Amžių dieną aš dieną nemiegu. Kv.
ámžių dienojè niekados, jokiu būdu: Jis amžių dienoj neimtų Kuršaitikės. Simon. Juk Kūneliai jau visko nebeteko, aplink buvusį ūkį laukuose – minos „kaip bulvės išsodintos". Ten amžių dienoj nebeprieisi.... Simon.
ámžių diẽnai visiems laikams, ilgam: Šukos bus amžių dienai. Šts. Amžių dienai tvers. Slnt. Amžių dienai užteks ruplio kultuvė, t. y. vaikų vaikui ir mergelei. J.
ámžiui diẽnai visiems laikams, ilgam: Toks stogas amžiui dienai laikys. Ll.
nuo ámžiaus diẽnai labai seniai: Nuo pat amžiaus dienai vyras žuvo. Bsg.
sàvo ámžių niekada: Tas jūsų peilis į jomarką joti, negaląstas savo amžių. KlvrŽ.
sàvo ámžiuje niekada: Aš pats daktarų savo amžiuj nematęs. Vencl.
ant ámžiaus niekada: Nė vienas vaikas taip nerėkdavo ant amžiaus. Ps.
ant ámžių niekada: Tenevalgo vaisiaus iš tavęs daugiaus niekas ant amžių. Chyl.
į ámžius visiškai, niekada: Į amžius aš tavęs matyt nebenoriu. Slnt.
į ámžius nueĩti mirti: Nuėjo į amžius. Jnšk.
į anuõs ámžius išeĩti mirti: Be skausmų ir pasiskundimų išėjo motina į anuos amžius. Klp.
į anuõs ámžius iškeliáuti mirti: Mūsų dukrelė į anuos amžius iškeliavo. Bs.
iš ámžių nuo labai seniai: Iš amžių Kulių soda buvo. Kal. Tą kaimą iš amžių vadina Kalviais. Vrn.
nuo ámžių
1.visada: Nuo amžių taip buvo ir bus. Gs.
2.seniai: Ar senatviška negalia verčia juos būti mandagius ir nedrąsius, ar taip yra nuo amžių išmokyti?. Ap. Mano pavardė, matyt, nuo amžių. Cvir.
3.niekada: Atsidūrę nuo amžių neliestame miške kolonistai pradėjo kurtis. rš.
nuo ámžių ámžiais labai seniai: Neįžengiami pušynai, eglynai, beržynai, ąžuolynai nuo amžių amžiais suaugę niūksojo. Dauk.
kurių̃ nuo ámžių labai senas: Kurių nuo amžių davė kvartūką nešioti, t. y. kaži kiek amžių, senas dideliai. J.
per ámžius
1.visada: Per amžius taip buvo ir bus. Kp. Kelias per mišką buvo per amžius. Al.
2.niekada: Per amžius nebus tvarkos žemėje. Kdn.
per ámžių ámžius visada: Argi per amžių amžius taip bus?. Jabl. Per amžių amžius taip yra buvę. End. Jis (kerštas) persekios nelemtą šmeižikės (kielės) giminę ir kitus paukščius liežuvininkus per amžių amžius.... Avyž.
ámžius prie var̃tų apie besibaigiantį gyvenimą: Nebedirba: ar taip ar taip mano amžius prie vartų. Vn.
nė̃ ámžiais niekada: Nė amžiais nesu buvusi Klaipėdoj. Šts.
akis užmerkti amžiams žr akis
diena amžius žr diena
diena mano amžius mano žr diena
gaidžio amžius žr gaidys
gaidžio amžiaus neturi žr gaidys
katės amžius žr katė
saulės amžius žr saulė
Frazeologijos žodynas