Rasti išteklių įrašai (99)
pérrūšiuoti
ǁ kokiu nors būdu skirstyti, atrinkti: Visi barščiai vieno pavadinimo, o rūšiúoja verdant (duoda pavadinimus) Ig. Paskum už dviejų savaičių pradėjo rūšiúot, katram namo važiuot Ar. Paskuo kaip jau ten rūšiúo[ja], tus išsiuntė į kitas ligonines su skeveldroms Lnk.
išrūšiúoti tr. išskirstyti rūšimis: Nebrauktus linus sunku tiksliai išrūšiuoti rš.
| prk.: Nenusiminkiam: mirtis nepaliks nė vieno, išrūšiuõs visus Mžš.
pérrūšiuoti tr. ETŽ iš naujo surūšiuoti: Mes mokesčius mokėjom už pirmą rūšį, kol nebuvo párrūšiavę [žemės] Škn.
surūšiúoti tr. suskirstyti rūšimis: Išvalyti ir surūšiuoti sėklą geriausia rudenį J.Krišč. Po šelmeniu kabojo surūšiuotos ryšulėliais vaistažolės sp. Sėklos turi būti surūšiuotos pagal dydį, nes dydis yra svarbus jų gyvybingumo rodiklis rš.
triãžas
Todėl dabar iškyla būtinybė peržiūrėti visas kovos su šia pandemija strategijas pagal ketvirtojo scenarijaus rekomendacijas:
1. Rengti aktyvių veiksmų planus viruso plitimo bangos suvaldymui.
2. Aktyvuoti triažo (pagalbos pirmumo teikimo) procedūras ir mobilizuoti tam reikalingus resursus.
Napoleono karų laikais prancūzų karo gydytojas Dominique'as Jeanas Larrey sukūrė karo medicinos taisyklę triažą („triage“, nuo prancūziško žodžio trier – atrinkti). Pagal šią taisyklę ciniškai, bet efektyviai visus mūšio lauko sužeistuosius, pristatytus į ligoninę, skirsto į tris grupes:
1. Sužeistieji, kurie išgyvens nepaisant, kokia pagalba jiems bus suteikta;
2. Sužeistieji, kurie neišgyvens nepaisant, kokia pagalba jiems bus suteikta;
3. Sužeistieji, kuriems suteikta pagalba išsaugos gyvybę.
Organizuojant teroristinių išpuolių padarinių šalinimą turi būti numatyta:
- nukentėjusiųjų priėmimo vieta (kad būtų patogu privažiuoti ir dirbti personalui, šioje vietoje galima būtų priimti, skirstyti ir nukreipti į gydymo įstaigos skyrius didelį nukentėjusiųjų kiekį);
- nukentėjusieji skirstomi pagal pagalbos teikimo svarbą (vykdomas triažas) [...].
anglakal̃bis (2)
1
Reikšmė
2
Reikšmė
3
Reikšmė
rūšiúoti
ǁ kokiu nors būdu skirstyti, atrinkti: Visi barščiai vieno pavadinimo, o rūšiúoja verdant (duoda pavadinimus) Ig. Paskum už dviejų savaičių pradėjo rūšiúot, katram namo važiuot Ar. Paskuo kaip jau ten rūšiúo[ja], tus išsiuntė į kitas ligonines su skeveldroms Lnk.
išrūšiúoti tr. išskirstyti rūšimis: Nebrauktus linus sunku tiksliai išrūšiuoti rš.
| prk.: Nenusiminkiam: mirtis nepaliks nė vieno, išrūšiuõs visus Mžš.
pérrūšiuoti tr. ETŽ iš naujo surūšiuoti: Mes mokesčius mokėjom už pirmą rūšį, kol nebuvo párrūšiavę [žemės] Škn.
surūšiúoti tr. suskirstyti rūšimis: Išvalyti ir surūšiuoti sėklą geriausia rudenį J.Krišč. Po šelmeniu kabojo surūšiuotos ryšulėliais vaistažolės sp. Sėklos turi būti surūšiuotos pagal dydį, nes dydis yra svarbus jų gyvybingumo rodiklis rš.
rūšiuõklė
Rinkinys siuvinėjimui "Helovyno raganaitė"
Į rinkinį įeina atrinkti siuvinėjimo siūlai surūšiuoti ant rūšiuoklės, karoliukai ir kt. priedai surūšiuoti maišeliuose, siuvinėjimui skirta drobė, siuvinėjimo adata, lengvai skaitoma schema su aiškiomis instrukcijomis lietuvių ir anglų kalbomis.
[...] siuvinėjimo kryželiu rinkinys „Savannah Birth Record“.
Rinkinyje yra: medvilniniai siuvinėjimo siūlai ant siūlų rūšiuoklės, 14 ct baltos spalvos medžiaga Aida, adata ir aiškios instrukcijos (anglų kalba), abėcėlės bei visų skaitmenų schemos.
Formelių rūšiuoklė TOMY
12 spalvingų formelių.
Labai smagu ištraukti jas iš rūšiuoklės, įkišant rankytę per minkštą angą ir vėl iš naujo įmesti per atitinkamos formas išpjovas.
Linksma formelių rūšiuoklė patiks jūsų mažyliui. [...] Rekomenduojama vaikams nuo 6 mėn.
Keletas idėjų naminiams žaislams:
1. Tuščios kavos dėžutės plastikiniame dangtelyje išpjaukite penkis šešis apskritimus, o jų kraštelius apklijuokite skirtingos spalvos lipdukais arba nuspalvinkite skirtingų spalvų flomasteriais. Tada surinkite sulūžusias vaškines kreideles, jas susmulkinkite taip, kad būtų daug skirtingų spalvų pagaliukų. Vaikui patiks šis gaminimo procesas. Štai ir turite lavinamąjį žaislą – spalvų rūšiuoklę: vaikas turi sumesti visas kreideles į kavos dėžutę per atitinkamos spalvos skylutę: raudonas lazdeles į raudoną skylutę, mėlynų atspalvių kreideles – į mėlyną skylutę ir t. t.
klaviatū̃ros skaitmenų̃ sriti̇̀s
Joje skaitmenys išdėstomi dviem būdais:
7 8 9
4 5 6
1 2 3 arba
1 2 3
4 5 6
7 8 9
Lietuviškos kompiuterio klaviatūros standartas nereglamentuoja skaitmenų išdėstymo būdo ir gali būti naudojamas bet kuris.
Šioje dalyje yra skaičiuotuvui reikalingų operacijų: + (sudėties), – (atimties), * (daugybos) ir / (dalybos) klavišai. Daugybos klavišas pažymėtas žvaigždute vietoj daugybos ženklo dėl to, kad jis duoda žvaigždutės kodą, kuris reikalingas senoms skaičiuotuvą modeliuojančioms programoms. Čia taip pat yra skaičiuotuvui reikalingas įvedimo klavišas ir trupmenos skirtukas (kablelis).
Skaitmenų būsena įjungiama arba išjungiama skaitmenų klavišu. Būseną rodo virš šios dalies esanti lemputė, pažymėta to klavišo pavadinimu. Jei skaitmenų būsena išjungta, tai šios dalies klavišai dubliuoja redagavimo dalies klavišų funkcijas.
Daugelyje programų skaitmenų srities klavišai panaudoti kitiems tikslams. Pavyzdžiui, failų tvarkymo programose klavišas * naudojamas visoms lange rodomiems failams pažymėti (atrinkti), sudėties klavišas – atrankai išplėsti, atimties – atrankai susiaurinti ir pan.
tròlintojas, tròlintoja
O robotus „trolintojus“ tereikia trinti ir blokuoti.
Kyla įvairių net labai adventiškų minčių. Ne apie tas dvi partijas – čia ir taip viskas aišku. Apie STT. Bet įvairių minčių kyla ne prezidentei ir Seimui, kurie skiria STT vadą. Minčių kyla tik interneto trolintojams. Ir tai taip pat sukelia įvairių minčių.
[...] būtent R. Šimašius skyrė „trolintoją“ į VRK. L.Ulevičius buvo vienas iš aštuonių ministro pasirinktų kandidatų ir pateko tarp tų keturių, kurie buvo atrinkti burtais ir patvirtinti Seimo.
pasijóti
1. tr. SD299, H, R, MŽ438, N, K, Sut, M, L, Rtr, Š, DŽ, Pb, Ms, Vž, Lc valyti, leidžiant per sietą: Miltus sijók su sietu, o javus siausk su rėčiu J. Tas rėtis jau nebgeras sijóti Akm. Nei sijójom, su ašakom i kepėm avižinį kakorą Aps. Sijoti kretilu ŽŪŽ50. Sijós par kretilą pirmiau, ka tus stambiūsius nuimtų, potam vėtys [grūdus] KlvrŽ. Su redele sijóti reikėjo Gršl. Svočios pyragas nesijótas JV742. Ponai valgo duoną, da i pikliavotą, o mes, vargdienėliai, miltų nesijotų (d.) Plv. Ir pradėjo brolužėliai linelius sijoti (d.) Krs. Pelenus iš papečiaus išimsi i sijósi į tą katilą Nt. Mes žvyrą sijójom Jsv. Sijojamoji mašina rš. Smulkiai sijotas SD312. Lygiai, nei rėčiu sijojam CII537. Sijojant, kas nečysta yra, liektisi BBSir27,5.
^ [Lyja] smulkiai, kaip ir sijót sijója Skp.
| refl. K.
2. tr. prk. peržiūrėti, atrinkti: Priimdami į ministeriją, vadovai naujuosius tarnautojus kaip reikiant sijodavo A.Vencl. Mūsų brolelius kardais sijoja (kapoja, retina) LTR(Alvt).
| Velinas jūsų įsigeidė, idant jus sijotų kaip kviečius BPI295. Simone, Simone, štai šėtonas geidė jūsų, idant jus sijotų kaipo kviečius BtLuk22,31.
3. tr. prk. barstyti: Žiemą pūga sijodavo ant patalų sniegą rš. Pro pakraigę vėjas sijojo smulkias sniego adatėles rš.
^ Sako pamokslą – kaip sijote sijo[ja], kaip skleiste skleida Ggr.
| refl.: Ta troba kaip vel[nia]s – tie pijokai sijójas su tais tabokais Trk.
4. tr., intr. smarkiai pūsti, gairinti: Pasidarė šilčiau, nes dabar vėjas sijojo tik blauzdas J.Avyž. Pastatei arklį an atapūtos, ir sijója vėjas Prng.
5. intr. NdŽ smulkiai lyti ar snigti, purkšnoti: Lietus sijója kaip su rėčiu Pn. Lietus lyja! Ne taip jau smarkiai, bet sijoja kaip pro sietą visą dieną rš.
6. intr. kraipyti, mostaguoti, kratyti, mėtyti: Senukas senas, serga, rankom sijója Kt. Ana kap eina, tai zodu (užpakaliu) sijoja Vrnv. Vaikščioja, vaikščioja gaidžiai, tai paisyk – jau tik galvom sijója, sijója Arm.
ǁ kraipytis: Girtuoklio kojos stripsi ir sijoja Gmž.
| Reiks parduot pasoginė, bo melžiant labai sijója (pieno čiurkšlės nebėga tiesiai) PnmR.
7. intr. mirgėti (akyse): Ilgai skaityt negaliu – sijója, sijója akyse Aps.
| refl.: Man akys sijójas Sml.
8. intr. judėti, lakstyti (apie akis, žvilgsnį): Ko to vaiko akytės sijója? Mžš. Jei nėščia moteris sijos šventą dieną – vaiko akys sijos LTR(Slk).
9. intr. smarkiai skraidyti šen ir ten: Mat, neseniai suleistas į avilį spiečius, už tai ir labai sijója bitės PnmR.
◊ akimi̇̀s sijóti žvilgčioti: Kur padabos – visur akim̃ sijója Rod.
čiul̃kinį sijóti skraidyti būriu aukštyn žemyn (apie mašalus): Mašaliukai eglių tarpušakyje čiulkinį sijoja rš.
mi̇̀ltus kélnėse sijóti iš baimės drebėti: Tas vargšelis vaikinukas dantimis iš baimės kalė, miltus kelnėse sijojo rš.
paki̇̀nkliai mi̇̀ltus sijója Ds dreba iš baimės.
per (kieno) rė̃tį sijóti laikytis kokių pažiūrų: Dabar šelpimo komitete viena politika viešpataus, sijota per katalikystės rėtį Žem.
sijẽlė sijója Varn smulkiai lyja.
apsijóti tr.
1. apsėti, apiberti: Pudu lubinų apsijójo visą lauką Lp. Mes ne tirštai beriam dirvon zuperį, tik kiek apsijójam Jž.
| prk.: Ar nereikėjo patelkt saulutę su šilumos pilnais rėteliais, kad apsijotų medžius, žolynus su spinduliais? rš.
2. refl. apsitraukti plėvele rūgstant: Kurgi rūgs teip šaltai padėta gira – da nė neapsisijójus Ds.
3. prk. paskleisti (žinias): Pasakyk ką tam pleperiui – jis po visą valsčių apsijos! Jž.
atsijóti tr.
1. Ser išvalyti, leidžiant per sietą: Reikia turėti sietų miltams atsijoti rš.
| prk.: Jis neatsijoj, savo sėklą į griekininko širdį įsėjęs Ns1857,4.
2. prk. atrinkti, atskirti: Mes stengėmės atsijoti priešus nuo savų J.Avyž.
| refl.: Laikui bėgant, atsisijojo ir nuolatiniai prisiekę lankytojai, kurie pas ponią Utkienę jautėsi kaip namie T.Tilv.
įsijóti tr.; Ser sijojant įberti.
išsijóti tr.
1. Q62, N, K, M, L, Š, Ser, NdŽ, DŽ1, Kl, Plng, Krtn, Plt, Lž, Ms, Čk, Prn, Vdn išvalyti, leidžiant per sietą: Išsijótas išsijas supilu aš kiaulėms į jovalą J. Girnom gražiai sumali [grikius], išsijóji Eiš. Rugius kulia su spragilais, an sietų išsijója Grv. Avižų miltus išsijója, ašakas užraugia Pb. Išsijója ašakas JnšM. Išsijós par rėtį tus pelenus, ka nebūtų anglių Rt. Pakol miltus išsijójo, kitą priviliojo JD152.
| prk.: Nė viena giminė nėra išsijóta (be priekaištų) Vlkv.
| refl. Š, Ser, NdŽ.
2. prk. išsklaidyti: Ketvirtosios klasės būrelį gyvenimas per ilgus metus išskirstė, išsijojo V.Myk-Put.
nusijóti tr.
1. N, Rtr, Š, Ser, NdŽ, Dgč, Ds, Všv, Gd, Ms išvalyti su sietu, nusiausti: Nusijók miltus J. Nusijójau rugius, tai miltai geri Dglš. Kruopas nusijójam, kur smulkūs, pamilčiai – teliuku[i] Mžš.
| prk.: Kaip greit ir lengvai jis išlukštena faktus ir nusijoja žodžių kevalą! rš.
| refl. tr. Š: Gerai, ką sietelį atavežei, bus miltam nusisijót Dglš.
2. LTR(Sv) nubarstyti: Nežvyravojo, o tik nusijójo kelią Ds. Tą kelelį, kur atjojai, mirtums nusijosiu, kai išjosi iš kiemelio, ašareliums plūsiu LTR(Vdk).
pasijóti tr. NdŽ; M, L, Ser pavalyti su sietu: Dabar Lietuvoje labiausiai paplitusi plikyta ruginė [duona] iš pasijotų ar sijotų miltų LTEIII197. Da kiek pasijóju miltus OG302. Sumuša kanapes, pasijója, apšlaksto [v]andeniu, ištrina – net putos kelias Klt.
parsijóti intr. šnek. pareiti griuvinėjant: Parsijója kai pirziukas, kiaulaitę an virvelės vesdamas Prng.
pérsijoti tr.
1. Q134, SD299, I, N, K, M, L, Rtr, NdŽ, DŽ1 perleisti per sietą: Pársijok miltus J. Sietu pérsijosim grūdus Rod. Skiediniui žvyras turi būti persijotas rš.
| Iškasė duobę, žemes tuos (tas) parsijójo (perleido) par pirštus – nėra tų pinigų Pn.
^ Dulkė smulkus, tarytum pro rėtį persijotas lietus rš.
| refl. NdŽ.
2. prk. atrinkti, atskirti: Pamatysi, kaip jie dabar visus darbininkus persijos – nė pusės nepaliks A.Vien.
◊ nė̃ per rė̃tį nepérsijotum niekam tikęs: Jo šnekos nė per rėtį nepersijotum Žl.
prasijóti tr.
1. Ser, NdŽ, DŽ1 išvalyti, perleidžiant per sietą: Paskum tuos miltus prasijoji, tą degtienę apraugi, puodynę užriši, ir stovi Ps.
| refl. NdŽ.
2. NdŽ kiek išvalyti su sietu: Paėmęs rėtį, prasijók miltų – šitie per stambūs Pžrl.
prisijóti tr. DŽ1; Ser privalyti, perleidžiant per sietą: Prisijójai paparčių saujelę, miltų i verdi košę Dglš. Pelenų per sietą prisijójo Mrc.
susijóti
1. tr. Ser, NdŽ išvalyti per sietą: Avižas paims, apšutina – katilan, pečiun: išverda avižas, ė tada sumala, susijója – ir maltiniai Aps.
2. refl. sijojant iškilti, susirinkti, susitelkti: Sijojant lengvosios priemaišos į paviršių susisijója Gr.
užsijóti tr. užberti, užpustyti, užlyginti: Žengia žingsnį – sniegas pėdas užsijoja V.Myk-Put.
susijóti
1. tr. SD299, H, R, MŽ438, N, K, Sut, M, L, Rtr, Š, DŽ, Pb, Ms, Vž, Lc valyti, leidžiant per sietą: Miltus sijók su sietu, o javus siausk su rėčiu J. Tas rėtis jau nebgeras sijóti Akm. Nei sijójom, su ašakom i kepėm avižinį kakorą Aps. Sijoti kretilu ŽŪŽ50. Sijós par kretilą pirmiau, ka tus stambiūsius nuimtų, potam vėtys [grūdus] KlvrŽ. Su redele sijóti reikėjo Gršl. Svočios pyragas nesijótas JV742. Ponai valgo duoną, da i pikliavotą, o mes, vargdienėliai, miltų nesijotų (d.) Plv. Ir pradėjo brolužėliai linelius sijoti (d.) Krs. Pelenus iš papečiaus išimsi i sijósi į tą katilą Nt. Mes žvyrą sijójom Jsv. Sijojamoji mašina rš. Smulkiai sijotas SD312. Lygiai, nei rėčiu sijojam CII537. Sijojant, kas nečysta yra, liektisi BBSir27,5.
^ [Lyja] smulkiai, kaip ir sijót sijója Skp.
| refl. K.
2. tr. prk. peržiūrėti, atrinkti: Priimdami į ministeriją, vadovai naujuosius tarnautojus kaip reikiant sijodavo A.Vencl. Mūsų brolelius kardais sijoja (kapoja, retina) LTR(Alvt).
| Velinas jūsų įsigeidė, idant jus sijotų kaip kviečius BPI295. Simone, Simone, štai šėtonas geidė jūsų, idant jus sijotų kaipo kviečius BtLuk22,31.
3. tr. prk. barstyti: Žiemą pūga sijodavo ant patalų sniegą rš. Pro pakraigę vėjas sijojo smulkias sniego adatėles rš.
^ Sako pamokslą – kaip sijote sijo[ja], kaip skleiste skleida Ggr.
| refl.: Ta troba kaip vel[nia]s – tie pijokai sijójas su tais tabokais Trk.
4. tr., intr. smarkiai pūsti, gairinti: Pasidarė šilčiau, nes dabar vėjas sijojo tik blauzdas J.Avyž. Pastatei arklį an atapūtos, ir sijója vėjas Prng.
5. intr. NdŽ smulkiai lyti ar snigti, purkšnoti: Lietus sijója kaip su rėčiu Pn. Lietus lyja! Ne taip jau smarkiai, bet sijoja kaip pro sietą visą dieną rš.
6. intr. kraipyti, mostaguoti, kratyti, mėtyti: Senukas senas, serga, rankom sijója Kt. Ana kap eina, tai zodu (užpakaliu) sijoja Vrnv. Vaikščioja, vaikščioja gaidžiai, tai paisyk – jau tik galvom sijója, sijója Arm.
ǁ kraipytis: Girtuoklio kojos stripsi ir sijoja Gmž.
| Reiks parduot pasoginė, bo melžiant labai sijója (pieno čiurkšlės nebėga tiesiai) PnmR.
7. intr. mirgėti (akyse): Ilgai skaityt negaliu – sijója, sijója akyse Aps.
| refl.: Man akys sijójas Sml.
8. intr. judėti, lakstyti (apie akis, žvilgsnį): Ko to vaiko akytės sijója? Mžš. Jei nėščia moteris sijos šventą dieną – vaiko akys sijos LTR(Slk).
9. intr. smarkiai skraidyti šen ir ten: Mat, neseniai suleistas į avilį spiečius, už tai ir labai sijója bitės PnmR.
◊ akimi̇̀s sijóti žvilgčioti: Kur padabos – visur akim̃ sijója Rod.
čiul̃kinį sijóti skraidyti būriu aukštyn žemyn (apie mašalus): Mašaliukai eglių tarpušakyje čiulkinį sijoja rš.
mi̇̀ltus kélnėse sijóti iš baimės drebėti: Tas vargšelis vaikinukas dantimis iš baimės kalė, miltus kelnėse sijojo rš.
paki̇̀nkliai mi̇̀ltus sijója Ds dreba iš baimės.
per (kieno) rė̃tį sijóti laikytis kokių pažiūrų: Dabar šelpimo komitete viena politika viešpataus, sijota per katalikystės rėtį Žem.
sijẽlė sijója Varn smulkiai lyja.
apsijóti tr.
1. apsėti, apiberti: Pudu lubinų apsijójo visą lauką Lp. Mes ne tirštai beriam dirvon zuperį, tik kiek apsijójam Jž.
| prk.: Ar nereikėjo patelkt saulutę su šilumos pilnais rėteliais, kad apsijotų medžius, žolynus su spinduliais? rš.
2. refl. apsitraukti plėvele rūgstant: Kurgi rūgs teip šaltai padėta gira – da nė neapsisijójus Ds.
3. prk. paskleisti (žinias): Pasakyk ką tam pleperiui – jis po visą valsčių apsijos! Jž.
atsijóti tr.
1. Ser išvalyti, leidžiant per sietą: Reikia turėti sietų miltams atsijoti rš.
| prk.: Jis neatsijoj, savo sėklą į griekininko širdį įsėjęs Ns1857,4.
2. prk. atrinkti, atskirti: Mes stengėmės atsijoti priešus nuo savų J.Avyž.
| refl.: Laikui bėgant, atsisijojo ir nuolatiniai prisiekę lankytojai, kurie pas ponią Utkienę jautėsi kaip namie T.Tilv.
įsijóti tr.; Ser sijojant įberti.
išsijóti tr.
1. Q62, N, K, M, L, Š, Ser, NdŽ, DŽ1, Kl, Plng, Krtn, Plt, Lž, Ms, Čk, Prn, Vdn išvalyti, leidžiant per sietą: Išsijótas išsijas supilu aš kiaulėms į jovalą J. Girnom gražiai sumali [grikius], išsijóji Eiš. Rugius kulia su spragilais, an sietų išsijója Grv. Avižų miltus išsijója, ašakas užraugia Pb. Išsijója ašakas JnšM. Išsijós par rėtį tus pelenus, ka nebūtų anglių Rt. Pakol miltus išsijójo, kitą priviliojo JD152.
| prk.: Nė viena giminė nėra išsijóta (be priekaištų) Vlkv.
| refl. Š, Ser, NdŽ.
2. prk. išsklaidyti: Ketvirtosios klasės būrelį gyvenimas per ilgus metus išskirstė, išsijojo V.Myk-Put.
nusijóti tr.
1. N, Rtr, Š, Ser, NdŽ, Dgč, Ds, Všv, Gd, Ms išvalyti su sietu, nusiausti: Nusijók miltus J. Nusijójau rugius, tai miltai geri Dglš. Kruopas nusijójam, kur smulkūs, pamilčiai – teliuku[i] Mžš.
| prk.: Kaip greit ir lengvai jis išlukštena faktus ir nusijoja žodžių kevalą! rš.
| refl. tr. Š: Gerai, ką sietelį atavežei, bus miltam nusisijót Dglš.
2. LTR(Sv) nubarstyti: Nežvyravojo, o tik nusijójo kelią Ds. Tą kelelį, kur atjojai, mirtums nusijosiu, kai išjosi iš kiemelio, ašareliums plūsiu LTR(Vdk).
pasijóti tr. NdŽ; M, L, Ser pavalyti su sietu: Dabar Lietuvoje labiausiai paplitusi plikyta ruginė [duona] iš pasijotų ar sijotų miltų LTEIII197. Da kiek pasijóju miltus OG302. Sumuša kanapes, pasijója, apšlaksto [v]andeniu, ištrina – net putos kelias Klt.
parsijóti intr. šnek. pareiti griuvinėjant: Parsijója kai pirziukas, kiaulaitę an virvelės vesdamas Prng.
pérsijoti tr.
1. Q134, SD299, I, N, K, M, L, Rtr, NdŽ, DŽ1 perleisti per sietą: Pársijok miltus J. Sietu pérsijosim grūdus Rod. Skiediniui žvyras turi būti persijotas rš.
| Iškasė duobę, žemes tuos (tas) parsijójo (perleido) par pirštus – nėra tų pinigų Pn.
^ Dulkė smulkus, tarytum pro rėtį persijotas lietus rš.
| refl. NdŽ.
2. prk. atrinkti, atskirti: Pamatysi, kaip jie dabar visus darbininkus persijos – nė pusės nepaliks A.Vien.
◊ nė̃ per rė̃tį nepérsijotum niekam tikęs: Jo šnekos nė per rėtį nepersijotum Žl.
prasijóti tr.
1. Ser, NdŽ, DŽ1 išvalyti, perleidžiant per sietą: Paskum tuos miltus prasijoji, tą degtienę apraugi, puodynę užriši, ir stovi Ps.
| refl. NdŽ.
2. NdŽ kiek išvalyti su sietu: Paėmęs rėtį, prasijók miltų – šitie per stambūs Pžrl.
prisijóti tr. DŽ1; Ser privalyti, perleidžiant per sietą: Prisijójai paparčių saujelę, miltų i verdi košę Dglš. Pelenų per sietą prisijójo Mrc.
susijóti
1. tr. Ser, NdŽ išvalyti per sietą: Avižas paims, apšutina – katilan, pečiun: išverda avižas, ė tada sumala, susijója – ir maltiniai Aps.
2. refl. sijojant iškilti, susirinkti, susitelkti: Sijojant lengvosios priemaišos į paviršių susisijója Gr.
užsijóti tr. užberti, užpustyti, užlyginti: Žengia žingsnį – sniegas pėdas užsijoja V.Myk-Put.
retárgetingas
Visur matoma tavo tinklapio reklama skatina vartotoją sugrįžti. Retargetingo būdu sugrąžinti lankytojai yra 70% labiau linkę įsigyti prekę/paslaugą.
Interneto reklamos tinklas AdNet sumanė naują paslaugą – „retargetingą“. [...] Mano susidomėjimą – apsilankymą Omnitel iPhone tinklalapyje – užregistruoja sistema ir vėliau apie savo pasiūlymą primena lankantis visiškai nesusijusiose svetainėse. Kitaip tariant, reklama seka iš paskos vartotojui ir kartas nuo karto primena, kuo jis anksčiau domėjosi.
Retargetingas, arba pakartotinis reklamos nukreipimas – tai paslauga, kuri gali sugrąžinti tinklalapį palikusius potencialius klientus. Mes galime atpažinti buvusius jūsų tinklalapio lankytojus tuo metu, kai jie lankosi kituose tinklalapiuose, ir parodyti asmeniškai pritaikytą jūsų reklamą, paskatinti grįžti į tinklalapį ir užbaigti pirkimo procesą.
adTarget.me naudoja sausainėlius nukreipdama reklamą vartotojams, kurie apsilankė su mumis bendradarbiaujančių reklamos užsakovų tinklalapiuose. Ši internetinės reklamos forma vadinama pakartotiniu reklamos nukreipimu (retargetingʼu), ji suteikia galimybę reklamos užsakovams didinti savo pardavimus pakartotinai parodant reklamos skydelius tiems vartotojams, kurie parodė susidomėjimą konkrečiomis prekėmis ar paslaugomis.
Pakartotinė rinkodara internete turi savitus pavadinimus – retargetingas ir remarketingas. Dažnai šios sąvokos yra suvienodinamos, dėl savo funkcijų panašumo, todėl būtina paaiškinti, ką reiškia kiekviena sąvoka atskirai.
Retargetingas – tai vartotojų, kurie domisi tam tikromis paslaugomis/prekėmis, nukreipimas, naudojant įvairias interneto svetaines, į tas paslaugas/prekes parduodančių tiekėjų interneto svetaines.
Retargetingo pagalba galima „įsidėmėti“ ne tik visus apsilankiusius, bet pvz. visus, kurie tinklapyje praleido ne mažiau kaip 1 minutę. Tokiu būdu galima atrinkti tik kokybiškiausius ir potencialiausius vartotojus. Sistema leidžia sekti ir tiktai tuos, kurie peržiūrinėjo tik tam tikrų kategorijų prekes bei vėliau rodyti jiems tik tų prekių kategorijų pasiūlymus.
Retargetingas gali būti įgyvendintas naudojantis reklaminiais skydeliais, paieška, el. paštu, o dabar dar ir socialiniais tinklais, naudojantis Facebook FBX reklamos aspikeitimo sistema ir Twitterio naujomis retargetinimo galimybėmis.
