sė́sti, sė́da (sė́džia, -ta, -ti), sė́do (sė́dė K) intr. Rtr, sė̃sti; N, Sut, L, M
1. užimti sėdimą padėtį: Vaikai, jau vakarienė an stalo, sėskit valgyt Dbk. Vienuoleka [valgytojų] sė́dam į stalą Pj. Į stalą sė́da lygiai vienuolektą Vdk. I gaspadorius, i gaspadinė kartu sė́s pri stalo Vkš. Dešim vaikų – būriukas sė́da į stalą, visims reik pakišti Rdn. Be močios nesėda stalan Klt. Ir mane prašė pietų sėsti J.Jabl. Sėd' ir valgai Švnč. Sė́sk pagal muni Pgr. Nori, kad prie jam sė́sčia Dglš. Sė́st nė viena nesė́da Aps. Sė́dam po šituoj verba pasilsėt Lš. Te sė́d' – švieseliau Aps. Tu šalia sė́d' Ad. Bėginėdami ėsti (valgo) anas, nesė́sti LD350(Zt). Jeigu atėjęs svečias nesėda, tai mergos nemiegos LTR(Trgn). Aš sė́dęs sėdėjau krasė[je] J. Tai gula, tai sė́da Ln. Valgio laikui atejus, galėjo sėsti už stalą, valgyti ir gerti, kiek norįs M.Valanč. Sė́dau už stalelio laiškelį skaityti, byra ašarėlės, negaliu matyti (d.) Plm. Ar man jaunutei stalelin sėsti, ar man su savim tėvelis kviesti (d.) Slk. Sė́do prisėdo prie mergelės šoneliui (d.) Prng. Sėdo nusėdo mergelių suolas (d.) Vrn. Oi mergele mano, balta lelijėle, sė́sk an mano kelių, an baltų rankelių DrskD23. Sė́dau į stakleles vis dainuodama JD1423. Dainuoj, dainuoj trys seselės po langeliu sėdusios TDrVII73(Dov). Idant … už stalo tavo su gera sąžine sėsti … galėtume SE149. Su bjauraisiais niekada drauge nesėsiu PK52. O sėdę sergėjo jo ten Ch1Mt27,36. Ir sėdę̃s bylojo jump DP136.
^ Sėsk, būsi svečias J.Jabl. Prašom sėst, duosim ėst Ml. Prašom sė́st, ryto[j] valgyt duosim (juok.) Plv. Sėskit, ką turit kišenėj – ėskit (juok.) LTR(Rm). Sė́sk – pastovėsi, kap vinčiavos (juok.) Plv. Sė́sk, ir taip dūšia išeis iš kūno (juok.) KlvrŽ. Ko nesėdi, a visus stačius palikai? Krž. Sė́sk gale ratų, tegul tavo kaulus krato Mrk. Sėsim draugiškai, ėsim dešerą šuniškai B.
| tr.: Ar ma sė́sti martelių suolelį? JD56.
| refl. N, K: Sėstisi H. Sėsti̇̀s LKKII242(Zt). Prašom sėstųs J.Jabl(Ds). Sėski̇̀s ir sėdėk Zt. Sėdõs tan medelin ir sė́d Žrm. Ale sė́skiatos abudu Grg. Vakarą po večerės sė́skis pri kalvarato Všv. Daba įduok kalvaratą – nemoka, pri katro šono sė́sties Brs. Vėl lyna, ot sė́skiatavos abudu Brs. Sėskis pablaku ant žemės J. Aš sėdaus į saulę, o ans nuejo į ūksmelę Dr. Medį nupjovė teip aukštai, kaip sėsties Dr. Ant siuolalio sė́dusys matau, kad plentu važiuo[ja] mašyna Lkv. Sėdõs – i priverpta Brb. Sėsčiõs, kad būtų vietos Ds. Nuo kalno šikine laiko [vežimą arklys], sė́džias net ir laiko Ob. Sė́skis ir valgyk, bo aš eisiu karvės Nmč. Prašo, kad aš sėstáus Mrc. Ana užvydo mane i sėdõs prie man Ml. Pas plūgą sėdõs, tai kap davė perkūnas, žumušė Dbč. Sėdõs an suolo Tvr. Aš čia sėsiúos Kls. Kap nueini miškan, tai an vietos sėdai̇̃s – kap paklotė [uogų] Kls. Sėdiẽs i valgai Dglš. Būtai sėdusỹs ir sulopius Lp. Sėdõs an akmenio Rud. Sėdaũs valgyti Dv. Ateję sėdasi̇̀ ir sėd LKKIX210(Dv). Kap sėdaũs supt, miegas apmarino Rod. Visi trys sėdomė̃s ir grajinam Rod. Sėdõmės Dsn. Seniau paišėjo visi, sėdõs ant gatvės, ant prieklėčio Grv. Išeinu an gonkų ir sėdúos Žrm. Rozu ir guldėmėms, ir sė́domėms Lz. Sėdi̇̀s (sėskis) an suolo GrvT91. Sėdmetė̃s (sėskimės) LKKXIV225(Grv). Sė́ditės an suolo Lz. Ji jam nedavė sė̃stis KII8. Sė́dos ant suolelio šaly pečiaus BM188(Šl). Kvietė sėsties prie stalo Žem. Štai žiūriu, kiekviens tarp jų jau rengiasi sė́stis K.Donel. Sė́dusis snaud, knopso J. Pakulis į malūną bevažiuojąs. Ale nei sėdęsis, nei stačias rš. Sė́dos pelėda už stalo galo (galą D93) Sch18(N13). Sėdõs svodba ažu stalo Dv. Atėjo pelėda nė neprašyta: sėdosi kerčioje nė nesodyta LB146. Imk tavo gromatą, sėskiasi ir rašyk tuojaus penkias dešimtis VoL25. Sėskitės čia, iki nuėjęs pasimelsiu ten Ch1Mt26,36. Jis įėjo į namus farizeušo ir sėdose už stalo VlnE161. Kad sėdõs, priejo jop mokytiniai DP532. Sėskiasi ir skaityk, mumus girdint BBJer36,15.
^ Jeg nejai dirbtų, tai nesisė́sk ir valgytienai Lel. Sėskis, būsi svečias I.Simon. Sė́skis – atsistovėsi, kai vinčiavos (juok.) Skr. Sė́skis – ir teip jau didelis, par didelis užaugsi Krs. Sė́skis – a visus stačius i palikai? Grg. Ne visiem in vieno suolo sėsties Prng. Sė́skis sodriai, kalbėk drąsiai, tars, kad bagotas J. Sėskis, namiej pri[valgysi] arba pasivalgysi B.
ǁ atėjus pabūti, paviešėti: Da jūs pas mus niekad nesė́dot Skr.
2. lipti (ant arklio, ant dviračio) ir atsisėsti: Sė́do arklin Pl. Buvo ir moteriškų: kita sė́do ant arklio ir dui Grz. Sė́sk an arklio ir išbarstyk po visą lauką rugius Klvr. Sėdo raitas ant dramblio nugaros J.Balč. Sėdo ant dviračio ir šlapiu, purvinu keliu – į Pasraujį J.Paukš. Jaunikaitis sėdo ant vilko ir nulėkė prie kito dvaro LTR(Rk). Vai, ką kalba Petrelis, ant žirgo sėsdamas, į žirgelį sėsdamas? (d.) Mrj. Ant žirgelio sėdai, kepurelę kėlei KlpD24. Oi, sūneli jaunasis, sėsk ant bėro žirgelio D21. Ant žirgo sėdžiau, į kilpą spyriau KlvD81.
| refl.: Ant arklio sė̃stis KII374. An rovero (dviračio) sėdaũs Rod. Pėsčiom nėr kap eit – dviesa sėdõs an vieno [arklio] Rod. Balta kumelė yr tam dvare: raitas sėstųsbi ir apjot, ir būtų [v]andenio LKKII228(Lz).
ǁ nulipti, nusėsti (nuo arklio): Aš nesėsiu nuo žirgelio, nepurvysiu čebatėlių (d.) Lp. Sėsk, žentai, ženteli, nuog šyvo žirgelio (d.) Rtn. Dėkui, ženteli, sėsk ir nuo žirgelio RD180. Ir atjojo trys berneliai žirgelių girdyti, tas trečiasis mažesniasis sėdo nu žirgelio D57.
3. eiti, lipti į susisiekimo priemonę, užimti joje vietą, kur važiuojant: Galėjau sėsti į troleibusą ir kaip mat paršvilpti namo V.Bub. Keleiviai … pradeda sėsti į traukinį KlK14,62. Rykmetį sė́dai į traukinį, vakare grįžti Erž. Sė́do [į autobusą] pusėj devynių Klt. Visi, kurie su manim į marias atvažiavo, jau sėdo laivan V.Krėv. Sėsk, mergytė, į laivą, sėsk, jaunoji, į laivą JD97. Su laivūnu bekalbanti, į laivelį besė́danti JV674. Eik šen, muno mergelė, sėsk į muno laivelę StnD5. Jau aš sė́du į važį, o tu sė́sk ant arklio ir jok J. Kad jau viskas – tik sė́st i važiuot Lzd. Čigonai sėdo arkliuos ir nuvažiavo LTR(Ob). Aš pakinkiau arklį, nu, ir sėdom dviese, ir važiavom LTR(Grv). I važiuos jau, į arklius sė́s Tl. Kap atgal grįžo, tai sė́do į mūsų ratus Mšk. Sė́dov su ponu į karietą, muziką turėjau su savim PP15. Reik man sė́sti tan važelin šali[a] to bernelio (d.) Šmn. Oi kap aš sė́dau in vežimėlį, lenkiau galvelę in jaunimėlį DrskD169. Mergele mano, jaunoji mano, sėsk margan vežimėlin TDrIV26.
^ Nesėsk ne į savo vežimą Trš.
| refl.: Kam ko reikia, sė́das [į mašiną] ir važiuoja Šlčn. Sė́das an mašinos – ir Vygonysna Rod. Sė́sies (sėskis) in vežimą Krn. Čėsas į vežimą sėstis: seniai bočiai įsisėdo LB137. Sė́skis karieton ir važiuok namo Mlk. Sėdaũs (ir sė́daus) laivėn GrvT80. Aš nesisėsiu, aš nevažiuosiu, verks manę motinėlė TDrIV26(Vlk).
ǁ išlipti sėdėjus: Sėsk, dukrele, iš vežimo TD79. Sėsk, dukrele, nuog vežimo KrvD83.
4. nusikaltus patekti (į kalėjimą): Justas sės į kalėjimą, o ne tu! K.Saj.
| refl.: An penkelių metų turmon sėdõs GrvT75.
5. (dial.) tūpti (ppr. apie paukščius, vabzdžius): Sė́sta bitės an medžio Aps.
^ Sė́do kaip višta ant kiaušinių Pnd.
| refl.: Vištukai eina sė́stis Dv. An medžio kap sėdõs [vabalai], tai lapus apėdė Str. Sė́stis jom (bitėms) lentelė primušta par skylelę Grv. Juodvarnis miške sė́dusys krokė Lkv.
^ Skrenda kap sakalas, sėdas kap ponas (sniegas) Arm. Pilės žvirblis, ir ant varpu sėdęsis, gieda D(166psl.).
ǁ refl. imti perėti: Sudeda jauniklė šešis kiaušinius i sė́dasi, kvaksi Sem. Aš gi pats nesėsiúos, kap višta nesė́di Lz.
6. apsigyventi, apsistoti: Eikite, sėdtè per mus i gyvente Tvr.
| refl.: Jo brolis sėdõs an vietos (liko ūkyje) Kls. Anas būt sėdusỹs an ma[no] sėdimų, bet moj jo galvoj kitep žubyzgė Rod. Per mane tavo duktė tę sėdõs (nutekėjo) Vlk. Po vainai sėdomės gyvent lygian laukan Ad. Tai gaspadorėliai! Kap sėdõs (pradėjo gyventi) an vienos karvykštės, tai per penkelius metus nei telėko neprislaikė Rod.
7. leistis (apie saulę): Einam namo, jau saulė sė́da Ds. Saulė sė̃s, ir gink namo Trgn. Saulė sė́da devyniõs Ob. Da saulė yr nesė́dus, tik kai debesys, ažtat tamsu Sdk. Ogi kap gražiai saulė sė́sta! Dglš. Saulė sė́sta, nu, tai tada jau darbą meta Aps. Teip sė́da saulė raudonai Skp. Aš pavėlai ir atėjau – jau saulytė beveik sė́do Pnd. Dabar ilga dienos – saulė toli už eglynėlio jau sėda Kvr. Saulei sė́dant, buvom namuos Km. Saulė sėda debesin – bus lietaus Rgv. Šįvakar saulė sė́do labai raudona, ryt gali būt vėjo Ut. Davė žodį ilgai negaišti, tik saulė sės – tuoj atgal P.Cvir. Saulė jau buvo sėdusi, kai atėjau mūsų jaunų keliauninkų laukti Pt. Negi matysiu saulelės tekant, saulelės sėdant (d.) Jž. Kai saulutė rytą sės, o vakare užtekės, tai tada aš pas tave sugrįšiu LTR(Sb). Saulė sėsta, mėnuo šviečia NS137.
| refl.: Saulė sė́dasi Aps. Diena baigės, saulė sėdos, temo tamsiai, kaip jaunu mėnesiu Vaižg.
8. grimzti, smegti: Žiūrom – vežimas tik sė́da, sė́da ir nusėdo in Nemuno dugną Prn. Pamindis, kad linai vandenin sėstų̃be Aps. Sausuose smiltynuose ratai sėda sulig stebulių rš. Erkė žmogun insega ir giliau sė́da (skverbiasi, siurbiasi) Rdš.
^ Visi akmenys dugnan sėda Prl.
9. slūgti: Vanduo jau pradėjo sė́sti Up. Jei jūra sėsta, tai galima laukti pagurimo Plng. Buvo kapuose inlinkimas, sė́do sė́do žemė, kryžiai sugriuvo Dg. Daboji – tik sė́sta, sė́sta, sė́sta velėna! Str.
10. mažėti tūriui, bliūkšti: Vėjas kai papūs, tai sniegas regiančiai sė́sta Prng. Minkšta geležis, kad mušama, sėda Lš.
| Anuo rozu svėriau aštuoniasdešim kilogramų, dabar tik septyniasdešim šešius. Ot sė́do svoris! Mlt.
| refl.: Ant apatinės lentos pastatė ir veža. Žiūriu – jau tie kiaušiniai sė́das [duždami] Gdr.
11. gulti sluoksniu, leistis ant kieno paviršiaus: Suodys sėda K.Būg. Dulkės sė́da grindyse BŽ231. Kilo dulkės ir sėdo ant žmonių pėdų rš. Sūrus skystimas sėdo ant dantų rš.
12. sunktis, gertis: Vanduo sėda į žemę, į drabužį J. Kokia čia skūra – sė́da vanduo parejai Sdk. Smarkus lytus biškį sė́sta ir į žaginį Krp. Tik nutepiau roges, tuoj ir sausos: dažai labai greit sė́da Trgn. Žibalu kojas ištrink – anas gerai sė́da Klt. Sė́sta [v]anduo į torpę Pvn. Par tapalinius klumpius sėsta [v]anduo Šts. Į smiltį [v]anduo beveizint sė́sta Trk. Medus in šitą duoną nesė́stų Al. Pūliai laukan nebeišeina, jie sėsta į vidų rš. Sė́da tymai (išbėrimas susilaiko), kai pasišaldo Ds.
| Šaltis ir drėgmė sėdo iki kaulų sp.
^ Svetimi taukai nesėda į kūną J.
| refl.: Par čebatus sė́das [v]anduo Ktk. Šitoks tai skalsus lytus, į žemę labai sėdasi Gs.
| prk.: Itokis darbas sė́das pečiuosna (skauda nuo tokio darbo pečiai) Vrnv.
13. pulti, kibti: An [kaimynų] dukters sė́do: lendi pri muno vyro! Krš.
| refl.: Svieto (žmonių) kaklu nelipa, ko jūs taip ant jo sė́datės! Pg.
14. įtekėti: Troškupis sė́sta į Lyksūdės prūdą Šts.
15. refl. virsti, pasiversti: Kad tu sėstáis akmeniu! Lz.
16. prasidėjus likti, laikytis ir toliau: Pirmo sniego tiek privertė, nežinia, ar jau sės žiema, ar tik purvo pridaris Prng.
◊ ant galvõs sė́stis pasidaryti kieno našta, varžyti: Sė́suos aš kitam an galvõs – savo kerčią turu! Krš.
ant nósies sė́sti imti varginti, spausti: Bėda ant nosies sėdo Žem.
ant sàvo šiki̇̀nės sė́stis vlg. pasidaryti savarankiškam: Kad anas sėstų̃s in sà[vo] šiki̇̀nės ir pašumytų an dviejų desentinų, tada iš kitų nesjuokt Arm.
ant sprándo sė́sti (sė́stis)
1. išnaudoti: Ponai norėtų darbo žmonėms vėl ant sprando sėsti rš.
2. užsipulti, imti spausti, neduoti ramybės: Vargai ir bėdos ant sprando sėdas LTR(Jnš). Jau policininkas sėda ant sprando su mokesčiais rš.

į gálvą (į krãmę Trk) sė́sti
1. Vž, Gršl svaiginti: Stipras alus – sė́sta į gálvą Krš. Saldus alus nesė́s nė į gálvą Akm.
2. įsiminti: Mokslas kitam į gálvą nesė́sta Šts.

į sóstą (ant sósto) sė́sti pradėti valdyti: Karalius sė́do į sostą DŽ1. Buvo tai Didžiam Konstantinui sėdus Ryme ant sosto A.Baran.
į svẽtimus ratùs sė́sti ne į savo vietą patekti: Tau gaila, o man pikta. Toks vyras į svetimus ratus sėdo! rš.
į veži̇̀mą sė́sti eiti už vyro, tekėti: Tos mergučės dar į veži̇̀mą nesė́da, spės apsirėdyt Skr.
kai̇̃p ant dẽšimts arklių̃ sė́dosi pasidarė labai linksmas: Kap apsiženij[o], tai, regėt, kàp an dẽšimts arklių̃ sėdõs Arm.
kai̇̃p vélnias į pipirùs sė́do PnmA prastai pateko.
kaklè sė́stis labai įkyrėti: Jau man ir kaklè sėdõs šitiej uždarbiai Vlk.
antsė́sti (ž.)
1. Bru, Rtr, Žr, Klk žr. užsėsti 1: Ančsė́do an arklio i nujojo Užv. Būras ak neištarė, kaip jį meška ančsėdo, smertdarė Žlv. Kad antsėdau, juo greitesnis pri mergelių joti D7.
| refl. tr., intr. I: Aš an to arklio liuobu antsisė́dęs josiu Krtn. Antsisė́do muni, raitas joja Skd. Leka kaip pašėlęs, an arklio ančsisė́dęs Pvn. Žmogus žirgą pažabojo, antsisė́dęs ir jojo PP30.
2. tr. pritapti, užvaldyti (apie piktąją dvasią): Ar biesas antsė́do tave! J. Tus piningus jau vel[nia]s antsė́do gatavai Jdr.
3. tr. neduoti ramybės, užsipulti, uiti, persekioti: Ko čia antsė́do kaip drugiai! KlvrŽ. Skolos turėjo, kaimynas ančsė́do Ub. Vyras antsė́do muni kaip žaltys Ievą Šts.
| refl.: Dėl ko tu esi vien ant munęs antsisė́dęs? Plt. Vieną kartą padaryk gerą, ta antsėdęsi visumet būs Lnk. Toki jau ano mada: ant vieno antsisė́sti Ms. Ančsisė́do an munęs kaip velnias Pvn.
4. tr. apimti (kokiai būsenai, jausmui): Antsėdo kosulys lig vymos Ggr. Jį antsė́do geiduliai BŽ308.
5. intr. įnikti ką daryti: Antsė́do prašyti krikšto Šts.
6. tr. versti, spirti ką padaryti: Ančsė́do nuravėti tokį didžiausį daržą Pvn.
apsė́sti Š, Rtr; SD203, Q83,261, Sut, N, M, L
1. tr., intr. K, LL116, DŽ, NdŽ susėsti aplink: Visi stalai buvo vyrų ir moterių apsėsti Skrb. Kai apsė́da visa šeimyna apie stalą, net gražu žiūrėt Pnd. Jį apsėdo iš abiejų kraštų An. Apsė́dot, ažusėdot – leiskit išeiti iš ažustalės Ds. Apsė́do stalą, ir močiai nėr kur atsisėst Skdt. Apsėdom apie tą lempą Rmš. Apsė́dam aplink stalą LKT391(Kb). Stalą apsė́dę susiedai, jie neužleidžia vietų – turi išsipirkt [per vestuves] Dv. Kaip cigonai – apsėdę ugnelę Upt. Gumbo stalas apsėdęs šeimynos, visi linksmi, smagūs Žem. Pečius buvo apsėstas vaikų Pč. Vaikai, pečių apsė́dę, plunksnas plėšo BM390(Rdn). Velnių par kelias eilias apsė́dę poną numirusį (ps.) Všn. Apsė̃s tave mošytėlės, jau netikros seserėlės JV901. Kurie aplink stalą apsės, tavo širdis džiaugsmais plastės PK94.
| refl. tr.: Apsisė́s stalą dešimtis [valgytojų], tik spėk sukties Rdn.
2. tr. sėdant prispausti, pasėsti: Vieną pagaliuką, kai verpia, apsė́da, o an kito – kuodelis pririštas LKT326(Trgn). Atsisėdę už stalo prieš vinčių jaunieji kuris kurio drabužius apsės, to visame gyvenime bus viršus LTR(Tvr).
| refl. tr.: Apsisė́dau kepurę, pirštines Krt.
3. tr. užimti sėdimą vietą: Apsėdau krėslą, neturu kur bepasvadinti svetį Šts. Brovėsi tarp apsėstų suolų rš.
4. refl. žr. atsėsti 1 (refl.): Apsisėskit, aš papasakosiu istoriją Lnk. Buvo toks mūrelis, ka jau gal apsisė́sti Plng. Apsisėdau būdelėj parūkyti Plng.
5. (dial.) intr. atsitūpti: Apsė̃s an šakos [voverė], tai uodegą padės net an galvos Rdš.
| refl.: Jau vištos apsisė́do an laktos – vakaras Rod.
ǁ atsitūpti perėti: Višta jau pradėjo kvaksėt, zaras jau apsės an kiaušinių Nč. Dvi vištos apsė́do viena diena Rud.
6. (dial.) tr. tupint aprėpti: Višta galia septynius aštuonius žąsies kiaušinius apsė́st Ob. Kad atsisėdo katė an zedliaus, visą zedlių apsė́do Slnt.
7. intr. apsigyventi, įsikurti: Kaip apsigyveno ir apsėdo pirmieji lietuviai, iki šiol dar neištirta A.Janul. Čia pat pas muni buvo apsė́dę jau vokyčiai į kvaterą Sd.
| refl.: Kaip tik pradėjo jie čionai apsisė́sti, tuojaus ir atsirado vagių Jž. Neleisk, kad svetimas apsisėstų ten, kur visi meilios mūsų kūdikystės paminklai Vaižg. Keli metai bus atgalios, kaip senelis apsisėdo ant to kalno rš.
ǁ tr. apgyvendinti, užimti: Apsė̃s šešias eilias [sklypų], pėdos nebus kur padėtie Adm. Nojė ir jo vaikai apsėdo žemę O. Apsėskit karalystę, kuri jumus yra pagatavyta nuog pradžios svieto Ch1Mt25,34. Kurie nemoka muštis nei bartis, nei bylinėt, šitie apsė̃s ir apvaldžios žemę DP533.
apsėstinai̇̃ adv.: Jeib tau šitą žemę ant gyvenimo (viršuje ing paveldėjimą, paraštėje paveldėtinai, apsėstinai) paduočiau BB1Moz15,3.
ǁ tr. užimti, aprėpti: Jis, kad galėtų, dvarą apsė́stų Mrj.
8. refl. užsibūti vienoje vietoje: Mat apsisė́do namuose, niekur nebeina Šl.
9. intr. pasiduoti žemyn, pasmukti: Kol neapsė́dus trioba (sienojai nesusispaudę), jos lipinti moliais negalima Lš.
10. intr. kiek nusėsti, nuslūgti, nusekti: Apsė́do dūmų juodas kunkulis, tada pasrodė ugnis Klt. Pūsk – apsė̃s kiek pienas Rod. Apsėdo [v]anduo Imb.
11. tr. aptvindyti, apsemti: Vanduo apsė́do visą dirvą Up.
12. tr. puolant apgulti, apsupti: Apsė́dę daug kareivių Dsn. Klausės apsėstiejie tos žinios, kas dėsis su pilia ir su žmonėm BM107(Krs).
13. intr. GrvT131, KzR nurimti, apsiraminti, liautis: Gausi šlapių mazgočių ir apsė́si Dkš. Jis jau apsė́do, tep jau nedaro Lš. Apsė́skit, vaikai, ba bus blogai! Lp. Kap aš apimsiu jumi diržą, tai tuoj apsė́sit! Rdm. Ar tu nors kartą apsė́si?! Nč. Kur tu dartės eisi nakčia, apsė́sk geriau Rod. Kad spiečiantis bitės nebėgtų, tai reikia skambint, ir jos apsėda LTR(Auk). Šoko, šoko bernai ir apsė́do visi Lp.
^ Nėra tau nei apsėdamos, nei apgulamos (vis nerimsti) Arm.
| refl.: Apsisė́skit, ba kaip paimsiu diržą! Plm. Tu nedaugį apsisė́sk, ba aš tau vis vientara kaulus palaužysiu Arm.
ǁ refl. aprimti (apie skausmą): Kai pratrūko, tai ir apsisė́do, nors ažmigt duoda Trgn.
14. tr. SD227, N, NdŽ pristoti, užvaldyti (ppr. apie piktąją dvasią): Nakviša (laumė) apsė́do vaiką, ir jis nemiegti naktimis J. Velnio apsėstas, pristotas R65. Apsėstas nuog velnio B. A vel[nia]s apsė́do, eikiav greičiau, ko čia trainiojys! Krtn. Ar jau tave bus piktoji dvasia apsėdusi, kad taip savame kaily nesitveri? Grž. Gal jau velnio apsė́stas, ka toks bjaurus pasidarei Skrb. Ar apsė́do kas taũ šiandiej? Sdk. Iš apsėstų žmonių daug velnių išginė M.Valanč. Dvasių apsėstasis buvo išgydytas Ev. Antikristas apsėdo PK133. Ar giltinė tavi apsė́do PP47. Mes važinėdami užgirdom, kad vienam karaliui pinčiukai apsėdo tris dukteris MPs.
| Aš žinau vieną ąžuolą apsėstą, niekas jo negali pakirsti LKGIII949(S.Dauk).
| refl. tr.: Idant aš nečystai dvasiai neduočiau manyje ponavoti, arba mane užimti bei apsisėsti prš.
15. tr. neduoti ramybės, užsipulti, uiti: Šeimininkų vaikai nuo pirmos dienos apsėdo našlaičius LzP. Apsė́do dideliai, aš negalėjau betverties Ms. O ten liuob kada apsė́s tas mergelkas, ka ten cypins, kaukys anie, tie vyrai Sd. Nereik, vaikali, seno žmogaus apsė́sti Vkš.
| prk.: Jei jam lašelis į burną, jis kaip pakaruoklis apsėda žmogų rš.
^ Blaškosi kaip šuo, blusų apsėstas KrvP(Krsn).
16. tr. apnikti, apipulti: Išlomavo rugiai – pelėsis apsėdo Šts. Kada jau rugys nužydėjęs, stiebus ir lapus apsėda amaras P.Cvir. Obuolius apsė́do puvimas Šk. Kas, Nikodemai, priglaudė tave, niežų apsėstą, prausė, šveitė, tepė? J.Marcin. Bet tos musys yr apsė́dusios par tą lytų Trk. Tas grybšis yra didžiu naikintoju daugybės augymių, nes kurią apsėda, tą pražudo P.
| Visokios blogos mintys jį apsėdo rš. Jos neberušiokit, mat bėdų apsėstà, klapatuos Slm. Jį visos nelaimės apsė́do Dglš.
^ Viena bėda tai ne bėda, o dvi trys kai apsėda, tai žmogų suėda LTR(An). Kai bėdos apsėda, tai ir pakaušį praėda PPr61.
17. tr. apimti (kokiai būsenai, jausmui, nuotaikai): Jei miegas ano neapsė́da, ans važiuo[ja] gerai Mžk. Čiaudulys nosį apsė́do Šts. Mano martelė tinginio apsėsta: niekas jos nesėta ir nieks neravėta Nč. Mano dvasią apsėdo noras vėl keliauti rš. Paskui širdį jo apsėdo puikybė S.Stan. Širdis godėjimu apsėsta DP512.
18. intr. įnikti ką daryti: Muni apsė́do anie kriušti lauk Pkl. Apsėdo joti pačią, ši ir pabėgo Šts.
19. tr. apsvaiginti: Padarė tokį stiprų alų, kad nu dviejų stiklinių muni apsė́do Tv. Mažne pavirtau, mat arielka apsėdo Žem.
ǁ intr. apsvaigti: Nū alaus i mun galva apsė́do Up.
20. intr. netekti jėgų, nusilpti: Jau apsėdo ir nuo lažios nenulipa Švnč. Jau aš sena, be sveikatos, apsė́dus Tvr.
◊ apsė́stas vãbalas apie išdykusį, neklaužadą vaiką: Apsėstas vabalas tas mūso vaikas – neklauso tėvų Šts.
bluñkis apsė́do KlvrŽ sukvailiojo.
kai̇̃p (lýg) [vélnio, nelãbojo, šim̃to velnių̃] apsė́stas smarkiai, labai (rėkia, eina ir kt.): Vaikai rėkia ir triukšmauja kàp apsė́sti Mrj. Spardosi, šaukia kaip velnio apsėstas J.Paukš. Eina kai̇̃p apsė́stas, nė su žmogum nebekalba Jnš. Užpuolė mergą lyg apsėstas Jnš. Ko tu vis siuvi kai̇̃p nelãbojo apsė́stas Vlkv. Blaškosi kaip šimto velnių apsėstas KrvP(Vlkv).
kai̇̃p mùsmirių apsė́stas apsiblausęs: Vaikšto kai̇̃p mùsmirių apsė́stas Sv.
atsė́sti intr. Rtr
1. užimti sėdimą padėtį: Atejo ties maria Galilėjos ir užejo and kalno ir atsėdo ten Ch1Mt15,29.
| refl. H, B, Sut, RtŽ, LL312, Š, Rtr, DŽ, NdŽ: Atsisėdo Petras ant suolo Žem. Ãnas neatsisė̃s, nesustos – eik ir eik Dl. Bėgs, bėgs, tik klest ir atsisė̃s Mlk. Basi an pusnes atsisė́dam Antr. Aš nueisu į reją, an pečiaus atsisė́su, pasėdėsu Nv. Vis atsisė́skai an pėdo pjaudamas Ob. Atsisė́dau in akmenio, ir ažumigta Ktk. Te nueinu, atsisė́du, sėdžiu ir laukiu to tetervino Dgč. Neatsisė́di nė pailsėti Žr. Kap atsisė́du, tai padaboju Nmč. Kadaise atsisė́da tėvas batus siūt, motka verpt, tai ka dainuoja abudu! Ktv. Lept vaikas ant subinės ir atsisėdo Plv. Atsisė́dęs besėdžiu Vlkv. Ar an dagio atsisė́dai – ko pyksti? Mrj. Atsisėstū̃t – gal išnešt krėslą? Rod. Atsisė́skim arčiau. Smagiau arčiau sėdėti Grdž. Tėvas ant vieno krėsliuko, motina ant kito, o vaikai ant žemės, būdavo, atsisė́da, i valgom, kabinam košę Žgn. Išsivaręs karveles pas karklynelį, atsisė́dęs ir užmigęs būs End. Mama verps, atsisė́sma pry mamos ir mokysmos LKT105(Lkv). Aš nežinau, kad mun a tris nedėles neleido nė atsisė́sti lovo[je] Lk. Armoninkelę pakliurkys atsisė́dęs Tl. Takšt ir atsisė́do vaikelis į pelkę Vvr. Atsisėdęs prie vakarienės, jis ėmė pasakoti Aladino motinai apie savo keliones J.Balč. Karalaitis atsisėdo krėslan, apie jį visi žvėrys sugulė LTR(Rk). Pasidairęs, pasidairęs sest ant slenksčio ir atsisėdęs SI444. Atsisėdova po žydinčiu alyvų keru ir ėmėva šnekėties Blv. Atsisė́do krėsle ir sureko BM33(Vb). Atsisėdo kaip svečias KrvP(Ndz). Atsisėsim pas krūmelį, nusiskinsim po lapelį LTR(Trak). Atsisė́dai už stalelio – radasta žydėjai (d.) Klvr. Oi tu krėsleli, gražiai risavotas, kas an tavę atsisė̃s DrskD68. Atsisėdau į darželį raštelius rašyti KlvD18. Atsisėdmi R327. Kur tiktai aš vaikštinėju, atsisėdžiu, stovinėju, mano tu mislyj brš.
^ Kad žinotai, kur pulsi, tai pats atsisėstai LTR(Mrj). Kalvis, ir ant akmeno atsisėdęs, duoną valgys Sln. Kad atsisėstų – dangų pasiektų, kad rankas turėtų – vagį pagautų (kelias) Sim.
ǁ refl. užsibūti sėdint: Atėjau ir atsisė́dau Klt. Pakačergy atsisė́do i atsisė́do Mžš.
2. refl. užlipus (ppr. ant arklio) užimti sėdimą padėtį: Kokia gera kumelė: kap atsisė́dai, tai kap vėju ir nunešė Aps. Tas muzikantėlis … atsisėdo ant savo paukščio ir įlėkė pas karalaitę BsPII41.
3. refl. įlipus į susisiekimo priemonę, užimti sėdimą padėtį: Atsisė́do, važiuo[ja], pamatė – liepsnos ateina LKT117(Rs). Du berniokai atsisė́do ir neturėjo irklų Pb. Laumė atsisė́do in karietą Aps. Paprašyk padaryti tokius račiukus, kad atsisėdai, pagalvojai – ir, kur nori, be arklio nuvažiavai J.Jabl. Padaryk pasostę į karus atsisė́sti J.
4. refl. patekti (į kalėjimą): Neilgai taip žmones apgaudinės, už tokius darbus atsisės Jnš. Mokytam daug lengviau ir turmon atsisėsti LTR(Ds).
5. (dial.) refl. atsitūpti: Kur motina bičių atsisė́da, te ir visos bitės Aps. Kiškis po krūmu atsisė́do LKT351(Švnč). Kriukšt šaka, anas (vilkas) nusgando, ant šikinės atsisė́do Dgč. Zuikis strakt atsisėdo ir, ausis pastatęsis, klausosi Žem.
6. refl. KI80, Srv apsigyventi, įsikurti, pradėti ūkininkauti: Jie miške atsisė́do (paėmė viensėdiją) Rm. Jis jau visai subiednėjo – atsisėdo ant bandos (samdinio, kampininko sklypo) Krkn. Nieko sau, Ona plačiai atsisėdo – kaip an valako Užp. Anas atsisė́do namuos Dgč. Vilniuj atsisė̃s, tai mislia – bus geriau gyvent Dglš. Anas Vainiūnuosa atsisė́do Aps. Atsisėdo ant svetimo gero ir mano, kad jam kas į dantis dabar žiūrės! J.Paukš. Nusipirko miško, ant miško atsisė́do Lt. Atsisėdu į savo galą ir pasiimu išimtinę I.Simon. Priseis viską statyti, nes atsisėsiu ant pliko lauko Blv. Atsisėdo kaip balon KrvP(Mrk). Atsisėdo kaip girtas purvan KrvP(Mrk). Ir atsisėdom ant kalno kaip durniai ant balno KrvP(Rtn).
^ Daug norėdamas (norįs VP11), ant mažo atsisėda (atsisėdi B, M, Ps, atsisėdai N) S.Dauk.
ǁ įsitaisyti: Mikliai suspėjote atsisėsti šalia materialinių gėrybių J.Gruš.
7. buvus pakeltam nusmukti, nusmegti: Jau namai vėl atsėdo į savo senąją vietą Vv.
8. atslūgti, nukristi (apie vandenį): Paskysta [v]anduo pievose, dirvose, o paskuo atsėsta, ir yra atsėdusi vieta Šts. Atsėdęs [v]anduo paliekta nūslėdį, [v]andens atsvadą Šts. Jūra par dešimtį žingsnių atsėdusi Plng. Upė jau atsėdo, daubose nebėr vandens Dr. Velėnžemines pievas pavasarį užtvenka, tokios pievos atsėstos vadinas Ggr.
9. Šts išrūgus atslūgti: Kaip pakilęs alus, bengdamas rūgti, atsė́sta, košk į verpeles (bačkas) J. Tešla atsė́do – buvo labai paskėlus Ktk. Atrūgus duona lovy atsė́da J. Buvo jau beįrūgstąs pyragas, o dabar kažin ko atsė́st pradėjo Sb. Kad tik atsė́do duona, ir minkyk – bus gera Srv. Kopūstai jau atsė́dę, nėr jukos Klt.
| Ar jau atsė́do grietinė (sviestą mušant)? Ob. Nedaryk smarkiai durų – pyragai atsės! Pg.
10. sustoti augti: Anys visi iš mažuotes labai augo, ė paskui ir atsė́do Sdk. Pavasarį labai gražiai rugiai atrodė, o dabar jau atsė́do Kt. Ale kas bus, kad rugiai atsė́do: pradeda ruduot iš apačios? Bsg. Linai tokie atsėdę be lytaus Šts. Žolė šokos ir atsėdo Šts.
11. atslūgti, atsileisti (tinimui): Iš ryto žiūriu – kojos tinimas atsėdęs Nm. Tanas atsėdo R172, MŽ433.
ǁ neiškilti iki galo, suslūgti (skauduliui): Votis kilo keliskart tam pačiam daikte ir vis atsė́do Srv. Votis buvo bekylanti, bet ėmė ir atsė́do Mrj. Spiritu priklota ir didelė votis kartais dar atsė́da Š. Atsė́do raupai (įsismelkė į vidų), ligonis mirs Š. Gumbas atsėdo R261.
12. nueiti tolyn, išnykti (apie debesis): Bene atsė́s [debesys], bene nebūs lytaus Grg. Debesiui užeinant, uždek švęstų žolių – debesys atsės Vlk.
13. atpigti: Rudenį visada arkliai atsė́sta Rod.
14. refl. imtis ko vieno, apsiriboti kuo vienu: Atsisėsim an vienos duonos (valgysim vien duoną) Lp. Ale išeina [pinigai]: atsisė́sk tu ant rublio (viską pradėk pirkti) – pamatysi Dkk.
◊ ant ki̇̀to rañkų atsisė́sti patekti į svetimą globą: Iškada buvo pamest ūkis ir atsisė́st an ki̇̀to rañkų Lb.
ant mi̇̀ltų mai̇̃šo atsisė́sti imti gerai gyventi: Atsisė́dai, žalty, ant mi̇̀ltų mai̇̃šo i sėdi atsisė́dusi Trk.
ant (kieno) padélkų atsisė́sti būti priklausomam, išlaikomam kieno: Atsisė́do an vaikų padélkų, karš Krš.
ant savę̃s atsisė́sti pradėti gyventi savarankiškai, savu uždarbiu: Kai atsisė̃s in savę̃s, tada išmoks, kaip reikia gyvent Vj.
ant sàvo ùžpakalio (sùbinės Grg, Lpl, šiki̇̀nės, uodegõs) atsisė́sti pradėti gyventi savarankiškai, savu uždarbiu: Kaip ant sàvo ùžpakalio atsisė́s [padauža vaikis], gal nebsius, gal protingesnis pasidarys KlK12,69(Rdn). Atsisė́do ant sàvo uodegõs, dabar pažins Mlt. Ne vis gyvensi tėvo duona, reiks i ant sàvo sùbinės atsisė́sti Sml. Matysi, ka tik atsisė́si ant sàvo sùbinės, tiks by kas Grg. Pažiūrėsma, kaip tu turėsi, kai an sàvo šiki̇̀nės atsisė́si gyvent Ut.
ant sprándo (ant galvõs, ant kãklo) atsisė́sti Dov išnaudoti, engti: Dabar, kad jau jis ant sprándo tau atsisė́do, ko tu benori, kad klausytų KlK23,88(Jnš). Atsisė́st kitam ant sprándo – ar tai galima?! An. Ant galvõs kitam atsisė́do ir mano, kad svietą nudyvys Ut. Būsi nuolaidus – ant kaklo tau atsisės ir dar pavežioti pareikalaus KrvP(Mrj).
ant sukurtõs ugniẽs atsisė́sti KlbIV14(Žem) gauti įrengtą ūkį.
ant svetimõs galvõs atsisė́sti svetimą išnaudoti: Ant svetimos galvos atsisėdęs, visus tinginiais vadina KrvP(Jz).
ant ùžpakalio (ant uodegõs Žem) atsisė́sti pasenti, pasiligoti: Atsėdęsis ant užpakalio kad būsi, tada pailsėsi Plng.
į sóstą (ant sósto) atsisė́sti pradėti valdyti: Į jų sostą karaliumi atsisėdo lietuvis kunigaikštis rš. Parvyko į mūso šalį ir atsisėdo ant sosto vyskupu M.Valanč.
už lõpšio atsisė́sti susilaukti vaiko: Pradėjo prastypti, jau už lõpšio atsisė́do Rdn.
įsė́sti intr.
1. SD405, Sut, M, L, Rtr užimti sėdimą padėtį, atsisėsti į ką: Vaikas, įsė́dęs į purvus, paliko purvinas J. Magdelė dainuodama įsėdo į daržą ravėti Žem. Jau ji kad insė́da in stovus, tai nežino, kada išeit Klvr. Dar aš neinsė́dau naujan krėslelin, ir pripylė uošvužėlė vynelio stiklelį DrskD106. Ar tu durna, ar tu girta: ko įsėdai marčių suole? NS559.
^ Ką ginęs ir ganyk, ką įsėdęs ir sėdėk Sch81(B).
| refl. K, Rtr, Jnšk, Ds: Vai, vai, dar šiandie negavau į stakles įsisė́st Prn. Seniai būčiau atsikėlus, į stakleles įsisė́dus JV296. Neįsisė́sk nešvarion vieton Š. Insisėdo kap velnias in ropes Mrj.
2. užlipus atsisėsti (ant arklio): Insė́do arklin ir išlėkė Ds. Kai įsėdo šyvan žirgan, su žirgu kalbėjo LTsII82. Tėvas įsėdo balnan rš.
| refl.: Kiti dar nešioja apgalvius, kad, radę arklį, guviau galėtų įsisėsti M.Valanč.
3. DŽ, NdŽ įlipti į susisiekimo priemonę, užimti joje vietą, kur važiuojant: Insė́do [autobusan] kokia moteris ir kalba Ktk. Su lėktuvu tuo kaip beveizint: sau čia įsė́dai, čia i esi vieto[je] Trk. O kai įsė́dom į tą šėpį, oi tų žmonių kas: apgulę kraštais, sudiev sako visi! LKT185(Vl). Nuvažiavo į pajūrį, įsė́do į laivą Krt. Plentai, tokie keliai, važiuok, kur nori: įsė́dai – tu gali apvažiuoti, kur nori End. Įsė́sti į vežimą J. Įsėdo ratuosna ir išvažiavo Š. Ragutėse insė́dęs važiavau Aps. In karietą insė́dau, šešiem žirgam užkirtau DrskD232. Aš, mašinoj įsėsdamas, kepurę keldamas, sudiev rozą paskutinį šalelei prigimtai LTsII336.
^ Įsė́dai į vežimą – i važiuok (ištekėjai ir gyvenk) Pvn.
| refl. NdŽ: Įsisėdęs į laivelį, Nemunu pagal leidos lig santeklio Dubysos M.Valanč. Įsisė́do važin ir nuvažiavo Š. Į vežimą įsisė́sti KII184. Ir įsisė́do anam į vežimą Sd. Turėtumi arklį, sau įsisė̃stumi, lig dėdės nuvažiuotumi Lk. Kai insisė́di rogytėsna, tai nuo to kalno pusę kilometro nuleki Alv. Šlajukai tik pavažiuot įsisė́st, o rogės vežt ką Grnk. Galėsi parplaukti, klumpė[je] įsisė́dęs (juok.) Trk.
4. patekti (į kalėjimą): Ir įsėdo į kalėjimą Žr.
5. apsigyventi, įsikelti: Anas laukia mūs namo, kad insė́st Dglš. Keturi ūkiai įsė́dom į gerą žemę Grd. Nū dvidešimtų metų esu Daugirdūse įsė́dęs Užv.
| refl.: Jug ne į dvarą įsisė́dę esma, turam dirbti Vn.
6. užimti kokią vietą, įsitaisyti kur: Čia buvo įsė́dus į jos vietą kita – tokia pikčiurna Plv.
^ Tai insė́do – kai in ropes (įkliuvo, apsijuokė)! Klvr.
| refl.: Jei įsisė́dai į gerą vietą, tai ir sėdėk Dkš. Aš nesistengiau svetimais pinigais niekur įsisėsti, aš nesistengiau, kitus išnaudodama, dvarininke pasidaryti I.Simon.
ǁ prk. atsidurti kokioje būklėje: Nukėlė vainiką nuo galvelės, įsėdo į didę rūpestelę N164.
7. įklimpti, nugrimzti, įsmigti: Įsė́dom iki ašių Dkš. Akmuo buvo didelis, o dartės giliai balon insėdęs, tik viršus regėt Vlk. Žemėse insė́dęs kundamentas Dglš. Insė́do vežimas pievon, ir arkliai nei iš daikto neima Alv. Žemė atlyta, tai kad insė́do vežimas papievin! Rod.
| Kap šavė, tai ir insė́do kulka krūtinėn Ml. Kap insė́do erkė sprandan, tai su peiliu išlupo Rdš.
| Runkeliai tokie stambūs ir taip giliai į dirvą įsėdę, kad beraunant kartais lapai nutrūksta V.Bub.
| refl.: Insisė̃s plūgas [žemėsna] Vvs. Ratai sulig stebulių pievon insisė́do Alv.
8. įsisunkti, įsigerti: Dažai įsė́do į drobulę Bt. Rašalas į staltiesę įsė́do, kad nė išplauti negali Up. Trinami vaistai karts į kaulus įsė́sta Krš. Šluostyk rašalą nuo stalo, kol da neinsė́do Trgn. Ka ravėji, tos žolės teip įsė́da į rankas, ka anų nebgal išplauti Klp. Vanduo į žemę įsėda CII705. Sniegas pavasariop, tirpdamas nu saulės, įsės į šiaudus ir į medelius S.Dauk. O druskai į šiaudus įsėdus, ne teip pigiai užsidega S.Dauk.
| refl.: Įsisėda į žemę vanduo B. Dėmės in audeklą insisė́do (nebegalima išnaikinti) VšR. Druska nespėjo įsisė́st į mėsą Klvr.
| prk.: Kas dabar jaunystėje įsispaudžiasi, tas tolesniuose metuose vis giliaus įsisėda (įsitvirtina) prš.
9. refl. įgyti pastovumą, nusistovėti: Lytingasis oras, kursai paskutiniame laike įsisėdo, ciecoriaus sveikatai nieko nekenkia LC1885,31.
◊ į gálvą įsė́sti (įsisė́sti)
1. apsvaiginti: Jau įsė́do į gálvą šnapšė, nepastova kojose Dr.
2. užvaldyti, apimti (kokiai minčiai, idėjai): Kažin kas anam į gálvą įsė́do Varn. Anksčiau tokia mintis neateidavo į galvą. Dabar ne tik atėjo, bet ir įsėdo galvon J.Balt. Matai, įsisėda kas žmogui galvon ir kamuoja per naktis Ds.

į káulus įsisė́sti pasidaryti įprastam, įsigalėti: Senam žmogui šykštumas į káulus įsisė́dęs Prn.
į sóstą įsė́sti pradėti valdyti: Į Žemaičių vyskupų sostą įsėdo kunigas Valančius rš. Vos buvo į sostą įsėdęs, visa tauta džiaugės S.Dauk.
į ši̇̀rdį (širdyjè) įsė́sti būti nuolatos jaučiamam: Ta praeitis ir Simonui buvo giliai įsėdusi širdyje rš.
ne į tàs rogès įsė́sti ne vietoje atsidurti: Man kiekvieną rudenį atrodo, kad aš įsėdau ne į tas roges ir važiuoju sau tėvo pėdomis K.Saj.
išsė́sti Rtr; Sut, M
1. intr. sėdėjus atsistoti ir išeiti: Jau visiškai baigiau preit, ir išsėdo klebonas [iš klausyklos] Sdk.
2. intr. jojus nulipti (nuo arklio): Kap atjojau an dvarelio, neišsėdau iš žirgelio LTR(Gdl).
3. intr. Š, DŽ išlipti iš susisiekimo priemonės: Ant kranto išsė́sti NdŽ. Da neišsė́dau iš vežimėlio, jau pasitiko du dieverėliu JV596.
4. tr. išsodinti: Dvare šitam mane išsė́do Mšg.
5. žr. užsėsti 3:
^ Kad tu išsėstái in peilio! (keik.) Arm.
6. (dial.) refl. tr. išperėti: Vanaginė juodoji, ana gražiai giedojo, išsisė́do viščiukus, ana sode vedžioja (d.) Tvr.
7. intr. išsisunkti, ištrykšti: Išsėdo kraujas lodz karoliai Grv.
8. žr. užsėsti 9: Kap išsė́do anys an manę ažu arklį, tai čiut neažumušė Vrnv.
| refl.: Boba kad išsisė́do an diedo duktės: vesk, diedai, kur, kad ma[no] ir akys jos neregėt! Rod.
◊ kai̇̃p ant devynių̃ arklių̃ išsė́sti labai džiaugtis: Kad aš tave išbūtau, tai kai̇̃ an devynių̃ arklių̃ išsėstáu Rod.
nusė́sti; Q12, R204, Sut, L
1. tr., intr. DŽ, NdŽ daugeliui užimti sėdimą vietą: Vaikai suolus nusė́do, nėr kur nė senesniam atsisėsti Ėr. Par kermošių visas Lėvenio pakriaušis būdavo moterių nusė́stas Skrb. Nusėdo suoleliais broleliai (d.) Prl.
^ Viena šikna visų suolų nenusėsi Jon.
| refl.: Pri stalo [šeimyna] nusisė́s par šventes Kv.
ǁ intr. būti sėdinčių užimtam: Pilnas stalas svečių nusė́dęs Vlk. Abudu suolai buvo nusė́dę žmonių Smln. Kad nusėdo suolas mergaičių! Pc. Sėdo nusėdo balti liepos suoleliai (d.) Ktv.
2. intr. N, Š, Rtr, DŽ, NdŽ sėdėjus nulipti (ppr. nuo arklio): Prašė jo visi, kad nusė́st nuog arklio ir ateit in stalą Ndz. Nusėdu ižg arklio SD459. Nusėdmi nu arklio R10. Nusė́sti nuo arklio K. Mes čia įėjome, nusėdę nuo žirgų, kuriuos prieangy palikom V.Krėv. Jau nusėsk, ba jau atjodinau an rinkos (ps.) Brt. Durnius mato, kad vilkas alkanas, nusėdęs atidavė jam savo kumelėlę BM157(Jnšk). Tik nusė́do nuo dviračio ir inlėkė vidun Užp. Nusė́sk biškį nū dviračio, pasišnekėsma Bt. Nusėdę nuo vežimo, ejom, kur daugiausiai buvo svieto Rp. Kaip atjojau ant dvarelio, nenusėdau nuo žirgelio LTR(Plv). Aš nusė́dau nuo žirgelio, pasirėmiau an balnelio DrskD133.
^ Ne savo [žirgu] jojęs ir klane nusėsi B.
| refl. N, Nm: Jau jot negal, ji tur nusisėst, arklį pririšt BsPI22. Nusisėdau nuo žirgelio KlvD41. Žemai būdamas, nuo rogių nusisėdo BsPI61.
3. tr. sėdant negyvai nuspausti, nugalabyti: Žabalė merga nusė́do viščiuką Sl. Veizėk, nusė́si kokį žąsytį Jdr. Ir jis (Šešiavilkis) atsargiai laikėsi, lyg privengdamas, kad tasai tvirtas žemaitis jo nenugultų, nenusėstų ar nenumintų kojos Vaižg.
4. intr. palypėjus užsisėsti: Ans nusė́do int dviračio, parvažiavo numie Plng.
5. intr. atsisėsti ant žemos vietos: Nusė́dau į lovą, į žemą vietą J.
6. intr. atsisėsti, prisėsti: Aš nenusė́su anei mažos valandos niekada Žr. Par dienų dienas ten sėda visi nusė́dę Akm.
7. (dial.) intr. nutūpti, atsitūpti: Pirma [gegulė] nusė́do gale kojelių Onš. Jau nutupia, nusė́da an to ciesoraičio [paukštis] Vv. Ir atlėkė baltos žąsys, ir nusėdo baltos žąsys an didžiojo dvarelio (d.) Vlk.
8. intr. NdŽ likti kur gyventi, apsistoti: Maži nusė́do Kavarske, dukterys te gyvena Tj. Lietuvoje nieko neradęs, iškeliauja Rusijon ir ten amžinai nusėda rš.
9. intr. DŽ, NdŽ nusileisti (apie saulę, mėnulį): Saulutė jau seniai nusė́do už miško Srv. Piemeniui reikia anksti atsikelt: saulė nusėda, tada namo gena Šmn. Ant rytą, kaip mėnesėlis nusė́da, tai nors durk akin (labai tamsu) Slm. Ryt jau gal nebedžiovens šieno, ba saulė kokian rūkan nusė́do Trgn. Kadai grįžo rytų šonan saulė nenusė́dus? BM450(A.Baran). Kad jau nusėda šviesi saulelė, tuoj visur dedas gaili raselė LTR(Brž).
10. intr. nugrimzti, įsmegti: Namo pamatai nusė́do, ir namas sugriuvo Prn. Žiūrom, vežimas tik sėda, sėda ir nusė́do in Nemuno dugną Prn. Grybas buvo nusėdęs dugnan Rmš. Praėjo laikai, praėjo amžiai, lietūs ir vėtros nugriovė kuorus, sienos žemėn nusėdo V.Krėv.
11. intr. R367, Skrb nuslūgti, nusekti: Patvinęs vanduo nusėda, t. y. numažėja J. Jau baloj vanduo nusė́do Kt. [V]anduo šulny nusė́do Dglš. Jeigu ežeras nusė́dęs, tai pakraščiu pereistat Ob. Kai liūnas nusė́do, tai vandenio neliko Vad. Vanduo nūsė́do par sprindį Up. Vandeniui nusėdus į vagą, lankose lieka riebaus, glitaus dumblo sluoksnis P.Cvir. Vandeniui nusėdus ir žemei išdžiūvus, vietoje žalios žolės tikt viena juoda žemė pasirodo K.Donel1.
ǁ nugaruoti: Nusė́do [v]anduo [virdamas], reikia kiek dadėt Klt.
12. intr. išrūgus atslūgti: Pakilusiai tešlai reikia leisti nusėsti ir dar kartą pakilti sp.
ǁ sukristi: Jei kremas gaminamas be želatinos, jį reikia tuojau valgyti, nes ilgiau laikomas jis pavandeniuoja – nusėda rš.
13. intr. atslūgti sutinimui: Smegenai (dantų) nusė́do, suaugo Vdk.
14. intr. nusileisti: Tėvo išrūkytos pypkės dūmai nusėdo, pakibo melsvu debesiu ties jo pečiais rš. Ore sutirštėjęs vanduo nusė́da ant žemės NdŽ. Kai tik tą pasakė, debesis kuo ramiausiai nusėdo greta miesto, ir iki šiol tebėra toje vietoje ežeras LTsIV606.
| Debesys buvo didelis, ale nusė́do (nuslinko tolyn, nuėjo) Klt.
15. intr., DŽ nugulti, nusistoti: Tegul nusė́da krakmolas galan, tada nupilsi drumzliną [v]andenį ir užpilsi šviežio Ds. Išeisiu aš, kolei dulkės nusės – negaliu dulkės[e] būt Skdt. Kazeininiuose klijuose dažnai pasitaiko smėlio ir kalkių trupinių, kurie nusėda ant indo dugno rš. Mielės nustoja, nusėda MŽ437. Rūdys nusėdo ant vyrių rš. Moterų eritrocitai nusėda greičiau, negu vyrų V.Laš.
| prk.: Pernelyg daug kartėlio nusėdo karstadirbio atmintyje rš.
| refl.: Vanduo buvo drumzlinas, bet dabar nusisė́do Antš.
16. intr. nublukti, išblukti: Jau čia kvarba visai nusė́dus Alk.
17. tr. BŽ267 nugulti sluoksniu: Dulkės nusėdo stiklą rš.
18. intr. prasisunkti, praeiti: Ale mat kur nusė́do [v]anduo – sunkias par padamentą Slm.
19. intr. nurimti, nusiraminti, liautis: Ar tu, driliau, nusė́si kada nors?! Plt. Cit, nusėskit, vaikai, negaluokitės! Šts. Aš jam kad atšoviau gerai, tai ir nusė́do, ir neturi ko sakyt Prng. Kai priėdė, tai ir nusė́do Rod. Nenusė́džiamas žmogus Ds.
pasė́sti Rtr; N, M
1. intr. užimti sėdimą padėtį, atsisėsti: Pasistatysiu geresnį budinką – būs kur pagulti i pasė́sti Krtn. Pasė́do stalo[p] ir až penkias minutas pavalgė Lz. Anys pagamino visa ir pasė́do večeriot Dv. Pasė̃s čia, čia stovi lentelė šitoj, nu i peša, peša (verpia) Pb. Pasė́sk, nebėk į numus tei greit Šlu. Pasė́s rūkyti – rūkys rūkys Vn. Ir jis atejęs vakarą pasėdo užu stalo su dvylika apaštalais BPI358.
| refl. H, Sut, N: Aš skalbt pasisė́dus nemoku Pgg. Eisim pasisė́st lauke Pgg. Pry stalo pasisė́dusi i valgo jau jijė tą kisielių Žgč. Pasisė́skias, antai kėdė Krtn. Pasisė́do an žemės, paršalo ir atkrito Jdr. Pasisė́skis į užvėjį Dov. Pasėduos, paguliuos lovoje, bet kelti nekelu Dr. Taip jis kartą pasisėdo po medžio ir dūsavo LTR(Klp). Nerinį pasiimsu i pasisė́su į kerčią Pj. Pasisė́dau pasilsėti, kad pavargęs buvau Vlkš. Deviau tokį benkį pasisė́sties Sg. Obulų, grūšų prisirinkov, skreitus nusinešėv, tatai valgėv, valgėv pasisė́dusios Nv. Neturim kuom (kur) pasisė́st Dsn. Anos pasė́dos (atsisėdo) unksmelėj LKKIX202(Dv). Už stalo pasisė́skit Lz. Ant krasės pasisė́sti KII184. Po medžiu pasisėsti KBI43. Tik plept! an pasturgalio pasisė́do Jrk137. Juodu lyg bijodamu nesiskubina artyn, o pasisėda ant vienos apvirtusios pušies I.Simon. Parėjęs pasisėdau prie savo darbo Vd. Pasisėdo valgytų CII144. Už balto stalelio pasisėdę, šio smarkaus brangvyno pasigėrę (d.) Tlž. Į krėslelį pasisėdau KlvD47. Pasisėdau į staklutes raštužį rašyti N147. O pasisėsčiau pas kakalužį žemiausiojo[je] vietužė[je] RD165. Ir pasisėdo eilė pas eilę čia po šimtą BtMr6,40. Ir Izrael pasistiprino ir pasisėdo patale BB1Moz48,2. Antrą rytą pasisėdo Moziešius žmones sūdyti BB2Moz18,13. Ir jis liepė žmonėms pasisėst ant žolės NTMt14,19.
2. intr. užlipus atsisėsti: Pasė́do raiti ir išvažiavo važiuot Lz.
| refl.: Broliai passė́do arkliuosna Rod.
3. intr. įlipti, įsėsti: Nepasė́dau – kaip primušta mašina Brs. Pasė́da vienan vežiman jaunas su jaunuoj[a] ir važiuoja namo pas mergą Dv.
4. tr. DŽ, NdŽ sėdant prispausti: Po šlaunia pasė́dau knygą J. Gerai dar, kad mes sunkiai pasė́dom, gal neiškris [virvės] Rm. Žiūrėk, skarelę po uodega pasė́dai Srv. Tu, Jonai, turbūt pasė́dai mano kepurę Mrj. Aiktelėjęs pasėdu koją, laukiu, kol nutvilksės skausmas J.Balt. Tik vieną maišą pasėdęs nuvažiavo Pt.
| refl. tr.: Pasisė́dus rankas ir sėdi Kt. Kviečių pasisė́dęs atvežė Lkš. Kam tau tokio ilgo [švarko] – kad tu jį pasisėstái?! Lp. Negerai pasisė́dau paltą, tai i susiraukšliavo Rs.
| prk.: Ką tuos pinigus pasisė́dęs sėdės (taupys), tegu nusiperka palitą Jrb.
ǁ refl. tr. Kos32(Vkš) pasidėti, pasikloti ką sėdantis: Pasisė́sk ką, bus aukščiau Srv. Pasisė́sk skudurų, tai nebus tep karšta Gs. Pasisė́sk paduškikę – būs geriau sėdėti Varn.
5. refl. tr. priimti atsisėsti, pasisodinti: Pasisė́do į vežimą tą vaiduoklę ir nuvežė Nmk.
×6. (l. posiadać) tr. Sut paveldėti, (už)valdyti: Duok mums … tėviškę amžiną būtinai pasėsti MKr9. Pakėliau ranką mano Viešpatiesp, aukščiausiop Dievop, kursai pasėst dangų ir žemę Ch1Moz14,22. Ašjen nes daviau jumus tą žemę, kad pasėstumėte ją tėvainiškai Ch4Moz33,53. Jau visa pasėdai, jau visu valdysi MP219.
7. refl. apsigyventi, įsikurti: Jie visi an dvaro žemės passė́dę Vlk.
^ Ar nori į raudoną dvarą pasisėsti? PPr106, LTsV263.
8. refl. įstoti: Reikėjo pasisė́sti į giminaziją – kas būtų leidęs Pj.
9. intr. nusileisti (apie saulę): Saulelė rasi jau būs pasė́dusi, kaip parvažiuosiam Dov.
10. tr., intr. patykoti, palaukti: Ar eisim zuikio pasė́sti? Skr. Mes pasė́dom gerai, tik varikai (varovai) paklydo Dkš. Mūs gaspadorius išėjo ant ožkų pasė́sti Gdl.
11. intr. kiek nusėsti, nugrimzti: Siena pasė́do Lp.
12. intr. apeiti vandeniu, aptvinti: Pasėdo bulvių šaknys [v]andeniu Šts.
ǁ priplūsti, prisisunkti: Putinėlio vietelėj vanduo pasėdo LTR(Pnd). Po namu pasė́do vanduo NdŽ.
13. intr. prasisunkti, susigerti, pasklisti: Par medinius [padus vanduo] nepasė́sta, nepašlampa Pj. Matai, kaip pylė: klanai, nepasė́sta į žemę Krš. Pasė́da į kaulus arielka Pp. Kol liga palauža žmogų, pasė́sta po kaulus Slnt. Pradėjo vemti, matai, jau pasė́do po kraujį Plng. Ar taip greit ir galėjo pasė́sti tie liekarstai: kaip gyvas kuša man po vidurius Vkš.
14. refl. nusiraminti: Su savo šnekom tai pasisė́sk Smn.
15. tr., intr. Nv apsvaiginti: Rodos, nedaug tegėriau – kaip greitai pasė́do, sunku an kojų pastovėti Užv. Geras alus – greit pasė́do Vkš. Kitam i liminadas pasė́sta (juok.) Rdn. Pasėdo kaip Rėpšuo putra Brs. Pasėdo kaip Rėpšo šunie putra į galvą tas jūso alus Šts.
16. intr. būti linkusiam į ką: Ana pasė́dusi ant grieko, t. y. palanki J.
17. tr. apsėsti, pristoti: Pasė̃s tave pikčius, t. y. vel[ni]as J. Piktos dvasios pasėstas Šts. Ir žmogui [velnias] burną uždaro, kurio pasėda, liežuvį riša SPII74.
18. tr. padaryti įtaką, paveikti, užvaldyti: Tave jau jie pasė́do NdŽ. Svetimos dvasios pasė́stas NdŽ.
◊ į gálvą (į kójas) pasė́sti apsvaiginti: Devė bragės, i labai pasė́do į gálvą Rdn. Vynas jau pasė́sta į gálvą tikrai Vkš. Pasė́s į gálvą ir kvapas KlvrŽ. Padėk mun eiti del to, kad ta degtinė pasė́do mun į kójas Šts. Tokios karės pasė́do žmoguo į gálvą Slnt.
rankàs pasisė́sti tinginiauti: Tai tinginė: tik ateis svetimas žmogus, ir pasisė́da rankàs Dkš.
papasė́sti (dial.) intr. visiems susėsti: Kap papasė́do ažu stalo, tai svečiai negalėjo valgyt Dv.
parsė́sti; H, N žr. atsėsti 1.
| refl. N.
pérsėsti Š; L, Rtr, parsėsti M
1. intr. NdŽ atsisėsti kitur: Pársėsk ant siuoliuko, aš noru krėslą paimti Skdv. Pérsėdo nuo kėdės ant sofos DŽ1. Įpusėjus susirinkimui, Mažonis persėdo ant kito suolo šalia Girniaus J.Avyž.
2. intr. NdŽ perlipti į kitą susisiekimo priemonę: Pérsėsi kiton keleivinėn i nuvažiuosi Klt. Tę reik trissyk pársėst Grk. Persėdo į antras roges, kur važiavo seserys K.Bor.
ǁ pradėti dirbti su kita mašina: Baigė dorot vasarojų, vėl ant traktoriaus persėdo sp.
3. tr. NdŽ sėdant perspausti: Kitasis pársėda riešutą su subine, o kitas neparspauda nė su pirštais Šts.
4. tr. atsisėsti į tarpą: Kam tu juos pérsėdai? DŽ1.
5. intr. DŽ, NdŽ persigerti, persisunkti: Vakar lyjant man vanduo ir par sermėgą pérsėdo Trgn. Par šituos botus vanduo nepérsėda Ktk. Toks lietus labai greit pérsėda Ds. Tik aprišiu pirštą – ir vėl kraujas pérsėda Ds. Kaipgi taukai nepérsės par rūbą Sdk. Dažai pársėdo į antrą pusę Bt. Medus pársėdo į antrą pusę vogono J. Liesą akminelių gruntą [v]anduo veikiai parsėda, ir tujau išdžiūna S.Dauk. Pati sula parsimaino, sutirštėja, o kartais parsėsta par uždarytas šalis ir išeina laukan Kos17.
6. intr. susigulėti, susmegti: Sėdo pársėdo žemė – įdubo kapas Rdn.
7. tr. paveikti, perimti: Jis tos dvasios pasėstas ir pérsėstas NdŽ. Kad ben vienas spindulelis loskos pono Dievo apšviestumiat ir parsėstumiat širdį P. Idant gailėjimu visą mane parsėstum brš.
prasė́sti
1. intr. NdŽ, Šts, Ds sėdant nepataikyti į sėdamą vietą: Sėsdamas ant kėdės, ėmiau ir prasė́dau Mrj. Prasė́do pro šalį, kojos keberiokšt Rdn.
2. intr. NdŽ prasisunkti.
3. tr. sėdint padaryti patogią: Prasė́sti vietą NdŽ.
prisė́sti Rtr
1. intr., tr. Q90, N, M, L, Š, NdŽ, Ml atsisėsti šalia sėdinčio: Prisėdmi R71. Tas šast ir prisė́do šalip Tl. Ana jau labai roda, kad prie jos prisė́dai Sdk. Aš prie jo vieno čia prisė́dęs būsiu ir mokysiu Slv. Pasodinę svečią už stalo, vyrai iš šalių prisėdo J.Paukš. Prisė́do bernelis prie mano šalelės, uždėjo rankelę an mano petelių DrskD116. Ir prisėdo bernužėlis po kairei puselei LTR(Pnd). Ko prisėdai prie šalelės, tu nemylimasis? LTR(Vrnv). Užgerk mane, mylėk mane, mergytė jaunoji, prisė́sk mane JD1057. Prisėdo sens našlelis prie mano šalužės! KlvD186.
| refl. Rtr: Aš čia prisisėsiu, sesule, šalia Voverės V.Krėv. Vaikai pasiliko dar vežime, sėdėjo padoriai. Mudu prisisėdova prie jų Mš. Prisisėdęs ragina ir ragina gerti Grž. Prisisė́do pri munęs – sakyk teisybę Krš. Jonienė valgo, Jonas prisisėdęs ragina Žem. Vėl princas tik su ja viena kalbėjo, prie jos prisisė́dęs lyg pririštas Jrk79.
2. intr. NdŽ būti sėdinčių užimtam: Krėslai visi prisėdę, dar ir pasieniais eilės stačiųjų Žem. Tai kad prisėdo pilnas stalas svetelių LMD(Klt). Prisėdo sėdo pilni suoleliai (d.) Ck. Ko palinko suoleliai, kai prisėdo sesiulių? VD161. Ir prisė́do jaunųjų pilnas tėvo suolelis JV257.
ǁ tr. daugeliui užimti sėdimą vietą: Prisė́do pilna ažustalė Mlk. Moterų pilna apystalė prisė́sta Šmn.
3. intr. DŽ, NdŽ pasidaryti užimtam susėdusių važiuoti: Prisė̃s pilnas [autobusas] jau iš Labanoro, čia i nestos Klt. Prisėdo pilni ratai ir išdainavo Jnš. Laike pietų kad atvažiavo karieta, prisėdus kokių nepažįstamų ponų SI392.
ǁ tr. daugeliui susėdus, užimti, pripildyti (susisiekimo priemonę): Prisė́sti vežimą K. Kad mašina būtų prisėstà žmonių, tai ne teip mėtos LKKV160.
4. intr. DŽ, NdŽ, Dv, Dbč truputį, neilgam, laikinai atsisėsti: Lėkiau ir lėkiau perdien be kvapo, nė prisė́dus nebuvau Ds. Prisė́sk, sesel, minutėlę, pasikalbėsim Skrb. Padirbėjau, reikia prisė́st Imb. Nematysi, pri karvės ar jaučio prisėdai milžti – teip ankstie kėlėm Šts. Visi valgo, i tas prisė́do su kailiniais Rsn. Sugrįžo, prisėdo ant lovos krašto J.Balt. Prisė́dusi ratelį par visą dieną pargirgždino J. Negaliu nė iš tolo prisėsti (skauda užpakalį) rš.
| refl.: Prisisė́do prie stalo KI53.
5. intr. Rdn ilgam atsisėsti: Prisė́sti prie darbo NdŽ. Su plūksnom tai labai reikia prisė́st Skp.
6. tr. NdŽ sėdant prispausti: Pasitrauk, tu man skverną prisė́dai, aš negaliu atsistot Skrb. Prisė́do kojas ir plakė Plng.
| Visą mėnesį neprisėdo subinės (negalėjo atsisėsti) – teip buvo sukapotas Šts.
^ Durniaus prisė́stas, skverną nupjovęs ir eik (bėk) tolyn Kp. Susiedai, kiaušius prisė́dai! – Savo, ne tavo! Vkš.
7. intr. apsigyventi: Kiek čia vokiečių prisė́do! Ėr.
8. intr. nusistoti: Kubile ant dugno visokių žemių prisė́do Jnš.
9. intr. prisipildyti, pritekėti: Įšalusi žemė tebėra – neprisė́sta [v]andens nė šulinys Šts.
10. intr. prisigerti: Plienas prisėsta riebumų ir pasiduoda virinamas Šts.
ǁ tr. pripildyti, prisotinti: Miglos prisėstas vėjas trauka šarmą į medžius Ggr.
11. intr. pasidaryti apimtam, paveiktam: Prisė́stas svetimos dvasios NdŽ.
12. intr. Kbr apsiraminti, aprimti: Vaikai, prisė́skite, ba gauste nuo tėvo! Bsg.
| Prisė́sk (būk čia, pasilik)! Kur eisi – da užmuš … Rs. Matai, tai prisė́dai, kai pagąsdino Mrj. Jis buvo pirmas, bet dabar jau prisė́do (nebedirba taip smarkiai) Snt.
13. tr. pristoti, užvaldyti (apie piktąją dvasią): A pikta dvasia prisė́do, kad taip nerimsti? Jnšk. A velnias tavi i prisė́dęs yra! Krš. Ar tave brantas yr prisėdęs, ko tu čia baldais?! Plng. Ar tave nemačia prisė́do?! Skr.
14. intr. prikibti, užsipulti: Jis prie manęs prisė́do kaip kipšas Snt.
◊ ùžpakalį (dùgną, skỹlę, sùbinę, úodegą) prisė́sti apsiraminti, aprimti, liautis: Prisėsk užpakalį, kad pelė neįlįstų Gž. Prisėsk dugną, o pelė įlįs LTR(Kv). Prisė́sk skỹlę – žiurkė įlįs Užv. Kur eisi – prisė́sk sùbinę! Rs. Ar tu neprisė́si uodegõs, bjaurybe tu! Skr. Aš tau sakau, tu prisėsk savo uodegą ir nekaišiok man tarp durų! V.Myk-Put. Palakstė palaksčius ir prisė́do úodegą: mato, kad niekas neišeis Vl.
paprisė́sti (dial.) intr. daugeliui atsisėsti: Paprisė́dę pilna pasvirnė Dv.
susė́sti intr.
1. H, R, Sut, N, K, M, L, Š, NdŽ visiems atsisėsti: Visi susėdę aplink stalą ir snaudžia KlbIV80(Mlk). Susė́da tę ir geria, dainuoja LKT360(Sem). Anys susė́do ažu stalo Antr. Susėsdavom pabarėj, kai ažgiedodavom – gražu paklausyt Lel. Ėda šeimynelė susė́dusi Krš. Kningas abudu susė́dę skaitys Trk. Galiam susėst ir valandėlę pasišnekėt Sln. Sau pri stalo susė́s jau ta šeimyna valgyti Tl. Mudu susė́dova J. Į suolą bobos susė́do J. Pailsusys susėdo pas ugnį, gėrė pakarčiuo alų ar arielką M.Valanč. O ans liepė susėst miniai and žemės Ch1Mt15,35.
^ Kai seimas susėda, visus pinigus suėda PPr77. Ant liežuvio galo visos nelaimės susėdo KrvP(Klm).
| refl. N, K, Kls: Anudu susisė́dusiu vien galvo[ja], ką čia daryti Brs. Visos susisė́dusios tokios i plepa Krš. Griauža sūrį susisė́dę kertė[je] Trk. Susisėdmi su viens vienu R71. Poniški vaikai, su būriškais susisė́dę, kartais broliškai purvus krapštydami žiopso K.Donel. Susisė́skit, susisė́skit, svoteliai, į suolą JV535.
2. NdŽ užlipus visiems atsisėsti (ant arklių): Susė́do in arklių raiti ir in šitą budką atjojo ir nenulipinėjo Aps.
3. Rtr visiems įlipus užimti vietas: Keleiviai susė́do į autobusą DŽ1. Susė́dom į laivą NdŽ. Susė́sdavai po kelius žmones į ratus i važiuodavai Mšk. Susėdo į mažą laivelį ir nuplaukė J.Balč.
| refl.: Susisė́dom ben keliuos ir nuvažiavom Dustõs Ds. Benori anie susisė́sti į vežimą visi J. Susisėdusiu anudu į karietą išvažiavo, įsidėjusiu 10 pūrų piningų S.Dauk.
4. sugniužus atsisėsti, susiriesti: Susigėdau, susė́dau ir tyliu Skr. Kai sumygau par pusiaujį, tuoj susė́do Mlt.
| refl.: Aukštas, bet susisė́dęs į kelnes (sulinkęs) Šts.
5. (dial.) Smal visiems sutūpti: Tai ateis va kur in medžio ir susė̃s bitės Aps.
6. N; DŽ apsigyventi, įsikurti: Kalbėsiu čia apie tautos muziką tų lietuvių, kurie susėdę yra apie Biržus, Vabalninką LTII96(Sab). Visi čia susė́dę, anksčiau an laukų gyveno Ln. Staponiškis seniau vadinos Pakriaušiniai: mat prie Nevėžio kriaušio susė́dę Mžš.
7. Trgn apnikti:
^ Viena bėda – ne bėda, kai dvi trys susėda, tai ir žmogų suėda Vlk.
8. NdŽ susmukti, suzmekti: Maža, in žemę susė́dus trobukė Rdm. Ot susėdo pirkia, kad galva lubosan kliūva Švnč. Gal žemė susėdo, kad tas akmuo nuvirto Dkšt. Pašilęs medus susė̃s Dglš. Pyragai susė́do po pečium Srv. Ji vos apsiauna batelius, jie ir susė́da Skr. Ar nereikėtų paskui kiek pavoluot – žemė geriau susėstų sp. Susėdantysis gruntas GTŽ.
9. NdŽ, Klt sulįsti, nugrimzti: Ginučių piliakalny, sako, kadai bažnyčia susė́dus Krd.
10. susisunkti, susigerti: Taukai susė́do į mėsą J. Susė́do [v]anduo asiūklynan Dglš. Išdžiūvus žemė, vanduo greit susė̃s Svn. Kai šitie dažai susė̃s, pertepk antrąkart Trgn. Smėly greit vanduo susė́da Lš. Srutos susėdo į žemę Als. Į smiltę [v]anduo didliai greitai susė́sta Trk. Į žemę purkštalai susė́sta, užsinuodija žemė Krš.
11. neiškilti į paviršių, įsismelkti į vidų: Susėdo votis kūnan Ds. Vidun kai susė̃s liga (tymai), nieko nepadarysi Tvr.
pasusė́sti (dial.) intr. visiems susėsti, sulipti: Ir išvažiavo pasusė́dę čigonai Str.
papasusė́sti (dial.) intr. visiems susėsti: Piemenys papasusė́dę krūvoj Dv.
užsė́sti
1. intr., tr. SD405, Q49,50, R39, Sut, N, J, I, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, Vkš užlipus atsisėsti (ant arklio, dviračio ir pan.): Ans užsė́do an to arklio i palengva jojo LKT134(Klp). Gali, užsė́dęs arklį, mus pasivyt Lkč. Žirgas tai raitam užsė́st Nmč. Kas tu nemoki jau ir ant arklio užsė́st! Ds. Anupras užsėdo kumelę ir išjojo miestelin sužinotų, kas čia pasidarė A.Vien. Užsė́do an to vilko ir nujoj[o] Lzd. Žiūri – kažkoks piemuo jodinėja, aviną užsė́dęs Skrb. Pribėgo velnias, ir užsė́do ana an kupros jo LKT341(Lb). Ėmė viena merga ir užsėdo an barono. Užsėdo, ir jai neseka nuo barono nulipt DS355(Vlk). Jis, užsėdęs dviratį, nuvažiavo I.Simon. Parnešė kirvį namon ir, užsėdus ant piestos, pasileido, pėdas uostydama, vytis pabėgusią Saulės dukterį BsPIII20. Dainius kaip užsėdo ant traktoriaus vasaros pradžioje, taip ir burzgino visą mielą rudenėlį V.Bub. Kai užsė́siu an žirgelio, nepavysi manęs LTR(Ūd). Dar aš neužsė́dau an bėro žirgelio, jau pražydo lelijėlė tiesiojon rankelėn DrskD106. Tie žirgeliai juodbėrėliai, jie neužsėdami (d.) Pkr. Ir užsėdo ant velbliūdų ir sekė vyrą BB1Moz24,61. Kaip raitas koksai, arklį užsėdęs, savo valia veda BPI281.
^ Girtas ir ant kiaulės jotų, kad tik užsėsti galėtų KrvP(Rtn). Devyni velniai ant vieno ožio užsėdo! KrvP(Pln). Tu nū adatos ant arklio užsėsi (pradėsi viską vogti) LTR(Klp). Ana joja ant sprando ir da liepia paslenkt, kad geriau ažsė́stų Ob.
| refl. intr., tr. N, I, Sut, NdŽ: Užsisė́sti ant arklio K. Tas vaikinas, užsisė́dęs ant dviračio, važiuo[ja], lekia Jrb. Užsisė́da ant sprando ir pareina sykium su jum Skdv. Galėjo, užsisėdęs kumelę, nukurti atgal Žem. Užsisėdo ant ožio, o nujojo pas tą poną BsPI5. Užsisėdęs jok į lauką KlvD3.
2. tr. L, NdŽ užimti sėdimą vietą: Visi suolai ažusėsti̇̀, nebėr vietos Ds. Antan, kamgi tu ažusė́dai mano vietą? Kp. Veselninkai užsė́džia, neįleidžia jaunųjų, sako, suolą reikia išsipirkt Vdžg. Svečiai užsė́do stalą (užėmė vietas prie stalo) Nm. Ė pirkioj pasodina vaikus až stalo – ažsė́stas stalas GrvT139. Kai vyro šonan važiuoja kitoj dienoj, tada ažusė́da, neleidžia ažu stalo – stalas reikia išpirkt LKT332(Antr). Kaipo dvariškiai, norėjo pirmą vietą užsėstie ir iš eilios pirmą stiklą išgerti Rp.
^ Su viena subine du suolu nori užsė́sti J. Ar tu nori viena sėdyne dviej suolų užsėst? LTR(Lp). Vienas visus suolus neužsėsi LTR(Nm).
3. intr. NdŽ užimti sėdimą padėtį, atsisėsti: Kap žusė́da, tai per visą vakarą kortosna grajija Žrm. Ten visi už stalo užsė́džia, neleidžia ten tų (atvažiavusių iš jaunosios pusės) įeit Mšk. Ant tako užsė́dom ir sėdim Skr. Užsėdau už stalelio prieg bernelio šalelei LTR(Ūd). Kai užsėdai už skomelių, diemedžiu žydėjai LTR(Lp). Dar aš neužsė́dau už baltų skomelių, prisėdo bernelis prie mano šalelės DrskD116. Anys podraugiai su vyresniais užusės surinkime PK204.
| refl. NdŽ: Žentas ažsisė́dęs par mašiną sėdi Dgp. Pilotas … užsisėdo ant sūdo krasės NTJn19,13. Užsisė́dau už stalelio raštelio rašyti (d.) Jrb.
4. tr. Dr šalia, iš šono atsisėdus, neleisti išeiti (iš užstalės): Ona, Verutė mañ užusė́do ir nugirdė Slm. Bernas turėjo ažustalėj ažusė́dęs mergą ir neleidė Vdn.
5. tr. NdŽ sėdant prispausti, prisėsti: Atsistok, tu mano lietpalčio skverną užsėdai rš. Ant suolo sėdo, katę užsė́do Pns.
| refl. tr.: Tėtės čebatus slėpėme su broliu užsisėdę LTR(Vlkv).
6. (dial.) intr. atsitūpti: Raudonas gaidys, užsė́dęs ant girnų, ir vemia vemia tuos grūdus (flk.) Trgn. Plikis, mislydamas, kad tai musės užsėdo, su delna plikę pliauškina DS373. Paukščiai dangaus ant jos užsėda DK8.
ǁ tr. aptūpti: Ana (višta) negali juos (kiaušinius) užsė́stie Dgp.
7. tr. Stl užgyventi, užvaldyti: Nors žemės ir nemaža užsėdę, – skurdžiai, su lezgiškiais palyginus, ir tiek S.Čiurl. Idant jis nuog jo turėtų atimt ir užsėst karalystę aną MP39.
| refl. tr., intr.: Kaip ant savęs užsisė́si (savarankiškai įsikursi), tada paregėsi Grz. To ir betrūko … tokiems suskiams užsisėsti [dukters] žemę! Žem.
8. intr. NdŽ nusileisti (apie saulę): Kiek te tos dienos – ir nepamatai, kai saulė už kalno ažusė́da Trgn. Aš, jau saulei užusė́dus, parvažiavau namo Ds. Kaip užusėda šviesi saulelė, visur tuoj dedas gaili raselė LTR(Užp). Kai brolelį užmušė – saulytė tekėjo, kai kavojo – saulelė užsėdo LTR(Rk). Saulė užusėdo, mėnuo užtekėjo NS1375.
9. tr., intr. NdŽ neduoti ramybės, užsipulti, uiti, persekioti: Ko užsė́dot, šatonai, biedną bobą?! Krš. Jokios rodos nėr, kai užsė́da in manęs toj boba Ut. Kad ne tokiu būdu užsė̃s, tai tokiu – vis tiek užsė̃s Trgn. Užsėdęs biedną žmogų MP118.
^ Viena bėda – ne bėda, bet kai dvi trys užsėda, tai žmogų suėda LTR(Srd).
| refl. tr., intr.: Jis kad ant ko užsisė́da, tai tam blogai Mrj. Ant nemokyto žmogaus, kas nori, tas užsisė́da Snt. Kai užsisė́da, tai gerk, ir gana Žal. Jau jis jeigu ant ko užsisė́da, tai nebepaleidžia Ds. Neduok tu Dieve, tuoj ir užsisė́do až valgį, kad daug suvalgau Trgn. Išeisiu, kad užsisė́dot ant munęs Krtn. Net Amilia nebeiškentė sykį: – Užsisėdai tą vaiką J.Balt.
10. tr., intr. pristoti, užvaldyti (ppr. apie piktąją dvasią): Velnias tave užsėdo, kad nebegalima susikalbėt?! Srv. Rodos, perkūnas jį užsė́do, ir gana! Jrb. Ar velnias užsėdo ant mano susiedo? LTR(Grk).
11. intr. užnikti ką daryti: Kad užsė́do, tai užsė́do jin mane prašyt kambario Jnš. Užsė́do skolą ataduot Ktk. Užsėdo čia dabar erzintis rš.
| refl.: Užsisė́do mus ragyt į stuiką Gs. Vakarop urėdas užsisėdęs skatina ir skatina skubėti, pabaigti grėbti Žem.
12. refl. Amb užsibrėžti, užsispirti: Užsisė́siu ir išmoksiu Kair.
13. intr. imti vartoti ką vieną, apsiriboti kuo vienu: In vienų bulbų kai užsė́sma, tai greit suvarysma Skdt.
14. intr. užkliuvus už ko, sustoti (vandenyje): Užsė́sti ant seklumos NdŽ. Iš pačio ryto kad užsė́dau, tai iki vakaro teko buomyt Kpč.
◊ ant sprándo (ant [biednõs] galvõs, ant kãklo, ant kauniẽriaus) užsė́sti (užsisė́sti)
1. prikibti, užsikarti, užsipulti: Neleisk, kad tau jis ant sprándo užsė́stų, kitaip, žmonele, prapulsi Jnš. Užsė́s ant sprándo ir vargys žmogų kaip nelabasis Vvr. Kai užsisės marti ant sprando, pasidarys vaikai geresni Grš. Ant mano sprando dar niekas neužsisėdo, kaip tu ant žento Žem. Visi jūs užsė́dot man ant galvõs Šr. Užsė́do ant mano biednõs galvõs, ir atsikratyt nebegalima Ds. Atej[o], užsė́do an kãklo – ir atduok Lp. Tu, kaip atejai, ir užsė́dai an kauniẽriaus Sdk.
2. smurtauti: Vokiečiai užsisėda gyventojams ant sprando ir be gailesčio naikina jų turtą Pt.

kai̇̃p ant šim̃to arklių̃ užsė́do labai nudžiugo: Kap pasakė eit, tai kàp an šim̃to arklių̃ užsė́do Bolesius Lp.
sóstą (ant sósto) užsė́sti (užsisė́sti) pradėti valdyti: Štai karalius artinose, kursai užsės sostą tavo SGI27. Žmogus norėjo nuo sosto nuversti ir pats ant to užsisėsti prš.

stovė́ti, stóvi (stóvia Dv, stóvna BzBkXXVII183, stáuna K, BzBkXXVII183, BIII163; N, -ė́ja), -ė́jo K, Rtr, Š; L
1. intr. SD353, H, MŽ, Sut, N, K, LL238, Rtr būti stačiam, laikantis ant kojų, nejudėti, neiti iš vietos: Sėskis, ko stóvi! NdŽ. Stoviu, stovmi R. Pirma stovė́ti, pryšakyje stovė́ti KII330. Nestovė́k po lašiniu NdŽ. Aplinkui stóvintiejie KI628. Atsistojęs pirštų galais, stóvi vėjo atgaiše J. Ir stovimose vietose žmonių kaip silkių bačkoje Pt. Atvažiavo autobusas pilnas, net juodas, kaip prikimštas, – reikėjo stovė́t visas kelias! Mžš. Stovė́t eš galiu Nmč. Negi stovė́si visą kelią? Ut. Marikė liūdna stóvna py motinos kapo Klp. Stóvim itai, galvas nukorę Rod. Mes tik tol sėdim, kol valgom, o kap kada stovė́dami pavalgom Kpč. Nori, kad pašokint, tai pasistiepus kad stóvi! Adm. Inbėgęs ir stovią̃s Užp. Kojas ažgėlė stóviant in sniego Klt. Aš ilgai bestovė́damas pailsau KII205. Ir stóvi kap velnias, gal dantis parduodai? LKKXIII118(Grv). [Nuotaka] stovė́dama iš kiemo išvažiuoja, stovė́dama per kaimą važiuoja (kad ir kitos mergaitės ištekėtų) Alv. Tik stóvinti žmonės galė[jo] važiuot (buvo daug vandens) Arm. Kai stovė́damas valgo, tai didelis nori užaugt Ds. Eik nestovėjęs, tinginių panti! J.Jabl. Stovėk, stovė', stovėki, stovėkie, stovėkig R181. Pasekėjai iš jaunosios pusės stóvi ligi marčios pietų J. Aš ejau linų minti, ana paliko bestóvianti Gršl. Stóvu aš, stóva ir tas ožys Klk. Ir stovą̃s, veiząs – išleka ta ugnis Nv. Tik nereikia prie bičių kuštėt: ka jau vienas žiūria, tai kiti stóvia Mšk. Stóvia rankas atkišę, nieko nedirba Kair. Stóvi pardien atejęs kai ažu skolą Klt. Mudvi stóvav, žinai, an to tiltuko, čia pas kaimynų stóvav Vž. Aš tę ton priemenukėn stóviu išejęs LKT371(Nmn). Jis stóvia prieg durimi Kls. Pareinam namo, o jos stóvima až durų su stambiniu (pagaikščiu) Ob. Mes stóvim kamputy galvas nuleidę Pls. Pašal' stóvia ir kalba Ps. Prie to ąžuolo stóvi bjauri boba – ragana Mlk. Ant saulės esmi, stoviu SD169. Daugybė aplink stovinti, pulkas SD3. Griausmo čėse pamažėl' krutėk, prie medžio nestovė́k! LKT264(RdN). Eik, tinginy, eik dirbti! Kam stóvi taip išsižiojęs? K.Donel. O daug su šituomi ir baikauti negali, – atsiliepė ikšiolaik tykai stovėjęsis vyras prožilis V.Piet. Gandras ant viena koja stovė́jo – būs lytaus Pln. Juodas gužutis stóvi an brastos, žuvę gaudo Jsv. Kad gandrą kokiame mete pirmą sykį staunant matai, tai tą metą slinkas esi LTR(Klp). Gi žiūriu – vilkas bestovįs prieš mane J.Jabl. Arklys stó[vi] už durų Sch147. Tie arkliai tebstóva kaip stovė́ję Dr. Vištos niekai tos baltosios: kur stó[via], čia pameta kiaušinį Jrb. Matai, kaip pijokai tie kalakutūčiai: susikimba i stóva Štk. Žąsis jeigu ant vienos kojos stóvia – pryš šaltį, pryš pagadą Erž. Kol tu čia stovi, kol namo nejoji – laukia tave tėvelis LTR(Grv). Kelkis, berneli, negulėk ir užsikėlęs nestovė́k DrskD262. Pjaukit pjaukit, pjovėjeliai, nestovė́kit (d.) Dglš. Verkė mergelė, verkė lelijelė, pri šalelės stovėdama StnD25. Nėr man sesutės šalip stovėti LTR(Klp). O brolyčiai raitelyčiai kraujuose stovė́jo LB45(Vlkš). Testov, težvengia bėri žirgyčiai! Dar man malonu pas motinėlę KlvD329. Staun žirgeliai pabalnoti, laužtineliais pažaboti KlpD75. Biednas ir garbės po tavo akių neturėdamas, čia stovmi ir gėdžiuos Ns1858,3. Ir tarė tenai stóvintiemusiemus: atimkiteg nuog jo ilgąjį DP381. Vaikai ir šeimyna tur sudėję rankas patogiai ties stalu stovėti ir byloti VlnE37. Ir jis, pakėlęs akis, išvydo tris vyrus ties savęs stovinčius BB1Moz18,2. Ir po dviejų metų sapnavo faraonas, kaip kada stovįs būtų pas vandenį BB1Moz41,1. Vieta nes, ant kurios stovi, yra žemė šventa Ch1ApD7,33. Visa ana minia stovėjo and krašto [marių] Ch1Mt13,2.
| prk.: Ypač greitai tarybų valdžios šalininkais tapo tie inteligentijos sluoksniai, kurie stovėjo arčiau liaudies rš. Skaitytojas, parbėgdamas darbus, pirm kelių šimtų metų buvusius, tarias šalip jų bestoviąs S.Dauk. Nemokėdami savo prigimtosios kalbos rašto, … stovi ant ištautėjimo kelio LTI455. Visados giltinės, ant savęs stóvinčios, bijokimės DP478.
^ Stovi kaip Pilypas kanapėse LTR(Btg). Ko stovi kaip Barnabas pupose? Ssk. Stóva kaip mietą įrijęs Kv. Stovi kaip pelų maišas LTR(Zp). Stóvi kap drekelį prarijęs Plv. Stovė́k kaip nudiegtas Lkš, Dkš. Stóvi kap indiegta karvė Dglš. Stóvi kaip sušalęs Nj. Tik vis kaip jautis, padelbęs akis, ir stovi LTR(Kp). Ko čia stovi kaip kiaulė, į ausį myžama? Vkš. Ko stovi kap kuolas – lenkis prie darbo! Kpč. Ko stóvit kap pabučiuoti! (drąsinimas sėsti) Plv. Stovi kaip melžiamas LTR(Kz). Stóvia kaip ant karštų anglių Krž. An kelio stovi i kelio klausia LTR(Kš). Bėgančio pėdos, stovinčio ašaros KrvP(Vl). Stovėjus – kraujai, bėgus – pėdai R186. Ant stovinčio užeina, bėgantis pats užbėga KrvP(Krž). Bėga vilkas –tunka vilkas, stovi vilkas – lysta vilkas J.Jabl. Neįtinka anam nei ejusi, nei stovė́jusi (niekaip) End. Čiuža bėda nesidžiauk, ba sava užpakaly stovi LTR(Grv). Stovėk stovėk, ateisiu pamilžt (sakoma nedirbančiam) LTR(Alk). Stovi kampe paniukė, per vidurį susijuosus (šluota) LTR(Bd). Senas senas senelis ant vienos kojos stovi (kopūstas) J.Jabl. Stovi ant vištos kojos, o kai gula, tai jaučio vietą užgula (durys) LTR. Trijų stovėta, o vieno nueita (kibirai su naščiais ir nešėjas) Rš. Kai stovi – kai šuo, kai lekia – kai arklys (balnas) LTR(Vdk). Gale lauko begėdė stovi (pirtis) LTR(Ldvn). Stov žmogus ant kalno, juo ilgiaus stov, juo trumpesnis tampa (deganti žvakė) B870. Stovi velnias ant kalno su auksiniais čebatais (arklas) LTR.
ǁ būti vertikalioje padėtyje, laikantis ant galvos ar rankų: Jis stóv ant galvos KII205.
ǁ būti pastatytam (už bausmę): Kampe stovi rš. Į kalėjimą savo amžiuo neesu buvęs i nė po šautuvo beveik neesu stovė́jęs Vž.
ǁ pajėgti būti stačiam, laikytis ant kojų: Jau an kojų nestóviu, jau blogai Bb. Pareina, va an kojų nestóvi (labai girtas) Pls.
ǁ atsistojus, sustojus laukti: Py duonai stovė́jėm KlbXV130(Krg). Iš kaži kur žmonys stóvia, tai tę juk neisi spraustis! Jrb. Žmonės silkių stóvi Ėr. Aš jau, ka toki krūša, nė nestóvu End. Stovė́jus stovė́jus, laukus laukus i nesulaukus Klt. Vyras stóvi algos Rk. Stovėk, berneli, valandą, stovėk, berneli, ir kitą, stovėk, berneli, tris valandėles už vartų LTR(Slk).
| prk.: Tie senieji išmirė, dabar jau mes eilio[je] stóviam Mžš.
2. intr., tr. būti kur (ppr. stačiomis), atliekant kokį darbą, vykdant kokią užduotį, pavedimą: Ne kas noria prie tų maišiukų [malūne] stovė́t Žg. Ant staliuko [kuliant] stovė́davom kokios trys LKT218(Bsg). Stovė́k visą naktį prie arklių Ėr. Prie gyvuliui reikia stovė́t (nuolatos juo rūpintis, prižiūrėti) – tada bus geras Klt. Šieno saują turi, tai prie jam i stovė́k, kad nesulyt Klt. Pri puodų ana nebstovė́sianti (nebevirsianti) – tepasiuntie! Krš. Ūkvedis stova prysistójęs Lkv. Tejūnas stovė́davo až nugaros [baudžiavos laikais] Ck. Kirvelnykas (karys su alebarda) kieno pas jį stovįs SD70. Stovė́ti valandas NdŽ. Jie turį vektą stovė́ti Sch177. Ten jaunas kareivis sargybą stovėjo LTR(Gr). Kasdie viena pas galvą stovė́[jo] (budėjo) seselė Mrj.
| prk.: Pričkus tvirtai stovi būrų moralės sargyboje rš. Tarybų Sąjunga stovėjo ir stovi taikos sargyboje (sov.) sp.
ǁ eiti kokias pareigas, būti parsisamdžius, tarnauti: Mano duktė stóvia pieninė[je] Pš. Ne savo vieto[je] stóvu – mažo mokslo Krš. Aš pats pas ūkininką vieną pusvelčiuo stovė́jau Klk. Gero[je] vieto[je] stóva samdyti po kelis metus Yl.
3. intr. būti vertikalioje padėtyje (apie daiktus, augalus): Žvakė nestóvi NdŽ. Iš drūto medžio iškasta kerpė tokia, ka stovė́tų [piesta] Skrb. Tai kreivai stóv KII205. Stóvinčius rugius išklaipė, brydes padarė J. Kai prie lietui, tai ilgiau [gubos] stóvi, paki išdžiūsta Pb. Stóvinčiai medžiai LKKVII189(Krs). Ąžuolai vis palikti, palikti stóvia Sk. Stuburas medinis stovė́jo Ker. Taipo sodinti ir pririšti gluosniai stipriai stovės K.Donel1. Bet kiti nuogi žagarai, tarp jų pasilenkę, būriškai po stogais jų stovė́dami dreba K.Donel. Lai stáuna eglikė, nekirsk Klp. Stovėjo eglelė, stovėj[o] ir pušelė, stov ir jauna merguželė rankas nuleidusi D23. Tu ąžuole, tu žaliasai, nestovė́kie prie kelelio, ba atpučia šiaurus vėjas, tankias šakas laužydamas DrskD53. Oi ką kalba avižėlė, ant kalnelio stovėdama? LTR(Ktv).
^ Ne braškantis griūva, o stovintis LKGII349(Bsg). Traškančioji eglė ilgiaus stovi M. Padžiūvusiasis medis ilgiaus stovia LMD.
ǁ būti pasikėlusiam, pasistojusiam: Arklio trumpi karčiai – kaip skiauteris stóvi Ktk.
ǁ būti nelanksčiam, sustirusiam: Pakulnio kelnės storos, vis stačios stóvi Užp. Skauda jau metai [koją], kap kada kap kuolu stóvi Rš. Negaliu nieko pačiupinėt, paimt, pirštai kai basliai stóvi Kdn.
4. intr. būti kur padėtam, laikomam: Šluota kampe stóvi DŽ. Kerčioje stóvi stalelis NdŽ. Tvarte lubos buvo sudėta, i te stovė́j[o] rugių kūliai Eiš. Šakų stirtos stovė́davo Krs. Miltų maišai stóvi primalta Ktk. Miltų stóviamasis puodelis Slnt. Po keliais raktais tos uogos stóvi Šmn. Pirkaitėj girnos stóvi, bulbos Antr. Dabar viskas čia testóvia Erž. Kur jūsų vanduo stóvi? Noriu atsigert Rm. Vežimai stovė́davo dalgių, puodų, vazonų, kalavartų Dkk. Mūso šuo – galia i pienas stovė́ti – nerušios Kv. Į lovį įmaišė miltus duonai, ir stovė́jo par naktį Klp. Jis valgį bestóvint paliko KII205. Šič, kur lovoj stóvia, da mano audimo kaldros Skrb. Tegu stovi – daiktas valgyt neprašo LTsV136(Ldvn). Šitó medžiaga gal ir nestovė́jo prie šilko (visai ne šilkas) Trgn. Kaulai, katrie ir dabar tebstov žemėse M.Valanč.
^ Du ratu pagiryje stovi (ausys) Klm.
5. intr. būti laikomam kokioje vietoje, patalpoje (apie naminius gyvulius, paukščius, bites ir pan.): Nume penai stóvi J. Staldas toks buvo nestóviamas, i nugriovė Vdk. Arklių kūtė, karvių kūtė, o paukščiai kartu su karvėm stó[via] Pš. Eina tręšimų, kur arkliai stóvi Nmč. Pamislyk, keturi šimtai karvių stóvia – pabrikas, ne tiktai kas! Kdn. Kur antės stovė́jo, baisus smardas Klt. Eglę nupjovė, iškirto su kapokle, i ten bitelės stovė́jo Brs.
^ Ne tas arklys avižas ėda, katras dirba, ale tas, katras stainė[je] stóvia LKT121(Vdk). Tai baltos ausys – gal kiaulės stovėjo? LTR(Vdšk). Juodas padlagas – kaip ir kumelių stovė́ta Slm. Turbūt tavo ausyse ožkos stovia? LTR(Grk).
ǁ tr. užimti (vietą): Tik veltui vietą stovėjo ir rinktinį pašarą ėdė MPas.
6. intr. būti tam tikroje vietoje įkurtam, pastatytam, išaugusiam, atsiradusiam; užimti tam tikrą plotą: Butas stóv prie pat upės KI82. Palei tą kalną stovėjo nedidelis miestelis LTR(Kt). Namai jo ir dabar tebestovi tie patys, ant aukštų mūrinių pamatų rš. Daba tebstáuna [rūmas], jei nenūpūstytas yr Krg. Dacinės malūnas an Bartuva stóva Nt. Kai Juodkėnai stóvia, tai te[n] kažkur jis gyvena Rs. Šitoj pusėj upės stovė́jo kaimas Sv. In piliakalnio stovė́jo pilis Lel. Sena pirkia: kai ana čionai stóvia, tai gal daugiau kap penkiasdešim metų Dbg. Klaimas stóvi, vidury padas išplūktas Vdn. Pora šimtų metų kap kiemas mūs stóvi Dv. Priešais bažnyčią, aikštės pakraštyje, stovėjo geležine tvora aptvertas paminklas J.Avyž. Nes visa nupult tur, kas ant teip silpno fundamento stóvi DP579. Ant ežeriuko skardžio stovi pušynėlis Blv. Avižų kad gražus laukas stóvi – kaip gelumbė! Dkk. Ė senelio kviečiai kaip mūras kalnuos stovėjo BsPII206(Jž). Miškas kur stovi, tarp krūmokšnių nė nosies iškišt nebėr kur Ln. Mano žemė apykalniai stovi LKGII504(Jnšk). Akmenėlis stovi – stovi be kojelių NS366. Miškuose tie kapai stovė́jo Stk. Ant šitos obels dideli obuoliai stó[via] Jrb. Jaknos stóvia prie žarnom Ob. Čia amžių amžius kelias stovė́jo, buvo taisomas Ob. Stóvi mėlynių – nėr kur koja kelia Klt. Keliai atlyti, purvynas iki klupsčio, o kur klonelė, ten klanai stovėjo kaip ežerai V.Krėv. Kame po lytaus ilgai stóva pelkė, ten kask: būs gera šulnis Krš. Kur palios, ten ežeras stovė́[jo] LKT206(Ig). Tūs skardžiūs tie šalteniai stóva LKT83(Žlb). Vandenai vis stóvi kaip šulny Ob. Mūsų laukai žemūs – vanduo stóvi Upn. Teip vanduo stovė́jo – dirva nuo dirvos (ištvinęs upelis užliejo lankas) Bsg. Jie melioruoja, o vanduo stóvi iš paskos jų Jon. Kai šlapias metas, vanduo aukštai stóvia, nieko nėra, neužauga niekas Pgg. Aukštai [kalnuose] tai visur sniegas stóvi Ds. Stóvi gruodas, net žemė balta Klt. Jeigu bus oro atšilimas, tai rasa stóvi ant lango Upn. Rasos ilgiausiai lig pietų stóva End. Rasa stóvi, rasos laukia (visą laiką apsiniaukę) Bsg. Nuo sunkaus kėlimo pūslė stóvi, neleidžia atsitiest Lel. Nedirba pilviukas, stóva paėdus toks guzas Krš. Papilvėj kilbasos (rumbai) stóvi nuo lazdos Aps. Stóvi briedžių pėdai apie šulnį Ktk. Ir dar pirštai tam akmeny stóvi, va! LKT234(Brb). Ant tos lentos metai įdėti, teip i stóvia Mšk. Į knygas stóva parašyta Rsn. Nes teip zokane įrašyta stovi MP64.
^ Gera galva, ale blogam daikte stóvi Str. Stovi duobė, aplink duobę žmonės su lazdom, lazdas kaišo ir laižo (valgo iš dubens su šaukštais) Tvr.
ǁ laikytis iškilusiam (viršuje): Riebuma stóvi viršuj Dv. Nu i tiek druskos deda, ka žalias kiaušinis stóva viršuo Vž.
ǁ užimti vietą erdvėje (apie dangaus kūnus, debesis ir pan.): Prakaitas laša, saulutė an galvos stóva Vn. Gegužės saulė stovi pačiuose pietuose J.Bil. Saulė žemai ant medžių stovėjo V.Krėv. Mėnulis stovėjo priešais labai aiškus V.Kudir. Mėnuo stóvia ant dangaus Ar. Debesys ant Upytės stovė́jo Ėr.
7. intr. būti nedirbamam, nenaudojamam, nevartojamam: Darbas stóvi – dienos eina Dkk. O darbas stóvi nepadarytas PnmA. Linai stóvi neverpti Skdt. O vei dar nevalytas ant lauko stóv vasarojas K.Donel. Stóvi laukai da nepjauti Aln. Laukai stova rūgštynėms – menkas gaspadorius Šts. Laukas stóvi pūdymu NdŽ. Žemė dirvonu stovė́jo Rmš. Daug ganyklių krūmais stóvi Ėr. Te vis dirvonai stóvi ir stóvi Pb. Mėšlai stóvi nevežti NdŽ. Arklių nėra, jie (rugiai) stovė́ję stovė̃s Sdb. Šakas kai nukerti miške, taip ir stóvi Lb. Dykas galas stóvi, butkinyko negauna Mžš. Yra stovai seni – stóvi, ir rateliai stóvi, kad jau dar̃ nereikia Dg. Rietimai teip ir stóvi sudėti skrynioj, niekas nejudina Ds. Paklodės ir bestovėdamos suplyšta Prn. Kap išvirs mėsos, tai stóvi stóvi, ir reikia nešt kalei ataduot Nmč. Pensija stovė́jo kišenė[je] (neišleista) Mžš.
8. intr. Klm, Jon būti užtrūkusiai, neduoti pieno: Karvė stov N. Mūsų karvė ilgai nestóvia, o turėjus pieno daug duoda Jrb. Tai da karvė – beveik nestóvi: melžk nuo veršio ligi veršio Mrj. Kiek gyvulys tur stovė́t, a tu knygose nerandi? Jrb.
9. intr. laikytis tinkamam, nekeičiant savybių, negendant, ilgai tverti: Sumygti apyniai ilgai galia stovė́t, kai atakeli – kvėpia Ob. Grūdas kiekui metų, ne bulba – išdžioveni, i stóvi Klt. Be cukraus nestovė̃s uogos Dgp. Mun drabužis nestóva, plyšta veikiai Šts. Kitims batai dėl to ilgai stóva, kad eita, batais nešinys Šts. Nudėvėjau, nė lopai nebstóva Šts. Geriausia stóvia ruduokės Žg. Vynas stóvi trisdešimt metų Ėr. Papinkiniai [obuoliai] stóvi lig Užgavėnių Upt. Geležinukai (tokie obuoliai) net iki kitais obuoliais stóvi Dg. Šitas mūras stovė̃s, kaip žemė stóvi KzR. Teip regis, kad sienos jau supuvę, ale da rūmelis stovė́jęs stovė̃s Sdk. Juk sienų rąstai sveiki, smalingų eglių – gali dar stovėti ir stovėti gryčia V.Bub. Supilk taukus ant čerpę ir tegul stóvia par žiemą Brž. Buvo labai gardi mėsa, nežinia kiek stovė́jo Iš. Kiek benugertum [alaus], o puta stovi ir stovi J.Balt. Šiaudiniai [stogai] keturiasdešimt metų stóvi i daugiau Pb. Medis iškiursta par pranarą, o šaka stóva, nekiursta Šts. Neilgai stovi tie namai, kuriuose nėra tvarkos P.Vaičiūn.
10. refl. NdŽ klojėtis: Stóvis linai ant lauko J.Jabl. Kai linai gerai neišmirkyti, tai ilgai stóvis Užp. Juo linai stóvas, juo y[ra] geresni Šts.
11. refl. NdŽ darytis skaidriam, skiriantis nuosėdoms: Vanduo stóvisi DŽ.
12. intr. nejudėti, laikytis vietoje (apie daiktus): Nuo ryto jo gerklėje stovėjo pašvinkusių lašinių kąsnis P.Cvir. Ažkandau gerai sušilęs, tai i stóvi adverijos gerklėj (negaliu kąsnio nuryti) Dglš.
| fiz.: Stovinčioji banga PolŽ52.
^ Ana kitą kartą buvo pana – kiaušis ant galvos stovė́jo (galėjo išsilaikyti nenukritęs), kad ejo (buvo labai išdidi) Ms.
ǁ nejudėti, nevažiuoti (apie susisiekimo priemones): Traukinys dar stóvi stotyje NdŽ.
ǁ nustoti veikti (apie mechanizmą): Stóvi laikrodis, netiksi Žl.
ǁ netekėti, nesruventi (apie vandenį): Kur vanduo int vietos stáuna, gal pyeiti Krg. Ežero vanduo nesimaino, stóvi vieton Rud. Stóvimas, stóvintis vanduo NdŽ. Stovimas vanduo nesveika gerti J.Jabl. Stovė́tas vanduo veikiau į̇̃šala LD380(Zt). Čia negilus, stovintỹsis vanduo, tai žolių yra Jrb. Ežere vanduo stovintỹs, upėj bėgantys Zp. Juk kožnas vanduo nėr stóvįs Plšk. Stóvinčias vanduoj LKKIX210(Dv). Karšiai mėgsta stovinčius, lėtai tekančius, nelabai gilius vandenis sp.
^ Ir stóviamas vanduo pūva Grž.
ǁ būti užšalusiam: Nemunas jau stóvi Prn. Kap Ančia stovė́jo, tai pervežė Lp.
ǁ neaugti: Pasodinau, teip ir stovi Pn. Niekas neauga, stóvia visa an vietos Skp.
ǁ prk. nesikeisti: Šiandien taip, ryt kitaip. Gyvenimas vietoje nestovi V.Bub. Menas, kaip ir gyvenimas, negalėjo stovėti vietoje rš.
13. intr. tęstis, trukti, laikytis: Mūsų žemėje vasara neilgai stova S.Dauk. Frontas stovė́jo keturis mėnesius Vgr. Ir šita audra stovėjo ant žemės šimtą ir penkiasdešimt dienų BB1Moz7,24.
ǁ kurį laiką išlikti: Jaunystą reik išnaudoti – kiek tas jaunas žmogus stóva! Krš.
14. intr. NdŽ tikti, derėti prie figūros, galvos ir pan. (apie drabužį): Rūbas man gerai pritink, stóv' KII189. Jo švarkas stóvia kaip nulietas Jnš. An tavę ir kalniai gražiai stóvi Sdk. Jai skarelė, žiūrėk, kap stóvi Mrj.
| Daba viską galiu valgyt – i gražūs [įstatyti dantys], i gražiai stóvia Mšk.
15. intr. atkakliai laikytis (mūšyje), atremti puolimą, nesitraukti: Nesitrauksim – kaip siena stovėsim siaubo naktį S.Nėr. Drąsiai stovėkiam ir nedrebėkiam, rasi mes pargalėsme StnD26. Padėk mums prieš jį stovėti PK119.
ǁ būti priešingai nusistačiusiam: Pamušk pagonis, stovinčius priš mus Mž421.
16. intr. I, NdŽ gyventi kur, įsikurti: Pasistatė trobalę, ans sau ten i stóva KlvrŽ. Anūkiukai pri munęs daugiau stóva Krž. A bestóvi pri mamai, a kame kitur gyveni? Dr. Stoviamosios trobos langai užrožėję (užšalę) Ggr. Pušinis medis dėl stoviamų̃ triobų [netinka] – lyg drėgmę biškį prilaiko Bt. Kambariai visi stoviami (šildomi) Šts. Kas jau pas aną stóva, tas jau negaus gyvenimo Trk. Lai ana ten stáuna [ligoninėje], gal išgys Krg. Kodėl vienas stóvi? Prie žmogaus kokio smagiau Skr. Galėjo dar pas mum stovė́t par žiemą Jnš. Pas jas stovė́jo koks žmogus, kai an Nemuno tiltą statė Žln. Lietuviai stovė́jo par jį Dbg. Seniai jau seniai ten (dvare) nieko nebestovima ir nebesustojama Vaižg. Karys savo būstinę turi jo dalies stovimoje vietoje rš. O tu, mergele, tu lepūnele, dėl ko tu nestovi pas motinelę? LTR(Mžk).
ǁ gyventi kurį laiką, apsistoti: Numie po dvi dieni stovė́davom LKT112(Klm). Vienas pats gyvenu, tik įnamę seną prisiėmiau, nes pats retai namie testoviu LzP. Septynias dienas testov pas savo augyvę BB2Moz22,30.
ǁ būti, laikytis kur (apie paukščius, žuvis ir pan.): Esu regėjęs, kad po tiltu stóva visumet balandžiai Sd. Vėgėlė stóva urve Eig. Didliai giliai anos (žuvys) yr, anos pačio[je] gilmė[je] stóva Plt.
17. intr. būti, laikytis kokioje būklėje, būsenoje, padėtyje: Gerai stoviu R406, MŽ545. Bėdoje stovėti N. Dabar jis gerai stóvia: karvę turia, paršus kelis Skr. Ka buvau pusaštuntos [dešimties], da neblogai stovė́jau, ejau į laukus dirbti Vž. Tada jie gerai stovė́jo, tai bepig ir puikės b[uv]o varinėt Gs. Iš kur čia daug pamilši: ant šiaudų stóvim (karves tik šiaudais šeriame) Sml. Pri motinos neilgai tebuvęs (trumpai žindytas), nestipras, an vaistų i stóva Krš. Melioracija aprašė, stóvam kaip an lipto galo (griaus sodybą) Pvn. Aš daug sykių ir be pusryčių stóviu Skr. Lai stóva neėdęs, kas darbo bijo Šts. Ko čia stóvi atsigulęs?! Grž. Aš basa niekad nestóviu, šliures velku ir velku Skr. Aš be darbo nestóviu penkių minutų Krt. Vokytis be karės nestóva Šts. Man galva kap stovė́[jo], tep ir stóvi (nesu girtas) Kt. Mūso arkliai nestóva riebi Lnk. Reiktų bėgties karvei, bet stóva liesa Ggr. Varna be šokčiojimo nestóvi Lp. Tavo javai geriaus stov (geresni yra) ne mano B234. Pečius tiktai ką šiltas stóvia LKT299(Sb). Žiemą padėk pry pečiaus [batus], įšylna, paskiau kojos ilgai stóva šiltos Jdr. Ausyse šnypščia, pirkia dūmuose stóvi, nematau nieko Stk. Da raistas stóvi kamaroj Ds. Durys stóv atdaros KI121. Visų trobų pašaliai stovėjo jais (rąstais) užkrauti J.Balt. Kai vėjo nėra, tai upė kaip stiklas stóvi Upn. Aš žinau, kaip pasaulis stó[via] – daug šalių mačiau Btg. A čia [arklo] dvišakės tep stóvia? Vvs. Dievas testov tau malonus BB1Moz43,29. Jei yra duktė, tada testov gyva BB2Moz1,16. Noris nėr manęs, išgirsčia apie jus, jog stovite vienoj dvasioj Ch1PvP1,27. Pagirts, kurs stov Dievo baimė[je] Mž386.
| impers.: Tu matai, kaip su mumis stóv, eit, destis KII2. Nuogas ant pilvo diržą ka užsijuosia, a šilčiau stóvia? Jrb. Par tą savo giesmelę [bitės] mums rodo, jog su jomis gerai tebstova ir jų motina sveika tebėra S.Dauk.
18. intr. būti, egzistuoti: Testov, t'esie R327, MŽ438. Ar pas jus lytaus stó[via] kada? Skr. Prūsų karalystė stóv daugiaus nekaip pusantro šimto metų KI223. Raginkiat žmones to trumpo mokslo išmokti, be kurio platesnis mokslas negal stovėt Mž12. Broliška meilė testov iš širdies tarpu jūsų VlnE157. Jo teipajeg valia testov BPI193. Ir ans yra pirm visų daiktų, ir visi daiktai stovi per jį Ch1PvKol1,17.
| Siuntinė[ja] daktarai vienas nu kito, o liga stóva Rdn.
ǁ refl. įvykti: Tesistov (teesie) man pagal žodžio tavo WP118.
19. intr. Sut būti kieno pusėje, palaikyti, remti: Žino jie, kaip reikia vienybėje laikyties, už vienas kitą stovėti Žem. Anys vienas až kitą stóvi Grv.
20. intr. būti atsakingam: Tu man už tai turi stovė́ti, rokundą duoti KII286. Aš už tai stóviu (atsakau, užtikrinu), kad šitas vynas čystas KI39.
21. intr. laikytis (kokių pažiūrų): Nes tasai tikrai turi vadintis krikščionim, kursai stipriai stovi prieg šventam mokslui jo MP45. Stovė́kimeg visi stipriai tikėjime bažnyčios DP549.
22. intr. kreipti dėmesį į ką, vertinti: Nestovė́jom už obūlio: kas norėjo, pasiskynė Grd. Anie geri žmonys, ant nėkų nestóva Užv. Duok mun brangesnių vaistų, kad tik mačytų. Dėl to rublio aš čia nestóvu Tn.
23. intr. Mrj būti priklausomam nuo ko: Ant tavo gyvasties stóv (guldos) visų gyvastis KI13. Aš labai jo valėj stóviu KI13. Ne savo valioj stoviu. Tėvelio avižėlės, motinos vandenėlis TDrIV3(Prng).
24. (nlt.?) intr. užsiimti kuo: Kas ant ko stovi, turi savo duoną valgyt Všt. Kur toks mokytas nemokės šnekėti – an to stóva Krš. Jis an to stóvi, užtat nusimano Mžš. Mat krautuvėj an to stóvi, tai greit pasako (suskaičiuoja) Skp. An to stovė́damas, kodėl gi jis nemokės padaryt Ukm. Kad an to stovė́tum (pasakas pasakotum), daug žinotum Tvr.
25. tr. N, BPI141 būti vertam, prilygti savo verte: Kitam ir menkas nėkas geru daiktu stóva Vvr. Niekas iž jo, tuščias, nieko nestovįs SD190. Nestovi tieko SD187. Ar to bestovįs beesi – gerk alaus J. Ans ne manęs bestovįs, t. y. vertas J. Jauniejai nė senųjų nebstóva Plng. Būs vyras esąs, o nė motriškos nestóva Ms. Viena viską dirbau, viskuo turėjau rūpintis, vyriško stovė́jau Plt. Ąžuolo baltymė nestóva nė alksnio verčio[je] Šts. Tu jo vyženos nestovi! By tik tave imtų Žem. Jūs žmogaus nestoviat vienos rankos (ps.) S.Dauk. Tavo arklys nestóva nė šašuolėčio munųjų BM401(Slnt).
ǁ intr. būti vertinamam: Būdavo, labai aukštai kunigai stóvi Dglš.
26. (sl.?) intr. kainuoti: Viena bulba kiek stóvi Užg. Jisai teduod ją (uolą) man užu piningus, kiek ji kaštuoj (paraštėje stov) BB1Moz23,9.
27. (sl.?) intr. Žž turėti reikšmę, būti svarbiam: Tu man nieko nestóvi! Lp. Tai ką čia stóvi tiek suvežt?! Al. Ar suvalgysi pilną bliūdą blynų? – Aje, kas tai stóvi! Krok. O tu, bernužėli, niekas tau nestovi – nei tamsi naktelė, nei aukštos tvorelės LTR(Žl).
◊ abiẽm kójom stovė́ti tvirtai laikytis, turėti tvirtą pamatą: Pasiekę visišką sukooperatinimą, mes jau abiem kojom stovėtume socialistinėje dirvoje rš.
akysè stovė́ti Šmn, Yl būti nuolat prisimenamam: Ilgai tasai žmogus mano akyse stovėjo – kaip koks kirminas krūtinę ėdė J.Bil. Aš einu pro milžinkapį, ir nors nieko nežinau, negirdėjau apie jį, bet jo praeitis kaip gyva akyse stovi V.Krėv. Dar ir dabar man stóvi akysè tos laidotuvės Mrj. Kap tu pamirsi, tai tau mirusiai akysè stovė̃s [neatliktas darbas] Eiš.
ant akių̃ stovė́ti būti matomam: Nebijok, man tos vištos ant akių̃ stóvia Jnš.
ant [vi̇́eno] akmeñs stovė́ti mieste iš atlyginimo gyventi: Neduok Dieve ant akmeñs stovė́ti! Vn. Stóvia ant vi̇́eno ãkmenio LKT299(Sb).
ant galvõs stovė́ti
1. primygtinai, priverstinai reikalauti: Juk aš tau ne ant galvos stoviu B642.
2. apie primirštą dalyką, kurį norima prisiminti: Stóva ant gálva, plūdura ant širdžia, o pasakyti nemoku – užmiršau podės vardą Šts. Oje, ka nestóva ant galvõs tas vardas! Kl.

ant gùirės stovė́ti šykštauti: Nestovėk ant guirės – mokėk, kiek prašo Nt.
ant kẽlio stovė́ti
1. N būti pasiruošusiam kur išvykti: Ant kelio stoviu B. Ant kelio stovįs, esąs R394, MŽ531.
2. DŽ būti kliūtimi kieno sumanymui, veiklai, trukdyti.

ant krūti̇̀nės stóvi nemalonu, nesmagu: Stóvi ant krūti̇̀nės – lyg katės prišlapinta An.
ant kùpros stovė́ti versti dirbti: Niekas tavie an kùpros nestovė́jo: kiek gali, tiek dirbk Vn.
ant liežùvio (liežiùvio) gãlo stovė́ti Dkš, Jrb, Krns, Pkr apie primirštą dalyką, kurį norima prisiminti: Jos vardas stóvia man ant liežiùvio gãlo, bet niekaip negaliu atsimint Skrb. Ant gãlo liežiùvio stóvi, ir negaliu atminti Krkn. Va, tik in liežiùvio gãlo stóvi, i negaliu pasakyt Imb.
ant liežùvio stovė́ti
1. nuolat kalbėti apie ką: Tau tik alus ant liežùvio stóvi Pc.
2. būti apkalbamam: Nė vienas nenori ant kito liežuvio stovėt LTR(Vdkt).

ant márgo árklio stovė́ti apie neaiškų, abejotiną, netikrą dalyką: Da čia viskas stóvi an márgo árklio Mrj.
ant mi̇̀slės stovė́ti būti nuolat prisimenamam: Šitó mergiotė man stóvi in mi̇̀slės Ktk.
ant pénčių (penčių̃, pentų̃) stovė́ti
1. Al, Arm versti skubėti, pristojus raginti: Nesiskubink, niekas in pentų̃ nestóvi Ktk. Teip ir stóvi an penčių̃ Ds.
2. sekti, saugoti: Eigulys ant penčių̃ stóvi (neleidžia medžioti) Kb.

ant sàvo kójų stovė́ti DŽ pradėti savarankiškai gyventi: Jis jau an sàvo kójų stóvi Alv.
ant sleñksčio stovė́ti būti pasirengusiam: Jau kelinti metai su tekėstom merga ant slenksčio stovi Vj.
ant sprándo stovė́ti raginti dirbti: Na, dieną gali atsigulti, niekas ant sprando nestovi, ne tuo strioku nuvažiuos… Žem. Ant sprando baudžiauninkams stovėjo tijūnai rš.
ant širdiẽs stovė́ti apie primirštą dalyką, kurį norima prisiminti: Stóva an ši̇̀rdžia tie grybai (jų pavadinimai), bet neatminu Lkž.
ant vienõs kójos stovė́ti būti pasiruošusiam greitai iškeliauti: Kas dar kaltas, kad verkia Polina, kad Steponas čia ant vienos kojos stovi? V.Bub.
ausysè stovė́ti būti nuolat prisimenamam (apie ką girdėtą): Par gegužės mėnesį jos (varlės) iškurkia po balas – ausỹs stóvi Vb. Man šita melodija ausys ir stovi Slč.
Diẽvo stovė́ta gerai užderėjo: Kur šiemet grikiai sėta, te ir Diẽvo stovė́ta Trgn.
galvojè stovė́ti
1. Ob būti visą laiką mintyse: Man visą dieną galvoj stovė́jo, kur pamečiau piniginę Mrj. Jo paveikslas mano galvõj stóvi Prn. Valentas lyg negirdėjo: kando dideliais kąsniais duoną, srėbė viralą – galvoje stovėjo viešnia J.Paukš.
2. atrodyti: Kad man tep stóvi galvoj, tai aš ir porinu Nč.

kai̇̃p ant ãdatų (ýlų, in ugnès) stovė́ti labai nerimauti, baugštytis: Baltaragis kaip ant adatų paliko bestovįs Žem. Palikau visus namus, tai dar̃ stóviu kai̇̃ an ýlų Mrs. Stóvi kàp in ugnès Vrnv.
kai̇̃p ant délno stóvi aišku, suprantama, akivaizdu: Dabar tau stóvi kàp an délno visos naktelės Dkšt. Jam visos rokundos ir skaičiai atvirai stovi kaip ant delno A.Baran.
kai̇̃p stóvi
1. Slk, Brž be nieko, be jokio turto: Jis tur eiti, kaip jis stov N. Pereitoj nakty iš mūsų visa ištęsė, atlikom kai̇̃p stóvim Užp. Paėmė ją [už žmoną] kai̇̃p stóvi Mžš. Sūnus iš namų išėjo kai̇̃p stovė́jęs, nė šventadienių kelnių nepasiėmęs Skrb. Atėjo kai̇̃p stóvia – nieko neatsinešė Šln. Namai sudegė, i atliko be gyvulių, be nieko – kai̇̃p stóvi Mžš.
2. visiškai (vienas): Abidvi pamirė, likau kàp stóviu – nė brolio, nė seseres Dg. Esu vienas kai̇̃p stóviu Šr.
3. Prn visai suaugęs: Daba merga kai̇̃p stóvi Ar. Dar pora metų, ir visos trys jau mergos kàp stóvi Gs.
4. Lt nepasirengus: Jis kàp stóvi, tep ir išėjo Alk. Išvarė žmogų kai̇̃p stóvi PnmA. Tuojau du, kaip stovi, šoko į vandenį traukti Žem.
5. su viskuo, viską paėmus: Až tavo ūkį kai̇̃p stóvi tris stūkstančias duot[ų] Ds. Už šešis tūkstančius parduoda kàp stóvi Gs.

kai̇̃p stóvi, tai̇̃p brangùs (bagótas) Plv, Alk nieko neturi: Va, kàp stóvi, tèp brángios [motina ir duktė], ir už pono nuej[o] [duktė], tai ką pasakysi?! Krok. Aš nieko neturėjau – kai̇̃p stóviu, tei̇̃p brangi̇̀ Kdl. Kai̇̃p stóvi, tei̇̃p bagóta Skr.
kálnu stovė́ti slėgti, varginti: Žmonių aimanos, taip sakant, kalnu stovi ir visus slegia, smaugia Pt.
kójose stovė́ti savarankiškai gyventi: Kójėse visi vaikai stóva Vn. Kaip vaikai kójėse stovė́s, tada skirsias [tėvai] Krš.
krūti̇̀nėje (kriūti̇̀nėje) stovė́ti kelti nerimą, rūpestį: Stóvi tavo žodis kriūti̇̀nėj Vj.
nei ei̇̃ti (bė́gti), nei stovė́ti nežinia ką daryti: Anas man kai atkirto, tai nei ei̇̃t, nei stovė́t Ml. Nei bė́gt, nei stovė́t Ds.
plaukai̇̃ stóvi ant galvõs [pasišiáušę Lc] siaubas ima: Tau plaukai stovia ant galvos, kaip velnią būtum pamatęs LTR(Grz).
prie apkaklė̃s stovė́ti būti arti, greitai įvykti: Smertis pri apkaklė̃s stóva Vgr.
prie puši̇̀nių stovė́ti būti nekviestam prie stalo: Tu jo gerasiai draugas, ale jo veselioj aš taũ regiu prie puši̇̀nėm stóviant Prng.
prie žõdžio stovė́ti tesėti pažadą: Kad visi taip stovė́tų pri žõdžio, tai pupą už ausies užmetus galėtų gyventi Brs. Kaipo žmogus, pri žodžio stovįs, atiduodu tamstai piningus M.Valanč. Bene prižadėjai kitam ką gera padaryti, o ar stovėjai pri žodžio? P.
stulpù stóvi Trgn apie mirštančio, nualpusio akis: Tęsia (velka) žmogų, o jo akys jau stulpù stóvi Žl.
širdyjè stovė́ti
1. kilti nuojautai: O man vis širdỹ stóvi, kad čia kaimynų darbas Rmš.
2. teikti nerimą, rūpestį: Palikom močią sergančią – stóvi širdỹ ir stóvi Aln.

širdi̇̀s stóvi stačià (ant pakáušio) šiurpas ima, baisu: Širdi̇̀s ant pakáušiu stóva iš baimės Šts. Kaip reiks iškentėti tą dūrimą: širdis stati stova Skd.
už (kieno) nùgaros stovė́ti slapta remti, palaikyti, nurodinėti: Už jų nugaros stovi pramoniniai ir finansiniai sluoksniai rš.
už pečių̃ stovė́ti būti arti, greit įvykti: Ką darysi – jau ir kita bėda už pečių̃ stóvi Grv.
vi̇́ena kója stovė́ti (kur) būti arti kokios grėsmės, pavojaus: Tu viena koja ant laužo stovi (būsi greit sudegintas), todėl taip kalbi V.Krėv. Viena koja jau grabe stoviu rš. Šoferio gyvenimas: viena koja stovi prie grabo, kita – prie kalėjimo Klvr.
žõdžiai stóvi už dantų̃ rūpi, norisi kalbėti: Man tik tik stovė́jo žõdžiai už dantų̃ Vlkv.
žõdyje stovė́ti tesėti pažadą: Visi anie tokie neteisingi, žõdė[je] nestóva Užv. Daugiau jumso (jūsų) paršelio, sakau, nebimsu, kad drato neįsukot, nestovė́jot žõdė[je] Lk.
apstovė́ti
1. tr. apeiti pastovint: Visas tris pečiaus puses apstovė́siu Lp.
2. refl. R sustoti, liautis judėti: Par upes, kalnus, pakalnes ėję, tyrus užėję apsistovėjo LMD(Sln).
3. refl. Š, Rtr, KŽ užsibūti stovint, užsistovėti.
4. refl. apsiprasti stovint: Aš apsistovė́jau ir stovėsiu, iki autobusas sustos Mrj.
5. tr. ilgai stovint priminti mėšlo, apminti: Kūtės durys apstovėtos, negal atdaryti Šts. Loviai apstovė́ti, reik pasikreikti Šts. Gyvoliai apstóva eglašakes ir skujas, ir y[ra] geriausis mėšlas Šts. Apstovė́ta staklės vištų, nėr jau kitur vietos – kaip tvarte Ut.
| prk.: Aš dar apstovėsiu (suvedžiosiu) ne vieną [merginą] Šts.
| refl.: Apsistovėjęs lovys, įšalęs Žem. Eik, tvartą palygink – karvės apsistovė́jusios Skr. Pašalas iškela akmenis ir apmintą, apsistovė́jusį medį Tl.
6. intr. stovint aplipti, apkibti nešvarumais: Dumblu jau apstovė́jusios tokios lydekos nutvertos Žeml.
7. refl. aptrešti: Eglė nugriuvus, apsistovė́jus Skrd.
8. refl. nusistoti (apie vandenį): Palauk, kolei vanduo apsistovė̃s, tada pamatysi, kur įmetei peilį Al. Kai vandenėlis apsistovėjo, bernelis mergelę prikalbinėjo LTR(Alv).
9. refl. pasidaryti pastoviam: Kole apsistóvi rudenį oras, tai viso būva: lietų, droblių Dglš.
10. refl. apsigyventi, apsistoti: Anys čionai apsistovė́jo Švnč.
11. tr. gerbti, branginti: Jis manę neapstóvi Kb. Labai savo apstóvi, mažiausį daiktą Rdm. Jis moka žmogų apstovė́t Pns.
ǁ Pns stengtis kam įtikti: Jiej nesugodo, kap jis apstovė́t Lp.
12. intr. taupyti, neeikvoti: Turėsim daugiau lėšų, neapstovėsime apie skatiką LzP.
13. (sl.?) tr. apginti: Tu nebijok, aš tavi apstovė́su KlvrŽ.
14. (vok. bestehen?) intr. prš išlikti, išsilaikyti.
| refl.: Lepūnai neapsistovės po akimis tavo Mž511. Togidėl nusitverkit šarvus Dievo, idant galėtumbite atsispirt piktoj dienoj ir, vis pabaigę, apsistovėt BtPvE6,13. O jis (Dievas) yra pirm visų, ir visi daiktai per jį apsistovi BtPvKol1,17.
atstovė́ti Š, Rtr
1. tr. K, J, KŽ stovint atbūti, atlikti užduotį: Eik už jį atstovė́k [sargybą] Ėr. Drebi, kol atstóvi šalty karaulą Pl. Tas kareivis, kap atstovėjo savo, atėjo pas karaliūną BsPIV183(Brt).
2. intr. kurį laiką stovėti: Kareivis atstovėjo valandą po šautuvu rš. Atstovė́jo, prispirko, ko reikia Ob. Na ir atstovė́jau, iki gavau PnmA.
ǁ refl. tr. išbūti reikiamą laiką stovint: Senas žmogus jau savo atsistovė́jo, tegu sėdi Mrj.
3. refl. pakankamai išbūti tam tikroje vietoje (apie daiktus): Bažnyčia sena atsistovė́jo, dabar jau kita Žlp.
4. refl. RtŽ, LL296, DŽ, Dglš, Vb, Užp išbūti reikiamą laiką padėtam, paliktam, stovint įgyti reikiamų savybių: Jei gerai atsistóva [linai], greit išmini Krš. Jau atsistovė́jo [linai], jau ims lauk iš tos markos, kreiks an dobilienų Plt. Ka šilta yr, greit atsistovė́[ja] linai KlvrŽ. Anus (kanapius) liuob mirkys, džiovins, mins – neatsistovė́jos be mirkymo Lž. Atsistovė́ję linai minas geriau, braukias geriau, pluoštas gražesnis Km. Metas jau linai iš kratos imt – senai atsistovė́jo Kp. Rudenį tai tokio obuolio nevalgysi, ė kai atsistóvi, tai kaip medus Sdk. Pritinka mažinti degtinės gėrimo mada ir neišsivaikščiojusio ir neatsistovėjusio vyno pomėgis rš.
5. intr. išbūti tinkamam, nekeičiant savybių, tverti: Metų trisdešims keturiasdešims atstóvi, kad gerai padengsi [šiaudinį stogą] Aps.
ǁ tr. išbūti, tverti ilgiau už ką: Šitas dangtis (stogas) atstovė̃s dešim tokių dangčių Zr.
6. refl. išbūti kurį laiką nenaudojamam: Atsistovė́jusi žemė gera visam kam Šts.
7. refl. atsiskirti nuosėdoms arba paviršiams, nusistoti: Ar atsistóvi tavo pienas eketėj? Ktk. Vanduo reikia imti atsistovėjęs iš tvenkinio rš.
8. tr., intr. atidirbti, atbūti už ką: Mergos vietą neatstovė́si, eik už piemenę Krš. Jei neraštingas – moka susiedui penkius rublius, ir susiedas atstovė́davo (atbūdavo mokesčių rinkėju už neraštingąjį) Grz.
9. (sl.?) tr. KŽ atlaikyti, laimėti: Amatininkai virsta į paprastus darbininkus, nebegalėdami atstovėti lenktyninę kovą su dirbtuvininkais A1884,302.
10. (sl.?) tr. atremti: Vieni patys neprietelių neatstovėtų J.Šliūp.
11. tr. KŽ, Ml, Slnt atstoti, pavaduoti, prilygti verte: Šito rožė viena visą darželį atstóvi Klt. Šeši vaikai buvo, pri darbo atstovė́jo darbininkus Ms. O paminklai ir vainikai ant jų kapų neatstovės jų pačių gyvybės… Pt. Jonukas iš čia nuėjo stačiai prie uriadninko, kurs atstovėjo čionai vyresnybę LzP. Berneli mano, jaunasai mano, neatstóvi bernelis man už aukso žiedelį DrskD71.
įstovė́ti
1. tr. Š, Ser, NdŽ, KŽ ilgai stovint įduobti, išstovėti: Aš įstovėjau vietą bestovint (bestovėdamas), t. y. įlinko žemė nuo stovėjimo J. Mes įstovėjom aukštą kalnelį, tikt nesulaukėm mūsų brolelį KlvD249.
2. refl. ilgai stovint susislėgti, susigulėti: Išvežkit žemę ant lauko ką tik iškastą – paskui, kai sužels ir insistovė̃s, nei kirviu neinkirsit Krok. Žemė įsistovėjus, negali pakaupt Rmš.
3. refl. N stovint įgyti reikiamų savybių.
4. refl. KŽ ilgai stovint įjuosti, apaugti nešvarumais: Dugnas bliūdo įsaltęs, t. y. įbuvęs, įsistovė́jęs JI538.
5. refl. NdŽ, Ser nevažiuojamam, nedirbamam įsiganyti (apie arklius): Niekur nevažiuoja, arkliai insistovė́ję Lp.
6. tr. stovint pamėgti: Jauniklis meta kaip už ausių, paspringsta, užsikosėja ir nepadėkojęs smunka į savo įstovėtą vietą rš.
7. refl. kur būnant, gyvenant įprasti, apsibūti: Įsistovė́jom vienoj vietoj, tai tingu dabar kitur kraustytis Š.
8. refl. įsisenėti, įsigalėti, įsišaknyti: Liga įsistovė́jo, t. y. įsenėjo J.
9. refl. žr. nustovėti 18 (refl.): Iš jūrių amoniako dalis turi eiti atmosferon, kol įsistovės tam tikra pusiausvyra rš.
išstovė́ti; H162, LL296
1. intr. Rtr, Š išbūti kurį laiką stovint, stačiam: Valandomis ji išstovė́davo ties langu NdŽ. Aš išstovė́jau savo adynas J. Kaip žydo žvakės išstovė́jo par visas mišias, nė vienas neatsiklaupė Vkš. Kur ten atsisėsi – išstovė́jom, i viskas Erž. Kad tu galėjai per dieną an kojų išstovėtie, tai tu gali ir pareit Brt. Man patinka tapyba, grafika – galiu ilgai išstovėti prie paveikslų, užmiršdamas, kad laikas bėga V.Bub.
2. intr. pajėgti išbūti stačiam, įstengti stovėti: Aš jau neišstovė́su: mun jau devinta dešimtis Krš. Gerai, ka užleido vietą: nu Šiaulių nebūčiu išstovė́jusi Rdn.
3. tr. Š stovint išduobti, išminti: Toks laukimas buvo – duobės pri lango išstovė́tos! Krš. Pakratytum susimildamas arkliam, duobę name (tvarte) išstovė́jo Srv. Mes išstovėjom kalne duobelę, mes nurymojom aukštą tvorelę StnD24. Kalne duobes išstovėjo, stiklo langus pražiūrėjo LTR(Blnk).
^ Aš tę duobės neišstovė́jau (blogo nepadariau), ką inejau Krok.
4. tr. NdŽ stovint, laukiant ką gauti, laimėti: Ar ką jis išstovėjo vakar tenai? J.Jabl. Ką dabar aš tę išstovė́siu – apsisukau i parėjau Jrb. Stovi pardien atejęs kai ažu skolą [kaimyno vaikas] – ką tu čia išstovė́si?! Klt.
5. intr. išbūti kurį laiką padėtam, paliktam: Išstóva po mėnesį [algos] piningai nepraimti Krš. Apie mėnesį išstovė́jo lauke nukastos bulbos Krs. Par naktį uždegta [elektra] išstovė́jo, ot apsileidę! Krš.
| refl.: Per visas vainas ta brička išsistovė́jo alksnynė[je] Ss.
ǁ tr. būnant padėtam per kurį laiką pasikeisti, prilygti savo ypatybėmis kam:
^ Linai stovėdami išstóvi šilką (pasidaro kaip šilkas) Zp. Kad linas stovi – auksą išstovi, kad vilnos stovi – mėšlą išstovi LTsV374(Krž).
| Ką ana išstovė̃s, šitó suknelė (jokios naudos, kad ji stovės) – reikia nešiot Klt.
6. intr. DŽ išsilaikyti tinkamam, išbūti nekeičiant savybių: Lig pavasariui išstóvi tie obaliai Ul. Žaliai nudažytos samanos par visą žiemą išstovė́davo žalios, nenublukdamos Skrb. Bėras arklys išstova vienu plauku, o kiti maino Šts.
| refl. Mrj, Alk: Skintiniai obuoliai ilgiau išsistóvi Dkš.
7. refl. I, N, K, Š, LL297, Rtr, DŽ išbuvus reikiamą laiką padėtam, paliktam, įgyti reikiamų savybių: Išsistovė́ti yra išbūdyti (išbūti) J. Pakloji linus, tai išsistóvi, tada vėl surenki Trgn. Šuniarūgštiniai obuoliai būna skanūs, kai išsistóvi Kt. Išsistovė̃s [vynas], bus stipresnis Bgt. Grūdai sušutę tuose sandėliuose, neišsistovė́ję gerai Iš. Kai jie išsistóvi, kitoniški rugiai Kdn. Biškį y[ra] drėgni, rasi išsistovė́s šiaudai Trk. Ka būt į žaginį sudėtas, išsistovė́tų tas šienas Jnš. Parvežę pupas iš lauko, tuoj nekuldavo, bet sukraudavo klojimo gale, ka išsistovė́t Skrb. Sėklai nereikia labai sausų dobilų, išsistovė̃s ant rąstų sumesti Srv. Vasarojus greit išsistóvi Pc. Jau avižos išsistovė́jo, gali vežt Sml. Išsistovė́ję malkos vis geriau dega Trgn. Išsibūva, išsistóvi lašinys, gardus pasdaro Klt. Jau sudėtas skilandis, balanėlėm apdėliotas, gerų pakulų virve aprištas ir pakabintas ant aukšto išsistovėti J.Balt.
8. tr. ilgai viršum laikantis, plytint (vandeniui, sniegui) sunaikinti, išgadinti: Daiktais išstovė́jo javus [sniegas] Lp. Pasėjo linus – neužderėjo, vanduo išstovėjo LTR(Kzt).
ǁ refl. ilgai stovėti, telkšoti: Ar žuskars rugys pavagiais – vagosa vanduo išsistovė́jęs Rod.
9. refl. nedirbant, stovint išsiilsėti, išsiganyti: Tai šit lekia kūmai geru žiemos keliu, arklys pašertas, išsistovėjęs rš.
10. intr. kurį laiką gyventi, būti apsistojusiam: Čia kareiviai da buvo ilgai, visą birželio mėnesį išstovė́jo Lc.
| Lig Naujų metų pasamdytas išstóvi Gsč.
×11. (plg. l. wystać, rus. выcтoять) intr. BzB290, MT43 atlaikyti, pakelti, ištverti, iškęsti: Nieks nėra tvirtas, nieks nėra išstovintis prš. Ir kas išstovės, kada jis pasirodys? VlnE38. Kas gal dėlei jo keršto išstovėti? BBNa1,6. Apsivilkit šarvu Dievo, kad galėtumbit išstovėti prieš buklius užkabinėjimus velino NTPvE6,11.
nustovė́ti
1. intr. LL269, DŽ galėti, pajėgti stovėti, ištverti stovint: Kojos įsmilko, nebgaliu nustovė́ti Up. Galop ji visai pavargo, nebegalėjo nustovė́ti ant kojų NdŽ. Kol nustóva kojūse, tol negydos Krž. Ar girtas, kad ant kojų nebnustóvi? Srv. Jau tik supas, nenustóvi – dar in stulpą švokšters Pv.
2. intr. I galėti ramiai, nejudant išbūti vienoje vietoje: Vaikas juda ir juda, nė minutės nenustovi vietoje rš. Ašiai negaliu ant vietos nustovė́t: einu ir einu Ob. Nušertas arklys nenustóvi, trypia J. Mikli merga nenustóvi: vis kruta, vis dirba J. Gi gal grūdais šeriami arkliai, kad nenustóvi ant vietos?! Srv. Brolio arklys sušalęs, nebenustovi vietoje Žem. Būčiau pragėręs ir antrą šimtą, liustaunas žirgelis nenustovė́jo JV193.
| prk.: Nebnustóva (nekantrauja, nebeištveria) – nagai patys dreba Trk. Prakeikta močeka negali nustovėt, rūpinas, kad ką greičiau instumt duobėn BsMtII106(Sv).
^ Nenustovi kai an žarijų Švnč. Nenustóvi kaip ant adatų Ds. Nenustovi kai arklys nupenėtas Str.
3. tr. BŽ362, NdŽ nuvarginti stovėjimu: Stovėdamas nustovė́jau kojas Gdl. Kojas nustovė̃s [veršiukas] tvarte, kai nevesi laukan Klt. Aš nustovėjau savo eiklias kojeles, ik perkalbėjau savo jauną mergelę (d.) Ldvn.
| refl. SD386, BzF177, LL296, Rtr: Nusistovė́jo kojos bestovint J. Arkleliuo kūtė[je] kojos nusistovė́jo – išleiskiat pasimankštinti Plt.
4. refl. ilgai stovint apsilpti, nuvargti: Arklys nusistovė́jo pririštas DŽ1. Labai nusistovė́jau, reikia atsisėst Kp. Nūsistóva paršukai staldė[je] Jdr. Galvijai reikia išleist palakstyt, kad nenusistovė́tų nuo kojų Ds. Pardien stačias, tai ir nuo kojų nusistovė́jau Trgn.
5. refl. ilgai nedirbamam, nejojamam, nevažiuojamam pailsėti, sustiprėti: Arkliai, paržiem nusistovė́ję, gerai dirbs žemę Užp. Eina strimpsėdamas kaip nusistovė́jęs arklys Vžns. Kumelė nusistovė́jusi buvo, užtat taip laigo Ll. Arkliai nusistovėję ant namų labai greitai bėgo Ašb. Žirgelis stainioj nusistovėjo, už kito mergelė tai nutekėjo KrvD37.
6. intr. kurį laiką išstovėti: Stovėk už mano pečių, ir tep perdien nustovė́si Lp.
7. tr. Sut, N, BzF9, NdŽ, KŽ ilgai stovint (ppr. ko laukiant) padaryti žymę, išduobti, išminti: Ir nustovėjom kalne duobaitę, ir prakilnojom uosės tvoraitę KlvD339. Jokit, broliai, nestovėkit, nenustovėkit viešo kelio (d.) Mrj.
8. tr. stovint nutręšti: Gyvuoliai nustovė́jo daržą J. Nakčiai suvaro gyvolius į bandodaržį, kad nustovėtų žemę Kv. Kur gyvoliai nustovėjo, javai geresni Up. Karvės daug trąšų nustóvi (stovėdamos primina) Dglš.
^ Po kuokinei pirkia kai karvių nustovė́ta Švnč.
9. tr. Kn užgožti, nustelbti: Medis nustovė́jo bulves, t. y. nusmelgė J. Medžiai javus nustóvi savo šešėliu K.Būg. Ar iškirst reikės tuos medžius, ar ką – tik dirvą nustóvi Srv.
10. intr. išlikti nesuvartotam: Ar ilgai tie agrastai nustovė́s? Suėsma Krš.
11. refl. išbūti reikiamą laiką padėtam, stovint įgyti reikiamų savybių: Nusistovėjęs vynas SD419. Alus nusistovė́jo, geresnis pasdarė Ds. Linus pamerkdavo, [jie] nusistovė́davo Ds.
12. refl. KŽ netekti stiprumo, išsivadėti, nusistelbti: Tavo alus jau nusistovė́jęs Slm.
13. refl. SD192, Sut, N, NdŽ atsiskirti nuosėdoms arba paviršiams, nusistoti (apie skystį): Nusistovi alus, nugula mielės alaus SD44. Šalta, o pienas nenusistóvi Ktk. Vandenys ežere nusistovėjo LTR(Švnč). Misa gal jau nusistovė́jo Ds. Sudžiovinto augalo žiupsniuką apipilti verdančiu vandeniu, palaukti, kad pritrauktų, nusistovėtų ir tuomet vartoti rš. Kol vandenėlis nusistovė́jo, bernytis mergytę sau parkalbėjo JV284.
14. tr. DŽ ilgai viršum stovint, telkšant išgadinti: Nustovė́jo vanduo javus Srv. Žemė nustovė́ta vandenio Ėr.
15. refl. nutekėti, susigerti į žemę (apie vandenį): Jei vanduo nenusistovė̃s nuo runkelių – šaknys supus Krok.
16. refl. Klt nusivalyti po veršiavimosi: Reikia pasaugot, kai nusistovė̃s [karvė], kad atsgręžus nesuryt Ob. Apsteliavo karvė ir ilgai nenusistovė́jo Vdn. Jeigu karvė po teliui ilgai nenusistovė́jus, tai reikia duot jai kokių žolių Prng.
17. intr. išgyventi, laikytis kur: Teip nustovė́jau pas tą mokytojį Vgr.
18. intr. DŽ1, KŽ pasidaryti pastoviam, įsivyravus nesikaitalioti: Oras nenuostoviąs, gal apsimainyti IM1847,20. Giedra nuostovianti IM1849,16. Senovės rūbų pasiuvimas nustovėdavęs trisdešimt keturiasdešimt metų rš(Grz).
| refl.: Nusistovėjo saulėtos dienos, žvaigždėtos naktys A.Vien. Dabar orai nusistovė́jo giedrūs, šaltūs Krs. Šalčiams nusistovėjus, antys, kragai, gulbės persikelia į Dusios ežerą sp. Nusistovė́ję gyvosios kalbos dėsniai NdŽ. Gyvenimas kaip plati upė nusistovėjusia vaga tekėjo, o tu nori tą upę užtvenkti, kita vaga nukreipti V.Krėv. Negalima juk ardyti nuo amžių nusistovėjusios tvarkos ir be gerų žmonių pagalbos imti rinktis pačią (juok.) I.Simon.
19. intr. būti pastovaus nusistatymo, tvirtų pažiūrų: Absalono brolis nenuostoviąs ir nedoro drąsumo I.
◊ kai̇̃p nustóvi
1. kiek tik telpa, kiek laikosi pilant (apie saiką, indą): Saiką pylė kai̇̃p nustóva – teisingas buvo ano saikas Šts. Pilną šaukštą kai̇̃p nustóva gėriau liekarstų Šts. Pripylė sėtuvę kai̇̃p nustóva KlvrŽ. Duodu litrą [kruopų, obuolių] kaip nustóva Lk.
2. iš viso (apie kiekį): Keturi esam kaip nustóva KlvrŽ.
pastovė́ti intr.
1. R, N, Sut, K, M, L, Rtr, DŽ1 kurį laiką stovėti: Jis pastovė́jo kiek laiko, laukdamas atsakymo NdŽ. Skubėjo užkasti [mirusį] – iš tolie atvažiavęs tik pri kapo pastovė́jo Krš. Vaikai atbėgs, pastovė̃s i vėl nubėga JnšM. Kad ilgiau pastovė́čia, ir būt šalta Pb. Pastovė́k pastovė́k, ką aš tau pasakysiu! Aps. Pastovė́k, lig ateisu J. Pastovỹ, paka (kol) aš grįšiu Lz. Prašom sėst. – Pastovė́sim, didesnės paūgėsim Mrc. Ačiū, pastovėsiu, didesnis augsiu (atsako svečias, prašomas sėstis) LTsV865(Šil). Išeis vienas į kiemą, išeis kitas, pastovės prie vieno trobos kampo, pastovės prie kito, pasiklausys J.Paukš. Prieš vėją pastovė́jau išsižiojus i apsirgau Klt. Ko pas tavi eiti, a kieme pastovė́ti?! (sakoma nevaišingam) Krš.
| refl.: I pasistóvia jis (senukas), i pasisėdžia Grd. Pastóvas, pašnekas, praeina tas laikas Krš. Pasistóvit, ponai svotai, pasistóvit, pasistóvit JV532.
ǁ atsistojus kurį laiką laukti: Papuola, kad kadum reikia eilioj pastovė́t Ps.
ǁ sustoti: Pastovėkiat pastovėkiat, – šauks anys, o niekas nesugrįš BBNa2,9.
2. R, MŽ, N galėti, pajėgti stovėti: Truputį pastovėti gandriukai pradeda tik po dviejų savaičių T.Ivan. Ką jis pridirbs, kad jis ant kojų vos pastóvi Mrj. Te tokia srovė, kad giliau įbridęs nelabai pastovė́si Sb. Ma[no] duktė kap mendrelė buvo, ana an kojyčių nepastovė́[jo] LKKXIII125(Grv). Tik (taigi) negaliu pastovė́ti, mun sukas galva stipriai Žeml. Vos ne vos pastovėjo ant kojų savo MP146. Stuopikę išgėriau, nebepastovėjau, veskit mane gulti, neduokit parpulti KlvD314.
ǁ tilpti statiems, sustojusiems: Mūsų šaly teip dideli auga kopūstai, kad po vienu lapu gali čielas korpuzas vaisko pastovė́t BM3(Kp).
3. LL269 ramiai, nejudant pabūti: Nė vienas jų minutės nepastovėjo dykas per visą dienelę, o ristele, risčia, prorisčia J.Balt.
4. kurį laiką pabūti stovint, atliekant kokią pareigą, užduotį, dirbant ir pan.: Tuoj varysiu karves [iš ganyklos], pastovė́k (pasaugok atsistojęs) nuo burokų Ėr. Pastovėk prie vištom, paki pales KlbIV87(Mlk).
^ Esu jau ir už stalo sėdėjęs, ir kampe pastovėjęs KrvP(Al). Bernu pasitikėsi, kai su juo už grotelių pastovėsi (ištekėsi) KrvP(Vrn). Smulkiai malsi – pastovėsi, plonai verpsi – pasėdėsi PPr51.
5. pabūti kurį laiką kur padėtam, paliktam, nenaudojamam: Kokie lašiniai: ne surūdėję, ne nėko, o pastovė́ję Krš. Pastovė́jęs viralas, nevalgyk Klt. Da šiandie tepastà (tepastovi) varstotas: rytoj baigsiu meistravot, ir išnešma Lkm. Pastovėjo priemenėn sviestas [ir sukietėjo] Rud. Pasodinom anksti, pradėjo lyt lyt lyt, pastovė́jo šlapio[je] žemė[je] – parpus bulbių mažiau prikasėm Mžš. Pagistovėjo aukštas kraitelis aukštam svirnely (rd.) Jž. Obuoliai kad tik pastóvi, tai ir supūsta Sld. Pastovė̃s da staklės, kolei pasveiksiu Aln. Neturu kada kult, lei pastóvie LKT155(Škn). Pastovė́davo [rugiai], tąsyk veždavo į klojimus namo LKT186(Čk). Ale graži aviečių arbota – rausva, kai pastóvi Vdn. Išminko duonytę, pastóvi kiek laiko ir – an lopetos Dgp. Kap verdi juos (ungurius), vanduo kab pastóvi, tai kab drebulė Rud.
| refl.: Tegul pasistóvi vynas, bus gardesnis Alk. Alus, ka pasistovė́s, būs geresnis Lkv. Ir šermukšniai, kai pasistóvi, gardūs Sdk. Tik pakrėsti [obuoliai] neskanūs, turia pasistovė́t Raud. Ir skanus, kap va pasistóvi [skilandis] Dg. Tegul [šienas] pasistovė̃s kūgiuos Pnd.
6. išsilaikyti tinkamam, nekeičiant savybių: Kiaulės mėsa ilgiau pastóvi negu avies Kp. Ne visi obulai tė[ra] pastóvintys Vvr. Kol troba gali pastovėti (negriūva), vis šiokia tokia nauda Žem. Kūtės buvo dar pastoviančios, o vė[ja]s sugriovė Šts. Dvejus trejus metus pastovė́jusius [šiaudinius stogus] reikėjo parrišti (su karklo vytelėmis pritvirtinti naujus šiaudus) Všv. Pastateliai da pastoviantys Kl. Trobikė ten da pastóviama Krkl.
^ Ir eglė ilgiaus pastova traškančioji IM1852,36.
ǁ tverti, neplyšti, neirti: Tas raištis (skara) dar pastóvįs, dėl to ir prašau dešimt litų – jug ne palaikis Šts. Kas tokims [vaikėzams] pastovė́s: duodas, eina galvoms – drobužis jau i kiauras Krš.
ǁ laikytis nepaliestam, neišleistam: I braškes tie vaikai nuskina, i geresnes uogas – kas ten pastovė́s! Krž. Kitą daiktą ataveža – pastóvi, o arielka nepastóvi (greitai išperka) Skdt.
^ Pijokams piningas nepastóva Rdn.
| refl.: Per tave niekas nepasistóvi Alk.
ǁ būti tvirtam, pajėgiam: Dar pastovį̇̃s žmogus buvo, t. y. nesenas dideliai J. Juk pastovįs dar gyvolelis, o ryt reikės kraujį paleisti (papjauti) ž.
| prk.: Čia pastovintys (pasiturintys) ūkininkai, matyt, gera žemė Dr.
7. išbūti, išsilaikyti vienoje vietoje (apie daiktus): Dantis ant dančio nepastóvi (dreba) Ob.
^ Par darbymetį ir akminas ant vietos nepastova, ir tas juda NžR.
| Mun adata nepastova (vis dingsta, kur nors nusimeta) – kaip svetys Šts.
8. pagyventi, pabūti (pas ką): Vaikas kokį mėnesį pastovė́jo iš Vilniaus Krš. I kažinaičiais kas tas y[ra], ka pri tų vaikų tėvai nepastóva End.
ǁ refl. ilgai išgyventi: Pasistovė́jusi buvo senikė, šimtą turėjo Grd.
| Ta karvė jau pasistovė́jus: be dviejų metų neleidau Jrb.
9. išbūti ilgesnį laiką parsisamdžius: I buvom musintais geri, ka pastovė́jo i šeimyna Ms. Prasti gaspadoriai, kad šeimyna nepastóvi Lnkv.
10. H162, R67, MŽ89 iškęsti, ištverti, atsilaikyti: Daug nepastovėjo prieš tas ant jų siaučiančias vėtras Kel1881,31. Kaipogi pastovės karalystė jo? BtMt12,26.
11. apsieiti, išsiversti: Kaip tik koks subruzdimas ar atlaidai, ar svečiai – ir beatlekanti Marcė munęs ieškoti: negalia anie be munęs pastovėti S.Čiurl. Pargabena … vėl kitus nėknėkius, be kurių negali ūkininkas pastovėti A1884,276.
12. trukti, tęstis: Pastóva kokį porą savaičių šalna, i vėl tujau šiltai Vvr. Jegu teip pastovė̃s oras, ne kažin kas bus Trgn. Maž pastovė́jus, turėjo būt sugautas DP211. Kur nebūdavo per didelio puolimo, tai pastovė́davo pruntas Vlkv.
| refl.: Ale, dėkui Dievui, pagada pasistovė́jo Pc.
13. (l. postać?) būti kur, atsirasti: Mergel, duo man blynelį – aš tau an gero pastovėsiu (būsiu, kai reikės pagalbos) (ps.) Ad. Ir nepastovė́jo nė vienas melas nasruose jo DP3.
◊ [nė] kójai nepastovė́ti nebūti kur nuėjus, nesilankyti: Da mano kója pas juos nepastovė́jo Gs. Kad tu man šitep padarei, tai žiūrėk, kad tavo nė kója čia daugiau nepastovė́tų! Gs. Kad man nė tavo kója karčemoj nepastovė́tų! Gdl.
sàvo vi̇́eno kójomis pastovė́ti savarankiškai gyventi: Dvidešimt vienerių metų tu jau savo vieno kojomis pastovėsi J.Jabl.
parstovė́ti tr. įminti, įslėgti, ilgai stovint (ppr. ko laukiant): Ji ir kiemo tvorelę parstovėjo (jo belaukdama prie tvorelės, berymodama ten, tvorelę sugriovė) J.Jabl. Aš parstovėčiau kalną klonelį, brolyčio belaukdama N343. Mes parstovė́jom klevo grindeles, mes paržiūrėjom šviesias akeles JD1174. Jau kryžkelėlį parstovėjom, da nesulaukėm broliuko savo NS494. Šviesus kardas vagio neparkybos, bėras žirgelis stainios neparstovė̃s JD789.
ǁ sunešioti, sudėvėti: Jis parstovė́jo ožio čebatus JV1098.
pérstovėti Š
1. intr. BŽ362, DŽ1 ištovėti, praleisti laiką stovint: Pérstovėjo gerą valandą NdŽ. Párstovėjo motyna pri duobės kaip stulpas, ne sujudėt nesujudėjo Krš. Par dieną pártovu pri vaiko, nėkur neišeinu Krš. Šią naktį par naktelę žirgas párstovėjo pas mano aukštą svirnužėlį JV29. Aš perstovėjau tamsią naktelę ir pražiūrėjau stiklo langelį LTR(Krsn). Aš miegelio nemiegojau, an rankelių perrymojau, an kojelių perstovėjau LTR(Lš).
2. tr. BŽ362, NdŽ stovint nuvarginti, nustovėti: Aš išginiau jautelius in lankelę, pérstovėjau kojeles per naktelę DrskD128. Parstovėjom kojeles, skauda galvelė, alpsta širdelė JR44.
3. tr. BŽ362 pralaukti, kol praeis: Pérstovėti lietų NdŽ.
4. tr. NdŽ, Vkš ilgiau už kitus išstovėti, išsilaikyti (apie daiktus): Namas pérstovės ne tik mus, bet ir mūsų vaikus DŽ1. Mano marka tavo šimtus parstovės NžR.
ǁ viršyti stovėjimo (laikymo) terminą: Už perstovėtą laiką reikia atskirai mokėti rš.
5. intr. išbūti kurį laiką, išlikti nepasikeitusiam, nepraradusiam savybių: Mūrai dar ligšiol párstovėjo Ps. Klumpis, nuteptas su meisos sulte, nesproginė[ja], párstova lig pat nudildamas Šts. Tokiu spasabu uždaryta bačka [su tabaku] gal parstovėti kelerius metus S.Dauk. Tas kalnas parstovė́jo septyni metai, daugiau, daba i tą išdirbo Rd.
6. intr. Arm per ilgai stovint prarasti geras savybes: Kap pérstovi, tai byra grūdai Eiš. Pérstovėj[o] jau javas, grūdai byra Dv.
| refl. BŽ362, NdŽ: Rugiai byra, kab jau pérsistovėj[o] Žrm. Rugiai pérsistovėjo jau, lenda žemėn Al. Jau obuoliai persistovėj[o] an medžio Mrs. Pérsistovėjo duona pečiuj, tai ir sujuodavo Vj. Jau pavakarys atėjo, pietai persistovėjo, o klebonas nesikelia… Žem.
7. tr. ilgiau išgyventi, pergyventi: Juokias žmonys, kad párstovėsu dukteris Pp.
8. tr. susidurti su kuo, turėti reikalų, perleisti:
^ Aš tiek vyžų neperavėjau, kiek tokių ponų perstovėjau LTR.
9. tr. įveikti, nugalėti, laimėti: Lažintis kas galės, katras katrą iš mūsų parstovės? Žlv. Ar žiemys vėjelis tavi parstovėjo, ar jauni brolaičiai tavi parkalbėjo? LTR(Pd).
10. intr. atsilaikyti: Todėlei neperstovės piktieji ant sūdo Mž505.
piestovė́ti (dial.) žr. pristovėti 7: Jam piestovė́jo uostukai Krg.
prastovė́ti Š; LL190
1. intr. NdŽ kurį laiką stovėti: Prastovė́[ja]u po langu OG364. Aš prie sienos prisiglaudus prastovė́jau visą naktį Pc. Dvi dienos [moterys] prastovė́j[o] an ulyčios ir nebeigė kalbėt (juok.) Azr. Nesėdusiam sunku prastovėt Arm.
^ Kas ant vienos kojos visą vieką prastovi? (baravykas) LTR(Dgč).
ǁ išbūti (ppr. stovint) kurį laiką laukiant: Visą dieną prastovė́jau malūne, kol gavau malt Lnkv. Valandą prastovė́jau ir pieno negavau Prn. Perdien prastovė́jom … i nepriejom OG364. Prastovėjau visą dieną – nė vienas neklausė LTR(Ut).
ǁ tr. stovint ką praleisti, nepastebėti: Kad [mes] neprastovė́tum, einam prie mašinų Dg.
2. tr. stovint nuvarginti, nustovėti: Sūnelio belaukdama, ir kojas prastovėjau! Brž. Vargšė net apsiašarojo, tiek ilgai laukusi jo, kojas prastovėjusi P.Cvir. Aš prastovė́jau savo kojeles ir perkilojau vario vartelius DrskD209.
3. tr. LB153, NdŽ stovint sugadinti, palikti žymę, išminti: Gi tegu ateina, tegu būna, kampo neprastovė̃s Prn. Jug i ten laidario kertės neprastovė́jo Pln. Testovie [drabužiai], mun to šėpo neprastovė́s Rdn. Neprastovė́jo mano kraiteliai tėvelio svirnely vietelės TŽV648(Kp). Neprastovės skrynio[je] vietos, lai būna skiautės skrynio[je] padėtos Tl. Jy išlėks, susitiks su kokiuo boba, tai duobę prastóvi (ilgai šnekasi) Mžš. Mes prastovė́jom kalne duobelę ir perrymojom uosio tvorelę DrskD209. Senai mum motynėlė laukdama kieme kalnelį prastovėjo, aukso tvorelę prarymėjo NS41. Kai prastovė́si kalne klonelį, tada sugrįšiu savo šalelėn (d.) Onš. Mano žirgas stonios neprastovės TDrIV80(Tvr).
ǁ stovint sudėvėti, pradilinti: Vario vartus nurymojau, jukto kurpes prastovė́jau JD1114.
4. tr. NdŽ pralenkti kitus stovėjimu, perstovėti.
5. intr. prabūti paliktam, padėtam (apie daiktus): Garlaivis per žiemą prastovė́jo uoste DŽ1. Laiškas visą savaitę prastovė́jo namuose, nebuvo kas išneša Krs. O jeigu iš pavasario [apmėžia], tai daugiau ant viršaus [mėšlas] prastóvi LKT189(Vlkj). Naktį prastóvi [linai], krosnį iškūrina ir mina mintuvais medžiaginiais (mediniais) Dv.
6. intr. prabūti kur laikomam (apie gyvulius): Bėris per žiemą prastovės tvarte rš.
7. intr. NdŽ išsilaikyti tinkamam, nepasikeitusiam: Akmeninė bažnyčia kelis viekus prastovės Pls. Vasarą duona greit pẽli – dvie[jų] nedėlių neprastóvi Dglš. Sula liuob prastovė́ti lig pat rugių pjovimo Vkš.
8. tr. ilgiau už ką išsilaikyti: Įkask ąžuolinį stulpą, tai ir tave prastovės Vdžg. O ji (liepa) dar stipri, visus medžius prastovės V.Krėv.
^ Guzikas švarką prastovė̃s Skr.
9. intr. išbūti kurį laiką nenaudojamam: Ištisas paras prastóvi mašinos DŽ1. Prastovi technika ir dėl atsarginių dalių trūkumo sp. Jei per uostininkų kaltę prastovi vagonai, uostas moka geležinkeliui baudą sp.
10. intr. kurį laiką išgyventi kur: Ketverius metus vokiečiai čia prastovė́jo Ad.
11. tr. ilgiau išgyventi už ką: Senis da abidvi jąs[ias] prastovė̃s – žandai kai obuoliukai Jrb. Ji tą senį (vyrą) prastovė́jo Grd.
pristovė́ti; M
1. intr. NdŽ, DŽ1 ilgai stovėti: Kiek tu pristovi tam šaltam vandeny! J.Balč. Pristovė́jo ikvaliai ir maniškė ant pamazgų (nebuvo šeimininkė) Rdm.
| refl. N, K, NdŽ: Prisistóvu pri katilų – pasėdėsu Krš. Atsisėskit, juk jūs ten prisistovė́sit Gr.
ǁ sulaukti ko, gauti ką stovint: Svieto minios, kol tu pristovė́si Krš.
ǁ turėti galimybę stovėti, tikintis ko gauti: Kas te kasdien pristovė̃s eilioj Ob. Prie kiekvieno lango su sterble nepristovėsi rš.
ǁ turėti galimybę stovėti saugant, prižiūrint: Brigadininko nėra, agronomas negali prie kiekvieno pristovėti J.Avyž. Visą ganyklą mašinom išvažinėjo – negi pristovė́si Slm. Kad vogs, tai pavogs – nepristovė́si Prng.
2. intr. H165, R, Sut, N šalia, greta stovėti: Ir merga, išvydusi jį, vėl pradėjo sakyt čia pristovintiems: tas vienas yra tųjų NTMr14,69.
3. tr. I, Š, NdŽ, DŽ1, Krž, Jnš, Klt priminti (mėšlo, nešvarumų): Tvarte mėšlo tiek pristovėta, kad karvė ragais vos lubų neremia V.Bub. Arkliai pristovė́jo mėšlo aukščiau pamatų Dkš. Kiaulinykas pristovė́tas mėšlo Vlkj. Paržiem tai nors trąšų gyvuliai pristóvi Trgn. Itiekas gyvulių, daug pristovė̃s mėšlo Arm. Kokia tu šeimininkė – pilna asla šiukšlių pristovė́ta Up. Kurpes žemių pristovė́jo Up.
^ Tavo ausys tai kap arklių pristovė́tos (labai nešvarios) Nč.
| refl.: Staldas prisistovė́jo mėšlo, einant galva į lubas remas Užv.
4. tr. išskirti nuosėdas: An dugnio [puodo] vanduo kažką pristovė́jo Ėr.
| refl.: Prisistovė́jusi (pritukusi nešvarumų) butelka, kur tu išplausi! Rdn.
5. intr. būti prie ko prižiūrint: Pristovė́k prie darbininkų J. Gi ateina ponas ir pristovi M.Katk.
6. intr. ilgai išgyventi, išbūti apsistojusiam: Jau niekur tep nepristovė́j[o] [kareiviai] kap pas mus Lp.
7. intr. J, NdŽ, Krž tikti, derėti prie veido, prie figūros: Pristóva pri burnos: dideliai puikiai yr pasiūta LKT55(Trk). Ir anam teip pristóva, ka, rodos, teip i reik KlvrŽ. Kad tu žinotumi, kaip ta kepurė tau pristóva! Grg. Kad i brangi tie sejonai, al ka tik pristóva Mžk.
ǁ būti tinkamam, pritikti: Ka tik žmogus būtų geras, tei i kožnas vardas pristóva Krš. Toki puiki privarptė nepristóva pri to seno kalvarato Slnt. Ko tu geri, ka tevi reiks nešti – tas nepristóva Vgr. Mandagumas mergoms geriaus pristovi kaip gražiausia kleida (suknelė) prš.
ǁ reikėti, privalėti: I tiekėmos kaip tiktai jau pristóva: i pyrago, i meisos Gršl.
ǁ tikti vartojimui: Su bulvėms kastinys daugiau pristóva Skd.
^ Pristova kaip šunie dešra (iron.) LMD.
8. intr. pagelbėti, padėti: Idant … pristovėtumbit jai kožname daikte, kuriame tiktai jūsų reikalautų BtPvR16,2.
sustovė́ti
1. intr. NdŽ kurį laiką stovėti.
2. intr. kartu sustoti: Drūtai (glaudžiai) sustovėti N.
3. tr. NdŽ stovint, laukiant ką laimėti, gauti.
4. tr. priminti, pristovėti (mėšlo): Sustovė́jo mėšlo šmotą gyvuoliai J. Da lig pavasario sustovė́s kelis vežimus mėšlų Skdv. Šiuosmet mūs avys daugel mėšlo sustovė́jo Rod.
ǁ stovint suminti, suplūkti: Ties užpakalinėm kojom tep sustovė́tas mėšlas, kad negali išlupt Gs. Skujas sustóva gyvoliai – ir yr geras mėšlas Šts.
5. intr. kurį laiką išbūti padėtam, paliktam: Tas popieris šimtą metų sustovė́jęs Krš. Jei nesunešioji [skepetos], tai sustóvi Lp.
| refl.: Žemuogės kaip susistovė́s, eglių sakais atsiduoda Žr.
6. tr. stovint sugadinti: Ką turi, bėdos nėr – vietos nesustovė̃s Trgn.
ǁ refl. sugesti: Drabužis ir stovėjimu susistóvi Rmš.
7. refl. per ilgą laiką susigulėti, susislėgti, sukietėti: Kiek ans i susistóva, ans galia par žiemą būti, toks kupstis šieno Jdr. Iš laidario išvežė mėšlus susistovė́jusius Jdr. Susistovėti tura mūras Plng. Skalus beržas susistóva, supentė[ja] į ragą Šts. Susistovė́jęs [molis], kietas kaip akminas Krš. Antsidėsu skrybelę, juo susistovė́tum plaukai Slnt. Jeigu gerai namas susistovė́jęs, tinkai neskyla Kair. Paržiem mėsos susistovė̃s Ds. Matyti, kad iš jūros vandens, išdžiūvusio tame duoburėlyje, susistovėjo toji druska Š.
8. refl. NdŽ, DŽ1, Jnš išbūti reikiamą laiką padėtam, stovint įgyti reikiamų savybių, pagerėti: Susistovė́jęs alus geresnis Kp. Aruoduose kvepėjo dar nespėję susistovėti rugiai rš. Tas sausas vynas esąs susistovė́jusios sultės Krš. Padaryti vaistai turia susistovė́ti Skdv.
9. intr. sustingti, užšalti: Sustov gelmė R174, MŽ230. Gelmė viršuje sustov N, BbJob38,30.
10. intr. būti išdėstytam, sudėtam, sutvarkytam: Ardys, žiūrės, kaip ana (radijas) sustóva Krš. Muštuvai – kur skietas sustóva su nytėms Gd. Po vidų beveiząs, kaip kas sustóva Als. Par tą naktį [vagys] ištyrinėjo, kame kas sustóva Lž. A tu barkis, a nebarkis, aš tę nagų nekišiu – nė aš žinau, kaip tę kas sustóvia, nė nieko! Škn.
11. intr. būti, reikštis, vykti: Nepasakiau aš anam, kame prontas sustóva Žr.
12. intr. priaugti, padidėti, prisidėti: Buvo aštuoni šimtai, dabar jau vienuolika – trys procentai sustovė́jo Gs.
13. refl. nustoti tekėti, cirkuliuoti: Susistóva, neišsivaikščio[ja] raštininkams krau[ja]s, i serga Krš. [Diemedžio] gėrimėlis skiedžia susistovėjusį kraują rš.
14. intr. elgtis, laikytis: Tas y[ra] riktingas žmogus, ans visur gerai sustóva KlvrŽ.
15. intr. išgyventi: Retas lig šimto metų tesustóva Dr.
užstovė́ti
1. tr. NdŽ laimėti, gauti stovint: Sėskis, nieko neužstovė́si Sb.
2. refl. NdŽ užsibūti stačiam: Vegertas užsistovėjo prie lango, grožėdamasis peizažu K.Bor.
3. refl. NdŽ, DŽ1 užsibūti nedirbamam, nevažinėjamam: Užsistovėjęs arklys, reikia pravažinėti Š. Arkliai tvarte užsistovė́jo, tai kai pasikinkiau, tai eina kai vėjas Kt. Reikia pravažinėt arkliai, ba užsistovė̃s Alv. Jau tavo žirgeliai jau užsistovė́ję (d.) Tvr.
4. refl. NdŽ išlikti, užsibūti padėtam, nevartojamam, užsigulėti: Išperka, kur panašiau – kur kokia panaši (geresnė) žuvė neužsistóvi Mžš. Palikau paslėpęs kelis obuolius, tai dar užsistovė́jo Mrj. Kokis spirginys bus, tai už jo neužsistovė̃s! Lp.
5. refl. NdŽ nustoti tekėti, cirkuliuoti: Širdies nepakankamumo atveju kraujas užsistovi didžiojo kraujo apytakos rato venose rš. Valgymas skatina tulžies išsiliejimą, ir tulžis neužsistovi sp.
ǁ nenutekėti: Tarpkupstėse per vasarą telkšo užsistovintis vanduo sp.
ǁ nustoti veikti, funkcionuoti, užsilaikyti: Sviesto negavo, tai viduriai užsistovėjo (užkietėjo) Db.
6. intr. užtraukti atsivedimo laiką (apie gyvulių pateles): Užstóva karvės kelias dienas Šv.
7. (nlt.?) tr., intr. N, KŽ užstoti, palaikyti: Ką užstovė́ti KII313. Kits kitam padėt, kits už kitą užstovėt Žlv.

stovė́ti, stóvi (stóvia Dv, stóvna BzBkXXVII183, stáuna K, BzBkXXVII183, BIII163; N, -ė́ja), -ė́jo K, Rtr, Š; L
1. intr. SD353, H, MŽ, Sut, N, K, LL238, Rtr būti stačiam, laikantis ant kojų, nejudėti, neiti iš vietos: Sėskis, ko stóvi! NdŽ. Stoviu, stovmi R. Pirma stovė́ti, pryšakyje stovė́ti KII330. Nestovė́k po lašiniu NdŽ. Aplinkui stóvintiejie KI628. Atsistojęs pirštų galais, stóvi vėjo atgaiše J. Ir stovimose vietose žmonių kaip silkių bačkoje Pt. Atvažiavo autobusas pilnas, net juodas, kaip prikimštas, – reikėjo stovė́t visas kelias! Mžš. Stovė́t eš galiu Nmč. Negi stovė́si visą kelią? Ut. Marikė liūdna stóvna py motinos kapo Klp. Stóvim itai, galvas nukorę Rod. Mes tik tol sėdim, kol valgom, o kap kada stovė́dami pavalgom Kpč. Nori, kad pašokint, tai pasistiepus kad stóvi! Adm. Inbėgęs ir stovią̃s Užp. Kojas ažgėlė stóviant in sniego Klt. Aš ilgai bestovė́damas pailsau KII205. Ir stóvi kap velnias, gal dantis parduodai? LKKXIII118(Grv). [Nuotaka] stovė́dama iš kiemo išvažiuoja, stovė́dama per kaimą važiuoja (kad ir kitos mergaitės ištekėtų) Alv. Tik stóvinti žmonės galė[jo] važiuot (buvo daug vandens) Arm. Kai stovė́damas valgo, tai didelis nori užaugt Ds. Eik nestovėjęs, tinginių panti! J.Jabl. Stovėk, stovė', stovėki, stovėkie, stovėkig R181. Pasekėjai iš jaunosios pusės stóvi ligi marčios pietų J. Aš ejau linų minti, ana paliko bestóvianti Gršl. Stóvu aš, stóva ir tas ožys Klk. Ir stovą̃s, veiząs – išleka ta ugnis Nv. Tik nereikia prie bičių kuštėt: ka jau vienas žiūria, tai kiti stóvia Mšk. Stóvia rankas atkišę, nieko nedirba Kair. Stóvi pardien atejęs kai ažu skolą Klt. Mudvi stóvav, žinai, an to tiltuko, čia pas kaimynų stóvav Vž. Aš tę ton priemenukėn stóviu išejęs LKT371(Nmn). Jis stóvia prieg durimi Kls. Pareinam namo, o jos stóvima až durų su stambiniu (pagaikščiu) Ob. Mes stóvim kamputy galvas nuleidę Pls. Pašal' stóvia ir kalba Ps. Prie to ąžuolo stóvi bjauri boba – ragana Mlk. Ant saulės esmi, stoviu SD169. Daugybė aplink stovinti, pulkas SD3. Griausmo čėse pamažėl' krutėk, prie medžio nestovė́k! LKT264(RdN). Eik, tinginy, eik dirbti! Kam stóvi taip išsižiojęs? K.Donel. O daug su šituomi ir baikauti negali, – atsiliepė ikšiolaik tykai stovėjęsis vyras prožilis V.Piet. Gandras ant viena koja stovė́jo – būs lytaus Pln. Juodas gužutis stóvi an brastos, žuvę gaudo Jsv. Kad gandrą kokiame mete pirmą sykį staunant matai, tai tą metą slinkas esi LTR(Klp). Gi žiūriu – vilkas bestovįs prieš mane J.Jabl. Arklys stó[vi] už durų Sch147. Tie arkliai tebstóva kaip stovė́ję Dr. Vištos niekai tos baltosios: kur stó[via], čia pameta kiaušinį Jrb. Matai, kaip pijokai tie kalakutūčiai: susikimba i stóva Štk. Žąsis jeigu ant vienos kojos stóvia – pryš šaltį, pryš pagadą Erž. Kol tu čia stovi, kol namo nejoji – laukia tave tėvelis LTR(Grv). Kelkis, berneli, negulėk ir užsikėlęs nestovė́k DrskD262. Pjaukit pjaukit, pjovėjeliai, nestovė́kit (d.) Dglš. Verkė mergelė, verkė lelijelė, pri šalelės stovėdama StnD25. Nėr man sesutės šalip stovėti LTR(Klp). O brolyčiai raitelyčiai kraujuose stovė́jo LB45(Vlkš). Testov, težvengia bėri žirgyčiai! Dar man malonu pas motinėlę KlvD329. Staun žirgeliai pabalnoti, laužtineliais pažaboti KlpD75. Biednas ir garbės po tavo akių neturėdamas, čia stovmi ir gėdžiuos Ns1858,3. Ir tarė tenai stóvintiemusiemus: atimkiteg nuog jo ilgąjį DP381. Vaikai ir šeimyna tur sudėję rankas patogiai ties stalu stovėti ir byloti VlnE37. Ir jis, pakėlęs akis, išvydo tris vyrus ties savęs stovinčius BB1Moz18,2. Ir po dviejų metų sapnavo faraonas, kaip kada stovįs būtų pas vandenį BB1Moz41,1. Vieta nes, ant kurios stovi, yra žemė šventa Ch1ApD7,33. Visa ana minia stovėjo and krašto [marių] Ch1Mt13,2.
| prk.: Ypač greitai tarybų valdžios šalininkais tapo tie inteligentijos sluoksniai, kurie stovėjo arčiau liaudies rš. Skaitytojas, parbėgdamas darbus, pirm kelių šimtų metų buvusius, tarias šalip jų bestoviąs S.Dauk. Nemokėdami savo prigimtosios kalbos rašto, … stovi ant ištautėjimo kelio LTI455. Visados giltinės, ant savęs stóvinčios, bijokimės DP478.
^ Stovi kaip Pilypas kanapėse LTR(Btg). Ko stovi kaip Barnabas pupose? Ssk. Stóva kaip mietą įrijęs Kv. Stovi kaip pelų maišas LTR(Zp). Stóvi kap drekelį prarijęs Plv. Stovė́k kaip nudiegtas Lkš, Dkš. Stóvi kap indiegta karvė Dglš. Stóvi kaip sušalęs Nj. Tik vis kaip jautis, padelbęs akis, ir stovi LTR(Kp). Ko čia stovi kaip kiaulė, į ausį myžama? Vkš. Ko stovi kap kuolas – lenkis prie darbo! Kpč. Ko stóvit kap pabučiuoti! (drąsinimas sėsti) Plv. Stovi kaip melžiamas LTR(Kz). Stóvia kaip ant karštų anglių Krž. An kelio stovi i kelio klausia LTR(Kš). Bėgančio pėdos, stovinčio ašaros KrvP(Vl). Stovėjus – kraujai, bėgus – pėdai R186. Ant stovinčio užeina, bėgantis pats užbėga KrvP(Krž). Bėga vilkas –tunka vilkas, stovi vilkas – lysta vilkas J.Jabl. Neįtinka anam nei ejusi, nei stovė́jusi (niekaip) End. Čiuža bėda nesidžiauk, ba sava užpakaly stovi LTR(Grv). Stovėk stovėk, ateisiu pamilžt (sakoma nedirbančiam) LTR(Alk). Stovi kampe paniukė, per vidurį susijuosus (šluota) LTR(Bd). Senas senas senelis ant vienos kojos stovi (kopūstas) J.Jabl. Stovi ant vištos kojos, o kai gula, tai jaučio vietą užgula (durys) LTR. Trijų stovėta, o vieno nueita (kibirai su naščiais ir nešėjas) Rš. Kai stovi – kai šuo, kai lekia – kai arklys (balnas) LTR(Vdk). Gale lauko begėdė stovi (pirtis) LTR(Ldvn). Stov žmogus ant kalno, juo ilgiaus stov, juo trumpesnis tampa (deganti žvakė) B870. Stovi velnias ant kalno su auksiniais čebatais (arklas) LTR.
ǁ būti vertikalioje padėtyje, laikantis ant galvos ar rankų: Jis stóv ant galvos KII205.
ǁ būti pastatytam (už bausmę): Kampe stovi rš. Į kalėjimą savo amžiuo neesu buvęs i nė po šautuvo beveik neesu stovė́jęs Vž.
ǁ pajėgti būti stačiam, laikytis ant kojų: Jau an kojų nestóviu, jau blogai Bb. Pareina, va an kojų nestóvi (labai girtas) Pls.
ǁ atsistojus, sustojus laukti: Py duonai stovė́jėm KlbXV130(Krg). Iš kaži kur žmonys stóvia, tai tę juk neisi spraustis! Jrb. Žmonės silkių stóvi Ėr. Aš jau, ka toki krūša, nė nestóvu End. Stovė́jus stovė́jus, laukus laukus i nesulaukus Klt. Vyras stóvi algos Rk. Stovėk, berneli, valandą, stovėk, berneli, ir kitą, stovėk, berneli, tris valandėles už vartų LTR(Slk).
| prk.: Tie senieji išmirė, dabar jau mes eilio[je] stóviam Mžš.
2. intr., tr. būti kur (ppr. stačiomis), atliekant kokį darbą, vykdant kokią užduotį, pavedimą: Ne kas noria prie tų maišiukų [malūne] stovė́t Žg. Ant staliuko [kuliant] stovė́davom kokios trys LKT218(Bsg). Stovė́k visą naktį prie arklių Ėr. Prie gyvuliui reikia stovė́t (nuolatos juo rūpintis, prižiūrėti) – tada bus geras Klt. Šieno saują turi, tai prie jam i stovė́k, kad nesulyt Klt. Pri puodų ana nebstovė́sianti (nebevirsianti) – tepasiuntie! Krš. Ūkvedis stova prysistójęs Lkv. Tejūnas stovė́davo až nugaros [baudžiavos laikais] Ck. Kirvelnykas (karys su alebarda) kieno pas jį stovįs SD70. Stovė́ti valandas NdŽ. Jie turį vektą stovė́ti Sch177. Ten jaunas kareivis sargybą stovėjo LTR(Gr). Kasdie viena pas galvą stovė́[jo] (budėjo) seselė Mrj.
| prk.: Pričkus tvirtai stovi būrų moralės sargyboje rš. Tarybų Sąjunga stovėjo ir stovi taikos sargyboje (sov.) sp.
ǁ eiti kokias pareigas, būti parsisamdžius, tarnauti: Mano duktė stóvia pieninė[je] Pš. Ne savo vieto[je] stóvu – mažo mokslo Krš. Aš pats pas ūkininką vieną pusvelčiuo stovė́jau Klk. Gero[je] vieto[je] stóva samdyti po kelis metus Yl.
3. intr. būti vertikalioje padėtyje (apie daiktus, augalus): Žvakė nestóvi NdŽ. Iš drūto medžio iškasta kerpė tokia, ka stovė́tų [piesta] Skrb. Tai kreivai stóv KII205. Stóvinčius rugius išklaipė, brydes padarė J. Kai prie lietui, tai ilgiau [gubos] stóvi, paki išdžiūsta Pb. Stóvinčiai medžiai LKKVII189(Krs). Ąžuolai vis palikti, palikti stóvia Sk. Stuburas medinis stovė́jo Ker. Taipo sodinti ir pririšti gluosniai stipriai stovės K.Donel1. Bet kiti nuogi žagarai, tarp jų pasilenkę, būriškai po stogais jų stovė́dami dreba K.Donel. Lai stáuna eglikė, nekirsk Klp. Stovėjo eglelė, stovėj[o] ir pušelė, stov ir jauna merguželė rankas nuleidusi D23. Tu ąžuole, tu žaliasai, nestovė́kie prie kelelio, ba atpučia šiaurus vėjas, tankias šakas laužydamas DrskD53. Oi ką kalba avižėlė, ant kalnelio stovėdama? LTR(Ktv).
^ Ne braškantis griūva, o stovintis LKGII349(Bsg). Traškančioji eglė ilgiaus stovi M. Padžiūvusiasis medis ilgiaus stovia LMD.
ǁ būti pasikėlusiam, pasistojusiam: Arklio trumpi karčiai – kaip skiauteris stóvi Ktk.
ǁ būti nelanksčiam, sustirusiam: Pakulnio kelnės storos, vis stačios stóvi Užp. Skauda jau metai [koją], kap kada kap kuolu stóvi Rš. Negaliu nieko pačiupinėt, paimt, pirštai kai basliai stóvi Kdn.
4. intr. būti kur padėtam, laikomam: Šluota kampe stóvi DŽ. Kerčioje stóvi stalelis NdŽ. Tvarte lubos buvo sudėta, i te stovė́j[o] rugių kūliai Eiš. Šakų stirtos stovė́davo Krs. Miltų maišai stóvi primalta Ktk. Miltų stóviamasis puodelis Slnt. Po keliais raktais tos uogos stóvi Šmn. Pirkaitėj girnos stóvi, bulbos Antr. Dabar viskas čia testóvia Erž. Kur jūsų vanduo stóvi? Noriu atsigert Rm. Vežimai stovė́davo dalgių, puodų, vazonų, kalavartų Dkk. Mūso šuo – galia i pienas stovė́ti – nerušios Kv. Į lovį įmaišė miltus duonai, ir stovė́jo par naktį Klp. Jis valgį bestóvint paliko KII205. Šič, kur lovoj stóvia, da mano audimo kaldros Skrb. Tegu stovi – daiktas valgyt neprašo LTsV136(Ldvn). Šitó medžiaga gal ir nestovė́jo prie šilko (visai ne šilkas) Trgn. Kaulai, katrie ir dabar tebstov žemėse M.Valanč.
^ Du ratu pagiryje stovi (ausys) Klm.
5. intr. būti laikomam kokioje vietoje, patalpoje (apie naminius gyvulius, paukščius, bites ir pan.): Nume penai stóvi J. Staldas toks buvo nestóviamas, i nugriovė Vdk. Arklių kūtė, karvių kūtė, o paukščiai kartu su karvėm stó[via] Pš. Eina tręšimų, kur arkliai stóvi Nmč. Pamislyk, keturi šimtai karvių stóvia – pabrikas, ne tiktai kas! Kdn. Kur antės stovė́jo, baisus smardas Klt. Eglę nupjovė, iškirto su kapokle, i ten bitelės stovė́jo Brs.
^ Ne tas arklys avižas ėda, katras dirba, ale tas, katras stainė[je] stóvia LKT121(Vdk). Tai baltos ausys – gal kiaulės stovėjo? LTR(Vdšk). Juodas padlagas – kaip ir kumelių stovė́ta Slm. Turbūt tavo ausyse ožkos stovia? LTR(Grk).
ǁ tr. užimti (vietą): Tik veltui vietą stovėjo ir rinktinį pašarą ėdė MPas.
6. intr. būti tam tikroje vietoje įkurtam, pastatytam, išaugusiam, atsiradusiam; užimti tam tikrą plotą: Butas stóv prie pat upės KI82. Palei tą kalną stovėjo nedidelis miestelis LTR(Kt). Namai jo ir dabar tebestovi tie patys, ant aukštų mūrinių pamatų rš. Daba tebstáuna [rūmas], jei nenūpūstytas yr Krg. Dacinės malūnas an Bartuva stóva Nt. Kai Juodkėnai stóvia, tai te[n] kažkur jis gyvena Rs. Šitoj pusėj upės stovė́jo kaimas Sv. In piliakalnio stovė́jo pilis Lel. Sena pirkia: kai ana čionai stóvia, tai gal daugiau kap penkiasdešim metų Dbg. Klaimas stóvi, vidury padas išplūktas Vdn. Pora šimtų metų kap kiemas mūs stóvi Dv. Priešais bažnyčią, aikštės pakraštyje, stovėjo geležine tvora aptvertas paminklas J.Avyž. Nes visa nupult tur, kas ant teip silpno fundamento stóvi DP579. Ant ežeriuko skardžio stovi pušynėlis Blv. Avižų kad gražus laukas stóvi – kaip gelumbė! Dkk. Ė senelio kviečiai kaip mūras kalnuos stovėjo BsPII206(Jž). Miškas kur stovi, tarp krūmokšnių nė nosies iškišt nebėr kur Ln. Mano žemė apykalniai stovi LKGII504(Jnšk). Akmenėlis stovi – stovi be kojelių NS366. Miškuose tie kapai stovė́jo Stk. Ant šitos obels dideli obuoliai stó[via] Jrb. Jaknos stóvia prie žarnom Ob. Čia amžių amžius kelias stovė́jo, buvo taisomas Ob. Stóvi mėlynių – nėr kur koja kelia Klt. Keliai atlyti, purvynas iki klupsčio, o kur klonelė, ten klanai stovėjo kaip ežerai V.Krėv. Kame po lytaus ilgai stóva pelkė, ten kask: būs gera šulnis Krš. Kur palios, ten ežeras stovė́[jo] LKT206(Ig). Tūs skardžiūs tie šalteniai stóva LKT83(Žlb). Vandenai vis stóvi kaip šulny Ob. Mūsų laukai žemūs – vanduo stóvi Upn. Teip vanduo stovė́jo – dirva nuo dirvos (ištvinęs upelis užliejo lankas) Bsg. Jie melioruoja, o vanduo stóvi iš paskos jų Jon. Kai šlapias metas, vanduo aukštai stóvia, nieko nėra, neužauga niekas Pgg. Aukštai [kalnuose] tai visur sniegas stóvi Ds. Stóvi gruodas, net žemė balta Klt. Jeigu bus oro atšilimas, tai rasa stóvi ant lango Upn. Rasos ilgiausiai lig pietų stóva End. Rasa stóvi, rasos laukia (visą laiką apsiniaukę) Bsg. Nuo sunkaus kėlimo pūslė stóvi, neleidžia atsitiest Lel. Nedirba pilviukas, stóva paėdus toks guzas Krš. Papilvėj kilbasos (rumbai) stóvi nuo lazdos Aps. Stóvi briedžių pėdai apie šulnį Ktk. Ir dar pirštai tam akmeny stóvi, va! LKT234(Brb). Ant tos lentos metai įdėti, teip i stóvia Mšk. Į knygas stóva parašyta Rsn. Nes teip zokane įrašyta stovi MP64.
^ Gera galva, ale blogam daikte stóvi Str. Stovi duobė, aplink duobę žmonės su lazdom, lazdas kaišo ir laižo (valgo iš dubens su šaukštais) Tvr.
ǁ laikytis iškilusiam (viršuje): Riebuma stóvi viršuj Dv. Nu i tiek druskos deda, ka žalias kiaušinis stóva viršuo Vž.
ǁ užimti vietą erdvėje (apie dangaus kūnus, debesis ir pan.): Prakaitas laša, saulutė an galvos stóva Vn. Gegužės saulė stovi pačiuose pietuose J.Bil. Saulė žemai ant medžių stovėjo V.Krėv. Mėnulis stovėjo priešais labai aiškus V.Kudir. Mėnuo stóvia ant dangaus Ar. Debesys ant Upytės stovė́jo Ėr.
7. intr. būti nedirbamam, nenaudojamam, nevartojamam: Darbas stóvi – dienos eina Dkk. O darbas stóvi nepadarytas PnmA. Linai stóvi neverpti Skdt. O vei dar nevalytas ant lauko stóv vasarojas K.Donel. Stóvi laukai da nepjauti Aln. Laukai stova rūgštynėms – menkas gaspadorius Šts. Laukas stóvi pūdymu NdŽ. Žemė dirvonu stovė́jo Rmš. Daug ganyklių krūmais stóvi Ėr. Te vis dirvonai stóvi ir stóvi Pb. Mėšlai stóvi nevežti NdŽ. Arklių nėra, jie (rugiai) stovė́ję stovė̃s Sdb. Šakas kai nukerti miške, taip ir stóvi Lb. Dykas galas stóvi, butkinyko negauna Mžš. Yra stovai seni – stóvi, ir rateliai stóvi, kad jau dar̃ nereikia Dg. Rietimai teip ir stóvi sudėti skrynioj, niekas nejudina Ds. Paklodės ir bestovėdamos suplyšta Prn. Kap išvirs mėsos, tai stóvi stóvi, ir reikia nešt kalei ataduot Nmč. Pensija stovė́jo kišenė[je] (neišleista) Mžš.
8. intr. Klm, Jon būti užtrūkusiai, neduoti pieno: Karvė stov N. Mūsų karvė ilgai nestóvia, o turėjus pieno daug duoda Jrb. Tai da karvė – beveik nestóvi: melžk nuo veršio ligi veršio Mrj. Kiek gyvulys tur stovė́t, a tu knygose nerandi? Jrb.
9. intr. laikytis tinkamam, nekeičiant savybių, negendant, ilgai tverti: Sumygti apyniai ilgai galia stovė́t, kai atakeli – kvėpia Ob. Grūdas kiekui metų, ne bulba – išdžioveni, i stóvi Klt. Be cukraus nestovė̃s uogos Dgp. Mun drabužis nestóva, plyšta veikiai Šts. Kitims batai dėl to ilgai stóva, kad eita, batais nešinys Šts. Nudėvėjau, nė lopai nebstóva Šts. Geriausia stóvia ruduokės Žg. Vynas stóvi trisdešimt metų Ėr. Papinkiniai [obuoliai] stóvi lig Užgavėnių Upt. Geležinukai (tokie obuoliai) net iki kitais obuoliais stóvi Dg. Šitas mūras stovė̃s, kaip žemė stóvi KzR. Teip regis, kad sienos jau supuvę, ale da rūmelis stovė́jęs stovė̃s Sdk. Juk sienų rąstai sveiki, smalingų eglių – gali dar stovėti ir stovėti gryčia V.Bub. Supilk taukus ant čerpę ir tegul stóvia par žiemą Brž. Buvo labai gardi mėsa, nežinia kiek stovė́jo Iš. Kiek benugertum [alaus], o puta stovi ir stovi J.Balt. Šiaudiniai [stogai] keturiasdešimt metų stóvi i daugiau Pb. Medis iškiursta par pranarą, o šaka stóva, nekiursta Šts. Neilgai stovi tie namai, kuriuose nėra tvarkos P.Vaičiūn.
10. refl. NdŽ klojėtis: Stóvis linai ant lauko J.Jabl. Kai linai gerai neišmirkyti, tai ilgai stóvis Užp. Juo linai stóvas, juo y[ra] geresni Šts.
11. refl. NdŽ darytis skaidriam, skiriantis nuosėdoms: Vanduo stóvisi DŽ.
12. intr. nejudėti, laikytis vietoje (apie daiktus): Nuo ryto jo gerklėje stovėjo pašvinkusių lašinių kąsnis P.Cvir. Ažkandau gerai sušilęs, tai i stóvi adverijos gerklėj (negaliu kąsnio nuryti) Dglš.
| fiz.: Stovinčioji banga PolŽ52.
^ Ana kitą kartą buvo pana – kiaušis ant galvos stovė́jo (galėjo išsilaikyti nenukritęs), kad ejo (buvo labai išdidi) Ms.
ǁ nejudėti, nevažiuoti (apie susisiekimo priemones): Traukinys dar stóvi stotyje NdŽ.
ǁ nustoti veikti (apie mechanizmą): Stóvi laikrodis, netiksi Žl.
ǁ netekėti, nesruventi (apie vandenį): Kur vanduo int vietos stáuna, gal pyeiti Krg. Ežero vanduo nesimaino, stóvi vieton Rud. Stóvimas, stóvintis vanduo NdŽ. Stovimas vanduo nesveika gerti J.Jabl. Stovė́tas vanduo veikiau į̇̃šala LD380(Zt). Čia negilus, stovintỹsis vanduo, tai žolių yra Jrb. Ežere vanduo stovintỹs, upėj bėgantys Zp. Juk kožnas vanduo nėr stóvįs Plšk. Stóvinčias vanduoj LKKIX210(Dv). Karšiai mėgsta stovinčius, lėtai tekančius, nelabai gilius vandenis sp.
^ Ir stóviamas vanduo pūva Grž.
ǁ būti užšalusiam: Nemunas jau stóvi Prn. Kap Ančia stovė́jo, tai pervežė Lp.
ǁ neaugti: Pasodinau, teip ir stovi Pn. Niekas neauga, stóvia visa an vietos Skp.
ǁ prk. nesikeisti: Šiandien taip, ryt kitaip. Gyvenimas vietoje nestovi V.Bub. Menas, kaip ir gyvenimas, negalėjo stovėti vietoje rš.
13. intr. tęstis, trukti, laikytis: Mūsų žemėje vasara neilgai stova S.Dauk. Frontas stovė́jo keturis mėnesius Vgr. Ir šita audra stovėjo ant žemės šimtą ir penkiasdešimt dienų BB1Moz7,24.
ǁ kurį laiką išlikti: Jaunystą reik išnaudoti – kiek tas jaunas žmogus stóva! Krš.
14. intr. NdŽ tikti, derėti prie figūros, galvos ir pan. (apie drabužį): Rūbas man gerai pritink, stóv' KII189. Jo švarkas stóvia kaip nulietas Jnš. An tavę ir kalniai gražiai stóvi Sdk. Jai skarelė, žiūrėk, kap stóvi Mrj.
| Daba viską galiu valgyt – i gražūs [įstatyti dantys], i gražiai stóvia Mšk.
15. intr. atkakliai laikytis (mūšyje), atremti puolimą, nesitraukti: Nesitrauksim – kaip siena stovėsim siaubo naktį S.Nėr. Drąsiai stovėkiam ir nedrebėkiam, rasi mes pargalėsme StnD26. Padėk mums prieš jį stovėti PK119.
ǁ būti priešingai nusistačiusiam: Pamušk pagonis, stovinčius priš mus Mž421.
16. intr. I, NdŽ gyventi kur, įsikurti: Pasistatė trobalę, ans sau ten i stóva KlvrŽ. Anūkiukai pri munęs daugiau stóva Krž. A bestóvi pri mamai, a kame kitur gyveni? Dr. Stoviamosios trobos langai užrožėję (užšalę) Ggr. Pušinis medis dėl stoviamų̃ triobų [netinka] – lyg drėgmę biškį prilaiko Bt. Kambariai visi stoviami (šildomi) Šts. Kas jau pas aną stóva, tas jau negaus gyvenimo Trk. Lai ana ten stáuna [ligoninėje], gal išgys Krg. Kodėl vienas stóvi? Prie žmogaus kokio smagiau Skr. Galėjo dar pas mum stovė́t par žiemą Jnš. Pas jas stovė́jo koks žmogus, kai an Nemuno tiltą statė Žln. Lietuviai stovė́jo par jį Dbg. Seniai jau seniai ten (dvare) nieko nebestovima ir nebesustojama Vaižg. Karys savo būstinę turi jo dalies stovimoje vietoje rš. O tu, mergele, tu lepūnele, dėl ko tu nestovi pas motinelę? LTR(Mžk).
ǁ gyventi kurį laiką, apsistoti: Numie po dvi dieni stovė́davom LKT112(Klm). Vienas pats gyvenu, tik įnamę seną prisiėmiau, nes pats retai namie testoviu LzP. Septynias dienas testov pas savo augyvę BB2Moz22,30.
ǁ būti, laikytis kur (apie paukščius, žuvis ir pan.): Esu regėjęs, kad po tiltu stóva visumet balandžiai Sd. Vėgėlė stóva urve Eig. Didliai giliai anos (žuvys) yr, anos pačio[je] gilmė[je] stóva Plt.
17. intr. būti, laikytis kokioje būklėje, būsenoje, padėtyje: Gerai stoviu R406, MŽ545. Bėdoje stovėti N. Dabar jis gerai stóvia: karvę turia, paršus kelis Skr. Ka buvau pusaštuntos [dešimties], da neblogai stovė́jau, ejau į laukus dirbti Vž. Tada jie gerai stovė́jo, tai bepig ir puikės b[uv]o varinėt Gs. Iš kur čia daug pamilši: ant šiaudų stóvim (karves tik šiaudais šeriame) Sml. Pri motinos neilgai tebuvęs (trumpai žindytas), nestipras, an vaistų i stóva Krš. Melioracija aprašė, stóvam kaip an lipto galo (griaus sodybą) Pvn. Aš daug sykių ir be pusryčių stóviu Skr. Lai stóva neėdęs, kas darbo bijo Šts. Ko čia stóvi atsigulęs?! Grž. Aš basa niekad nestóviu, šliures velku ir velku Skr. Aš be darbo nestóviu penkių minutų Krt. Vokytis be karės nestóva Šts. Man galva kap stovė́[jo], tep ir stóvi (nesu girtas) Kt. Mūso arkliai nestóva riebi Lnk. Reiktų bėgties karvei, bet stóva liesa Ggr. Varna be šokčiojimo nestóvi Lp. Tavo javai geriaus stov (geresni yra) ne mano B234. Pečius tiktai ką šiltas stóvia LKT299(Sb). Žiemą padėk pry pečiaus [batus], įšylna, paskiau kojos ilgai stóva šiltos Jdr. Ausyse šnypščia, pirkia dūmuose stóvi, nematau nieko Stk. Da raistas stóvi kamaroj Ds. Durys stóv atdaros KI121. Visų trobų pašaliai stovėjo jais (rąstais) užkrauti J.Balt. Kai vėjo nėra, tai upė kaip stiklas stóvi Upn. Aš žinau, kaip pasaulis stó[via] – daug šalių mačiau Btg. A čia [arklo] dvišakės tep stóvia? Vvs. Dievas testov tau malonus BB1Moz43,29. Jei yra duktė, tada testov gyva BB2Moz1,16. Noris nėr manęs, išgirsčia apie jus, jog stovite vienoj dvasioj Ch1PvP1,27. Pagirts, kurs stov Dievo baimė[je] Mž386.
| impers.: Tu matai, kaip su mumis stóv, eit, destis KII2. Nuogas ant pilvo diržą ka užsijuosia, a šilčiau stóvia? Jrb. Par tą savo giesmelę [bitės] mums rodo, jog su jomis gerai tebstova ir jų motina sveika tebėra S.Dauk.
18. intr. būti, egzistuoti: Testov, t'esie R327, MŽ438. Ar pas jus lytaus stó[via] kada? Skr. Prūsų karalystė stóv daugiaus nekaip pusantro šimto metų KI223. Raginkiat žmones to trumpo mokslo išmokti, be kurio platesnis mokslas negal stovėt Mž12. Broliška meilė testov iš širdies tarpu jūsų VlnE157. Jo teipajeg valia testov BPI193. Ir ans yra pirm visų daiktų, ir visi daiktai stovi per jį Ch1PvKol1,17.
| Siuntinė[ja] daktarai vienas nu kito, o liga stóva Rdn.
ǁ refl. įvykti: Tesistov (teesie) man pagal žodžio tavo WP118.
19. intr. Sut būti kieno pusėje, palaikyti, remti: Žino jie, kaip reikia vienybėje laikyties, už vienas kitą stovėti Žem. Anys vienas až kitą stóvi Grv.
20. intr. būti atsakingam: Tu man už tai turi stovė́ti, rokundą duoti KII286. Aš už tai stóviu (atsakau, užtikrinu), kad šitas vynas čystas KI39.
21. intr. laikytis (kokių pažiūrų): Nes tasai tikrai turi vadintis krikščionim, kursai stipriai stovi prieg šventam mokslui jo MP45. Stovė́kimeg visi stipriai tikėjime bažnyčios DP549.
22. intr. kreipti dėmesį į ką, vertinti: Nestovė́jom už obūlio: kas norėjo, pasiskynė Grd. Anie geri žmonys, ant nėkų nestóva Užv. Duok mun brangesnių vaistų, kad tik mačytų. Dėl to rublio aš čia nestóvu Tn.
23. intr. Mrj būti priklausomam nuo ko: Ant tavo gyvasties stóv (guldos) visų gyvastis KI13. Aš labai jo valėj stóviu KI13. Ne savo valioj stoviu. Tėvelio avižėlės, motinos vandenėlis TDrIV3(Prng).
24. (nlt.?) intr. užsiimti kuo: Kas ant ko stovi, turi savo duoną valgyt Všt. Kur toks mokytas nemokės šnekėti – an to stóva Krš. Jis an to stóvi, užtat nusimano Mžš. Mat krautuvėj an to stóvi, tai greit pasako (suskaičiuoja) Skp. An to stovė́damas, kodėl gi jis nemokės padaryt Ukm. Kad an to stovė́tum (pasakas pasakotum), daug žinotum Tvr.
25. tr. N, BPI141 būti vertam, prilygti savo verte: Kitam ir menkas nėkas geru daiktu stóva Vvr. Niekas iž jo, tuščias, nieko nestovįs SD190. Nestovi tieko SD187. Ar to bestovįs beesi – gerk alaus J. Ans ne manęs bestovįs, t. y. vertas J. Jauniejai nė senųjų nebstóva Plng. Būs vyras esąs, o nė motriškos nestóva Ms. Viena viską dirbau, viskuo turėjau rūpintis, vyriško stovė́jau Plt. Ąžuolo baltymė nestóva nė alksnio verčio[je] Šts. Tu jo vyženos nestovi! By tik tave imtų Žem. Jūs žmogaus nestoviat vienos rankos (ps.) S.Dauk. Tavo arklys nestóva nė šašuolėčio munųjų BM401(Slnt).
ǁ intr. būti vertinamam: Būdavo, labai aukštai kunigai stóvi Dglš.
26. (sl.?) intr. kainuoti: Viena bulba kiek stóvi Užg. Jisai teduod ją (uolą) man užu piningus, kiek ji kaštuoj (paraštėje stov) BB1Moz23,9.
27. (sl.?) intr. Žž turėti reikšmę, būti svarbiam: Tu man nieko nestóvi! Lp. Tai ką čia stóvi tiek suvežt?! Al. Ar suvalgysi pilną bliūdą blynų? – Aje, kas tai stóvi! Krok. O tu, bernužėli, niekas tau nestovi – nei tamsi naktelė, nei aukštos tvorelės LTR(Žl).
◊ abiẽm kójom stovė́ti tvirtai laikytis, turėti tvirtą pamatą: Pasiekę visišką sukooperatinimą, mes jau abiem kojom stovėtume socialistinėje dirvoje rš.
akysè stovė́ti Šmn, Yl būti nuolat prisimenamam: Ilgai tasai žmogus mano akyse stovėjo – kaip koks kirminas krūtinę ėdė J.Bil. Aš einu pro milžinkapį, ir nors nieko nežinau, negirdėjau apie jį, bet jo praeitis kaip gyva akyse stovi V.Krėv. Dar ir dabar man stóvi akysè tos laidotuvės Mrj. Kap tu pamirsi, tai tau mirusiai akysè stovė̃s [neatliktas darbas] Eiš.
ant akių̃ stovė́ti būti matomam: Nebijok, man tos vištos ant akių̃ stóvia Jnš.
ant [vi̇́eno] akmeñs stovė́ti mieste iš atlyginimo gyventi: Neduok Dieve ant akmeñs stovė́ti! Vn. Stóvia ant vi̇́eno ãkmenio LKT299(Sb).
ant galvõs stovė́ti
1. primygtinai, priverstinai reikalauti: Juk aš tau ne ant galvos stoviu B642.
2. apie primirštą dalyką, kurį norima prisiminti: Stóva ant gálva, plūdura ant širdžia, o pasakyti nemoku – užmiršau podės vardą Šts. Oje, ka nestóva ant galvõs tas vardas! Kl.

ant gùirės stovė́ti šykštauti: Nestovėk ant guirės – mokėk, kiek prašo Nt.
ant kẽlio stovė́ti
1. N būti pasiruošusiam kur išvykti: Ant kelio stoviu B. Ant kelio stovįs, esąs R394, MŽ531.
2. DŽ būti kliūtimi kieno sumanymui, veiklai, trukdyti.

ant krūti̇̀nės stóvi nemalonu, nesmagu: Stóvi ant krūti̇̀nės – lyg katės prišlapinta An.
ant kùpros stovė́ti versti dirbti: Niekas tavie an kùpros nestovė́jo: kiek gali, tiek dirbk Vn.
ant liežùvio (liežiùvio) gãlo stovė́ti Dkš, Jrb, Krns, Pkr apie primirštą dalyką, kurį norima prisiminti: Jos vardas stóvia man ant liežiùvio gãlo, bet niekaip negaliu atsimint Skrb. Ant gãlo liežiùvio stóvi, ir negaliu atminti Krkn. Va, tik in liežiùvio gãlo stóvi, i negaliu pasakyt Imb.
ant liežùvio stovė́ti
1. nuolat kalbėti apie ką: Tau tik alus ant liežùvio stóvi Pc.
2. būti apkalbamam: Nė vienas nenori ant kito liežuvio stovėt LTR(Vdkt).

ant márgo árklio stovė́ti apie neaiškų, abejotiną, netikrą dalyką: Da čia viskas stóvi an márgo árklio Mrj.
ant mi̇̀slės stovė́ti būti nuolat prisimenamam: Šitó mergiotė man stóvi in mi̇̀slės Ktk.
ant pénčių (penčių̃, pentų̃) stovė́ti
1. Al, Arm versti skubėti, pristojus raginti: Nesiskubink, niekas in pentų̃ nestóvi Ktk. Teip ir stóvi an penčių̃ Ds.
2. sekti, saugoti: Eigulys ant penčių̃ stóvi (neleidžia medžioti) Kb.

ant sàvo kójų stovė́ti DŽ pradėti savarankiškai gyventi: Jis jau an sàvo kójų stóvi Alv.
ant sleñksčio stovė́ti būti pasirengusiam: Jau kelinti metai su tekėstom merga ant slenksčio stovi Vj.
ant sprándo stovė́ti raginti dirbti: Na, dieną gali atsigulti, niekas ant sprando nestovi, ne tuo strioku nuvažiuos… Žem. Ant sprando baudžiauninkams stovėjo tijūnai rš.
ant širdiẽs stovė́ti apie primirštą dalyką, kurį norima prisiminti: Stóva an ši̇̀rdžia tie grybai (jų pavadinimai), bet neatminu Lkž.
ant vienõs kójos stovė́ti būti pasiruošusiam greitai iškeliauti: Kas dar kaltas, kad verkia Polina, kad Steponas čia ant vienos kojos stovi? V.Bub.
ausysè stovė́ti būti nuolat prisimenamam (apie ką girdėtą): Par gegužės mėnesį jos (varlės) iškurkia po balas – ausỹs stóvi Vb. Man šita melodija ausys ir stovi Slč.
Diẽvo stovė́ta gerai užderėjo: Kur šiemet grikiai sėta, te ir Diẽvo stovė́ta Trgn.
galvojè stovė́ti
1. Ob būti visą laiką mintyse: Man visą dieną galvoj stovė́jo, kur pamečiau piniginę Mrj. Jo paveikslas mano galvõj stóvi Prn. Valentas lyg negirdėjo: kando dideliais kąsniais duoną, srėbė viralą – galvoje stovėjo viešnia J.Paukš.
2. atrodyti: Kad man tep stóvi galvoj, tai aš ir porinu Nč.

kai̇̃p ant ãdatų (ýlų, in ugnès) stovė́ti labai nerimauti, baugštytis: Baltaragis kaip ant adatų paliko bestovįs Žem. Palikau visus namus, tai dar̃ stóviu kai̇̃ an ýlų Mrs. Stóvi kàp in ugnès Vrnv.
kai̇̃p ant délno stóvi aišku, suprantama, akivaizdu: Dabar tau stóvi kàp an délno visos naktelės Dkšt. Jam visos rokundos ir skaičiai atvirai stovi kaip ant delno A.Baran.
kai̇̃p stóvi
1. Slk, Brž be nieko, be jokio turto: Jis tur eiti, kaip jis stov N. Pereitoj nakty iš mūsų visa ištęsė, atlikom kai̇̃p stóvim Užp. Paėmė ją [už žmoną] kai̇̃p stóvi Mžš. Sūnus iš namų išėjo kai̇̃p stovė́jęs, nė šventadienių kelnių nepasiėmęs Skrb. Atėjo kai̇̃p stóvia – nieko neatsinešė Šln. Namai sudegė, i atliko be gyvulių, be nieko – kai̇̃p stóvi Mžš.
2. visiškai (vienas): Abidvi pamirė, likau kàp stóviu – nė brolio, nė seseres Dg. Esu vienas kai̇̃p stóviu Šr.
3. Prn visai suaugęs: Daba merga kai̇̃p stóvi Ar. Dar pora metų, ir visos trys jau mergos kàp stóvi Gs.
4. Lt nepasirengus: Jis kàp stóvi, tep ir išėjo Alk. Išvarė žmogų kai̇̃p stóvi PnmA. Tuojau du, kaip stovi, šoko į vandenį traukti Žem.
5. su viskuo, viską paėmus: Až tavo ūkį kai̇̃p stóvi tris stūkstančias duot[ų] Ds. Už šešis tūkstančius parduoda kàp stóvi Gs.

kai̇̃p stóvi, tai̇̃p brangùs (bagótas) Plv, Alk nieko neturi: Va, kàp stóvi, tèp brángios [motina ir duktė], ir už pono nuej[o] [duktė], tai ką pasakysi?! Krok. Aš nieko neturėjau – kai̇̃p stóviu, tei̇̃p brangi̇̀ Kdl. Kai̇̃p stóvi, tei̇̃p bagóta Skr.
kálnu stovė́ti slėgti, varginti: Žmonių aimanos, taip sakant, kalnu stovi ir visus slegia, smaugia Pt.
kójose stovė́ti savarankiškai gyventi: Kójėse visi vaikai stóva Vn. Kaip vaikai kójėse stovė́s, tada skirsias [tėvai] Krš.
krūti̇̀nėje (kriūti̇̀nėje) stovė́ti kelti nerimą, rūpestį: Stóvi tavo žodis kriūti̇̀nėj Vj.
nei ei̇̃ti (bė́gti), nei stovė́ti nežinia ką daryti: Anas man kai atkirto, tai nei ei̇̃t, nei stovė́t Ml. Nei bė́gt, nei stovė́t Ds.
plaukai̇̃ stóvi ant galvõs [pasišiáušę Lc] siaubas ima: Tau plaukai stovia ant galvos, kaip velnią būtum pamatęs LTR(Grz).
prie apkaklė̃s stovė́ti būti arti, greitai įvykti: Smertis pri apkaklė̃s stóva Vgr.
prie puši̇̀nių stovė́ti būti nekviestam prie stalo: Tu jo gerasiai draugas, ale jo veselioj aš taũ regiu prie puši̇̀nėm stóviant Prng.
prie žõdžio stovė́ti tesėti pažadą: Kad visi taip stovė́tų pri žõdžio, tai pupą už ausies užmetus galėtų gyventi Brs. Kaipo žmogus, pri žodžio stovįs, atiduodu tamstai piningus M.Valanč. Bene prižadėjai kitam ką gera padaryti, o ar stovėjai pri žodžio? P.
stulpù stóvi Trgn apie mirštančio, nualpusio akis: Tęsia (velka) žmogų, o jo akys jau stulpù stóvi Žl.
širdyjè stovė́ti
1. kilti nuojautai: O man vis širdỹ stóvi, kad čia kaimynų darbas Rmš.
2. teikti nerimą, rūpestį: Palikom močią sergančią – stóvi širdỹ ir stóvi Aln.

širdi̇̀s stóvi stačià (ant pakáušio) šiurpas ima, baisu: Širdi̇̀s ant pakáušiu stóva iš baimės Šts. Kaip reiks iškentėti tą dūrimą: širdis stati stova Skd.
už (kieno) nùgaros stovė́ti slapta remti, palaikyti, nurodinėti: Už jų nugaros stovi pramoniniai ir finansiniai sluoksniai rš.
už pečių̃ stovė́ti būti arti, greit įvykti: Ką darysi – jau ir kita bėda už pečių̃ stóvi Grv.
vi̇́ena kója stovė́ti (kur) būti arti kokios grėsmės, pavojaus: Tu viena koja ant laužo stovi (būsi greit sudegintas), todėl taip kalbi V.Krėv. Viena koja jau grabe stoviu rš. Šoferio gyvenimas: viena koja stovi prie grabo, kita – prie kalėjimo Klvr.
žõdžiai stóvi už dantų̃ rūpi, norisi kalbėti: Man tik tik stovė́jo žõdžiai už dantų̃ Vlkv.
žõdyje stovė́ti tesėti pažadą: Visi anie tokie neteisingi, žõdė[je] nestóva Užv. Daugiau jumso (jūsų) paršelio, sakau, nebimsu, kad drato neįsukot, nestovė́jot žõdė[je] Lk.
apstovė́ti
1. tr. apeiti pastovint: Visas tris pečiaus puses apstovė́siu Lp.
2. refl. R sustoti, liautis judėti: Par upes, kalnus, pakalnes ėję, tyrus užėję apsistovėjo LMD(Sln).
3. refl. Š, Rtr, KŽ užsibūti stovint, užsistovėti.
4. refl. apsiprasti stovint: Aš apsistovė́jau ir stovėsiu, iki autobusas sustos Mrj.
5. tr. ilgai stovint priminti mėšlo, apminti: Kūtės durys apstovėtos, negal atdaryti Šts. Loviai apstovė́ti, reik pasikreikti Šts. Gyvoliai apstóva eglašakes ir skujas, ir y[ra] geriausis mėšlas Šts. Apstovė́ta staklės vištų, nėr jau kitur vietos – kaip tvarte Ut.
| prk.: Aš dar apstovėsiu (suvedžiosiu) ne vieną [merginą] Šts.
| refl.: Apsistovėjęs lovys, įšalęs Žem. Eik, tvartą palygink – karvės apsistovė́jusios Skr. Pašalas iškela akmenis ir apmintą, apsistovė́jusį medį Tl.
6. intr. stovint aplipti, apkibti nešvarumais: Dumblu jau apstovė́jusios tokios lydekos nutvertos Žeml.
7. refl. aptrešti: Eglė nugriuvus, apsistovė́jus Skrd.
8. refl. nusistoti (apie vandenį): Palauk, kolei vanduo apsistovė̃s, tada pamatysi, kur įmetei peilį Al. Kai vandenėlis apsistovėjo, bernelis mergelę prikalbinėjo LTR(Alv).
9. refl. pasidaryti pastoviam: Kole apsistóvi rudenį oras, tai viso būva: lietų, droblių Dglš.
10. refl. apsigyventi, apsistoti: Anys čionai apsistovė́jo Švnč.
11. tr. gerbti, branginti: Jis manę neapstóvi Kb. Labai savo apstóvi, mažiausį daiktą Rdm. Jis moka žmogų apstovė́t Pns.
ǁ Pns stengtis kam įtikti: Jiej nesugodo, kap jis apstovė́t Lp.
12. intr. taupyti, neeikvoti: Turėsim daugiau lėšų, neapstovėsime apie skatiką LzP.
13. (sl.?) tr. apginti: Tu nebijok, aš tavi apstovė́su KlvrŽ.
14. (vok. bestehen?) intr. prš išlikti, išsilaikyti.
| refl.: Lepūnai neapsistovės po akimis tavo Mž511. Togidėl nusitverkit šarvus Dievo, idant galėtumbite atsispirt piktoj dienoj ir, vis pabaigę, apsistovėt BtPvE6,13. O jis (Dievas) yra pirm visų, ir visi daiktai per jį apsistovi BtPvKol1,17.
atstovė́ti Š, Rtr
1. tr. K, J, KŽ stovint atbūti, atlikti užduotį: Eik už jį atstovė́k [sargybą] Ėr. Drebi, kol atstóvi šalty karaulą Pl. Tas kareivis, kap atstovėjo savo, atėjo pas karaliūną BsPIV183(Brt).
2. intr. kurį laiką stovėti: Kareivis atstovėjo valandą po šautuvu rš. Atstovė́jo, prispirko, ko reikia Ob. Na ir atstovė́jau, iki gavau PnmA.
ǁ refl. tr. išbūti reikiamą laiką stovint: Senas žmogus jau savo atsistovė́jo, tegu sėdi Mrj.
3. refl. pakankamai išbūti tam tikroje vietoje (apie daiktus): Bažnyčia sena atsistovė́jo, dabar jau kita Žlp.
4. refl. RtŽ, LL296, DŽ, Dglš, Vb, Užp išbūti reikiamą laiką padėtam, paliktam, stovint įgyti reikiamų savybių: Jei gerai atsistóva [linai], greit išmini Krš. Jau atsistovė́jo [linai], jau ims lauk iš tos markos, kreiks an dobilienų Plt. Ka šilta yr, greit atsistovė́[ja] linai KlvrŽ. Anus (kanapius) liuob mirkys, džiovins, mins – neatsistovė́jos be mirkymo Lž. Atsistovė́ję linai minas geriau, braukias geriau, pluoštas gražesnis Km. Metas jau linai iš kratos imt – senai atsistovė́jo Kp. Rudenį tai tokio obuolio nevalgysi, ė kai atsistóvi, tai kaip medus Sdk. Pritinka mažinti degtinės gėrimo mada ir neišsivaikščiojusio ir neatsistovėjusio vyno pomėgis rš.
5. intr. išbūti tinkamam, nekeičiant savybių, tverti: Metų trisdešims keturiasdešims atstóvi, kad gerai padengsi [šiaudinį stogą] Aps.
ǁ tr. išbūti, tverti ilgiau už ką: Šitas dangtis (stogas) atstovė̃s dešim tokių dangčių Zr.
6. refl. išbūti kurį laiką nenaudojamam: Atsistovė́jusi žemė gera visam kam Šts.
7. refl. atsiskirti nuosėdoms arba paviršiams, nusistoti: Ar atsistóvi tavo pienas eketėj? Ktk. Vanduo reikia imti atsistovėjęs iš tvenkinio rš.
8. tr., intr. atidirbti, atbūti už ką: Mergos vietą neatstovė́si, eik už piemenę Krš. Jei neraštingas – moka susiedui penkius rublius, ir susiedas atstovė́davo (atbūdavo mokesčių rinkėju už neraštingąjį) Grz.
9. (sl.?) tr. KŽ atlaikyti, laimėti: Amatininkai virsta į paprastus darbininkus, nebegalėdami atstovėti lenktyninę kovą su dirbtuvininkais A1884,302.
10. (sl.?) tr. atremti: Vieni patys neprietelių neatstovėtų J.Šliūp.
11. tr. KŽ, Ml, Slnt atstoti, pavaduoti, prilygti verte: Šito rožė viena visą darželį atstóvi Klt. Šeši vaikai buvo, pri darbo atstovė́jo darbininkus Ms. O paminklai ir vainikai ant jų kapų neatstovės jų pačių gyvybės… Pt. Jonukas iš čia nuėjo stačiai prie uriadninko, kurs atstovėjo čionai vyresnybę LzP. Berneli mano, jaunasai mano, neatstóvi bernelis man už aukso žiedelį DrskD71.
įstovė́ti
1. tr. Š, Ser, NdŽ, KŽ ilgai stovint įduobti, išstovėti: Aš įstovėjau vietą bestovint (bestovėdamas), t. y. įlinko žemė nuo stovėjimo J. Mes įstovėjom aukštą kalnelį, tikt nesulaukėm mūsų brolelį KlvD249.
2. refl. ilgai stovint susislėgti, susigulėti: Išvežkit žemę ant lauko ką tik iškastą – paskui, kai sužels ir insistovė̃s, nei kirviu neinkirsit Krok. Žemė įsistovėjus, negali pakaupt Rmš.
3. refl. N stovint įgyti reikiamų savybių.
4. refl. KŽ ilgai stovint įjuosti, apaugti nešvarumais: Dugnas bliūdo įsaltęs, t. y. įbuvęs, įsistovė́jęs JI538.
5. refl. NdŽ, Ser nevažiuojamam, nedirbamam įsiganyti (apie arklius): Niekur nevažiuoja, arkliai insistovė́ję Lp.
6. tr. stovint pamėgti: Jauniklis meta kaip už ausių, paspringsta, užsikosėja ir nepadėkojęs smunka į savo įstovėtą vietą rš.
7. refl. kur būnant, gyvenant įprasti, apsibūti: Įsistovė́jom vienoj vietoj, tai tingu dabar kitur kraustytis Š.
8. refl. įsisenėti, įsigalėti, įsišaknyti: Liga įsistovė́jo, t. y. įsenėjo J.
9. refl. žr. nustovėti 18 (refl.): Iš jūrių amoniako dalis turi eiti atmosferon, kol įsistovės tam tikra pusiausvyra rš.
išstovė́ti; H162, LL296
1. intr. Rtr, Š išbūti kurį laiką stovint, stačiam: Valandomis ji išstovė́davo ties langu NdŽ. Aš išstovė́jau savo adynas J. Kaip žydo žvakės išstovė́jo par visas mišias, nė vienas neatsiklaupė Vkš. Kur ten atsisėsi – išstovė́jom, i viskas Erž. Kad tu galėjai per dieną an kojų išstovėtie, tai tu gali ir pareit Brt. Man patinka tapyba, grafika – galiu ilgai išstovėti prie paveikslų, užmiršdamas, kad laikas bėga V.Bub.
2. intr. pajėgti išbūti stačiam, įstengti stovėti: Aš jau neišstovė́su: mun jau devinta dešimtis Krš. Gerai, ka užleido vietą: nu Šiaulių nebūčiu išstovė́jusi Rdn.
3. tr. Š stovint išduobti, išminti: Toks laukimas buvo – duobės pri lango išstovė́tos! Krš. Pakratytum susimildamas arkliam, duobę name (tvarte) išstovė́jo Srv. Mes išstovėjom kalne duobelę, mes nurymojom aukštą tvorelę StnD24. Kalne duobes išstovėjo, stiklo langus pražiūrėjo LTR(Blnk).
^ Aš tę duobės neišstovė́jau (blogo nepadariau), ką inejau Krok.
4. tr. NdŽ stovint, laukiant ką gauti, laimėti: Ar ką jis išstovėjo vakar tenai? J.Jabl. Ką dabar aš tę išstovė́siu – apsisukau i parėjau Jrb. Stovi pardien atejęs kai ažu skolą [kaimyno vaikas] – ką tu čia išstovė́si?! Klt.
5. intr. išbūti kurį laiką padėtam, paliktam: Išstóva po mėnesį [algos] piningai nepraimti Krš. Apie mėnesį išstovė́jo lauke nukastos bulbos Krs. Par naktį uždegta [elektra] išstovė́jo, ot apsileidę! Krš.
| refl.: Per visas vainas ta brička išsistovė́jo alksnynė[je] Ss.
ǁ tr. būnant padėtam per kurį laiką pasikeisti, prilygti savo ypatybėmis kam:
^ Linai stovėdami išstóvi šilką (pasidaro kaip šilkas) Zp. Kad linas stovi – auksą išstovi, kad vilnos stovi – mėšlą išstovi LTsV374(Krž).
| Ką ana išstovė̃s, šitó suknelė (jokios naudos, kad ji stovės) – reikia nešiot Klt.
6. intr. DŽ išsilaikyti tinkamam, išbūti nekeičiant savybių: Lig pavasariui išstóvi tie obaliai Ul. Žaliai nudažytos samanos par visą žiemą išstovė́davo žalios, nenublukdamos Skrb. Bėras arklys išstova vienu plauku, o kiti maino Šts.
| refl. Mrj, Alk: Skintiniai obuoliai ilgiau išsistóvi Dkš.
7. refl. I, N, K, Š, LL297, Rtr, DŽ išbuvus reikiamą laiką padėtam, paliktam, įgyti reikiamų savybių: Išsistovė́ti yra išbūdyti (išbūti) J. Pakloji linus, tai išsistóvi, tada vėl surenki Trgn. Šuniarūgštiniai obuoliai būna skanūs, kai išsistóvi Kt. Išsistovė̃s [vynas], bus stipresnis Bgt. Grūdai sušutę tuose sandėliuose, neišsistovė́ję gerai Iš. Kai jie išsistóvi, kitoniški rugiai Kdn. Biškį y[ra] drėgni, rasi išsistovė́s šiaudai Trk. Ka būt į žaginį sudėtas, išsistovė́tų tas šienas Jnš. Parvežę pupas iš lauko, tuoj nekuldavo, bet sukraudavo klojimo gale, ka išsistovė́t Skrb. Sėklai nereikia labai sausų dobilų, išsistovė̃s ant rąstų sumesti Srv. Vasarojus greit išsistóvi Pc. Jau avižos išsistovė́jo, gali vežt Sml. Išsistovė́ję malkos vis geriau dega Trgn. Išsibūva, išsistóvi lašinys, gardus pasdaro Klt. Jau sudėtas skilandis, balanėlėm apdėliotas, gerų pakulų virve aprištas ir pakabintas ant aukšto išsistovėti J.Balt.
8. tr. ilgai viršum laikantis, plytint (vandeniui, sniegui) sunaikinti, išgadinti: Daiktais išstovė́jo javus [sniegas] Lp. Pasėjo linus – neužderėjo, vanduo išstovėjo LTR(Kzt).
ǁ refl. ilgai stovėti, telkšoti: Ar žuskars rugys pavagiais – vagosa vanduo išsistovė́jęs Rod.
9. refl. nedirbant, stovint išsiilsėti, išsiganyti: Tai šit lekia kūmai geru žiemos keliu, arklys pašertas, išsistovėjęs rš.
10. intr. kurį laiką gyventi, būti apsistojusiam: Čia kareiviai da buvo ilgai, visą birželio mėnesį išstovė́jo Lc.
| Lig Naujų metų pasamdytas išstóvi Gsč.
×11. (plg. l. wystać, rus. выcтoять) intr. BzB290, MT43 atlaikyti, pakelti, ištverti, iškęsti: Nieks nėra tvirtas, nieks nėra išstovintis prš. Ir kas išstovės, kada jis pasirodys? VlnE38. Kas gal dėlei jo keršto išstovėti? BBNa1,6. Apsivilkit šarvu Dievo, kad galėtumbit išstovėti prieš buklius užkabinėjimus velino NTPvE6,11.
nustovė́ti
1. intr. LL269, DŽ galėti, pajėgti stovėti, ištverti stovint: Kojos įsmilko, nebgaliu nustovė́ti Up. Galop ji visai pavargo, nebegalėjo nustovė́ti ant kojų NdŽ. Kol nustóva kojūse, tol negydos Krž. Ar girtas, kad ant kojų nebnustóvi? Srv. Jau tik supas, nenustóvi – dar in stulpą švokšters Pv.
2. intr. I galėti ramiai, nejudant išbūti vienoje vietoje: Vaikas juda ir juda, nė minutės nenustovi vietoje rš. Ašiai negaliu ant vietos nustovė́t: einu ir einu Ob. Nušertas arklys nenustóvi, trypia J. Mikli merga nenustóvi: vis kruta, vis dirba J. Gi gal grūdais šeriami arkliai, kad nenustóvi ant vietos?! Srv. Brolio arklys sušalęs, nebenustovi vietoje Žem. Būčiau pragėręs ir antrą šimtą, liustaunas žirgelis nenustovė́jo JV193.
| prk.: Nebnustóva (nekantrauja, nebeištveria) – nagai patys dreba Trk. Prakeikta močeka negali nustovėt, rūpinas, kad ką greičiau instumt duobėn BsMtII106(Sv).
^ Nenustovi kai an žarijų Švnč. Nenustóvi kaip ant adatų Ds. Nenustovi kai arklys nupenėtas Str.
3. tr. BŽ362, NdŽ nuvarginti stovėjimu: Stovėdamas nustovė́jau kojas Gdl. Kojas nustovė̃s [veršiukas] tvarte, kai nevesi laukan Klt. Aš nustovėjau savo eiklias kojeles, ik perkalbėjau savo jauną mergelę (d.) Ldvn.
| refl. SD386, BzF177, LL296, Rtr: Nusistovė́jo kojos bestovint J. Arkleliuo kūtė[je] kojos nusistovė́jo – išleiskiat pasimankštinti Plt.
4. refl. ilgai stovint apsilpti, nuvargti: Arklys nusistovė́jo pririštas DŽ1. Labai nusistovė́jau, reikia atsisėst Kp. Nūsistóva paršukai staldė[je] Jdr. Galvijai reikia išleist palakstyt, kad nenusistovė́tų nuo kojų Ds. Pardien stačias, tai ir nuo kojų nusistovė́jau Trgn.
5. refl. ilgai nedirbamam, nejojamam, nevažiuojamam pailsėti, sustiprėti: Arkliai, paržiem nusistovė́ję, gerai dirbs žemę Užp. Eina strimpsėdamas kaip nusistovė́jęs arklys Vžns. Kumelė nusistovė́jusi buvo, užtat taip laigo Ll. Arkliai nusistovėję ant namų labai greitai bėgo Ašb. Žirgelis stainioj nusistovėjo, už kito mergelė tai nutekėjo KrvD37.
6. intr. kurį laiką išstovėti: Stovėk už mano pečių, ir tep perdien nustovė́si Lp.
7. tr. Sut, N, BzF9, NdŽ, KŽ ilgai stovint (ppr. ko laukiant) padaryti žymę, išduobti, išminti: Ir nustovėjom kalne duobaitę, ir prakilnojom uosės tvoraitę KlvD339. Jokit, broliai, nestovėkit, nenustovėkit viešo kelio (d.) Mrj.
8. tr. stovint nutręšti: Gyvuoliai nustovė́jo daržą J. Nakčiai suvaro gyvolius į bandodaržį, kad nustovėtų žemę Kv. Kur gyvoliai nustovėjo, javai geresni Up. Karvės daug trąšų nustóvi (stovėdamos primina) Dglš.
^ Po kuokinei pirkia kai karvių nustovė́ta Švnč.
9. tr. Kn užgožti, nustelbti: Medis nustovė́jo bulves, t. y. nusmelgė J. Medžiai javus nustóvi savo šešėliu K.Būg. Ar iškirst reikės tuos medžius, ar ką – tik dirvą nustóvi Srv.
10. intr. išlikti nesuvartotam: Ar ilgai tie agrastai nustovė́s? Suėsma Krš.
11. refl. išbūti reikiamą laiką padėtam, stovint įgyti reikiamų savybių: Nusistovėjęs vynas SD419. Alus nusistovė́jo, geresnis pasdarė Ds. Linus pamerkdavo, [jie] nusistovė́davo Ds.
12. refl. KŽ netekti stiprumo, išsivadėti, nusistelbti: Tavo alus jau nusistovė́jęs Slm.
13. refl. SD192, Sut, N, NdŽ atsiskirti nuosėdoms arba paviršiams, nusistoti (apie skystį): Nusistovi alus, nugula mielės alaus SD44. Šalta, o pienas nenusistóvi Ktk. Vandenys ežere nusistovėjo LTR(Švnč). Misa gal jau nusistovė́jo Ds. Sudžiovinto augalo žiupsniuką apipilti verdančiu vandeniu, palaukti, kad pritrauktų, nusistovėtų ir tuomet vartoti rš. Kol vandenėlis nusistovė́jo, bernytis mergytę sau parkalbėjo JV284.
14. tr. DŽ ilgai viršum stovint, telkšant išgadinti: Nustovė́jo vanduo javus Srv. Žemė nustovė́ta vandenio Ėr.
15. refl. nutekėti, susigerti į žemę (apie vandenį): Jei vanduo nenusistovė̃s nuo runkelių – šaknys supus Krok.
16. refl. Klt nusivalyti po veršiavimosi: Reikia pasaugot, kai nusistovė̃s [karvė], kad atsgręžus nesuryt Ob. Apsteliavo karvė ir ilgai nenusistovė́jo Vdn. Jeigu karvė po teliui ilgai nenusistovė́jus, tai reikia duot jai kokių žolių Prng.
17. intr. išgyventi, laikytis kur: Teip nustovė́jau pas tą mokytojį Vgr.
18. intr. DŽ1, KŽ pasidaryti pastoviam, įsivyravus nesikaitalioti: Oras nenuostoviąs, gal apsimainyti IM1847,20. Giedra nuostovianti IM1849,16. Senovės rūbų pasiuvimas nustovėdavęs trisdešimt keturiasdešimt metų rš(Grz).
| refl.: Nusistovėjo saulėtos dienos, žvaigždėtos naktys A.Vien. Dabar orai nusistovė́jo giedrūs, šaltūs Krs. Šalčiams nusistovėjus, antys, kragai, gulbės persikelia į Dusios ežerą sp. Nusistovė́ję gyvosios kalbos dėsniai NdŽ. Gyvenimas kaip plati upė nusistovėjusia vaga tekėjo, o tu nori tą upę užtvenkti, kita vaga nukreipti V.Krėv. Negalima juk ardyti nuo amžių nusistovėjusios tvarkos ir be gerų žmonių pagalbos imti rinktis pačią (juok.) I.Simon.
19. intr. būti pastovaus nusistatymo, tvirtų pažiūrų: Absalono brolis nenuostoviąs ir nedoro drąsumo I.
◊ kai̇̃p nustóvi
1. kiek tik telpa, kiek laikosi pilant (apie saiką, indą): Saiką pylė kai̇̃p nustóva – teisingas buvo ano saikas Šts. Pilną šaukštą kai̇̃p nustóva gėriau liekarstų Šts. Pripylė sėtuvę kai̇̃p nustóva KlvrŽ. Duodu litrą [kruopų, obuolių] kaip nustóva Lk.
2. iš viso (apie kiekį): Keturi esam kaip nustóva KlvrŽ.
pastovė́ti intr.
1. R, N, Sut, K, M, L, Rtr, DŽ1 kurį laiką stovėti: Jis pastovė́jo kiek laiko, laukdamas atsakymo NdŽ. Skubėjo užkasti [mirusį] – iš tolie atvažiavęs tik pri kapo pastovė́jo Krš. Vaikai atbėgs, pastovė̃s i vėl nubėga JnšM. Kad ilgiau pastovė́čia, ir būt šalta Pb. Pastovė́k pastovė́k, ką aš tau pasakysiu! Aps. Pastovė́k, lig ateisu J. Pastovỹ, paka (kol) aš grįšiu Lz. Prašom sėst. – Pastovė́sim, didesnės paūgėsim Mrc. Ačiū, pastovėsiu, didesnis augsiu (atsako svečias, prašomas sėstis) LTsV865(Šil). Išeis vienas į kiemą, išeis kitas, pastovės prie vieno trobos kampo, pastovės prie kito, pasiklausys J.Paukš. Prieš vėją pastovė́jau išsižiojus i apsirgau Klt. Ko pas tavi eiti, a kieme pastovė́ti?! (sakoma nevaišingam) Krš.
| refl.: I pasistóvia jis (senukas), i pasisėdžia Grd. Pastóvas, pašnekas, praeina tas laikas Krš. Pasistóvit, ponai svotai, pasistóvit, pasistóvit JV532.
ǁ atsistojus kurį laiką laukti: Papuola, kad kadum reikia eilioj pastovė́t Ps.
ǁ sustoti: Pastovėkiat pastovėkiat, – šauks anys, o niekas nesugrįš BBNa2,9.
2. R, MŽ, N galėti, pajėgti stovėti: Truputį pastovėti gandriukai pradeda tik po dviejų savaičių T.Ivan. Ką jis pridirbs, kad jis ant kojų vos pastóvi Mrj. Te tokia srovė, kad giliau įbridęs nelabai pastovė́si Sb. Ma[no] duktė kap mendrelė buvo, ana an kojyčių nepastovė́[jo] LKKXIII125(Grv). Tik (taigi) negaliu pastovė́ti, mun sukas galva stipriai Žeml. Vos ne vos pastovėjo ant kojų savo MP146. Stuopikę išgėriau, nebepastovėjau, veskit mane gulti, neduokit parpulti KlvD314.
ǁ tilpti statiems, sustojusiems: Mūsų šaly teip dideli auga kopūstai, kad po vienu lapu gali čielas korpuzas vaisko pastovė́t BM3(Kp).
3. LL269 ramiai, nejudant pabūti: Nė vienas jų minutės nepastovėjo dykas per visą dienelę, o ristele, risčia, prorisčia J.Balt.
4. kurį laiką pabūti stovint, atliekant kokią pareigą, užduotį, dirbant ir pan.: Tuoj varysiu karves [iš ganyklos], pastovė́k (pasaugok atsistojęs) nuo burokų Ėr. Pastovėk prie vištom, paki pales KlbIV87(Mlk).
^ Esu jau ir už stalo sėdėjęs, ir kampe pastovėjęs KrvP(Al). Bernu pasitikėsi, kai su juo už grotelių pastovėsi (ištekėsi) KrvP(Vrn). Smulkiai malsi – pastovėsi, plonai verpsi – pasėdėsi PPr51.
5. pabūti kurį laiką kur padėtam, paliktam, nenaudojamam: Kokie lašiniai: ne surūdėję, ne nėko, o pastovė́ję Krš. Pastovė́jęs viralas, nevalgyk Klt. Da šiandie tepastà (tepastovi) varstotas: rytoj baigsiu meistravot, ir išnešma Lkm. Pastovėjo priemenėn sviestas [ir sukietėjo] Rud. Pasodinom anksti, pradėjo lyt lyt lyt, pastovė́jo šlapio[je] žemė[je] – parpus bulbių mažiau prikasėm Mžš. Pagistovėjo aukštas kraitelis aukštam svirnely (rd.) Jž. Obuoliai kad tik pastóvi, tai ir supūsta Sld. Pastovė̃s da staklės, kolei pasveiksiu Aln. Neturu kada kult, lei pastóvie LKT155(Škn). Pastovė́davo [rugiai], tąsyk veždavo į klojimus namo LKT186(Čk). Ale graži aviečių arbota – rausva, kai pastóvi Vdn. Išminko duonytę, pastóvi kiek laiko ir – an lopetos Dgp. Kap verdi juos (ungurius), vanduo kab pastóvi, tai kab drebulė Rud.
| refl.: Tegul pasistóvi vynas, bus gardesnis Alk. Alus, ka pasistovė́s, būs geresnis Lkv. Ir šermukšniai, kai pasistóvi, gardūs Sdk. Tik pakrėsti [obuoliai] neskanūs, turia pasistovė́t Raud. Ir skanus, kap va pasistóvi [skilandis] Dg. Tegul [šienas] pasistovė̃s kūgiuos Pnd.
6. išsilaikyti tinkamam, nekeičiant savybių: Kiaulės mėsa ilgiau pastóvi negu avies Kp. Ne visi obulai tė[ra] pastóvintys Vvr. Kol troba gali pastovėti (negriūva), vis šiokia tokia nauda Žem. Kūtės buvo dar pastoviančios, o vė[ja]s sugriovė Šts. Dvejus trejus metus pastovė́jusius [šiaudinius stogus] reikėjo parrišti (su karklo vytelėmis pritvirtinti naujus šiaudus) Všv. Pastateliai da pastoviantys Kl. Trobikė ten da pastóviama Krkl.
^ Ir eglė ilgiaus pastova traškančioji IM1852,36.
ǁ tverti, neplyšti, neirti: Tas raištis (skara) dar pastóvįs, dėl to ir prašau dešimt litų – jug ne palaikis Šts. Kas tokims [vaikėzams] pastovė́s: duodas, eina galvoms – drobužis jau i kiauras Krš.
ǁ laikytis nepaliestam, neišleistam: I braškes tie vaikai nuskina, i geresnes uogas – kas ten pastovė́s! Krž. Kitą daiktą ataveža – pastóvi, o arielka nepastóvi (greitai išperka) Skdt.
^ Pijokams piningas nepastóva Rdn.
| refl.: Per tave niekas nepasistóvi Alk.
ǁ būti tvirtam, pajėgiam: Dar pastovį̇̃s žmogus buvo, t. y. nesenas dideliai J. Juk pastovįs dar gyvolelis, o ryt reikės kraujį paleisti (papjauti) ž.
| prk.: Čia pastovintys (pasiturintys) ūkininkai, matyt, gera žemė Dr.
7. išbūti, išsilaikyti vienoje vietoje (apie daiktus): Dantis ant dančio nepastóvi (dreba) Ob.
^ Par darbymetį ir akminas ant vietos nepastova, ir tas juda NžR.
| Mun adata nepastova (vis dingsta, kur nors nusimeta) – kaip svetys Šts.
8. pagyventi, pabūti (pas ką): Vaikas kokį mėnesį pastovė́jo iš Vilniaus Krš. I kažinaičiais kas tas y[ra], ka pri tų vaikų tėvai nepastóva End.
ǁ refl. ilgai išgyventi: Pasistovė́jusi buvo senikė, šimtą turėjo Grd.
| Ta karvė jau pasistovė́jus: be dviejų metų neleidau Jrb.
9. išbūti ilgesnį laiką parsisamdžius: I buvom musintais geri, ka pastovė́jo i šeimyna Ms. Prasti gaspadoriai, kad šeimyna nepastóvi Lnkv.
10. H162, R67, MŽ89 iškęsti, ištverti, atsilaikyti: Daug nepastovėjo prieš tas ant jų siaučiančias vėtras Kel1881,31. Kaipogi pastovės karalystė jo? BtMt12,26.
11. apsieiti, išsiversti: Kaip tik koks subruzdimas ar atlaidai, ar svečiai – ir beatlekanti Marcė munęs ieškoti: negalia anie be munęs pastovėti S.Čiurl. Pargabena … vėl kitus nėknėkius, be kurių negali ūkininkas pastovėti A1884,276.
12. trukti, tęstis: Pastóva kokį porą savaičių šalna, i vėl tujau šiltai Vvr. Jegu teip pastovė̃s oras, ne kažin kas bus Trgn. Maž pastovė́jus, turėjo būt sugautas DP211. Kur nebūdavo per didelio puolimo, tai pastovė́davo pruntas Vlkv.
| refl.: Ale, dėkui Dievui, pagada pasistovė́jo Pc.
13. (l. postać?) būti kur, atsirasti: Mergel, duo man blynelį – aš tau an gero pastovėsiu (būsiu, kai reikės pagalbos) (ps.) Ad. Ir nepastovė́jo nė vienas melas nasruose jo DP3.
◊ [nė] kójai nepastovė́ti nebūti kur nuėjus, nesilankyti: Da mano kója pas juos nepastovė́jo Gs. Kad tu man šitep padarei, tai žiūrėk, kad tavo nė kója čia daugiau nepastovė́tų! Gs. Kad man nė tavo kója karčemoj nepastovė́tų! Gdl.
sàvo vi̇́eno kójomis pastovė́ti savarankiškai gyventi: Dvidešimt vienerių metų tu jau savo vieno kojomis pastovėsi J.Jabl.
parstovė́ti tr. įminti, įslėgti, ilgai stovint (ppr. ko laukiant): Ji ir kiemo tvorelę parstovėjo (jo belaukdama prie tvorelės, berymodama ten, tvorelę sugriovė) J.Jabl. Aš parstovėčiau kalną klonelį, brolyčio belaukdama N343. Mes parstovė́jom klevo grindeles, mes paržiūrėjom šviesias akeles JD1174. Jau kryžkelėlį parstovėjom, da nesulaukėm broliuko savo NS494. Šviesus kardas vagio neparkybos, bėras žirgelis stainios neparstovė̃s JD789.
ǁ sunešioti, sudėvėti: Jis parstovė́jo ožio čebatus JV1098.
pérstovėti Š
1. intr. BŽ362, DŽ1 ištovėti, praleisti laiką stovint: Pérstovėjo gerą valandą NdŽ. Párstovėjo motyna pri duobės kaip stulpas, ne sujudėt nesujudėjo Krš. Par dieną pártovu pri vaiko, nėkur neišeinu Krš. Šią naktį par naktelę žirgas párstovėjo pas mano aukštą svirnužėlį JV29. Aš perstovėjau tamsią naktelę ir pražiūrėjau stiklo langelį LTR(Krsn). Aš miegelio nemiegojau, an rankelių perrymojau, an kojelių perstovėjau LTR(Lš).
2. tr. BŽ362, NdŽ stovint nuvarginti, nustovėti: Aš išginiau jautelius in lankelę, pérstovėjau kojeles per naktelę DrskD128. Parstovėjom kojeles, skauda galvelė, alpsta širdelė JR44.
3. tr. BŽ362 pralaukti, kol praeis: Pérstovėti lietų NdŽ.
4. tr. NdŽ, Vkš ilgiau už kitus išstovėti, išsilaikyti (apie daiktus): Namas pérstovės ne tik mus, bet ir mūsų vaikus DŽ1. Mano marka tavo šimtus parstovės NžR.
ǁ viršyti stovėjimo (laikymo) terminą: Už perstovėtą laiką reikia atskirai mokėti rš.
5. intr. išbūti kurį laiką, išlikti nepasikeitusiam, nepraradusiam savybių: Mūrai dar ligšiol párstovėjo Ps. Klumpis, nuteptas su meisos sulte, nesproginė[ja], párstova lig pat nudildamas Šts. Tokiu spasabu uždaryta bačka [su tabaku] gal parstovėti kelerius metus S.Dauk. Tas kalnas parstovė́jo septyni metai, daugiau, daba i tą išdirbo Rd.
6. intr. Arm per ilgai stovint prarasti geras savybes: Kap pérstovi, tai byra grūdai Eiš. Pérstovėj[o] jau javas, grūdai byra Dv.
| refl. BŽ362, NdŽ: Rugiai byra, kab jau pérsistovėj[o] Žrm. Rugiai pérsistovėjo jau, lenda žemėn Al. Jau obuoliai persistovėj[o] an medžio Mrs. Pérsistovėjo duona pečiuj, tai ir sujuodavo Vj. Jau pavakarys atėjo, pietai persistovėjo, o klebonas nesikelia… Žem.
7. tr. ilgiau išgyventi, pergyventi: Juokias žmonys, kad párstovėsu dukteris Pp.
8. tr. susidurti su kuo, turėti reikalų, perleisti:
^ Aš tiek vyžų neperavėjau, kiek tokių ponų perstovėjau LTR.
9. tr. įveikti, nugalėti, laimėti: Lažintis kas galės, katras katrą iš mūsų parstovės? Žlv. Ar žiemys vėjelis tavi parstovėjo, ar jauni brolaičiai tavi parkalbėjo? LTR(Pd).
10. intr. atsilaikyti: Todėlei neperstovės piktieji ant sūdo Mž505.
piestovė́ti (dial.) žr. pristovėti 7: Jam piestovė́jo uostukai Krg.
prastovė́ti Š; LL190
1. intr. NdŽ kurį laiką stovėti: Prastovė́[ja]u po langu OG364. Aš prie sienos prisiglaudus prastovė́jau visą naktį Pc. Dvi dienos [moterys] prastovė́j[o] an ulyčios ir nebeigė kalbėt (juok.) Azr. Nesėdusiam sunku prastovėt Arm.
^ Kas ant vienos kojos visą vieką prastovi? (baravykas) LTR(Dgč).
ǁ išbūti (ppr. stovint) kurį laiką laukiant: Visą dieną prastovė́jau malūne, kol gavau malt Lnkv. Valandą prastovė́jau ir pieno negavau Prn. Perdien prastovė́jom … i nepriejom OG364. Prastovėjau visą dieną – nė vienas neklausė LTR(Ut).
ǁ tr. stovint ką praleisti, nepastebėti: Kad [mes] neprastovė́tum, einam prie mašinų Dg.
2. tr. stovint nuvarginti, nustovėti: Sūnelio belaukdama, ir kojas prastovėjau! Brž. Vargšė net apsiašarojo, tiek ilgai laukusi jo, kojas prastovėjusi P.Cvir. Aš prastovė́jau savo kojeles ir perkilojau vario vartelius DrskD209.
3. tr. LB153, NdŽ stovint sugadinti, palikti žymę, išminti: Gi tegu ateina, tegu būna, kampo neprastovė̃s Prn. Jug i ten laidario kertės neprastovė́jo Pln. Testovie [drabužiai], mun to šėpo neprastovė́s Rdn. Neprastovė́jo mano kraiteliai tėvelio svirnely vietelės TŽV648(Kp). Neprastovės skrynio[je] vietos, lai būna skiautės skrynio[je] padėtos Tl. Jy išlėks, susitiks su kokiuo boba, tai duobę prastóvi (ilgai šnekasi) Mžš. Mes prastovė́jom kalne duobelę ir perrymojom uosio tvorelę DrskD209. Senai mum motynėlė laukdama kieme kalnelį prastovėjo, aukso tvorelę prarymėjo NS41. Kai prastovė́si kalne klonelį, tada sugrįšiu savo šalelėn (d.) Onš. Mano žirgas stonios neprastovės TDrIV80(Tvr).
ǁ stovint sudėvėti, pradilinti: Vario vartus nurymojau, jukto kurpes prastovė́jau JD1114.
4. tr. NdŽ pralenkti kitus stovėjimu, perstovėti.
5. intr. prabūti paliktam, padėtam (apie daiktus): Garlaivis per žiemą prastovė́jo uoste DŽ1. Laiškas visą savaitę prastovė́jo namuose, nebuvo kas išneša Krs. O jeigu iš pavasario [apmėžia], tai daugiau ant viršaus [mėšlas] prastóvi LKT189(Vlkj). Naktį prastóvi [linai], krosnį iškūrina ir mina mintuvais medžiaginiais (mediniais) Dv.
6. intr. prabūti kur laikomam (apie gyvulius): Bėris per žiemą prastovės tvarte rš.
7. intr. NdŽ išsilaikyti tinkamam, nepasikeitusiam: Akmeninė bažnyčia kelis viekus prastovės Pls. Vasarą duona greit pẽli – dvie[jų] nedėlių neprastóvi Dglš. Sula liuob prastovė́ti lig pat rugių pjovimo Vkš.
8. tr. ilgiau už ką išsilaikyti: Įkask ąžuolinį stulpą, tai ir tave prastovės Vdžg. O ji (liepa) dar stipri, visus medžius prastovės V.Krėv.
^ Guzikas švarką prastovė̃s Skr.
9. intr. išbūti kurį laiką nenaudojamam: Ištisas paras prastóvi mašinos DŽ1. Prastovi technika ir dėl atsarginių dalių trūkumo sp. Jei per uostininkų kaltę prastovi vagonai, uostas moka geležinkeliui baudą sp.
10. intr. kurį laiką išgyventi kur: Ketverius metus vokiečiai čia prastovė́jo Ad.
11. tr. ilgiau išgyventi už ką: Senis da abidvi jąs[ias] prastovė̃s – žandai kai obuoliukai Jrb. Ji tą senį (vyrą) prastovė́jo Grd.
pristovė́ti; M
1. intr. NdŽ, DŽ1 ilgai stovėti: Kiek tu pristovi tam šaltam vandeny! J.Balč. Pristovė́jo ikvaliai ir maniškė ant pamazgų (nebuvo šeimininkė) Rdm.
| refl. N, K, NdŽ: Prisistóvu pri katilų – pasėdėsu Krš. Atsisėskit, juk jūs ten prisistovė́sit Gr.
ǁ sulaukti ko, gauti ką stovint: Svieto minios, kol tu pristovė́si Krš.
ǁ turėti galimybę stovėti, tikintis ko gauti: Kas te kasdien pristovė̃s eilioj Ob. Prie kiekvieno lango su sterble nepristovėsi rš.
ǁ turėti galimybę stovėti saugant, prižiūrint: Brigadininko nėra, agronomas negali prie kiekvieno pristovėti J.Avyž. Visą ganyklą mašinom išvažinėjo – negi pristovė́si Slm. Kad vogs, tai pavogs – nepristovė́si Prng.
2. intr. H165, R, Sut, N šalia, greta stovėti: Ir merga, išvydusi jį, vėl pradėjo sakyt čia pristovintiems: tas vienas yra tųjų NTMr14,69.
3. tr. I, Š, NdŽ, DŽ1, Krž, Jnš, Klt priminti (mėšlo, nešvarumų): Tvarte mėšlo tiek pristovėta, kad karvė ragais vos lubų neremia V.Bub. Arkliai pristovė́jo mėšlo aukščiau pamatų Dkš. Kiaulinykas pristovė́tas mėšlo Vlkj. Paržiem tai nors trąšų gyvuliai pristóvi Trgn. Itiekas gyvulių, daug pristovė̃s mėšlo Arm. Kokia tu šeimininkė – pilna asla šiukšlių pristovė́ta Up. Kurpes žemių pristovė́jo Up.
^ Tavo ausys tai kap arklių pristovė́tos (labai nešvarios) Nč.
| refl.: Staldas prisistovė́jo mėšlo, einant galva į lubas remas Užv.
4. tr. išskirti nuosėdas: An dugnio [puodo] vanduo kažką pristovė́jo Ėr.
| refl.: Prisistovė́jusi (pritukusi nešvarumų) butelka, kur tu išplausi! Rdn.
5. intr. būti prie ko prižiūrint: Pristovė́k prie darbininkų J. Gi ateina ponas ir pristovi M.Katk.
6. intr. ilgai išgyventi, išbūti apsistojusiam: Jau niekur tep nepristovė́j[o] [kareiviai] kap pas mus Lp.
7. intr. J, NdŽ, Krž tikti, derėti prie veido, prie figūros: Pristóva pri burnos: dideliai puikiai yr pasiūta LKT55(Trk). Ir anam teip pristóva, ka, rodos, teip i reik KlvrŽ. Kad tu žinotumi, kaip ta kepurė tau pristóva! Grg. Kad i brangi tie sejonai, al ka tik pristóva Mžk.
ǁ būti tinkamam, pritikti: Ka tik žmogus būtų geras, tei i kožnas vardas pristóva Krš. Toki puiki privarptė nepristóva pri to seno kalvarato Slnt. Ko tu geri, ka tevi reiks nešti – tas nepristóva Vgr. Mandagumas mergoms geriaus pristovi kaip gražiausia kleida (suknelė) prš.
ǁ reikėti, privalėti: I tiekėmos kaip tiktai jau pristóva: i pyrago, i meisos Gršl.
ǁ tikti vartojimui: Su bulvėms kastinys daugiau pristóva Skd.
^ Pristova kaip šunie dešra (iron.) LMD.
8. intr. pagelbėti, padėti: Idant … pristovėtumbit jai kožname daikte, kuriame tiktai jūsų reikalautų BtPvR16,2.
sustovė́ti
1. intr. NdŽ kurį laiką stovėti.
2. intr. kartu sustoti: Drūtai (glaudžiai) sustovėti N.
3. tr. NdŽ stovint, laukiant ką laimėti, gauti.
4. tr. priminti, pristovėti (mėšlo): Sustovė́jo mėšlo šmotą gyvuoliai J. Da lig pavasario sustovė́s kelis vežimus mėšlų Skdv. Šiuosmet mūs avys daugel mėšlo sustovė́jo Rod.
ǁ stovint suminti, suplūkti: Ties užpakalinėm kojom tep sustovė́tas mėšlas, kad negali išlupt Gs. Skujas sustóva gyvoliai – ir yr geras mėšlas Šts.
5. intr. kurį laiką išbūti padėtam, paliktam: Tas popieris šimtą metų sustovė́jęs Krš. Jei nesunešioji [skepetos], tai sustóvi Lp.
| refl.: Žemuogės kaip susistovė́s, eglių sakais atsiduoda Žr.
6. tr. stovint sugadinti: Ką turi, bėdos nėr – vietos nesustovė̃s Trgn.
ǁ refl. sugesti: Drabužis ir stovėjimu susistóvi Rmš.
7. refl. per ilgą laiką susigulėti, susislėgti, sukietėti: Kiek ans i susistóva, ans galia par žiemą būti, toks kupstis šieno Jdr. Iš laidario išvežė mėšlus susistovė́jusius Jdr. Susistovėti tura mūras Plng. Skalus beržas susistóva, supentė[ja] į ragą Šts. Susistovė́jęs [molis], kietas kaip akminas Krš. Antsidėsu skrybelę, juo susistovė́tum plaukai Slnt. Jeigu gerai namas susistovė́jęs, tinkai neskyla Kair. Paržiem mėsos susistovė̃s Ds. Matyti, kad iš jūros vandens, išdžiūvusio tame duoburėlyje, susistovėjo toji druska Š.
8. refl. NdŽ, DŽ1, Jnš išbūti reikiamą laiką padėtam, stovint įgyti reikiamų savybių, pagerėti: Susistovė́jęs alus geresnis Kp. Aruoduose kvepėjo dar nespėję susistovėti rugiai rš. Tas sausas vynas esąs susistovė́jusios sultės Krš. Padaryti vaistai turia susistovė́ti Skdv.
9. intr. sustingti, užšalti: Sustov gelmė R174, MŽ230. Gelmė viršuje sustov N, BbJob38,30.
10. intr. būti išdėstytam, sudėtam, sutvarkytam: Ardys, žiūrės, kaip ana (radijas) sustóva Krš. Muštuvai – kur skietas sustóva su nytėms Gd. Po vidų beveiząs, kaip kas sustóva Als. Par tą naktį [vagys] ištyrinėjo, kame kas sustóva Lž. A tu barkis, a nebarkis, aš tę nagų nekišiu – nė aš žinau, kaip tę kas sustóvia, nė nieko! Škn.
11. intr. būti, reikštis, vykti: Nepasakiau aš anam, kame prontas sustóva Žr.
12. intr. priaugti, padidėti, prisidėti: Buvo aštuoni šimtai, dabar jau vienuolika – trys procentai sustovė́jo Gs.
13. refl. nustoti tekėti, cirkuliuoti: Susistóva, neišsivaikščio[ja] raštininkams krau[ja]s, i serga Krš. [Diemedžio] gėrimėlis skiedžia susistovėjusį kraują rš.
14. intr. elgtis, laikytis: Tas y[ra] riktingas žmogus, ans visur gerai sustóva KlvrŽ.
15. intr. išgyventi: Retas lig šimto metų tesustóva Dr.
užstovė́ti
1. tr. NdŽ laimėti, gauti stovint: Sėskis, nieko neužstovė́si Sb.
2. refl. NdŽ užsibūti stačiam: Vegertas užsistovėjo prie lango, grožėdamasis peizažu K.Bor.
3. refl. NdŽ, DŽ1 užsibūti nedirbamam, nevažinėjamam: Užsistovėjęs arklys, reikia pravažinėti Š. Arkliai tvarte užsistovė́jo, tai kai pasikinkiau, tai eina kai vėjas Kt. Reikia pravažinėt arkliai, ba užsistovė̃s Alv. Jau tavo žirgeliai jau užsistovė́ję (d.) Tvr.
4. refl. NdŽ išlikti, užsibūti padėtam, nevartojamam, užsigulėti: Išperka, kur panašiau – kur kokia panaši (geresnė) žuvė neužsistóvi Mžš. Palikau paslėpęs kelis obuolius, tai dar užsistovė́jo Mrj. Kokis spirginys bus, tai už jo neužsistovė̃s! Lp.
5. refl. NdŽ nustoti tekėti, cirkuliuoti: Širdies nepakankamumo atveju kraujas užsistovi didžiojo kraujo apytakos rato venose rš. Valgymas skatina tulžies išsiliejimą, ir tulžis neužsistovi sp.
ǁ nenutekėti: Tarpkupstėse per vasarą telkšo užsistovintis vanduo sp.
ǁ nustoti veikti, funkcionuoti, užsilaikyti: Sviesto negavo, tai viduriai užsistovėjo (užkietėjo) Db.
6. intr. užtraukti atsivedimo laiką (apie gyvulių pateles): Užstóva karvės kelias dienas Šv.
7. (nlt.?) tr., intr. N, KŽ užstoti, palaikyti: Ką užstovė́ti KII313. Kits kitam padėt, kits už kitą užstovėt Žlv.

važiúoti, -iúoja (-iúona), -iãvo K, Š, Rtr, RŽ, NdŽ, KŽ, DūnŽ, DrskŽ; SD144, SD73, R132, R2103, MŽ174, D.Pošk, Sut, I, M, L, LL323
1. intr. judėti sausuma iš vietos į vietą susisiekimo priemone: Jei važiúoji, važiúok, jei eini, eik, o čia būti negali Všv. Ka turėjom paskuo arklį, važiúote važiãvom, o kol neturėjom – pėsti ejom Lpl. Kad jau reik važiúoti važiuotam, tad jau reik apsirėdyti gerai Vkš. Kinkymai suplėšyti, sudraskyti, i važiúok! Jdr. Dar̃ kojos negali iškelt – tik važiúot (pėsti nevaikšto)! Sn. Pėsti net lig namam atejom, niekur neprisejo važiúot Mlk. Žvyrium keliai išpilti, dulka, kai važiúoji – net dantyse grikši Klt. Nu gerai, važiúosva, bet ka dar aš neturu laiko Als. Važiúona [mašinomis] kaip smakai! Krš. Važiúona ir važiúona su dviračiais Pp. Kol diena aušo, aš jau važiavaũ su dviračiu Lnkv. Su arkliais važiãvom ir arėm, ir sėjom Yl. Su pora arklių jei važiúona, dišlius yr Ub. Briko[je] važiaváu dum arklium End. Abu važiúoja, daboju, arkly (arkliu) Trgn. Mergiotės nemėgdavo, kai margu arkliu važiúoja Kp. Važiãvo tokiu juodu arkliu blizgančiu Žg. Veršiais arė, tik važiúot i paakėt arkliais Pb. Su ragėms buvo važiúojama, ledas Žeml. Baisu ir važiúot, kai rogės visuos kraštuos paskliundrom eina Šmn. Langai apšerkšniję, nors rogėm važiúok Kp. Nėr kuom važiúot – nei ratais, nei rogėm Ėr. Važiúodavo su vežimais tie [margučių] mušėjai Gsč. Kur, varge, važiúosi, gal šešiom geldom patvoriais Mrj. Neigi kožnam valia penėtą pilvą parodyt ir su poniška marga karieta važiúoti K.Donel. Važiúoja lankas lankan (vienas paskui kitą) Grv. Tai daug svieto važia[vo] – lankas lanką stūmė Prng. Įdūręs važiuoj[a] paskui MŽ. Ir žmogaus čia važiuota J.Jabl. Šitas arklys geras važiuoti, arti, joti J.Jabl. Mano laikais svotai važiuoti važiãvo, su barškučiais važiãvo Alv. Keblu, grublu, kratu, terli, tiži, gliti, šlapia rudenį važiúoti J. Te prie moliui, tai jau brudna važiúotiej Trgn. Važiuoju stačiai R, MŽ. Važiuoju žemyn R267, MŽ357. Tu važiúodami užmigai Zt. Aš satikau jį važiúodami Zt. Man užusodino vežėtėlėsna ir važiúojant pametė Sb. Ar nematei tu čia važiúojančio žmogaus su pora arklių? (ps.) Ign. Važiuodamas giedojau: bevažiuodamas visą giesmę pagiedojau Jn(Kv). Važiuosiantieji renka arklius kas kur nakvoję, žiūri pakinktus, kinkosi M.Katk. Jei važiuojant ratai girgžda, bus bėdos LTR(VšR). Jei važiuojant eina žingine arkliai, tai tave laukia LTR(VšR). Ėjo ėjo tuoj mišku, randa važiúota (ps.). Žž. Niekur tokių rugių nėr – nors važiuotas par juos važiuok LTR. Ateina žiema, žmonys dejuoja: neturi malkų, nei kuom važiúoja (d.) Dglš. Sunku akmenėliui, per kurį važiuoja, sunku našlaitėlei, kad žmonės meluoja (d.) Šmn. Ne raiti josme, ne pėsti eisme, važiuoti važiuosme, važiuoti LTIII426. Mes kaip vyrai važiuosma, iš tiesų, iš tiesų, ten ten ten, ti ti ti, tir (varnėno balso pamėgdžiojimas) Pnd. Ir davė (viršuj liepė) jam važiuoti ant jo antro vežimo BB1Moz41,43. Važiuodamas arkliais sakyk sau: tie arkliai nekalti vargsta brš. O kačeib nepabažnai ir neteisiai, tačiau … visi kalba: vardan Dievo važiuojam MP110.
^ Geriau puikiai eit, neką prastai važiúot Vlkv. Tėvai ratus dirba, o vaikai važiuoja Vdk. Ne tu šėrei, ne tu ir važiuosi LTR(Pp). Ne tėvo arklys, ne sūnus važiúoja Mlk, Všk. Ne tėvas pirko, ne sūnus važiuoja J.Jabl. Ne mano kumelė, ne mano vadelės, ne aš ir važiuosiu PPr124. Nešersi (Netepsi Grž) – nevažiuosi LTR(Zp). Jei nori važiuot, tai ir patepk LTR(Grv). Kas tepa, tas ir važiúoja Ds. Pateptais ratais greičiaus važiuoti VP37. Arklį nepašėręs nevažiuosi S.Dauk. Kaip šersi, teip ir važiúosi Ds. Jei duosi, tai karietoj važiuosi, jei neduosi, tai vyžoj čiauši LTR(Žmt). Gerà pėsčia eina, o blogà – važiuota važiúoja Lk. Kaip turiu, teip važiuoju LTR(Krk). Šaukantysis tešaukia, laukantysis telaukia, o mudu važiúokiva J. Šuva loja – ponas važiuoja LTR(Grk). Kas rėkia, tegu rėkia, o mudu, boba, važiúojam Šl. Kas šauka, tešauka, mudu, bobale, važiuokiav S.Dauk. Važiuok nevažiuok, o ko reikia – atiduok K.Būg. Pirk, negailėk, bus linksmiau važiuot (skambalai) Pn. Važiuoju važiuoju – ir kelio nežymu (laivas) Vb. Važiuo[ja] mašina riestu kaminu, nei garai neina (lygintuvas) LTR(Užv).
| refl. impers.: Žiemos metu važiúojasi su rogėmis NdŽ. Greitai važiúojasi NdŽ. Lengvai tę visai važiúojasi Vlkv. Ar pora arklių važiuõsis? Kt.
ǁ vairuoti (susisiekimo priemonę), valdyti (arklius): Aš važiúot mokėjau, pasikinkyt nemokėjau Vl. Važiúoti nemokėjau – neturėjau dviračio Kv. Aš visą laiką rūpinaus, kad tau su mašyna važiúojant būtų laimingi keliai Stak. Be mokslo nieko nėr, čia ne ant brikos važiúoti [mašina] Skdv. Važiãvo girtutukas, i mašina užlėkė Ūd. Tai greitai važiúoja – oru skrenda! Al. Anas gi ne važiúoja, o paukštes gaudo (labai greit važiuoja) Švnč. Arklin – i važiúoja pati paskinkius Klt. Važiuõj tu, sakau, atvež’ Pst. Jau kaip važiúoja, tai ir kiaušinis jam nuo galvos nenulėks Str. Važiúoja – tai tik žemė dreba! Onš. Zarasuos, Grabnyčios kai yra, važiúoja arkliais (būna arklių lenktynės) Dgč. Ne su šieno vežimu – su žmonėm važiúoji! Žiūrėk! Mžš. Nieks taip gražiai nevažiavo kaip mano bernelis LTR(Všk). Važiuo[ja], kad kibirkštys leka LMD(Tl). Jis važiuodamas važiuoja (nesnaudžia) A.Sal.
| Apie jaučio ragus apisuki ir valy – važiúoji [su žagre] Vdn.
^ Važiuoja kai velnias ant ožkos LTR(Vl). Važiúoja lyg (kaip Mžš) su kiaušiniais Mrj. Važiuoja kaip su puodais LTR(Dkk). Važiúoja kaip miegodamas Jnš. Važiuoja kaip ir perkūnas LTR(Km). Ne ratai kalti, kad girgžda, kaltas, kas važiuoja LTR(Km). Palengva važiuodamas, toli nenuvažiuosi LTR(Vdšk). Pakinkius kožnas važiuoja LTR(Kp).
ǁ judėti sausumos susisiekimo priemone (apie keleivį); būti keleiviu: Tramvajum, traukiniu važiúoti NdŽ. Važiavau geležinkeliu (gelžkeliu) J.Jabl. Gali važiuoti, ka kapeikų turi Ms. Bilietus išperkam, ir važiúoja (tevažiúoja) Pv. [Nėščia moteris] atbula važiúot vežime tai nevažiavo Srj. Atsisėdo, tada anas (pailsęs pėstysis) arkly važiãvo Švnč. Galiu pasibaigt autobusu bevažiúodama – bais man bloga Svn. Dabar ir kiaulė važiúoja autobuse Brž. Sulindo į būdą (autobusą) i važiúoja Mšk. Važiuoti be bilieto draudžiama KlK6,39. Važiúojami pinigai Nm. Čia važiuojamieji bilietai parduodami J.Jabl.
^ Kieno vežime važiuoji, to ir dainą dainuoji Rdd, Lp.
2. intr. judėti sausumos susisiekimo priemone į kokią vietą, tam tikra kryptimi ar turint kokį tikslą, vykti: Važiúosim Kaišiadorỹs Rmš. Paršiukas susirgo: sukasi į rundą i sukasi, – gal daktaro važiúot Vl. Kepsu duoną i važiúosu į Telšius pardavoti Varn. Būčiap žinoję, tai nevažiãvę LD382(Zt). Tie žmonys važiúona iš jomarko įgėrę su arkliais i susimušas važiúodami Akm. Kur judu važiúojatav karvės pirkti? Šts. Važiúosuot į Šilalę LD301(Lkv). Ryt važiúosuot į Rietavą Kv. Kumet tu važiúosyt paso? Šv. Rytą apent kels ankstie, važiúos į Kalėdas Sd. Pakinkyk arklius, vedu važiúosiav parsivežti brolio Brs. Jurevyčia, titė nabaštiko, kailinius nuplėšė, zalėtų bevažiúodamas (taip ilgai važinėjo pirštis) End. Žiemoms liuob važiúos į praktį valdiško miško vežti, kad uždirbtų piningų Kl. Mūso tėvas liuob važiúos į Mažeikius, iš sėmenų liuob padirbs aliejaus tokio Žlb. Su maža ligele nestrošijaus važiúoti pri daktaro Bdr. Važiúodavom net Veisiejuosna Kpč. Važiúojamte susdarę namo Dglš. Ką senas žmogus žinos, kur važiúot žemės [susigrąžinti] Mrc. Ar Varėnoj važiúojat? Mrc. Dėl linų derliaus važiúoja per Užgavėnes Žln. Mirt nevorta važiúot Vilniun Pls. Važiuõs ana an motką svečiuosnan Ker. An jį važiúoja poveselin Pb. Važiúojamte greičiau namo Dglš. Ana (motina) par daktarais važiúoja, o sūnus nugriuvo Klt. Važiúoja an kermošio Lydon LKKXI177(Zt). Kad ją regėsit, [pasakykit:] tevažiúoja, kap turi kada čėso, mūs[p] tevažiúoja Lz. Mokytojas važiãvo mokyklosan Grv. Ar jau apspirkai gi – važiuotum namo Sdk. Tris keturias dienas važiúodavo lig Panevėžio Antr. Reikia važiúotienai turgun, daug yra reikalų Ds. Važiúojam namo – bolium man jau kvėpia Dkk. Tai važiúostat namo ar da būstat? Rk. Mūsų važiúoja uogų až Kairelių te miškan Km. Dabar Rokiškin važiãvus važiúot – tenai visa giminė Ob. Visi važiúoja, važiúoja ant dėdės, ant mamą, ašian neturiu kur važiúot Rk. Važiúojit, kur didesnės grinčios! Dgp. Kad anas nigdi, kad aš važiúoč an jį! Mlk. Neberūpi dirbt, tik važiúot kur Žl. Palei ligonines tik važiãvo i važiãvo Kvr. Ben keli žmonelės važiúoja bažnyčion, arkliukas prastas vos kruta Šmn. Šieno važiúojam, grėbiam visos parytėlio Pl. Nevažiuõs piršliai, tokiõs gražiõs nevažiuõs (kaip nevažiuos)! Skp. Važiúosma ūlyčion vakaruškos Pnd. Rytoj gal turgun važiúostat? LKT291(Svn). Taigi važiúoja maudytis ir važiúoja, kai šilta, mašinos prisėdę čia lekia Kpr. Važiúoja an karčemą dantų plaut su arielka (juok.) Brž. Jie važiúosią namų prilankyt Krs. Na ko aš te važiúosiu [pas nelaimingai ištekėjusią dukterį] – raudot? Mžš. Seniau važiúodavom ant mišką, – prikeldavo nuo antros valandos Skrb. Jei piršlėm važiúodavo, pasiimdavo žmogų, katras geresnį liežuvį turėjo Sdb. Ka važiúodavai į lauką, tai aš tam seniukui mindavau [vežimo] galą, o tas sūnus – pirmagalį Mšk. Važiúoja ant šliūbo ir padeda [pasogos] pinigus ant stalo Grz. Ežys sėdžia sau ant gaidžio ir laukia, kada važiuos ant šliūbo LMD(Žg). Kai į miestą važiúoja, tai dainuoja: – An druską, an taboką. O iš miesto tai: – Prigėriau prigėriau (apie ratų girgždėjimą) Imb. O aš važiuosiu int motinėlei vargelio padejuotų LTR(Kur). Mes alučio neragavę namel nevažiuosim (d.) S.Dauk. Juk girdi, rytoj reikės į girią važiúoti K.Donel. Kad būtume tiesiog važiavę, jau Rūgiuose būtume bėsą J.Jabl. Važiúokiat tiesiai, gal vieškelio nesieksiat Skdv.
| An Palangos važiúojant, artie buvo rubežius Kal. An Klingus važiúojant, tai teip priknebę an žemę rugiai Slm.
| tr.: Važiúosiv tėviškėlę, pas seną motynėlę JD806. Ryt važiúosiu jomarkėlį, pirksiu vainikėlį JD610. Mes važiuosim svečių šalį JV124. Šiandien paliko Pasvalys nevažiuotas Ps.
| prk.: Apie malkas nieko negirdėt: nė pirktos važiúoja namo, nė kertam Mžš.
^ Taisos, it į mugę važiuosiąs D(168psl.). Ponas nevažiúosi in mužiką veselion Str. Nebe laikas arklius liuobt, kai jau reikia važiúot Kp. Tam ir mergos, kad piršlys važiúotų Pnd. Kur dabar važiúoji? – Iš namų laukan (nenorint pasakyti) Sln. Su tokiais kalniais gali po žiemos vartais važiúot Vžns. Dabar toks tykus laikas, nors tėvui į talką važiúok (nėra jokio darbo) Srv. Jis ir šikt važiúotas važiuõtų Gs.
| refl.: Susidėliok iš anksto, važiúosias – staigumo[je] ką užmiršias Krš.
| impers.: Nekur važiúojasis Ppr. Į Telšius par Luokę važiuojas Sz.
ǁ judėti, vykti sausumos susisiekimo priemone tam tikra vieta: Tuo keliu aš dar nesu važiãvęs NdŽ. Tuo keliu buvo daug važiúota i mažumą kas pamesta Plšk. Kad važiúosi šituom kraštu, tai užeik Čb. Žydas važiúoja po kaimą, kas kanapes [sėjęs] turi, – superka Antr. Važiúonam par Nevarėnus, tik veizam – stulpas eina keliu Nv. Važiuõt[ų] per tokias balas, per ugnis, kad ir ratai degt[ų], da giliau važiuõt[ų] Skp. Važiúoja per tiltą Asv. Pirm važiúodavo par kaimą bitelės: tei pavožia kokį vyrą po doklu, abe į kubilą įkiša (Užgavėnių paprotys) LKT241(Pš). Tokia melžėja važiãvo pro galą kaimo, tai pamatė, kad dega Ppl. Važiãvom pro Trobas Dv. Važiãvo važiãvo par tokį mišką, niekur nieko, tam ūkininkuo biškį kaip i baugu paliko (ps.) Krp. Keleliu važiúota, rūtelėm barstyta, jaunų brolių šalims jota, raselė braukyta (d.) Nm. Jie važiãvo keleliais šešiais bėrais žirgeliais (d.) Šk. Matušės lauku važiavom, matušelės laukeliu, šalimis jojo balti broleliai, seselę ramdydami StnD20. O kad aš važiavau per tėvelio lauką, pūtė pūtė šiaurus vėjas nuo žalių rugelių LTR(Plv). Per tiltą važiavau, gegutė kukavo, tiltas geležinis didžiu balsu kaukė LTR(Krok). Sušalau, sudribau, par du laukus važiavaũ (d.) Cs. Kaip per gojelį važiavo, tuoj gegutė sukukavo LMD(Klov). Viduoju keliu važiuoti N. Aplinkui važiuoti N.
| tr.: Jau savo sodžiaus lanką važiúojam Ėr. Molainius pravažiavom, dabar Vaišvilčius važiúojam Ėr. Važiavaũ lauką, važiavaũ antrą – nieko neprivažiavau (d.) Vlkv. Važiãvom laukus, važiãvom antrus, n‘įkalbinau panelę (d.) Plk. Važiavau laukelį, važiavau kitą, an trečio laukelio žirgeliai sustojo LMD(Tvr).
ǁ part. praes. tinkamas, skirtas judėti susisiekimo priemonėms: Kelias važiuojamas, geras kelias R51, MŽ68. Dabar tik takas yr, o anksčiau buvo kelutis važiúojamas Skr. Yr kelias važiúojamas, ta lai keliu važiúo[ja] Žr. Pagal trobą akmenys, kelias važiúojamas Žlb. Čia nevažiuojamas kelias, grįžk atgal J.Jabl. Kelias šlajomis važiúojamas NdŽ. Greitkelių važiuojamąja dalimi draudžiama eiti pėstiesiems rš. Par galą važiúojami klaimai buvo Svn.
ǁ intr., tr. judėti sausumos susisiekimo priemone kokiu atstumu: Tolyn važiuoju SD268, R146, MŽ193. Toliau Kamajų negi važiúosi? Rk.
| prk.: Gerumu, gražumu visada toliau važiuosi J.Avyž.
^ Duok kvailiui kelią, dešims mylių važiuosi LTR(Ut). Liečytu arkliu toli nevažiúosi Rod. Iš čigono arklį išsimainęs netoli ir važiúosi Mšk. Par melavimą toli nevažiúosi Upn. Meluosi (Melu Švnč) – netoli važiúosi Skdt.
ǁ kurį laiką judėti susisiekimo priemone: Važiúoja važiúoja aplink, bo tam daikte, tai tam daikte Šmn. Važiúoju važiúoju – jau pradėjo temti Kl. Važiavo važiavo ir privažiavo, kur skiriasi kelias ant trijų LMD(Lnkl). Važiavo važiavo ir įvažiavo į labai didelę girią LTR(Kbr). Važiavaũ dieną, važiavaũ naktį ir privažiavau žalią lankelę JV1037.
^ Čia arčiau, bet važiuoti ilgiau KrvP(Ašm).
ǁ traukti: Važiuoja didelė kariuomenė, ažudauš tave, jauną berną LTR(Dv).
3. intr. judėti sausuma iš vietos į vietą (apie susisiekimo priemonę): Važiúoja ratai NdŽ. Mūsų mašina važiãvo šimto kilometrų greičiu NdŽ. Lokomotyvas važiúoja anglimis DŽ1. Sulauksit, kad vežimas be arklio važiuõs Dg. Kelius klo[jo] sienojais – nemožna buvo važiúot [gurguolėmis] Ck. Kaip važiúoja mašinos, teip dulka Antr. Mašina kai važiúoja, tai smėlį šitą pusto, stulpai eina Ant. Tankai važiãvo ir važiãvo be pertrūkio Šmn. Kad važiuoja, kad važiuoja [tankai] ant mūsų triobas par lauką Kp. Dar nepravažiavo autobusas? – Nesimatė, kad važiuõtų Mžš. Važiúoja gi padvadų dešims dvylika, tai iš tolo pavėjui girdis Aps. Mano tėveliui buvo labai didelis Rygon važiuojamasai brikas Vaižg. Davė jam ratukus, dangum ir žeme važiúojamus (ps.) Šil. Ciesorius 100 markių padovanojo luošam ant įsiteikimo važiuojamosios krasės LC1889,17. Važiúojamoji padarynė NdŽ.
| Šitie važiuojami pavalkai, čia viršų iš odos uždeda Jdp. Važiúojami devyneli pavalkai OG408. Važiuojamasis ratas ŽŪŽ102.
| Lėlis miega ir sapnuoja, kad per jį akėčios važiúoja (d.) Slk.
^ Važiuoja kaip Grigo ratai LTR(Zp). Važiuoja kap Alijošius LTR(Vs). Teip kaip traktoriai važiúoja po galvą ir kaip aš galiu da miegot! PnmR.
ǁ judėti kokia vietove (apie sausumos susisiekimo priemonę): Mes (vaikai) jau ka pamatysiam par sodą važiuojant automobilį, bėgom kaip an gaisro Kl. Ãpačia važiuoji su arkliais, o viršu važiúoja traukinys Ssk. Po kaimą pakiemiais važiúodavo [kuliamoji] mašina, viens kitam turėdavo pasidėt dirbt Žg.
| prk.: Mūs namas didelis, prie ežero, ir kelias pro šalį važiúodavo Plv.
ǁ kursuoti: Dabar važiúona i keleivinės ir į tą miestą nuvažiuo[ja] Akm. Važiúona mašinos, ale retai, nebė[ra] benzino Tl. Mašinos tokiais keleliais važiúo[ja], į tokius užkampius privažiuo[ja], kad savo „Volgos“ nė nebreik Slnt. Pirm ano karo traukiniai prie mūsų nevažiãvo Plšk. Šilalės mašyna nebvažiúona Šv. Reik žinot, kada autobusas an Raseinių važiúoja Jsv.
4. intr. R judėti laivu, valtimi, plaukti: Laivu važiúoti NdŽ. Bures pasikėlė i važiãvo Plng. Jis daug metų ant garlaivio važiãvo (dirbo) Skr. Eldija, irklai – su lazda nevažiúosi Pb.
^ Važiúoja važiúoja, atsigręžia – kelio nebėra (laivas) JT399.
5. intr. plaukti laivu, valtimi į kokią vietą, tam tikra kryptimi, ar turint kokį tikslą, vykti: Nemunan valtelėm jiej važiãvo Kaunan Vlk. Važiãvo su luotu pasisupt an bangų Pžrl. Smalėko priskaldo, an laivo uždega ir važiúoja nakčia [gaudyti vėžių] Btrm. Mūs važiúosme į ežerą LKT103(Klm). Važiúosma su luge žvejoti Žd. Jaunieji važiúo[ja] į marias, seniems reik žuvį gabęti parduoti LKT137(Nd). Kad su žuve, tai visumet su valte važiaváu [į turgų] Kin. Nemažas ežeras buvo, mano dėdelis važiúodavo laivele šieno grėbt Tj. Aš laiveliu važiavaũ iš Kernavos (Kernavės) Upn. Važiuos jaunas bernelis į spindančias jūreles S.Dauk. Eik šen, mergele, sėsk ing laivelį, važiuosva vedu už vandenelio S.Dauk.
ǁ plaukti, vykti laivu, valtimi (jūra, upe ir pan.): Važiúoti jūra NdŽ. Važiuõs po upeles, žuveles rinksies LKKVII172(Škn). Važiãvo an marių (mariomis) ir ėmė ir žuvo Pv. Važiuona anie su laivu ta upe ir mato tris motriškas (ps.) Vkš. Berniokas nuejo pamarėn, pasamdė laivą, atejęs pasiėmė tą senelį ir važiuoja par marias LMD. Jūreivėlis par marias valtele važiuoja (d.) Tršk. Priegliumi važiuoti N.
^ Per ežerą su luotu važiuoja, šaukia – gert netrivoja LTR(Kš). Kad tu per vandenį važiuotum ir gert prašytum! LTR(Švnč).
6. intr. judėti vandeniu, plaukti (apie vandens susisiekimo priemones): Važiúoja trys laivai Adm.
ǁ part. praes. tinkamas plaukti (laivams), naudojamas laivininkystei: Upė akrūtais važiuojama R307, MŽ411. Ta upė šėpimis važiúojama KII154.
ǁ slinkti vandens paviršiumi pasroviui: Sielis važiúo[ja] Plšk. Upėn nustumi, ir važiúoja tie sienojai Kpr. Ir jau toli upe važiúoja [sienojai], bet paskui juos sustabdė krantan Antš.
7. intr. skristi, vykti lėktuvu, raketa: Orlaiviu važiúot nepapuolė Dg. Kosmonautai ka važiúo[ja] (jei važiuotų raketa), cinkt Rietave, cinkt Plungė[je] End. Bijau važiúoti, senatvė: gali iškratyt lėktuve Všn.
8. intr. judėti oru (apie lėktuvą, raketą), skristi: O tie bombonešiai bū bū bū bū – sunkiai važiúo[ja] End.
ǁ part. praes. tinkamas judėti oru, skristi: Aš tau užduosiu darbą par vieną naktį padirbti mašiną, oru važiuojamą LMD(Lg).
ǁ slinkti oru: Kartais lyg stogai, lygu žemės gabalas, rodos, važiúojąs [sunkus debesis]; kartais nelyna, važiuona i nuvažiuona ans Plt.
×9. (sl.) intr. joti: Važiãvo anas an arklio raitas LzŽ. Anas važiúoja in arklio Aps. Kap sėdos [ant arklio], tai sako: – Važiãvom važiãvom kap tik arkliai iššoksta Vlk. Anas kap raitas važiúoja, tai kojom žemę dastoja (siekia) Arm. Subatos rytelio žiūriu per langelį – važiuoja bernelis ant širmo žirgelio LTR(Brsl).
| Ant lazdos važiúoju į Alytų Ūd.
10. intr. vykti kur toli ar ilgam laikui; išvykti, parvykti: Važiúoti į kurortą NdŽ. Važiúoti atostogų NdŽ. Tevažiuõjie, tenegrįžta Erž. Įdės lašinių, avienos rietą samdiniui, pyrago, i važiúok numie Yl. Ans, sako, važiúoti mokinties ant [v]andens (važiuosiąs mokytis jūrininku) LD384(Trk). Padarė kuokinę, kap vaiskan važiav[o] Ml. Važiúoju savan kraštan, net gera daros – matai, ką daro prieprotis Užp. Iš antro karto važiavaũ Amerikon užsidarbuot Vb. Tada jin (žalčio pati) prabuvo pas tėvus dvi nedėli, tada jos nenoria išleist važiuot pas žaltį LMD(Lg). Mes važiuosim į tą šalį, kur lineliai dera LTR(Auk). Metūse 1831 ligai cholerai ir sumišimui kilus, pavoju buvo mokytinius Kražiūse belaikyti, todėl pardėtinis 16 d. kovo liepė jiems numon važiuoti M.Valanč. Velykų atostogų (jis) važiuosiąs (išvažiuosiąs) tik kokias dvi savaites J.Jabl. Išbuvę trejus metus svetimoj padangėj, visi džiaugias važiuojantys į savo kraštą J.Balč. Jo Mylista važiavo į kelionę Tat. Žmogus tas, kuris, važiuodamas šalin, iždavė tarp tarnų savo gerą savo, yra Viešpatis mūsų Jėzus Christus DP387. Važiuosim šiądien aba rytoj tokian miestan ir pramisim ten metus, ir prekausim, ir laimėsim Ch1JokL4,13.
| prk.: Jei dvidešimt penktą sausio apsiniaukę, – žiemužė važiuõs Grš. Pats [v]anduo važiúo[ja] (lietus ateina) Žd.
| tr.: Gaspadoriui ir lašinių duok, ir kelionę važiuok Ėr. Tėvas važiãvo kelius į Varnius, pasažyrus, tavorus vežė Žr. Ne mokslus eiti, o kelią važiuoti mums J.Balt.
ǁ keliauti: Važiúoti aplink pasaulį NdŽ. Per visą Lietuvą visur važiavau LTR(Rk).
^ Visur važiavaũ, ale karvės su balnu niekur nemačiau Jdp.
| refl.: Prasimokino siūti, važiuojasi po pasaulę TS1904,2.
ǁ rengtis išvykti: Kaip jau jie (vaikaičiai) man’ mylia visi, tai kai važiúoja, visi apsikabina: – Tik neraudok, bobut, neraudok Kpr. Seserys važiúoja, važiúoja į Maskvą – taip ir neišvažiuoja NdŽ.
ǁ būti tremiamam: Aa, važiavai̇̃ (buvai ištremtas) – kam tu tikęs žmogus buvai Krkn. Į šaltus kraštus važiavau Vrb. Jis atvažiavęs [iš Amerikos] nupirko tris valakus žemės, tai užtat gavo Sibiran važiúot Šmn. Kiek čia važiãv[o] – ir visai biednų, ir nekaltų! Drsk.
11. intr. išvykti, parvykti gyventi; persikelti, persikraustyti: Visi šaukė: nevažiúok pas vaikus, laikyk ūkę, neklausiau, – marti [dabar nekęsdama] tik durimi tranko Brb. Ar važiúok an mane, ar atvešiu vaiką i paliksiu (žmona grasina vyrui) Pb. Nenor[ėj]au važiúot, kur gimiau, te noriu mirt Plš. Ne ne, nepirksme [trobos vienkiemyje], nevažiúosme, nebenoriu purvo braidyt Kvr. Važiúot [užsimetė į Argentiną] – o kurgi pinigai? Ogi devyniolika šimtų litų! Kp. Paskyrė telegrafistu Rusijon, labai toli, ir atliko, nebevažiãvo Kp. Kogi aš važiúos[iu] te svetiman kraštan žemės knistų, ir čia davaliai Svn. Anas kap amžinas žydas važiúoja ir važiúoja iš vieno daikto kitan Kzt. Nevažiuok, bus ir čia gerai, gali dar kur prapult LMD(Žg). Važiúokita kitosna žemėsna (ps.) Eiš. Važiúoti iš namų, iš tėviškės NdŽ.
12. intr. eiti, bėgti traukiant (susisiekimo priemonę): Kiekoj arklių važiúoja KlbIII24(Lkm). Važiuoja koja už kojos Žr. Šitas arklys gražiai važiúoja Užg.
| prk.: Kai jos (moterys) pavalkus užmauna [savo vyrams], tai jau važiúok! Mžš.
ǁ part. praes. traukiamas: Davė karietą, važiuojamą trimis arkliais J.Jabl. Ateję meistrai: dirbins anuodu puskarietę, penkiais arkliais važiuojamą S.Dauk. Vienu arkliu važiúojami ratai NdŽ.
ǁ part. praes. N naudojamas traukti susisiekimo priemonei; kinkomasis: Arklys važiuojamas R416, MŽ561. Kurie būdavo važiúojami, tai ant lauko nedirbdavo su tais arkliais Sb. Ar šitas kumelys jau važiuojamas? J.Jabl. Du važiúojamu kumeliu buvo Plik. Ir ans turėjo keturius arklius važiúojamus Jdr. Arklių yrai, ale nei vieno važiúojamo Svn. Laikiau du važiuojamus arklius Plšk.
^ Arklys iš jaunų dienų važiúojamas yra drūtesnis, negu dykas buvęs Erž. Tas pats jojamas, tas pats važiúojamas (neturi užvado) Rs. Toks velnias jojamas, toks važiúojamas Skr. Toks jojamas, toks važiúojamas Lk. Jei tu važiúojamasis, tu ir važiúok Šts.
13. tr. valdant (arklius) varyti, vesti, stumti: Kur važiuoji arklius? J.Jabl. Važiúok arklį šonan, bo, kai mašina važiuõs, nebus vietos Gg. Dėk pinigus ant stalo, važiuok žirgus iš dvaro LTsII403.
14. tr. pravažinėti, įpratinti važiuoti: Tėtis davė tokią jauną kumeliukę, da nevažiúotą Snt.
15. tr. spausti važiuojamaisiais padargais, trypti, minti: Važiuoti mane važiúoja, raiti mane joja NdŽ. Matau – vėžos važiúotos, ir pasukau Šl. Važiúotas kelias NdŽ. Nusileidęs taku nuo skardingo šlaito eina nevažiuotu, apleistu keliu rš.
^ Jug i tėvas važiúo[ja] an žmogaus stačiai, mis[liji], ka vaikas nevažiúos (nedorų tėvų nedori ir vaikai) Ms.
16. tr. vežti: Rugius pjaunam, o tada važiúojam kluoneliuos LzŽ. Reikia mėšlas važiúot Zt.
17. intr. judėti slidžiu paviršiumi (ppr. slidėmis, rogutėmis, pačiūžomis), čiuožti, šliuožti: Slidėmis važiúoti NdŽ. Vakarais da liuobam eiti su šlėdalėms važiúoti nu kalno Kl. Žiemą šite[p] langai ažušalę – su ragutėm možna važiúot Vdš.
| Vaikai atsisėda ant kriaušiaus ir važiúoja ažupakaliu Ds.
^ Kada (dial. kadu)? – Tada (dial. tadu), kai kiaulė važiuõs (važiãvo) ledu Ds.
18. intr. velkamu judesiu slinkti, ropoti, rėplioti: Rugius pjauni, žiū – i važiúo[ja] [gyvatės] Akm. Jie (unguriai) aplimpa [sausumoje smėliu] ir nebegali važiúot Antš. Prieš šaltį šuo važiuoja subine, uodegą užlaužęs, o prieš lietų voliojasi LTR(Vlkv).
ǁ šliaužti (ppr. apie dar nevaikščiojantį kūdikį): Naminio storo [audeklo kelnes] pasiuvai, ir važiúoja [vaikas] par grindis Gdž.
19. intr. sunkiai eiti: Aš kap tik (vos) važiúoju Iš. Kad anas va jau šitaip važiúoja (apie girtą) Šmn.
20. intr. gausiai judėti oru (apie vabzdžius): Ka jos (bitės) pradeda spiest, pakyla i važiúoja Jrb. Musios labai važiúoja trobon Antš.
21. intr. slinkti, slysti: Kad šita koldra neslaiko, važiúoja Pv. Kokias lopinys! Važiúoja i važiúoja nuo galvos Rod. Atrausi tus kraštus, atrausi, padirbi vietos anam (rentiniui), ans i važiúo[ja] pakalniuo (kasant šulinį) Žlb. Vežimo galas važiúoja žemyn DŽ2. Šniūrą teip šitai užners ant maišo i tą maišelį trauks trauks, tas maišas važiúos važiúos į aukštą [malūne] End. Į venteraičio pryšakį kaip įlenda ungurys, važiúo[ja] paakiuo LKT144(Kin).
| prk.: Kažkaip išminkštė[ja] ta gimda, i važiúona vaikas lauk Trk.
^ Nekask duobę kitam, bo pats į tą duobę važiúosi Graž.
22. intr. judėti ratu, suktis: Atsikelu, bloga bloga, važiúo[ja] aplinkuo viskas (svaigsta galva) Krš. Pradėjau kliedėt, važiúoja visa akỹs, man juokas ema Žb.
ǁ suktis apie savo ašį:
^ Pateptas ratas vis slidžiau važiuõs Dglš.
23. intr. prk. veržtis, skverbtis, eiti (per ką), judant erdve: Vėjas par visus langus važiúoja Ds. Aukštinis būdavo, pro jį važiúodavo lauk dūmai Šln. Prastai traukia [kaminas], jeigu ben porą trejetą dienų nekūrinai, dūmai važiúoja gryčion, nors padūk Plvn.
24. intr. prk. tekėti, lietis, plūsti: Kam dar pili, ar nematai, ka jau per kraštus važiúoja Pv. Oras pasikeitė, langai važiúoja (tirpsta ledas) Skp.
25. intr. prk. kristi, byrėti: Važiúoja ir važiúoja obūliai žemyn Trg.
ǁ kristi, retėti, slinkti (apie plaukus): Važiúoja plaukai, Kalėdoms būsiu plika Smln.
26. irti, lūžti, dužti ir pan.: Jau tas stogas važiúona pruojam KlbXXXVII(1)23(Vgr). Jau mūso langai lauko važiúos! Lž. Kojinė paleido akį i važiúoja visa Sb.
27. intr. šnek. trenkti, smogti, kirsti: Kai tik kišo galvą, tep reikėjo ir važiúot kočėlu Gs. Kad kas kils (šoks priešais) – važiúoju botkočiu į liktarną (kaktą) Gs.
28. intr. prk. smarkiai ką daryti: Nu, jau gali važiúoti (kimšti mėsą darant dešras) End. Kartais vėjas pryš būs, į priekį [tada], nu ant vairių, reikėjo jau į pečius važiúoti (smarkiai irkluoti) Kin. Nubrauki ranka prakaitą ir važiúoji toliau (riši rugius) Užp. Primeta muzikontui po centą – greičiau važiúoja Všn. Šluota per dienas važiavo, dulkes ir vortinkles nubraukdama prš.
| Karas važiãvo ir sustojo pas mus Graž.
29. intr. šnek. liepiamosios nuosakos forma, vartojama varant ką šalin, atsisakant ko: Važiúok pro duris, daug nešnekėk, nieks tavęs neklauso! Ėr. I važiúokiatav, ka noriatav, į peklą, mun jūso nereik! LKT48(Žd). Važiúok po balais, tokios nereik! Krš. Važiuõj važiuõj – darbai mūsų laukia Dgp. Tegu į devynis kantus važiúo[ja]! Rs.
^ Važiuok pas velnią ant pietų! LTR. Važiuok, pon, su savo kiaušiais! Sln.
30. intr. Nmj leisti kortą lošiant, eiti: Tau važiúot, ko lauki? Skr. Važiúok, tau eit Žln. Nu, važiúok Vdn. Dabar man važiúot lauk Jnš.
ǁ leisti pirmyn, stumtis: Važiúok toliau su savo stikline Ktv.
31. sėkmingai ką daryti: Ta mergaitė be trejetukų važiúoja (gerai mokosi) Kt. Penketais vaikas važiúo[ja] End. Mano vyras nemoka meluot, jis labai su prauda važiúoja Dg. Teip ir važiãvo, ir važiãvo su tuo melu PnmR. Per daug plačiai važiãvo (gerai gyveno) ūkinykai Pn.
^ Kas vagia, tas važiúoja Lb.
ǁ sektis: Viskas anam gerai važiúo[ja], vyksta gyventi, važiúote važiúo[ja] Krš.
32. varyti (amžių), gyventi: Jau šeštą dešimtį važiúo[ja] Štk. Šimtmetį aš jau važiúoju, i čia suskauda, i čia suskauda, ale vis prikentamai End. Važiúoju į devintą dešimtį Jdr. Lygiai su metais važiúoju (pagal metus senstu) Skdv. Aš jau šeštus (šešiasdešimtus) važiúoju Plt.
^ Kas geria, ilga nevažiúoja Žln.
ǁ eiti (apie metus): Jau devinti metai jam važiúoja Šmk.
33. intr. prk. būti laidojamam; mirti: Čia užgimiau, iš čia važiúosu Kv. Išsivartoję visi šlunkai [senam], laikas jau virsti i važiúoti Krš. Diena po dienos važiúosam – jug jau turam cidabrinelius (žilus plaukus) End. Jau mums kaleina ateina važiúoti End. Kad ir neskubėsi, tiej namai (dangus) liepia važiúot, eilioja Rtn. Atejo čėsas, ir važiúok Drsk. Metai, da metai, o vis tiek reikės važiúot Ut. Aštuoniasdešimt metų i važiúok sau, nebtęskias Krš.
34. intr. prk. sakyti, kalbėti, pasakoti: Na, toliau važiúok! Pš.
35. aštriai, užgauliai sakyti, rėžti: Vos šitoks zekis, o jau su visom blėkom važiúoja važiúoja Šmn. Na, tu ir važiuoji! rš.
36. intr. prk. darytis žinomam, plisti: Vienas pasako žodį, par kaimą i važiúoja Bsg.
37. intr. prk. būti nėščiai: Vienas dar nevaikščioja, o vėl jau važiúoja Rdm. Po veseliai daboja vyras: ėgi jo žmona važiúoja (važiúota) Prng.
◊ Alijõšius važiúoja [per akmenimi̇̀s, per dañgų, po akmenimi̇̀s, su rãtais] End griaudžia: Alijõšius važiúoja po akmenai̇̃s LKKXIII117(Grv). Alijošius važiuoja per dangų LKKXVII191(Pun). Alijošius su ratais per akmenim važiuoja LKKXVII191(Rš).
atbulai̇̃s rãtais važiúoti I priešgyniauti: Nevažiúok kaip žydas atbulai̇̃s rãtais Štk. Nepradėk atbulai̇̃s rãtais važiúoti KlvrŽ.
atgal̃ važiúoti vaikėti: I pradedi atgal̃ žmogus važiúoti Yl.
devyniai̇̃s važiúoti labai pataikauti: Devyniai̇̃s jis važiúo[ja] aplink ją – oi, jau tokios niekur nėra Jrb.
į (an) Abraomą (į Adomėlį) važiúoti mirti: Jau buvau an Abraomą važiuojąs LKKXVII191(Pnm, Ker, Vdšk). Visi važiúosma in Adomė̃lį Aln.
į ãkį važiúoti priekaištauti, prikišti: Gaspadorius suprato, kad važiuoja jam akin, ir daugiau valgymą pataisė LTR(Kp).
į ámžinastį (į amžinýbę, į, ant Amèriką [júodąją], į aną̃ svi̇́etą) važiúoti Plv mirti: Aš ilgai negyvensiu, reiks jau man amžinýbėn važiúot Lb. Greit jau reiks važiúot Amèrikon Grv. Jau laikas važiúot ant Amèriką júodąją Brž. Kaip žadėjo, taip ir padarė, – juokėsi kitas, – o tu, seni, važiuok į aną svietą, čia neviliok jaunų mergų! Žem.
į diẽniškius važiúoti iš miegónių keltis iš miegų, imtis dienos darbų: Reiks jau į diẽniškius važiúot iš miegónių Grž.
į kálną (į kalnãlį, kalnẽlin Lb, į kalniùką Jd, į kãpčių, į kapeliùs, kapẽliuos, į kapiniùs, į kapùs Vn, kapúosen Vp) važiúoti mirti: Greit jau važiúosme į kálną Lg. Turu važiuoti į kalnalį Kv. Reikės į kalniùką važiúoti – su saule negyvensi Krš. Daba jau amžius ne tas, jug jau reik važiúoti į kãpčių Yl. Pats gražumas gyvent – važiúok kapẽliuos, ir gana Kp. Jau greitai važiúosu į kapiniùs Slnt. Tėvas, regėsi, greit in kapùs važiuõs Rš.
į miegónis (miegonỹs), į miegónius Ps, į lóvą važiúoti rengtis miegoti: Laikas mums važiúoti į lóvą KlvrŽ. Važiúosiam į lóvą Sg. Aš jau miegonỹs važiúoju Svn. Važiuosim į miegonius TDrI441(Krč).
ant mõmą važiúoti mirti: Sakiau, in mõmą reiks važiúot Dglš.
į mi̇̀rusiųjų miẽstą važiúoti mirti: Kas jau duos gyvent ik šimtui metų, reiks važiúot į mi̇̀rusiųjų miẽstą Pš.
į molỹnę važiúoti mirti: Jau laikas važiúoti į molỹnę Trg.
į Rỹgą (Rygõn Pls) važiúoti Nv vemti: Jau reiks turbūt į Rygą važiúot nuo tų barščių Alk. Man avižinis kisielius neskanus, aš nuog jo Rygõn važiavaũ Srj. Kam teip reikėjo pust, kad varo į Rỹgą važiúot? Grž. Važiúot į Rỹgą pradėjau nė iš šio, nė iš to Žml.
į (ant) šárkų bažnýčią (bažni̇̀nčią End, į tą̃ svi̇́etą, į tėvỹnę, į tė́viškę) važiúoti Srv mirti: Ans galia važiúoti į šárkų bažnýčią, t. y. mirti J. Tas važiuõs į šárkų bažnýčią Ar. Ir man jau reikės važiuot an šarkų bažnyčią Rm. Kad nėr ko jau galvot [apie gyvenimą]. Į tė́viškę važiúot [laikas] Dt. Sulaukei aštuoniasdešim [metų], važiuõj tan svi̇́etan, devintoj jau bloga [gyventi] Dglš. Nieko nepasitaisau, must reiks važiúoti į tėvỹnę End.
į [Ti̇̀rkšlius ir] Trýškius važiúoti viduriuoti: Užėdu tų agurklų raugintų, tujau važiúoju į Trýškius Krš. Pilvui suskudus ir nenorėdamas važiuosi į Tirkšlius ir Tryškius VP37.
į(an) žẽmę (žemẽlę) važiúoti mirti: Laikas ir į žẽmę važiúot Krž. Važiúot an žemẽlę Ps.
namõ (namiẽ, numiẽ, numiẽ pas Magdalẽną, numõ, į namùs, į numùs) važiúoti Iš, Vv, Arm, Trgn, Skp, Adm mirti: Greita jauni namõ važiúoja, seni landžioja DrskŽ. Jaučia, ka jau reiks namõ važiúot, tai nei pinigų nereikia Pv. Važiuõs ir ana tuoj namõ Aln. Dien po dienai reiks važiúot namõ Šd. Parsenau, važiúosu jau numõ Krš. Jau senam žmoguo laikas važiúoti numõ Krž. Reik jau važiúoti numiẽ, kiek pabūsi Pj. Visako partekę, visako tura, o važiúok numiẽ Rdn. Senas – važiúosu į numùs Šlu. Teip buvo dar zgrebnas žmogiukas, toks linksmas – važiúok numiẽ, i gana End. Reiks važiúoti numiẽ pas Magdalẽną Sd.
pakálniuo važiúoti
1. lengvai slysti (valgant): Įkišai tą bulvę karštą į burną, pieno ansriuobei, i važiúok pakálniuo End.
2. mirti: Jau gal nebišgyvens, važiúos pakálniuo Slnt.

pas Abraõmą [aũtų skal̃bti] (pãvieškeliu) važiúoti menk. mirti: Jau tuoj ir man reikės važiúot pas Abraõmą Pš. Važiúosi pas Abraõmą aũtų skal̃bt! Slv. Čia visi nauji gyventojai, seni važiuoja pavieškeliu Dgl.
per káilį važiúoti pajuokti: O ji (Grėtė) žino, kad čia važiuota per jos kailį, kad čia – greičiausiai – buvo juokiamasi iš jos I.Simon.
per kóserę važiúoti būti prageriamam: Per tavo koserę visi mano turtai važiuoja Lp.
per nósį važiúoti pajuokti: Ha, ji parodys, kas ji, kad nesileis amžinai per nosį važiuojama I.Simon. Pats prisigaudo, kurs bando Vokietijai per nosį važiuoti LC1885,26. ×
per skū̃rą važiúoti apkalbėti: Daba par tavo skū̃rą važiãvom Prk.
po beržiùkais važiúoti mirti: Po beržiùkais mums reikia jau važiúot Pb.
po kalė̃s bal̃so važiúoti įkliūti: Lygu nežinai: tas su savo raštais, gazietomis buvo pasikišęs, dalijo, kišo visiems piemenims, mergoms… sužinojo – ir važiuok po kalės balso Žem.
po velė́nos (prie senùčių) važiúoti mirti: Penkios lentos ant galvos – ir važiuok po velėnos Yl. Nebeišgysu jau, važiúosu pry senùčių Krš.
pro nósį važiúoti pajuokti: Jis tep dailiai važiúoja visiem pro nósį Alk.
šárkoms važiúoti Ggr menk. mirti.
šývu árkliu važiúoti blogai gyventi, turėti nesėkmę: Jis važiúoja šývu árkliu Dkš.
teñ (tè, tenai̇̃) važiúoti mirti: Kunigai, daktarai – visi važiúoja tè, – ir karaliai Drsk. Jau tura važiúoti tenai̇̃, dar aple pašvitus galvo[ja] – ta (tai) senė! Jdr.
žemỹn važiúoti senti: Daba, vaikeli, važiúoji žemỹn žemỹn End.
antvažiúoti (ž.)
1. intr. S.Dauk, Lk važiuojant patekti ant ko, užvažiuoti; užkopti: Pajutom, ka mes antvažiãvom an brukio Als. Kūtės buvo antvažiúojamos: antvažiavái, su šake nustūmei į vieną pusę [kraunamą šieną] Sd. Ančvažiúona an kalno i drasko šatonai (ekskursantai) Šatriją Pvn.
ǁ part. praes. tinkamas užvažiuoti: Kūčių (tvartų) antvažiúojamiejai tiltai tik dvarūse tebuvo Šts.
2. intr. važiuojant atsitrenkti, užkliudyti: Kad važiavau vieškeleliu, smeltelės dulkėjo, antvažiavau akmenelio – ugnelė žiubėjo LTR(Krtn).
3. intr. Vkš važiuojant partrenkti, sužaloti: Nė kitas ant munęs antvažiãvęs, nė aš an kito su dvirateliu Ms. Tik tik neančvažiãvo [mašina], spėjau į grovį įšokti Pvn. Antvažiãvo, antvirto an žmogaus mašyna Jdr. Mašyna antvažiãvo, gatavas End.
4. tr. privažiuoti: Antvažiúosiat margą dvarą (d.) Skd.
5. tr. Žr važiuojant pavyti, sutikti: Antvažiaváu anus besišnekant Krtn. Už Vėžaičių užvažiavus, mes anus ir antvažiãvom Grg. Aš eitu vieną sykį iš Rietavo, ir antvažiãvo muni toks vaikinas End. Ejo keliu jauna mergė ir antvažiavo aną senis (ps.) Plt. Jį (Martyną) dviračiu antvažiavo ir pravažiavo Anskis I.Simon. Vakar sutemus iš miesto parvažiuodamas pakeliui laukininkę žmoną antvažiavęs LC1887,52.
6. intr. suvažiuoti: Ar jau ančvažiãvo budynės? Mžk. Ka antvažiãvo purmankų gyvas kelmas KlvrŽ.
apvažiúoti K, J.Jabl, Š; SD198, Sut, LL113, ŠT30
1. tr., intr. D.Pošk, KŽ važiuojant apsukti lanku: Apvažiúoti aplink ežerą DŽ. Mūs čia trys eilės apvažiúota LKKXVII33(Vlk). Beveik kad aplink možna apvažiúot jį (kalną) LKT311(On).
apvažiúojamai
| refl. K.
ǁ tr. važiuojant aplink išvengti kliūties: Gražiai apvažiãvo kelmą Ėr. Lenkti draudžiama transporto priemonę, kuri apvažiuoja ar lenkia rš. Apvažiúojamas kelias NdŽ, KŽ.
| prk.: Savo bėdos neapvažiúosi, neapeisi Aps.
ǁ tr. N važiuojant aplink apžiūrėti: Rugius tai greit apvažiãvo Pb. Apvažiúoti laukus KŽ.
2. intr., tr. važiuojant apsukti aplink (apie susisiekimo priemonę), apriedėti, apšliuožti: Rogės du kartus apvažiavo aikštę J.Balč.
3. intr., tr. Plt apiplaukti laivu aplink: Dabar galima žemę apvažiuoti per tris mėnesius J.Balč.
4. tr., intr. NdŽ, KŽ, Zt, Dglš pabūti daugelyje vietų, apvažinėti, apkeliauti: Per porą valandų ketverias kapines apvažiãvom Snt. In keturius daiktus apvažiãvo i nerado uogų Klt. Apvažiãvom kelis kaimus ieškodami karvės pirkt Krs. Apvažiúosma liuobam plačiai, nuvažiuosma visur Als. Galėjau visur apvažiúot, būtau ir Ryman važiavus Vlk. Kai atostogų gauna, anas visur apvažiúoja Km. Ant jūrų buvo su žvejais – plačiai liuob apvažiúos End.
^ Daug apvažiavo – ir svieto nepamatė KrvP(Btr).
5. tr., intr. Skrb važiuojant visus, daugelį aplankyti: Apvažiãvo visus gentis, bet nėkas ano nepripažino Trš. Važiuoja važiuoja [kalėdininkai] gal kokius du mėnesiu, paki visą savo parapiją apvažiúoja Pl. Aš viena diena neapvažiúosiu visų giminių Vrn. Kiek mergų apvažiavaũ, niekur tokios gražios neradau Dg. Padidelė tavo pamilija – led aš apvažiúoju Č. Tai tu visur apvažiavai̇̃ – ir Vilniuj, ir pas Danią Slm.
6. tr. N važiuojant aplenkti, palikti užpakaly savęs.
7. tr. prk. apgauti, apsukti: Jos niekas neapvažiuõs! Vdš.
atvažiúoti K, J, Š, Rtr, NdŽ, KŽ; SD304, R, MŽ, Sut, LL195, L
1. intr. važiuojant priartėti: Atvažiúoja ponas su ketvertu arklių Ėr. Kai prie Nemuno tilto atvažiãvom, sargyba sulaikė ir nenorėjo leisti per tiltą važiuoti Plšk. Ir atvažiúo[ja] su pora arklių žmonys, smarkybė[je] atleka Šts. Į paskutinę stotį atvažiúoja jau kitą dieną J.Mik.
ǁ tr. važiuojant įveikti tam tikrą atstumą: Aš būsiu atvažiavęs pusę kelio Kėdainiuose Ps.
2. intr. važiuojant atvykti: Jis atvažiúosiąs, jei bus geras oras BŽ308. Atvažiuok su vežimu N. Atvažiúoja svečių DŽ. Atvažiúoti traukiniu DŽ1. Atvažiãvo kelias dienas ir vėl išlėkė LKT94(Krš). Rašinėjo laiškais atvažiúosiąs Rdn. Susieis giminės, tujau pas kits kitą atvažiúos Akm. Lei atvažiúona į svečius Klk. Buvę meškininkai atvažiãvę pas tą ūkininką Krp. Gera kaip šventa Ona, atvažiavo su šviežiu ragaišiu LKKXVII194(Trg). Kad aš ir atvažiúosu, bet aš darbuoties nebturu sveikatos Kl. Vieną metą buvo įnikę [kraštotyrininkai], a keturis kartus buvo atvažiãvę Bdr. Vaikai padeda, ale tik atvažiúodami – kiek jiej gali padėt Dg. Naktin reikia eit su mažu vaiku nakvot [kitur], ba nežinai, ar neatvažiuõs išvežt Sn. Čia buvo atvažiãvę ieškot to dvaro Vžn. Tas (tyrėjas) ar (irgi) buvo nuo Lietuvos atvažiãvęs Cs. Jis atvažiãvę iš Poznaniaus Pns. Kapot [malkas] tai samdžiau, o tai ką gi, aš negaliu pasilenkt – kada atvažiãvo neatvažiãvo [vaikai] Avl. Jo atvažiúota i vė greit išvažiuota Dglš. Nerodas kieman atvažiãvęs (susipyko) Klt. Atvažiuõj pas mane, aš tau [v]antų turiu surišęs, pasvanosi Švnč. Daugiau anas neatvažiãvo Ker. Na ir anas jop atvažiãvę nakvoj[o] LzŽ. Atvažiãv[o] svotautis Pls. Kad žinojus, – vagi mano teta buvo atvažiãvus Grv. Jo sesuo bit atvažiãvęs Zt. Su pačium geruoju arkliu atvažiãvo LKT316(Stlm). Atvažiãvo nesviltai, nei rašė, neiniek Mlk. Iš Ukmergės gali atvažiúotienai ir išrodyt, ką atsukt, ką užsukt Žl. Sakydavo, tai te atvažiúoja [Velykė] su karieta, su kepeliušiu apstaisius Šmn. Atvažiãvo prašytų siūt, kad labai gera siuvėja Pl. Kai nereikia, kyšt – atvažiúoja, o kai reikia – nėr Klt. Atvažiúosiu iš Vilniaus, nors ropote apdirbsiu visa Kp. Gal jūs nuo Čedasų ir atvažiãvot? Č. Anas (vaikaitis) čia atvažiúoja, padeda man – pirma ranka Žb. Brūkšt po darbo ir atvažiúoja mano duktė Alz. Nė perniai nebebuvo atvažiãvus, teip tai, būdavo, atvažiúoja ir Visų šventėj, ir per šitas šventes Kpr. Atvažiúona, sueina vakaraut berniokai an tas užkurines Vb. Atvažiúok kokiai dienai, kad turėsi laiko Mžš. Linų pirkt žydai patys atvažiúodavo Grz. Padabot reikia, kas atvažiã[vo] Mrc. Vienas atvažiúoja pirkt, kitas atveža parduot Sk. Atidaro duris, daboja – laumė nekočioj an kiaulės atvažiavus LTR(Dglš). Bahotas kupčius atvažiãvo biednop žmogop naktin LKKII227(Lz). Ir diedas nuvažiav[o], o viedma laukia atvažiúodami (atvažiuojant) Zt. Atvažiãvusį nepasvadina, puodelio kavos neįpila Rdn. O ir atrūksta juodi dūmeliai, ir atvažiuoja našlio pulkelis LLDII437(Pns). Atvažiuoja svotai, leliumai, su didelėm klumpėm – bus gerai LTR(Lzd). Atvažiúok, berneli, subatos dienelę JD601. Kas atej[o], kas atej[o], o aš atvažiavaũ DrskD199. Atvažiav[o] sveteliai, suskambėj[o] langeliai LTR(Pun). Atvažiãvo dukterytė prilankytų ir vargelių apsakytų (d.) Šmn. Tai aš kap atvažiuoju, tai ana išskrisdo, vartelius atkeldo, tai ana priimdo savo dukrelę gražiais žodeliais LTR(Rod). Kad žinočiau jį atvažiavus, reikėtų aplankyti J.Jabl. Atvažiãvo kučmeistras, šilą apžiūrėjo A.Baran. Būdavo, diena išaušo, šunes jau ir loja, žiūrėk – piršliai jau ir beatvažiuoją Blv. Kas diena virdino pietus ne vien numiškiams, bet ir svečiams atvažiavusiams ar atvažiuoti galiantiems M.Valanč. Šitie karaliūs žinojo, jog visur yra V[iešpats] Dievas ir vienok šitai ižg tolo atvažiãvo, idant tą vietą apžvalgytų, kurioje užgimė DP62. Prietelis nes mano atvažiavo manęsp iš kelio savo, o neturiu jam ką pakelt Ch1Luk11,6.
| prk.: Ankstyvas šaltukas atvažiãvo Vlkv. Tai laimė atvažiuõs namuosna ar nelaimė? Slk. Reikia žiūrėt pro langą, kada atvažiuos mirtis i pasakys: – Važiuok namo Kdn. Vai atvažiuoja šventos Kalėdos, lelium kalėda, da kalėdiene LTR(Alv).
^ Atvažiãvo kaip an gaisro, pavalgė, i sudiev Ps. Dveigys išvažiavo, treigys atvažiavo KrvP(Skr). Badas su pavasariu atvažiuoja, o su rudeniu išvažiuoja KrvP(Skp). Smerties nesišauk, pati atvažiuõs be ratukų Drsk. Beguliant duona neatvažiuos LTR(Vdk). Atvažiavo – angelas, išvažiavo – velnias KrvP(Jnš). Atvažiãvo bambos insistvėrus (nieko neatsivežė) Dkk. Atvažiãv[o] svečias be dantų, dav[ė] jam mėsos be kaulų (kūdikis žinda) Asv. Atvažiúoja pūrutis su devyniom skūrutėm (svogūnas) Gž.
| refl. NdŽ, KŽ: Surasias darbo, atvažiúosias Krš. Atsivažiúoja dukrelė šeštadieniais Rmš.
ǁ (sl.) važiuojant parvykti, grįžti: Anas pabuvęs nebuvęs atvažiúoja namo Dglš. Atvažiãvo visas susbaigęs, sublogęs, kaip nuo kryžiaus nuimtas Str. Kap atvažiãvom namo, pradėjom bėduit bobutei [,kad valgyti vestuvėse nedavė] Aps. Ar jau tota atvažiavo iš Molėtų? Mlt. Aš atvažiavaũ pjovęs dobilus LKT312(Rk). Nebeįdės naujos širdies, ką gi senatuvėj, paguli mėnesį ir vėl atvažiúoji [iš ligoninės] PnmR. Subačiuj pasigydė, vėl atvažiãvo Slm. Toli, [miškan] išvažiúoji patamsy, atvažiúoji su arkliu vėl patamsy Kp. Kaip atvažiúoja jau iš bažnyčios, tai tada reikdavo svočiai dėt visa ant stalo Č. Nuvažiuojam, pakavojam Kupreliškiuos vaiką, atvažiúojam, – kitas miręs Kpr. Šiandien anksti atvažiúosim namon Gg. Atvažiavo namo, gi daboja – vežime ne avelė, bet labai didelis akmuo LTR(Slk). Tadaik aš atvažiavaũ namop Zt.
| refl.: Paskui atsivažiãvom namo Rd.
3. intr. Rt važiuojant priartėti (apie sausumos susisiekimo priemones), atriedėti, atšliuožti: Atvažiúo[ja] kareivių vežimas, i pasibaidė arkliai Všv. Šunys pradės loti, i pamatysma, kad atvažiúo[ja] pilnas vežimas [Užgavėnių persirengėlių] Kl. Atvažiúo[ja] šlajos su dviem arkliam Rsn. Traktorius atvažiãvo, tai i išrovė visas slyveles Ml. Žiūri – atvažiuojąs kaip trioba vežimas Blv. Kinkyk arklį ir atvažiúok pas gonkas Graž.
4. intr. atplaukti (laivu): Ponas Dievas atvažiavęs su laive išlipo ant krašto SI26. Nueinam ant juos (žvejus), jau žinom, kada atvažiuõs iš ežero Avl. Vėl atvažiuok pas mane, iki po vestuvių laivelis tavęs lauks LMD(Žg). Atvažiuoja bernelis su nauju laiveliu par spindinčią jūrelę (d.) S.Dauk.
5. intr. Kp atplaukti vandeniu (apie laivą): Buvo francūzų laivas atvažiãvęs čion Tlž.
6. intr. atskristi mosuojant sparnais: Jau, regi, ilgablauzdis (gandras) atvažiãvo Rš.
7. intr. ateiti, atbėgti traukiant vežimą: Grybo arkliai atvažiavo tuščiais FrnS207(Žem). Atvažiãvo tas arklys, turam važiuoti [bulvių] sėti Krš.
8. tr. Lkv, Sml, Ėr, Plv važiuojant atvaryti, atstumti, atvairuoti: Jau arklys stovi atvažiúotas DŽ. Tė́vai, atvažiãvo arklį, veizėkias Pvn. Atvažiuok arklį prie vartų Slm. Atvažiúosi arklį, įsidėsi maišą ir parvažiuosi Rm. Jau dabar ne čėsas močiutei draust …, kad jau atvažiãvo bėrus žirgužėlius JV947.
| refl. tr.: Kur čia tiek daug savim sunešiosi, einu atsivažiúosiu arklį, tai kur kas greičiau sudorosime Š. Žmonys atsivažiãvo vežimus obuolių Jrb. Iš tėvo atsivažiãvo dviratį, gumą perdėjau, ir važinėja Slm. Ir mokytojas atsivažiãvo motociklą Kp. Pamatęs pas smuklę tuščią vežimą, nuėjo atsivažiuot, kad pinigus susidėtų LTR(Žal). Žydukas nubėgęs sutaisė Šimų arklius ir atsivažiavo pas karčemos duris Ašb.
×9. (sl.) intr. parvykti, parkeliauti iš toli ar ilgą laiką nebuvus: Pinigų užsidirbęs atvažiúodavo savan kraštan Slm. Aš atvažiãvęs, grįžęs iš armijos, išleidžiau brolį Sb. Užsidirba [žmonės], atvažiúoja Lietuvon, apsitaiso Kp. Aš, mamut, aš atvažiavaũ iš karūminės Rk. Už ketverių metų namo atvažiãvo Vb.
10. intr. atvykti gyventi, atsikelti, atsikraustyti: Vienas pirmininkas kiauru klynu atvažiãvo, kiauru klynu išvažiavo Šk. Pirminykas atvažiãvo kap stovi, o po trejų metų trys mašinos turtą vežė Tvr. Penkti metai, kaip čia atvažiãvom Dv. Viena likau ir atvažiavaũ in dukrai gyvent Trgn. Atvažiuõs gyventienai LKT314(Ob). Man buvo ketveri metai, kai atvažiãvom Mlk. Čia kai atvažiãvom, tai buvo gražus beržynėlis, paskiau eglučių prisodino Kpr.
11. intr. prk. ateiti, užeiti, įsibrauti (apie valdžios paėmimą, užkariavimą): Vokietys kaip atvažiãvo, tai mes da Panemunin ejom kokių te duobių kast Pnd.
12. gimti: Kas atvažiãvo – bernaitis ar mergaitė? Alv. Mes pasiskubinom atvažiuot an šio svieto Dg. Už dešimt metų atvažiãvo į pasaulį [dar vienas vaikas] Šln.
×13. intr. atjoti: Raitu aš atvažiavaũ Zt.
◊ Alijõšius atvažiúoja su rãtais Prng griaudžia.
bi̇̀zdas (bizdùkas Dkk) [su puodẽliais] atvažiãvo kalbant apie greitą supykimą: Žiūrėkit, štai bi̇̀zdas su puodẽliais atvažiãvo Ds.
grãbas (Lopeti̇̀nskas) atvažiuõs ateis mirtis: Mamal, neužgauk nė lašo [degtinės], o grãbas atvažiuõs End. Lopeti̇̀nskas atvažiuõs, tik nežinau kada Rš.
miegónys (Petkẽlis su snaũduliu) atvažiãvo Ds norisi miego: Pabaigtau dar briką, ale Petkẽlis su snaũduliu atvažiãvo Vlk.
poni̇̀ pliū̃rė atvažiuõs sakoma įspėjant, nuo kokio maisto galint suviduriuoti: Atvažiuõs poni̇̀ pliū̃rė, varys tankiai lauku End.
spi̇̀tris atvažiãvo į piršliùs Lnk norisi miego.
paatvažiúoti (dial.) intr. daugeliui atvažiuoti: Buvo paatvažiãvę lietuviai Dv. Ir iš kur paatvažiãv[o] any? LzŽ.

×davažiúoti (hibr.) tr., intr. LzŽ, Šlčn, Arm; D.Pošk privažiuoti: Nukrito ratlankis, kažin ar lig numų davažiúosma Vkš. Nei su arkliu davažiúot, nei pėsčiam daeit Rud. Lig Rimdžiūnam davažiãvom GrvT102. Davažiúota lig namų, tada pasukta po dešnei Skp. Kai davažiavau aukštą kalnelį, stabdyk bėrą žirgelį, aš užeisiu kalnelin LTR(Mrk).
^ Kol biednas daeis, tai bagotas davažiuõs Kb.
įvažiúoti K, Š, Rtr; SD398, MŽ, N, M, LL279,305, L
1. intr. NdŽ, KŽ, ŠT47 važiuojant patekti į kokią vietą: Įvažiãvo į lauką pilnu vežimu Rs. Lyg biškį pašalnojo, pelkiums galėjom įvažiúot į girią Erž. Keturiais arkliais įvažiúo[ja] į anų kiemą, veiza, ka Petras parvažiuo[ja] Lk. Baisiai šlapi, ne įvažiúoti gal, nėko Trk. Kur yr nūlaidžiai, į dirvą neįvažiúodavai [lietingą rudenį] Skdv. Neįvažiúosi nėkur paimti laukų Jdr. Nėkas negalia į tą žemę įvažiúoti End. Kol kieman neinvažiãv[o], buvo baroniukas, invažiãv[o] kieman – akmuoj pasdarė (ps.) Mrc. Anvažiãvo anas an kiemo LzŽ. Ot invažiavaũ – nei parejõ, nei atgaliõ Zr. Nebegiedokit, tykiai važiúokit, lenkų žemėn invažiãvom Žl. Neturėsi pusės lito, turgun neįvažiúosi PnmR. Kad mat tas kiemas toks, biškį įvažiúojamas Slm. Toks linksmas buvo, juokės, įvažiãvo kieman pilnas kalbos Kpr. Teip siaura įvažiúot, kad tik gryčios nenuverst[ų] Sdb. I gavo (pavyko) įvažiúoti, ant rinkos antvažiavo Žeml. Kiek ten padarė iškados, kad su motociklu įvažiãvo į rugius Grz. Invažiavaũ meldynan, kad nematytų Aln. Invažiavau labai tiršton girion Zt. Anas invažiav[o] klanan ir stovi Arm. Jie įvažiavo į plentą, ir arkliai pasileido smarkiai bėgti rš. Baigiant važiúot, jau kokion te balėn jie įvažiãvo, ir nebeveža tas arklys (ps.) LKT274(Krs). Ten į miestą įvažiavęs [Jonas] apsigarsino kaipo gudriausis gydytojas LMD(Žg). Aš invažiavau in žalią girelę (d.) Mrk. Parvažiavę per pylimą, vėl išsuko iš plento ir laukeliu įvažiavo į sodžių A.Vien. Tylėdami juodu įvažiavo į platų purviną vieškelį V.Mont.
| prk.: Jeigu ton senon vagon įvažiúotų (grįžtų senoji tvarka), tai baisiai būt bloga gyvent PnmR.
| refl. Rtr: Įsivažiúo[ja] su mašina į Ventą ir plauna Krš. Įsivažiaváu į Klaipėdą ir nebišvažiuoju (neberandu kelio) Grd.
ǁ važiuojant patekti į vidų: Ten baisus kalnas yra įvažiuoti, įbėgti Šts. Glėbeliukais reikia išsinešiot šienas, po viksvai, invažiúot negaliu telėdnykan Klt. Labai didelis klaimas būdavo, kad įvažiúodavo ben su dviem arkliais, pareidavo Kvr. Siloso duobės du galai nuožulnūs, kad traktoriukai su priekabomis galėtų laisvai įvažiuoti ir per kitą galą išvažiuoti J.Ap.
ǁ važiuojant įkristi: Parvažiuota namo tamsiai, paskui apsigręžta ir invažiuota Merkin [su dviračiu] Vlk. Vis arklį turiu prie savęs, o pats koja maigau, dairaus, kad tik upėn neinvažiuot Gdr. Ravan girtas mat invažiavo Vp. Jiedu nuėjo, tie vaikai paliko, įvažiãvo į Prūdelį i prigėrė Mšk.
| refl.: Susiglumijęs ir įsivažiúojąs mašinele į grovį Krš.
2. tr., intr. pavykti nuvažiuoti kokį atstumą: Invažiãvo kilometrų aštuoniolika Vrn. Kažin kiek gali invažiúot [kilometrų], paki priilsta Dsm. Dar neinvažiavau pusėn kelelio, ai ir sulojo margieji kurteliai (d.) Lp. Dar neinvažiavom pusės dvarelio, žiūriu, jau neša aukso krėslelį (d.) Švnč. Dar neįvažiavom pusės kelio, užgirdom dukrelę atlydžiančią (d.) Mlt.
3. intr. važiuojant atvykti, užvažiuoti: Įvažiãvo svečių vakare Jdr. Gaspadine, sukis greitai, suprask, jog tai ne žertai, – svetys pas jus įvažiavo, jog ne jautis įgyliavo (d.) S.Dauk.
^ Kaip invažiavo, teip išvažiavo: nieko negavo Ds.
4. intr. Š, Ėr važiuojant patekti (apie sausumos susisiekimo priemonę), įriedėti: Traukinys įvažiãvo miestan KŽ. Kai važiuoja iš toliau, pergulėt padvados kokios įvažiuoja Grž. Įvažiuoja pilnas vežimas vyrų ir merginų rš. Spiegė ratai, iš vienų bėgių įvažiuodami į kitus, vagonai trūkčiojo į šalis rš.
| Jau tankai įvažiãvo tarybinės armijos Gršl.
5. tr., intr. plaukiant laivu nuvažiuoti kokį atstumą: Jau pusė ežero įvažiuota, jau aš pačiame bangų sūkuryj I.Šein.
6. tr. KŽ, Rm važiuojant įvaryti, įvesti, įvairuoti, įstumti: Įvažiúoti automobilį į garažą NdŽ. Įvažiúok ratus pastogėn, kad nelytų be reikalo Š. Arklius šičia įvažiãvom, pastatėm Snt. Invažiavaũ kumelę tvartan ir stoviu Vlk. Aš įvažiaváu tą mašiną į griovį i pats pabėgau Vkš. Rejo[je] buvo vežimas įvažiúotas Šts. Pasūdžias irgi įvažiúoja dienodaržin Kp.
| refl. tr. KŽ: Įsivažiuok arklį kieman, pasiliuobk prieklėtyje, o pats eik vidun sušiltų Š. Jie įsivažiãvo savo vežimą į kiemą Šk.
7. intr. galėti važiuoti, pavažiuoti: Arklys riebus, negalėj[o] invažiúot, inturėt negalėj[o] LzŽ. Kiek įmušei, tai tiek invažiavai̇̃ Švnč. Arklys buomas, kiek įkirtai, tiek įvažiavai̇̃ Vvs.
| Kelias šlapias, neįvažiúojamas, tai jau bėda Pžrl.
8. tr. ŠT46 pravažinėti: Mašina jau įvažiúota Mrj.
9. tr. važiuojant įmiklinti: Kai įvažiúoja arklį, tai jo niekas neaplenks Trgn.
ǁ refl. KŽ įsileisti greit važiuoti: Smagiai pakalniuo įsivažiãvęs, negi besusiturėsi Š. Įsivažiúo[ja] i važiuojam, nepratinta kumelikė dirbti iš mažo Rdn.
10. intr. Vkš, Sd važiuojant atsitrenkti, įsirėžti: Ans įvažiãvo į tokią mašiną važiuojant Gršl. Justinas jau pats įvažiãvo, girtas buvo, su motociklu įlėkė į mašyną End. Perniai ko tiktai neįvažiãvo gryčion [buldozeris] Alz. Įvažiúoti tvoron Ml.
11. intr. atvykti gyventi, įsikelti, įsikraustyti: Visokių invažiãvusių yra, kuliganų ir vagių Žln. Kaip marti įvažiúos į trobą, nebibūs mun vietos Krš.
12. intr. įeiti: Aš tas duris atdaręs šmakš ir įvažiúoju į tą pirtelę Kl. Purvinom kojom įvažiúojam ir priminam gryčią Srv. Kur tu čia invažiavai̇̃?! (sakyta katinui) Iš. Ir invažiãv[o] sveteliai pirkion kap luotu (d.) Rod.
13. intr. prk. užimti, įsibrauti: Anims gela dantys į Ameriką įvažiúoti Krš. Įvažiúos į Ameriką [komunistai], nu duos garo! Krš.
14. intr. įskristi mosuojant sparnais: Štai ir mėlyni karveliai kieman invažiãvo (d.) Lbv.
15. intr. įlisti, įkišti: Su dvejom pančekom čiut įvažiavaũ botuos Mžš. Susitaisė tokie sėbrai, tik veiza į kašelę įvažiúoti Pkl. Su iena į burną įvažiuõs! (sakoma užsižiopsojusiam) Msn.
| prk.: Kažkas į mano galvą įvažiãvo Pgg.
| refl.: Mes tep kampe insivažiãvę ir būnam Pls.
16. trenkti, smogti, kirsti: Į dantis įvažiúok, pliūpt tiktais Krš. Šiąnakt kažkas direktoriuo į langą su plyta įvažiãvo Užv. Nekibk be reikalo, o į snukį įvažiúosiu! Vkš.
17. refl. prk. įsismaginti, įsileisti (ką daryti): Par daug įsivažiavái – liaukis! Krž. Pusę metų nieko negalėjo dirbt, tik dabar pradeda po truputį įsivažiúot Krs. Įsivažiúo[ja] tratėti, nesustabdysi jokia mada Krš. Vyrai dainuoja pradžioj nedrąsiai, o paskui taip įsivažiuoja, kad net giria atsiliepia V.Bub.
18. intr. prk. sulaukti (kokio amžiaus): Į penktą dešimtį gerai įvažiãvęs Krš. Aš jau į devintą įvažiãvusi, sena Krš. Žmogus nė nepajusi, kaip įvažiavęs į keturiasdešimtuosius metus rš.
19. intr. prk. įkristi, įbyrėti, patekti: Ta vištikė jau į bulbynę būs įvažiãvusi (išvirta) Krš. Nu tokiu piršliu buvimo ne vienam ubageliuo gerokai įvažiavo į kešenę (ž.) LTR.
◊ į dar̃žą įvažiúoti nukrypti nuo temos, nukalbėti: Na, jau ir įvažiavai̇̃ į dar̃žą! Lkš.
išvažiúoti K, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ; SD412, R, R4,43,394, MŽ, MŽ5,57,531, M, Š, L, RtŽ, ST24, LL157,288
1. intr. važiuojant išjudėti: Namai apgriuvę, o kap išvažiuõs arkliais – Marija, tik laikyk! Sn. Išvažiúojant čia iš tos duobės, kaip eina iš pakalnės an kalno, matom – kareiviai Sb. Kai tik išvažiãvo [per Užgavėnes], da kol nepamatė, da neliejo [vandeniu] Mšk.
ǁ važiuojant patekti: Išvažiãvom an laukų, ka lekia pamiškėn du žili vilkai, ka lekia! Pv. Mes ant pievos išvažiãvom Pin. Tai teip padvada prie padvados buvo, išvažiúosi į vieškelį, tai ten nebepavažiuosi Mšk.
ǁ važiuojant apsilankyti: Čia kermošinis [arklys] būdavo, tai važiuodavom Šimonỹs, Skapiškin, Palėvenėn, Antašavon, po visus kermošius išvažiúoja Kp.
2. intr. D.Pošk važiuojant pasišalinti, išvykti: Piršlys išvažiãvo, nebėr J. Jų susidėta daiktai ir išvažiuota J.Jabl. Neberadom mes, ką tik buvo išvažiuota E. Aš radau jį beišvažiúojantį BŽ343. Buvau vasarą akių kliniko[je], bet radau daktarą išvažiúotą (išvažiavusį) Vlkv. Nežinau, ar jis drauge, ar išvažiãvo Vyž. Serga i serga, daktaras iš kiemo neišvažiúo[ja] Krš. Anie esą kažkur buvę išvažiãvę, maudės i nuskendo Yl. Iš miško kaip išvažiãvom, tujau pat saugumiečiai parvažiavo Bdr. Ka matytumi, koks tas kambarys buvo, ka anie išvažiãvo! Žlb. Nesisėda nuoteka, išvažiúoja vežime iš kiemo stovėdama, kad visos [merginos] išvažiúot (ištekėtų) Dg. Iš kiemų (kaimų) visi išvažiãvę – kap iššluota LKKXIII124(Grv). An galo ir nėra [nieko]: visi miestuos išvažiãvę, likę tiktai seni Ppr. Kaip tik jauniejie išvažiãvo, ir to veselia iširo Kp. Nieko nepasiėmė [čigonai], tik sėdo arklin ir išvažiãvo Alz. Išvažiãvo su šieno uore Brž. Išvažiúodamas sakė, kad kitą vasarą gal pastiprės, tai vėl atvažiuos Krs. Tada šulnys karieton, obelis karieton ir gaidys karieton – ir išvažiãvo (ps.) Mlk. Tada karalaitis išvažiuoja par miestą i susitiko savo tėvą, tada puolo po kojų i pabučiavo į kojas LMD(Lg). Eik, sesele, tu prie mūsų, duok rūtelėm dar žaliuot. Ir vargely dar pribūsi, liepk berneliui išvažiuot LTR(Plv). Susipraskiat, ponai svečiai, išvažiuoti greičiaus LTR(Plt). Kam nusidėjom čionai būdami, atsiprašysim išvažiuodami LTR(Rs). Išvažiuokit, plikakakčiai, nesuderat jūs lig nakčiai LTR(Rk).
| prk.: O išvažiavęs ižg pikto pajunkimo tavo, užtekėk jam kelią DP358.
išvažiúojamai
| refl. Š, Rtr: Iš miesto išvažiúosias, mažiau tų mašinų Krš. Paėmė ir išsivažiãvo Vvs.
ǁ pasišalinti iš kur (ppr. iš namų): Anksti rytą sesuo išvažiavo J.Marc. Išvažiúosiu kelioms dienoms iš namų, matysi, kas darysis Jrb. Išvažiúosu, – numai rūpa, čia senas žmogus pas munęs y[ra] toks Varn. O kad nu ryto išvažiúona, vakare parvažiuona Trk. O ana teip plonai apsidariusi, plikais rietais ir išvažiãvo? Skd. O kas namopi, kad pati išvažiavai̇̃? Vrn. Jaip duktė išvažiãv[o] Zt. Iš po nakties iškraulyta, – anksti išvažiãvo Pv. Atvažiuoja ir išvažiúoja [vaikai], o tu, mama, kap viena, tep viena Kpč. Čimadonan pusę kiaulio susdė[jo] i išvažiãv[o] Klt. Musi išvažiãvę kur LzŽ. Subaton išvažiãvo ir dukterès nematė Lt. Bijau kai kada išvažiúot iš namų, kad nenumirt an kelio Žl. Gaspadoriai išvažiúoja, būdavo, anksti, tai anys (samdiniai) ir nedirba, miega, kiek jiem reikia Jž. Kitądien nesėdėsiu aš su jumę, bo man reikia ir išvažiúot, ir viso Č. Išvažiavai̇̃ su arkliu, tai pardien nuvažiuoji Papilin Pnd. Be gyvulio gyvent sunku, su gyvuliu išvažiúot sunku Sdb. Išvažiuok Dievui nežinant (labai anksti) LTR(Vlkv). Kaip tik išvažiavo, lietus pradėjo lyt, bet jie negrįžo LMD(Gdr). Sūnus nuėjęs pakinkė [baltą kumelę] ir abuodu susėdę išvažiavo LMD(Žg). Rasim rytoj dukrelę išvažiúotą (d.) Auk.
| refl.: Aš į krikštynas prašiau, pats nuėjęs prašiau, dėlto neatėjo, į turgų išvažiavos Žem.
ǁ pasišalinti turint kokį tikslą ar norint nuvykti į kokią vietą: Jis išvažiavo arklio pirktų, atsiimtų J.Jabl. Jis išvažiavo revizijos J.Jabl. Bernas išvažiavo savo reikalais miestan dviem dienom K.Būg. Juodu išvažiavo pas jį Plv. Į atlaidus į Kalvariją išvažiúosma prisėdę vežimai pilnai Všv. Išvažiãvo ta į Mažeikius piningų parvežti Sd. Vedu išvažiúosiav sukviesti genčių savo, parsivešiav Brs. Viena pati į pievas išvažiúosi, vežimus kriausi Žlb. Netolie ten pri ūkininko išvažiúoji Rt. Veselia būs į du galu, pri jaunosios pirmu, paskunais išvažiúos pri jaunojo Jdr. Išvažiúoji in vaikus, ir vėl rūpi namo važiuot Dgl. Miškan išvažiãvo ir pabėgo nuo karo Eiš. Gal išvažiãvę kur darbuos vaikai Klt. Klebonas vargo vargo, jau išvažiãvo gydytis Rk. Išvažiãvo Rokiškin, išlėkė rytą anksčiausia Č. Senelis išvažiãvęs miškan pjautų šieno Kp. Jaunoja, prieš išvažiúodama kiton šalin, kavojas [per vestuves] Šmn. Išvažiúojam nuo ryto su patamsiais an Šušvės [velėti] Pšš. Ieškok sau pačios, kur padėtų man ruoštis, kai jūs išvažiuojat ant darbą LTR(Rm). Nusipirksiu kumeliotę, išvažiuosiu žebravoti (d.) Aln. Išvažiav[o] tėvelis in Vilniaus miestą, in Vilniaus miestelį suknelių pirktis LB156.
| prk.: [Javai] išvažiúoja į juodą biržą ir ant pragėrimo Sk.
^ Tuoj išvažiúosi telyčia (instr. sing.) [v]andenio LTR(Ds). Išvažiãvo drebulės, parvažiavo be kulės (kumelės Ar) Lkš.
3. intr. Kp kurį laiką važiuoti, važinėti: Čia Gentauskis septynioleka metų išvažiãvo nusipirkęs dviratį Trk. Mėnesio neišvažiúoji – gatavas (visiškai susidėvėjęs) dviratis Grd. Trisdešimt dienų išvažiuoti J.Jabl.
4. tr., intr. važiuoti iš vieno galo į kitą, pervažiuoti: Kaip mišką išvažiúosva, tujau būs Žarėnai Plt. Tą miškelį išvažiúostat, ir bus Sypeliai PnmR. Ka norėtumi greitai išvažiúoti par tą tiltą smarkiai su arkliu, nevalnu Sd. Nuoteka par kaimą turi išvažiúot stovėdama, kad visos kaimo mergos ištekėt Alv. Dieve duok nors gyviems išvažiuoti šituomi keliu Rp. Špykėrė buvo ilga, par vidurį išvažiúojama Skr. Pastatė išvažiúojamus kiaulinykus – bepigė mėžt Ss.
5. intr. N, ŠT2 išvykti laivu: Į mares išvažiúodavo visumet drauge Kin. Pasidirbdino sūnai laivą, įsėdo ir išvažiãvo (ps.) Vkš. Ir išvažiavo [Jonas] įsėdęs į laivelį su moteriške LMD(Žg). Anys išvažiãvo mariom (ps.) Ign. Akrūtu išbėgu, išvažiuoju R46, MŽ62.
| refl.: Išvažiãvusis į didelius vandinius, pakilo didė šturma, vėtros FrnS30.
ǁ išplaukti: Ka užerzina kas tą gulbiną, ta su visu lizdu išvažiúo[ja] Sd.
6. intr. išvykti toli ar ilgesniam laikui, iškeliauti: Ji visam mėnesiui išvažiãvo į Palangą DŽ. Jie netrukus vasaros išvažiuosią J.Jabl. Išvažiúos visą savaitę į miestą Krš. I buvom išvažiãvę, nuvažiavom lig Rygos, po tam pargrįžti nebgalėjom Knt. Ka i tie patys numai tebibuvo, ale išvažiúojant nėkas nebmojo Kv. Kap išvažiúoja, cielus metus važinėja LzŽ. In dvidešim aštuonių dienų išvažiãvo Mlk. Ė anas išvažiavo su kokiais reikalais kiton šalin LTR(Ds). Aušt aušrelė, tek saulelė, jau man laikas išvažiúoti (d.) Gž. Išvažiãvo tėvulis in didžią kelionėlę ir paliko dukružėlę mažą neužaugusią DrskD213. Ir davė vienam penkis talentus, kitam du, o kitam vieną … ir veikiai išvažiãvo DP386. Išvažiuodamas toli suvadino tarnus savo ir išdavė jiems turtus savo Ch1Mt25,14.
ǁ tr. atlikti (kelionę): Reikėdavo keliones išvažiuot Ps.
ǁ išvykti iš namų ilgesniam laikui, atsiskirti (ppr. nuo tėvų): Išvažiãvo mokyties, į mokslą išvažiãvo Grg. Dabar berniokų nedaug, kiek išvažiãvusių mokinas Dgč. Kai šventės praeidavo, tai vaikai vėl ant mokyklą išvažiúodavo Skrb.
| refl.: Išsivažiúo[ja] mokyties iš tėvų, a sugaudysi Krš.
7. intr. Slv, Als išvykti gyventi kitur, išsikelti, išsikraustyti: Sūnus buvo išvažiãvęs į Ameriką Trš. Kaip išvažiuosi, kas muni taip beauklės (beprižiūrės)? Lkv. Katrie jau po karo vokyčiai tikri buvo, jau išvažiãvo į Vokytiją Lc. Sūnus išbuvo aštuonis metus Rusijo[je] išvažiãvęs Žlb. Liepa iš Būdviečių išeiti, išvažiúosma į Švėkšną Šv. Dvidešimtais metais išvažiaváu iš Maskuvos į Lietuvą Kal. Lenkijon išvažiãvo ir numirė Pb. Iš savo kampo išvažiavai̇̃, išvažiúota Dglš. Pasiūgė[jo] [vaikai] – tai mokyklosna, tai išvažiãv[o] kur nuo tėvų Ad. Buvo karas, visi išvažiãvo, tik anas liko Dv. Žmona pardav[ė] šituos namus ir išvažiãv[o] Lenkijon Grv. Až vyro išejo ir išvažiãv[o] Smal. Jau ilgas laikas nematau tavęs, ažmiršai mane tu išvažiãvęs Mlk. Dabar tai išvažiúoja visi miestuos, o seniau eidavo visi in gaspadorius Vžns. Turėjo sodą čianai, paliko anas, išvažiãvo Vilniun, čia pardavė Rk. Sako, tas daktaras išvažiúosiąs, nebūsiąs Svn. Seserys da jaunesnės dvi, viena Žemaitijon išvažiãvo Alz. Jėgu vaikai išvažiãvo miestuos, galiat i jūs išvažiúot Mžš. Daba Antanas išvažiuõs į didelį miestą, į Kauną Žml. Kaip seniau Amerikas buvo atdaras, tai tie išvažiãvo pirmiejai Mšk. Aš užsikelsiu ankstų rytelį ir išvažiuosiu in kitą šalį LTR(Lp). Man važiuotie išvažiúotie, bet dar man čia gerai būtie DrskD175. Renkies, sesute, laikas išvažiúot (d.) Dsn. Vyskupas Mikalojus metūse, kaip rodos, 1453 tapęs Vilniaus vyskupu, po visam išvažiavo iš Žemaičių žemės M.Valanč.
| prk.: Dabar tai nėr Dievo, išvažiãvo kitur (juok.) PnmR.
^ Jeigut nori būti geras, reik numirti a išvažiúoti Lpl.
| refl.: Išvažiúosias (bus išvažiuota) pri vaikų, nebvargsias Krš.
ǁ būti ištremtam: Be skundų, be parašų nei vienas neišvažiãv[o] [į Sibirą] Onš. Tylėk, ba išvažiúosi, kur baltos meškos! Švn. Galėjai kožnas išvažiúoti kaip didelis, jug mas įpratę skųsties Krš. Par tą Putvinskių pavardę vos neišvažiãvom – buvom giminių Ldv.
8. žr. nuvažiuoti 3: Mes iš namų išvažiavom vienuoliktą, o ten ižvažiãvom, jau bit ir dvi Zt.
9. tr., intr. J.Jabl, NdŽ, KŽ, ŽŪŽ16 galėti važiuoti: Toks kelias, kad kažin, ar išvažiúosi DŽ1. Kažin, ar mes čia tiesiai išvažiúosim, ar čia bus koks kelias? Š. Kad galėtum išvažiúot per mišką, netoli Slv. Dabar pats pavasaris, baisiausias pavandenys, nė išeit, nė išvažiúot Mrj. Ar dangum atvažiavai, kai toki neišvažiúojami keliai? Prn. Kai mūsiškis išvažiãvo, tai ir tie paskui nėrė Vdžg. Ka nebūt pradžiūvus dirva, būt neišvažiúota Erž. Tuščiais [ratais] galėjo išvažiúoti par pelkę, o pilnais važiavom aplinkuo End. Su arkliais kaip išvažiúosi? Rt. Toki žiema, kokie keliai buvo neišvažiúojamys Pln. Paežeriu da negalima išvažiúot Smn. Ir su dviračiu gali̇̀ išvažiúot Btrm. Tiek prisnigo, kad sunku ir išvažiúot Ds. Užpustyta [keliai], neišvažiúoja, reikdavo atkast tas sniegas Kpr. Su rateliais par dirvą ką gi išvažiúosi ir privažiavęs ką gi išveši?! Skp. Rudenį ir pavasarį šunkeliai būdavo sunkiai išvažiúojami Skrb. Būtum pieną pradėję vežti [į pieninę], bet dabar sunku išvažiúot, nėr [gero] kelio Jnšk. Sniego da nebaisiai daug ir pusnių da nėra didelių, ir mašinos da išvažiúoja Krs. Priekis eina gerai, ale ažupakalis sienojo reikia keravot, kad gerai išvažiuõt Svn.
^ Be atasajų per vartus neišvažiuosi neužkliuvęs KrvP(Mrk).
išvažiúojamai adv.: Prilijo balos neišvažiúojamai Ėr.
10. tr. važiuojant sugadinti (kelią): Išvažiúotas (išvažinėtas) kelias KII340.
11. tr. važiuojant išgabenti, išvairuoti; išvežti: Išvažiúoti automobilį NdŽ. Mūsų arkliai, iš namų išvažiuoti, nelabai ėda J.Jabl. Anie išvažiãvo traktorių į Tirkšlius Trk. Tai mašina išvažiúota [iš garažo] ar atvažiuota [stovi kieme]? Slm. Kai aptilsta [šaudymas], tik tada arklį išvažiuõs Antš. Padėk pinigus ant stalo, išvažiuok žirgus ant dvaro LTR(Ukm).
| refl. tr. NdŽ, KŽ: Išsivažiúok arklį iš dienadaržio Š. Arklį kaimynas išsivažiãvo Ss. Dviratį išsivažiãvo Ss.
ǁ Skr, Krkl, Ėr, Krkn važiuojant pasisavinti, pavogti, pagrobti: Anam yr kiaulę išvaręs, račiukus išvažiãvęs Rdn. Tu (Blinda) muno arklelį išvažiavái! Krš. Išvažiãvo mūsų arklius vokyčiai Grd. Na jau mun išvažiãvo tus arklius Skd. Par karą arklį mūsų labai gerą išvažiãvo Alz. Ratus išvažiãvo, nėr į ką pasikinkyt Trs. Mašinas iš garažo mieste išvažiúoja, niekas nemato Antš.
| Ir arklius, ir akėčias išvažiãvo į kolkozą Pš.
12. refl. įsismaginti, įsileisti važiuoti: Einam išsivažiúoti: katro arklys bėgšlesnis Šts. Kad išsivažiavai̇̃ – sustabdyt nebegalima Krč.
13. intr. pačiuožti, perčiuožti slidžiu paviršiumi: Kažin, ar rytoj bus dar galima su slidėmis išvažiuoti J.Dov. Atsibėgėsi i par visą prūdą šliūkš išvažiúosi [su klumpėmis] Kl.
14. intr. išsliuogti, pralįsti, prasisprausti: Motina par langą drūktoji išvažiãvo Trk.
| prk.: Kana kaip tu dabar išvažiúosi (išsisuksi iš bėdos)?! Ds.
15. intr. slystant išsikišti, išlįsti: Išvažiãvę marškiniai iš po diržo Dv. Patargoji patargoji šiaudus, kad šitus galas neišvažiúotų (apie stogo dengimą) Kpč.
| Jam viduriai išvažiãvę, išėję (turi išvaržą) Krč. Kad ta[vo] išvažiúot viduriai, kur tu važiuoji! Arm.
ǁ refl. slystant iširti, išsiskirti: Raguitaitės trast trast, lapė tpru tpru! – raguitaitės ir išsivažiav[o] (sulūžo) (ps.) Žrm.
^ Jo nastrai išsivažiavę kap prėskienis (didelis plepys) Rod.
16. intr. išeiti, pasirodyti (apie dangaus kūnus): Palangiškiams (poilsiaujantiems Palangoje) gerai, i saulė išvažiãvo Krš.
17. intr. išbėgti, ištekėti, išsilieti: Vandenio prisėmei kadokan, ir vėl išvažiãvo tas vanduoj Dv. Visos uogos (verdama uogienė) išvažiãvo ant plytkos Pn. Duona ažmaišyta i išvažiavo LTR(Tvr).
| Užvalgiau vakar neišsirbusių vyšnių, tai šiandien viskas ir išvažiãvo Vb.
ǁ refl. išsklisti: Simpla duona po visą ližę išsivažiúoja Rod.
18. tr., intr. išvaryti ruožą, palikti žymę: Tiesiai da neišvažiúota, ale iškreivinta siūlė! Mlt.
^ Išvažiúota kai su akėčiom Krd.
19. intr. išleisti kortą: Pasistenk išvažiúot po kozeriu Jnš.
20. tr., intr. prk. sėkmingai ką padaryti: Ka tik tus keturius [skyrius] išvažiuõtų! Krš. Šį mėnesį manau su trisdešimt rublių išvažiúot Lkš.
21. intr. prk. būti prarastam, dingti, pranykti: Rodos, ir kūrenu, o ta šilima kažkur išvažiúo[ja] Rs. Pusė gyvenimo jai išvažiãvo per tą vyrą Grš. I tie meteliai teip išvažiãvo, kad aš nepajutau nė juste Bdr. Nematei, kap ji (sveikata) iššliaužė, išvažiãv[o] iš žmogaus, ir nei sugaut negali, nei surast jau jos, ir gyvenk Alv. Jau kur išvažiãvo musėt [žolynai] Kdn. Sudiev, razumėli! Protas išvažiuoja LTR(Pn).
ǁ būti išleistam, išeikvotam (apie pinigus): Pora tūkstančių išvažiãvo Gs. Tus pinigas tuoj ir išvažiãv[o] Kč. Pinigai išvažiuõs peržiem Lp. Pinigas greit išvažiúoja iš rankų Ds.
22. intr. prk. būti palaidotam; mirti: Išvažiúosma vienas po kito, niekas su saule neišbūs Rdn. Senas piršlius sapnuoji – gali̇̀ ir išvažiúoti (priet.) Krš. Dvynelius gimdė, vos pati neišvažiãvo End. Kap smertis pasbalados, ir išvažiúosiu Drsk. Be laiko niekas neišvažiúoja Vj.
^ Sergi atvažiavęs (gimęs), sergi išvažiúodamas Krš.
◊ ant kalniùko gyvénti (į ámžinastę, į ámžinastį) išvažiúoti mirti: Seniejai gyventojai išvažiãvo ant kalniùko gyvénti Akm. Par dvi dienas penki išvažiãvo į ámžinastį Jd. Visi jiejai į ámžinastę išvažiãvę Pj.
į lankàs išvažiúoti DŽ nukrypti nuo temos, nusišnekėti: Vyrai, jau jūs į lankàs išvažiãvot Ss.
į miegónis (miegonỹs) išvažiúoti pasirengti miegoti, užmigti: Miegonỹs išvažiãvo Ds.
į ši̇̀lo kálną (į tą̃ svi̇́etą, tañ svi̇́etan, namõ Šk, numiẽ ž., pas Abraõmą, prie põno Diẽvo) išvažiúoti mirti: Išvažiãvo į ši̇̀lo kálną Als. Tañ svi̇́etan kiek ižvažiúoja per girtumą Drsk. Už muni jaunesnės jau išvažiãvo numiẽ Yl. Kaip mama išvažiãvo numiẽ, teip i butalis aplūžo End. Visi kiti išvažiãvo pas Abraõmą, mes palikom dvi LKKXVII191(Krš). Jaunas dar, ale išvažiãvo pry põno Diẽvo Jdr.
prie baltų̃jų meškų̃ išvažiúoti būti ištremtam į Sibirą: Niekas nebgandina, ka išvažiuosi; liuob i kroks stribokų bobos: išvažiúosi pri baltų̃jų meškų̃! Krš.
sudiẽv, rūtẽle, dóbilas išvažiúoja laikas mirti: Gana plėšiau, kol vaikai augo, o dabar sudiẽv, rūtẽle, dóbilas išvažiúoja Slk.
paišvažiúoti (dial.) intr.
1. Pst visiems, daugeliui išvažiuoti: Visi paišvažiãv[o] iž upės LzŽ.
2. Lz visam laikui išvažiuoti, išvykti kitur gyventi: Dieverys vienas buvo ir paišvažiãv[o] Amerikėn Drsk. Giminių daug paišvažiãvę Dv. Visos [jaunuolės] Vilniun paišvažiãvę Grv.
nuvažiúoti K, Š, Rtr, DŽ, KŽ; Q3, SD210, Sut, N, L, LL157
1. intr. važiuojant nutolti: Jis įsėdo į savo ratus ir nuvažiãvo NdŽ. Aš nuvažia[va]u, o jy atvažiav[o] (prasilenkėme) Nč. Kur nuvažiãv[o], kas nuvažiãv[o] – nežinau Rod. Be rato (nukrito vežimo ratas) veselia i nuvažiãvo, i nesustabdė veselios Klt. Du gražiu bernu nuvažiãv[o] LKKXI164(Zt). Ateinu, o jo jau nuvažiúota Žl. Nuvažiavo kap grauzmu LTR(Švnč). Kur seselės nuvažiúota, rūtelėm barstyta, brolužėlių šalia jota, raselė nukrėsta (d.) Alvt. Jei juos (automobilius) neveik uždrausią, ūkininkas nebgalėsiąs nė nuo kiemo benuvažiuoti su savo arkliu I.Simon. Smuikai tau ir kanklys tur su gėda nutilti, kad rykaudama tu savo pakeli balsą ir kinkyt, paplakt, nuvažiúot išbudini Jurgį K.Donel.
| prk.: Nuvažiuok, debesėli, su karieta, su karieta, atvažiuok, saulytėle, su dviračiais, su dviračiais LTR(Brž).
| refl. Ser.
ǁ Dv nutolti kuria kryptimi, pasukti: Elenytė nuvažiavo ton pusėn, iš kur girdėjo žvengimą J.Jabl. Antlink Norvaišų nuvažiavo J.Jabl. An kur nuvažiãvo? – An Vilkaviškio! Vlkv. Miestan nuvažiúojant bus upelė Švnč. Nuvažiavo ant miestą LKGII584(Slm).
| prk.: Anas nuvažiãvo nuo gero kelio (girtuokliauja) Ad.
ǁ tr., intr. važiuojant įveikti kokį atstumą: Nuvažiúoti arkliais trisdešimt kilometrų NdŽ. Vien botagu dešimt varstų nuvažiuosi Kp. Anksčiau aš nuvažiúodavau tolie Krž. Buvo toli nuvažiãvę Dv. Toliau nuvažiúosi [per Užgavėnes] – linai bus ilgesni LKKXIII117(Grv). Šerdekšnykais mediniais kur te nuvažiúosi tiek toli Brž. Dar nenuvažiavau pusės kelio, sužvingo žirgeliai nežvengdami (d.) Lzd.
| prk.: Painiavos dar bus čia, netoli driskiai tie nuvažiuos rš. Nespėjau, kad dalykai nuvažiuos taip toli Db.
^ Gulom šėręs toli nenuvažiúosi Ds. Su gydytu arkliu toli nenuvažiuosi Aln. Šunkeliu netoli tenuvažiúosi JT233. Pamaži važiuodamas toliau nuvažiuosi rš. Neteptais ratais netoli (netolie S.Dauk) tenuvažiuosi M. Svetimu protu (neteisybe) netoli tenuvažiuosi J.Jabl. Meluosi – toli nenuvažiuosi LTR(Srd).
2. intr. važiuojant, riedant nutolti (apie sausumos susisiekimo priemonę): Mašina gatve nuvažiãvo Nč. Veselia kur buvo, autobuzas didysiai nuvažiãv[o] par [užšalusį] ežerą Aps. Šito[ji] mašina nuvažiãvo in Rasnią Mlk.
3. intr. NdŽ važiuojant nusigauti, patekti, nuvykti į kokią vietą ar turint kokį tikslą: Vakar buvo progos (turėjau progos) ir į Vilnių nuvažiuot J.Jabl. Reik nuvažiúot į atlaidą, su giminėm suseit Nm. Nuvažiãv[o] į miestą ir negrįžta kaži koliuk Gs. Norėčia namo nuvažiúot Šn. Nuvažiãvom [šieno] su seseries sūnu Ppr. Ten liuobam nuvažiúoti šieno grėbti Plng. Nuvažiãv[o] girion LKKXI165(Zt). Į pajūrį nuvažiãvo kaitinties Krš. Ans vienur nuvažiúos [pirštis], pasibaido mergos, kitur nuvažiúos – i vėl tas pats Varn. Nuvažiúonam į ligoninę, – toks pasilpęs Rdn. Nuvažiãvo ans į Kretingą ir užpirko mišias pri švento Antono Nv. Dar į Tirkšlius nuvažiúo[ja] į bažnyčią, į atlaidus, viską Trk. Į turgų kai nuvažiúojam, dėžių dėžes susikrauni, o tie pirkėjai i eita Kl. Esu buvęs nuvažiavęs py mergų Klp. Nuvažiúosi į turgų, kvepančios duonos norėsi nusipirkti Jdr. Tu bemaž visai tiksliai atspėjai, kad aš prie giminių nuvažiãvęs buvau Plšk. [Laumė] atsisėdo ir nuvažiãv[o] in brolius, o sesuo ir liko lauke gryna, razvilkta (ps.) Aps. Žmogus nuvažiavo namo. Parvažiavo ir randa sūnų prigimusį namie LTR(Pls). Vyras nuvažiãvo in karves Vrn. Kad būtau sveikesnė, nuvažiúotau ir aš Vilniaus pažiūrėt Lzd. Nuvažiãvo pas dukrą Trak. Nuvažiúoja tėvas malūnan, pripiliam miltų diečkas Klt. Kap kada unūkump (pas vaikaičius) nuvažiuoju LzŽ. Nuvažiúotau Vilniun ir susiūtarytau LzŽ. Nuvažiúo (nuvažiuok), tu pažiūrėk angi Vilnių, tę kur Grv. Jūs didelį kelią padarėt, nuvažiãvot net Apsañ Aps. Par man’ pabūna, in kitą sūnų nuvažiúoja [tėvas] Antr. Sunkumas dabar papuolė, in daktarą važiuočiau, ale nėr kuo nuvažiúoja Aln. Par penkias dienas Rygon nuvažiúodavo [iš Suvieko] Imb. Kas tau nenuvažiúot buvo Rokiškin? Ob. Žiemą nuvažiúoji int ežero ir velėji int ekertės Jž. Miškan nuvažiúodavo, nupjaudavo gi ir sudžiovindavo balanykus ir kūrindavo Rk. Tadaik diedas nuvažiãvo girion Zt. Brolis nuvažiavo kunigop metrikų išimt Lz. Nuvažiúotūt pas Smilginį – anas lietuvys Dgp. Nuvažiúočiab bažnyčion, bet negaliu stovėtie Aps. Kai kas laikydavo kokį vieną eržilą kermošiun nuvažiúot Als. Nuvažiãvom miškan žiemą malkų kirst Sb. Su arkliuku krami krami ir nukrameni, par keturias valandas ir nuvažiúoji Biržuos turguj Ppl. A nuvažiuos tas laužas (senas autobusas) iki Plonėno? Ps. Na kaip, an Bauskę da nuvažiúojat kada? LKKVI282(Slč). Nuvažiãvom an Bardiškius, tenai buvo vestuvės, tai tuos tortus pamačiau Skrb. Kokie geri giminės, kad buvo net Maksvon nuvažiãvę jo prilankyt Krs. Nuvažiúot in miestą toli, trisdešim penki kilometrai Vžn. Nuvažiãvo ing Šiaulius, geryn geryn ir pagerėjo [sveikata] Sdb. Nori nuvažiúot į turgų, reikia arklį pasikaustyt Pc. Kol nuvažiúosi į Šiaulius, kokios trys karčemos buvo Grz. Kap jis nuvažiãvo vienan dvaran, ir labai graži karalaitė buvo (ps.) Eiš. Tada karalius pasikinko arklius savo, nuvažiúoja pas tą [vagį] pinigų dalytis (ps.) PnmR. Pasikinkęs kumelėlę ir aš nuvažiavau ing mišką parsivežt tokio medžio LMD(Rm). Važiuote nuvažiúosiv į didžius jomarkėlius JV231. Nuvažiuoki, dukteraite, kur medinis tiltas, tę del tavęs ašarėlių upelis pripiltas LTR(Kbr). Kap in girią nuvažiãvo, kertant medį vis dainavo DrskD245. Nuvažiav[o] tėvelis in Tilžės miestą, in Tilžės miestelį suknelių pirkti LTR(Lp). Nuvažiúota an laukelio, ugnelė kūrinta (d.) Mlk. Kas dirvas užartų, sėtų bei nuvalytų, kas grūdelius iškultų ir parduot nuvažiúotų, kad nei Lauro, nei dosningo Krizo nebūtų? K.Donel.
| Kai ari, tai kai nuvažiúoji vienan galan, tai an vieno norago LKT326(Trgn).
| prk.: Ir aš da in lazdos nuvažiúoju, apsiruošiu te On. Ir sangr[ąžinė] lytis galėjo nuvažiuoti į ia-kamienius A.Sal.
^ Pakolei biednas nueis, tai bagotas nuvažiuõs Lš. Pateptais ratais greičiau nuvažiuosi S.Dauk. Tokios kalbos nuvažiuojant, tokios grįžtant A.Rūt. Nori gyvas į dangų nuvažiúot, nuduoda šventą Tlž. Nuvažiãv[o] rasalo – uodega prišalo, nuvažiãvo maišo – ir pati pragaišo Mrc. Ką sako žmogus pirmiausia, nuvažiavęs į girią? (tpru) LMD(Vlkv).
| refl.: Nusivažiúoja į revą, išplauja mašiną Pžrl. Nusivažiuokite į Lietuvą, o išgirsite tą gaidą, iš kurios aš ėmiau įkvėpimą A1885,64.
4. intr. važiuojant nusileisti: Nuo kalno greit nuvažiãvome DŽ1. Žemyn nuvažiuoju R206, MŽ274. Ažvažiuot kalnan da nieko, ale nuvažiúot tai arklys bijodavo Svn. Norėjo šonan nuvažiúot ir angriuvo upėn Pb. Iš lygumų atvažiuoja, nė važiuot nemoka: nuvažiuoja nuo kalno kap nuo stogo Graž.
ǁ važiuojant įkristi: Saugokis, kad į duobę nenuvažiúotum Grž. Ir kaip jis įsėdo į vežimą, teip tas kučerius nūvažiãvo po vandens MitII39(Krg). Nuvažiúota iš palangės Juodynan ežeran (ps.) Ign.
5. tr. NdŽ, Jnšk važiuojant nugabenti, nuvaryti; nustumti, nuvežti: Nuvažiúok arklius į Svirbūtes Krš. Nuvažiuok ratus į daržinę ir nukinkyk arklį Ėr. Arklys buvo jau toliau nuvažiuotas Pšl. Jam liepė arklius nuvažiúot Lnkv. Piemenys nuvažiavo arklius, šeimininkai vedėsi svečius į vidų Žem.
ǁ važiuojant pasisavinti, pavogti, pagrobti: Aš visa (vis) pasidairinėju, kad niekas nenuvažiuõt mašinos LzŽ. Galėj[o] kas pasimt dviratį ir nuvažiúot, kap Vito pernai nuvažiãvo Pv. I jiem du dviračius nuvažiãvo Antš.
6. tr. Vkš važiuojant sužaloti, pervažiuoti; suvažinėti: Nūvažiúotą katiną pametė Grd. Mislijau, ka kokį vaiką nuvažiãvo, ka krioka kaip iš proto išejusi Trk. Belėkdamas vištą nuvažiãvo Vvr. Dar pirštus nuvažiúosiu su mašina Adm. Nelįsk teip arti, kad kojos nenuvažiuõtų Sml. Vaiko koją [mašina] nūvažiãvo Vn. Kulnį vaikuo nūvažiãvo [mašina] Šv. Kaip nuvažiúotas, teip nuvažiúotas [šuo], nebgaliam laikyti Plt. Pasisaugok, kad galvos tau nenuvažiuõtų Grž. Gelžkelio darbvežimio vadas … bevažiuojant užšokdamas nuvirto, ir tapė jam abi koji iki liemens nuvažiuoti LC1888,1. Ale jis, bėda, paliko vieną rankelę ant šlėnių begulint, ir toji tapė nuvažiuota Kel1881,178.
7. tr. važiuojant nuvarginti: Nuvažiúotą arklį niekas neema Šts. Nuvažiúotųjų jaučių meisa yra mėlena Šts.
| refl.: Nusivažiúo[ja] arkliai par keleivystes Ggr.
8. tr. važiuojant suniokoti, išvažinėti: Visa kertė rugių yr nuvažiúota Šts.
9. tr. važiuojant nuplėšti, suvažinėti: Nuvažiúotas tekinis DŽ. Tuo nuvažiavo, kitą tekinį antmovė Šts.
×10. intr. nujoti: Sėdos an ito arklio raitas ir nuvažiãv[o] LzŽ. Tada anas sėdos ir nuvažiãv[o] raitas Lz.
11. intr. plaukiant nutolti, nuplaukti: Karšis ka[d] didesnis, tai nuplėšia šniūrą, nuvažiúoja Pžrl.
12. intr. važiuojant, plaukiant nutolti (apie laivą): Ana įšoksta į tą laivą, ir laivas nuvažiãvo (ps.) Ign.
13. intr. nuplaukti, nuvykti (laivu, valtimi): Vėl ten nuvažiãvov su valte, vėl kelias raudas ištraukėv Štk. Vien ežerais galima nuvažiúot Ignalinan Mlk.
14. intr. toli ar ilgam laikui nuvykti, nukeliauti: Juzios sesuo buvo par ją Leningrade nuvažiãvus Mlk. O pats [Herodas] nuvažiavo iš Judėjos Cezareon ir atsiliko [ten] Ch1ApD12,19. Buklus tas vyras Lietuvo[je] gimęs, parejo mokslus lenkų žemė[je], o paskiaus nuvažiavęs į valakų žemę, dar par tridešimtis apvalius metus mokės įstatymų, arba provų M.Valanč.
| prk.: Jėzus Christus …, kuris tuo metu kaip būtų šalin nuvažiavo, kad užžengęs ant dangų nuejo ižg to pasaulio Tėvop DP387.
^ Mamos nerasi nuvažiãvęs Trgn.
| refl.: Nusivažiúočiau tolie, apei Šilalę dirbti Vn.
15. intr. nuvykti gyventi kitur, nusikelti: Čia aš gaspadinė, o kai nuvažiúosiu [kitur], tai prie kito [būsiu] PnmR. Daug svietelio i mūs [į Ameriką] nuvažiãvusio būta Švnč. Duktė nuvažiãvo Polskon Dv.
16. intr. nučiuožti tolyn slidžiu paviršiumi: Nuvažiãv[o] par ledą in grynos nugaros Klt.
17. intr. nuslysti į šoną ar žemyn, nušliaužti, nusprūsti: Tas šėpas i nuvažiãvo pakalniuo Dr. Čiūkšt, ir nuvažiãvo vaikas nū daržingalio žemėn Vvr. Pamačiau, kad Banionis tik slysta slysta nuo arklio, kebėkšt ir nuvažiãvo Slm. Kai verčiuos [lovoje], ir nuvažiúoja an kojas [čiužinys] Vdn. Po noperckėlį prisišinkavo, po stalu nuvažiãvo Tr. [Du broliu] jojusiu į [stiklo] kalną – ir nuvažiuosiančiu subine (ps.) S.Dauk. Stogas nuvažiavo ant šono kartu su gegnėmis rš.
^ Kad tu būtai nuvažiavęs verdančion smalon! Arm.
ǁ nukrypti: Tėvas vis kreivai numūry[ja]: matai, kai tas mūras nuvažiãvęs Jrb.
18. intr. nuslinkti, iškristi (apie plaukus): Nuvažiãvo plaukai Krtn. Po pusmečio nuo jo pakaušio visi plaukai nuvažiavo rš.
19. tr. dėvint nukleipti: Jo batai nuvažiuoti į vieną šoną rš.
| refl.: Mediniai klumpiai kaip matai nusivažiúos Kl.
ǁ intr. nuplyšti, nuirti: Jau nuo kluonų nuvažiãv[o] apdanga Mtl.
20. tr. šnek. išperti, prilupti: Senoji nutvėrė Kliotildą už plaukų, užvertė rūbus ant galvos ir gerokai nuvažiavo TS1904,2.
21. nukrypti nuo temos, nukalbėti: Šnekėjo šnekėjo ir visai nuvažiãvo Ll. [Jaunius] nuvažiuoja kartais ir į tokias kalbos „gudrybes“ J.Jabl. Nebe te jau nuvažiavai̇̃, aš žinau, ką tu norėjai pasakyt Ut.
| Apie meilę dainavau – vėl kažkur nuvažiavau T.Tilv.
ǁ niekus nukalbėti, pasakyti nesąmonę: Gudri gudri moteriškė, o kai nuvažiuoji kartais, tai nei kaip žmogui pasakyti rš. Kad tamsta turbūt ir nuvažiúoji par daug (perdedi), nei teip yra, nei ką Srv.
| refl.: Ar šitas žmogelis dažnai tep nusivažiúoja? Šil. Štai iki ko nusivažiuojama, tamsta… rš.
ǁ prastai padainuoti, nudainuoti: Žodžių nemoka, kad nuvažiuõs, kad paleis gerkles… Bb. Dukterys dažnai ją (dainininkę) taisydavo įkišdamos modernų žodelį: „Jau, boba, nuvažiavai nei šį, nei tą“ rš.
22. intr. prk. dingti, pranykti: Tiek degė, kiek trobų buvo pavėjuje …, būtų galėjęs visas sodžius nuvažiuoti (sudegti) TS1899,5.
23. intr. prk. būti nugyventam, nusmukti: Viskas jau blogon pusėn nuvažiãvo Iš. Sūnaus rankos[e] greit viskas nuvažiuõs Ktk. O te tai nuvažiãvo, taigi nieko nieko neturia, kaip stovia Pnd. Ūkis yra nuvažiãvęs Upn.
| refl.: Dirbt niekas nenoria, ažtai visa nusivažiãvo PnmR.
ǁ nusigyventi: Nuvažiãvo rūsas, su viskum – tuštinybės Krš.
ǁ netekti vertės: Kaip tie piningai nuvažiãvo, nėko vietoj paliko Krš.
24. intr. prk. moraliai pakrikti, ištvirkti: Nuvažiãvo mergelė, su kėpiu susitepė (susilaukė kūdikio) Krš. Ištvirko vaikas, nuvažiãvo kap nuo kalno vežimas VšR.
| refl.: Jei ne žmona, jis visai nusivažiúotų Mrj. Aš nežinojau, kad tu taip nusivažiavai! rš. Nusivažiãvęs svietas, labai suprastėjęs Krš.
◊ an kapų̃ (an kapùs) nuvažiúoti mirti: Pas mano seserį buvo trisdešimt svotų, ale neišsirinko, an kapų̃ nuvažiãvo, va kur buvo jai išrinkta Dg. Dirbo dirbo, plėšė plėšė – i be laiko an kapùs nuvažiãvo Ėr.
gelumbių̃ derė́ti nuvažiúoti Rs paskęsti: Jau tas nuvažiavo gelumbių derėt LTsV95(Erž).
į Amèriką (Amèrikon) nuvažiúoti blogai eiti, blogai rodyti: Mano dziegorius nuvažiãvo Amèrikon Rk.
į ámžinus namùs (į dañgų, į kapùs, kapúosna, kapi̇̀nėsna Dt, Vdk) nuvažiúoti mirti: In ámžinus namùs kiek nuvažiãv[o]! Rtn. Nenorint į dañgų nuvažiúot [galima] Tlž. Padėsi sveikatą, į kapùs nuvažiúosi, ir po visam Krš. Šią žiemą mažne į kapùs nuvažiaváu Krš. Be laiko į kapùs nuvažiãvo KlK9,70(Užv). Aš tuoj jau kapi̇̀nėsna nuvažiúosiu Žž. Kaip girdėt, tai ne vienas nuvažiãvo kapúosna su ta liga Krs.
į lankàs nuvažiúoti niekų prišnekėti: Tai kad jau ir nuvažiãvom į lankàs Plk. Jau tu nuvažiavái į lankàs Krtv.
[kai̇̃p] į malū̃ną (mélnyčion) su burõkais (su rópėm) nuvažiúoti niekus nukalbėti, pasakyti nesąmonę: Ką čia jau ir bešneki, nuvažiavai̇̃ į malū̃ną su burõkais Srv. Nuvažiavo kaip į malūną su burokais LTR(Ut). Nuvažiãvo mélnyčion su burõkais Tr. Na jau, su ropėm malūnan nuvažiavai! Pn.
į Pùmpėnis (Pùmpėnysna) nuvažiúoti užmigti: Nuvažiavo Pumpėnysna LTIII460(Tvr).
į šárkų bažnýčią (koplỹčią) nuvažiúoti mirti: Jau nuvažiãvo į šárkų bažnýčią, nebėra Šd. Susirgo uždegimu i nuvažiãvo į šárkų koplỹčią Krž.
kai̇̃p nuo [Striūpų̃] ti̇̀lto nuvažiúoti nukrypti nuo temos, nukalbėti: Nuvažiavo kai̇̃p nuo ti̇̀lto Jrb. Nuvažiãvo kai̇̃p nuo Striūpų̃ tilto Šk, Lkš, Kdl.
kai̇̃p rãtai be atãsajų nuvažiãvo niekus nukalbėjo: Nuvažiavai̇̃ kai̇̃p rãtai be atãsajų Nč.
namõ nuvažiúoti
1. mirti: Mano metų jau mažai žmonių, kiti jaunesni nuvažiãvę namõ Srj. Katri varė [sielius], tiej nuvažiãv[o] namõ Drsk.
2. nusileisti (apie dangaus kūnus): Jau saulė namõ nuvažiãvo Gs.

nuo kópėčių nuvažiúoti DŽ niekus nušnekėti: Jau nuvažiavai nuo kopėčių LTR(Grk).
pas Abrãmą nuvažiúoti mirti: Tas žmogelis jau pas Abramą nuvažiavo LKKVII191(Čb).
po béržu nuvažiúoti mirti: Man reikė buvo senai nuvažiúoti po béržu Aps.
põteriai nuvažiãvo per vėlu: Jau vis tiek tavo põteriai nuvažiãv[o]! Lp.
panuvažiúoti (dial.) intr.
1. daugeliui nuvažiuoti: Tada panuvažiãvom namo LzŽ. Vyrai panuvažiãvo medžian Dv. Nūnai mūs panuvažiãvo Vilniun daugiamėj Dv.
2. visam laikui nuvažiuoti, nusikelti kitur gyventi: Panuvažiãv[o] duktė Polščion su vyru Lz.
pavažiúoti Š, Rtr, KŽ; M
1. intr. truputį važiuoti: Pavažiúok į šalį DŽ1. Tas ponas pavažiavęs ir pasigedęs, kad jam pinigų nebėra LMD(Žg). Pavažia[vo], prašo vilkas i trečios kojos pavėžėt LTR(Rš). Vienas įsėdi tos[e] rogelės[e], o kitas stumi ir pavažiúoji ratu aplink Svn. Čia upelė pienu teka, pavažiãvę (pavažiavus) krauju tekės (ps.) Dv.
ǁ važiuojant įveikti kokį atstumą: Dar reikėjo pavažiúoti apie porą kilometrų NdŽ. Nuo čia pora kilometrų pavažiúosta [prie ežero] Kpr. Pavažiavo galą, rado pinigų ant kelio BsMtI116. Kai būsi pavažiavęs galutį, tuojau šok ir nulėksim J.Jabl. O toliau pavažiúosta, bus Bajorėliai Slk. Keliaujant teko po keletą kilometrų ir pavažiuoti, ir paeiti rš. Buksvos išdvakusios medinašių, tai ir cypauja kiek pavažiavus M.Katil. Pavažiúok jau už Raseinių, ir margos [karvės], jau nelabai pamatysi žalos Plvn.
2. intr. KŽ nuvažiuoti kur ar kokiu tikslu (ppr. netoli ir neilgam): Reikės pavažiúoti iki Panevėžio DŽ1. Kas į turgų pavažiúo[ja], tas padirba piningo iš tų uogų Akm. Pavažiúona kur, pasiperka geriau Rdn. Aš jau turėjau arklius pasikinkęs, bet mun nebteko važiuoti, brolis pavažiãvo Šv. Ne arklį beturėsiam, ne kur pavažiúoti, ne kuo beapsisėti būs Sd. Pavažiúoji par Rąžę, i pri tai kertei y[ra] ta anų troba LKT75(Plng). Dar šnekėjo, ka rengias pavažiúot Alytun, ale nespėj[o] Pv. Su bernėku pavažiúosiu šieno Dbč. Pašaro jei kada trūksta, pavažiúoja į mišką, pasipjauna [šakų] Šlv. Kad prispės obuoliai, vaikai, pavažiúokit abi, duosiu Dg. Tai sėsk, pavažiúosim su mumim Azr. Pavažiuoji̇̀t Bokštan LzŽ. Pavažiúot reiks Vidžiúosna Aps. Kad jūs pavažiúotut Ignalinon, tai pamatytut, kiek te ežeriokų Sug. An Pasvalį pavažiúok – jau kitoniška kalba Antr. Negražu būt, kad jau nepavažiúotumėt pastikt Skdt. Toliau buvai pavažiãvus Km. Nuo vieno kiemo pavažiúoja lig kito, nuperka silkių Alz. Nubosta namie miegot, pavažiúot reikia kai kur Svn. Žadam lig Šiaulių pavažiúoti Krs. Pavažiúoju [į gimtinę], pasižiūriu, ka[d] nieko nėr (nebėra namų) Sdb. Pavažiuoji galą, ir jau kitas vėjas… lyg milžinas sėjėjas įsiutęs beria abiem rankom sniegą autobusui į akis J.Ap. Jums tuo tarpu reiks pasimti dokumentus ir pavažiuoti su manim K.Saj.
3. intr. NdŽ, KŽ nuvažiuoti šalin, tolyn: Kur stovėjo, nebėr vežimo, matai, pavažiãvo J. Kai aš prašiau pavežti, kitas tik sukirsdavo arklius ir pavažiúodavo Plšk. Tą avinuką gavusi [lapė] pasikinkė į vežimelį ir pavažiãvo PP77. Išpuolė iš paločiaus pultinai, šoko į vežimą ir pavažiãvo Jrk80. Pavažiuodama pasakė: – Rytą apent būsiu, tegul lauka S.Dauk.
ǁ prk. pasitraukti, ribai pasistūmėti: Kirtom kirtom, i kaip miškas pavažiãvo Užv.
4. intr. Sut, NdŽ važiuojant atsidurti po apačia: Pavažiuoju po kuo SD260. Traukinys pavažiúoja [rūdos kasykloje], tai tiesiai tan traukinin sprogdina Kpr.
| Su motociklu pradėjo važiuot ir pavažiãvo po mašina, ir gatavas an vietos Ob.
ǁ važiuojant atsidurti prie ko: Tiktai lig šis (kunigas) nusidarė, lig Jonalis bir po langu ir pavažiavo (ps.) S.Dauk.
| tr.: Pavažiuoti tiltą N.
5. intr. privažiuoti (prie ko), atvažiuoti (apie sausumos susisiekimo priemonę): Kitą rytą pavažiãvo karieta NdŽ. Automobilis pavažiavo po namų durimis Db.
6. intr. kurį laiką važiuoti: Pavažiúosim dvi tris dienas ir stovim LKT285(Šr).
7. intr. NdŽ galėti važiuoti: Jisai jau nei iš vietos nepavažiúoja K. Tokiu arkliu ir vaikas pavažiuõs DŽ1. Ar jau pavažiuojama su rogėmis? N. Paliauju pumpavęs [dviratį], i vėl – pš, nepavažiúosi Jrb. Kaip aš nepavažiúoju (negaliu važiuoti automobiliu), niekur nenuvažiuoju Krž. Kur čia tamso[je] su dviračiu pavažiúosi! Vkš. Jeigu sniego nėr, kaip su šlaja pavažiúosi Skdv. Roge retą metą pavažiúoji Jd. Sėdenė nirsta – nepavažiúosi su tuo dviračiu LKT64(Lkž). Kad nesgadintų, tai greičiau pavažiúotum Ker. Ta suklekusi mašinikė, taiso taiso i nepavažiúo[ja] Krš. Tokiam kely nepavažiúosi nė ratais, nė rogėm Mžš.
ǁ part. praes. tinkamas judėti susisiekimo priemonėms: Sunkiai pavažiúojamas kelias DŽ1. Grįžtu namon, vieškelis nepavažiuojamas J.Sav. Pas mus sniego bėra prie krūmų. Keliai pavažiuojami rš.
ǁ tinkamai važiuoti: Vien brada turi bristi, pavažiúoti negali J. Sklepas – važiuotas pavažiuõtum (toks didelis) Kp. Yr tokių arklių, kad negali pavažiúot Kp. Kada jau tas šventas Rokas (atlaidai) būdavo, tai šeštadienį važiuodavo, o kai sekmadienį išvažiuosi vėliau, tai negalėsi bepavažiúot Mšk. Kur pirm du kuinu lengvai mums pavežė naštą, jaugi dabar keturiais arkliais pavažiúoti nepigu K.Donel.
ǁ part. praes. tinkamas, skirtas važiuoti: Gavau arklius visai nepavažiuojamus J.Jabl. Čia ne darbiniai, pavažiúojami ratai Rz. Brikos dabar pavažiúojamos Ll.
ǁ part. praes. tinkamas rodytis važiuojant: Su tokiu padėvėtu nepavažiúojamu drobužiu apsivilkęs Rdn.
8. intr. kiek važiuoti: Turėjo savo ratus ir arklį pavažiúoti Vkš. Pavažiuot – kaip paukštis ėjo Pš. Nėr su kuo pavažiúot, kai reikia Jnšk. Perniai tai su rogėm nė karto neteko pavažiúot Krs. Man vienas malonumas pavažiuot žiemą, kas čia yr, – rogėm Č.
ǁ pasivažinėti: Dviračiuką tėvas nupirko pavažiúoti Skdv.
ǁ tr. pavažinėti: Mane pavažiuok, mane! Žem.
9. tr. važiuojant kiek pavaryti, pastumti, pavairuoti: Kai yr kam pavažiúot, tai daug greičiau prisikrauji Gs. Pavažiavo arklį prie durų J.Balt. O tu gal pati pavažiuosi arklį į kūtę? rš. Vairuotojas pavažiavo savo griozdišką mašiną šalikelėn ir sustojo rš.
ǁ važiuojant pastumti po apačia: Pavažiãvo vežimą po medžiais DŽ1. Pavažiúok ratus į pastogę Vkš. Pavažiúok arklius po topiliu ant paunksnę Sml.
10. tr. važiuojant padėvėti: Pavažiúotą dviratį gal pigiai nupirkti Vkš.
11. intr. paskristi (lėktuvu): Visi dyvijomos, ka gal oru pavažiúoti Nmk. Kur tu matęs: oru pavažiúot žmogu[i], nukris, – sako, – i tiek! LKT245(Lg).
12. intr. plaukiant atsidurti po apačia: Aukšti medžiai, augusieji ant kranto, buvo palinkę į vandenį, ir po jais galėdavo pavažiuoti didžiausi laivai J.Balč.
13. intr. toli ar ilgam laikui nuvykti, nukeliauti: Toliau buvo pavažiavę (ištremti) PnmR. Buvo pasitraukę nuo karo visi, visi buvo pavažiãvę toliau Kp.
14. intr. slystant palįsti (po kuo): Ėmė ir pavažiãvo kojos po lova Kt.
15. intr. atlikti žaidimo, lošimo veiksmą: Pavažiúok gi, kiek čia aš lauks[iu]! (žaidžiant šaškėmis) PnmR. Blogai išėjo, jam pavažiãvo, dabar išloš [kortomis] Jnš.
16. pašiepiamai pasakyti, įgelti; stačiokiškai papriekaištauti: Tiesiog jis man nieko nepasako, bet kalbėdamas vis pavažiúoja Lkč. Kaip įsišnekom, i pavažiaváu visą teisybę į akis Krš. Aš jai biskį pavažiavaũ anais sykiais Pv. Kad pavažiãvo, tai ką gi, tas net paraudonijo iš sarmatos Lel. Aš jam kai pavažiavaũ, tai tuoj nutilo Vžns. Anas labai mėgsta mergiotėm pavažiúot Sv. Matai, i pavažiãvo jam – net užkaito žmogelis Mžš. Ji moka bernam pavažiúot Ėr.
◊ vélnias pavažiuõs kariẽtą turės mirti: Greit vélnias kariẽtą pavažiuõs Grk.

×padvažiúoti (hibr.) intr. Zt
1. privažiuoti (prie ko nors): Padvažiãv[o] pačiump durump LzŽ. Padvažiúok arčiau Mlk.
2. nuvažiuoti į kokią vietą ar turint kokį tikslą: Reikia padvažiúot doktorop LzŽ.
3. kiek pavažiuoti: Padvažiãv[o] toliau LzŽ.
4. pašiepiamai pasakyti, įgelti; stačiokiškai papriekaištauti: Ir padvažiãvo akỹs pirminykui Ut.
parvažiúoti K; SD1109
1. intr. N, Sut, J, L, Š, Rtr, KŽ važiuojant grįžti: Tėvas parvažiãvo iš turgaus DŽ1. Atkelk vartus, jau parvažiúoja su šienu! NdŽ. Nu Vilniaus su arkliais parvažiãvo Krš. Teparvažiúo[ja] iš darbo dvylektą valandą Pgr. Ant vieno [šieno vežimo] pati parvažiúosu, ant antro sūnus parvažiúos Žlb. Ka parvažiãvo [jaunieji], kožnas savo nevalgė, buvo jaunosios pietai Bdr. Kap parvažiúo[ja], tai juos priimdo su duonos riekele ir druska Dv. Kap namona parvažiãvo su kunigu, buvo pamiręs [ligonis] Grv. Kap pirma arkliai savi buvo, parvažiavai̇̃, ir spakaina Lt. Pavakariais parvažiãvo ir anas JnšM. Mes priešpiet išvažiavom, pavakary parvažiúojam – anas da vis varto [šieną], privargęs, piktas Slk. Parvažiavaũ tik ką gyva iš tos ligoninės Kvr. Du rubliai nuvažiuot ir du rubliai parvažiúot, keturi rubliai [kelionė] Žl. Ką čia bevalgysi, kiek čia bėra parvažiúot! Sb. Nebevažiavau, grįžau atgalio, misliau, kad tik namo parvažiuõčia Č. Numovė [mašinai] ratą, ir parvažiúok dabar namo PnmR. Parvažiúoja namo, gryčia nerakinta, vyro nebėr Kpr. Jam neliko pinigų nė namo parvažiúot Krs. Visi pareidavai ir parvažiúodavai aba ant arklių parjodavai Mšk. Jam dovanojo kiaules i jis parvažiúoja namolek Šln. Žmona anksčiau parvažiãvo, ir į daržinėlę [šieną] susinešėm Sk. Kas pirmas V[elykų] rytą parvažiuos iš bažnyčios, tas pirmas tais metais nudirbs laukus LEXXXIII318. Parvažiúodami randa ant kelio begulintį ožį (ps.) Šk. O aš turiu du žirgeliu, namo parvažiuosiu, o aš turiu du broliuku žirgelius priimtie LTR(Asv). Ir jau būtų teip parvažiavęs, kad negera būtų šeimyna jį užuturėjus SPII181.
| A tos muno uogelės gyvos parvažiãvo (ar nesutrintos vežamos)? Krš.
| prk.: A iš mokyklos an penketukų parvažiãvot? Dv.
^ Bėda, kaip mergai margu arkliu parvažiavus KrvP(Ds). Baikštu arkliu kai boba važiuoja, po vežimu namo parvažiuoja KrvP(Stk, Vlk). Jei nevalgęs išvažiuosi, nevalgęs parvažiúosi Rd.
ǁ tr. panaudoti grįžtant namo: Parvažiúotas (su juo parvažiuota) biliotas, negeras Trš.
2. intr. grįžti iš kelionės, parvykti, parkeliauti ilgą laiką nebuvus: Parvažiãvo iš užsienio NdŽ. Vaikiukas apsiženijo, lygu tik parvažiãvo iš karūmenės Vkš. Parvažiãvo priš pat Didįjį karą Nv. Misliju, parvažiuos iš karo, neturės rasi kuo apsidaryti Žeml. Kap parvažiãvo, tep dar̃ ir neina in darbą Dbč. Aš kab parvažiúoju namopi, kab man linksma! Kls. Jis parvažiavęs, – tėvų neberadęs to[je] vieto[je] begyvenančių Sln. Parvažiãvo tėvulis iš didžios kelionėlės ir sustiko dukružėlę vieškelėliu einančią DrskD212.
ǁ DŽ trumpam grįžti, parvykti, apsilankyti (ppr. tėviškėje): Parvažiúoja vaikai, šoka, padeda [dirbti] Stk. Jis dabar buvo parvažiãvęs svečiuosna LKT364(Mrp). Kai Jablonckis Jonas, tas rašytojas, parvažiúodavo atostogų, jis čia ateidavo LKT194(Grš). Gerai gyvena, pasišvietę parvažiúona, dovanų pryveža Rdn. Parvažiãvęs yr penkias dienas Lk. Kad vaikai ir iš mokslų parvažiúona, žemaitiškai šneka Ub. Pas motinėlę jau neparvažiuosiu ir parvažiavus ilgai nebebūsiu LTR(Sv). Jis pats ketinąs parvažiuoti Velykoms ir pasilikti namie ligi šienapjūtės V.Myk-Put.
3. intr. Vkš, Plšk grįžti gyventi, parsikraustyti, parsigabenti: Teparvažiuõjie [iš Amerikos], ka parsivežtų mašiną, piningų, tai galėtų sklaidytise Erž. Kitas iš Amerikos parvažiãvęs nusipirko mašiną, ejo po ūkininkus kuldamas su arkliais Ms. Iš Amerikos buvo ans parvažiãvęs, dolierių parsivežė maišą Kl. Kap parvažiãv[o], parsivežė pinigų ir pasistatė namą Dsm. Du metu būs kaip parvažiãvo [sūnus su šeima] Žlb. Parvažiãv[o] [iš Sibiro] mažai gyvas Sn. Po tam atrašė: – Noriu namo parvažiúot ir mirt Pb. Aš kai parvažiavau, būčiau Skaisgiry apsigyvenęs Sk. Priimk priimk dukrelę iš didelio kelelio, parvažiuojant be valelės, be didžiausios LTR(Mrk). Tai aš nuo jo parbėgau, parvažiavaũ pas mamą Brt. Jonas Domanievskis parvažiuo[ja] į mūsų vyskupus (būti mūsų vyskupu) M.Valanč.
4. tr. važiuojant pargabenti, parvežti: Parvažiãvo svetimus arklius prisisprogęs Krš. Reik eiti ieškoti arklio, o arklys čia pat parvažiúotas Skd. Išejo parvažiuoti ratų, i pagavo į purmonus Šts. Ar baltokės [kumelės] neparvažiavo? Ėr.
| refl. tr., intr.: Jis nuejo tos kumelės parsivažiúot Šmk. Aš pats dviratį parsivažiúosiu Ss. Parsivažiãvo mašinelę ar už devynias tūkstantes Rdn. Susišukuosma [vilnas] i parsivažiúosma Pvn. Išvažiúo[ja] su bizne i parsivažiúo[ja] su mašinele Krš.
ǁ refl. tr. stumiant, ridenant parsigabenti: Nuėjo ir vežimėlį parsivažiãvo VšR.
5. intr. ateiti (kokiam laikui): Berneliai (bernelių mišios per Kalėdas) parvažiãv[o], Trys karaliai pareis dabar End.
^ Šventas Jonas su šieno vežimu parvažiúo[ja] Vg.
×6. (sl.) intr. parjoti: Sėdaus raitas ir parvažiavaũ namo Dv.
7. intr. srauniai atitekėti (apie upę): Nuo Aukštdvario parvažiúoja Verknė Stk.
◊ iš Amèrikos parvažiúoti gimti: Parvažiãvo iš Amèrikos dukrelė Kt.
namõ (numiẽ) parvažiúoti
1. mirti: Visi parvažiúosma numiẽ, tik nežinom kada Krš.
2. dingti: Aštuntoj dešimty esmu – namõ sveikata parvažiãvo Mlt.
paparvažiúoti (dial.) intr. visiems, daugeliui parvažiuoti, grįžti: Paparvažiãvo iš Vilniaus Dv. Vyrai paparvažiãvo iš medžio Dv.
pérvažiuoti K, Š, NdŽ, KŽ, pervažiúoti Rtr; Q536, SD295, L
1. tr., intr. R201,206, MŽ268,273, N, J, DŽ važiuojant per ką patekti į kitą pusę: Upė nebuvo ištvinusi, par brastvą suvisam lengviai párvažiavom Vkš. Pérvažiavo gronyčią i namo ataskutė Ml. Per kelią tik pérvažiuosi, i regėt Šlčn. Per tiltą reiks pérvažiuot Btrm. Reikė pérvažiuot upelė tokia Ob. Kai pérvažiuoji tą kalneliuką, važiuoji link stotį Dgp. Pérvažiavus šilą ir pagedo [autobusas] Žl. Kupa netoli teka, pervažiãvot gi Kp. Kad būt arkliai ramiai eję, būt pervažiavęs [tiltą] Pl. Nė parvažiúot par mišką neleisdavo [eiguliai], ne tik Kri. Pervažiavęs mišką, atrado ežerą ir viduryj ežero mato malūną BsPII28. Kol pérvažiavo visą kaimą, mėsą ir išmetė (ps.) Grv. Kai pervažiuoja par kaimą margu arkliuku, – vestuves išveža (priet.) Pnd. Pirmukart pervažiavus su javų vežimu į kluoną, reikia pervažiuot per netoli durų patiestus kokią porą rankšluosčių, tai pelės javų nekapos LTR(Šil).
| Pérvažiuot[ų] tačkele, parinkt[ų] akmenų Sn.
2. intr. truputį ar netoli pavažiuoti: Duo man pervažiuot OG57. Tai tau nustiko – pérvažiavai motociklu! Tvr. Vis jaučiais arėm, arklys tiktai pérvažiuot Azr. Kailinius pérvažiuot (kelionei) pasiūk Lp. Čia kur pérvažiuoja tik in svečius, o tep pas dukterį būna Pv. Pérvažiuok šiandiej Utenon Ktk. Du darbiniu arkliu turia, kur jau dirba lauke, o vieną – kad jau pervažiúot Kp.
3. tr., intr. pravažiuoti: Tuoj gatve mažai kas pérvažiuoja Drsk. Pervažiúojat Kinderius ir lekiat ant Vilnių Šmn. Kap važiuosi bažnyčelėn, nepervažiuok kapelio Ad. Jau bus pérvažiavę vakarą mašinos LzŽ. Ir kad keliavo keliu (išnašoje pervažiavo), atejo and nekurio vandenio Ch1ApD8,36.
4. tr., intr. Stk važiuojant visur užsukti, kiek pabūti, apsilankyti: Atvažiuok atostogų, párvažiuosma gentis, apsilankysma Krš. Uždagliojo žvakikes visoms giminims, párvažiavo visus kapus Krš. Visus vaikus párvažiavau, gerai gyvena, susitvarkę Rdn. Visas vaistines párvažiavau, nėr tų vaistų Grd. Gerai pérvažiuot pažiūrėt Sn. Jis visą kraštą pérvažiavęs Dg. Pirminykas pérvažiuoja, apdaboja [laukus] Klt. Jau in daktarus ana važiavus ir pérvažiavus, – kur tik nebuvo Slk. Daug aš gydytojų parvažiãvus – skrandžio uždegimas Sdb. Pérvažiavo par visą giminę, visus aplankė Adm. Buvo gal pats viduržiemis, kai jiedu vieną sekmadienį sumanė pervažiuoti stirnų ėdžias rš.
ǁ daugeliui užsukti, pabūti, apsilankyti: Daugybė piršlių párvažiavo Vkš. Labai daug žmonių čia pérvažiuoja, taigi ažumiršti Lb.
5. intr. galėti važiuoti: Gal tos mašinėlės ir pérvažiuoja, ka ir užpustyta Pv. Par eglyną Vaičionių pérvažiuot negalima Km. Per žiojėjančias duobes ir gličias išraustų žemių kalvas neįmanoma buvo pervažiuoti rš.
nepérvažiuojamai adv.: Jūra (upė) ištvino nepárvažiuojamai Trg.
6. tr. važiuojant (per ką) palikti žymę, judinti paviršių, ardyti, draskyti: Su akėčioms párvažiuos gerai, i biskį pasijudys tos varputės Jrb. Akėčiosna arklį inkinkė ir pérvažiavo pievą Žln. Jų vasarojus kad įdirbtas – kaip ir atavirkščiu drapoku pervažiúota Slm. Lengvom aketėlėm parvažiúoja vieną kartą, o paskui kokius du kartus volais Pc.
^ Burbuliuo[ja] kaip pelkė párvažiuota Gršl. Toks jau subinbruzda tas anos žentas – marma i marma kaip pekla párvažiuota Pkl. Dirva be takų, pervažiavus – be vėžių (ežeras) KlvK.
ǁ važiuojant suspausti: Buvo matyti, kad visas krūmelis buvo pervažiuotas ratu rš.
7. tr. ŠT296, Lp važiuojant sužaloti, suvažinėti: Nežinia, a ją ta mašina parmetė, a ją párvažiavo Jrb. Katineliuo kojelę párvažiavo Vkš. Prisigėrė i párvažiavo Skdv. Aš dabar tai kaip ir kokio traktoriaus pervažiúota, – visur sopa, visur dreba (labai pavargusi) Slm. Ją parvažiãvo mašina i paliko an kelio Mžš. Guli ant kelio parvažiúota višta Ėr. Dabar, naktį bežygiuojant, jam vokiškas sunkvežimis pervažiavo koją B.Sruog. Rado vieną traukinio pervažiuotą moteriškę Kel1932,6.
8. tr. važiuojant nuvarginti: Pirmosioms kojoms párvažiuotas arklys nebišgydomas Trš.
9. intr. ŠT292, Pžrl plaukiant (laivu, valtimi) patekti į kitą pusę, perplaukti: Grybautų pérvažiuoja par ežerą Vžns. Pulkas ejo švedų kariuomenės ir negalėjo pérvažiuot [per ežerą] Č. Akrūtu pervažiuoju R206, MŽ273.
^ Su cėbru per upę sunku pérvažiuot Rš.
10. tr., intr. keliaujant patekti į kitą pusę: Pérvažiavę Vokietiją, į Belgiją nuvažiavom Plšk. Stokholme teko pagyventi ilgokai, belaukiant leidimo pervažiuoti per Vokietiją V.Myk-Put.
11. intr. mažiau važiuoti, liautis važiuoti: Žmonys jau párvažiavo, turbūt jau vėlu Up. Jau ir artimiejai žmonys párvažiavo KlvrŽ.
12. intr. persikelti kitur gyventi: Paskui tėvukai pagyveno metus, pérvažiavo vėl Dg. Pérvažiavo, mūruos gyvena Ad. Taipo sugrįžo ir pervažiavo žemėn savo pati ir tarnai jos Ch1Kar10,19.
13. tr., intr. perbraukti: Ant šepečio užmetęs drėgną skudurą, pervažiuoju grindis ir šiaip, ir taip V.Bub. Atgalia ranka pervažiuoja trumpais plaukais rš. Pasakė, o tada susuko [Laurynas] naują raguolį, pervažiavo su juo per visą dažinį, šlamokštelėjo burnon J.Balt.
14. intr. šnek. suduoti, sušerti: Jeigu durniuosi, pervažiúosiu par nugarą kočėlu Kp.
15. tr., intr. prk. persiristi per kokią amžiaus ribą: Per pusę párvažiavau devintą dešimtį Tvr. Par septyniasdešimt párvažiavęs Krtn.
pievažiúoti (dial.) tr., intr. važiuojant priartėti: Pyvažiúo[ja] artie Krg. Ans pyvažiãvo žiburį Krg. Kad vežti negalėdavo [šieno], nepyvažiúodavo, sumesdavo į didelius kūgius Rsn.
pravažiúoti I, RtŽ; M, L
1. intr. N, K, DŽ1, KŽ važiuoti pro šalį: Pro šalį pravažiúok J. Jų pravažiúota nesustojus NdŽ. Pravažiúojamos stotys NdŽ. A nematei, a čia nepravažiavo žmogus? LTR(Slnt). Tujau ims, užkurs laužą, ka nepravažiuõtų pro šalį [kraitvežiai] Bdr. Pravažiúos pro mumis dum arklium briko[je] įsisėdęs pri tos panos End. Skubinkis, gali mašina pravažiúotie, pasliksi Vj. Yra kelias, pravažiúoja kai kada kas Sb. Kariuomenės tai daug pravažiãvo Brž. Pro kapus pravažiãvus ir pradėjo iš paskos gintis Mšk. Buvo smagu, kai praeinantiejai ir pravažiúojantiejai matydavo mano darželį Ar. Važiav[o] tėvulis, pravažiãv[o], manę dukrelės nevadav[o] KrvD251. Aš, užvakar tavo namus blogus pravažiúodams, kad įsitėmyčiau tikrai, tyčioms pažiūrėjau K.Donel. Nenoriu tokį būrį žmonių tylėdamas pravažiuotie Rp. Mat vienas iš jų dviejų pamėtėjo smarkiau, pravažiuojant pakalnėje viršininkui, ir pataikė į jo vežimą V.Kudir. Kepurę pakelia pravažiuodamas, užkalbina – geros giminės, matai A.Mišk.
^ Karas, tai ne motina pravažiãvo PnmR.
ǁ tr. važiuojant aplenkti: Jei matai, kad visų vežimų nepravažiúosi, tai ir arklio neverta blaškyti Šv. Kai važiuosiam į Kalvariją a kur, visus ans pravažiúos Žd.
2. intr. KŽ važiuoti (per ką) nuo vieno galo iki kito: Pravažiúoti per svetimą teritoriją NdŽ. Pravažiúoti pro tarpeklį NdŽ. Kaip pravažiãvo pro tą tiltą ir išgirdo, kad pasakė: – Durneli, durneli, praleidai tokius piningus Nv.
ǁ tr. važiuojant įveikti kokį atstumą: Pravažiavau penkias mylias, nė vienas nelojo LTR(Ut).
3. refl. Mrc truputį važiuoti, pasivažinėti.
4. intr. galėti pervažiuoti: Arkliai šnirpšta, neita, nepravažiúo[ja] ans End. Tę liūnas, nepravažiúosi LzŽ. Čia stačiai galima pravažiúot Pb. Tokia siaura keliūtė – pravažiúot nepravažiúosi Sld. Visus takus pukštais užkaišė, – nei praeit, nei pravažiúot Sv. Arklį plaka, arklys nepravažiúoja Bsg. Važiuoti sustojo ir barėsi negalėdami pravažiuoti J.Balč.
^ Kur varna praeita [ledu], ir kopininkas pravažiúo[ja] Klp. Jei geruoju, tai ir per barščius pravažiuosi, o jei piktuoju, tai nė keliu nepravažiuosi LTR(Trg).
5. tr. KII340, K, Rtr, NdŽ, KŽ, Škn padaryti tinkamą judėti susisiekimo priemonei; važiuojant prabraukti vėžes: Rogių kelias dar nepravažiúotas DŽ1. Kelias užpustytas, lauksim, kol pravažiuõs Jrb. Pravažiúotas kelias – bepigu neiti vaikams į mokyklą Šts. Nesiskubinkit, tegul kelią pravažiuoja Ds.
| refl. NdŽ: A keturias dienas, kol keliai prasivažiãvo, ans sėdėjo an pečiaus Jdr.
6. tr. Rtr, NdŽ, KŽ įpratinti važiuoti, išlavinti: Kumelys neseniai buvo pravažiúotas Grš.
| refl. NdŽ.
ǁ DŽ, Up pirmą kartą pamėginti važiuoti: Arklį pravažiúoti K. Šiandie ir šitą kumelioką pravažiuõs Trgn.
ǁ part. praes. skirtas važiuoti: Turi žirgą pravažiúojamą, nuvažiuoja ir vakarėlin, gegužinėn Antz.
ǁ part. praes. skirtas įvažiuoti ar išvažiuoti: Pagrindiniai dvaro v[artai] dažnai būdavo pravažiuojama anga didesniame pastate LEXXXIII201.
ǁ pradėti naudoti, išmėginti (važiavimo priemonę): Brika nauja, nepravažiúota, sunku važiuoti J.
7. intr. praplaukti: Ana, būdavo, par ežerą kai pravažiuõs! Pb. Su eldijėle nepravažiúosi, kaip užaugęs ežeras Aln.
×8. (sl.) intr. kiek pajoti, pajodinėti: Pazvaly many pravažiúot in ito kumelio LzŽ.
9. tr. keliaujant kur pabūti, apsilankyti, užsukti: Aš tik pravažiúoju NdŽ. Trumpai papasakojau apie Lietuvą ir palyginau ją su savo pravažiuotomis šalimis Šlč.
10. intr. nuvykus, nukeliavus pabūti, praleisti kurį laiką: Kur kalvek žiemą pravažiúosiu Aln.
11. intr. nuvykti kur kitur, persikelti, persikraustyti: Anies pravažiãvo miestelin gyvent Dglš.
12. intr. prk. praeiti, pralėkti (apie laiką): Vasara greit pravažiuoja Ėr.
13. paviršutiniškai ką padaryti.
privažiúoti K, RtŽ, Rtr; H154, R20, MŽ26, N, M, L, ŠT13
1. tr., intr. R415, MŽ560, Š, LL22,152, DŽ1 važiuojant priartėti: Da tos vietos neatradom, da neprivažiãvom Akm. Važiuokiatav važiuokiatav, privažiúosiatav tokius didelius numus LKT48(Žd). Liuob privažiúos pri tvartų, prikels ratus, i mesu [mėšlus], kol valktį primesu Kl. Privažiúoji ingi lapę ir ažušauni ją Dv. Tu arčiau tik privažiúok su arkliu Dgč. Penktadienin tai privažiúoja daugis prieg ežero Kpč. Prie daržinės privažiãvom ir liepė įdėt šieno ratuos Sb. Aš privažiúoju, činkt – tas arklys ant vietos (staigiai sustojo) Grz. Toji karieta privažiavo prie pušies ir prapuolė LMD(Gdr). Anys privažiãvo tą medžią, atkalė, nelaimę išleidė (ps.) LKT326(Trgn). Laukia, kai privažiuos, tai anas išlips iš medžio ir eis paskui ratus, tai vis išeis kur an žmonis LTR(Slk). Kai ana privažiãvo an tėvo namus, visi sužiuro, kad jų mergytė atvažiavo LKT309(Šš). Vėl išvažiavo žalčiai, privažiavo to miško, nebekukuoja gegutė LMD(Lg). Tas žmogus privažiavęs, žiūriąs – lapė Sln. Gailėte pergailėjo, širdelę perskaudėjo, kol privažiãvom močiutės dvarą (d.) Jnk. Važiavom lauką, važiavom antrą ir privažiavom sesers margą dvarelį LMD(Grl). Neprivažiavaũ anytos lauko, o jau pragydo raibi gaideliai JV412. Privažiavom dvarelį, anytelės vartelius, aš ir pamačiau savo vargelį pri anytos vartelių StnD20. Važiavau dieną, važiavau naktį ir privažiavaũ žalią pievelę DrskD35. Privažiavaũ prie kiemelio, šuneliai sulojo, tėvutėlis, motinėlė vartus atkilojo (d.) Šmn. Važiuoja da galą, privažiuoja gražių ir visokių medžių J.Jabl(PrL). Prie mūro privažiavę daugybė puikių karietų, ir vis naujos privažiuoja P.Cvir. Privažiúojamasis kelias NdŽ, KŽ. Privažiúojamoji vieta NdŽ.
| prk.: Kai stiklelį tánkiai kiloja, kelio galą greit privažiúoja PnmR. Ir kaip mes galėjome privažiuoti ligi tokios gėdos?! J.Dov.
^ Jei greitai važiuosi, greitai privažiuosi LTR(Vs). Aukso ratais ir prie karaliaus privažiuosi, ir dangun nuvažiuosi KrvP(Drsk).
| refl. NdŽ.
2. intr. Š, LL101, DŽ, NdŽ daugeliui atvažiuoti, važiuojant susitelkti (apie žmones): Kai privažiúoja visi, an dviejų galų nėra kur dėtis Stk. Ka liūb privažiúos, tratės visi pašaliai [per muges] Sd. Privažiãvo žmonių pilnas kiemas, kad judėte judėjo Žd. Pilnas kiemas buvo privažiúotas Plng. Miestelis pilnas būdavo privažiúotas Skp. Privažiãvę svietelio, girdžiu [esant] negerų žmonių Azr. Nei apsakyt, kiek privažiúodavo Paringin žmonių [per atlaidus] Prng. In Bronį žmonių privažiãvo, prilėkė, kur te anys ir dėsis, kur suskiš, – gal in pirkios miegos Slk. Kad privažiãvę giminių su kumeliais [į laidotuves], kad žvengia! Rk. Nuejom, svečių iš kitų ūlyčių privažiãvę Plvn. Gegužės mėnesį Stanislovo atlaidai būdavai, tai kermošius didelis, privažiúodavai čigonų Mšk. Išdalina kokią miško kertę iš varžytynių – privažiúoja žmonių šimtais Sk. Privažiãvo daug svetelių žilom kiaulėm be vadelių (d.) Vrn. Privažiavo daugybė ir moterų su vaikais, ir senių A.Vien.
| prk.: Bemat privažiãvo pilnas stalas visokių valgių Gs.
| refl. NdŽ: Prisvažiúoja svieto, nepereisi Drsk.
3. intr. daugeliui atvažiuoti (apie sausumos susisiekimo priemones): Čia vasarą tai mašinų mašinos privažiúoja Všn. Kiemas privažiavęs pilnas vežimų. Bus atvykę jau visi svečiai I.Simon. Būdavo, per kermošius kad privažiúodavo būdų su saldainiais, su kokiom špilkutėm tenoj, na visokių daiktų turėdavo Pl.
4. intr. daugeliui atvykti gyventi, atsikraustyti: Čia pilna baltgudžių privažiãvusių Dgp.
5. intr. nuvažiuoti: Kam reik, perka, du sykiu privažiúodavai [į kermošius] Mšk. Privažiúota sraujon upėn, žirgeliai girdyta (d.) Mlk.
6. intr. galėti atvažiuoti, nuvažiuoti: Prie mūsų niekas negalėjo privažiúot, net ir prieit negalima buvo Stak. Aparti̇̀ [keleliai prie vienkiemių], negal pri anų privažiúoti Krš. Žiemą čia sunku ateiti, privažiúoti, niekas neatvažiuona Pp. Arčiaus prie fronto nebuvo galiama su vežimais privažiúoti Plšk. Seniau kaimai buvo neprivažiúojami, kelių nebuvo Vvs. Privažiúot in juos sunku, šlapia Klt. Kelią pasidirbo privažiúot, kur reikia Sb. Reikė briste brist par balę ir ant pečių nešt malkas, negalėjo privažiúot Krs.
privažiúotinai
7. tr. NdŽ važiuojant priartinti, privaryti: Privažiãvo arklius prie gonko Sml. Privažiuok arklius arčiau J.Jabl. Išlėkiau, privažiavau arklį ir laukiau, sėdėdamas kairėj pusėj J.Paukš.
8. tr., intr. plaukiant (laivu) priartėti, priplaukti: Jis ne per daug spyrėsi, kad arčiau prie banginio privažiuotų Mš.
ǁ N priplaukti (laivu) prie kranto.
9. tr. Š, NdŽ važiuojant prispausti, sužaloti, suvažinėti: Nebėk par kelį, autanobilis privažiúos Slnt.
| refl. tr. NdŽ: Bene privažiaváis koją, kad raiši? Šts. Privažiaváus koją bevedekliaudamas par mėšlavežį Šts.
10. tr. važiuojant padaryti slidų, nuslidinti: Privažiúoti kelią NdŽ.
11. refl. NdŽ pakankamai važiuoti, prisivažinėti.
12. prilįsti, prilėkti: Mūsų tai išsimuša išsimuša musias, ale durys valioj, tai ir vėl privažiúoja Slm. Bičių kad privažiãvo – pilnas kambarys Ėr. Nemožna prisiglaust prie karvės, tuoj privažiúoja galva [utėlių] Antš. Saldumo tik įpilk kokian butelin, tai pilnas privažiúoja skruzdėlių Vb.
| refl. NdŽ.
13. intr. labai prirūkti, prieiti (dūmų): Uždarei jušką, ir privažiãvo gryčia pilna dūmų Ėr.
14. intr. daugeliui ateiti, pakliūti (apie kortas): Vynų kiek privažiãvo! Kur aš juos dėsiu?! Mžš.
paprivažiúoti (dial.) tr. daugeliui atvažiuoti: Susirinko didelė besieda, kai daug buvo paprivažiãvę LzŽ.

×razvažiúoti (hibr.) intr.
1. Ml važiuojant išsiskirstyti, išsivažinėti: Kaimais buvo razvažiãvę [per karą] Ad.
| refl.: Žmonės razvažiãv[o] po namus LzŽ.
2. Dgp, Dglš išvykti kitur gyventi, išsikelti, išsikraustyti: Kaimo nėra, razvažiãvę Ad. Visi razvažiãvę, razbėgę iš ūlyčių Prng.
3. perplyšti, išsiskirti, išsižioti: Skara jau suvis razvažiãvo Dglš. Cepelinai kada sulempa, gali razvažiúot Ml.
4. refl. įsileisti šnekėti niekus, nusišnekėti: Razvažiavai̇̃ tai kai Kazio ratai LKKXVII196(Pls).

×parazvažiúoti (hibr.) intr. išsivažinėti: Vaikai parazvažiãv[o] LKKXXIX184(Lz).
suvažiúoti K, Š, NdŽ, KŽ; M, LL176, L, Rtr
1. intr. N, J, Slnt, Klt važiuojant susirinkti į vieną vietą: Suvažiãvo daug svečių DŽ1. Vaikai neblogiausi, suvažiúoja, apdirba Stk. Tada suvažiúodavo daugiau, pri giminių ten užeidavo Kv. Suvažiãvo svečių būrys, nebužsidaro nė durys Žr. Nu pusnakčio suvažiúos [mėšlo] kabintojai, i būs talkos Jdr. Iš Žadeikių, iš visų pusių suvažiúos, arklys pri arklio būs End. Kap suvažiúosim, tai ir vietos nebus Pv. Šienaut pievų žentai suvažiã[vo] Dglš. Ir šitą savaitę dukrės buvo suvažiãvę Grv. Suvažiãv[o] sūnai su žmonom LzŽ. Giminė didelė, kolei suvažiãvo, ir pagulėjo anas (numirėlis) Imb. Suvažiãvo iš visų kraštelių į laidotuves Slk. Ant pakasynų susirinko, suvažiãvo visa giminė Skrb. Papjovė kiaulį, tai trys ar keturi suvažiúoja skerstuvių valgyt Rk. Vienuokart kad suvažiãvo gi [svečių], o nei kur apsigręžt! Č. Dabar suvažiãvo [dukterys] ir bulbas nuravėjo Kp. Kur karčema, tai te suvažiúodavo iš dviejų trijų kaimų su gavėnais Sb. Te triobos didelės, te arkliam klojimai dideli, tai suvažiúojam su rogėm Pnd. Ui, neateisiu: dukterys suvažiãvo, man gi pasišnekėt reikia Mžš. Pas tą paną buvo pokylis ir suvažiavo daugybė iš visur ponų LMD(Žg). Tame miestely didi nameliai, tę suvažiavo iš visų šalelių LTR(Plv). Ir suvažiavo daugel svetelių, nuims vainikėlį žalių rūtelių LTR(Sv). Motinyte mano mieloji, paklausk, ko tie sveteliai tėvelio kiemelin suvažiãvo (rd.) Krs. Atejus šilo mėnesie apent vaikai suvažiavo, bet vyresnybė augusiųjų vaikiukų nebipriėmė, todėl jų maž beliko M.Valanč. Su savo šeimyna matės suvažiuodami į sutartą vietą M.Katk.
| Suvažiúoja vakaruška, tai visgi tas gaspadoraičias kur šokina, o jau mum tai ką čia, trečia eilia Pnd. Suvažiavo karalaičių balius LTR(Brt).
| prk.: Į senatvę suvažiúo[ja] visi vargai, visos bėdos Rdm.
| refl. Q647, N, K, Š, Rtr, KŽ, DŽ1, Mrj, Žgč: Tankiau susivažiúodavo kaimynai NdŽ. Iš viso svieto susivažiúo[ja] į tą dainų šventę Jrb. Anąsyk susivažiãvom visi giminės Gs. Gentys susivažiãvo, pagėrė, padainiavo, linksmi visi, akės žiuba Krš. Liuobaus susivažiúos žmonių [į turgų] baisybės Grd. Susivažiãvom an to parvažiuko visi, i ėmė narint (skęsti) Ar. Susivažiúodavai, didžiausi atlaidai būdavai par šventą Joną Mšk. Susivažiavo visi neprieteliai sūdyti Joną smerčiu DS323(Stak). Tuomet buvo daugybė karalių susivažiavusių BsMtII219. Važiuodamys numie, susivažiuos anie (broliai) visi į vieną vietą S.Dauk. [Kanauninkai,] susivažiavusys kapitulos atlikti, visi vienkart vyskupui padėkavojo M.Valanč. Visiems malonu darės pamąsčius apie skanius pietus su šampanu, apie tokią gerą progą susivažiuoti Pč. Teip daug vyskupų ir daktarų susivažiavę buvo iž visos krikščionystės drin jų paieškojimo DP276. Kalvė[je] atradau daugybę žmonių susivažiavusių P.
ǁ refl. DŽ, NdŽ, Mrj atvažiavusiems susitikti: Jie susivažiúoja Griškabūdy[je]: vieni persikrauja malkas, o kiti javus už tai Žvr. Kame judu susivažiúosiatav? Slnt. Kitą sykį anuodu iš turgaus susivažiãvusiu i sėdėjusiu pri to šakinio End. Ar nesusvažiãv[o] paskui abudu [kunigai, viename sodžiuje kalėdodami]? Lp. Susirokavo tokį rokundą: susivažiuoti ant pusiaukelio pas Nemuną žemaičių pusėje, sukurti ugnį, paskum susivažiavę abudu prie tos ugnies susišliūbavoti DS300(Šmk). Ten susivažiuosim: ji iš ten (iš Užvenčio), aš iš Vilniaus jos kraitį palikusį nuvešiu Žem.
2. intr. daugeliui susisiekimo priemonių susirinkti į vieną vietą: Suvažiúodavo labai daug vežimų su bekonais Plšk. Ka mėšlą veždavo, tai suvažiúodavo kelios padvados Nm. Elyzas gavo tarnystę Šiauliuose, dideliame mieste, kur traukiniai suvažiuoja iš visų pasaulio pusių M.Katil.
| refl.: Na, susivažiúos kokios trys keturios purmankos Als.
3. intr. daugeliui atvykti gyventi į vieną vietą, susikelti: Akmeniškių tikrų mažai besam, čia iš visur suvažiãvę Akm. Iš visur suvažiãvę – senoviškai neina pasišnekėti Pgg. Tai būdavo miško darbinykai vis suvažiãvę iš kur, atvažiavę ar iš Rusijos, ar iš kur Sb.
4. intr. pradėti kartu gyventi, susimesti: Kaip ir va, po vieną labai nuobodu gyvent, suvažiãvom ant vieną vietą Sb.
5. intr. M, Šv nuvažiuoti ir grįžti: Gal ryto[j] du sykiu dar suvažiúosu į mišką Užv. Par naktį suvažiúosi į Klaipėdą Jdr. Kai teip toli, tai vieną kartą par dieną suvažiúoji, ir viskas Krk. Į girią medžių [reikia] suvažiúoti BM404(End). Tris keturis kartus suvažiúoji par dieną Ppl.
| tr.: Tasgatės, tokius kelius suvažiúo[ja] KlvrŽ.
6. intr. važiuojant sukristi: Tam̃ [Požerės] ežere yra veselia suvažiãvusi Grd.
7. tr. važiuojant suvaryti, sustumti į vieną vietą: Lentų aptvaras, kur keleiviai arklius suvažiúoja Š. Vokyčiai liepė tę suvažiúoti arklius, ratus, viską Lkš.
8. = suvažioti 1: Moža ryt ir suvažiuõs malką LzŽ.
9. tr. M, Kbr, Štk važiuojant partrenkti, užmušti, suvažinėti: Turėjo pasitraukt, neduotis suvažiúot Pgg. Ją suvažiãvo an Šilutės kelio Vn. Tris žmonis girtas suvažiãvo Šv. Ans nieko negirda, aną suvažiúos mašina Kin.
ǁ refl. važiuojant susidurti: Dvi mašinos susivažiãvo Grz.
10. tr. NdŽ, KŽ važiuojant suplūkti, nugludinti, pravažinėti: Padarytas, gatavas, suvažiúotas kelias KI168. Miške buvo tų kelių daug suvažiúota Žeml. Išsukus iš duobėto vieškelio, rogės ėmė lygiau čiaužti per plyną, lygiai suvažiuotą sniegą Pt.
11. tr. važiuojant sudėvėti, sudilinti: Suvažiãvo kinktus atiduotūsius, ir naujus pirkom Vn. Tu nesuvažiúosi tas šlajas, vaikuo paliks Pj.
| refl. NdŽ.
12. refl. spėti važiuoti: Aš su jumi nesusivažiúotau Lp.
13. patekti (į vieną vietą): Visi į tą pačią žemę suvažiúona, turėtum [gyvi] sutikti Rdn.
14. intr. prk. sulįsti, sulėkti: Visos žąsys suvažiãvo į avižas Gs. Musėles anie išvaro iš savo kambarių – pry munęs ir suvažiúo[ja] Lkv. Uždaryk duris, kad vištos nesuvažiúotų Srv. Suvažiãvo gryčion visi viščiukai Ėr. Kaip darai duris – musės ūžt ūžt, i suvažiuoja visos! Mžš. Skrudėlės kad suvažiuõs! Pnd.
ǁ staiga atsirasti: Tuo ant stalo suvažiavo moterų sūriai Ašb.
15. intr. prk. sutekėti: Neiškasėt ravelio, ir suvažiãvo visas vanduo į klojimą Srv.
16. intr. prk. būti godžiai suvalgytam, sulįsti: Jam visa suvažiavo, ar gardu, ar ne LTR(Ds).
17. intr. NdŽ sukirsti, suduoti, sušerti.
18. subarti, sugėdinti.
pasuvažiúoti (dial.) intr. visiems atvažiuoti: Visi darbinykai pasuvažiãvę iš selų LzŽ. Daug pasuvažiúoja kunigų Lz. Stov[i] pasuvažiãvę Dv.
užvažiúoti K, Š; R, Sut, I, LL305, ŠT7
1. intr. važiuojant patekti už ko: Užvažiúok už angos daržinės J. Da užu Šiaudinių užvažiãvo ir pradėjo šaudyt Sb. Jau nepamatysi, ažvažiãvo až kalno Mlk.
2. intr. NdŽ, DŽ1, KŽ, Nm važiuojant patekti ant ko, užkopti: Kaip tik liuob užvažiúoti ant tiltelio – arklys nė iš vietos Vkš. Užvažiãvo [arklys] in tilto, ir nulėkė visi ratai Lel. Jie kaip užvažiãvo su tankais ir prasmego Pn. Patogiau užvažiúoti iš ten ant kalno J. Prieš kalnelį užvažiúot būdavo labai sunkiai Kp. Kaip įsilaiduoji, tai kad eina man dviratis, nereikia nei mint – in kalno užvažiúoja Č.
3. intr. važiuojant patekti į kokią vietą, nuvažiuoti: Žmogus nakčia važiavo, užvažiãvo balon, paklydo, ir inklimpo ratai Eiš. Ituoj keliu alne Dauronỹs ažvažiúosi LzŽ. Kai ji užvažiãvo ant to dvaro, tai ji nulipo, ir kučierius turėjo tuščias namo važiuot VoL288(PrL). Vyriausias karališko dvaro užžiūrėtojas atėjo pažiūrėt smalos, radęs gerą smalą, liepė ant dvaro užvažiuot BsPIII28(Nm).
ǁ važiuojant pasukti, įsukti: Par dvi eilias gubų užvažiúoja Pl. Reikėjo užvažiúot gerai, dabar ir užkliudei Srv. Oi tai užvažiavo ristus žirgelis ties vario varteliais TŽI289(Mrs). Nuo šliūbo važiuojant užvažiãvo ne vieškeliu, užvažiãvo tiesiai par akmenis Kp.
| refl.: Užsivažiavaũ Kaune tokia gatvike ir paklydau Skr. Kur tu čia ne tuo keliu užsivažiavai̇̃? Prn.
ǁ tr. važiuojant užtverti, užstoti: Ažvažiã[vo] kelią i pasgadino ratai, nei laukt, nei šonu pravažiuot Ml. Ta Magdusė (upelė) par kelią bėgdavo, nė anos užvažiúodavo – ana vis gyva būs i būs Lkv. Priekinis vežimas išsisuka iš virtinės, užvažiuoja kelią rš.
ǁ tr. stumiant užtverti, užstumti, užgriozdinti: Man užvažiã[vo] duris prakartu, i negaliu išeit Ml.
4. intr., tr. galėti važiuoti: Užvažiúot te sunku – dumblynas, žabais užklotas Užp. Jos namai buvo dideli, mūro gurbai užvažiúojami Ob.
5. intr. Nm, Vkš važiuojant atsitrenkti, užkliudyti: Užvažiúoti ant ko NdŽ. Kap an akmenio užvažiãvo, šieno vežimas keberiokšt ir apvirto Lš. Ant minos užvažiãvo ir žuvo Rk. Užvažiãvo an kelmo, susidraskė savo kibyzdą (prietaisą malkoms vilkti) Grz. An kelmo neužvažiúok KlbX133(Mlk).
| Griaukit triobas, o kad ne, tai traktorium užvažiúosma, kertis ir nuversma Kp.
6. intr., tr. važiuojant partrenkti, sužaloti: Vienąkart užvažiãvo an jos (nebylės) su motociklu Vrn. Jisai užvažiãvo ant šerno, šernas šoko į tą sykį ant kelio Jrb. Nesulauki žmogus, negi žinai – maž kur nebegyvas, maž kur kankenas smagiai ar mašina užvažiãvo Skp. Anys ažvažiavo gulinčią avelę, išstipus, matai, buvo LTR(Slk). Bėk, ištrūkdinėk nuog kelio, ba aš tave užvažiúosiu Zt.
7. intr. D.Pošk, Nm, Žd važiuojant trumpam atvykti, užsukti; apsistoti: Užvažiúoti kur nakvynės NdŽ. Ar svetimas, ar savas užvažiãv[o] – man vis tiek Lbv. Jis parvažiuodamas užvažiãvo papasakot Rg. Užvažiúos, negal motynos nepaveizėti Krš. Buvo žadėjęs pri mūso užvažiúoti, kažin a išvažiavo visai, neužvažiãvo Trk. Mes čia tik užvažiúojam, toki užeiviai DrskŽ. Kožnan kieman ažuvažiúosi, tai rasi [žmonių] Šlčn. Subatoj kas in mane užvažiuõs Dglš. Ažvažiúosim seserès pasdairyt LzŽ. Anas užvažiãvo užvažiúojaman naman pas žydą pasganyt Gdr. Į tetą buvot ažvažiãvę? KlbX133(Mlk). Buvom užvažiãvę Puntuko, to akmeno pažiūrėt Kvr. Atvažiúodavo, sušildavo [karčemose] Žb. Tai dabar gal da iš čia reiks Rokiškin ažvažiúot Pnd. Baronkinis [žydas] užvažiúoja [į miestelį], vežimas baronkų, vaikai kaip šunes kad apstoja! Kpr. Gavau saldžių obuolių valgytie, sau, tegul užvažiúoja pasiimtie Alz. Užvažiãvo prašytų anūko šienui pjaut Pl. Kai būsi Pasvaly, užvažiúok ir pas mum pasikieminėt Skrb. Gal kokią valandą užvažiuosim [į svečius] Upt. Žadėjai pas mum užvažiúot, tai mes i laukėm Mžš. Teažvažiúoja manę pasdairyt, bo kap numirsiu, tai neišvys Lz. Anų (tėvų) gyvenimas buvo ant didžiu keliu, tada tenai visokia ponybė pri ano (sūnaus) užvažiuoti liuob (ps.) S.Dauk. Vyras važiuoja važiuoja per kaimus ir užvažiãvo vienan [kaime] pirkioj (ps.) Mrc. Ažvažiãvo pas jį labai išalkę, norėjo valgyt (ps.) Ign. Anas pradėjo ją draust, kad ažvažiuot an jį ir naktuit LTR(Slk). Čigonų užvažiavo trys vežimai pas ūkinyką ir prašos naktigulto LTR(Brž). Užvažiãvo svečių, būs linksmiau – vis viena i viena Krš. Drąsiai į jį užvažiuosi, drąsiai kalbėsies nakvynės ir vaišių lauksi Vaižg.
^ Piršliais negirkias, nieks nebužvažiúos Krš.
ǁ part. praes. skirtas apsistoti, užsukti: Ažvažiúojamie[ji] namai Jn(Užp). Užvažiúojamas kiemas Rtr, DŽ, Pn.
ǁ tr. trumpam atvažiavus, apsistojus užimti: Visas vietas karčemo[je] užvažiuotas radau Šts.
8. intr. judant, riedant atvažiuoti, užsukti (apie sausumos susisiekimo priemones): Pjaunam šiteipos, ažvažiúoja mašinėlė, ateina pažilas žmogus toksai PnmR. Užvažiavo dvi karietos su pulku svetelių LTR(Lp). Vienąkart pamisliu: ant vieškelį nueisiu, tai keleivinė užvažiuõs, tai paims Slm.
9. intr. atvykti gyventi, atsikelti, atsikraustyti: Visi po vainai ažuvažiãvo, iki vainai čia nieko nebuvo Dv.
10. intr. Lp netikėtai atvažiuoti: Tuom čėsu policija užvažiãvo Ker. Užvažiãvo žmonės, vilkas pametė mergytę ir nubėgo Dgč. Mano paankstinta nueit, mislijau: da atims pieną koks žulikas užvažiãvęs Žl. Jam begulint pakelėje, užvažiuoja ponai ketvertu arklių SI268.
11. tr. NdŽ privažiuoti: Ten daug ežerų mes užvažiúodavom Nmk. Važiuo[ja] anudu, užvažiúo[ja] kryžių – kunigas kela kepurę Sd. Važiavom, užvažiãvom bjaurį kelią tekiniams Vkš. Dabar kokią stotį užvažiúosim? Aln. Važiuoja važiuoja, užvažiavo didelį mišką LTR. Užvažiãvom žalioj girelėj žalią klevelį (d.) Ant.
ǁ važiuojant rasti, sutikti: Užvažiavai̇̃ mane tenai, t. y. radai atvažiavęs J. Ažvažiúosta gal ir senesnių žmonių, vėl pasiklausinėsta Kpr. Ieškodami karvės pirkt, pravažiavom šimtą su viršum kilometrų ir nieko gero neužvažiãvom Krs. Važiavau savaitę trečią, kol užvažiavau savo pačią LTR(Skdv).
ǁ važiuojant pavyti: Anie užvažiúos i paveš Varn. Regis, negreit važiavom, ale juos užvažiãvom KlbX133(Mlk).
ǁ važiuojant aplenkti:
^ Dveigys užvažiavo treigį KrvP.
12. tr. atvažiavus trumpam palikti: Užvažiúodavom arklius pri bažnyčios pri tokio žmogaus Krš.
13. tr. užstumti, užvaryti, užridenti (ant ko): Paveiza, ka ratai an stogo užvažiúoti, dišlius atsuktas an Žagarės (vaikinų išdaigos) Klk.
14. tr. Dr važiuojant uždirbti, pelnyti: Jis užvažiãvo, t. y. uždirbo par važinėjimus J. Užvažiãvo kelis rublius važiuodamas Vn. Už kartą važiavimo [į Rygą] užvažiúos arklį Lk. Gal būč ir aš kokį litą kitą užvažiãvęs [veždamas mišką] Krs. Laikas lig laiko du rublius užvažiuoti tai ne niekai! Žem.
| refl. tr.: Užsivažiúo[ja] kapeikos – šoperis vienas, neduoda biliotų Krš.
15. intr. užskristi (lėktuvu, raketa ir pan.): An dievaičio žuvažiãvo (išsilaipino mėnulyje) žmonys Rod.
16. intr. atskristi (apie lėktuvą, raketą ir pan.): Užvažiãvo lėktuvai Lg. Užvažiãvo lėktuvai ir susišaudė Dgl.
17. intr. perbraukti: Netingia procavot, taigi su kočėlu užvažiavai̇̃, ir gerai Slm.
18. intr. užslinkti, užgriūti: Jau baigiau kasti, duobė ėmė ir užvažiãvo Šts.
19. suduoti, supliekti, užkirsti: Išbarė ir per ausį užvažiãvo Mrj. Aš jam užvažiavaũ su kucium per nugarą Ldvn. Mušeika tas, patyloms užvažiúo[ja] i pabėga Krš. Tokiam reik į ausį užvažiúoti Rdn. Aš vieną kartą kad užvažiúosiu tavie par tą murzą, visą amžių atsiminsi! Trk. Porą sykių gerai užvažiãvo par antausį i užteko Kv. Aš jam kai užvažiúosiu par snukį, tai net atvirs Lel. Ar da man čia burblensi, kad ažvažiuosiu, tai net rėksi! Km. Kaip ažvažiúosiu alkūne dantỹs! Zr. Negalėjo ana jiem ažvažiúot kačerga?! Slk. Va, kad užvažiúosiu mazgoliu par akis! PnmR. Aš tam šuniu[i] basliu užvažiavaũ, tai te tuoj nulėkė rėkdamas Krs. Nutilk, bo kad aš tau užvažiúosiu su vadelėm, tai nežinosi nė kur dėtis! Ps. Užvažiavaũ arkliui par šoną, kaipmat ir mieste Srv. Nekalbėk kvailai, o ne, – užvažiuosiu taure per kaktą V.Krėv. Kad tu žinotum, tik susiturėjau neužvažiavęs jam per nosį J.Bil. Keikia mus ir pravardžiuoja, ir per kuprą užvažiuoja su vytim ar su vėzdu B.Sruog.
^ Dukart sakysiu, trečią – snukin užvažiuosiu KrvP(Brb). Geriau dantų žiūrėk, kad neišbyrėtų, kam nors užvažiavus KrvP(Prl).
20. intr., tr. prk. daug duoti, suteikti:
^ Ir užvažiãvo kaip Simutis ubagams: du praleidus – trečiuojuo (gudrus kaip Simutis, dalydamas ubagams aukas) Štk.
21. aštriai, pajuokiamai pasakyti, atkirsti, atrėžti: Na, ir užvažiãvo jis jam, gerai užvažiãvo DŽ1. Ona jam kad užvažiãvo, tai paraudo kai vėžys Všt. Gerai, dėde, kad tam piemen užvažiavai̇̃! Slv. Tas tai kaip užvažiúos, tai neturėsi ko atsakyti Krž. Gerai užvažiãvo tai biesuo už tokius žodžius Krš. Anai žodis neperkamas: ana užvažiúona taip, kad nežinai nė ką sakyti, nė ką daryti Vkš. Ot kad jis jam užvažiãv[o], tai užvažiãv[o]! Lp. Aš jam da teip ažvažiúosiu prie visų, kad raudonyt turės Dbk. Anas ilgai juokės iš manęs, bet kai ažvažiavaũ, tai tuoj tuoj nustojo Vžns. Boba kad ažvažiãvo, tas nebeturi ką sakyt Dgl. Kai anas jam užvažiãvo, tai nei vežt, nei nešt Ds. Sako, tai jo bobai gerai užvažiãvo, kad to net apsiverkė Krs. Nepagerbs tau nei žilo plauko, užvažiuos taip, jog nežinosi nei kas atsakyti, nei kur akys padėti V.Krėv.
22. intr. prk. įsikišti, sutrukdyti: Kada kitas šneka, kaip gali̇̀ su savo kalba užvažiúoti Krš.
23. intr. prk. pagadinti orą: Kas čia užvažiãvo? Pn.
◊ ant akių̃ (×ant kalniẽriaus) užvažiúoti aštriai, pajuokiamai pasakyti: Ot užvažiãvo ant akių̃ – kaip šūdina šluota Ėr. Supyko – aš užvažiavaũ biškį an kalniẽriaus Pš.
paužvažiúoti (dial.) intr. daugeliui atvažiuoti: Buvo švedai paažvažiãvę LzŽ.

važiúoti, -iúoja (-iúona), -iãvo K, Š, Rtr, RŽ, NdŽ, KŽ, DūnŽ, DrskŽ; SD144, SD73, R132, R2103, MŽ174, D.Pošk, Sut, I, M, L, LL323
1. intr. judėti sausuma iš vietos į vietą susisiekimo priemone: Jei važiúoji, važiúok, jei eini, eik, o čia būti negali Všv. Ka turėjom paskuo arklį, važiúote važiãvom, o kol neturėjom – pėsti ejom Lpl. Kad jau reik važiúoti važiuotam, tad jau reik apsirėdyti gerai Vkš. Kinkymai suplėšyti, sudraskyti, i važiúok! Jdr. Dar̃ kojos negali iškelt – tik važiúot (pėsti nevaikšto)! Sn. Pėsti net lig namam atejom, niekur neprisejo važiúot Mlk. Žvyrium keliai išpilti, dulka, kai važiúoji – net dantyse grikši Klt. Nu gerai, važiúosva, bet ka dar aš neturu laiko Als. Važiúona [mašinomis] kaip smakai! Krš. Važiúona ir važiúona su dviračiais Pp. Kol diena aušo, aš jau važiavaũ su dviračiu Lnkv. Su arkliais važiãvom ir arėm, ir sėjom Yl. Su pora arklių jei važiúona, dišlius yr Ub. Briko[je] važiaváu dum arklium End. Abu važiúoja, daboju, arkly (arkliu) Trgn. Mergiotės nemėgdavo, kai margu arkliu važiúoja Kp. Važiãvo tokiu juodu arkliu blizgančiu Žg. Veršiais arė, tik važiúot i paakėt arkliais Pb. Su ragėms buvo važiúojama, ledas Žeml. Baisu ir važiúot, kai rogės visuos kraštuos paskliundrom eina Šmn. Langai apšerkšniję, nors rogėm važiúok Kp. Nėr kuom važiúot – nei ratais, nei rogėm Ėr. Važiúodavo su vežimais tie [margučių] mušėjai Gsč. Kur, varge, važiúosi, gal šešiom geldom patvoriais Mrj. Neigi kožnam valia penėtą pilvą parodyt ir su poniška marga karieta važiúoti K.Donel. Važiúoja lankas lankan (vienas paskui kitą) Grv. Tai daug svieto važia[vo] – lankas lanką stūmė Prng. Įdūręs važiuoj[a] paskui MŽ. Ir žmogaus čia važiuota J.Jabl. Šitas arklys geras važiuoti, arti, joti J.Jabl. Mano laikais svotai važiuoti važiãvo, su barškučiais važiãvo Alv. Keblu, grublu, kratu, terli, tiži, gliti, šlapia rudenį važiúoti J. Te prie moliui, tai jau brudna važiúotiej Trgn. Važiuoju stačiai R, MŽ. Važiuoju žemyn R267, MŽ357. Tu važiúodami užmigai Zt. Aš satikau jį važiúodami Zt. Man užusodino vežėtėlėsna ir važiúojant pametė Sb. Ar nematei tu čia važiúojančio žmogaus su pora arklių? (ps.) Ign. Važiuodamas giedojau: bevažiuodamas visą giesmę pagiedojau Jn(Kv). Važiuosiantieji renka arklius kas kur nakvoję, žiūri pakinktus, kinkosi M.Katk. Jei važiuojant ratai girgžda, bus bėdos LTR(VšR). Jei važiuojant eina žingine arkliai, tai tave laukia LTR(VšR). Ėjo ėjo tuoj mišku, randa važiúota (ps.). Žž. Niekur tokių rugių nėr – nors važiuotas par juos važiuok LTR. Ateina žiema, žmonys dejuoja: neturi malkų, nei kuom važiúoja (d.) Dglš. Sunku akmenėliui, per kurį važiuoja, sunku našlaitėlei, kad žmonės meluoja (d.) Šmn. Ne raiti josme, ne pėsti eisme, važiuoti važiuosme, važiuoti LTIII426. Mes kaip vyrai važiuosma, iš tiesų, iš tiesų, ten ten ten, ti ti ti, tir (varnėno balso pamėgdžiojimas) Pnd. Ir davė (viršuj liepė) jam važiuoti ant jo antro vežimo BB1Moz41,43. Važiuodamas arkliais sakyk sau: tie arkliai nekalti vargsta brš. O kačeib nepabažnai ir neteisiai, tačiau … visi kalba: vardan Dievo važiuojam MP110.
^ Geriau puikiai eit, neką prastai važiúot Vlkv. Tėvai ratus dirba, o vaikai važiuoja Vdk. Ne tu šėrei, ne tu ir važiuosi LTR(Pp). Ne tėvo arklys, ne sūnus važiúoja Mlk, Všk. Ne tėvas pirko, ne sūnus važiuoja J.Jabl. Ne mano kumelė, ne mano vadelės, ne aš ir važiuosiu PPr124. Nešersi (Netepsi Grž) – nevažiuosi LTR(Zp). Jei nori važiuot, tai ir patepk LTR(Grv). Kas tepa, tas ir važiúoja Ds. Pateptais ratais greičiaus važiuoti VP37. Arklį nepašėręs nevažiuosi S.Dauk. Kaip šersi, teip ir važiúosi Ds. Jei duosi, tai karietoj važiuosi, jei neduosi, tai vyžoj čiauši LTR(Žmt). Gerà pėsčia eina, o blogà – važiuota važiúoja Lk. Kaip turiu, teip važiuoju LTR(Krk). Šaukantysis tešaukia, laukantysis telaukia, o mudu važiúokiva J. Šuva loja – ponas važiuoja LTR(Grk). Kas rėkia, tegu rėkia, o mudu, boba, važiúojam Šl. Kas šauka, tešauka, mudu, bobale, važiuokiav S.Dauk. Važiuok nevažiuok, o ko reikia – atiduok K.Būg. Pirk, negailėk, bus linksmiau važiuot (skambalai) Pn. Važiuoju važiuoju – ir kelio nežymu (laivas) Vb. Važiuo[ja] mašina riestu kaminu, nei garai neina (lygintuvas) LTR(Užv).
| refl. impers.: Žiemos metu važiúojasi su rogėmis NdŽ. Greitai važiúojasi NdŽ. Lengvai tę visai važiúojasi Vlkv. Ar pora arklių važiuõsis? Kt.
ǁ vairuoti (susisiekimo priemonę), valdyti (arklius): Aš važiúot mokėjau, pasikinkyt nemokėjau Vl. Važiúoti nemokėjau – neturėjau dviračio Kv. Aš visą laiką rūpinaus, kad tau su mašyna važiúojant būtų laimingi keliai Stak. Be mokslo nieko nėr, čia ne ant brikos važiúoti [mašina] Skdv. Važiãvo girtutukas, i mašina užlėkė Ūd. Tai greitai važiúoja – oru skrenda! Al. Anas gi ne važiúoja, o paukštes gaudo (labai greit važiuoja) Švnč. Arklin – i važiúoja pati paskinkius Klt. Važiuõj tu, sakau, atvež’ Pst. Jau kaip važiúoja, tai ir kiaušinis jam nuo galvos nenulėks Str. Važiúoja – tai tik žemė dreba! Onš. Zarasuos, Grabnyčios kai yra, važiúoja arkliais (būna arklių lenktynės) Dgč. Ne su šieno vežimu – su žmonėm važiúoji! Žiūrėk! Mžš. Nieks taip gražiai nevažiavo kaip mano bernelis LTR(Všk). Važiuo[ja], kad kibirkštys leka LMD(Tl). Jis važiuodamas važiuoja (nesnaudžia) A.Sal.
| Apie jaučio ragus apisuki ir valy – važiúoji [su žagre] Vdn.
^ Važiuoja kai velnias ant ožkos LTR(Vl). Važiúoja lyg (kaip Mžš) su kiaušiniais Mrj. Važiuoja kaip su puodais LTR(Dkk). Važiúoja kaip miegodamas Jnš. Važiuoja kaip ir perkūnas LTR(Km). Ne ratai kalti, kad girgžda, kaltas, kas važiuoja LTR(Km). Palengva važiuodamas, toli nenuvažiuosi LTR(Vdšk). Pakinkius kožnas važiuoja LTR(Kp).
ǁ judėti sausumos susisiekimo priemone (apie keleivį); būti keleiviu: Tramvajum, traukiniu važiúoti NdŽ. Važiavau geležinkeliu (gelžkeliu) J.Jabl. Gali važiuoti, ka kapeikų turi Ms. Bilietus išperkam, ir važiúoja (tevažiúoja) Pv. [Nėščia moteris] atbula važiúot vežime tai nevažiavo Srj. Atsisėdo, tada anas (pailsęs pėstysis) arkly važiãvo Švnč. Galiu pasibaigt autobusu bevažiúodama – bais man bloga Svn. Dabar ir kiaulė važiúoja autobuse Brž. Sulindo į būdą (autobusą) i važiúoja Mšk. Važiuoti be bilieto draudžiama KlK6,39. Važiúojami pinigai Nm. Čia važiuojamieji bilietai parduodami J.Jabl.
^ Kieno vežime važiuoji, to ir dainą dainuoji Rdd, Lp.
2. intr. judėti sausumos susisiekimo priemone į kokią vietą, tam tikra kryptimi ar turint kokį tikslą, vykti: Važiúosim Kaišiadorỹs Rmš. Paršiukas susirgo: sukasi į rundą i sukasi, – gal daktaro važiúot Vl. Kepsu duoną i važiúosu į Telšius pardavoti Varn. Būčiap žinoję, tai nevažiãvę LD382(Zt). Tie žmonys važiúona iš jomarko įgėrę su arkliais i susimušas važiúodami Akm. Kur judu važiúojatav karvės pirkti? Šts. Važiúosuot į Šilalę LD301(Lkv). Ryt važiúosuot į Rietavą Kv. Kumet tu važiúosyt paso? Šv. Rytą apent kels ankstie, važiúos į Kalėdas Sd. Pakinkyk arklius, vedu važiúosiav parsivežti brolio Brs. Jurevyčia, titė nabaštiko, kailinius nuplėšė, zalėtų bevažiúodamas (taip ilgai važinėjo pirštis) End. Žiemoms liuob važiúos į praktį valdiško miško vežti, kad uždirbtų piningų Kl. Mūso tėvas liuob važiúos į Mažeikius, iš sėmenų liuob padirbs aliejaus tokio Žlb. Su maža ligele nestrošijaus važiúoti pri daktaro Bdr. Važiúodavom net Veisiejuosna Kpč. Važiúojamte susdarę namo Dglš. Ką senas žmogus žinos, kur važiúot žemės [susigrąžinti] Mrc. Ar Varėnoj važiúojat? Mrc. Dėl linų derliaus važiúoja per Užgavėnes Žln. Mirt nevorta važiúot Vilniun Pls. Važiuõs ana an motką svečiuosnan Ker. An jį važiúoja poveselin Pb. Važiúojamte greičiau namo Dglš. Ana (motina) par daktarais važiúoja, o sūnus nugriuvo Klt. Važiúoja an kermošio Lydon LKKXI177(Zt). Kad ją regėsit, [pasakykit:] tevažiúoja, kap turi kada čėso, mūs[p] tevažiúoja Lz. Mokytojas važiãvo mokyklosan Grv. Ar jau apspirkai gi – važiuotum namo Sdk. Tris keturias dienas važiúodavo lig Panevėžio Antr. Reikia važiúotienai turgun, daug yra reikalų Ds. Važiúojam namo – bolium man jau kvėpia Dkk. Tai važiúostat namo ar da būstat? Rk. Mūsų važiúoja uogų až Kairelių te miškan Km. Dabar Rokiškin važiãvus važiúot – tenai visa giminė Ob. Visi važiúoja, važiúoja ant dėdės, ant mamą, ašian neturiu kur važiúot Rk. Važiúojit, kur didesnės grinčios! Dgp. Kad anas nigdi, kad aš važiúoč an jį! Mlk. Neberūpi dirbt, tik važiúot kur Žl. Palei ligonines tik važiãvo i važiãvo Kvr. Ben keli žmonelės važiúoja bažnyčion, arkliukas prastas vos kruta Šmn. Šieno važiúojam, grėbiam visos parytėlio Pl. Nevažiuõs piršliai, tokiõs gražiõs nevažiuõs (kaip nevažiuos)! Skp. Važiúosma ūlyčion vakaruškos Pnd. Rytoj gal turgun važiúostat? LKT291(Svn). Taigi važiúoja maudytis ir važiúoja, kai šilta, mašinos prisėdę čia lekia Kpr. Važiúoja an karčemą dantų plaut su arielka (juok.) Brž. Jie važiúosią namų prilankyt Krs. Na ko aš te važiúosiu [pas nelaimingai ištekėjusią dukterį] – raudot? Mžš. Seniau važiúodavom ant mišką, – prikeldavo nuo antros valandos Skrb. Jei piršlėm važiúodavo, pasiimdavo žmogų, katras geresnį liežuvį turėjo Sdb. Ka važiúodavai į lauką, tai aš tam seniukui mindavau [vežimo] galą, o tas sūnus – pirmagalį Mšk. Važiúoja ant šliūbo ir padeda [pasogos] pinigus ant stalo Grz. Ežys sėdžia sau ant gaidžio ir laukia, kada važiuos ant šliūbo LMD(Žg). Kai į miestą važiúoja, tai dainuoja: – An druską, an taboką. O iš miesto tai: – Prigėriau prigėriau (apie ratų girgždėjimą) Imb. O aš važiuosiu int motinėlei vargelio padejuotų LTR(Kur). Mes alučio neragavę namel nevažiuosim (d.) S.Dauk. Juk girdi, rytoj reikės į girią važiúoti K.Donel. Kad būtume tiesiog važiavę, jau Rūgiuose būtume bėsą J.Jabl. Važiúokiat tiesiai, gal vieškelio nesieksiat Skdv.
| An Palangos važiúojant, artie buvo rubežius Kal. An Klingus važiúojant, tai teip priknebę an žemę rugiai Slm.
| tr.: Važiúosiv tėviškėlę, pas seną motynėlę JD806. Ryt važiúosiu jomarkėlį, pirksiu vainikėlį JD610. Mes važiuosim svečių šalį JV124. Šiandien paliko Pasvalys nevažiuotas Ps.
| prk.: Apie malkas nieko negirdėt: nė pirktos važiúoja namo, nė kertam Mžš.
^ Taisos, it į mugę važiuosiąs D(168psl.). Ponas nevažiúosi in mužiką veselion Str. Nebe laikas arklius liuobt, kai jau reikia važiúot Kp. Tam ir mergos, kad piršlys važiúotų Pnd. Kur dabar važiúoji? – Iš namų laukan (nenorint pasakyti) Sln. Su tokiais kalniais gali po žiemos vartais važiúot Vžns. Dabar toks tykus laikas, nors tėvui į talką važiúok (nėra jokio darbo) Srv. Jis ir šikt važiúotas važiuõtų Gs.
| refl.: Susidėliok iš anksto, važiúosias – staigumo[je] ką užmiršias Krš.
| impers.: Nekur važiúojasis Ppr. Į Telšius par Luokę važiuojas Sz.
ǁ judėti, vykti sausumos susisiekimo priemone tam tikra vieta: Tuo keliu aš dar nesu važiãvęs NdŽ. Tuo keliu buvo daug važiúota i mažumą kas pamesta Plšk. Kad važiúosi šituom kraštu, tai užeik Čb. Žydas važiúoja po kaimą, kas kanapes [sėjęs] turi, – superka Antr. Važiúonam par Nevarėnus, tik veizam – stulpas eina keliu Nv. Važiuõt[ų] per tokias balas, per ugnis, kad ir ratai degt[ų], da giliau važiuõt[ų] Skp. Važiúoja per tiltą Asv. Pirm važiúodavo par kaimą bitelės: tei pavožia kokį vyrą po doklu, abe į kubilą įkiša (Užgavėnių paprotys) LKT241(Pš). Tokia melžėja važiãvo pro galą kaimo, tai pamatė, kad dega Ppl. Važiãvom pro Trobas Dv. Važiãvo važiãvo par tokį mišką, niekur nieko, tam ūkininkuo biškį kaip i baugu paliko (ps.) Krp. Keleliu važiúota, rūtelėm barstyta, jaunų brolių šalims jota, raselė braukyta (d.) Nm. Jie važiãvo keleliais šešiais bėrais žirgeliais (d.) Šk. Matušės lauku važiavom, matušelės laukeliu, šalimis jojo balti broleliai, seselę ramdydami StnD20. O kad aš važiavau per tėvelio lauką, pūtė pūtė šiaurus vėjas nuo žalių rugelių LTR(Plv). Per tiltą važiavau, gegutė kukavo, tiltas geležinis didžiu balsu kaukė LTR(Krok). Sušalau, sudribau, par du laukus važiavaũ (d.) Cs. Kaip per gojelį važiavo, tuoj gegutė sukukavo LMD(Klov). Viduoju keliu važiuoti N. Aplinkui važiuoti N.
| tr.: Jau savo sodžiaus lanką važiúojam Ėr. Molainius pravažiavom, dabar Vaišvilčius važiúojam Ėr. Važiavaũ lauką, važiavaũ antrą – nieko neprivažiavau (d.) Vlkv. Važiãvom laukus, važiãvom antrus, n‘įkalbinau panelę (d.) Plk. Važiavau laukelį, važiavau kitą, an trečio laukelio žirgeliai sustojo LMD(Tvr).
ǁ part. praes. tinkamas, skirtas judėti susisiekimo priemonėms: Kelias važiuojamas, geras kelias R51, MŽ68. Dabar tik takas yr, o anksčiau buvo kelutis važiúojamas Skr. Yr kelias važiúojamas, ta lai keliu važiúo[ja] Žr. Pagal trobą akmenys, kelias važiúojamas Žlb. Čia nevažiuojamas kelias, grįžk atgal J.Jabl. Kelias šlajomis važiúojamas NdŽ. Greitkelių važiuojamąja dalimi draudžiama eiti pėstiesiems rš. Par galą važiúojami klaimai buvo Svn.
ǁ intr., tr. judėti sausumos susisiekimo priemone kokiu atstumu: Tolyn važiuoju SD268, R146, MŽ193. Toliau Kamajų negi važiúosi? Rk.
| prk.: Gerumu, gražumu visada toliau važiuosi J.Avyž.
^ Duok kvailiui kelią, dešims mylių važiuosi LTR(Ut). Liečytu arkliu toli nevažiúosi Rod. Iš čigono arklį išsimainęs netoli ir važiúosi Mšk. Par melavimą toli nevažiúosi Upn. Meluosi (Melu Švnč) – netoli važiúosi Skdt.
ǁ kurį laiką judėti susisiekimo priemone: Važiúoja važiúoja aplink, bo tam daikte, tai tam daikte Šmn. Važiúoju važiúoju – jau pradėjo temti Kl. Važiavo važiavo ir privažiavo, kur skiriasi kelias ant trijų LMD(Lnkl). Važiavo važiavo ir įvažiavo į labai didelę girią LTR(Kbr). Važiavaũ dieną, važiavaũ naktį ir privažiavau žalią lankelę JV1037.
^ Čia arčiau, bet važiuoti ilgiau KrvP(Ašm).
ǁ traukti: Važiuoja didelė kariuomenė, ažudauš tave, jauną berną LTR(Dv).
3. intr. judėti sausuma iš vietos į vietą (apie susisiekimo priemonę): Važiúoja ratai NdŽ. Mūsų mašina važiãvo šimto kilometrų greičiu NdŽ. Lokomotyvas važiúoja anglimis DŽ1. Sulauksit, kad vežimas be arklio važiuõs Dg. Kelius klo[jo] sienojais – nemožna buvo važiúot [gurguolėmis] Ck. Kaip važiúoja mašinos, teip dulka Antr. Mašina kai važiúoja, tai smėlį šitą pusto, stulpai eina Ant. Tankai važiãvo ir važiãvo be pertrūkio Šmn. Kad važiuoja, kad važiuoja [tankai] ant mūsų triobas par lauką Kp. Dar nepravažiavo autobusas? – Nesimatė, kad važiuõtų Mžš. Važiúoja gi padvadų dešims dvylika, tai iš tolo pavėjui girdis Aps. Mano tėveliui buvo labai didelis Rygon važiuojamasai brikas Vaižg. Davė jam ratukus, dangum ir žeme važiúojamus (ps.) Šil. Ciesorius 100 markių padovanojo luošam ant įsiteikimo važiuojamosios krasės LC1889,17. Važiúojamoji padarynė NdŽ.
| Šitie važiuojami pavalkai, čia viršų iš odos uždeda Jdp. Važiúojami devyneli pavalkai OG408. Važiuojamasis ratas ŽŪŽ102.
| Lėlis miega ir sapnuoja, kad per jį akėčios važiúoja (d.) Slk.
^ Važiuoja kaip Grigo ratai LTR(Zp). Važiuoja kap Alijošius LTR(Vs). Teip kaip traktoriai važiúoja po galvą ir kaip aš galiu da miegot! PnmR.
ǁ judėti kokia vietove (apie sausumos susisiekimo priemonę): Mes (vaikai) jau ka pamatysiam par sodą važiuojant automobilį, bėgom kaip an gaisro Kl. Ãpačia važiuoji su arkliais, o viršu važiúoja traukinys Ssk. Po kaimą pakiemiais važiúodavo [kuliamoji] mašina, viens kitam turėdavo pasidėt dirbt Žg.
| prk.: Mūs namas didelis, prie ežero, ir kelias pro šalį važiúodavo Plv.
ǁ kursuoti: Dabar važiúona i keleivinės ir į tą miestą nuvažiuo[ja] Akm. Važiúona mašinos, ale retai, nebė[ra] benzino Tl. Mašinos tokiais keleliais važiúo[ja], į tokius užkampius privažiuo[ja], kad savo „Volgos“ nė nebreik Slnt. Pirm ano karo traukiniai prie mūsų nevažiãvo Plšk. Šilalės mašyna nebvažiúona Šv. Reik žinot, kada autobusas an Raseinių važiúoja Jsv.
4. intr. R judėti laivu, valtimi, plaukti: Laivu važiúoti NdŽ. Bures pasikėlė i važiãvo Plng. Jis daug metų ant garlaivio važiãvo (dirbo) Skr. Eldija, irklai – su lazda nevažiúosi Pb.
^ Važiúoja važiúoja, atsigręžia – kelio nebėra (laivas) JT399.
5. intr. plaukti laivu, valtimi į kokią vietą, tam tikra kryptimi, ar turint kokį tikslą, vykti: Nemunan valtelėm jiej važiãvo Kaunan Vlk. Važiãvo su luotu pasisupt an bangų Pžrl. Smalėko priskaldo, an laivo uždega ir važiúoja nakčia [gaudyti vėžių] Btrm. Mūs važiúosme į ežerą LKT103(Klm). Važiúosma su luge žvejoti Žd. Jaunieji važiúo[ja] į marias, seniems reik žuvį gabęti parduoti LKT137(Nd). Kad su žuve, tai visumet su valte važiaváu [į turgų] Kin. Nemažas ežeras buvo, mano dėdelis važiúodavo laivele šieno grėbt Tj. Aš laiveliu važiavaũ iš Kernavos (Kernavės) Upn. Važiuos jaunas bernelis į spindančias jūreles S.Dauk. Eik šen, mergele, sėsk ing laivelį, važiuosva vedu už vandenelio S.Dauk.
ǁ plaukti, vykti laivu, valtimi (jūra, upe ir pan.): Važiúoti jūra NdŽ. Važiuõs po upeles, žuveles rinksies LKKVII172(Škn). Važiãvo an marių (mariomis) ir ėmė ir žuvo Pv. Važiuona anie su laivu ta upe ir mato tris motriškas (ps.) Vkš. Berniokas nuejo pamarėn, pasamdė laivą, atejęs pasiėmė tą senelį ir važiuoja par marias LMD. Jūreivėlis par marias valtele važiuoja (d.) Tršk. Priegliumi važiuoti N.
^ Per ežerą su luotu važiuoja, šaukia – gert netrivoja LTR(Kš). Kad tu per vandenį važiuotum ir gert prašytum! LTR(Švnč).
6. intr. judėti vandeniu, plaukti (apie vandens susisiekimo priemones): Važiúoja trys laivai Adm.
ǁ part. praes. tinkamas plaukti (laivams), naudojamas laivininkystei: Upė akrūtais važiuojama R307, MŽ411. Ta upė šėpimis važiúojama KII154.
ǁ slinkti vandens paviršiumi pasroviui: Sielis važiúo[ja] Plšk. Upėn nustumi, ir važiúoja tie sienojai Kpr. Ir jau toli upe važiúoja [sienojai], bet paskui juos sustabdė krantan Antš.
7. intr. skristi, vykti lėktuvu, raketa: Orlaiviu važiúot nepapuolė Dg. Kosmonautai ka važiúo[ja] (jei važiuotų raketa), cinkt Rietave, cinkt Plungė[je] End. Bijau važiúoti, senatvė: gali iškratyt lėktuve Všn.
8. intr. judėti oru (apie lėktuvą, raketą), skristi: O tie bombonešiai bū bū bū bū – sunkiai važiúo[ja] End.
ǁ part. praes. tinkamas judėti oru, skristi: Aš tau užduosiu darbą par vieną naktį padirbti mašiną, oru važiuojamą LMD(Lg).
ǁ slinkti oru: Kartais lyg stogai, lygu žemės gabalas, rodos, važiúojąs [sunkus debesis]; kartais nelyna, važiuona i nuvažiuona ans Plt.
×9. (sl.) intr. joti: Važiãvo anas an arklio raitas LzŽ. Anas važiúoja in arklio Aps. Kap sėdos [ant arklio], tai sako: – Važiãvom važiãvom kap tik arkliai iššoksta Vlk. Anas kap raitas važiúoja, tai kojom žemę dastoja (siekia) Arm. Subatos rytelio žiūriu per langelį – važiuoja bernelis ant širmo žirgelio LTR(Brsl).
| Ant lazdos važiúoju į Alytų Ūd.
10. intr. vykti kur toli ar ilgam laikui; išvykti, parvykti: Važiúoti į kurortą NdŽ. Važiúoti atostogų NdŽ. Tevažiuõjie, tenegrįžta Erž. Įdės lašinių, avienos rietą samdiniui, pyrago, i važiúok numie Yl. Ans, sako, važiúoti mokinties ant [v]andens (važiuosiąs mokytis jūrininku) LD384(Trk). Padarė kuokinę, kap vaiskan važiav[o] Ml. Važiúoju savan kraštan, net gera daros – matai, ką daro prieprotis Užp. Iš antro karto važiavaũ Amerikon užsidarbuot Vb. Tada jin (žalčio pati) prabuvo pas tėvus dvi nedėli, tada jos nenoria išleist važiuot pas žaltį LMD(Lg). Mes važiuosim į tą šalį, kur lineliai dera LTR(Auk). Metūse 1831 ligai cholerai ir sumišimui kilus, pavoju buvo mokytinius Kražiūse belaikyti, todėl pardėtinis 16 d. kovo liepė jiems numon važiuoti M.Valanč. Velykų atostogų (jis) važiuosiąs (išvažiuosiąs) tik kokias dvi savaites J.Jabl. Išbuvę trejus metus svetimoj padangėj, visi džiaugias važiuojantys į savo kraštą J.Balč. Jo Mylista važiavo į kelionę Tat. Žmogus tas, kuris, važiuodamas šalin, iždavė tarp tarnų savo gerą savo, yra Viešpatis mūsų Jėzus Christus DP387. Važiuosim šiądien aba rytoj tokian miestan ir pramisim ten metus, ir prekausim, ir laimėsim Ch1JokL4,13.
| prk.: Jei dvidešimt penktą sausio apsiniaukę, – žiemužė važiuõs Grš. Pats [v]anduo važiúo[ja] (lietus ateina) Žd.
| tr.: Gaspadoriui ir lašinių duok, ir kelionę važiuok Ėr. Tėvas važiãvo kelius į Varnius, pasažyrus, tavorus vežė Žr. Ne mokslus eiti, o kelią važiuoti mums J.Balt.
ǁ keliauti: Važiúoti aplink pasaulį NdŽ. Per visą Lietuvą visur važiavau LTR(Rk).
^ Visur važiavaũ, ale karvės su balnu niekur nemačiau Jdp.
| refl.: Prasimokino siūti, važiuojasi po pasaulę TS1904,2.
ǁ rengtis išvykti: Kaip jau jie (vaikaičiai) man’ mylia visi, tai kai važiúoja, visi apsikabina: – Tik neraudok, bobut, neraudok Kpr. Seserys važiúoja, važiúoja į Maskvą – taip ir neišvažiuoja NdŽ.
ǁ būti tremiamam: Aa, važiavai̇̃ (buvai ištremtas) – kam tu tikęs žmogus buvai Krkn. Į šaltus kraštus važiavau Vrb. Jis atvažiavęs [iš Amerikos] nupirko tris valakus žemės, tai užtat gavo Sibiran važiúot Šmn. Kiek čia važiãv[o] – ir visai biednų, ir nekaltų! Drsk.
11. intr. išvykti, parvykti gyventi; persikelti, persikraustyti: Visi šaukė: nevažiúok pas vaikus, laikyk ūkę, neklausiau, – marti [dabar nekęsdama] tik durimi tranko Brb. Ar važiúok an mane, ar atvešiu vaiką i paliksiu (žmona grasina vyrui) Pb. Nenor[ėj]au važiúot, kur gimiau, te noriu mirt Plš. Ne ne, nepirksme [trobos vienkiemyje], nevažiúosme, nebenoriu purvo braidyt Kvr. Važiúot [užsimetė į Argentiną] – o kurgi pinigai? Ogi devyniolika šimtų litų! Kp. Paskyrė telegrafistu Rusijon, labai toli, ir atliko, nebevažiãvo Kp. Kogi aš važiúos[iu] te svetiman kraštan žemės knistų, ir čia davaliai Svn. Anas kap amžinas žydas važiúoja ir važiúoja iš vieno daikto kitan Kzt. Nevažiuok, bus ir čia gerai, gali dar kur prapult LMD(Žg). Važiúokita kitosna žemėsna (ps.) Eiš. Važiúoti iš namų, iš tėviškės NdŽ.
12. intr. eiti, bėgti traukiant (susisiekimo priemonę): Kiekoj arklių važiúoja KlbIII24(Lkm). Važiuoja koja už kojos Žr. Šitas arklys gražiai važiúoja Užg.
| prk.: Kai jos (moterys) pavalkus užmauna [savo vyrams], tai jau važiúok! Mžš.
ǁ part. praes. traukiamas: Davė karietą, važiuojamą trimis arkliais J.Jabl. Ateję meistrai: dirbins anuodu puskarietę, penkiais arkliais važiuojamą S.Dauk. Vienu arkliu važiúojami ratai NdŽ.
ǁ part. praes. N naudojamas traukti susisiekimo priemonei; kinkomasis: Arklys važiuojamas R416, MŽ561. Kurie būdavo važiúojami, tai ant lauko nedirbdavo su tais arkliais Sb. Ar šitas kumelys jau važiuojamas? J.Jabl. Du važiúojamu kumeliu buvo Plik. Ir ans turėjo keturius arklius važiúojamus Jdr. Arklių yrai, ale nei vieno važiúojamo Svn. Laikiau du važiuojamus arklius Plšk.
^ Arklys iš jaunų dienų važiúojamas yra drūtesnis, negu dykas buvęs Erž. Tas pats jojamas, tas pats važiúojamas (neturi užvado) Rs. Toks velnias jojamas, toks važiúojamas Skr. Toks jojamas, toks važiúojamas Lk. Jei tu važiúojamasis, tu ir važiúok Šts.
13. tr. valdant (arklius) varyti, vesti, stumti: Kur važiuoji arklius? J.Jabl. Važiúok arklį šonan, bo, kai mašina važiuõs, nebus vietos Gg. Dėk pinigus ant stalo, važiuok žirgus iš dvaro LTsII403.
14. tr. pravažinėti, įpratinti važiuoti: Tėtis davė tokią jauną kumeliukę, da nevažiúotą Snt.
15. tr. spausti važiuojamaisiais padargais, trypti, minti: Važiuoti mane važiúoja, raiti mane joja NdŽ. Matau – vėžos važiúotos, ir pasukau Šl. Važiúotas kelias NdŽ. Nusileidęs taku nuo skardingo šlaito eina nevažiuotu, apleistu keliu rš.
^ Jug i tėvas važiúo[ja] an žmogaus stačiai, mis[liji], ka vaikas nevažiúos (nedorų tėvų nedori ir vaikai) Ms.
16. tr. vežti: Rugius pjaunam, o tada važiúojam kluoneliuos LzŽ. Reikia mėšlas važiúot Zt.
17. intr. judėti slidžiu paviršiumi (ppr. slidėmis, rogutėmis, pačiūžomis), čiuožti, šliuožti: Slidėmis važiúoti NdŽ. Vakarais da liuobam eiti su šlėdalėms važiúoti nu kalno Kl. Žiemą šite[p] langai ažušalę – su ragutėm možna važiúot Vdš.
| Vaikai atsisėda ant kriaušiaus ir važiúoja ažupakaliu Ds.
^ Kada (dial. kadu)? – Tada (dial. tadu), kai kiaulė važiuõs (važiãvo) ledu Ds.
18. intr. velkamu judesiu slinkti, ropoti, rėplioti: Rugius pjauni, žiū – i važiúo[ja] [gyvatės] Akm. Jie (unguriai) aplimpa [sausumoje smėliu] ir nebegali važiúot Antš. Prieš šaltį šuo važiuoja subine, uodegą užlaužęs, o prieš lietų voliojasi LTR(Vlkv).
ǁ šliaužti (ppr. apie dar nevaikščiojantį kūdikį): Naminio storo [audeklo kelnes] pasiuvai, ir važiúoja [vaikas] par grindis Gdž.
19. intr. sunkiai eiti: Aš kap tik (vos) važiúoju Iš. Kad anas va jau šitaip važiúoja (apie girtą) Šmn.
20. intr. gausiai judėti oru (apie vabzdžius): Ka jos (bitės) pradeda spiest, pakyla i važiúoja Jrb. Musios labai važiúoja trobon Antš.
21. intr. slinkti, slysti: Kad šita koldra neslaiko, važiúoja Pv. Kokias lopinys! Važiúoja i važiúoja nuo galvos Rod. Atrausi tus kraštus, atrausi, padirbi vietos anam (rentiniui), ans i važiúo[ja] pakalniuo (kasant šulinį) Žlb. Vežimo galas važiúoja žemyn DŽ2. Šniūrą teip šitai užners ant maišo i tą maišelį trauks trauks, tas maišas važiúos važiúos į aukštą [malūne] End. Į venteraičio pryšakį kaip įlenda ungurys, važiúo[ja] paakiuo LKT144(Kin).
| prk.: Kažkaip išminkštė[ja] ta gimda, i važiúona vaikas lauk Trk.
^ Nekask duobę kitam, bo pats į tą duobę važiúosi Graž.
22. intr. judėti ratu, suktis: Atsikelu, bloga bloga, važiúo[ja] aplinkuo viskas (svaigsta galva) Krš. Pradėjau kliedėt, važiúoja visa akỹs, man juokas ema Žb.
ǁ suktis apie savo ašį:
^ Pateptas ratas vis slidžiau važiuõs Dglš.
23. intr. prk. veržtis, skverbtis, eiti (per ką), judant erdve: Vėjas par visus langus važiúoja Ds. Aukštinis būdavo, pro jį važiúodavo lauk dūmai Šln. Prastai traukia [kaminas], jeigu ben porą trejetą dienų nekūrinai, dūmai važiúoja gryčion, nors padūk Plvn.
24. intr. prk. tekėti, lietis, plūsti: Kam dar pili, ar nematai, ka jau per kraštus važiúoja Pv. Oras pasikeitė, langai važiúoja (tirpsta ledas) Skp.
25. intr. prk. kristi, byrėti: Važiúoja ir važiúoja obūliai žemyn Trg.
ǁ kristi, retėti, slinkti (apie plaukus): Važiúoja plaukai, Kalėdoms būsiu plika Smln.
26. irti, lūžti, dužti ir pan.: Jau tas stogas važiúona pruojam KlbXXXVII(1)23(Vgr). Jau mūso langai lauko važiúos! Lž. Kojinė paleido akį i važiúoja visa Sb.
27. intr. šnek. trenkti, smogti, kirsti: Kai tik kišo galvą, tep reikėjo ir važiúot kočėlu Gs. Kad kas kils (šoks priešais) – važiúoju botkočiu į liktarną (kaktą) Gs.
28. intr. prk. smarkiai ką daryti: Nu, jau gali važiúoti (kimšti mėsą darant dešras) End. Kartais vėjas pryš būs, į priekį [tada], nu ant vairių, reikėjo jau į pečius važiúoti (smarkiai irkluoti) Kin. Nubrauki ranka prakaitą ir važiúoji toliau (riši rugius) Užp. Primeta muzikontui po centą – greičiau važiúoja Všn. Šluota per dienas važiavo, dulkes ir vortinkles nubraukdama prš.
| Karas važiãvo ir sustojo pas mus Graž.
29. intr. šnek. liepiamosios nuosakos forma, vartojama varant ką šalin, atsisakant ko: Važiúok pro duris, daug nešnekėk, nieks tavęs neklauso! Ėr. I važiúokiatav, ka noriatav, į peklą, mun jūso nereik! LKT48(Žd). Važiúok po balais, tokios nereik! Krš. Važiuõj važiuõj – darbai mūsų laukia Dgp. Tegu į devynis kantus važiúo[ja]! Rs.
^ Važiuok pas velnią ant pietų! LTR. Važiuok, pon, su savo kiaušiais! Sln.
30. intr. Nmj leisti kortą lošiant, eiti: Tau važiúot, ko lauki? Skr. Važiúok, tau eit Žln. Nu, važiúok Vdn. Dabar man važiúot lauk Jnš.
ǁ leisti pirmyn, stumtis: Važiúok toliau su savo stikline Ktv.
31. sėkmingai ką daryti: Ta mergaitė be trejetukų važiúoja (gerai mokosi) Kt. Penketais vaikas važiúo[ja] End. Mano vyras nemoka meluot, jis labai su prauda važiúoja Dg. Teip ir važiãvo, ir važiãvo su tuo melu PnmR. Per daug plačiai važiãvo (gerai gyveno) ūkinykai Pn.
^ Kas vagia, tas važiúoja Lb.
ǁ sektis: Viskas anam gerai važiúo[ja], vyksta gyventi, važiúote važiúo[ja] Krš.
32. varyti (amžių), gyventi: Jau šeštą dešimtį važiúo[ja] Štk. Šimtmetį aš jau važiúoju, i čia suskauda, i čia suskauda, ale vis prikentamai End. Važiúoju į devintą dešimtį Jdr. Lygiai su metais važiúoju (pagal metus senstu) Skdv. Aš jau šeštus (šešiasdešimtus) važiúoju Plt.
^ Kas geria, ilga nevažiúoja Žln.
ǁ eiti (apie metus): Jau devinti metai jam važiúoja Šmk.
33. intr. prk. būti laidojamam; mirti: Čia užgimiau, iš čia važiúosu Kv. Išsivartoję visi šlunkai [senam], laikas jau virsti i važiúoti Krš. Diena po dienos važiúosam – jug jau turam cidabrinelius (žilus plaukus) End. Jau mums kaleina ateina važiúoti End. Kad ir neskubėsi, tiej namai (dangus) liepia važiúot, eilioja Rtn. Atejo čėsas, ir važiúok Drsk. Metai, da metai, o vis tiek reikės važiúot Ut. Aštuoniasdešimt metų i važiúok sau, nebtęskias Krš.
34. intr. prk. sakyti, kalbėti, pasakoti: Na, toliau važiúok! Pš.
35. aštriai, užgauliai sakyti, rėžti: Vos šitoks zekis, o jau su visom blėkom važiúoja važiúoja Šmn. Na, tu ir važiuoji! rš.
36. intr. prk. darytis žinomam, plisti: Vienas pasako žodį, par kaimą i važiúoja Bsg.
37. intr. prk. būti nėščiai: Vienas dar nevaikščioja, o vėl jau važiúoja Rdm. Po veseliai daboja vyras: ėgi jo žmona važiúoja (važiúota) Prng.
◊ Alijõšius važiúoja [per akmenimi̇̀s, per dañgų, po akmenimi̇̀s, su rãtais] End griaudžia: Alijõšius važiúoja po akmenai̇̃s LKKXIII117(Grv). Alijošius važiuoja per dangų LKKXVII191(Pun). Alijošius su ratais per akmenim važiuoja LKKXVII191(Rš).
atbulai̇̃s rãtais važiúoti I priešgyniauti: Nevažiúok kaip žydas atbulai̇̃s rãtais Štk. Nepradėk atbulai̇̃s rãtais važiúoti KlvrŽ.
atgal̃ važiúoti vaikėti: I pradedi atgal̃ žmogus važiúoti Yl.
devyniai̇̃s važiúoti labai pataikauti: Devyniai̇̃s jis važiúo[ja] aplink ją – oi, jau tokios niekur nėra Jrb.
į (an) Abraomą (į Adomėlį) važiúoti mirti: Jau buvau an Abraomą važiuojąs LKKXVII191(Pnm, Ker, Vdšk). Visi važiúosma in Adomė̃lį Aln.
į ãkį važiúoti priekaištauti, prikišti: Gaspadorius suprato, kad važiuoja jam akin, ir daugiau valgymą pataisė LTR(Kp).
į ámžinastį (į amžinýbę, į, ant Amèriką [júodąją], į aną̃ svi̇́etą) važiúoti Plv mirti: Aš ilgai negyvensiu, reiks jau man amžinýbėn važiúot Lb. Greit jau reiks važiúot Amèrikon Grv. Jau laikas važiúot ant Amèriką júodąją Brž. Kaip žadėjo, taip ir padarė, – juokėsi kitas, – o tu, seni, važiuok į aną svietą, čia neviliok jaunų mergų! Žem.
į diẽniškius važiúoti iš miegónių keltis iš miegų, imtis dienos darbų: Reiks jau į diẽniškius važiúot iš miegónių Grž.
į kálną (į kalnãlį, kalnẽlin Lb, į kalniùką Jd, į kãpčių, į kapeliùs, kapẽliuos, į kapiniùs, į kapùs Vn, kapúosen Vp) važiúoti mirti: Greit jau važiúosme į kálną Lg. Turu važiuoti į kalnalį Kv. Reikės į kalniùką važiúoti – su saule negyvensi Krš. Daba jau amžius ne tas, jug jau reik važiúoti į kãpčių Yl. Pats gražumas gyvent – važiúok kapẽliuos, ir gana Kp. Jau greitai važiúosu į kapiniùs Slnt. Tėvas, regėsi, greit in kapùs važiuõs Rš.
į miegónis (miegonỹs), į miegónius Ps, į lóvą važiúoti rengtis miegoti: Laikas mums važiúoti į lóvą KlvrŽ. Važiúosiam į lóvą Sg. Aš jau miegonỹs važiúoju Svn. Važiuosim į miegonius TDrI441(Krč).
ant mõmą važiúoti mirti: Sakiau, in mõmą reiks važiúot Dglš.
į mi̇̀rusiųjų miẽstą važiúoti mirti: Kas jau duos gyvent ik šimtui metų, reiks važiúot į mi̇̀rusiųjų miẽstą Pš.
į molỹnę važiúoti mirti: Jau laikas važiúoti į molỹnę Trg.
į Rỹgą (Rygõn Pls) važiúoti Nv vemti: Jau reiks turbūt į Rygą važiúot nuo tų barščių Alk. Man avižinis kisielius neskanus, aš nuog jo Rygõn važiavaũ Srj. Kam teip reikėjo pust, kad varo į Rỹgą važiúot? Grž. Važiúot į Rỹgą pradėjau nė iš šio, nė iš to Žml.
į (ant) šárkų bažnýčią (bažni̇̀nčią End, į tą̃ svi̇́etą, į tėvỹnę, į tė́viškę) važiúoti Srv mirti: Ans galia važiúoti į šárkų bažnýčią, t. y. mirti J. Tas važiuõs į šárkų bažnýčią Ar. Ir man jau reikės važiuot an šarkų bažnyčią Rm. Kad nėr ko jau galvot [apie gyvenimą]. Į tė́viškę važiúot [laikas] Dt. Sulaukei aštuoniasdešim [metų], važiuõj tan svi̇́etan, devintoj jau bloga [gyventi] Dglš. Nieko nepasitaisau, must reiks važiúoti į tėvỹnę End.
į [Ti̇̀rkšlius ir] Trýškius važiúoti viduriuoti: Užėdu tų agurklų raugintų, tujau važiúoju į Trýškius Krš. Pilvui suskudus ir nenorėdamas važiuosi į Tirkšlius ir Tryškius VP37.
į(an) žẽmę (žemẽlę) važiúoti mirti: Laikas ir į žẽmę važiúot Krž. Važiúot an žemẽlę Ps.
namõ (namiẽ, numiẽ, numiẽ pas Magdalẽną, numõ, į namùs, į numùs) važiúoti Iš, Vv, Arm, Trgn, Skp, Adm mirti: Greita jauni namõ važiúoja, seni landžioja DrskŽ. Jaučia, ka jau reiks namõ važiúot, tai nei pinigų nereikia Pv. Važiuõs ir ana tuoj namõ Aln. Dien po dienai reiks važiúot namõ Šd. Parsenau, važiúosu jau numõ Krš. Jau senam žmoguo laikas važiúoti numõ Krž. Reik jau važiúoti numiẽ, kiek pabūsi Pj. Visako partekę, visako tura, o važiúok numiẽ Rdn. Senas – važiúosu į numùs Šlu. Teip buvo dar zgrebnas žmogiukas, toks linksmas – važiúok numiẽ, i gana End. Reiks važiúoti numiẽ pas Magdalẽną Sd.
pakálniuo važiúoti
1. lengvai slysti (valgant): Įkišai tą bulvę karštą į burną, pieno ansriuobei, i važiúok pakálniuo End.
2. mirti: Jau gal nebišgyvens, važiúos pakálniuo Slnt.

pas Abraõmą [aũtų skal̃bti] (pãvieškeliu) važiúoti menk. mirti: Jau tuoj ir man reikės važiúot pas Abraõmą Pš. Važiúosi pas Abraõmą aũtų skal̃bt! Slv. Čia visi nauji gyventojai, seni važiuoja pavieškeliu Dgl.
per káilį važiúoti pajuokti: O ji (Grėtė) žino, kad čia važiuota per jos kailį, kad čia – greičiausiai – buvo juokiamasi iš jos I.Simon.
per kóserę važiúoti būti prageriamam: Per tavo koserę visi mano turtai važiuoja Lp.
per nósį važiúoti pajuokti: Ha, ji parodys, kas ji, kad nesileis amžinai per nosį važiuojama I.Simon. Pats prisigaudo, kurs bando Vokietijai per nosį važiuoti LC1885,26. ×
per skū̃rą važiúoti apkalbėti: Daba par tavo skū̃rą važiãvom Prk.
po beržiùkais važiúoti mirti: Po beržiùkais mums reikia jau važiúot Pb.
po kalė̃s bal̃so važiúoti įkliūti: Lygu nežinai: tas su savo raštais, gazietomis buvo pasikišęs, dalijo, kišo visiems piemenims, mergoms… sužinojo – ir važiuok po kalės balso Žem.
po velė́nos (prie senùčių) važiúoti mirti: Penkios lentos ant galvos – ir važiuok po velėnos Yl. Nebeišgysu jau, važiúosu pry senùčių Krš.
pro nósį važiúoti pajuokti: Jis tep dailiai važiúoja visiem pro nósį Alk.
šárkoms važiúoti Ggr menk. mirti.
šývu árkliu važiúoti blogai gyventi, turėti nesėkmę: Jis važiúoja šývu árkliu Dkš.
teñ (tè, tenai̇̃) važiúoti mirti: Kunigai, daktarai – visi važiúoja tè, – ir karaliai Drsk. Jau tura važiúoti tenai̇̃, dar aple pašvitus galvo[ja] – ta (tai) senė! Jdr.
žemỹn važiúoti senti: Daba, vaikeli, važiúoji žemỹn žemỹn End.
antvažiúoti (ž.)
1. intr. S.Dauk, Lk važiuojant patekti ant ko, užvažiuoti; užkopti: Pajutom, ka mes antvažiãvom an brukio Als. Kūtės buvo antvažiúojamos: antvažiavái, su šake nustūmei į vieną pusę [kraunamą šieną] Sd. Ančvažiúona an kalno i drasko šatonai (ekskursantai) Šatriją Pvn.
ǁ part. praes. tinkamas užvažiuoti: Kūčių (tvartų) antvažiúojamiejai tiltai tik dvarūse tebuvo Šts.
2. intr. važiuojant atsitrenkti, užkliudyti: Kad važiavau vieškeleliu, smeltelės dulkėjo, antvažiavau akmenelio – ugnelė žiubėjo LTR(Krtn).
3. intr. Vkš važiuojant partrenkti, sužaloti: Nė kitas ant munęs antvažiãvęs, nė aš an kito su dvirateliu Ms. Tik tik neančvažiãvo [mašina], spėjau į grovį įšokti Pvn. Antvažiãvo, antvirto an žmogaus mašyna Jdr. Mašyna antvažiãvo, gatavas End.
4. tr. privažiuoti: Antvažiúosiat margą dvarą (d.) Skd.
5. tr. Žr važiuojant pavyti, sutikti: Antvažiaváu anus besišnekant Krtn. Už Vėžaičių užvažiavus, mes anus ir antvažiãvom Grg. Aš eitu vieną sykį iš Rietavo, ir antvažiãvo muni toks vaikinas End. Ejo keliu jauna mergė ir antvažiavo aną senis (ps.) Plt. Jį (Martyną) dviračiu antvažiavo ir pravažiavo Anskis I.Simon. Vakar sutemus iš miesto parvažiuodamas pakeliui laukininkę žmoną antvažiavęs LC1887,52.
6. intr. suvažiuoti: Ar jau ančvažiãvo budynės? Mžk. Ka antvažiãvo purmankų gyvas kelmas KlvrŽ.
apvažiúoti K, J.Jabl, Š; SD198, Sut, LL113, ŠT30
1. tr., intr. D.Pošk, KŽ važiuojant apsukti lanku: Apvažiúoti aplink ežerą DŽ. Mūs čia trys eilės apvažiúota LKKXVII33(Vlk). Beveik kad aplink možna apvažiúot jį (kalną) LKT311(On).
apvažiúojamai
| refl. K.
ǁ tr. važiuojant aplink išvengti kliūties: Gražiai apvažiãvo kelmą Ėr. Lenkti draudžiama transporto priemonę, kuri apvažiuoja ar lenkia rš. Apvažiúojamas kelias NdŽ, KŽ.
| prk.: Savo bėdos neapvažiúosi, neapeisi Aps.
ǁ tr. N važiuojant aplink apžiūrėti: Rugius tai greit apvažiãvo Pb. Apvažiúoti laukus KŽ.
2. intr., tr. važiuojant apsukti aplink (apie susisiekimo priemonę), apriedėti, apšliuožti: Rogės du kartus apvažiavo aikštę J.Balč.
3. intr., tr. Plt apiplaukti laivu aplink: Dabar galima žemę apvažiuoti per tris mėnesius J.Balč.
4. tr., intr. NdŽ, KŽ, Zt, Dglš pabūti daugelyje vietų, apvažinėti, apkeliauti: Per porą valandų ketverias kapines apvažiãvom Snt. In keturius daiktus apvažiãvo i nerado uogų Klt. Apvažiãvom kelis kaimus ieškodami karvės pirkt Krs. Apvažiúosma liuobam plačiai, nuvažiuosma visur Als. Galėjau visur apvažiúot, būtau ir Ryman važiavus Vlk. Kai atostogų gauna, anas visur apvažiúoja Km. Ant jūrų buvo su žvejais – plačiai liuob apvažiúos End.
^ Daug apvažiavo – ir svieto nepamatė KrvP(Btr).
5. tr., intr. Skrb važiuojant visus, daugelį aplankyti: Apvažiãvo visus gentis, bet nėkas ano nepripažino Trš. Važiuoja važiuoja [kalėdininkai] gal kokius du mėnesiu, paki visą savo parapiją apvažiúoja Pl. Aš viena diena neapvažiúosiu visų giminių Vrn. Kiek mergų apvažiavaũ, niekur tokios gražios neradau Dg. Padidelė tavo pamilija – led aš apvažiúoju Č. Tai tu visur apvažiavai̇̃ – ir Vilniuj, ir pas Danią Slm.
6. tr. N važiuojant aplenkti, palikti užpakaly savęs.
7. tr. prk. apgauti, apsukti: Jos niekas neapvažiuõs! Vdš.
atvažiúoti K, J, Š, Rtr, NdŽ, KŽ; SD304, R, MŽ, Sut, LL195, L
1. intr. važiuojant priartėti: Atvažiúoja ponas su ketvertu arklių Ėr. Kai prie Nemuno tilto atvažiãvom, sargyba sulaikė ir nenorėjo leisti per tiltą važiuoti Plšk. Ir atvažiúo[ja] su pora arklių žmonys, smarkybė[je] atleka Šts. Į paskutinę stotį atvažiúoja jau kitą dieną J.Mik.
ǁ tr. važiuojant įveikti tam tikrą atstumą: Aš būsiu atvažiavęs pusę kelio Kėdainiuose Ps.
2. intr. važiuojant atvykti: Jis atvažiúosiąs, jei bus geras oras BŽ308. Atvažiuok su vežimu N. Atvažiúoja svečių DŽ. Atvažiúoti traukiniu DŽ1. Atvažiãvo kelias dienas ir vėl išlėkė LKT94(Krš). Rašinėjo laiškais atvažiúosiąs Rdn. Susieis giminės, tujau pas kits kitą atvažiúos Akm. Lei atvažiúona į svečius Klk. Buvę meškininkai atvažiãvę pas tą ūkininką Krp. Gera kaip šventa Ona, atvažiavo su šviežiu ragaišiu LKKXVII194(Trg). Kad aš ir atvažiúosu, bet aš darbuoties nebturu sveikatos Kl. Vieną metą buvo įnikę [kraštotyrininkai], a keturis kartus buvo atvažiãvę Bdr. Vaikai padeda, ale tik atvažiúodami – kiek jiej gali padėt Dg. Naktin reikia eit su mažu vaiku nakvot [kitur], ba nežinai, ar neatvažiuõs išvežt Sn. Čia buvo atvažiãvę ieškot to dvaro Vžn. Tas (tyrėjas) ar (irgi) buvo nuo Lietuvos atvažiãvęs Cs. Jis atvažiãvę iš Poznaniaus Pns. Kapot [malkas] tai samdžiau, o tai ką gi, aš negaliu pasilenkt – kada atvažiãvo neatvažiãvo [vaikai] Avl. Jo atvažiúota i vė greit išvažiuota Dglš. Nerodas kieman atvažiãvęs (susipyko) Klt. Atvažiuõj pas mane, aš tau [v]antų turiu surišęs, pasvanosi Švnč. Daugiau anas neatvažiãvo Ker. Na ir anas jop atvažiãvę nakvoj[o] LzŽ. Atvažiãv[o] svotautis Pls. Kad žinojus, – vagi mano teta buvo atvažiãvus Grv. Jo sesuo bit atvažiãvęs Zt. Su pačium geruoju arkliu atvažiãvo LKT316(Stlm). Atvažiãvo nesviltai, nei rašė, neiniek Mlk. Iš Ukmergės gali atvažiúotienai ir išrodyt, ką atsukt, ką užsukt Žl. Sakydavo, tai te atvažiúoja [Velykė] su karieta, su kepeliušiu apstaisius Šmn. Atvažiãvo prašytų siūt, kad labai gera siuvėja Pl. Kai nereikia, kyšt – atvažiúoja, o kai reikia – nėr Klt. Atvažiúosiu iš Vilniaus, nors ropote apdirbsiu visa Kp. Gal jūs nuo Čedasų ir atvažiãvot? Č. Anas (vaikaitis) čia atvažiúoja, padeda man – pirma ranka Žb. Brūkšt po darbo ir atvažiúoja mano duktė Alz. Nė perniai nebebuvo atvažiãvus, teip tai, būdavo, atvažiúoja ir Visų šventėj, ir per šitas šventes Kpr. Atvažiúona, sueina vakaraut berniokai an tas užkurines Vb. Atvažiúok kokiai dienai, kad turėsi laiko Mžš. Linų pirkt žydai patys atvažiúodavo Grz. Padabot reikia, kas atvažiã[vo] Mrc. Vienas atvažiúoja pirkt, kitas atveža parduot Sk. Atidaro duris, daboja – laumė nekočioj an kiaulės atvažiavus LTR(Dglš). Bahotas kupčius atvažiãvo biednop žmogop naktin LKKII227(Lz). Ir diedas nuvažiav[o], o viedma laukia atvažiúodami (atvažiuojant) Zt. Atvažiãvusį nepasvadina, puodelio kavos neįpila Rdn. O ir atrūksta juodi dūmeliai, ir atvažiuoja našlio pulkelis LLDII437(Pns). Atvažiuoja svotai, leliumai, su didelėm klumpėm – bus gerai LTR(Lzd). Atvažiúok, berneli, subatos dienelę JD601. Kas atej[o], kas atej[o], o aš atvažiavaũ DrskD199. Atvažiav[o] sveteliai, suskambėj[o] langeliai LTR(Pun). Atvažiãvo dukterytė prilankytų ir vargelių apsakytų (d.) Šmn. Tai aš kap atvažiuoju, tai ana išskrisdo, vartelius atkeldo, tai ana priimdo savo dukrelę gražiais žodeliais LTR(Rod). Kad žinočiau jį atvažiavus, reikėtų aplankyti J.Jabl. Atvažiãvo kučmeistras, šilą apžiūrėjo A.Baran. Būdavo, diena išaušo, šunes jau ir loja, žiūrėk – piršliai jau ir beatvažiuoją Blv. Kas diena virdino pietus ne vien numiškiams, bet ir svečiams atvažiavusiams ar atvažiuoti galiantiems M.Valanč. Šitie karaliūs žinojo, jog visur yra V[iešpats] Dievas ir vienok šitai ižg tolo atvažiãvo, idant tą vietą apžvalgytų, kurioje užgimė DP62. Prietelis nes mano atvažiavo manęsp iš kelio savo, o neturiu jam ką pakelt Ch1Luk11,6.
| prk.: Ankstyvas šaltukas atvažiãvo Vlkv. Tai laimė atvažiuõs namuosna ar nelaimė? Slk. Reikia žiūrėt pro langą, kada atvažiuos mirtis i pasakys: – Važiuok namo Kdn. Vai atvažiuoja šventos Kalėdos, lelium kalėda, da kalėdiene LTR(Alv).
^ Atvažiãvo kaip an gaisro, pavalgė, i sudiev Ps. Dveigys išvažiavo, treigys atvažiavo KrvP(Skr). Badas su pavasariu atvažiuoja, o su rudeniu išvažiuoja KrvP(Skp). Smerties nesišauk, pati atvažiuõs be ratukų Drsk. Beguliant duona neatvažiuos LTR(Vdk). Atvažiavo – angelas, išvažiavo – velnias KrvP(Jnš). Atvažiãvo bambos insistvėrus (nieko neatsivežė) Dkk. Atvažiãv[o] svečias be dantų, dav[ė] jam mėsos be kaulų (kūdikis žinda) Asv. Atvažiúoja pūrutis su devyniom skūrutėm (svogūnas) Gž.
| refl. NdŽ, KŽ: Surasias darbo, atvažiúosias Krš. Atsivažiúoja dukrelė šeštadieniais Rmš.
ǁ (sl.) važiuojant parvykti, grįžti: Anas pabuvęs nebuvęs atvažiúoja namo Dglš. Atvažiãvo visas susbaigęs, sublogęs, kaip nuo kryžiaus nuimtas Str. Kap atvažiãvom namo, pradėjom bėduit bobutei [,kad valgyti vestuvėse nedavė] Aps. Ar jau tota atvažiavo iš Molėtų? Mlt. Aš atvažiavaũ pjovęs dobilus LKT312(Rk). Nebeįdės naujos širdies, ką gi senatuvėj, paguli mėnesį ir vėl atvažiúoji [iš ligoninės] PnmR. Subačiuj pasigydė, vėl atvažiãvo Slm. Toli, [miškan] išvažiúoji patamsy, atvažiúoji su arkliu vėl patamsy Kp. Kaip atvažiúoja jau iš bažnyčios, tai tada reikdavo svočiai dėt visa ant stalo Č. Nuvažiuojam, pakavojam Kupreliškiuos vaiką, atvažiúojam, – kitas miręs Kpr. Šiandien anksti atvažiúosim namon Gg. Atvažiavo namo, gi daboja – vežime ne avelė, bet labai didelis akmuo LTR(Slk). Tadaik aš atvažiavaũ namop Zt.
| refl.: Paskui atsivažiãvom namo Rd.
3. intr. Rt važiuojant priartėti (apie sausumos susisiekimo priemones), atriedėti, atšliuožti: Atvažiúo[ja] kareivių vežimas, i pasibaidė arkliai Všv. Šunys pradės loti, i pamatysma, kad atvažiúo[ja] pilnas vežimas [Užgavėnių persirengėlių] Kl. Atvažiúo[ja] šlajos su dviem arkliam Rsn. Traktorius atvažiãvo, tai i išrovė visas slyveles Ml. Žiūri – atvažiuojąs kaip trioba vežimas Blv. Kinkyk arklį ir atvažiúok pas gonkas Graž.
4. intr. atplaukti (laivu): Ponas Dievas atvažiavęs su laive išlipo ant krašto SI26. Nueinam ant juos (žvejus), jau žinom, kada atvažiuõs iš ežero Avl. Vėl atvažiuok pas mane, iki po vestuvių laivelis tavęs lauks LMD(Žg). Atvažiuoja bernelis su nauju laiveliu par spindinčią jūrelę (d.) S.Dauk.
5. intr. Kp atplaukti vandeniu (apie laivą): Buvo francūzų laivas atvažiãvęs čion Tlž.
6. intr. atskristi mosuojant sparnais: Jau, regi, ilgablauzdis (gandras) atvažiãvo Rš.
7. intr. ateiti, atbėgti traukiant vežimą: Grybo arkliai atvažiavo tuščiais FrnS207(Žem). Atvažiãvo tas arklys, turam važiuoti [bulvių] sėti Krš.
8. tr. Lkv, Sml, Ėr, Plv važiuojant atvaryti, atstumti, atvairuoti: Jau arklys stovi atvažiúotas DŽ. Tė́vai, atvažiãvo arklį, veizėkias Pvn. Atvažiuok arklį prie vartų Slm. Atvažiúosi arklį, įsidėsi maišą ir parvažiuosi Rm. Jau dabar ne čėsas močiutei draust …, kad jau atvažiãvo bėrus žirgužėlius JV947.
| refl. tr.: Kur čia tiek daug savim sunešiosi, einu atsivažiúosiu arklį, tai kur kas greičiau sudorosime Š. Žmonys atsivažiãvo vežimus obuolių Jrb. Iš tėvo atsivažiãvo dviratį, gumą perdėjau, ir važinėja Slm. Ir mokytojas atsivažiãvo motociklą Kp. Pamatęs pas smuklę tuščią vežimą, nuėjo atsivažiuot, kad pinigus susidėtų LTR(Žal). Žydukas nubėgęs sutaisė Šimų arklius ir atsivažiavo pas karčemos duris Ašb.
×9. (sl.) intr. parvykti, parkeliauti iš toli ar ilgą laiką nebuvus: Pinigų užsidirbęs atvažiúodavo savan kraštan Slm. Aš atvažiãvęs, grįžęs iš armijos, išleidžiau brolį Sb. Užsidirba [žmonės], atvažiúoja Lietuvon, apsitaiso Kp. Aš, mamut, aš atvažiavaũ iš karūminės Rk. Už ketverių metų namo atvažiãvo Vb.
10. intr. atvykti gyventi, atsikelti, atsikraustyti: Vienas pirmininkas kiauru klynu atvažiãvo, kiauru klynu išvažiavo Šk. Pirminykas atvažiãvo kap stovi, o po trejų metų trys mašinos turtą vežė Tvr. Penkti metai, kaip čia atvažiãvom Dv. Viena likau ir atvažiavaũ in dukrai gyvent Trgn. Atvažiuõs gyventienai LKT314(Ob). Man buvo ketveri metai, kai atvažiãvom Mlk. Čia kai atvažiãvom, tai buvo gražus beržynėlis, paskiau eglučių prisodino Kpr.
11. intr. prk. ateiti, užeiti, įsibrauti (apie valdžios paėmimą, užkariavimą): Vokietys kaip atvažiãvo, tai mes da Panemunin ejom kokių te duobių kast Pnd.
12. gimti: Kas atvažiãvo – bernaitis ar mergaitė? Alv. Mes pasiskubinom atvažiuot an šio svieto Dg. Už dešimt metų atvažiãvo į pasaulį [dar vienas vaikas] Šln.
×13. intr. atjoti: Raitu aš atvažiavaũ Zt.
◊ Alijõšius atvažiúoja su rãtais Prng griaudžia.
bi̇̀zdas (bizdùkas Dkk) [su puodẽliais] atvažiãvo kalbant apie greitą supykimą: Žiūrėkit, štai bi̇̀zdas su puodẽliais atvažiãvo Ds.
grãbas (Lopeti̇̀nskas) atvažiuõs ateis mirtis: Mamal, neužgauk nė lašo [degtinės], o grãbas atvažiuõs End. Lopeti̇̀nskas atvažiuõs, tik nežinau kada Rš.
miegónys (Petkẽlis su snaũduliu) atvažiãvo Ds norisi miego: Pabaigtau dar briką, ale Petkẽlis su snaũduliu atvažiãvo Vlk.
poni̇̀ pliū̃rė atvažiuõs sakoma įspėjant, nuo kokio maisto galint suviduriuoti: Atvažiuõs poni̇̀ pliū̃rė, varys tankiai lauku End.
spi̇̀tris atvažiãvo į piršliùs Lnk norisi miego.
paatvažiúoti (dial.) intr. daugeliui atvažiuoti: Buvo paatvažiãvę lietuviai Dv. Ir iš kur paatvažiãv[o] any? LzŽ.

×davažiúoti (hibr.) tr., intr. LzŽ, Šlčn, Arm; D.Pošk privažiuoti: Nukrito ratlankis, kažin ar lig numų davažiúosma Vkš. Nei su arkliu davažiúot, nei pėsčiam daeit Rud. Lig Rimdžiūnam davažiãvom GrvT102. Davažiúota lig namų, tada pasukta po dešnei Skp. Kai davažiavau aukštą kalnelį, stabdyk bėrą žirgelį, aš užeisiu kalnelin LTR(Mrk).
^ Kol biednas daeis, tai bagotas davažiuõs Kb.
įvažiúoti K, Š, Rtr; SD398, MŽ, N, M, LL279,305, L
1. intr. NdŽ, KŽ, ŠT47 važiuojant patekti į kokią vietą: Įvažiãvo į lauką pilnu vežimu Rs. Lyg biškį pašalnojo, pelkiums galėjom įvažiúot į girią Erž. Keturiais arkliais įvažiúo[ja] į anų kiemą, veiza, ka Petras parvažiuo[ja] Lk. Baisiai šlapi, ne įvažiúoti gal, nėko Trk. Kur yr nūlaidžiai, į dirvą neįvažiúodavai [lietingą rudenį] Skdv. Neįvažiúosi nėkur paimti laukų Jdr. Nėkas negalia į tą žemę įvažiúoti End. Kol kieman neinvažiãv[o], buvo baroniukas, invažiãv[o] kieman – akmuoj pasdarė (ps.) Mrc. Anvažiãvo anas an kiemo LzŽ. Ot invažiavaũ – nei parejõ, nei atgaliõ Zr. Nebegiedokit, tykiai važiúokit, lenkų žemėn invažiãvom Žl. Neturėsi pusės lito, turgun neįvažiúosi PnmR. Kad mat tas kiemas toks, biškį įvažiúojamas Slm. Toks linksmas buvo, juokės, įvažiãvo kieman pilnas kalbos Kpr. Teip siaura įvažiúot, kad tik gryčios nenuverst[ų] Sdb. I gavo (pavyko) įvažiúoti, ant rinkos antvažiavo Žeml. Kiek ten padarė iškados, kad su motociklu įvažiãvo į rugius Grz. Invažiavaũ meldynan, kad nematytų Aln. Invažiavau labai tiršton girion Zt. Anas invažiav[o] klanan ir stovi Arm. Jie įvažiavo į plentą, ir arkliai pasileido smarkiai bėgti rš. Baigiant važiúot, jau kokion te balėn jie įvažiãvo, ir nebeveža tas arklys (ps.) LKT274(Krs). Ten į miestą įvažiavęs [Jonas] apsigarsino kaipo gudriausis gydytojas LMD(Žg). Aš invažiavau in žalią girelę (d.) Mrk. Parvažiavę per pylimą, vėl išsuko iš plento ir laukeliu įvažiavo į sodžių A.Vien. Tylėdami juodu įvažiavo į platų purviną vieškelį V.Mont.
| prk.: Jeigu ton senon vagon įvažiúotų (grįžtų senoji tvarka), tai baisiai būt bloga gyvent PnmR.
| refl. Rtr: Įsivažiúo[ja] su mašina į Ventą ir plauna Krš. Įsivažiaváu į Klaipėdą ir nebišvažiuoju (neberandu kelio) Grd.
ǁ važiuojant patekti į vidų: Ten baisus kalnas yra įvažiuoti, įbėgti Šts. Glėbeliukais reikia išsinešiot šienas, po viksvai, invažiúot negaliu telėdnykan Klt. Labai didelis klaimas būdavo, kad įvažiúodavo ben su dviem arkliais, pareidavo Kvr. Siloso duobės du galai nuožulnūs, kad traktoriukai su priekabomis galėtų laisvai įvažiuoti ir per kitą galą išvažiuoti J.Ap.
ǁ važiuojant įkristi: Parvažiuota namo tamsiai, paskui apsigręžta ir invažiuota Merkin [su dviračiu] Vlk. Vis arklį turiu prie savęs, o pats koja maigau, dairaus, kad tik upėn neinvažiuot Gdr. Ravan girtas mat invažiavo Vp. Jiedu nuėjo, tie vaikai paliko, įvažiãvo į Prūdelį i prigėrė Mšk.
| refl.: Susiglumijęs ir įsivažiúojąs mašinele į grovį Krš.
2. tr., intr. pavykti nuvažiuoti kokį atstumą: Invažiãvo kilometrų aštuoniolika Vrn. Kažin kiek gali invažiúot [kilometrų], paki priilsta Dsm. Dar neinvažiavau pusėn kelelio, ai ir sulojo margieji kurteliai (d.) Lp. Dar neinvažiavom pusės dvarelio, žiūriu, jau neša aukso krėslelį (d.) Švnč. Dar neįvažiavom pusės kelio, užgirdom dukrelę atlydžiančią (d.) Mlt.
3. intr. važiuojant atvykti, užvažiuoti: Įvažiãvo svečių vakare Jdr. Gaspadine, sukis greitai, suprask, jog tai ne žertai, – svetys pas jus įvažiavo, jog ne jautis įgyliavo (d.) S.Dauk.
^ Kaip invažiavo, teip išvažiavo: nieko negavo Ds.
4. intr. Š, Ėr važiuojant patekti (apie sausumos susisiekimo priemonę), įriedėti: Traukinys įvažiãvo miestan KŽ. Kai važiuoja iš toliau, pergulėt padvados kokios įvažiuoja Grž. Įvažiuoja pilnas vežimas vyrų ir merginų rš. Spiegė ratai, iš vienų bėgių įvažiuodami į kitus, vagonai trūkčiojo į šalis rš.
| Jau tankai įvažiãvo tarybinės armijos Gršl.
5. tr., intr. plaukiant laivu nuvažiuoti kokį atstumą: Jau pusė ežero įvažiuota, jau aš pačiame bangų sūkuryj I.Šein.
6. tr. KŽ, Rm važiuojant įvaryti, įvesti, įvairuoti, įstumti: Įvažiúoti automobilį į garažą NdŽ. Įvažiúok ratus pastogėn, kad nelytų be reikalo Š. Arklius šičia įvažiãvom, pastatėm Snt. Invažiavaũ kumelę tvartan ir stoviu Vlk. Aš įvažiaváu tą mašiną į griovį i pats pabėgau Vkš. Rejo[je] buvo vežimas įvažiúotas Šts. Pasūdžias irgi įvažiúoja dienodaržin Kp.
| refl. tr. KŽ: Įsivažiuok arklį kieman, pasiliuobk prieklėtyje, o pats eik vidun sušiltų Š. Jie įsivažiãvo savo vežimą į kiemą Šk.
7. intr. galėti važiuoti, pavažiuoti: Arklys riebus, negalėj[o] invažiúot, inturėt negalėj[o] LzŽ. Kiek įmušei, tai tiek invažiavai̇̃ Švnč. Arklys buomas, kiek įkirtai, tiek įvažiavai̇̃ Vvs.
| Kelias šlapias, neįvažiúojamas, tai jau bėda Pžrl.
8. tr. ŠT46 pravažinėti: Mašina jau įvažiúota Mrj.
9. tr. važiuojant įmiklinti: Kai įvažiúoja arklį, tai jo niekas neaplenks Trgn.
ǁ refl. KŽ įsileisti greit važiuoti: Smagiai pakalniuo įsivažiãvęs, negi besusiturėsi Š. Įsivažiúo[ja] i važiuojam, nepratinta kumelikė dirbti iš mažo Rdn.
10. intr. Vkš, Sd važiuojant atsitrenkti, įsirėžti: Ans įvažiãvo į tokią mašiną važiuojant Gršl. Justinas jau pats įvažiãvo, girtas buvo, su motociklu įlėkė į mašyną End. Perniai ko tiktai neįvažiãvo gryčion [buldozeris] Alz. Įvažiúoti tvoron Ml.
11. intr. atvykti gyventi, įsikelti, įsikraustyti: Visokių invažiãvusių yra, kuliganų ir vagių Žln. Kaip marti įvažiúos į trobą, nebibūs mun vietos Krš.
12. intr. įeiti: Aš tas duris atdaręs šmakš ir įvažiúoju į tą pirtelę Kl. Purvinom kojom įvažiúojam ir priminam gryčią Srv. Kur tu čia invažiavai̇̃?! (sakyta katinui) Iš. Ir invažiãv[o] sveteliai pirkion kap luotu (d.) Rod.
13. intr. prk. užimti, įsibrauti: Anims gela dantys į Ameriką įvažiúoti Krš. Įvažiúos į Ameriką [komunistai], nu duos garo! Krš.
14. intr. įskristi mosuojant sparnais: Štai ir mėlyni karveliai kieman invažiãvo (d.) Lbv.
15. intr. įlisti, įkišti: Su dvejom pančekom čiut įvažiavaũ botuos Mžš. Susitaisė tokie sėbrai, tik veiza į kašelę įvažiúoti Pkl. Su iena į burną įvažiuõs! (sakoma užsižiopsojusiam) Msn.
| prk.: Kažkas į mano galvą įvažiãvo Pgg.
| refl.: Mes tep kampe insivažiãvę ir būnam Pls.
16. trenkti, smogti, kirsti: Į dantis įvažiúok, pliūpt tiktais Krš. Šiąnakt kažkas direktoriuo į langą su plyta įvažiãvo Užv. Nekibk be reikalo, o į snukį įvažiúosiu! Vkš.
17. refl. prk. įsismaginti, įsileisti (ką daryti): Par daug įsivažiavái – liaukis! Krž. Pusę metų nieko negalėjo dirbt, tik dabar pradeda po truputį įsivažiúot Krs. Įsivažiúo[ja] tratėti, nesustabdysi jokia mada Krš. Vyrai dainuoja pradžioj nedrąsiai, o paskui taip įsivažiuoja, kad net giria atsiliepia V.Bub.
18. intr. prk. sulaukti (kokio amžiaus): Į penktą dešimtį gerai įvažiãvęs Krš. Aš jau į devintą įvažiãvusi, sena Krš. Žmogus nė nepajusi, kaip įvažiavęs į keturiasdešimtuosius metus rš.
19. intr. prk. įkristi, įbyrėti, patekti: Ta vištikė jau į bulbynę būs įvažiãvusi (išvirta) Krš. Nu tokiu piršliu buvimo ne vienam ubageliuo gerokai įvažiavo į kešenę (ž.) LTR.
◊ į dar̃žą įvažiúoti nukrypti nuo temos, nukalbėti: Na, jau ir įvažiavai̇̃ į dar̃žą! Lkš.
išvažiúoti K, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ; SD412, R, R4,43,394, MŽ, MŽ5,57,531, M, Š, L, RtŽ, ST24, LL157,288
1. intr. važiuojant išjudėti: Namai apgriuvę, o kap išvažiuõs arkliais – Marija, tik laikyk! Sn. Išvažiúojant čia iš tos duobės, kaip eina iš pakalnės an kalno, matom – kareiviai Sb. Kai tik išvažiãvo [per Užgavėnes], da kol nepamatė, da neliejo [vandeniu] Mšk.
ǁ važiuojant patekti: Išvažiãvom an laukų, ka lekia pamiškėn du žili vilkai, ka lekia! Pv. Mes ant pievos išvažiãvom Pin. Tai teip padvada prie padvados buvo, išvažiúosi į vieškelį, tai ten nebepavažiuosi Mšk.
ǁ važiuojant apsilankyti: Čia kermošinis [arklys] būdavo, tai važiuodavom Šimonỹs, Skapiškin, Palėvenėn, Antašavon, po visus kermošius išvažiúoja Kp.
2. intr. D.Pošk važiuojant pasišalinti, išvykti: Piršlys išvažiãvo, nebėr J. Jų susidėta daiktai ir išvažiuota J.Jabl. Neberadom mes, ką tik buvo išvažiuota E. Aš radau jį beišvažiúojantį BŽ343. Buvau vasarą akių kliniko[je], bet radau daktarą išvažiúotą (išvažiavusį) Vlkv. Nežinau, ar jis drauge, ar išvažiãvo Vyž. Serga i serga, daktaras iš kiemo neišvažiúo[ja] Krš. Anie esą kažkur buvę išvažiãvę, maudės i nuskendo Yl. Iš miško kaip išvažiãvom, tujau pat saugumiečiai parvažiavo Bdr. Ka matytumi, koks tas kambarys buvo, ka anie išvažiãvo! Žlb. Nesisėda nuoteka, išvažiúoja vežime iš kiemo stovėdama, kad visos [merginos] išvažiúot (ištekėtų) Dg. Iš kiemų (kaimų) visi išvažiãvę – kap iššluota LKKXIII124(Grv). An galo ir nėra [nieko]: visi miestuos išvažiãvę, likę tiktai seni Ppr. Kaip tik jauniejie išvažiãvo, ir to veselia iširo Kp. Nieko nepasiėmė [čigonai], tik sėdo arklin ir išvažiãvo Alz. Išvažiãvo su šieno uore Brž. Išvažiúodamas sakė, kad kitą vasarą gal pastiprės, tai vėl atvažiuos Krs. Tada šulnys karieton, obelis karieton ir gaidys karieton – ir išvažiãvo (ps.) Mlk. Tada karalaitis išvažiuoja par miestą i susitiko savo tėvą, tada puolo po kojų i pabučiavo į kojas LMD(Lg). Eik, sesele, tu prie mūsų, duok rūtelėm dar žaliuot. Ir vargely dar pribūsi, liepk berneliui išvažiuot LTR(Plv). Susipraskiat, ponai svečiai, išvažiuoti greičiaus LTR(Plt). Kam nusidėjom čionai būdami, atsiprašysim išvažiuodami LTR(Rs). Išvažiuokit, plikakakčiai, nesuderat jūs lig nakčiai LTR(Rk).
| prk.: O išvažiavęs ižg pikto pajunkimo tavo, užtekėk jam kelią DP358.
išvažiúojamai
| refl. Š, Rtr: Iš miesto išvažiúosias, mažiau tų mašinų Krš. Paėmė ir išsivažiãvo Vvs.
ǁ pasišalinti iš kur (ppr. iš namų): Anksti rytą sesuo išvažiavo J.Marc. Išvažiúosiu kelioms dienoms iš namų, matysi, kas darysis Jrb. Išvažiúosu, – numai rūpa, čia senas žmogus pas munęs y[ra] toks Varn. O kad nu ryto išvažiúona, vakare parvažiuona Trk. O ana teip plonai apsidariusi, plikais rietais ir išvažiãvo? Skd. O kas namopi, kad pati išvažiavai̇̃? Vrn. Jaip duktė išvažiãv[o] Zt. Iš po nakties iškraulyta, – anksti išvažiãvo Pv. Atvažiuoja ir išvažiúoja [vaikai], o tu, mama, kap viena, tep viena Kpč. Čimadonan pusę kiaulio susdė[jo] i išvažiãv[o] Klt. Musi išvažiãvę kur LzŽ. Subaton išvažiãvo ir dukterès nematė Lt. Bijau kai kada išvažiúot iš namų, kad nenumirt an kelio Žl. Gaspadoriai išvažiúoja, būdavo, anksti, tai anys (samdiniai) ir nedirba, miega, kiek jiem reikia Jž. Kitądien nesėdėsiu aš su jumę, bo man reikia ir išvažiúot, ir viso Č. Išvažiavai̇̃ su arkliu, tai pardien nuvažiuoji Papilin Pnd. Be gyvulio gyvent sunku, su gyvuliu išvažiúot sunku Sdb. Išvažiuok Dievui nežinant (labai anksti) LTR(Vlkv). Kaip tik išvažiavo, lietus pradėjo lyt, bet jie negrįžo LMD(Gdr). Sūnus nuėjęs pakinkė [baltą kumelę] ir abuodu susėdę išvažiavo LMD(Žg). Rasim rytoj dukrelę išvažiúotą (d.) Auk.
| refl.: Aš į krikštynas prašiau, pats nuėjęs prašiau, dėlto neatėjo, į turgų išvažiavos Žem.
ǁ pasišalinti turint kokį tikslą ar norint nuvykti į kokią vietą: Jis išvažiavo arklio pirktų, atsiimtų J.Jabl. Jis išvažiavo revizijos J.Jabl. Bernas išvažiavo savo reikalais miestan dviem dienom K.Būg. Juodu išvažiavo pas jį Plv. Į atlaidus į Kalvariją išvažiúosma prisėdę vežimai pilnai Všv. Išvažiãvo ta į Mažeikius piningų parvežti Sd. Vedu išvažiúosiav sukviesti genčių savo, parsivešiav Brs. Viena pati į pievas išvažiúosi, vežimus kriausi Žlb. Netolie ten pri ūkininko išvažiúoji Rt. Veselia būs į du galu, pri jaunosios pirmu, paskunais išvažiúos pri jaunojo Jdr. Išvažiúoji in vaikus, ir vėl rūpi namo važiuot Dgl. Miškan išvažiãvo ir pabėgo nuo karo Eiš. Gal išvažiãvę kur darbuos vaikai Klt. Klebonas vargo vargo, jau išvažiãvo gydytis Rk. Išvažiãvo Rokiškin, išlėkė rytą anksčiausia Č. Senelis išvažiãvęs miškan pjautų šieno Kp. Jaunoja, prieš išvažiúodama kiton šalin, kavojas [per vestuves] Šmn. Išvažiúojam nuo ryto su patamsiais an Šušvės [velėti] Pšš. Ieškok sau pačios, kur padėtų man ruoštis, kai jūs išvažiuojat ant darbą LTR(Rm). Nusipirksiu kumeliotę, išvažiuosiu žebravoti (d.) Aln. Išvažiav[o] tėvelis in Vilniaus miestą, in Vilniaus miestelį suknelių pirktis LB156.
| prk.: [Javai] išvažiúoja į juodą biržą ir ant pragėrimo Sk.
^ Tuoj išvažiúosi telyčia (instr. sing.) [v]andenio LTR(Ds). Išvažiãvo drebulės, parvažiavo be kulės (kumelės Ar) Lkš.
3. intr. Kp kurį laiką važiuoti, važinėti: Čia Gentauskis septynioleka metų išvažiãvo nusipirkęs dviratį Trk. Mėnesio neišvažiúoji – gatavas (visiškai susidėvėjęs) dviratis Grd. Trisdešimt dienų išvažiuoti J.Jabl.
4. tr., intr. važiuoti iš vieno galo į kitą, pervažiuoti: Kaip mišką išvažiúosva, tujau būs Žarėnai Plt. Tą miškelį išvažiúostat, ir bus Sypeliai PnmR. Ka norėtumi greitai išvažiúoti par tą tiltą smarkiai su arkliu, nevalnu Sd. Nuoteka par kaimą turi išvažiúot stovėdama, kad visos kaimo mergos ištekėt Alv. Dieve duok nors gyviems išvažiuoti šituomi keliu Rp. Špykėrė buvo ilga, par vidurį išvažiúojama Skr. Pastatė išvažiúojamus kiaulinykus – bepigė mėžt Ss.
5. intr. N, ŠT2 išvykti laivu: Į mares išvažiúodavo visumet drauge Kin. Pasidirbdino sūnai laivą, įsėdo ir išvažiãvo (ps.) Vkš. Ir išvažiavo [Jonas] įsėdęs į laivelį su moteriške LMD(Žg). Anys išvažiãvo mariom (ps.) Ign. Akrūtu išbėgu, išvažiuoju R46, MŽ62.
| refl.: Išvažiãvusis į didelius vandinius, pakilo didė šturma, vėtros FrnS30.
ǁ išplaukti: Ka užerzina kas tą gulbiną, ta su visu lizdu išvažiúo[ja] Sd.
6. intr. išvykti toli ar ilgesniam laikui, iškeliauti: Ji visam mėnesiui išvažiãvo į Palangą DŽ. Jie netrukus vasaros išvažiuosią J.Jabl. Išvažiúos visą savaitę į miestą Krš. I buvom išvažiãvę, nuvažiavom lig Rygos, po tam pargrįžti nebgalėjom Knt. Ka i tie patys numai tebibuvo, ale išvažiúojant nėkas nebmojo Kv. Kap išvažiúoja, cielus metus važinėja LzŽ. In dvidešim aštuonių dienų išvažiãvo Mlk. Ė anas išvažiavo su kokiais reikalais kiton šalin LTR(Ds). Aušt aušrelė, tek saulelė, jau man laikas išvažiúoti (d.) Gž. Išvažiãvo tėvulis in didžią kelionėlę ir paliko dukružėlę mažą neužaugusią DrskD213. Ir davė vienam penkis talentus, kitam du, o kitam vieną … ir veikiai išvažiãvo DP386. Išvažiuodamas toli suvadino tarnus savo ir išdavė jiems turtus savo Ch1Mt25,14.
ǁ tr. atlikti (kelionę): Reikėdavo keliones išvažiuot Ps.
ǁ išvykti iš namų ilgesniam laikui, atsiskirti (ppr. nuo tėvų): Išvažiãvo mokyties, į mokslą išvažiãvo Grg. Dabar berniokų nedaug, kiek išvažiãvusių mokinas Dgč. Kai šventės praeidavo, tai vaikai vėl ant mokyklą išvažiúodavo Skrb.
| refl.: Išsivažiúo[ja] mokyties iš tėvų, a sugaudysi Krš.
7. intr. Slv, Als išvykti gyventi kitur, išsikelti, išsikraustyti: Sūnus buvo išvažiãvęs į Ameriką Trš. Kaip išvažiuosi, kas muni taip beauklės (beprižiūrės)? Lkv. Katrie jau po karo vokyčiai tikri buvo, jau išvažiãvo į Vokytiją Lc. Sūnus išbuvo aštuonis metus Rusijo[je] išvažiãvęs Žlb. Liepa iš Būdviečių išeiti, išvažiúosma į Švėkšną Šv. Dvidešimtais metais išvažiaváu iš Maskuvos į Lietuvą Kal. Lenkijon išvažiãvo ir numirė Pb. Iš savo kampo išvažiavai̇̃, išvažiúota Dglš. Pasiūgė[jo] [vaikai] – tai mokyklosna, tai išvažiãv[o] kur nuo tėvų Ad. Buvo karas, visi išvažiãvo, tik anas liko Dv. Žmona pardav[ė] šituos namus ir išvažiãv[o] Lenkijon Grv. Až vyro išejo ir išvažiãv[o] Smal. Jau ilgas laikas nematau tavęs, ažmiršai mane tu išvažiãvęs Mlk. Dabar tai išvažiúoja visi miestuos, o seniau eidavo visi in gaspadorius Vžns. Turėjo sodą čianai, paliko anas, išvažiãvo Vilniun, čia pardavė Rk. Sako, tas daktaras išvažiúosiąs, nebūsiąs Svn. Seserys da jaunesnės dvi, viena Žemaitijon išvažiãvo Alz. Jėgu vaikai išvažiãvo miestuos, galiat i jūs išvažiúot Mžš. Daba Antanas išvažiuõs į didelį miestą, į Kauną Žml. Kaip seniau Amerikas buvo atdaras, tai tie išvažiãvo pirmiejai Mšk. Aš užsikelsiu ankstų rytelį ir išvažiuosiu in kitą šalį LTR(Lp). Man važiuotie išvažiúotie, bet dar man čia gerai būtie DrskD175. Renkies, sesute, laikas išvažiúot (d.) Dsn. Vyskupas Mikalojus metūse, kaip rodos, 1453 tapęs Vilniaus vyskupu, po visam išvažiavo iš Žemaičių žemės M.Valanč.
| prk.: Dabar tai nėr Dievo, išvažiãvo kitur (juok.) PnmR.
^ Jeigut nori būti geras, reik numirti a išvažiúoti Lpl.
| refl.: Išvažiúosias (bus išvažiuota) pri vaikų, nebvargsias Krš.
ǁ būti ištremtam: Be skundų, be parašų nei vienas neišvažiãv[o] [į Sibirą] Onš. Tylėk, ba išvažiúosi, kur baltos meškos! Švn. Galėjai kožnas išvažiúoti kaip didelis, jug mas įpratę skųsties Krš. Par tą Putvinskių pavardę vos neišvažiãvom – buvom giminių Ldv.
8. žr. nuvažiuoti 3: Mes iš namų išvažiavom vienuoliktą, o ten ižvažiãvom, jau bit ir dvi Zt.
9. tr., intr. J.Jabl, NdŽ, KŽ, ŽŪŽ16 galėti važiuoti: Toks kelias, kad kažin, ar išvažiúosi DŽ1. Kažin, ar mes čia tiesiai išvažiúosim, ar čia bus koks kelias? Š. Kad galėtum išvažiúot per mišką, netoli Slv. Dabar pats pavasaris, baisiausias pavandenys, nė išeit, nė išvažiúot Mrj. Ar dangum atvažiavai, kai toki neišvažiúojami keliai? Prn. Kai mūsiškis išvažiãvo, tai ir tie paskui nėrė Vdžg. Ka nebūt pradžiūvus dirva, būt neišvažiúota Erž. Tuščiais [ratais] galėjo išvažiúoti par pelkę, o pilnais važiavom aplinkuo End. Su arkliais kaip išvažiúosi? Rt. Toki žiema, kokie keliai buvo neišvažiúojamys Pln. Paežeriu da negalima išvažiúot Smn. Ir su dviračiu gali̇̀ išvažiúot Btrm. Tiek prisnigo, kad sunku ir išvažiúot Ds. Užpustyta [keliai], neišvažiúoja, reikdavo atkast tas sniegas Kpr. Su rateliais par dirvą ką gi išvažiúosi ir privažiavęs ką gi išveši?! Skp. Rudenį ir pavasarį šunkeliai būdavo sunkiai išvažiúojami Skrb. Būtum pieną pradėję vežti [į pieninę], bet dabar sunku išvažiúot, nėr [gero] kelio Jnšk. Sniego da nebaisiai daug ir pusnių da nėra didelių, ir mašinos da išvažiúoja Krs. Priekis eina gerai, ale ažupakalis sienojo reikia keravot, kad gerai išvažiuõt Svn.
^ Be atasajų per vartus neišvažiuosi neužkliuvęs KrvP(Mrk).
išvažiúojamai adv.: Prilijo balos neišvažiúojamai Ėr.
10. tr. važiuojant sugadinti (kelią): Išvažiúotas (išvažinėtas) kelias KII340.
11. tr. važiuojant išgabenti, išvairuoti; išvežti: Išvažiúoti automobilį NdŽ. Mūsų arkliai, iš namų išvažiuoti, nelabai ėda J.Jabl. Anie išvažiãvo traktorių į Tirkšlius Trk. Tai mašina išvažiúota [iš garažo] ar atvažiuota [stovi kieme]? Slm. Kai aptilsta [šaudymas], tik tada arklį išvažiuõs Antš. Padėk pinigus ant stalo, išvažiuok žirgus ant dvaro LTR(Ukm).
| refl. tr. NdŽ, KŽ: Išsivažiúok arklį iš dienadaržio Š. Arklį kaimynas išsivažiãvo Ss. Dviratį išsivažiãvo Ss.
ǁ Skr, Krkl, Ėr, Krkn važiuojant pasisavinti, pavogti, pagrobti: Anam yr kiaulę išvaręs, račiukus išvažiãvęs Rdn. Tu (Blinda) muno arklelį išvažiavái! Krš. Išvažiãvo mūsų arklius vokyčiai Grd. Na jau mun išvažiãvo tus arklius Skd. Par karą arklį mūsų labai gerą išvažiãvo Alz. Ratus išvažiãvo, nėr į ką pasikinkyt Trs. Mašinas iš garažo mieste išvažiúoja, niekas nemato Antš.
| Ir arklius, ir akėčias išvažiãvo į kolkozą Pš.
12. refl. įsismaginti, įsileisti važiuoti: Einam išsivažiúoti: katro arklys bėgšlesnis Šts. Kad išsivažiavai̇̃ – sustabdyt nebegalima Krč.
13. intr. pačiuožti, perčiuožti slidžiu paviršiumi: Kažin, ar rytoj bus dar galima su slidėmis išvažiuoti J.Dov. Atsibėgėsi i par visą prūdą šliūkš išvažiúosi [su klumpėmis] Kl.
14. intr. išsliuogti, pralįsti, prasisprausti: Motina par langą drūktoji išvažiãvo Trk.
| prk.: Kana kaip tu dabar išvažiúosi (išsisuksi iš bėdos)?! Ds.
15. intr. slystant išsikišti, išlįsti: Išvažiãvę marškiniai iš po diržo Dv. Patargoji patargoji šiaudus, kad šitus galas neišvažiúotų (apie stogo dengimą) Kpč.
| Jam viduriai išvažiãvę, išėję (turi išvaržą) Krč. Kad ta[vo] išvažiúot viduriai, kur tu važiuoji! Arm.
ǁ refl. slystant iširti, išsiskirti: Raguitaitės trast trast, lapė tpru tpru! – raguitaitės ir išsivažiav[o] (sulūžo) (ps.) Žrm.
^ Jo nastrai išsivažiavę kap prėskienis (didelis plepys) Rod.
16. intr. išeiti, pasirodyti (apie dangaus kūnus): Palangiškiams (poilsiaujantiems Palangoje) gerai, i saulė išvažiãvo Krš.
17. intr. išbėgti, ištekėti, išsilieti: Vandenio prisėmei kadokan, ir vėl išvažiãvo tas vanduoj Dv. Visos uogos (verdama uogienė) išvažiãvo ant plytkos Pn. Duona ažmaišyta i išvažiavo LTR(Tvr).
| Užvalgiau vakar neišsirbusių vyšnių, tai šiandien viskas ir išvažiãvo Vb.
ǁ refl. išsklisti: Simpla duona po visą ližę išsivažiúoja Rod.
18. tr., intr. išvaryti ruožą, palikti žymę: Tiesiai da neišvažiúota, ale iškreivinta siūlė! Mlt.
^ Išvažiúota kai su akėčiom Krd.
19. intr. išleisti kortą: Pasistenk išvažiúot po kozeriu Jnš.
20. tr., intr. prk. sėkmingai ką padaryti: Ka tik tus keturius [skyrius] išvažiuõtų! Krš. Šį mėnesį manau su trisdešimt rublių išvažiúot Lkš.
21. intr. prk. būti prarastam, dingti, pranykti: Rodos, ir kūrenu, o ta šilima kažkur išvažiúo[ja] Rs. Pusė gyvenimo jai išvažiãvo per tą vyrą Grš. I tie meteliai teip išvažiãvo, kad aš nepajutau nė juste Bdr. Nematei, kap ji (sveikata) iššliaužė, išvažiãv[o] iš žmogaus, ir nei sugaut negali, nei surast jau jos, ir gyvenk Alv. Jau kur išvažiãvo musėt [žolynai] Kdn. Sudiev, razumėli! Protas išvažiuoja LTR(Pn).
ǁ būti išleistam, išeikvotam (apie pinigus): Pora tūkstančių išvažiãvo Gs. Tus pinigas tuoj ir išvažiãv[o] Kč. Pinigai išvažiuõs peržiem Lp. Pinigas greit išvažiúoja iš rankų Ds.
22. intr. prk. būti palaidotam; mirti: Išvažiúosma vienas po kito, niekas su saule neišbūs Rdn. Senas piršlius sapnuoji – gali̇̀ ir išvažiúoti (priet.) Krš. Dvynelius gimdė, vos pati neišvažiãvo End. Kap smertis pasbalados, ir išvažiúosiu Drsk. Be laiko niekas neišvažiúoja Vj.
^ Sergi atvažiavęs (gimęs), sergi išvažiúodamas Krš.
◊ ant kalniùko gyvénti (į ámžinastę, į ámžinastį) išvažiúoti mirti: Seniejai gyventojai išvažiãvo ant kalniùko gyvénti Akm. Par dvi dienas penki išvažiãvo į ámžinastį Jd. Visi jiejai į ámžinastę išvažiãvę Pj.
į lankàs išvažiúoti DŽ nukrypti nuo temos, nusišnekėti: Vyrai, jau jūs į lankàs išvažiãvot Ss.
į miegónis (miegonỹs) išvažiúoti pasirengti miegoti, užmigti: Miegonỹs išvažiãvo Ds.
į ši̇̀lo kálną (į tą̃ svi̇́etą, tañ svi̇́etan, namõ Šk, numiẽ ž., pas Abraõmą, prie põno Diẽvo) išvažiúoti mirti: Išvažiãvo į ši̇̀lo kálną Als. Tañ svi̇́etan kiek ižvažiúoja per girtumą Drsk. Už muni jaunesnės jau išvažiãvo numiẽ Yl. Kaip mama išvažiãvo numiẽ, teip i butalis aplūžo End. Visi kiti išvažiãvo pas Abraõmą, mes palikom dvi LKKXVII191(Krš). Jaunas dar, ale išvažiãvo pry põno Diẽvo Jdr.
prie baltų̃jų meškų̃ išvažiúoti būti ištremtam į Sibirą: Niekas nebgandina, ka išvažiuosi; liuob i kroks stribokų bobos: išvažiúosi pri baltų̃jų meškų̃! Krš.
sudiẽv, rūtẽle, dóbilas išvažiúoja laikas mirti: Gana plėšiau, kol vaikai augo, o dabar sudiẽv, rūtẽle, dóbilas išvažiúoja Slk.
paišvažiúoti (dial.) intr.
1. Pst visiems, daugeliui išvažiuoti: Visi paišvažiãv[o] iž upės LzŽ.
2. Lz visam laikui išvažiuoti, išvykti kitur gyventi: Dieverys vienas buvo ir paišvažiãv[o] Amerikėn Drsk. Giminių daug paišvažiãvę Dv. Visos [jaunuolės] Vilniun paišvažiãvę Grv.
nuvažiúoti K, Š, Rtr, DŽ, KŽ; Q3, SD210, Sut, N, L, LL157
1. intr. važiuojant nutolti: Jis įsėdo į savo ratus ir nuvažiãvo NdŽ. Aš nuvažia[va]u, o jy atvažiav[o] (prasilenkėme) Nč. Kur nuvažiãv[o], kas nuvažiãv[o] – nežinau Rod. Be rato (nukrito vežimo ratas) veselia i nuvažiãvo, i nesustabdė veselios Klt. Du gražiu bernu nuvažiãv[o] LKKXI164(Zt). Ateinu, o jo jau nuvažiúota Žl. Nuvažiavo kap grauzmu LTR(Švnč). Kur seselės nuvažiúota, rūtelėm barstyta, brolužėlių šalia jota, raselė nukrėsta (d.) Alvt. Jei juos (automobilius) neveik uždrausią, ūkininkas nebgalėsiąs nė nuo kiemo benuvažiuoti su savo arkliu I.Simon. Smuikai tau ir kanklys tur su gėda nutilti, kad rykaudama tu savo pakeli balsą ir kinkyt, paplakt, nuvažiúot išbudini Jurgį K.Donel.
| prk.: Nuvažiuok, debesėli, su karieta, su karieta, atvažiuok, saulytėle, su dviračiais, su dviračiais LTR(Brž).
| refl. Ser.
ǁ Dv nutolti kuria kryptimi, pasukti: Elenytė nuvažiavo ton pusėn, iš kur girdėjo žvengimą J.Jabl. Antlink Norvaišų nuvažiavo J.Jabl. An kur nuvažiãvo? – An Vilkaviškio! Vlkv. Miestan nuvažiúojant bus upelė Švnč. Nuvažiavo ant miestą LKGII584(Slm).
| prk.: Anas nuvažiãvo nuo gero kelio (girtuokliauja) Ad.
ǁ tr., intr. važiuojant įveikti kokį atstumą: Nuvažiúoti arkliais trisdešimt kilometrų NdŽ. Vien botagu dešimt varstų nuvažiuosi Kp. Anksčiau aš nuvažiúodavau tolie Krž. Buvo toli nuvažiãvę Dv. Toliau nuvažiúosi [per Užgavėnes] – linai bus ilgesni LKKXIII117(Grv). Šerdekšnykais mediniais kur te nuvažiúosi tiek toli Brž. Dar nenuvažiavau pusės kelio, sužvingo žirgeliai nežvengdami (d.) Lzd.
| prk.: Painiavos dar bus čia, netoli driskiai tie nuvažiuos rš. Nespėjau, kad dalykai nuvažiuos taip toli Db.
^ Gulom šėręs toli nenuvažiúosi Ds. Su gydytu arkliu toli nenuvažiuosi Aln. Šunkeliu netoli tenuvažiúosi JT233. Pamaži važiuodamas toliau nuvažiuosi rš. Neteptais ratais netoli (netolie S.Dauk) tenuvažiuosi M. Svetimu protu (neteisybe) netoli tenuvažiuosi J.Jabl. Meluosi – toli nenuvažiuosi LTR(Srd).
2. intr. važiuojant, riedant nutolti (apie sausumos susisiekimo priemonę): Mašina gatve nuvažiãvo Nč. Veselia kur buvo, autobuzas didysiai nuvažiãv[o] par [užšalusį] ežerą Aps. Šito[ji] mašina nuvažiãvo in Rasnią Mlk.
3. intr. NdŽ važiuojant nusigauti, patekti, nuvykti į kokią vietą ar turint kokį tikslą: Vakar buvo progos (turėjau progos) ir į Vilnių nuvažiuot J.Jabl. Reik nuvažiúot į atlaidą, su giminėm suseit Nm. Nuvažiãv[o] į miestą ir negrįžta kaži koliuk Gs. Norėčia namo nuvažiúot Šn. Nuvažiãvom [šieno] su seseries sūnu Ppr. Ten liuobam nuvažiúoti šieno grėbti Plng. Nuvažiãv[o] girion LKKXI165(Zt). Į pajūrį nuvažiãvo kaitinties Krš. Ans vienur nuvažiúos [pirštis], pasibaido mergos, kitur nuvažiúos – i vėl tas pats Varn. Nuvažiúonam į ligoninę, – toks pasilpęs Rdn. Nuvažiãvo ans į Kretingą ir užpirko mišias pri švento Antono Nv. Dar į Tirkšlius nuvažiúo[ja] į bažnyčią, į atlaidus, viską Trk. Į turgų kai nuvažiúojam, dėžių dėžes susikrauni, o tie pirkėjai i eita Kl. Esu buvęs nuvažiavęs py mergų Klp. Nuvažiúosi į turgų, kvepančios duonos norėsi nusipirkti Jdr. Tu bemaž visai tiksliai atspėjai, kad aš prie giminių nuvažiãvęs buvau Plšk. [Laumė] atsisėdo ir nuvažiãv[o] in brolius, o sesuo ir liko lauke gryna, razvilkta (ps.) Aps. Žmogus nuvažiavo namo. Parvažiavo ir randa sūnų prigimusį namie LTR(Pls). Vyras nuvažiãvo in karves Vrn. Kad būtau sveikesnė, nuvažiúotau ir aš Vilniaus pažiūrėt Lzd. Nuvažiãvo pas dukrą Trak. Nuvažiúoja tėvas malūnan, pripiliam miltų diečkas Klt. Kap kada unūkump (pas vaikaičius) nuvažiuoju LzŽ. Nuvažiúotau Vilniun ir susiūtarytau LzŽ. Nuvažiúo (nuvažiuok), tu pažiūrėk angi Vilnių, tę kur Grv. Jūs didelį kelią padarėt, nuvažiãvot net Apsañ Aps. Par man’ pabūna, in kitą sūnų nuvažiúoja [tėvas] Antr. Sunkumas dabar papuolė, in daktarą važiuočiau, ale nėr kuo nuvažiúoja Aln. Par penkias dienas Rygon nuvažiúodavo [iš Suvieko] Imb. Kas tau nenuvažiúot buvo Rokiškin? Ob. Žiemą nuvažiúoji int ežero ir velėji int ekertės Jž. Miškan nuvažiúodavo, nupjaudavo gi ir sudžiovindavo balanykus ir kūrindavo Rk. Tadaik diedas nuvažiãvo girion Zt. Brolis nuvažiavo kunigop metrikų išimt Lz. Nuvažiúotūt pas Smilginį – anas lietuvys Dgp. Nuvažiúočiab bažnyčion, bet negaliu stovėtie Aps. Kai kas laikydavo kokį vieną eržilą kermošiun nuvažiúot Als. Nuvažiãvom miškan žiemą malkų kirst Sb. Su arkliuku krami krami ir nukrameni, par keturias valandas ir nuvažiúoji Biržuos turguj Ppl. A nuvažiuos tas laužas (senas autobusas) iki Plonėno? Ps. Na kaip, an Bauskę da nuvažiúojat kada? LKKVI282(Slč). Nuvažiãvom an Bardiškius, tenai buvo vestuvės, tai tuos tortus pamačiau Skrb. Kokie geri giminės, kad buvo net Maksvon nuvažiãvę jo prilankyt Krs. Nuvažiúot in miestą toli, trisdešim penki kilometrai Vžn. Nuvažiãvo ing Šiaulius, geryn geryn ir pagerėjo [sveikata] Sdb. Nori nuvažiúot į turgų, reikia arklį pasikaustyt Pc. Kol nuvažiúosi į Šiaulius, kokios trys karčemos buvo Grz. Kap jis nuvažiãvo vienan dvaran, ir labai graži karalaitė buvo (ps.) Eiš. Tada karalius pasikinko arklius savo, nuvažiúoja pas tą [vagį] pinigų dalytis (ps.) PnmR. Pasikinkęs kumelėlę ir aš nuvažiavau ing mišką parsivežt tokio medžio LMD(Rm). Važiuote nuvažiúosiv į didžius jomarkėlius JV231. Nuvažiuoki, dukteraite, kur medinis tiltas, tę del tavęs ašarėlių upelis pripiltas LTR(Kbr). Kap in girią nuvažiãvo, kertant medį vis dainavo DrskD245. Nuvažiav[o] tėvelis in Tilžės miestą, in Tilžės miestelį suknelių pirkti LTR(Lp). Nuvažiúota an laukelio, ugnelė kūrinta (d.) Mlk. Kas dirvas užartų, sėtų bei nuvalytų, kas grūdelius iškultų ir parduot nuvažiúotų, kad nei Lauro, nei dosningo Krizo nebūtų? K.Donel.
| Kai ari, tai kai nuvažiúoji vienan galan, tai an vieno norago LKT326(Trgn).
| prk.: Ir aš da in lazdos nuvažiúoju, apsiruošiu te On. Ir sangr[ąžinė] lytis galėjo nuvažiuoti į ia-kamienius A.Sal.
^ Pakolei biednas nueis, tai bagotas nuvažiuõs Lš. Pateptais ratais greičiau nuvažiuosi S.Dauk. Tokios kalbos nuvažiuojant, tokios grįžtant A.Rūt. Nori gyvas į dangų nuvažiúot, nuduoda šventą Tlž. Nuvažiãv[o] rasalo – uodega prišalo, nuvažiãvo maišo – ir pati pragaišo Mrc. Ką sako žmogus pirmiausia, nuvažiavęs į girią? (tpru) LMD(Vlkv).
| refl.: Nusivažiúoja į revą, išplauja mašiną Pžrl. Nusivažiuokite į Lietuvą, o išgirsite tą gaidą, iš kurios aš ėmiau įkvėpimą A1885,64.
4. intr. važiuojant nusileisti: Nuo kalno greit nuvažiãvome DŽ1. Žemyn nuvažiuoju R206, MŽ274. Ažvažiuot kalnan da nieko, ale nuvažiúot tai arklys bijodavo Svn. Norėjo šonan nuvažiúot ir angriuvo upėn Pb. Iš lygumų atvažiuoja, nė važiuot nemoka: nuvažiuoja nuo kalno kap nuo stogo Graž.
ǁ važiuojant įkristi: Saugokis, kad į duobę nenuvažiúotum Grž. Ir kaip jis įsėdo į vežimą, teip tas kučerius nūvažiãvo po vandens MitII39(Krg). Nuvažiúota iš palangės Juodynan ežeran (ps.) Ign.
5. tr. NdŽ, Jnšk važiuojant nugabenti, nuvaryti; nustumti, nuvežti: Nuvažiúok arklius į Svirbūtes Krš. Nuvažiuok ratus į daržinę ir nukinkyk arklį Ėr. Arklys buvo jau toliau nuvažiuotas Pšl. Jam liepė arklius nuvažiúot Lnkv. Piemenys nuvažiavo arklius, šeimininkai vedėsi svečius į vidų Žem.
ǁ važiuojant pasisavinti, pavogti, pagrobti: Aš visa (vis) pasidairinėju, kad niekas nenuvažiuõt mašinos LzŽ. Galėj[o] kas pasimt dviratį ir nuvažiúot, kap Vito pernai nuvažiãvo Pv. I jiem du dviračius nuvažiãvo Antš.
6. tr. Vkš važiuojant sužaloti, pervažiuoti; suvažinėti: Nūvažiúotą katiną pametė Grd. Mislijau, ka kokį vaiką nuvažiãvo, ka krioka kaip iš proto išejusi Trk. Belėkdamas vištą nuvažiãvo Vvr. Dar pirštus nuvažiúosiu su mašina Adm. Nelįsk teip arti, kad kojos nenuvažiuõtų Sml. Vaiko koją [mašina] nūvažiãvo Vn. Kulnį vaikuo nūvažiãvo [mašina] Šv. Kaip nuvažiúotas, teip nuvažiúotas [šuo], nebgaliam laikyti Plt. Pasisaugok, kad galvos tau nenuvažiuõtų Grž. Gelžkelio darbvežimio vadas … bevažiuojant užšokdamas nuvirto, ir tapė jam abi koji iki liemens nuvažiuoti LC1888,1. Ale jis, bėda, paliko vieną rankelę ant šlėnių begulint, ir toji tapė nuvažiuota Kel1881,178.
7. tr. važiuojant nuvarginti: Nuvažiúotą arklį niekas neema Šts. Nuvažiúotųjų jaučių meisa yra mėlena Šts.
| refl.: Nusivažiúo[ja] arkliai par keleivystes Ggr.
8. tr. važiuojant suniokoti, išvažinėti: Visa kertė rugių yr nuvažiúota Šts.
9. tr. važiuojant nuplėšti, suvažinėti: Nuvažiúotas tekinis DŽ. Tuo nuvažiavo, kitą tekinį antmovė Šts.
×10. intr. nujoti: Sėdos an ito arklio raitas ir nuvažiãv[o] LzŽ. Tada anas sėdos ir nuvažiãv[o] raitas Lz.
11. intr. plaukiant nutolti, nuplaukti: Karšis ka[d] didesnis, tai nuplėšia šniūrą, nuvažiúoja Pžrl.
12. intr. važiuojant, plaukiant nutolti (apie laivą): Ana įšoksta į tą laivą, ir laivas nuvažiãvo (ps.) Ign.
13. intr. nuplaukti, nuvykti (laivu, valtimi): Vėl ten nuvažiãvov su valte, vėl kelias raudas ištraukėv Štk. Vien ežerais galima nuvažiúot Ignalinan Mlk.
14. intr. toli ar ilgam laikui nuvykti, nukeliauti: Juzios sesuo buvo par ją Leningrade nuvažiãvus Mlk. O pats [Herodas] nuvažiavo iš Judėjos Cezareon ir atsiliko [ten] Ch1ApD12,19. Buklus tas vyras Lietuvo[je] gimęs, parejo mokslus lenkų žemė[je], o paskiaus nuvažiavęs į valakų žemę, dar par tridešimtis apvalius metus mokės įstatymų, arba provų M.Valanč.
| prk.: Jėzus Christus …, kuris tuo metu kaip būtų šalin nuvažiavo, kad užžengęs ant dangų nuejo ižg to pasaulio Tėvop DP387.
^ Mamos nerasi nuvažiãvęs Trgn.
| refl.: Nusivažiúočiau tolie, apei Šilalę dirbti Vn.
15. intr. nuvykti gyventi kitur, nusikelti: Čia aš gaspadinė, o kai nuvažiúosiu [kitur], tai prie kito [būsiu] PnmR. Daug svietelio i mūs [į Ameriką] nuvažiãvusio būta Švnč. Duktė nuvažiãvo Polskon Dv.
16. intr. nučiuožti tolyn slidžiu paviršiumi: Nuvažiãv[o] par ledą in grynos nugaros Klt.
17. intr. nuslysti į šoną ar žemyn, nušliaužti, nusprūsti: Tas šėpas i nuvažiãvo pakalniuo Dr. Čiūkšt, ir nuvažiãvo vaikas nū daržingalio žemėn Vvr. Pamačiau, kad Banionis tik slysta slysta nuo arklio, kebėkšt ir nuvažiãvo Slm. Kai verčiuos [lovoje], ir nuvažiúoja an kojas [čiužinys] Vdn. Po noperckėlį prisišinkavo, po stalu nuvažiãvo Tr. [Du broliu] jojusiu į [stiklo] kalną – ir nuvažiuosiančiu subine (ps.) S.Dauk. Stogas nuvažiavo ant šono kartu su gegnėmis rš.
^ Kad tu būtai nuvažiavęs verdančion smalon! Arm.
ǁ nukrypti: Tėvas vis kreivai numūry[ja]: matai, kai tas mūras nuvažiãvęs Jrb.
18. intr. nuslinkti, iškristi (apie plaukus): Nuvažiãvo plaukai Krtn. Po pusmečio nuo jo pakaušio visi plaukai nuvažiavo rš.
19. tr. dėvint nukleipti: Jo batai nuvažiuoti į vieną šoną rš.
| refl.: Mediniai klumpiai kaip matai nusivažiúos Kl.
ǁ intr. nuplyšti, nuirti: Jau nuo kluonų nuvažiãv[o] apdanga Mtl.
20. tr. šnek. išperti, prilupti: Senoji nutvėrė Kliotildą už plaukų, užvertė rūbus ant galvos ir gerokai nuvažiavo TS1904,2.
21. nukrypti nuo temos, nukalbėti: Šnekėjo šnekėjo ir visai nuvažiãvo Ll. [Jaunius] nuvažiuoja kartais ir į tokias kalbos „gudrybes“ J.Jabl. Nebe te jau nuvažiavai̇̃, aš žinau, ką tu norėjai pasakyt Ut.
| Apie meilę dainavau – vėl kažkur nuvažiavau T.Tilv.
ǁ niekus nukalbėti, pasakyti nesąmonę: Gudri gudri moteriškė, o kai nuvažiuoji kartais, tai nei kaip žmogui pasakyti rš. Kad tamsta turbūt ir nuvažiúoji par daug (perdedi), nei teip yra, nei ką Srv.
| refl.: Ar šitas žmogelis dažnai tep nusivažiúoja? Šil. Štai iki ko nusivažiuojama, tamsta… rš.
ǁ prastai padainuoti, nudainuoti: Žodžių nemoka, kad nuvažiuõs, kad paleis gerkles… Bb. Dukterys dažnai ją (dainininkę) taisydavo įkišdamos modernų žodelį: „Jau, boba, nuvažiavai nei šį, nei tą“ rš.
22. intr. prk. dingti, pranykti: Tiek degė, kiek trobų buvo pavėjuje …, būtų galėjęs visas sodžius nuvažiuoti (sudegti) TS1899,5.
23. intr. prk. būti nugyventam, nusmukti: Viskas jau blogon pusėn nuvažiãvo Iš. Sūnaus rankos[e] greit viskas nuvažiuõs Ktk. O te tai nuvažiãvo, taigi nieko nieko neturia, kaip stovia Pnd. Ūkis yra nuvažiãvęs Upn.
| refl.: Dirbt niekas nenoria, ažtai visa nusivažiãvo PnmR.
ǁ nusigyventi: Nuvažiãvo rūsas, su viskum – tuštinybės Krš.
ǁ netekti vertės: Kaip tie piningai nuvažiãvo, nėko vietoj paliko Krš.
24. intr. prk. moraliai pakrikti, ištvirkti: Nuvažiãvo mergelė, su kėpiu susitepė (susilaukė kūdikio) Krš. Ištvirko vaikas, nuvažiãvo kap nuo kalno vežimas VšR.
| refl.: Jei ne žmona, jis visai nusivažiúotų Mrj. Aš nežinojau, kad tu taip nusivažiavai! rš. Nusivažiãvęs svietas, labai suprastėjęs Krš.
◊ an kapų̃ (an kapùs) nuvažiúoti mirti: Pas mano seserį buvo trisdešimt svotų, ale neišsirinko, an kapų̃ nuvažiãvo, va kur buvo jai išrinkta Dg. Dirbo dirbo, plėšė plėšė – i be laiko an kapùs nuvažiãvo Ėr.
gelumbių̃ derė́ti nuvažiúoti Rs paskęsti: Jau tas nuvažiavo gelumbių derėt LTsV95(Erž).
į Amèriką (Amèrikon) nuvažiúoti blogai eiti, blogai rodyti: Mano dziegorius nuvažiãvo Amèrikon Rk.
į ámžinus namùs (į dañgų, į kapùs, kapúosna, kapi̇̀nėsna Dt, Vdk) nuvažiúoti mirti: In ámžinus namùs kiek nuvažiãv[o]! Rtn. Nenorint į dañgų nuvažiúot [galima] Tlž. Padėsi sveikatą, į kapùs nuvažiúosi, ir po visam Krš. Šią žiemą mažne į kapùs nuvažiaváu Krš. Be laiko į kapùs nuvažiãvo KlK9,70(Užv). Aš tuoj jau kapi̇̀nėsna nuvažiúosiu Žž. Kaip girdėt, tai ne vienas nuvažiãvo kapúosna su ta liga Krs.
į lankàs nuvažiúoti niekų prišnekėti: Tai kad jau ir nuvažiãvom į lankàs Plk. Jau tu nuvažiavái į lankàs Krtv.
[kai̇̃p] į malū̃ną (mélnyčion) su burõkais (su rópėm) nuvažiúoti niekus nukalbėti, pasakyti nesąmonę: Ką čia jau ir bešneki, nuvažiavai̇̃ į malū̃ną su burõkais Srv. Nuvažiavo kaip į malūną su burokais LTR(Ut). Nuvažiãvo mélnyčion su burõkais Tr. Na jau, su ropėm malūnan nuvažiavai! Pn.
į Pùmpėnis (Pùmpėnysna) nuvažiúoti užmigti: Nuvažiavo Pumpėnysna LTIII460(Tvr).
į šárkų bažnýčią (koplỹčią) nuvažiúoti mirti: Jau nuvažiãvo į šárkų bažnýčią, nebėra Šd. Susirgo uždegimu i nuvažiãvo į šárkų koplỹčią Krž.
kai̇̃p nuo [Striūpų̃] ti̇̀lto nuvažiúoti nukrypti nuo temos, nukalbėti: Nuvažiavo kai̇̃p nuo ti̇̀lto Jrb. Nuvažiãvo kai̇̃p nuo Striūpų̃ tilto Šk, Lkš, Kdl.
kai̇̃p rãtai be atãsajų nuvažiãvo niekus nukalbėjo: Nuvažiavai̇̃ kai̇̃p rãtai be atãsajų Nč.
namõ nuvažiúoti
1. mirti: Mano metų jau mažai žmonių, kiti jaunesni nuvažiãvę namõ Srj. Katri varė [sielius], tiej nuvažiãv[o] namõ Drsk.
2. nusileisti (apie dangaus kūnus): Jau saulė namõ nuvažiãvo Gs.

nuo kópėčių nuvažiúoti DŽ niekus nušnekėti: Jau nuvažiavai nuo kopėčių LTR(Grk).
pas Abrãmą nuvažiúoti mirti: Tas žmogelis jau pas Abramą nuvažiavo LKKVII191(Čb).
po béržu nuvažiúoti mirti: Man reikė buvo senai nuvažiúoti po béržu Aps.
põteriai nuvažiãvo per vėlu: Jau vis tiek tavo põteriai nuvažiãv[o]! Lp.
panuvažiúoti (dial.) intr.
1. daugeliui nuvažiuoti: Tada panuvažiãvom namo LzŽ. Vyrai panuvažiãvo medžian Dv. Nūnai mūs panuvažiãvo Vilniun daugiamėj Dv.
2. visam laikui nuvažiuoti, nusikelti kitur gyventi: Panuvažiãv[o] duktė Polščion su vyru Lz.
pavažiúoti Š, Rtr, KŽ; M
1. intr. truputį važiuoti: Pavažiúok į šalį DŽ1. Tas ponas pavažiavęs ir pasigedęs, kad jam pinigų nebėra LMD(Žg). Pavažia[vo], prašo vilkas i trečios kojos pavėžėt LTR(Rš). Vienas įsėdi tos[e] rogelės[e], o kitas stumi ir pavažiúoji ratu aplink Svn. Čia upelė pienu teka, pavažiãvę (pavažiavus) krauju tekės (ps.) Dv.
ǁ važiuojant įveikti kokį atstumą: Dar reikėjo pavažiúoti apie porą kilometrų NdŽ. Nuo čia pora kilometrų pavažiúosta [prie ežero] Kpr. Pavažiavo galą, rado pinigų ant kelio BsMtI116. Kai būsi pavažiavęs galutį, tuojau šok ir nulėksim J.Jabl. O toliau pavažiúosta, bus Bajorėliai Slk. Keliaujant teko po keletą kilometrų ir pavažiuoti, ir paeiti rš. Buksvos išdvakusios medinašių, tai ir cypauja kiek pavažiavus M.Katil. Pavažiúok jau už Raseinių, ir margos [karvės], jau nelabai pamatysi žalos Plvn.
2. intr. KŽ nuvažiuoti kur ar kokiu tikslu (ppr. netoli ir neilgam): Reikės pavažiúoti iki Panevėžio DŽ1. Kas į turgų pavažiúo[ja], tas padirba piningo iš tų uogų Akm. Pavažiúona kur, pasiperka geriau Rdn. Aš jau turėjau arklius pasikinkęs, bet mun nebteko važiuoti, brolis pavažiãvo Šv. Ne arklį beturėsiam, ne kur pavažiúoti, ne kuo beapsisėti būs Sd. Pavažiúoji par Rąžę, i pri tai kertei y[ra] ta anų troba LKT75(Plng). Dar šnekėjo, ka rengias pavažiúot Alytun, ale nespėj[o] Pv. Su bernėku pavažiúosiu šieno Dbč. Pašaro jei kada trūksta, pavažiúoja į mišką, pasipjauna [šakų] Šlv. Kad prispės obuoliai, vaikai, pavažiúokit abi, duosiu Dg. Tai sėsk, pavažiúosim su mumim Azr. Pavažiuoji̇̀t Bokštan LzŽ. Pavažiúot reiks Vidžiúosna Aps. Kad jūs pavažiúotut Ignalinon, tai pamatytut, kiek te ežeriokų Sug. An Pasvalį pavažiúok – jau kitoniška kalba Antr. Negražu būt, kad jau nepavažiúotumėt pastikt Skdt. Toliau buvai pavažiãvus Km. Nuo vieno kiemo pavažiúoja lig kito, nuperka silkių Alz. Nubosta namie miegot, pavažiúot reikia kai kur Svn. Žadam lig Šiaulių pavažiúoti Krs. Pavažiúoju [į gimtinę], pasižiūriu, ka[d] nieko nėr (nebėra namų) Sdb. Pavažiuoji galą, ir jau kitas vėjas… lyg milžinas sėjėjas įsiutęs beria abiem rankom sniegą autobusui į akis J.Ap. Jums tuo tarpu reiks pasimti dokumentus ir pavažiuoti su manim K.Saj.
3. intr. NdŽ, KŽ nuvažiuoti šalin, tolyn: Kur stovėjo, nebėr vežimo, matai, pavažiãvo J. Kai aš prašiau pavežti, kitas tik sukirsdavo arklius ir pavažiúodavo Plšk. Tą avinuką gavusi [lapė] pasikinkė į vežimelį ir pavažiãvo PP77. Išpuolė iš paločiaus pultinai, šoko į vežimą ir pavažiãvo Jrk80. Pavažiuodama pasakė: – Rytą apent būsiu, tegul lauka S.Dauk.
ǁ prk. pasitraukti, ribai pasistūmėti: Kirtom kirtom, i kaip miškas pavažiãvo Užv.
4. intr. Sut, NdŽ važiuojant atsidurti po apačia: Pavažiuoju po kuo SD260. Traukinys pavažiúoja [rūdos kasykloje], tai tiesiai tan traukinin sprogdina Kpr.
| Su motociklu pradėjo važiuot ir pavažiãvo po mašina, ir gatavas an vietos Ob.
ǁ važiuojant atsidurti prie ko: Tiktai lig šis (kunigas) nusidarė, lig Jonalis bir po langu ir pavažiavo (ps.) S.Dauk.
| tr.: Pavažiuoti tiltą N.
5. intr. privažiuoti (prie ko), atvažiuoti (apie sausumos susisiekimo priemonę): Kitą rytą pavažiãvo karieta NdŽ. Automobilis pavažiavo po namų durimis Db.
6. intr. kurį laiką važiuoti: Pavažiúosim dvi tris dienas ir stovim LKT285(Šr).
7. intr. NdŽ galėti važiuoti: Jisai jau nei iš vietos nepavažiúoja K. Tokiu arkliu ir vaikas pavažiuõs DŽ1. Ar jau pavažiuojama su rogėmis? N. Paliauju pumpavęs [dviratį], i vėl – pš, nepavažiúosi Jrb. Kaip aš nepavažiúoju (negaliu važiuoti automobiliu), niekur nenuvažiuoju Krž. Kur čia tamso[je] su dviračiu pavažiúosi! Vkš. Jeigu sniego nėr, kaip su šlaja pavažiúosi Skdv. Roge retą metą pavažiúoji Jd. Sėdenė nirsta – nepavažiúosi su tuo dviračiu LKT64(Lkž). Kad nesgadintų, tai greičiau pavažiúotum Ker. Ta suklekusi mašinikė, taiso taiso i nepavažiúo[ja] Krš. Tokiam kely nepavažiúosi nė ratais, nė rogėm Mžš.
ǁ part. praes. tinkamas judėti susisiekimo priemonėms: Sunkiai pavažiúojamas kelias DŽ1. Grįžtu namon, vieškelis nepavažiuojamas J.Sav. Pas mus sniego bėra prie krūmų. Keliai pavažiuojami rš.
ǁ tinkamai važiuoti: Vien brada turi bristi, pavažiúoti negali J. Sklepas – važiuotas pavažiuõtum (toks didelis) Kp. Yr tokių arklių, kad negali pavažiúot Kp. Kada jau tas šventas Rokas (atlaidai) būdavo, tai šeštadienį važiuodavo, o kai sekmadienį išvažiuosi vėliau, tai negalėsi bepavažiúot Mšk. Kur pirm du kuinu lengvai mums pavežė naštą, jaugi dabar keturiais arkliais pavažiúoti nepigu K.Donel.
ǁ part. praes. tinkamas, skirtas važiuoti: Gavau arklius visai nepavažiuojamus J.Jabl. Čia ne darbiniai, pavažiúojami ratai Rz. Brikos dabar pavažiúojamos Ll.
ǁ part. praes. tinkamas rodytis važiuojant: Su tokiu padėvėtu nepavažiúojamu drobužiu apsivilkęs Rdn.
8. intr. kiek važiuoti: Turėjo savo ratus ir arklį pavažiúoti Vkš. Pavažiuot – kaip paukštis ėjo Pš. Nėr su kuo pavažiúot, kai reikia Jnšk. Perniai tai su rogėm nė karto neteko pavažiúot Krs. Man vienas malonumas pavažiuot žiemą, kas čia yr, – rogėm Č.
ǁ pasivažinėti: Dviračiuką tėvas nupirko pavažiúoti Skdv.
ǁ tr. pavažinėti: Mane pavažiuok, mane! Žem.
9. tr. važiuojant kiek pavaryti, pastumti, pavairuoti: Kai yr kam pavažiúot, tai daug greičiau prisikrauji Gs. Pavažiavo arklį prie durų J.Balt. O tu gal pati pavažiuosi arklį į kūtę? rš. Vairuotojas pavažiavo savo griozdišką mašiną šalikelėn ir sustojo rš.
ǁ važiuojant pastumti po apačia: Pavažiãvo vežimą po medžiais DŽ1. Pavažiúok ratus į pastogę Vkš. Pavažiúok arklius po topiliu ant paunksnę Sml.
10. tr. važiuojant padėvėti: Pavažiúotą dviratį gal pigiai nupirkti Vkš.
11. intr. paskristi (lėktuvu): Visi dyvijomos, ka gal oru pavažiúoti Nmk. Kur tu matęs: oru pavažiúot žmogu[i], nukris, – sako, – i tiek! LKT245(Lg).
12. intr. plaukiant atsidurti po apačia: Aukšti medžiai, augusieji ant kranto, buvo palinkę į vandenį, ir po jais galėdavo pavažiuoti didžiausi laivai J.Balč.
13. intr. toli ar ilgam laikui nuvykti, nukeliauti: Toliau buvo pavažiavę (ištremti) PnmR. Buvo pasitraukę nuo karo visi, visi buvo pavažiãvę toliau Kp.
14. intr. slystant palįsti (po kuo): Ėmė ir pavažiãvo kojos po lova Kt.
15. intr. atlikti žaidimo, lošimo veiksmą: Pavažiúok gi, kiek čia aš lauks[iu]! (žaidžiant šaškėmis) PnmR. Blogai išėjo, jam pavažiãvo, dabar išloš [kortomis] Jnš.
16. pašiepiamai pasakyti, įgelti; stačiokiškai papriekaištauti: Tiesiog jis man nieko nepasako, bet kalbėdamas vis pavažiúoja Lkč. Kaip įsišnekom, i pavažiaváu visą teisybę į akis Krš. Aš jai biskį pavažiavaũ anais sykiais Pv. Kad pavažiãvo, tai ką gi, tas net paraudonijo iš sarmatos Lel. Aš jam kai pavažiavaũ, tai tuoj nutilo Vžns. Anas labai mėgsta mergiotėm pavažiúot Sv. Matai, i pavažiãvo jam – net užkaito žmogelis Mžš. Ji moka bernam pavažiúot Ėr.
◊ vélnias pavažiuõs kariẽtą turės mirti: Greit vélnias kariẽtą pavažiuõs Grk.

×padvažiúoti (hibr.) intr. Zt
1. privažiuoti (prie ko nors): Padvažiãv[o] pačiump durump LzŽ. Padvažiúok arčiau Mlk.
2. nuvažiuoti į kokią vietą ar turint kokį tikslą: Reikia padvažiúot doktorop LzŽ.
3. kiek pavažiuoti: Padvažiãv[o] toliau LzŽ.
4. pašiepiamai pasakyti, įgelti; stačiokiškai papriekaištauti: Ir padvažiãvo akỹs pirminykui Ut.
parvažiúoti K; SD1109
1. intr. N, Sut, J, L, Š, Rtr, KŽ važiuojant grįžti: Tėvas parvažiãvo iš turgaus DŽ1. Atkelk vartus, jau parvažiúoja su šienu! NdŽ. Nu Vilniaus su arkliais parvažiãvo Krš. Teparvažiúo[ja] iš darbo dvylektą valandą Pgr. Ant vieno [šieno vežimo] pati parvažiúosu, ant antro sūnus parvažiúos Žlb. Ka parvažiãvo [jaunieji], kožnas savo nevalgė, buvo jaunosios pietai Bdr. Kap parvažiúo[ja], tai juos priimdo su duonos riekele ir druska Dv. Kap namona parvažiãvo su kunigu, buvo pamiręs [ligonis] Grv. Kap pirma arkliai savi buvo, parvažiavai̇̃, ir spakaina Lt. Pavakariais parvažiãvo ir anas JnšM. Mes priešpiet išvažiavom, pavakary parvažiúojam – anas da vis varto [šieną], privargęs, piktas Slk. Parvažiavaũ tik ką gyva iš tos ligoninės Kvr. Du rubliai nuvažiuot ir du rubliai parvažiúot, keturi rubliai [kelionė] Žl. Ką čia bevalgysi, kiek čia bėra parvažiúot! Sb. Nebevažiavau, grįžau atgalio, misliau, kad tik namo parvažiuõčia Č. Numovė [mašinai] ratą, ir parvažiúok dabar namo PnmR. Parvažiúoja namo, gryčia nerakinta, vyro nebėr Kpr. Jam neliko pinigų nė namo parvažiúot Krs. Visi pareidavai ir parvažiúodavai aba ant arklių parjodavai Mšk. Jam dovanojo kiaules i jis parvažiúoja namolek Šln. Žmona anksčiau parvažiãvo, ir į daržinėlę [šieną] susinešėm Sk. Kas pirmas V[elykų] rytą parvažiuos iš bažnyčios, tas pirmas tais metais nudirbs laukus LEXXXIII318. Parvažiúodami randa ant kelio begulintį ožį (ps.) Šk. O aš turiu du žirgeliu, namo parvažiuosiu, o aš turiu du broliuku žirgelius priimtie LTR(Asv). Ir jau būtų teip parvažiavęs, kad negera būtų šeimyna jį užuturėjus SPII181.
| A tos muno uogelės gyvos parvažiãvo (ar nesutrintos vežamos)? Krš.
| prk.: A iš mokyklos an penketukų parvažiãvot? Dv.
^ Bėda, kaip mergai margu arkliu parvažiavus KrvP(Ds). Baikštu arkliu kai boba važiuoja, po vežimu namo parvažiuoja KrvP(Stk, Vlk). Jei nevalgęs išvažiuosi, nevalgęs parvažiúosi Rd.
ǁ tr. panaudoti grįžtant namo: Parvažiúotas (su juo parvažiuota) biliotas, negeras Trš.
2. intr. grįžti iš kelionės, parvykti, parkeliauti ilgą laiką nebuvus: Parvažiãvo iš užsienio NdŽ. Vaikiukas apsiženijo, lygu tik parvažiãvo iš karūmenės Vkš. Parvažiãvo priš pat Didįjį karą Nv. Misliju, parvažiuos iš karo, neturės rasi kuo apsidaryti Žeml. Kap parvažiãvo, tep dar̃ ir neina in darbą Dbč. Aš kab parvažiúoju namopi, kab man linksma! Kls. Jis parvažiavęs, – tėvų neberadęs to[je] vieto[je] begyvenančių Sln. Parvažiãvo tėvulis iš didžios kelionėlės ir sustiko dukružėlę vieškelėliu einančią DrskD212.
ǁ DŽ trumpam grįžti, parvykti, apsilankyti (ppr. tėviškėje): Parvažiúoja vaikai, šoka, padeda [dirbti] Stk. Jis dabar buvo parvažiãvęs svečiuosna LKT364(Mrp). Kai Jablonckis Jonas, tas rašytojas, parvažiúodavo atostogų, jis čia ateidavo LKT194(Grš). Gerai gyvena, pasišvietę parvažiúona, dovanų pryveža Rdn. Parvažiãvęs yr penkias dienas Lk. Kad vaikai ir iš mokslų parvažiúona, žemaitiškai šneka Ub. Pas motinėlę jau neparvažiuosiu ir parvažiavus ilgai nebebūsiu LTR(Sv). Jis pats ketinąs parvažiuoti Velykoms ir pasilikti namie ligi šienapjūtės V.Myk-Put.
3. intr. Vkš, Plšk grįžti gyventi, parsikraustyti, parsigabenti: Teparvažiuõjie [iš Amerikos], ka parsivežtų mašiną, piningų, tai galėtų sklaidytise Erž. Kitas iš Amerikos parvažiãvęs nusipirko mašiną, ejo po ūkininkus kuldamas su arkliais Ms. Iš Amerikos buvo ans parvažiãvęs, dolierių parsivežė maišą Kl. Kap parvažiãv[o], parsivežė pinigų ir pasistatė namą Dsm. Du metu būs kaip parvažiãvo [sūnus su šeima] Žlb. Parvažiãv[o] [iš Sibiro] mažai gyvas Sn. Po tam atrašė: – Noriu namo parvažiúot ir mirt Pb. Aš kai parvažiavau, būčiau Skaisgiry apsigyvenęs Sk. Priimk priimk dukrelę iš didelio kelelio, parvažiuojant be valelės, be didžiausios LTR(Mrk). Tai aš nuo jo parbėgau, parvažiavaũ pas mamą Brt. Jonas Domanievskis parvažiuo[ja] į mūsų vyskupus (būti mūsų vyskupu) M.Valanč.
4. tr. važiuojant pargabenti, parvežti: Parvažiãvo svetimus arklius prisisprogęs Krš. Reik eiti ieškoti arklio, o arklys čia pat parvažiúotas Skd. Išejo parvažiuoti ratų, i pagavo į purmonus Šts. Ar baltokės [kumelės] neparvažiavo? Ėr.
| refl. tr., intr.: Jis nuejo tos kumelės parsivažiúot Šmk. Aš pats dviratį parsivažiúosiu Ss. Parsivažiãvo mašinelę ar už devynias tūkstantes Rdn. Susišukuosma [vilnas] i parsivažiúosma Pvn. Išvažiúo[ja] su bizne i parsivažiúo[ja] su mašinele Krš.
ǁ refl. tr. stumiant, ridenant parsigabenti: Nuėjo ir vežimėlį parsivažiãvo VšR.
5. intr. ateiti (kokiam laikui): Berneliai (bernelių mišios per Kalėdas) parvažiãv[o], Trys karaliai pareis dabar End.
^ Šventas Jonas su šieno vežimu parvažiúo[ja] Vg.
×6. (sl.) intr. parjoti: Sėdaus raitas ir parvažiavaũ namo Dv.
7. intr. srauniai atitekėti (apie upę): Nuo Aukštdvario parvažiúoja Verknė Stk.
◊ iš Amèrikos parvažiúoti gimti: Parvažiãvo iš Amèrikos dukrelė Kt.
namõ (numiẽ) parvažiúoti
1. mirti: Visi parvažiúosma numiẽ, tik nežinom kada Krš.
2. dingti: Aštuntoj dešimty esmu – namõ sveikata parvažiãvo Mlt.
paparvažiúoti (dial.) intr. visiems, daugeliui parvažiuoti, grįžti: Paparvažiãvo iš Vilniaus Dv. Vyrai paparvažiãvo iš medžio Dv.
pérvažiuoti K, Š, NdŽ, KŽ, pervažiúoti Rtr; Q536, SD295, L
1. tr., intr. R201,206, MŽ268,273, N, J, DŽ važiuojant per ką patekti į kitą pusę: Upė nebuvo ištvinusi, par brastvą suvisam lengviai párvažiavom Vkš. Pérvažiavo gronyčią i namo ataskutė Ml. Per kelią tik pérvažiuosi, i regėt Šlčn. Per tiltą reiks pérvažiuot Btrm. Reikė pérvažiuot upelė tokia Ob. Kai pérvažiuoji tą kalneliuką, važiuoji link stotį Dgp. Pérvažiavus šilą ir pagedo [autobusas] Žl. Kupa netoli teka, pervažiãvot gi Kp. Kad būt arkliai ramiai eję, būt pervažiavęs [tiltą] Pl. Nė parvažiúot par mišką neleisdavo [eiguliai], ne tik Kri. Pervažiavęs mišką, atrado ežerą ir viduryj ežero mato malūną BsPII28. Kol pérvažiavo visą kaimą, mėsą ir išmetė (ps.) Grv. Kai pervažiuoja par kaimą margu arkliuku, – vestuves išveža (priet.) Pnd. Pirmukart pervažiavus su javų vežimu į kluoną, reikia pervažiuot per netoli durų patiestus kokią porą rankšluosčių, tai pelės javų nekapos LTR(Šil).
| Pérvažiuot[ų] tačkele, parinkt[ų] akmenų Sn.
2. intr. truputį ar netoli pavažiuoti: Duo man pervažiuot OG57. Tai tau nustiko – pérvažiavai motociklu! Tvr. Vis jaučiais arėm, arklys tiktai pérvažiuot Azr. Kailinius pérvažiuot (kelionei) pasiūk Lp. Čia kur pérvažiuoja tik in svečius, o tep pas dukterį būna Pv. Pérvažiuok šiandiej Utenon Ktk. Du darbiniu arkliu turia, kur jau dirba lauke, o vieną – kad jau pervažiúot Kp.
3. tr., intr. pravažiuoti: Tuoj gatve mažai kas pérvažiuoja Drsk. Pervažiúojat Kinderius ir lekiat ant Vilnių Šmn. Kap važiuosi bažnyčelėn, nepervažiuok kapelio Ad. Jau bus pérvažiavę vakarą mašinos LzŽ. Ir kad keliavo keliu (išnašoje pervažiavo), atejo and nekurio vandenio Ch1ApD8,36.
4. tr., intr. Stk važiuojant visur užsukti, kiek pabūti, apsilankyti: Atvažiuok atostogų, párvažiuosma gentis, apsilankysma Krš. Uždagliojo žvakikes visoms giminims, párvažiavo visus kapus Krš. Visus vaikus párvažiavau, gerai gyvena, susitvarkę Rdn. Visas vaistines párvažiavau, nėr tų vaistų Grd. Gerai pérvažiuot pažiūrėt Sn. Jis visą kraštą pérvažiavęs Dg. Pirminykas pérvažiuoja, apdaboja [laukus] Klt. Jau in daktarus ana važiavus ir pérvažiavus, – kur tik nebuvo Slk. Daug aš gydytojų parvažiãvus – skrandžio uždegimas Sdb. Pérvažiavo par visą giminę, visus aplankė Adm. Buvo gal pats viduržiemis, kai jiedu vieną sekmadienį sumanė pervažiuoti stirnų ėdžias rš.
ǁ daugeliui užsukti, pabūti, apsilankyti: Daugybė piršlių párvažiavo Vkš. Labai daug žmonių čia pérvažiuoja, taigi ažumiršti Lb.
5. intr. galėti važiuoti: Gal tos mašinėlės ir pérvažiuoja, ka ir užpustyta Pv. Par eglyną Vaičionių pérvažiuot negalima Km. Per žiojėjančias duobes ir gličias išraustų žemių kalvas neįmanoma buvo pervažiuoti rš.
nepérvažiuojamai adv.: Jūra (upė) ištvino nepárvažiuojamai Trg.
6. tr. važiuojant (per ką) palikti žymę, judinti paviršių, ardyti, draskyti: Su akėčioms párvažiuos gerai, i biskį pasijudys tos varputės Jrb. Akėčiosna arklį inkinkė ir pérvažiavo pievą Žln. Jų vasarojus kad įdirbtas – kaip ir atavirkščiu drapoku pervažiúota Slm. Lengvom aketėlėm parvažiúoja vieną kartą, o paskui kokius du kartus volais Pc.
^ Burbuliuo[ja] kaip pelkė párvažiuota Gršl. Toks jau subinbruzda tas anos žentas – marma i marma kaip pekla párvažiuota Pkl. Dirva be takų, pervažiavus – be vėžių (ežeras) KlvK.
ǁ važiuojant suspausti: Buvo matyti, kad visas krūmelis buvo pervažiuotas ratu rš.
7. tr. ŠT296, Lp važiuojant sužaloti, suvažinėti: Nežinia, a ją ta mašina parmetė, a ją párvažiavo Jrb. Katineliuo kojelę párvažiavo Vkš. Prisigėrė i párvažiavo Skdv. Aš dabar tai kaip ir kokio traktoriaus pervažiúota, – visur sopa, visur dreba (labai pavargusi) Slm. Ją parvažiãvo mašina i paliko an kelio Mžš. Guli ant kelio parvažiúota višta Ėr. Dabar, naktį bežygiuojant, jam vokiškas sunkvežimis pervažiavo koją B.Sruog. Rado vieną traukinio pervažiuotą moteriškę Kel1932,6.
8. tr. važiuojant nuvarginti: Pirmosioms kojoms párvažiuotas arklys nebišgydomas Trš.
9. intr. ŠT292, Pžrl plaukiant (laivu, valtimi) patekti į kitą pusę, perplaukti: Grybautų pérvažiuoja par ežerą Vžns. Pulkas ejo švedų kariuomenės ir negalėjo pérvažiuot [per ežerą] Č. Akrūtu pervažiuoju R206, MŽ273.
^ Su cėbru per upę sunku pérvažiuot Rš.
10. tr., intr. keliaujant patekti į kitą pusę: Pérvažiavę Vokietiją, į Belgiją nuvažiavom Plšk. Stokholme teko pagyventi ilgokai, belaukiant leidimo pervažiuoti per Vokietiją V.Myk-Put.
11. intr. mažiau važiuoti, liautis važiuoti: Žmonys jau párvažiavo, turbūt jau vėlu Up. Jau ir artimiejai žmonys párvažiavo KlvrŽ.
12. intr. persikelti kitur gyventi: Paskui tėvukai pagyveno metus, pérvažiavo vėl Dg. Pérvažiavo, mūruos gyvena Ad. Taipo sugrįžo ir pervažiavo žemėn savo pati ir tarnai jos Ch1Kar10,19.
13. tr., intr. perbraukti: Ant šepečio užmetęs drėgną skudurą, pervažiuoju grindis ir šiaip, ir taip V.Bub. Atgalia ranka pervažiuoja trumpais plaukais rš. Pasakė, o tada susuko [Laurynas] naują raguolį, pervažiavo su juo per visą dažinį, šlamokštelėjo burnon J.Balt.
14. intr. šnek. suduoti, sušerti: Jeigu durniuosi, pervažiúosiu par nugarą kočėlu Kp.
15. tr., intr. prk. persiristi per kokią amžiaus ribą: Per pusę párvažiavau devintą dešimtį Tvr. Par septyniasdešimt párvažiavęs Krtn.
pievažiúoti (dial.) tr., intr. važiuojant priartėti: Pyvažiúo[ja] artie Krg. Ans pyvažiãvo žiburį Krg. Kad vežti negalėdavo [šieno], nepyvažiúodavo, sumesdavo į didelius kūgius Rsn.
pravažiúoti I, RtŽ; M, L
1. intr. N, K, DŽ1, KŽ važiuoti pro šalį: Pro šalį pravažiúok J. Jų pravažiúota nesustojus NdŽ. Pravažiúojamos stotys NdŽ. A nematei, a čia nepravažiavo žmogus? LTR(Slnt). Tujau ims, užkurs laužą, ka nepravažiuõtų pro šalį [kraitvežiai] Bdr. Pravažiúos pro mumis dum arklium briko[je] įsisėdęs pri tos panos End. Skubinkis, gali mašina pravažiúotie, pasliksi Vj. Yra kelias, pravažiúoja kai kada kas Sb. Kariuomenės tai daug pravažiãvo Brž. Pro kapus pravažiãvus ir pradėjo iš paskos gintis Mšk. Buvo smagu, kai praeinantiejai ir pravažiúojantiejai matydavo mano darželį Ar. Važiav[o] tėvulis, pravažiãv[o], manę dukrelės nevadav[o] KrvD251. Aš, užvakar tavo namus blogus pravažiúodams, kad įsitėmyčiau tikrai, tyčioms pažiūrėjau K.Donel. Nenoriu tokį būrį žmonių tylėdamas pravažiuotie Rp. Mat vienas iš jų dviejų pamėtėjo smarkiau, pravažiuojant pakalnėje viršininkui, ir pataikė į jo vežimą V.Kudir. Kepurę pakelia pravažiuodamas, užkalbina – geros giminės, matai A.Mišk.
^ Karas, tai ne motina pravažiãvo PnmR.
ǁ tr. važiuojant aplenkti: Jei matai, kad visų vežimų nepravažiúosi, tai ir arklio neverta blaškyti Šv. Kai važiuosiam į Kalvariją a kur, visus ans pravažiúos Žd.
2. intr. KŽ važiuoti (per ką) nuo vieno galo iki kito: Pravažiúoti per svetimą teritoriją NdŽ. Pravažiúoti pro tarpeklį NdŽ. Kaip pravažiãvo pro tą tiltą ir išgirdo, kad pasakė: – Durneli, durneli, praleidai tokius piningus Nv.
ǁ tr. važiuojant įveikti kokį atstumą: Pravažiavau penkias mylias, nė vienas nelojo LTR(Ut).
3. refl. Mrc truputį važiuoti, pasivažinėti.
4. intr. galėti pervažiuoti: Arkliai šnirpšta, neita, nepravažiúo[ja] ans End. Tę liūnas, nepravažiúosi LzŽ. Čia stačiai galima pravažiúot Pb. Tokia siaura keliūtė – pravažiúot nepravažiúosi Sld. Visus takus pukštais užkaišė, – nei praeit, nei pravažiúot Sv. Arklį plaka, arklys nepravažiúoja Bsg. Važiuoti sustojo ir barėsi negalėdami pravažiuoti J.Balč.
^ Kur varna praeita [ledu], ir kopininkas pravažiúo[ja] Klp. Jei geruoju, tai ir per barščius pravažiuosi, o jei piktuoju, tai nė keliu nepravažiuosi LTR(Trg).
5. tr. KII340, K, Rtr, NdŽ, KŽ, Škn padaryti tinkamą judėti susisiekimo priemonei; važiuojant prabraukti vėžes: Rogių kelias dar nepravažiúotas DŽ1. Kelias užpustytas, lauksim, kol pravažiuõs Jrb. Pravažiúotas kelias – bepigu neiti vaikams į mokyklą Šts. Nesiskubinkit, tegul kelią pravažiuoja Ds.
| refl. NdŽ: A keturias dienas, kol keliai prasivažiãvo, ans sėdėjo an pečiaus Jdr.
6. tr. Rtr, NdŽ, KŽ įpratinti važiuoti, išlavinti: Kumelys neseniai buvo pravažiúotas Grš.
| refl. NdŽ.
ǁ DŽ, Up pirmą kartą pamėginti važiuoti: Arklį pravažiúoti K. Šiandie ir šitą kumelioką pravažiuõs Trgn.
ǁ part. praes. skirtas važiuoti: Turi žirgą pravažiúojamą, nuvažiuoja ir vakarėlin, gegužinėn Antz.
ǁ part. praes. skirtas įvažiuoti ar išvažiuoti: Pagrindiniai dvaro v[artai] dažnai būdavo pravažiuojama anga didesniame pastate LEXXXIII201.
ǁ pradėti naudoti, išmėginti (važiavimo priemonę): Brika nauja, nepravažiúota, sunku važiuoti J.
7. intr. praplaukti: Ana, būdavo, par ežerą kai pravažiuõs! Pb. Su eldijėle nepravažiúosi, kaip užaugęs ežeras Aln.
×8. (sl.) intr. kiek pajoti, pajodinėti: Pazvaly many pravažiúot in ito kumelio LzŽ.
9. tr. keliaujant kur pabūti, apsilankyti, užsukti: Aš tik pravažiúoju NdŽ. Trumpai papasakojau apie Lietuvą ir palyginau ją su savo pravažiuotomis šalimis Šlč.
10. intr. nuvykus, nukeliavus pabūti, praleisti kurį laiką: Kur kalvek žiemą pravažiúosiu Aln.
11. intr. nuvykti kur kitur, persikelti, persikraustyti: Anies pravažiãvo miestelin gyvent Dglš.
12. intr. prk. praeiti, pralėkti (apie laiką): Vasara greit pravažiuoja Ėr.
13. paviršutiniškai ką padaryti.
privažiúoti K, RtŽ, Rtr; H154, R20, MŽ26, N, M, L, ŠT13
1. tr., intr. R415, MŽ560, Š, LL22,152, DŽ1 važiuojant priartėti: Da tos vietos neatradom, da neprivažiãvom Akm. Važiuokiatav važiuokiatav, privažiúosiatav tokius didelius numus LKT48(Žd). Liuob privažiúos pri tvartų, prikels ratus, i mesu [mėšlus], kol valktį primesu Kl. Privažiúoji ingi lapę ir ažušauni ją Dv. Tu arčiau tik privažiúok su arkliu Dgč. Penktadienin tai privažiúoja daugis prieg ežero Kpč. Prie daržinės privažiãvom ir liepė įdėt šieno ratuos Sb. Aš privažiúoju, činkt – tas arklys ant vietos (staigiai sustojo) Grz. Toji karieta privažiavo prie pušies ir prapuolė LMD(Gdr). Anys privažiãvo tą medžią, atkalė, nelaimę išleidė (ps.) LKT326(Trgn). Laukia, kai privažiuos, tai anas išlips iš medžio ir eis paskui ratus, tai vis išeis kur an žmonis LTR(Slk). Kai ana privažiãvo an tėvo namus, visi sužiuro, kad jų mergytė atvažiavo LKT309(Šš). Vėl išvažiavo žalčiai, privažiavo to miško, nebekukuoja gegutė LMD(Lg). Tas žmogus privažiavęs, žiūriąs – lapė Sln. Gailėte pergailėjo, širdelę perskaudėjo, kol privažiãvom močiutės dvarą (d.) Jnk. Važiavom lauką, važiavom antrą ir privažiavom sesers margą dvarelį LMD(Grl). Neprivažiavaũ anytos lauko, o jau pragydo raibi gaideliai JV412. Privažiavom dvarelį, anytelės vartelius, aš ir pamačiau savo vargelį pri anytos vartelių StnD20. Važiavau dieną, važiavau naktį ir privažiavaũ žalią pievelę DrskD35. Privažiavaũ prie kiemelio, šuneliai sulojo, tėvutėlis, motinėlė vartus atkilojo (d.) Šmn. Važiuoja da galą, privažiuoja gražių ir visokių medžių J.Jabl(PrL). Prie mūro privažiavę daugybė puikių karietų, ir vis naujos privažiuoja P.Cvir. Privažiúojamasis kelias NdŽ, KŽ. Privažiúojamoji vieta NdŽ.
| prk.: Kai stiklelį tánkiai kiloja, kelio galą greit privažiúoja PnmR. Ir kaip mes galėjome privažiuoti ligi tokios gėdos?! J.Dov.
^ Jei greitai važiuosi, greitai privažiuosi LTR(Vs). Aukso ratais ir prie karaliaus privažiuosi, ir dangun nuvažiuosi KrvP(Drsk).
| refl. NdŽ.
2. intr. Š, LL101, DŽ, NdŽ daugeliui atvažiuoti, važiuojant susitelkti (apie žmones): Kai privažiúoja visi, an dviejų galų nėra kur dėtis Stk. Ka liūb privažiúos, tratės visi pašaliai [per muges] Sd. Privažiãvo žmonių pilnas kiemas, kad judėte judėjo Žd. Pilnas kiemas buvo privažiúotas Plng. Miestelis pilnas būdavo privažiúotas Skp. Privažiãvę svietelio, girdžiu [esant] negerų žmonių Azr. Nei apsakyt, kiek privažiúodavo Paringin žmonių [per atlaidus] Prng. In Bronį žmonių privažiãvo, prilėkė, kur te anys ir dėsis, kur suskiš, – gal in pirkios miegos Slk. Kad privažiãvę giminių su kumeliais [į laidotuves], kad žvengia! Rk. Nuejom, svečių iš kitų ūlyčių privažiãvę Plvn. Gegužės mėnesį Stanislovo atlaidai būdavai, tai kermošius didelis, privažiúodavai čigonų Mšk. Išdalina kokią miško kertę iš varžytynių – privažiúoja žmonių šimtais Sk. Privažiãvo daug svetelių žilom kiaulėm be vadelių (d.) Vrn. Privažiavo daugybė ir moterų su vaikais, ir senių A.Vien.
| prk.: Bemat privažiãvo pilnas stalas visokių valgių Gs.
| refl. NdŽ: Prisvažiúoja svieto, nepereisi Drsk.
3. intr. daugeliui atvažiuoti (apie sausumos susisiekimo priemones): Čia vasarą tai mašinų mašinos privažiúoja Všn. Kiemas privažiavęs pilnas vežimų. Bus atvykę jau visi svečiai I.Simon. Būdavo, per kermošius kad privažiúodavo būdų su saldainiais, su kokiom špilkutėm tenoj, na visokių daiktų turėdavo Pl.
4. intr. daugeliui atvykti gyventi, atsikraustyti: Čia pilna baltgudžių privažiãvusių Dgp.
5. intr. nuvažiuoti: Kam reik, perka, du sykiu privažiúodavai [į kermošius] Mšk. Privažiúota sraujon upėn, žirgeliai girdyta (d.) Mlk.
6. intr. galėti atvažiuoti, nuvažiuoti: Prie mūsų niekas negalėjo privažiúot, net ir prieit negalima buvo Stak. Aparti̇̀ [keleliai prie vienkiemių], negal pri anų privažiúoti Krš. Žiemą čia sunku ateiti, privažiúoti, niekas neatvažiuona Pp. Arčiaus prie fronto nebuvo galiama su vežimais privažiúoti Plšk. Seniau kaimai buvo neprivažiúojami, kelių nebuvo Vvs. Privažiúot in juos sunku, šlapia Klt. Kelią pasidirbo privažiúot, kur reikia Sb. Reikė briste brist par balę ir ant pečių nešt malkas, negalėjo privažiúot Krs.
privažiúotinai
7. tr. NdŽ važiuojant priartinti, privaryti: Privažiãvo arklius prie gonko Sml. Privažiuok arklius arčiau J.Jabl. Išlėkiau, privažiavau arklį ir laukiau, sėdėdamas kairėj pusėj J.Paukš.
8. tr., intr. plaukiant (laivu) priartėti, priplaukti: Jis ne per daug spyrėsi, kad arčiau prie banginio privažiuotų Mš.
ǁ N priplaukti (laivu) prie kranto.
9. tr. Š, NdŽ važiuojant prispausti, sužaloti, suvažinėti: Nebėk par kelį, autanobilis privažiúos Slnt.
| refl. tr. NdŽ: Bene privažiaváis koją, kad raiši? Šts. Privažiaváus koją bevedekliaudamas par mėšlavežį Šts.
10. tr. važiuojant padaryti slidų, nuslidinti: Privažiúoti kelią NdŽ.
11. refl. NdŽ pakankamai važiuoti, prisivažinėti.
12. prilįsti, prilėkti: Mūsų tai išsimuša išsimuša musias, ale durys valioj, tai ir vėl privažiúoja Slm. Bičių kad privažiãvo – pilnas kambarys Ėr. Nemožna prisiglaust prie karvės, tuoj privažiúoja galva [utėlių] Antš. Saldumo tik įpilk kokian butelin, tai pilnas privažiúoja skruzdėlių Vb.
| refl. NdŽ.
13. intr. labai prirūkti, prieiti (dūmų): Uždarei jušką, ir privažiãvo gryčia pilna dūmų Ėr.
14. intr. daugeliui ateiti, pakliūti (apie kortas): Vynų kiek privažiãvo! Kur aš juos dėsiu?! Mžš.
paprivažiúoti (dial.) tr. daugeliui atvažiuoti: Susirinko didelė besieda, kai daug buvo paprivažiãvę LzŽ.

×razvažiúoti (hibr.) intr.
1. Ml važiuojant išsiskirstyti, išsivažinėti: Kaimais buvo razvažiãvę [per karą] Ad.
| refl.: Žmonės razvažiãv[o] po namus LzŽ.
2. Dgp, Dglš išvykti kitur gyventi, išsikelti, išsikraustyti: Kaimo nėra, razvažiãvę Ad. Visi razvažiãvę, razbėgę iš ūlyčių Prng.
3. perplyšti, išsiskirti, išsižioti: Skara jau suvis razvažiãvo Dglš. Cepelinai kada sulempa, gali razvažiúot Ml.
4. refl. įsileisti šnekėti niekus, nusišnekėti: Razvažiavai̇̃ tai kai Kazio ratai LKKXVII196(Pls).

×parazvažiúoti (hibr.) intr. išsivažinėti: Vaikai parazvažiãv[o] LKKXXIX184(Lz).
suvažiúoti K, Š, NdŽ, KŽ; M, LL176, L, Rtr
1. intr. N, J, Slnt, Klt važiuojant susirinkti į vieną vietą: Suvažiãvo daug svečių DŽ1. Vaikai neblogiausi, suvažiúoja, apdirba Stk. Tada suvažiúodavo daugiau, pri giminių ten užeidavo Kv. Suvažiãvo svečių būrys, nebužsidaro nė durys Žr. Nu pusnakčio suvažiúos [mėšlo] kabintojai, i būs talkos Jdr. Iš Žadeikių, iš visų pusių suvažiúos, arklys pri arklio būs End. Kap suvažiúosim, tai ir vietos nebus Pv. Šienaut pievų žentai suvažiã[vo] Dglš. Ir šitą savaitę dukrės buvo suvažiãvę Grv. Suvažiãv[o] sūnai su žmonom LzŽ. Giminė didelė, kolei suvažiãvo, ir pagulėjo anas (numirėlis) Imb. Suvažiãvo iš visų kraštelių į laidotuves Slk. Ant pakasynų susirinko, suvažiãvo visa giminė Skrb. Papjovė kiaulį, tai trys ar keturi suvažiúoja skerstuvių valgyt Rk. Vienuokart kad suvažiãvo gi [svečių], o nei kur apsigręžt! Č. Dabar suvažiãvo [dukterys] ir bulbas nuravėjo Kp. Kur karčema, tai te suvažiúodavo iš dviejų trijų kaimų su gavėnais Sb. Te triobos didelės, te arkliam klojimai dideli, tai suvažiúojam su rogėm Pnd. Ui, neateisiu: dukterys suvažiãvo, man gi pasišnekėt reikia Mžš. Pas tą paną buvo pokylis ir suvažiavo daugybė iš visur ponų LMD(Žg). Tame miestely didi nameliai, tę suvažiavo iš visų šalelių LTR(Plv). Ir suvažiavo daugel svetelių, nuims vainikėlį žalių rūtelių LTR(Sv). Motinyte mano mieloji, paklausk, ko tie sveteliai tėvelio kiemelin suvažiãvo (rd.) Krs. Atejus šilo mėnesie apent vaikai suvažiavo, bet vyresnybė augusiųjų vaikiukų nebipriėmė, todėl jų maž beliko M.Valanč. Su savo šeimyna matės suvažiuodami į sutartą vietą M.Katk.
| Suvažiúoja vakaruška, tai visgi tas gaspadoraičias kur šokina, o jau mum tai ką čia, trečia eilia Pnd. Suvažiavo karalaičių balius LTR(Brt).
| prk.: Į senatvę suvažiúo[ja] visi vargai, visos bėdos Rdm.
| refl. Q647, N, K, Š, Rtr, KŽ, DŽ1, Mrj, Žgč: Tankiau susivažiúodavo kaimynai NdŽ. Iš viso svieto susivažiúo[ja] į tą dainų šventę Jrb. Anąsyk susivažiãvom visi giminės Gs. Gentys susivažiãvo, pagėrė, padainiavo, linksmi visi, akės žiuba Krš. Liuobaus susivažiúos žmonių [į turgų] baisybės Grd. Susivažiãvom an to parvažiuko visi, i ėmė narint (skęsti) Ar. Susivažiúodavai, didžiausi atlaidai būdavai par šventą Joną Mšk. Susivažiavo visi neprieteliai sūdyti Joną smerčiu DS323(Stak). Tuomet buvo daugybė karalių susivažiavusių BsMtII219. Važiuodamys numie, susivažiuos anie (broliai) visi į vieną vietą S.Dauk. [Kanauninkai,] susivažiavusys kapitulos atlikti, visi vienkart vyskupui padėkavojo M.Valanč. Visiems malonu darės pamąsčius apie skanius pietus su šampanu, apie tokią gerą progą susivažiuoti Pč. Teip daug vyskupų ir daktarų susivažiavę buvo iž visos krikščionystės drin jų paieškojimo DP276. Kalvė[je] atradau daugybę žmonių susivažiavusių P.
ǁ refl. DŽ, NdŽ, Mrj atvažiavusiems susitikti: Jie susivažiúoja Griškabūdy[je]: vieni persikrauja malkas, o kiti javus už tai Žvr. Kame judu susivažiúosiatav? Slnt. Kitą sykį anuodu iš turgaus susivažiãvusiu i sėdėjusiu pri to šakinio End. Ar nesusvažiãv[o] paskui abudu [kunigai, viename sodžiuje kalėdodami]? Lp. Susirokavo tokį rokundą: susivažiuoti ant pusiaukelio pas Nemuną žemaičių pusėje, sukurti ugnį, paskum susivažiavę abudu prie tos ugnies susišliūbavoti DS300(Šmk). Ten susivažiuosim: ji iš ten (iš Užvenčio), aš iš Vilniaus jos kraitį palikusį nuvešiu Žem.
2. intr. daugeliui susisiekimo priemonių susirinkti į vieną vietą: Suvažiúodavo labai daug vežimų su bekonais Plšk. Ka mėšlą veždavo, tai suvažiúodavo kelios padvados Nm. Elyzas gavo tarnystę Šiauliuose, dideliame mieste, kur traukiniai suvažiuoja iš visų pasaulio pusių M.Katil.
| refl.: Na, susivažiúos kokios trys keturios purmankos Als.
3. intr. daugeliui atvykti gyventi į vieną vietą, susikelti: Akmeniškių tikrų mažai besam, čia iš visur suvažiãvę Akm. Iš visur suvažiãvę – senoviškai neina pasišnekėti Pgg. Tai būdavo miško darbinykai vis suvažiãvę iš kur, atvažiavę ar iš Rusijos, ar iš kur Sb.
4. intr. pradėti kartu gyventi, susimesti: Kaip ir va, po vieną labai nuobodu gyvent, suvažiãvom ant vieną vietą Sb.
5. intr. M, Šv nuvažiuoti ir grįžti: Gal ryto[j] du sykiu dar suvažiúosu į mišką Užv. Par naktį suvažiúosi į Klaipėdą Jdr. Kai teip toli, tai vieną kartą par dieną suvažiúoji, ir viskas Krk. Į girią medžių [reikia] suvažiúoti BM404(End). Tris keturis kartus suvažiúoji par dieną Ppl.
| tr.: Tasgatės, tokius kelius suvažiúo[ja] KlvrŽ.
6. intr. važiuojant sukristi: Tam̃ [Požerės] ežere yra veselia suvažiãvusi Grd.
7. tr. važiuojant suvaryti, sustumti į vieną vietą: Lentų aptvaras, kur keleiviai arklius suvažiúoja Š. Vokyčiai liepė tę suvažiúoti arklius, ratus, viską Lkš.
8. = suvažioti 1: Moža ryt ir suvažiuõs malką LzŽ.
9. tr. M, Kbr, Štk važiuojant partrenkti, užmušti, suvažinėti: Turėjo pasitraukt, neduotis suvažiúot Pgg. Ją suvažiãvo an Šilutės kelio Vn. Tris žmonis girtas suvažiãvo Šv. Ans nieko negirda, aną suvažiúos mašina Kin.
ǁ refl. važiuojant susidurti: Dvi mašinos susivažiãvo Grz.
10. tr. NdŽ, KŽ važiuojant suplūkti, nugludinti, pravažinėti: Padarytas, gatavas, suvažiúotas kelias KI168. Miške buvo tų kelių daug suvažiúota Žeml. Išsukus iš duobėto vieškelio, rogės ėmė lygiau čiaužti per plyną, lygiai suvažiuotą sniegą Pt.
11. tr. važiuojant sudėvėti, sudilinti: Suvažiãvo kinktus atiduotūsius, ir naujus pirkom Vn. Tu nesuvažiúosi tas šlajas, vaikuo paliks Pj.
| refl. NdŽ.
12. refl. spėti važiuoti: Aš su jumi nesusivažiúotau Lp.
13. patekti (į vieną vietą): Visi į tą pačią žemę suvažiúona, turėtum [gyvi] sutikti Rdn.
14. intr. prk. sulįsti, sulėkti: Visos žąsys suvažiãvo į avižas Gs. Musėles anie išvaro iš savo kambarių – pry munęs ir suvažiúo[ja] Lkv. Uždaryk duris, kad vištos nesuvažiúotų Srv. Suvažiãvo gryčion visi viščiukai Ėr. Kaip darai duris – musės ūžt ūžt, i suvažiuoja visos! Mžš. Skrudėlės kad suvažiuõs! Pnd.
ǁ staiga atsirasti: Tuo ant stalo suvažiavo moterų sūriai Ašb.
15. intr. prk. sutekėti: Neiškasėt ravelio, ir suvažiãvo visas vanduo į klojimą Srv.
16. intr. prk. būti godžiai suvalgytam, sulįsti: Jam visa suvažiavo, ar gardu, ar ne LTR(Ds).
17. intr. NdŽ sukirsti, suduoti, sušerti.
18. subarti, sugėdinti.
pasuvažiúoti (dial.) intr. visiems atvažiuoti: Visi darbinykai pasuvažiãvę iš selų LzŽ. Daug pasuvažiúoja kunigų Lz. Stov[i] pasuvažiãvę Dv.
užvažiúoti K, Š; R, Sut, I, LL305, ŠT7
1. intr. važiuojant patekti už ko: Užvažiúok už angos daržinės J. Da užu Šiaudinių užvažiãvo ir pradėjo šaudyt Sb. Jau nepamatysi, ažvažiãvo až kalno Mlk.
2. intr. NdŽ, DŽ1, KŽ, Nm važiuojant patekti ant ko, užkopti: Kaip tik liuob užvažiúoti ant tiltelio – arklys nė iš vietos Vkš. Užvažiãvo [arklys] in tilto, ir nulėkė visi ratai Lel. Jie kaip užvažiãvo su tankais ir prasmego Pn. Patogiau užvažiúoti iš ten ant kalno J. Prieš kalnelį užvažiúot būdavo labai sunkiai Kp. Kaip įsilaiduoji, tai kad eina man dviratis, nereikia nei mint – in kalno užvažiúoja Č.
3. intr. važiuojant patekti į kokią vietą, nuvažiuoti: Žmogus nakčia važiavo, užvažiãvo balon, paklydo, ir inklimpo ratai Eiš. Ituoj keliu alne Dauronỹs ažvažiúosi LzŽ. Kai ji užvažiãvo ant to dvaro, tai ji nulipo, ir kučierius turėjo tuščias namo važiuot VoL288(PrL). Vyriausias karališko dvaro užžiūrėtojas atėjo pažiūrėt smalos, radęs gerą smalą, liepė ant dvaro užvažiuot BsPIII28(Nm).
ǁ važiuojant pasukti, įsukti: Par dvi eilias gubų užvažiúoja Pl. Reikėjo užvažiúot gerai, dabar ir užkliudei Srv. Oi tai užvažiavo ristus žirgelis ties vario varteliais TŽI289(Mrs). Nuo šliūbo važiuojant užvažiãvo ne vieškeliu, užvažiãvo tiesiai par akmenis Kp.
| refl.: Užsivažiavaũ Kaune tokia gatvike ir paklydau Skr. Kur tu čia ne tuo keliu užsivažiavai̇̃? Prn.
ǁ tr. važiuojant užtverti, užstoti: Ažvažiã[vo] kelią i pasgadino ratai, nei laukt, nei šonu pravažiuot Ml. Ta Magdusė (upelė) par kelią bėgdavo, nė anos užvažiúodavo – ana vis gyva būs i būs Lkv. Priekinis vežimas išsisuka iš virtinės, užvažiuoja kelią rš.
ǁ tr. stumiant užtverti, užstumti, užgriozdinti: Man užvažiã[vo] duris prakartu, i negaliu išeit Ml.
4. intr., tr. galėti važiuoti: Užvažiúot te sunku – dumblynas, žabais užklotas Užp. Jos namai buvo dideli, mūro gurbai užvažiúojami Ob.
5. intr. Nm, Vkš važiuojant atsitrenkti, užkliudyti: Užvažiúoti ant ko NdŽ. Kap an akmenio užvažiãvo, šieno vežimas keberiokšt ir apvirto Lš. Ant minos užvažiãvo ir žuvo Rk. Užvažiãvo an kelmo, susidraskė savo kibyzdą (prietaisą malkoms vilkti) Grz. An kelmo neužvažiúok KlbX133(Mlk).
| Griaukit triobas, o kad ne, tai traktorium užvažiúosma, kertis ir nuversma Kp.
6. intr., tr. važiuojant partrenkti, sužaloti: Vienąkart užvažiãvo an jos (nebylės) su motociklu Vrn. Jisai užvažiãvo ant šerno, šernas šoko į tą sykį ant kelio Jrb. Nesulauki žmogus, negi žinai – maž kur nebegyvas, maž kur kankenas smagiai ar mašina užvažiãvo Skp. Anys ažvažiavo gulinčią avelę, išstipus, matai, buvo LTR(Slk). Bėk, ištrūkdinėk nuog kelio, ba aš tave užvažiúosiu Zt.
7. intr. D.Pošk, Nm, Žd važiuojant trumpam atvykti, užsukti; apsistoti: Užvažiúoti kur nakvynės NdŽ. Ar svetimas, ar savas užvažiãv[o] – man vis tiek Lbv. Jis parvažiuodamas užvažiãvo papasakot Rg. Užvažiúos, negal motynos nepaveizėti Krš. Buvo žadėjęs pri mūso užvažiúoti, kažin a išvažiavo visai, neužvažiãvo Trk. Mes čia tik užvažiúojam, toki užeiviai DrskŽ. Kožnan kieman ažuvažiúosi, tai rasi [žmonių] Šlčn. Subatoj kas in mane užvažiuõs Dglš. Ažvažiúosim seserès pasdairyt LzŽ. Anas užvažiãvo užvažiúojaman naman pas žydą pasganyt Gdr. Į tetą buvot ažvažiãvę? KlbX133(Mlk). Buvom užvažiãvę Puntuko, to akmeno pažiūrėt Kvr. Atvažiúodavo, sušildavo [karčemose] Žb. Tai dabar gal da iš čia reiks Rokiškin ažvažiúot Pnd. Baronkinis [žydas] užvažiúoja [į miestelį], vežimas baronkų, vaikai kaip šunes kad apstoja! Kpr. Gavau saldžių obuolių valgytie, sau, tegul užvažiúoja pasiimtie Alz. Užvažiãvo prašytų anūko šienui pjaut Pl. Kai būsi Pasvaly, užvažiúok ir pas mum pasikieminėt Skrb. Gal kokią valandą užvažiuosim [į svečius] Upt. Žadėjai pas mum užvažiúot, tai mes i laukėm Mžš. Teažvažiúoja manę pasdairyt, bo kap numirsiu, tai neišvys Lz. Anų (tėvų) gyvenimas buvo ant didžiu keliu, tada tenai visokia ponybė pri ano (sūnaus) užvažiuoti liuob (ps.) S.Dauk. Vyras važiuoja važiuoja per kaimus ir užvažiãvo vienan [kaime] pirkioj (ps.) Mrc. Ažvažiãvo pas jį labai išalkę, norėjo valgyt (ps.) Ign. Anas pradėjo ją draust, kad ažvažiuot an jį ir naktuit LTR(Slk). Čigonų užvažiavo trys vežimai pas ūkinyką ir prašos naktigulto LTR(Brž). Užvažiãvo svečių, būs linksmiau – vis viena i viena Krš. Drąsiai į jį užvažiuosi, drąsiai kalbėsies nakvynės ir vaišių lauksi Vaižg.
^ Piršliais negirkias, nieks nebužvažiúos Krš.
ǁ part. praes. skirtas apsistoti, užsukti: Ažvažiúojamie[ji] namai Jn(Užp). Užvažiúojamas kiemas Rtr, DŽ, Pn.
ǁ tr. trumpam atvažiavus, apsistojus užimti: Visas vietas karčemo[je] užvažiuotas radau Šts.
8. intr. judant, riedant atvažiuoti, užsukti (apie sausumos susisiekimo priemones): Pjaunam šiteipos, ažvažiúoja mašinėlė, ateina pažilas žmogus toksai PnmR. Užvažiavo dvi karietos su pulku svetelių LTR(Lp). Vienąkart pamisliu: ant vieškelį nueisiu, tai keleivinė užvažiuõs, tai paims Slm.
9. intr. atvykti gyventi, atsikelti, atsikraustyti: Visi po vainai ažuvažiãvo, iki vainai čia nieko nebuvo Dv.
10. intr. Lp netikėtai atvažiuoti: Tuom čėsu policija užvažiãvo Ker. Užvažiãvo žmonės, vilkas pametė mergytę ir nubėgo Dgč. Mano paankstinta nueit, mislijau: da atims pieną koks žulikas užvažiãvęs Žl. Jam begulint pakelėje, užvažiuoja ponai ketvertu arklių SI268.
11. tr. NdŽ privažiuoti: Ten daug ežerų mes užvažiúodavom Nmk. Važiuo[ja] anudu, užvažiúo[ja] kryžių – kunigas kela kepurę Sd. Važiavom, užvažiãvom bjaurį kelią tekiniams Vkš. Dabar kokią stotį užvažiúosim? Aln. Važiuoja važiuoja, užvažiavo didelį mišką LTR. Užvažiãvom žalioj girelėj žalią klevelį (d.) Ant.
ǁ važiuojant rasti, sutikti: Užvažiavai̇̃ mane tenai, t. y. radai atvažiavęs J. Ažvažiúosta gal ir senesnių žmonių, vėl pasiklausinėsta Kpr. Ieškodami karvės pirkt, pravažiavom šimtą su viršum kilometrų ir nieko gero neužvažiãvom Krs. Važiavau savaitę trečią, kol užvažiavau savo pačią LTR(Skdv).
ǁ važiuojant pavyti: Anie užvažiúos i paveš Varn. Regis, negreit važiavom, ale juos užvažiãvom KlbX133(Mlk).
ǁ važiuojant aplenkti:
^ Dveigys užvažiavo treigį KrvP.
12. tr. atvažiavus trumpam palikti: Užvažiúodavom arklius pri bažnyčios pri tokio žmogaus Krš.
13. tr. užstumti, užvaryti, užridenti (ant ko): Paveiza, ka ratai an stogo užvažiúoti, dišlius atsuktas an Žagarės (vaikinų išdaigos) Klk.
14. tr. Dr važiuojant uždirbti, pelnyti: Jis užvažiãvo, t. y. uždirbo par važinėjimus J. Užvažiãvo kelis rublius važiuodamas Vn. Už kartą važiavimo [į Rygą] užvažiúos arklį Lk. Gal būč ir aš kokį litą kitą užvažiãvęs [veždamas mišką] Krs. Laikas lig laiko du rublius užvažiuoti tai ne niekai! Žem.
| refl. tr.: Užsivažiúo[ja] kapeikos – šoperis vienas, neduoda biliotų Krš.
15. intr. užskristi (lėktuvu, raketa ir pan.): An dievaičio žuvažiãvo (išsilaipino mėnulyje) žmonys Rod.
16. intr. atskristi (apie lėktuvą, raketą ir pan.): Užvažiãvo lėktuvai Lg. Užvažiãvo lėktuvai ir susišaudė Dgl.
17. intr. perbraukti: Netingia procavot, taigi su kočėlu užvažiavai̇̃, ir gerai Slm.
18. intr. užslinkti, užgriūti: Jau baigiau kasti, duobė ėmė ir užvažiãvo Šts.
19. suduoti, supliekti, užkirsti: Išbarė ir per ausį užvažiãvo Mrj. Aš jam užvažiavaũ su kucium per nugarą Ldvn. Mušeika tas, patyloms užvažiúo[ja] i pabėga Krš. Tokiam reik į ausį užvažiúoti Rdn. Aš vieną kartą kad užvažiúosiu tavie par tą murzą, visą amžių atsiminsi! Trk. Porą sykių gerai užvažiãvo par antausį i užteko Kv. Aš jam kai užvažiúosiu par snukį, tai net atvirs Lel. Ar da man čia burblensi, kad ažvažiuosiu, tai net rėksi! Km. Kaip ažvažiúosiu alkūne dantỹs! Zr. Negalėjo ana jiem ažvažiúot kačerga?! Slk. Va, kad užvažiúosiu mazgoliu par akis! PnmR. Aš tam šuniu[i] basliu užvažiavaũ, tai te tuoj nulėkė rėkdamas Krs. Nutilk, bo kad aš tau užvažiúosiu su vadelėm, tai nežinosi nė kur dėtis! Ps. Užvažiavaũ arkliui par šoną, kaipmat ir mieste Srv. Nekalbėk kvailai, o ne, – užvažiuosiu taure per kaktą V.Krėv. Kad tu žinotum, tik susiturėjau neužvažiavęs jam per nosį J.Bil. Keikia mus ir pravardžiuoja, ir per kuprą užvažiuoja su vytim ar su vėzdu B.Sruog.
^ Dukart sakysiu, trečią – snukin užvažiuosiu KrvP(Brb). Geriau dantų žiūrėk, kad neišbyrėtų, kam nors užvažiavus KrvP(Prl).
20. intr., tr. prk. daug duoti, suteikti:
^ Ir užvažiãvo kaip Simutis ubagams: du praleidus – trečiuojuo (gudrus kaip Simutis, dalydamas ubagams aukas) Štk.
21. aštriai, pajuokiamai pasakyti, atkirsti, atrėžti: Na, ir užvažiãvo jis jam, gerai užvažiãvo DŽ1. Ona jam kad užvažiãvo, tai paraudo kai vėžys Všt. Gerai, dėde, kad tam piemen užvažiavai̇̃! Slv. Tas tai kaip užvažiúos, tai neturėsi ko atsakyti Krž. Gerai užvažiãvo tai biesuo už tokius žodžius Krš. Anai žodis neperkamas: ana užvažiúona taip, kad nežinai nė ką sakyti, nė ką daryti Vkš. Ot kad jis jam užvažiãv[o], tai užvažiãv[o]! Lp. Aš jam da teip ažvažiúosiu prie visų, kad raudonyt turės Dbk. Anas ilgai juokės iš manęs, bet kai ažvažiavaũ, tai tuoj tuoj nustojo Vžns. Boba kad ažvažiãvo, tas nebeturi ką sakyt Dgl. Kai anas jam užvažiãvo, tai nei vežt, nei nešt Ds. Sako, tai jo bobai gerai užvažiãvo, kad to net apsiverkė Krs. Nepagerbs tau nei žilo plauko, užvažiuos taip, jog nežinosi nei kas atsakyti, nei kur akys padėti V.Krėv.
22. intr. prk. įsikišti, sutrukdyti: Kada kitas šneka, kaip gali̇̀ su savo kalba užvažiúoti Krš.
23. intr. prk. pagadinti orą: Kas čia užvažiãvo? Pn.
◊ ant akių̃ (×ant kalniẽriaus) užvažiúoti aštriai, pajuokiamai pasakyti: Ot užvažiãvo ant akių̃ – kaip šūdina šluota Ėr. Supyko – aš užvažiavaũ biškį an kalniẽriaus Pš.
paužvažiúoti (dial.) intr. daugeliui atvažiuoti: Buvo švedai paažvažiãvę LzŽ.

riñkti, reñka (riñka LD338(Zt)), -o tr. Q326, H157, R, Sut, I, M
1. K imti po kiek ir dėti į vieną vietą: Spanguolės augo, bet nėkas neriñko Lpl. Aš čia obuolius renkù Rmš. Bulbės riñkt sunku: eini eini, čia bulbė, čia bulbė – linginėji Mžš. Išejo bulbų antrailio riñkt Dglš. Aš nerinkaũ riešutų – neinkandu Eiš. Būtau ejus malkos riñkt medžian Rud. Uogas reñka, an turgo atveždo Pls. Reikia pusdienį riñkti uogas Žlb. Vandutė kai uogas reñka, tai net perskreipus gniūsija Ign. Dieną negalėdavo riñkt grybų [pono miške], naktį laipioja ir čiupena baravykus Grv. Vidudienį grybų nereñka Ob. Akmenų kaip prisėta, tik riñk ir krauk ant vežimą Skrb. Kankorėžius kitąsyk riñkdavo, kuldavo Pgr. Pripylė pelenuos aguonų ir liepė jam rinkt LTR(Rk). Vasaros metu tai reikia žoles riñkt LKT164(Dt). Nemėtai duonos, trupinius rinksi̇̀ LKKI182(Sld). Jei sapnuoji, kad renki bulves arba kiaušinius, reiškia barnius LTR(Šil). Šliauždamas rinku uogas SD31. Jis reñka uogas nuo krūmo KI18. Su ranka renkù varpas nuo dirvos J. Žemuogių stiebelius i žiedus liuob riñksiam Brs. Aš uogelių nerinkau, serbentėlių nebraukiau RD7. Te beriñksi juodas uogas, bebraukysi serbentėles JD717. Žemuogėles rinkte rinko, serbentėles braukte braukė KlvD27. Nuog baltų [dobilų] bitės medų reñka Pls. Liesnykai drobynas pastato rudenį ir reñka medų [iš drevių] Rod. Aš bitutė, aš mažutė, renku žieduose medutį K.Bor. Šaknelių ir žolių rinkti teta eidavo į laukus P.Cvir. Mamaitė dėl mūsų darbo paršelį pardavė: nebuvo laiko šerti, žoles rinkti Žem. Teeit anys patys ir terenka šiaudus BB2Moz5,7. Rinkagu ižg erškėčių uogas vyno aba ižg usnių fygas? Ev. Kas nerenka su manim, išbarsto Ch1Mt12,30.
| prk.: Su saule [nauja dienelė] atitviskėjo vakarykščių vargelių rinkti S.Čiurl. Aista … renka savo vandenis iš pietų link nuo to kaimo gulinčiųjų kalnų LTI91(Bs). Reñka reñka po vieną – visi pareisma į tą žemelę Krš. Bobutes reñka, reñka dabar [giltinė] LKT306(Skm). To[ji] smertelė dabar senesnius tokiuos vis riñko Mžš. Pakrūmėj kulkos rinko jų vadus T.Tilv. Šįmet mirtis senukus reñka Mrj.
ǁ nuimant, išimant šalinti, naikinti: Par antrąjį čia tą karą ans buvo paimtas minų riñkti Akm. Bulbes parejau, žoles rinkáu, vabalus rinkáu Skdv. Pernais rinkáu vabalus Šv.
^ Kad bersi, tai ir rinksi Ėr. Kas eidamas beria, tas grįždamas renka LTsV295. Mėtydamas išmėtysi, riñkdamas surinksi LTR(Kš).
rinktinai̇̃ adv.: Ką čia rasi, kai jau viskas rinktinai̇̃ išrinkta Vdžg.
| refl.: Reñkas [kriaušės] nuo medžio pusėj rugsėjo P.
2. lasyti: Juodųjų [serbentų] nèrenka špokai LKT254(Srv). Paukščių pilna dirva – reñka grūdus Ktk. Ančiukai atėjo i duoną reñka iš lovio Jrb. Matai, kai ančiukai reñka baltymą, trynio nenori Jrb. Antinas ejo, riñko i rijo LKT351(Švnč).
ǁ po kiek imant ėsti (ką pabirą): Kai su lopetėle su snukiu reñka grūdus [šernas] Dgč. Arkliai iš lovių avižas ėda, o ta kiaulelė reñka Vž.
3. iš įvairių asmenų, įvairių vietų imti, gauti: Riñkti aukas NdŽ. Mokesčius, rinkliavas riñkti NdŽ. Žinias riñkti NdŽ. Parašus riñkti NdŽ. Ans pradėjo eiti par žmonis, riñkdamas piningus Žeml. Pašarą, peną rinkti I. Padegėliu važinėjau – rinkaũ sau duoną Dglš. Ejo po kaimą visa ką riñkdamas – sūrius, dešras LKT46(Vgr). Atostogų metu, parvykęs į tėviškę, pats rinkdavo (užrašinėdavo) dainas, pasakas rš.
ǁ prašyti išmaldos, elgetauti: Ejo ubagais po žmonis riñkdamas Jdr.
| refl.: Leido tėvą riñkties pri bažnyčios Krš. Darbo dirbti nebgaliu, tad ir einu po svietą rinkdamõs Skd. Kitą kartą buvo turtingas, o dabar eina rinkdamõs Slnt. Riñkties buvo išejęs žmogelis Pj.
ǁ vogti: Anie pripras i toliau riñks Vdk.
4. K kaupti, krauti (turtą, atsargas ir pan.): Reikia riñkt pinigai Pb. Lokamčius (šykštuolis) pinigus reñka, o velnias mašną siuva Igl. Jisai reñka pinigus senatvei Sr. Seniau riñkdavai auksą, kasdavai į žemes, daba į pančekas nededa aukso Btg. Tetulytė turtų neriñko Dkš. Verks mano močiutė nevirkdoma, man didį kraitelį berinkdama (d.) Drs. Rinkau rinkau grietinę [nuo pieno] ir vis negalėjau sviesto susukti rš. Seniau gaspadinės vasarą reñka sviestą ir sūdžia žiemai, tai druskos net čiuža Ob. Pašto ženklus riñkti (kolekcionuoti) NdŽ. Pasogą reñka OG283. Neturite savo skarbus rinkti, kuriump vagys įsikasa CII103. Jie (paukščiai) nei sėja, nei pjauja, nei renka kluonuosna BPII393. Ir dažnai tatai gadijas, kad tie, kurie didžius turtus vaikamus savo renka, nieko kito jiemus nepaliekti MP63.
| Nuoširdžiausiai baru tuos, kurie neklauso mokytojų, kurie renka dvejetus V.Bub.
5. burti į vieną vietą, telkti draugėn: Ponas Lapocinskis turėjęs iš Vilniaus Kalinausko įsakymą visus sukilėlius nuo Švenčionių iki Biržų rinkti po savo vėliava A.Vien. Turėjo tuojau … susitekėt jump pulkais iž visų šalių, nelaukiant, idant jų po vieną ieškotų ir rinktų̃ DP89.
| prk.: Viršum jūrų žilo ploto vėjas debesis jau renka rš.
| refl.: Žmonės reñkas K. Pirkia didelė, tai tenai daugiau riñkos Pb. Priebrėkšmiais, atlikę nuo darbo, rinkosi dvariškiai prie Topylienės Žem. Užmatysi, a jau reñkasi kas gegužinėn Ssk. Dabar prieš dieną reñkas [šokti] Pst. Gentys suvažiavo, kaip musys pradėjo riñkties LKT62(Pp). Renkasi kaip varnos prieš lietų LTR(Al). Jie dabar posėdžio renkasi J.Jabl. Vyrai, moterys pakrante šiandien renkasi į šventę E.Miež. Seniau raganų rinktas šito kalno viršūnėj A.Damb. Vos spėjo suolus sustatyti, pradėjo ir žmonės rinktis J.Avyž. Ir rinkos jop daug minių Ch1Mt13,2.
6. kaupti, traukti į vieną vietą ką pasklidą: Arklio pasagos reñka sniegus (neišbyra po jomis patekęs sniegas), ir susimina kaušai Šts. Šviesai einant pro renkamąjį lęšį, spinduliai lūžta ašies kryptimi rš.
| refl.: Debesys reñkasi, bus lietaus Dkš. Kartais bajorės, išpylusios į bliūdelį kavos tirštimus, veizas, kaip tie renkas į kupetas ir kokios daros liečynos M.Valanč. Tuoj tie visi kaulai ir mėsos pradėjo krutėt ir rinkties an vietą BsPII296. Labiausiai šaltis renkasi, kai durys valio[je] (atviros) Lnkv. Pikti žodžiai pradeda rinktis jos lūpose I.Simon. Akyse renkasi ašaros I.Simon. Martyną vėl ima pagunda kareiviškai nusispjauti. Jo burnoj jau renkasi seilės I.Simon. Vėl renkasi jėgos išvargintame kūne J.Paukš. Čia paarta, gal riñksis (byrės į batus einant) Pls.
7. Lž, Vkš, Btg, Rd imti nuo pradalgio ir rišti į pėdus: Ejau dienums rugių riñkti Užv. Nu keturiolekos metų rugius rinkáu po tėvu Krš. Praniukas rinko Kasparui M.Katk. Geriau rugius riñkti, neko pri vaiko sėdėti Rdn. Pjaus su dalgeliais rugius: motriškosios riñks, vyrai pjaus Gd. Dvylekos metų aš jau rugius rinkáu Vn. Vieną kartą aš renkù renkù rugius, nėkaip nebspėju Lpl. Vežimus myniau, rugius rinkaũ Pšš. Pradalgę reñka į pėdus LKT160(Šlv). Iš po pjautuvo reñkam [rugius] ir vežam [, kai sausa] Pls. Pradilo dalgelis, tankiai brūkštuojamas, pavargo mergelė, rugius rinkdama LTR(Šts). Eisiu į kalnelį kvietelių pakirsti, eis mano mergelė paskui mane riñkti JV420. Aš nemoku rugių rišti, nei miežaičių rinkti RD107.
ǁ imti nuo kraikos (linus) ir dėti pėdais: Tada kloja linus, reñka, riša in kūlius Šlčn. Klojam linus in pievos i paskui reñkam Dv. Kap jau atsiguli [linai], reñkam, pirtį kūrinam, džiovinam Eiš.
8. imti nuo lauko, valyti, vokti: Dideli darbai būva tik tada, kap nuo laukų reñkam Dsn. Prispėję rugiai, reikia riñkt JnšM. Jei ne lietus, reñkam nuog lauko ir vežam kluonan Pls. Nušienav kąsnį šieno ir nèrenka namo Lz.
9. tikrinti rūšiuojant, atmetant netinkamus: Netoli kolūkio raštinės moterys rinko bulves. Sėklines kapčiavo rš. Nuvėtytos, švariausios uogelės, nereiks nė riñkti Krš. Moterys popiet eis kanapių riñkt (rauti pleiskanių) Rdm.
| prk.: Neriñko, katras [vaikas] kaltas, abiem atatašė Klt. Aš tavo darbus nèrenku (netyrinėju, ką blogai padarai) Jrb.
| refl.: Kulipkėlė nesirenka, lietuvis tu ar lenkas. Guldo visus iš eilės rš.
10. ieškoti ko kuriam reikalui tinkamo, iš daugelio skirtis tinkamą: Kai kas švendrą traukia ar degtuką stumia, kai reñka dalgį Slm. Nuometėlis pirktas, krautuvėse rinktas LTR(Igl). Tu mano mergele jaunoji, iš trijų šimtų rinktoji LB136. Ei močiutė, motynėlė, rinkai̇̃ ma bernelį JD295. Rinkai metus, rinkai ir antarus – ir neišrinkai dukrelei raunelės TDrIV113(Kb). Tarė … pakviestump prilyginimą šitą, dabodamas, kaip pirmas vietas rinko DP338.
| Ignas nutilo ir valandėlę nesiryždamas rinko žodžius J.Avyž. Jis ilgai niūniavo, rinko melodiją ir pagaliau uždainavo K.Saj. Reñka dieną bulbom sodint Klt.
^ Reñka reñka kaip Gelumbauskis beigelius Kv. Girio[je] kirstas, krome riñktas, an rankelių graudžiai verkia (smuikas) Alvt.
rinktinai̇̃ adv.: Jie išsirūpino iš valdžios leidimą kirsti medžius rinktinai LKGII529.
| refl. tr.: Vis reñkasi reñkasi – sausų malkų nebedaug liko [krūvoje] Ėr. Knygos lentynose sudėtos taip, jog kiekvienas skaitytojas laisvai gali vaikščioti po biblioteką ir rinktis, kas jam reikalinga A.Vencl. Jai (našlei) nebebuvo kaip riñktis: su dviem vaikais kas ims! Ob. Rinkis, mergele, vargo bernelį LTsI499. Vedė žirgą in žalią grūšią, rinkaus mergelę in savo dūšią TDrV174(Vlk). Kas manęs verks mano pakasynose, tą rinkis sau už tėvą S.Dauk.
| Liga žmonių nesirenka rš.
^ Rinkos rinkos ir išsirinko iš viso mesos bliūdo veršio uodegą LTR(Pp). Nešerk žolės su rasa, nesiriñk panos ant atlaidų Bsg.
11. šaukti, mobilizuoti: Žalnierius rinkti N. Naujokus riñkti NdŽ. Ąžuolėlio šakos linko, o mus jaunus vaiskan rinko LTR(Mrk).
12. LL285 skirti balsuojant: Rinkimų sistema laiduoja kiekvienam piliečiui teisę rinkti ir būti renkamam sp.
13. skirti, padaryti ką kuo: Mums žadėjo vis…, kada mus rinko ig sūnus Mž51. Atstovus rinkdavom, rodos, tik trejiems metams J.Jabl. Riñkti atstovu, vadu NdŽ. Rinksim tave į pirmininkus rš. Aš patsai tapau valdovu ir nežinau, kad mane kas būtų rinkęs V.Krėv.
| refl. tr.: O kolektyviniam ūky paprasčiau: vadovybę patys valstiečiai renkasi rš.
14. dėti iš raidžių tekstą, rengiamą spaudai: Kūrinys kartais dar nebūdavo baigtas rašyti, o jį jau rinkdavo spaustuvė, nes laukti nebuvo galima rš. Iki Ignotas skubėjo įsirengti požemyje, Karolis išmokė Karusę rinkti raides rš.
ǁ sudaryti reikiamą skaitmenį (sukant telefono diską): Viktorija paėmė telefono ragelį ir ėmė rinkti numerį rš.
15. jungti į daiktą atskiras montuojamo mechanizmo, įrenginio dalis: Agregatus galima rinkti individualiai ir sroviniu būdu rš.
16. daryti raštus audžiant: Sajonus pačios irgi audė, pačios žiurstus ko nopuikiausius staklėse rinko V.Piet.
17. dainuoti sutartinės rinkinį: Rinkėjas renka, o giedotojas neatkartoja tų pačių žodžių LTII101.
ǁ giedotinai, giedamai skaityti: Nė vienas iš jų nemokėjo maldų rinkti Grž.
18. imti (pačią), vesti: Ją riñko iš savos vesės Zt. Mūsos mergutos panuvažiavo Lotvon – čia nėr kam riñkt Lz. Sūnaitis manas, neriñk jos Lz. Lietuvnykai neriñko, o až ruskų nenorėjau Lz.
| refl. tr.: Aš čiut nenumiriau verkdamos, kad anas jos nesriñkt Lz.
19. imti (ranka ar kokiu įrankiu): Rinksiù visa (visų valgių), rinksiù – nereikia pravarinėt (raginti) Lz. Pautienę šaukštu reñkam ir valgom Lz. Iš pirkios reñka ir neša jai Lz. Čepela skarvadą riñktie Lz. Merguta merguta, reñk rankom mane, o nenori rankom – reñk šakėm per slenkstį Lz. Kad aš itų lazdų nerinktáu rankõs! Lz. Duoma jam zalato – anas vėl nèrenka Lz. Tau duodant, jie renka, tau atveriant ranką tavą, jie pasotinami yra geru BBPs104,28. Ana [v]andenį reñka (semiasi) iš mūsio šulnio Lz.
^ Neriñks jo velnias Ds. Bernioko velnias neriñks, o mergiotė vargs gyvenime Ut. Kur jis eina tokią naktį? – O, neriñks jo galas! Mrj. Neriñks galas tas malkas – ryt sunešim Dkš. Valgom gerai, ale velnias reñka (neina į naudą), i visa Vdš. Skubos darbą velnias renka LTR(Vl). Dagi nerenka biesas (turtingas) – kitiem pinigus skolina An. Kad tave perkūnas rinktų! (keik.) Yl.
| refl.: Reñkasi (įsikimba, stveriasi) až arklio uodegos ir joja Lz.
20. atiminėti: Kam jūs tep rabavojat, visa reñkat? Rod. Riñko arklius niemčiai Rod.
21. paimti, areštuoti: Čia jau jį reñka tiurmon LKKII206(Zt).
22. dėti (į ką): Koja prikulta – gipsan riñko Zt.
| refl. tr.: Ana renkasi̇̀ [bulvių] vel kiton terlykon (puspuodynėlėn) LKKII204(Zt).
23. refl. tr., intr. imtis (darbo): Aš jau darbo nèsrenku – aš jau sena Lz. Reikia riñktis až kuodelio (sėstis verpti) Lz.
24. apimti (tam tikrai būsenai): Piktumas reñka, kad nerašo Lz. Manę miegas nèrenka Lz. Mane juokas reñka Lz.
25. gerai imti (apie skustuvą): O ką, reñka britva barzdą? Lz.
26. imti, kraustyti (nuo stalo): Kode[l] stalas nèrinktas stovi? Dglš. Kas valgo, ė aš vis stalą renkù Trgn.
ǁ tvarkyti: Nerinktoj pirkioj gyveno Dglš.
27. refl. N, Sut, I, GrvT132 rengtis, ruoštis (ką daryti): Kelian rinkuosi SD408. Rinkõmės rinkõmės [pirkti] ir nepirkom Tvr. Nu, tai renkies ir važiuo[j] (važiuok) par tetą LKKXIII27(Grv). Kap pavasaris ateima, reñkasi dirbt až lauko Lz. Jau renkúos pakalbėt Ad. Rinkõs rinkõs lietus, ir nieko nebuvo Kli. Rinkõs, rinkõs lyt, tai i dav[ė] (smarkiai palijo) Ad.
28. refl. skirstytis: Patalkis reñkas laukan, maž tebuvo šnapšės Šts.
29. refl. dvėsti, baigtis: Jau mūsų juodis dėl dusulio riñksis Žgč. Ta juodgalvė avis jau, tur būti, greit riñksis: nebkelia nė kelti Grg. Bene riñktis nori, kad nebevalgai? Grg.
30. refl. pradėti augti, taisytis: Pomidorai buvo prasti, o rudenio pusėn ėmė riñktis Antš.
◊ [sau] į gálvą riñkti
1. stengtis įsiminti, dėmėtis: Dabar žmogus visa ir galvon nèrenki, o tada tai mokėjom visokių tę giesmių, sekmių LKKII226(Lz).
2. kreipti dėmesį, rūpintis, jaudintis: Anas galvon nèrenka Lz. O kalvis nerenka sau galvon Aru32(Lz).

pýpliauogių išei̇̃ti riñkti Kt sušalti.
(kieno) trùpinius (pė́das NdŽ) riñkti mėgdžioti, sekti: Jau taip reñk tėvo trupinius! Rs.
varpùs riñkti prieš pradedant skambinti visais varpais, skambinti iš pradžių su vienu, paskui su kitu varpu: Jau pradėjo varpùs riñkti, greit būs pamaldos Šts. Jau reñka varpùs, tujau skambins sumai Šts.
(kieno) žodžiùs riñkti kartoti, sakyti mėgdžiojant: Vaikai, negražu motinos žodžiùs riñkt Rs.
apriñkti, àprenka (apreñka), -o tr. K; Q167, H173, SD198, B, Sut
1. DŽ, Pb kiek nurinkti: Nueik agurkus apriñkt Gs. Jau gal ir àprinktos yr mėlynės Erž. Iš ryto buvo aviečių, dabar vaikų àprinkta, àprinkta Gl. Giliukus išneš, išnarinės, ir taip jau àprinkta Krkn. Malkas visas apriñko Dglš. Obuolių nereikia kratyt, reikia apriñkt, tai ilgiau stovės JnšM. Jau apriñko riešutus Btrm. Po dvi obelis àprenkam – stiprūs, macnūs obuoliai Dv. N’àprinktas medis KII261. Mažai jų (viržių) možna pririnkt: aprinkti̇̀ labai Str. Lietuviai, nakčia pagal palaidojusys kūnus ir grobį aprinkusys, auštant ties mūrais Kijevo sustojo S.Dauk.
| Šitie popierėliai (musgaudžiai) àprenka muses Ėr.
| prk.: Mirtis jau apriñko keletą tų gėrovų (keli begerdami jau mirė) Gs. Apriñks Dievas senius (vienas paskui kitą išmirs senieji) – Dievui visi geri Lkm.
| refl.: Uogos dabar apsiriñkę Ds. Jau braškės biškį apsiriñko: vienas ateina, kitas, tai vis uogikę Vdk. Kap apsiriñko obuoliai geresni, tai ir itiej geri Arm.
ǁ nuimant apnaikinti, pašalinti: Tik apreñkam vakare [Kolorado vabalus], rytą i vėl anys skrenda Ad. Plaikstos su vyrais, o vaikams utų neàprenka Šts.
2. aplasyti: Vištos apriñko sėjant rugių pakraščius, dabar ir reti Ds.
ǁ po kiek imant suėsti (ką padėliotą, išbarstytą): Grūšeles apriñko telyčia Dglš. Ateina ana (lapė), te apreñka, apėda, o kapkono nekliudo Dgč.
| refl.: Apsiriñko mėsa (nebėra, suvalgyta, kur tik jos kiek buvo) Lp.
3. didumą paimti, pašaukti: Iš kaimo visus geruosius vyrus aprinko [karui] rš.
4. Kp, Al rasti, skirtis tinkamą: Apriñk man kur gerą arklį – pirksiu Rm. Vison parapijon tokio žmogaus neàprenku, kap jis (labai geras) Lp. Aš neàprenku, kas už jį gudriau pakalbėtų Jnšk. Tas kelmas apriñktas didesnis, nebegali išraut Lnkv. Alksniokas buvo vienas api̇̀rinktas Strn. Apriñki vietelę, apriñk bernužėlį JV29. Tada mirdamas pavadino pas savęs sūnus visus tris palaiminti ir aplemti laimą, kaip tur dėl savęs pačias aprinkti BsPII53. Praustis tik vieną šaltinį buvo aprinkę LTI185. Eidamas žiūriu, kur triobos statyt, tai šitą vietą aprinkaũ Ob. Marija gerą dalį aprinko, kuri nuog jos nebus atimta VlnE167. Anys pirmosias vietas aprinklavo VlnE115. Idant kiekvienas [pakviestasis] aprinktų sau galiausią vietą DP341. Kursai vietą aprinkai PK95. Idant jis žinotų pikt atmesti, o ger aprinkti VlnE148.
| refl. tr. N, Š, RtŽ, Rd, Slk, Antz, Kp: Apsiriñko vardą Magdelena Krš. Apsiriñk paną, nevaikščiok vienas Vn. Tu rasi jau turi kurią apsiriñkęs? Rg. Vienan kaiman apsiriñko mergaitę Rod. Apsirinkaũ sau mergelę iš viso pulkelio Sdk. Toks ten iš jo ir jaunikis: žmonos savoj parapijoj negalėjo apsiriñkt Srv. Nesiženija – apsiriñkęs neturi Vb. Bara man tėvelis ir motinėlė, kad apsirinkaũ sau mergužėlę (d.) Ps. Pavasarį parskrido – tujau ans (varnėnas) apsi̇̀renka vietą, tujau deda kiaušelius Sd. Nakvynei apsirinkau gerą vietą rš. Jie apsirinko šakotą eglę ir apsinakvojo ant jos LTR(Žm). Apsirinkaũ savo buvimą Vs. Ne tą kelią apsirenki̇̀, kursai laimėn veda BM452. Daleista apsiriñkti darbai tokie, kokių nori ir kada nori A.Baran. Kad aš jums po akių dedu gyvastį ir smertį, kad jūs gyvastį sau apsirinktumbit brš.
ǁ refl. Sut būti, atsirasti pasiryžusiam, pajėgiančiam ką padaryti: Vos àprenkas ižg šimto vienas, kuris pildytų įsakymą jo DP39. Apsirinkęs ant ko SD315.
5. paskirti iš daugelio (kokioms pareigoms): O kodel jaunesnių neapreñka [dirbti]? Pb. Jį apriñko brigadyrium Vdn. Petrą apriñko seniūnu Sv. Senį vilką aprinko klausytoju LTR(Lp). Susrenka visas kiemas, kataras [skerdžius] geriausiai patinka, tą ir àprenka Grv. Aš tave aprenku sau už tėvą S.Dauk. Bitės pačios apreñka motiną Vdn. Kariau už mus vyras macnas, kurs nuog Dievo est aprinktas Mž396. Jis žinosi ne žydų pačių ant karalystės aprinktas BPI110. Norėjo aprinkt jo ažu mesijašių SPI34. Kunigas buvo àprenkamas pagal zokano DP27. Aprinktas karalium MP89. Įstatau, aprinku kitą ant būklės, ant vietos kieno SD165. Aprinko tave, kad pabudavotumei namus Ch1Krn28,10.
| refl. tr.: Aprenkuos tave sau už motiną P.
6. Dsn, Str, Lp apvogti, apiplėšti: Milicija [jį] paėmė už tai, ką apriñko žmogų Aps. Apriñko šitą malūninyką – ką jis ten prisaugos Grv. Šiemet tai mus suvis apriñko Pst. Ale kai paprašysi, tai patį apriñks JnšM. Tę dieną apriñko tą dvarą Prng. Vienus metus ir mane apriñko Šlčn. Mažu kas apriñko tę namus Lz. Ir vaikai Izraelio … aprinko (aprinkinėjo, applėšė) abazą BB1Sam17,53.
ǁ pavogti: Bernai apriñko mūsų kalnius, veilokus Pst.
ǁ refl. tr., intr. susigrobti: Apsriñko Onelės turtą svetimi Dglš. Apsriñko, per brolį nuvažiavę, tada brolio nereikia Dglš.
7. aprengti, apvilkti: Vaikelius aprėdė, apriñko ir parvažiavo par marias Grv. Apriñko diedą kap poną, ė bobą kap ponią Aru15(Grv).
| refl.: Mergaitės apsriñko tautiškais rūbais Grv. Jaunoji laukia jaunojo dar neapsriñkę Lz. Regi – ką kas baltai apsriñkęs stov Grv.
8. refl. apsitaisyti kuo (maskuojantis): Cigonkom apsriñkę vaikščioja [per Užgavėnes] LKKXIII27(Grv).
9. aptvarkyti, apvalyti: Apriñkit jūs padą didumą, reiks rugiai vėtyt Trgn. Reikia stalas apriñkt Klt. Apriñk kambarį Db.
| refl.: Reikia pirkioj apsriñkt Dglš.
10. refl. apsistoti, apsigyventi: Nebuvo kur apsiriñkt [, atvažiavus į naują vietą] Grv.
◊ kudlàs apsiriñkti apsipešti, apsimušti: Apsi̇̀renka kartais [vaikai] kudlàs Grd.
paapriñkti, paàprenka, -o (dial.) tr. atimti, sugrobti: Paapriñko visa ką niemčiai Str.
atriñkti, àtrenka, -o tr.; Q162
1. DŽ, Prng, Tvr iš daugelio atskirti, paimti: Atrinkaũ aš sėklai bulbes, t. y. atskyriau J. Mažėles bulbes àtrenkam paršam Ėr. Reiks atriñkt kiaulinės bulbos Mlk. Mes savus šniūrus atrinktum̃ Rud. Sumakalavo, sumaišė posmus, negali atriñkt (sutvarkyti) Dkš. Na, kad toks gudras, atriñk pelus nuo grūdų Žvr. Žmonės tai kalena į dantis [kiaušinius], kol stipriausią atrenka J.Balt. Iš liaudies kalbos jis atrenka tai, kas joje yra geriausia, vaizdingiausia, gryniausia A.Vencl. Mandročiai … negalėjo atriñkti tokių liekarstų, kurios galėtų jam (karaliui) pamačyt BM254.
atrinktinai̇̃ adv.: Atrinktinai daržovės imamos keletą kartų iš to paties ploto, kai tik jos subręsta rš.
| refl. tr. Š: Reiks keletas paršelių atsiriñkt veislei Ds. Atsirinkai̇̃ savo kailį? Mšk. Oi jiej ir sulėkė, visi čiulbėjo, bet motinėlės neatsirinko LTR(Mrk). Svečiai sumetė visas drapanas ant krūvą, dabar atsiriñk savo, ka gudras! Skrb. Kaip mes rubežius atsiriñksim? Vad.
2. suprasti, suvokti: Malvina klausė, stengdamasi atrinkti, kas yra tikra jo žodžiuose, o kas vien liguistos jo būsenos padarinys V.Myk-Put. Da uodas atriñks, katro minkšta mėsa – jam visur minkšta: kanda, kur nutveria Klt. Neatrinksi, ar žmogus, ar inkastas koks stulpas Mrc. Regiu – eina, ale neàtrenku (neįžiūriu, nepažįstu) Vrn. Tai čia mūs ūturka – neatriñkt (nesuprast) kitam Ml.
3. N gauti, paimti: Duoklę atrinku SD256.
| refl. tr.: Mas iš tos žemės turiam atsiriñkt pinigus, katruos už ją sumokėjom Skrb. Tu už savo neščėstį pinigus atsiriñksi, kad teip padarysi, kaip aš tau pasakysiu BM202(Grnk).
4. suimti nuo pradalgio ir surišti, ką pavaduojant: Atriñko rugius duktė už motiną sergančią Nt.
ǁ refl. susivalyti, susigrėbti: Miežiai atsiriñks, ir būs ežės prieinamos karvėms Šts.
5. pasiimti su savim: Visa àtrinkta (papasakota) [tautosakos rinkėjams], nieko nėra dauges LKKIX202(Dv).
6. atimti: Kiek valgyt pametė, ė tep atriñko visa ką Kli.
| Anas atriñko būstymą mumi LKKIII117(Zt).
7. nuimti, aptvarkyti, apvalyti: Levikė atrinko indus, nušluostė stalą Žem. Palaukit, sveteliai, atrinksiù suolą, bus kur atsisėst Trgn.
8. suparalyžiuoti, atimti (galūnes): Brolis po momos smerti penkerius metus sirgo, – kojas atriñkę buvo Dv. Išgąsčiai rankas ir kojas atriñko Rod.
◊ posmùs atriñkti suprasti: Nežiūrėkit jo, jis põsmų nebeàtrenka, apie ką čia kalbat Žmt.

×dariñkti, dàrenka, -o (hibr.) tr.
1. iki pilnumo pririnkti: Dariñk pilną kašelę Mlk.
2. rasti tinkamą, išrinkti: Skietas sunku dariñkt Trgn. Kokias tu velnio kalvis – packavos arkliu[i] nedàrenki! Lp. Aždūmoj[o] anas ženytis ir pats sau mergos nedàrenka Lz. Labai graži merga – nedariñko sau bernų Lz. Laiko nedariñksim pamirt Aps. Dar̃ nedarinksi̇̀ laiko: kada arklį govė ir sodina Rod. Tiek sekmadienių buvo, ir nedarinkai̇̃ kada atvažiuot Alks.
| refl. tr.: Piršliai važiavo, vis nedasriñko, i dabar senmerge Ad. Nedasriñko [žmonos], i šiandie gyvena vienas Ad.
įriñkti, į̇̃renka, -o tr.
1. K po kiek imant, įdėti, įmesti: Įriñk bulvių [į krežį], reik jau kaišti pietams Šts. Įriñk truputį bulbių šitan keselin Š.
| refl. tr. K: Įsiriñkom pintinėlėn truputį uogų Š.
2. refl. tr. įsismaginti rinkti: Įsiriñkom (uogas) šitoj vietoj, tai toliau nebenorim nė eiti Š.
3. iš įvairių šaltinių gauti, surinkti: Jis daug piningų įriñko, įėmė KI509. Vislab taip surokuota, kad tiek išleidžiama, kaip įrenkama Kel1865,50.
4. Š įausti: Gale rankšluosčio rinkiniai įrinkti J.
5. Lz gražiai aprengti, apvilkti: Añrenka [mirusį], rakštin padeda LKKXIII27(Grv).
| refl.: Viso atvežė iš ten insriñkti LKKII209(Zt).
6. paruošti, padengti (stalą): Ir iñrenkam stalą gražiai, ir ateima svečiai LKKII209(Zt).
7. refl. įlįsti: Anas te kaiman insriñko ir geria Švnč.
išriñkti, i̇̀šrenka (išreñka), -o tr. K, Š; H173, R, Sut, I, M, LL182
1. DŽ, Tvr renkant visus paimti: Išrinkti̇̀ visi grybai Vdk. Dabar išriñkta, ale būta aviečių Ob. Vienoj dienoj išrinkai̇̃ – kitoj i vė priaugę [uogų] Dgč. Dabar išreñka dar baltas [uogas] Pb. Išriñk žirnius iš šiugžmų ant virimo [= virimui, virti] J. Ažudavė tada jam išrinkti iš krūvos pelų grūdus ir sunešt aruodan parnakt LTR(Ant). Palik vištai padėlį, neišriñk visus Trg.
| Kiaulės išreñka gyvates iš miško Klt.
| prk.: Išriñko Dievas senius Rud. Po vieną, po vieną ir išriñks visus [senuosius] Krš. Šįmet renka gripas senukus: pas mus nemažai išriñko Plv.
^ Ji iš po odinos (gyvatės) kiaušinius išrinktų LTR(Grv).
| refl. H173, K.
ǁ vieną po kito išimti, pašalinti: Kol jau išriñko [minas], bijojom ir į daržą įeiti Pp. Čia išlupta silkė, visi tie kauleliai išrinkti̇̀ Lpl. Mėsą atvėsinti ir išrinkti kaulus rš. Tik išrenki akmenis iš dirvų, žiūrėk – ir vėl prisiaria Ds. Kūliai buvo neišrinkti̇̀ iš žemės Šv.
| Seliūnu buvo po karo, ir stiklus išriñko (išdaužė, išmušė) Vn.
2. Plng iš įvairių asmenų, vietų paimti, gauti: Tik pinigai išriñkt [iš žmonių] Lp. Maž ir rendo nei̇̀šrenka – delto šeši šimtai išriñkt! Mlt. Išrinku (orig. išrikku) donį SD408. Net iš raštų ne visi hidronimai išrinkti (išrašyti) KlbX283(J.Balč).
3. vieną po kito paimti (į kariuomenę), mobilizuoti: Ateis šaltas rudenėlis, išrinks jaunus bernužėlius LTR(Sb).
4. gauti pajamų, parduodant po kiek: Iš vienų agrastų išriñko šimtą rublių Krš. Už obūlius išriñko a du šimtu Rdn. Pusantro tūkstančio išriñko už pieną Nmk. Arendai mokėt kiek reikėdavo, iš vien linų išriñkdavau Sml. Visus aruodus turės išpilti, kol išriñks tiek pinigų Jnšk. Iš to sodo išriñks kelis šimtus Jrb. Iš vieno pūro ką jie i̇̀šrenka pinigų! Srd. Ìšrenka daug pinigų už medų Bb. Už vienus kiaušinius ko tik ne šimtą litų išrinkaũ Srv. Iš smetonos daugiau išreñka, kaip iš sviesto Ėr. Už grybus galima gerus pinigus išriñkt Rm. Iš žemės nebegalėjo nuošimčio išriñkti, o apie skolą nėr ko ir kalbėt Rm. Mirk, ir tai šitų pinigų neišrinksi̇̀ Trgn. In šimto rublių iš pieno išrinkaũ Dglš. Mokėsime išrinkti iš jo pelną A1884,379.
| refl. tr.: Karvė jau pašarą savo išsiriñko (už pieną jau gauta tiek, kiek išleista pašarui) Jrb.
5. kurį laiką imti ir rišti pėdus: Dvylekos metų aš dešimtį dienų rugius išrinkáu, dabar šešiolekos metų drimbailos neina Krš. Išrinkáu dešimt dienų rugius, gavau tris rublius Krš. Tris dienas rugius išrinkáu, o nepavargau Trk.
6. peržiūrint atmesti, pašalinti netinkamus: Paki jūs papietuosit, tai aš vienas išrinksiù šituos grūdus LKT286(Msn). Gražūs grūdai – kaip išrinkti̇̀ (be šiugžmų) Jnšk. Išrinkaũ kanapę an marių krantelio DrskD258.
7. R129, DŽ išskirti, paimti iš daugelio gerąjį: Pernai tokių obuolių išriñkom gražių – tokių raudonų dryžų Jrb. Vilną nuo nugaros išriñko, o prastą paliko Klvr. Mumis išriñko tiktai iš Mažeikių, kas mokėjom šiek tiek rašyti Akm. Išleis tą vandenį, karosus išriñks didiliūsius, mažūsius paliks Vž. Apsidairę išrinko laužui vietą ir nuėjo skinti sausų kadugėlių K.Saj. Išrinko gerąsias [žuvis] in rykus savus, o piktąsias oran išmetė DP524. Išrinkiat ir imkiat avis kožnas savo šeimynai ir papjaukite BB2Moz12,21.
išrinktinai̇̃ adv.: Buvo tat jau išrinktinai gera medžiaga pastatymui laivės I. Lindynė buvo išrinktinai gera I.
| refl. tr. DŽ: Kad mylit žuvelę, suvalgaite, sėste, ažukandinėjat, gerelesnę išsirinktè LKT392(Brsl). Išsirinkaũ patį geriausią KlbIII16(Lkm). Par vasarą ganos [avys], o rudenį išsi̇̀renkam Mšk. Laikraštis pats sau išsirenka iš prisiųstų straipsnių tuos, kurie jam patinka, o ne tą, kas ką pakiš V.Kudir. Neišsirinksi darbo Ps. Išvažiavo ožkų pirkt, jis negavo išsiriñkt JD547.
^ Išsirinko visų kirvių kaplį LTR(Ldvn).
išsirinktinai̇̃ išsirinktinõ: Bagotam jaunikiui mergų išsirinktinõ pilna Vj. Davė išsirinktinõ kirsties miško Vj.
8. suieškoti tinkamą: Tu išrinkai̇̃ ma[n] bernelį kaip girios stuobrelį JD295. Aš išrinksiù tau bernelį, pošnios artojėlį DrskD103. Aš iš visos Lietuvos neišrinkau sau panos (d.) Dbč. Nė vienas neišriñkom i neišriñksim [sūnui žmonos] Vel. Pons apjekėlis, velniop šuoliais besisukdams, ir tarnus sau i̇̀šrinktus apjekti mokina K.Donel. Bus kas išrenkąs J.Jabl. Jis su kitais egzaminų komisijos nariais išrinkdavo rašomojo darbo temą KlbV61(J.Balč). Oi tai dėkui motulei, mano mielai širdelei, ką išrinkai̇̃ išdabinai tokį gražų vardelį (d.) Drsk.
| refl. tr. N, Š, J: Nu ale kad išsirinkái paną su tokia ilga nose LKT108(Tt). Išsirinko tėvutėlis dėl savę draugelę, o dėl mūsų našlaitėlių aštrų erškėtėlį (d.) Šmn. Išsiriñk, mergele, sau vieną bernelį DrskD109. Neieško, tai ir neišsi̇̀renka [žmonos] Lel. Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau SkvJn15,16. Nagi senis (vyras) išsirinko [vardą] Mžš. O kad būt daiktas išsi̇̀rinktas, tai greit persivežtum Azr. Laiką tokį išsiriñkot Rš.
^ Išsirinko iš viso bliūdo veršio uodegą LTR(Grk).
9. paskirti iš daugelio (tinkamą kokioms pareigoms, vertą būti kuo): Jį dabar išrinksią (paskirsią) mokytoju J.Jabl. Gerai sakė ir karalaitis buvusysis, tos žemės karaliumi jau išrinktas J.Jabl. Tris žmones kiemas i̇̀šrenka apiekūnais [našlaičiams] Grv. Mus savi už sūnus išrinko PK112. Eš jus iš svieto išrinkau, dėl to neapkenč jūsų svietas VlnE177. Daug pakviestų, bet maž išrinktų DP526. Išrink mumus vyrus, išeik bei kariauk priš Amalek BB2Moz17,9. Sau velytas, išrinktas R177.
^ Girdėti visiems, regėti tik išrinktiems KrvP(Al).
| refl. tr.: Ans būtų už pasiuntinį muni išsiriñkęs Akm. O tarp liudininkų išsirinko vilką bei lapę K.Donel.
^ Motinos neišsirinksi LTR(Srd).
10. LL113, DŽ paskirti balsuojant: Išrinkti į pirmininkus LKKVII98. Dvarininkai išrinko savo komitetą, kurio priešaky atsistojo Jokūbas Geištoras V.Myk-Put. Rinkėjai gali bet kuriuo metu atšaukti teisėjus ar tarėjus ir jų vieton išrinkti kitus sp. Konferencijos darbui vadovauti buvo išrinktas prezidiumas sp.
| refl. tr.: Ir dar sako: išsirinko pirmininką, pabuvo dvi savaites, atėjo naktiniai ir nupylė V.Bub.
11. refl. išsiskirstyti: Išejo, išsiriñko žmonės, kiti suejo Alks. Jaunimas greit išsiriñko iš kuokinės Rš. Jau visi iš gryčios išsiriñko Tvr. Išsiriñkit jūs iš čia, ba jūs čia daug priviso (atkalbant nuo gyvačių) Ml. Pacukai irgi: jeigu sugausi, užmuši kiek, tai išsireñka paskui Str. Visi žmonės išsiriñkę, nieko namie nė[ra] Vl. Visi svečiai išsirinko arba pakerčiais sumigę knarkė Žem.
12. padaryti raštus audžiant: Novalačkų galam išriñkdavom visokio rašto žičkus: kvietkelius, paukščiukus ir kitokius Ps. Įvairumo dėlei spalvotos rašto juostelės būdavo išrenkamos žvaigždutėmis, vingeliais, rombiukais ar kitu nesudėtingu rašteliu rš. Audeklo dugnas dažniausiai būna šviesus, o išrinktasis raštas tamsus rš.
13. paimti, areštuoti: Ižriñko ir pasodino [į kalėjimą] LKKII206(Zt).
14. išimti ranka ar kokiu įrankiu: Aš teipo stoviu ir žiūriu an tų galkų, kur mama išriñko iš pečio Eiš. Košę iš piestos i̇̀šrenka kaukorin Dv. O anas (gaidys) ir visus pinigus ižriñko iš pono skrynios ir parejo pas diedą LKT400(Rod).
15. atimti: Mano daržinę išriñko Zt.
| Išrinkai̇̃ (išnaikinai) gražumą iš mano veidelių (d.) Grv.
16. išardyti: Jei sergantis sunkiai miršta, tai reikia lubas išriñkti – greit mirs (priet.) Dbč.
17. sutvarkyti: Kai išrinkaũ kamarą, net šviesesnė: buvo ažkrauta baisiausia Trgn.
18. refl. išsiruošti, išsirengti: Išsirinkt an kelio SD394. Tingiai išsirinku ir prademi ką dirbt SD21. Visi buvo išsiriñkę Lietuvon Grv. Duok mums ant smerties prietemio atminti, geroj sąžinėj iš čion išsirinkti KN249. Išrinkos atlankytų Elžbietos DP472.
19. refl. išsigauti, išsibrauti, išlįsti: Moteriškė sėdos an lokės, o bernėkas an kito lokyčio ir nuvažiavo – išsiriñko ani iš medžio an lauko ir padvažiuodinėjo nuogi selų Aru31(Lz).
20. refl. pasipuošti: Kap kur eimi, reikia išsiriñkt Lz.
21. surasti: Kitas ydas ana išriñko ir nevažiavo į svečius Šts.
22. išbarti: Išrinksiu aš jį kada ažu itus darbus Vrnv. Po svieto akimu kap išrinksiu jį, tai net sčiaudės Vrnv.
23. pažinti iš daugelio: Kai ineisiu pulkelin, neišrinksi manęs LTR(Rš). Neišrinktas, nesusektas, nepažintas I.
◊ aki̇̀s išriñkti labai užsipulti: Kiti jam ko akių̃ neišriñko Auk.
danti̇̀s išriñkti duoti antausių, primušti: Nenorėk, kad aš tau danti̇̀s išriñkčiau Šv. Aš jam kada kalvek išrinksiù danti̇̀s Arm. Dantis tau išrinkčiau, – pabalino akis Domas Žem.
nuriñkti, nùrenka (nureñka), -o tr. K
1. N, DŽ renkant visus nuimti: Dabar ir aviečiai nedideli – pirmieji nurinkti̇̀ visi Ob. Prieš rugių pjovimą reikia tas uogas nuriñkt Rm. Jau baigia avietes nuriñkti Brž. Juoduosius serbentus nurinkaũ Jrb. Nū̃rinktos tos bruknės, ka ten visai nėko nebėr Pp. Nurenku uogas, uogauju R7. Nurinkaũ [kiaušinius] nuo tvarto, nuo sklepo – torelką prisdėjau Klt. Visas varpas nu miežienos nūgaliai nurinkaũ J. Varpas nuo dirvos nuriñkti KI202. Atlekia svetimi vaikai, nùrenka, nùrenka grūšią Lp. Kad nurinksi vynyčią tavo, tada nerinksi paskui tavęs uogų Ch5Moz24,21. Aš juos taip nurinksu, jog nė viena kekė neliks ant vynmedžio CI25.
| prk.: Visas ankstyvo rudens spalvas nurinko naktį vėtra rš. Ašarėles nuo akelių tartum uogas tau nurinksiu rš. Vanduo nuriñko (nuplovė, nunešė) žmones nuo pluosto, ir pluostas pagrimzdo Krt.
| refl. tr. N.
ǁ nuimant vieną po kito pašalinti: Nureñkam, kad kur pamatom kirmėles [ant kopūstų] Ad. Akmenėlius nurinktáu LKKIX209(Dv). Aš tuos pilkus akmenėlius rankelėm nurinksiu LTsI525.
| refl. tr.: Nusirink spalius nuo kupros Ėr.
ǁ nuravėti: Kad kokią vagelę [sūnus] nurinktų̃, vis man mažiau būtų Mžš.
2. nulasyti: Paukščiai nuriñko šermukšnio uogas Ėr. Vištos užeina, nurenka [serbentus] Vdk.
3. nuimti derlių, nuvalyti laukus: Nurinko rugelius, bulbas išsikasė Aps. Jau visa kas nùrinkta nug lauko Grv. Daržus visus nurinkaũ Dglš. Visa žemėn pasėjom, o paskui reikia visa nuriñkt Dv. Visą naudą nuo laukų nuriñkom Zr. Pusę varsto bulbų nuriñkom (nukasėme) Kp. Tik bulbos liko nenùrinkta Str. Bulbes tas nùrenki prieš kūlimą, tai labai gerai Mšk.
| refl. tr.: Nusriñkom nuo lauko visa ką Prng. Ar jau nusirinkai̇̃ bulbes? Grz. Daržą nusi̇̀renku pati Btg.
4. iš daugelio rasti, išskirti tinkamą: Rinko rinko ir nenuriñko man kepurės Jnšk. Nurenkame gražią dieną ir visi mokiniai einame į mišką M.Katk.
| refl. tr.: Nusiriñko sau gražią mergelę Vb. Jau nusirinkai̇̃ mergą, ko neimi? Jnšk. Gražus vyras niekad gražios nenusi̇̀renka Skr. Aš tuos čebatėlius nusirinkaũ ir žadu pirkti Jnšk.
5. refl. tr. prastai išsirinkti: Rinkosi rinkosi, kur geresnė žemė, ir nusiriñko Ėr. Rinkos rinkos geriausius arklius ir nusriñko vienan galan Vj. Kad jis nusiriñko žmoną: nė pačiam pažiūrėt, nė kitam parodyt! Bsg. Ar išsiriñko, ar nusiriñko [jaunikį]? Ėr.
6. DŽ, Gs, Kp paskirti (kokioms pareigoms): Ar seniūnas liks tas pats, ar kitą nuriñksit? KzR. Visi atstovai jau nurinkti̇̀ Ėr. Antanaičio Praną kokiuo vyresniu nuriñko Srv. Kokį jūs starastą šįmet nuriñkot? Jnšk. Mano tėtė buvo nùrinktas gaudyti vaikezus Lnkv.
7. Krns nuimti, nukraustyti: Stalą nùrenkam, eisim gulti Erž. Aš nurinksiù stalą Švnč. Nuriñk nuo stalo Arm. Nuriñk pečių, kad nesudegt koks rūbas Trgn. Ji tik dabar nurinko viską nuo pusryčių stalo A.Vencl.
| refl. tr.: Aš pati nusiriñksiu [indus] nū stalo Erž.
8. nuardyti: Laužus (lūšnas) nuriñko jau – tvarko Klt. Tvora nùrinkta Dglš.
9. refl. nusivilkti, nusirengti: Atejau gryčion – negaliu nusiriñkt Kkl.
10. išvogti, paimti: Tai, sakai, Jonienei nuriñko visą mėsą? Upt.
| refl. tr.: Čeraunykas nuo tvoros matkus, rūbus nusriñkdavo Dglš.
11. refl. BŽ589 nuskaidrėti, nusistoti: Nusirinkęs alus R, MŽ, N. Nusiriñkęs (čystas) alus KI239.
panuriñkti, panùrenka, -o (dial.) tr.
1. vieną po kito nurinkti: Darbinykai akmenis nūnai panuriñks Dv.
2. viską nuimti, nukraustyti: Panùrenka nuog stalo, nuog skotertės vitvisa Dv.
3. viską iš eilės sudoroti, nuvalyti (nuo lauko): Mes jau panuriñksim visa nuog lauko Dv.
4. pašalinti, iškirsti: Dabar vėl medžią panuriñko nuog to lauko Dv.
5. nurengti: Tiej vagiai juos būt panuriñkę Lz.
papanuriñkti, papanùrenka, -o (dial.) tr. visiems visa nurinkti: Gaspadoriai akmenius papanuriñko Dv. Vaikai papanuriñko akmenius nuog kaniušinos ir supylė krosnin Dv.
pariñkti, pàrenka, -o tr. K; Q47
1. kiek rinkti, parankioti (uogų, grybų ir pan.): Šiandiej nepasikepėm obuolių, mat niekas nepariñko Ds. Tai pavasarį eina parinkt uogų Pb. Marytė gal pariñks bulves Pc. Einam vieną krestį pariñkti [uogų] LKT111(Kltn).
| refl. tr. M, DŽ, Mšk: Spanguolių, mėlynių sau pasrenki miškuos Dgč. Eikit, moč, su viešnia obuolių sode pasriñksit Ds. Atvažiuoja in savo anytą, tai pasreñka uogų Smal. Beržyniukas yra, lepšių pasrenkam Dgč. Neturiu kuoj kūryt – net eidama bužulių pasirinkaũ Lzd. Einu į šlaitą malkų pasiriñkt Skr. Kiaulikei lapų pasi̇̀renku i pasipjaustau Vdk. Tas vaikas, būdavo, pasirenka šakučių, neša į miestą parduot BsPIV211. Pasiriñk da bulvelių Upt.
2. Dg, Pls, Dbč vieną po kito paimti ką nukritusį, pasklidą: Ir varpytes pàrenka Šr. Rinko rinko pupeles ir nepariñko – viena liko Ad. Mano pinigai išmėtyti, reikia pariñkt! Lp. Nekoj eina ir pàrenka tas šukeles Asv. Pariñk varpas nuo žemės J. Broleliai berželius pakirs pakirs, seselės šakeles parinks parinks BsO44. Ir atlėkė gegulė, ir parinko plūksneles KrvD300. Kada tu tavo javus daguoji, neturi paskiausią varpelę parinkti CI166. Mus (sužeistus) pariñko sanitarai Kli. Aš mačiau, kai juos (žuvusius) parinko ir suguldė vienoje vietoje, greta, prieš palaidojant V.Krėv.
| prk.: Giltinė kap atskrido atšvokštė mūs dvaran, tai ir nušlav[ė] pariñko visus vaikelius (ps.) Rod.
| refl. tr., intr.: Tas žuveles pasrinko, pasrinko i kepa LTR(Ad). Lapė pariñkosi žuvis po krūmu ir ėda (ps.) Dv. Dabar nėr tokių žolių – pasriñko (jau surinktos) Vlk.
ǁ Grv važiuojant paimti iš įvairių vietų, įsisodinti: Pàrenka [autobusas] vaikus, ataveža mokyklon Švnč.
3. suėsti, sulasyti ką pabirą, pamėtytą: Karvės suėda bulbojus – kad tik būt: ir stranklelius pàrenka Rdš. Šuva pàrenka [kiaušinius] ant kiemo Mrk.
| refl. tr.: Tie ančiukai vis kaži ką no žemės pasi̇̀renka: a jie lapą, a jie žolę Jrb.
4. iš įvairių asmenų, įvairių vietų kiek paimti, gauti: Per bagotesnius pavažinėkime, ir parinksime pinigų Strn. Senelė vaikus išsiuntė į žmones duonos parinkt rš. Va ir čia kiek žinių parinkaũ, tai tyliu tik Slm. Reikės čia ir medžiagos parinkti, ir knygų paskaityti V.Myk-Put.
| Parenku (kopinėju) bites Sut.
| refl. tr.: Tėvas buvo išėjęs į kaimą su vyrais pasišnekėti, naujienų pasirinkti V.Bub. Aš ejau į Salantus žinių pasiriñkti Plt.
ǁ refl. Pln, Grd, Krš, Vkš, Skd prašyti išmaldos, elgetauti: Pasiriñkdamos ejo žmoginas Sg. Ejo pasirinkdamà nū žmonių Akm. Kol sveikas, dirbti nesunku, nereikia eiti pasiriñkti Trg. Padegėlis tur pasiriñkti – kur dings Pj. Gi šiaip teip gyvenu: po žmones eidama, pasi̇̀renku Upt.
5. kiek sukaupti, sukrauti, sudėti, sudaryti: Būdama namie, tai sviesto pàrenku, tai sūrį sudedu vaikams Rm.
| refl. tr.: Nustosim kokį mėnesį vežt pieną [į pieninę], gal sviesto pasiriñksim Srv.
6. sušaukti, suvesti į vieną vietą: Kai karas ejo, tai vokiečiai vyrus pariñko ir išvarė Smal. Visus buvo pariñkę ir panuvarę Lz.
ǁ suimti, sulaikyti: Anas juos davis ir gyvus pariñks Lz. Kas neklausė, anus pašaudė, pariñko Arm.
7. įstengti rinkti (uogas, grybus ir pan.): Kai neprimato, tai ir nepàrenka Sb.
8. įstengti rišti pėdus: Nepàrenka rugių, slabnė[ja] Krš.
9. nuimti nuo lauko, sudaryti, suvokti: Ar jau pariñkot grikius? Lp. Prieš rugelius visą šieną parinktái, tada gerai i rugeliai Btrm. Linus a[p]mušdo pirma, potom pakloja, potom pàrenkam Btrm. Linus pariñkt MŽ, N.
| refl. tr.: Pasrenki̇̀ tik per kalnus rugius [lietingą vasarą] Strn.
10. pakasėti: Išeinam i bulbių pariñkti, i runkelius pavalom rudinį Klk.
11. gauti parduodant: Iž inpenėtas žąsis pariñko po du rubliu Zt.
12. surasti, išrinkti tinkamą: Kiaušinius pareñka tokius rident Pb. Važiuokim sykiu į mišką, padėsi pariñkt kaladžių lentoms Srv. Prastas maistras buvo, tai negerą vietą šulniu[i] pariñko LKT210(Dkš). Pariñkt reikia, kad daržas geras būt, kai statais [namus] Klt. Jam ir obuolį gražių gražiausią parinko J.Jabl. Kiaušinius prieš perejimą parenka: kada pūčka gale stačiai, tai bus gaidžiukas, o kada šone ir apskritesnis kiaušinis, tai bus vištytė LTR(Užp). Marytė jam ir arbatos pripylė, ir gardesnį kąsnelį parinko A.Vien. Tu parinkta tarnauti meilei Vd. Jis pas parinktus gaspadorius eina viešėti J. Pariñkit geriausį arklį dėl manę, išjosiu į pasaulį vandravot (d) Žln. Tam tyčia parinkta giesmė, prie jos pritaikinta graudi vargonų muzika I.Simon. Citatos dažniausiai trumpos, vykusiai parinktos rš. Gimus vaikui, Puplesis pats parinkdavo vardą, ir būtinai pagonišką J.Avyž. Iš krikšto parvežė Matavušą, močios parinktu vardu Ps. Gal dar aš nemoku žodelio pariñktie, motulės paprašytie? (rd.) LKT387(Rud). Reik tamstai pariñkti žodį (pagalvojus pasakyti) Pvn. Jonukelis, čėsą parinkęs, i vė an tą sliesorių [eina] Švnč.
parinktinai̇̃ adv.: Kožno neveš, tai veža parinktinai̇̃ Dkk. Buvo gerų vietų, ale parinktinai̇̃ Krš. Sėklinius agurkus galima rinkti parinktinai, nes iš anksčiausiai nunokusių agurkų gaunama geresnė sėkla rš.
| refl. tr. Lž: Liga kai ažeina, tai silpnesnius pasireñka Slk. Juodu seniai tą vietą buvo pasiriñkę Jrb. Triobom vietą pasiriñko ant kalnelio Ps. Duodavo pasiriñkt žemę bajoram, žmonės turėdavo išeit Skp. Pasiriñkęs laiką, atvažiuok pasiviešėti Rm. Galia ans pasiriñkti pačią menkiausią trobelę, lauželį LKT101(Kv). Bet amatą nekokį pasirinkai̇̃ Plng. Liga nepasirenkamà Skrd. Jin pasi̇̀renkas darbą, ne kiekvieną dirba Jnš. Žmogus turi pats sau kelią pasirinkti Vd. Profesiją pasirinkti – tai ne malkas skaldyti rš. Drąsiųjų kelią pasirinkom mes, liaudies paprasti vaikai rš. [Gediminas] matydavo veidus, pasmerktus baisiai mirčiai, kurią kankiniai patys pasirinko, kad kiti galėtų gyventi J.Avyž. Nė tę niekas piršo, pati pasiriñko, o dabar nenori gyvęt Jrb. Vyras mirė, ji (našlė) kitą pasiriñko Grv. Tepasirenka tave, širdies mergele, kaip riterių papročiai liepia V.Krėv. Pasėsiu kvietelius į lygumas, pasrinksiu mergelę kur mylimą TDrV185.
| Kitas labai pasi̇̀renka žodį [kalbėdamas] (gerai pagalvojęs, tepasako) Vlkv.
^ Svečiuos nevalninkas – nepasirinksi Plv.
pasirinktinai̇̃ adv.: Bus dvejos vakaruškos pasirinktinai̇̃: kur norėsi, čia galėsi eit Bsg.
13. paieškoti: Oo, da pariñkt tokio pjovėjo, kaip mūsų Petras! Trgn. Jis, žmogus, reik pariñkti – tokio kito per visą sodžių nėr Jnšk. Reikia pariñkt tokių žmonių (labai geri žmonės)! Prn. Toks geras darbinykas reta pariñkti Grž. Parinkti̇̀, katrie moka gražiai dainuot Klt.
14. paskirti (kokioms pareigoms): Pàrinktas buvo valdybose gan seniai Msn.
15. paimti sau, su savimi: Ana padailė (padalijo), o aš parinkaũ, o! LKKII205(Zt).
^ Tylėk, ba ka paėmęs pakratysiu, tai velnias tave pariñks! Plv. Kad duosiu, tai net velnias pariñks! Ds. Jau tave kvaraba pariñko Ds. Jau vieną davatką velnias pariñko Ut. Mano šeimyną velnias pariñko Str. Kad jus, itokius vaikus, smertis pariñkt! Arm. Kad tave devynios parinktų! LTR. Nerinks tokio devynios! Pg. Kad man Dievas pariñkt nuog jūs (kad duotų numirti)! Vrnv.
| refl. tr.: Pasriñko visa, mus grynus palikdė Arm. Visas virves pasriñko, ir nėr kuom art Arm. Ana visa pasriñko savo ir nuė[jo] pas advokatą slūžyt Vrnv.
16. Dglš, Ml, Rud, Dsn, Kls atimti, nusavinti: Iš visų po karvę pariñko Aps. Pariñko nuog jo visus rugelius [per karą] Rod. Anys kiek mum pames, o visus [javus] iš mūs pariñks Dv. Žemę pariñko, i būna viena Arm. Ir ratus, ir raguites, ir arklius – visa pariñko Arm. Pariñko vainoj akėčias, plūgus i ratus Ck. Kap ėjo vaiskas, tai pariñko visus mūs arklius Lp. Pariñko arklius, tai karvėm arė Knv. Parinkt kieno turtus iždan visotimės SD102.
17. pagrobti, pavogti: Iš kuparų vagiai rūbus pariñko Eiš. Svirną atmušė, visa pariñko, pariñko Žrm. Jobui … neprietelius visa vieną dieną parinko SPI115. Ar ne blynais dengta namai – kas tę juos pariñks! Tvr.
| refl. tr.: Pasriñko pinigus Rod.
18. vesti (moterį): Pãčios pàrinkta lenkės Aps. Visi pariñko mergas – raz ne jauną, tai seną Zt.
19. aprengti, apvilkti: Aš juos paprausiu, parinksiù Grv.
ǁ refl. pasipuošti: Nu jau kąsnį pasirinkaũ Lz.
20. SD276 patvarkyti, nukraustyti: Nuo stalo reikia šaukštai pariñkt Eiš.
21. įsiminti, įsidėmėti: Šitą giesmę tik vienąkart girdėjau, tai da neparinkaũ Ad. Ot jo gera galva: ką užgirsta, tai ažkart pareñka Ad.
22. refl. Grg, End, Slnt nudvėsti, nugaišti: Vėl viena kiaulė pasiriñko Kl. Kumelė mūso pasiriñko Jdr. Karvė beėsdama vinį prarijo i pasiriñko Lkv.
ǁ DŽ menk., juok. mirti: Aš pasiriñksu – marti džiaugsis Jdr. Senieji žmonės yr pasiriñkę Šts. Brūžiojo brūžiojo motriškelė, vieną sykį ir pasiriñko Vvr. Kiti, nepapratę be stogo gyyenti, įsirgo ir pasirinko M.Valanč. Pasirinko iš šio svieto Rimgaudas S.Dauk.
◊ (kieno) gùrulius pariñkti būti labai panašiam: Tas vaikas tai tėvulio ir guruliai̇̃ parinkti̇̀ Mrc.
papariñkti, papàrenka, -o (dial.) tr.
1. Lz surankioti: Ejau aš keliu ir radau – baronkos razpilta, ir aš jas paparinkau Dv. Kap papilia cukerkų, tada papàrenka ir atkelia vartus Dv. Bulbas rytoj nukasim ir papariñksim Dv. Papariñko uogas LKKXI221(Btrm).
2. nuimti nuo lauko: Visi viralus papariñko nūnai, ir aš paparinksiù Dv.
3. visus pasiimti, atimti: Panulupė, papariñko ir karves, ir meitėlius Dv. Grįžo namo ir papariñko suknias Dv. Anas visa papariñko ir mane gryną su vaikais metė Dv.
4. visus sugaudyti, paimti (į kariuomenę): Iž jų kiemo bernus do vienam maskoliuosna papariñko GrvT109. Kap užšoko, i papariñko juos Pst.

×padriñkti, pàdrenka, -o (hibr.) tr.
1. parankioti, parinkti: Padrinkaũ kur geresnių bulbų Dglš.
2. išrinkti tinkamą: Nueima medžian, alksnį kreivą pàdrenka, ištašo Lz. Padrinkaũ drūtą kiaušinį Aps.
pérrinkti tr.
1. N, Sut, DŽ, Žvr, Ds po vieną patikrinti, atmetant netinkamus: Visas bulbas lig da vienai pérrinkau Dglš. Pérrenki bulbes, kad nebūt sopulio Rud. Reiks párrinkt [bulves]: mažąsias – kiaulium, didžiąsias – valgyt, sėklai LKT155(Škn). A dar tų uogų nepárrinkai? Krš. Adelė linksmai dainavo, perrinkdama cukrinių runkelių sėklas J.Avyž. Neižlasytas, neperrinktas SD183. Perrinku, aplasau SD18.
2. Eiš supašyti, iškedenti: Ka jau karšt eisi, tai tada [vilnas] pérrinksi Pb. Pérrinkau rankosan vilną Kls.
3. BŽ34 skirtis tinkamą, norimą: Jis viską ima, valgo, nieko nepérrenka Lp. Senuos čėsuos dirbo vyrai ir moteriškus darbus – perrinkto darbo nebuvo LTR(Lš). Mušė vieni kitus nepérrinkdami Lp. Tę jų nepérrenka – visus lygiai ima [į kariuomenę] Lp.
4. iš naujo išrinkti, paskirti: Bobos pradėjo reikalaut tuoj parriñkt valdybą Pc. Viršaitis perrenkamas kiekvieną trimetį rš.
5. refl. persirengti: Diedas at[ej]o namon ir pérsirinko savon adiežion Grv.
6. refl. persikelti, persikraustyti: An geresnės žemės pérsirinkom Grv. Jiej nori pérsirinkt čianuje Azr. Kap man pérsirinkt tan kraštan marių? Grv. Galan gale ir ana pati su maimi pérsirinko pas tą dupliavotą medžiagą AruP34(Lz).
7. primušti, apdaužyti: Pérrinko tai pérrinko mane policija pastaranke Nč.
8. per daug pririnkti: Jau tu párrinkai par viršų, t. y. daugiau pririnkai, kaip buvo pasakyta J.
×9. (plg. l. nieprzebrany) part. praet. su ne- gausus, neišsenkantis: Apstinga o niekad neperrinkta mieloširdystė jo MP125. Ir dabar neperrinkti yra skarbai dosnumo tavo MKr42.
pieriñkti tr.
1. surinkti: Pieriñko ponai maskolius ir užpuolė an Asilko LKKII220(Lz).
2. aprengti: Anys pieriñko ją baltai LKKXIV227(Grv).
prariñkti, pràrenka, -o tr.
1. atrinkti, imant geresnius, tinkamus: Kad i pūva [obuoliai], pràrenka kiek i parduoda Mžš. Pràrenka, kur gabesnis, pasiunčia mokytis Mžš. Nagi paimk ir prariñk spalgenų [kisieliui] Skdt.
| refl.: Turiu kiaulę – sušersiu [bulves], o valgyti iš tų pačių prasiriñksiu Rm. Žolės dabar pažėlė, karvė prasi̇̀renka Mžš.
2. aprankioti, paimti: Vokiečiai prariñko arklius Ėr. Kad prariñktų (kiek išgaudytų) tuos šunis! Ėr.
| prk.: Par mum senius šį pavasarį kiek prariñko (dalis jų išmirė) Ad.
3. nugriauti; išardyti: Prariñko namus – mūruos gyvena Ad. Tvorą prariñksma ir išvažiuosma Str.
4. didumą nuimti, nukraustyti (nuo stalo): Aš stalą prarinksiù Ad. Prariñk stalą Lnt.
| refl.: Valgai, ba prasriñkt reiks Str.
ǁ aptvarkyti: Prarinktū̃m aslą – dabar kalvaratas pačiam viduasly Trgn.
| refl.: Mergelė rytą paskėlė, apsmazgo[jo], prasriñko Tvr.
5. pralenkti, renkant nuo pradalgio ir rišant į pėdus: Liuobu mergę prarinksu, praverpsu ir praausu, ka jauna buvau Šts.
pririñkti, pri̇̀renka (prireñka Strn), -o tr. SD267, I, N, K, M, LL101
1. Pš, Bgs imant po kiek, pridėti į vieną vietą: Kaip mat ir pririñko keseliuką grybių Krs. Kiti pri̇̀renka galybėms [uogų], o aš nieko Nv. Uogelių pri̇̀renku Mrc. Prireñkam maišą [obuolių], tada atanešam, papiliam LKT350(Švnč). Lepšių miške prireñka Imb. Pririñko žolės kiaulėm Šlčn. Šungrybių pririñko par pienikes Erž. Kvartūke pririnkaũ žuvų Tvr. Tai tu pririñkie, leliumoj, marių putelių, leliumoj (d.) Vrn. Tol jos rinko [uogas], kol pririnko KlvD5. Valgė tada ir privalgė, ir pririnko, kas atliko jiemus trupučių, dvylika sudaryčių Ch1Luk9,17.
| refl. tr. N, DŽ: Nueinu, šimtą kiliogramų prisrenkù tų spelgenų Dbč. Pavasarį kap nuvaro sniegą, i nueina, da kašikus [spanguolių] prisreñka Ad. An vietos sėdais ir pri̇̀srenki grybų Nč. Yra tokių bobų, kurios prisriñkę, prisdžiovinę turi žolynų Pls. Nekiek aš ir prisrinkaũ aviečių, ė vis da turiu po truputį Sdk. Akmenų skreitą prisiriñko ir atnešė Lk. Eidavom Pažemelin gaudytie vėžių – kašelę prisriñkdavom Dgč. Teresė prisirinko pintinę kvepiančių skiedrų pakurom ir sustojo ant tako V.Bub.
2. iš įvairių vietų, įvairių asmenų gauti po kiek: Prireñka kokį porį viedrų pieno [piemenys per Sekmines] Ob.
| refl. tr.: Lalaunykai pri̇̀srenka kiaušinių, kur gražiausiai gieda Žln. Pri̇̀srenka pinigo ir geria, parejęs namo Rud. Kaip karalaitis prisirinko visokių žvėrelių ir eina namo, o tie žvėreliai seka iš paskos LTR(Rk).
3. I po kiek dedant, prikaupti, prikrauti: Nu tai diečkos jau pieno pripilta, pri̇̀rinkta [seniau per gavėnią] Aps. Kap bėga, reikia pririñkt sulos ir pastatyt kur Šlčn.
| refl. I: Tų butelių prisiriñko pilni kampai Jrb. Mėšlo prisirenka tenai daugybė J.Jabl. Po oda prisirenka daug taukų, o ypač ant pilvo V.Kudir.
| prk.: Dėl visų tų žinių ir gandų Jadvygos širdyje prisirinko daug kartėlio V.Myk-Put. Ale kad jau mokytų žodžių prisirinkęs! K.Saj. Kai ganai, tai dainų tų prisi̇̀renka (daug jų prisimeni) Slm.
ǁ refl. tr. prk. pasidaryti apimtam (kokios ypatybės): [Vaikas] po tus dvarus valios tik prisirinko (išdyko) Žem. Prisirinkęs štikių kaip šuva blusų Žg. Nikių prisiriñkęs, sunku su tokiu sugyventi Krš. Žinai, kai sena, prisiriñkus visokių negerumų Vdk. Sena jau, o dar visko prisiriñkus (nerimsta, visko prasimano) Erž.
4. daug prigaudyti, privaryti: O tai dėkui tam vaituku[i], ką pririñko rekrūtukų DrskD37.
ǁ refl. prisinešti rekvizavus: Prisiriñko [draudžiamų] knygų teisman [1903 m.] ir išvežė Sibiran tėvą Krs.
5. refl. Aps, Eiš, Jdr, Plt, Ps daug prieiti: Į vestuves prisiriñko daug giminaičių Tt. Prisriñko daug žmonių LKKII220(Lz). Žmonių prisirinko pilnas kiemas Ašb. Kiek dykduonių prisiriñkos miestūse! Krš. Devynios galybės jų ten prisirinko! KrvP(Jnš). Prisirinko kaip amaro LTR(Srj).
6. I, LL21, DŽ surasti tinkamą, pritaikyti: Pri̇̀renka keturis berželius tokius kreivus [važiui daryti] Pls. Aš misliu, kad pririñksiu senus langus, nereiks naujų Slm. Jūs pririñkite guzikus patys, aš nepirksiu Jrb. Tokiam dideliam sunku ir mierą pririñkt Ds. Ar daktaro pririnkti̇̀ akiniai? Lkš. Pririnko raktą spynai J. Seniau nepririñkdavo miežiam žemės Dglš. Vagis prirenka tamsią naktį Rm. Negali pririñkt ką nons valgyt Čk. Gerai mergai reikia geras bernas pririñktie Brsl. Neprirenku žodelių kaip vainikui žiedelių LTR(Pnd). O kai prisėdo šalyj bernelis, nebepririnksi dainuot čėselio LTR(Klt).
| refl. tr.: Ant savo kojos prisirinkaũ [batus] Ėr. Gatavas būt pigiau, ale gi prisrink! Sdk. Graži buvo – nei kavalierių prisriñko Lb. Kiek ji davės po visus kaimus, kol tarnaitę prisiriñko Srv. Aukštaičiai tuokiasi šalčiau. Poras prisirenka, dažnai maža tepasižindami Vaižg. Senatvėj negali valgį prisiriñkt – viskas neskanu Klvr.
7. paimti sau, su savimi: Kad man pririñkt Dievas nuog jūs (kad greičiau ateitų mirtis)! Arm.
8. Sut aprengti: O boba savo dukterį pririñko jos rūbuosna LTR(Grv).
| refl.: Kai važiuoja an šliūbo, jaunoja prisiriñka gražiai Kkl. Mergos gražiai prisriñkę, o aš suplyšus Lz. Visap tę anys prisriñkę prisriñkę GrvT99. Parvažiuoja diedo duktė, šilkuos prisrinkus (ps.) Tvr.
| prk.: Stovėjo berželis šone kelio, baltai prisriñkęs Tvr.
ǁ pakloti (lovą): Lova negražiai pririnktà LKKXIII137(Grv).
9. gražiai aprengti, papuošti: Užūgino mane motynelė ir pririñko kai tą ponaitelį (d.) Ad.
| Kuom tu pririñksi eglutę? LKKXIII139(Grv).
| refl.: Tavo duktė prisriñko Dsn. Anies manęs neleidė – aš neprisriñkus buvau Aps.
10. priruošti, prirengti: Aš gi pririnkau savo motinėlei namelius ant gluotnių sąsparėlių LTR(Msn). Ir ėst pri̇̀rinkta bit, ir vis padaryta bit visa LKKII208(Zt). Balsas pririnkąs, aba patoginąs, elnius SPI141. Pririnkiam širdis mūsų DP25. Sugaminta, pririnkta, prirėdyta SD64.
| refl.: Aš užu darbų neprisrinkaũ in tave ateit Tvr. Vertai ir priderančiai prisirinkę SPII93.
11. refl. tr. prisidaryti: Žmogus prisriñko bėdos Lz.
12. refl. daug, sunkiai prisidirbti: Per visą buitį prisrinkaũ, ką in senystos paeit negaliu (išsekau, nusilpau) Arm.
◊ pamušų̃ prisiriñkti Krš išmokti suktai kalbėti.
papririñkti, papri̇̀renka, -o (dial.) tr.
1. Dv daugeliui daug pririnkti (uogų, grybų ir pan.).
| refl. tr.: Visi panuej ir obuolių paprisriñko Dv. Mergos papri̇̀srenka tų šilagaidžių ir nešasi namo Dv. Anos bobos kasmet papri̇̀srenka uogų, grybų, tik mes ne Dv.
2. daug, iš visur pririnkti, prikviesti: Papririñko žmonių darbamu, jiemu brangiai moka Dv.

×razriñkti, ràzrenka (razreñka), -o (hibr.)
1. tr. surinkti, paimti: Itep ana razdailė (išdalijo), o aš razrinkaũ LKKII205(Zt).
2. tr. peržiūrėti, patikrinti, atrinkti: Reikia [vilnas] supešiot, razriñkt, kur drena – išmest Pb.
3. tr. išrinkti tinkamą: Žmonės razriñko, kur geresnė žemė Grv.
| refl. tr.: Jei ponas razsi̇̀renka [gyvulį], tai reikia ažmokėti Grv.
4. tr. Grv, Str, Aps nugriauti, išardyti: Du namai buvo, tai juos razriñko Ign. Senasiai tvartas reikia razriñkt, bus daugiau daikto Klt. Kluoną ir svirną razriñko ir nuvežė Pst. Mano staklės ràzrinkta Smal.
| refl. tr.: Tada razsiriñko trobėsynus Dglš.
5. tr. išgriebti, išnešioti: Bus kam razriñkt turtas Dglš. Jau [prekes] razriñko (išpirko) – nėra Aps.
6. refl. išsiskirstyti, išsisklaidyti: Susirinko krūvon ir tuoj vėl razsiriñko Pb. Razsiriñko visi gyventojai Dglš.
7. refl. atsiskaityti: Dėkui Dievui, jau šiemet baigiau su banku razsiriñktie Slk.
8. intr. nusirengti: Reikia razriñkt tep, kap namie Lz.
9. tr. suvokti, atpažinti: Jei kur priseitų tėvykščia rast, nerazrinktau Dbč.
| Abi tokios; aš jų nelabai razrenkù Klt.
10. tr., intr. Ad, Aps suprasti, susigaudyti: Atej kieman du žmonės, nerazrinksi̇̀, ką dudena Šlčn. O kas tę jas razriñks, katara kalta Švnč. Nerazrenki̇̀ jų gavendos Arm. Jūs ir nerazrinksta, kas kur yr Ign. Pastovėjau, paklausiau – nieko nerazrinkaũ Arm. Čia nieko nesuprasi, nieko nerazrinksi̇̀ Vdš.
11. intr. įeiti, patekti: Žiemą nemožnėjo medžian razriñktie Lz.

×parazsiriñkti, parazsi̇̀renka, -o (hibr.) išsiskirstyti: An rytojo prieš dieną parazsiriñko miego – panuejo gult Lz.

×paparazriñkti, paparàzrenka, -o (hibr.) tr. daugeliui visus išrinkti: Degesius paparazriñkom ir ažu nedėlios čėso pradėjom važiot sienojus, tašyt, skust Dv.
suriñkti, sùrenka, -o; Q145,655, SD443, R, K, M, LL319
1. tr. DŽ, Dkš vieną po kito imant, sudėti į vieną vietą: Pernai aštuonis literius surinkáu par dieną Vkš. Puodelį surinkaũ [uogų], i namo Klt. Kad tu išbėrei, tai tu ir suriñk Sb. Uogų sùrenki, parduodi, sùrenki rublį Dv. Te yra malkų sùrinkta miške Aps. Surinkau visas šakes, neliko nė vienos Grz. Nuejom, suėmėm mės jas, suriñkom tas [išspietusias] bites Smal. Surinki̇̀t viso dvaro raktus LKKII228(Lz). Suriñkti išmėtytus drabužius NdŽ. Prisiminė [Akvilė] nesurinkus prie dienos šviesos kiaušinių J.Avyž. Druskos žemėn negalima numest – velniai surenka LTR(Ds). Sodely klevelį kirsiu, šakeles surinksiu LTR(Aln). O kas išlaužė vyšnių šakeles, o kas suriñko vyšnių uogeles? JD29. Aš surinksiu aliai vieno visus pievų žiedelius iš nupjauto rytą šieno K.Bink. Surinkite pirm kūkalius ir suriškit ing pėdelius VlnE31. Ir anys surinko jas (varles) krūvon, šičia krūvą, ir tenai krūvą BB2Moz8,14. Surinko tada ir pripylė dvylika pintinių trupučių VlnE51. Daug surenkąsis neturėjo per daug, ir maž surenkąsis nestokojo NT2PvK8,15.
| prk.: Eikit eikit, mergos, vest [bernų šokti]. – O jūs? – Mes jau šiukšles suriñksma Ob.
^ Ant vėjo paleidęs plunksnas – nebesurinksi PPr164. Ne tas plunksnas išbarstytas surinkaũ, kurias reikėjo (ne tą vedžiau – reikėjo geresnę vesti) Sk. Jaunas būdamas, ką pasikloji, senas sùrenki LKT103(Klm). Mėnuo tėvelis pabėrė, saulė močiutė surinko (rasa) Pnd.
| refl. tr.: Jonukas šovė ir nušovė [varnas], o kunigužis nuėjo susirinkti LTR(Žal). Tuos piningus ant žemės – susiriñkit! Mšk. Vakar buvov mėlenių susiriñkusiu LKT63(Lkž). Susreñka [uogų] an kokio šimtelio rublių Rud. Bobelė tegu susreñka [bulves] Rš. Kai nagas nupjauna ir numeta žemėn, tai ateina velnias ir susirenka nagas ir, nunešęs peklon, sudegina LTR(Slk).
ǁ nuimant visus pašalinti: Ir suriñkt sunku [Kolorado vabalus] – kaip paskutinį surasi (jų vis liks)! Antz.
ǁ vieną po kitos uždėti ant vąšelio (išnertas kilpas): Pirma nėrimo eilė – surenkamos ant vąšelio kilpos, o antra – kilpos nuleidžiamos rš.
2. tr. vieną po kito suėsti, sulasyti: Šuva sùrenka visus kiaušinėlius Upt.
3. tr. iš įvairių vietų, įvairių asmenų paimti, gauti: Suriñk rinkliavą pinigų J. Pradeda ačiuoti – jaunajai dovanas reik suriñkt Vdk. Surink po kokius tris keturis rublius – nupirksim dovaną, pagerbsim vakare K.Saj. Jis tuojau surinko apie jį žinias J.Balč. Reikėjo suriñkt dvyleka pavardžių (parašų), ka vyrą iš kalėjimo paleistų Rd. Surinkti̇̀ duomenys NdŽ.
| refl. tr.: Perlekiu [per kaimą] žinių susriñkt Dglš. A jis (Slančiauskas) iš Trumpaičių jas (pasakas) buvo susiriñkęs, a iš kitur kur Mšk.
4. tr. Q162, SD66, LL227 sukaupti, sukrauti (turtą, atsargas ir pan.): Sùrenku piemenim algą i užmoku Rm. Sureñka pinigų, nuperka ko vaikam Mlt. Nauda, kas metai surinkama SD41. Vai tai dėkui tėveliui, ką surinko dalelę LTR(Igl). Mano buvo surinkta didžiausi glėbiai laikraščių Slk. Sviestui smetonos nigdi nesurinksi̇̀ Asv. Pakolei spėji, surink sau turtus nemarius M.Valanč. Turtas to svieto su abyda artimų surinktas SPI381. Jie (paukščiai) nei sėja, nei pjauja, nei surenka kluonuosna VlnE111. Jis savo klojimą šluos ir kviečius į savo skūnę surinks CII578. Ir surinks kviečius savo ing kluoną savo BtMt3,12.
^ Aitvaro suneštas, bet mano rankom surinktas KrvP(Dg).
| refl. tr., intr.: Vienas prie kitam, i susi̇̀renka [pinigai] Rod. Ana turėjo pinigų susriñkus, ana i užsikrutinėjo Grv. Ir daug prakaito, per visą vasarą mielą dirbdami, nuo karštų veidelių mūsų nušluostėm, ik zopostėliui ką susiriñkom ir pakavojom K.Donel. Buvo susirinkusi jau nebemaža suma pinigų J.Balč.
5. tr. sutelkti, sukaupti ką pasklidą į vieną vietą: Jei tas ašaras surinktumei, pasidarytų srauni upė J.Bil. Fizikos požiūriu akis yra optinė sistema, kuri gali spindulius surinkti ir laužti rš. Šluota surinksi̇̀ (sustumsi, subrauksi) [grūdus], ir gerai Nmč. Lietaus vandeniui surinkti prie stogų vamzdžių statomas didesnis indas rš. Trečio[je] dieno[je] surinko vandenis į vieną vietą S.Stan. Surenku į žaką R134. Kilo mintis surinkti tuos raštus į vieną vietą K.Kors. Patogi yra karalystė dangų nevadui, inleistam ing marias, o ižg visokios giminės žuvų surenkančiam DP524. Ką iš to pamokslo š[vento] atmint turim, trumpai surinkta MP66.
| refl. Rod: Po varstotu susirinko didelė skiedrų krūva A.Vencl. Susiriñks i lietuko – dygtų geriau Ppr. Susriñks in naktį [lietaus] Pls. Žiūrėk, į vakarą susirinks lietaus A.Vien. Mirksi, savo tankiomis ilgomis blakstienomis dangsto akis, kad susirinkusios ašaros neišsiveržtų Pt. Taukai susi̇̀renka uodegoje NdŽ. Tesusirenk vanduo po dangumi ing ypatines vietas BB1Moz1,9. Surenkas vanduo ing žemumą duobės DP492.
| prk.: An senystos visa (visi negalavimai) sùsrenka (susideda) Rod. Tiek lazda gavau [mušti], tai viskas [senystėje] susriñko (atsiliepia) Rud. Į tą šeštadienį visi reikalai susirenka Prn. Teip dabar susirinko ant manęs visos bėdos PK59. Susriñko meteliai (jau daug metų) Btrm.
^ Visos giminės kakton susirinkę (sakoma apie tą, kurio kakta labai raukšlėta) LTR(Kp).
6. tr. R370 suburti, sukviesti, sutelkti draugėn: Prie darbų sùrenka daug moterių Dv. Jauniklius sùrenka i giesmes giema Lz. Ir surinko sudiktavo pirmąjį pulkelį LTR(Lp). Surink ūkininkus, pašnekėsim ir sutarsim, ką ir kaip turime daryti M.Valanč. Sykį Milordas surinko dvylika ištikimų vyrų BsPIV188. Tu … surinkai pagonis ing vieros vienybę Mž310. Ir suvadino (surinko) svietą (paraštėje susirinkimą) BB3Moz8,4. Nuėję tarnai ant kelių surinko, kurius tiektai rado – piktus ir gerus VlnE120. Visi žmonės … ant vienos vietos sùrinkti bus DP8. Kiek kartų norėjau vaikus tavo surinkt, kaipo surenka višta vištelius po sparnais savo BtMt23,37.
| Buvo žmogus iš Kraštupėnų. Surinksią visus, kas tarnavo prie senosios valdžios J.Avyž.
| refl. Q655, N, K, Krš, JnšM, Mšk, Brs, Krt, Lž: Ant jau visas sviets kaip skruzdėlyns susiriñko K.Donel. Buvo susirinkę vyrų, pypkiavo, šnekučiavosi P.Cvir. Bet susirinkusios žmonių minios žiburio jau neberado J.Bil. Paskui pamažu jau suūžia visi susirinkusieji I.Simon. Kad vakarą subatos susiriñks, šoks Žr. Visi susi̇̀renkas po porį Sk. Mergos tik susreñka ir sau verpia, ir gieda, ir juokias Pb. Teip visi susriñkę jį ir pakavojo Nmč. Susiriñko, padudeno ir razsiejo Btrm. Nuleidė turgun, ė tegi sùsrenka visi Str. Buvo te kiek jų susiriñkusių Ėr. Kiek susiriñks, tiek – vis tiek pradėsim Slnt. Vaikai gal ir pasupdavo vienas vieną te susriñkę Smal. Sùsrenka visi bendrai ir paslinksmina Žln. Gražu, kaip susreñka visi krūvon – ir vaikai, ir tėvai Pb. Vyrai sùsrenka i varo per ūlyčią [vagį] Pls. Jaunų sasriñkom ir rėkiam palitovski Zt. Visi sàsrenka ir bučiuojas Rdš. Susriñkę bobos niūkė (kalbėjosi) Aps. Kai sùsrenka, kab ima sekti itas sekšmes LKKII226(Lz). Žmogus mislijo, kad susirinko iš kaimo vyrai ir švilpia LTR(Grk). Aba kartais vėlai vakarą susiriñksma į trobą LKT84(Lk). Žmonės jau susiriñkę K. Karalius pagrįžo namol ir liepė visus galvočius karalystės susiriñkti BM178(Jnš). Tada susirinko jopi visi vaikai Levi BB2Moz32,26. Kur bus maita, tenai ir ereliai susirinks VlnE130. Regėdamas tad Viešpatis didumą žmonių surinkusius (orig. surįkusiųs), bylojo jump po priežodžiu DP98. Surinkimės ir nuoširdžiai džiaukimės SGI48.
^ Dešimts žmonių rinkosi – vienas susirinko KrvP(Al).
7. tr. sušaukti, mobilizuoti: Suriñkti kariuomenę NdŽ. Sukilėlių kariuomenė sumušta, išblaškyta. Kas ją besurinks? V.Myk-Put. Ateis šaltas rudenėlis, surinks jaunus bernužėlius LTR(Grv). Surinko mus jaunus iš gražaus pulkelio, nepasigailėjo nei seno tėvelio LTR(Kp).
| refl. tr.: Vilkas nue[jo] miškan sau jau susriñkt vaisko (ps.) LKT351(Švnč).
8. tr. End, Kl suimti (nuo kraikos linus) pėdais: Teip išpurtinsma an žemės [linus], išdžiūs, tujau suriñksiam Krt. Suriñksma į pėdus, i pask jau veš džiovinti Vž. Nurauna i paskleida į eilelę, reik suriñkti i surišti Trk. Aš surinkaũ linelius iš tėtušio laukelio JD73.
9. tr. sudoroti, suvalyti nuo lauko: Rugius suriñksi, sublokši, stogus dengsi Všv. Metūse 1741 ir 1742 dideli lytūs nedaleido artojams javų surinkti M.Valanč. Tik ne visą mes derlių šiemet surinkome P.Cvir. Iš rudenio ką surinkom nuog savo laukelio, visa dvaras tuoj išvežė srš. Kap Dievas pazvalys suriñkt [derlių] Pst. Išdžiūvus ir prinokus javams, paleidžiamas kombainas, kuris juos surenka ir iškulia rš. Nesurinko rugių pūro skolai atiduoti A.Vien.
10. tr. gauti pajamų (ppr. parduodant ką): Už pakulas, vaikel, pinigo nesuriñksi, tik pančius galėsi iš jų vyt Skrb. Dvejus piningus surinkaũ Šl. Reikia išaugyt kumeluką itą, kad gražus būtų, ir itus paršus, itą visą išaugyt ir sariñkt asmokų LKKII205(Zt). Krapšį sūrių nuvilkau, surinkáu dvyleka rublių Krš. Jei karvės neblogos, tūkstantį litų per mėnesį surinktumėte J.Marc.
| refl. tr.: Buvom susiriñkę už sodą apie devyniasdešimt litų Jnšk. Ir sėklos nesusiriñks [iš prastai užderėjusių kviečių] Strn.
11. tr. DŽ sudaryti raidžių rinkinį spausdinti: Šiandien žodyno surinktu jau du lanku (32 psl.) – iki žodžio akis KlbXIV166(K.Būg). Ir štai beveik visas žurnalo numeris surinktas A.Vencl. Pirmuosius atsišaukimus jie surinko ir atspausdino dviese rš.
ǁ iš atskirų skaitmenų sudaryti (sukant telefono diską): Trakimas pakelia telefono ragelį, surenka numerį V.Bub.
12. tr. sudėti atskiras dalis į tam tikro pavidalo grupę: [Augalas] su žaliais žiedais, surinktais kekėmis EncIX950. Varpinių augalų žiedai surinkti į varpeles rš.
13. tr. sujungti iš atskirų dalių, sumontuoti: Gamykloje surenkamos naujos staklės, labiau automatizuotos sp. Dabar gyvenamieji namai mūsų šalyje statomi iš surenkamųjų elementų rš. Surenkamasis gelžbetonis sp. Surenkamasis vagonas PolŽ35.
14. tr. SD357 susumuoti.
15. tr. parinkti, surasti tinkamą: Kab surinksi̇̀ visus kiaušinius su pūne viršuj, tai vištaitės bus Kls.
| refl. tr.: Pasėjau rūtelę ant lygumo, susrinkaũ panelę sau mylimą (d.) Ut.
16. tr. sugabenti, suvesti: Surink pekų tavo ir vis tai, ką turi and lauko: visokias žmogus ir žvėris, kursai atsiras lauke, o nebus surinktas namuosna, … tada numirs Ch2Moz9,19.
| Ir [miręs] buvo žmoniump savump surinktas (su jais suvienytas) BB1Moz25,8.
17. tr. atimti, pasiimti su savimi: Suriñko nuog jo viską Vvs.
| refl. tr.: Susriñko jy savo visokius padramaizgus ir išėj Krok. Anas visa susriñko ir išsivežė LKKIX201(Dv). Jam telieka susirinkti savo žaisliukus ir pasiieškoti laimės kitur rš.
18. tr. parengti, suruošti: Dabinu, prirėdau, surinku SD64.
| refl.: Susiriñko anys išvažiuot Švnč. Boba, nesulaukdama savo diedo, susriñko pati eit VoL397(Tvr).
19. tr., intr. atminti, prisiminti: Trisdešimt metų [nuo vyro mirties], tai kurgi aš surinksiù [, kaip jo raudojau] Dglš. Nesurenkù jau pasakų Ign. Negaliu suriñkt [dainos žodžių] Mrc. Kai suriñks, tai bus daug, tik ana ažmiršus [dainas] Ad.
| refl. tr.: Kad būčia žinojus, būčia susriñkus pasakų Ad. Dagi iš senesnių laikų susrenkù dainų, negirdėtų tokių Lel. Kad susriñktum kiek (pagalvotum, prisimintum prieš dainuodama)! Ad.
20. tr. supaisyti: Aš šitų burtų jau nesurenkù Dglš. Surinksi̇̀, ką anys pasako! Mlt.
21. tr. numanyti: Kai kas tai sùrenka, kad mudvi seserys Drs.
22. refl. atsirasti, iškilti: I vėl guzelis susriñko Dglš.
23. refl. būti, susidaryti: Koki du kilometrai susiriñks [kelio] Grv.
24. refl. pradėti augti, pasitaisyti: Vasarojas vėlai sėjos, tai blogai rodžias – gal susriñks Mrp. Dobilai iš pavasario buvo visiškam išsigandę, bet paskum susiriñko Sml. Pradžioj buvo niekam varti, o dabar susirinko Antš.
◊ (kas) bùrną susiriñks į sáują bus išmušti dantys (kam): Dar ji susiriñks bùrną į sáują! Ldvn.
danti̇̀s suriñkti apkulti: Surinksiu tau tuojau dantis! Knv.
dantų̃ nesuriñkti prisitrenkti: Nesisiutink: nulėksi nu laiptų – dantų̃ nebesuriñksi Krš.
káulų nesuriñkti užsimušti: Nesisverk ant lango – pultum, tai káulų nesuriñktum! Mrj. Kai nuvažiuosi tokion panuovarton, tai ir káulų nesurinksi̇̀ Trgn.
kir̃vis ant ãkmenio susiriñko toks tokį sutiko: Abudu pikti – kir̃vis an ãkmenio susriñko! Lp.
paskutinią́sias suriñkti sužinoti plepalus: Suriñko paskutinią́sias, ir būk tu žmogus geras, kad nori! Blnk.
(kieno) [visàs] pė́das (pė́dus, kruopàs, trùpinius) suriñkti (susiriñkti) būti labai panašiam: Duktė mamos ir pė́das suriñkus Mrj. Jau vaikelis tėvo pė́das nesuriñks Lkč. Visàs tėvo pė́das suriñkęs Krš. Toji visas motinos kruopeles susirinkusi J.Avyž. Ji savo motinos ir trùpinius suriñkus Mrj. Jis ir trùpinius tėvo suriñko Užg.
pasusiriñkti, pasusi̇̀renka, -o (dial.) daug, būriui sueiti: Panedaugutį ir vėl žmonės pasusiriñko Dv. Pasùsrenka anksti daug vyrų Lz. Seni, maži, pasùsrenka visi LKKIX203(Dv).
papasusiriñkti, papasusi̇̀renka, -o (dial.) iš visur sueiti į vieną vietą: Mergos papasùsrenka kur in tvoros ir pradeda giedot Dv.
užriñkti, ùžrenka, -o tr.
1. surinkti draugėn: Tada any až jo pastarankan ažriñkę kartu vyrus Lz.
2. išrinkti, paskirti: Mane jau užriñkt norėjo, sakė, nieko tep nemėgo, kab jau mane mėgo LKKII209(Zt).
3. paimti, mobilizuoti: Vyrą ažriñko an palskos vainos Lz.
| Ažrinko plienan (paėmė į nelaisvę) Pst.
4. pasiimti su savimi, sau: Ažriñko vaikus ir žmoną Lz.
| refl. tr.: Po smertie tatos anas visa ką ažsiriñko, ė man nieko nepaliko Grv. Tada aš ją ažsirinkaũ par sau LKKXIII27(Grv). Katara dūšia griešna, tai ažsi̇̀renka velniai Grv.
5. Dv atimti, nusavinti: Vokiečiai visus gyvulius ažriñko, tvartus sudegino Ad. Ažriñksim itą daiktą (sklypą) in pono Lz.
6. išimti: Lokys išlenda medžiagon, atlupa bites ir medų ùžrenka Lz.
7. uždaryti: Bažnyčia yra, ale any ažriñkę – eimam Dūdon Lz.
8. Grv parsivaryti, užgrėbti (svetimus gyvulius iš savo lauko).
9. išrinkus uždėti: Bulbes užrinkaũ ant sauso maišo Ėr.
10. renkant uždirbti: Až uogas daug ažriñko Klt. Uogom ažriñko namą Klt.

nèšti, nẽša, nẽšė
1. tr. SD194, R, K einant gabenti iš vienos vietos į kitą paėmus, užsidėjus: Kitąsyk neštè nèšdavo gromatas Plv. Neš (nešk) greičiau rezgines su šienu Švnč. Nešk arkliam [ėsti] Ėr. Nẽšam ant žolės audeklą Grv. Rokuo[ja], ka ans didelius maišus nešą̃s Slnt. Ano pati nė virbelio nènešanti, viską pats nudirba Slnt. Nẽšant (jeigu jau nešei, ėmeisi nešti) reikėjo daugiau atnešt malkų Mžš. Išejo nešdamas su savimi gausias dovanas S.Stan. Pridėjo obuolių, kad yr kas nèšt Alk. Neša kap akmenį šimtapūdį Mrk. Nešu šalin R395. Tenešiẽ jis, kam aš turiu nèšt Vdk. Dabar negi̇̀nešam nieko Kp. Kai pašlampa, vaikus raitus nẽša į mokyklą Rm. Pagaliau išėjęs ponas iš kambario apsiašarojęs, išnešęs parašytą telegramą ir padavęs vežikui raitam nešti ją į Ukmergės paštą A.Vien. Ateit tinklą nešąs SchG316. Sunku [v]andenėlis prieš kalnelį nèštie, da sunkiau man jaunai mylėjus pamestie (d.) Ds. Kitų marčios pietus nešė, o manoji pusrytelius KlpD21. Vesk žirgelį į stainelę, nešk balnelį į svirnelį JV774. Nuplyšus sermėgėlė, malkas benešanti NS659. Vel[nia]s nešąs nenešąs – ir nėkaip nepripiląs duobės piningų (ps.) Šts. Jūs nieko nug jo mėsos laukan užu namus (viršuje iš namų) neneškite BB2Moz12,46. Tą privertė, idant neštų̃ kryžių DP171. Plaukia gulbelė per Nemunėlį, neša vainiką per Dunojėlį DvD403. Davė nudvėsusią kumelę, penkių varnų nẽšamą (juok.) Ps. Bernas pagavo merginą ir nẽša kaip vanagas vištą Jnš.
| Kai jaunas buvau, spiritą nešiaũ (slapta gabenau per sieną) Vlkv. Seniau žmonės iš Prūsų nešdavo knygas J.Jabl.
| Aš septyniuose kūmuose buvau, septynis vaikus nešiaũ [krikštyti] Skr. Muno nẽštas po krikštu Krš.
| Iš tiesų laimingi tie maži paukšteliai: kur širdelė trokšta, te neša sparneliai (d.) Ds.
^ Ejau kaip vėjo nešamà Kb. Keikiasi, plūstasi, nors dievus iš pirkios nešk! V.Krėv. Pri eisenos y[ra] mitri, ne motina: ta kad ejo, kaip bitis nẽšė (labai pamažu, atsargiai) Ms. Kad šokau su savo berneliu, mane jauną ant rankelių nešė (labai lengvai šokdino) DvD413. Tėvai praplėšia kišenius vaikams benešdami, o vaikai – nuo tėvų beslėpdami Vlkj. Ik čėsui puodas vandenį neša – iki ąsa nutrūks B. Nešk, kur augo (sakoma, kai valgis per daug karštas) B. Jau ji nẽša savajam (sakoma, kai valgant trupinių prikimba ant krūtinės ar ant veido) Skr. A vel[nia]s nẽšė – ko čia koreis iš miesto?! Vkš. Kur tave velnias neša? Alv. Bãlas nẽšė ir išnešė vokiečius Kž. Kur tave nẽša kokis galas itokiu lietum – sėdėk namie! Arm. Kurį čia velnią dar neša (kas ateina)? – piktai sušnairavo į šmėkštelėjusią pro langą juodai apsitaisiusią kažkokią žmogystą V.Krėv. Nèš jį velniai (tegu jį velniai)! Dglš.
neštinai̇̃ adv., neštinõs: Ponas mano, kadgi bernas neštinai daug neparneš šiaudų SI243. Ją neštinai parnešti turėjo prš. Neštinõs parsinešiau duonos, ale riebiai (daug) Šts.
| refl. tr.: Galėjo nèšties, kiek norėjo Krg. Šuva piktas – pagalį reikia neštis Ėr. Sutikau vakar ir žmogų, nešusįsi (ir žmogų nešantis) jau kremblių kraitelę J.Jabl. Gaspadinė [vaiką] … nešantysi į lauką BM256. Liūtas bėgo ir nešėsi ežį su savim LTR.
ǁ einant, vaikščiojant turėti užsidėjus, paėmus su savimi: Visos nẽšė vainikėlius an gelsvų kaselių, mano miela panytėlė – sūnų an rankelių (d.) Plv. Kad buvau jaunas, galėjau vilkt ekėčias, nešti balną (sako senas arklys) S.Dauk.
ǁ atėjus, atvykus teikti, perduoti (žinią): Tie savo tarpe kalbas, o tas vienas vis nẽša žinias ponuo Grg. Oi, lekia lekia gulbių pulkelis, oi, neša neša liūdną žinelę DvD4.
ǁ Rm, Nj laikyti, turėti iškėlus, statyti (apie kūną ir jo dalis; paprastai einant ar bėgant): Tai gražiai neša mano žirgelis galvelę bėgdamas pas jauną mergelę (d.) Nč. Šiandien Giniotis jautėsi esąs „dvariškis“: rankas turėjo susikišęs į kišenes ir galvą nešė aukštai LzP. Kap aš jojau per dvarelį, ir sustikau mergužėlę labai puikiai einant ir galvelę nešant KrvD22. Tykiai nešù tą [lūžusią] koją (lėtai einu) Grd. Arklys plačiai nẽša kojas Š. Matai, kaip šita karvė kojas neša? Pn.
2. tr. savo judėjimo jėga versti judėti ta pačia kryptimi, varyti, plukdyti, traukti drauge su savimi: Mūsų laivo nieko nebebuvo matyti; bet netoli pastebėjom kitą laivą, į kurį mus nešė vilnys J.Balč. Pateko į plaukiančius ledynus, kurie juos nešė dešimt dienų į pietų pusę K.Bor. Tris dienas nešė upė ledus rš. Tebuvau skiedra, kurią nešė didelė upė J.Dov. Vėjo nešamos nėr nei saujos žemės (nėra menkos žemės, smiltyno) Lp. Nẽšamas smėlis Mrk. Par daug juška atkišta – visą ugnį nẽša lauk par kaminą Jrb. Mano dainą neša vėjai per girias S.Nėr. Bet kaip skardu! Balsą kažin kur neša rš.
| prk.: Kažkokia nenugalima jėga nešte nešė mus pirmyn rš. Petras nuėjo į sodą, išsitiesė po obelimi ir davėsi laisvai nešamas savo jausmų bei minčių V.Myk-Put. Mane baimė neša par lauką Vlkš. Mane baimė nẽša (bijausi) Vlkš.
^ Vanduo mėšlą toli nèneša, į kraštą išmeta Bsg. Bėga be kojų, neša be rankų (vanduo) Rud.
3. tr. Ėr, Pc labai smarkiai bėgant vežti, traukti (ppr. apie arklį): Nežinia, ar išgąsdinti šūvių, ar Zablecko iš visų jėgų vejami, arkliai nešė bričką pašėlusiu greičiu rš. Pasibaidė arklys, ir nẽša kiek tik įkabina Gs. Arklys nẽša kaip velnias, baisu, kad neišdaužytų Jnš. Neinžabota kumelė nemožna važiuot – nẽša kaip padūkus Ut. Arklys kai padūkęs nasrais nẽša, tik putos drimba Prng. Arkliai: važiuosi – an vadelių nẽša Brb. Traukinys mane nešė tolyn rš.
4. intr. labai greitai, smarkiai eiti, bėgti, važiuoti: Kaip ema duot kaunieriun, tai visi nẽša kur katras Slm. Balnoki žirgelį, katras lengvai neša LTR(Km).
| refl.: Ilgakojis sartis nešėsi kaip vėjas, lenkdamas iš bažnyčios grįžtančius valstiečius J.Avyž. Arklys nešėsi kaip žaibas rš. Arkliai nešasi šuoliais rš. Palig arklio tai da ir baika nẽšas Skdt. Nešasi visom keturiom rš. Nešasi kaip velnias į peklą (labai greitai bėga) rš. Ot nẽšas kap skepeta Mrc. O kuria, o nešas kiek tik gali! Lp. Nẽšasi kiek tik drūtas Žal. Mes tik nẽšamės kur katras Brž. Kiek ta mašina nẽšas (pajėgia lėkti), tiek i leidžia Krč. Toli šunkeliu nešėsi trys motociklistai rš.
| Makaronai nẽšas (bėga, kyla virdami), ir galas su jais! Rod.
^ Gera žinia lėtai eina, piktas gandas šuoliu nešas KrvP(Rtn).
5. tr. kelti iš vienos vietos į kitą: Išejom an sklypų – reikia nèšt tvartai ir pirkia kiton vieton Onš. Jis nẽšė trobas į kolionijas (kėlėsi į vienkiemius) Btg.
| Nešama krasė B. Lovelė nešama R326.
| refl. tr., intr.: Triobas nešėmės [į viensėdžius] Žl. Kūmas, matyt, nešasi į kolkozą J.Avyž.
6. tr. Grz griebti, grobti, vogti: Vilkai neša kaip nešę aveles į girią J.Jabl. Keli metai čia nèneša lapės vištų Vlkv. Balti višteliai, bus gerai̇̃ varnai nèšt; ka juodi – nemato Šlčn. Špokai baigia vyšnias nèšt Skr. Neša viską kap šeškas Šn.
| Gal vėjas draskyt, ugnis nèšt (apie neapsaugotą daiktą, namus) Plv.
7. tr. po truputį renkant dėti į vieną vietą, krauti: Bitės medų neša N. Bitelės dūzgė, saldų medutį nešė DvD226. Bitutė nešė saldų midutėlį, o bitinėlis – geltoną vaškelį JV556. Nenešk lizdelio viršuj medelio …, pakils vėtrelė, išpūs lizdelį NS114.
^ Neša gūžtą erškėtinę, dės kiaušinį šimtatrynį (agurkas) LTR(An).
8. intr. sklisti kvapui, kvepėti, atsiduoti: Iš sodelio neša šviežiu žydinčių liepų medumi rš. Poviliokas dar pasilinguoja pats, sėdi atsilošęs kaip koks vyskupas ir jau neša šaltmėtine J.Balt. Nuo jo iš tiesų nešė degtine J.Avyž. Ir graži, girdi, Rūkaitė, ir puošni, o dūmais neša nuo jos kaip nuo kampininkės J.Balt. Nuo jo tabaku nẽša Jnš.
9. intr. būti nėščiai: Klausiau, kiek ožka nẽša Lkv.
10. tr. nešioti, dėvėti: Uždės tavie gendrolėliai manderėlę nèšti JD1124.
11. tr. turėti (vardą): Visos žiuvės vardus nẽša Kin. Nė kokio vardo nèneša griovikė Prk. Mes nežinojom, kokį vardą jis neša, ir pravadinome Rastiniu BsMtII38. Kas neša pravardę, tas nėr žmogus kaip reik Gršl.
12. tr. dėti (kiaušinius), duoti (pieno): Įsimanė mūsų kiemo vištos nešti kiaušinius ant užlų J.Balt. Višta nešanti, kuri desti SD96. Kam ta karvelė? – Pieneliui nešti DvD428. Ėsk, karvyte, po kelmynę, ralioj, ralioj, nešk pienelio po puodynę LTR.
^ Kad višta aukso kiaušinius neštų, ją altoriun patupdytų TŽV594.
13. tr. duoti derlių: Kiek žolės bei sveiko pašaro tokia dalis ganyklos, taip pridabota, galvijams nešti gal! K.Donel1. Laukas neneša, gyvuliai stimpa, namai baigiasi V.Kudir. Mums prikėlė nenešančios žemės Šts. Suskręstanti žemė nieko gero neneša Šts. Žalpių žemė daugiau nẽša Vn. Buvo bagotas žmogus, kurio laukas daug javų nešė BPII377. Dešimt ketvirčių sėklos tikt vieną ketvirtį neš CII10. Labai šykščiai grūdą nešė smėlingieji totorkalniai rš. Nulūžęs stiebas neneš vaisiaus S.Dauk. Žydėjimas nešė tikrą ir skalsą vaisių B. Ta obelė nẽša vaisių kasmet Prk. Medžiai vieną metą neša, antrą ne Šln. Geras medis nenèš tau blogo obuolio Pgg. Pupos y[ra] didliai nẽšančios – daug dagos duoda Dov. Po … stiklo langužaičiu alyvužė žydėjo …, juodas uogaites nešė RD35. Aug[a] ievelė, žaliuoja, žyd[a] baltai, neš[a] juodų uogų N34. Kasdien vis vandenį pilt, kol ta lazda atžels ir obuolius nèš Sch185. Vaisingas, vaisius nešąs SD236.
^ Kad karklas uogas neš (niekada)! B.
14. refl. gerai augti: Po lietaus bulvės tep nẽšasi, tep nẽšasi, kad, rodos, matai jas augant Lš. Darže labai nẽšas žolė Sml. Jo barzda tai nešasi Rgv. Nẽšasi par metus metrą Krč. Augti, nèšties ėmė Grd.
15. tr. teikti, duoti: Žodinis menas nešamas į plačiąją liaudį GK1940,118. Kas neša gyvatą, mirties tas nebijo Mair. Tegu neša ne prakeikimą, o gyvenimą, palaimą J.Gruš. Nekurius noriu čia paminėti, kad gyvieji skaitydamys drąsiaus neštum pagalbą artimui M.Valanč. Raulys apytikriai paskaičiavo, kiek nuostolių neša kolūkiui toks ūkininkavimas, ir susiėmė už galvos J.Avyž. Visi turtai Žemaičių vyskupo apei 1710 m. tenešė pelną metų būvė[je] 13000 timpų M.Valanč. Maža ūkė neša didelį pelną A1885,87. Jis kaip arklys dirbtų ir ponams naudą neštų rš. Sodas didelę naudą nẽša Kt. Išėjo už jo ir nẽšė dešimt tūkstančių [pasogos] Jnšk. Narsą nešei Mž247. Linksmu mylavimu sugrįžtančius ižg kario miestas … priima ir pasiteka prieš nešantiemus pergalėjimą ižg priesakio padobto DP542.
ǁ būti priežastimi, sukelti kaip padarinį: Mes, lietuviai, žinome, ką taikioms tautoms neša agresorių įsiveržimas A.Vencl. Karas visas blogybes nẽša: ligas, bėdas Žal. Žiema nešė sniegą ir šaltas vėtras P.Cvir.
^ Šukės laimę nẽša (priet.) Vkš.
16. tr. Lp patirti, kęsti (priespaudą, vargą): Kai aš vargo daug nẽšus, visiem pagodau Str. Per visą sa[vo] viekelį nešiaũ su juom vargelį Arm. Dabar per amželį tu neši vargelį Vrn. Nesiklausk niekad metų, ba jie tau nepadės vargelį nešti LTR(Zp). Kantriai nèškiam, nemurmėkiam pryš Šlu. I aš visą amžių nešù kryžių Btg. Tatai yra avinas Dievo, kursai svieto griekus neš BPII128.
17. tr. atlikti, eiti (prievolę, tarnybą): Jam tai mano tėvai baudžiavą nešė J.Bil. Kareivis kaip paikas savo tarnybą nẽšė, i viskas Prk. Petras neilgai sargybą nẽšė PnmR.
18. tr., intr. pajėgti, ištverti, pakelti, išlaikyti: Sveikata man nẽšė, tik šviesybės (regėjimo) netekau Mrj. Nèneša mano sveikata, jau mano dienos atadirbtos Skdt. Ma[no] sveikata nèneša itokio darbo darbuit Arm. Buvau pas siuvėją pristojęs, mečiau – neneša sveikata Ms. Dirbčia, ale jėgos nèneša Mrj. Taigi kad jau kojos nèneša [medžioti] Lp. Muno rankos nèbneša, nebgaliu bemilžti Kal. Neneša muno kantrybė į tokius darbus veizant Šts. Neneša muno kantrybė – tiek daug tų vaikų Lkž. Kap jaunas buvo, tai gerai nešė arielką (galėjo daug jos gerti) Arm. Sako, kvortinį nešąs (galįs išgerti kvortą degtinės) OG53. Vis tiek jau vyro galva daugiau neša nekaip bobos Ut. Galva nenešė į jūrą eiti (neleido galvos silpnumas) Plng.
19. tr., intr. turėti jėgos įveikti atstumą: Ar tolie neša ta strielba? Vkš. Parabelis juk gerai neša kulką Kl.
| Šita akis neneša (nemato) taip toli Dgl.
20. refl. Alk didžiuotis, įsivaizduoti: Sūnūs mėgo puošniai apsirengti, „nešėsi“ prieš kitus, nosį rietė – temato žmonės, kad jie ne taip sau, prasti bernai, bet Misiuliai, Juozo Misiulio sūnūs V.Krėv. Būkit kuklios, nes kas aukštai nešasi, tas žemai nupuola Mš. Purvinas, nuplyšęs, pavalgyt tai dienai neturi, ė kaip nẽšas! Ds. Kas jis, o žiūrėk, kap nẽšasi – nesusikalbėsi Lš. Neštis nešas, bet kad dyka kešenė Antš. Ne sulig savo nosim neši̇́es Ds.
ǁ laikyti save kuo, dėtis kuo: Didžiu nẽšas, su visais nekalba Jnš. Jis nešas neprastu Slm. Nors jis nešas išmintingu, bet dar tamsus žmogus rš. Jam linksma, kad Matelis jaunu nešasi rš. Kad ir nẽšas mokytu, ale visas apsejimas kaip piemenio Užp.
21. intr. būti panašiam, panėšėti: Abu vaikai neša in motiną Aln.
| refl.: Žilvitis į pilkumą labiau nẽšas (pilkesni lapai) Sml.
22. refl. MitI61 būti linkusiam į ką: Ant ko žmogus nẽšas: vienas ant to, o kitas – ne Dov.
ǁ pradėti ką daryti: Ta duona jau nẽšasi pelėt, visi pakraščiai užsinešę Vb.
23. tr. siekti, sudaryti, prilygti, turėti (svorio, ilgio, dydžio, vertės): Kožnas muštinis nešė tuokart 34 mūsų berlinkas M.Valanč. Svaras [sterlingų] 20 markių neša TP1881,43. Kiek tas skaitlius nẽša? Slnt. Bėriukas daugiau šimto neša Žem. Kas vieni metai duoda pašalpos, kiek neša visų metų alga rš. [Ūkė] neša į 40–60 desintinų A1885,24. Ar tas rugių maišas nẽša centnerį? Vdžg. Tie mūs ėriukai riebūs, jie gerai nẽša (sveria) Jrb. Ta eglė visą kietmetrį nẽšė Lkš. Tas stiebas trisdešimt metrų aukščio neša Lš. Padarė platų vieškelį, kokius aštuonis metrus gali nèšt Plv. Žiūrėk, jau tryliktus metus nẽša, o protas kaip mažo vaiko Ut.
ǁ ištekti, atitikti (dydį): Lentos ilgis nèneša (per trumpa) DŽ.
24. tr. reikšti: Ką tuodu žodžiu jų kalboje neša, nė vienas neparmano S.Dauk. Stalgis, kūtis, staldas, tvartas tą patį žodį neša J. Daug neša reikšmės, ar girtas tą padarė, ar negirtas Šts.
ǁ teigti, byloti: Senos bylos neša, senos giesmės gieda, kad Lietuvos kitkart ant Dunojaus būta A.Baran. Neša pryžodis rš.
25. tr. reikalauti, versti atitinkamai ką daryti: Petrui … duoti ir tie raktai, tai est galybė … statymo statutų, top tarnaujančių, kaip kuris metas ir reikalas … neša DP470.
26. tr. leisti, kurti (?): Kurs svietą neš ir valdo Mž185.
◊ aki̇̀s nèšti eiti pasirodyti: Skolos neatidaviau, kaip reik aki̇̀s nèšti?! Krš.
ant ãpjuoko nèšti; CII399 pajuokti.
galvà (prõtas) (kieno) nẽša kas išmano, turi supratimą; kam kaip atrodo (kaip ką daryti): Mano galvà nèneša, ką čia pradėt Alk. Kad jų galvà tep nẽša (taip jiems atrodo geriau) Smn. Kaip gálvos senovės žmonių nẽšė, taip gyveno Krš. Kaip prõtas nẽša, teip ir daro Ktk.
galvà (kieno) nèneša Btg atmintis, protas nusilpo: Dar̃ mano galvà nèneša Rud. Nemoku pasakyti, galvà nèbneša Mžk.
gar̃siai nèštis garsėti, būti garsiam: Kol jaunas buvo, garsiai nešėsi V.Krėv.
káilį nèšti bėgti, nešdintis: Bailūs kiškiai, pastatę ausis, nešė tolyn savo kailius A.Vien.
[kai̇̃p] žẽmės nènešamas nuliūdęs: Eina kaip žemės nenešamas Šts. Jis žemės nenešamas parejo iš teismo pralošęs Krtn.
kai̇̃p (ką̃) séilė nẽša (kalbėti) kas ateina į galvą, kas ant liežuvio: Šnekėjo, kàp tik jų séilė nẽšė Al. Kvailas kalba, ką seilė neša TŽIII389.
kélnias nèšti Slm bėgti, sprukti.
kiaurų̃ púodų (kiáuru púodu, ×krõmą Plv, ×krõmo, kukurių̃ Alk) nèšti ant nugaros užsidėjus, nešioti (vaiką): Nešk mane kiaurų puodų Plv. Paimi už pakinkių, vaikas apsikabina kaklą i neši̇̀ kiáuru púodu Erž. Kitai[p] nepakeliu, tai kiauru puodu nešdavau Erž. Toks tokį kromo neša Sb.
ki̇́ek gerklė̃ (plaũčiai) nẽša (rėkti) labai smarkiai: Čia vaikai išsirėkaudavo kiek gerklė nešdavo rš. Rėkė kiek tik plaučiai nešė rš.
ki̇́ek kójos nẽša (eiti, bėgti) labai smarkiai: Paskui atsargiai apsidairė aplinkui ir leidosi bėgti kiek kojos nešė J.Balč. Visi velniai kad spruko pro duris kiek tik kojos nešė SI325. Pamatęs vilką, kad jau ėjau ki̇́ek tik kójos nẽšė Srv. Martynas kabina kiek kojos neša I.Simon.
kirdai̇̃lį nèšti Slm bėgti (ppr. iš tarnybos).
kirvẽlį nèšti bėgti, nešdintis: Nesuspėjau nei arčiau prieit: pamatė mane ir nẽša kirvẽlį Vb.
kišẽnė nẽša yra pinigų kam įsigyti: Tiek jau mano kišẽnė nebèneša Sv. Ką akys mato, kišẽnė nẽša Srv.
ki̇̀valo (vãnago) nèšti Skp ant pečių pasisodinus, nešti (vaiką): Tėvas vaiką vãnago nẽša Skp.
klišès (kudãšių J, kuldãšį; rš, kuldãšių) nèšti Skr bėgti, nešdintis, sprukti: Nẽša kudãšių kaip velnias Ut. Tas jau nẽša kuldãšių, ka negautų į kailį Kv.
kójos nèneša Kls nėra sveikatos.
kulni̇̀s nèšti
1. LL25 sprukti, bėgti.
2. eiti, vykti: Man tik kulni̇̀s nèšt į darbą Šln.

kum̃bliną nèšti Užv bėgti, nešdintis.
kur kójos (aki̇̀s) nẽša (bėgti) bet kur, kur pakliūva: Ir dui bėgti, kur kojos neša LTR(Pp). Spruko, kur kojos neša A.Vien. Jis bėgs, kur akis neš V.Piet.
nei nèšti, nei vèžti Ds, Sv netinkamai, nei šį, nei tą (pasakyti): Kad pasakė – nei nèšt, nei vèžt Dbk.
Nešamóji nakti̇̀s J.Jabl religinė žydų šventė rugsėjo mėnesį, Neštinės.
nósį [aukštai̇̃] nèšti Skr didžiuotis, įsivaizduoti: Tas vaikinas nosę neša aukštai Grd.
pečiai̇̃s nèštis Skr stumdytis, grūstis spūstyje: Pečiai̇̃s nẽšas – tiek daug žmonių Jrb. ×
rõdą nèšti kalbėtis, tartis: Susėdusios kaip matušės ir nẽša par kiaurą dieną rodą Vvr.
seimùs nèšti būriuotis (apie paukščius): Gandrai seimùs nẽša – ruduo atejo Kv.
sveikãtą nèšti J bėgti, nešdintis.
širdi̇̀s (kam, kieno) nèneša
1. netraukia (eiti): Ka ma[no] nèneša širdis eit Jnš.
2. negali kas ko daryti dėl jautrumo, gailesčio: Muno širdis neneša pjauti karvę ar arklį Plng. Mun neneša širdis gyvas varles į strigtus pjaustyti Plng. ×

ùnorą nèšti išdidžiai laikytis: Tėvas vis tokį ùnorą nẽša Jrb.
vélnio (vil̃ko; S.Dauk) nẽštas ir pàmestas (pàliktas Dglš) Ds, Lp; VP50 prastas, nedoras, suktas.
antnèšti, añtneša, añtnešė (ž.) tr., ančnešti užnešti, užkeiti: Maišus su grūdais añtneša ant aukšto Slnt. Aš galiu ančnèšti dvi lentas ant pat viršaus Užv.
apnèšti, àpneša, àpnešė tr.
1. K, J einant apgabenti aplink: Kad skrynią septynis kartus apnešė, mūrai ir bokštai patys sugriuvo S.Stan. Nekalba, tik àpneša triskart [burdama] Dv. Aš apnešiau [kumelę aplink ežerą] tris eilias (kartus), ant sprando užsidėjęs BsMtI31.
2. apskelbti, paskleisti, išpasakoti daugeliui iš eilės: Nepaspėjai pasakyt, ė ana jau visam svietui api̇̀nešė Ds. Sužinojo ta liežuvneša ir àpnešė boboms Krš.
3. apiberti, apdengti, aptraukti kuo paviršių: Rado sesutę Dunojuj pilkais žvirgždeliais apneštą BsO377. O ir pamatė sesužę, prie jūrės kranto gulinčią …, baltomis pieskelėmis apneštą KlvD24. Vanduo pievas smiltimis àpnešė KII305. Jo veidas buvo įdegęs, įraudęs, apneštas lengvu dulkių sluoksneliu rš. Gryčiutė iki langų buvo apneštà sniegu NdŽ. Baisiai nusminus, pasdarius juoda, kaip žemėm apneštà Dbk. Akys nuo ašarų gausių lyg apneštos, visi daiktai man rodosi migloti V.Kudir.
| Raistas mišku api̇̀neštas, apaugęs Aps.
| prk.: Pokalbis su Drižu pažadino joje daugelį tų minčių, kurias laikas jau buvo lyg ir apnešęs užmaršties dulkėmis rš.
| refl.: Reikia šiandien kambariuką išplauti, grindys apsinešė LzP. Sniegas ant laukų ir kalniukų lyg papilkėjo, apsinešė J.Balč. Dabar ta medžiaga negraži, pūkais apsinẽšusi Vdžg. Tik truputį šaukštus nepavalyk, jau žiūrėk, anie ir apsinẽšę (nebeblizga) Gršl. Visi tavo pirktieji peiliai kažin kuo apsi̇̀nešė Pbr. Žiedas apsi̇̀nešė Vkš. Vaivorai panaši į mėlenes, tik apsinẽšę kaip su pelėsais Krš. Apsinẽšę (įdėvėti, įjuodiję) marškiniukai, vos ištryniau Krš. Vokų junginė apsinešusi pilkšvai balta plėvele P.Aviž. Dangus debesimis apsinešė – būs lytaus Kltn. Apsi̇̀nešė (apsiniaukė) iš visų pusių – lys Pj.
ǁ refl. pasikeisti spalvai, išraiškai (apie veidą): Bus veidas apsinẽšęs, kad sunkumo[je] moteriška J.
4. refl. Ob apgirsti, įkaušti: Jis biškutį apsinešė, t. y. įkaušo, apsigėrė J. Alus buvo stiprus, juo visi apsinẽšę buvo Krs. Kaip išgėrė pirmoko, tuoj visi apsi̇̀nešė Krs. Ko svirykuoji kai apsinẽšęs! Prng. Nuo dviejų stikliukų baltosios ir apsi̇̀nešei Vdš.
5. refl. aprūgti: Pastat' (pastatyk) pieną an pripečko, kad apsineštų Ml.
◊ žemè apsinèšti patamsėti, papilkėti (apie mirštančiojo veidą): Jis neilgai jau gyvens – jo veidas žemè apsinẽšęs Ss. Mirštančio veidas žeme apsineša Vaižg.
atnèšti, àtneša, àtnešė tr.
1. SD305, R einant atgabenti paėmus, užsidėjus: Niekas jau nebeatneša jam iš miestelio riestainio ar saldumynų nupirkęs J.Bil. Kožną dieną marti man pieno atneša po uzboną Pš. Nėr kuom atàneša [v]andenio Tvr. Atnèšk maniui (man) gerti J. Padėjo lašinių šmotelį, àtnešė kaip ant juoko Jnš. Arbatą stalan atanešė Ds. Atminešk valgyt MP328. Bei aš atnešiu jumus kąsnį duonos BB1Moz18,5. Žadėjo žadėjo atnèšti, bet i dabar tebneša Slnt. Kas buvo atnešęs tuos daiktus? J.Jabl. Centnerą bulbių nuog lauko àtnešu da Plm. Petris lai àtneša kirvį, o tu tujau parbėgi ir àtneši vyrams pjūklą Pkl. Atagi̇̀nešė an man, jaunuolytę, girnapusėlę (rd.) Ds. Ką ger atnešė? B. Neprieikig tad, šiaudus atnešdamas arba malkas, arba šieną, idant ugnies nepriduotumbei DP36. Àtnešė snapely margą gromatėlę (d.) Plm.
| Ta skara da mano mamos atneštóji (kraitinė) Jnš. Kiek tūkstančių jis [vesdamas] atneš į tavo ūkį! I.Simon.
| Aš kiek vaikų esu atnẽšusi (buvau priėmėja) Jdr.
^ Atnešė kap katė pelę KrvP(Dg). Atneši įsikandęs (būsi priverstas atnešti)! J.Jabl. Ne[a]tiduodi skolos – po smerčiui reik dantỹs įsikandus atnèšt Vb. Dantyse tu man atneši̇̀, kad nenori ataduot geruoju Dglš. Jo niekur nepasiųsi, jei tik mirties atnèšt (jis labai nerangus, negreitas) Klvr. Kas tave čia àtnešė (kas privertė ateiti), tu visai nereikalingas! Mrj. Gal aitvaras tave čion atnešė, nelauktą, netikėtą? KrvP(Vlk). Ar velnias čia taũ atànešė? Krd. Velniai jį atnešė taip ne laiku! B.Sruog.
| refl. tr.: Tuo tarpu vienas antras vaikinas, kankles ar skripkas atsinešęs, pradėjo skambinti ir džiržginti M.Valanč. Dabar grįžk atsineštų kirvio, kad ažmiršai Ds. Valgykit, aš burokėlių atsinešiù Grv. Nešte atsinešiù, nereiks ir arklio Dbk.
| Ji, atitekėdama į Šelikūnus, atsinešė pasogos, anot jo, tiek, kiek jis per vienus metus surūkąs A.Vien. Tas vaikas jos atsi̇̀neštas (mergautinis) Rm.
^ Nėko neatsinešei, nėko ir neišsineši Lkv.
ǁ atėjus, atvykus suteikti, perduoti (žinią): Kiekviena diena atneša vis naujų ir džiaugsmingų žinių apie puikias pergales sp. Žinią, žodį atnešu R81. Atnešt piktą garsą B. Pažiūrėsma, kokių šiandiej naujienų atneš iš turgaus Užp.
2. savo judėjimo jėga atvaryti, atplukdyti: Iš laivo skeveldrų ir srovės atneštų medžių pasistatė šiokią tokią trobelę K.Bor.
| Kraujas atneša ląstelėms deguonies ir pasiima anglies dvideginį rš.
3. refl. atsikelti, atsikraustyti: Mes atsinẽšę iš ten Dv. Ėjom ant sklypų, tai tadui atsinešėm Paeglynin Bgs.
4. refl. prisirinkti, prisikrauti: Sau neatsinešė medaus [bitės] Ėr.
5. duoti (pieno): Greit jau karvė atnèš mumim pieno Vrnv.
6. pagimdyti, atvesti (vaikus): Kiaulelė atànešė vaikelių Aps. Jauna kiaulė àtnešė penkius Rš.
| refl. tr., intr.: Ankstyva karvytė – jau ant Kalėdų ją atsi̇̀nešė Brž. Tai karvė atsinẽšusies, tai šis, tai tas Klk. Bergždinė, ka paliekta neatsinẽšusies Klk.
7. duoti derlių, užauginti: Kad medelis vyno užaugo, kekes vyno atnešė Tat. Atneš gluosnužiai raudonas uogeles LB21. Vieton uogų vyno, išsirpusių ir saldžių, ta vynyčia atanešė ir davė uogas karčias miškines SPI333. Seniai jau buvo tokie rugiai: pamislyk tik – keturioliktą grūdą àtnešė! Srv. Geros, àtnešančios bulvės Ggr.
^ Ką blogoji žemė atneš, to nė geroji giminė neįduos NžR. Jei grūdas ing žemę nebus įmestas …, nė vieno vaisiaus notneš DP486.
8. sutelkti, duoti: Nė saulė neatneša linksmumo Vnž. Neižbylomą jiemus labumą ataneša DP267. Jis atneš jums išganymą Mž184. Jei tasai davimas būtų ką pikto atnešąs, tad ir tasai, kuris jį davė, nebūtų meilaširdis DP263. Ganykla geresnį pašarą duoda ir daugiaus naudos atneša K.Donel1. Gero atneša R149. Niekas tiek pelno neatàneša, kiek žirniai Trgn. Piningai, sukišti bankose, mažas palūkas teatneša Žem. Man šitas arklys atnešė keletą litų (uždirbau parduodamas) Ds.
^ Nei Dievas duos, nei velnias atnèš Rš.
ǁ atnašauti, aukoti: Teatneš ponui užu savo nusidėjimą … du kurkleliu alba du jaunu balandžiu BB3Moz5,7.
9. refl. iš anksto turėti ateinant, gimstant: Berods atsinešame ateidami į šį svietą tai, kas mums priguli Blv. Meilę broliukui Jonas atsinešė iš gimtosios trobos rš. Jis par Petro dieną gimė, ir Petrą (Petro vardą) atsi̇̀nešė Mžš.
◊ ką̃ séilės àtneša (šnekėti) kas ateina į galvą, kas ant liežuvio: Ką vienturtė, tai jau gali šnekėti, ką seilės atneš V.Kudir.
káulų neatnèšti nebegrįžti gyvam: O va maž jau ir kaulų neatneš namo Ut.
neatnèšti stikli̇̀nės vandeñs; neatnèšti gérti neprilygti: Ana negali atnèšti stikli̇̀nę [v]andeñs tai paštininkei Vgr. Nė gérti neàtneša muno atmintis pryš pirma (kokia buvo pirmiau) Šv. Kovienė, nesena dar žmona, taip pat nemėgo, nosį nuleidusi ar susiraukusi, sėdėti, bet Jonienės štukoms nė gerti neatnešė Žem.
paatnèšti, paàtneša, paàtnešė (dial.) tr. kelis kartus atnešti: Iš pirkaitės bulbų paàtnešė Lz.
papaatsinèšti, papaatsi̇̀neša, papaatsi̇̀nešė (dial.) visiems, keliems atsinešti: Mergos vandenį papaatsi̇̀neša pirkion ir papanusprausia Dv.

×danèšti, dàneša, dànešė (hibr.)
1. tr. prinešti iki tam tikros vietos: Vai žirge, … ar daneši mane in uošvelę? TŽI230.
2. žr. pranešti 7: Kas galėjo danešti jo žmonai, kad jis geria? Vv. Nagi gal kas danešė, tai atvažiavo ir išsivežė Skdt. Ir danešė prie karaliaus, kad yra toks ir toks kareivis (ps.) Gdr.
| refl.: Jeigu teipag tai dasineš storastosp, žinosimės su juo ir padarysime, kad niekuo nesirūpintumbite Ch1Mt28,14.
įnèšti, į̇̃neša, į̇̃nešė tr.
1. SD401, R, K einant įgabenti paėmus, užsidėjus: Vyrams bešnekant Katrė įnešė praustis Žem. Įneš tavo margas skrynias į aukštą svirnelį JV1071. Į vidų įnèšti reikia J. Ar jis į̇̃nešė maišą klėtin? Vb. Eik pro įnešamąsias duris Yl. Šitą tu tėvui įneši valgyti BB1Moz27,10.
^ Dainuodama einu – velnias į̇̃nešė į tą duobę mane Ar.
| refl. tr. K: Įsinešk darbą vidun, mat kad orie šalta dirbti Š.
2. savo judėjimo jėga įvaryti, įstumti: Laivą audra įnešė į ramų užutekį tarp akmenų ir kranto uolų K.Bor.
3. greitai bėgant įvežti: Tegu mato visi, kaip šaunūs arkliai įneš į miestelį fajetoną A.Vencl.
ǁ greitai užvežti: Susikūprinęs arklys beveik risčia įnešė ratus į statų skardį rš.
4. refl. įsismaginti bėgti: Arkliai kap insi̇̀nešė nuo kalno! Lp.
5. refl. įlįsti, patekti: Višta ansi̇̀nešė rasodnykan ir rasodą palupė (iškapstė) Lz.
6. pririnkus įdėti, įkrauti (apie bites): Tu čėsu buvo visur girės ir pievos. Todėl bitės tu čėsu ir daug [medaus] galėjo įnešti S.Dauk. Da į̇̃nešė kiek medaus bitės Ėr. Ka neša, vis kiek į̇̃neša Gs.
| refl. tr.: Daugumas [spiečių] negalėjo gana maisto ant žiemos įsinešti LC1884,1.
7. įmokėti, duoti įnašą, dalį: Įnešė dalies pusę milijono Nm. Anys mat neskaito, kiek jo tuos namuos įnešta, rokavoja – čia jų viskas Skdt.
| prk.: Lietuvių tauta įnešė savo indėlį į pergalę sp. Kiekviena mintis, kiekvienas jausmas įneša savo dalį į bendrą darymą būdo, įpročių J.Jabl.
8. įtraukti, pateikti; suteikti: Antrą kartą mėgino įnešti pataisą Ašb. Veikiamųjų dalyvių pati bevardė gimtis į sakinį nieko nauja neįneša J.Jabl. Visa tai užkrečią kitus vaikus ir įnešą mokyklon nesveiką reiškinį P.Cvir. Nors raižybos katedra ir įnešė nemaža gyvumo į Lietuvos meno gyvenimą, bet grafikos plačiai paskleisti ji neįstengė rš. Bus mistrai meluoją, kurie įneš sektas prapulties DP301.
išnèšti, i̇̀šneša, i̇̀šnešė
1. tr. SD416, R, K einant išgabenti paėmus, užsidėjus: Juras jai žadėjo išnešt bilietą, ir vis nebuvo jo matyt P.Cvir. Išeina brolelis iš naujosios trobos, išneša brolelis šviesųjį kardelį JD914. Išnèšk laukan sąšlavas J. Ir pelinus išnešti iš abazo ant čystos vietos BB3Moz6,11. Ir tuodu buvo jau an kapų išnešę VoL295. Neik niekur iš namų, tegu tave su grabu (tik mirusį, negyvą) išneša Dgč. Ei žirge žirge, žirgeli juodbėrėli, o ar išnèši iš didžios karūmenės? JD1172.
| Vieną kartą pasibariau, tris dieneles sirgo, Dieve, išnešk iš tos ligos, jau daugiau nebarsiu LTR(Jz).
| Ir nudžiugusi Gaičienė išnešė savo pilvelį į virtuvę I.Simon. Tave su lova galėjo išnèšt (taip kietai miegojai) – ką tu girdėsi! Btg. Iš giesmės žodžio neišmest, iš marių [v]anduo neišnèšt (neišsemti) Ad. Kad taũ išnèšt ažustipusį! (keik.) Arm. Velnias kažkur jį i̇̀šnešė Jnš. Ko iš pirkios neišneša? (šešėlio) Pls.
išnešamai̇̃ adv.: Nedaug bėra – išnešamai̇̃ Als. Neišnešamai daug vandens bėga į rūsį Trg.
išneštinai̇̃ adv.: Čia alų parduoda išneštinai̇̃ K.Būg. Gėrimų pardavimas išneštinai̇̃ BŽ82.
| refl. tr.: Viršūnėlę laušiu, iš šaknelių rausiu, o aš savo lelijėlę drauge išsinèšiu JV976. Išeina močiutė iš aukšto svirnelio, išsi̇̀neš[a] rankelė[je] baltus marškinėlius JD914. Kad išeitų brolelis, išsineštų kardelį, o kad iškirstų muno vargelį iš anytos vartelių StnD20. Bil tik išsinèšk iš akių [daiktus] Kp.
^ Išėjo ir kedutę išsinešė (ilgai nepareina) LTR(Zr).
ǁ kylant iškelti aukštyn; ištraukti į viršų: Prašvitus paukštis pakilo skristi ir išnešė mane taip aukštai, jog nebemačiau žemės J.Balč. Tas pabalnojęs [kumelę] užsėdo, toj tuo[j] jį išnešė in padanges BsMtII122. Skandink, Dievai, žirgužį ir tymelio balnužį, išnèšk, dievai, jaunąjį brolelį JD160. Lįsk į tos upės dugną ir, paėmęs du akmenėliu, išnešk man! SI1.
2. tr. išpasakoti, išplatinti: Ką tėvai namuos kalba, vaikas viską išneša iš namų Jnš. Tarp saviškių visko pasitaiko, bet to neišnèšti iš namų Jnš. Eidami per visą pasaulį, evangeliją … toli ir plačiai išnešė DP621.
3. tr. kurį laiką nešti iš kur: Kokius penkius metus iš mūso [v]andenį i̇̀šnešė, kol savo [šulinį] išsikasė Krš.
4. tr. pristatyti reikiamą kiekį per tam tikrą laiką: Ar galėsi išnèšti pieną (atiduoti reikiamą duoklę)? Ėr. Kap išnèš visą nedėlią [pieną], tada užmokėsit Lp.
5. tr. savo judėjimo jėga išmesti, išvaryti, išstumti: Ledus jau išnešė Neris rš. Banga išnešė karalių į krantą S.Nėr. O tos vilnys, in kraštą beslinkdamos, išneša tas angelėlių ašaras V.Krėv.
6. tr. Arm, Kš išmušti, išdaužti, išplėšti: Kuosai langus išnèš Šmk. Lydys i̇̀šnešė (pradūrė) triūbicą Ėr. Kai davė akmeniu burnon, tai visus dantis i̇̀šnešė Švnč. Jam par karą koją nutraukė ir akį i̇̀šnešė Skr. Regis, ne kiek ažkliuvo, ale visą mėsą išnešė iš blauzdos Skdt. Kaip granata sprogo, i̇̀šnešė jam šoną Jnšk.
| refl. tr.: Kur krūmai, tę ir akis išsinèšt lengva Rod. Kai jis (bernelis) šoko per upelį, išsi̇̀nešė (išsinarino) sau kojelę (d.) Dglš.
ǁ Nt išversti, išgriauti, iškabinti: Ravą i̇̀šnešė, kai bėgo vanduo Pc. Pavasarį Dubysa i̇̀šnešė daug užtvankų Btg. Dar ratai šlapią žemę išnešė Lp. Kur sesutės išvažiuota, raselės nukrėsta, kur žirgelių arcavota, žemelė išnešta LTR(Žl).
| Nuo rūgštaus pieno labai i̇̀šnešė (paleido) vidurius Ln.
7. intr. pradėti smarkiai bėgti, pasibaidyti (apie arklį): Kap i̇̀šnešė arkliai, tai sugurino visus ratus Nč. Turėk stipriai vadeles, ba gali išnèšt arklys Nč.
8. refl. Dgl greit išeiti, išbėgti, išsinešdinti: Jiej greičiau išsi̇̀nešė iš miško Lzd. Tik tik spėjom per langą išsinešti, ažna gramožt stogas ir suvirto Rod. Išsi̇̀nešė per duris! Lp.
9. tr. iškraustyti, iškelti iš vienos vietos į kitą: Paskui i̇̀šnešė ant sklypų – pasidarė daug stipriau Kkl.
| refl.: Išsi̇̀nešėm an viensėdžius Grv. Išsinèšt būt geriau, tik su pinigu ankšta Ad. Seniau [čia] toks buvo, dabar išsi̇̀nešė Gl. Mes jau išsinẽšę iš ūlyčios [į vienkiemius] Dglš.
10. tr. išeinant pasiimti: Jau teip daug pinigų išmetei – kiti vis parneša, o tu vis išneši ir neparneši BsMtII75. Gerai, seselė, išbėgusi, jaunas dieneles išnešusi (išgelbėjusi, saugojusi) JD27.
| Išnešiau (išlošiau) šimtą markių par vieną vakarą Šts.
| Iš ten ir lietuvių pasakos išneštos LTII566(Bs). Iš čion tai buvus išnešta Asijon toji kalba LTI6(Bs).
^ Sūnus parneš, duktė išneš LTR(Jnš). Gervė išneša pavakarius ir pogulį (rudenį, gervėms išskridus, žmonės nebevalgo pavakarių ir nebegula pogulio) LTR(Kur). Gervės pietus išneša, o pavasarį atneša KrvP(Zr, Ds). Reikia išleisti, kad nakties neišnèštum (sakoma išlydint svečią) Pg. Ašiai išlydėsiu, išleisiu, kad nakties neišnèštum Ob. Išleisiu, kad dieną neišnèštut Pkn. Palydėsiu, kad dienos neišnèštum Krs.
| refl. tr.: Ką išsineši [dalies, kraičio], tai ir turėsi, ė jau paskui sunku užsigyvent Sdk.
| Tokius atsiminimus ir įspūdžius Majakovskis išsinešė iš Gruzijos T.Tilv. Iš ten … jie išsinešė teipogi nuovoką apie žvėris ir paukščius, kurių savo naujoje tėviškėje nerado LTI3(Bs).
ǁ pavogti, pagrobti: Dėl tokios spynos gali da kada visa išnešt Sdk. Laikykiat da ilgiau svirnalių atdarą, be įėjęs kas išneš visus drabužius Vvr. Ir išdraskė [vanagas] lizdelį, ir išnešė vaikelius, likau senas ir biednas strazdelis JD26.
ǁ išskinti, nurinkti (ne laiku): Da ir buvo uogų, ale kad žalias išnešė Sdk. Jau išnešti̇̀ riešutai Ėr.
11. tr. duoti derlių: Kaip sau norit, bet dvieiliai miežiai daug daugiau išneša už šešiaeilius – tas jau seniai visų pribota Srv.
12. refl. smarkiai išaugti: Bulvės kad išsi̇̀nešė! DŽ. Mano pasodytos saulagrąžės kad išsi̇̀nešė! Al.
13. tr. iškęsti (vargą): Mylėjau panelę, žadėjau ją vest, kad ji padėtų vargelio išnešt LTR(Ob). Jie jau šitos bėdos neišnèš Rtn. Žmogus gyvendamas nieko neužgyvena, tik vargą neišnešamą Skr.
14. tr., intr. išgalėti, pajėgti, pakelti, išlaikyti: Nebegaliu tokio sunkaus darbo dirbt, mano sveikata nebei̇̀šneša Srv. Kupra nei̇̀šneša, mušamos [su pačia] Grk. Martynaitytė dirba, kiek jos jėgos išneša I.Simon. Kojos neišnešė toliau paeiti Sn. Kai i̇̀šnešiau, tai i̇̀šnešiau, dabar negaliu [rūkyti] Dglš. Ne štuka susilygti gerą algą, ale reik ir išnèšti (įstengti dirbti) Krš. Susiderėjai tokią algą, tik kažin, ar tu ją išneši savo darbu Vv.
ǁ būti pakankamam (apie pajamas, lėšas): Leido jį mokytis, skirdamas tam net daugiau, kaip jo menkos lėšos išnešė J.Jabl. Man už kiekvieną mažmožį reiks užmokėti, nė alga mano nebeišneš Žem. Pretenzijų buvo prirašyta tiek daug ir taip brangiai jos įkainotos, jog nebeišnešė ir Alfonso namai A.Vien. Žemė išnešė ir tvartų, ir skaityklos statybą J.Avyž.
15. refl. didžiuotis, įsivaizduoti: Nenuseina man žmogus, katras ne pagal savęs išsi̇̀neša Ds. Jis ne palig savęs išsi̇̀neša Stk. Kad ir kaip išsineši̇̀, bet tas, kas esi, vis liksi Slk.
ǁ dėtis kuo, laikyti save kuo: Išsi̇̀neša ponia, o gryčioj kai tvarte Ut. Išsi̇̀neša mokytesniu už visus Ds. Marė gražesnė išsi̇̀nešė už visas Ds.
16. tr. siekti, sudaryti: Skaitlius sandarbininkų neišneša skaitliaus vienos rankos pirštų V.Kudir. Kiekvienas nešėjas tiek tura piningų pardėtiniui atskaityti, kiek išneša duotos jam žolės M.Valanč. Išlaidos su parsigabenimu išneša 330 rublių LTI288. Tik viena gera eglė daug išneša (kainuoja) Alv. Sienos turėjo lig šimto pėdų storumo ir buvo pastatytos iš tašytų akmenų, kurių kiekvienas išneša keturiasdešimt ketvirtainių pėdų J.Balč. Jo ilgos kojos – žingsnis visą metrą i̇̀šneša Plv. Atkarpa AB išneša, sudaro atkarpos CD penktąją dalį Z.Žem. Žemė išnešė dvi desencinas Vlk.
| refl.: Dorelis laiko (tiek išsi̇̀neša …, kaip) trisdešimt trečiokų KI583.
ǁ tr., intr. ištekti, atitikti (dydį): Kažin ar tos lentos ilgis išnèš (ar nebus per trumpa)? Alk. Svirties kartis jau per trumpa, nei̇̀šneša (šuliniui išdžiūvus), negaliu pasemt Plv. Nei̇̀šneša stulpai, plati Venta [ir neįveda elektros] Krš. Jo ūgis kaip tik i̇̀šneša tą švarką Jnš. Jau išneša tėvo apsiaustą Skdv. Būtų šiaip viskas gerai, tik nei̇̀šnešu pečiūse Skdv.
17. tr., intr. reikšti: Žodis kvailas taip (tiek) išneš kai paikas N.
18. intr. gerai, puošniai atrodyti: Toj jų nauja troba tai jau i̇̀šneša Vs.
ǁ tr. puošti: Mergaitę kasos labiausiai i̇̀šneša Al.
◊ ant ausų̃ išnèšti greitai išpirkti: Prekę, vos pasirodė, tuoj ant ausų̃ i̇̀šnešė Nm.
ant sàvo pečių̃ išnèšti vienam, pačiam atlikti, padirbti: Neras žmonių, kurie jo ūkio darbus išneštų ant savo pečių J.Avyž.
dū̃šią išsinèšti spėti išeiti iš pavojaus, išlikti gyvam: Tik dūšiàs išsi̇̀nešė, ė visas gėris sudegė Prng. Kad kiek, tai [būtų] i dū̃šių neišsinẽšę Prng.
(kieno) galvà (prótas, pakáušis, rãzumas) i̇̀šneša supranta, nusimano kas: Kaip mano galva išneša, taip ir sakau Krm. Tik meistro galvà i̇̀šneša, kaip tokį namą pastatyti Jnš. Sena galvà, ką ana beišnèš Km. Jo pakáušis nei̇̀šneša, kaip išbristi iš skolų Jnš. Kaip reiks priklausančią jam vietą užimti, jo protas neišnešė LzP. Kaip prótas i̇̀šneša, taip ir daro Krp. Razumas išneša, kojos neneša Srj. Mano galva visai neišneša, kas čia darosi Gs. Kaip čia padarius, jau mano galvà nei̇̀šneša Zr. Taip gudriai pasakei, kad jau man galvà nebei̇̀šneša, kaip čia išeina Sml. Kap kokias durnystas daryt, tai jo galva išneša, o kap gera, tai ne Arm. Tai ma[no] bludna galvelė, tai ana neišneša, iš kur vargeliai eina (rd.) Rod.
gálvą [svei̇̃ką] išnèšti Btg pabėgti, išsigelbėti: Turėtum tik džiaugtis pati, sveiką galvą beišnešusi J.Jabl. Dabar tu jau galvelės nebeišneši, – ponas apsidžiaugė LTR(Dkk). Kytras galvą išneša B.
gývastę (gývybę) išnèšti išsigelbėti nuo mirties: Gývastę gavom išnèšti šiaip taip Vn. Atmovė keturi vyrai, vos gývybę i̇̀šnešė Krš. Vos ne vos gyvybę savo beišnešiau S.Dauk.
i̇̀ltį išnèšti išgyventi kur ilgą laiką: Dieve duok, kad ir iltį išneščia B.
káilį [svei̇̃ką] išnèšti BM56 pasprukti, išsigelbėti: Džiaugiuos aš sveiką kailį išnešęs Srv.
kélnes išnèšti pabėgti, išsinešdinti: Laimingas, kad spėjai da išnèšt kélnes iš uogų, o tai būtum gavęs botagu Vb.
ki̇́ek gerklė̃ i̇̀šneša (rėkti, dainuoti) labai smarkiai: Keletą kartų mėginau kiek tik gerklė išneša rėkti, bet niekas manęs neklausė J.Balč. Namiejūnui buvo labai keista, kad dvarokai, jokių ponų nepaisydami, plėšia (dainuoja) kiek tik gerklė išneša per visą dvarą rš.
kirvẽlį išnèšti Vb pabėgti, išsinešdinti.
kišẽnė i̇̀šneša užtenka pinigų: Rengiasi pirkti, ale kaži ar kišẽnė išnèš Gs. Daugumas, kas jį matę, galvas guldė, kad jų kišenės neišneštų užmokėti už tuos veršiukus, iš kurių odos pasiūti jo batai J.Balč. Kešenė neišnešė – būt instaisęs kuliamą Skdt.
kójomis išnèšti ištrypti, sumindžioti: Užbėgo arklys per rasodą ir išnešė visa kojom Ds. ×
kokià būrà i̇̀šnešė Vrnv kas privertė išeiti, išvykti iš kur.
kudãšį (kudãšių, kudẽšį; Gs, kuldãšių; Upn) išnèšti Rm pasprukti, išsigelbėti: Per praeitą karą du sykius vos vos išnešiau kudašių Lkč. Ìšnešė kudãšių svetur Jnš.
kuõdą [svei̇̃ką] išnèšti Jnš pasprukti, išsigelbėti.
mui̇̃lą išnèšti pabėgti, pasprukti: Aš per senas muilą išnešti J.Marc.
nósį išnèšti Dl pasveikti.
paišnèšti, pai̇̀šneša, pai̇̀šnešė (dial.) tr. daug, keletą kartų išnešti: Mes visa paišnẽšę Dv.
nunèšti, nùneša, nùnešė tr.
1. K einant nugabenti paėmus, užsidėjus: Paršiukam nunešiu [ėsti], ir bus apsiliuobta Ėr. Tris nėšius vandens nùnešiau arkliams J. Reikia nunèštienos Rš. Nunešu žemyn R199. Po mirties vaikis tą senąjį nùnešė į reją Mžk. Kad taip nekenti munęs, matuše, buvo mažą neauginti, buvo nunešti, buvo įmesti į gilų ežerelį StnD9. Priženkite (eikite) bei nuneškite jūsų brolius … laukan užu abazą (paraštėje guolį) BB3Moz10,4. Ant patalo gulintį su patalu nešte nuneš rankomis savo iki tų namų BPII457. Nùnešiau nùnešiau, į Tilžės miestelį nùnešiau JV1040. Susemiema tą sidabrą, nunešiema ant kalvelį NS18. Ką nunèšiu mergužėlei brangių dovanėlių? JD1008. Nugineški mano draugelei margą gromatėlę (rd.) Jž. Mažas muno bėras žirgelis, nenuneš vedums į svečią šalelę D88.
^ Už ausies nenuneši (sakoma nenorinčiam prietemoje valgyti) LTIII461(Tvr). Kad ten mano varnas kaulo nebenuneštų, kur aš buvau (niekad nenorėčiau ten vėl patekti) NžR. Tegu juos nunešęs! Srd. Kad tave velnias nuneštų į pūsčias pelkes! I.Simon. Kad tave velnias nuneštų į padanges! B. Velnias jį tenai nùnešė – bene jis galo graistės! Nmn.
| refl. tr.: Ji paėmė katytę, nusinešė į savo kambarį NdŽ. Nusiskyniau negelkelių dvylika, nusinešiau į Ragainę vyskupui N132.
2. R395 savo judėjimo jėga nuvaryti, nustumti, nupūsti: Vėtra nùnešė stogą Rm. Taip aštuntame šimtmetyje vienas vikingas, Nadodras, buvo audros nuneštas prie Islandijos krantų K.Bor. Kai pagriebė vėjas, tai ir nùnešė man kepurę Lš. Daug Nemunas su savo vaikais nunešė tyro vandenėlio į plačią Baltijos jūrą rš. Nunešė kaip upė šapus Sim, Ob.
| Hemoglobinas paima iš plaučių oro deguonį ir nuneša jį audiniams rš.
^ Ta[vo] itus darbus pavasario vanduo nunèš (taip pajuokiamas negalintis užbaigti pradėtų darbų žmogus) Arm.
3. numušti, nutraukti, nuplėšti: Visą pirštą nùnešė ligi kaulo, dabar nieko negalia dirbt Jrb. Jai par karą ranką nùnešė Šmk. Kai ejo frontas, jos vyrui pusę galvos nùnešė Kln. Skūrą teip visą ir nùnešė nuo pirštų Ktk. Kulkutė pakaušį nunešė vienam vaikinui Vlkv. Tai tas velnias kaip ėjęs iš jo, taip beveik jam nosį nunešęs BsMtI128. Kai pauostai to lekiančio spiruto, tai gali nosį nunèšti (labai smarkus, suerzina nosį) Šn.
ǁ išgriauti, nuversti: Du tiltu nùnešė vanduo OG213.
4. refl. greitai nubėgti, nulėkti: Ot nusi̇̀nešė kiškis per lauką! Švnč. Du piemenai per kalną nùsnešė Vlk.
5. SD381 pačiupti, pavogti, pagrobti: Kažkas botagą nuo rogių nùnešė Jnšk. Neišeik iš numų, ka lapė [ančiuko] nenūneša Vkš.
^ Nesprausk baltai, be šarka nunèš Ds. Jei velnias nunešė karvę, tai tegu nešasi ir šniūrą LTR(Grk). Abu labu: gaila tik, kad velnias nenunešė KrvP(Mrc). Geras kap vilkas, ėriuką nunešęs, meilus kap lapė, vištą nupešus LTR(Mrj). Ilgą iešmą drožiant šuo kepsnį nuneša rš.
| refl. tr.: Vanagas nusi̇̀nešė vištelį BŽ413. Nusinešė kaip vilkas avį LTR(Jnš).
ǁ neatiduoti, negrąžinti: Jau kad ir nunèši pinigų už kokius aštuonis lyterius pieno, tuščia jų – daug vaikų turi Jrb. Nūnèšti galia algą [samdytojas] be sutarties Grd.
ǁ refl. tr. išeinant, pasitraukiant pasiimti:
^ Gervės pusrytį nusinešė! (atėjus rudeniui nebevalgoma priešpusryčių) KrvP(Č). Aukso su savim nenusineši, bet per jį dangun kelią surasi KrvP(Al). Numirsi – nenusineši NžR.
6. SD42 išgirstą pasakyti, perduoti: Bobos tuoj nùneša Ėr. Tik ką sužino, tuoj best tą i nùneša Rs. Nunèšk labas dieneles mano tėveliui ir motynėlei JD1204.
7. iškentėti, patirti, pakelti: Pati septinta likau su vaikais, vargo daug nùnešiau Vlk. Itiek vargo nùnešiau Vrnv. Daug vargo tamsta nunẽšus, kol išmokai Btg. Kiek aš nunešiau žmonių kalbelių, kiek aš nukenčiau, vargo mergelė KrvD214.
8. būti pranašesniam, nugalėti: Mūs žaloj jūs margąją nùneša Lš. Mano motina greitai nuneša (viršija kalboje) tėvą: jam nė išsižiot netenka Žm. Jis mus visada nùneša (nulošia) Krok.
◊ kójomis (ant kójų) nunèšti sumindžioti, iškapstyti: Javai kojomis nunešti S.Dauk. Karvės kójums nùnešė visus daržus Krš. Vištos viralus in kójų nùnešė Arm. ×
krõmo nunèšti Slm užsidėjus ant nugaros (vaiką), nugabenti.
kudãšių nunèšti nubėgti, pasprukti: Padėk diržą, jau vaikas nùnešė kudãšių Smn.
šuõ (vélnias) ant uodegõs nùnešė (nusi̇̀nešė) niekais nuėjo: Aš tau seniai sakiau, kad tavo mokslą šuvà ant uodegõs nunèš Ds. Pinigų šitiek sukišė, ir visa šuva ant uodegos nusinešė PnmR. Nusinešė velnias ant uodegos LTR(Jnš).
panunèšti, panùneša, panùnešė (dial.) tr.
1. daug, kelis kartus nunešti: Buvau tę megztinių panunẽšus Dv.
2. savo judėjimo jėga visus nugriauti: Vanduo tiltus panùnešė Grv.
panèšti, pàneša, pànešė
1. tr. truputį pagabenti: Man ranka nutirpo, panešk tu dabar Vb. Arti nemesk tų sąšlavų – panešk tolyn Vlkv. Panèšk toliau J. Einant į Skirsnemunę ji mano batukus pànešė Skr.
^ Aš nešiu tą vaiką į girią, ka tei[p] rėkia. – Aš tau panèšiu! (sakoma grasinant) Jrb.
| refl. tr.: Pasinešęs į šalį, suplėšiau tą lapelį Šts.
2. tr. K pajėgti nešti: Panešdavo tris pūrus OG100. Sulėkė iš apylinkių Punin su visais panešamai̇̃s turtais BM106. Kieno nugara plati, gali daug panešti Mrj. Kariui derantys vyrai buvo, kurie skydą ir kardą panešdavo BB1Krn6,18. Mažas mano žirgužėlis, nepanèš mudu abu jaunu JD734. Tai vyras mažilelis – vos kepurę pàneša (juok.) Krš. Kad aš jojau par lankas, par žaliąsias lankeles, nepànešė žirgelis graudžiųjų ašarėlių JD1477.
^ Ėsk, kiek pilvas paneša (kiek telpa) KrvP(Krsn). Valgyk – kelnių nepanèši (nusilpsi) Krš. Panaberijos nepàneša (labai išdidus) Ds. Tinginio nepàneša (labai tingi) Klvr. Sunku panešt, gailu pamest Tvr. Pasakys žodį (stipriai susikeiks), kad nepaneši (apstulbsi) Ėr. Saldus, gardus, bliūde nepanešamas (miegas) Sim. Iš vieno kampo nei pavežt, nei panešt (krosnis) Kzt.
panešamai̇̃ adv.: Pridėjo daug, ale da panešamai̇̃ Alk. Uždėjo, prikrovė nepanešamai̇̃, nepavežamai Lp.
| refl. tr.: Tiek turto da turiu, kad nepasinèštum Kp.
| Riebumas jos – savęs nepasi̇̀neša (vos bepaeina) Ds. Nepasi̇̀neša iš gero gyvenimo Mžš.
^ Ir būdavo gi linksmas, ak, kad tave devynios! Ir būdavo gi naudinga, ak, kad tu nebepasineštumei! Vaižg.
3. tr. tam tikrą laiką nešti, tiekti: Du mėnesius pànešė pieną [į pieninę] ir nustojo Rm.
4. refl. tr. nusinešti tolyn: Vagis tada paėmė aviną ir pasinešė M.Valanč. Sprandus žąsų nusukusys, pasi̇̀nešė ir suėdė PP62.
| Man pànešė vieną vištą Pgg. Vanagas vištą paneš Nmč.
5. tr. savo judėjimo jėga nustumti, nuversti, patraukti drauge su savimi: Toks vandens sūkurys paėmė – ir pànešė Pgg. Neužgreibė, Venta lig Romučių panẽšusi [lavoną] Krš. Nebėra nei vieno namo su stogu, nes juos audra nuvertė arba panešė prš.
ǁ savo judėjimo jėga pajėgti pastumti, patraukti: Kad papuls, tai šitokis vėjas ir žmogų panèš Nmč.
^ Ko vėjas nepaneša? (akmens) Dkšt.
ǁ nugriauti, nuversti: Buvo srovinga upė, kuri vis tiltus panešdavo brš.
6. tr. pajėgti išlaikyti, pakelti (svorį, krūvį): Ledas laiko, pakelia, pàneša KII232.
7. tr. parinkti, pakrauti: Mano bitės gerai pànešė iš šaltekšnių [medaus] Ėr.
8. refl. paūgėti, suklestėti: Rugiai iš pavasario labai pasinešė Mrs. Po lietaus visi javai pasi̇̀nešė Lš.
9. refl. einant, bėgant pakrypti, pasukti, patraukti kuria nors linkme: Pasibaidę arkliai pasi̇̀nešė į namų pusę Jnš. Arklys pasinešė par kapines LTR(Tt). Žebrikė (karvės vardas) pasinešė į dobilus Rs. Jeigu stirna nebūtų supratus pasinèšt krūmuos, būtume pagavę Ds. Žiūrėjau – vis ėjo link mūs, o paskui pasi̇̀nešė į mišką Lkč. Barbutė vėl pasineša pro duris S.Čiurl.
| Saulė jau gerokai į vakarus pasinešusi rš. Debesys į vakarus gerai pasi̇̀nešė Skrd.
ǁ nubėgti, pabėgti: Gerai, kad pàsnešė iš tę, ba būt gerai apdaužytas Rod. Aš greit pasi̇̀nešiau už kluono Gs.
10. refl. būti linkusiam, pasirengusiam kam nors: Vilnius – tikras lobis visiems, kas yra pasinešęs studijuoti meno istoriją ne iš vadovėlių rš. Į parėdus Ona buvo labai pasinešusi A.Vencl. Jis buvo pasinẽšęs bėgti, ir nelaikiau Ėr. Agurkai buvo pasinẽšę žydėt Kp. Matai – pasi̇̀nešas kitas py mokslo, kitas py žemės Dov. Pirma buvo pasinẽšus už jo eit, o dar̃ neina Alv. Aš pasinẽšęs ant miegojimo, kortos nusibodo Jnš. Pasinešus diena ant lietų Pl.
ǁ pradėti ką daryti: Pavarykite kurį jautuką bent iki sodybų galo, paskui keliu gal pasineš eiti Žem. Kad pasi̇̀nešė karvės lėkt par laukus? Bsg. Karalaitė tuoj pasinešė atgal bėgti LTR(Sml). Pasi̇̀nešė augti, išsidrėbė labai Krš.
11. tr. iškentėti, patirti, pakelti: Esu šmotą vargų panẽšusi Trš. Ka ruduo šlapias, tai panèšt to vargo negali̇̀ Gs. Neženota mažiau vargo panèš Gs. Motinėle, … kiek jūs panešėt didelių vargelių TŽI284. Didelį rūpesnį ana pànešė par karę vaikus augindama be vyro Dr. Kiek ma[n] reik panèšt kantrybės, tai negali ir žmogui apsakyt Gs. Su tais medžiais (iš girios juos veždamas) jis vargo ir šalčio pànešė Gs.
ǁ pajėgti iškentėti, išlaikyti: Tėvas, paėmęs diržą, duos tiek, kad panešti negali Ėr. Tos raudonos vištos gerai šaltį pàneša Dl. Vaikas juo šaltį pàneša Plng. Aš nepànešu tokių didelių barnių Jnš. Mano galva nepàneša nemiegio Vkš. Kaip aš pamenu, mano mama vargo, jau aš jos to vargo nepanèščiau Raud. Užpuolė nepanešami̇̀ vargai Gs.
| Anas daug pàneša – žiūrėk, kiek geria, o nenugriūva Rk. Retai kas tiek daug degtinės paneša, kaip mūsų kaimo kalvis Ds.
12. intr. būti panašiam, panėšėti: Jų visi vaikai pàneša į tėvą sp. Sūnus in tėvą, o duktė in motiną pàneša Vlk. Bronius biskį pàneša dėdę, ir kalba lyg su kąsniu Skr. Ji in senovišką giesmę pàneša Rdš. Šiandiej in lietų nepaneša Ds.
| refl.: Vaikai ant močią pasinẽšę Ps. Žiedas aplink kaklą yra juodai juodas, stuburys geltonai raudonas, pasinešęs į skaudžiai raudoną Blv. Naras – [v]andeninis paukštis, ant antį pasnešęs, kojos trumputės, šalin kėstos Kp.
13. refl. kvepėti, atsiduoti: Tas medis imbierų kvapu pasineša B.
14. refl. didžiuotis: Pasnèš, kap pirkią išsimėš Vlk.
^ Pàsnešė šūdas ant šakių Vlk.
◊ buldõkų (klùmpių, pil̃vo, strė́nų) nepanèšti vos paeiti; sunkiai eiti: Pasiuvo tokius buldokùs, kad negalima nė panèšt Smn. Eina – rodos, klùmpių nepàneša Gs. Kad pririjo, pil̃vo nebepàneša Ds. Neprisirengiu [eiti], nepànešu tas strė́nas Vlkv.
galvojè (į gálvą) panèšti atsiminti: Kad ir daug išmoksti, bet galvo[je] negali panešti Gs. Į galvą viską negali panešt Krtn.
gar̃siai pasinèšti pagarsėti, iškilti: Ne vienas jų taip garsiai pasinešė, kad jų vardu skambėjo vaidilų kankliai V.Krėv. Dar niekas, kaip seni pamena, taip garsiai nepasinešė, kaip jaunasai jo sūnus Zubrys V.Krėv. Ir gyvi esame, ir garsiai pasinešėm, ir tėvus atkeršėm V.Krėv.
gývastę panèšti kaip nors pagyventi: Ka galėčiau kiek dar gývastę panèšti Grd.
kiaurų̃ púodų (×krõmo) panèšti kiek nešti (ppr. vaiką) ant nugaros prilaikant už kojų: Panèšk mane kiaurų̃ púodų Plv. Eikš, panešiù krõmo Sb.
kójas panèšti įstengti eiti: Berniokas nusprendė tol eiti, kol paneš kojas, nors visai neturėjo vilties rasti J.Balč.
lašinių̃ (mėsõs, pil̃vo, paliáukio, taukų̃) nepàneša storas, nutukęs: Kiaulė jau nebepàneša pil̃vo Jnš. Eina kaip rupūžė, mėsõs nepàneša Lb. Jis jau nepàneša savo lašinių̃, nusiėdė Jnš. Taukų nepaneša, o da serga! Plv. Nebipàneša nė paliáukio, o buvo kaip lenta Krš.
parnèšti, par̃neša, par̃nešė tr.
1. SD213, R, K atgal, namo pargabenti: Nunešt nunešė, o parnèšt nėr kam Gs. A nereiks suolus parnèšti? Gršl. Eik parnešk dalgį Rs. Parnešiau raibąją kurapkėlę ir margąją paukštelę TDrIV59. Du kilogramus jautėnos par̃nešiau Slnt. O jūs eikiat ir parneškiat, ką pirkot dėlei bado BB1Moz42,19. Prašyk seną motynėlę, kad parneštų rūtų vainikėlį (d.) J.Jabl. Nešte, rasi, aš parnešiu KlvD194. Parbėgs žirgelis, parbėgs juodbėrelis, parneš muno mundurelį StnD25. Blezdinga lėkė ugnelę iš čysčiaus parnèšti, dėl to uodega išdegusi su šuke ir po dūmus peria J. Parnešė gulbės liūdną laiškelį DvD4. Imk pušies šaką ir marių putos saują, tai tu parneši savo anytėlei žiemužės šėko, vasaružės sniego (d.) J.Jabl.
| Po metų ji par̃nešė vaiką (jai gimė vaikas) Lnkv.
^ Iš miško parneštas, miškan žiūri LTR(Brt). Išėjo kaip ežys mielių parnešti (ilgai negrįžta) LTR(Smn). Ans geras smerčiuo parnèšti (apie nerangų, ilgai gaištantį žmogų) Krš.
| refl. tr.: Man ir šiaudas sunkus parsnèšt Vlk. Parsinešiau kelis svarus mėsos pietums J.Jabl. Buvom lig numų beparsinešantys katūtį Tv.
^ Ateik nuogas – parsineši anty[je] (nieko neatsineši, ir tau nieko neduos) KrvP(Ps).
ǁ užnešti užkrečiamą ligą: Par̃nešiau numie tymus, visas butas susirgo Vn. Visai šeimynai par̃nešė niežus Bt. Vieni pakelėse išmirė, kiti parnešė ligą į kiemus M.Valanč.
ǁ atėjus, atvykus perduoti (žinią): Tai aš nuskrisiu in tavo bernelį, tik neparnešiu linksmos žinelės LTR(Dkk). Naujynų par̃neša klėbiais Grd. Oi tu, sakūn sakūneli, dyvnasis paukšteli, ką parneši naujienelės nu mano mergelės? KlpD2. Zylelė … parneš mergelei naujieną JD597. Labas dienas nuo jos tėvo jai parnešė BsPI75.
2. refl. pareiti, parsinešdinti: Parsi̇̀nešiau ir būnu Plv.
3. duoti, suteikti: Aš pripiršiu tokią, katra tris tūkstančius parnèš Skr. Sakalai parneš mum laimę iš už jūrų marių S.Nėr.
^ Sūnus parneš, duktė išneš PPr157.
◊ ×kantapliùs parnèšti sunkiai pareiti, parsivilkti: Aš visas sušilęs, vakare ledvai kantapliùs par̃nešu namo Kp.
kirvẽlį parnèšti; rš grįžti namo neištarnavus sutarto laiko.
klùmpes parnèšti parbėgti, pasprukti: Kai iškilo muštynės, tai kiti vos klùmpes par̃nešė Plv.
paparsinèšti, paparsi̇̀neša, paparsi̇̀nešė (dial.) visiems, daugeliui parsinešti: Nuėjo žmones medin ir paparsi̇̀nešė medžiagos Dv.
pérnešti
1. tr. K einant pergabenti iš vienos vietos į kitą paėmus, užsidėjus: Lovą mano pérnešė Rs. Nakčia pernešdavo ją su narvu iš svetainės į miegamąjį kambarį rš. Pérnešk mane per upę DŽ.
^ Ko per pirkią neperneši? (vandens rėtyje) Tvr.
ǁ perduoti, išplatinti užkrečiamą ligą: Dažnai posargos pérnešamos rankomis NdŽ.
2. tr. priversti judėti savo judėjimo jėga ta pačia kryptimi, pervaryti, perstumti: Vanduo parnešė arklį par upę Pn. Rugiai apsivaisina kryžmiškai vėjo pernešamomis žiedadulkėmis J.Krišč. Deguonį iš plaučių į audinius, o anglies dvideginį iš audinių į plaučius perneša kraujas rš.
| Nė nejutau, kas per tą tvorą mane pérnešė (greitai peršokau) Gs.
3. tr. Arm, Šlčn perkelti, perkraustyti iš vienos vietos į kitą: Sunku, kai reikia triobas párnešt. Su dyka ranka neparneši Krkn. Šitas stubas galėsim pérneštie Gs. Jis nuėjo karvikę párnešt į kitą vietą Šmk.
| refl.: Nuėj[o] į kitą miestą, pérsinešė Plv. Jau pérsinešėm čia būt Pls.
| Akies mirksnyje persinešė ugnis ant arti skūnės esančio staldo prš.
4. tr. perduoti žinią, pranešti: Perneškite tai Jonui, ką girdėjote ir ką regėjote DP18.
5. (sl.) tr., intr. Vlkv perkęsti, patirti: Šitiek vargo pérnešė, šalčio ir bado Dgl. Kiek aš an savo kailio esu pérnešęs bėdų, tai sunku apsakyt Užp. In savo kupros visas bėdas pernešiau Skdt. Bobutė keturius karus párnešė Krš. Kiek aš pérnešiau, kaip be galvos likau Alks.
ǁ pajėgti iškentėti, išlaikyti, pakęsti: Bet esant čia pat žmogui lyg ir lengviau pernešt skausmus I.Simon. Aš tokių nelaimių negaliu pérnešt Vžns. Aš negaliu párnešt tokių kalbų Jrb. Negaliu aš pérnešt to vaikų rėksmo Skdt. Jin nepárneš tos drėgmės Rd. Paskui jau vonių nebepérnešė širdis PnmR.
6. tr. pralenkti, viršyti: Jis pérneša visus savo apsukrumu Lp. Tu savo piktumu tai ir velnią pérneši Nč. Tokis miestas ir Kauną pérneša Mrk.
7. intr. suduoti, pertraukti: Aš tau kai pérnešiu diržu, tai liausies brajyt! Ml.
◊ (kieno) galvà nepérneša nesupranta kas: Muno galvà nepárneša Vvr. ×
kromù pérnešti Sch206 ant nugaros užsidėjus (vaiką) panešioti.
piesinèšti, piesi̇̀neša, piesi̇̀nešė prisinešti, prisigrobti: Iš miesto pysi̇̀nešė daug ko Rsn.
pranèšti, pràneša, prànešė
1. tr. K pro šalį pragabenti: Negali nė praeiti, nė maišelio pranèšti [pro nedorus kaimynus] Krš. Paskui velnias pasitikęs girnių prašė, kad jį, pakavojęs maiše, pro dvarą ir pro tą žmogų praneštų SI309. Kada jis sėdos į stalą, ledva galėjo turėti rankose šaukštą – pranešdavo jį tankiai pro gerklę ir išliedavo valgį BM200.
| refl. NdŽ.
2. tr. panešti į šalį: Stovi anos, niekas gi jų nepràneša Tvr. Praneša toliau stalą Ad.
3. tr. tam tikrą kiekį, dalį išgabenti, išnešti: Reikia pranešt da rūbų didumas – gali visa paimt Sdk.
4. tr. pajėgti panešti, pastumti, pavaryti savo judėjimo jėga: Aš (upelis) ir šiap bėgu, ir tep bėgu – pilko akmenelio nepranešu (d.) Tvr.
5. refl. Švnč išeiti, pasišalinti: Prasi̇̀nešė kur toliau nuo namų Trgn. Prasnèšk geriau, kolei jam pyktis pereis Ktk.
6. tr. SD295 perkelti iš vienos vietos, būsenos į kitą: Nuog smerties pranešti esme ing gyvenimą SPII00.
| refl.: Sužieduotinė, nutekėdama ažu vyro, apleidžia tėvą, motiną … ir prasineša namuosna … vyro savo SPI217.
7. tr., intr. R duoti žinią, paskelbti, pasakyti: Prànešė liūdną žinią Vlkv. Lauras savo bėdas ir išgąsčius mums pràneša kartais K.Donel. Jis prànešė vyresnybei J. Tada tas žmogus pranešė palicijai, ir jį pagav[o] BsPIV30. Skubinkitės, idant jei tokią žinią praneštumbit pirm, neng ji numiršta! Jrk113. Praneštas apei tai, daktaras tuo[j] atvažiavo Žr. Mes silpni daiktai, kaip švents mums pràneša Dovyds, nei žolelės ant laukų dar augdami žydim K.Donel. Jie vadinosi pranešamaisiais, arba reliacijų, seimeliais A.Janul. Vis išpildė, kas pirm pranešt rašte buvo Mž332. Sugrįžta ing Jeruzalem, idant tą linksmą žodį ir kitiemus apaštalams praneštų BPII27-28. Susirinkitės, idant eš jumus praneščiau, kas jumus būsiančiame čėse prisitiks BB1Moz49,1. Tataig buvo per pranašą seniai pranẽšęs DP187.
| refl.: Iš vyro Olė tegavo tik vieną laišką, kuriame jis prasinešė laimingai nuvažiavęs į Ameriką LzP. Pasakykiat, prasinèškiat, jums būs lengviau Gršl. Kai kas pasako žodį, tai ir prasi̇̀neša aplink (pasklinda gandas) Slm.
8. intr. SD290 nuspėti, pranašauti: Iš rankų įžiūrėjimo pranešu CII887.
9. tr. iškęsti, patirti: Tiek vargelių pranẽšus visą gyvenimą Sem.
10. tr. būti pranašesniam, pralenkti, viršyti: Šikšnosparnis greitumu ir vikrumu visumet praneš [žvirblį] J.Jabl. Jau anas tuoj pranèš ir brolį Sv. Jis moksle tave pràneša Jnšk. Giedojime praneša jinai, t. y. balsiau gieda J. Ir pranešdavo išmintis Salomono išmintį visų rytiečių ir egiptėnų Ba3Kar4,30. Šitoj tiesa labai vargu suprasti dėl to, kad mūsų išmanymą praneša A.Baran.
| refl.: Žmogus prasineša iš kitų būtybių Vr. Jis visur prasi̇̀neša Gs.
ǁ refl. pralenkti einant, bėgant: Iš pirmų žingsnių jau buvo matyti, jog prasinešti rengiasi Romano žirgas, tiktai vienas Armino širmis nuo jo neatsiliko V.Piet. Aš buvau gerokai prasinẽšęs, bet jie vėl pralenkė Alk.
ǁ būti didesniam, viršyti kokį nors kiekį: Paukščio temperatūra dažnai praneša 43°C rš.
ǁ refl. pasižymėti: O kad ne ji (Algutė), gal jau jis būtų seniai ar pasitraukęs nuo Aršiojo į šalį, pas Trakių, prasinešusį valdoną, ar gal būtų sugrįžęs namon V.Piet. Tėvai … prasinešdlavo visokiais lemtumais BzB118(MT460).
◊ vė́jus pranèšti; R77 apgaudinėti.
prinèšti, pri̇̀neša, pri̇̀nešė tr.
1. R421 prigabenti, atnešti daug: Pri̇̀nešė statinę vandens DŽ. Kad pri̇̀nešė valgymų! Dv. Žmonės kalbėjo, kad tam žemaičiui aitvaras visko prinešąs J.Jabl.
| Vaikai in kambarį šalčio pri̇̀nešė Mrj.
^ Gandras mėšlo neprineš LTR(Rs).
| refl. tr.: Prisi̇̀nešiau malkų pilną užpečkį – užteks keliom dienom Vlkv. Garnys ir varlių į lizdą prisinešė, o šeimyna dar miega LTR(Zp).
ǁ priminti (purvo, žemių): Nu tik prinèšk tu man purvo! Mžš.
| refl.: Mūso troba prisinẽšusi – vaikai prinešio[ja] Šts.
2. paėmus priartinti, prikišti prie ko: Ji paėmė vieną taurę ir prinešė prie lūpų, dėdamasi truputį nugėrusi J.Balč. Pamirkė meduje rykščikę, kurią turėjo ranko[je], ir prinešė ją pri burnos S.Stan. Nykštukas pagriebė žolelę ir prinešė prie nosies J.Balč.
| refl. tr.: Jis prisinešė arčiau žvakę rš.
ǁ nunešti, pristatyti: Žmogelis niekur negalėjęs gaut kūmos savo sūnui prie krikšto prinešti BsV34.
3. savo judėjimo jėga daug atgabenti: Vanduo pri̇̀nešė pilną pievą maurų NdŽ. Tie akmenai vandenio prinẽštūs (sunešti) Brž.
ǁ savo judėjimo jėga pristumti, atplukdyti prie ko: Rytą pri̇̀nešė [v]anduo žilvitį ant tiltą BM10.
4. Srj pririnkti, prikrauti: Jei tokia graži vasara pabus, bitės prinèš medaus Ėr.
^ Viena bitė avilin neprineša medaus Tsk.
| refl. tr.: Prisineša sau kinį Blv.
5. pranešti (toli gyvenančiam), papasakoti: Man tuoj pri̇̀nešė kiti Jnš. Niekas nepri̇̀nešė, kad ans yra par mergas ejęs, ir apsižanijo Plt.
6. daug iškęsti, patirti: Tiek vargo prinẽšus! Lp.
◊ Diẽvas į rankàs (prie rañkos) prinèš pasiseks: Šitam mėnasy bus teliokas, kad Dievas gerai prinèš an rankàs Trgn. Kad Dievas prie rankos rugius prineštų B.

×raznèšti, ràzneša, ràznešė (hibr.) tr.
1. išnešioti, išgrobstyti: Po smerčiai jo visą turtą svetimi ràznešė Dglš.
2. ištaršyti, išardyti: Saulė veidą apdegino, vėjas kasą dai raznešė LTR(Ml).
3. žr. išnešti 7: Nežebotas arklys greit gali raznèšt Dglš.
4. refl. įsismaginti: Vaikai kad razsi̇̀nešė (įsisiautėjo) – dūksta i dūksta Rš. Nu ir razsi̇̀nešė (įsismarkavo, įpyko)! Rš. Su šitieka pinigų labai nerazsineši (nepasišvaistysi, greit pritrūksi) Dglš.
sunèšti, sùneša, sùnešė, sanèšti, sàneša, sànešė Prn
1. tr. SD456, R419, K paėmus, užsidėjus sugabenti į vieną vietą: Sunèšk in vidų drabužius J. Kada jūs suneštat rugius teip nešiodami?! Ds. Gerai, kad sùnešėm bulbojus Gg. Sanešiau grūdus į aruodą Stk. Vakar sùnešė daug vilnų [kar̃šti] Mšk. Sùnešė cielą jaučio mėsą Ūd. Pirkliui nuvažiavus, atbėgo vilkas, sunešė abi vaikelio pusi, sulaižė sulaižė, ir vaikas atliko sveikas BsMtII20.
| refl. tr.: Šieną nešte susinèšim – nereiks arklių Erž. Susinèšk nuo tvoros rūbus – lietaus ateina Ds. Jis jau sukūrė ugnį, šakų sausų susinešęs BsPIV272. Žabarskis gryčią susi̇̀nešė iš girios Rm.
ǁ refl. būti sugabentiems: Kažin ar tilps bulvos, kai visos susinèš sklepan Ds. Viskas susi̇̀nešas į pringį Krš.
2. tr. savo judėjimo jėga suvaryti, supūsti (į vieną vietą): Vėjas debesis sùneša į krūvą, ir paskui vali̇̀ lyti Gs. Čia sùneša labai giliai sniego Rs. Vėjas sunešė didelius vėpūtinius rš. Prie tilto sunešti ledai NdŽ.
ǁ refl. susirinkti, susikaupti: Iš sterblės purtė susinešusias dulkes rš.
3. refl. greit subėgti: Sùsnešė visos kiaulės kieman Lp.
ǁ refl. atlėkus apsistoti, susimesti: O toje drevėje buvo bitės susinešusios rš.
4. refl. tr., intr. susikelti, susikraustyti į kitą vietą: Susnešė an Plėnūtiškės (ant Plėnūčio žemės) budinkus Srj. Jau daug katrie buvo išsinešę, dabar susi̇̀nešė vėl atgal Bgs.
5. tr. padaryti, kad susidraugautų, artimai santykiautų, įsimylėtų:
^ Velnias sùnešė, velnias ir išskirs Plv.
| refl. Slk: Pagyveno arti̇̀, tai ir susi̇̀nešė Ml. Su ledokais žmonėm sùsnešė, ir pats ledokas Arm. Kap sùsnešė Mariutė su Agota, tai užteko visai ūlyčiai pletkų Vrn. Tep susi̇̀nešė vaikai, kad baisiausia, neatskirsi jų Al. Susi̇̀nešė kap šuva su katinu Rod. Sùsnešė su tuoj pijoku, tai jau gero nebus Drsk. Susi̇̀nešė su tokia boba Šmk. Dar už nabaštikės galvos visus metus jie susinẽšę buvo Rdm. Jo žmona jau su kitu vyru susi̇̀nešė Srv.
6. refl. susisiekti, susižinoti: Žmonys dabar be galo greitai susi̇̀neša Krp. Dabar žmonės ir už marių vienas su kitu susi̇̀neša Ds. Kaip tik nebesusinešu su broliu, taip ir nežinau, kaip jam ten einas Žg. Musintais anie susi̇̀nešė kaip norintais, kitaip jau nebūtų pajutęs aplei tą Vkš. Kaip būtų smagu ir padoru su visais tais lietuviais susinešti V.Kudir.
| Visa soda susi̇̀nešė (susitarė), kad to kelio netaisys Up.
7. tr. SD123 surinkti, sukrauti: Bet už tą tokios bitės (kurios nespiečia) daug medaus kas metą suneša S.Dauk. Sùnešė paukštė lizdą Dv.
| refl. tr.: Ant vienos sausos šakos susinešė lizdą gužas J.Balč. Starkas vinkšnoj susi̇̀nešė gūžtą Jnšk. Susinešė pova šilkinę gūžtelę (d.) Dkšt.
| Kaip man vienam čionai augti ir lapelius susinešti …, ir žiedelius susikrauti? DvD111.
8. tr. iškęsti, išlaikyti, pakelti: Aš daug vargo sunẽšus Gdr. Nemožna buvo sunèšt bėdų Arm. Aš to neramumo negaliu sunèšti Pn. Aš tą panieką sunèšiu Ar. Kad ji nesùneša kantrybės (nesusilaiko, nekantri) Brž.
9. intr. Aps galėti, pajėgti suprasti, suvokti: Čia jau mano galva nesùneša Prng. Čia reikia geros galvos, kad suneštų Ds. Tokiam būtų gerai pardavėjuo, ka uždaviniai teip lengvai yr sùnešamys Yl.
10. tr. I sudėti į krūvą, suskaičiuoti: Raides pažįsta, tik žodžio nesùneša Rdš. Sunèšk į vieną vietą visą žemę – bus hektaras Ėr. Sunèšk, motin, kiek už javus gavom piningų Krtv. Kai visus piningus sùnešė, pasirodė, kad trūksta pora litų Up. Sunèšk, kiek išeis už penkias gijeles bielių (baltų medvilninių siūlų) Vkš. Sunešk, kiek kartų tai darei P.
11. intr. suduoti, uždrožti: Atsitūpė kampe ir tupi – bijo, kad vė nesunešt per galvą (ps.) Tvr.
◊ klùmpes sunèšti Msn susituokti.
liežuviùs sunèšti liežuvauti, apkalbėti: Suneša visokius liežuvius apie parapijonių gyvenimą V.Kudir.
pasunèšti, pasùneša, pasùnešė (dial.) tr. keliems, kelis kartus atnešti: Rudenį pasùnešė kiemas kas spirgelį, kas miltų dulkelę Dv.
užnèšti, ùžneša, ùžnešė
1. tr. R204, K paėmus, užsidėjus užgabenti: Ant viškų ùžnešiau lašinius J. Helijošius … ant liepsnų vežimo buvo užneštas ing dangų DP594.
| refl. tr.: Būdavo, užsi̇̀neša an tvarto patalynę i miega Vlkv. Toj lapė insikraustė in pečių, o ten buvo pakeptos dešros, – ji tais dešras susimovė an kaklo, nubėgo, užsinešė ant šieno kūgio ir ėda BsPIV286. Senas patinas ramiai nusileido nuo kalno viršūnės, pasiėmė mums žadėtąją ir, nieko nepaisydamas, nei mūsų, nei šunų, užsinešė aukštyn Blv.
2. tr. trumpam užsukant, pro šalį einant, atnešti: Ùžnešė [į kalvę] butelį naminės ir nugirdė Ėr. Kranauskienė šiandie buvo – ùžnešė puodynę Srv. Gal velnias tave te ir ùžnešė šiton karčemon (kogi ten ėjai)! Ds. Gal jum pats velnias užùnešė! Pl.
ǁ atsitiktinai daug ko sunešti: Kap daugiau ùžneša [į turgų parduoti], pigiau būna Alk.
ǁ atsitiktinai įgabenti su savim: Žliūgių sėklų kūdron gali užnešti varlės arba ir vėjas įpūsti rš.
3. tr. Jnk bendraujant paskleisti užkrečiamą ligą: Jie ùžnešė šiltines Ėr. Tos katės i šunys ligas ùžneša Trg. Raupai užnešamà liga Ml. Užnešiu ligą B.
4. tr. kiek panešti (į priekį): Užnèšk aną rąsto galą į priekį Lš.
5. refl. pakilti užsimojant: O ranka jo užsinešė kirviu nukirst medį Ch5Moz19,5.
6. tr. pristatyti reikiamą kiekį (ppr. apie prievoles): Mes jau ùžnešėm pieną, sakė pienininkas Ggr. Šį mėnesį kiaušius esam užnešę Šts.
| Man su pinigais bepigė, tik nuošimtis ùžneša ant smulkmenų (nuošimčio užtenka smulkmenoms) Gs.
7. tr. savo judėjimo jėga užkelti, užvaryti, užstumti: Laivą audra užnešė ant seklumos tarp uolų K.Bor. Vėjas, baisiai nešdamas, užnešė ant kranto tos salutės Joną, kuris jau vos gyvas buvo likęs BsPIII26.
ǁ savo judėjimo jėga atvaryti, atpūsti: Sėklas ùžnešė, i apsprogo laukas pušelėms Prk.
^ An lėto vėjas užneša, greitas pats užsibėga (savo likimo neišvengsi) LTR(Krn).
8. intr. užtęsti nėštumą: Pernai karvė nė biškį neùžnešė, tei[p] lygiai diens į dieną devynis mėnesius Erž.
9. tr. uždengti, padengti, aptraukti paviršių kuo: Po pavasario šita pieva visada esti užnešta žemėm Nmn. Potvynis visas lankas ùžnešė smėliu Srv. Davė [v]anduo, ažùnešė pievas Dglš. Ravus ažùnešė, o čystyt dabar jau nėr kam Skdt. Autobusai nevažiuoja – keliai užnešti̇̀ Lnkv. Kelias sniegu ažunešta, neženklu, tai net ažblūdijau Ml. Pasislėpė palapinėje ir sumigo, bet pabudę pamatė, kad juos visai užnešė sniegas K.Bor. Dulkės akis ùžnešė Vlk.
| Akys buvo per daug užneštos (blausios, apsvaigusios, girtos) V.Kudir.
ǁ refl. apaugti, apželti: Kiemas užsinešęs žole, išknistas kiaulių ir pridraikytas stogo šiaudų A.Vien. Pievelės, paantvalniai, ežios – visa, kas tik buvo plūgu nepaliesta, storai užsinešė tarpia žole Vaižg. Visa pieva alksniais ažsi̇̀nešė, jau perniai negalėjo pjaut Ktk.
10. tr. atvykus paskleisti, išplatinti: [Indų pasakos] per susidūrimą su Europos gyventojais ir čion užneštos tapusios arba gyvu žodžiu, arba rašto keliu per literatūrą LTII477(Bs). Deivės kultas … buvo užneštas ne tik Galijon LTII530(Bs). Buvo užnẽšę [jaučių], arėm su jautukais Krš.
11. tr. pranešti, papasakoti: Kai tik susipyko, tuoj nubėgo ir ùžnešė žandaram Lp. Reikės milicijai užnèšti Skdv. Viens, stovėdams ir vis šen ir ten žioplinėdams, pasakas ir niekus visokius ùžneša draugui K.Donel. Dau[g] pasakų užnešė (daug primelavo) N.
| refl.: Dėdė apie pinigus nei neužsinešė (neužsiminė) Žž.
12. refl. Kp pradėti gerai, vešliai augti: Kur išakėjau, kad užsi̇̀nešė bulbės! Ėr. Nežinia, kaip šįmet dobilai augs, bet dabar iš pavasario labai gražiai užsi̇̀nešė Kt. Iš pradžių kopūstai labai užsi̇̀nešė, bet kurmiai iškėlė Rdm. Linų užsi̇̀nešta būta Ds. Toks buvo gražiai užsinẽšęs čiepelis, ir nulaužė Drsk. Šįmet visko gerai užsinẽšę, ka tik Dievas duotų suvalyt Gs. Linai tokie buvo juodi iš pavasario, užsinẽšę Ėr. Vaikai mūs labai užsi̇̀nešė iš mažens Brt. Telyčiotės tešmeniukas jau ažsinešęs Ktk. Jam užsi̇̀nešė tokia tanki graži barzdelė Jnšk.
13. intr. būti panašiam, panėšėti: Jis šiek tiek ùžneša in tėvą Alv. Gražesnė būtai, kad in momą užneštái Lp. Mano Zigmulis visai in mane ùžneša Mrs. Ale šitas namas tai į mūs ùžneša KzR. Veidas visai neùžneša, kad tas pats, tik iš balso pažinau Gs. Jo kalba ùžneša į tavo Nmn. Šita spalva lyg ùžneša į melsvą Alk. Biskį užneša kopūstais [skonis] Lp. Davė davė skripka zirzint, ė tan balsan neažùneša Ml. Kai kada nieko, o kai kada tai jis man an kvailo ùžneša Lkč.
14. tr. pradėti: Jis ùžnešė kokią kalbą Ėr. Klemusia čia man naują kalbą užùnešė Slm. Ei, klausykit, užnèškit giesmę Dsm. Maria, užnèšk „Bijūnėlį“ Nč. Užnešiu balsą (paduodu toną) B. Buvo Lazdijuosa užnèšt provos su švogriais Lp.
| refl.: Užsi̇̀nešė ne laiku šulinį kasti Ldk. Kad tik kiek, tai užsineša verkt! Mrs. Užsi̇̀nešės vaikai išeiti Grd. Daktarai yr užsinešę klyno negydyti Trk. Jau buvo užsinẽšę ant dienos (pradėjo švisti), kap mes kėlėme Brt.
15. tr. būti pranašesniam, pralenkti: O tai kaip gražiai ji apsitaisius – ùžneša visas mergas Ėr.
16. intr. užduoti, uždrožti: Užnèšk, motin, tam vaikui, kad nesiustų Sml. Jau tokiam, jeigu neklauso, gali ir užnèšt Vs. Tik pakš takš – kad ažùnešė atsivėdėjęs iš kairės, tai tas šliop i nudribo Prng. Vieni vyrai pasipeškit, moterėlėm neužneškit! LTR(Lnkv). Ot ùžnešė per ausį, net galva apsisukė Švnč. Užnešiu gerai per dantis, ir nustosi lojęs Vvr. Kai ùžnešiau šluotražiu par kuprą, ir nebeateina Kair. Kap ùžnešė sprandan, tai ir griuvo Sn. Lįsk lįsk tik prie manęs – kai užnèšiu par kinkas! Srv.
| refl. intr., tr.: Kad daviau aprimesčiu, bet ne arkliui, o sau ažsi̇̀nešiau kaktą Ml.
17. intr. aštriai, užgaulingai ką pasakyti: Kad užùnešė – nei ko atsakyt Sb.
18. (ž.) refl. užpykti, užsigauti: Ką gi aš jam čia pasakiau, kad reiktų taip užsinešti? S.Čiurl. Dėl tokių nėkų teip užsi̇̀nešė, kad nebšnekas nė iš tolo Krt. Pasakiau kelius žodžius, ir užsi̇̀nešė baisiausiai Krš. Nepyk, neužsinèšk, aš atidalysiu skolą, kad ir ne iš karto Plng. Turbūt tu užsinešei ko nors, kad nebeatejai pas mumis Nv. Ans šiandien labai užsinẽšęs KlvrŽ.
◊ kiáuru puõdžium užnèšti; Tat užsidėjus ant nugaros (vaiką) užgabenti.

statýti, stãto (stãčia), stãtė tr. K, Rtr, Š, KŽ; SD353, H, R, MŽ, N, M, L
1. daryti, kad stačiai stovėtų, vertikaliai dėti, kelti, kad būtų stačias: Ans telepono stulpus stãtė Krš. Jei apynvarpčių tujau nestato, tad į jų vietą tu tarpu įbado mažus mietelius S.Dauk. Ant kojų statýti NdŽ. Statýti žvakę į žvakidę NdŽ. Eina an kapų, stãto žvakes [per Vėlines] Pb. Būdavo, par Jonines kalam vainikus prie durų i stãtom beržiukus prie tvorų Bsg. Statýk gubas į statas J. Ejom rugius rinkti, statýti – daba jau nebreik ne statýti, ne rinkti – kombainai KlvrŽ. Tus rugius su dalgiu pjovė, su rankoms rinkom i rišom į tokius pėdelius, į gubeles stãtėm Tl. Pėdus riša, stãčia, džiovina Grv. Kviečius stãtom po penkius pėdus, šeštu apdengiam Aps. Iš po pjautuvo nestãtom [rugių], renkam nuog lauko ir vežam Pls. Jau mano dukrelė nuvargo, tankius rugius bepjaudama, pėdelius bestatydama LTR(Auk). Linus stãtė po keturis pėdus, o rugius po dešims Rod. An tų karčių stãto [linus pirtyje] Pb. Linus pirtin stãto, džiovina Šlčn. Velniai labai šoko – net ausis statydami, uodegas kratydami LTR(Lkv). Žąsys klykavo, nardė, uodegas statė S.Stan. Kumelė ausis tik stãto stãto Jnšk. Arklys stato ausis nuo dviračio (baidosi) Ėr. Kas akis tur piktas, ižg tolo žvakę liepia sau statyti SPII141. Ponas neliepęs esti … žvakių apžadus statyti Mž371.
^ Kaip katė glostoma uodegą stãto Slk. Kantrus glostomas keterą stato LMD.
2. dėti ką kur, ant ko nors: Kur čia da bestatýsi tą stalą, ka jau nė apsisukt nėr kur Jrb. Statýti suolus į eiles NdŽ. Statau ką ant ko R67, MŽ89. Statýti lempą ant stalo BŽII470. Statýti po kuo NdŽ. Statýti priešais NdŽ. Tokia gera versmė raistely – pieną statýsiu Klt. Pernai sirgau – žiūrėjo vaistus, maistą virė, stãtė prie lovos Rs. Statýti vakarienę NdŽ. Oi berneli dobilėli, kur statýti pusrytėlį? (d.) Lar168. Kai numiršta kas, statom naktin pieną ir kitus gėrimus ir valgymus dubenyse ir ąsotyse V.Krėv. Kepurę statyti reiškė padėti ją ant teisėjo stalo ir pasakyti, už ką ji statoma rš. Nestačiau viedrelių, neguldžiau naštelių, nei padėjau bernuželiui žirgelius girdyti StnD8. Kojas užtroškusiojo iki kelių į drungną [v]andenį statyk S.Dauk. Matei šešką?.. Gražus, velnys. Slaikanas, ilgas. Parodon statyk J.Avyž. Nėra kada, reikia eit vandenio, puodai statýt (kaisti) Dv. Statýk puodą, ko žiopsai – matai, kad malkos bereikalingai dega Ldk. Nė vienas, uždegęs žvakę, nestãto jos paslėpime DP556. Demi, guldžiu, statau SD170.
^ Tegu koc puodu vadina, bet pečiun nestãto Arm.
ǁ einant, žengiant dėti (koją): Kur koją statai, tę ir akim žiurėk Vrn. Statýk pėdan koją (pažiūrėsim, ar čia tavo eita) Ob. Kap eina, jau nestãto kojų, ale švok švok švok [velka] Rod. Oi žirge žirgeli, juodasai bėreli, statyk kojas in kelelį, josiu in mergelę LTR(Lš). Nematau, kur koją statýti NdŽ. Vilkas dešinę užpakalinę koją stato į priešakinės kairės kojos pėdą sp.
| refl.: Kojos kažkodėl taip sunkiai statosi iš kulšių, pėdos pasisukusios į vidaus pusę I.Simon.
3. liepti, įsakyti kur stovėti, atsistoti: Stãto mokinį į kampą DŽ1. Mum stãtė po dvidešimt penkius i paveikslavo Gsč. Nuveža į vietą, stato į mierą, dėkuo Dievuo, netinku Plt. Bijo, kad benzinas neužsidegt – reikia sargyba statýt Sb. Žydai stato sargus pas grabą Kristaus M.Valanč. Ne vieną sykį liaudies gynėjai vežė tėvą į valsčių, statė prie nušautų banditų – bene sūnus? V.Bub. O Jonas į tuos tardymus ar kišasi? Turbūt į akivaizdą (į akistatą) stato? K.Saj. Visus [ligonius] stãto an šviesos (rentgeno), žiūri žiūri Ukm. Statýtas ties Kaifošiumi DP158(paraštėje). Kada mudu kunigėlis su mergele venčiavos, seredon po pietelių stati̇̀s mudu už grotelių DrskD232.
^ Kelios seseres ir keli broliai, ir gražūs, nor langan statýk! Pv.
4. palikti kur būti, stovėti, laikyti kur (gyvulį, vežimą, mašiną ir pan.): Kur gyvena, nėr kur karvę statýt – tvarto nėr Rs. Pievoj karves vis vidudienio stãtė (sugindavo) Str. Nestatyk sušilusio arklio ant vėjo LKGII335(Kp). Jisai į savo intaką da nenorįs statýt (rišti) tos karvės Jrb. Ratus pakaladnykėn statýk Mrc. Pastogė vežimams statýti NdŽ. Statýti automobilį į garažą BŽII470. Automobilius statýti draudžiama! NdŽ. Pavargęs, nusiplūkęs laiškininkas vedasi dviratį, stato jį prie kiekvienų vartų rš. Svirne guldysma bernelį, stainioj statysma žirgelį NS1066. Kur aš statysiu žirgelį, kur aš kabinsiu balnelį? LTR(Slk). Statė pristatė pilnas stonias žirgelių LTR. Kur statysium laivelį, ties kuriuoj kiemeliu? KrvD17. Zebulon ant jūrių kranto gyvens ir stotėje ekrūtų (kur ekrūtai statomi yra) ir prasiteks iki Sidon BB1Moz49,13.
| Stãto (pradeda) kiaulę penėt Dv.
5. Sut, N, I, Amb, LL11, PolŽ51 daryti pastatą, statinį, įrenginį: Pas mus statomi nauji miestai rš. Taupant teritoriją, vis dažniau statomi daugiaaukščiai garažai rš. Mokėj[o] ma[no] tėvas namus iš medžiagos statýt Pls. Da šitas rūmas iš Valinių miško statýtas Krs. Akmenis vežėm abudu, namą statýt reikėjo Žln. Tadaik jau mes statýsim pirkią LKKII205(Zt). Anys ir dabar stãto namus an trijų langų Grv. Statýkit namus ant ratų, ba reiks išvažiuot Ukm. Kai trobą stãto, reikia statýt ryty vėjy, tai nebus pelių Ds. Sako, statýsiąs namus vaikam Ob. Niekur neisiu – čia aš su vyreliu rąsčiukus nešiau, trobeles stačiáu Nmk. Paskui su kirviu aš namą stačiaũ Nmč. Stãtė kirviu, nebuvo pielos – ir kokia sąspara graži! Mlt. Sąsparas statýti NdŽ. Stãtomoji medžiaga NdŽ. Po kari statýtas buvo namas Pb. Stãtė Vadakstės dvarą, pilį budavojo Klk. Mūs kluonas da dieduko statýtas Dglš. Tamošius pradėjo statyti trobesį: išvedė sienas, kazilus pakėlė ir lotus prikalo M.Valanč. Medinius tiltus kaimas pats statýdavo Grz. Persėdas stãtė an Ūlos Dbč. Pakirsiu klevelį ir aržuolėlį, statysiu tiltelį per Nemunėlį LTR(Nmj). Ožys malė baltus miltus, briedis stãtė aukštus tiltus DrskD267. Sukilėliai statė barikadas rš. Jonas žvalgėsi, kur čia geriau statyti palapinę K.Saj. Par atlydį vaikai stãto šnėmaną (senį besmegenį) Klp. Fundamentas iš akminų statýtas Rsn. Statýti krosnį NdŽ. Statýti sieną NdŽ. Reikia laiko turėt tvorom statýt Trgn. Bendorius, pristašęs šulelių, cebrikus stãto Kpč. Stãtę nestãtę paminklą – kap nori Dglš. Darau, statau, ižkeliu, ižvedu namus SD21. [Kryžius] po laukus ir ant vėžių stãtome ir viežlyvai laikome DP455.
| prk. kng.: Liaudis stãto sau šviesią ateitį DŽ1. Ant jo (tikrojo tikėjimo) kaip ant tikro fundamento statýsime visokius darbus geruosius DP86.
^ Numai statýti – ne kepurė pakelti! Krš. Ant kito gero stato dvarą LTR(Zp).
| refl. tr., intr.: Ten davė vietą visims tims statýties Krtn. Netoli pakrančio stãtos namiuką Erž. Jūs statýkitės, aš in valdžią inteisiu, man padarys (duos medžiagų) Jz. Petras jau stãtąsys pirkią LD380(Lkm). Lig kelintais metais mes stãtėms [namus], aš nežinau Skp. Po penkis aktarus nupirko žemės i stãtės miškūse Knt. Tu va kerties medžius i stãtais namus Dglš. Im', vežies i stãtais pirtį Aps. Kad būčių iš ko, tai statýčiųsi naują gryčią LKKVII191(Krs). Daba trobą tenai stãtose Vdk.
ǁ montuoti, sudėti, sudaryti iš dalių: Ar nemokė jos motulė stovelių statýtie, ar nemokė jos sesulė drobelių rėdytie? DrskD120. Kap motulė stovus stãtė, dar aš maža buvau (d.) Vrn.
6. NdŽ dėti į skirtą vietą ir įtvirtinti: Šmakštels [batsiuvys] yla į padą, stato vinį, varo plaktuku, o toji nenori gilyn J.Balt. Išgręždavo [akėčių skersinius] ir medinius dantis statýdavo Pv. Darys grėblelį, statys kotelį, ves mane jauną šienelio grėbtie KrvD205. Dantim statýtais (dirbtiniais) [mergina], negraži Klt. Stãtom langus, kad nebūtų vėjo Dgp.
| refl.: In ieneles stãtosis ratas Plm.
ǁ įdurti, įsiūti: Rankovės statytos trimis centimetrais žemiau pečių linijos sp.
7. padėti kokį įtaisymą ir palikti kurį laiką: Stačiaũ stačiaũ visąžiem kilpas ir nei vienos kurapkos nepagavau Rdm. Spąstai statomi prie olų, ant žvėrių takų rš. In lydekaičių stačiaũ bučius Aps. Taures statýti NdŽ. Ar esi taurių statýtas? Šts. Aš neesu kirminais statyta, ne kraujo leista Šts. Statýti kam klizmą NdŽ.
8. J jungti, kad veiktų: Statýti laikrodį NdŽ. Jeigu televizorius neina, radiją stãto Jrb.
9. daryti, kad būtų atsikišęs, iškelti: Statýti lūpas NdŽ. Paltas pečiais statýtais – nemadnas Klt. Tu i vėl tą pasturgalį statái! Tl. Statýk keterą, iki užkelsi medį Kt. Katė stato keterą prieš šunį Vlkv.
ǁ BBEz25,2 gręžti, kreipti (veidą, akis): Ir statyk (gręžk) veidą tavo priš jį BBEz4,3.
×10. rašyti, dėti: Statýti kablelį, tašką NdŽ. Numerius aš mokėjau statýti Vdk. Į laikraščius tik nestatýk! Vn. Buvo paprotys ant kožno nukryžiavoto galvų statyti parašą, reiškiantį, kas kybo ir už kokią kaltybę M.Valanč.
| refl.: Prieš visus kitus ir statosi skirsmelis A.Baran.
11. nurodyti, skirti: Prašysiu, ka pirmą rūšį statýtų Jrb. Manęs nebuvo, kai kainas [už vienkiemį] stãtė, pačius niekus sumokėjo Bb. Statyta yra žmogui vieną kartą mirti CII10. Statýta diena KI470. Neprašykite daugiaus, kaip statyta BbLuk3,13. Kam koravonę uždėti, statýti KII293.
12. siūlyti, skirti, kelti, daryti, dėti kuo, rinkti: Jį viršininku stãto DŽ. Galėčiau į gerą vietą statýti – mergikė zgrebni Vdk. Statýti savo kandidatūrą NdŽ. Žemaičiai atsisakė klausyti savo seniūno Mykolo Kęsgailos, Kazimiero šalininko, ir išvijo jo statytus apskričių valdytojus (tijūnus) rš. Ožį per užveizdą statyti N. Tegiveizd … išmintingo vyro ir testato šitą ant visos Egiptų žemės BB1Moz41,33. Pilnavoju, ant ko statytas esmi R63, MŽ84. Ne tiktai karaliumi vadina Dievą, bet ir karaliumi visų karalių tos žemės, kuriuos anas stato karaliumis SPII150. Idant nei vienas pakrutintas nebūtų tuose varguose, nes patys žinote, jog ant to esme statyti Bt1PvT3,3. Nemoku skaityt nė rašyt – žada mane karaliu statýt BM217(Nj).
13. versti, liepti, įsakyti, nurodyti ką dirbti: Mum tėvai nuo mažuomės prie darbo stãtė Ps. Vyrus prie girnų šeimininkai statė tik tinginius, mergas – tik neišmaningas verpti ir austi Vaižg. Kur poni Zosę statė, čia ji dirbo Žem. Argi reiks mokytas sūnelis leisti bandos ganytų, o po tam statyti prie akėčių ir arklo? rš. Senių nestãto in darbo – prašo Krm. Pristatė riešutų malt – nepamaliau, statė žvirzdų grūsti – nepagrūdau, ir paleidė mane Sln. Anksti ryto nebudyk, prie girnelių nestatyk LTR(Srj).
14. pasirūpinti, kad kas kur nuvyktų, atvyktų, pristatyti kur: Statýti į kariuomenę NdŽ. Karas da buvo nepasbaigęs – sūnų ant karo stãtė Sb. Tu Taduką į gimnaziją statysi (leisi)? rš. Jei sumelavai, dešimt liudinykų statýk – neišsisuksi Alv. Ir tas turėjo išsivadžioti ir liudininkus statyti, jog tikrai jo avis buvo Žem. Ei stãtė stãtė mus tris brolužėlius į kareivių pulkelį JD1153. Herodas atpen statyti Pilotui liep ir sūdyti SGI78.
| refl. SGI19: Tur tačiau [atgailojantis] statytis po akim kunigo DP76. Jo tiktai tasai karias balso klauso, ant jo tiktai įsakymo aba vieno mosterėjimo jam statos SPI261. Visi ant tos tiesos turi statytis SPI16. Statausi (pasirodau, ateinu) pokim SD420. Statause po akim Sut.
15. Pp, Skdv, Krš, Mžš, Krs, Mrc, Slv, Skrd tiekti: Pieną stãtom visą, o sviesto nusiperkam patys Bgt. Ar daug pieno stãtot į pieninę? Tl. Kad tų čia pieninių nebuvo, pieno nestãtė Lž. Kiti stato miesteliams meisą M.Valanč. Mėsą, pieną statýdavom į Joniškį – prievolės buvo Sk. Statýti žaliavas NdŽ. Seniau visa žydai stãtė miestam Slm. Tau reiks i valgį statýt, i viską – bus sunku Jrb. Mūsų pareiga buvo statyti literatūrą iš Tilžės į Šiaulius rš. Visą mėnesį daktaras išlaikė prie savęs, kiek išleido pinigais, kiek valgymų statėme Žem. Statýsi arklį šiandiej an turgaus? Sdk. Šią dieną nes statýtas yra Sutvėrėjui brangusis vaisius žemės DP427. Meldžiu …, idant statytumbite kūnus jūsų gyva, šventa … afiera Ch1PvR12,1.
16. vaišinant duoti, dėti (svaiginamųjų gėrimų): Suvedė mus, alaus stãtė [per pažintuves] Jnšk. Jau tas piršlys gaus tujaus duoti šnapšės jau, statýti piršlio kraujo Jdr. Stato butelį arielkos saldžios [pirmaryčių dalyviams] Pb. Rovėjos, baigę raut linus, šaukdavo: – Dabar, gaspador, statýk bačką! Skrb. Gėrė pakarčiuo alų ar arielką, katrą statė vaikeliai, o mergaitės tujaus ryšeliūse savo užkandos ieškojo M.Valanč. Samdant magaryčias stãtė gaspadorius Vkš. Šitą stiklą pats stataũ NdŽ.
^ Gera gerti kitam statant KrvP(Vs).
17. duoti užstatą (lažinantis, lošiant iš pinigų): Stataũ šimtą rublių, kad taip bus DŽ1. Statýti dvigubai NdŽ. Statýtieji pinigai NdŽ. Statýti už valetą BŽII470. Statau keturis tūkstančius svarų, kad neapvažiuosi J.Balč.
18. rengti, kurti (spektaklį, filmą): Naują spektaklį statýti DŽ. Pjesę, filmą statýti DŽ1. Statant naują šokį, reikia aiškiai ir tiksliai žinoti, kokį momentą jis vaizduos rš. Statomieji veikalai dažniausiai buvo grindžiami antikiniais mitais rš.
19. kelti; pateikti vykdyti, įvykdyti: Statau sąlygą rš. Nestatome jokių sąlygų rš. Aš stataũ (dedu) sau už pareigą BŽ56.
20. manyti turint kokių ypatybių, laikyti kuo: Jauni žmonės save drąsiais stãto Vv. Jis savę stãtė labai gudriu Ppl. Kad svietas matytų, man' mandrą statytų LTR(Slk). Kaip Antaną stataũ kantrum, tai baisiai Lel. Nesirūstinu, mielas broli, už tai, kad mane už nieką statai LTsIV726. Nereikia kitas durnu statýt Dglš. Kas yra neteisus, tas savo malagystę už teisybę stãto PP79. Įvairi bukli vyrai, atrasdamys tose kningose gilią išmintį, aukštesniai jas statė už visas nešventas kningas M.Valanč.
ǁ refl. PK120, N rodytis kokiu, vaizduoti save kuo: Ana dide stãtės, t. y. didžiavos J. Anas visiems stãtos bagotu Dglš. Turtingu baisiai stãtos, o vaikšto apiplyšęs Srv. Ponu statės – papirosus rūkė Plng. Viename daikte stãtos poni, kitame pasiverta į ubagę Krš. Jie dideli stãtėsi Ėr. Dar ką tik bandą varinėjosi, o jau stãtosi kažkokiu vyru Vdžg. Aš da statáus, kad aš vyras Rs. Už bernioką stãtosi Rm. Jei statai̇̃si toks drūtas, ava (eiva) persiimt Alk. Dar iš po mamos skverno neišlindusi, o jau stãtosi pana Gl. Kalakutas statėsi paukščių karalium rš. Statýtis teisėju NdŽ. Svetimims stãtos gera be vieno galo Krš. Aš nesistataũ šventąja Ar. Tokia vikri stateisi, – tarė į marčią, – o žlembi dėl niekų! Žem. Kvailas tu, broli, nors, gyvas būdamas, stateisi gudruoliu V.Krėv. Petras … gyrumi už kitus didesniu stãtės DP150.
^ Didžiu besistãtąs, o mažai tepakeliąs KlvrŽ. Ponu statos, o šūdas ant nosės LTR(Vdk).
ǁ refl. I, Trk didžiuotis: Kiekvienas statosi – kas aš! Gs. Jis nekas, bet baisiai stãtosi Alk. Ana labai stãčiasi GrvT78. Didžiai pykstu ant jų, kad jie prieš tave statosi brš.
| Retai kada vilkas prieš žmogų stãtosi (drįsta, kėsinasi pulti) Ig.
21. daryti, kad kas patektų į kokią padėtį: Statýti ką į keblią padėtį BŽII470. Tėvas viską atidavė sukilėlių reikalams, stato į pavojų savo gyvybę J.Gruš. Statýti save į pavojų NdŽ. Dramaturgas stato savo herojų į dramatiškas situacijas rš.
22. atiduoti, paaukoti, skirti: Visą jėgą statýti NdŽ. Ko čia jėgą statai̇̃? Mrj. Dirbk pagal išgalėjimą, o ne paskutines sylas statýk Gs. Jis (batsiuvys), dratelius traukydamas, visą sylą statýdamas, kur tik jis sėdėjo, te pikis smirdėjo JV267. Visas pajėgas ant to stačiau V.Piet.
23. refl. prieštarauti, priešintis: Prieš ką statýtis KII185. Tu, Emne, vis dėlto drąsiai statais prieš vyrą ir nesivaržai rš. Jis pradėj[o] statỹtis prieš kunigą Mrc. Jis stãtosi prieš vyriausybę KBI23. Ten buvo Šaltabuizių kortininkas, su kuriuom tiktai vienas bernas tegalėjo statytis rš. Statausi vyringai Sut. Rojaus darže pradėjos prapultis, idant tenai V. Christus velinui statýtųs DP149. Ir satanas stovėjo po dešinės jo, idant pryš jį statytųse BBZak3,1. Dievas statosi prieš didžiuojančius, bet prastiemus yra malonus BPI82.
24. refl. mergintis, suktis: Paaugo mergelka, i stãtos vaikiai Krš. Galėtumi statýties pri Aldutės – graži mergikė Rdn.
ǁ gretintis, norėti dėtis: Toki bezdukai vaikai, ir jau prie vyrų stãtosi Dkš. Ko čia prie mano turto stãtotės?! Plv.
25. refl. palaikyti, ginti, užstoti: Aš stačiaũsi už jį Gs.
26. paversti kuo: Aš tave statysiu raiba gegule KrvD85. Dangų kaipo geležį, žemę kaipo varią statai …, idant žemė n'išduotų vaisiaus savo MKr41.
27. Lš traukti paviršių ledu, stingdyti (upę, ežerą): Jau geras šaltis, jau ir ežerą stati̇̀s Sn.
◊ aki̇̀s statýti
1. Plk, Lk piktai žiūrėti, baltakiuoti, šnairuoti, žvairuoti (ppr. nesutinkant, prieštaraujant, rengiantis gintis): Negražu prieš tėvą aki̇̀s statýt Skr. Dėl menkų niekų tuoj aki̇̀s stãto Grž. Stãto akès, jei ne taip pasakai Krš. Jeigu ben rubliu mažiau duosi, tai tuoj stãto aki̇̀s Slm. O ką vyrai sakys, mergos akis statys JD771. Dažnai ir mes vieno kito bijom, susitikę akis statom arba drebam J.Jabl. Ir mės tankiai akis statom, nežinomą kaip pamatom, bet patyrę, ką jis gali, metam baimę tuo į šalį A1884,124.
2. NdŽ stebėtis.
3. dvėsti: Nueinu, žiūriu – paršas jau aki̇̀s stãto Jrb.

akysè (akýsu) statýti įsivaizduoti: Statyk sau akysu amžiną prapultį P.
akysè (akýsa) stãtosi vaidenasi, rodosi: Ko tu bijai, gal tau akýsa stãtos? Kb. Josios paveikslas akyse statos LTR(Sv).
ant galvõs statýti greitai varyti, ginti: Jei arklį stati̇̀s an galvõs, tai gal dar ir suspės Kls.
ant juõko statýti sudaryti progą juoktis, šaipytis kam iš ko: Ne žydelis būtau, kad aš pasakytau ir tave, berneli, an juõko statýtau DrskD242.
ant kõrtos statýti rizikuoti: Gyvenimas tėra vienas, Adomai, ir aš nenoriu dar kartą jo statyti ant kortos J.Avyž.
ant pei̇̃lio statýti pykdyti: Kam jūs mane ant pei̇̃lio stãtot? Al.
ant sàvo statýtis užsispirti, nenusileisti: Toki užsispyrėlė: Aldonia teip ją lupa – nieko, an sàvo stãtos, ir viskas Slm.
ant žmonių̃ liežùvių statýti suteikti dingstį plepalams, pajuokai: Marijonele, daugiau aš tavęs neblankysiu – ant žmonių liežuvių nebstatysiu S.Čiurl.
ausi̇̀s statýti NdŽ suklusti.
baugštyklès statýti gąsdinti, grasinti: Ans mun stãto baugštyklès KlvrŽ.
bókštą statýti svajoti, fantazuoti: Ne, Antanai, aš nė jokio bokšto nestatau, visai siauras tėra mano tikslas Žem.
danti̇̀s statýti nenusileisti, nesutikti, prieštarauti: Juozukas nė vienam nenusileidžia: jis prieš visus danti̇̀s stãto Prn.
ẽšerį statýti
1. priešgyniauti, prieštarauti: Nestatýk ẽšerį prieš tėvą, būk mažesnis Skr. Nu jau nestatýk nestatýk savo ẽšerio Lkš.
2. NdŽ puikautis, pūstis, didžiuotis.

gálvą statýti laiduoti, garantuoti: Už Joną stataũ gálvą Kt.
gerùs kãzilus statýti ant dùgno mušti: [Tėvas] paėmė gerą brūklį, pradėjo ant dugno gerus kazilus statyti, nu, tada pasakė DS151(Vdk).
į kanapès (kanapiùs, kanãpėsen) statýti (stãtomas) apie negražų: Ė kai apsiskarmaliavęs, tik kanapė́sen statýt Švnč. Baidykla merga – į kanapiùs stãtoma Rdn. Vyras ne į kanapius statomas VP50.
į kõrtą statýti rizikuoti: Statė korton savo gyvybę, savo turtą, savo laisvę J.Jabl.
į pė́das statýti paimti kitą į kieno buvusio vietą: Valia nevalia – [mirus motinai] reikės kitą į jos pėdas statyti Žem.
kẽterą statýti spirtis, šiauštis: Prieš viens kitą kẽteras stãto kap katinai Gs. Jei tik ji pradės kẽterą statýt, tai aš į ją nė nežiūrėsiu Skr. Pasileido dabar svietas, tai ir pradėjo prieš ponus keterą statyti V.Myk-Put.
krūti̇̀nę statýti priešintis: Nors kartą, vyrai, pakelkim galvas, bangoms krūtinę statydami! V.Myk-Put.
kui̇̃benas statýti Krtn mirti.
kuõdą statýti pūstis, puikauti: Nuo pat pirmos dienos tas iš miesto atvažiavęs pradėjo kuodą statyti J.Paukš.
lui̇̃šį statýti Ktk, Blnk, Vdš būti nepatenkintam, pykti.
niẽko (nė vi̇́eno) prieš savè ne(si)statýti NdŽ nieko nepaisyti, nesiskaityti su niekuo: Girtas nė vieno nestato priš savi, o pagiriomis nė penkių nepaskaito LMD. Nieko priš savi nestatos karalius I. Ji nieko prieš save nestato, vis pasipūtusi, vis su didyste Žem.
nors į lángą statýk labai gražus: O kai užvelka naują suknelę – gražuolė, nors į langą statyk A.Gric.
nósį statýti [į aũkštį, į aũkštą] NdŽ šiauštis, pūstis, didžiuotis: Visi stãto nóses į aũkštą! Krš. Baigė mokslus, nu statýs nósę į aũkštį! Krš. Tikra duktė stãto nósį, ko iš svetimų norėti? KlK6,63(Krš).
óbelę statýti atsistoti ant galvos: Vaikai, bandą ganydami, išmokdavo óbelę statýt Škn.
óžį (óžius) statýti Lž, Mrj aikštytis, šiauštis, pūstis: Negal išsiduoti, kad labai myliu – pradėsi óžius statýti KlK6,64(Krš).
pi̇̀nkles statýti klastingai elgtis: Aš nepatikėsiu, kol pats patirsiu, kad jis man pinkles stato V.Krėv.
po akimi̇̀s statýti akivaizdžiai rodyti, vaizduoti: Statýdamas mumus po akimis didumą algos DP592.
po akių̃ statýtis įsivaizduoti: Ką gyvai po akių̃ statýtis KII14.
prie si̇́enos statýti Všv šaudyti.
ragùs (rãgą Ms) statýti DŽ, NdŽ pūstis, darytis nesugyvenamam, šiauštis: Šiaip dėl štukų niekas ragų̃ nestatýt Skrb. Toks paršelis, o jau ragùs stãto pryš muni Vkš. Nestatýk ragų̃ – niekas tavęs nebijo! Blnk.
skẽterą statýti NdŽ spirtis, šiauštis.
smė̃lio pili̇̀s statýti kurti nerealius planus, svajoti, fantazuoti: Kiekvienas įtemptai galvojo ir tylėjo, kūrė planus, statė smėlio pilis rš.
statýtas [mókslo KII18] žõdis; R299, MŽ401 teiginys, tezė.
šẽrį (šeriùs NdŽ) statýti prieštarauti, spirtis, šiauštis: Sunku gaspadoriams nuteikti šeimyną: musėlė nepralėkė pro nosį, tuoj šerį stato Žem. Nestatýk par daug šerių̃ prieš savo vyrą – pames Ps.
šerỹs stãtosi apima puikybė: Pasirodo, kad aš labai pageidautina. Man pradeda kažkaip malonu darytis, šerys statytis I.Simon.
ties akių̃ statýti akivaizdžiai rodyti: Saugojimas gavėnios … keturių dešimtų dienų metinykėmis ceremonijomis ties akių statytas DP111.
ti̇̀ltą statýti LKKIII140(Grv) toks žaidimas.
véidą (véidus NdŽ) statýti; N daryti grimasas.
žárdą (žagrès) statýti stotis aukštyn kojomis, remiantis į žemę rankomis ar galva: Vaikai laksto po kluoną, žárdą stãto Ėr. Aš stačiaũ stačiaũ žagrès, net galva pradėjo suktis Ps.
antstatýti (ž.) tr.
1. ant viršaus pastatyti: Paminklas antstatýtas Šts. Supylė kalną ir stabą su povyziu nabaštiko antstatė S.Dauk. Anstatýta namo dalis, viršunamė BŽ263.
2. ant viršaus uždėti, užvožti: Puodą be dugno antstatýs Lc. Ant [avilio] antstatyk kepurę iš šiaudų, idant lytus neįtekėtų prš.
3. liepti stovėti prie ko, pastatyti: Sargus antstãtė pry kožno arklio su šautuvu Kl.
apstatýti tr. Rtr, Š; Q83, SD203, N, BzF176, LL116, L
1. K, NdŽ aplinkui apdėti kuo, statmenai dedant: Kūliais stirtas apstatýk, kad paukščiai nelestum J. Lopšį pakaria, beržiukais apstãto – vaikui pavėsiukas Klt. Karves vainikais apipindavom, duris berželiais apstatýdavom [per Sekmines] Ob. Kai numirė, apstãtė ją gėlioms, gražiai pagiedojo Jrb. Aš apstatýsiu savo mergelę kuo šviesiausioms žvakelėms JD1216.
| refl. N, Š, NdŽ: Pasiėmęs jaunikaitis iš namų tris žvakes ir knygą sugrįžo koplyčion, apsistãtė tom trim žvakėm BM53(Vžns).
ǁ sudėti statmenai aplink ką: Apstatýti ką aplink ką K. Apstãtom [linus] aplink pečių, džiovenam, tada kuliam Klt.
^ Suraizgytas, sumazgytas, apie gyvulius apstatytas (tvora) LTR(Grk).
2. daug ko pristatyti paviršiuje, nustatyti visą kuo: Ten kryžius prie kryžiaus – visas kalnas i pakalnės visos aplinkui apstatýtos Mšk. Tas kalnas jau nuo senų laikų visas apstatytas kryžiais LMD(Sln).
3. NdŽ apkrauti, apdėti: Apstãto [gėrimais] stalą kai par veselę Kln. Tuoj apstatė buteliais stalą Žem. Treitą karčių uždėjo ir apstãtė (apdengė) stogą Vn. Šiąvasar jau reiks delto apstatýt sietkelė (uždėti pavaras ir plūdes) Sdk.
| refl. intr., tr.: Atsiveš ratus, ekėčias ben kelias, apsistatýs Gd. Tėvalis liuob apsistatys kaip eglyną alaus, kad liuob gers karčemo[je] Šts. Da apsistatỹs stalą, i sėdėk visą dieną Jrb.
| prk.: Visą gyvenimą (sodybą) buvo apsistãtę buteliais (dažnai gėrė) – tokie pijokai Krš. Apsistačiau darbais – nėr nė kada pailsėti Rs.
4. R66, MŽ87, Sut, Varn, Plšk liepti stovėti apstojus aplinkui, iš visų pusių: Visų laukų, visų kelių neapstati̇̀s karaūlu Grv. Vario vartai užrakyti, sargais apstatýti (d.) Vv. Garbingasis vyskupas Henrikas ir jo palydai sėdi savo kambary, sargyba apstatyti, kaip kaliniai – ir kenčia V.Krėv. Aš turu kareivius, apstatysu aplink, kad nė paukštis prie tavęs negalės prilėktie! BsPIV44. Vyresnybė apstatė sargais Varnių miestelį, kad nė vienas nebeišeitum, nė įeitum M.Valanč. Kaip šaudykliai zuikį pamatė, pamatė, visus kelius šunimis apstãtė, apstãtė JD1511. Urėdnykas karaliaus Aretas sargais apstatė miestą Damašką, norėdamas mane sugauti VlnE35. Tu mus, bernus savo, šventais apstatyk visad anielais PK20. Anys tada nuėję apstatė grabą sargybe Ch1Mt27,66.
^ Vidury auksas, aplink tą auksą sargai apstatyti (akys) Šd.
| refl.: Apsistatýčiau margais kurtužėliais; tai mano sargovužiai – margi mano kurtužiai JD798. Pats caras apsistatęs savo valdininkais, kad prie jo jokiu būdu negali prieiti Vrp1895,29.
5. palikti stovėti, sustatyti: Matau arklių apstatytų daug pri šventoriaus Yl. Tas žmogus tuos visus gyvulius apstatė apie tą trobelę BsPIV258.
6. Vdk visą pristatyti (pastatų): Gatvės buvo siauros, apstatytos sulūžusiomis mažomis trobelėmis J.Balč.
| refl.: Ir taip apsistãtę – kurgi dės klėtį Skp.
ǁ apsupti aplinkui sustatytais pastatais: Mes namais apstatýti Rmš.
7. išdėlioti (baldus): Didelė stuba, ale menkai apstatýta Rg. Kambarys senoviškais baldais apstatytas rš. Lauritėnas apsidairė po ištaigingai apstatytą kambarį rš.
8. Ml paskirti, išrinkti, padaryti kuo: Nei skaityt, nei rašyt [nemoku], ir nori manę karalium apstatýt (ps.) LKT369(Rdm).
9. užimti (pareigas): Apstatau urėdystę, slūžbą R66, MŽ87.
10. Lzd palaikyti kuo: Mañ labai sena apstãtė žmonės Dglš. Jos mane durne apstãtė Št.
×11. (plg. rus. oбcтaвить) Jdr, Varn, Kt, Žž, Jnšk, Ln apgauti: O tai apstãtė boba: dažylų vietoj suodžių davė Pn. Jis visus ten apstãtė Bb. I apstãtė žmogus velnį (ps.) LKT100(Krtv).
| refl.: Apsistačiáu – aštuonius šimtus aš parmokėjau Trš.
^ Apsistãtė kai merga su devintu vaiku Lkč.
atstatýti tr. K, J, Rtr, NdŽ, KŽ; H, L
1. padaryti, kad vėl stovėtų: Tą [pavirtusią] kėdę atstatýk Pc.
ǁ atgaivinti, sustiprinti nupuolusį nuo kojų (gyvulį): Jau atstãtėm karvelę LKT56(Akm). Atstatỹtumiam į tas kojas [kiaulę], da ka galėtų ben parduoti Trk. Jeigu neatstatýs į kojas [paršelių], žinai, ka neparduosi Trk.
2. BŽ83 sugrąžinti į vietą ką išjudėjusį, pasisukusį: Atstatyti, grąžinti į išeities padėtį SkŽ30. Vieną [išsuktą ranką] trukterėjo trupučiuką ir atstãtė JnšM.
3. BŽ86 atkišti į priekį, atsukti: Eina krūtinę atstãtęs pats pirmasai Sdk. Į klevo viršūnę sutūpė būrys kuosų ir atstatė savo gūžius prieš vėją rš. Vipas pabudęs tuojau išbėgo į denį ir atstatė nosį prieš vėją Mš. Dykduoniai suvažiuo[ja] [į Palangą] i vartos, plikus pilvus atstãtę Krš. Būdavo, atsigulei an pečiaus, galvą nulenkei, kojas atstatei̇̃ Ds. Eina kelius atstãčius, kojos sulenktos Klt. Jaunõs nepadaris [ligoninėje], vis tiek vaikščios šikinę atstãčius (susilenkus) Ob. Rūrą atstãčius (sena, sulinkusi), ale bet eina, ir da vis su jaunom Slm. Kai tik broliukai dalgius atstatė, visi žolynai smūtką pamatė LTR(Gdž). Eina ubagas atstãtęs rankas (išmaldos prašydamas) Arm. Eidami par lauką, susitiko jie levą, kursai, atstãtęs nagus, norėjo jus sudraskyti BM276(Šlv). Dirbo pusnuogiai, saulei, darganom ir lietui atstatę nugaras P.Cvir. Jis atstatė ausį ir sumurmėjo A.Vencl. Jautis atstãtė ragus ir nė iš vietos Vkš. Asilas atstatė kaktą, padelbė akis J.Jabl. Malūno sparnai, atstatyti prieš vėją, sukėsi kaip pašėlę P.Cvir.
| refl.: Tas pilvas atsistãtęs anai Brs. Atsistãtę kaulai Mrc. Toks prakaulis arklys: a šeri jį, a ne – kaulai atsistãtę Ar.
4. LL118, BŽ61, PolŽ55 iš naujo, vėl pastatyti (pastatą, statinį): Išdegė visi seniejai numai, dabar atstatýta yr daug numų Klk. Bokštai buvo abudu sudaužyti, atstãtė po karu Krk. Reikė ūkį atstatýt LKT229(Žž). Anądien audra paskutinę tvorą apvertė. Kas ją atstatys? I.Simon. Nes jei ką suardžiau, vėl tai atstatau GNPvG2,18. Šitai tau, kursai griauni bažnyčią Dievo, o par tris dienas vėl atstatai! M.Valanč.
| refl. tr., intr. Š, Slk: Sudegė triobos, paskui dar geresnes atsistãtė Kp. Dabar jau Žarėnai atsistãtė, al bet nedaug teatsistãtė Lks. Kažin kuo beatsistatys sugriuvusias trobas ir malūną? Vaižg.
5. sugrąžinti pirmykštę būklę, būseną: Suvalgomas maistas – tai žaliavos yrančioms ląstelėms atstatyti K.Daukš. Atstatant sužeistą veidą, chirurgui reikia į tai kreipti labai rimtą dėmesį rš. Tų arų nebatstatýs, nebatsvadins, nebrėk Grd. Teismas atstãtė garbę jo geram vardui BŽ62.
| Aš pati tik atstačiaũ jį, kad važiuotų namo Rg.
| refl.: Raumens darbingumas gali atsistatyti tiktai tada, kai raumuo gauna deguonies V.Laš. Jį buvo suparalyžiavę, ale, sako, vėl atsistãtė Pv. Mano giminietė žolėm atsistãtė (išsigydė) Trgn.
6. iš naujo suorganizuoti, atkurti, įsteigti: Aš nesutariu su ponais bajorais, kurie nori atstatyti Žečpospolitą su senosiomis sienomis V.Myk-Put. Rimtis ir tvarka visame krašte esanti atstatyta P.Cvir.
| refl.: Kai tarybų valdžia atsistatė, pagalvojom, kad kam kam, o mūsų šeimai blogiau nebus sp. Greičiausia, kad jį išveš kur nors toliau į rytų gubernijas, o atsistačius tvarkai, leis grįžti į savo kraštą V.Myk-Put.
7. remiantis kuo, nustatyti, atkurti, atgaminti: Seniai tę buvau, dar jau ir atstatýt sunku, kur buvo tas namelis Vlk. Minėtieji laiškai vienintelė tėra medžiaga, iš kurios galima atstatyti Tatarės gyvenimas [tremtyje] LTII231.
ǁ lingv. transponuoti: Didžiausią dalį netikslumų sudaro blogai atstatytos arba visai neatstatytos į literatūrinę kalbą tarminės formos KlK3,55.
8. Vn, Grdm sugrąžinti į buvusias pareigas, darbą, užimamą vietą: Buvo iškėlę [agronomą], ale atstãtė atgalio Slm. Aš nėko nenoriu, atstatýk (grąžink) ma[n] vyrą Trg. Ir atstatė vyriausį šinkorių vėl ing savo urėdą šinkavimo BB1Moz40,21.
9. Lex3, Q10,11, H153, R9, MŽ11, Sut, K, LL121, Š, Sg, Srd, Snt, Vrb, Mrc atleisti, pašalinti iš vietos, iš darbo, atskirti iš draugės, pavaryti: Atstatė fabrikantas ir Lauryną, nors jis tam fabrikantui tiek metų dirbo, savo sveikatą padėjo J.Bil. Ponaičiai rengėsi važiuoti toliau mokytis, ir namų mokytojas buvo atstatytas LzP. Kad ir turim atstatyti [mergą], reikia širdis turėti V.Krėv. Kai brolis vedė, marti atstatė ją nuo namų šeimininkės pareigų A.Vien. Blogai dirbo, tai atstãtė Sb. Tingi – atstãto nū darbo Užv. Jis nepabūva niekur: iš fermų atstãtė, iš sandėlio atstãtė Mžš. Kuningas tavęs nekenčia ir nori nuo draugystės atstatyti DS258(Rs). Atstatyk Agarą nuog savęs su jos vaiku I. Aš jau ketverius piršlius atstačiaũ Rk. Klebonui pasakyti, kad jis prie kitos lenda, kaip matai ir nuo šliūbo atstatys Žem. Nu meilės atstatýsi, jei mušinėsi vaiką Šts. Atstatau, išmetu iš slūžbos, iš kuningų, iš amtmonų R18, MŽ23. Atstatyti nuo dalyko (nuo paveldėjimo) N. Atstatau ką SD216. Neatsikratomas, neatstatomas SD198. Bei anys našlės nė vienos nei atstatytos netur vesti BBEz44,22. Jis karalius atstato ir karalius įstato BBDan2,21. Ar tu jo todrin vieno neižkarotumbei arba neatstatýtumbei DP391.
ǁ R9,389, MŽ4,524 atleisti, paleisti (iš kariuomenės).
ǁ nuvaryti, nubaidyti, nuginti tolyn: Kalnų žąsis taip yra drąsi ir smarki, kad ji pigiai atstato lapę nuo savęs Blv. Kad iš jūros kerta vė[ja]s, atstãto žuvį nū mūso krašto tolyn Prk. Atstatė kaip šunį nu lakalo Šts. Atstãtė kap tą nuo stintų Plv.
| refl.: Ė, katinas atsistãto (nepasiduoda šuniui) Db.
10. nukelti į šalį, atstumti, atidėti į kitą vietą: Sueina, stalą atstati̇̀s – ir susėda, ir verpia Pb. Dvijau maišo ratūse neatstato – tokie menki muno vaikiai Šts. Pienas atstatytas nuog ugnies I. Vandenį įpylei į ramunes ir atstatai̇̃: negalima virti – jos pačios pritraukia Upn. Oligė, liovusi verpti, atstato šalin verpstį V.Krėv.
11. atiduoti, atvežti (prievolę): Atstatė visą meisą, o vokytis užrašė da i prylaidus Šts.
ǁ J atvežti, atgabenti: Atstatysiat pašarą, aš užmokėsu Šts. Paėmė jį šoferis, atstãtė ligoninėj (į ligoninę) Vlk. Ponuo nepatiksi, i atstatýs tavi į rekrūtus Lnk.
◊ aki̇̀s atstatýti įdėmiai, nekantraujant žiūrėti: Pareini namo, vaikai atstãtę akutès – nori valgyti, o paduoti nėra ko Rm.
danti̇̀s atstatýti šypsotis: Kol pr[i]ėdusios, tai besivaipot danti̇̀s atstãčiusios Jrb.
kãktą atstatýti pūstis, būti išdidžiam: Aš nestovėdavau kãktą atstãčius Lg.
kójas (kepšès Grž) [į duri̇̀s] atstatýti menk. mirti: Taip nesisaugodamas atstatýsi kepšès greit Vkš. Gyveno gyveno, ėmė ir atstãtė kójas Grž. Jei krau[ja]s sustos, ir atstatýsi kójas Rdn. Vai ilgai dar teks palaukti, kol aš kojas į duris atstatysiu V.Bub.
lū́pą atstatýti supykti, būti nepatenkintam: Ben kiek ne po juo, tai ir atstãto lū́pą Skdt. Tik lū́pą neatstatýk! Rg.
nagùs atstãčius nenusitveriant darbo: Tas tėvas i vaikšto visą dieną nagùs atstãtęs Jrb.
ragùs atstatýti priešiškai nusiteikti: Negerai kaimynystėje ragus atstačius gyventi, tačiau ką aš turėjau daryti? V.Bub.

×dastatýti (hibr.) tr.
1. pastatyti pastatą, prišliejant prie kito, pristatyti: Daržinė dastatýta gale Šč.
2. pristatyti, nugabenti: Į vietą dastatýk siuntį, gromatą J. Nieko dauges nenoriu, kad kap mane dastatýtai manan kraštan Lz.
| refl. Auk: Džiaugės namo dasistãtęs Str.
įstatýti K, Rtr, DŽ, KŽ; SD325, H169, R, MŽ, L
1. tr. įdėti į ką statmenai, vertikaliai: Skaitė knygą prie dviejų žvakių, įstatytų į žvakides rš. Pienas reikia šalto vandens kibiran įstatýti, kad taip veikiai nesurūgtų Š. Rapolas įstatė botagą į dėklę, prie dešiniojo turėklo J.Balt. Tuojau, aš pati jas (gėles) į puodelį įstatysiu Ašb. Šluotą į kertę įstatýti NdŽ. Vilkams didelę duobę iškas, vidurė[je] duobės kartį įstatýs Gd. Į tą grabę vandenyje įmerktus gluosnius tiesiai įstatyti turite K.Donel1. Į stiklinę [su taukais] įstatýs kokią skilelę – i degs Krtn. Kame rasi kaip numie: košę išverda, žvakę įstãto – ir valgo Šts.
ǁ užpildyti visą (patalpą) sustatytais daiktais: Pirtis jau instatýta (sudėti linai džiūti) Dsn.
2. tr. įdėti, padėti kur: Kap lieka kokio nors valgio nuo pusryčių, tai reikia instatýt pečiun pietum Nč. Ana instãtė skarvadą pečiun ir indegino Dv. Į klojimo langelį įstãto [lemputę], padega – i dega Krp.
| prk.: Vartoju čia skliaustelius – juose įstatau skaitytojui vieną kitą savo žodį J.Jabl. Tas buvo į laikraštį įstatýta (išspausdinta) Rsn. Buvo ir į laikraštį įstatýtas už tą vogimą NmŽ.
| refl. tr.: Ponai dūdavo in langų gramafonus insistãtę Kli.
3. tr. liepti stovėti kur įkeltam, pastatytam, priversti kur atsistoti: Senelė šiandien pirmą kartą jį čia (į stovynę) įstatė, sumaniusi išbandyti anūko kojyčių stiprumą J.Avyž. Tą žmoną įdeda į vežimą, nuveža į mišką, suranda, kur storiausias ąžuolas, į tą ąžuolą įstãtė i užkalė Jrb. Kad aš įmanyčia, dvarus pastatyčia, trisdešimt šešis strielčius tenai įstatyčia LTR(Plk). Kumelys nesiduoda įstatýt ant ienas Rm. Prikrovęs vežimą, [Meškausis] griebė vienai meškai už kaurų, įstãtė į ienas ir parvažiavo namo VoL327.
| prk.: O mano motynėlė, tik nedėkavoju – į ašarėles įstãčius palikai kaip į vandenėlį JD1182.
^ Rėkia kai ugnin instatýta, ko trobos negriūva Prng. Šventa nevalga, į koplyčelę įstatýta (apie tariamai nevalgų žmogų) Krš.
4. tr. pastatyti, įrengti (pastatą): Jis įstãtė svirną, įstãtė tvartus, visas trobas įstãtė Šk. Matytum, kad įstãtė triobas – kap dvaras! Alk. Čia namai an dviej, an trij aukštų instatýti Dbč. Triobos buvo rūpestingai ir dailiai įstatytos V.Kudir. Jis tą visą malūną įstãtė Jrb.
| refl. tr. Skr: Kiti jau įsistãtė trobas – ko begrįš Trk.
5. tr. įtvirtinti, įtaisyti, įmontuoti: In ką duris instatysi, jei ne adverijos? Kpč. Įstatýti naują šulą duryse BŽ44. Šios bažnyčios akmuo tapė įstatýtas trylektais metais Šlu. Daržo gale Anskis tvorą taiso, išvirtusius vartelius vėl įstato I.Simon. Noriu dančius instatýt Lz. Akį instãtė iš stiklo Ker. Vėžys eina atapakalias až tai, kad jam šikinėj akes instatýtos Pst. Kaip ans sugebėjo, ans sukirpo, rankoves įstãtė Gršl. Kap motka marškinus siuvo, pažastėsan klynelius instãtė Kpč. Padaro tokią skylę rungui įstatýti Žlp. Kumet rakini duris, rakto užkarpius turi įstatýti į skląsčio užkarpius Vkš. Žiedų vertikaliose sandūrose įstatoma armatūra rš. Tai mes padirbtum kitus namelius, tai mes įdėtum stiklo langelius ir įstatytum vario dureles TŽI296. Tik nepadėkavok, kad jiej (karstadirbiai) neinstãtė stiklelio langelio (rd.) LKT387(Rud). Imsite … akmenis insiūtus (viršuje instatytus) efodui BB2Moz25,3-7. Niekas teipag nesiuva naujos gelumbės lopinio and senos drapanos, kiteip lopinys naujas, įstatytas iš jos, plėšia seną (drapaną) Ch1Mr2,21.
| Radiją jis mums įstãtė (įrengė) Skr.
| refl. tr.: Gal dantų turi daugiau – maž insistãčius? Ml. Anksti įsistačiaũ audeklą [austi] Alks. Jau dvi nedėlios, kap insistãtėm stovus Arm.
6. tr. įremti: Instãtė krūtinėn strielbą Rod. Peilį nugaron instãtė i vedas Klt.
| prk.: Zaksok čia akis įstãtęs! Vvr.
7. tr. įvesti (į kelią), parodyti (kryptį, kelią): Aš tavi įstatýsiu į takelį, kad nepaklystumi Dr. Jonuk, instatýk mergaites takan Trgn. Liki tai varyklai atginiau, įstačiaũ gyvulius, paleidau Lkč. O kaip įstačiaũ į vieškelėlį: – Bėk, mano žirgeli, n'atsižiūrėki JV1069.
| prk.: Daugumas lėmė jai aukštą ateitį, reikią tik geros rankos jai pravesti, į vagą įstatyti Žem. Mokė, į kelį įstãtė – padėjo vaikams Krš. Ten darbas į vėžes įstatytas rš.
| refl. Sut: Insistãtė girtas kelian i eina – bet kelias Klt. Nuo mūs ūlyčios kai insistatýta vilko kelian, tai eita ir eita Prng.
8. tr. K, Krtn, Trk padėti, pasirūpinti, kad kur patektų, įstotų, įtaisyti: Įstãtė tėvą į darbą, tedirbie Krš. Buvo ją į pabriką įstãčius Jrb. Kur aną reiks įstatýti mokyties? End. Įstãtė (paliko dirbti) py munęs vaikiuką Vn. Aš neturiu iš ko tavęs įstatýt an daktarus a an kunigus Ėr. Par vasarą aš tavi į trečią klasę įstatáu, į gimnaziją Krt. Tu šeimynykštį į darbą kaip ašvienį į vagą įstatai̇̃ J.
| prk.: Jis drauge su mumis yra bėdoje, jis nor mus iš tos išimti ir garbėn įstatyti BPII105.
ǁ priversti, pavesti ką daryti, pristatyti prie ko: Tinginį reik po pryvarta įstatýti dirbti Šauk.
9. tr. padaryti sugebantį, išmokyti ką atlikti, įveikti: Išmokusią elementorių, įstatė jau į maldaknygę Žem. Motina per kelias žiemas jau buvo jį į kelias litanijas įstačiusi Pč.
10. tr. SD352,418, R341, MŽ456, Vln32, M įsteigti, įkurti: Kas mūsų krašte įstãtė vyskupystes? Š. Aerijus … mokė, jog nereika … laikyt pasnykų, nuog bažnyčios š[ventos] įstatýtų DP546. Yra sakramentai, kuriuos Christus įstatė SPII82. Tiesą įstatau SD289. Ten įstatė žmonėmus įstatymą Ch2Moz15,25.
| Ponas Christus večerą savo įstatė (suruošė) PK215.
11. tr., intr. nustatyti, nurodyti, įsakyti: Ponas įstãto pagal jo žodžio gyventi J. Instãtė laiką, kada operuos Dg. Didžiasis Lietuvos kunegaikštis įstatė, jog nėksai į svetimus medžius įkilų negal kelti S.Dauk. Teip instatyta yra žmogui, idant vieną kartą mirtų BPII202. Taip ponas įstatė, idant kurie evangelijum sako, iš evangelijos gyventų Mž30. Buvo Klaudijušas įstatęs, idant visi žydai iš Rymo išeitų BtApD18,2.
12. tr. OsG156, N, S.Dauk išrinkti, paskirti: Ją instãtė apylinkės pirminyke Dgč. Jo vietoj kitą anstãtė Lel. Vietinykas, instatytas ant kito vietos SD187. Įstatau, aprenku kitą ant būklės, ant vietos kieno SD165. Įstatyti ką klebonu B. Jis mums (nuo) Dievo karaliumi įstatytas KBI56. Dovydas įstatė sūdžias žemėje CI316. N'įstatýtas sūdžia KII261. Juk jie neyra tikri įstatyti mokytojai Ns1832,1. Nesa eš vėl ing mano urėdą įstatytas esmi BB1Moz41,13. Dievas įstatė mane viešpačiu visoj žemėj Egipto Ch1Moz45,9. Karalius įstato, bet be manęs CII173. Įstatė jį vyriausiu ant visų išmintingų Babilonijoje BBDan2,48.
^ Nemoku nei skaityt, nei rašyt – nori mane dangun karalium anstatýt Ad.
13. tr. duoti užstatą, įkeisti, užstatyti: Vienas ponas paėmė iš bankos šmotą piningų ir įstãtė dvarą Krp.
14. refl. N laiduoti, tarpininkauti: Įsistatau ažu ką SD440.
15. intr. pasiryžti, nusistatyti: Įstato ir prižadžia daugiaus nenusidėti Pron.
| refl.: Įsistãtė (užsispyrė) mokytoja, kad padainiuočiau vaikams Grd.
16. refl. Š, Krk įsivaizduoti, didžiuotis: Žiopla paskutinė, o įsistãto, ka baimė! Trk. Ale kam tau reik tei įsistatýt, ka tu tiek žinai? Jrb.
◊ į kójas įstatýti parengti savarankiškam gyvenimui: Ans muni mokė, į kójas įstãtė Krš.
liežùvį (liežiùvį) įstatýti liežuvauti: Nieko nedirba, tik eina per kiemą (kaimą) liežiùvį anstãtęs LKKXIII129(Grv).
išstatýti tr. K, Rtr, Š, KŽ; N, M, L
1. daugelį pastatyti vertikaliai: Linus, durpes išstatýti DŽ1. Kolei išstãtėm linus, ir sutemė Alv. Juo tabokai yra išstatyti į saulėkaitį, juo geresnę įgauna barvą ir kvapą S.Dauk.
2. kurį laiką statyti ką vertikaliai: Sena, o mandelius išstačiáu septynias dienas Pj.
3. daugelį išdėlioti, sustatyti: Ir išstatė avilelius vyšnelių sodelin LTR(Rš). Susirinkus svietui į didžiai ertą numą, jo kertėse išstatė bosus ir verpeles alaus ir midaus S.Dauk.
4. padėti stačią: Jakobas … akmenį (kurį buvo pasidėjęs po galva) ižstãtė ant atminimo DP571.
5. padėti ant ko: Išstatýsim (pastatysim virti) večerią ir eisim verpt Arm.
6. visą iš vidaus apdėlioti kuo statomu: Kitą kartą iškasdavę gilias vilkduobes, kraštus medžio statiniais išstatydavai Sln. Mūs klėtelės labai aukštos, zerkolėliais išstatytos LTR(Lp).
7. SD419, LL296 padėti visiems matomai, rodyti: Išstatýti (parodai) BŽ86. Salėje išstatyta apie 40 tapytojo kūrinių – tematinių drobių, peizažų, portretų sp. Lakuotų nagučių į parodą neišstatysi V.Bub.
8. SD419 daugeliui liepti, nurodyti kur stovėti: Čia išstatyta visur sargyba – neleidžia LTR(Bsg). Po skambučio klasė, išstačiusi sargybą už durų, vis dar tebedūko kaip galėjo V.Bub. Visam mieste išstatė daug sargų LTsIV149. Žvalgai pranešdavo, kur išstatyta naktį stepėse netikėlių piketai A.Vien.
9. NdŽ, Sut, Š, Dglš, Klt, Ktk pastatyti, suręsti, įrengti (ppr. įspūdingą pastatą, statinį): Dirbo kaip juodas jautis, tokias trobas išstãtė! Rdn. Kad jau gražios triobos išstatýtos! Srv. Buvo jau išstatýti triobesiai, viskas Grnk. Visas senovės triobas pardavė, o išstatė tokias kaip pono Tučinsko Tat. Neseniai išstatýtas svirnelis Mrc. Tai išstatytau an dvarelio klėtelę, tai aš sudėtau zerkolėlio langelius LTR(Vlk). O ir išstatė margą dvarelį ant aštuonių kampelių StnD21. Až vienos vasaros išstãtė bažnyčią Brsl. Išstatė namus savo ant smilties GNMt7,26. Apginklas – vieta, išstatyta dėl apsigynimo nuog užpuolimų I. Iš šito klaimo išstãtė malūną Km. Galiu ižardyt bažnyčią Dievo ir tą gi pačią trise dienose ižstatyt Ch1Mt26,61. Paskui išstatė altorių S.Stan.
| refl. tr. Mlk, Grv, Žln, Skr, Skdv: Daug kas išsistãtė gražius namus Dglš. Tokias trobas išsistãtė – gabus vyrukas Krš. Buvo išsistãtęs gerus namus – sudegė Dbč. Kad išsistãtė triobas – kaip dvaro Srv. Išsistatytau vidur dvaro klėtelę LTR(Vrn).
ǁ kokiame plote pastatyti: Daug mūrų išstatýta, nebsuvoku gatvės Krš. Ant kapais to Šventarago Vilniaus miestas yra šiandien išstatytas S.Dauk.
| refl. tr., intr.: Išsistãtė miestas Strn. Dirvonai buvo, reikė išsistatýt viską Vdn. Nu brolio atsiskyrės ir išsistãtės Krš. Bukonto kiemas y[ra] pačio[je] dvaravietė[je] išsistãtęs Vkš. Sodžius pagal kalnelį išsistatęs (įsikūręs) Grž. Kaimas išsistãtęs, išsimėtęs paupyje BŽ227.
ǁ statant iškelti: Kiek išstatysi namo per dieną, tai vakare uždėk ant sąsparos akmenį – velnias gali išardyt LTR(Auk).
10. Trk į priekį atkišti, iškišti į kurią pusę, atstatyti: Žiūria galvą išstãčiusi, įsiręžusi Krž. Stovi žmogus po bažnyčia išstãtęs ranką Grv. Vaikas miega pilvą išstãtęs LKKIX210(Dv). Kas apsigumuręs su skepeta, o kaktą išstatęs, tas kvaukis J. Sėdi visi [žvejai] kupras išstãtę prieš vėją Ktk. [Ežys] kad ką pamato, kuprą išstato D103. Eina briedis kramę išstãtęs Lpl. Ot prilesus višta, net išstatýtas gurklys Pb. Kad naktį yra pilnatis mėnuo, niekados negulk … šlunkus kokius kūno savo išstatęs prieš mėnesį! DS203(Šmk). Erkė galvą inkiša skūron, ė šikinė viršuj išstatýta Aps.
| refl. Azr: Kūdos rankos – labai kaulai išsistãtę, išlindę Ktv. Kniūpsčias atsigulė, kaulai išsistãtė Dbč. Telyčiūtės tešmeniukas išsistãtęs, jau ketvirtas mėnuo (veršinga) Klt.
^ Visa medžiaga lygi, tik viena šaka išsistãtė (melžtuvė) Dv.
11. SD457 paleisti (nuo karinės prievolės): Ižstatyt kareivius iž karionės SD421. Išstatau kareivius Sut.
12. laikyti didžiu, aukštinti, kelti: Y[ra] daug tokių, kas didliai savi išstãto Plng.
| refl.: Da pienburnis, o jau išsistãto Ds. Išsistãtąs, sako, einąs nosį iškėlęs! Krš. Išsistãtąs buvo pri kalbos Trg. Kad i daug turia mokslo, ale n'išsistãto Jrb. Mokytas, o nedamokytas, nežino, kaip išsistatýt Erž. Ka i grapas, bet nebuvo didžiai išsistãtęs Plng. Ana y[ra] be galo išsistãtanti, ta nuovadienė Šts. Labai išsistatai̇̃ suprantančiu Blnk.
^ Iš mužiko kai ponas palieka, labai išsistãto Skrb. Penkių neišmano, o kaip išsistato LTR(Jnš).
ǁ refl. dėtis, apsimesti: Nora išsistatýti gera i čiulba liežuvį paploninusi Krš.
13. skirti kokiam likimui: Dėl to iž rojaus išvytas ir ant vargų išstatytas SGI26.
14. nustatyti, sutvirtinti: Ir ižstatysiu sandarą mano terp manęs ir terp tavęs Ch1Moz17,7.
15. atsiųsti, pristatyti: Ir ižstatė mumus ragą ižganymo (gelbėtoją) namuose Dovydo Ch1Luk1,69. Aba išmanai, kad negalėčia dabar prašyt tėvą mano, o išstatytų mi daugiaus neig dvylika pulkų anielų Ch1Mt26,53.
16. išdėstyti, nurodyti: Toj pirmoj knygoj krainykų ižstatoma est mums trumpai prieš akis pradžia bažnyčios Dievo Ch1Krn(santrauka).
17. pasirodyti kokiam: Rūpinkis, kad ižstatytumbei save datirtu Dievui darbinyku Ch11PvTm2,15.
◊ ant akių̃ išstatýti padaryti apkalbų objektu: Suviliojai man dukrelę, suvedžiojai, ant akių visiems išstatei, tai kur aš ją dabar dėsiu? J.Balt. Tai dabar jį išstatys visiems žmonėms ant akių rš.
ausi̇̀s išstatýti nustebti: Tas ausi̇̀s išstãto – kaip čia y[ra]: čia neturėjai pinigų, čia vėl turi Pgr.
danti̇̀s išstatýti juoktis, šypsotis: Ar neparduodai dantis, ko tep sėdi danti̇̀s išstãtęs?! LKKXIII118(Grv).
gálvą išstatýti pūstis, puikuotis: Statės tokia pana, ejo gálvą išstãčiusi Krš.
juõkui (ant juõko) išsistatýti sudaryti progą juoktis, šaipytis: Tu išsistatei̇̃ an juõko Db. Save juokui išsistatyti LL317.
nósį (krãmę) išstatýti didžiuotis, pasipūsti: Vaikščiojo nósę išstãčiusi i negavo vyro Krš. Rupūžė, nevėkšla, eina krãmę išstãčiusi Krš.
pãjuokai išstatýti sudaryti progą tyčiotis: Be reikalo ėjo į miestą, dabar išstãtė žmonių pãjuokai Jnš.
paišstatýti (dial.) tr. daugeliui pasistatyti (pastatus): Paškonys pirkias paišstãtė Dv.
nustatýti tr. K, Rtr, Š, KŽ; SD460, Sut, N, RtŽ, L
1. visą pristatyti, pridėti ko vertikaliai: Visas kalnas rikėm nustatýtas, net marguoja Alv. Kažkur už upės, gubomis nustatytame lauke, rėkavo kiškis J.Avyž. Ir nustatė tuos kampelius tik vienom lazdelėm KrvD285.
2. visą nudėlioti: Stalas nustatýtas buteliais, valgymais, kad baimės! Krš. Lentyna buvo nustatýta buteliais Pc. Virtuvė nustatýta vienais puodais Rm. Jo kambarys nustatytas visokiais daiktais J.Balč. Karių klubo salė stalais staleliais nustatyta A.Vien. Nustãtė bankom nugarą – visa juoda Žl.
| refl. tr.: Nusistatyta pilnas langas uogom Lp. Visus kampus nusistãtė vazonais DŽ1.
ǁ daug pridėti, pristatyti: Ir nustatė pirmą eilę armotų, šaudyklių LTR(Sv, Lp). O šitų (motociklų) eilios nustatýtos Krč. Žiūrėk, kiek avilių nustatýta – pilnas daržiukas LKT222(Vnd). Ant kiemo nustatė stalus [vakarienei] V.Piet. Tų vainikų nustãtė iki pat durų Jrb. Bankas nūstãtė, išvarinėjo kraują Vn. Taures nustãtė – ir sugijo Ob.
3. daugeliui liepti stovėti sustatytiems, išrikiuotiems: Te nustãtė eilužėles baltų kareivėlių JD1071.
ǁ visą pripildyti stovinčių, pastatytų: Visos gatvės buvo nustatytos sargybomis rš. Ale nustatýta mokiniais miestas iš abiejų pusių Mlt. Seniau arklių būdavo laukai nustatýti par atlaidus Šmn. Visos gatvės arklių nustatýtos [per mugę] Krš. Nustãtė dvarelį žirgeliais (d.) Prl.
4. NdŽ visą pristatyti (pastatų): Ėmė statyti namus vienus po kitų ir nustatė visą gatvę rš. Dalis miesto aukštais mūriniais namais nustatýta NdŽ. Oi, kokie plotai nustatýta Sug.
| refl.: Visas laukas nūsistãtęs – didelė grupinė Pvn.
5. nukaisti, nukelti į kitą vietą: Nustatýk sagoną nuo ugnies J. Kad i greit nustačiaũ puodą, ale vis tiek nubėgo Sdb. Užkursi pečių – rasi išdraskytą, užkaisi puodus – rasi nustatytus LTR(Ndz).
ǁ dedant nepataikyti, pro šalį pastatyti: Stačiaũ torielką an šėputės ir nustačiaũ an žemės Ėr.
6. suteikti reikiamą padėtį, nutaikyti, sureguliuoti: Yr kas nustãto tą laikrodį Pšl. Nustačiaũ dureles kaip an plauko Slm. Sunku teip nustatýt (pasiūti), kad rūbas stovėt kai an diego Trgn. Miopa (žemažiūrė) akis yra nustatyta skleistiniams spinduliams P.Aviž. Nustatýti taikiklį NdŽ. Nustatomasis varžtas PolŽ46.
| refl. tr., intr.: Gerai nusistatýk laikrodį, kad ryto[j] nepramiegotum Krs. Reguliatorius nusistatýt vagos gilumą i platumą LKKXV301(Jrb). Nusistatantis kontaktas SkŽ104.
7. N, Klt iš anksto nurodyti, nužymėti, nuskirti: O kad neturi ariamos [žemės], tai ir karvės ganyklon nevarysi. Šitaip iš seno čia (kaime) nustatyta J.Balt. Kiek kas duos – a dešimtį litų, a penkis – jau nebuvo nustatýta Jdr. Nu Užgavėnių jau austi, lig kol į lauką reiks eiti, jau buvo nustatýti laikai Plt. Miesto darbininkui darbo valandos nustatytos I.Simon. Drebėkit jūs, tarnai tamsybės, jums bausmę liaudis nustatys rš. Nustatýti metinį mokestį NdŽ. Viską saviškai nustatýti NdŽ. Nustatýta tvarka NdŽ.
| refl.: Nusistataũ par dieną išaust tokį gabaliuką Aln. Kiek tu nusistãtęs dirbt aukščio [lovelį]? Slm.
8. remiantis kokiais duomenimis išaiškinti, patvirtinti: Kamisija nustãtė man širdies reumatą Krs. Seniūnai, būdavo, nustatýdavo nuostolius Grz. Jo kaltumas jau tikrai nustatýtas NdŽ. Laiką [senovėje] nustatýdavo [pagal žvaigždes] LKT117(Rs). Danų mokslininkai nustatė, jog prieš mūsų geležinį buvę dar žalvarinis ir akmeninis amžiai J.Jabl. Dabar tiksliai neįmanoma nustatyti, kur stovėjo gimtieji rašytojo namai rš. Miškininkams dažnai reikia nustatyti medžių ir ištisų medynų amžių sp. Ji mañ pasiguldė, nustãtė, kad raktikaulis lūžęs Pnd. Morfologinės normos irgi nustatomos, remiantis zanavykų tarme rš. [J. Jablonskis] ne vienai mokslo sričiai padėjo nustatyti terminus KlbV62(J.Balč).
| refl. tr.: Nusistačiau kryptį an to kupsto LKGII587(Ar). Pačios nusistãto ligas – tokių yra bobų; i daktarai neparšneka Krš.
9. refl. Žlp nepalankiai, priešiškai nusiteikti: Jis viešai pasisakė esąs nusistatęs prieš popiežių J.Jabl. Sunku, kai žmogus vienas, ir prieš jį visi nusistatę V.Krėv. Vis daugiau jaunimo, nusistačiusio prieš fašizmą, atsidūrė kalėjimuose A.Vencl. Matyt, jau jam įkalbėta, kad iš pat mažens jis prieš mane nusistatytų I.Simon. Anam šone Nemuno – tę nusistãtę Dg.
10. refl. laikytis kokių pažiūrų, kokios nuomonės, kokio įsitikinimo: Kas lietuviškai nusistãtęs buvo, tas pasiliko Plšk.
11. refl. Š apsispręsti, pasiryžti: Nusistatýk nėkur neiti be pasiklausimo Krš. Ar man tekėt, ar teip nusistatýt gyvent? Jnšk. Širdyje ji nusistatė daryti taip, lyg kad Tautrimienės čia visai nėra I.Simon. Mat labai nusistatýt reikia, jeigu nori negert Pkr. Nusistačiaũ grynai nerūkyt, i nerūkau Jd. Griežtai nusistãtęs kovoti NdŽ.
12. LC1878,9 atleisti, pašalinti (iš darbo, iš pareigų): Ką nuo ūrėdo nustatýti KI28. Yra keli gendroliai nustatyti ir kiti į tųjų vietą nusiųsti Kel1881,184.
pastatýti tr. K, Rtr, Š, KŽ; H157, H, R, MŽ, N, I, M, LL156, L
1. vertikaliai padėti, suteikti stovimą padėtį: Jis pastãtė kopėčias NdŽ. Stulpą pastatýti KI121. Kad jisai, rodos, galėtų, iš naujo liepą pakeltų, pastatytų ją ant seno kelmo V.Krėv. Pastatýk grėblį prie tvoros Lzd. Kerdžius, pastatęs priemenėj botagą, slinko trobon J.Balt. Lazdą kampe pastačiáu Šll. Devynis pėdus pastatai̇̃, o dešimtu apdengi Pls. Tris pėdus suriša i pastãto bobą Ar. Reikia pastatýt [gubas] padėt vyrui Pb. Pastatýkim kruopą (kiek) pėdus, ba labai pavertė vėjas LKKII207(Zt). Vieną lovą [linų] pastãto, kitą lovą pastãto, o priemenė[je] mina Pb. Pasku pastãto juos (linus), išdžiūsta, suriša LKT185(Čk). Jaujon rugius pastãto pastãto ir ažukuria Vdn. Kai pradeda pjaut [rugius], ataneša gražų kūlelį, kampelin pastãto LKT332(Dbg). Jis savo žirgą piestu pastato rš. Pastatýk man apikaklę Mrj. Uodegos voverė nepastati̇̀s stačiai Rdš. Idant ją (žvakę) and lichtoriaus pastatytų Ch1Mr4,21. Ir stulpui auksinam, kurį tu pastatei̇̃, nekloniosimės DP81.
| refl. tr. Sut, N: Pasistatýk prie kiaulių kūtelės kopėtėles ir užlipsi kiaušinių paieškot Skrb. Prisėdau aš ant akmens, pasistatęs botagą tarp kojų J.Balt.
2. R268, MŽ358 padėti kur, ant ko nors: Burokus pečiun pastatai̇̃ ir verdi Aps. Kur pastatai, te ir verda Žsl. Pastatýta an stalo, ir reikia valgyt Nmč. Prieg va kanpo (kampo) pàstačia GrvT37. Pastàt' puodą ant pripečko Ad. Reikia [rūgštų pieną] pastatýt pečiun Nmč. Sukošia [pieną], pastãto in lentynos Dgč. Pastataũ [gėlę] po lašais – nelaistau Ad. Sumokėjo dešims dolerių [už vyžas] ir langan pastãtė Eiš. Vidury pirkios pastatýdavo diedą inkišt balanai Antr. Anas atanešė tą skrynią, pastãtė ant grindų Gdr. Akminą baisiausį pastãtė vaikai ant tėvo kapo Krž. Pastatei̇̃ (įstatei į vagą) – plūgas i eina Dglš. Pastatoma lempa Zr. Pastatomoji sienelė (paravanas) LL138. Jis atnešė maišą ir pastãtė tvarte NdŽ. Pastatai̇̃ [nagines] kur an pripečko, kad išdžiūt Rod. Pastatyk viedrelius, paguldyk naštelius, eikš padėki, mergužėle, žirgelius girdyti StnD8. Pastàt (pastatyk) viedrelius, paguld' nėšelius, pagird' mano žirgelį (d.) Švnč. Pastãtė lovą prie sienos NdŽ. Vidury salės buvo pastatýtas stalas NdŽ. Dar neinėjau aukšton klėtelėn, jau ir pastãtė naują krėslelį DrskD96. Aukavo aukavo ant rankelių, ilsėtis pastãtė ant savo kelių JD894. Bei malonės krėslą (sostą) padėk (pastatyk) ant skrynelės BB2Moz26,34. O buvo ten pastatyti iš akmenio šeši sūdai vandenio Ch1Jn2,6. Sosta pastatyta buvo danguj, ir sėdėjo ten viens and sostos Ch1Apr4,2. Įvaizdžiai pastatydlavo MT145. Padaryk variną žaltį ir pastatyk jį ant žymės DP454. Raštas šventas, kuris kaip zerkolas pokim širdies pastatytas SPI111.
| Adverniškai pastatei̇̃ žodžius, posmus dainoje, t. y. apkeitei J.
^ Du juodi puodai gale lauko pastatyti (batai) LTR. Surazgytas, sumazgytas, gale lauko pastatýtas (akėčios) Škn.
| refl. tr. N, K: Jeigu lova išsiteks, čia pasistatýsiu Jrb. Jis atsigulė pasistãtęs staliuką prie sienos NdŽ. Jie mintuvus pasistatýdavo klojime, netoli jaujos durų, ir čia mindavo linus Skrb. Priebrauką pasistatýdavo pirkioj i braukdavo linus Klt. Bast ant žemės pasistatei̇̃ [rąstą], pasiselsti i vėl neši Erž. Velnias pasidirbęs juodą ožką ir pasistatęs ant tvoros Sln. Sėdėjo vyras su pačia pasistãtę priešais keptą vištą NdŽ. Pasistãto kur kvarabiškai, i nuvirs puodas Dglš. Vaikų būrys, an pagalio pagalį pasistãtę, kerėplą mušė Kpč.
ǁ padėti, kad pasidarytų tinkamas vartoti: Ar jau pastatei̇̃ (užraugei) kopūstus? Alv. Apkirbęs [pienas], aš jį anta rūgštaus pastatýtau Drsk.
ǁ einant, žengiant padėti (koją): Pastatýti koją ant ko NdŽ.
ǁ pateikti gretinimui, lyginimui: Pajėga ir jėga nėra tapatūs dalykai: jėga pastatoma prieš negalią, pajėga – prieš veiksmą FT.
3. SPII1 liepti kur stovėti, būti: Kur pastatyk, ten tebrasi – toks ans slinkis darbininkas Šts. Aplink dvarą buvo pastatyta šiokia tokia sargyba rš. Jis kap kuolas: kur jį pastatai̇̃, tę jis ir stovi Kpč. Mokytojas seniau, būdavo, ausis nusuka, kertėn pastãto, paklupdo – kaip nebijosi! Mžš. Pastãtė prie durų sargą DŽ1. Piemenėlius po kokius du pastatýdavai an linijos: čia viena linija, čia kita apsuku bandą Mšk. Pastatýsim [pačią] kampe stačią su vienu dančiu, su tuoj klibančiu DrskD235. Ir pastatė jį ties paraono BB1Moz47,7. Duok, id mes po tavo dešinei pastatyti būtumbim visi PK174. Išeis angelai ir pastatys piktuosius ant kairės DP15. Tada velnias ėmė jį ingi miestą šventą ir pastatė jį ant viršaus bažnyčios VlnE44. Pavadinęs vaikelį, pastatė jį viduje jų BtMt18,2.
^ Jį pupos[e] pastatýkit, tai ir žvirblis nečirkš Jž.
| refl. tr.: Jau tokia pleškatainė ji: ka tavi nusitvers, tai pusę dienos laikys pasistãčius Jrb. Pasistãtęs jį prieš save, peržvelgė nuo galvos ligi kojų NdŽ.
4. palikti kur stovėti, būti, laikyti kur (gyvulį, vežimą, mašiną): Pastãtė arklius saulės atokaitoje DŽ1. Esam keturios šeimos, neturam nė kur gyvolį pastatýti Tl. Neturėjom nė karvę pastatýt, nė nieko Kdn. Pastatýti nėra kur karvės [ir nelaikom] Nmk. Pastãtė (pririšo) gyvulį an pliko lauko i dvasina Mžš. Pastãtė šyvą žirgelį pas rūtų naują darželį (d.) Lš. Ai merguže, mergužele, kur man žirgas pastatytie? LTR(Slk). Jau žirgeliai pakinkyti ir prie gonkų pastatýti DrskD168. Nesirūpink, bėrasis žirgeli, aš nujosiu pas tėvelio, pas tėvelio į dvarelį, stainė[je] pastatysiu StnD29. Vidulaukėj pastãtė traktorių i nue[jo] Klt. Vežimams pastatýti vieta NdŽ. Automobilį pastatýti NdŽ. Iš ryto atsistojo, in vakarą ir pastatė sielį Kaune Gg. Jam reikia armotą pastatýt, kad pabudintie tokį miegalį LKKXIII118(Grv).
| refl. tr.: Pasistãtęs arklius turia an dirvos, o pats kur įlindo Slm. Tik gauk girio[je] nors ratams vietą pasistatýt, o paskui bus malkų Skr. Jis čia po langu pasistãto tais mašinas Vv.
ǁ Alk laikyti (gyvulį) kokiomis mitybos sąlygomis: Pastatýk karvę an vienų šiaudų, tai tiek ji tau duos pieno Alv. Pastãtėm [karvę] an bado – vis tiek pieno duoda, sunku užleist Sdb.
5. SD20, Sut, J, Amb, LL149, Mlk, Dv, Skdt, Dbg, Nmč, Smal padaryti pastatą, statinį, įrenginį: Namas pastatýtas, tik vidus neinrengtas Klt. Kokią norėsim, tokią pastatýsim [pirkią] LKKII206(Zt). Jie visą mūrą pastãtė par dvi savaites Všn. Anas pats pirkią pastãtė, pats langus darė LKT399(Rod). Nebuvo klaimo pastatýta JnšM. Pastačiaũ pirtį linaminę Iš. Kalvė buvo naujoviška, iš plytų pastatýta Krš. Jis liepė savo vyrams pastatyti ant ežero kranto palapines sau ir visiems palydovams J.Balč. Čėtrą ižtiesiu, pastatau SD321. Šiaip teip tokį pastačiaũ tvartelį ir gyvenau Pb. Pastatýta gurbas kirviais Aps. Gale kiemo (kaimo) buvo vartai pastatýta GrvT125. Pastãtė pečių kap [pirties] krosnį Arm. Kakalį pastatyti N. Iš tų pelkių nešė, supylė tus kalnus Telšių miestuo pastatýti Tl. Mūsų miestas abipus upės pastatytas J.Jabl. Mes visas Mockas (Mockų kaimą) pastãtėm GrvT64. Kad aš turėtau pas tėvulį valelę, tai pastatýtau viduj dvaro klėtelę (d.) Vlk. Man sapnuojasi, kad pastačiaũ kryžių Aps. Višinskis pirmasis iškėlė sumanymą pastatyti paminklą V. Kudirkai rš. Laivą pastatýti NdŽ. Pastatýti kartuves NdŽ. Pastatýti stovyklą NdŽ. Pastatýtas tiltas NdŽ. Bitei pri procios pridėk žmogaus razumą, tai antrą svietą pastatys LTR(Vdk). O ir pastãtė margą dvarelį su keturiais kampeliais DrskD42. Kuris ardai bažnyčią Dievo, o trise dienose vėl pastatai̇̃ DP172. Pastatė namus savo ant uolos SPI50. Kas pastatė tas baltas trobas, mūrinyčias, iš plytų ir iš akmens blizgančias bažnyčias? D.Pošk. Ir pastatyk jį (altorių) lauke užu užkabą BB2Moz30,6. Miestas, pastatytas and kalno, negali pasislėpt Ch1Mt5,14.
^ I tau namas pastatýtas, i man be langų (abiejų karstas laukia) Mžš. Namas pastatýt – ne kepurė pakelt Pmp. I su aukso razumu trobos nepastatysi – reik dirbti LTR(Vdk). Pastatyt reikia metų, sugriaut – dienos LTR(Km). Sugriaut lengviau kaip pastatyt LTR(Gdr). Su melu didžiausius palocius sugriauna, ale pastatyti tik su teisybe tegal LTR(Vdk). Be kirvio be kirvelio, be grąžto be grąžtelio, be medžio be medelio – pastato (padirba) tiltą (šaltis) J.Jabl. Šepetys repetys perdien pilį pastati̇̀s (grėblys) Ck. Be rankų ir be kirvio – ir pastatýta pirkia (lizdas) LKKIII204(Lz).
| refl. tr.: Iškirto mišką ir pasistãtė namus Ign. Tura savo numuką pasistãčiusys End. Pasistàt' tu čia namus! LKT345(Dsn). Čia pasistãtė trobukę – tokį galuką Alv. Pats pasistačiaũ savo lizdą Stk. Čia mes esam pasistãtę an dvaro žeme Plt. Pasistãtėm tą pirtelę i pradedam gyventi Klk. Pasistãtės pirmą mūrą [Kuršėnuose] ponas Krš. Pasistãtėv, o užejo karas – sudegė Skd. Namelius pasistãtė savo penkiais pirštais Šmn. Giliai miške esanti ištisa partizanų karalystė; pasistatę palapines, laužus susikūrę, dainuoja V.Bub. Susipratęs mirsiąs, užrašė jezavitams 2000 vengriškų raudonųjų, kad už tus piningus klioštorių Kražiūse sau pastatytumias M.Valanč.
6. įdėti į ką, įstatyti: A teip tas dantis i tebuvo kaip grybas pastatýtas (prastai įstatytas) Grg. Seniau buvo, ka skausta, reik surbėles pastatýti a kraujį nuleisti Lž. Liežuvis tieg pastatytas tarp sąnarių mūsų SPII75­76. Teip yra pastatytas liežuvis terp sąnarių mūsų Ch1JokL4,6.
7. padėjus, pritvirtinus kokį įtaisymą palikti kurį laiką: Pastačiaũ kiškiam mūklas Švnč. Žiemą kaip apsnigo, tai tada nunešiau šitą kapkoną miškan ir pastačiaũ Dgč. Kilpų kiškiam nepastãtė, tai apgraužė visas obeliūtes Klt. Te kilpos mano pastatýta, tai mažgi žuvų rasiu kilpose (ps.) LKT336(Rš). Jis neleido nei su meškere sugaut žuvų, nei bučio pastatýtie LKT360(Sem). Pastatomasis tinklas lašišoms bei karšiams gaudyti rš. Slastus kap pastačiaũ kluone, tai du šešku iš rozo sugavau Lš.
8. J atkišti, iškelti, atstatyti: Ans pastatė kuprą, o antras užlipo LTR(Žg). Kiek jam tų aparacijų pridarė, o drūtas, eina kuprą sau pastãtęs, i gana Jrb. Dirbo kaip pašėlę, kupras pastãtę KlvrŽ. Marė, subinę pastãčiusi, vagą po vagos varo (kasa bulves) Vkš. Tik paėdė katė ir vėl žiūria kuprą pastãčius Skr. Karvės neturi pašaro, stovi kaulus pastãtę Ėr. Vienas meldžias ašaromis aptekęs, kitas stovi barzdą pastatęs bažnyčioje ir juokias iš visų religijos apeigų Blv. Atsisėdęs ant kupsto, besnaudžia, nosį pastatęs prieš saulę Žem. Knarkia barzdą pastatęs LTR(Žg). Ožys man, prieš mane pastãtė ragus NdŽ. Straigė ragelius pastãtė NdŽ. Katė nagus pastãtė NdŽ. Ji dūdele pastãtė savo burną NdŽ. Ko tę dabar pastãtęs kaktą žibini? Jrb. Prigėrė boba, nebė[ra] žmogaus, kojas pastãtė į aukštį Trk. Vienas dirbk, o kitas gulės kojas pastãtęs Jrb. Karvė aukštynelka įversta ir kojas aukštyn pastãčiusi ratūse gulėjo Sd. Tas zuikis dulkėjo ir nudulkėjo ausis pastatęs LMD(Sln). Katinas ilgą ūsą pastatė, uodegą pakratė LTR(Mrj). Kap šoko jis ant manęs, akis tik išpūtė, ūsus pastãtė, maniau, kad jau duos Gs. Plaukus pastatyti I. Ežys pastãtė savo šepetį NdŽ. Pastatė striekus kap ežgė LTR(Mrs). Laukai, atidavę pribrendusius rugius, ražus kaip šerį pastatę kėksojo Žem. Katė keterą pastãtė Vdžg. Bliūzės aukštai pastatytais pečiais, po smakru pinikiniais įstatais I.Simon. Jei kas tave ištiks dešinan žandan, pastatyk jam antrą DP488. Tvyksterės per vieną šalį veido – pastatyk jam antrą SPII247.
| refl. tr., intr.: Tai vienos kaulai pasistãtę, tai kitos karvės vėl kas negerai Jrb. Sėdi kelius pasistãtęs Sdk.
| Ant ryto tą atradę – galva į žemę įsismeigus, kojos aukštyn pasistačiusios Sln.
ǁ padaryti nejudrų, stačiai žvelgiantį (apie mirštančiojo, miegančiojo akis): Iš nustebimo net akis pastãtė (išplėtė) Gs. Paukščiai tarpais ateidami matė [neužsimerkus miegančios] pelėdos akis pastatýtas Jrk42. Akis pastãto ir miršta – neduok Dieve šitos (nuomario) ligos Lt. Priėjo – akys stulpu pastatytos – į lubas įbestos J.Paukš. Miega, i akys stulpu pastatýtos Klt.
| refl.: Tik man pelė po bliuzka krust krust krust, mano ãkys stulpù pasistãtė Skr.
×9. nustatyti, nurodyti, paskirti: Sąlygas pastatýti NdŽ. Vienas kainos nepastatýsi – kaip visi prašo, tai teip ir moka Užp. Mūsų obuoliam pastãtė aukštesnę kainą, o išmokėjo mažiau Slm. Pigiu pastãto vis pieną Klt. Ir ant to sau adyną tikrą pastatýt DP12. Apaštalai pastãtę est, idant … mirusiųjų atminimą darytų DP544. Pastatyta yra žmonėmus kartą vieną numirt SPI108. Tenai pastatė (paraštėje insakė, pramanė) jisai jiemus prisakymą ir tiesą BB2Moz15,25-26. Ir pastatė [Dievas] žmogų ant šio svieto vargų Mž155. Aš pastatysiu ir nustiprysiu užkalbį PK194.
ǁ Mž81 nutarti, nuspręsti: Širdyj savo pastatė ižduot ir parduot Viešpatį SPII49.
10. paskirti kuo ar kokiam darbui, išrinkti, pavesti ką daryti: Jį direktoriu pastãtė Ėr. Mūsų Mikodemas tik ką nenorė[jo], ė būt jį dideliuom pastãtę Dglš. Mane pastãtė piemeniu Ar. Karalius pastãtė jį pirmuoju po savim NdŽ. Jei tau patarnauti reikia, pasišauk tuos, kurie tam pastatyti V.Krėv. Motina pastatė jį pri sodo už sargą DS310(Stak). Ė tu dabar pastàt' (pastatyk) karvę palaidyt penkiolikos metų [mergaitę]! Str. Išgydė tep, kad likau vyras – kur nori, kokian nori darban pastãtai Aps. Prie kunigo pastatyti N. Pastatė mergelę an pabarėlio rugelius pjautie ir pėdelius rištie KrvD129. Sako, daba išginei mergę, daba pastatýsi kitą į vietą Ms. Šeimininkė pastatýs mergą, ka tus blynus keptų Lpl. Pastatė pri gero žmogaus ir pasamdė derektorių M.Valanč. Ir aš esmi žmogus po valdžios pastatytas I. Penkis ar šešis pastatysim ryšininkais, kad per juos būtų pranešta, kas darosi Mš. Ir pastãtė žentą ciesoriu LB248. Jis turės jį ant viso lobio pastatyti VlnE135. Idant būtų maldos ir prašymai … už visus ant urėdo pastatýtus DP367. Vietinykas miestavaldžio, ant būklės miestavaldžio pastatytas SD21. Pastatys jį and visų turtų savo Ch1Mt24,47. Kadang man ant trupučio buvai ižtikimu, pastatýsiu tave ant daugio DP526. Žmogų karalium ir viešpatim pastatė SPI143.
^ Aš nemoku ne skaityti, ne rašyti, muni nora karalium pastatýti Vkš.
11. Ėr, Lz, Pls padaryti, pasirūpinti, kad kas kuo taptų, koks pasidarytų: Kad vaiką galia pastatýt par žmogų (išmokyti), tai labai gerai Brž. Ponu brolį Mykolas pastãtė (išmokė) Dglš. Kuoj tu jį pastatysi (išmokysi)? Lp. Ką tu man gerai padarei, aš tave pastatýsiu bagotesniu Ml. Aš galiu šventais visą familiją pastatýt [poteriaudama] Srj.
ǁ paversti: Ka muni pastatýtų jauną i ūkį duotų – nenorėčiau Stl. Jau aš tave, dukrele, gegute pastatýsiu (d.) Alk. Dievas kad būtų buvęs, būt akmenais pastãtęs juos (žudikus) Prl.
12. nugabenti, nuvežti, nuvesti, pristatyti: Karan pastãtė – ir negrįžo Trgn. Į žentus n'išleido, į vaiską pastãtė [sūnelį] LB22. Papundiju gerai, o jis tris liūdinykus pastãto Prn. Atnešė jį Jeruzalėna, idant jį pastatytų Ponui, kaip parašyta yra zokane Pono Vln39. Jei eš jį tau nesugrąžinsiu, po tavo akim pastatydamas BB1Moz43,9. Angelų urėdas yra dūšias … po Viešpaties Dievo akimis pastatýt ir afieravot DP523.
13. įsigyti, įsitaisyti: Šitoks paltas tai ir geram čėse sunku pastatýt Trgn. Ne ką už [samdinio] algą galėjai pastatýti Grd.
| refl. tr.: Ne teip lengva paltą pasistatýt PnmR. Pardaviau karvę, tai nors čebatus pasistatýsiu Srv.
14. Tl, Ign, Pb pavaišinti (ppr. gėrimais): Alaus butelį pastatysi – parvešiu namo, jei neužtruksi ilgai miestely V.Krėv. Pastatė litrą, ir užtenka visom vestuvėm Bgs. Atvažiuos tas ponas, pusbutelkį pastatýs muno tėvalis Všv. Pastatýsiu magaryčias visiems NdŽ. Aš kragą alaus kam pastatau B. Svočia pastãto mėsą, sūrį, babką Eiš.
| refl. tr. Všn, Pb, Klt: Pasistačiaũ alutėlį juodą be geltoną JV30. Susirenkam, degtinės pasistãtom, giedam an visų namų Btrm.
15. NdŽ užstatyti (lažinantis, lošiant): Lažybų dydis, pastatyta suma SkŽ24.
16. sukurti (filmą, spektaklį): Lietuvos kino studija neseniai pastatė naują pilnametražį filmą sp. K. Glinskis pastatė septynis veikalus, kuriuose dažnai pats ir vaidindavo rš. Pastatýti spektaklį, pjesę DŽ1.
17. iškelti, paskelbti: Ji pastãtė tai savo tikslu NdŽ. Jis pastãtė ją pavyzdžiu visai klasei NdŽ.
| refl. tr.: Kelias prie pasistatýtojo tikslo NdŽ. Jūs šitą pasistatėt sau idealu, tai privalote be paliovos jo siekti P.Vaičiūn.
18. palaikyti kuo esant: Mane durnu pastati̇̀s, ką aš lėksiu, rėksiu Str. Mislina sau vienas, kap jam iš svirno išejus, ba jį kap ras, tai vagim pastatỹs Lp.
19. H166 parodyti, atvaizduoti.
ǁ refl. H166 nusiteikti kaip, rodytis kokiam, vaizduotis kuo esant: Marti iš karto pasistatė ponia A.Vien. Tu pasistatyk, būk vyras! Krsn. Nieko negali pasistatyt prieš jį BsMtII70. Griežtai pasistatýti NdŽ. Ka tokiu ežiu pasistatai, ir kame sutikę lenks tavi žmonys iš tolo Šts. Pasistatęs ko nopuikiausiai, o nė kas, nė ko Gs. Bulius pasistãtė galingas KzR. Idant kūmai … su visu galimu už bernelį prieš čartą pasistatytų ir drąsiais pasirodytų Vln58.
20. SD217 padaryti, kad kas patektų į kokią padėtį: Šitoks rūpestingumas ir klausimas pastato Vilių į labai keblią padėtį I.Simon. Rėžė žmonėms teisybę į akis, dažnai ir pašiepdavo jų silpnybes, pastatydavo juos į juokingą padėtį J.Balt. Rašytojas neretai pastato savo veikėjus į labai sunkias aplinkybes, kuriose atsiskleidžia svarbiausi jų charakterio bruožai rš. Nepasigirdamas pasakysiu: būčiau aš, kaip tamsta, mokslo paragavęs, ne vieną išminčių durniaus vieton pastatyčiau rš. Nepaklausė rimto patarimo, o dabar ne tik save prapuldė, bet ir kitus pastatė į pavojų rš.
×21. sutvarkyti: Šitas ūkis gerai pastatýtas NdŽ.
×22. suorganizuoti, įsteigti, įkurti: Pastatė večerą savo šventą PK124. Pastatau tavorių (tavorą Sut) SD430. Pastatyt teikeis karalystę, id daugintųsi PK72.
×23. refl. save paskirti, paaukoti: Atsižadėtų velniui irgi svietui su visais jų darbais ir geiduliais, insiduotų ir pasistatytų tena Ponui ir šventai bažnyčiai Mž124.
×24. refl. apsistoti: Bei garbė Pono vėl išėjo nuog slenksnio namų ir pasistatė ant cherubinų BBEz10,18.
◊ aki̇̀s pastãtęs nustebęs, išsigandęs (žiūri): Ko žiūrai į mane aki̇̀s pastãtęs? Mrj. Veiza aki̇̀s pastãčiusi Nt.
aki̇̀s pastatýti
1. Všt žvelgti išplėstomis, nustebusiomis ar išsigandusiomis akimis: Ka pasakiau, tik pastãtė aki̇̀s! Kair. Tik pasakiau, kad ne aš, tai ir pastãtė aki̇̀s Btr. Kumet pasisakiau iš numų išeinanti, visi aki̇̀s teip i pastãtė Vkš. Jis, sutikęs mani, kad pastãtė aki̇̀s! Jrb. Aš jį prirėmiau prie sienos už šunybes, o jis pastãtė aki̇̀s ir pradėjo kryžiavotis Plk. Ka senovės žmonys atsikeltų, akès pastatỹtų Krš.
2. atidžiai žiūrėti: In šitą mergaitę visi akis pastatė: ir vyrai, ir šinkarka V.Piet. Aki̇̀s pastãtėm į tą vietą, žiūriam – neiškilo, ir nuskendo Skr.
3. Trš, Pj sakoma apie supykusį, pasipiktinusį: Tuoj aki̇̀s pastãtė ir rėkia Pc. Akis pastatė kap ešerys Lp. Motyna jai (marčiai) padeda, o ji vis aki̇̀s pastãčiusi i pastãčiusi Vdk. Pastãtė akès, pryšais pulna Krš. Aki̇̀s pastãto – nėko negal pasakyti Rdn.
4. išsigąsti: Aš krebšt, o ji ir pastãtė aki̇̀s Mrj.

aki̇̀s [stulpù] pastatýti Slv numirti: Tik pamačiau, pastãtė aki̇̀s stulpù, ir baigta Blnk. Kaip tik akis pastatysi, tujaus pamatysi šunį su katineliu LTR(Trg). ×
ant kánto pastatýti išjuokti: Berneliai, jūs mane an kánto pastãtėt Rdm. Tai jau ir tave pastatė ant kanto Vv.
ant kẽlio pastatýti užauginti, išauklėti, išmokyti: Da kad pagyvent, kolei vaikus in kẽlio pastatýsiu Ktk.
ant kójų pastatýti
1. parengti savarankiškam gyvenimui, padėti įsigyventi, įsikurti: Galia jau mirt – vaikus ant kojų pastatė: dukterys ištekėjo, sūnai vedė LTR(Pnd). Brolis padėjo mun visus vaikus ant kójų pastatýti Vkš. Daug vaikų gerai, ale kol jus užaugini, ant kójų pastatái… Nmk. Buvo jau nusigyvenęs, bet aš vėl jį pastačiaũ ant kójų Btr. Jį arkliai an kójų pastãtė (iš arklių prasigyveno) Alv. Pagelbmi, ant kojų pastatau R155, MŽ205.
2. Mrj sukelti, pažadinti: Pastãtė visą šeimyną ant kójų Upn. Skardus it varpo garsas bematant pastatė vyrus ant kojų V.Myk-Put.
3. išgydyti: Kad mane an kójų pastatýt, nieko nežiūrėč, eič namo Ukm. Buvau tikras, kad jam vieni niekai pastatyti ant kojų sunkiausią ligonį rš.

ant kõrtos pastatýti surizikuoti: Negalima žaisti su ugnimi ir lengva ranka pastatyti ant kortos viską rš. Petras ne kartą turėjo apsispręsti ir pastatyti viską ant kortos: arba – arba rš.
ant sàvo (ant savę̃s) pastatýti padaryti pagal savo norą, įsitikinimą, nepaisant kitų prieštaravimo: Vis tiek in sàvo pastačiaũ, bobom nepasidaviau Ktk. Nors čia trūktų plyštų, aš turu ant sàvo pastatýti Užv. Sūnus pastãtė ant sàvo ir iš namų nėjo Skrb. Tolei gins, lig an savo pastatis LTR(Ds). Ne kap tu nori, ale kap aš – an sà[vo] nepastatýsi Vlk. Aš pastačiaũ tyčia an saũ, kad man gražų grabą nupirkt Slm.
ausi̇̀s pastãtęs labai atidžiai (klauso): Barė – i klausais ausi̇̀s pastãčiusi Rdn. Jam buvo dyvai, kodė dabar anų kalbą suprantąs, ale veik vis ausi̇̀s pastãtęs klausės Jrk113. Akis ir ausis pastatęs klausė Tat. Nuo avilio nesitrauk, klausyk ausi̇̀s pastãtęs i žiūrėk akis išpūtęs LKT205(Kt). Žmogus būni kap tas kiškis – tik ausi̇̀s pastãtęs ir klausai Rod. Aš ausis pastãtę ir klausau LKKXIV214(Zt).
ausi̇̀s pastatýti KII100 sukaupti dėmesį klausantis, suklusti: Turiu gerai ausi̇̀s pastatýt, kad suprasč LKT177(Smln). Pakelt, pastatyt ausis SD170. Pastatau ausis R333, MŽ446, Sut.
batùs pastatýti [į šiáurę]; bul̃kenas pastatýti Pp, Varn menk. mirti, nusibaigti: Kumelelis pastãtė batùs Šts. Ans dirbs, ka pastatýs batùs į šiáurę (nesulauksi, kad jis dirbtų) Ms.
bùrną pastatýti būti nepatenkintam: Burną (zūbus) pastatau CII25.
danti̇̀s pastãtęs įširdęs, supykęs: Ėmė visi akis pabalinę, dantis pastatę, ant jos pulti Žem.
ẽšerį (ẽžį) pastatýti prieštarauti, pykti: Ką tu jam padarysi: pastãtė ẽšerį – kad nori, tai pykis Gs. Pastatęs ešerį kaip bužys LMD. Bernas pastãtė ẽžį ir neina prie mėšlo vežimo Jnš.
gérklę pastatýti pradėti bartis, šaukti: Ka ji pastãtė ger̃klę ant to senio! Skdv.
gùrklį pastatýti pasipūsti: Eina gùrklį pastãtęs Plt.
į kójas pastatýti
1. padėti įsikurti: Visus keturius vaikus pastatýsi į kójas Als.
2. išgydyti: Daktarai muni bepastatė į kojas, tariaus jau mirsiąs Šts.

į (kieno) pė́das pastatýti sudaryti tokias pat sąlygas: Daba[r] jaunūmenę, ka pastatỹtų į mūso pė́das, anie tokią revaliuciją pakeltų! Trš.
káušą pastatýti pradėti verkti: Aš tik pajuokavau, o tu jau ir pastatei̇̃ káušą Ob.
kẽterą pastãtęs pasipūtęs, išdidus, piktas: Ko vaikščioji kẽterą pastãtęs? Stak. Žiūri – viens ant kito keteras pastatę V.Kudir.
kẽterą pastatýti pasipriešinti, prieštarauti, nesutikti: Kai aš savo kẽterą pastatýsiu, tai visi cyps Kt.
kójas (kaũšenas Lkv, kebekštès, kė̃geles Rt, kė̃gelius, kepšès Jnš, Šl, kė́ženas, ki̇̀belkas, kójenas; Žem, kùlbenas) pastatýti [į vir̃šų, į aũkštą, į aũkštį] Bb menk. numirti, nusibaigti: Par tą didelę sprogseną i kójas pastãtė Vkš. Jei neėsi, kójas pastatýsi į aũkštą! Krš. Dirbsi dirbsi i bedirbdama kójas pastatýsi Vdk. Reiks visims kójas pastatýti į vir̃šų Grd. Arė arė, kol arklys kójas pastãtė Šll. Vienas gaidelis, veizam, kójas pastãtęs Mžk. Ka rėšu – i kė́ženas pastatýsi! Rt. Ėsk ėsk, bene pastatysi kėgelius! Krž. Gėrė gėrė, jau kebekštès ir pastãtė Erž. Plėšos plėšos kaip beprotė, o pastatýs kepšès, i būs po visko Krš. Tik bardokšt aukštielnykas, ir pastatė kepšes Grz. Kam čia taip storojies – pastatýsi ki̇̀belkas, ir bus po visam Sml. Pastatė kojenas vieną kartą ir tas vagies šmotas Brs. Jau greit reikės ir mun kulbenas pastatyti Akm. Nueinu į tvartą – kumelė kaušenas pastačiusi ir gulia Šll.
kóks (ki̇́ek) pari̇̀tus, tóks (ti̇́ek) pastãčius Jrb, Trk sakoma apie mažą storą žmogų: Ji tokia kupurna, kiek paritus, tiek pastačius Prn.
kõzerį pastatýti NdŽ didžiuotis.
krỹžių pastatýti baigti, nieko gera nebesitikint: Kur boba įsimaišo, ten geriau iš karto kryžių pastatyk – gero nebus A.Vien.
lẽtenas pastatýti [į vir̃šų Pvn, į sáulę NdŽ] menk. numirti, nusibaigti: Susidėdino dantis, o po mėnesio letenas pastatė Šts.
lui̇̃šį (lū́pas) pastatýti būti nepatenkintam: Kam pastatei̇̃ lui̇̃šį, gal pyksti? Dglš. Pastãtęs lui̇̃šį – neprijemnas žmogus Dsn. Lū́pas pastãčius mergaitė Ėr.
nagàs pastãtęs pasirengęs griebti: Laukia nagàs pastãtęs Dglš.
naujàs kójas pastatýti vesti jauną: Kap pati pamirė, ažsigeidė naujàs kójas pastatýt LKKXIII130(Grv).
nėrà kur kójos pastatýti labai ankšta, maža vietos: Nė̃r kur būt, kur kójos pastatýt Švn.
ni̇̀kį pastatýti užsispirti: Jug ans čia ni̇̀kį pastãto Gršl.
nósį (nósę) pastatýti [į vir̃šų Ggr]
1. Ggr menk. numirti, nusibaigti.
2. pasipūsti, didžiuotis: Išsirodė, kas par vienas, eina nósę pastãtęs Krš. Poni paliks, pastatýs nosi̇̀kę Krš. Parvažiavo iš Vilniaus, tuo ir vaikšto nósį pastãčiusi Varn.
3. supykti: Tuojau nósį pastãtė i išsikraustė Jrb.

óbelę pastatýti atsistoti aukštyn kojomis: Jau obelę beveik pastatau, tik biškį biškį da už kojų reik pritūrėt Škn.
óžį pastatýti užsispirti: Ir toks krupis jau moka óžį pastatýti Vvr. Monika pastãtė savo óžį Jz.
padùs (piñkules Kv) pastatýti menk. numirti, nusibaigti: Ji tik tik padùs nepastãtė Žlp.
pečiùs pastatýti Ukm nustebti.
po (kieno) akimi̇̀s (po akių̃; N) pastatýti parodyti, pateikti: Pastatau po akių, duomi R154, MŽ204. Jis man savo bėdą po akių̃ pastãtė (papasakojo) KII330.
prie si̇́enos pastatýti sušaudyti: Visus prie sienos pastatysiu! rš.
ragùs pastatýti Srv užsiožiuoti, supykti: Maža kiek nepatiko – tuoj pastãto ragùs Ėr. Neklauso, pastãtė ragùs ir neina prie darbo Jnš. Nespėju aš žodžio pasakyt, o marti ir pastãto ragùs Skrb.
ragõžių pastatýti parvirsti: Vienas vyras ėjo, visai prie durų kad davė – ragõžių pastãtė Jrb.
raudóną gai̇̃dį pastatýti padegti: Galia iš keršto pastatyti raudoną gaidį Krkl. Aš tau raudóną gai̇̃dį pastatýsu, palauk! Krš.
ri̇́etus pastatýti menk. numirti, nusibaigti: Ri̇́etus pastãtė, i viskas Rdn.
skẽterą pastatýti NdŽ pasipriešinti.
skiaũterę pastatýti pasipūsti, didžiuotis: Anas eina kaip gaidys skiaũterę pastãtęs Dbk. Bagočius skiaũterę pastãtęs vaikšto, su nieku nesišneka Vlkj. Brazė jau įkaušęs, skiauterę pastatęs, nors didumo kaip gorčius, nuolat pylė panelei alų J.Paukš.
snùkį pastatýti būti nepatenkintam, įsižeidusiam: Prisitraukė tuos barščius, snùkį pastãtęs, pamaišė, pamaišė i blinkt šaukštą Mžš. Supyko pykutis, pastãtė snukùtį Prk.
sùbinę pastatýti menk. numirti, nusibaigti: Pastatýsi sùbinę taip plėšydamos Krš.
šẽrį (šeriùs, šer̃stį) pastatýti prieštarauti, šiauštis, pykti: Nors dar jaunas, bet jau pastãto šẽrį prieš vyresnį Jnš. Ko dabar į Kupiškį? – pastatė šerius tėvas. – Vis prasimanai tu, Marijon! J.Balt. Aš tik žodį – jis tuoj šeriùs pastãtė Ps. Pastatýs šẽrį, ar su tokia susišnekėsi?! Krš. Daba tokią žlibelę [senutę] turu, i tatai ana da šẽrį pastãto Lkv. Kaip sendvariškiai kad šerį pastatė, pasipūtė provoties Žem. Anys buvo vienas kitam šer̃stį pastãtę Rš.
šerỹs pasistãtė supyko: Visiems ant jo šerys pasistatė kaip katinams prieš šunį Žem.
tóks paguldýtas (pàverstas Sln), tóks pastatýtas Skr; tóks pari̇̀tus, tóks pastãčius; Žem sakoma apie mažą storą žmogų.
úodegą (žagrès) pastatýti Krš menk. numirti, nusibaigti: Serga jau kelinti metai, turbūt ir žagrès pastatỹs Šl.
zūbùs pastatýti KII31 būti nepatenkintam: Pastatė zūbus kai kiaulė šerius B827.
žãgrę pastatýti atsistoti remiantis rankomis ir galva: Ot mano vaikas kad pastãtė žãgrę! Krs.
papastatýti (dial.) tr.
1. Dv daug pristatyti, statmenai pridėti.
2. pristatyti, pastatyti daug pastatų: Papastãtė naujas pirkias Dv.
priešpastatýti tr. kng.
1. sp sugretinti du dalykus, norint iškelti jų priešingumą, priešpriešinti, statyti priešais.
2. iškeliant priešingų jėgų skirtybes, ugdyti priešiškumą, nesantaiką: Jie nori priešpastatýti vienas tautas kitoms DŽ1.
pérstatyti tr. K, Š, perstatýti Rtr
1. Sut, N, M, LL166,190 perdėti, perkelti į kitą vietą: Stalą pérstatė į kampą DŽ1. Žmogus kluone nuejo pérstatyt kūlio, suėmė kūlį – gyvatė ir rankon [kirto] Dg. Kambario sienos plonutės, perstatomos J.Jabl. Pérstatyti puodus NdŽ. Paskui ėmė tais bačkas perstatė: kur buvo drūtas vanduo, tai jis pastatė minkštąjį, o kur buvo minkštas, tai jis pastatė drūtąjį BsPIV227. Pérstatoma sėdynė NdŽ. Pérstatomasis prietaisas NdŽ. Pérstatyti geležinkelio vagonus NdŽ.
| refl. NdŽ.
ǁ einant kelti į priekį (koją): Jau labai serga, negali eit, tik ką kojas pérstato Švnč.
2. Sut, J, LL182, NdŽ išardžius sukonstruoti, padaryti (pastatą, statinį) kitaip ar kitur: Pérstatė namą kitoje vietoje DŽ1. Tas jų namas párstatytas Jrb. Šiemet parstati̇̀s gurbus Mžš. Juk triobas párstatyt – tai ne tvorą užtvert Jsv. Pérstatis palaikį tvartą Ktk. Ta vieta dabar vadinama Gaidžio kalnu, kur ir šiandien tebestovi kelis kartus parstatyta raudona koplyčelė KlbXVII94(Slnt). Gyvenamąjį namą iš naujo perstatė – apipjautų rąstų, trumpesnį, platesnį rš. Reikia pečiuką pérstatyt Ln.
| refl. tr.: Pirkaitę pérsistatė ir skarda apsidengė Alv. Be amato nestova: kūtikę pársistato Krš.
ǁ iš naujo sumontuoti: Tas vežimas yr pérstatomas Plšk.
3. refl. tr. persiskirti, persitverti (patalpą): Kartėm parsistãtėm daržinę Ėr.
4. perkelti į naują vietą (gyvulį, pririštą ganykloje): Išvažiavau iš namų, tai be manęs nebuvo nė kam karvių pérstatyt Srv. Reikia eit an karves pérstatyt Gdr.
5. K perkelti, paskirti į kitą vietą: Jįjį párstatė iš Maksvos į Adesą, t. y. parkėlė J.
| Kristus mus išgelbėjo nuog darbų tamsybės, perstatydamas mus ing karalystę jo sūnaus BPI426.
6. iš naujo, kitaip parengti (veikalą, šokį ir pan.): Neretai choreografui, pradėjus repeticijas su orkestru, reikia perstatyti ne vieną šokį rš.
7. pertvarkyti, kitaip skirti, nurodyti: Po gali (galų gale) kitep pérstatyta buvo [kaimo] rėžiai Vlk.
ǁ refl. pasikeisti: I vis tiek išejo laikai, i pársistatė laikai Vž.
×8. pristatyti, supažindinti: Pažįstamas nuvedė Jurgį į lenkų draugystės posėdį ir perstatė jį kaipo atstovą ir pasiuntinį nuo Lietuvos M.Katk.
| refl. NdŽ: Tartum mes pažįstami? – tarė jis, persistatydamas Ievutei rš.
×9. vaizduoti: Čion paduotieji dainų variantai perstato mums levą dar su paukščiais besikovojantį LTI37(Bs).
10. refl. didžiuotis, įsivaizduoti: Ans y[ra] didliai pársistatęs Krn.
×11. N išversti iš vienos kalbos į kitą: Jo giesmių dalykėlis ir į lietuviškąją kalbą perstatytas prš. Naujas testamentas jų kalboj jau perstatytas ir išdrukavotas Ns1850,2.
piestatýti (ž.)
1. žr. pristatyti 10: Žmona pystãto daržų ravėti Sg.
| refl.: Aš turiu pysistatýti (prisiversti), kad viską išgerčiau Krg.
2. refl. žr. pristatyti 12 (refl.): Anam bešvilpant, pysistãtė velnias Krg.
prastatýti tr.
1. NdŽ pradėti, imtis statyti (pastatą).
2. NdŽ dedant, statant į kitą vietą, nepataikyti.
3. refl. NdŽ pramokti statyti.
4. K, NdŽ, KŽ užstačius (užstatą) netekti, prarasti.

×priešstatýti tr. N pastatyti, iškelti priešpriešiais: Ir kitur malonę nupelnymui ir vertystei darbų mūsų drąsiai priešstato MT79.
pristatýti tr. K, Rtr, Š, KŽ; L
1. SD308, N, LL198, VĮ padėti atrėmus į ką, prišlieti: Kopėčias prie medžio pristatė J.Jabl. Pristãtoma lova NdŽ. Tie visi pristatė koptas, ištraukaliojo vinis M.Valanč.
^ Iš medžio padaryta, prie lūpų pristatyta gražiu balsu gieda (dūdelė) Pnd.
| refl. tr.: Prisistatė prie lango kopėčias ir įlindo rš.
ǁ žengiant greta padėti (koją): Koją reik taip pristatýti, kad užkulniai kaukšteltų Rs.
2. daug sudėti statmenai: Ot laukai pristatýti mandelių! Pc. Pilni laukai sėdelių pristatyti, rikių pririkiuoti J.Jabl. Ar daug nukirtot rugelių? Ar daug pristãtėt kapelių? (d.) Vrn. Kiek vainike varpelių, tiek pristatėm kalne rugelių LTR(suv.). Tų kūlių pristatýdavo daržiniukės galą keliem metam Sk. Aplink visą grabą buvo pristatýta vaškinių žvakių Skrb. Rugių pristati̇̀s, pakurs i džiovena jaujuj Aps. Nuveži, pristatai̇̃ linų, išdžioveni Antr. Du gaspadoriai jaują pristãto [linų] Vdn. Ardai buvo tokie, pridžiovė, pristãtė, pečių kūreno i džiovino [linus] Vvr. Buvo kartys po tą pirtį, teip aukštai pristatýsi tų pėdų Nt.
3. I daug pridėti ko: Pilną stalą pristato visko Dbč. Visas stalas buvo pilnas pristatýtas alaus uzbonų Skrb. Pri̇̀stačiu puodų pilną pečių GrvT134. Pristãtė pilną stalą valgyti ir gerti NdŽ. Kambarys pristatytas gėlių rš. Džiaugės karalius gavęs paną, pasisodino prie stalo, pristatė visokių valgių ir vaišina BsPII137. Motyna pristatė užkandos, susvadino visus vaišinti Žem.
4. liepti įpareigoti kur, prie ko būti, stovėti: Šitas protas intiko Holofernui ir jo zalnai gerai, ir paguldė (apačioje pristatė) po šimtą pas kožną šulinį BBJdt7,11. Į Klevus atsidangino kažkokie žandarai, krečia rūmus, ponų neišleidžia, o ponaitį laiko atskirai, pristatę prie jo sargybinį V.Myk-Put. Kurie žmonys pėsčiokai buvo, tujau pabėgo, o kurie su arkliais, pristãtė sargybą, nebipaleido Knt. Sargybą anielų šventųjų jiemus pristatė SPI333. Apveizdėjo grabą, užženklino akmenį ir pristãtė sargus DP180.
5. palikti stovėti daugelį (arklių, vežimų): Pašaliais, pakraščiais pristãto tus vežimus i eis į vidų Akm. Vai kad prijojo pilnas dvaras svetelių, vai kad pristatė pilnas stonias žirgelių LTR(Grv). O ir pristãtė stainio[je] žirgelių, o ir prisėdo svečių suoleliai JV336. Žirgeliai sukinkyti, prie gonkų pristatyti (d.) Sn.
| Ešalonas dunda – pilnas prisėdęs kareivių, tankų pristatytos platformos, patrankų rš.
6. Sut, LL21,193 įrengti, padaryti (pastatą, statinį), prišliejant prie kito: Sugriuvo mano kiauliatvartis, reiks kitą prie tvarto pristatýt Kpč. Kiaulinykas prie tvarto pristatýtas Dg. Mūs per mažas tvartas, reikia pristatýt trisienis Alv. Pristatýta priemnė Šlčn. Pristatyt ką namump SD302.
| refl. tr.: Prie gryčios prisistatė pavietėlį žabams sukrauti rš.
7. daug įrengti, padaryti (pastatų, statinių): Dusmenys atsikūrė – žiūrėk, kiek namų pristãtė! Pv. Pilną miestą namų pristatysiu J.Jabl. Nepristačiau naujų klėčių dėl tavo dukrelės LTR(Kpč). Nepristačiaũ naujų stainių dėl tavo žirgelio (d.) Rod. Anas bažnyčių daug pristãtė …, o karčemos nė vienos nepastatė (ps.) LKT341(Lb). Ant visų kelelių pristatėm kryželių LTR(Lp).
| refl. tr. Š: Palei plentą žmonės prisistãtė namų DŽ1. Čia jau daba prisistãtė gyva bala Všv. Daug pirkelių prisistãtė Strn. Jis prisistatė dveja tiek kūčių Vaižg. Jiej (bebrai) prisistãto būdaičių Dbč.
ǁ užpildyti (vietą) pastatais, užstatyti: Pakalnė pristatyta viešbučių, kareivinių, krautuvių Šlč.
| refl.: Kaip miestelis toks išeina, prisistãtęs yra Lc.
8. Pb padėjus daugelį kokių įtaisymų palikti kurį laiką: Pelėkautų pristãtėm, gal vis kokią vieną žiurkę pagausme Krs. Dabar bulbõs pristačiaũ baltų maišų [šernams gąsdinti] Dgč.
×9. prirašyti: Ant kelnių, diržų ir petnešų jis pristatė šventa kreida daug kryžių ir vylėsi, kad kelnės ir traukiamos nenusmuks LTsIV473.
10. liepti, užduoti, priversti ką dirbti, daryti: Buvo berniokų, tai art pristãto, tai čia, tai te Skrb. Kad būt mano valia, tai pristatýč prie žemės darbo Ds. Pristãtė muni jovalo kapoti Varn. Būdavo, baigsi kult, prie girnų pristãto LKKXV289(Jrb). Po myriui Raulo motinos niekas nepasirūpino pamokyti jį skaityti arba rašyti, bet tuoj pristatė žąsis ir kiaules ganyti J.Bil. Tokį mažą vaiką i prie darbo pristãtė Dj. Prie grūdų punkto aš buvau pristatýtas Pgg. Dinderį muša mieste – reik pri dalgio, pri šakės pristatýti Krš. Reiktų šitas žmogus vėl pristatýt ant tą darbą LKT309(Žl). Pristãtė jį varpais skambinti NdŽ. Dievas pristatė visus žvėris kasti upes ir ežerus SI64. Pristãtė pelėdą su didžiausioms akims sargu prie pelės olos Jrk42.
| refl. Š, BŽ488.
ǁ palikti kieno priežiūrai: Pristãtė jį prie meistro NdŽ. Nuvežęs pristãtė prie vieno mokytojaus BM189(Šl). Nuvedė jį Kaunan ir pristatė pri gero kalvio M.Valanč. Mano [dėdė], tuojaus atėmęs iš mokyklos, pristatė mieste prie kurpiaus amato mokytis LzP.
11. A1884,324, M, LL24, Švnč atgabenti, nugabenti, nuvežti kur, nugabenus pateikti: Pristatýk man ko reikia J. Ko tik reik – a runkulių, a grūdų – jis viską pristãto Jrb. Nors daugiausia tų visų daiktų ponui turėdavom pristatyti, bet ir mums šis tas kliūdavo J.Bil. Nupirktos prekės pristãtomos į namus DŽ1. I pristãto šviežienėlių visokių [į parduotuves] Mšk. Meisos kiek pristãto (prineša), ka daba patys nebsuėda Trk. Seniai pristačiáu kiaulę Rsn. Kitims tą bjaurybę pristatydamas, ir pats lig laiku sriuobti brauškę pradėjo M.Valanč. Dabar linų nebereik mint: pristãto šiaudus – gauna išaustus Dt. Pristãto čia peno kiaulėm Dv. Pristačiaũ porą vežimų dobilų kariuomenei Srv. Į Skuodą pryvoles vežėm su purmankoms pristatyti valdžiai Ms. Laiku paduoti, pristatyti I. Medžiagas pristatýkiat, aš padirbsu Tl. Valgyti yr pristatýta visko Žeml. Pažiūrėsim, ką šiandiej man valgyt pristatis LTR(Zr). Nieko labai kompromituojančio [korespondencijoje] mes neradome, nors kai ką turėsime pristatyti pono generalgubernatoriaus kanceliarijai V.Myk-Put. Mėlennosiams blogai – savaitė rašalo nepristãto (juok.) Krš. Tuojau jai pristatė čeverykas, liepė apsiaut ir vėl vadina šokt LTR(Šd).
| prk.: Būt pristãčius (pagimdžiusi) [vaiką] i gyvenus Švnč.
pristatýtinai Tik pristatytinai teperka, t. y. nupirkus pardavėjas turi pristatyti rš. Įsakytinis vekselis, kuriame mokėjimo terminas nenurodytas, laikomas mokėtinu pristatytinai rš.
12. pasirūpinti, kad kas kur nuvyktų, atvyktų: Anidvi daktarą tujau pristãtė Vž. A pristãtė tavo vaiką [į kariuomenę]? Jrb. Ažu šitokią neteisybę kas dabar bus? Pristatýk svietkus Mlk. Po metų aš tave pristatysu in tavo karalystę BsPIV199. Mes turiam tave pristatýt karaliui (ps.) Ar.
| refl. Rtr: Pirmadienio rytą jau turi laiku prisi̇̀statyti į darbą Kv. Skolininkai prisistãtė NdŽ. Matai, kiek cagių prisistãtė [vakaroti], nebūs ir kur susvadinti Krš. Kur gegužinė, kur vakarėlis, reikia prisistatýt Rk. Da nespėjo saulė patekėt, i prisistãtė Pmp. Barbutė tuoj prisistatė [merginoms] į pagelbą S.Čiurl. Taip besiriejant – šmakšt uredninkas ir prisistatė Žem. Lapė kojas ištiesė ir laukia varnos. Varna tuoj ir prisistatė rš.
ǁ refl. atvykus pasirodyti kam: Grįžę iš namų kareiviai turėjo kamandantui prisistatýti Plšk. Tuojau prisistačiau kalifui ir apsakiau, kaip atlikau jo pavestą reikalą J.Balč.
ǁ refl. tr. atsikviesti, įsigyti: Prisistãtė daktaras pagelbininką (felčerį) Užv.
13. refl. prie ko pristoti, prikibti: Prisistãtęs sekio[ja] i sekio[ja] paskui Vdk. Eik šalin, i prisi̇̀statys kaip cigonas (įkyriai prašai)! End. Ko čia dabar prisistatéi, ar neatsitrauksi! Pgr. Prisistãtė kap ožka prie vežimo Plv. I prisistatė kaip velnias pri gražio abrozo LTR(Krž). Prisistãtė kai velnias pri davatkos Erž.
14. nuvarginti, nualsinti: Dalgę gerai traukiu – da jaunus pristataũ Ssk. Ji vakar, kratydama mėšlus, dvi mergas pristãtė Snt. Tiek daug rugių neprikraukit, kad arklius pristatýtumėt! Žvr.
15. prarasti: Jis kupčiaudamas visą savo turtą pristãtė KII386.
16. prikimšti, prigurkti: Pristačiaũ pilną pilvą bandų Al. A morką išrovę, ar kame obulių tie velniukai pristatýs Tl. Ka pristãtė vištos gurklius žirnių, net nebepaeina Ps.
| refl.: Prisistačiaũ, kad visądie galėčiau kęst Alk.
17. suvesti į pažintį, supažindinti: Pristãtė naują tarnautoją DŽ1. Keblauskienė merkia Adomui, kad šis pristatytų ją Tomui K.Saj. Draugė Lauritėnienė, – pristatė ją meno tarybos nariams Lengvenis rš.
| refl.: Prisistatýk, kas esąs DŽ1. Jis prisistatė ir draugiškai pakratė man ranką rš. Piršlys su jaunikiu šeimininkams dažniausiai prisistatydavo kaip pirkliai ar medžiotojai rš.
ǁ refl. teikti ką aiškinant: Šimkaus recenzija ne tiek analitinė, kiek knygą propaguojanti, ją visuomenei pristatanti rš.
18. DŽ1 pasiūlyti, rekomenduoti: Pristatýti apdovanoti NdŽ.

×razstatýti (hibr.) tr.
1. iš naujo sustatyti, perstatyti: Tu nesbãstai niekur, eisim rugių razstatýt Grv.
2. išdėstyti, išdėlioti: Retai razstatýta [avilio] rėmeliai Aps.
3. refl. statantis daugeliui kitur persikelti: Buvo didesnė ūlyčia, tik razsistãtė Švnč.
4. išskėsti: Strielkos (laumžirgiai) skraido sparnus razstãtę Lz.
5. atkišti: Kojas razstãtę LKKXIV214(Zt).
| refl. Aps: Vieni kaulai razsistãtę kap tuinai Lz.
sustatýti tr. Rtr, Š, KŽ; LL269, L
1. N, K padaryti, kad stovėtų, stačiai, vertikaliai sudėti, pakelti, kad būtų stati: Sustãtėm stulpus, įdėjom kryžiavonę Vvr. Gubas, rikes sustatýk į statą, į eilią J. Sustãtėm miežius čiupkelėm Mlt. Vakare, jei neparvežė [rugių pėdų], i sustatýsi, nepaliksi End. Gubas sustãto po dešimt pėdų Adm. Nesustãtė rugių kuoruosna – sulis Klt. Grikius surauna, sustãto gubelėm Antr. Kap anys (linai) išauga, tai rauna juos, sustãto pėdus Dv. Linus sustãto gubukais Stl. Ka nenora į vandenį merkti [linų], sustãto an dirvono Gd. Stačiamalkin stačias malkas sustãtė ir užkūrė Šmn. Tę yra ardai, tokios kartys, ir sustãto tę linus LKT314(Rk). Sustati̇̀s [linus] jaujon, tada kūrena pečių – džiūsta Ml. In palų sustãtom [linus] aukštai, tada minam Klt. Sustatýdavai šiltose jaujose, gražiai eiliukėm tokiom [javus] Mšk. Dideles kupetas [rugių] sustatýs, pask apkepurės, i teip būs kupeta pri kupetos End. Yr mestinės turpės, anas sustãto į krūveles, veikiai išdžiūna Brs. Baltramiejus stirtas statė ir sustatė tris stirtaites KlvD3. Sustatýti šautuvai NdŽ. Vienu keliu priklaupiau, aukštyn plaukus sustačiau LTR(Klvr). Kap dar̃ jis tę tuos ūsus sustãto? Lp. Kad sustãtė ausis jaučias, kad pasipūtė! Ob.
| refl. tr., intr.: Ateis, padės rugius surinkti, matai, reikės i susi̇̀statyti Lpl. Jį suėmė baimė, kad net plaukai susistatė SI285. Mun toks skriaubis pašoko, plaukai susistãtė Dr. Arklio plaukai susistãtę, nesuglostyti, reik arklį gūniuoti Ggr. Pūrinių vištų plunksnos yr atbulos, ant galvos susistato Šts.
2. daugelį kurioje nors vietoje sudėti, išdėstyti tam tikra tvarka: Aikštelėje ant sustatytų pakraščiuose suolų sėdi Devynbėdžių žmonės K.Saj. Popiet stalus sustãtė, išgert, pasakė, kad sėstų Lt. Sustatýti paeiliui statines NdŽ. Prie bažnyčiai armotos sustatýtos – laukia vokiečių Kp. Atneš in stalo, sustãto – visi valgom Aps. Ir tuojaus žydelka, atnešus šešias butelkas, sustatė ant stalo eilion Sz. Sustãtė jau kiek tų bliūdų košės valgyti Lž. Dar aš neinejau aukštona klėtelėn, ir sustatė man krėslelius jauna švogerkėlė KrvD44.
| refl. tr., intr.: Ir knygų spintos visu pasieniu susistatys, ir jos bus pilnos knygų V.Bub. Neturiu kur puodų susistatýt Skdt.
ǁ užkėlus sudėti (kojas): Kojas tik sustačiaũ in suolo, bijau i nukart žemyn Klt.
3. Lt liepti, įsakyti keliems ar daugeliuį stovėti vienam šalia kito arba vienoje vietoje: Mus sustãtė į eilę DŽ1. Sustatýti pagal didumą NdŽ. Eilėj sustatýti kareiviai NdŽ. Mus čia sustãtė i varė toliau Plšk. Sustãto iš keturių pusių piemenis, išgena ant eikštės [karves] Sk. Pašešupy būdavo kareiviai sustatýti, ka neitų nė į Vokietiją, nė iš Vokietijos Nm. Prijojau kiemelį, uošvelės dvarelį – vario vartai uždaryti, sargai sustatýti JV64. Šįryt sustatęs darbininkus visus prie vieno darbo, gal dabar nebesirūpinti Žem. Nuejau rinkti [rugių], muni sustãtė su savo martele Kal. Sustatė brolius an aukšto kalno – dūzgia kulkelės pro jų galveles LTR(Vrnv). Ir sustãtė mus bernelius į vieną glitelę JD223. Ir sustatė vedu jaunu pri balto stalelio, ir parkeitė aukso žiedus ant baltų rankelių LTR(Klk).
| refl. tr. Šts: Susistãtė į būriuką i paveikslavos Jrb. Susistãtė ir kamantinėja DŽ1.
ǁ prk. sugretinti, sulyginti: Muni sustatyk su suvalkiečiu – didelis skirtumas Krg.
4. Kv suvedus ar privažiavus palikti stovėti (gyvulius, mašinas ir pan.): Ant dvaro ašvieniai sustatýti J. Arklius sustãtė kluonuose Dglš. Sustatýti mašinas NdŽ. Jau žirgeliai sukinkyti, prie gonkelių sustatýti (d.) Šmn.
5. pasirūpinti, kad atvyktų kur: Galiu ir dešimtį sustatýt liudininkų Jrb. Žinoma, užmokės, sustatysi gerus liudytojus, gerai apsisukęs nusmauksi Žem.
6. M suręsti, padaryti pastatą, statinį: Tėvas sūnui gražias trobas sustãtė Trgn. Davė [ponas] piningų bažnyčiai sustatýti Grd. Vasarą parsivežte [rąstus] ir sustatýste pirkią GrvT137. Priemenelė šakaliukų (plonų rąstelių) sustatýta Dglš. Triobos sustatytos keturkampiu Vrp1895,21. Apie laivus ir iš jų sustatytuosius tiltus ant upių turime ir kronikose gana įdėmias žinias LTI240(Bs). Kad aš turėtau pas tėvulį valelę, sustatytau viduj dvaro klėtelę KrvD91. Šitoj ūlytėlė tankiai sustatýta LKT305(Kur). Sustatė savo stovyklas prie vandens Skv2Moz15,27. Jei pats ponas namų nesustatys, noprosnai jais rūpinas Viešpatis PK93.
| refl. tr. LKT167(Ktč), Vdžg, Skr, Lp, Skp, Ob: Susistãtė žmogus triobeles – kaip tik gyvent Ėr. Gavo [padegėliai] draudimus i susistãtė numus Krš. Keliautojai susistatė palapines, o aplinkui paleido kuprius ir arklius J.Balč.
ǁ įkurti: Gyvenimą sustatýt pinigų kaštuoja, o liuosinykaut nenoriu Gs.
| refl.: Ant mūsų žemės ta kaimutė susistãtė Krk. Iš senų senovės dvaras buvo taip pavadintas, o paskuo to[je] vieto[je] susistãtė Skaudvilė Skdv. Tarp balų susistãtęs kaimas Db. Anys čia jau susistãtę nuo senų senybės Vžns.
7. Mžš sumontuoti, sudėti, surinkti iš dalių: Kumet šulai y[ra] gatavi, tumet tik meistras emas bačką sustatýti Vkš. Sustãtė mašiną Lp. Atsiguliau, i lažka suvirto – šakaliukų sustatýta (menka) Klt. Man be galo įdomu, kada moterys, pailgėjus pavasario dienoms, iš daržinės į trobą atsineša stakles ir, vyrų padedamos, jas sustato A.Vencl. 1620 m. pargobino į Kretingą [vargonus] ir bažnyčio[je] sustatė M.Valanč.
| refl. tr. Klt.
ǁ sulaužytą (kaulą) vėl sudėti, kad sugytų: Atsitekėjo jis ligoninėje su suraišiota ir sustatyta ranka J.Bil. Mašina koją sulaužė, reikėjo vežt an daktarą sustatýt Ėr.
ǁ Sk iš sukirptų dalių dygsniais susiūti, kad galima būtų pasimatuoti (drabužį): Jūsų paltus sustatýsiu pirmadieniui Lnkv. Nuėjau pasimatuot – suknelė da nesustatýta Snt.
ǁ siejant sudėstyti: Sustãto vaikas raides, paskaito Krš. Sintaksėje žiūrime, kaip su vienas kitu sustatomi mūsų kalbos žodžiai J.Jabl. Iš kalbų [teismas] sustãto (nustato) teisybę Pj.
ǁ nutarti: I būtum nušavę, jau buvo sustatýta Žeml.
ǁ refl. tr. suderinti: Nusinešė kišeninį [laikrodį], ten susistãtė End.
8. daugelį sudėti į ką, įtvirtinti: Sustatýti langus NdŽ. Jau gegnės sustatýtos, reikia tik grebėstuot Ėr.
9. suglaudus atkišti: Sustãtė kelius, aš par kelius plumpt Šts. Eina, būdo (būdavo), lūpas sustãtę, tai eina! Lp. Kaip tos bobos eina – papus sustãčiusios Pj. Gali rūkšoti šykas sustãtęs, – nėkas tavęs dideliai nebijo Vvr. Kuprą sustãtė (įsigaužė nepatenkintas) i iše[jo] Klt. Vaikščiauna sustãtęs pečius kap kuolas Vrnv. Eina sustãtęs pečius lodz kuprotas Grv. Lekia net pečius sustãtęs Klt.
| refl. tr.: Senam tik sėdėt in saulės, kelius susistãčius Klt.
ǁ sukišti, suglausti: Nugaras sustatýs tas į kupetą, parsvies tatai katras diktesnis Nv.
10. refl. Alk, Graž susivaidyti, susikivirčyti: Tai žinai, kad susistatys jie abu, tai aš tik jau bijau ir žiūriu į duris Žž. Žodis po žodžio ir susistãtė Gs.
| Šunes kad susistatė (susipjovė)! Šn.
| Kai su tuo susistãtė (susiėmė), tai nutrenkė jį nuo stogo Stk.
11. Sn, Alv, Rmš, Jz užtraukti paviršių ledu, sustingdyti (upę, ežerą): Kap tik sustati̇̀s ežerą, tai ir važiuosim – aplink labai toli Rdm. Stipriai pašalo – ir Nemuną sustãtė PnmA. Nukėlė (nunešė) Nemuno ledus, o jau buvo sustatýtas Lp.
| Ledą sustãto žiemą, ir eini [per ežerą] Dg.
×12. (sl.) A1884,73 surašyti, sudaryti, sukurti: Sustatýti protokolą NdŽ. Sustatýti laišką NdŽ. Jūs nuo manęs (užsirašinėdamas mano pasakojimus) visas knygas sustatýsit Vlkš. Tada ir sustatė tą dainą LTR(Ob). Mokslus išejo – nesustãto pasakėlės padabnos Trgn. Parašyti satyrą kur kas sunkiaus nekaip sustatyti puikiausią pamokslą V.Kudir. Jis ir kompozitorius – muzikai gaidas sustato Žem. Komisijos buvo sustatytas atsišaukimas į visuomenę LTII136. Sustatýti planą NdŽ.
| refl. tr. LL263.
◊ ausi̇̀s sustatýti labai atidžiai klausytis: Vaikai ausi̇̀s sustãtę klausysmos, ką didiejai šnekės Rt.
danti̇̀s sustatýti primušti: Danti̇̀s sustatýsiu tam rupūžei! NdŽ. Greičiau duokše, jei nenori, kad dantis sustatyčiau! rš.
į aki̇̀s sustatýti NdŽ suvesti vieną su kitu į akistatą: Sustatysiu jus į akis Žem.
káušą sustatýti Ds pradėti verkti.
lui̇̃šį sustatýti būti nepatenkintam, supykti: Kai užpyksta, tai tuoj ir sustato luišį Ktk. Kamgi sustatei luišį, manai tavęs bijau KlK29,63(Tvr).
prie duobė̃s sustatýti sušaudyti: Kartu su kitais šakiečiais sustatė prie duobės rš.
skẽterą (skiaũturę) sustatýti priešiškai nusiteikti, supykti, pasipūsti: Dar kiaulė pro kiaulę praeidama sukriunkia – krukt, o ta bieso bobutė eina skiauturę sustačiusi, tik iš paniūros blykt, žvilgt, ir tiek LzP. Mergėms kažkas nepatiko – kažko skẽterą sustãtė Vkš.
pasustatýti (dial.) tr. padaryti, kad visi stovėtų, vertikaliai sudėti: Rugius teip pačia reikia pasustatýt mendeliuosnan Dv.
užstatýti tr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ; N, L
1. padėti, pastatyti prie ko, kad būtų kliūtimi, užstotų: Langą spinta užstatýti DŽ1. Nunešė stalą prieg durų ir užstãtė Lp. Duris buvo akėčioms užstãtę Krš. Kam tu mane užstatai̇̃ [, kad neišeičiau]? Kr. Prijojo dvarelį, uošvelės vartelius – šiaudais vartai užstatýti, kelmais užramstyti JV178. Vario vartai užstatyti, lenciūgais rakyti LTR(Ldvn). Atimu šviesų pavyzdėjimą, ažustatau SD426.
| refl. tr., intr. SD1211, Sut, NdŽ: Atėjau, radau varpo nuolaužą ir užsistačiau nuo pūgos rš. Ans tus kailinius užsistãtęs (užleidęs ant veido) įejo paveizėti, kas ten tokie gẽra Akm.
| prk.: Ažusistato raštu (stengiasi pavaizduoti, kad juo remiasi) ir dangstos žodžiais jo SPI252.
2. LL313 uždėti ant ko: Sriuba užstatoma ant ugnies, kad užkaistų rš. Virtuvė[je] visos skylės statytos užstatýtos, aš išsivirti [prie marčios] negaliu Krš. Jau jam puodą ant ugnies užstačius ir pradėjus virti, pradėjo kas į buto duris barškyt BsPI98. Visa ko užstãtė [ant stalų], buvo viso ko Eiš. Man kai davė plytelių, tai ir aš puslitrį užustačiaũ Slm. Teip niežti galvą, kad nėra nė piršto kur užstatýt, kur neniežtėtų Upt.
| refl. tr., intr.: Užsistãtė vieną butelį [vyno] Km. Užsistatei̇̃ (užsikaitei) jau pieną, tai i stovėk Jrb. Kas kokį akmenį yr užsistãtęs, koks jau ten kokį paminklą Vgr. Kepurę ant galvos užsistatýti, užsidėti KII184.
| Skersai geležis, an ko pumpurė užsistãto Rm.
3. užimti kokią vietą, plotą, daugelį palikti stovėti: Laukus ažustatýdavo arkliais Paringy [per šventes] Dglš. Visur užstatýta – tiek mašinų privažiavo Dg. Prijojo svetelių prie tavęs (dukrelės), užstãtė dvarelį žirgeliais, užkorė tvorelę balneliais (d.) Š.
4. įsakyti, liepti stovėti ir saugoti: Užstãtė sargus, nebleida Šts. Užstãtė vyrus už duris Šts. Užstatýsiu vaktelius ant aštuonių kantelių JD189. O kaip į dvarą nuvarė, strielčius už durių užstãtė JD1067. Ir užstatė jį sode Eden, kad apdirbtų jį ir saugotų jo Ch1Moz2,15.
ǁ saugoti stovinčiai sargybai: Rubežius buvo užstatýtas – neišvažiuosi Grd.
5. refl. užsitraukti (apie ledą): An ežero žiemą ledas visur užsistãto Dg.
6. suręsti, įrengti pastatą: Gatvė pasibaigia, skersai trioba užstatýta Skr.
ǁ LL302 suręsti daug pastatų: Tas sklypas jau užstatýtas DŽ1. Sklypą užstatýti pastatais NdŽ. Ne per toli nuo šio uosto neužstatytoje aikštėje susimetė fakyrai Šlč.
| refl. Grd, Krž: Keturioliktais metais tas buvo, išdalino [žemę], užsistãtėm Žg. Buvo tuščias miestas, o dabar kad užsistãtė! Sug.
7. LL313 pridurti ant (pastato) viršaus: Namui užstãtė dar vieną aukštą DŽ1. Viršun, ant viršaus užstatýti NdŽ.
8. pakėlus atkišti: Galvą palenkė, kuprą užstãtė Ar.
9. padėjus palikti kurį laiką (kokį įtaisą kam sugauti): Šeškas vištas išpjovė. Užstačiau slastus, bet vis nieko V.Bub. Kada toji antukė įplaukė pas savo brolį, užstatė tinklą ant skylės ir ją begrįžtant pagavo BsMtII165.
| prk.: Tinklas užstatytas (įstatymas nusikaltėlių nepaleidžia) Srj.
10. Vl įjungti, prisukti mechanizmą, kad veiktų: Laikrodį užstačiaũ šeštai valandai DŽ1. Parėjo i užstãtė radiją vidurnakty Jrb. A užstatei̇̃ mašinėlę (magnetofoną), pasakot galiu? Bb.
| refl. tr.: Užsistatýk laikrodį, kad nepramiegotum DŽ1. Turi gramafoną, tai kad užsistãto! Klvr. Jis užsistãto radiją ir atsigula Jrb.
ǁ prk. duoti pradžią, pamokyti: Tu mun tik užstatýk, o paskuo aš vienas galėsu dirbti Up.
11. nustatyti, paskirti: Sumažino mokslaines, užstatė skaudžią cenzūrą ant knygų S.Dauk. Ir užstatė jamui zokoną, ižgi kurio anas niekad išrigzt negali MP79. Ant to gavėnia užstatýta DP11(paraštėje).
×12. Pbs, Brsl priversti, prispirti: Mane užustatýdavo par vaikus būt Adm. Jėgu nedirbs, tu jo neažustatýsi Sdk. O ką gi padarysi: ažustãtė, ir turi vežt Skdt. Tas ponas ažstãtė žmogų pakukuot geguže Trgn.
| refl. NdŽ.
13. Q556,598, R, MŽ, Sut, I, N, K, M, BŽ157 duoti užstatą, įkeisti: Už skolą užstãtė armoniką DŽ1. Užstatýk drabužius į užstatą, tai gausi pinigų, duonos J. Užstãtė brolis pinigų, tai paleido iki teismui Gs. Viskas užstatyta lombarde: laikrodis, apsiaustas – daugiau turto aš neturiu rš. Kad tu nepabėgtum, tai užstatyk man savo vaiką BsPII165. Savo galvą užstatýti KI357. Ei, cit, neverki, mergelė, aš užstataũ bėrąjį žirgelį JV115. Ažuduomi, ažustatau SD3. Jisai savą dūšią užustatė CII201.
^ Išpirko marškinius, o žiponą užstatė LTR(Al).
| refl.: Kas neturi kuo užsistatyti, turi eiti į areštą iki teismui, kaltas nekaltas Vaižg.
14. refl. I, Rd, Pj, Pgr užsispirti: Užsistãtė – su pagaliu neišmuši Krš. Ka aš užsistatýsiu, ta (tai) munęs nėkas neparšnekės! Bt. Būčiau nejęs, bet Onutė užsistãtė, tai i užejau Up. Kad ant to užsistatysma, turime išgydyti Žem.
15. refl. pasiryžti, nusistatyti: Užsistačiáu par dieną visas roputes nūkasti Bt. Buvau užsistatęs neduoti be dešimties Žem.

turė́ti, tùri (tùria Sdk, Pl, Rk, Ob), -ė́jo K, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD177,79, SD141,182, R187, MŽ248, Sut, N, M, LL87, L
I. laikymui, laikymuisi žymėti.
1. tr. SD1183, MitV163(WP237), Sut, I, M, Š, NdŽ, Gs, Pun, Ūd, Gg, Žl nusitvėrus, įsitvėrus, užsidėjus laikyti: Kalavijas abišaliai aštras, viena ranka turimas SD239. Visa sauja paišelį vaikas tùri Klt. Lazdyno vytelę dvišaką sulenki ir šiteip turi̇̀ su rankom Jdp. Paregėjau, kad jis turi raktą rankon Mrc. Baltajam krėsle sėdėsi, sidabro raktelius turėsi LLDII96. Kas mietą turė́jo, mietą pametė, kas turė́jo šiaudų grįžtę, tą pametė Varn. Su dalgelėm – viena ranka kerti, o kitoj rankoj turi̇̀ grėbliuką Alz. Jam (vyrui) vienam turė́t abu vaikai labai nenarava [supantis], tai vienas vieną, kitas kitą tùria Slm. Mažą vaiką tùria ant rankų Grnk. Ana tùria vaiką in rankų Dv. Aš neturiu kas turėt in rankų KlbIV81(Mlk). Pristigo rodos ana su šituo vaiku: i in rankų turė[jo], i paguldžius Klt. Tuoj davė vyrui žinią, anas atbėgo, mato – stovi visi šitie (broliai) kai ąžuolai, vaikiukus in rankos turi LTR(Trgn). Tùra sūnelį in rankelę, kai rūtų kvietkelę (d.) Cs. Negaliu stovėti, su tavim kalbėti, sunkus mano našulelis in pečių turėti LMD(Tvr). Turė́siam ant rankoms tus vainikus Šts. Ans tų piningų nepaleido, turė́jo ranko[je] suspaudęs Trk. Ana tùri dantỹs nẽką (kažką, brus. нèштa) LKKXI175(Zt). Daugiau (paskiau) reikia plūkt tą liną rankoj tùriant Grnk. Viena ranka turi̇̀ rūbą, o kita suki Pnm. Vaikas pasdarė toks abuojas – kad duos, ką tùri rankose Slk. Tavi vaikai pašals, po krūmeliu sėdėdamu, lustą duonos turė́damu (d.) Lz. Turi rankoje šilkų skepetėlę, nori surištie broleliui galvelę LTR(Krok). Nė jis moka artie, nė šienelį pjautie, nė plieno dalgelį rankelė[je] turėtie LTR(Rmš). Kardelį ranko[je] turė́jo [brolelis], su seserėle kalbėjo JD877. Neišmano man rankelės kaip kardelis turėti LTR(Čb). Kiaunių kepurę dėvėjo [brolelis], kardelį rankoj turė́jo DrskD69. Seselė krėsle sėdėjo, zylutę rankoj turėjo. Seselė balta raudona, zylutė graži geltona LTR(Nm). Aš ta lazda (paraštėje ramčiu), kurią mano rankoje turiu, vandenį ištiksiu, kursai stovėje (paraštėje upėje) yra BB2Moz7,17. Nesa teipajag urėdas yra visų krikščionių turėt lempas degančias arba žvakes uždegtas rankose savose ir išeit prieš apžieduotinį DP568.
^ Ką rankoj turi̇̀, žinai, kad tavo Jnš. Kalbėk ir akminį ranko[je] turėk S.Dauk. Su juo kalbėk ir pagalį rankoj turė́k Trgn, Pg. Su taũ kalba ir špygą kešenėj tùri Šmn. Du tùria, du duria, du nepasiekia (duoną minko) Mžš.
| refl. tr. SD1183, Sut: Statai gi žemėn, kam turies an save [kibirus] Ad. Tėveliui sopėj vėderiukas – vis tùris až kriūtinės Ad. Į vieną ranką jis tùras pyrago gabalą, į antrą ranką jis tura rykštę LKT169(Šlu). Atskiesi [linų] saują i turė́sys, ka mašina neitum tušti Kl. Su viena ranka suksi, o su antra tą siūlą turė́sys iš gijės Kl. Tos kūmos, kur gaus turė́ties [kūdikį], tura būti garbingos giminės Prk. Visų pirmu ejo vyriškiejai giedodamys, paskiaus – motriškosios, visi turėjos rankose uždegtas vaško žvakes, iš numų atneštas M.Valanč.
^ Su ponu rokuokis ir akmenį rankoj turėkis Žem.
ǁ rankom suėmus laikyti, prilaikyti, valdyti (plūgą, žagrę): Rankutės ranka turė́t Šlčn. Plūgo rankelės rankom turė́t Gdr. Vienas vadžiojam jaučius, kitas tùrim žagrę Dv. Už rankenų turi̇̀ i apari [bulves] su tuo žuobriu Krk. Išsikasė mede eglelę su šaknimi, kad būt turė́t rankom Dv. O žagrės niekas netùri, pati aria Srj. Nu tai tada tep tùria rankom ir aria Vvs. Žmogus tùri, jaučiai tęsia ir aria Rud. Reikėdavo [arklus] ant rankų turė́t, pečiai skaudėdavo vakarais Sk.
| Tu rankoj mano jaučių vadeles turi B.Braz.
^ Du turi, du duri, šešios akys, trys rūros (artojas, du jaučiai, du noragai) LTR.
ǁ prilaikyti, kad nesusmuktų, nenupultų: Neturė́k, jau pats (vaikas) eis Pv. Tave [, vaike,] turiù – nenupulsi Drsk. Turė́k gerai maišą, kad grūdai nebirėtų Vžns. Žarnos vieną galą tùri ir pripučia Dgp. Nusbodo man berneliui ant žirgo sėdėti, balnelis turėti LTR(Mrc).
2. tr. OG364, Vrn, Rk suėmus tvirtai laikyti, kad nepabėgtų, neištrūktų, nesujudėtų: Turė́k, kad nepabėgtum J. Kad suėmei, tai ir turė́k, nepaleisk Sld. Turė́k drūčiau, ištruks, nesugausi Glv. Arkliai eina labai smarkiai, tik turė́k, kad neištrūktų Žl. Arklį tai ant vadžių turi̇̀, o jautį tai teip – su jungu LKT190(Šk). Turė́k avį, aš lenciūgą atnešiu Pnd. Až rago tùri nusitvėręs karvę Klt. Paturėk karvę, aš pakratysiu, turė́k stipriau Rgv. Ot turė́jo, nė pajudėt negalėjo Vlk. Nuejom kambarin, pašokom, už rankos tùri, neleidžia Srj. Teip sutvarkysma: dvi turė́sma, viena leisma (mušim) [neklusnų vaiką], nieko, be diržo nieko anam nepadarysi End. Net pirštai balti, kaip sumygęs tùria Ob. Stovi bernas lankoj, turi žirgelį rankoj LTR(Švnč). Ožys turi vilką, avinas pasibėgėjęs nuo suolo muša LMD(Rz). Bet vyrai, kurie Jėzų turėjo, apjuokė jį, spjaudydami ing jo veidą BPI374.
| prk.: Sumygo až kojos i tùri [mėšlungis] Švnč. Turbūt ta gripa muni tùra Plng.
^ Nelauk, kol du turės, o trečias krės Pnd. Karvę až ragų tùri, o kitas melžia Antr.
ǁ sustabdyti bėgantį, neleisti pabėgti: Turė́k, turė́k, kad nepabėgtų Skd. Atsiveja keturi vyrai ir rėkia: – Turė́kit vagį! Ėr. Visi tuoj – šeškus, šeškus, turėt, o tas čiukšt ir išlekia Kp.
| prk.: Kaip lapė ana yra, tik jau turė́kiat aną Trk. Tik rankas ažėmęs tùri (nepadeda dirbti) Švnč.
| refl. prk.: Kitą troškumas lobio tùris saituose ir neprileidžia jo niekam gero daryt DP114.
ǁ neleisti išeiti, išvykti: Jo čia niekas nèturi Lp. Nieks tavęs čia netura, gali eiti, kur akys mato Vvr. Nors brangus tu man ir malonus, bet neturėsiu tavęs V.Krėv.
3. refl. tr., intr. Sdk, LTR(Bsg), Rgv, Ut, Slm, Bgs laikytis įsitvėrus, įsikibus už ko nors, kad neparvirstų, nenugriūtų: Jonukai, turė́kis manęs! Slv. Až trumpo galo sunku turė́tis Vj. Turė́tis nėr už ko Upn. Mum labai sunku turė́tis Grv. Turiúos lazda, kad nenugriūčia Dglš. Tùrisi ažu lazdos, ažu tvoros Dv. Tu imk, turė́kias, kad aš kelsuos, i tu kelkias Šts. Turė́kis, ba pargriūsi Pv. Mergšės mano tùris už manę, kad nepavogtų Sn. Moterėlė ir turintis led lieptus perėjo Grž. Arkliai buvo – tik turėkis! Ggr. Tik turė́kis ratuos, kap anas važiuoja Dglš. Turė́kis gerai į gardį įsikibęs, ka neiškristumi par kūlius važiuojant Slnt. Aš įsikabinęs karčių [arklio] turiúos stipriai Dj. Dabar aš virsiu arkliu, o tu užlipk an manęs ir turėkis LTR(Ds). Dėlė insikando dėsnon ir tùris, paskui druska ištrina, ir nupuola Dg. Ana (pelė) ir aukštielnyka įsikabinus nagelėm ir tùrias Ob. Viena ranka turiúos virvės, o kita kabinu medų ir valgau (ps.) Prng. Viena ranka obelies turėjos, antra paukštį griebė (ps.) Brž. Po tam tuojaus išėjo brolis jo, tas turėjosi ranka savo kulnį Esau BB1Moz25,26. Kaip girta tvoros turėdamosi klajoja brš.
| prk.: Turė́jaus turė́jaus do šitos žemės insistvėrus, reikia jau palikt Klt.
^ Turėkis kaip utis kailinių! Slnt. Turi̇́es [vaikino] kap až karnos Švnč. Tùris insistvėręs padalkų bobos, niekur nedirba Klt. Vieną [berną] už uodegos turėsi, an kito pasistiepus žiūrėsi LTR(Mrc).
4. refl. J, KŽ, Rgv tvirtai stovėti, laikytis, nenukristi: Do šito akinių kojelė drūtai tùris Klt. Va tinkas vargiai ar turė̃sis po lietaus Slm. Už bolkių tùrias, negriūva tos ardakilės Skrb. Užsuk [dangtelį], a tùrias gi?! Nesitùria Mžš. Teip nestiprai turė́jos, kaip anas ir neatsikišė, kaištis šitas Ant. Nestùri tvora, virs Drsk. Užlenk [vinis] iš apačių, tai pristraukus lenta ir tùrias Ndz. [Staklių ripelių] vidurys įpjautas, kad virvelės turė́tųs, kad nesliūkinėt Svn. Numai, kuriuose žmonės ir kunigaikščiai Filistinų bankietavojo, turėjos ant dvijų stulpų S.Stan.
ǁ Mžš ilgai tverti, gerai laikytis (ppr. apie drabužį, apavą): An manęs visa tùris: i kepurės, i skarelės Rod. Mano tiej ryzai nèsturi an kojų! Lp. Tiek sublogau dabar – Dievuliau Dievuliau: smunka sijonai visi, nebesitùri Mžš. Kolei turė́jos [sijonas], turė́jos, ė dabar až rozo pasdarė kap sietas Švnč. Šitas medinis [apavas], tiktai kad tùrias koja Skp.
| Ma nèsturi plaukai Vrn.
ǁ NdŽ kyburiuoti ant ko nors, laikytis: Obuoliukas da tùris, tùris koks in obeliūtės, nelekia Klt. Šiemet ant medžių lapai ilgai tùriasi Pc.
| Anas apslėjęs ledu i tùris, šitas sniegynas Švnč.
^ Aukštai stovi, silpnai turis, pats apšepęs, galiukas plikas (riešutas) LTR(Ar).
5. tr. Kbr būti atrama, remti, išlaikyti, palaikyti, sutvirtinti, sustiprinti: Kiek aš privaikščiojau, kap manę tos kojos tùri?! LKT401(Pls). Mane lazda neturė́j[o] Dv. Keturi čviekai turė̃s, užteks Slm. Jungas, ką vieną ir kitą veršį tùri Pb.
| prk.: Tik šitie dobilai i turė́jo karvelę Klt.
ǁ išlaikyti svorį: Šiandie gruodas tùri arklį Prng. Ledas da netùri, o jau čiaužo vaikai Ėr.
| Ir smėlis tùri kelią, ne tik žvyrius Ėr.
6. tr. LKKII206(Zt), Mlk, Str laikyti tam tikroje vietoje, būti padėtam kur: Turė[ja]u turė[ja]u tvarte višteles parvasar nuo varnų Klt. Tùra vištas atšlaiman Kr. Mažučiukai žąsiukai namie, lauke netùrim Kvr. Kiaules žmonės pirkioj tùri su paršiukais, kap paršiukai randas, – šalta gi Aps. Kur te bus riebus pienas raiste šitam karves tùriant Klt. Ažudare tùri [kiaules], kurgi prikratis Žl. Kai mes šunį turė́davom pririštą, tai mes prausdavom jį Ant. Vištas jau reikia te užtvertas turė́tie Aps. Bijo turėt arklio lauke naktį, kad par laukais nenulėkt Klt. Vis arklį turiu prie savęs Gdr. Jis tùria kumelę prie lovai prisirišęs, o paprašai – neduoda (juok.) Svn. Reikia balint [audeklus]: an saulės turė́t pavasarį i šutint Pb. Aš tebeturiù pas dukterį ir stakles, ir skietus Kp. Maišiuke turė́[ja]u [žolynus], dulkė neažejo in juos Švnč. O ana rūkė pypkę, didelę tokią, i turė́jo kišenė[je] tą pypkę Varn. Alkieriū[je] gulėjo ans, i visumet kerčio[je] turė́jo šakę Lnk. Tu puodą turė́k ant kelių LKT280(Ssk). Ją (švęstą duoną) inkiša palubėn ir tùri Lel. Ataduok žiedą, kur turi an rankos, tai galėsi pamatyt [brolį] LTR(Ds). Turė́siu po rankai raktus Smln. Ėsk, ką turi̇̀ po nosės! LKT74(Rdn). Ma[no] tėvulis klėty guli, po galvele raktą turi LTR(Asv). Oi kareivi, kareivėli, ką turėjai po galvele? LLDIII276(Kp). Tai seselės vainikelis, ant galvelės nešiotasis, ant kaselių turėtasis KlpD73. Nulaužusi (viršuje -ęs) lapą aliejaus turėjo tą burnoje (paraštėje nasruosa) savo BB1Moz8,11.
^ Ės neės, bile po snukiu turės LTR(Šn).
| refl. tr., intr.: Jau turis aketėj [vilko] uodega LTR(Slk). Ant ligonių rankas uždės ir gerai turėsisi VlnE74.
7. tr., intr. laikyti ką nors atsargai ar šiaip kokiam reikalui: Alijošių tùri piršto inspjovimui Užp. Kam anas (bulves) turė́t, sudigs, subus Žl. Kam te mazge turė́si pinigus, reikia išleist Klt. Turi̇̀ i turė́k, man tavo nereikia Klt. E, teturiẽ, lai! Tlž. Tùria par savę pagerai pinigų Č.
^ Lig švento Jurgio turėk ir ožkai NžR.
| refl. tr.: Testùry, atadavėm sūnienei antį Dglš. Tegul sau jis tùriasis, kad paėmė! LKT226(Plm). Tegu tùrisi tą lauką sau ant bambos Gž. Tùrytėtės sau visa ką – man nieko nereikia Dglš. Turė́kis tą savo rublį, ka tep gailini Pv. Te, turėkis savo pinigus, o aš turėsiu mano dainas Blv. Testa tùrisi, ką užsitarnavo Drsk. Jasinskis … atjema Poasupius su Serapiniškiais ir par dešimtį metų, niekam nieko nemokėdamas, turias M.Valanč. Turėkis juodai dienai LTR(Vdšk).
8. refl. būti kur padėtam, laikytis: Nelygiai pinigai tùris kešeniuj (vienas greitai išleidžia, kitas ne) Dglš. Nusipirkau skarikę: a susirgus, a kaip, i turė́sias Krš. Mum tai nesitùria [gėrimas] – tuoj išgeriam, kad tik yr Slm.
9. tr., intr. NdŽ laikyti ką, būti kokioje būklėje, padėtyje: Vis turė́davau palenkus šiteipos [koją], tai ilgai ilgai neištiesiau Rk. Gyvatę inleidžia butelin ir gyvą tùri Dgč. Galvą priglaudė prie manęs ir tùri (karvė, kurią ruošiamasi parduoti) Kvr. Antra pasakius, ir nesveik galvą žemyn nulenktą ilgai turėtie Sz. Drūtos šaknys aplink drėgną žemę apkėtę turi VoL353(Sv). Mes an suolo kojas surietę tùriam Dj. Yra visokių moterų, ka vyrus apglobę tùria Sdb.
| Jis, matyt, liežuvį turė́jo paleidęs Srj. Liepė jiems taip daryti, kaip jis turėjo sugalvojęs J.Balč. Dabar aš jau turiù sugalvojęs, kaip jom atsakyt Sb. Aš Dievą vis mislyje turiù, laikau KI53. Sakyk i sakyk kožną daiktą, in mislios turėk vis Klt. Kas ką pasako, minty kai kada turiù Pžrl. Jeigu aš pati būčiau ant mislios turėjus, būčiau pati džiūstančius grūdus prižiūrėjus Pkr. Jūs turite omeny žemiškus vargus, nepasisekimus, ašaras I.Simon.
| Ragana … turi saulę ažustojus BsPII305(Kp). Po kiek laiko norėjo lėkti gegutė, bet ji turėjo padėjus kiaušinių ir reikė vaikus perėti SI89. Mėtylius su degtine, su vandeniu apmerkę tur: ger nuo pilvo skaudėjimo Sln. Aš insileidus kito neturė́jau, buvau pavargus, miego norėjau DrskD26. Vienas (šuo) dantis iššiepęs tùri, ale nekanda Pv. Akis tùri nuleidęs, in žmogų nedaboja Klt. Plaukus susuktus turįs SD152. Žoles reikia sausai turė́t, kad nesupelėt Švnč. Po raktu visa ką turė́jom nuo jų Klt. Kur atsidust, kur neatsidusus, kada garai sulaikius turė́tie? (apie užkalbėjimą) Švnč.
| Kol Dievas turė̃s, tai musysi gyvent Btrm.
| prk.: Turė́kite garbėje gimdytojus jūsų, būkit jiemus paklusnumis DP66.
^ Vieną darbą dirbk, dešimt in mislią turėk LTR(Slk). Dieną ir naktį turi išplėtęs akis (langas) LTR.
10. tr. Prng, Jž, Jdp, Sb, Kp, Slč laikyti ką nors savo naudai, auginti, prižiūrėti: Gyveno seniau – arklyną, karvę tùri Ad. Tùri gyvulių, tùri karvių, žąsukių, vištų Klvr. Mes turė́jom lauką karvę Jon. Kap kas bagotesni, tai arklius ir jaučius tùri Eiš. Stambesni ūkinykai jaučius turė́davo Antr. Dvarą tų gyvolių turė́jo, i daržą tą laikė Vg. Vieną arklį ir dvi karves turėdavom Dgl. Dvi karves drūtas kaip meškas turė́jo Šmn. Karves tebetùriam abidvi Mžš. Dvi da karves turia, ale senę parduos Slm. Turė́jom karvukę, laikė dėl vaikų tėvas Kpč. Seniau i mas turėjom duolę (beragę) Ps. Džiaugiesi karvikę turė́damas, jei kiek paslenki Iš. Kas karves geras tùra, daug pieno tùra Krž. Vieną pačią karvę i du paršelius daba betùriav Yl. Karvelę tùri, pašaro netùri Žl. Tai tu jų (karvių) neturė́k, kad nepagali Klt. Ir jo arklys tùrima J.Jabl. Šešiuos turė́jom vieną arklį, i sodink kad nori [bulves] Klt. Dvejetą arklių turė́davo Vdn. Ka tùriav arklį, mama paliks karvę, jug vedu gyvensiav Plt. Savo arklio jau netùrim Drsk. Kumelius prie tėvui turė[ja]u Dglš. To arklio jis jau senai nebeturią̃s Krs. Jei neturi̇̀ arklių, tai eik pėsčias Sn. Kad gali, tai turė́k ir kiaulę, ir veršį Btrm. Katras daugiau turė́jo žemės, tai turė́jo ir veršių Dbg. Veršiai (jaučiai) bados, tai nereikia turė́t Pb. Paki kiaulines bulbytes supenėsiu, turė́siu [kiaulę] Klt. Geriau kiaulę turė́t negu šunį Brž. Paršelis yra, kap nieko neturė́tai, tai vėl negerai būt Dv. Avis dvi turiù su vaikais Trk. Kaip instaisė, tai tùri ir tùri aveles čionai Mlk. Turė́k turė́damas aveles, kai nėr kur riša Dglš. Ir kitas avis turiù, kuriuos ne ižg to gardo sančios DP206. Viena gyveno motera ir ožką turė́jo Kpr. Didžiai retai kur būdavo ožkų, aš ir turė́jau vienus metus Rsn. Nuvažiuoju – jis tùrįs bičių Ėr. Bičių turė́j[o] daug Lt. Aštuoniolika avilių bičių turė́jau, tai bent buvo medaus! Bsg. Jeigu aš turiù bitis ir kits tùria, tai bičiuliai Grz. Aš jau šunio neturė́čia: inkščia prie durim žiemą vasarą Aps. Kad nors šunį turė́tau, lengviau būt ganyt Žrm. Pirmiejai gyventojai, įsikurdamys į tą numą, turėjo sau pirmūsius bendrus: šunį ir gaidį TŽI99(S.Dauk). Turė́jau kiškį (triušį) – kopūstus labai mėgsta Rod. Vienas gaspadorius turėjęs eitvarą (pūkį), tas nešdavęs sviestą ir avižas LMD(Žg). Kam gyvent an svieto, jei nieko neturė́t Žl. Neturė́si keltavų, neturė́si bėdų Aps. Anie netùra ne karvės, ne vištos, nieko netùra Krž. Dujai dideliu jaučiu turė́jo Sug. Ka rublį turė̃tumi, ta tų kaltūnų neturė̃tumi Jdr. Turiu nendrelę, tą siūbuonėlę, prikels anksti rytelį LTR(Brt). Kas beržų turia, tas sulą leidžia pavasariais Sk. Kai kiaulis neaugs – turė́k kiek nori! Klt. Nė jokio gyvolio netùriam – nė blusos, nė utėlės (juok.) Skdv.
^ Turi arklį – turėk ir vežimą PPr431. Tùriant arklį ir pėsčiam nesarmata JT384. Kokį jaučią turi̇̀, tokiuo ir ari JT362. Ėriuką pirkęs, arklio nenorėk turėti LTR(Vdk). Kištų po anderoku ir turė́tų tą telioką (labai prižiūri) Žl.
ǁ tvarkyti, rikiuoti: Vienas tėvas tùri namus – dėl sūnaus būtų prapultis Ktk.
^ Gaspadorius turi vieną kertę, gaspadinė – tris LTR(Rm).
11. tr. laikyti ką nors prie savęs, priimti gyventi: Aš bijau tave turė́t Ad. Kam man jį turė́t Vvs. Aš turė́jau mergą Eiš. Kaip ją tùri – tokia nedora? Skdt. Pastyrių po nedėliai turė́davo Dglš.
^ Arklį drigantą, vaikį muzikantą, mergę davatką – neturėsi niekumet numie Šts.
ǁ auginti, globoti: Turė́jau seseries mergelę, auginau Šts. Čia jau sūnaus berniukas, kur Sudeikiuos turė́jai Sdk. Kad nepametus vaiką turė́t, netingėt ir ugdyt Lb. Vaiką kai turė́jo par saũ, tai i smetoną, i sviestą pirko Klt. Anas turė́t reikia kap laikrodis Prng. Motule mano, senoja mano, kolei mylėjai, par saũ turėjai Švnč. Viedma ragena lovoj guli, ma vaikelį pas sau turi LTR(Dv).
| prk.: Tėvai turė́jo savo ranko[je] (tvirtai laikė) mus visas Skdv.
| refl. tr.: Mes vaiką pas save turė́jomės Mrj.
12. refl. būti, laikytis (ppr. ilgai) vienoje vietoje, užsibūti: Aš einu, o va tie trobo[je] tùras Klk. Jis tùrias, neina lauk Žg. Turė́kis prie savo gryčios i neik pas vaikus Brž. Čia jis kaip ir turė́jos prie savo dvaru[i] – ponas taigi Č. Visgi prie ko turė́jos Krč. Žiemą vilkai prasbasto, o čia nesi̇̀turi, praeina in Švenčionėlius Strn. Tos kirmėlės turė́davos žilvičių puvėsiuos Brž. Kap insigeria, tai ir tùris [erkės] in karvės Šlčn. In bulbienio bulbė nesi̇̀turi, kaip ana gali augt? Klt.
| prk.: Par ją žodis nesi̇̀turi, da kad kokiam žmogui Klt.
13. laikytis, gyvuoti: Gerai gyvena, gerai tùra, ka gerą vyrą gavo Šv. Ans da geriau turė́jo nekaip čia End. Ak, be galo gerai turi tasai Joniukas. Visur jis gali važinėtis I.Simon. Kur aš senis beturėsiu… greit man mirtis rš. Neprivalu yra sveikiemus vaistytojo, bet piktai turintiemus DP511. Nugi būkiam linksmi, kolei beturim, kūnui mūsų nieko neginkiam, kolei bejaunas BPII377.
| refl. N, M.Valanč, Zt, LKT400(Žrm): Negaliu, sergu, piktai turiuosi SD26. Prabuvau sa gyvenimą ir negirdėjau sopulio, sveikas turė́jaus lig senystai LKT380(Btrm). Kap turi̇́es, dieduli, kap sveikata? Švn. Tai dar tuom ir tùrisi Pg. Kaip turies, kaip laikaisi, senysta? V.Krėv. Kap gerai turi̇́es? Dv. Ačiū, turiamsi po biškį Sb. Mes tep tùrimės iš senovės Auk. Turė́jos anys gerai Rod. Dabar ir sẽniai ilgiau tùris Ktk. Ne kažna kaip ir anas ją įmankštint teiktųs ir patis tùris – kaip in siūlo kabo Ktk. Anas tai kvaras buvo, tik turė́jos Klt. Pie mus anys gerai da tùris Kli. Dabokis, kaipo turis broliai tavo ir kaipo turis gardas Ch1Moz37,14. O atmink manęs, kaip tau ger bus (kaip gerai turėsies) BB1Moz40,14. Labai turėjos gražiai, negerdavo Ps. Štiliai numie turė́jaus MitI76(Klp). Žinau tiktai, jog mok ponui donį ir, garbė Dievui, turias gerai Rp. Bylojo Abrahamas: atmink, sūnau, jog tu gerai turėjaisi tavo gyvato[je] VlnE84. [Motinos] trokšta, idant gerai turė́tųs [sūnūs] ant to pasaulio DP484. Nes jei [kieno širdies dirva] yra užkietėjęs koksai kelias, tad nuodėmu Viešpatį Dievą teprašai, idant ją įmankštint teiktųs ir patis vėl tetùris top, kaip jį Dievas per pranašą graudina DP101. Anie … myli žmogų, ik kolei gerai turis ir priepuolyje tuojau jį prastoja DP530.
14. intr. būti tinkamam, sveikam, tverti, laikyti; negriūti, neirti: Menka medžiaga, kiek ji turė̃s Alv. Teip vilnas mazgot tai negera – anos netùri Pb.
^ Iki čėsui virvė tùri Ob.
| refl.: Neimk lempos, ana tik ką tùris Žl. O tai nèsturi, o tai išpuola [dantys] Kpč. Apatiniai [dantys] visai nestùri Grv. Da pirkyna tùris Dglš. Kakta pečiaus tik ką tùris, išdaužiau Klt. Ogi kūtelė, kur statėm, ar da tùrias? Slm. Iš Ilgašilio miško kai padirba ką, tai ilgai tùrias Krns. Puodas kaip žiuželis – tik ką tùris Ktk. Nendrėm buvau apdengęs stogą, kad turė́jos ilgai Slm. Nesi̇̀turi susiuvimas, gal plonu siūlu susiūta? Dglš. Kad žmogu[i] reikt pusnė supilt – nesupiltum, nesiturė́tų prie sienai da Mžš. Koc katinu važiuok, kelias tùris – geras kelias, kietas Vrnv. Anys (kukuliai) nèsturi – reikia [v]andenio inpilt Dsn. Nesi̇̀turi duona, sutrupa Švnč. Kai vien plaučiai, nesi̇̀tura tokia dešara, reikia riebalių Kr. Kaip čia do bulbos tùris tokiam karšty (neišdžiūsta) Klt.
| prk.: Tai regi su tuo sveikata – kolei tùris – tùris, ė kai krenta… Švnč. Dar kolei kraujas neažmiręs, širdis dar tùris Ml.
15. būti atspariam, laikytis, nepasiduoti: Svietas da tùris Aps. Dabar tai jau turė́kis! Bgs. Biekšiai (mušeikos iš to kaimo) ate[jo] – turė́kitės! Vrn. Nepasduok, turė́kis, kiek begali! Skp. Priš ką jūs turė́siatės, bepročiai, beginkliai! Ms. Siena buvo stora ir tvirta, bet neilgai galėjo turėtis prieš keturis vyrus J.Balč. Turėjos dar eruliai nekuriose pilėse Italijos S.Dauk. Moma kai duos giedot, tai tik tùrys! Dglš. O šaltis – tik turė́kis! Vvs.
ǁ valdytis, tvardytis: Tėvas tùris kiek, negeria Klt. O jis tùrias, kad nešnekėt ir nežiūrėt Všk. Turėjosi [vaikas] keletą mirksnių nuo ašarų M.Jan. Kaip mes ant jų pasižiūrim, visi juoku nesiturim LTR(Ob). Kurias žmogus doras, tas turias, o kiti vi[si]škum nuslysta Antš.
16. tr., intr. prk. tverti, kęsti: Pirmutinis rėkia, kiek gerklė tùria Jnšk. Ojojoi – neturė́siu! (apie skausmą). – Turė́k, sakau! JnšM. Užleida kemikalus – tokia smarvė, ka negali turė́ti! Yl. Turė́jau turė́jau – nieko nepadariau, kad dar būč sėdėjęs, o dabar stačias (priteršė kelnes) Žl.
17. refl. prk. atsikalbinėti, priešintis: Vaikeli, nereikia priešais turė́tis, reik geriau tylėt Pš. Kai močia šeria, tai dėlto nesi̇̀turia Pnm.
18. tr. laikytis kokio nusistatymo, nenutolti nuo kokių pažiūrų, papročių, sekti: Pirkioj nepasėdi – tùri savo kelius, eina ir išeina Pv. Ans nė Dievo betùra, nė į bažnyčią beeita KlvrŽ. Aš tai burtų nèturiu Šmn. Turėk, žmogau, vieną Dievą Mž40. Mes visi vieną teturim Tėvą, būtent Dievą BPII290. Kurį tikėjimą kad turėtumbim, tad toli daugesn tikėtumbim Viešpatį DP290. Neturėsi svetimų Dievų prieg man DP536. Neturėki kito Dievo prieg manęs Mž18.
| refl. TŽVII338, SE133, S.Dauk, Sd, LMD(Kpč): Mokina, ale vis viena anys savo tùris Nmč. Dvylika pakalienių ito durnuma turė̃sis GrvT73. Sodiškiai žmonys lig šiolei tebsitur seno papročio M.Valanč. Mes apie tuos dalykus turimės skirtos nuomonės VŽ1905,256(Vaižg). Senovės dailidės … rokuodavo ir to standžiai turėdavosi, jog medžiai, kirsti pusėje gruodžio, yra tvirčiausieji A1884,56. Kas nori gyventi dievobaimingai, tas turi turėtis visados tikėjimo Blv. Tvirtai turėkimės savo tikėjimo ir prosenių kalbos rš. Bei turėkias šitai ženklu nuog Pono, Poną tatai darysiantį BBIz38,7. Sergėkimės … visokio atskilumo ir turė́kimės suderėjimo, vienybės ir meilės bendros DP531. Todrinag Povilas graudina ižtikimuosius, idant būtų stiprūs ir turė́tųs mokslo arba tradicijų DP227. Išsižadu tavęs, šėtone, o turiuos tavęs, Christau brš. Niekas negali dviem ponam tarnaut…: aba vieno turėsis, o kitą nieku vers Ch1Mt6,24. Viso to, kas yra gera, turėkitės Ch11PvT5,21. Tvirtai besiturįs tikro žodžio pagal mokslo BtPvTit1,9. Juogi turėkis brš.
| Anas žmonių kalbà ir tùris, anas nežino Žl. Jie turė́jos lenkais anksčiau Ad.
^ Turė́kitės kap bernas (neveskite) – reikia turė́ties katinio nagais Drsk. Kožnas savo katės nagais insikabinęs tùris Rod. Tu turėkis žmogaus pusės, ale ne prūso Db.
ǁ refl. remtis, laikytis ko: Sūnai išejo partizanuosna, ale ir turė́jos vienas už kito Rūd. Tau i reikė jo (berno) turė́ties Dglš. Turė́kis pas vieną daktarą Krč. Teisybė, jog kožnas juoba linksta pri tų, kurie su juomi kartu turias M.Valanč.
ǁ refl. laikytis kokios nors krypties einant, važiuojant: Kai eisit keliu, tiesio šono turė́kitės Šč. Didžiuoju keliu reikia turėtis Pš. Eidami turė́kitės upėlio, tai nepaklysit miške Mrc.
| prk.: Aš kelias, mane klausyk, manęs turėkis PK244. Šitosg yra pėdos, kurias mumus visi šventieji … paliko, idant takų jų turė́damies eitumbime paskui juos ir džiaugsmump DP543.
19. tr. LzŽ atlikti apeigas: Kunigas turėjo sumą Rud. Koks kunigas, kur turė́jo mišią an didžiojo altoriaus? Sdk. Arionas … mokė, jog nereikia melstis nei mišios turė́t už numirusius DP546. Ir už Augustiną š. numirusį mišia buvo turė́ta palaidojimo jo DP546.
^ Valgyt reikią, kap mišia turė́t Aps.
20. tr. laikyti ką asmeniu, kuris su pačiu laikytoju susijęs šeimos narių, giminystės, draugystės, meilės, netekties ar kitokiais santykiais: Jie mane par ciocę tùria Jnš. Ar turė́si mane seną už motinėlę (d.) Kt. Tu sakei – mane mylėsi, ažu meilelę turė́si (d.) Ad. Ak tu prižadėjai tik mane mylėtie ir mane tik vieną už draugę turė́tie DrskD27. Aš neprašau, nemylėki, nė už savą neturėki D72. Tasai tur jai duoti jos pasėgą ir ją už savo moterį turėti BB2Moz22,16. [Sūnų] jau turėjo už pražuvusį MP68. Išgirdo broliai apie Joną, kurį turėjo seniai mirusį BsV370(Jnš). Mes Abraomą turim tėvu Bb1Mt3,9.
^ Pačiai tiesos nesakyk, pono už brolį neturėk, posūnio už vaiką nelaikyk Vžns. Pono neturė́k už draugą, augintinio – už sūnų, pačiai tiesos nesakyk Dr.
| refl.: Kuris prakeltas, teturis už tarną DP498.
21. tr., intr. BM25(Č), Rk, Dv, Yl vertinti ką (ppr. asmenį) teigiamai ar neigiamai: Mes jį visai dorą ir beveik šventą turėjom J.Jabl. Jūs mane už durną tùrit Tj. Mes labai jį už protingą turė́jom Slč. Jį gudrų turė́jo NdŽ. Visi jį už šventą turėjo P. Kuris yra tarp jūsų didesnis, tą jūs turėkite už mažesnį DP498. Turiu tave už laimingą, o karaliau Agripo Ch1ApD26,2. Už dievaičius [žemaičiai] turėjo Aušlavį, Kaunį, Ganiklį M.Valanč. Visi net Joną turėjo tikrai už pranašą Ch1Mr11,32. Vienas žodis – ir matos, už ką tave tùri Všk. Seno žmogaus nė už ką netùri Jnšk. Dar̃ vaikai tėvo netùri už tėvą, motkos netùri už motką Vrn. Tas gaspadorius šunies vieto[je] tùri tą vaiką LKT279(Tj). Kuris pačią muša, aš tą ir žmogu neturiù Rod. Tavęs visi žmonys bijosis ir turės už velnią S.Dauk. Vyskupas už nieką turėjo kanaunykus ir diduomenę žemaičių M.Valanč. Kaip tave niekais turi, bara, prikaišioja nebūtus daiktus rš. Kur tik aš einu, nerandu patiekos, visi žmoneliai tur muni už nieką S.Dauk. Gal tujai mane užniek turėjai, gal, kad aš biedna, imt nenorėjai LTR(Brž). Kurs nieku tur Dievą …, tas … peklo[je] tur degti Mž159. Kas ažu nieką turi mane, sūdys jį žodis, kurį kalbėjau dienoj paskutinėj SPI6.
| Seniejai ūkininkai nė už ką neturė́jo [plūgų] Als.
| refl.: [Jūs] už teisus ir sveikuosius turitės DP514.
ǁ tr. nekreipti dėmesio, nepaisyti: Nukenčiu, ažu nieką turiu SD1205. Aš už niekus turėjau aną (karvės spyrį) Sd.
22. tr. palaikyti, nepraleisti (apie šilumą, vandenį, dūmus ir pan.): Kuknė da tùra šilumos Lkv. Rudenį kap tik palis, tai turė̃s, o dabar tai greitai sausa Nmč.
| Sniegai ištirpo, vanduo nebtur ledo TS1900,4-5.
| refl.: Kai buvo beržinė malka, da kiek turė́davos [šiluma] Švnč. Plyšius sienoj ažkiš’ samanom, ir turė̃sis šil’ma Švnč. Terp to kubiliuko vanduo visiškai nebesitùri – lankai nulakstę Sml.
23. intr. NdŽ laikytis, trukti, tęstis (ppr. apie gamtos reiškinius): Turi ir turi šaltis Grž. Pagada tùri – eikit laukan! Onš. [Seniau] pašąla, paleidžia, pašąla, paleidžia, o dabar tùri ir tùri Žl.
| refl.: O tai žiema, tai tùrisi šaltis! Dbč.
II. nuosavybės santykiams žymėti.
1. tr., intr. SD141, H182, R215, MŽ287, Sut, I, N, Š, LL87,168, Rtr, BŽ187 būti savininku, naudoti, valdyti kaip visišką nuosavybę: Turįs savo namus ir žemę SD1115. Namus savo turįs R194, MŽ257. Šaltinį turiu SD131. Ir mes maža teturim žemės J.Jabl. Dabar mūsų turima paties J. Jablonskio raštų nauji leidimai J.Balč. Trąšų turi̇̀ – žemė tùri (duoda gerą derlių) Drsk. Kad man akvata, kad vis turė́t kai kas Kp. Visą ūkę turù Vrb. Ans buvo turtingas – tùrįs ir pasitùrįs Šts. Mano tėvas turė́jo in du kaimus žemės Kpč. Žemės septynis valakus turė́jo Sug. Tiek aš tos žemės teturė́jau – penkius aktarus Skd. Po tris gektarus turė́jo žemės, po keturis PnmŽ. Turė́jau šešius hektarus pie namus Grv. Bagotas buvo – turė́[jo] žemės Pls. Aš buvau biedna, nieko neturė́[ja]u Ad. Par žmonis ejo, kai savo žemės neturė́jo Krž. Kitą kartą sodną didelį turė́jom, i bičių buvo Pp. Tai čia vis buvo papo (popo) pievos – tai turė́davo daug gėrybės Mlk. Turė́jo du dvariuku i tik vieną sūnų Sdb. Vienas ponas dvyleka dvarų turė́jo Krž. Tur močiutė margą dvarą, vyšnelių sodelį JV227. Gyrės bernelis tris dvarus tùriąs JT250. Ar yra kas jūsų turįs tiek turtų, aukso ir sidabro, kiek aš turiu? TŽVII324. Kad savi namai turė́t, visi nori Žl. Tùria savo namus i sodniuką Skdv. Eis vaikai į tokį laužą gyventi – anie savo trobelę tùra Vkš. An kambario gyvena, netùri namelio Kdn. Podėlio da nèturim – reiks namelioką pristatyt Slk. Vasarai vasarinę virtuvukę lauke tùri Pv. Kas pirties neturė́davo, kubiluos maudydavos Sdb. Turė́ti nuosavus namus NdŽ. Neturėjo jie namų ir ejo par žmones LTR(Aln). Kas turė́jo žemės daug, tai turė́jo ir mašinų Pb. Arpų ir maž kas teturė́jo – reikėjo vėtyti KlvrŽ. Kitą kartą numūse gaspadoriai girnas turė́jo Žeml. Viskas buvo iš rankų – ne mašinų neturė́jo, nieko Yl. Aš turiu ir melnyčaitę, galiu sumalt ir duonaitę LTR(Lzd). Bagotą paėmė, kubilą adiežos turė́jo [atitekėdama] Asv. Mergės kraičio nieko neturė́jo Žg. Kuri mažiau kraičio turė́davo, tai į skrynią pūrą žirnių pridėdavo, kad sunkesnė būtų Pbr. Už biedno vyro išejau, pasogos neturė́jau Krp. Kai pirmiau, tai i turė́davai [kraičio], ne tei[p] kaip daba, ka nieko nebėr Mšk. Kaip kas galėjo, kaip kas turė́jo, taip i duodavo [kraičio] Krž. Reikia pasogą duot, kas tùri – arklį, kas netùri – karvę, kiaulių Grv. Važiuoja [piršliai] toliau, kur bagota, kur tùri Pb. Aš kad turė́tau didelę pasogą, sau locnus namelius, ne už bile kokio tėvulis leistų (d.) Lš. Nesipuikinki, jauna panele, neturi kraičio nei pasogėlio LTR(Sdk). Turiù da i daba linų, i ratelius du turiù Pc. Jų sostas Trakuose turė́ta Gmž. Jeigu nori tėviškę turėt, tai ir paremk ją, matai, kad ỹra V.Bub. Kad žmogus nesveikas, tu turė́k aukso kalnus – nieko nereikia Mžš. Vaiko norint, tai reikia pirma lizdelis turė́t koks – kurgi tu auginsi? Mžš. Į nendres jos (antys) laikos: lizdus tùra, i tai jos pera Kin. Daug pinigų tùrįs KBI8. Sūdas Dievo, kiek anys tùri pinigų! Klt. Tų pinigų jie turė́jo daugiau kai proto Grž. Pinigų daug turė́[jo] ir rūmus išsistatė Grv. Turė́jo ir pinigo, ir visko Dg. Dieve, ką te pinigų beturė̃s, dūšią tik atsinešė, nieko daugiau Plvn. Piningų tùriančiam gali važinėti po visus miestus Krž. Tų piningų pasisakė ka turù, y[ra] kame ten įkasti Kl. Kad savo kapšely turė́tai prieg savę skatiką! Pls. Kad turė́čiap asmokų, tai pirkčiap tą pirkią Zt. Išpirkau ir neturiù pinigų Lkm. Ale iš kur tu ma[n] turė́k dabar senų pinigų! Jrb. Insrijęs visas, kai mergos rankos – pinigų, matai, tùri Klt. Dabar netùriąs pinigų, prašė palaukėt Ds. Aš neturiù šimtelių, nė sukrautų kraitelių (d.) Grl. Kad tu mislijai mane mylėtie, reikė kešeniuj aukso turėtie LLDII324. Norint turėti daug pinigų, reikia rasti riešuto keimerį ir įsidėti į piniginę LTR. Jei gegutė užkukuoja lauke ir neturi pinigų, visus metus neturėsi LTR(Pnd). Ė dabar duonai nèturi OG293. Grūstuvį medinį liuob turė́s ir grūs tus kanapius Brs. Kad nor dalgį turė́čiak, tai šienelio karvytei paspjaučiak GrvT87. Stovus turė[ja]u, skietus, lentuke audėme an nytukių Kpč. Turiù aš dar̃ tos drobės, kab nereikia niekam duot Dg. Laikrodžių neturė́j[o]: nuog pirmo gaidžio, antro gaidžio ir eina kluonan Kč. Pragyventi nė[ra] kada mašiną tùriant: duok i duok piningo Krž. Lineikos netùri, veželį gražų tùri Klt. Atsižadėjau daryt [alų], dabar nebèturiu nė bačkos Gsč. Turė́jėm tokius didilius apvalius kretilus [vilnoms džiovinti] Kl. Maža kas be neturėjo šulnio Kp. Va misliji, ka ans netùra lopetos Slnt. Ginklą kaip avies koją betùrįs Sd. Kas turėsai aukso strielbą, tas muni nušausai, – kas turėsai silkų tinklą, tas muni sugausai D13. Kortas tùri, tai ušeina kokių žmonių Mlk. Ė anas labai turėdavo ir skaitydavo lietuviškas knygas LTR(Ds). Iš turimųjų skaičių reik ieškomasis surasti J.Jabl. Beždžionės mielai atiduoda turimą daiktą, jeigu už jį gauna naują rš. Tetùrie žmonys, ką turia, aš negaliu nu anų atimti Stl. Savo ką rankūs[e] turiù, tai jaučiuos, ka tùriąs Žlp. Ką užsidarbujai, ir turė́si Rud. Kap darbuji, tai ir turi̇̀, o kap ne, tai nieko Šlčn. Neturė́jo nieko, po kaimus ėjo – siuvėjis Sk. Mažai turė́jo, mažai norėjo, i linksmi buvo [senovėje] Rdn. Kitas i par daug tùra – mes jam nedavėm, tetùrie, tegyvenie Stl. Kad ne karvukė, neturė́tai nieko Rod. Jie čia kaip atsiklausė (atklydo, apsigyveno), – nieko neturė́jo Mžš. Ant sevęs (savo vardu) nieko nebeturù Rsn. Teip sunkiai buvo prasidėti, nieko nebturė́ti (sunku buvo pradėti gyventi viską pardavus) Kl. Nereikia ir būt (gyvent), kap neturi̇̀ Asv. Grynas neturėlis, neturįs SD193. Atmink, sesele, savo kaimelį, kai tu turėjai rūtų darželį LTR(Ndz). Ar turi žirgelį, ar turi važelį, ar tu turi, bernužėli, šmaikštų botagėlį? LLDII174. Tur mano močiutė beržo rykštelę (d.) Nm. Tiektai jis (žmogus) turėjo ir pirko aną dirvą VlnE186. Nesa kurs tur, tam bus duota VlnE184. Nes kas turi, tam bus duota, o kas neturi, iš to bus atimta net ir tai, ką jis turi Skv2Moz4,25. Turįsis aukso tenuplėš ir teduodi man BB2Moz32,24. Tam (sūnui) jis (tėvas) padavė vis[a], ką turįs BB1Moz24,36. Nesa lobiai, kolei juos turi, tad erškėčiais yra, kurie širdį tavą daigo ir žeidžia DP101. Kaip tie biedni nuog tų turinčių ant to svieto nuspausti yra MP129. Kad tada ižgirdo ans jaunikaitis tus žodžius, nuejo smūtnas: daug nes turėjo lobio Ch1Mt19,22.
^ Tùrintysis turėjo ir turės, o tykančiasis tykojo ir tykos J. Kurs girtas nebagotas, tas dvės, neturės J. Kas pačiuotas nebagotas, tas ir dvės, neturės S.Dauk. Kas daug turia, tam velnias ir pro tvorą kiša LTsV186(Šl). Kas duoda, tas ir tura S.Dauk. Daug tùri, dar daugiau nori Rod. Kuo daugiau turi, tuo daugiau nori LTR(Lp, Gdr). Dvarą turė́si, kito norėsi Mrc. Kas tur, tam ir reik Sch100(Rg), S.Dauk. Juo tùria, juo reikia Erž. Tinginį neapausi, neturinčiam nepriduosi LTR(Jz). Daug norėsi – maža (mažai LTR(Kš), Dglš, Vkš, maž Vg) turė́si KrvP(Al, Ds). Daug turėdams šunims duok (duoki B342), maž turėdams – žmogui B731,908. Kap tik dirbi, tep i turi̇̀ LKT200(Plv). Gerai tùrinčiam kentėt, o įsivilkusiam šalt Grk. Kiek ari, tiek turi Mlt. Jei nori turėt, reik pakrutėt LTsV346(Gr). Nori turėt, tai reikia ir pridėt Vlkv. Sugauk žuvį – i turė́si (jei nori ką turėti, pats dirbk) Ms. Girk turintį, bet dar labiau – dirbantį KrvP(Lp). Čia turi, čia neturi prš. Ir garsiai skambėjo, kol kišeniuj turėjo KrvP(Lp). Reikia turėti provojantis ir budavojantis J.Jabl. Jei turėsi pinigų, tai turėsi ir draugų LTR(Mrc). Neturi pinigų, neik ir karčemon LTR(Km). Kad šuo pinigų turėtų, pamazgų nelaktų LTR(Jz). Vaikam tėvas, kol turi̇̀ Čk. Maž turė́damas, skyst kepa Sch100(B). Daug turėdams daug išleidi, maž turėdams mažu minti RD213. Gyvensi, kaip norėsi, mirsi – kaip turėsi KrvP(Nm). Nuo giltinės nepabėgsi, kad ir dvarą turėsi LTR(Ds). Gersi – gyvęsi, gulėsi – turė́si (iron.) Plv. Turtus naudas turi, meilės laimės neturi Žem. Neturėk nieko, neturėsi nė iškados LTR(Pp). Neturiu nieko – nebijau nieko LTsV214(Krok). Dievas daugiau turi, kaip duoda Tr. Prieš neturintį nėra geresnio (kas neturėdamas prašo, būna labai geras) Tr. Bėda namų neturi, po žmonėm vaikščioja LTR(Grv). Turėdamas kanduolį, kevalą niekas negraužia LTR(Vdk). Turėdamas reples į ugnį su rankom negreibsi LMD(Šl). Aukso neturėdamas gyvensi, geležies neturėdamas duonos neuždirbsi TŽIII380. Tokią laimę turė́jo – niekad nestatė, o stogą turė́jo Pv. Ką kašelė tur, nei Diev’s netur. – Grieko bei peklos B877.
ǁ ko nors užtekti, būti apsirūpinusiam, netrūkti, nestokoti: Visko turiù, tik žmonių nèturiu (senelė gyvena viena) Sug. Daug turiu SD1112,115. Tùriam visko par akis Mžš. Tùrim, ale i dirbam Bgt. Visko tùrim – sotūs, pavalgę Msn. Turiu ir pavalgyt, ir apsvilkt Ps. Katras storojas, dirba, žiūria, tai ir tùria Kp. Važiavom pro tamstų rugelius, rugeliai gražūs, duonelės daug turėsta Skdt. Jis maža beturi duonos (pirmiau daug jo turėta) J.Jabl. Kad dabar sėtų, tai rugių turėtų Ėr. Kiti rugius pjauna duonos neturėdami Plt. Tùrintie nesunku ubagynuo nudalyt šluopelę duonos Rod. Užgavėnės dieną turė́jau tik duonos Šts. Sekmadienį jeigu ragaišio netùriam, tai ne sekmadienis Sdb. Turi̇̀ sviesto ar sūrio, susidėk kašikan ir nešk [turgun] Kpč. Jug visko turė́jov: i pienelio, i sviestelio. A negalėjov gyventi? End. Karvė bergždžia, paržiem turė̃s pieno Klt. Reikia mokėt čėdyt, tada turėsi ir mėsos, ir lašinių KlbVI105(Mlk). Žinai, mėsos iš Dievo valios aš turiù Pv. Pirma i nebūdavo tos mėsos, kiek daba turi̇̀ jos Škt. Senutė atnešė skerstuvių, ot ir vėl turė́sme paburnį Kair. Jeigu gaidys tąs kuodžiukes mylės, turė́sim gerų kiaušinių Jrb. Labai medaus turė́davo – pilnas sodas avilių Grž. Dar nū galvos tabliečių tùruot (tu turi) Kv. Mes grybių ir žuvies turė́davom sočiai Kp. Kvepiančių pipirų sočiai būdavo, dabar ir karčių netùrim Kvr. Obuolių i dabar tùriva Snt. Pirmiau sėdavom avižų, turė́davom iš ko kisielių virti Vg. A vandenuko tùrat? – Tùram End. Tokį vandenį turiù, ka gerk ir norėk Pv. Kožnam kieme alus, mažai katras neturė́davai alaus Mšk. Alaus nuolat turė́davo, tai ir svečių netrūkdavo Krs. Tur alaus, tur pyragų, nenor svečiams duoti JD560. Aš dėl jūs turiu pilnus kupkus vynelio, aš dėl jūs turiu raudonų obuolėlių LLDII211(Kb). Daviau jiem valgyt ką turė́dama Grv. Vaišydavosi, kas ką turė́jo [po atlaidų] PnmŽ. Ką turė́siu, tą indėsiu Dglš. Ko neturù, tai gelbst muni Grd. Tep va i dylam, kole tùrim, kai neturė́sme, tada pagalį graušme Švnč. Anie sakos dar pašaro tùrį Užv. Keldindavos kartais tos karvės nu pašaro, mažai teturė́davo žmonys Nmk. Pavasarį netùra ne ganyklos, ne to pašaro betùra Yl. Kad anie turė̃tum kraiko, prikreiktum kūtę Mžk. Aš mėšlų turė́jau liekių LKT83(Žlb). Kad papuls parsivežt, tai malkų turė́siu gražių Mžš. Kalvei anglių neturė́jo seno[je] gadynio[je] Bdr.
| Jeigu tik turė́tum kur, tai aš tau bičių spiečių duoč Mšk. Bitės tenai turi skylelę sulįsti J.Jabl. Atnešė rykštę ganytie, kad turė́čia su kuo gyvulius mušt Brt. Kad tik turė́tau iš ko šaut, nedabotau Vlk. Jau dabar mes turė́sim ko valgyt LB184. I prie duonutės turė́t ko užsisriuobt Lkš. Taip tave nupraus, ka tu neturė́si ko valgyt Klm. Grynai nieko neturiù, nė kuo rėdytis, nė valgyt Pžrl. Ką aš veiksu su bernu, kad aš patsai neturù ką valgyt MitII186(Brt). Kad neturiù kuo dorai nei pamylėt Jnšk. Visas kaimas nebeturėdavo iš ko duonos kepti Kltn. O jei nelaikysi gyvulio, nieko nedarysi, taigi neturė́si iš ko gyvena Alv. Mes užmokėt už mokinimą netùrime iš ko Vl. Karvės jau nebetùriam kur ganyt: žolė išdžiūvo Mžš. Išgysi, būdavai, ka i su rasa, ka ten tos karves netùri ko laižyt Mšk. Neturiù kur gyvent, misliau galą daryties Rš. Ne aš turiù kuo pasikloti, ne aš turiù kuo apsikloti Trk. Aš mokėti neturiù iš kur, aš piningų neturiù Trk. Pripratau – ka neturė́čio ką dirbti, kur reiktų dingti Vkš. Netùrit, kas veikia, tai riejatės Žl. Aš neturiù savų [pinigų] kur deda Ob. Sunkoka, kap neturi̇̀ kur palikt vaikų Dg. Prives kiaulė paršų, neturė́ste kur dėt Aln. Vanduo netùri kur nutekėti NdŽ. Moterys sakė nebeturinčios kuo kūrenti LTsIII378. Aš neturiù kada skaityt Tj. Ka nebtùra ko dirbti, nueita i ten Gršl. Neturiù kada, tik pirkion ineinu, i vė[l] iš pirkios – darbo visokio Klt. Duok, duok, aš neturiu kada laukti A1884,187. Netùri kada ir netùri kada – aš nesuprantu! Žl. Suvažiavo visi, nebeturiù nei kur paguldyt, nei paklot, nei užklot Kp. Duonelę didliai skanią kepiau, o daba neturù kam kepti Žlb. Neturù ne kur arbatos ligoniuo išvirti Tv. Ger susivirydami šiokias tokias žolaites, jei tiktai tur kuo pasisalyt LTR(Sln). Sūnus užaugo jau didelis, nebetur [seneliai] kuom mityti LMD(Lg). Ožka vieną kartą nebeturėjo kuom maitint vaikelių LTR(Rm). Ir patsai sakės neturįs kur galvą savą pakišti BPI123. Linksmiau buvo karalaitei, turėjo kam pasiguost LTR(Auk). Su mergėms šnekėti aš neturù ko, su moterims net neturù ko Gd. Kap praudą išrėžiau, tai tik mirkt mirkt kap katė ir netùri kas sakyt Švnč. Kaip aš nebūsiu nuliūdęs, kad velniai uždūmė mano dvarą ir aš negaliu gyventi, neturiu kur LTR(Alv). Rudenį surinko [broliai] vasarojų ir neturi kur dėt LTR(Rš). Bei netur, kas jį linksmintų BBRd1,9. Dirbkitie gi …, idant turėtumbit ką duoti pavargusiam BPII277. Ir Povilas buvo teip grynas, jog dažnai neturė́jo ko valgyt ir badą kęst musijo DP558. Ir kad neturė́jo kuo užmokėtų, liepė jį viešpatis jo parduot ir moterį jo ir sūnus DP358-359. Neturiu net kame surinkčia vaisius mano Ch1Luk12,17. Netùra piningų, – bent neturė́ti (kur ten neturės)! Dr.
^ Nereikėjo užsimerkti, neturėtumei ko verkti S.Dauk. Dėl genčių turė́k, dėl vyro galėk Sch81(B). Dėl giminių turėk, o dėl vaikų galėk (pagalėk Užp) Antš. Vyrui galėk, svečiui turė́k – tai bus gerai Nm. Su savu turėk, su svetimu galėk LTR(Vs). Turėk aruode, bus ir puode Tr. Verčiau turė́t, nekaip iš kito žiūrėt Skr. Kai savo turėsi, tai kito neprašysi Švnč. Pats neturėk – kitas neįduos Šln. Kai savo turi̇̀, tai kitam dėkui sakyt nereikia Kp. Savo turėdamas – kada norėdamas, kito gaudamas – kada sulaukdamas PPr130. Kai netingėsi, tai ir turė́si Kp. Duonos kąsnį turėsi, kai dirbti netingėsi LTR(Všn). Abrako arkliui pagailėsi – duonos neturėsi Tr. Jeigu žmogus krutėsi, tai ir duonos turėsi LTR(Grv). Kai žmogus iš penkių pirštų gyveni, tai turi̇̀ Plv. Kuo turiù, tuo duriu Snt, Gž, Ds. Kuom tùrim, tuom priimam Pls. Malkų turi – nors sudek, o duonos – nors išdvėsk KlK42,78(Aln). Turėk duonos – turėsi ir prie duonos LTR(Šmk). Menturį tùri, miltų netùri Šl. Turi arklį, bet balno neturi LTR(Vlk). Netur[i] nei druskos grūdą B174, M. Netur[i] nei į akį ką įkrist B174. Kaip anys te gyveną – nė siūlo galo neturi Ds. Kad nebturiu, tai ir nebvalgau Sim. Kai turi̇̀ – valgai, kai neturi̇̀ – pasninkas PnmŽ. Iš neturiančio ir negaliančio nesjuok Sdk. Kas lalauna, tas terbon krauna, o kas guli, tas špigą tùri Pv.
| refl.: Kap dirba, tep tùris Pv.
ǁ Krt, Lk, Pkl, Skr, Plšk, LTR(Lg), Všk, LTR(Brž), Rk, Slm, Žl, Pb junginyje su būtojo laiko veikiamuoju dalyviu žymi nuosavybę ar bent priklausymą kam: Pinigus pasdaliję anys tùri su boba Klt. Turiù sutaupęs daug pinigų NdŽ. Tura tūkstantes apžergusi, o vaikščio[ja] kaip kokia ubagė Vkš. Ė pinigų turi̇̀? – Turiù gi pasdėjęs OG411. Seniau žmonės turė́davo užkasę aukso Gdr. Tùria prismezgę, tùria pris'audę – tùria viso Skp. Aš jau turė́jau cielą skrynę kraičio prisidėjusi Klk. Ir aš turiu (esu) nusipirkęs žemės J.Jabl. Jis turėjo (buvo) ir arklį nusipirkęs J.Jabl. Turė́jo miežių sėjęs Ktk. Tùri ir anys pasisodinę bulbų Klt. Bulvių turù pasisėjusi, cibulių, česnagų Vvr. Mirkydavo linus – turė́jom markas iškasę Sdb. Aš vis ant rugiapjūtės turė́davau prasikepus [duonos] Svn. Vandenio nereikia – turiù atsinešus Ėr. Šeimininkės raktus turė́davo įsikišusios [į kišenę] Rsn. Anas tùri paėmęs jos dukterį Klt. Gaspadinę tùra nusisamdęs, nežanotas tė[ra] Kal. Ar jau turi̇̀ mergą apsrinkęs? Aln. Jei neturė́si dienų išsilygęs, tau pasakys [gaspadorius] eiti į darbą Bdr.
ǁ Pnd, Rk apie drabužį, apavą: Tùri ana apsvilkt – pristaisė Klt. Kas kaip turė́jo, tai teip ir nešiojo Pnm. Reik milą aust: dangojaus netùriam Grk. Pirktinių drabužių anksčiau labai retas kas turė́jo Užp. Neturėdavom daug andarokų Kp. Aš lig penkiolikai metų kelnių neturė́jau, su marškiniais pakulniais ganiau Žl. Vienas kelnes teturù, ir tos pačios suplyšę Vlkv. Tùria milo burnosą i botagą, galia eit už kumetį Sdb. Kiek tų skarelių turiù, kad nebeišryšiu par metus Šmn. Turiu kepurę aš labai diktą, nuo tėvų tėvo ji man palikta LTR(Lzd). Tokį apavą [nešiodavo], kas kokį turė́davo Slm. Tokius drabužinius kamašus teturė́jau Šv. Penkiolika metų turė́jau, da batų neturė́jau, su naginėlėm [ėjau] Dj. Tų batų maž kas teturėjo, su klumpiais ejom mes [į mokyklą] Kl. Turė́jo vienus bateliukus ir ejo į atlaidus Jdr. Jei kursai tų (drapanų) netur, tasai taipajag tur šalčiu prapulti BPII398. Gentie, kaip čia įėjai, neturė́damas rūbo, svodbai priderančio DP32. Kas turi dvi jupi, tenudalija tam, kursai neturi Ch1Luk3,11.
^ Kelnes pasiklojam, andaroku užsiklojam. Kap tie guli, katrie nieko neturi? LTsV214(Ldvn).
ǁ avėti, dėvėti, naudoti: Aš nesu turė́jusi ant kojos da vailokų Lkv. Šito staldengtė da neturė́ta Vb. Trepsėk, trepsėk, brolužėli, dar gali trepsėtie, geri jukto kamašukai, dar gali turė́tie DrskD161. Tas karalius sako: – Pasakyk savo dukteriai, kad ateitų pas mane … nė turinti, nė neturinti LB259(Grl). O turė́jo batukus naujus apavęs ant kojų Varn. Ką turi̇̀ apsidaręs – turėk Pln. Ir kurpes jūsų turėsit ant jūsų kojų BB2Moz13,11. O ans (Jonas) turėjo rūbą savo iš ašuočių velbliūdo Ch1Mt3,4.
^ Stovi pati plika, tùri marškinius antyj ir visiem į akis žiūri (lempa) Nm. Kas turi – du turi, o kas neturi, tas neturi nė vieno (autai) LTR.
ǁ DŽ, Vž nuomoti: Jų sodą turė́jo žydas Ėr. Malūne turėjo jis tokį kambariuką Bgs. Turė́davo kambarius par žydus PnmR.
turė́tinai adv.: Jis jam dvarą pavesiąs turėtinai, ne parduotinai rš.
ǁ būti pasiėmusiam su savim, laikyti prie savęs, šalia: Jeigu tos birkos neturi̇̀, ta kailių nebeatgausi Krp. Aš turù šitai i dukumentus, aš parodysiu (pakeleivis sako nepatikliam šeimininkui) Kl. Tatai tą ginklą betùrįs tokį kaip avies koją, tik patrono netùrįs Gd. Pristojo pri munie, sako: – Ką čia turi̇̀? Skd. Šoks, grajys, bi kokią armoškelę būs betùrį Plt. Broliai stvėrė, kas ką turėjo, ir nuėjo mušt kirmino LTR(Auk). Ka pro kapus eiti, reik turė́ti druskos, švęsto [v]andens Yl. Atsiminė jis (medinčius) turį̇̃s sidabrinį guziką savo mandieroj MitII181(Brt). Simonas Petras, turėdamas kalaviją, ištraukė ir ištiko vyriausiojo kunigo tarną VlnE192. O daug minių atejo jop, beturinčių su savimp raišus, aklus, kurtinius Ch1Mt15,30.
^ Ant tėvo jojau, ant motinos sėdėjau, o seserį šalia turėjau (tėvas davė arklį, motina – balną, sesuo – kardą) Erž.
| refl.: Negerai, ka kapeikų perkant netùras Rdn.
2. tr., intr. BŽ227, Jon, Gg, Sn, Pv, Stk, Vdn, Str, Skdt, Dgč, Rk, Kvr, Ėr, Pbr, Lg, Jnš, Trk, Žd, Skd, Gršl, Kl, Plt, Jdr būti sulaukusiam, patyrusiam, sugalvojusiam: Jau pusdevintos dešimties metų turiù i da dirbu Gr. Metų anas jau turė́jo smagiai Užp. Anas tùri gal devyniasdešimt metų Ml. Aš metų daug jau turù Varn. Ana gal būti šimtą metų i tùra Yl. Jis jau amžiaus tùria – penkiasdešimt metų Tj. Mirė aštuoniasdešimt metų turė́dama Krs. Senoji mirė, sako, ka i tų metų turė́jusi šmotą jau Trk. Vedu turė́jov daug metų, ka žanijovos End. Visą dvidešimt jau turė́jo, kai gimė vaikas Klt. Aš metų penkioliką turė́jau, kai audžiau Pb. Jau turėjau aš aplink tiek metų Žal. Tiek metų tùriant išeina visas gražumas Slm. Ka aš tokį amžių turė́čiau, džiaugčiuos LKT91(Vvr). Aple šimtą metų svirnukas tùra Krž. Kokį penkiasdešim[t] metų tetùria [namas] Sdb. Lentelės [stogo] dešimt metų tùri ir byra Btrm. Mažos eglutės, o daug jau metų tùri LKT206(Ig). Tas ąžuolas daug amžiaus turė́jo Mlt. Musėt trumpus abrūsus tedavė [jaunoji vedliams], kad teip trumpą amžių teturėjo LMD. Neturiu tokio amžiaus, kokį turėjo tėvai muno S.Stan. Bylojo žydai jamui (Kristui): penkių dešimtų metų dabar neturi ir Abrahamą esi regėjęs VlnE53.
ǁ būti įgijusiam, įgavusiam: Darbo turiu R420, MŽ568. Pasitaikė darbą turintỹs vyras gaut Gs. Kol išbaldai lininius, turi̇̀ darbo Pc. Aš darbų daugel turiù Pls. Geras šiaučius buvo ir darbo visumet par akis turė́jo Vkš. Aš darbo palei kaklo turiù Srj. Pilnas akis darbų turėjau, o ne grybų Žln. Kožnas savo darbą tùriat Plt. Tùriam darbo, o šnekam, šnekam sau Lk. Ar darbo neturi̇̀, kad visus tep dergi? Srj. Ir Amerike turė́jau gerą darbą Lbv. Darbą didį turiu dirbamą, negaliu ateiti BBNe6,3. Turėsi darbą, iki išsisuksi B798. Raganos turė́jo labai daug darbo, kol prasiskynė kelią (ps.) Grš. Sviets veidmainings tur vis darbą BsO220. Mes šičion Karaliaučiuje jau per kelias nedėlias po visam lytaus neturim Kel1852,128. Turė́jo pajamų, mišką vežiojo Upn. Jei medaus daugis, pažiūro, tai dar išsiima, sau naudą tùri Kpč. Skrostojai, kurie jos paveikslus iš medžio dirba, didį pelną turėjo M.Valanč. Jokūbas sugrįš ir pakajuje bus, ir pilnystą turės BBJer46,27. Nesa be abejojimo stebuklingas ižg to naudos turė́tumbime DP620. Ar turi skolų, skolos? J.Jabl. Tėvuli, širdele, už šito neisiu, ba šitas bernelis daug skolos turi LLDII575(Vrn). Turė́ti nuostolių NdŽ. Žinai – kur jis turė̃s naudą, tę i lenda Jrb. Mano sūnai mokslo maža tùri Smal. Aš nèturiu nei mokslo, nei ko Akn. Jis kalbõs tùri, iškalbus Grš. Mokslo neturė́jau, neukvatijau mokytis Lel. Reik amatą turė́ti LKT98(Pvn). Ir gyvenant niekas per nosį nebraukys, kad mokslo turi Žem. Tur gerą amatą, kursai gal ką puikiai padirbti I. Ar tamsta, seniūne, turi kokią valdžią ar neturi? K.Saj. Dabar turės progą tuos savo žodžius pateisinti darbais V.Myk-Put. Jau seniai lakštų turė[ja]u Brsl. Kad dabar turėjus tokių vaisių! Ktč. Tarp kitko mes iš jo turime visą gramatikos terminologiją KlbV62(J.Balč). Bent pusė, jei ne daugiau, mūsų pradedamųjų mokyklų neturi lietuvių kalbos pamokų A.Sm. K. Būga apgailestavo, kad [jo] leidžiamas žodynas turįs trūkumų KlbXIV163. Neregi savimp piktybių savo ir gerbiasi jų neturį SPII116. Norint raštą tùri, bet tiesos rašto išmanymo neturi DP90. Kai mudu važiavom per didį miestą, niekas nepaklausė, ar turi raštą LTR(Vrn). Prityrę turim: kad tik pievos žolėj karvės, tuoj daugiau pieno Trgn. Nušovus abu patinus (lokius), pastebėta, kad vieno ir kito kūnai turėjo plėštinių žaizdų T.Ivan. Ne didę, menką garbę turiu R27, MŽ36. Ir maža tauta turi didelę praeitį V.Bub. Žmonės tikisi gerus metus turėti Žem. Kiekvienas jų (perkūnų) turį̇̃s paskirtą sau metą; o tas metas, kurį valdo perkūniūtė, esąs baisiausias MitII178(Brt). Juk žinai, kiekviens žioplys tur savo davadą K.Donel. Turime prieigą tėvop DP3. Sakau, kad tamsta neturi teisės skriausti savo žmonos P.Vaičiūn. Mergyte mano, jaunoji mano, ką aš turėsiu ant dovanelės RD45. Mūsų kaimo[je] visi turi pravardes Ar. Kai varydavom saitan, tai karvės vardus turė́davo Vb. Dvaro pievos vardo neturė́jo Stk. Yra nedickų [ežerų], bet vardą tùri Pnm. Tai kiek klasių tùrit (esate baigę)? Kdn.
| Čia ji valią tùri didelę (viską tvarko, įsakinėja) Rs. Keliuko tad jau ir neturi valios ginti Žem. Pas močiutę augau, turė́jau valelę, prisiverpiau, prisiaudžiau tris skrynias drobelių (d.) Klvr. Kad aš turėtau pas tėvulį valią, tai išstatytau vidur dvaro klėtelę LTR(Mrk). Oi, kad aš augau pas motinėlę, valužės neturėjau LLDII51.
| Viliuosi, paduksį turiu SD127. Vilties, viltį turėti LL259. Tėvai turė́jo viltį – pasveiks, pasveiks Rš. Aš pažinės i neturiù su anuo LKT58(Ms). Jis su ta laiškinyke pažintį turė́jo Btr. Neturė́k tu man draugystės su jais! Pv. Pavoju yra turėti draugystę su piktais S.Stan. Tas žmogus su velniu turėjęs draugystę Žg. Nekęskite jungo, tai yra neturė́kite draugės su neištikimais DP319. Neturiù ukatos mokyties Slnt. Kiti baisiai ukatą tùra kartas grajyti KlvrŽ. Berneli mano, mano jaunasis, kur šią naktį nakvosim, naktužę turėsim? DvD293. Aš neturiù palinkimo an žuvį Žl. Jis ne mano [sūnus] – aš prie jo neturiù ir pritraukimo Pv. Tokį miegą ana (panaktinė) turė́jo, ka nematė, kaip vilkas aviną nunešė Krž. Aš neturiù tau jokio priekiščio Krs. Žmogui kai gerai, tai ir ūpą tùri LKT368(Vlk). Turė́jau didžiausį norą viską pamatyti, visur apvažiuoti Pp. Aš jau viena važinėt neturiù drąsos Vlk. Sarmatos nei per nago juodymą netùri Švnč. Ne mada kalta, ale kad mes jau sarmatos netùrim Slk. Apie akcentus autorius jokio išmanymo neturi KlbV116(J.Jabl). Jis neturėjo mažiausio įtarimo, kad tas vadinamasis pirklys būtų buvęs plėšikų vadas J.Balč. Eik, kur tavi giltinė neša, nereik mun tavęs, mislijaus patieką turėsiąs, bet atvesi tu muni ant grabo lentos BM394(Slnt). Ana turė́jo dalią in bernų Ktk. Aš laimę turė́jau an mergų Žl. Nesa mes turim šventę Pono BB2Moz10,9. Pirkau kiemą ir turiu reikalą išeit ir apžvalgyt jį DP274. Džiaugiuos tada, jog visuose daiktuose galiu turėt pasitikėjimą iš jūsų Ch12PvK7,16. O tai visa dėl to ponas Dievas padarė…, idant pagadintame savo prigimime dėl deginimo atavėsą turėtų PK233.
^ Pakajų turėdamas ir turėk B731. Vėją turim į akis B538. Gerai išarsi, išakėsi – gerą ir derlių turėsi LTR(Šl). Gerą amatą turėsi – bėdos neregėsi KrvP(Drsk). Amatą turėdamas, duonos neprašysi LTR(Vdšk). Ką norėsi, tą turėsi – tiktai reikia noro Rd. Neturė́jo boba bėdos – nuspirko kiaulaitę (paršiuką Krs) Krs; LTR(Lzd). Neturėjo boba bėdos – prasimanė vaiką LTR(Vlkv). Neturėjo ubagas bėdos – nusipirko paršelį Erž. Geriau plikesne subine būk, by tik skolų neturė́k Trk. Turėk viską naują, o draugą seną LTR(Srd). Daryk gerą, o turėsi nuog jos garbę Ch1PvR13,3. In savo spalių turiu valią Tvr. Ant biedno visi valią tùri Ds. Ėjo ėjo ir vietos neturėjo (vėjas) LTR. Ko Dievas neturi? (nuodėmių) LMD.
ǁ tr., intr. DŽ1, Pš, Rsn, Gd, LD114(Kv), PK233 patirti, išgyventi, iškęsti: Sopulį turiu SD17-18. O kokiuos skausmus turė́jo, Dieve saugok! Žl. Aš ašarų turė́jau gerai nuog marčios tikros Rud. Daug nelaimės turė́jau Grv. Vargo tokio, bado neturė́jom, tėvalis buvo labai darbštus Krt. Anas, mažu sakyt, kokį piktumą turė́[jo] Aps. Gal jis piktumo, gal jis keršto turė́jo Krkn. Vilkas tùri kerštą in vyrų Tvr. Kerštą turė́jau už vogimus Vdk. Vaikai piktumo netùri Pv. Ana tùri daug pavydos Aln. Gerai, kad vaikai į mamą panašūs, sako, laimę tùri Snt. Ka išvažiavus į kelį visų pirma sutiksi vyrišką, ta turėsi laimę (priet.) Plt. Reik žmoguo turė́ti meilę, ir karų nebūtų Všv. I kokį aš turù džiaugsmą NmŽ. Iš sūnelio džiaugsmą tùrim, tik duonelės mes netùrim (d.) Švnč. Jeigu einant kelionėn skersai keliu perbėgs lapė, turėsi džiaugsmą LMD(Dglš). Nesa gerieji ne tiektai turės džiaugsmą ižg savo gerųjų darbų DP385. Turės malonę I. Tùriam par metus nors kartą linksmumą Žg. Žvėrys ir žvėreliai turė́j[o] linksmybę D143. Penkias operacijas turė́j[o], plado neturė́j[o] Pun. O ką mes linksmos būsim, turim darže nelaimę Ss. Už stalelio sėdėjo, rūpestėlį turė́jo DrskD152. Našlys tur bėdelių, našlys tur bėdelių ir mažųjų vaikelių LLDII452(Lš). Didliai gerai gyvenau, bėdos jau neturėjau Skd. Turù baisį išgąstį Trš. Kitą dieną paėjau kiek aš į salos vidurį ir turėjau nemažą išgąstį, išgirdęs žmogų mane klausiant, kas aš toks esu J.Balč. Seniau gi žmonės baimės daugiau turė́davo Vdn. Ale kaip aš baimės didelės neturiù, aš tai nebijau LKT184(Raud). Tùri kokią baimę: kur eina, visko bijo Pv. Jei būtum manęs klausęs, neturėtume dabar tokios gėdos K.Bink. Te jau gėdą turėki niekų geisti LzP. Tokios kelionės turėjau du mėnesiu – ir bado, ir šalčio, ir mušimo Žem. Jau doros dienos neturė́jau End. Ir Timotejus šv. dažnas negales turė́davo DP558. Nė miegelio neužmigau, rūpesnį turėjau, rūpesnį turėjau LTR(Plt). Motinėle tu mano, širdužėle tu mano, tai tu turėjai didelį vargelį, kol mane užauginai LTR. Dar didesnį [vargą] tu turėsi, muni išleisdama LLDII341(Pln). Oi tai tu turė́jai didelį vargelį, kol mane išmokinai DrskD194. Jei už bernelio išeisi išeisi, laimingas dieneles turėsi turėsi LLDII426(Kv). Kai tu už manęs ištekėsi, didelio vargelio neturė́si (d.) Alvt. Dar du naktigultu turėsi, iki kol prieisi savo vyro dvarą LTR(Brž). Jau kibis kimba – laimę turė́si Mžk. Prašom jūs, mieli broliai, pakajų turėkiat su jais Vln40. Kiek gero jis iš senų dienų turėjo, kadangi jo visos žmonės parpuolė tarp neprieteliaus BBRd1,7. Bet dabar eimi tavęsp ir kalbu tai and svieto, idant turėtų džiaugsmą mano išpildytą savimpi Ch1Jn17,13. Pas tave turėsiu Velyką su mokytiniais BtMt26,18.
^ Gerą liūtį turėjo – kam vogė, kai svietas regėjo KrvP(Krkn).
ǁ Lk, Trk, Mžš užimtumui nusakyti (paprastai apie laiko turėjimą ar neturėjimą): Laiko turė́damas drožinėdavau, dirbdavau šį tą Sk. Turėjau liuoso laiko, važiavau ant Linkavą Ps. Čėso tùria, gerą vietą ažėmęs ir sėdžia par upę Ob. Kad turi̇̀ laiko, tai skut’ bulbas Ml. Neturù laiko, panerk už muni Krš. Ežerus laiko turiu ir visokių minčių ateina į galvą rš. Vis laiko neturėjo, dirbo, lėkė, o va dabar ir turi̇̀ laiko, ir gulėk Slk. Aš pas motinėlę rūteles ravėjau, o pas tave, bernužėli, laiko neturėjau (d.) Šmn. Girdėti girdėjau, laiko neturėjau, senam tėvužėliui patalėlį klojau (d.) Nm.
^ Kožnas darbas savo laiką tùri Pl. Tu i dvėsi – laiko neturė́si pakiemiais lėkdamas Mžš.
3. tr. Sn, Alv, Dg, Stk, Žl, Ktk, Mžš, Šmn, Kp, Pl, Pnd, Dkk, Kpr, Vgr, Yl, Trk, Skd, Štk, Tl, End, Vvr būti gavusiam, įgijusiam iš prigimties ar išlaikiusiam: Mano motinelė, kad mirė, tebeturė́jo visas dantis Rsn. Aš neturiù nei vieno dančio LKT146(Nd). Dantų neturiù, negaliu in kūno pasimt (pariebėti) LKKIX216(Dv). Kad šitokį mažutį dantį turė́čiap Aps. Biznas kaseles turė́jo, tai nukirpau Sl. Aš didilius plaukus didliai turė́jau Šts. Kodėl ji (laumė) tur tokią ilgą nosį? BsPI13(Rg). Dvi turime ausis ir vieną burną, kad daugiau klausytumėm ir mažiau kalbėtumėm LTR(Erž). Kas turi ausis klausyt, teklauso Ch1Mr4,23. Kursai (žvėris) turi (septynias galvas), o dešimtį ragų Ch1Apr17,7. Jis tùra pliką galvą Grdm. Bepig, ka tu jaunas kojas turi̇̀ Nv. Ale mūs gaidys kad turi pentinus, tai kap cvekus Lš. Vėgėlė i šamas žvynų netùri PnmŽ. Turė́tasis plaukas nubirsta ir kumelys pajuoduo[ja] Šts. Turi svočia pilvą tep kap niekotaitę LTR(Smn). O vaikai visi geri yra, i kojas sveikas tùra, i akis geras tùra Kl. Atdarykit dureles, kas turit rankeles Kpč. Kad sparnelius turėčia, ir aš tenai nulėkčia, šauktau šauktau tėvelį raibos girios balseliu LTR(Grv). Viskas galėjo lėkti, ir viskas turėjo sparnus BB1Moz7,15. Mūsų tėvelis labai balsą turė́jo Pl. Ir iš kur toks balsas tavo turima! J.Jabl. Jos jaunos turė́ta geras balsas Mrc. Ausies neturiù suvis – dainų nemoku Ml. Tę obelėlė stovėjo, daugį žiedų turėjo LTR(Lp). Sakė mane bernužėliai netùrint rūtelių Ar. Išvydęs tada figos medį iš tolo, kursai turėjo lapus, ejo (dabotųs), begu jau ką rastų and jo Ch1Mr11,13. Aš buvau kai milžinas, sveikatos turė́jau Švnč. Ligos neturiù i sveikatos neturiù Dglš. Sveikatos labai netùri, tai visi darbai stovi Krs. Ir ans vargo padėjo, nebtùra sveikatos su visu Lk. Neturiù sveikatos laipiot čia an kalno, pavargau Pv. Ka sveikatos turė̃č, gerai gyvenč LKT104(Pd). Ir užpakalį sopa, ką jis tùri, visa sopa (skauda visą kūną) Azr. Ka tu nagus i turi̇̀, o ka proto neturi̇̀! Kl. Jau nedaug proto turiù Grv. Tas senis visai i proto tiek betùra Trk. Kad jaunas yr buvęs, rasi ir turė́jo protelį Rmč. Tùri gyslukę pajuokaut, tùri Pv. Tasai nė mergos proto neturįs S.Dauk. Ar geriaus tūls slunkius, žmogišką protą turė́dams, ar geriaus, sakau, kaip šitas rudikis elgias? K.Donel. Kad anas dūšią turėjęs, tai būt pasakęs, ką arklys naturlyvas Ml. Mūs tėvukas turė́jo gudrumo Pn. Jin[ai] mandagumo iš jaunystės turėjo Pl. Pakaruoklis turi tokį pat stiprumą, ką ir gyvas turėjo Šl. Dabar visi tokie – pasileidimo tùria Alz. Didelį sunkumą turė́jo – dulkės, viskas Kvr. Ka sunkumo neturė́čiau, aš nieko netingiu Sdb. Tiek drūkčiausia, gal ir ana tùra tą spaudimą Trk. Nebturė́su kantrybės bekentėti Kv. Dabar netùria tos tvarkos vaikai Erž. Kad ir koks žodis kitoniškas, bet tùria panašumo [latvių kalba] Č. Mano kalba jokio šimoniškumo neturi Šmn. Duona, kad ir tikrų rugių, ale tokį aitrumą tùri Užp. Rūkyti galėjai – tie žiobriai skaniausi, jie riebumo tùra Rsn. Liuobam mieruoti su centimetru, kiek jau tùra to storumo [bekonas] Kl. Tùri kartumo beveik kožnas grybas Kvr. Tùri alus stiprumo, nesakyk; ir gardumo, ir stiprumo – visko tùri Mžš. Jau žemė purumą tùra Krž. Kai mėšlo duoda, tai mėšlas šilimą tùri Ker. Sausuolė kaitros netùri, prie jai reikia beržinių [malkų] Klt. Šiūkai brandumą mažą tetùria, be kanduolio Erž. Ta pušis dideliai kvepa i tùra blizgėjimo Akm. Vyresnioji [duktė] buvo aukšto ūgio, nešiojo šviesiai geltonas kasas, turėjo rožinius skruostus S.Zob. Jie (jurginai) ar savo gražumo tùria LKT241(Žml). A žinai, ties varteliais judėjimą vanduo tùri Mlk. Kap pavirini, tai tas siūlas kap sužliugęs, tik sunkumą tùri, tep netikęs Pv. Dėl to sako anas (lopšys iš ievos medžio) sveikas, kad tur didį kvapą iš savęs per ilgą laiką LMD. Abiedvi ausys švenkščia, tùria zyzimą Sdb. [Mokytojas] aiškindavo mum, kad medelių nereikia laužyti viršūnių, kad ir jie tùria gyvybę LKT261(Pin). Jis turi didelį panašumą į tikrą arklį J.Balč. Aš turù gerą laimę: mun bitės nekanda Krž. Kiekvienas mokslas turi savo specifiką sp. Kietieji, skystieji ir dujiniai kūnai turi ir bendrų savybių rš. Visi kūnai turi tris matmenis rš. [Tarne,] turėk macę ant dešimties miestų VlnE185. Nesa eš sunkiai kalbu bei esmi sunkaus liežuvio (nesa aš turiu sunkų kalbesį) BB2Moz4,10. Kantrumą turėti gundyme kožname PK138. Nesa kaip garstyčia didę galybę turi ne tiektai augliuje, bet ir valgyme DP90. Kolei turi rūstybę ir nopykantą ant širdies savos artimop, ik tolei neturi pakajaus DP133. Netùri nei skaistumo, nei gražumo: ir regėjome jį (Kristų) netùrintį ypatinės DP169. Mokė nes juos kaipo galybę turįs, o ne kaip mokyti rašte Ch1Mt7,29. Ir tùrigu žmonės išmintį, kurie teipo dręsa nusidėt DP11. Žmogus kai šuva laksto jaunas, paskiau arklio jėgą tùri Ssk. Kad rodos neturė́t, būt telioko nelikus Klt. Tai jau jėgos ir aš neturiù tokios, kap turė́jau Pv. Suprato kareivis, kokią galią turi skiltuvas LTR(Auk). Nebuvau mokyklon intėjęs, ale atmintį turiù Stk. Aš pirma turė́jau didelę atmintį Srj. Nebatsimenu, kokiais metais esu gimęs, nebturu atminties Vvr. Turiąs iškalbą I. Kalvis iškalbą valnišką turė́jo Gršl. Ašiai su visais žodį turė́jau, su visais kalbėt mokėjau Pl. Neimk ir negražią, ba pats nemylėsi, šalia atsisėdęs kalbos neturėsi (d.) Gdl. Eikšę, mergele, in mane, turiù žodelį in tave (d.) Lš. Abi senos i tùrim kalbą Kvr. Jaunesni žmonys kitą kalbą tùria Vdk. Katras (kiekvienas) miestas tùra savo kalbą KlbXV131(Klp). Turė́ti talentą NdŽ. Neturė́jau pašaukimo prie audimo Pc. Reikia [mezgėjai] rankose gabumą turė́t i akim matyt Bsg. Naravo anie netùri Mlk. Tokią ydą jisai tùri – jokios užujautos Pv. Ana daug nervų tùri – ne pagal save Klt. Eš girdėjau apie tave sakoma, tave dvasią šventųjų deivių turintį BBDan5,14. O daiktui, galą turinčiam daiktop, top, kursai galo netur, negali būti nė vienas prilyginimas DP580. Pirma diena Christaus yra amžis, pradžios neturįs SPII123. Neturįs galo Sut.
^ Eina, kaip akmens kojas turėdamas KrvP(An). Kad subinėje akis turėtum, tai tavęs nesugautų DS296(Grk). Imdamas sakalo akis turi, atiduodamas – šuns PPr114. Ir angelas neliktų angelu, turėdamas žmogaus akis J.Gruš. Baimė turi dideles akis rš. Kad kiaulė ragus turėtų, tai visą svietą išbadytų LTR(Vlkj). Kiaulės snukį turėdamas ne visur įlįsi LTR(Auk). Arklys ir keturias kojas turėdamas suklumpa LTR(Auk). Arklys keturias kojas turi, o pailsta LTR(Al). Šuns liežuvį turėdamas duonos negausi LTR(Auk). Vaikai i žuvys balso netùria Škn. Kas netùra sotės, tegu eina ubagais Dr. Lazda du galus tùri Nm. Gilus tùri dugną, platus tùri kraštą Šll. Maluoji maluok, ale i galą turė́k Rdn. Kap maiše gemsta, tai dalią tùri Pv. Ir dūšią tùri, ir kalbą – kolgi nebagotas? Dgč. Velnias dūšios, o šuva skolos neturi LTR(Jz). Ar tur šuo gėdos? N. Kitas tùra talentą, o kitas – pliką lentą End. Kad turėčiau rankas, vagį sugaučiau, kad turėčiau liežiuvį – viską apsakyčiau (kelias) Pnd. Kad atsitiestų, dangų paremtų; kad rankas turėtų, vagį sugautų ST409. Vienas vyras daug galvų turi (kūlys) Pnd. Neturi akių, neturi ausų, o aklus vedžioja (lazda) Dkšt. Tùri keturias kojas, ale ne gyvis, tùri in savę plūksnas, ale ne višta (lova) Dv. Naktį turi dūšią, dieną neturi (lova) LTR. Turi sparnus, bet nelaksto (malūnas) LTR(Mžk). Maža kresna moterėlė daug drapanėlių turi (višta) Vp.
| refl.: Kai sveikatos nebturė́jos, už panaktinį buvau pri gyvolių Vg.
4. tr. Grš, Vl, Stk, Al, Švnč, Žl, Strn, Alz, Kp, Slm, Skp, Žb, Rk, Kpr, Sdb, Krš, Žeml, Šts, Slnt, Tv, Als, Žr, End, LKT138(Nd), Šlu būti susijusiam su kitu asmeniu ar asmenimis santuokos, šeimos, giminystės, draugystės, tarnybos, darbo ar kitokiais ryšiais: Moterį turįs SD1118. Anas antrą turėjo žmoną Dgl. Anas čia atvažinėdavo, anas ir bobą iš čia tùri Aps. Aš du vyru turė́jau Yl. Žmona tùrinti kitą vyrą Trk. Ko jis laukė šio laiko nevedęs: būtų beturįs šeimininkę! Žem. Kokią išsirinksi, tokią ir turė́[k]! Pv. Dabotinę turi̇̀, tai ir imk, nepamesk Šmn. Tas vyras dvyleka pačių turė́jo (ps.) Všv. Buvo karalius, tas turėjo labai gražią pačią BsPI11(Rg). Žvėrelės, paukštelės vis turi poreles, aš siratėlė neturiu porelės LTR(Rdš). O Jons bylojo Herodui: neder tau turėti moterį brolio tavo VlnE170. Eš turiu vyrą, poną BB1Moz4,1. Žmona pirm vyrą, o paskui ir sūnų, kurį gi vieną beturėjus buvo, pateriojo DP335. Neturiù ne pačios, ne vaikų, nė rūpesnio neturiù Gd. Anys tùri sa[vo] šeimą ir savę daboja Pls. Vaikų esu turė́jusi šešioleka Varn. Vaikų šešis turė́jau, tai ne dar̃, kad vienas du Alv. Patsai dar visiškai vaikas ir jau vaiką tùri Ant. Įsiviliojo [tokią senikę] vaiką padabot, o penkis vaikus turią̃ Erž. Ė būdavo, kad moma tùri septynius vaikus, tai gerai, kad du likę [gyvi] Aps. Kad aš vaikų nebeturiù, nežinau, ar ją (žemę) imt, ar ją neimt Alz. Turė́jom keturis vaikus, o dabar visi iškrikę Srj. Keturias dukteris turė́jo, visas į ūkes išleidė, pasogas, šimtus devė Krp. Turiù keturius sūnus, penkias dukteres, septyniolika anūkų Rod. Ana tik vieną mergiotę tùri, o sesuo i bernioką, i mergiotę Klt. Jie vieną sūnų turė́jo, gražiai gyveno Kp. Ans tùra vieną vaiką KlbX115(Krtn). Ji mergõs turė́jo tą vaiką Mžš. Vieną vaiką tùrįs su ta žmona Trk. Dvi mergelkas i vaikeliną tùra Kv. Oi klausinėjo jaunas žentelis: begu turi dukrelę? S.Dauk. Tą vieną teturiu mylimą dukrytę KlvD47. Gyveno viena šeima, turėjo sūnų Joną o dukterį Julijonę Krt. Nebtùra mergelės tokios jau didesnės Trk. Katras turė́jo savo vaiką, leido [ganyti] Krž. Būt geriau, kad turė́tai kokį vaiką, tai gyventai [savo sodyboje su vaiku] Kpč. Turė́jau du sūnu, tai vienas numirė Mlk. Jei turė́tai vaiką, tai tau neliktų [pieno] Pv. O plebonas Midijano turėjo septynias dukteres BB2Moz2,16. Turiegu dukteris, sergėkig jas gerai, idant kūnus jų čystume išlaikytumbei DP65. Jie gyveno abudu, vaikų neturė́ję Ad. Netùra nė vieno vaiko, netùra kryžiaus Krž. Dejavo vaikų netùrįs Jrk23. Gerai gyvenam, – tik burnų (valgytojų) netùrim Rš. Turė́jau seserų, likau vienas LKT208(Graž). Seną žmogų čia turi̇̀, čia i nèturi Prng. Turė́jo mokytą brolį, turėjo i gerą vardą Upt. Turiąs beturiąs tris sesutėles kaip ir daržely tris lelijėles NS491(Vb). Turiu net penkis brolius Ch1Luk16,28. Netùri tėvų, vienas anas kaip stovi Klt. Bet ka mamos neturė́jau, teip i laimės neturė́jau Slnt. O da aš turiù senus tėvelius, užaugys mano mažus vaikelius (d.) Klvr. Kad aš esmi siratėlė, kad neturiu tėvulio nuoseniausio, nei motulės mylimiausios LTR(Mrk). Neturiù tėvelio, senos motynėlės, aš neturiù kam palydėt in svetimą šalį DrskD220. Neturiù tėvelio, kas dalelę skirtų (d.) Grš. Aš neturiu tėvo motinėlės, – nesukrovė didelio šarvelio LLDII476(Mrc). Jūs mielos motulės nebeturėstat, visokių kalbelių prisigirdėstat LTR(Rk). Ji turėjo gerus gimdytojus, kurie aną primokę buvo pagal zakonų Moizešiaus BBDan13,3. Neturėki kito Dievo prieg manęs Mž18. Užsilikau, da laikausi, o kaimynų jau daug neturiù (mirę) PnmŽ. Viena gyvenu, nebeturiù su kuo gyvent Kvr. Kiek jau turė́davai šeimynos, i vis po tą kulšį avienos duodavai Mšk. Samdytą turė́sma mergikę, samdytą turė́sma vaikiuką Lk. Šiemet netùrim (nepasisamdėme) mergiotės – daugiau darbo Jnšk. Teturė́jo [ponas] tiktai vieną liokajų ir tą didelį šelmą BM77(Vb). Pats mokėsi ir da paprastai kokiuos du mokinius turė́davo Upt. Turė́jo po savim gal šimtą inžinierių Strn. Netùri broliukas sau mielos draugelės (d.) Dglš. Kap aš turė́jau kaime mergelę, ėjau lankytie kas vakarėlis DrskD26. Aš sau turiu bernelį šitam pačiam kaimely LTsI279. Šmotą darbininkų po savęs turė́jo tas ponas Všv. Aš esmi žmogus po valdžia [antro], turįs po savimi kareivius DP73. Neturiù kas ganąs, neišganysu didelę bandą Gd.
^ Plikis neturi nei genčių, nei bičiulių PPr299. Ir Dievas motiną tùri Sld. Kol pinigų tùri, tai sūnus tùri Tvr. Jei pati neaugini, tai i neturi̇̀ vaiko KzR. Menturis dukterį tùrįs; o kuo vardu? – Košė Pln. Lazdų krūmas, tam lazdų krūme ežeras, tam ežere dvi sesutės maudos ir turi po penkis bernus (kubile duoną minko) LTR. Dvylika brolelių tur vieną juostelę (metų mėnesiai) LTR. Ko Dievas netur? – Aukštesnio už save arba vyresnio PrLXVII40.
| refl. tr.: Kole turė́josi dukteris, laikėsi ir žąsis Rdm.
ǁ Ds būti vedusiam (žmoną): Anas turė́jo jos seserį paėmęs Klt. Šitas, kur tùri Petro seserį? Sdk. Kunigo seserį turi̇̀, o teip šneki! Žl. Anas turė́jo mokytoją tokią Vžns. Tas, kur Taruškėlę tùri Ėr. Jis tùri Žilinskiūtę Ss. Tas gi Gudelis, katras Banyčią tùri, sakė Dbk.
^ Kiekvienas vyras tetur savo moterį ir kiekviena – vyrą savo DP71.
ǁ priimti (atėjusį), sulaukti (užaugusio): Turė́si ažumainą, auga vaikas Klt. Mes svečių tùrim KI226. Vakar sūnų turė́jau Strn. Šiandie kapinių šventė, sakau, gal svečių turė́sim Smln. Ką – svečių turė́si, ar talką kokią darai? (klausė daug visko prisipirkusią moteriškę) Švnč. Viską padariau – svečių neturė́siu jokių Žl. Turė́si žentą kai matant (duktė jau suaugusi) Šln. Kap apsirgau, tai visi sakė, ka neprasieis, net kunigą turėjau Tvr.
^ Neimk per daug kalbios – daug svečių turėsi LTR.
5. tr. R, MŽ, KBII169, DŽ, KŽ gimdyti, pagimdyti: Pamečiui turė́[jo]: šitam nebuvo metų, kitas gimė Klt. Vaikų penkis turė́jau Alv. Itokius šešis sūnus turė́jo ir sveika boba kap mūras Arm. Kiek vaikų turė́[ja]u, tiek dantų neturiu Str. Labai sunkiai aš turė́jau mergaitę tą Ktv. Ot dabar svietas kytras, vaikų nedaug tùri! Pls. Nežanota, nė vieno vaiko neturė́jau Všv. Tokiuos metuos nė begalėsi, nė beturė́si [vaikų] Mžš. Jei užgirsi varlę kvarkiant, tai vaiką turėsi LTIII456(Kls).
^ Tu jau kaip turė́siantis, drūktas Trk. Skeltas perėtas, tuo turė́tas – visi pry darbo! Šv.
ǁ N, Snt atsivesti: Veršį vesti, turė́ti I. To žmogaus buvo kumelė kumelinga ir karvė turėsianti Žem. Karvė turė́sianti būs, apėmė jaučius Klk. Karvė in čėso, greit teliuką turė̃s Aln. Mūsų juodė jau tvinksta, greit turė̃s Krkn. Šėmoja jau tuoj turės Kp. Karvė bus turė́sianti Škn. Karvė turė́jo – veršį girdos Krš. Jau karvelė greit mun turė́s Trk. Karvė ir kiaulė turė̃s vienukart Mžš. Karvė jauna, graži, Kalėdoms turė́sianti Skd. Ana (telyčia) turė̃s kovo pabaigoj Kvr. Karvė jau turėjusi B826. Karvė šiąnakt turė́jusi K. Niekumet naktį karvė nė[ra] turė́jusi Trk. Šįmet margoji vėlai teturė̃s Jrb. Žalmargė tura turė́ti jau už poros dienų Slnt. Turė́sintiejai karvei duok geriau ėsti Slnt. Viena karvė užvelka, kita į laiką tùria Jrb. Juodė turėjo jaučiuką, o ne karvytę Pkr. Mūso karvė turė́jo jautelį Sd. Vakar karvė turė́jo, būs šviežaus pieno Ll. Karvė jau išsimelžus, rugsėjį turė́jus KzR. Veršis, paršiukas tuo[j] turė́tas NdŽ. Pirkom karvę neturė́jusią Šln. Jei užtrūks, tą (karvę) neparduosiam, kol neturė́s Trk. Karvė ka turė́davo, tai prisilydydavo grietienės užsibaldyt Grz. Kita karvė tum pienu (neužtrūkusi) tùra Krš. Prieš Kalėdas turėjo Jonų karvelė Žem. Ar įsiuvai guziką? – Ne. – Nu ka tu mitrus: kumelė būtų pritvinkusi i turėjusi KlvrŽ. Ar jau kumelė turė́jo? Pc. Kumelė turė́jo, paturėjo KI450. Tas kumelys (kumelaitė) nuo tos kumelės (tos kumelės) turėts (turėta) B534. Turė́siančiai (veršingai, kumelingai) susilaužius kaulą, neduok vario, išsimes Vdk. Visumet turėsianti kumelė trapi Krkl. Avis turėjo R237, MŽ315,403. Avis turė́jo tris vaikus KlvrŽ. Jauniklė avelė dujai gėrioku tùria KlbIX51(Skp). Pusmergė nuėjo turė́jusios avelės girdyt Grž. Kiaulė šiąnakt turė̃s: migį nešas, į rytą turė̃s Vl. Turė́siančią kiaulę pjauti būtų juk svieto juokai A.Sal. Kad, minau, nieks, nei paršiuks turė́ts nesušaltų K.Donel. Turėtoms kalėms grapas liepė pilti pieno Bržr. Pas Mačiulį radynos: kalė vaikus turėj[o] Rod. Katė jau kačiukus tùri Aln. Kai gyvolis gero pašaro nematė, tai netvinkusi i turė́jo Nmk. Šitie triušiai žiemą turė́ti, tai toki nuskurdę Mrj. Vasaris ašaris, gruodžius nugrubėlis, gyvuoliai, tuose mėnesiuose turėti, yra apsiašaroję, nugrubę, nesveiki Sln.
^ Sylijasi, kaip kumelė turė́dama Sml. Duok Dieve ožkai kumelį turėti, vištai ožį išperėti KrvP(Mrk). Ankstybs, o negyvs, tuoj turėts per tvorą šoko (išmetamas) PrLXVII33, B835. Kiek kiaulė paršiukų tùri? (klausiama juokais suėmus už nosies) Žl.
turimai̇̃ adv.: Neturiamai, nevestinai vaikų, nevaisingai I.
| refl.: Tai karvei reikia greitai turė́ties Akm. Ka turė́jusys y[ra], nūneša duonos i druskos, ka stipresnė širdis būtų Vgr.
6. tr. IM1863,27 susidėti iš ko nors: Mets tùr daug dienų, ik visas jis pasibaigia K.Donel. Kūčia tùri dvylika patrovų Dg. Miestiečių butai turėjo po du, tris ar keturis kambarius rš.
| Nebgaliu matyti, kiek pušynelis aktarų galėjo turė́ti Akm.
ǁ egzistuoti kartu su savo dalimis, komponentais: Vožtuvas turi pagalbinį skirstytuvą rš. Stulpas aplinkui turinčios viškos SD53. Visi sultingieji pašarai turi daug vandens rš. Pilis turėjo du bokštus: šiaurės vakarų ir pietryčių kampuose rš. Mūsų ūkis turi didelį gėlininkystės skyrių sp. Kožna, matai, nytė, ana jau šniūralius, matai, tùra Rt. Klėtis paprastai teturi tik vienerias duris rš. Medinės pilys turėjo įvairių gynybinių įrengimų rš.
ǁ būti reikalingam ko: Bulbų kiekviena atmaina savo žemę tùri LKT188(Vlkj).
7. tr., intr. būti gavusiam kokią nors ligą, negalavimą, sirgti kuo nors: Jis musėt ligą turi, kad teip spjaudo Pn. Anas serga, cukrinę ligą tùri Aln. Tu turi̇̀ didelį dusulį Žl. Ana dusą turė́jo, tai negalėdavo dirbt Adm. Jau bronkitą turiù – čia man kas gargia Srj. Pry plaučių ana tùra, sanatorijo[je] buvo Šv. Dagi te šunio riebuliai nuo plaučių, kas plaučių džiovą tùri Švnč. Ale turė́jo ant plaučių vėžį, kraujas kai šoko, ir nugriuvo ant kiemo Kvr. Ar dusulį turė́davai tas arklys, ar ką – veda į jomarką Mšk. Tėvalis jau pri skrandžio ligą turėjo End. Aš sergu, slogą turù. – Nu ta maža bėda Trk. Kraujo kalkėjimą turù didilį Všv. Katras tùri priepuolį, tai tam negerai Prn. Ogi oras, jėgu turi̇̀ ramatą, pasako Antš. Širdies mušimą turiù Rš. Sąnarių uždegimą turė́jau, rankų nebegaliu prilenkt Gsč. Ans tùra nervų ligą Skd. Mano tėvas turėjo gumbą LTR(Rm). Jug vėžį nežinai, a turi̇̀, a neturi̇̀ End. Užeina, kur kai ką susopsta, ale tokios ligos neturiù Stk. Nei ligos jokios neturė́jau par gyvenimą Krns. Šiąnakt atsigulęs kosulio neturė́jau Vlkv. Visą naktį jis blaškėsi ir, atrodė, turėjo karščio I.Simon. Jėzus … išvydo uošvę jo, ant patalo gulinčią, turinčią karštinę (drugį) BtMt8,14.
| prk.: Kas kepenis tùria (serga kepenimis), negalia a nė čierką išgerti Nmk. Nervas dideles turiù sustingus keliuos, be lazdytės negaliu eit Tr.
^ Kad tau turė́t žyvatinę! Arm.
8. tr. Rz, Rmš, Dg, Gdr, Jž, Č pajėgti valdyti kurią nors kūno dalį (labai dažnai su ne-): Kas kojeles turi, tai visko miške prisirenka Rud. Nebeturiù nė kojų, nė rankų Ėr. Aš va kojų nebeturiù: skauda nuo pusiau blauzdos, pakinkliai Kvr. Kojas menkas beturù: niekur nebeinu Tv. Muno senis daba tų kojų nebtùra Jdr. Aš neturù kojų, negaliu eiti į tas mėlenes Krž. Kad kojas turė̃čiu – visur aplakstyčiu Krš. Eina su lazdele, kojos nebetùri Mžš. Sveika būčia, kad kojas turė́čia, su kojom silpna Sdb. Kad tik geras kojas turė́čiau Tlž. Dėlto daba kojų niekas netùri nuo to gražaus apsiavimo PnmŽ. Ant kitų metų bėgs, kojukes turė̃s Drsk. Neturiù suvis rankų, palaidyt karvės nepagaliu Klt. Nu, kad aš negaliu atriekti duonelės, rankų neturiù Krt. Rankos tos dešinės seniai nebeturiù Sdb. Rankų neturiù, o kai dirbu, neskauda Vb. Mano seselė dejuoja: rankų nebetùri Mžš. Nebturu akių, nė kantičkos mun nieko nebrodo End. Kol akis turė́jau, siuvau VšR. Aš akių nebeturiù, toli nematau Rm. Nei ausų beturiù, nei akimis bematau Eig. Kad aš akeles tebturėčiau, kaip ma[n] smagu būtų Erž. Kur tu ausis turė́si – aštuonius grabus išnešiau! Dglš. Kita vedėja nebegali vest: užkimsta, gerklės visai nebetùri Mžš. Negaliu aš – širdies visai nebeturiù Ps. Nebetùrim širdžių, prastų širdžių abudu PnmR. Aš neturiù širdies, jei operuoste, būsu ant lentos Kv. Bendikas nebtùra plaučių Krtn. Smarkiai dirbdavau, tudė dabar strėnų neturiù Snt. Parižuotas (paralyžiuotas) žmogus buvęs, kalbos geros nebeturia Svn.
9. tr., intr. SD129, Pnm suvokti, suprasti: O tai dabar turė́si: būtum su manim ėjęs, būtum gavęs Sdr. Vakar dergsojot (nieko neveikėt), tai dabar tùrit – niekas nepadaryta Vlkv. Štai juokėmės, jauni būdami, iš senų žmonių, o pasirodo, jie tiesą turėdavo V.Krėv. Ji turė́jo tiesą: teip i buvo Tlž. Turė́damas tai tikrai, jog jo ansai viešpatis nopleis DP81.
| [Kristus] juos klausė, ką apie jį turėtų (manytų) žmones DP466.
| Neturimas (negalimas, neįmanomas) daiktas, kad prisieina jau tėvam atsidalyt nuo vaikų Tvr.
| refl.: Ką aš tau sakysiu, tu tik turė́kis, ir viskas bus gerai Slk.
ǁ tr. Ktk žinoti: Jau ji ką tùri, tai visada išbajina Pv. Ką turė́jau, tą pasakiau Bsg. Neturù tokio žodžio (nežinau, kaip vadinasi) Rsn.
| refl.: Va, lyg primetė ir turė́kitės! Pv.
ǁ tr. jausti: Vyriškas ir motriška nueiti į kapus (mirti) su rūtų vainiku par didę sau garbę turėjo S.Dauk.
| refl. tr.: Turėkias tu garbę pirm manęs, ir užmeskiam čėsą (viršuje raką), kada aš už tavo žmones turėčiau melstisi BB2Moz8,9.
ǁ intr. išmanyti: Vaikščiauna kap ko veikt neturė́dami Dv. Tėvas ka sužinos, tai neturė́si kur dingt, reiks per langą išlėkt Plv. Ir aš nebturù kur bedingti, palipau an trobos Krt. Jau vakaras, sutemo, netura kur bedingti Rt. Senam tai bažnyčia reikalinga, žiūrėk, ka pasensta, neturė́sta kur dėtis Slm.
ǁ tr. konstatuoti esant: Po Seredžiumi tùrime pusiaukelį nuo Jurbarko į Kauną Skr.
III. prievolei, priedermei nusakyti. tr., intr. R, MŽ, Sut, N, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, Klvr, Vlkv, Vl, Stak, Ss, Gdr, Sdb, Kp, Pl, Pnd, Rk, Jž, Č, Skrb, Žml, Bsg, Krš, Kv, Skdv, Žeml, Skd, Brs, Als, Pln, Bdr, Rsn, Pgg reikėti, privalėti (ką nors daryti): Turiu, nemitęs, priverstas darau SD184. Jis tur tai daryti R329, MŽ441. Maž miego miegusi turė́jau dirbt J. Čia visi turit dirbti J.Jabl(Sv). Jūs tùriat dirbt lig pat vėlumo Erž. O turėjom ne tik sau, bet ir ponui dirbti J.Bil. Kol gyvos akys, turi̇̀ vargt Vdk. Pasakė – i turi̇̀ dirbti teip, kaip ka liepa Ms. Atsikelsi gaidgystėj, anksti ir turė́si kubilą primalt Mšk. Kol išaušta, tą sieką turi̇̀ sumalt su rankom Krk. Kai ateinam iš lauko kloję [linus], tai tùrim nubrukt visus rūbus, kad nesmirdėtumėm Užp. Sieną mergaitė turėdavo išaust par dieną Rz. Dar turiu tris sienas aust Pc. Tùriam pačios rūpintis [malkomis], ir vaikai mažiukai Pšš. Šilta, jėtus mano, karštybė, o turi pasilenkęs eit, dirbt po dirvas, laukus Mšk. Ar tai juoks, kad būrai tur į baudžiavą rengtis? K.Donel. Negalįs niekur išeit, ožkas tùrįs ganyt Jrb. Aš turù bites daboti, kad neišlėktų LKT132(Plik). Aš turė́su i bulbes nuskusti, i paršeliams ėsti nunešti Lpl. Pristatys i turė́si išbūti, gerai prastai End. Pryš vėją neatpūsi, kur liepa, ten turi̇̀ eiti Yl. Ans pyksta i tùra pykti, kam aš išejau Trk. Tėvai tùria dabar vaikų klausyt, toks išėjo laikas Dt. Turė́jau papasakoti, kaip viskas buvo Krt. Karvę turi, ir turi̇̀ ravėt Kp. Tėvus turiam godoti S.Dauk. Turė́jo parašyti, kad motina serganti yra Vkš. Mėnasį turė́si [gydytis] Ad. Sako, tau tùra duoti vietą, tùra duoti butą Kl. Kožnas ūkininkas turė́jo porą jaučių turėti Vvr. A mes turė́siam už pirmą metą karvės nustoti Rt. Mūsų karvė pasileido nuo sieto, pagirdėm, išputo, turė́jom pjaut Šln. Kiek davė ganyklės, tùria išsiverst Sdb. Parvasar turė́jau paduot šieno karvei Klt. Jau mačiau garnį – turė̃s jau duot pavakarių Nm. Svečiai nevalnykai – ką duoda, tą tùria valgyt Slm. Insdėk, su bulbom turė́si suvalgyt smetonos Klt. Mėsos – mirk gyvenk – vieną rozą an dienos turi̇̀ duot Žl. Tuos pačius kopūstus arba burokus tùri išbaigt valgyt Krs. Lalaunykai ateina pas trobą, ir turi̇̀ išnešt kiaušinių Kpč. Turė́tų būt pienas geras, ba raudona karvė, žala Pv. Nori baltai išvelėt, – tai tùri plyšt po biskį rūbas Pv. Jaugi dvi nedėlios [agurkams], turė́[jo] apdygt Švnč. Tùra daba iš apačios išaugti nagas, o tas tùra nueiti Jdr. Žinau, ką pasakyti turita! Vd. Tùrit apžiūrėt Kalotės ežerą Klp. Aš turù sakyt: jis neblogas Tlž. I kas įejo, nežinojėm, i turė́jėm bijoti Skd. Piršlys tùra kelį atidaryti Trk. Pirma pasvadins jaunąją, tùra jaunasis išsipirkti Plt. Išveda jaunąją – ne tą, katrą turė́tų išvestie, o kokią bobą Brt. Kodėl turėtumbim mes menkesni būti B556. Turi̇̀ atiduot [pinigus] tą dieną asabniai, ir viskas Grv. Kas turi ateiti, tas ir ateis, niekur pro šalį nepraeis J.Balt. Turiu eiti; reikia man eiti I. Turiu išeit R204, MŽ271. Aš žinau, kad turiu žūti, ir mirsiu, kaip riteriui dera V.Krėv. Sakė jam, kad jis turį̇̃s dabar mirti Sch165. Kur mano tėvai, kur mano sūnelis, ir aš turiù čia gult Kls. Kam aš tave turiu penėti kaipo paršą arba meitėlį kokį? DS82(Rs). Turė́si tą žirgą pavogti i an to žirgo užsėsti (ps.) Varn. Didesnioji dukrelaitė tur darbelį dirbti LLDII70. Saulė sėda, ir jau turi̇̀ eit miegot Šmn. Aukščio lopšys turi būti per du sprindžiu LMD. Septyni broliai: septynias dienas tùria lyt Sb. Prašom jūsų paklausytie, ką mes tùrim pasakytie DrskD251. Jei kas nori turėti aitvarą, turi laikyti devynius metus gaidį LMD. Tas pasakymas būtų turė́jęs mane perspėti: būk atsargus! Plšk. Lova sukasi, ana (giltinė) turi turėtis prie galvos, o peiliai kerta jai per kinkas LTR. Kad kas nuo ko nusigąst, tad tur du kartus paspjaudyti, tad, sako, niekas neprisimeta LMD(Klp). Kaip neturiù verkti, kaipgi nedejuoti, kad užtiko mano dienas devynios nelaimės? BM449. Pavarytas bernas nudegino ponui dvarą sakydamas: – Man eit beturint, teeinie ir tos skūnės drauge LC1885,6. Jei mano žodį laikė, tada ir jūsų turės laikyti VlnE177. Kaip hūkininkas šeimyną savo tur mokyti byloti Vln37. O mes turim gintisi BB1Mak3,21. Jaunikaičiai turėjo nešioti melnyčios akmenis BBRd5,31. Kas tasai ponas, kurio balso aš turėčiau klausyti BB2Moz5,2. Anys su raugu nieko netur kepti BB3Moz6,17. Ir puodą, kuriame tatai virta yra, tur sukulti BB3Moz6,28. Ir iš javų penktąjį (paraštėje penktainį) turėsit duoti faraonui BB1Moz47,24. Ką tada daryti turime? PK243. Sekmą dieną turi švęsti Mž388. Jei jau tėvas tavas lieptų kokią netiesą bylot …, turi̇́egu tu jo tame klausyt? DK81. Tùrigu būt Dieviep mielais DK72. Turiuogu tiesą bylot DP602. O teip žodis ir mokslas jo yra mumus tuo šviesumu, idant regėtumbim, … ko sergėtis arba turėtis tùrime DP243. Nes aš turiu būt svečiu namuose tavuose šią dieną DP574. Jisai (Kristus) rodės, kaip būtų tùrįs toliaus eiti DP189. Bat veizdėk, ką prieg tam turi daryt MP167. Ans yra anuo Elijošiu, kursai turėjo ateit Ch1Mt11,14. Mes turime priplaukti prie vienos salos SkvApD27,26. Turiu daug rašyt jūsump, bet nenorėjau per popierių Ch12JnL1,2.
| Užpuls naktis, o mes dar daug rugių turim [pjauti] – nebus šiandie pabaigtuvių Alk.
^ Ir viena akis tur miegą turėti M, TŽV622. Vienas kartas tùri nesumeluot Ssk. Kame kotas, čion tur būti ir kirvis S.Dauk. Jaunas gal, senas tur mirti LTsV88(Tl). I obūlys ant medžio gražus, o tùria nukristi Vdk. Ką turi̇̀ padirbtie rytoj, padirbk šiandieną, o ką turi̇̀ suvalgytie šiandieną, rytdienai pačėdyk Dl. Už gerą darbą tur kampe stovėti (šluota) LTR(Grk).
| refl.: Kaip turėsis nu maži vaikai elgties, kada anys prieg stalo eit APhVIII46. Klausykimeg veikiau, kaip svodbose, sueigose mūsų tùrimesi laikyt DP340.
◊ ãkį turė́ti
1. Prn, Pv, Šd, Nj, Jnš būti apie ką geros nuomonės, jausti simpatiją, prijausti kam, mėgti ką: In gražų žmogų ãkį tùri Klt. Sako – ãkį tùria ant jos valdinykai Slm. Juntu, kad Eretui jis kažkodėl neturi akies J.Paukš. Neturė́jo akiẽs ir atėmė Krtn.
2. būti pastabiam, gerai įsiminti: Tùri ãkį, nuveizi, kas kam patinka KlK12,69(Rdn). Jin akį turia, žiūrėk, pažino mane KlK8,70(Jnš).

akyjè turė́ti būti numačius: Paskui tik taip sau paklausė, ar Vilius jau turįs aky kokią mergelę I.Simon.
[geràs, tókias] aki̇̀s turė́ti
1. būti pastabiam, dėmesingam: Žmogui reikia turė́t aki̇̀s Dkk. Namie ėsi̇̀, tai aki̇̀s turi turė́t i turė́t Jrb. Sena esu, o akès turù Krž. Anė ją tuojau pastebėjo, bet Vilius teturėjo akis tik Anei I.Simon.
2. Žlp būti labai drąsiam, akiplėšiškam, nesigėdyti, mokėti suktis, verstis: Reik turėti akis į bėdą įkritus Šts. Ot tùri aki̇̀s – visur inlenda Sn. Ana geràs aki̇̀s tùri, tai ema, prie ko tik prieina Slk. Geràs aki̇̀s tùri, čia ją išlojoji, ir vėl, žiūrėk, ana lenda Skdt. Reik geràs aki̇̀s turė́t, ka po visko drįst akis parodyt Jnš. Kaip žmogus tokias akis turi?! Krns.
3. būti raštingam: Kad aki̇̀s turė̃tum, paskaitytum, o dabar esi durnius paskutinis KlK6,56(Pvn).

akysè turė́ti saugoti: Ka su tom vyšniom nė[ra] rodos – turė́k i turė́k akysè tuos špokus Jnš. Turė́k akysè žąsis, kad nesueitų į javus Jnš. Bėgli vaikai, reik vis akėsè turė́ti Krš.
akių̃ neturė́ti nepamatyti kieno prastumo: Ar tu akių̃ neturė́jai, kad su tokiu suderėjai? Alk.
akmeñs (akmeni̇̀nę) ši̇̀rdį turė́ti būti žiauriam, negailestingam: Reik ãkmino ši̇̀rdį turė́ti tokį ligonį išginti Krš. Ji akmeni̇̀nę ši̇̀rdį tùri Grž.
añkštą ši̇̀rdį turė́ti; SPII104 būti šykščiam.
ant akių̃ turė́ti Ds, Grg prižiūrėti, saugoti: Su mažu vaiku daug klapato – visą čėsą reik ant akių turėti, kad galvos nenusisuktų Vkš.
ant dantų̃ turė́ti Lp apkalbėti, išjuokti.
ant galvõs turė́ti mokėti: Darbas tas nesunkus, bet reikėjo an galvõs turė́ti Trkn.
ant juõko turė́ti nė už ką nelaikyti, nevertinti: Aną visi tùra ant juõko Šts. Seną visi an juõko tùri Mrc.
ant liežùvio turė́ti Rg norėti sakyti: Aš turė́jau ant liežùvio, o nepakláusiau, ir gana Smln.
ant savę̃s turė́ti sirgti mėnesinėmis: Šiandiej neisiu šokt, ba an sàvę turiù Lel.
ant sprándo turė́ti NdŽ išlaikyti ką.
ãpsapnį turė́ti I svajoti.
árklio gálvą turė́ti sunkiai suprasti: Jis árklio gálvą tùri Prn.
árklio ši̇̀rdį turė́ti būti negailestingam: Jei tùra árklio ši̇̀rdį, tejemies, tenešies Krš.
áukso rankàs turė́ti būti nagingam, gabiam: Rankas turi aukso, bet gerklė jaučio LTR(Aln).
auksi̇̀nę ši̇̀rdį turė́ti būti labai geram, jautriam: Kietas, sako, senis, tiktai kietas iš viršaus, o širdį turi auksinę J.Balt.
bai̇̃sią bùrną turė́ti mėgti plūstis: Pasiutusi, bai̇̃sią bùrną turė́jo Krš.
bal̃są turė́ti
1. nebūti beteisiam, šį tą reikšti: Parodyk bent kartą, kad ir mes turime balsą A.Vien.
2. atsikalbinėti: Jei nenorės imti [merginos], ir bal̃są turė́s Krš.

báltą (blõgą) ãkį turė́ti pykti: Báltą ãkį turė́jo pirmininkas, ale teisingas buvo: davė šieno KlK11,80(Krš). Mokytojas turėjo ant manęs blogą akį rš.
bė̃dą turiù man nerūpi: Turiù aš bė̃dą, kad tu nemoki! Alk.
burnojè (dantysè) neturė́ti Mrj, Prn būti nevalgiusiam: Nė soros grūdo dar neturėjau burnoj S.Dauk. Pavargau, pasidarė silpna, atsiminiau, sako, kad nuo vakar ryto burnoj kruopos neturėjau Žem. Ir aš te buvau, medų, alų gėriau, burnõj neturė́jau (ps.) Grv. Par barzdą varvėjo, burnoj neturėjo NžR. Jau penkta diena nesi nieko burnoje turėjęs J.Avyž. Ans da nieko dantėsè neturė́jo Kv.
dáikto neturė́ti labai nerimti, kentėti, nerasti vietos: Kai užaugo an šitos vietos šunvotė, o apie ją da dešims, tai neturė́jau dáikto, kap sopėjo Str.
dañtį turė́ti
1. pykti: Ta, matyt, dantį ant močiutės turėjo Kv.
2. Švnč mokėti burti.

drū́tą ši̇̀rdį turė́ti
1. būti tvirtam, drąsiam: Drūtą širdį reik turėtie, kad ženytis reik pradėtie LB112.
2. pykti: Visi turėjo drūtą širdį ant tėvo, kad taip užsikepė LzP.

er̃dvą ši̇̀rdį turė́ti būti dosniam: Ir didžiausiame bade erdvą, ne ankštą širdį turėtų SPII104.
gai̇̃džio ámžiaus neturė́ti būti jaunam, nepatyrusiam: Matot pačios – gaidžio amžio dar neturit M.Valanč.
[gẽrą] gálvą turė́ti [ant pečių̃]
1. Als, Skdv, Btg, Skrb, Mlk būti protingam, gabiam, išmanyti: Jis tùr gẽrą gálvą KI577. Reikia galvà turė́t, tada gyvensi Dglš. Kas tùri gálvą, tas supranta Pv. Pasideda kalnius, suknelę pasisiuva, gálvą tùri Klt. Diedukas gẽrą gálvą turė́j[o] LKKXIII121(Grv). Jis gálvą baisiai gẽrą tùri Šmn. Tau gal nesunku mokytis, gẽrą gálvą turi̇̀ Ds. Gaspadoraut reikia i gálvą turė́t Kvr. Ans tùra gẽrą gálvą, tiktai buvo apsileidęs Slnt. Oi, turė́jo gálvą anas! Btrm. Ne, jeigu galvą turi ant pečių, tai šiais laikais gyvenk ir gyvenk V.Bub. Yra galvočiai, ką gerą galvą turi LTR(Kpč).
2. Žg, Kv, Dg, Dglš gerai atsiminti: Mergaitė tùri gálvą – kokią ilgą eilutę pasakė Snt. Aš galvõs neturiù, aš užmirštu tujau Šts. Matai, kaip aš nebturiù galvõs Gršl.

galvojè (į gálvą Klp) turė́ti Ker
1. būti gudriam, sumaniam: Ponui reikia galvõj turė́t, kaip ponystę išlaikyt Antr. Nieko jis netùri galvõj Srv. Jei turėsi galvon, bus ir kišeniun Kb. Mergelės, ko jūs neturat galvo[je], ta turat turėti kojose Grg. Ko neturi galvoje, turėk kojose Ktč.
2. ŠT30 kreipti dėmesį, manyti: Ir galvoj neturiu, kad kas gali mane atsvyt ar strošyt Sug. Nu tai jis ir galvõj netùri Str. Ką pradžioje reiškė, ką turėjo galvoje žmonės, pavadinę upę Kražante? BXII103. O žinai, kokias kliūtis turima galvoje? V.Krėv.
3. mokėti, atsiminti: Dainavau seniau, daba nebeturiù galvõ[je]: visa ko pamiršti LKT213(Jnš). Nieko galvõj neturi̇̀, nieko galvoj nebėr Tj. Tuomsyk tai nė galvõj neturi̇̀ KzR. Dainų netùra į gálvą Sg.
4. apsvaigti: Esi girtas, galvõ[j] jau turi̇̀ Krš.

gálvą turė́ti pakáušyje
1. būti gudriam, sumaniam: Tur galvą pakaušyj B455,643, PrLXVII25.
2. MŽ būti kvailam, riboto proto.

gãtavą dúoną turė́ti sėdėti kalėjime: Per tokius prietelius jau kelias kratas perleidau, tik, jų nelaimė, nieko nerado, o kad būtų jiems pavykę, būčiau jau gatavą duoną beturįs Žem.
gerùs danti̇̀s turė́ti mokėti atsikirsti: Gerùs danti̇̀s tùri, jo niekas neperkalbės Jnš.
gẽrą liežùvį turė́ti Erž liežuvauti.
gẽrą ši̇̀rdį turė́ti būti palankiam, mėgti: Tùra gẽrą ši̇̀rdį [pardavėja] ant munęs, paduoda minkštesnių bulkikių Krš.
į nósį turė́ti būti gudriam, pasižymėti gabumu: Kiba jis ką nósin tùri, kad tep padaro Kpč.
į pakáušį turė́ti suvokti, suprasti: Kiek čia į pakáušį reik turė́ti – galvelė tik mažynika! Dov.
į ši̇̀rdį turė́ti Rsn jausti simpatiją: Nors aš kitą mylėjau, tave širdiñ turė́jau DrskD137.
i̇̀lgas ausi̇̀s turė́ti
1. gerai girdėti: Turėk tu jam tokias ilgas ausis – ką reik ar nereik, girdi! Gs.
2. Msn būti gerai informuojamam, žinoti, ko nereikia: Jis tùri i̇̀lgas ausi̇̀s Skr.

i̇̀lgas kójas turė́ti greitai sklisti: Bloga naujiena turi šimtą liežuvių, ilgas kojas ir toli nubėga Pt.
i̇̀lgas rankàs (i̇̀lgus nagùs Kv, pirštùs) turė́ti Lp būti linkusiam vogti, vaginėti: Mūs piemenė tùri i̇̀lgus nagùs Alk. Patikrink, suskaičiuok, jei dar turi, savo pinigus. Ta boba turi ilgus pirštus I.Simon. Turi ilgas rankas: jau kad ką išsidabos, vis tiek priglaus Rod.
i̇̀švirkščią ši̇̀rdį turė́ti kerštauti: Gediminas ne toks žmogus, kad ant jo išvirkščią širdį galėtum turėti J.Avyž.
jáučio sveikãtą turė́ti būti labai stipriam: Jaučio sveikatą vyras turi Dbk.
jaũtrią ši̇̀rdį turė́ti; rš būti gailestingam.
kiaũlės aki̇̀s turė́ti Rs, Plv, Užp, Ds būti nesusipratusiam, akiplėšai, drąsiam, nesigėdyti, drįsti: Ka tùri kiaũlės aki̇̀s, tai gerai gyvent Jnš. Kiaulės akis turėdamas visur įlįsi LTR(Vs). Kiaulės akis turėdamas gali visko prašyti Lkv.
ki̇́etą káilį turė́ti būti nejautriam, neklusniam: Par daug jis kietą kailį turi, kad klausytų Jnš.
ki̇́etą kiáušą turė́ti būti bukagalviui, nesupratingam: Netikiu, netikiu, kad pilkoji spalva tokį kietą kiaušą turėtų ir prasto sakinio nesugromuliuotų! Pt.
ki̇́etą ši̇̀rdį turė́ti būti nejautriam: Kas tur taip kietą širdį, kad nebūt dūsavęs? D.Pošk.
kišẽnėje turė́ti būti pinigingam: Reik turėti ir kišenė[je] Kl.
krei̇̃vą ãkį turė́ti būti nepatenkintam, nepasitikėti: Sako esą nuo to laiko turįs klebonas ant Stasio kreivą akį rš.
kum̃pą nãgą turė́ti; S.Dauk būti labai šykščiam.
kū́ną turė́ti būti riebiam: Ana visada kūną turi ir stipri Švnč.
kur̃ aki̇̀s turė́jo sakoma apie ko nors prasto nematantį: Kur tiktai tas Dagiukas ir turėjo savo akis I.Simon.
kur̃ (ką) velniai̇̃ tùri sakoma apie ką nors besibastantį: Guziukas negrįžta; kur̃ jį velniai̇̃ tùri Vlk.
laisvàs rankàs turė́ti būti neužimtam, turėti laiko: Vien tas gerai, kad žmogus laisvesnes rankas turėsi V.Myk-Put.
leñgvą gálvą turė́ti Pgg gerai įsiminti.
[gẽrą, i̇̀lgą] liežùvį (liežiùvį) turėti
1. būti iškalbingam: Nu i tùra ans liežùvį – visus sukerta Kv. Šnekėk tu: tu geriau įšneki, liežiuvį turi̇̀ gẽrą Mžš. Ir Katrė gerą beturinti liežuvėlį, taip kertasi, kad bėda! Žem. Ji labai liežùvį turė́jo Srj. Tas piršlys melagius turi ilgą liežuvį LTR.
2. liežuvauti: Ta moteriškė turi ilgą liežuvį – netikėk jai rš.

leñgvą ši̇̀rdį turė́ti būti jautriam, švelniam: Žmonės nesandoringi …, nemeilūs (širdies lengvos neturį) CII800.
liežùvį turė́ti už dantų̃ (burnojè) Šd tylėti: Reikia už dantų̃ liežùvis turė́t Rūd. Reikia liežùvį turė́t burnõj Lb. Susigėdo pusbernis, žadėdamas savėp turėtie liežuvį už dantų Sz.
medi̇̀nę ši̇̀rdį turė́ti būti nejautriam, negailestingam: Kas medinę turi širdį, Dičiaus sielos nesugaus T.Tilv.
medaũs ši̇̀rdį turė́ti būti labai gero charakterio: Jam, ir medaus širdį turėdamas, neįtiksi rš.
mi̇̀nkštą dúoną turė́ti (ant ko) skriausti: Ant manęs tai visi minkštą duoną turi Plv.
mi̇̀nkštą ši̇̀rdį turė́ti būti jautriam, gailestingam: Mama tùra dideliai mi̇̀nkštą ši̇̀rdį: paprašyta ir dūšią tam atiduos Vkš.
nãgą priki̇̀šus turė́ti nuolat prižiūrėti: Nagą prikišęs turi turėti pri paršelio, kitaip susitrauks į ežį Gršl.
[gerùs DŽ, nenupùvusius] nagùs turė́ti Ll, Kv sugebėti ką nors gerai padaryti, būti gabiam, nagingam: Jis tùri gerùs nagùs: ko nepaims, to nepadarys Alv. Jis labai nagùs tùri Drsk. Bet jis ir nagùs tùri – viską gerai padaro Šlvn. Vaikas nagùs tùra, ką reikės, tą padarys Skd. Kultuvę išgražino, išpjaustė – turė́jo nagùs Krš. Ans didliai nagùs tùra Akm. Ans žaltys turė́jo nagùs Tv. Rimta buvo Magdė – nenupuvusius nagus turėjo LzP.
nė̃ į rañką neturė́ti nebūti su kuo dirbusiam: Akėčių nė rankon neturėjo Lp.
ne ãkį turė́ti (ant ko) nesugyventi, pyktis: Jis nuo pernai tùri ant manęs ne ãkį Alk.
neturė́ti kur̃ akių̃ (aki̇̀s) dė́ti (ki̇̀šti Jrb) labai gėdintis: Tokia gėda buvo, kad neturė́jau kur̃ akių̃ ki̇̀šti Rt. Veronika, jausdama jo žvilgsnį, neturėjo kur dėti akių V.Mont.
neturė́ti kur̃ dė́ti sakoma daug turint: Ot tą vasarą cukrinukų neturėjau kur dėti LzP.
pakáušyje turė́ti
1. suvokti, suprasti, išmanyti: Mat kiek turi pakaušyje Ėr. Ką jis dirbs – netùria pakáušy Slm.
2. Slm galvoti.

pakéltą ši̇̀rdį turė́ti labai norėti: Turėjo pakeltą širdį ištekėt Ėr.
paláidų liežùvį turė́ti; N mėgti niekus taukšti.
pánčiuose turė́ti griežtai prižiūrėti: Ana jį tep saugoja, pánčiuos tùri Str.
paũkščio (paũkštės) pi̇́eno netùri sakoma, kai nieko netrūksta: Darbuojamės nuo aušros iki sutemos, už tai paukščio pieno tik neturime LzP. Visa turi, tik paukštės pieno neturi J.Jabl.
pir̃štai netùri akúoto nebesiseka dirbti (apie seną žmogų): Pasenau – pir̃štai akúoto nebtùra, o kai jauna buvau, pirštai su darbu rokavos Šts.
plačiàs aki̇̀s turė́ti sugebėti daug matyti: Aš nepavydžiu tau nė turtų, nė gražumo, tik pavydžiu, kad turi̇̀ plačiàs aki̇̀s Jz.
plãčią bùrną turė́ti pikčiurna būti, mėgti bartis: Nieko gero neturėjau, kaip tik vargą, piktą pačią, ką turėjo burną plačią (d.) Pn.
plãčią ši̇̀rdį turė́ti lengvai žavėtis: Mat Jonas gan plačią širdį turėjo, ne vieną mylėjo, gan valkų liežuvį turėjo ir ne vieną imti ketino LzP.
po kepurè turė́ti
1. būti įgėrusiam: Visi trys jau turė́jo po kepurè Alk. Jis (ūkininkas) sau ir tą išsigėrė. Jau jis gerai turi po kepure BsPIV46(Brt).
2. būti protingam, sumaniam: Kad jis po kepurè netùri Mrj.

po padù turė́ti įsakinėti, nurodinėti; spausti, engti: Aš tave po padu turiu Lp.
po sparnù turė́ti globoti, rūpintis: Laikyk mus visus globoje tavo, turėk visados po sparnu savo brš.
póilgius pirštùs turė́ti vaginėti: Pirštùs póilgius anas gal turė́jo Lel.
põną turė́ti ant sàvo galvõs priklausyti nuo kieno valios, būti spaudžiamam, engiamam: Užteko jau man turėti poną ant savo galvos Žem.
prasrū́dytą ši̇̀rdį turė́ti (prieš ką) nekęsti: [Atskalūnai] tur širdį prasrūdytą prieš ją (Mariją) DP506.
[gẽrą, leñgvą] rañką turė́ti; [geràs, tókias] rankàs turė́ti sektis ką nors greitai ir gerai daryti: Aš turė́jau gẽrą rañką ant audimo Kl. O jis turė́jo rañką – šmakšt, ir nė[ra] kiaulės Lnkv. Tėvas tai leñgvą rañką turė́jo: prieis, būdavo, taukštels – i negyva [kiaulė] Slv. Matai, varlėnas, rankàs tùri, teip gražiai padirbta! Zr. Anas rankàs tùri geràs Nmč. Turė́jau rankàs ir gražiai dariau, o dabar jau neklauso Srj. Ot ką tinginys daro – tókias rankàs tùri ir valgyt neturi ko Skdt. Aš rankàs turiù, visur mūsų rankos perejo GrvT135.
(nė̃, nei̇̃) rañkoje neturė́ti (turė́ti) visai nebūti ką nors dirbusiam, dariusiam: Iš kur tu, sako, išmokai grajyt, kad armonikos rañkoj neturė́jai? Ps. Nei šienavęs, nei rañkoj dalgės anas turė́jęs Klt. Nemokė[ja]u nei rugių pjaut, nei̇̃ aš te grėblio turė́[ja]u rañkoj Ml.
reikalų̃ (rei̇̃kalo, rei̇̃kalą) turė́ti
1. Dglš susidurti, santykiauti, bendrauti: Reikalų dabar ir su juo turėsi J.Jabl. Nenoriu su jom rei̇̃kalo turė́t, trauk jas bala! Pv. Ten jau stovėjo daug žmonių, turinčių reikalo prie sultono J.Balč.
2. I domėtis.

sã (Saliãmono) gálvą turė́ti būti protingam, išmintingam: Kad sã gálvą turė́tų, tai nereikt ir mokint LKKXIII34(Grv). Saliamono galvą reikia turėti šiem laikam rš.
[kai̇̃p] sáujoje turė́ti valdyti: Pirty ir jaujoj velnias turi saujoj LTR(Pnd). Ar pirty, ar jaujoj žmogų tùria velnias kai̇̃p sáujoj Km.
savę̃s nebeturė́ti žūti: Kliunkt tavie – ir sàvęs nebturi̇̀ Pj.
sàvo lai̇̃ką turė́ti Vn sirgti mėnesinėmis.
si̇́enos tùri ausi̇̀s slaptai klausomasi: Tamsta nežinai, kad kitą kartą ir sienos turi ausis A.Vien. Dabar ir sienos ausis turi LTR(Gdr).
skai̇̃čiuje neturė́ti netausoti, nebranginti, nevertinti: Kiaušinių duodu, pieno inpilu – jų skai̇̃čiuj neturiù Aln.
skýstą pil̃vą turė́ti; N viduriuoti.
skystumõs galvojè turė́ti būti tamsiam, kvailokam: Anas skystumõs galvoj daug turi LKKXIII135(Grv).
skvernų̃ turė́tis; LTR(Lb) klausyti nurodymų.
šáltą ši̇̀rdį turė́ti būti abejingam, bejausmiui: Akmenėlis turi šaltą širdį, – ir mažos našlaitės nesupras S.Nėr.
šim̃tą liežùvių turė́ti greitai sklisti: Iš patyrimo žinojau, jog bloga naujiena turi šimtą liežuvių, ilgas kojas ir toli nubėga Pt.
ši̇̀rdį turė́ti
1. jausti simpatiją, mėgti: Kap aš į tave turė́siu ši̇̀rdį Šlčn. Nė ant vienos širdiẽs neturė́jau, tik ant tavęs, mergužė JD404.
2. gailėtis: Kad ir turim atstatyti, reikia širdį turėti V.Krėv. Turė́k ši̇̀rdį, neužmiršk ir proto Rdd.
3. pykti: Jau ant ano seniai visi turėjo širdį Ll.

širdiẽs neturė́ti nedrįsti: Neturiu širdies sakyti taip, kaip žinau Pt.
širdyjè turė́ti
1. P, Mlk jausti simpatiją, mėgti: Kad ir su kitoms kalbėjau, tave širdelėj turėjau KlpD57. Kad savo mielą sulaukčiau, labiau širdẽlė[je] turė́čiau JD615. Kurią aš mylėjau, žodelius kalbėjau, kas naktelę per sapnelį širdẽlėj turė́jau (d.) Čb. Kad ir viliojau, bet nemylėjau, eidum, daidum, širdelėj neturėjau S.Dauk.
2. turint mintyse nesakyti: Ką žinai, širdỹ turė́k ir niekam nesakyk Prn. Kas gali įspėt, ką ponaitis turi širdyje? V.Kudir. Kur kalbėjai, tuos žodelius, širdyje turėsiu LLDII459(Šlv). Teisingas, tinkamas … yra daiktas, idant mes … visados anuos žodžius širdy turėtumbim DP236.

šuñs (šuniẽs) aki̇̀s turė́ti nesigėdyti, drįsti, būti akiplėšai: Šunio akis turi LTR(Lp). Ot, kur šùnio aki̇̀s tùri – rioglina stačiai per daržą Švnč. Jis šunies akis turi – visur įlenda Stk.
šuñs (šuniẽs) ši̇̀rdį turė́ti būti nejautriam, negailestingam: Šuniẽs ši̇̀rdį tùra, kad ligonį varo Pj.
šuñs uõslę turė́ti numatyti, nujausti: Ar aš nesakiau, kad turiu šuns uoslę B.Sruog.
tą̃ pãtį kurpãlį turė́ti vienodai vykti: Dygimas ir irimas draugysčių Amerikoj nuo pradžios iki šiai dienai turi beveik tą patį kurpalį V.Kudir.
tvi̇̀rtą (tvirtèsnę) ši̇̀rdį turė́ti
1. būti užsispyrusiam, nepalenkiamam: Vis užsižadu neskolyti, ale neturù tvirtõs širdiẽs Krš.
2. būti nejautriam: Kas tvirtèsnę ši̇̀rdį tùra, galia pjaustyti DūnŽ.

[danti̇̀s] užkándus turė́ti tylėti, nieko nesakyti, neišsiduoti žinant: Neturė́k dantų̃ ažukándęs LD29(Aps). Jei kas žino, užkándęs tùri Vlk.
už kasų̃ turė́ti neišplepėti: Ką žinai, reikia už kasų̃ turė́t Sug.
už ragų̃ (už rañkų) turė́ti galėti prigriebti, žinoti, ko bijo: Kada aš jau tą uošvę už ragų̃ turiù, tai nieko nebijau Plv. Jei jis man neduos tų pinigų, tai aš jį turiù už rañkų Skr.
val̃kų liežùvį turė́ti; LzP mokėti meiliai, prieplaikiai kalbėti.
vi̇́eną kóją turė́ti grabè būti arti mirties: Kas jau turi vieną koją grabe, su kita dar spirte spiriasi kaip galima ilgiau laikytis šiam pasauly J.Balč.
vi̇́eną rañką (ši̇̀rdį) turė́ti Gr eiti išvien, vienodai elgtis, vieningiems būti: Ponas su ja vi̇́eną rañką turė́jo Kpč. Vi̇́eną rañką visi tùra – nieko nepadarau Pj. Dzūkai devyni vi̇́eną ši̇̀rdį tùri Vs.
viẽtos neturė́ti
1. nerimti iš skausmo, sielvarto: Per naktį ta koja atsitekėjo, ale nuo vakaro – viẽtos neturė́jau Jnš. Kap užeina skausmas, tai neturiù viẽtos Dg.
| Jos (antys) nei viẽtos be gaigalo netùri Rdm.
2. blogai gyventi: Viẽtos nebeturiù, o gyvent reikia: gyvas į žemę lįsk – neįlįsi Rd.
antturė́ti, añtturi, -ė́jo (ž.) tr.
1. laikyti, išlaikyti, remti (ppr. konkretų objektą): Šaknys medžio tuo medžiui valija, jog jį anttur ne vien statį žemėje, bet dar daug jam naudingesniomis yra S.Dauk. Toksai grumtas gerai išgyvenant jį par 20 metų jaunus medžius gal antturėti S.Dauk.
2. Kal turėti nuosavybėje, auginti, laikyti: Tėvai leido jims gyvolius antturėti S.Dauk. Norint laimingai labus medžius įveisti, antturėti ir iš jų kaip galint naudoti, reik skototies visados būdą ir privalumus medžio dygstančio S.Dauk.
3. išlaikyti, palaikyti: Lietuviai žemaičiai, norėdamys antturėti prekybą savo krašte, upes tiesino ir vokė S.Dauk.
| Bet tarp žmonių, kurių nelygus yra protas ir nelygi buklybė, sunku tenai vienybę tarp visų antturėti S.Dauk.
4. apginti, išsaugoti: Apskelbė, idant lietuviai žemaičiai ginkluotumias antturėti savo liuosybės ir ūkės S.Dauk.
5. surengti, padaryti: Seniejai lietuviai žemaičiai gebėjo viešes antturėti S.Dauk.
apturė́ti, àpturi, -ė́jo tr. K
1. Q76,162,538, SD124,117, SD44,180,235, H172, R, R59,125,187,360, MŽ, MŽ79,164,248,482, Sut, KlG169, M, BzB272, L, Rtr, NdŽ, KŽ, Grg gauti, pasinaudoti, įsigyti sau: Įgyju, gaunu, apturiu SD185. Įgyt rūpinuosi, apturėt geidžiu SD42. Aš pats apturė́jau arklį, o jiems užmokėjau J. Šimtą pūrų kviečių apturė́jo Tvr. Api̇̀turi mėnasin tris rublius Aps. Kas devynias galvas padės, tas tus piningus apturė́s (flk.) Lnk. Ten y[ra] brangi atlaidai, ten àpturi sveikatą nuvažiavęs Vvr. Senelis [apsinakvojęs pas neturtėlį] pasakęs: kad rūpinsies, storosies, ir tą [gerovę] greitai apturėsi LMD(Jnš). Idant jisai … apžadėtąją karalystą tavo dovanos apturėtų Vln60. Todėlei, mielas sūnau, … jei tu šių daiktų nori apturėti, tada ir tu teipo daryk BPI169. Vis teipag, apie ką prašytumbite maldose, apturėtumbite Ch1Mt21,22.
^ Netinka to norėtie, ko negali apturėtie Tat. Kad tu pats dėl kito nenori krutėti, ir patsai negeisk nieko apturėti S.Dauk. Ką iš dangaus apturėjai, tuom džiaukis, o kito gero negeidauk Tat.
ǁ Sz, M.Valanč, Jn, Nmč sulaukti atsiunčiant, apsilankant: Àpturam laiškelį, po kelis kartus parskaitom Šv. Iš Antano laišką apturėjau Žem. Matai gi, laišką apturė́jau nuo sūnaus Skdt. Nė vieno lakšto neapturė́jom Ad. Ir apturė́jo nuo to klebono [telegramą], kad mirė BM135(Klov). Tas knygas skaitytojai greitu laiku apturės rš. Atsakymą apturėti N.
| Linksmas tavo vakarėlis, apturėjai tu bernelį LTR(An). Gal svečią apturė́jo, gal neateis šiandie Sk.
ǁ SD1115 pradėti valdyti, paveldėti: Sūneli, taip esu nudžiugęs, rodos, danguj vietelę apturėjęs! V.Kudir. Tėvainystę apturiu, paveldžiu SD50. Tėviškės dalį apturiu R55, MŽ73. Apturėkite karalystę, jumus pagatavytą nuog pradžios svieto VlnE131-132. O šventieji Aukščiausiojo paveldės karalystę ir aną visadai bei amžinai apturės BBDan7,18. O mes apturim žemę BBEz11,15. Tas yra tėvainis, eikit, užmuškim jį, o tėvainystę jo apturėkim BtMt21,38. Palaiminti ramūs, nes anys apturės žemę brš. Apturiu tą vietą, užėmęs laikau R66, MŽ87.
| Proseniai mūsų tvirtai ir stipriai laikėsi prie tų tikėjimų, kuriuos nuog savo garbingų senelių buvo apturėję A1883,63.
2. MŽ101 pelnyti, susilaukti: Važiuodami į turgų, žmonės prisidės ir prie laidotuvių ir tokiu būdu nušaus du zuikius: ir atlaidus apturės, ir miestelyje savo reikalus atliks A.Vien. Galgi atlaidus apturė́si, kad su merga pabūsi? (iron.) Trgn. Šimtą dienų atlaidų apturė́si, jei bėgsi žmogų numarinti End. Kurs tik[i] ir prieims chrikštą, tas apturės išganymą Mž133. Idant … atleidimą griekų mus apturinčius tikėtumbim Mž376. Tas knygas kalvinistai už tikrąsias priima, jog savu metu pavartojimą apturė́jusios est DP547. Mistre, ką darydamas amžiną žyvatą apturėsiu? VlnE106. O kačeigi nuog tų gandinti išgalėjimą apturėtumbim Vln24. Todėlei daugia bajų Judas su jais padarė ir apturėjo viršų BB1Mak5,7. Viršų apturėti Q372, N.
| refl.: Kaip apsituri nuodėmių atleidimas? DK41.
3. Sz, Dkšt, Užp, Jž, Skrb patirti, pergyventi: Du karu apturė́jau, i abu sunkūs Krn. Tokį trotą apturė́jau! Grdm. Ji net tris operacijas apturė́jo Alv. Sako, nelaimę didilę apturė́jo plienčiukai Vkš. Nekurie, didi būdamys, mažus par daug panieka, po tam iš to àptura dides nelaimes PP12. Sarmatą gali apturė́t Bgt. Dėl šito vaiko sarmatą apturė́jau Dkš. O paskiau gavo išgąstį didilį, apturė́jo Žg. Jau kokį stroką apturė́jau tais laikais! Mrk. Už baro užėjo, džiaugsmą apturėjo, kad pėdelį prie pėdelio rugelių padėjo (d.) Kp. Tokius sopulius apturė́j[o], Dieve, Dieve! Drsk. Kad … patiestų medines blankas, tada laimingai pereitų [karalaitė] ir jokios nelaimės neapturėtų BsPIII32(Šk). Jeigu nagai žydi – laimę apturėsi LTR(Jrb). Jei sapnuoji sunkią (nėščią) moterį – ščėstį apturėsi LTR(Slk). O Sakramentas altoriaus kam dera?.. Idant apturė́tume visokią tobulumą DK97-98. Garbą apturėti Q647. Pašlovinti yra mielaširdingi, nesa anys mielaširdystę apturės VlnE180. Kuriuo būdu jos dalią apturėsim PK206. Pahonys, kurie neieškojo teisybės, apturėjo teisybę Ch1PvR9,30. Togidėl apturėsit sunkesnį sūdą BtMt23,14.
^ Nesidžiauk iš svetimos nelaimės: ją pati apturėsi NžR.
4. atsivesti, susilaukti: Margoji tik ką veršį, gražų buliuką, apturė́jo Alvt.
| refl. intr., tr. M, Žgn, Ar, Btg, Skr, Nmj, Alk, Jnš: Kai apsitùri karvė, daug pieno duoda Zp. Ar jūsų karvutė dar neapsiturė́jo? Lkč. Jau apsiturė́jo karvė: veršis gulia Jd. Anksti apsiturė́jus [karvė] vasario pradžio[je], prasimilžus Grnk. [Karvė] tik apsiturė́jus, nėjo nė pamelžt Plv. Apsiturėjo karvė kūtė[je] pačiu bulvaraviu Dr. Apsi̇̀turi kiaulės gerai, bet paršiukai silpni Kbr. Jų kiaulė apsiturė́jo daug paršelių Tlž. Avis [laumės] nukerpa tik su ėraičiu, apsiturėjusias Lnk. Apsiturėjusi buvo mūso kumelė, dėlto ir nevažiavom į turgų Plng. Mūs katė apsiturė́[jo] i prašo tave į kūmus LKT208(Brt). Ožka apsiturėjo dum ožaičium S.Dauk.
ǁ pagimdyti: Vėlienė šįryt apsiturė́jo – tura sūnų Kv. Merga apsiturė́jo Mrj.
5. LVI132, Prng apstabdyti, sulaikyti kokį nors veiksmą, procesą: Apturė́jo tada jam kraują, i dabar gyvena Klt. Ana (dantistė) apturė́jo man sopčių Švnč. Šit, jeigu apturė́si, tai apturė́si šitą ligą Krd. Tvartai užsiplėvojo, bet ugnį apturėjo ir kitos trobos nebeužsiėmė Antš. Ponas Dievulis susmylėj[o], drabnos bitelės pasgailėj[o], šiaurų vėjelį apturėj[o], kad neaptraukytų jai sparnelių LMD(Eiš).
| Kad tik šitą akį apturėčiau, kad nebepabaigtų gest, nebebėdočiau Pnm.
| refl. Lp: Sūnus liepia apsturė́t, nesbart, o marti neklauso Lel. Gal apsturė̃s, nebepirks, ir atpigs prekės Dglš. Lijo lijo ir apsiturė́j[o] Rod.
ǁ sulaikyti vietoje, versti apsibūti: Tik brolio operacija apturėjo mane vietoje (neišvažiavau) rš. Apturė́jo mumis tris mėnesius kazarmose Dr.
| Mum ir mišias apturėjo (nenuėjome į jas) Ad.
| refl. tr., intr.: Žinau, kad jis (ūdras) neapsiturė̃s Kp. Kad jis apsiturė́t[ų], pasilikt[ų] an daikto; ale kad jau jis lėks Lp. Norėjau apsiturė́ti seną šeimyną, bet nebesutikom su tokia alga Db.
ǁ priimti, paimti: Kad neapturė̃s [ligonio], tai parsiveši namo Dv.
6. aptarnauti, prižiūrėti, išlaikyti; apeiti, aptvarkyti: Api̇̀turi gerai vaikus Rš. Da kad šite apturė́t, kap lig šiol mane, būt gerai Dglš. Da ana api̇̀turi šitokią gaspadorystę Klt. Kurkinai apturė́t bloga, žąses geriau Dglš.
| prk.: Dar tas kluonas apturė́j[o] visą kiemą Azr.
| refl. tr.: Man sunku namas apsturė́t Dglš. Karves da dvi apsi̇̀turiu Dkšt.
7. refl. LKKXIV213(Zt) būti nebenaujam, kiek užsilaikiusiam: Jau jo apsiturėjęs kirvis – ir tai sugurino! Lp. Kap tik užvysta kur apsiturė́jusį kiaušinį (daug kartų muštą, bet nepramuštą), tai ir kiša pusiazlotį Grv.
| prk.: Šakaliai (sudžiūvėliai), apsiturė́ję apsibuvę, o nemirštam Drsk.
8. KŽ padaryti, pagaminti, suformuoti: Ne iš kožnos šlynos galima apturėti geras plytas A1884,167. Plytos gerai išdegusios, apturimos iš vidurinių pečiaus guolių A1884,174.
| refl.: Apatiniuose pečiaus guoliuose apsituri perdegta vopna, o viršutiniuose neperdeginta A1884,352.
9. psn. palaikyti ką nors, pasilikti: O jei žinoma buvo jautį pirmai dūrusį bei jo ponas jo nesuvokė, tada jis tur užmokėti jautį jaučiu ir maitą palaikyti, apturėti BB2Moz21,36.
10. laikyti kuo: Šitie visi Dievo atsižada ir pristoja velniop ir už viešpatį sau àpturi DK77.
11. junginyje su daiktavardžiu reiškia veiksmo vykdymą pagal to daiktavardžio reikšmę: Atsikėliau, … nusiprausiau burną, apturėjau gerą pusrytį su visokiom priprovom BsPII104(Šl).
atiturė́ti, ati̇̀turi, -ė́jo
1. tr. atlaikyti: [Kunigas] atàturi mišią i išeina Dglš.
| Ir zekvijas ataturė́jau, ir paminklą pastačiau Rk.
2. refl. Sut, DŽ, FrnW, Ktk, Lnk atsilaikyti, pasipriešinti: Vokiečiam atsiturė́davo, ir gan Brž. Daug krito lietuvių, gyniodamys ją kantriai kantresniai, bet ir teip neatsiturėjo S.Dauk. Menka bobutelės eisena: neatsitura su vėju Šts. Prieš vėją žmogus atsituri TS1900,2-3. Ir nebebuvo visoje gamtoje galybės, kuri jiemdviem atsiturėtų Vaižg. Prieš mane (mirtį) niekas negali atsiturė́t BM185(Pš). Ji negalėjo atsiturė́t prieš piktąją brolienę Svn. Reik rašyti jiems, idant atsiturėtų nuog išsibjaurinimo balvonų BtApD15,20.

×daturė́ti, dàturi, -ė́jo (hibr.) KŽ; L
1. intr., tr. Rtr, Gr, Sml, Žž, Krd, Ds, Slk, Grv, Eiš, Žrm, Pls išlaikyti, ištverti: Nedàturiu, kap gelia kojas Pv. Daturė̃s mat šitokį sopulį gyvas žmogus! Skrb. Vaikeliai, negaliu daturė́t Vrn. Šalta, nedaturė́siu kojom Klt. Nedàturiu pečiais, kap šalta Vrnv. Toks karštis – nebedaturė́siu Slm. Smarvė [trąšų], neseka daturė́t, lenda gerklėn Dg. Ana mergytė kantra, kaip jos nervos daturė́jo Žl. Kad draugėj būtum (kartu gyventum), tai nedaturė́tum Dglš. Nedaturėsi pinigais [duokles mokėdamas] Strn. Nedaturė́jau mašinoj karščiu Klt. Ana skausmais nedaturi ir rėkia labai Aln. Tokia sausatė, ir ratai nebedàturi, šinos nulaksto Pbs. Koks plėšimas, koks lupimas, negal daturė́ti (d.) Čb.
| refl. Rtr: Regi, ką nedasturė̃s, tai per duris – ir pabėgo Dv.
2. intr. susitvardyti, susivaldyti: Be vyrų negalėjo jos daturė́t Drsk. Nedaturėjau juokais ir prunkštelėjau Kpč. Teip užejo miegas, kad vedvi nedàturav Als.
^ Nedàturi kap šuva nestaugęs Krok.
3. tr. išlaikyti, ištesėti: Daturiu žodį Sut.
4. tr. BM46(An) išlaikyti svorį.
įturė́ti, į̇̃turi (intùri Vlk), -ė́jo tr. Dv
1. nulaikyti, sulaikyti, suvaldyti: Arklys riebus, negalėjo invažiuot, inturė́t negalėjo Lz. Kap inkanda [gylys], neinturė́si [arklio] – bėga Pls. Pradeda gyliuot, tada neinturė́si Žrm. Reikia anžobt arklį, bo tai neanturė́si, svies tavę ir palėks Nmč. Išvažiuoja, net strokas: arklio tokis vyras negali inturė́t Mrp. Žalioj girelėj, lygioj lankelėj, tai šokinėjo šyvas žirgelis, neinturė́jo jaunas bernelis (d.) Kls.
| refl.: Kad itas durnius insiturė́t, tai būt spakaina kieme Arm.
ǁ neleisti ką daryti: Jau tu vėl lėksi kur, tavę negali̇̀ inturė́t Vrn.
2. įganyti, įšerti: Kad tik neinganyk, neinturė́k gerai… (įganyta karvė mažai pieno duoda) Arm.
3. išlaikyti, išmitinti: Kap kas turėjo arklius ir šitoki [mažažemiai], ale anys in savo žemės negalėjo inturė́t Aps.
4. refl. išsilaikyti, neišnykti: Kartais sniegas lig Pravadų įsitùri Rgv.
5. iškentėti, ištverti: Dvejus metus tai inturė́jau Arm.
išturė́ti, i̇̀šturi (ištùri NdŽ), -ė́jo LVI821; Amb
1. tr. L, Žž, Mžš pajėgti, laikyti, kad nepabėgtų, neištrūktų, išlaikyti: In virveliūtės veda telyčią, nei̇̀šturi Klt. Ir išturė́k, kai ir taũ patį arklys vedžioja Trgn. Išturė́si tu arklį [pasibaidžiusį]! Dglš. Ale tai žvėris tas arklys, negali išturė́t Sdk. Šoks ir lekia [kumelys], nė išturė́t neišturė́si Rm. Sučiumpi už žiaunų – tai tik i̇̀šturi Pnm. Kas gi an gyvulius [leis vaiką], kurgi te jis išturė̃s! Kp.
ǁ neleisti ką daryti: Tegu sau eina, kur nori, neišturė́siu aš jos Klt.
ǁ nulaikyti, nuvaldyti: Vienais pavalkais negalia išturė́t vežimo Ob.
| refl. prk.: [Atmintis] stipra arba trumpa pagal to, kaip ilgumo išsitùri galvoj nuotuokiai BM38(An).
ǁ išnešioti, išlaikyti auginant: Mergiotė smagi (vikri), aš jos neišturė́siu Klt. Užūgeno manę motinelė, išturė́jo ant baltų minkštų kelelių Ad.
2. tr., intr. M, L, LL191, Rtr, KŽ, DŽ1, Yl, Trk, Lc, Klk, Srv, Ps, Sml, Trgn, Aps, Eiš ištverti, iškentėti, pakęsti: Ižturiu, ižkenčiu SD1204. Valią kas i̇̀štura, tas brangus žmogus J. Ėda rėmuo, negaliu išturė́t Jnš. Kai man pjaustė ranką, tai tik tik nerėkęs išturė́jau Ut. Koja taip sopa, kad neišturė́siu Jon. Tep diegia, kad ir išturėt negaliu Knv. Sopuliu nei̇̀šturiu – nor rėk! Pv. Kab inkąs, tai neišturė̃s žmogus ir pamirs Šlčn. Išturė́jau tokį rankos skausmą Ad. Suduotai dirgėle per gryną kūną, tai neišturė́tai Azr. Kur aš išturė́siu, man labai daug [metų skirta tarnauti] (ps.) LKT267(Brž). Nė vienos dienelės neišturė́čiau tavęs nematęs NdŽ. Prakirs eketį i skalbs, – kaip galėjo išturė́ti, aš nežinau Pkl. Kap tu ir i̇̀šturi per tokį karštį tep insirengęs Pv. Vienas medis daugiaus nekaip kitas gal išturėti šaltį S.Dauk. Gal darže par žiemą išturėti pri mūsų P. Avinėlis prašo: – Tu, sesut, nukirpk man vilną, tiek man šilta, ka nebegaliu išturė́t (ps.) Lnkv. Aš nebegaliu išturė́t – eina man apie langus tos žvakelės Kri. [Kiškiai] pajėgė išsilaikyti ir tenai, kur jų tėvai nebūtų ir metų išturėję Mš. Lietuviai kalnėnai ir žemaičiai didžiai išmintingai elgės tame daikte, jau lopišė[je] pratindamys vaikus savo ant vargų, šalčių ir alkio, idant paaugusys būtum visu išturiantys S.Dauk. Nepražus nė mūs darbas, tiktai pradėję išturėkime! V.Kudir. Aš par ašaras nei saulės nemačiau, rodės, kad neišturėsiu Sz. Didelį vargą vargsti, – pradėjo balsiai, – kaip išturėti gali tokiam pragare? LzP. Tu esi drąsus, tu esi išturįs D16. Erškėčiai kraują paleido, bliaukia ir varva nuo veido, kaip gyvai išturėt! A.Baran. Nelaisvę [šikšnosparniai] išturi gana ilgai ir apsipranta su žmonėmis Blv. Didė tai diena Viešpaties, o kas gali ją ižturėt DP8.
| prk.: Ji pasakis, ji neišturė̃s! Kls.
^ Žmogus valios neišturi, o nevalią reik išturėti Sln. Valios neišturė́damas gvaltu krimti į nevalią Plt. Raškažiaus neištura ant lenciūgo, o vargą ištura ir ant plaukelio Dr.
| refl. tr. Š, Rtr: Čiut ką išsiturė́jau Ad.
3. intr. susivaldyti, susitvardyti, susilaikyti: Aš nebegaliu juokais išturė́t Jnšk. Ievos, obelės kaip sužyda gražiai, širdis alpsta, nebgali̇̀ išturė́ti Akm. Paulius neišturėjęs suprunkštė. Ir nutilo staiga, sugavęs veriantį Kurmio žvilgsnį V.Bub. Mariutė tai girdėdama neišturėjo: pradėjo verkti, šoko prie tėvų, pradėjo atsiprašinėti ir žadėjo pasitaisyti M.Valanč. Buvo tame pokylė[je] ir tas gudravagis; neišturėjo jisai ir čia nevogęs BsPII148(Rz). Kad ans … praded grajyti, tad negal žmogus išturė́t netanciavojęs VoL462.
| Negali tiek kantrybės išturė́t su ja (nesibaręs) Gs.
| refl. DŽ, Lp: Neišsitùrim juoku, nesijuokę Š. Negali juoku išsiturė́t, kap anas pasakoja Dglš. Aš neišsituriù iš juoko, o ana nieko nesupranta Skdt. Nebegalėjau nuo verkimo išsiturė́t ir pradėjau verkt Jnšk. Negalė[ja]u išsiturė́t – verkiau i verkiau Dglš. Liepia neverkt, ale kur tu išsiturė́si! Pnm. Dabar jau giedosiu, nebegaliu išsiturėt LTR(Ds). Kad krežena kosulys, n’išsi̇̀turiu, turiu kosėti KŽ.
4. tr. Pn išlaikyti, iššerti, išmitinti: Gerai išturė́t gyvulį – reikia turėt geros ganiavos Pst. Neturėjo išturė́t [gyvulių] kuom Pb. Kap be dobilų išturė́t gyvulius? Nmč. Karvelę vieną i̇̀šturim Aps. Da karvę i̇̀šturim in tiek lauko Arm. Ištùri išturė́damas [karvę], kad nori! Dglš. Telyčią paržiem išturė́siu i parduosiu Klt. Niekas nekaltas, kad neišturė́jo jis tos karvės Sb. Kap buvom gaspadoriai, tai ne vieną arklį i̇̀šturi. Dar̃ vienos karvės nei̇̀šturi Asv. Dvi savaites išturė́jom ir vedėm parduot [nesveiką arklį], ale savo piningus atgavom Škn. Liuob išturės kruopininką keletą metų Šts. Tėvai be žemės buvo, kaipgi vaikus išturė̃s! Ppl.
| refl. tr.: Kad aš karvę išsiturė́čia, turi duot [šieno] Str. Gali da Onelė karvę išsiturė́t Dglš.
5. tr. KŽ, DŽ1 kurį laiką išlaikyti (negrąžinant, nesunaudojant, nesugendant ir pan.): Jis ilgai skolą išturė́jo (neatidavė) Ėr. Visą mėnesį draugas išturė́jo pasiskolijęs knygą Š. Žiemą sunku obuoliai išturė́t Dglš. Išturė́ta pernykštis kumpis Klt. Išturė́ta baltoj butelėj auksas Imb. Egliūtę lig Grabnyčiom i̇̀šturiu Klt.
| refl. tr.: Išsiturė́[jo] naudos vainoj Dglš.
ǁ intr. kurį laiką išbūti (nesugendant): Ar išturė̃s tiek ilgai obuoliai? Nmn.
6. tr. išlaikyti svorį, spaudimą: Neišturėsiu, vaikeli, dešinė ranka nestipra Ob. Ledas jau vaikus i̇̀šturi – nebeplonas Ktk. Tiltas visai juda ir tikrai neišturės traukinio sunkumo! J.Balč. Ledas kitur galėdamas išturė́t žmogaus sunkumą čia nedaturė́jo ir lūžo BM46(An).
| Volė iš aliksnio, iš juodalksnio, tai brinksta, tai alų i̇̀šturi Krč.
^ Jaučias kuprotas, sveikatos bagotas, kiek jis išturės, šimtas arklių neišturės (tiltas) Pnd.
7. tr., intr. Sut išlaikyti ką nors kurį laiką kokioje būklėje: Keturias dienas išturė́jo nevalgiusius Klt. Regis daiktas nepakenčiamas ižturė́t pirštą ugnyje per ketvirtį adynėlės DP527.
ǁ refl. išsilaikyti kur nors, ant ko nors: Kad tik šitos slyvos išsiturėtų (nenukristų) Mrp. Sprausmė priglausta teip stipriai įkimba, jog gyva išsitura S.Dauk. Sunku buvo išsiturėti prie žemės [dėl audros] rš.
8. intr. ppr. impers. Mlt išbūti (nepakitus): Išturė́jo kelias dienas neliję Drsk. Išturė́jo lig pavakari, nelijo Ker.
| refl.: Vakar lietus išsiturė́j[o], nelijo nor vieną dienelę Drsk. Dvi dienas išsiturė́jo pagada, ir vėl lis Vlk.
9. tr. išlaikyti (egzaminus), baigti (kursus): Du egzaminu išturė́jo, o trečio ne Dbč. Kas neišturė̃s egzaminų, tą atstato Zt. Kursus išturė́[ja]u Dsn.
10. tr. baigti gimdyti: Kiek turėjo, išturė́jo – nebibūs jau vaikų Krš. Išturė́jo visus, nebibūs anims vaikų Šv.
ǁ pagimdyti: Aštuonius vaikus išturė́jau, tai gana buvo vargo Ml.
11. tr. atvesti (jauniklius): Pirmšokė[je] gavėnio[je] išturėjo kiaulės, o nujau ir nebvaikuojas Šts.
ǁ sugebėti atvesti: Kai karvė noria turėt veršį, bet nei̇̀šturia, negalia, turia jai kiti pagelbėt Jrb.
| refl.: Jauniklė buvo, ant to pirmo veršio neišsiturėjo, išsimetė Pš.
12. tr. ištesėti (žodį, pažadą): Ale yra dar parapijų, kuriose katalikai neišturėjo savo prižadėjimo M.Valanč. Pasaka baigės ir pasibaigė, o senis išturė́jo žodį ir nepartraukė BM146(Šd).
^ Ne tas šventas, kas pradės, bet tas, kas ligi galo išturė̃s Ds.
13. tr. išlaikyti nuosavybėje: Jis neišturės tos žemės (praleis) Rm.
| refl. tr.: Mažu nor Alinką išsiturė́sim Lp.
14. intr. išgalėti turėti:
^ Gyvenk, kaip išgali, valgyk, kaip išturi KrvP(Jrb).
15. tr. įveikti, nugalėti, pasipriešinti: Karalius nepergalėtas, kurio galybės nei nuodėmė, nei mirimas … įveikt arba išturė́t negali DP3.
| refl. NdŽ.
nuturė́ti, nùturi (nutùri NdŽ, FrnW), -ė́jo tr.
1. S.Dauk, M, L, Rtr, NdŽ gebėti nulaikyti, išlaikyti: Ė, tu jau kvotų (puodšakės) rankosu nenùturi, katilelio pati atsitraukt negali Švnč. Nu dabar žemės skaldytojas padirbk iš akmeno tokią skrynę, kad nuturėtų šimtą birkavų sunkumą BsMtII144(Tlž).
| prk.: Jau pusė metų, kaip dantų nenūturu – gela geltinos be meilės Šts.
^ Bepigu su replėm karštą geležį nuturėti, bet pamėgink rankom ją palytėti KrvP(Ps, Ds, Al).
| refl. NdŽ.
ǁ Sml nuvaldyti, nulaikyti: Ot vaikas! Jau galvukę nùturi pusantro mėnasio Pv. Jis nenuturi rankos, dreba (neparašo) Db. Būdavo, šlajai turia vežimą, o dabar tik apatine pakeltine, pasunkiau nuturėt vežimas Krns.
ǁ nulaikyti, kad nesujudėtų, sugebėti turėti: Kad vaikas koją sukrutino, tai jis šėrė močiai, kad nenuturė́jo Slm.
ǁ sučiupti, pagauti: Nuturė́jo žvynę: tokia didelė, žila jau Pnm.
| Smulki [žvirbliniai] šrateliai nenūtura lapės, reik stambių: zuikinių ar vilkinių Šts.
2. Sut, NdŽ, Skr sutramdyti, suvaldyti, sutvarkyti: Aš vos ne vos nuturė́jau arklius J. Regis, ramus arklys, ale bobos niekaip nenutùri Sv. Kad pasbaidė arklys, – niekaip negaliu nuturė́t, – neša kaip padūkęs Sdk. Vienas paprastas žmogus veda, nenutùri LKT303(And). Piemenys nenùturi kiaulių ganykloje DŽ1. Viskas gal eiti ant niekų, jei dabar nepasiseks jį (eržilą) nuturė́t MitI378(Šl). Šyvas žirgelis nenustovėjo, jaunas bernelis nenuturėjo LTR(Mrk). Didiejie kraiteliai nepavežami, bėriejie žirgeliai nenutùrimi JV72. Nenuturiu žirgelio, neišimsiu žiedelio LTR(Auk).
| prk.: Vienog vokyčiai, negalėdamys niekaip latuvėžų nuturėti, liepė jiems visados siekti S.Dauk. Auklėjimas išmoko vaikus nuturė́ti NdŽ. Niekur liežuvio nenuturė̃s Aln. Mano žirgelis nesustabdomas, mano širdelė nenuturima, nesutremdžiama TDrIV16(Eiš).
^ Sesers skrynia nepakeliama, brolio žirgas nenuturiamas, tėvo juosta nesusijuosama (žemė, vanduo, sija) J.Jabl. Sesės kasos nesupinamos, brolio žirgas nenutùriamas (ugnis ir dūmai) JT383.
3. refl. Knv išsilaikyti kokioje padėtyje, nenugriūti, nenukristi, nusilaikyti: Teip pasigėrė, kad nė ant kojų nebenusi̇̀turi Grž. Stačiam važiuojant vežime, kratant sunku nusiturė́ti NdŽ. Apibarstyk jį (bičių peną) su skiedrelėmis arba su šiaudais, į piršto ilgumą supjaustytais, kad bitės ant jų pastotų bei nusiturėtų, kad nenuskęstų S.Dauk.
| Pripylė bliūdą kap nustùri (kaupiną) Lp. Nenusitùri pienas, nešant per pilną stiklinę NdŽ.
4. N, Sut suvaldyti, sulaikyti: Nuturėt (orig. nuterėt) SD387. Ašarų negalėjo nuoturėti I. Saugokias apsirijimo, o visokius kūno palinkimus veikesniai nuturėsi M.Valanč.
nenuturėtinai
| refl. Sut, I, Š, KŽ, Zt: Nenusiturįs, nenuvaldytas SD275. Vaikas nenusi̇̀turi, nuolat juda, kruta NdŽ. Ponai nebnusitura iš raškažiaus Skd. Nenusi̇̀turi niekap berniukas nevejojęs vištų Dglš. Nusturė́k ben valandėlę nedūkęs Ds. Eina, ieško, nenusi̇̀turi, kai uodegon inkirptas Sdk. Ko tu vis dūksti kaip kumelys, nenusi̇̀turi?! Ds. Nenusitùri savo kailyje DŽ. Jis taip nori miego, jog nusiturėt negalia LMD(Žg). Tas negali juoku nusturė́t Dglš. Negaliam juoku nusturė́t Žb. Blaivas, nusiturįs žmogus visur pritiko Vaižg. Nusiturįs kalboj SD286, N. Meilė yra jautri, nelinkstanti ant paikių daiktų, nusiturianti, gryna M.Valanč. [Kristus] regėdams jų (žydų) nečėstį nenusituri nuo verksmo SE180.
nusiturėtinai Valgyk tada nusiturėtinai Jzm. Storotis, idant vaikai išmoktų tuojaus nuog jaunų dienų gyventi nusiturėtinai brš.
5. išlaikyti, neprarasti: Nei medžio begal nuturėti krūmūse – tokie dabar laikai, viską išvaga Dr. Niekaip anas pinigo nenutùri, jam kad tuoj išleist Sld.
| prk.: Kaip galėtum žmones nuturėti naujame tikėjime M.Valanč.
| refl.: Vos su numais benusiturėjo, o kitą ką teismas atėmė iš ano Gršl.
ǁ intr. išsilaikyti, nesugesti: Bulvės tik rieklėse benuturėjo – tokie speigai buvo Šts.
6. sustabdyti, sulaikyti: Rožę nùturia, apikalba Brž.
ǁ kurį laiką neatiduoti, sulaikyti: Man ka peikė, ka negeras [gaspadorius], ka algą nùturia Všk.
^ Gaspadoriui rūpi nuturėti, bet nepridėti KrvP(Jnš).
7. praleisti, atlikti: Pietus nuturė́jom visai neblogus Grž. Nuturė́jom krikštynas Grž. Kol išbudėjo, kol pakavojo, kol pagrabą nuturėjo… Sln.
8. Sut prk. išgyventi, iškęsti, pakelti: Kiek jis (gaspadorius) vargo, vaikeliai, nuturė́jo, kiek jis muštas buvo nuog pono! BM25(Č). Dėl smurto teikė tame Viešpatis Dievas silpnumui bernelio, kuris greičiaus tokios žaizdos nuturėt ir iškęst negalėtų DP54.
◊ ši̇̀rdį nuturė́ti susivaldyti: Nepasikarsi ant šakos, reik visims širdį nuturėti Šts.
paturė́ti, pàturi, -ė́jo
1. tr., intr. Q241, SD1110, SD266, Sut, N, M, Rtr, NdŽ, DŽ1, Žl, Šr, Ob, Vlk, Dbč, LKKII227(Lz), Als palaikyti nusitvėrus, įsitvėrus ką nors rankoje: Siūlai reikia vyt, reiks paturė́t [sruogą] Klt. Paturė́k abiem rankom [sūrmaišį] Aln. Paturė́k vadeles, kol įkelsiu maišą į ratus Svn. Paturė́k man pundelį, pakol į vežimą įsirangysiu Grl. Patùry lazdą! LKKI183(Plš). Paturýte, vyrai! Ign. Dangčiui aš lotas nutašydavau ir užnešdavau dengėjui, paturė́davau, kol pririša Kp. Šąla kojos [piemenims], pàturim rankon, atsišildinėjam Drsk. Visa meta, ką paturė̃s, ir meta [vaikas] žemėn Mrc. Patùry duris, kol aš ineisiu Tvr. Paturėk virvę už galo, pakol aš šitą galą surišiu Žž. Dabar aš tai maišiuko paturė́t rankoj negaliu Lb. Teip prašo šautuvo paturė́t, net dreba [vaikas] Lel. Jei kas bijosi nebaštiko, reikia duot jam paturėt už nebaštiko kojos didžiulio piršto LMD(Kb).
| prk.: Negaliu dirbt, jau jėgos nepàturiu Mrc.
paturė́tinai
| refl. tr. NdŽ: Tėvelis pusę [žiupsnio tabokos] pasituri nuleistoje ant kelio rankoje Vaižg.
2. tr. DŽ, Mrk, Arm, Btrm, Dv, Mlk suėmus tvirtai palaikyti, kad nepabėgtų, neištrūktų, nesujudėtų: Prisivedžiau kumelį in tvorą, paturė́jo tėvas, i užlipiau Klt. Mergele mano, jaunoji mano, te, paturėk žirgelį, aš pasieksiu žiedelį KrvD40. Mergele mano, jaunoji mano, te, patury žirgelį, paieškosiu žiedelio (d.) Tvr. Še, paturėka bėrą žirgelį – aš plauksiu vainikėlio LTR(Brž). Tu paturėk, aš jam (katinui) tinginį išvarysiu LTR(Ds). Vaikai tėvą paturėjo, močia jam gerai inlėjo vis už arielkelę LTR(Slk). Anas až dvie[jų] kojūčių paturė́[jo], i išguldė paršelį Klt.
3. tr. DŽ1 prižiūrint kurį laiką palaikyti, paauginti: Peržiem ir per vasarą paturė́jom karvutę ir pardavėm Btrm. In kovo mėnasį paturė́[ja]u karvę Drsk. Tris metus paturė́jom ir pardavėm karvę Lb. Jau zara metro ilgio paršelis, gražiai ryja, paturė́siu da Klt.
| Jei lašiniam kiaules pàturi, tai miltais penėdavo Ad. Tai da paturė̃s bernioką kaime [bobutė]? Lel. Imkit vaikus pas save paturė́t Drsk.
| refl.: Pasiturė́jo prieg motinai Upn.
4. tr. palaikyti sau ar kokiam tikslui, pasilikti: Mama, tuos pinigus dabar paturė́k, kad aš nepragerčia Mžš. Anas tau paturė̃s kap lapė žąsį (iron.) Švnč.
| prk.: Vyriškas juo patura savė[je] sekretą (paslaptį) Plng.
| refl. tr.: Neseka pasiturė́t, tuoj nuskina [uogas] Mrp. Seniau ir mes pasiturė́jom aliejaus Vlkv. Kai sėmenis parduoda, tai duoda mum ben kiek pasiturė́t auksinių pinigų Alz.
5. tr. NdŽ palaikyti kur nors kurį laiką: Paturėsiu laškoj aš jį (vaiką), pastaisis Klt. Atamenu, do pats nubielijau šitą šešką, do paturė́jau an ugnies, pakepinau Dgč. Apsmukinau ruginių miltų, paturė́jau apdengtus pusdienį, kad apsaltų, tada buvo gardi raugienė Tvr. Pàturi pardien [prislėgtą] – in vakaro sūris Krd. O tą [pasigadinusį] pieną paturėti pusę adynos ir duok karvei pačiai sugerti LMD. Reikia šitas [v]anduo triskart atsigert ir burnoj paturė́t Vdš.
| Ar čia naujas namas ar senas? – Seną pirkom, jau paturė́tą Str.
^ Geriau vandenio insigėrus burnoj paturėt, negu apie juos kalbėt Vrn.
| refl. tr.: Aš ant kelių pasturė́siu Sl.
ǁ Dv, Dsn palaikyti uždarius, pririšus ir pan.: Kamgi reikėjo šaudyt, reikėjo paturė́t, pagąsdyt i paleist Upt. Paturė́jo lik vakarui, paleidė, pagailėjo Ker. Čia jau paėmė Nemenčinėn, vieną nedėlią paturė́jo [ligoninėj] ir atvežė atgalion Grv. An oro paturė́k gyvulį – uodai, musės puola Klt.
| Paturė́[jo] prie darbui Dglš.
6. būti kieno pusėje, paremti, palaikyti, užtarti: Turim vienas kitą paturėt ir išsižadų nedaryt Mrp. Dabar, matai, valdžia pàturi, pinigų duoda Klt. Jis man geras buvo, vis, būdavo, pàturi už mane Alv. Tai jie da mane patùri Krm. Turiu sūnų inspektorių, tai anas mane pàturi Dglš. Žydas žydą pàturia Pc. Stasiukas jau dvi klesas baigė: pažįstamas derektorius, vis mat patùria Vb. Kilus riaušėms, žinoma, [A. Tatarė] paturėjo sukilėlių pusę LTII229. Labai sunku paturėti teoriją apie jų (pasakų) pradžią Indijoje LTII478(Bs).
| prk.: Besveikačiai esam: tik vien vaistai pàturi Ad.
| refl.: [Žmonės] nieko notboja, idant tiektai … vyresnybės ir pavogos to pasaulio paturėtis DP485.
ǁ tr. Upt duoti pajamų, kiek paremti: Mane vištelės gerai paturė́jo Str. Dabar malkos žmones kiek ir paturi Ėr.
7. refl. SD17,140,433, SPII178, Sut, N, K, Rtr, BŽ122, NdŽ, KŽ, TP1881,44, Vlkv, Gg, Kvr, Tl, Trk būti prasigyvenusiam, gyventi turtingai, gerai verstis: Gerai stov, pasitur R338, MŽ452. Svietas verčiasi su linais ir gerai pasituri M.Katk. Tos mokyklos gyvavimu ir laikymu turi būtinai rūpintis kita miesto gyventojų dalis, kuri nors tiek daugiau pasituri medžiagiškai Pt. Tenai žmonės kur kas stipriau pasituri rš. Iš senovės ūkininkas jau būs pasitùrįs Als. Tėvalis muno buvo pasitùrįs, ans liuob nusisamdys Jdr. Pasiturintỹs žmogus Vlkv. Sodoj gan seniai gyveno pasiturįs ūkininkas vardu Petras M.Valanč. Tat pasiturinčių ir gerų tėvų duktė J.Bil. Jūs par savo bitis pasiturinčiais žmonimis pastosiat S.Dauk. Daugybė pasiturinčiųjų ėmė siuntinėti savo vaikus į mokslus A1884,71.
pasitùrimai adv.: Jis gyvena pasitùrimai BŽ117.
pasitùrinčiai pasiturinčiai̇̃ Ig: Teip priš kulkozą gyvenov vedu didliai pasitùrinčiai Vvr.
8. tr. Ls, Klt palaikyti ką kuo: Ans greit nepàtura ant pikto, kad iš ano pasijuoki ką Dr. Jis mane už poną paturė́jo Jnš. Visus tris paturė́jo per vaikus Dg. Motinyte mano mieloji, kamgi šį rytelį už viešnelę manę paturėjai (rd.) Krs. Reik pasiskubintie, kad nesulaukę manęs už melagį nepaturėtų Sz. Broliai laumę raganą paturėjo ažu seserį ir vaišino kuo geriausiai BsPII229(Jž). To dar nepaturėdamas už melagystę, liepė prypuolius tolesniai apsakinėti IM1863,23. Aš jąją paturė́jau už gerą J. Ak, žinojau žinojau, bet niekam nesakiau, vis už gerą paturėjau, širdelėj dūmojau KlpD109.
9. tr. KII3,349, Rtr, L, DŽ, NdŽ, Tlž, Skr, Grl, Lp, Azr, Prng, Grž atvesti jauniklių, apsivaikuoti: Kumelė turėjo, paturė́jo K. Ėrukus paturė́jo avikė Grd. Kai paturėjo [avis], tai ir nukirpau Nj. Karvė gera, tik, kol paturi, kožnąkart prisirūpinu Sml. Ar jūsų palšmargė jau paturė́jo? Skdv. Kiaulė paturė́jo dvyleka Mžš. Ta juodoji [katytė] i paturė́jo mėleną Slnt. Katė paturė́jo rainus tokius kačiukus Trg. Rado ant dirvono kiškiuką, ką tik paturė́tą Sml.
| refl. Klvr, Rmš: Kožna karvė pasi̇̀turi po vieną arba po du veršiu StngŽ75. Neseniai pasiturė́jo kačiukus, parsinešė Bsg.
ǁ pagimdyti: O tų vaikų kap paturė́[jo], tai paturė́[jo]! Rud. Ir vaiką paturė́jau, ir ejau, ir sveika buvau Dg. Turėjo vaiką, paturė́jo ir išejo Pj. Merga nuo pono vaiką paturė́jo Vad. Ūkininko merga paturė́jo mažą Prk.
| refl.: Mūsų kaimynė pasiturėjo – pagimdė Prk. Pas gimines ji ir pasiturėjo I.Simon.
10. tr. pasiskirti sau, pasisavinti: Ans paturė́jo mano pelną, t. y. apnausojo J. Ką tenai išarė, tą vis sau paturėjo S.Dauk. Viską paturė́jo, viską pasiėmė Žeml. Velnias atidavė žmogui apačias arba gumbus, o sau laiškus, tai yra lapus, paturėjo LTR. Piningai eremitiniai susideda iš 10 % paturimųjų nuo darbininkų algos A1884,384. Vyskupas už visus savo vargus, tame reikale pakeltus, 500 auksinų sau paturėjo M.Valanč. Kaip paturė́jo [kolūkis] klaimą, tai ir nėr Nmč.
| refl. tr.: Už varžytynes vis penkiolika litų miškinykai pasituri, nebeatiduoda Pšl.
11. refl. susilaikyti nuo ko, neskubėti: Močia, pasturė́k, čia visas bernagalis (neįveiksi jo) Sug. Kai ką parduodi, tai reik pasiturė́t, pigiai neparduot Jnšk. Aš ir teip ilgai pasturė́jau – nepardaviau Trgn.
| Mes dar pasturė́sim, nesiskirstysim Azr.
12. refl. intr., tr. bandyti priešintis, pasipriešinti, nepasiduoti: Jis pasiturė́t negalėdavo, menkesnis buvo Brž. Jūs, vyrai, ant skodo pasiturė́kit dėl tų mokesčių, nenusileiskit Jnšk. Jis retai kada kokį žodelį jai priešais pasiturėdavęs LTR(Sln).
13. tr. pabūti kokiuose santykiuose, palaikyti: Nepatura gaspadorius šeimynos, bėga laukan visi Šts. Vaikio gaspadinė nepaturėjo, bet ir mergę vis liuob išries – toki buvo nedora Šts. Geisdamas už žmoną paturėti, Daumantui nebįdavė S.Dauk. Tu paturė́jai, dabar man duok, man reik pagyvent su tavo vyru (juok.) Kvr.
| refl.: Jis kompanijoj pasiturimas žmogus Št.
14. tr. pasiklausyti: Paturė́k gerai, ką aš pasakysiu J.
15. intr. palaikyti, užtęsti (ppr. apie gamtos reiškinius): Gerai, kad patùri, kad nenuleidžia [sniego] Jnšk. Paturės kiek i atleis šaltis Klt.
16. tr. junginyje su daiktavardžiu žymi veiksmo atlikimą pagal to daiktavardžio reikšmę: Sedo[je] paturė́jau tus pietus i toliau dyžiau Pkl. Ar noriat tris valandas baimės paturė́ti? Rsn. Gatvėmis jodinėja raiti žvalgai ir paturi tvarką VŽ1905,174.
◊ akysè paturė́ti pasaugoti: Paturė́k tamsta tas vištas akysè, kol ateisiu KlK8,69(Jnš).
galvojè paturė́ti atsiminti: Visą ko pamiršti: gal ir pàturia galvõj tas daines kitas KlK14,90(Jnš).
parturė́ti, par̃turi, -ė́jo tr. kurį laiką laikyti: Visą kelią parturėjau rankosa stiklus Lp.
pérturėti
1. tr. NdŽ nusitvėrus, įsitvėrus ar kitaip išlaikyti: Priėmė [Nojus] į akrotą, o ji (gyvatė) su uodega savo užkišus tą skylę ir perturėjus, kol vanduo išdžiūvo SI67.
2. tr. kurį laiką prižiūrint išlaikyti: Vieną žiemą pérturėsi veršelį ir parduoj Lz. Jaunylę dukrą parturė́davo prie savęs Slč.
| refl. tr.: Tėvai pársiturėjo dukterį lig keturiasdešimt metų, neleidę už vyro Šts.
3. intr., tr. turėti ko nors daug, į valias: Kad turėčiau párturėčiau, pinigų aš jajai neduočiau nė skatiko J. Jie galybiškai visko turėtų ir pérturėtų Graž. Turėčia pérturėčia, o šilkiniu kvartuku puodo nekaisčia Prng.
4. tr. ilgiau už ką gyventi, prabūti: Jau ji mane parturės – jau aš jos neparturėsiu Db.
5. refl. persiimti, pasigalynėti: Eikiav pársiturėti Lnk.
6. tr. nugalėti: Pérturėjau ligą ir gyvenu, tęsiu kojas Drsk.
praturė́ti, pràturi (pratùri), -ė́jo
1. tr. paėmus į rankas kurį laiką palaikyti: Visą dieną praturė́jau rankosu jos ryšulius Švnč. Per visą naktelę vaikas mane praturė́jo apkabinęs Vrn.
2. tr. DŽ, NdŽ, Dglš, Švnč, Dv priversti išbūti kurį laiką: Vakar visą dieną praturėjo gyvulius tvarte Švn. Visą laiką pratùrim juos (gyvulius) tvarte Kli. Išveda miškan vaiką i pardien pràturi Klt.
3. tr. išlaikyti paėmus: Pasiskolino knygą ir praturė́jo kone metus DŽ1. Parsineš kirvį minutytei, i kelias dienas pratùri Ds. Ana praturė́jo mėnesį kišenėj receptą Vdš.
4. tr. Ds, Dsn, Pls, Lz maitinant, prižiūrint išlaikyti: Turi praturė́t karvę [per žiemą], kad galėtų pragyvent Pb. Trejus metus šitą karvę praturė́jau Aps. Duktė praturė̃s mane lig smerti LKKXI166(Zt). Tris nedėlias praturė́[ja]u vaiką Klt. Praturėjo anies vištelę dvejus metus, ir vis nededa kiaušinių LTR(Rš).
ǁ sugebėti neprarasti: Šiemet praturė́jom žemę Grv.
5. tr. ilgiau išlaikyti, nesuplyšti, tverti: Paregėsit, jei jis (krepšys) nepraturė̃s mūs Db.
^ Senas drabužis kartais ir naują pratùri DŽ. Mano tarbos praturė̃s jūsų aruodus Kls. Trilinkis ir keturialinkį praturi Švnč.
6. tr. NdŽ, Skr atsivesti jauniklį, apsivaikuoti: Nepraturė́jo karvė, negaliu niekur išeiti iš numų Šts. Nepraturėjo kumelė, užsikirtimas daros, ir dvesa Šts.
| Pràtur jauna višta, t. y. pirmą kiaušį padeda J.
| refl.: Tris dienas karvė neprasiturėjo: užsisprendė kur veršis Skdv.
ǁ atsivesti pirmąjį jauniklį: Pirmdėlė karvė praturė́jo veršį J.
7. intr. patirti nuostolių, nepasisekti: Kai aš nepratęs jom (karvėmis) mainykaut, tai ir praturė́[ja]u Švnč. Ačiū dėkui, ačiū dėkui, kad jums Dievas duotų neišduotų, kad jūs turėtumėt nepraturėtumėt, norėtumėt, o negalėtumėt LTsIV706.
priturė́ti, pri̇̀turi (pritùri), -ė́jo
1. tr. M, L, Rtr, NdŽ, LKKXIV205(Zt) prilaikyti rankomis, kad neiškristų, neištrūktų, nesujudėtų: Gali viena ranka priturė́t [pintinę] Kvr. Ėda kaip voverės, priturėdamos maistą pirmutiniom kojytėm Blv. Sūnus Simeono priturėjo galvą avinėlio brš.
2. tr. DŽ1 truputį prilaikyti, kad nenugriūtų: Priturė́jau, lazdžiūtę padaviau Klt. Lėk, tu per užsisukimą priturė́si, kad neišgriūtų vežimas Pc. Šita vežimo pusė daug didesnė, važiuodamas priturė́k, kad neapvirstum Dbk. Vienas da nepasėdi, reikia priturė́t Užp. Aš ją (ligonę) imsiu priturė́t až pečių Smal. Susistveria až pažasčių i eina, priturė́dami vienas kitą Klt.
| prk.: [Žvalgyba] atskrido priturė́t frontą Lz.
^ Senis arklys tai tik dišlių prituri, o jauniklis kojom mina Lp.
ǁ bažn. dalyvauti suteikiant Sutvirtinimo sakramentą: Priturėtojas sueina dvasiškon giminystėn su tais, kuriuos birmavojant priturė́jo A.Baran.
3. tr. Sut, I, M, L, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Alv pristabdyti kokį nors veiksmą, procesą, sulaikyti ką, prilaikyti: Priturė́k vežimą, kad ne teip lėktų nuo kalno Sml. Teip susitaisę iš lengvo, priturė́damys arklius atvažiuo[ja] pas rubežiaus BM331-332(Šv). Laikrodis skubina, reikia priturėt Ėr. Buvo priturė́ję namą statyt Klt. Kap kas atvažiuos, tai priturė́k, aš skaudžiai grįšiu Dv. Pakolei koks norint daiktas mane pritura, patolei negaliu liuosai tavėp lėkti M.Valanč. Kibio [lapų sultys] ramina vėžio žaizdų skausmus ir prituri tų žaizdų plėtimos rš.
| prk.: Supenėjau vaikui kiaušinį, kad nor kiek vidurėlius priturė́t Ds.
| refl. M, NdŽ, KŽ: Aš jau nupykau, bet pristurė́jau Grv.
4. tr. įgijus kurį laiką turėti, prilaikyti: Priturėjo jos pensiją Klt. Dabar gėrimų pri̇̀turi Ad. Kas jau priturė́jo [naminės], tiem po du metu [priteisė] Škn. Nepriturė́jo mano sūnelis mergelės dovanėlių nei dviejų dienelių Dbč.
| refl.: Sodžiuj visi beskatikiai gyvena, neprisituri prie pinigų Grž. Visam amžiuo neprisipirksi, neprisiturė́si, kaip jau išeina, taip Krš.
prisitùrinčiai adv.: Iš padidėjusios algos būtų galima kas metai pasidėti po du tūkstančiu ir kas metai vis daugiau, taip pat prisiturinčiai gyvenant kaip ir ligi šiolei Vaižg.
5. tr. sudrausti ką daryti: Priturė́k bobą, ana priskolys pinigų, o tau ataduot Lel. Priturė́k tu savo bernioką, ba aš neiškentus pati mušiu Skdt. Priturėsiu sesulę, kad neapkalbėtų tavę jaunosios KrvD81. Savūsius priturėti nuog plėšimo I.
| refl. Rtr, KŽ, Blv, Lp, Dgp: Prisiturėjo negėrusi visą amžių Plng. Jau reikia pristurė́t Dv. Prisiturėk nuog didelio noro mokslo, nes tas gaišina ir apgauna M.Valanč.
6. refl. ko nors laikytis, vartoti: Jei aš lietuvis, tai aš savo kalbo[je] prisituriu Lnkv. Apynius skintie laiko prisiturė́davo Dgp. Kiti vergiškai prisiturėdami senovės madų … vestuves pradeda laikyti nuo panedėlio TS1897,5.
7. refl. būti kokioje vietoje, laikytis trumpam: Ji čia prisituri, taisos nuo to vyro bėgt Ps. O Jonas pas jum prisi̇̀turi, a jis neturi kur gyvent? Ps.
8. tr. prilaikyti, prižiūrėti: Pirkioj tai jau sunku švara priturėt Prng.
| refl.: Ano labai prisitùria, nei te serga, nei ko Slm. Jis labai prisitùria, tai da šiaip teip gyvena Slm.
9. refl. atsilaikyti prieš ką nors: Ką tu prieš mane pristurėsi?! Lp. Prieš Bolesių nepri̇̀sturi Lp.
10. tr., intr. prk. palaikyti, paremti, užstoti: Gal tamysta jos papirktas, kad už ją vis pri̇̀turi Lp. Be „tautos susirinkimų“, priturėdavo karalių išminčių taryba rš. Vytenis svirstančio jau Lietuvos ūkio drąsybę priturėjo S.Dauk.
| Mūsų bobutė velnią pritùri labai Antš.
11. intr. DŽ1 daug patirti, išgyventi, prikentėti: Priturėjo Jonelis baimės Trs. Priturė́[ja]u vargo su vaikais LKT348(Švnč). Kiek aš bėdos dėl jo priturė́jau, kiek aš prikentėjau! Švnč.
| refl.: Daug anas mūkos pristurė́jo Ad.
12. tr. I areštuoti.
13. intr. NdŽ atvesti jauniklių, prigimdyti: Kiek gali tų vaikų pryturė́ti?! Vn.
◊ liežùvį (liežiùvį) priturė́ti [už dantų̃ Lel] neplepėti: Kai indės kas kitus dantis (išmuš), tai tada priturė̃s liežùvį Trgn. Priturė́k liežiùvį, i bus gerai Klt. Priturė́k nedaugutį sa[vo] liežùvį, ką paleidai valion kap diedas botagą Rod.
suturė́ti, sùturi (sutùri), -ė́jo
1. tr. M, L, Rtr, NdŽ, DŽ1 einantį, vykstantį priversti sustoti, sulaikyti, sustabdyti: Bėgantį arklį suturė́k J. Arklys bėga keliu, bet žmogus jį sùturi Ndz. Suturė́jau arklius, truputį žingsnio pavažiavau Ob. Katros stalgios karvės, tai nesuturė́si Sb. Aš einu, telyčias suturė́siu Dv. Kad nebūt suturė́ję an kelio, tai nebūč pasvėlinęs Dbk. Eina jis, kur jis nori, nesuturė́si Drsk. Suturė́k vaiką, da sprandą nusisuks Vp. Tu gi suturỹ vaikus! Str. Prie Nemuno suturė́jo vokiečius Jnšk. Vario durys, geležiniai pančiai manęs nesuturėjo V.Krėv. To briedžio greitumėlis – tik gaudyk akimis, čia buvo, čia nebėra, ugnis ir vanduo nesuturės pabėgėlio Blv. Duonakepė sako: – Tu bėk, aš laumę suturėsiu LTR(Dglš). Jau sulojo juodi kurtai ant mano žirgelio. – Suturėki, uošvytėle, ruduosius kurtelius LTR(Ktv).
| refl.: Led led susiturė́jau, būčia in Strėvą ingriuvęs Žž. Buvo beinąs čionai, al vėl susiturė́jo LKKVII188(Krs). Buvau paskėlus eit, i vė[l] susturė́jau Klt.
ǁ priversti paklusti, sutramdyti: Ką tu suturė́si, lekia kaip pasiutęs! Pnd.
| Vėjo nesuturė́si, anas nai drūtesnis an svieto Nmč.
^ Sesers kasos nesupinamos, brolio žirgas nesuturiamas (ugnis ir dūmai) Pn.
2. tr. M, L, Rtr, NdŽ, KŽ, Slm, Ad, Ml neleisti ką daryti, uždrausti: Negi mažas suturė́t, negi klausias jau mūsų Skdt. Tik močia sùturi, išnešt ana jam akis Klt. Tegul eina tan miestan, nesuturė́si Adm. Nereikia sūnaus suturėti nuo mokslo, jei jis nežada būti kunigu TS1896,10.
| refl.: Norėjau žieminį [paltą] siūtis, bet vėl susiturė́jau Jnšk.
ǁ sutrukdyti kokį veiksmą, procesą, sustabdyti, sulaikyti: Tik prasideda karas, ir sùturi mašinas Lel. Tuomet suturėjo laivus prie didelios salos MPs. Te suturė́ta, kap leidžia, tai paskelia vanduo Btrm. Kunigas liepė suturė́t vargonus, kad ana giedot Rod. Negalėjo suturė́t kraujo Aps. Suturė́jom šiap tep gyvą pieską su žolynais Drsk. Dievmedžio skystimas suturi plaukų birimą rš. Kai davė, kai davė [šaltis] – i medžius suturė́[jo] (nesprogsta) Švnč. Kas žino ugnies vardą, tas, neduok Dieve, ugnelei pasikėlus gal suturėti LMD(Sln). Saulė dabar degina, o lietus žliaugia, tai nesuturė́si Jon. Ir lietus iš dangaus buvo suturėtas Skv1Moz8,2. Sutverdamas pragarą, Viešpats teipogi parodė mums mylestą, nes par tai norėjo mumis suturėti nu pikto M.Valanč.
| prk.: Jau buvo suvis blogai – tik tavo pinigai suturė́jo Ktk.
^ Paleidęs akmenį (iš rankos Mrj) nesuturėsi LTR(Plng).
nesuturimai̇̃ adv.: Metai nesuturimai eina, jaunystė praūžė kaip sapnas M.Katk.
| refl. NdŽ, DŽ1, KŽ: Apsirgo an kokliušo, kosti, kosti, kosti ir nesùsturi Btrm. Nuej[o] Dubičiuosna [ežeras] ir susturė́j[o] Pls. Vandenio dėjo kompresus, tada susiturė́jo kraujas Upn. Sauso šieno padaviau teliokui, tai susturė́[jo] vidus Klt. Tūpčiojo tūpčiojo vaikas, oran nepraeina, viduriai susturė́jo Klt. Po lieti [kremblių] bus, dartės susturė́j[o] augt Drsk. Medetkų išverdi, nuog jų ir susi̇̀turi (nepersileidi) Upn.
3. tr. neleisti pasireikšti, likti nepastebimam, sutvardyti: Pamatė, ateina pulkas burliokų, anas ir kvapą suturėjo, kad jo negirdėtų LMD. Vos galėjo suturėti ašaras savo akyse J.Balč. Negalėjau džiaugsmo ašarų suturėti rš. Tylenis klausėsi, vos galėdamas suturėti pasibjaurėjimą visai tai kalbai K.Bor.
| refl. DŽ, KŽ: Žodį žioptelėk ir susiturė́k J. Vos susiturėjau pikto žodžio nepasakęs Vvr. Neseka susturė́t ir nieko nesakyt [pačiai] Drsk. Kitam pasakai, paaiškini, ir jis tuojau susi̇̀turi Mrj. Ana nesusi̇̀turi, neklauso Dgp. Kai pradeda ūturt, tai negali susturė́t Klt. Sustùryte, ką jūs klegat! GrvT92. Reikia susturė́t senam, nevalgyt visa ko Skdt. Nebegali̇̀ nuo gėrimo susiturė́t Grž. Kai nesusi̇̀turi [gerdami], tai ir ažsimuša su maciklietkom Lel. Jis nesusiturė̃s nepadaręs iškados Slv. Aš tankiai susituriu piktai daręs vien gėdos dėlei Blv. Nemokėdami susiturėti nuo pavydo ar neapykantos, nesidrovi reikšti savo nenuoseklios nuomonės rš. Ponas pradėj[o] juoktis. Itas ponas ir negal susiturėt LTR(Dv).
4. tr. išsaugoti, išlaikyti: I Petrui ūkį suturė́jo Jnš.
5. tr. areštuoti: Mane suturė́jo Rodūnioj Rod.
6. intr. NdŽ, Gs, Pc, Škn, Up, Vkš, Vdk daugeliui atvesti (jauniklius): Visos karvės jau suturėjo, susivedė, tai turim jau pieno Š. Jau karvės abidvi buvo suturė́jusios Skd. Tai bus pieno, kai visos karvės suturė̃s Skr. Būdavo, karvės kaip sutùri, tai atsivalgom krekenos Sml. Po Kalėdų suturė́jo karvės, atsirado i varškės Krš. Žiemą karvės kai sùturia, mes krekenus išmilžiam Škt. Pieno nebuvo: karvės buvo nesuturė́jusios Šts. Kiaulės suturė́jo į rugienas Šts. Abi [avys] sykiu suturė́jo Skr.
ǁ apsivaikuoti: Niekaip ta karvė nesùtura – penkioleka dienų užejo Krš.
◊ danti̇̀s (liežiùvį) suturė́ti nutylėti: Jaunam visur reikia dañtys suturė́t Trgn. Suturỹ liežiùvį! Lkm. Kap pati paleistuvė, tai ir an kitų liežiùvio nesùturi Švnč.
ši̇̀rdį suturė́ti susilaikyti, neleisti pasireikšti jausmams: Kad mano širdi̇̀s suturimà buvus, tai nevažiavus iš Latvijos Prng. Širdį ir upę sunku suturėti Mair.
užturė́ti, ùžturi (užtùri), -ė́jo (sl.?)
1. tr. Sut, N, M, L, Š, Rtr, NdŽ bėgantį, einantį priversti sustoti, sulaikyti: Ažuturiu, ažustabdau SD1207. Užturė́k gyvuolius, kad nebeitum pro šalį J. Avys visos ka pasileidė ant namų – nebeužturė́jau Jnš. Anas ažturė́j[o] veršelį ir pririšė až krūmo Lz. Ir priplaukė nekuriosp ivosp, vadinamosp Klaudo, vos užturėjom eldiją Ch1ApD27,16. Teipo užturėtos yra žmonės, kad neneštų daugiaus Ch2Moz36,6.
ǁ N išlaikyti, kad nepabėgtų, priversti paklusti, suvaldyti, sutramdyti: Nenuvaldomas, neažturėtinas SD189. Arkliai buvo neužturimi̇̀ Ėr. Negaliu arklio ažturė́tie Smal. Įsižabok kumelę, bo kai pasius lėkt – neužturė́si Sml. Arklius vadžiom ùžturi, keravoji Žrm. Širmas žirgas nupenėtas, šoka piestu pakinkytas. Penki vyrai neužturi, visi žmonės į jį žiūri LTR(Všk). Tie žirgeliai juodbėrėliai neužturiami LTR(Pn). Bėga mano juodbėrėlis, negaliu užturėti LTR(Brž). Pavakarėj nebegali kiaulių užturė́t Jnšk. Kur tu bernaitį kieman užturė́si! Drsk.
| prk.: Reikia ant sūdo galybės, idant tas, kuris yra sūdžia, galėtų nudraust ir grausmiai ažuturėt valdonus SPI21-22.
^ Broliuko žirgai neužturiami, sesutės skrynia neapnešama (krosnis ir dūmai) TŽV575. Eina be kojų, skrenda be sparnų po visą svietą: niekas negali užturėti (kalba) LTR.
ǁ išlaikyti rankose: O jau išsigandau kaip, man pradėjo širdis mušt, nebeùžturiu grėblio, nebesugraibau grėbt Bsg.
2. tr. Sut, I, N, M, L, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, Yl, Mšk, Lz sutrukdyti kokį veiksmą, procesą, sustabdyti, sulaikyti: Čia tos eglės ir vėją ùžturia Pc. Kas nors tuos laiškus ùžturi, ka ne visus gaunam Prn. Užturė́ti ligą, t. y. traminti J. Ka bus mirštama – neužturė́si Jnš. Kai mirs, tai numirs, neažturė́si Trgn. Nežinai [ko] nuo kosulio, kad užturė́tų kosulį Žl. Buvo vidų (vidurius) paleidę, tai šiaip teip užturė́jau Dkšt. Nieko mama nebeužturė̃s, kai abidvi eisma Ob. Dūmojau jau užturė́t vaikus nuog škalos Azr. Ir turėdamas neužturėtum, taip kožnas veržias Sz. Pats buvo didelis gėrėjis, pati niekaip jo negalėjus užturėti nuo to LMD(Sln). Dabar visas svietas geria – užturė́k tu jiem gerkles! Mžš. Motinyte mano miela, užturėk visus vėjelius LTR(Ob). Nėra tokio, kuris ažuturėtų Dievą rūstaujantį SPI129. Neužtura tavo vargų nei saulės karštumas, nei prakaitai, nei džiova, nei kaulų skaudumas D.Pošk. Aniolas sušuko iš dangaus: – Abraomai! Užturėk ranką savą, nedaryk smerčio jaunikaičiui! S.Stan.
| Čia buvo užturė́ta vanduo Vrn. Yra užturė́tas vanduo malūnui Kdn. Anas pastatė melnyčią, ažturė́jo visą vandenį, niekur vanduo negali eit Aps. Buvo užturė́tas Arupės vanduo Ker. Tegu lyja: ar mes užturė́sim?! Pc. Kubizdaliai kraują ažùturi Ktk. Kraują anas ažtùri JnšM. Pliaupia kraujas i neažuturi Dglš. Nuvežė Vilniun, kraują ažturė́[jo] Rš. Senis šlapumo nebeužtùri, po saũ leidžia Sml.
| impers.: Ligoninėj klausia, kam užturė́jo vidurius, duosiu vaistų Žl. Gal nuo tų žuvų užturė́jo man vidurius Ut.
| refl. Slm, Lz: Ažsiturė́jo upelė ir patvino pieva Ds. Ažsiturė́[jo] [v]anduo, nenubėga Dglš. Sako, ežeras siaurutis buvęs, o paskiau ažsiturė́jo upė [ir pakilęs] Strn. Negerai, kai ažsi̇̀turia viduriai Ob. Nuo paparčių viduriai ažsiturė́davo Dglš. Nuo mėlynių užsitùria viduriai Slm. Misos prigėrė, užsiturė́jo šlapumas Slm. Prakeiktas testov, kardą savą užturįsis (trukinąsis), jeib nepralietų kraujo BBJer48,10.
ǁ refl. palaikyti užsidėjus: Užsiturė́jau šalto vandinio prieg [sutrenktam] veidi, i nesopa Drsk.
ǁ KŽ sulaikyti savyje, neišleisti: Ta bačkelė jau išgverus, nieko alaus macnumo nebeužtùri Sml. Ąžuolas, ant oro išdžiūvęs, visuomet savyje užturi maždaug dešimtą dalį pirmutinio drėgnumo A1884,125.
ǁ BtLuk24,16 uždaryti: Akys jų (mokytinių) užturėtos buvo, adant jo nepažintų SPII235.
^ Burna kaip šikinė – reikia laikyt užturė́ta Sug.
ǁ Ch1Jn20,23 neatleisti (nuodėmių), sulaikyti: Suteikė apaštalams galybę atleisti ir užturėti nusidėjimus M.Valanč. Kuriemus jūs griekus atleisite, tiemus bus atleisti, ir kuriemus užturėsite, tiemus bus užturėti BPII51. Tur ne tiektai atleidinėt, bet ir užturėt nuodėmes žmonių DP204.
3. tr. Ms, Jnš, Brž, Mžš versti užtrukti, sulaikyti: Nuėjau svečiuos, mane labai norėjo užturė́t, led ne led išsitraukiau Jnšk. Mus ažuturė́ję buvo, led išsiprašėm Dv. Atejau su reikalu, i mane ažuturė́jai Klt. Ir išmeldė, kad leistų tą mergelę par keletą dienų užturėti M.Valanč. Taip broliai Jūzapo išvyko į Egiptą, bet tėvas užturėjo numie jauniausįjį S.Stan. Užtùria [žmogų] i ant trečios nakvynės BM128(Pš). Ir jau būtų teip parvažiavęs, kad ne gera būtų šeimyna jį užuturėjus SPII181. Pragaras turės sugrąžint numirėlius savuosius, kuriuos buvo užturėję DP16.
| refl. OG434, LKKIX200(Dv): Pas Mikšį dar užsiturė́sta ČrP. Jie šiandiej be Šakalynės niekur neužsiturė̃s Upt. Pasidėti pas ko, užsiturė́ti, apsistoti I.
4. tr. Upn uždrausti, užginti: Kad gano, tegu gano, neužturė́si Ėr. Močeka su sa[vo] duktėm norėjo ažuturė́t šulnio ir itos obelies LKKIX202(Dv). Žinoma, kad važiuočiau, tai neužturė́tų Krs. Valdžia ažturė́[jo] mišką kirst Dglš. Galgi aš ažùturiu, arba manę klausai?! Trgn. Niekur toliau negalėdavai nuvažiuot, ažturė́ti keliai buvo (per karą) Lel. Aš žuturė́siu tau kelius, palauk! Nč.
5. tr. P, Rm, Škn sulaikyti pinigus ar ką kita, pasilikti sau, neduoti: Man ažuturė́jo senybą (senatvės pensiją) Btrm. Tu mun ten i ten padirbai iškadą, daba aš tau ùžturu [algą] Vž. Tegul tik koki iškada pasidarys, tai ir algą užtur Sz. Pasakyk, kad jis (kunigas) surinktų visus savo piningus ir aš šį rytą nešiu jį į dangų gyvą, tik pasakyk, kad neužturėtų nė vieno grašio BsPII45(Tl). Būsiu aš liudytoju … prieš tuos, kurie užuturėjo algą samdinykų DP15. Alga darbinykamus užturė́ta VoK34.
| Bronė visą amžinatilsį matutės gerą užturė́jo Ps.
| Pernai [kolūkyje] užturė́jo visiem javus, niekam nedavė Rm. Visus metus ažturė́jo (nerašė) darbadienius Str.
ǁ pasisavinti, pagrobti: Tas tai yra tėvainis, užmuškime jį, o tėvainystę jo (užturėsim sau) Ch1Mt21,38. Giminė kuršių teip stipriai su danais rėmės, jog, juos visus išmušusys, laivus užturėjo, auksą, sidabrą ir vis, kas buvo laivūse, atėmė S.Dauk.
ǁ impers. atimti (žadą): Jau kap šnektą užturė́jo, tai ir mirė zaras Kpč.
6. tr. Q39, I, N sulaikyti, areštuoti.
7. refl. KŽ, Vvs, Ds užsibūti, užsilaikyti: Su vytele išpleitojo tankiai tvorą, i sniegas ažsi̇̀turi Smal. Nėra sniego ant kelio, neužsi̇̀turi, vėjas nunešė Pc. Vienas ažsiturė́jo ančiokas [iš laukinių ančių kiaušinių], o kiti paaugę išlėkė Klt. Mūsų valsčiuj nelabai seniūnai užsi̇̀turi Krkn.
| prk.: Akys mūsų nenorom ažuklius, ažsikabins, ažsiturė̃s kur nor, iš kur neveikiai beatatrauksma, atplėšma BM60.
8. refl. NdŽ išsilaikyti kokioje būklėje nenugriuvus, nenukritus: Ar tu viena ranka užsiturė́si ant obelės šakos Jnšk. Labai sunku yra užsiturėti ant kojų A1885,97. Akmuo … negal ant oro užsiturėti, kada kas nepritur I.
9. tr. maitinti, išlaikyti: Ažuturiu ilgai, karšinu SD8. Ažturė́t du sūnus labai blogai JnšM. Kuom žmonis užturė́sim? Upt. Aš turiu tėvelį – ažturės manę! LMD(Klt).
| Kursai rėdo gerai tikrus savo namus užturėdamas vaikus savo klaužadoj su visokia viežlybyste Ch11PvT3,4.
ǁ išpenėti: Kada ilga vasara, daugiau neužturė́davo, tos kiaulės neturia ko nieko ėst – ant plikų dirvų ganydavo Mšk. Kokį penukšlą … neužturi a neužlaiko jo savei WP88.
10. tr. prižiūrėti, valdyti: Jie nebeturi sveikatos užturė́t gyvenimą Upt. Kol tėvas gyvena, tol ùžturi žemę visą Jnšk. Didelių plotų valdytojai, bajorai nebegalėjo užturėti savo rankose žemę TS1901,6-10. Ižstatoma est mums trumpai prieš akis pradžia bažnyčios Dievo ir kaipo užturėta yra ir užlaikyta po tvanui Ch1Krn(santrauka).
^ Moteris užtùri tris namų kertes, o vyras – vieną Krs.
11. refl. DŽ, KŽ išbūti, išsilaikyti, išlikti, neišnykti: Čia iššalo rugiai, o ten užsiturėjo Šts. Po lytaus užsiturėjo rugeliai, nebnyksta Dr. Jų kiaura žemė, smėlis – kišk nekišk [trąšų], niekas neužsitùri Sml. Tik viena vyšnelė ažsiturė́jo – visos iššalo Ktk. Buvo lakštas ažsiturė́jęs Dglš. Gyvulėliam, kad ir žiemą, miške vis ne teip sunku užsiturė́t kaip ant pliko lauko Jnšk. Ant vieno … kalno kriaušiaus … lig šiolei užsiturė́jo ąžuolinių suretėjusių keletas kelmų BM65(Žb). Liepė ta lazda (krivule) savo įsakymus svietuo skelbti, kursai būdas skelbimo įsakymų vyresnybės lazda iki šios dienos užsiturėjo S.Dauk. Su vopna galime sudėti tiktai tokias maliavas, kurios pačios gerai užsitur prieš oro įveikimą A1885,51.
12. intr. ištverti, atsispirti: O dėl to mat užturė́jo, nemirė Brž.
| refl.: Įkūrė pilę, kuri ilgą laiką užsiturėjo S.Dauk. Seni, kurie užsi̇̀turi, tai užsi̇̀turi Adm.
13. tr. neleisti nutolti, išsaugoti, branginti: Ir nemažas protas mokėti Jezusą pri savęs užturėti M.Valanč. Veizdėk, idant ir tu tą žodį Dievo girdėtą neužmirštumbei …, bet atmintumbei ir širdyje tavo užturėtumbei BPI99. Užturėsime ją (bažnyčią) visad savimp, jei sergėsimės, idant jos ne vienu nenuliūdytumbime DP240.
14. refl. SD1138, Sut, N, NdŽ, KŽ susivaldyti, susilaikyti, susitvardyti: Neažusiturįs SD182. Negalėjau ažsiturė́t iž juoko, kap anas valgė itą saldienę LKKXIII123(Grv). Šunskietis yra labai švelnus, užsiturintis žmogus V.Kudir. Ūkininkas, girdėdamas jų šneką, negalėjo užsiturėti nesijuokęs BsPII112. Vienam geriant sunku kitam užsiturėti Sz. Kareivis buvo jau iškėlęs kalaviją; sūnelis jo tą pamatęs staigu prabilo klykdamas tus žodžius: „Kareivi! Tėvas muno Krizas“. Kareivis nusiminęs užsiturėjo S.Dauk. Meldžiu jus, idant ažusiturėtumite nuog pagedimų kūno SPII17. Nuog visokio paveikslo pikto užsiturėkite Bt1PvT5,22.
15. tr. psn. būti kieno nors pusėje, palaikyti, paremti: Jei šitoji tave užturės, tad neparpulsi DP400. Jūs (tikrai) prisakymą Dievo niekais verčiate, kad savo įstatymą (galėtumbite) užturėt Ch1Mr7,9.
16. refl. N pasiekti, gauti, laimėti.
17. refl. elgtis, gyventi: Labiaus už viską Dievą mylėkit, pagal jo žodžių užsiturėkit LTII220(Tat).
paužturė́ti, paùžturi, -ė́jo (dial.) tr. sulaikyti: Arklius liš gale salos paažturėjo Lz.

turė́ti, tùri (tùria Sdk, Pl, Rk, Ob), -ė́jo K, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD177,79, SD141,182, R187, MŽ248, Sut, N, M, LL87, L
I. laikymui, laikymuisi žymėti.
1. tr. SD1183, MitV163(WP237), Sut, I, M, Š, NdŽ, Gs, Pun, Ūd, Gg, Žl nusitvėrus, įsitvėrus, užsidėjus laikyti: Kalavijas abišaliai aštras, viena ranka turimas SD239. Visa sauja paišelį vaikas tùri Klt. Lazdyno vytelę dvišaką sulenki ir šiteip turi̇̀ su rankom Jdp. Paregėjau, kad jis turi raktą rankon Mrc. Baltajam krėsle sėdėsi, sidabro raktelius turėsi LLDII96. Kas mietą turė́jo, mietą pametė, kas turė́jo šiaudų grįžtę, tą pametė Varn. Su dalgelėm – viena ranka kerti, o kitoj rankoj turi̇̀ grėbliuką Alz. Jam (vyrui) vienam turė́t abu vaikai labai nenarava [supantis], tai vienas vieną, kitas kitą tùria Slm. Mažą vaiką tùria ant rankų Grnk. Ana tùria vaiką in rankų Dv. Aš neturiu kas turėt in rankų KlbIV81(Mlk). Pristigo rodos ana su šituo vaiku: i in rankų turė[jo], i paguldžius Klt. Tuoj davė vyrui žinią, anas atbėgo, mato – stovi visi šitie (broliai) kai ąžuolai, vaikiukus in rankos turi LTR(Trgn). Tùra sūnelį in rankelę, kai rūtų kvietkelę (d.) Cs. Negaliu stovėti, su tavim kalbėti, sunkus mano našulelis in pečių turėti LMD(Tvr). Turė́siam ant rankoms tus vainikus Šts. Ans tų piningų nepaleido, turė́jo ranko[je] suspaudęs Trk. Ana tùri dantỹs nẽką (kažką, brus. нèштa) LKKXI175(Zt). Daugiau (paskiau) reikia plūkt tą liną rankoj tùriant Grnk. Viena ranka turi̇̀ rūbą, o kita suki Pnm. Vaikas pasdarė toks abuojas – kad duos, ką tùri rankose Slk. Tavi vaikai pašals, po krūmeliu sėdėdamu, lustą duonos turė́damu (d.) Lz. Turi rankoje šilkų skepetėlę, nori surištie broleliui galvelę LTR(Krok). Nė jis moka artie, nė šienelį pjautie, nė plieno dalgelį rankelė[je] turėtie LTR(Rmš). Kardelį ranko[je] turė́jo [brolelis], su seserėle kalbėjo JD877. Neišmano man rankelės kaip kardelis turėti LTR(Čb). Kiaunių kepurę dėvėjo [brolelis], kardelį rankoj turė́jo DrskD69. Seselė krėsle sėdėjo, zylutę rankoj turėjo. Seselė balta raudona, zylutė graži geltona LTR(Nm). Aš ta lazda (paraštėje ramčiu), kurią mano rankoje turiu, vandenį ištiksiu, kursai stovėje (paraštėje upėje) yra BB2Moz7,17. Nesa teipajag urėdas yra visų krikščionių turėt lempas degančias arba žvakes uždegtas rankose savose ir išeit prieš apžieduotinį DP568.
^ Ką rankoj turi̇̀, žinai, kad tavo Jnš. Kalbėk ir akminį ranko[je] turėk S.Dauk. Su juo kalbėk ir pagalį rankoj turė́k Trgn, Pg. Su taũ kalba ir špygą kešenėj tùri Šmn. Du tùria, du duria, du nepasiekia (duoną minko) Mžš.
| refl. tr. SD1183, Sut: Statai gi žemėn, kam turies an save [kibirus] Ad. Tėveliui sopėj vėderiukas – vis tùris až kriūtinės Ad. Į vieną ranką jis tùras pyrago gabalą, į antrą ranką jis tura rykštę LKT169(Šlu). Atskiesi [linų] saują i turė́sys, ka mašina neitum tušti Kl. Su viena ranka suksi, o su antra tą siūlą turė́sys iš gijės Kl. Tos kūmos, kur gaus turė́ties [kūdikį], tura būti garbingos giminės Prk. Visų pirmu ejo vyriškiejai giedodamys, paskiaus – motriškosios, visi turėjos rankose uždegtas vaško žvakes, iš numų atneštas M.Valanč.
^ Su ponu rokuokis ir akmenį rankoj turėkis Žem.
ǁ rankom suėmus laikyti, prilaikyti, valdyti (plūgą, žagrę): Rankutės ranka turė́t Šlčn. Plūgo rankelės rankom turė́t Gdr. Vienas vadžiojam jaučius, kitas tùrim žagrę Dv. Už rankenų turi̇̀ i apari [bulves] su tuo žuobriu Krk. Išsikasė mede eglelę su šaknimi, kad būt turė́t rankom Dv. O žagrės niekas netùri, pati aria Srj. Nu tai tada tep tùria rankom ir aria Vvs. Žmogus tùri, jaučiai tęsia ir aria Rud. Reikėdavo [arklus] ant rankų turė́t, pečiai skaudėdavo vakarais Sk.
| Tu rankoj mano jaučių vadeles turi B.Braz.
^ Du turi, du duri, šešios akys, trys rūros (artojas, du jaučiai, du noragai) LTR.
ǁ prilaikyti, kad nesusmuktų, nenupultų: Neturė́k, jau pats (vaikas) eis Pv. Tave [, vaike,] turiù – nenupulsi Drsk. Turė́k gerai maišą, kad grūdai nebirėtų Vžns. Žarnos vieną galą tùri ir pripučia Dgp. Nusbodo man berneliui ant žirgo sėdėti, balnelis turėti LTR(Mrc).
2. tr. OG364, Vrn, Rk suėmus tvirtai laikyti, kad nepabėgtų, neištrūktų, nesujudėtų: Turė́k, kad nepabėgtum J. Kad suėmei, tai ir turė́k, nepaleisk Sld. Turė́k drūčiau, ištruks, nesugausi Glv. Arkliai eina labai smarkiai, tik turė́k, kad neištrūktų Žl. Arklį tai ant vadžių turi̇̀, o jautį tai teip – su jungu LKT190(Šk). Turė́k avį, aš lenciūgą atnešiu Pnd. Až rago tùri nusitvėręs karvę Klt. Paturėk karvę, aš pakratysiu, turė́k stipriau Rgv. Ot turė́jo, nė pajudėt negalėjo Vlk. Nuejom kambarin, pašokom, už rankos tùri, neleidžia Srj. Teip sutvarkysma: dvi turė́sma, viena leisma (mušim) [neklusnų vaiką], nieko, be diržo nieko anam nepadarysi End. Net pirštai balti, kaip sumygęs tùria Ob. Stovi bernas lankoj, turi žirgelį rankoj LTR(Švnč). Ožys turi vilką, avinas pasibėgėjęs nuo suolo muša LMD(Rz). Bet vyrai, kurie Jėzų turėjo, apjuokė jį, spjaudydami ing jo veidą BPI374.
| prk.: Sumygo až kojos i tùri [mėšlungis] Švnč. Turbūt ta gripa muni tùra Plng.
^ Nelauk, kol du turės, o trečias krės Pnd. Karvę až ragų tùri, o kitas melžia Antr.
ǁ sustabdyti bėgantį, neleisti pabėgti: Turė́k, turė́k, kad nepabėgtų Skd. Atsiveja keturi vyrai ir rėkia: – Turė́kit vagį! Ėr. Visi tuoj – šeškus, šeškus, turėt, o tas čiukšt ir išlekia Kp.
| prk.: Kaip lapė ana yra, tik jau turė́kiat aną Trk. Tik rankas ažėmęs tùri (nepadeda dirbti) Švnč.
| refl. prk.: Kitą troškumas lobio tùris saituose ir neprileidžia jo niekam gero daryt DP114.
ǁ neleisti išeiti, išvykti: Jo čia niekas nèturi Lp. Nieks tavęs čia netura, gali eiti, kur akys mato Vvr. Nors brangus tu man ir malonus, bet neturėsiu tavęs V.Krėv.
3. refl. tr., intr. Sdk, LTR(Bsg), Rgv, Ut, Slm, Bgs laikytis įsitvėrus, įsikibus už ko nors, kad neparvirstų, nenugriūtų: Jonukai, turė́kis manęs! Slv. Až trumpo galo sunku turė́tis Vj. Turė́tis nėr už ko Upn. Mum labai sunku turė́tis Grv. Turiúos lazda, kad nenugriūčia Dglš. Tùrisi ažu lazdos, ažu tvoros Dv. Tu imk, turė́kias, kad aš kelsuos, i tu kelkias Šts. Turė́kis, ba pargriūsi Pv. Mergšės mano tùris už manę, kad nepavogtų Sn. Moterėlė ir turintis led lieptus perėjo Grž. Arkliai buvo – tik turėkis! Ggr. Tik turė́kis ratuos, kap anas važiuoja Dglš. Turė́kis gerai į gardį įsikibęs, ka neiškristumi par kūlius važiuojant Slnt. Aš įsikabinęs karčių [arklio] turiúos stipriai Dj. Dabar aš virsiu arkliu, o tu užlipk an manęs ir turėkis LTR(Ds). Dėlė insikando dėsnon ir tùris, paskui druska ištrina, ir nupuola Dg. Ana (pelė) ir aukštielnyka įsikabinus nagelėm ir tùrias Ob. Viena ranka turiúos virvės, o kita kabinu medų ir valgau (ps.) Prng. Viena ranka obelies turėjos, antra paukštį griebė (ps.) Brž. Po tam tuojaus išėjo brolis jo, tas turėjosi ranka savo kulnį Esau BB1Moz25,26. Kaip girta tvoros turėdamosi klajoja brš.
| prk.: Turė́jaus turė́jaus do šitos žemės insistvėrus, reikia jau palikt Klt.
^ Turėkis kaip utis kailinių! Slnt. Turi̇́es [vaikino] kap až karnos Švnč. Tùris insistvėręs padalkų bobos, niekur nedirba Klt. Vieną [berną] už uodegos turėsi, an kito pasistiepus žiūrėsi LTR(Mrc).
4. refl. J, KŽ, Rgv tvirtai stovėti, laikytis, nenukristi: Do šito akinių kojelė drūtai tùris Klt. Va tinkas vargiai ar turė̃sis po lietaus Slm. Už bolkių tùrias, negriūva tos ardakilės Skrb. Užsuk [dangtelį], a tùrias gi?! Nesitùria Mžš. Teip nestiprai turė́jos, kaip anas ir neatsikišė, kaištis šitas Ant. Nestùri tvora, virs Drsk. Užlenk [vinis] iš apačių, tai pristraukus lenta ir tùrias Ndz. [Staklių ripelių] vidurys įpjautas, kad virvelės turė́tųs, kad nesliūkinėt Svn. Numai, kuriuose žmonės ir kunigaikščiai Filistinų bankietavojo, turėjos ant dvijų stulpų S.Stan.
ǁ Mžš ilgai tverti, gerai laikytis (ppr. apie drabužį, apavą): An manęs visa tùris: i kepurės, i skarelės Rod. Mano tiej ryzai nèsturi an kojų! Lp. Tiek sublogau dabar – Dievuliau Dievuliau: smunka sijonai visi, nebesitùri Mžš. Kolei turė́jos [sijonas], turė́jos, ė dabar až rozo pasdarė kap sietas Švnč. Šitas medinis [apavas], tiktai kad tùrias koja Skp.
| Ma nèsturi plaukai Vrn.
ǁ NdŽ kyburiuoti ant ko nors, laikytis: Obuoliukas da tùris, tùris koks in obeliūtės, nelekia Klt. Šiemet ant medžių lapai ilgai tùriasi Pc.
| Anas apslėjęs ledu i tùris, šitas sniegynas Švnč.
^ Aukštai stovi, silpnai turis, pats apšepęs, galiukas plikas (riešutas) LTR(Ar).
5. tr. Kbr būti atrama, remti, išlaikyti, palaikyti, sutvirtinti, sustiprinti: Kiek aš privaikščiojau, kap manę tos kojos tùri?! LKT401(Pls). Mane lazda neturė́j[o] Dv. Keturi čviekai turė̃s, užteks Slm. Jungas, ką vieną ir kitą veršį tùri Pb.
| prk.: Tik šitie dobilai i turė́jo karvelę Klt.
ǁ išlaikyti svorį: Šiandie gruodas tùri arklį Prng. Ledas da netùri, o jau čiaužo vaikai Ėr.
| Ir smėlis tùri kelią, ne tik žvyrius Ėr.
6. tr. LKKII206(Zt), Mlk, Str laikyti tam tikroje vietoje, būti padėtam kur: Turė[ja]u turė[ja]u tvarte višteles parvasar nuo varnų Klt. Tùra vištas atšlaiman Kr. Mažučiukai žąsiukai namie, lauke netùrim Kvr. Kiaules žmonės pirkioj tùri su paršiukais, kap paršiukai randas, – šalta gi Aps. Kur te bus riebus pienas raiste šitam karves tùriant Klt. Ažudare tùri [kiaules], kurgi prikratis Žl. Kai mes šunį turė́davom pririštą, tai mes prausdavom jį Ant. Vištas jau reikia te užtvertas turė́tie Aps. Bijo turėt arklio lauke naktį, kad par laukais nenulėkt Klt. Vis arklį turiu prie savęs Gdr. Jis tùria kumelę prie lovai prisirišęs, o paprašai – neduoda (juok.) Svn. Reikia balint [audeklus]: an saulės turė́t pavasarį i šutint Pb. Aš tebeturiù pas dukterį ir stakles, ir skietus Kp. Maišiuke turė́[ja]u [žolynus], dulkė neažejo in juos Švnč. O ana rūkė pypkę, didelę tokią, i turė́jo kišenė[je] tą pypkę Varn. Alkieriū[je] gulėjo ans, i visumet kerčio[je] turė́jo šakę Lnk. Tu puodą turė́k ant kelių LKT280(Ssk). Ją (švęstą duoną) inkiša palubėn ir tùri Lel. Ataduok žiedą, kur turi an rankos, tai galėsi pamatyt [brolį] LTR(Ds). Turė́siu po rankai raktus Smln. Ėsk, ką turi̇̀ po nosės! LKT74(Rdn). Ma[no] tėvulis klėty guli, po galvele raktą turi LTR(Asv). Oi kareivi, kareivėli, ką turėjai po galvele? LLDIII276(Kp). Tai seselės vainikelis, ant galvelės nešiotasis, ant kaselių turėtasis KlpD73. Nulaužusi (viršuje -ęs) lapą aliejaus turėjo tą burnoje (paraštėje nasruosa) savo BB1Moz8,11.
^ Ės neės, bile po snukiu turės LTR(Šn).
| refl. tr., intr.: Jau turis aketėj [vilko] uodega LTR(Slk). Ant ligonių rankas uždės ir gerai turėsisi VlnE74.
7. tr., intr. laikyti ką nors atsargai ar šiaip kokiam reikalui: Alijošių tùri piršto inspjovimui Užp. Kam anas (bulves) turė́t, sudigs, subus Žl. Kam te mazge turė́si pinigus, reikia išleist Klt. Turi̇̀ i turė́k, man tavo nereikia Klt. E, teturiẽ, lai! Tlž. Tùria par savę pagerai pinigų Č.
^ Lig švento Jurgio turėk ir ožkai NžR.
| refl. tr.: Testùry, atadavėm sūnienei antį Dglš. Tegul sau jis tùriasis, kad paėmė! LKT226(Plm). Tegu tùrisi tą lauką sau ant bambos Gž. Tùrytėtės sau visa ką – man nieko nereikia Dglš. Turė́kis tą savo rublį, ka tep gailini Pv. Te, turėkis savo pinigus, o aš turėsiu mano dainas Blv. Testa tùrisi, ką užsitarnavo Drsk. Jasinskis … atjema Poasupius su Serapiniškiais ir par dešimtį metų, niekam nieko nemokėdamas, turias M.Valanč. Turėkis juodai dienai LTR(Vdšk).
8. refl. būti kur padėtam, laikytis: Nelygiai pinigai tùris kešeniuj (vienas greitai išleidžia, kitas ne) Dglš. Nusipirkau skarikę: a susirgus, a kaip, i turė́sias Krš. Mum tai nesitùria [gėrimas] – tuoj išgeriam, kad tik yr Slm.
9. tr., intr. NdŽ laikyti ką, būti kokioje būklėje, padėtyje: Vis turė́davau palenkus šiteipos [koją], tai ilgai ilgai neištiesiau Rk. Gyvatę inleidžia butelin ir gyvą tùri Dgč. Galvą priglaudė prie manęs ir tùri (karvė, kurią ruošiamasi parduoti) Kvr. Antra pasakius, ir nesveik galvą žemyn nulenktą ilgai turėtie Sz. Drūtos šaknys aplink drėgną žemę apkėtę turi VoL353(Sv). Mes an suolo kojas surietę tùriam Dj. Yra visokių moterų, ka vyrus apglobę tùria Sdb.
| Jis, matyt, liežuvį turė́jo paleidęs Srj. Liepė jiems taip daryti, kaip jis turėjo sugalvojęs J.Balč. Dabar aš jau turiù sugalvojęs, kaip jom atsakyt Sb. Aš Dievą vis mislyje turiù, laikau KI53. Sakyk i sakyk kožną daiktą, in mislios turėk vis Klt. Kas ką pasako, minty kai kada turiù Pžrl. Jeigu aš pati būčiau ant mislios turėjus, būčiau pati džiūstančius grūdus prižiūrėjus Pkr. Jūs turite omeny žemiškus vargus, nepasisekimus, ašaras I.Simon.
| Ragana … turi saulę ažustojus BsPII305(Kp). Po kiek laiko norėjo lėkti gegutė, bet ji turėjo padėjus kiaušinių ir reikė vaikus perėti SI89. Mėtylius su degtine, su vandeniu apmerkę tur: ger nuo pilvo skaudėjimo Sln. Aš insileidus kito neturė́jau, buvau pavargus, miego norėjau DrskD26. Vienas (šuo) dantis iššiepęs tùri, ale nekanda Pv. Akis tùri nuleidęs, in žmogų nedaboja Klt. Plaukus susuktus turįs SD152. Žoles reikia sausai turė́t, kad nesupelėt Švnč. Po raktu visa ką turė́jom nuo jų Klt. Kur atsidust, kur neatsidusus, kada garai sulaikius turė́tie? (apie užkalbėjimą) Švnč.
| Kol Dievas turė̃s, tai musysi gyvent Btrm.
| prk.: Turė́kite garbėje gimdytojus jūsų, būkit jiemus paklusnumis DP66.
^ Vieną darbą dirbk, dešimt in mislią turėk LTR(Slk). Dieną ir naktį turi išplėtęs akis (langas) LTR.
10. tr. Prng, Jž, Jdp, Sb, Kp, Slč laikyti ką nors savo naudai, auginti, prižiūrėti: Gyveno seniau – arklyną, karvę tùri Ad. Tùri gyvulių, tùri karvių, žąsukių, vištų Klvr. Mes turė́jom lauką karvę Jon. Kap kas bagotesni, tai arklius ir jaučius tùri Eiš. Stambesni ūkinykai jaučius turė́davo Antr. Dvarą tų gyvolių turė́jo, i daržą tą laikė Vg. Vieną arklį ir dvi karves turėdavom Dgl. Dvi karves drūtas kaip meškas turė́jo Šmn. Karves tebetùriam abidvi Mžš. Dvi da karves turia, ale senę parduos Slm. Turė́jom karvukę, laikė dėl vaikų tėvas Kpč. Seniau i mas turėjom duolę (beragę) Ps. Džiaugiesi karvikę turė́damas, jei kiek paslenki Iš. Kas karves geras tùra, daug pieno tùra Krž. Vieną pačią karvę i du paršelius daba betùriav Yl. Karvelę tùri, pašaro netùri Žl. Tai tu jų (karvių) neturė́k, kad nepagali Klt. Ir jo arklys tùrima J.Jabl. Šešiuos turė́jom vieną arklį, i sodink kad nori [bulves] Klt. Dvejetą arklių turė́davo Vdn. Ka tùriav arklį, mama paliks karvę, jug vedu gyvensiav Plt. Savo arklio jau netùrim Drsk. Kumelius prie tėvui turė[ja]u Dglš. To arklio jis jau senai nebeturią̃s Krs. Jei neturi̇̀ arklių, tai eik pėsčias Sn. Kad gali, tai turė́k ir kiaulę, ir veršį Btrm. Katras daugiau turė́jo žemės, tai turė́jo ir veršių Dbg. Veršiai (jaučiai) bados, tai nereikia turė́t Pb. Paki kiaulines bulbytes supenėsiu, turė́siu [kiaulę] Klt. Geriau kiaulę turė́t negu šunį Brž. Paršelis yra, kap nieko neturė́tai, tai vėl negerai būt Dv. Avis dvi turiù su vaikais Trk. Kaip instaisė, tai tùri ir tùri aveles čionai Mlk. Turė́k turė́damas aveles, kai nėr kur riša Dglš. Ir kitas avis turiù, kuriuos ne ižg to gardo sančios DP206. Viena gyveno motera ir ožką turė́jo Kpr. Didžiai retai kur būdavo ožkų, aš ir turė́jau vienus metus Rsn. Nuvažiuoju – jis tùrįs bičių Ėr. Bičių turė́j[o] daug Lt. Aštuoniolika avilių bičių turė́jau, tai bent buvo medaus! Bsg. Jeigu aš turiù bitis ir kits tùria, tai bičiuliai Grz. Aš jau šunio neturė́čia: inkščia prie durim žiemą vasarą Aps. Kad nors šunį turė́tau, lengviau būt ganyt Žrm. Pirmiejai gyventojai, įsikurdamys į tą numą, turėjo sau pirmūsius bendrus: šunį ir gaidį TŽI99(S.Dauk). Turė́jau kiškį (triušį) – kopūstus labai mėgsta Rod. Vienas gaspadorius turėjęs eitvarą (pūkį), tas nešdavęs sviestą ir avižas LMD(Žg). Kam gyvent an svieto, jei nieko neturė́t Žl. Neturė́si keltavų, neturė́si bėdų Aps. Anie netùra ne karvės, ne vištos, nieko netùra Krž. Dujai dideliu jaučiu turė́jo Sug. Ka rublį turė̃tumi, ta tų kaltūnų neturė̃tumi Jdr. Turiu nendrelę, tą siūbuonėlę, prikels anksti rytelį LTR(Brt). Kas beržų turia, tas sulą leidžia pavasariais Sk. Kai kiaulis neaugs – turė́k kiek nori! Klt. Nė jokio gyvolio netùriam – nė blusos, nė utėlės (juok.) Skdv.
^ Turi arklį – turėk ir vežimą PPr431. Tùriant arklį ir pėsčiam nesarmata JT384. Kokį jaučią turi̇̀, tokiuo ir ari JT362. Ėriuką pirkęs, arklio nenorėk turėti LTR(Vdk). Kištų po anderoku ir turė́tų tą telioką (labai prižiūri) Žl.
ǁ tvarkyti, rikiuoti: Vienas tėvas tùri namus – dėl sūnaus būtų prapultis Ktk.
^ Gaspadorius turi vieną kertę, gaspadinė – tris LTR(Rm).
11. tr. laikyti ką nors prie savęs, priimti gyventi: Aš bijau tave turė́t Ad. Kam man jį turė́t Vvs. Aš turė́jau mergą Eiš. Kaip ją tùri – tokia nedora? Skdt. Pastyrių po nedėliai turė́davo Dglš.
^ Arklį drigantą, vaikį muzikantą, mergę davatką – neturėsi niekumet numie Šts.
ǁ auginti, globoti: Turė́jau seseries mergelę, auginau Šts. Čia jau sūnaus berniukas, kur Sudeikiuos turė́jai Sdk. Kad nepametus vaiką turė́t, netingėt ir ugdyt Lb. Vaiką kai turė́jo par saũ, tai i smetoną, i sviestą pirko Klt. Anas turė́t reikia kap laikrodis Prng. Motule mano, senoja mano, kolei mylėjai, par saũ turėjai Švnč. Viedma ragena lovoj guli, ma vaikelį pas sau turi LTR(Dv).
| prk.: Tėvai turė́jo savo ranko[je] (tvirtai laikė) mus visas Skdv.
| refl. tr.: Mes vaiką pas save turė́jomės Mrj.
12. refl. būti, laikytis (ppr. ilgai) vienoje vietoje, užsibūti: Aš einu, o va tie trobo[je] tùras Klk. Jis tùrias, neina lauk Žg. Turė́kis prie savo gryčios i neik pas vaikus Brž. Čia jis kaip ir turė́jos prie savo dvaru[i] – ponas taigi Č. Visgi prie ko turė́jos Krč. Žiemą vilkai prasbasto, o čia nesi̇̀turi, praeina in Švenčionėlius Strn. Tos kirmėlės turė́davos žilvičių puvėsiuos Brž. Kap insigeria, tai ir tùris [erkės] in karvės Šlčn. In bulbienio bulbė nesi̇̀turi, kaip ana gali augt? Klt.
| prk.: Par ją žodis nesi̇̀turi, da kad kokiam žmogui Klt.
13. laikytis, gyvuoti: Gerai gyvena, gerai tùra, ka gerą vyrą gavo Šv. Ans da geriau turė́jo nekaip čia End. Ak, be galo gerai turi tasai Joniukas. Visur jis gali važinėtis I.Simon. Kur aš senis beturėsiu… greit man mirtis rš. Neprivalu yra sveikiemus vaistytojo, bet piktai turintiemus DP511. Nugi būkiam linksmi, kolei beturim, kūnui mūsų nieko neginkiam, kolei bejaunas BPII377.
| refl. N, M.Valanč, Zt, LKT400(Žrm): Negaliu, sergu, piktai turiuosi SD26. Prabuvau sa gyvenimą ir negirdėjau sopulio, sveikas turė́jaus lig senystai LKT380(Btrm). Kap turi̇́es, dieduli, kap sveikata? Švn. Tai dar tuom ir tùrisi Pg. Kaip turies, kaip laikaisi, senysta? V.Krėv. Kap gerai turi̇́es? Dv. Ačiū, turiamsi po biškį Sb. Mes tep tùrimės iš senovės Auk. Turė́jos anys gerai Rod. Dabar ir sẽniai ilgiau tùris Ktk. Ne kažna kaip ir anas ją įmankštint teiktųs ir patis tùris – kaip in siūlo kabo Ktk. Anas tai kvaras buvo, tik turė́jos Klt. Pie mus anys gerai da tùris Kli. Dabokis, kaipo turis broliai tavo ir kaipo turis gardas Ch1Moz37,14. O atmink manęs, kaip tau ger bus (kaip gerai turėsies) BB1Moz40,14. Labai turėjos gražiai, negerdavo Ps. Štiliai numie turė́jaus MitI76(Klp). Žinau tiktai, jog mok ponui donį ir, garbė Dievui, turias gerai Rp. Bylojo Abrahamas: atmink, sūnau, jog tu gerai turėjaisi tavo gyvato[je] VlnE84. [Motinos] trokšta, idant gerai turė́tųs [sūnūs] ant to pasaulio DP484. Nes jei [kieno širdies dirva] yra užkietėjęs koksai kelias, tad nuodėmu Viešpatį Dievą teprašai, idant ją įmankštint teiktųs ir patis vėl tetùris top, kaip jį Dievas per pranašą graudina DP101. Anie … myli žmogų, ik kolei gerai turis ir priepuolyje tuojau jį prastoja DP530.
14. intr. būti tinkamam, sveikam, tverti, laikyti; negriūti, neirti: Menka medžiaga, kiek ji turė̃s Alv. Teip vilnas mazgot tai negera – anos netùri Pb.
^ Iki čėsui virvė tùri Ob.
| refl.: Neimk lempos, ana tik ką tùris Žl. O tai nèsturi, o tai išpuola [dantys] Kpč. Apatiniai [dantys] visai nestùri Grv. Da pirkyna tùris Dglš. Kakta pečiaus tik ką tùris, išdaužiau Klt. Ogi kūtelė, kur statėm, ar da tùrias? Slm. Iš Ilgašilio miško kai padirba ką, tai ilgai tùrias Krns. Puodas kaip žiuželis – tik ką tùris Ktk. Nendrėm buvau apdengęs stogą, kad turė́jos ilgai Slm. Nesi̇̀turi susiuvimas, gal plonu siūlu susiūta? Dglš. Kad žmogu[i] reikt pusnė supilt – nesupiltum, nesiturė́tų prie sienai da Mžš. Koc katinu važiuok, kelias tùris – geras kelias, kietas Vrnv. Anys (kukuliai) nèsturi – reikia [v]andenio inpilt Dsn. Nesi̇̀turi duona, sutrupa Švnč. Kai vien plaučiai, nesi̇̀tura tokia dešara, reikia riebalių Kr. Kaip čia do bulbos tùris tokiam karšty (neišdžiūsta) Klt.
| prk.: Tai regi su tuo sveikata – kolei tùris – tùris, ė kai krenta… Švnč. Dar kolei kraujas neažmiręs, širdis dar tùris Ml.
15. būti atspariam, laikytis, nepasiduoti: Svietas da tùris Aps. Dabar tai jau turė́kis! Bgs. Biekšiai (mušeikos iš to kaimo) ate[jo] – turė́kitės! Vrn. Nepasduok, turė́kis, kiek begali! Skp. Priš ką jūs turė́siatės, bepročiai, beginkliai! Ms. Siena buvo stora ir tvirta, bet neilgai galėjo turėtis prieš keturis vyrus J.Balč. Turėjos dar eruliai nekuriose pilėse Italijos S.Dauk. Moma kai duos giedot, tai tik tùrys! Dglš. O šaltis – tik turė́kis! Vvs.
ǁ valdytis, tvardytis: Tėvas tùris kiek, negeria Klt. O jis tùrias, kad nešnekėt ir nežiūrėt Všk. Turėjosi [vaikas] keletą mirksnių nuo ašarų M.Jan. Kaip mes ant jų pasižiūrim, visi juoku nesiturim LTR(Ob). Kurias žmogus doras, tas turias, o kiti vi[si]škum nuslysta Antš.
16. tr., intr. prk. tverti, kęsti: Pirmutinis rėkia, kiek gerklė tùria Jnšk. Ojojoi – neturė́siu! (apie skausmą). – Turė́k, sakau! JnšM. Užleida kemikalus – tokia smarvė, ka negali turė́ti! Yl. Turė́jau turė́jau – nieko nepadariau, kad dar būč sėdėjęs, o dabar stačias (priteršė kelnes) Žl.
17. refl. prk. atsikalbinėti, priešintis: Vaikeli, nereikia priešais turė́tis, reik geriau tylėt Pš. Kai močia šeria, tai dėlto nesi̇̀turia Pnm.
18. tr. laikytis kokio nusistatymo, nenutolti nuo kokių pažiūrų, papročių, sekti: Pirkioj nepasėdi – tùri savo kelius, eina ir išeina Pv. Ans nė Dievo betùra, nė į bažnyčią beeita KlvrŽ. Aš tai burtų nèturiu Šmn. Turėk, žmogau, vieną Dievą Mž40. Mes visi vieną teturim Tėvą, būtent Dievą BPII290. Kurį tikėjimą kad turėtumbim, tad toli daugesn tikėtumbim Viešpatį DP290. Neturėsi svetimų Dievų prieg man DP536. Neturėki kito Dievo prieg manęs Mž18.
| refl. TŽVII338, SE133, S.Dauk, Sd, LMD(Kpč): Mokina, ale vis viena anys savo tùris Nmč. Dvylika pakalienių ito durnuma turė̃sis GrvT73. Sodiškiai žmonys lig šiolei tebsitur seno papročio M.Valanč. Mes apie tuos dalykus turimės skirtos nuomonės VŽ1905,256(Vaižg). Senovės dailidės … rokuodavo ir to standžiai turėdavosi, jog medžiai, kirsti pusėje gruodžio, yra tvirčiausieji A1884,56. Kas nori gyventi dievobaimingai, tas turi turėtis visados tikėjimo Blv. Tvirtai turėkimės savo tikėjimo ir prosenių kalbos rš. Bei turėkias šitai ženklu nuog Pono, Poną tatai darysiantį BBIz38,7. Sergėkimės … visokio atskilumo ir turė́kimės suderėjimo, vienybės ir meilės bendros DP531. Todrinag Povilas graudina ižtikimuosius, idant būtų stiprūs ir turė́tųs mokslo arba tradicijų DP227. Išsižadu tavęs, šėtone, o turiuos tavęs, Christau brš. Niekas negali dviem ponam tarnaut…: aba vieno turėsis, o kitą nieku vers Ch1Mt6,24. Viso to, kas yra gera, turėkitės Ch11PvT5,21. Tvirtai besiturįs tikro žodžio pagal mokslo BtPvTit1,9. Juogi turėkis brš.
| Anas žmonių kalbà ir tùris, anas nežino Žl. Jie turė́jos lenkais anksčiau Ad.
^ Turė́kitės kap bernas (neveskite) – reikia turė́ties katinio nagais Drsk. Kožnas savo katės nagais insikabinęs tùris Rod. Tu turėkis žmogaus pusės, ale ne prūso Db.
ǁ refl. remtis, laikytis ko: Sūnai išejo partizanuosna, ale ir turė́jos vienas už kito Rūd. Tau i reikė jo (berno) turė́ties Dglš. Turė́kis pas vieną daktarą Krč. Teisybė, jog kožnas juoba linksta pri tų, kurie su juomi kartu turias M.Valanč.
ǁ refl. laikytis kokios nors krypties einant, važiuojant: Kai eisit keliu, tiesio šono turė́kitės Šč. Didžiuoju keliu reikia turėtis Pš. Eidami turė́kitės upėlio, tai nepaklysit miške Mrc.
| prk.: Aš kelias, mane klausyk, manęs turėkis PK244. Šitosg yra pėdos, kurias mumus visi šventieji … paliko, idant takų jų turė́damies eitumbime paskui juos ir džiaugsmump DP543.
19. tr. LzŽ atlikti apeigas: Kunigas turėjo sumą Rud. Koks kunigas, kur turė́jo mišią an didžiojo altoriaus? Sdk. Arionas … mokė, jog nereikia melstis nei mišios turė́t už numirusius DP546. Ir už Augustiną š. numirusį mišia buvo turė́ta palaidojimo jo DP546.
^ Valgyt reikią, kap mišia turė́t Aps.
20. tr. laikyti ką asmeniu, kuris su pačiu laikytoju susijęs šeimos narių, giminystės, draugystės, meilės, netekties ar kitokiais santykiais: Jie mane par ciocę tùria Jnš. Ar turė́si mane seną už motinėlę (d.) Kt. Tu sakei – mane mylėsi, ažu meilelę turė́si (d.) Ad. Ak tu prižadėjai tik mane mylėtie ir mane tik vieną už draugę turė́tie DrskD27. Aš neprašau, nemylėki, nė už savą neturėki D72. Tasai tur jai duoti jos pasėgą ir ją už savo moterį turėti BB2Moz22,16. [Sūnų] jau turėjo už pražuvusį MP68. Išgirdo broliai apie Joną, kurį turėjo seniai mirusį BsV370(Jnš). Mes Abraomą turim tėvu Bb1Mt3,9.
^ Pačiai tiesos nesakyk, pono už brolį neturėk, posūnio už vaiką nelaikyk Vžns. Pono neturė́k už draugą, augintinio – už sūnų, pačiai tiesos nesakyk Dr.
| refl.: Kuris prakeltas, teturis už tarną DP498.
21. tr., intr. BM25(Č), Rk, Dv, Yl vertinti ką (ppr. asmenį) teigiamai ar neigiamai: Mes jį visai dorą ir beveik šventą turėjom J.Jabl. Jūs mane už durną tùrit Tj. Mes labai jį už protingą turė́jom Slč. Jį gudrų turė́jo NdŽ. Visi jį už šventą turėjo P. Kuris yra tarp jūsų didesnis, tą jūs turėkite už mažesnį DP498. Turiu tave už laimingą, o karaliau Agripo Ch1ApD26,2. Už dievaičius [žemaičiai] turėjo Aušlavį, Kaunį, Ganiklį M.Valanč. Visi net Joną turėjo tikrai už pranašą Ch1Mr11,32. Vienas žodis – ir matos, už ką tave tùri Všk. Seno žmogaus nė už ką netùri Jnšk. Dar̃ vaikai tėvo netùri už tėvą, motkos netùri už motką Vrn. Tas gaspadorius šunies vieto[je] tùri tą vaiką LKT279(Tj). Kuris pačią muša, aš tą ir žmogu neturiù Rod. Tavęs visi žmonys bijosis ir turės už velnią S.Dauk. Vyskupas už nieką turėjo kanaunykus ir diduomenę žemaičių M.Valanč. Kaip tave niekais turi, bara, prikaišioja nebūtus daiktus rš. Kur tik aš einu, nerandu patiekos, visi žmoneliai tur muni už nieką S.Dauk. Gal tujai mane užniek turėjai, gal, kad aš biedna, imt nenorėjai LTR(Brž). Kurs nieku tur Dievą …, tas … peklo[je] tur degti Mž159. Kas ažu nieką turi mane, sūdys jį žodis, kurį kalbėjau dienoj paskutinėj SPI6.
| Seniejai ūkininkai nė už ką neturė́jo [plūgų] Als.
| refl.: [Jūs] už teisus ir sveikuosius turitės DP514.
ǁ tr. nekreipti dėmesio, nepaisyti: Nukenčiu, ažu nieką turiu SD1205. Aš už niekus turėjau aną (karvės spyrį) Sd.
22. tr. palaikyti, nepraleisti (apie šilumą, vandenį, dūmus ir pan.): Kuknė da tùra šilumos Lkv. Rudenį kap tik palis, tai turė̃s, o dabar tai greitai sausa Nmč.
| Sniegai ištirpo, vanduo nebtur ledo TS1900,4-5.
| refl.: Kai buvo beržinė malka, da kiek turė́davos [šiluma] Švnč. Plyšius sienoj ažkiš’ samanom, ir turė̃sis šil’ma Švnč. Terp to kubiliuko vanduo visiškai nebesitùri – lankai nulakstę Sml.
23. intr. NdŽ laikytis, trukti, tęstis (ppr. apie gamtos reiškinius): Turi ir turi šaltis Grž. Pagada tùri – eikit laukan! Onš. [Seniau] pašąla, paleidžia, pašąla, paleidžia, o dabar tùri ir tùri Žl.
| refl.: O tai žiema, tai tùrisi šaltis! Dbč.
II. nuosavybės santykiams žymėti.
1. tr., intr. SD141, H182, R215, MŽ287, Sut, I, N, Š, LL87,168, Rtr, BŽ187 būti savininku, naudoti, valdyti kaip visišką nuosavybę: Turįs savo namus ir žemę SD1115. Namus savo turįs R194, MŽ257. Šaltinį turiu SD131. Ir mes maža teturim žemės J.Jabl. Dabar mūsų turima paties J. Jablonskio raštų nauji leidimai J.Balč. Trąšų turi̇̀ – žemė tùri (duoda gerą derlių) Drsk. Kad man akvata, kad vis turė́t kai kas Kp. Visą ūkę turù Vrb. Ans buvo turtingas – tùrįs ir pasitùrįs Šts. Mano tėvas turė́jo in du kaimus žemės Kpč. Žemės septynis valakus turė́jo Sug. Tiek aš tos žemės teturė́jau – penkius aktarus Skd. Po tris gektarus turė́jo žemės, po keturis PnmŽ. Turė́jau šešius hektarus pie namus Grv. Bagotas buvo – turė́[jo] žemės Pls. Aš buvau biedna, nieko neturė́[ja]u Ad. Par žmonis ejo, kai savo žemės neturė́jo Krž. Kitą kartą sodną didelį turė́jom, i bičių buvo Pp. Tai čia vis buvo papo (popo) pievos – tai turė́davo daug gėrybės Mlk. Turė́jo du dvariuku i tik vieną sūnų Sdb. Vienas ponas dvyleka dvarų turė́jo Krž. Tur močiutė margą dvarą, vyšnelių sodelį JV227. Gyrės bernelis tris dvarus tùriąs JT250. Ar yra kas jūsų turįs tiek turtų, aukso ir sidabro, kiek aš turiu? TŽVII324. Kad savi namai turė́t, visi nori Žl. Tùria savo namus i sodniuką Skdv. Eis vaikai į tokį laužą gyventi – anie savo trobelę tùra Vkš. An kambario gyvena, netùri namelio Kdn. Podėlio da nèturim – reiks namelioką pristatyt Slk. Vasarai vasarinę virtuvukę lauke tùri Pv. Kas pirties neturė́davo, kubiluos maudydavos Sdb. Turė́ti nuosavus namus NdŽ. Neturėjo jie namų ir ejo par žmones LTR(Aln). Kas turė́jo žemės daug, tai turė́jo ir mašinų Pb. Arpų ir maž kas teturė́jo – reikėjo vėtyti KlvrŽ. Kitą kartą numūse gaspadoriai girnas turė́jo Žeml. Viskas buvo iš rankų – ne mašinų neturė́jo, nieko Yl. Aš turiu ir melnyčaitę, galiu sumalt ir duonaitę LTR(Lzd). Bagotą paėmė, kubilą adiežos turė́jo [atitekėdama] Asv. Mergės kraičio nieko neturė́jo Žg. Kuri mažiau kraičio turė́davo, tai į skrynią pūrą žirnių pridėdavo, kad sunkesnė būtų Pbr. Už biedno vyro išejau, pasogos neturė́jau Krp. Kai pirmiau, tai i turė́davai [kraičio], ne tei[p] kaip daba, ka nieko nebėr Mšk. Kaip kas galėjo, kaip kas turė́jo, taip i duodavo [kraičio] Krž. Reikia pasogą duot, kas tùri – arklį, kas netùri – karvę, kiaulių Grv. Važiuoja [piršliai] toliau, kur bagota, kur tùri Pb. Aš kad turė́tau didelę pasogą, sau locnus namelius, ne už bile kokio tėvulis leistų (d.) Lš. Nesipuikinki, jauna panele, neturi kraičio nei pasogėlio LTR(Sdk). Turiù da i daba linų, i ratelius du turiù Pc. Jų sostas Trakuose turė́ta Gmž. Jeigu nori tėviškę turėt, tai ir paremk ją, matai, kad ỹra V.Bub. Kad žmogus nesveikas, tu turė́k aukso kalnus – nieko nereikia Mžš. Vaiko norint, tai reikia pirma lizdelis turė́t koks – kurgi tu auginsi? Mžš. Į nendres jos (antys) laikos: lizdus tùra, i tai jos pera Kin. Daug pinigų tùrįs KBI8. Sūdas Dievo, kiek anys tùri pinigų! Klt. Tų pinigų jie turė́jo daugiau kai proto Grž. Pinigų daug turė́[jo] ir rūmus išsistatė Grv. Turė́jo ir pinigo, ir visko Dg. Dieve, ką te pinigų beturė̃s, dūšią tik atsinešė, nieko daugiau Plvn. Piningų tùriančiam gali važinėti po visus miestus Krž. Tų piningų pasisakė ka turù, y[ra] kame ten įkasti Kl. Kad savo kapšely turė́tai prieg savę skatiką! Pls. Kad turė́čiap asmokų, tai pirkčiap tą pirkią Zt. Išpirkau ir neturiù pinigų Lkm. Ale iš kur tu ma[n] turė́k dabar senų pinigų! Jrb. Insrijęs visas, kai mergos rankos – pinigų, matai, tùri Klt. Dabar netùriąs pinigų, prašė palaukėt Ds. Aš neturiù šimtelių, nė sukrautų kraitelių (d.) Grl. Kad tu mislijai mane mylėtie, reikė kešeniuj aukso turėtie LLDII324. Norint turėti daug pinigų, reikia rasti riešuto keimerį ir įsidėti į piniginę LTR. Jei gegutė užkukuoja lauke ir neturi pinigų, visus metus neturėsi LTR(Pnd). Ė dabar duonai nèturi OG293. Grūstuvį medinį liuob turė́s ir grūs tus kanapius Brs. Kad nor dalgį turė́čiak, tai šienelio karvytei paspjaučiak GrvT87. Stovus turė[ja]u, skietus, lentuke audėme an nytukių Kpč. Turiù aš dar̃ tos drobės, kab nereikia niekam duot Dg. Laikrodžių neturė́j[o]: nuog pirmo gaidžio, antro gaidžio ir eina kluonan Kč. Pragyventi nė[ra] kada mašiną tùriant: duok i duok piningo Krž. Lineikos netùri, veželį gražų tùri Klt. Atsižadėjau daryt [alų], dabar nebèturiu nė bačkos Gsč. Turė́jėm tokius didilius apvalius kretilus [vilnoms džiovinti] Kl. Maža kas be neturėjo šulnio Kp. Va misliji, ka ans netùra lopetos Slnt. Ginklą kaip avies koją betùrįs Sd. Kas turėsai aukso strielbą, tas muni nušausai, – kas turėsai silkų tinklą, tas muni sugausai D13. Kortas tùri, tai ušeina kokių žmonių Mlk. Ė anas labai turėdavo ir skaitydavo lietuviškas knygas LTR(Ds). Iš turimųjų skaičių reik ieškomasis surasti J.Jabl. Beždžionės mielai atiduoda turimą daiktą, jeigu už jį gauna naują rš. Tetùrie žmonys, ką turia, aš negaliu nu anų atimti Stl. Savo ką rankūs[e] turiù, tai jaučiuos, ka tùriąs Žlp. Ką užsidarbujai, ir turė́si Rud. Kap darbuji, tai ir turi̇̀, o kap ne, tai nieko Šlčn. Neturė́jo nieko, po kaimus ėjo – siuvėjis Sk. Mažai turė́jo, mažai norėjo, i linksmi buvo [senovėje] Rdn. Kitas i par daug tùra – mes jam nedavėm, tetùrie, tegyvenie Stl. Kad ne karvukė, neturė́tai nieko Rod. Jie čia kaip atsiklausė (atklydo, apsigyveno), – nieko neturė́jo Mžš. Ant sevęs (savo vardu) nieko nebeturù Rsn. Teip sunkiai buvo prasidėti, nieko nebturė́ti (sunku buvo pradėti gyventi viską pardavus) Kl. Nereikia ir būt (gyvent), kap neturi̇̀ Asv. Grynas neturėlis, neturįs SD193. Atmink, sesele, savo kaimelį, kai tu turėjai rūtų darželį LTR(Ndz). Ar turi žirgelį, ar turi važelį, ar tu turi, bernužėli, šmaikštų botagėlį? LLDII174. Tur mano močiutė beržo rykštelę (d.) Nm. Tiektai jis (žmogus) turėjo ir pirko aną dirvą VlnE186. Nesa kurs tur, tam bus duota VlnE184. Nes kas turi, tam bus duota, o kas neturi, iš to bus atimta net ir tai, ką jis turi Skv2Moz4,25. Turįsis aukso tenuplėš ir teduodi man BB2Moz32,24. Tam (sūnui) jis (tėvas) padavė vis[a], ką turįs BB1Moz24,36. Nesa lobiai, kolei juos turi, tad erškėčiais yra, kurie širdį tavą daigo ir žeidžia DP101. Kaip tie biedni nuog tų turinčių ant to svieto nuspausti yra MP129. Kad tada ižgirdo ans jaunikaitis tus žodžius, nuejo smūtnas: daug nes turėjo lobio Ch1Mt19,22.
^ Tùrintysis turėjo ir turės, o tykančiasis tykojo ir tykos J. Kurs girtas nebagotas, tas dvės, neturės J. Kas pačiuotas nebagotas, tas ir dvės, neturės S.Dauk. Kas daug turia, tam velnias ir pro tvorą kiša LTsV186(Šl). Kas duoda, tas ir tura S.Dauk. Daug tùri, dar daugiau nori Rod. Kuo daugiau turi, tuo daugiau nori LTR(Lp, Gdr). Dvarą turė́si, kito norėsi Mrc. Kas tur, tam ir reik Sch100(Rg), S.Dauk. Juo tùria, juo reikia Erž. Tinginį neapausi, neturinčiam nepriduosi LTR(Jz). Daug norėsi – maža (mažai LTR(Kš), Dglš, Vkš, maž Vg) turė́si KrvP(Al, Ds). Daug turėdams šunims duok (duoki B342), maž turėdams – žmogui B731,908. Kap tik dirbi, tep i turi̇̀ LKT200(Plv). Gerai tùrinčiam kentėt, o įsivilkusiam šalt Grk. Kiek ari, tiek turi Mlt. Jei nori turėt, reik pakrutėt LTsV346(Gr). Nori turėt, tai reikia ir pridėt Vlkv. Sugauk žuvį – i turė́si (jei nori ką turėti, pats dirbk) Ms. Girk turintį, bet dar labiau – dirbantį KrvP(Lp). Čia turi, čia neturi prš. Ir garsiai skambėjo, kol kišeniuj turėjo KrvP(Lp). Reikia turėti provojantis ir budavojantis J.Jabl. Jei turėsi pinigų, tai turėsi ir draugų LTR(Mrc). Neturi pinigų, neik ir karčemon LTR(Km). Kad šuo pinigų turėtų, pamazgų nelaktų LTR(Jz). Vaikam tėvas, kol turi̇̀ Čk. Maž turė́damas, skyst kepa Sch100(B). Daug turėdams daug išleidi, maž turėdams mažu minti RD213. Gyvensi, kaip norėsi, mirsi – kaip turėsi KrvP(Nm). Nuo giltinės nepabėgsi, kad ir dvarą turėsi LTR(Ds). Gersi – gyvęsi, gulėsi – turė́si (iron.) Plv. Turtus naudas turi, meilės laimės neturi Žem. Neturėk nieko, neturėsi nė iškados LTR(Pp). Neturiu nieko – nebijau nieko LTsV214(Krok). Dievas daugiau turi, kaip duoda Tr. Prieš neturintį nėra geresnio (kas neturėdamas prašo, būna labai geras) Tr. Bėda namų neturi, po žmonėm vaikščioja LTR(Grv). Turėdamas kanduolį, kevalą niekas negraužia LTR(Vdk). Turėdamas reples į ugnį su rankom negreibsi LMD(Šl). Aukso neturėdamas gyvensi, geležies neturėdamas duonos neuždirbsi TŽIII380. Tokią laimę turė́jo – niekad nestatė, o stogą turė́jo Pv. Ką kašelė tur, nei Diev’s netur. – Grieko bei peklos B877.
ǁ ko nors užtekti, būti apsirūpinusiam, netrūkti, nestokoti: Visko turiù, tik žmonių nèturiu (senelė gyvena viena) Sug. Daug turiu SD1112,115. Tùriam visko par akis Mžš. Tùrim, ale i dirbam Bgt. Visko tùrim – sotūs, pavalgę Msn. Turiu ir pavalgyt, ir apsvilkt Ps. Katras storojas, dirba, žiūria, tai ir tùria Kp. Važiavom pro tamstų rugelius, rugeliai gražūs, duonelės daug turėsta Skdt. Jis maža beturi duonos (pirmiau daug jo turėta) J.Jabl. Kad dabar sėtų, tai rugių turėtų Ėr. Kiti rugius pjauna duonos neturėdami Plt. Tùrintie nesunku ubagynuo nudalyt šluopelę duonos Rod. Užgavėnės dieną turė́jau tik duonos Šts. Sekmadienį jeigu ragaišio netùriam, tai ne sekmadienis Sdb. Turi̇̀ sviesto ar sūrio, susidėk kašikan ir nešk [turgun] Kpč. Jug visko turė́jov: i pienelio, i sviestelio. A negalėjov gyventi? End. Karvė bergždžia, paržiem turė̃s pieno Klt. Reikia mokėt čėdyt, tada turėsi ir mėsos, ir lašinių KlbVI105(Mlk). Žinai, mėsos iš Dievo valios aš turiù Pv. Pirma i nebūdavo tos mėsos, kiek daba turi̇̀ jos Škt. Senutė atnešė skerstuvių, ot ir vėl turė́sme paburnį Kair. Jeigu gaidys tąs kuodžiukes mylės, turė́sim gerų kiaušinių Jrb. Labai medaus turė́davo – pilnas sodas avilių Grž. Dar nū galvos tabliečių tùruot (tu turi) Kv. Mes grybių ir žuvies turė́davom sočiai Kp. Kvepiančių pipirų sočiai būdavo, dabar ir karčių netùrim Kvr. Obuolių i dabar tùriva Snt. Pirmiau sėdavom avižų, turė́davom iš ko kisielių virti Vg. A vandenuko tùrat? – Tùram End. Tokį vandenį turiù, ka gerk ir norėk Pv. Kožnam kieme alus, mažai katras neturė́davai alaus Mšk. Alaus nuolat turė́davo, tai ir svečių netrūkdavo Krs. Tur alaus, tur pyragų, nenor svečiams duoti JD560. Aš dėl jūs turiu pilnus kupkus vynelio, aš dėl jūs turiu raudonų obuolėlių LLDII211(Kb). Daviau jiem valgyt ką turė́dama Grv. Vaišydavosi, kas ką turė́jo [po atlaidų] PnmŽ. Ką turė́siu, tą indėsiu Dglš. Ko neturù, tai gelbst muni Grd. Tep va i dylam, kole tùrim, kai neturė́sme, tada pagalį graušme Švnč. Anie sakos dar pašaro tùrį Užv. Keldindavos kartais tos karvės nu pašaro, mažai teturė́davo žmonys Nmk. Pavasarį netùra ne ganyklos, ne to pašaro betùra Yl. Kad anie turė̃tum kraiko, prikreiktum kūtę Mžk. Aš mėšlų turė́jau liekių LKT83(Žlb). Kad papuls parsivežt, tai malkų turė́siu gražių Mžš. Kalvei anglių neturė́jo seno[je] gadynio[je] Bdr.
| Jeigu tik turė́tum kur, tai aš tau bičių spiečių duoč Mšk. Bitės tenai turi skylelę sulįsti J.Jabl. Atnešė rykštę ganytie, kad turė́čia su kuo gyvulius mušt Brt. Kad tik turė́tau iš ko šaut, nedabotau Vlk. Jau dabar mes turė́sim ko valgyt LB184. I prie duonutės turė́t ko užsisriuobt Lkš. Taip tave nupraus, ka tu neturė́si ko valgyt Klm. Grynai nieko neturiù, nė kuo rėdytis, nė valgyt Pžrl. Ką aš veiksu su bernu, kad aš patsai neturù ką valgyt MitII186(Brt). Kad neturiù kuo dorai nei pamylėt Jnšk. Visas kaimas nebeturėdavo iš ko duonos kepti Kltn. O jei nelaikysi gyvulio, nieko nedarysi, taigi neturė́si iš ko gyvena Alv. Mes užmokėt už mokinimą netùrime iš ko Vl. Karvės jau nebetùriam kur ganyt: žolė išdžiūvo Mžš. Išgysi, būdavai, ka i su rasa, ka ten tos karves netùri ko laižyt Mšk. Neturiù kur gyvent, misliau galą daryties Rš. Ne aš turiù kuo pasikloti, ne aš turiù kuo apsikloti Trk. Aš mokėti neturiù iš kur, aš piningų neturiù Trk. Pripratau – ka neturė́čio ką dirbti, kur reiktų dingti Vkš. Netùrit, kas veikia, tai riejatės Žl. Aš neturiù savų [pinigų] kur deda Ob. Sunkoka, kap neturi̇̀ kur palikt vaikų Dg. Prives kiaulė paršų, neturė́ste kur dėt Aln. Vanduo netùri kur nutekėti NdŽ. Moterys sakė nebeturinčios kuo kūrenti LTsIII378. Aš neturiù kada skaityt Tj. Ka nebtùra ko dirbti, nueita i ten Gršl. Neturiù kada, tik pirkion ineinu, i vė[l] iš pirkios – darbo visokio Klt. Duok, duok, aš neturiu kada laukti A1884,187. Netùri kada ir netùri kada – aš nesuprantu! Žl. Suvažiavo visi, nebeturiù nei kur paguldyt, nei paklot, nei užklot Kp. Duonelę didliai skanią kepiau, o daba neturù kam kepti Žlb. Neturù ne kur arbatos ligoniuo išvirti Tv. Ger susivirydami šiokias tokias žolaites, jei tiktai tur kuo pasisalyt LTR(Sln). Sūnus užaugo jau didelis, nebetur [seneliai] kuom mityti LMD(Lg). Ožka vieną kartą nebeturėjo kuom maitint vaikelių LTR(Rm). Ir patsai sakės neturįs kur galvą savą pakišti BPI123. Linksmiau buvo karalaitei, turėjo kam pasiguost LTR(Auk). Su mergėms šnekėti aš neturù ko, su moterims net neturù ko Gd. Kap praudą išrėžiau, tai tik mirkt mirkt kap katė ir netùri kas sakyt Švnč. Kaip aš nebūsiu nuliūdęs, kad velniai uždūmė mano dvarą ir aš negaliu gyventi, neturiu kur LTR(Alv). Rudenį surinko [broliai] vasarojų ir neturi kur dėt LTR(Rš). Bei netur, kas jį linksmintų BBRd1,9. Dirbkitie gi …, idant turėtumbit ką duoti pavargusiam BPII277. Ir Povilas buvo teip grynas, jog dažnai neturė́jo ko valgyt ir badą kęst musijo DP558. Ir kad neturė́jo kuo užmokėtų, liepė jį viešpatis jo parduot ir moterį jo ir sūnus DP358-359. Neturiu net kame surinkčia vaisius mano Ch1Luk12,17. Netùra piningų, – bent neturė́ti (kur ten neturės)! Dr.
^ Nereikėjo užsimerkti, neturėtumei ko verkti S.Dauk. Dėl genčių turė́k, dėl vyro galėk Sch81(B). Dėl giminių turėk, o dėl vaikų galėk (pagalėk Užp) Antš. Vyrui galėk, svečiui turė́k – tai bus gerai Nm. Su savu turėk, su svetimu galėk LTR(Vs). Turėk aruode, bus ir puode Tr. Verčiau turė́t, nekaip iš kito žiūrėt Skr. Kai savo turėsi, tai kito neprašysi Švnč. Pats neturėk – kitas neįduos Šln. Kai savo turi̇̀, tai kitam dėkui sakyt nereikia Kp. Savo turėdamas – kada norėdamas, kito gaudamas – kada sulaukdamas PPr130. Kai netingėsi, tai ir turė́si Kp. Duonos kąsnį turėsi, kai dirbti netingėsi LTR(Všn). Abrako arkliui pagailėsi – duonos neturėsi Tr. Jeigu žmogus krutėsi, tai ir duonos turėsi LTR(Grv). Kai žmogus iš penkių pirštų gyveni, tai turi̇̀ Plv. Kuo turiù, tuo duriu Snt, Gž, Ds. Kuom tùrim, tuom priimam Pls. Malkų turi – nors sudek, o duonos – nors išdvėsk KlK42,78(Aln). Turėk duonos – turėsi ir prie duonos LTR(Šmk). Menturį tùri, miltų netùri Šl. Turi arklį, bet balno neturi LTR(Vlk). Netur[i] nei druskos grūdą B174, M. Netur[i] nei į akį ką įkrist B174. Kaip anys te gyveną – nė siūlo galo neturi Ds. Kad nebturiu, tai ir nebvalgau Sim. Kai turi̇̀ – valgai, kai neturi̇̀ – pasninkas PnmŽ. Iš neturiančio ir negaliančio nesjuok Sdk. Kas lalauna, tas terbon krauna, o kas guli, tas špigą tùri Pv.
| refl.: Kap dirba, tep tùris Pv.
ǁ Krt, Lk, Pkl, Skr, Plšk, LTR(Lg), Všk, LTR(Brž), Rk, Slm, Žl, Pb junginyje su būtojo laiko veikiamuoju dalyviu žymi nuosavybę ar bent priklausymą kam: Pinigus pasdaliję anys tùri su boba Klt. Turiù sutaupęs daug pinigų NdŽ. Tura tūkstantes apžergusi, o vaikščio[ja] kaip kokia ubagė Vkš. Ė pinigų turi̇̀? – Turiù gi pasdėjęs OG411. Seniau žmonės turė́davo užkasę aukso Gdr. Tùria prismezgę, tùria pris'audę – tùria viso Skp. Aš jau turė́jau cielą skrynę kraičio prisidėjusi Klk. Ir aš turiu (esu) nusipirkęs žemės J.Jabl. Jis turėjo (buvo) ir arklį nusipirkęs J.Jabl. Turė́jo miežių sėjęs Ktk. Tùri ir anys pasisodinę bulbų Klt. Bulvių turù pasisėjusi, cibulių, česnagų Vvr. Mirkydavo linus – turė́jom markas iškasę Sdb. Aš vis ant rugiapjūtės turė́davau prasikepus [duonos] Svn. Vandenio nereikia – turiù atsinešus Ėr. Šeimininkės raktus turė́davo įsikišusios [į kišenę] Rsn. Anas tùri paėmęs jos dukterį Klt. Gaspadinę tùra nusisamdęs, nežanotas tė[ra] Kal. Ar jau turi̇̀ mergą apsrinkęs? Aln. Jei neturė́si dienų išsilygęs, tau pasakys [gaspadorius] eiti į darbą Bdr.
ǁ Pnd, Rk apie drabužį, apavą: Tùri ana apsvilkt – pristaisė Klt. Kas kaip turė́jo, tai teip ir nešiojo Pnm. Reik milą aust: dangojaus netùriam Grk. Pirktinių drabužių anksčiau labai retas kas turė́jo Užp. Neturėdavom daug andarokų Kp. Aš lig penkiolikai metų kelnių neturė́jau, su marškiniais pakulniais ganiau Žl. Vienas kelnes teturù, ir tos pačios suplyšę Vlkv. Tùria milo burnosą i botagą, galia eit už kumetį Sdb. Kiek tų skarelių turiù, kad nebeišryšiu par metus Šmn. Turiu kepurę aš labai diktą, nuo tėvų tėvo ji man palikta LTR(Lzd). Tokį apavą [nešiodavo], kas kokį turė́davo Slm. Tokius drabužinius kamašus teturė́jau Šv. Penkiolika metų turė́jau, da batų neturė́jau, su naginėlėm [ėjau] Dj. Tų batų maž kas teturėjo, su klumpiais ejom mes [į mokyklą] Kl. Turė́jo vienus bateliukus ir ejo į atlaidus Jdr. Jei kursai tų (drapanų) netur, tasai taipajag tur šalčiu prapulti BPII398. Gentie, kaip čia įėjai, neturė́damas rūbo, svodbai priderančio DP32. Kas turi dvi jupi, tenudalija tam, kursai neturi Ch1Luk3,11.
^ Kelnes pasiklojam, andaroku užsiklojam. Kap tie guli, katrie nieko neturi? LTsV214(Ldvn).
ǁ avėti, dėvėti, naudoti: Aš nesu turė́jusi ant kojos da vailokų Lkv. Šito staldengtė da neturė́ta Vb. Trepsėk, trepsėk, brolužėli, dar gali trepsėtie, geri jukto kamašukai, dar gali turė́tie DrskD161. Tas karalius sako: – Pasakyk savo dukteriai, kad ateitų pas mane … nė turinti, nė neturinti LB259(Grl). O turė́jo batukus naujus apavęs ant kojų Varn. Ką turi̇̀ apsidaręs – turėk Pln. Ir kurpes jūsų turėsit ant jūsų kojų BB2Moz13,11. O ans (Jonas) turėjo rūbą savo iš ašuočių velbliūdo Ch1Mt3,4.
^ Stovi pati plika, tùri marškinius antyj ir visiem į akis žiūri (lempa) Nm. Kas turi – du turi, o kas neturi, tas neturi nė vieno (autai) LTR.
ǁ DŽ, Vž nuomoti: Jų sodą turė́jo žydas Ėr. Malūne turėjo jis tokį kambariuką Bgs. Turė́davo kambarius par žydus PnmR.
turė́tinai adv.: Jis jam dvarą pavesiąs turėtinai, ne parduotinai rš.
ǁ būti pasiėmusiam su savim, laikyti prie savęs, šalia: Jeigu tos birkos neturi̇̀, ta kailių nebeatgausi Krp. Aš turù šitai i dukumentus, aš parodysiu (pakeleivis sako nepatikliam šeimininkui) Kl. Tatai tą ginklą betùrįs tokį kaip avies koją, tik patrono netùrįs Gd. Pristojo pri munie, sako: – Ką čia turi̇̀? Skd. Šoks, grajys, bi kokią armoškelę būs betùrį Plt. Broliai stvėrė, kas ką turėjo, ir nuėjo mušt kirmino LTR(Auk). Ka pro kapus eiti, reik turė́ti druskos, švęsto [v]andens Yl. Atsiminė jis (medinčius) turį̇̃s sidabrinį guziką savo mandieroj MitII181(Brt). Simonas Petras, turėdamas kalaviją, ištraukė ir ištiko vyriausiojo kunigo tarną VlnE192. O daug minių atejo jop, beturinčių su savimp raišus, aklus, kurtinius Ch1Mt15,30.
^ Ant tėvo jojau, ant motinos sėdėjau, o seserį šalia turėjau (tėvas davė arklį, motina – balną, sesuo – kardą) Erž.
| refl.: Negerai, ka kapeikų perkant netùras Rdn.
2. tr., intr. BŽ227, Jon, Gg, Sn, Pv, Stk, Vdn, Str, Skdt, Dgč, Rk, Kvr, Ėr, Pbr, Lg, Jnš, Trk, Žd, Skd, Gršl, Kl, Plt, Jdr būti sulaukusiam, patyrusiam, sugalvojusiam: Jau pusdevintos dešimties metų turiù i da dirbu Gr. Metų anas jau turė́jo smagiai Užp. Anas tùri gal devyniasdešimt metų Ml. Aš metų daug jau turù Varn. Ana gal būti šimtą metų i tùra Yl. Jis jau amžiaus tùria – penkiasdešimt metų Tj. Mirė aštuoniasdešimt metų turė́dama Krs. Senoji mirė, sako, ka i tų metų turė́jusi šmotą jau Trk. Vedu turė́jov daug metų, ka žanijovos End. Visą dvidešimt jau turė́jo, kai gimė vaikas Klt. Aš metų penkioliką turė́jau, kai audžiau Pb. Jau turėjau aš aplink tiek metų Žal. Tiek metų tùriant išeina visas gražumas Slm. Ka aš tokį amžių turė́čiau, džiaugčiuos LKT91(Vvr). Aple šimtą metų svirnukas tùra Krž. Kokį penkiasdešim[t] metų tetùria [namas] Sdb. Lentelės [stogo] dešimt metų tùri ir byra Btrm. Mažos eglutės, o daug jau metų tùri LKT206(Ig). Tas ąžuolas daug amžiaus turė́jo Mlt. Musėt trumpus abrūsus tedavė [jaunoji vedliams], kad teip trumpą amžių teturėjo LMD. Neturiu tokio amžiaus, kokį turėjo tėvai muno S.Stan. Bylojo žydai jamui (Kristui): penkių dešimtų metų dabar neturi ir Abrahamą esi regėjęs VlnE53.
ǁ būti įgijusiam, įgavusiam: Darbo turiu R420, MŽ568. Pasitaikė darbą turintỹs vyras gaut Gs. Kol išbaldai lininius, turi̇̀ darbo Pc. Aš darbų daugel turiù Pls. Geras šiaučius buvo ir darbo visumet par akis turė́jo Vkš. Aš darbo palei kaklo turiù Srj. Pilnas akis darbų turėjau, o ne grybų Žln. Kožnas savo darbą tùriat Plt. Tùriam darbo, o šnekam, šnekam sau Lk. Ar darbo neturi̇̀, kad visus tep dergi? Srj. Ir Amerike turė́jau gerą darbą Lbv. Darbą didį turiu dirbamą, negaliu ateiti BBNe6,3. Turėsi darbą, iki išsisuksi B798. Raganos turė́jo labai daug darbo, kol prasiskynė kelią (ps.) Grš. Sviets veidmainings tur vis darbą BsO220. Mes šičion Karaliaučiuje jau per kelias nedėlias po visam lytaus neturim Kel1852,128. Turė́jo pajamų, mišką vežiojo Upn. Jei medaus daugis, pažiūro, tai dar išsiima, sau naudą tùri Kpč. Skrostojai, kurie jos paveikslus iš medžio dirba, didį pelną turėjo M.Valanč. Jokūbas sugrįš ir pakajuje bus, ir pilnystą turės BBJer46,27. Nesa be abejojimo stebuklingas ižg to naudos turė́tumbime DP620. Ar turi skolų, skolos? J.Jabl. Tėvuli, širdele, už šito neisiu, ba šitas bernelis daug skolos turi LLDII575(Vrn). Turė́ti nuostolių NdŽ. Žinai – kur jis turė̃s naudą, tę i lenda Jrb. Mano sūnai mokslo maža tùri Smal. Aš nèturiu nei mokslo, nei ko Akn. Jis kalbõs tùri, iškalbus Grš. Mokslo neturė́jau, neukvatijau mokytis Lel. Reik amatą turė́ti LKT98(Pvn). Ir gyvenant niekas per nosį nebraukys, kad mokslo turi Žem. Tur gerą amatą, kursai gal ką puikiai padirbti I. Ar tamsta, seniūne, turi kokią valdžią ar neturi? K.Saj. Dabar turės progą tuos savo žodžius pateisinti darbais V.Myk-Put. Jau seniai lakštų turė[ja]u Brsl. Kad dabar turėjus tokių vaisių! Ktč. Tarp kitko mes iš jo turime visą gramatikos terminologiją KlbV62(J.Balč). Bent pusė, jei ne daugiau, mūsų pradedamųjų mokyklų neturi lietuvių kalbos pamokų A.Sm. K. Būga apgailestavo, kad [jo] leidžiamas žodynas turįs trūkumų KlbXIV163. Neregi savimp piktybių savo ir gerbiasi jų neturį SPII116. Norint raštą tùri, bet tiesos rašto išmanymo neturi DP90. Kai mudu važiavom per didį miestą, niekas nepaklausė, ar turi raštą LTR(Vrn). Prityrę turim: kad tik pievos žolėj karvės, tuoj daugiau pieno Trgn. Nušovus abu patinus (lokius), pastebėta, kad vieno ir kito kūnai turėjo plėštinių žaizdų T.Ivan. Ne didę, menką garbę turiu R27, MŽ36. Ir maža tauta turi didelę praeitį V.Bub. Žmonės tikisi gerus metus turėti Žem. Kiekvienas jų (perkūnų) turį̇̃s paskirtą sau metą; o tas metas, kurį valdo perkūniūtė, esąs baisiausias MitII178(Brt). Juk žinai, kiekviens žioplys tur savo davadą K.Donel. Turime prieigą tėvop DP3. Sakau, kad tamsta neturi teisės skriausti savo žmonos P.Vaičiūn. Mergyte mano, jaunoji mano, ką aš turėsiu ant dovanelės RD45. Mūsų kaimo[je] visi turi pravardes Ar. Kai varydavom saitan, tai karvės vardus turė́davo Vb. Dvaro pievos vardo neturė́jo Stk. Yra nedickų [ežerų], bet vardą tùri Pnm. Tai kiek klasių tùrit (esate baigę)? Kdn.
| Čia ji valią tùri didelę (viską tvarko, įsakinėja) Rs. Keliuko tad jau ir neturi valios ginti Žem. Pas močiutę augau, turė́jau valelę, prisiverpiau, prisiaudžiau tris skrynias drobelių (d.) Klvr. Kad aš turėtau pas tėvulį valią, tai išstatytau vidur dvaro klėtelę LTR(Mrk). Oi, kad aš augau pas motinėlę, valužės neturėjau LLDII51.
| Viliuosi, paduksį turiu SD127. Vilties, viltį turėti LL259. Tėvai turė́jo viltį – pasveiks, pasveiks Rš. Aš pažinės i neturiù su anuo LKT58(Ms). Jis su ta laiškinyke pažintį turė́jo Btr. Neturė́k tu man draugystės su jais! Pv. Pavoju yra turėti draugystę su piktais S.Stan. Tas žmogus su velniu turėjęs draugystę Žg. Nekęskite jungo, tai yra neturė́kite draugės su neištikimais DP319. Neturiù ukatos mokyties Slnt. Kiti baisiai ukatą tùra kartas grajyti KlvrŽ. Berneli mano, mano jaunasis, kur šią naktį nakvosim, naktužę turėsim? DvD293. Aš neturiù palinkimo an žuvį Žl. Jis ne mano [sūnus] – aš prie jo neturiù ir pritraukimo Pv. Tokį miegą ana (panaktinė) turė́jo, ka nematė, kaip vilkas aviną nunešė Krž. Aš neturiù tau jokio priekiščio Krs. Žmogui kai gerai, tai ir ūpą tùri LKT368(Vlk). Turė́jau didžiausį norą viską pamatyti, visur apvažiuoti Pp. Aš jau viena važinėt neturiù drąsos Vlk. Sarmatos nei per nago juodymą netùri Švnč. Ne mada kalta, ale kad mes jau sarmatos netùrim Slk. Apie akcentus autorius jokio išmanymo neturi KlbV116(J.Jabl). Jis neturėjo mažiausio įtarimo, kad tas vadinamasis pirklys būtų buvęs plėšikų vadas J.Balč. Eik, kur tavi giltinė neša, nereik mun tavęs, mislijaus patieką turėsiąs, bet atvesi tu muni ant grabo lentos BM394(Slnt). Ana turė́jo dalią in bernų Ktk. Aš laimę turė́jau an mergų Žl. Nesa mes turim šventę Pono BB2Moz10,9. Pirkau kiemą ir turiu reikalą išeit ir apžvalgyt jį DP274. Džiaugiuos tada, jog visuose daiktuose galiu turėt pasitikėjimą iš jūsų Ch12PvK7,16. O tai visa dėl to ponas Dievas padarė…, idant pagadintame savo prigimime dėl deginimo atavėsą turėtų PK233.
^ Pakajų turėdamas ir turėk B731. Vėją turim į akis B538. Gerai išarsi, išakėsi – gerą ir derlių turėsi LTR(Šl). Gerą amatą turėsi – bėdos neregėsi KrvP(Drsk). Amatą turėdamas, duonos neprašysi LTR(Vdšk). Ką norėsi, tą turėsi – tiktai reikia noro Rd. Neturė́jo boba bėdos – nuspirko kiaulaitę (paršiuką Krs) Krs; LTR(Lzd). Neturėjo boba bėdos – prasimanė vaiką LTR(Vlkv). Neturėjo ubagas bėdos – nusipirko paršelį Erž. Geriau plikesne subine būk, by tik skolų neturė́k Trk. Turėk viską naują, o draugą seną LTR(Srd). Daryk gerą, o turėsi nuog jos garbę Ch1PvR13,3. In savo spalių turiu valią Tvr. Ant biedno visi valią tùri Ds. Ėjo ėjo ir vietos neturėjo (vėjas) LTR. Ko Dievas neturi? (nuodėmių) LMD.
ǁ tr., intr. DŽ1, Pš, Rsn, Gd, LD114(Kv), PK233 patirti, išgyventi, iškęsti: Sopulį turiu SD17-18. O kokiuos skausmus turė́jo, Dieve saugok! Žl. Aš ašarų turė́jau gerai nuog marčios tikros Rud. Daug nelaimės turė́jau Grv. Vargo tokio, bado neturė́jom, tėvalis buvo labai darbštus Krt. Anas, mažu sakyt, kokį piktumą turė́[jo] Aps. Gal jis piktumo, gal jis keršto turė́jo Krkn. Vilkas tùri kerštą in vyrų Tvr. Kerštą turė́jau už vogimus Vdk. Vaikai piktumo netùri Pv. Ana tùri daug pavydos Aln. Gerai, kad vaikai į mamą panašūs, sako, laimę tùri Snt. Ka išvažiavus į kelį visų pirma sutiksi vyrišką, ta turėsi laimę (priet.) Plt. Reik žmoguo turė́ti meilę, ir karų nebūtų Všv. I kokį aš turù džiaugsmą NmŽ. Iš sūnelio džiaugsmą tùrim, tik duonelės mes netùrim (d.) Švnč. Jeigu einant kelionėn skersai keliu perbėgs lapė, turėsi džiaugsmą LMD(Dglš). Nesa gerieji ne tiektai turės džiaugsmą ižg savo gerųjų darbų DP385. Turės malonę I. Tùriam par metus nors kartą linksmumą Žg. Žvėrys ir žvėreliai turė́j[o] linksmybę D143. Penkias operacijas turė́j[o], plado neturė́j[o] Pun. O ką mes linksmos būsim, turim darže nelaimę Ss. Už stalelio sėdėjo, rūpestėlį turė́jo DrskD152. Našlys tur bėdelių, našlys tur bėdelių ir mažųjų vaikelių LLDII452(Lš). Didliai gerai gyvenau, bėdos jau neturėjau Skd. Turù baisį išgąstį Trš. Kitą dieną paėjau kiek aš į salos vidurį ir turėjau nemažą išgąstį, išgirdęs žmogų mane klausiant, kas aš toks esu J.Balč. Seniau gi žmonės baimės daugiau turė́davo Vdn. Ale kaip aš baimės didelės neturiù, aš tai nebijau LKT184(Raud). Tùri kokią baimę: kur eina, visko bijo Pv. Jei būtum manęs klausęs, neturėtume dabar tokios gėdos K.Bink. Te jau gėdą turėki niekų geisti LzP. Tokios kelionės turėjau du mėnesiu – ir bado, ir šalčio, ir mušimo Žem. Jau doros dienos neturė́jau End. Ir Timotejus šv. dažnas negales turė́davo DP558. Nė miegelio neužmigau, rūpesnį turėjau, rūpesnį turėjau LTR(Plt). Motinėle tu mano, širdužėle tu mano, tai tu turėjai didelį vargelį, kol mane užauginai LTR. Dar didesnį [vargą] tu turėsi, muni išleisdama LLDII341(Pln). Oi tai tu turė́jai didelį vargelį, kol mane išmokinai DrskD194. Jei už bernelio išeisi išeisi, laimingas dieneles turėsi turėsi LLDII426(Kv). Kai tu už manęs ištekėsi, didelio vargelio neturė́si (d.) Alvt. Dar du naktigultu turėsi, iki kol prieisi savo vyro dvarą LTR(Brž). Jau kibis kimba – laimę turė́si Mžk. Prašom jūs, mieli broliai, pakajų turėkiat su jais Vln40. Kiek gero jis iš senų dienų turėjo, kadangi jo visos žmonės parpuolė tarp neprieteliaus BBRd1,7. Bet dabar eimi tavęsp ir kalbu tai and svieto, idant turėtų džiaugsmą mano išpildytą savimpi Ch1Jn17,13. Pas tave turėsiu Velyką su mokytiniais BtMt26,18.
^ Gerą liūtį turėjo – kam vogė, kai svietas regėjo KrvP(Krkn).
ǁ Lk, Trk, Mžš užimtumui nusakyti (paprastai apie laiko turėjimą ar neturėjimą): Laiko turė́damas drožinėdavau, dirbdavau šį tą Sk. Turėjau liuoso laiko, važiavau ant Linkavą Ps. Čėso tùria, gerą vietą ažėmęs ir sėdžia par upę Ob. Kad turi̇̀ laiko, tai skut’ bulbas Ml. Neturù laiko, panerk už muni Krš. Ežerus laiko turiu ir visokių minčių ateina į galvą rš. Vis laiko neturėjo, dirbo, lėkė, o va dabar ir turi̇̀ laiko, ir gulėk Slk. Aš pas motinėlę rūteles ravėjau, o pas tave, bernužėli, laiko neturėjau (d.) Šmn. Girdėti girdėjau, laiko neturėjau, senam tėvužėliui patalėlį klojau (d.) Nm.
^ Kožnas darbas savo laiką tùri Pl. Tu i dvėsi – laiko neturė́si pakiemiais lėkdamas Mžš.
3. tr. Sn, Alv, Dg, Stk, Žl, Ktk, Mžš, Šmn, Kp, Pl, Pnd, Dkk, Kpr, Vgr, Yl, Trk, Skd, Štk, Tl, End, Vvr būti gavusiam, įgijusiam iš prigimties ar išlaikiusiam: Mano motinelė, kad mirė, tebeturė́jo visas dantis Rsn. Aš neturiù nei vieno dančio LKT146(Nd). Dantų neturiù, negaliu in kūno pasimt (pariebėti) LKKIX216(Dv). Kad šitokį mažutį dantį turė́čiap Aps. Biznas kaseles turė́jo, tai nukirpau Sl. Aš didilius plaukus didliai turė́jau Šts. Kodėl ji (laumė) tur tokią ilgą nosį? BsPI13(Rg). Dvi turime ausis ir vieną burną, kad daugiau klausytumėm ir mažiau kalbėtumėm LTR(Erž). Kas turi ausis klausyt, teklauso Ch1Mr4,23. Kursai (žvėris) turi (septynias galvas), o dešimtį ragų Ch1Apr17,7. Jis tùra pliką galvą Grdm. Bepig, ka tu jaunas kojas turi̇̀ Nv. Ale mūs gaidys kad turi pentinus, tai kap cvekus Lš. Vėgėlė i šamas žvynų netùri PnmŽ. Turė́tasis plaukas nubirsta ir kumelys pajuoduo[ja] Šts. Turi svočia pilvą tep kap niekotaitę LTR(Smn). O vaikai visi geri yra, i kojas sveikas tùra, i akis geras tùra Kl. Atdarykit dureles, kas turit rankeles Kpč. Kad sparnelius turėčia, ir aš tenai nulėkčia, šauktau šauktau tėvelį raibos girios balseliu LTR(Grv). Viskas galėjo lėkti, ir viskas turėjo sparnus BB1Moz7,15. Mūsų tėvelis labai balsą turė́jo Pl. Ir iš kur toks balsas tavo turima! J.Jabl. Jos jaunos turė́ta geras balsas Mrc. Ausies neturiù suvis – dainų nemoku Ml. Tę obelėlė stovėjo, daugį žiedų turėjo LTR(Lp). Sakė mane bernužėliai netùrint rūtelių Ar. Išvydęs tada figos medį iš tolo, kursai turėjo lapus, ejo (dabotųs), begu jau ką rastų and jo Ch1Mr11,13. Aš buvau kai milžinas, sveikatos turė́jau Švnč. Ligos neturiù i sveikatos neturiù Dglš. Sveikatos labai netùri, tai visi darbai stovi Krs. Ir ans vargo padėjo, nebtùra sveikatos su visu Lk. Neturiù sveikatos laipiot čia an kalno, pavargau Pv. Ka sveikatos turė̃č, gerai gyvenč LKT104(Pd). Ir užpakalį sopa, ką jis tùri, visa sopa (skauda visą kūną) Azr. Ka tu nagus i turi̇̀, o ka proto neturi̇̀! Kl. Jau nedaug proto turiù Grv. Tas senis visai i proto tiek betùra Trk. Kad jaunas yr buvęs, rasi ir turė́jo protelį Rmč. Tùri gyslukę pajuokaut, tùri Pv. Tasai nė mergos proto neturįs S.Dauk. Ar geriaus tūls slunkius, žmogišką protą turė́dams, ar geriaus, sakau, kaip šitas rudikis elgias? K.Donel. Kad anas dūšią turėjęs, tai būt pasakęs, ką arklys naturlyvas Ml. Mūs tėvukas turė́jo gudrumo Pn. Jin[ai] mandagumo iš jaunystės turėjo Pl. Pakaruoklis turi tokį pat stiprumą, ką ir gyvas turėjo Šl. Dabar visi tokie – pasileidimo tùria Alz. Didelį sunkumą turė́jo – dulkės, viskas Kvr. Ka sunkumo neturė́čiau, aš nieko netingiu Sdb. Tiek drūkčiausia, gal ir ana tùra tą spaudimą Trk. Nebturė́su kantrybės bekentėti Kv. Dabar netùria tos tvarkos vaikai Erž. Kad ir koks žodis kitoniškas, bet tùria panašumo [latvių kalba] Č. Mano kalba jokio šimoniškumo neturi Šmn. Duona, kad ir tikrų rugių, ale tokį aitrumą tùri Užp. Rūkyti galėjai – tie žiobriai skaniausi, jie riebumo tùra Rsn. Liuobam mieruoti su centimetru, kiek jau tùra to storumo [bekonas] Kl. Tùri kartumo beveik kožnas grybas Kvr. Tùri alus stiprumo, nesakyk; ir gardumo, ir stiprumo – visko tùri Mžš. Jau žemė purumą tùra Krž. Kai mėšlo duoda, tai mėšlas šilimą tùri Ker. Sausuolė kaitros netùri, prie jai reikia beržinių [malkų] Klt. Šiūkai brandumą mažą tetùria, be kanduolio Erž. Ta pušis dideliai kvepa i tùra blizgėjimo Akm. Vyresnioji [duktė] buvo aukšto ūgio, nešiojo šviesiai geltonas kasas, turėjo rožinius skruostus S.Zob. Jie (jurginai) ar savo gražumo tùria LKT241(Žml). A žinai, ties varteliais judėjimą vanduo tùri Mlk. Kap pavirini, tai tas siūlas kap sužliugęs, tik sunkumą tùri, tep netikęs Pv. Dėl to sako anas (lopšys iš ievos medžio) sveikas, kad tur didį kvapą iš savęs per ilgą laiką LMD. Abiedvi ausys švenkščia, tùria zyzimą Sdb. [Mokytojas] aiškindavo mum, kad medelių nereikia laužyti viršūnių, kad ir jie tùria gyvybę LKT261(Pin). Jis turi didelį panašumą į tikrą arklį J.Balč. Aš turù gerą laimę: mun bitės nekanda Krž. Kiekvienas mokslas turi savo specifiką sp. Kietieji, skystieji ir dujiniai kūnai turi ir bendrų savybių rš. Visi kūnai turi tris matmenis rš. [Tarne,] turėk macę ant dešimties miestų VlnE185. Nesa eš sunkiai kalbu bei esmi sunkaus liežuvio (nesa aš turiu sunkų kalbesį) BB2Moz4,10. Kantrumą turėti gundyme kožname PK138. Nesa kaip garstyčia didę galybę turi ne tiektai augliuje, bet ir valgyme DP90. Kolei turi rūstybę ir nopykantą ant širdies savos artimop, ik tolei neturi pakajaus DP133. Netùri nei skaistumo, nei gražumo: ir regėjome jį (Kristų) netùrintį ypatinės DP169. Mokė nes juos kaipo galybę turįs, o ne kaip mokyti rašte Ch1Mt7,29. Ir tùrigu žmonės išmintį, kurie teipo dręsa nusidėt DP11. Žmogus kai šuva laksto jaunas, paskiau arklio jėgą tùri Ssk. Kad rodos neturė́t, būt telioko nelikus Klt. Tai jau jėgos ir aš neturiù tokios, kap turė́jau Pv. Suprato kareivis, kokią galią turi skiltuvas LTR(Auk). Nebuvau mokyklon intėjęs, ale atmintį turiù Stk. Aš pirma turė́jau didelę atmintį Srj. Nebatsimenu, kokiais metais esu gimęs, nebturu atminties Vvr. Turiąs iškalbą I. Kalvis iškalbą valnišką turė́jo Gršl. Ašiai su visais žodį turė́jau, su visais kalbėt mokėjau Pl. Neimk ir negražią, ba pats nemylėsi, šalia atsisėdęs kalbos neturėsi (d.) Gdl. Eikšę, mergele, in mane, turiù žodelį in tave (d.) Lš. Abi senos i tùrim kalbą Kvr. Jaunesni žmonys kitą kalbą tùria Vdk. Katras (kiekvienas) miestas tùra savo kalbą KlbXV131(Klp). Turė́ti talentą NdŽ. Neturė́jau pašaukimo prie audimo Pc. Reikia [mezgėjai] rankose gabumą turė́t i akim matyt Bsg. Naravo anie netùri Mlk. Tokią ydą jisai tùri – jokios užujautos Pv. Ana daug nervų tùri – ne pagal save Klt. Eš girdėjau apie tave sakoma, tave dvasią šventųjų deivių turintį BBDan5,14. O daiktui, galą turinčiam daiktop, top, kursai galo netur, negali būti nė vienas prilyginimas DP580. Pirma diena Christaus yra amžis, pradžios neturįs SPII123. Neturįs galo Sut.
^ Eina, kaip akmens kojas turėdamas KrvP(An). Kad subinėje akis turėtum, tai tavęs nesugautų DS296(Grk). Imdamas sakalo akis turi, atiduodamas – šuns PPr114. Ir angelas neliktų angelu, turėdamas žmogaus akis J.Gruš. Baimė turi dideles akis rš. Kad kiaulė ragus turėtų, tai visą svietą išbadytų LTR(Vlkj). Kiaulės snukį turėdamas ne visur įlįsi LTR(Auk). Arklys ir keturias kojas turėdamas suklumpa LTR(Auk). Arklys keturias kojas turi, o pailsta LTR(Al). Šuns liežuvį turėdamas duonos negausi LTR(Auk). Vaikai i žuvys balso netùria Škn. Kas netùra sotės, tegu eina ubagais Dr. Lazda du galus tùri Nm. Gilus tùri dugną, platus tùri kraštą Šll. Maluoji maluok, ale i galą turė́k Rdn. Kap maiše gemsta, tai dalią tùri Pv. Ir dūšią tùri, ir kalbą – kolgi nebagotas? Dgč. Velnias dūšios, o šuva skolos neturi LTR(Jz). Ar tur šuo gėdos? N. Kitas tùra talentą, o kitas – pliką lentą End. Kad turėčiau rankas, vagį sugaučiau, kad turėčiau liežiuvį – viską apsakyčiau (kelias) Pnd. Kad atsitiestų, dangų paremtų; kad rankas turėtų, vagį sugautų ST409. Vienas vyras daug galvų turi (kūlys) Pnd. Neturi akių, neturi ausų, o aklus vedžioja (lazda) Dkšt. Tùri keturias kojas, ale ne gyvis, tùri in savę plūksnas, ale ne višta (lova) Dv. Naktį turi dūšią, dieną neturi (lova) LTR. Turi sparnus, bet nelaksto (malūnas) LTR(Mžk). Maža kresna moterėlė daug drapanėlių turi (višta) Vp.
| refl.: Kai sveikatos nebturė́jos, už panaktinį buvau pri gyvolių Vg.
4. tr. Grš, Vl, Stk, Al, Švnč, Žl, Strn, Alz, Kp, Slm, Skp, Žb, Rk, Kpr, Sdb, Krš, Žeml, Šts, Slnt, Tv, Als, Žr, End, LKT138(Nd), Šlu būti susijusiam su kitu asmeniu ar asmenimis santuokos, šeimos, giminystės, draugystės, tarnybos, darbo ar kitokiais ryšiais: Moterį turįs SD1118. Anas antrą turėjo žmoną Dgl. Anas čia atvažinėdavo, anas ir bobą iš čia tùri Aps. Aš du vyru turė́jau Yl. Žmona tùrinti kitą vyrą Trk. Ko jis laukė šio laiko nevedęs: būtų beturįs šeimininkę! Žem. Kokią išsirinksi, tokią ir turė́[k]! Pv. Dabotinę turi̇̀, tai ir imk, nepamesk Šmn. Tas vyras dvyleka pačių turė́jo (ps.) Všv. Buvo karalius, tas turėjo labai gražią pačią BsPI11(Rg). Žvėrelės, paukštelės vis turi poreles, aš siratėlė neturiu porelės LTR(Rdš). O Jons bylojo Herodui: neder tau turėti moterį brolio tavo VlnE170. Eš turiu vyrą, poną BB1Moz4,1. Žmona pirm vyrą, o paskui ir sūnų, kurį gi vieną beturėjus buvo, pateriojo DP335. Neturiù ne pačios, ne vaikų, nė rūpesnio neturiù Gd. Anys tùri sa[vo] šeimą ir savę daboja Pls. Vaikų esu turė́jusi šešioleka Varn. Vaikų šešis turė́jau, tai ne dar̃, kad vienas du Alv. Patsai dar visiškai vaikas ir jau vaiką tùri Ant. Įsiviliojo [tokią senikę] vaiką padabot, o penkis vaikus turią̃ Erž. Ė būdavo, kad moma tùri septynius vaikus, tai gerai, kad du likę [gyvi] Aps. Kad aš vaikų nebeturiù, nežinau, ar ją (žemę) imt, ar ją neimt Alz. Turė́jom keturis vaikus, o dabar visi iškrikę Srj. Keturias dukteris turė́jo, visas į ūkes išleidė, pasogas, šimtus devė Krp. Turiù keturius sūnus, penkias dukteres, septyniolika anūkų Rod. Ana tik vieną mergiotę tùri, o sesuo i bernioką, i mergiotę Klt. Jie vieną sūnų turė́jo, gražiai gyveno Kp. Ans tùra vieną vaiką KlbX115(Krtn). Ji mergõs turė́jo tą vaiką Mžš. Vieną vaiką tùrįs su ta žmona Trk. Dvi mergelkas i vaikeliną tùra Kv. Oi klausinėjo jaunas žentelis: begu turi dukrelę? S.Dauk. Tą vieną teturiu mylimą dukrytę KlvD47. Gyveno viena šeima, turėjo sūnų Joną o dukterį Julijonę Krt. Nebtùra mergelės tokios jau didesnės Trk. Katras turė́jo savo vaiką, leido [ganyti] Krž. Būt geriau, kad turė́tai kokį vaiką, tai gyventai [savo sodyboje su vaiku] Kpč. Turė́jau du sūnu, tai vienas numirė Mlk. Jei turė́tai vaiką, tai tau neliktų [pieno] Pv. O plebonas Midijano turėjo septynias dukteres BB2Moz2,16. Turiegu dukteris, sergėkig jas gerai, idant kūnus jų čystume išlaikytumbei DP65. Jie gyveno abudu, vaikų neturė́ję Ad. Netùra nė vieno vaiko, netùra kryžiaus Krž. Dejavo vaikų netùrįs Jrk23. Gerai gyvenam, – tik burnų (valgytojų) netùrim Rš. Turė́jau seserų, likau vienas LKT208(Graž). Seną žmogų čia turi̇̀, čia i nèturi Prng. Turė́jo mokytą brolį, turėjo i gerą vardą Upt. Turiąs beturiąs tris sesutėles kaip ir daržely tris lelijėles NS491(Vb). Turiu net penkis brolius Ch1Luk16,28. Netùri tėvų, vienas anas kaip stovi Klt. Bet ka mamos neturė́jau, teip i laimės neturė́jau Slnt. O da aš turiù senus tėvelius, užaugys mano mažus vaikelius (d.) Klvr. Kad aš esmi siratėlė, kad neturiu tėvulio nuoseniausio, nei motulės mylimiausios LTR(Mrk). Neturiù tėvelio, senos motynėlės, aš neturiù kam palydėt in svetimą šalį DrskD220. Neturiù tėvelio, kas dalelę skirtų (d.) Grš. Aš neturiu tėvo motinėlės, – nesukrovė didelio šarvelio LLDII476(Mrc). Jūs mielos motulės nebeturėstat, visokių kalbelių prisigirdėstat LTR(Rk). Ji turėjo gerus gimdytojus, kurie aną primokę buvo pagal zakonų Moizešiaus BBDan13,3. Neturėki kito Dievo prieg manęs Mž18. Užsilikau, da laikausi, o kaimynų jau daug neturiù (mirę) PnmŽ. Viena gyvenu, nebeturiù su kuo gyvent Kvr. Kiek jau turė́davai šeimynos, i vis po tą kulšį avienos duodavai Mšk. Samdytą turė́sma mergikę, samdytą turė́sma vaikiuką Lk. Šiemet netùrim (nepasisamdėme) mergiotės – daugiau darbo Jnšk. Teturė́jo [ponas] tiktai vieną liokajų ir tą didelį šelmą BM77(Vb). Pats mokėsi ir da paprastai kokiuos du mokinius turė́davo Upt. Turė́jo po savim gal šimtą inžinierių Strn. Netùri broliukas sau mielos draugelės (d.) Dglš. Kap aš turė́jau kaime mergelę, ėjau lankytie kas vakarėlis DrskD26. Aš sau turiu bernelį šitam pačiam kaimely LTsI279. Šmotą darbininkų po savęs turė́jo tas ponas Všv. Aš esmi žmogus po valdžia [antro], turįs po savimi kareivius DP73. Neturiù kas ganąs, neišganysu didelę bandą Gd.
^ Plikis neturi nei genčių, nei bičiulių PPr299. Ir Dievas motiną tùri Sld. Kol pinigų tùri, tai sūnus tùri Tvr. Jei pati neaugini, tai i neturi̇̀ vaiko KzR. Menturis dukterį tùrįs; o kuo vardu? – Košė Pln. Lazdų krūmas, tam lazdų krūme ežeras, tam ežere dvi sesutės maudos ir turi po penkis bernus (kubile duoną minko) LTR. Dvylika brolelių tur vieną juostelę (metų mėnesiai) LTR. Ko Dievas netur? – Aukštesnio už save arba vyresnio PrLXVII40.
| refl. tr.: Kole turė́josi dukteris, laikėsi ir žąsis Rdm.
ǁ Ds būti vedusiam (žmoną): Anas turė́jo jos seserį paėmęs Klt. Šitas, kur tùri Petro seserį? Sdk. Kunigo seserį turi̇̀, o teip šneki! Žl. Anas turė́jo mokytoją tokią Vžns. Tas, kur Taruškėlę tùri Ėr. Jis tùri Žilinskiūtę Ss. Tas gi Gudelis, katras Banyčią tùri, sakė Dbk.
^ Kiekvienas vyras tetur savo moterį ir kiekviena – vyrą savo DP71.
ǁ priimti (atėjusį), sulaukti (užaugusio): Turė́si ažumainą, auga vaikas Klt. Mes svečių tùrim KI226. Vakar sūnų turė́jau Strn. Šiandie kapinių šventė, sakau, gal svečių turė́sim Smln. Ką – svečių turė́si, ar talką kokią darai? (klausė daug visko prisipirkusią moteriškę) Švnč. Viską padariau – svečių neturė́siu jokių Žl. Turė́si žentą kai matant (duktė jau suaugusi) Šln. Kap apsirgau, tai visi sakė, ka neprasieis, net kunigą turėjau Tvr.
^ Neimk per daug kalbios – daug svečių turėsi LTR.
5. tr. R, MŽ, KBII169, DŽ, KŽ gimdyti, pagimdyti: Pamečiui turė́[jo]: šitam nebuvo metų, kitas gimė Klt. Vaikų penkis turė́jau Alv. Itokius šešis sūnus turė́jo ir sveika boba kap mūras Arm. Kiek vaikų turė́[ja]u, tiek dantų neturiu Str. Labai sunkiai aš turė́jau mergaitę tą Ktv. Ot dabar svietas kytras, vaikų nedaug tùri! Pls. Nežanota, nė vieno vaiko neturė́jau Všv. Tokiuos metuos nė begalėsi, nė beturė́si [vaikų] Mžš. Jei užgirsi varlę kvarkiant, tai vaiką turėsi LTIII456(Kls).
^ Tu jau kaip turė́siantis, drūktas Trk. Skeltas perėtas, tuo turė́tas – visi pry darbo! Šv.
ǁ N, Snt atsivesti: Veršį vesti, turė́ti I. To žmogaus buvo kumelė kumelinga ir karvė turėsianti Žem. Karvė turė́sianti būs, apėmė jaučius Klk. Karvė in čėso, greit teliuką turė̃s Aln. Mūsų juodė jau tvinksta, greit turė̃s Krkn. Šėmoja jau tuoj turės Kp. Karvė bus turė́sianti Škn. Karvė turė́jo – veršį girdos Krš. Jau karvelė greit mun turė́s Trk. Karvė ir kiaulė turė̃s vienukart Mžš. Karvė jauna, graži, Kalėdoms turė́sianti Skd. Ana (telyčia) turė̃s kovo pabaigoj Kvr. Karvė jau turėjusi B826. Karvė šiąnakt turė́jusi K. Niekumet naktį karvė nė[ra] turė́jusi Trk. Šįmet margoji vėlai teturė̃s Jrb. Žalmargė tura turė́ti jau už poros dienų Slnt. Turė́sintiejai karvei duok geriau ėsti Slnt. Viena karvė užvelka, kita į laiką tùria Jrb. Juodė turėjo jaučiuką, o ne karvytę Pkr. Mūso karvė turė́jo jautelį Sd. Vakar karvė turė́jo, būs šviežaus pieno Ll. Karvė jau išsimelžus, rugsėjį turė́jus KzR. Veršis, paršiukas tuo[j] turė́tas NdŽ. Pirkom karvę neturė́jusią Šln. Jei užtrūks, tą (karvę) neparduosiam, kol neturė́s Trk. Karvė ka turė́davo, tai prisilydydavo grietienės užsibaldyt Grz. Kita karvė tum pienu (neužtrūkusi) tùra Krš. Prieš Kalėdas turėjo Jonų karvelė Žem. Ar įsiuvai guziką? – Ne. – Nu ka tu mitrus: kumelė būtų pritvinkusi i turėjusi KlvrŽ. Ar jau kumelė turė́jo? Pc. Kumelė turė́jo, paturėjo KI450. Tas kumelys (kumelaitė) nuo tos kumelės (tos kumelės) turėts (turėta) B534. Turė́siančiai (veršingai, kumelingai) susilaužius kaulą, neduok vario, išsimes Vdk. Visumet turėsianti kumelė trapi Krkl. Avis turėjo R237, MŽ315,403. Avis turė́jo tris vaikus KlvrŽ. Jauniklė avelė dujai gėrioku tùria KlbIX51(Skp). Pusmergė nuėjo turė́jusios avelės girdyt Grž. Kiaulė šiąnakt turė̃s: migį nešas, į rytą turė̃s Vl. Turė́siančią kiaulę pjauti būtų juk svieto juokai A.Sal. Kad, minau, nieks, nei paršiuks turė́ts nesušaltų K.Donel. Turėtoms kalėms grapas liepė pilti pieno Bržr. Pas Mačiulį radynos: kalė vaikus turėj[o] Rod. Katė jau kačiukus tùri Aln. Kai gyvolis gero pašaro nematė, tai netvinkusi i turė́jo Nmk. Šitie triušiai žiemą turė́ti, tai toki nuskurdę Mrj. Vasaris ašaris, gruodžius nugrubėlis, gyvuoliai, tuose mėnesiuose turėti, yra apsiašaroję, nugrubę, nesveiki Sln.
^ Sylijasi, kaip kumelė turė́dama Sml. Duok Dieve ožkai kumelį turėti, vištai ožį išperėti KrvP(Mrk). Ankstybs, o negyvs, tuoj turėts per tvorą šoko (išmetamas) PrLXVII33, B835. Kiek kiaulė paršiukų tùri? (klausiama juokais suėmus už nosies) Žl.
turimai̇̃ adv.: Neturiamai, nevestinai vaikų, nevaisingai I.
| refl.: Tai karvei reikia greitai turė́ties Akm. Ka turė́jusys y[ra], nūneša duonos i druskos, ka stipresnė širdis būtų Vgr.
6. tr. IM1863,27 susidėti iš ko nors: Mets tùr daug dienų, ik visas jis pasibaigia K.Donel. Kūčia tùri dvylika patrovų Dg. Miestiečių butai turėjo po du, tris ar keturis kambarius rš.
| Nebgaliu matyti, kiek pušynelis aktarų galėjo turė́ti Akm.
ǁ egzistuoti kartu su savo dalimis, komponentais: Vožtuvas turi pagalbinį skirstytuvą rš. Stulpas aplinkui turinčios viškos SD53. Visi sultingieji pašarai turi daug vandens rš. Pilis turėjo du bokštus: šiaurės vakarų ir pietryčių kampuose rš. Mūsų ūkis turi didelį gėlininkystės skyrių sp. Kožna, matai, nytė, ana jau šniūralius, matai, tùra Rt. Klėtis paprastai teturi tik vienerias duris rš. Medinės pilys turėjo įvairių gynybinių įrengimų rš.
ǁ būti reikalingam ko: Bulbų kiekviena atmaina savo žemę tùri LKT188(Vlkj).
7. tr., intr. būti gavusiam kokią nors ligą, negalavimą, sirgti kuo nors: Jis musėt ligą turi, kad teip spjaudo Pn. Anas serga, cukrinę ligą tùri Aln. Tu turi̇̀ didelį dusulį Žl. Ana dusą turė́jo, tai negalėdavo dirbt Adm. Jau bronkitą turiù – čia man kas gargia Srj. Pry plaučių ana tùra, sanatorijo[je] buvo Šv. Dagi te šunio riebuliai nuo plaučių, kas plaučių džiovą tùri Švnč. Ale turė́jo ant plaučių vėžį, kraujas kai šoko, ir nugriuvo ant kiemo Kvr. Ar dusulį turė́davai tas arklys, ar ką – veda į jomarką Mšk. Tėvalis jau pri skrandžio ligą turėjo End. Aš sergu, slogą turù. – Nu ta maža bėda Trk. Kraujo kalkėjimą turù didilį Všv. Katras tùri priepuolį, tai tam negerai Prn. Ogi oras, jėgu turi̇̀ ramatą, pasako Antš. Širdies mušimą turiù Rš. Sąnarių uždegimą turė́jau, rankų nebegaliu prilenkt Gsč. Ans tùra nervų ligą Skd. Mano tėvas turėjo gumbą LTR(Rm). Jug vėžį nežinai, a turi̇̀, a neturi̇̀ End. Užeina, kur kai ką susopsta, ale tokios ligos neturiù Stk. Nei ligos jokios neturė́jau par gyvenimą Krns. Šiąnakt atsigulęs kosulio neturė́jau Vlkv. Visą naktį jis blaškėsi ir, atrodė, turėjo karščio I.Simon. Jėzus … išvydo uošvę jo, ant patalo gulinčią, turinčią karštinę (drugį) BtMt8,14.
| prk.: Kas kepenis tùria (serga kepenimis), negalia a nė čierką išgerti Nmk. Nervas dideles turiù sustingus keliuos, be lazdytės negaliu eit Tr.
^ Kad tau turė́t žyvatinę! Arm.
8. tr. Rz, Rmš, Dg, Gdr, Jž, Č pajėgti valdyti kurią nors kūno dalį (labai dažnai su ne-): Kas kojeles turi, tai visko miške prisirenka Rud. Nebeturiù nė kojų, nė rankų Ėr. Aš va kojų nebeturiù: skauda nuo pusiau blauzdos, pakinkliai Kvr. Kojas menkas beturù: niekur nebeinu Tv. Muno senis daba tų kojų nebtùra Jdr. Aš neturù kojų, negaliu eiti į tas mėlenes Krž. Kad kojas turė̃čiu – visur aplakstyčiu Krš. Eina su lazdele, kojos nebetùri Mžš. Sveika būčia, kad kojas turė́čia, su kojom silpna Sdb. Kad tik geras kojas turė́čiau Tlž. Dėlto daba kojų niekas netùri nuo to gražaus apsiavimo PnmŽ. Ant kitų metų bėgs, kojukes turė̃s Drsk. Neturiù suvis rankų, palaidyt karvės nepagaliu Klt. Nu, kad aš negaliu atriekti duonelės, rankų neturiù Krt. Rankos tos dešinės seniai nebeturiù Sdb. Rankų neturiù, o kai dirbu, neskauda Vb. Mano seselė dejuoja: rankų nebetùri Mžš. Nebturu akių, nė kantičkos mun nieko nebrodo End. Kol akis turė́jau, siuvau VšR. Aš akių nebeturiù, toli nematau Rm. Nei ausų beturiù, nei akimis bematau Eig. Kad aš akeles tebturėčiau, kaip ma[n] smagu būtų Erž. Kur tu ausis turė́si – aštuonius grabus išnešiau! Dglš. Kita vedėja nebegali vest: užkimsta, gerklės visai nebetùri Mžš. Negaliu aš – širdies visai nebeturiù Ps. Nebetùrim širdžių, prastų širdžių abudu PnmR. Aš neturiù širdies, jei operuoste, būsu ant lentos Kv. Bendikas nebtùra plaučių Krtn. Smarkiai dirbdavau, tudė dabar strėnų neturiù Snt. Parižuotas (paralyžiuotas) žmogus buvęs, kalbos geros nebeturia Svn.
9. tr., intr. SD129, Pnm suvokti, suprasti: O tai dabar turė́si: būtum su manim ėjęs, būtum gavęs Sdr. Vakar dergsojot (nieko neveikėt), tai dabar tùrit – niekas nepadaryta Vlkv. Štai juokėmės, jauni būdami, iš senų žmonių, o pasirodo, jie tiesą turėdavo V.Krėv. Ji turė́jo tiesą: teip i buvo Tlž. Turė́damas tai tikrai, jog jo ansai viešpatis nopleis DP81.
| [Kristus] juos klausė, ką apie jį turėtų (manytų) žmones DP466.
| Neturimas (negalimas, neįmanomas) daiktas, kad prisieina jau tėvam atsidalyt nuo vaikų Tvr.
| refl.: Ką aš tau sakysiu, tu tik turė́kis, ir viskas bus gerai Slk.
ǁ tr. Ktk žinoti: Jau ji ką tùri, tai visada išbajina Pv. Ką turė́jau, tą pasakiau Bsg. Neturù tokio žodžio (nežinau, kaip vadinasi) Rsn.
| refl.: Va, lyg primetė ir turė́kitės! Pv.
ǁ tr. jausti: Vyriškas ir motriška nueiti į kapus (mirti) su rūtų vainiku par didę sau garbę turėjo S.Dauk.
| refl. tr.: Turėkias tu garbę pirm manęs, ir užmeskiam čėsą (viršuje raką), kada aš už tavo žmones turėčiau melstisi BB2Moz8,9.
ǁ intr. išmanyti: Vaikščiauna kap ko veikt neturė́dami Dv. Tėvas ka sužinos, tai neturė́si kur dingt, reiks per langą išlėkt Plv. Ir aš nebturù kur bedingti, palipau an trobos Krt. Jau vakaras, sutemo, netura kur bedingti Rt. Senam tai bažnyčia reikalinga, žiūrėk, ka pasensta, neturė́sta kur dėtis Slm.
ǁ tr. konstatuoti esant: Po Seredžiumi tùrime pusiaukelį nuo Jurbarko į Kauną Skr.
III. prievolei, priedermei nusakyti. tr., intr. R, MŽ, Sut, N, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, Klvr, Vlkv, Vl, Stak, Ss, Gdr, Sdb, Kp, Pl, Pnd, Rk, Jž, Č, Skrb, Žml, Bsg, Krš, Kv, Skdv, Žeml, Skd, Brs, Als, Pln, Bdr, Rsn, Pgg reikėti, privalėti (ką nors daryti): Turiu, nemitęs, priverstas darau SD184. Jis tur tai daryti R329, MŽ441. Maž miego miegusi turė́jau dirbt J. Čia visi turit dirbti J.Jabl(Sv). Jūs tùriat dirbt lig pat vėlumo Erž. O turėjom ne tik sau, bet ir ponui dirbti J.Bil. Kol gyvos akys, turi̇̀ vargt Vdk. Pasakė – i turi̇̀ dirbti teip, kaip ka liepa Ms. Atsikelsi gaidgystėj, anksti ir turė́si kubilą primalt Mšk. Kol išaušta, tą sieką turi̇̀ sumalt su rankom Krk. Kai ateinam iš lauko kloję [linus], tai tùrim nubrukt visus rūbus, kad nesmirdėtumėm Užp. Sieną mergaitė turėdavo išaust par dieną Rz. Dar turiu tris sienas aust Pc. Tùriam pačios rūpintis [malkomis], ir vaikai mažiukai Pšš. Šilta, jėtus mano, karštybė, o turi pasilenkęs eit, dirbt po dirvas, laukus Mšk. Ar tai juoks, kad būrai tur į baudžiavą rengtis? K.Donel. Negalįs niekur išeit, ožkas tùrįs ganyt Jrb. Aš turù bites daboti, kad neišlėktų LKT132(Plik). Aš turė́su i bulbes nuskusti, i paršeliams ėsti nunešti Lpl. Pristatys i turė́si išbūti, gerai prastai End. Pryš vėją neatpūsi, kur liepa, ten turi̇̀ eiti Yl. Ans pyksta i tùra pykti, kam aš išejau Trk. Tėvai tùria dabar vaikų klausyt, toks išėjo laikas Dt. Turė́jau papasakoti, kaip viskas buvo Krt. Karvę turi, ir turi̇̀ ravėt Kp. Tėvus turiam godoti S.Dauk. Turė́jo parašyti, kad motina serganti yra Vkš. Mėnasį turė́si [gydytis] Ad. Sako, tau tùra duoti vietą, tùra duoti butą Kl. Kožnas ūkininkas turė́jo porą jaučių turėti Vvr. A mes turė́siam už pirmą metą karvės nustoti Rt. Mūsų karvė pasileido nuo sieto, pagirdėm, išputo, turė́jom pjaut Šln. Kiek davė ganyklės, tùria išsiverst Sdb. Parvasar turė́jau paduot šieno karvei Klt. Jau mačiau garnį – turė̃s jau duot pavakarių Nm. Svečiai nevalnykai – ką duoda, tą tùria valgyt Slm. Insdėk, su bulbom turė́si suvalgyt smetonos Klt. Mėsos – mirk gyvenk – vieną rozą an dienos turi̇̀ duot Žl. Tuos pačius kopūstus arba burokus tùri išbaigt valgyt Krs. Lalaunykai ateina pas trobą, ir turi̇̀ išnešt kiaušinių Kpč. Turė́tų būt pienas geras, ba raudona karvė, žala Pv. Nori baltai išvelėt, – tai tùri plyšt po biskį rūbas Pv. Jaugi dvi nedėlios [agurkams], turė́[jo] apdygt Švnč. Tùra daba iš apačios išaugti nagas, o tas tùra nueiti Jdr. Žinau, ką pasakyti turita! Vd. Tùrit apžiūrėt Kalotės ežerą Klp. Aš turù sakyt: jis neblogas Tlž. I kas įejo, nežinojėm, i turė́jėm bijoti Skd. Piršlys tùra kelį atidaryti Trk. Pirma pasvadins jaunąją, tùra jaunasis išsipirkti Plt. Išveda jaunąją – ne tą, katrą turė́tų išvestie, o kokią bobą Brt. Kodėl turėtumbim mes menkesni būti B556. Turi̇̀ atiduot [pinigus] tą dieną asabniai, ir viskas Grv. Kas turi ateiti, tas ir ateis, niekur pro šalį nepraeis J.Balt. Turiu eiti; reikia man eiti I. Turiu išeit R204, MŽ271. Aš žinau, kad turiu žūti, ir mirsiu, kaip riteriui dera V.Krėv. Sakė jam, kad jis turį̇̃s dabar mirti Sch165. Kur mano tėvai, kur mano sūnelis, ir aš turiù čia gult Kls. Kam aš tave turiu penėti kaipo paršą arba meitėlį kokį? DS82(Rs). Turė́si tą žirgą pavogti i an to žirgo užsėsti (ps.) Varn. Didesnioji dukrelaitė tur darbelį dirbti LLDII70. Saulė sėda, ir jau turi̇̀ eit miegot Šmn. Aukščio lopšys turi būti per du sprindžiu LMD. Septyni broliai: septynias dienas tùria lyt Sb. Prašom jūsų paklausytie, ką mes tùrim pasakytie DrskD251. Jei kas nori turėti aitvarą, turi laikyti devynius metus gaidį LMD. Tas pasakymas būtų turė́jęs mane perspėti: būk atsargus! Plšk. Lova sukasi, ana (giltinė) turi turėtis prie galvos, o peiliai kerta jai per kinkas LTR. Kad kas nuo ko nusigąst, tad tur du kartus paspjaudyti, tad, sako, niekas neprisimeta LMD(Klp). Kaip neturiù verkti, kaipgi nedejuoti, kad užtiko mano dienas devynios nelaimės? BM449. Pavarytas bernas nudegino ponui dvarą sakydamas: – Man eit beturint, teeinie ir tos skūnės drauge LC1885,6. Jei mano žodį laikė, tada ir jūsų turės laikyti VlnE177. Kaip hūkininkas šeimyną savo tur mokyti byloti Vln37. O mes turim gintisi BB1Mak3,21. Jaunikaičiai turėjo nešioti melnyčios akmenis BBRd5,31. Kas tasai ponas, kurio balso aš turėčiau klausyti BB2Moz5,2. Anys su raugu nieko netur kepti BB3Moz6,17. Ir puodą, kuriame tatai virta yra, tur sukulti BB3Moz6,28. Ir iš javų penktąjį (paraštėje penktainį) turėsit duoti faraonui BB1Moz47,24. Ką tada daryti turime? PK243. Sekmą dieną turi švęsti Mž388. Jei jau tėvas tavas lieptų kokią netiesą bylot …, turi̇́egu tu jo tame klausyt? DK81. Tùrigu būt Dieviep mielais DK72. Turiuogu tiesą bylot DP602. O teip žodis ir mokslas jo yra mumus tuo šviesumu, idant regėtumbim, … ko sergėtis arba turėtis tùrime DP243. Nes aš turiu būt svečiu namuose tavuose šią dieną DP574. Jisai (Kristus) rodės, kaip būtų tùrįs toliaus eiti DP189. Bat veizdėk, ką prieg tam turi daryt MP167. Ans yra anuo Elijošiu, kursai turėjo ateit Ch1Mt11,14. Mes turime priplaukti prie vienos salos SkvApD27,26. Turiu daug rašyt jūsump, bet nenorėjau per popierių Ch12JnL1,2.
| Užpuls naktis, o mes dar daug rugių turim [pjauti] – nebus šiandie pabaigtuvių Alk.
^ Ir viena akis tur miegą turėti M, TŽV622. Vienas kartas tùri nesumeluot Ssk. Kame kotas, čion tur būti ir kirvis S.Dauk. Jaunas gal, senas tur mirti LTsV88(Tl). I obūlys ant medžio gražus, o tùria nukristi Vdk. Ką turi̇̀ padirbtie rytoj, padirbk šiandieną, o ką turi̇̀ suvalgytie šiandieną, rytdienai pačėdyk Dl. Už gerą darbą tur kampe stovėti (šluota) LTR(Grk).
| refl.: Kaip turėsis nu maži vaikai elgties, kada anys prieg stalo eit APhVIII46. Klausykimeg veikiau, kaip svodbose, sueigose mūsų tùrimesi laikyt DP340.
◊ ãkį turė́ti
1. Prn, Pv, Šd, Nj, Jnš būti apie ką geros nuomonės, jausti simpatiją, prijausti kam, mėgti ką: In gražų žmogų ãkį tùri Klt. Sako – ãkį tùria ant jos valdinykai Slm. Juntu, kad Eretui jis kažkodėl neturi akies J.Paukš. Neturė́jo akiẽs ir atėmė Krtn.
2. būti pastabiam, gerai įsiminti: Tùri ãkį, nuveizi, kas kam patinka KlK12,69(Rdn). Jin akį turia, žiūrėk, pažino mane KlK8,70(Jnš).

akyjè turė́ti būti numačius: Paskui tik taip sau paklausė, ar Vilius jau turįs aky kokią mergelę I.Simon.
[geràs, tókias] aki̇̀s turė́ti
1. būti pastabiam, dėmesingam: Žmogui reikia turė́t aki̇̀s Dkk. Namie ėsi̇̀, tai aki̇̀s turi turė́t i turė́t Jrb. Sena esu, o akès turù Krž. Anė ją tuojau pastebėjo, bet Vilius teturėjo akis tik Anei I.Simon.
2. Žlp būti labai drąsiam, akiplėšiškam, nesigėdyti, mokėti suktis, verstis: Reik turėti akis į bėdą įkritus Šts. Ot tùri aki̇̀s – visur inlenda Sn. Ana geràs aki̇̀s tùri, tai ema, prie ko tik prieina Slk. Geràs aki̇̀s tùri, čia ją išlojoji, ir vėl, žiūrėk, ana lenda Skdt. Reik geràs aki̇̀s turė́t, ka po visko drįst akis parodyt Jnš. Kaip žmogus tokias akis turi?! Krns.
3. būti raštingam: Kad aki̇̀s turė̃tum, paskaitytum, o dabar esi durnius paskutinis KlK6,56(Pvn).

akysè turė́ti saugoti: Ka su tom vyšniom nė[ra] rodos – turė́k i turė́k akysè tuos špokus Jnš. Turė́k akysè žąsis, kad nesueitų į javus Jnš. Bėgli vaikai, reik vis akėsè turė́ti Krš.
akių̃ neturė́ti nepamatyti kieno prastumo: Ar tu akių̃ neturė́jai, kad su tokiu suderėjai? Alk.
akmeñs (akmeni̇̀nę) ši̇̀rdį turė́ti būti žiauriam, negailestingam: Reik ãkmino ši̇̀rdį turė́ti tokį ligonį išginti Krš. Ji akmeni̇̀nę ši̇̀rdį tùri Grž.
añkštą ši̇̀rdį turė́ti; SPII104 būti šykščiam.
ant akių̃ turė́ti Ds, Grg prižiūrėti, saugoti: Su mažu vaiku daug klapato – visą čėsą reik ant akių turėti, kad galvos nenusisuktų Vkš.
ant dantų̃ turė́ti Lp apkalbėti, išjuokti.
ant galvõs turė́ti mokėti: Darbas tas nesunkus, bet reikėjo an galvõs turė́ti Trkn.
ant juõko turė́ti nė už ką nelaikyti, nevertinti: Aną visi tùra ant juõko Šts. Seną visi an juõko tùri Mrc.
ant liežùvio turė́ti Rg norėti sakyti: Aš turė́jau ant liežùvio, o nepakláusiau, ir gana Smln.
ant savę̃s turė́ti sirgti mėnesinėmis: Šiandiej neisiu šokt, ba an sàvę turiù Lel.
ant sprándo turė́ti NdŽ išlaikyti ką.
ãpsapnį turė́ti I svajoti.
árklio gálvą turė́ti sunkiai suprasti: Jis árklio gálvą tùri Prn.
árklio ši̇̀rdį turė́ti būti negailestingam: Jei tùra árklio ši̇̀rdį, tejemies, tenešies Krš.
áukso rankàs turė́ti būti nagingam, gabiam: Rankas turi aukso, bet gerklė jaučio LTR(Aln).
auksi̇̀nę ši̇̀rdį turė́ti būti labai geram, jautriam: Kietas, sako, senis, tiktai kietas iš viršaus, o širdį turi auksinę J.Balt.
bai̇̃sią bùrną turė́ti mėgti plūstis: Pasiutusi, bai̇̃sią bùrną turė́jo Krš.
bal̃są turė́ti
1. nebūti beteisiam, šį tą reikšti: Parodyk bent kartą, kad ir mes turime balsą A.Vien.
2. atsikalbinėti: Jei nenorės imti [merginos], ir bal̃są turė́s Krš.

báltą (blõgą) ãkį turė́ti pykti: Báltą ãkį turė́jo pirmininkas, ale teisingas buvo: davė šieno KlK11,80(Krš). Mokytojas turėjo ant manęs blogą akį rš.
bė̃dą turiù man nerūpi: Turiù aš bė̃dą, kad tu nemoki! Alk.
burnojè (dantysè) neturė́ti Mrj, Prn būti nevalgiusiam: Nė soros grūdo dar neturėjau burnoj S.Dauk. Pavargau, pasidarė silpna, atsiminiau, sako, kad nuo vakar ryto burnoj kruopos neturėjau Žem. Ir aš te buvau, medų, alų gėriau, burnõj neturė́jau (ps.) Grv. Par barzdą varvėjo, burnoj neturėjo NžR. Jau penkta diena nesi nieko burnoje turėjęs J.Avyž. Ans da nieko dantėsè neturė́jo Kv.
dáikto neturė́ti labai nerimti, kentėti, nerasti vietos: Kai užaugo an šitos vietos šunvotė, o apie ją da dešims, tai neturė́jau dáikto, kap sopėjo Str.
dañtį turė́ti
1. pykti: Ta, matyt, dantį ant močiutės turėjo Kv.
2. Švnč mokėti burti.

drū́tą ši̇̀rdį turė́ti
1. būti tvirtam, drąsiam: Drūtą širdį reik turėtie, kad ženytis reik pradėtie LB112.
2. pykti: Visi turėjo drūtą širdį ant tėvo, kad taip užsikepė LzP.

er̃dvą ši̇̀rdį turė́ti būti dosniam: Ir didžiausiame bade erdvą, ne ankštą širdį turėtų SPII104.
gai̇̃džio ámžiaus neturė́ti būti jaunam, nepatyrusiam: Matot pačios – gaidžio amžio dar neturit M.Valanč.
[gẽrą] gálvą turė́ti [ant pečių̃]
1. Als, Skdv, Btg, Skrb, Mlk būti protingam, gabiam, išmanyti: Jis tùr gẽrą gálvą KI577. Reikia galvà turė́t, tada gyvensi Dglš. Kas tùri gálvą, tas supranta Pv. Pasideda kalnius, suknelę pasisiuva, gálvą tùri Klt. Diedukas gẽrą gálvą turė́j[o] LKKXIII121(Grv). Jis gálvą baisiai gẽrą tùri Šmn. Tau gal nesunku mokytis, gẽrą gálvą turi̇̀ Ds. Gaspadoraut reikia i gálvą turė́t Kvr. Ans tùra gẽrą gálvą, tiktai buvo apsileidęs Slnt. Oi, turė́jo gálvą anas! Btrm. Ne, jeigu galvą turi ant pečių, tai šiais laikais gyvenk ir gyvenk V.Bub. Yra galvočiai, ką gerą galvą turi LTR(Kpč).
2. Žg, Kv, Dg, Dglš gerai atsiminti: Mergaitė tùri gálvą – kokią ilgą eilutę pasakė Snt. Aš galvõs neturiù, aš užmirštu tujau Šts. Matai, kaip aš nebturiù galvõs Gršl.

galvojè (į gálvą Klp) turė́ti Ker
1. būti gudriam, sumaniam: Ponui reikia galvõj turė́t, kaip ponystę išlaikyt Antr. Nieko jis netùri galvõj Srv. Jei turėsi galvon, bus ir kišeniun Kb. Mergelės, ko jūs neturat galvo[je], ta turat turėti kojose Grg. Ko neturi galvoje, turėk kojose Ktč.
2. ŠT30 kreipti dėmesį, manyti: Ir galvoj neturiu, kad kas gali mane atsvyt ar strošyt Sug. Nu tai jis ir galvõj netùri Str. Ką pradžioje reiškė, ką turėjo galvoje žmonės, pavadinę upę Kražante? BXII103. O žinai, kokias kliūtis turima galvoje? V.Krėv.
3. mokėti, atsiminti: Dainavau seniau, daba nebeturiù galvõ[je]: visa ko pamiršti LKT213(Jnš). Nieko galvõj neturi̇̀, nieko galvoj nebėr Tj. Tuomsyk tai nė galvõj neturi̇̀ KzR. Dainų netùra į gálvą Sg.
4. apsvaigti: Esi girtas, galvõ[j] jau turi̇̀ Krš.

gálvą turė́ti pakáušyje
1. būti gudriam, sumaniam: Tur galvą pakaušyj B455,643, PrLXVII25.
2. MŽ būti kvailam, riboto proto.

gãtavą dúoną turė́ti sėdėti kalėjime: Per tokius prietelius jau kelias kratas perleidau, tik, jų nelaimė, nieko nerado, o kad būtų jiems pavykę, būčiau jau gatavą duoną beturįs Žem.
gerùs danti̇̀s turė́ti mokėti atsikirsti: Gerùs danti̇̀s tùri, jo niekas neperkalbės Jnš.
gẽrą liežùvį turė́ti Erž liežuvauti.
gẽrą ši̇̀rdį turė́ti būti palankiam, mėgti: Tùra gẽrą ši̇̀rdį [pardavėja] ant munęs, paduoda minkštesnių bulkikių Krš.
į nósį turė́ti būti gudriam, pasižymėti gabumu: Kiba jis ką nósin tùri, kad tep padaro Kpč.
į pakáušį turė́ti suvokti, suprasti: Kiek čia į pakáušį reik turė́ti – galvelė tik mažynika! Dov.
į ši̇̀rdį turė́ti Rsn jausti simpatiją: Nors aš kitą mylėjau, tave širdiñ turė́jau DrskD137.
i̇̀lgas ausi̇̀s turė́ti
1. gerai girdėti: Turėk tu jam tokias ilgas ausis – ką reik ar nereik, girdi! Gs.
2. Msn būti gerai informuojamam, žinoti, ko nereikia: Jis tùri i̇̀lgas ausi̇̀s Skr.

i̇̀lgas kójas turė́ti greitai sklisti: Bloga naujiena turi šimtą liežuvių, ilgas kojas ir toli nubėga Pt.
i̇̀lgas rankàs (i̇̀lgus nagùs Kv, pirštùs) turė́ti Lp būti linkusiam vogti, vaginėti: Mūs piemenė tùri i̇̀lgus nagùs Alk. Patikrink, suskaičiuok, jei dar turi, savo pinigus. Ta boba turi ilgus pirštus I.Simon. Turi ilgas rankas: jau kad ką išsidabos, vis tiek priglaus Rod.
i̇̀švirkščią ši̇̀rdį turė́ti kerštauti: Gediminas ne toks žmogus, kad ant jo išvirkščią širdį galėtum turėti J.Avyž.
jáučio sveikãtą turė́ti būti labai stipriam: Jaučio sveikatą vyras turi Dbk.
jaũtrią ši̇̀rdį turė́ti; rš būti gailestingam.
kiaũlės aki̇̀s turė́ti Rs, Plv, Užp, Ds būti nesusipratusiam, akiplėšai, drąsiam, nesigėdyti, drįsti: Ka tùri kiaũlės aki̇̀s, tai gerai gyvent Jnš. Kiaulės akis turėdamas visur įlįsi LTR(Vs). Kiaulės akis turėdamas gali visko prašyti Lkv.
ki̇́etą káilį turė́ti būti nejautriam, neklusniam: Par daug jis kietą kailį turi, kad klausytų Jnš.
ki̇́etą kiáušą turė́ti būti bukagalviui, nesupratingam: Netikiu, netikiu, kad pilkoji spalva tokį kietą kiaušą turėtų ir prasto sakinio nesugromuliuotų! Pt.
ki̇́etą ši̇̀rdį turė́ti būti nejautriam: Kas tur taip kietą širdį, kad nebūt dūsavęs? D.Pošk.
kišẽnėje turė́ti būti pinigingam: Reik turėti ir kišenė[je] Kl.
krei̇̃vą ãkį turė́ti būti nepatenkintam, nepasitikėti: Sako esą nuo to laiko turįs klebonas ant Stasio kreivą akį rš.
kum̃pą nãgą turė́ti; S.Dauk būti labai šykščiam.
kū́ną turė́ti būti riebiam: Ana visada kūną turi ir stipri Švnč.
kur̃ aki̇̀s turė́jo sakoma apie ko nors prasto nematantį: Kur tiktai tas Dagiukas ir turėjo savo akis I.Simon.
kur̃ (ką) velniai̇̃ tùri sakoma apie ką nors besibastantį: Guziukas negrįžta; kur̃ jį velniai̇̃ tùri Vlk.
laisvàs rankàs turė́ti būti neužimtam, turėti laiko: Vien tas gerai, kad žmogus laisvesnes rankas turėsi V.Myk-Put.
leñgvą gálvą turė́ti Pgg gerai įsiminti.
[gẽrą, i̇̀lgą] liežùvį (liežiùvį) turėti
1. būti iškalbingam: Nu i tùra ans liežùvį – visus sukerta Kv. Šnekėk tu: tu geriau įšneki, liežiuvį turi̇̀ gẽrą Mžš. Ir Katrė gerą beturinti liežuvėlį, taip kertasi, kad bėda! Žem. Ji labai liežùvį turė́jo Srj. Tas piršlys melagius turi ilgą liežuvį LTR.
2. liežuvauti: Ta moteriškė turi ilgą liežuvį – netikėk jai rš.

leñgvą ši̇̀rdį turė́ti būti jautriam, švelniam: Žmonės nesandoringi …, nemeilūs (širdies lengvos neturį) CII800.
liežùvį turė́ti už dantų̃ (burnojè) Šd tylėti: Reikia už dantų̃ liežùvis turė́t Rūd. Reikia liežùvį turė́t burnõj Lb. Susigėdo pusbernis, žadėdamas savėp turėtie liežuvį už dantų Sz.
medi̇̀nę ši̇̀rdį turė́ti būti nejautriam, negailestingam: Kas medinę turi širdį, Dičiaus sielos nesugaus T.Tilv.
medaũs ši̇̀rdį turė́ti būti labai gero charakterio: Jam, ir medaus širdį turėdamas, neįtiksi rš.
mi̇̀nkštą dúoną turė́ti (ant ko) skriausti: Ant manęs tai visi minkštą duoną turi Plv.
mi̇̀nkštą ši̇̀rdį turė́ti būti jautriam, gailestingam: Mama tùra dideliai mi̇̀nkštą ši̇̀rdį: paprašyta ir dūšią tam atiduos Vkš.
nãgą priki̇̀šus turė́ti nuolat prižiūrėti: Nagą prikišęs turi turėti pri paršelio, kitaip susitrauks į ežį Gršl.
[gerùs DŽ, nenupùvusius] nagùs turė́ti Ll, Kv sugebėti ką nors gerai padaryti, būti gabiam, nagingam: Jis tùri gerùs nagùs: ko nepaims, to nepadarys Alv. Jis labai nagùs tùri Drsk. Bet jis ir nagùs tùri – viską gerai padaro Šlvn. Vaikas nagùs tùra, ką reikės, tą padarys Skd. Kultuvę išgražino, išpjaustė – turė́jo nagùs Krš. Ans didliai nagùs tùra Akm. Ans žaltys turė́jo nagùs Tv. Rimta buvo Magdė – nenupuvusius nagus turėjo LzP.
nė̃ į rañką neturė́ti nebūti su kuo dirbusiam: Akėčių nė rankon neturėjo Lp.
ne ãkį turė́ti (ant ko) nesugyventi, pyktis: Jis nuo pernai tùri ant manęs ne ãkį Alk.
neturė́ti kur̃ akių̃ (aki̇̀s) dė́ti (ki̇̀šti Jrb) labai gėdintis: Tokia gėda buvo, kad neturė́jau kur̃ akių̃ ki̇̀šti Rt. Veronika, jausdama jo žvilgsnį, neturėjo kur dėti akių V.Mont.
neturė́ti kur̃ dė́ti sakoma daug turint: Ot tą vasarą cukrinukų neturėjau kur dėti LzP.
pakáušyje turė́ti
1. suvokti, suprasti, išmanyti: Mat kiek turi pakaušyje Ėr. Ką jis dirbs – netùria pakáušy Slm.
2. Slm galvoti.

pakéltą ši̇̀rdį turė́ti labai norėti: Turėjo pakeltą širdį ištekėt Ėr.
paláidų liežùvį turė́ti; N mėgti niekus taukšti.
pánčiuose turė́ti griežtai prižiūrėti: Ana jį tep saugoja, pánčiuos tùri Str.
paũkščio (paũkštės) pi̇́eno netùri sakoma, kai nieko netrūksta: Darbuojamės nuo aušros iki sutemos, už tai paukščio pieno tik neturime LzP. Visa turi, tik paukštės pieno neturi J.Jabl.
pir̃štai netùri akúoto nebesiseka dirbti (apie seną žmogų): Pasenau – pir̃štai akúoto nebtùra, o kai jauna buvau, pirštai su darbu rokavos Šts.
plačiàs aki̇̀s turė́ti sugebėti daug matyti: Aš nepavydžiu tau nė turtų, nė gražumo, tik pavydžiu, kad turi̇̀ plačiàs aki̇̀s Jz.
plãčią bùrną turė́ti pikčiurna būti, mėgti bartis: Nieko gero neturėjau, kaip tik vargą, piktą pačią, ką turėjo burną plačią (d.) Pn.
plãčią ši̇̀rdį turė́ti lengvai žavėtis: Mat Jonas gan plačią širdį turėjo, ne vieną mylėjo, gan valkų liežuvį turėjo ir ne vieną imti ketino LzP.
po kepurè turė́ti
1. būti įgėrusiam: Visi trys jau turė́jo po kepurè Alk. Jis (ūkininkas) sau ir tą išsigėrė. Jau jis gerai turi po kepure BsPIV46(Brt).
2. būti protingam, sumaniam: Kad jis po kepurè netùri Mrj.

po padù turė́ti įsakinėti, nurodinėti; spausti, engti: Aš tave po padu turiu Lp.
po sparnù turė́ti globoti, rūpintis: Laikyk mus visus globoje tavo, turėk visados po sparnu savo brš.
póilgius pirštùs turė́ti vaginėti: Pirštùs póilgius anas gal turė́jo Lel.
põną turė́ti ant sàvo galvõs priklausyti nuo kieno valios, būti spaudžiamam, engiamam: Užteko jau man turėti poną ant savo galvos Žem.
prasrū́dytą ši̇̀rdį turė́ti (prieš ką) nekęsti: [Atskalūnai] tur širdį prasrūdytą prieš ją (Mariją) DP506.
[gẽrą, leñgvą] rañką turė́ti; [geràs, tókias] rankàs turė́ti sektis ką nors greitai ir gerai daryti: Aš turė́jau gẽrą rañką ant audimo Kl. O jis turė́jo rañką – šmakšt, ir nė[ra] kiaulės Lnkv. Tėvas tai leñgvą rañką turė́jo: prieis, būdavo, taukštels – i negyva [kiaulė] Slv. Matai, varlėnas, rankàs tùri, teip gražiai padirbta! Zr. Anas rankàs tùri geràs Nmč. Turė́jau rankàs ir gražiai dariau, o dabar jau neklauso Srj. Ot ką tinginys daro – tókias rankàs tùri ir valgyt neturi ko Skdt. Aš rankàs turiù, visur mūsų rankos perejo GrvT135.
(nė̃, nei̇̃) rañkoje neturė́ti (turė́ti) visai nebūti ką nors dirbusiam, dariusiam: Iš kur tu, sako, išmokai grajyt, kad armonikos rañkoj neturė́jai? Ps. Nei šienavęs, nei rañkoj dalgės anas turė́jęs Klt. Nemokė[ja]u nei rugių pjaut, nei̇̃ aš te grėblio turė́[ja]u rañkoj Ml.
reikalų̃ (rei̇̃kalo, rei̇̃kalą) turė́ti
1. Dglš susidurti, santykiauti, bendrauti: Reikalų dabar ir su juo turėsi J.Jabl. Nenoriu su jom rei̇̃kalo turė́t, trauk jas bala! Pv. Ten jau stovėjo daug žmonių, turinčių reikalo prie sultono J.Balč.
2. I domėtis.

sã (Saliãmono) gálvą turė́ti būti protingam, išmintingam: Kad sã gálvą turė́tų, tai nereikt ir mokint LKKXIII34(Grv). Saliamono galvą reikia turėti šiem laikam rš.
[kai̇̃p] sáujoje turė́ti valdyti: Pirty ir jaujoj velnias turi saujoj LTR(Pnd). Ar pirty, ar jaujoj žmogų tùria velnias kai̇̃p sáujoj Km.
savę̃s nebeturė́ti žūti: Kliunkt tavie – ir sàvęs nebturi̇̀ Pj.
sàvo lai̇̃ką turė́ti Vn sirgti mėnesinėmis.
si̇́enos tùri ausi̇̀s slaptai klausomasi: Tamsta nežinai, kad kitą kartą ir sienos turi ausis A.Vien. Dabar ir sienos ausis turi LTR(Gdr).
skai̇̃čiuje neturė́ti netausoti, nebranginti, nevertinti: Kiaušinių duodu, pieno inpilu – jų skai̇̃čiuj neturiù Aln.
skýstą pil̃vą turė́ti; N viduriuoti.
skystumõs galvojè turė́ti būti tamsiam, kvailokam: Anas skystumõs galvoj daug turi LKKXIII135(Grv).
skvernų̃ turė́tis; LTR(Lb) klausyti nurodymų.
šáltą ši̇̀rdį turė́ti būti abejingam, bejausmiui: Akmenėlis turi šaltą širdį, – ir mažos našlaitės nesupras S.Nėr.
šim̃tą liežùvių turė́ti greitai sklisti: Iš patyrimo žinojau, jog bloga naujiena turi šimtą liežuvių, ilgas kojas ir toli nubėga Pt.
ši̇̀rdį turė́ti
1. jausti simpatiją, mėgti: Kap aš į tave turė́siu ši̇̀rdį Šlčn. Nė ant vienos širdiẽs neturė́jau, tik ant tavęs, mergužė JD404.
2. gailėtis: Kad ir turim atstatyti, reikia širdį turėti V.Krėv. Turė́k ši̇̀rdį, neužmiršk ir proto Rdd.
3. pykti: Jau ant ano seniai visi turėjo širdį Ll.

širdiẽs neturė́ti nedrįsti: Neturiu širdies sakyti taip, kaip žinau Pt.
širdyjè turė́ti
1. P, Mlk jausti simpatiją, mėgti: Kad ir su kitoms kalbėjau, tave širdelėj turėjau KlpD57. Kad savo mielą sulaukčiau, labiau širdẽlė[je] turė́čiau JD615. Kurią aš mylėjau, žodelius kalbėjau, kas naktelę per sapnelį širdẽlėj turė́jau (d.) Čb. Kad ir viliojau, bet nemylėjau, eidum, daidum, širdelėj neturėjau S.Dauk.
2. turint mintyse nesakyti: Ką žinai, širdỹ turė́k ir niekam nesakyk Prn. Kas gali įspėt, ką ponaitis turi širdyje? V.Kudir. Kur kalbėjai, tuos žodelius, širdyje turėsiu LLDII459(Šlv). Teisingas, tinkamas … yra daiktas, idant mes … visados anuos žodžius širdy turėtumbim DP236.

šuñs (šuniẽs) aki̇̀s turė́ti nesigėdyti, drįsti, būti akiplėšai: Šunio akis turi LTR(Lp). Ot, kur šùnio aki̇̀s tùri – rioglina stačiai per daržą Švnč. Jis šunies akis turi – visur įlenda Stk.
šuñs (šuniẽs) ši̇̀rdį turė́ti būti nejautriam, negailestingam: Šuniẽs ši̇̀rdį tùra, kad ligonį varo Pj.
šuñs uõslę turė́ti numatyti, nujausti: Ar aš nesakiau, kad turiu šuns uoslę B.Sruog.
tą̃ pãtį kurpãlį turė́ti vienodai vykti: Dygimas ir irimas draugysčių Amerikoj nuo pradžios iki šiai dienai turi beveik tą patį kurpalį V.Kudir.
tvi̇̀rtą (tvirtèsnę) ši̇̀rdį turė́ti
1. būti užsispyrusiam, nepalenkiamam: Vis užsižadu neskolyti, ale neturù tvirtõs širdiẽs Krš.
2. būti nejautriam: Kas tvirtèsnę ši̇̀rdį tùra, galia pjaustyti DūnŽ.

[danti̇̀s] užkándus turė́ti tylėti, nieko nesakyti, neišsiduoti žinant: Neturė́k dantų̃ ažukándęs LD29(Aps). Jei kas žino, užkándęs tùri Vlk.
už kasų̃ turė́ti neišplepėti: Ką žinai, reikia už kasų̃ turė́t Sug.
už ragų̃ (už rañkų) turė́ti galėti prigriebti, žinoti, ko bijo: Kada aš jau tą uošvę už ragų̃ turiù, tai nieko nebijau Plv. Jei jis man neduos tų pinigų, tai aš jį turiù už rañkų Skr.
val̃kų liežùvį turė́ti; LzP mokėti meiliai, prieplaikiai kalbėti.
vi̇́eną kóją turė́ti grabè būti arti mirties: Kas jau turi vieną koją grabe, su kita dar spirte spiriasi kaip galima ilgiau laikytis šiam pasauly J.Balč.
vi̇́eną rañką (ši̇̀rdį) turė́ti Gr eiti išvien, vienodai elgtis, vieningiems būti: Ponas su ja vi̇́eną rañką turė́jo Kpč. Vi̇́eną rañką visi tùra – nieko nepadarau Pj. Dzūkai devyni vi̇́eną ši̇̀rdį tùri Vs.
viẽtos neturė́ti
1. nerimti iš skausmo, sielvarto: Per naktį ta koja atsitekėjo, ale nuo vakaro – viẽtos neturė́jau Jnš. Kap užeina skausmas, tai neturiù viẽtos Dg.
| Jos (antys) nei viẽtos be gaigalo netùri Rdm.
2. blogai gyventi: Viẽtos nebeturiù, o gyvent reikia: gyvas į žemę lįsk – neįlįsi Rd.
antturė́ti, añtturi, -ė́jo (ž.) tr.
1. laikyti, išlaikyti, remti (ppr. konkretų objektą): Šaknys medžio tuo medžiui valija, jog jį anttur ne vien statį žemėje, bet dar daug jam naudingesniomis yra S.Dauk. Toksai grumtas gerai išgyvenant jį par 20 metų jaunus medžius gal antturėti S.Dauk.
2. Kal turėti nuosavybėje, auginti, laikyti: Tėvai leido jims gyvolius antturėti S.Dauk. Norint laimingai labus medžius įveisti, antturėti ir iš jų kaip galint naudoti, reik skototies visados būdą ir privalumus medžio dygstančio S.Dauk.
3. išlaikyti, palaikyti: Lietuviai žemaičiai, norėdamys antturėti prekybą savo krašte, upes tiesino ir vokė S.Dauk.
| Bet tarp žmonių, kurių nelygus yra protas ir nelygi buklybė, sunku tenai vienybę tarp visų antturėti S.Dauk.
4. apginti, išsaugoti: Apskelbė, idant lietuviai žemaičiai ginkluotumias antturėti savo liuosybės ir ūkės S.Dauk.
5. surengti, padaryti: Seniejai lietuviai žemaičiai gebėjo viešes antturėti S.Dauk.
apturė́ti, àpturi, -ė́jo tr. K
1. Q76,162,538, SD124,117, SD44,180,235, H172, R, R59,125,187,360, MŽ, MŽ79,164,248,482, Sut, KlG169, M, BzB272, L, Rtr, NdŽ, KŽ, Grg gauti, pasinaudoti, įsigyti sau: Įgyju, gaunu, apturiu SD185. Įgyt rūpinuosi, apturėt geidžiu SD42. Aš pats apturė́jau arklį, o jiems užmokėjau J. Šimtą pūrų kviečių apturė́jo Tvr. Api̇̀turi mėnasin tris rublius Aps. Kas devynias galvas padės, tas tus piningus apturė́s (flk.) Lnk. Ten y[ra] brangi atlaidai, ten àpturi sveikatą nuvažiavęs Vvr. Senelis [apsinakvojęs pas neturtėlį] pasakęs: kad rūpinsies, storosies, ir tą [gerovę] greitai apturėsi LMD(Jnš). Idant jisai … apžadėtąją karalystą tavo dovanos apturėtų Vln60. Todėlei, mielas sūnau, … jei tu šių daiktų nori apturėti, tada ir tu teipo daryk BPI169. Vis teipag, apie ką prašytumbite maldose, apturėtumbite Ch1Mt21,22.
^ Netinka to norėtie, ko negali apturėtie Tat. Kad tu pats dėl kito nenori krutėti, ir patsai negeisk nieko apturėti S.Dauk. Ką iš dangaus apturėjai, tuom džiaukis, o kito gero negeidauk Tat.
ǁ Sz, M.Valanč, Jn, Nmč sulaukti atsiunčiant, apsilankant: Àpturam laiškelį, po kelis kartus parskaitom Šv. Iš Antano laišką apturėjau Žem. Matai gi, laišką apturė́jau nuo sūnaus Skdt. Nė vieno lakšto neapturė́jom Ad. Ir apturė́jo nuo to klebono [telegramą], kad mirė BM135(Klov). Tas knygas skaitytojai greitu laiku apturės rš. Atsakymą apturėti N.
| Linksmas tavo vakarėlis, apturėjai tu bernelį LTR(An). Gal svečią apturė́jo, gal neateis šiandie Sk.
ǁ SD1115 pradėti valdyti, paveldėti: Sūneli, taip esu nudžiugęs, rodos, danguj vietelę apturėjęs! V.Kudir. Tėvainystę apturiu, paveldžiu SD50. Tėviškės dalį apturiu R55, MŽ73. Apturėkite karalystę, jumus pagatavytą nuog pradžios svieto VlnE131-132. O šventieji Aukščiausiojo paveldės karalystę ir aną visadai bei amžinai apturės BBDan7,18. O mes apturim žemę BBEz11,15. Tas yra tėvainis, eikit, užmuškim jį, o tėvainystę jo apturėkim BtMt21,38. Palaiminti ramūs, nes anys apturės žemę brš. Apturiu tą vietą, užėmęs laikau R66, MŽ87.
| Proseniai mūsų tvirtai ir stipriai laikėsi prie tų tikėjimų, kuriuos nuog savo garbingų senelių buvo apturėję A1883,63.
2. MŽ101 pelnyti, susilaukti: Važiuodami į turgų, žmonės prisidės ir prie laidotuvių ir tokiu būdu nušaus du zuikius: ir atlaidus apturės, ir miestelyje savo reikalus atliks A.Vien. Galgi atlaidus apturė́si, kad su merga pabūsi? (iron.) Trgn. Šimtą dienų atlaidų apturė́si, jei bėgsi žmogų numarinti End. Kurs tik[i] ir prieims chrikštą, tas apturės išganymą Mž133. Idant … atleidimą griekų mus apturinčius tikėtumbim Mž376. Tas knygas kalvinistai už tikrąsias priima, jog savu metu pavartojimą apturė́jusios est DP547. Mistre, ką darydamas amžiną žyvatą apturėsiu? VlnE106. O kačeigi nuog tų gandinti išgalėjimą apturėtumbim Vln24. Todėlei daugia bajų Judas su jais padarė ir apturėjo viršų BB1Mak5,7. Viršų apturėti Q372, N.
| refl.: Kaip apsituri nuodėmių atleidimas? DK41.
3. Sz, Dkšt, Užp, Jž, Skrb patirti, pergyventi: Du karu apturė́jau, i abu sunkūs Krn. Tokį trotą apturė́jau! Grdm. Ji net tris operacijas apturė́jo Alv. Sako, nelaimę didilę apturė́jo plienčiukai Vkš. Nekurie, didi būdamys, mažus par daug panieka, po tam iš to àptura dides nelaimes PP12. Sarmatą gali apturė́t Bgt. Dėl šito vaiko sarmatą apturė́jau Dkš. O paskiau gavo išgąstį didilį, apturė́jo Žg. Jau kokį stroką apturė́jau tais laikais! Mrk. Už baro užėjo, džiaugsmą apturėjo, kad pėdelį prie pėdelio rugelių padėjo (d.) Kp. Tokius sopulius apturė́j[o], Dieve, Dieve! Drsk. Kad … patiestų medines blankas, tada laimingai pereitų [karalaitė] ir jokios nelaimės neapturėtų BsPIII32(Šk). Jeigu nagai žydi – laimę apturėsi LTR(Jrb). Jei sapnuoji sunkią (nėščią) moterį – ščėstį apturėsi LTR(Slk). O Sakramentas altoriaus kam dera?.. Idant apturė́tume visokią tobulumą DK97-98. Garbą apturėti Q647. Pašlovinti yra mielaširdingi, nesa anys mielaširdystę apturės VlnE180. Kuriuo būdu jos dalią apturėsim PK206. Pahonys, kurie neieškojo teisybės, apturėjo teisybę Ch1PvR9,30. Togidėl apturėsit sunkesnį sūdą BtMt23,14.
^ Nesidžiauk iš svetimos nelaimės: ją pati apturėsi NžR.
4. atsivesti, susilaukti: Margoji tik ką veršį, gražų buliuką, apturė́jo Alvt.
| refl. intr., tr. M, Žgn, Ar, Btg, Skr, Nmj, Alk, Jnš: Kai apsitùri karvė, daug pieno duoda Zp. Ar jūsų karvutė dar neapsiturė́jo? Lkč. Jau apsiturė́jo karvė: veršis gulia Jd. Anksti apsiturė́jus [karvė] vasario pradžio[je], prasimilžus Grnk. [Karvė] tik apsiturė́jus, nėjo nė pamelžt Plv. Apsiturėjo karvė kūtė[je] pačiu bulvaraviu Dr. Apsi̇̀turi kiaulės gerai, bet paršiukai silpni Kbr. Jų kiaulė apsiturė́jo daug paršelių Tlž. Avis [laumės] nukerpa tik su ėraičiu, apsiturėjusias Lnk. Apsiturėjusi buvo mūso kumelė, dėlto ir nevažiavom į turgų Plng. Mūs katė apsiturė́[jo] i prašo tave į kūmus LKT208(Brt). Ožka apsiturėjo dum ožaičium S.Dauk.
ǁ pagimdyti: Vėlienė šįryt apsiturė́jo – tura sūnų Kv. Merga apsiturė́jo Mrj.
5. LVI132, Prng apstabdyti, sulaikyti kokį nors veiksmą, procesą: Apturė́jo tada jam kraują, i dabar gyvena Klt. Ana (dantistė) apturė́jo man sopčių Švnč. Šit, jeigu apturė́si, tai apturė́si šitą ligą Krd. Tvartai užsiplėvojo, bet ugnį apturėjo ir kitos trobos nebeužsiėmė Antš. Ponas Dievulis susmylėj[o], drabnos bitelės pasgailėj[o], šiaurų vėjelį apturėj[o], kad neaptraukytų jai sparnelių LMD(Eiš).
| Kad tik šitą akį apturėčiau, kad nebepabaigtų gest, nebebėdočiau Pnm.
| refl. Lp: Sūnus liepia apsturė́t, nesbart, o marti neklauso Lel. Gal apsturė̃s, nebepirks, ir atpigs prekės Dglš. Lijo lijo ir apsiturė́j[o] Rod.
ǁ sulaikyti vietoje, versti apsibūti: Tik brolio operacija apturėjo mane vietoje (neišvažiavau) rš. Apturė́jo mumis tris mėnesius kazarmose Dr.
| Mum ir mišias apturėjo (nenuėjome į jas) Ad.
| refl. tr., intr.: Žinau, kad jis (ūdras) neapsiturė̃s Kp. Kad jis apsiturė́t[ų], pasilikt[ų] an daikto; ale kad jau jis lėks Lp. Norėjau apsiturė́ti seną šeimyną, bet nebesutikom su tokia alga Db.
ǁ priimti, paimti: Kad neapturė̃s [ligonio], tai parsiveši namo Dv.
6. aptarnauti, prižiūrėti, išlaikyti; apeiti, aptvarkyti: Api̇̀turi gerai vaikus Rš. Da kad šite apturė́t, kap lig šiol mane, būt gerai Dglš. Da ana api̇̀turi šitokią gaspadorystę Klt. Kurkinai apturė́t bloga, žąses geriau Dglš.
| prk.: Dar tas kluonas apturė́j[o] visą kiemą Azr.
| refl. tr.: Man sunku namas apsturė́t Dglš. Karves da dvi apsi̇̀turiu Dkšt.
7. refl. LKKXIV213(Zt) būti nebenaujam, kiek užsilaikiusiam: Jau jo apsiturėjęs kirvis – ir tai sugurino! Lp. Kap tik užvysta kur apsiturė́jusį kiaušinį (daug kartų muštą, bet nepramuštą), tai ir kiša pusiazlotį Grv.
| prk.: Šakaliai (sudžiūvėliai), apsiturė́ję apsibuvę, o nemirštam Drsk.
8. KŽ padaryti, pagaminti, suformuoti: Ne iš kožnos šlynos galima apturėti geras plytas A1884,167. Plytos gerai išdegusios, apturimos iš vidurinių pečiaus guolių A1884,174.
| refl.: Apatiniuose pečiaus guoliuose apsituri perdegta vopna, o viršutiniuose neperdeginta A1884,352.
9. psn. palaikyti ką nors, pasilikti: O jei žinoma buvo jautį pirmai dūrusį bei jo ponas jo nesuvokė, tada jis tur užmokėti jautį jaučiu ir maitą palaikyti, apturėti BB2Moz21,36.
10. laikyti kuo: Šitie visi Dievo atsižada ir pristoja velniop ir už viešpatį sau àpturi DK77.
11. junginyje su daiktavardžiu reiškia veiksmo vykdymą pagal to daiktavardžio reikšmę: Atsikėliau, … nusiprausiau burną, apturėjau gerą pusrytį su visokiom priprovom BsPII104(Šl).
atiturė́ti, ati̇̀turi, -ė́jo
1. tr. atlaikyti: [Kunigas] atàturi mišią i išeina Dglš.
| Ir zekvijas ataturė́jau, ir paminklą pastačiau Rk.
2. refl. Sut, DŽ, FrnW, Ktk, Lnk atsilaikyti, pasipriešinti: Vokiečiam atsiturė́davo, ir gan Brž. Daug krito lietuvių, gyniodamys ją kantriai kantresniai, bet ir teip neatsiturėjo S.Dauk. Menka bobutelės eisena: neatsitura su vėju Šts. Prieš vėją žmogus atsituri TS1900,2-3. Ir nebebuvo visoje gamtoje galybės, kuri jiemdviem atsiturėtų Vaižg. Prieš mane (mirtį) niekas negali atsiturė́t BM185(Pš). Ji negalėjo atsiturė́t prieš piktąją brolienę Svn. Reik rašyti jiems, idant atsiturėtų nuog išsibjaurinimo balvonų BtApD15,20.

×daturė́ti, dàturi, -ė́jo (hibr.) KŽ; L
1. intr., tr. Rtr, Gr, Sml, Žž, Krd, Ds, Slk, Grv, Eiš, Žrm, Pls išlaikyti, ištverti: Nedàturiu, kap gelia kojas Pv. Daturė̃s mat šitokį sopulį gyvas žmogus! Skrb. Vaikeliai, negaliu daturė́t Vrn. Šalta, nedaturė́siu kojom Klt. Nedàturiu pečiais, kap šalta Vrnv. Toks karštis – nebedaturė́siu Slm. Smarvė [trąšų], neseka daturė́t, lenda gerklėn Dg. Ana mergytė kantra, kaip jos nervos daturė́jo Žl. Kad draugėj būtum (kartu gyventum), tai nedaturė́tum Dglš. Nedaturėsi pinigais [duokles mokėdamas] Strn. Nedaturė́jau mašinoj karščiu Klt. Ana skausmais nedaturi ir rėkia labai Aln. Tokia sausatė, ir ratai nebedàturi, šinos nulaksto Pbs. Koks plėšimas, koks lupimas, negal daturė́ti (d.) Čb.
| refl. Rtr: Regi, ką nedasturė̃s, tai per duris – ir pabėgo Dv.
2. intr. susitvardyti, susivaldyti: Be vyrų negalėjo jos daturė́t Drsk. Nedaturėjau juokais ir prunkštelėjau Kpč. Teip užejo miegas, kad vedvi nedàturav Als.
^ Nedàturi kap šuva nestaugęs Krok.
3. tr. išlaikyti, ištesėti: Daturiu žodį Sut.
4. tr. BM46(An) išlaikyti svorį.
įturė́ti, į̇̃turi (intùri Vlk), -ė́jo tr. Dv
1. nulaikyti, sulaikyti, suvaldyti: Arklys riebus, negalėjo invažiuot, inturė́t negalėjo Lz. Kap inkanda [gylys], neinturė́si [arklio] – bėga Pls. Pradeda gyliuot, tada neinturė́si Žrm. Reikia anžobt arklį, bo tai neanturė́si, svies tavę ir palėks Nmč. Išvažiuoja, net strokas: arklio tokis vyras negali inturė́t Mrp. Žalioj girelėj, lygioj lankelėj, tai šokinėjo šyvas žirgelis, neinturė́jo jaunas bernelis (d.) Kls.
| refl.: Kad itas durnius insiturė́t, tai būt spakaina kieme Arm.
ǁ neleisti ką daryti: Jau tu vėl lėksi kur, tavę negali̇̀ inturė́t Vrn.
2. įganyti, įšerti: Kad tik neinganyk, neinturė́k gerai… (įganyta karvė mažai pieno duoda) Arm.
3. išlaikyti, išmitinti: Kap kas turėjo arklius ir šitoki [mažažemiai], ale anys in savo žemės negalėjo inturė́t Aps.
4. refl. išsilaikyti, neišnykti: Kartais sniegas lig Pravadų įsitùri Rgv.
5. iškentėti, ištverti: Dvejus metus tai inturė́jau Arm.
išturė́ti, i̇̀šturi (ištùri NdŽ), -ė́jo LVI821; Amb
1. tr. L, Žž, Mžš pajėgti, laikyti, kad nepabėgtų, neištrūktų, išlaikyti: In virveliūtės veda telyčią, nei̇̀šturi Klt. Ir išturė́k, kai ir taũ patį arklys vedžioja Trgn. Išturė́si tu arklį [pasibaidžiusį]! Dglš. Ale tai žvėris tas arklys, negali išturė́t Sdk. Šoks ir lekia [kumelys], nė išturė́t neišturė́si Rm. Sučiumpi už žiaunų – tai tik i̇̀šturi Pnm. Kas gi an gyvulius [leis vaiką], kurgi te jis išturė̃s! Kp.
ǁ neleisti ką daryti: Tegu sau eina, kur nori, neišturė́siu aš jos Klt.
ǁ nulaikyti, nuvaldyti: Vienais pavalkais negalia išturė́t vežimo Ob.
| refl. prk.: [Atmintis] stipra arba trumpa pagal to, kaip ilgumo išsitùri galvoj nuotuokiai BM38(An).
ǁ išnešioti, išlaikyti auginant: Mergiotė smagi (vikri), aš jos neišturė́siu Klt. Užūgeno manę motinelė, išturė́jo ant baltų minkštų kelelių Ad.
2. tr., intr. M, L, LL191, Rtr, KŽ, DŽ1, Yl, Trk, Lc, Klk, Srv, Ps, Sml, Trgn, Aps, Eiš ištverti, iškentėti, pakęsti: Ižturiu, ižkenčiu SD1204. Valią kas i̇̀štura, tas brangus žmogus J. Ėda rėmuo, negaliu išturė́t Jnš. Kai man pjaustė ranką, tai tik tik nerėkęs išturė́jau Ut. Koja taip sopa, kad neišturė́siu Jon. Tep diegia, kad ir išturėt negaliu Knv. Sopuliu nei̇̀šturiu – nor rėk! Pv. Kab inkąs, tai neišturė̃s žmogus ir pamirs Šlčn. Išturė́jau tokį rankos skausmą Ad. Suduotai dirgėle per gryną kūną, tai neišturė́tai Azr. Kur aš išturė́siu, man labai daug [metų skirta tarnauti] (ps.) LKT267(Brž). Nė vienos dienelės neišturė́čiau tavęs nematęs NdŽ. Prakirs eketį i skalbs, – kaip galėjo išturė́ti, aš nežinau Pkl. Kap tu ir i̇̀šturi per tokį karštį tep insirengęs Pv. Vienas medis daugiaus nekaip kitas gal išturėti šaltį S.Dauk. Gal darže par žiemą išturėti pri mūsų P. Avinėlis prašo: – Tu, sesut, nukirpk man vilną, tiek man šilta, ka nebegaliu išturė́t (ps.) Lnkv. Aš nebegaliu išturė́t – eina man apie langus tos žvakelės Kri. [Kiškiai] pajėgė išsilaikyti ir tenai, kur jų tėvai nebūtų ir metų išturėję Mš. Lietuviai kalnėnai ir žemaičiai didžiai išmintingai elgės tame daikte, jau lopišė[je] pratindamys vaikus savo ant vargų, šalčių ir alkio, idant paaugusys būtum visu išturiantys S.Dauk. Nepražus nė mūs darbas, tiktai pradėję išturėkime! V.Kudir. Aš par ašaras nei saulės nemačiau, rodės, kad neišturėsiu Sz. Didelį vargą vargsti, – pradėjo balsiai, – kaip išturėti gali tokiam pragare? LzP. Tu esi drąsus, tu esi išturįs D16. Erškėčiai kraują paleido, bliaukia ir varva nuo veido, kaip gyvai išturėt! A.Baran. Nelaisvę [šikšnosparniai] išturi gana ilgai ir apsipranta su žmonėmis Blv. Didė tai diena Viešpaties, o kas gali ją ižturėt DP8.
| prk.: Ji pasakis, ji neišturė̃s! Kls.
^ Žmogus valios neišturi, o nevalią reik išturėti Sln. Valios neišturė́damas gvaltu krimti į nevalią Plt. Raškažiaus neištura ant lenciūgo, o vargą ištura ir ant plaukelio Dr.
| refl. tr. Š, Rtr: Čiut ką išsiturė́jau Ad.
3. intr. susivaldyti, susitvardyti, susilaikyti: Aš nebegaliu juokais išturė́t Jnšk. Ievos, obelės kaip sužyda gražiai, širdis alpsta, nebgali̇̀ išturė́ti Akm. Paulius neišturėjęs suprunkštė. Ir nutilo staiga, sugavęs veriantį Kurmio žvilgsnį V.Bub. Mariutė tai girdėdama neišturėjo: pradėjo verkti, šoko prie tėvų, pradėjo atsiprašinėti ir žadėjo pasitaisyti M.Valanč. Buvo tame pokylė[je] ir tas gudravagis; neišturėjo jisai ir čia nevogęs BsPII148(Rz). Kad ans … praded grajyti, tad negal žmogus išturė́t netanciavojęs VoL462.
| Negali tiek kantrybės išturė́t su ja (nesibaręs) Gs.
| refl. DŽ, Lp: Neišsitùrim juoku, nesijuokę Š. Negali juoku išsiturė́t, kap anas pasakoja Dglš. Aš neišsituriù iš juoko, o ana nieko nesupranta Skdt. Nebegalėjau nuo verkimo išsiturė́t ir pradėjau verkt Jnšk. Negalė[ja]u išsiturė́t – verkiau i verkiau Dglš. Liepia neverkt, ale kur tu išsiturė́si! Pnm. Dabar jau giedosiu, nebegaliu išsiturėt LTR(Ds). Kad krežena kosulys, n’išsi̇̀turiu, turiu kosėti KŽ.
4. tr. Pn išlaikyti, iššerti, išmitinti: Gerai išturė́t gyvulį – reikia turėt geros ganiavos Pst. Neturėjo išturė́t [gyvulių] kuom Pb. Kap be dobilų išturė́t gyvulius? Nmč. Karvelę vieną i̇̀šturim Aps. Da karvę i̇̀šturim in tiek lauko Arm. Ištùri išturė́damas [karvę], kad nori! Dglš. Telyčią paržiem išturė́siu i parduosiu Klt. Niekas nekaltas, kad neišturė́jo jis tos karvės Sb. Kap buvom gaspadoriai, tai ne vieną arklį i̇̀šturi. Dar̃ vienos karvės nei̇̀šturi Asv. Dvi savaites išturė́jom ir vedėm parduot [nesveiką arklį], ale savo piningus atgavom Škn. Liuob išturės kruopininką keletą metų Šts. Tėvai be žemės buvo, kaipgi vaikus išturė̃s! Ppl.
| refl. tr.: Kad aš karvę išsiturė́čia, turi duot [šieno] Str. Gali da Onelė karvę išsiturė́t Dglš.
5. tr. KŽ, DŽ1 kurį laiką išlaikyti (negrąžinant, nesunaudojant, nesugendant ir pan.): Jis ilgai skolą išturė́jo (neatidavė) Ėr. Visą mėnesį draugas išturė́jo pasiskolijęs knygą Š. Žiemą sunku obuoliai išturė́t Dglš. Išturė́ta pernykštis kumpis Klt. Išturė́ta baltoj butelėj auksas Imb. Egliūtę lig Grabnyčiom i̇̀šturiu Klt.
| refl. tr.: Išsiturė́[jo] naudos vainoj Dglš.
ǁ intr. kurį laiką išbūti (nesugendant): Ar išturė̃s tiek ilgai obuoliai? Nmn.
6. tr. išlaikyti svorį, spaudimą: Neišturėsiu, vaikeli, dešinė ranka nestipra Ob. Ledas jau vaikus i̇̀šturi – nebeplonas Ktk. Tiltas visai juda ir tikrai neišturės traukinio sunkumo! J.Balč. Ledas kitur galėdamas išturė́t žmogaus sunkumą čia nedaturė́jo ir lūžo BM46(An).
| Volė iš aliksnio, iš juodalksnio, tai brinksta, tai alų i̇̀šturi Krč.
^ Jaučias kuprotas, sveikatos bagotas, kiek jis išturės, šimtas arklių neišturės (tiltas) Pnd.
7. tr., intr. Sut išlaikyti ką nors kurį laiką kokioje būklėje: Keturias dienas išturė́jo nevalgiusius Klt. Regis daiktas nepakenčiamas ižturė́t pirštą ugnyje per ketvirtį adynėlės DP527.
ǁ refl. išsilaikyti kur nors, ant ko nors: Kad tik šitos slyvos išsiturėtų (nenukristų) Mrp. Sprausmė priglausta teip stipriai įkimba, jog gyva išsitura S.Dauk. Sunku buvo išsiturėti prie žemės [dėl audros] rš.
8. intr. ppr. impers. Mlt išbūti (nepakitus): Išturė́jo kelias dienas neliję Drsk. Išturė́jo lig pavakari, nelijo Ker.
| refl.: Vakar lietus išsiturė́j[o], nelijo nor vieną dienelę Drsk. Dvi dienas išsiturė́jo pagada, ir vėl lis Vlk.
9. tr. išlaikyti (egzaminus), baigti (kursus): Du egzaminu išturė́jo, o trečio ne Dbč. Kas neišturė̃s egzaminų, tą atstato Zt. Kursus išturė́[ja]u Dsn.
10. tr. baigti gimdyti: Kiek turėjo, išturė́jo – nebibūs jau vaikų Krš. Išturė́jo visus, nebibūs anims vaikų Šv.
ǁ pagimdyti: Aštuonius vaikus išturė́jau, tai gana buvo vargo Ml.
11. tr. atvesti (jauniklius): Pirmšokė[je] gavėnio[je] išturėjo kiaulės, o nujau ir nebvaikuojas Šts.
ǁ sugebėti atvesti: Kai karvė noria turėt veršį, bet nei̇̀šturia, negalia, turia jai kiti pagelbėt Jrb.
| refl.: Jauniklė buvo, ant to pirmo veršio neišsiturėjo, išsimetė Pš.
12. tr. ištesėti (žodį, pažadą): Ale yra dar parapijų, kuriose katalikai neišturėjo savo prižadėjimo M.Valanč. Pasaka baigės ir pasibaigė, o senis išturė́jo žodį ir nepartraukė BM146(Šd).
^ Ne tas šventas, kas pradės, bet tas, kas ligi galo išturė̃s Ds.
13. tr. išlaikyti nuosavybėje: Jis neišturės tos žemės (praleis) Rm.
| refl. tr.: Mažu nor Alinką išsiturė́sim Lp.
14. intr. išgalėti turėti:
^ Gyvenk, kaip išgali, valgyk, kaip išturi KrvP(Jrb).
15. tr. įveikti, nugalėti, pasipriešinti: Karalius nepergalėtas, kurio galybės nei nuodėmė, nei mirimas … įveikt arba išturė́t negali DP3.
| refl. NdŽ.
nuturė́ti, nùturi (nutùri NdŽ, FrnW), -ė́jo tr.
1. S.Dauk, M, L, Rtr, NdŽ gebėti nulaikyti, išlaikyti: Ė, tu jau kvotų (puodšakės) rankosu nenùturi, katilelio pati atsitraukt negali Švnč. Nu dabar žemės skaldytojas padirbk iš akmeno tokią skrynę, kad nuturėtų šimtą birkavų sunkumą BsMtII144(Tlž).
| prk.: Jau pusė metų, kaip dantų nenūturu – gela geltinos be meilės Šts.
^ Bepigu su replėm karštą geležį nuturėti, bet pamėgink rankom ją palytėti KrvP(Ps, Ds, Al).
| refl. NdŽ.
ǁ Sml nuvaldyti, nulaikyti: Ot vaikas! Jau galvukę nùturi pusantro mėnasio Pv. Jis nenuturi rankos, dreba (neparašo) Db. Būdavo, šlajai turia vežimą, o dabar tik apatine pakeltine, pasunkiau nuturėt vežimas Krns.
ǁ nulaikyti, kad nesujudėtų, sugebėti turėti: Kad vaikas koją sukrutino, tai jis šėrė močiai, kad nenuturė́jo Slm.
ǁ sučiupti, pagauti: Nuturė́jo žvynę: tokia didelė, žila jau Pnm.
| Smulki [žvirbliniai] šrateliai nenūtura lapės, reik stambių: zuikinių ar vilkinių Šts.
2. Sut, NdŽ, Skr sutramdyti, suvaldyti, sutvarkyti: Aš vos ne vos nuturė́jau arklius J. Regis, ramus arklys, ale bobos niekaip nenutùri Sv. Kad pasbaidė arklys, – niekaip negaliu nuturė́t, – neša kaip padūkęs Sdk. Vienas paprastas žmogus veda, nenutùri LKT303(And). Piemenys nenùturi kiaulių ganykloje DŽ1. Viskas gal eiti ant niekų, jei dabar nepasiseks jį (eržilą) nuturė́t MitI378(Šl). Šyvas žirgelis nenustovėjo, jaunas bernelis nenuturėjo LTR(Mrk). Didiejie kraiteliai nepavežami, bėriejie žirgeliai nenutùrimi JV72. Nenuturiu žirgelio, neišimsiu žiedelio LTR(Auk).
| prk.: Vienog vokyčiai, negalėdamys niekaip latuvėžų nuturėti, liepė jiems visados siekti S.Dauk. Auklėjimas išmoko vaikus nuturė́ti NdŽ. Niekur liežuvio nenuturė̃s Aln. Mano žirgelis nesustabdomas, mano širdelė nenuturima, nesutremdžiama TDrIV16(Eiš).
^ Sesers skrynia nepakeliama, brolio žirgas nenuturiamas, tėvo juosta nesusijuosama (žemė, vanduo, sija) J.Jabl. Sesės kasos nesupinamos, brolio žirgas nenutùriamas (ugnis ir dūmai) JT383.
3. refl. Knv išsilaikyti kokioje padėtyje, nenugriūti, nenukristi, nusilaikyti: Teip pasigėrė, kad nė ant kojų nebenusi̇̀turi Grž. Stačiam važiuojant vežime, kratant sunku nusiturė́ti NdŽ. Apibarstyk jį (bičių peną) su skiedrelėmis arba su šiaudais, į piršto ilgumą supjaustytais, kad bitės ant jų pastotų bei nusiturėtų, kad nenuskęstų S.Dauk.
| Pripylė bliūdą kap nustùri (kaupiną) Lp. Nenusitùri pienas, nešant per pilną stiklinę NdŽ.
4. N, Sut suvaldyti, sulaikyti: Nuturėt (orig. nuterėt) SD387. Ašarų negalėjo nuoturėti I. Saugokias apsirijimo, o visokius kūno palinkimus veikesniai nuturėsi M.Valanč.
nenuturėtinai
| refl. Sut, I, Š, KŽ, Zt: Nenusiturįs, nenuvaldytas SD275. Vaikas nenusi̇̀turi, nuolat juda, kruta NdŽ. Ponai nebnusitura iš raškažiaus Skd. Nenusi̇̀turi niekap berniukas nevejojęs vištų Dglš. Nusturė́k ben valandėlę nedūkęs Ds. Eina, ieško, nenusi̇̀turi, kai uodegon inkirptas Sdk. Ko tu vis dūksti kaip kumelys, nenusi̇̀turi?! Ds. Nenusitùri savo kailyje DŽ. Jis taip nori miego, jog nusiturėt negalia LMD(Žg). Tas negali juoku nusturė́t Dglš. Negaliam juoku nusturė́t Žb. Blaivas, nusiturįs žmogus visur pritiko Vaižg. Nusiturįs kalboj SD286, N. Meilė yra jautri, nelinkstanti ant paikių daiktų, nusiturianti, gryna M.Valanč. [Kristus] regėdams jų (žydų) nečėstį nenusituri nuo verksmo SE180.
nusiturėtinai Valgyk tada nusiturėtinai Jzm. Storotis, idant vaikai išmoktų tuojaus nuog jaunų dienų gyventi nusiturėtinai brš.
5. išlaikyti, neprarasti: Nei medžio begal nuturėti krūmūse – tokie dabar laikai, viską išvaga Dr. Niekaip anas pinigo nenutùri, jam kad tuoj išleist Sld.
| prk.: Kaip galėtum žmones nuturėti naujame tikėjime M.Valanč.
| refl.: Vos su numais benusiturėjo, o kitą ką teismas atėmė iš ano Gršl.
ǁ intr. išsilaikyti, nesugesti: Bulvės tik rieklėse benuturėjo – tokie speigai buvo Šts.
6. sustabdyti, sulaikyti: Rožę nùturia, apikalba Brž.
ǁ kurį laiką neatiduoti, sulaikyti: Man ka peikė, ka negeras [gaspadorius], ka algą nùturia Všk.
^ Gaspadoriui rūpi nuturėti, bet nepridėti KrvP(Jnš).
7. praleisti, atlikti: Pietus nuturė́jom visai neblogus Grž. Nuturė́jom krikštynas Grž. Kol išbudėjo, kol pakavojo, kol pagrabą nuturėjo… Sln.
8. Sut prk. išgyventi, iškęsti, pakelti: Kiek jis (gaspadorius) vargo, vaikeliai, nuturė́jo, kiek jis muštas buvo nuog pono! BM25(Č). Dėl smurto teikė tame Viešpatis Dievas silpnumui bernelio, kuris greičiaus tokios žaizdos nuturėt ir iškęst negalėtų DP54.
◊ ši̇̀rdį nuturė́ti susivaldyti: Nepasikarsi ant šakos, reik visims širdį nuturėti Šts.
paturė́ti, pàturi, -ė́jo
1. tr., intr. Q241, SD1110, SD266, Sut, N, M, Rtr, NdŽ, DŽ1, Žl, Šr, Ob, Vlk, Dbč, LKKII227(Lz), Als palaikyti nusitvėrus, įsitvėrus ką nors rankoje: Siūlai reikia vyt, reiks paturė́t [sruogą] Klt. Paturė́k abiem rankom [sūrmaišį] Aln. Paturė́k vadeles, kol įkelsiu maišą į ratus Svn. Paturė́k man pundelį, pakol į vežimą įsirangysiu Grl. Patùry lazdą! LKKI183(Plš). Paturýte, vyrai! Ign. Dangčiui aš lotas nutašydavau ir užnešdavau dengėjui, paturė́davau, kol pririša Kp. Šąla kojos [piemenims], pàturim rankon, atsišildinėjam Drsk. Visa meta, ką paturė̃s, ir meta [vaikas] žemėn Mrc. Patùry duris, kol aš ineisiu Tvr. Paturėk virvę už galo, pakol aš šitą galą surišiu Žž. Dabar aš tai maišiuko paturė́t rankoj negaliu Lb. Teip prašo šautuvo paturė́t, net dreba [vaikas] Lel. Jei kas bijosi nebaštiko, reikia duot jam paturėt už nebaštiko kojos didžiulio piršto LMD(Kb).
| prk.: Negaliu dirbt, jau jėgos nepàturiu Mrc.
paturė́tinai
| refl. tr. NdŽ: Tėvelis pusę [žiupsnio tabokos] pasituri nuleistoje ant kelio rankoje Vaižg.
2. tr. DŽ, Mrk, Arm, Btrm, Dv, Mlk suėmus tvirtai palaikyti, kad nepabėgtų, neištrūktų, nesujudėtų: Prisivedžiau kumelį in tvorą, paturė́jo tėvas, i užlipiau Klt. Mergele mano, jaunoji mano, te, paturėk žirgelį, aš pasieksiu žiedelį KrvD40. Mergele mano, jaunoji mano, te, patury žirgelį, paieškosiu žiedelio (d.) Tvr. Še, paturėka bėrą žirgelį – aš plauksiu vainikėlio LTR(Brž). Tu paturėk, aš jam (katinui) tinginį išvarysiu LTR(Ds). Vaikai tėvą paturėjo, močia jam gerai inlėjo vis už arielkelę LTR(Slk). Anas až dvie[jų] kojūčių paturė́[jo], i išguldė paršelį Klt.
3. tr. DŽ1 prižiūrint kurį laiką palaikyti, paauginti: Peržiem ir per vasarą paturė́jom karvutę ir pardavėm Btrm. In kovo mėnasį paturė́[ja]u karvę Drsk. Tris metus paturė́jom ir pardavėm karvę Lb. Jau zara metro ilgio paršelis, gražiai ryja, paturė́siu da Klt.
| Jei lašiniam kiaules pàturi, tai miltais penėdavo Ad. Tai da paturė̃s bernioką kaime [bobutė]? Lel. Imkit vaikus pas save paturė́t Drsk.
| refl.: Pasiturė́jo prieg motinai Upn.
4. tr. palaikyti sau ar kokiam tikslui, pasilikti: Mama, tuos pinigus dabar paturė́k, kad aš nepragerčia Mžš. Anas tau paturė̃s kap lapė žąsį (iron.) Švnč.
| prk.: Vyriškas juo patura savė[je] sekretą (paslaptį) Plng.
| refl. tr.: Neseka pasiturė́t, tuoj nuskina [uogas] Mrp. Seniau ir mes pasiturė́jom aliejaus Vlkv. Kai sėmenis parduoda, tai duoda mum ben kiek pasiturė́t auksinių pinigų Alz.
5. tr. NdŽ palaikyti kur nors kurį laiką: Paturėsiu laškoj aš jį (vaiką), pastaisis Klt. Atamenu, do pats nubielijau šitą šešką, do paturė́jau an ugnies, pakepinau Dgč. Apsmukinau ruginių miltų, paturė́jau apdengtus pusdienį, kad apsaltų, tada buvo gardi raugienė Tvr. Pàturi pardien [prislėgtą] – in vakaro sūris Krd. O tą [pasigadinusį] pieną paturėti pusę adynos ir duok karvei pačiai sugerti LMD. Reikia šitas [v]anduo triskart atsigert ir burnoj paturė́t Vdš.
| Ar čia naujas namas ar senas? – Seną pirkom, jau paturė́tą Str.
^ Geriau vandenio insigėrus burnoj paturėt, negu apie juos kalbėt Vrn.
| refl. tr.: Aš ant kelių pasturė́siu Sl.
ǁ Dv, Dsn palaikyti uždarius, pririšus ir pan.: Kamgi reikėjo šaudyt, reikėjo paturė́t, pagąsdyt i paleist Upt. Paturė́jo lik vakarui, paleidė, pagailėjo Ker. Čia jau paėmė Nemenčinėn, vieną nedėlią paturė́jo [ligoninėj] ir atvežė atgalion Grv. An oro paturė́k gyvulį – uodai, musės puola Klt.
| Paturė́[jo] prie darbui Dglš.
6. būti kieno pusėje, paremti, palaikyti, užtarti: Turim vienas kitą paturėt ir išsižadų nedaryt Mrp. Dabar, matai, valdžia pàturi, pinigų duoda Klt. Jis man geras buvo, vis, būdavo, pàturi už mane Alv. Tai jie da mane patùri Krm. Turiu sūnų inspektorių, tai anas mane pàturi Dglš. Žydas žydą pàturia Pc. Stasiukas jau dvi klesas baigė: pažįstamas derektorius, vis mat patùria Vb. Kilus riaušėms, žinoma, [A. Tatarė] paturėjo sukilėlių pusę LTII229. Labai sunku paturėti teoriją apie jų (pasakų) pradžią Indijoje LTII478(Bs).
| prk.: Besveikačiai esam: tik vien vaistai pàturi Ad.
| refl.: [Žmonės] nieko notboja, idant tiektai … vyresnybės ir pavogos to pasaulio paturėtis DP485.
ǁ tr. Upt duoti pajamų, kiek paremti: Mane vištelės gerai paturė́jo Str. Dabar malkos žmones kiek ir paturi Ėr.
7. refl. SD17,140,433, SPII178, Sut, N, K, Rtr, BŽ122, NdŽ, KŽ, TP1881,44, Vlkv, Gg, Kvr, Tl, Trk būti prasigyvenusiam, gyventi turtingai, gerai verstis: Gerai stov, pasitur R338, MŽ452. Svietas verčiasi su linais ir gerai pasituri M.Katk. Tos mokyklos gyvavimu ir laikymu turi būtinai rūpintis kita miesto gyventojų dalis, kuri nors tiek daugiau pasituri medžiagiškai Pt. Tenai žmonės kur kas stipriau pasituri rš. Iš senovės ūkininkas jau būs pasitùrįs Als. Tėvalis muno buvo pasitùrįs, ans liuob nusisamdys Jdr. Pasiturintỹs žmogus Vlkv. Sodoj gan seniai gyveno pasiturįs ūkininkas vardu Petras M.Valanč. Tat pasiturinčių ir gerų tėvų duktė J.Bil. Jūs par savo bitis pasiturinčiais žmonimis pastosiat S.Dauk. Daugybė pasiturinčiųjų ėmė siuntinėti savo vaikus į mokslus A1884,71.
pasitùrimai adv.: Jis gyvena pasitùrimai BŽ117.
pasitùrinčiai pasiturinčiai̇̃ Ig: Teip priš kulkozą gyvenov vedu didliai pasitùrinčiai Vvr.
8. tr. Ls, Klt palaikyti ką kuo: Ans greit nepàtura ant pikto, kad iš ano pasijuoki ką Dr. Jis mane už poną paturė́jo Jnš. Visus tris paturė́jo per vaikus Dg. Motinyte mano mieloji, kamgi šį rytelį už viešnelę manę paturėjai (rd.) Krs. Reik pasiskubintie, kad nesulaukę manęs už melagį nepaturėtų Sz. Broliai laumę raganą paturėjo ažu seserį ir vaišino kuo geriausiai BsPII229(Jž). To dar nepaturėdamas už melagystę, liepė prypuolius tolesniai apsakinėti IM1863,23. Aš jąją paturė́jau už gerą J. Ak, žinojau žinojau, bet niekam nesakiau, vis už gerą paturėjau, širdelėj dūmojau KlpD109.
9. tr. KII3,349, Rtr, L, DŽ, NdŽ, Tlž, Skr, Grl, Lp, Azr, Prng, Grž atvesti jauniklių, apsivaikuoti: Kumelė turėjo, paturė́jo K. Ėrukus paturė́jo avikė Grd. Kai paturėjo [avis], tai ir nukirpau Nj. Karvė gera, tik, kol paturi, kožnąkart prisirūpinu Sml. Ar jūsų palšmargė jau paturė́jo? Skdv. Kiaulė paturė́jo dvyleka Mžš. Ta juodoji [katytė] i paturė́jo mėleną Slnt. Katė paturė́jo rainus tokius kačiukus Trg. Rado ant dirvono kiškiuką, ką tik paturė́tą Sml.
| refl. Klvr, Rmš: Kožna karvė pasi̇̀turi po vieną arba po du veršiu StngŽ75. Neseniai pasiturė́jo kačiukus, parsinešė Bsg.
ǁ pagimdyti: O tų vaikų kap paturė́[jo], tai paturė́[jo]! Rud. Ir vaiką paturė́jau, ir ejau, ir sveika buvau Dg. Turėjo vaiką, paturė́jo ir išejo Pj. Merga nuo pono vaiką paturė́jo Vad. Ūkininko merga paturė́jo mažą Prk.
| refl.: Mūsų kaimynė pasiturėjo – pagimdė Prk. Pas gimines ji ir pasiturėjo I.Simon.
10. tr. pasiskirti sau, pasisavinti: Ans paturė́jo mano pelną, t. y. apnausojo J. Ką tenai išarė, tą vis sau paturėjo S.Dauk. Viską paturė́jo, viską pasiėmė Žeml. Velnias atidavė žmogui apačias arba gumbus, o sau laiškus, tai yra lapus, paturėjo LTR. Piningai eremitiniai susideda iš 10 % paturimųjų nuo darbininkų algos A1884,384. Vyskupas už visus savo vargus, tame reikale pakeltus, 500 auksinų sau paturėjo M.Valanč. Kaip paturė́jo [kolūkis] klaimą, tai ir nėr Nmč.
| refl. tr.: Už varžytynes vis penkiolika litų miškinykai pasituri, nebeatiduoda Pšl.
11. refl. susilaikyti nuo ko, neskubėti: Močia, pasturė́k, čia visas bernagalis (neįveiksi jo) Sug. Kai ką parduodi, tai reik pasiturė́t, pigiai neparduot Jnšk. Aš ir teip ilgai pasturė́jau – nepardaviau Trgn.
| Mes dar pasturė́sim, nesiskirstysim Azr.
12. refl. intr., tr. bandyti priešintis, pasipriešinti, nepasiduoti: Jis pasiturė́t negalėdavo, menkesnis buvo Brž. Jūs, vyrai, ant skodo pasiturė́kit dėl tų mokesčių, nenusileiskit Jnšk. Jis retai kada kokį žodelį jai priešais pasiturėdavęs LTR(Sln).
13. tr. pabūti kokiuose santykiuose, palaikyti: Nepatura gaspadorius šeimynos, bėga laukan visi Šts. Vaikio gaspadinė nepaturėjo, bet ir mergę vis liuob išries – toki buvo nedora Šts. Geisdamas už žmoną paturėti, Daumantui nebįdavė S.Dauk. Tu paturė́jai, dabar man duok, man reik pagyvent su tavo vyru (juok.) Kvr.
| refl.: Jis kompanijoj pasiturimas žmogus Št.
14. tr. pasiklausyti: Paturė́k gerai, ką aš pasakysiu J.
15. intr. palaikyti, užtęsti (ppr. apie gamtos reiškinius): Gerai, kad patùri, kad nenuleidžia [sniego] Jnšk. Paturės kiek i atleis šaltis Klt.
16. tr. junginyje su daiktavardžiu žymi veiksmo atlikimą pagal to daiktavardžio reikšmę: Sedo[je] paturė́jau tus pietus i toliau dyžiau Pkl. Ar noriat tris valandas baimės paturė́ti? Rsn. Gatvėmis jodinėja raiti žvalgai ir paturi tvarką VŽ1905,174.
◊ akysè paturė́ti pasaugoti: Paturė́k tamsta tas vištas akysè, kol ateisiu KlK8,69(Jnš).
galvojè paturė́ti atsiminti: Visą ko pamiršti: gal ir pàturia galvõj tas daines kitas KlK14,90(Jnš).
parturė́ti, par̃turi, -ė́jo tr. kurį laiką laikyti: Visą kelią parturėjau rankosa stiklus Lp.
pérturėti
1. tr. NdŽ nusitvėrus, įsitvėrus ar kitaip išlaikyti: Priėmė [Nojus] į akrotą, o ji (gyvatė) su uodega savo užkišus tą skylę ir perturėjus, kol vanduo išdžiūvo SI67.
2. tr. kurį laiką prižiūrint išlaikyti: Vieną žiemą pérturėsi veršelį ir parduoj Lz. Jaunylę dukrą parturė́davo prie savęs Slč.
| refl. tr.: Tėvai pársiturėjo dukterį lig keturiasdešimt metų, neleidę už vyro Šts.
3. intr., tr. turėti ko nors daug, į valias: Kad turėčiau párturėčiau, pinigų aš jajai neduočiau nė skatiko J. Jie galybiškai visko turėtų ir pérturėtų Graž. Turėčia pérturėčia, o šilkiniu kvartuku puodo nekaisčia Prng.
4. tr. ilgiau už ką gyventi, prabūti: Jau ji mane parturės – jau aš jos neparturėsiu Db.
5. refl. persiimti, pasigalynėti: Eikiav pársiturėti Lnk.
6. tr. nugalėti: Pérturėjau ligą ir gyvenu, tęsiu kojas Drsk.
praturė́ti, pràturi (pratùri), -ė́jo
1. tr. paėmus į rankas kurį laiką palaikyti: Visą dieną praturė́jau rankosu jos ryšulius Švnč. Per visą naktelę vaikas mane praturė́jo apkabinęs Vrn.
2. tr. DŽ, NdŽ, Dglš, Švnč, Dv priversti išbūti kurį laiką: Vakar visą dieną praturėjo gyvulius tvarte Švn. Visą laiką pratùrim juos (gyvulius) tvarte Kli. Išveda miškan vaiką i pardien pràturi Klt.
3. tr. išlaikyti paėmus: Pasiskolino knygą ir praturė́jo kone metus DŽ1. Parsineš kirvį minutytei, i kelias dienas pratùri Ds. Ana praturė́jo mėnesį kišenėj receptą Vdš.
4. tr. Ds, Dsn, Pls, Lz maitinant, prižiūrint išlaikyti: Turi praturė́t karvę [per žiemą], kad galėtų pragyvent Pb. Trejus metus šitą karvę praturė́jau Aps. Duktė praturė̃s mane lig smerti LKKXI166(Zt). Tris nedėlias praturė́[ja]u vaiką Klt. Praturėjo anies vištelę dvejus metus, ir vis nededa kiaušinių LTR(Rš).
ǁ sugebėti neprarasti: Šiemet praturė́jom žemę Grv.
5. tr. ilgiau išlaikyti, nesuplyšti, tverti: Paregėsit, jei jis (krepšys) nepraturė̃s mūs Db.
^ Senas drabužis kartais ir naują pratùri DŽ. Mano tarbos praturė̃s jūsų aruodus Kls. Trilinkis ir keturialinkį praturi Švnč.
6. tr. NdŽ, Skr atsivesti jauniklį, apsivaikuoti: Nepraturė́jo karvė, negaliu niekur išeiti iš numų Šts. Nepraturėjo kumelė, užsikirtimas daros, ir dvesa Šts.
| Pràtur jauna višta, t. y. pirmą kiaušį padeda J.
| refl.: Tris dienas karvė neprasiturėjo: užsisprendė kur veršis Skdv.
ǁ atsivesti pirmąjį jauniklį: Pirmdėlė karvė praturė́jo veršį J.
7. intr. patirti nuostolių, nepasisekti: Kai aš nepratęs jom (karvėmis) mainykaut, tai ir praturė́[ja]u Švnč. Ačiū dėkui, ačiū dėkui, kad jums Dievas duotų neišduotų, kad jūs turėtumėt nepraturėtumėt, norėtumėt, o negalėtumėt LTsIV706.
priturė́ti, pri̇̀turi (pritùri), -ė́jo
1. tr. M, L, Rtr, NdŽ, LKKXIV205(Zt) prilaikyti rankomis, kad neiškristų, neištrūktų, nesujudėtų: Gali viena ranka priturė́t [pintinę] Kvr. Ėda kaip voverės, priturėdamos maistą pirmutiniom kojytėm Blv. Sūnus Simeono priturėjo galvą avinėlio brš.
2. tr. DŽ1 truputį prilaikyti, kad nenugriūtų: Priturė́jau, lazdžiūtę padaviau Klt. Lėk, tu per užsisukimą priturė́si, kad neišgriūtų vežimas Pc. Šita vežimo pusė daug didesnė, važiuodamas priturė́k, kad neapvirstum Dbk. Vienas da nepasėdi, reikia priturė́t Užp. Aš ją (ligonę) imsiu priturė́t až pečių Smal. Susistveria až pažasčių i eina, priturė́dami vienas kitą Klt.
| prk.: [Žvalgyba] atskrido priturė́t frontą Lz.
^ Senis arklys tai tik dišlių prituri, o jauniklis kojom mina Lp.
ǁ bažn. dalyvauti suteikiant Sutvirtinimo sakramentą: Priturėtojas sueina dvasiškon giminystėn su tais, kuriuos birmavojant priturė́jo A.Baran.
3. tr. Sut, I, M, L, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Alv pristabdyti kokį nors veiksmą, procesą, sulaikyti ką, prilaikyti: Priturė́k vežimą, kad ne teip lėktų nuo kalno Sml. Teip susitaisę iš lengvo, priturė́damys arklius atvažiuo[ja] pas rubežiaus BM331-332(Šv). Laikrodis skubina, reikia priturėt Ėr. Buvo priturė́ję namą statyt Klt. Kap kas atvažiuos, tai priturė́k, aš skaudžiai grįšiu Dv. Pakolei koks norint daiktas mane pritura, patolei negaliu liuosai tavėp lėkti M.Valanč. Kibio [lapų sultys] ramina vėžio žaizdų skausmus ir prituri tų žaizdų plėtimos rš.
| prk.: Supenėjau vaikui kiaušinį, kad nor kiek vidurėlius priturė́t Ds.
| refl. M, NdŽ, KŽ: Aš jau nupykau, bet pristurė́jau Grv.
4. tr. įgijus kurį laiką turėti, prilaikyti: Priturėjo jos pensiją Klt. Dabar gėrimų pri̇̀turi Ad. Kas jau priturė́jo [naminės], tiem po du metu [priteisė] Škn. Nepriturė́jo mano sūnelis mergelės dovanėlių nei dviejų dienelių Dbč.
| refl.: Sodžiuj visi beskatikiai gyvena, neprisituri prie pinigų Grž. Visam amžiuo neprisipirksi, neprisiturė́si, kaip jau išeina, taip Krš.
prisitùrinčiai adv.: Iš padidėjusios algos būtų galima kas metai pasidėti po du tūkstančiu ir kas metai vis daugiau, taip pat prisiturinčiai gyvenant kaip ir ligi šiolei Vaižg.
5. tr. sudrausti ką daryti: Priturė́k bobą, ana priskolys pinigų, o tau ataduot Lel. Priturė́k tu savo bernioką, ba aš neiškentus pati mušiu Skdt. Priturėsiu sesulę, kad neapkalbėtų tavę jaunosios KrvD81. Savūsius priturėti nuog plėšimo I.
| refl. Rtr, KŽ, Blv, Lp, Dgp: Prisiturėjo negėrusi visą amžių Plng. Jau reikia pristurė́t Dv. Prisiturėk nuog didelio noro mokslo, nes tas gaišina ir apgauna M.Valanč.
6. refl. ko nors laikytis, vartoti: Jei aš lietuvis, tai aš savo kalbo[je] prisituriu Lnkv. Apynius skintie laiko prisiturė́davo Dgp. Kiti vergiškai prisiturėdami senovės madų … vestuves pradeda laikyti nuo panedėlio TS1897,5.
7. refl. būti kokioje vietoje, laikytis trumpam: Ji čia prisituri, taisos nuo to vyro bėgt Ps. O Jonas pas jum prisi̇̀turi, a jis neturi kur gyvent? Ps.
8. tr. prilaikyti, prižiūrėti: Pirkioj tai jau sunku švara priturėt Prng.
| refl.: Ano labai prisitùria, nei te serga, nei ko Slm. Jis labai prisitùria, tai da šiaip teip gyvena Slm.
9. refl. atsilaikyti prieš ką nors: Ką tu prieš mane pristurėsi?! Lp. Prieš Bolesių nepri̇̀sturi Lp.
10. tr., intr. prk. palaikyti, paremti, užstoti: Gal tamysta jos papirktas, kad už ją vis pri̇̀turi Lp. Be „tautos susirinkimų“, priturėdavo karalių išminčių taryba rš. Vytenis svirstančio jau Lietuvos ūkio drąsybę priturėjo S.Dauk.
| Mūsų bobutė velnią pritùri labai Antš.
11. intr. DŽ1 daug patirti, išgyventi, prikentėti: Priturėjo Jonelis baimės Trs. Priturė́[ja]u vargo su vaikais LKT348(Švnč). Kiek aš bėdos dėl jo priturė́jau, kiek aš prikentėjau! Švnč.
| refl.: Daug anas mūkos pristurė́jo Ad.
12. tr. I areštuoti.
13. intr. NdŽ atvesti jauniklių, prigimdyti: Kiek gali tų vaikų pryturė́ti?! Vn.
◊ liežùvį (liežiùvį) priturė́ti [už dantų̃ Lel] neplepėti: Kai indės kas kitus dantis (išmuš), tai tada priturė̃s liežùvį Trgn. Priturė́k liežiùvį, i bus gerai Klt. Priturė́k nedaugutį sa[vo] liežùvį, ką paleidai valion kap diedas botagą Rod.
suturė́ti, sùturi (sutùri), -ė́jo
1. tr. M, L, Rtr, NdŽ, DŽ1 einantį, vykstantį priversti sustoti, sulaikyti, sustabdyti: Bėgantį arklį suturė́k J. Arklys bėga keliu, bet žmogus jį sùturi Ndz. Suturė́jau arklius, truputį žingsnio pavažiavau Ob. Katros stalgios karvės, tai nesuturė́si Sb. Aš einu, telyčias suturė́siu Dv. Kad nebūt suturė́ję an kelio, tai nebūč pasvėlinęs Dbk. Eina jis, kur jis nori, nesuturė́si Drsk. Suturė́k vaiką, da sprandą nusisuks Vp. Tu gi suturỹ vaikus! Str. Prie Nemuno suturė́jo vokiečius Jnšk. Vario durys, geležiniai pančiai manęs nesuturėjo V.Krėv. To briedžio greitumėlis – tik gaudyk akimis, čia buvo, čia nebėra, ugnis ir vanduo nesuturės pabėgėlio Blv. Duonakepė sako: – Tu bėk, aš laumę suturėsiu LTR(Dglš). Jau sulojo juodi kurtai ant mano žirgelio. – Suturėki, uošvytėle, ruduosius kurtelius LTR(Ktv).
| refl.: Led led susiturė́jau, būčia in Strėvą ingriuvęs Žž. Buvo beinąs čionai, al vėl susiturė́jo LKKVII188(Krs). Buvau paskėlus eit, i vė[l] susturė́jau Klt.
ǁ priversti paklusti, sutramdyti: Ką tu suturė́si, lekia kaip pasiutęs! Pnd.
| Vėjo nesuturė́si, anas nai drūtesnis an svieto Nmč.
^ Sesers kasos nesupinamos, brolio žirgas nesuturiamas (ugnis ir dūmai) Pn.
2. tr. M, L, Rtr, NdŽ, KŽ, Slm, Ad, Ml neleisti ką daryti, uždrausti: Negi mažas suturė́t, negi klausias jau mūsų Skdt. Tik močia sùturi, išnešt ana jam akis Klt. Tegul eina tan miestan, nesuturė́si Adm. Nereikia sūnaus suturėti nuo mokslo, jei jis nežada būti kunigu TS1896,10.
| refl.: Norėjau žieminį [paltą] siūtis, bet vėl susiturė́jau Jnšk.
ǁ sutrukdyti kokį veiksmą, procesą, sustabdyti, sulaikyti: Tik prasideda karas, ir sùturi mašinas Lel. Tuomet suturėjo laivus prie didelios salos MPs. Te suturė́ta, kap leidžia, tai paskelia vanduo Btrm. Kunigas liepė suturė́t vargonus, kad ana giedot Rod. Negalėjo suturė́t kraujo Aps. Suturė́jom šiap tep gyvą pieską su žolynais Drsk. Dievmedžio skystimas suturi plaukų birimą rš. Kai davė, kai davė [šaltis] – i medžius suturė́[jo] (nesprogsta) Švnč. Kas žino ugnies vardą, tas, neduok Dieve, ugnelei pasikėlus gal suturėti LMD(Sln). Saulė dabar degina, o lietus žliaugia, tai nesuturė́si Jon. Ir lietus iš dangaus buvo suturėtas Skv1Moz8,2. Sutverdamas pragarą, Viešpats teipogi parodė mums mylestą, nes par tai norėjo mumis suturėti nu pikto M.Valanč.
| prk.: Jau buvo suvis blogai – tik tavo pinigai suturė́jo Ktk.
^ Paleidęs akmenį (iš rankos Mrj) nesuturėsi LTR(Plng).
nesuturimai̇̃ adv.: Metai nesuturimai eina, jaunystė praūžė kaip sapnas M.Katk.
| refl. NdŽ, DŽ1, KŽ: Apsirgo an kokliušo, kosti, kosti, kosti ir nesùsturi Btrm. Nuej[o] Dubičiuosna [ežeras] ir susturė́j[o] Pls. Vandenio dėjo kompresus, tada susiturė́jo kraujas Upn. Sauso šieno padaviau teliokui, tai susturė́[jo] vidus Klt. Tūpčiojo tūpčiojo vaikas, oran nepraeina, viduriai susturė́jo Klt. Po lieti [kremblių] bus, dartės susturė́j[o] augt Drsk. Medetkų išverdi, nuog jų ir susi̇̀turi (nepersileidi) Upn.
3. tr. neleisti pasireikšti, likti nepastebimam, sutvardyti: Pamatė, ateina pulkas burliokų, anas ir kvapą suturėjo, kad jo negirdėtų LMD. Vos galėjo suturėti ašaras savo akyse J.Balč. Negalėjau džiaugsmo ašarų suturėti rš. Tylenis klausėsi, vos galėdamas suturėti pasibjaurėjimą visai tai kalbai K.Bor.
| refl. DŽ, KŽ: Žodį žioptelėk ir susiturė́k J. Vos susiturėjau pikto žodžio nepasakęs Vvr. Neseka susturė́t ir nieko nesakyt [pačiai] Drsk. Kitam pasakai, paaiškini, ir jis tuojau susi̇̀turi Mrj. Ana nesusi̇̀turi, neklauso Dgp. Kai pradeda ūturt, tai negali susturė́t Klt. Sustùryte, ką jūs klegat! GrvT92. Reikia susturė́t senam, nevalgyt visa ko Skdt. Nebegali̇̀ nuo gėrimo susiturė́t Grž. Kai nesusi̇̀turi [gerdami], tai ir ažsimuša su maciklietkom Lel. Jis nesusiturė̃s nepadaręs iškados Slv. Aš tankiai susituriu piktai daręs vien gėdos dėlei Blv. Nemokėdami susiturėti nuo pavydo ar neapykantos, nesidrovi reikšti savo nenuoseklios nuomonės rš. Ponas pradėj[o] juoktis. Itas ponas ir negal susiturėt LTR(Dv).
4. tr. išsaugoti, išlaikyti: I Petrui ūkį suturė́jo Jnš.
5. tr. areštuoti: Mane suturė́jo Rodūnioj Rod.
6. intr. NdŽ, Gs, Pc, Škn, Up, Vkš, Vdk daugeliui atvesti (jauniklius): Visos karvės jau suturėjo, susivedė, tai turim jau pieno Š. Jau karvės abidvi buvo suturė́jusios Skd. Tai bus pieno, kai visos karvės suturė̃s Skr. Būdavo, karvės kaip sutùri, tai atsivalgom krekenos Sml. Po Kalėdų suturė́jo karvės, atsirado i varškės Krš. Žiemą karvės kai sùturia, mes krekenus išmilžiam Škt. Pieno nebuvo: karvės buvo nesuturė́jusios Šts. Kiaulės suturė́jo į rugienas Šts. Abi [avys] sykiu suturė́jo Skr.
ǁ apsivaikuoti: Niekaip ta karvė nesùtura – penkioleka dienų užejo Krš.
◊ danti̇̀s (liežiùvį) suturė́ti nutylėti: Jaunam visur reikia dañtys suturė́t Trgn. Suturỹ liežiùvį! Lkm. Kap pati paleistuvė, tai ir an kitų liežiùvio nesùturi Švnč.
ši̇̀rdį suturė́ti susilaikyti, neleisti pasireikšti jausmams: Kad mano širdi̇̀s suturimà buvus, tai nevažiavus iš Latvijos Prng. Širdį ir upę sunku suturėti Mair.
užturė́ti, ùžturi (užtùri), -ė́jo (sl.?)
1. tr. Sut, N, M, L, Š, Rtr, NdŽ bėgantį, einantį priversti sustoti, sulaikyti: Ažuturiu, ažustabdau SD1207. Užturė́k gyvuolius, kad nebeitum pro šalį J. Avys visos ka pasileidė ant namų – nebeužturė́jau Jnš. Anas ažturė́j[o] veršelį ir pririšė až krūmo Lz. Ir priplaukė nekuriosp ivosp, vadinamosp Klaudo, vos užturėjom eldiją Ch1ApD27,16. Teipo užturėtos yra žmonės, kad neneštų daugiaus Ch2Moz36,6.
ǁ N išlaikyti, kad nepabėgtų, priversti paklusti, suvaldyti, sutramdyti: Nenuvaldomas, neažturėtinas SD189. Arkliai buvo neužturimi̇̀ Ėr. Negaliu arklio ažturė́tie Smal. Įsižabok kumelę, bo kai pasius lėkt – neužturė́si Sml. Arklius vadžiom ùžturi, keravoji Žrm. Širmas žirgas nupenėtas, šoka piestu pakinkytas. Penki vyrai neužturi, visi žmonės į jį žiūri LTR(Všk). Tie žirgeliai juodbėrėliai neužturiami LTR(Pn). Bėga mano juodbėrėlis, negaliu užturėti LTR(Brž). Pavakarėj nebegali kiaulių užturė́t Jnšk. Kur tu bernaitį kieman užturė́si! Drsk.
| prk.: Reikia ant sūdo galybės, idant tas, kuris yra sūdžia, galėtų nudraust ir grausmiai ažuturėt valdonus SPI21-22.
^ Broliuko žirgai neužturiami, sesutės skrynia neapnešama (krosnis ir dūmai) TŽV575. Eina be kojų, skrenda be sparnų po visą svietą: niekas negali užturėti (kalba) LTR.
ǁ išlaikyti rankose: O jau išsigandau kaip, man pradėjo širdis mušt, nebeùžturiu grėblio, nebesugraibau grėbt Bsg.
2. tr. Sut, I, N, M, L, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, Yl, Mšk, Lz sutrukdyti kokį veiksmą, procesą, sustabdyti, sulaikyti: Čia tos eglės ir vėją ùžturia Pc. Kas nors tuos laiškus ùžturi, ka ne visus gaunam Prn. Užturė́ti ligą, t. y. traminti J. Ka bus mirštama – neužturė́si Jnš. Kai mirs, tai numirs, neažturė́si Trgn. Nežinai [ko] nuo kosulio, kad užturė́tų kosulį Žl. Buvo vidų (vidurius) paleidę, tai šiaip teip užturė́jau Dkšt. Nieko mama nebeužturė̃s, kai abidvi eisma Ob. Dūmojau jau užturė́t vaikus nuog škalos Azr. Ir turėdamas neužturėtum, taip kožnas veržias Sz. Pats buvo didelis gėrėjis, pati niekaip jo negalėjus užturėti nuo to LMD(Sln). Dabar visas svietas geria – užturė́k tu jiem gerkles! Mžš. Motinyte mano miela, užturėk visus vėjelius LTR(Ob). Nėra tokio, kuris ažuturėtų Dievą rūstaujantį SPI129. Neužtura tavo vargų nei saulės karštumas, nei prakaitai, nei džiova, nei kaulų skaudumas D.Pošk. Aniolas sušuko iš dangaus: – Abraomai! Užturėk ranką savą, nedaryk smerčio jaunikaičiui! S.Stan.
| Čia buvo užturė́ta vanduo Vrn. Yra užturė́tas vanduo malūnui Kdn. Anas pastatė melnyčią, ažturė́jo visą vandenį, niekur vanduo negali eit Aps. Buvo užturė́tas Arupės vanduo Ker. Tegu lyja: ar mes užturė́sim?! Pc. Kubizdaliai kraują ažùturi Ktk. Kraują anas ažtùri JnšM. Pliaupia kraujas i neažuturi Dglš. Nuvežė Vilniun, kraują ažturė́[jo] Rš. Senis šlapumo nebeužtùri, po saũ leidžia Sml.
| impers.: Ligoninėj klausia, kam užturė́jo vidurius, duosiu vaistų Žl. Gal nuo tų žuvų užturė́jo man vidurius Ut.
| refl. Slm, Lz: Ažsiturė́jo upelė ir patvino pieva Ds. Ažsiturė́[jo] [v]anduo, nenubėga Dglš. Sako, ežeras siaurutis buvęs, o paskiau ažsiturė́jo upė [ir pakilęs] Strn. Negerai, kai ažsi̇̀turia viduriai Ob. Nuo paparčių viduriai ažsiturė́davo Dglš. Nuo mėlynių užsitùria viduriai Slm. Misos prigėrė, užsiturė́jo šlapumas Slm. Prakeiktas testov, kardą savą užturįsis (trukinąsis), jeib nepralietų kraujo BBJer48,10.
ǁ refl. palaikyti užsidėjus: Užsiturė́jau šalto vandinio prieg [sutrenktam] veidi, i nesopa Drsk.
ǁ KŽ sulaikyti savyje, neišleisti: Ta bačkelė jau išgverus, nieko alaus macnumo nebeužtùri Sml. Ąžuolas, ant oro išdžiūvęs, visuomet savyje užturi maždaug dešimtą dalį pirmutinio drėgnumo A1884,125.
ǁ BtLuk24,16 uždaryti: Akys jų (mokytinių) užturėtos buvo, adant jo nepažintų SPII235.
^ Burna kaip šikinė – reikia laikyt užturė́ta Sug.
ǁ Ch1Jn20,23 neatleisti (nuodėmių), sulaikyti: Suteikė apaštalams galybę atleisti ir užturėti nusidėjimus M.Valanč. Kuriemus jūs griekus atleisite, tiemus bus atleisti, ir kuriemus užturėsite, tiemus bus užturėti BPII51. Tur ne tiektai atleidinėt, bet ir užturėt nuodėmes žmonių DP204.
3. tr. Ms, Jnš, Brž, Mžš versti užtrukti, sulaikyti: Nuėjau svečiuos, mane labai norėjo užturė́t, led ne led išsitraukiau Jnšk. Mus ažuturė́ję buvo, led išsiprašėm Dv. Atejau su reikalu, i mane ažuturė́jai Klt. Ir išmeldė, kad leistų tą mergelę par keletą dienų užturėti M.Valanč. Taip broliai Jūzapo išvyko į Egiptą, bet tėvas užturėjo numie jauniausįjį S.Stan. Užtùria [žmogų] i ant trečios nakvynės BM128(Pš). Ir jau būtų teip parvažiavęs, kad ne gera būtų šeimyna jį užuturėjus SPII181. Pragaras turės sugrąžint numirėlius savuosius, kuriuos buvo užturėję DP16.
| refl. OG434, LKKIX200(Dv): Pas Mikšį dar užsiturė́sta ČrP. Jie šiandiej be Šakalynės niekur neužsiturė̃s Upt. Pasidėti pas ko, užsiturė́ti, apsistoti I.
4. tr. Upn uždrausti, užginti: Kad gano, tegu gano, neužturė́si Ėr. Močeka su sa[vo] duktėm norėjo ažuturė́t šulnio ir itos obelies LKKIX202(Dv). Žinoma, kad važiuočiau, tai neužturė́tų Krs. Valdžia ažturė́[jo] mišką kirst Dglš. Galgi aš ažùturiu, arba manę klausai?! Trgn. Niekur toliau negalėdavai nuvažiuot, ažturė́ti keliai buvo (per karą) Lel. Aš žuturė́siu tau kelius, palauk! Nč.
5. tr. P, Rm, Škn sulaikyti pinigus ar ką kita, pasilikti sau, neduoti: Man ažuturė́jo senybą (senatvės pensiją) Btrm. Tu mun ten i ten padirbai iškadą, daba aš tau ùžturu [algą] Vž. Tegul tik koki iškada pasidarys, tai ir algą užtur Sz. Pasakyk, kad jis (kunigas) surinktų visus savo piningus ir aš šį rytą nešiu jį į dangų gyvą, tik pasakyk, kad neužturėtų nė vieno grašio BsPII45(Tl). Būsiu aš liudytoju … prieš tuos, kurie užuturėjo algą samdinykų DP15. Alga darbinykamus užturė́ta VoK34.
| Bronė visą amžinatilsį matutės gerą užturė́jo Ps.
| Pernai [kolūkyje] užturė́jo visiem javus, niekam nedavė Rm. Visus metus ažturė́jo (nerašė) darbadienius Str.
ǁ pasisavinti, pagrobti: Tas tai yra tėvainis, užmuškime jį, o tėvainystę jo (užturėsim sau) Ch1Mt21,38. Giminė kuršių teip stipriai su danais rėmės, jog, juos visus išmušusys, laivus užturėjo, auksą, sidabrą ir vis, kas buvo laivūse, atėmė S.Dauk.
ǁ impers. atimti (žadą): Jau kap šnektą užturė́jo, tai ir mirė zaras Kpč.
6. tr. Q39, I, N sulaikyti, areštuoti.
7. refl. KŽ, Vvs, Ds užsibūti, užsilaikyti: Su vytele išpleitojo tankiai tvorą, i sniegas ažsi̇̀turi Smal. Nėra sniego ant kelio, neužsi̇̀turi, vėjas nunešė Pc. Vienas ažsiturė́jo ančiokas [iš laukinių ančių kiaušinių], o kiti paaugę išlėkė Klt. Mūsų valsčiuj nelabai seniūnai užsi̇̀turi Krkn.
| prk.: Akys mūsų nenorom ažuklius, ažsikabins, ažsiturė̃s kur nor, iš kur neveikiai beatatrauksma, atplėšma BM60.
8. refl. NdŽ išsilaikyti kokioje būklėje nenugriuvus, nenukritus: Ar tu viena ranka užsiturė́si ant obelės šakos Jnšk. Labai sunku yra užsiturėti ant kojų A1885,97. Akmuo … negal ant oro užsiturėti, kada kas nepritur I.
9. tr. maitinti, išlaikyti: Ažuturiu ilgai, karšinu SD8. Ažturė́t du sūnus labai blogai JnšM. Kuom žmonis užturė́sim? Upt. Aš turiu tėvelį – ažturės manę! LMD(Klt).
| Kursai rėdo gerai tikrus savo namus užturėdamas vaikus savo klaužadoj su visokia viežlybyste Ch11PvT3,4.
ǁ išpenėti: Kada ilga vasara, daugiau neužturė́davo, tos kiaulės neturia ko nieko ėst – ant plikų dirvų ganydavo Mšk. Kokį penukšlą … neužturi a neužlaiko jo savei WP88.
10. tr. prižiūrėti, valdyti: Jie nebeturi sveikatos užturė́t gyvenimą Upt. Kol tėvas gyvena, tol ùžturi žemę visą Jnšk. Didelių plotų valdytojai, bajorai nebegalėjo užturėti savo rankose žemę TS1901,6-10. Ižstatoma est mums trumpai prieš akis pradžia bažnyčios Dievo ir kaipo užturėta yra ir užlaikyta po tvanui Ch1Krn(santrauka).
^ Moteris užtùri tris namų kertes, o vyras – vieną Krs.
11. refl. DŽ, KŽ išbūti, išsilaikyti, išlikti, neišnykti: Čia iššalo rugiai, o ten užsiturėjo Šts. Po lytaus užsiturėjo rugeliai, nebnyksta Dr. Jų kiaura žemė, smėlis – kišk nekišk [trąšų], niekas neužsitùri Sml. Tik viena vyšnelė ažsiturė́jo – visos iššalo Ktk. Buvo lakštas ažsiturė́jęs Dglš. Gyvulėliam, kad ir žiemą, miške vis ne teip sunku užsiturė́t kaip ant pliko lauko Jnšk. Ant vieno … kalno kriaušiaus … lig šiolei užsiturė́jo ąžuolinių suretėjusių keletas kelmų BM65(Žb). Liepė ta lazda (krivule) savo įsakymus svietuo skelbti, kursai būdas skelbimo įsakymų vyresnybės lazda iki šios dienos užsiturėjo S.Dauk. Su vopna galime sudėti tiktai tokias maliavas, kurios pačios gerai užsitur prieš oro įveikimą A1885,51.
12. intr. ištverti, atsispirti: O dėl to mat užturė́jo, nemirė Brž.
| refl.: Įkūrė pilę, kuri ilgą laiką užsiturėjo S.Dauk. Seni, kurie užsi̇̀turi, tai užsi̇̀turi Adm.
13. tr. neleisti nutolti, išsaugoti, branginti: Ir nemažas protas mokėti Jezusą pri savęs užturėti M.Valanč. Veizdėk, idant ir tu tą žodį Dievo girdėtą neužmirštumbei …, bet atmintumbei ir širdyje tavo užturėtumbei BPI99. Užturėsime ją (bažnyčią) visad savimp, jei sergėsimės, idant jos ne vienu nenuliūdytumbime DP240.
14. refl. SD1138, Sut, N, NdŽ, KŽ susivaldyti, susilaikyti, susitvardyti: Neažusiturįs SD182. Negalėjau ažsiturė́t iž juoko, kap anas valgė itą saldienę LKKXIII123(Grv). Šunskietis yra labai švelnus, užsiturintis žmogus V.Kudir. Ūkininkas, girdėdamas jų šneką, negalėjo užsiturėti nesijuokęs BsPII112. Vienam geriant sunku kitam užsiturėti Sz. Kareivis buvo jau iškėlęs kalaviją; sūnelis jo tą pamatęs staigu prabilo klykdamas tus žodžius: „Kareivi! Tėvas muno Krizas“. Kareivis nusiminęs užsiturėjo S.Dauk. Meldžiu jus, idant ažusiturėtumite nuog pagedimų kūno SPII17. Nuog visokio paveikslo pikto užsiturėkite Bt1PvT5,22.
15. tr. psn. būti kieno nors pusėje, palaikyti, paremti: Jei šitoji tave užturės, tad neparpulsi DP400. Jūs (tikrai) prisakymą Dievo niekais verčiate, kad savo įstatymą (galėtumbite) užturėt Ch1Mr7,9.
16. refl. N pasiekti, gauti, laimėti.
17. refl. elgtis, gyventi: Labiaus už viską Dievą mylėkit, pagal jo žodžių užsiturėkit LTII220(Tat).
paužturė́ti, paùžturi, -ė́jo (dial.) tr. sulaikyti: Arklius liš gale salos paažturėjo Lz.