Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (85)
užtáikyti
Apibrėžtis
táikyti, -o, -ė K, Š, Rtr, LVIV157, DŽ; Q198, R, MŽ, N, M, L
1. intr. LL13, LTR(Šmk) stengtis nustatyti taikiklį ar užimti padėtį, kad būtų galima kliudyti taikinį: Ir anam táikė stačiai į širdį, bet jau par petį paršovė Kal. Netáikyk į paukštelį, gali užmušt Kair. Kareiviai taiko užsimerkę, lyg šautų nuosavon širdin S.Nėr.
^ Į kulnį táikė, į nosį pataikė (sakoma pagadinus kam orą) Škn.
| refl. Rtr: Táikytis šauti KŽ. Tai jie prisidėjo ir taikosi, nori nušauti gulbę LTR(Trak). Atrodo, niekas nesitaikė, bet pora šūvių – ir mirtis J.Marcin.
2. tr. daryti, kad pritiktų, parinkti tinkamą, derinti: Akiniai, prie akių netáikyti, negalima nešioti P.Aviž(Br). O kai ataneša prisiūt [batą], tai siuvi siuvi, táikai táikai ton skylėn Žl. Ėmė raktus taikyti į tą pakajų, kad galėtų atsirakyt BsMtI157-158(Brt). Kuolus [akėčių] táikė iš skroblo, ąžuolo Kls. Bet daugiausiai rugius táikys tokius jau gerus [duonai], ka nebūtum dirsių Sd. Taikiau aš šituos kailiniokus vienaip, taikiau kitaip, pagaliau išpjausčiau jų sagas ir nukėliau jas gerokai į šoną J.Balt. Kaip nededi, kaip netaikai, o kepurė per maža! P.Cvir. Táikyti vaistus NdŽ. Mano brolis buvo labai lepus ant valgio, baisiai turėjo valgį táikyt Skr. Aš sa[vo] vaiku[i] maisto netáikau, viską duodu Vrn. Ji labai táikydavo valgį visiem PnmA. Trijų mėnesių paršai, i da jiem reikia táikyt Jnš. Ji netáiko žodį: kas kiek – i žlebtelia Gs. Kaip papuola, teip sakom, netáikom žodžio Trs. Būdavo, balsus táikys, katram natavot, katram prišaukt Erž.
| refl. tr., intr.: Kaip Paulina táikės ir valgymą, ir visa, o mat pirma nugriuvo Slm. Ji nesitáiko, tai ir suserga Rmš.
3. tr., intr. skirti, adresuoti kam, į ką: Katrė tyli, nes į ją buvo taikyti dainos žodžiai I.Simon. Šneka, rodos, apie kitas, o aiškiai matos, kad man táiko Kair. Aš žinojau, kad ma[n] čia táiko Smln. Táikyti kam priekaištą NdŽ. Taikyta ta kalba buvo jau kiek susipratusiems ir mokslintiems prš.
4. tr. DŽ naudoti (paprastai praktikoje): Taikomoji geologija GTŽ. Zoologija gali būti teorinė ir taikomoji S.Mast. Táikomoji dailė LTEXI65. Táikomoji dekoratyvinė dailė LTEXI66. Vietinė anestezija pradėta taikyti labai seniai rš. Mokiniai teorines žinias čia pat bando taikyti praktiškai rš. Sverto taisyklė taikoma nagrinėjant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį skridinį rš. Juk sąmoningas kalbos tvarkymas ir norminimas prasideda tada, kai liaudies kalbą reikia taikyti rašto (literatūros) reikalams KlK49,41.
5. intr. stengtis ką daryti, derinantis prie aplinkybių: Ans táiko pamatyti savo brolį J. Táikai, kad prieš vėją [vėtytum javus] Vdn. Jau visada táikė į pilnatį [sėdami ar sodindami] Dg. Daugiausia táiko šalčiuose kult Krm. Kuleklę suks, táikys, ka arkliams nebūtum par sunkiai Všv. Agurkus reikia sėt pirmadienį ir táikyt, kad žmonių daug vaikščiotų (priet.) Kdn. Žirnius [sėti] táikydavom, ka pilnačio būtų Brž. Bulves táikydavo [sodinti] pabaigoj mėnesio, senugaly Jnšk. Aš labai táikau, kad sava viską turėt Upn. Vis táikydavo, kad Kalėdom būt pjaunamas paršas Skp. Da táikau, kad tektų atgult, pasilsėt Krs. Táikydavo tokiam paduot [pyragaitį su pupa], kurį nori į žentus gaut Sk. Paimk medinį šaukštą ir táikyk, ka nurytų [karvė vaistus] Krš. Táikyk, kad rastumi numie – ir pasimatysi Šts. Jy eina gyvulius pagirdžius ir táiko, kad su mum eit Pnd. Blindokas duoda per kaulus Aleksiukui ir vis prie galvos taiko J.Balt. Reikia taikyti visiems dirbti vieną darbą: tada bus sparu ir nuodarbu M.Katk. Jugėla dabar, važiuodamas iš miesto, visados taikė važiuoti namo kitu keliu V.Piet.
| refl.: Aš táikaus, kad nepasakyčiau bile ką Jrb. Tas žydas vis táikos potrus kalbėti pri lango Kl. Ji taikėsi eiti takučiu, tarp aukštų smilgų P.Cvir. Savo žemės turėjo pakankamai, bet dar taikydavosi kur galima išnuomoti rš. Tie jau ne žodžiais, bet kumstėmis taikėsi perkalbėti A1884,371.
ǁ stengtis tinkamai ką daryti: Kai siuvu, vis táikau, kad būtų gražiai Jrb. Argi táiko [talkininkai] – sumetė, sumetė Kvr. Dideliai čia vyrai táiko ravėti: apdaužo su knaptu, i tiek Rdn. Vežimą kriaunant, pėdus taip táikė kriauti, kad vežimo šonai ir vežimo galai neišsikištų, ale būtų stati Vkš.
6. intr. LL40 stengtis įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Kaip mažu[i] vaiku[i] – táikyk i táikyk Mžš. Viseip táikiau: ir geruojuo, ir piktuojuo – kad nemožna gyvent Slm. Táikyk táikyk [anūkui], gal kada pagaliu galvon gausi Msn. Paimsiu ir nieko jam (vyrui) netáikysiu, ba ar aš šiap, ar kitap jam táikau, vis tiek aš jam neintaikau Lš. Táikyk netáikyk – vis tiek neintiksi Dbk. Sveikatos negailėjau, ėjau, žiūrėjau, valdžiai taikiau, o dabar – vagilė! J.Paukš.
| refl. LL40, Rtr: Mano žmogus buvo geras, ale ir aš táikiaus Nč. Táikiaus, kad nor aš jiem būtau gera Pun. Aš darbe su visais táikaus Vrn. Kai neturi jėgos, reikia prie visų žmonių táikytis Lel. Táikaus, gyvenu an loskavos duonos Mrc.
ǁ refl. Rtr stengtis prisiderinti: Poilsio namuose ar sanatorijoje reikia taikytis prie tenykščio dienos režimo rš. Mum su sėjimu ar javų vežimu reikdavo prie kitų táikytis Skrb. Žmogus gyvena gamtoje, taikosi prie jos ir iš jos mokosi sp. Gyvulių aukštosios nervinės veiklos atsiradimas yra susijęs su procesu taikytis prie aplinkumos V.Laš.
7. refl. sutikti su kuo neprieštaraujant: Duok man išmintį ir protą, idant aš visokiame daikte taikyčiasi su šventa valia tavo Tat.
| Dėl vaikų taikėsi su savo dalia rš.
8. tr. KBII172 šalinti nesutarimus, vienyti: Tu gi jau teisėjas, táikyk te juos Ant. Šiandien visi krikščionys, jūsų netaikomys, mūsų žemę užgulė S.Dauk.
| refl.: Su kaimynu reikia táikytis Alz. I táikysias, i mušias Trk.
9. intr. žiūrėti, laukti, tykoti patogios progos: In mėsą táikyta (taikyta mėsą pavogti) Rmš. Tas šuo vis táiko įkąst Slč. Melagis yra tas, kurs ne tai kalba, ką mislija, ir visad taiko apgauti Blv.
^ Bernas kožnas – šuva: táiko inkąst Aln.
| refl.: Kokis žmogus aplink kampus zulinas. Ar ne vogt ko táikos? Lš. Kai ana (bitė) laksto susrietus, kąst táikos Mlt. Abudu táikosi vienas kitą apgauti Ėr. Jis tik táikosi pabėgt Vrb. Jis blogas žmogus, tik ir táikos įkąst kaip gyvatė Jnš. Vilkas táikėsi in teluką – būtų nunešęs Žln. Pribėgęs prie karvių bandos, margis nusižiūri jam nepatikusią ir taikosi kibti į šlaunį rš. Samanės dūzgė, siuvo aplink, o aš, užsitraukęs marškinaičius ant galvos, taikiausi pagrobti korį V.Bub. Jie taikosi mus gaišyti Bru.
10. intr. tikėtis patekti, gauti, pasiekti ir pan.: Dar pagalvos, kad į seniūnus taikau rš. Nors Andrius ir taiko sueiti į giminę ir, matyt, paims Teresiukę, tačiau ne tokio žento ji norėtų V.Bub.
| refl.: Jonas táikosi į žentus pas kaimynus Prn. O gal tu, gyvatėne, į jos žentus taikais, kad toks stropus? rš.
11. intr. ruoštis, rengtis: Vilius jau stovėjo prisirišęs virvę ir taikė leistis į ūžiančią juodą kiaurumą J.Balč.
| Kviečiai sausi, táiko jau birėt Ėr.
| refl.: Táikaus táikaus i vis neprisitaikau į miestą nuvažiuot Slv. Pasodino tą vaiką an ližės ir jau taikosi mest in pečių BsPIV134.
^ Táikosi kap nuogas į dilgėles tūpt Skrd. Ko čia táikaisi lyg nuogas rugienoj! Rdm. Neranda vietos atsisėst, taikos kaip šikt norėdamas Jnš.
12. intr. gerintis, lįsti, dailintis: Du táikė kavalieriai, pasrinko tą Drsk.
| refl.: Katė táikosi prie žmogaus: čia jai šilta, ėst gauna Gl. Jau ten būt táikiusys pri ano smertelnai Trk.
ǁ refl. stengtis netoli būti, laikytis: Pempės vis prie vandens táikosi Vlkv.
13. intr. lemti, skirti: Pakol šime krutame sviete, turim jau visaip, kaip táiko Dievs, pasikakyt K.Donel.
14. refl. impers. Š atsitikti: Viseip táikos žmogui begyvenant Sb. Man pačiai táikės tep Vlk.
15. refl. impers. Š, Vlk atsirasti, būti atvejui, progai: Táikos ir Vilniun nuvažiuot Vrn. Táikės, keliskart tę buvau Nč. Táikėsi kalbėt su giminėm Klvr. Nestáikė girdėt, kad kumelė atsivestų du kumelukus Kb. Nestáikė man su juoj šnekėt Kpč. Man táikės su juoj važiuot Dsm. Táikos, kad greitai užpuoli (užeini) an sviežių pėdų Dbč. Táikos, kad inkanda gyvatė Rud. Mano gyvenime nestáikė, kad avinas aviną užmuštų Rud. Žibulinė gyvatė, sako, kad nekanda; nežinau, nestáikė man, o marga, tai toj kanda ir gyvulį LKT391(Kb).
16. refl. atsitiktinai, netikėtai būti, įvykti, atsirasti, pasidaryti ir pan.: Tai taikosi labai retai, dėl to aš aplink tokį retą atsitikimą ir kalbėti nenorėčiau TS1902,10(V.Piet). Briedžių táikos kiek, ale maža yr Str. Kad táikosi jaunikis, tai ir eik Gs. Dar̃ ir strokų tep nestáiko kap seniau Dg. Taikėsi ir tokių, kurie sakėsi gerai jį žiną LzP. Taikėsi ne vienas [jaunikis], bet man vis atrodė, kad troba ir karvė jiems labiau rūpi V.Bub.
atitáikyti BŽ401, KŽ
1. tr. parinkti, rasti, padaryti tinkamą, norimą: Atatáikyti Š. Iš rozo to daikto neattáikiau Rdm. Atitáikyta yr – žentas ir uošvis toks o toks Rdn. O aš attáikiau tokį vagoną, kur šilta Lp. Vaikiukai muni vedė penkis kilometrus, kol atitáikė kelią Pln. Gerą žmogų atitaikysim ir leisim [sūnų piemenauti] J.Balt. Jeigu jam valgį ir vaistus neatitaikysi, tai turi mirti LTR(Klvr).
2. refl. taikant, stengiantis ateiti, atvažiuoti, atvykti: Tai sakyk tu man – atsitáikė per mišką tokiu prastu keliuku! Pg. Šlapia labai, ale taikiaus taikiaus pakraštėliais, paravėm, šiaip teip atsitáikiau Srv.
3. refl. ppr. impers. atsitikti: Daug kartais gyvenime atsitáiko Skd. Ale, vyreli, ot kap atsitáiko žmogu[i] Nč. Tep žmogus gyveni, ir visko atsitáiko Srj. Sako, i mun taip atsitáikė Žr. Tarpais ir taip atsitaiko, ko suvis žmogus beveik ir netiki V.Piet. Visaip tam sviete atsitáiko Jnšk. Atsitaikė tau nelaimė TS1900,2-3. Po miestus ir kaimus atsitaiką daug gaisrų LTII234.
4. refl. impers. Zp, Rūd būti, tiktis progai, atvejui: Man atsitáikė būti tenai BŽ521. Gal kada atsitáikis nuvažiuot [į Šiaulius] Sml. Retai teatsitáiko, ka silkės tokios geros būt Rs. Kur jai atsitaikydavo tekėtie, ji vis niekur nenorėjo tekėt BsPIII241(Brt).
5. refl. atsitiktinai, netikėtai būti, įvykti, atsirasti, pasirodyti ir pan.: Seniau tik atsitáikydavo žmonių, kur srėbė Jd. Gal oras atsitáikyt koks, paimk skepetą Gs. Ka koks geras žmogus atsitáikytų, priimčiau gyvęt Rs. Ot kokia smagi lazdutė, kad kas dabar atsitaikytų mušti, tai tuo užmuščiau BsV257(Nm). Jei žmogus (svečias) atsitáikyt, tai ką tu paduosi? Pv. Atsitáikė gera palata, geri žmonės Drsk. Ko dar trūko, tai pasiskolino, tai nusipirko, kur progai atsitaikius Žem. Bado ištiktas [šikšnosparnis] suėda savo draugą, o gerai progai atsitaikius ir vištos kraujo atsigeria Blv.
6. refl. būti panašiam, atitikti: Atsitáikė tik pavardė – ne giminės Krš.
×datáikyti (hibr.)
1. žr. pataikyti 2: Senam i valgį reikia datáikyt Klt. Datáikyk tu žmogus [druskos], bijojau persūdyt Žl.
2. žr. sutaikyti 1: Spragilais kuliant reikia datáikyt Krm.
3. refl. impers. žr. pataikyti 11 (refl.): Ir tam dastáikė jį regėt Dsm.
įtáikyti Rtr; Q143, R, MŽ, N
1. intr. taikant įkišti į vidų: Jau nebeantáikau adaton anvert Žl.
2. intr. padaryti kaip reikiant, prisiderinti: Kad tu … vis kažkaip … šneki ir vis neįtaikai… K.Saj. Lietuviai mėgsta dainuoti ir moka įtaikyti į gana suktą ir painią melodiją Vaižg.
3. intr. Rtr, KŽ įtikti: Negaliu jam niekaip įtáikyti Š. Ka jis nelabai priima mūsų [padėti šertis], neįtáikom Vdžg. Ir teip darau, ir teip darau, niekaip negaliu antáikyt Žl. Sunku jiem intáikyt: vis negerai ir negerai Rud. Jy tokia bjauri, jai neįtáikysi Mžš. Neintáikysi gi jai nieko: velėji – juodai išvelėjai, blynus kepi – blynai suzmekę Slk. Jau niekas neintáiko nei žodžio pasakyt Pv. Kas žmonimi intáikys Knv.
| refl. Š, Rtr, KŽ: Tam vyrui reik įsitáikyt, ka būtų graži Grdž. Tu įsitáikyk, kad tave pamiltų šeiminykė Mrj. Neįsitáikys – vis anam negerai esą valgyti Ggr.
4. tr. pasistengti, kad pakliūtų, įtaisyti, įstatyti: Aš taipgi įtaikiau vieną šaltyšių į vaitus V.Kudir.
| refl.: Mat pirma į pažintį įsiskverbsiu, paskui gal kaip į gimines įsitaikysiu Žem.
^ Įsitaikė kaip šuo į karietą LMD.
5. refl. sutapti su kuo: Visas šventes, kur įsitáiko į prasčią dieną, kela į sekmadienį Krš.
ištáikyti KŽ; LL291
1. tr. pasistengti, kad ko užtektų, būtų, liktų, atsirastų: Ji moka ir iš mažai medžiagos ištáikyt Rmš. Toli ganiava – kur čia visiem arti kas ištáikys Iš. O prieš didžiąsias šventes dažna šeimininkė stengėsi ką nors ištaikyti ir Luciui rš. A beištáikysi kada minutą atvažiuoti Krš.
2. tr. sutartinai atlikti, suderinti: Su spragilais [kuliant] reik ištáikyt taktą Žg.
3. intr. taikant, stengiantis padaryti, atlikti, pajėgti: Tei neištáikysi, ka būtų i vienam, i kitam gerai Jrb. Kad ir dideliai girtas buvo, ale da ištáikė par duris, neužkliuvo Vkš.
| refl.: Kad ir daug balių buvo, ale aš išsitáikiau ir sausom parėjau Jnšk.
4. refl. išsisukti nuo ko, išvengti ko: Užpernai varomas į Kėdainius išsitaikiau nuo mušimo M.Katk.
5. refl. įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Aš tam buožei jokia mada negalėdavau išsitáikyt Skr. Vaikai turi išsitáikyt savo tėvam Rmš. Jisai ir diedeliui žodelį pataikys, ir nuolaidžiam ponui išsitaikys rš.
6. intr. prisirengti, prisiruošti: Niekaip neištáikiau iš numų išsprukti Vkš. Teip norėjosi išeit pagrybaut, teip taikiau taikiau – ir niekaip neištáikiau Krs. Bet pas gydytojus taip ir neištaikė kada užeiti – vis to laiko pritrūkdavo rš.
| refl.: Neišsitáiko, kada eit dirbt – pavėluoja ir pavėluoja visada Snt.
7. tr. pasistengti, kad pakliūtų, įtaisyti: Ė, kad tu, šelmi, būtum geriau mokinęsis, aš būčiau tave į akademiją ištaikęs V.Myk-Put.
nutáikyti Rtr, KŽ, NdŽ; MŽ
1. tr. Š, LL99 nustatyti taikiklį ar užimti padėtį, iš kurios galima kliudyti taikinį: Nutáikė savo šautuvą į kiškelį DŽ1. Žvėris apsisukęs vėl puolė medžiotoją, tačiau ten, kur buvo nutaikęs savo ragus, jis rado tuščią vietą rš.
| refl.: Gerai nusitáikiau ir nušoviau lapę Ėr. Jis nusitaikė į priešakinį mašinos stiklą J.Avyž.
ǁ šaunant pataikyti, nušauti: Nežinom – nutáikė ar nenutáikė Prn.
2. tr. N, LL162, Š, DŽ priderinti, nustatyti, tinkamai padaryti ar parinkti, surasti tinkamą: Ana nutáikė pagal jo būdą J. Gal iš dešims viena šeiminykė ją (duoną) nutáiko, pakepa kap reikia LKT378(Vrn). Ale ir nutáikiau gerai druskos – košė kaip tik Vkš. Ot nutáikė duoną iškept Grk. Jurginam reikia nutáikyt gera žemė, tai jie labai auga Jnšk. Dar jei žemių nutáikai gerų, tai geriau auga [gėlės] Kpč. Kaip tas korių akutes jos nutaiko, suklijuoja, pripila kvepiančio medaus? rš. Iš pradžios nenutáikysu liuob [virti dujomis] ir aš Krš. Žodžius jis mokėjo, bet melodiją nelabai nutaikė rš. Tik reikia nutaikyti akėjimui tinkamiausią laiką rš. Adomas, nutaikęs patogią progą, prisėdo prie Mildos J.Avyž. Nutaikęs laisvą minučiukę, jis nuvyko į ligoninę aplankyti Rimanto J.Dov. Negali nė nutáikyt pietų (nežinai, kada ateis) Lkš.
| refl.: Kai nusitáiko smetona, greit susimuša sviestas Ėr. Nusitáiko alus geras M.Unt. Surūdėjusios, nenūsitáikiusios dešros Grd. Jeigu nustáiko [duona], tai sotesnė Sug. Ant elektrinės [plytelės] labai dega, reikia nusitáikyt PnmŽ.
3. intr. tykant sulaukti, nutykoti, nužiūrėti: Nutáikė, kumet buvo atdaras, ir įlindo į tą šėpą Trk. Nutáikė, kai jo namie nebuvo, i atejo Sug. Nutáikė čigonas – už vištų, ir nuejo Kvr. Iš vieno vežimo kažkas, mikliai nutaikęs, įmetė gėlių puokštę J.Dov.
| tr.: O už dienos, nutaikiusi mane einantį kluonan, vėl kyštelėjo bryzą, įvyniotą drobės skiautėn J.Balt.
| refl.: Nusitáiko, ka niekas nemato, i griebia Erž. Nusitáikęs kai kirto par ausį, tas keberiokš Srv. Nusitáikius kada paklausk jo, kaip tę buvo Slv. Tas keleivis nusitaikęs, kada niekas nemato, palindo po skūroms BsPIII12(Nm). Tad vėl nusitaikiusi kreipė [motina] kalbą į vyriausiąjį sūnų V.Myk-Put.
4. intr. pasistengti rasti laiko: Kaip nors nutaikykit pasėdėti su mumis valandėlę rš.
5. intr. atsitiktinai patekti, pakliūti: Laimingą valandą pirkau bilietą, jei nutaikiau šalia tamstos V.Myk-Put.
6. refl. Š atsitikti, pasitaikyti.
7. tr. nuraminti, numaldyti, sutaikyti: Kad ir murma dar, ale šiaip taip juos nutáiko Grk.
patáikyti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; L, LL172
1. intr. kliudyti: Nešaudyk, patáikysi in akį Lbv. Vaikas man patáikė per akį su sniegu Ėr. Gerai da, kad patáikė par kojas LKT331(Gdr). Kirvis atšoko, ir rankon patáikiau Aln. Jis jam patáikė per galvą su lazda i užmušė Nm. Nei tu kanapėsa tupinčiam žvirbliui patáikysi, nei tu jį iš kanapių išvarysi Lš. Vieną kartą šovėm į stirną, ale nepatáikėm Krš. Kaip tik sustojom, tujau viena kulka tėvuo į klumpį patáikė Krt. Visus langus iššaudė, o kas anims rūpa, ka anie patáikys Slnt. Par karą bombardavo čia, bet nepatáikė vokyčiai Gršl. Tas perpykęs metė spirgą, pataikė jai an lūpos BsPIV113(Brt). Sidabrinė jam kulka širdin pataikė S.Nėr. Žmona pataikė jam tiesiai į nosį alkūne rš. Nepalošė, nepatáikė [krepšininkai], ką galia išlošti! Krš.
| prk.: Gana, kad tai pataikė Narvilui į silpnąją gyslelę – apaštalauti Vaižg.
^ Daug šaudė – mažai pataikė KrvP(Vs). Galvon taikė – uodegon pataikė KrvP(Mrc). Dievas kuo mes, tuo pataikys LTR(Mrj). Mesk akmenį į šunį – patáikysi į Veličką (ta pavardė labai dažna) Vl.
| tr.: Pykšt – kap rozas ir patáikė tą merginą LKKIX220(Dv).
ǁ kurį laiką taikytis, norint kliudyti: Elzė vikriai užsimetė sau ant peties šautuvėlį, pakėlė galvą ir, akimirksnį pataikiusi, šovė Pt.
2. tr., intr. parinkti, padaryti, pagaminti ką tinkamesnį, geresnį: Laiką reik patáikyt, kada ateit Jrb. Ką čia su mūšiu padarysi, geriau žodį pataikyk Trg. Svetimas ateina, vis žodį patáikai Krš. Nieko žodį nepatáiko – metė kap kokiu purvynu Gs. Su svetimais stengiuos kur žodį patáikyt LKKXIII139(Grv). Tau ir kąsnelis buvo patáikytas Pc. Moma maisto nepatáiko, nesaugo vaikų Pnd. Kiek tas seniukas begyvens – reikė jau patáikyt (paduoti geresnį kąsnį) Mžš. Gulėjo lovelėj, valgis buvo patáikytas. Ko jai reikėjo?! Skr. Kad ir ne ką teturia, ale pažįstamiem vis gal patáiko [pardavėja] Slm. Talkinykam jau geriau patáikai valgyt: viralo, mėsos duodi Svn. Su džiaugsmu šią dieną žiburius arba lempas pataikykime DP430.
| refl. tr., intr.: Ligonis turi valgį pasitáikyt Rmš. Pastáikai ir valgymą sau Všn. Pasitáikyk, bo liga gali vėl atkrist Jnšk. Pastáikau maistą, – su tulžia negerai Dg.
3. intr. padaryti ką laiku, gerai, tinkamai, norimai ir pan.: Patáikom nuvažiuot an vestuvių Prn. Kaip gerai, kad ant pietų patáikiau Vkš. Jis patáikė į pačius pietus NdŽ. Dabar tai patáikysiu eit ant kapų – jau atlydžia Jrb. Patáikė parvažiuot prieš pat karą iš Ameriko Kž. Ant šiltų pėdų pataikė LTR(Grk). Priešpiečių sėdam. Laiku pataikei, sėsk ir tu, imk šaukštą J.Balt. Ponas kaipsyk pataikėt ant skerstuvių J.Marc. Svyruodamas berniukas pataikė sugriūti ant suolo S.Nėr. Ar pataikysime giria važiuodamos namo sugrįžti Pt. Juk tada, mokykloje, jis net ir rankomis rikiuotėj nepataikydavo mosuoti rš. Batelius tai jau patáikėt nupirkti Lkv. Kaip kam kaip patáiko, senas daktaras, ans visą amžių gydė žmonis Všv. Mes ne čėse patáikėm rugius sėt – ir visi iššalo Jnšk. Nepatáikysi pasakyt, tai papyksta Sb. Jam niekap negali patáikyt Lzd. Aš jai nepatáikau nė per kambarį pereit Mrj. Tu jam jau biškį patáikyk Žl. Mokėjau pataikyt jai pasiūti I.Simon. Ir kriaučius vadino suknių siūt, ale jom nepatáikė, ir niekas negalėjo pasiūt LB249. Nepatáikei ką pasakyt, tuo[j] piktumas Jrb. Kožnam vis reikia pasakyt patáikyt Krč. Jeigu aš šiandien muzikantas, pataikiau šį ar tą nupiešti, tai motinos kaltė V.Kudir. Galėjai sukraus nusipirkti, jei patáikei gauti Krt.
^ Taip pasakei, kaip iš strielbos patáikei Vkš. Pataikė kap kulka tvoron Nč, Al. Patáikė kai pirštu į dangų Slv. Al ką pasakei, ta pasakei, patáikei kaip pirštu į lubas Varn. Patáikei kaip su pirštu į akį Skr. Pataikė kap kiaulė nosia į tvorą LTR(Mrj). Patáikė kaip lazda tvoron Sn. Nuvažiavom i visko gavom, patáikėm kaip pirštu į subinę Snt. Nuo lietaus bėgo, po palašo pataikė LTR(Rz). Nuo ko bėgau, in to patáikiau Dv.
| tr.: Nežinodama, kas iš jų vyresnis, princesė kreipėsi į gražiausią raitelį ir pataikė karalių J.Balč.
4. intr. pakliūti, patekti, atsidurti kur: Jeigu pas geresnį ūkininką patáikei, tai geresnį drabužį davė LKT188(Gl). Teip patáikiau pri tokių ūkininkų nebiednų Slnt. Aš nieko blogo nemačiau, pri tokio patáikiau Brs. Vienas, grįždamas namo, pataikė pas svetimą pačią V.Kudir. Kaip šoko, pataikė in tokią kiaurą pievą BsPIV35(Brt). Iš kambario išbėga berniukas vienais marškinėliais ir pataiko stačiai Grėtei į glėbį I.Simon.
^ Pataikė kaip aklas duobėn TŽIII378(V.Krėv).
5. intr. taikantis, stengiantis įeiti, įkišti (į vidų): Suvis kemėra jau diedas – jau šaukštu burnon nepatáiko Slk. Ne pro tas duris patáikė Vvr. Rodos, eini eini tiesiai, o nepatáikai ten, i viskas Pp. O aš nepatáikiau įeiti į kitą kambarį Gršl. Tris sykius apie savo namus ėjau ir nepatáikiau Klvr. Nebmatau, nebipatáikau siūlą į adatą įverti Vkš.
^ Kas, kad sukosi galva – jautė, šįsyk giltinė bus nepataikiusi į jo duris rš. Geras žodis pikto ausin nepataiko KrvP(Srj).
| tr.: Ejo iš lauko ir niekaip durų nepatáiko Žl.
^ Pataikė kai koją čebatan (apie gerą įsikūrimą) Slk.
6. intr. Ppl pasistengti (ką padaryti): Patáikysi atvažiuot, kai bus gražu, pavaserį Skp. Vieną kartą patáikė, išejo, pamatė Pln. Atėję pas jį pataikė teip, kad jį nerastų namie BsPI17. Storam tokio ilgumo kalnierius netinka. Čia jau pats kriaučius tura patáikyti Vkš. Patáikom geresnėn vieton, ir užauga geros bulvės Jz. O jeigu kas pabandė pasiskųsti, tai tam pataikė skaudžiai atkeršyt V.Kudir. Oi, išniokojo tuos miškus, su traktoriu negi patáikis Ln. Jy nebešneka senobiškai, biškį patáiko Mžš.
| refl.: Girdu, kaip kiti šneka, kaip kumet pasitáikau, kitaip žodį pakreipu Krš. Eidamas pasitáikyk, kur geriau Vrb.
7. intr. pasistengti įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Pas mum sako, ka daugiausia latvis patáiko RdN. Moka jis pataikyti žmonėms kaip niekas kitas P.Cvir.
| refl.: Kas jiem buvo su žodžiais prie manę pasitáikyt Stk. Viens kitam dabar nepasitáiko: kas tu man, kas tu man Ukm.
8. tr. pasisekti gauti: Gerai, kad aš da tokį vyrą patáikiau į save Plv. Jei gerą patáikytai [vyrą]… Rsn. Gailiai verkė jauna mergelė, nepataikius bernelį DvD243.
9. refl. pasirengti, pasiruošti ką daryti: In fermą buvo pastáikę [vilkai] Žln.
10. refl. impers. Š, Rtr atsitikti: Kap ten pasitáikė, nėr žinios Rod. Gyvena žmones an svieto, ale pastáiko visep Kpč. Pastáiko viseip: ir prigeria, ir ažsimuša Antz. Kas [maitinančiai] motinai pasitáikė negerai, viskas pas vaiką pareina Gdž. Saviškių tarpe visaip pasitaiko: ir susibart, ir susipešt Jnš. Pasitáiko, kad abudu [tėvai] numiršta, [vaikai] lieka čystai siratos Skrb. Naktį jau nemiegi, steni – viseip pasitáiko Smal. I pasitáikyk tu ma[n] iš labo ryto bliūdus daužyt! Slv. Man vienąsyk pasitáikė teip LKT184(Raud). Pasitáikydavo, dar anksčiau vilkų buvo Bgs. Retai kada pasitáikys, ka koks vienas [ėriukas] genant susimaišydavo i nespės pareit Mšk. Tuo pat metu pasitaikė liūto atleistajai pelei pro šalį bėgti J.Jabl. Bet dainos pradžioje neva jau taip pasitaikė, kad vienas jų parvertė žvakę Ašb.
^ Dažnai pasitaiko, kad bažnyčion eina – karčemon pataiko KrvP(Dg). Visai[p] pasitáiko i visai[p] reikia Jrb.
11. refl. impers. Š, Rtr būti progai, atvejui: Pasitáiko ir jaunam mirt Alv. Pasitáiko, kad ima ir sveiką suvažinėja Dg. Pasitáikė žiemos metu važiuot per ežerą Slv. Pasitáikė an kelio rast malūnas labai didelis Mlk. Pasitáiko pervelėt, tai sustraukia marška Dg. Ma[n] tę pasitáikė būt Žgn. Latvijo[je] mun pasitáikė tarnauti pas gerus gaspadorius Vkš. Ir antrą sykį karaliui pasitáikė paklyst (ps.) LKT155(Žg). Tą vakarą i mun pasitáikė būti Varn. Nepasitáikė tei kalakutę nusipirkt iš rudens Jrb. O gal i geru keliu pasitáikys važiuoti Krš. Nepastáikė jį man suti̇̀kt Lš. Pasitáikys karts i geresnis gauti Brs. Kad man kartais vogt ar ką išplėšt pasitáikė, rods ir aš nesigėdėjau ištiest savo ranką K.Donel. Tą butalį sugriovė, išarė žemę, pasitáikė ir atrasti anus [pinigus] End. Zuikį pasitáikė sugauti su rankoms Lk. Pasitáikė gerai sudėt audimą Rs. Jums tiesiog pasakiau, kaip man pasakyt pasitáikė K.Donel.
12. refl. atsitiktinai, netikėtai būti, įvykti, atsirasti, pasirodyti, tekti ir pan.: Mum pasitáikė gražūs orai, tai greit apsidirbom, nereikė[jo] vargt Krs. Gerai, jei pasitáikis pagada – šieną išdžiovinsiu Skdt. Prasta bulbė pasitáiko [tarp gerų] Ėr. Pasitáiko susitikimas kokis an šio svieto Dgp. Vasara bloga pasitáikiusi: pievos pilnos žolės i vandens Sg. Kitam vyruo pasitáikys žmona mirusi, ans jau pasiieškojo kitą gaspadinę Plt. Gera pasitáikė, parejo motriška, i gyvenam Skd. Gerai, kad geras vyras pasitáikė Srj. Ak tu Dieve! Visados turi kas nors pasitaikyti pačiu nelaiku rš. Ir, kad Selmas man ūmai nebūt pasitáikęs, rasi mane … būtų numušęs [Pelėda] K.Donel. Tokių daiktų nepasitáikydavai Mšk. Nevaikščiok viena – visokių valandų pasitáiko Krtn. Pasitáikė žemė labai akmeninė, žvyras, žvirgždai – labai neauga Sdb. Pasitaikė tada kaip tik blogi metai – duonos maža, dirvos ir pievos išdžiūvo J.Bil. Kviečiai gražūs, bet slėnesnėse vietose pasitaiko usnių J.Avyž. Išgruzdėjus vidui, ąžuolą nuvertė pirma pasitaikiusi vėtra rš. Man pasitáikė tokia žalia [mėsa], nė į burną imt negaliu Erž. Kai kuriam pasitáikė i nebloga, teip jau doresnė ta žemė KlvrŽ. Pirma daug kam pasitáikydavo nuo sunkaus darbo ta liga Jrb. Pasitáikė toks žmogus ir pavežė Drs. Dabar, ko gera, iki Alksnynės nei žmogaus nesutiks, nei pakelėje namas pasitaikys rš. Kita pati pasitaikė ragana BsMtI114(Brt).
^ Gera galva, tik durnam pasitáikė Prn. Aklai vištai grūdas pasitáiko Trk. Pasitaikė kap šun rimbas LTR(Ss). Proga pasitaiko, bet nesikartoja TŽV598(Al).
◊ danti̇̀s ant dantiẽs nebepatáiko sakoma drebant iš šalčio: Suėmė toks žvarbis, kad danti̇̀s ant dantiẽs nebipatáiko Vvr.
į kóją patáikyti (su kuo) sutarti: Jis nepataikė į koją su tarybiniais žmonėmis J.Avyž.
į ši̇̀rdį patáikyti sujaudinti: Kaži kaip, ypač naktį, tas balsas pataiko man kaskart tiesiai į širdį Pt. Gero žmogaus žodis į širdį pataiko KrvP(Pšl).
pratáikyti NdŽ
1. intr. nepataikyti, pro šalį prašauti.
2. tr. visą laiką praleisti taikant ką, šalinant nesutarimus.
pritáikyti Š, Rtr, KŽ, DŽ1; R71,416, MŽ94,561, N, LL198, L
1. tr. NdŽ nustatyti tiesiai į taikinį: Pritaikė į patį žandą M.
| refl.: Netrukus pamatė kiškį, prisitaikė ir jau buvo bešaunąs J.Balč. Ir jaunasai Gerulavičius prisitaikęs šovė iš parabelio į telegrafo stulpą A.Vien. Aš prisitaikęs pokš – ir parvirto [kiškis] LTR(Kp).
2. tr., intr. DŽ parinkti, padaryti tinkamai ar tinkamą, priderinti: Pritáikyk lopą prie lopo, kad sutiktum J. To lentelė vėl teip pritaikyta čia prie tos sienos, priglausta Sml. Labai gerai matau; matyt, gerus [akinius] pritáikė prie mano akių Mžš. Jokio ėdimo jai (kiaulei) nepritáikai, velnią ir papjoviau Kpč. Mano tėvas buvo pritáikęs mašiną, kad galėjai ir per kupstus pjaut šieną Nm. Negaliu sau kningos pritáikyti Nt. Visokių tokių gražių juokų pritáikydavo Ps. Žodžių labai pritáikyta gražių yra [dainose] Kpč. Eilėraščių daug mokėjau, i jauniejam per vestuves pritáikydavau KzR. Kad aš mokėčia pagal šiuos laikus pritáikyt [dainas], tai būt gerai Pkn. Kai moki [kulti], tada nesunku pritáikyt Vdn. Galėjai trys kulti, galėjai i daugiau kulti, tik reikėjo mokėti pritáikyti Šv. Mane tę pastatė, ale aš nepritáikiau [kulti] Grnk. Prie skernagių kūno ir dvasios privalumų yra pritaikyta ir jų gyvenamoji vieta Blv. Geležinkelio stotyje, nustumti į atsarginį kelią, stovėjo apiblukę prekiniai vagonai, pritaikyti vežioti gyvuliams J.Avyž. Pritáikysu laiko, ateisu Krš. Žolių sėklų mišinys turi būti pritaikytas prie vietos sąlygų rš. Jau tau būt panelę pritáikę (išpiršę) Prn.
| Dievas Jonošiui žuvį pritáikė KII305.
^ Senam arkliui briko nepritaikysi TŽV604(Ps).
| refl. tr., intr. N, LL314, Rtr, Š, GTŽ: Kap nedirba ir valgį prisitáiko, tai tada geriaus [jaučiasi] Kt. Led prisitáikiau tuos naujus dančius: ėdė, griaužė, i aũsys smelkė Mžš. Ans skrynė[je] turėjo užrišęs tus piningus, o ana prisitáikė tą raktą i pagavo tus piningus Nv. Prisitáikydavai [kurpes] prie kojų, ka netrytų Pžrl. Nu tai jau ji vėl te rėdės rėdės, rėdės rėdės, avės avės – ale bet jau prisitáikė Drs. Juodu gieda drauge, ir – keista: gražiai prisitaiko melodijas I.Simon. Tas, kas buvo, žuvo, ir reikia pri naujo gyvenimo prisitáikyti Plšk. Piktžolės yra prisitaikiusios prie aplinkos rš. Vabalai visai prisitaikę vandens gyvenimui EncIX55. Prisitaikomosios organizmo funkcijos KlK46,41. Darbininkai ne tik atkakliai pasipriešino, bet ir parodė savo sumanumą, sugebėjo iš karto prisitaikyti prie sąlygų ir pasirinkti geriausią kovos formą rš. Evė labai lengvai prisitaiko prie Martyno žingsnio I.Simon. Anie neprisitáiko prie mašinos Vdžg. Neturėdamas savo arklio, poetas, kai važiuodavo į Telšius pašto parvežti, prisitaikydavęs taip pat A.Vien. Svečias jau prisitaikė ant kubilo, ištiesdamas prieš traškančią ugnį savo koją P.Cvir. Vilktakai į būrį vilkų dienoj ir šviesioj nakty negalėdavę prisitaikyt, kiti vilkai juos pjaudavę Sln.
^ Prisitaikęs kaip kuprotas prie sienos PPr409(Btg).
3. tr. panaudoti (paprastai praktikoje): Tampriųjų susidūrimų ypatumai plačiai pritaikomi moksle ir technikoje rš. Buvo pažinęs kiekvieną mokslo kertelę ir mokėsi viską padaryti pritaikomą rš. Lietuvos gyventojai labai greitai perimdavo visa, kas pažangu ir pritaikoma jų sąlygoms rš. Mašinų mokslas vadinasi pritaikomoji mechanika rš. Toliau eina Simanas Daukantas su savo pritaikomosios botanikos raštais LTII442. [Plane] matyti aiškiausia tendencija pritaikyti pradžios mokslas liaudžiai J.Jabl.
4. intr. nutaikyti progą, sulaukti, surasti tinkamą momentą, nutykoti: Vanagas mat pritáikė ir nutvėrė viščiuką Pc. Gal žinomi vagia: i pritáiko, i žino, kur padėta Mžš. Pritáiko, kap anas išvažiuoja, ir eina agurkuosna Rdš. Vasarą [vilkas] pritáiko kokį žvėrelį [nutverti] Ėr. Pritáiko, būdavo, i inlenda kamaron Vp. Tie lietai užėjo, tai vos ne vos pritáikę sudėjom tą šieną, tik kažin kada pritáikysme parsivežt Krs.
| refl. Š: Vitortas prisitaikė pakalbėti su Aldona V.Piet. Pavogė duonos ir silkę prisitáikė pavogt Krk. Čia valkiojas – ka neprisitáikytų mašinėlės pavogt Pv. Prisitáiko vilkai ir papjauna [kumeliukus] Bsg. Prisitaikęs ir pavogė tą skrynutę ir atnešė pas mergą BsMtII122(Brt). Visada prisitáikis išeitienai, tik palik vieną [anūką] Lel. Neprisitáikau niekaip iš namų ištrūkt Slv. Namie tai neprisitáikom pasidaryt [kruopų] Rdm. Neprisitáikau atvažiuot – vis to laiko nėr Ėr. Mes neprisitáikom kept Iš. Dabar tolie vaistinė, kol prisitáikai ateiti Kv. Kada prisitáikai, tada sodini bulbas Dg. Praeitą metą neprisitáikiau prisiskytie Vlkv. Prisitáikiau savo drabužius išsinešti, kumet nė vieno numie nebuvo Vkš.
^ Neprisitaiko kap nuogas triest LTR(Vlkv). Neprisitaiko kai šuo ant rugienos LTR(Šd).
5. intr. įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Žmogus, kurs nepritáiko niekam, kitam pikta velija, visur įsikiša, kur nereikia …, tas įžūlas JI676. Nepritáikysi martelei niekada, niekada Bsg.
| refl.: Įžūlas, kurs neprisitáiko J. Prisitáikyk in vaikus i gyvenk Klt. Kai ligoninėj dirbi, vis prie kiekvieno prisitáikai Dg.
6. refl. prisigerinti, įsiteikti: Ta boba prisitáikys prie dėdės, t. y. prisiglis J. Su gerumu būtų prisitáikiusi [prie vyro] kaip norint Krš. Prysitáikė pry ponų, įsitaisė malūną Pj. Merga prisitáiko, ka i labai nenorėtumi Krš. Prisitáikė, o tai jam pirmininkas davė jau tą ganyklą Jrb.
7. refl. prisigretinti: Prisitáikė prie manęs ir pasakė, kad buvau visą laiką skundžiamas Brb.
8. refl. atsitikti: Tiedu medžiodami prisipažino, kas jiems prisitaikė LTR.
9. refl. impers. būti, atsirasti, atsitikti progai, atvejui: Kada pristáikis, užeik pas mus Vrn.
sutáikyti K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Q654, R, R419, MŽ, L
1. tr., intr. padaryti ar parinkti tinkamą ar tinkamai, suderinti: Medį triobai sutaikyti N. Raštai nesutáikyti [siuvant staltiesę] Rdm. Tei aš parsigandau: kaip tik pašneku, nė lūpų nesutáikau Šmk. Teip sutáikyti [vilko] dantys, ka vienas pro kitą leka (sueina į tarpdančius) Kdl. Kada šokikai gražiai sutaiko mušti plaštakom, labai gražiai atrodo LTR(Auk). Jeigu nesutáikai kult, labai sunku Grz. Sutáikė: vienas girnas an čia traukia, kitas an čia, sumaldavo siekelį iki pusryčių Krč. Žodžius sutaikau CII296. Sutáiko kalbą (taikiai kalba), gal parsivers, gal nebriesias Krš. Mergaitė deda gėlių kesulą. Sutaiko jį taip, kad neatskirsi, kame baigias žalia spalva, o prasideda mėlynoji Blv. I tei[p] vieno amžiaus buvova sutáikę Jrb. O melas ir menas – nesutaikomi dalykai J.Balt. Jėzus Christus sąsparos akmenimi yra, ant kurio cielas budavojimas sutaikytas auga VlnE168.
^ Nesutaiko kaip Kazlai duoną su sula LTR(Mrj).
| refl.: Vienas kela, antras muša, tas kela, tas muša – taip susitáiko Šv. Gruodis susitáiko su gegužiu, sausis susitáiko su birželiu (spėjama apie orą) Grnk. Mano mintys nuo manęs skyrėsi ir su mintim nesusitaikė žodžiai V.Kudir. Gerai, kai jaunieji susitáiko panašaus būdo Mrj. Reiks susitáikyt į porą Bsg. Balsai iš tūkstančių krūtinių susitaikė į vieną darnią gaidą M.Katk.
^ Susitáikė pora pagal Dievo norą Bsg.
2. tr., intr. BzF186, M, LL157 pašalinti nesutarimus, sugerinti, padaryti taiką: Susipešė, tai paskui vos sutáikyt ėjo Slv. Eik, kūma, sutáikyk mano vaikus Kair. Ka tas pantis (mušimas pančiu) teip anudu sutáikė Gd. Atnešusi skanią pavakarę, Grėtė sutaikė susiurzdusias skalbėjas I.Simon. Naujas vyskupas, tokį ermiderį radęs, tarės sutaikysiąs kerštaujančius M.Valanč.
^ Šunio su kate nesutaikysi LTR(Užp).
| refl. Q536, R363,365, N, L, LL157, Š, Rtr, KŽ: Nesustáiko su vyru: pijokas, geria Pv. Koki motriška beprotė: primušo, prispardė, i vėl susitáiko Trk. Tada da susitáikė, pasibučiavo abu ir parėjo namo Krs. O pirma tai paraudojai [vyro] išvyta, i gurbe pabuvai, i vė[l] parėjai, susitáikei Mžš. Kap nori sustáikyt, perka arielką ir gadijasi Grv. Gal susitáikys, gal viskas išeis gerai Krš. Pešas, nesutaria, kol' (kodėl) susitáikyt negãli Smal. Gal susitáikys – dabar taikos eina Vlkv. Broliai ir seniai eina namo linksmi ir susitaikę P.Cvir.
3. refl. Rtr sutikti, neprieštarauti: Sunku buvo susitaikyti su mintimi, kad taip staiga, nelauktai viskas pasisuko nelemta kryptimi rš. Negalėjau jokiu būdu susitaikyti su ta teisybe, kad šiose dienose gali būti toks Naumiesčio pavietis V.Kudir. Susitaikė su tokiu gyvenimu, koks buvo, nes nepajėgė išsikovoti tokio, kokio troško rš. Su Dievo valia susitáikyt reikia Grv.
4. refl. susitarti: Vis nesusitáikė išsidalyt žemės Ps. Mes susitáikėm kartu važiuot Jnšk. Ir su bernu reikia pirma susiderėt, susitaikyt V.Kudir. Tam parėjus namo, kitas eina brolis tarnauti, o nuėjęs susitaikė ant išlygų, kaip anas brolis buvo sutikęs BsPIII86.
5. refl. prireikti, praversti: Mažasai kūlės nepardavė ir vis sakė: – Man susitaikys BsPII171.
6. refl. impers. atsitikti, pasitaikyti: Susitáikydavai, kad ponai tarnaites apsiženydavai Mšk.
7. refl. būti, pasirodyti, atsitikti: Pagados susitáikė, ant lauko nudžiūvo [dobilai] Gsč. Ir susitáikyk – keturios Onos! Dg.
užtáikyti KŽ
1. tr. užkliudyti: Tąsyk galėjo ne tik skaudamą vietą ragu užtaikyti, bet ir žarnas paleisti rš.
2. žr. pataikyti 2: Vaistininkas galia geriau užtáikyti vaistus kaip daktaras Kv. Taip užtáikėt vaikuo batelius, taip reikalingi yra Lkv.
3. žr. pataikyti 3: Užtáikiau ateit – an pačių skerstuvių Ul.
4. tr. užeiti, užtikti: Užtáikysi, gausi [krautuvėje] ko, o taip – ne Krš. Neužtáikau, kada būna duonos Kv. Ir aš vienąsyk ėsu tokios žuvies užtáikiusi Vlkv. Kažin ką aš čia užtaikiau? Šlč.
1. intr. LL13, LTR(Šmk) stengtis nustatyti taikiklį ar užimti padėtį, kad būtų galima kliudyti taikinį: Ir anam táikė stačiai į širdį, bet jau par petį paršovė Kal. Netáikyk į paukštelį, gali užmušt Kair. Kareiviai taiko užsimerkę, lyg šautų nuosavon širdin S.Nėr.
^ Į kulnį táikė, į nosį pataikė (sakoma pagadinus kam orą) Škn.
| refl. Rtr: Táikytis šauti KŽ. Tai jie prisidėjo ir taikosi, nori nušauti gulbę LTR(Trak). Atrodo, niekas nesitaikė, bet pora šūvių – ir mirtis J.Marcin.
2. tr. daryti, kad pritiktų, parinkti tinkamą, derinti: Akiniai, prie akių netáikyti, negalima nešioti P.Aviž(Br). O kai ataneša prisiūt [batą], tai siuvi siuvi, táikai táikai ton skylėn Žl. Ėmė raktus taikyti į tą pakajų, kad galėtų atsirakyt BsMtI157-158(Brt). Kuolus [akėčių] táikė iš skroblo, ąžuolo Kls. Bet daugiausiai rugius táikys tokius jau gerus [duonai], ka nebūtum dirsių Sd. Taikiau aš šituos kailiniokus vienaip, taikiau kitaip, pagaliau išpjausčiau jų sagas ir nukėliau jas gerokai į šoną J.Balt. Kaip nededi, kaip netaikai, o kepurė per maža! P.Cvir. Táikyti vaistus NdŽ. Mano brolis buvo labai lepus ant valgio, baisiai turėjo valgį táikyt Skr. Aš sa[vo] vaiku[i] maisto netáikau, viską duodu Vrn. Ji labai táikydavo valgį visiem PnmA. Trijų mėnesių paršai, i da jiem reikia táikyt Jnš. Ji netáiko žodį: kas kiek – i žlebtelia Gs. Kaip papuola, teip sakom, netáikom žodžio Trs. Būdavo, balsus táikys, katram natavot, katram prišaukt Erž.
| refl. tr., intr.: Kaip Paulina táikės ir valgymą, ir visa, o mat pirma nugriuvo Slm. Ji nesitáiko, tai ir suserga Rmš.
3. tr., intr. skirti, adresuoti kam, į ką: Katrė tyli, nes į ją buvo taikyti dainos žodžiai I.Simon. Šneka, rodos, apie kitas, o aiškiai matos, kad man táiko Kair. Aš žinojau, kad ma[n] čia táiko Smln. Táikyti kam priekaištą NdŽ. Taikyta ta kalba buvo jau kiek susipratusiems ir mokslintiems prš.
4. tr. DŽ naudoti (paprastai praktikoje): Taikomoji geologija GTŽ. Zoologija gali būti teorinė ir taikomoji S.Mast. Táikomoji dailė LTEXI65. Táikomoji dekoratyvinė dailė LTEXI66. Vietinė anestezija pradėta taikyti labai seniai rš. Mokiniai teorines žinias čia pat bando taikyti praktiškai rš. Sverto taisyklė taikoma nagrinėjant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį skridinį rš. Juk sąmoningas kalbos tvarkymas ir norminimas prasideda tada, kai liaudies kalbą reikia taikyti rašto (literatūros) reikalams KlK49,41.
5. intr. stengtis ką daryti, derinantis prie aplinkybių: Ans táiko pamatyti savo brolį J. Táikai, kad prieš vėją [vėtytum javus] Vdn. Jau visada táikė į pilnatį [sėdami ar sodindami] Dg. Daugiausia táiko šalčiuose kult Krm. Kuleklę suks, táikys, ka arkliams nebūtum par sunkiai Všv. Agurkus reikia sėt pirmadienį ir táikyt, kad žmonių daug vaikščiotų (priet.) Kdn. Žirnius [sėti] táikydavom, ka pilnačio būtų Brž. Bulves táikydavo [sodinti] pabaigoj mėnesio, senugaly Jnšk. Aš labai táikau, kad sava viską turėt Upn. Vis táikydavo, kad Kalėdom būt pjaunamas paršas Skp. Da táikau, kad tektų atgult, pasilsėt Krs. Táikydavo tokiam paduot [pyragaitį su pupa], kurį nori į žentus gaut Sk. Paimk medinį šaukštą ir táikyk, ka nurytų [karvė vaistus] Krš. Táikyk, kad rastumi numie – ir pasimatysi Šts. Jy eina gyvulius pagirdžius ir táiko, kad su mum eit Pnd. Blindokas duoda per kaulus Aleksiukui ir vis prie galvos taiko J.Balt. Reikia taikyti visiems dirbti vieną darbą: tada bus sparu ir nuodarbu M.Katk. Jugėla dabar, važiuodamas iš miesto, visados taikė važiuoti namo kitu keliu V.Piet.
| refl.: Aš táikaus, kad nepasakyčiau bile ką Jrb. Tas žydas vis táikos potrus kalbėti pri lango Kl. Ji taikėsi eiti takučiu, tarp aukštų smilgų P.Cvir. Savo žemės turėjo pakankamai, bet dar taikydavosi kur galima išnuomoti rš. Tie jau ne žodžiais, bet kumstėmis taikėsi perkalbėti A1884,371.
ǁ stengtis tinkamai ką daryti: Kai siuvu, vis táikau, kad būtų gražiai Jrb. Argi táiko [talkininkai] – sumetė, sumetė Kvr. Dideliai čia vyrai táiko ravėti: apdaužo su knaptu, i tiek Rdn. Vežimą kriaunant, pėdus taip táikė kriauti, kad vežimo šonai ir vežimo galai neišsikištų, ale būtų stati Vkš.
6. intr. LL40 stengtis įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Kaip mažu[i] vaiku[i] – táikyk i táikyk Mžš. Viseip táikiau: ir geruojuo, ir piktuojuo – kad nemožna gyvent Slm. Táikyk táikyk [anūkui], gal kada pagaliu galvon gausi Msn. Paimsiu ir nieko jam (vyrui) netáikysiu, ba ar aš šiap, ar kitap jam táikau, vis tiek aš jam neintaikau Lš. Táikyk netáikyk – vis tiek neintiksi Dbk. Sveikatos negailėjau, ėjau, žiūrėjau, valdžiai taikiau, o dabar – vagilė! J.Paukš.
| refl. LL40, Rtr: Mano žmogus buvo geras, ale ir aš táikiaus Nč. Táikiaus, kad nor aš jiem būtau gera Pun. Aš darbe su visais táikaus Vrn. Kai neturi jėgos, reikia prie visų žmonių táikytis Lel. Táikaus, gyvenu an loskavos duonos Mrc.
ǁ refl. Rtr stengtis prisiderinti: Poilsio namuose ar sanatorijoje reikia taikytis prie tenykščio dienos režimo rš. Mum su sėjimu ar javų vežimu reikdavo prie kitų táikytis Skrb. Žmogus gyvena gamtoje, taikosi prie jos ir iš jos mokosi sp. Gyvulių aukštosios nervinės veiklos atsiradimas yra susijęs su procesu taikytis prie aplinkumos V.Laš.
7. refl. sutikti su kuo neprieštaraujant: Duok man išmintį ir protą, idant aš visokiame daikte taikyčiasi su šventa valia tavo Tat.
| Dėl vaikų taikėsi su savo dalia rš.
8. tr. KBII172 šalinti nesutarimus, vienyti: Tu gi jau teisėjas, táikyk te juos Ant. Šiandien visi krikščionys, jūsų netaikomys, mūsų žemę užgulė S.Dauk.
| refl.: Su kaimynu reikia táikytis Alz. I táikysias, i mušias Trk.
9. intr. žiūrėti, laukti, tykoti patogios progos: In mėsą táikyta (taikyta mėsą pavogti) Rmš. Tas šuo vis táiko įkąst Slč. Melagis yra tas, kurs ne tai kalba, ką mislija, ir visad taiko apgauti Blv.
^ Bernas kožnas – šuva: táiko inkąst Aln.
| refl.: Kokis žmogus aplink kampus zulinas. Ar ne vogt ko táikos? Lš. Kai ana (bitė) laksto susrietus, kąst táikos Mlt. Abudu táikosi vienas kitą apgauti Ėr. Jis tik táikosi pabėgt Vrb. Jis blogas žmogus, tik ir táikos įkąst kaip gyvatė Jnš. Vilkas táikėsi in teluką – būtų nunešęs Žln. Pribėgęs prie karvių bandos, margis nusižiūri jam nepatikusią ir taikosi kibti į šlaunį rš. Samanės dūzgė, siuvo aplink, o aš, užsitraukęs marškinaičius ant galvos, taikiausi pagrobti korį V.Bub. Jie taikosi mus gaišyti Bru.
10. intr. tikėtis patekti, gauti, pasiekti ir pan.: Dar pagalvos, kad į seniūnus taikau rš. Nors Andrius ir taiko sueiti į giminę ir, matyt, paims Teresiukę, tačiau ne tokio žento ji norėtų V.Bub.
| refl.: Jonas táikosi į žentus pas kaimynus Prn. O gal tu, gyvatėne, į jos žentus taikais, kad toks stropus? rš.
11. intr. ruoštis, rengtis: Vilius jau stovėjo prisirišęs virvę ir taikė leistis į ūžiančią juodą kiaurumą J.Balč.
| Kviečiai sausi, táiko jau birėt Ėr.
| refl.: Táikaus táikaus i vis neprisitaikau į miestą nuvažiuot Slv. Pasodino tą vaiką an ližės ir jau taikosi mest in pečių BsPIV134.
^ Táikosi kap nuogas į dilgėles tūpt Skrd. Ko čia táikaisi lyg nuogas rugienoj! Rdm. Neranda vietos atsisėst, taikos kaip šikt norėdamas Jnš.
12. intr. gerintis, lįsti, dailintis: Du táikė kavalieriai, pasrinko tą Drsk.
| refl.: Katė táikosi prie žmogaus: čia jai šilta, ėst gauna Gl. Jau ten būt táikiusys pri ano smertelnai Trk.
ǁ refl. stengtis netoli būti, laikytis: Pempės vis prie vandens táikosi Vlkv.
13. intr. lemti, skirti: Pakol šime krutame sviete, turim jau visaip, kaip táiko Dievs, pasikakyt K.Donel.
14. refl. impers. Š atsitikti: Viseip táikos žmogui begyvenant Sb. Man pačiai táikės tep Vlk.
15. refl. impers. Š, Vlk atsirasti, būti atvejui, progai: Táikos ir Vilniun nuvažiuot Vrn. Táikės, keliskart tę buvau Nč. Táikėsi kalbėt su giminėm Klvr. Nestáikė girdėt, kad kumelė atsivestų du kumelukus Kb. Nestáikė man su juoj šnekėt Kpč. Man táikės su juoj važiuot Dsm. Táikos, kad greitai užpuoli (užeini) an sviežių pėdų Dbč. Táikos, kad inkanda gyvatė Rud. Mano gyvenime nestáikė, kad avinas aviną užmuštų Rud. Žibulinė gyvatė, sako, kad nekanda; nežinau, nestáikė man, o marga, tai toj kanda ir gyvulį LKT391(Kb).
16. refl. atsitiktinai, netikėtai būti, įvykti, atsirasti, pasidaryti ir pan.: Tai taikosi labai retai, dėl to aš aplink tokį retą atsitikimą ir kalbėti nenorėčiau TS1902,10(V.Piet). Briedžių táikos kiek, ale maža yr Str. Kad táikosi jaunikis, tai ir eik Gs. Dar̃ ir strokų tep nestáiko kap seniau Dg. Taikėsi ir tokių, kurie sakėsi gerai jį žiną LzP. Taikėsi ne vienas [jaunikis], bet man vis atrodė, kad troba ir karvė jiems labiau rūpi V.Bub.
atitáikyti BŽ401, KŽ
1. tr. parinkti, rasti, padaryti tinkamą, norimą: Atatáikyti Š. Iš rozo to daikto neattáikiau Rdm. Atitáikyta yr – žentas ir uošvis toks o toks Rdn. O aš attáikiau tokį vagoną, kur šilta Lp. Vaikiukai muni vedė penkis kilometrus, kol atitáikė kelią Pln. Gerą žmogų atitaikysim ir leisim [sūnų piemenauti] J.Balt. Jeigu jam valgį ir vaistus neatitaikysi, tai turi mirti LTR(Klvr).
2. refl. taikant, stengiantis ateiti, atvažiuoti, atvykti: Tai sakyk tu man – atsitáikė per mišką tokiu prastu keliuku! Pg. Šlapia labai, ale taikiaus taikiaus pakraštėliais, paravėm, šiaip teip atsitáikiau Srv.
3. refl. ppr. impers. atsitikti: Daug kartais gyvenime atsitáiko Skd. Ale, vyreli, ot kap atsitáiko žmogu[i] Nč. Tep žmogus gyveni, ir visko atsitáiko Srj. Sako, i mun taip atsitáikė Žr. Tarpais ir taip atsitaiko, ko suvis žmogus beveik ir netiki V.Piet. Visaip tam sviete atsitáiko Jnšk. Atsitaikė tau nelaimė TS1900,2-3. Po miestus ir kaimus atsitaiką daug gaisrų LTII234.
4. refl. impers. Zp, Rūd būti, tiktis progai, atvejui: Man atsitáikė būti tenai BŽ521. Gal kada atsitáikis nuvažiuot [į Šiaulius] Sml. Retai teatsitáiko, ka silkės tokios geros būt Rs. Kur jai atsitaikydavo tekėtie, ji vis niekur nenorėjo tekėt BsPIII241(Brt).
5. refl. atsitiktinai, netikėtai būti, įvykti, atsirasti, pasirodyti ir pan.: Seniau tik atsitáikydavo žmonių, kur srėbė Jd. Gal oras atsitáikyt koks, paimk skepetą Gs. Ka koks geras žmogus atsitáikytų, priimčiau gyvęt Rs. Ot kokia smagi lazdutė, kad kas dabar atsitaikytų mušti, tai tuo užmuščiau BsV257(Nm). Jei žmogus (svečias) atsitáikyt, tai ką tu paduosi? Pv. Atsitáikė gera palata, geri žmonės Drsk. Ko dar trūko, tai pasiskolino, tai nusipirko, kur progai atsitaikius Žem. Bado ištiktas [šikšnosparnis] suėda savo draugą, o gerai progai atsitaikius ir vištos kraujo atsigeria Blv.
6. refl. būti panašiam, atitikti: Atsitáikė tik pavardė – ne giminės Krš.
×datáikyti (hibr.)
1. žr. pataikyti 2: Senam i valgį reikia datáikyt Klt. Datáikyk tu žmogus [druskos], bijojau persūdyt Žl.
2. žr. sutaikyti 1: Spragilais kuliant reikia datáikyt Krm.
3. refl. impers. žr. pataikyti 11 (refl.): Ir tam dastáikė jį regėt Dsm.
įtáikyti Rtr; Q143, R, MŽ, N
1. intr. taikant įkišti į vidų: Jau nebeantáikau adaton anvert Žl.
2. intr. padaryti kaip reikiant, prisiderinti: Kad tu … vis kažkaip … šneki ir vis neįtaikai… K.Saj. Lietuviai mėgsta dainuoti ir moka įtaikyti į gana suktą ir painią melodiją Vaižg.
3. intr. Rtr, KŽ įtikti: Negaliu jam niekaip įtáikyti Š. Ka jis nelabai priima mūsų [padėti šertis], neįtáikom Vdžg. Ir teip darau, ir teip darau, niekaip negaliu antáikyt Žl. Sunku jiem intáikyt: vis negerai ir negerai Rud. Jy tokia bjauri, jai neįtáikysi Mžš. Neintáikysi gi jai nieko: velėji – juodai išvelėjai, blynus kepi – blynai suzmekę Slk. Jau niekas neintáiko nei žodžio pasakyt Pv. Kas žmonimi intáikys Knv.
| refl. Š, Rtr, KŽ: Tam vyrui reik įsitáikyt, ka būtų graži Grdž. Tu įsitáikyk, kad tave pamiltų šeiminykė Mrj. Neįsitáikys – vis anam negerai esą valgyti Ggr.
4. tr. pasistengti, kad pakliūtų, įtaisyti, įstatyti: Aš taipgi įtaikiau vieną šaltyšių į vaitus V.Kudir.
| refl.: Mat pirma į pažintį įsiskverbsiu, paskui gal kaip į gimines įsitaikysiu Žem.
^ Įsitaikė kaip šuo į karietą LMD.
5. refl. sutapti su kuo: Visas šventes, kur įsitáiko į prasčią dieną, kela į sekmadienį Krš.
ištáikyti KŽ; LL291
1. tr. pasistengti, kad ko užtektų, būtų, liktų, atsirastų: Ji moka ir iš mažai medžiagos ištáikyt Rmš. Toli ganiava – kur čia visiem arti kas ištáikys Iš. O prieš didžiąsias šventes dažna šeimininkė stengėsi ką nors ištaikyti ir Luciui rš. A beištáikysi kada minutą atvažiuoti Krš.
2. tr. sutartinai atlikti, suderinti: Su spragilais [kuliant] reik ištáikyt taktą Žg.
3. intr. taikant, stengiantis padaryti, atlikti, pajėgti: Tei neištáikysi, ka būtų i vienam, i kitam gerai Jrb. Kad ir dideliai girtas buvo, ale da ištáikė par duris, neužkliuvo Vkš.
| refl.: Kad ir daug balių buvo, ale aš išsitáikiau ir sausom parėjau Jnšk.
4. refl. išsisukti nuo ko, išvengti ko: Užpernai varomas į Kėdainius išsitaikiau nuo mušimo M.Katk.
5. refl. įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Aš tam buožei jokia mada negalėdavau išsitáikyt Skr. Vaikai turi išsitáikyt savo tėvam Rmš. Jisai ir diedeliui žodelį pataikys, ir nuolaidžiam ponui išsitaikys rš.
6. intr. prisirengti, prisiruošti: Niekaip neištáikiau iš numų išsprukti Vkš. Teip norėjosi išeit pagrybaut, teip taikiau taikiau – ir niekaip neištáikiau Krs. Bet pas gydytojus taip ir neištaikė kada užeiti – vis to laiko pritrūkdavo rš.
| refl.: Neišsitáiko, kada eit dirbt – pavėluoja ir pavėluoja visada Snt.
7. tr. pasistengti, kad pakliūtų, įtaisyti: Ė, kad tu, šelmi, būtum geriau mokinęsis, aš būčiau tave į akademiją ištaikęs V.Myk-Put.
nutáikyti Rtr, KŽ, NdŽ; MŽ
1. tr. Š, LL99 nustatyti taikiklį ar užimti padėtį, iš kurios galima kliudyti taikinį: Nutáikė savo šautuvą į kiškelį DŽ1. Žvėris apsisukęs vėl puolė medžiotoją, tačiau ten, kur buvo nutaikęs savo ragus, jis rado tuščią vietą rš.
| refl.: Gerai nusitáikiau ir nušoviau lapę Ėr. Jis nusitaikė į priešakinį mašinos stiklą J.Avyž.
ǁ šaunant pataikyti, nušauti: Nežinom – nutáikė ar nenutáikė Prn.
2. tr. N, LL162, Š, DŽ priderinti, nustatyti, tinkamai padaryti ar parinkti, surasti tinkamą: Ana nutáikė pagal jo būdą J. Gal iš dešims viena šeiminykė ją (duoną) nutáiko, pakepa kap reikia LKT378(Vrn). Ale ir nutáikiau gerai druskos – košė kaip tik Vkš. Ot nutáikė duoną iškept Grk. Jurginam reikia nutáikyt gera žemė, tai jie labai auga Jnšk. Dar jei žemių nutáikai gerų, tai geriau auga [gėlės] Kpč. Kaip tas korių akutes jos nutaiko, suklijuoja, pripila kvepiančio medaus? rš. Iš pradžios nenutáikysu liuob [virti dujomis] ir aš Krš. Žodžius jis mokėjo, bet melodiją nelabai nutaikė rš. Tik reikia nutaikyti akėjimui tinkamiausią laiką rš. Adomas, nutaikęs patogią progą, prisėdo prie Mildos J.Avyž. Nutaikęs laisvą minučiukę, jis nuvyko į ligoninę aplankyti Rimanto J.Dov. Negali nė nutáikyt pietų (nežinai, kada ateis) Lkš.
| refl.: Kai nusitáiko smetona, greit susimuša sviestas Ėr. Nusitáiko alus geras M.Unt. Surūdėjusios, nenūsitáikiusios dešros Grd. Jeigu nustáiko [duona], tai sotesnė Sug. Ant elektrinės [plytelės] labai dega, reikia nusitáikyt PnmŽ.
3. intr. tykant sulaukti, nutykoti, nužiūrėti: Nutáikė, kumet buvo atdaras, ir įlindo į tą šėpą Trk. Nutáikė, kai jo namie nebuvo, i atejo Sug. Nutáikė čigonas – už vištų, ir nuejo Kvr. Iš vieno vežimo kažkas, mikliai nutaikęs, įmetė gėlių puokštę J.Dov.
| tr.: O už dienos, nutaikiusi mane einantį kluonan, vėl kyštelėjo bryzą, įvyniotą drobės skiautėn J.Balt.
| refl.: Nusitáiko, ka niekas nemato, i griebia Erž. Nusitáikęs kai kirto par ausį, tas keberiokš Srv. Nusitáikius kada paklausk jo, kaip tę buvo Slv. Tas keleivis nusitaikęs, kada niekas nemato, palindo po skūroms BsPIII12(Nm). Tad vėl nusitaikiusi kreipė [motina] kalbą į vyriausiąjį sūnų V.Myk-Put.
4. intr. pasistengti rasti laiko: Kaip nors nutaikykit pasėdėti su mumis valandėlę rš.
5. intr. atsitiktinai patekti, pakliūti: Laimingą valandą pirkau bilietą, jei nutaikiau šalia tamstos V.Myk-Put.
6. refl. Š atsitikti, pasitaikyti.
7. tr. nuraminti, numaldyti, sutaikyti: Kad ir murma dar, ale šiaip taip juos nutáiko Grk.
patáikyti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; L, LL172
1. intr. kliudyti: Nešaudyk, patáikysi in akį Lbv. Vaikas man patáikė per akį su sniegu Ėr. Gerai da, kad patáikė par kojas LKT331(Gdr). Kirvis atšoko, ir rankon patáikiau Aln. Jis jam patáikė per galvą su lazda i užmušė Nm. Nei tu kanapėsa tupinčiam žvirbliui patáikysi, nei tu jį iš kanapių išvarysi Lš. Vieną kartą šovėm į stirną, ale nepatáikėm Krš. Kaip tik sustojom, tujau viena kulka tėvuo į klumpį patáikė Krt. Visus langus iššaudė, o kas anims rūpa, ka anie patáikys Slnt. Par karą bombardavo čia, bet nepatáikė vokyčiai Gršl. Tas perpykęs metė spirgą, pataikė jai an lūpos BsPIV113(Brt). Sidabrinė jam kulka širdin pataikė S.Nėr. Žmona pataikė jam tiesiai į nosį alkūne rš. Nepalošė, nepatáikė [krepšininkai], ką galia išlošti! Krš.
| prk.: Gana, kad tai pataikė Narvilui į silpnąją gyslelę – apaštalauti Vaižg.
^ Daug šaudė – mažai pataikė KrvP(Vs). Galvon taikė – uodegon pataikė KrvP(Mrc). Dievas kuo mes, tuo pataikys LTR(Mrj). Mesk akmenį į šunį – patáikysi į Veličką (ta pavardė labai dažna) Vl.
| tr.: Pykšt – kap rozas ir patáikė tą merginą LKKIX220(Dv).
ǁ kurį laiką taikytis, norint kliudyti: Elzė vikriai užsimetė sau ant peties šautuvėlį, pakėlė galvą ir, akimirksnį pataikiusi, šovė Pt.
2. tr., intr. parinkti, padaryti, pagaminti ką tinkamesnį, geresnį: Laiką reik patáikyt, kada ateit Jrb. Ką čia su mūšiu padarysi, geriau žodį pataikyk Trg. Svetimas ateina, vis žodį patáikai Krš. Nieko žodį nepatáiko – metė kap kokiu purvynu Gs. Su svetimais stengiuos kur žodį patáikyt LKKXIII139(Grv). Tau ir kąsnelis buvo patáikytas Pc. Moma maisto nepatáiko, nesaugo vaikų Pnd. Kiek tas seniukas begyvens – reikė jau patáikyt (paduoti geresnį kąsnį) Mžš. Gulėjo lovelėj, valgis buvo patáikytas. Ko jai reikėjo?! Skr. Kad ir ne ką teturia, ale pažįstamiem vis gal patáiko [pardavėja] Slm. Talkinykam jau geriau patáikai valgyt: viralo, mėsos duodi Svn. Su džiaugsmu šią dieną žiburius arba lempas pataikykime DP430.
| refl. tr., intr.: Ligonis turi valgį pasitáikyt Rmš. Pastáikai ir valgymą sau Všn. Pasitáikyk, bo liga gali vėl atkrist Jnšk. Pastáikau maistą, – su tulžia negerai Dg.
3. intr. padaryti ką laiku, gerai, tinkamai, norimai ir pan.: Patáikom nuvažiuot an vestuvių Prn. Kaip gerai, kad ant pietų patáikiau Vkš. Jis patáikė į pačius pietus NdŽ. Dabar tai patáikysiu eit ant kapų – jau atlydžia Jrb. Patáikė parvažiuot prieš pat karą iš Ameriko Kž. Ant šiltų pėdų pataikė LTR(Grk). Priešpiečių sėdam. Laiku pataikei, sėsk ir tu, imk šaukštą J.Balt. Ponas kaipsyk pataikėt ant skerstuvių J.Marc. Svyruodamas berniukas pataikė sugriūti ant suolo S.Nėr. Ar pataikysime giria važiuodamos namo sugrįžti Pt. Juk tada, mokykloje, jis net ir rankomis rikiuotėj nepataikydavo mosuoti rš. Batelius tai jau patáikėt nupirkti Lkv. Kaip kam kaip patáiko, senas daktaras, ans visą amžių gydė žmonis Všv. Mes ne čėse patáikėm rugius sėt – ir visi iššalo Jnšk. Nepatáikysi pasakyt, tai papyksta Sb. Jam niekap negali patáikyt Lzd. Aš jai nepatáikau nė per kambarį pereit Mrj. Tu jam jau biškį patáikyk Žl. Mokėjau pataikyt jai pasiūti I.Simon. Ir kriaučius vadino suknių siūt, ale jom nepatáikė, ir niekas negalėjo pasiūt LB249. Nepatáikei ką pasakyt, tuo[j] piktumas Jrb. Kožnam vis reikia pasakyt patáikyt Krč. Jeigu aš šiandien muzikantas, pataikiau šį ar tą nupiešti, tai motinos kaltė V.Kudir. Galėjai sukraus nusipirkti, jei patáikei gauti Krt.
^ Taip pasakei, kaip iš strielbos patáikei Vkš. Pataikė kap kulka tvoron Nč, Al. Patáikė kai pirštu į dangų Slv. Al ką pasakei, ta pasakei, patáikei kaip pirštu į lubas Varn. Patáikei kaip su pirštu į akį Skr. Pataikė kap kiaulė nosia į tvorą LTR(Mrj). Patáikė kaip lazda tvoron Sn. Nuvažiavom i visko gavom, patáikėm kaip pirštu į subinę Snt. Nuo lietaus bėgo, po palašo pataikė LTR(Rz). Nuo ko bėgau, in to patáikiau Dv.
| tr.: Nežinodama, kas iš jų vyresnis, princesė kreipėsi į gražiausią raitelį ir pataikė karalių J.Balč.
4. intr. pakliūti, patekti, atsidurti kur: Jeigu pas geresnį ūkininką patáikei, tai geresnį drabužį davė LKT188(Gl). Teip patáikiau pri tokių ūkininkų nebiednų Slnt. Aš nieko blogo nemačiau, pri tokio patáikiau Brs. Vienas, grįždamas namo, pataikė pas svetimą pačią V.Kudir. Kaip šoko, pataikė in tokią kiaurą pievą BsPIV35(Brt). Iš kambario išbėga berniukas vienais marškinėliais ir pataiko stačiai Grėtei į glėbį I.Simon.
^ Pataikė kaip aklas duobėn TŽIII378(V.Krėv).
5. intr. taikantis, stengiantis įeiti, įkišti (į vidų): Suvis kemėra jau diedas – jau šaukštu burnon nepatáiko Slk. Ne pro tas duris patáikė Vvr. Rodos, eini eini tiesiai, o nepatáikai ten, i viskas Pp. O aš nepatáikiau įeiti į kitą kambarį Gršl. Tris sykius apie savo namus ėjau ir nepatáikiau Klvr. Nebmatau, nebipatáikau siūlą į adatą įverti Vkš.
^ Kas, kad sukosi galva – jautė, šįsyk giltinė bus nepataikiusi į jo duris rš. Geras žodis pikto ausin nepataiko KrvP(Srj).
| tr.: Ejo iš lauko ir niekaip durų nepatáiko Žl.
^ Pataikė kai koją čebatan (apie gerą įsikūrimą) Slk.
6. intr. Ppl pasistengti (ką padaryti): Patáikysi atvažiuot, kai bus gražu, pavaserį Skp. Vieną kartą patáikė, išejo, pamatė Pln. Atėję pas jį pataikė teip, kad jį nerastų namie BsPI17. Storam tokio ilgumo kalnierius netinka. Čia jau pats kriaučius tura patáikyti Vkš. Patáikom geresnėn vieton, ir užauga geros bulvės Jz. O jeigu kas pabandė pasiskųsti, tai tam pataikė skaudžiai atkeršyt V.Kudir. Oi, išniokojo tuos miškus, su traktoriu negi patáikis Ln. Jy nebešneka senobiškai, biškį patáiko Mžš.
| refl.: Girdu, kaip kiti šneka, kaip kumet pasitáikau, kitaip žodį pakreipu Krš. Eidamas pasitáikyk, kur geriau Vrb.
7. intr. pasistengti įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Pas mum sako, ka daugiausia latvis patáiko RdN. Moka jis pataikyti žmonėms kaip niekas kitas P.Cvir.
| refl.: Kas jiem buvo su žodžiais prie manę pasitáikyt Stk. Viens kitam dabar nepasitáiko: kas tu man, kas tu man Ukm.
8. tr. pasisekti gauti: Gerai, kad aš da tokį vyrą patáikiau į save Plv. Jei gerą patáikytai [vyrą]… Rsn. Gailiai verkė jauna mergelė, nepataikius bernelį DvD243.
9. refl. pasirengti, pasiruošti ką daryti: In fermą buvo pastáikę [vilkai] Žln.
10. refl. impers. Š, Rtr atsitikti: Kap ten pasitáikė, nėr žinios Rod. Gyvena žmones an svieto, ale pastáiko visep Kpč. Pastáiko viseip: ir prigeria, ir ažsimuša Antz. Kas [maitinančiai] motinai pasitáikė negerai, viskas pas vaiką pareina Gdž. Saviškių tarpe visaip pasitaiko: ir susibart, ir susipešt Jnš. Pasitáiko, kad abudu [tėvai] numiršta, [vaikai] lieka čystai siratos Skrb. Naktį jau nemiegi, steni – viseip pasitáiko Smal. I pasitáikyk tu ma[n] iš labo ryto bliūdus daužyt! Slv. Man vienąsyk pasitáikė teip LKT184(Raud). Pasitáikydavo, dar anksčiau vilkų buvo Bgs. Retai kada pasitáikys, ka koks vienas [ėriukas] genant susimaišydavo i nespės pareit Mšk. Tuo pat metu pasitaikė liūto atleistajai pelei pro šalį bėgti J.Jabl. Bet dainos pradžioje neva jau taip pasitaikė, kad vienas jų parvertė žvakę Ašb.
^ Dažnai pasitaiko, kad bažnyčion eina – karčemon pataiko KrvP(Dg). Visai[p] pasitáiko i visai[p] reikia Jrb.
11. refl. impers. Š, Rtr būti progai, atvejui: Pasitáiko ir jaunam mirt Alv. Pasitáiko, kad ima ir sveiką suvažinėja Dg. Pasitáikė žiemos metu važiuot per ežerą Slv. Pasitáikė an kelio rast malūnas labai didelis Mlk. Pasitáiko pervelėt, tai sustraukia marška Dg. Ma[n] tę pasitáikė būt Žgn. Latvijo[je] mun pasitáikė tarnauti pas gerus gaspadorius Vkš. Ir antrą sykį karaliui pasitáikė paklyst (ps.) LKT155(Žg). Tą vakarą i mun pasitáikė būti Varn. Nepasitáikė tei kalakutę nusipirkt iš rudens Jrb. O gal i geru keliu pasitáikys važiuoti Krš. Nepastáikė jį man suti̇̀kt Lš. Pasitáikys karts i geresnis gauti Brs. Kad man kartais vogt ar ką išplėšt pasitáikė, rods ir aš nesigėdėjau ištiest savo ranką K.Donel. Tą butalį sugriovė, išarė žemę, pasitáikė ir atrasti anus [pinigus] End. Zuikį pasitáikė sugauti su rankoms Lk. Pasitáikė gerai sudėt audimą Rs. Jums tiesiog pasakiau, kaip man pasakyt pasitáikė K.Donel.
12. refl. atsitiktinai, netikėtai būti, įvykti, atsirasti, pasirodyti, tekti ir pan.: Mum pasitáikė gražūs orai, tai greit apsidirbom, nereikė[jo] vargt Krs. Gerai, jei pasitáikis pagada – šieną išdžiovinsiu Skdt. Prasta bulbė pasitáiko [tarp gerų] Ėr. Pasitáiko susitikimas kokis an šio svieto Dgp. Vasara bloga pasitáikiusi: pievos pilnos žolės i vandens Sg. Kitam vyruo pasitáikys žmona mirusi, ans jau pasiieškojo kitą gaspadinę Plt. Gera pasitáikė, parejo motriška, i gyvenam Skd. Gerai, kad geras vyras pasitáikė Srj. Ak tu Dieve! Visados turi kas nors pasitaikyti pačiu nelaiku rš. Ir, kad Selmas man ūmai nebūt pasitáikęs, rasi mane … būtų numušęs [Pelėda] K.Donel. Tokių daiktų nepasitáikydavai Mšk. Nevaikščiok viena – visokių valandų pasitáiko Krtn. Pasitáikė žemė labai akmeninė, žvyras, žvirgždai – labai neauga Sdb. Pasitaikė tada kaip tik blogi metai – duonos maža, dirvos ir pievos išdžiūvo J.Bil. Kviečiai gražūs, bet slėnesnėse vietose pasitaiko usnių J.Avyž. Išgruzdėjus vidui, ąžuolą nuvertė pirma pasitaikiusi vėtra rš. Man pasitáikė tokia žalia [mėsa], nė į burną imt negaliu Erž. Kai kuriam pasitáikė i nebloga, teip jau doresnė ta žemė KlvrŽ. Pirma daug kam pasitáikydavo nuo sunkaus darbo ta liga Jrb. Pasitáikė toks žmogus ir pavežė Drs. Dabar, ko gera, iki Alksnynės nei žmogaus nesutiks, nei pakelėje namas pasitaikys rš. Kita pati pasitaikė ragana BsMtI114(Brt).
^ Gera galva, tik durnam pasitáikė Prn. Aklai vištai grūdas pasitáiko Trk. Pasitaikė kap šun rimbas LTR(Ss). Proga pasitaiko, bet nesikartoja TŽV598(Al).
◊ danti̇̀s ant dantiẽs nebepatáiko sakoma drebant iš šalčio: Suėmė toks žvarbis, kad danti̇̀s ant dantiẽs nebipatáiko Vvr.
į kóją patáikyti (su kuo) sutarti: Jis nepataikė į koją su tarybiniais žmonėmis J.Avyž.
į ši̇̀rdį patáikyti sujaudinti: Kaži kaip, ypač naktį, tas balsas pataiko man kaskart tiesiai į širdį Pt. Gero žmogaus žodis į širdį pataiko KrvP(Pšl).
pratáikyti NdŽ
1. intr. nepataikyti, pro šalį prašauti.
2. tr. visą laiką praleisti taikant ką, šalinant nesutarimus.
pritáikyti Š, Rtr, KŽ, DŽ1; R71,416, MŽ94,561, N, LL198, L
1. tr. NdŽ nustatyti tiesiai į taikinį: Pritaikė į patį žandą M.
| refl.: Netrukus pamatė kiškį, prisitaikė ir jau buvo bešaunąs J.Balč. Ir jaunasai Gerulavičius prisitaikęs šovė iš parabelio į telegrafo stulpą A.Vien. Aš prisitaikęs pokš – ir parvirto [kiškis] LTR(Kp).
2. tr., intr. DŽ parinkti, padaryti tinkamai ar tinkamą, priderinti: Pritáikyk lopą prie lopo, kad sutiktum J. To lentelė vėl teip pritaikyta čia prie tos sienos, priglausta Sml. Labai gerai matau; matyt, gerus [akinius] pritáikė prie mano akių Mžš. Jokio ėdimo jai (kiaulei) nepritáikai, velnią ir papjoviau Kpč. Mano tėvas buvo pritáikęs mašiną, kad galėjai ir per kupstus pjaut šieną Nm. Negaliu sau kningos pritáikyti Nt. Visokių tokių gražių juokų pritáikydavo Ps. Žodžių labai pritáikyta gražių yra [dainose] Kpč. Eilėraščių daug mokėjau, i jauniejam per vestuves pritáikydavau KzR. Kad aš mokėčia pagal šiuos laikus pritáikyt [dainas], tai būt gerai Pkn. Kai moki [kulti], tada nesunku pritáikyt Vdn. Galėjai trys kulti, galėjai i daugiau kulti, tik reikėjo mokėti pritáikyti Šv. Mane tę pastatė, ale aš nepritáikiau [kulti] Grnk. Prie skernagių kūno ir dvasios privalumų yra pritaikyta ir jų gyvenamoji vieta Blv. Geležinkelio stotyje, nustumti į atsarginį kelią, stovėjo apiblukę prekiniai vagonai, pritaikyti vežioti gyvuliams J.Avyž. Pritáikysu laiko, ateisu Krš. Žolių sėklų mišinys turi būti pritaikytas prie vietos sąlygų rš. Jau tau būt panelę pritáikę (išpiršę) Prn.
| Dievas Jonošiui žuvį pritáikė KII305.
^ Senam arkliui briko nepritaikysi TŽV604(Ps).
| refl. tr., intr. N, LL314, Rtr, Š, GTŽ: Kap nedirba ir valgį prisitáiko, tai tada geriaus [jaučiasi] Kt. Led prisitáikiau tuos naujus dančius: ėdė, griaužė, i aũsys smelkė Mžš. Ans skrynė[je] turėjo užrišęs tus piningus, o ana prisitáikė tą raktą i pagavo tus piningus Nv. Prisitáikydavai [kurpes] prie kojų, ka netrytų Pžrl. Nu tai jau ji vėl te rėdės rėdės, rėdės rėdės, avės avės – ale bet jau prisitáikė Drs. Juodu gieda drauge, ir – keista: gražiai prisitaiko melodijas I.Simon. Tas, kas buvo, žuvo, ir reikia pri naujo gyvenimo prisitáikyti Plšk. Piktžolės yra prisitaikiusios prie aplinkos rš. Vabalai visai prisitaikę vandens gyvenimui EncIX55. Prisitaikomosios organizmo funkcijos KlK46,41. Darbininkai ne tik atkakliai pasipriešino, bet ir parodė savo sumanumą, sugebėjo iš karto prisitaikyti prie sąlygų ir pasirinkti geriausią kovos formą rš. Evė labai lengvai prisitaiko prie Martyno žingsnio I.Simon. Anie neprisitáiko prie mašinos Vdžg. Neturėdamas savo arklio, poetas, kai važiuodavo į Telšius pašto parvežti, prisitaikydavęs taip pat A.Vien. Svečias jau prisitaikė ant kubilo, ištiesdamas prieš traškančią ugnį savo koją P.Cvir. Vilktakai į būrį vilkų dienoj ir šviesioj nakty negalėdavę prisitaikyt, kiti vilkai juos pjaudavę Sln.
^ Prisitaikęs kaip kuprotas prie sienos PPr409(Btg).
3. tr. panaudoti (paprastai praktikoje): Tampriųjų susidūrimų ypatumai plačiai pritaikomi moksle ir technikoje rš. Buvo pažinęs kiekvieną mokslo kertelę ir mokėsi viską padaryti pritaikomą rš. Lietuvos gyventojai labai greitai perimdavo visa, kas pažangu ir pritaikoma jų sąlygoms rš. Mašinų mokslas vadinasi pritaikomoji mechanika rš. Toliau eina Simanas Daukantas su savo pritaikomosios botanikos raštais LTII442. [Plane] matyti aiškiausia tendencija pritaikyti pradžios mokslas liaudžiai J.Jabl.
4. intr. nutaikyti progą, sulaukti, surasti tinkamą momentą, nutykoti: Vanagas mat pritáikė ir nutvėrė viščiuką Pc. Gal žinomi vagia: i pritáiko, i žino, kur padėta Mžš. Pritáiko, kap anas išvažiuoja, ir eina agurkuosna Rdš. Vasarą [vilkas] pritáiko kokį žvėrelį [nutverti] Ėr. Pritáiko, būdavo, i inlenda kamaron Vp. Tie lietai užėjo, tai vos ne vos pritáikę sudėjom tą šieną, tik kažin kada pritáikysme parsivežt Krs.
| refl. Š: Vitortas prisitaikė pakalbėti su Aldona V.Piet. Pavogė duonos ir silkę prisitáikė pavogt Krk. Čia valkiojas – ka neprisitáikytų mašinėlės pavogt Pv. Prisitáiko vilkai ir papjauna [kumeliukus] Bsg. Prisitaikęs ir pavogė tą skrynutę ir atnešė pas mergą BsMtII122(Brt). Visada prisitáikis išeitienai, tik palik vieną [anūką] Lel. Neprisitáikau niekaip iš namų ištrūkt Slv. Namie tai neprisitáikom pasidaryt [kruopų] Rdm. Neprisitáikau atvažiuot – vis to laiko nėr Ėr. Mes neprisitáikom kept Iš. Dabar tolie vaistinė, kol prisitáikai ateiti Kv. Kada prisitáikai, tada sodini bulbas Dg. Praeitą metą neprisitáikiau prisiskytie Vlkv. Prisitáikiau savo drabužius išsinešti, kumet nė vieno numie nebuvo Vkš.
^ Neprisitaiko kap nuogas triest LTR(Vlkv). Neprisitaiko kai šuo ant rugienos LTR(Šd).
5. intr. įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Žmogus, kurs nepritáiko niekam, kitam pikta velija, visur įsikiša, kur nereikia …, tas įžūlas JI676. Nepritáikysi martelei niekada, niekada Bsg.
| refl.: Įžūlas, kurs neprisitáiko J. Prisitáikyk in vaikus i gyvenk Klt. Kai ligoninėj dirbi, vis prie kiekvieno prisitáikai Dg.
6. refl. prisigerinti, įsiteikti: Ta boba prisitáikys prie dėdės, t. y. prisiglis J. Su gerumu būtų prisitáikiusi [prie vyro] kaip norint Krš. Prysitáikė pry ponų, įsitaisė malūną Pj. Merga prisitáiko, ka i labai nenorėtumi Krš. Prisitáikė, o tai jam pirmininkas davė jau tą ganyklą Jrb.
7. refl. prisigretinti: Prisitáikė prie manęs ir pasakė, kad buvau visą laiką skundžiamas Brb.
8. refl. atsitikti: Tiedu medžiodami prisipažino, kas jiems prisitaikė LTR.
9. refl. impers. būti, atsirasti, atsitikti progai, atvejui: Kada pristáikis, užeik pas mus Vrn.
sutáikyti K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Q654, R, R419, MŽ, L
1. tr., intr. padaryti ar parinkti tinkamą ar tinkamai, suderinti: Medį triobai sutaikyti N. Raštai nesutáikyti [siuvant staltiesę] Rdm. Tei aš parsigandau: kaip tik pašneku, nė lūpų nesutáikau Šmk. Teip sutáikyti [vilko] dantys, ka vienas pro kitą leka (sueina į tarpdančius) Kdl. Kada šokikai gražiai sutaiko mušti plaštakom, labai gražiai atrodo LTR(Auk). Jeigu nesutáikai kult, labai sunku Grz. Sutáikė: vienas girnas an čia traukia, kitas an čia, sumaldavo siekelį iki pusryčių Krč. Žodžius sutaikau CII296. Sutáiko kalbą (taikiai kalba), gal parsivers, gal nebriesias Krš. Mergaitė deda gėlių kesulą. Sutaiko jį taip, kad neatskirsi, kame baigias žalia spalva, o prasideda mėlynoji Blv. I tei[p] vieno amžiaus buvova sutáikę Jrb. O melas ir menas – nesutaikomi dalykai J.Balt. Jėzus Christus sąsparos akmenimi yra, ant kurio cielas budavojimas sutaikytas auga VlnE168.
^ Nesutaiko kaip Kazlai duoną su sula LTR(Mrj).
| refl.: Vienas kela, antras muša, tas kela, tas muša – taip susitáiko Šv. Gruodis susitáiko su gegužiu, sausis susitáiko su birželiu (spėjama apie orą) Grnk. Mano mintys nuo manęs skyrėsi ir su mintim nesusitaikė žodžiai V.Kudir. Gerai, kai jaunieji susitáiko panašaus būdo Mrj. Reiks susitáikyt į porą Bsg. Balsai iš tūkstančių krūtinių susitaikė į vieną darnią gaidą M.Katk.
^ Susitáikė pora pagal Dievo norą Bsg.
2. tr., intr. BzF186, M, LL157 pašalinti nesutarimus, sugerinti, padaryti taiką: Susipešė, tai paskui vos sutáikyt ėjo Slv. Eik, kūma, sutáikyk mano vaikus Kair. Ka tas pantis (mušimas pančiu) teip anudu sutáikė Gd. Atnešusi skanią pavakarę, Grėtė sutaikė susiurzdusias skalbėjas I.Simon. Naujas vyskupas, tokį ermiderį radęs, tarės sutaikysiąs kerštaujančius M.Valanč.
^ Šunio su kate nesutaikysi LTR(Užp).
| refl. Q536, R363,365, N, L, LL157, Š, Rtr, KŽ: Nesustáiko su vyru: pijokas, geria Pv. Koki motriška beprotė: primušo, prispardė, i vėl susitáiko Trk. Tada da susitáikė, pasibučiavo abu ir parėjo namo Krs. O pirma tai paraudojai [vyro] išvyta, i gurbe pabuvai, i vė[l] parėjai, susitáikei Mžš. Kap nori sustáikyt, perka arielką ir gadijasi Grv. Gal susitáikys, gal viskas išeis gerai Krš. Pešas, nesutaria, kol' (kodėl) susitáikyt negãli Smal. Gal susitáikys – dabar taikos eina Vlkv. Broliai ir seniai eina namo linksmi ir susitaikę P.Cvir.
3. refl. Rtr sutikti, neprieštarauti: Sunku buvo susitaikyti su mintimi, kad taip staiga, nelauktai viskas pasisuko nelemta kryptimi rš. Negalėjau jokiu būdu susitaikyti su ta teisybe, kad šiose dienose gali būti toks Naumiesčio pavietis V.Kudir. Susitaikė su tokiu gyvenimu, koks buvo, nes nepajėgė išsikovoti tokio, kokio troško rš. Su Dievo valia susitáikyt reikia Grv.
4. refl. susitarti: Vis nesusitáikė išsidalyt žemės Ps. Mes susitáikėm kartu važiuot Jnšk. Ir su bernu reikia pirma susiderėt, susitaikyt V.Kudir. Tam parėjus namo, kitas eina brolis tarnauti, o nuėjęs susitaikė ant išlygų, kaip anas brolis buvo sutikęs BsPIII86.
5. refl. prireikti, praversti: Mažasai kūlės nepardavė ir vis sakė: – Man susitaikys BsPII171.
6. refl. impers. atsitikti, pasitaikyti: Susitáikydavai, kad ponai tarnaites apsiženydavai Mšk.
7. refl. būti, pasirodyti, atsitikti: Pagados susitáikė, ant lauko nudžiūvo [dobilai] Gsč. Ir susitáikyk – keturios Onos! Dg.
užtáikyti KŽ
1. tr. užkliudyti: Tąsyk galėjo ne tik skaudamą vietą ragu užtaikyti, bet ir žarnas paleisti rš.
2. žr. pataikyti 2: Vaistininkas galia geriau užtáikyti vaistus kaip daktaras Kv. Taip užtáikėt vaikuo batelius, taip reikalingi yra Lkv.
3. žr. pataikyti 3: Užtáikiau ateit – an pačių skerstuvių Ul.
4. tr. užeiti, užtikti: Užtáikysi, gausi [krautuvėje] ko, o taip – ne Krš. Neužtáikau, kada būna duonos Kv. Ir aš vienąsyk ėsu tokios žuvies užtáikiusi Vlkv. Kažin ką aš čia užtaikiau? Šlč.
prišnekė́ti
Apibrėžtis
šnekė́ti, šnẽka, -ė́jo KBII169, K, Š, Rtr, DŽ, KŽ; SD72, R, R314,334, MŽ, MŽ420,447, Sut, N, L
1. intr. Kvr, Mšg naudotis kalba reiškiant mintis, bendraujant su kitais, kalbėti: Čia broliai artojai lietuviškai šneka, čia skamba po kaimus Birutės daina Mair. Ant kozelnyčios jis gerai kalba, bet gerai šnekėti negal N. Tę lenkiškai nešnekė́jo seniau, o čianai tai šnekė́jo visa kap Vvs. Vienas vienop seni šnekė́j[o] lietuviškai LzŽ. Tas ponas turėjo sakalą tokį, kad buvo išmokytais šnekėt ir gerai medžiot BsPIII185. Imu [pavyzdžius] iš šnekamosios ir rašomosios mūsų kalbos J.Jabl.
^ Marių panos, šilkų kasos, vokiškai šneka (nendrės) Pnd. Ne krūmas, bet su lapais, ne marškiniai, bet susiūti, ne žmogus, bet šnekėt moka (knyga) LTsV657.
ǁ sugebėti, mokėti reikšti mintis žodžiais: Vaikas jau šnẽka NdŽ. Jei nešnekė̃s, ot bus nelaiminga vaikas! Pv. Jeigu vaikui veidrodį rodysi, tai nešnekė̃s ilgai (priet.) Br.
ǁ tarti žodžius tam tikru būdu: Anie šnẽka po gramatikos End. Sutikau tą Marutę, kur į nosis (per nosis) šnẽka LKKIX161. Par nosį šnẽka LKKVII203(ČrP). Kadais šnekė́davau ne tei kai daba – daba dantų neturiu PnmŽ.
ǁ reikšti mintis naudojantis tarme: Važiuok į Plungę – dar kiteip šnẽka žmonys, Alsėdžiūse kiteip šnẽka Als. Jos motina šneka tep kap ir mes (tokia pat tarme) Klvr. Suvalkiečiai teip gražiai šnẽka, būdavo sarmata net šnekė́t su jais Pnm. Da mas seniejai šnẽkam daugiau po senovės (tarmiškai) Stl.
2. intr., tr. H206, Ut, Užp, Dg, Lš kalbėti, sakyti ką kam: Tremk, kad daug nešnekė́tų J. Ans apsikniaukęs nieko nèšneka J. Linksmai šnekė́ti NdŽ. Niekus šnekė́ti I. Šnekėk nešnekėjęs! Šš. Kaip visada šneki̇̀, teip šnekė́k – ko čia liežiuvėlį vartai! Slm. Ana daug šnekanti̇̀ Šll. Jūs mokat šnekė́ti – būto nebūto išprašot Rsn. Aš negaliu klausytis, kai ma[n] šnẽka priešais LKT159(Škt). Nuvažiavo tas žmuoj kunigop ir šnẽka kunigu[i] LzŽ. Į pagirį gyvena toks šneką̃s (šnekus) žmogus Sg. Šnekėti nereik, tik dirbti Lkv. Juk svetimos burnos neužkiši – tegul šneka Jnš. Šneka nei šį, nei tą – kur koja, kur ranka Rs. Ka pradeda šnekė́t, liežuvis kai mintuvai eina Jrb. Ko čia burzduliuoji kaip kiurkinas, ar žmoniškai šnekė́t nebemoki? Sv. Čia tik papyko, apsigręžęs ir vėl gražiuoju šnẽka Krs. Drūčiai piktai šnekė́jo LKKVII184(Jrb). Kaip užvyda, kaip ko – par pusę lūpų šnẽka Krš. Šnẽka iš tankiųjų LD282. Dar̃ man tep švẽpla šnekė́t – dantų nėr Pv. Nešnekė́k dykos kalbos Jž. Tykiai tykiai Nemunėlis teka, o da tykiau mūs močiutė šnẽka (d.) Lbv. Jis lydėdamas, anan kalbėdamas, sesutę šnekė́damas: – Pasilik sveika, jauna sesele, ramyk savo širdelę DrskD184. O ėmus pradėjo šnekėt (murmėti) prieš Viešpatį namų Ch1Mt20,11. Siautė, rėkė, be rėdo šnekėjo KN67.
| Dvylika jau – šnẽka radija Jrb. Par radiją ką šnẽka, reik pasiklausyt Pšl. Septynios buvo, jau žinias pradėjo šnekė́t, tai išvažiavo Šmk.
| prk.: Rodos, žemė šnẽka, tep baisu (smarkiai šaudo) Gs. Tėvas liepia pridėt ausį in žemę, paklausyt, ką šneka rugiai LTR(Žsl). Jis suprato, ką šnekėjo žolės ir medžiai V.Krėv. Paklausykim, kaip paslaptingai ežero bangos šneka, kaip medžiai ošia J.Paukš. Nuo mėnulio pasislėpus miega slėnyse naktis: nuo kalnų, senų senelių, šneka amžių praeitis! Mair.
^ Juostose būna tulpės, kvietkai kap gyvi, kap šnẽka Srj. Liūb grajys puikiai muzikantai, kaip šnekė́te šnekė́s muzika Trš. Šnekėdamas trobos nepastatysi LTR(Vdk). Viena akia mato – visa burna šnẽka (perdeda) Mrj. Kas saldžiai šnẽka, tas karčiai kepa Mrj. Jam šnekė́t – kap šun lot (sekasi) Vlkv. Ka pradeda šnekė́t, tai varlė an liežuvio iškeptų (labai greitai) Plv. Nei šuva tokio liežuvuko neturės kap tas svotas: rodos, jam tę rašo, kap šnẽka (sklandžiai) Pv. Kaip šnẽka – šešiais važiuoja (trankiai kalba), ir gana Grš. Eina par sodą (sodžių) šnekėdama kaip višta, dėti norėdama Lk. Aš tavę nesuprantu: gal mes vienas šnẽkam Joną, o kitas baroną Drsk. Kam šnekė́t, o tau tylėt Ar. Šnẽka, kaip šlapias nedega Vel. Šnẽka kap žirnius berdamas Dkš. Ką čia šneki̇̀ kai nemunių puodas? Aln. Šnekù – kaip vėją su maišu gaudau (niekas nesiklauso) LKT101(Kv). Kas šneka, tegul šneka, o mudu, boba, važiuokiam NžR. Ar tu šneki, ar tavo ožiai barška B. Šneka kai nuo tilto į vandenį: pliu pliu pliu Sln. Šneka kai par tvorą su pagaliu LTR(Vdk). Šneka kaip pupų prilesęs (priėdęs Aln) LTR(Kvr). Kaip zovada lėkdamas šneka LTR(Pp). Šneka nei rytą, nei vakarą LTR(Ds). Šneki kai miške augęs LTR(Km). Vyža nevežamas, o kai šneka – medžiai džiūsta LTR(Ds). Šnẽka kaip su rietais Lk. Šnẽka kai su nugara (niekus kalba) Erž. Ko tu čia šneki, vaikeli, kaip su terba Krp. Šnẽka kaip į stebulę Ėr. Šnẽka kai pasiskolinęs Rs. Kad šneki, tai šnekėk pasimislijęs LMD(Sln). Kas šnekėta, tai šnekėta B554. Aš jau nėra ko šnekė́t metų (labai sena) Grdž. Ma[n] šnẽka nèšneka – aš nieko negirdžiu Jrb.
| refl. Š, Rtr: Anuodu prieš kits kitą šnekasi, t. y. stygavojas J. Užsikniaubę ant tvoros anuodu šnekasi J. Ėmėm visada ir visur lietuviškai tešnekėties Žem. Ant ausų šnekė́jomės (tyliai) už stalo prie giesmių Šmk. Šnekėjos apie kasdieninius rūpesčius I.Simon. Ir pradėjo jiedu su tėvu šnekėtis – pasakotis apie praeitus laikus, jaunas dienas J.Paukš. Šnẽkantis kelionė daug trumpesnė NdŽ. Pats sau vienas šnekė́josi NdŽ. Anas kai šnẽkas, nieko nepaspėji susgaudyt Užp. Jiedu šnekasi terp savęs BsPIV11. Šneką̃si visi sustoję LKKVII189(Krs). Ką tiktai jie trys ten šnekąsis – ir vėl išgirdę: beldžia į duris Sln. Ramybė ryto, tyluma – nors su savo sąžine šnekėkis Vaižg.
^ Dvidešimt brolių galvas suglaudę šnekas (guba) LTR(Grk). Šnekė́kis su subine – pats subinė paliksi Grg.
ǁ tr. vartoti kalbant: Tas žodis pas mus nešnekamas Vl. Maži vaikeliai da nemoka poterių, o jau keiksmus gali šnekėt brš.
ǁ intr. skelbti, dėstyti mintis raštu: Savo raštuose jis šneka apie… atgaivinimą lietuviškos rašliavos A1884,1. Ta knyga šneka apie žmogaus sveikatą Blv.
ǁ intr. Sk, Mžš dalyvauti pokalbyje, kalbėtis, šnekučiuoti: Dėku, ka tamstos su tokia sena bobute šnekė́t norit Trs. Čia su jum baisu ir šnekė́t ČrP. Mano aukseliai, tep noriu šnekė́t su kuoj! Vrn. Girdėjau, ka dvijūse ejo šnekė́damu – ne krust nekušu LKT88(Vž). Dešim penkiolika senių an tvoros susėdę ir šnẽka Vdn. Jau užtenka bešnekė́ti, noriu eiti numie Lc. Kada šnẽka, tai duobes išstovia bešnekė́damos (juok.) Erž. Suprasi tuokart, su kuo šnekanti̇̀ Trk. Mano mergužėlė su rūtelėm šnẽka (d.) Ktk. Jo šnekamosios valandos esančios po pietų J.Jabl.
^ Šneka kaip kiaulė su žąsia D(167psl.). Šnekėk ir akmenį (pagalį Dl) rankoj turėk M. Bepigu su gauruotu nepeštis, o su išmintingu nešnekėti M.
ǁ intr. su neiginiu Lkv būti supykusiam ar išdidžiam, nesileisti į kalbas: Lietuvos bajoras, nemislyk, nėra tai paprastas paukštis: jis pučia per storas lūpas ir nelabai šneka su mūsiškiais Blv. Stasytė nèšneka su mumis Tv.
| refl.: Jis nèšnekas su mumis LKT123(Žgč).
ǁ intr. tartis: Del duonos reikia šnekė́t Kdn. Sakiau: apkalkiam tą savo gryčelę – nesileidžia nė šnekė́t Mžš.
| refl. Lk: Vieną kartą – mergaitė jau buvo dvylikos metų – ėmė šnekėtis dvariškiai J.Jabl. Bernardinai, iš visų pusių į miestą Mediolaną suvažiavusys, ilgai šnekėjos apei reikalus savo zokano M.Valanč.
3. intr., tr. Mšk, Lz reikšti kokią nuomonę apie ką: Ka jis tep darytų, kap šnẽka, tai kaži kas būtų Bgt. Kas ką šnẽka iš šono, aš nebijau, ma[n] neskauda Pžrl. Tegul šnẽka del manę, ką nori Aln. Jisai žino, ką aplink jį šneka LKGII616(Alvt). Žmonės šnẽka, ka čia buvę dideli miškai LKT111(Kltn). Maro metai [buvę], liuob sakys, iš senovės teip šnekė́s Jdr. Buvo šnekė́ję, kad statis naują kūtę, ale teip ir neprisitaisė Krs. Sako, ka šneką̃, ka i vėžį tos žolelės išgydo Vdžg. Ar teisybę šnẽka, ar plepalai? Krs. Nė tei buvo, nė tei ką! niekus šnẽka, i gana Kair. Kai noria, tei[p] tešnekiẽ, ale mamelė tei[p] nebūt padariusi Erž. Popiete Motiejus pavėžino seniūną į namus. Ir, šnekėjo, ne tuščiom – kviečių maišą pasisėdęs V.Bub. Apie savę niekas blogo nenori šnekėti prš. Jau visi pilna burna šnekė́jo, kad jų Ona ne viena Skr. Kad galėčiau kalbėti, daug turėčiau šnekė́ti JV117. Visi šneka, kaip ing būgnus muša LMD.
^ Rublis šneka, rublis tyli LMD.
ǁ minėti kalbantis:
^ Kas valgyt nori, apie duoną šneka LMD(Šl). Vilką šnekam – vilkas čia Dkš.
ǁ tr. sakyti, reikšti: Vardo jy čia nė nèšneka Stk.
ǁ part. praet. įtariamas raganaujant, buriant: Bijau aš tę eit: motka ir duktė šnekamos, dar gali apčėravot Mtl. Ji buvo šnekamà moteriškė Mrs.
4. čiulbėti, švilpauti, krykšti ir pan. (apie paukščius): Kregždė žaidžia, šnẽka KII173. Žiūrėk, rytuose aušra jau teka, pabudę paukščiai pagiriais šneka Mair. Paklausau miške, kap paukščiai čilba, kap strazdelis šnẽka Pv. Strazdas šnẽka Šlu. Jau pas mus pavasaris – paukšteliai kitaip šnẽka Smln. Aplink sodą upė teka, viduj sodo paukščiai šnẽka (d.) Sv.
| refl.: Šakoj šnekėjosi maži paukščiai rš.
ǁ girgsėti, karkti, kriuksėti, dūgzti ir pan.: Žąsys šnẽka, o žmonės kalba Aln. Štiš liauk nešnekė́jus! (varo karkiančią vištą) Skr. Jeigu paršai šnẽka vežant į turgų, bus geras turgus Jnš. Šneka varlikės be natos rš.
^ Šeimyna valgo, o stalas šneka (kiaulė su paršiukais) LTR(Krtn).
5. intr., tr. prk. pukšėti, burbuliuoti, spragėti ir pan.: Tiktai minkyk, kol pradeda šnekė́ti duona Klk. Jei duona šnẽka, y[ra] gerai iškepusi Vvr. Išakiję, tik šnẽka (purūs, geri) tie blyniukai Ūd. Kliuka, šnẽka pilvas Rdn. Upė [akmenuota] šnekė́jo (gurgėjo) teip Tlž. Ąžuoliniuose kubiluose alutis vaikšto, šneka sp. Keptuvėlė su gyvai šokinėjančiais ir šnekančiais lašiniais atsirado ant kamiengalio ties langeliu Vaižg.
◊ čià šnẽkant, čià liẽkant Ds sakoma nenorint, kad apie kalbamą dalyką kiti sužinotų: Čià šnẽkant, čià liẽkant visi vaikai jos nelaimingi Aln.
su anuõ (kitù) pasáuliu (svi̇́etu) šnekė́ti LTR(Žg)
1. apie neprotingai kalbantį: A, kad jis su anuõ pasáuliu šnẽka Plm. Su kitù svi̇́etu šnẽka Ar.
2. imti klejoti: Atsiminu, sakė – niekai, jau su kitù svi̇́etu šnẽka Krš.
apšnekė́ti, àpšneka, -ė́jo
1. tr., intr. K, LL115,128 L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ aptarti, apsvarstyti: Kol visus reikalus aptarėm, apšnekė́jom, i vakaras atėjo Ėr. Apšnekamųjų lietuviškų ir rusiškų žodžių šaknis bus ta pati LTI233. Jaunuomenė … apšneka savo padėjimą A1884,380.
ǁ Sug šnekant iš eilės pakalbėti apie ką: Anys kai susėda, visą miestelį api̇̀šneka Žl. Visus apšnekė́jova, daugiau neturiva ko nusitvert Jrb. Vergaitis kalinyje turėjo sėdėti du metu – laiko užtektinai, galima apie viską apšnekėti TS1897,10.
| refl. NdŽ, KŽ.
2. tr. NdŽ, KŽ, Šk, Skr, Srd nugalėti šnekant, įveikti šnekumu: Tokią ana tura galvą gerą, nu jau niekas anos neapšnekė́tum! Kl. Apšnekė́jo visus mokytus – visi nutilo Stl. Žmonys daba visi su liežuviais, nė vieno neapšnekė́si Vn. Iškalbikę gerą tura, neapšnekė́si! Krš. Nu, katras katrą apšnekė́sim? Pv. Kas Rimšienę apšnekės, tas dar negimė… jos liežuvis ne juokams Žem.
^ Nemislyk stipresnį numušti, bagotesnį apšnekėti LTR(Vdk). Jos neapšnekė̃s nė devyni šunes Sem.
3. tr. N, L, Š, NdŽ, DŽ1, Ds pasakyti ką nors bloga apie kitą, apkalbėti, apjuodinti: Apšnekė́jo mane labai jisai J. Visi randa lazdą mušt, a tep, a tep – vis tiek àpšneka KzR. Kas mane àpšneka, kad mano veidas kaista? Mrj. Pūslė iškilo ant liežuvio – tave apšnekės LTR(VšR). Jis neàpšnekamas nė su viena, nė nieko, geras toks, nepiktas Šmk. Jau čia bus negerai – jis mus apšnekės, kad mes su juom gulėjom BsPIV176.
^ Mirk – būsi apgailėtas; žanykias – būsi apšnekė́tas Krš. Nors ir šneka, bet neapšneka LTR(Zp).
| refl.: Apsi̇̀šneka ir susipyksta DŽ1.
4. refl. šnekantis užgaišti, užsikalbėti: Valandikę apsi̇̀šnekėjai – turi taip skubti, kad nu! Šv. Apsi̇̀šneki su žmogum, i gerai Vn.
5. refl. išsitarti: Kitąsyk apsišneka (kas nors pasakoma bloga lemiančią valandą), ir pasidaro kas Plšk.
6. tr. užkalbėti: Būdavo kai kas iš tolia atvažiuoja nuo gyvatės įkirtimo apšnekė́t Skp.
7. tr. prk. čiulbant aptikti: Tavi turbūt kregždė šįryt apšnekė̃s (krykšdama užklups bemiegantį), apgiedos Rg.
atšnekė́ti, àtšneka, -ė́jo
1. intr. gerai, protingai kalbėti, atsakinėti į klausimus: Àtšneka kaip koks senis (apie protingą vaiką) Krš. Gerai àtšneka, o devyniasdešimt metų – neklysta kalbo[je] Krš.
| refl.: Atsišneką̃s buvo piršlys Užv. Tas piršlys turėdavo mokėti atsišnekėti, o didžiai jį ten koliodavo, kol įleisdavo į trobą LKT120(Bt).
ǁ pačiam savo šneką paremti, patvirtinti: Ans pats šneka ir àtšneka Akm. Pats šneki, pats àtšneki Kv.
2. intr. pašnekėti už visus: Aš šnekus: aš už visus àtšneku Mrj. Parėjo šeimininkas, labai rimtas ir tylus… šeimininkė atšnekėjo už visus Žem.
3. refl. Š iki valios, pakankamai šnekėtis, baigti šnekas: Ar jūs tenai atsišnekė́sit kada? Pg. Sueis, tai negalia atsišnekė́t Sb. Sunku atsišnekė́t, kai seniai matėms Ds. Bobos, atsišnekė́kiat greičiau, bo darbas lauka Krš.
4. intr. Š, Ėr, Pc, Ssk ateiti, artintis šnekant: Girdžiu, čia kas àtšneka Mrj. Būrys uogautojų atšnekė́jo ir nušnekėjo Dkš. Jie ant šę àtšneka Skr. Užgirstam – àtšneka žmonės, tais mes pirma jų lekiam Pv. Šviesi upė ažtekėjo, bernaitelių atšnekė́jo (d.) Prng.
ǁ atgrumenti: Va griaustinis jau atàšneka Mžš.
5. intr. šnekant praleisti laiką: Iš Panevėžio atšnekė́jom visą kelią lig Karsakiškiui Krs.
6. tr. J, Rtr, KŽ, Skr atkalbėti ko nedaryti: Šnekėjom šnekėjom ir atšnekė́jom, kad neitų tokiu oru Dkš. Atšnekė́jau nuo to nevykėlio – netekėjo Šil. Kad ką užsimeta daryt, jo neatšnekėsi! Ėr. Tėvas šiaip, tėvas taip šnekėti – kur tu atšnekėsi! V.Piet.
7. tr. pakenkti šnekėjimu: Tegu sau šneka – rankos kojos neatšnekė̃s Prn.
8. intr. Lp, Vlkv nepabaigiamai šnekėti, grįžti vis į tą pačią šneką: Šneka ir vėl àtšneka ir niekai[p] nepabaigia šnekėt Dkš.
9. intr., tr. atkirsti, atšauti, nesutikti, priešgyniauti: Tas vaikas tokis dar mažas, o tėvu[i] jau kiekvieną žodį àtšneka Al. Su visais reik atšnekė́ti, visims atsakyti Pvn.
| refl. DŽ, KŽ, Lp: Nelabai kas jį nuperka (paveikia) – moka atsišnekė́t Gs. Baisiai nekenčiu, kai kas atsi̇̀šneka Alk. Kap tu gali atsišnekė́t vyresniam! Rdm. Su mokytojais atsi̇̀šnekas kaip su sau lygiais Krš.
^ Mirsi – čia neatsišnekė́si, ka negali Vn. Atsišnekė́ti miręs negalia – pakaltinti lengvu Rdn.
10. refl. šnekant atsiginti, atsikratyti, išsiteisinti: Džiaugiaus šiaip taip nuo jų atsišnekėjęs rš. Tep prašė, kad negali žmogus atsišnekė́t Alv. Jau nė atsiprašysi, nė atsišnekė́si Jrb. Atsišnekė̃tų ir nieko neduotų Krš.
×dasišnekė́ti, dasi̇̀šneka, -ė́jo (hibr.) susitarti, susikalbėti: Kol dasi̇̀šneki su jais, bėda Vs.
įšnekė́ti, į̇̃šneka, -ė́jo
1. intr., tr. J, Rtr, KŽ sugebėti, įstengti daug ir gerai šnekėti: Šnekėk tu: tu geriau į̇̃šneki, liežiuvį turi gerą Mžš. Jis gerai į̇̃šneka ir gerai įmeluoja Dkš. Mūs kaimynė daug į̇̃šneka – ji šneka ir šneka Prn.
2. tr., intr. N, J, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, Šv, Jd, Ds, Gs, Alv įkalbėti ką daryti, įteigti, įtikinti: Įšneku kam ką K. Kitas tai nemokėtų, o kai jis tai visaip į̇̃šneka, ir sutinki žmogus Š. Motina sūnui įšnekė́jo, kad neitų Rmš. Vaikuo reik įšnekė́ti, ka nesiustų Krš. Mun jau neįšnekė́s, ka peilis (operacija) – sveikata Šauk. Nenorėjau už Jonio eiti, ale visi šnekėjo ir įšnekė́jo Vkš. Tai senas įkalbėk, tai senas įšnekėk, kad ant manęs rankelės nekeltų LTsII554.
^ Ot inšnekė́jo sveikam ligą (privertė patikėti nesamu dalyku)! Pv.
ǁ refl. tr. įtikinti save ką tikrai esant, įsikalbėti: Jo liga įsišnekė́ta Mrj. Įsišnekėtos bėdos rš.
3. refl. tr., intr. LL209, Š, Rtr, KŽ įsileisti šnekėti: Kai tylėjo boba – tylėjo, o kai įsišnekė́jo, tai ir galo nebėra jos šnekai Š. Kad insišnekė̃s ką, tai šneka ir šneka, net nusbosta Užp. Gali šnekėt įsišnekė́jęs LKKXV300.
| prk.: Lietuva tiek insišnekė́jus svetimom kalbom (nemaža sulenkėjusių, sugudėjusių) Vdšk.
ǁ Als, Pln, Sb įsitraukti į pokalbį: Mes įsišnekė́jom apie ką K. Su patikimais žmonėmis įsišneku Rg. Įsišnekė́jov vedu pro baidykles Vkš. Su juoj mes greit insišnekė́jom Drsk. Nepyk tamista, jog teip dideliai įsišnekėjau: toksai mano būdas, o rasit ir papratimas Rp.
iššnekė́ti, i̇̀ššneka, -ė́jo
1. intr. NdŽ ilgą laiką šnekėti: Kiek jis iššnekė́davo, tai nei šuva tiek neišlot Pv. Kiek, būdavo, i̇̀ššneka [derėdamiesi], kol nuperka! Rmš.
2. tr., intr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ iškalbėti, išsakyti, išpasakoti: Išmalavau, iššnekė́jau viską, nėko nebžinau Krš. Į amžiaus galą žmogus nora iššnekė́ti, prisiminti Rdn. Ji tokia nešneki: ką žino, tai nei̇̀ššneka Srj. Palauk, ką ans i̇̀ššneka, – ausės linksta klausanties Užv. Kalbos irgi nėra – viskas iššnekėta, iškalbėta rš. Gamta jį vertė bent iššokti, išdainuoti, išgroti ar iššnekėti visą tą perteklių, kurio kitaip neišeikvojo Vaižg. Ìššneka gerai – galvą turi Adm. Eitant iššnekė́jo (pasisakė), kas toks Ms.
| refl. tr.: Išsišnekė́jom visus Kazliškius, Minykius (apie visus šių kaimų pažįstamus) Žl.
ǁ refl. Š, Rtr, NdŽ, Rm, Al iki valios, pakankamai pašnekėti: Leisk žmogui išsišnekė́ti Rs.
^ Su boba prasidėt – tai pupų rėtį pasidėt: iki tas pupas suėsi, tai išsišnekė́si Kt.
ǁ refl. įsitraukti į pokalbį: Atejo toki motriška pas muni, kaži kaip išsišnekė́jov Plt. Ateis pri munęs, išsišnekėsma Užv. Išsišnekėjęs su juo, neapsakomai stebėjosi to jaunikaičio galva ir jo karštu noru mokytis J.Jabl. Seniai išsišnekėjo apie savo jaunystės dienas rš.
ǁ refl. šnekant išsiaiškinti: Mes išsišnekė́jom, kad esam giminės Krs.
3. intr. Kb, Dg, Dkš, Žg pajėgti, įstengti šnekėti, tarti žodžius: Serga gerkle, nei̇̀ššneka Krš. Vienas vaikelis nebylelis, kita mergelė tokia neiššnekanti̇̀ Vkš. Aš negaliu iššnekė́t (užkimau) Mrj. Jis tik meketuoja, nei̇̀ššneka Ig.
4. intr. pakalbėti: Sẽniai i̇̀ššneka senoviškai Pj. Tie vaikeliai i̇̀ššneka visaip Jdr. Nemokytas teip neiššnekė̃s, kad ir kaip gerą liežiuvį turėtų Ds. Kurie čėsai – [viską] užmiršau, iššnekė́ti dar i̇̀ššneku Pj.
5. intr., tr. prikalbėti: Kokių bjaurybių i̇̀ššneka tokie pasileidėliai! Krš. Prašmatni [žento] motyna, ji galia daug iššnekė́ti Grd.
6. tr. Š, Rtr, Rdn išsakyti, išplepėti: Skundeklė velniukas – viską i̇̀ššneka Krš. Tu nū atdengi burną ir i̇̀ššneki [namų paslaptis] Lp.
| refl. tr.: Jis, ką manė, ir išsišnekė́jo Gs. Kai ką sužinojau iš vežėjo Pranciškaus, o kai ką ir pats prievaizdas Pšemickis išsišnekėjo V.Myk-Put.
7. intr., tr. Mrj, Ds išreikšti žodžiais nepasitenkinimą, priekaištauti: Jy vis dar man i̇̀ššneka tuos pinigus Btr.
8. refl. išsiteisinti: Šįkart, brolyt, taip greit neišsišnekėsi Up.
9. tr. Klvr, Lp, Rdn šnekomis nuspėti ką įvyksiant, išpranašauti: Žmonės, žiūrėk, šneka šneka ir i̇̀ššneka Sml. Kaip šnekėjo visos miestelio bobos, taip ir iššnekė́jo: Marė klėbį ir įsitaisė (susilaukė kūdikio) Vkš. Šnekėjo šnekėjo žmonės, šit ir iššnekėjo tokias baisybes karo Žem. Tai įvyks, be abejo, nes, ką žmonės šneka, tą iššneka M.Katk.
| refl. tr.: Išsi̇̀šnekas žmonys nelaimes an savo galvos, oi išsi̇̀šnekas! Krš. Išsišnekė́jo an savo galvos girtūklį žentą Krš.
10. tr. šnekomis laimėti, pasiekti: Gana, einu numie – ką čia mas iššnekė́sma! Krš.
nušnekė́ti, nùšneka, -ė́jo Š, Rtr
1. tr., intr. pakalbėti, nupasakoti: Kad būtų buvęs ir vilką matęs, būtų kitaip apie jį nušnekėjęs J.Jabl. Žmonės nùšneka, kad tu sergi Rmš. Na, ką dabar tas tavo žmogus nùšneka? Skr. Nuūžė, nušnekėjo žmonės, kad karas bus Ps. Nušnekėjo ir apie valdžią, ir apie mūsų bėdas. Apie viską papasakojo Žem. Kad ant jos žmones visap nùšneka Rdm. Motyna nušnekė́jo šiai ir tei Jrk100.
^ Ne toks velnias baisus, kaip nušnekamas LMD(Prn).
| refl.: Nusišnekėjo toj gaspadinė, kad vaikas jau tiek metų, o nevaikščioja, nė nešneka BsPIV134.
ǁ šnekantis paminėti, apsvarstyti, aptarti: Mes tik apie tave nušnekė́jom, ir atejai Ds. Nu, ką gero nušnekė́jot su uošviene? Krš.
^ Nušnekėjom nuo šunų dėdžių (apie viską šnekėjom) LTR(Grš).
| refl.: Susiėjom, gražiai nusišnekė́jom ir apie tave Klvr. Nusišnekėjo su malūninyku apie tą miestą BsV219.
2. intr. išsikalbėti, išsakyti kitam savo mintis: Nušneki, nusjuoki – ir geriau Gdr.
| refl. Pv, Srj: Sueini žmogų, nusi̇̀šneki, tai ir tą bėdą pamiršti, o tep tai iš galvos išeitai Rdm. Kad nors tėvai būtų arčiau – nueitau, gal nors nusišnekė́tau (pasiguosčiau) Nmn. Da kai suseinu su kuo, nusi̇̀šneku – rodos, užmirštu rūpestį Bsg.
3. intr. K, Všv, Dkš mokėti, sugebėti šnekėti, reikšti mintis: Ar jis toks girtas, ar kvailas, kad visai nenùšneka? NdŽ. Tas vaikas gal būt geras žmogus, ka jis teip nùšneka Slv. Tu moki gerai nušnekė́ti Rsn. Yr tokių žmonių nušnekančių̃ Žlp. Skundės, kad jos motinėlė jau visai menka – nenùšneka Al.
4. intr. K, KŽ įtikinti ko nedaryti, atkalbėti: Jau tėvas jam nùšneka: ak, sūnel, čia ne tau kariaut Smln. Jis jam nušnekė́jo, i tas nedavės Pgg. Kaip tu nūšnekė́jai [mesti rūkyti], taip aš ir nūmečiau Šv.
5. tr. įveikti, nugalėti šneka: Turi gerą liežiuvį – jo nenušnekė́si Ėr. Merga sako, kad katras mañ nušnekė̃s, až to ir tekėsiu (ps.) Ds.
6. tr. nuraminti šnekant, nušnekinti: Nušnekė́jo jį, ir vė gerai Gs. Kai papyksta, tai jį labai sunku nušnekė́t Krs.
7. intr. baigti šneką: Šnekėk šnekėk, nušnekė́k – jis tą pačią kalbą vėl iš pradžios! Skr. Taip liūdniai nušnekė́jom – aple smertį Rdn.
8. intr. Dkš nueiti, nutolti šnekant.
ǁ nueiti iki kurios nors vietos šnekant: Susitikom prie kryžkelei, tai ir nušnekė́jom lig Karsakiškei Krs.
9. refl. įsileisti į šneką: Ans nusišnekė́jo, t. y. užsikalbėjo, užsišnekėjo J.
10. intr. NdŽ nukrypti nuo pradėtos šnekos: Nušnekėjome visai į kitą pusę Žem.
| refl. KŽ.
11. tr., intr. NdŽ, KŽ, Sb, Dbk, Rdm, Bt neprotingai, neapgalvojus ką pasakyti: Žmogus senas nùšneki, nesuvedi Skdt. Pradžio[je] nieko, pasku nū̃šneka jau Varn. Nei iš šio, nei iš to ėmė ir nušnekė́jo šonan Ds. Iš pažiūros gudrus vyras, bet kai tik pradeda šnekėt, ir nùšneka niekus Srv.
^ Nùšneka nei žiema, nei vasara Lp. Ėmė ir nušnekėjo į pakluones Grz. Kad jau nušnekėjo – nė į ratą, nė į batą Krkl. Nùšnekat jau kaip su muzika Rsn. Nùšneki kaip virtęs an galvos Krš. Kai pradedate šnekėt, tai nùšnekate kaip su nugara Vdžg.
| refl. Dg, Pnd, Mžš, Gž: Čia jau tu nusišnekė́jai: nė buvo teip, nė ką Ėr. Šneka šneka, jau visai nusi̇̀šneka – didelis ligonis yra Jrb.
12. tr. apjuodinti, apkalbėti: Ji visų nušnekė́ta mergaitė Rmš.
13. tr. šnekomis nuspėti ką įvyksiant, išpranašauti: Nušnekė́jau, ka sirgsu, i sergu Krš.
pašnekė́ti, pàšneka, -ė́jo
1. intr., tr. N, J, LL156, Š, Rtr, KŽ, Lš kiek pakalbėti: Jis moka gražiai pašnekė́ti DŽ1. Jis visiems prieinamas, su kiekvienu pàšneka NdŽ. Reikia eiti su žmonėmis pašnekė́ti NdŽ. Aš atkuntu, kai gaunu pašnekė́t Kdl. Pàšneka pàšneka – párejo ta bėda, i vėl gerai Krž. Ne kartą ir aštriai pašnekėdavo BsPII18. Ale kunigelis jau pašnekė́jo ne po žmonims, ale po ponais LKT116(Nmk).
^ Pašnekėjo kaip iš rašto LTR(Ut). Eik eik, pašnekė́jai kaip su nugara! Mžš. Pašneka kaip su rietais (nei šį, nei tą) – kame gaus [dažų siūlams]! Krtn. Pašnekė́jo kaip pabezdėjo (nerimtai pasakė) Mžš. Pašnekė́jai – nė rytojui nepalikai Ds.
ǁ tr. pavartoti kalbant: Tik apie Skirsnemunę gal pašnekė́t tokį žodį Vl.
ǁ intr., tr. LKT108(Tt), Lž, Žl pasikalbėti, pasišnekučiuoti: Kai dabar jau įsipažino žmonės, tai jau pàšneka Slm. Ligi pàšnekam, i valgyt išverda Vp. Su kitu teip kimba roda, pašnekė́si i tą, i tą Plt. Pašnekėt reiks su tėvu, tai pasakysiu, ar važiuosi Alytun Mrk.
^ Na, vyrai, gera pašnekėti, bet reikia ir paskubėti A.Vien. Pašnekėti galim – pinigo nekainuoja rš. Su išgveraburniu gerai nepašnekė́si Ds.
| refl. K, LL156, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Dkš, Skdt, Krs, Mžš: Pasilgę, seniai besimatę, pasišnekė́jome maloniai J. Ir bėgo abudu pasišnekė́damu iki tilto StngŽ8. Jei kada ir ateidavo pasišnekėti, tai būdavo lyg gudresnis J.Jabl. Kai su žmogum pasi̇̀šneki, i nuslenka viskas (nusiramini) Žlp. Kiek suvažiuodavai [į atlaidus] tolimiausių žmonių – i su tais susieidavai, pasišnekė́davai Mšk. Tarp sevęs pasišnekė́ties Plik. Išejo da ant šlajukų, ilgai pasišnekė́jos i sušalė Krž. Eidamas da gali pasišnekė́t, o važiuodamas jau nepasišnekė́si (reikia atidžiai stebėti kelią) Rg. Aš su juomi kasdien susieimi, valgau ir pasišneku brš.
^ Pasišnekam kaip kiaulė su žąsinu LTR(Lkv). Pasišnekė́jo kai žuvis su kiaule Erž.
2. intr., tr. Ub, Erž sugebėti, mėgti šnekėti: Suaugęs taip nepašnekė́si, o ana (maža mergaitė) geba Rdn. Eikiat ten, ans pašneką̃s žmogus yr Akm. Pašnekanti̇̀ bobikė, liežuvis laksto Krš. Pašnekañčios bobos, nėra ko sakyti! Krš. Sulig dabarykščiu galiu pašnekė́t Dbč. Ji pàšneka kai advokatas Skr.
3. intr. Krž įstengti, išgalėti šnekėti, ištarti žodžius: Teip užkimo gerklė, kad viškum nebepàšneka Sb. Parbėgau numie – nė žodžio nepàšneku LKT79(Lpl). I ans mažai bepàšneka Nv.
4. intr., tr. Lp pareikšti kokią nuomonę apie ką: Ar suvaikysi, ką žmonės apie mane pàšneka NdŽ. Į pradžią mislyjom, ka teip tik pašnekė̃s pašnekė̃s, ir viskas – nieko čia nebus Jrb. Teip pašnekėjęs tėvas vieną rytą pakinkino arklius, pasvadino į vežimą vaiką ir vežė į Klaipėdą M.Valanč. Teisybę pašnekė́t, argi ne teip buvo? Skr. Žioplesnis [už žmoną] yr, teisybę pàšnekant Erž. Žmonės bėgo žiūrėti, argi duosis suskaldyti toks pašnekamasis (apie kurį plačiai kalbama, garsus) akmuo LTI187.
ǁ tr. apkalbėti: Tu Oną pàšneki, kad negera, ale tu blogesnė ir už Oną Užp.
5. intr. pasitarti: Surink ūkininkus, pašnekėsim ir sutarsim, ką ir kaip turim daryti M.Valanč. Pašnekė́sime dabar apie rytojaus darbus DŽ1.
| refl.: Ka jin buvo, pasi̇̀šnekam, ką nupirkai, ką pirksime – daba viena kai pirštas likau Rd. Karalius išsimanė suvesti abi šali, kad, dailiai pasišnekėjusios, liautumias kerštauti M.Valanč.
6. tr. pašnekinti: Nor pašnekė́ti tavi, ar eisi (tekėsi) Krš.
◊ čià pašnekė́kim, čià pali̇̀kim sakoma nenorint, kad apie kalbamą dalyką kiti sužinotų: Čià pašnekė́kiam, čià pali̇̀kiam Lkv.
ei̇̃ti su Dievù pasišnekė́ti mirti: Nieko nebūs – ei̇̃su su Dievù pasišnekė́ti Rdn.
su žuvẽlėmis pašnekė́ti nuskęsti: Mariose važinėjys, gali priseiti ir su žuvelėms pašnekėti Šv.
paršnekė́ti, par̃šneka, -ė́jo
1. intr. DŽ, Jd, Mrj šnekant pareiti: Paršnekėjo iš laukų motriškų būrys Vvr.
2. refl. Gs nuolat ir įkyriai tą patį kartoti šnekant: Ji parsišnekė́jus savo vaikais Prn. Kur jau imsi tuos čia pinigus? Parsišnekėjus su savo brička! Ašb.
péršnekėti
1. tr. aptarti, išnagrinėti: Dvi nakti išnakojo, páršnekėjom visą gyvenimą Pvn. Peršnekėjom turbūt pusę Lietuvos rš.
2. intr. NdŽ kurį laiką šnekėtis: Abudu péršneka kelias naktis ir dienas Klvr.
| refl.: Visą dieną pársišnekėjo Kl.
3. intr., tr. Šmk, Jrb pakalbėti ką prisimenant, aptariant, pasvarstant: Aš dažnai péršneku: mažai tokių gerų motinų VšR. I dabar páršneku: kaip galėdavo tie vaikai išlaikyt [piemenavimą]? Mšk. O kiti páršneka, jog juos gandino pas tą kalną BM263(Šl).
ǁ tr., intr. DŽ, Krš paminėti, prisiminti kalbantis su kuo: Tik ką mes apie tave péršnekėjom Gs. Péršnekėjom anądien judu, o štai judu ir čia Smln. Dar šiandien jį péršnekėjom, o čia duoda žinią – jau numiręs Mrs. Liuobam kartais i teip páršnekėsma: nu žanysias, žanysias Jdr.
4. tr. K, NdŽ apsvarstyti, padiskutuoti.
5. tr. įveikti, nugalėti šnekant, nuginčyti: Su moterim neprasidėk – moterų nepéršnekėsi Prn. Kai užsističys, tai tu jo nepáršnekėsi Rs. Kas jau tave peršnekės: tai malūnas, ne liežuvis rš. Kas ją (karalaitę) péršnekės, tas ją paims už pačią LB201. Ir nė vienas jaunikaitis… jos neparšnekėdavo BsPII67(Sln).
6. tr. M, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ, Pv, Alv, Nm, Grd įtikinti, įkalbėti pakeisti nusistatymą, perkalbėti: Ką jis sumanė daryt, tu jį nepéršnekėsi Gs. Kas jį velnias péršnekės, tokį glušą! Ds. Žinai, senas velnias, užsispyręs, nepáršnekamas Krš. Į akmenį vanduo kris – ir tai duobikė atsiranda, o motrišką páršnekėt niekas nėra Skdv. Jis paršneka pačią, kad čia paliktų Lnkv.
| refl. NdŽ.
7. refl. užsikalbėti: Jau matau, kad truputėlį pérsišnekėjau Plv.
8. intr. Mžš išversti iš kitos kalbos: Kas tam vokiečiui péršneka? Pn.
prašnekė́ti, pràšneka, -ė́jo
1. intr. Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ, Lzd, Rmš, Vrn pradėti šnekėti, prabilti: Kniuras: vaikščioja užkniuręs, in žmogų nepràšneka Pv. Jonas prisiartino, ir senukas prašnekėjo Ašb. Anė prašnekė́t neturi̇̀ an ko (būdama pas vaikus) Žl. Vieną sykį prašnekė́jo tas jo arklys LB219. Tik pamylėjau, tik prašnekėjom – į mudu sviedė piktom kalbelėm L.Gir. Kai davažiavau aukštą kalnelį, prakalbė[jo] prašnekė́[jo] mano mergelė (d.) Jz.
^ Kad atsikeltų, dangų paremtų, kad prašnekėtų, daug pasakytų, kad rankas turėtų, vagį pagautų (kelias) LTR.
2. intr. LL185, NdŽ, Mrj praleisti kurį laiką šnekant: Sẽniai prašnekėjo pusę dienos rš. Pràšneka visą vakarą susėdę Jd.
| refl. NdŽ, Vkš: Visą popietę prasišnekė́jo DŽ1.
3. tr. pratarti, pasakyti: Jeigu aš ką pràšneku, [žodžių rinkėjas] vis ir užrašo Pl.
4. intr. paminėti šnekant, peršnekėti: Ką tik prašnekė́jom ir apie tave Skr.
5. tr. įveikti, nugalėti šnekant, nuginčyti: Šios gadynės i vaikų neprašnekė́si Jd. Argi tokį prašnekėsi? rš.
6. refl. įsileisti šnekėti: Kai prasi̇̀šneki, tai laikas greitai eina Al.
7. tr. užsišnekėjus ko netekti, ką praleisti: Bešnekėdama ir mašiną prašnekė́jo (praleido neįsėdusi) Mrj. Teip ir likom nevalgę, prašnekė́jom pietus Dbk.
8. tr. šnekant praeiti pro šalį: Mes prašnekė́jom kiemą Krkn.
9. refl. tr., intr. DŽ1, Mrj, Al šnekant prasitarti: Vai, neprasišnekė́k iš anksto! Snt. Kap girtas, tai gali ką nor prasišnekė́t Srj. Nė nepasijutau, kaip prasišnekėjau, o jie manęs prašė taip greitai nesakyti rš.
10. refl. tr. šnekomis išpranašauti: Tai jis pats sau mirtį prasišnekė́jo Kt.
11. refl. tr. šnekant užgauti, įžeisti: Jis gyvenime žmogu[i] neprasišnekė́jo jokio žodelio – aukso gabalas, ne vaikas Pv.
prišnekė́ti, pri̇̀šneka, -ė́jo
1. intr., tr. Š, NdŽ, Žvr, Upn, Msn daug prikalbėti, pripasakoti: Jis man visko prišnekė́jo DŽ1. Daug niekų prišnekė́ti, priževernoti, prizaunyti, priplepėti I. Tai prišnekė́jo, pripasakojo pilną maišą Prn. Maišus (daug) prišnekė́sme Aln. Pala pala, prišnekė́jai pilnas ausis, negaliu suprast, nė ką sakei Glv. Kuris galas atnešė tą bobą jau taip anksti? – pamanė jis susierzinęs. – Ar ne gana ji prišnekėjo Katrei ausis?! I.Simon. Ai, prišnekė́jo: tenai gerai, tenai kiteip, o pasirodo, kaip dange, teip an žemės Mžš. Pri̇̀šneka visokius nebūčius, o toj ir klauso Pv. Ne tep yra, kap an jo pri̇̀šneka LKT235(Btr). Arba jis įžeidžia mane, arba aš jam prišneku bjauriausių dalykų, dėl kurių paskui norisi verkti J.Marcin.
^ Liežuvis be kaulo, galima visko prišnekėt LTR(Ds).
| refl. I, DŽ1: Prisišnekė́jau, prisibuvau Pc. Nu gana, prisišnekė́jom geram mėnesiuo Krš. Gintautas, lyg niekur nedalyvaudamas, sočiai prisišnekėjo su kito krašto lietuviais ir patyrė juos žinant, kas darosi pasaulyje ir Tilžėje Vaižg.
2. tr. J, Rtr, KŽ, Vž šnekant įtikinti, prikalbinti: Vaiką lengva prišnekė́ti DŽ1. Pati negeria, o prišnekė́t greit gali Prn. Prišnekė́k liauties su tų vaistų gėrimais Krš. Prỹšneku, ka būtų geras [berniukas], nemuštųs Rdn. Nebuvo kaimynų, kas prišnekė́tų apsirūpyt Jrb. Kiek manei prišnekė́jo: nepasiduok [operuotis] – papjaus! O gyva! Bb. Ragana … prišnekėjo savo vyrą, kad avinėlį papjautų BsPIII59.
| refl. tr. Žvr: Prysišnekė́jau, ka drabužių duotų – davė Grd.
3. tr. šnekant įteigti, įkalbėti: Niekas tau ligos neatneš ir neprišnekė̃s – daug kas man gali prišnekė́t?! Pv.
^ Sveikam ligą prišnekė́jo Kltn.
| refl. tr.: Pats tei sakęs buvo, tai tei kai prisišnekė́jo bėdą Nm. Tu sau prisi̇̀šneki ligą Jz.
4. refl. Jrb prisigretinti, įsiteikti: Jo toks lankstus liežuvis, sugeba prie kiekvieno prisišnekė́t Mrj.
5. tr. MitII266(Grl), Alk, Lp prikišti, prikaišioti: Duodat, o paskui pri̇̀šnekat Gs. Visą algą atidavė, bet prišnekėjo, kad blogai dirbau ir neklusnus buvau Kt. Ką tu čia ma[n] vis pri̇̀šneki tą mergą?! Klvr.
×razsišnekė́ti, razsi̇̀šneka, -ė́jo (hibr.) išsišnekėti, išsikalbėti: Tep razsi̇̀šneki truputį Dv.
sušnekė́ti, sùšneka, -ė́jo
1. intr. NdŽ, DŽ1 prašnekti, prabilti: Ka nebūtų sušnekė́jęs, būčiau ant galvos užlipęs [tamsoje] Up. Užgirdo žmogus, kad kažkas medy sušnekėjo LTR(Aln). Kas kur ką sušnekėjo, tai ir jy tenai! Lp. Štai mano bernužėlis kiemely sušnekė́jo (d.) Š.
^ Gyvas negyvą paliečia – negyvas sušneka (varpas) LTR. Kai jis sušneka, visi sudreba, bet niekas nemato (perkūnas) LTR(Grk).
2. tr., intr. DŽ1, Vdšk pasakyti ką, pakalbėti: Jei kas ką sušnekė́j[o], tai eina skųst Lp. Kitas sùšneka i susto[ja], o kitas i plepa Rdn. Ką čia sušnekė́si, ką čia pasakysi?! Skr. Ką tę anas sušnekė́jo, ale aš nerazrinkau LzŽ. Ką besušnekė́si: mun i galva skauda, aš nebgaliu pašnekėti Prk.
| Sušnekėti (ištarti) žodeliai, sumainyti žiedeliai LTR(Lzd).
ǁ intr. Skdv pasikalbėti tarpusavy: Būdavo, seniau kap sùšneka seniai, tai gražu klausyt Dg. Priplaikus vaikis, mas su anum sùšnekam Krš. Tėvai, ar sušnekė́jot kai žmonės, ar ne?! KzR.
| refl. intr., tr. R321, MŽ429: Jiedu įliptų į patį dangų, tiktai kad jiedu nė vieno žodžio nesusišnekėtų, o jei šnekėsis, tai neįlips Sln.
3. intr. Rdn, Vj šnekantis vienam kitą suprasti, susižinoti: Su ligoniu jau neina sušnekė́t Ss. Jau jam nervos sukilo, jau su juo nesùšneki Skr.
| refl. N, K, NdŽ, DŽ1, KŽ, Rz, Mžš, Ker: Sodo[je] galėjo susišnekė́ti su visais an kiemo išejus LKT103(Klm). Su dėde dabar jau nieko nebesusišnekė́si: nebepažįsta žmonių, nukalba Krs. Šneka šneka, pasku pradeda krokti – nebegali nė besusišnekė́ties NmŽ.
^ Susi̇̀šneka kap kiaulė su žąsia Gs. Susišnekė́jo kaip žąsis su avižom Snt. Susišnekė́jo kaip kiaulė su žąsinu Užp. Su juo negirtas nesusišnekėsi LTR(Ds).
susišnekamai̇̃ adv.: Ka tiek artie buvo, beveik susišnekamai̇̃ Pln.
4. intr. Adm, Plut susikalbėti su svetima kalba ar kita tarme kalbančiu: Su tuo kareiviu niekaip negalėjov sušnekė́ti Grg. Skirtumo nė kokio nėra – gal sušnekė́ti su telšiškiais Trk. Nūeik į švėkšniškius – nesušnekė́si! Vn. Gal dvi dienas tik klausiau – visai nesušnekė́jau [su žemaite] Kč. Atvežė pas mus tokių nesušnekamų̃ (kita kalba šnekančių) žmonių Vdk.
| refl. Dg, Jrb: Viskas tau svetima, vokiškai nesusi̇̀šneku – kokia baimė! Slv. Aš negalėjau su anais susišnekėti, tais aukštaičiais Als.
^ Vokiškai mokėjom tiek, kai višta su žąsim susišnekė́t Rg.
5. intr., tr. KII243,291, K, LL64, NdŽ, KŽ, Pc, Žl, Alk susitarti, susikalbėti: Sušnekė́jome kartu važiuoti DŽ1. Būdavo, sùšnekam, ka niekas než[i]not Pv. Jau buvo jos daug piršlių, ale vis da nesùšneka Ds. I teip aš sušnekė́jau šišion jį leisti mokytis Pgg. Su pačia juodu buvo sušnekėję už veršį prašyt penkiolika rublių BsPIII303(Ldvn). Sušnekė́jom vestuves Alv. Sušnekėjo trys jauni broleliai jot pas vieną mergelę LTR(Vs). Jis sùšnekamas žmogus (nesunku susitarti) Plv. Kitas yr toks puspaikis, nesùšnekamas žmogus Pgg. Nesùšnekamas [vaikiukas], ožius tik stato! Krš.
sušnekamai̇̃
| refl. intr., tr. N, KII291, K, Š, Rtr, KŽ, Šln, Rmš, Užv, Rs, Vvr, Pgg, Plšk: Reikėjo iš anksto susišnekė́t, ė ne dabar, kai jau važiuoja Užp. Su vienu dum [vaikais] negal susi̇̀šnekėti, o mokytojai tura dešimtims Krš. Buvom susišnekė́ję, ką sakyt Al. Ana dar susišnekamà bobikė buvo LKT155(Škn). Važiuot [piršliuos] susišnekėt viską tai dvieja važiuoja Rmš. Duokit man, tarp savęs susišnekėję, kaip veikiausiai aiškią žinią Kel1866,24.
^ Su tavim susišnekė́t tai reikia žalių žirnių pavalgyt Krok.
6. tr. Prn sulygti, suderėti: Kiek buvo sušnekė́ta, tiek i užmokėjau Ėr. Buvau tą karvę sušnekėjęs Št. Jau mūso yra sušnekė́ta ir rankpiningiai įduoti Up. Atbėgo lapė pas to žmogaus ir prašė sušnekė́to užmokesčio už išgelbėjimą BM297(Vdk).
7. tr. Kbr, Plv šnekėjimu įveikti, nugalėti: Įsigėręs ka duoda šnekėt, tai niekas nesùšneka jį Žal. Karalius pažadėjo tam, kuris sušnekės jo dukterį, atiduoti pusę karalystės LTR(Gž).
8. tr. Š sudrausti, subarti: Vienas palto, kitas kalnieriaus – vos ne vos aš juos sušnekė́jau Gs.
9. tr. Plv šnekomis nuspėti, kas įvyks: Tai ne pirmas atsitikimas, kad žmonės šneka šneka ir sùšneka Dkš.
užšnekė́ti, ùžšneka, -ė́jo NdŽ
1. intr. pradėti šnekėti: Prie visų tuoj apie tą skolę užšnekė́jo Krs. Jis ùžšneka, kad tu išsižiotum tik (nori išprovokuoti) Mrj.
2. intr. N šnekant kreiptis į ką, užšnekinti.
3. intr. Pj pakalbėti, papasakoti: Kad ùžšneka, juokias i valiokias! Rdn.
4. tr. daug pripasakoti, prišnekėti: Mes galim visą knygą ažušnekė́t Aps.
5. intr. Dg paminėti, užsiminti: Aš užšnekė́jau, kad laikas vest Dkš.
| refl.: Niekas nė neužsišnekė́j[o] apie jį Smn. Užsišnekė́jau iš tolo ir apie vestuves Alv. Užsišnekė́tūt bile kam Klvr.
6. intr. šnekant užbėgti už akių: Aš dar nė nemaniau prašyt pinigų, o jau anas ažšnekė́jo, kad neturi Ds.
7. tr. ilgai šnekant išprašyti, gauti: Šnekėdamas užšnekėjau, t. y. gavau, apie ką šnekėjau J.
8. refl. Š, DŽ, NdŽ, Mrj, Jnš, Ėr, Rmš, Lk įsitraukti į ilgas šnekas: Užsišnekė́jau ir pavėlavau PnmA. Reikės eit, gi ir teip jau ilgai užsišnekė́jau Srv. Užsišnekė́j[o] [tėvai] an kranto, ir po vaiki – nuskendo Pv. Mūsų tėvas, matyt, jau ažsišnekė́jo Lb. Užsišnekėjus su ta ar kita, tankiai užmiršdavo apie trūsą ir milžimą VoK132.
9. tr. prikaišioti; apšnekėti: Tai da ùžšneka, kad man nepavyko Mrj. Kad tu užšneki, kad mes esą durnesni, eik sau! Lnkv.
1. intr. Kvr, Mšg naudotis kalba reiškiant mintis, bendraujant su kitais, kalbėti: Čia broliai artojai lietuviškai šneka, čia skamba po kaimus Birutės daina Mair. Ant kozelnyčios jis gerai kalba, bet gerai šnekėti negal N. Tę lenkiškai nešnekė́jo seniau, o čianai tai šnekė́jo visa kap Vvs. Vienas vienop seni šnekė́j[o] lietuviškai LzŽ. Tas ponas turėjo sakalą tokį, kad buvo išmokytais šnekėt ir gerai medžiot BsPIII185. Imu [pavyzdžius] iš šnekamosios ir rašomosios mūsų kalbos J.Jabl.
^ Marių panos, šilkų kasos, vokiškai šneka (nendrės) Pnd. Ne krūmas, bet su lapais, ne marškiniai, bet susiūti, ne žmogus, bet šnekėt moka (knyga) LTsV657.
ǁ sugebėti, mokėti reikšti mintis žodžiais: Vaikas jau šnẽka NdŽ. Jei nešnekė̃s, ot bus nelaiminga vaikas! Pv. Jeigu vaikui veidrodį rodysi, tai nešnekė̃s ilgai (priet.) Br.
ǁ tarti žodžius tam tikru būdu: Anie šnẽka po gramatikos End. Sutikau tą Marutę, kur į nosis (per nosis) šnẽka LKKIX161. Par nosį šnẽka LKKVII203(ČrP). Kadais šnekė́davau ne tei kai daba – daba dantų neturiu PnmŽ.
ǁ reikšti mintis naudojantis tarme: Važiuok į Plungę – dar kiteip šnẽka žmonys, Alsėdžiūse kiteip šnẽka Als. Jos motina šneka tep kap ir mes (tokia pat tarme) Klvr. Suvalkiečiai teip gražiai šnẽka, būdavo sarmata net šnekė́t su jais Pnm. Da mas seniejai šnẽkam daugiau po senovės (tarmiškai) Stl.
2. intr., tr. H206, Ut, Užp, Dg, Lš kalbėti, sakyti ką kam: Tremk, kad daug nešnekė́tų J. Ans apsikniaukęs nieko nèšneka J. Linksmai šnekė́ti NdŽ. Niekus šnekė́ti I. Šnekėk nešnekėjęs! Šš. Kaip visada šneki̇̀, teip šnekė́k – ko čia liežiuvėlį vartai! Slm. Ana daug šnekanti̇̀ Šll. Jūs mokat šnekė́ti – būto nebūto išprašot Rsn. Aš negaliu klausytis, kai ma[n] šnẽka priešais LKT159(Škt). Nuvažiavo tas žmuoj kunigop ir šnẽka kunigu[i] LzŽ. Į pagirį gyvena toks šneką̃s (šnekus) žmogus Sg. Šnekėti nereik, tik dirbti Lkv. Juk svetimos burnos neužkiši – tegul šneka Jnš. Šneka nei šį, nei tą – kur koja, kur ranka Rs. Ka pradeda šnekė́t, liežuvis kai mintuvai eina Jrb. Ko čia burzduliuoji kaip kiurkinas, ar žmoniškai šnekė́t nebemoki? Sv. Čia tik papyko, apsigręžęs ir vėl gražiuoju šnẽka Krs. Drūčiai piktai šnekė́jo LKKVII184(Jrb). Kaip užvyda, kaip ko – par pusę lūpų šnẽka Krš. Šnẽka iš tankiųjų LD282. Dar̃ man tep švẽpla šnekė́t – dantų nėr Pv. Nešnekė́k dykos kalbos Jž. Tykiai tykiai Nemunėlis teka, o da tykiau mūs močiutė šnẽka (d.) Lbv. Jis lydėdamas, anan kalbėdamas, sesutę šnekė́damas: – Pasilik sveika, jauna sesele, ramyk savo širdelę DrskD184. O ėmus pradėjo šnekėt (murmėti) prieš Viešpatį namų Ch1Mt20,11. Siautė, rėkė, be rėdo šnekėjo KN67.
| Dvylika jau – šnẽka radija Jrb. Par radiją ką šnẽka, reik pasiklausyt Pšl. Septynios buvo, jau žinias pradėjo šnekė́t, tai išvažiavo Šmk.
| prk.: Rodos, žemė šnẽka, tep baisu (smarkiai šaudo) Gs. Tėvas liepia pridėt ausį in žemę, paklausyt, ką šneka rugiai LTR(Žsl). Jis suprato, ką šnekėjo žolės ir medžiai V.Krėv. Paklausykim, kaip paslaptingai ežero bangos šneka, kaip medžiai ošia J.Paukš. Nuo mėnulio pasislėpus miega slėnyse naktis: nuo kalnų, senų senelių, šneka amžių praeitis! Mair.
^ Juostose būna tulpės, kvietkai kap gyvi, kap šnẽka Srj. Liūb grajys puikiai muzikantai, kaip šnekė́te šnekė́s muzika Trš. Šnekėdamas trobos nepastatysi LTR(Vdk). Viena akia mato – visa burna šnẽka (perdeda) Mrj. Kas saldžiai šnẽka, tas karčiai kepa Mrj. Jam šnekė́t – kap šun lot (sekasi) Vlkv. Ka pradeda šnekė́t, tai varlė an liežuvio iškeptų (labai greitai) Plv. Nei šuva tokio liežuvuko neturės kap tas svotas: rodos, jam tę rašo, kap šnẽka (sklandžiai) Pv. Kaip šnẽka – šešiais važiuoja (trankiai kalba), ir gana Grš. Eina par sodą (sodžių) šnekėdama kaip višta, dėti norėdama Lk. Aš tavę nesuprantu: gal mes vienas šnẽkam Joną, o kitas baroną Drsk. Kam šnekė́t, o tau tylėt Ar. Šnẽka, kaip šlapias nedega Vel. Šnẽka kap žirnius berdamas Dkš. Ką čia šneki̇̀ kai nemunių puodas? Aln. Šnekù – kaip vėją su maišu gaudau (niekas nesiklauso) LKT101(Kv). Kas šneka, tegul šneka, o mudu, boba, važiuokiam NžR. Ar tu šneki, ar tavo ožiai barška B. Šneka kai nuo tilto į vandenį: pliu pliu pliu Sln. Šneka kai par tvorą su pagaliu LTR(Vdk). Šneka kaip pupų prilesęs (priėdęs Aln) LTR(Kvr). Kaip zovada lėkdamas šneka LTR(Pp). Šneka nei rytą, nei vakarą LTR(Ds). Šneki kai miške augęs LTR(Km). Vyža nevežamas, o kai šneka – medžiai džiūsta LTR(Ds). Šnẽka kaip su rietais Lk. Šnẽka kai su nugara (niekus kalba) Erž. Ko tu čia šneki, vaikeli, kaip su terba Krp. Šnẽka kaip į stebulę Ėr. Šnẽka kai pasiskolinęs Rs. Kad šneki, tai šnekėk pasimislijęs LMD(Sln). Kas šnekėta, tai šnekėta B554. Aš jau nėra ko šnekė́t metų (labai sena) Grdž. Ma[n] šnẽka nèšneka – aš nieko negirdžiu Jrb.
| refl. Š, Rtr: Anuodu prieš kits kitą šnekasi, t. y. stygavojas J. Užsikniaubę ant tvoros anuodu šnekasi J. Ėmėm visada ir visur lietuviškai tešnekėties Žem. Ant ausų šnekė́jomės (tyliai) už stalo prie giesmių Šmk. Šnekėjos apie kasdieninius rūpesčius I.Simon. Ir pradėjo jiedu su tėvu šnekėtis – pasakotis apie praeitus laikus, jaunas dienas J.Paukš. Šnẽkantis kelionė daug trumpesnė NdŽ. Pats sau vienas šnekė́josi NdŽ. Anas kai šnẽkas, nieko nepaspėji susgaudyt Užp. Jiedu šnekasi terp savęs BsPIV11. Šneką̃si visi sustoję LKKVII189(Krs). Ką tiktai jie trys ten šnekąsis – ir vėl išgirdę: beldžia į duris Sln. Ramybė ryto, tyluma – nors su savo sąžine šnekėkis Vaižg.
^ Dvidešimt brolių galvas suglaudę šnekas (guba) LTR(Grk). Šnekė́kis su subine – pats subinė paliksi Grg.
ǁ tr. vartoti kalbant: Tas žodis pas mus nešnekamas Vl. Maži vaikeliai da nemoka poterių, o jau keiksmus gali šnekėt brš.
ǁ intr. skelbti, dėstyti mintis raštu: Savo raštuose jis šneka apie… atgaivinimą lietuviškos rašliavos A1884,1. Ta knyga šneka apie žmogaus sveikatą Blv.
ǁ intr. Sk, Mžš dalyvauti pokalbyje, kalbėtis, šnekučiuoti: Dėku, ka tamstos su tokia sena bobute šnekė́t norit Trs. Čia su jum baisu ir šnekė́t ČrP. Mano aukseliai, tep noriu šnekė́t su kuoj! Vrn. Girdėjau, ka dvijūse ejo šnekė́damu – ne krust nekušu LKT88(Vž). Dešim penkiolika senių an tvoros susėdę ir šnẽka Vdn. Jau užtenka bešnekė́ti, noriu eiti numie Lc. Kada šnẽka, tai duobes išstovia bešnekė́damos (juok.) Erž. Suprasi tuokart, su kuo šnekanti̇̀ Trk. Mano mergužėlė su rūtelėm šnẽka (d.) Ktk. Jo šnekamosios valandos esančios po pietų J.Jabl.
^ Šneka kaip kiaulė su žąsia D(167psl.). Šnekėk ir akmenį (pagalį Dl) rankoj turėk M. Bepigu su gauruotu nepeštis, o su išmintingu nešnekėti M.
ǁ intr. su neiginiu Lkv būti supykusiam ar išdidžiam, nesileisti į kalbas: Lietuvos bajoras, nemislyk, nėra tai paprastas paukštis: jis pučia per storas lūpas ir nelabai šneka su mūsiškiais Blv. Stasytė nèšneka su mumis Tv.
| refl.: Jis nèšnekas su mumis LKT123(Žgč).
ǁ intr. tartis: Del duonos reikia šnekė́t Kdn. Sakiau: apkalkiam tą savo gryčelę – nesileidžia nė šnekė́t Mžš.
| refl. Lk: Vieną kartą – mergaitė jau buvo dvylikos metų – ėmė šnekėtis dvariškiai J.Jabl. Bernardinai, iš visų pusių į miestą Mediolaną suvažiavusys, ilgai šnekėjos apei reikalus savo zokano M.Valanč.
3. intr., tr. Mšk, Lz reikšti kokią nuomonę apie ką: Ka jis tep darytų, kap šnẽka, tai kaži kas būtų Bgt. Kas ką šnẽka iš šono, aš nebijau, ma[n] neskauda Pžrl. Tegul šnẽka del manę, ką nori Aln. Jisai žino, ką aplink jį šneka LKGII616(Alvt). Žmonės šnẽka, ka čia buvę dideli miškai LKT111(Kltn). Maro metai [buvę], liuob sakys, iš senovės teip šnekė́s Jdr. Buvo šnekė́ję, kad statis naują kūtę, ale teip ir neprisitaisė Krs. Sako, ka šneką̃, ka i vėžį tos žolelės išgydo Vdžg. Ar teisybę šnẽka, ar plepalai? Krs. Nė tei buvo, nė tei ką! niekus šnẽka, i gana Kair. Kai noria, tei[p] tešnekiẽ, ale mamelė tei[p] nebūt padariusi Erž. Popiete Motiejus pavėžino seniūną į namus. Ir, šnekėjo, ne tuščiom – kviečių maišą pasisėdęs V.Bub. Apie savę niekas blogo nenori šnekėti prš. Jau visi pilna burna šnekė́jo, kad jų Ona ne viena Skr. Kad galėčiau kalbėti, daug turėčiau šnekė́ti JV117. Visi šneka, kaip ing būgnus muša LMD.
^ Rublis šneka, rublis tyli LMD.
ǁ minėti kalbantis:
^ Kas valgyt nori, apie duoną šneka LMD(Šl). Vilką šnekam – vilkas čia Dkš.
ǁ tr. sakyti, reikšti: Vardo jy čia nė nèšneka Stk.
ǁ part. praet. įtariamas raganaujant, buriant: Bijau aš tę eit: motka ir duktė šnekamos, dar gali apčėravot Mtl. Ji buvo šnekamà moteriškė Mrs.
4. čiulbėti, švilpauti, krykšti ir pan. (apie paukščius): Kregždė žaidžia, šnẽka KII173. Žiūrėk, rytuose aušra jau teka, pabudę paukščiai pagiriais šneka Mair. Paklausau miške, kap paukščiai čilba, kap strazdelis šnẽka Pv. Strazdas šnẽka Šlu. Jau pas mus pavasaris – paukšteliai kitaip šnẽka Smln. Aplink sodą upė teka, viduj sodo paukščiai šnẽka (d.) Sv.
| refl.: Šakoj šnekėjosi maži paukščiai rš.
ǁ girgsėti, karkti, kriuksėti, dūgzti ir pan.: Žąsys šnẽka, o žmonės kalba Aln. Štiš liauk nešnekė́jus! (varo karkiančią vištą) Skr. Jeigu paršai šnẽka vežant į turgų, bus geras turgus Jnš. Šneka varlikės be natos rš.
^ Šeimyna valgo, o stalas šneka (kiaulė su paršiukais) LTR(Krtn).
5. intr., tr. prk. pukšėti, burbuliuoti, spragėti ir pan.: Tiktai minkyk, kol pradeda šnekė́ti duona Klk. Jei duona šnẽka, y[ra] gerai iškepusi Vvr. Išakiję, tik šnẽka (purūs, geri) tie blyniukai Ūd. Kliuka, šnẽka pilvas Rdn. Upė [akmenuota] šnekė́jo (gurgėjo) teip Tlž. Ąžuoliniuose kubiluose alutis vaikšto, šneka sp. Keptuvėlė su gyvai šokinėjančiais ir šnekančiais lašiniais atsirado ant kamiengalio ties langeliu Vaižg.
◊ čià šnẽkant, čià liẽkant Ds sakoma nenorint, kad apie kalbamą dalyką kiti sužinotų: Čià šnẽkant, čià liẽkant visi vaikai jos nelaimingi Aln.
su anuõ (kitù) pasáuliu (svi̇́etu) šnekė́ti LTR(Žg)
1. apie neprotingai kalbantį: A, kad jis su anuõ pasáuliu šnẽka Plm. Su kitù svi̇́etu šnẽka Ar.
2. imti klejoti: Atsiminu, sakė – niekai, jau su kitù svi̇́etu šnẽka Krš.
apšnekė́ti, àpšneka, -ė́jo
1. tr., intr. K, LL115,128 L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ aptarti, apsvarstyti: Kol visus reikalus aptarėm, apšnekė́jom, i vakaras atėjo Ėr. Apšnekamųjų lietuviškų ir rusiškų žodžių šaknis bus ta pati LTI233. Jaunuomenė … apšneka savo padėjimą A1884,380.
ǁ Sug šnekant iš eilės pakalbėti apie ką: Anys kai susėda, visą miestelį api̇̀šneka Žl. Visus apšnekė́jova, daugiau neturiva ko nusitvert Jrb. Vergaitis kalinyje turėjo sėdėti du metu – laiko užtektinai, galima apie viską apšnekėti TS1897,10.
| refl. NdŽ, KŽ.
2. tr. NdŽ, KŽ, Šk, Skr, Srd nugalėti šnekant, įveikti šnekumu: Tokią ana tura galvą gerą, nu jau niekas anos neapšnekė́tum! Kl. Apšnekė́jo visus mokytus – visi nutilo Stl. Žmonys daba visi su liežuviais, nė vieno neapšnekė́si Vn. Iškalbikę gerą tura, neapšnekė́si! Krš. Nu, katras katrą apšnekė́sim? Pv. Kas Rimšienę apšnekės, tas dar negimė… jos liežuvis ne juokams Žem.
^ Nemislyk stipresnį numušti, bagotesnį apšnekėti LTR(Vdk). Jos neapšnekė̃s nė devyni šunes Sem.
3. tr. N, L, Š, NdŽ, DŽ1, Ds pasakyti ką nors bloga apie kitą, apkalbėti, apjuodinti: Apšnekė́jo mane labai jisai J. Visi randa lazdą mušt, a tep, a tep – vis tiek àpšneka KzR. Kas mane àpšneka, kad mano veidas kaista? Mrj. Pūslė iškilo ant liežuvio – tave apšnekės LTR(VšR). Jis neàpšnekamas nė su viena, nė nieko, geras toks, nepiktas Šmk. Jau čia bus negerai – jis mus apšnekės, kad mes su juom gulėjom BsPIV176.
^ Mirk – būsi apgailėtas; žanykias – būsi apšnekė́tas Krš. Nors ir šneka, bet neapšneka LTR(Zp).
| refl.: Apsi̇̀šneka ir susipyksta DŽ1.
4. refl. šnekantis užgaišti, užsikalbėti: Valandikę apsi̇̀šnekėjai – turi taip skubti, kad nu! Šv. Apsi̇̀šneki su žmogum, i gerai Vn.
5. refl. išsitarti: Kitąsyk apsišneka (kas nors pasakoma bloga lemiančią valandą), ir pasidaro kas Plšk.
6. tr. užkalbėti: Būdavo kai kas iš tolia atvažiuoja nuo gyvatės įkirtimo apšnekė́t Skp.
7. tr. prk. čiulbant aptikti: Tavi turbūt kregždė šįryt apšnekė̃s (krykšdama užklups bemiegantį), apgiedos Rg.
atšnekė́ti, àtšneka, -ė́jo
1. intr. gerai, protingai kalbėti, atsakinėti į klausimus: Àtšneka kaip koks senis (apie protingą vaiką) Krš. Gerai àtšneka, o devyniasdešimt metų – neklysta kalbo[je] Krš.
| refl.: Atsišneką̃s buvo piršlys Užv. Tas piršlys turėdavo mokėti atsišnekėti, o didžiai jį ten koliodavo, kol įleisdavo į trobą LKT120(Bt).
ǁ pačiam savo šneką paremti, patvirtinti: Ans pats šneka ir àtšneka Akm. Pats šneki, pats àtšneki Kv.
2. intr. pašnekėti už visus: Aš šnekus: aš už visus àtšneku Mrj. Parėjo šeimininkas, labai rimtas ir tylus… šeimininkė atšnekėjo už visus Žem.
3. refl. Š iki valios, pakankamai šnekėtis, baigti šnekas: Ar jūs tenai atsišnekė́sit kada? Pg. Sueis, tai negalia atsišnekė́t Sb. Sunku atsišnekė́t, kai seniai matėms Ds. Bobos, atsišnekė́kiat greičiau, bo darbas lauka Krš.
4. intr. Š, Ėr, Pc, Ssk ateiti, artintis šnekant: Girdžiu, čia kas àtšneka Mrj. Būrys uogautojų atšnekė́jo ir nušnekėjo Dkš. Jie ant šę àtšneka Skr. Užgirstam – àtšneka žmonės, tais mes pirma jų lekiam Pv. Šviesi upė ažtekėjo, bernaitelių atšnekė́jo (d.) Prng.
ǁ atgrumenti: Va griaustinis jau atàšneka Mžš.
5. intr. šnekant praleisti laiką: Iš Panevėžio atšnekė́jom visą kelią lig Karsakiškiui Krs.
6. tr. J, Rtr, KŽ, Skr atkalbėti ko nedaryti: Šnekėjom šnekėjom ir atšnekė́jom, kad neitų tokiu oru Dkš. Atšnekė́jau nuo to nevykėlio – netekėjo Šil. Kad ką užsimeta daryt, jo neatšnekėsi! Ėr. Tėvas šiaip, tėvas taip šnekėti – kur tu atšnekėsi! V.Piet.
7. tr. pakenkti šnekėjimu: Tegu sau šneka – rankos kojos neatšnekė̃s Prn.
8. intr. Lp, Vlkv nepabaigiamai šnekėti, grįžti vis į tą pačią šneką: Šneka ir vėl àtšneka ir niekai[p] nepabaigia šnekėt Dkš.
9. intr., tr. atkirsti, atšauti, nesutikti, priešgyniauti: Tas vaikas tokis dar mažas, o tėvu[i] jau kiekvieną žodį àtšneka Al. Su visais reik atšnekė́ti, visims atsakyti Pvn.
| refl. DŽ, KŽ, Lp: Nelabai kas jį nuperka (paveikia) – moka atsišnekė́t Gs. Baisiai nekenčiu, kai kas atsi̇̀šneka Alk. Kap tu gali atsišnekė́t vyresniam! Rdm. Su mokytojais atsi̇̀šnekas kaip su sau lygiais Krš.
^ Mirsi – čia neatsišnekė́si, ka negali Vn. Atsišnekė́ti miręs negalia – pakaltinti lengvu Rdn.
10. refl. šnekant atsiginti, atsikratyti, išsiteisinti: Džiaugiaus šiaip taip nuo jų atsišnekėjęs rš. Tep prašė, kad negali žmogus atsišnekė́t Alv. Jau nė atsiprašysi, nė atsišnekė́si Jrb. Atsišnekė̃tų ir nieko neduotų Krš.
×dasišnekė́ti, dasi̇̀šneka, -ė́jo (hibr.) susitarti, susikalbėti: Kol dasi̇̀šneki su jais, bėda Vs.
įšnekė́ti, į̇̃šneka, -ė́jo
1. intr., tr. J, Rtr, KŽ sugebėti, įstengti daug ir gerai šnekėti: Šnekėk tu: tu geriau į̇̃šneki, liežiuvį turi gerą Mžš. Jis gerai į̇̃šneka ir gerai įmeluoja Dkš. Mūs kaimynė daug į̇̃šneka – ji šneka ir šneka Prn.
2. tr., intr. N, J, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, Šv, Jd, Ds, Gs, Alv įkalbėti ką daryti, įteigti, įtikinti: Įšneku kam ką K. Kitas tai nemokėtų, o kai jis tai visaip į̇̃šneka, ir sutinki žmogus Š. Motina sūnui įšnekė́jo, kad neitų Rmš. Vaikuo reik įšnekė́ti, ka nesiustų Krš. Mun jau neįšnekė́s, ka peilis (operacija) – sveikata Šauk. Nenorėjau už Jonio eiti, ale visi šnekėjo ir įšnekė́jo Vkš. Tai senas įkalbėk, tai senas įšnekėk, kad ant manęs rankelės nekeltų LTsII554.
^ Ot inšnekė́jo sveikam ligą (privertė patikėti nesamu dalyku)! Pv.
ǁ refl. tr. įtikinti save ką tikrai esant, įsikalbėti: Jo liga įsišnekė́ta Mrj. Įsišnekėtos bėdos rš.
3. refl. tr., intr. LL209, Š, Rtr, KŽ įsileisti šnekėti: Kai tylėjo boba – tylėjo, o kai įsišnekė́jo, tai ir galo nebėra jos šnekai Š. Kad insišnekė̃s ką, tai šneka ir šneka, net nusbosta Užp. Gali šnekėt įsišnekė́jęs LKKXV300.
| prk.: Lietuva tiek insišnekė́jus svetimom kalbom (nemaža sulenkėjusių, sugudėjusių) Vdšk.
ǁ Als, Pln, Sb įsitraukti į pokalbį: Mes įsišnekė́jom apie ką K. Su patikimais žmonėmis įsišneku Rg. Įsišnekė́jov vedu pro baidykles Vkš. Su juoj mes greit insišnekė́jom Drsk. Nepyk tamista, jog teip dideliai įsišnekėjau: toksai mano būdas, o rasit ir papratimas Rp.
iššnekė́ti, i̇̀ššneka, -ė́jo
1. intr. NdŽ ilgą laiką šnekėti: Kiek jis iššnekė́davo, tai nei šuva tiek neišlot Pv. Kiek, būdavo, i̇̀ššneka [derėdamiesi], kol nuperka! Rmš.
2. tr., intr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ iškalbėti, išsakyti, išpasakoti: Išmalavau, iššnekė́jau viską, nėko nebžinau Krš. Į amžiaus galą žmogus nora iššnekė́ti, prisiminti Rdn. Ji tokia nešneki: ką žino, tai nei̇̀ššneka Srj. Palauk, ką ans i̇̀ššneka, – ausės linksta klausanties Užv. Kalbos irgi nėra – viskas iššnekėta, iškalbėta rš. Gamta jį vertė bent iššokti, išdainuoti, išgroti ar iššnekėti visą tą perteklių, kurio kitaip neišeikvojo Vaižg. Ìššneka gerai – galvą turi Adm. Eitant iššnekė́jo (pasisakė), kas toks Ms.
| refl. tr.: Išsišnekė́jom visus Kazliškius, Minykius (apie visus šių kaimų pažįstamus) Žl.
ǁ refl. Š, Rtr, NdŽ, Rm, Al iki valios, pakankamai pašnekėti: Leisk žmogui išsišnekė́ti Rs.
^ Su boba prasidėt – tai pupų rėtį pasidėt: iki tas pupas suėsi, tai išsišnekė́si Kt.
ǁ refl. įsitraukti į pokalbį: Atejo toki motriška pas muni, kaži kaip išsišnekė́jov Plt. Ateis pri munęs, išsišnekėsma Užv. Išsišnekėjęs su juo, neapsakomai stebėjosi to jaunikaičio galva ir jo karštu noru mokytis J.Jabl. Seniai išsišnekėjo apie savo jaunystės dienas rš.
ǁ refl. šnekant išsiaiškinti: Mes išsišnekė́jom, kad esam giminės Krs.
3. intr. Kb, Dg, Dkš, Žg pajėgti, įstengti šnekėti, tarti žodžius: Serga gerkle, nei̇̀ššneka Krš. Vienas vaikelis nebylelis, kita mergelė tokia neiššnekanti̇̀ Vkš. Aš negaliu iššnekė́t (užkimau) Mrj. Jis tik meketuoja, nei̇̀ššneka Ig.
4. intr. pakalbėti: Sẽniai i̇̀ššneka senoviškai Pj. Tie vaikeliai i̇̀ššneka visaip Jdr. Nemokytas teip neiššnekė̃s, kad ir kaip gerą liežiuvį turėtų Ds. Kurie čėsai – [viską] užmiršau, iššnekė́ti dar i̇̀ššneku Pj.
5. intr., tr. prikalbėti: Kokių bjaurybių i̇̀ššneka tokie pasileidėliai! Krš. Prašmatni [žento] motyna, ji galia daug iššnekė́ti Grd.
6. tr. Š, Rtr, Rdn išsakyti, išplepėti: Skundeklė velniukas – viską i̇̀ššneka Krš. Tu nū atdengi burną ir i̇̀ššneki [namų paslaptis] Lp.
| refl. tr.: Jis, ką manė, ir išsišnekė́jo Gs. Kai ką sužinojau iš vežėjo Pranciškaus, o kai ką ir pats prievaizdas Pšemickis išsišnekėjo V.Myk-Put.
7. intr., tr. Mrj, Ds išreikšti žodžiais nepasitenkinimą, priekaištauti: Jy vis dar man i̇̀ššneka tuos pinigus Btr.
8. refl. išsiteisinti: Šįkart, brolyt, taip greit neišsišnekėsi Up.
9. tr. Klvr, Lp, Rdn šnekomis nuspėti ką įvyksiant, išpranašauti: Žmonės, žiūrėk, šneka šneka ir i̇̀ššneka Sml. Kaip šnekėjo visos miestelio bobos, taip ir iššnekė́jo: Marė klėbį ir įsitaisė (susilaukė kūdikio) Vkš. Šnekėjo šnekėjo žmonės, šit ir iššnekėjo tokias baisybes karo Žem. Tai įvyks, be abejo, nes, ką žmonės šneka, tą iššneka M.Katk.
| refl. tr.: Išsi̇̀šnekas žmonys nelaimes an savo galvos, oi išsi̇̀šnekas! Krš. Išsišnekė́jo an savo galvos girtūklį žentą Krš.
10. tr. šnekomis laimėti, pasiekti: Gana, einu numie – ką čia mas iššnekė́sma! Krš.
nušnekė́ti, nùšneka, -ė́jo Š, Rtr
1. tr., intr. pakalbėti, nupasakoti: Kad būtų buvęs ir vilką matęs, būtų kitaip apie jį nušnekėjęs J.Jabl. Žmonės nùšneka, kad tu sergi Rmš. Na, ką dabar tas tavo žmogus nùšneka? Skr. Nuūžė, nušnekėjo žmonės, kad karas bus Ps. Nušnekėjo ir apie valdžią, ir apie mūsų bėdas. Apie viską papasakojo Žem. Kad ant jos žmones visap nùšneka Rdm. Motyna nušnekė́jo šiai ir tei Jrk100.
^ Ne toks velnias baisus, kaip nušnekamas LMD(Prn).
| refl.: Nusišnekėjo toj gaspadinė, kad vaikas jau tiek metų, o nevaikščioja, nė nešneka BsPIV134.
ǁ šnekantis paminėti, apsvarstyti, aptarti: Mes tik apie tave nušnekė́jom, ir atejai Ds. Nu, ką gero nušnekė́jot su uošviene? Krš.
^ Nušnekėjom nuo šunų dėdžių (apie viską šnekėjom) LTR(Grš).
| refl.: Susiėjom, gražiai nusišnekė́jom ir apie tave Klvr. Nusišnekėjo su malūninyku apie tą miestą BsV219.
2. intr. išsikalbėti, išsakyti kitam savo mintis: Nušneki, nusjuoki – ir geriau Gdr.
| refl. Pv, Srj: Sueini žmogų, nusi̇̀šneki, tai ir tą bėdą pamiršti, o tep tai iš galvos išeitai Rdm. Kad nors tėvai būtų arčiau – nueitau, gal nors nusišnekė́tau (pasiguosčiau) Nmn. Da kai suseinu su kuo, nusi̇̀šneku – rodos, užmirštu rūpestį Bsg.
3. intr. K, Všv, Dkš mokėti, sugebėti šnekėti, reikšti mintis: Ar jis toks girtas, ar kvailas, kad visai nenùšneka? NdŽ. Tas vaikas gal būt geras žmogus, ka jis teip nùšneka Slv. Tu moki gerai nušnekė́ti Rsn. Yr tokių žmonių nušnekančių̃ Žlp. Skundės, kad jos motinėlė jau visai menka – nenùšneka Al.
4. intr. K, KŽ įtikinti ko nedaryti, atkalbėti: Jau tėvas jam nùšneka: ak, sūnel, čia ne tau kariaut Smln. Jis jam nušnekė́jo, i tas nedavės Pgg. Kaip tu nūšnekė́jai [mesti rūkyti], taip aš ir nūmečiau Šv.
5. tr. įveikti, nugalėti šneka: Turi gerą liežiuvį – jo nenušnekė́si Ėr. Merga sako, kad katras mañ nušnekė̃s, až to ir tekėsiu (ps.) Ds.
6. tr. nuraminti šnekant, nušnekinti: Nušnekė́jo jį, ir vė gerai Gs. Kai papyksta, tai jį labai sunku nušnekė́t Krs.
7. intr. baigti šneką: Šnekėk šnekėk, nušnekė́k – jis tą pačią kalbą vėl iš pradžios! Skr. Taip liūdniai nušnekė́jom – aple smertį Rdn.
8. intr. Dkš nueiti, nutolti šnekant.
ǁ nueiti iki kurios nors vietos šnekant: Susitikom prie kryžkelei, tai ir nušnekė́jom lig Karsakiškei Krs.
9. refl. įsileisti į šneką: Ans nusišnekė́jo, t. y. užsikalbėjo, užsišnekėjo J.
10. intr. NdŽ nukrypti nuo pradėtos šnekos: Nušnekėjome visai į kitą pusę Žem.
| refl. KŽ.
11. tr., intr. NdŽ, KŽ, Sb, Dbk, Rdm, Bt neprotingai, neapgalvojus ką pasakyti: Žmogus senas nùšneki, nesuvedi Skdt. Pradžio[je] nieko, pasku nū̃šneka jau Varn. Nei iš šio, nei iš to ėmė ir nušnekė́jo šonan Ds. Iš pažiūros gudrus vyras, bet kai tik pradeda šnekėt, ir nùšneka niekus Srv.
^ Nùšneka nei žiema, nei vasara Lp. Ėmė ir nušnekėjo į pakluones Grz. Kad jau nušnekėjo – nė į ratą, nė į batą Krkl. Nùšnekat jau kaip su muzika Rsn. Nùšneki kaip virtęs an galvos Krš. Kai pradedate šnekėt, tai nùšnekate kaip su nugara Vdžg.
| refl. Dg, Pnd, Mžš, Gž: Čia jau tu nusišnekė́jai: nė buvo teip, nė ką Ėr. Šneka šneka, jau visai nusi̇̀šneka – didelis ligonis yra Jrb.
12. tr. apjuodinti, apkalbėti: Ji visų nušnekė́ta mergaitė Rmš.
13. tr. šnekomis nuspėti ką įvyksiant, išpranašauti: Nušnekė́jau, ka sirgsu, i sergu Krš.
pašnekė́ti, pàšneka, -ė́jo
1. intr., tr. N, J, LL156, Š, Rtr, KŽ, Lš kiek pakalbėti: Jis moka gražiai pašnekė́ti DŽ1. Jis visiems prieinamas, su kiekvienu pàšneka NdŽ. Reikia eiti su žmonėmis pašnekė́ti NdŽ. Aš atkuntu, kai gaunu pašnekė́t Kdl. Pàšneka pàšneka – párejo ta bėda, i vėl gerai Krž. Ne kartą ir aštriai pašnekėdavo BsPII18. Ale kunigelis jau pašnekė́jo ne po žmonims, ale po ponais LKT116(Nmk).
^ Pašnekėjo kaip iš rašto LTR(Ut). Eik eik, pašnekė́jai kaip su nugara! Mžš. Pašneka kaip su rietais (nei šį, nei tą) – kame gaus [dažų siūlams]! Krtn. Pašnekė́jo kaip pabezdėjo (nerimtai pasakė) Mžš. Pašnekė́jai – nė rytojui nepalikai Ds.
ǁ tr. pavartoti kalbant: Tik apie Skirsnemunę gal pašnekė́t tokį žodį Vl.
ǁ intr., tr. LKT108(Tt), Lž, Žl pasikalbėti, pasišnekučiuoti: Kai dabar jau įsipažino žmonės, tai jau pàšneka Slm. Ligi pàšnekam, i valgyt išverda Vp. Su kitu teip kimba roda, pašnekė́si i tą, i tą Plt. Pašnekėt reiks su tėvu, tai pasakysiu, ar važiuosi Alytun Mrk.
^ Na, vyrai, gera pašnekėti, bet reikia ir paskubėti A.Vien. Pašnekėti galim – pinigo nekainuoja rš. Su išgveraburniu gerai nepašnekė́si Ds.
| refl. K, LL156, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Dkš, Skdt, Krs, Mžš: Pasilgę, seniai besimatę, pasišnekė́jome maloniai J. Ir bėgo abudu pasišnekė́damu iki tilto StngŽ8. Jei kada ir ateidavo pasišnekėti, tai būdavo lyg gudresnis J.Jabl. Kai su žmogum pasi̇̀šneki, i nuslenka viskas (nusiramini) Žlp. Kiek suvažiuodavai [į atlaidus] tolimiausių žmonių – i su tais susieidavai, pasišnekė́davai Mšk. Tarp sevęs pasišnekė́ties Plik. Išejo da ant šlajukų, ilgai pasišnekė́jos i sušalė Krž. Eidamas da gali pasišnekė́t, o važiuodamas jau nepasišnekė́si (reikia atidžiai stebėti kelią) Rg. Aš su juomi kasdien susieimi, valgau ir pasišneku brš.
^ Pasišnekam kaip kiaulė su žąsinu LTR(Lkv). Pasišnekė́jo kai žuvis su kiaule Erž.
2. intr., tr. Ub, Erž sugebėti, mėgti šnekėti: Suaugęs taip nepašnekė́si, o ana (maža mergaitė) geba Rdn. Eikiat ten, ans pašneką̃s žmogus yr Akm. Pašnekanti̇̀ bobikė, liežuvis laksto Krš. Pašnekañčios bobos, nėra ko sakyti! Krš. Sulig dabarykščiu galiu pašnekė́t Dbč. Ji pàšneka kai advokatas Skr.
3. intr. Krž įstengti, išgalėti šnekėti, ištarti žodžius: Teip užkimo gerklė, kad viškum nebepàšneka Sb. Parbėgau numie – nė žodžio nepàšneku LKT79(Lpl). I ans mažai bepàšneka Nv.
4. intr., tr. Lp pareikšti kokią nuomonę apie ką: Ar suvaikysi, ką žmonės apie mane pàšneka NdŽ. Į pradžią mislyjom, ka teip tik pašnekė̃s pašnekė̃s, ir viskas – nieko čia nebus Jrb. Teip pašnekėjęs tėvas vieną rytą pakinkino arklius, pasvadino į vežimą vaiką ir vežė į Klaipėdą M.Valanč. Teisybę pašnekė́t, argi ne teip buvo? Skr. Žioplesnis [už žmoną] yr, teisybę pàšnekant Erž. Žmonės bėgo žiūrėti, argi duosis suskaldyti toks pašnekamasis (apie kurį plačiai kalbama, garsus) akmuo LTI187.
ǁ tr. apkalbėti: Tu Oną pàšneki, kad negera, ale tu blogesnė ir už Oną Užp.
5. intr. pasitarti: Surink ūkininkus, pašnekėsim ir sutarsim, ką ir kaip turim daryti M.Valanč. Pašnekė́sime dabar apie rytojaus darbus DŽ1.
| refl.: Ka jin buvo, pasi̇̀šnekam, ką nupirkai, ką pirksime – daba viena kai pirštas likau Rd. Karalius išsimanė suvesti abi šali, kad, dailiai pasišnekėjusios, liautumias kerštauti M.Valanč.
6. tr. pašnekinti: Nor pašnekė́ti tavi, ar eisi (tekėsi) Krš.
◊ čià pašnekė́kim, čià pali̇̀kim sakoma nenorint, kad apie kalbamą dalyką kiti sužinotų: Čià pašnekė́kiam, čià pali̇̀kiam Lkv.
ei̇̃ti su Dievù pasišnekė́ti mirti: Nieko nebūs – ei̇̃su su Dievù pasišnekė́ti Rdn.
su žuvẽlėmis pašnekė́ti nuskęsti: Mariose važinėjys, gali priseiti ir su žuvelėms pašnekėti Šv.
paršnekė́ti, par̃šneka, -ė́jo
1. intr. DŽ, Jd, Mrj šnekant pareiti: Paršnekėjo iš laukų motriškų būrys Vvr.
2. refl. Gs nuolat ir įkyriai tą patį kartoti šnekant: Ji parsišnekė́jus savo vaikais Prn. Kur jau imsi tuos čia pinigus? Parsišnekėjus su savo brička! Ašb.
péršnekėti
1. tr. aptarti, išnagrinėti: Dvi nakti išnakojo, páršnekėjom visą gyvenimą Pvn. Peršnekėjom turbūt pusę Lietuvos rš.
2. intr. NdŽ kurį laiką šnekėtis: Abudu péršneka kelias naktis ir dienas Klvr.
| refl.: Visą dieną pársišnekėjo Kl.
3. intr., tr. Šmk, Jrb pakalbėti ką prisimenant, aptariant, pasvarstant: Aš dažnai péršneku: mažai tokių gerų motinų VšR. I dabar páršneku: kaip galėdavo tie vaikai išlaikyt [piemenavimą]? Mšk. O kiti páršneka, jog juos gandino pas tą kalną BM263(Šl).
ǁ tr., intr. DŽ, Krš paminėti, prisiminti kalbantis su kuo: Tik ką mes apie tave péršnekėjom Gs. Péršnekėjom anądien judu, o štai judu ir čia Smln. Dar šiandien jį péršnekėjom, o čia duoda žinią – jau numiręs Mrs. Liuobam kartais i teip páršnekėsma: nu žanysias, žanysias Jdr.
4. tr. K, NdŽ apsvarstyti, padiskutuoti.
5. tr. įveikti, nugalėti šnekant, nuginčyti: Su moterim neprasidėk – moterų nepéršnekėsi Prn. Kai užsističys, tai tu jo nepáršnekėsi Rs. Kas jau tave peršnekės: tai malūnas, ne liežuvis rš. Kas ją (karalaitę) péršnekės, tas ją paims už pačią LB201. Ir nė vienas jaunikaitis… jos neparšnekėdavo BsPII67(Sln).
6. tr. M, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ, Pv, Alv, Nm, Grd įtikinti, įkalbėti pakeisti nusistatymą, perkalbėti: Ką jis sumanė daryt, tu jį nepéršnekėsi Gs. Kas jį velnias péršnekės, tokį glušą! Ds. Žinai, senas velnias, užsispyręs, nepáršnekamas Krš. Į akmenį vanduo kris – ir tai duobikė atsiranda, o motrišką páršnekėt niekas nėra Skdv. Jis paršneka pačią, kad čia paliktų Lnkv.
| refl. NdŽ.
7. refl. užsikalbėti: Jau matau, kad truputėlį pérsišnekėjau Plv.
8. intr. Mžš išversti iš kitos kalbos: Kas tam vokiečiui péršneka? Pn.
prašnekė́ti, pràšneka, -ė́jo
1. intr. Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ, Lzd, Rmš, Vrn pradėti šnekėti, prabilti: Kniuras: vaikščioja užkniuręs, in žmogų nepràšneka Pv. Jonas prisiartino, ir senukas prašnekėjo Ašb. Anė prašnekė́t neturi̇̀ an ko (būdama pas vaikus) Žl. Vieną sykį prašnekė́jo tas jo arklys LB219. Tik pamylėjau, tik prašnekėjom – į mudu sviedė piktom kalbelėm L.Gir. Kai davažiavau aukštą kalnelį, prakalbė[jo] prašnekė́[jo] mano mergelė (d.) Jz.
^ Kad atsikeltų, dangų paremtų, kad prašnekėtų, daug pasakytų, kad rankas turėtų, vagį pagautų (kelias) LTR.
2. intr. LL185, NdŽ, Mrj praleisti kurį laiką šnekant: Sẽniai prašnekėjo pusę dienos rš. Pràšneka visą vakarą susėdę Jd.
| refl. NdŽ, Vkš: Visą popietę prasišnekė́jo DŽ1.
3. tr. pratarti, pasakyti: Jeigu aš ką pràšneku, [žodžių rinkėjas] vis ir užrašo Pl.
4. intr. paminėti šnekant, peršnekėti: Ką tik prašnekė́jom ir apie tave Skr.
5. tr. įveikti, nugalėti šnekant, nuginčyti: Šios gadynės i vaikų neprašnekė́si Jd. Argi tokį prašnekėsi? rš.
6. refl. įsileisti šnekėti: Kai prasi̇̀šneki, tai laikas greitai eina Al.
7. tr. užsišnekėjus ko netekti, ką praleisti: Bešnekėdama ir mašiną prašnekė́jo (praleido neįsėdusi) Mrj. Teip ir likom nevalgę, prašnekė́jom pietus Dbk.
8. tr. šnekant praeiti pro šalį: Mes prašnekė́jom kiemą Krkn.
9. refl. tr., intr. DŽ1, Mrj, Al šnekant prasitarti: Vai, neprasišnekė́k iš anksto! Snt. Kap girtas, tai gali ką nor prasišnekė́t Srj. Nė nepasijutau, kaip prasišnekėjau, o jie manęs prašė taip greitai nesakyti rš.
10. refl. tr. šnekomis išpranašauti: Tai jis pats sau mirtį prasišnekė́jo Kt.
11. refl. tr. šnekant užgauti, įžeisti: Jis gyvenime žmogu[i] neprasišnekė́jo jokio žodelio – aukso gabalas, ne vaikas Pv.
prišnekė́ti, pri̇̀šneka, -ė́jo
1. intr., tr. Š, NdŽ, Žvr, Upn, Msn daug prikalbėti, pripasakoti: Jis man visko prišnekė́jo DŽ1. Daug niekų prišnekė́ti, priževernoti, prizaunyti, priplepėti I. Tai prišnekė́jo, pripasakojo pilną maišą Prn. Maišus (daug) prišnekė́sme Aln. Pala pala, prišnekė́jai pilnas ausis, negaliu suprast, nė ką sakei Glv. Kuris galas atnešė tą bobą jau taip anksti? – pamanė jis susierzinęs. – Ar ne gana ji prišnekėjo Katrei ausis?! I.Simon. Ai, prišnekė́jo: tenai gerai, tenai kiteip, o pasirodo, kaip dange, teip an žemės Mžš. Pri̇̀šneka visokius nebūčius, o toj ir klauso Pv. Ne tep yra, kap an jo pri̇̀šneka LKT235(Btr). Arba jis įžeidžia mane, arba aš jam prišneku bjauriausių dalykų, dėl kurių paskui norisi verkti J.Marcin.
^ Liežuvis be kaulo, galima visko prišnekėt LTR(Ds).
| refl. I, DŽ1: Prisišnekė́jau, prisibuvau Pc. Nu gana, prisišnekė́jom geram mėnesiuo Krš. Gintautas, lyg niekur nedalyvaudamas, sočiai prisišnekėjo su kito krašto lietuviais ir patyrė juos žinant, kas darosi pasaulyje ir Tilžėje Vaižg.
2. tr. J, Rtr, KŽ, Vž šnekant įtikinti, prikalbinti: Vaiką lengva prišnekė́ti DŽ1. Pati negeria, o prišnekė́t greit gali Prn. Prišnekė́k liauties su tų vaistų gėrimais Krš. Prỹšneku, ka būtų geras [berniukas], nemuštųs Rdn. Nebuvo kaimynų, kas prišnekė́tų apsirūpyt Jrb. Kiek manei prišnekė́jo: nepasiduok [operuotis] – papjaus! O gyva! Bb. Ragana … prišnekėjo savo vyrą, kad avinėlį papjautų BsPIII59.
| refl. tr. Žvr: Prysišnekė́jau, ka drabužių duotų – davė Grd.
3. tr. šnekant įteigti, įkalbėti: Niekas tau ligos neatneš ir neprišnekė̃s – daug kas man gali prišnekė́t?! Pv.
^ Sveikam ligą prišnekė́jo Kltn.
| refl. tr.: Pats tei sakęs buvo, tai tei kai prisišnekė́jo bėdą Nm. Tu sau prisi̇̀šneki ligą Jz.
4. refl. Jrb prisigretinti, įsiteikti: Jo toks lankstus liežuvis, sugeba prie kiekvieno prisišnekė́t Mrj.
5. tr. MitII266(Grl), Alk, Lp prikišti, prikaišioti: Duodat, o paskui pri̇̀šnekat Gs. Visą algą atidavė, bet prišnekėjo, kad blogai dirbau ir neklusnus buvau Kt. Ką tu čia ma[n] vis pri̇̀šneki tą mergą?! Klvr.
×razsišnekė́ti, razsi̇̀šneka, -ė́jo (hibr.) išsišnekėti, išsikalbėti: Tep razsi̇̀šneki truputį Dv.
sušnekė́ti, sùšneka, -ė́jo
1. intr. NdŽ, DŽ1 prašnekti, prabilti: Ka nebūtų sušnekė́jęs, būčiau ant galvos užlipęs [tamsoje] Up. Užgirdo žmogus, kad kažkas medy sušnekėjo LTR(Aln). Kas kur ką sušnekėjo, tai ir jy tenai! Lp. Štai mano bernužėlis kiemely sušnekė́jo (d.) Š.
^ Gyvas negyvą paliečia – negyvas sušneka (varpas) LTR. Kai jis sušneka, visi sudreba, bet niekas nemato (perkūnas) LTR(Grk).
2. tr., intr. DŽ1, Vdšk pasakyti ką, pakalbėti: Jei kas ką sušnekė́j[o], tai eina skųst Lp. Kitas sùšneka i susto[ja], o kitas i plepa Rdn. Ką čia sušnekė́si, ką čia pasakysi?! Skr. Ką tę anas sušnekė́jo, ale aš nerazrinkau LzŽ. Ką besušnekė́si: mun i galva skauda, aš nebgaliu pašnekėti Prk.
| Sušnekėti (ištarti) žodeliai, sumainyti žiedeliai LTR(Lzd).
ǁ intr. Skdv pasikalbėti tarpusavy: Būdavo, seniau kap sùšneka seniai, tai gražu klausyt Dg. Priplaikus vaikis, mas su anum sùšnekam Krš. Tėvai, ar sušnekė́jot kai žmonės, ar ne?! KzR.
| refl. intr., tr. R321, MŽ429: Jiedu įliptų į patį dangų, tiktai kad jiedu nė vieno žodžio nesusišnekėtų, o jei šnekėsis, tai neįlips Sln.
3. intr. Rdn, Vj šnekantis vienam kitą suprasti, susižinoti: Su ligoniu jau neina sušnekė́t Ss. Jau jam nervos sukilo, jau su juo nesùšneki Skr.
| refl. N, K, NdŽ, DŽ1, KŽ, Rz, Mžš, Ker: Sodo[je] galėjo susišnekė́ti su visais an kiemo išejus LKT103(Klm). Su dėde dabar jau nieko nebesusišnekė́si: nebepažįsta žmonių, nukalba Krs. Šneka šneka, pasku pradeda krokti – nebegali nė besusišnekė́ties NmŽ.
^ Susi̇̀šneka kap kiaulė su žąsia Gs. Susišnekė́jo kaip žąsis su avižom Snt. Susišnekė́jo kaip kiaulė su žąsinu Užp. Su juo negirtas nesusišnekėsi LTR(Ds).
susišnekamai̇̃ adv.: Ka tiek artie buvo, beveik susišnekamai̇̃ Pln.
4. intr. Adm, Plut susikalbėti su svetima kalba ar kita tarme kalbančiu: Su tuo kareiviu niekaip negalėjov sušnekė́ti Grg. Skirtumo nė kokio nėra – gal sušnekė́ti su telšiškiais Trk. Nūeik į švėkšniškius – nesušnekė́si! Vn. Gal dvi dienas tik klausiau – visai nesušnekė́jau [su žemaite] Kč. Atvežė pas mus tokių nesušnekamų̃ (kita kalba šnekančių) žmonių Vdk.
| refl. Dg, Jrb: Viskas tau svetima, vokiškai nesusi̇̀šneku – kokia baimė! Slv. Aš negalėjau su anais susišnekėti, tais aukštaičiais Als.
^ Vokiškai mokėjom tiek, kai višta su žąsim susišnekė́t Rg.
5. intr., tr. KII243,291, K, LL64, NdŽ, KŽ, Pc, Žl, Alk susitarti, susikalbėti: Sušnekė́jome kartu važiuoti DŽ1. Būdavo, sùšnekam, ka niekas než[i]not Pv. Jau buvo jos daug piršlių, ale vis da nesùšneka Ds. I teip aš sušnekė́jau šišion jį leisti mokytis Pgg. Su pačia juodu buvo sušnekėję už veršį prašyt penkiolika rublių BsPIII303(Ldvn). Sušnekė́jom vestuves Alv. Sušnekėjo trys jauni broleliai jot pas vieną mergelę LTR(Vs). Jis sùšnekamas žmogus (nesunku susitarti) Plv. Kitas yr toks puspaikis, nesùšnekamas žmogus Pgg. Nesùšnekamas [vaikiukas], ožius tik stato! Krš.
sušnekamai̇̃
| refl. intr., tr. N, KII291, K, Š, Rtr, KŽ, Šln, Rmš, Užv, Rs, Vvr, Pgg, Plšk: Reikėjo iš anksto susišnekė́t, ė ne dabar, kai jau važiuoja Užp. Su vienu dum [vaikais] negal susi̇̀šnekėti, o mokytojai tura dešimtims Krš. Buvom susišnekė́ję, ką sakyt Al. Ana dar susišnekamà bobikė buvo LKT155(Škn). Važiuot [piršliuos] susišnekėt viską tai dvieja važiuoja Rmš. Duokit man, tarp savęs susišnekėję, kaip veikiausiai aiškią žinią Kel1866,24.
^ Su tavim susišnekė́t tai reikia žalių žirnių pavalgyt Krok.
6. tr. Prn sulygti, suderėti: Kiek buvo sušnekė́ta, tiek i užmokėjau Ėr. Buvau tą karvę sušnekėjęs Št. Jau mūso yra sušnekė́ta ir rankpiningiai įduoti Up. Atbėgo lapė pas to žmogaus ir prašė sušnekė́to užmokesčio už išgelbėjimą BM297(Vdk).
7. tr. Kbr, Plv šnekėjimu įveikti, nugalėti: Įsigėręs ka duoda šnekėt, tai niekas nesùšneka jį Žal. Karalius pažadėjo tam, kuris sušnekės jo dukterį, atiduoti pusę karalystės LTR(Gž).
8. tr. Š sudrausti, subarti: Vienas palto, kitas kalnieriaus – vos ne vos aš juos sušnekė́jau Gs.
9. tr. Plv šnekomis nuspėti, kas įvyks: Tai ne pirmas atsitikimas, kad žmonės šneka šneka ir sùšneka Dkš.
užšnekė́ti, ùžšneka, -ė́jo NdŽ
1. intr. pradėti šnekėti: Prie visų tuoj apie tą skolę užšnekė́jo Krs. Jis ùžšneka, kad tu išsižiotum tik (nori išprovokuoti) Mrj.
2. intr. N šnekant kreiptis į ką, užšnekinti.
3. intr. Pj pakalbėti, papasakoti: Kad ùžšneka, juokias i valiokias! Rdn.
4. tr. daug pripasakoti, prišnekėti: Mes galim visą knygą ažušnekė́t Aps.
5. intr. Dg paminėti, užsiminti: Aš užšnekė́jau, kad laikas vest Dkš.
| refl.: Niekas nė neužsišnekė́j[o] apie jį Smn. Užsišnekė́jau iš tolo ir apie vestuves Alv. Užsišnekė́tūt bile kam Klvr.
6. intr. šnekant užbėgti už akių: Aš dar nė nemaniau prašyt pinigų, o jau anas ažšnekė́jo, kad neturi Ds.
7. tr. ilgai šnekant išprašyti, gauti: Šnekėdamas užšnekėjau, t. y. gavau, apie ką šnekėjau J.
8. refl. Š, DŽ, NdŽ, Mrj, Jnš, Ėr, Rmš, Lk įsitraukti į ilgas šnekas: Užsišnekė́jau ir pavėlavau PnmA. Reikės eit, gi ir teip jau ilgai užsišnekė́jau Srv. Užsišnekė́j[o] [tėvai] an kranto, ir po vaiki – nuskendo Pv. Mūsų tėvas, matyt, jau ažsišnekė́jo Lb. Užsišnekėjus su ta ar kita, tankiai užmiršdavo apie trūsą ir milžimą VoK132.
9. tr. prikaišioti; apšnekėti: Tai da ùžšneka, kad man nepavyko Mrj. Kad tu užšneki, kad mes esą durnesni, eik sau! Lnkv.
aptèkti
Apibrėžtis
tèkti, teñka, tẽko
1. intr. R197,350,421, MŽ261,468, KBII159, L, Rtr, Š, FrnW, DrskŽ kliūti į dalį, būti gautam: Teko mi kas iž to, puolo ir ant manęs kas gi SD44. Avis teko vilkui R. Pelnas man tenka N. Turtas teñka įpėdiniams NdŽ. Laimingas bilietas teko KlK45,71. Jai teko pirmoji vieta DŽ1. Tenka pienelio ne tik jam (Antanukui), bet ir jo marškinėliams V.Krėv. Man jo nebus, ir tau tenetenka V.Krėv. Duok, tau įpilsiu, maža tau tetẽko Slm. Vyras žmonai nepaliko, vaikiuo svetimam piningų tẽko Rt. Viskas motriškai, visos kerčios tẽko Krš. Jam trečia [turto] dalia tẽko Klt. Vienai tẽko toks darbas, kitai kitoks darbas tẽko Nt. Aš ilgiausiai valgiau – man tėviškė tèks Gs. Kas kam tèkdavo – žėk (žiūrėk), kitas kepurę prisidės kiaušinių [per Velykas] Škn. Pats lengvasiai maišas ma[n] tẽko GrvT61. Pats viskuo pasinaudojau, kitiems nieko netẽko Vl. Vis tiek ji ne tau tẽko Vrb. Kam ana (duktė) papuls, tai mylės, kam netèks, tai gailės Nmč. Ka špūkuoja (vaidenasi) stubo[je], tai jos nieks nepirks, jiems tèks Nm. Debesiavo šonais, i mum keli lašeliai tẽko Mžš. Pakraštinė ežia, čia pelenų (barstant buives) mažiau tẽko Žl. Iš viso rietimo man tik andarokas tẽko Krd. Pas mus iš Kampiškių šitie suolai tẽko PnmA. Kas tau iš to tèks? Rs. Man visos trejos mišios tẽko (visose dalyvavau) Rm. Nieks negal mums tèkt, ką miela vasara žada K.Donel. [Dočys] iš bėdos paskiaus kaip smirdas ubagui tẽko (elgeta liko) K.Donel. Turėjo tą sklypą lauko imti, kursai per burtą jiems tẽko K.Donel1. Ir man teko tos laimės, garbės J.Jabl. Man teko didelė garbė NdŽ. Tiek man jau ir to tetẽko laisvės gyvenimo LKT244(Pkr). Šiteip dabar gera gyvent – i va nebetẽko vaiku[i] pagyvent Mžš. Plaučių uždegimas tẽko Mlt. Vienam tẽko grožis, kitam tẽko protas, o trečiam turtas tẽko Rmš. Ateis Dievo liktasis, mergų netektasis J. Kol lino pasaką papasakojo, išėjo visa naktis, i velniui nieko netẽko PnmŽ. Aštuontuo (aštuntam) jau i netẽko GrvT75. Tam davė, tam davė, o mažiukui netẽko Grš. Kiškį ištušinau, ir visą suėdė, nei paragaut mumiem netẽko Pv. Kolei dasderinsme, tai mum i netèks Švnč. I tos (mergaitės) dūšia velniui tẽko Grnk. Va, ans, matai, tam velniuo tẽko Žeml. Pabroliam tẽko ausys, jie po langeliais klausos (d.) Brt. Bernui tekęs labai menkas kuinas, bet vežimą priskrovęs didelį LTR(Ds). Ei eisiu eisiu, aš čia nebūsiu: žinau, neteñka ma[n] tėviškėlė LB29. O jūs rankelės baltosios, baltosios, o kam jūs tèkste, mielosios, mielosios? JV322. Ar jūs žiūrot, ar nežiūrot, aš jumi neteksiu. Tik aš teksiu tam berneliui – lauko gaspadoriui LTR(Mrk). O kad aš tai žinočiau, o kad aš tai mislyčiau senam našleliui tèksiant ir jo seno klausysiant JD271. O šiam pačiam [žvejyčiui] pati teksu KlvD3. Devynias mylėjau, o dešimtai teksiu DvD81. Kam teks oželio ragai? – Kieno trumpi noragai Lp. Vai kam teko tie plaučiai, kam reiks daugel dainuoti? – Pamergėm teko plaučiai, jom reiks daugel dainuoti (d.) Plv. Teko mergai sarmatėlė – pradėj gailiai verktie TŽI218. Grįžusi iš pedagogų posėdžio, Regina prasitarė, kad jai teko vyresnės klasės rš. Karalystė teko jo vaikui Amazijošiui S.Stan. Tėve, duok man lobio dalį, kur man tenka SkvLuk15,12. O dalydami rūbus Jo, metė burtas, kas kam tektų̃ DP172. Tojeg žuvyje rastas buvo žiedas aukso, kuris jam tẽko DP539. Kiekvienas džiaugias, kad jo tėvainumas teñka DP190. Nes kad būtų Christų aprinkę, tad būtų (orig. budu) nuterioję ceremonijas, afieras ir tūlas dovanas, kurias žmonės Dievui bažnyčion nešdavo, o tos kunigamus tekdavo SPI73. Ir Jo karalystė kitiems žmonims neteks BBDan2,44. Tenkmi̇̀ KGr306.
^ Kas plačiai rėžia, tam siaurai teteñka Rz. Kiek tèks, tiek pakaks Pšl. Ir aš regiu, kieno javai, o kam teko grūdai KrvP(Mrc). Biednam renka – bagotam teñka Gršl. Gera galva, tik durnam tẽko Ub. Jei vilko bijosi, vilkui ir teksi LTR(Šll). Vilką vijus ir uodega tenka LTR(Zp). Upartoji ožka vilkui tenka S.Dauk. Kam teks, tas džiaugsis, kam neteks, tas gailėsis LTsV878(Lks). Velnias esi ir velniui tèksi Skr. Teksi Dievui apsvilęs VP46. Teksi Dievui apskutinėtas ir aplupinėtas LTsV210(Vl). Teko zylėms ir pelėdoms PrLXVII23, B. Sasipešė ubagai – teks mums lašiniai B. Kam čia teks šūdinasis galas? S.Dauk. Merga buvau, marčia tekau, akis dariau, pro tas akis pati lindau (aguona) LTR(PnmR).
| tr.: Ne panos betekęs, ne pasogos Šts. Nei arklio tekáu, nei piningų Krž.
| refl.: Bylojo tada tarp savęs: – Nedalykiam, bet meskiam burtas, kam teksise VlnE208. Kiekvienam žalnieriui dalis tekosi Ev.
ǁ Trgn, Mlt kibti, prilipti (apie užkrečiamą ligą): Aną metą, kai tėvas tuo gripu sirgo, i ma[n] to gripo tẽko Jrb. Tèks tau liga, jeigu eisi pri ligonių J. Šitas gripas teñka nuo žmogaus kito Žl. Kas čia par liga, ar netenkama, ar netenka (nelimpa) kitam? P.Aviž(Aln). Bijo, kad nebūtų trachoma, sako, labai tenka P.Aviž(Vžns). Aš eisiu jo lankyt, nebijau, man netèks liga Ds. Jai džiovelė tẽko nuo brolio Sdk. Teñka niežų greit Strn. Miežis neteñkamas Ut.
ǁ atsitikti: Ar nežinai, kas anomus mergomus paikomus tẽko DP96. Jei tatai medžiui žaliam tẽko, kas sausam tiksis? DP347. Kas teks nenoriantiems atleisti savo kaltininkams? – Bus tokiems sūdas brš. Idant ir mumus teip netektų kaip ir miestui Jeruzalem DP313.
2. intr. L, Rtr, Krš atsidurti kur, pakliūti: Ar tèksim į vidų? NdŽ. Aš netekáu antrą kartą į pruntą (frontą), susirgau Lnk. Tekáu į kareivius Šts. Buvo į kalėjimą tẽkęs už papjovimą [žmogaus] DūnŽ. Turėjau jau tekti į jų rankas A1884,362. Skaičiau knygas, kokios tik man tekdavo į nagus Žem. Ėmė mislyt ir dūmot visi trys broliai, kaip čia tektie prie ančių BsPII262. Ir aš tę buvau, visa ragavau. Alų midų gėriau, par barzdą varvėjo, tik burnon neteko BsPII294–295. Jau čia (Kraslavo apylinkėse) daug peraugo pasaulio, kai jau čia tẽko lietuviai Kr. Saulis, patsai iškritęs iš arklio, idant gyvas į rankas neprietelių netektų, vienam drauginykui savo davė pardurti šoną S.Stan. Duok, idant ing aną naują šventą Jeruzalimą, tėviškę dangaus, sveiki tektumbim MKr4–5.
| refl.: Nesa teip darydami tèksimės gyvaton amžinon DP326. Duok tektisi Tavęsp amžinai dangaus šlovėsp brš. Ledai Nemano upės jau… pradėję pamažu namuonlink tektis TP1881,15.
3. intr., tr. (tik part. praet.) Žlp būti ištiktam, paliestam (bėdos, vargo ir pan.): Bėdos tẽkęs turėjau keliauti NdŽ. Bėdos tekta padirbau tą darbą J. Jug bėdos tektas ką darys Pln. Eina ans bėdos tẽkęs pas velnią (ps.) Trš. Bėdos tẽkęs turėjau paskutinę karvelę parduoti Plt. Bėdos tẽkus a gaisras – y[ra] jau iš kur vandens patraukti Klm. Bėdo[je] tẽkęs kur lėks, ka ne pri tėvų Krš. Vaikas, bėdo[je] tẽkęs, ką darys KlvrŽ. Esu vargų tẽkęs su arklių mainymais Šts. Bėdos tektas išvažiavo į Ameriką J.Balč. Pagrįžusi pri tėvų užslėpė viską, kaip nelaimės tekta buvo prižadėjusi BsPII51(End). Ką bedarys žmogus tokios nelaimės tektas? J.Jabl. Dabar juodu dalijosi savo turtu su nelaimių tektaisiais rš.
ǁ būti skirtam: Tie piningai buvo velniuo tekti̇̀ Plt. Velniuo tekti̇̀ piningai, vel[nia]s i gavo – neiškasiau Als.
4. intr. LTR(Dgl) tekėti, ištekėti (už vyro): Už ko tèksi, pana Ona, bene už siuvėjaus? JD476. Vargelyj gimiau, vargelyj augau, vargelyj būdama už vyro teksiu (d.) Brž. Kai aš tekau, kai aš tekau ažu mielo savo, tai mano galvelė vargelių nekėlė LMD(Rš).
5. intr. impers. būti aplinkybių priverstam, reikėti ką daryti: Mums tẽko ilgai laukti DŽ1. Dabar tenka man dažniausiai miestuose gyventi J.Jabl. Kulką tẽko pjautinai iš kaulo išpjauti NdŽ. Jam tèks dar daug vargti NdŽ. Tèks pakviesti gydytoją DŽ1. Tam tèks ubagais eiti K. Ir vedžiau ne tą, ką reikia: vienam kap pirštu teñka gyvent Šlčn. Teko jam ten prašytis į nakvynę VoL300(Brt). Man visi darbai tenka dirbti Žem. Dabar pačiam teñka skursti J.Jabl. Mėšlus teko vienai vežti Kl. Su tokiuo vyru tai netèks sarmatos kentėt Slm. Teks numo pėsčioms eiti Vkš. Niežti padai – tèks šokt ar bėgt Pnd. Neilgai teks mums šliaužiot supuvusiam pasauly S.Nėr. Brangiai tau teks užmokėti už savo žodžius! rš.
^ Nespjauk į vandinį – tèks išgerti Krž. Neišsižadėk buvoti, gal tèkti i nakoti Lkv. Bark vaiką mažą – netėks mušti suaugusio LTR.
6. intr. ppr. impers. pasitaikyti kam ką daryti, ką patirti: Ar rado arklį? – Netẽko justi J. Man teñka tankiai pasigerti, susibarti su juomi J. Mūsų girioje kiaunė teñka aptikti BŽ58. Ir gera, ir bloga tẽko matyt LKT263(RdN). Da tẽko i man to bėralinė duona valgytie LKT345(Dsn). Ir verpt, ir aust tèkdavo LKT306(Skm). Tẽko visa matyt, daugiau bloga negu gera Kvr. I ma[n] yra tẽkę didelį vargelį vargt Žg. Jau visako visako tẽko prikentėti par tokį amžių Nmk. Su arklu man netẽko art Pc. Man tẽko ir akėt, ir sėt – pati išmokau Žln. Nebuvo vyriško, tai tèkdavo man pačiai ir pjaut, ir kirst Svn. Nedaug ma[n] tẽko gerų dienų matyt Rd. Tèkdavai važiuot kelioleka kilometrų į miškus Gsč. Ir nusiravėjau [daržą] pati, tik raut nebetẽko Krs. Pasvaly yra tẽkę būt kelis kartus Brž. Niekur niekur man neteñka nueit, vis čėso neturiu, darbais apsikrovus Skp. Neteñka nė sekmadieniais pasilsėt Krs. Nebetenka ir dirbt, nuolatos gi alai Slm. Netẽko mun ganyti KlvrŽ. Daug netẽko su rankom kult, tik kiek kūlių reikia Krč. Mum i nebetẽko pabaigos tų vestuvių matyt Dj. Balsą neblogą turėjau, tèkdavo dainuot Grnk. Netẽko žmonėm nei apsėduos dorai ateit: tik numirė, ir išgrūdo Slm. 1918 metais tẽko žolė, meldai valgyt, i druskos do nebuvo Dglš. Jei man tèkdavo tamso[je] į namus pareiti, tai eidavau kitu keliu, ne tuo, kuriuo buvau išėjęs Plšk. Kad tik laukūse nenukrisčio, kad tik lovelė[je] tèktų numirti! Yl. Aš tekáu (man teko) girdėti Trš. Labai gailėjausi, kad netekaũ pamatytie Vlkv. Nė man tèkdavo [šokti], visą vieką tarnavau Skrb. Man ir vienai seseriai tẽko tarnaut Pc. Netẽko nė kojų prilenkt, i vėl lėk [dirbti] Ps. Slidumo[je] pargriūt ne dyvas, ale man griūt da netẽko, gal i netèks Mžš. Tẽko da man su juom būt Jon. Dvi žiemas tẽko eit [į mokyklą] Jsv. Ma[n] netẽko nė vienos pėdos į mokyklą įeiti Žlp. Su marčia netẽko gyvent Krm. Su tais mintuvais mun nebė[ra] tẽkę minti Yl. Reikaluo tẽkus visumet ten susišelpsi KlvrŽ. Kada tèkdamas aplaistau [medelius] Grž. Kada tekdamà ateik pasizambyti Grž. Šiandie netẽko nueiti į daržą Ėr. Man tik tenai ir tẽko matyt tie žalčiai Skp. Tẽko važiuot rinkt tą kalėdą (kalėdoti) PnmŽ. Anan didžiajan kare tai tẽko būt Rusijoj LKT302–303(And). Todėl iš bėdos man, vargstančiam nabagėliui, slūžyt ir kiaules varinėt pas Bleberį tẽko K.Donel. Teko man matyti ir stebuklingą staliuką, ir aukso asilą, ir daug kitų neregėtų daiktų J.Balč. Man pačiam ne kartą tẽko gauti botagas BM25–26(Č). Kada teñka, tada audžiam – tas audimas be pabaigos Alz. Gyvenime visko tèks: šilto ir šalto, juodo ir balto Ps.
| refl. Tv: I su vaikais visako tẽkos matyti jau Žr. Teñkasi ir nevalgę būt LzŽ. Mun jau nebtẽkos [nešioti], buvo tokios tatai krūtinės kaulinės prisegamos [prie marškinių] Bdr.
7. intr. Q649, H158, R417, MŽ563, FrnS45, DŽ, Dv užtekti, pakakti, netrūkti: Tenku duonos R. Savo duonos tenku, t. y. neperku lik naujų J. Vislab suvalgau, netenku nieko R33, MŽ44. Aš duonos netekaũ K. Neteko vyno N. Gaspadorius netẽko pašaro K. Netenka to arba to SD333. Ko tu čia netekusi esi, kad žliumbi? Kos99. Aš netekau šieno J.Jabl. Ar tèksite vietos? NdŽ. Ar ilgai tu mėsos, pašaro tèksi? NdŽ. Ar ilgai tèksi akių? NdŽ. Jis viso tẽkęs Rm. Ar ilgai tu tos mėsos tèksi? Gž. Kap neteñkat [duonos], tai nubėkit ir nuspirkit! Lp. Druskos netẽkom, nuej[o] Valkinykan paspirkt Vlk. Netẽkom pašarties Lzd. Netẽkom šėrimo Šlčn. Magazinai buvo, o kaip duonos neteksi, tada atimsi [grūdų duonai] Ker. Kožnas pons…, rudenyj duonos ir gardžių pyragų netẽkęs, būrui iš bėdos į ranką pinigą bruka K.Donel. Juk ne daugio reik, štai jau galvijų netèksim K.Donel. Jei audi, netenki̇̀ [audmenų] – verpi ir audi! Lp. Kai neteksiu aviželių, nusikirsiu dobilelių (d.) S.Dauk. Patol šokau, tanciavojau, pakol kurpių tekau KlpD106. Kad kurpių nebtekau, basa koja šokau KlpD106. Dėl to labai supykau, kad tabokos nebtekaũ JD654. Didis pulkelis, mažas tortelis – netekau dovanėlių LTR(Mrk). Ir netekau [drobės] šešurėliu[i] (d.) Kp. Būtau rašęs dar daugiau – popierėlio netekau LTR(Srj). Kad netẽko vyno…, žyme savos galybės permainė vandenį ing vyną DP424.
| Duona visko tẽkusi (visais atžvilgiais gera, nieko jai netrūksta) Ėr.
^ Kad neteko bačka (baigiasi alus), noris antrą galą gręžk – tiek gausi B408.
| impers.: Tèks man to, kiek aš turiu Rod. Jam viso teñka: ir valgymų, ir grašių LzŽ. Jeigu neteñka grūdų, pinigais duodam LKT354(JnšM). Pavasarį pašaro neteñka Ar. Kiek neskaitau, vis nètenka dvejeto rublių Grv. Kur neteñka mėšlo, pabarsto zuparo Ėr. Ko dar netèks, pasiklausk, papildysiu A.Baran. Gyvulys kalbos neturi, bet jis tau pasakys savo akimis, ko jam tenka, ko netenka Blv. Tėvas perskaitęs biteles aptiko, kad vienos neteñka BM4(Kp). Teip vakarienę beverdant, neteko lempoje alyvos BsPIII15(Nm). Šuliniuosa tai teñka vandens Pls. Žiemą kokios šalnos būma, vis teñka [v]andenio [šulinyje] Pst. Ma[n] netẽko: aš paskutinė buvau Jrb. Ka kopūstų lapų netèkdavo, miltų pabarstydavom an ližės PnmŽ. Kiaulėms senovė[je] bulvių neteko – žmonys virė sunktinę košę iš mažųjų bulvelių Ggr. Sylų prigimtų nemitenka KlbIII241. Maž ko neteko, kad nuakmeniuotų mane Ch2Moz17,4. Irgi galvoj [proto] neteñka Švnč. Išsirinkęs jauną ožiuką, nusinešiau jį šalin ir nusišoviau iš lanko: širdies neteko man (gailestis neleido) pjauti Š. Dviem pirštam siūlo netẽko Lp. Darėms, darėms (rengėm butą) – neteñka lentų Str. Kap neteñka siūlų lininių, pašukelėm drobę padausdinėja LzŽ. Žinok, kiek apmest [audeklo], kad tektų an metmenų Vdn. I apsiruošt (drabužių įsigytų), i duonos tèkt, ale drena burna (viską prageria) Str. Siūti yra šis tas, juk atneša kaimynai. Bet ir to tik tenkant – galėtų būti daugiau I.Simon. Ceta, ar neturi burokų sėklos – pas mumi netẽko Nč. Lapinas suriko, kiek jam balso teko, ir – pabudo V.Krėv. Da metų netẽko lig auksinio šliūbo Aln. Ejom į bažnyčią, nebteko laiko pramonėms M.Valanč. Už du šimtu grašių duonos neteko jiemus SPII78. [Neduosime aliejaus,] idant netèktų mumus ir jumus DP567. Duokit pekų jūsų, o duosiu jumus [duonos] už pekų jūsų, jeigu netenka pinigų Ch1Moz47,16. Pamisakykit mani, jei jumus kadai ko neteko MP125. Kad jus siunčiau be mašnos ir be kolytos ir be čebatų, ar jums ko neteko? SE249. Man sylų iž prigimimo netenka PK6.
^ Neteko subinei ataudų (pristigo duonos) B. Karalius duonos netẽko (sakoma, kai su saule lyja) Snt, Vg.
tektinai̇̃ Patenkamas gyvenimas, t. y. aš turiu visako tektinai J. Tektinai̇̃ užteks Ėr. Netektinai yra žalmenų čia J.
^ Tektinai (mistinai) – ne tuktinai B.
8. intr. (su neiginiu) nustoti ko turėto, prarasti: Medžiai žiemą žalių lapų netenka J.Jabl. Neteko kalvis uždarbio – neteko ir duonos S.Nėr. Iš išgąsčio kojų netẽko LKT116(Stl). Kaip tik sūrį užkandau, tujau danties netekau (d.) Varn. Kap tu netekai̇̃ akių (apakai)? Vlk. Nebuvo septynelių metų, kai auselių netẽko (apkurto) Ml. Aš netekaũ savo kasų didelių, tai labai verkiau Brt. Netekaũ paskutinio šiaudo (nieko nebeturiu) Rmš. Matysi: ji tų vaikų netèks greit Smln. Pavargom, kai tėvo netẽkom Dbč. Tai ka netekau savos radnos motinos, tai aš dar likau an svetimų rankelių LTR(Rod). Netekau nė žmonos, nė dukterių Dv. Matėm gerai, kad į trumpą laiką Lietuva Klaipėdos krašto netèks Plšk. Dievuliau mano, Dievuliau brangus, netekau nei bernelio, nei aukselio žiedelio (d.) Auk. Aš nieko netèksiu, ka jį įsileisiu Jrb. Ką veiksiu ilgiaus ant svieto, jau nieko netekau BsPI80(Rg). Jis savo tėvų nebetẽko: jie tuočės mirė Grž. Kad munęs nebteks, karunkos jauniejai nebgiedos Šts. Kaip tėvelio nebtekáu, nedidelis, mažas buvau Slnt. Visi kaimynai dabar jau bitelių netẽko Pšš. Kurio sudaužo, tas neteñka gi kiaušinio Kvr. Purkštimą kokį darykiat a ką, o jūs netèkste nė kokio ąžuoliuko Krž. Bėgo bėgo ir jau netẽko kelio (išklydo) Švn. Bedirbdami ir sveikatos netẽkom KzR. Par tą arielką ir sveikatos netẽko Vkš. Netẽko drąsos duris klabent Pš. Piningai vertės netẽko Plšk. Dovanodama gyvybę kūdikiui, ne viena motina jos pati netenka S.Nėr. Kam nepasiseks tas, ko gero, ir galvelės neteks K.Saj. Geriau išeik ir nekalbėk man, šventasis vyre, nes galiu ir tau pagarbos netekti V.Krėv. Kol aš itą darbą padarysiu, tai ir dienos neteksiu Pls. Kaip aš nebtèksu kantrybės, visi jūs išmanyste šventos dienos pyragą! Šv. An trečių metelių ašarėlių netekau (d.) Mrk. Senavaitis spoksojo į svečią stiklinėm akim, žado netekęs V.Bub. Nebetekęs vilties ištrūkti, jis ėmėsi gudrybės ir pasuko arklį iš kelio J.Balt. Ponai, netekę baudžiavos, laksto po miškus Žem. Sąmonės netẽkęs BŽ23. A proto netekái, ka taip klykauji ir šokinėji? Vkš. Rods, kad būrs čestavots jau proto viso neteñka K.Donel. Dar tekus ir jau nebetekus gimtųjų tėvelių, man buvo dar kita mano dvasios motutė – Lietuva ir lietuvybė Vaižg. Netekau rūtelių žaliųjų del tavo, berneli, žodelių meiliųjų (d.) J.Jabl. Parein dukrelė, parein jaunoji žiedo netẽkus nei vainikėlio Niem7. Eina ponelis per laukelį verkdamas, bėro žirgelio jau jis savo netekęs JD185. Kad tu netektai kojų nei rankelių LTR(Lp). Didžius darbus bedirbdama, rankelių neteko LTR(Pg). Netekau jaunų dienelių, nebetinku prie seselių LTR(Brž). Kogi jy verkia, ko aimanuoja, gal matušės netẽko? DrskD197. Verk' rūtaitės, verk' žaliosios ravėjėlės netekusios LTIII434(Sln). Išganytojaus nebtekus, mokytiniai ir kiti žydai išejo iš bažnyčios M.Valanč. Po dviejų dienų klioštoryje jo nebeteko (pabėgo) TS1897,9.
^ Blaškos kap danties netekęs LTR(Auk). Gerai gyvenam, toroms kūrenam; kaip torų nebtèksiam, trobas uždegsiam Pln. Daug benorint ir mažo neteksi KrvP(Žr). Gerą pažįstam jo nebtekę VP15. Jei gailėsies duonos, neteksi mėsos LTR(Srj). Beieškodamas pyragų ir duonos neteksi LTR(Gdr). Negeisk pyrago – duonos neteksi LTR(Auk). Visų verkęs – akių netèksi, visų klausęs – kojas pamesi Lkv. Galvos netekęs kepurės verkia KrvP(Mrk). Galvos neteksi, kol į vietą pateksi TŽV622. Varioko beieškodamas i auksino neteksi LTR(Vdk). Kai dalies neteksi, i akis išdegsi LMD(Šl). Būdamas smarkus rankas apdegsi, lėtas – dalies neteksi LTR(Auk). Nebūk par drąsus – akis išsvilsi; nebūk par lėtas – dalies neteksi M. Kad vietos neteksi, protą gausi N. Kai vietos neteksi, tai protą paseksi Tlž. Išejo pešt, o pats kuodo neteko Dkk. Su kvailu reikalo neatliksi, tik sveikatos neteksi TŽV600(Al).
9. intr. ppr. impers. DŽ, Žl kliudyti, pataikyti: Kulka turėjo tèkti jam NdŽ. Reikia mokėt kult, kakton [su spragilu] teñka [nemokančiam] Aln. Metė su akmeniu, tẽko kakton, ir paliko žabalas Svn. Tẽko vaiku smilkinin, ir užmušė Dg. Akmeniu tẽko dalgėn, kad išmušė ašmenis Všn. Taikai, kad tam (margučiui) tèkt, tada pasiėmei sau Vdn. Šovė, i tẽko kiškiu Rm. Leidžia kulkas, ale mum netẽko Kdn. Užlipėm an pečiaus, kaip pradėjom malkas mest, tẽko šitam puodui – ir sudužo Rk.
^ Kuo mesi, tuo teksi̇̀: medum – medum, lašiniais – lašiniais Trgn. Kad tu man neteksi̇̀, tai aš tau teksiù Rm. Kam teks neteks, o ilgakojui garniui visada LTR(Zp). Kam teks, kam neteks, o bizniui (striugiui Erž) vis tèks An. Kam teks neteks – striukiui bizniui teks LMD.
10. intr. ppr. impers. gauti barti, mušti: Jei neklausysi, tèks nuo tėvo DŽ. Kitą sykį ir nekaltam teñka Pc. Tèks par blauzdas, jei da kartą galvijus suleisi vasarojun Ds. Kitus apmuša, ale i jam tèks Rs. Paims šluotą, tai tèks ir man, ir tau! Vrn. Gal i tau teñka diržu? Klt. Iš vakarelio parejau išaušus, už tą gerą mun tẽko nu motinos Vkš. Sudaužiau [puodą], tẽko da rūron nuo mamos Rk.
◊ dùlkės tẽkęs nelabai protingas: Šitas kiek dùlkės tẽkęs Švnč.
galvõs netèkti
1. susijaudinus, sutrikus nebeįstengti valdytis, blaiviai protauti: Našlė iš pradžių galvos neteko: verkė, dūko lyg pamiršusi, už ko rankos užkabinamos Vaižg. Sumišusios, netekusios galvų, – stumdosi po aslą J.Jabl. Išgeria stikliuką ir galvõs neteñka Vlkv.
2. pamiršti: Galvos neteko kalbėdami MŽ.
į káilį tèkti gauti pylos, būti mušamam: Turbūt teks mums į kailį, nors mes visai nekaltai apskųsti Žem.
kai̇̃p (lýg) galvõs netẽkęs smarkiai, nieko nepaisydamas (eina, lekia): Boba atplasnojo lyg galvos netekus Vl. Eina kaip galvos netekęs KrvP(Jnš).
pilvų̃ netèkti labai juoktis: Ka mes alpom juokais, pilvų̃ netẽkom Vdk.
aptèkti
1. intr. M, Š, NdŽ, FrnW apibėgti vandeniu ar kitu skysčiu, pasidaryti apsemtam: Vandenimi aptèks ledas J. Pavasarį muno bulbės aptẽko Šauk. Kur nebuvo aptẽkę, bulbės didelės Kv. Visi rūsiai aptẽko, nebturėsam nė vienos bulbės seklai Užv. Po tų liūčių visi laukai vandeniu aptẽko Slnt. Dar užtvins – visa lanka nu pašalio lig pašalio aptèks Als. Apteñka [v]andiniu pievos Klm. Apteñkančios pievos M.Unt. Mažai vandens įpylė į varinį – roputės neapteñka Kv. Linus ryto metą nuvežė į marką, apslėgs akmenims, kad aptèktų Skd. Menkai kibiras šulinė[je] beapteñka Šv. Ka su sulte aptẽkęs y[ra] [mėsos kubilas], ta jau neprieita ne musys, ne kirminai, niekas Plng. Sula aptekusius šviežiai nupjautų beržų kelmus kartais laižo briedžiai, elniai sp. Ant pečiaus vyšnias džiovinau – sunka pečius aptẽko Skr. [V]andens ant negesintų kalkių pila tiek, pakol kalkės visos apteñka Vkš. Kur tikt nededi koją ant tos lygios vietos, apteñka visa letena vandiniu BM328(Krš). Žemaičių visas pašalys buvęs kana kados jūra aptekęs S.Dauk. Kitą kartą visa žemė buvus vandiniais aptekus BsMtI7(Sln). Kad tą akmenį atverst, tai visa apylinkė aptèkt [vandeniu] Grv. Kad jūsų gyvenimas ežeru būtų aptekęs! Žem. Rupūžės, ka jūs su [v]andiniu aptèktumėt! Krš. Tarp vargų sopulių, be rasos ir žvaigždės mūsų mėlynos akys apteko kraujais Mair. Kojos suplyšę, kraujais aptẽkę Pmp. Ka muni rėš į lovos galą, aptekáu krauju Yl. Prisiartinęs arčiaus prie šunų lojančių, pamatė gulintį žmogų kraujuose aptekusį MPs. Visas jo kūnas apteko kruvinu ir teip gausiu prakaitu M.Valanč. Dėk drobę ing katilą ir šarmu užpilk lig aptenkant Rp. Kad trenkė perkūnas į prūdą, visas vilnim aptekau Šts. Laivelis buvo jau aptekęs vilnioms Gmž. Sėjo rugelius, bet nevagojo – [v]andineliu apteko D31.
ǁ tr. užlieti, apsemti: Vanduo aptẽko kiaugę šieno, t. y. aptvino J. Gerai apsloguok kopūstus, ka aptèktum sultys Slnt. Toks tvanas rados, jogei apskritą žemę [v]andenys apteko M.Valanč. Užpilk vandeniu taip, kad jis gerai aptektų grūdus IM1851,45.
aptektinai̇̃ Užpilk ant bulvių vandens aptektinai̇̃ Stak. Kumet skūras merka į kalkes, kalkių turi būti aptektinai̇̃ Vkš. Reik tus kriupius (slyvaites) apipilti su sukru aptektinai̇̃ Yl.
aptẽkusiai adv.: Aptẽkusiai laikyk sviestą, ka nepagestų Šts.
ǁ intr. apsitraukti, apkibti kuo: Aptẽkusi dešina akis Pj. Ka movė tam į burną, nosę tus miltus, ir akys aptẽko Trk. Pareisu vakare iš miško juoda, ka i akių nematyti – durpėms aptẽkusios Pp. Lašiniai tatai tokiu gaureliu aptẽkę Rt. Rukšloms aptekáu – į ką panaši besu! Jdr. Neik, visas aptèksi sniegu Als. Tas kavalierius vėl visas puokais aptẽkęs Varn. Pro dumblu aptekusius langus beveik nieko nematyti P.Cvir. Gausi į kaktą, ka i kibirkštims apteksi Šts. Perkūnas turėjo galvą liepsnomis aptekusią S.Dauk. Visas kalnas ugnia aptekęs rūko M.Valanč. Akys miegu aptekusios, nemato toli Ggr. Širdis taukais aptẽko Vkš.
| prk.: Kožną dieną širdis jos skausmu buvo aptekus Sz.
^ Senio nosis taukais aptekus (apšalusi svirtis) LTR(Kp).
2. tr., intr. apimti, apsupti visą aplink ar visą paviršių: Apjuostuvas kelnių apei pilvą apteñka KŽ. Virvė dukart apie vežimą aptẽko Kltn. Aš nuvysu tokį ilgą apvartį, kad tris kartus aplink visą ežerą apteks BsV333. Ir virvė varinė dvylika mastų ilga apteko kožną stulpą RB1Kar7,15. Išplėsk drobulę vienlinką, su dvilinka neapteksi Šts. Siauri marškiniai, neapteñka kūno Lp. Ji jau tep sudžiūvus, kad lūpos dantis neapteñka Gs. Tavo lūpos dantų neapteñka (visą laiką išsišiepęs, juokiesi) Sl. [Karvė] neapteñka tešmenio (labai didelis) Lp. Kelnelės zomčinės neaptenka šikinės JV310.
^ Apteks lūpos dantis (baigsis juokai, praeis noras juoktis) B, N. Tavo lūpos dantų n'aptenka (esi išdidus, pasipūtęs) PrLXVII23, B. Aplink dangų apteñka, o apie kaklą ne (akys) Kp.
3. intr. Š, NdŽ, FrnW būti apniktam, apipultam ko gausiai įsiveisusio: Tie arkliai pavasarį miške bimbalais aptẽkę Krt. Pernai buvo uogos aptẽkusios [kenkėjais] Krž. Kad ne katės, aptektumėm žiurkėmis ir pelėmis Blv. Aptẽkom utims, blakėms – koc tu pasikark žmogus! Pkl. Jei Kūčių dieną valgysi duoną, apteksi utėms Plt. Ir vargau, ir utys ėdė, i niežais aptẽkusi buvau Žeml. Parsigando, apteko skauduliais kaip pupoms Pvn. Nū to vandens gali aptèkti pūškiais Lkv. Šašais visa galva aptẽkus Jnš. Sūnus spungėms aptẽko Kv. Bulvės, sodintos putant šiaurės vėjuo, būna nemiltingos ir aptekusios šašais LTR(Sd). Rankos karpom aptẽkę, o prie mergų – pirmas Ps. Aptekę buvome votim, visokiom kūno bjaurastim J.Marcin. Burna girtuklių aptekusi su baltomis pleikatomis ir su raudonai mėlinais puškais M.Valanč.
| Aptekáu slogoms Lkv.
| refl.: Vajergau, kaip kame apsiteñka svirpliais! Štk.
ǁ tr. apnikti, apipulti: Gruodas arklius aptenka nuo šalčio, kad stovi ant oro J. O štai vyras aptektas raupais GNLuk5,12. Didi skauduliai apteko visą kūną I.
ǁ intr. gausiai apaugti, apželti: Lapais aptekti I. Krūmais aptekti I. O didis šuon, kudlomis aptekęs, bėgo ties anais I. Ir piktžolėm aptekę dirvonai verks tavęs S.Nėr. Lazdynai riešučių kekėmis aptekę Blv.
ǁ tr. Skd apspisti, apsupti: Atvežė žmogus žuvies, tuoj visi vežimą aptẽko Rgv.
ǁ intr. būti apspistam, apsuptam: Seserų laukė jauns kunigėlis, žmonimis aptẽkęs kaip bitinėlis JD1542. Kariumenės visi pašaliai aptẽkę Šts.
4. intr. labai daug turėti ko: Jiems tai turi būti gėda, kad jiems visu kuo pervirš aptekus, alkanas ir nuogas artimas gatvėje badu stimpa LzP. Visa kum žmonys aptẽkę: pavalgę, apsirėdę Stl. Karaliavo Saliamonas aptekęs turtais ir linksmybėmis S.Stan. Ana vaikais yr aptẽkusi i vargsta Als. Vištoms aptekau: purinas vištos visoms pusėms Šts. Pats (vyras) sergąs, aš vėlek darbais aptẽkusi Pvn. Buvo visai nususęs, skolomis kaip utėlėmis aptekęs Žem. Skolums aptẽko kaip blusums Užv. Nediekiam slyvų – aptèksiam vagimis Krtn. Ka vedu būtuviav pastūmusiu tą katę, būtuviav aptẽkusiu piningais (ps.) LKT84(Grg). Pinigais aptẽkęs, o menko daikto nenusiperka Mžš. Jis vargais aptẽko Šk. Žmogus yra aptekęs paslaptimis Blv.
5. intr., tr. Rtr, Š, KŽ spėti, įstengti ką aprėpti, atlikti: Visus galus negali aptekti B. Visur neaptenkmi N. Aš tiek turiu darbo, kad vos galiu aptèkti KI584. Aš vienas vislab apdaboti n'aptenkù K. Negali aptèkti darbų par darbylaiką J. Jeigu neskubėsiu, neaptèksiu padirbti J. Sesuo neapteñka (neaprėpia) darbų, t. y. nepritenka čėso, kad yra daug darbų JI293. Nebaptenkù, tiek darbų turu Šv. Visur negali aptèkti Vlkv. Aš turu visur aptèkti Dov.
| Verkia ir verkia [nesveikas vaikas], kiek tik jo galva apteñka Srj.
| refl.: Čia vienas neapsitèksi, neapsidirbsi BŽ586. Kulamųjų mašinų mažai kas tetura – neapsiteñkam Plt.
ǁ apeiti, nuvykti: Karūmenė[je] kur tat aptèkti reikėjo! Grd. Žmogus visur negali aptèkti: bėk šen, bėk ten Skr. Ne pėsti jug, su dviračiais visur aptenka Šts. Pri daug daktarų aptekáu, bet nepadėjo Dr. Kame būs aptekę, apvažiavę, sveikatos beieškodami Šts. Ale mud[v]i visur aptèkdavom, visur aplandžiodavom Grdm. Parvažiavus norėčiau visur aptekti, su visais pasimatyti, o čia tebesėdžiu čia pat Žem. Toks padauža devynių parakvijų gūžynes apteñka Kltn. Gaspadoris negal vienas pats laukūse ir namieje aptèkti Klp. Jaunųjų vienas, daug svieto jau aptẽkęs, pasistojos sakydamas Jrk55. Bet keletui jezavitų nė pavidalo nebuvo visur kur aptekti M.Valanč.
6. intr. Rtr užtekti, pakakti: Negal aptèkti visims duoti Jdr. Vaikų tų daug – nė po baronką neaptekáu Plt. Kažin, ar apteksiu visiems saldainių? Rs. Išpylė arielkas, vynus visus ir tad nė po stiklelį neaptekęs kožnam S.Dauk.
| impers.: Mažas tavo (svočios) bakanėlis, didis mūsų pulkužėlis, ne visoms aptẽko JV713.
7. refl. BŽ117, NdŽ, KŽ išsiversti, pasikakinti: Be maisto apsitekti negalima BŽ308. Apsitèk su tais piningais, katrus jau gavai Užv. Gal kaip norint apsitèksam be svetimų žmonių Užv. Nors šį kartą apsitenki su savo, bet ilgainiui gali labai juoda diena ateiti Žem. Gavęs savąją dalį, kiekvienas rūpinasi apsitekti joje A1884,304.
8. tr. įveikti: Stalas nukrautas – negi aptèksma visa Trgn. Jau aš negaliu jo aptèkti Trgn.
◊ ãkys (aũsys) aptẽkusios (kuo) labai daug ko yra, daug turi ko: Meisos, klebonijo[je] kad buvau, ãkys aptẽkusios Šts. Skoloms ir aũsys yra ano aptẽkusios Dr.
ãkys (ãkės) aptẽko labai įskaudino pikti žodžiai: Žodį ka mes, ãkys apteñka Tl. Ka drėbs kokį žodį, ir ãkys aptèks Pvn. Kai duoda žodį, tai ir ãkės apteñka Krž. O jeigu uošvienė sako „mieloji“, tai jau gali pradėti skliausti ausis: išgirsi, kad ir akys apteks I.Simon.
atitèkti (attèkti K) intr.
1. Š, NdŽ, DŽ1, KŽ, Vlk, Vkš pakliūti į kieno dalį, būti gautam: Turėk kantrybės, anksčiau ar vėliau atitèks tau viskas Šv. Visi pinigai atiteko jo sūnui, o tas ėmė linksmai gyventi J.Balč. Darbo vaisiai atitekdavo darbininkui A1884,301. Kartais tėvas atsisako ir duonos kąsnio, kad tik atitektų jo vaikui J.Gruš. Audeklas attenka laumėm LTR(Rdš). Dvaras ir visa gėrybė pono atateko tarnaitei BsPII215. Katras pirmu atneš [gyvo vandens], tam dūšia atitèks BM196(Krkn). Jam atiteko pats sunkiausias darbas Krs.
^ Vilką vijus nors uodega atiteko Sln. Nesidžiauk iš kito bėdos, bo pačiam atiteks Jnšk.
2. atitekėti, atplūsti: Vanduo atiteñka iš upelio NdŽ. Vanduo vamzdžiais iš šaltinių atitenka į namus rš.
×datèkti (hibr.)
1. žr. pritekti 1: Tas šniūras nū trobos lig staldo dateñka Kv. Jokūbas matė sapnė[je] kopėčias, kurios, pastatytos ant žemės, dateko iki dangaus S.Stan.
2. intr., tr. nuvykti, nusigauti, pasiekti, prieiti ką ar iki kur: Datẽkusi Kelmės, šaukusys daktaro Grd. Iki daktaro nedatekáu Kv. Ligi numų datèksi Lk. Hebreičikai ejo par sausą vagą, pakol dateko antrąjį kraštą S.Stan.
| refl.: Prie vieno kunigo… dasiteko vienas arganista, kuris buvo didelis šulierius DS291(Rs).
3. intr. su neiginiu Sut nepakakti, pritrūkti: Kad ko nedatekdavo, ar maisto, ar piningų, tai įeidavo į kamarą su ta savo lazdele, įkišęs ranką subarškindavo, nu tai buvo piningų ir maisto visokio par pilna DS104(Rs). Ans mokslo nedatẽkęs yra Pln. Nedateko pelytė miltelių – tik bėga bėga bėga… LLDI93(Kp). Nedateksi dovanų apdalyti dėl visų (d.) Grk.
^ Geriau likius negu nedatẽkus Gs.
4. refl. turėti progą, galimybę ką padaryti, patirti: Tikos tenai vaikščiot, tai dasitekáu pamatyt Nmk.
įtèkti intr.
1. Rtr įtilpti: Ar inteka knatas [į lemputę]? Vl.
| refl. Rtr, Šts: Kažin ar įsitèksi tokioj trumpoj lovoj gulti Šts. Tei įsišėręs, ka n[e]įsiteñka marškiniuos Jrb. Pasklydo, koja išputo, į kelnę n[e]įsiteñka Grdž. Tie ragai dideli – led tik įsiteko pirty LTR(Bsg). Skylė turi būti tokio pločio, kad visa ruonio galva įsitektų Mš.
2. pakliūti, patekti: Buvau įtẽkęs jau į ketvirtą klasę Šts. Kas kartą ing pragarą intèks, tas jau niekad… neįžengs ing dangų DP272. Idant vėl ir jie neintektų ing tokias jau kančias DP272. Kiek reikia daiktų krikščioniui, adant pažinęs Dievą intektų savo galan ir ižganyman AK15.
3. Š gauti vietą, darbą: Duktė buvo įtẽkusi prie kunigo į gaspadines J.
| refl.: Galėtų įsitèkti 1000 vyrų su universitetišku mokslu KŽ.
4. įtikti, įsiteikti: Idant visa, ką darome, darytumbime ne ižg nevalios… nei todrin, idant žmonėmus įtektumbime DP560–561.
5. refl. KŽ pakęsti kieno buvimą, nekliūti kito: Rodos, vienas kitu galėtų įsitèkti Skdv. Ar tu neįsitenki̇̀ manimi? J. Tu n[e]įsitenki motinos Jrb. Žmonys tai n[e]įsiteñka, o žemė visus priima Jrb. Neįsiteñka manim Rs. Nebeįsiteko jais, užsidėjo ir išvarė iš špitolės Žem.
6. OGLII317 pakliūti į dalį, pasitaikyti: Mumus intẽko Viešpaties kėlimas iž numirusių DP197. Laimios dūšios, kuriomus teip gera dalis intèks DP10.
◊ kélnėse neįsitèkti apie išdykėlį: Ar kelnėse neįsitenki? LTR(Grk).
liežùvis neįsiteñka burnojè neiškenčia neapkalbėjęs: Jo liežuvis burnoj neįsitenka, jis visus atranda Klvr.
širdi̇̀s krūti̇̀nėje neįsiteñka neramu: O jau ma[n] širdi̇̀s krūti̇̀nėj neįsiteñka, ašaros tik eina par veidus Erž.
ištèkti intr.
1. būti pakankamo ilgio, dydžio kam pasiekti ar apimti: Kaip tik kartei išteñkant vežimą šieno numyniau J. Virvės iki tai vietai neišteko Vrb. A ta lenta ištèktų par tą balą? Jrb. Kasos apsuka viršugalvį tiek sykių, kiek ištenka M.Katk. Ant abiejų ausų niekaip neištenka [beretė] rš. Pabudavokime miestą ir kuorą, kurio viršus iki dangaus ištektų prš.
| refl.: Dangus kaip išsitenk toli, tau norint vis' tur slūžyti prš.
2. Q59, L, Rtr, DŽ, KŽ, DrskŽ pakankamai turėti, pakankamai būti, užtekti: Pas brolį yra ištekliaus, t. y. jis ištèks ant visų (visiems) duonos, šieno, mėsos, druskos J. Aš tais piningais ant turgaus n'ištèksiu K. Su tais piningais aš toli n'ištenkù KII6. Tu su pašaru nepriteksi, n'ištèksi KII127. Sulyg pavasariui mes neišteksime šieno J.Jabl. Po kokią bulvę tai vis ištèksi, išsidalysim kaip nors Nm. Šiap ne tep ištẽkom duonos Prn. Per žiemą mes išteñkame pašaro Vrb. Visiem duok ir duok, negali nė ištèkt Vrb. Valgyt ištekai? Pc. Pas Juozelį nieko nuvežt neištekaũ Vlkv. Neišteksiù visiem kiaušinių Dglš. Tėvai neištẽko piningų muni išmokyti Vkš. Porą savaičių tos meisos kažin ar ištèksma? Krš. Kad vis mėsą valgysi, tai kur išteksi̇̀? Pl. Gyvenom kaip žmonės i ištẽkom visiem: i kunigam, i ubagam Sml. Tiek kantrybės ištèkt negali VšR. Išteko jam valandėlė ir dėl savųjų V.Kudir. Kad aš tau pasakų jau neištenkù Grš. Dantų neišteksi pry prastų gaspadorių (valgysi prastą, kietą mėsą) Varn. Oi didi, didi jo giminužė! N'ištèksiu dovanužių Niem31. O tai ištẽko [mergelė] visiems po žiedelį, – tai mane išvadavo JD764.
^ Gyvenk kaip išgali, valgyk kaip ištenki M.Valanč.
| impers. BŽ56: Maisto išteñka visiems NdŽ. Ar ištèks lėšų? NdŽ. Tos gelumbės neišteks švarkams J.Jabl. Trejiems marškiniams drobės neišteñka, o nuo dviejų gerokai atlieka Š. Tik vienai dienai ištèks mumim itos duonos tokiai draugei Arm. Ištèks pieno, valgyk JnšM. Teliuko nebebus, i ištèks [mums] pieno Tj. Ma[n] būt ištekę kap gyvas LKT207(Graž). Seniau arkliui šieno neištèkdavo, kai dobilų nesėdavom Ob. Aviečiaukit aviečiaukit, valgykit: prisirps – ištèks Kvr. Nieko nereikia, tę visko ištèks Str. Dvi skareli išsiploviau, išsiprosijau, i turėjo metams ištèkti Jdr. Neišteñkma laiko ilsintis Dv. Ažu vieną dieną neištèks ir šitos [užrašų] knygelės Nmč. An aktaro šimto kilogramų salietros tai ižtèks Btrm. Ar šaukštų išteñka visiem? Pc. Keliukas siauras – trimi [eiti] kartu neišteñka [vietos] Dg. Juk čia turtas, kurio man ištektų visam amžiui J.Balč. Jau neištenka geležies ant vežimo, jau bus tik kūjis BsPIV244(Brt). Žemė mūsų menka, duonos neištenka (d.) Iš.
ištektinai̇̃
ištenkamai̇̃ Po vyro mirties aš jau viena likus niekad ištenkamai̇̃ neturėjau Skr.
| refl. Rtr: Žmonės bulvių vos beišsitẽko sėklai kitiems metams NdŽ. Ar išsitèksite šiemet su duona, ar nepristigsite? Š. Kad to neišsitèksit, tai nor prašau surištie su šiaudų ryšeliu LB273.
^ Gyvenk kaip išgali, valgyk kaip (kai B, Sch82) išsitenki MŽ128.
ǁ impers. paprastai su bendratimi norint pasakyti, kad reikia liautis, baigti ką darius: Ištèks rašyt, jau reikia eit darbo daryt, veikt Dv. Ištèks, nebenoriu Dv.
3. išsiversti: Kaip ilgai išteksiam N. Ištèkti be ko NdŽ. Mums vis dėlto dar šis tas liko: gal kaip nors ištèksim NdŽ. Turiu du šimtu rublių, kaži ar ištèksiu Kbr. Ištèksiam Kalėdas be pyragų Dr. Su vienu arkliu negal ištèkti Žd. Kaip eita, ar ir su alga ištenki? LC1881,18.
| refl. R125, MŽ164, N, Gmž, Š, NdŽ: Gerą išlaikymą turiu, išsitenku R44, MŽ59. Su tais pinigais jis Šalteikiuose niekaip neišsitektų I.Simon. Savomis pajėgomis išsitèkti KŽ. Bet jeigu tik išsitenka, tai šveicaras visuomet toliau mokinsis VŽ1905,265.
ǁ įstengti, išgalėti: Kaip žmogus galia vienas ištèkti?! Klk. Iš kur čia jūs galit tiek daug ištèkt rašyt? Brt. Katra pora ištèks ilgiau šokt Grš.
| refl.: Aš neišsitenku tau mokėti tokią algą Vv. Sunku ir išsitèkt su itokia drauge Arm. Storai nuvežti gyvulių mėšlu žemę ne visi išsitenka rš. Būtinai kaip nors išsitèkit, atvažiuokit Krs.
ǁ refl. suspėti: Neišsitenku kaip reikiant su laiku K.Būg. Dienos ilga, gali išsitèkt, tai kam čia naktim bedirbt Antš. Darbuji darbuji ir neišsitenki̇̀ išbūt Arm.
4. refl. Q406, R, MŽ, Sut, Kos36(Vkš), I, L, LL325, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Dkš turėti vietos, tilpti: Trys patalai neišsiteks N. Jis su savo darbu kamaroj n'išsiteñka KII111. Aš toj lovoj n'išsitenkù K. Ar išsitèksime tame vežime? J. Ertmė[je] išsitenka daugel J. Kaip ekėtės pačia miera išsitẽko – toks [siauras] rėžis Ms. Įneštumėm du stalu, ale kad vietos maža, neišsiteñka Pc. Moterys, pasislinkit, pasispauskit, visi išsitèksim už to stalo Skrb. Nebijok, vis terp ratų (ratuose) išsitèksim Ps. Jie stori, neišsitèks tokioj lovoj siauroj Stč. Ar išsitèksit, vaikai, ant pečiaus? Lp. Poras arklių negal išsitèkti bėgti siauru žiemos keliu Šts. Išsitenkamos šlajos – turi daug vietos Pš. Durpinyčia buvo nedidelė, ir ne visi jaučiai išsitẽko Smn. Tei stora buvau, neišsitekaũ, šonus marškinių turėjau parplėšt PnmŽ. Su bradiniu čia neišsiteksi Vaižg. Turėjom tik žemės kelis metrus, kad stuba išsitèktų Snt. O kad užaugo jų (karalaičių) ragai – karietoj neišsitenka LTR(Mrj). O vyras idant ižtektų̃s įsčioje vienos žmonos DP399.
^ Kai sutenka, i ant mintuvų išsiteñka Bsg. Jeigut norėsiat, ir ant grėblio išsitèksiat Slnt. Platus svietas, išsiteksme Sln. Visi išsiteks ant šio margo svieto LTR(Jnš). Kad tep Dievas duot, kad tu trijų palų marškiniuose neišsitektái! (toks piktas linkėjimas) Krok. Kad tu marškiniūse neišsitektumi! VP21. Kad tu ir savo skūron neišsitektai! LTR(Pns).
išsitektinai̇̃ adv.: Ir vietos jai (meilei) žmogaus širdyje yra išsitektinai Vaižg.
išsiteñkamai adv.: Gerai, gerai, testovie tos gėlės, čia išsiteñkamai buvo Erž.
5. refl. nekliūti kitam savo buvimu, būti kito pakenčiamam ar kitą pakęsti: Muno marti gera, abidvi vieno[je] trobo[je] išsiteñkam Vkš. Liko tik du sūnūs, kai tėvai mirė, ir tai neišsiteñka tokioj ūkėj Srv. Išsitẽko, visur párvažiavo, viskas buvo gerai Krš. Kaip tatai yr: nebišsiteñka žmonys, skundas, riejas Krš. Kas čia dabar yra, ka tėvai pri vaikų neišsiteñka Rdn. Kad tu kaip ežys, vis neišsitenki terp žmonių, vis tau negerai Sml. Par aną nėkas neišsiteñka, visi negeri Krš. Ko visą laiką skersakiuoji į muni, ko čia neišsitenki̇̀?! Vkš. Ko pati neišsitenki, ko suki galvą dėl kito?! Jnš. Viena pati savim nebišsitẽko ant galo Krž. Ko jie n[e]išsiteñka mumis? Gs. Ko tu manim kiekvienam daikte neišsitenki̇̀? Alk. Ji mano vaiku neišsiteñka VšR. Kap aš tenai būsiu, kad manim visi neišsiteñka?! Ig. Tu mano broliu neišsitenki̇̀ Rdm. Kad neišsitenka mūsų vaikais, savo nosį teprasuka Žem. Kad manim neišsitenki, eisiu [duonos ieškoti] M.Valanč. Kad tu savo marškiniais neišsitektumei, kaip tu manim neišsitenki DS119(Šmk). Jūs išsitèkit, mano broleliai, manimi vargdienėle JD926. Ei jūs seselės, jūs draugalėlės, jūs manim n'išsitẽkot JV477.
6. refl. išplisti: Šturmai… yra labai plačiai ir toli išsitekę LC1878,12. Bėda taip didelė buvo ir ant visų išsiteko brš. Jo ponystė išsiteks nuog vienų jūrių ik antrų BPI11.
◊ savyjè (sàvo káilyje) neišsitèkti nerimauti: Bėgioja, karščiuojasi, savỹ neišsiteñka Kn. Mergaitė sveika, gyva, savỹ neišsiteñka Vlkj. Ar velnias prie tavęs prisėdo, kad savo kaily neišsitenki?! Rm.
nutèkti
1. intr. CI1150, N, K, KŽ nutįsti, nusidriekti, nusitęsti: Ta giria nuteñka iki rubežiaus KII127. Kojos tokios ilgos buvo – teip ilgai nūtẽko Prk. Plaukai nutenka iki pačiai uodegai prš. Visos baltai apsitaisiusios, baltu raiščiu ant kaktos, kurs užpakalyj toli nutenka Vd. Jis dėvėjo iki kulnų nutenkantį baltą rūbą Jrk. Vieno kometo zaros per ketvirtą dalę dangaus nutekusios TP1881,26. Kuršių marios nuteñka iki Klaipėdos K.Būg. Lig to miesto nutenka gelžkeliai LC1885,29. Kaip toli svieto kraštai, taip toli nutenka ta viešpatystė prš.
ǁ išplisti, nusklisti, pasiekti: Mano balsas iki ten nenusiekia, nenuteñka KI642. Toli per žemę nuteñkąs lytus KII5. Ant to dalyko mano urėdo darbai nenuteñka, tai ne mano darbas KI527. Jo valdžia nuteñka toli BŽ452. Pono Dievo kardas visur nutenka Ns1854,3. Kaipo tolie nutenka uždraudimas deiviškasis MT222.
^ Šuns balsas nenutenka lig dengaus TDrVII151(Prk).
2. intr. Š, Jn(Kv), Šts, Skr nukakti, nuvykti: Aš ten nutekaũ ir patilpau J. Norėčiau da į Vilnių nutèkt LKT128(Trg). Jis lig Vilniaus yra nutẽkęs Vn. Ir nūtèk tu mun į trečią parakviją pačios ieškoti! Šv. Pernai ir aš ten buvau nūtẽkęs Pln. Kad kaip nūtẽkus į miestą – reikia apsipirkti Pgr. Ans į visas peklas nūteñka: veizėk, ta jau čia ans, ta jau čia Vvr. Nebgali niekur benūtèkti, tura būti gerai Jdr. Į tą pusę a nenūtenki̇̀? Pvn. Ketvirtą dieną išsiruošiau į kelionę ir po dviejų dienų nutekau pas savo motiną TS1902,12.
| refl. N: Princas… nusitekęs prie matruozų artyn TP1880,51. Aš ant svirną nusiteku – svirno raktai tebėra, mano brolio nebėra NS80.
3. intr. nutekėti (už vyro): Kasnykai pavysta kožnai, kap nuteñka Asv. Nutèksma už seno vyro Akm. Kai jau nuteksiu svečion šalelėn, nebūsiu graži, anei raudona TDrV45. Nutekai į gerą vietą, už gero žmogaus Žem. Ir nutekau, ir nutekau už bernelio jauno, suvaitinau, suvaitinau vainikėlį saujoj (d.) Šl. Kai nuteksi, dukrele, už jaunojo bernelio, išpins tavo kaselę, mainys tavo veidelį TDrV56(Ob). Kai nuteksi̇̀ až bernelio, nebeuliavosi (d.) Jž. Kur tu eisi, seserėle, plika nutẽkusi? (d.) Krp. Kai aš jauna nutekau, nieko gero neradau LTIII442(Sln).
4. intr. nuslūgti: Aukšta obelėlė aukštai šakas iškėlė, vyno šulinys žemyn nuteko MPs.
5. intr. pakakti, nepristigti: Mes [miltų] maišo tai ligi Velykų nuteñkam Šn. Kap jūs tep ilgai mėsos nuteñkat? Ss. Ar nutèksi pinigų namo sugrįžt? Mrj. Džiaugsmas mano ne ant ilgo nuteko TS1903,11(V.Piet).
| impers.: Nutèks i man to gero Ign.
6. intr. turėti, ištaikyti, išsiversti: Metru malkų nutekaũ porą mėnesių Prn. Trim rubliais ilgai nenutèksi Mrj. Nutekęs laiko tarp lauko darbų, kalvis tik praeitą savaitę baigė jį (fajetoną) kaustyti A.Vencl. Ar tu nenuteksi šiandien valandėlės laiko su manim pasivaikščioti? rš.
7. tr. laimėti, gauti: Gavęs pyragą mislija jis sau: ką čion nuteksu, jei aš jį (pyragą) suvalgysu? Geriaus atiduosu sodauninko vaikams BsMtI159.
patèkti intr.
1. J.Jabl, M, L, Š, Rtr atsidurti, pakliūti kur: Jis patẽko į girios tankumyną NdŽ. Dulkelės patẽko man į nosį NdŽ. Patekaũ, kur uogų nėr, ir nesparčiai renku Vj. Kap tu čia patekai̇̃, kas tave kvietė? Prn. Ji po mašina patẽko i dabar serga Jrb. Būtų į karūmenę reikėję patèkti i mun End. Paskuo patẽkom į nelaisvę Skd. Iš vienos bėdos į kitą patekau Plšk. Pri ligono patekáu sarginti Šts. Paskuo rudinį patekáu viena pati pri kiaulių Lnk. Svarbu, ka tarnautojis (samdinys) pas gerą ūkinyką patẽko Sk. Turmon Stasiokas patẽko nekaltai Dglš. Ir ans nora ten pas tą karalaitę patèkti (ps.) Akm. Patekau netoli Telšių į Džiuginėnų dvarą Žem. Nuo nuolatinių su vokiečiais karų Lietuva, rodos, buvo visiškai nualinta, gyventojai į sunkiausius vargus patekę LTI250(Bs). Kas gali likti tokioje galvoje, į kurią nieks nepateko? V.Kudir. Čia ir pateko mūsų keliauninkai į tirštą rūką K.Bor. Ji dabar pasijuto lyg paukštis, patekęs į žabangas J.Dov. Paskui kaimynuose sužinojau, kur mano būta patekta rš. Tau gerai taip kalbėti, kad tu stabmeldė ir vis tiek pragaran pateksi V.Krėv. Byla už muštynes pateko teisman ir Garbeniui prisiėjo liudyti Blv. Kaip malonu galų gale vėl patekti į savųjų tarpą – tikra laimė! J.Balč. Liūto paveikslas į lietuvių pasakas yra patekęs iš kitų tautų folkloro rš. Džiaugiaus pastogėn pasmukęs ir gryčion insprūdęs, kailį išnešęs, lietui nepatẽkęs BM56(Vvs).
^ Nuo vilko bėgo – ant meškos patẽko Pgg. Duok rankom valią – pateksi į nevalią KrvP(Mrj). Gerai kap lapei slastuosna patekus KrvP(Mrk). Aitvaru lėksi, kai bėdon pateksi KrvP(Ašm). Auksu patepsi – kur nori, pateksi KrvP(Vlk). Kalakutas i (irgi) mislijo, kol į puodą patẽko Jd.
| refl.: Ar čia mano pasitẽko [puodas]? Krkn. Lietuvių raštijoje yra vartojamas žodis pora, į lietuvių kalbą skolinimo keliu patekęsis nuo slavių K.Būg.
2. L, NdŽ, DŽ1 pereiti, pakliūti į nuosavybę, į dalį: Mano manta kam patèks, nežinau J. Viskas jam patẽko po motinos mirties Vrn. Taukai, šiltoj košėj ištirpę, iškilo ir bernui pateko, gaspadoriui padugnės – sausa Sln. Ir man du obuoliai pateko Ldk. Kam virtinių nepateko, vienas ant kito sušneko LTR(Šr). Kas biednam žmogu pateñka – vis prakaitas ar kraujas Lp. Kurioji buvo iš jų gražiausia, tai toj pateko karaliūnu KrvD46. Kad aš… patèkč už karaliaus kučieriaus, o tai būč laiminga BM86(Brž). Kai patekaũ šiam jaunam berneliu, ašarėlėm burną prausiau (d.) Kp. O kai patekaũ tai anytaitei, tai anytaitei, tai graudažodei DrskD48. Kaip patekau už bernelio, siuntė mane anytėlė vidur žiemos žalios [v]antos NS349. Vai jūs rankelės baltosios baltosios, vai kam jūs pateksit, meiliosios meiliosios? LTsI285.
ǁ prilipti (apie užkrečiamą ligą): Mokyklė[je] užsikrėtė niežais vaikai, ir man patẽko Sml.
3. NdŽ kliudyti, pataikyti: Patẽko kojon [pagalys], kap elektra kirto DrskŽ. Skrenda trys gulbės, šaus anies, tai vienas nepatẽko, du nepakliuvo (ps.) Ign. Sviesiu akmeniu i pateksiù kaminan Ign.
4. ppr. impers. KŽ pasitaikyti, atsitikti: Man patẽko likt, o kiek iššaudė DrskŽ. Dyvinoj šaly gyventi man pateko A1884,253. Dažnai dykai pateñka dirbt Slm. Kitąsyk patẽko eiti par dvarą Krž. Šieno vežimas patẽko vežt [duoklei] Gs. Nepatẽko mokytis Klvr. Ir ma[n] patẽko pas jį užeit Skr. Ataveža [kruopų], i nepateñka nupirkt Švnč. Reikia paskaldyt, kap stora [pliauska] patèks Nmč. Kas patẽko, tą i išgėriau Ml. Marčios patẽko labai blogos Ad. Krėtė pakrėtė (nušienavo) žmonės visus upelius, o toks bjaurus oras patẽko Skr. Pateko toks čėsas, kad pats karalius apsirgo LMD(Mrj).
patektinai̇̃ Aš an tavi antarokart patektinai̇̃ ažejau Ad.
ǁ JnšM pavykti, pasisekti: Gerai jau jum patẽko, lietaus nėr Ml.
5. Q119, H166, R23,98, MŽ30,317, N, J.Jabl, NdŽ, FrnW, KŽ gyventi, išbūti, išlikti gyvam: Sulaukiu dešimtą metą, patenku ik dešimtojo meto R127. Dievas žino, bau aš taip ilgai pateksu, gyvas būsu ant svieto, bau aš tai sulauksu B854. Aš nežinau, kaip ilgai aš (gyvas) patèksiu KII13. Tas patẽko šimtą metų KII13. Tėvas ilgiaus (gyvas) patẽko už sūnų KII246. Niekas nepateñka amžinai KI223. Lig šimto [metų] menkai kas bepateñka Sg. Dar galiu patèkti Pgg. Iš ligoninės parvežta dar tris dienas patẽko Gr. Paskui tris savaites patẽko ir mirė Skr. Nepatèksim ilgai teip Krg. Mažu dar tu patèksi iki šimto Žvr. Nebeilgai, man rodos, bepateksiu. Gal nepakyrėsiu nė marčiai Žem. Paskui ilgai jau nebepateko tėtelis ir veik mirė I.Simon. Senos gadynės žemaičių vyriškiai buvusys šimtą metų patenkantys M.Valanč. Nepateksi lig saulei (amžinai negyvensi) B. Pamirsim, su saule nepateksim Dv. Juk tėvas saulės amžiaus nepateks I.Simon. Be draugės nieksai negalėtum ant svieto patekti S.Dauk. Bitės ne daugiaus kaip tiktai vieną metą patenka S.Dauk. Jis po to da daug metų patẽko ir labai bagotas pastojo Sch217. Adomas pateko po to aštuonis šimtus metų CI448. Dvimetės [žolės] du metu tepatenka P. Patenkama, patenkanti (daugiametė) šaknis BTŽ428(P). Aš jo pjūtyj dirbsu, kol pateksu Ns1844,4. Tu, Viešpatie, amžinai… patenkąs esi SPI78. O šitai yra gyvenimas Abrahamo amžias, kurį jis gyveno (paraštėje pateko) BB1Moz25,7. Jei pateksite manimp… ir žodžiai manieji pateks jūsimp, ko norėsite, prašysite, ir bus jumus duota DP222. Kaip vasaroūgis negal atnešt vaisiaus patis ižg savęs…, teipajag nei jūs, jei manip nepatèksite DP603. Kad tau gerai pasisektų ir ilgai patektumbei ant žemės NTPvE6,3.
ǁ pasilikti: Patek su mumis, nes jau vakaras artinas DP192.
6. Sut, J, Rtr, OGLII317, KŽ trukti, tverti, tęstis, išsilaikyti: Trumpai patenkąs SD115. Akies mirksnį patenkąs N. Jei pagada patèks, greit vyšnias privarys Skr. Beržas greit pūva, o aužuolas ilgai pateñka vandeny Smln. Ilgai dar paskui baudžiava patẽko Plv. Mėšlavežtis patenka, jei geras oras, bent šešias dienas M.Katk. Šventė ilgiaus ne par dvi nedėli pateko S.Dauk. Vilniaus žinyčia tol tversianti, kol pati pagonybė pateksianti S.Dauk. Tie ūžimai pateñka lig adynai dvyliktai ir vėliau BM233(Vl). Vos didžiosios liepos, apsukuo daržą suaugusios, lig mūsų gadynės pateko M.Valanč. Žiemos čia nėra, bet visada patenkanti vasara rš. Bet ne ant ilgo jo (Nemuno) narsums patenka – greit atsileidžia ir vėl lėtai slenka A1884,279. Lengvus žemės padrebėjimas… 6 sekundus pateko TP1880,44. Kodėl patenka mūsų sopuliai taip ilgai CI1150. Nieko nėr pateñkančio po saule DP238. Pateñka ansai surišimas, jog nei vyras, kolei motė gyva, negal turėt kitos DP69. Ir kiti tam lygūs prisakymai Dievo tiktai patekti turėjo iki naujo testamento BPI129. Mažai patenkanti aba tuojaus ir kaip akies mirkterėjime prašokanti ir lengva priespauda aba sunkybė SPII35. Pakol žemė pateks, nesliausis nei sėkla, nei pjūtis prš. Dėkavokiat Ponui, nesa jis yra geras ir jo gerybė patenka amžinai Vln38. Jo rūstybė laikosi (išbraukta, viršuje patenka) akies mirksnį BBPs30,6. Bėda tam, kursai savo lobį duksina svetimu lobiu. Kolei tatai pateks? BBHb2,6.
7. ppr. impers. užtekti, pakakti: Pateñkamas gyvenimas, t. y. aš turiu visa ko tektinai J. Kaip tau patẽko drausmės (drąsos) važiuotie? Dgp.
patektinai̇̃ Idant tamstos mokslą mes, lietuviai, iš tikros širdies ir patektinai prypažintumėm Jn. Patektinai prisinarstę, norėjom apsirėdyti, tai su didžiausiumi išgąsčiu išvydom žaltį rš.
pateñkamai adv.: Vienoje vietoje gyvena ligi tol, kol turi patenkamai maisto Mš.
ǁ įstengti, išgalėti (duoti): [Paaukos] dvejetą karvelėnų, kuriuos gali patekti ranka jo (neturtingojo) Ch3Moz14,22.
ǁ impers. paprastai su bendratimi norint pasakyti, kad reikia liautis, baigti ką darius: Pateks (pakaks) niekus kalbėti J.Jabl. Jau patèks tų pasakų Brb.
8. tapti, pasidaryti: Kas žino, kap čia patèks Mrc. Per vainą vieni gyvybės nustoja, kiti ubagais pateñka Gs. Kuom tamstos patèksit, kaip išmoksit (baigsite mokslą)? Ps. Nežinomas žmogus pateko tokios garsios draugijos nariu J.Balč.
9. SD44,373, Lex23, Sut iškęsti, ištverti: Patenku, trivoju, pakenčiu R98, MŽ128. Kap čia jūs pateñkat, šite šalta! Vdš. Tik tridienę patẽko ir mirė Kdl. Kas pateks, aba ižkęs, tasai ižganytu bus SPI118. Ne vienoj pagundoj patekt ir ižkęst negali DP101. Antri…, yra nepateñką arba nerimstą DP100.
10. patvinti, paplūsti: Vienas pasigrobė tą rėtį, vienas vandenį supylė, i visa troba patẽko vandeniu Vgr. Bistra upelė krauju patẽko Žrm.
◊ po (kieno) pantapliù (sijonù Grž) patèkti vedus nebeturėti savo valios: Vyrai rūpinosi atsilaikyti, kad nepatektų po moters pantapliu rš.
pértekti
1. intr. K, NdŽ, DŽ1, KŽ, Ms, Jrb būti pakankamo ilgio, siekti nuo vieno krašto iki kito: Liptas par upę pártenka Kv. O ta lenta nepárteks ligi kito krašto – būs trumpa Vkš. Kartė par trumpa, nepártenka par vežimą Šv. Ar ta kartis párteks nu vieno balkio iki kito? Kl. Vinis nepártenka par lentą, duok ilgesnę Šts. Grindys nepértenka per trobą Gl. Paėmiau par trumpą siūlą, ir nepártenka Klm. Par lašinius nepártenka peilis Trg. Kur viena kartis paliauja su savo galu, ten kita tur prasidėti ir taip iki galo per visas eiles gluosnių pertekt K.Donel1. [Priegalviai,] pertekdami per [lovos] kraštus, karo kiek žemyn I.Simon.
pértektinai adv.: Pértektinai nupjauti NdŽ.
2. intr. DŽ1, Vlkv esant aukštesniam, ilgesniam prasikišti, pratekti: Varpnyčia pértenka per miesto butus KII246. Pasėjo, avižikės nė par dalgį nepárteko Grd. Retas šienas, nė dalgis nepártenka Ggr.
3. intr. Sut, N, I, M, L, Š, Rtr, BŽ26, KŽ, Jnš, Als labai daug, gausiai ko turėti: Jis pártekęs, t. y. visu pilnas, dar jam liks J. Jo namai visko pértekę NdŽ. Ko jiem reik: visko pértekę i da skundžiasi KzR. Jis visko partẽkęs, nė rūpesčio, nė nieko Pšl. Ans visko pártekęs, gerai gyvena Šv. Vaikų netura, patys pártekę piningų Krš. Ka žmogus visko pártenka, ans pagenda Pln. Pártekęs žmogus, o vagis Šts. Už bagoto ištekėjo – gyvęs viskuom pártekusi Erž. Tie giminės kur turtais pértekę, jie ne giminės Alvt. Esi naudos pertekusi, mokėk tik vyrą mylėti Žem. Įsigavęs piningų, pirko namus, vedė moterį ir visa ko buvo partekęs M.Valanč. Linksminos gerdamys ir valgydamys lig partenkant S.Dauk. Mes, viso ko pértekusys, gerai galėjom sugyvent MitI75. Mano miestai dar bus pertekę gėrybėmis SkvZak1,17. Kad vaikų būt pártektas, neužtektų duonos J. Rūpesnių esu pártekusi Ggr. Vargais pártekusi visą amželį buvau Ggr. Ans pártektas vargo, t. y. visa ko matęs – ir šilto, ir šalto J. Partekęs Vytautas garbės, lobių ir galybės S.Dauk.
pértekančiai adv.: Tu partekančiai turi šieno J.
pértektinai pertektinai̇̃ J.Jabl, Rtr, pártektinai I, Ll; M: Pértektinai gyventi NdŽ. Kiekvienas trūkęs, kiekvienas dejuoja, niekam pertektinai nėra Žem. Visokių valgių pertektinai Jzm. Teip nu žemaičių myliamys bernardinai ne vien pakaktinai, bet ir partektinai duonos įsigavo M.Valanč. Žmogus turėdavo darbo pertektinai J.Balč. Pertektinai yra gražių dalykų žemėje P.Vaičiūn.
pértekusiai adv., pártekusiai Skd: Tik keli [gyventojai] pártekusiai gyveno Vgr. Tada Gunčiai bagotai gyveno, partekusiai LTR(Žg).
pértenkamai adv.: Ištrėkęs visa, kas galėjo pertenkamai rūpinti jojo paties gyvatą Db.
4. intr. impers. per daug kliūti, gauti: Teko párteko [vargo] munie Pj. Gana jau sotinas ans (pasaulis) yra iš tavęs, jau parteko jam tavęs P.
ǁ pervirš būti: Dvikybis w mums nereikalingas, nes užtenka ir pártenka lotyniško v LTI552(Jn).
5. intr. End, Vn turėti pakankamai, kiek reikia: Savo duonos nepártenkam, reik vis pripirkti Šts. Ar pártenkat pieno? Šts. Ko nepartekęs buvai, ko stokojai, ko numirei? S.Dauk. Kunegai vos partenka duonos M.Valanč.
| impers.: Mun vietos nebepárteko įlįsti į bažnyčią Vkš.
6. refl. žr. ištekti 5 (refl.): Uošvienė nebepársitenka trobo[je] su muno vyru – rejas ir rejas visą dieną Vkš.
7. tr. apeiti, pereiti: Aš čia visus pártekau, niekur neradau Krtn.
8. intr. perbėgti (skysčiui): I mokėjimas gert: nė par gerklę nepártenka! Šmk. Jo gerklė kai Šešuvis – viskas partenka (viską prageria) Vdk.
pratèkti intr.
1. K, NdŽ, DŽ1, KŽ, Grd būti ilgesniam, išlįsti: Turėjo sijonai pratèkti (apatinis turėjo būti ilgesnis už viršutinį, kad apsisegus matytųsi iš apačios) Prk. Tavo apatinis pratenka, pasirišk Jrb. Ilgos marškinių rankovės yr, prateñka ir prateñka pro švarką Vvr. Mare, žiūrėk – tavo pavilkinys pro sijoną prateñka Bt. Plaukai ilgi, apvaliai apkarpyti, pratenka pro kepurę I.Simon.
^ Pėtnyčia (Petnyčia Klp) pro subatą prateñka (apatinis matyti iš po sijono) Jrb. Subata pro pėtnyčią (petnyčią Šll, Pgr) prateñka Snt.
| refl.: Aš prasitekaũ iš gleitos, t. y. nuritino mane iš tos vietos J. Idant prasitenkanti [uždangos dalis] būtų ant šalių šėtro ir ant abiejų šalių aną apdengtų BB2Moz26,13.
ǁ prk. savo negeru elgesiu prasikišti, užkliūti kitiems: Tu pleški, tu visur pratẽkęs, visur įsikiši, esi žmogus, kurį visi ansiema, visi kaltina: tu šioks, tu toks J. Aš niekuomi nepratẽkęs, kad mane atskirs nuo darbo, nuo kalbos, nuo dalies J. Geri žmonys, niekur niekam nepratẽkę Nmk. Ką tu eisi uždarbiaut visur pratẽkęs, visiems panagėse apsiskelbęs! Vdžg. Kuom aš tau pratẽkęs, kad tu teip užsipuoli?! Jrb. Žiūrėk, šen pratẽkęs, ten pratẽkęs Up. Tavo vaikai visur pratẽkę Ll. Ir aš, ir mano vaikai viskuo pratekę… kaip tik šunų melnyčioje toje bobarnėje Žem. Aš, nenorėdamas viešpačiams pratekti, siunčiu tenai tavi TŽVI402(Nz).
| refl. Trk: Kuomi aš tau prasitekaũ, t. y. nukaltau, nusidėjau? J.
ǁ prk. viršyti, pralenkti: Daug yr eiluotojų, kur trokšt tavi sekti ir dar nor mokslumu už tamstą pratekti TŽVI354(Nz).
2. KŽ pratilpti, pralįsti: Pratèkti pro skylę NdŽ.
3. išlįsti iš po debesų (apie saulę): Jeigu saulelė pratèks, eisu į lauką Slnt.
ǁ impers. išsigiedryti, prasišviesti: Nu pietų gal pratèks dar geriau, matysim Rsn.
4. siekti, tęstis iki kurios vietos: Pabudavokiam miestą ir turmą, kurio viršus iki dangaus pratenka BB1Moz11,4.
| refl. N, KŽ: Nesa lanka tarp anų kalnų prasiteks arti Azal BBZak14,5. Idant krotai prasitektų iki pusės altoriaus BB2Moz27,5. Kristaus ponystė prasitenka nuog vienų jūrų iki antrų B540. Rubežius tėvonystės jų prasiteko iki Sarid BBJoz19,10. Ir tavo macis prasitenka iki svieto galo BBDan4,19.
| Jų urėdas prasitenka (išplinta) ant viso svieto, tatai esti visi… tur klausyti šių tarnų Dievo BPII50. Ta pamoksla ilgoka yra ir gana plačiai prasitenka BPII147.
ǁ refl. trukti, tęstis, išsilaikyti: Bei anys gyvens. Nesa Jis tuo čėsu garbėje bus, kolei svietas prasitenka BBMik5,3.
5. Rtr išgyventi, prabūti: Antano gryčio[je] par vasarą pratèksiu Krč.
6. NdŽ, KŽ išsiversti: Neturi kruopų, neturi makaronų, ale bulbių y[ra], i pratenki̇̀ Škn.
7. gausiai ko turėti, pertekti: Ans skoloms pratẽkęs yr Grg. Senukai vaistais pratẽkę Grd. O visi ant manęs dantis pakabinę – kaip klebono pana, taip klebono pana visu kuo pratekusi Žem.
8. refl. tilpti: Gal dėti, prasitèks Vkš. Ko čia nesiliauni? Ar neprasitenki̇̀ (maža tau vietos)?! Vkš.
9. NdŽ, Tr pradėti tekėti, pamažu sunktis: Kubilas pratẽko ir suloja, varva J. Buvo buvo užušalę patiltėj, ale dabar jau pratẽko Sb. Reik tą (persodinimą) ankstesniai padaryti, lig nepratekus sulai medžiūse S.Dauk. Upelė kraujais pratẽko (ps.) Všk. Upelė linksmiai plaukia, verpetas „vivat“ šaukia, ir sulelė beržo prateko A.Strazd. Prateko teko srauja upelė pro brolio kluonelį LTR(Pnd). Ei putinėlio vietelėj [v]anduo pratẽko (d.) Rk. Visas dangus buvo apsiraugęs. Prateko lyti Vr. Gėrė gėrė vaikas, lig pratẽko (susišlapino) Š.
^ Kalnas pabalo, šalteniai pratẽko (sloguojant ašaros teka) Ggr.
pritèkti
1. intr., tr. K, J, NdŽ, DŽ1, KŽ, Snt siekti iki kurios vietos: Koryčia, kurios viršus dangų pritektų CII292. Taip aukštyn kopėčios nepritenka N. Vanduo man priteko iki kelių J.Jabl. Striukas buvo – nepritẽko Slv. Virvė iki medžio nepriteko rš. Kupeliai taipo įdalyti buvo, kad jie iš vieno visi iki kiemo priteko K.Donel1. Tas diržas pritẽko iki dugno tos skylės Sch237. Medžio viršūnė iki dangaus priteko brš. Idant šventieji teip ilgas ausis turėtų, kurios pritèktų net iki balsui mūsų DP538. Mūsų griekų skola pritenka iki dangaus KlM667.
^ Trumpa buvo, nepritẽko (juokiamasi, kai, išgirdus paskutinį žodį, norima sužinoti, apie ką buvo kalbama) Gs; LTR(Zp).
| refl. N, KŽ.
2. tr. pasiekti, nuvykti kokiu reikalu: Gavau ir daktarą pritèkti NdŽ. Vilnių pritẽko tuo reikalu NdŽ. Ir Kauną priteko, o bylą pralaimėjo Šts.
| Palaima ir mus… ižg malonės Jo priteks DP596.
3. tr., intr. Vdk prilygti kam, susilyginti: Kaip tai pritèks to, kas anksti kelia ir ukvatniai dirba J. Mes kolūkio nepritèksim, kolūkis bagotesnis (sov.) Skr. Sugrįžę žiūri į radinį… Kad durnius, tai durnius, nepriteksi BsPIII57.
^ Nepriteks ausys ragus B. Ausys ragų nepritenka B961. Kaip mes, pasturlakėliai, priteksim pirmlakus MŽ485. Ponus priteksi – kelnių neteksi LTsV171(Plv).
4. intr. R237,296,418, MŽ316,396,565, Sut, Tat, KII6, LL103, Š, Rtr, OGLII317, DŽ1, KŽ užtekti, turėti pakankamai, nepritrūkti: Tas milas nepriteñka sermėgai KII127. Tu su pašaru nepritèksi, n'užteksi KII127. Jam pinigų nepritèksi BŽ270. Nepritenkù dviejų rublių J.Jabl(Jnšk). Žmogus visa ko pritẽkęs J.Jabl(Jnšk). Tėvas mažai teuždirba, piningų duonai nepriteñkam Vkš. Kur čia visiem duonos pritèksi – tik darbinykam, o mum gerai ir bulbelės Kair. Kaip jie pritèks [visiems dalydami] – badus padarys Šln. Kur jos čia kaime pritèksi tos mėsos Jnš. Namą pirko, nepritẽko pinigų, tai dėdė davė Nm. Visų [žmonių] neišmylėsi, visims nepritèksi Krš. Kitas ir visur aptenka, ir laiko priteñka Šv. Tai visko pritẽkusi mergaitė: ir graži, ir sveika, ir su protu Sml. Ilgiau gydytis ligonis nebepriteko lėšų P.Aviž. Ė čia visa pabrango, mokesčiai auga… kas ir bebus toliau… iš kur bepriteks žmonės J.Bil. Besileisdamas aš to šniūro ant galo nebepritekau S.Dauk. Pienas namams visiems nepritenka K.Donel1. Rankovėlės nepritekaũ, šikšneles pridūriau JD630. Visam Galbrasčių kiemui per dvi nedėles pritekaũ dalyt [pyrago riekę] Jrk81. Pritèksiu iki Kalėdų NdŽ. Kad pradės nū vieno ketvergo, tai lig antrojo ketvergo priteks TDrVII144(Šlu). O kaip regėjo save nepritenkantį pinigais…, bijojos BB1Mak3,29.
^ Iki dagos pritek naudos KrvP.
| impers.: Vaikams į panę pakepdavo kelis plyckus, kai duonos nepritèkdavo Tlž. Man kriaušių nepritẽko Dkš. Juk kaip ten bebūtų, bet amžinai neliesi ašarų, nepriteks I.Simon. O ka akmenų nepritẽko, riešutais išbarstė [vieškelį] JR17. Mums nepritenka žodžių A1883,275. Šitam davė, šitam davė, mažiukui nepritẽko Š(Sl). Kam an galo nepritẽko [alaus], tas pas pečių tegu slenka (d.) Lp. Stubos ant sutalpinimo šuilokų nebepriteko prš. Kuriemus aliejaus nepriteko DP387.
^ Kad jum galvoj šulų nepritenka! LzP.
pritektinai̇̃ adv.: Ko pritektinai̇̃ turėti KII379.
priteñkančiai
5. intr. suspėti, rasti laiko: Kaipgi aš vienas visur priteksiù! Sb. Nepriteñka, netura laiko Slnt. Pritèkti negaliu išausti Šts. Neprisibaudu, nepritenku paieškoti Žeml. Reiks pabaigt braukt [linus] kada pritẽkus Sdk. Da kad pritèktum šiandiej nugenėt šituos alksniokus Sdk. Kai reikia gaspadinei visur pritèkt, tai ir gan Mlt. Vaikai, gyvuliai – teip ir nepritenkù bažnyčion nueit Ds.
| impers.: Tep ir nepritẽko nuvažiuot į Alytų Dkš. Uliaunas buvo, visur jam teko pritèkt Antš.
6. intr. Pjv kliūti į dalį, atitekti: Dalinant žemę man priteko du hektarai Brš. Pritèks ant jo dalies šiek tiek rugių Ln. Jiems nepriteko nė po auksiną LMD(Žg). Kap dalinosi su kitu broliu, jam pritẽko klojimėlis Sem.
| Jonukas ištrūko, Kristinai priteko (gavo mušti) LTR(Alv).
7. intr. impers. pasitaikyti, atsitikti, prireikti: Man pritẽko būt ligoninėj Lkš. Priteko man tada eit per mišką Lš. Ganyt ir man pritẽko vieną vasarą Pns. Kai pritẽko vežt rekvizicija, tai netur Gs.
| refl.: Prisiteñka visko išgirst Rmš.
ǁ prieiti laikui ką daryti: Ant trečios nakties priteko eiti jauniausiam sūnui tą tiltą daboti BsMtII28(Nm).
8. intr. pakliūti, patekti: Pritekaũ prie jo slūžyti J.
ǁ pripulti: Išnokęs kad pritekaũ prie bliūdo, tai nu! Ut.
9. tr. Plt sutikti, pritapti, gauti: Ta merga priteko tokį laidoką ir pati pasileido J. Nepriteko sau lygios vesti: paėmė tokią nevėkšlą Šts.
10. intr. NdŽ, DŽ1 būti užkluptam, ištiktam: Bėdos pritektas nė kur pulti nebžinai Šts. Bėdos pritẽkusi gėriau žibalą, kad atsileistų kaklas Dr. Bėdos pritekęs leidos akį išlupti Šts. Vaikas lopišė[je] bėdos nepriteks Šts. Pritẽko didelios ligõs, ir mirė Šts. Ne sykį tropinsis, kad ir geram žmogui liga ir smertis priteks Tat.
11. intr. patirti: Visa ko reik pritekti par amžių Lnk. Priteksma dar bėdos par karą Šts. Posninkais visa ko reikėjo pritekti: silkės kramę įbadys į košę – ir valgyk Šts. Gerai bado pritekom par karą Šts. Ar negi, ko pritekau (susilaukiau): spardo muni vaikai! Šts.
sutèkti
1. intr. NdŽ, DŽ1, Trk supant, juosiant sueiti, būti pakankamo ilgio: Sermėga nesueit, nesuteñka KII382. Man diržas nebsuteñka, taip pariebėjau Š. Toks drūtumėlis – diržas nesuteñka Jnš. Man tavo diržas par trumpas, galas su galu nesuteñka Antš. Tiek privalgiau, ka diržas vos vos suteñka Kal. Siūlų galus per trumpus palikai – sumegzt nesutèks Nm. Ar sutèks ta virvė? Pc. Susirištum, ale kažin a sutèks [virvės galai] Rs. Nesuteks virvelė, duok ilgesnę Šts. Sutẽko [raištis], kap čia buvęs Švnč. Tų marškinių kalnierius man nesuteñka Sb. Siauri marškiniai – nesuteñka Jrb. Nebsuteñka jau kelnės, storė[ja] [vyras] Rdn. Tiek įdrūktėjau, ka šarkai nė iš tolo nebsuteñka Vvr. Nu ir pastorėjau per bulvakasį – jau nei andarokas nesuteñka Vl. Kailinius buvo susijuozusi – nesutẽko Lkv. Nesuteñka rumbas, i gana Krž. Par trum̃pa – sumegzt nebesuteñka Sv. Da nesukako ketvirtis metų, jau nesutẽko žiurstų šniūružiai JV795. Kad (kodėl) nesutenka šilkų suknelė ant mano liemenėlio? JV1008.
^ Pabučiuok jam ten, kur nesuteñka Plv.
| Šalta žiemą, dantis an danties nesuteñka (drebulys krečia) Adm. Kad bent būtų galima sušilti, o dabar man dantis į dantį nebesutenka rš.
2. intr. L, Rtr, NdŽ, KŽ sutilpti: Vaikai, ko jūs tę nesutenkat, ar jumiem pečiaus maža?! Lš.
^ Dvi katės vienam maiše nesutenka LTR(Jnš).
3. intr. Sut, L, Rtr, Š, NdŽ, DŽ1 pakankamai turėti, užtekti ko: Gal sutèksi duoti jam stuomenį drobės? J. Tu nesutekai̇̃ duonos kąsnelį duoti J. Gal kaip nebūt' sutèksim duonytės Brž. Ana gal tos duonos sutèkti pas mumis Trk. Duonos gal i nesutèksma, o darbo – visada Up. Kad aš sutèksiu atiduoti dalį, atiduosiu i visus [pinigus] Lnk. Nesuteko nė drabužių, svetimais palaidojo Šts. Aš jai valgyt suteksiù Lp. Nesuteñka vaiku marškinukų Lp. Su mėsa nesutèkdavom, sunku būdavo Jnšk. Mažgi kaip ir suteksiù pieno litrą Mlt. Stiklinę [kmynų] tai jau suteksiù Skp. Visko sutẽkę, niekas nespiria, galima gyvent Srv. Verpsiu per dienas ir naktis, užsidirbsiu, vis sausai duonelei suteksiu rš. Ne visus vaikus parodė – vien tuos, kuriems apsivilkti apdaro šiokio tokio suteko LzP. Tuojaus užmokėsiu poniutei, tik tiek bėda, kad aš dabar pinigų nesuteksiu BsPIII10(Nm). Ar suteksiu tau užmokėti be kokio skaitliaus ir saiko M.Valanč.
| Jin, mergaitė, visa ko sutẽkus (visur tinka): i prie pečiaus, i prie svečiaus Bsg.
| impers.: Sutèks, nepilk daugiau Alk. Pirkti pirkti, ale piningų nesuteñka Grd. Nebsutẽko visoms dalių: penkias mergas reikėjo išlaidyti Rdn. A ėsti vaikuo nebsutèks?! Brs. Jei suteñka laiko, gali ir užeit Pg. Ateina tėvužėlis, šimtelius skaitydamas; o da nesutẽko vieno šimtelio, da mane n'išvadavo JD151. Tikisi rasti penukšlo tiek, kiek dėl papenėjimo visų sutektų SPII94. Sutenka, partenka SD44.
^ Dievas man nesuteñka, aš visam svietu sutenkù Lp.
ǁ DūnŽ įstengti, išgalėti (duoti, sumokėti ir pan.): A kelių rublių nesutenki̇̀ tai pasiutėlei atiduoti? Krš. A sutèksi visus piningus iš karto sumokėti? Šv. Nesutenki vargonų užpirkti, o toks bagotas jaunikis Šts. Sragys nuplikęs: vienas mišeles už motyną tesuteko Žem. Nė barankėlės tetė nebsuteko, nė marškinėlių Žem. Bet jeigu yra ubagu ir nesutenka to [paaukoti] ranka jo, tada ims vieną avinėlį and kaltės afieros Ch3Moz14,21.
4. intr. pakliūti, patekti: Jau kap sutẽko pinigai jo rankosna, tai i neužvysi jų daugiau Tvr.
| impers.: Mums taip daug palinksminojimo bei sylos sutenka Ns1832,6.
5. intr. susitikti, susidurti: Kaip mes (lietuviai) galėjom sutèkti su Indija, kad ana teip toli? Dr.
6. tr. Q553, R159,181,368, MŽ210,239,493, Rtr, KŽ suteikti, duoti, paskirti, malonėti: Dievas mums sutenka apstumą gėrybių OsG151. Jis mums daug gėrybių sutẽkęs KI157. Kam ką, Dievas tesuteñka tau ilgą amžį K. Dievas tesuteñka tau malonę KII300. Dieve, nesutek (apsaugok nuo to)! R, MŽ, N. Kad jam Dievas būt sutẽkęs ir du bernuku, tai būt išleidęs [į mokslus] Lp. Pone Dieve, kodėl tu tai bestijai ligą nesutenki! Šts. Obuolys… žmogui užmigt negalinčiam saldų miegą sutenk LC1879,38. Sutèk, Dieve, idant ir mes suprastumbime… paskutinius daiktus DP527. O sutekig tatai mumus, susimilstąsis Dieve DP181. Idant tai artimam mūsų sutektumėm, ką nuo pono D[ievo] ėmėm SE155. Vaikai, kuriuos suteko Dievas maloningai tarnui tavo Ch1Moz33,5. Sutek mums geras gadynes, kuriose dovanas tavo vartotumėm MšK.
| refl. R.
7.
sutektinai̇̃ adv. darniai: Ot Jurgis tai sutektinai̇̃ pasakas seka – kai poterius! Ml.
užtèkti, užteñka (ùžtenka GrvT11), užtẽko GrvT11; M
1. intr., tr. būti pakankamo ilgio ar dydžio, apimti visą paviršių ar visą aplink: Ar staltiesė užteñka? NdŽ. Daba mergos siūdinas tokius ruikinius, ka menk už kelių užtenka Vvr. Bus geras, čia gana užtenkamas lenciūgas Smn. Čia surišt šitas raikštagalis neužtenkamas Krok. Neužteñka tekinis an ašies Grd. Jiem (Biržų ponams) kelnelės gelumbinės, vos užteñka ant šikinės (d.) Kp.
^ Sudžiūvęs – lūpos dantų neužtenka LTR(Grš). Lūpos neužtenka už dantų – teip išdžiūvusi Šts.
2. intr. ppr. impers. I, Kos92, L, Š, Rtr, DrskŽ, Nmč pakankamai ko turėti, pakankamai ko būti, pakakti, ganėti: Užtèks šieno šiai dienai trūktinai, ne liktinai J. Kad vienos užkuros neužteñka, reik ir antrą antmesti J. Ar šeštokas užteks? N. Užtenkù kuomi K. Tai užtèks K. Kur tokiai gaujai užtèksi! NdŽ. Tų pinigų žmogus vis neužtenki̇̀ i neužtenki̇̀ Jrb. Kad aš dantis turėsiu, jug svietas duonos dėl munęs užtèks Ms. Visą ko užteñkam, menko daikto – duonos trūksta Vkš. Užtẽko duonos ir druskos (visko užteko) Rmš. Penkius bakanus [duonos] padarom nemažus, kad užtektų̃ visai savaitei Aln. Pensiją gaunam, duonos užteñka, i gerai Kvr. Tris bulbeles susiskučiau, išsiviriau, lašinių andėjau, pardien užtèks [valgio] Žl. Užtèks to vieno [ėriuko] – kai meška Jrb. Aveles pjaustom (pjauname), mėsos savo užteñka Pst. Laikau dvi vištas, ale kiaušinių užteñka Lel. Gaunam lašą to pieno – neužteñka Kv. Užtẽkom ir šiaudų lig šiaudų, ir duonos lig duonos Ar. Toks lašininis – nuo mėsos lig mėsai užtèks Mžš. Nu juk to šieno jau užtėksu, ka vieną karvę teturu Pln. Šieno šiemet sočiai turėsme, užtèksme Krs. Visa iššienauja, visa supeni – ir dar neùžtenka LzŽ. Ar kiaulei vieno krūmo užteñka? Ji visus knisa Rdš. Kaži, a vedum užtèks tos sėklos? Lpl. Užteñka, ka penki grūdai arklio pėdo[je] yra Brs. Kiek čia bereikia seniem: paslaižai, ir užteñka Šmn. Visgi da maža žmogui, gi reikia daugiau, o kai nebegali̇̀, tai ir mažiau užteñka Kp. Kaip ligoniui žmogui, tai užteñka [pavalgyti] Sutk. Tam kartu užtèks, kiek turiu Krs. Toki baisiai darbininkė ta muno duktė yr, aš niekaip neužtenkù anai darbo LKT72(Gd). Toki šneki ta motriška, kad užtẽkov visą kelią šnekėties ko Kl. Po laukus užteñka to darbo Krš. Užtẽko tų pasnykų, ganėjo Sdb. To darbo i vargo visokio užtẽko Šauk. Darbo užtèkdavo: tai rugiapjūtė, tai vasarapjūtė Kvr. Lig Kalėdų darbo užtèkdavo Všk. Aštuonius (aštuoniasdešimt metų) išgyvenau, užteñka, prisidarbavau, galiu eiti numie (mirti) Brs. Kap tai nenori gyvent?! – užtèks ir po žeme būt Pv. Du karu esu parleidęs, užteñka LKT134(Dov). Užteks, ne saulės amžių gyvensi LTR(Plt). Nežinau, kapeikų užteksuot (užteks tau) ar ne Kv. Užteñka to pinigo, kad sveikas Dgp. Eini į marčias, tai turėk, kad užtèktum visiems Pžrl. Juk ji turia i drabužių, i marškinių – visko jai da užteñka Jrb. Nusipirkau sau batus i tų užtèks munie i ka numirsiu Krt. Man ažtèks ir tų praryšėtų skaryčių, tegul dukteriai bus naujos Svn. Užteñka, ka sau prisaudžia, o ne parduot Pv. Visą naktį išdainuojam, ir dainų užtèkdavo Sug. Nusivysi vadžias – dvejims trejims metams užtẽko Lk. Amžių dienai užtèks ruoplio kultuvės KŽ. Ka ans (šiaudinis stogas) storas y[ra], ilgai užteñka (nereikia dažnai lopyti, perkloti) Žlb. Kloti ta (tai) kloti [stogą], be (ar) skiedų užtèksav? End. Užtèktų tamsyk to lytaus LKT202(Kbr). Tų mokslų nebuvo, užtẽko i keturių skyrių Žg. Anos gerumo užtẽko tris dienas LKT95(Krš). Kaip tu gėdos užtenki̇̀ šeštą valandą ryto pareiti?! Pln. Jam proto užteñka, tik valia duota (išdykęs) Ob. Alkio ir šalčio užtẽko, gyvenimo visokio matėm Bt. Kantrybės man neužteñka Dgp. Užteks man tos gaišaties: nei daugiau važiuosiu, nei ieškosiu Lš. Skaudžiai mušė, tą vieną kartą gavau, ir užtẽko visam amžiuo Brs. Tai ir arkliui užteñka (privargsta iki valiai, prikamuojamas) par tokį durnių Sdk. Kūlę kol iškuldavo, užtèkdavo (gana būdavo vargo) dėlto Ll. Jeigu ragais užkabins [jautis], tai užtèks (bus blogai) Kp. Tas medis tik linkt, mañ spūstelėjo ir vėl atleidė, o man jau užtẽko (sutrenkė) Sb. Karaliui užteko tų žodžių suprasti, kad ji sako tiesą J.Balč. Prančiam užteñka žodžio, o kitam dešimties mažai Dkk. Man užteñka žinoti, kad tu laimingas NdŽ. Bet stiprybės tiek ir teužteko – pradėjo verkti ir nubėgo į kambariuką J.Paukš. Poemoms rašyti vienų gerų norų neužtenka V.Kudir. Užteko mano menko sukosėjimo, ir barsukas dingo urve Blv. O to ežero ma[n] nelabai užtèks, reiks ir kito da ieškotis Jrk30. Atiduok už gaidį tuodu baronu, ir man užteks LTR(Šil). Man nebereikia plonų drobelių, užteks dėl manęs šešių lentelių LTsI549. Užtèks gi man, jaunuolytei, gailių ašarėlių (d.) Šmn.
| I tokių lempikių užtẽko (tenkinomės jomis), nereikėjo elektros, nė nieko Varn.
^ Visa laimė, ka tavo pilvas už akis mažesnis: jautį suėstumei – i tai neužtektų LTR(Vdk). Palieto pieno šunim i katėm užtenka LTR(Kš). Kad privirė, tai Grigo vaikam užtèks (labai daug) Mžš. Ne dėl jūsų sakymo, bet užteko kalei ragaišio (baigėsi gerovė) Žem. Užteko katei vėdaro LTsV302. Šuniuo užtèks, o žmoguo kiek reik (atsakoma tam, kuris sako „užteks“) Grg. Užteks tų pačių trupučių Sln. Kada pilna, tada užtenka Tlž. Smegenų nepridėsi, kad supratimo neužtenka LMD(Vlkv). Biednas bagotas, ba ir mažai užtenka LTR(Srj). Užtektų̃ sveikatos, tik reikia akvatos Mžš. Po mirties visiem užteks žemės Ds. Kapinėse visiems vietos užteks LTsV258(Srd).
užtektinai̇̃ užtektinõs, užtektinui̇̃ Skr: Visko turim užtektinai̇̃ Rmš. Buvo užtektinai̇̃ javų ir šienų Plšk. Tų malkų užtektinai̇̃ yr, tik neiškenti nejęs [iš miško parsinešti] Erž. Daug darbo buvo, užtektinai̇̃ daug Vgr. To darbo duoda užtektinõs Lž. Vargom užtektinai̇̃ – neturėjom atilsio Trš. Darbo tùri užtektinai̇̃, akes šlapios Pv. Proto užtektinai̇̃ turi Kp. Ir šiemet lietaus užtektinai̇̃ buvo Krs. Mum laiko užtektinai Ds. An bulvių kalarado ažtektinai̇̃ Dgp. Musių tai čia užtektinai̇̃, net perteklius Pžrl. Tau gera: susikūrei šeimyną, turi savo namus, darbuojiesi ir uždirbi užtektinai Pt. Kad būtų žodžių man užtektinai ištarti tam, ką mano siela kenčia Vd. Nu to laiko varna su šarka tur rūgštos giros marė[je] užtektinai̇̃ PP76. Ugi prisivysiu virvių užtektinai ir trauksiu šią pelkę ant ano kalno BsMtII76(Dkš). Neužtektinai̇̃, negana, pritrūktinai I.
užteñkamai adv.: Užtenkamai turiu duonos J. Piningelio ans turėjo užteñkamai End. Aš visa ko turu savo užteñkamai Vvr. Paskutinius žodžius Karalienė pasakė šnibžda, bet vis vien užtenkamai garsiai I.Simon. Sėklų pavasario sėjai jau užtenkamai pasirūpinta sp. Metų ar yr užteñkamai Žeml.
| refl.: Pensiją gaunam, visa ko užteñkas Krš.
ǁ impers. paprastai su bendratimi norint pasakyti, kad reikia liautis, baigti ką darius: Užtèks niekus tauzyti, eik darbo dirbti! Vkš. Užteks laukti, užteks jūsų klausyti! V.Krėv. Eikime gulti, užtèks dirbti NdŽ. Jau užteñka man dainuoti, reik namo pradėt važiuoti Grž. Žinai, vyrel, užtèks čia tau, kiaušyk namo Mžš. Nu ta (tai) must i užtèks [pasakoti] Skd.
3. intr. kliūti, tekti: Biškį užtẽko lietaus Ėr. Kaip jam užtẽko švęsto vandenio, tai visos skiautys nubyrėjo (ps.) Antš.
^ Kam užteks, tam uždegs LTR(Auk).
4. intr. pasrūti, paplūsti: Krauju užtekusios akys buvo išverstos Ašb. Širdis krauju užtekusi: vely būčiau numirusi, ne ką jaunai tekėti (d.) Smn.
5. intr. nuslūgus pakilti aukštyn: Dabar gegužė atsistojo obely ir kukuoja: aukso obelėlė žemyn obuolėlius, vyno šulinėlis aukštyn užtekęs MPs.
6. tr. įveikti, nugalėti: Aš neažtenkù veršioko: dėl manęs kur eina, te ir nueina Trgn. Tas negimęs, kas taũ ažtèks Trgn.
ǁ intr. pajėgti, įstengti: Nebeažteksi̇̀ jau su jais mintynių eit Trgn.
1. intr. R197,350,421, MŽ261,468, KBII159, L, Rtr, Š, FrnW, DrskŽ kliūti į dalį, būti gautam: Teko mi kas iž to, puolo ir ant manęs kas gi SD44. Avis teko vilkui R. Pelnas man tenka N. Turtas teñka įpėdiniams NdŽ. Laimingas bilietas teko KlK45,71. Jai teko pirmoji vieta DŽ1. Tenka pienelio ne tik jam (Antanukui), bet ir jo marškinėliams V.Krėv. Man jo nebus, ir tau tenetenka V.Krėv. Duok, tau įpilsiu, maža tau tetẽko Slm. Vyras žmonai nepaliko, vaikiuo svetimam piningų tẽko Rt. Viskas motriškai, visos kerčios tẽko Krš. Jam trečia [turto] dalia tẽko Klt. Vienai tẽko toks darbas, kitai kitoks darbas tẽko Nt. Aš ilgiausiai valgiau – man tėviškė tèks Gs. Kas kam tèkdavo – žėk (žiūrėk), kitas kepurę prisidės kiaušinių [per Velykas] Škn. Pats lengvasiai maišas ma[n] tẽko GrvT61. Pats viskuo pasinaudojau, kitiems nieko netẽko Vl. Vis tiek ji ne tau tẽko Vrb. Kam ana (duktė) papuls, tai mylės, kam netèks, tai gailės Nmč. Ka špūkuoja (vaidenasi) stubo[je], tai jos nieks nepirks, jiems tèks Nm. Debesiavo šonais, i mum keli lašeliai tẽko Mžš. Pakraštinė ežia, čia pelenų (barstant buives) mažiau tẽko Žl. Iš viso rietimo man tik andarokas tẽko Krd. Pas mus iš Kampiškių šitie suolai tẽko PnmA. Kas tau iš to tèks? Rs. Man visos trejos mišios tẽko (visose dalyvavau) Rm. Nieks negal mums tèkt, ką miela vasara žada K.Donel. [Dočys] iš bėdos paskiaus kaip smirdas ubagui tẽko (elgeta liko) K.Donel. Turėjo tą sklypą lauko imti, kursai per burtą jiems tẽko K.Donel1. Ir man teko tos laimės, garbės J.Jabl. Man teko didelė garbė NdŽ. Tiek man jau ir to tetẽko laisvės gyvenimo LKT244(Pkr). Šiteip dabar gera gyvent – i va nebetẽko vaiku[i] pagyvent Mžš. Plaučių uždegimas tẽko Mlt. Vienam tẽko grožis, kitam tẽko protas, o trečiam turtas tẽko Rmš. Ateis Dievo liktasis, mergų netektasis J. Kol lino pasaką papasakojo, išėjo visa naktis, i velniui nieko netẽko PnmŽ. Aštuontuo (aštuntam) jau i netẽko GrvT75. Tam davė, tam davė, o mažiukui netẽko Grš. Kiškį ištušinau, ir visą suėdė, nei paragaut mumiem netẽko Pv. Kolei dasderinsme, tai mum i netèks Švnč. I tos (mergaitės) dūšia velniui tẽko Grnk. Va, ans, matai, tam velniuo tẽko Žeml. Pabroliam tẽko ausys, jie po langeliais klausos (d.) Brt. Bernui tekęs labai menkas kuinas, bet vežimą priskrovęs didelį LTR(Ds). Ei eisiu eisiu, aš čia nebūsiu: žinau, neteñka ma[n] tėviškėlė LB29. O jūs rankelės baltosios, baltosios, o kam jūs tèkste, mielosios, mielosios? JV322. Ar jūs žiūrot, ar nežiūrot, aš jumi neteksiu. Tik aš teksiu tam berneliui – lauko gaspadoriui LTR(Mrk). O kad aš tai žinočiau, o kad aš tai mislyčiau senam našleliui tèksiant ir jo seno klausysiant JD271. O šiam pačiam [žvejyčiui] pati teksu KlvD3. Devynias mylėjau, o dešimtai teksiu DvD81. Kam teks oželio ragai? – Kieno trumpi noragai Lp. Vai kam teko tie plaučiai, kam reiks daugel dainuoti? – Pamergėm teko plaučiai, jom reiks daugel dainuoti (d.) Plv. Teko mergai sarmatėlė – pradėj gailiai verktie TŽI218. Grįžusi iš pedagogų posėdžio, Regina prasitarė, kad jai teko vyresnės klasės rš. Karalystė teko jo vaikui Amazijošiui S.Stan. Tėve, duok man lobio dalį, kur man tenka SkvLuk15,12. O dalydami rūbus Jo, metė burtas, kas kam tektų̃ DP172. Tojeg žuvyje rastas buvo žiedas aukso, kuris jam tẽko DP539. Kiekvienas džiaugias, kad jo tėvainumas teñka DP190. Nes kad būtų Christų aprinkę, tad būtų (orig. budu) nuterioję ceremonijas, afieras ir tūlas dovanas, kurias žmonės Dievui bažnyčion nešdavo, o tos kunigamus tekdavo SPI73. Ir Jo karalystė kitiems žmonims neteks BBDan2,44. Tenkmi̇̀ KGr306.
^ Kas plačiai rėžia, tam siaurai teteñka Rz. Kiek tèks, tiek pakaks Pšl. Ir aš regiu, kieno javai, o kam teko grūdai KrvP(Mrc). Biednam renka – bagotam teñka Gršl. Gera galva, tik durnam tẽko Ub. Jei vilko bijosi, vilkui ir teksi LTR(Šll). Vilką vijus ir uodega tenka LTR(Zp). Upartoji ožka vilkui tenka S.Dauk. Kam teks, tas džiaugsis, kam neteks, tas gailėsis LTsV878(Lks). Velnias esi ir velniui tèksi Skr. Teksi Dievui apsvilęs VP46. Teksi Dievui apskutinėtas ir aplupinėtas LTsV210(Vl). Teko zylėms ir pelėdoms PrLXVII23, B. Sasipešė ubagai – teks mums lašiniai B. Kam čia teks šūdinasis galas? S.Dauk. Merga buvau, marčia tekau, akis dariau, pro tas akis pati lindau (aguona) LTR(PnmR).
| tr.: Ne panos betekęs, ne pasogos Šts. Nei arklio tekáu, nei piningų Krž.
| refl.: Bylojo tada tarp savęs: – Nedalykiam, bet meskiam burtas, kam teksise VlnE208. Kiekvienam žalnieriui dalis tekosi Ev.
ǁ Trgn, Mlt kibti, prilipti (apie užkrečiamą ligą): Aną metą, kai tėvas tuo gripu sirgo, i ma[n] to gripo tẽko Jrb. Tèks tau liga, jeigu eisi pri ligonių J. Šitas gripas teñka nuo žmogaus kito Žl. Kas čia par liga, ar netenkama, ar netenka (nelimpa) kitam? P.Aviž(Aln). Bijo, kad nebūtų trachoma, sako, labai tenka P.Aviž(Vžns). Aš eisiu jo lankyt, nebijau, man netèks liga Ds. Jai džiovelė tẽko nuo brolio Sdk. Teñka niežų greit Strn. Miežis neteñkamas Ut.
ǁ atsitikti: Ar nežinai, kas anomus mergomus paikomus tẽko DP96. Jei tatai medžiui žaliam tẽko, kas sausam tiksis? DP347. Kas teks nenoriantiems atleisti savo kaltininkams? – Bus tokiems sūdas brš. Idant ir mumus teip netektų kaip ir miestui Jeruzalem DP313.
2. intr. L, Rtr, Krš atsidurti kur, pakliūti: Ar tèksim į vidų? NdŽ. Aš netekáu antrą kartą į pruntą (frontą), susirgau Lnk. Tekáu į kareivius Šts. Buvo į kalėjimą tẽkęs už papjovimą [žmogaus] DūnŽ. Turėjau jau tekti į jų rankas A1884,362. Skaičiau knygas, kokios tik man tekdavo į nagus Žem. Ėmė mislyt ir dūmot visi trys broliai, kaip čia tektie prie ančių BsPII262. Ir aš tę buvau, visa ragavau. Alų midų gėriau, par barzdą varvėjo, tik burnon neteko BsPII294–295. Jau čia (Kraslavo apylinkėse) daug peraugo pasaulio, kai jau čia tẽko lietuviai Kr. Saulis, patsai iškritęs iš arklio, idant gyvas į rankas neprietelių netektų, vienam drauginykui savo davė pardurti šoną S.Stan. Duok, idant ing aną naują šventą Jeruzalimą, tėviškę dangaus, sveiki tektumbim MKr4–5.
| refl.: Nesa teip darydami tèksimės gyvaton amžinon DP326. Duok tektisi Tavęsp amžinai dangaus šlovėsp brš. Ledai Nemano upės jau… pradėję pamažu namuonlink tektis TP1881,15.
3. intr., tr. (tik part. praet.) Žlp būti ištiktam, paliestam (bėdos, vargo ir pan.): Bėdos tẽkęs turėjau keliauti NdŽ. Bėdos tekta padirbau tą darbą J. Jug bėdos tektas ką darys Pln. Eina ans bėdos tẽkęs pas velnią (ps.) Trš. Bėdos tẽkęs turėjau paskutinę karvelę parduoti Plt. Bėdos tẽkus a gaisras – y[ra] jau iš kur vandens patraukti Klm. Bėdo[je] tẽkęs kur lėks, ka ne pri tėvų Krš. Vaikas, bėdo[je] tẽkęs, ką darys KlvrŽ. Esu vargų tẽkęs su arklių mainymais Šts. Bėdos tektas išvažiavo į Ameriką J.Balč. Pagrįžusi pri tėvų užslėpė viską, kaip nelaimės tekta buvo prižadėjusi BsPII51(End). Ką bedarys žmogus tokios nelaimės tektas? J.Jabl. Dabar juodu dalijosi savo turtu su nelaimių tektaisiais rš.
ǁ būti skirtam: Tie piningai buvo velniuo tekti̇̀ Plt. Velniuo tekti̇̀ piningai, vel[nia]s i gavo – neiškasiau Als.
4. intr. LTR(Dgl) tekėti, ištekėti (už vyro): Už ko tèksi, pana Ona, bene už siuvėjaus? JD476. Vargelyj gimiau, vargelyj augau, vargelyj būdama už vyro teksiu (d.) Brž. Kai aš tekau, kai aš tekau ažu mielo savo, tai mano galvelė vargelių nekėlė LMD(Rš).
5. intr. impers. būti aplinkybių priverstam, reikėti ką daryti: Mums tẽko ilgai laukti DŽ1. Dabar tenka man dažniausiai miestuose gyventi J.Jabl. Kulką tẽko pjautinai iš kaulo išpjauti NdŽ. Jam tèks dar daug vargti NdŽ. Tèks pakviesti gydytoją DŽ1. Tam tèks ubagais eiti K. Ir vedžiau ne tą, ką reikia: vienam kap pirštu teñka gyvent Šlčn. Teko jam ten prašytis į nakvynę VoL300(Brt). Man visi darbai tenka dirbti Žem. Dabar pačiam teñka skursti J.Jabl. Mėšlus teko vienai vežti Kl. Su tokiuo vyru tai netèks sarmatos kentėt Slm. Teks numo pėsčioms eiti Vkš. Niežti padai – tèks šokt ar bėgt Pnd. Neilgai teks mums šliaužiot supuvusiam pasauly S.Nėr. Brangiai tau teks užmokėti už savo žodžius! rš.
^ Nespjauk į vandinį – tèks išgerti Krž. Neišsižadėk buvoti, gal tèkti i nakoti Lkv. Bark vaiką mažą – netėks mušti suaugusio LTR.
6. intr. ppr. impers. pasitaikyti kam ką daryti, ką patirti: Ar rado arklį? – Netẽko justi J. Man teñka tankiai pasigerti, susibarti su juomi J. Mūsų girioje kiaunė teñka aptikti BŽ58. Ir gera, ir bloga tẽko matyt LKT263(RdN). Da tẽko i man to bėralinė duona valgytie LKT345(Dsn). Ir verpt, ir aust tèkdavo LKT306(Skm). Tẽko visa matyt, daugiau bloga negu gera Kvr. I ma[n] yra tẽkę didelį vargelį vargt Žg. Jau visako visako tẽko prikentėti par tokį amžių Nmk. Su arklu man netẽko art Pc. Man tẽko ir akėt, ir sėt – pati išmokau Žln. Nebuvo vyriško, tai tèkdavo man pačiai ir pjaut, ir kirst Svn. Nedaug ma[n] tẽko gerų dienų matyt Rd. Tèkdavai važiuot kelioleka kilometrų į miškus Gsč. Ir nusiravėjau [daržą] pati, tik raut nebetẽko Krs. Pasvaly yra tẽkę būt kelis kartus Brž. Niekur niekur man neteñka nueit, vis čėso neturiu, darbais apsikrovus Skp. Neteñka nė sekmadieniais pasilsėt Krs. Nebetenka ir dirbt, nuolatos gi alai Slm. Netẽko mun ganyti KlvrŽ. Daug netẽko su rankom kult, tik kiek kūlių reikia Krč. Mum i nebetẽko pabaigos tų vestuvių matyt Dj. Balsą neblogą turėjau, tèkdavo dainuot Grnk. Netẽko žmonėm nei apsėduos dorai ateit: tik numirė, ir išgrūdo Slm. 1918 metais tẽko žolė, meldai valgyt, i druskos do nebuvo Dglš. Jei man tèkdavo tamso[je] į namus pareiti, tai eidavau kitu keliu, ne tuo, kuriuo buvau išėjęs Plšk. Kad tik laukūse nenukrisčio, kad tik lovelė[je] tèktų numirti! Yl. Aš tekáu (man teko) girdėti Trš. Labai gailėjausi, kad netekaũ pamatytie Vlkv. Nė man tèkdavo [šokti], visą vieką tarnavau Skrb. Man ir vienai seseriai tẽko tarnaut Pc. Netẽko nė kojų prilenkt, i vėl lėk [dirbti] Ps. Slidumo[je] pargriūt ne dyvas, ale man griūt da netẽko, gal i netèks Mžš. Tẽko da man su juom būt Jon. Dvi žiemas tẽko eit [į mokyklą] Jsv. Ma[n] netẽko nė vienos pėdos į mokyklą įeiti Žlp. Su marčia netẽko gyvent Krm. Su tais mintuvais mun nebė[ra] tẽkę minti Yl. Reikaluo tẽkus visumet ten susišelpsi KlvrŽ. Kada tèkdamas aplaistau [medelius] Grž. Kada tekdamà ateik pasizambyti Grž. Šiandie netẽko nueiti į daržą Ėr. Man tik tenai ir tẽko matyt tie žalčiai Skp. Tẽko važiuot rinkt tą kalėdą (kalėdoti) PnmŽ. Anan didžiajan kare tai tẽko būt Rusijoj LKT302–303(And). Todėl iš bėdos man, vargstančiam nabagėliui, slūžyt ir kiaules varinėt pas Bleberį tẽko K.Donel. Teko man matyti ir stebuklingą staliuką, ir aukso asilą, ir daug kitų neregėtų daiktų J.Balč. Man pačiam ne kartą tẽko gauti botagas BM25–26(Č). Kada teñka, tada audžiam – tas audimas be pabaigos Alz. Gyvenime visko tèks: šilto ir šalto, juodo ir balto Ps.
| refl. Tv: I su vaikais visako tẽkos matyti jau Žr. Teñkasi ir nevalgę būt LzŽ. Mun jau nebtẽkos [nešioti], buvo tokios tatai krūtinės kaulinės prisegamos [prie marškinių] Bdr.
7. intr. Q649, H158, R417, MŽ563, FrnS45, DŽ, Dv užtekti, pakakti, netrūkti: Tenku duonos R. Savo duonos tenku, t. y. neperku lik naujų J. Vislab suvalgau, netenku nieko R33, MŽ44. Aš duonos netekaũ K. Neteko vyno N. Gaspadorius netẽko pašaro K. Netenka to arba to SD333. Ko tu čia netekusi esi, kad žliumbi? Kos99. Aš netekau šieno J.Jabl. Ar tèksite vietos? NdŽ. Ar ilgai tu mėsos, pašaro tèksi? NdŽ. Ar ilgai tèksi akių? NdŽ. Jis viso tẽkęs Rm. Ar ilgai tu tos mėsos tèksi? Gž. Kap neteñkat [duonos], tai nubėkit ir nuspirkit! Lp. Druskos netẽkom, nuej[o] Valkinykan paspirkt Vlk. Netẽkom pašarties Lzd. Netẽkom šėrimo Šlčn. Magazinai buvo, o kaip duonos neteksi, tada atimsi [grūdų duonai] Ker. Kožnas pons…, rudenyj duonos ir gardžių pyragų netẽkęs, būrui iš bėdos į ranką pinigą bruka K.Donel. Juk ne daugio reik, štai jau galvijų netèksim K.Donel. Jei audi, netenki̇̀ [audmenų] – verpi ir audi! Lp. Kai neteksiu aviželių, nusikirsiu dobilelių (d.) S.Dauk. Patol šokau, tanciavojau, pakol kurpių tekau KlpD106. Kad kurpių nebtekau, basa koja šokau KlpD106. Dėl to labai supykau, kad tabokos nebtekaũ JD654. Didis pulkelis, mažas tortelis – netekau dovanėlių LTR(Mrk). Ir netekau [drobės] šešurėliu[i] (d.) Kp. Būtau rašęs dar daugiau – popierėlio netekau LTR(Srj). Kad netẽko vyno…, žyme savos galybės permainė vandenį ing vyną DP424.
| Duona visko tẽkusi (visais atžvilgiais gera, nieko jai netrūksta) Ėr.
^ Kad neteko bačka (baigiasi alus), noris antrą galą gręžk – tiek gausi B408.
| impers.: Tèks man to, kiek aš turiu Rod. Jam viso teñka: ir valgymų, ir grašių LzŽ. Jeigu neteñka grūdų, pinigais duodam LKT354(JnšM). Pavasarį pašaro neteñka Ar. Kiek neskaitau, vis nètenka dvejeto rublių Grv. Kur neteñka mėšlo, pabarsto zuparo Ėr. Ko dar netèks, pasiklausk, papildysiu A.Baran. Gyvulys kalbos neturi, bet jis tau pasakys savo akimis, ko jam tenka, ko netenka Blv. Tėvas perskaitęs biteles aptiko, kad vienos neteñka BM4(Kp). Teip vakarienę beverdant, neteko lempoje alyvos BsPIII15(Nm). Šuliniuosa tai teñka vandens Pls. Žiemą kokios šalnos būma, vis teñka [v]andenio [šulinyje] Pst. Ma[n] netẽko: aš paskutinė buvau Jrb. Ka kopūstų lapų netèkdavo, miltų pabarstydavom an ližės PnmŽ. Kiaulėms senovė[je] bulvių neteko – žmonys virė sunktinę košę iš mažųjų bulvelių Ggr. Sylų prigimtų nemitenka KlbIII241. Maž ko neteko, kad nuakmeniuotų mane Ch2Moz17,4. Irgi galvoj [proto] neteñka Švnč. Išsirinkęs jauną ožiuką, nusinešiau jį šalin ir nusišoviau iš lanko: širdies neteko man (gailestis neleido) pjauti Š. Dviem pirštam siūlo netẽko Lp. Darėms, darėms (rengėm butą) – neteñka lentų Str. Kap neteñka siūlų lininių, pašukelėm drobę padausdinėja LzŽ. Žinok, kiek apmest [audeklo], kad tektų an metmenų Vdn. I apsiruošt (drabužių įsigytų), i duonos tèkt, ale drena burna (viską prageria) Str. Siūti yra šis tas, juk atneša kaimynai. Bet ir to tik tenkant – galėtų būti daugiau I.Simon. Ceta, ar neturi burokų sėklos – pas mumi netẽko Nč. Lapinas suriko, kiek jam balso teko, ir – pabudo V.Krėv. Da metų netẽko lig auksinio šliūbo Aln. Ejom į bažnyčią, nebteko laiko pramonėms M.Valanč. Už du šimtu grašių duonos neteko jiemus SPII78. [Neduosime aliejaus,] idant netèktų mumus ir jumus DP567. Duokit pekų jūsų, o duosiu jumus [duonos] už pekų jūsų, jeigu netenka pinigų Ch1Moz47,16. Pamisakykit mani, jei jumus kadai ko neteko MP125. Kad jus siunčiau be mašnos ir be kolytos ir be čebatų, ar jums ko neteko? SE249. Man sylų iž prigimimo netenka PK6.
^ Neteko subinei ataudų (pristigo duonos) B. Karalius duonos netẽko (sakoma, kai su saule lyja) Snt, Vg.
tektinai̇̃ Patenkamas gyvenimas, t. y. aš turiu visako tektinai J. Tektinai̇̃ užteks Ėr. Netektinai yra žalmenų čia J.
^ Tektinai (mistinai) – ne tuktinai B.
8. intr. (su neiginiu) nustoti ko turėto, prarasti: Medžiai žiemą žalių lapų netenka J.Jabl. Neteko kalvis uždarbio – neteko ir duonos S.Nėr. Iš išgąsčio kojų netẽko LKT116(Stl). Kaip tik sūrį užkandau, tujau danties netekau (d.) Varn. Kap tu netekai̇̃ akių (apakai)? Vlk. Nebuvo septynelių metų, kai auselių netẽko (apkurto) Ml. Aš netekaũ savo kasų didelių, tai labai verkiau Brt. Netekaũ paskutinio šiaudo (nieko nebeturiu) Rmš. Matysi: ji tų vaikų netèks greit Smln. Pavargom, kai tėvo netẽkom Dbč. Tai ka netekau savos radnos motinos, tai aš dar likau an svetimų rankelių LTR(Rod). Netekau nė žmonos, nė dukterių Dv. Matėm gerai, kad į trumpą laiką Lietuva Klaipėdos krašto netèks Plšk. Dievuliau mano, Dievuliau brangus, netekau nei bernelio, nei aukselio žiedelio (d.) Auk. Aš nieko netèksiu, ka jį įsileisiu Jrb. Ką veiksiu ilgiaus ant svieto, jau nieko netekau BsPI80(Rg). Jis savo tėvų nebetẽko: jie tuočės mirė Grž. Kad munęs nebteks, karunkos jauniejai nebgiedos Šts. Kaip tėvelio nebtekáu, nedidelis, mažas buvau Slnt. Visi kaimynai dabar jau bitelių netẽko Pšš. Kurio sudaužo, tas neteñka gi kiaušinio Kvr. Purkštimą kokį darykiat a ką, o jūs netèkste nė kokio ąžuoliuko Krž. Bėgo bėgo ir jau netẽko kelio (išklydo) Švn. Bedirbdami ir sveikatos netẽkom KzR. Par tą arielką ir sveikatos netẽko Vkš. Netẽko drąsos duris klabent Pš. Piningai vertės netẽko Plšk. Dovanodama gyvybę kūdikiui, ne viena motina jos pati netenka S.Nėr. Kam nepasiseks tas, ko gero, ir galvelės neteks K.Saj. Geriau išeik ir nekalbėk man, šventasis vyre, nes galiu ir tau pagarbos netekti V.Krėv. Kol aš itą darbą padarysiu, tai ir dienos neteksiu Pls. Kaip aš nebtèksu kantrybės, visi jūs išmanyste šventos dienos pyragą! Šv. An trečių metelių ašarėlių netekau (d.) Mrk. Senavaitis spoksojo į svečią stiklinėm akim, žado netekęs V.Bub. Nebetekęs vilties ištrūkti, jis ėmėsi gudrybės ir pasuko arklį iš kelio J.Balt. Ponai, netekę baudžiavos, laksto po miškus Žem. Sąmonės netẽkęs BŽ23. A proto netekái, ka taip klykauji ir šokinėji? Vkš. Rods, kad būrs čestavots jau proto viso neteñka K.Donel. Dar tekus ir jau nebetekus gimtųjų tėvelių, man buvo dar kita mano dvasios motutė – Lietuva ir lietuvybė Vaižg. Netekau rūtelių žaliųjų del tavo, berneli, žodelių meiliųjų (d.) J.Jabl. Parein dukrelė, parein jaunoji žiedo netẽkus nei vainikėlio Niem7. Eina ponelis per laukelį verkdamas, bėro žirgelio jau jis savo netekęs JD185. Kad tu netektai kojų nei rankelių LTR(Lp). Didžius darbus bedirbdama, rankelių neteko LTR(Pg). Netekau jaunų dienelių, nebetinku prie seselių LTR(Brž). Kogi jy verkia, ko aimanuoja, gal matušės netẽko? DrskD197. Verk' rūtaitės, verk' žaliosios ravėjėlės netekusios LTIII434(Sln). Išganytojaus nebtekus, mokytiniai ir kiti žydai išejo iš bažnyčios M.Valanč. Po dviejų dienų klioštoryje jo nebeteko (pabėgo) TS1897,9.
^ Blaškos kap danties netekęs LTR(Auk). Gerai gyvenam, toroms kūrenam; kaip torų nebtèksiam, trobas uždegsiam Pln. Daug benorint ir mažo neteksi KrvP(Žr). Gerą pažįstam jo nebtekę VP15. Jei gailėsies duonos, neteksi mėsos LTR(Srj). Beieškodamas pyragų ir duonos neteksi LTR(Gdr). Negeisk pyrago – duonos neteksi LTR(Auk). Visų verkęs – akių netèksi, visų klausęs – kojas pamesi Lkv. Galvos netekęs kepurės verkia KrvP(Mrk). Galvos neteksi, kol į vietą pateksi TŽV622. Varioko beieškodamas i auksino neteksi LTR(Vdk). Kai dalies neteksi, i akis išdegsi LMD(Šl). Būdamas smarkus rankas apdegsi, lėtas – dalies neteksi LTR(Auk). Nebūk par drąsus – akis išsvilsi; nebūk par lėtas – dalies neteksi M. Kad vietos neteksi, protą gausi N. Kai vietos neteksi, tai protą paseksi Tlž. Išejo pešt, o pats kuodo neteko Dkk. Su kvailu reikalo neatliksi, tik sveikatos neteksi TŽV600(Al).
9. intr. ppr. impers. DŽ, Žl kliudyti, pataikyti: Kulka turėjo tèkti jam NdŽ. Reikia mokėt kult, kakton [su spragilu] teñka [nemokančiam] Aln. Metė su akmeniu, tẽko kakton, ir paliko žabalas Svn. Tẽko vaiku smilkinin, ir užmušė Dg. Akmeniu tẽko dalgėn, kad išmušė ašmenis Všn. Taikai, kad tam (margučiui) tèkt, tada pasiėmei sau Vdn. Šovė, i tẽko kiškiu Rm. Leidžia kulkas, ale mum netẽko Kdn. Užlipėm an pečiaus, kaip pradėjom malkas mest, tẽko šitam puodui – ir sudužo Rk.
^ Kuo mesi, tuo teksi̇̀: medum – medum, lašiniais – lašiniais Trgn. Kad tu man neteksi̇̀, tai aš tau teksiù Rm. Kam teks neteks, o ilgakojui garniui visada LTR(Zp). Kam teks, kam neteks, o bizniui (striugiui Erž) vis tèks An. Kam teks neteks – striukiui bizniui teks LMD.
10. intr. ppr. impers. gauti barti, mušti: Jei neklausysi, tèks nuo tėvo DŽ. Kitą sykį ir nekaltam teñka Pc. Tèks par blauzdas, jei da kartą galvijus suleisi vasarojun Ds. Kitus apmuša, ale i jam tèks Rs. Paims šluotą, tai tèks ir man, ir tau! Vrn. Gal i tau teñka diržu? Klt. Iš vakarelio parejau išaušus, už tą gerą mun tẽko nu motinos Vkš. Sudaužiau [puodą], tẽko da rūron nuo mamos Rk.
◊ dùlkės tẽkęs nelabai protingas: Šitas kiek dùlkės tẽkęs Švnč.
galvõs netèkti
1. susijaudinus, sutrikus nebeįstengti valdytis, blaiviai protauti: Našlė iš pradžių galvos neteko: verkė, dūko lyg pamiršusi, už ko rankos užkabinamos Vaižg. Sumišusios, netekusios galvų, – stumdosi po aslą J.Jabl. Išgeria stikliuką ir galvõs neteñka Vlkv.
2. pamiršti: Galvos neteko kalbėdami MŽ.
į káilį tèkti gauti pylos, būti mušamam: Turbūt teks mums į kailį, nors mes visai nekaltai apskųsti Žem.
kai̇̃p (lýg) galvõs netẽkęs smarkiai, nieko nepaisydamas (eina, lekia): Boba atplasnojo lyg galvos netekus Vl. Eina kaip galvos netekęs KrvP(Jnš).
pilvų̃ netèkti labai juoktis: Ka mes alpom juokais, pilvų̃ netẽkom Vdk.
aptèkti
1. intr. M, Š, NdŽ, FrnW apibėgti vandeniu ar kitu skysčiu, pasidaryti apsemtam: Vandenimi aptèks ledas J. Pavasarį muno bulbės aptẽko Šauk. Kur nebuvo aptẽkę, bulbės didelės Kv. Visi rūsiai aptẽko, nebturėsam nė vienos bulbės seklai Užv. Po tų liūčių visi laukai vandeniu aptẽko Slnt. Dar užtvins – visa lanka nu pašalio lig pašalio aptèks Als. Apteñka [v]andiniu pievos Klm. Apteñkančios pievos M.Unt. Mažai vandens įpylė į varinį – roputės neapteñka Kv. Linus ryto metą nuvežė į marką, apslėgs akmenims, kad aptèktų Skd. Menkai kibiras šulinė[je] beapteñka Šv. Ka su sulte aptẽkęs y[ra] [mėsos kubilas], ta jau neprieita ne musys, ne kirminai, niekas Plng. Sula aptekusius šviežiai nupjautų beržų kelmus kartais laižo briedžiai, elniai sp. Ant pečiaus vyšnias džiovinau – sunka pečius aptẽko Skr. [V]andens ant negesintų kalkių pila tiek, pakol kalkės visos apteñka Vkš. Kur tikt nededi koją ant tos lygios vietos, apteñka visa letena vandiniu BM328(Krš). Žemaičių visas pašalys buvęs kana kados jūra aptekęs S.Dauk. Kitą kartą visa žemė buvus vandiniais aptekus BsMtI7(Sln). Kad tą akmenį atverst, tai visa apylinkė aptèkt [vandeniu] Grv. Kad jūsų gyvenimas ežeru būtų aptekęs! Žem. Rupūžės, ka jūs su [v]andiniu aptèktumėt! Krš. Tarp vargų sopulių, be rasos ir žvaigždės mūsų mėlynos akys apteko kraujais Mair. Kojos suplyšę, kraujais aptẽkę Pmp. Ka muni rėš į lovos galą, aptekáu krauju Yl. Prisiartinęs arčiaus prie šunų lojančių, pamatė gulintį žmogų kraujuose aptekusį MPs. Visas jo kūnas apteko kruvinu ir teip gausiu prakaitu M.Valanč. Dėk drobę ing katilą ir šarmu užpilk lig aptenkant Rp. Kad trenkė perkūnas į prūdą, visas vilnim aptekau Šts. Laivelis buvo jau aptekęs vilnioms Gmž. Sėjo rugelius, bet nevagojo – [v]andineliu apteko D31.
ǁ tr. užlieti, apsemti: Vanduo aptẽko kiaugę šieno, t. y. aptvino J. Gerai apsloguok kopūstus, ka aptèktum sultys Slnt. Toks tvanas rados, jogei apskritą žemę [v]andenys apteko M.Valanč. Užpilk vandeniu taip, kad jis gerai aptektų grūdus IM1851,45.
aptektinai̇̃ Užpilk ant bulvių vandens aptektinai̇̃ Stak. Kumet skūras merka į kalkes, kalkių turi būti aptektinai̇̃ Vkš. Reik tus kriupius (slyvaites) apipilti su sukru aptektinai̇̃ Yl.
aptẽkusiai adv.: Aptẽkusiai laikyk sviestą, ka nepagestų Šts.
ǁ intr. apsitraukti, apkibti kuo: Aptẽkusi dešina akis Pj. Ka movė tam į burną, nosę tus miltus, ir akys aptẽko Trk. Pareisu vakare iš miško juoda, ka i akių nematyti – durpėms aptẽkusios Pp. Lašiniai tatai tokiu gaureliu aptẽkę Rt. Rukšloms aptekáu – į ką panaši besu! Jdr. Neik, visas aptèksi sniegu Als. Tas kavalierius vėl visas puokais aptẽkęs Varn. Pro dumblu aptekusius langus beveik nieko nematyti P.Cvir. Gausi į kaktą, ka i kibirkštims apteksi Šts. Perkūnas turėjo galvą liepsnomis aptekusią S.Dauk. Visas kalnas ugnia aptekęs rūko M.Valanč. Akys miegu aptekusios, nemato toli Ggr. Širdis taukais aptẽko Vkš.
| prk.: Kožną dieną širdis jos skausmu buvo aptekus Sz.
^ Senio nosis taukais aptekus (apšalusi svirtis) LTR(Kp).
2. tr., intr. apimti, apsupti visą aplink ar visą paviršių: Apjuostuvas kelnių apei pilvą apteñka KŽ. Virvė dukart apie vežimą aptẽko Kltn. Aš nuvysu tokį ilgą apvartį, kad tris kartus aplink visą ežerą apteks BsV333. Ir virvė varinė dvylika mastų ilga apteko kožną stulpą RB1Kar7,15. Išplėsk drobulę vienlinką, su dvilinka neapteksi Šts. Siauri marškiniai, neapteñka kūno Lp. Ji jau tep sudžiūvus, kad lūpos dantis neapteñka Gs. Tavo lūpos dantų neapteñka (visą laiką išsišiepęs, juokiesi) Sl. [Karvė] neapteñka tešmenio (labai didelis) Lp. Kelnelės zomčinės neaptenka šikinės JV310.
^ Apteks lūpos dantis (baigsis juokai, praeis noras juoktis) B, N. Tavo lūpos dantų n'aptenka (esi išdidus, pasipūtęs) PrLXVII23, B. Aplink dangų apteñka, o apie kaklą ne (akys) Kp.
3. intr. Š, NdŽ, FrnW būti apniktam, apipultam ko gausiai įsiveisusio: Tie arkliai pavasarį miške bimbalais aptẽkę Krt. Pernai buvo uogos aptẽkusios [kenkėjais] Krž. Kad ne katės, aptektumėm žiurkėmis ir pelėmis Blv. Aptẽkom utims, blakėms – koc tu pasikark žmogus! Pkl. Jei Kūčių dieną valgysi duoną, apteksi utėms Plt. Ir vargau, ir utys ėdė, i niežais aptẽkusi buvau Žeml. Parsigando, apteko skauduliais kaip pupoms Pvn. Nū to vandens gali aptèkti pūškiais Lkv. Šašais visa galva aptẽkus Jnš. Sūnus spungėms aptẽko Kv. Bulvės, sodintos putant šiaurės vėjuo, būna nemiltingos ir aptekusios šašais LTR(Sd). Rankos karpom aptẽkę, o prie mergų – pirmas Ps. Aptekę buvome votim, visokiom kūno bjaurastim J.Marcin. Burna girtuklių aptekusi su baltomis pleikatomis ir su raudonai mėlinais puškais M.Valanč.
| Aptekáu slogoms Lkv.
| refl.: Vajergau, kaip kame apsiteñka svirpliais! Štk.
ǁ tr. apnikti, apipulti: Gruodas arklius aptenka nuo šalčio, kad stovi ant oro J. O štai vyras aptektas raupais GNLuk5,12. Didi skauduliai apteko visą kūną I.
ǁ intr. gausiai apaugti, apželti: Lapais aptekti I. Krūmais aptekti I. O didis šuon, kudlomis aptekęs, bėgo ties anais I. Ir piktžolėm aptekę dirvonai verks tavęs S.Nėr. Lazdynai riešučių kekėmis aptekę Blv.
ǁ tr. Skd apspisti, apsupti: Atvežė žmogus žuvies, tuoj visi vežimą aptẽko Rgv.
ǁ intr. būti apspistam, apsuptam: Seserų laukė jauns kunigėlis, žmonimis aptẽkęs kaip bitinėlis JD1542. Kariumenės visi pašaliai aptẽkę Šts.
4. intr. labai daug turėti ko: Jiems tai turi būti gėda, kad jiems visu kuo pervirš aptekus, alkanas ir nuogas artimas gatvėje badu stimpa LzP. Visa kum žmonys aptẽkę: pavalgę, apsirėdę Stl. Karaliavo Saliamonas aptekęs turtais ir linksmybėmis S.Stan. Ana vaikais yr aptẽkusi i vargsta Als. Vištoms aptekau: purinas vištos visoms pusėms Šts. Pats (vyras) sergąs, aš vėlek darbais aptẽkusi Pvn. Buvo visai nususęs, skolomis kaip utėlėmis aptekęs Žem. Skolums aptẽko kaip blusums Užv. Nediekiam slyvų – aptèksiam vagimis Krtn. Ka vedu būtuviav pastūmusiu tą katę, būtuviav aptẽkusiu piningais (ps.) LKT84(Grg). Pinigais aptẽkęs, o menko daikto nenusiperka Mžš. Jis vargais aptẽko Šk. Žmogus yra aptekęs paslaptimis Blv.
5. intr., tr. Rtr, Š, KŽ spėti, įstengti ką aprėpti, atlikti: Visus galus negali aptekti B. Visur neaptenkmi N. Aš tiek turiu darbo, kad vos galiu aptèkti KI584. Aš vienas vislab apdaboti n'aptenkù K. Negali aptèkti darbų par darbylaiką J. Jeigu neskubėsiu, neaptèksiu padirbti J. Sesuo neapteñka (neaprėpia) darbų, t. y. nepritenka čėso, kad yra daug darbų JI293. Nebaptenkù, tiek darbų turu Šv. Visur negali aptèkti Vlkv. Aš turu visur aptèkti Dov.
| Verkia ir verkia [nesveikas vaikas], kiek tik jo galva apteñka Srj.
| refl.: Čia vienas neapsitèksi, neapsidirbsi BŽ586. Kulamųjų mašinų mažai kas tetura – neapsiteñkam Plt.
ǁ apeiti, nuvykti: Karūmenė[je] kur tat aptèkti reikėjo! Grd. Žmogus visur negali aptèkti: bėk šen, bėk ten Skr. Ne pėsti jug, su dviračiais visur aptenka Šts. Pri daug daktarų aptekáu, bet nepadėjo Dr. Kame būs aptekę, apvažiavę, sveikatos beieškodami Šts. Ale mud[v]i visur aptèkdavom, visur aplandžiodavom Grdm. Parvažiavus norėčiau visur aptekti, su visais pasimatyti, o čia tebesėdžiu čia pat Žem. Toks padauža devynių parakvijų gūžynes apteñka Kltn. Gaspadoris negal vienas pats laukūse ir namieje aptèkti Klp. Jaunųjų vienas, daug svieto jau aptẽkęs, pasistojos sakydamas Jrk55. Bet keletui jezavitų nė pavidalo nebuvo visur kur aptekti M.Valanč.
6. intr. Rtr užtekti, pakakti: Negal aptèkti visims duoti Jdr. Vaikų tų daug – nė po baronką neaptekáu Plt. Kažin, ar apteksiu visiems saldainių? Rs. Išpylė arielkas, vynus visus ir tad nė po stiklelį neaptekęs kožnam S.Dauk.
| impers.: Mažas tavo (svočios) bakanėlis, didis mūsų pulkužėlis, ne visoms aptẽko JV713.
7. refl. BŽ117, NdŽ, KŽ išsiversti, pasikakinti: Be maisto apsitekti negalima BŽ308. Apsitèk su tais piningais, katrus jau gavai Užv. Gal kaip norint apsitèksam be svetimų žmonių Užv. Nors šį kartą apsitenki su savo, bet ilgainiui gali labai juoda diena ateiti Žem. Gavęs savąją dalį, kiekvienas rūpinasi apsitekti joje A1884,304.
8. tr. įveikti: Stalas nukrautas – negi aptèksma visa Trgn. Jau aš negaliu jo aptèkti Trgn.
◊ ãkys (aũsys) aptẽkusios (kuo) labai daug ko yra, daug turi ko: Meisos, klebonijo[je] kad buvau, ãkys aptẽkusios Šts. Skoloms ir aũsys yra ano aptẽkusios Dr.
ãkys (ãkės) aptẽko labai įskaudino pikti žodžiai: Žodį ka mes, ãkys apteñka Tl. Ka drėbs kokį žodį, ir ãkys aptèks Pvn. Kai duoda žodį, tai ir ãkės apteñka Krž. O jeigu uošvienė sako „mieloji“, tai jau gali pradėti skliausti ausis: išgirsi, kad ir akys apteks I.Simon.
atitèkti (attèkti K) intr.
1. Š, NdŽ, DŽ1, KŽ, Vlk, Vkš pakliūti į kieno dalį, būti gautam: Turėk kantrybės, anksčiau ar vėliau atitèks tau viskas Šv. Visi pinigai atiteko jo sūnui, o tas ėmė linksmai gyventi J.Balč. Darbo vaisiai atitekdavo darbininkui A1884,301. Kartais tėvas atsisako ir duonos kąsnio, kad tik atitektų jo vaikui J.Gruš. Audeklas attenka laumėm LTR(Rdš). Dvaras ir visa gėrybė pono atateko tarnaitei BsPII215. Katras pirmu atneš [gyvo vandens], tam dūšia atitèks BM196(Krkn). Jam atiteko pats sunkiausias darbas Krs.
^ Vilką vijus nors uodega atiteko Sln. Nesidžiauk iš kito bėdos, bo pačiam atiteks Jnšk.
2. atitekėti, atplūsti: Vanduo atiteñka iš upelio NdŽ. Vanduo vamzdžiais iš šaltinių atitenka į namus rš.
×datèkti (hibr.)
1. žr. pritekti 1: Tas šniūras nū trobos lig staldo dateñka Kv. Jokūbas matė sapnė[je] kopėčias, kurios, pastatytos ant žemės, dateko iki dangaus S.Stan.
2. intr., tr. nuvykti, nusigauti, pasiekti, prieiti ką ar iki kur: Datẽkusi Kelmės, šaukusys daktaro Grd. Iki daktaro nedatekáu Kv. Ligi numų datèksi Lk. Hebreičikai ejo par sausą vagą, pakol dateko antrąjį kraštą S.Stan.
| refl.: Prie vieno kunigo… dasiteko vienas arganista, kuris buvo didelis šulierius DS291(Rs).
3. intr. su neiginiu Sut nepakakti, pritrūkti: Kad ko nedatekdavo, ar maisto, ar piningų, tai įeidavo į kamarą su ta savo lazdele, įkišęs ranką subarškindavo, nu tai buvo piningų ir maisto visokio par pilna DS104(Rs). Ans mokslo nedatẽkęs yra Pln. Nedateko pelytė miltelių – tik bėga bėga bėga… LLDI93(Kp). Nedateksi dovanų apdalyti dėl visų (d.) Grk.
^ Geriau likius negu nedatẽkus Gs.
4. refl. turėti progą, galimybę ką padaryti, patirti: Tikos tenai vaikščiot, tai dasitekáu pamatyt Nmk.
įtèkti intr.
1. Rtr įtilpti: Ar inteka knatas [į lemputę]? Vl.
| refl. Rtr, Šts: Kažin ar įsitèksi tokioj trumpoj lovoj gulti Šts. Tei įsišėręs, ka n[e]įsiteñka marškiniuos Jrb. Pasklydo, koja išputo, į kelnę n[e]įsiteñka Grdž. Tie ragai dideli – led tik įsiteko pirty LTR(Bsg). Skylė turi būti tokio pločio, kad visa ruonio galva įsitektų Mš.
2. pakliūti, patekti: Buvau įtẽkęs jau į ketvirtą klasę Šts. Kas kartą ing pragarą intèks, tas jau niekad… neįžengs ing dangų DP272. Idant vėl ir jie neintektų ing tokias jau kančias DP272. Kiek reikia daiktų krikščioniui, adant pažinęs Dievą intektų savo galan ir ižganyman AK15.
3. Š gauti vietą, darbą: Duktė buvo įtẽkusi prie kunigo į gaspadines J.
| refl.: Galėtų įsitèkti 1000 vyrų su universitetišku mokslu KŽ.
4. įtikti, įsiteikti: Idant visa, ką darome, darytumbime ne ižg nevalios… nei todrin, idant žmonėmus įtektumbime DP560–561.
5. refl. KŽ pakęsti kieno buvimą, nekliūti kito: Rodos, vienas kitu galėtų įsitèkti Skdv. Ar tu neįsitenki̇̀ manimi? J. Tu n[e]įsitenki motinos Jrb. Žmonys tai n[e]įsiteñka, o žemė visus priima Jrb. Neįsiteñka manim Rs. Nebeįsiteko jais, užsidėjo ir išvarė iš špitolės Žem.
6. OGLII317 pakliūti į dalį, pasitaikyti: Mumus intẽko Viešpaties kėlimas iž numirusių DP197. Laimios dūšios, kuriomus teip gera dalis intèks DP10.
◊ kélnėse neįsitèkti apie išdykėlį: Ar kelnėse neįsitenki? LTR(Grk).
liežùvis neįsiteñka burnojè neiškenčia neapkalbėjęs: Jo liežuvis burnoj neįsitenka, jis visus atranda Klvr.
širdi̇̀s krūti̇̀nėje neįsiteñka neramu: O jau ma[n] širdi̇̀s krūti̇̀nėj neįsiteñka, ašaros tik eina par veidus Erž.
ištèkti intr.
1. būti pakankamo ilgio, dydžio kam pasiekti ar apimti: Kaip tik kartei išteñkant vežimą šieno numyniau J. Virvės iki tai vietai neišteko Vrb. A ta lenta ištèktų par tą balą? Jrb. Kasos apsuka viršugalvį tiek sykių, kiek ištenka M.Katk. Ant abiejų ausų niekaip neištenka [beretė] rš. Pabudavokime miestą ir kuorą, kurio viršus iki dangaus ištektų prš.
| refl.: Dangus kaip išsitenk toli, tau norint vis' tur slūžyti prš.
2. Q59, L, Rtr, DŽ, KŽ, DrskŽ pakankamai turėti, pakankamai būti, užtekti: Pas brolį yra ištekliaus, t. y. jis ištèks ant visų (visiems) duonos, šieno, mėsos, druskos J. Aš tais piningais ant turgaus n'ištèksiu K. Su tais piningais aš toli n'ištenkù KII6. Tu su pašaru nepriteksi, n'ištèksi KII127. Sulyg pavasariui mes neišteksime šieno J.Jabl. Po kokią bulvę tai vis ištèksi, išsidalysim kaip nors Nm. Šiap ne tep ištẽkom duonos Prn. Per žiemą mes išteñkame pašaro Vrb. Visiem duok ir duok, negali nė ištèkt Vrb. Valgyt ištekai? Pc. Pas Juozelį nieko nuvežt neištekaũ Vlkv. Neišteksiù visiem kiaušinių Dglš. Tėvai neištẽko piningų muni išmokyti Vkš. Porą savaičių tos meisos kažin ar ištèksma? Krš. Kad vis mėsą valgysi, tai kur išteksi̇̀? Pl. Gyvenom kaip žmonės i ištẽkom visiem: i kunigam, i ubagam Sml. Tiek kantrybės ištèkt negali VšR. Išteko jam valandėlė ir dėl savųjų V.Kudir. Kad aš tau pasakų jau neištenkù Grš. Dantų neišteksi pry prastų gaspadorių (valgysi prastą, kietą mėsą) Varn. Oi didi, didi jo giminužė! N'ištèksiu dovanužių Niem31. O tai ištẽko [mergelė] visiems po žiedelį, – tai mane išvadavo JD764.
^ Gyvenk kaip išgali, valgyk kaip ištenki M.Valanč.
| impers. BŽ56: Maisto išteñka visiems NdŽ. Ar ištèks lėšų? NdŽ. Tos gelumbės neišteks švarkams J.Jabl. Trejiems marškiniams drobės neišteñka, o nuo dviejų gerokai atlieka Š. Tik vienai dienai ištèks mumim itos duonos tokiai draugei Arm. Ištèks pieno, valgyk JnšM. Teliuko nebebus, i ištèks [mums] pieno Tj. Ma[n] būt ištekę kap gyvas LKT207(Graž). Seniau arkliui šieno neištèkdavo, kai dobilų nesėdavom Ob. Aviečiaukit aviečiaukit, valgykit: prisirps – ištèks Kvr. Nieko nereikia, tę visko ištèks Str. Dvi skareli išsiploviau, išsiprosijau, i turėjo metams ištèkti Jdr. Neišteñkma laiko ilsintis Dv. Ažu vieną dieną neištèks ir šitos [užrašų] knygelės Nmč. An aktaro šimto kilogramų salietros tai ižtèks Btrm. Ar šaukštų išteñka visiem? Pc. Keliukas siauras – trimi [eiti] kartu neišteñka [vietos] Dg. Juk čia turtas, kurio man ištektų visam amžiui J.Balč. Jau neištenka geležies ant vežimo, jau bus tik kūjis BsPIV244(Brt). Žemė mūsų menka, duonos neištenka (d.) Iš.
ištektinai̇̃
ištenkamai̇̃ Po vyro mirties aš jau viena likus niekad ištenkamai̇̃ neturėjau Skr.
| refl. Rtr: Žmonės bulvių vos beišsitẽko sėklai kitiems metams NdŽ. Ar išsitèksite šiemet su duona, ar nepristigsite? Š. Kad to neišsitèksit, tai nor prašau surištie su šiaudų ryšeliu LB273.
^ Gyvenk kaip išgali, valgyk kaip (kai B, Sch82) išsitenki MŽ128.
ǁ impers. paprastai su bendratimi norint pasakyti, kad reikia liautis, baigti ką darius: Ištèks rašyt, jau reikia eit darbo daryt, veikt Dv. Ištèks, nebenoriu Dv.
3. išsiversti: Kaip ilgai išteksiam N. Ištèkti be ko NdŽ. Mums vis dėlto dar šis tas liko: gal kaip nors ištèksim NdŽ. Turiu du šimtu rublių, kaži ar ištèksiu Kbr. Ištèksiam Kalėdas be pyragų Dr. Su vienu arkliu negal ištèkti Žd. Kaip eita, ar ir su alga ištenki? LC1881,18.
| refl. R125, MŽ164, N, Gmž, Š, NdŽ: Gerą išlaikymą turiu, išsitenku R44, MŽ59. Su tais pinigais jis Šalteikiuose niekaip neišsitektų I.Simon. Savomis pajėgomis išsitèkti KŽ. Bet jeigu tik išsitenka, tai šveicaras visuomet toliau mokinsis VŽ1905,265.
ǁ įstengti, išgalėti: Kaip žmogus galia vienas ištèkti?! Klk. Iš kur čia jūs galit tiek daug ištèkt rašyt? Brt. Katra pora ištèks ilgiau šokt Grš.
| refl.: Aš neišsitenku tau mokėti tokią algą Vv. Sunku ir išsitèkt su itokia drauge Arm. Storai nuvežti gyvulių mėšlu žemę ne visi išsitenka rš. Būtinai kaip nors išsitèkit, atvažiuokit Krs.
ǁ refl. suspėti: Neišsitenku kaip reikiant su laiku K.Būg. Dienos ilga, gali išsitèkt, tai kam čia naktim bedirbt Antš. Darbuji darbuji ir neišsitenki̇̀ išbūt Arm.
4. refl. Q406, R, MŽ, Sut, Kos36(Vkš), I, L, LL325, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Dkš turėti vietos, tilpti: Trys patalai neišsiteks N. Jis su savo darbu kamaroj n'išsiteñka KII111. Aš toj lovoj n'išsitenkù K. Ar išsitèksime tame vežime? J. Ertmė[je] išsitenka daugel J. Kaip ekėtės pačia miera išsitẽko – toks [siauras] rėžis Ms. Įneštumėm du stalu, ale kad vietos maža, neišsiteñka Pc. Moterys, pasislinkit, pasispauskit, visi išsitèksim už to stalo Skrb. Nebijok, vis terp ratų (ratuose) išsitèksim Ps. Jie stori, neišsitèks tokioj lovoj siauroj Stč. Ar išsitèksit, vaikai, ant pečiaus? Lp. Poras arklių negal išsitèkti bėgti siauru žiemos keliu Šts. Išsitenkamos šlajos – turi daug vietos Pš. Durpinyčia buvo nedidelė, ir ne visi jaučiai išsitẽko Smn. Tei stora buvau, neišsitekaũ, šonus marškinių turėjau parplėšt PnmŽ. Su bradiniu čia neišsiteksi Vaižg. Turėjom tik žemės kelis metrus, kad stuba išsitèktų Snt. O kad užaugo jų (karalaičių) ragai – karietoj neišsitenka LTR(Mrj). O vyras idant ižtektų̃s įsčioje vienos žmonos DP399.
^ Kai sutenka, i ant mintuvų išsiteñka Bsg. Jeigut norėsiat, ir ant grėblio išsitèksiat Slnt. Platus svietas, išsiteksme Sln. Visi išsiteks ant šio margo svieto LTR(Jnš). Kad tep Dievas duot, kad tu trijų palų marškiniuose neišsitektái! (toks piktas linkėjimas) Krok. Kad tu marškiniūse neišsitektumi! VP21. Kad tu ir savo skūron neišsitektai! LTR(Pns).
išsitektinai̇̃ adv.: Ir vietos jai (meilei) žmogaus širdyje yra išsitektinai Vaižg.
išsiteñkamai adv.: Gerai, gerai, testovie tos gėlės, čia išsiteñkamai buvo Erž.
5. refl. nekliūti kitam savo buvimu, būti kito pakenčiamam ar kitą pakęsti: Muno marti gera, abidvi vieno[je] trobo[je] išsiteñkam Vkš. Liko tik du sūnūs, kai tėvai mirė, ir tai neišsiteñka tokioj ūkėj Srv. Išsitẽko, visur párvažiavo, viskas buvo gerai Krš. Kaip tatai yr: nebišsiteñka žmonys, skundas, riejas Krš. Kas čia dabar yra, ka tėvai pri vaikų neišsiteñka Rdn. Kad tu kaip ežys, vis neišsitenki terp žmonių, vis tau negerai Sml. Par aną nėkas neišsiteñka, visi negeri Krš. Ko visą laiką skersakiuoji į muni, ko čia neišsitenki̇̀?! Vkš. Ko pati neišsitenki, ko suki galvą dėl kito?! Jnš. Viena pati savim nebišsitẽko ant galo Krž. Ko jie n[e]išsiteñka mumis? Gs. Ko tu manim kiekvienam daikte neišsitenki̇̀? Alk. Ji mano vaiku neišsiteñka VšR. Kap aš tenai būsiu, kad manim visi neišsiteñka?! Ig. Tu mano broliu neišsitenki̇̀ Rdm. Kad neišsitenka mūsų vaikais, savo nosį teprasuka Žem. Kad manim neišsitenki, eisiu [duonos ieškoti] M.Valanč. Kad tu savo marškiniais neišsitektumei, kaip tu manim neišsitenki DS119(Šmk). Jūs išsitèkit, mano broleliai, manimi vargdienėle JD926. Ei jūs seselės, jūs draugalėlės, jūs manim n'išsitẽkot JV477.
6. refl. išplisti: Šturmai… yra labai plačiai ir toli išsitekę LC1878,12. Bėda taip didelė buvo ir ant visų išsiteko brš. Jo ponystė išsiteks nuog vienų jūrių ik antrų BPI11.
◊ savyjè (sàvo káilyje) neišsitèkti nerimauti: Bėgioja, karščiuojasi, savỹ neišsiteñka Kn. Mergaitė sveika, gyva, savỹ neišsiteñka Vlkj. Ar velnias prie tavęs prisėdo, kad savo kaily neišsitenki?! Rm.
nutèkti
1. intr. CI1150, N, K, KŽ nutįsti, nusidriekti, nusitęsti: Ta giria nuteñka iki rubežiaus KII127. Kojos tokios ilgos buvo – teip ilgai nūtẽko Prk. Plaukai nutenka iki pačiai uodegai prš. Visos baltai apsitaisiusios, baltu raiščiu ant kaktos, kurs užpakalyj toli nutenka Vd. Jis dėvėjo iki kulnų nutenkantį baltą rūbą Jrk. Vieno kometo zaros per ketvirtą dalę dangaus nutekusios TP1881,26. Kuršių marios nuteñka iki Klaipėdos K.Būg. Lig to miesto nutenka gelžkeliai LC1885,29. Kaip toli svieto kraštai, taip toli nutenka ta viešpatystė prš.
ǁ išplisti, nusklisti, pasiekti: Mano balsas iki ten nenusiekia, nenuteñka KI642. Toli per žemę nuteñkąs lytus KII5. Ant to dalyko mano urėdo darbai nenuteñka, tai ne mano darbas KI527. Jo valdžia nuteñka toli BŽ452. Pono Dievo kardas visur nutenka Ns1854,3. Kaipo tolie nutenka uždraudimas deiviškasis MT222.
^ Šuns balsas nenutenka lig dengaus TDrVII151(Prk).
2. intr. Š, Jn(Kv), Šts, Skr nukakti, nuvykti: Aš ten nutekaũ ir patilpau J. Norėčiau da į Vilnių nutèkt LKT128(Trg). Jis lig Vilniaus yra nutẽkęs Vn. Ir nūtèk tu mun į trečią parakviją pačios ieškoti! Šv. Pernai ir aš ten buvau nūtẽkęs Pln. Kad kaip nūtẽkus į miestą – reikia apsipirkti Pgr. Ans į visas peklas nūteñka: veizėk, ta jau čia ans, ta jau čia Vvr. Nebgali niekur benūtèkti, tura būti gerai Jdr. Į tą pusę a nenūtenki̇̀? Pvn. Ketvirtą dieną išsiruošiau į kelionę ir po dviejų dienų nutekau pas savo motiną TS1902,12.
| refl. N: Princas… nusitekęs prie matruozų artyn TP1880,51. Aš ant svirną nusiteku – svirno raktai tebėra, mano brolio nebėra NS80.
3. intr. nutekėti (už vyro): Kasnykai pavysta kožnai, kap nuteñka Asv. Nutèksma už seno vyro Akm. Kai jau nuteksiu svečion šalelėn, nebūsiu graži, anei raudona TDrV45. Nutekai į gerą vietą, už gero žmogaus Žem. Ir nutekau, ir nutekau už bernelio jauno, suvaitinau, suvaitinau vainikėlį saujoj (d.) Šl. Kai nuteksi, dukrele, už jaunojo bernelio, išpins tavo kaselę, mainys tavo veidelį TDrV56(Ob). Kai nuteksi̇̀ až bernelio, nebeuliavosi (d.) Jž. Kur tu eisi, seserėle, plika nutẽkusi? (d.) Krp. Kai aš jauna nutekau, nieko gero neradau LTIII442(Sln).
4. intr. nuslūgti: Aukšta obelėlė aukštai šakas iškėlė, vyno šulinys žemyn nuteko MPs.
5. intr. pakakti, nepristigti: Mes [miltų] maišo tai ligi Velykų nuteñkam Šn. Kap jūs tep ilgai mėsos nuteñkat? Ss. Ar nutèksi pinigų namo sugrįžt? Mrj. Džiaugsmas mano ne ant ilgo nuteko TS1903,11(V.Piet).
| impers.: Nutèks i man to gero Ign.
6. intr. turėti, ištaikyti, išsiversti: Metru malkų nutekaũ porą mėnesių Prn. Trim rubliais ilgai nenutèksi Mrj. Nutekęs laiko tarp lauko darbų, kalvis tik praeitą savaitę baigė jį (fajetoną) kaustyti A.Vencl. Ar tu nenuteksi šiandien valandėlės laiko su manim pasivaikščioti? rš.
7. tr. laimėti, gauti: Gavęs pyragą mislija jis sau: ką čion nuteksu, jei aš jį (pyragą) suvalgysu? Geriaus atiduosu sodauninko vaikams BsMtI159.
patèkti intr.
1. J.Jabl, M, L, Š, Rtr atsidurti, pakliūti kur: Jis patẽko į girios tankumyną NdŽ. Dulkelės patẽko man į nosį NdŽ. Patekaũ, kur uogų nėr, ir nesparčiai renku Vj. Kap tu čia patekai̇̃, kas tave kvietė? Prn. Ji po mašina patẽko i dabar serga Jrb. Būtų į karūmenę reikėję patèkti i mun End. Paskuo patẽkom į nelaisvę Skd. Iš vienos bėdos į kitą patekau Plšk. Pri ligono patekáu sarginti Šts. Paskuo rudinį patekáu viena pati pri kiaulių Lnk. Svarbu, ka tarnautojis (samdinys) pas gerą ūkinyką patẽko Sk. Turmon Stasiokas patẽko nekaltai Dglš. Ir ans nora ten pas tą karalaitę patèkti (ps.) Akm. Patekau netoli Telšių į Džiuginėnų dvarą Žem. Nuo nuolatinių su vokiečiais karų Lietuva, rodos, buvo visiškai nualinta, gyventojai į sunkiausius vargus patekę LTI250(Bs). Kas gali likti tokioje galvoje, į kurią nieks nepateko? V.Kudir. Čia ir pateko mūsų keliauninkai į tirštą rūką K.Bor. Ji dabar pasijuto lyg paukštis, patekęs į žabangas J.Dov. Paskui kaimynuose sužinojau, kur mano būta patekta rš. Tau gerai taip kalbėti, kad tu stabmeldė ir vis tiek pragaran pateksi V.Krėv. Byla už muštynes pateko teisman ir Garbeniui prisiėjo liudyti Blv. Kaip malonu galų gale vėl patekti į savųjų tarpą – tikra laimė! J.Balč. Liūto paveikslas į lietuvių pasakas yra patekęs iš kitų tautų folkloro rš. Džiaugiaus pastogėn pasmukęs ir gryčion insprūdęs, kailį išnešęs, lietui nepatẽkęs BM56(Vvs).
^ Nuo vilko bėgo – ant meškos patẽko Pgg. Duok rankom valią – pateksi į nevalią KrvP(Mrj). Gerai kap lapei slastuosna patekus KrvP(Mrk). Aitvaru lėksi, kai bėdon pateksi KrvP(Ašm). Auksu patepsi – kur nori, pateksi KrvP(Vlk). Kalakutas i (irgi) mislijo, kol į puodą patẽko Jd.
| refl.: Ar čia mano pasitẽko [puodas]? Krkn. Lietuvių raštijoje yra vartojamas žodis pora, į lietuvių kalbą skolinimo keliu patekęsis nuo slavių K.Būg.
2. L, NdŽ, DŽ1 pereiti, pakliūti į nuosavybę, į dalį: Mano manta kam patèks, nežinau J. Viskas jam patẽko po motinos mirties Vrn. Taukai, šiltoj košėj ištirpę, iškilo ir bernui pateko, gaspadoriui padugnės – sausa Sln. Ir man du obuoliai pateko Ldk. Kam virtinių nepateko, vienas ant kito sušneko LTR(Šr). Kas biednam žmogu pateñka – vis prakaitas ar kraujas Lp. Kurioji buvo iš jų gražiausia, tai toj pateko karaliūnu KrvD46. Kad aš… patèkč už karaliaus kučieriaus, o tai būč laiminga BM86(Brž). Kai patekaũ šiam jaunam berneliu, ašarėlėm burną prausiau (d.) Kp. O kai patekaũ tai anytaitei, tai anytaitei, tai graudažodei DrskD48. Kaip patekau už bernelio, siuntė mane anytėlė vidur žiemos žalios [v]antos NS349. Vai jūs rankelės baltosios baltosios, vai kam jūs pateksit, meiliosios meiliosios? LTsI285.
ǁ prilipti (apie užkrečiamą ligą): Mokyklė[je] užsikrėtė niežais vaikai, ir man patẽko Sml.
3. NdŽ kliudyti, pataikyti: Patẽko kojon [pagalys], kap elektra kirto DrskŽ. Skrenda trys gulbės, šaus anies, tai vienas nepatẽko, du nepakliuvo (ps.) Ign. Sviesiu akmeniu i pateksiù kaminan Ign.
4. ppr. impers. KŽ pasitaikyti, atsitikti: Man patẽko likt, o kiek iššaudė DrskŽ. Dyvinoj šaly gyventi man pateko A1884,253. Dažnai dykai pateñka dirbt Slm. Kitąsyk patẽko eiti par dvarą Krž. Šieno vežimas patẽko vežt [duoklei] Gs. Nepatẽko mokytis Klvr. Ir ma[n] patẽko pas jį užeit Skr. Ataveža [kruopų], i nepateñka nupirkt Švnč. Reikia paskaldyt, kap stora [pliauska] patèks Nmč. Kas patẽko, tą i išgėriau Ml. Marčios patẽko labai blogos Ad. Krėtė pakrėtė (nušienavo) žmonės visus upelius, o toks bjaurus oras patẽko Skr. Pateko toks čėsas, kad pats karalius apsirgo LMD(Mrj).
patektinai̇̃ Aš an tavi antarokart patektinai̇̃ ažejau Ad.
ǁ JnšM pavykti, pasisekti: Gerai jau jum patẽko, lietaus nėr Ml.
5. Q119, H166, R23,98, MŽ30,317, N, J.Jabl, NdŽ, FrnW, KŽ gyventi, išbūti, išlikti gyvam: Sulaukiu dešimtą metą, patenku ik dešimtojo meto R127. Dievas žino, bau aš taip ilgai pateksu, gyvas būsu ant svieto, bau aš tai sulauksu B854. Aš nežinau, kaip ilgai aš (gyvas) patèksiu KII13. Tas patẽko šimtą metų KII13. Tėvas ilgiaus (gyvas) patẽko už sūnų KII246. Niekas nepateñka amžinai KI223. Lig šimto [metų] menkai kas bepateñka Sg. Dar galiu patèkti Pgg. Iš ligoninės parvežta dar tris dienas patẽko Gr. Paskui tris savaites patẽko ir mirė Skr. Nepatèksim ilgai teip Krg. Mažu dar tu patèksi iki šimto Žvr. Nebeilgai, man rodos, bepateksiu. Gal nepakyrėsiu nė marčiai Žem. Paskui ilgai jau nebepateko tėtelis ir veik mirė I.Simon. Senos gadynės žemaičių vyriškiai buvusys šimtą metų patenkantys M.Valanč. Nepateksi lig saulei (amžinai negyvensi) B. Pamirsim, su saule nepateksim Dv. Juk tėvas saulės amžiaus nepateks I.Simon. Be draugės nieksai negalėtum ant svieto patekti S.Dauk. Bitės ne daugiaus kaip tiktai vieną metą patenka S.Dauk. Jis po to da daug metų patẽko ir labai bagotas pastojo Sch217. Adomas pateko po to aštuonis šimtus metų CI448. Dvimetės [žolės] du metu tepatenka P. Patenkama, patenkanti (daugiametė) šaknis BTŽ428(P). Aš jo pjūtyj dirbsu, kol pateksu Ns1844,4. Tu, Viešpatie, amžinai… patenkąs esi SPI78. O šitai yra gyvenimas Abrahamo amžias, kurį jis gyveno (paraštėje pateko) BB1Moz25,7. Jei pateksite manimp… ir žodžiai manieji pateks jūsimp, ko norėsite, prašysite, ir bus jumus duota DP222. Kaip vasaroūgis negal atnešt vaisiaus patis ižg savęs…, teipajag nei jūs, jei manip nepatèksite DP603. Kad tau gerai pasisektų ir ilgai patektumbei ant žemės NTPvE6,3.
ǁ pasilikti: Patek su mumis, nes jau vakaras artinas DP192.
6. Sut, J, Rtr, OGLII317, KŽ trukti, tverti, tęstis, išsilaikyti: Trumpai patenkąs SD115. Akies mirksnį patenkąs N. Jei pagada patèks, greit vyšnias privarys Skr. Beržas greit pūva, o aužuolas ilgai pateñka vandeny Smln. Ilgai dar paskui baudžiava patẽko Plv. Mėšlavežtis patenka, jei geras oras, bent šešias dienas M.Katk. Šventė ilgiaus ne par dvi nedėli pateko S.Dauk. Vilniaus žinyčia tol tversianti, kol pati pagonybė pateksianti S.Dauk. Tie ūžimai pateñka lig adynai dvyliktai ir vėliau BM233(Vl). Vos didžiosios liepos, apsukuo daržą suaugusios, lig mūsų gadynės pateko M.Valanč. Žiemos čia nėra, bet visada patenkanti vasara rš. Bet ne ant ilgo jo (Nemuno) narsums patenka – greit atsileidžia ir vėl lėtai slenka A1884,279. Lengvus žemės padrebėjimas… 6 sekundus pateko TP1880,44. Kodėl patenka mūsų sopuliai taip ilgai CI1150. Nieko nėr pateñkančio po saule DP238. Pateñka ansai surišimas, jog nei vyras, kolei motė gyva, negal turėt kitos DP69. Ir kiti tam lygūs prisakymai Dievo tiktai patekti turėjo iki naujo testamento BPI129. Mažai patenkanti aba tuojaus ir kaip akies mirkterėjime prašokanti ir lengva priespauda aba sunkybė SPII35. Pakol žemė pateks, nesliausis nei sėkla, nei pjūtis prš. Dėkavokiat Ponui, nesa jis yra geras ir jo gerybė patenka amžinai Vln38. Jo rūstybė laikosi (išbraukta, viršuje patenka) akies mirksnį BBPs30,6. Bėda tam, kursai savo lobį duksina svetimu lobiu. Kolei tatai pateks? BBHb2,6.
7. ppr. impers. užtekti, pakakti: Pateñkamas gyvenimas, t. y. aš turiu visa ko tektinai J. Kaip tau patẽko drausmės (drąsos) važiuotie? Dgp.
patektinai̇̃ Idant tamstos mokslą mes, lietuviai, iš tikros širdies ir patektinai prypažintumėm Jn. Patektinai prisinarstę, norėjom apsirėdyti, tai su didžiausiumi išgąsčiu išvydom žaltį rš.
pateñkamai adv.: Vienoje vietoje gyvena ligi tol, kol turi patenkamai maisto Mš.
ǁ įstengti, išgalėti (duoti): [Paaukos] dvejetą karvelėnų, kuriuos gali patekti ranka jo (neturtingojo) Ch3Moz14,22.
ǁ impers. paprastai su bendratimi norint pasakyti, kad reikia liautis, baigti ką darius: Pateks (pakaks) niekus kalbėti J.Jabl. Jau patèks tų pasakų Brb.
8. tapti, pasidaryti: Kas žino, kap čia patèks Mrc. Per vainą vieni gyvybės nustoja, kiti ubagais pateñka Gs. Kuom tamstos patèksit, kaip išmoksit (baigsite mokslą)? Ps. Nežinomas žmogus pateko tokios garsios draugijos nariu J.Balč.
9. SD44,373, Lex23, Sut iškęsti, ištverti: Patenku, trivoju, pakenčiu R98, MŽ128. Kap čia jūs pateñkat, šite šalta! Vdš. Tik tridienę patẽko ir mirė Kdl. Kas pateks, aba ižkęs, tasai ižganytu bus SPI118. Ne vienoj pagundoj patekt ir ižkęst negali DP101. Antri…, yra nepateñką arba nerimstą DP100.
10. patvinti, paplūsti: Vienas pasigrobė tą rėtį, vienas vandenį supylė, i visa troba patẽko vandeniu Vgr. Bistra upelė krauju patẽko Žrm.
◊ po (kieno) pantapliù (sijonù Grž) patèkti vedus nebeturėti savo valios: Vyrai rūpinosi atsilaikyti, kad nepatektų po moters pantapliu rš.
pértekti
1. intr. K, NdŽ, DŽ1, KŽ, Ms, Jrb būti pakankamo ilgio, siekti nuo vieno krašto iki kito: Liptas par upę pártenka Kv. O ta lenta nepárteks ligi kito krašto – būs trumpa Vkš. Kartė par trumpa, nepártenka par vežimą Šv. Ar ta kartis párteks nu vieno balkio iki kito? Kl. Vinis nepártenka par lentą, duok ilgesnę Šts. Grindys nepértenka per trobą Gl. Paėmiau par trumpą siūlą, ir nepártenka Klm. Par lašinius nepártenka peilis Trg. Kur viena kartis paliauja su savo galu, ten kita tur prasidėti ir taip iki galo per visas eiles gluosnių pertekt K.Donel1. [Priegalviai,] pertekdami per [lovos] kraštus, karo kiek žemyn I.Simon.
pértektinai adv.: Pértektinai nupjauti NdŽ.
2. intr. DŽ1, Vlkv esant aukštesniam, ilgesniam prasikišti, pratekti: Varpnyčia pértenka per miesto butus KII246. Pasėjo, avižikės nė par dalgį nepárteko Grd. Retas šienas, nė dalgis nepártenka Ggr.
3. intr. Sut, N, I, M, L, Š, Rtr, BŽ26, KŽ, Jnš, Als labai daug, gausiai ko turėti: Jis pártekęs, t. y. visu pilnas, dar jam liks J. Jo namai visko pértekę NdŽ. Ko jiem reik: visko pértekę i da skundžiasi KzR. Jis visko partẽkęs, nė rūpesčio, nė nieko Pšl. Ans visko pártekęs, gerai gyvena Šv. Vaikų netura, patys pártekę piningų Krš. Ka žmogus visko pártenka, ans pagenda Pln. Pártekęs žmogus, o vagis Šts. Už bagoto ištekėjo – gyvęs viskuom pártekusi Erž. Tie giminės kur turtais pértekę, jie ne giminės Alvt. Esi naudos pertekusi, mokėk tik vyrą mylėti Žem. Įsigavęs piningų, pirko namus, vedė moterį ir visa ko buvo partekęs M.Valanč. Linksminos gerdamys ir valgydamys lig partenkant S.Dauk. Mes, viso ko pértekusys, gerai galėjom sugyvent MitI75. Mano miestai dar bus pertekę gėrybėmis SkvZak1,17. Kad vaikų būt pártektas, neužtektų duonos J. Rūpesnių esu pártekusi Ggr. Vargais pártekusi visą amželį buvau Ggr. Ans pártektas vargo, t. y. visa ko matęs – ir šilto, ir šalto J. Partekęs Vytautas garbės, lobių ir galybės S.Dauk.
pértekančiai adv.: Tu partekančiai turi šieno J.
pértektinai pertektinai̇̃ J.Jabl, Rtr, pártektinai I, Ll; M: Pértektinai gyventi NdŽ. Kiekvienas trūkęs, kiekvienas dejuoja, niekam pertektinai nėra Žem. Visokių valgių pertektinai Jzm. Teip nu žemaičių myliamys bernardinai ne vien pakaktinai, bet ir partektinai duonos įsigavo M.Valanč. Žmogus turėdavo darbo pertektinai J.Balč. Pertektinai yra gražių dalykų žemėje P.Vaičiūn.
pértekusiai adv., pártekusiai Skd: Tik keli [gyventojai] pártekusiai gyveno Vgr. Tada Gunčiai bagotai gyveno, partekusiai LTR(Žg).
pértenkamai adv.: Ištrėkęs visa, kas galėjo pertenkamai rūpinti jojo paties gyvatą Db.
4. intr. impers. per daug kliūti, gauti: Teko párteko [vargo] munie Pj. Gana jau sotinas ans (pasaulis) yra iš tavęs, jau parteko jam tavęs P.
ǁ pervirš būti: Dvikybis w mums nereikalingas, nes užtenka ir pártenka lotyniško v LTI552(Jn).
5. intr. End, Vn turėti pakankamai, kiek reikia: Savo duonos nepártenkam, reik vis pripirkti Šts. Ar pártenkat pieno? Šts. Ko nepartekęs buvai, ko stokojai, ko numirei? S.Dauk. Kunegai vos partenka duonos M.Valanč.
| impers.: Mun vietos nebepárteko įlįsti į bažnyčią Vkš.
6. refl. žr. ištekti 5 (refl.): Uošvienė nebepársitenka trobo[je] su muno vyru – rejas ir rejas visą dieną Vkš.
7. tr. apeiti, pereiti: Aš čia visus pártekau, niekur neradau Krtn.
8. intr. perbėgti (skysčiui): I mokėjimas gert: nė par gerklę nepártenka! Šmk. Jo gerklė kai Šešuvis – viskas partenka (viską prageria) Vdk.
pratèkti intr.
1. K, NdŽ, DŽ1, KŽ, Grd būti ilgesniam, išlįsti: Turėjo sijonai pratèkti (apatinis turėjo būti ilgesnis už viršutinį, kad apsisegus matytųsi iš apačios) Prk. Tavo apatinis pratenka, pasirišk Jrb. Ilgos marškinių rankovės yr, prateñka ir prateñka pro švarką Vvr. Mare, žiūrėk – tavo pavilkinys pro sijoną prateñka Bt. Plaukai ilgi, apvaliai apkarpyti, pratenka pro kepurę I.Simon.
^ Pėtnyčia (Petnyčia Klp) pro subatą prateñka (apatinis matyti iš po sijono) Jrb. Subata pro pėtnyčią (petnyčią Šll, Pgr) prateñka Snt.
| refl.: Aš prasitekaũ iš gleitos, t. y. nuritino mane iš tos vietos J. Idant prasitenkanti [uždangos dalis] būtų ant šalių šėtro ir ant abiejų šalių aną apdengtų BB2Moz26,13.
ǁ prk. savo negeru elgesiu prasikišti, užkliūti kitiems: Tu pleški, tu visur pratẽkęs, visur įsikiši, esi žmogus, kurį visi ansiema, visi kaltina: tu šioks, tu toks J. Aš niekuomi nepratẽkęs, kad mane atskirs nuo darbo, nuo kalbos, nuo dalies J. Geri žmonys, niekur niekam nepratẽkę Nmk. Ką tu eisi uždarbiaut visur pratẽkęs, visiems panagėse apsiskelbęs! Vdžg. Kuom aš tau pratẽkęs, kad tu teip užsipuoli?! Jrb. Žiūrėk, šen pratẽkęs, ten pratẽkęs Up. Tavo vaikai visur pratẽkę Ll. Ir aš, ir mano vaikai viskuo pratekę… kaip tik šunų melnyčioje toje bobarnėje Žem. Aš, nenorėdamas viešpačiams pratekti, siunčiu tenai tavi TŽVI402(Nz).
| refl. Trk: Kuomi aš tau prasitekaũ, t. y. nukaltau, nusidėjau? J.
ǁ prk. viršyti, pralenkti: Daug yr eiluotojų, kur trokšt tavi sekti ir dar nor mokslumu už tamstą pratekti TŽVI354(Nz).
2. KŽ pratilpti, pralįsti: Pratèkti pro skylę NdŽ.
3. išlįsti iš po debesų (apie saulę): Jeigu saulelė pratèks, eisu į lauką Slnt.
ǁ impers. išsigiedryti, prasišviesti: Nu pietų gal pratèks dar geriau, matysim Rsn.
4. siekti, tęstis iki kurios vietos: Pabudavokiam miestą ir turmą, kurio viršus iki dangaus pratenka BB1Moz11,4.
| refl. N, KŽ: Nesa lanka tarp anų kalnų prasiteks arti Azal BBZak14,5. Idant krotai prasitektų iki pusės altoriaus BB2Moz27,5. Kristaus ponystė prasitenka nuog vienų jūrų iki antrų B540. Rubežius tėvonystės jų prasiteko iki Sarid BBJoz19,10. Ir tavo macis prasitenka iki svieto galo BBDan4,19.
| Jų urėdas prasitenka (išplinta) ant viso svieto, tatai esti visi… tur klausyti šių tarnų Dievo BPII50. Ta pamoksla ilgoka yra ir gana plačiai prasitenka BPII147.
ǁ refl. trukti, tęstis, išsilaikyti: Bei anys gyvens. Nesa Jis tuo čėsu garbėje bus, kolei svietas prasitenka BBMik5,3.
5. Rtr išgyventi, prabūti: Antano gryčio[je] par vasarą pratèksiu Krč.
6. NdŽ, KŽ išsiversti: Neturi kruopų, neturi makaronų, ale bulbių y[ra], i pratenki̇̀ Škn.
7. gausiai ko turėti, pertekti: Ans skoloms pratẽkęs yr Grg. Senukai vaistais pratẽkę Grd. O visi ant manęs dantis pakabinę – kaip klebono pana, taip klebono pana visu kuo pratekusi Žem.
8. refl. tilpti: Gal dėti, prasitèks Vkš. Ko čia nesiliauni? Ar neprasitenki̇̀ (maža tau vietos)?! Vkš.
9. NdŽ, Tr pradėti tekėti, pamažu sunktis: Kubilas pratẽko ir suloja, varva J. Buvo buvo užušalę patiltėj, ale dabar jau pratẽko Sb. Reik tą (persodinimą) ankstesniai padaryti, lig nepratekus sulai medžiūse S.Dauk. Upelė kraujais pratẽko (ps.) Všk. Upelė linksmiai plaukia, verpetas „vivat“ šaukia, ir sulelė beržo prateko A.Strazd. Prateko teko srauja upelė pro brolio kluonelį LTR(Pnd). Ei putinėlio vietelėj [v]anduo pratẽko (d.) Rk. Visas dangus buvo apsiraugęs. Prateko lyti Vr. Gėrė gėrė vaikas, lig pratẽko (susišlapino) Š.
^ Kalnas pabalo, šalteniai pratẽko (sloguojant ašaros teka) Ggr.
pritèkti
1. intr., tr. K, J, NdŽ, DŽ1, KŽ, Snt siekti iki kurios vietos: Koryčia, kurios viršus dangų pritektų CII292. Taip aukštyn kopėčios nepritenka N. Vanduo man priteko iki kelių J.Jabl. Striukas buvo – nepritẽko Slv. Virvė iki medžio nepriteko rš. Kupeliai taipo įdalyti buvo, kad jie iš vieno visi iki kiemo priteko K.Donel1. Tas diržas pritẽko iki dugno tos skylės Sch237. Medžio viršūnė iki dangaus priteko brš. Idant šventieji teip ilgas ausis turėtų, kurios pritèktų net iki balsui mūsų DP538. Mūsų griekų skola pritenka iki dangaus KlM667.
^ Trumpa buvo, nepritẽko (juokiamasi, kai, išgirdus paskutinį žodį, norima sužinoti, apie ką buvo kalbama) Gs; LTR(Zp).
| refl. N, KŽ.
2. tr. pasiekti, nuvykti kokiu reikalu: Gavau ir daktarą pritèkti NdŽ. Vilnių pritẽko tuo reikalu NdŽ. Ir Kauną priteko, o bylą pralaimėjo Šts.
| Palaima ir mus… ižg malonės Jo priteks DP596.
3. tr., intr. Vdk prilygti kam, susilyginti: Kaip tai pritèks to, kas anksti kelia ir ukvatniai dirba J. Mes kolūkio nepritèksim, kolūkis bagotesnis (sov.) Skr. Sugrįžę žiūri į radinį… Kad durnius, tai durnius, nepriteksi BsPIII57.
^ Nepriteks ausys ragus B. Ausys ragų nepritenka B961. Kaip mes, pasturlakėliai, priteksim pirmlakus MŽ485. Ponus priteksi – kelnių neteksi LTsV171(Plv).
4. intr. R237,296,418, MŽ316,396,565, Sut, Tat, KII6, LL103, Š, Rtr, OGLII317, DŽ1, KŽ užtekti, turėti pakankamai, nepritrūkti: Tas milas nepriteñka sermėgai KII127. Tu su pašaru nepritèksi, n'užteksi KII127. Jam pinigų nepritèksi BŽ270. Nepritenkù dviejų rublių J.Jabl(Jnšk). Žmogus visa ko pritẽkęs J.Jabl(Jnšk). Tėvas mažai teuždirba, piningų duonai nepriteñkam Vkš. Kur čia visiem duonos pritèksi – tik darbinykam, o mum gerai ir bulbelės Kair. Kaip jie pritèks [visiems dalydami] – badus padarys Šln. Kur jos čia kaime pritèksi tos mėsos Jnš. Namą pirko, nepritẽko pinigų, tai dėdė davė Nm. Visų [žmonių] neišmylėsi, visims nepritèksi Krš. Kitas ir visur aptenka, ir laiko priteñka Šv. Tai visko pritẽkusi mergaitė: ir graži, ir sveika, ir su protu Sml. Ilgiau gydytis ligonis nebepriteko lėšų P.Aviž. Ė čia visa pabrango, mokesčiai auga… kas ir bebus toliau… iš kur bepriteks žmonės J.Bil. Besileisdamas aš to šniūro ant galo nebepritekau S.Dauk. Pienas namams visiems nepritenka K.Donel1. Rankovėlės nepritekaũ, šikšneles pridūriau JD630. Visam Galbrasčių kiemui per dvi nedėles pritekaũ dalyt [pyrago riekę] Jrk81. Pritèksiu iki Kalėdų NdŽ. Kad pradės nū vieno ketvergo, tai lig antrojo ketvergo priteks TDrVII144(Šlu). O kaip regėjo save nepritenkantį pinigais…, bijojos BB1Mak3,29.
^ Iki dagos pritek naudos KrvP.
| impers.: Vaikams į panę pakepdavo kelis plyckus, kai duonos nepritèkdavo Tlž. Man kriaušių nepritẽko Dkš. Juk kaip ten bebūtų, bet amžinai neliesi ašarų, nepriteks I.Simon. O ka akmenų nepritẽko, riešutais išbarstė [vieškelį] JR17. Mums nepritenka žodžių A1883,275. Šitam davė, šitam davė, mažiukui nepritẽko Š(Sl). Kam an galo nepritẽko [alaus], tas pas pečių tegu slenka (d.) Lp. Stubos ant sutalpinimo šuilokų nebepriteko prš. Kuriemus aliejaus nepriteko DP387.
^ Kad jum galvoj šulų nepritenka! LzP.
pritektinai̇̃ adv.: Ko pritektinai̇̃ turėti KII379.
priteñkančiai
5. intr. suspėti, rasti laiko: Kaipgi aš vienas visur priteksiù! Sb. Nepriteñka, netura laiko Slnt. Pritèkti negaliu išausti Šts. Neprisibaudu, nepritenku paieškoti Žeml. Reiks pabaigt braukt [linus] kada pritẽkus Sdk. Da kad pritèktum šiandiej nugenėt šituos alksniokus Sdk. Kai reikia gaspadinei visur pritèkt, tai ir gan Mlt. Vaikai, gyvuliai – teip ir nepritenkù bažnyčion nueit Ds.
| impers.: Tep ir nepritẽko nuvažiuot į Alytų Dkš. Uliaunas buvo, visur jam teko pritèkt Antš.
6. intr. Pjv kliūti į dalį, atitekti: Dalinant žemę man priteko du hektarai Brš. Pritèks ant jo dalies šiek tiek rugių Ln. Jiems nepriteko nė po auksiną LMD(Žg). Kap dalinosi su kitu broliu, jam pritẽko klojimėlis Sem.
| Jonukas ištrūko, Kristinai priteko (gavo mušti) LTR(Alv).
7. intr. impers. pasitaikyti, atsitikti, prireikti: Man pritẽko būt ligoninėj Lkš. Priteko man tada eit per mišką Lš. Ganyt ir man pritẽko vieną vasarą Pns. Kai pritẽko vežt rekvizicija, tai netur Gs.
| refl.: Prisiteñka visko išgirst Rmš.
ǁ prieiti laikui ką daryti: Ant trečios nakties priteko eiti jauniausiam sūnui tą tiltą daboti BsMtII28(Nm).
8. intr. pakliūti, patekti: Pritekaũ prie jo slūžyti J.
ǁ pripulti: Išnokęs kad pritekaũ prie bliūdo, tai nu! Ut.
9. tr. Plt sutikti, pritapti, gauti: Ta merga priteko tokį laidoką ir pati pasileido J. Nepriteko sau lygios vesti: paėmė tokią nevėkšlą Šts.
10. intr. NdŽ, DŽ1 būti užkluptam, ištiktam: Bėdos pritektas nė kur pulti nebžinai Šts. Bėdos pritẽkusi gėriau žibalą, kad atsileistų kaklas Dr. Bėdos pritekęs leidos akį išlupti Šts. Vaikas lopišė[je] bėdos nepriteks Šts. Pritẽko didelios ligõs, ir mirė Šts. Ne sykį tropinsis, kad ir geram žmogui liga ir smertis priteks Tat.
11. intr. patirti: Visa ko reik pritekti par amžių Lnk. Priteksma dar bėdos par karą Šts. Posninkais visa ko reikėjo pritekti: silkės kramę įbadys į košę – ir valgyk Šts. Gerai bado pritekom par karą Šts. Ar negi, ko pritekau (susilaukiau): spardo muni vaikai! Šts.
sutèkti
1. intr. NdŽ, DŽ1, Trk supant, juosiant sueiti, būti pakankamo ilgio: Sermėga nesueit, nesuteñka KII382. Man diržas nebsuteñka, taip pariebėjau Š. Toks drūtumėlis – diržas nesuteñka Jnš. Man tavo diržas par trumpas, galas su galu nesuteñka Antš. Tiek privalgiau, ka diržas vos vos suteñka Kal. Siūlų galus per trumpus palikai – sumegzt nesutèks Nm. Ar sutèks ta virvė? Pc. Susirištum, ale kažin a sutèks [virvės galai] Rs. Nesuteks virvelė, duok ilgesnę Šts. Sutẽko [raištis], kap čia buvęs Švnč. Tų marškinių kalnierius man nesuteñka Sb. Siauri marškiniai – nesuteñka Jrb. Nebsuteñka jau kelnės, storė[ja] [vyras] Rdn. Tiek įdrūktėjau, ka šarkai nė iš tolo nebsuteñka Vvr. Nu ir pastorėjau per bulvakasį – jau nei andarokas nesuteñka Vl. Kailinius buvo susijuozusi – nesutẽko Lkv. Nesuteñka rumbas, i gana Krž. Par trum̃pa – sumegzt nebesuteñka Sv. Da nesukako ketvirtis metų, jau nesutẽko žiurstų šniūružiai JV795. Kad (kodėl) nesutenka šilkų suknelė ant mano liemenėlio? JV1008.
^ Pabučiuok jam ten, kur nesuteñka Plv.
| Šalta žiemą, dantis an danties nesuteñka (drebulys krečia) Adm. Kad bent būtų galima sušilti, o dabar man dantis į dantį nebesutenka rš.
2. intr. L, Rtr, NdŽ, KŽ sutilpti: Vaikai, ko jūs tę nesutenkat, ar jumiem pečiaus maža?! Lš.
^ Dvi katės vienam maiše nesutenka LTR(Jnš).
3. intr. Sut, L, Rtr, Š, NdŽ, DŽ1 pakankamai turėti, užtekti ko: Gal sutèksi duoti jam stuomenį drobės? J. Tu nesutekai̇̃ duonos kąsnelį duoti J. Gal kaip nebūt' sutèksim duonytės Brž. Ana gal tos duonos sutèkti pas mumis Trk. Duonos gal i nesutèksma, o darbo – visada Up. Kad aš sutèksiu atiduoti dalį, atiduosiu i visus [pinigus] Lnk. Nesuteko nė drabužių, svetimais palaidojo Šts. Aš jai valgyt suteksiù Lp. Nesuteñka vaiku marškinukų Lp. Su mėsa nesutèkdavom, sunku būdavo Jnšk. Mažgi kaip ir suteksiù pieno litrą Mlt. Stiklinę [kmynų] tai jau suteksiù Skp. Visko sutẽkę, niekas nespiria, galima gyvent Srv. Verpsiu per dienas ir naktis, užsidirbsiu, vis sausai duonelei suteksiu rš. Ne visus vaikus parodė – vien tuos, kuriems apsivilkti apdaro šiokio tokio suteko LzP. Tuojaus užmokėsiu poniutei, tik tiek bėda, kad aš dabar pinigų nesuteksiu BsPIII10(Nm). Ar suteksiu tau užmokėti be kokio skaitliaus ir saiko M.Valanč.
| Jin, mergaitė, visa ko sutẽkus (visur tinka): i prie pečiaus, i prie svečiaus Bsg.
| impers.: Sutèks, nepilk daugiau Alk. Pirkti pirkti, ale piningų nesuteñka Grd. Nebsutẽko visoms dalių: penkias mergas reikėjo išlaidyti Rdn. A ėsti vaikuo nebsutèks?! Brs. Jei suteñka laiko, gali ir užeit Pg. Ateina tėvužėlis, šimtelius skaitydamas; o da nesutẽko vieno šimtelio, da mane n'išvadavo JD151. Tikisi rasti penukšlo tiek, kiek dėl papenėjimo visų sutektų SPII94. Sutenka, partenka SD44.
^ Dievas man nesuteñka, aš visam svietu sutenkù Lp.
ǁ DūnŽ įstengti, išgalėti (duoti, sumokėti ir pan.): A kelių rublių nesutenki̇̀ tai pasiutėlei atiduoti? Krš. A sutèksi visus piningus iš karto sumokėti? Šv. Nesutenki vargonų užpirkti, o toks bagotas jaunikis Šts. Sragys nuplikęs: vienas mišeles už motyną tesuteko Žem. Nė barankėlės tetė nebsuteko, nė marškinėlių Žem. Bet jeigu yra ubagu ir nesutenka to [paaukoti] ranka jo, tada ims vieną avinėlį and kaltės afieros Ch3Moz14,21.
4. intr. pakliūti, patekti: Jau kap sutẽko pinigai jo rankosna, tai i neužvysi jų daugiau Tvr.
| impers.: Mums taip daug palinksminojimo bei sylos sutenka Ns1832,6.
5. intr. susitikti, susidurti: Kaip mes (lietuviai) galėjom sutèkti su Indija, kad ana teip toli? Dr.
6. tr. Q553, R159,181,368, MŽ210,239,493, Rtr, KŽ suteikti, duoti, paskirti, malonėti: Dievas mums sutenka apstumą gėrybių OsG151. Jis mums daug gėrybių sutẽkęs KI157. Kam ką, Dievas tesuteñka tau ilgą amžį K. Dievas tesuteñka tau malonę KII300. Dieve, nesutek (apsaugok nuo to)! R, MŽ, N. Kad jam Dievas būt sutẽkęs ir du bernuku, tai būt išleidęs [į mokslus] Lp. Pone Dieve, kodėl tu tai bestijai ligą nesutenki! Šts. Obuolys… žmogui užmigt negalinčiam saldų miegą sutenk LC1879,38. Sutèk, Dieve, idant ir mes suprastumbime… paskutinius daiktus DP527. O sutekig tatai mumus, susimilstąsis Dieve DP181. Idant tai artimam mūsų sutektumėm, ką nuo pono D[ievo] ėmėm SE155. Vaikai, kuriuos suteko Dievas maloningai tarnui tavo Ch1Moz33,5. Sutek mums geras gadynes, kuriose dovanas tavo vartotumėm MšK.
| refl. R.
7.
sutektinai̇̃ adv. darniai: Ot Jurgis tai sutektinai̇̃ pasakas seka – kai poterius! Ml.
užtèkti, užteñka (ùžtenka GrvT11), užtẽko GrvT11; M
1. intr., tr. būti pakankamo ilgio ar dydžio, apimti visą paviršių ar visą aplink: Ar staltiesė užteñka? NdŽ. Daba mergos siūdinas tokius ruikinius, ka menk už kelių užtenka Vvr. Bus geras, čia gana užtenkamas lenciūgas Smn. Čia surišt šitas raikštagalis neužtenkamas Krok. Neužteñka tekinis an ašies Grd. Jiem (Biržų ponams) kelnelės gelumbinės, vos užteñka ant šikinės (d.) Kp.
^ Sudžiūvęs – lūpos dantų neužtenka LTR(Grš). Lūpos neužtenka už dantų – teip išdžiūvusi Šts.
2. intr. ppr. impers. I, Kos92, L, Š, Rtr, DrskŽ, Nmč pakankamai ko turėti, pakankamai ko būti, pakakti, ganėti: Užtèks šieno šiai dienai trūktinai, ne liktinai J. Kad vienos užkuros neužteñka, reik ir antrą antmesti J. Ar šeštokas užteks? N. Užtenkù kuomi K. Tai užtèks K. Kur tokiai gaujai užtèksi! NdŽ. Tų pinigų žmogus vis neužtenki̇̀ i neužtenki̇̀ Jrb. Kad aš dantis turėsiu, jug svietas duonos dėl munęs užtèks Ms. Visą ko užteñkam, menko daikto – duonos trūksta Vkš. Užtẽko duonos ir druskos (visko užteko) Rmš. Penkius bakanus [duonos] padarom nemažus, kad užtektų̃ visai savaitei Aln. Pensiją gaunam, duonos užteñka, i gerai Kvr. Tris bulbeles susiskučiau, išsiviriau, lašinių andėjau, pardien užtèks [valgio] Žl. Užtèks to vieno [ėriuko] – kai meška Jrb. Aveles pjaustom (pjauname), mėsos savo užteñka Pst. Laikau dvi vištas, ale kiaušinių užteñka Lel. Gaunam lašą to pieno – neužteñka Kv. Užtẽkom ir šiaudų lig šiaudų, ir duonos lig duonos Ar. Toks lašininis – nuo mėsos lig mėsai užtèks Mžš. Nu juk to šieno jau užtėksu, ka vieną karvę teturu Pln. Šieno šiemet sočiai turėsme, užtèksme Krs. Visa iššienauja, visa supeni – ir dar neùžtenka LzŽ. Ar kiaulei vieno krūmo užteñka? Ji visus knisa Rdš. Kaži, a vedum užtèks tos sėklos? Lpl. Užteñka, ka penki grūdai arklio pėdo[je] yra Brs. Kiek čia bereikia seniem: paslaižai, ir užteñka Šmn. Visgi da maža žmogui, gi reikia daugiau, o kai nebegali̇̀, tai ir mažiau užteñka Kp. Kaip ligoniui žmogui, tai užteñka [pavalgyti] Sutk. Tam kartu užtèks, kiek turiu Krs. Toki baisiai darbininkė ta muno duktė yr, aš niekaip neužtenkù anai darbo LKT72(Gd). Toki šneki ta motriška, kad užtẽkov visą kelią šnekėties ko Kl. Po laukus užteñka to darbo Krš. Užtẽko tų pasnykų, ganėjo Sdb. To darbo i vargo visokio užtẽko Šauk. Darbo užtèkdavo: tai rugiapjūtė, tai vasarapjūtė Kvr. Lig Kalėdų darbo užtèkdavo Všk. Aštuonius (aštuoniasdešimt metų) išgyvenau, užteñka, prisidarbavau, galiu eiti numie (mirti) Brs. Kap tai nenori gyvent?! – užtèks ir po žeme būt Pv. Du karu esu parleidęs, užteñka LKT134(Dov). Užteks, ne saulės amžių gyvensi LTR(Plt). Nežinau, kapeikų užteksuot (užteks tau) ar ne Kv. Užteñka to pinigo, kad sveikas Dgp. Eini į marčias, tai turėk, kad užtèktum visiems Pžrl. Juk ji turia i drabužių, i marškinių – visko jai da užteñka Jrb. Nusipirkau sau batus i tų užtèks munie i ka numirsiu Krt. Man ažtèks ir tų praryšėtų skaryčių, tegul dukteriai bus naujos Svn. Užteñka, ka sau prisaudžia, o ne parduot Pv. Visą naktį išdainuojam, ir dainų užtèkdavo Sug. Nusivysi vadžias – dvejims trejims metams užtẽko Lk. Amžių dienai užtèks ruoplio kultuvės KŽ. Ka ans (šiaudinis stogas) storas y[ra], ilgai užteñka (nereikia dažnai lopyti, perkloti) Žlb. Kloti ta (tai) kloti [stogą], be (ar) skiedų užtèksav? End. Užtèktų tamsyk to lytaus LKT202(Kbr). Tų mokslų nebuvo, užtẽko i keturių skyrių Žg. Anos gerumo užtẽko tris dienas LKT95(Krš). Kaip tu gėdos užtenki̇̀ šeštą valandą ryto pareiti?! Pln. Jam proto užteñka, tik valia duota (išdykęs) Ob. Alkio ir šalčio užtẽko, gyvenimo visokio matėm Bt. Kantrybės man neužteñka Dgp. Užteks man tos gaišaties: nei daugiau važiuosiu, nei ieškosiu Lš. Skaudžiai mušė, tą vieną kartą gavau, ir užtẽko visam amžiuo Brs. Tai ir arkliui užteñka (privargsta iki valiai, prikamuojamas) par tokį durnių Sdk. Kūlę kol iškuldavo, užtèkdavo (gana būdavo vargo) dėlto Ll. Jeigu ragais užkabins [jautis], tai užtèks (bus blogai) Kp. Tas medis tik linkt, mañ spūstelėjo ir vėl atleidė, o man jau užtẽko (sutrenkė) Sb. Karaliui užteko tų žodžių suprasti, kad ji sako tiesą J.Balč. Prančiam užteñka žodžio, o kitam dešimties mažai Dkk. Man užteñka žinoti, kad tu laimingas NdŽ. Bet stiprybės tiek ir teužteko – pradėjo verkti ir nubėgo į kambariuką J.Paukš. Poemoms rašyti vienų gerų norų neužtenka V.Kudir. Užteko mano menko sukosėjimo, ir barsukas dingo urve Blv. O to ežero ma[n] nelabai užtèks, reiks ir kito da ieškotis Jrk30. Atiduok už gaidį tuodu baronu, ir man užteks LTR(Šil). Man nebereikia plonų drobelių, užteks dėl manęs šešių lentelių LTsI549. Užtèks gi man, jaunuolytei, gailių ašarėlių (d.) Šmn.
| I tokių lempikių užtẽko (tenkinomės jomis), nereikėjo elektros, nė nieko Varn.
^ Visa laimė, ka tavo pilvas už akis mažesnis: jautį suėstumei – i tai neužtektų LTR(Vdk). Palieto pieno šunim i katėm užtenka LTR(Kš). Kad privirė, tai Grigo vaikam užtèks (labai daug) Mžš. Ne dėl jūsų sakymo, bet užteko kalei ragaišio (baigėsi gerovė) Žem. Užteko katei vėdaro LTsV302. Šuniuo užtèks, o žmoguo kiek reik (atsakoma tam, kuris sako „užteks“) Grg. Užteks tų pačių trupučių Sln. Kada pilna, tada užtenka Tlž. Smegenų nepridėsi, kad supratimo neužtenka LMD(Vlkv). Biednas bagotas, ba ir mažai užtenka LTR(Srj). Užtektų̃ sveikatos, tik reikia akvatos Mžš. Po mirties visiem užteks žemės Ds. Kapinėse visiems vietos užteks LTsV258(Srd).
užtektinai̇̃ užtektinõs, užtektinui̇̃ Skr: Visko turim užtektinai̇̃ Rmš. Buvo užtektinai̇̃ javų ir šienų Plšk. Tų malkų užtektinai̇̃ yr, tik neiškenti nejęs [iš miško parsinešti] Erž. Daug darbo buvo, užtektinai̇̃ daug Vgr. To darbo duoda užtektinõs Lž. Vargom užtektinai̇̃ – neturėjom atilsio Trš. Darbo tùri užtektinai̇̃, akes šlapios Pv. Proto užtektinai̇̃ turi Kp. Ir šiemet lietaus užtektinai̇̃ buvo Krs. Mum laiko užtektinai Ds. An bulvių kalarado ažtektinai̇̃ Dgp. Musių tai čia užtektinai̇̃, net perteklius Pžrl. Tau gera: susikūrei šeimyną, turi savo namus, darbuojiesi ir uždirbi užtektinai Pt. Kad būtų žodžių man užtektinai ištarti tam, ką mano siela kenčia Vd. Nu to laiko varna su šarka tur rūgštos giros marė[je] užtektinai̇̃ PP76. Ugi prisivysiu virvių užtektinai ir trauksiu šią pelkę ant ano kalno BsMtII76(Dkš). Neužtektinai̇̃, negana, pritrūktinai I.
užteñkamai adv.: Užtenkamai turiu duonos J. Piningelio ans turėjo užteñkamai End. Aš visa ko turu savo užteñkamai Vvr. Paskutinius žodžius Karalienė pasakė šnibžda, bet vis vien užtenkamai garsiai I.Simon. Sėklų pavasario sėjai jau užtenkamai pasirūpinta sp. Metų ar yr užteñkamai Žeml.
| refl.: Pensiją gaunam, visa ko užteñkas Krš.
ǁ impers. paprastai su bendratimi norint pasakyti, kad reikia liautis, baigti ką darius: Užtèks niekus tauzyti, eik darbo dirbti! Vkš. Užteks laukti, užteks jūsų klausyti! V.Krėv. Eikime gulti, užtèks dirbti NdŽ. Jau užteñka man dainuoti, reik namo pradėt važiuoti Grž. Žinai, vyrel, užtèks čia tau, kiaušyk namo Mžš. Nu ta (tai) must i užtèks [pasakoti] Skd.
3. intr. kliūti, tekti: Biškį užtẽko lietaus Ėr. Kaip jam užtẽko švęsto vandenio, tai visos skiautys nubyrėjo (ps.) Antš.
^ Kam užteks, tam uždegs LTR(Auk).
4. intr. pasrūti, paplūsti: Krauju užtekusios akys buvo išverstos Ašb. Širdis krauju užtekusi: vely būčiau numirusi, ne ką jaunai tekėti (d.) Smn.
5. intr. nuslūgus pakilti aukštyn: Dabar gegužė atsistojo obely ir kukuoja: aukso obelėlė žemyn obuolėlius, vyno šulinėlis aukštyn užtekęs MPs.
6. tr. įveikti, nugalėti: Aš neažtenkù veršioko: dėl manęs kur eina, te ir nueina Trgn. Tas negimęs, kas taũ ažtèks Trgn.
ǁ intr. pajėgti, įstengti: Nebeažteksi̇̀ jau su jais mintynių eit Trgn.
tèkti
Apibrėžtis
tèkti, teñka, tẽko
1. intr. R197,350,421, MŽ261,468, KBII159, L, Rtr, Š, FrnW, DrskŽ kliūti į dalį, būti gautam: Teko mi kas iž to, puolo ir ant manęs kas gi SD44. Avis teko vilkui R. Pelnas man tenka N. Turtas teñka įpėdiniams NdŽ. Laimingas bilietas teko KlK45,71. Jai teko pirmoji vieta DŽ1. Tenka pienelio ne tik jam (Antanukui), bet ir jo marškinėliams V.Krėv. Man jo nebus, ir tau tenetenka V.Krėv. Duok, tau įpilsiu, maža tau tetẽko Slm. Vyras žmonai nepaliko, vaikiuo svetimam piningų tẽko Rt. Viskas motriškai, visos kerčios tẽko Krš. Jam trečia [turto] dalia tẽko Klt. Vienai tẽko toks darbas, kitai kitoks darbas tẽko Nt. Aš ilgiausiai valgiau – man tėviškė tèks Gs. Kas kam tèkdavo – žėk (žiūrėk), kitas kepurę prisidės kiaušinių [per Velykas] Škn. Pats lengvasiai maišas ma[n] tẽko GrvT61. Pats viskuo pasinaudojau, kitiems nieko netẽko Vl. Vis tiek ji ne tau tẽko Vrb. Kam ana (duktė) papuls, tai mylės, kam netèks, tai gailės Nmč. Ka špūkuoja (vaidenasi) stubo[je], tai jos nieks nepirks, jiems tèks Nm. Debesiavo šonais, i mum keli lašeliai tẽko Mžš. Pakraštinė ežia, čia pelenų (barstant buives) mažiau tẽko Žl. Iš viso rietimo man tik andarokas tẽko Krd. Pas mus iš Kampiškių šitie suolai tẽko PnmA. Kas tau iš to tèks? Rs. Man visos trejos mišios tẽko (visose dalyvavau) Rm. Nieks negal mums tèkt, ką miela vasara žada K.Donel. [Dočys] iš bėdos paskiaus kaip smirdas ubagui tẽko (elgeta liko) K.Donel. Turėjo tą sklypą lauko imti, kursai per burtą jiems tẽko K.Donel1. Ir man teko tos laimės, garbės J.Jabl. Man teko didelė garbė NdŽ. Tiek man jau ir to tetẽko laisvės gyvenimo LKT244(Pkr). Šiteip dabar gera gyvent – i va nebetẽko vaiku[i] pagyvent Mžš. Plaučių uždegimas tẽko Mlt. Vienam tẽko grožis, kitam tẽko protas, o trečiam turtas tẽko Rmš. Ateis Dievo liktasis, mergų netektasis J. Kol lino pasaką papasakojo, išėjo visa naktis, i velniui nieko netẽko PnmŽ. Aštuontuo (aštuntam) jau i netẽko GrvT75. Tam davė, tam davė, o mažiukui netẽko Grš. Kiškį ištušinau, ir visą suėdė, nei paragaut mumiem netẽko Pv. Kolei dasderinsme, tai mum i netèks Švnč. I tos (mergaitės) dūšia velniui tẽko Grnk. Va, ans, matai, tam velniuo tẽko Žeml. Pabroliam tẽko ausys, jie po langeliais klausos (d.) Brt. Bernui tekęs labai menkas kuinas, bet vežimą priskrovęs didelį LTR(Ds). Ei eisiu eisiu, aš čia nebūsiu: žinau, neteñka ma[n] tėviškėlė LB29. O jūs rankelės baltosios, baltosios, o kam jūs tèkste, mielosios, mielosios? JV322. Ar jūs žiūrot, ar nežiūrot, aš jumi neteksiu. Tik aš teksiu tam berneliui – lauko gaspadoriui LTR(Mrk). O kad aš tai žinočiau, o kad aš tai mislyčiau senam našleliui tèksiant ir jo seno klausysiant JD271. O šiam pačiam [žvejyčiui] pati teksu KlvD3. Devynias mylėjau, o dešimtai teksiu DvD81. Kam teks oželio ragai? – Kieno trumpi noragai Lp. Vai kam teko tie plaučiai, kam reiks daugel dainuoti? – Pamergėm teko plaučiai, jom reiks daugel dainuoti (d.) Plv. Teko mergai sarmatėlė – pradėj gailiai verktie TŽI218. Grįžusi iš pedagogų posėdžio, Regina prasitarė, kad jai teko vyresnės klasės rš. Karalystė teko jo vaikui Amazijošiui S.Stan. Tėve, duok man lobio dalį, kur man tenka SkvLuk15,12. O dalydami rūbus Jo, metė burtas, kas kam tektų̃ DP172. Tojeg žuvyje rastas buvo žiedas aukso, kuris jam tẽko DP539. Kiekvienas džiaugias, kad jo tėvainumas teñka DP190. Nes kad būtų Christų aprinkę, tad būtų (orig. budu) nuterioję ceremonijas, afieras ir tūlas dovanas, kurias žmonės Dievui bažnyčion nešdavo, o tos kunigamus tekdavo SPI73. Ir Jo karalystė kitiems žmonims neteks BBDan2,44. Tenkmi̇̀ KGr306.
^ Kas plačiai rėžia, tam siaurai teteñka Rz. Kiek tèks, tiek pakaks Pšl. Ir aš regiu, kieno javai, o kam teko grūdai KrvP(Mrc). Biednam renka – bagotam teñka Gršl. Gera galva, tik durnam tẽko Ub. Jei vilko bijosi, vilkui ir teksi LTR(Šll). Vilką vijus ir uodega tenka LTR(Zp). Upartoji ožka vilkui tenka S.Dauk. Kam teks, tas džiaugsis, kam neteks, tas gailėsis LTsV878(Lks). Velnias esi ir velniui tèksi Skr. Teksi Dievui apsvilęs VP46. Teksi Dievui apskutinėtas ir aplupinėtas LTsV210(Vl). Teko zylėms ir pelėdoms PrLXVII23, B. Sasipešė ubagai – teks mums lašiniai B. Kam čia teks šūdinasis galas? S.Dauk. Merga buvau, marčia tekau, akis dariau, pro tas akis pati lindau (aguona) LTR(PnmR).
| tr.: Ne panos betekęs, ne pasogos Šts. Nei arklio tekáu, nei piningų Krž.
| refl.: Bylojo tada tarp savęs: – Nedalykiam, bet meskiam burtas, kam teksise VlnE208. Kiekvienam žalnieriui dalis tekosi Ev.
ǁ Trgn, Mlt kibti, prilipti (apie užkrečiamą ligą): Aną metą, kai tėvas tuo gripu sirgo, i ma[n] to gripo tẽko Jrb. Tèks tau liga, jeigu eisi pri ligonių J. Šitas gripas teñka nuo žmogaus kito Žl. Kas čia par liga, ar netenkama, ar netenka (nelimpa) kitam? P.Aviž(Aln). Bijo, kad nebūtų trachoma, sako, labai tenka P.Aviž(Vžns). Aš eisiu jo lankyt, nebijau, man netèks liga Ds. Jai džiovelė tẽko nuo brolio Sdk. Teñka niežų greit Strn. Miežis neteñkamas Ut.
ǁ atsitikti: Ar nežinai, kas anomus mergomus paikomus tẽko DP96. Jei tatai medžiui žaliam tẽko, kas sausam tiksis? DP347. Kas teks nenoriantiems atleisti savo kaltininkams? – Bus tokiems sūdas brš. Idant ir mumus teip netektų kaip ir miestui Jeruzalem DP313.
2. intr. L, Rtr, Krš atsidurti kur, pakliūti: Ar tèksim į vidų? NdŽ. Aš netekáu antrą kartą į pruntą (frontą), susirgau Lnk. Tekáu į kareivius Šts. Buvo į kalėjimą tẽkęs už papjovimą [žmogaus] DūnŽ. Turėjau jau tekti į jų rankas A1884,362. Skaičiau knygas, kokios tik man tekdavo į nagus Žem. Ėmė mislyt ir dūmot visi trys broliai, kaip čia tektie prie ančių BsPII262. Ir aš tę buvau, visa ragavau. Alų midų gėriau, par barzdą varvėjo, tik burnon neteko BsPII294–295. Jau čia (Kraslavo apylinkėse) daug peraugo pasaulio, kai jau čia tẽko lietuviai Kr. Saulis, patsai iškritęs iš arklio, idant gyvas į rankas neprietelių netektų, vienam drauginykui savo davė pardurti šoną S.Stan. Duok, idant ing aną naują šventą Jeruzalimą, tėviškę dangaus, sveiki tektumbim MKr4–5.
| refl.: Nesa teip darydami tèksimės gyvaton amžinon DP326. Duok tektisi Tavęsp amžinai dangaus šlovėsp brš. Ledai Nemano upės jau… pradėję pamažu namuonlink tektis TP1881,15.
3. intr., tr. (tik part. praet.) Žlp būti ištiktam, paliestam (bėdos, vargo ir pan.): Bėdos tẽkęs turėjau keliauti NdŽ. Bėdos tekta padirbau tą darbą J. Jug bėdos tektas ką darys Pln. Eina ans bėdos tẽkęs pas velnią (ps.) Trš. Bėdos tẽkęs turėjau paskutinę karvelę parduoti Plt. Bėdos tẽkus a gaisras – y[ra] jau iš kur vandens patraukti Klm. Bėdo[je] tẽkęs kur lėks, ka ne pri tėvų Krš. Vaikas, bėdo[je] tẽkęs, ką darys KlvrŽ. Esu vargų tẽkęs su arklių mainymais Šts. Bėdos tektas išvažiavo į Ameriką J.Balč. Pagrįžusi pri tėvų užslėpė viską, kaip nelaimės tekta buvo prižadėjusi BsPII51(End). Ką bedarys žmogus tokios nelaimės tektas? J.Jabl. Dabar juodu dalijosi savo turtu su nelaimių tektaisiais rš.
ǁ būti skirtam: Tie piningai buvo velniuo tekti̇̀ Plt. Velniuo tekti̇̀ piningai, vel[nia]s i gavo – neiškasiau Als.
4. intr. LTR(Dgl) tekėti, ištekėti (už vyro): Už ko tèksi, pana Ona, bene už siuvėjaus? JD476. Vargelyj gimiau, vargelyj augau, vargelyj būdama už vyro teksiu (d.) Brž. Kai aš tekau, kai aš tekau ažu mielo savo, tai mano galvelė vargelių nekėlė LMD(Rš).
5. intr. impers. būti aplinkybių priverstam, reikėti ką daryti: Mums tẽko ilgai laukti DŽ1. Dabar tenka man dažniausiai miestuose gyventi J.Jabl. Kulką tẽko pjautinai iš kaulo išpjauti NdŽ. Jam tèks dar daug vargti NdŽ. Tèks pakviesti gydytoją DŽ1. Tam tèks ubagais eiti K. Ir vedžiau ne tą, ką reikia: vienam kap pirštu teñka gyvent Šlčn. Teko jam ten prašytis į nakvynę VoL300(Brt). Man visi darbai tenka dirbti Žem. Dabar pačiam teñka skursti J.Jabl. Mėšlus teko vienai vežti Kl. Su tokiuo vyru tai netèks sarmatos kentėt Slm. Teks numo pėsčioms eiti Vkš. Niežti padai – tèks šokt ar bėgt Pnd. Neilgai teks mums šliaužiot supuvusiam pasauly S.Nėr. Brangiai tau teks užmokėti už savo žodžius! rš.
^ Nespjauk į vandinį – tèks išgerti Krž. Neišsižadėk buvoti, gal tèkti i nakoti Lkv. Bark vaiką mažą – netėks mušti suaugusio LTR.
6. intr. ppr. impers. pasitaikyti kam ką daryti, ką patirti: Ar rado arklį? – Netẽko justi J. Man teñka tankiai pasigerti, susibarti su juomi J. Mūsų girioje kiaunė teñka aptikti BŽ58. Ir gera, ir bloga tẽko matyt LKT263(RdN). Da tẽko i man to bėralinė duona valgytie LKT345(Dsn). Ir verpt, ir aust tèkdavo LKT306(Skm). Tẽko visa matyt, daugiau bloga negu gera Kvr. I ma[n] yra tẽkę didelį vargelį vargt Žg. Jau visako visako tẽko prikentėti par tokį amžių Nmk. Su arklu man netẽko art Pc. Man tẽko ir akėt, ir sėt – pati išmokau Žln. Nebuvo vyriško, tai tèkdavo man pačiai ir pjaut, ir kirst Svn. Nedaug ma[n] tẽko gerų dienų matyt Rd. Tèkdavai važiuot kelioleka kilometrų į miškus Gsč. Ir nusiravėjau [daržą] pati, tik raut nebetẽko Krs. Pasvaly yra tẽkę būt kelis kartus Brž. Niekur niekur man neteñka nueit, vis čėso neturiu, darbais apsikrovus Skp. Neteñka nė sekmadieniais pasilsėt Krs. Nebetenka ir dirbt, nuolatos gi alai Slm. Netẽko mun ganyti KlvrŽ. Daug netẽko su rankom kult, tik kiek kūlių reikia Krč. Mum i nebetẽko pabaigos tų vestuvių matyt Dj. Balsą neblogą turėjau, tèkdavo dainuot Grnk. Netẽko žmonėm nei apsėduos dorai ateit: tik numirė, ir išgrūdo Slm. 1918 metais tẽko žolė, meldai valgyt, i druskos do nebuvo Dglš. Jei man tèkdavo tamso[je] į namus pareiti, tai eidavau kitu keliu, ne tuo, kuriuo buvau išėjęs Plšk. Kad tik laukūse nenukrisčio, kad tik lovelė[je] tèktų numirti! Yl. Aš tekáu (man teko) girdėti Trš. Labai gailėjausi, kad netekaũ pamatytie Vlkv. Nė man tèkdavo [šokti], visą vieką tarnavau Skrb. Man ir vienai seseriai tẽko tarnaut Pc. Netẽko nė kojų prilenkt, i vėl lėk [dirbti] Ps. Slidumo[je] pargriūt ne dyvas, ale man griūt da netẽko, gal i netèks Mžš. Tẽko da man su juom būt Jon. Dvi žiemas tẽko eit [į mokyklą] Jsv. Ma[n] netẽko nė vienos pėdos į mokyklą įeiti Žlp. Su marčia netẽko gyvent Krm. Su tais mintuvais mun nebė[ra] tẽkę minti Yl. Reikaluo tẽkus visumet ten susišelpsi KlvrŽ. Kada tèkdamas aplaistau [medelius] Grž. Kada tekdamà ateik pasizambyti Grž. Šiandie netẽko nueiti į daržą Ėr. Man tik tenai ir tẽko matyt tie žalčiai Skp. Tẽko važiuot rinkt tą kalėdą (kalėdoti) PnmŽ. Anan didžiajan kare tai tẽko būt Rusijoj LKT302–303(And). Todėl iš bėdos man, vargstančiam nabagėliui, slūžyt ir kiaules varinėt pas Bleberį tẽko K.Donel. Teko man matyti ir stebuklingą staliuką, ir aukso asilą, ir daug kitų neregėtų daiktų J.Balč. Man pačiam ne kartą tẽko gauti botagas BM25–26(Č). Kada teñka, tada audžiam – tas audimas be pabaigos Alz. Gyvenime visko tèks: šilto ir šalto, juodo ir balto Ps.
| refl. Tv: I su vaikais visako tẽkos matyti jau Žr. Teñkasi ir nevalgę būt LzŽ. Mun jau nebtẽkos [nešioti], buvo tokios tatai krūtinės kaulinės prisegamos [prie marškinių] Bdr.
7. intr. Q649, H158, R417, MŽ563, FrnS45, DŽ, Dv užtekti, pakakti, netrūkti: Tenku duonos R. Savo duonos tenku, t. y. neperku lik naujų J. Vislab suvalgau, netenku nieko R33, MŽ44. Aš duonos netekaũ K. Neteko vyno N. Gaspadorius netẽko pašaro K. Netenka to arba to SD333. Ko tu čia netekusi esi, kad žliumbi? Kos99. Aš netekau šieno J.Jabl. Ar tèksite vietos? NdŽ. Ar ilgai tu mėsos, pašaro tèksi? NdŽ. Ar ilgai tèksi akių? NdŽ. Jis viso tẽkęs Rm. Ar ilgai tu tos mėsos tèksi? Gž. Kap neteñkat [duonos], tai nubėkit ir nuspirkit! Lp. Druskos netẽkom, nuej[o] Valkinykan paspirkt Vlk. Netẽkom pašarties Lzd. Netẽkom šėrimo Šlčn. Magazinai buvo, o kaip duonos neteksi, tada atimsi [grūdų duonai] Ker. Kožnas pons…, rudenyj duonos ir gardžių pyragų netẽkęs, būrui iš bėdos į ranką pinigą bruka K.Donel. Juk ne daugio reik, štai jau galvijų netèksim K.Donel. Jei audi, netenki̇̀ [audmenų] – verpi ir audi! Lp. Kai neteksiu aviželių, nusikirsiu dobilelių (d.) S.Dauk. Patol šokau, tanciavojau, pakol kurpių tekau KlpD106. Kad kurpių nebtekau, basa koja šokau KlpD106. Dėl to labai supykau, kad tabokos nebtekaũ JD654. Didis pulkelis, mažas tortelis – netekau dovanėlių LTR(Mrk). Ir netekau [drobės] šešurėliu[i] (d.) Kp. Būtau rašęs dar daugiau – popierėlio netekau LTR(Srj). Kad netẽko vyno…, žyme savos galybės permainė vandenį ing vyną DP424.
| Duona visko tẽkusi (visais atžvilgiais gera, nieko jai netrūksta) Ėr.
^ Kad neteko bačka (baigiasi alus), noris antrą galą gręžk – tiek gausi B408.
| impers.: Tèks man to, kiek aš turiu Rod. Jam viso teñka: ir valgymų, ir grašių LzŽ. Jeigu neteñka grūdų, pinigais duodam LKT354(JnšM). Pavasarį pašaro neteñka Ar. Kiek neskaitau, vis nètenka dvejeto rublių Grv. Kur neteñka mėšlo, pabarsto zuparo Ėr. Ko dar netèks, pasiklausk, papildysiu A.Baran. Gyvulys kalbos neturi, bet jis tau pasakys savo akimis, ko jam tenka, ko netenka Blv. Tėvas perskaitęs biteles aptiko, kad vienos neteñka BM4(Kp). Teip vakarienę beverdant, neteko lempoje alyvos BsPIII15(Nm). Šuliniuosa tai teñka vandens Pls. Žiemą kokios šalnos būma, vis teñka [v]andenio [šulinyje] Pst. Ma[n] netẽko: aš paskutinė buvau Jrb. Ka kopūstų lapų netèkdavo, miltų pabarstydavom an ližės PnmŽ. Kiaulėms senovė[je] bulvių neteko – žmonys virė sunktinę košę iš mažųjų bulvelių Ggr. Sylų prigimtų nemitenka KlbIII241. Maž ko neteko, kad nuakmeniuotų mane Ch2Moz17,4. Irgi galvoj [proto] neteñka Švnč. Išsirinkęs jauną ožiuką, nusinešiau jį šalin ir nusišoviau iš lanko: širdies neteko man (gailestis neleido) pjauti Š. Dviem pirštam siūlo netẽko Lp. Darėms, darėms (rengėm butą) – neteñka lentų Str. Kap neteñka siūlų lininių, pašukelėm drobę padausdinėja LzŽ. Žinok, kiek apmest [audeklo], kad tektų an metmenų Vdn. I apsiruošt (drabužių įsigytų), i duonos tèkt, ale drena burna (viską prageria) Str. Siūti yra šis tas, juk atneša kaimynai. Bet ir to tik tenkant – galėtų būti daugiau I.Simon. Ceta, ar neturi burokų sėklos – pas mumi netẽko Nč. Lapinas suriko, kiek jam balso teko, ir – pabudo V.Krėv. Da metų netẽko lig auksinio šliūbo Aln. Ejom į bažnyčią, nebteko laiko pramonėms M.Valanč. Už du šimtu grašių duonos neteko jiemus SPII78. [Neduosime aliejaus,] idant netèktų mumus ir jumus DP567. Duokit pekų jūsų, o duosiu jumus [duonos] už pekų jūsų, jeigu netenka pinigų Ch1Moz47,16. Pamisakykit mani, jei jumus kadai ko neteko MP125. Kad jus siunčiau be mašnos ir be kolytos ir be čebatų, ar jums ko neteko? SE249. Man sylų iž prigimimo netenka PK6.
^ Neteko subinei ataudų (pristigo duonos) B. Karalius duonos netẽko (sakoma, kai su saule lyja) Snt, Vg.
tektinai̇̃ Patenkamas gyvenimas, t. y. aš turiu visako tektinai J. Tektinai̇̃ užteks Ėr. Netektinai yra žalmenų čia J.
^ Tektinai (mistinai) – ne tuktinai B.
8. intr. (su neiginiu) nustoti ko turėto, prarasti: Medžiai žiemą žalių lapų netenka J.Jabl. Neteko kalvis uždarbio – neteko ir duonos S.Nėr. Iš išgąsčio kojų netẽko LKT116(Stl). Kaip tik sūrį užkandau, tujau danties netekau (d.) Varn. Kap tu netekai̇̃ akių (apakai)? Vlk. Nebuvo septynelių metų, kai auselių netẽko (apkurto) Ml. Aš netekaũ savo kasų didelių, tai labai verkiau Brt. Netekaũ paskutinio šiaudo (nieko nebeturiu) Rmš. Matysi: ji tų vaikų netèks greit Smln. Pavargom, kai tėvo netẽkom Dbč. Tai ka netekau savos radnos motinos, tai aš dar likau an svetimų rankelių LTR(Rod). Netekau nė žmonos, nė dukterių Dv. Matėm gerai, kad į trumpą laiką Lietuva Klaipėdos krašto netèks Plšk. Dievuliau mano, Dievuliau brangus, netekau nei bernelio, nei aukselio žiedelio (d.) Auk. Aš nieko netèksiu, ka jį įsileisiu Jrb. Ką veiksiu ilgiaus ant svieto, jau nieko netekau BsPI80(Rg). Jis savo tėvų nebetẽko: jie tuočės mirė Grž. Kad munęs nebteks, karunkos jauniejai nebgiedos Šts. Kaip tėvelio nebtekáu, nedidelis, mažas buvau Slnt. Visi kaimynai dabar jau bitelių netẽko Pšš. Kurio sudaužo, tas neteñka gi kiaušinio Kvr. Purkštimą kokį darykiat a ką, o jūs netèkste nė kokio ąžuoliuko Krž. Bėgo bėgo ir jau netẽko kelio (išklydo) Švn. Bedirbdami ir sveikatos netẽkom KzR. Par tą arielką ir sveikatos netẽko Vkš. Netẽko drąsos duris klabent Pš. Piningai vertės netẽko Plšk. Dovanodama gyvybę kūdikiui, ne viena motina jos pati netenka S.Nėr. Kam nepasiseks tas, ko gero, ir galvelės neteks K.Saj. Geriau išeik ir nekalbėk man, šventasis vyre, nes galiu ir tau pagarbos netekti V.Krėv. Kol aš itą darbą padarysiu, tai ir dienos neteksiu Pls. Kaip aš nebtèksu kantrybės, visi jūs išmanyste šventos dienos pyragą! Šv. An trečių metelių ašarėlių netekau (d.) Mrk. Senavaitis spoksojo į svečią stiklinėm akim, žado netekęs V.Bub. Nebetekęs vilties ištrūkti, jis ėmėsi gudrybės ir pasuko arklį iš kelio J.Balt. Ponai, netekę baudžiavos, laksto po miškus Žem. Sąmonės netẽkęs BŽ23. A proto netekái, ka taip klykauji ir šokinėji? Vkš. Rods, kad būrs čestavots jau proto viso neteñka K.Donel. Dar tekus ir jau nebetekus gimtųjų tėvelių, man buvo dar kita mano dvasios motutė – Lietuva ir lietuvybė Vaižg. Netekau rūtelių žaliųjų del tavo, berneli, žodelių meiliųjų (d.) J.Jabl. Parein dukrelė, parein jaunoji žiedo netẽkus nei vainikėlio Niem7. Eina ponelis per laukelį verkdamas, bėro žirgelio jau jis savo netekęs JD185. Kad tu netektai kojų nei rankelių LTR(Lp). Didžius darbus bedirbdama, rankelių neteko LTR(Pg). Netekau jaunų dienelių, nebetinku prie seselių LTR(Brž). Kogi jy verkia, ko aimanuoja, gal matušės netẽko? DrskD197. Verk' rūtaitės, verk' žaliosios ravėjėlės netekusios LTIII434(Sln). Išganytojaus nebtekus, mokytiniai ir kiti žydai išejo iš bažnyčios M.Valanč. Po dviejų dienų klioštoryje jo nebeteko (pabėgo) TS1897,9.
^ Blaškos kap danties netekęs LTR(Auk). Gerai gyvenam, toroms kūrenam; kaip torų nebtèksiam, trobas uždegsiam Pln. Daug benorint ir mažo neteksi KrvP(Žr). Gerą pažįstam jo nebtekę VP15. Jei gailėsies duonos, neteksi mėsos LTR(Srj). Beieškodamas pyragų ir duonos neteksi LTR(Gdr). Negeisk pyrago – duonos neteksi LTR(Auk). Visų verkęs – akių netèksi, visų klausęs – kojas pamesi Lkv. Galvos netekęs kepurės verkia KrvP(Mrk). Galvos neteksi, kol į vietą pateksi TŽV622. Varioko beieškodamas i auksino neteksi LTR(Vdk). Kai dalies neteksi, i akis išdegsi LMD(Šl). Būdamas smarkus rankas apdegsi, lėtas – dalies neteksi LTR(Auk). Nebūk par drąsus – akis išsvilsi; nebūk par lėtas – dalies neteksi M. Kad vietos neteksi, protą gausi N. Kai vietos neteksi, tai protą paseksi Tlž. Išejo pešt, o pats kuodo neteko Dkk. Su kvailu reikalo neatliksi, tik sveikatos neteksi TŽV600(Al).
9. intr. ppr. impers. DŽ, Žl kliudyti, pataikyti: Kulka turėjo tèkti jam NdŽ. Reikia mokėt kult, kakton [su spragilu] teñka [nemokančiam] Aln. Metė su akmeniu, tẽko kakton, ir paliko žabalas Svn. Tẽko vaiku smilkinin, ir užmušė Dg. Akmeniu tẽko dalgėn, kad išmušė ašmenis Všn. Taikai, kad tam (margučiui) tèkt, tada pasiėmei sau Vdn. Šovė, i tẽko kiškiu Rm. Leidžia kulkas, ale mum netẽko Kdn. Užlipėm an pečiaus, kaip pradėjom malkas mest, tẽko šitam puodui – ir sudužo Rk.
^ Kuo mesi, tuo teksi̇̀: medum – medum, lašiniais – lašiniais Trgn. Kad tu man neteksi̇̀, tai aš tau teksiù Rm. Kam teks neteks, o ilgakojui garniui visada LTR(Zp). Kam teks, kam neteks, o bizniui (striugiui Erž) vis tèks An. Kam teks neteks – striukiui bizniui teks LMD.
10. intr. ppr. impers. gauti barti, mušti: Jei neklausysi, tèks nuo tėvo DŽ. Kitą sykį ir nekaltam teñka Pc. Tèks par blauzdas, jei da kartą galvijus suleisi vasarojun Ds. Kitus apmuša, ale i jam tèks Rs. Paims šluotą, tai tèks ir man, ir tau! Vrn. Gal i tau teñka diržu? Klt. Iš vakarelio parejau išaušus, už tą gerą mun tẽko nu motinos Vkš. Sudaužiau [puodą], tẽko da rūron nuo mamos Rk.
◊ dùlkės tẽkęs nelabai protingas: Šitas kiek dùlkės tẽkęs Švnč.
galvõs netèkti
1. susijaudinus, sutrikus nebeįstengti valdytis, blaiviai protauti: Našlė iš pradžių galvos neteko: verkė, dūko lyg pamiršusi, už ko rankos užkabinamos Vaižg. Sumišusios, netekusios galvų, – stumdosi po aslą J.Jabl. Išgeria stikliuką ir galvõs neteñka Vlkv.
2. pamiršti: Galvos neteko kalbėdami MŽ.
į káilį tèkti gauti pylos, būti mušamam: Turbūt teks mums į kailį, nors mes visai nekaltai apskųsti Žem.
kai̇̃p (lýg) galvõs netẽkęs smarkiai, nieko nepaisydamas (eina, lekia): Boba atplasnojo lyg galvos netekus Vl. Eina kaip galvos netekęs KrvP(Jnš).
pilvų̃ netèkti labai juoktis: Ka mes alpom juokais, pilvų̃ netẽkom Vdk.
aptèkti
1. intr. M, Š, NdŽ, FrnW apibėgti vandeniu ar kitu skysčiu, pasidaryti apsemtam: Vandenimi aptèks ledas J. Pavasarį muno bulbės aptẽko Šauk. Kur nebuvo aptẽkę, bulbės didelės Kv. Visi rūsiai aptẽko, nebturėsam nė vienos bulbės seklai Užv. Po tų liūčių visi laukai vandeniu aptẽko Slnt. Dar užtvins – visa lanka nu pašalio lig pašalio aptèks Als. Apteñka [v]andiniu pievos Klm. Apteñkančios pievos M.Unt. Mažai vandens įpylė į varinį – roputės neapteñka Kv. Linus ryto metą nuvežė į marką, apslėgs akmenims, kad aptèktų Skd. Menkai kibiras šulinė[je] beapteñka Šv. Ka su sulte aptẽkęs y[ra] [mėsos kubilas], ta jau neprieita ne musys, ne kirminai, niekas Plng. Sula aptekusius šviežiai nupjautų beržų kelmus kartais laižo briedžiai, elniai sp. Ant pečiaus vyšnias džiovinau – sunka pečius aptẽko Skr. [V]andens ant negesintų kalkių pila tiek, pakol kalkės visos apteñka Vkš. Kur tikt nededi koją ant tos lygios vietos, apteñka visa letena vandiniu BM328(Krš). Žemaičių visas pašalys buvęs kana kados jūra aptekęs S.Dauk. Kitą kartą visa žemė buvus vandiniais aptekus BsMtI7(Sln). Kad tą akmenį atverst, tai visa apylinkė aptèkt [vandeniu] Grv. Kad jūsų gyvenimas ežeru būtų aptekęs! Žem. Rupūžės, ka jūs su [v]andiniu aptèktumėt! Krš. Tarp vargų sopulių, be rasos ir žvaigždės mūsų mėlynos akys apteko kraujais Mair. Kojos suplyšę, kraujais aptẽkę Pmp. Ka muni rėš į lovos galą, aptekáu krauju Yl. Prisiartinęs arčiaus prie šunų lojančių, pamatė gulintį žmogų kraujuose aptekusį MPs. Visas jo kūnas apteko kruvinu ir teip gausiu prakaitu M.Valanč. Dėk drobę ing katilą ir šarmu užpilk lig aptenkant Rp. Kad trenkė perkūnas į prūdą, visas vilnim aptekau Šts. Laivelis buvo jau aptekęs vilnioms Gmž. Sėjo rugelius, bet nevagojo – [v]andineliu apteko D31.
ǁ tr. užlieti, apsemti: Vanduo aptẽko kiaugę šieno, t. y. aptvino J. Gerai apsloguok kopūstus, ka aptèktum sultys Slnt. Toks tvanas rados, jogei apskritą žemę [v]andenys apteko M.Valanč. Užpilk vandeniu taip, kad jis gerai aptektų grūdus IM1851,45.
aptektinai̇̃ Užpilk ant bulvių vandens aptektinai̇̃ Stak. Kumet skūras merka į kalkes, kalkių turi būti aptektinai̇̃ Vkš. Reik tus kriupius (slyvaites) apipilti su sukru aptektinai̇̃ Yl.
aptẽkusiai adv.: Aptẽkusiai laikyk sviestą, ka nepagestų Šts.
ǁ intr. apsitraukti, apkibti kuo: Aptẽkusi dešina akis Pj. Ka movė tam į burną, nosę tus miltus, ir akys aptẽko Trk. Pareisu vakare iš miško juoda, ka i akių nematyti – durpėms aptẽkusios Pp. Lašiniai tatai tokiu gaureliu aptẽkę Rt. Rukšloms aptekáu – į ką panaši besu! Jdr. Neik, visas aptèksi sniegu Als. Tas kavalierius vėl visas puokais aptẽkęs Varn. Pro dumblu aptekusius langus beveik nieko nematyti P.Cvir. Gausi į kaktą, ka i kibirkštims apteksi Šts. Perkūnas turėjo galvą liepsnomis aptekusią S.Dauk. Visas kalnas ugnia aptekęs rūko M.Valanč. Akys miegu aptekusios, nemato toli Ggr. Širdis taukais aptẽko Vkš.
| prk.: Kožną dieną širdis jos skausmu buvo aptekus Sz.
^ Senio nosis taukais aptekus (apšalusi svirtis) LTR(Kp).
2. tr., intr. apimti, apsupti visą aplink ar visą paviršių: Apjuostuvas kelnių apei pilvą apteñka KŽ. Virvė dukart apie vežimą aptẽko Kltn. Aš nuvysu tokį ilgą apvartį, kad tris kartus aplink visą ežerą apteks BsV333. Ir virvė varinė dvylika mastų ilga apteko kožną stulpą RB1Kar7,15. Išplėsk drobulę vienlinką, su dvilinka neapteksi Šts. Siauri marškiniai, neapteñka kūno Lp. Ji jau tep sudžiūvus, kad lūpos dantis neapteñka Gs. Tavo lūpos dantų neapteñka (visą laiką išsišiepęs, juokiesi) Sl. [Karvė] neapteñka tešmenio (labai didelis) Lp. Kelnelės zomčinės neaptenka šikinės JV310.
^ Apteks lūpos dantis (baigsis juokai, praeis noras juoktis) B, N. Tavo lūpos dantų n'aptenka (esi išdidus, pasipūtęs) PrLXVII23, B. Aplink dangų apteñka, o apie kaklą ne (akys) Kp.
3. intr. Š, NdŽ, FrnW būti apniktam, apipultam ko gausiai įsiveisusio: Tie arkliai pavasarį miške bimbalais aptẽkę Krt. Pernai buvo uogos aptẽkusios [kenkėjais] Krž. Kad ne katės, aptektumėm žiurkėmis ir pelėmis Blv. Aptẽkom utims, blakėms – koc tu pasikark žmogus! Pkl. Jei Kūčių dieną valgysi duoną, apteksi utėms Plt. Ir vargau, ir utys ėdė, i niežais aptẽkusi buvau Žeml. Parsigando, apteko skauduliais kaip pupoms Pvn. Nū to vandens gali aptèkti pūškiais Lkv. Šašais visa galva aptẽkus Jnš. Sūnus spungėms aptẽko Kv. Bulvės, sodintos putant šiaurės vėjuo, būna nemiltingos ir aptekusios šašais LTR(Sd). Rankos karpom aptẽkę, o prie mergų – pirmas Ps. Aptekę buvome votim, visokiom kūno bjaurastim J.Marcin. Burna girtuklių aptekusi su baltomis pleikatomis ir su raudonai mėlinais puškais M.Valanč.
| Aptekáu slogoms Lkv.
| refl.: Vajergau, kaip kame apsiteñka svirpliais! Štk.
ǁ tr. apnikti, apipulti: Gruodas arklius aptenka nuo šalčio, kad stovi ant oro J. O štai vyras aptektas raupais GNLuk5,12. Didi skauduliai apteko visą kūną I.
ǁ intr. gausiai apaugti, apželti: Lapais aptekti I. Krūmais aptekti I. O didis šuon, kudlomis aptekęs, bėgo ties anais I. Ir piktžolėm aptekę dirvonai verks tavęs S.Nėr. Lazdynai riešučių kekėmis aptekę Blv.
ǁ tr. Skd apspisti, apsupti: Atvežė žmogus žuvies, tuoj visi vežimą aptẽko Rgv.
ǁ intr. būti apspistam, apsuptam: Seserų laukė jauns kunigėlis, žmonimis aptẽkęs kaip bitinėlis JD1542. Kariumenės visi pašaliai aptẽkę Šts.
4. intr. labai daug turėti ko: Jiems tai turi būti gėda, kad jiems visu kuo pervirš aptekus, alkanas ir nuogas artimas gatvėje badu stimpa LzP. Visa kum žmonys aptẽkę: pavalgę, apsirėdę Stl. Karaliavo Saliamonas aptekęs turtais ir linksmybėmis S.Stan. Ana vaikais yr aptẽkusi i vargsta Als. Vištoms aptekau: purinas vištos visoms pusėms Šts. Pats (vyras) sergąs, aš vėlek darbais aptẽkusi Pvn. Buvo visai nususęs, skolomis kaip utėlėmis aptekęs Žem. Skolums aptẽko kaip blusums Užv. Nediekiam slyvų – aptèksiam vagimis Krtn. Ka vedu būtuviav pastūmusiu tą katę, būtuviav aptẽkusiu piningais (ps.) LKT84(Grg). Pinigais aptẽkęs, o menko daikto nenusiperka Mžš. Jis vargais aptẽko Šk. Žmogus yra aptekęs paslaptimis Blv.
5. intr., tr. Rtr, Š, KŽ spėti, įstengti ką aprėpti, atlikti: Visus galus negali aptekti B. Visur neaptenkmi N. Aš tiek turiu darbo, kad vos galiu aptèkti KI584. Aš vienas vislab apdaboti n'aptenkù K. Negali aptèkti darbų par darbylaiką J. Jeigu neskubėsiu, neaptèksiu padirbti J. Sesuo neapteñka (neaprėpia) darbų, t. y. nepritenka čėso, kad yra daug darbų JI293. Nebaptenkù, tiek darbų turu Šv. Visur negali aptèkti Vlkv. Aš turu visur aptèkti Dov.
| Verkia ir verkia [nesveikas vaikas], kiek tik jo galva apteñka Srj.
| refl.: Čia vienas neapsitèksi, neapsidirbsi BŽ586. Kulamųjų mašinų mažai kas tetura – neapsiteñkam Plt.
ǁ apeiti, nuvykti: Karūmenė[je] kur tat aptèkti reikėjo! Grd. Žmogus visur negali aptèkti: bėk šen, bėk ten Skr. Ne pėsti jug, su dviračiais visur aptenka Šts. Pri daug daktarų aptekáu, bet nepadėjo Dr. Kame būs aptekę, apvažiavę, sveikatos beieškodami Šts. Ale mud[v]i visur aptèkdavom, visur aplandžiodavom Grdm. Parvažiavus norėčiau visur aptekti, su visais pasimatyti, o čia tebesėdžiu čia pat Žem. Toks padauža devynių parakvijų gūžynes apteñka Kltn. Gaspadoris negal vienas pats laukūse ir namieje aptèkti Klp. Jaunųjų vienas, daug svieto jau aptẽkęs, pasistojos sakydamas Jrk55. Bet keletui jezavitų nė pavidalo nebuvo visur kur aptekti M.Valanč.
6. intr. Rtr užtekti, pakakti: Negal aptèkti visims duoti Jdr. Vaikų tų daug – nė po baronką neaptekáu Plt. Kažin, ar apteksiu visiems saldainių? Rs. Išpylė arielkas, vynus visus ir tad nė po stiklelį neaptekęs kožnam S.Dauk.
| impers.: Mažas tavo (svočios) bakanėlis, didis mūsų pulkužėlis, ne visoms aptẽko JV713.
7. refl. BŽ117, NdŽ, KŽ išsiversti, pasikakinti: Be maisto apsitekti negalima BŽ308. Apsitèk su tais piningais, katrus jau gavai Užv. Gal kaip norint apsitèksam be svetimų žmonių Užv. Nors šį kartą apsitenki su savo, bet ilgainiui gali labai juoda diena ateiti Žem. Gavęs savąją dalį, kiekvienas rūpinasi apsitekti joje A1884,304.
8. tr. įveikti: Stalas nukrautas – negi aptèksma visa Trgn. Jau aš negaliu jo aptèkti Trgn.
◊ ãkys (aũsys) aptẽkusios (kuo) labai daug ko yra, daug turi ko: Meisos, klebonijo[je] kad buvau, ãkys aptẽkusios Šts. Skoloms ir aũsys yra ano aptẽkusios Dr.
ãkys (ãkės) aptẽko labai įskaudino pikti žodžiai: Žodį ka mes, ãkys apteñka Tl. Ka drėbs kokį žodį, ir ãkys aptèks Pvn. Kai duoda žodį, tai ir ãkės apteñka Krž. O jeigu uošvienė sako „mieloji“, tai jau gali pradėti skliausti ausis: išgirsi, kad ir akys apteks I.Simon.
atitèkti (attèkti K) intr.
1. Š, NdŽ, DŽ1, KŽ, Vlk, Vkš pakliūti į kieno dalį, būti gautam: Turėk kantrybės, anksčiau ar vėliau atitèks tau viskas Šv. Visi pinigai atiteko jo sūnui, o tas ėmė linksmai gyventi J.Balč. Darbo vaisiai atitekdavo darbininkui A1884,301. Kartais tėvas atsisako ir duonos kąsnio, kad tik atitektų jo vaikui J.Gruš. Audeklas attenka laumėm LTR(Rdš). Dvaras ir visa gėrybė pono atateko tarnaitei BsPII215. Katras pirmu atneš [gyvo vandens], tam dūšia atitèks BM196(Krkn). Jam atiteko pats sunkiausias darbas Krs.
^ Vilką vijus nors uodega atiteko Sln. Nesidžiauk iš kito bėdos, bo pačiam atiteks Jnšk.
2. atitekėti, atplūsti: Vanduo atiteñka iš upelio NdŽ. Vanduo vamzdžiais iš šaltinių atitenka į namus rš.
×datèkti (hibr.)
1. žr. pritekti 1: Tas šniūras nū trobos lig staldo dateñka Kv. Jokūbas matė sapnė[je] kopėčias, kurios, pastatytos ant žemės, dateko iki dangaus S.Stan.
2. intr., tr. nuvykti, nusigauti, pasiekti, prieiti ką ar iki kur: Datẽkusi Kelmės, šaukusys daktaro Grd. Iki daktaro nedatekáu Kv. Ligi numų datèksi Lk. Hebreičikai ejo par sausą vagą, pakol dateko antrąjį kraštą S.Stan.
| refl.: Prie vieno kunigo… dasiteko vienas arganista, kuris buvo didelis šulierius DS291(Rs).
3. intr. su neiginiu Sut nepakakti, pritrūkti: Kad ko nedatekdavo, ar maisto, ar piningų, tai įeidavo į kamarą su ta savo lazdele, įkišęs ranką subarškindavo, nu tai buvo piningų ir maisto visokio par pilna DS104(Rs). Ans mokslo nedatẽkęs yra Pln. Nedateko pelytė miltelių – tik bėga bėga bėga… LLDI93(Kp). Nedateksi dovanų apdalyti dėl visų (d.) Grk.
^ Geriau likius negu nedatẽkus Gs.
4. refl. turėti progą, galimybę ką padaryti, patirti: Tikos tenai vaikščiot, tai dasitekáu pamatyt Nmk.
įtèkti intr.
1. Rtr įtilpti: Ar inteka knatas [į lemputę]? Vl.
| refl. Rtr, Šts: Kažin ar įsitèksi tokioj trumpoj lovoj gulti Šts. Tei įsišėręs, ka n[e]įsiteñka marškiniuos Jrb. Pasklydo, koja išputo, į kelnę n[e]įsiteñka Grdž. Tie ragai dideli – led tik įsiteko pirty LTR(Bsg). Skylė turi būti tokio pločio, kad visa ruonio galva įsitektų Mš.
2. pakliūti, patekti: Buvau įtẽkęs jau į ketvirtą klasę Šts. Kas kartą ing pragarą intèks, tas jau niekad… neįžengs ing dangų DP272. Idant vėl ir jie neintektų ing tokias jau kančias DP272. Kiek reikia daiktų krikščioniui, adant pažinęs Dievą intektų savo galan ir ižganyman AK15.
3. Š gauti vietą, darbą: Duktė buvo įtẽkusi prie kunigo į gaspadines J.
| refl.: Galėtų įsitèkti 1000 vyrų su universitetišku mokslu KŽ.
4. įtikti, įsiteikti: Idant visa, ką darome, darytumbime ne ižg nevalios… nei todrin, idant žmonėmus įtektumbime DP560–561.
5. refl. KŽ pakęsti kieno buvimą, nekliūti kito: Rodos, vienas kitu galėtų įsitèkti Skdv. Ar tu neįsitenki̇̀ manimi? J. Tu n[e]įsitenki motinos Jrb. Žmonys tai n[e]įsiteñka, o žemė visus priima Jrb. Neįsiteñka manim Rs. Nebeįsiteko jais, užsidėjo ir išvarė iš špitolės Žem.
6. OGLII317 pakliūti į dalį, pasitaikyti: Mumus intẽko Viešpaties kėlimas iž numirusių DP197. Laimios dūšios, kuriomus teip gera dalis intèks DP10.
◊ kélnėse neįsitèkti apie išdykėlį: Ar kelnėse neįsitenki? LTR(Grk).
liežùvis neįsiteñka burnojè neiškenčia neapkalbėjęs: Jo liežuvis burnoj neįsitenka, jis visus atranda Klvr.
širdi̇̀s krūti̇̀nėje neįsiteñka neramu: O jau ma[n] širdi̇̀s krūti̇̀nėj neįsiteñka, ašaros tik eina par veidus Erž.
ištèkti intr.
1. būti pakankamo ilgio, dydžio kam pasiekti ar apimti: Kaip tik kartei išteñkant vežimą šieno numyniau J. Virvės iki tai vietai neišteko Vrb. A ta lenta ištèktų par tą balą? Jrb. Kasos apsuka viršugalvį tiek sykių, kiek ištenka M.Katk. Ant abiejų ausų niekaip neištenka [beretė] rš. Pabudavokime miestą ir kuorą, kurio viršus iki dangaus ištektų prš.
| refl.: Dangus kaip išsitenk toli, tau norint vis' tur slūžyti prš.
2. Q59, L, Rtr, DŽ, KŽ, DrskŽ pakankamai turėti, pakankamai būti, užtekti: Pas brolį yra ištekliaus, t. y. jis ištèks ant visų (visiems) duonos, šieno, mėsos, druskos J. Aš tais piningais ant turgaus n'ištèksiu K. Su tais piningais aš toli n'ištenkù KII6. Tu su pašaru nepriteksi, n'ištèksi KII127. Sulyg pavasariui mes neišteksime šieno J.Jabl. Po kokią bulvę tai vis ištèksi, išsidalysim kaip nors Nm. Šiap ne tep ištẽkom duonos Prn. Per žiemą mes išteñkame pašaro Vrb. Visiem duok ir duok, negali nė ištèkt Vrb. Valgyt ištekai? Pc. Pas Juozelį nieko nuvežt neištekaũ Vlkv. Neišteksiù visiem kiaušinių Dglš. Tėvai neištẽko piningų muni išmokyti Vkš. Porą savaičių tos meisos kažin ar ištèksma? Krš. Kad vis mėsą valgysi, tai kur išteksi̇̀? Pl. Gyvenom kaip žmonės i ištẽkom visiem: i kunigam, i ubagam Sml. Tiek kantrybės ištèkt negali VšR. Išteko jam valandėlė ir dėl savųjų V.Kudir. Kad aš tau pasakų jau neištenkù Grš. Dantų neišteksi pry prastų gaspadorių (valgysi prastą, kietą mėsą) Varn. Oi didi, didi jo giminužė! N'ištèksiu dovanužių Niem31. O tai ištẽko [mergelė] visiems po žiedelį, – tai mane išvadavo JD764.
^ Gyvenk kaip išgali, valgyk kaip ištenki M.Valanč.
| impers. BŽ56: Maisto išteñka visiems NdŽ. Ar ištèks lėšų? NdŽ. Tos gelumbės neišteks švarkams J.Jabl. Trejiems marškiniams drobės neišteñka, o nuo dviejų gerokai atlieka Š. Tik vienai dienai ištèks mumim itos duonos tokiai draugei Arm. Ištèks pieno, valgyk JnšM. Teliuko nebebus, i ištèks [mums] pieno Tj. Ma[n] būt ištekę kap gyvas LKT207(Graž). Seniau arkliui šieno neištèkdavo, kai dobilų nesėdavom Ob. Aviečiaukit aviečiaukit, valgykit: prisirps – ištèks Kvr. Nieko nereikia, tę visko ištèks Str. Dvi skareli išsiploviau, išsiprosijau, i turėjo metams ištèkti Jdr. Neišteñkma laiko ilsintis Dv. Ažu vieną dieną neištèks ir šitos [užrašų] knygelės Nmč. An aktaro šimto kilogramų salietros tai ižtèks Btrm. Ar šaukštų išteñka visiem? Pc. Keliukas siauras – trimi [eiti] kartu neišteñka [vietos] Dg. Juk čia turtas, kurio man ištektų visam amžiui J.Balč. Jau neištenka geležies ant vežimo, jau bus tik kūjis BsPIV244(Brt). Žemė mūsų menka, duonos neištenka (d.) Iš.
ištektinai̇̃
ištenkamai̇̃ Po vyro mirties aš jau viena likus niekad ištenkamai̇̃ neturėjau Skr.
| refl. Rtr: Žmonės bulvių vos beišsitẽko sėklai kitiems metams NdŽ. Ar išsitèksite šiemet su duona, ar nepristigsite? Š. Kad to neišsitèksit, tai nor prašau surištie su šiaudų ryšeliu LB273.
^ Gyvenk kaip išgali, valgyk kaip (kai B, Sch82) išsitenki MŽ128.
ǁ impers. paprastai su bendratimi norint pasakyti, kad reikia liautis, baigti ką darius: Ištèks rašyt, jau reikia eit darbo daryt, veikt Dv. Ištèks, nebenoriu Dv.
3. išsiversti: Kaip ilgai išteksiam N. Ištèkti be ko NdŽ. Mums vis dėlto dar šis tas liko: gal kaip nors ištèksim NdŽ. Turiu du šimtu rublių, kaži ar ištèksiu Kbr. Ištèksiam Kalėdas be pyragų Dr. Su vienu arkliu negal ištèkti Žd. Kaip eita, ar ir su alga ištenki? LC1881,18.
| refl. R125, MŽ164, N, Gmž, Š, NdŽ: Gerą išlaikymą turiu, išsitenku R44, MŽ59. Su tais pinigais jis Šalteikiuose niekaip neišsitektų I.Simon. Savomis pajėgomis išsitèkti KŽ. Bet jeigu tik išsitenka, tai šveicaras visuomet toliau mokinsis VŽ1905,265.
ǁ įstengti, išgalėti: Kaip žmogus galia vienas ištèkti?! Klk. Iš kur čia jūs galit tiek daug ištèkt rašyt? Brt. Katra pora ištèks ilgiau šokt Grš.
| refl.: Aš neišsitenku tau mokėti tokią algą Vv. Sunku ir išsitèkt su itokia drauge Arm. Storai nuvežti gyvulių mėšlu žemę ne visi išsitenka rš. Būtinai kaip nors išsitèkit, atvažiuokit Krs.
ǁ refl. suspėti: Neišsitenku kaip reikiant su laiku K.Būg. Dienos ilga, gali išsitèkt, tai kam čia naktim bedirbt Antš. Darbuji darbuji ir neišsitenki̇̀ išbūt Arm.
4. refl. Q406, R, MŽ, Sut, Kos36(Vkš), I, L, LL325, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Dkš turėti vietos, tilpti: Trys patalai neišsiteks N. Jis su savo darbu kamaroj n'išsiteñka KII111. Aš toj lovoj n'išsitenkù K. Ar išsitèksime tame vežime? J. Ertmė[je] išsitenka daugel J. Kaip ekėtės pačia miera išsitẽko – toks [siauras] rėžis Ms. Įneštumėm du stalu, ale kad vietos maža, neišsiteñka Pc. Moterys, pasislinkit, pasispauskit, visi išsitèksim už to stalo Skrb. Nebijok, vis terp ratų (ratuose) išsitèksim Ps. Jie stori, neišsitèks tokioj lovoj siauroj Stč. Ar išsitèksit, vaikai, ant pečiaus? Lp. Poras arklių negal išsitèkti bėgti siauru žiemos keliu Šts. Išsitenkamos šlajos – turi daug vietos Pš. Durpinyčia buvo nedidelė, ir ne visi jaučiai išsitẽko Smn. Tei stora buvau, neišsitekaũ, šonus marškinių turėjau parplėšt PnmŽ. Su bradiniu čia neišsiteksi Vaižg. Turėjom tik žemės kelis metrus, kad stuba išsitèktų Snt. O kad užaugo jų (karalaičių) ragai – karietoj neišsitenka LTR(Mrj). O vyras idant ižtektų̃s įsčioje vienos žmonos DP399.
^ Kai sutenka, i ant mintuvų išsiteñka Bsg. Jeigut norėsiat, ir ant grėblio išsitèksiat Slnt. Platus svietas, išsiteksme Sln. Visi išsiteks ant šio margo svieto LTR(Jnš). Kad tep Dievas duot, kad tu trijų palų marškiniuose neišsitektái! (toks piktas linkėjimas) Krok. Kad tu marškiniūse neišsitektumi! VP21. Kad tu ir savo skūron neišsitektai! LTR(Pns).
išsitektinai̇̃ adv.: Ir vietos jai (meilei) žmogaus širdyje yra išsitektinai Vaižg.
išsiteñkamai adv.: Gerai, gerai, testovie tos gėlės, čia išsiteñkamai buvo Erž.
5. refl. nekliūti kitam savo buvimu, būti kito pakenčiamam ar kitą pakęsti: Muno marti gera, abidvi vieno[je] trobo[je] išsiteñkam Vkš. Liko tik du sūnūs, kai tėvai mirė, ir tai neišsiteñka tokioj ūkėj Srv. Išsitẽko, visur párvažiavo, viskas buvo gerai Krš. Kaip tatai yr: nebišsiteñka žmonys, skundas, riejas Krš. Kas čia dabar yra, ka tėvai pri vaikų neišsiteñka Rdn. Kad tu kaip ežys, vis neišsitenki terp žmonių, vis tau negerai Sml. Par aną nėkas neišsiteñka, visi negeri Krš. Ko visą laiką skersakiuoji į muni, ko čia neišsitenki̇̀?! Vkš. Ko pati neišsitenki, ko suki galvą dėl kito?! Jnš. Viena pati savim nebišsitẽko ant galo Krž. Ko jie n[e]išsiteñka mumis? Gs. Ko tu manim kiekvienam daikte neišsitenki̇̀? Alk. Ji mano vaiku neišsiteñka VšR. Kap aš tenai būsiu, kad manim visi neišsiteñka?! Ig. Tu mano broliu neišsitenki̇̀ Rdm. Kad neišsitenka mūsų vaikais, savo nosį teprasuka Žem. Kad manim neišsitenki, eisiu [duonos ieškoti] M.Valanč. Kad tu savo marškiniais neišsitektumei, kaip tu manim neišsitenki DS119(Šmk). Jūs išsitèkit, mano broleliai, manimi vargdienėle JD926. Ei jūs seselės, jūs draugalėlės, jūs manim n'išsitẽkot JV477.
6. refl. išplisti: Šturmai… yra labai plačiai ir toli išsitekę LC1878,12. Bėda taip didelė buvo ir ant visų išsiteko brš. Jo ponystė išsiteks nuog vienų jūrių ik antrų BPI11.
◊ savyjè (sàvo káilyje) neišsitèkti nerimauti: Bėgioja, karščiuojasi, savỹ neišsiteñka Kn. Mergaitė sveika, gyva, savỹ neišsiteñka Vlkj. Ar velnias prie tavęs prisėdo, kad savo kaily neišsitenki?! Rm.
nutèkti
1. intr. CI1150, N, K, KŽ nutįsti, nusidriekti, nusitęsti: Ta giria nuteñka iki rubežiaus KII127. Kojos tokios ilgos buvo – teip ilgai nūtẽko Prk. Plaukai nutenka iki pačiai uodegai prš. Visos baltai apsitaisiusios, baltu raiščiu ant kaktos, kurs užpakalyj toli nutenka Vd. Jis dėvėjo iki kulnų nutenkantį baltą rūbą Jrk. Vieno kometo zaros per ketvirtą dalę dangaus nutekusios TP1881,26. Kuršių marios nuteñka iki Klaipėdos K.Būg. Lig to miesto nutenka gelžkeliai LC1885,29. Kaip toli svieto kraštai, taip toli nutenka ta viešpatystė prš.
ǁ išplisti, nusklisti, pasiekti: Mano balsas iki ten nenusiekia, nenuteñka KI642. Toli per žemę nuteñkąs lytus KII5. Ant to dalyko mano urėdo darbai nenuteñka, tai ne mano darbas KI527. Jo valdžia nuteñka toli BŽ452. Pono Dievo kardas visur nutenka Ns1854,3. Kaipo tolie nutenka uždraudimas deiviškasis MT222.
^ Šuns balsas nenutenka lig dengaus TDrVII151(Prk).
2. intr. Š, Jn(Kv), Šts, Skr nukakti, nuvykti: Aš ten nutekaũ ir patilpau J. Norėčiau da į Vilnių nutèkt LKT128(Trg). Jis lig Vilniaus yra nutẽkęs Vn. Ir nūtèk tu mun į trečią parakviją pačios ieškoti! Šv. Pernai ir aš ten buvau nūtẽkęs Pln. Kad kaip nūtẽkus į miestą – reikia apsipirkti Pgr. Ans į visas peklas nūteñka: veizėk, ta jau čia ans, ta jau čia Vvr. Nebgali niekur benūtèkti, tura būti gerai Jdr. Į tą pusę a nenūtenki̇̀? Pvn. Ketvirtą dieną išsiruošiau į kelionę ir po dviejų dienų nutekau pas savo motiną TS1902,12.
| refl. N: Princas… nusitekęs prie matruozų artyn TP1880,51. Aš ant svirną nusiteku – svirno raktai tebėra, mano brolio nebėra NS80.
3. intr. nutekėti (už vyro): Kasnykai pavysta kožnai, kap nuteñka Asv. Nutèksma už seno vyro Akm. Kai jau nuteksiu svečion šalelėn, nebūsiu graži, anei raudona TDrV45. Nutekai į gerą vietą, už gero žmogaus Žem. Ir nutekau, ir nutekau už bernelio jauno, suvaitinau, suvaitinau vainikėlį saujoj (d.) Šl. Kai nuteksi, dukrele, už jaunojo bernelio, išpins tavo kaselę, mainys tavo veidelį TDrV56(Ob). Kai nuteksi̇̀ až bernelio, nebeuliavosi (d.) Jž. Kur tu eisi, seserėle, plika nutẽkusi? (d.) Krp. Kai aš jauna nutekau, nieko gero neradau LTIII442(Sln).
4. intr. nuslūgti: Aukšta obelėlė aukštai šakas iškėlė, vyno šulinys žemyn nuteko MPs.
5. intr. pakakti, nepristigti: Mes [miltų] maišo tai ligi Velykų nuteñkam Šn. Kap jūs tep ilgai mėsos nuteñkat? Ss. Ar nutèksi pinigų namo sugrįžt? Mrj. Džiaugsmas mano ne ant ilgo nuteko TS1903,11(V.Piet).
| impers.: Nutèks i man to gero Ign.
6. intr. turėti, ištaikyti, išsiversti: Metru malkų nutekaũ porą mėnesių Prn. Trim rubliais ilgai nenutèksi Mrj. Nutekęs laiko tarp lauko darbų, kalvis tik praeitą savaitę baigė jį (fajetoną) kaustyti A.Vencl. Ar tu nenuteksi šiandien valandėlės laiko su manim pasivaikščioti? rš.
7. tr. laimėti, gauti: Gavęs pyragą mislija jis sau: ką čion nuteksu, jei aš jį (pyragą) suvalgysu? Geriaus atiduosu sodauninko vaikams BsMtI159.
patèkti intr.
1. J.Jabl, M, L, Š, Rtr atsidurti, pakliūti kur: Jis patẽko į girios tankumyną NdŽ. Dulkelės patẽko man į nosį NdŽ. Patekaũ, kur uogų nėr, ir nesparčiai renku Vj. Kap tu čia patekai̇̃, kas tave kvietė? Prn. Ji po mašina patẽko i dabar serga Jrb. Būtų į karūmenę reikėję patèkti i mun End. Paskuo patẽkom į nelaisvę Skd. Iš vienos bėdos į kitą patekau Plšk. Pri ligono patekáu sarginti Šts. Paskuo rudinį patekáu viena pati pri kiaulių Lnk. Svarbu, ka tarnautojis (samdinys) pas gerą ūkinyką patẽko Sk. Turmon Stasiokas patẽko nekaltai Dglš. Ir ans nora ten pas tą karalaitę patèkti (ps.) Akm. Patekau netoli Telšių į Džiuginėnų dvarą Žem. Nuo nuolatinių su vokiečiais karų Lietuva, rodos, buvo visiškai nualinta, gyventojai į sunkiausius vargus patekę LTI250(Bs). Kas gali likti tokioje galvoje, į kurią nieks nepateko? V.Kudir. Čia ir pateko mūsų keliauninkai į tirštą rūką K.Bor. Ji dabar pasijuto lyg paukštis, patekęs į žabangas J.Dov. Paskui kaimynuose sužinojau, kur mano būta patekta rš. Tau gerai taip kalbėti, kad tu stabmeldė ir vis tiek pragaran pateksi V.Krėv. Byla už muštynes pateko teisman ir Garbeniui prisiėjo liudyti Blv. Kaip malonu galų gale vėl patekti į savųjų tarpą – tikra laimė! J.Balč. Liūto paveikslas į lietuvių pasakas yra patekęs iš kitų tautų folkloro rš. Džiaugiaus pastogėn pasmukęs ir gryčion insprūdęs, kailį išnešęs, lietui nepatẽkęs BM56(Vvs).
^ Nuo vilko bėgo – ant meškos patẽko Pgg. Duok rankom valią – pateksi į nevalią KrvP(Mrj). Gerai kap lapei slastuosna patekus KrvP(Mrk). Aitvaru lėksi, kai bėdon pateksi KrvP(Ašm). Auksu patepsi – kur nori, pateksi KrvP(Vlk). Kalakutas i (irgi) mislijo, kol į puodą patẽko Jd.
| refl.: Ar čia mano pasitẽko [puodas]? Krkn. Lietuvių raštijoje yra vartojamas žodis pora, į lietuvių kalbą skolinimo keliu patekęsis nuo slavių K.Būg.
2. L, NdŽ, DŽ1 pereiti, pakliūti į nuosavybę, į dalį: Mano manta kam patèks, nežinau J. Viskas jam patẽko po motinos mirties Vrn. Taukai, šiltoj košėj ištirpę, iškilo ir bernui pateko, gaspadoriui padugnės – sausa Sln. Ir man du obuoliai pateko Ldk. Kam virtinių nepateko, vienas ant kito sušneko LTR(Šr). Kas biednam žmogu pateñka – vis prakaitas ar kraujas Lp. Kurioji buvo iš jų gražiausia, tai toj pateko karaliūnu KrvD46. Kad aš… patèkč už karaliaus kučieriaus, o tai būč laiminga BM86(Brž). Kai patekaũ šiam jaunam berneliu, ašarėlėm burną prausiau (d.) Kp. O kai patekaũ tai anytaitei, tai anytaitei, tai graudažodei DrskD48. Kaip patekau už bernelio, siuntė mane anytėlė vidur žiemos žalios [v]antos NS349. Vai jūs rankelės baltosios baltosios, vai kam jūs pateksit, meiliosios meiliosios? LTsI285.
ǁ prilipti (apie užkrečiamą ligą): Mokyklė[je] užsikrėtė niežais vaikai, ir man patẽko Sml.
3. NdŽ kliudyti, pataikyti: Patẽko kojon [pagalys], kap elektra kirto DrskŽ. Skrenda trys gulbės, šaus anies, tai vienas nepatẽko, du nepakliuvo (ps.) Ign. Sviesiu akmeniu i pateksiù kaminan Ign.
4. ppr. impers. KŽ pasitaikyti, atsitikti: Man patẽko likt, o kiek iššaudė DrskŽ. Dyvinoj šaly gyventi man pateko A1884,253. Dažnai dykai pateñka dirbt Slm. Kitąsyk patẽko eiti par dvarą Krž. Šieno vežimas patẽko vežt [duoklei] Gs. Nepatẽko mokytis Klvr. Ir ma[n] patẽko pas jį užeit Skr. Ataveža [kruopų], i nepateñka nupirkt Švnč. Reikia paskaldyt, kap stora [pliauska] patèks Nmč. Kas patẽko, tą i išgėriau Ml. Marčios patẽko labai blogos Ad. Krėtė pakrėtė (nušienavo) žmonės visus upelius, o toks bjaurus oras patẽko Skr. Pateko toks čėsas, kad pats karalius apsirgo LMD(Mrj).
patektinai̇̃ Aš an tavi antarokart patektinai̇̃ ažejau Ad.
ǁ JnšM pavykti, pasisekti: Gerai jau jum patẽko, lietaus nėr Ml.
5. Q119, H166, R23,98, MŽ30,317, N, J.Jabl, NdŽ, FrnW, KŽ gyventi, išbūti, išlikti gyvam: Sulaukiu dešimtą metą, patenku ik dešimtojo meto R127. Dievas žino, bau aš taip ilgai pateksu, gyvas būsu ant svieto, bau aš tai sulauksu B854. Aš nežinau, kaip ilgai aš (gyvas) patèksiu KII13. Tas patẽko šimtą metų KII13. Tėvas ilgiaus (gyvas) patẽko už sūnų KII246. Niekas nepateñka amžinai KI223. Lig šimto [metų] menkai kas bepateñka Sg. Dar galiu patèkti Pgg. Iš ligoninės parvežta dar tris dienas patẽko Gr. Paskui tris savaites patẽko ir mirė Skr. Nepatèksim ilgai teip Krg. Mažu dar tu patèksi iki šimto Žvr. Nebeilgai, man rodos, bepateksiu. Gal nepakyrėsiu nė marčiai Žem. Paskui ilgai jau nebepateko tėtelis ir veik mirė I.Simon. Senos gadynės žemaičių vyriškiai buvusys šimtą metų patenkantys M.Valanč. Nepateksi lig saulei (amžinai negyvensi) B. Pamirsim, su saule nepateksim Dv. Juk tėvas saulės amžiaus nepateks I.Simon. Be draugės nieksai negalėtum ant svieto patekti S.Dauk. Bitės ne daugiaus kaip tiktai vieną metą patenka S.Dauk. Jis po to da daug metų patẽko ir labai bagotas pastojo Sch217. Adomas pateko po to aštuonis šimtus metų CI448. Dvimetės [žolės] du metu tepatenka P. Patenkama, patenkanti (daugiametė) šaknis BTŽ428(P). Aš jo pjūtyj dirbsu, kol pateksu Ns1844,4. Tu, Viešpatie, amžinai… patenkąs esi SPI78. O šitai yra gyvenimas Abrahamo amžias, kurį jis gyveno (paraštėje pateko) BB1Moz25,7. Jei pateksite manimp… ir žodžiai manieji pateks jūsimp, ko norėsite, prašysite, ir bus jumus duota DP222. Kaip vasaroūgis negal atnešt vaisiaus patis ižg savęs…, teipajag nei jūs, jei manip nepatèksite DP603. Kad tau gerai pasisektų ir ilgai patektumbei ant žemės NTPvE6,3.
ǁ pasilikti: Patek su mumis, nes jau vakaras artinas DP192.
6. Sut, J, Rtr, OGLII317, KŽ trukti, tverti, tęstis, išsilaikyti: Trumpai patenkąs SD115. Akies mirksnį patenkąs N. Jei pagada patèks, greit vyšnias privarys Skr. Beržas greit pūva, o aužuolas ilgai pateñka vandeny Smln. Ilgai dar paskui baudžiava patẽko Plv. Mėšlavežtis patenka, jei geras oras, bent šešias dienas M.Katk. Šventė ilgiaus ne par dvi nedėli pateko S.Dauk. Vilniaus žinyčia tol tversianti, kol pati pagonybė pateksianti S.Dauk. Tie ūžimai pateñka lig adynai dvyliktai ir vėliau BM233(Vl). Vos didžiosios liepos, apsukuo daržą suaugusios, lig mūsų gadynės pateko M.Valanč. Žiemos čia nėra, bet visada patenkanti vasara rš. Bet ne ant ilgo jo (Nemuno) narsums patenka – greit atsileidžia ir vėl lėtai slenka A1884,279. Lengvus žemės padrebėjimas… 6 sekundus pateko TP1880,44. Kodėl patenka mūsų sopuliai taip ilgai CI1150. Nieko nėr pateñkančio po saule DP238. Pateñka ansai surišimas, jog nei vyras, kolei motė gyva, negal turėt kitos DP69. Ir kiti tam lygūs prisakymai Dievo tiktai patekti turėjo iki naujo testamento BPI129. Mažai patenkanti aba tuojaus ir kaip akies mirkterėjime prašokanti ir lengva priespauda aba sunkybė SPII35. Pakol žemė pateks, nesliausis nei sėkla, nei pjūtis prš. Dėkavokiat Ponui, nesa jis yra geras ir jo gerybė patenka amžinai Vln38. Jo rūstybė laikosi (išbraukta, viršuje patenka) akies mirksnį BBPs30,6. Bėda tam, kursai savo lobį duksina svetimu lobiu. Kolei tatai pateks? BBHb2,6.
7. ppr. impers. užtekti, pakakti: Pateñkamas gyvenimas, t. y. aš turiu visa ko tektinai J. Kaip tau patẽko drausmės (drąsos) važiuotie? Dgp.
patektinai̇̃ Idant tamstos mokslą mes, lietuviai, iš tikros širdies ir patektinai prypažintumėm Jn. Patektinai prisinarstę, norėjom apsirėdyti, tai su didžiausiumi išgąsčiu išvydom žaltį rš.
pateñkamai adv.: Vienoje vietoje gyvena ligi tol, kol turi patenkamai maisto Mš.
ǁ įstengti, išgalėti (duoti): [Paaukos] dvejetą karvelėnų, kuriuos gali patekti ranka jo (neturtingojo) Ch3Moz14,22.
ǁ impers. paprastai su bendratimi norint pasakyti, kad reikia liautis, baigti ką darius: Pateks (pakaks) niekus kalbėti J.Jabl. Jau patèks tų pasakų Brb.
8. tapti, pasidaryti: Kas žino, kap čia patèks Mrc. Per vainą vieni gyvybės nustoja, kiti ubagais pateñka Gs. Kuom tamstos patèksit, kaip išmoksit (baigsite mokslą)? Ps. Nežinomas žmogus pateko tokios garsios draugijos nariu J.Balč.
9. SD44,373, Lex23, Sut iškęsti, ištverti: Patenku, trivoju, pakenčiu R98, MŽ128. Kap čia jūs pateñkat, šite šalta! Vdš. Tik tridienę patẽko ir mirė Kdl. Kas pateks, aba ižkęs, tasai ižganytu bus SPI118. Ne vienoj pagundoj patekt ir ižkęst negali DP101. Antri…, yra nepateñką arba nerimstą DP100.
10. patvinti, paplūsti: Vienas pasigrobė tą rėtį, vienas vandenį supylė, i visa troba patẽko vandeniu Vgr. Bistra upelė krauju patẽko Žrm.
◊ po (kieno) pantapliù (sijonù Grž) patèkti vedus nebeturėti savo valios: Vyrai rūpinosi atsilaikyti, kad nepatektų po moters pantapliu rš.
pértekti
1. intr. K, NdŽ, DŽ1, KŽ, Ms, Jrb būti pakankamo ilgio, siekti nuo vieno krašto iki kito: Liptas par upę pártenka Kv. O ta lenta nepárteks ligi kito krašto – būs trumpa Vkš. Kartė par trumpa, nepártenka par vežimą Šv. Ar ta kartis párteks nu vieno balkio iki kito? Kl. Vinis nepártenka par lentą, duok ilgesnę Šts. Grindys nepértenka per trobą Gl. Paėmiau par trumpą siūlą, ir nepártenka Klm. Par lašinius nepártenka peilis Trg. Kur viena kartis paliauja su savo galu, ten kita tur prasidėti ir taip iki galo per visas eiles gluosnių pertekt K.Donel1. [Priegalviai,] pertekdami per [lovos] kraštus, karo kiek žemyn I.Simon.
pértektinai adv.: Pértektinai nupjauti NdŽ.
2. intr. DŽ1, Vlkv esant aukštesniam, ilgesniam prasikišti, pratekti: Varpnyčia pértenka per miesto butus KII246. Pasėjo, avižikės nė par dalgį nepárteko Grd. Retas šienas, nė dalgis nepártenka Ggr.
3. intr. Sut, N, I, M, L, Š, Rtr, BŽ26, KŽ, Jnš, Als labai daug, gausiai ko turėti: Jis pártekęs, t. y. visu pilnas, dar jam liks J. Jo namai visko pértekę NdŽ. Ko jiem reik: visko pértekę i da skundžiasi KzR. Jis visko partẽkęs, nė rūpesčio, nė nieko Pšl. Ans visko pártekęs, gerai gyvena Šv. Vaikų netura, patys pártekę piningų Krš. Ka žmogus visko pártenka, ans pagenda Pln. Pártekęs žmogus, o vagis Šts. Už bagoto ištekėjo – gyvęs viskuom pártekusi Erž. Tie giminės kur turtais pértekę, jie ne giminės Alvt. Esi naudos pertekusi, mokėk tik vyrą mylėti Žem. Įsigavęs piningų, pirko namus, vedė moterį ir visa ko buvo partekęs M.Valanč. Linksminos gerdamys ir valgydamys lig partenkant S.Dauk. Mes, viso ko pértekusys, gerai galėjom sugyvent MitI75. Mano miestai dar bus pertekę gėrybėmis SkvZak1,17. Kad vaikų būt pártektas, neužtektų duonos J. Rūpesnių esu pártekusi Ggr. Vargais pártekusi visą amželį buvau Ggr. Ans pártektas vargo, t. y. visa ko matęs – ir šilto, ir šalto J. Partekęs Vytautas garbės, lobių ir galybės S.Dauk.
pértekančiai adv.: Tu partekančiai turi šieno J.
pértektinai pertektinai̇̃ J.Jabl, Rtr, pártektinai I, Ll; M: Pértektinai gyventi NdŽ. Kiekvienas trūkęs, kiekvienas dejuoja, niekam pertektinai nėra Žem. Visokių valgių pertektinai Jzm. Teip nu žemaičių myliamys bernardinai ne vien pakaktinai, bet ir partektinai duonos įsigavo M.Valanč. Žmogus turėdavo darbo pertektinai J.Balč. Pertektinai yra gražių dalykų žemėje P.Vaičiūn.
pértekusiai adv., pártekusiai Skd: Tik keli [gyventojai] pártekusiai gyveno Vgr. Tada Gunčiai bagotai gyveno, partekusiai LTR(Žg).
pértenkamai adv.: Ištrėkęs visa, kas galėjo pertenkamai rūpinti jojo paties gyvatą Db.
4. intr. impers. per daug kliūti, gauti: Teko párteko [vargo] munie Pj. Gana jau sotinas ans (pasaulis) yra iš tavęs, jau parteko jam tavęs P.
ǁ pervirš būti: Dvikybis w mums nereikalingas, nes užtenka ir pártenka lotyniško v LTI552(Jn).
5. intr. End, Vn turėti pakankamai, kiek reikia: Savo duonos nepártenkam, reik vis pripirkti Šts. Ar pártenkat pieno? Šts. Ko nepartekęs buvai, ko stokojai, ko numirei? S.Dauk. Kunegai vos partenka duonos M.Valanč.
| impers.: Mun vietos nebepárteko įlįsti į bažnyčią Vkš.
6. refl. žr. ištekti 5 (refl.): Uošvienė nebepársitenka trobo[je] su muno vyru – rejas ir rejas visą dieną Vkš.
7. tr. apeiti, pereiti: Aš čia visus pártekau, niekur neradau Krtn.
8. intr. perbėgti (skysčiui): I mokėjimas gert: nė par gerklę nepártenka! Šmk. Jo gerklė kai Šešuvis – viskas partenka (viską prageria) Vdk.
pratèkti intr.
1. K, NdŽ, DŽ1, KŽ, Grd būti ilgesniam, išlįsti: Turėjo sijonai pratèkti (apatinis turėjo būti ilgesnis už viršutinį, kad apsisegus matytųsi iš apačios) Prk. Tavo apatinis pratenka, pasirišk Jrb. Ilgos marškinių rankovės yr, prateñka ir prateñka pro švarką Vvr. Mare, žiūrėk – tavo pavilkinys pro sijoną prateñka Bt. Plaukai ilgi, apvaliai apkarpyti, pratenka pro kepurę I.Simon.
^ Pėtnyčia (Petnyčia Klp) pro subatą prateñka (apatinis matyti iš po sijono) Jrb. Subata pro pėtnyčią (petnyčią Šll, Pgr) prateñka Snt.
| refl.: Aš prasitekaũ iš gleitos, t. y. nuritino mane iš tos vietos J. Idant prasitenkanti [uždangos dalis] būtų ant šalių šėtro ir ant abiejų šalių aną apdengtų BB2Moz26,13.
ǁ prk. savo negeru elgesiu prasikišti, užkliūti kitiems: Tu pleški, tu visur pratẽkęs, visur įsikiši, esi žmogus, kurį visi ansiema, visi kaltina: tu šioks, tu toks J. Aš niekuomi nepratẽkęs, kad mane atskirs nuo darbo, nuo kalbos, nuo dalies J. Geri žmonys, niekur niekam nepratẽkę Nmk. Ką tu eisi uždarbiaut visur pratẽkęs, visiems panagėse apsiskelbęs! Vdžg. Kuom aš tau pratẽkęs, kad tu teip užsipuoli?! Jrb. Žiūrėk, šen pratẽkęs, ten pratẽkęs Up. Tavo vaikai visur pratẽkę Ll. Ir aš, ir mano vaikai viskuo pratekę… kaip tik šunų melnyčioje toje bobarnėje Žem. Aš, nenorėdamas viešpačiams pratekti, siunčiu tenai tavi TŽVI402(Nz).
| refl. Trk: Kuomi aš tau prasitekaũ, t. y. nukaltau, nusidėjau? J.
ǁ prk. viršyti, pralenkti: Daug yr eiluotojų, kur trokšt tavi sekti ir dar nor mokslumu už tamstą pratekti TŽVI354(Nz).
2. KŽ pratilpti, pralįsti: Pratèkti pro skylę NdŽ.
3. išlįsti iš po debesų (apie saulę): Jeigu saulelė pratèks, eisu į lauką Slnt.
ǁ impers. išsigiedryti, prasišviesti: Nu pietų gal pratèks dar geriau, matysim Rsn.
4. siekti, tęstis iki kurios vietos: Pabudavokiam miestą ir turmą, kurio viršus iki dangaus pratenka BB1Moz11,4.
| refl. N, KŽ: Nesa lanka tarp anų kalnų prasiteks arti Azal BBZak14,5. Idant krotai prasitektų iki pusės altoriaus BB2Moz27,5. Kristaus ponystė prasitenka nuog vienų jūrų iki antrų B540. Rubežius tėvonystės jų prasiteko iki Sarid BBJoz19,10. Ir tavo macis prasitenka iki svieto galo BBDan4,19.
| Jų urėdas prasitenka (išplinta) ant viso svieto, tatai esti visi… tur klausyti šių tarnų Dievo BPII50. Ta pamoksla ilgoka yra ir gana plačiai prasitenka BPII147.
ǁ refl. trukti, tęstis, išsilaikyti: Bei anys gyvens. Nesa Jis tuo čėsu garbėje bus, kolei svietas prasitenka BBMik5,3.
5. Rtr išgyventi, prabūti: Antano gryčio[je] par vasarą pratèksiu Krč.
6. NdŽ, KŽ išsiversti: Neturi kruopų, neturi makaronų, ale bulbių y[ra], i pratenki̇̀ Škn.
7. gausiai ko turėti, pertekti: Ans skoloms pratẽkęs yr Grg. Senukai vaistais pratẽkę Grd. O visi ant manęs dantis pakabinę – kaip klebono pana, taip klebono pana visu kuo pratekusi Žem.
8. refl. tilpti: Gal dėti, prasitèks Vkš. Ko čia nesiliauni? Ar neprasitenki̇̀ (maža tau vietos)?! Vkš.
9. NdŽ, Tr pradėti tekėti, pamažu sunktis: Kubilas pratẽko ir suloja, varva J. Buvo buvo užušalę patiltėj, ale dabar jau pratẽko Sb. Reik tą (persodinimą) ankstesniai padaryti, lig nepratekus sulai medžiūse S.Dauk. Upelė kraujais pratẽko (ps.) Všk. Upelė linksmiai plaukia, verpetas „vivat“ šaukia, ir sulelė beržo prateko A.Strazd. Prateko teko srauja upelė pro brolio kluonelį LTR(Pnd). Ei putinėlio vietelėj [v]anduo pratẽko (d.) Rk. Visas dangus buvo apsiraugęs. Prateko lyti Vr. Gėrė gėrė vaikas, lig pratẽko (susišlapino) Š.
^ Kalnas pabalo, šalteniai pratẽko (sloguojant ašaros teka) Ggr.
pritèkti
1. intr., tr. K, J, NdŽ, DŽ1, KŽ, Snt siekti iki kurios vietos: Koryčia, kurios viršus dangų pritektų CII292. Taip aukštyn kopėčios nepritenka N. Vanduo man priteko iki kelių J.Jabl. Striukas buvo – nepritẽko Slv. Virvė iki medžio nepriteko rš. Kupeliai taipo įdalyti buvo, kad jie iš vieno visi iki kiemo priteko K.Donel1. Tas diržas pritẽko iki dugno tos skylės Sch237. Medžio viršūnė iki dangaus priteko brš. Idant šventieji teip ilgas ausis turėtų, kurios pritèktų net iki balsui mūsų DP538. Mūsų griekų skola pritenka iki dangaus KlM667.
^ Trumpa buvo, nepritẽko (juokiamasi, kai, išgirdus paskutinį žodį, norima sužinoti, apie ką buvo kalbama) Gs; LTR(Zp).
| refl. N, KŽ.
2. tr. pasiekti, nuvykti kokiu reikalu: Gavau ir daktarą pritèkti NdŽ. Vilnių pritẽko tuo reikalu NdŽ. Ir Kauną priteko, o bylą pralaimėjo Šts.
| Palaima ir mus… ižg malonės Jo priteks DP596.
3. tr., intr. Vdk prilygti kam, susilyginti: Kaip tai pritèks to, kas anksti kelia ir ukvatniai dirba J. Mes kolūkio nepritèksim, kolūkis bagotesnis (sov.) Skr. Sugrįžę žiūri į radinį… Kad durnius, tai durnius, nepriteksi BsPIII57.
^ Nepriteks ausys ragus B. Ausys ragų nepritenka B961. Kaip mes, pasturlakėliai, priteksim pirmlakus MŽ485. Ponus priteksi – kelnių neteksi LTsV171(Plv).
4. intr. R237,296,418, MŽ316,396,565, Sut, Tat, KII6, LL103, Š, Rtr, OGLII317, DŽ1, KŽ užtekti, turėti pakankamai, nepritrūkti: Tas milas nepriteñka sermėgai KII127. Tu su pašaru nepritèksi, n'užteksi KII127. Jam pinigų nepritèksi BŽ270. Nepritenkù dviejų rublių J.Jabl(Jnšk). Žmogus visa ko pritẽkęs J.Jabl(Jnšk). Tėvas mažai teuždirba, piningų duonai nepriteñkam Vkš. Kur čia visiem duonos pritèksi – tik darbinykam, o mum gerai ir bulbelės Kair. Kaip jie pritèks [visiems dalydami] – badus padarys Šln. Kur jos čia kaime pritèksi tos mėsos Jnš. Namą pirko, nepritẽko pinigų, tai dėdė davė Nm. Visų [žmonių] neišmylėsi, visims nepritèksi Krš. Kitas ir visur aptenka, ir laiko priteñka Šv. Tai visko pritẽkusi mergaitė: ir graži, ir sveika, ir su protu Sml. Ilgiau gydytis ligonis nebepriteko lėšų P.Aviž. Ė čia visa pabrango, mokesčiai auga… kas ir bebus toliau… iš kur bepriteks žmonės J.Bil. Besileisdamas aš to šniūro ant galo nebepritekau S.Dauk. Pienas namams visiems nepritenka K.Donel1. Rankovėlės nepritekaũ, šikšneles pridūriau JD630. Visam Galbrasčių kiemui per dvi nedėles pritekaũ dalyt [pyrago riekę] Jrk81. Pritèksiu iki Kalėdų NdŽ. Kad pradės nū vieno ketvergo, tai lig antrojo ketvergo priteks TDrVII144(Šlu). O kaip regėjo save nepritenkantį pinigais…, bijojos BB1Mak3,29.
^ Iki dagos pritek naudos KrvP.
| impers.: Vaikams į panę pakepdavo kelis plyckus, kai duonos nepritèkdavo Tlž. Man kriaušių nepritẽko Dkš. Juk kaip ten bebūtų, bet amžinai neliesi ašarų, nepriteks I.Simon. O ka akmenų nepritẽko, riešutais išbarstė [vieškelį] JR17. Mums nepritenka žodžių A1883,275. Šitam davė, šitam davė, mažiukui nepritẽko Š(Sl). Kam an galo nepritẽko [alaus], tas pas pečių tegu slenka (d.) Lp. Stubos ant sutalpinimo šuilokų nebepriteko prš. Kuriemus aliejaus nepriteko DP387.
^ Kad jum galvoj šulų nepritenka! LzP.
pritektinai̇̃ adv.: Ko pritektinai̇̃ turėti KII379.
priteñkančiai
5. intr. suspėti, rasti laiko: Kaipgi aš vienas visur priteksiù! Sb. Nepriteñka, netura laiko Slnt. Pritèkti negaliu išausti Šts. Neprisibaudu, nepritenku paieškoti Žeml. Reiks pabaigt braukt [linus] kada pritẽkus Sdk. Da kad pritèktum šiandiej nugenėt šituos alksniokus Sdk. Kai reikia gaspadinei visur pritèkt, tai ir gan Mlt. Vaikai, gyvuliai – teip ir nepritenkù bažnyčion nueit Ds.
| impers.: Tep ir nepritẽko nuvažiuot į Alytų Dkš. Uliaunas buvo, visur jam teko pritèkt Antš.
6. intr. Pjv kliūti į dalį, atitekti: Dalinant žemę man priteko du hektarai Brš. Pritèks ant jo dalies šiek tiek rugių Ln. Jiems nepriteko nė po auksiną LMD(Žg). Kap dalinosi su kitu broliu, jam pritẽko klojimėlis Sem.
| Jonukas ištrūko, Kristinai priteko (gavo mušti) LTR(Alv).
7. intr. impers. pasitaikyti, atsitikti, prireikti: Man pritẽko būt ligoninėj Lkš. Priteko man tada eit per mišką Lš. Ganyt ir man pritẽko vieną vasarą Pns. Kai pritẽko vežt rekvizicija, tai netur Gs.
| refl.: Prisiteñka visko išgirst Rmš.
ǁ prieiti laikui ką daryti: Ant trečios nakties priteko eiti jauniausiam sūnui tą tiltą daboti BsMtII28(Nm).
8. intr. pakliūti, patekti: Pritekaũ prie jo slūžyti J.
ǁ pripulti: Išnokęs kad pritekaũ prie bliūdo, tai nu! Ut.
9. tr. Plt sutikti, pritapti, gauti: Ta merga priteko tokį laidoką ir pati pasileido J. Nepriteko sau lygios vesti: paėmė tokią nevėkšlą Šts.
10. intr. NdŽ, DŽ1 būti užkluptam, ištiktam: Bėdos pritektas nė kur pulti nebžinai Šts. Bėdos pritẽkusi gėriau žibalą, kad atsileistų kaklas Dr. Bėdos pritekęs leidos akį išlupti Šts. Vaikas lopišė[je] bėdos nepriteks Šts. Pritẽko didelios ligõs, ir mirė Šts. Ne sykį tropinsis, kad ir geram žmogui liga ir smertis priteks Tat.
11. intr. patirti: Visa ko reik pritekti par amžių Lnk. Priteksma dar bėdos par karą Šts. Posninkais visa ko reikėjo pritekti: silkės kramę įbadys į košę – ir valgyk Šts. Gerai bado pritekom par karą Šts. Ar negi, ko pritekau (susilaukiau): spardo muni vaikai! Šts.
sutèkti
1. intr. NdŽ, DŽ1, Trk supant, juosiant sueiti, būti pakankamo ilgio: Sermėga nesueit, nesuteñka KII382. Man diržas nebsuteñka, taip pariebėjau Š. Toks drūtumėlis – diržas nesuteñka Jnš. Man tavo diržas par trumpas, galas su galu nesuteñka Antš. Tiek privalgiau, ka diržas vos vos suteñka Kal. Siūlų galus per trumpus palikai – sumegzt nesutèks Nm. Ar sutèks ta virvė? Pc. Susirištum, ale kažin a sutèks [virvės galai] Rs. Nesuteks virvelė, duok ilgesnę Šts. Sutẽko [raištis], kap čia buvęs Švnč. Tų marškinių kalnierius man nesuteñka Sb. Siauri marškiniai – nesuteñka Jrb. Nebsuteñka jau kelnės, storė[ja] [vyras] Rdn. Tiek įdrūktėjau, ka šarkai nė iš tolo nebsuteñka Vvr. Nu ir pastorėjau per bulvakasį – jau nei andarokas nesuteñka Vl. Kailinius buvo susijuozusi – nesutẽko Lkv. Nesuteñka rumbas, i gana Krž. Par trum̃pa – sumegzt nebesuteñka Sv. Da nesukako ketvirtis metų, jau nesutẽko žiurstų šniūružiai JV795. Kad (kodėl) nesutenka šilkų suknelė ant mano liemenėlio? JV1008.
^ Pabučiuok jam ten, kur nesuteñka Plv.
| Šalta žiemą, dantis an danties nesuteñka (drebulys krečia) Adm. Kad bent būtų galima sušilti, o dabar man dantis į dantį nebesutenka rš.
2. intr. L, Rtr, NdŽ, KŽ sutilpti: Vaikai, ko jūs tę nesutenkat, ar jumiem pečiaus maža?! Lš.
^ Dvi katės vienam maiše nesutenka LTR(Jnš).
3. intr. Sut, L, Rtr, Š, NdŽ, DŽ1 pakankamai turėti, užtekti ko: Gal sutèksi duoti jam stuomenį drobės? J. Tu nesutekai̇̃ duonos kąsnelį duoti J. Gal kaip nebūt' sutèksim duonytės Brž. Ana gal tos duonos sutèkti pas mumis Trk. Duonos gal i nesutèksma, o darbo – visada Up. Kad aš sutèksiu atiduoti dalį, atiduosiu i visus [pinigus] Lnk. Nesuteko nė drabužių, svetimais palaidojo Šts. Aš jai valgyt suteksiù Lp. Nesuteñka vaiku marškinukų Lp. Su mėsa nesutèkdavom, sunku būdavo Jnšk. Mažgi kaip ir suteksiù pieno litrą Mlt. Stiklinę [kmynų] tai jau suteksiù Skp. Visko sutẽkę, niekas nespiria, galima gyvent Srv. Verpsiu per dienas ir naktis, užsidirbsiu, vis sausai duonelei suteksiu rš. Ne visus vaikus parodė – vien tuos, kuriems apsivilkti apdaro šiokio tokio suteko LzP. Tuojaus užmokėsiu poniutei, tik tiek bėda, kad aš dabar pinigų nesuteksiu BsPIII10(Nm). Ar suteksiu tau užmokėti be kokio skaitliaus ir saiko M.Valanč.
| Jin, mergaitė, visa ko sutẽkus (visur tinka): i prie pečiaus, i prie svečiaus Bsg.
| impers.: Sutèks, nepilk daugiau Alk. Pirkti pirkti, ale piningų nesuteñka Grd. Nebsutẽko visoms dalių: penkias mergas reikėjo išlaidyti Rdn. A ėsti vaikuo nebsutèks?! Brs. Jei suteñka laiko, gali ir užeit Pg. Ateina tėvužėlis, šimtelius skaitydamas; o da nesutẽko vieno šimtelio, da mane n'išvadavo JD151. Tikisi rasti penukšlo tiek, kiek dėl papenėjimo visų sutektų SPII94. Sutenka, partenka SD44.
^ Dievas man nesuteñka, aš visam svietu sutenkù Lp.
ǁ DūnŽ įstengti, išgalėti (duoti, sumokėti ir pan.): A kelių rublių nesutenki̇̀ tai pasiutėlei atiduoti? Krš. A sutèksi visus piningus iš karto sumokėti? Šv. Nesutenki vargonų užpirkti, o toks bagotas jaunikis Šts. Sragys nuplikęs: vienas mišeles už motyną tesuteko Žem. Nė barankėlės tetė nebsuteko, nė marškinėlių Žem. Bet jeigu yra ubagu ir nesutenka to [paaukoti] ranka jo, tada ims vieną avinėlį and kaltės afieros Ch3Moz14,21.
4. intr. pakliūti, patekti: Jau kap sutẽko pinigai jo rankosna, tai i neužvysi jų daugiau Tvr.
| impers.: Mums taip daug palinksminojimo bei sylos sutenka Ns1832,6.
5. intr. susitikti, susidurti: Kaip mes (lietuviai) galėjom sutèkti su Indija, kad ana teip toli? Dr.
6. tr. Q553, R159,181,368, MŽ210,239,493, Rtr, KŽ suteikti, duoti, paskirti, malonėti: Dievas mums sutenka apstumą gėrybių OsG151. Jis mums daug gėrybių sutẽkęs KI157. Kam ką, Dievas tesuteñka tau ilgą amžį K. Dievas tesuteñka tau malonę KII300. Dieve, nesutek (apsaugok nuo to)! R, MŽ, N. Kad jam Dievas būt sutẽkęs ir du bernuku, tai būt išleidęs [į mokslus] Lp. Pone Dieve, kodėl tu tai bestijai ligą nesutenki! Šts. Obuolys… žmogui užmigt negalinčiam saldų miegą sutenk LC1879,38. Sutèk, Dieve, idant ir mes suprastumbime… paskutinius daiktus DP527. O sutekig tatai mumus, susimilstąsis Dieve DP181. Idant tai artimam mūsų sutektumėm, ką nuo pono D[ievo] ėmėm SE155. Vaikai, kuriuos suteko Dievas maloningai tarnui tavo Ch1Moz33,5. Sutek mums geras gadynes, kuriose dovanas tavo vartotumėm MšK.
| refl. R.
7.
sutektinai̇̃ adv. darniai: Ot Jurgis tai sutektinai̇̃ pasakas seka – kai poterius! Ml.
užtèkti, užteñka (ùžtenka GrvT11), užtẽko GrvT11; M
1. intr., tr. būti pakankamo ilgio ar dydžio, apimti visą paviršių ar visą aplink: Ar staltiesė užteñka? NdŽ. Daba mergos siūdinas tokius ruikinius, ka menk už kelių užtenka Vvr. Bus geras, čia gana užtenkamas lenciūgas Smn. Čia surišt šitas raikštagalis neužtenkamas Krok. Neužteñka tekinis an ašies Grd. Jiem (Biržų ponams) kelnelės gelumbinės, vos užteñka ant šikinės (d.) Kp.
^ Sudžiūvęs – lūpos dantų neužtenka LTR(Grš). Lūpos neužtenka už dantų – teip išdžiūvusi Šts.
2. intr. ppr. impers. I, Kos92, L, Š, Rtr, DrskŽ, Nmč pakankamai ko turėti, pakankamai ko būti, pakakti, ganėti: Užtèks šieno šiai dienai trūktinai, ne liktinai J. Kad vienos užkuros neužteñka, reik ir antrą antmesti J. Ar šeštokas užteks? N. Užtenkù kuomi K. Tai užtèks K. Kur tokiai gaujai užtèksi! NdŽ. Tų pinigų žmogus vis neužtenki̇̀ i neužtenki̇̀ Jrb. Kad aš dantis turėsiu, jug svietas duonos dėl munęs užtèks Ms. Visą ko užteñkam, menko daikto – duonos trūksta Vkš. Užtẽko duonos ir druskos (visko užteko) Rmš. Penkius bakanus [duonos] padarom nemažus, kad užtektų̃ visai savaitei Aln. Pensiją gaunam, duonos užteñka, i gerai Kvr. Tris bulbeles susiskučiau, išsiviriau, lašinių andėjau, pardien užtèks [valgio] Žl. Užtèks to vieno [ėriuko] – kai meška Jrb. Aveles pjaustom (pjauname), mėsos savo užteñka Pst. Laikau dvi vištas, ale kiaušinių užteñka Lel. Gaunam lašą to pieno – neužteñka Kv. Užtẽkom ir šiaudų lig šiaudų, ir duonos lig duonos Ar. Toks lašininis – nuo mėsos lig mėsai užtèks Mžš. Nu juk to šieno jau užtėksu, ka vieną karvę teturu Pln. Šieno šiemet sočiai turėsme, užtèksme Krs. Visa iššienauja, visa supeni – ir dar neùžtenka LzŽ. Ar kiaulei vieno krūmo užteñka? Ji visus knisa Rdš. Kaži, a vedum užtèks tos sėklos? Lpl. Užteñka, ka penki grūdai arklio pėdo[je] yra Brs. Kiek čia bereikia seniem: paslaižai, ir užteñka Šmn. Visgi da maža žmogui, gi reikia daugiau, o kai nebegali̇̀, tai ir mažiau užteñka Kp. Kaip ligoniui žmogui, tai užteñka [pavalgyti] Sutk. Tam kartu užtèks, kiek turiu Krs. Toki baisiai darbininkė ta muno duktė yr, aš niekaip neužtenkù anai darbo LKT72(Gd). Toki šneki ta motriška, kad užtẽkov visą kelią šnekėties ko Kl. Po laukus užteñka to darbo Krš. Užtẽko tų pasnykų, ganėjo Sdb. To darbo i vargo visokio užtẽko Šauk. Darbo užtèkdavo: tai rugiapjūtė, tai vasarapjūtė Kvr. Lig Kalėdų darbo užtèkdavo Všk. Aštuonius (aštuoniasdešimt metų) išgyvenau, užteñka, prisidarbavau, galiu eiti numie (mirti) Brs. Kap tai nenori gyvent?! – užtèks ir po žeme būt Pv. Du karu esu parleidęs, užteñka LKT134(Dov). Užteks, ne saulės amžių gyvensi LTR(Plt). Nežinau, kapeikų užteksuot (užteks tau) ar ne Kv. Užteñka to pinigo, kad sveikas Dgp. Eini į marčias, tai turėk, kad užtèktum visiems Pžrl. Juk ji turia i drabužių, i marškinių – visko jai da užteñka Jrb. Nusipirkau sau batus i tų užtèks munie i ka numirsiu Krt. Man ažtèks ir tų praryšėtų skaryčių, tegul dukteriai bus naujos Svn. Užteñka, ka sau prisaudžia, o ne parduot Pv. Visą naktį išdainuojam, ir dainų užtèkdavo Sug. Nusivysi vadžias – dvejims trejims metams užtẽko Lk. Amžių dienai užtèks ruoplio kultuvės KŽ. Ka ans (šiaudinis stogas) storas y[ra], ilgai užteñka (nereikia dažnai lopyti, perkloti) Žlb. Kloti ta (tai) kloti [stogą], be (ar) skiedų užtèksav? End. Užtèktų tamsyk to lytaus LKT202(Kbr). Tų mokslų nebuvo, užtẽko i keturių skyrių Žg. Anos gerumo užtẽko tris dienas LKT95(Krš). Kaip tu gėdos užtenki̇̀ šeštą valandą ryto pareiti?! Pln. Jam proto užteñka, tik valia duota (išdykęs) Ob. Alkio ir šalčio užtẽko, gyvenimo visokio matėm Bt. Kantrybės man neužteñka Dgp. Užteks man tos gaišaties: nei daugiau važiuosiu, nei ieškosiu Lš. Skaudžiai mušė, tą vieną kartą gavau, ir užtẽko visam amžiuo Brs. Tai ir arkliui užteñka (privargsta iki valiai, prikamuojamas) par tokį durnių Sdk. Kūlę kol iškuldavo, užtèkdavo (gana būdavo vargo) dėlto Ll. Jeigu ragais užkabins [jautis], tai užtèks (bus blogai) Kp. Tas medis tik linkt, mañ spūstelėjo ir vėl atleidė, o man jau užtẽko (sutrenkė) Sb. Karaliui užteko tų žodžių suprasti, kad ji sako tiesą J.Balč. Prančiam užteñka žodžio, o kitam dešimties mažai Dkk. Man užteñka žinoti, kad tu laimingas NdŽ. Bet stiprybės tiek ir teužteko – pradėjo verkti ir nubėgo į kambariuką J.Paukš. Poemoms rašyti vienų gerų norų neužtenka V.Kudir. Užteko mano menko sukosėjimo, ir barsukas dingo urve Blv. O to ežero ma[n] nelabai užtèks, reiks ir kito da ieškotis Jrk30. Atiduok už gaidį tuodu baronu, ir man užteks LTR(Šil). Man nebereikia plonų drobelių, užteks dėl manęs šešių lentelių LTsI549. Užtèks gi man, jaunuolytei, gailių ašarėlių (d.) Šmn.
| I tokių lempikių užtẽko (tenkinomės jomis), nereikėjo elektros, nė nieko Varn.
^ Visa laimė, ka tavo pilvas už akis mažesnis: jautį suėstumei – i tai neužtektų LTR(Vdk). Palieto pieno šunim i katėm užtenka LTR(Kš). Kad privirė, tai Grigo vaikam užtèks (labai daug) Mžš. Ne dėl jūsų sakymo, bet užteko kalei ragaišio (baigėsi gerovė) Žem. Užteko katei vėdaro LTsV302. Šuniuo užtèks, o žmoguo kiek reik (atsakoma tam, kuris sako „užteks“) Grg. Užteks tų pačių trupučių Sln. Kada pilna, tada užtenka Tlž. Smegenų nepridėsi, kad supratimo neužtenka LMD(Vlkv). Biednas bagotas, ba ir mažai užtenka LTR(Srj). Užtektų̃ sveikatos, tik reikia akvatos Mžš. Po mirties visiem užteks žemės Ds. Kapinėse visiems vietos užteks LTsV258(Srd).
užtektinai̇̃ užtektinõs, užtektinui̇̃ Skr: Visko turim užtektinai̇̃ Rmš. Buvo užtektinai̇̃ javų ir šienų Plšk. Tų malkų užtektinai̇̃ yr, tik neiškenti nejęs [iš miško parsinešti] Erž. Daug darbo buvo, užtektinai̇̃ daug Vgr. To darbo duoda užtektinõs Lž. Vargom užtektinai̇̃ – neturėjom atilsio Trš. Darbo tùri užtektinai̇̃, akes šlapios Pv. Proto užtektinai̇̃ turi Kp. Ir šiemet lietaus užtektinai̇̃ buvo Krs. Mum laiko užtektinai Ds. An bulvių kalarado ažtektinai̇̃ Dgp. Musių tai čia užtektinai̇̃, net perteklius Pžrl. Tau gera: susikūrei šeimyną, turi savo namus, darbuojiesi ir uždirbi užtektinai Pt. Kad būtų žodžių man užtektinai ištarti tam, ką mano siela kenčia Vd. Nu to laiko varna su šarka tur rūgštos giros marė[je] užtektinai̇̃ PP76. Ugi prisivysiu virvių užtektinai ir trauksiu šią pelkę ant ano kalno BsMtII76(Dkš). Neužtektinai̇̃, negana, pritrūktinai I.
užteñkamai adv.: Užtenkamai turiu duonos J. Piningelio ans turėjo užteñkamai End. Aš visa ko turu savo užteñkamai Vvr. Paskutinius žodžius Karalienė pasakė šnibžda, bet vis vien užtenkamai garsiai I.Simon. Sėklų pavasario sėjai jau užtenkamai pasirūpinta sp. Metų ar yr užteñkamai Žeml.
| refl.: Pensiją gaunam, visa ko užteñkas Krš.
ǁ impers. paprastai su bendratimi norint pasakyti, kad reikia liautis, baigti ką darius: Užtèks niekus tauzyti, eik darbo dirbti! Vkš. Užteks laukti, užteks jūsų klausyti! V.Krėv. Eikime gulti, užtèks dirbti NdŽ. Jau užteñka man dainuoti, reik namo pradėt važiuoti Grž. Žinai, vyrel, užtèks čia tau, kiaušyk namo Mžš. Nu ta (tai) must i užtèks [pasakoti] Skd.
3. intr. kliūti, tekti: Biškį užtẽko lietaus Ėr. Kaip jam užtẽko švęsto vandenio, tai visos skiautys nubyrėjo (ps.) Antš.
^ Kam užteks, tam uždegs LTR(Auk).
4. intr. pasrūti, paplūsti: Krauju užtekusios akys buvo išverstos Ašb. Širdis krauju užtekusi: vely būčiau numirusi, ne ką jaunai tekėti (d.) Smn.
5. intr. nuslūgus pakilti aukštyn: Dabar gegužė atsistojo obely ir kukuoja: aukso obelėlė žemyn obuolėlius, vyno šulinėlis aukštyn užtekęs MPs.
6. tr. įveikti, nugalėti: Aš neažtenkù veršioko: dėl manęs kur eina, te ir nueina Trgn. Tas negimęs, kas taũ ažtèks Trgn.
ǁ intr. pajėgti, įstengti: Nebeažteksi̇̀ jau su jais mintynių eit Trgn.
1. intr. R197,350,421, MŽ261,468, KBII159, L, Rtr, Š, FrnW, DrskŽ kliūti į dalį, būti gautam: Teko mi kas iž to, puolo ir ant manęs kas gi SD44. Avis teko vilkui R. Pelnas man tenka N. Turtas teñka įpėdiniams NdŽ. Laimingas bilietas teko KlK45,71. Jai teko pirmoji vieta DŽ1. Tenka pienelio ne tik jam (Antanukui), bet ir jo marškinėliams V.Krėv. Man jo nebus, ir tau tenetenka V.Krėv. Duok, tau įpilsiu, maža tau tetẽko Slm. Vyras žmonai nepaliko, vaikiuo svetimam piningų tẽko Rt. Viskas motriškai, visos kerčios tẽko Krš. Jam trečia [turto] dalia tẽko Klt. Vienai tẽko toks darbas, kitai kitoks darbas tẽko Nt. Aš ilgiausiai valgiau – man tėviškė tèks Gs. Kas kam tèkdavo – žėk (žiūrėk), kitas kepurę prisidės kiaušinių [per Velykas] Škn. Pats lengvasiai maišas ma[n] tẽko GrvT61. Pats viskuo pasinaudojau, kitiems nieko netẽko Vl. Vis tiek ji ne tau tẽko Vrb. Kam ana (duktė) papuls, tai mylės, kam netèks, tai gailės Nmč. Ka špūkuoja (vaidenasi) stubo[je], tai jos nieks nepirks, jiems tèks Nm. Debesiavo šonais, i mum keli lašeliai tẽko Mžš. Pakraštinė ežia, čia pelenų (barstant buives) mažiau tẽko Žl. Iš viso rietimo man tik andarokas tẽko Krd. Pas mus iš Kampiškių šitie suolai tẽko PnmA. Kas tau iš to tèks? Rs. Man visos trejos mišios tẽko (visose dalyvavau) Rm. Nieks negal mums tèkt, ką miela vasara žada K.Donel. [Dočys] iš bėdos paskiaus kaip smirdas ubagui tẽko (elgeta liko) K.Donel. Turėjo tą sklypą lauko imti, kursai per burtą jiems tẽko K.Donel1. Ir man teko tos laimės, garbės J.Jabl. Man teko didelė garbė NdŽ. Tiek man jau ir to tetẽko laisvės gyvenimo LKT244(Pkr). Šiteip dabar gera gyvent – i va nebetẽko vaiku[i] pagyvent Mžš. Plaučių uždegimas tẽko Mlt. Vienam tẽko grožis, kitam tẽko protas, o trečiam turtas tẽko Rmš. Ateis Dievo liktasis, mergų netektasis J. Kol lino pasaką papasakojo, išėjo visa naktis, i velniui nieko netẽko PnmŽ. Aštuontuo (aštuntam) jau i netẽko GrvT75. Tam davė, tam davė, o mažiukui netẽko Grš. Kiškį ištušinau, ir visą suėdė, nei paragaut mumiem netẽko Pv. Kolei dasderinsme, tai mum i netèks Švnč. I tos (mergaitės) dūšia velniui tẽko Grnk. Va, ans, matai, tam velniuo tẽko Žeml. Pabroliam tẽko ausys, jie po langeliais klausos (d.) Brt. Bernui tekęs labai menkas kuinas, bet vežimą priskrovęs didelį LTR(Ds). Ei eisiu eisiu, aš čia nebūsiu: žinau, neteñka ma[n] tėviškėlė LB29. O jūs rankelės baltosios, baltosios, o kam jūs tèkste, mielosios, mielosios? JV322. Ar jūs žiūrot, ar nežiūrot, aš jumi neteksiu. Tik aš teksiu tam berneliui – lauko gaspadoriui LTR(Mrk). O kad aš tai žinočiau, o kad aš tai mislyčiau senam našleliui tèksiant ir jo seno klausysiant JD271. O šiam pačiam [žvejyčiui] pati teksu KlvD3. Devynias mylėjau, o dešimtai teksiu DvD81. Kam teks oželio ragai? – Kieno trumpi noragai Lp. Vai kam teko tie plaučiai, kam reiks daugel dainuoti? – Pamergėm teko plaučiai, jom reiks daugel dainuoti (d.) Plv. Teko mergai sarmatėlė – pradėj gailiai verktie TŽI218. Grįžusi iš pedagogų posėdžio, Regina prasitarė, kad jai teko vyresnės klasės rš. Karalystė teko jo vaikui Amazijošiui S.Stan. Tėve, duok man lobio dalį, kur man tenka SkvLuk15,12. O dalydami rūbus Jo, metė burtas, kas kam tektų̃ DP172. Tojeg žuvyje rastas buvo žiedas aukso, kuris jam tẽko DP539. Kiekvienas džiaugias, kad jo tėvainumas teñka DP190. Nes kad būtų Christų aprinkę, tad būtų (orig. budu) nuterioję ceremonijas, afieras ir tūlas dovanas, kurias žmonės Dievui bažnyčion nešdavo, o tos kunigamus tekdavo SPI73. Ir Jo karalystė kitiems žmonims neteks BBDan2,44. Tenkmi̇̀ KGr306.
^ Kas plačiai rėžia, tam siaurai teteñka Rz. Kiek tèks, tiek pakaks Pšl. Ir aš regiu, kieno javai, o kam teko grūdai KrvP(Mrc). Biednam renka – bagotam teñka Gršl. Gera galva, tik durnam tẽko Ub. Jei vilko bijosi, vilkui ir teksi LTR(Šll). Vilką vijus ir uodega tenka LTR(Zp). Upartoji ožka vilkui tenka S.Dauk. Kam teks, tas džiaugsis, kam neteks, tas gailėsis LTsV878(Lks). Velnias esi ir velniui tèksi Skr. Teksi Dievui apsvilęs VP46. Teksi Dievui apskutinėtas ir aplupinėtas LTsV210(Vl). Teko zylėms ir pelėdoms PrLXVII23, B. Sasipešė ubagai – teks mums lašiniai B. Kam čia teks šūdinasis galas? S.Dauk. Merga buvau, marčia tekau, akis dariau, pro tas akis pati lindau (aguona) LTR(PnmR).
| tr.: Ne panos betekęs, ne pasogos Šts. Nei arklio tekáu, nei piningų Krž.
| refl.: Bylojo tada tarp savęs: – Nedalykiam, bet meskiam burtas, kam teksise VlnE208. Kiekvienam žalnieriui dalis tekosi Ev.
ǁ Trgn, Mlt kibti, prilipti (apie užkrečiamą ligą): Aną metą, kai tėvas tuo gripu sirgo, i ma[n] to gripo tẽko Jrb. Tèks tau liga, jeigu eisi pri ligonių J. Šitas gripas teñka nuo žmogaus kito Žl. Kas čia par liga, ar netenkama, ar netenka (nelimpa) kitam? P.Aviž(Aln). Bijo, kad nebūtų trachoma, sako, labai tenka P.Aviž(Vžns). Aš eisiu jo lankyt, nebijau, man netèks liga Ds. Jai džiovelė tẽko nuo brolio Sdk. Teñka niežų greit Strn. Miežis neteñkamas Ut.
ǁ atsitikti: Ar nežinai, kas anomus mergomus paikomus tẽko DP96. Jei tatai medžiui žaliam tẽko, kas sausam tiksis? DP347. Kas teks nenoriantiems atleisti savo kaltininkams? – Bus tokiems sūdas brš. Idant ir mumus teip netektų kaip ir miestui Jeruzalem DP313.
2. intr. L, Rtr, Krš atsidurti kur, pakliūti: Ar tèksim į vidų? NdŽ. Aš netekáu antrą kartą į pruntą (frontą), susirgau Lnk. Tekáu į kareivius Šts. Buvo į kalėjimą tẽkęs už papjovimą [žmogaus] DūnŽ. Turėjau jau tekti į jų rankas A1884,362. Skaičiau knygas, kokios tik man tekdavo į nagus Žem. Ėmė mislyt ir dūmot visi trys broliai, kaip čia tektie prie ančių BsPII262. Ir aš tę buvau, visa ragavau. Alų midų gėriau, par barzdą varvėjo, tik burnon neteko BsPII294–295. Jau čia (Kraslavo apylinkėse) daug peraugo pasaulio, kai jau čia tẽko lietuviai Kr. Saulis, patsai iškritęs iš arklio, idant gyvas į rankas neprietelių netektų, vienam drauginykui savo davė pardurti šoną S.Stan. Duok, idant ing aną naują šventą Jeruzalimą, tėviškę dangaus, sveiki tektumbim MKr4–5.
| refl.: Nesa teip darydami tèksimės gyvaton amžinon DP326. Duok tektisi Tavęsp amžinai dangaus šlovėsp brš. Ledai Nemano upės jau… pradėję pamažu namuonlink tektis TP1881,15.
3. intr., tr. (tik part. praet.) Žlp būti ištiktam, paliestam (bėdos, vargo ir pan.): Bėdos tẽkęs turėjau keliauti NdŽ. Bėdos tekta padirbau tą darbą J. Jug bėdos tektas ką darys Pln. Eina ans bėdos tẽkęs pas velnią (ps.) Trš. Bėdos tẽkęs turėjau paskutinę karvelę parduoti Plt. Bėdos tẽkus a gaisras – y[ra] jau iš kur vandens patraukti Klm. Bėdo[je] tẽkęs kur lėks, ka ne pri tėvų Krš. Vaikas, bėdo[je] tẽkęs, ką darys KlvrŽ. Esu vargų tẽkęs su arklių mainymais Šts. Bėdos tektas išvažiavo į Ameriką J.Balč. Pagrįžusi pri tėvų užslėpė viską, kaip nelaimės tekta buvo prižadėjusi BsPII51(End). Ką bedarys žmogus tokios nelaimės tektas? J.Jabl. Dabar juodu dalijosi savo turtu su nelaimių tektaisiais rš.
ǁ būti skirtam: Tie piningai buvo velniuo tekti̇̀ Plt. Velniuo tekti̇̀ piningai, vel[nia]s i gavo – neiškasiau Als.
4. intr. LTR(Dgl) tekėti, ištekėti (už vyro): Už ko tèksi, pana Ona, bene už siuvėjaus? JD476. Vargelyj gimiau, vargelyj augau, vargelyj būdama už vyro teksiu (d.) Brž. Kai aš tekau, kai aš tekau ažu mielo savo, tai mano galvelė vargelių nekėlė LMD(Rš).
5. intr. impers. būti aplinkybių priverstam, reikėti ką daryti: Mums tẽko ilgai laukti DŽ1. Dabar tenka man dažniausiai miestuose gyventi J.Jabl. Kulką tẽko pjautinai iš kaulo išpjauti NdŽ. Jam tèks dar daug vargti NdŽ. Tèks pakviesti gydytoją DŽ1. Tam tèks ubagais eiti K. Ir vedžiau ne tą, ką reikia: vienam kap pirštu teñka gyvent Šlčn. Teko jam ten prašytis į nakvynę VoL300(Brt). Man visi darbai tenka dirbti Žem. Dabar pačiam teñka skursti J.Jabl. Mėšlus teko vienai vežti Kl. Su tokiuo vyru tai netèks sarmatos kentėt Slm. Teks numo pėsčioms eiti Vkš. Niežti padai – tèks šokt ar bėgt Pnd. Neilgai teks mums šliaužiot supuvusiam pasauly S.Nėr. Brangiai tau teks užmokėti už savo žodžius! rš.
^ Nespjauk į vandinį – tèks išgerti Krž. Neišsižadėk buvoti, gal tèkti i nakoti Lkv. Bark vaiką mažą – netėks mušti suaugusio LTR.
6. intr. ppr. impers. pasitaikyti kam ką daryti, ką patirti: Ar rado arklį? – Netẽko justi J. Man teñka tankiai pasigerti, susibarti su juomi J. Mūsų girioje kiaunė teñka aptikti BŽ58. Ir gera, ir bloga tẽko matyt LKT263(RdN). Da tẽko i man to bėralinė duona valgytie LKT345(Dsn). Ir verpt, ir aust tèkdavo LKT306(Skm). Tẽko visa matyt, daugiau bloga negu gera Kvr. I ma[n] yra tẽkę didelį vargelį vargt Žg. Jau visako visako tẽko prikentėti par tokį amžių Nmk. Su arklu man netẽko art Pc. Man tẽko ir akėt, ir sėt – pati išmokau Žln. Nebuvo vyriško, tai tèkdavo man pačiai ir pjaut, ir kirst Svn. Nedaug ma[n] tẽko gerų dienų matyt Rd. Tèkdavai važiuot kelioleka kilometrų į miškus Gsč. Ir nusiravėjau [daržą] pati, tik raut nebetẽko Krs. Pasvaly yra tẽkę būt kelis kartus Brž. Niekur niekur man neteñka nueit, vis čėso neturiu, darbais apsikrovus Skp. Neteñka nė sekmadieniais pasilsėt Krs. Nebetenka ir dirbt, nuolatos gi alai Slm. Netẽko mun ganyti KlvrŽ. Daug netẽko su rankom kult, tik kiek kūlių reikia Krč. Mum i nebetẽko pabaigos tų vestuvių matyt Dj. Balsą neblogą turėjau, tèkdavo dainuot Grnk. Netẽko žmonėm nei apsėduos dorai ateit: tik numirė, ir išgrūdo Slm. 1918 metais tẽko žolė, meldai valgyt, i druskos do nebuvo Dglš. Jei man tèkdavo tamso[je] į namus pareiti, tai eidavau kitu keliu, ne tuo, kuriuo buvau išėjęs Plšk. Kad tik laukūse nenukrisčio, kad tik lovelė[je] tèktų numirti! Yl. Aš tekáu (man teko) girdėti Trš. Labai gailėjausi, kad netekaũ pamatytie Vlkv. Nė man tèkdavo [šokti], visą vieką tarnavau Skrb. Man ir vienai seseriai tẽko tarnaut Pc. Netẽko nė kojų prilenkt, i vėl lėk [dirbti] Ps. Slidumo[je] pargriūt ne dyvas, ale man griūt da netẽko, gal i netèks Mžš. Tẽko da man su juom būt Jon. Dvi žiemas tẽko eit [į mokyklą] Jsv. Ma[n] netẽko nė vienos pėdos į mokyklą įeiti Žlp. Su marčia netẽko gyvent Krm. Su tais mintuvais mun nebė[ra] tẽkę minti Yl. Reikaluo tẽkus visumet ten susišelpsi KlvrŽ. Kada tèkdamas aplaistau [medelius] Grž. Kada tekdamà ateik pasizambyti Grž. Šiandie netẽko nueiti į daržą Ėr. Man tik tenai ir tẽko matyt tie žalčiai Skp. Tẽko važiuot rinkt tą kalėdą (kalėdoti) PnmŽ. Anan didžiajan kare tai tẽko būt Rusijoj LKT302–303(And). Todėl iš bėdos man, vargstančiam nabagėliui, slūžyt ir kiaules varinėt pas Bleberį tẽko K.Donel. Teko man matyti ir stebuklingą staliuką, ir aukso asilą, ir daug kitų neregėtų daiktų J.Balč. Man pačiam ne kartą tẽko gauti botagas BM25–26(Č). Kada teñka, tada audžiam – tas audimas be pabaigos Alz. Gyvenime visko tèks: šilto ir šalto, juodo ir balto Ps.
| refl. Tv: I su vaikais visako tẽkos matyti jau Žr. Teñkasi ir nevalgę būt LzŽ. Mun jau nebtẽkos [nešioti], buvo tokios tatai krūtinės kaulinės prisegamos [prie marškinių] Bdr.
7. intr. Q649, H158, R417, MŽ563, FrnS45, DŽ, Dv užtekti, pakakti, netrūkti: Tenku duonos R. Savo duonos tenku, t. y. neperku lik naujų J. Vislab suvalgau, netenku nieko R33, MŽ44. Aš duonos netekaũ K. Neteko vyno N. Gaspadorius netẽko pašaro K. Netenka to arba to SD333. Ko tu čia netekusi esi, kad žliumbi? Kos99. Aš netekau šieno J.Jabl. Ar tèksite vietos? NdŽ. Ar ilgai tu mėsos, pašaro tèksi? NdŽ. Ar ilgai tèksi akių? NdŽ. Jis viso tẽkęs Rm. Ar ilgai tu tos mėsos tèksi? Gž. Kap neteñkat [duonos], tai nubėkit ir nuspirkit! Lp. Druskos netẽkom, nuej[o] Valkinykan paspirkt Vlk. Netẽkom pašarties Lzd. Netẽkom šėrimo Šlčn. Magazinai buvo, o kaip duonos neteksi, tada atimsi [grūdų duonai] Ker. Kožnas pons…, rudenyj duonos ir gardžių pyragų netẽkęs, būrui iš bėdos į ranką pinigą bruka K.Donel. Juk ne daugio reik, štai jau galvijų netèksim K.Donel. Jei audi, netenki̇̀ [audmenų] – verpi ir audi! Lp. Kai neteksiu aviželių, nusikirsiu dobilelių (d.) S.Dauk. Patol šokau, tanciavojau, pakol kurpių tekau KlpD106. Kad kurpių nebtekau, basa koja šokau KlpD106. Dėl to labai supykau, kad tabokos nebtekaũ JD654. Didis pulkelis, mažas tortelis – netekau dovanėlių LTR(Mrk). Ir netekau [drobės] šešurėliu[i] (d.) Kp. Būtau rašęs dar daugiau – popierėlio netekau LTR(Srj). Kad netẽko vyno…, žyme savos galybės permainė vandenį ing vyną DP424.
| Duona visko tẽkusi (visais atžvilgiais gera, nieko jai netrūksta) Ėr.
^ Kad neteko bačka (baigiasi alus), noris antrą galą gręžk – tiek gausi B408.
| impers.: Tèks man to, kiek aš turiu Rod. Jam viso teñka: ir valgymų, ir grašių LzŽ. Jeigu neteñka grūdų, pinigais duodam LKT354(JnšM). Pavasarį pašaro neteñka Ar. Kiek neskaitau, vis nètenka dvejeto rublių Grv. Kur neteñka mėšlo, pabarsto zuparo Ėr. Ko dar netèks, pasiklausk, papildysiu A.Baran. Gyvulys kalbos neturi, bet jis tau pasakys savo akimis, ko jam tenka, ko netenka Blv. Tėvas perskaitęs biteles aptiko, kad vienos neteñka BM4(Kp). Teip vakarienę beverdant, neteko lempoje alyvos BsPIII15(Nm). Šuliniuosa tai teñka vandens Pls. Žiemą kokios šalnos būma, vis teñka [v]andenio [šulinyje] Pst. Ma[n] netẽko: aš paskutinė buvau Jrb. Ka kopūstų lapų netèkdavo, miltų pabarstydavom an ližės PnmŽ. Kiaulėms senovė[je] bulvių neteko – žmonys virė sunktinę košę iš mažųjų bulvelių Ggr. Sylų prigimtų nemitenka KlbIII241. Maž ko neteko, kad nuakmeniuotų mane Ch2Moz17,4. Irgi galvoj [proto] neteñka Švnč. Išsirinkęs jauną ožiuką, nusinešiau jį šalin ir nusišoviau iš lanko: širdies neteko man (gailestis neleido) pjauti Š. Dviem pirštam siūlo netẽko Lp. Darėms, darėms (rengėm butą) – neteñka lentų Str. Kap neteñka siūlų lininių, pašukelėm drobę padausdinėja LzŽ. Žinok, kiek apmest [audeklo], kad tektų an metmenų Vdn. I apsiruošt (drabužių įsigytų), i duonos tèkt, ale drena burna (viską prageria) Str. Siūti yra šis tas, juk atneša kaimynai. Bet ir to tik tenkant – galėtų būti daugiau I.Simon. Ceta, ar neturi burokų sėklos – pas mumi netẽko Nč. Lapinas suriko, kiek jam balso teko, ir – pabudo V.Krėv. Da metų netẽko lig auksinio šliūbo Aln. Ejom į bažnyčią, nebteko laiko pramonėms M.Valanč. Už du šimtu grašių duonos neteko jiemus SPII78. [Neduosime aliejaus,] idant netèktų mumus ir jumus DP567. Duokit pekų jūsų, o duosiu jumus [duonos] už pekų jūsų, jeigu netenka pinigų Ch1Moz47,16. Pamisakykit mani, jei jumus kadai ko neteko MP125. Kad jus siunčiau be mašnos ir be kolytos ir be čebatų, ar jums ko neteko? SE249. Man sylų iž prigimimo netenka PK6.
^ Neteko subinei ataudų (pristigo duonos) B. Karalius duonos netẽko (sakoma, kai su saule lyja) Snt, Vg.
tektinai̇̃ Patenkamas gyvenimas, t. y. aš turiu visako tektinai J. Tektinai̇̃ užteks Ėr. Netektinai yra žalmenų čia J.
^ Tektinai (mistinai) – ne tuktinai B.
8. intr. (su neiginiu) nustoti ko turėto, prarasti: Medžiai žiemą žalių lapų netenka J.Jabl. Neteko kalvis uždarbio – neteko ir duonos S.Nėr. Iš išgąsčio kojų netẽko LKT116(Stl). Kaip tik sūrį užkandau, tujau danties netekau (d.) Varn. Kap tu netekai̇̃ akių (apakai)? Vlk. Nebuvo septynelių metų, kai auselių netẽko (apkurto) Ml. Aš netekaũ savo kasų didelių, tai labai verkiau Brt. Netekaũ paskutinio šiaudo (nieko nebeturiu) Rmš. Matysi: ji tų vaikų netèks greit Smln. Pavargom, kai tėvo netẽkom Dbč. Tai ka netekau savos radnos motinos, tai aš dar likau an svetimų rankelių LTR(Rod). Netekau nė žmonos, nė dukterių Dv. Matėm gerai, kad į trumpą laiką Lietuva Klaipėdos krašto netèks Plšk. Dievuliau mano, Dievuliau brangus, netekau nei bernelio, nei aukselio žiedelio (d.) Auk. Aš nieko netèksiu, ka jį įsileisiu Jrb. Ką veiksiu ilgiaus ant svieto, jau nieko netekau BsPI80(Rg). Jis savo tėvų nebetẽko: jie tuočės mirė Grž. Kad munęs nebteks, karunkos jauniejai nebgiedos Šts. Kaip tėvelio nebtekáu, nedidelis, mažas buvau Slnt. Visi kaimynai dabar jau bitelių netẽko Pšš. Kurio sudaužo, tas neteñka gi kiaušinio Kvr. Purkštimą kokį darykiat a ką, o jūs netèkste nė kokio ąžuoliuko Krž. Bėgo bėgo ir jau netẽko kelio (išklydo) Švn. Bedirbdami ir sveikatos netẽkom KzR. Par tą arielką ir sveikatos netẽko Vkš. Netẽko drąsos duris klabent Pš. Piningai vertės netẽko Plšk. Dovanodama gyvybę kūdikiui, ne viena motina jos pati netenka S.Nėr. Kam nepasiseks tas, ko gero, ir galvelės neteks K.Saj. Geriau išeik ir nekalbėk man, šventasis vyre, nes galiu ir tau pagarbos netekti V.Krėv. Kol aš itą darbą padarysiu, tai ir dienos neteksiu Pls. Kaip aš nebtèksu kantrybės, visi jūs išmanyste šventos dienos pyragą! Šv. An trečių metelių ašarėlių netekau (d.) Mrk. Senavaitis spoksojo į svečią stiklinėm akim, žado netekęs V.Bub. Nebetekęs vilties ištrūkti, jis ėmėsi gudrybės ir pasuko arklį iš kelio J.Balt. Ponai, netekę baudžiavos, laksto po miškus Žem. Sąmonės netẽkęs BŽ23. A proto netekái, ka taip klykauji ir šokinėji? Vkš. Rods, kad būrs čestavots jau proto viso neteñka K.Donel. Dar tekus ir jau nebetekus gimtųjų tėvelių, man buvo dar kita mano dvasios motutė – Lietuva ir lietuvybė Vaižg. Netekau rūtelių žaliųjų del tavo, berneli, žodelių meiliųjų (d.) J.Jabl. Parein dukrelė, parein jaunoji žiedo netẽkus nei vainikėlio Niem7. Eina ponelis per laukelį verkdamas, bėro žirgelio jau jis savo netekęs JD185. Kad tu netektai kojų nei rankelių LTR(Lp). Didžius darbus bedirbdama, rankelių neteko LTR(Pg). Netekau jaunų dienelių, nebetinku prie seselių LTR(Brž). Kogi jy verkia, ko aimanuoja, gal matušės netẽko? DrskD197. Verk' rūtaitės, verk' žaliosios ravėjėlės netekusios LTIII434(Sln). Išganytojaus nebtekus, mokytiniai ir kiti žydai išejo iš bažnyčios M.Valanč. Po dviejų dienų klioštoryje jo nebeteko (pabėgo) TS1897,9.
^ Blaškos kap danties netekęs LTR(Auk). Gerai gyvenam, toroms kūrenam; kaip torų nebtèksiam, trobas uždegsiam Pln. Daug benorint ir mažo neteksi KrvP(Žr). Gerą pažįstam jo nebtekę VP15. Jei gailėsies duonos, neteksi mėsos LTR(Srj). Beieškodamas pyragų ir duonos neteksi LTR(Gdr). Negeisk pyrago – duonos neteksi LTR(Auk). Visų verkęs – akių netèksi, visų klausęs – kojas pamesi Lkv. Galvos netekęs kepurės verkia KrvP(Mrk). Galvos neteksi, kol į vietą pateksi TŽV622. Varioko beieškodamas i auksino neteksi LTR(Vdk). Kai dalies neteksi, i akis išdegsi LMD(Šl). Būdamas smarkus rankas apdegsi, lėtas – dalies neteksi LTR(Auk). Nebūk par drąsus – akis išsvilsi; nebūk par lėtas – dalies neteksi M. Kad vietos neteksi, protą gausi N. Kai vietos neteksi, tai protą paseksi Tlž. Išejo pešt, o pats kuodo neteko Dkk. Su kvailu reikalo neatliksi, tik sveikatos neteksi TŽV600(Al).
9. intr. ppr. impers. DŽ, Žl kliudyti, pataikyti: Kulka turėjo tèkti jam NdŽ. Reikia mokėt kult, kakton [su spragilu] teñka [nemokančiam] Aln. Metė su akmeniu, tẽko kakton, ir paliko žabalas Svn. Tẽko vaiku smilkinin, ir užmušė Dg. Akmeniu tẽko dalgėn, kad išmušė ašmenis Všn. Taikai, kad tam (margučiui) tèkt, tada pasiėmei sau Vdn. Šovė, i tẽko kiškiu Rm. Leidžia kulkas, ale mum netẽko Kdn. Užlipėm an pečiaus, kaip pradėjom malkas mest, tẽko šitam puodui – ir sudužo Rk.
^ Kuo mesi, tuo teksi̇̀: medum – medum, lašiniais – lašiniais Trgn. Kad tu man neteksi̇̀, tai aš tau teksiù Rm. Kam teks neteks, o ilgakojui garniui visada LTR(Zp). Kam teks, kam neteks, o bizniui (striugiui Erž) vis tèks An. Kam teks neteks – striukiui bizniui teks LMD.
10. intr. ppr. impers. gauti barti, mušti: Jei neklausysi, tèks nuo tėvo DŽ. Kitą sykį ir nekaltam teñka Pc. Tèks par blauzdas, jei da kartą galvijus suleisi vasarojun Ds. Kitus apmuša, ale i jam tèks Rs. Paims šluotą, tai tèks ir man, ir tau! Vrn. Gal i tau teñka diržu? Klt. Iš vakarelio parejau išaušus, už tą gerą mun tẽko nu motinos Vkš. Sudaužiau [puodą], tẽko da rūron nuo mamos Rk.
◊ dùlkės tẽkęs nelabai protingas: Šitas kiek dùlkės tẽkęs Švnč.
galvõs netèkti
1. susijaudinus, sutrikus nebeįstengti valdytis, blaiviai protauti: Našlė iš pradžių galvos neteko: verkė, dūko lyg pamiršusi, už ko rankos užkabinamos Vaižg. Sumišusios, netekusios galvų, – stumdosi po aslą J.Jabl. Išgeria stikliuką ir galvõs neteñka Vlkv.
2. pamiršti: Galvos neteko kalbėdami MŽ.
į káilį tèkti gauti pylos, būti mušamam: Turbūt teks mums į kailį, nors mes visai nekaltai apskųsti Žem.
kai̇̃p (lýg) galvõs netẽkęs smarkiai, nieko nepaisydamas (eina, lekia): Boba atplasnojo lyg galvos netekus Vl. Eina kaip galvos netekęs KrvP(Jnš).
pilvų̃ netèkti labai juoktis: Ka mes alpom juokais, pilvų̃ netẽkom Vdk.
aptèkti
1. intr. M, Š, NdŽ, FrnW apibėgti vandeniu ar kitu skysčiu, pasidaryti apsemtam: Vandenimi aptèks ledas J. Pavasarį muno bulbės aptẽko Šauk. Kur nebuvo aptẽkę, bulbės didelės Kv. Visi rūsiai aptẽko, nebturėsam nė vienos bulbės seklai Užv. Po tų liūčių visi laukai vandeniu aptẽko Slnt. Dar užtvins – visa lanka nu pašalio lig pašalio aptèks Als. Apteñka [v]andiniu pievos Klm. Apteñkančios pievos M.Unt. Mažai vandens įpylė į varinį – roputės neapteñka Kv. Linus ryto metą nuvežė į marką, apslėgs akmenims, kad aptèktų Skd. Menkai kibiras šulinė[je] beapteñka Šv. Ka su sulte aptẽkęs y[ra] [mėsos kubilas], ta jau neprieita ne musys, ne kirminai, niekas Plng. Sula aptekusius šviežiai nupjautų beržų kelmus kartais laižo briedžiai, elniai sp. Ant pečiaus vyšnias džiovinau – sunka pečius aptẽko Skr. [V]andens ant negesintų kalkių pila tiek, pakol kalkės visos apteñka Vkš. Kur tikt nededi koją ant tos lygios vietos, apteñka visa letena vandiniu BM328(Krš). Žemaičių visas pašalys buvęs kana kados jūra aptekęs S.Dauk. Kitą kartą visa žemė buvus vandiniais aptekus BsMtI7(Sln). Kad tą akmenį atverst, tai visa apylinkė aptèkt [vandeniu] Grv. Kad jūsų gyvenimas ežeru būtų aptekęs! Žem. Rupūžės, ka jūs su [v]andiniu aptèktumėt! Krš. Tarp vargų sopulių, be rasos ir žvaigždės mūsų mėlynos akys apteko kraujais Mair. Kojos suplyšę, kraujais aptẽkę Pmp. Ka muni rėš į lovos galą, aptekáu krauju Yl. Prisiartinęs arčiaus prie šunų lojančių, pamatė gulintį žmogų kraujuose aptekusį MPs. Visas jo kūnas apteko kruvinu ir teip gausiu prakaitu M.Valanč. Dėk drobę ing katilą ir šarmu užpilk lig aptenkant Rp. Kad trenkė perkūnas į prūdą, visas vilnim aptekau Šts. Laivelis buvo jau aptekęs vilnioms Gmž. Sėjo rugelius, bet nevagojo – [v]andineliu apteko D31.
ǁ tr. užlieti, apsemti: Vanduo aptẽko kiaugę šieno, t. y. aptvino J. Gerai apsloguok kopūstus, ka aptèktum sultys Slnt. Toks tvanas rados, jogei apskritą žemę [v]andenys apteko M.Valanč. Užpilk vandeniu taip, kad jis gerai aptektų grūdus IM1851,45.
aptektinai̇̃ Užpilk ant bulvių vandens aptektinai̇̃ Stak. Kumet skūras merka į kalkes, kalkių turi būti aptektinai̇̃ Vkš. Reik tus kriupius (slyvaites) apipilti su sukru aptektinai̇̃ Yl.
aptẽkusiai adv.: Aptẽkusiai laikyk sviestą, ka nepagestų Šts.
ǁ intr. apsitraukti, apkibti kuo: Aptẽkusi dešina akis Pj. Ka movė tam į burną, nosę tus miltus, ir akys aptẽko Trk. Pareisu vakare iš miško juoda, ka i akių nematyti – durpėms aptẽkusios Pp. Lašiniai tatai tokiu gaureliu aptẽkę Rt. Rukšloms aptekáu – į ką panaši besu! Jdr. Neik, visas aptèksi sniegu Als. Tas kavalierius vėl visas puokais aptẽkęs Varn. Pro dumblu aptekusius langus beveik nieko nematyti P.Cvir. Gausi į kaktą, ka i kibirkštims apteksi Šts. Perkūnas turėjo galvą liepsnomis aptekusią S.Dauk. Visas kalnas ugnia aptekęs rūko M.Valanč. Akys miegu aptekusios, nemato toli Ggr. Širdis taukais aptẽko Vkš.
| prk.: Kožną dieną širdis jos skausmu buvo aptekus Sz.
^ Senio nosis taukais aptekus (apšalusi svirtis) LTR(Kp).
2. tr., intr. apimti, apsupti visą aplink ar visą paviršių: Apjuostuvas kelnių apei pilvą apteñka KŽ. Virvė dukart apie vežimą aptẽko Kltn. Aš nuvysu tokį ilgą apvartį, kad tris kartus aplink visą ežerą apteks BsV333. Ir virvė varinė dvylika mastų ilga apteko kožną stulpą RB1Kar7,15. Išplėsk drobulę vienlinką, su dvilinka neapteksi Šts. Siauri marškiniai, neapteñka kūno Lp. Ji jau tep sudžiūvus, kad lūpos dantis neapteñka Gs. Tavo lūpos dantų neapteñka (visą laiką išsišiepęs, juokiesi) Sl. [Karvė] neapteñka tešmenio (labai didelis) Lp. Kelnelės zomčinės neaptenka šikinės JV310.
^ Apteks lūpos dantis (baigsis juokai, praeis noras juoktis) B, N. Tavo lūpos dantų n'aptenka (esi išdidus, pasipūtęs) PrLXVII23, B. Aplink dangų apteñka, o apie kaklą ne (akys) Kp.
3. intr. Š, NdŽ, FrnW būti apniktam, apipultam ko gausiai įsiveisusio: Tie arkliai pavasarį miške bimbalais aptẽkę Krt. Pernai buvo uogos aptẽkusios [kenkėjais] Krž. Kad ne katės, aptektumėm žiurkėmis ir pelėmis Blv. Aptẽkom utims, blakėms – koc tu pasikark žmogus! Pkl. Jei Kūčių dieną valgysi duoną, apteksi utėms Plt. Ir vargau, ir utys ėdė, i niežais aptẽkusi buvau Žeml. Parsigando, apteko skauduliais kaip pupoms Pvn. Nū to vandens gali aptèkti pūškiais Lkv. Šašais visa galva aptẽkus Jnš. Sūnus spungėms aptẽko Kv. Bulvės, sodintos putant šiaurės vėjuo, būna nemiltingos ir aptekusios šašais LTR(Sd). Rankos karpom aptẽkę, o prie mergų – pirmas Ps. Aptekę buvome votim, visokiom kūno bjaurastim J.Marcin. Burna girtuklių aptekusi su baltomis pleikatomis ir su raudonai mėlinais puškais M.Valanč.
| Aptekáu slogoms Lkv.
| refl.: Vajergau, kaip kame apsiteñka svirpliais! Štk.
ǁ tr. apnikti, apipulti: Gruodas arklius aptenka nuo šalčio, kad stovi ant oro J. O štai vyras aptektas raupais GNLuk5,12. Didi skauduliai apteko visą kūną I.
ǁ intr. gausiai apaugti, apželti: Lapais aptekti I. Krūmais aptekti I. O didis šuon, kudlomis aptekęs, bėgo ties anais I. Ir piktžolėm aptekę dirvonai verks tavęs S.Nėr. Lazdynai riešučių kekėmis aptekę Blv.
ǁ tr. Skd apspisti, apsupti: Atvežė žmogus žuvies, tuoj visi vežimą aptẽko Rgv.
ǁ intr. būti apspistam, apsuptam: Seserų laukė jauns kunigėlis, žmonimis aptẽkęs kaip bitinėlis JD1542. Kariumenės visi pašaliai aptẽkę Šts.
4. intr. labai daug turėti ko: Jiems tai turi būti gėda, kad jiems visu kuo pervirš aptekus, alkanas ir nuogas artimas gatvėje badu stimpa LzP. Visa kum žmonys aptẽkę: pavalgę, apsirėdę Stl. Karaliavo Saliamonas aptekęs turtais ir linksmybėmis S.Stan. Ana vaikais yr aptẽkusi i vargsta Als. Vištoms aptekau: purinas vištos visoms pusėms Šts. Pats (vyras) sergąs, aš vėlek darbais aptẽkusi Pvn. Buvo visai nususęs, skolomis kaip utėlėmis aptekęs Žem. Skolums aptẽko kaip blusums Užv. Nediekiam slyvų – aptèksiam vagimis Krtn. Ka vedu būtuviav pastūmusiu tą katę, būtuviav aptẽkusiu piningais (ps.) LKT84(Grg). Pinigais aptẽkęs, o menko daikto nenusiperka Mžš. Jis vargais aptẽko Šk. Žmogus yra aptekęs paslaptimis Blv.
5. intr., tr. Rtr, Š, KŽ spėti, įstengti ką aprėpti, atlikti: Visus galus negali aptekti B. Visur neaptenkmi N. Aš tiek turiu darbo, kad vos galiu aptèkti KI584. Aš vienas vislab apdaboti n'aptenkù K. Negali aptèkti darbų par darbylaiką J. Jeigu neskubėsiu, neaptèksiu padirbti J. Sesuo neapteñka (neaprėpia) darbų, t. y. nepritenka čėso, kad yra daug darbų JI293. Nebaptenkù, tiek darbų turu Šv. Visur negali aptèkti Vlkv. Aš turu visur aptèkti Dov.
| Verkia ir verkia [nesveikas vaikas], kiek tik jo galva apteñka Srj.
| refl.: Čia vienas neapsitèksi, neapsidirbsi BŽ586. Kulamųjų mašinų mažai kas tetura – neapsiteñkam Plt.
ǁ apeiti, nuvykti: Karūmenė[je] kur tat aptèkti reikėjo! Grd. Žmogus visur negali aptèkti: bėk šen, bėk ten Skr. Ne pėsti jug, su dviračiais visur aptenka Šts. Pri daug daktarų aptekáu, bet nepadėjo Dr. Kame būs aptekę, apvažiavę, sveikatos beieškodami Šts. Ale mud[v]i visur aptèkdavom, visur aplandžiodavom Grdm. Parvažiavus norėčiau visur aptekti, su visais pasimatyti, o čia tebesėdžiu čia pat Žem. Toks padauža devynių parakvijų gūžynes apteñka Kltn. Gaspadoris negal vienas pats laukūse ir namieje aptèkti Klp. Jaunųjų vienas, daug svieto jau aptẽkęs, pasistojos sakydamas Jrk55. Bet keletui jezavitų nė pavidalo nebuvo visur kur aptekti M.Valanč.
6. intr. Rtr užtekti, pakakti: Negal aptèkti visims duoti Jdr. Vaikų tų daug – nė po baronką neaptekáu Plt. Kažin, ar apteksiu visiems saldainių? Rs. Išpylė arielkas, vynus visus ir tad nė po stiklelį neaptekęs kožnam S.Dauk.
| impers.: Mažas tavo (svočios) bakanėlis, didis mūsų pulkužėlis, ne visoms aptẽko JV713.
7. refl. BŽ117, NdŽ, KŽ išsiversti, pasikakinti: Be maisto apsitekti negalima BŽ308. Apsitèk su tais piningais, katrus jau gavai Užv. Gal kaip norint apsitèksam be svetimų žmonių Užv. Nors šį kartą apsitenki su savo, bet ilgainiui gali labai juoda diena ateiti Žem. Gavęs savąją dalį, kiekvienas rūpinasi apsitekti joje A1884,304.
8. tr. įveikti: Stalas nukrautas – negi aptèksma visa Trgn. Jau aš negaliu jo aptèkti Trgn.
◊ ãkys (aũsys) aptẽkusios (kuo) labai daug ko yra, daug turi ko: Meisos, klebonijo[je] kad buvau, ãkys aptẽkusios Šts. Skoloms ir aũsys yra ano aptẽkusios Dr.
ãkys (ãkės) aptẽko labai įskaudino pikti žodžiai: Žodį ka mes, ãkys apteñka Tl. Ka drėbs kokį žodį, ir ãkys aptèks Pvn. Kai duoda žodį, tai ir ãkės apteñka Krž. O jeigu uošvienė sako „mieloji“, tai jau gali pradėti skliausti ausis: išgirsi, kad ir akys apteks I.Simon.
atitèkti (attèkti K) intr.
1. Š, NdŽ, DŽ1, KŽ, Vlk, Vkš pakliūti į kieno dalį, būti gautam: Turėk kantrybės, anksčiau ar vėliau atitèks tau viskas Šv. Visi pinigai atiteko jo sūnui, o tas ėmė linksmai gyventi J.Balč. Darbo vaisiai atitekdavo darbininkui A1884,301. Kartais tėvas atsisako ir duonos kąsnio, kad tik atitektų jo vaikui J.Gruš. Audeklas attenka laumėm LTR(Rdš). Dvaras ir visa gėrybė pono atateko tarnaitei BsPII215. Katras pirmu atneš [gyvo vandens], tam dūšia atitèks BM196(Krkn). Jam atiteko pats sunkiausias darbas Krs.
^ Vilką vijus nors uodega atiteko Sln. Nesidžiauk iš kito bėdos, bo pačiam atiteks Jnšk.
2. atitekėti, atplūsti: Vanduo atiteñka iš upelio NdŽ. Vanduo vamzdžiais iš šaltinių atitenka į namus rš.
×datèkti (hibr.)
1. žr. pritekti 1: Tas šniūras nū trobos lig staldo dateñka Kv. Jokūbas matė sapnė[je] kopėčias, kurios, pastatytos ant žemės, dateko iki dangaus S.Stan.
2. intr., tr. nuvykti, nusigauti, pasiekti, prieiti ką ar iki kur: Datẽkusi Kelmės, šaukusys daktaro Grd. Iki daktaro nedatekáu Kv. Ligi numų datèksi Lk. Hebreičikai ejo par sausą vagą, pakol dateko antrąjį kraštą S.Stan.
| refl.: Prie vieno kunigo… dasiteko vienas arganista, kuris buvo didelis šulierius DS291(Rs).
3. intr. su neiginiu Sut nepakakti, pritrūkti: Kad ko nedatekdavo, ar maisto, ar piningų, tai įeidavo į kamarą su ta savo lazdele, įkišęs ranką subarškindavo, nu tai buvo piningų ir maisto visokio par pilna DS104(Rs). Ans mokslo nedatẽkęs yra Pln. Nedateko pelytė miltelių – tik bėga bėga bėga… LLDI93(Kp). Nedateksi dovanų apdalyti dėl visų (d.) Grk.
^ Geriau likius negu nedatẽkus Gs.
4. refl. turėti progą, galimybę ką padaryti, patirti: Tikos tenai vaikščiot, tai dasitekáu pamatyt Nmk.
įtèkti intr.
1. Rtr įtilpti: Ar inteka knatas [į lemputę]? Vl.
| refl. Rtr, Šts: Kažin ar įsitèksi tokioj trumpoj lovoj gulti Šts. Tei įsišėręs, ka n[e]įsiteñka marškiniuos Jrb. Pasklydo, koja išputo, į kelnę n[e]įsiteñka Grdž. Tie ragai dideli – led tik įsiteko pirty LTR(Bsg). Skylė turi būti tokio pločio, kad visa ruonio galva įsitektų Mš.
2. pakliūti, patekti: Buvau įtẽkęs jau į ketvirtą klasę Šts. Kas kartą ing pragarą intèks, tas jau niekad… neįžengs ing dangų DP272. Idant vėl ir jie neintektų ing tokias jau kančias DP272. Kiek reikia daiktų krikščioniui, adant pažinęs Dievą intektų savo galan ir ižganyman AK15.
3. Š gauti vietą, darbą: Duktė buvo įtẽkusi prie kunigo į gaspadines J.
| refl.: Galėtų įsitèkti 1000 vyrų su universitetišku mokslu KŽ.
4. įtikti, įsiteikti: Idant visa, ką darome, darytumbime ne ižg nevalios… nei todrin, idant žmonėmus įtektumbime DP560–561.
5. refl. KŽ pakęsti kieno buvimą, nekliūti kito: Rodos, vienas kitu galėtų įsitèkti Skdv. Ar tu neįsitenki̇̀ manimi? J. Tu n[e]įsitenki motinos Jrb. Žmonys tai n[e]įsiteñka, o žemė visus priima Jrb. Neįsiteñka manim Rs. Nebeįsiteko jais, užsidėjo ir išvarė iš špitolės Žem.
6. OGLII317 pakliūti į dalį, pasitaikyti: Mumus intẽko Viešpaties kėlimas iž numirusių DP197. Laimios dūšios, kuriomus teip gera dalis intèks DP10.
◊ kélnėse neįsitèkti apie išdykėlį: Ar kelnėse neįsitenki? LTR(Grk).
liežùvis neįsiteñka burnojè neiškenčia neapkalbėjęs: Jo liežuvis burnoj neįsitenka, jis visus atranda Klvr.
širdi̇̀s krūti̇̀nėje neįsiteñka neramu: O jau ma[n] širdi̇̀s krūti̇̀nėj neįsiteñka, ašaros tik eina par veidus Erž.
ištèkti intr.
1. būti pakankamo ilgio, dydžio kam pasiekti ar apimti: Kaip tik kartei išteñkant vežimą šieno numyniau J. Virvės iki tai vietai neišteko Vrb. A ta lenta ištèktų par tą balą? Jrb. Kasos apsuka viršugalvį tiek sykių, kiek ištenka M.Katk. Ant abiejų ausų niekaip neištenka [beretė] rš. Pabudavokime miestą ir kuorą, kurio viršus iki dangaus ištektų prš.
| refl.: Dangus kaip išsitenk toli, tau norint vis' tur slūžyti prš.
2. Q59, L, Rtr, DŽ, KŽ, DrskŽ pakankamai turėti, pakankamai būti, užtekti: Pas brolį yra ištekliaus, t. y. jis ištèks ant visų (visiems) duonos, šieno, mėsos, druskos J. Aš tais piningais ant turgaus n'ištèksiu K. Su tais piningais aš toli n'ištenkù KII6. Tu su pašaru nepriteksi, n'ištèksi KII127. Sulyg pavasariui mes neišteksime šieno J.Jabl. Po kokią bulvę tai vis ištèksi, išsidalysim kaip nors Nm. Šiap ne tep ištẽkom duonos Prn. Per žiemą mes išteñkame pašaro Vrb. Visiem duok ir duok, negali nė ištèkt Vrb. Valgyt ištekai? Pc. Pas Juozelį nieko nuvežt neištekaũ Vlkv. Neišteksiù visiem kiaušinių Dglš. Tėvai neištẽko piningų muni išmokyti Vkš. Porą savaičių tos meisos kažin ar ištèksma? Krš. Kad vis mėsą valgysi, tai kur išteksi̇̀? Pl. Gyvenom kaip žmonės i ištẽkom visiem: i kunigam, i ubagam Sml. Tiek kantrybės ištèkt negali VšR. Išteko jam valandėlė ir dėl savųjų V.Kudir. Kad aš tau pasakų jau neištenkù Grš. Dantų neišteksi pry prastų gaspadorių (valgysi prastą, kietą mėsą) Varn. Oi didi, didi jo giminužė! N'ištèksiu dovanužių Niem31. O tai ištẽko [mergelė] visiems po žiedelį, – tai mane išvadavo JD764.
^ Gyvenk kaip išgali, valgyk kaip ištenki M.Valanč.
| impers. BŽ56: Maisto išteñka visiems NdŽ. Ar ištèks lėšų? NdŽ. Tos gelumbės neišteks švarkams J.Jabl. Trejiems marškiniams drobės neišteñka, o nuo dviejų gerokai atlieka Š. Tik vienai dienai ištèks mumim itos duonos tokiai draugei Arm. Ištèks pieno, valgyk JnšM. Teliuko nebebus, i ištèks [mums] pieno Tj. Ma[n] būt ištekę kap gyvas LKT207(Graž). Seniau arkliui šieno neištèkdavo, kai dobilų nesėdavom Ob. Aviečiaukit aviečiaukit, valgykit: prisirps – ištèks Kvr. Nieko nereikia, tę visko ištèks Str. Dvi skareli išsiploviau, išsiprosijau, i turėjo metams ištèkti Jdr. Neišteñkma laiko ilsintis Dv. Ažu vieną dieną neištèks ir šitos [užrašų] knygelės Nmč. An aktaro šimto kilogramų salietros tai ižtèks Btrm. Ar šaukštų išteñka visiem? Pc. Keliukas siauras – trimi [eiti] kartu neišteñka [vietos] Dg. Juk čia turtas, kurio man ištektų visam amžiui J.Balč. Jau neištenka geležies ant vežimo, jau bus tik kūjis BsPIV244(Brt). Žemė mūsų menka, duonos neištenka (d.) Iš.
ištektinai̇̃
ištenkamai̇̃ Po vyro mirties aš jau viena likus niekad ištenkamai̇̃ neturėjau Skr.
| refl. Rtr: Žmonės bulvių vos beišsitẽko sėklai kitiems metams NdŽ. Ar išsitèksite šiemet su duona, ar nepristigsite? Š. Kad to neišsitèksit, tai nor prašau surištie su šiaudų ryšeliu LB273.
^ Gyvenk kaip išgali, valgyk kaip (kai B, Sch82) išsitenki MŽ128.
ǁ impers. paprastai su bendratimi norint pasakyti, kad reikia liautis, baigti ką darius: Ištèks rašyt, jau reikia eit darbo daryt, veikt Dv. Ištèks, nebenoriu Dv.
3. išsiversti: Kaip ilgai išteksiam N. Ištèkti be ko NdŽ. Mums vis dėlto dar šis tas liko: gal kaip nors ištèksim NdŽ. Turiu du šimtu rublių, kaži ar ištèksiu Kbr. Ištèksiam Kalėdas be pyragų Dr. Su vienu arkliu negal ištèkti Žd. Kaip eita, ar ir su alga ištenki? LC1881,18.
| refl. R125, MŽ164, N, Gmž, Š, NdŽ: Gerą išlaikymą turiu, išsitenku R44, MŽ59. Su tais pinigais jis Šalteikiuose niekaip neišsitektų I.Simon. Savomis pajėgomis išsitèkti KŽ. Bet jeigu tik išsitenka, tai šveicaras visuomet toliau mokinsis VŽ1905,265.
ǁ įstengti, išgalėti: Kaip žmogus galia vienas ištèkti?! Klk. Iš kur čia jūs galit tiek daug ištèkt rašyt? Brt. Katra pora ištèks ilgiau šokt Grš.
| refl.: Aš neišsitenku tau mokėti tokią algą Vv. Sunku ir išsitèkt su itokia drauge Arm. Storai nuvežti gyvulių mėšlu žemę ne visi išsitenka rš. Būtinai kaip nors išsitèkit, atvažiuokit Krs.
ǁ refl. suspėti: Neišsitenku kaip reikiant su laiku K.Būg. Dienos ilga, gali išsitèkt, tai kam čia naktim bedirbt Antš. Darbuji darbuji ir neišsitenki̇̀ išbūt Arm.
4. refl. Q406, R, MŽ, Sut, Kos36(Vkš), I, L, LL325, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Dkš turėti vietos, tilpti: Trys patalai neišsiteks N. Jis su savo darbu kamaroj n'išsiteñka KII111. Aš toj lovoj n'išsitenkù K. Ar išsitèksime tame vežime? J. Ertmė[je] išsitenka daugel J. Kaip ekėtės pačia miera išsitẽko – toks [siauras] rėžis Ms. Įneštumėm du stalu, ale kad vietos maža, neišsiteñka Pc. Moterys, pasislinkit, pasispauskit, visi išsitèksim už to stalo Skrb. Nebijok, vis terp ratų (ratuose) išsitèksim Ps. Jie stori, neišsitèks tokioj lovoj siauroj Stč. Ar išsitèksit, vaikai, ant pečiaus? Lp. Poras arklių negal išsitèkti bėgti siauru žiemos keliu Šts. Išsitenkamos šlajos – turi daug vietos Pš. Durpinyčia buvo nedidelė, ir ne visi jaučiai išsitẽko Smn. Tei stora buvau, neišsitekaũ, šonus marškinių turėjau parplėšt PnmŽ. Su bradiniu čia neišsiteksi Vaižg. Turėjom tik žemės kelis metrus, kad stuba išsitèktų Snt. O kad užaugo jų (karalaičių) ragai – karietoj neišsitenka LTR(Mrj). O vyras idant ižtektų̃s įsčioje vienos žmonos DP399.
^ Kai sutenka, i ant mintuvų išsiteñka Bsg. Jeigut norėsiat, ir ant grėblio išsitèksiat Slnt. Platus svietas, išsiteksme Sln. Visi išsiteks ant šio margo svieto LTR(Jnš). Kad tep Dievas duot, kad tu trijų palų marškiniuose neišsitektái! (toks piktas linkėjimas) Krok. Kad tu marškiniūse neišsitektumi! VP21. Kad tu ir savo skūron neišsitektai! LTR(Pns).
išsitektinai̇̃ adv.: Ir vietos jai (meilei) žmogaus širdyje yra išsitektinai Vaižg.
išsiteñkamai adv.: Gerai, gerai, testovie tos gėlės, čia išsiteñkamai buvo Erž.
5. refl. nekliūti kitam savo buvimu, būti kito pakenčiamam ar kitą pakęsti: Muno marti gera, abidvi vieno[je] trobo[je] išsiteñkam Vkš. Liko tik du sūnūs, kai tėvai mirė, ir tai neišsiteñka tokioj ūkėj Srv. Išsitẽko, visur párvažiavo, viskas buvo gerai Krš. Kaip tatai yr: nebišsiteñka žmonys, skundas, riejas Krš. Kas čia dabar yra, ka tėvai pri vaikų neišsiteñka Rdn. Kad tu kaip ežys, vis neišsitenki terp žmonių, vis tau negerai Sml. Par aną nėkas neišsiteñka, visi negeri Krš. Ko visą laiką skersakiuoji į muni, ko čia neišsitenki̇̀?! Vkš. Ko pati neišsitenki, ko suki galvą dėl kito?! Jnš. Viena pati savim nebišsitẽko ant galo Krž. Ko jie n[e]išsiteñka mumis? Gs. Ko tu manim kiekvienam daikte neišsitenki̇̀? Alk. Ji mano vaiku neišsiteñka VšR. Kap aš tenai būsiu, kad manim visi neišsiteñka?! Ig. Tu mano broliu neišsitenki̇̀ Rdm. Kad neišsitenka mūsų vaikais, savo nosį teprasuka Žem. Kad manim neišsitenki, eisiu [duonos ieškoti] M.Valanč. Kad tu savo marškiniais neišsitektumei, kaip tu manim neišsitenki DS119(Šmk). Jūs išsitèkit, mano broleliai, manimi vargdienėle JD926. Ei jūs seselės, jūs draugalėlės, jūs manim n'išsitẽkot JV477.
6. refl. išplisti: Šturmai… yra labai plačiai ir toli išsitekę LC1878,12. Bėda taip didelė buvo ir ant visų išsiteko brš. Jo ponystė išsiteks nuog vienų jūrių ik antrų BPI11.
◊ savyjè (sàvo káilyje) neišsitèkti nerimauti: Bėgioja, karščiuojasi, savỹ neišsiteñka Kn. Mergaitė sveika, gyva, savỹ neišsiteñka Vlkj. Ar velnias prie tavęs prisėdo, kad savo kaily neišsitenki?! Rm.
nutèkti
1. intr. CI1150, N, K, KŽ nutįsti, nusidriekti, nusitęsti: Ta giria nuteñka iki rubežiaus KII127. Kojos tokios ilgos buvo – teip ilgai nūtẽko Prk. Plaukai nutenka iki pačiai uodegai prš. Visos baltai apsitaisiusios, baltu raiščiu ant kaktos, kurs užpakalyj toli nutenka Vd. Jis dėvėjo iki kulnų nutenkantį baltą rūbą Jrk. Vieno kometo zaros per ketvirtą dalę dangaus nutekusios TP1881,26. Kuršių marios nuteñka iki Klaipėdos K.Būg. Lig to miesto nutenka gelžkeliai LC1885,29. Kaip toli svieto kraštai, taip toli nutenka ta viešpatystė prš.
ǁ išplisti, nusklisti, pasiekti: Mano balsas iki ten nenusiekia, nenuteñka KI642. Toli per žemę nuteñkąs lytus KII5. Ant to dalyko mano urėdo darbai nenuteñka, tai ne mano darbas KI527. Jo valdžia nuteñka toli BŽ452. Pono Dievo kardas visur nutenka Ns1854,3. Kaipo tolie nutenka uždraudimas deiviškasis MT222.
^ Šuns balsas nenutenka lig dengaus TDrVII151(Prk).
2. intr. Š, Jn(Kv), Šts, Skr nukakti, nuvykti: Aš ten nutekaũ ir patilpau J. Norėčiau da į Vilnių nutèkt LKT128(Trg). Jis lig Vilniaus yra nutẽkęs Vn. Ir nūtèk tu mun į trečią parakviją pačios ieškoti! Šv. Pernai ir aš ten buvau nūtẽkęs Pln. Kad kaip nūtẽkus į miestą – reikia apsipirkti Pgr. Ans į visas peklas nūteñka: veizėk, ta jau čia ans, ta jau čia Vvr. Nebgali niekur benūtèkti, tura būti gerai Jdr. Į tą pusę a nenūtenki̇̀? Pvn. Ketvirtą dieną išsiruošiau į kelionę ir po dviejų dienų nutekau pas savo motiną TS1902,12.
| refl. N: Princas… nusitekęs prie matruozų artyn TP1880,51. Aš ant svirną nusiteku – svirno raktai tebėra, mano brolio nebėra NS80.
3. intr. nutekėti (už vyro): Kasnykai pavysta kožnai, kap nuteñka Asv. Nutèksma už seno vyro Akm. Kai jau nuteksiu svečion šalelėn, nebūsiu graži, anei raudona TDrV45. Nutekai į gerą vietą, už gero žmogaus Žem. Ir nutekau, ir nutekau už bernelio jauno, suvaitinau, suvaitinau vainikėlį saujoj (d.) Šl. Kai nuteksi, dukrele, už jaunojo bernelio, išpins tavo kaselę, mainys tavo veidelį TDrV56(Ob). Kai nuteksi̇̀ až bernelio, nebeuliavosi (d.) Jž. Kur tu eisi, seserėle, plika nutẽkusi? (d.) Krp. Kai aš jauna nutekau, nieko gero neradau LTIII442(Sln).
4. intr. nuslūgti: Aukšta obelėlė aukštai šakas iškėlė, vyno šulinys žemyn nuteko MPs.
5. intr. pakakti, nepristigti: Mes [miltų] maišo tai ligi Velykų nuteñkam Šn. Kap jūs tep ilgai mėsos nuteñkat? Ss. Ar nutèksi pinigų namo sugrįžt? Mrj. Džiaugsmas mano ne ant ilgo nuteko TS1903,11(V.Piet).
| impers.: Nutèks i man to gero Ign.
6. intr. turėti, ištaikyti, išsiversti: Metru malkų nutekaũ porą mėnesių Prn. Trim rubliais ilgai nenutèksi Mrj. Nutekęs laiko tarp lauko darbų, kalvis tik praeitą savaitę baigė jį (fajetoną) kaustyti A.Vencl. Ar tu nenuteksi šiandien valandėlės laiko su manim pasivaikščioti? rš.
7. tr. laimėti, gauti: Gavęs pyragą mislija jis sau: ką čion nuteksu, jei aš jį (pyragą) suvalgysu? Geriaus atiduosu sodauninko vaikams BsMtI159.
patèkti intr.
1. J.Jabl, M, L, Š, Rtr atsidurti, pakliūti kur: Jis patẽko į girios tankumyną NdŽ. Dulkelės patẽko man į nosį NdŽ. Patekaũ, kur uogų nėr, ir nesparčiai renku Vj. Kap tu čia patekai̇̃, kas tave kvietė? Prn. Ji po mašina patẽko i dabar serga Jrb. Būtų į karūmenę reikėję patèkti i mun End. Paskuo patẽkom į nelaisvę Skd. Iš vienos bėdos į kitą patekau Plšk. Pri ligono patekáu sarginti Šts. Paskuo rudinį patekáu viena pati pri kiaulių Lnk. Svarbu, ka tarnautojis (samdinys) pas gerą ūkinyką patẽko Sk. Turmon Stasiokas patẽko nekaltai Dglš. Ir ans nora ten pas tą karalaitę patèkti (ps.) Akm. Patekau netoli Telšių į Džiuginėnų dvarą Žem. Nuo nuolatinių su vokiečiais karų Lietuva, rodos, buvo visiškai nualinta, gyventojai į sunkiausius vargus patekę LTI250(Bs). Kas gali likti tokioje galvoje, į kurią nieks nepateko? V.Kudir. Čia ir pateko mūsų keliauninkai į tirštą rūką K.Bor. Ji dabar pasijuto lyg paukštis, patekęs į žabangas J.Dov. Paskui kaimynuose sužinojau, kur mano būta patekta rš. Tau gerai taip kalbėti, kad tu stabmeldė ir vis tiek pragaran pateksi V.Krėv. Byla už muštynes pateko teisman ir Garbeniui prisiėjo liudyti Blv. Kaip malonu galų gale vėl patekti į savųjų tarpą – tikra laimė! J.Balč. Liūto paveikslas į lietuvių pasakas yra patekęs iš kitų tautų folkloro rš. Džiaugiaus pastogėn pasmukęs ir gryčion insprūdęs, kailį išnešęs, lietui nepatẽkęs BM56(Vvs).
^ Nuo vilko bėgo – ant meškos patẽko Pgg. Duok rankom valią – pateksi į nevalią KrvP(Mrj). Gerai kap lapei slastuosna patekus KrvP(Mrk). Aitvaru lėksi, kai bėdon pateksi KrvP(Ašm). Auksu patepsi – kur nori, pateksi KrvP(Vlk). Kalakutas i (irgi) mislijo, kol į puodą patẽko Jd.
| refl.: Ar čia mano pasitẽko [puodas]? Krkn. Lietuvių raštijoje yra vartojamas žodis pora, į lietuvių kalbą skolinimo keliu patekęsis nuo slavių K.Būg.
2. L, NdŽ, DŽ1 pereiti, pakliūti į nuosavybę, į dalį: Mano manta kam patèks, nežinau J. Viskas jam patẽko po motinos mirties Vrn. Taukai, šiltoj košėj ištirpę, iškilo ir bernui pateko, gaspadoriui padugnės – sausa Sln. Ir man du obuoliai pateko Ldk. Kam virtinių nepateko, vienas ant kito sušneko LTR(Šr). Kas biednam žmogu pateñka – vis prakaitas ar kraujas Lp. Kurioji buvo iš jų gražiausia, tai toj pateko karaliūnu KrvD46. Kad aš… patèkč už karaliaus kučieriaus, o tai būč laiminga BM86(Brž). Kai patekaũ šiam jaunam berneliu, ašarėlėm burną prausiau (d.) Kp. O kai patekaũ tai anytaitei, tai anytaitei, tai graudažodei DrskD48. Kaip patekau už bernelio, siuntė mane anytėlė vidur žiemos žalios [v]antos NS349. Vai jūs rankelės baltosios baltosios, vai kam jūs pateksit, meiliosios meiliosios? LTsI285.
ǁ prilipti (apie užkrečiamą ligą): Mokyklė[je] užsikrėtė niežais vaikai, ir man patẽko Sml.
3. NdŽ kliudyti, pataikyti: Patẽko kojon [pagalys], kap elektra kirto DrskŽ. Skrenda trys gulbės, šaus anies, tai vienas nepatẽko, du nepakliuvo (ps.) Ign. Sviesiu akmeniu i pateksiù kaminan Ign.
4. ppr. impers. KŽ pasitaikyti, atsitikti: Man patẽko likt, o kiek iššaudė DrskŽ. Dyvinoj šaly gyventi man pateko A1884,253. Dažnai dykai pateñka dirbt Slm. Kitąsyk patẽko eiti par dvarą Krž. Šieno vežimas patẽko vežt [duoklei] Gs. Nepatẽko mokytis Klvr. Ir ma[n] patẽko pas jį užeit Skr. Ataveža [kruopų], i nepateñka nupirkt Švnč. Reikia paskaldyt, kap stora [pliauska] patèks Nmč. Kas patẽko, tą i išgėriau Ml. Marčios patẽko labai blogos Ad. Krėtė pakrėtė (nušienavo) žmonės visus upelius, o toks bjaurus oras patẽko Skr. Pateko toks čėsas, kad pats karalius apsirgo LMD(Mrj).
patektinai̇̃ Aš an tavi antarokart patektinai̇̃ ažejau Ad.
ǁ JnšM pavykti, pasisekti: Gerai jau jum patẽko, lietaus nėr Ml.
5. Q119, H166, R23,98, MŽ30,317, N, J.Jabl, NdŽ, FrnW, KŽ gyventi, išbūti, išlikti gyvam: Sulaukiu dešimtą metą, patenku ik dešimtojo meto R127. Dievas žino, bau aš taip ilgai pateksu, gyvas būsu ant svieto, bau aš tai sulauksu B854. Aš nežinau, kaip ilgai aš (gyvas) patèksiu KII13. Tas patẽko šimtą metų KII13. Tėvas ilgiaus (gyvas) patẽko už sūnų KII246. Niekas nepateñka amžinai KI223. Lig šimto [metų] menkai kas bepateñka Sg. Dar galiu patèkti Pgg. Iš ligoninės parvežta dar tris dienas patẽko Gr. Paskui tris savaites patẽko ir mirė Skr. Nepatèksim ilgai teip Krg. Mažu dar tu patèksi iki šimto Žvr. Nebeilgai, man rodos, bepateksiu. Gal nepakyrėsiu nė marčiai Žem. Paskui ilgai jau nebepateko tėtelis ir veik mirė I.Simon. Senos gadynės žemaičių vyriškiai buvusys šimtą metų patenkantys M.Valanč. Nepateksi lig saulei (amžinai negyvensi) B. Pamirsim, su saule nepateksim Dv. Juk tėvas saulės amžiaus nepateks I.Simon. Be draugės nieksai negalėtum ant svieto patekti S.Dauk. Bitės ne daugiaus kaip tiktai vieną metą patenka S.Dauk. Jis po to da daug metų patẽko ir labai bagotas pastojo Sch217. Adomas pateko po to aštuonis šimtus metų CI448. Dvimetės [žolės] du metu tepatenka P. Patenkama, patenkanti (daugiametė) šaknis BTŽ428(P). Aš jo pjūtyj dirbsu, kol pateksu Ns1844,4. Tu, Viešpatie, amžinai… patenkąs esi SPI78. O šitai yra gyvenimas Abrahamo amžias, kurį jis gyveno (paraštėje pateko) BB1Moz25,7. Jei pateksite manimp… ir žodžiai manieji pateks jūsimp, ko norėsite, prašysite, ir bus jumus duota DP222. Kaip vasaroūgis negal atnešt vaisiaus patis ižg savęs…, teipajag nei jūs, jei manip nepatèksite DP603. Kad tau gerai pasisektų ir ilgai patektumbei ant žemės NTPvE6,3.
ǁ pasilikti: Patek su mumis, nes jau vakaras artinas DP192.
6. Sut, J, Rtr, OGLII317, KŽ trukti, tverti, tęstis, išsilaikyti: Trumpai patenkąs SD115. Akies mirksnį patenkąs N. Jei pagada patèks, greit vyšnias privarys Skr. Beržas greit pūva, o aužuolas ilgai pateñka vandeny Smln. Ilgai dar paskui baudžiava patẽko Plv. Mėšlavežtis patenka, jei geras oras, bent šešias dienas M.Katk. Šventė ilgiaus ne par dvi nedėli pateko S.Dauk. Vilniaus žinyčia tol tversianti, kol pati pagonybė pateksianti S.Dauk. Tie ūžimai pateñka lig adynai dvyliktai ir vėliau BM233(Vl). Vos didžiosios liepos, apsukuo daržą suaugusios, lig mūsų gadynės pateko M.Valanč. Žiemos čia nėra, bet visada patenkanti vasara rš. Bet ne ant ilgo jo (Nemuno) narsums patenka – greit atsileidžia ir vėl lėtai slenka A1884,279. Lengvus žemės padrebėjimas… 6 sekundus pateko TP1880,44. Kodėl patenka mūsų sopuliai taip ilgai CI1150. Nieko nėr pateñkančio po saule DP238. Pateñka ansai surišimas, jog nei vyras, kolei motė gyva, negal turėt kitos DP69. Ir kiti tam lygūs prisakymai Dievo tiktai patekti turėjo iki naujo testamento BPI129. Mažai patenkanti aba tuojaus ir kaip akies mirkterėjime prašokanti ir lengva priespauda aba sunkybė SPII35. Pakol žemė pateks, nesliausis nei sėkla, nei pjūtis prš. Dėkavokiat Ponui, nesa jis yra geras ir jo gerybė patenka amžinai Vln38. Jo rūstybė laikosi (išbraukta, viršuje patenka) akies mirksnį BBPs30,6. Bėda tam, kursai savo lobį duksina svetimu lobiu. Kolei tatai pateks? BBHb2,6.
7. ppr. impers. užtekti, pakakti: Pateñkamas gyvenimas, t. y. aš turiu visa ko tektinai J. Kaip tau patẽko drausmės (drąsos) važiuotie? Dgp.
patektinai̇̃ Idant tamstos mokslą mes, lietuviai, iš tikros širdies ir patektinai prypažintumėm Jn. Patektinai prisinarstę, norėjom apsirėdyti, tai su didžiausiumi išgąsčiu išvydom žaltį rš.
pateñkamai adv.: Vienoje vietoje gyvena ligi tol, kol turi patenkamai maisto Mš.
ǁ įstengti, išgalėti (duoti): [Paaukos] dvejetą karvelėnų, kuriuos gali patekti ranka jo (neturtingojo) Ch3Moz14,22.
ǁ impers. paprastai su bendratimi norint pasakyti, kad reikia liautis, baigti ką darius: Pateks (pakaks) niekus kalbėti J.Jabl. Jau patèks tų pasakų Brb.
8. tapti, pasidaryti: Kas žino, kap čia patèks Mrc. Per vainą vieni gyvybės nustoja, kiti ubagais pateñka Gs. Kuom tamstos patèksit, kaip išmoksit (baigsite mokslą)? Ps. Nežinomas žmogus pateko tokios garsios draugijos nariu J.Balč.
9. SD44,373, Lex23, Sut iškęsti, ištverti: Patenku, trivoju, pakenčiu R98, MŽ128. Kap čia jūs pateñkat, šite šalta! Vdš. Tik tridienę patẽko ir mirė Kdl. Kas pateks, aba ižkęs, tasai ižganytu bus SPI118. Ne vienoj pagundoj patekt ir ižkęst negali DP101. Antri…, yra nepateñką arba nerimstą DP100.
10. patvinti, paplūsti: Vienas pasigrobė tą rėtį, vienas vandenį supylė, i visa troba patẽko vandeniu Vgr. Bistra upelė krauju patẽko Žrm.
◊ po (kieno) pantapliù (sijonù Grž) patèkti vedus nebeturėti savo valios: Vyrai rūpinosi atsilaikyti, kad nepatektų po moters pantapliu rš.
pértekti
1. intr. K, NdŽ, DŽ1, KŽ, Ms, Jrb būti pakankamo ilgio, siekti nuo vieno krašto iki kito: Liptas par upę pártenka Kv. O ta lenta nepárteks ligi kito krašto – būs trumpa Vkš. Kartė par trumpa, nepártenka par vežimą Šv. Ar ta kartis párteks nu vieno balkio iki kito? Kl. Vinis nepártenka par lentą, duok ilgesnę Šts. Grindys nepértenka per trobą Gl. Paėmiau par trumpą siūlą, ir nepártenka Klm. Par lašinius nepártenka peilis Trg. Kur viena kartis paliauja su savo galu, ten kita tur prasidėti ir taip iki galo per visas eiles gluosnių pertekt K.Donel1. [Priegalviai,] pertekdami per [lovos] kraštus, karo kiek žemyn I.Simon.
pértektinai adv.: Pértektinai nupjauti NdŽ.
2. intr. DŽ1, Vlkv esant aukštesniam, ilgesniam prasikišti, pratekti: Varpnyčia pértenka per miesto butus KII246. Pasėjo, avižikės nė par dalgį nepárteko Grd. Retas šienas, nė dalgis nepártenka Ggr.
3. intr. Sut, N, I, M, L, Š, Rtr, BŽ26, KŽ, Jnš, Als labai daug, gausiai ko turėti: Jis pártekęs, t. y. visu pilnas, dar jam liks J. Jo namai visko pértekę NdŽ. Ko jiem reik: visko pértekę i da skundžiasi KzR. Jis visko partẽkęs, nė rūpesčio, nė nieko Pšl. Ans visko pártekęs, gerai gyvena Šv. Vaikų netura, patys pártekę piningų Krš. Ka žmogus visko pártenka, ans pagenda Pln. Pártekęs žmogus, o vagis Šts. Už bagoto ištekėjo – gyvęs viskuom pártekusi Erž. Tie giminės kur turtais pértekę, jie ne giminės Alvt. Esi naudos pertekusi, mokėk tik vyrą mylėti Žem. Įsigavęs piningų, pirko namus, vedė moterį ir visa ko buvo partekęs M.Valanč. Linksminos gerdamys ir valgydamys lig partenkant S.Dauk. Mes, viso ko pértekusys, gerai galėjom sugyvent MitI75. Mano miestai dar bus pertekę gėrybėmis SkvZak1,17. Kad vaikų būt pártektas, neužtektų duonos J. Rūpesnių esu pártekusi Ggr. Vargais pártekusi visą amželį buvau Ggr. Ans pártektas vargo, t. y. visa ko matęs – ir šilto, ir šalto J. Partekęs Vytautas garbės, lobių ir galybės S.Dauk.
pértekančiai adv.: Tu partekančiai turi šieno J.
pértektinai pertektinai̇̃ J.Jabl, Rtr, pártektinai I, Ll; M: Pértektinai gyventi NdŽ. Kiekvienas trūkęs, kiekvienas dejuoja, niekam pertektinai nėra Žem. Visokių valgių pertektinai Jzm. Teip nu žemaičių myliamys bernardinai ne vien pakaktinai, bet ir partektinai duonos įsigavo M.Valanč. Žmogus turėdavo darbo pertektinai J.Balč. Pertektinai yra gražių dalykų žemėje P.Vaičiūn.
pértekusiai adv., pártekusiai Skd: Tik keli [gyventojai] pártekusiai gyveno Vgr. Tada Gunčiai bagotai gyveno, partekusiai LTR(Žg).
pértenkamai adv.: Ištrėkęs visa, kas galėjo pertenkamai rūpinti jojo paties gyvatą Db.
4. intr. impers. per daug kliūti, gauti: Teko párteko [vargo] munie Pj. Gana jau sotinas ans (pasaulis) yra iš tavęs, jau parteko jam tavęs P.
ǁ pervirš būti: Dvikybis w mums nereikalingas, nes užtenka ir pártenka lotyniško v LTI552(Jn).
5. intr. End, Vn turėti pakankamai, kiek reikia: Savo duonos nepártenkam, reik vis pripirkti Šts. Ar pártenkat pieno? Šts. Ko nepartekęs buvai, ko stokojai, ko numirei? S.Dauk. Kunegai vos partenka duonos M.Valanč.
| impers.: Mun vietos nebepárteko įlįsti į bažnyčią Vkš.
6. refl. žr. ištekti 5 (refl.): Uošvienė nebepársitenka trobo[je] su muno vyru – rejas ir rejas visą dieną Vkš.
7. tr. apeiti, pereiti: Aš čia visus pártekau, niekur neradau Krtn.
8. intr. perbėgti (skysčiui): I mokėjimas gert: nė par gerklę nepártenka! Šmk. Jo gerklė kai Šešuvis – viskas partenka (viską prageria) Vdk.
pratèkti intr.
1. K, NdŽ, DŽ1, KŽ, Grd būti ilgesniam, išlįsti: Turėjo sijonai pratèkti (apatinis turėjo būti ilgesnis už viršutinį, kad apsisegus matytųsi iš apačios) Prk. Tavo apatinis pratenka, pasirišk Jrb. Ilgos marškinių rankovės yr, prateñka ir prateñka pro švarką Vvr. Mare, žiūrėk – tavo pavilkinys pro sijoną prateñka Bt. Plaukai ilgi, apvaliai apkarpyti, pratenka pro kepurę I.Simon.
^ Pėtnyčia (Petnyčia Klp) pro subatą prateñka (apatinis matyti iš po sijono) Jrb. Subata pro pėtnyčią (petnyčią Šll, Pgr) prateñka Snt.
| refl.: Aš prasitekaũ iš gleitos, t. y. nuritino mane iš tos vietos J. Idant prasitenkanti [uždangos dalis] būtų ant šalių šėtro ir ant abiejų šalių aną apdengtų BB2Moz26,13.
ǁ prk. savo negeru elgesiu prasikišti, užkliūti kitiems: Tu pleški, tu visur pratẽkęs, visur įsikiši, esi žmogus, kurį visi ansiema, visi kaltina: tu šioks, tu toks J. Aš niekuomi nepratẽkęs, kad mane atskirs nuo darbo, nuo kalbos, nuo dalies J. Geri žmonys, niekur niekam nepratẽkę Nmk. Ką tu eisi uždarbiaut visur pratẽkęs, visiems panagėse apsiskelbęs! Vdžg. Kuom aš tau pratẽkęs, kad tu teip užsipuoli?! Jrb. Žiūrėk, šen pratẽkęs, ten pratẽkęs Up. Tavo vaikai visur pratẽkę Ll. Ir aš, ir mano vaikai viskuo pratekę… kaip tik šunų melnyčioje toje bobarnėje Žem. Aš, nenorėdamas viešpačiams pratekti, siunčiu tenai tavi TŽVI402(Nz).
| refl. Trk: Kuomi aš tau prasitekaũ, t. y. nukaltau, nusidėjau? J.
ǁ prk. viršyti, pralenkti: Daug yr eiluotojų, kur trokšt tavi sekti ir dar nor mokslumu už tamstą pratekti TŽVI354(Nz).
2. KŽ pratilpti, pralįsti: Pratèkti pro skylę NdŽ.
3. išlįsti iš po debesų (apie saulę): Jeigu saulelė pratèks, eisu į lauką Slnt.
ǁ impers. išsigiedryti, prasišviesti: Nu pietų gal pratèks dar geriau, matysim Rsn.
4. siekti, tęstis iki kurios vietos: Pabudavokiam miestą ir turmą, kurio viršus iki dangaus pratenka BB1Moz11,4.
| refl. N, KŽ: Nesa lanka tarp anų kalnų prasiteks arti Azal BBZak14,5. Idant krotai prasitektų iki pusės altoriaus BB2Moz27,5. Kristaus ponystė prasitenka nuog vienų jūrų iki antrų B540. Rubežius tėvonystės jų prasiteko iki Sarid BBJoz19,10. Ir tavo macis prasitenka iki svieto galo BBDan4,19.
| Jų urėdas prasitenka (išplinta) ant viso svieto, tatai esti visi… tur klausyti šių tarnų Dievo BPII50. Ta pamoksla ilgoka yra ir gana plačiai prasitenka BPII147.
ǁ refl. trukti, tęstis, išsilaikyti: Bei anys gyvens. Nesa Jis tuo čėsu garbėje bus, kolei svietas prasitenka BBMik5,3.
5. Rtr išgyventi, prabūti: Antano gryčio[je] par vasarą pratèksiu Krč.
6. NdŽ, KŽ išsiversti: Neturi kruopų, neturi makaronų, ale bulbių y[ra], i pratenki̇̀ Škn.
7. gausiai ko turėti, pertekti: Ans skoloms pratẽkęs yr Grg. Senukai vaistais pratẽkę Grd. O visi ant manęs dantis pakabinę – kaip klebono pana, taip klebono pana visu kuo pratekusi Žem.
8. refl. tilpti: Gal dėti, prasitèks Vkš. Ko čia nesiliauni? Ar neprasitenki̇̀ (maža tau vietos)?! Vkš.
9. NdŽ, Tr pradėti tekėti, pamažu sunktis: Kubilas pratẽko ir suloja, varva J. Buvo buvo užušalę patiltėj, ale dabar jau pratẽko Sb. Reik tą (persodinimą) ankstesniai padaryti, lig nepratekus sulai medžiūse S.Dauk. Upelė kraujais pratẽko (ps.) Všk. Upelė linksmiai plaukia, verpetas „vivat“ šaukia, ir sulelė beržo prateko A.Strazd. Prateko teko srauja upelė pro brolio kluonelį LTR(Pnd). Ei putinėlio vietelėj [v]anduo pratẽko (d.) Rk. Visas dangus buvo apsiraugęs. Prateko lyti Vr. Gėrė gėrė vaikas, lig pratẽko (susišlapino) Š.
^ Kalnas pabalo, šalteniai pratẽko (sloguojant ašaros teka) Ggr.
pritèkti
1. intr., tr. K, J, NdŽ, DŽ1, KŽ, Snt siekti iki kurios vietos: Koryčia, kurios viršus dangų pritektų CII292. Taip aukštyn kopėčios nepritenka N. Vanduo man priteko iki kelių J.Jabl. Striukas buvo – nepritẽko Slv. Virvė iki medžio nepriteko rš. Kupeliai taipo įdalyti buvo, kad jie iš vieno visi iki kiemo priteko K.Donel1. Tas diržas pritẽko iki dugno tos skylės Sch237. Medžio viršūnė iki dangaus priteko brš. Idant šventieji teip ilgas ausis turėtų, kurios pritèktų net iki balsui mūsų DP538. Mūsų griekų skola pritenka iki dangaus KlM667.
^ Trumpa buvo, nepritẽko (juokiamasi, kai, išgirdus paskutinį žodį, norima sužinoti, apie ką buvo kalbama) Gs; LTR(Zp).
| refl. N, KŽ.
2. tr. pasiekti, nuvykti kokiu reikalu: Gavau ir daktarą pritèkti NdŽ. Vilnių pritẽko tuo reikalu NdŽ. Ir Kauną priteko, o bylą pralaimėjo Šts.
| Palaima ir mus… ižg malonės Jo priteks DP596.
3. tr., intr. Vdk prilygti kam, susilyginti: Kaip tai pritèks to, kas anksti kelia ir ukvatniai dirba J. Mes kolūkio nepritèksim, kolūkis bagotesnis (sov.) Skr. Sugrįžę žiūri į radinį… Kad durnius, tai durnius, nepriteksi BsPIII57.
^ Nepriteks ausys ragus B. Ausys ragų nepritenka B961. Kaip mes, pasturlakėliai, priteksim pirmlakus MŽ485. Ponus priteksi – kelnių neteksi LTsV171(Plv).
4. intr. R237,296,418, MŽ316,396,565, Sut, Tat, KII6, LL103, Š, Rtr, OGLII317, DŽ1, KŽ užtekti, turėti pakankamai, nepritrūkti: Tas milas nepriteñka sermėgai KII127. Tu su pašaru nepritèksi, n'užteksi KII127. Jam pinigų nepritèksi BŽ270. Nepritenkù dviejų rublių J.Jabl(Jnšk). Žmogus visa ko pritẽkęs J.Jabl(Jnšk). Tėvas mažai teuždirba, piningų duonai nepriteñkam Vkš. Kur čia visiem duonos pritèksi – tik darbinykam, o mum gerai ir bulbelės Kair. Kaip jie pritèks [visiems dalydami] – badus padarys Šln. Kur jos čia kaime pritèksi tos mėsos Jnš. Namą pirko, nepritẽko pinigų, tai dėdė davė Nm. Visų [žmonių] neišmylėsi, visims nepritèksi Krš. Kitas ir visur aptenka, ir laiko priteñka Šv. Tai visko pritẽkusi mergaitė: ir graži, ir sveika, ir su protu Sml. Ilgiau gydytis ligonis nebepriteko lėšų P.Aviž. Ė čia visa pabrango, mokesčiai auga… kas ir bebus toliau… iš kur bepriteks žmonės J.Bil. Besileisdamas aš to šniūro ant galo nebepritekau S.Dauk. Pienas namams visiems nepritenka K.Donel1. Rankovėlės nepritekaũ, šikšneles pridūriau JD630. Visam Galbrasčių kiemui per dvi nedėles pritekaũ dalyt [pyrago riekę] Jrk81. Pritèksiu iki Kalėdų NdŽ. Kad pradės nū vieno ketvergo, tai lig antrojo ketvergo priteks TDrVII144(Šlu). O kaip regėjo save nepritenkantį pinigais…, bijojos BB1Mak3,29.
^ Iki dagos pritek naudos KrvP.
| impers.: Vaikams į panę pakepdavo kelis plyckus, kai duonos nepritèkdavo Tlž. Man kriaušių nepritẽko Dkš. Juk kaip ten bebūtų, bet amžinai neliesi ašarų, nepriteks I.Simon. O ka akmenų nepritẽko, riešutais išbarstė [vieškelį] JR17. Mums nepritenka žodžių A1883,275. Šitam davė, šitam davė, mažiukui nepritẽko Š(Sl). Kam an galo nepritẽko [alaus], tas pas pečių tegu slenka (d.) Lp. Stubos ant sutalpinimo šuilokų nebepriteko prš. Kuriemus aliejaus nepriteko DP387.
^ Kad jum galvoj šulų nepritenka! LzP.
pritektinai̇̃ adv.: Ko pritektinai̇̃ turėti KII379.
priteñkančiai
5. intr. suspėti, rasti laiko: Kaipgi aš vienas visur priteksiù! Sb. Nepriteñka, netura laiko Slnt. Pritèkti negaliu išausti Šts. Neprisibaudu, nepritenku paieškoti Žeml. Reiks pabaigt braukt [linus] kada pritẽkus Sdk. Da kad pritèktum šiandiej nugenėt šituos alksniokus Sdk. Kai reikia gaspadinei visur pritèkt, tai ir gan Mlt. Vaikai, gyvuliai – teip ir nepritenkù bažnyčion nueit Ds.
| impers.: Tep ir nepritẽko nuvažiuot į Alytų Dkš. Uliaunas buvo, visur jam teko pritèkt Antš.
6. intr. Pjv kliūti į dalį, atitekti: Dalinant žemę man priteko du hektarai Brš. Pritèks ant jo dalies šiek tiek rugių Ln. Jiems nepriteko nė po auksiną LMD(Žg). Kap dalinosi su kitu broliu, jam pritẽko klojimėlis Sem.
| Jonukas ištrūko, Kristinai priteko (gavo mušti) LTR(Alv).
7. intr. impers. pasitaikyti, atsitikti, prireikti: Man pritẽko būt ligoninėj Lkš. Priteko man tada eit per mišką Lš. Ganyt ir man pritẽko vieną vasarą Pns. Kai pritẽko vežt rekvizicija, tai netur Gs.
| refl.: Prisiteñka visko išgirst Rmš.
ǁ prieiti laikui ką daryti: Ant trečios nakties priteko eiti jauniausiam sūnui tą tiltą daboti BsMtII28(Nm).
8. intr. pakliūti, patekti: Pritekaũ prie jo slūžyti J.
ǁ pripulti: Išnokęs kad pritekaũ prie bliūdo, tai nu! Ut.
9. tr. Plt sutikti, pritapti, gauti: Ta merga priteko tokį laidoką ir pati pasileido J. Nepriteko sau lygios vesti: paėmė tokią nevėkšlą Šts.
10. intr. NdŽ, DŽ1 būti užkluptam, ištiktam: Bėdos pritektas nė kur pulti nebžinai Šts. Bėdos pritẽkusi gėriau žibalą, kad atsileistų kaklas Dr. Bėdos pritekęs leidos akį išlupti Šts. Vaikas lopišė[je] bėdos nepriteks Šts. Pritẽko didelios ligõs, ir mirė Šts. Ne sykį tropinsis, kad ir geram žmogui liga ir smertis priteks Tat.
11. intr. patirti: Visa ko reik pritekti par amžių Lnk. Priteksma dar bėdos par karą Šts. Posninkais visa ko reikėjo pritekti: silkės kramę įbadys į košę – ir valgyk Šts. Gerai bado pritekom par karą Šts. Ar negi, ko pritekau (susilaukiau): spardo muni vaikai! Šts.
sutèkti
1. intr. NdŽ, DŽ1, Trk supant, juosiant sueiti, būti pakankamo ilgio: Sermėga nesueit, nesuteñka KII382. Man diržas nebsuteñka, taip pariebėjau Š. Toks drūtumėlis – diržas nesuteñka Jnš. Man tavo diržas par trumpas, galas su galu nesuteñka Antš. Tiek privalgiau, ka diržas vos vos suteñka Kal. Siūlų galus per trumpus palikai – sumegzt nesutèks Nm. Ar sutèks ta virvė? Pc. Susirištum, ale kažin a sutèks [virvės galai] Rs. Nesuteks virvelė, duok ilgesnę Šts. Sutẽko [raištis], kap čia buvęs Švnč. Tų marškinių kalnierius man nesuteñka Sb. Siauri marškiniai – nesuteñka Jrb. Nebsuteñka jau kelnės, storė[ja] [vyras] Rdn. Tiek įdrūktėjau, ka šarkai nė iš tolo nebsuteñka Vvr. Nu ir pastorėjau per bulvakasį – jau nei andarokas nesuteñka Vl. Kailinius buvo susijuozusi – nesutẽko Lkv. Nesuteñka rumbas, i gana Krž. Par trum̃pa – sumegzt nebesuteñka Sv. Da nesukako ketvirtis metų, jau nesutẽko žiurstų šniūružiai JV795. Kad (kodėl) nesutenka šilkų suknelė ant mano liemenėlio? JV1008.
^ Pabučiuok jam ten, kur nesuteñka Plv.
| Šalta žiemą, dantis an danties nesuteñka (drebulys krečia) Adm. Kad bent būtų galima sušilti, o dabar man dantis į dantį nebesutenka rš.
2. intr. L, Rtr, NdŽ, KŽ sutilpti: Vaikai, ko jūs tę nesutenkat, ar jumiem pečiaus maža?! Lš.
^ Dvi katės vienam maiše nesutenka LTR(Jnš).
3. intr. Sut, L, Rtr, Š, NdŽ, DŽ1 pakankamai turėti, užtekti ko: Gal sutèksi duoti jam stuomenį drobės? J. Tu nesutekai̇̃ duonos kąsnelį duoti J. Gal kaip nebūt' sutèksim duonytės Brž. Ana gal tos duonos sutèkti pas mumis Trk. Duonos gal i nesutèksma, o darbo – visada Up. Kad aš sutèksiu atiduoti dalį, atiduosiu i visus [pinigus] Lnk. Nesuteko nė drabužių, svetimais palaidojo Šts. Aš jai valgyt suteksiù Lp. Nesuteñka vaiku marškinukų Lp. Su mėsa nesutèkdavom, sunku būdavo Jnšk. Mažgi kaip ir suteksiù pieno litrą Mlt. Stiklinę [kmynų] tai jau suteksiù Skp. Visko sutẽkę, niekas nespiria, galima gyvent Srv. Verpsiu per dienas ir naktis, užsidirbsiu, vis sausai duonelei suteksiu rš. Ne visus vaikus parodė – vien tuos, kuriems apsivilkti apdaro šiokio tokio suteko LzP. Tuojaus užmokėsiu poniutei, tik tiek bėda, kad aš dabar pinigų nesuteksiu BsPIII10(Nm). Ar suteksiu tau užmokėti be kokio skaitliaus ir saiko M.Valanč.
| Jin, mergaitė, visa ko sutẽkus (visur tinka): i prie pečiaus, i prie svečiaus Bsg.
| impers.: Sutèks, nepilk daugiau Alk. Pirkti pirkti, ale piningų nesuteñka Grd. Nebsutẽko visoms dalių: penkias mergas reikėjo išlaidyti Rdn. A ėsti vaikuo nebsutèks?! Brs. Jei suteñka laiko, gali ir užeit Pg. Ateina tėvužėlis, šimtelius skaitydamas; o da nesutẽko vieno šimtelio, da mane n'išvadavo JD151. Tikisi rasti penukšlo tiek, kiek dėl papenėjimo visų sutektų SPII94. Sutenka, partenka SD44.
^ Dievas man nesuteñka, aš visam svietu sutenkù Lp.
ǁ DūnŽ įstengti, išgalėti (duoti, sumokėti ir pan.): A kelių rublių nesutenki̇̀ tai pasiutėlei atiduoti? Krš. A sutèksi visus piningus iš karto sumokėti? Šv. Nesutenki vargonų užpirkti, o toks bagotas jaunikis Šts. Sragys nuplikęs: vienas mišeles už motyną tesuteko Žem. Nė barankėlės tetė nebsuteko, nė marškinėlių Žem. Bet jeigu yra ubagu ir nesutenka to [paaukoti] ranka jo, tada ims vieną avinėlį and kaltės afieros Ch3Moz14,21.
4. intr. pakliūti, patekti: Jau kap sutẽko pinigai jo rankosna, tai i neužvysi jų daugiau Tvr.
| impers.: Mums taip daug palinksminojimo bei sylos sutenka Ns1832,6.
5. intr. susitikti, susidurti: Kaip mes (lietuviai) galėjom sutèkti su Indija, kad ana teip toli? Dr.
6. tr. Q553, R159,181,368, MŽ210,239,493, Rtr, KŽ suteikti, duoti, paskirti, malonėti: Dievas mums sutenka apstumą gėrybių OsG151. Jis mums daug gėrybių sutẽkęs KI157. Kam ką, Dievas tesuteñka tau ilgą amžį K. Dievas tesuteñka tau malonę KII300. Dieve, nesutek (apsaugok nuo to)! R, MŽ, N. Kad jam Dievas būt sutẽkęs ir du bernuku, tai būt išleidęs [į mokslus] Lp. Pone Dieve, kodėl tu tai bestijai ligą nesutenki! Šts. Obuolys… žmogui užmigt negalinčiam saldų miegą sutenk LC1879,38. Sutèk, Dieve, idant ir mes suprastumbime… paskutinius daiktus DP527. O sutekig tatai mumus, susimilstąsis Dieve DP181. Idant tai artimam mūsų sutektumėm, ką nuo pono D[ievo] ėmėm SE155. Vaikai, kuriuos suteko Dievas maloningai tarnui tavo Ch1Moz33,5. Sutek mums geras gadynes, kuriose dovanas tavo vartotumėm MšK.
| refl. R.
7.
sutektinai̇̃ adv. darniai: Ot Jurgis tai sutektinai̇̃ pasakas seka – kai poterius! Ml.
užtèkti, užteñka (ùžtenka GrvT11), užtẽko GrvT11; M
1. intr., tr. būti pakankamo ilgio ar dydžio, apimti visą paviršių ar visą aplink: Ar staltiesė užteñka? NdŽ. Daba mergos siūdinas tokius ruikinius, ka menk už kelių užtenka Vvr. Bus geras, čia gana užtenkamas lenciūgas Smn. Čia surišt šitas raikštagalis neužtenkamas Krok. Neužteñka tekinis an ašies Grd. Jiem (Biržų ponams) kelnelės gelumbinės, vos užteñka ant šikinės (d.) Kp.
^ Sudžiūvęs – lūpos dantų neužtenka LTR(Grš). Lūpos neužtenka už dantų – teip išdžiūvusi Šts.
2. intr. ppr. impers. I, Kos92, L, Š, Rtr, DrskŽ, Nmč pakankamai ko turėti, pakankamai ko būti, pakakti, ganėti: Užtèks šieno šiai dienai trūktinai, ne liktinai J. Kad vienos užkuros neužteñka, reik ir antrą antmesti J. Ar šeštokas užteks? N. Užtenkù kuomi K. Tai užtèks K. Kur tokiai gaujai užtèksi! NdŽ. Tų pinigų žmogus vis neužtenki̇̀ i neužtenki̇̀ Jrb. Kad aš dantis turėsiu, jug svietas duonos dėl munęs užtèks Ms. Visą ko užteñkam, menko daikto – duonos trūksta Vkš. Užtẽko duonos ir druskos (visko užteko) Rmš. Penkius bakanus [duonos] padarom nemažus, kad užtektų̃ visai savaitei Aln. Pensiją gaunam, duonos užteñka, i gerai Kvr. Tris bulbeles susiskučiau, išsiviriau, lašinių andėjau, pardien užtèks [valgio] Žl. Užtèks to vieno [ėriuko] – kai meška Jrb. Aveles pjaustom (pjauname), mėsos savo užteñka Pst. Laikau dvi vištas, ale kiaušinių užteñka Lel. Gaunam lašą to pieno – neužteñka Kv. Užtẽkom ir šiaudų lig šiaudų, ir duonos lig duonos Ar. Toks lašininis – nuo mėsos lig mėsai užtèks Mžš. Nu juk to šieno jau užtėksu, ka vieną karvę teturu Pln. Šieno šiemet sočiai turėsme, užtèksme Krs. Visa iššienauja, visa supeni – ir dar neùžtenka LzŽ. Ar kiaulei vieno krūmo užteñka? Ji visus knisa Rdš. Kaži, a vedum užtèks tos sėklos? Lpl. Užteñka, ka penki grūdai arklio pėdo[je] yra Brs. Kiek čia bereikia seniem: paslaižai, ir užteñka Šmn. Visgi da maža žmogui, gi reikia daugiau, o kai nebegali̇̀, tai ir mažiau užteñka Kp. Kaip ligoniui žmogui, tai užteñka [pavalgyti] Sutk. Tam kartu užtèks, kiek turiu Krs. Toki baisiai darbininkė ta muno duktė yr, aš niekaip neužtenkù anai darbo LKT72(Gd). Toki šneki ta motriška, kad užtẽkov visą kelią šnekėties ko Kl. Po laukus užteñka to darbo Krš. Užtẽko tų pasnykų, ganėjo Sdb. To darbo i vargo visokio užtẽko Šauk. Darbo užtèkdavo: tai rugiapjūtė, tai vasarapjūtė Kvr. Lig Kalėdų darbo užtèkdavo Všk. Aštuonius (aštuoniasdešimt metų) išgyvenau, užteñka, prisidarbavau, galiu eiti numie (mirti) Brs. Kap tai nenori gyvent?! – užtèks ir po žeme būt Pv. Du karu esu parleidęs, užteñka LKT134(Dov). Užteks, ne saulės amžių gyvensi LTR(Plt). Nežinau, kapeikų užteksuot (užteks tau) ar ne Kv. Užteñka to pinigo, kad sveikas Dgp. Eini į marčias, tai turėk, kad užtèktum visiems Pžrl. Juk ji turia i drabužių, i marškinių – visko jai da užteñka Jrb. Nusipirkau sau batus i tų užtèks munie i ka numirsiu Krt. Man ažtèks ir tų praryšėtų skaryčių, tegul dukteriai bus naujos Svn. Užteñka, ka sau prisaudžia, o ne parduot Pv. Visą naktį išdainuojam, ir dainų užtèkdavo Sug. Nusivysi vadžias – dvejims trejims metams užtẽko Lk. Amžių dienai užtèks ruoplio kultuvės KŽ. Ka ans (šiaudinis stogas) storas y[ra], ilgai užteñka (nereikia dažnai lopyti, perkloti) Žlb. Kloti ta (tai) kloti [stogą], be (ar) skiedų užtèksav? End. Užtèktų tamsyk to lytaus LKT202(Kbr). Tų mokslų nebuvo, užtẽko i keturių skyrių Žg. Anos gerumo užtẽko tris dienas LKT95(Krš). Kaip tu gėdos užtenki̇̀ šeštą valandą ryto pareiti?! Pln. Jam proto užteñka, tik valia duota (išdykęs) Ob. Alkio ir šalčio užtẽko, gyvenimo visokio matėm Bt. Kantrybės man neužteñka Dgp. Užteks man tos gaišaties: nei daugiau važiuosiu, nei ieškosiu Lš. Skaudžiai mušė, tą vieną kartą gavau, ir užtẽko visam amžiuo Brs. Tai ir arkliui užteñka (privargsta iki valiai, prikamuojamas) par tokį durnių Sdk. Kūlę kol iškuldavo, užtèkdavo (gana būdavo vargo) dėlto Ll. Jeigu ragais užkabins [jautis], tai užtèks (bus blogai) Kp. Tas medis tik linkt, mañ spūstelėjo ir vėl atleidė, o man jau užtẽko (sutrenkė) Sb. Karaliui užteko tų žodžių suprasti, kad ji sako tiesą J.Balč. Prančiam užteñka žodžio, o kitam dešimties mažai Dkk. Man užteñka žinoti, kad tu laimingas NdŽ. Bet stiprybės tiek ir teužteko – pradėjo verkti ir nubėgo į kambariuką J.Paukš. Poemoms rašyti vienų gerų norų neužtenka V.Kudir. Užteko mano menko sukosėjimo, ir barsukas dingo urve Blv. O to ežero ma[n] nelabai užtèks, reiks ir kito da ieškotis Jrk30. Atiduok už gaidį tuodu baronu, ir man užteks LTR(Šil). Man nebereikia plonų drobelių, užteks dėl manęs šešių lentelių LTsI549. Užtèks gi man, jaunuolytei, gailių ašarėlių (d.) Šmn.
| I tokių lempikių užtẽko (tenkinomės jomis), nereikėjo elektros, nė nieko Varn.
^ Visa laimė, ka tavo pilvas už akis mažesnis: jautį suėstumei – i tai neužtektų LTR(Vdk). Palieto pieno šunim i katėm užtenka LTR(Kš). Kad privirė, tai Grigo vaikam užtèks (labai daug) Mžš. Ne dėl jūsų sakymo, bet užteko kalei ragaišio (baigėsi gerovė) Žem. Užteko katei vėdaro LTsV302. Šuniuo užtèks, o žmoguo kiek reik (atsakoma tam, kuris sako „užteks“) Grg. Užteks tų pačių trupučių Sln. Kada pilna, tada užtenka Tlž. Smegenų nepridėsi, kad supratimo neužtenka LMD(Vlkv). Biednas bagotas, ba ir mažai užtenka LTR(Srj). Užtektų̃ sveikatos, tik reikia akvatos Mžš. Po mirties visiem užteks žemės Ds. Kapinėse visiems vietos užteks LTsV258(Srd).
užtektinai̇̃ užtektinõs, užtektinui̇̃ Skr: Visko turim užtektinai̇̃ Rmš. Buvo užtektinai̇̃ javų ir šienų Plšk. Tų malkų užtektinai̇̃ yr, tik neiškenti nejęs [iš miško parsinešti] Erž. Daug darbo buvo, užtektinai̇̃ daug Vgr. To darbo duoda užtektinõs Lž. Vargom užtektinai̇̃ – neturėjom atilsio Trš. Darbo tùri užtektinai̇̃, akes šlapios Pv. Proto užtektinai̇̃ turi Kp. Ir šiemet lietaus užtektinai̇̃ buvo Krs. Mum laiko užtektinai Ds. An bulvių kalarado ažtektinai̇̃ Dgp. Musių tai čia užtektinai̇̃, net perteklius Pžrl. Tau gera: susikūrei šeimyną, turi savo namus, darbuojiesi ir uždirbi užtektinai Pt. Kad būtų žodžių man užtektinai ištarti tam, ką mano siela kenčia Vd. Nu to laiko varna su šarka tur rūgštos giros marė[je] užtektinai̇̃ PP76. Ugi prisivysiu virvių užtektinai ir trauksiu šią pelkę ant ano kalno BsMtII76(Dkš). Neužtektinai̇̃, negana, pritrūktinai I.
užteñkamai adv.: Užtenkamai turiu duonos J. Piningelio ans turėjo užteñkamai End. Aš visa ko turu savo užteñkamai Vvr. Paskutinius žodžius Karalienė pasakė šnibžda, bet vis vien užtenkamai garsiai I.Simon. Sėklų pavasario sėjai jau užtenkamai pasirūpinta sp. Metų ar yr užteñkamai Žeml.
| refl.: Pensiją gaunam, visa ko užteñkas Krš.
ǁ impers. paprastai su bendratimi norint pasakyti, kad reikia liautis, baigti ką darius: Užtèks niekus tauzyti, eik darbo dirbti! Vkš. Užteks laukti, užteks jūsų klausyti! V.Krėv. Eikime gulti, užtèks dirbti NdŽ. Jau užteñka man dainuoti, reik namo pradėt važiuoti Grž. Žinai, vyrel, užtèks čia tau, kiaušyk namo Mžš. Nu ta (tai) must i užtèks [pasakoti] Skd.
3. intr. kliūti, tekti: Biškį užtẽko lietaus Ėr. Kaip jam užtẽko švęsto vandenio, tai visos skiautys nubyrėjo (ps.) Antš.
^ Kam užteks, tam uždegs LTR(Auk).
4. intr. pasrūti, paplūsti: Krauju užtekusios akys buvo išverstos Ašb. Širdis krauju užtekusi: vely būčiau numirusi, ne ką jaunai tekėti (d.) Smn.
5. intr. nuslūgus pakilti aukštyn: Dabar gegužė atsistojo obely ir kukuoja: aukso obelėlė žemyn obuolėlius, vyno šulinėlis aukštyn užtekęs MPs.
6. tr. įveikti, nugalėti: Aš neažtenkù veršioko: dėl manęs kur eina, te ir nueina Trgn. Tas negimęs, kas taũ ažtèks Trgn.
ǁ intr. pajėgti, įstengti: Nebeažteksi̇̀ jau su jais mintynių eit Trgn.
širdis
Apibrėžtis
širdiẽs apėjìmas
1.silpnumas: Prieš visokeriopas vidurių ligas bei negales, širdies apėjimą. prš.
2.susierzinimas: Jis tokiu piktumu kalba iš širdies apėjimo. Gs.
širdiẽs atšalìmas abejingumas: Mums regis, jog jis taip pasielgė ne iš atkaklumo ir širdies atšalimo, ale iš maldumo ir dvasios stiprumo. Blv.
širdiẽs brū́kšteklė malonus asmuo, simpatija: Širdies tu mano brūkštekle, kuomet vedu besusitiksiav?. Dr. Širdies brūkšteklė tavo antai pareina. Dr.
širdiẽs damà mylimoji: Klauptis prieš savo širdies damą, glaudžiant ranką prie širdies, riterių epochoje buvo tolygu pareikšti jai simpatiją. rš.
ikì širdiẽs dùgno labai (sujaudinti, paveikti): Tai šimtą kartų esu ne tik pergalvojęs, bet ir pergyvenęs ir pajautęs ligi pat širdies dugno. Myk-Put. Paauglys berniukas žiūri į mus atvirai, vaiko laukinės akys sukrečia iki širdies dugno. rš.
nuo širdiẽs dùgno nuoširdžiai: Mūsų kožna malda eis nuog širdies mūsų dugno. Mž.
ikì širdiẽs gilumõs labai (sujaudinti, paveikti): Iki širdies gilumos tos žinios mane užgavo. Pt.
iš širdiẽs dùgno B. labai nuoširdžiai: Prašom tave iš dugno širdies. Mž. Mes taipajag iš širdies dugno atleisti ir mielai ger[a] daryti norim. brš. Galim permanyti paną Mariją gentainę savo Elzbietą seną iš dugno širdies tikrai bei didžiai mylėjusią. Bret. Pilu stiklelį tau velydamas, iš širdies dugno tau vierydamas. prš.
širdiẽs ėdìkas sielvarto kėlėjas: Jau toks širdies ėdikas – paėdė man širdį per gyvenimą. End.
širdžių̃ ėdìkas viliotojas: Kaune jis buvo žinomas kaip vienas iš įžymiausių širdžių ėdikų. Tilv. Ji pasidarė diduomenės širdžių ėdikė, demoniška suvedžiotoja, aistringa nuotykių ieškotoja. rš. Spėriai auga naujas širdžių ėdikas. Trein.
širdiẽs gėlìmas sielvartas: Tu dar man didesnę baimę ir širdies gėlimą darai, su savo akimis į mane rodydamas. LTR.
širdiẽs gelmėjè slaptai (savyje): Apie tą vyriškį mąstė širdies gelmėje mergelė. Žem.
ikì širdiẽs gelmė̃s labai (sujaudinti, paveikti): Jis peržvelgė visus ir kiekvieną atskirai, aštriu žvilgsniu perskrosdamas tą ligi širdies gelmės. Myk-Put.
ikì širdiẽs gelmių̃ labai (sujaudinti, paveikti): Persigandęs iki savo bailiškos širdies gelmių. rš.
iš širdiẽs gelmė̃s labai nuoširdžiai: Dainuoja [Marytė] sodriai, iš širdies gelmės. Šein.
iš širdiẽs gelmių̃ labai nuoširdžiai: Skaudu, kad gyvą, savitą, nuoširdų, iš širdies gelmių einantį balsą taip užgožę bedvasiai kanceliariniai šablonai. rš.
širdiẽs gilumojè slaptai (savyje): Širdies gilumoj daugiau kai kada esu įsitikinusi, jog ji turi virsti kūnu ir būtinai virs. Pt.
ikì širdiẽs gilumõs labai (sujaudinti): Iki širdies gilumos tos žinios mane užgavo. Pt.
iš širdiẽs gilumõs labai nuoširdžiai: Ką aš žinau, – atsiliepiau iš gilumos širdies. Šein. Dėkoti iš širdies gilumos. Blv.
iš širdiẽs gilùmo labai nuoširdžiai: Atsidūksėjo iš pat širdies gilumo. Lkv. Dūksėk, atmindama ant manęs, iš gilumo širdies. J.
širdiẽs glėbỹs mylimas asmuo: Tai mano širdies glėbys. Lnkv.
širdiẽs graũžas sielvartas: Blogi vaikai tai visą amžių būna širdies graužas. Gs.
širdiẽs graužìmas sielvartas: Ar tai ne širdies graužimas tokis pasileidęs vaikas!. Nmn. Kai motina sužinos, tai bus širdies graužimo. Lp. Ne tas smagumas darbą dirbti, kaip tas širdies graužimas. Rt.
širdiẽs griežìmas sielvartas: Su negerėliu žmogum (vyru) būtie tai tik širdies griežimas. Rod.
širdiẽs ìškrytis didelis sielvartas: Širdies iškrytis įdavė anam puolamąją ligą. Šts.
širdiẽs išliejìmas atviras išsipasakojimas: Su Guste mudvi turiva daug tokių kalbų, širdies išliejimų, apie ką niekas kitas nežino. Simon.
širdiẽs ìšpuolis didelis sielvartas: Širdies išpuolis anai buvo didžiausis. End.
širdiẽs išsipylìmas atviras išsipasakojimas: Atleisk man šitą širdies išsipylimą ne vietoje. Baran.
širdiẽs kietýbė nejautrumas: Pasirodė bardamas jų širdies kietybę. Bret.
širdiẽs kietùmas nejautrumas: Nė ašaros nesuminkštins jo širdies kietumo. rš. Pasmerkia kietumą širdies tavos, kuri teip stipriai yra užrakinta ant reikalo brolių ir artimųjų tavų. Dk. Daugelis atsisako skolinti ne iš širdies kietumo, bet iš baimės būti be reikalo apgautiems. ŠR.
širdiẽs klỹksmas sielvartas: Nėra tačiau mano sieloje nei mažiausio krustelėjimo, nėra nei minties kibirkštėlės, kuri nebūtų sunkaus širdies klyksmo lydima: – Kur dabar mano vaikai?. Pt.
širdžių̃ košẽlė pikčiurna: Geriau tu jo nekabink, čia širdžių košelė. Prng.
širdiẽs linkìmas potraukis: Pirmučiausia dukteriai tenka širdies linkimas motinai pasisakyti. rš.
širdiẽs lūžìmas didelis sielvartas: Im smertis jų kūdikį, jiems maloniausį, neatbodams lūžimo širdies. prš.
širdiẽs minkštùmas gerumas: Reikia pirma pačiam turėti malonę, širdies minkštumą, protą, išmintį. Blv.
širdiẽs mojù bet kur, kur nori: Kad kelio nežinai, širdies arba akių moju eik sau. J.
širdiẽs nušvietìmas atsigavimas: Koks būtų širdies nušvietimas, piltinio pieno pavalgius. Šts.
iš širdiẽs padugnių̃ visu balsu (nusikvatoti): Juozas užkvatojo galingu balsu iš pačių širdies padugnių nelyginant koks Mefistofelis. Trein.
širdiẽs pajùdinimas susijaudinimas: Su širdies pajudinimu padėkavokime už geradėjystes. Tat.
širdiẽs pakarūklùs paė́sti įgristi, įsipykti: Širdies pakarūklus yr paėdęs visiems tas karas. Šts.
širdiẽs pakrùtinimas Sir. sujaudinimas: Ale prašau tavęs, su dideliu noru ir gyvu širdies pakrutinimu atsiduok aniems. P.
širdiẽs paródymas pavaišinimas: Nepriėdus menka iš to nauda, ot, širdies parodymas!. LzP.
širdiẽs pasaitaĩ paširdžiai: Skauda širdies pasaitus. Ss.
širdiẽs pãsaitus nutráukyti prikankinti: Stalinas dar nutraukys mūsų širdies pasaitus. Šts.
širdiẽs pãsaitus nutráukti susipykti su mylimuoju: Kaip ten buvo, kad širdies pasaitus nutraukei?. Skr.
širdiẽs pãsaitus paė́sti įgristi, įsipykti: Jis jau man širdies pasaitus paėdė. Krkl.
širdiẽs pãsaitus pajùdinti pasilinksminti: Eime širdies pasaitų pajudinti. Rdd.
be širdiẽs pasaitų̃ iš kantrybės išvestas: Paėdė man širdį, aš jau be širdies pasaitų. Krš.
širdiẽs pérėmimas sujaudinimas: Iš širdies perėmimo verkdamas dėkojo. rš. Atsiliepimas iš perėmimo širdies vos girdimas buvo. prš.
širdiẽs peršulỹs sielvartas: Ne, argi galima kuomi padaryti jam didesnį peršulį širdies. Kudir.
širdiẽs peršuliaĩ sielvartas: Elzė nešiojo savo širdies peršulius tykai. prš.
širdiẽs pykìmas pykinimas, blogumas: Pavalgę apserga pykimu širdies. A. Prasideda širdies pykimas, vėmimas ir labai didelis silpnumas. rš.
širdiẽs pjovìkas sielvarto kėlėjas: Širdies pjovikai tie pasiutėliai. Šts.
širdiẽs plikùmas buvimas nevalgius (negėrus): Dėl širdies neplikumo išgeria arbatos ir važiuoja. Šts.
širdiẽs plyšìmas B., M., N. didžiulis liūdesys: Aš juos su džiaugsmu užauginau, bet su verksmu ir širdies plyšimu aš juos mačiau šalin vedant. brš.
širdiẽs prilenkìmas I. pamilimas:
širdiẽs skaudė́jimas M. sielvartas: Turi skaudėjimą širdies. Gs. Ašaros sumažina širdies skaudėjimus. rš.
širdiẽs skaudesỹs sielvartas: Su ašaromis pabrinkusiom akimis, su širdies skaudesiu rengėsi dabar Jonas šventadieniškai. Krėv.
širdiẽs skaudùmas sielvartas: Kad tie nedainuoja iš širdies linksmumo, o mes padainuosme iš širdies skaudumo. Sln. Tada karaliui pasakė ir padarė didelį širdies skaudumą. Pp.
širdiẽs skaũsmas sielvartas: Maži vaikai – tėvam džiaugsmas, dideli vaikai – širdies skausmas. Bsg. Neturi vaikų – neturi širdes skausmo. Klt. Kai tu pasakoji, man širdies skausmą didini. Prn. Iš didelio širdies skausmo ir rūpesnio ana, vargšė, suklaiko. Kv. Pamažu Katrės širdies skausmas raminosi, karštos ašaros vėso. Žem. O dainos dainelės, jūs mano patieka, visi širdies skausmai pas jumis palieka. Vnž.
širdiẽs sopà sielvartas: Išlieja visas savo širdies sopas. rš.
širdiẽs sópė sielvartas: Ana mirė iš tos širdies sopės, kad jos vaiko nebėr. Pnm. Kad galėčiau, ant lapelio baltos lelijėlės surašyčiau savo vargus ir sopes širdelės. Kp. Ji lyg norėjo užspausti savo širdies sopę. Vaižg. Geria mano tėvas iš tos širdies sopės ir sako man. Trein.
širdiẽs sopė́jimas sielvartas: Iš didelio širdies sopėjimo nė valgytie nenorėjo. Tat. Keliantisi širdies sopėjimams. brš.
širdiẽs sopulỹs sielvartas: Visi širdies sopuliai, lig šiol slepiami ir slegiami, veržės dabar viršun. Bil. Kočios seselė mano mandieružę širdies didžiais sopulėliais. JD. Sunkiai gailėjo ir sopulį širdies savimp be paliaubos jautė. Sir.
širdiẽs sudrumstìmas susijaudinimas: Sudrumstimas, sujudimas širdies. Sir.
širdiẽs sujudìmas Sir. susijaudinimas: Jis širdies sujudime (geiduliams širdyje degant) tai padarė. K.
širdiẽs sukrùtinimas jausmų kilimas: Pradžioje ateit vos tikt mislė, o dar paskiaus gėrėjimos ir pikti širdies sukrutinimai. Valanč.
širdiẽs sumìnkštinimas Blv. sugraudinimas:
širdiẽs suñkinimas C. liūdesys, nusiminimas:
širdiẽs surūdìmas liūdnumas, graudulys: Su tokia neregėle moteriške būčia, tai tik širdies surūdimas. Rod.
širdiẽs susigraužìmas sielvartas: Iš širdies susigraužimo jis ir mirė. Gs.
širdiẽs sutrynìmas sielvartas, gailėjimasis: Tobulas sopulys aba sutrynimas širdies ažu nusidėjimus: ir ižpažino po akim anų byskupų žydų aiškiai nuodėmę savą [Judošius]. Sir. Sutrynimas širdies yra tai didelis gailestis už neteisybes griekų. Tat. Beveliju jausti sutrynimą širdies nekaip mokėti ją žodžiais išsakyti. Valanč. Nuog pirmos nakties girtavimo išginiau iš pomėties sutrynimą širdies. I.
širdiẽs uždavìmas įskaudinimas, įžeidimas: Subarsi – bus tik širdies uždavimas. Pbs. Be širdies uždavimo ana negali būti, turi ką pamauti. Krš.
širdiẽs užkietė́jimas nejautrumas, abejingumas: Užkietėjimas širdies ant gerų darbų. Dauk. Jėzus išrūgojo jiemus neištikėjimą jų ir užkietėjimą širdų. Dk.
širdiẽs užšalìmas abejingumas: Šiandien didelė kupeta sutrupų riogsodama tebrodo mūsų gadynės žmonių užšalimą širdžių. Valanč.
širdìs ne viẽtoje labai neramu: Pardien mano širdis ne vietoj buvo – vaikus vienus palikau gryčioj. Ktk. Motkos širdis ne vieton dėl vaikų. Drsk. O mano širdelė vis ne vietoje. Čiurl. Pats neišmanė, kas jam kaiti: taip širdis ne vietoje, ant savęs pyksta. Žem.
širdiẽs vìrinimas didelis sielvartas: Su tokiu žmogum buitis – tai tik širdies virinimas. Rod.
širdiẽs virpė́jimas baimė: Kiek širdies virpėjimo dėl siūlų [vogimo]. Ldvn.
širdiẽs žaizdàs gýdyti raminti: Matyti, galvojo tik apie Zenoną ir maldavo savo žmonos jį raminti, jo širdies žaizdas gydyti tokiame nusiminime. Pt.
(kieno) akmenìnė širdìs apie nejautrų, negailestingą: Gal jo akmeninė širdis, kad nė kiek nesusigraudino. Gs. Josioji širdis akmeninė. Lz. Akmeninė jo širdelė, kad nepratarė žodelio. d. Sotaus širdis akmeninė. Vv.
akmenìngos širdiẽs apie nejautrų, negailestingą: Mes teip kietos ir akmeningos širdies. Dk.
añkštą šìrdį turė́ti būti šykščiam: Ir didžiausiame bade erdvą, ne ankštą širdį turėtų. Sir.
ankštõs širdiẽs K. žiaurus:
(kieno) atbulà širdìs apie priešiškai nusiteikusį: Norėsi kada mano draugystės, ale tada mano širdis bus atbula. Ukm.
atkaklià širdimì nenoromis: Ans atkaklia širdžia žanijas, t. y. ne su malone. J.
atkalõs širdiẽs apie priešiškai nusiteikusį: Ans atkalos širdies, stačios, atkaros. J.
atkarõs širdiẽs J. apie priešiškai nusiteikusį:
(kieno) atkragì širdìs apie priešiškai nusiteikusį: Jau ne atkragi, ale palinkusi jo širdis į giminę. J.
atkragiõs širdiẽs apie priešiškai nusiteikusį: Širdies atkragios. Valanč.
atlapõs širdiẽs
1.nuoširdus, atviras, be paslapčių: Ji buvo šneki ir atlapos širdies. rš.
2.dosnus: Tokios jau ji atlapos širdies: ko paprašei, tą duos. Srv.
atrakà širdìs nuoširdus, atviras: Širdis mano tau vienam test atraka. brš.
(kieno) atšiaurìnė širdìs negailestingas: Atšiaurinė širdis, nemeilinga. Šts.
atvérta širdimì nuoširdžiai: Nori, idant mes su tikra vilčia ir atverta širdžia su anuomi šnekėtumėm. brš.
ãtvira širdimì nuoširdžiai: Nieko neslėpdama, atvira širdimi palinkėjo savo palydovams, kad nešintųs nuo jos galvos. Pt. Ištieskime atvira širdimi vieni antriems taikos ranką. Krėv. Atvira širdimi mokiausi ir norom dalijuosi, – jos turtą neslepiu. ŠR.
atvirõs širdiẽs nuoširdus, atviras: Atviros širdies žmogus. R.
ãtžagaria širdimì nenoromis: Kalbu poterius, vis kaip ir atžagaria širdžia, misliu, gal nenumirė. Slm. Teisybė, atžagaria širdžia [Keršis] valgydino ir girdė [besislapstantį Marių], plūsdamas, bet neišmetė iš savo pastogės. Avyž.
auksìnę šìrdį turė́ti būti labai geram: Kietas, sako, senis, tiktai kietas iš viršaus, o širdį turi auksinę. Balt.
(kieno) blogà širdìs pykina, šleikštu: Musti širdis y[ra] bloga, kad teip nieko nevalgai?. Šts. Kas tau?.. Širdis bloga?.. ar valgei ką šįryt?. Žem.
blóga šìrdžiai verčia vemti: Ot, užkulo kvapą užuodžiu, ir bloga širdžiai. Žem.
dañgiškos širdiẽs labai geras: Dangiškos širdies žmogus. Vvr.
drūktõs širdiẽs priešiškai nusiteikęs: Kiti bus ant manęs drūktos širdies. Dauk.
drū́kta širdimì piktai: Paveizėjo į mane drūkta širdžia. Šts.
(kieno) drūtà širdìs apie nejautrų: Širdis faraono yra kieta (drūta). Bret.
drūtõs širdiẽs
1.nejautrus: Labai drūtos širdies – jį sunku pravirkdyt. Kb.
2.valingas, nepalenkiamas: Drūtos širdies esmi. C.
drū́tą šìrdį turė́ti
1.būti priešiškai nusiteikusiam: Visi turėjo drūtą širdį ant tėvo, kad taip užsikepė. LzP.
2.būti nepalenkiamam: Drūtą širdį reik turėtie, kad ženytis reik pradėtie. LTR. Nebijau nieko, nenusigąstu, turiu drūtą širdelę. JD.
dvìlinkos širdiẽs veidmainingas: Bėda žmogui dvilinkos širdies. Baran.
er̃dvą šìrdį turė́ti Sir. būti dosniam:
gaurúota širdìs negailestingas: Ar jis žvėris? Ar jo širdis gauruota?. Vaič.
(kieno) geležinà širdìs apie nejautrų, negailestingą: Jisai teipag geležinas ir užkietėjusias širdis žmonių traukia savęsp. Dk.
gerà širdìs gerumas: Iš geros širdies atiduoda jai paskutinę kamarą. Žem. Kaimynai parodė savo gerą širdį – padėjo kasti. Pt.
gerõs širdiẽs palankus: Aš esu geros širdies: kas man paklusnus, be galo myliu. Žem.
gerà širdimì mielai: Imk, gera širdžia duodu. Krš.
gẽrą šìrdį išródyti nuoširdžiai ką padaryti: Kaip tai aš galėjęs, girdi, ir įsimanyti jį pamesti – jį, kursai tiek man geros širdies išrodęs. LzP.
gẽrą šìrdį ródyti nuoširdžiai ką daryti: Aš nežinau, kaip tamstai gerą širdį rodyti ir atsimokėti užu visas geradėjystas. Baran.
gẽrą šìrdį turė́ti būti palankiam: Turi gerą širdį [pardavėja] ant manęs, paduoda minkštesnių bulkikių. Krš.
gýva širdimì labai (prašyti, norėti): Nebesipykiat, gyva širdžia prašau, kad ateitumei savo motynos aplankyti. Vkš. Gyva širdžia norėčiau, bet negaliu. Šts.
grýna širdimì nuoširdžiai: Aš jam sakiau gryna širdžia. Kad nori, gali netikėt. An.
įkáltas širdyjè įstrigęs, įsiminęs: Kiekvienas žodžio skiemenėlis, kiekvienas garsas, natelė... rodosi, man širdy įkalti.... Pt.
imlì širdìs įžvalgumas: Suteik savo tarnui imlią širdį, kad galėtų valdyti tavo tautą ir suprastų, kas gera ir kas pikta. ŠR.
įpjautà širdìs rūpi: Neramu, širdis lyg įpjauta. Kdl.
ìšvirkščią šìrdį turė́ti būti priešiškai nusiteikusiam: Gediminas ne toks žmogus, kad ant jo išvirkščią širdį galėtum turėti. Avyž.
kantrõs širdiẽs jautrus, gailestingas: Nekeršink, kantros bei lengvos širdies būk. Mž.
(kieno) kietà širdìs
1.apie nejautrų, negailestingą: Tas vyras yra arklaširdis, t. y. jo širdis kieta kaip arklio. J. Mano širdis kaip akmuo kieta. Mrj. Tamstai kas kita, tamstos ir galva sukta, ir širdis kieta. Vien. Kietas, kietas kūlis, bet tavo širdis kietesnė. Dr. Širdis žmogaus piktanorio yra kietesnė neg diamentas. Dk. Širdys mūsų est kietesnės neg uolos. Dk. Širdis, kietesnes ažu geležį, savęsp pagręžia. Sir.
2.apie ištvermingą: Bet ką darysi žmogus, viską reik pergyvent, motinos širdis kieta. Dt.
3.apie šykštų: I mano širdis nebūt kietesnė až prūsoko krūtinę, kad turėčia (kad turėčiau, tai ir duočiau). Prng. Tėvo širdis kieta kaip titnagas – kapeikos neišprašysi. Vkš.
kietõs širdiẽs
1.nejautrus, negailestingas: Jei klebonas kietos širdies, tu verksi – bus negirdįs. Sln. Žmonės širdies kietos velij tamsę vietoj šviesos. brš.
2.valingas, lengvai nepasiduodantis: Amžių pragyvenau, aš tokios kietos širdies. Kpč.
kíetą šìrdį atvérti padaryti jautrų: Atverk kietą širdį, jeng Christus per žodį nu ing tave ineis, tavo širdyje gyvens. Mž.
kíetą šìrdį pajùdinti padaryti jautrų: Bet širdį kietą vargiai pajudins, atgaivins. Mair.
kíetą šìrdį praláužti palankiai nuteikti, patraukti: Geru žodžiu ir kietą širdį pralauši. KrvP.
kíetą šìrdį trùpinti daryti jautresnį: O Jėzau, kraujais aplietas, trupink mūsų širdis kietas. Baran.
kíetą šìrdį turė́ti būti nejautriam, negailestingam: Kas tur taip kietą širdį, kad nebūt dūsavęs?. Pošk. Užu šunis širdį turėjo kietesnę ant jo. Bret.
(kieno) kūdà širdìs bloga, silpna: Buvo man kūda širdis, ir valgiau pieno pėtnyčioje. J. Skauda man galvelė, kūda širdelė, negaliu žalių rūtų skinti. d. Man šiandien yra kūda širdis, aš negaliu valgyti. Mžk.
(kieno) kupinà širdìs labai graudu: Kupina mano širdis: tiek gero padariau, o jis blogu užmoka. Rs.
laisvà širdìs nieko nemyli: Stenia, ar tavo širdis dar laisva? – paklausė. LzP.
lengvà širdìs apie jautrų žmogų: Mano brolelio lengva širdelė, vis meilieji žodeliai. J.
lengvà širdimì
1.ramiai: Budreika negalėjo lengva širdimi praeiti pro dirvonuojančius laukus. rš. Grįžo noras gyventi, susitikti su žmogumi, lengvesne širdimi pakalbėti apie derlių. Cvir.
2.nuoširdžiai: Bet Trimaitienė lengva širdimi gali pasakyti, kad jos niekas nesiuntė, o ji pati. Simon.
3.lengvabūdiškai: Mes noroms laukdavom pamokos galo, ir mokytojai lengva širdimi jas striukindavo. Mš.
lengvõs širdiẽs Mž. jautrus, gailestingas: Anas labai lengvos širdies: prašai – ką turi, ir atiduoda. Ds. Mano bernytis lengvos širdelės, meilingos ir kalbelės. d. Žinau, jog tu esi maloningas, susimilstąs, lengvos širdies. Bret.
leñgvą šìrdį turė́ti būti jautriam, gailestingam: Žmonės nesandoringi, nemeilūs (širdies lengvos neturį). C. Lengvą širdį priš jį turėk. Mž.
medìnę šìrdį turė́ti būti nejautriam: Kas medinę širdį turi, Dičiaus sielos nesugaus. Tilv.
(kieno) minkštà širdìs apie jautrų, gailestingą: Minkšta širdaitė, plika subinaitė. LTR.
minkštõs širdiẽs R., M.
1.gailestingas: Ot žmogus gailus, minkštos širdies – peteliuškės, musios aždaužt neduos. Grv.
2.dosnus: Minkštos širdies tas vaikas, atneša uogų. Drsk. Burkuok – išburkuosi: ana minkštos širdies. Vkš.
3.jautrus: Minkštos širdies buvau, kriokiau ir pagadinau [akis]. Nt. Pradėjo vyriškas rėkti, toks minkštos širdies. Žeml. Jis toks viliugis buvo labai, o tetė minkštesnės širdies. Jnš. Jis geras, minkštos širdies žmogus. Paukš.
mìnkštą šìrdį tùrėti būti gailestingam: Mama turi dideliai minkštą širdį, paprašyta ir dūšią tau atiduos. Vkš.
(kam) negerà širdìs neramu: Tėvui negera širdis – vaiką svetima (pamotė) muša. Krš.
(kieno) negerà širdìs pykina, šleikštu: Tupikiui vis seilės bėga, kaži ko negera širdis. Žem.
negýva širdimì išsigandus: Negyva širdžia parbėgau namo. Drsk.
pakéltą šìrdį turė́ti labai norėti: Turėjo pakeltą širdį ištekėti. Ėr.
paskutìnė širdìs ìma labai pikta: Už tokius darbus paskutinė širdis ima. Arm.
pilnà širdìs Vaižg. nuolat apie ką galvoja, kuo rūpinasi:
pirmõs širdiẽs labai geras (giriant): Jie žmonės pirmos širdies. Vl.
(kieno) platì širdìs apie labai gerą, dosnų: Motinos širdis oi plati vaikams!. Krš. Vyrų plačios širdys, didelės akės, daug nori apžioti. Krš.
plačiõs širdiẽs labai geras, dosnus: Pundzius – plačios širdies žmogus. Dvd.
plãčią šìrdį turė́ti lengvai žavėtis: Mat Jonas gan plačią širdį turėjo, ne vieną mylėjo, gan valkų liežuvį turėjo ir ne vieną imti ketino. LzP.
prasrū̃dytą šìrdį turė́ti nekęsti: [Atskalūnai] turi širdį prasrūdytą prieš ją (Mariją). Dk.
šìrdžiai saldù pasidarė malonu: Marelė laiminga, net širdžiai saldu. Žem.
skaũdama širdimì sielvartaujant: Skaudama širdžia išleido mane tą rudenį tėvai į Marijampolę. Myk-Put. Skaudama širdimi išlydėjau jį į tą atmintiną plechavičiukų žygį. Trein.
(kieno) skaudì širdìs labai liūdna: Teip mums jau tikrai skaudi širdis paliko. Eig. Žinai, motinai širdis skaudi yra. Žeml.
(kieno) stačià širdìs apie priešiškai nusiteikusį: Širdis stačia buvo. J.
(kieno) statì širdìs apie išdidų: Stati širdis ir už didį save turėjimas menko žmogaus yra labai bjauriu daiktu. I.
stačiõs širdiẽs apie priešiškai nusiteikusį: Ans atkalos širdies, stačios, atkaros. J.
sugrùdusia širdimì nedrąsiai: Elzei vis rodėsi, kad Mineikienė už vakarykštį nuotykį jai neatleido... todėl sugrudusia širdimi peržengė jos buto slenkstį. Pt.
sugùrintą šìrdį turė́ti būti apimtam gailesčio, susigraudinusiam: Jei tiektai būtumbei nobažnumi o širdį turėtumbei labai sugurintą, gali jį apregėt. Dk.
(kieno) storà širdìs apie nejautrų: Širdis jų stora yra kaip taukai. Bret.
suktà širdimì
1.apgavikiškas: Žiūriu, moteris eina prie jo, išsipuošusi kaip kekšė, sukta širdimi. ŠR.
2.apgavikiškai: Sukta širdimi rengia piktes, nuolat sėdamas vaidus. ŠR.
sunkì širdìs apie nenorintį susimąstyti: Sunki jų (vaikelių) širdelė bus, kad svetimi mokins. J.
sunkiõs širdiẽs nenorintis susimąstyti: Ik koleig būsite širdies taip sunkios, kodrinag mylite niekniekes. Dk.
sunkià širdimì neramus, prislėgtas: Sunkia širdžia važiavau nuo savo kiemo. Plšk. Laukiau Gundės. Paskum dar sunkesne širdimi taip pat pakluoniais parėjau namon. Šein.
sunkù šìrdžiai kamuoja rūpestis: Kai sunku širdelei, uždainuok dainelę – palengvės. Al. Rodosi, kam visa tai, kada širdžiai sunku. Pt.
suspáusta širdimì nerimaujant: Suspausta širdimi ir sukandęs dantis priėmė bajoras Nykštys po savo pastoge amžinus Lietuvos priešus. Vien. Suspausta širdžia skatino Agotą viską atvirai pasakyti. Myk-Put. Suspausta širdim išvedė Juza juodmargę: vis šis tas už odą. Balt.
(kieno) šaltà širdìs apie nejautrų: Argi likimas nenustos širdies man jaudinti šaltos?. Nėr. Reikia jūsų šaltoms širdims tautiškos ugnelės. rš.
šaltõs širdiẽs nejautrus: Tėvas vis tiek juk šaltos širdies, jam nerūpi [, kaip gyvena vaikai]. Všn.
šáltą šìrdį turė́ti būti nejautriam: Akmenėlis turi šaltą širdį, – ir mažos našlaitės nesupras. Nėr.
(kieno) šiurkštì širdìs apie negailestingą: Nuo darbo ir vargo pasidarė šiurkščios ne tik jų rankos, bet ir širdys. Balč.
šiurkščiõs širdiẽs negailestingas: Katras šiurkščios širdies, tai neduoda. Pin.
šlykščiõs širdiẽs greit bjaurisi: Ji labai šlykščios širdies: pamatė tuos pūlius ir ėmė piktavot. Gs.
širdyjè šviesiaũ smagiau, linksmiau: Matai, padarai gerą darbą – ir širdyj šviesiau. Zp.
tikrà širdimì nuoširdžiai: Meldės ne teip nasru, kaip tikra širdžia. Dk. Tikra širdžia gailite taip gerą Poną pažeidę. Petk. Širdžia tikra pažinau tave. Mork. Giesmėmis linksmomis, širdėmis tikromis linksminkias ir džiaukias dūšia kiekvieno. brš.
týra širdimì nuoširdžiai, dorai: Ieškokite jo tyra širdimi. ŠR.
tuščià širdìs alkanas: Motina nė lašelio, rūtele, nei ligonei neturėjo – tuščia širdis, rūtele, nei kuo atsigauti nabagei.... Žem.
tuščià širdimì nevalgius, negėrus: Tai kad duos gaspadinė blynų dar, tai gerai, o kad neduos, tai tuščia širdžia lig dvylikos valandų [dirbo]. Kp.
tvirtõs širdiẽs apie valingą, nepalenkiamą: Mano vaikai tvirtos širdies – neverkdavo. Sutk.
tvìrtą šìrdį turė́ti būti nepalenkiamo nusistatymo: Vis užsižadu neskolyti, ale neturiu tvirtos širdies. Krš. Tvirtą širdį reik turėti, kad ženytis reik pradėti. JD.
tvirtèsnę šìrdį turė́ti būti nejautriam: Kas tvirtesnę širdį turi, galia pjaustyti. DūnŽ.
(kieno) vienà širdìs apie labai sutariančius: Sandara, viena širdis. Sir. Bus visų šventųjų viena sandara ir viena širdis. Dk. Su valdininkais buvo jis viena dūšia, viena širdis. Pt.
víeną šìrdį turė́ti būti vieningiems: Dzūkai devyni vieną širdį turi. Vs.
visà širdimì
1.labai nuoširdžiai (kalbėti, ką daryti): Aš tau vis visa širdžia, o tu man visa šikna. Kbr. Aš patenkintas, visa širdimi patenkintas. Krėv. Idant, kas tau malonu yra, visa širdimi pažintų ir pažinę visa stiprybe pasektų. Mž. Visa širdimi mylėkime. Dk. Ir veržėsi visa širdim, tarsi po daugel metų būtų grįžęs iš Sibiro tremties į gimtąją padangę. Mač.
2.atsidėjus (ką dirbti): Reikia darbuit visa širdžia. Pls.
žemõs širdiẽs nuolankus, paklusnus: Buvo žemos širdies, sergėdavosi nuo svietiškos garbės. Baran. Mokykitės nuog manęs, jog aš esmi romus ir žemos širdies. Dk.
šìrdį aĩtrinti kelti sielvartą: Neverta tokiomis mintimis aitrinti širdies. Gana ir kūno žaizdų. Avyž.
širdìs akmenė́ja J. darosi nejautrus, abejingas:
širdìs álpėja
1.sakoma labai ko norint: Eik gulti – alpės širdelė, kai reiks kelti. Grg.
2.darosi silpna, negera: Šieną grėbiant širdis alpėjo – taip buvo karšta. Vkš.
širdìs al̃psta
1.darosi silpna, negera: Man niežas buvo, labai niežėjo: draskysiu, trinsiu – širdis alpsta. Erž. Neišgėriau pusę stiklo – akys margsta, širdis alpsta. Kdl. Ilsta man rankelės nuog sunkių darbelių, alpsta man širdelė nuog rūstų žodelių. LTR. Parstovėjom kojeles, skauda galvelė, alpsta širdelė. JD.
2.darosi malonu: Išgirdo gražį grajijimą: grajija, kad ano širdis alpsta. Žr. Ievos, obelės kaip sužyda gražiai, širdis alpsta. Akm. Į Jonį veizant, man širdis alpsta. Vkš. Aš pamatau, man širdis alpsta – neik nuo šalies. Kv. Širdis alpo nuo meilių jaunikio žodžių. Bor.
3.sakoma labai ko norint: Saulelė lenda, kelsi – širdis alps, kaip miego norėsi. Všv. Širdis alpsta miego. Žem.
širdìs apal̃po pasidarė silpna, negera: Iš didelio skausmo apalpo širdis. Dkš.
šìrdį apaugìnti sãmanomis pasidaryti abejingam: Sakys, kad samanomis aš savo širdį apauginau, kad nežinojau norų, kad sąžinė negraužė mane niekad. Vaič.
šìrdį apdérgti įskaudinti, įžeisti: Širdį apdergė ir gerinas – neatsileidžiu: šneku kaip su siena. Krš.
širdìs apdrỹko
1.pasidarė bloga, šleikštu: Nuo medaus man ir širdis apdryko. KlvrŽ.
2.pasidarė nemalonu: Skaito skaito, ir širdis apdryksta. KlvrŽ.
šìrdį apeĩti įskaudinti, įžeisti: Su tokia kalba jis man tik širdį apėjo. Varn.
šìrdį apė̃jo
1.apėmė pyktis: Kitą sykį žmogui ir širdį apeina, o turi tylėt, ir gana. Rs. Man taip tukt ir apėjo širdį. Dl.
2.apėmė gailestis: Kai pamačiau vaiką mušant, man širdį apėjo. Užv. Kad ir bara, deltog jam (dėdei) labai apeina širdį dėl manęs. Šein.
širdìs apė̃jo
1.pasidarė silpna, negera: Kad davė į pilvą, ir širdis apėjo. Slnt. Mano širdis apėjo, ir aš nukritau musintais į skruzdyną. Als. Jau tatai tretį kartą man apeina širdis, ir galva teip apsisuka, suūžia, nė akimis negaliu bematyti. Plt.
2.pasidarė skaudu: Širdis apėjo motinai nuo tokių žodžių. Krš. Kai pagalvojau apie visus anų darbus, širdis apėjo. Krž. Apeina širdis, ugnis lekia iš akių, bet viską numanau. Šts.
širdìs apė̃jo kraujaĩs pasidarė skaudu: Man net širdis kraujais apeina, kai jis teip šneka. Pc.
šìrdį apė́sti
1.iškankinti: Jau vargai ir širdį apėdė. Rod.
2.įkyrėti: Ji visur kišasi, visiems apėda širdį. Žem.
šìrdį apgul̃ti suneraminti: Nuliūdimas apgulė jo širdį. Valanč.
širdìs apkaĩto supyko: Joneliui širdis apkaito. LzP.
šìrdį apkálti patraukti, privilioti: Kartą apkalusi vaikio širdį, vedžioja paskui jį už nosies kaip tinkama. Žem.
šìrdį apkam̃šęs prisivertęs: Srėbk širdį apkamšęs [,kai neskanu]. Šts.
širdìs apkar̃to apėmė nepasitenkinimas, nusivylimas: Man širdis apkarto nuo tavo žodžių. Srv. Ilgai vandravojant, ne vien kelias, bet ir širdis apkarsta. rš. Kiti paukščiai gal apkartusioje širdyje pliovojo ant visos žvirblių giminės. Kudir.
šìrdį apkim̃šęs prisivertęs: Apkimšęs širdį būk, kentėk. Šts.
šìrdį apkū́lęs prisivertęs: Dirbi žmogus širdį apkūlęs, be kokio noro. Vvr. Kad priverčia, apkūlęs širdį ir valgau. Krtn.
širdìs àpmirė labai išsigando: Širdis jai apmirė, pakinkius pakirto, ėmė mušt į galvą kraujas. Vien. Sprogus netoli sviediniui, iš baimės širdis apmirė. Jnš. Mano širdis kaip mirte apmirė. Prn. Apmirdavo širdis, ir negalėdavau žodžio ištart. Skr.
širdìs àpmirė kraujù labai pagailo: Širdis krauju apmirusi, rūteles atminusi. LTR.
šìrdį apmỹžti vlg. sukelti blogumą, supykinti: Mano širdį apmyžo, aš negaliu tų tortų [valgyti]. End.
šìrdį apsáldinti suteikti malonumą: Muzika apsaldino klausytojų širdis. rš.
širdìs apsãlo
1.pasidarė silpna, negera: Ir širdis apsalo, kai gavau su kūliu į kaktą. Vvr. Kad movė karvė su ragais, tai teip ir apsalė širdis. Sk. Įsivariau rakštį į panagę, ir širdis apsalo. Vkš. Jau aptemo mano akys, širdelė apsalo. LTR. Apsalo širdis, ir apgvaizdėjau. Šts.
2.pasidarė malonu: Pamačius grįžusį sūnų, motinai iš džiaugsmo širdis apsalo. Jnš. Apsalo ir širdis, ir užmigom. Krš. Kas do gražumas, suderėjimas žiedų! Kai pažiūri – net širdis apsąla!. Dbk. Širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai: ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?!. Baran. Kai ranka slysta gyvulio kaklu, apsąla širdis. Zur.
šìrdį apsikamšýti prisiversti: Marti buvo nuo uošvių išbėgusi, ale apsikamšė širdį ir vėl sugrįžo. Vkš.
šìrdį apsikamšýti pãkulomis prisiversti: Apsikamšyk širdį pakuloms i gyvenk. Ub.
širdìs apsikietãvo pasidarė nejautrus, abejingas: Tur kietą kaktą ir širdį apsikietavusią. Bret. Jeib jis ant mūsų neskųstųsi dėlei mūsų piktos ir apsikietavusios širdies. Bret.
šìrdį apsikū́lęs prisivertęs: Juk jei kuri mergė šiek tiek [darbuojasi, klauso], širdį apsikūlęs ir būk. Gršl.
širdìs apsipýlė kraujaĩs pasidarė skaudu: Kumet amžinatilsį motynėlę atsimenu, širdis kraujais apsipila. Vkš.
širdìs apsisùko praėjo pyktis: Imčiau vadžią, riščiau pačią: apsisuko širdis mano, jau aš ir pas pačią. JD.
širdìs apsìvertė pasidarė nemalonu: Širdis apsiverčia stačiai iš pasibjaurėjimo. Simon. Širdis mano apsivertė žyvate mano, nesa aš didžiai nusitūžijau. Bret.
širdìs apsìvertė kū̃liais labai išsigando: Apsivertė širdis keliais kūliais. Prn.
širdìs apsìvertė kū̃liais krūtìnėje pasidarė negera: Nuo tokios minties širdis kūliais apsiverčia krūtinėje. Avyž.
šìrdį apslė̃gti būti apimtam (rūpesčių): Širdys sielvartu sunkiu esti apslėgtos. Mž.
šìrdį apspáusti būti apimtam (rūpesčių): Apspausta širdis yr visų jaunųjų karės metais. Šts.
širdìs apstal̃go pasidarė bloga, šleikštu: Nevalgyk teip daug taukų, ba apstalgs širdis. Km.
šìrdį apsuñkinti sukelti nerimą, rūpestį: O, tu mano sūneli, palengvinai rankeles, širdelę apsunkinai. JD. Nereikėjo jam čia ateiti. Be reikalo tik sau ir kitiems apsunkino širdį. Avyž. Žemės melu apsunkinate širdis jūsų. Dk.
šìrdį apšìkti vlg. įskaudinti, įžeisti: Tu žinai, kaip tu man širdį apišikei!. Zr. Negailu, kad Jonis mane paliko, tik piktumas ima, kad širdį apšiko. Vkš. Apšiko širdį, o atsisukusi gera taisos!. Krš. Storokis, dirbk, o jie tau apšiks širdį. Rs.
širdìs aptekė́jo kraujù pasidarė skaudu: Krauju aptekėdavo Baubai širdis, ir norėdavosi, kad apleista žemė prarytų. Bor.
širdìs aptil̃žo pasidarė bloga, šleikštu: Nuo saldimo tiek buvo aptilžusi širdis, kad tik su duona benušviečiau. Vvr. Jau aptilžo širdis [nuo žirnių], reik druskos turėti kišenė[je]. Plt. Širdis kana ko aptilžo nuo košalynos. Užv.
širdìs aptìžo
1.pasidarė bloga, šleikštu: Aptižo širdis nuo saldžių, skanių valgių, t. y. pasidarė patiškusi, tyvalioja, pyksta, nebepriima valgių. J. Nenoriu: širdis nuo tų saldainių tik aptyžta. End. Teip neskaniai privalgiau, širdis paliko tokia aptižusi. Plt. Širdis aptižo – ir būtų nualpęs, jei nebūtų pradėjęs vemti. Dauk.
2.pasidarė nemalonu: Ano riebių kalbų beklausant, ne vienam širdis aptižo. Mžk. Širdis aptyžta tiktai paveizėjus, kiek reik nuravėti dar. Slnt.
3.pasidarė skaudu: Širdis aptižo beveizint į žudymus. Šts. Nu tavo žodžių man širdis aptižo. Vkš.
širdìs aptùko pasidarė nejautrus, abejingas: Šitų žmonių širdis aptuko, jie prastai girdėjo ausimis ir užmerkė akis, kad kartais nepamatytų, neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi ir neatsivertų. ŠR.
širdìs àpvirė apėmė pyktis: Apvirė širdis, ale nieko nesakiau. Krš.
šìrdį ardýti skaudinti: Tik neverkie, jaunuolėle, neardyk širdelės. LTR.
širdìs atáušo nurimo jausmai: Širdis ataušo ir nebesušilo, ir dainų dvasia kažin kur pasidėjo. Baran.
širdìs atbùko nusibodo, įgriso: Ir širdis yra atbukusi nuo tų kningų skaitymo. Plt.
širdìs atė̃jo į viẽtą praėjo išgąstis: Dar aš turiu palaukt, dar mano širdis turia ateit į vietą. Skr.
šìrdį atgaivìnti nusiraminti: Važiuok, pasiblaškysi, širdį susopusią atgaivinsi. LzP.
šìrdį atgáuti
1.pasigardžiuoti: Obuolienės išverda širdžiai atgauti. Pj.
2.nusiraminti: Teip nesmagu, nėr kur širdies atgaut. Ėr. O šeimininkė pririšta prie vietos, prirakinta ligi grabo lentos, ir nei algos, nei gero žodžio širdžiai atgauti. Balt.
šìrdį atidarýti būti atviram, nuoširdžiai išsipasakoti: Tau tik vienai nebijau savo širdies atidaryti, jos skausmų ir apsivylimų parodyti. Bil. Man ranką padavei jautriai ir jauną širdį atdarei bendros žvaigždės vardu. Mair. Ne kožnam žmogui teatdaryk širdį tavo, bet išmintingam. Valanč.
šìrdį atideñgti būti atviram, nuoširdžiai išsipasakoti: Išdėsto visas savo idėjas, atidengia savo širdį ir dūšią.... Žem. Ak, būtų gerai tamsią naktį, kai niekur nieko nematyt, negirdėt, atidengti mylimajai širdį. Šein.
šìrdį atidúoti
1.nuoširdžiai pasirūpinti: Jau teip aš ją myliu, pagatava širdį atiduot. Erž. Ta moterė atiduoda širdį, tamsta nebijok, pirk. Krč. Kai geras – širdį atiduotų, kai supyksta – į šikną įkąstų. Vlkv. Mylėdama mus, įmano širdį atiduoti!. Žem. Ligi lubų prikrovė lovą priegalvių, su gerabūdišku kaimietės stropumu stengdamasi atiduot visą savo širdį. Vencl.
2.pamilti: Anelja Jonui tiek buvo širdį atidavusi, jog net vyro buvimo nebejautė. Vaižg.
3.išsižadėti žmoniškumo, orumo: Tai gobštus žmogus – gatavas už pinigą širdį atiduot. Rm. Gatavas tau širdį atiduoti, bet ne skatiką. KrvP.
šìrdį atimdinė́ti moraliai smukdyti: Nečystata, vynas, girtavimas žmogui širdį atimdinėja. Dk.
širdìs atitir̃po praėjo pyktis: Milašius pajunta, kaip pamažu atitirpsta širdis. Ap.
šìrdį atlapóti būti atviram, nuoširdžiai išsipasakoti: Šitokiais laikais negalima niekam atlapoti širdies. Būk atsargi!. Avyž.
širdìs atlė́go praėjo pyktis: Širdis užpykus atlėgo. Tr. Išsiplūdus ir išsiverkus iki valios, atlėgo širdis. Avyž.
šìrdį atléisti
1.atsigaivinti (gardėsiu): Širdį tuojau atleido, kai išgėriau. Šts.
2.nusiraminti: Padainiuoji, ir širdį atleidžia. Pgr. Netikėtas džiaugsmas atleido mano širdį. rš.
šìrdį atlíeti atgaivinti: Vasarą žalibarščiai atlieja širdį. Antš.
širdìs atlýžo praėjo pyktis: Pykstančio širdis atlyžo. J. Tik ir čia visi, kas tik susidurdavo su Napaliu, tiek turėjo meilės ir karštų velijimų, ir tėvo širdis vėl atlyžo. Vaižg.
šìrdį atrakìnti patraukti, privilioti: Bet nelengva susivokti, kaip jos širdį atrakinti. Tilv.
širdìs atsidū́rė kulnysè labai išsigando: Išsigandau – širdis net kulnyse atsidūrė. Sk.
širdìs atsidū́rė ùžpenčiuose labai išsigando: Teip išsigandau, kad širdis užpenčiuose atsidūrė. Sug.
širdìs atsigãvo praėjo išgąstis: Mano širdis atsigavo. Žem. Širdžiai atsigavus, Liudvikas suvokė atsiradęs prie raudonojo namo. rš.
širdìs atsiléido praėjo pyktis: Kai gražiai imi prašyt, atsileidžia kiekvieno širdis. Gs. Tai kurgi dar dimbini, eik an tėvą ir pabučiuok ranką – atsileis jam širdis. Km. Kad per metus ir blogai bus, ale ta diena (išleidžiamoji) kad geresnė, ir atsileidžia širdis. Mšk. Imčiau lyną, riščiau vyrą; atsileido širdis mano, jau aš ir pas vyrą. JD. Užkietyta širdis neatsileidžia. Pns.
širdìs atsilíejo atsigaivino: Paversmy atsigėriau – širdis taip atsiliejo. Kp.
širdìs atsitekė́jo praėjo pyktis: Atsitekėjo širdis, nieko nebebijau. Šts.
širdìs atsivė́rė pasidarė atviras: Aloyzas pritarė galvos linktelėjimu. O paskui dar kartą atsivėrė vargšo žmogaus širdis. Simon. Vis daugiaus širdžių atsivėrė, kurios jo velijimui pritarė. prš.
širdìs atslū́go praėjo pyktis: Bet pareinu, pamatau ir atslūgsta širdis, tik skaudu ir graudu pasidaro. Krėv. Man atslūgo širdis, nes šį kartą šeimininkas pristūmė stiklus atsargiai, nieko neišliedamas. rš.
širdìs atšãlo pasidarė abejingas, nebemyli: Atšalo ano širdelė – nebreikalinga anam jau esu. Vkš.
širdìs atšóko nusibodo, įgriso: Pamatysi, kaip ilgai prieg ligonio teks būt, tai ir širdis atšoks. Dg.
šìrdį atvérti
1.būti atviram, nuoširdžiai išsipasakoti: Svetimam žmogui neatverk širdies. Užp. Tai ji priėjus žalią liepelę nelaimėm pasiskundžia, prieš ją atvėrus savo širdelę vargelius pasakoja. Drsk. Tai žiūrėk, Agnieškut, aš tau tik vienai savo širdį atveriu ir viską pasisakau. Vien. Kuprelis man savo širdį atveria, neslepia jos, apsakinėja. Šein. Rengiausi vis daug, daug jai pasakyti: atverti visą savo širdį. Šein. Neatverk savo širdies kiekvienam. ŠR.
2.pasidaryti jautriam, paveikiam: Jei palenksi ausį klausytis išminties ir atversi širdį norėdamas suprasti, tada suprasi pagarbią Viešpaties baimę ir sužinosi, ką reiškia pažinti Dievą. ŠR.
širdìs áuga ima graudulys (iš džiaugsmo): Petronėlės net auga širdis: mąstė – tai vis dėl manęs daro. Žem.
šìrdį áuklinti labai pykti: Anys seniai in mus auklina širdį. Arm.
šìrdį áušyti slopinti jausmus: Daugel sviete yra mokslo sugadinto. Galvą temdžia, širdį aušo ir gaišina dūšią. Baran.
šìrdį badýti labai žeisti, skaudinti: Tokie žodžiai tik širdį bado. Krš. Kaip peiliais pradėjo badyti man tie iškalbinėjimai širdį. Bil. Kogi man skausme degini galvą, kogi taip skaudžiai širdį badai?!. Nėr.
širdìs bjaũrisi darosi bloga, verčia vemti: Kažko širdis bjaurisi. Grž.
širdìs brãška B. ima sielvartas:
šìrdį dáigyti kelti rūpestį: Lobiai, kolei juos turi, erškėčiais yra, kurie širdį tavą daigo ir žeidžia. Dk.
šìrdį dalìnti labai rūpintis, atjausti: Tėvas nepatenkintas, o motina – visiems širdį dalina. rš. Dainom savo širdį kitiems dalinau, kol jos man pristigo pačiam. rš.
šìrdį daužýti Sir. daryti jautresnį, gailestingesnį:
širdìs dẽga
1.ima jaudulys: Kai pamatau oblių, pjūklą – traukia, kad širdis degte dega. Bt. Širdis dideliai dega. Šts. Ar nedegė širdys mūsų, kada kalbėjo su mumis ant kelio?. Vln.
2.ima pyktis: Mano širdis yra deganti – ar ans mane, ar aš aną užmušiu. Dr. Negaliu į pijoką nė paveizėti, tuojau man širdis pradeda degti. Vkš.
šìrdį dẽginti labai jaudinti, veikti, žadinti jausmus: Bet kur buvęs kur nebuvęs, vėl apmaudas užlieja, degina širdį. Avyž. Jos širdį degina Tėvynės ilgesys. rš. Kremta siela jį ir it raudona gelžis degina jo širdį. Dauk. Širdį ir kūną bjauriais ir gėdiškais pageidimais degina. Sir.
šìrdį díegti kelti sielvartą: Man buvo gaila [nukirstų] klevų. Bet dar giliau širdį diegė paliktieji mūsų šuliniai, mūsų slenksčiai. Dovyd.
šìrdį dìlginti labai jaudinti, graudinti: Jaučiu aš, kad širdį kažkas dilgina, ir ašaros man iš akių pasipylė. Balt.
šìrdį dìlgyti labai jaudinti, graudinti: Jau tokia nelaimė žėdnam širdį dilgė. Kp.
širdyjè dilgsė́ti nujausti: O man visu keliu širdy dilgsėjo, kad negerai negerai pasibaigs. Dbk.
širdyjè dingė́ti nujausti: Dingėjo širdy mano, kad taip bus, t. y. prijautė. J.
širdyjè dingsóti nujausti: Dingsojo man širdy, kad taip taps, bus. J.
šìrdį dìlgtelėti kilti nerimui: Dilgtelėjo širdį, bet neilgam, nes jis išgirdo, kad Teklė tyliai niūniuoja, ir ne – ne liūdną melodiją. Ap.
širdìs diržė́ja darosi nejautrus, abejingas: Jų širdys diržėjo, žvėrėjo. rš.
šìrdį dovanóti reikšti meilės jausmus: Ko linki man ta spalva? – Kad jai savo širdį dovanotum. Pt.
šìrdį draskýti
1.labai skaudinti, kankinti: Eik lauk, žmonims nedraskyk širdies. Krš. Maži vaikai skreitą drasko, dideli – širdį. Lkv. Jaunas drasko skraitą, o suaugęs – širdį. Trg. Apmaudas ir graudumas širdį jam draskė. Žem.
2.įžeidinėti: Žodžiai kaip strypai širdį drasko. Rdn. Didžiavosi dėdė ir nejautė, kad jo žodžiai drasko man širdį. Švaist.
širdìs drẽba
1.ima baimė: Ne vienai mergai širdis dreba, kaip atvažiuoja jos išimdyt. Rod. Širdis dreba, kojos linksta – po perkūnais tokis darbas!. Brb. Dreba širdis, savo balso nepažįstu. Dovyd.
2.ima jaudulys, nerimas: Jau aš per veselią mačiau [, kad nebus gerai] – net mano širdis drebėjo, kaip ji ėjo už jo. Pv. Pamatau aš jį girtą – net širdis dreba. Mžš. Tai mano, tai mano širdelė dreba, ko mano mielasiai su kita klega. LTR. Širdis dreba apmaudu, matant tokį baisų mūsų apjakimą. Žem.
šìrdį drė̃ksti labai skaudinti: Sopulys dreskia širdį mano. brš.
širdìs drùmstelėjo kiek susijaudino, susierzino: Širdis mano drumstelėjo ir atsileido, t. y. supykęs atsileidau. J.
šìrdį dúoti reikšti meilės jausmus: Davei rankelę, duok ir širdelę, būsiv mudu draugalėliu. J.
šìrdį dùria graudu: Man širdį duria, kad jis mirs. Šts. Širdį duria, kai pažiūriu in obeles: abu sodinom, o dieduko jau nebėr. Aln.
širdyjè dùria neramu: Širdy kaip ir duria – turi atvažiuot. Aln.
šìrdį džiovìnti kelti nerimą, ilgesį: Sakykai, kokia pričyna tavo širdelę džiovina?. LTR. O svajonės tos širdį džiovino. Krėv.
širdìs džiū́sta labai liūdna, nyku: Be tėvynės širdis džiūsta. Ppr. Rankos jiemus nupuls, ir visos širdys džius. Dk.
šìrdį ė́da labai skaudu: Tėvas piktas – man širdį ėda. Aln. Sūnus sirgo, širdį ėdė. Aln.
širdìs eĩna kunkuliaĩs darosi bloga, šleikštu: Prieisi valgyt, širdis eis kunkuliais. Plt.
šìrdį ė́sti
1.įkyriai varginti, graužti: Iš tų vaikų dartės nieko gera, tik širdį ėda. Drsk. Toks pasiutėlis tėvams tik širdį ėda, širdagraužis rupūžė. DūnŽ. Ėsk mano širdį kaip kirmgriauža koks!. Ms. Graužas širdį ėda. Vlkv. Graudulys, rauda man širdį ėda. Nėr. Širdį nerimas ėdė, kam paklausiau. Šein. Jai pačiai didžiausi rūpesčiai ėdė širdį. Gran.
2.įsipykti, įkyrėti: Širdį ėstinai ėda tie pasiutėliai, pats matai, kaip siunta. Krš. Nigdi neėdė širdies itsai vaikutas, išsimiegmu gerai. Zt.
šìrdį gadìnti skaudinti, erzinti: Kam mergeles masini, anų širdį gadini?!. d. Neturiu vilties ją apsiženyti, nenoriu nė jos širdelės gadinti. Žem.
širdìs geĩdžia norisi: Valgyk, ko širdis trokšta, gerk, ko širdis geidžia. Btg.
šìrdį géldinti kelti sielvartą: Aš tavo širdį geldinsiu, tau gailestį darysiu. Klp. Aš tik nenorėjau tau nieko sakyti, nenorėjau širdies geldinti. Simon.
šìrdį gélti kelti sielvartą: Išgirdusi tuos žodžius, Naikuvienė atlyžo nuo varnalėšos ir, mostelėjus ranka į bažnyčią, tiesiai išdrožė, kas jai širdį gėlė. Vaičiul. Visu, kas sodiečių širdis gėlė, mokėjo sielotis ypač Jokūbas. Vaižg.
šìrdį gẽlia
1.rūpestis kankina, sielvartą jaučia: Į ją žiūrint, širdį gelia. Rs. Mišką iškirto, tai net širdį gelia, kaip bauža matos. Ds. Kad tau taip dantis geltų, kaip man širdį gelia!. Mrk.
2.neramu: Šeimininkui gėlė širdį ne tiek dėl pačių svečių. Jam daugiausia gaila jo dideliu rūpesčiu ir meile aplink namą auginamų gėlių. Šein.
širdìs gẽlia
1.ima pavydas: Ans mato, ka piningą gražų imi, širdis i gelia. End.
2.jaučia sielvartą: Gėlė širdys, veizint į dūmus savo kaimų, kurias kryžeiviai be meilės gruzdino ugnimis. Dauk.
3.rūpi: Ir Ruiniui širdis gelia ten įlįsti. Trk. Tai jo (vagies) širdis pradėjo gelti, kaip jis pamatė čia daug mėsos ir lašinių. Klp. Jeigu tik sūnus nepareina, man širdis taip ir gelia. Vkš.
šìrdį gìldyti
1.kelti sielvartą: Eik lauko, negildyk žmonims širdies. DūnŽ. Negildyk mano širdies, t. y. neskudink, kad skaudėtų. J. Negildyk man širdies be reikalo. Vkš. O tų kalbų visokių ... – širdį tik gildo. Žem. Gyvnašlumas širdį gildė. Dauk.
2.kelti norą (gauti): Neerzink vaiko, negildyk jam širdies savo saldainiais. Up.
šìrdį glóstyti teikti malonumą: Ką tik jauti, vis ramu: širdį glosto, griaudžia!. Baran. Prisišokusi iki valios, atmins tetos vestuves, – juokėsi Drūktenis, o Kembrio pagyrimai širdį jam glostė. Žem. Įsidėmi Audvidis pasakymą: „Mano vaikučiai". Toks jis malonus, širdį glostąs. Šein. Svaigulingai širdį glosto žalio beržo šilkas. Nėr.
šìrdį gnáibyti skaudinti, kelti nerimą: Geri žodžiai glosto širdį, prasti gnaibo. Krš. Kažin kas ir jam širdį gnaibė. LzP. Jam ilgesys širdį lyg replėmis gnaibo. rš.
šìrdį gniáužti kelti nerimą, rūpestį: Motinos širdį kas kartas didžiau skausmas gniaužė. Žem. Nusiminimas gniaužia mano širdį. Kudir. Kol ateis pavasaris ir orams atšilus vėl išlįs smėlio kauburėliai, kai kas ir pasimirš, nebedegins krūtinės, nebegniauš taip širdies į juos žiūrint. Zur.
šìrdį gráužti
1.kelti rūpestį, kankinti: Tai širdį kremta, graužia. R. Man to vaiko liga širdį graužia. Slm. Vaikas geras, kol ant skreito laikai, paleidi – pradeda širdį graužti. Krš. Maži vaikai kuprą laužia, o dideli širdį graužia. LTR. Galvojau pasakyti viską, kas mano sielą slegia ir širdį graužia. Šein. Su lietuvišku užsispyrimu netruko vėl grįžti prie temos, kuri, matyti, graužė jam širdį. Pt.
2.skaudinti: Sunkūs darbeliai rankeles laužo, rūstūs žodeliai širdelę graužia. d. Mano širdį didi nerimastis graužia. Kudir.
šìrdį gríežti Dk. skaudinti:
širdìs griū̃na labai neramu: Jau bus kas, kol mano širdis taip griūna. Pls.
šìrdį gróbstyti užimti kvapą: Stiklelį degtinės išgėrei ar stiklinę alaus, taip pat grobsto širdį, taip pat muša į galvą. Žem.
šìrdį įdaũžti įskaudinti, įžeisti: Žodžiu tu savo įdaužei labai man širdį tankiai. brš.
šìrdį įdė́ti nuoširdžiai pasirūpinti: Į vaiką visą širdį įdėjo, o dabar tas skersom eina. Grž. Jūs per daug širdies įdedate į savo darbą. Gruš.
šìrdį įdùrti įskaudinti, įžeisti: Įdūrė man širdį vienos kūmos žodžiai. LzP.
šìrdį įė́sti įgristi, įsipykti: Širdis buvo įėsta, nekenčiau [anytos]. Grd.
šìrdį įgìldinti suteikti sielvarto: Kiek įgildins savo tėvų ir giminių širdis, kiek motinai bus ašarų. Vaižg.
šìrdį įjùdinti sujaudinti, paveikti: Tuo įjudintumbime širdis mūsų. Dk.
širdìs įkietė́jo pasidarė nejautrus, abejingas: Bet jei puls ant kelio [žodis], tai yra ant širdų įkietėjusių kaip akmuo, tad ne stebuklas, jog naudos nė kokios neatneša. Dk.
širdìs yrà ne avẽlė apie nesitenkinimą prastu: Širdis ne avelė - šieno nepaduosi. Lnkv.
širdìs yrà kaklè ima baimė: O širdis buvo kakle. End.
širdìs yrà ne kalýtė apie nesitenkinimą prastu: Ir jo širdis ne kalytė: duok ir jam. Alk.
širdìs yrà kulnuosè ima baimė: Jau čionai davaliai [aukštai], širdis kulnuos. Antš.
širdìs yrà ant dáikto ramu: Kai būsiu viena, tai mano širdis bus an daikto. Vrnv.
širdìs yrà péntyse Lzd. ima baimė:
širdìs yrà kaip įpjautà labai neramu: Širdis kaip įpjauta: išeik dabar įnamiu, savo turėjęs. Šv. Septyni vaikiukai: pradės eiti į karūmenę, žanyties, bus širdis kaip įpjauta [motinai]. Rdn.
širdìs įsìdegė sukilo jausmai, susijaudino: Iš tos gailystos insidegė širdis. Klt. Tavo kalbų klausanties, širdis nenoroms įsidega. Vkš.
širdìs įsijùdino sukilo jausmai, susijaudino: Teip yra kietos širdys mūsų, jog teip dide ir neižbyloma meile neįjudinas. Dk.
šìrdį įskaũdinti suteikti sielvarto: Senelio širdis įskaudinta jaunystės prisiminimais. rš. Juk ji visai be kovos laimėjo Vilių Karalių, kuris tokiai daugybei moterų įskaudino širdį. Simon.
širdyjè įsmègti labai jaudinti: Kristaus žodžiai širdyse jų kaip smegte įsmegę ir didžiai jiemus paskanėjo. Bret.
širdìs įsprógo labai įgriso: Širdis yr įsprogusi, visai paėdė širdį. Krš.
šìrdį išáušinti nuslopinti jausmus: Švelniems jausmams širdyje neliko vietos – siaubas ir beviltiškumas išaušino tavo širdį. rš.
širdìs ìšdegė nurimo jausmai: Širdis jau išdegė, plaukai pražilo. Kudir.
širdyjè išdė́ti įsidėmėti, saugoti: Aš išdemi tavo žodį mano širdyje. Bret. Sena giesmė apie septynis žodžius , kuriuos kožnas krikščionis savo širdėje kaip didį ir brangų lobį tur išdėti. Mž.
širdyjè išdìldyti užmaršinti: Rūstos dienos neišdildė dar jų širdėje praėjusių laimingų laikų. Dauk.
širdyjè išdìlti užsimiršti, pamiršti: Palengvėle išdilo jos širdyje tėvynės atminimas. Jabl. Goda jų širdėje buvo išdilusi. Dauk.
šìrdį išdžiovénti sukelti nerimą, ilgesį: Kai papuoliau neščėslyvai dūkui, išdžioveno mano širdį kaip liepą. LTR.
šìrdį išė́sti priskaudinti, iškankinti: Išės jam vaikai širdį, koleik anas juos išūgins. Lz. Razkurdau viena ugnį, sėdžiu ir verkiu: anas taip man širdį išėdė. Grv. Rupūžė ta, kaip ana širdį yra išėdusi!. Rdn.
šìrdį išė́sti urvaĩs priskaudinti: Ana man širdį yra išėdusi urvais. KlvrŽ.
šìrdį išė́sti su duobelè priskaudinti: Barniai man širdį su duobele išėdė. Šts.
šìrdį išė́sti su kraujaĩs priskaudinti, iškankinti: Širdį išėdė su kraujais tie rūpesniai. Šts. Širdį su kraujais išėda ligoniui, kad garai, dūmai troboje tyvelioja. Šts.
širdìs iškrìto labai išsigando: Baisiausiai nusigandau, širdis iškrito. Šn. Ui, širdis iškris, negandink. Krš. Tas (sūnus) atvažiuoja ir išvažiuoja, o jai širdis vis iškritus ir iškritus. Dg.
širdìs ìšlėkė
1.labai išsigando: Anam širdis išlėkė, kai ugnį pamatė ant stogo. Šv. Kad persigandau, net širdis išlėkė!. Ds. Man visa širdis išlėkė, kaip radau atmuštą telegramą, o nepaskaitau. Šts.
2.labai susijaudino: Ir širdis išlėkė, kai pamačiau jį. Ds.
širdìs išlekiódinėja labai jaudinasi: Mana širdis išlekiodinėja, kur čia aš ką padūmosiu. Zt.
širdìs išlė̃kusi labai rūpinasi: Mano širdis ant jo išlėkusi, ė anas vis nesisaugoja. Ml.
šìrdį išlíeti būti atviram, nuoširdžiai išsipasakoti: Ir dabar Anė išliejo man visą širdį. Simon. Kad turėčiau kam savo širdį išlieti, lengviau būtų gyventi. Vkš. Kelkiasi naktį bei šauk ir išliek savo širdį pirmoje sargyboje po akim pono. Bret. Išliek savo širdį kaip vandenį Viešpaties akivaizdoje. ŠR.
šìrdį išmìnkštyti padaryti jautresnį, gailestingesnį: Kietas širdis pats išminkštyk. Petk.
širdìs išperšė́jo labai įgriso: Išperšėjo širdis su maža žeme – noriu didesnės. Šts.
šìrdį išpìlti nuoširdžiai išsipasakoti, pasiguosti: Kelkis, žmogau, naktį ir išpilk kaip vandenį širdį tavą ant Viešpaties. Dk.
šìrdį išplė́šti privilioti: Kiek tų panelių gražių gražiausių, jaunų jauniausių, ir pusamžių, ir jau senstančių per savo rankas neperleido, nesusukęs galvos, neišplėšęs širdies. Žem.
širdìs išpúolė labai išsigando: Iš baimės ko širdis neišpuola. Plv. Pamačius pavaduotoją, Povilui širdis išpuolė. Avyž.
šìrdį išsuñkti iškankinti: Vargas ir nelaisvė labai jau man išsunkė širdį. rš.
šìrdį ištráukti labai privarginti: Tas vaikas baigia man širdį ištraukt. KzR.
širdìs ištrū́ko labai išsigando: Ir širdis ištrūko, kai taip pasakė. Sur.
šìrdį išvarpýti iškankinti: Buvo baisių laikų, visų širdys varpyte išvarpytos. KlvrŽ.
širdìs jaũčia numano: Jaučia mano širdis, kad tėvynė atgydama ir krutėdama atsibus. Žem.
širdìs kaĩpsta
1.darosi silpna: Nuo tokios smarvės man širdis kaipsta. Slnt.
2.darosi malonu: Kaipsta mano širdelė į ją pažiūrėjus. Gršl.
širdìs kaĩsta
1.ima nerimas, rūpestis: Išėjo manasis į miestelį, man širdis jau ir kaista: pareis girtas ar nepareis. Vkš. Tegul nekaista apie mane širdis tavo. I.
2.sakoma labai ko norint: Laka šuo čystą vandenį, mat jam širdis kaista. Šauk.
šìrdį kaĩtinti veikti, žadinti įkarštį: Toks žmonių susidomėjimas ir džiaugsmas kaitino ir vadų širdis. Myk-Put. Jos žvangus sidabrinis balsas gal kitam širdį kaitina. Šein.
šìrdį kapóti labai žeisti: Josios žodžiai kapojo širdį. rš.
šìrdį ką́sti skaudinti: Širdį kandąs žodis. K.
širdìs káulėja darosi nejautrus, abejingas: Širdis tavo kaulėjo, kol sukaulėjo, t. y. sukietėjo į kaulą. J.
širdìs kem̃pa jaučia sielvartą: Iš gailesčio širdis kempa. J.
širdìs kẽpa jaučia rūpestį, sielvartą: Kepa ir kepa širdis, jam išvažiavus. Ds. Močiai kepa širdis, žiūrint in nesveiką vaiką. Ut. Kepa jos širdis dėl šito vaiko. Klt.
širdìs kietė́ja darosi nejautrus, abejingas: Jos širdis džiūvo ir kietėjo dar labiau. rš.
širdìs kíetinasi darosi nejautrus, abejingas: O nuliūsk, kad jėgos mūs jaunystės tirpsta, kietinasi širdys ir mintys pranyksta. Jan.
šìrdį kíetinti daryti nejautrų, abejingą: Širdžių nekietinkit. brš.
širdìs kiùksi darosi bloga, šleikštu: Širdis kiuksi, žiūrint į tokią nešvarą. Upt. Kažko širdis kiuksi, gal reikės vemti. Kp.
širdyjè knìsti rūpėti: Širdy nesiliovė kaži kas knisęs, kaip kaskart čia pro šalį einant. Pt.
širdìs krãtosi jaučia pasišlykštėjimą, darosi nemalonu: Protas skrūpstos, o širdis kratos nuo pikto. Šts. Mano širdis kratos nuo tų kalbų. Lkv. Veronei nuėjus linko širdis, tiko nauda ir gyvuliai, bet, žvilgterėjus į Tupikį, širdis kratėsi. Žem.
šìrdį krim̃sti R., M., Sir. kelti rūpestį, kankinti: Tie sūnaus naktinėjimai man širdį krimste kremta. Vkš. Jau gailestis man širdį kremta, o kas kentėti man padės?. Vnž. Ir pajuto savo širdį griekų nebekremtamą. Bret.
širdìs kriñta ima baimė: Kai pagalvoju, kas jam gali būt, širdis krenta. Rs.
širdìs kriñta į kulnùs ima baimė: Krinta Savūnei širdis į kulnus, visai nupuola. Zur.
širdìs kriñta iš núogo kū́no ima baimė: Mes einam ir einam, nors širdis mano krinta iš nuogo kūno. Dovyd.
širdìs krū́pčioja ima baimė: Širdis krūpčioja, į šitų katakombų tamsybę su žvakėmis įeinant. prš.
širdìs krū́psi ima baimė: Grigorijus pajuto, kaip krūpsi širdis. rš.
širdìs krū́psta ima baimė: Krūpsta širdis mano, kad kas nestotųs tenai. J. Kai pasakė, kad mirė, širdis pradėjo krūpt, ir ėmiau raudot. Antš.
šìrdį krùtinti jaudintis: [Reikia] tankiai krutinti savo širdį gailesiu. P.
širdìs kūdė́ja
1.darosi silpna, negera: Širdis kūdė[ja], kad perkaisti. J. Širdis man kūdėja, man taip prastai daros. Pln.
2.labai rūpi: O pati širdis kūdėja, kad tik sakyčiau daugiau. KlvrŽ. Man širdis kūdėja veizant. Žr.
šìrdį kuténti teikti malonumą: Ir ne jam vienam džiaugsmo ašaros kutena širdį. Vaižg. Stengiaus prisiminti, kaip tas [Gundės] žvilgsnis mane tirpdė, kuteno širdį. Šein.
šìrdį kùtina ima noras: Taip širdį kutina pasakyt: čia ne tavo žmona, tavo žmona Stasytė. PnmR.
širdyjè laikýti nuolat prisiminti: Mergyte, tavo vardą aš širdyje laikau. d.
šìrdį laimė́ti patraukti: Ji buvo miela, simpatiška. Tuo savo paprastumu buvo laimėjusi mano širdį. Simon.
širdìs lẽkia per gérklę ima baimė: Sėdi sau kaip ripkė ant pašalio, kaip ripkė rakando[je], o man širdis lekia per gerklę. Nv.
širdìs lẽkia pro kãklą ima baimė: Aš neužmingu: širdis lekia pro kaklą iš tai baimei. Dr.
šìrdį leñkti
1.veikti jausmus, patraukti: Liepia, idant mūsų širdis, kentėdami prieštikius, paklusnystėsp lenktumbime. brš. Širdį lenkti ant ko. N.
2.stengtis pamilti: Lenksi širdį kaip nendrelę prie širdies girtuoklio. d.
šìrdį liẽsti jaudinti: Tūlais sielojimais ir rūpesčiavimais liečia širdis žmonių. Dk.
širdìs lim̃pa jaučia patraukimą: Širdis nelimpa prie pikto žmogaus. Šts. Limpa širdis tavo prie pinigų. brš.
širdyjè lim̃pa labai patinka: Žodis širdyse jų nelimpa, net noprosnai jiemus sakomas yra. Bret.
širdìs liñksta jaučia palankumą, patraukimą: Man širdis nelinksta pas ją eit. Dg. Mano širdelė kaip linkte linko už vargdienio bernelio. JD. Kur akys lekia, ten širdis linksta. Sln. Aš dainuoju apie tai, į ką širdis linksta. Krėv. Net jei pats Mozė ir Samuelis man juos užtars, ir tai mano širdis į šitą tautą nelinktų. ŠR.
širdìs lìpa pro bùrną Trk. kyla jaudulys: Širdis lipa pro burną, kai pamisliju. Klk.
širdìs lìpa pro gérklę kyla jaudulys: Lėnutės širdis lipa pro gerklę lauk – teip ji plaka. Simon.
širdìs lū́žta labai skaudu, sielvartas ima: Jų ronos man didžiai skausti, jų dėl mano širdis lūžta. prš.
širdìs mãgztosi ima nerimas: Širdis pradėjo magztytis iš blogų kalbų. J. Širdis magztos – vienas palikau eiti, bijau paklysti. Plng. Jei ans uždegė, širdis magztės, dėl to ir bėgo. Ms. Manai, kad jam nesimagzto širdelė... Kur reikia dingti tokiam jaunam, tėvo išvarytam iš namų. Dr.
širdìs maĩnosi ima baimė: Širdis mainos, nežinau ką bedaryti. Šts.
širdìs mángosi ima nerimas: Širdis mangos: šeštadienį vestuvės (mylimasis kitą ima). Vn.
šìrdį maũdžia neramu, graudu: Nepavalgė nė pietų, taip jam maudė širdį, lyg nujaučiant ką bloga. Vaižg. Ir iš anksto maudė jam širdį, kad diena eina į pabaigą, artėja naktis, vėl vienas daržinėje, ir vėl prieš akis ji. Balt.
širdìs mãzgosi darosi neramu: Širdis mazgos kaip prieš nelaimę. Up.
širdìs meñksta darosi bloga, silpna: Išgėriau penktą – širdis mano menksta. Šk.
šìrdį mýga labai graudu, liūdna: Gal kas bus, ba taip myga širdį. Ut. Širdį tik myga myga, neramu daros. Aln.
šìrdį mìndyti žeisti, skaudinti: Maži vaikai motinos kelius mindo, užaugę – širdį. Tr.
šìrdį mìndžioti žeisti, skaudinti: Reikėjo vakar išsyk atstumti, o dabar tik širdį man mindžioji!. LzP.
širdìs minkštė́ja darosi atlaidesnis, gailestingesnis: Akys išduoda, kad jo širdis minkštėja. Cvir.
šìrdį mìnkštinti daryti atlaidesnį, gailestingesnį: Minkštink mūsų širdis. Bret. Dievas minkština užkietėjusias širdis. brš.
širdìs neapléidžia bjauru, nemalonu: Širdis neapleidžia man tų barščių valgyt. Upt.
širdìs nedabója nepatinkamas: Tegul sau joja, tegul prajoja, mano širdelė jo nedaboja. Kp.
širdiẽs nedė́ti būti abejingam, šaltam: Ponia Rainakienė jau seniai buvo išmokusi į santykius su vyrais nebedėti širdies. Myk-Put.
širdìs nẽgandojasi ima baimė: Ji niekada nenori sau prisipažinti ir neprisipažins, kas ją kankina, kodėl negandojasi jos širdis. Simon.
širdìs neįsiteñka krūtìnėje neramu: O jau man širdis krūtinėj neįsitenka, ašaros tik eina per veidus. Erž.
širdìs neišlaĩkė prasiveržė jausmai, nesusivaldė: Monika giliai atsidūsta. – Neišlaikė širdis. Prieinu [prie vagiliaujančio vaiko]. Dovyd. Vieną vakarą nors ir kantri – Juozo širdis neišlaikė. Mont.
širdìs neìšneša nepriimtina, nemalonu: Neišnešė mano širdis dovanai atiduot penkiolika rublių. Dg.
širdìs neišturė́jo prasiveržė jausmai, nesusivaldė: Keleivio širdis nebeišturėjo: apsipylęs ašaromis puolė ant kelių ir ėmė bučiuoti kryžių ir juodą, dar drėgną pavasario žemę. Bil.
širdìs nèkelia nemalonu, nepakeliama: Mano širdis nekelia dabot in alkaną žmogų. Prng.
širdìs nèneša
1.nemalonu, bjauru, nepakeliama: Mano širdis neneša pjauti karvę ar arklį. Plng. Širdis neneša nė paveizėti į vištas. Mžk. Man neneša širdis gyvas varles į striktus pjaustyti. Plng. Neneša širdis žaizdų. Skrb.
2.nesinori: Nebeneša širdis man vienai čia būt. Žg. Kad man neneša širdis eit į tas uogas. Jnš.
širdiẽs nenulaĩko graudinasi: Širdies negali nulaikyti, kad ima į karą vyrą. Šts.
širdìs nepakė́lė prasiveržė jausmai, nesusivaldė: Močios širdis nepakėlė: ji matė mirštant vaiką ir nieko jam padėt negalėjo. Skrb.
širdìs nepérneša nemalonu, nepriimtina: Kaimynam bloga padarys – širdis neperneša. Ktk.
širdiẽs nėrà gaila: Reikėtų tą kačiuką panaikint, bet nėra širdies. Rd.
širdìs nerìmsta rūpinasi: Tik mano gera širdis nerimo, kol sužinojau, kas su tavimi atsitiko. Pt.
šìrdį nérti kelti sielvartą: Tas [pašauto naro] balsas nėrė man širdį, spiegė ausyse, aidu galvoje atsiliepė. Šein.
šìrdį nešióti ant liežùvio išsipasakoti: Ir kaip gerai, kad aš anąkart neprasitariau: širdies ant liežuvio nereikia nešioti. Simon.
šìrdį nešiótis nuolat prisiminti, neužmiršti: Tą kraštą širdyje nešiojuos dienas ir nemigo naktis. Nėr.
širdìs netráukia nesinori: Tik vaikščioti int kleboniją šiaip jau pavakaruoti, pasišnekučiuoti netraukia širdis. Vaižg.
širdiẽs neturė́ti
1.būti negailestingam: Itas žmuoj akmeninis, širdies suvisu netur. Lz. Nė širdies neturi: piemuo jau sukiumbęs nuo šalčio, o tu dar varai ginti. Vdk. Širdies neturi tiek nuplėšt. Prn. Tas žmogus neturi širdies: tokias liodinges veža – nuskūrys arklius gatavai. Šv.
2.nekęsti: Et, su savo štabrotmistru, – atrėmė nekantriai Pogoda Nenastjevna, kuri kasžin už ką neturėjo širdies ant visų štabrotmistrų. Kudir. Nebturiu širdies an ano, nusidėjo man smarkiai. Krš. Neturi širdies ant tėvo tikro. Adm.
3.nedrįsti: Neturiu širdies sakyti taip, kaip žinau. Pasakoju tik tai, kas laikraščiuose rašoma. Pt.
širdìs neužláužia nepriimtina, bjauru: Kopūstai puode gražiai atrodo, bet širdis neužlaužia. Jnš. Neužlaužia širdis gert [vaistų]: kai tik prie burnos, rodos, eis lauko, i gana. Sk. Neužlauš man širdis teip daryti. Žg.
širdìs neužléidžia
1.gaila, nemalonu: Man širdis neužleidžia jo mušt. Ds.
2.bjauru: Norėčiau [valgyti], bet širdis neužleidžia. Kp.
širdìs nevãlo negali valgyti: Akys mato, bet širdis nevalo. Kv.
širdìs niẽžti rūpi, negali nurimti: Jau niežti širdis tau, kad gražią mergą tėvas nusamdė. Dr. Dar anam jau niežti ta širdis. Trk.
širdìs nỹksta darosi silpna, negera: Alpsta nyksta širdis mano į tave jauną bežiūrint. d. Iš tūžbos bei rūpesčių jau širdis nyksta. K.
širdìs nuáušo nurimo jausmai: Nuaušo širdis mano, nemalonėjas jau. J. Matė nusiaubė smertį savo dukros, t. y. nutautė, numaudė, nuaušo širdis jos. J.
širdìs nudrìbo pasidarė nemalonu: Man žiūrint an juos, širdis nudribus – gyvena kaip galvijai. Ėr. Bet čia atsiminė du pūru sėmenų, prižadėtų pasėti, ir širdis nudribo. LzP.
širdìs nudrìbo ikì kulnų̃ pasidarė nemalonu: Kai pasakė, kad ženijas Oną, tai man širdis lig kulnų nudribo. Slm.
šìrdį nuglóstyti maloniai nuteikti: Ir taip jau mokėdavo jis širdį nuglostyti, kad ir juoda duona saldėjo jo rankose, ir kietas patalas nebebuvo kietas. Balt.
širdìs nugriùvo pasidarė graudu: O jau tėvo ir nugriuvo širdis. Pls.
širdìs nukaĩto apėmė baimė: Nukaista širdis, kad toks baisus mirimas žadėtas. Šts.
širdìs nukrìto į kulnìs labai išsigando: Girdžiu, kažkas pro duris laužias – širdis taip man į kulnis ir nukrito. Vkš. O kai išgirdau kalbant, dėde Džiugai, tai širdis išvien nukrito į kulnis. Avyž.
šìrdį nulaikýti susivaldyti: Širdies negal nulaikyti, kad ima į karą vyrą paskutinį. Šts.
širdìs nùlėkė ikì kẽlių sakoma apie didelį nuovargį: Nebelėk, mano širdis jau nulėkus lig kelių. Slm.
šìrdį nuleñkti
1.pamaloninti: Duok kai ko gardesnio širdelei nulenkt. Svn.
2.nustoti mylėti: Jos meilės minėdams, taip graudžiai verksiu, kol savo širdužę nuo jos nulenksiu. d.
3.nusigręžti: Nulenkė širdį savo. Chyl.
širdìs nuliñko
1.pasidarė graudu: Vaikas atidavė saldainį, bet anam nulinko širdis. Šts.
2.pajuto palankumą, patiko: Mano širdis yra nulinkusi ant ano. Kl. Į kur širdis nulinkus, į ten ir akys žiūri. LTR.
šìrdį numỹžti vlg. sukelti šleikštulį: Arbata numyža širdį. Slnt. Teip man širdį numyžo, teip prastai!. Štk.
šìrdį nupláuti įgristi, nusibosti, atsipykti: Nuplaus pienai širdį, norėsi lašiniukų. Rdn.
širdìs nupúolė į ùžkulnius labai išsigando: Čia autoriaus širdis į užkulnius nupuolė. rš.
širdìs nusalė́jo pasidarė bloga: Nusalės širdis taip saldžiai užėdus. Krš.
širdìs nusãlo pasidarė silpna, negera: Man širdis nusalo. Pš.
širdìs nusigañdo pasidarė silpna, negera: Man vis tokia širdis nusigandus. Krs.
širdìs nusimỹžo vlg. pasidarė silpna, negera: Mano širdis yra nusimyžusi – noriu valgyti, mamale. Dr.
šìrdį nusipláuti atsigaivinti: Užsivirinau [v]andenėlio, atsigėriau arbatikės, nusiploviau širdį. Krš.
širdìs nusismogãvo pasidarė silpna, negera: Širdžiai nusismogavus, reik pagaviko, sūrymėlio. Ggr.
širdìs nusismóko pasidarė silpna, negera: Bulvės su padažu menkas valgis – be mėsos nusismoksta širdis. Plt.
širdìs nusìšveitė atsigaivino: Užgėriau liminado, kaip nusišveitė širdis. Krš.
šìrdį nuskaudė́jo apėmė sielvartas: Taip anam širdis nuskaudės, matant žmonių nelaimes!. Užv. Kiek kartų man širdį labai nuskaudėjo. prš.
širdẽlę nuskriódė pasidarė skaudu: Man širdelę nuskriodė, ką bernelio neradau. Rš.
šìrdį nuslė̃gti sukelti rūpestį: Nusigandusios širdys nusiminimu nuslėgtos būtų. brš.
širdìs nusmẽgo labai išsigando: Tik širdis nusmego, kai užgirdau šaudant. Užp.
šìrdį nusmel̃kti sukelti nerimą, rūpestį: Net dantis sukando Petras, taip tie žodžiai nusmelkė jam širdį. Myk-Put. Nemalonus baimės kipšelis nusmelkia širdį – prieš žmones drąsinasi, o viduje nejauku. Ap. Širdį nusmelkė Juzai. Kaip galėtų dabar pasirodyti Maldyniškėj?. Balt.
širdìs nusmogė́jo panoro ko stipriau, gardžiau: Nusmogės tavo širdis, kaip išalksi. J.
širdìs nusmõgo pasidarė silpna, negera, išsiilgo geresnio kąsnio: Nunešk šmotelį ir tetai, jug jos senatvė, širdelė nusmogusi, o per šykštumą nenusiperka. Žem.
širdìs nusmóko pasidarė šleikštu: Pavalgiau, taip širdis nusmoko. Lkv.
širdìs nusmùko
1.labai išsigando: Ak, jos širdis nusmuko, pamačius Karaliaus ūkį. Simon.
2.pasidarė silpna, negera: Kaip širdis nusmuks, užgerk kumpoto. Krš. Nusmukusi paliko širdis, nusikiurkusi po vakarykščio. Lkv.
širdìs nusmùko į kulnìs apmirė, nustėro (iš baimės): Iš baimės širdis į kulnis nusmuko. Vkš.
širdìs nusmùko į ùžpenčius labai išsigando: Širdis iš baimės į užpenčius nusmuko. An.
šìrdį nušveĩsti
1.atgaivinti: Rūgštūs obuoliai ar kopūstai labai nušveičia širdį. Kp. Gera rūgštelė, tai kad nušveitė širdį. Rdm. Silkė, agurkėlis, duonos šmotelis visuomet pijokėliui širdį nušveičia. Vkš. Noriu kartimo, kad širdį nušveistų. Rdn.
2.nuraminti: Geri žodžiai širdį kaip šveiste nušveičia. Krš. Ašaros širdį nušveičia, visus kartumus nuplaudžia. Vaižg.
šìrdį nušviẽsti
1.atgaivinti: [Virintas alus] visas ligas nuvaro ir nušviečia širdį. Katil. Dar šaukštą, dar šaukštą – jug taip nušviečia širdį. Yl.
2.pradžiuginti: Širdį man nenušvietė, kad manęs neklausai. Šts.
širdìs nušvìto pasidarė linksmiau: Kai vyrai įstūmė [į vagoną], tai jau nušvito širdis. Kal.
širdìs nutal̃ško pasidarė bloga, šleikštu: Nutalško širdis po riebių valgių. Varn. Iš vandens gėrimo nusmoko širdis, nutalško, paliko nutalškusi. Lk. Nutalško širdis mano begeriant vandenį, t. y. nutulžo, paplūdo lyg vandeny. J.
širdìs nutir̃po apėmė baimė: Išsigandai, kad net ir širdis nutirpo. Yl. Audrele, būk tu nors mandagi jam. Kartais taip pasielgi, kad man širdis nutirpsta. Čiurl.
širdìs nutrū́ko
1.pasidarė silpna, negera: Širdis nutrūkusi, norėčiau rūgštelės kokios atsigerti. Šts. Nutrūkusi širdis paliko, be mėsos pavalgius. Šts. Ant duonos biškilelį sviesto antdėk, teip yra širdis nutrūkusi. End.
2.apėmė pyktis: Kaip jis girtas pareina, man tik širdis nutrūksta: sakau, geriau nepareik!. Mžš. Nutrūko širdis – nebgaliu paveizėti [supykus]. Krš.
šìrdį nuturė́ti susivaldyti: Nepasikarsi šiais laikais: reik visiems širdį nuturėti. Šts.
šìrdį nuvarýti išlieti pyktį: Ji besibardama širdį nuvaro. Prn.
šìrdį nuvérti įskaudinti: Iš gryčios atsklidęs vaiko verksmas sopulingai nuveria motinos širdį. Bub. Susiraukęs burbteldavo vieną kitą žodį, bet tokį žodį, kuris širdį nuverdavo. Myk-Put.
širdìs pabrìnko susikaupė: Aš jam išdėsiu viską, kuo man širdis per tuos metus pabrinko. Myk-Put.
šìrdį padė́ti
1.nusikamuoti: Širdį padėsi, kol prisiprašysi – pati pasidirbu. Krš.
2.labai mylėti: Tos visa doma į jį atkreipta, akys ir širdis padėta. Žem.
šìrdį padovanóti pamilti: Jis dabar iš dėkingystės savo širdį bei ranką padovanojo. prš.
šìrdį padraskýti suteikti sielvarto: Tik širdį padrasko vaikas ir išvažiuoja. Erž.
šìrdį paė́sti įgristi, įsipykti: Tu man širdį paėdei su savo kalbomis. Vlkv. Sūnus tėvui įsipiktino – širdį paėdė tėvui. Šts. Nė ta akia negal į jį žiūrėt – taip širdį paėdė. Kair. Priseis dvasna ir tam svieto ėdžiai – visiems jau širdį paėdė. Užv. Kaip širdį gerai paėdė, ir nekenčia. Skr. Gyvenam prie miško, šernai širdį paėdė. Rdn. Įsakymai ne taip jau širdį paėda kaip nuolatinė baimė. Pt. Tarpais tiek paėda širdį tas vienos buvimas, rodos – nieko nebus!... Gran. Dabar tik su liežuviu temoka plakti: tai vieną, tai kitą įsikandęs, paėda širdį visiems!... Žem.
šìrdį paė́sti kruvinaĩ labai įgristi, įsipykti: Tu man širdį jau kruvinai paėdei. Vkš.
šìrdį paė́sti ikì kraũjo įgristi, įsipykti: Tu man lig kraujo širdį paėdei!. Lk.
šìrdį pagadìnti moraliai susmukdyti: Dvare daugel papiktinimų, kurie pagadina širdį. Tat. Širdis jūsų pagadino paleisti geidimai. brš.
šìrdį paglem̃žti patraukti, palenkti: Prie kiekvieno sugebėjo prilįsti, prisimeilinti, gerą širdelę parodyti ir kitų širdis paglemžti. Žem.
šìrdį paglóstyti teig. maloniai nuteikti: Vaikų dovanos paglosto motinos širdį. Jnš. Ištarė žmogelis šituos žodžius garsiai, vos ne pusė turgaus girdėjo, ir jie baisiai širdį paglostė. rš. Atsakymas šiltai, išdidžiai paglostė širdį. Švaist.
šìrdį pagìldyti sužadinti jausmus ar norus: Bus kuo senatvėje širdį pagildyti, – su pasididžiavimu tarė aktorius ašarą aky slėpdamas. Trein.
šìrdį pagráužti iškankinti: Išeitumei iš namų, geriau būtų visiems – dabar bengi mums širdį pagraužti. Vkš. Tu širdį pagraužei, ir tavo vis graužinys ir bučinys. J.
šìrdį pajùdinti sujaudinti, paveikti: Tegul pajudina širdį tavo dūsavimai mano. Tat. Širdį pajudinąs. R. Niekas jo širdį nepajudina. K.
širdyjè pakar̃to apėmė nusivylimas: Man, su tavim begyvenant, širdelėj pakarto. rš.
šìrdį pakélti teig.
1.sužadinti taurius jausmus: Kuris nor melstis, tasai tur širdį ir dūmą nuog tų žemųjų ir žemės daiktų anump kalnejump o aukštumpjump pakelt. Dk. Pakelkim širdis ir rankas savo Dievop danguje. Bret.
2.maloniai nuteikti: Jų (Gervydžių) pakvietimas, atviras ir draugingas, tiesiog man širdį pakėlė. Šein.
šìrdį pakélti aukštỹn teig. sužadinti taurius jausmus: O širdis jūsų aukštyniu pakelkit, idant galėtumbit išmanyt darbus. Petk.
šìrdį pakylė́ti teig. sužadinti taurius jausmus: Idant jūs širdis jūsų Dievop pakylėtumbit. Mž.
širdìs pakìlo apėmė gera nuotaika: Iš balso Jurga pažino Anuprą, širdis vėl pakilo. Bor.
šìrdį pakrim̃sti iškankinti: Tas mano pijokėlis bengia man širdį pakrimsti. Vkš.
širdìs pakrìto pasidarė silpna (nevalgius ar nuo prasto maisto): Taip širdis pakrito, nieko nė dirbti negaliu, tik aplink pietus ir begalvoju. Slnt. Įsikišk bent porą virtų kiaušelių: širdžiai pakritus bus gerai. Kal. Taip širdis yra pakritusi: kartais sausų bulvių užsikandu, ir užtenka. Plt.
šìrdį pakrùtinti sujaudinti, paveikti: Jei tais arba tiems padabniais žodžiais dar savo širdies nepakrutinai, atsidūksėk. P.
šìrdį pakuténti maloniai nuteikti: Tas jo (Kuprelio) nelauktas pasakymas man pakuteno kiek širdį, pakėlė malonius, neaiškius lūkesius. Šein. Kad kas svetimas pasveikina, širdį pakutena. Akn.
šìrdį paláužti
1.palankiai nuteikti, patraukti: Tedėkoja Lydos valdovė, kad Dievo pirštas skyrė jai baigti karalienės Jadvygos darbą ir palaužti šio laukinio valdovo širdį. Krėv. Bet aš ją myliu ir tikiuosi jos širdelę palaužti. Vien. Gražumu ir kietą širdį palauši. Vlkv. Laužiau žagrelę ir užžagrėlį, tik nepalaužiau tavo širdelės. d.
2.prisiversti pamilti: Aš nepalaužiau savo širdelės už bagoto bernelio. JD. Dukrele mano, mano jaunoji, ant ko palaužei savo širdelę?. Bs.
3.prisiversti: Palaužk širdį ir paprašyk. Krš.
šìrdį paléisti užpykti: Širdį paleidžia, užpyksta, ir daryk ką nori. Klvr.
širdìs palengvė́jo pasidarė lengviau, ramiau: Nueina skiedrynan, parymoja ant pasvirnės, paverkia, kol širdis palengvėja, ir vėl grįžta pirkion. Krėv. Po tų žodžių jos širdis kiek palengvėjusi. Balč.
šìrdį paleñgvinti
1.pasiguosti: Benius panoro pasikalbėti su draugu, palengvinti širdį. Avyž. Išsikalbėjęs ir palengvinęs širdį, Jurgis nuėjo sėti, o Petras akėjo toliau. Myk-Put.
2.nuraminti: Ateis rudenėlis, išeis mošytėlė, palengvins tavo širdelę. JD.
šìrdį paleñkti
1.palankiai nuteikti, patraukti: Atkaklus kunigaikštis Skirgaila, ir sunku palenkti jo širdį. Krėv. Ji visų širdis į save palenkė. Vaižg. Viešpatie, padaryk man tą malonę ir palenk širdis tų žmonių, kurie galėtų padėti man. Švaist. Palenkiau širdį maną ant išpildymo prisakymo tavo. Dk. Atduot jam savo dvasią sutrupintą, širdį palenktą irgi nužemintą. Petk. Palenk savo širdį pamokymui. ŠR.
2.prisiversti: Širdį palenk ir paprašyk. Krš.
šìrdį paliẽsti sujaudinti, paveikti: Valstiečių žodžiai palietė Juro širdį. Cvir.
širdìs paliñko pajuto palankumą, patiko: Jau ne atkragi, ale palinkusi jos širdis į giminę. J. Per ilgą visų širdys palinko jų pusėn. Vaižg. Su ištekėjusia moterim nesėsk prie stalo nei mėgaukis su ja prie vyno, kad tavo širdis į ją nepalinktų. ŠR.
šìrdį pamèsti įsimylėti: Galiausiai... ir mokinėms pasiseka kartais širdelę pamesti!. Pt.
šìrdį pamìnti po kójų paniekinti: Į abi sauges rėksi, mano širdį po kojų pamynęs. Vkš.
šìrdį pamùšti patraukti, palenkti: Dargi ne vieno savo draugo žmonos buvo pamušęs širdį. Žem. Na, kas girdėjo, kad tiktai per 10 mėnesių galėjo žmogus teip pamušti sau visų širdis. rš.
širdìs paper̃šo labai skaudu: Nuo tokio tavo nedorumo man jau ir širdis paperšo. Vdk. Širdis jau man paperšo! Pamislykit sau, koksai mano likimas!. Žem.
širdìs paplū́do kraujù pasidarė skaudu: Žinau – ir tau širdis krauju paplūsta, kai aš jėgų netekęs suklumpu. Myk-Put.
širdìs paplùko kraujaĩs pasidarė skaudu: Mano širdis apmirusi, visa kraujais paplukusi. rš.
šìrdį parblõkšti atsigaivinti: Kad neišrytų tie špokai tų vyšnių, būtų širdį parblokšti. Žg.
šìrdį paródyti
1.nuoširdžiai, atvirai pakalbėti: Kad aš jum parodytau širdį, tai jūs pamatytūt. Dg. Nėra su kuo pasidejuoti, nėra kam parodyti širdies. Balč. Ta pasaka moko nespėriai tegaliant svetimiems parodyti širdį savo. Valanč.
2.nuoširdžiai pasirūpinti: Priskynė uogų, širdį parodė. Rdn. Kad ir girtas, širdį parodė. Vdk. O uošvienė tikrai šį rytą norėjo parodyti savo širdį – bent taip atrodė. Simon. Jeigu geruoju, aš galiu širdį parodyti. Saj. Jeigu tu man širdį parodei – še tau mano!. Cvir.
nórs šìrdį paródyk sakoma pabrėžiant nuoširdumą: Nors tu jam širdį išėmęs parodyk – netiki, ir gatava!. Trgn. Tu jam nors širdį parodyk – netikės!. Slk.
šìrdį pasíekti sujaudinti, paveikti: Tik aiškia ir gyva kalba išdėstytos mintys pasiekia klausytojų širdis. Balč. Muzika – tai menas, kuris pasiekia širdį per mintį ir sužadina mintį per širdį. rš. Kas iš širdies paeina, tas širdį ir pasiekia. Sim.
širdimì pasikélti atitrūkti nuo kasdienybės, susikaupti: Ir tu pasikelk širdimi aukščiau visų tų bjaurių gyvenimo smulkmenų!. Pt.
širdìs pasikrùtino buvo paveiktas: Nepasikrutino jo kieta širdis meilingais žodžiais. brš.
širdìs pasipùrtino pasidarė nemalonu: Kamgi doram nepasipurtins širdis, kai taip daroma. Vaižg.
šìrdį paskaũdo pajuto sielvartą, gailestį: Paskausta širdį man, į jį žiūrint. Gr. Kai širdis paskausta, i apsirėkiu. Stl.
širdìs paskùdo apėmė sielvartas: Paskudo man širdis, kaip išgirdau, kad mirė. J.
širdìs pasmõgo pasidarė silpna, norisi ko stipriau, gardžiau: Paimu kartais duonos šmotelį, kai pasmogsta širdis. Žem.
širdìs pasmóko pasidarė silpna, norisi ko stipriau, gardžiau: Pasidėjau medaus žiemai, kad turėčiau, kaip kada širdis pasmoks. Krž. Ji pamatė obeliuką, ir pasmoko jai širdis. Pd.
širdìs pasrùvo ãšaromis pasidarė labai graudu: Jos širdis pasruvo ašaromis. Balč.
širdìs pasrùvo kraujaĩs pasidarė skaudu: Apsimetė Aleksius patyčių nenugirdęs, nors širdis kraujais pasruvo. rš.
širdìs pašóko C. atsirado nuojauta:
šìrdį pašvel̃ninti padaryti kiek atlaidesnį, malonesnį: Pašvelninti širdį galės tiktai toks būklas auginimo. A.
širdìs patal̃ško pasidarė bloga, šleikštu: Neskaniai ėdus, patalško širdis, pykina širdį. Varn.
šìrdį patèpti maloniai nuteikti: Mergina valgė, – o jam lyg kad kas būtų patepęs širdį. Kudir.
širdìs patil̃ško pasidarė silpna, negera: Patilškusi širdis nuo viralo prasto. J.
širdìs patỹško pasidarė bloga, šleikštu: Širdis patyško, t. y. patilžo, kaip vandenimi apsiliejo. J.
šìrdį patráukti
1.pasidaryti silpna, negera: Išsisirgau, kažko širdis patraukta, nebžinau kuo atgaivinti. Vkš.
2.sužavėti: Juk Gedvilienė taip, kaip ir jos sūnus, iš karto patraukė prie savęs jos širdį. Pt.
širdìs patrìšo Sb. pasidarė bloga, šleikštu: Patrišo širdis žiūrint, kaip jamui votį skvarbė. J.
šìrdį paveĩkti įgristi, įsipykti: Tokia grizli, paveikė man širdį. Krš.
šìrdį pavérgti patraukti, palenkti: Daug žemės puikių ir gražių dukterų jo širdį pavergti norėjo. Mair. Visur tarp svetimųjų daugel grožybių pastebėjęs, kokių nesą pas mus, bet tos svetimosios grožybės nepavergusios jos širdies. LzP.
širdìs pavir̃to ãkmeniu pasidarė negailestingas: Ne, neišdžiūvo ašaros, nepavirto akmeniu širdis. Zur.
šìrdį pažeĩsti įskaudinti: Juozas suprato, dėl ko tėvas taip sakė, ir rūpinos, kad be jokio reikalo Barbelės širdį pažeidė. LzP. Verkiau, lyg savąją širdį pažeidęs. Cvir.
širdìs pérdegė
1.nurimo jausmai: Užgęsta žvaigždės, perdega širdis, o Vilniaus bokštai kaip stebuklas šventas. Sruog. Tie meilės žodžiai pasakyti iš baisios vienatvės ar perdegusios širdies. Mart.
2.dingo pyktis: Užsidegė, įtūžo, o kai perdegs širdis, ir vėl bus geriausias žmogus. rš.
širdìs pérėjo dingo pyktis: Jau ir vėl gražiai kalbu; mat širdis perėjo. Dl. Perėjo širdis, ir nuėjo. Rdš.
šìrdį pérėsti įgristi, įsipykti: Perėdė [sūnus] motinai širdį, ir lėkė prašyti, kad į karūmenę paimtų. Krš. Ėgu jis numirs – taip širdį perėdė – man nė ašara neišeis. Mžš.
šìrdį pérgėlė praėjo sielvartas: Nė biškelio vyras man nebrūpi, seniai jau mano širdis gėlė ir pergėlė. Vkš. Jau širdį pergėlė [dėl sūnaus mirties]. Aln.
šìrdį pérgriaužti išsikankinti: Tie vaikai pačią širdį pergriaužė. Škt.
šìrdį périmti sujaudinti: Tai buvo širdį perimąs atsisveikinimas. prš. Jo žodžiai mano širdį perėmė. K. Tai jo širdį perima. M.
šìrdį pérkirsti labai sujaudinti, sukrėsti: Jis man širdį perkirto tais žodžiais. Pv.
šìrdį pérlaužti
1.prisiversti pamilti: Laužiau žagrelę ir pasagėlę, tik neperlaužiau savo širdelės. LTR. Aš neperlaužiau savo širdelę už bagoto bernelio. JD.
2.palankiai nuteikti, patraukti: Neperlaužė širdies karaliaus ir tie stebuklai. I.
šìrdį pérmainyti nustoti mylėti: Neversk savęs, Juozai, – tarė, ranką jo nuo savęs stumdama, – širdį permainei, aš supratau, aš tavęs nenoriu prie savęs per nevalią prikalti. LzP.
šìrdį pérsilaužti pasikeisti: Širdį ir save persilauši ir svietui patiksi. Dg.
širdìs pérskaudėjo praėjo sielvartas: Perskaudėjo jau man širdis, t. y. nebskauda jau. J. Širdis perskaudėjo, numiršau savo nelaimes. Plng. Širdis perskaudėjo, nebnori to vaikio. Krš. Kad ir gaila ir per gaila, jau širdelė perskaudėjo. JD.
šìrdį pérskaudinti suteikti sielvarto: Ale kam dar tam žmogui taip širdį perskaudint?. Vdk. Vedęs mylėjo ir gerbė, kiek jo perskaudintoj širdy meilės tilpo. Marc.
šìrdį pérskrosti iškankinti: Širdis mano perskrosta. Dauk.
šìrdį pérsmelkti sukelti nerimą, rūpestį: Girdėti dejavimas baisus, širdį persmelkiantis. Bs. Visos trys moterys nutilo ir sužiuro į jį su tokia pagaila, jog jam persmelkė širdį. rš.
šìrdį pérsopėjo praėjo sielvartas: Man gailėjos pergailėjo ir širdelę persopėjo [dėl žalių rūtelių]. Rš.
širdìs pérsprogo daug skausmo patirta: Jergau, atsigulk į ligoninę – širdis persprogs. End.
šìrdį per̃šti jaučia sielvartą: Ir man pačiai širdį peršti, kai tu nelaimingas. Vaičiul.
širdìs per̃šti jaučia nerimą: Širdis kažko peršta – ar nelaimę prijaučia. Užv. Nuo tų rietynių ir muštynių neturiu atdvasčiaus, širdis kožną dieną peršta. Vkš. Juk jau treji metai, kaip jis ją matė, o veizėk, tik atsimink, ir tuojau širdis bus beperštanti. Pč.
šìrdį pérveikti
1.įgristi, įsipykti: Tas niekšas perveikė mano širdį. Sr. Perveikė širdį tas mano vyro gėrimas, nebgyvensiu, skirsiuos. Vkš.
2.persidirbti: Ir šiaip, ir taip gali dirbties, tik neperveik širdies. Krš.
3.pervargti: Kam mamai tų dantų? Kol sudėsi, širdį perveiksi ir numirsi. Krž.
4.priversti ką daryti: O jeigu tie visi regiamys davadai dar tavo širdies neperveikia ant drįsimo išpažinti savo griekus, dar vieną daiktą priminsiu. P.
šìrdį pérversti priversti ką daryti: Negaliu niekaip širdies mano perverst, idant dovanočiau. brš.
šìrdį pérverti
1.įskaudinti, sukrėsti: Širdį tik pervėrė, kai sužinojau [apie dieduko mirtį]. Aln. Tavo rūstūs žodžiai man tarsi peiliu pervėrė širdį. Jabl. Tie žodžiai Girdenio širdį pervėrė taip, jog verkti pradėjo. Dauk.
2.labai sujaudinti: Kitas kad dainuoja, net širdį perveria. Tr. Pabudo tėviška meilė, skaudus gailesys širdį pervėrė. Žem. O dėl ko teip maži daiktai perveria širdį tavo?. Valanč.
nórs šìrdį pérverk sakoma pabrėžiant nuoširdumą: Nors širdį perverk, atviriau negaliu bepasakyti. Dr.
širdìs pykinė́ja darosi bloga, šleikštu: Pykinėja širdis, vemsiu. DūnŽ.
šìrdį pỹkinti imti vymai: Man širdį pykina. Vv.
širdìs pỹksta
1.darosi bloga, šleikštu: Pyksta mi širdis. Sir. Kad duktė pjausto cibulius, aš turiu bėgt lauk: galvą ima skaudėt, širdis pykt, akys genda. Gr. Vieną cigaretę surūkiau – kad man pradėjo širdis pykti, galva sukties!. Vgr. Kai užvalgiau tų tavo žalbarščių, užėjo toks seilėtekis, kad ir širdis pradėjo pykt. Jrb.
2.nemalonu: Man širdis pyksta tokį darbą dirbt. RdN.
šìrdį pjáustyti labai skaudinti: O koksai gailesys mano širdį pjausto!. rš. Tavo širdis nežiūr, kad kalba tokia mano širdį pjausto. Kudir.
šìrdį pjáuti labai skaudinti: Mažai jauna buvau, sirata prie tėvelio likau, o dabar širdį kaip peiliu pjauna, kad vaikeliai mane paliko (išmirė). KzR.
širdìs plãka ima baimė: Einu, nors ir su plakančia širdimi iš pradžių. Pt.
širdìs plaũko kaĩp taukuosè apie linksmai nusiteikusį: Aš tik klausau ir džiaugiuosi, o širdis kaip taukuose plauko. rš.
šìrdį plė́šyti labai skaudinti, kankinti: Vaikų vargai širdį plėšo, o tėvų anie nelabai mato. Rdn. Širdį plėšo tokie žodžiai. Krš. Sielvartas plėšo širdį. rš.
šìrdį plė́šti labai skaudinti: Toki barniai man širdį plėšia. Šlvn. Man širdį plėšte plėšia, kai vaikas verkia. Mrj.
šìrdį plė́šti laukañ labai jaudinti, žavėti: Man tos baltkvartūgės [moterys] širdį plėšia laukan. Plng.
šìrdį plė́šti pusiáu labai jaudinti, skaudinti: Širdį pusiau plėšia, matant tokias jų kančias. Žem.
širdìs plyšinė́ja labai skaudu: Nuo gailumos net širdis plyšinėja. Rod.
širdìs plýšoja labai skaudu: Plyšojo širdis, kol nuraminau motyną. Šts.
širdìs plýšta R., M., K. jaučia didelį rūpestį, sielvartą, liūdesį: Dėl vaikų tėvam visada širdis plyšta, vaikam juokai. Bb. Net jam širdis plyšta, bet nieko nepadarysi, reikia atduot. Zt. Ir mano širdis plyšo iš gailesčio. Bil. Vienas ėmė už rankelės, antras už antrosios, o trečiam gailinčiam net širdelė plyšo. d. Plyšta širdelė, sprogsta galvelė, nėra kam paguosti. Žem. Bet ir tai negana – širdis juk plyšte tur plyšti – jūs iškadininkės, visur tikt klastą padarot (apie ožkas). Donel. Man širdis plyšta, negaliu tylėti, nes girdžiu rago garsus, mūšio šauksmus. ŠR.
širdìs plýšta per pùsę jaučia didelį sielvartą: Kai pradedi galvot, širdis plyšta per pusę. Rd.
širdìs plýšta perpùs kamuoja didelis sielvartas: Bet jos (motinos) širdis perpus plyšo galvojant, kad sūnus niekados daugiau neregės tėvo. Balč.
širdìs plýšta pusiáu kamuoja sielvartas: Ir mūsų širdelės jau pusiau plyš. JD.
širdìs plýšta skausmù skaudu, liūdna: Eina našlaitis vienas atsiskyręs, plyšta skausmu širdelė, jog visokių vargų po svetimą svietą reiks patirti. Žem.
širdìs plū́sta kraujaĩs darosi labai liūdna, graudu: Širdis kraujais plūsta, atsiskirt reikiant. Kudir. Mano širdis kraujais plūsta, mano dūšia smūtkais džiūsta. Baran.
širdìs plū́sta kunkuliaĩs Šts. ima pyktis:
širdìs praperšė́jo labai įgriso: Dėl to bylinėjimos man ir širdis praperšėjo. Šts.
širdìs praskýdo
1.pasidarė graudu: O kai ežerą pervažiavo, praskydo širdis galutinai. Verkė Aleksius, nieko nebesivaržydamas. Bub.
2.pasidarė malonu: Iš meilės širdis praskydo. Skrd.
širdìs praskùdo apėmė sielvartas: Praskudo širdis, kad tėvas mirė, o negaliu nueit. Jrb.
šìrdį pravérti kiek išsipasakoti, išsikalbėti: Verčiau aš tą knygą ir atsiskyrimo kankinamas, ir nerasdamas sielos, kuriai galėčiau širdį praverti. Jan.
širdìs prìima gali valgyti: Galima be nuodėmės viską valgyti, ką tik širdis priima. Žem.
šìrdį prikabìnti
1.susivaldyti, susitvardyti: Reikia ir širdis prikabint. Dg.
2.labai patraukti: Tokis [gražus] – mergom širdį prikabindavo. Prl.
šìrdį prikálti patraukti, privilioti: Moteriška dideliai graži – visiems vaikiams papjūtis: pritraukia akis, prikala širdį, sumaišo galvą. Žem.
šìrdį prikélti sujaudinti, paveikti: Širdį piktumu tik prikelsi. Dg.
širdìs prìkepė prisielvartavo: Argi mãža mano širdis prikepė, kai vaikas sirgo!. Užp.
šìrdį prikinkýti juok. pamilti: Ne viena mergina prikinkė širdelę tų jo švilpavimų prisiklausius. LzP.
šìrdį priláužti
1.prisiversti pamilti: Kad ir apsipratau bent kiek, ale vis tiek negaliu širdies prilaužti, ir gana. Užv. Kam man tie senio turtai, kad aš negaliu prie ano širdies prilaužti. Vkš. Jeigu kailis (išvaizda) nepatinka, širdies neprilauši. Pvn.
2.prisiversti (ką daryti): Dėl to ir negali prilaužti širdies važiuoti, nenori vėl iš naujo skriaudos keliais pereiti. Gran.
šìrdį prileñkti
1.prisiversti pamilti: Supirš su kokiu seniu, ir turi gyventi, turi širdį prilenkti. Krš. Širdies neprilenkė prie vyro, nekentė. Pvn. Kad ir kartu gyvenu, bet savo širdies niekaip negaliu prilenkti. Vkš.
2.palankiai nuteikti, patraukti: Darbuosiuos ir tikiuosi prilenkti motinos širdį. LzP. Prilenk visų kariaujančių širdis ant pakajaus. brš.
širdìs priliñko pajuto palankumą, patiko: Betgi prie ko labiaus prilinkusi širdis?. Kudir. Daug urėdninkų valniemsiems prilinkusią širdį turėjo. prš.
širdìs prilìpo pajuto palankumą, patiko: Tu gudas, tu gudas, aš ne gudelė, prilipo in gudą mano širdelė. d. Kurio širdis prie svetimųjų grožio prilipo, tas visa, kas sava, paniekino. LzP. Ir prilipo širdis jo Dinosp, dukteriesp Jokūbo. Chyl. Ir širdis jo prilipusi buvo jai. Bret.
širdìs pripúolė pradėjo jausti palankumą: Pripuolė an tave mano širdelė. d.
šìrdį prirìšti pamilti: Dvariškės puikesnės, matysi, taip patiks, nė nepajusi, kai širdį pririši. LzP. Mano širdis yra pririšta prie tavęs nuo pat tavo gimimo. Slnt. Nepririšk savo širdies prie to, kas laikina. rš.
širdiẽs prisiė́sti išsikankinti: O, daug širdies prisiėdžiau, būdama su vyru. Rod.
šìrdį prisirìšti pamėgti: Kaip lokamčius prisirišęs širdį prie turtų. rš.
šìrdį prisiū́ti labai patraukti: Neprisiuvė širdies savo naudosp. brš.
šìrdį priskaũsti suteikti sielvarto: Smūtka ir ubagystė širdį priskausta. C.
šìrdį prispjáuti įskaudinti, apvilti: Prispjovė mergai širdį ir pabėgo į Panevėžį. Ps.
šìrdį prišiùkšlinti paveikti, sudrumsti jausmus: Jam rodės, tyčia, blogais norais jam pakenkė, – sugriovė taip gražiai besusidedantį jo gyvenimą, prišiukšlino Aneljos širdį. Vaižg.
širdìs puñta ima džiaugsmas: Mums net širdis punta, atmenant, kaip ano tamsiojo laiko kaimo vikaras susidėtus pinigus paleidžia mokslui. Vaižg.
širdìs pùrtinasi ima baimė: Man ir širdis purtinas, aplei karą pamanius. Ggr.
širdìs pùrtosi ima baimė: Prieš bjaurų darbą veltui širdis purtos. Kudir.
šìrdį ráižyti skaudinti: Čia kiekvienas daiktas raižė jo širdį, primindamas motiną. rš.
šìrdį ráuna labai skaudu: Širdį rauna, kaip pamisliji, kokis buvo kunigas. Ad.
šìrdį raũpo rūpi: Raupo man širdį, man rūpi. Būg.
šìrdį rė́žti skaudinti: Lyg peiliu rėžė šie žodžiai Petro širdį, ir gėda nusvilino iki pat gilumos. rš. Mane sukrėtė tas verksmas, širdį rėžiantis, keliąs nesuprantamą liūdesį. Cvir.
šìrdį ródyti
1.nuoširdžiai, atvirai kalbėti: Jam širdį rodyk, o jis vis netiki. Vlk. Nu sakyk, rodyk širdį, kad nori. Brs. Jis su tavim kalba ir tau širdį rodo, paskum apsigręžęs kitai ranką duoda. d. Tu jam šnekėk, širdį rodyk, o anas tau špygą. An.
2.daryti gera, nuoširdžiai rūpintis: Širdį rodo, parveža vaikams ko. Rdn. Aš anam širdį rodau, ans man subinę atsuka. Vkš. Kad atsiminei, širdį rodai, ačiū tau, Adomai. O proto manęs tai nemokyk. Balt. Rodyk ponui širdį, o jis tau pasturgalį parodys. Žem.
nórs šìrdį ródyk sakoma pabrėžiant nuoširdumą: Nors širdį iš krūtinės išėmęs rodyk – netiki. Mrj.
širdìs sãko nujaučia: Širdis tačiau sako, kad vis dėlto ir kitas kelias turi būti. Pt.
širdìs są̃la
1.darosi silpna, negera: Tai pakalnė – širdis sąla leidžiantis!. Dkš. Koja nuolat kur nors kliuvo, nuo veriančio skausmo salo širdis, tryško iš akių ašaros. Avyž.
2.darosi malonu: Žinau medžioklės skonį, net širdis sąla pagalvojus apie besiartinantį sekmadienį. rš. Širdis tik salsta nuo motutės glamonėjimo. Vaižg. Valtelė taip lengvai čiuožia, taip lengvai, kad net sąla širdis. Ap.
3.sakoma labai ko norint: Širdis salti pradėjo, eisiu gulti. J. Eina miegas, kad širdis sąla. Žg. Ant silkės, ant žuvelės tai jam širdis sąla. Sk. Miego taip dar nori – net širdis salsta. Žem.
širdìs salė́ja
1.darosi silpna, negera: O gėlimas! Širdis salė[ja]. DūnŽ. Niežta, širdis salėja. Krš.
2.darosi malonu: Salėja širdis nuo namų vėjo. Kž.
3.sakoma labai ko norint: Miego noriu – širdis salėja. Rdn. Širdis salėja, kaip nori saldainių. Rdm. Kitai širdis salėja aust, o kitos neprivarysi. Grz. Širdis salėja – gerti norisi. LzP.
šìrdį sãlinti
1.kelti blogumą, pykinti: Sotus valgis man veikiai širdį salina. Šts. Rožė (tokia liga) salina širdį. Šts.
2.įtikti, įsiteikti: Peikia marčią, motynai širdį salina. DūnŽ.
šìrdį sègti prie mẽdžio kaltinti, teisti: Čia mano širdį lai nesega prie medžio!. Gršl.
širdyjè sintė́ti nuolat prisiminti: Niekas žemaičiams lietuviams tose rūstose dienose teip didžiai nesintėjo širdyse, kaipo tas, jog duktė Keistuto kliuvo į ranką kryžeiviams. Dauk. Vladislovas, ties Varna kritęs, jiems dar širdyje sintėjo. Dauk.
širdyjè skaitýti atspėti mintis: Šventike, tu norėtai skaityti mano širdyje kaip savo kvailoje knygoje. Krėv.
širdyjè skambė́ti labai jaudinti, daryti įspūdį: O tikrai skambės širdyje tavo anie žodžiai jo. Mork.
šìrdį skaũda
1.jaučia dvasinį skausmą, sielvartą: Nug tokių žodžių skaust man širdis. Zt. Skausta rūsta širdelė, gailu man jaunų dienelių. Dauk. Dažnai miške lietuvis, ko verkia, nežino. Ė tik junta dažniausiai, kad širdis neskaudžia. Baran. Man širdį skauda, o jam net susirūpinimo nekelia. Krėv. Akys nemato – širdies neskauda. Mžš. Jei kalbi – prabliūvi, jei nekalbi – dūšia (širdis) skaust. B. Net kai žmogus juokiasi, jam širdį gali skaudėti. ŠR.
2.neramu, ilgu: Teip širdis skauda – ar nėra kas atsitikęs. End. Širdis neskausta dėl vyro. Trk. Ar neskaudės Petrusėlei širdelė, – klausė užsikvempęs, – kad taip ilgai nematysi vyrelio?. Žem.
šìrdį skaũdinti teikti sielvartą: Blogu žodžiu neskaudink artimo širdį. J. Motinėle, negraudink, man širdelės neskaudink. d.
šìrdį skaũdintis rūpintis: Kam čia mums tiek širdį skaudintis apie juos. Skr.
šìrdį skaũsti kelti sielvartą: Kas skaudžia širdelę, kas tave kamuoja?. LTR. Mušei žirgelį vis per galvelę, skaudei mano širdelę. d. Kad juosia man juostelę, skaudžia man širdelę. N. Rūstūs žodeliai skaudė širdelę. Sln.
širdìs skỹla labai skaudu: Ak, nelaimė, ką aš matau, širdis plyšta, skyla. LTR. Širdis skyla iš skausmo. rš.
šìrdį skródyti labai skaudinti: Mane pirštais badys, tau širdį skrodys. Lz.
šìrdį skrósti labai skaudinti: Persiskyrus gal širdį skrodžia. LTR. Tie žodžiai skros tau širdį. Paukš. O ašaroms savo net širdį man skrodi, nes aš negaliu tau padėt. rš. Krimtuosi pats savimp, skrodžia širdį man priejauta, piktybė koki. Sir.
širdìs skrū̃di neramu: Jiem jau dvi nedėlios širdis skrūdėjo: atleidė laišką – ne jo raštas. Mlt. Oi skrūdi liūdi mano širdelė, kad nėr mergelės mano. d.
širdìs skrum̃ba ima baimė, nerimas: Skrumba širdis mano, kad kas nestotųs tenai. J.
širdìs skrupsnója ima baimė: Skrupsnojo širdis, kol ėmė arklius. Šts.
širdìs skrū̃pso ima baimė: Širdis skrūpso einant per ledą, kad neišvirstumei. J. Širdis skrūpsojo, kad sūnų į vaiską nepaimtų. J.
šìrdį skrū̃pso neramu, liūdna: Brolis numirė, dabar man širdį skrūpso. Lp.
širdìs skrū̃sta neramu: Skrūsta motinai širdis, kai jos vaikas negeru keliu eina. Ukm. Jau tau širdis skrunda, kai kitas su tava šoka. Trgn. Anys visi tokie išvarvakiai: jiem širdis skrunda, kad žmogus iš ežero žuvelę pagauna. Lel.
šìrdį skùdinti kelti sielvartą: Nesakyk jam, neskudink širdies. Skr. Neskudink man širdies, šiaip dar supyksiu!. Vd.
šìrdį slė̃gti kelti nerimą, rūpestį: Jeigu žmogui slega kas širdį, ans atpūtauja. Lž. Kiekviena ramiai ir be rūpesčių praleista diena ir valanda – štai kas slegia širdį. Balt. Aš juokiuos, ir nė vienas nesupras, kad man širdį vis slegia užslėpti verksmai. Jan.
šìrdį slogìnti kelti nerimą, rūpestį: Atsiriša liežuvis išsipasakoti tai, kas širdį slogina. A.
šìrdį smaigýti skaudinti, varginti: Dieve, kokie jausmai smaigė mano širdį. A.
širdìs smaĩgstosi neramu: Širdis smaigstosi, nežinau, ar besuspės į traukinį. Gršl.
šìrdį smel̃kia ima baimė, nerimas: O! tai baimė! Smelkia širdį. A.
širdìs smõgsta sakoma labai ko norint: Smogsta širdis šnapselio. Jabl. Smogsta širdis, kaip negauna rūgštimo, t. y. nori labai. J.
šìrdį sópa jaučia sielvartą, nerimą: Nueini pas ką, nusipasakoji, tai ne taip širdį sopa. Kč. Sopsta širdį, matant senelių vargus. Rmš. Man dėl vaiko širdį sopa. Rš. Jam gali širdį sopėt, kad paliko savo vaikus. Grv. Ne savas, nesopa širdies. Ėr. Kaip akys regi, tai ir širdis sopa. Rod. Kaip neregi akys, tai nesopa širdies. Nč. Niūniuoja liūdną dainelę, siekia tolimų svajonių ir netiki joms. Ir sopa dėl jų širdis. Šein.
šìrdį sópinti kelti sielvartą, nerimą: Dėl ko mane paniekinai, man širdelę sopinai?. Prng. Naktimis negaliu miegot, vis verkiu ir raudu, nepriminkit, nesopinkit širdies. Grv. Nedainuokit jūs, panelės, gražiųjų dainelių, nesopinkit man širdelės, jaunam kareivėliui. d.
šìrdį spáudžia labai graudu, liūdna: Lenda tas verksmas, spaudžia širdį. Aln. Sopa man galvelę, negaliu stovėtie, spaudžia man širdelę, negaliu žiūrėtie. Drsk.
šìrdį spáusti
1.kelti nerimą, rūpestį: Kogi ji verkia, ko aimanuoja, kas spaudžia jos širdelę?. Drsk. Rūpesniai spaudžia kaip pupa širdį. Slnt. Maži vaikai kelius spaudžia, o dideli – širdį. Grž. Nuliūdimas širdį spaudžia, lyg kad replėmis ją gniaužo. Mair. Nors taip gerai gyveno juodu, nors taip dėvėjo abu, bet viena godelė vis spaudė bernelio širdį. Krėv.
2.graudinti, liūdinti: Sunkūs darbeliai rankeles laužo, rūstūs žodeliai širdelę spaudžia. d. Visų namiškių širdis spaudė sunkus nujautimas – vargu ar daugiau bepasimatys?. Bor. Miestas džiaugėsi skambančiu žiemos paryčiu, ir jame buvo keistas, širdį spaudžiantis liūdesys. Ap.
šìrdį spel̃gia darosi bloga, šleikštu: Taip negera, širdį spelgia nuo tų kleckų. Jnšk.
širdìs spel̃gia darosi bloga, šleikštu: Širdis spelgia vis valgant bulbas be duonos. Šd.
širdìs sprãga ima pyktis: Mano širdis spraga, į jūsų itą darbą paisant. Arm. Iš pykčio ėmė spragėt širdis. Antš.
šìrdį sprogìnti liūdėti: Ir sprogink širdį namie su vaikais palikusi, o vyras nepareina. Slnt.
širdìs sprógsta
1.darosi liūdna, ilgu, graudu: Jai iš graudumo širdis sprogo. Pc. Kaip tau širdis nesprogo vaikus palikti ir išvažiuoti susidėjus su kitu!. Krš. Tėvam širdis sprogo matant, kaip jų turtai pusiau skyla. Vaižg. Nors širdis sprogsta, aš pajuokti savęs neduosiu!. LzP.
2.apie didelį susijaudinimą: Širdelė sprogsta man iš džiaugsmo!. Vd.
širdìs sprógsta pusiáu jaučia didelį sielvartą: Gailu veizėti į tą vaiką – širdis sprogsta pusiau. Skd. Mano širdis pusiau sprogsta. Dauk.
širdìs sprógsta ant pùsės darosi liūdna, graudu: Man pačiai širdis sprogsta ant pusės. Skrb.
širdìs stàbterėjo apėmė baimė: Krūtinėj šilta pasidarė. Širdis stabterėjo. – Susitaikėva?. Šein.
širdìs stìngsta ima baimė, darosi baisu: Ten ašarų, oi oi, paveizėti negali ten, stingsta širdis. Žeml. Tarpais stingsta širdis, šią giesmę skaitant. rš.
širdìs stójasi ima baimė, darosi baisu, neramu: Ko kalbi teip šiurkščiai, net širdis stojas. Dr.
širdìs stójasi piestù ima baimė, darosi baisu: Širdis piestu stojas – nebus gero gyvenimo. Užp. Kai pagalvoji, kad gali taip būti, širdis piestu stojasi. Avyž.
širdyjè stovė́ti
1.kelti nerimą: Palikom močią sergančią – stovi širdy ir stovi. Aln. Jai ta dukrelė giliai širdy stovi. Mrj.
2.laikytis kokios nuomonės: O man vis širdy stovi, kad čia kaimynų darbas. Rmš.
širdìs stóvi stulpè ima baimė: Širdis stovi stulpe, kai pamatau žmogų su šautuvu. Šts.
širdìs stóvi ant pakáušio apie didelį išgąstį: Širdis ant pakaušio stovi iš baimės. Šts.
širdìs stóvi statì ima baimė: Kaip reiks iškentėti tą dūrimą: širdis stati stovi. Skd.
širdyjè strìgti labai jaudinti: Tavo žodžiai nuovierniausieji man širdelėj strigo. LTR.
širdìs suakmenė́jo pasidarė nejautrus, abejingas: Daug turinčio širdis suakmenėjusi. KrvP.
šìrdį suáudrinti sujaudinti: Tik veltui suaudrinsi savo širdelę. Krėv.
šìrdį sublõgti pasidaryti bloga, pravimdyti: Širdį sublogo, nespėjau nė oran išbėgti. Kp.
šìrdį sudaužýti įskaudinti: Sudaužyta širdis. K.
šìrdį sudaũžti įskaudinti: Jis mano širdį palinksmino, kaip ji sudaužta vaitojo. prš. Diena pagalbos aušta, išgis širdis sudaužta. brš.
šìrdį sudė́ti nuoširdžiai pasirūpinti: Kiek naktų be miego prie žvakės prarymojau! Kiek širdies į ją (knygą) sudėjau!. Marc.
šìrdis sudė́ti susituokti: Dvi širdys sudėta, žiedai sumainyta. Rd.
šìrdį sudíegti apimti gailesčiui: Jo žodžiuose buvo tiek sielvarto, jog Ignotui sudiegė širdį. rš.
šìrdį sudìlginti sujaudinti: Ir namų pasiilgimas sudilgino jo širdelę. rš.
šìrdį sudìlgyti sujaudinti: Kažkas skaudžiai sudilgė jo širdį. rš.
širdìs sudir̃žo pasidarė nejautrus, abejingas: Sudiržo jos širdis, nebejaučia nei gailesčio, nei pykčio, neapykantos, meilės. rš.
šìrdį sudraskýti suteikti sielvarto: Kam ji jam galvą suplėšiusi, širdį sudraskiusi.... Žem.
širdìs sudrebė́jo
1.apėmė baimė: Sudrebėjo mano širdis nuog itos neščėsties. Lz. Atminė brolių kalbas, akys žaibavo, skruostai kaito, širdis sudrebėjo. Žem.
2.sukilo didelis jaudulys, nerimas: Ar tau širdis nesudreba, kad tokius javus ari?!. Grd. Jos širdelė sudrebėjo, ir netrukus ten inėjo, rausta rūtų vainikėlis. d. Išvydus Tamstos rankutės raštą, man tuoj akys nušvinta, širdelė sudreba, visam tampa smagiaus. Baran. Turi rašytojas pasakyt, kad sudrebėtų širdis. Mart.
širdìs sudžiū́vo pasidarė labai liūdna, nyku: Suvyto rūtelės man rankoj beturint, sudžiūvo širdelė ant tavęs bežiūrint. d.
šìrdį sùėmė kilo nerimas: Suėmė širdį Juzai: negerai, kai šitaip, kai nežinai, kada sugrįši ir iš viso ar tu sugrįši. Balt.
šìrdį suė́sti įskaudinti, iškankinti: Vyras širdį suėdė. Lg. Nigdi nesuėdė širdies, išsimiegmu. Zt. Suėdė širdį ant visados. Rs. Vyras diktas, skaistaus veido, ne vienai panelei, sako, jauną širdį suėdęs. Paukš.
šìrdį sugė́lė
1.apėmė sielvartas: Motinos širdis sugelta dieną naktį maudžia. Nėr.
2.kilo nerimas: Sužinojau, kad atvažiuoji – sugėlė širdį. Aln.
šìrdį sugélti suteikti sielvarto: Tamstos tylėjimas man širdį sugėlė. Baran.
šìrdį sugìldyti
1.suteikti sielvarto: Juozapui tokia netikėta nelaimė labai sugildė širdį. Žem. Tas atsiėjimas kryžokams sugildė širdį. Dauk.
2.sužadinti jausmus: Sugildė širdį mergaitei ir pametė. Sml.
šìrdį sugìlo apėmė sielvartas: Dar vis netikėjau. Bet dabar, kai jau paminėjo Vilnių, taip ir sugilo širdį. Simon.
širdìs sugìlo apėmė sielvartas: Sugilo širdis ir ano, kaip išgirdo merges dainuojant. Užv. Taip ant karto širdis sugilo – bus negerai. Vkš. Sugilo širdis, ir graudžiai apsiraudojau. I.
šìrdį sugniáužė kilo nerimas: Ir taip pragysta, kad net žmogui, protingam padarui, viską žinančiam ir suprantančiam, tik užkaista krūtinėj, tik sugniaužia širdį.... Gran.
šìrdį sugniáužti sukelti nerimą, rūpestį: Baisus bejėgiškumas sugniaužė širdį, tačiau ne dėl Antosės, o dėl savo vaiko. Gran.
šìrdį sugnýbti sukelti nerimą: Moteriškės širdį gnybte sugnybo liūdnas prijautimas. Kudir.
šìrdį sugráužti iškankinti: Dykūnaičiai vaikai sugraužia širdį tėvams. Ggr. Atsipiktinai tu, tik širdį mano sugraužei, nenoriu priimdyt tavęs. Grv.
šìrdį sugróbti
1.versti vemti, supykinti: Kad sugrobia širdį – reik dėti tabokmalę karštą prie širdies. Šts.
2.atgaivinti: Noriu ką nors suėsti, kad širdį sugrobtų. Lk.
širdìs sugrùbo rš. pasidarė nejautrus, abejingas:
šìrdį sujùdinti susijaudinti, paveikti: Šitie sielvartai visų jos pažįstamų širdis ant gailesties sujudino. prš.
širdìs sujùdo susijaudino: Ir jų širdys drauge sujusdavo, ir jie verkdavo su anuom drauge. prš. Mano širdis yra ale teipo sujudusi. prš.
šìrdį sukar̃to apėmė nepasitenkinimas, nusivylimas: Mėgumai to svieto kaip duona melo yra netikra, su žvirždais sumaišyta, mėgsta iš pradžios, bet tuojaus nuog jų sukarsta širdį labai. Sir.
širdìs sukáulėjo J. pasidarė nejautrus, abejingas:
širdìs sùkepė į ãkmenį pasidarė nejautrus: Mano širdis į akmenį sukepusi. Žem.
širdìs sùkepė kraujuosè pasidarė nejautrus: Širdis baigia kraujuose sukepti. rš.
širdìs sukietė́jo pasidarė nejautrus, abejingas: Širdis jos kietėte sukietėjusi. J. Betgi faraono širdis buvo sukietėjusi, jis nenorėjo jų klausyti. ŠR.
šìrdį sukíetinti padaryti nejautrų, abejingą: Betgi aš sukietinsiu faraono širdį ir padauginsiu savo ženklus ir nuostabius darbus Egipto žemėje. ŠR.
šìrdys sukrìto labai sutarė: Su šiais lenkais širdys sukrinta, su jais jauku gyventi ir kalbėtis. Vaižg. Įsūnint įsūnino. O kaip teko sugyventi, nesugyveno: nesukrito širdys, ir tiek. Vaižg.
šìrdį sukriùšinti įskaudinti: Jam taip sukriušino širdį, kad net balsu pradėjo raudot. An. Dar ne kartą ir širdelę sukriušins, sugraudins. JD.
širdìs sukrutė́jo susijaudino: Kodėl taip sukrutėjo girininko Milašiaus širdis, kas taip sujaukė jam galvą?. Ap.
šìrdį sukrùtinti sujaudinti, paveikti: Sukrutinau moteriškių širdis. Krš. Mano žodžiai ar pažadino bent vieną protą, ar sukrutino širdį?. Žem. Visų tada širdys sukrutintos sudrebėjo iš džiaugsmo. Valanč.
šìrdį sùkti vimdyti, pykinti: Širdį suka, vyma tąso: pavodijo vakarykštė šutynė. Skd. Torto užvalgiau, širdį suko. Rdn. Net širdį suka, kaip man juokas ima. Tj.
šìrdį suláužyti įskaudinti: Jis mane siuntė, idant širdis sulaužytas gydyčiau. Bret.
šìrdį sumazgýti pridaryti rūpesčių: Širdis paliko sumazgyta, o daktaras liepia nepiktauti. Šts.
šìrdį sumỹgdė kilo nerimas: Šaukiu šaukiu, niekas neatsišaukdo, nieko nesregėt – taip širdį sumygdė. Grv.
šìrdį sumýgo kilo nerimas: Kad kas pasakys, kad Kazys girtas Turmante, tai man tik sumyga širdį. Smal.
širdìs suminkštė́jo pasidarė jautresnis, gailestingesnis: Širdis man jau suminkštėjo. Drsk. Truputį atlyžo, suminkštėjo širdis. Žem. Seniai neragavę alaus seniukai greit apsvaigo, suminkštėjo jų širdys, ir pasidarė ir meilūs, ir geri. Vien.
šìrdį sumìnkštinti padaryti jautresnį, gailestingesnį: Taip, vaikel, suminkštino visų širdis nelaimė!. Sruog. Iki inspektoriaus prisimušėme su papirosais, kurie suminkštindavo tais laikais kiekvieno sargo širdį. Simon.
širdìs sumiñkšto pasidarė jautresnis, gailestingesnis: Kad parega kokį skanyną: saldumyną, šnapsą, tai tuoj širdys suminkšta. rš. Ir suminkšto širdis tavo. Baran.
šìrdį sumìnti labai įžeisti, įskaudinti: Tyčiojos iš manęs svietas nedėkingas ir man širdį sumynė. Kudir.
širdìs sumìzgo kilo rūpestis: Širdis man sumizgo, kad ir valgyti nenoriu. J. Įsirūpinęs esu, sumizgusi mano širdis. Šts.
šìrdį suñkinti
1.kelti nerimą, rūpestį: Kas iš to, kad būras tūls, per daug bėginėdams ir permier besirūpindams, savo sunkina širdį!. Donel. Atstok šalin, dukrele, nesunkink man širdelę. d. Meisteris perkrato viską, kas galvoj užsigulėjo, kas širdį sunkino. Cvir. Rūpesniais nebsunkinsiu širdies savo. I.
2.būti kietaširdžiam, užsispyrusiam: Bet farao sunkino širdį savo ir nišleidė žmonių. Chyl.
širdìs supỹko
1.pasidarė bloga, šleikštu: Pavalgius kartais supyksta širdis. Škn. Jau baigė gerti, bet supyko jai širdis, ir vėl išvėmė vandenį. Balč.
2.pasidarė nemalonu: Net širdis supyko, nieko nenoriu pasakot, atsiguliau ir tyliu. Gž.
šìrdį supỹko pasidarė bloga, šleikštu: Supyko širdį, ir susivėmė. Kp.
šìrdį suplė́šyti labai sugraudinti: Ar netylėjo žemė, kurčia tavo pratrūkusiai raudai, galėjusiai bet kam širdį suplėšyti. Zur.
šìrdį suraizgýti priversti pamilti: Kitam širdį suraizgo tylutė, švelnutė mergaitė. rš.
širdìs surambė́jo pasidarė nejautrus, abejingas: Gyvenimas privertė surambėti jos širdį. Dvd.
šìrdį surambìnti padaryti nejautrų, abejingą: Šis įsitikinimas toli gražu nesurambino jo širdies. rš.
šìrdį sùrėmė kilo graudulys: Sukukuo gegelė, surėmė širdelę. JD. Man suremdavo širdį, pamačius elgetą ar kokį pavargėlį žmogų. Šein.
širdìs susidrẽbino apėmė pyktis: Teip širdis susidrebino, kai aną pamačiau. End.
šìrdį susiė́sti susigraužti, išsikankinti: Verčiau būčiau nebegrįžęs namo... Širdį tik susiėdžiau parėjęs, ir gana. Žem.
širdìs susigráužė išsikankino: Ožio širdis susigraužė, visos ožkos aną klausė. JD.
širdìs susimãgztė kilo nerimas: Mano širdis susimagztė – susirūpinau, susigraužiau. Varn. Susimagzto širdis iš rūpesčio. J. Širdis susimagztė, nežinau ką bedaryti, ką besakyti. Šts.
širdìs susìmezgė kilo nerimas: Nebištariu žodžio, susimezgė širdis. Kl.
širdìs susisùko pasidarė bloga, supykino: Susisuko širdis nuo naminės ir susivėmiau. Šts.
širdìs susišiáušė pasidarė baisu: Širdis susišiaušia, senus laikus priminus. Krt.
širdìs susišiur̃pino pasidarė neramu: Širdis šiurpinte susišiurpino, kaip pamislijo. J. Ne mirtinė nuodėmė kareivį nušauti [kare], o širdis susišiurpina dėlto. Šts.
šìrdį suskaudė́ti apimti sielvartui: Man gailėtis nesgailėjo, tik širdelę suskaudėjo. d.
šìrdį suskaũdinti suteikti sielvarto: Vyrai karūnavoja pačias, visaip suskaudina širdį. Šts. Tu sumindžiosi žalius rūtelius, tu suskaudinsi tėvų širdelę. LTR.
širdìs suskaũdo apėmė sielvartas: Širdelė taip labai labai suskaudo.... Pt. Motinai suskaudo širdis, pasruvo ašaros. Švaist. Ateis su kriukiais – kaip man suskaudės širdis!. Yl.
šìrdį suskaũdo apėmė sielvartas: Pamačiau jį su kita, tik širdį suskaudo!. Mrj.
šìrdį suskaũsti suteikti sielvarto: Suskaudė man širdį Tamstos vargai klapatai. Baran. Suskaudė tie žodžiai močiutei bais širdį. rš.
širdìs suskrùdo pasidarė neramu: Taip suskrudo širdis, kad ir namo parėjęs negalėjo nusiraminti. Paukš.
šìrdį suskrū̃do pasidarė liūdna: Kai pasižiūriu į jį, tai širdį suskrūsta. Šts.
širdìs suskrū̃do pasidarė liūdna: Širdelė suskrūdo, ir verkia. Gsč.
šìrdį suskrū̃po Kp. pasidarė graudu:
šìrdį suskùdinti suteikti sielvarto: Suskudinai jos širdį, t. y. į skausmą įvarei. J. Suskudino širdį tiktai motynai: tavo dukterį su vaikiu nutvėrė. DūnŽ. Širdį aš tau suskudinsiu. Gr.
širdìs suskùdo
1.apėmė sielvartas: Kaip numirė, suskudo širdis. DūnŽ.
2.apėmė nusivylimas: Suskudo jos širdis: ne tiek drobužių gailėjos, kiek iš apmaudo, jog niekaip negali vyro prižadinti. Žem.
3.apėmė liūdesys: Nieko nekenktų nusipirkti. Kartais burnelę... širdžiai suskudus.... Žem.
šìrdį susópinti suteikti sielvarto: Tuoj tau širdį susopina. Ps.
šìrdį susõpo apėmė sielvartas: Iš gailesties širdelę susopo. Ds. O kai išėjo [Milašius] iš to ošiančio miško į nesenų kirtimų pakraštį, net susopo širdį. Ap.
širdìs susõpo pajuto sielvartą, nerimą: Ir giesmė nepabaigta: kai širdis susopo, ant dūšios labai sunku ir neramu tapo. Baran.
šìrdį suspáudė pasidarė liūdna, graudu, skaudu: Širdį suspaudė, kad tėvelis mirė. Mrj. Vienas ėmė už rankelės, antras už antrosios, o tam trečiam bernužėliui širdelę suspaudė. Drsk. Jo namai, jo klevai dunksojo miglose, ir jam suspaudė širdį, lyg visiems laikams iš čia išeitų. Gran. Ir dar smaugiau suspaudė Juzai širdį nuo šitų minčių. Balt. Dvasią smūtną, širdį suspaustą ir sutrintą, Dieve, nepapeiksi. Mž.
šìrdį suspáusti sukelti nerimą, rūpestį: Jai gailestis suspaudė širdį, nelaimingo savo vaiko gailestis. Gran. Taip jai suspaudė širdį sunkus atsiminimas, kad jai pakirto rankas kojas. ps. Graudulys suspaudė širdį. rš. Širdį suspaustas paklausė. Jabl.
širdìs sustìngo labai išsigando: Iš didelės baimės mano širdis sustingo. Vkš.
širdìs sustójo
1.labai išsigando: Sustojo širdis Juzai nuo šito balso. Balt.
2.susijaudino: Tikrai Andriutis: balti marškiniai atlapi, skrybėlė vienoj rankoj, lazdelė antroj, tiesus, lengvu žingsniu. Man širdis sustojo. Dovyd.
šìrdį susùkti sukelti blogumą, supykinti: Negersiu – dar širdį susuks. Rdn. Užgavėnių suopynės liuob širdį susuks, ir vemsi po suopynių. Šts.
širdìs sušãlo apėmė baimė: Širdis sušalo, kai pamačiau kruviną papunėlį. Ub.
šìrdį sušìldyti maloniai nuteikti: Ta draugystė man sušildė širdį. Pn. Nuoširdus laiškas lyg saulės spindulys ūkanotą dieną ir nuotaiką praskaidrina, ir širdį sušildo. rš.
širdìs sušìlo sukilo jausmai, susijaudino: Bet kai šišas sukrato, tada tylėt sunkoku: iš ko to šišo kilta, iš ko širdies sušilta?. Baran.
šìrdį sušveĩsti nusiraminti: Išgerkiam: reik širdį sušveisti po tų rūpesnių. Šts.
šìrdį sutirpdìnti įbauginti: Broliai mano, kurie nuėjo su manim, sutirpdino širdį žmonių. Chyl.
šìrdį sutirpdýti paveikti, patraukti: Bernelis saldžiažodis ne vienai širdelę sutirpdo. Rod. Jo liepsningos lakios eilutės bus sutirpdžiusios klausytojo širdį it saulė vašką. rš.
širdìs sutir̃po maloniai nuteikė: Jai taip bekalbant, Karalienės širdis tirpte sutirpo. Simon. Iš karštos meilės vos šventojo širdis nesutirpo. Valanč.
šìrdį sutrìnti padaryti jautresnį, gailestingesnį: Dvasią smūtną, širdį suspaustą ir sutrintą, Dieve, nepapeiksi. Mž. Reik, idant gailesys paeitum iš širdies teisingai sutrintos, iš širdies nuliūdusios ir neapkenčiančios griekų savo. P. Turėkime visados sutrintą širdį. Tat. Gebėk tankiai sutrinti širdį savo, o atrasi dievobaimingumą. Valanč. Siuntė mane nešti linksmas naujienas beturčiams, gydyti tų, kurių širdis sutrinta. Skv. Ne, jam nereikia šitos aukos, nė sutrintos širdies. Vaičiul.
šìrdį sutrùpinti
1.padaryti jautresnį, gailestingesnį: Miklos širdys mūkomis Dievo nu verksmo bus suminkštintos ir sutrupintos. brš.
2.įskaudinti: Nusiuntė mane sakyt evangeliją ubagams, gydyt tuos, kurie yra sutrupintos širdies. Chyl.
šìrdį suturė́ti susivaldyti: Kad mano širdis suturima buvus, tai nevažiavus iš Latvijos. Prng. Aš tave be galo pamilau, nebegaliu širdies suturėti... turiu mylėti visada.... Žem. Širdį ir upę sunku suturėti. Mair.
šìrdį suvárstyti įskaudinti: Pažiūrėjo piktai, man širdį tik suvarstė. Dg. Beklausant dainos, Domantui ūmai suvarstė širdį. rš.
širdìs sùvirė staiga susijaudino: Man kaip suverda širdis, tai nežinau ką padarysiu. Vrn. Net širdelė suvirė, kaip mergelė pro langelį bernelį išvydo. Rod. Joja senas senužėlis – sunkiai atsidūsta, joja jaunas raitužėlis – širdelė suverda. Krėv.
širdìs sùvirė kraujù Kltn. graudu, skaudu pasidarė: Širdis krauju suvirusi; velyg būčiau numirusi, ne kad jauna tekėjusi. JD.
šìrdį suvìrinti įskaudinti: Šelmis bernelis dar ne rozą man širdelę suvirins. LTR.
širdìs suvirpė́jo sukilo jausmai: Man bernai taip patinka, kad net širdis suvirpa, kai gražų berną pamatau. Bor. Patrauks, būdavo, stryku per stygas – ir suvirpa tau širdis. rš. Širdis man suvirpa, kai apie ją pagalvoju. Mark.
šìrdį suvìrpinti sujaudinti: Išbučiavo rankas, suvirpino senikei širdį, ir atsileido. Krš. Oro virpėjimas suvirpina ir žmonių širdis. rš.
šìrdį suvyténti ilgesiu, sielvartu išvarginti: Dukryte mano brangioji, kam tu mane vieną palikai, kam tu mano širdelę taip suvytenai. Slk.
šìrdį sužeĩsti įskaudinti: Palinksmink, nuramink, va, jo sužeistą širdį. Krėv.
šìrdį šáldyti daryti nejautrų, abejingą: Kažkas palinksta ties manim ir, šaldydamas širdį žvarbiu atodūsiu, pakuždomis man sako: – Tu meile netikėk!. Myk-Put. Ilga malda širdį šaldo. Šts.
širdìs šiaũrisi darosi baisu: Šiaurisi širdis žiūrėti, kur sudegė gyventojai. J.
širdìs šiáušiasi darosi baisu: Kai tik artyn prie tos duobės prieini – širdis šiaušiasi. Pbr.
širdìs šỹla ima pyktis: Visiems, į tą begėdį darbą žiūrint, šilo širdys. Vaižg.
šìrdį šìldyti kelti gerą nuotaiką: Nabašninkas širdžia gyveno, jo dainos širdis visų šildė. rš. Ir šildydama didžiaus širdis, o neg kūnus, skalsina gamtas, o nuodėmes išsvilina. Dk.
širdìs šiùrpčioja ima baimė: Širdis šiurpčioja, tą bais didę bado bėdą įžvelgiant. prš. Širdis šiurpčioja nuo to pamislijus. rš.
širdìs šiur̃psta ima baimė: Man net šiurpsta širdis, žiūrint į tas žaizdas. Gs.
širdìs šiū́sčioja darosi baisu: Dabar yra skrupuliniai metai: dieną naktį šiūsčioja širdis visiems. Ggr.
širdìs šokinė́ja kuolù labai jaudinasi: Ir man net širdis kuolu šokinėja, kai reikia paršą pjaut. Všn.
šìrdį šveĩsti gaivinti: Sūrimas, rūgštimas širdį šveitė, visas dulkes nustumia žemyn. J.
šìrdį švel̃ninti daryti atlaidesnį, ne tokį griežtą: Andrius kad ir pyko, bet vis dėlto keistas jausmas valdė ir švelnino jo širdį. Marc.
šìrdį šviẽsti gaivinti: Rūgštimas širdį šviečia. Valanč. Sūrimas, rūgštimas širdį šviečia, balta duona gelžį laužo. Plt.
šìrdį taisýti gaivintis: Meskiam po vieną [burną] – taisykiam širdį. Šts.
širdìs tỹkšo darosi bloga, šleikštu: Širdis tykšo aptižusi po lašinių valgymo. Ggr. Širdis aptižusi nuo saldumo arba nuo patalškusio viralo, širdis tykšos, kad neskaniai pavalgysi. J.
širdìs til̃žta darosi bloga, šleikštu: Širdis tilžta nuo arbatos, daros ledaka. J.
šìrdžiai tiñka patinka: Kai širdžiai netinka, tai nė akys nekimba. Jnš.
šìrdį tirpìnti
1.labai jaudinti: Tai kankliuoja, tai vamzdžiuoja! Širdį tirpina žmogaus. Baran. Jos (mylimosios) skaidrios žvilgančios akys tirpino širdį, gundino jį. Šein.
2.nervinti, erzinti: Kaip jaunose dienose tirpino jis man širdį, taip ir senystoj nenustoja. Nč.
širdìs tìrptelėjo staiga suėmė baimė: Motinai širdis tirptelėjo: dragūnai!. rš.
širdìs tir̃psta darosi malonu: Gan gražiai kalba, bet kai prabilo kunigai, tai net širdis tirpsta. Žem. Širdys tirpte tirpsta, nors su bet kuo sukibk į glėbį, susispausk, pasimieluok, pasibučiuok. Vaižg.
šìrdį tráukia
1.darosi silpna, negera: Širdį traukia, noriu valgyti. Rt. Širdį traukia – duokiat valgyti!. Slnt. Taip išslopau [gerti], širdį traukia. Trk.
2.labai gaila: Aš negaliu žiūrėt, kai tas vaikas kenčia, man širdį traukia. Ss.
šìrdį tráukia laukañ
1.sakoma apie didelį nuovargį: Čia širdį traukia laukan lipant į tą kalną. Pln. Kol pripeši klėbį, širdį traukia laukan. Ms. Motinai širdį traukia lauk, kad reik užvaryti tiek aukštai tuos maišus. Trk.
2.labai skaudu: Bliauja ir bliauja, žmogui širdį traukia laukan. LzP.
šìrdį tráukti laukañ labai jaudinti, žavėti: Ta merga širdį traukia laukan – teip buvo įsimylėjęs. Šts.
širdìs trókšta
1.darosi silpna, negera: Norėtum dirbt, širdis trokšta – nėr sveikatos. Erž. Trokšta mano širdelė nuog karščiosios ugnelės. LTR.
2.labai nori: Nors kažin kaip tėvelių širdys trokštų bent šiokį tokį mokslą jiems suteikti, bet, nelaimė, nėra ištekliaus, nėra atliekamo skatiko. Žem. Širdis mano trokšta tau pasiduodama. Dk.
širdìs trū́ksta labai skaudu: Gerai tau sakyti, – atsiliepė Jurgis, – bet man tai suvis širdis trūksta, kada atsimenu apie tą naktelę. rš.
šìrdį trùpinti daryti jautresnį, gailestingesnį: Apgrįš Dievop pagonus Dievo žodžiu, kuriuo širdis daužys ir trupins, idant gailėtųs ažu savo piktybes. Sir.
širdyjè tupė́ti nuolat prisiminti: Kas kam rūpi, tai ir širdy tupi. An.
šìrdį turė́ti
1.būti gailestingam: Turėk širdį, neužmiršk ir proto. Rdd. Ir dabar nedaug kas širdžių turi. Antš. Kad ir turim atstatyti [mergą], reikia širdis turėti. Krėv. Jei širdį dar turi, tai pagailėk manęs. Jei protą dar turi – savęs. Gruš. Jos dėlto turėta širdies, kad ir apkerpėjusios pelno godumu. Vaižg.
2.patikti: Kaip aš į tave turėsiu širdį. Šlčn. Nė ant vienos širdies neturėjau, tik ant tavęs, merguže. JD.
3.pykti: Jau ant ano seniai visi turėjo širdį. Ll. Sūnus an tėvo turėjo širdį. Rš. Tu ten piršto nepridėjai! Dar tu širdį turi!. Lp. Eik šen, eik! neturiu širdies prieš tave. LzP.
širdyjè turė́ti
1.jausti simpatiją: Kurią aš mylėjau, žodelius kalbėjau, kas naktelę per sapnelį širdelėj turėjau. Čb. Kad ir viliojau, bet nemylėjau, eidum daidum, širdelėj neturėjau. Dauk.
2.turėti mintyse, nesakyti: Ką žinai, širdy turėk ir niekam nesakyk. Prn. Ką gali įspėt, ką ponaitis turi širdyje?. Kudir. Teisingas, tinkamas yra daiktas, idant mes visados anuos žodžius širdy turėtumbim. Dk.
širdẽlė tvàksi slapta viliasi, nori: Juokitės juokitės, – tarė už visas senesnė, – kiekvienos širdelė tvaksi, kad tik kaip galėtų jam įsisiūlyti. Žem.
šìrdį tvérti labai jaudinti: Atsisėdi, dainuoja – jug pačią širdį tveria. Sd.
širdìs užakmenė́jo pasidarė nejautrus, abejingas: Akmenėjo, kol užakmenėjo jo širdis. J.
šìrdį uždarýti pasidaryti nejautriam, abejingam: Kursai turėtų šio svieto lobį ir regėtų brolį savo reikalingą ir uždarytų širdį savo nuog jo, kaip gali meilė Dievo pasilaikyti jamimpi?. Vln.
šìrdį uždègti sužadinti jausmus: Nors nepažįstama esi pana, užudegi mano širdį savo maloningu veidu. Sv. Nu tai va, baigsiu. Štai kas man širdį uždegė. Dovyd. Idant tuo būdu širdis jų tuo didžiaus uždegtų noru ir troškumu mokslo išmanymo. Dk.
šìrdį uždrū́tinti padaryti nejautrų, abejingą: Neuždrūtinkit širdžių savų. Petk. O aš jo širdį užkietinsiu (uždrūtinsiu), jeig jis žmones nepaleistų. Bret.
šìrdį uždúoti įskaudinti, įžeisti: Marčios pasakymas, matau, tau širdį uždavė. Vb. Kaipgi neverksi, kad širdį ažudavė. Užp. Ale Paulina taip širdį ažudavė, kad pernakt miegot negalėjau. Str. Tu kasdien man užduodi širdį, kaip aš galiu ilgiau kęst?!. Rm. Nesu širdies uždavusi nė vienam, ir tamstai neužduosiu. Pvn. Iš lėto šnekėjo, rodos, bijodamas ką bloga prasitarti ar širdį kam užduoti. Žem. Gal ir ant Stepono kapo buvo, ir tą paminklą matė, o pasakė nebuvusi, kad jai, senajai, širdį užduotų?. Gran.
širdìs užė̃jo apėmė pyktis: Man užėjo širdis, ir pasakiau ne vietoj žodį. Jnšk. Širdžiai užėjus pasakiau. Šts. Užėjo širdis, apsisukau ir išėjau. Mrs. Anam užėjo širdis, dėl ko tiek daug reik dirbti. Trkn.
šìrdį užė́sti įgristi, įsipykti: Ažėdė ana man širdį, ažėdė. Ds.
šìrdį užgáuti
1.įskaudinti, įžeisti: Tu tik pamislyk, kaip ana tokiais žodžiais mano širdį užgavo. Kv. Vaikas tik širdį užgauna, nepadeda man. Erž. Tik tu girdėsi, mergele mano, žodelius rūstaujančius, širdelę užgaunančius. LTR. Viešpatį pykdo, kas savo motinai širdį užgauna. ŠR.
2.teikti rūpesčio: Drauge su tokiomis bendrai visu tautos likimu besirūpinančiomis mintimis užgavo širdį ir savi reikalai. Pt.
šìrdį užgriū́ti suneraminti, pridaryti rūpesčių: Vėl užgriuvo širdį toks sunkumas. rš.
širdìs užgriùvo
1.apėmė pyktis: Kai tik jį pamatau, visada užgriūva širdis. Mrj. Eikite, kol neužgriuvo širdis mano. rš. Širdis mat užgriuvo – su geru žodžiu dabar į jį neprieisi. Krėv.
2.pasidarė abejingas: Teip man užgriuvo širdis, kad jau ir nesgailiu. Mrc.
šìrdį ùžgulė kilo nerimas: Širdį man užgulė, Juza, o tu varai. Balt.
šìrdį užgul̃ti suneraminti: Sunkus apmaudas užgulė širdį. rš. Širdį užgulė neramumas. rš.
širdìs užkaĩto apėmė pyktis: Taip širdis užkaito, kad tik tik nepradėjau barties. Up.
šìrdį užkariáuti patraukti, palenkti: Mes, Jonai, rodos, pasikeitėm rolėm: man, jaunikiui, skirta užkariauti mergelės širdis, o tau, piršliui, tėvams meluoti apie mano palocių ir turtus. Vaižg. Paukštytė siūlėsi Jokimui Žaldokui pastatyti taures ir tuo būdu užkariauti aludario širdį. Trein.
širdìs ùžkepė pasidarė nejautrus: Kitam iš gailesčio širdis užkepa. Grš. Užkepė iš piktumo širdis. Vrn. Jau jo širdis užkepus, mislija sau: palauk, tu bjaurybe, aš tau už tai parodysu. Brt.
širdìs užkẽpo kraujù pasidarė nejautrus: Širdis krauju užkempa nuog tokių išmetinėjimų. Smn.
širdẽlė užkepė́jo pasidarė nejautrus: Kai man sakė rūstų žodelį, tai mano širdelė užkepėjo. Prng.
šìrdį užkèpti supykdyti: Man jau ažukepė širdį, aš jau jam vis tiek sakysiu. Švnč.
širdìs užkietė́jo pasidarė nejautrus, abejingas: Nu jau ir užkietėjo jo širdis prie pinigo, kad ir seseriai nelaimėje nepadeda. Srv. Jūs esate nelankio sprando ir užkietėjusios širdies. Valanč. Piktas o užukietėtos širdies. Mork. Faraono širdis buvo užkietėjusi, ir jis neklausė jų. ŠR.
šìrdį užkíetinti padaryti nejautrų, abejingą: Kas žmonių širdį daugiaus užkietina. Dauk. Užkietinsiu širdį jo, jog neišleis žmonių. Chyl. Užkietina jų širdis kaip uolą. Dk. Jei balsą Dievo išgirsite, tad neužkietinkite širdų jūsų. Dk. Nʼužkietinkite širdis jūsų, kaip įraudinime nusidavė. C.
širdìs užkíeto pasidarė nejautrus, abejingas: Širdis foraono užkieto. Chyl.
šìrdį užkuténti įskaudinti: Kartą širdį užkuteno, tai ir liko. Rmš.
šìrdį užláužti
1.prisiversti pamilti: Nepatiko, negalėjau širdies užlaužti prie tokio. Rdn. Aš ant anos širdies neužlaužiu. End. Negaliu priprasti, negaliu širdies užlaužti, negaliu nė paveizėti. Žem.
2.prisiversti: Širdį užlaužęs nuėjau. Kal.
širdìs užláužia gali ką daryti, priimtina: Kam širdis užlaužia valgyti, tas lai valgai. rš.
širdìs užlìpo ikì gerklė̃s sakoma apie didelį nuovargį: Jau man širdis iki gerklei užlipo. Kt.
širdìs užlū́žo
1.pasidarė abejingas: Širdis užlūžo, nebegaili: gailėjau gailėjau – ką padarysi!. Rm. Ne visada noris pažvelgti į žvaigždes. Širdis užlūžta, pasakysiu. Dovyd.
2.labai susijaudino: Užlūžo širdis – ir nebegaliu [kalbėt]. PnmR.
šìrdį užmìnti labai įžeisti, įskaudinti: Gerai aš gyvenau savo gyvenimą, niekada nebuvau neteisus, niekada neužmyniau širdies. rš.
širdìs užpỹko pasidarė bloga, šleikštu: Aš negalėjau nė valgyt: man širdis užpyko. Šl.
šìrdį užrakìnti pasidaryti nejautriam, abejingam: Jie savo širdį griekams ir svieto prilyginimui užrakina. brš. Bet jei kas turėtų pasaulio turtų ir, pastebėjęs vargo spaudžiamą brolį, užrakintų jam savo širdį, – kaip jame pasiliks Dievo meilė?. ŠR.
širdìs užsìdegė apėmė pyktis: Užsidegė širdis, ir pasakiau tiesą į akis. Šts. Kai pamatai skriaudžiamą žmogų, tai širdis užsidega. Rmš.
širdìs užsigė́lė labai skaudu: Užsigels širdis, kad pajus sūnų žuvusį. Šts.
šìrdys užsikietãvo pasidarė abejingi, nejautrūs: Užsikietavo širdys tų žmonių. Bit.
širdìs užsìmezgė pasidarė neramu: Nebeištariu žodžio, užsimezgė širdis. Kl.
šìrdį užslė̃gti pridaryti rūpesčių: Taip didžios malonės sumilimo ieško širdis, griekais didžiai užslėgta. Mž.
šìrdį užsõpo apėmė sielvartas: Teip užsopo širdį, kad net raudojau. Dbk.
šìrdį užspáusti nuslopinti, suvaldyti jausmus: Tai mesk besidairęs, užspausk širdį, nebeieškok. Balt. Ona dabar klausia savęs, užspaudusi širdį: – Ko jam iš manęs reikia?. Šein.
širdìs užšãlo
1.apėmė baimė: Tam tam tam duris verandos – man tik širdis užšalo!. Šmn. Lėktuvai kad sukniaukia, tai širdis ir užšalna. Grd. Man net širdis užšalo: jis atsisėdo per daug drąsiai. Simon.
2.pasidarė nejautrus, abejingas: Jau jis (bernelis) nebegirdi, jau jis nebeklauso, užušalus jam širdelė kaip medelio sauso. Kp. Ar nepavyna uždegti užšalusią širdį tavie?. P. Visi, kurių širdys užšalusios, kurių akys blogus daiktus regi pasaulyje, tai visi tokie šios gražiausios iš gražių [pušies] nemato. Dovyd.
šìrdį užšìkti vlg. įskaudinti, įžeisti: Aš jį mylėjau, ė anas man širdį užušikė. An.
šìrdį užver̃sti palenkti save: Jei mane mobilizuos, kaip Dievą myliu, aš pabėgsiu, nes negaliu užversti savo širdies. Vaižg.
šìrdį užvérti pasidaryti nejautriam, abejingam: Jo širdis vargšams neužverta. rš.
širdìs užvė́so neteko įkarščio, užsidegimo: Akys iš verksmo ištekėjo, širdis užuvėso. brš.
širdìs ùžvirė
1.apėmė pyktis: Man tik ažuvirė širdis, kaip ana pasakė. Rš. Maža kas gali žmogui ištrūkti nuo liežuvio, kai širdis užverda. Balt. Svetima mano širdžiai bet kokia tautų neapykanta, bet, išvydus tas raguotas, kryžeiviams priprastas kepures... širdis užvirė. Pt.
2.staiga susijaudino: Kai taip pasakė, tai man net širdis užvirė. Lp. Žinoma, užvirė širdis jaunikio. Kudir.
širdìs ùžvirė kraujaĩs apėmė pyktis: Kai tik Jonį pamatau, tuojau pat man rankos pradeda virpėti, širdis kraujais užverda – taip nekenčiu. Vkš.
šìrdį užžiẽbti sužadinti jausmus: Tėvas ir sūnus siunčia [šventąją dvasią], jeng mūsų širdis užžiebtų. brš.
širdìs valiója sakoma ko norint, geidžiant: Gerti, valgyti svečiams – ko tik širdis valioja. Žem.
širdìs vãlo sakoma ko norint: Išpestyta, ėda, ką širdis valo. Krš. Dabar gali pirkti ką širdis valo, tik turėk piningo. Krš.
kíek širdìs vãlo užtektinai: Turi visa ko, kiek širdis valo. Krš.
šìrdį varpýti labai skaudinti: Vaikų tokie žodžiai širdį varpyte varpo. Krš.
šìrdį várstyti
1.labai skaudinti, užgaulioti: Anytos skaudūs žodžiai kaip driaučiais varsto širdį. J. Tavo žodeliai ir kalbelė varsto mano širdelę. LTR. Nenoriu varstyt širdies savo bobai. Dglš. Varsto kaip peiliais mano širdelę, girdo kartybėmis kas dienelę. Žem.
2.kelti nerimą, rūpestį: Rūpesčiai širdį varsto. Šk. Varstomas širdį rūpesniais, jis be parglito dejavo. Dauk.
šìrdį vársto labai neramu, skaudu: Tėvams širdį varsto, jei koki marti: antai marti motynai ugnį užliejo. Šts.
širdyjè vérda gniaužia pyktį: Kodėl netinka jis tau? – klausia motina švelniai, ramiai, tačiau matyti, jog širdyje verda. Šein. Mačkienė dedasi nesupykusi, bet jos širdyje verda. Simon.
širdìs vérda
1.labai rūpi: Jau jo tik širdis verda [į degtinę]. Lp. Kad ir žmonės suspausti drūčiai buvo, ale žmoniški jausmai ir širdis tankiai virė misle apie liuosybę. Bs.
2.ima pyktis: Tik širdis pradeda virt – anširdeno anas mane. Mlt. Mano širdis verda, kad nesirūpini žodžio išpildyt. Srv. Jau mano širdis verda kaip puodan. Pv. Nekalbėk daugiau, seni, eik, sakau tau... Matai, širdis mano verda. Krėv. Ant pono nors širdis virte verda, bet jam nieko nepadarysi. Žem. Man širdis virė. Neištariau nei pusės žodžio. Dovyd.
3.labai skaudu: Širdis verda, o verkt negaliu. Dg.
širdìs vérda kraujù
1.labai skaudu: Iš gailumos širdis krauju verda. Rod. Širdis krauju verda po tokio pasidarymo. Šts.
2.ima pyktis: Negirdi tėvas, jam širdis krauju verda žiūrint į žentą. rš.
širdìs vérda kraujuosè labai skaudu: Mano širdis kraujuos verda. Plv.
širdìs vérda kuñkuliu ima pyktis: Širdis kunkuliu verda matant, kad tėvas baigia paskutinį rublį per gerklę perleisti. Vkš.
širdìs vérda su kuñkuliu ima pyktis: O jenau, širdis verda su kunkuliu!. End.
širdìs vérda kunkuliaĩs darosi bloga, šleikštu: Širdis verda kunkuliais, kad reik ėsti mašinuotą pieną. Šts.
šìrdį vẽria sakoma labai ko norint: Taip noriu šitos suknelės, kad net širdį veria. Mrj.
širdìs ver̃kia liūdna: Širdis verkia tokiame gyvenime. Rdn. Negaliu – širdis verkia. Bgt.
šìrdį vérti
1.labai skaudinti: Vaiko riksmas man širdį veria. Gs. Juokis, kai skausmas veria širdį. Ds. Veria širdį kaip su peiliais. Krš. Kur tik žvilgsnį metė, ten vienas grynis, net širdį vėrė. Cvir. Širdį veriantis riksmas perskrodė Kalėdų orą. Ap. Jo balsas vėrė mano širdį. Dovyd. Oi nelaimė, ką aš matau, širdį verʼ kaip yla. Vnž. Tos motinos vargas tačiau ir mūsų daug kentėjusiai liaudžiai vėrė širdį ir per daug į akis dūrė. Pt.
2.labai jaudinti, žavėti: Tada lakštingala užtraukė dar balsiau, dar gražiau; jos giesmė tiesiog širdį vėrė. Balč. Tautos dainų kalba – neišsakoma galybė. Ji žmogaus širdį veria, gaivina, žmogų į aukštybes kelia. Jabl.
šìrdį ver̃žti kelti nerimą, rūpestį: Vargeliai našlelės veržia mano širdelę, veržia. rš. Ar aš nenumanau, kas tamstai širdį veržia?. Šein.
šìrdį vìrinti labai skaudinti: Blogi vaikų darbai tėvams širdis virina. Rod. Kas neturėjo nieko, tai tam gerai, o kas turėjo, tai tam širdį virino [varomiems į kolūkį]. Sug.
širdìs vìrpa
1.ima baimė: Širdis virpa nuo to kalno važiuojant. Dr. Negaliu žodžio pasakyti, visa virpa širdis. Trk.
2.ima nerimas: Kieno šienas šlapias ant pievos, virpa širdis žiūrint. J.
šìrdį vìrpinti labai jaudinti: Giedrius atrodė be galo švelnus ir kartais jai virpino širdį. Paukš. Gilus moterų altas, lygu vyrų baritonas, kutente kutena, virpinte virpina klausą, širdį ir žadina simpatiją. Vaižg. Pliuškenas Šešupė iš lėto ir virpina širdį poeto seniai nematytais vaizdais. rš.
širdyjè virpsóti nuolat prisiminti: Šitie daiktai tevirpsai stipriai širdyse mūsų, tuos pilnu tikėjimu išmanykime. Dk. Idant jos (kančios) didumas mūsų širdyse virpsotų. Dk.
širdìs vỹsta
1.darosi bloga, šleikštu: Vysta širdelė nuog saldaus midulio. d.
2.darosi liūdna: Džiūsta vysta širdužėlė kaip lanko[je] šienelis. JD.
šìrdį žeĩsti skaudinti: Daumantas šiandien broliui širdį žeidžia. Kudir. Anie vaizdai praplaukia pro akis giliau nebežeisdami širdies, – taip vėjas bėga rugių lauko viršūnėmis. Gran. O seniai čia, rodos, su F.Šilerio herojaus špaga po Kauno sceną švaistėsi jis – stamantrus, ugningas vyras ir mirtinai žeidė merginų širdis. Trein. Kas norint širdį tavo žeidžia arba griežia, kas norint tave spaudžia. Dk.
širdìs žìno nėra užmiršta (skriauda): Kad ir kalbuos, bet širdis viską žino. Plng.
širdìs žvėrė́ja rš. darosi nejautrus:
ant širdiẽs negẽra neramu: Šiandie man ant širdies negera. PnmA. Nuo Tado kalbų negera ant širdies. rš.
ant širdiẽs negeraĩ neramu: Ant širdies paliko negerai, kai pasakė. Skd.
ant širdiẽs leñgva ramu: Ka sužinojau, ir ant širdies lengviau pasidarė. Šv. Užėjo pyktis, išsibarei, tai nors an širdies lengviau pasdaro. Skdt. Kai išsibamba, turbūt jai ant širdies lengviau. Gs. Kad būčiau mokėjusi atsirokuoti, būtų ant širdies lengviau buvę. Krš. Išsirėkiau, net ant širdies lengviau pasidarė. Slm. Lengva pasidarė jai ant širdies, kad niekas nežino, jog jis buvo padegikas. Simon.
ant širdiẽs saldù
1.pasidarė malonu: Net saldu ant širdies, lengviau atsikvėpiau. Žem.
2.darosi silpna, negera: Basas ant dagio užmyniau, ir ant širdies saldu paliko. Vkš.
ant širdiẽs slėgù neramu: Slėgu ant širdies. Rm.
ant širdiẽs sunkù neramu: Kap kuomet man an širdies sunku. Zt. Man sunku ant širdies. prš. Sunku ant širdies, tartum akmuo guli. LzP. Išeidamas [senis Simonė] pradėjo juokauti, bet mačiau, kad jam taip sunku ant širdies, jog vos neverkia. Cinz.
ant tuščiõs širdiẽs P. nevalgius, negėrus: Nevalgyk tų obuolių ant tuščios širdies. Pc. Ant tuščios širdies išgėriau lašelį kirminėliui numarinti. Vkš. Dūmą užlupau ant tuščios širdies, vos nesusivėmiau. Šts. Užvalgyk ko nors ant tuščios širdies!. Jrb.
ant širdiẽs atpùlti labai įsiminti: Piktas anų apsiėjimas atpuolė aniems ant širdies. I.
ant širdiẽs gulė́ti labai rūpėti: Man ant širdies guli, kodėl nepriėmiau tų našlaičių. Jnš. Man an širdies guli, kaip ten anys. Zt. Vengė vieni du pasilikti, nes žinojo, kad neprisivers pasisakyti, kas guli abiem ant širdies. Myk-Put.
ant širdiẽs gul̃ti kelti rūpestį: Visa tai, ką aš tau parašiau, yra tik tūkstantoji dalelė to, kas mane šiandieną supa, kas gula ant mano širdies, kas mane slegia. Tilv. Aš mačiau, kaip sunkiai gula jam ant širdies šeimininkų naujienos. Balt.
ant širdiẽs gurksóti labai rūpėti: Ant širdies gurkso kaip koks akmuo. Skp.
ant širdiẽs ìma neramu: Man tai kaip ir ant širdies ima – tokį kelią važiuot. Slm.
ant širdiẽs išspáusti padaryti, kad tvirtai įsimintų, įdiegti: Idant tąjag prisakymą parašytų ir išspaustų ant širdų savų ištikimųjų. Dk.
ant širdiẽs lìpti skaudinti, žeisti: Nereik lipti žmogui ant širdies, i niekas nieko nedarys. Šts.
ant širdiẽs pareĩti Rsn. prisiminti:
ant širdiẽs plū̃dura sakoma neprisimenant gerai žinomo dalyko: Stovi ant galva, plūdura ant širdžia, o pasakyti nemoku – užmiršau podės vardą. Šts. Plūdura ant širdies, o neatmenu. Brs. An širdžia plūdura, bet negaliu atsiminti. Trkn.
ant širdiẽs skrū̃pso neramu: Man ant širdies skrūpso. Lp.
ant širdiẽs slūgóti kelti nerimą: Tokia mislis po senovės slūgojo žmonėms ant širdies. rš.
ant širdiẽs stóvi sakoma neprisimenant gerai žinomo dalyko: Stovi an širdžia tie grybai, bet neatmenu. Lkž.
ant širdiẽs sùktis
1.sakoma neprisimenant gerai žinomo dalyko: Sukas ant širdies, ale niekaip neateina ant liežuvio. Bt. Ant širdies sukas, nežinau kaip pasakyti. Krž. Sukas ant širdies, ir negaliu atminti. I.
2.nuolat prisiminti: O užmirštie ir negalėjo, vis ji jam sukos an širdies. prš. Stov bernytis prie šalies, man vis sukas ant širdies. prš.
ant širdiẽs výsta darosi bloga, šleikštu: Nuog ito valgymo vysta an širdies. Arm.
ant širdiẽs dùnks kilo nerimas: Dunks man ant širdies, kad gali būt miręs. Sb.
be širdiẽs
1.apie nejautrų, negailestingą: Kažin, ar tokie be širdies ir yra anos tie vaikai?. End. Be širdies anas, anas neturi širdies. Zt. Tokia be širdies buvusi velnienė. Žem. Einu, išvaroma einu Vorkutos, Krasnojarsko link, kur nei žolynų, nei dainų, kur žmonės be širdies aplink. Mišk.
2.negailestingai, be pasigailėjimo: Muša be širdies. Ėr. Jie be širdžių gyvena. Ėr. O ant šitokių [darbščių žmonių] užgriūva įstatymai, prislegia be širdies, Jeronimai. Dovyd.
į šìrdį (kas) patinkamas: Jam tokia dovana labai į širdį. Gs. Aš už jo nėjau: jis man ne in širdį. Dkš. Aš nueisiu į lauką, kur šimtas šienpjovėlių, aš išsiskirsiu, aš išsirinksiu sau į širdį bernelį. Vlkv. Šinkoriui tas avinėlis vėl labai į širdį buvo. Bs.
širdìs į šìrdį vieningai, draugiškai: Gyvename visi trys draugiškai, ranka į ranką, širdis į širdį. Vencl. Abi gi – kaip seserys tikros, širdis širdin visas tas dienas... O dabar?. Balt.
į šìrdį bélstis veikti jausmus: Poetas neturi patikti. Tačiau jam privalu jausti, ar jį girdi, ar jo klausosi, ar jis žadina nerimą, beldžiasi į širdis. rš.
į šìrdį dė́ti R., M. dėmėtis, įsiminti: Viską įžiūriu, seku ir į širdį vis dedu. Sruog. Užsisėdęs už stalelio dobilu žydėjai; ką tu man kalbėjai, vis širdelėn dėjau. Nč. Savon širdin tatai dėsi. Mž. Tatai aš širdina demi, todėl nusitikėjimą nepametu. Bret. Žodžius Jėzaus širdin dėkiam. brš. Ilgos kalbos rėčiu gaudomos, trumpas žodis širdin dedamas. rš.
nórs į šìrdį dė́k apie labai gerą: Kol neužlietei [moters], tai nors širdin dėk, o užulietei – ir pekloj nebepasikavosi. Kp.
į šìrdį dė́tis
1.dėmėtis, įsiminti: Aš dėmiuos, t. y. į širdį deduos. J. Negi visa, ką dėjosi į širdį, kuo alsavo, prarado prasmę. Bub. Tik tas ėmė jai dėtis į širdį, kad namiškės moterys, pamačiusios ar pasitikusios ją, šnibždėjosi ir šypsojo, kinkuodamos galvas. Žem. Stebėjau ir dėjaus į širdį. ŠR.
2.jaudintis: Tu viską, kaip sakoma, labai dediesi širdin. Balč.
į šìrdį digčióti jausti širdgėlą: Jai digčioja į širdį, išgirdus [bobų] patyčių, kurios vadindavo Ignį vištgaidžiu. LzP.
į šìrdį dìlgtelėti suneraminti: Jo pasakymas, kad vakar atvažiavo Šalajų sekliai, dilgtelėjo jai į širdį. Vien.
į šìrdį dìngstelėti sukelti nerimą: Žodis tas dingstelėjo man į širdį. J.
į šìrdį dìngtelėti kilti nerimui, nuojautai: Dingtelėjo į galvą, į širdį, kad nebus gerai. Škn. Raudona kaip žarija, o širdis tvaksi tvaksi! – Mat iš tikrųjų patinku, – dingtelėjo į širdį. Žem.
į šìrdį dunksė́ti veikti jausmus: Dar vieną kartą prie jūsų atsiliepiu, dunksiu į širdes jūsų: pabuskiat ir akes savo piktu gėrimu užpiltas atmerkiat. Valanč.
į šìrdį dunksnóti kilti nuojautai: Dunksnoja man į širdį, kad turiu išlošti bylą. Šts.
į šìrdį dùnkstelėti
1.sukelti nerimą: Tamsus nujautimas dunkstelėjo jam į širdį. Balt.
2.kilti nerimui: Dunkstelėjo širdin, kad nebepasmatysma. Dbk.
į šìrdį dùnksterėti sukelti nerimą: Štai dunksterėjo jam širdin mislis: beg sulauksi rytdienos. Baran.
į šìrdį dùnktelėti sukelti nerimą: Tamsus nujautimas dunktelėjo jam į širdį. Balt.
į šìrdį dùnskinti veikti jausmus: Dunskinu į širdis jūsų. Valanč.
į šìrdį dùrti skaudinti: Į pačią širdį dūrė jo žodžiai. Balt. Ne vienas pasišaipo, gal ir nepiktai, bet duria į širdį. Bub. Pataikauk jam (vaikui), jis durs tau į širdį. ŠR.
į šìrdį eĩti skaudinti: Visi toki žodžiai širdin eina. Drsk.
į šìrdį gnýbtelėti staiga suneraminti: Praniukui kažin kas į širdį gnybtelėjo, pro duris išėjo. LzP.
į šìrdį gul̃ti patikti: Man bagota širdin gula kaip ir kokia bėda. Ob.
į šìrdį įardýti įskaudinti, įžeisti: Jo žodis man širdin intardė. Zt.
į šìrdį įáugo labai patiko: Tas miestas man taip į širdį įaugo. Pt. Kiekvienas namų, laukų, girios kampas pasidarė kaži kokia brangenybė, tiesiog į širdį įaugusi. Pt. Kas galėtų būti tiek stiprus ir artimas, tiek jo širdin įaugęs? Kur ji, ji?!. Šein.
į šìrdį įdė́ti įsidėmėti, įsiminti: Pildykis ir žodžius motinos savo giliai įdėk ing savo širdį. I. Savo širdina įdėsiu aš jo dvasios dovanas. brš. Indemi, įspaudžiu širdin. Sir.
į šìrdį įdrìbti
1.patikti: Mergaitė į širdį įdribo. Alk.
2.įsiminti: Man ta giesmė įdribo į širdį: kur aš eisiu, vis ją giedu. Skr.
į šìrdį įdùrti sukelti nerimą: Man širdin indūrė – išbėgo Česiukas. Rš.
į šìrdį įeĩti sujaudinti, paveikti: Į dūšią įeina, į širdį. R.
į šìrdį įglìžti patikti: Merga įgližo į širdį berno. J.
į šìrdį įgnýbti sukelti nerimą: Man išgirdus kaip gnybte įgnybė į širdį. Skd.
į šìrdį įkìbti
1.patikti: Į širdį įkibo man tas paršjonis. Šts. Ir teip jis karaliui įkibo į širdį, kad jau ir karalystę ketino jam pavest. LTR.
2.padaryti įspūdį: Jausmas į širdį įkimba. Kudir.
į šìrdį įkrìsti
1.sujaudinti, padaryti įspūdį: Tavo žodžiai man į širdį įkrito, neužmiršiu anų lig pat smerčio. Vkš. Įkrito man į širdį tie žodžiai kaip ligoniui sveikata. Cvir. Vienas žodis, į širdį įkritęs, sužavės nekalčiausius sapnus. Mair. Tas eilėraštis man širdin įkrito dar prieš gerus metus. Trein.
2.patikti: Inkritai širdin, kitos mergos nenori, liks senbernis. Drsk. Oi mergele, mergužėle, tu graži mergele, tu įkritai man į širdį kaip gaili raselė. LTR.
į šìrdį įlį̃sti patikti: Petrui Vyturytė buvo į širdį įlindus. Raud. Prievarta į širdį neįlįsi. rš.
į šìrdį im̃ti
1.jaudintis, jautriai reaguoti: Per daug viską į širdį imi. Vkš. Nereik teip labai imt į širdį. Jnšk. Nėra ko čia didliai imti į širdį – be tokių vaikų jau neprapulsiu. Trk. Neimk į širdį, ana tai taip juokuoja. DūnŽ. Tikrai tu imi į širdį vargą ir skausmą. ŠR. Tu neimk širdin, ką aš sakau, ir netikėk per daug mano žodžiais. Krėv. Nereikėjo taip imti į širdį, nes juk tai buvo tik sapnas. Vaičiul. Ji labai jautri ir viską skaudžiai ima į širdį. Bub.
2.dėmėtis, įsiminti: Girdėtus žodžius imkiat į širdis savas. Valanč.
į šìrdį im̃tis jaudintis, jautriai reaguoti: Nesiimk jau taip į širdį – aš nieko bloga nesakiau. Srv. Nereik visų niekų taip imtis į širdį... nesipilti į galvą bobų plepalo. Žem.
į šìrdį įsidė́ti įsidėmėti, įsiminti: Akys žvelgia pro kaktą labai įdėmiai, viską nori pamatyti, įsidėti į širdį, įsiminti ilgiems metams. Bub. Tavo žodžius aš į širdį įsidėjau: tu užmiršai, o aš neužmiršau. Vkš. Visi žmonės, pagirdėkit ir į širdis įsidėkit. d. Atsitikimai visiems į širdį įsidėjo. J. Visi pagraudinimą į širdį įsidėjo. Dauk.
į šìrdį įsiė́sti labai įsiminti: Tie pokario metai taip įsiėdę į širdį, ir tik mirtis, matyt, juos ištrins. Bub.
į šìrdį įsikaliavóti labai įsidėmėti: Įsikaliavok, vaikeli, į širdį, kad tokios motynos nebrasi daugiau niekur. Mžk.
į šìrdį įsikìbti paveikti: Lamsargienė jautė, kaip vyro žodžiai tvirtai įsikimba širdin, keldami ir didindami viltį. Avyž.
į šìrdį įsisègti stipriai įsiminti: Tas jo pasakymas man in širdį įsisegė. Prn.
į šìrdį įsisiur̃bti įsiteikti: Esmi tikras, ji greit įsisiurbs seniui į širdį. LzP.
į šìrdį įsistvérti paveikti: Šito kunigo žodžiai net širdin insistveria. Aln.
į šìrdį įsivõgti apgaule palenkti, patraukti: [Heretikai,] įvogęsi ing širdis, turi nemažą asistenciją žmonių apsukui save. Dk.
į šìrdį įsmègti
1.patikti: Anam yr įsmegusi į širdį Petronė. Dr. Bet visais laimingai atsikračiau, ir nė vienas neįsmego taip giliai į širdį.... Žem.
2.padaryti įspūdį, paveikti: O Viliui ji (pastaba) įsmego taip giliai į širdį, kad jau, rodos, niekada neišdils. Simon.
į šìrdį įsmìgti
1.padaryti įspūdį, paveikti: Endzelyno žodžiai giliai man įsmigo širdin ir dar šiandie tebesmygso. Būg. Jam įsmigo į širdį vargonų gaudesys. Myk-Put. Širdin, kaip kaskart, taip ir šiandien, įsmigo nejaukumas... gal gėda?... Pt.
2.užgauti, įžeisti: Berno žodžiai jam lyg pašinas širdin įsmigo. Mont.
į šìrdį įspáusti padaryti, kad tvirtai įsimintų, įdiegti: Įspausk į mano širdį tuos žodžius. rš. Indemi, įspaudžiu širdin. Sir. Savo parapijonams į širdis įspausti tiesą pasirūpino. brš.
į šìrdį įsrìgti
1.patikti: Tas vaikinas įsrigo man į širdį, aš ilgiuos be jo. J.
2.padaryti įspūdį, paveikti: Žodis srigte įsrigo į širdį, t. y. įsmego. J.
į šìrdį įstrìgti
1.patikti: Kazys atsiklausė ir visai jam įstrigo širdin ta sveika, apvalutė mergiotė. Vaižg. Per daug mergina buvo įstrigusi jam į galvą ir į širdį. Kudir. Įstrigo į širdį ir niekaip negaliu iškrapštyt. Jnk.
2.padaryti įspūdį, paveikti: Tas tavo žodis taip įstrigo į širdį. Užv. Kartą Damazas buvo liudininkas vieno nemalonaus įvykio, ir tatai jam įstrigo giliai į širdį. Cvir. Simono žodžiai giliai įstrigo į jo širdį. Krėv.
į šìrdį įšáuti patikti: Inšovė šitoj merga man iškart širdin. Nč.
į šìrdį įtýžti jaudinti, rūpėti: Jam taip tas įtyžo į širdį – nieko tu nepadarysi. Sml.
į šìrdį kliudýti padaryti įspūdį, paveikti: Pirmosios dainos lietuviškai man širdin kliudė. Baran.
į šìrdį krìsti
1.jaudinti, daryti įspūdį: Įstabus anos kryžius, labai toks į širdį ir į akį kremtąs (krintantis). Krš. O kas skaitant tau pirmiausia krito į akis bei širdį?. rš. Nes Tamošius viską girdi: žodžiai krinta jam į širdį. Bink.
2.patikti: Vokiečiukas taip krito į širdį mergaitei. Bs. Tu, mergele, skaisti rožė, tu gražus kvietkeli, tai tu kritai man in širdį kaip gaili raselė. Drsk.
į šìrdį lìpti patikti: Aš to žmogaus negaliu dabot, nelimpa širdin. Pls. Lietuva, Močiule, mylimoji mano! Visi tamstos meilūs žodžiai į širdį man limpa. Baran.
į šìrdį lį̃sti labai jaudinti, skaudinti: Stačiūkiški žodžiai į širdį lenda, negaliu užmiršti. DūnŽ.
į šìrdį paim̃ti
1.įsidėmėti, įsiminti: Jokūbas jos žodžius taip į širdį paėmė. rš. Kadangi paėmei į širdį ir nusižeminai Dievo akivaizdoje, todėl ir aš tave išgirdau. ŠR.
2.susijaudinti: Pasakė kas ką, ir paėmei į širdį. Krš. Jau ir paėmė į širdį!... Gran.
į šìrdį patáikyti sujaudinti: Kaži kaip, ypač naktį, tas balsas pataiko man kaskart tiesiai į širdį. Pt. Stimburio paleista rakštis pataikė Beniui tiesiai į širdį. Avyž. Gero žmogaus žodis į širdį pataiko. KrvP.
į šìrdį prieĩti sujaudinti, paveikti: Meilingi žodeliai in širdį priėjo. d. Vėjelis papūtė, smiltys sudulkėjo, matulės žodeliai širdelėn priėjo. LTR.
į šìrdį prilìpti patikti: Labai ją pamylėjo, prilipo in širdį. Mrc. Kad berneliui pritikau, į širdelę prilipau. LTR.
į šìrdį pripùlti
1.sujaudinti, padaryti įspūdį: Kad nepripultų širdiesp jo tuščias žmonių gyrius. Sir.
2.patikti: Jam pripuolė į širdį, ką ana graži. Ml.
į šìrdį prisibélsti palankiai nuteikti, patraukti: Ir aš maniau, kad mano knygos į tavo širdį prisibels. rš.
į šìrdį pùlti
1.jaudinti, daryti įspūdį: Pamokslai puolė į žmonių širdis kaip kvepianti rasa vasaros vakarą, iš dangaus puolanti ant lankos žolynėlių. Tat.
2.patikti: Ji savojo nepažino, kurs ing širdį puolė. Bs. Iš karto vienas kitam puolė širdin. Šein.
į šìrdį skrū̃di neramu: Vis man širdin skrūdi ir skrūdi, ką gal aš negerai padariau. Str.
į šìrdį sliñkti užvaldyti (vidų): Sakau tik sau, kada abejonė arba baimė ima į širdį slinkti. Pt.
į šìrdį smègti daryti įspūdį, veikti: Žodžiai mokintojaus taip smego vaikui širdin, jog jis pradėjo apie tuos žodžius vis tankiau manyti. Jabl.
į šìrdį smìgti daryti įspūdį, veikti: Tokie žodžiai smigte sminga į širdį: – Kam auginai?!. Krš. O dar tykūs pavasario vakarai, kai visur skambėdavo širdin smigte smingančios kupiškėnų dainos. rš.
į šìrdį srìgti patikti: Tas žmogus sringa man į akis ir į širdį, t. y. tinka man. J.
į šìrdį sudė́ti įsidėmėti, įsiminti: Ką bernelis kalbėjo, širdelėn sudėjau. Kb.
į šìrdį tė́kterti ateiti į galvą, toptelėti: Jam kas tėkterėjo širdin. Dv.
į šìrdį tìrptelėti staiga susijaudinti: Taip man ir tirptelėjo širdin. Kls.
į šìrdį tóptelėti staiga kilti nuojautai: Man širdin toptelėjo, kad vienas jų negrįš.... Krėv.
į šìrdį tópterėti staiga kilti nuojautai: Ir topterėjo man širdin, jog tai ne prieš gera. Šein. Ir topterėjo širdin: ogi dar arklys neperkeltas. Dgl. Man topterėjo širdin, kad namuos negerai nusdės. Rod. Topterėjo kai peilis širdin. Vlk.
į šìrdį tvìktelėti staiga prisiminti: Kaip tik pažvelgiau į moteriškės dideles juodas akis, tviktelėjo man į širdį, kad jas kaži kame esu matęs. Pč.
į šìrdį užeĩti įsipykti: Tas laidokas man teip užėjo širdin, kad in jį ir širdies neatvertau. Rod.
į šìrdį vérti skaudinti: Vėrė man į širdį bernelio žodeliai. LTR.
į šìrdį vèsti pykinti: Nevesk manęs širdin. Šlčn.
į šìrdį dìmt kilo nerimas: Ir vėl man dimt į širdį, kad galėtume „Naująją" imti. Vd.
į šìrdį dìngst kilo nerimas, nuojauta: Užgirdau vaiką rėkiant – man tik dingst širdin, kad te mūsų Petriukas. Slm.
į šìrdį dìngt kilo nerimas: Šiam dingt į širdį. Jabl.
į šìrdį smìlkt staiga kilo nerimas: Man tik smilkt širdin – vaiko nėra. Dv. Smilkt į širdį kaip su yla. Vaižg.
į šìrdį srýgt kilo nerimas: Srygt širdin [policininko] stovylą išvydus. Ign.
ikì širdiẽs kiek nori, pakankamai: Gerose vietose darbo lig akių, o pavalgyti lig širdies. Grg.
iš širdiẽs
1.nuoširdžiai (kalbėti, daryti ką): Iš širdies pasakysiu – senykščių dainų nemenu. Grv. Aš jau taip verkšlendama iš širdies šneku. Pv. Iš paskutinio, iš širdies duoda – negaili. Sdk. Duosva uošvienei irgi uošveliui iš širdies dovanėlę. prš. Padedu, ir iš širdies padedu visiem. Mrj. Iš širdies kaip meldies, ir tai širdžiai tiek terandas. Krš. Ir Palekampienė parodys, jog vaišins ji iš širdies. Šein. Ne tiktai, kad mėšit, jus viernai padabosiu, bet iš širdies, kad gramdyt reiks, pamokysiu. Donel. Apdūmoti iš širdies. B. Teipo ir tėvas mano dangujęjis darys jumus, jei neatleisite iš širdų jūsų kožnas broliui nusidėjimuose. Bret.
2.atsidėjus (ką dirbti): Suk iš širdies ir susuksi [sviestą]. Šts. Tu nedaužk jau iš širdies, jau riktingai, ka nenuvargtumi. Dr. Ko bėgti, jeigu viską darai sąžiningai, kaip sakoma, iš širdies?. Ap.
3.užmirštama: Na, ta be abejo nesisielojo jo netekusi. Iš akių, tai ir iš širdies.... Myk-Put.
iš atvirõs širdiẽs nuoširdžiai: Aš iš atviros širdies sakau taip, kaip buvo. Pc.
iš gerõs širdiẽs palankiai nusiteikus: Aš iš geros širdies tau duodu – įsipilk ir valgyk. Skr. Iš geros širdies ir akmeniu metęs neužgausi. Kpr. Iš geros širdies atiduoda jai paskutinę kamarą. Žem. Iš geros širdies sugrąžinome piningus, rastus maišuose. Stan.
iš grynõs širdiẽs nuoširdžiai: Tikėk manim, iš grynos širdies sakau. Pt.
iš tikrõs širdiẽs nuoširdžiai (kalbėti, daryti ką): Jiem, durniam, juokai, o ji iš tikros širdies šneka. Plv. O bernai dar gyrės, kad koksai geradėjas kartais iš tikros širdies šeštoką pridėjo. Donel. Dabar, Jonai, pasakyk viską iš tikros širdies. Kudir. Iš tikros širdies gailėtis. Dk. Ne iš tikros širdies už anus meldėsi. Vln.
iš visõs širdiẽs
1.nuoširdžiai (kalbėti, daryti ką): Ar vargai, ar rūpesčiai taip slegia, kad atsidusai iš visos širdies?. Gs. Iš visos širdies sakau jums ačiū. Ap. Dėkosiu tau, Viešpatie, iš visos širdies. ŠR. Ragina mus, idant iš visos širdies apsigręžtume jop. Sir. Prisako, idant mylėtumbim artimą savo, bet ne prastai, liš iš visos širdies. Bret. Liepė save mylėt ižg visos širdies, dūšios, sylų ir dūmų tavų. Dk.
2.atsidėjus (ką dirbti): Kai reik kast [cukrinius runkelius], tai iš visos širdies raut. Vdk. Jauti, kad čia dirbama iš visos širdies, vadovaujant tvirtai rankai. rš.
iš širdiẽs į šìrdį nuoširdžiai: Jis kalba iš širdies į širdis. Simon.
iš širdiẽs išplė́šti
1.prisiversti užmiršti: Ko nedariau, kad tiktai išplėščiau tave iš širdies, girdi?. Balt.
2.priversti atsisakyti, atsižadėti: Va, niekas [dainų] neišplėšė iš širdies. Grv.
iš širdiẽs išráuti prisiversti užmiršti: Šitiek metų praėjo, nužilo Juza, o ji – prieš akis ir prieš akis. Neišrausi iš širdies, ir gana. Balt.
nuo širdiẽs
1.nuoširdžiai (kalbėti, ką daryti): Nuo širdies taip šneka, kaip netikėsi. Jdr. Mergšė nuog širdies visa nupasakojo, visa. Drsk. Šneka nuo širdies kaip pamokyta. DūnŽ. Kas ne nuo širdies, tas ne prie širdies. Ps. Nuo širdies! (sakoma sveikinantis kaire ranka). Mrj. Prisispeitęs Marcę prieangy nuo širdies kalbėjo. Žem.
2.atsidėjus (ką dirbti): Aš jai nuo širdies dirbu, o jinai valgyt neduoda. Pc. Kaip mūsų gyvenime, tai kai prilėksim, nuo širdies griebiam ir darom. Ln. Tekina nebėgu, bet žengiu nuo širdies. Šts. Nu jie pripratę nuo širdies [dirbti], tai ir lekia. Kpr.
3.noriai: Geriam nuo širdies. Ktč. Aš tų kopūstų nuo širdies valgiau. Erž.
nuo grynõs širdiẽs nuoširdžiai: Nuo grynos širdies patariu – kratykias senvaikystės. Rdn.
nuo pačiõs širdiẽs nuoširdžiai: Atsirado raudojėlė nuo pačios širdelės. JD.
nuo tikrõs širdiẽs nuoširdžiai: Tikėk, šneka nuo tikros širdies. Krš.
nuo širdiẽs nenueĩna nuolat prisimena: Ir dabar negaliu, nuo širdies nenueina. Ml.
nuo širdiẽs nutráuktas labai mielas: Vaikas nuo širdies nutrauktas. Ds.
nuo pàt širdiẽs nuoširdžiai: Gailinga motriška duoda nuo pat širdies, o skūpai duodant iš gailesio skausmai širdį bado. Šts.
per šìrdį
1.neramu: Kai pasakė, kad arkliai pasibaidę išvertė, man per širdį: kad tik nebūt užmušę. Sml. Tas per širdį buvo, kam aš liepiau. Lp.
2.labai skaudu: Jam labai bus per širdį, kad jį aplenksi sveikindamasis. Alk. Pasakei ką, jam jau ir per širdį. Mrj. Kaip man per širdį buvo, kad tą vaiką daužo!. End.
per šìrdį negeraĩ neramu: Jeigu vaikams kas blogai, tuoj motinai per širdį negerai. Krž.
per šìrdį dìgterėti kilti nerimui: Kaip tik pasakė, tai taip ir digterėjo per širdį. Mrs.
per šìrdį dìngstelėti kilti nerimui: Dingstelėjo man per širdį, kad išgirdau mirusį giminaitį. J.
per šìrdį dvìlktelėti kilti nerimui: Drūktenienei dvilktelėjo per širdį, jog čia ne su geru. Žem.
per šìrdį eĩti
1.jaudinti, veikti: Per širdį eina. R. Ir eit jiemus tas žodis per širdį. Bret. Giedokit, kad eitų per širdį kožnojo. prš. Gražiai dainuoja – balsas nents per širdį eina. Jnšk. [Pempė] užlaužia sparnus, siūsteli tau visai palei galvą ir taip skausmingai suklykia, kad net per širdį eina. Paukš.
2.skaudinti: Kožnas tavo žodis man per širdį eina. Vkš.
3.kelti nerimą: Kožnas [kūdikio] sujudėjimas eina tėvams per širdį. Rdn.
4.kvapą užimti: O tas alutis, Dievo duotasis, tai net rėždamas per širdį eina, be atdūsio stiklinę išvertus, net akys apžilbsta. Žem.
per šìrdį eĩna skaudu: Pareina vyras girtas – eina per širdį, nežinai ką daryti. Krš.
per šìrdį nueĩti
1.sujaudinti, paveikti: Ta žinia, kad sūnus mirė, jam per širdį nuėjo. Jnšk. Užgirstu karvės balsą, tai net per širdį nueina (gaila pardavus). Klt. Tie skambalai visada Uršulei nueidavo per širdį. Bor. Tas kvapas kažkodėl priminė tolimus vaikystės metus, prabėgusius kaime, ir švelnus graudumas nuėjo per širdį. Avyž. Kaip Šiaulius paminavoja [per radiją], šiūšt per širdį ir nueina. Krž.
2.įskaudinti: Tu užkerti man tokį žodį, kad man tik per širdį nueina. Ds.
per šìrdį nuskrósti labai sujaudinti: Kaip užgirdau, tai ir nuskrodė per širdį. Tvr.
per šìrdį nusmel̃kti staiga pasireikšti (apie nemalonų jausmą): Per širdį nusmelkė kažkoks neramus jausmas. Rs. Tik smilkt per širdį nusmelkė, kai išgirdau žinią. Mrj. Man kad nusmelkė per širdį: nė piniginės, nė pinigų!. Mžš.
per šìrdį pasidúoti sujaudinti: Jam lyg truputį pasidavė per širdį, jog rinko vyrus ir be jo rodos, ir be jo žinios. Piet.
per šìrdį péreiti
1.sukelti nerimą: Kad toji atėjus man per širdį pereitų!. Vrn. Čiūžt per širdį tokia bailė perėjo. J. Man perėjo per širdį: kas čia dabar galėjo naktį tą ugnį uždegti?. Vž. O jai per pačią širdį perėjo: ar tik jau nežino kaimas jos sūnaus gyvenimo.... Gran.
2.sujaudinti: Per širdį perėjo ta baisi žinia. Šts. Kažkoks džiugumas pereina per širdį lyg vaikui, kuris užmigdamas staiga atsimena, kad rytoj sekmadienis. Gran.
per šìrdį pérnerti labai sujaudinti: Kaip užgieda, tai per širdį perneria. Rod.
per šìrdį plẽškinti įžeidinėti: Nepleškink su liežuviu kitam per širdį. Dr.
per šìrdį smeĩgti labai išgąsdinti: Man kad smeigė per širdį!. Dkš.
per šìrdį smélktelėti susijaudinti: Juzai taip ir smelktelėjo per širdį nuo šito vardo. Karusiotė!. Balt.
per šìrdį smìlktelėti sunerimti: Smilktelėjo jam per širdį: ar tas vaikas nebus tas pats, kurį liepė nužudyt. ps.
per šìrdį vérti labai skaudinti: Vis tiek apsirėkiau: tos motinos balsas per širdį veria. Šmk.
per šìrdį dìlgt staiga kilo (jausmas): Dilgt per širdį piktas jausmas. rš.
per šìrdį dìngst kilo nerimas: Dingst man per širdį, kad taip bus. J.
per šìrdį drýkst kilo nerimas: Anas dirst pirkion, man drykst per širdį. Klt.
per šìrdį dvìlkt kilo nerimas: Dvilkt jam per širdį, rodos, lygu Marikę pamatęs. Žem.
per šìrdį smìlkt kilo nerimas: Vienas balsas skardus, vaikiškas. Lyg pažįstamas. Tik smilkt per širdį - Kaziukas!. rš.
per šìrdį tìrpt staiga kilo nerimas: Man tirpt per širdį – kur vaikas?. Rmš.
po širdiẽs
1.patinkamas: Aš negaliu tokio vaikio gauti, koks man po širdies. Jdr. Nėr man tokios po širdžiai, tai nenoriu suvisu [vesti]. Ad. Kad po širdies mergelė, daryk greitai veseliją. Nm. O jeigu ir turtais paskendusios būtų... kaip ne po širdies – niekas nemalonu. Žem. Kad nėra po širdies, tai geriau neprasidėti. LzP.
2.palankiai, sėkmingai: [Turtingam] visi daiktai po širdies jo sekėsi. Bret.
po širdimì palį̃sti prisimeilinti: Dar viena mokėjo palįst po mano širdžia. Jrb.
prie širdiẽs patinkamas, mėgstamas: Marti man prie širdies, žentelis – ne prie širdies. Vkš. Mergaitės gi ne berniukai: močiai prie širdies. Mžš. Ji man patinka. Ji man prie širdies. Vaičiūn. Pas Klemą neužsuksim, ką žinai, gal jam ne prie širdies bus tokie svečiai. Bub. Tau tai sodyba visą laiką buvo prie širdies. Avyž. Man šitas darbas prie širdies. Mrj. Ne prie širdies ir jaunikliai – dideli karštakošiai, per aukštai galvas iškėlę. Zur. O mėsa vis prie širdies arčiau. Skr.
nórs prie širdiẽs dė́k apie labai mielą: In akis – nor prie širdies dėk, o už akių – šunis an kaklo karia. Vrn. Ot gera seselė, nors prie širdies dėk. Pš.
prie širdiẽs eĩti
1.jaudinti, veikti: Vokiškai man daug geriau viskas prie širdies eina. Simon. Jokūbui tas priepuolis su pamokslu gan ėjo prie širdies, rados truputį geresnis. Valanč. Motinos kalba prie širdies nėjo. LzP.
2.patikti, mėgti: Duona sveikam žmogui prie širdies eina. rš. Neina pri širdies ta mėsa. Dr. Kaip neįpili baltalo į putrą, ir neina prie širdies. Užv.
prie širdiẽs krìsti patikti: Ta pasaka man nekrinta prie širdies. Blv.
prie širdiẽs lìpti patikti: Tie balsai, rodos, limpa prie širdies!. Kudir. Kaži kas nelipo ponui prie širdies, kad lažininkas toks jėgingas. Cvir. Šarvas (pravardė) jam iš pirmų dienų nelipo prie širdies, o vėliau ir visai atgrasus pasirodė. Bub. Žodžiai nelimpa širdiesp, nemieli yra. Sir.
prie širdiẽs prieĩti sujaudinti, paveikti: Mielo tėvo žodeliai prie širdies priėjo. Tv. Įsišneko sena tarnaitė apie viską, kas prie širdies priėjo. LzP.
prie širdiẽs priglaũsti pamylėti: Priglaus jas prie savo širdies. Žem.
prie širdiẽs prilìpti patikti, pamėgti: Prilipai tu man prie širdies per šituos metelius kaip tikras sūnus. rš. Patiko ir prie širdies prilipo. Pšl.
prie širdiẽs pripùlti patikti: Paplaukiui kalba jis, t. y. kas pripulna prie širdies, kas tinka. J. Ar ir tau tas sumanymas pripuola prie širdies?. LzP.
prie širdiẽs sliñkti tikti, būti mėgstamam: Žąsies mėsa neslenka prie širdies: rakinėk ir rakinėk kaip karosą. Šts.
prie širdiẽs tvérk apie labai mielą: Kad ans negirtas – tverk prie širdies, o kaip išgers – tauzija. Štk.
su širdimì jautrus, gailestingas: Nebuvo su širdžia žmonys. Užv. Būkiat žmonys su širdžia, per gvoltą nevežkiat jaunosios. LTR. Skubina su pagelba – vienas su turtais, kitas su širdžia. Kudir.
su apsuñkinta širdimì nusiminęs: Taipo širdyje mislydama motina, norint ir su apsunkinta širdimi, nuėjo. brš.
su ãtbula širdimì nenoromis: Važiuoju į savanorius, bet su atbula širdžia. Šts.
su ãtkala širdimì nenoromis: Su atkala širdžia duodu, t. y. nenorėdamas, supykęs. J.
su ãtkara širdimì nenoromis: Su atkara širdimi dirbsiu, kad neišleisi. J.
su ãtvira širdimì nuoširdžiai: Prie žmogaus [rašytojas] prieina su atvira širdimi, stengias pažvelgti jo sielon, pamatyti, kas tenai dedas. Šein.
su káršta širdimì labai skubiai: Lekia su karšta širdimi. Žl.
su lengvà širdimì nejaučiant apmaudo: Reik anuos pabaust su meile ir su lengva širdžia, o ne su rūstybe. brš.
su skaũdančia širdimì sielvartaujant: Pirmą savo vyrą buvau tokį bjauražmogį gavusi, kad už antro su skaudančia širdžia beičiau. Brs.
su stačià širdimì piktas, įpykęs: Atlėkė jau su tokia stačia širdžia, primanytų – užmuštų mane!. Jz.
su sudaužýta širdimì nusiminęs, pažemintas: Štai dulkėse tavęsp vaitojam su sudaužyta širdimi. brš.
su sujùdusia širdimì susijaudinęs: Taip kalbėjo su sujudusia širdimi. K.
su sukùlta širdimì nuolankus, nusižeminęs: Aš skundžiuosi su gailinčia bei sukulta ir pakarna širdžia. brš.
su sunkià širdimì nusiminęs: Išsimaudžiusi jūroje ir dar gerokai su vaikais pažaidusi, su sunkia širdimi keliavo Elzė pas Mineikienę. Pt.
su suskaũdusia širdimì sielvartaujant: Čionai galbūt puiku, jei žmogus ateina su nesuskaudusia širdimi. Mš.
su užáušusia širdimì bejausmis, abejingas: Žmogus ne apsileidėlis, ne su užaušusia tautiška širdimi. Vaižg.
už širdiẽs griẽbti labai jaudinti: Balsas taip nuoširdžiai skambėjo, jog net už širdies griebė. Bor. Kaip galima sudėti eilėraštį, kad už širdies griebtų, iki šiol nesuprantu. rš.
už širdiẽs gróbti labai jaudinti: Tokie žodžiai grobia už širdies, durte duria kiaurai. Rdn.
už širdiẽs im̃ti labai jaudinti: Visi tie tavo pasipasakojimai taip ir jema mane už širdies. Vkš. Ažu širdies ėmė, kai pamačiau. Grv.
už širdiẽs pastvérti labai sujaudinti: Kad grimšterė[jo] muzika – net už širdies pastvėrė. Rod.
už širdiẽs tráukti labai jaudinti: Kad kirsteria muzika, net už širdies traukia. Rod.
už širdiẽs tvérti labai jaudinti: Miškan, būdavo eini – tai net akį veria, vat teip linksmina dūšią, ažu širdies tveria. Baran.
kaĩp į šìrdį įką́sta liūdna: Man šiandien nesmagu, lyg į širdį įkąsta. Dkš.
kaĩp į šìrdį įkir̃sti suteikti sielvarto: Pasako ką – kaip į širdį įkerta. Krš.
akmens širdis žr akmuo
akmens širdį turėti žr akmuo
akmuo nukrito (nusirito, nusprūdo)nuo širdies žr akmuo
akmenį nuversti nuo širdies žr akmuo
akmuo slenka nuo širdies žr akmuo
akmuo užgulė širdį žr akmuo
kaip akmuo nusirito nuo širdies žr akmuo
aniuolas apžergė širdį žr aniuolas
arklio širdį turėti žr arklys
aukso širdis žr auksas
aukso širdies žr auksas
kaip botagu per širdį žr botagas
gaisrą sukurti širdyje žr gaisras
kaltūnas nuslinko nuo širdies žr kaltūnas
kelią rasti į širdį žr kelias
kirmėlė graužia širdį žr kirmėlė
kirminas bruzda širdyje žr kirminas
kirminas graužia (kremta)širdį žr kirminas
kiškio širdis žr kiškis
kraują suvaryti į širdį žr kraujas
medžio širdelė žr medis
medaus širdis žr medus
medumi lipti prie širdies žr medus
kaip medumi tepti per širdį žr medus
nagus įleisti į širdį žr nagai
paėmimas į širdį žr paėmimas
pašalą laikyti širdyje žr pašalas
peilis širdyje žr peilis
devyni peiliai pervėrė širdį žr peilis
kaip peiliu per širdį žr peilis
kaip [su] peiliu į širdį įdurti žr peilis
kaip peilį įverti į širdį žr peilis
atviromis rankomis ir širdimis žr ranka
ranka mazgoja širdį žr ranka
ranką padėjus ant širdies žr ranka
ranką pridėjus prie širdies žr ranka
ranką ant širdies žr ranka
rėmuo paėdė širdį žr rėmuo
skaudulys širdyje žr skaudulys
kaip su sviestu tepa per širdį žr sviestas
šuns širdį turėti žr šuo
vaistas nuo širdies skausmo žr vaistas
atiti̇̀kti
Apibrėžtis
ti̇́kti, tiñka (tiñkma LD352(Dv), teñka LzŽ), ti̇̀ko KBII159, K, Š, K.Būg, FrnW, DrskŽ; H, R, MŽ, N, L, Rtr
1. intr. DŽ, NdŽ, KŽ būti atitaikytam, tinkamam, geram: Tie akilioriai man netiñka prie akių (nematau su jais) Jnšk. Raktai netiko į spyną rš. Šitas dalgis tiñka in šitą dalgiakotį Lp. Dumčiaus siuvinys tinka vaikui kaip ir tėvui P.Cvir. O jis (ponaitis) tą čeveryką mieravo visom mergom ir moterėm ir visom panom ir poniom: nė vienai netinka – tai mažas, tai kitom didelis LB160. Laumė rėdo savo dukterį, rūbai netenka (par maži), laumė paėmė kirvį, aptašė pečius ir led ne led apitempė MPs. Norėjau nuspirkt, ale negavau tinkančių apsiavylų Pl.
| Pamačiau, kad netiñka vaistai, tai ir mečiau gėrus Krs. Liepų žiedai, ramunelių [arbata] vienam tiñka, kitam netiñka Všv. Ta mostis man tiñka, kap uždėjai an rankos, tik taksi Srj.
^ Netiks tos kelnės (nieko iš to nebus) B. Ti̇̀ko ka (kap Lp) Barbė prie Miko Mrj. Tinka kaip čia buvęs Jnš.
2. intr. LL110 būti pritaikomam kokiam nors reikalui, derėti: Visam tinkąs, tikras R299, MŽ404. Karūmenėn netikaũ penkioliktais metais Rod. Aš tąsyk ne koks vaikiščias buvau, jau į kareivius tikaũ Slv. Da ka valioji dirbt, tai da i ubagyne tinki̇̀ Jrb. Matau, kad man į pačias tinki, tik noriu žinoti, ar galiu tikėtis, kad už manęs eisi V.Kudir. Tik tų [jie] slūžyti karaliaus dvare BBDan1,4. Teisybę pasakius, jis nei neišrodo tinkančiu sūdžios vietą užimt rš. Su kairia ranka dirbu bet ką, tai man stygos neteñka (kaire ranka negali griežti smuiku) Mlt. Kur dėsi, tę tiñka LKT202(Kbr). Ir buvo tėvui vargas, kad taip visur tinkąs Petrukas nė kokiam darbui netiko LzP. Keturi arkliai buvo, visus paėmė, buvo teñkami kariuomenėn Alks. Lūpos atsikišę tik kiaušiniam gert tinka Grš. Pažadėjau tau širdelę iš jaunųjų dienelių, nebetiksiu į pulkelį savo mielų seselių LTR(Lbv). Neti̇̀ksi nė mašino[je] važiuoti, ka pačiupinėsu tavi Krž. Palankynom viskas tiñka, ale kožna parenka ką geresnio Kpč. Mielės sudžiūvę ragan – kam gi jos beti̇̀kę? Mžš. Bal̃dams uosiai tiñka i beržai da kiek Jrb. Kinktams arklių oda tiñka, o avalynei ne – vandenį leida Krž. Nebitiñkąs toks votegas bepaliko Slnt. Tokia stora medžiaga netiñka suknelei Vdžg. O tatai yra kilnojimo afiera, kurią nuog jų imsite: … žoles, mostims tikras (tinkančias) ir geram rūkymui BB2Moz25,3-6. Šaltam pienui tiks įpilt [suskilusi puodynė] Ėr. Vadovėlis buvo skiriamas vidurinėms mokykloms, bet jis labai tiko ir universiteto studentams J.Balč. Anasis kūlis ti̇̀ks pundamentuo KlbX125(Krtn). Nuo piktų dvasių atsiginti tinka šermukšnis LTR(Žgč). Be skujinės šluotos pečiaus neiššluosi, tik skujelės čia tiñka Lš. Sėtinėms pievoms įrengti tinka nusausintos žemapelkės rš. Vienur kaip ir ti̇̀kt, kitur nė pradėt netiñka Kp. Ilgais žiemos vakarais užsidaręs savo bute jis prisimena visus tuos apylinkės vyrus, kurie tinka sukilėlių gretoms V.Myk-Put. Kitokie pelenai šarmuo netiñka, tiktai beržo, alksnio Krš. Verpalas buvo geras – ti̇̀ko ir apmetams Kl. Iš ievų ir dangčius dirbdavom – viskam anos teñka Ob. Ir kad kur nor tiktų tos bjaurybės traknys! Lš. An baltų marškinių juoda jakutė tiñka ir in bažnyčią nueit Kpč. Šitas drobužis, pažiūrėk, bene tiktų tau žiemos apsiaustui J.Jabl(ž.). Žmogus kvailas tai tinki̇̀ tik vilkui suėst Grdž. Niekam netinkąs KBI19. Pasenęs ka niekam nebtinki̇̀ Šv. Pirkt, parduot, kupčiavot – tam tiñka [vyras] Kdn. Daugiausia senas stubas, kur jau niekam netiñka, pirčiai [skirdavo], vis tiek, sako, sudegs PnmŽ. Jūrinis [vėjas] nėkam netiñka, nėko nepavaro Klp. Mūsų bitys nėkam nebtiñka – neįneša nėko medaus Prk. Kuris niekam nebetinka, tas prie manęs sėda LTR(Kpč). Niekuomet nešluok kieman, kas dar tinka tau ar man rš. Dabar ti̇̀ktų lytaus Snt. O čia jau niekam netinka anie iškalbinėjimai atakingų ir smarkiųjų žmonių DP362.
^ Tas niekam netinka kaip tikt meškoms vadžioti M. Penėtas jautis veislei netinka, o lepintas žmogus – darbui LTR(Ds). Darbui visai netinka, bet rėkti moka KrvP(Rdd). Jis gavo apsukrią žmoną: tiñka ir prie pečiaus, ir prie svečio Jnš. Mergelė ti̇̀ko tanciuo i rožančiuo Trš. Tinka ir prie tanciaus, ir prie ražančiaus LTR(Grk). Alus be apynių, sviestas be druskos, arklys be uodegos, žmogus be doros niekam netinka LTR(Šl).
ǁ galioti, patenkinti: Šis skaičius tinka lygtims, bet netinka uždaviniui Z.Žem. Ši priklausomybė tinka tiek idealioms, tiek ir realioms dujoms rš.
3. intr. R306, MŽ410, NdŽ, KŽ, Slm, Pnm pritapti, derėti (prie ko, kur): Senas pri jaunų netinki̇̀, anie savo tvarką tura, tu iškrimti visur Rdn. Jaunas ir mažas – tai visur jis tiñka Upn. Tau baltas nuometėlis neti̇̀ks prie vainikėlio (d.) Antz. Nebetiksiu prie pulkelio savo mielų draugelių LTR(Al).
| Pirminykas geras, tinkantỹs VšR.
^ Jis tiñka tę kap šuo bažnyčio[je] Kt. Tep ji tiñka baliui kap šuva in kamantus Smn. Tu čia ir tinki kap meška karietoj LTR(Lzd). Tinka kap jautis in karietą LTR(Lp). Su verkiančiu verk, su dainuojančiu dainuok, tai visur tiksi Gs.
ǁ gerai derėti kam, derintis prie ko: Prieg žaliam palti skarelė labai ti̇̀ks Azr. Nu kaip, ar tiñka man ta suknelė? Skrb. Juodi akiniai jam labai tinka rš. Plaukai balti buvo, ale jai ti̇̀ko Jrb. Prie šalkui ti̇̀ks mėlyno[ji] [kepuraitė] Klt. Parsmaugta suknia jai, tokiai driučkei, netiñka Sml. I man tiktų̃be tokia kepurė! Klt. Su šitais senystos požymiais netiko skubotas žingsnis rš.
^ Tiñka kap šuniui balnas Alv. Tau tas švarkas tep tiñka kap šun[iui] penkta koja Plv. Tiñka kai nulieta Prn. Ėsk, kas patinka, nešiok, kas tiñka Krš. Kur tiko, ten ir paliko Pšl. Kur tinka, ten prilimpa LTR. Gražiam ir snarglys tiñka Prn. Tinka kaip (kap Lzd) karvei (šuniu Lzd, kiaulei Šl, Rm) balnas SkrT. Tiñka (Tiko Vlkv) kaip šuniui penkta koja Km, Ps. Tiñka kaip vagiui virvė Dl. Tinka kaip ubagui šluota LTR(Dkk). Tiñka kaip Mataušui skrybėlė KlK32,87(An). Tinka kaip kiaulei ragai LTR(Užp). Tiñka kaip šikšnai degutas Svn. Tinka kap karvei vainikas LTR(Vlkv). Tinka kaip šuniui rimbas (botagas LTR(Užp), vadžios LTR) Snt. Kol buvo ponas, tiko ir žiponas LTR(Zp).
ǁ KŽ derintis skoniu, kvapu: Su pyragu, su bulvėms labai tiñka kastinys Tl. Ar prie pieno, ar prie mėsos ti̇̀kdavo bulba Užp. Ti̇̀ko ta obūlynė pri kleckiukų Krš. Daba [pirktinė] duona netiñka nė prie pieno, nė prie mėsos Pšš. Spalgenos, kad ir primaišai prie obuolio, tai labai tinka Alz. Kysielis šiultas su bulbom tiñka, šaltas – su miešimu Kp. Agrazdai su serbentais labai tiñka [uogienei] Kvr. Šviežias ragaišis su prėsku pienu labai tiñka Kvr. Užkulas tiñka labai pri šviežių bulbių Krš. Kvynai tiñka į sūrį Sg. Miežio kvapas duonai netinka, va rugio Kp.
ǁ ppr. impers. Q195, CI709, NdŽ, KŽ derėti, priderėti: Vyrui i šep, i tep tiñka Mrj. Ar jai gi tiñka sa[vo] kūnas rodytie?! Grv. Tiñka netinka, o jy savo posmuoja, ir gana Mrj. Janė da nežino, prieš ką paspūst tiñka Užp. Nelabai tiñka ant žmogaus teip sakyt Erž. Netinka (neverta) žodį Dievo palikti ir tarnauti prie stalo CII607. Ar tinka, kad aš, paprasta moteriškė, mokyčiau tamstą? LzP. Neger yra (paraštėje netinka), ką tu darai, tu save nuodėmais apilsini BB2Moz18,17. Tiktiną laišką galėjau parašyti, o davatkos mokyta tebuvau Šts.
| Mun nebtiñka nė sakyti, kaip vargau Lc.
^ Kas tinka jaunam, netinka senam LTR(Gdr). Niekas netiñka, kas viršum mieros Lš. Iš elgetos imt lazdą netiñka Dkš. Sako, senam tiñka meluot, bagotam – vogt Žg. Vilkui aviną tinka ir papjauti, avinui [pjaunamam] netinka nė bliauti PPr440. Gi kas netiñka, tai ir nelimpa – netiñka moteriai rūkyt Mrj. Teip tiñka [moteriai rūkyti], kaip varlei an kemso sėdėt Aln. Ar vaikas, ar paršas – kur netiñka, neleisk An. Senam tiñka aple smertį šnekėti – kelė[je] jau [tu] stovi Rdn.
tiktinai̇̃ Tiktinai pasielgtis nepratęs brš. Tiktinai ištesėt galėtų Ns1838,1.
tiñkančiai adv., tenkančiai̇̃: Žiūrėk, tenkančiai̇̃ pasisveikink Sdk. Kožnas darbas tenkančiai̇̃ padaryt reikia noro Skdt.
| Jeigu pasrodis nebetiñkančiai šalta, tai šiltos [sriubos] pridėsiu Skp.
4. intr. S.Stan, Sut, I, DŽ, NdŽ, KŽ būti pagal skonį, patikti: Mokėjau dainų, tos ta mun ti̇̀ko – dainiuosu liuob i dainiuosu DūnŽ. Netiñka megzti, verpti munie tiñka Šts. Dar tiñka pajuokuoti, paplepėti Slnt. Man biskį tiñka pašnekėt Paž. Ka jauniejai šoka, tiñka pasiveizėti Šts. Mun tiñka tiktai įpilti, o gerti aš nenoru Rt. Tiñka motriškoms vyriškoms būti – su kelnėms eita Šv. Minti linai mun neti̇̀ko ir nevedės Nv. Keltis labai anksti tarnaitei, žinoma, netiko J.Jabl. Mun mieste neti̇̀ktum gyventi Slnt. Gaidukai (tokie grybai) jau auga, anie manie gerai tiñka Sg. Kertu (valgau) i kas tiñka, i kas netiñka Slnt. Tėvuo tiñka labiausiai ta veršputrė, Stasė – navalgo Žr. Mun netiñka drūžėti švarkai Trk. Gudkarkliai briedžiams labai tiñka Krš. Kožnam katinuo dideliai tiñka tas valerjonų kvapas, ans apsigera, voliojas Lpl. Tiñka vyrams tas gėrimas Jdr. Munie ti̇̀ko vyrai juodais plaukais Šv. Mun tiñka visoki atsitikimai Žv. Neti̇̀kdavo munie grybų ieškoti Vn. Neti̇̀ko dirbti – tinginiai tėvai Pj. Rauti, rinkti [linus] mun didliai ti̇̀ko Žlb. Ti̇̀ko anam su arkliais darbuoties Lk. Mun jau ti̇̀ko eiti į darbą didliai Skd. Lopeta jam ti̇̀ko, su lopeta jo darbas buvo Dkk. Mun kartais tiñka i košė Vž. Jis tą mokytojavimą žada mest, sako, netiñką Erž. Tas ma[n] netiñka, ka vyrų plaukai ilgi Plšk. Tiñka anam traktorius, neliáunas Rdn. Liuobsiav dirbti abudu, kaip kuriam tiñkai LKT70(Dr). O tu teip daryk, kaip tau tiñka, o aš darau, kaip mun tiñka Pln. Tiñka munie agurklai, tik nesukramtau Šv. Ti̇̀ko silkė, menkė rūkyta, seilė tįso Šv. Anam tiñka basam Trk. Kam neti̇̀ko, o mun ti̇̀ko, aš eidavau į bažnyčią Vdk. Veselės kitą kartą mun juo tiko kaip dabar Lpl. Vaikam sakau: – Katram netiñka [kaime], nevažiuokit, o jeigu atvažiavot, tai dirbkit Kp. Netiñka jam čianoj Žl. Kad tiñka, valgykiat Grd. Kiek anai ti̇̀ko, tiek ana ėdė, kiek neti̇̀ko, ana išvertė, ta kiaulė Trk. Mun geriau ti̇̀ko į darbą eiti nekaip tus vaikus kavoti Šts. Netiñka svietuo teisybė, nėkas nenora akių pabadymo Krš. Mun dideliai liuob ti̇̀ks kningas skaityti Als. Jau tiñka nepatinka, ka kvieta, jug reikia nueiti Slnt. Nenoriu aš gert, arielka man netiñka Žl. Senam tai ti̇̀kdavo bučiavimas [į ranką] Slm. O tam vaikiuo nelabai i teti̇̀ko ta mergaitė Lnk. Tikimo jy jam tai tiñka, nebežmoniškai tiñka Mžš. Mun ans netiñka ir aš ano neimsiu Yl. Jei tinka merga, ir imk, ilgai nerinkias Rdn. Merga kap šakalys, vyrami netiñka Drsk. I buvom strainios, i vaikiams ti̇̀kom Krt. Žentas tas neti̇̀ko, ka dideliai toks išgerąs buvo Gršl. Toks plepis – seniukams turi̇̀ ti̇̀kti Krš. Tas mislio[je] buvo, ka mergėms ti̇̀ktumi Šv. O ka jauna buvau, i vaikeliams tikáu, o daba ir arkleliai baidos Pln. Mun ans netiñka ne į akį Trk. Aš, ka i jauna buvau, netikáu sau Brs. Vienas antram ti̇̀ko, i žanijas Vn. Pradėjo mergelkos ti̇̀kti varložiuo Jdr. Jei neti̇̀ks pri žento, išeisiu pri sūnaus Trkn. Aš jam labai tikaũ – vakaruškose, būdavo, šokina i šokina Mžš. Jei muno gyvoliai netiñka, i tu netinki̇̀ Krš. Arklys, kurs nekandąs, mun baisiai tiñka Skd. Na, taigi man toks bernas ir tinka, aš tokio ir ieškau BsMtII99. Graži mergelė, daržo rūtelė, tiñka širdelei JD680. Tikti man tinka žirgelis ir ant žirgelio balnelis, tiktai netinka man pats bernelis KlpD57. Tau bernelis, matyt, tiko, nulenk galvą dėl vainiko O. O kam tiñka juodbruvėlė, ma[n] kožna JD787. Ir jam tiko skaistūs Meilužės veideliai V.Krėv. Valgis jam netiko, jei svečio par pietus neturėjo M.Valanč. Taip pasipuošusi ji ėmė šokti, jos šokimas visiems labai tiko J.Balč. Ši pasaka man labiausiai tikdavo, ir aš dažniausiai prašydavau ją papasakoti J.Jan. Man tinkas tas žiedas, kurs žydi blaiviai ir auga netoli vandens Mair. Vyskupui Krakės dideliai tiko, todėl tankiai liuobėjo ten važioties ir gan ilgai trukti M.Valanč. Tiko jam neretai skaityti tėvus šventus brš. Mums, lietuviams, labai tiktum, kad kas ir taip išspaustum dainas Jn. Man tinka tos skaisčiosios rudenio dienos, kai saulė beržynus auksuoja K.Bink. Dėl to, kad aš tiesą pasakau, netinka tau klausyties Žem. Jug ir tu, Tamošiau, aplei kiemą paauginai keletą medelių, o kad kas naktį atejęs išpjautų, ar tau tiktų? M.Valanč. Da jaunučiai jie, bėga kur jiems tiñka Jrb. Tas vaikis to velnio piningų prisigreibė, kiek anam ti̇̀ko Brs. Paleisk gaidelį, o tas kaip pradės giedot, labai raganai tiks LMD(Žg).
^ Tiko kaip šuniui botagas Kri. Kas širdžiai netiñka, ta nė akys nekimba Slnt. Širdžiai tinka – ir akys limpa LTR(Jnš). Ne kas puikus, bet kas kam tinka LTR(Yl). Ne tas gražus, kas gražus, bet kas kam tinka Plt. Ka ti̇̀ks zūbai, ti̇̀ks i rūbai Škn. Tinka ateisi, tinka neateisi – vis tiek Ggr. Kas tau netinka, to ir kitam nedaryk S.Dauk. Nelygu akis – vienai tiñka motyna, kitai – duktė Grd. Tinginiuo tiktum, kad kiekdiena būtum šventa LMD.
tiktinai̇̃ adv.: Tiktinai̇̃ (patinkamai, maloniai) niežta, ir kasaus Šts.
| refl.: Kai vienas kitam tiñkas, tai paskuniais pradeda draugauties Pgg.
ǁ įtikti: Jamui tiñka mano darbas J. Savo dukteriai netinkù, o svetimiems – tinkù Jrb. Netinkù, par trobą nemoku páreiti Krš. Kas leis [dainuoti], kas leis, gaspadoriuo neti̇̀ksi, tik skubėk nuprakaitavęs, tik skubėk Lpl. O mat Viksvienei kad nebetiñka marti – baras ir baras kasdien Slm. Apsišluo[ja] senoji, apsitvarko, lovas pataiso, mezginį suplauna – tai dar netiñka Bt. Baisi ožys – jai niekas netiñka LKT198(KzR). Neti̇̀ko kaži ko, atstatė Krš. Ta vokytė buvo gera, bet motinai vis tiek neti̇̀ko, kam buvo baltais panagiais Ms. Aš netiksiu par aslelę ėjus, aš netiksiu žodelį kalbėjus LTR. Netinku anytai sunkais darbais, o jaunam berneliui meilais žodžiais LTR(Mrk). Dėde, netiksi taip šnekėdamas mūsų tėvui Žem. Kokio baudžiauninko netiks darbas, puls nagaika raižyti Žem. Tegul mylėdams ir numirsiu, tad Dievui tikra meilė tiks Vnž. Reikia prašyti išgelbėjimo mūsų nuo tų nelaimių, išsikalbant šiteip: jeigu teip tau, Dieve, tiñka A.Baran. Dievui tinkąs Šlč.
^ Tikti vis mokąs B. Nei jis Dievui tinka, nei jo velniui reikia TŽIII383. Blogas būsi, kad tylėsi, ir netiksi, kad kalbėsi LTR(Tv). Dėl kito pirkęs netiksi S.Dauk. Visims netiksi VP50.
ǁ būti gerai: Vakar šalto vandens išgėriau, ir netiñka krūtinei Grdž. Man kopūstai negerai, netiñka valgyt Žl. Kas man te netiko [iš valgių] – paleido vidurius Ps. Esu pavargusi, tiñka munie sėdėti Šv. Pakurtas pečius, ma[n] netiñka [karštis] Jd. Ma[n] valgyt labai mažai kas tiñka Snt. Plaučiams tiñka riebumas, saldumas, o tau negal, i kosai Krš. Bul'bos karščio tai jos nebijo, bet kap šalta, tai bul'bom netiñka Dg. Skynė uogas, neti̇̀ko akiums, nebmato, ri̇̀ba Krš. O ma[n] netiñka – tuoj galvą skauda, tai neužimu tų gėrimų Ss.
tiñkamai adv.: Jau tiñkamai, tokios seilės burno[je] atsiranda Trk.
ǁ Žlb būti geram (augti, gyventi, tarpti ir pan.): Jai oras tenai ti̇̀ko, tai jy ir atliko Skp. Neteñka oras, ir blogai Sug. Tę gėlėm tiñka vieta – saulė, labai gražiai auga Pv. I krapams ta žemė netiñka, pribarsto visa ko Krš. Sodino girinykas medelius – neužaugo, a čia žemė jiem netiñka Dg. Muno kažkaip a žemės nebtiñka cibulėms Slnt. Cibulės paauga, o česnagai neauga, netiñka žemė Žlb. Tikt vienas molio gruntas ant kviečių auginimo tinkąs Kel1864,166. Jei dirva netiñka, tai ir medis neaugs Srj.
5. intr. pasisekti, nusitikti: Kai insirengėm sodan, tai ti̇̀ko! Obuolių priskrėtėm, kiek reikėj[o] Vlk.
^ Ot ti̇̀ko, kap šuniu ridiko Rod. Tiko kaip šuniui dešra po kaklu LTR(Zp).
6. intr. pataikyti, kliudyti: Širdin kiaulei neti̇̀kom [pjaudami] Rod. Neti̇̀ko per burną kirviu, abi rankas perkirto Dbč. Pirkion bombą žumetė, ali niekam neti̇̀ko Rod.
ǁ pakliūti, pataikyti, patekti: Nebeti̇̀kom ant mašiną RdN. Šarvinykas galingas bu[v]o velinas, kuris pirm atėjimo V. Christaus turėjo savo valdžioj visą pasaulį. Bet ti̇̀ko ant mistro už save galingesnio Christaus V., kursai jam atėmė visą šarvą ir ginklą jo DP120.
| Ot ti̇̀kot (atspėjot pavadinimą) – Utena! Rod.
^ Tokis an tokio ti̇̀ko Pls.
7. tr. Švn, Mtl rasti: Savų namų netikaũ, nepažinau LzŽ. A tiksi vienas kelią? Lz. Ar jūs ti̇̀ksit namus? Pls. Nueinu medžian ir netinkù [kelio] namop Lz. Ir kelelio netikau, po girelę blūdinau KrvD140. Neikie, martele, neikie, širdele, in motinėlės dvarą, ba netiksi kelelio (d.) Lp. Lietulis lija, tamsiai aptemo, netiko žirgelis uošvelio dvaro LMD(Rod). Netinku šulnelio, bijausi vilkelio LLDI100(Al). Svočia durų neti̇̀ko neti̇̀ko, po pečeliu pasmuko pasmuko DrskD171. Tris dienas naktis po girias klaidžiojo, kelio namo netiko V.Krėv. Trys keleliai suartiniai ir rugeliai (dobilėliai) pasėtiniai, netinku kelelio in savo tėvelį (bernelį) Vlkv.
8. intr. pasidaryti, nusiduoti, įvykti, atsitikti: Kas jai ti̇̀ko, kad tep verkia? Tvr. Mun buvo negerai ti̇̀kę Rt. Tai kas su juoj tiñkma pavasarį? Dv. Bernaiteli, kas tau ti̇̀ko, kad kačerga kaktoj liko (d.) Tvr. Kelkitės, tėveliai, gana miegoti, su tamstos dukrele negerai tiko LTR(Jž). Jam laimė ti̇̀ko Msn. Neščėslyvi tau, mergel, tiko pritikimai: pasibaigė visi tančiūs, visi ir šokimai A.Strazd.
^ Gerą galvą trejis metus sopa, i vis nieko netiñka Prng.
| refl. SD1181, SD371,446, H, Sut, N, K, Š, DŽ, NdŽ, KŽ: Kas tau ti̇̀kos? KI229. Regi, kap tikõsi GrvT78. Ant svieto visaip tiñkas Trg. Mun yra tikęsýs vienąsyk Vdk. Man visur ti̇̀kos tik gerai Pls. Dabar, kai ma[n] kaip ti̇̀ksis, tai jūs atsakysit Skr. Taip ti̇̀kos – vaiką [mergina] turia Grd. Ale kiek taip ti̇̀kdavos, ka alus bačką išskleis Bt. Nieko jam nesti̇̀ks, šitam kirviui: anas labai kietas Str. Mano širdis jautė, kad negerai jiem tiksis LTR(Pls). Pasiuntė tarną pažiūrėt, kas tę ti̇̀kosi (ps.) Ss. Ir su tuo teip tikosi kaip ir su visais LMD. Kas te tikos šią šviesią dienelę, kad pravirko daržely mergelė? LTR(Dkk). Neik, neik! Kaži kas tę gali tau ti̇̀ktis Jrk87. Anyta prisakė … marčiai … palikti [kūdikį] laukuose, tikėdama, jog ir su šiuom kūdikiu tas pats tiksis BsPIII314. Pagal noro tikos SD61. Kas tikosi jumus, kalnai, jog šokinėjat kaip avinai? Mž462. Šitai niekas jam netikos, idant būtų vertas mirties esąs DP168. Norėjo jo jau akmenimis ažumušt, jau nuog aukšto kalno numest, o tečiau jam niekas iž to nesitiko SPI377. Nesitiks tau iš sylvarto niekas PK80. O jo sesuo iš tolo stovėjo, ištirt norėdama, kas jam tiksis RB2Moz2,4. Baisu apie tatai bylot ir dūmot, norint būtų tatai tikęs piktadėjai kokiam DP161. Kas tau tikosi, kad tu dabar visai kitoks išveizi? prš. Kad tai netiktųs (kiaušiniai neužšaltų), paukštis laiko lizdą globoje Blv. Bet girdėkit toliaus, kas kitą ti̇̀kosi sykį K.Donel. Christus praneša apaštalamus…, kas jiemus tiktis turėjo metu jų sakymo DP213. Dieve, saugok, idant jam netiktų̃s tatai, kas paskui to eit DP33. Ir nebteiravos jau, kas atenčiame laike su juomi tiksias M.Valanč. Visi subėgo, su lazdomis asilą teip supylė, kaip ant svieto niekam nesitiko Tat.
| Ir tikos, kad prisiartino Jerichop, aklas nekuris sėdėjo pas kelią elgdamasis SPI258. Tikos, jog jo tarnai buvo paskydę medžioti S.Dauk.
| Išgirdęs apei kraštą, kuriame baimes aukso grūdų ir žemčiūgų randa, užsikirto tiks kas tikęs į Braziliją keliauti S.Dauk.
ǁ pasitaikyti, ištikti, užklupti: Ti̇̀ko bėda, didė nemaža (ps.) Tvr. Tokia te nelaimė tiko, kad tik pelenai atliko LTR(Ob). Nelaimės upėmis plūsta, dėl to reik kas valanda spirtis nuog jų ir nenusiminti tikusiame varge brš.
| tr. NdŽ, KŽ: Bėdos tiktas B. Lenkai, bėdos tikti, rodos, tenkinasi vien etnografinėmis sienomis Vaižg. Į miesto proletarus teeina bėdos tiktas sodietis rš. Panele tu mano, kas tave tiko, jei nenori manęs, aš gaunu kitą LTR(Ob). Neesame bėdos tikę, yra duonos J. Ką gi daris žmogus, bėdos ti̇̀kęs Sdk.
| refl.: Andai tikos mūsų sodžiuje nelaimė Blv. Gerai, kad tai tik prie mūsų tikos LC1881,14. Tai tikose trečiame amžiuj krikščionystės rš. Jeib kantrus būtų, kada ko pikto tinkas CII615. Vidury dvaro liūliuoja marios, kaip ti̇̀ksis bėda, pasiskandinsiu JD682. Ten tikos baisingas darbas prš. Jei laimūs daiktai bus, kurie mumus, neg mes tikėjomės, tiktų̃s, tad juos pačiam Dievui prirašysime DP335. Kas norint mumus tiksis nuog kūno, nuog pasaulio…, tai mes lengvai ir kantriai ižkęskime DP531.
ǁ kilti: Nebūtų ti̇̀kę vėjai, būtų perplaukęs per ežerą Tvr.
| refl.: Ir šitai sujudimas didis tikos mariose DP78. Tikos barnis tarp mokytinių Viešpaties DP496. Marai tarpu gyvulių tinkas kaip ir tarpu žmonių, ir tuomet jie išdvesia būriais Blv.
9. intr. pasitaikyti, būti: Blogi metai ti̇̀ko Rk. Vieną kartą proga ti̇̀ko, kad namie nieko neliko (d.) Kbr.
| refl.: Kap an vestuvių būnu pakviestas ar žmogus tiñkas, tai išgeriu Pls. Tiñkasi gana tų tekėjimų, ale nesiženija mergos Kdl. Ti̇̀kosi negeras žmogus, vyras Žrm. Tokių tiñkasi, kad negali nė susišnekėt Gs. Kap lengviau tiñkas, aš valgyt sau išverdu Rod. Tinkasi pareiga žodžių iš eilios a kiton eilion A.Baran. Naktys kaip sykis tikosi aiškios, žvaigždėtos rš. Tai tikose priežasčia, jog budizmas išsiplatino po Aziją ir daug svetimų giminių prie indijonų prisibloškė rš. Tiñkasi ir kitų kurių ceremonijų atomainos A.Baran.
| Kada ti̇̀ksies, prašom užeit Jd.
ǁ refl. impers. tekti: Man ti̇̀kos pasibarti J. Tikõs būt ir Ukmergėj Grv. Gal i atsinešdavo knygų, mun neti̇̀kos pamatyt Nmk. Man nesti̇̀ko regėt Rod. Ti̇̀kos tenais vaikščioti Nmk. Nėra ti̇̀kusys taip daryti Vn. Ne sykį manie tikos girdėti, kaip lietuviai juokas Jn. Tikos ir man ten užeiti TS1899,4. Ale man tikos sykį Kaune būti cirke Blv. Ant viekšniškių kapų tikosi man kartą nueiti A1884,318. Lizdelis apvalus yra, kad niekur užkliūti ir prisispausti nesitiktų I. Tikos kipšui apsinakvoti karčemoje rš. Mun ti̇̀kos bėgti i matyti tą orlakį Grd. Bet kad toksai yra silpnumas mūsų, jog mes rūstybėsp ir atakiump greiti: kad mums tiksis pažeist žodžiu arba darbu artimą savą ir tapt kaltu ugnies peklos DP296. Tinkasi kartais išeit kam iž kalinės ant karalystės SPI39.
10. tr. NdŽ sutikti ką ateinantį: Ką tu ti̇̀ksi, a šiokį, a tokį žmogų Krt. Jojau perjojau viešą kelią, tikaũ patikau pulką mergų (d.) Asv.
| Ateis Nauji metai ir netikti̇̀ Ėr.
ǁ pasitikti: Jau čia, numūse, įdeiniavom, tiñka, priema Varn.
11. intr. DŽ, NdŽ, KŽ sutikti, neprieštarauti: Brolis tiñka ataduoti dalį J. Tiñka eiti į porą DūnŽ. Jei ti̇̀ktų [mokykla], eičiau po dvi klasi kožną metą DūnŽ. Jei taip nori, tinku mainyti savo karvę į arklį J.Balč. Aš turiu dukterį; jei tinki ją imti, tai parodysiu kelią iš miško J.Balč. Iš pradžių tėvai purtėsi, nenorėjo tikti LTR. Tinku būtinai priimti Dusetų altariją ir nebenoriu nieko kito Blv. Tikti aš ant to tinku, tik su viena apitarme V.Piet. Prieš tąją tinku ne tiktai ant klupsčių klūpauti, bet ir ugnyje svilti Db. Tai, sūnau, tu nori santaikos? Tiksiu – gaila mano vyrų V.Kudir. Na, tiesa! – atsakė Keidošius tikdamas ant ponios žodžių V.Piet. O kad iš savo dalies duosiu tau trečią dalį, ar tiksi ant to? rš.
ǁ NdŽ sulygti, sutarti: Neti̇̀ko penkiais rubliais [arklį parduodant] Lp. Buvo apsiėmęs tarnaut, tik neti̇̀kom dėl vien pamušalo Krs. Tai ti̇̀ksim su kaina Brš. O gertuvėje panašiai samdosi, lygsta, tinka ir magaryčias geria M.Katk.
12. intr. NdŽ, Alz, Pl sutarti tarpusavy, sutikti, sugyventi: Mano motutė labai ti̇̀kdavo su kaiminkom Všn. Jis ir su žmona tiñka, ir su motina Ds. Ganydami neti̇̀kom su lenkais Jz. Visumet priduosu liuob, ti̇̀kom gyventi Krš. Graudinasi pardavus – su broliene netiñka būt Drsk. Jy su broliu nelabai ti̇̀kdavo Vb. Negalėjo nei vienų metų ti̇̀kt ir susipyko Antš. Su latrais neužsiimu i netinkù Stl.
ǁ sutapti, būti panašiam: Apsiženijus, ka netiñka būdai, tai sunkybė Gs.
| Vabalnykėnų, biržėnų kalba tiñka (yra panašios), o kupiškėnų skiriasi vėl Vb. Su kuo tiñka kalba – ne su kožnu paskalbėsi Pl.
| prk.: Mes sugyvenam, mūs plaukas tiñka (juok.) Prn.
13. intr. pasiekti, patekti: Bėgu, parbėgu, sakau, nu y[ra] laimė, gavau ti̇̀kti numie Klk. Kaip ti̇̀kste į namus? Žg. Aš noriu į dangų tikti Jzm. Noriu ti̇̀kt prie Anglijos, te ramiau Krkn.
14. refl. DŽ liestis: Tikte dasitiko, prisitiko vyras pri pačios, t. y. dasilytėjo J. Kas tikos pri kūno, tujau kruvinas paliko Šts. Patalų pašalys, jei ans tau tiñkas pri kūno, atrodo, ka bijai, tau ir y[ra] šalta Kl.
15. intr. SD193, SD44,175,386 pakakti, netrūkti: Nemitinka ko SD187. Ir duonos, ir tos netiñka Trgn. Ko bliauni, ko tau nètinka? Kr.
ǁ išsiversti, ištaikyti: Da aš galiu ti̇̀kt, nebedarysiu [tos kūtės] Jnš. Negal tikti iš pūro bulvių pramisti Šts. Pasipjausim meiteliuką ir tiksim kaip nors par žiemą Brž.
16. tr. KŽ taikyti.
◊ kai̇̃p tiñkant gerai, tinkamai, kaip reikiant: Gili upė nedaleido anoms vaikščioti kaip tiñkant PP44. Šiandieną noris mūsų šalė[je] gal valgyti kaip tinkant, vienok išganingas dideliai yra daiktas, seredoms… nu mėsiško prisitūrėti Jzm.
antti̇̀kti (ž.) NdŽ, KŽ
1. intr. atitikti, pritikti: Neantti̇̀ko batai, ir nepirko Šts. Anttiñkanti kepurė negriauš kaktos M.Unt. Rinkis ančti̇̀ko an kuknės Trk.
ǁ tr. atitaikyti: Mun neančti̇̀ko vaistų Štk.
2. tr. užtikti, užeiti, užklupti, rasti: Velnias, paežeriais, vaikščiodamas, ančtiko besėdintį [žmogų] LTR. Antti̇̀ko pėdas zuikio J. Tamysta turi antti̇̀kti gerą malagį, ka visa ko primaluotum Jdr. Oi, negerai mums klojas valsčiuose, kad negalime ančtikti gerų žmonių TS1898,8. Kad galėtumi antti̇̀kti tą motrišką gerą [vesdamas] KlvrŽ. Anttikaũ šviesybę J.
| prk.: Anttikáu vargo gana, kokį dar antti̇̀ksu, nežinau Nt.
ǁ intr. pataikyti: Antti̇̀ks ant tokio žmogaus Tv.
3. tr. atspėti: Ar negalit tą štuką ančti̇̀kt? MitI72.
ǁ įspėti, suprasti: Anttik, antmink Kos161. Ana munie visą ligą sakės ančtikusi S.Čiurl.
| refl.: Intsitik, kas tas yr Klp.
apti̇̀kti Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ
1. tr. netyčia, neieškant ar nesitikint rasti, užeiti, užtikti: Kaip tik medlinčius aptiñka kertantį, tuo kirvį ataema JI94. Aptikaũ tokį gražų tiltelį baravykų Srv. Aš aptikaũ miške geras vietas, kur baravykai auga Ut. Kad apti̇̀ko moters kūlynuos aviečių, tuoj išbraukė, i neliko Lnkv. Kad aptikaũ grybų, tai nors vežimu vežk Sv. Stalčiuje aptikau pinigų rš. Apti̇̀ko uogas, tai suvalgis! Ds. Aš aptikaũ miške strazdo lizdą Brž. Aptikę kurtai, šunes ir vijurkai Joną begulintį pradėjo loti ir aplinkui bėgioti BsPIII26. Paslėpiau prieskrinkin baronkas, tai vis tiek vaikų àptikta ir išsiimta Ds. Laivas, aptikęs didžuvių būrį, kreveizuoja aplinkui, o tuo tarpu du vyru tykauja užlipusiu ant laivo stiebo Blv. Kur buvau, te aptikaũ visko Azr. Nuskendo, po kelių savaičių apti̇̀ko Sug. Žvirbliai mat tas bulbes apti̇̀ko Pc. Tai buvo pirmiausia aptiktas vienas iš Lietuvos metraščių trumpojo sąvado nuorašų rš. Kokioj knygoj tu tą aptikai? rš. Lietuvoj rankinės girnos aptiktos viršutiniuose piliakalnių sluoksniuose EncIX621. Prie Jupiterio Galilėjus aptiko keturis palydovus P.Slavėn. Dyvai, išvydus žmogų labai stiprų, bet, apti̇̀kus dar stipresnį, dar didesni esti mums dyvai A.Baran. Tuo metu jis buvo namie aptinkamas Vaižg. Aptinkama šeškų ir dideliuose miestuose, ypač priemiesčiuose rš. Kirvių aptinkama dvejopų: įmovinių ir siauraašmenių rš. Užmoka už tą šunuką pusantro šimto rublių, tas klebonas juokas, ka durnį apti̇̀kęs Jdr.
ǁ Krž ieškant surasti: Apti̇̀ko, išėmė degtukus iš kišenės Brž. Aš ją aptiktáu, aš žinau, kur anos būsta Lz. Jonas apti̇̀ko veislingą kumelę Tsk. Aptikau kitoj parapijoj namą, bet daug prašo Aln. Kaune apti̇̀ko daktarą, kad išgydo kojas Mžš. Aš aptikaũ alyvos pirkt Ėr. Kaip kiškį aptiñka kur, tai tie šunys veja Sb. Pėdsakis aptiko kiškį S.Dauk. Žudikai, matydami, kad jie yra aptikti, leidosi bėgti rš. Tas (karalaitis) pasitikęs paklausia: ar aptikai̇̃ man panišką? Slūga atsakė, kad aptikaũ BM274(Šlv).
^ Aptiks kirvis kotą, o Jurgis bagotą KrvP(Mrj). Aptiks kiaulė paršą KrvP(Rs). Aptiks siūlas kamuolį KrvP(Ps).
| refl. tr. Š, KŽ: Buvo apie Velykius karvę apsiti̇̀kę [pirkti] Mžš. Turiu apsiti̇̀kęs gražų vienkiemį, pirksiu Pl. Buvau karvę apsiti̇̀kus Adm. Reikėjo apsitikti geresnį butą rš.
| Bitės turbūt pirma apsiti̇̀ko, paskum ir atskrido Pg.
2. intr., tr. suprasti, suvokti, išsiaiškinti; nustatyti: Apti̇̀ko, kad skanus sūris, riebus – supuolė visi Mžš. Aš jau apti̇̀kus: jeigu krinta vanduo šulny, tai pradės [lyti] Kp. Aptiñkam, kad jau išrūgę [burokai], kad geriam tą rasalą Alz. In liūno beuliodamas aptikaũ, kad supas [liūnas] Lel. Apti̇̀ko visos [moterys], ka tom kaproninėm [skarelėm] ravėt labai nesveika Mžš. Apti̇̀ko, kad jiem vėl duona nuriekta Vb. Mamytė apti̇̀ko, kad tėvas deda pinigus vailokan PnmR. Kaip te apti̇̀ko, kad jis turia tą plaktuką Č. Paskum apti̇̀ko, kad karvės brangios Krs. Apti̇̀kdavo žmonės su kuo gydyt patys Brž. Jau pačiomis pirmosiomis studijų dienomis aš aptikau, jog mūsų skaitykla – geras daiktas rš. Mes apti̇̀kom, kad kai pečių apklojam, tai šiultas, kai neapklojam – ataušta Kp. Tėvas, perskaitęs biteles, apti̇̀ko, kad vienos netenka BM4(Kp). Jeigu tėvai apti̇̀ko meilę, tai ir ženyba tuoj Skp. Tik jy noria, ka jai duot, i niekad nenoria atsilygyt, – aš aptikaũ jos gudrumą Pbr. Dabar bet kokią ligą greit aptiñka Sml. Tai mat apti̇̀ko valdžia gal [vagystę] PnmR.
| refl.: Nuvažiavę apsitinka, kad prie jų tinklo nebėr svarų LTR(Kp). Pabuvo ben mėnesį, apsiti̇̀ko: jau nebetikęs tas, nebetikęs tas Pnm.
atiti̇̀kti Rtr, LVI204; L, atati̇̀kti Š
1. tr., intr. N, [K], NdŽ, KŽ būti atitaikytam: Neattinka raktas skylės Db. Jau sudėti kiti zomkai į duris, viskas, i ka muno raktai nebatiti̇̀ko jau Žeml. Ir krenta pūkas kai vota, kai skietas valug šitų siūlų neatatiñka Aln. Atateñka rūbas in žmogaus gerai Ktk.
| Gal vaistai atiti̇̀ko, kad greit pasveiko Krs.
^ Atitiks Jurgiui kepurė KrvP(Vv). Atatiko raktas skylei LTR(Auk). Attiko cibukas pypkei LTR(Auk). Atiti̇̀ko kirvis kotą Pln, Slnt, Btg, Rm. Kablys kotą atiti̇̀ko (atati̇̀ko Ds) Nm. Atati̇̀ko šepetys kotą Pnd. Attiko kablys kotą B, N. Atiti̇̀ko kaplys kotą, t. y. marti gera ir anyta gera J. Dveigys treigį atitiko Erž.
| refl.: Raktas jutrynai atsitinka MitI223(Šd).
ǁ intr. sutapti: Siūlė į siūlę atitiñka Slnt. Mūs žingsniai atitiñka pėda į pėdą Slnt. Žodžiai nebeatitiñka su mūsų kantička Kp. Ir svoris [smalinio kiaušinio] reikia panašiai: nei padaugyt, nei pamažyt – kaip kiaušinio svoris kad atatiktų̃ Č. Pavardė tik atati̇̀ko – Žebrys, al ne giminė Krs. Kitam sugrįžo tie piningai, jei atiti̇̀ks ant laikraščio tas numerys Sd. Biškį įsiveizi: vieną sykį atitiñka, kitą sykį atitiñka [oro spėjimas] Jdr. Nu, i matai, neatitiñka: vienam patinka, kitam nepatinka, nu teip ir pasiliekta Mšk.
^ Žmonių mislis neattinka CII56. Jei atitiñka, ta ir sutiñka Grd.
| refl.: Tą žiedą rado, sudėjo, – atsitiñka Lnkv. Ramteliai atsitiñka iš tų medžiukų Mšk. Suriša juos (kūlius) gražiai, sutvarko, kad šiaudas šiaudan atsiti̇̀ktų Kpč.
| prk.: Duktė buvo į tėvą atsiti̇̀kusi Gršl.
^ Toks su tokiu atsiti̇̀ko – kaplys kirvį rado Jrb.
ǁ tr. NdŽ, KŽ prilygti: Nuorašas atitiñka originalą DŽ1. Ir ėmė vyrai minėti visus atsitikimus, kada Gugio pranašavimai tiesą atitiko V.Krėv. Viskas, ką sakai, turi atitikti tavo mintis rš.
^ Atatiko rūbas poną Mrk. Atatiñka kalba kalbą Ar.
ǁ tr., intr. būti ekvivalentiškam: Atitiñkąs FT. Didesnį garų slėgį atitinka žemesnė virimo temperatūra rš. Kampas matuojamas jį atitinkančiu lanku rš.
ǁ refl. KŽ tilpti, pasikartoti: Dujen atsitinka šešiuose tris kartus MitI223(Šd). Trys penkiolikoje atsitinka penkis kartus Db.
2. tr., intr. pataikyti; kliudyti; kliūti; patekti: Atatinku SD1181, SD371. Attinku [K], Sut. Nematau, tepu visur, atiti̇̀ks ir ant skaudumos Lkv. Eina jis per miestą visas apdriskęs, atitiko ateit pas tą meisterį ant nakvynės BsMtI181. Oi kad aš attiktau tėvulio šalelėn KrvD65. Susikalbėjo šaudyt ing žymę ir ją atatikt SPI192. O tikrai atatiksi ing anus amžinus iž seno tavi žadėtus namus savo MP269. Ir pradžiugo tamui labai, kad ing žemę aną attiko MP53. [Ėjo] šakeles mėtydamas paskui save …, idant mes paskui jį attiktumbim tuo taku anump … žadėtump nuog jo linksmybiump MP318. Reik atsistojus trobos gale tris kartus sviesti per kojų tarpą klumpį, ir jeigu klumpis atitiks į duris, tai apsižanysi šįmet LMD. Parnešus iš kitur seną katę, reikia ją padėti ant girnų ir tris kartus apsukti, tai tuomet ji neatitiks pargrįžti į senąją vietą LTR(Šd).
| Paskyrė tokį instramentą, koks atiti̇̀ks juo (labiau), ne kokį ans norėtum End.
| Jam dantis ant danties neatitiko rš.
ǁ tr. Š pataikyti rasti, atsekti (anksčiau žinomą dalyką): Dar̃ niekap negaliu atti̇̀kt tos vietos, kur sėdėjau Lš. Nakčia išejęs, i namų neatatiksi̇̀ Švnč. Aš nebeattinkù, kur kas buvo Sdb. Jau sykį buvau buvus, tai atitikaũ jūsų butą Skr. Patamsin duris atti̇̀kt nelengva Lš. Sunku atiti̇̀kt, senas laikas Bsg. Aš dar attinkù savo šniūrą (rėžį) Drsk. Smėlis daba te emamas, i aš nebeatatinkù, kur mūsų gryčia [buvo] Ln. Ba neatti̇̀ksim mes to daiktelio, katran gulėta mūsų brolelio (d.) Srj. Berželį skinsiu, vejelę minsiu, į savo močiutę kelelį attiksiu (d.) Kb. Naktys nūnai tamsios. Dar namų neatitikus sušalsiu pakelėj V.Krėv. Kaip medis aukštas iž grunto išverstas būt, teip jog ir vietos nottiks gyvenimo tavo MP338.
^ Ach, kad tu namo kelio neatitiktum! KrvP(Vlkv). Kad tu savų namų neattiktai, neprieteliau tu! Lš. Kad aš tau duosiu, tu nei durų neattiksi̇̀! Db. Atitiks siūlas kamuolį M.
| refl. tr.: Duktė neatsiti̇̀ko tos vietos Dg.
ǁ tr. surasti, užeiti (iš anksto nežinomą): Ieškok, lyg atiti̇̀ksi (obalį), t. y. atrasi J. Kasa jie visur šulinius, bet niekur negali atitikti jo (vandens) LTR. Jei atitikste vietą gerą, tai paliksit labai turtingi BsMtII193. Lai ans ieško – amžiaus gale atiti̇̀ks antrą pusę Brs. Kai reikia nusipirkt, neatitinki̇̀ karvės Jrb. Rask bent du žmogu, kad būtų vienodu, ieškojęs ieškosi ir neatitiksi niekados Blv. Nebeatatinki priešininkų, eik laukan gera valia ir veltui neerzink Vaižg. Labai aš džiaugiuose, kad gerą vietą del savęs atitikau DS249. Ir atitikęs vieną tokį berną, kad tas su juo susiderėjęs Sln. Taigi tu neik už vyro tolei, kol atatiksi tokį vyrą, kaip šis sapnas rodo LTR(Ds). Daug mylių reikėdavo suvaikščioti, lig toks žmogus atitikti pasisekdavo Pt. Užtai kitose vietose, kur nėra pirčių, neretai gali atitikti žmones, kurie per keletą metų neprausė savo kūno rš. Ir sugrįžo raitužėlis, ir nerado aukštų dvarų, tik atitiko gilų ežerėlį, didį vandenėlį V.Krėv.
| Po įžengai atitinkame straipsnį su daug žadančia tema prš.
| prk.: Bemedžiodamas užsukau tik šitan mielan kampelin ir netikėtai atitikau sau laimę rš.
^ Atiti̇̀ko toks tokį (abudu netikę) Ėr.
ǁ tr. suprasti, perprasti, atspėti: Kad neatatinku atalento: viseip verčiaus, ir vis nesiseka LTR. Negaliu atati̇̀kt naravo, kaip geriau aust Kp. Atatikaũ dabar raštą ir akių nebemaišau Rm. Toli gražu nebuvo patenkintas, jausdamasis neatitikęs tikrojo savo pašaukimo Vaižg. Vieni meldėsi, kiti būrė, kiti kvortas kėlė, bet neatitiko progos, kaip būt galima atrast …, kur pradingo teip mylima ir graži karalaitė BsPIII22.
| Neattinki̇̀ nei kap gaspadoriaut, nei kap gyvent Arm.
ǁ tr. atspėti, įminti: Ažmink mįslę, kad aš attiktáu Arm. Ir jūs neatti̇̀ksit mūsų žodžių Vrnv. Anys moj neatti̇̀ko, kas jai buvo Dv.
| Atitiko mano širdis VŽ1905,226.
ǁ tr. Kvr atitaikyti, pataikyti, parinkti, paskirti: Jam vaistus atiti̇̀ko, ir pasveiko Snt. Jau senai gydos, ale vis neatati̇̀ko liekarstų, ir nesugijo Kp.
ǁ intr. pataikyti ką daryti, sugebėti: Aš pati attiksiù tą darbą padaryt Arm. Maž neattiksiu žingsnelio žengtų, maž ir neattiksiu darbelio dirbtų d. Į rankas to pono kad pakliūsi sykį, išsisukti neatitiksi brš.
ǁ tr. ištaikyti: Attiñka reikalą Vilniun važiuot Trak. Tai laimingą adynėlę attikau, kad vyninę obelėlę prigydžiau LTR(Vs).
ǁ tr. pasiekti: Tėvai turi taikinti kūdikio žingsnius, apšviesti jo žemišką taką ir padėti jam atitikti paskutinį tikslą brš. Visi tartum bėga ir bėga ir savo tikrojo tikslo niekuomet neatitinka Pt.
3. refl. ppr. impers. Sut, LL29,194,199, L, Š, Rtr, FT, DŽ, NdŽ, KŽ pasitaikyti įvykti kam, nusiduoti kam: Taip jam atsiti̇̀ko J. Visaipo atsitiñkma Dv. Ir reikėjo tep atsiti̇̀kt, kad vienas kito nepažinom Lš. Jis į mane šovė, o atsiti̇̀ko, kad šautuvas neperkirto patrono šaudminio ir šūvis nepasileido Plšk. Matai, kaip yr atsiti̇̀kusiai Jdr. Visokių kelmų tujau atsiti̇̀ko Als. Visaip ant svieto gyvenant atsiteñka Ds. Jai viso atsiti̇̀kdavo Dglš. Kas gali terpu jų atsitikt Db. Kad ir kas atsitiktų – man vis viena! rš. Atsitiñkas kelionė[je] visko Krž. Buvau tumet jau fronte daug ko matęs, visko atsiti̇̀kę y[ra] Žd. I daugiau tam žmoguo ramiausiai, nėkas nebatsiti̇̀kos Vgr. Muno tėvalio nabaštikuo y[ra] buvusiai atsiti̇̀kusiai Jdr. Vieniškai noriu iš rankos tavo priimti gerą ir piktą …, o už viską man atsitikusį sakyti tau ačiū M.Valanč. Atsitinka kartais, kad kūma pameta vaiką, vienus vystyklus parveža Žem. Ir atsitikit tu man šitaip! rš. Jei nieko ypatinga neatsitiks, vieną mėnesį dirbsime vasarą Laižuvoje J.Jabl. Pri vieno ūkininko atsiti̇̀ko, ka pradėjo baidyti Sd. Vištos, kai šitai deda, atsitiñka, ka padeda tokius mažus mažus kiaušelius Jdr. Atsitiko, kad dėl tarnų apsileidimo mes pristigom arkliams grūdų J.Balč. Čia pat sodo[je] a neatsitiñka visokių atsitikimų? Sd. Ir man kartą atsiti̇̀ko, kad biesiuką pasitikau (d.) Slm. Jeigu gerai atsiti̇̀ks, tai po operacijai girdės Rš. Neplaunu suknelės, bet niekas ir neatsitiñka Ps. Tikiam, jog toms žemėms nieko laimingesnio, nieko geresnio atsitikti negalėtum M.Valanč. Jam atsiti̇̀ko laimė BŽ83. Vakar, girdėjau, tau nelaimė (nelaimę) atsitikus J.Jabl. Jeigu kas atsitiñka, aš pirktiniu nerišu [žaizdos], ieškau drobinio Alz. Jeigu višta gieda, atsitiks nelaimė LTR(Klp). Tada najo boba į lauką i pradėjo parserginėt, gaspadorių, kad jam nelaimė atsiti̇̀kt gal[ia], kad myliama pati jį po pietų papjaut nor[ia] BM268(Rd). Tas tikrai taip buvo atsiti̇̀kęs, nemaluoju Vkš. Mun yr atsiti̇̀kę teip tokių baidymų Žeml.
| Paimk šakę atsitinkant (dėl visa ko) – galia užpulti naktį šuo Šts.
^ To laukiam, ko norim, o kas atsitinka, tą turim pakelti M. Ko bijai, taip ir atsitinka LTR(Grk). Bene su Ponadievu kantraktą esi padaręs, ka sakai, kas ryto[j] atsitiks? LTR(Vdk). Atsitinka, ka i minkšta velėna nulaužia kietą dalgį LTR(Vdk).
4. refl. įvykti; kilti: Kai atsiti̇̀kdavo gaisrų, ta pakuras ėmė statyti atskirai LKT112(Klm). Kada tas karas atsitiks, – niekas pranašauti negali Pt. Čion būrai yra pasitaisę gerus apkasus ir čion turės atsitikti didelis mūšis rš. Jo tėvynėj atsitiko baisus nuliūdimas MPs. Nei viena nibrė, nei vienas prašmintinis be jos neatsitikdavo LzP. Apie jo smertį, kurs atsitiko 107 metuose, kitur jau sakėm rš. Karviums pirm veršio arba ir po veršio tankiai atsitinka tešmens suputimas LMD. Jam (karaliui) ant kelio atsitiko visokios ugnys ir vandenai LMD(Dkš). Apalpimas labai tankiai atsitinkas iš didžio nubėgimo kraujo Rp. 1884 m. atsitinka trys saulės ir du mėnesio užtemimu rš. Numatytos visos kliūtys, kurios gali atsitikti kelyje J.Balč.
ǁ LL12 pasitaikyti būti, atsirasti: Kiti žmonės labai geri, nedaug tokių (blogų) atsiteñka Bsg. Visur atsitiñka gyvačių, žmones kanda Dbč. Jei atsiti̇̀ks kokia moteris, atiduosiu tą katę Žg. Neatsiti̇̀ko tokio žmogaus, ka mums tiek sumokėtum tų piningų Tl. Atsitiñka munie avelė, bet no[ri] šimtą trisdešimtį End. Kad beatsitiktų koks daktaras pareiti (atvykti gyventi), būtų gerai Šts. Kad i velnias atsiti̇̀ktum, kad muni parneštum. I atsiti̇̀ko velnias (ps.) Žlb. Da neišmesk, gal atsiti̇̀ks, kas nuperka Krs. Veiviržėnūse čia atsitiko butas už aštuonis šimtus litų Jdr. Atsitiko plaustininko vieta rš. Todėl Pestas, laivui atsitikus, ir išsiuntė jį (Povilą) į Rymą rš. Kad atsitiñka vė[ja]s, su vėju išvėtai greičiau Akm. Atsitiko svetelis, kai duonos netekom Pls. Kas valanda, netikėtam svečiui atsitikus, galėjo gerai pavaišinti Žem. Iš daugelio vaikų atsitikdavo ir nelabai gerų rš. Paleistuvis ir girtūklis didžiai retai kame teatsitiko M.Valanč. Lapkričio mėnesyje oras atsitinka paprastai šaltas ir drėgnas rš. Atsi̇̀tinka kitiejai žiuburius ten matę Žr. Mun verčiau į pagrabą, ka kame atsiti̇̀ko, o jau po tus tancius nemėgau vaikščioti Žr. Devyni jaučiai atkabyti i paleisti, [paprastai] vienas atsitiñka, ka [pats] nusimauna Sdb. Atsiti̇̀ko blogi metai – linai nederėjo (d.) Glv. Nors katė vandens nemėgsta, bet, reikalui atsitikus, plaukia visai neblogai Blv. Netrukus atsitiko proga padaryti, mano nuomone, nemažą patarnavimą J.Balč.
^ Daug prietelių prie buteliuko, maža – reikalui atsitikus KrvP(Mrj).
ǁ impers. KŽ pasitaikyti, tekti kam: Atsitinka čėsais pablūdyt ir dieną, kap kelio gerai nežinai Lš. Atsiti̇̀ko gerą žmogų rasti Kltn. Po kelių metų atsiti̇̀ko anam važiuoti pri vienos motriškos Brs. Atsiti̇̀ko pigiai karvę pirkt Ėr. Vienoj dienoj atsitiko man būti mieste I. Atsitiko vienam iš tų dviejų gaspadorių, katrie teip tarp savęs mylėjos, susirgti BM250(Krp). Vieam karalaičiui atsitikose su didele ablava medžioti DS64(Rs). Ar neatsitiko matyt mano brolį sakalu lekiojantį? BsMtI66. Atsitiko jam banko reikalais važiuoti į Vilnių Vaižg. Atsiti̇̀kdavo girdėti visokių atstikimų ir pasakų BM24(Č). Keliaujant namo, jam atsitiko nakvoti tame pačiame viešbuty, kur jo broliui apmainė staliuką J.Balč. Kaip jis vienok ilgai išėjo, neatsitiko išgirsti A1884,86. Neškiam tus kryželius, katrus mums ant tos ašarų pakalnės nešti atsitinka brš. Atsitiñka daug prilyt Šl. Vis vokyčiams atsiti̇̀kdavo rasti aną Skdv. Kunigų privažiuoja svetimų, kad atsitiñka, vyskupas est Ps. Ne ans kveteros turėjo, kur atsiti̇̀ks, parnakos ant žydų skadų Lk. Rytoj į miestelį eisiu, o paskui, jeigu atsitiks, kur nors pasilinksminti LzP. Atsiti̇̀ko, ir tylėk JnšM.
^ Nespjauk į [v]andinį, pačiam atsitiks atsigerti S.Dauk. Atsitinka ir žydui kiaulienos ragauti KrvP(Pkr). Atsitinka žyduo kelią keliauti VP7.
ǁ pasitaikyti, atsirasti (apie jaunikį ar nuotaką): Jei atsiti̇̀ks koks, leisu, taisysu – senmergei blogai! Krš. Toki nesutupėta, o koks gražus vaikis atsitiñka Rdn. Jug atsiti̇̀ko i našlių visokių, ka mun ukatos nebuvo, i nejau Sd. Daba šita atsiti̇̀ko, i gyvenam Vdk. Mažu bagotesnė, manau, atsiti̇̀ks Prn. Atsiti̇̀ko toks mažilelis vaikis, ir išejo Krš. Daba nerinkias: atsitiñka koks pamanomas, ir eik Rdn. Neatsitiñka tikroji, atsiti̇̀ks, nėko nebžiūrėsi Krš. Kaip ans numirė, kiek čia atsiti̇̀ko mun da visokių palaikių Trk. Kad dar būčiau mergoms pastigusi, gal ir būtų doresnis atsitikęs? Žem.
5. refl. KŽ atsirasti, atsidurti: Kada grįžtant atgal jisai atsitiko greta su Ilgūnu, tai šėptelėjo tam V.Piet. Kap šovė, atsitikaũ Kazluos (ps.) KzR. Kaip tik žirgą paleido, akies mirksnyj atsitiko tam mieste BsMtII257. Vienas krikščionis ir rašyto[ja]s tų laikų, atsitikęs iš netyčių an to pamokslo, rašo, jog niekuomet negirdėjęs išmintingesnio ir graudingesnio pamokslo S.Dauk.
6. intr. išsitekti, išsitaikyti, išsiversti: Trilinkus juostus nerk, kad atti̇̀ktum su tais siūlais J.
7. refl. pavykti: Nebatsitiñka rokunda su pirminyku Pš. Gaspadinė susipyko, kad jai duona neatstiko LTR(Kb).
×dati̇̀kti (hibr.)
1. intr. atitikti, sutapti: Dati̇̀ko muno krau[ja]s, daviau Vn. Metai metuosna negali dati̇̀ktienai [tuokiantis] Žl.
2. tr. rasti, atsekti, atitikti: Jau kitu kartu to daikto (vietos) nedatikaũ Dglš. Anas pernakt namų nedati̇̀ko Ml.
^ Dati̇̀ko i žabalas eit Dglš.
ǁ Antz atspėti, sužinoti, išsiaiškinti.
3. refl. impers. gauti mušti, tekti: Man kuokinėj gerai per galvą dasti̇̀ko Ml.
įti̇̀kti intr. K, Š, NdŽ, KŽ; SD1181, Lex29
1. J, Š, NdŽ, KŽ įtilpti, būti kaip tik; sutapti: Apmetai stori, neįti̇̀ko į skietą Štk. Jug ta neįti̇̀ks [patronas] į tą tavo ginklą Gd. I stiklus subjauriojo, išlaužė i sau nebįtiñka, ir gan, paliko tokie tarpai Žeml. Dalgis yr į kotą įtikęs, o nepapjaunu Šts. Briauna visuomet geriausiai įtiks špuntan rš. Liežuviai visi gražiai įtiko, ir nei viens negalėjo abejot, kad tai ne smako liežuviai BsPI51. Sūnaus šopagų padai lygiai įtiko į razbaininko pėdas LC1886,10.
^ Įtiko ing pat galą koto I.
ǁ Dg įgusti, priprasti, įtaikyti: Reikia rūbas inti̇̀kt pasiūt Klt.
ǁ būti tinkamam, geram: Oras iš viso buvo šienavimui įtinkąs, dėl to ir yra šienas labai gražiai suvalytas Kel1882,32.
įtiktinai̇̃ adv.: Netropniai, netropytinai, neįtiktinai, nepakliūtinai I.
2. Sut, N, Š, NdŽ, KŽ daryti ką pagal kieno norą, įtaikyti kam: Aš jai neintiksiù [pasiūti] Vlk. Mes, seniejai, nebįtinkam nei eiti, nei stovėti Šts. Neįtiñka ne virti, ne kepti, ne stovėti Trk. Neįtiñka anam nei ejusi, nei stovėjusi End. Įtiñka tam ponuo, tus arklius gerai šera Als. Daugiau įtikáu pri to gyvolio: kiaules šerti, karves milžti Yl. Aš pas velnių siuvau ir jiems įtikau, o, matai, jums įtikti negaliu! DS86(Rs). Ir muno vaikiai teip išsileido, kad nebgal įtikti kepurės nupirkti LTR(Krt). Tai aš neintiksiu jam darbelių darytie LTR(Rod). Buvo toks kunigas klebonas, kuriam niekas o niekas neintikdavo grot vargonais LTR(Slk). Verpti panai Elžbieai nieks neįtiko S.Čiurl.
ǁ LL21,287 elgtis pagal kieno skonį, norą, atitikti kieno reikalavimus; įsiteikti, sukelti prielankumą: Jis visiems įtinka R22, MŽ28. Gerai jam įtinku R405, MŽ545. Aš nežinau pati, kaip klausanti, kaip sakanti, kaip bevalganti: vis jums neįtinkù Šts. Sunku įtikt tokiai pikčiurnai Ėr. Kad tu visims įti̇̀ktai, tu dėvi trumpus plaukus Plšk. A šiokia valdžia tebūnie, a tokia, – visims neįti̇̀ks Žlp. Niekaip neintenkù dukteriai Kzt. Toki suosli, negalėjo anai įti̇̀kti Als. Neina (nesiseka) įti̇̀kt, i gana Žal. Ne tu nori įti̇̀kti, ne tau reik įti̇̀kti Trk. Vaikami nigdi neintiksi̇̀ – neik gyvent pas vaikus Drsk. Jei įti̇̀ksi, gerai, o jei neįti̇̀ksi, dar galia apibarti Bdr. Misli[j]ai, vaikam antiksi̇̀ visiem?! Švnč. Žentas storojas, kaip geriau įti̇̀kt tėvu, buvo labiai paklusnus BM141(Pkr). Žinoma, kaip del kuningo, bobos ir davatkos, besistorodamos įtikti, šio to prineša DS367. Anksti keliuos, vėlai guluos, vis senai anytai neintinkù, o jauną mošulę nepralenkiu LTR(Msn). Gražiai pačiai įtikdamas aš be laiko pasenau LTR(Jnk). Aš norėčiau tėtei įtikti kiek galėdamas! V.Kudir. Nuo kurio laiko ėmei rūpintis, kad man įtiktai? V.Krėv. Dukrele mano, jaunoji mano, kap tu intiksi̇̀ senai anytai? (d.) Dg. Aš motulei intiksiu, margas karves pamelšiu KrvD26.
| Kuo aš tau n'įtinkù? Slv. Jis jai niekuoj neinti̇̀ko! Lp. Aš maniau, kad tuo įtiksiu tau V.Krėv. Teta kunigėliui savo šneka neįtiko S.Čiurl. Savo tarnavimu jis abiem turėjo įtikti: šeimininkei ir tarnaitei J.Jabl.
^ Senųjų byla: dar toks negimęs, kurs būtų visiems įti̇̀kęs APhVII132(A.Baran). Jei atsileidęs dirbsi, neįti̇̀ksi ponuo, jei daug valgysi, neįti̇̀ksi gaspadoriuo Klp. Niekaip neintiksi: nei priklaupęs, nei pritūpęs Ds. Kitam pirkęs neįtiksi LTR. Jai šikinėn bučiuok, tai intiksi LTR(Ds). Moteriškei norėdamas įtikti, vadink ją dailia LTR(Brž). Ir geriausia anyta marčiom vis tiek neįtiks KrvP(Lzd). Be kailio liksi i visiem neintiksi̇̀ Dglš. Jei ir naktį neužmigsiu, visiem žmonėm neįtiksiu LTR(Kbr). Greičiau plikas paliksi, nekaip visiem įtiksi LTR(Jnš). Ir be galvos liksi, visiem neintiksi̇̀ Lkm. Be marškinių liksi, visiem neįti̇̀ksi Mrj. Greičiau šventu paliksi, nekaip visiem įtiksi LTR(Brž). Kad ir stipsi, visiem neįti̇̀ksi Prn. Nors iš kailio išsinersi, visiem neįtiksi LTR(Gdr). Ir dėdienei neįtiksi be pautienės KrvP(Lš). Kol ponui įti̇̀ksi, nuo Dievo atliksi J. Nė saulės duktė negal jam įtikti B. Nė saulės duktė jam neįtiks VP34. Blogam neįtiksi, kad ir angelu tapsi KrvP(Rs). Durnam i širdį parodęs neįtiksi LTR(Vdk). Jam nė aniolas iš dangaus neįtiktų LTR(Grk). Kol visims įti̇̀ksi, pats nė biesuo nebtiksi End. Intik Dievui, apgauk velnią – ir bus gerai LTR(Auk). Jai ir pats velnias neintiks LTR(Ds).
| refl.: Įsitikdamà jam sako teip Km. Šitas brigadyrius moka valdžiai insti̇̀kt Lel.
ǁ H178, R, R26,60,170,256,399, R1, MŽ, MŽ33,80,226,342,537, LL197, NdŽ, KŽ patikti; kelti prielankumą: Žmogus tikrai viežlybas, visiems įtinkąs R131, MŽ173. O kaip jau nebesi ponu, jau i nė vienam nebįtinki̇̀ Pln. Ar neįtinka vainikėliai, ant rankelių žiedužėliai LTR(Nm). Prausiau baltai burnelę, kad įti̇̀kčiau mergelei JV119. Nesakau, kad ana man neintinka rš. Nė vienas mano žodis n'įtinka Praksedai V.Kudir. Kai pamatė ją Raivedys, intiko jam jos skaistūs veidai V.Krėv. Jei jum intiñkami, tai duosiu obuolių Kpč. Rašyba visims įtikti negal Jn. Varyk šalin iš manęs vis tai, kas manyje tau neįtinka brš. Šita dūma gerai intiko bei karaliui, bei kunigaikščiams BB1Mak6,60. Ir įtiko toji kalba visai tūlybei BtApD6,5. [Vieni krikštijos,] kad dovenas gautum ar įgytų nenustotum, kiti ant galo, kad savo viešpačium įtiktum ir pamėgtum M.Valanč. Prisako mumus, ką daryti, ką vengti, idant Dievui įtiktumbim BPII48. Duok man tau visada įtikti Ns1832,8. Turi tu gelbėt žmogų prastojusį, tau įtikusį SGI105. Dievui lygiai ir žmonims įtikdavo ir meilus būdavo S.Stan. Norime, idant maldos, afieros, pasnykai …, darbai mūsų geri V. Dievui meilūs, intinką būtų DP296. Dievui įtinkamu būsi ir tuomi savo širdį ramdysi ir džiaugsys S.Dauk. O valgis nedaro mus įtinkančius Dievui GN1PvK8,8. Šis yra tobuliausias, gana įtinkąs, beje, apstingas ir per viršų pereinąs užmokėjimas už mano griekus brš. Eš prisakau jumus …, idant jūs mano prietelkos nepabudintumbit nei krutintumbit iki jai pačiai įtinkant BBGG3,5. Labai įtikau Dovėnų jaunūmenei, kuri manęs ir išleisti nebnorėjo M.Valanč. Tada pataisė jo augyvė istrovą, Tėvui intinkančią BB1Moz27,14. Dievui įtiktinas būsi ir tuomi savo širdį nuramdyt ir pasidžiaugtis galėsi rš.
| Mužikas įtikęs – nors prie ronos dėti rš. Bet ir tėvulis įti̇̀kęs – radęs miegantį ir šoka mušt (iron.) Ss.
| prk.: Jau dabar giltinei įti̇̀ksi Vdk.
^ Įtiko kai šun[iui] botagas B, B153,731, Sch98.
įtiñkančiai adv.: Kupčius tur mokėti žmonėms įtinkančiai pasielgti prš.
įtiktinai̇̃ Jam įtiktinai darau R162, MŽ214. Eš tiek gero nuog Dievo gavęs, kaltas esmi Jam intiktinai gyventi BPI68. Elgčiaus tau įtiktinai bevengdamas piktenybės PG. Po tavo akių mok jisai tau įtiktinai kalbėti RBSir27,26. Iš to gi nei jiem intiktinai gal tarnauti, neigi išganytu pastoti MTXI(Praefatio). Visuose daiktuose įtiktinai daryti B352. Reikia, kad jis ne svietui ir ne savo kūnui įtiktinai, ale pagal Kristaus pamokslą gyventų brš.
| refl.: Ta kalba vokiška labai įsiti̇̀ko ma[n] Kbr.
3. įsigauti, įtaikyti, patekti: Durys atdaros, vė[ja]s įtiñka KlvrŽ. Vė[ja]s įtiñka į vidų Šts. Vė[ja]s ka įti̇̀ks, pils grūdus i vėtys Brs.
| prk.: Inti̇̀ko kas (įlindo dieglys), sakau – prapuoliau Str.
išti̇̀kti NdŽ; L, Rtr
1. tr. Q528, SD111,185, H, H155,160, R343, MŽ460, N, I, Kos32, K; KŽ suduoti, paliesti suduodant, pataikyti mušti; kliudyti: Ižtinku SD378. Mozė pakėlė ranką, ištikdamas lazda du kartu uolą brš. Tinai tu olą ištiksi, tada vanduo iš jo tekės, jeib žmones gertų BB2Moz17,6. Tu uola, rykšte ižtikta ir daug vandenio ižliedama SPII209. Angelas Viešpaties atėjo … ir ištiko Petro pašonį ir pabudino Petrą NTApD12,7. Vienas iž tarnų stovinčiųjų išti̇̀ko plaštaka Jėzų DP158. Ir spjaudė Jam ing akis, ir ėmė nendrę ir ištiko ta Jo galvą BPI382. Kas tave ištiks arba tvyksterės per vieną šalį veido, pastatyk jam antrą SPII247. Bet ašjan kalbu jumus, neatsiimkit piktamui, bet kas tave ištinka dešine puse, atversk jam ir antrą Ch1Mt5,39. Ir kurs tave ištinka per vieną skruostą, tam pasiūlyk ir antrąjį Bb1Luk6,29. O vienas iš tų, kurie tenai stovėjo, ištraukęs kalaviją, ištiko tarną aukščiausio kunigo ir nukirto jam ausį NTMr14,47. Tuojaus kaip šunys apniko, Jėzų parmetė, ištiko SGI75. Tu ištinki juos, o anys nepajunta, tu mūčiji juos, vargini juos, o anys nesigerina BBJer5,3. Ir pakėlė ansjan lazdą, ir ištiko aną vandenį, kursai buvo upėj Ch2Moz7,20. Jei kas savą tarną alba tarnaitę ing akį ištiks ir tą pagadins, tasai tur juos valnus išleisti dėlei tos akies BB2Moz21,26. Ale atsikeldamas jis berną su sukamąja pistūle taip skaudžiai per galvą ištikęs, kad tasai alpaliuodamas atgal pašlijo LC1878,37.
| Aš jį negalėjau nei vienu kirčiu išti̇̀kti KI55. Kulka ištiko Strazdienę į galvą I.Simon. Lietuvio kalavijas ištiks tave rš. Mane šūvis mažumą į koją išti̇̀ko KII214.
| intr.: Per burną ištinku, mušu SD1129. Pagaliu ištinku SD13. Ištiko per ausį R, MŽ. Liepė tiems, kurie prie Jo stovėjo, ištikti Jam ing burną GNApD23,2. Vienas iš tarnų ištiko Jėzui ing veidą I. Plaštaka ištiko veidan SGII83. Ir ištikęs ing šoną Petro, pabudino jį GNApD12,7. Ižti̇̀ks ing krūtis, tarys: – Dieve, susimilk man nusidėjusiam DP574. Bet jei kas tau ištiktų ing dešinę pusę veido tavo, paduok jam ir antrą GNMt5,39. Jakobas … septynis kartus kakta išti̇̀ko DP536. Ing vaikelio šoną kairį peiliu ištinka brš. Ištiko ponas par ausį piemeniui J.
| Dievas ištiks ing tą uolą širdies mūsų DP477.
| prk. tr.: Lyg botago pliaukšterėjimas kiekvieną kartą ištinka Vilių šis žodis („šmugelninkas“) I.Simon.
ǁ sužeisti: Jei kas žmogų ištiks, kaip numiršta, tasai smertimi numirs BB2Moz21,12. Bernui namon pareinant, popirm parbėgęsis gaspadorius priešais ateidamas jam į pilvą įšovė. Ištiktasis šiandien į kreislacaretą nugabentas tapė LC1883,15.
ǁ užmušti: Numuštas, ižtiktas SD376. Dabar nes ištiesiau ranką mano, kad ištikčia tave ir žmones tavo pavietro Ch2Moz9,15. Nes parašyta yra: ištiksu piemenį, o avys gardo bus išbarstytos NTMt26,31. Ištiksiu piemenį ir išsklaidysis avys guoto VlnE188. Ištiko Ponas visą pirmgimį Egiptų žemėje BB2Moz12,29. Del piktybės žmonių mano ižtikau jį SPII201. Aš galiu ištikti ir išgydyti BB5Moz32,39. Ale pakentėk mums, Viešpatie, neištik mus kaip pirmgimusius Egipte brš. O iškėlęs žemėn blokšdamas ištikai SGII56.
ǁ prk. nubausti kuo nors: Tasai širdį tėvų gręš vaikump ir širdį vaikų tėvump jų, idant eš neateičiau ir žemę neištikčiau užkeikimu BBMal3,24. Ir vyrai užu durų namų tapo ištikti aklybe BB1Moz19,11. Ištiko aklumu visus nuo mažiausio iki didžiausiam Skv1Moz19,11. Nesa aš mano ranką ištiesiu ir Egiptą ištiksiu visokiais stebuklais, kurius eš tinai padarysiu BB2Moz3,19. Todėl tu ištikai mane sunkiomis bausmėmis brš. Ponas Dievas žemę ištiksiąs kardu, maru ir badu Ns1850,1. Sodomo žmonės pasijuto apjakimu ištikti Kel1863,57. Ištiksiu varlėmis visą rubežį tavo Ch2Moz8,2. Ir tur valdžią ant vandenių parmainyti anus ing kraują ir ištikti žemę visokiu varginimu GNApr11,6. Prie poterių kas vakaras ir kas rytas pridėsiu keiksmą: – Dievas tave ištiks! V.Kudir.
ǁ SD242, N, Ms trenkti (apie žaibą, stabą): Žaibas jį išti̇̀ko KII138,234. Žaibas butą išti̇̀ko KI354. Kaulstabu ištiktas H180. Stabu muštas. Stabu i̇̀štiktas KII90. Atanešė Jam paralyžium ištiktą ant patalo gulintį Ev. Jėzus … tarė stabu ištiktamui BtMt9,2. Gydė raupotus ir oru ištiktus Pron. Nuleido žemyn guolį, kuriame gulėjo stabo ištiktasis SkvMr2,4. Stabas prem galia išti̇̀kti nū vilko Sg. Koja ištikta (paralyžiuota), buvo sveika Tvr.
^ Stovėjo kaip stabo ištiktas LzP. Tas [vaikas] kap i stabo i̇̀štiktas buvo (nejudrus) Iš.
ǁ užgriūti, užpulti: O kad atėjo tvanas, ištiko upė tuos namus GNLuk6,48. Pūtė vėjai ir ištiko anus namus BtMt7,25.
| Aš noriu ją ištikti ir nustumt nuo jos aukštybės V.Kudir.
ǁ atitrenkti, sutrenkti: Ir jog ims tave and rankų, kad kada neištiktumbei and akmenio kojos tavo Ch1Luk4,11.
| refl. intr., tr. SD1185, SD235, Sut, N: Eš tave vadžiosiu tikru taku, idant tau keliaujančiam nebūtų sunku ir tau tekančiam, jeib neišsitiktumbei BBPat4,12. Nesa jei augyvė nėščia … ko pikta išvysta, jei kur išsitinka, tuojaus iš to vaikelis, kačei negimęs, tur žyvate augyvės kentėti BPII509. Vanduo … daro putą ir ižsitikęs su ja ant akmenio … pats sugrįžta, o putą pameta, kuri tuojaus išgaišta SPI72. Nevaikščiok keliu …, kur galėtumbei išsitikti akmenį BBSir32,25.
ǁ išmušti: Mes, krikščionys, pradedame skaityti hadynas dienos dvylika ištikus naktį BPI232.
2. tr. DŽ, Lzd, Arm užgauti, sumušti: Ką nevalia užgauti, išti̇̀kti KII280. Galvą labai ištikaũ: ana (karvė) mane nešioj[o] po lauką Str. Vienuokart [karvė] koja kaip trenkė, ranką išti̇̀ko Slk. Dabok, kad aš neišti̇̀kč tavęs Dkšt. Ar niekur neišti̇̀ko? Mrs. Tankiai ir ištinkù, kap ką sūnus [bloga] padaro Rod. Šito karvė pasiutus, žiūrėk, kad neišti̇̀kt Str. Kaktą geležia išti̇̀ko Dkšt. Bijau tavo risto žirgo, ištiks kanopom LTR(Tvr). Tropysi vyrą piktą, tankiai būsi ištikta JV266. Jojau aš šuoliu, nuo žirgo puoliau, purvynely gulėjau, ištikau koją, ištikau ranką, ištikau jauną galvelę LLDIII622(Tvr).
^ Kas nori šunio ištikt, tai ir lazdą gauna LTR(Lp).
| refl. tr., intr. Nmn, Kpč: Vaikas verkė, strūbavo, kad išsiti̇̀ko pirštą Mrk. Berniukelis pargriuvo ir išsiti̇̀ko kojelę Tvr. Sūneli, ar neišsitikai̇̃ kojos puldamas? Mrs. Išsiti̇̀ko vaikutis akutę Vs. Neleipok, išsitiksi̇̀ Lp. Kai nuo žirgo lipė, šoną išsiti̇̀ko (d.) Švnč.
3. intr. BŽ60, DŽ, NdŽ kilti, užeiti, pakilti: Kad vėjis ištiñka, vilnys sudaužo valtį ir linksta girios medžiai J. O kad aš ėjau pas motynėlę, o ir išti̇̀ko šiaurus vėjelis JD493. Išti̇̀k, vėjuži, atkreipk laivužį nors ant tojo kaimelio, kur aug mano mergelė! Niem14. Da nei priplaukiau nė pusės marelių, ištiko vėjelis LTR(Klvr). Ištiko vėjelis, išvirto laivelis, skandin mane jauną į marių dugnelį LTR(Ldvn). Ir išti̇̀ko rytvėjėlis, ir nupūtė vainikėlį JV307. Kad vėjas didis ištinka, žiedas žemėn puola PK85. Ir anuos obuolius nuskint, bo kai vėtra išti̇̀ks, tai su šakom nulaužys Pc. Bevaikščiojant jai po sodą ištiko viesula ir tą dukterį nunešė LMD(Dkš). Sulaukus vienuoliktos valandos nakčia ištiko didelis viesulas BsMtII78. Paskui išti̇̀ko pustymas Pc. Bet čia staiga ištiko audra, kuri siautė gana ilgą laiką K.Bor. Šalna kap išti̇̀ko, tai panugriuvo visi žydėsiai LzŽ. Išti̇̀ks šalnelė, pakąs rūtelę (d.) Kp. Ištiko didi speigai, karalius ir visa jo ponybė turėjo nakvoti palapinėse rš. Aš uždarysiu tuos per šoną langus, – gali ledai išti̇̀kt Pc. Ale tai kad išti̇̀ko snigt Pg. Bet netrukus mus iš miego prikėlė baisus dundesys, lyg būtų ištikęs žemės drebėjimas J.Balč. Na, ištiko šaltis – pakūrenk, ištiko karšta – langus pradaryk! Vaižg. Kap ištiñka kokis oras, tai pirštus burnon kemša Lp. Sunku buvo, kai karas išti̇̀ko Bsg. Vyram blogiau, jeigum ištiktų̃ karas, o teip kas gi! Sug. Už tai susivaidijo ir ištiko muštynės LzP. Anglijoje gi tuo metu ištikę buvo sumišimai Š. Dainos atliko, verksmas išti̇̀ko, kad reik žanytis J. Vakar gaisras išti̇̀ko LKT111(Kltn). Čia išti̇̀ko didelė linksmybė BM277(Šlv). Ištiko lenkmetis rš. Avis yra smagurė, jei turi iš ko pasirinkti, ale moka pasitenkinti ir by kuo badui ištikus Blv. Jis jautė, kad ši mergina jo neužvils, o, reikalui ištikus, jai bus galima patikėti ir atsakingesnius uždavinius V.Myk-Put.
ǁ Š atsitikti, įvykti: Išti̇̀ko nelaimė vieną metą Brs. Pasidėk tą laišką, teismuo išti̇̀kus, turėsi pasirodyti DūnŽ. Liuob išeidavo dideli barniai, liuob i teismai išti̇̀ks Yl. Visi ištikę įvykiai paaiškinami fiziškai rš. Kritimo metu ištinka nesvarumo būsena rš. Nepalik peilio ašmenų į viršų, be bėda ištiks LTR(Ds). Jei [šuo] staugia žiūrėdamas į viršų, tai ugnis ištiks LTR(Ldvn). Jei šuo kaukia, tai ištiks kokia nelaimė LTR(Rk). Daba avarijos išti̇̀ko a dvi su tums mašinums Grd.
4. intr. KŽ pasitaikyti, būti: Išti̇̀ko blogi metai, kad rugiai buvo brangūs J. Antri metai išti̇̀ko jau blogesni J.Jabl. Trečia Velykų diena ištiko taip graži kaip dvi pirmoji Vaižg. Kokia puiki dienelė šiandien ištiko! J.Balč.
| Vakar dar dienikė ištiko (pasitaikė graži) Kv.
5. tr. DŽ, NdŽ, KŽ užklupti: Einant namon, mane ištiko vėjas ir žiponuką mano sudraskė in šmotukus BsPIII108. Naujoje vietoje juos ištiko didelė pūga K.Bor. Jų neištiks karštis ir saulė brš. Ištiko tave viesulas BBPs81,8. Koronė Dievo ne vieną jau už tai ištiko Sz. Galinti visus ištikti dievų rykštė Blv. Dievo pabauda [jį] išti̇̀ko VšR. Liga mane skaudžiai išti̇̀ko KI229. Beprotybė veikiai ištinka nelaimingąjį karalių rš. Žindyvė nuslėpė, kad serga limpamąja liga, ištikusia ją prieš persisamdžiant rš. Jeigu mano vyrą ištiks priepuolis – jūs būsite kaltas! K.Saj. Kraštą ištiko ypač didelis nederlius rš. Nelaimės ištikti reikalauja visokios pagelbos rš. Kad jau tikrai tu ištiktas nepalaimos, gal bus tau ir pagalbos Vd. Bėdos ištiktas žmogus Pn. Teištinka nelaimė žmogų, kuris tave (kregždę) palies MTtI81. Da labai senai vienais metais žmones ištikęs badas LTR(Ds). Kokia gi didesnė nelaimė gali ištikti mergelės širdį? V.Krėv. Nuo to laiko … ten nebesivaidena, ir kad būtų ką nors kas pikto ištikęs, nebegirdėti TŽIV446. Ir jį panašus likimas ištiko S.Nėr.
^ Grynas, plikas, kaip gaisro ištiktas KrvP(Ps). Nesijuok, kad kitam nesiseka – ir tave tas gali ištikti TŽIII379.
ǁ apimti: Mane ištinka linksma nuotaika rš. Aš grįžau prie savo darbo, džiaugdamasis mane ištikusia netikėta laime J.Balč.
6. intr. KŽ leistis į ką, pradėti kokį veiksmą, imtis: Žentas išti̇̀ko į provą J. Bronė jau į ašaras išti̇̀ko KlvrŽ. Ištikau į ristę, kol bepriginiau M.Unt. Į gvaltą išti̇̀kus, reik skubėti Pp. Varnos, besivaržydamos kokį kąsnį, ištinka kartais į kovą Žem. Virtinės užkampiais užpuldinėdamos neprietelius skardė, nes visumet saugodamos, idant neištiktum į aiškią mūšą S.Dauk. Pradėjo smulkus lytus dulkinti, o ant pavakarės ištiko į sodrų lytų Žem. Ištikus į tiesą, pats pasirodė neteisiu S.Dauk. Karvės trūksta, meisa baigiasi, į sausą posninką ant rudens ištiksime Žem.
| Argi jau pareis (teks) prie daktaro ištikti? LzP. Nėkas neištiko (greit nesikreipė) pry daktaro, ir mirė Lk.
7. intr. išsiversti, ištekti, apsieiti: Kaip nors išti̇̀ksiam i be patalų Skd. Par žiemą su miltais gal ir išti̇̀ksme Jnš. Išti̇̀kdavom: ir apsivilkę, ir pavalgę buvom Pbr. Kitas su nėkais ištiñka Yl. Meisos buvo mažai, to grūdo maž tebuvo, i reik išti̇̀kti Lnk. Da turiam bakanėlį duonos, išti̇̀ksim lig subatos Skrb. Gali eiti, išti̇̀ksiam i be tavęs Skd. To sijono netaisius negal išti̇̀kti – išplyšimai vieni Šts. Teip ištiñkav, ka jau turiav šio to Skd. Neišti̇̀ksiam be teismo Šts. Par gavėnią reikia su pusbačke silkių išti̇̀kt šeimynai Žml.
ǁ sutilpti, išsitekti: Visi išti̇̀ksiam vežime – gali sėsties Skd.
ǁ tr. iškęsti: Turėjom šaltas žiemas išti̇̀kti, kolek vėleik pasibudavojom Akm.
8. intr. RdN, Ps sutikti, sugyventi: Jie visi labai gerai ištiñka Brž. Tu munim ištiksi, nebijok, aš stovu žodžio Šts.
ištiñkamai
9. tr. KŽ užtikti, sutikti, rasti: Kurį anas išti̇̀ks, tam paduos Zt.
10. tr. atspėti, įminti: Pažvelgęs į didelę stovinčią pušį, neištiksi jos amžiaus rš.
nuti̇̀kti; Q86, M
1. intr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ pasitaikyti, įvykti, atsitikti: Kas nuti̇̀ko, ar sergąs esi, kad guli? J. Ką jos (kortos) tę parodys – kas nutiñka, tas nutiñka Aps. Kas nuti̇̀ko, kaimynėl, kas? Skrb. Kas nuti̇̀ko su akia? Slnt. Kad būt nelindęs, niekas nebūtų nuti̇̀kę LKT212(Klvr). Kas anam nuti̇̀ko, sunku pasakyti Brs. Kas [negera] nuti̇̀ks, – mazgo neatrišu Zp. Vis tas jam nutikęs, kas žmogaus amžių trumpina S.Dauk. Senelis greitai pasirodė duryse beveik išsigandęs, ar kas mergytei nenutiko Mš. Nėkas blogas nenuti̇̀ko, parejau Klk. Kunegas ne tus pasako daiktus, katrus pats regėjo, bet tus, katrie nutiko pirm keletos tūkstančių metų M.Valanč. Šuo ėmė jį (vilką) tramdyti, kad nedainuotų, nes gali kas nors bloga jiedviem nutikti LTR(Tt). Idant kokia norint nelaima nenutiktum S.Dauk. Ta mūša nutikusi metūse 755 S.Dauk. Kaime vis kas nors nauja nutikdavo V.Bub. Ką turi daryti ugnie nutikus? S.Dauk.
| impers.: Kartais nutinka šlapiam čėsui esant, jog šienas nebūtinai išdžiūna S.Dauk. Kad jau teip nuti̇̀ko, tai ką gi bepadarysi Brž. Par tave teip negerai nuti̇̀ko Grž. Kad it teip nenutiktum kaip tims pieminims, kurie, vilkams bandą apnikus, šunis lakina S.Dauk. Dėl ko taip nutiko, kad man' siratėlę tėveliai paliko (d.) Krč. Tuo tarpu kiti naktį pagal pas šventą ugnį šildydamos teiravos nu dievų, kaip nutiks sergančiam M.Valanč.
| refl. H, R, MŽ, N, K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Kaip kas gimęs, kaip jis gyvenęs ir kas jam nusitikę (nusitiko MŽ86) R65. Vargas jam nusitinka R69, MŽ91. Didelė nepalaima nusiti̇̀ko KII269. Tokiai negandai, žėlėk Dieve, nusiti̇̀kus, tuo pons amstrots su tarnais visais pasirodė K.Donel. Ar tamistai kokia nelaimė nusitiko, kad teip verki? Žem. Ką regime nusitikusį su svetimomis tautomis, tas pats yra buvęs ir su lietuvių tauta A1884,82. Po tokiu antru nusidavimu pagrįžęs namo pasisakė savo tėvam, kas jam nusitiko miške BsPII157. Bijojo nesang, idant kas kelė[je] nenusitiktų jam S.Stan. Tai nusitiko trečioje dienoje man atejus KBI27. Jei bernas [gimsta], taipajag tur remesovos kokios mokinties, keliauti, kur tam vel gana vargų gal nusitikti BPII510. Leidžiu savo tarną eiti, ir nieks tenelaiko jį, jam nieks netur nusitiktis brš.
| impers.: Teip nusiti̇̀ko, kad vis kakalys rūksta Pgg. Vieną metą kad ten nuejo, o V. Jėzus turėjo metų dvyleka, nusitiko, jog išeidamys iš miesto pasigedo kūdikio brš. Teip išpuolė nusitikti rš. Jam tei[p] nusiti̇̀ko, kai[p] pirmajam Jrk28.
ǁ refl. įvykti: Į šį kraštą menkai kas yr nusiti̇̀kę Rsn. Nusitiko didis sumišimas Europoje rš.
ǁ tr. KŽ užklupti: Bet ir šį (žmogų) nelaimė nutiko: kai tik jis užmigo, atbėgo mėnesio arklys ir nuėdė tas avižas LTR(Jz). Vis tiek, kas mane nutiks, – bet žengiu į jį (gyvenimą) lengva, pakilia širdimi rš.
2. intr. DŽ, KŽ pavykti, pasisekti: Kelionė man nuti̇̀ko, t. y. pasisekė J. Nenuti̇̀ko jai diena [važiuoti, dirbti] Ėr. Nenutiko nenutiko mano broliui ženybos LTR(Dv). Pirmieji bandymai puikiai nutiko rš. Žentas labai nenuti̇̀ko Ėr. Neieškojau kito vyro: nenuti̇̀ko vienas, tai nebereikėjo Tj.
| impers.: Vakar man nuti̇̀ko bulvienius padžiovint (nelijo) Ker. Nuti̇̀ko prieš lietų šienas pasigaut Rm. Nenuti̇̀ko: nuėjau miestelin – krautuvė uždaryta Mžš. Nuti̇̀ko gerai: tik atėjom, ir autobusas [atvažiavo] Pbs. Aš nebeatsidžiaugiu, kad nuti̇̀ko karvė gera nusipirkt Mžš. Nuti̇̀ko man šitas berželis parsivežt kai šuniui botagas Glv. Duoną išmokau kepti, tik nežinodavau to laikrodžio – kada išimti, ale ma[n] vis nuti̇̀kdavo Krž. Nenūti̇̀ko jei [ištekėti], nenūvyko, atsikryžiavok, neik už kito Grd. Oi mergelei nenutiko, netekėjus ana liko LTR(Čb). Ne kiekvienam nutiks taip iš karto atrasti uždarbio kaip man rš.
^ Nutiko kap šuniui botagas Plm.
| refl.: Nenusti̇̀ko jai vyras, nesugyvena Klt. I man, būdavo, nusti̇̀kdavo darbas Dglš. Nenusti̇̀ko gyvenimas Ad. Nenusti̇̀ko pati – ne po sau paėmiau Vlk. Tasai paketinimas nenusitiko Gmž. Vaidinimas nustiko puikiai rš.
| impers.: Kap kada ir nustiñka ištraukt žuvų Aps. Jam nusti̇̀ko, kad ausis pataisė (išgydė) Dglš. Tai tau nenusti̇̀ko, pati sugriuvai i pieną išpylei Vdš. Kad sutikai mergiotę su pilna kašele, tai jau nusti̇̀ks Vdš. Nenusti̇̀ko, numirė Rš. Ot nusti̇̀ko gerai! Aps. Nenusti̇̀ko Verusiai tekėt Dglš. Ažmiršau panosinyną, ale negrįšiu – nenusti̇̀ks Dkšt. Jam vis nenusteñka – šonakaulius suslaužė Klt. Nenusti̇̀ko pyragai iškept – sūžalius išėmėm Vlk. Man kad i nustiñka visur Dglš. Man nusti̇̀ko geras arklys pirktie Rod. Nenusti̇̀ko parlėktie autobūzui per ežerą (įsmuko po ledu) Aps. Nusti̇̀ko duoną gardžią iškept Ktk. Pasekiui nusitiko jiems praplatinti katalikų tikėjimą Brazilijoje Gmž.
^ Nusti̇̀ko tai nusti̇̀ko, kai žabalai vištai grūdas Žl. Nusti̇̀ko kai šuniui botagu Prng.
ǁ KŽ būti geram, tinkamam, nusisekusiam: Kviečiai šįmet nutiko Skr. Kaži ko duona nenuti̇̀ko, a čia raugas prastas Ll. Kelis kartus kindziukas mum nenuti̇̀ko Gdr. Jau nenuti̇̀ko telyčia, tai jau baisiai nenuti̇̀ko: neėdė, neaugo Mžš. Jei uogienė nuti̇̀ks, laikysiu žiemai Rmš. Kad jais (bites) prižiūrai, o orai nutiñka, tai daug medaus prineša Gs. Šiandien blogas oras, labai nenuti̇̀ko Upn. Smiltinėje žemėje [dobilai] tiktai drėgnuose metuose nutinka prš. Šiandie vaikas nuti̇̀ko (nerėkia) Alk. Ka toks nuti̇̀kęs vaikas, tai i augyt lengva Nm. Tik vienas daiktas – ka būt marti nuti̇̀kus Šd. Apsiaustukas taip nūti̇̀kęs, stova kaip nūlietas Lkv. Jis meisteris nuti̇̀kęs Skr. Nuti̇̀kęs žmogus, raudonpusis (raudonais žandais) Šts. Tokia nuti̇̀kusi duonelė, ėsk i norėk Krš. Nuti̇̀kęs laikrodis – jau a penkiolika metų eina Erž. Viralai anos visumet nuti̇̀kę, uždaryti Plt. Rūgštikė taip nuti̇̀kusi – skanybė kopūstų! Krš. Ir ramus buvo, ir tykus, viskam nuti̇̀kęs Skdv. Kas šiandie šeiminykui, kad toks nuti̇̀kęs? Šk. Nuti̇̀kęs buvo alus Erž. Jau šįmet metai nuti̇̀kę, negali dejuot Erž. Dailus, nutikęs vyras buvęs Benediktas J.Paukš. Paprastasis mūsų statrašas, nu lenkų įgytas, taip yra nenutikęs, kad skaitytojas nieko gero negali išversti iš lietuviškų kningų Jn. Jūs randate mano darbą nenutikusiu, tai ir tuščia jo V.Piet. Turime labai nutikusį priežodį: „Pavogė arklį, pridėk ir balną“ A1883,218.
nuti̇̀kusiai adv.: Nenuoti̇̀kusiai I.
nutiktinai̇̃ adv.: Nenuotiktinai I.
| refl.: Duona nusti̇̀ko Dbk. Alus nenusidavė, nenusiti̇̀ko KI521. Tarkė košė dažnai nenusitiñka Gs. Duona ne marti, kai nenusti̇̀ko Trgn. Kad tik darbui nusitinka [arklys], vis gerai – ar pigus, ar brangus Pš. Tokių bobų nėr [daugiau], ot nusti̇̀kus! Žl.
3. intr., tr. nutaikyti: Reikia nuti̇̀kt kap vienas [kuliant]; kap patiksi – lengva, nepatiksi – sunku LKT392(Brsl). Nenùtiktas siauris jo Prng. Kap tik čėsu nutikaũ nuvažiuot Dglš. Nepripratęs niekur nieko nenutiksi̇̀ Trgn. Tai gerai nutikai̇̃ man pasiūlyt pieno Dglš. Žodį nenūtikái [vyrui], tujau pykdavo Grd. Tu nenutikai žodelių pratarti, tu nenutikai darbelių dirbti LTR(Dl).
4. intr. įtikti, patikti: Kas nenuti̇̀ks, užšniokš – neturėsi vietos Krš. Kas biškį nenuti̇̀ko, i bliauna Rdn. Kas nenuti̇̀ks, pyškesiais viskas eis DūnŽ. Jam (vyrui) nenūti̇̀k, pultų mušties Grd. Aš vėjas, vėju nulėkęs pavalgau, i vė lekiu an keltavas, i vis jai nenutinkù Prng. Turbūt valgis jam nenutiko, kad ėmė pilvą skaudėt Gs.
| Kad nutinka žemė, auga bulvės Ggr.
| impers.: Jam nuti̇̀ko čia pas mus būt, i jis prisistatė vėl Šmk.
5. tr. SD3539, R69, MŽ91, Sut N, KŽ užklupti, užtikti: Tik tik nenutikaũ piemenio prie lašinių Dkšt. Nutiko jį valgant rš. Reikia tep padaryt: kur nutikai̇̃, tai ingurinai per žandus, ir tegu jį perkūnas! Al. Nenusekamas, nenutiktinas SD182.
6. intr., tr. SD28, Sut, N, KŽ kliudyti, pataikyti: Pautas [paritus] nùtinka, tai jį paima, o jei nenùtinka, tai leidžia trečias Dv.
^ Kas an karštą nutiko, tas ir šaltą pučia LTR(Krn). Kuom Dievas svies, tuom ir nuti̇̀ks Prng.
7. tr. rasti, gauti: Ar gerą bobą nūtikái? Lkv. Ar tu nenutikai̇̃ dėl manę aukselio sidabrėlio, kad negali manę išpirktie iš svetimos šalelės? (d.) Kb.
ǁ ištaikyti (laiko): Vis nenutenkù laiko Lnkv.
8. intr. pataikyti mušant, suduoti: Kap nutikaũ per galvą, tai ir griuvo kap negyvas Arm.
ǁ refl. tr. užsigauti: Meška trinkt nuo medžio ir nusti̇̀ko šonakaulį Ml.
9. intr. išnykti: Tep pasakė Asilkas ir nuti̇̀ko – liš iš to daikto paspylė kamuolaičių pie žemę LKKII220(Lz).
pati̇̀kti
1. intr. Q629, H, H178, R, R162,358, MŽ, M214,480, S.Stan, Sut, K, M, LL229,233, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ būti pagal skonį, teikti pasigėrėjimą, malonumą: Ar tai jums patinka? R168, MŽ222. Su arkliais arti, ekėti, nu tas pati̇̀ko Šv. Dažom tokia kvorba marškas, kokia patiñka Dg. I teip jau pati̇̀kdavo [austi], ka toks išeitų languotas Žlb. Piemenukam patiñka botagu pliauškyt Lš. Man pateñka, kai apyniai kvėpia Ob. Man patiñkma lietuviškai dudent LKKIX207(Dv). Nepati̇̀ko mumi, ką sūnus apsiženino Rod. Man labai patiñka dabar malkaut po mišką Krs. Kad jai nepati̇̀ko ben kiek, tai par galvą kavalieriui – ir eik kur nori Rk. Menka kiek nepati̇̀ko – tuoj lekia, skirias Mžš. Jos vyras jau yr toks karštas: jei tik kas kiek nepatiñka, tuoj užsiplieskia Skrb. Jum gal nepateñka, o aš tai rūkysiu Ob. Gal kas nepati̇̀ko, kad nebeatvažiuoji pas mum? Jnšk. Anam patiñka, ka jau [jo] bijo Akm. Man patiñka, kaip šiulta Kkl. Gražiai pasiūta suknelė, man tai patiñka Pš. Man labai nepatiñka [linus] mint, braukt, ai kaip kentėdavau Trgn. Anam ta muno šneka i nepati̇̀ko Sd. Nepatiñka – užsikimšk ausis Msn. Ka čia nepatiñka, tai eik į šikną blėkų šinkuot! Vlkv. Aš šiandien visą dieną vienas pats su traktoriu dirbau – taip dideliai pati̇̀ko Akm. Mun patiñka ta balta duonelė Yl. Dabar tai jau nežinau, man tai tokia duona dabar nepatenka Jž. Kap pažiūrėjot, kap čia žmonės gyvena, ar pàtinka? Rod. Dabar kaip kam patiñka, teip ir gyvena Šmn. Ką aš tiktai palei Dievą gyvenu, o valdžia geriausia man šitoj patiñka Rūd. Jam pateñka bais kačiukas Ob. Labai pati̇̀kę buvo vyrui [bitės], sako, auklėsma visada Kp. Ot man geriausia patiñka, kap stačiokę iškepa Pv. Kap tau pati̇̀ks, tep paskirstysi Vlkv. Man nepatiñka itoks mainas LzŽ. Mani patiñka saldainiai kaip tai meškai saldumas Dov. Kas pati̇̀ko, tą suėdė Vgr. Kožnas savo, kaip katram pati̇̀ko, teip kalbėjo – niekas nedraudė Sb. Aš valgau po tris, po keturias, ka mun patiñka ta silkė Kal. Čia mun pati̇̀ko ta vieta, patiko, ir gan Trk. Eik eik, ką patiks, a ligoninė, a kalėjimas (tas pats) Kv. Patiñka gandruo py vandens: ans gauna žuvies, kokių varlių LKT133(Plik). Avižienio kisielio nevalgydavau, – man nepati̇̀kdavo kvapas Krs. Man labai jos (bitės) pati̇̀kdavo, i nekąsdavo Ps. Anam labai pri gyvolių pati̇̀ko Akm. Mun pati̇̀ko šeimininkė, – devė gerą darbą Tl. Kiek mun galia ans pati̇̀kti! Trk. Man irgi nelabai pateñka bagočiai Imb. Katra an veido patiñka, katra an proto patiñka Kpč. Kiek man mergelės patiñka, kiek aš anas mylėjau! Vkš. Ant amžių (labai) nepati̇̀ko Krž. Tam karaliuo pati̇̀ko didliai Elenytė (ps.) Pln. Tenepatiñkie, teinie persti toks susisukėlis! Krš. Ir jai patikau – puolo kaip dūmuos Kp. O apsiženyt tai negi apsiženysi kokios jau, kokia tau patiñka, ale kur pasogo daug Č. Jug suaugau į mergę, nu pradeda jau ir tie vaikiai pati̇̀kti Klk. I munie anie ne tikti nepatiñka Krt. I mamai, i tetei, i seserelėms aš noriu pati̇̀kti Trk. Pri gyvo kaulo (labai) ta merga nepatiñka Krš. Abu jaunu esatav, vienas antram tik patiñkatav Krg. Tai kas, kad pati̇̀ks, pagulėt galia, o ženytis – ne Vdk. Kad būt nepati̇̀kęs, tai būčia ir nejus Skp. Eik su žmona, kur nori, jei tėvam nepatiñka Grv. Vieta man patinka, ale merga nepatinka N. Man ne teip pateñka šitas kaip anas Dgp. Mergužėlė mano, lelijėlė mano, ma[n] patiñka veidas tavo JD541. Plonas drobeles audžiau, kad berneliam patikčiau LTR(Užp). Linksmi mano širdelė, kad patiñka mergelė (d.) Jnšk. Nėra tos mergelės, kuri man patinka, kuri juodbėrėlį avižėlėms šėrė LTsI48. Man patinka kepurėlė, ant kojelių pentinėliai, tik nepatinki, mano berneli, kad su kitom kalbėjai LTR(Nm). Duosiu šimtelį, kad nori imkai, jeigu dukrelė mano patinka LTR(Rk). Jei broliams koks drabužis nepatikdavo, šits turėjo nudėvėt BsPI114. Velniu[i] labai pati̇̀ko tas alus (ps.) Sb. Geriausiai man būtų patikę namie likti Mš. Jam pradėjo patikti teisėjo pareigos rš. Jam tai patiñka, kad kas jį ponu vadina KII28. Ant vieno tikslo nupirkau, kad patiñka man J. Tariamos kartais kitims patiksiantys M.Valanč. Žemė mano tau atvira yra, gyvenk, kur tau patinka BB1Moz20,15. O jei ji ponui savam nepatinka ir nenor jos ant venčiavystės išleisti, tada teduodi jis ją ant išvadavimo BB2Moz21,8. Jei jis (kūdikis) buvęs gražus ir laumei patinką̃s, tai apmainydavę jį ant tokio bjauraus, kad negalėjai žiūrėti MitII57.
^ Pati̇̀ko kaip kvailiui pagyrimas Ukm. Patiko kaip avis vilkui TŽIII376. Patiko kaip vaikas motinai LTR(Zp). Pati̇̀ko kaip (kap Al) šuniui botagas Vl, Jnšk. Patiko kai šun[iui] rimbas LTR(Vlkv). Patiko kaip gužui varlė LTR(Jnš). Vienam patiñka motina, kitam – duktė Rsn. Kam patinka močia, o kam – duktė LTR(Gdr). Kas kam patinka: žąsinui – avižos, cigonui – lašiniai, žydui – cibuliai Pn. Jeigu kailis nepatiñka, širdies neprilauši Pvn. Jei pati̇̀ks žmogus, pati̇̀ks ir ano kepurė Lpl. Nei tas gražus, kas gražus, bet kas kam patiñka Grz. Kad patiko – nė lašelio nebeliko LTR(Žd). Kad patiko, tai neliko LTR(Mrj). Pati̇̀ko ir prie širdies prilipo Pšl, Ds. Pati̇̀ko durniui duona KzR. Pati̇̀ktų, kad šuo pašiktų Skr. Nepatiko kūmai prėskas LTR(Ldvn). Dideliai žuvys patiko, be žuvų prūdai paliko S.Dauk. Be pinigų liksi, niekam nepatiksi LTR(Gdr). Su kuo sustiko, toks ir pati̇̀ko Trgn. Valgyk, kol patiñka, rėdykis, kol pritinka Jrb.
patiñkančiai
patiktinai̇̃ Ale man širdingai būt gailu, jei aš Dievo nesibijantiems patiktinai tame būč ką daręs brš. Čia bus, beje, tūlas minėjimas, kas jums nepatiktinai skambės prš.
| refl.: Atvažiavo piršliuos, vienas kitam pasiti̇̀ko, greit ir sutarė Slm. Jeigu juodu pasiti̇̀ktų vienas kitam, tai būt graži pora Jrb.
ǁ įtikti, įtaikyti: Nei kap aš nepatinkù tau Pls. Išplakčiau ir jam dalgį, bet nenoriu – galiu nepati̇̀kt Krok.
^ Ligi visiem patiksi, ir nuo Dievo atliksi Gs. Lengviaus parikti nekaip patikti S.Dauk.
ǁ būti mėgstamam (augalų, gyvūnų): Bulbiums toki žemelė lengvesnė juo patiñka Vgr. Javam labiai pati̇̀ko mėšlo dėjimas Všk. Slyvom gal žemė nepateñka Krns. Čia žemė nepatiñka kopūstam Krs. Buvo [kriaušių], nežinau, ko te nepati̇̀ko, matai, prie žvyrio Kp. Jam (medžiui) pati̇̀ko augt Ps. Tos kandys pradeda dvėsti, kažin kas anoms nepatiñka LKT110(Kltn). Bitėm kūtės kvapas nepatiñka Pš.
| Cukrus nepatiñka dantims (nesveika) Krš.
2. tr. S.Stan, Sut, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Jž sutikti: Pati̇̀ko vyrą an tilto Pj. Patikáu einantį į Raudėnus, įsišnekom Krš. Senas seną pati̇̀kęs dar pašneki, o jauniejai neita į kalbas Jdr. Kad bažnyčioj patiksi̇̀ katrą giminę, ažprašyk svečiuos Trgn. Patikáu gaspadorių Užventė[je], kad ans veiza į muni Užv. Patikaũ Juozapą Varėnon Drsk. Patiñka jie tuos vokiečius miške Bb. Galvoju, daba jei kas muni pati̇̀ktum, sakytų, ka paklydęs Žr. Ka pati̇̀ksi aną, galėsi rokuoties Rt. Patiksi̇̀ ką ir sveikysies, dartės nesisveikina Drsk. Rykmetį ką pati̇̀ksi, prašyk į kūmas (tada vaikas sveikas augs) Rs. Nenora nė žmogaus pati̇̀kti, ka nesušnekintum Šv. Tik sūnus išvažiavo, mažu pati̇̀kot? Drsk. Kad aš jį pati̇̀ksiu, nieko nebijau – subadysiu ant vietos Jrb. Neik naktį vienas, pati̇̀ksi kokį plėšiką DūnŽ. Aš neesu pati̇̀kusi jokios baidyklės, aš neesu bijojusi Vvr. Aš šunį patikáu – kramė raudona, papilvė raudona Všv. Ant žmogaus nepuola [vilkai], žiemą jei pati̇̀ktum, tai gal suėstų LKT161(Šlv). Patikáu repežę, tokią didelę kaip kepurę Krg. Pati̇̀kom bitutę atbyzgiančią (d.) Al. Aš, patikęs mergelę, klausiau savo žirgelio LTR(Grv). Kai aš ejau namo, patikau pulką vyrų, didelių neprietelių LTR(Sv). Ėjo bernelis ūlyčioj, patiko mergytė netyčia LB115. Ir nueina miškan, patiñka mešką ir kuo naigreičiausia in riešutų krūmą pasikavoja LKT361(Trak). Eina abu toliau. Patinka kitą vyrą LTR(Mrj). Patiko bobulė tris vilkus pilkus LLDI181(Ml). Vienas karalius patiko vaikelį dešimtų metų Sz. Žadėjau patikęs akis jam išdraskyti Žem.
^ Namie palikęs, lauke pati̇̀kęs, savo gero nepažįsta (bitės) Sml.
| refl. tr. NdŽ, Drsk: Senuką žmogų tokį pasi̇̀tikau, sakau, dėde, kaip čia yr tas toks kalnas? Vvr. Esu pasiti̇̀kusi vieną sykį aną End. Beidamas pasi̇̀tinka draugą Žr. Pasti̇̀ko žmogus [mane], nustvėrė ir pasisodino [vaišinti] Azr. Rozą pastaikė eit per mišką ir pasti̇̀kt vilką Lš. Ir dabar da šuo, pasitikęs šunį, ima tuojau uostyt Ašb. Eina vėl durnius par sodžių ir pasitiñka palaidojančius nabašnyką BM152(Kri). Pasti̇̀ko kitą tokį durną kap anas LzŽ. Pasti̇̀ko vieną apdriskusį žmogų ir klausia jo patylom: ar neitumėm, geradėji, vogt? BM135(Klov). Aš to bernelio nepažinojau, nei viešu keleliu nepastikau KrvD226.
^ Geriau vilką pasiti̇̀kt kaip girtą Tr.
ǁ refl. KŽ susieiti, susitikti: Gerai, ka turi su kuom pasiti̇̀kti Žv. Sako, sudiev, drauge, greit nebipasiti̇̀ksiav Všv. Ne aš pasitinkù, ne aš šneku Grdm. Pasiti̇̀ko visi saviškėj Kdn. Su girtuokliais niekur nė pasitiktie nenorėjo Tat. Ejo žmogus keliu žiemą apsivilkęs vilkuose ir pasitiko su vilku Tat.
ǁ rasti, užeiti: Tatai eitu eitu, nuejau i patikáu daržinę Kv. Bemoksliai žmonys: patikái parašytą – nematai nėko Vž. Kap tik pati̇̀ks, ką kraujai eina, tai ir paplėšis Nmč. Vogė, ką patiko Tat. Visokias žolaites eidami par laukus ir miškus vasarą renka, kokias tiktai patinka ant savo kelio LMD(Sln).
| Patikau bernelį, pažinau vargelį (d.) Ck. Visur galima patikt gerus žmones rš.
| refl. tr.: Tu nedrįsk užeiti pri munęs, o pasiti̇̀ksi muni piktą Varn.
ǁ prk. patirti, gauti: Niekas nežinom, kur katras smertį pati̇̀ksim Sml. Čia namuos pati̇̀ko tokią nelaimingą mirtį Mšk. E, sunkius laikus šiądien patikom rš. Apie gerą sudorojimą daiktų regimųjų ir bėgimą pas Dievą, prapultį patikus A.Baran. Kryžius todėl yra visumet patiktas ir visur laukia tavęs Jzm. Ruoškit jauną ponaitelę patikti vargelio LLDII116(Pb).
3. tr. DŽ, NdŽ išeiti kam priešais, sutikti, priimti: Paeik tu priekin, pati̇̀k jį (vaiką), mažutis, sunku jam Alks. Aš lekiu pati̇̀kt i vartų atidaryt Jon. Pati̇̀kt reikia svečiai, pas mus visur pateñka Sug. Pareinu iš darbo, tai jis patiñka mane prie darželio Snt. Išejo pati̇̀ktų jo brolis Žb. Tu manę pati̇̀k Antr. Su ašarom patenkù [vaikus], su ašarom išleidžiu Aln. Išlipom iš traukinio, pati̇̀ko mus Nmk. Prie durim patiñkam ir lydžiam in vidų ČrP. Ir dabar patiñka su duona ir druska [jaunuosius] Kvr. Svočią visi patiñkam, apdainuojam Šmn. Ateina tik ryto, tai močia su kočėlu ir patiñka PnmR. Ponia, pamačius arklius, manė, kad ponas atvažiavo, išėjo patikt LTsIV686. Pati̇̀ks taũ anyta, bernelio močiutė (d.) Trgn. Patik, tėveli, dukrelę savo, o kai patiksi, tai nepažinsi LTR(Jz). Kas gi tave patiks, pijokėli mano? LTR(Imb). Eičiau, brisčiau per mareles motutės patikti LTR(Pbs). Bobos atbėga pati̇̀kt sa[vo] karvių Rod. Spirginiais šunis prisvilioj[o], tai iš tolo patiñka Pv.
| Anksčiau būdavo tokia tvarka: gimusį reikia pati̇̀kt, o mirusį palydėt Ob. Kai ataveža nabašnyką, i patiñka varpai Tj. Maž pateñka [mirusįjį], kad teip ilgai zvanija Lb.
| prk.: Naujų metų buvau pati̇̀kt nuvažiavus Dglš. Mergaitės bėgdavusios į laukus patiktų pavasario LTII113. Einu art, mane patiñka kryžius Ktk.
^ Pateñka pagal rūbą, palydi pagal protą Sug.
| refl. tr. Sut, LL234, DŽ, NdŽ: Anas mane pasitiñkma LKKIX207(Dv). Neduoda tam nė lig stalu nueit – prie durų pasitiñka Lnkv. Susitariau, kad atvažiuos mañ pasiti̇̀kt vakare apie aštuntą valandą Krs. Žiūrėk, ateina svečias, išeik pasiti̇̀ktų Ds. Tada anys pasti̇̀ko až upės mus LKKIX215(Dv). Atejau pasiti̇̀kti, ka tavi vilkai neišbaidytų Trk. Pasteñka ana mane tada verkdama Klt. Nėr kam mane pasiti̇̀kti, vartelius atkelti (d.) Mrj. Jaunuosius pasteñka muzikantai, tėvai Skdt. Berną pastiñka su duona ir druska LzŽ. Išeika, motute, nuo gonkelių pastiktų martelės prie vartelių LTR(Kp). Pasitiñka, groja, jaunoja ažu stalo rauda – baisus daiktas Šmn. Nei aš eisiu iš darželio, nei aš eisiu prie svetelių – yra tėvas, motinėlė pasitikti sveteliam LTR(Dkk). Jauniej įeina pirkion nepasitikti̇̀ Jz. Visi tos mergiotės pusės išejo pasti̇̀ktų prie bromo Kp. Turėsi pridėti tą, katras pirmu pasiti̇̀ks tave (ps.) Gd. Netikėto svečio išbėgo pasitikti lodami šunys K.Bor. Niekas daugiau jo nepasitiko, nepastebėjo pareinant J.Bil. Ką turiu, tuom pastinkù Plš. Tai jis važiuoja peklon, ir ateina ponaičiai dujai pasiti̇̀ktų (ps.) PnmR.
| Bobutę atveš iš Panevėžio iš ligoninės nebegyvą kavot an Kupiškio kapų, tai mes ejom pasti̇̀kt jos Kp. Gražiai kavojo – kunigas iš pačių namų pasiti̇̀ko Jnšk.
| Aš skubinu eiti, anos (karvės) pareina, reik pasiti̇̀kti Krž.
| prk.: Man taip norisi savo jaunystę pasitikti drauge su tavim E.Miež. Naują pavasarį Tarutis pasitiko tuščiais aruodais P.Cvir. Marių viduryje juos pasitiko vėjas J.Dov. Vestibiulyje pasitinka didžiulis spalvotas vitražas sp.
^ Parvažiavus iš šliūbo su žvake nepasitinka LTR(Rdš). Kas pasitinka artoją, jei ne garnys LTR(Zp).
ǁ DŽ priimti, sutikti kokiu nors būdu: Žvairom akim pati̇̀ko A.Baran.
| refl. tr.: Priešą pasiti̇̀kome ugnimi DŽ1. Karštais aplodismentais pasitiko salė smuikininką rš. Tomas mato, kad tėvas išgėręs ir pasitinka jį rūsčiu žvilgsniu K.Saj.
ǁ NdŽ pastoti kelią, užklupti, užpulti: Bijau miške, kad kas nepati̇̀kt Dglš. Važiuojant pateñka [kareiviai] ir atajema gerą kumeliuką, o blogą duoda Ob. Pati̇̀ko jį kartą miške i nušovė Vb. An kelio pati̇̀kęs atims liūb piningus Ub. Ejau namo, ale va pati̇̀ko vilkas Dgč. Pamatę anys (plėšikai), kad šitas vengrius bagotas, tai tuoj išbėgo miškan, kad patikt LTR(Ds).
| refl. tr.: Pasti̇̀ko miške – ataduo[k] pinigus! Str. Ale, žinai, sako, tave broliai užmuš pasiti̇̀kę Plv. Da čia pirmininkas pasiti̇̀ko, rokuo[ja], Stankau, kur tu eiti̇̀ Jdr. Nu i latviai anus čia pasiti̇̀ko i po malūnu anus iššaudė labai daug Lc.
| prk.: Kovos lauke kulka jį pasitiko sp.
4. intr. KŽ kilti, užeiti, ištikti: Pati̇̀ko toks šaltis, ka niekur išeit negalėjau Rs. Atvažiuosiu, nebent šaltis pati̇̀ktų Mrj. Iš ryto buvo gražus oras, o paskui tokia bjauri pati̇̀ko Skr. Toks patiko vėsulas, kad jam ir kepurę nunešė nuo galvos ir jį patį supurtė DS208(Šmk). Kaip vėjelis pati̇̀ko, ma[n] lopšelį pasupo JD933. Jei tuos kalkazus darys, tai badas pati̇̀ks Gs.
| refl.: Naktis pasti̇̀ko Prng.
5. intr. Sut pasitaikyti, atsitikti, įvykti: Man vienąkart tep pati̇̀ko Pst. Dievasžin, kas pati̇̀ko Kp. Ui, vargai mano, kas ma[n] pati̇̀ko JD613. Ant tos ašarų pakalnės daugel pikto patinka Tat. Esą tokios dienos, kuriose nereikia važiuoti kelionėn, kad nepatiktų̃ kokia nelaimė A.Baran. Dar nepabuvau pusės metelių, pati̇̀ko nedalelė DrskD99. Jei bent tik visai nepasisektų arba kokios didelės kliūtys patiktų A.Vien. Ir pati̇̀ko ta nelaimė, sulaukiau mažutį Mrj. Tai tu man pamačyk, tai aš tau, bėdai patikus, pamačysiu LTR(Dglš). Užmiršta visus patikusius pereitaisiais metais nuliūdimus rš.
| refl.: Kas jam pasitiko? N. Aš nežnau, kap tę pas juos kas pasti̇̀ko Str.
ǁ refl. impers. pasitaikyti, kliūti, tekti: Nu, jam beeidamam tep pasti̇̀ko, nu pastaikė beeidamam Dbč. Iš dešim vienam gal ir tep pastiñka, kab nežumuša Žrm. Karvei pasiti̇̀ko užėst tokio šieno, i nusprogo Škn. Tokios vieros nepasiti̇̀ko matyti Žr. Pasti̇̀ko darbuit sunkiai Rod. Mokykitės čia, mergos, … ne stabčiot ūlyčiose, ne trukt ant kelio (kad kur pati̇̀ksis išeit), bet kuo greičiaus išeit ižg akių žmonių, o daugiaus vyriškių DP472.
ǁ pasitaikyti, būti: Marčios pati̇̀ko labai blogos Ad.
| refl.: Įsidaužiau nugarkaulį, nes kritau aukštynelka ant pasitikusio akmens M.Valanč. Bet daugiaus žmonių pasitiko, kurie vargdienius gelbėjo ir kaip įmanydamys ugnį gesė S.Dauk. Kartais nė lito nepasitinka, o reik gyventi Šts. Bepigi šienauti, kumet pasitiñka gražios dienos Vvr. Jei kame kalno nepasitiko, tad tokį supylė upės vingėje S.Dauk. Ant galo pasitinka … lizdai skruzdėlių, mintančių grūdeliais žolių A1885,115. Pačiu [v]andeniu gal užgesyti, jei ano gausiai pasitinka S.Dauk. Kad vasarą lytotas ir šaltas oras pasitinka, tad kregždės savo vaikus vienomis bitimis pena S.Dauk. Man nepasti̇̀ko kvaras, ma[no] sveikas vyras Rod.
ǁ refl. J, Slnt pasitaikyti būti kur nors: Ir aš ten pasitikáu KlvrŽ. Pasitikáu bažnyčio[je], ka ans ėmė šliūbą KlvrŽ. Pasitikus suspaudime ligos S.Dauk. Tarp jo klausytojų pasitiko ir š[venta] Teklė M.Valanč. Vis nepasitinka numie: kad aš nueinu, ano nėr Šts. Pasitikos su mažu vaiku, ir neišejau į Gegrėnus Ggr.
6. tr. Dglš užklupti, pagauti, ištikti: Ar nepati̇̀ks mane lietus? Dbč. Smertis jį be čėso patiko! Tat. Ją beeinančią pati̇̀ko pustymai Rs. Bėda jį didelė pati̇̀ko Ck. Va kokia nelaimė mane pati̇̀ko Vrn. Išpins kaselę, barstis rūtelę, pati̇̀ks mergelę didis vargelis (d.) Drsk. Taip rūstybė tėvo ir nelaima patiks muni vieto[je] jo meilės S.Stan. Pagaliau Raulą patiko laimė: jis gavo darbą nedidelėj dirbtuvėj J.Bil.
^ Kad tave šiąj minuta pati̇̀kt lentos! Arm.
7. intr. pataikyti kur, į ką: Pati̇̀ko akmeniu galvon ir ažudaužė vištą Arm. Šovė [į vilką], ale nepati̇̀ko Grv.
^ Pati̇̀ko kap pirštu skylėn (žirnių tvoron) Rod. Patiko kap kulka (instr.) tvoron Rod.
ǁ pataikyti užeiti: Kap kada nepatinki̇̀ an sviežių pėdų Dbč. Kap kartas an abiedos patikaũ LzŽ. Eidamos nepatikaũ jūs pirkion, turėjau klaust Lz.
ǁ patekti, pakliūti: Tę sunku pati̇̀kt Lz.
| Po pojiezdu (= traukiniu) pati̇̀ko, ir atpjovė koją Lz. O kap patikai karaliaus slūžbelėn, tai išsimokei pėsteliu vaikščiotie KrvD278.
| refl.: Iš kur pasti̇̀ko liesnykai ton pirkion Lz.
8. intr. įtaikyti, pataikyti, sugebėti: Kultuvais kult kap patiksi̇̀ – lengva, nepatiksi̇̀ – sunku Brsl. Aš suprantu, al negaliu pati̇̀kt žmogu[i], kap pasakyt Šč. Moma nepàtenka jam nieko pasakyt LzŽ. Jau toliau nepatiksiù ir ūtaryt Lz. Ana jam šokt nepatinka Rod. Anas pati̇̀ko jai inkalbėt Rod. Generolą sustikau ir tai patikaũ jam atduot čėstį Rod. Gal aš nepatikau savo senam tėvuliu spartų darbelių darytie? LTR(Lp). Maciulis su Andruliu tas tám darbe pàtinka Rod.
9. intr. pasisekti, nusitikti: Man šiandie miežienis nepati̇̀ko Jnšk. Šįmet avižos visiems pati̇̀ko (užderėjo) Rs.
| refl. impers.: Man pasti̇̀ko geras pirkinys pirkt Rod. Nepasti̇̀ko čia jam, geras buvo darbas [ir prarado] Str.
^ Pasti̇̀ko kap šuniu[i] ridiko Rod.
įsipati̇̀kti (dial.) labai įtikti: Kolūkio bitis jau prižiūru, įsipati̇̀kos Vgr.
pértikti intr., perti̇̀kti
1. SD44, N, Kos56 žr. pertekti 3: Parti̇̀kę gyvena, visko turia, nežino ko noria Žml.
perti̇̀kusiai adv.: Anie sodžiai visi parti̇̀kusiai gyvena Jnšk.
2. išsiversti, ištikti: Ji jau su savo nebegali parti̇̀kt Lnkv. Su tiek pinigų nepartiksi Grž.
3. nebepatikti: Jis tiko pirma, o nū jau pártiko, t. y. nebtinka jau J.
pieti̇̀kti (dial.)
1. žr. pritikti 2: Burnelę turi tyką turėti, tad visur pyti̇̀ksi Krg. Aš py jūsų draugystės nepytinku Prk.
2. refl. žr. pritikti 5 (refl): Balta nugara, kur pysitikái Sg.
prati̇̀kti
1. intr. išlįsti, kyšoti iš po ko: Pasaitas nuo kelnių iš apačios prati̇̀kęs J.
2. intr. J, DŽ, NdŽ, Rt, Krt, Grg išlįsti, pasirodyti, prasimušti (apie saulę): Iš ryto buvo saulė prati̇̀kusi Dov. Saulė pro debesį pratiñka leisdamos, galia i lyti Lkv. Ant vakaro i saulikė da prati̇̀ko Šv. Saulelė prati̇̀ko, neblys Ggr. Saulė čia prati̇̀ko, čia nebliko – šiandien blomuota (ruožuota) Grg. Štai skaisti saulė ūmai pro tą langą pratiko, pro kurį visados duoda jums žinią, jog į vidudienius eina Vaižg.
3. tr. Š, NdŽ, KŽ išsklaidyti, pramušti (debesis, miglą): Saulė pratinka tamsybę, miglas Db. Vis dėlto … sutemos nebuvo tokios nepratinkamos kaip pirma MTtVI186.
| prk.: Viena [kalba] tegali šiandie savo šviesa pratikti mūsų senovę uždengiančią miglą K.Būg.
4. intr. KŽ blandytis, giedrytis: Ans mato, kad prati̇̀ko pagada, pasiėmė mergę ir išvažiavo avižų Plt. Šiandieną prati̇̀ko nėko sau dienelė – bėgsiam į laukus Plt.
| impers.: Prati̇̀ks i vėl lys NmŽ.
5. intr. DŽ, KlvrŽ, Als pratarpti, pagyti: Pats prati̇̀ko, o pati mirė Šts. Biškį vasarą pratikáu, t. y. pasveikėjau J. Jau buvau prati̇̀kęs iš ligos Trk. Su nedatūriu (denatūratu) gydžiaus, bet nepagijau, nepratikáu Šts. Buvo įsisirgęs, bet girdėti prati̇̀kęs Šts.
| Iš miego jau pratinku, t. y. blandaus, einu geryn J. Ans jau prati̇̀ko iš pijukystos, t. y. išsipagiriojo J.
6. intr. išsiversti, išbūti be ko: Mes tai ir su mažiau pratiñkam, o kitas tai tik griebia griebia sau Antš. Šią žiemą reiks be palto prati̇̀kt RdN. Par žiemą kaip nors su bulbom prati̇̀ksim RdN. Nors šieno nedaug, bet iki pavasario pratiksiù Svn.
priti̇̀kti Š; H, N, L, Rtr
1. intr. pritapti (glaudžiant): Nepritiñka musi ta plyta gerai pry pašalio Trk.
pritiktinai̇̃ adv.: Tuomi pritaisymu abudu kraštu sukulto indo patepk ir, pritiktinai sudėjęs, kaitink ant anglių, kad gerai pritrauktų IM1859,60. Kožnas kaulelis susimetė ir ing buvusiąją vietą pritiktinai susinėrė I.
2. intr. R, R28,290, MŽ, MŽ37,388, Sut, NdŽ pritapti, prisiderinti: Jis pritiñka prie svieto, prie visų: prie mažo ir prie didelio J. Nepritikau pri jaunūmenės, buvau padavatkiškas Šts. Senės – kur bepriti̇̀ksiam Krž. Ar aš priti̇̀ksiu pri tokių mokytų? Vkš. Tamsta visur pritinki̇̀ Jnš. Ir ans su visais iš vieno kalba i viseip pri visų pritiñka Sd. O aš nepritinkù nė pri vieno Slnt. Mužikas pri pono negalia priti̇̀kti Šts. Aš niekur nepritiksiù su lenkiška kalba Lp. Su jaunais nepritinku kalbà Pn. Jau daba nepritinkù prie vestuvių Grdž. Nebepritiksi pri šių laikų pasenęs Plng. Nėr mun vietos tarp jaunųjų, nepritinkù pri senųjų (d.) Krš. Vai atsitraukie, tu bagočiaus sūneli, … aš nepritiksu prie tavo giminėlių BsO184. Kaip priėjo prie seselių, pritiñk prie seselių JV968. Prie ko jūs pritiksite, kai senberniais atliksite? LTR(Skm). Reiks sūneliui karan joti, reiks tėveliui žirgas duoti. Ne tik žirgą – ir balnelį, kad pritiktų prie pulkelio LTR(Kz). Netekau valnių dienelių, nepritinku prie mergelių LTR(Lp). Nepritinka gegutėlė prie mažųjų paukštelių LTR(Vb). Glaudus, lipšnus, menkos išvaizdos žmogelis visuomet pritiko prie žmonių TS1899,7-8.
| Mes, gaspadoriai, komunos laikais buvom kaip ne savo vieto[je]: ne atlikę, ne pritikę Šts.
^ Blaivus prie girtų nepritinka KrvP(Ps). Daug prietelių prie valgio pritiko, bet, nelaimei ištikus, nė vieno neliko KrvP(Ps). Niekur nebepritinka, kaip riekė nu kepalo atriekta LMD(Rs). Ant palaikę šikinę naujos kojos nepriti̇̀ks – reikia tokios pat kojos durtie Pl. Nebūk veršis, bet veršio uodega – ben pri žmonių pritiksi S.Dauk. Pasibaigė šitaip: povu nepaliko, prie varnų nebepritiko Blv.
ǁ derintis (apie balsą, kalbą): Balsas atskiras nepritiñka prie kitų J. Anos kaži kaip balsas nepriti̇̀ko Jdr. Ka tokie tie balsai, matai, didliai priti̇̀ko keturims kulant Krtn.
| Seniejai šneka kaip plungiškiai, dar i šiauliškiai pritiñka pri mūso Kl.
ǁ sutapti: Pavardė pritiko, bet nežinau, ar gentis Pl.
3. intr. būti geram, kaip tik, kaip reikiant: Reikia dabar mieruot, kurgi priti̇̀ks šitas kaliošiukas, – niekam netinka (ps.) LKT325(Lel). Nė vienai nepriti̇̀ko tas čevarykas BM203(Grnk).
| Pritiktini̇̀ akulioriai – litaros kaip pabertos Šts.
^ Ne kiekvienai (kožnai VP32) kojai pritinka tie patys batai M. Pritiko puodui dangtelis LTR(Krp).
4. intr. R306, MŽ410, K, BzF188, NdŽ, KŽ būti gerai, derėti: Kūlė ta naktį priti̇̀ko (atrodė, kad taip ir reikia) Užv. Kas mažai mokęsis kimbas prie amato, tokiam ši pasaka pritinka Sln. Piningiukai, matai, geras daiktas, visur jie pritinka ir visur jų reikia! A1884,93. Tokia kytrystė šviesybės vaikams niekaip ir nei maž nepritinka Ns1832,7. Natūrai pritinkamą daiktą sant sako MT217. Lietuvei pritinka tik rūta meilioji Mair. Ar pritiks Karaliaus sūnui kašelė ant kupros? I.Simon. Paties Dunojaus vaizdas dainose pritinka šiai upei LTII536(Bs). Pritinkąs, padorus R61, MŽ82. Pritinkanti vieta R166, MŽ219. Nepritinkas I. Susirasiam dainelę pritiñkančią i liuobam pinti vainikus Šts. Liepė išvesti laukan, aprėdyti pritiñkančiais drabužiais Žr. Aš ieškau pritinkantį medį, kad galėčiau pasikart BsPI80. Pritinkančio peno ir sauso kinio stokodamos sergalojo … kiaulės, nenorėdamos taip gerai tarpsti LC1887,39. Tūnėjo tūkstančiai gyvasties diegų, kurie tiktai laukė pritinkančios valandos, kad užgimtų ir pradėtų valgyt V.Kudir.
^ Daugiau pritiko vyžas į jo kelnes dryžas KrvP(Ašm). Pritinka pri tanciaus ir pri rožančiaus LTR(Pp).
| impers.: Ir tai ne kunegui pritiñka tą jaunimui skelbti! Plšk. Jau an kelių nebipritiñka tokiam dideliam Kl. Tai tau priti̇̀ko pas juos prie stalo pirmo[je] vieto[je] sėdėt, o ne tai kūtvėlai Stak. Savo giminės išsižadėt kaip ir nepritiñka Skrb. Klumpės lietuvninkams nešiot nepritiñka K.Donel. O pats būsi tam pritiñkant rėdytas kai ponas Jrk133. Nepritinka mums puikavotis Tat. Lietuvos oras, pritiktų sakyti, visados vienodas rš. Nepritinkamas apsiėjimas LL107. Vaiku[i] pritiñka murinam [būti], dideliam tik negražu Mžš. Daug raštų pridėt nepritiñka, negražu Pšl. Širmasai žirgelis ir tymo balnelis, tas patinka ir pritinka joti į vaiskelį LLDII159(Slč).
^ Pritinka bagotam vogti, senam maluoti KlvrŽ. Išmintingam nepritinka pykti PPr191.
pritiñkančiai Tas miestas gul' ant kupčystės labai pritiñkančiai KII2. Apsėjo (elgėsi) labai pritinkančiai Pš. Prekios yra pritinkančiai pigokos A1884,293.
pritiñkamai adv.: Nepritinkamai I. Jaunikiai šiandien žiaurūs, su jais ir elgtis reikia pritinkamai Db. Geriau ir pritenkamiau Romovę išaiškino K. Jaunius LTI339(K.Būg).
priti̇̀ktinai Tūluose dalykuose baisiai pasileido ir nesielgė valdonui pritiktinai rš.
ǁ LL259 būti gražu, gerai derėti: Tiek anai nepritiñka, tiek plaukus nudažė juodai Trk. Ir anai priti̇̀ko tas raudonumas Žg. Šukuodamos užleisk plaukus ant plonimų – taip tau geriau pritiñka Vkš. Jaunas, tai jam viskas pritiñka Rs. Mun pritiñka bi koki kepurė Slnt. Ta puikiai pritiñka pri burnos (prie veido) Trk. Nusipirko sau gražius drabužius, kokie prie jo priti̇̀ko LB215. Sako, ka pri tokio šviesio paleto priti̇̀ks gerai Trk. Pasiuvau teip pri kūno pritinkančius, teip gražius, jog visi stebėjos M.Valanč. Tas kareiviškas apsirengimas nelabai, bet tau nieko, pritinka V.Bub. Ar tau gailu vainiko, kur tau dailiai pritiko? LTR(Rk).
^ Dėvėk, kol pritiñka, valgyk, kol patinka Nm. Valgyk, kas patinka, o renkis, kas pritiñka Jrb. Puikiam žmoguo i snarglys pritiñka Trk. Pritiko ir prilipo LTR(Grk). Priti̇̀ko kaip lipte prilipo Slnt. Pryti̇̀ko kaip Elzė pry Miko Šv. Pritiko kai (it VP39) šunie (šuniuo Grdm) votegas (vategas Grdm) Lpl. Tai pritinka kai kumščia ant akies B. Pritiko kaip plikas prie pliko LTR(Jnš). Pritinka kap šuni balnas LTR(Lzd). Priti̇̀ko kaip kiaulei balnas Krs. Pritiñka kaip paršui plunksna prie pasturgalio Nm. Pritinka kaip kiaulei naginės LTR(Klm). Pritinka kap šuniu penkta koja LTR(Krn). Kas prie visko pritiñka? (vardas) Šmk.
ǁ derintis skoniu: Pritiñka varškė su medum Ėr. Pri kastinio pritiñka bulbės neluptos Yl. Kai sviesto nėr, tai ir taukai pritiñka prie arbatos Jnšk. Su pienu bulkelė tai priteñka JnšM. Mun tas pyragelis priti̇̀ks čia pri tos butelkelės Kl.
ǁ būti tinkamam, naudingam, praversti: Priti̇̀ko tie eglišakiai – kaminus iššluosčiau DūnŽ. Aš tau papasakosiu vieną istoriją. Gal tau, kaip rašytojui, pritiks K.Saj.
^ Et, vis tiek žmogui netinka, Dievui nereikia, galgi velniui pritiks KrvP(Grk).
ǁ atitikti poreikius: Pieninė, tyčiomis statoma pienui laikyti, tuo bus sugadnesnė, juo anose šilima nuostovesniai pritiks prireikimui I.
5. intr., tr. pri(si)liesti, pri(si)glausti: Notnėrės nelabosios nedorosios, priti̇̀kus degina Ub. Eželis – ans dura, negali priti̇̀kti pri ano: tik priti̇̀k, ans susirieta į kamūlelį Mžk.
| Bet baisiai pritiko ta žiužė prie jo kaulų, nes ir dabar vis skausmą jautė LzP. Nė su pirštu niekas mane nepriti̇̀ko, t. y. neužgavo J. Priti̇̀ko muni, nuglostė ir apvogė Bdr.
| prk.: O dabar tu jį priti̇̀k (paimk), kad nori! Skr. Paspaudžiau mašyną, ka greičiau jau Endriejavą priti̇̀kčio (pasiekčiau) Vž.
| refl. intr., tr. NdŽ, KŽ, Žr, Kv: Prisitikaũ tik prie sagono ir supaišiau žiurstą J. Nugara y[ra] nudegusi, ka negal nė prisiti̇̀kti KlvrŽ. Kaži kaip ana prisiti̇̀ko pri kojų, kojos šaltos kaip ledai Kal. Buvai prisiti̇̀kęs kur – ir išsismalinai Krš. Prysitiñka pry sienos, i trata [popieriai] DūnŽ. Išdažyta, neprisiti̇̀k! Krš. Aš tavo žaizdos neprisitikau, o tu rėki Šts. Čia kaip nugriauta yr, trūksta tik prisiti̇̀kti Trk. Kiaušiniai tujau, tau kur prisiti̇̀ko kas – tekšt, i turi̇̀ Grdm. Ligi tik plika ranka prisitikai, jau ir įpjovė, jau ir varva kraujas Vaižg. Led tiktai prisiti̇̀ko pri balno, pradėjo visūs pašaliūs skambėti BM398(Slnt). A pri papo norės prisiti̇̀kti, ka aš anam skelsiu, ką tik sugreibdama Trk.
| Numirė kūdikis, prie kurio daktaras vos tikt prisitiko, tai tuojaus ir apkaltino daktarą, kad jis kūdikį numarino rš. Yra žmonių, mokančių užvardyti gyvatės kandį; nereikia jiems nė matyti ligonį, nė prisitikti LTR. Nei prie jo prieisi, nei prisitiksi Vaižg. Kinkymus vilkai suėda ir šniūrus, arklio prisitiktus Ggr. Tavi, Dievą ir Sutvertojį, muša į veidą plaštakomis, o aš, bjaurus gyvačiukas, šaudau gyliu piktumą ir zlastis, kad kas prisitinka drabužį muno! P. Žardai, anie pri lubų neprisiti̇̀ko Tl. Mergaitė, prisitikusi pri pagalvės, gulia Šv.
| prk.: Mama neprisitiko (neprisidėjo prie pietų ruošimo) Db.
ǁ refl. prilįsti, prieiti: Jei kur prysiti̇̀ko – ir ėmė Šv.
6. tr. KŽ pataikyti sueiti, sutikti: Pakeliui jis labai pasidžiaugė, draugą ant šasijės pritikęs LC1878,41. Ir tropyjos karaliui po girę medžiojant šitąją darbininkę priti̇̀kt Jrk101. Juodu krūvo[je] bekeliaudami pritiko šneiderį Sch231.
ǁ rasti (neieškant), užeiti: Pritiksi kitą tokią prastą gaspadinę par ilgą čėsą, t. y. gausi J. Matyt, nesi gero žmogaus priti̇̀kęs, ka kožnam šoki į akis Vvr. Kaip kokį žmogų pritinki̇̀, taip yra Šv. Praėjusioj nedėlėj pritiko senasis medinčius … darbininką … bevagiant LC1880,51. Greitai naujai pritikęs minimą žmogų, kaip slapstydamos vėl bandęs su spąstais eiti girion kokį girinį gyvulį susigauti Vd.
| Vyriausias kaltininkas ir šiaip visur vogė, ką tiktai pritikdavo prš. Ištyrinėdami materiją, dvasios dar niekuomet nėra pritikę Vd.
^ Toks tokį pritikęs ne veikiai apgauna VP47. Žinai, toks tokį priti̇̀kov Bdr. Mandrus mandrį pritiko PP78. Mandras mandrą priti̇̀ks, t. y. atras J.
| refl. CI253, N, KŽ: Užteku jam, prisitinku, susitinku SD163. Prisitinka miestalė[je] draugai, ir grįžta vyralis girtas Šts.
ǁ prk. patirti: Šioj gyvastyje daug vargų pritiksim Ns1843,3.
7. refl. SD1151, Q619, Sut, J, NdŽ atsitikti, nusiduoti, įvykti: Kad niekados nepamėgintumėte to, kas man prisitiko Tat. Sargai grabo miestan bėga, byskupams vis tatai sako, kas jiems grabiep prisitiko Mž279. Neduok tai bėdai mums prisitikti KlM713. Eš turėčiau regėti vargus, kurie manam tėvui prisitiktų BB1Moz44,34. Mieliausi, nebūkite nežinančiais …, kaip būt koks naujas daiktas jums prisitikęs GN1Ptr4,12. O šeimyna … išlėkėjo ingi žardį vartump užpakaliejump, idant regėtų, kas jai prisitiko BBDan13,26. Kas jam prisitiko po smerties? BPII199.
| impers.: Maža aba nedirbęs ima algą, kai kartais terp žmonių prisitinka SPI328. Prisitinka ir dūšiai ligota būt, kurios liga ir negalė yra kaltybė koki SPII121.
8. intr. kilti, užeiti, rastis, pasitaikyti: Badas priti̇̀ko – nėr ko valgyt Kt. Klėtyje jo javų nuo šešių penkių metų; jei reikalas būtų pritikęs, būtų galėjęs sėti ir grūdai būtų dygę Tat. Nupjausma, o ka priti̇̀ks saulikė, galėsam tūjau suvežti Jdr.
| A pritiks jumus ant liudijimo Ev.
| refl.: Jei prisitiks patogumas rš.
ǁ tr. NdŽ ištikti: Tada ir mane badas priti̇̀ko Alk.
9. refl. impers. tekti: Man savo buityj nepristi̇̀ko vilko išvyst Rod.
10. refl. pataikyti, patekti: Skraidė skraidė sakalėlis ir pristi̇̀ko pas gegulę (d.) Rod.
11. intr. H178, NdŽ, Rz, Stč patikti, būti pagal skonį: Jis man nepriti̇̀ko – kalboj nei šioks, nei toks Škt. Senas žmogus nepritinki̇̀ jauniem Rmš. Valgyk, kas tavo dūšelei pritinka Tat. Saldi arelka tai gardu gerti, pritiñka širdelei su pipirėliais JD1422. Munie ta jūso mergelė dideliai pritiñka Krtn. Pirštinę paema, išdegutuoja ar išsuodina ir ištepa mergai burną, jei merga nepritiñka Lel. Kaip Dievą myliu, nežmoniškai tu mano širdelei pritikai rš. Kuri [mergina] pritiks prie širdies, parsivesk šeimininkauti LzP.
pritiñkančiai adv.: Priš vakarą teip kvepa pritiñkančiai Ms.
suti̇̀kti; Q627, H, N Rtr, L
1. intr. sutapti (glaudžiant), sueiti: Aliejus sėsta ir par sutikusius šulus, o [v]anduo – ne Šts. Jei tiktai visu mažiausis krislelis nesutiks kaip reikiant, sprogymė padžiūs S.Dauk. Kaip čia suriši, ka galas su galu nesutiñka Vkš.
| prk.: Pernait vasarą į tą čėsą, kur diena su nakčia sutinka, iš numų buvau išejęs biškį pasimankštint MitI71.
| tr. prk.: Vos vos rublį su rubliu gali suti̇̀kti Brs.
sutiktinai̇̃ adv.: Surentė kryželį iš virbelių sutiktinai, ir gana, kad neiširtų Ggr.
| refl.: Jos (liepos) augo arti viena kitos susvadintos, i anos susiti̇̀ko (suaugo kamienai) Vg.
| prk.: Galai susitiñka: Vižančiai yr ant rytų, o Dilbikiai – ant vakarų Yl.
2. intr. R420, MŽ568, SkŽ153 būti darniems, sutapti, derintis: Sutiñkančios teorijos NdŽ. Mūsų nuomonės sutiñka DŽ. Pajamų ir išlaidų knygos sutinka rš. Nesutinka tuodu žodžiu: yra ir nėra brš. Būdvardžiai su savo daiktavardžiais tur sutikti trijūse daiktūse: lytė[je], lykė[je] ir linkė[je] S.Dauk. Ženklai sutiñka, ta yr mūso avis Skd. Tos klaidos čia yr, ir nesutiñka su teisybe Smln. Šis Dimšos patarimas sutinka ir su jo paties manymu V.Myk-Put. Kas vienam nesutinka su logika, tas kitam kartais visai taisyklinga, logiška rodosi J.Jabl. Darbai viršutini nesatinka su zokanu Dievo MT58. Ir jų liudymai dabar nesatiko VlnE196. Kas nori, nesutinka su jų išmonia DP212. Forma eš yra senesnė už lk. aš ir sutinka su lat. es, pr. es LKKVI32. Apskaičiavimai, rodos, sutinka rš.
sutiñkančiai adv.: Kitasis nėmaž nededas į galvą, o kitas parejęs numie sutinkančiai papasakoja Šts. Idant elgtumiamos sutinkančiai su teisybe, į kurią įtikiam brš.
ǁ J.Jabl, NdŽ, KŽ mat. santykiauti.
3. intr. NdŽ turėti bendrumo, derintis, sutarti: Anuodum suti̇̀ko būdai J. Vedim mados nesuti̇̀ko – nesuti̇̀kov Lkž. Charakteriai sutiñka – nors in vienos šakos kabink, nenusvert gal nei toj, nei toj Skdt. Juodu dėl visko sutaria, i šnekos jų sutiñka Rs.
| Anie nu šio krašto buvo, o mums suti̇̀ko dainės visos Kl. Ritmas ir reimas gražiai sutinka, už tai jos (eilės) smagiai skaitomos A1884,419.
ǁ Kl sutaikyti, sutarti (dainuojant, kuliant, šokant ir pan.): Balsais sutinka R419, MŽ567. Tryse kap kulia, kap sutiñka, tai gražu paklausyt, kap stuksi spragelais Dg. Kulia keturiuos, dviejuos, trijuos, sutiñka gražiai Kvr. Ar suti̇̀ksim šokt – aš sena Drsk. Kaip mes gražiai giedosiam, kaip mūsų balsai gražiai liuob suti̇̀ks! Yl. Žmonys giedojo, be ne visai tesutiko M.Valanč.
sutiñkančiai adv.: Teip liūdnai ir pagiedojo jie, bet teip gražiai ir sutinkančiai, kaip niekas nesitikėjo TS1899,3.
sutiktinai̇̃ adv.: Jos visos veikia sutiktinai Blv.
4. intr. R114,341,359,379,420, MŽ149,457,481,509,568, N, I, K, J, LL110,321, Š, DŽ, NdŽ, KŽ sutarti, sugyventi: Dabar negirdėsi, kad sutiktų̃ gražiai – urkščias visi Slm. Mano tėveliai visą amžių gražiai suti̇̀ko Ps. Iš senų laikų suti̇̀kdavom visi [kaime] Pl. Iš karto gerai gyvenom, labai suti̇̀kom Akm. Buvom dvi marčios ir anyta, ale suti̇̀kdavom Dg. Nesuteñka gyvent, ir gana Aln. Buvęs tokią bobą paėmęs, ka negalės nėkaip suti̇̀kti Trk. Ana pryšinga, aš nepasiduodanti, i nesutiñkam Krš. Gal ir nesuteñka, ale gyvena, ir gana Žl. Nelabai tesutiñka anie gyventi – baisiai gerąs, gera be rokundo Krž. Anys nesutiñka: baras, artie muštynių Dgč. Nesutiñka kaip kalės: riejas, skundžias Mžš. Nesutiñkam su marčia, i gatava Plv. Seniau – nesuti̇̀kdavo su žmona, – tuoj Amerikon! Mžš. Labai suti̇̀kdavom abiedvi Sdb. Kol vaikai būdavom, suti̇̀kdavom, nesipykdavom Snt. Vaikai nesuteñka su jąj, kurgi ana eis an juos Žl. Visu pirmiausiai [pamotė] pradėjo grauti, ka mas tarp savęs susirietumiam, ka mas nesuti̇̀ktumiam, tie trys vaikai Varn. Kai tik apsiženino, tai mušėsi, o dar̃ labai gražiai sutiñka Krok. Ten visos bobos nepėsčios, kažin kaip jos te suti̇̀ks Sk. Vienas labai gražiai sutiko su pačia BsPIV27. Jaunasis su jaunoja tarsi nesutiko, tarsi vienas ant antro rūstavo M.Valanč. Lietuviai … tarp saũ nesutiñka, sūdo ištol siekia A.Baran. Duok, kad visi šiandien susivaidiję gražiai vėl sutiktų KlM750. Tu bagotas, o aš biedna – nesutiksim mudu LLDII368(Mrk).
| Bajoriškiai su Nainiškiais (kaimų pavadinimai) labai suti̇̀kdavo: vakaruot – vis kartu i kartu Mžš.
| Karvės, būdavo, viena su kita nesutiñka Krs. Nesutiñka anos (vištos), mušties nora Krž.
| Aš su juomi jau sutikaũ, susitaikinau KII309. Parsimušo [vištos], sutiñka Krš.
^ Sutinka kaip (kai B180, MŽ) akmuo su kirviu S.Dauk. Sutinka kaip kirvis su akmeniu LTR(Užp). Sutinka kai vanta su subine Sln. Sutiñka kaip subinė su marškiniais End. Sutinka kai ašmens kirvių B180. Sutinka kaip šuo su kate LTR(Srd, Trg, Krž). Sutinka kaip akmuo su kirviu, ugnis su vandeniu M. Sutinka kap katės maiše LTR(Vs). Du gaidžiai viename kieme nesutiñka Slnt. Du gaidžiu ant vieno mėžinio nesutiñka Rsn; B, CII1118, Sch80. Sutinka, kad vanduo per jųdviejų tarpą neperbėgtų LTR(Vlkv). Su juo ir saulės duktė nesutiktų LTR. Boba tik su velniu gal sutiktų LTR(Grk).
sutiñkamai adv.: Šliūpas ir Burba pradžioje dirbo gana sutinkamai rš.
sutiktinai̇̃
5. intr. Q536 R7,179,257,336,344,379,400, MŽ9,237,450,460,509,539, Sut, FT, DŽ, NdŽ, KŽ pareikšti valią išpildyti kieno nors prašymą, pageidavimą, nebeprieštarauti, pritarti: Jei kas sakytų: grįžk į jaunystę, – nesutiktáu (daug vargta) Vlk. Siūlė gult ligoninėn, o aš teip nenoriu gult – ir nesutikaũ Krs. Kuris nesutiñka [eiti į pulką], tai neina nė valgyt, nė gert LKT205-206(Ig). Nesuti̇̀ko operuotis, prašė vaistais gydyt Krs. Kai lengvesnis darbas kliuvo, sutikaũ būtiej, ištarnavau penkius metus Imb. Jonas prikalbėtas sutiko, ir abu nuėjo vakaruškos LTR(Pnd). Tekėti ir vesti galima buvo tėvams sutikus rš. O kartais ta mergaitė nenorės, nesuti̇̀ks, išbėgs, krioks Plt. Kad ir kažin kokius pinigus siūlytų, tu nesutik S.Nėr. Kvailys atsisakinėjo iš pirmo, ant galo sutiko eiti BsPII32(Tl). Jei suti̇̀kt mainytis, tai man gyliukas būt Pv. Tikiuos, čia sutiksi su manimi? Blv. Mes, moteriškosios, esame silpnoji pusė žmonių veislės, su tuo sutinku Blv. Ką jis padarė, mano liepiamas ir tavo sutinkamas padarė V.Krėv.
| Visaip reik suti̇̀kt (susitaikyti su padėtimi), ne aš viena – šimtai tokių motinų (kurias pamiršta vaikai) Rs.
^ Su ponu nesutik, pačiai teisybės nesakyk LTR(Pš). Gaut sutinka, bet duot – ne KrvP(Ut).
sutiñkamai adv.: Angelas linkterėjo sutinkamai galva J.Balč.
ǁ susitarti, palaikyti tam tikrą nuomonę: O kaip savo tarpe nesutiko, atstojo jie CII55. Atvažiavo piršliai, tėvams, visims sutinkant, žanijos Akm. Vienas sako kelk, kitas – nuleisk, vienas liepia stumti, antras – traukti, – visi nesutinka Blv. Tai paskui jiedu sutiko: tą žiedą pusiau persikirto BsPIV258.
| Sako, kaip sutiksi̇̀, ar dovanosi, ar nedovanosi? Dgč.
ǁ intr., tr. NdŽ, KŽ sulygti, suderėti: Aš sutiksiu arklį, tada galėsim važiuot Kn. Dviem rubliais nesutikom: jis siūlė penkis, aš prašiau septynių Lp. Vienas dėkim, kitas leiskim – ir suti̇̀ksim Ėr. Jei sutiñka su pasoga, tai sustaria – būna vestuvė Dg. Jei suteñka, ažu savaitės ar trijų dienų važiuoja in jaunąjį kiaulių skaityt Skdt. Kiek sutinki̇̀ algos, tiek, maisto neskaičiuoja Grnk. An tiekõ sùtikta Lp. Jei tau patinka mano duktė, tai galėsim sutikti BsPI17.
6. tr. R, R56,405, MŽ75,545, DŽ, NdŽ, KŽ pamatyti ką nors (einant) priešais, susieiti: Sutikau namo beeinant MŽ. Einu namo, sutinkù bobą Žl. Sutikaũ aš jį an kelio LzŽ. Eina jis, eina ir sutinka ponaičiuką LTR(Aln). Aš anuodu abudu sutikáu beitančiu Vž. A suti̇̀kot ką bevažiuojant? LKT99(Užv). Vieną žmogų, ką suti̇̀ksi an keliu, paimk ir vežk Yl. Sutikaũ in gatvės, tai turiu prakalbėt Dg. Jau liptą bengdamas eiti sutiñka pryš vyrišką Nv. Su arkliais da kada važiavom, sutiñkam atnešant kryžių Mšk. Toks ponaitis vis ten vaikščiodavo, i vis suti̇̀kdavo visi Jdr. Jų pievos buvo kažin kur toli, tos[e] pievos[e] suti̇̀ko eigulį – ir mušt Slm. Eina pasidaryt galo, ir baigta, ir sutiñka tokį senelį (ps.) PnmR. Nuėjo į girią medžių ir sutiko giltinę LTR(Kbr). Toliau lapė sutinka karvių bandą LKT196(Žvr). Jei arkliai prunkščia, ką nors sutiksi VšR. Vilką sutik – laimė. Zuikį sutik – nelaimė. Bobą sutik – nelaimė DS197(Rs). Sutikaũ sesulę po sodą vaikščiojant (d.) Rod. Tep aš lenkiuos tavę, berneli, keleliu sutikdama LTR(Lp). Ir nešė Jis kryžių savo, o išeidami sutiko žmogų, praentį iš Cyrene, vardu Simoną VlnE206.
| prk.: Ar sutiksiu tavo žvilgsnį dar nors kartą? S.Nėr. Jis atmerkė akis ir sutiko jos žvilgsnį V.Myk-Put.
^ Namie palikau, lauke sutikau i savo gero nepažinau (bitės) LTR(Slk).
| refl. tr. R56, MŽ75, LL98, NdŽ: Susti̇̀ko diedą, seną senelių LzŽ. Žmogus eina toliau, sustiñka kitą žmogų Azr. Eini, ją sustenki̇̀, tai ir grįžk, ana be laimės Aln. Vaikščioja vaikščioja po dangų – niekur nieko nesustinka LTR. Kad i kely aš jo nesusti̇̀kčia Dglš. Nei aš jos išlojojau, nei pavogiau ką, ko ana manęs bijo susti̇̀kt Klt. Tais keliais lekia vėl atgal ir susti̇̀ko gaspadorių ieškantį Sb. Važiuoja [ožys] toliau – sustenka kitą pulką LTR(Tvr). Jojau jojau par šilelį, par žalią lankelę, susitikau panytelių didelį pulkelį (d.) Cs. Susitikau bernužėlį keleliu einantį NS1138. Papasakojo motinai, kad buvęs susitikęs miške gerą savo bičiulį J.Balč. Eina bernas vienon veselion ir susitinka velnią SI212. Tas jo susitiktas ponaitis tai buvo velnias LTR(Ob). Turklį susti̇̀kęs an kelio, turi sergėties Rod.
ǁ pasitaikyti sueiti, užeiti, rasti: Kame aš aną besuti̇̀ksu, jug ans išvažiavo jau Pln. Jeigu girtą suti̇̀ko darbe, nebėr darbo Grz. Kur tu, sako, durniau, kame tu tą Dievą sutikái? Vž. Ponas, jei sutiks mumis čia, užmuš Varn. Bijojo žmogus, suti̇̀ksi, ta nuplucins teip Trk. I gerų žmonių sutikáu, i blogų Krt. Ta katelė y[ra] suti̇̀kusi tokį patinelį mandrą Šts. Sutikaũ senobinius draugus Žl. Lig suti̇̀kęs žmogų tujau pasakysi, kad ne iš čia y[ra] Lž. Jei savo vyrą satikčià Zt. Tokį suti̇̀kęs, bėk Klt. Tad eisi tokiais šmotais, kad nesuti̇̀ktumi žmogaus Kl. Nežinai, kokį sutiksi̇̀ i až kokio išeisi Klt. Tiek esam jau įbūgusios, ka tik to vokyčio nesuti̇̀ktumiam Plt. Tep dar̃ vilkas, ką nesùtenka, tą ema, ba jo dokumentai pragaišo (ps.) Lz. J. Jablonskį sutikau vaikščiojant žemės ūkio parodoj J.Balč. Sutikau bernelį – pažinau vargelį LTR(Slk). Raiteliai ilgai jojo miškais ir šlaitais, nematydami jokių gyvenamų sodybų ir nieko nesutikdami A.Vien. Kada tavo neprieteliaus jautį alba asilą sutinki beklejojantį, tada tu tą vėl jopi vesk BB2Moz23,4.
| Daktaro nebuvo suti̇̀kusi par visą amželį (nesirgo) Ub.
^ Ką sutinka, tam patinka Sim. Kokį sutiksi, tokiu pats liksi LTR(Zp). Suti̇̀ks dveigys treigį Sd. Kurį sutiko, tas patiko Šts. Bėgsi nu vilko, suti̇̀ksi mešką Sd. Vilką sutikęs, pasitrauk į šalį LTR(Žg). Kiukurza, keverza, ką sutinka, tą sudrasko (akėčos) LTR.
| refl. tr.: Ar susitinki̇̀ jį, ar matai? Krs. I paskiau antrąją dieną ans susiti̇̀kęs draugą Als. In rinko sustikaũ sa[vo] savaičius Dv. Jis mumis susti̇̀ko, tuo mamytės ranką pabučiavo Vl. Sustikaũ žmogų mūsio krašto Dv. Jau kaltininkų nebsusiti̇̀ksi, o lobį, sako, rasma Lk. Kartą susitikaũ du [vilkus], tai plaukai paaugo an galvos KzR. Ai, neduok Dieve, tokis žmogus gyvenime susti̇̀ktie Smal. Nereikėjo dukterį tep toli išleist, dažniau būtai ją susti̇̀kus Lš. Žemaičių susti̇̀ktie teko Smal. Einu per dvarelį, pro rūtų darželį ir sustikaũ mergužėlę rūtelių darželin DrskD17. Paulina susti̇̀ko [gyvatę], o aš tai nemačiau Žl. Jau anas jos (gyvatės) nekliudi̇̀s, kai susti̇̀ks, nei muš Ck.
^ Toks tokį ir susteñka Trgn. Kitas ir kiškį susti̇̀ks, o sakis, kad velnias Antr.
ǁ NdŽ aptikti, rasti: Kur tiktai sutikaũ vandenį, i gėriau Kvr.
| Labai dažnai sutinki visai nebūtų žodžių rš. Kalboje dar galima sutikti ir sudėtingesnių junginių KlbXIII32.
ǁ NdŽ prk. patirti: A tokie vargai y[ra]? A tokius vargus tesuti̇̀ksi par gyvenimą? Varn. Matai, kur vaikas smertį suti̇̀ko Pš. Nedžiaukias iš kito nelaimės, rytą i tu tą patį gali sutikti LTR(Plt). Sutikau dideles sunkenybes mintims išreikšti rš.
ǁ refl. H, H160, N, Sut, K, L, Š, NdŽ, KŽ susieiti vienoje vietoje, susidurti: Anuodu susiti̇̀ko tarpdury kaktotykiu, kaktomušiais J. Jomarke susiti̇̀kom akis į akį, ale nieko nesakė Sk. Labydavos susti̇̀kę, visi sveikydavos Pl. Aš pieninėn, jis iš pieninės, tai sustiñkam, kalbos nepabaigiam Kp. Vat broliai tai broliai: kryžiakelėj susti̇̀kę nusisuka Švnč. Jeigu susiti̇̀ktūt an kelio su čystu lenku, tai ir razsikalbėtūt Dv. Anys kartą sasiti̇̀ko – ir pasigėrė Zt. Susiti̇̀kom, ka rėkėm vedvi, nė parsiskirti negalėjom susiti̇̀kusios Lc. Pavasarį atsivežiau an rinko bulbų parduot ir sustinkù su katarais buvom tęnai (fronte) Aps. Susi̇̀tenki kasdien ir viską matai pats Dgp. Visi bijo su milžinu susitikti J.Jabl. Turtingas ir grynas susitiko ant kelio SPII87.
| Eilės susiti̇̀kę sutrepsi ir vėl eina atbuli Mrj. Susiti̇̀ko du traukiniai ir susidūrė Krs. Tos mašynelės gerai jau, sau susitiñka i susimuša, ui perka Ms. Ten, kur visi keliai subėgdavo susitikdavo, stovėjo aukštas laibas akmuo V.Krėv. Jie žinojo par penkis metus, kada mėnuo su saule susiti̇̀ks On. Jeib gėrybė ir viernybė susitiktųs CII593.
| prk.: Jo akys susitinka su klausiamu Viliaus žvilgiu I.Simon. Staiga jų žvilgsniai susitiko rš. Tokios audros metu buvo pavojinga susitikti su ledo kalnais K.Bor.
^ Su kuo susitiksi̇̀, pats toks liksi An. Ir kiaulė susti̇̀kus su kiaule sukriuksi Ds. Ant vieno liepto du tai negalia susitikti LTR(Vdk). Eik, sesele, vienu keliu, aš eisiu kitu – susitiksime už kalno (juosta) LTR.
ǁ intr. Sut susidurti, sueiti (kautis): Sutinku su neprieteliu SD284. Ir labai mušėsi, ir net du ar tris kartus buvo suti̇̀kę an durtuvų, suėję Sb.
| refl.: Per tris kartus buvo an durtuvų susiti̇̀kę rusai ir vokiečiai Sb. Susitikusi abidvi šali, pradėjo kyvoties, paskiaus mušties su kumstėmis ir brūkliais M.Valanč. Mus išmokyt, kaip idant mes su čertu prieštarnyku o piktadėju mūsų susitikt o jo pagundymų gintis turėtumbim MP107.
ǁ intr. pasimatyti, sueiti pasimatyti, bendrauti: Aš su žmonėm sutenkù ir pakalbu Ob. Kad toks durnas, aš nenoriu su juom suti̇̀kt ir kalbėt Alks.
| refl.: Laiškus susleidžia, o susti̇̀kt neturi kur siratos Skdt. Teip anuodu nesusi̇̀tinka, tik išvažiuodamu LKT66(Ms). O jauna kol buvau, kas mun rūpėjo, tiktai pasirėdyti, išeiti, susiti̇̀kti Lk. Da kame norints susiti̇̀ksiam, jug ne į Ameriką išvažiuojam Trk. Ir šoko, ir grajino, ir verkė visi susti̇̀kę Kpč. Nesustenkù nieko, nesueinam Sug. Nebebuvom susti̇̀kę šimtą metų Tr. Kad būčia žinojus, kad su jum teks susiti̇̀kt, būčia visą dešrą pasiėmus Krs. Diendien darban, nė[ra] kada su žmogu susiti̇̀kt Mžš. Mes džiaugėmos susiti̇̀kusios Mžk. Veizėk, šventą dieną turėjai su kuo susiti̇̀kti Pln. O kame besusiti̇̀ksam? – Ankšto[je] vieto[je] kaip žardieno[je] End. Kaime po savo trobą visi trenas, o kaip nesusitiñkas, i negripuojas Rdn. Kad jau su giminėm susiti̇̀kt nebenori, tai jau visai ne daiktas Mžš. Susteñkam senos, visos pasižįstam Strn. Į bažnyčią ejom, su pamilija susiti̇̀kom Slnt. Gyvent – nėr žinios koks, susiti̇̀kt – baika žmogus Klt. Susiti̇̀kov iš kelių kartų Lpl. Nežinau, ar iš meilės, ar iš reikalo, susitiñkav ir vėl Trk. Per du metus mės nė karto nesusti̇̀kom Grv. Kam anys nesusitiñkma padudent Dv. Susitikusios moteriškės susėdo čia pat, drėgnoje žolėje P.Cvir. Rudeniop – prabėgs greit laikas – susitiksim vėlei S.Nėr.
| prk.: Tam laimė – su gyvasčia susiti̇̀ko (liko gyvas) Pvn. Bijau daktaro, peilio, jug nelaimė čia, gali su smerčiu susitikti Trš. Mes žiemą su obuoliu nesusiti̇̀kdavom, o dabar pilna Zr.
^ Ko pykti – reiks susitikti LTR. Ir akmuo su akmeniu susitiñka Brš. Susiti̇̀ksiam žydo pupose (juok.) Kv.
ǁ refl. pasitaikyti (kam) kelyje: Užteku kam, prisitinku, susitinku SD163. Nueinu žiūrėtų, kas te da žvėris mergai susiti̇̀kęs BM69(An). Susiti̇̀ko jiem senelio arklys BM194(Krkn).
7. tr. DŽ, NdŽ, KŽ priimti ką laukiamą, pasitikti, palaukti atvykstančio (kur nors): Jau tuokart, kaip jaunąją tą parvėdluos, suti̇̀ks jaunąjį Tl. Išvažiavom rytmetė[je], pareinu, ta ans suti̇̀ko čia vienas Gršl. Sutiñka [vestuvininkus] gražiai: su kvietkais, su vainikais Šd. Neik, pamatysi, kas tave ten suti̇̀ks Mšk. Kunigas sutiko svečius su būdingu jam santūrumu, tačiau su nuoširdžia, šilta šypsena veide V.Myk-Put. Išeik, šeimininke, ant dvaro, sutik talkelę tarp vartų LTR(suv.). O kad ejo pasakyt mokytiniamus Jo, štai Jėzus sutiko jas kalbėdams: – Sveikos Ch1Mt28,9. Parenčiam sutiko jį tarnai jo ir apsakė jamui bylodami: – Sūnus tavo gyvas yra VlnE122.
| prk.: Naujų metų suti̇̀kti kvietė miestan Krs. Rytojaus dieną jie sutiko su džiaugsmu, nes atėjo giedra, nebelijo, švietė saulė rš.
^ Pirma sutiko, paskui paliko (tiltas) LTR.
| refl. tr.: Labas labas, – tuoj taũ priema, susteñka Lb. O aš viena atsiliksiu, kaip galėsiu, susiti̇̀ksiu [girtą vyrą] sirgdama, vargdama (d.) Pb.
ǁ DŽ, NdŽ, KŽ priimti, parodyti savo santykį su kuo nors: Nuoširdžiai sutiko jį ir namiškiai A.Vien.
| prk.: Ji nori matyti, kaip tą žinią sutiks Marčius V.Bub.
^ Meiliais sutiko žodeliais, kaip girtą vyrą žmona su vaikeliais TŽV599. Sutinka pagal rūbą, išleidžia pagal protą LTR(Vdšk).
8. refl. atsitikti, pasitaikyti: Kito bėda nesidžiauk, bo i tau susti̇̀ks Str. Vežimus vežiau, nesusti̇̀ko toks dalykas, ė dabar susti̇̀ko (išsikinkė arklys) Str.
9. tr. ištikti, užklupti: Ir teip nekurius ant svieto dar tebegyvenant už šventvagišnas spaviednes koronė Dievo sutiko P. Pasakė visus jų prakeikimus, kurie juos turėjo sutikt MP148.
^ Pažįsti žmogų vargelio sutiktas LTR.
| refl. tr.: Karvę pavogė, bet jau jį susti̇̀ko diena [bevedant] Str. Nesveikata žmogų susti̇̀ko LzŽ.
10. tr. užgauti, užkliūti: Sutikaũ koją LzŽ.
| refl.: Tamsiai eidamos medžiu, sustiksi̇̀ až šakos LzŽ.
11. part. praet. Kos159, NdŽ, KŽ, Kl, Prk, Mšk tikęs, geras, darnus, viskam tinkamas: Buvo pora suti̇̀kusi, ale ka vel[nia]s uodegą įsuko Grd. Grajys, dainiuos, viską – toks suti̇̀kęs vyras buvo Trk. Vyrai žaliūkai, su visu sutikę S.Dauk. Vyskupas, teip su visu sutikęs sūdūse, negalėjo būti kitokiu ir savo vieto[je] M.Valanč. Jei apynojas yra su visu sutikęs, tai yra, jei augminys auga derlingai ir linksmai, tad žemės blusos nedidžiai tegadina S.Dauk. Paršelis buvo suti̇̀kusių vidurių, daug ėdė Šts. Toks nesuti̇̀kęs audeklas, kaip rėtis Skd. Nesuti̇̀kusi ta bobelė – su gėrimu pražuvusi Krš. Ne kožna gaspadinė teišverda sutikusį ėdį Šts. Ant visa ko sutikęs bus kunigelis Žem.
ǁ gražiai nuaugęs, gerai sudėtas, riebus: Veizėk, kokia štrami, kokia suti̇̀kusi merga MitI75. Y[ra] plati, suti̇̀kusi motriška, vienu žodžiu Vvr. Karalienės liemuo, kad ir nestoras, bet gerai sutikęs I.Simon. Jaučiai jų riebi, su visu sutikę M.Unt.
pasuti̇̀kti (dial.) tr. sutikti, sueiti: Pasuti̇̀ksi mielą tėvelį LKKVII196(ČrP).
| refl. tr.: Pasisutiksi̇̀ [jį] par tą didį kelelį LKKVII196(ČrP).
užti̇̀kti Rtr; Ser
1. tr. L, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Sb netyčia, neieškant rasti, užeiti, pamatyti, aptikti: Eina medkirtys toliau ir užtiñka kitą senį Snt. Ot užtikáu daug grybų! Varn. Eidamas par tankynę, užtikaũ šeško pėdus Ėr. Gal užti̇̀ksi kur jaučiuką, atvesk Pc. Po tuo berželiu užti̇̀kom žaltį Br. Štai jauniausioji užtinka savo marškinių rankovėje įsirangiusį žaltį BsPIII317. Ant tvartų šešką buvau užti̇̀kęs Jrb. Užti̇̀ks šernai žirnių, tai tę nudirbs, kad tę nieko neliks Lkč. Daug apėjo ir nieko neužtiko KrvP(Bb).
| refl. tr.: Parlėksias par krautuves, gal užti̇̀ksias miltų Krš.
ǁ pataikyti sutikti: Suprato ponas, kad užtiko už save gudresnį LTsIV185. Pamatysi sodietį, kokio niekuomet nesi dar užtikęs V.Krėv. Tokio žmogaus aš neužtikaũ, kur turto nenorėtų Jrb. A tai jau čia pažįstamų niekur neužtiñkat? Gl. Kai vokiečius užtinkame čia kaipo svečius, galim įspėti, ką Mindaugas yra sumanęs V.Krėv.
| Nora užti̇̀kti tą vaikį ir viską išsiklausinėti Krš.
| Mūsų krašte dažniau [gluodena] užtinkama apysausiuose durpynuose EncIX193. Yra gyvačių „karalius“, bet retai kas jį užtinka LTR(Slk).
^ Gal tokį durnių užtiksi, kuriam patiksi KrvP(Šk). Nu nu, palaukit, laumės, užtiks dveigys treigį LzP.
ǁ intr. pataikyti: Su visais [marti] rejas, ne an tokios geros užti̇̀ko Krš.
^ Bėgdamas nuo balos, ant velnio užtiko KrvP(Ašm).
ǁ rasti ieškant: Aš neužtikaũ jo namie BŽ279. Avelė nutrūkus buvo, vos užtikaũ paraisty Vp. Dėlto ažtikaũ, kur ana (višta) deda Užp. Grabinėjo grabinėjo, neužtinka niekur skylutės BsPIII25. Niekur nepavyko jiems užtikti nei žuvusios ekspedicijos laivų, nei jos įgulos buvimo ženklų K.Bor. Uredininkams vieną paslėptą drukoriją užtikus, ant jų šovęs esąs TP1880,46.
ǁ I atrasti, pajusti, suprasti: Užti̇̀ko vaistus, pagijau Grd. Vis tiek vieną sykį užti̇̀ksit, kas (kokie vaistai) padeda Smln. Rapolas užtiko tikrąjį savo pašaukimą – tijūnauti Vaižg. Avižos įmanomai uždera… užtikus sėjant gerą laiką IM1852,12.
^ Nebridęs neužtiksi, ar gilu yra LTR.
ǁ tr., intr. I atspėti: Visi ponai sušuko, kad ans užtiko, kas to[je] torielko[je] yra LTR(Kl). Nugis kas gali užtikti, kaip reik skaityti šiokį žodį Jn.
ǁ I, DŽ, NdŽ užklupti (ką nors veikiantį): Jis užti̇̀ko mergą besivelkant marškinius, t. y. rado J. Užtikaũ bevagiant šieną Ėr. Jeigu miegantį užtikstà, tai rasta ČrP. Užtikaũ ją berumžiant [žemę] Smln. Užtikaũ aš jį sode obuolius beraškantį Ssk. Pats nubėgo, nepersergėjęs mane tyčiomis bjaurybė, kad čionai mane žmonės užtiktų! V.Piet.
2. intr. NdŽ sutapti: Uždėjau, užti̇̀ko i laikos Šv. Neužtiñkančios durys, dėl to šaltis eina J. Tura būti užtinkamas geras dangtis Kl. Mūso nė langai užtiñką, eita šaltis pro visus pašalius Ms. Šėpas yra neužti̇̀kęs, pridulka Šts.
3. tr., intr. H, H160, NdŽ, KŽ mušti, suduoti: Ką užgauti, užti̇̀kti KII234. Tik biskį rykštuke užtikau, tai jau ir žliumbia Všt. Nedoras Publiušas užtiko i užgavo į veidą šventą moteriškę brš.
| prk.: Teisinga ranka Viešpaties užtiko tavo vaikus, bet ir patį užtiks, jei nepamesi rūstybės tavo M.Valanč. Dieve kūrėji, supyk ant pūstytojų, užtik juos S.Dauk.
ǁ tr. mušti, trenkti (apie paralyžių, stabą, žaibą): Paralyžius buvo užti̇̀kęs aną Kl. Teip bebruzdantį vyskupą 21 d. liepos mėnesies staiga parlyžius užtiko M.Valanč. Viešpatie, tarnas mano gul namiej paralyžiumi užtiktas ir sunkiai yra suspaustas brš.
^ Kad tave paralius užti̇̀ktum! J.
4. tr., intr. J, Onš, Vrn, Nč užgauti: Neužti̇̀k, vaike, jo: anas gi mažesnis Lkm. Viena vištaitė nededa tokia – gal užtiktà? Lt. Neužti̇̀k – telinga karvė Vlk. Ažtikaũ koją in akmenį Ktk.
| refl. tr., intr. Vrn, Mrc: Koją užsitikaũ, kad jau negaliu, kap sopa LKKXIII26(Grv). Kask pamažu, neužsiti̇̀k kojos Brsl. Dabar minkšta (daug sniego), neužsitiksi̇̀ labai, kad ir virsi Prng. Vaikas bliauna – gal užsiti̇̀ko Ktk. Mergytė su kuprele – užsiti̇̀ko maža Klt. Užsitiksi̇̀ gi galvą, žiopla! Trgn. Kap nuo žirgo lipė, šoną užsitiko LMD(Švnč).
5. tr. J, KŽ paliesti, užkliudyti: Ans atpjaus duonos riekę, paduos, kepalo, ranką antdėjęs, neužti̇̀ksi pats Žd. Didžiosios lempos neužti̇̀k Vkš. Kad važiavau vieškeleliu, smiltelės dulkėjo, kad užtikau akmenelį, ugnelė žėrėjo LTR(Lkv).
| Blužnis paskutinė jau liga – anos užti̇̀kti negal Trk.
ǁ prk. liesti, užkabinėti: Aš tavęs neužtinkù, i tu munęs neužti̇̀k KlvrŽ. Ne ten aš daugiau pasiuntu, ne nėko, jei neužtiñka nėkas Trk. Ta kad aną užtiñka, ta tik ans spira su tums kojoms Vgr. Išgerti liūb, bet nėkumet neužti̇̀ks žmogaus Yl. Ne čia nėkas pula, ne nėkas nora anų užti̇̀kti, lei anus vel[nia]s atema! Trk. Užtiñka prisprogusį (girtą), prisprogęs nė vienas nenora apsileisti Trk. Jug ka negėręs, neužti̇̀ko nėko Yl. Tėvų nereik užti̇̀kti Žeml. Jug ans tau nėko nedaro, ans tavęs neužtiñka Sd. Mokytojuo nevalnu vaikų užti̇̀kti, ant kelių klupyti, ne uždaužti Trk. Pyragu papirkom tus vokyčius, ka neužti̇̀ktum mūso Lž. Nė vieno daba neužtiñka, kaip paseno, o vaikis liuob pilsias kaip žaltys Trk. Nė kokia valdžia mūso nėkumet neužtiñka KlvrŽ. Taip su bitimis: gražią dieną eik pri anų i anų neužti̇̀k, gali̇̀ paimti [medaus] Všv.
ǁ prk. liesti, imti: Tėvas, motina rūpinos, kad svetimo neužti̇̀ktų Trk. Su pančiu gausi, jeigu užti̇̀ksi kame ką Trk. Viščiukus į šiaurės pusę paleisti – varna tada neužtiñka Klk.
6. intr. N, NdŽ, KŽ kilti, užeiti: Užti̇̀ko nederlius, laukų nėr kuo sėt Grv. Ir užtiko šiauras vėjas, ir įpūtė vainikėlį ing marių gilumėlį RD6. Ir užtiko šiaurusis vėjelis, ir išmetė iš rankų kūpkelę LTR(Nm). Ateis rudenėlis, užti̇̀ks šalnytėlė, nukrės žiedus ir lapelius nuo žalių rūtelių (d.) Všn. Užtiks šalnelė, pakąs žolelę, atjos bernelis, kalbins panelę LTR(Km). Nupuls vasarėlė, užtiks žiemužėlė LTR(Kp). O rudiniui užtikus, vėl šaltymetis prispaudė I. Užtiks šiltas pavasaris – reiks vainelėj joti LTR(Krsn). Užtinka sujudimas oro ant jūrės I. Par Adomo ir Ievos grieką užti̇̀ko visoki šio gyvenimo vargai A.Baran. Bet vieną sykį didi mane paėmė baimė. Užtiko bangas su skaudžia perkūnija I. Užtiko ūkanos an marių, ir paklydo laivas tos karalystės, kur toj jo pana buvo BsPIV181. Ir čion užtikusi giedra išdžiovino vandenį I.
ǁ tr. prk. užklupti, rasti: Rytas užtiko mus miške rš. Auštant ten jis (liūtas) gulias ir miega, kame aušra užtiko Blv. O varge! šitoj salėje gal tave diena užtikti V.Kudir. Tada motina atgulė, ir pavasaris ją užtiko dar lovoj rš. Mus vaina užti̇̀ko namie Brsl. Teužtinka jį ant pavargusio žirgo kalnuose audra! A.Vien. Užti̇̀ks taũ, rūtele, šaltoja žiemelė Ut. Užti̇̀ks tavę vėtrytėlė, iškrės tavo obuolėlius (d.) Kp. Teip žmoneles, iš bado žemėm papenėtus, kad užti̇̀ksiant pavietris! – ir labai pakrėtus A.Baran.
^ Kad tave lietus, vėjis užti̇̀ktum! J.
7. tr., intr. NdŽ, KŽ užpulti, užeiti; ištikti; apimti: Vargas manę užti̇̀ko Knv. Koronė Dievo užti̇̀ko: atsivėrė žemė, viską prarijo Kl. Kas par nelaimė užtiko mergelę? M.Valanč. Kaipgi nedejuoti, kad užtiko mano dienas devynios nelaimės A.Baran.
| Pagrįžęs iš kelionės imsiuosi visomis sylomis kalbomokslio, kad nebeužtiktų̃ manęs naujas koksai matematikos karštis A.Baran.
^ Daug prietelių pri valgio, kaip nelaimė užtiko, nė vieno nebliko VP11.
8. intr. Q346,629, H, R, R169,257, MŽ, MŽ224,343, N, K, KII60,239,359, LVIV392, NdŽ, KŽ, Plšk, Vdžg, Skr užderėti, nusisekti (apie derlių): Javai ant lauko užtiko B553. Kačeig ilgai audra buvo, javai tikt gerai užti̇̀ko KBI35. Kviečiai jam gerai užti̇̀kę KI354. Obuolai bei kriaušės labai užti̇̀ko KII98. Neužti̇̀ko šįmet dobilai, tai reikia pirkt žiemai šieno Jrb. Linai šišion ir užti̇̀kdavo gerai Šlu. Tai paskui kad ir javai neužti̇̀kdavo, tai jau bulvių būdavo Rg. Ar užti̇̀ko daga? Tlž. Be šilumos ir be lytaus negal javai užtikti Ns1849,2. Atolas gerai užtiko, ir galėjo vis gražioje pagadoje nušienautas tapti Kel1879,175. Rugiai miežiai kaip užti̇̀ks, mums bajorai, mums atpigs JD1399. Šįmet žemės vaisius ne visur užtiko LC1879,51. Žirniai bei vikiai užtinką tikt ant drėgnų laukų prš. Roputės šįmet pas mus buvo įmanytinai užtikusios TP1880,45. Dėkavojam tau …, kad tu … mūsų arimus ir sėjimus peržegnojai ir javams duodi užtikti KlM714. Tu duodi gerai užtikti jų javams RBPs65,10.
9. intr. K, Up, Trg patikti, įtikti: Kaip tos braškės išsirpo, jerau, kaip neužti̇̀ko – rūgštos tokios Yl. Užti̇̀ko alaus anam, t. y. prie širdies patiko J. Labai jiem užti̇̀ko mano valgis Nč. Edelmons užpyko, jam didžiai n'užti̇̀ko LB22.
^ Užti̇̀ko kai šun[iui] botagas (muilas) Jrk122. Nor ir numirsi, bet visiem nežutiksi̇̀ Nč.
10. intr. imti, pradėti, įnikti ką daryti: Šuniukas užti̇̀ko šaukti, kaukti, rėkti J. Užti̇̀ko ginti, draskyti J.
1. intr. DŽ, NdŽ, KŽ būti atitaikytam, tinkamam, geram: Tie akilioriai man netiñka prie akių (nematau su jais) Jnšk. Raktai netiko į spyną rš. Šitas dalgis tiñka in šitą dalgiakotį Lp. Dumčiaus siuvinys tinka vaikui kaip ir tėvui P.Cvir. O jis (ponaitis) tą čeveryką mieravo visom mergom ir moterėm ir visom panom ir poniom: nė vienai netinka – tai mažas, tai kitom didelis LB160. Laumė rėdo savo dukterį, rūbai netenka (par maži), laumė paėmė kirvį, aptašė pečius ir led ne led apitempė MPs. Norėjau nuspirkt, ale negavau tinkančių apsiavylų Pl.
| Pamačiau, kad netiñka vaistai, tai ir mečiau gėrus Krs. Liepų žiedai, ramunelių [arbata] vienam tiñka, kitam netiñka Všv. Ta mostis man tiñka, kap uždėjai an rankos, tik taksi Srj.
^ Netiks tos kelnės (nieko iš to nebus) B. Ti̇̀ko ka (kap Lp) Barbė prie Miko Mrj. Tinka kaip čia buvęs Jnš.
2. intr. LL110 būti pritaikomam kokiam nors reikalui, derėti: Visam tinkąs, tikras R299, MŽ404. Karūmenėn netikaũ penkioliktais metais Rod. Aš tąsyk ne koks vaikiščias buvau, jau į kareivius tikaũ Slv. Da ka valioji dirbt, tai da i ubagyne tinki̇̀ Jrb. Matau, kad man į pačias tinki, tik noriu žinoti, ar galiu tikėtis, kad už manęs eisi V.Kudir. Tik tų [jie] slūžyti karaliaus dvare BBDan1,4. Teisybę pasakius, jis nei neišrodo tinkančiu sūdžios vietą užimt rš. Su kairia ranka dirbu bet ką, tai man stygos neteñka (kaire ranka negali griežti smuiku) Mlt. Kur dėsi, tę tiñka LKT202(Kbr). Ir buvo tėvui vargas, kad taip visur tinkąs Petrukas nė kokiam darbui netiko LzP. Keturi arkliai buvo, visus paėmė, buvo teñkami kariuomenėn Alks. Lūpos atsikišę tik kiaušiniam gert tinka Grš. Pažadėjau tau širdelę iš jaunųjų dienelių, nebetiksiu į pulkelį savo mielų seselių LTR(Lbv). Neti̇̀ksi nė mašino[je] važiuoti, ka pačiupinėsu tavi Krž. Palankynom viskas tiñka, ale kožna parenka ką geresnio Kpč. Mielės sudžiūvę ragan – kam gi jos beti̇̀kę? Mžš. Bal̃dams uosiai tiñka i beržai da kiek Jrb. Kinktams arklių oda tiñka, o avalynei ne – vandenį leida Krž. Nebitiñkąs toks votegas bepaliko Slnt. Tokia stora medžiaga netiñka suknelei Vdžg. O tatai yra kilnojimo afiera, kurią nuog jų imsite: … žoles, mostims tikras (tinkančias) ir geram rūkymui BB2Moz25,3-6. Šaltam pienui tiks įpilt [suskilusi puodynė] Ėr. Vadovėlis buvo skiriamas vidurinėms mokykloms, bet jis labai tiko ir universiteto studentams J.Balč. Anasis kūlis ti̇̀ks pundamentuo KlbX125(Krtn). Nuo piktų dvasių atsiginti tinka šermukšnis LTR(Žgč). Be skujinės šluotos pečiaus neiššluosi, tik skujelės čia tiñka Lš. Sėtinėms pievoms įrengti tinka nusausintos žemapelkės rš. Vienur kaip ir ti̇̀kt, kitur nė pradėt netiñka Kp. Ilgais žiemos vakarais užsidaręs savo bute jis prisimena visus tuos apylinkės vyrus, kurie tinka sukilėlių gretoms V.Myk-Put. Kitokie pelenai šarmuo netiñka, tiktai beržo, alksnio Krš. Verpalas buvo geras – ti̇̀ko ir apmetams Kl. Iš ievų ir dangčius dirbdavom – viskam anos teñka Ob. Ir kad kur nor tiktų tos bjaurybės traknys! Lš. An baltų marškinių juoda jakutė tiñka ir in bažnyčią nueit Kpč. Šitas drobužis, pažiūrėk, bene tiktų tau žiemos apsiaustui J.Jabl(ž.). Žmogus kvailas tai tinki̇̀ tik vilkui suėst Grdž. Niekam netinkąs KBI19. Pasenęs ka niekam nebtinki̇̀ Šv. Pirkt, parduot, kupčiavot – tam tiñka [vyras] Kdn. Daugiausia senas stubas, kur jau niekam netiñka, pirčiai [skirdavo], vis tiek, sako, sudegs PnmŽ. Jūrinis [vėjas] nėkam netiñka, nėko nepavaro Klp. Mūsų bitys nėkam nebtiñka – neįneša nėko medaus Prk. Kuris niekam nebetinka, tas prie manęs sėda LTR(Kpč). Niekuomet nešluok kieman, kas dar tinka tau ar man rš. Dabar ti̇̀ktų lytaus Snt. O čia jau niekam netinka anie iškalbinėjimai atakingų ir smarkiųjų žmonių DP362.
^ Tas niekam netinka kaip tikt meškoms vadžioti M. Penėtas jautis veislei netinka, o lepintas žmogus – darbui LTR(Ds). Darbui visai netinka, bet rėkti moka KrvP(Rdd). Jis gavo apsukrią žmoną: tiñka ir prie pečiaus, ir prie svečio Jnš. Mergelė ti̇̀ko tanciuo i rožančiuo Trš. Tinka ir prie tanciaus, ir prie ražančiaus LTR(Grk). Alus be apynių, sviestas be druskos, arklys be uodegos, žmogus be doros niekam netinka LTR(Šl).
ǁ galioti, patenkinti: Šis skaičius tinka lygtims, bet netinka uždaviniui Z.Žem. Ši priklausomybė tinka tiek idealioms, tiek ir realioms dujoms rš.
3. intr. R306, MŽ410, NdŽ, KŽ, Slm, Pnm pritapti, derėti (prie ko, kur): Senas pri jaunų netinki̇̀, anie savo tvarką tura, tu iškrimti visur Rdn. Jaunas ir mažas – tai visur jis tiñka Upn. Tau baltas nuometėlis neti̇̀ks prie vainikėlio (d.) Antz. Nebetiksiu prie pulkelio savo mielų draugelių LTR(Al).
| Pirminykas geras, tinkantỹs VšR.
^ Jis tiñka tę kap šuo bažnyčio[je] Kt. Tep ji tiñka baliui kap šuva in kamantus Smn. Tu čia ir tinki kap meška karietoj LTR(Lzd). Tinka kap jautis in karietą LTR(Lp). Su verkiančiu verk, su dainuojančiu dainuok, tai visur tiksi Gs.
ǁ gerai derėti kam, derintis prie ko: Prieg žaliam palti skarelė labai ti̇̀ks Azr. Nu kaip, ar tiñka man ta suknelė? Skrb. Juodi akiniai jam labai tinka rš. Plaukai balti buvo, ale jai ti̇̀ko Jrb. Prie šalkui ti̇̀ks mėlyno[ji] [kepuraitė] Klt. Parsmaugta suknia jai, tokiai driučkei, netiñka Sml. I man tiktų̃be tokia kepurė! Klt. Su šitais senystos požymiais netiko skubotas žingsnis rš.
^ Tiñka kap šuniui balnas Alv. Tau tas švarkas tep tiñka kap šun[iui] penkta koja Plv. Tiñka kai nulieta Prn. Ėsk, kas patinka, nešiok, kas tiñka Krš. Kur tiko, ten ir paliko Pšl. Kur tinka, ten prilimpa LTR. Gražiam ir snarglys tiñka Prn. Tinka kaip (kap Lzd) karvei (šuniu Lzd, kiaulei Šl, Rm) balnas SkrT. Tiñka (Tiko Vlkv) kaip šuniui penkta koja Km, Ps. Tiñka kaip vagiui virvė Dl. Tinka kaip ubagui šluota LTR(Dkk). Tiñka kaip Mataušui skrybėlė KlK32,87(An). Tinka kaip kiaulei ragai LTR(Užp). Tiñka kaip šikšnai degutas Svn. Tinka kap karvei vainikas LTR(Vlkv). Tinka kaip šuniui rimbas (botagas LTR(Užp), vadžios LTR) Snt. Kol buvo ponas, tiko ir žiponas LTR(Zp).
ǁ KŽ derintis skoniu, kvapu: Su pyragu, su bulvėms labai tiñka kastinys Tl. Ar prie pieno, ar prie mėsos ti̇̀kdavo bulba Užp. Ti̇̀ko ta obūlynė pri kleckiukų Krš. Daba [pirktinė] duona netiñka nė prie pieno, nė prie mėsos Pšš. Spalgenos, kad ir primaišai prie obuolio, tai labai tinka Alz. Kysielis šiultas su bulbom tiñka, šaltas – su miešimu Kp. Agrazdai su serbentais labai tiñka [uogienei] Kvr. Šviežias ragaišis su prėsku pienu labai tiñka Kvr. Užkulas tiñka labai pri šviežių bulbių Krš. Kvynai tiñka į sūrį Sg. Miežio kvapas duonai netinka, va rugio Kp.
ǁ ppr. impers. Q195, CI709, NdŽ, KŽ derėti, priderėti: Vyrui i šep, i tep tiñka Mrj. Ar jai gi tiñka sa[vo] kūnas rodytie?! Grv. Tiñka netinka, o jy savo posmuoja, ir gana Mrj. Janė da nežino, prieš ką paspūst tiñka Užp. Nelabai tiñka ant žmogaus teip sakyt Erž. Netinka (neverta) žodį Dievo palikti ir tarnauti prie stalo CII607. Ar tinka, kad aš, paprasta moteriškė, mokyčiau tamstą? LzP. Neger yra (paraštėje netinka), ką tu darai, tu save nuodėmais apilsini BB2Moz18,17. Tiktiną laišką galėjau parašyti, o davatkos mokyta tebuvau Šts.
| Mun nebtiñka nė sakyti, kaip vargau Lc.
^ Kas tinka jaunam, netinka senam LTR(Gdr). Niekas netiñka, kas viršum mieros Lš. Iš elgetos imt lazdą netiñka Dkš. Sako, senam tiñka meluot, bagotam – vogt Žg. Vilkui aviną tinka ir papjauti, avinui [pjaunamam] netinka nė bliauti PPr440. Gi kas netiñka, tai ir nelimpa – netiñka moteriai rūkyt Mrj. Teip tiñka [moteriai rūkyti], kaip varlei an kemso sėdėt Aln. Ar vaikas, ar paršas – kur netiñka, neleisk An. Senam tiñka aple smertį šnekėti – kelė[je] jau [tu] stovi Rdn.
tiktinai̇̃ Tiktinai pasielgtis nepratęs brš. Tiktinai ištesėt galėtų Ns1838,1.
tiñkančiai adv., tenkančiai̇̃: Žiūrėk, tenkančiai̇̃ pasisveikink Sdk. Kožnas darbas tenkančiai̇̃ padaryt reikia noro Skdt.
| Jeigu pasrodis nebetiñkančiai šalta, tai šiltos [sriubos] pridėsiu Skp.
4. intr. S.Stan, Sut, I, DŽ, NdŽ, KŽ būti pagal skonį, patikti: Mokėjau dainų, tos ta mun ti̇̀ko – dainiuosu liuob i dainiuosu DūnŽ. Netiñka megzti, verpti munie tiñka Šts. Dar tiñka pajuokuoti, paplepėti Slnt. Man biskį tiñka pašnekėt Paž. Ka jauniejai šoka, tiñka pasiveizėti Šts. Mun tiñka tiktai įpilti, o gerti aš nenoru Rt. Tiñka motriškoms vyriškoms būti – su kelnėms eita Šv. Minti linai mun neti̇̀ko ir nevedės Nv. Keltis labai anksti tarnaitei, žinoma, netiko J.Jabl. Mun mieste neti̇̀ktum gyventi Slnt. Gaidukai (tokie grybai) jau auga, anie manie gerai tiñka Sg. Kertu (valgau) i kas tiñka, i kas netiñka Slnt. Tėvuo tiñka labiausiai ta veršputrė, Stasė – navalgo Žr. Mun netiñka drūžėti švarkai Trk. Gudkarkliai briedžiams labai tiñka Krš. Kožnam katinuo dideliai tiñka tas valerjonų kvapas, ans apsigera, voliojas Lpl. Tiñka vyrams tas gėrimas Jdr. Munie ti̇̀ko vyrai juodais plaukais Šv. Mun tiñka visoki atsitikimai Žv. Neti̇̀kdavo munie grybų ieškoti Vn. Neti̇̀ko dirbti – tinginiai tėvai Pj. Rauti, rinkti [linus] mun didliai ti̇̀ko Žlb. Ti̇̀ko anam su arkliais darbuoties Lk. Mun jau ti̇̀ko eiti į darbą didliai Skd. Lopeta jam ti̇̀ko, su lopeta jo darbas buvo Dkk. Mun kartais tiñka i košė Vž. Jis tą mokytojavimą žada mest, sako, netiñką Erž. Tas ma[n] netiñka, ka vyrų plaukai ilgi Plšk. Tiñka anam traktorius, neliáunas Rdn. Liuobsiav dirbti abudu, kaip kuriam tiñkai LKT70(Dr). O tu teip daryk, kaip tau tiñka, o aš darau, kaip mun tiñka Pln. Tiñka munie agurklai, tik nesukramtau Šv. Ti̇̀ko silkė, menkė rūkyta, seilė tįso Šv. Anam tiñka basam Trk. Kam neti̇̀ko, o mun ti̇̀ko, aš eidavau į bažnyčią Vdk. Veselės kitą kartą mun juo tiko kaip dabar Lpl. Vaikam sakau: – Katram netiñka [kaime], nevažiuokit, o jeigu atvažiavot, tai dirbkit Kp. Netiñka jam čianoj Žl. Kad tiñka, valgykiat Grd. Kiek anai ti̇̀ko, tiek ana ėdė, kiek neti̇̀ko, ana išvertė, ta kiaulė Trk. Mun geriau ti̇̀ko į darbą eiti nekaip tus vaikus kavoti Šts. Netiñka svietuo teisybė, nėkas nenora akių pabadymo Krš. Mun dideliai liuob ti̇̀ks kningas skaityti Als. Jau tiñka nepatinka, ka kvieta, jug reikia nueiti Slnt. Nenoriu aš gert, arielka man netiñka Žl. Senam tai ti̇̀kdavo bučiavimas [į ranką] Slm. O tam vaikiuo nelabai i teti̇̀ko ta mergaitė Lnk. Tikimo jy jam tai tiñka, nebežmoniškai tiñka Mžš. Mun ans netiñka ir aš ano neimsiu Yl. Jei tinka merga, ir imk, ilgai nerinkias Rdn. Merga kap šakalys, vyrami netiñka Drsk. I buvom strainios, i vaikiams ti̇̀kom Krt. Žentas tas neti̇̀ko, ka dideliai toks išgerąs buvo Gršl. Toks plepis – seniukams turi̇̀ ti̇̀kti Krš. Tas mislio[je] buvo, ka mergėms ti̇̀ktumi Šv. O ka jauna buvau, i vaikeliams tikáu, o daba ir arkleliai baidos Pln. Mun ans netiñka ne į akį Trk. Aš, ka i jauna buvau, netikáu sau Brs. Vienas antram ti̇̀ko, i žanijas Vn. Pradėjo mergelkos ti̇̀kti varložiuo Jdr. Jei neti̇̀ks pri žento, išeisiu pri sūnaus Trkn. Aš jam labai tikaũ – vakaruškose, būdavo, šokina i šokina Mžš. Jei muno gyvoliai netiñka, i tu netinki̇̀ Krš. Arklys, kurs nekandąs, mun baisiai tiñka Skd. Na, taigi man toks bernas ir tinka, aš tokio ir ieškau BsMtII99. Graži mergelė, daržo rūtelė, tiñka širdelei JD680. Tikti man tinka žirgelis ir ant žirgelio balnelis, tiktai netinka man pats bernelis KlpD57. Tau bernelis, matyt, tiko, nulenk galvą dėl vainiko O. O kam tiñka juodbruvėlė, ma[n] kožna JD787. Ir jam tiko skaistūs Meilužės veideliai V.Krėv. Valgis jam netiko, jei svečio par pietus neturėjo M.Valanč. Taip pasipuošusi ji ėmė šokti, jos šokimas visiems labai tiko J.Balč. Ši pasaka man labiausiai tikdavo, ir aš dažniausiai prašydavau ją papasakoti J.Jan. Man tinkas tas žiedas, kurs žydi blaiviai ir auga netoli vandens Mair. Vyskupui Krakės dideliai tiko, todėl tankiai liuobėjo ten važioties ir gan ilgai trukti M.Valanč. Tiko jam neretai skaityti tėvus šventus brš. Mums, lietuviams, labai tiktum, kad kas ir taip išspaustum dainas Jn. Man tinka tos skaisčiosios rudenio dienos, kai saulė beržynus auksuoja K.Bink. Dėl to, kad aš tiesą pasakau, netinka tau klausyties Žem. Jug ir tu, Tamošiau, aplei kiemą paauginai keletą medelių, o kad kas naktį atejęs išpjautų, ar tau tiktų? M.Valanč. Da jaunučiai jie, bėga kur jiems tiñka Jrb. Tas vaikis to velnio piningų prisigreibė, kiek anam ti̇̀ko Brs. Paleisk gaidelį, o tas kaip pradės giedot, labai raganai tiks LMD(Žg).
^ Tiko kaip šuniui botagas Kri. Kas širdžiai netiñka, ta nė akys nekimba Slnt. Širdžiai tinka – ir akys limpa LTR(Jnš). Ne kas puikus, bet kas kam tinka LTR(Yl). Ne tas gražus, kas gražus, bet kas kam tinka Plt. Ka ti̇̀ks zūbai, ti̇̀ks i rūbai Škn. Tinka ateisi, tinka neateisi – vis tiek Ggr. Kas tau netinka, to ir kitam nedaryk S.Dauk. Nelygu akis – vienai tiñka motyna, kitai – duktė Grd. Tinginiuo tiktum, kad kiekdiena būtum šventa LMD.
tiktinai̇̃ adv.: Tiktinai̇̃ (patinkamai, maloniai) niežta, ir kasaus Šts.
| refl.: Kai vienas kitam tiñkas, tai paskuniais pradeda draugauties Pgg.
ǁ įtikti: Jamui tiñka mano darbas J. Savo dukteriai netinkù, o svetimiems – tinkù Jrb. Netinkù, par trobą nemoku páreiti Krš. Kas leis [dainuoti], kas leis, gaspadoriuo neti̇̀ksi, tik skubėk nuprakaitavęs, tik skubėk Lpl. O mat Viksvienei kad nebetiñka marti – baras ir baras kasdien Slm. Apsišluo[ja] senoji, apsitvarko, lovas pataiso, mezginį suplauna – tai dar netiñka Bt. Baisi ožys – jai niekas netiñka LKT198(KzR). Neti̇̀ko kaži ko, atstatė Krš. Ta vokytė buvo gera, bet motinai vis tiek neti̇̀ko, kam buvo baltais panagiais Ms. Aš netiksiu par aslelę ėjus, aš netiksiu žodelį kalbėjus LTR. Netinku anytai sunkais darbais, o jaunam berneliui meilais žodžiais LTR(Mrk). Dėde, netiksi taip šnekėdamas mūsų tėvui Žem. Kokio baudžiauninko netiks darbas, puls nagaika raižyti Žem. Tegul mylėdams ir numirsiu, tad Dievui tikra meilė tiks Vnž. Reikia prašyti išgelbėjimo mūsų nuo tų nelaimių, išsikalbant šiteip: jeigu teip tau, Dieve, tiñka A.Baran. Dievui tinkąs Šlč.
^ Tikti vis mokąs B. Nei jis Dievui tinka, nei jo velniui reikia TŽIII383. Blogas būsi, kad tylėsi, ir netiksi, kad kalbėsi LTR(Tv). Dėl kito pirkęs netiksi S.Dauk. Visims netiksi VP50.
ǁ būti gerai: Vakar šalto vandens išgėriau, ir netiñka krūtinei Grdž. Man kopūstai negerai, netiñka valgyt Žl. Kas man te netiko [iš valgių] – paleido vidurius Ps. Esu pavargusi, tiñka munie sėdėti Šv. Pakurtas pečius, ma[n] netiñka [karštis] Jd. Ma[n] valgyt labai mažai kas tiñka Snt. Plaučiams tiñka riebumas, saldumas, o tau negal, i kosai Krš. Bul'bos karščio tai jos nebijo, bet kap šalta, tai bul'bom netiñka Dg. Skynė uogas, neti̇̀ko akiums, nebmato, ri̇̀ba Krš. O ma[n] netiñka – tuoj galvą skauda, tai neužimu tų gėrimų Ss.
tiñkamai adv.: Jau tiñkamai, tokios seilės burno[je] atsiranda Trk.
ǁ Žlb būti geram (augti, gyventi, tarpti ir pan.): Jai oras tenai ti̇̀ko, tai jy ir atliko Skp. Neteñka oras, ir blogai Sug. Tę gėlėm tiñka vieta – saulė, labai gražiai auga Pv. I krapams ta žemė netiñka, pribarsto visa ko Krš. Sodino girinykas medelius – neužaugo, a čia žemė jiem netiñka Dg. Muno kažkaip a žemės nebtiñka cibulėms Slnt. Cibulės paauga, o česnagai neauga, netiñka žemė Žlb. Tikt vienas molio gruntas ant kviečių auginimo tinkąs Kel1864,166. Jei dirva netiñka, tai ir medis neaugs Srj.
5. intr. pasisekti, nusitikti: Kai insirengėm sodan, tai ti̇̀ko! Obuolių priskrėtėm, kiek reikėj[o] Vlk.
^ Ot ti̇̀ko, kap šuniu ridiko Rod. Tiko kaip šuniui dešra po kaklu LTR(Zp).
6. intr. pataikyti, kliudyti: Širdin kiaulei neti̇̀kom [pjaudami] Rod. Neti̇̀ko per burną kirviu, abi rankas perkirto Dbč. Pirkion bombą žumetė, ali niekam neti̇̀ko Rod.
ǁ pakliūti, pataikyti, patekti: Nebeti̇̀kom ant mašiną RdN. Šarvinykas galingas bu[v]o velinas, kuris pirm atėjimo V. Christaus turėjo savo valdžioj visą pasaulį. Bet ti̇̀ko ant mistro už save galingesnio Christaus V., kursai jam atėmė visą šarvą ir ginklą jo DP120.
| Ot ti̇̀kot (atspėjot pavadinimą) – Utena! Rod.
^ Tokis an tokio ti̇̀ko Pls.
7. tr. Švn, Mtl rasti: Savų namų netikaũ, nepažinau LzŽ. A tiksi vienas kelią? Lz. Ar jūs ti̇̀ksit namus? Pls. Nueinu medžian ir netinkù [kelio] namop Lz. Ir kelelio netikau, po girelę blūdinau KrvD140. Neikie, martele, neikie, širdele, in motinėlės dvarą, ba netiksi kelelio (d.) Lp. Lietulis lija, tamsiai aptemo, netiko žirgelis uošvelio dvaro LMD(Rod). Netinku šulnelio, bijausi vilkelio LLDI100(Al). Svočia durų neti̇̀ko neti̇̀ko, po pečeliu pasmuko pasmuko DrskD171. Tris dienas naktis po girias klaidžiojo, kelio namo netiko V.Krėv. Trys keleliai suartiniai ir rugeliai (dobilėliai) pasėtiniai, netinku kelelio in savo tėvelį (bernelį) Vlkv.
8. intr. pasidaryti, nusiduoti, įvykti, atsitikti: Kas jai ti̇̀ko, kad tep verkia? Tvr. Mun buvo negerai ti̇̀kę Rt. Tai kas su juoj tiñkma pavasarį? Dv. Bernaiteli, kas tau ti̇̀ko, kad kačerga kaktoj liko (d.) Tvr. Kelkitės, tėveliai, gana miegoti, su tamstos dukrele negerai tiko LTR(Jž). Jam laimė ti̇̀ko Msn. Neščėslyvi tau, mergel, tiko pritikimai: pasibaigė visi tančiūs, visi ir šokimai A.Strazd.
^ Gerą galvą trejis metus sopa, i vis nieko netiñka Prng.
| refl. SD1181, SD371,446, H, Sut, N, K, Š, DŽ, NdŽ, KŽ: Kas tau ti̇̀kos? KI229. Regi, kap tikõsi GrvT78. Ant svieto visaip tiñkas Trg. Mun yra tikęsýs vienąsyk Vdk. Man visur ti̇̀kos tik gerai Pls. Dabar, kai ma[n] kaip ti̇̀ksis, tai jūs atsakysit Skr. Taip ti̇̀kos – vaiką [mergina] turia Grd. Ale kiek taip ti̇̀kdavos, ka alus bačką išskleis Bt. Nieko jam nesti̇̀ks, šitam kirviui: anas labai kietas Str. Mano širdis jautė, kad negerai jiem tiksis LTR(Pls). Pasiuntė tarną pažiūrėt, kas tę ti̇̀kosi (ps.) Ss. Ir su tuo teip tikosi kaip ir su visais LMD. Kas te tikos šią šviesią dienelę, kad pravirko daržely mergelė? LTR(Dkk). Neik, neik! Kaži kas tę gali tau ti̇̀ktis Jrk87. Anyta prisakė … marčiai … palikti [kūdikį] laukuose, tikėdama, jog ir su šiuom kūdikiu tas pats tiksis BsPIII314. Pagal noro tikos SD61. Kas tikosi jumus, kalnai, jog šokinėjat kaip avinai? Mž462. Šitai niekas jam netikos, idant būtų vertas mirties esąs DP168. Norėjo jo jau akmenimis ažumušt, jau nuog aukšto kalno numest, o tečiau jam niekas iž to nesitiko SPI377. Nesitiks tau iš sylvarto niekas PK80. O jo sesuo iš tolo stovėjo, ištirt norėdama, kas jam tiksis RB2Moz2,4. Baisu apie tatai bylot ir dūmot, norint būtų tatai tikęs piktadėjai kokiam DP161. Kas tau tikosi, kad tu dabar visai kitoks išveizi? prš. Kad tai netiktųs (kiaušiniai neužšaltų), paukštis laiko lizdą globoje Blv. Bet girdėkit toliaus, kas kitą ti̇̀kosi sykį K.Donel. Christus praneša apaštalamus…, kas jiemus tiktis turėjo metu jų sakymo DP213. Dieve, saugok, idant jam netiktų̃s tatai, kas paskui to eit DP33. Ir nebteiravos jau, kas atenčiame laike su juomi tiksias M.Valanč. Visi subėgo, su lazdomis asilą teip supylė, kaip ant svieto niekam nesitiko Tat.
| Ir tikos, kad prisiartino Jerichop, aklas nekuris sėdėjo pas kelią elgdamasis SPI258. Tikos, jog jo tarnai buvo paskydę medžioti S.Dauk.
| Išgirdęs apei kraštą, kuriame baimes aukso grūdų ir žemčiūgų randa, užsikirto tiks kas tikęs į Braziliją keliauti S.Dauk.
ǁ pasitaikyti, ištikti, užklupti: Ti̇̀ko bėda, didė nemaža (ps.) Tvr. Tokia te nelaimė tiko, kad tik pelenai atliko LTR(Ob). Nelaimės upėmis plūsta, dėl to reik kas valanda spirtis nuog jų ir nenusiminti tikusiame varge brš.
| tr. NdŽ, KŽ: Bėdos tiktas B. Lenkai, bėdos tikti, rodos, tenkinasi vien etnografinėmis sienomis Vaižg. Į miesto proletarus teeina bėdos tiktas sodietis rš. Panele tu mano, kas tave tiko, jei nenori manęs, aš gaunu kitą LTR(Ob). Neesame bėdos tikę, yra duonos J. Ką gi daris žmogus, bėdos ti̇̀kęs Sdk.
| refl.: Andai tikos mūsų sodžiuje nelaimė Blv. Gerai, kad tai tik prie mūsų tikos LC1881,14. Tai tikose trečiame amžiuj krikščionystės rš. Jeib kantrus būtų, kada ko pikto tinkas CII615. Vidury dvaro liūliuoja marios, kaip ti̇̀ksis bėda, pasiskandinsiu JD682. Ten tikos baisingas darbas prš. Jei laimūs daiktai bus, kurie mumus, neg mes tikėjomės, tiktų̃s, tad juos pačiam Dievui prirašysime DP335. Kas norint mumus tiksis nuog kūno, nuog pasaulio…, tai mes lengvai ir kantriai ižkęskime DP531.
ǁ kilti: Nebūtų ti̇̀kę vėjai, būtų perplaukęs per ežerą Tvr.
| refl.: Ir šitai sujudimas didis tikos mariose DP78. Tikos barnis tarp mokytinių Viešpaties DP496. Marai tarpu gyvulių tinkas kaip ir tarpu žmonių, ir tuomet jie išdvesia būriais Blv.
9. intr. pasitaikyti, būti: Blogi metai ti̇̀ko Rk. Vieną kartą proga ti̇̀ko, kad namie nieko neliko (d.) Kbr.
| refl.: Kap an vestuvių būnu pakviestas ar žmogus tiñkas, tai išgeriu Pls. Tiñkasi gana tų tekėjimų, ale nesiženija mergos Kdl. Ti̇̀kosi negeras žmogus, vyras Žrm. Tokių tiñkasi, kad negali nė susišnekėt Gs. Kap lengviau tiñkas, aš valgyt sau išverdu Rod. Tinkasi pareiga žodžių iš eilios a kiton eilion A.Baran. Naktys kaip sykis tikosi aiškios, žvaigždėtos rš. Tai tikose priežasčia, jog budizmas išsiplatino po Aziją ir daug svetimų giminių prie indijonų prisibloškė rš. Tiñkasi ir kitų kurių ceremonijų atomainos A.Baran.
| Kada ti̇̀ksies, prašom užeit Jd.
ǁ refl. impers. tekti: Man ti̇̀kos pasibarti J. Tikõs būt ir Ukmergėj Grv. Gal i atsinešdavo knygų, mun neti̇̀kos pamatyt Nmk. Man nesti̇̀ko regėt Rod. Ti̇̀kos tenais vaikščioti Nmk. Nėra ti̇̀kusys taip daryti Vn. Ne sykį manie tikos girdėti, kaip lietuviai juokas Jn. Tikos ir man ten užeiti TS1899,4. Ale man tikos sykį Kaune būti cirke Blv. Ant viekšniškių kapų tikosi man kartą nueiti A1884,318. Lizdelis apvalus yra, kad niekur užkliūti ir prisispausti nesitiktų I. Tikos kipšui apsinakvoti karčemoje rš. Mun ti̇̀kos bėgti i matyti tą orlakį Grd. Bet kad toksai yra silpnumas mūsų, jog mes rūstybėsp ir atakiump greiti: kad mums tiksis pažeist žodžiu arba darbu artimą savą ir tapt kaltu ugnies peklos DP296. Tinkasi kartais išeit kam iž kalinės ant karalystės SPI39.
10. tr. NdŽ sutikti ką ateinantį: Ką tu ti̇̀ksi, a šiokį, a tokį žmogų Krt. Jojau perjojau viešą kelią, tikaũ patikau pulką mergų (d.) Asv.
| Ateis Nauji metai ir netikti̇̀ Ėr.
ǁ pasitikti: Jau čia, numūse, įdeiniavom, tiñka, priema Varn.
11. intr. DŽ, NdŽ, KŽ sutikti, neprieštarauti: Brolis tiñka ataduoti dalį J. Tiñka eiti į porą DūnŽ. Jei ti̇̀ktų [mokykla], eičiau po dvi klasi kožną metą DūnŽ. Jei taip nori, tinku mainyti savo karvę į arklį J.Balč. Aš turiu dukterį; jei tinki ją imti, tai parodysiu kelią iš miško J.Balč. Iš pradžių tėvai purtėsi, nenorėjo tikti LTR. Tinku būtinai priimti Dusetų altariją ir nebenoriu nieko kito Blv. Tikti aš ant to tinku, tik su viena apitarme V.Piet. Prieš tąją tinku ne tiktai ant klupsčių klūpauti, bet ir ugnyje svilti Db. Tai, sūnau, tu nori santaikos? Tiksiu – gaila mano vyrų V.Kudir. Na, tiesa! – atsakė Keidošius tikdamas ant ponios žodžių V.Piet. O kad iš savo dalies duosiu tau trečią dalį, ar tiksi ant to? rš.
ǁ NdŽ sulygti, sutarti: Neti̇̀ko penkiais rubliais [arklį parduodant] Lp. Buvo apsiėmęs tarnaut, tik neti̇̀kom dėl vien pamušalo Krs. Tai ti̇̀ksim su kaina Brš. O gertuvėje panašiai samdosi, lygsta, tinka ir magaryčias geria M.Katk.
12. intr. NdŽ, Alz, Pl sutarti tarpusavy, sutikti, sugyventi: Mano motutė labai ti̇̀kdavo su kaiminkom Všn. Jis ir su žmona tiñka, ir su motina Ds. Ganydami neti̇̀kom su lenkais Jz. Visumet priduosu liuob, ti̇̀kom gyventi Krš. Graudinasi pardavus – su broliene netiñka būt Drsk. Jy su broliu nelabai ti̇̀kdavo Vb. Negalėjo nei vienų metų ti̇̀kt ir susipyko Antš. Su latrais neužsiimu i netinkù Stl.
ǁ sutapti, būti panašiam: Apsiženijus, ka netiñka būdai, tai sunkybė Gs.
| Vabalnykėnų, biržėnų kalba tiñka (yra panašios), o kupiškėnų skiriasi vėl Vb. Su kuo tiñka kalba – ne su kožnu paskalbėsi Pl.
| prk.: Mes sugyvenam, mūs plaukas tiñka (juok.) Prn.
13. intr. pasiekti, patekti: Bėgu, parbėgu, sakau, nu y[ra] laimė, gavau ti̇̀kti numie Klk. Kaip ti̇̀kste į namus? Žg. Aš noriu į dangų tikti Jzm. Noriu ti̇̀kt prie Anglijos, te ramiau Krkn.
14. refl. DŽ liestis: Tikte dasitiko, prisitiko vyras pri pačios, t. y. dasilytėjo J. Kas tikos pri kūno, tujau kruvinas paliko Šts. Patalų pašalys, jei ans tau tiñkas pri kūno, atrodo, ka bijai, tau ir y[ra] šalta Kl.
15. intr. SD193, SD44,175,386 pakakti, netrūkti: Nemitinka ko SD187. Ir duonos, ir tos netiñka Trgn. Ko bliauni, ko tau nètinka? Kr.
ǁ išsiversti, ištaikyti: Da aš galiu ti̇̀kt, nebedarysiu [tos kūtės] Jnš. Negal tikti iš pūro bulvių pramisti Šts. Pasipjausim meiteliuką ir tiksim kaip nors par žiemą Brž.
16. tr. KŽ taikyti.
◊ kai̇̃p tiñkant gerai, tinkamai, kaip reikiant: Gili upė nedaleido anoms vaikščioti kaip tiñkant PP44. Šiandieną noris mūsų šalė[je] gal valgyti kaip tinkant, vienok išganingas dideliai yra daiktas, seredoms… nu mėsiško prisitūrėti Jzm.
antti̇̀kti (ž.) NdŽ, KŽ
1. intr. atitikti, pritikti: Neantti̇̀ko batai, ir nepirko Šts. Anttiñkanti kepurė negriauš kaktos M.Unt. Rinkis ančti̇̀ko an kuknės Trk.
ǁ tr. atitaikyti: Mun neančti̇̀ko vaistų Štk.
2. tr. užtikti, užeiti, užklupti, rasti: Velnias, paežeriais, vaikščiodamas, ančtiko besėdintį [žmogų] LTR. Antti̇̀ko pėdas zuikio J. Tamysta turi antti̇̀kti gerą malagį, ka visa ko primaluotum Jdr. Oi, negerai mums klojas valsčiuose, kad negalime ančtikti gerų žmonių TS1898,8. Kad galėtumi antti̇̀kti tą motrišką gerą [vesdamas] KlvrŽ. Anttikaũ šviesybę J.
| prk.: Anttikáu vargo gana, kokį dar antti̇̀ksu, nežinau Nt.
ǁ intr. pataikyti: Antti̇̀ks ant tokio žmogaus Tv.
3. tr. atspėti: Ar negalit tą štuką ančti̇̀kt? MitI72.
ǁ įspėti, suprasti: Anttik, antmink Kos161. Ana munie visą ligą sakės ančtikusi S.Čiurl.
| refl.: Intsitik, kas tas yr Klp.
apti̇̀kti Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ
1. tr. netyčia, neieškant ar nesitikint rasti, užeiti, užtikti: Kaip tik medlinčius aptiñka kertantį, tuo kirvį ataema JI94. Aptikaũ tokį gražų tiltelį baravykų Srv. Aš aptikaũ miške geras vietas, kur baravykai auga Ut. Kad apti̇̀ko moters kūlynuos aviečių, tuoj išbraukė, i neliko Lnkv. Kad aptikaũ grybų, tai nors vežimu vežk Sv. Stalčiuje aptikau pinigų rš. Apti̇̀ko uogas, tai suvalgis! Ds. Aš aptikaũ miške strazdo lizdą Brž. Aptikę kurtai, šunes ir vijurkai Joną begulintį pradėjo loti ir aplinkui bėgioti BsPIII26. Paslėpiau prieskrinkin baronkas, tai vis tiek vaikų àptikta ir išsiimta Ds. Laivas, aptikęs didžuvių būrį, kreveizuoja aplinkui, o tuo tarpu du vyru tykauja užlipusiu ant laivo stiebo Blv. Kur buvau, te aptikaũ visko Azr. Nuskendo, po kelių savaičių apti̇̀ko Sug. Žvirbliai mat tas bulbes apti̇̀ko Pc. Tai buvo pirmiausia aptiktas vienas iš Lietuvos metraščių trumpojo sąvado nuorašų rš. Kokioj knygoj tu tą aptikai? rš. Lietuvoj rankinės girnos aptiktos viršutiniuose piliakalnių sluoksniuose EncIX621. Prie Jupiterio Galilėjus aptiko keturis palydovus P.Slavėn. Dyvai, išvydus žmogų labai stiprų, bet, apti̇̀kus dar stipresnį, dar didesni esti mums dyvai A.Baran. Tuo metu jis buvo namie aptinkamas Vaižg. Aptinkama šeškų ir dideliuose miestuose, ypač priemiesčiuose rš. Kirvių aptinkama dvejopų: įmovinių ir siauraašmenių rš. Užmoka už tą šunuką pusantro šimto rublių, tas klebonas juokas, ka durnį apti̇̀kęs Jdr.
ǁ Krž ieškant surasti: Apti̇̀ko, išėmė degtukus iš kišenės Brž. Aš ją aptiktáu, aš žinau, kur anos būsta Lz. Jonas apti̇̀ko veislingą kumelę Tsk. Aptikau kitoj parapijoj namą, bet daug prašo Aln. Kaune apti̇̀ko daktarą, kad išgydo kojas Mžš. Aš aptikaũ alyvos pirkt Ėr. Kaip kiškį aptiñka kur, tai tie šunys veja Sb. Pėdsakis aptiko kiškį S.Dauk. Žudikai, matydami, kad jie yra aptikti, leidosi bėgti rš. Tas (karalaitis) pasitikęs paklausia: ar aptikai̇̃ man panišką? Slūga atsakė, kad aptikaũ BM274(Šlv).
^ Aptiks kirvis kotą, o Jurgis bagotą KrvP(Mrj). Aptiks kiaulė paršą KrvP(Rs). Aptiks siūlas kamuolį KrvP(Ps).
| refl. tr. Š, KŽ: Buvo apie Velykius karvę apsiti̇̀kę [pirkti] Mžš. Turiu apsiti̇̀kęs gražų vienkiemį, pirksiu Pl. Buvau karvę apsiti̇̀kus Adm. Reikėjo apsitikti geresnį butą rš.
| Bitės turbūt pirma apsiti̇̀ko, paskum ir atskrido Pg.
2. intr., tr. suprasti, suvokti, išsiaiškinti; nustatyti: Apti̇̀ko, kad skanus sūris, riebus – supuolė visi Mžš. Aš jau apti̇̀kus: jeigu krinta vanduo šulny, tai pradės [lyti] Kp. Aptiñkam, kad jau išrūgę [burokai], kad geriam tą rasalą Alz. In liūno beuliodamas aptikaũ, kad supas [liūnas] Lel. Apti̇̀ko visos [moterys], ka tom kaproninėm [skarelėm] ravėt labai nesveika Mžš. Apti̇̀ko, kad jiem vėl duona nuriekta Vb. Mamytė apti̇̀ko, kad tėvas deda pinigus vailokan PnmR. Kaip te apti̇̀ko, kad jis turia tą plaktuką Č. Paskum apti̇̀ko, kad karvės brangios Krs. Apti̇̀kdavo žmonės su kuo gydyt patys Brž. Jau pačiomis pirmosiomis studijų dienomis aš aptikau, jog mūsų skaitykla – geras daiktas rš. Mes apti̇̀kom, kad kai pečių apklojam, tai šiultas, kai neapklojam – ataušta Kp. Tėvas, perskaitęs biteles, apti̇̀ko, kad vienos netenka BM4(Kp). Jeigu tėvai apti̇̀ko meilę, tai ir ženyba tuoj Skp. Tik jy noria, ka jai duot, i niekad nenoria atsilygyt, – aš aptikaũ jos gudrumą Pbr. Dabar bet kokią ligą greit aptiñka Sml. Tai mat apti̇̀ko valdžia gal [vagystę] PnmR.
| refl.: Nuvažiavę apsitinka, kad prie jų tinklo nebėr svarų LTR(Kp). Pabuvo ben mėnesį, apsiti̇̀ko: jau nebetikęs tas, nebetikęs tas Pnm.
atiti̇̀kti Rtr, LVI204; L, atati̇̀kti Š
1. tr., intr. N, [K], NdŽ, KŽ būti atitaikytam: Neattinka raktas skylės Db. Jau sudėti kiti zomkai į duris, viskas, i ka muno raktai nebatiti̇̀ko jau Žeml. Ir krenta pūkas kai vota, kai skietas valug šitų siūlų neatatiñka Aln. Atateñka rūbas in žmogaus gerai Ktk.
| Gal vaistai atiti̇̀ko, kad greit pasveiko Krs.
^ Atitiks Jurgiui kepurė KrvP(Vv). Atatiko raktas skylei LTR(Auk). Attiko cibukas pypkei LTR(Auk). Atiti̇̀ko kirvis kotą Pln, Slnt, Btg, Rm. Kablys kotą atiti̇̀ko (atati̇̀ko Ds) Nm. Atati̇̀ko šepetys kotą Pnd. Attiko kablys kotą B, N. Atiti̇̀ko kaplys kotą, t. y. marti gera ir anyta gera J. Dveigys treigį atitiko Erž.
| refl.: Raktas jutrynai atsitinka MitI223(Šd).
ǁ intr. sutapti: Siūlė į siūlę atitiñka Slnt. Mūs žingsniai atitiñka pėda į pėdą Slnt. Žodžiai nebeatitiñka su mūsų kantička Kp. Ir svoris [smalinio kiaušinio] reikia panašiai: nei padaugyt, nei pamažyt – kaip kiaušinio svoris kad atatiktų̃ Č. Pavardė tik atati̇̀ko – Žebrys, al ne giminė Krs. Kitam sugrįžo tie piningai, jei atiti̇̀ks ant laikraščio tas numerys Sd. Biškį įsiveizi: vieną sykį atitiñka, kitą sykį atitiñka [oro spėjimas] Jdr. Nu, i matai, neatitiñka: vienam patinka, kitam nepatinka, nu teip ir pasiliekta Mšk.
^ Žmonių mislis neattinka CII56. Jei atitiñka, ta ir sutiñka Grd.
| refl.: Tą žiedą rado, sudėjo, – atsitiñka Lnkv. Ramteliai atsitiñka iš tų medžiukų Mšk. Suriša juos (kūlius) gražiai, sutvarko, kad šiaudas šiaudan atsiti̇̀ktų Kpč.
| prk.: Duktė buvo į tėvą atsiti̇̀kusi Gršl.
^ Toks su tokiu atsiti̇̀ko – kaplys kirvį rado Jrb.
ǁ tr. NdŽ, KŽ prilygti: Nuorašas atitiñka originalą DŽ1. Ir ėmė vyrai minėti visus atsitikimus, kada Gugio pranašavimai tiesą atitiko V.Krėv. Viskas, ką sakai, turi atitikti tavo mintis rš.
^ Atatiko rūbas poną Mrk. Atatiñka kalba kalbą Ar.
ǁ tr., intr. būti ekvivalentiškam: Atitiñkąs FT. Didesnį garų slėgį atitinka žemesnė virimo temperatūra rš. Kampas matuojamas jį atitinkančiu lanku rš.
ǁ refl. KŽ tilpti, pasikartoti: Dujen atsitinka šešiuose tris kartus MitI223(Šd). Trys penkiolikoje atsitinka penkis kartus Db.
2. tr., intr. pataikyti; kliudyti; kliūti; patekti: Atatinku SD1181, SD371. Attinku [K], Sut. Nematau, tepu visur, atiti̇̀ks ir ant skaudumos Lkv. Eina jis per miestą visas apdriskęs, atitiko ateit pas tą meisterį ant nakvynės BsMtI181. Oi kad aš attiktau tėvulio šalelėn KrvD65. Susikalbėjo šaudyt ing žymę ir ją atatikt SPI192. O tikrai atatiksi ing anus amžinus iž seno tavi žadėtus namus savo MP269. Ir pradžiugo tamui labai, kad ing žemę aną attiko MP53. [Ėjo] šakeles mėtydamas paskui save …, idant mes paskui jį attiktumbim tuo taku anump … žadėtump nuog jo linksmybiump MP318. Reik atsistojus trobos gale tris kartus sviesti per kojų tarpą klumpį, ir jeigu klumpis atitiks į duris, tai apsižanysi šįmet LMD. Parnešus iš kitur seną katę, reikia ją padėti ant girnų ir tris kartus apsukti, tai tuomet ji neatitiks pargrįžti į senąją vietą LTR(Šd).
| Paskyrė tokį instramentą, koks atiti̇̀ks juo (labiau), ne kokį ans norėtum End.
| Jam dantis ant danties neatitiko rš.
ǁ tr. Š pataikyti rasti, atsekti (anksčiau žinomą dalyką): Dar̃ niekap negaliu atti̇̀kt tos vietos, kur sėdėjau Lš. Nakčia išejęs, i namų neatatiksi̇̀ Švnč. Aš nebeattinkù, kur kas buvo Sdb. Jau sykį buvau buvus, tai atitikaũ jūsų butą Skr. Patamsin duris atti̇̀kt nelengva Lš. Sunku atiti̇̀kt, senas laikas Bsg. Aš dar attinkù savo šniūrą (rėžį) Drsk. Smėlis daba te emamas, i aš nebeatatinkù, kur mūsų gryčia [buvo] Ln. Ba neatti̇̀ksim mes to daiktelio, katran gulėta mūsų brolelio (d.) Srj. Berželį skinsiu, vejelę minsiu, į savo močiutę kelelį attiksiu (d.) Kb. Naktys nūnai tamsios. Dar namų neatitikus sušalsiu pakelėj V.Krėv. Kaip medis aukštas iž grunto išverstas būt, teip jog ir vietos nottiks gyvenimo tavo MP338.
^ Ach, kad tu namo kelio neatitiktum! KrvP(Vlkv). Kad tu savų namų neattiktai, neprieteliau tu! Lš. Kad aš tau duosiu, tu nei durų neattiksi̇̀! Db. Atitiks siūlas kamuolį M.
| refl. tr.: Duktė neatsiti̇̀ko tos vietos Dg.
ǁ tr. surasti, užeiti (iš anksto nežinomą): Ieškok, lyg atiti̇̀ksi (obalį), t. y. atrasi J. Kasa jie visur šulinius, bet niekur negali atitikti jo (vandens) LTR. Jei atitikste vietą gerą, tai paliksit labai turtingi BsMtII193. Lai ans ieško – amžiaus gale atiti̇̀ks antrą pusę Brs. Kai reikia nusipirkt, neatitinki̇̀ karvės Jrb. Rask bent du žmogu, kad būtų vienodu, ieškojęs ieškosi ir neatitiksi niekados Blv. Nebeatatinki priešininkų, eik laukan gera valia ir veltui neerzink Vaižg. Labai aš džiaugiuose, kad gerą vietą del savęs atitikau DS249. Ir atitikęs vieną tokį berną, kad tas su juo susiderėjęs Sln. Taigi tu neik už vyro tolei, kol atatiksi tokį vyrą, kaip šis sapnas rodo LTR(Ds). Daug mylių reikėdavo suvaikščioti, lig toks žmogus atitikti pasisekdavo Pt. Užtai kitose vietose, kur nėra pirčių, neretai gali atitikti žmones, kurie per keletą metų neprausė savo kūno rš. Ir sugrįžo raitužėlis, ir nerado aukštų dvarų, tik atitiko gilų ežerėlį, didį vandenėlį V.Krėv.
| Po įžengai atitinkame straipsnį su daug žadančia tema prš.
| prk.: Bemedžiodamas užsukau tik šitan mielan kampelin ir netikėtai atitikau sau laimę rš.
^ Atiti̇̀ko toks tokį (abudu netikę) Ėr.
ǁ tr. suprasti, perprasti, atspėti: Kad neatatinku atalento: viseip verčiaus, ir vis nesiseka LTR. Negaliu atati̇̀kt naravo, kaip geriau aust Kp. Atatikaũ dabar raštą ir akių nebemaišau Rm. Toli gražu nebuvo patenkintas, jausdamasis neatitikęs tikrojo savo pašaukimo Vaižg. Vieni meldėsi, kiti būrė, kiti kvortas kėlė, bet neatitiko progos, kaip būt galima atrast …, kur pradingo teip mylima ir graži karalaitė BsPIII22.
| Neattinki̇̀ nei kap gaspadoriaut, nei kap gyvent Arm.
ǁ tr. atspėti, įminti: Ažmink mįslę, kad aš attiktáu Arm. Ir jūs neatti̇̀ksit mūsų žodžių Vrnv. Anys moj neatti̇̀ko, kas jai buvo Dv.
| Atitiko mano širdis VŽ1905,226.
ǁ tr. Kvr atitaikyti, pataikyti, parinkti, paskirti: Jam vaistus atiti̇̀ko, ir pasveiko Snt. Jau senai gydos, ale vis neatati̇̀ko liekarstų, ir nesugijo Kp.
ǁ intr. pataikyti ką daryti, sugebėti: Aš pati attiksiù tą darbą padaryt Arm. Maž neattiksiu žingsnelio žengtų, maž ir neattiksiu darbelio dirbtų d. Į rankas to pono kad pakliūsi sykį, išsisukti neatitiksi brš.
ǁ tr. ištaikyti: Attiñka reikalą Vilniun važiuot Trak. Tai laimingą adynėlę attikau, kad vyninę obelėlę prigydžiau LTR(Vs).
ǁ tr. pasiekti: Tėvai turi taikinti kūdikio žingsnius, apšviesti jo žemišką taką ir padėti jam atitikti paskutinį tikslą brš. Visi tartum bėga ir bėga ir savo tikrojo tikslo niekuomet neatitinka Pt.
3. refl. ppr. impers. Sut, LL29,194,199, L, Š, Rtr, FT, DŽ, NdŽ, KŽ pasitaikyti įvykti kam, nusiduoti kam: Taip jam atsiti̇̀ko J. Visaipo atsitiñkma Dv. Ir reikėjo tep atsiti̇̀kt, kad vienas kito nepažinom Lš. Jis į mane šovė, o atsiti̇̀ko, kad šautuvas neperkirto patrono šaudminio ir šūvis nepasileido Plšk. Matai, kaip yr atsiti̇̀kusiai Jdr. Visokių kelmų tujau atsiti̇̀ko Als. Visaip ant svieto gyvenant atsiteñka Ds. Jai viso atsiti̇̀kdavo Dglš. Kas gali terpu jų atsitikt Db. Kad ir kas atsitiktų – man vis viena! rš. Atsitiñkas kelionė[je] visko Krž. Buvau tumet jau fronte daug ko matęs, visko atsiti̇̀kę y[ra] Žd. I daugiau tam žmoguo ramiausiai, nėkas nebatsiti̇̀kos Vgr. Muno tėvalio nabaštikuo y[ra] buvusiai atsiti̇̀kusiai Jdr. Vieniškai noriu iš rankos tavo priimti gerą ir piktą …, o už viską man atsitikusį sakyti tau ačiū M.Valanč. Atsitinka kartais, kad kūma pameta vaiką, vienus vystyklus parveža Žem. Ir atsitikit tu man šitaip! rš. Jei nieko ypatinga neatsitiks, vieną mėnesį dirbsime vasarą Laižuvoje J.Jabl. Pri vieno ūkininko atsiti̇̀ko, ka pradėjo baidyti Sd. Vištos, kai šitai deda, atsitiñka, ka padeda tokius mažus mažus kiaušelius Jdr. Atsitiko, kad dėl tarnų apsileidimo mes pristigom arkliams grūdų J.Balč. Čia pat sodo[je] a neatsitiñka visokių atsitikimų? Sd. Ir man kartą atsiti̇̀ko, kad biesiuką pasitikau (d.) Slm. Jeigu gerai atsiti̇̀ks, tai po operacijai girdės Rš. Neplaunu suknelės, bet niekas ir neatsitiñka Ps. Tikiam, jog toms žemėms nieko laimingesnio, nieko geresnio atsitikti negalėtum M.Valanč. Jam atsiti̇̀ko laimė BŽ83. Vakar, girdėjau, tau nelaimė (nelaimę) atsitikus J.Jabl. Jeigu kas atsitiñka, aš pirktiniu nerišu [žaizdos], ieškau drobinio Alz. Jeigu višta gieda, atsitiks nelaimė LTR(Klp). Tada najo boba į lauką i pradėjo parserginėt, gaspadorių, kad jam nelaimė atsiti̇̀kt gal[ia], kad myliama pati jį po pietų papjaut nor[ia] BM268(Rd). Tas tikrai taip buvo atsiti̇̀kęs, nemaluoju Vkš. Mun yr atsiti̇̀kę teip tokių baidymų Žeml.
| Paimk šakę atsitinkant (dėl visa ko) – galia užpulti naktį šuo Šts.
^ To laukiam, ko norim, o kas atsitinka, tą turim pakelti M. Ko bijai, taip ir atsitinka LTR(Grk). Bene su Ponadievu kantraktą esi padaręs, ka sakai, kas ryto[j] atsitiks? LTR(Vdk). Atsitinka, ka i minkšta velėna nulaužia kietą dalgį LTR(Vdk).
4. refl. įvykti; kilti: Kai atsiti̇̀kdavo gaisrų, ta pakuras ėmė statyti atskirai LKT112(Klm). Kada tas karas atsitiks, – niekas pranašauti negali Pt. Čion būrai yra pasitaisę gerus apkasus ir čion turės atsitikti didelis mūšis rš. Jo tėvynėj atsitiko baisus nuliūdimas MPs. Nei viena nibrė, nei vienas prašmintinis be jos neatsitikdavo LzP. Apie jo smertį, kurs atsitiko 107 metuose, kitur jau sakėm rš. Karviums pirm veršio arba ir po veršio tankiai atsitinka tešmens suputimas LMD. Jam (karaliui) ant kelio atsitiko visokios ugnys ir vandenai LMD(Dkš). Apalpimas labai tankiai atsitinkas iš didžio nubėgimo kraujo Rp. 1884 m. atsitinka trys saulės ir du mėnesio užtemimu rš. Numatytos visos kliūtys, kurios gali atsitikti kelyje J.Balč.
ǁ LL12 pasitaikyti būti, atsirasti: Kiti žmonės labai geri, nedaug tokių (blogų) atsiteñka Bsg. Visur atsitiñka gyvačių, žmones kanda Dbč. Jei atsiti̇̀ks kokia moteris, atiduosiu tą katę Žg. Neatsiti̇̀ko tokio žmogaus, ka mums tiek sumokėtum tų piningų Tl. Atsitiñka munie avelė, bet no[ri] šimtą trisdešimtį End. Kad beatsitiktų koks daktaras pareiti (atvykti gyventi), būtų gerai Šts. Kad i velnias atsiti̇̀ktum, kad muni parneštum. I atsiti̇̀ko velnias (ps.) Žlb. Da neišmesk, gal atsiti̇̀ks, kas nuperka Krs. Veiviržėnūse čia atsitiko butas už aštuonis šimtus litų Jdr. Atsitiko plaustininko vieta rš. Todėl Pestas, laivui atsitikus, ir išsiuntė jį (Povilą) į Rymą rš. Kad atsitiñka vė[ja]s, su vėju išvėtai greičiau Akm. Atsitiko svetelis, kai duonos netekom Pls. Kas valanda, netikėtam svečiui atsitikus, galėjo gerai pavaišinti Žem. Iš daugelio vaikų atsitikdavo ir nelabai gerų rš. Paleistuvis ir girtūklis didžiai retai kame teatsitiko M.Valanč. Lapkričio mėnesyje oras atsitinka paprastai šaltas ir drėgnas rš. Atsi̇̀tinka kitiejai žiuburius ten matę Žr. Mun verčiau į pagrabą, ka kame atsiti̇̀ko, o jau po tus tancius nemėgau vaikščioti Žr. Devyni jaučiai atkabyti i paleisti, [paprastai] vienas atsitiñka, ka [pats] nusimauna Sdb. Atsiti̇̀ko blogi metai – linai nederėjo (d.) Glv. Nors katė vandens nemėgsta, bet, reikalui atsitikus, plaukia visai neblogai Blv. Netrukus atsitiko proga padaryti, mano nuomone, nemažą patarnavimą J.Balč.
^ Daug prietelių prie buteliuko, maža – reikalui atsitikus KrvP(Mrj).
ǁ impers. KŽ pasitaikyti, tekti kam: Atsitinka čėsais pablūdyt ir dieną, kap kelio gerai nežinai Lš. Atsiti̇̀ko gerą žmogų rasti Kltn. Po kelių metų atsiti̇̀ko anam važiuoti pri vienos motriškos Brs. Atsiti̇̀ko pigiai karvę pirkt Ėr. Vienoj dienoj atsitiko man būti mieste I. Atsitiko vienam iš tų dviejų gaspadorių, katrie teip tarp savęs mylėjos, susirgti BM250(Krp). Vieam karalaičiui atsitikose su didele ablava medžioti DS64(Rs). Ar neatsitiko matyt mano brolį sakalu lekiojantį? BsMtI66. Atsitiko jam banko reikalais važiuoti į Vilnių Vaižg. Atsiti̇̀kdavo girdėti visokių atstikimų ir pasakų BM24(Č). Keliaujant namo, jam atsitiko nakvoti tame pačiame viešbuty, kur jo broliui apmainė staliuką J.Balč. Kaip jis vienok ilgai išėjo, neatsitiko išgirsti A1884,86. Neškiam tus kryželius, katrus mums ant tos ašarų pakalnės nešti atsitinka brš. Atsitiñka daug prilyt Šl. Vis vokyčiams atsiti̇̀kdavo rasti aną Skdv. Kunigų privažiuoja svetimų, kad atsitiñka, vyskupas est Ps. Ne ans kveteros turėjo, kur atsiti̇̀ks, parnakos ant žydų skadų Lk. Rytoj į miestelį eisiu, o paskui, jeigu atsitiks, kur nors pasilinksminti LzP. Atsiti̇̀ko, ir tylėk JnšM.
^ Nespjauk į [v]andinį, pačiam atsitiks atsigerti S.Dauk. Atsitinka ir žydui kiaulienos ragauti KrvP(Pkr). Atsitinka žyduo kelią keliauti VP7.
ǁ pasitaikyti, atsirasti (apie jaunikį ar nuotaką): Jei atsiti̇̀ks koks, leisu, taisysu – senmergei blogai! Krš. Toki nesutupėta, o koks gražus vaikis atsitiñka Rdn. Jug atsiti̇̀ko i našlių visokių, ka mun ukatos nebuvo, i nejau Sd. Daba šita atsiti̇̀ko, i gyvenam Vdk. Mažu bagotesnė, manau, atsiti̇̀ks Prn. Atsiti̇̀ko toks mažilelis vaikis, ir išejo Krš. Daba nerinkias: atsitiñka koks pamanomas, ir eik Rdn. Neatsitiñka tikroji, atsiti̇̀ks, nėko nebžiūrėsi Krš. Kaip ans numirė, kiek čia atsiti̇̀ko mun da visokių palaikių Trk. Kad dar būčiau mergoms pastigusi, gal ir būtų doresnis atsitikęs? Žem.
5. refl. KŽ atsirasti, atsidurti: Kada grįžtant atgal jisai atsitiko greta su Ilgūnu, tai šėptelėjo tam V.Piet. Kap šovė, atsitikaũ Kazluos (ps.) KzR. Kaip tik žirgą paleido, akies mirksnyj atsitiko tam mieste BsMtII257. Vienas krikščionis ir rašyto[ja]s tų laikų, atsitikęs iš netyčių an to pamokslo, rašo, jog niekuomet negirdėjęs išmintingesnio ir graudingesnio pamokslo S.Dauk.
6. intr. išsitekti, išsitaikyti, išsiversti: Trilinkus juostus nerk, kad atti̇̀ktum su tais siūlais J.
7. refl. pavykti: Nebatsitiñka rokunda su pirminyku Pš. Gaspadinė susipyko, kad jai duona neatstiko LTR(Kb).
×dati̇̀kti (hibr.)
1. intr. atitikti, sutapti: Dati̇̀ko muno krau[ja]s, daviau Vn. Metai metuosna negali dati̇̀ktienai [tuokiantis] Žl.
2. tr. rasti, atsekti, atitikti: Jau kitu kartu to daikto (vietos) nedatikaũ Dglš. Anas pernakt namų nedati̇̀ko Ml.
^ Dati̇̀ko i žabalas eit Dglš.
ǁ Antz atspėti, sužinoti, išsiaiškinti.
3. refl. impers. gauti mušti, tekti: Man kuokinėj gerai per galvą dasti̇̀ko Ml.
įti̇̀kti intr. K, Š, NdŽ, KŽ; SD1181, Lex29
1. J, Š, NdŽ, KŽ įtilpti, būti kaip tik; sutapti: Apmetai stori, neįti̇̀ko į skietą Štk. Jug ta neįti̇̀ks [patronas] į tą tavo ginklą Gd. I stiklus subjauriojo, išlaužė i sau nebįtiñka, ir gan, paliko tokie tarpai Žeml. Dalgis yr į kotą įtikęs, o nepapjaunu Šts. Briauna visuomet geriausiai įtiks špuntan rš. Liežuviai visi gražiai įtiko, ir nei viens negalėjo abejot, kad tai ne smako liežuviai BsPI51. Sūnaus šopagų padai lygiai įtiko į razbaininko pėdas LC1886,10.
^ Įtiko ing pat galą koto I.
ǁ Dg įgusti, priprasti, įtaikyti: Reikia rūbas inti̇̀kt pasiūt Klt.
ǁ būti tinkamam, geram: Oras iš viso buvo šienavimui įtinkąs, dėl to ir yra šienas labai gražiai suvalytas Kel1882,32.
įtiktinai̇̃ adv.: Netropniai, netropytinai, neįtiktinai, nepakliūtinai I.
2. Sut, N, Š, NdŽ, KŽ daryti ką pagal kieno norą, įtaikyti kam: Aš jai neintiksiù [pasiūti] Vlk. Mes, seniejai, nebįtinkam nei eiti, nei stovėti Šts. Neįtiñka ne virti, ne kepti, ne stovėti Trk. Neįtiñka anam nei ejusi, nei stovėjusi End. Įtiñka tam ponuo, tus arklius gerai šera Als. Daugiau įtikáu pri to gyvolio: kiaules šerti, karves milžti Yl. Aš pas velnių siuvau ir jiems įtikau, o, matai, jums įtikti negaliu! DS86(Rs). Ir muno vaikiai teip išsileido, kad nebgal įtikti kepurės nupirkti LTR(Krt). Tai aš neintiksiu jam darbelių darytie LTR(Rod). Buvo toks kunigas klebonas, kuriam niekas o niekas neintikdavo grot vargonais LTR(Slk). Verpti panai Elžbieai nieks neįtiko S.Čiurl.
ǁ LL21,287 elgtis pagal kieno skonį, norą, atitikti kieno reikalavimus; įsiteikti, sukelti prielankumą: Jis visiems įtinka R22, MŽ28. Gerai jam įtinku R405, MŽ545. Aš nežinau pati, kaip klausanti, kaip sakanti, kaip bevalganti: vis jums neįtinkù Šts. Sunku įtikt tokiai pikčiurnai Ėr. Kad tu visims įti̇̀ktai, tu dėvi trumpus plaukus Plšk. A šiokia valdžia tebūnie, a tokia, – visims neįti̇̀ks Žlp. Niekaip neintenkù dukteriai Kzt. Toki suosli, negalėjo anai įti̇̀kti Als. Neina (nesiseka) įti̇̀kt, i gana Žal. Ne tu nori įti̇̀kti, ne tau reik įti̇̀kti Trk. Vaikami nigdi neintiksi̇̀ – neik gyvent pas vaikus Drsk. Jei įti̇̀ksi, gerai, o jei neįti̇̀ksi, dar galia apibarti Bdr. Misli[j]ai, vaikam antiksi̇̀ visiem?! Švnč. Žentas storojas, kaip geriau įti̇̀kt tėvu, buvo labiai paklusnus BM141(Pkr). Žinoma, kaip del kuningo, bobos ir davatkos, besistorodamos įtikti, šio to prineša DS367. Anksti keliuos, vėlai guluos, vis senai anytai neintinkù, o jauną mošulę nepralenkiu LTR(Msn). Gražiai pačiai įtikdamas aš be laiko pasenau LTR(Jnk). Aš norėčiau tėtei įtikti kiek galėdamas! V.Kudir. Nuo kurio laiko ėmei rūpintis, kad man įtiktai? V.Krėv. Dukrele mano, jaunoji mano, kap tu intiksi̇̀ senai anytai? (d.) Dg. Aš motulei intiksiu, margas karves pamelšiu KrvD26.
| Kuo aš tau n'įtinkù? Slv. Jis jai niekuoj neinti̇̀ko! Lp. Aš maniau, kad tuo įtiksiu tau V.Krėv. Teta kunigėliui savo šneka neįtiko S.Čiurl. Savo tarnavimu jis abiem turėjo įtikti: šeimininkei ir tarnaitei J.Jabl.
^ Senųjų byla: dar toks negimęs, kurs būtų visiems įti̇̀kęs APhVII132(A.Baran). Jei atsileidęs dirbsi, neįti̇̀ksi ponuo, jei daug valgysi, neįti̇̀ksi gaspadoriuo Klp. Niekaip neintiksi: nei priklaupęs, nei pritūpęs Ds. Kitam pirkęs neįtiksi LTR. Jai šikinėn bučiuok, tai intiksi LTR(Ds). Moteriškei norėdamas įtikti, vadink ją dailia LTR(Brž). Ir geriausia anyta marčiom vis tiek neįtiks KrvP(Lzd). Be kailio liksi i visiem neintiksi̇̀ Dglš. Jei ir naktį neužmigsiu, visiem žmonėm neįtiksiu LTR(Kbr). Greičiau plikas paliksi, nekaip visiem įtiksi LTR(Jnš). Ir be galvos liksi, visiem neintiksi̇̀ Lkm. Be marškinių liksi, visiem neįti̇̀ksi Mrj. Greičiau šventu paliksi, nekaip visiem įtiksi LTR(Brž). Kad ir stipsi, visiem neįti̇̀ksi Prn. Nors iš kailio išsinersi, visiem neįtiksi LTR(Gdr). Ir dėdienei neįtiksi be pautienės KrvP(Lš). Kol ponui įti̇̀ksi, nuo Dievo atliksi J. Nė saulės duktė negal jam įtikti B. Nė saulės duktė jam neįtiks VP34. Blogam neįtiksi, kad ir angelu tapsi KrvP(Rs). Durnam i širdį parodęs neįtiksi LTR(Vdk). Jam nė aniolas iš dangaus neįtiktų LTR(Grk). Kol visims įti̇̀ksi, pats nė biesuo nebtiksi End. Intik Dievui, apgauk velnią – ir bus gerai LTR(Auk). Jai ir pats velnias neintiks LTR(Ds).
| refl.: Įsitikdamà jam sako teip Km. Šitas brigadyrius moka valdžiai insti̇̀kt Lel.
ǁ H178, R, R26,60,170,256,399, R1, MŽ, MŽ33,80,226,342,537, LL197, NdŽ, KŽ patikti; kelti prielankumą: Žmogus tikrai viežlybas, visiems įtinkąs R131, MŽ173. O kaip jau nebesi ponu, jau i nė vienam nebįtinki̇̀ Pln. Ar neįtinka vainikėliai, ant rankelių žiedužėliai LTR(Nm). Prausiau baltai burnelę, kad įti̇̀kčiau mergelei JV119. Nesakau, kad ana man neintinka rš. Nė vienas mano žodis n'įtinka Praksedai V.Kudir. Kai pamatė ją Raivedys, intiko jam jos skaistūs veidai V.Krėv. Jei jum intiñkami, tai duosiu obuolių Kpč. Rašyba visims įtikti negal Jn. Varyk šalin iš manęs vis tai, kas manyje tau neįtinka brš. Šita dūma gerai intiko bei karaliui, bei kunigaikščiams BB1Mak6,60. Ir įtiko toji kalba visai tūlybei BtApD6,5. [Vieni krikštijos,] kad dovenas gautum ar įgytų nenustotum, kiti ant galo, kad savo viešpačium įtiktum ir pamėgtum M.Valanč. Prisako mumus, ką daryti, ką vengti, idant Dievui įtiktumbim BPII48. Duok man tau visada įtikti Ns1832,8. Turi tu gelbėt žmogų prastojusį, tau įtikusį SGI105. Dievui lygiai ir žmonims įtikdavo ir meilus būdavo S.Stan. Norime, idant maldos, afieros, pasnykai …, darbai mūsų geri V. Dievui meilūs, intinką būtų DP296. Dievui įtinkamu būsi ir tuomi savo širdį ramdysi ir džiaugsys S.Dauk. O valgis nedaro mus įtinkančius Dievui GN1PvK8,8. Šis yra tobuliausias, gana įtinkąs, beje, apstingas ir per viršų pereinąs užmokėjimas už mano griekus brš. Eš prisakau jumus …, idant jūs mano prietelkos nepabudintumbit nei krutintumbit iki jai pačiai įtinkant BBGG3,5. Labai įtikau Dovėnų jaunūmenei, kuri manęs ir išleisti nebnorėjo M.Valanč. Tada pataisė jo augyvė istrovą, Tėvui intinkančią BB1Moz27,14. Dievui įtiktinas būsi ir tuomi savo širdį nuramdyt ir pasidžiaugtis galėsi rš.
| Mužikas įtikęs – nors prie ronos dėti rš. Bet ir tėvulis įti̇̀kęs – radęs miegantį ir šoka mušt (iron.) Ss.
| prk.: Jau dabar giltinei įti̇̀ksi Vdk.
^ Įtiko kai šun[iui] botagas B, B153,731, Sch98.
įtiñkančiai adv.: Kupčius tur mokėti žmonėms įtinkančiai pasielgti prš.
įtiktinai̇̃ Jam įtiktinai darau R162, MŽ214. Eš tiek gero nuog Dievo gavęs, kaltas esmi Jam intiktinai gyventi BPI68. Elgčiaus tau įtiktinai bevengdamas piktenybės PG. Po tavo akių mok jisai tau įtiktinai kalbėti RBSir27,26. Iš to gi nei jiem intiktinai gal tarnauti, neigi išganytu pastoti MTXI(Praefatio). Visuose daiktuose įtiktinai daryti B352. Reikia, kad jis ne svietui ir ne savo kūnui įtiktinai, ale pagal Kristaus pamokslą gyventų brš.
| refl.: Ta kalba vokiška labai įsiti̇̀ko ma[n] Kbr.
3. įsigauti, įtaikyti, patekti: Durys atdaros, vė[ja]s įtiñka KlvrŽ. Vė[ja]s įtiñka į vidų Šts. Vė[ja]s ka įti̇̀ks, pils grūdus i vėtys Brs.
| prk.: Inti̇̀ko kas (įlindo dieglys), sakau – prapuoliau Str.
išti̇̀kti NdŽ; L, Rtr
1. tr. Q528, SD111,185, H, H155,160, R343, MŽ460, N, I, Kos32, K; KŽ suduoti, paliesti suduodant, pataikyti mušti; kliudyti: Ižtinku SD378. Mozė pakėlė ranką, ištikdamas lazda du kartu uolą brš. Tinai tu olą ištiksi, tada vanduo iš jo tekės, jeib žmones gertų BB2Moz17,6. Tu uola, rykšte ižtikta ir daug vandenio ižliedama SPII209. Angelas Viešpaties atėjo … ir ištiko Petro pašonį ir pabudino Petrą NTApD12,7. Vienas iž tarnų stovinčiųjų išti̇̀ko plaštaka Jėzų DP158. Ir spjaudė Jam ing akis, ir ėmė nendrę ir ištiko ta Jo galvą BPI382. Kas tave ištiks arba tvyksterės per vieną šalį veido, pastatyk jam antrą SPII247. Bet ašjan kalbu jumus, neatsiimkit piktamui, bet kas tave ištinka dešine puse, atversk jam ir antrą Ch1Mt5,39. Ir kurs tave ištinka per vieną skruostą, tam pasiūlyk ir antrąjį Bb1Luk6,29. O vienas iš tų, kurie tenai stovėjo, ištraukęs kalaviją, ištiko tarną aukščiausio kunigo ir nukirto jam ausį NTMr14,47. Tuojaus kaip šunys apniko, Jėzų parmetė, ištiko SGI75. Tu ištinki juos, o anys nepajunta, tu mūčiji juos, vargini juos, o anys nesigerina BBJer5,3. Ir pakėlė ansjan lazdą, ir ištiko aną vandenį, kursai buvo upėj Ch2Moz7,20. Jei kas savą tarną alba tarnaitę ing akį ištiks ir tą pagadins, tasai tur juos valnus išleisti dėlei tos akies BB2Moz21,26. Ale atsikeldamas jis berną su sukamąja pistūle taip skaudžiai per galvą ištikęs, kad tasai alpaliuodamas atgal pašlijo LC1878,37.
| Aš jį negalėjau nei vienu kirčiu išti̇̀kti KI55. Kulka ištiko Strazdienę į galvą I.Simon. Lietuvio kalavijas ištiks tave rš. Mane šūvis mažumą į koją išti̇̀ko KII214.
| intr.: Per burną ištinku, mušu SD1129. Pagaliu ištinku SD13. Ištiko per ausį R, MŽ. Liepė tiems, kurie prie Jo stovėjo, ištikti Jam ing burną GNApD23,2. Vienas iš tarnų ištiko Jėzui ing veidą I. Plaštaka ištiko veidan SGII83. Ir ištikęs ing šoną Petro, pabudino jį GNApD12,7. Ižti̇̀ks ing krūtis, tarys: – Dieve, susimilk man nusidėjusiam DP574. Bet jei kas tau ištiktų ing dešinę pusę veido tavo, paduok jam ir antrą GNMt5,39. Jakobas … septynis kartus kakta išti̇̀ko DP536. Ing vaikelio šoną kairį peiliu ištinka brš. Ištiko ponas par ausį piemeniui J.
| Dievas ištiks ing tą uolą širdies mūsų DP477.
| prk. tr.: Lyg botago pliaukšterėjimas kiekvieną kartą ištinka Vilių šis žodis („šmugelninkas“) I.Simon.
ǁ sužeisti: Jei kas žmogų ištiks, kaip numiršta, tasai smertimi numirs BB2Moz21,12. Bernui namon pareinant, popirm parbėgęsis gaspadorius priešais ateidamas jam į pilvą įšovė. Ištiktasis šiandien į kreislacaretą nugabentas tapė LC1883,15.
ǁ užmušti: Numuštas, ižtiktas SD376. Dabar nes ištiesiau ranką mano, kad ištikčia tave ir žmones tavo pavietro Ch2Moz9,15. Nes parašyta yra: ištiksu piemenį, o avys gardo bus išbarstytos NTMt26,31. Ištiksiu piemenį ir išsklaidysis avys guoto VlnE188. Ištiko Ponas visą pirmgimį Egiptų žemėje BB2Moz12,29. Del piktybės žmonių mano ižtikau jį SPII201. Aš galiu ištikti ir išgydyti BB5Moz32,39. Ale pakentėk mums, Viešpatie, neištik mus kaip pirmgimusius Egipte brš. O iškėlęs žemėn blokšdamas ištikai SGII56.
ǁ prk. nubausti kuo nors: Tasai širdį tėvų gręš vaikump ir širdį vaikų tėvump jų, idant eš neateičiau ir žemę neištikčiau užkeikimu BBMal3,24. Ir vyrai užu durų namų tapo ištikti aklybe BB1Moz19,11. Ištiko aklumu visus nuo mažiausio iki didžiausiam Skv1Moz19,11. Nesa aš mano ranką ištiesiu ir Egiptą ištiksiu visokiais stebuklais, kurius eš tinai padarysiu BB2Moz3,19. Todėl tu ištikai mane sunkiomis bausmėmis brš. Ponas Dievas žemę ištiksiąs kardu, maru ir badu Ns1850,1. Sodomo žmonės pasijuto apjakimu ištikti Kel1863,57. Ištiksiu varlėmis visą rubežį tavo Ch2Moz8,2. Ir tur valdžią ant vandenių parmainyti anus ing kraują ir ištikti žemę visokiu varginimu GNApr11,6. Prie poterių kas vakaras ir kas rytas pridėsiu keiksmą: – Dievas tave ištiks! V.Kudir.
ǁ SD242, N, Ms trenkti (apie žaibą, stabą): Žaibas jį išti̇̀ko KII138,234. Žaibas butą išti̇̀ko KI354. Kaulstabu ištiktas H180. Stabu muštas. Stabu i̇̀štiktas KII90. Atanešė Jam paralyžium ištiktą ant patalo gulintį Ev. Jėzus … tarė stabu ištiktamui BtMt9,2. Gydė raupotus ir oru ištiktus Pron. Nuleido žemyn guolį, kuriame gulėjo stabo ištiktasis SkvMr2,4. Stabas prem galia išti̇̀kti nū vilko Sg. Koja ištikta (paralyžiuota), buvo sveika Tvr.
^ Stovėjo kaip stabo ištiktas LzP. Tas [vaikas] kap i stabo i̇̀štiktas buvo (nejudrus) Iš.
ǁ užgriūti, užpulti: O kad atėjo tvanas, ištiko upė tuos namus GNLuk6,48. Pūtė vėjai ir ištiko anus namus BtMt7,25.
| Aš noriu ją ištikti ir nustumt nuo jos aukštybės V.Kudir.
ǁ atitrenkti, sutrenkti: Ir jog ims tave and rankų, kad kada neištiktumbei and akmenio kojos tavo Ch1Luk4,11.
| refl. intr., tr. SD1185, SD235, Sut, N: Eš tave vadžiosiu tikru taku, idant tau keliaujančiam nebūtų sunku ir tau tekančiam, jeib neišsitiktumbei BBPat4,12. Nesa jei augyvė nėščia … ko pikta išvysta, jei kur išsitinka, tuojaus iš to vaikelis, kačei negimęs, tur žyvate augyvės kentėti BPII509. Vanduo … daro putą ir ižsitikęs su ja ant akmenio … pats sugrįžta, o putą pameta, kuri tuojaus išgaišta SPI72. Nevaikščiok keliu …, kur galėtumbei išsitikti akmenį BBSir32,25.
ǁ išmušti: Mes, krikščionys, pradedame skaityti hadynas dienos dvylika ištikus naktį BPI232.
2. tr. DŽ, Lzd, Arm užgauti, sumušti: Ką nevalia užgauti, išti̇̀kti KII280. Galvą labai ištikaũ: ana (karvė) mane nešioj[o] po lauką Str. Vienuokart [karvė] koja kaip trenkė, ranką išti̇̀ko Slk. Dabok, kad aš neišti̇̀kč tavęs Dkšt. Ar niekur neišti̇̀ko? Mrs. Tankiai ir ištinkù, kap ką sūnus [bloga] padaro Rod. Šito karvė pasiutus, žiūrėk, kad neišti̇̀kt Str. Kaktą geležia išti̇̀ko Dkšt. Bijau tavo risto žirgo, ištiks kanopom LTR(Tvr). Tropysi vyrą piktą, tankiai būsi ištikta JV266. Jojau aš šuoliu, nuo žirgo puoliau, purvynely gulėjau, ištikau koją, ištikau ranką, ištikau jauną galvelę LLDIII622(Tvr).
^ Kas nori šunio ištikt, tai ir lazdą gauna LTR(Lp).
| refl. tr., intr. Nmn, Kpč: Vaikas verkė, strūbavo, kad išsiti̇̀ko pirštą Mrk. Berniukelis pargriuvo ir išsiti̇̀ko kojelę Tvr. Sūneli, ar neišsitikai̇̃ kojos puldamas? Mrs. Išsiti̇̀ko vaikutis akutę Vs. Neleipok, išsitiksi̇̀ Lp. Kai nuo žirgo lipė, šoną išsiti̇̀ko (d.) Švnč.
3. intr. BŽ60, DŽ, NdŽ kilti, užeiti, pakilti: Kad vėjis ištiñka, vilnys sudaužo valtį ir linksta girios medžiai J. O kad aš ėjau pas motynėlę, o ir išti̇̀ko šiaurus vėjelis JD493. Išti̇̀k, vėjuži, atkreipk laivužį nors ant tojo kaimelio, kur aug mano mergelė! Niem14. Da nei priplaukiau nė pusės marelių, ištiko vėjelis LTR(Klvr). Ištiko vėjelis, išvirto laivelis, skandin mane jauną į marių dugnelį LTR(Ldvn). Ir išti̇̀ko rytvėjėlis, ir nupūtė vainikėlį JV307. Kad vėjas didis ištinka, žiedas žemėn puola PK85. Ir anuos obuolius nuskint, bo kai vėtra išti̇̀ks, tai su šakom nulaužys Pc. Bevaikščiojant jai po sodą ištiko viesula ir tą dukterį nunešė LMD(Dkš). Sulaukus vienuoliktos valandos nakčia ištiko didelis viesulas BsMtII78. Paskui išti̇̀ko pustymas Pc. Bet čia staiga ištiko audra, kuri siautė gana ilgą laiką K.Bor. Šalna kap išti̇̀ko, tai panugriuvo visi žydėsiai LzŽ. Išti̇̀ks šalnelė, pakąs rūtelę (d.) Kp. Ištiko didi speigai, karalius ir visa jo ponybė turėjo nakvoti palapinėse rš. Aš uždarysiu tuos per šoną langus, – gali ledai išti̇̀kt Pc. Ale tai kad išti̇̀ko snigt Pg. Bet netrukus mus iš miego prikėlė baisus dundesys, lyg būtų ištikęs žemės drebėjimas J.Balč. Na, ištiko šaltis – pakūrenk, ištiko karšta – langus pradaryk! Vaižg. Kap ištiñka kokis oras, tai pirštus burnon kemša Lp. Sunku buvo, kai karas išti̇̀ko Bsg. Vyram blogiau, jeigum ištiktų̃ karas, o teip kas gi! Sug. Už tai susivaidijo ir ištiko muštynės LzP. Anglijoje gi tuo metu ištikę buvo sumišimai Š. Dainos atliko, verksmas išti̇̀ko, kad reik žanytis J. Vakar gaisras išti̇̀ko LKT111(Kltn). Čia išti̇̀ko didelė linksmybė BM277(Šlv). Ištiko lenkmetis rš. Avis yra smagurė, jei turi iš ko pasirinkti, ale moka pasitenkinti ir by kuo badui ištikus Blv. Jis jautė, kad ši mergina jo neužvils, o, reikalui ištikus, jai bus galima patikėti ir atsakingesnius uždavinius V.Myk-Put.
ǁ Š atsitikti, įvykti: Išti̇̀ko nelaimė vieną metą Brs. Pasidėk tą laišką, teismuo išti̇̀kus, turėsi pasirodyti DūnŽ. Liuob išeidavo dideli barniai, liuob i teismai išti̇̀ks Yl. Visi ištikę įvykiai paaiškinami fiziškai rš. Kritimo metu ištinka nesvarumo būsena rš. Nepalik peilio ašmenų į viršų, be bėda ištiks LTR(Ds). Jei [šuo] staugia žiūrėdamas į viršų, tai ugnis ištiks LTR(Ldvn). Jei šuo kaukia, tai ištiks kokia nelaimė LTR(Rk). Daba avarijos išti̇̀ko a dvi su tums mašinums Grd.
4. intr. KŽ pasitaikyti, būti: Išti̇̀ko blogi metai, kad rugiai buvo brangūs J. Antri metai išti̇̀ko jau blogesni J.Jabl. Trečia Velykų diena ištiko taip graži kaip dvi pirmoji Vaižg. Kokia puiki dienelė šiandien ištiko! J.Balč.
| Vakar dar dienikė ištiko (pasitaikė graži) Kv.
5. tr. DŽ, NdŽ, KŽ užklupti: Einant namon, mane ištiko vėjas ir žiponuką mano sudraskė in šmotukus BsPIII108. Naujoje vietoje juos ištiko didelė pūga K.Bor. Jų neištiks karštis ir saulė brš. Ištiko tave viesulas BBPs81,8. Koronė Dievo ne vieną jau už tai ištiko Sz. Galinti visus ištikti dievų rykštė Blv. Dievo pabauda [jį] išti̇̀ko VšR. Liga mane skaudžiai išti̇̀ko KI229. Beprotybė veikiai ištinka nelaimingąjį karalių rš. Žindyvė nuslėpė, kad serga limpamąja liga, ištikusia ją prieš persisamdžiant rš. Jeigu mano vyrą ištiks priepuolis – jūs būsite kaltas! K.Saj. Kraštą ištiko ypač didelis nederlius rš. Nelaimės ištikti reikalauja visokios pagelbos rš. Kad jau tikrai tu ištiktas nepalaimos, gal bus tau ir pagalbos Vd. Bėdos ištiktas žmogus Pn. Teištinka nelaimė žmogų, kuris tave (kregždę) palies MTtI81. Da labai senai vienais metais žmones ištikęs badas LTR(Ds). Kokia gi didesnė nelaimė gali ištikti mergelės širdį? V.Krėv. Nuo to laiko … ten nebesivaidena, ir kad būtų ką nors kas pikto ištikęs, nebegirdėti TŽIV446. Ir jį panašus likimas ištiko S.Nėr.
^ Grynas, plikas, kaip gaisro ištiktas KrvP(Ps). Nesijuok, kad kitam nesiseka – ir tave tas gali ištikti TŽIII379.
ǁ apimti: Mane ištinka linksma nuotaika rš. Aš grįžau prie savo darbo, džiaugdamasis mane ištikusia netikėta laime J.Balč.
6. intr. KŽ leistis į ką, pradėti kokį veiksmą, imtis: Žentas išti̇̀ko į provą J. Bronė jau į ašaras išti̇̀ko KlvrŽ. Ištikau į ristę, kol bepriginiau M.Unt. Į gvaltą išti̇̀kus, reik skubėti Pp. Varnos, besivaržydamos kokį kąsnį, ištinka kartais į kovą Žem. Virtinės užkampiais užpuldinėdamos neprietelius skardė, nes visumet saugodamos, idant neištiktum į aiškią mūšą S.Dauk. Pradėjo smulkus lytus dulkinti, o ant pavakarės ištiko į sodrų lytų Žem. Ištikus į tiesą, pats pasirodė neteisiu S.Dauk. Karvės trūksta, meisa baigiasi, į sausą posninką ant rudens ištiksime Žem.
| Argi jau pareis (teks) prie daktaro ištikti? LzP. Nėkas neištiko (greit nesikreipė) pry daktaro, ir mirė Lk.
7. intr. išsiversti, ištekti, apsieiti: Kaip nors išti̇̀ksiam i be patalų Skd. Par žiemą su miltais gal ir išti̇̀ksme Jnš. Išti̇̀kdavom: ir apsivilkę, ir pavalgę buvom Pbr. Kitas su nėkais ištiñka Yl. Meisos buvo mažai, to grūdo maž tebuvo, i reik išti̇̀kti Lnk. Da turiam bakanėlį duonos, išti̇̀ksim lig subatos Skrb. Gali eiti, išti̇̀ksiam i be tavęs Skd. To sijono netaisius negal išti̇̀kti – išplyšimai vieni Šts. Teip ištiñkav, ka jau turiav šio to Skd. Neišti̇̀ksiam be teismo Šts. Par gavėnią reikia su pusbačke silkių išti̇̀kt šeimynai Žml.
ǁ sutilpti, išsitekti: Visi išti̇̀ksiam vežime – gali sėsties Skd.
ǁ tr. iškęsti: Turėjom šaltas žiemas išti̇̀kti, kolek vėleik pasibudavojom Akm.
8. intr. RdN, Ps sutikti, sugyventi: Jie visi labai gerai ištiñka Brž. Tu munim ištiksi, nebijok, aš stovu žodžio Šts.
ištiñkamai
9. tr. KŽ užtikti, sutikti, rasti: Kurį anas išti̇̀ks, tam paduos Zt.
10. tr. atspėti, įminti: Pažvelgęs į didelę stovinčią pušį, neištiksi jos amžiaus rš.
nuti̇̀kti; Q86, M
1. intr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ pasitaikyti, įvykti, atsitikti: Kas nuti̇̀ko, ar sergąs esi, kad guli? J. Ką jos (kortos) tę parodys – kas nutiñka, tas nutiñka Aps. Kas nuti̇̀ko, kaimynėl, kas? Skrb. Kas nuti̇̀ko su akia? Slnt. Kad būt nelindęs, niekas nebūtų nuti̇̀kę LKT212(Klvr). Kas anam nuti̇̀ko, sunku pasakyti Brs. Kas [negera] nuti̇̀ks, – mazgo neatrišu Zp. Vis tas jam nutikęs, kas žmogaus amžių trumpina S.Dauk. Senelis greitai pasirodė duryse beveik išsigandęs, ar kas mergytei nenutiko Mš. Nėkas blogas nenuti̇̀ko, parejau Klk. Kunegas ne tus pasako daiktus, katrus pats regėjo, bet tus, katrie nutiko pirm keletos tūkstančių metų M.Valanč. Šuo ėmė jį (vilką) tramdyti, kad nedainuotų, nes gali kas nors bloga jiedviem nutikti LTR(Tt). Idant kokia norint nelaima nenutiktum S.Dauk. Ta mūša nutikusi metūse 755 S.Dauk. Kaime vis kas nors nauja nutikdavo V.Bub. Ką turi daryti ugnie nutikus? S.Dauk.
| impers.: Kartais nutinka šlapiam čėsui esant, jog šienas nebūtinai išdžiūna S.Dauk. Kad jau teip nuti̇̀ko, tai ką gi bepadarysi Brž. Par tave teip negerai nuti̇̀ko Grž. Kad it teip nenutiktum kaip tims pieminims, kurie, vilkams bandą apnikus, šunis lakina S.Dauk. Dėl ko taip nutiko, kad man' siratėlę tėveliai paliko (d.) Krč. Tuo tarpu kiti naktį pagal pas šventą ugnį šildydamos teiravos nu dievų, kaip nutiks sergančiam M.Valanč.
| refl. H, R, MŽ, N, K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Kaip kas gimęs, kaip jis gyvenęs ir kas jam nusitikę (nusitiko MŽ86) R65. Vargas jam nusitinka R69, MŽ91. Didelė nepalaima nusiti̇̀ko KII269. Tokiai negandai, žėlėk Dieve, nusiti̇̀kus, tuo pons amstrots su tarnais visais pasirodė K.Donel. Ar tamistai kokia nelaimė nusitiko, kad teip verki? Žem. Ką regime nusitikusį su svetimomis tautomis, tas pats yra buvęs ir su lietuvių tauta A1884,82. Po tokiu antru nusidavimu pagrįžęs namo pasisakė savo tėvam, kas jam nusitiko miške BsPII157. Bijojo nesang, idant kas kelė[je] nenusitiktų jam S.Stan. Tai nusitiko trečioje dienoje man atejus KBI27. Jei bernas [gimsta], taipajag tur remesovos kokios mokinties, keliauti, kur tam vel gana vargų gal nusitikti BPII510. Leidžiu savo tarną eiti, ir nieks tenelaiko jį, jam nieks netur nusitiktis brš.
| impers.: Teip nusiti̇̀ko, kad vis kakalys rūksta Pgg. Vieną metą kad ten nuejo, o V. Jėzus turėjo metų dvyleka, nusitiko, jog išeidamys iš miesto pasigedo kūdikio brš. Teip išpuolė nusitikti rš. Jam tei[p] nusiti̇̀ko, kai[p] pirmajam Jrk28.
ǁ refl. įvykti: Į šį kraštą menkai kas yr nusiti̇̀kę Rsn. Nusitiko didis sumišimas Europoje rš.
ǁ tr. KŽ užklupti: Bet ir šį (žmogų) nelaimė nutiko: kai tik jis užmigo, atbėgo mėnesio arklys ir nuėdė tas avižas LTR(Jz). Vis tiek, kas mane nutiks, – bet žengiu į jį (gyvenimą) lengva, pakilia širdimi rš.
2. intr. DŽ, KŽ pavykti, pasisekti: Kelionė man nuti̇̀ko, t. y. pasisekė J. Nenuti̇̀ko jai diena [važiuoti, dirbti] Ėr. Nenutiko nenutiko mano broliui ženybos LTR(Dv). Pirmieji bandymai puikiai nutiko rš. Žentas labai nenuti̇̀ko Ėr. Neieškojau kito vyro: nenuti̇̀ko vienas, tai nebereikėjo Tj.
| impers.: Vakar man nuti̇̀ko bulvienius padžiovint (nelijo) Ker. Nuti̇̀ko prieš lietų šienas pasigaut Rm. Nenuti̇̀ko: nuėjau miestelin – krautuvė uždaryta Mžš. Nuti̇̀ko gerai: tik atėjom, ir autobusas [atvažiavo] Pbs. Aš nebeatsidžiaugiu, kad nuti̇̀ko karvė gera nusipirkt Mžš. Nuti̇̀ko man šitas berželis parsivežt kai šuniui botagas Glv. Duoną išmokau kepti, tik nežinodavau to laikrodžio – kada išimti, ale ma[n] vis nuti̇̀kdavo Krž. Nenūti̇̀ko jei [ištekėti], nenūvyko, atsikryžiavok, neik už kito Grd. Oi mergelei nenutiko, netekėjus ana liko LTR(Čb). Ne kiekvienam nutiks taip iš karto atrasti uždarbio kaip man rš.
^ Nutiko kap šuniui botagas Plm.
| refl.: Nenusti̇̀ko jai vyras, nesugyvena Klt. I man, būdavo, nusti̇̀kdavo darbas Dglš. Nenusti̇̀ko gyvenimas Ad. Nenusti̇̀ko pati – ne po sau paėmiau Vlk. Tasai paketinimas nenusitiko Gmž. Vaidinimas nustiko puikiai rš.
| impers.: Kap kada ir nustiñka ištraukt žuvų Aps. Jam nusti̇̀ko, kad ausis pataisė (išgydė) Dglš. Tai tau nenusti̇̀ko, pati sugriuvai i pieną išpylei Vdš. Kad sutikai mergiotę su pilna kašele, tai jau nusti̇̀ks Vdš. Nenusti̇̀ko, numirė Rš. Ot nusti̇̀ko gerai! Aps. Nenusti̇̀ko Verusiai tekėt Dglš. Ažmiršau panosinyną, ale negrįšiu – nenusti̇̀ks Dkšt. Jam vis nenusteñka – šonakaulius suslaužė Klt. Nenusti̇̀ko pyragai iškept – sūžalius išėmėm Vlk. Man kad i nustiñka visur Dglš. Man nusti̇̀ko geras arklys pirktie Rod. Nenusti̇̀ko parlėktie autobūzui per ežerą (įsmuko po ledu) Aps. Nusti̇̀ko duoną gardžią iškept Ktk. Pasekiui nusitiko jiems praplatinti katalikų tikėjimą Brazilijoje Gmž.
^ Nusti̇̀ko tai nusti̇̀ko, kai žabalai vištai grūdas Žl. Nusti̇̀ko kai šuniui botagu Prng.
ǁ KŽ būti geram, tinkamam, nusisekusiam: Kviečiai šįmet nutiko Skr. Kaži ko duona nenuti̇̀ko, a čia raugas prastas Ll. Kelis kartus kindziukas mum nenuti̇̀ko Gdr. Jau nenuti̇̀ko telyčia, tai jau baisiai nenuti̇̀ko: neėdė, neaugo Mžš. Jei uogienė nuti̇̀ks, laikysiu žiemai Rmš. Kad jais (bites) prižiūrai, o orai nutiñka, tai daug medaus prineša Gs. Šiandien blogas oras, labai nenuti̇̀ko Upn. Smiltinėje žemėje [dobilai] tiktai drėgnuose metuose nutinka prš. Šiandie vaikas nuti̇̀ko (nerėkia) Alk. Ka toks nuti̇̀kęs vaikas, tai i augyt lengva Nm. Tik vienas daiktas – ka būt marti nuti̇̀kus Šd. Apsiaustukas taip nūti̇̀kęs, stova kaip nūlietas Lkv. Jis meisteris nuti̇̀kęs Skr. Nuti̇̀kęs žmogus, raudonpusis (raudonais žandais) Šts. Tokia nuti̇̀kusi duonelė, ėsk i norėk Krš. Nuti̇̀kęs laikrodis – jau a penkiolika metų eina Erž. Viralai anos visumet nuti̇̀kę, uždaryti Plt. Rūgštikė taip nuti̇̀kusi – skanybė kopūstų! Krš. Ir ramus buvo, ir tykus, viskam nuti̇̀kęs Skdv. Kas šiandie šeiminykui, kad toks nuti̇̀kęs? Šk. Nuti̇̀kęs buvo alus Erž. Jau šįmet metai nuti̇̀kę, negali dejuot Erž. Dailus, nutikęs vyras buvęs Benediktas J.Paukš. Paprastasis mūsų statrašas, nu lenkų įgytas, taip yra nenutikęs, kad skaitytojas nieko gero negali išversti iš lietuviškų kningų Jn. Jūs randate mano darbą nenutikusiu, tai ir tuščia jo V.Piet. Turime labai nutikusį priežodį: „Pavogė arklį, pridėk ir balną“ A1883,218.
nuti̇̀kusiai adv.: Nenuoti̇̀kusiai I.
nutiktinai̇̃ adv.: Nenuotiktinai I.
| refl.: Duona nusti̇̀ko Dbk. Alus nenusidavė, nenusiti̇̀ko KI521. Tarkė košė dažnai nenusitiñka Gs. Duona ne marti, kai nenusti̇̀ko Trgn. Kad tik darbui nusitinka [arklys], vis gerai – ar pigus, ar brangus Pš. Tokių bobų nėr [daugiau], ot nusti̇̀kus! Žl.
3. intr., tr. nutaikyti: Reikia nuti̇̀kt kap vienas [kuliant]; kap patiksi – lengva, nepatiksi – sunku LKT392(Brsl). Nenùtiktas siauris jo Prng. Kap tik čėsu nutikaũ nuvažiuot Dglš. Nepripratęs niekur nieko nenutiksi̇̀ Trgn. Tai gerai nutikai̇̃ man pasiūlyt pieno Dglš. Žodį nenūtikái [vyrui], tujau pykdavo Grd. Tu nenutikai žodelių pratarti, tu nenutikai darbelių dirbti LTR(Dl).
4. intr. įtikti, patikti: Kas nenuti̇̀ks, užšniokš – neturėsi vietos Krš. Kas biškį nenuti̇̀ko, i bliauna Rdn. Kas nenuti̇̀ks, pyškesiais viskas eis DūnŽ. Jam (vyrui) nenūti̇̀k, pultų mušties Grd. Aš vėjas, vėju nulėkęs pavalgau, i vė lekiu an keltavas, i vis jai nenutinkù Prng. Turbūt valgis jam nenutiko, kad ėmė pilvą skaudėt Gs.
| Kad nutinka žemė, auga bulvės Ggr.
| impers.: Jam nuti̇̀ko čia pas mus būt, i jis prisistatė vėl Šmk.
5. tr. SD3539, R69, MŽ91, Sut N, KŽ užklupti, užtikti: Tik tik nenutikaũ piemenio prie lašinių Dkšt. Nutiko jį valgant rš. Reikia tep padaryt: kur nutikai̇̃, tai ingurinai per žandus, ir tegu jį perkūnas! Al. Nenusekamas, nenutiktinas SD182.
6. intr., tr. SD28, Sut, N, KŽ kliudyti, pataikyti: Pautas [paritus] nùtinka, tai jį paima, o jei nenùtinka, tai leidžia trečias Dv.
^ Kas an karštą nutiko, tas ir šaltą pučia LTR(Krn). Kuom Dievas svies, tuom ir nuti̇̀ks Prng.
7. tr. rasti, gauti: Ar gerą bobą nūtikái? Lkv. Ar tu nenutikai̇̃ dėl manę aukselio sidabrėlio, kad negali manę išpirktie iš svetimos šalelės? (d.) Kb.
ǁ ištaikyti (laiko): Vis nenutenkù laiko Lnkv.
8. intr. pataikyti mušant, suduoti: Kap nutikaũ per galvą, tai ir griuvo kap negyvas Arm.
ǁ refl. tr. užsigauti: Meška trinkt nuo medžio ir nusti̇̀ko šonakaulį Ml.
9. intr. išnykti: Tep pasakė Asilkas ir nuti̇̀ko – liš iš to daikto paspylė kamuolaičių pie žemę LKKII220(Lz).
pati̇̀kti
1. intr. Q629, H, H178, R, R162,358, MŽ, M214,480, S.Stan, Sut, K, M, LL229,233, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ būti pagal skonį, teikti pasigėrėjimą, malonumą: Ar tai jums patinka? R168, MŽ222. Su arkliais arti, ekėti, nu tas pati̇̀ko Šv. Dažom tokia kvorba marškas, kokia patiñka Dg. I teip jau pati̇̀kdavo [austi], ka toks išeitų languotas Žlb. Piemenukam patiñka botagu pliauškyt Lš. Man pateñka, kai apyniai kvėpia Ob. Man patiñkma lietuviškai dudent LKKIX207(Dv). Nepati̇̀ko mumi, ką sūnus apsiženino Rod. Man labai patiñka dabar malkaut po mišką Krs. Kad jai nepati̇̀ko ben kiek, tai par galvą kavalieriui – ir eik kur nori Rk. Menka kiek nepati̇̀ko – tuoj lekia, skirias Mžš. Jos vyras jau yr toks karštas: jei tik kas kiek nepatiñka, tuoj užsiplieskia Skrb. Jum gal nepateñka, o aš tai rūkysiu Ob. Gal kas nepati̇̀ko, kad nebeatvažiuoji pas mum? Jnšk. Anam patiñka, ka jau [jo] bijo Akm. Man patiñka, kaip šiulta Kkl. Gražiai pasiūta suknelė, man tai patiñka Pš. Man labai nepatiñka [linus] mint, braukt, ai kaip kentėdavau Trgn. Anam ta muno šneka i nepati̇̀ko Sd. Nepatiñka – užsikimšk ausis Msn. Ka čia nepatiñka, tai eik į šikną blėkų šinkuot! Vlkv. Aš šiandien visą dieną vienas pats su traktoriu dirbau – taip dideliai pati̇̀ko Akm. Mun patiñka ta balta duonelė Yl. Dabar tai jau nežinau, man tai tokia duona dabar nepatenka Jž. Kap pažiūrėjot, kap čia žmonės gyvena, ar pàtinka? Rod. Dabar kaip kam patiñka, teip ir gyvena Šmn. Ką aš tiktai palei Dievą gyvenu, o valdžia geriausia man šitoj patiñka Rūd. Jam pateñka bais kačiukas Ob. Labai pati̇̀kę buvo vyrui [bitės], sako, auklėsma visada Kp. Ot man geriausia patiñka, kap stačiokę iškepa Pv. Kap tau pati̇̀ks, tep paskirstysi Vlkv. Man nepatiñka itoks mainas LzŽ. Mani patiñka saldainiai kaip tai meškai saldumas Dov. Kas pati̇̀ko, tą suėdė Vgr. Kožnas savo, kaip katram pati̇̀ko, teip kalbėjo – niekas nedraudė Sb. Aš valgau po tris, po keturias, ka mun patiñka ta silkė Kal. Čia mun pati̇̀ko ta vieta, patiko, ir gan Trk. Eik eik, ką patiks, a ligoninė, a kalėjimas (tas pats) Kv. Patiñka gandruo py vandens: ans gauna žuvies, kokių varlių LKT133(Plik). Avižienio kisielio nevalgydavau, – man nepati̇̀kdavo kvapas Krs. Man labai jos (bitės) pati̇̀kdavo, i nekąsdavo Ps. Anam labai pri gyvolių pati̇̀ko Akm. Mun pati̇̀ko šeimininkė, – devė gerą darbą Tl. Kiek mun galia ans pati̇̀kti! Trk. Man irgi nelabai pateñka bagočiai Imb. Katra an veido patiñka, katra an proto patiñka Kpč. Kiek man mergelės patiñka, kiek aš anas mylėjau! Vkš. Ant amžių (labai) nepati̇̀ko Krž. Tam karaliuo pati̇̀ko didliai Elenytė (ps.) Pln. Tenepatiñkie, teinie persti toks susisukėlis! Krš. Ir jai patikau – puolo kaip dūmuos Kp. O apsiženyt tai negi apsiženysi kokios jau, kokia tau patiñka, ale kur pasogo daug Č. Jug suaugau į mergę, nu pradeda jau ir tie vaikiai pati̇̀kti Klk. I munie anie ne tikti nepatiñka Krt. I mamai, i tetei, i seserelėms aš noriu pati̇̀kti Trk. Pri gyvo kaulo (labai) ta merga nepatiñka Krš. Abu jaunu esatav, vienas antram tik patiñkatav Krg. Tai kas, kad pati̇̀ks, pagulėt galia, o ženytis – ne Vdk. Kad būt nepati̇̀kęs, tai būčia ir nejus Skp. Eik su žmona, kur nori, jei tėvam nepatiñka Grv. Vieta man patinka, ale merga nepatinka N. Man ne teip pateñka šitas kaip anas Dgp. Mergužėlė mano, lelijėlė mano, ma[n] patiñka veidas tavo JD541. Plonas drobeles audžiau, kad berneliam patikčiau LTR(Užp). Linksmi mano širdelė, kad patiñka mergelė (d.) Jnšk. Nėra tos mergelės, kuri man patinka, kuri juodbėrėlį avižėlėms šėrė LTsI48. Man patinka kepurėlė, ant kojelių pentinėliai, tik nepatinki, mano berneli, kad su kitom kalbėjai LTR(Nm). Duosiu šimtelį, kad nori imkai, jeigu dukrelė mano patinka LTR(Rk). Jei broliams koks drabužis nepatikdavo, šits turėjo nudėvėt BsPI114. Velniu[i] labai pati̇̀ko tas alus (ps.) Sb. Geriausiai man būtų patikę namie likti Mš. Jam pradėjo patikti teisėjo pareigos rš. Jam tai patiñka, kad kas jį ponu vadina KII28. Ant vieno tikslo nupirkau, kad patiñka man J. Tariamos kartais kitims patiksiantys M.Valanč. Žemė mano tau atvira yra, gyvenk, kur tau patinka BB1Moz20,15. O jei ji ponui savam nepatinka ir nenor jos ant venčiavystės išleisti, tada teduodi jis ją ant išvadavimo BB2Moz21,8. Jei jis (kūdikis) buvęs gražus ir laumei patinką̃s, tai apmainydavę jį ant tokio bjauraus, kad negalėjai žiūrėti MitII57.
^ Pati̇̀ko kaip kvailiui pagyrimas Ukm. Patiko kaip avis vilkui TŽIII376. Patiko kaip vaikas motinai LTR(Zp). Pati̇̀ko kaip (kap Al) šuniui botagas Vl, Jnšk. Patiko kai šun[iui] rimbas LTR(Vlkv). Patiko kaip gužui varlė LTR(Jnš). Vienam patiñka motina, kitam – duktė Rsn. Kam patinka močia, o kam – duktė LTR(Gdr). Kas kam patinka: žąsinui – avižos, cigonui – lašiniai, žydui – cibuliai Pn. Jeigu kailis nepatiñka, širdies neprilauši Pvn. Jei pati̇̀ks žmogus, pati̇̀ks ir ano kepurė Lpl. Nei tas gražus, kas gražus, bet kas kam patiñka Grz. Kad patiko – nė lašelio nebeliko LTR(Žd). Kad patiko, tai neliko LTR(Mrj). Pati̇̀ko ir prie širdies prilipo Pšl, Ds. Pati̇̀ko durniui duona KzR. Pati̇̀ktų, kad šuo pašiktų Skr. Nepatiko kūmai prėskas LTR(Ldvn). Dideliai žuvys patiko, be žuvų prūdai paliko S.Dauk. Be pinigų liksi, niekam nepatiksi LTR(Gdr). Su kuo sustiko, toks ir pati̇̀ko Trgn. Valgyk, kol patiñka, rėdykis, kol pritinka Jrb.
patiñkančiai
patiktinai̇̃ Ale man širdingai būt gailu, jei aš Dievo nesibijantiems patiktinai tame būč ką daręs brš. Čia bus, beje, tūlas minėjimas, kas jums nepatiktinai skambės prš.
| refl.: Atvažiavo piršliuos, vienas kitam pasiti̇̀ko, greit ir sutarė Slm. Jeigu juodu pasiti̇̀ktų vienas kitam, tai būt graži pora Jrb.
ǁ įtikti, įtaikyti: Nei kap aš nepatinkù tau Pls. Išplakčiau ir jam dalgį, bet nenoriu – galiu nepati̇̀kt Krok.
^ Ligi visiem patiksi, ir nuo Dievo atliksi Gs. Lengviaus parikti nekaip patikti S.Dauk.
ǁ būti mėgstamam (augalų, gyvūnų): Bulbiums toki žemelė lengvesnė juo patiñka Vgr. Javam labiai pati̇̀ko mėšlo dėjimas Všk. Slyvom gal žemė nepateñka Krns. Čia žemė nepatiñka kopūstam Krs. Buvo [kriaušių], nežinau, ko te nepati̇̀ko, matai, prie žvyrio Kp. Jam (medžiui) pati̇̀ko augt Ps. Tos kandys pradeda dvėsti, kažin kas anoms nepatiñka LKT110(Kltn). Bitėm kūtės kvapas nepatiñka Pš.
| Cukrus nepatiñka dantims (nesveika) Krš.
2. tr. S.Stan, Sut, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Jž sutikti: Pati̇̀ko vyrą an tilto Pj. Patikáu einantį į Raudėnus, įsišnekom Krš. Senas seną pati̇̀kęs dar pašneki, o jauniejai neita į kalbas Jdr. Kad bažnyčioj patiksi̇̀ katrą giminę, ažprašyk svečiuos Trgn. Patikáu gaspadorių Užventė[je], kad ans veiza į muni Užv. Patikaũ Juozapą Varėnon Drsk. Patiñka jie tuos vokiečius miške Bb. Galvoju, daba jei kas muni pati̇̀ktum, sakytų, ka paklydęs Žr. Ka pati̇̀ksi aną, galėsi rokuoties Rt. Patiksi̇̀ ką ir sveikysies, dartės nesisveikina Drsk. Rykmetį ką pati̇̀ksi, prašyk į kūmas (tada vaikas sveikas augs) Rs. Nenora nė žmogaus pati̇̀kti, ka nesušnekintum Šv. Tik sūnus išvažiavo, mažu pati̇̀kot? Drsk. Kad aš jį pati̇̀ksiu, nieko nebijau – subadysiu ant vietos Jrb. Neik naktį vienas, pati̇̀ksi kokį plėšiką DūnŽ. Aš neesu pati̇̀kusi jokios baidyklės, aš neesu bijojusi Vvr. Aš šunį patikáu – kramė raudona, papilvė raudona Všv. Ant žmogaus nepuola [vilkai], žiemą jei pati̇̀ktum, tai gal suėstų LKT161(Šlv). Patikáu repežę, tokią didelę kaip kepurę Krg. Pati̇̀kom bitutę atbyzgiančią (d.) Al. Aš, patikęs mergelę, klausiau savo žirgelio LTR(Grv). Kai aš ejau namo, patikau pulką vyrų, didelių neprietelių LTR(Sv). Ėjo bernelis ūlyčioj, patiko mergytė netyčia LB115. Ir nueina miškan, patiñka mešką ir kuo naigreičiausia in riešutų krūmą pasikavoja LKT361(Trak). Eina abu toliau. Patinka kitą vyrą LTR(Mrj). Patiko bobulė tris vilkus pilkus LLDI181(Ml). Vienas karalius patiko vaikelį dešimtų metų Sz. Žadėjau patikęs akis jam išdraskyti Žem.
^ Namie palikęs, lauke pati̇̀kęs, savo gero nepažįsta (bitės) Sml.
| refl. tr. NdŽ, Drsk: Senuką žmogų tokį pasi̇̀tikau, sakau, dėde, kaip čia yr tas toks kalnas? Vvr. Esu pasiti̇̀kusi vieną sykį aną End. Beidamas pasi̇̀tinka draugą Žr. Pasti̇̀ko žmogus [mane], nustvėrė ir pasisodino [vaišinti] Azr. Rozą pastaikė eit per mišką ir pasti̇̀kt vilką Lš. Ir dabar da šuo, pasitikęs šunį, ima tuojau uostyt Ašb. Eina vėl durnius par sodžių ir pasitiñka palaidojančius nabašnyką BM152(Kri). Pasti̇̀ko kitą tokį durną kap anas LzŽ. Pasti̇̀ko vieną apdriskusį žmogų ir klausia jo patylom: ar neitumėm, geradėji, vogt? BM135(Klov). Aš to bernelio nepažinojau, nei viešu keleliu nepastikau KrvD226.
^ Geriau vilką pasiti̇̀kt kaip girtą Tr.
ǁ refl. KŽ susieiti, susitikti: Gerai, ka turi su kuom pasiti̇̀kti Žv. Sako, sudiev, drauge, greit nebipasiti̇̀ksiav Všv. Ne aš pasitinkù, ne aš šneku Grdm. Pasiti̇̀ko visi saviškėj Kdn. Su girtuokliais niekur nė pasitiktie nenorėjo Tat. Ejo žmogus keliu žiemą apsivilkęs vilkuose ir pasitiko su vilku Tat.
ǁ rasti, užeiti: Tatai eitu eitu, nuejau i patikáu daržinę Kv. Bemoksliai žmonys: patikái parašytą – nematai nėko Vž. Kap tik pati̇̀ks, ką kraujai eina, tai ir paplėšis Nmč. Vogė, ką patiko Tat. Visokias žolaites eidami par laukus ir miškus vasarą renka, kokias tiktai patinka ant savo kelio LMD(Sln).
| Patikau bernelį, pažinau vargelį (d.) Ck. Visur galima patikt gerus žmones rš.
| refl. tr.: Tu nedrįsk užeiti pri munęs, o pasiti̇̀ksi muni piktą Varn.
ǁ prk. patirti, gauti: Niekas nežinom, kur katras smertį pati̇̀ksim Sml. Čia namuos pati̇̀ko tokią nelaimingą mirtį Mšk. E, sunkius laikus šiądien patikom rš. Apie gerą sudorojimą daiktų regimųjų ir bėgimą pas Dievą, prapultį patikus A.Baran. Kryžius todėl yra visumet patiktas ir visur laukia tavęs Jzm. Ruoškit jauną ponaitelę patikti vargelio LLDII116(Pb).
3. tr. DŽ, NdŽ išeiti kam priešais, sutikti, priimti: Paeik tu priekin, pati̇̀k jį (vaiką), mažutis, sunku jam Alks. Aš lekiu pati̇̀kt i vartų atidaryt Jon. Pati̇̀kt reikia svečiai, pas mus visur pateñka Sug. Pareinu iš darbo, tai jis patiñka mane prie darželio Snt. Išejo pati̇̀ktų jo brolis Žb. Tu manę pati̇̀k Antr. Su ašarom patenkù [vaikus], su ašarom išleidžiu Aln. Išlipom iš traukinio, pati̇̀ko mus Nmk. Prie durim patiñkam ir lydžiam in vidų ČrP. Ir dabar patiñka su duona ir druska [jaunuosius] Kvr. Svočią visi patiñkam, apdainuojam Šmn. Ateina tik ryto, tai močia su kočėlu ir patiñka PnmR. Ponia, pamačius arklius, manė, kad ponas atvažiavo, išėjo patikt LTsIV686. Pati̇̀ks taũ anyta, bernelio močiutė (d.) Trgn. Patik, tėveli, dukrelę savo, o kai patiksi, tai nepažinsi LTR(Jz). Kas gi tave patiks, pijokėli mano? LTR(Imb). Eičiau, brisčiau per mareles motutės patikti LTR(Pbs). Bobos atbėga pati̇̀kt sa[vo] karvių Rod. Spirginiais šunis prisvilioj[o], tai iš tolo patiñka Pv.
| Anksčiau būdavo tokia tvarka: gimusį reikia pati̇̀kt, o mirusį palydėt Ob. Kai ataveža nabašnyką, i patiñka varpai Tj. Maž pateñka [mirusįjį], kad teip ilgai zvanija Lb.
| prk.: Naujų metų buvau pati̇̀kt nuvažiavus Dglš. Mergaitės bėgdavusios į laukus patiktų pavasario LTII113. Einu art, mane patiñka kryžius Ktk.
^ Pateñka pagal rūbą, palydi pagal protą Sug.
| refl. tr. Sut, LL234, DŽ, NdŽ: Anas mane pasitiñkma LKKIX207(Dv). Neduoda tam nė lig stalu nueit – prie durų pasitiñka Lnkv. Susitariau, kad atvažiuos mañ pasiti̇̀kt vakare apie aštuntą valandą Krs. Žiūrėk, ateina svečias, išeik pasiti̇̀ktų Ds. Tada anys pasti̇̀ko až upės mus LKKIX215(Dv). Atejau pasiti̇̀kti, ka tavi vilkai neišbaidytų Trk. Pasteñka ana mane tada verkdama Klt. Nėr kam mane pasiti̇̀kti, vartelius atkelti (d.) Mrj. Jaunuosius pasteñka muzikantai, tėvai Skdt. Berną pastiñka su duona ir druska LzŽ. Išeika, motute, nuo gonkelių pastiktų martelės prie vartelių LTR(Kp). Pasitiñka, groja, jaunoja ažu stalo rauda – baisus daiktas Šmn. Nei aš eisiu iš darželio, nei aš eisiu prie svetelių – yra tėvas, motinėlė pasitikti sveteliam LTR(Dkk). Jauniej įeina pirkion nepasitikti̇̀ Jz. Visi tos mergiotės pusės išejo pasti̇̀ktų prie bromo Kp. Turėsi pridėti tą, katras pirmu pasiti̇̀ks tave (ps.) Gd. Netikėto svečio išbėgo pasitikti lodami šunys K.Bor. Niekas daugiau jo nepasitiko, nepastebėjo pareinant J.Bil. Ką turiu, tuom pastinkù Plš. Tai jis važiuoja peklon, ir ateina ponaičiai dujai pasiti̇̀ktų (ps.) PnmR.
| Bobutę atveš iš Panevėžio iš ligoninės nebegyvą kavot an Kupiškio kapų, tai mes ejom pasti̇̀kt jos Kp. Gražiai kavojo – kunigas iš pačių namų pasiti̇̀ko Jnšk.
| Aš skubinu eiti, anos (karvės) pareina, reik pasiti̇̀kti Krž.
| prk.: Man taip norisi savo jaunystę pasitikti drauge su tavim E.Miež. Naują pavasarį Tarutis pasitiko tuščiais aruodais P.Cvir. Marių viduryje juos pasitiko vėjas J.Dov. Vestibiulyje pasitinka didžiulis spalvotas vitražas sp.
^ Parvažiavus iš šliūbo su žvake nepasitinka LTR(Rdš). Kas pasitinka artoją, jei ne garnys LTR(Zp).
ǁ DŽ priimti, sutikti kokiu nors būdu: Žvairom akim pati̇̀ko A.Baran.
| refl. tr.: Priešą pasiti̇̀kome ugnimi DŽ1. Karštais aplodismentais pasitiko salė smuikininką rš. Tomas mato, kad tėvas išgėręs ir pasitinka jį rūsčiu žvilgsniu K.Saj.
ǁ NdŽ pastoti kelią, užklupti, užpulti: Bijau miške, kad kas nepati̇̀kt Dglš. Važiuojant pateñka [kareiviai] ir atajema gerą kumeliuką, o blogą duoda Ob. Pati̇̀ko jį kartą miške i nušovė Vb. An kelio pati̇̀kęs atims liūb piningus Ub. Ejau namo, ale va pati̇̀ko vilkas Dgč. Pamatę anys (plėšikai), kad šitas vengrius bagotas, tai tuoj išbėgo miškan, kad patikt LTR(Ds).
| refl. tr.: Pasti̇̀ko miške – ataduo[k] pinigus! Str. Ale, žinai, sako, tave broliai užmuš pasiti̇̀kę Plv. Da čia pirmininkas pasiti̇̀ko, rokuo[ja], Stankau, kur tu eiti̇̀ Jdr. Nu i latviai anus čia pasiti̇̀ko i po malūnu anus iššaudė labai daug Lc.
| prk.: Kovos lauke kulka jį pasitiko sp.
4. intr. KŽ kilti, užeiti, ištikti: Pati̇̀ko toks šaltis, ka niekur išeit negalėjau Rs. Atvažiuosiu, nebent šaltis pati̇̀ktų Mrj. Iš ryto buvo gražus oras, o paskui tokia bjauri pati̇̀ko Skr. Toks patiko vėsulas, kad jam ir kepurę nunešė nuo galvos ir jį patį supurtė DS208(Šmk). Kaip vėjelis pati̇̀ko, ma[n] lopšelį pasupo JD933. Jei tuos kalkazus darys, tai badas pati̇̀ks Gs.
| refl.: Naktis pasti̇̀ko Prng.
5. intr. Sut pasitaikyti, atsitikti, įvykti: Man vienąkart tep pati̇̀ko Pst. Dievasžin, kas pati̇̀ko Kp. Ui, vargai mano, kas ma[n] pati̇̀ko JD613. Ant tos ašarų pakalnės daugel pikto patinka Tat. Esą tokios dienos, kuriose nereikia važiuoti kelionėn, kad nepatiktų̃ kokia nelaimė A.Baran. Dar nepabuvau pusės metelių, pati̇̀ko nedalelė DrskD99. Jei bent tik visai nepasisektų arba kokios didelės kliūtys patiktų A.Vien. Ir pati̇̀ko ta nelaimė, sulaukiau mažutį Mrj. Tai tu man pamačyk, tai aš tau, bėdai patikus, pamačysiu LTR(Dglš). Užmiršta visus patikusius pereitaisiais metais nuliūdimus rš.
| refl.: Kas jam pasitiko? N. Aš nežnau, kap tę pas juos kas pasti̇̀ko Str.
ǁ refl. impers. pasitaikyti, kliūti, tekti: Nu, jam beeidamam tep pasti̇̀ko, nu pastaikė beeidamam Dbč. Iš dešim vienam gal ir tep pastiñka, kab nežumuša Žrm. Karvei pasiti̇̀ko užėst tokio šieno, i nusprogo Škn. Tokios vieros nepasiti̇̀ko matyti Žr. Pasti̇̀ko darbuit sunkiai Rod. Mokykitės čia, mergos, … ne stabčiot ūlyčiose, ne trukt ant kelio (kad kur pati̇̀ksis išeit), bet kuo greičiaus išeit ižg akių žmonių, o daugiaus vyriškių DP472.
ǁ pasitaikyti, būti: Marčios pati̇̀ko labai blogos Ad.
| refl.: Įsidaužiau nugarkaulį, nes kritau aukštynelka ant pasitikusio akmens M.Valanč. Bet daugiaus žmonių pasitiko, kurie vargdienius gelbėjo ir kaip įmanydamys ugnį gesė S.Dauk. Kartais nė lito nepasitinka, o reik gyventi Šts. Bepigi šienauti, kumet pasitiñka gražios dienos Vvr. Jei kame kalno nepasitiko, tad tokį supylė upės vingėje S.Dauk. Ant galo pasitinka … lizdai skruzdėlių, mintančių grūdeliais žolių A1885,115. Pačiu [v]andeniu gal užgesyti, jei ano gausiai pasitinka S.Dauk. Kad vasarą lytotas ir šaltas oras pasitinka, tad kregždės savo vaikus vienomis bitimis pena S.Dauk. Man nepasti̇̀ko kvaras, ma[no] sveikas vyras Rod.
ǁ refl. J, Slnt pasitaikyti būti kur nors: Ir aš ten pasitikáu KlvrŽ. Pasitikáu bažnyčio[je], ka ans ėmė šliūbą KlvrŽ. Pasitikus suspaudime ligos S.Dauk. Tarp jo klausytojų pasitiko ir š[venta] Teklė M.Valanč. Vis nepasitinka numie: kad aš nueinu, ano nėr Šts. Pasitikos su mažu vaiku, ir neišejau į Gegrėnus Ggr.
6. tr. Dglš užklupti, pagauti, ištikti: Ar nepati̇̀ks mane lietus? Dbč. Smertis jį be čėso patiko! Tat. Ją beeinančią pati̇̀ko pustymai Rs. Bėda jį didelė pati̇̀ko Ck. Va kokia nelaimė mane pati̇̀ko Vrn. Išpins kaselę, barstis rūtelę, pati̇̀ks mergelę didis vargelis (d.) Drsk. Taip rūstybė tėvo ir nelaima patiks muni vieto[je] jo meilės S.Stan. Pagaliau Raulą patiko laimė: jis gavo darbą nedidelėj dirbtuvėj J.Bil.
^ Kad tave šiąj minuta pati̇̀kt lentos! Arm.
7. intr. pataikyti kur, į ką: Pati̇̀ko akmeniu galvon ir ažudaužė vištą Arm. Šovė [į vilką], ale nepati̇̀ko Grv.
^ Pati̇̀ko kap pirštu skylėn (žirnių tvoron) Rod. Patiko kap kulka (instr.) tvoron Rod.
ǁ pataikyti užeiti: Kap kada nepatinki̇̀ an sviežių pėdų Dbč. Kap kartas an abiedos patikaũ LzŽ. Eidamos nepatikaũ jūs pirkion, turėjau klaust Lz.
ǁ patekti, pakliūti: Tę sunku pati̇̀kt Lz.
| Po pojiezdu (= traukiniu) pati̇̀ko, ir atpjovė koją Lz. O kap patikai karaliaus slūžbelėn, tai išsimokei pėsteliu vaikščiotie KrvD278.
| refl.: Iš kur pasti̇̀ko liesnykai ton pirkion Lz.
8. intr. įtaikyti, pataikyti, sugebėti: Kultuvais kult kap patiksi̇̀ – lengva, nepatiksi̇̀ – sunku Brsl. Aš suprantu, al negaliu pati̇̀kt žmogu[i], kap pasakyt Šč. Moma nepàtenka jam nieko pasakyt LzŽ. Jau toliau nepatiksiù ir ūtaryt Lz. Ana jam šokt nepatinka Rod. Anas pati̇̀ko jai inkalbėt Rod. Generolą sustikau ir tai patikaũ jam atduot čėstį Rod. Gal aš nepatikau savo senam tėvuliu spartų darbelių darytie? LTR(Lp). Maciulis su Andruliu tas tám darbe pàtinka Rod.
9. intr. pasisekti, nusitikti: Man šiandie miežienis nepati̇̀ko Jnšk. Šįmet avižos visiems pati̇̀ko (užderėjo) Rs.
| refl. impers.: Man pasti̇̀ko geras pirkinys pirkt Rod. Nepasti̇̀ko čia jam, geras buvo darbas [ir prarado] Str.
^ Pasti̇̀ko kap šuniu[i] ridiko Rod.
įsipati̇̀kti (dial.) labai įtikti: Kolūkio bitis jau prižiūru, įsipati̇̀kos Vgr.
pértikti intr., perti̇̀kti
1. SD44, N, Kos56 žr. pertekti 3: Parti̇̀kę gyvena, visko turia, nežino ko noria Žml.
perti̇̀kusiai adv.: Anie sodžiai visi parti̇̀kusiai gyvena Jnšk.
2. išsiversti, ištikti: Ji jau su savo nebegali parti̇̀kt Lnkv. Su tiek pinigų nepartiksi Grž.
3. nebepatikti: Jis tiko pirma, o nū jau pártiko, t. y. nebtinka jau J.
pieti̇̀kti (dial.)
1. žr. pritikti 2: Burnelę turi tyką turėti, tad visur pyti̇̀ksi Krg. Aš py jūsų draugystės nepytinku Prk.
2. refl. žr. pritikti 5 (refl): Balta nugara, kur pysitikái Sg.
prati̇̀kti
1. intr. išlįsti, kyšoti iš po ko: Pasaitas nuo kelnių iš apačios prati̇̀kęs J.
2. intr. J, DŽ, NdŽ, Rt, Krt, Grg išlįsti, pasirodyti, prasimušti (apie saulę): Iš ryto buvo saulė prati̇̀kusi Dov. Saulė pro debesį pratiñka leisdamos, galia i lyti Lkv. Ant vakaro i saulikė da prati̇̀ko Šv. Saulelė prati̇̀ko, neblys Ggr. Saulė čia prati̇̀ko, čia nebliko – šiandien blomuota (ruožuota) Grg. Štai skaisti saulė ūmai pro tą langą pratiko, pro kurį visados duoda jums žinią, jog į vidudienius eina Vaižg.
3. tr. Š, NdŽ, KŽ išsklaidyti, pramušti (debesis, miglą): Saulė pratinka tamsybę, miglas Db. Vis dėlto … sutemos nebuvo tokios nepratinkamos kaip pirma MTtVI186.
| prk.: Viena [kalba] tegali šiandie savo šviesa pratikti mūsų senovę uždengiančią miglą K.Būg.
4. intr. KŽ blandytis, giedrytis: Ans mato, kad prati̇̀ko pagada, pasiėmė mergę ir išvažiavo avižų Plt. Šiandieną prati̇̀ko nėko sau dienelė – bėgsiam į laukus Plt.
| impers.: Prati̇̀ks i vėl lys NmŽ.
5. intr. DŽ, KlvrŽ, Als pratarpti, pagyti: Pats prati̇̀ko, o pati mirė Šts. Biškį vasarą pratikáu, t. y. pasveikėjau J. Jau buvau prati̇̀kęs iš ligos Trk. Su nedatūriu (denatūratu) gydžiaus, bet nepagijau, nepratikáu Šts. Buvo įsisirgęs, bet girdėti prati̇̀kęs Šts.
| Iš miego jau pratinku, t. y. blandaus, einu geryn J. Ans jau prati̇̀ko iš pijukystos, t. y. išsipagiriojo J.
6. intr. išsiversti, išbūti be ko: Mes tai ir su mažiau pratiñkam, o kitas tai tik griebia griebia sau Antš. Šią žiemą reiks be palto prati̇̀kt RdN. Par žiemą kaip nors su bulbom prati̇̀ksim RdN. Nors šieno nedaug, bet iki pavasario pratiksiù Svn.
priti̇̀kti Š; H, N, L, Rtr
1. intr. pritapti (glaudžiant): Nepritiñka musi ta plyta gerai pry pašalio Trk.
pritiktinai̇̃ adv.: Tuomi pritaisymu abudu kraštu sukulto indo patepk ir, pritiktinai sudėjęs, kaitink ant anglių, kad gerai pritrauktų IM1859,60. Kožnas kaulelis susimetė ir ing buvusiąją vietą pritiktinai susinėrė I.
2. intr. R, R28,290, MŽ, MŽ37,388, Sut, NdŽ pritapti, prisiderinti: Jis pritiñka prie svieto, prie visų: prie mažo ir prie didelio J. Nepritikau pri jaunūmenės, buvau padavatkiškas Šts. Senės – kur bepriti̇̀ksiam Krž. Ar aš priti̇̀ksiu pri tokių mokytų? Vkš. Tamsta visur pritinki̇̀ Jnš. Ir ans su visais iš vieno kalba i viseip pri visų pritiñka Sd. O aš nepritinkù nė pri vieno Slnt. Mužikas pri pono negalia priti̇̀kti Šts. Aš niekur nepritiksiù su lenkiška kalba Lp. Su jaunais nepritinku kalbà Pn. Jau daba nepritinkù prie vestuvių Grdž. Nebepritiksi pri šių laikų pasenęs Plng. Nėr mun vietos tarp jaunųjų, nepritinkù pri senųjų (d.) Krš. Vai atsitraukie, tu bagočiaus sūneli, … aš nepritiksu prie tavo giminėlių BsO184. Kaip priėjo prie seselių, pritiñk prie seselių JV968. Prie ko jūs pritiksite, kai senberniais atliksite? LTR(Skm). Reiks sūneliui karan joti, reiks tėveliui žirgas duoti. Ne tik žirgą – ir balnelį, kad pritiktų prie pulkelio LTR(Kz). Netekau valnių dienelių, nepritinku prie mergelių LTR(Lp). Nepritinka gegutėlė prie mažųjų paukštelių LTR(Vb). Glaudus, lipšnus, menkos išvaizdos žmogelis visuomet pritiko prie žmonių TS1899,7-8.
| Mes, gaspadoriai, komunos laikais buvom kaip ne savo vieto[je]: ne atlikę, ne pritikę Šts.
^ Blaivus prie girtų nepritinka KrvP(Ps). Daug prietelių prie valgio pritiko, bet, nelaimei ištikus, nė vieno neliko KrvP(Ps). Niekur nebepritinka, kaip riekė nu kepalo atriekta LMD(Rs). Ant palaikę šikinę naujos kojos nepriti̇̀ks – reikia tokios pat kojos durtie Pl. Nebūk veršis, bet veršio uodega – ben pri žmonių pritiksi S.Dauk. Pasibaigė šitaip: povu nepaliko, prie varnų nebepritiko Blv.
ǁ derintis (apie balsą, kalbą): Balsas atskiras nepritiñka prie kitų J. Anos kaži kaip balsas nepriti̇̀ko Jdr. Ka tokie tie balsai, matai, didliai priti̇̀ko keturims kulant Krtn.
| Seniejai šneka kaip plungiškiai, dar i šiauliškiai pritiñka pri mūso Kl.
ǁ sutapti: Pavardė pritiko, bet nežinau, ar gentis Pl.
3. intr. būti geram, kaip tik, kaip reikiant: Reikia dabar mieruot, kurgi priti̇̀ks šitas kaliošiukas, – niekam netinka (ps.) LKT325(Lel). Nė vienai nepriti̇̀ko tas čevarykas BM203(Grnk).
| Pritiktini̇̀ akulioriai – litaros kaip pabertos Šts.
^ Ne kiekvienai (kožnai VP32) kojai pritinka tie patys batai M. Pritiko puodui dangtelis LTR(Krp).
4. intr. R306, MŽ410, K, BzF188, NdŽ, KŽ būti gerai, derėti: Kūlė ta naktį priti̇̀ko (atrodė, kad taip ir reikia) Užv. Kas mažai mokęsis kimbas prie amato, tokiam ši pasaka pritinka Sln. Piningiukai, matai, geras daiktas, visur jie pritinka ir visur jų reikia! A1884,93. Tokia kytrystė šviesybės vaikams niekaip ir nei maž nepritinka Ns1832,7. Natūrai pritinkamą daiktą sant sako MT217. Lietuvei pritinka tik rūta meilioji Mair. Ar pritiks Karaliaus sūnui kašelė ant kupros? I.Simon. Paties Dunojaus vaizdas dainose pritinka šiai upei LTII536(Bs). Pritinkąs, padorus R61, MŽ82. Pritinkanti vieta R166, MŽ219. Nepritinkas I. Susirasiam dainelę pritiñkančią i liuobam pinti vainikus Šts. Liepė išvesti laukan, aprėdyti pritiñkančiais drabužiais Žr. Aš ieškau pritinkantį medį, kad galėčiau pasikart BsPI80. Pritinkančio peno ir sauso kinio stokodamos sergalojo … kiaulės, nenorėdamos taip gerai tarpsti LC1887,39. Tūnėjo tūkstančiai gyvasties diegų, kurie tiktai laukė pritinkančios valandos, kad užgimtų ir pradėtų valgyt V.Kudir.
^ Daugiau pritiko vyžas į jo kelnes dryžas KrvP(Ašm). Pritinka pri tanciaus ir pri rožančiaus LTR(Pp).
| impers.: Ir tai ne kunegui pritiñka tą jaunimui skelbti! Plšk. Jau an kelių nebipritiñka tokiam dideliam Kl. Tai tau priti̇̀ko pas juos prie stalo pirmo[je] vieto[je] sėdėt, o ne tai kūtvėlai Stak. Savo giminės išsižadėt kaip ir nepritiñka Skrb. Klumpės lietuvninkams nešiot nepritiñka K.Donel. O pats būsi tam pritiñkant rėdytas kai ponas Jrk133. Nepritinka mums puikavotis Tat. Lietuvos oras, pritiktų sakyti, visados vienodas rš. Nepritinkamas apsiėjimas LL107. Vaiku[i] pritiñka murinam [būti], dideliam tik negražu Mžš. Daug raštų pridėt nepritiñka, negražu Pšl. Širmasai žirgelis ir tymo balnelis, tas patinka ir pritinka joti į vaiskelį LLDII159(Slč).
^ Pritinka bagotam vogti, senam maluoti KlvrŽ. Išmintingam nepritinka pykti PPr191.
pritiñkančiai Tas miestas gul' ant kupčystės labai pritiñkančiai KII2. Apsėjo (elgėsi) labai pritinkančiai Pš. Prekios yra pritinkančiai pigokos A1884,293.
pritiñkamai adv.: Nepritinkamai I. Jaunikiai šiandien žiaurūs, su jais ir elgtis reikia pritinkamai Db. Geriau ir pritenkamiau Romovę išaiškino K. Jaunius LTI339(K.Būg).
priti̇̀ktinai Tūluose dalykuose baisiai pasileido ir nesielgė valdonui pritiktinai rš.
ǁ LL259 būti gražu, gerai derėti: Tiek anai nepritiñka, tiek plaukus nudažė juodai Trk. Ir anai priti̇̀ko tas raudonumas Žg. Šukuodamos užleisk plaukus ant plonimų – taip tau geriau pritiñka Vkš. Jaunas, tai jam viskas pritiñka Rs. Mun pritiñka bi koki kepurė Slnt. Ta puikiai pritiñka pri burnos (prie veido) Trk. Nusipirko sau gražius drabužius, kokie prie jo priti̇̀ko LB215. Sako, ka pri tokio šviesio paleto priti̇̀ks gerai Trk. Pasiuvau teip pri kūno pritinkančius, teip gražius, jog visi stebėjos M.Valanč. Tas kareiviškas apsirengimas nelabai, bet tau nieko, pritinka V.Bub. Ar tau gailu vainiko, kur tau dailiai pritiko? LTR(Rk).
^ Dėvėk, kol pritiñka, valgyk, kol patinka Nm. Valgyk, kas patinka, o renkis, kas pritiñka Jrb. Puikiam žmoguo i snarglys pritiñka Trk. Pritiko ir prilipo LTR(Grk). Priti̇̀ko kaip lipte prilipo Slnt. Pryti̇̀ko kaip Elzė pry Miko Šv. Pritiko kai (it VP39) šunie (šuniuo Grdm) votegas (vategas Grdm) Lpl. Tai pritinka kai kumščia ant akies B. Pritiko kaip plikas prie pliko LTR(Jnš). Pritinka kap šuni balnas LTR(Lzd). Priti̇̀ko kaip kiaulei balnas Krs. Pritiñka kaip paršui plunksna prie pasturgalio Nm. Pritinka kaip kiaulei naginės LTR(Klm). Pritinka kap šuniu penkta koja LTR(Krn). Kas prie visko pritiñka? (vardas) Šmk.
ǁ derintis skoniu: Pritiñka varškė su medum Ėr. Pri kastinio pritiñka bulbės neluptos Yl. Kai sviesto nėr, tai ir taukai pritiñka prie arbatos Jnšk. Su pienu bulkelė tai priteñka JnšM. Mun tas pyragelis priti̇̀ks čia pri tos butelkelės Kl.
ǁ būti tinkamam, naudingam, praversti: Priti̇̀ko tie eglišakiai – kaminus iššluosčiau DūnŽ. Aš tau papasakosiu vieną istoriją. Gal tau, kaip rašytojui, pritiks K.Saj.
^ Et, vis tiek žmogui netinka, Dievui nereikia, galgi velniui pritiks KrvP(Grk).
ǁ atitikti poreikius: Pieninė, tyčiomis statoma pienui laikyti, tuo bus sugadnesnė, juo anose šilima nuostovesniai pritiks prireikimui I.
5. intr., tr. pri(si)liesti, pri(si)glausti: Notnėrės nelabosios nedorosios, priti̇̀kus degina Ub. Eželis – ans dura, negali priti̇̀kti pri ano: tik priti̇̀k, ans susirieta į kamūlelį Mžk.
| Bet baisiai pritiko ta žiužė prie jo kaulų, nes ir dabar vis skausmą jautė LzP. Nė su pirštu niekas mane nepriti̇̀ko, t. y. neužgavo J. Priti̇̀ko muni, nuglostė ir apvogė Bdr.
| prk.: O dabar tu jį priti̇̀k (paimk), kad nori! Skr. Paspaudžiau mašyną, ka greičiau jau Endriejavą priti̇̀kčio (pasiekčiau) Vž.
| refl. intr., tr. NdŽ, KŽ, Žr, Kv: Prisitikaũ tik prie sagono ir supaišiau žiurstą J. Nugara y[ra] nudegusi, ka negal nė prisiti̇̀kti KlvrŽ. Kaži kaip ana prisiti̇̀ko pri kojų, kojos šaltos kaip ledai Kal. Buvai prisiti̇̀kęs kur – ir išsismalinai Krš. Prysitiñka pry sienos, i trata [popieriai] DūnŽ. Išdažyta, neprisiti̇̀k! Krš. Aš tavo žaizdos neprisitikau, o tu rėki Šts. Čia kaip nugriauta yr, trūksta tik prisiti̇̀kti Trk. Kiaušiniai tujau, tau kur prisiti̇̀ko kas – tekšt, i turi̇̀ Grdm. Ligi tik plika ranka prisitikai, jau ir įpjovė, jau ir varva kraujas Vaižg. Led tiktai prisiti̇̀ko pri balno, pradėjo visūs pašaliūs skambėti BM398(Slnt). A pri papo norės prisiti̇̀kti, ka aš anam skelsiu, ką tik sugreibdama Trk.
| Numirė kūdikis, prie kurio daktaras vos tikt prisitiko, tai tuojaus ir apkaltino daktarą, kad jis kūdikį numarino rš. Yra žmonių, mokančių užvardyti gyvatės kandį; nereikia jiems nė matyti ligonį, nė prisitikti LTR. Nei prie jo prieisi, nei prisitiksi Vaižg. Kinkymus vilkai suėda ir šniūrus, arklio prisitiktus Ggr. Tavi, Dievą ir Sutvertojį, muša į veidą plaštakomis, o aš, bjaurus gyvačiukas, šaudau gyliu piktumą ir zlastis, kad kas prisitinka drabužį muno! P. Žardai, anie pri lubų neprisiti̇̀ko Tl. Mergaitė, prisitikusi pri pagalvės, gulia Šv.
| prk.: Mama neprisitiko (neprisidėjo prie pietų ruošimo) Db.
ǁ refl. prilįsti, prieiti: Jei kur prysiti̇̀ko – ir ėmė Šv.
6. tr. KŽ pataikyti sueiti, sutikti: Pakeliui jis labai pasidžiaugė, draugą ant šasijės pritikęs LC1878,41. Ir tropyjos karaliui po girę medžiojant šitąją darbininkę priti̇̀kt Jrk101. Juodu krūvo[je] bekeliaudami pritiko šneiderį Sch231.
ǁ rasti (neieškant), užeiti: Pritiksi kitą tokią prastą gaspadinę par ilgą čėsą, t. y. gausi J. Matyt, nesi gero žmogaus priti̇̀kęs, ka kožnam šoki į akis Vvr. Kaip kokį žmogų pritinki̇̀, taip yra Šv. Praėjusioj nedėlėj pritiko senasis medinčius … darbininką … bevagiant LC1880,51. Greitai naujai pritikęs minimą žmogų, kaip slapstydamos vėl bandęs su spąstais eiti girion kokį girinį gyvulį susigauti Vd.
| Vyriausias kaltininkas ir šiaip visur vogė, ką tiktai pritikdavo prš. Ištyrinėdami materiją, dvasios dar niekuomet nėra pritikę Vd.
^ Toks tokį pritikęs ne veikiai apgauna VP47. Žinai, toks tokį priti̇̀kov Bdr. Mandrus mandrį pritiko PP78. Mandras mandrą priti̇̀ks, t. y. atras J.
| refl. CI253, N, KŽ: Užteku jam, prisitinku, susitinku SD163. Prisitinka miestalė[je] draugai, ir grįžta vyralis girtas Šts.
ǁ prk. patirti: Šioj gyvastyje daug vargų pritiksim Ns1843,3.
7. refl. SD1151, Q619, Sut, J, NdŽ atsitikti, nusiduoti, įvykti: Kad niekados nepamėgintumėte to, kas man prisitiko Tat. Sargai grabo miestan bėga, byskupams vis tatai sako, kas jiems grabiep prisitiko Mž279. Neduok tai bėdai mums prisitikti KlM713. Eš turėčiau regėti vargus, kurie manam tėvui prisitiktų BB1Moz44,34. Mieliausi, nebūkite nežinančiais …, kaip būt koks naujas daiktas jums prisitikęs GN1Ptr4,12. O šeimyna … išlėkėjo ingi žardį vartump užpakaliejump, idant regėtų, kas jai prisitiko BBDan13,26. Kas jam prisitiko po smerties? BPII199.
| impers.: Maža aba nedirbęs ima algą, kai kartais terp žmonių prisitinka SPI328. Prisitinka ir dūšiai ligota būt, kurios liga ir negalė yra kaltybė koki SPII121.
8. intr. kilti, užeiti, rastis, pasitaikyti: Badas priti̇̀ko – nėr ko valgyt Kt. Klėtyje jo javų nuo šešių penkių metų; jei reikalas būtų pritikęs, būtų galėjęs sėti ir grūdai būtų dygę Tat. Nupjausma, o ka priti̇̀ks saulikė, galėsam tūjau suvežti Jdr.
| A pritiks jumus ant liudijimo Ev.
| refl.: Jei prisitiks patogumas rš.
ǁ tr. NdŽ ištikti: Tada ir mane badas priti̇̀ko Alk.
9. refl. impers. tekti: Man savo buityj nepristi̇̀ko vilko išvyst Rod.
10. refl. pataikyti, patekti: Skraidė skraidė sakalėlis ir pristi̇̀ko pas gegulę (d.) Rod.
11. intr. H178, NdŽ, Rz, Stč patikti, būti pagal skonį: Jis man nepriti̇̀ko – kalboj nei šioks, nei toks Škt. Senas žmogus nepritinki̇̀ jauniem Rmš. Valgyk, kas tavo dūšelei pritinka Tat. Saldi arelka tai gardu gerti, pritiñka širdelei su pipirėliais JD1422. Munie ta jūso mergelė dideliai pritiñka Krtn. Pirštinę paema, išdegutuoja ar išsuodina ir ištepa mergai burną, jei merga nepritiñka Lel. Kaip Dievą myliu, nežmoniškai tu mano širdelei pritikai rš. Kuri [mergina] pritiks prie širdies, parsivesk šeimininkauti LzP.
pritiñkančiai adv.: Priš vakarą teip kvepa pritiñkančiai Ms.
suti̇̀kti; Q627, H, N Rtr, L
1. intr. sutapti (glaudžiant), sueiti: Aliejus sėsta ir par sutikusius šulus, o [v]anduo – ne Šts. Jei tiktai visu mažiausis krislelis nesutiks kaip reikiant, sprogymė padžiūs S.Dauk. Kaip čia suriši, ka galas su galu nesutiñka Vkš.
| prk.: Pernait vasarą į tą čėsą, kur diena su nakčia sutinka, iš numų buvau išejęs biškį pasimankštint MitI71.
| tr. prk.: Vos vos rublį su rubliu gali suti̇̀kti Brs.
sutiktinai̇̃ adv.: Surentė kryželį iš virbelių sutiktinai, ir gana, kad neiširtų Ggr.
| refl.: Jos (liepos) augo arti viena kitos susvadintos, i anos susiti̇̀ko (suaugo kamienai) Vg.
| prk.: Galai susitiñka: Vižančiai yr ant rytų, o Dilbikiai – ant vakarų Yl.
2. intr. R420, MŽ568, SkŽ153 būti darniems, sutapti, derintis: Sutiñkančios teorijos NdŽ. Mūsų nuomonės sutiñka DŽ. Pajamų ir išlaidų knygos sutinka rš. Nesutinka tuodu žodžiu: yra ir nėra brš. Būdvardžiai su savo daiktavardžiais tur sutikti trijūse daiktūse: lytė[je], lykė[je] ir linkė[je] S.Dauk. Ženklai sutiñka, ta yr mūso avis Skd. Tos klaidos čia yr, ir nesutiñka su teisybe Smln. Šis Dimšos patarimas sutinka ir su jo paties manymu V.Myk-Put. Kas vienam nesutinka su logika, tas kitam kartais visai taisyklinga, logiška rodosi J.Jabl. Darbai viršutini nesatinka su zokanu Dievo MT58. Ir jų liudymai dabar nesatiko VlnE196. Kas nori, nesutinka su jų išmonia DP212. Forma eš yra senesnė už lk. aš ir sutinka su lat. es, pr. es LKKVI32. Apskaičiavimai, rodos, sutinka rš.
sutiñkančiai adv.: Kitasis nėmaž nededas į galvą, o kitas parejęs numie sutinkančiai papasakoja Šts. Idant elgtumiamos sutinkančiai su teisybe, į kurią įtikiam brš.
ǁ J.Jabl, NdŽ, KŽ mat. santykiauti.
3. intr. NdŽ turėti bendrumo, derintis, sutarti: Anuodum suti̇̀ko būdai J. Vedim mados nesuti̇̀ko – nesuti̇̀kov Lkž. Charakteriai sutiñka – nors in vienos šakos kabink, nenusvert gal nei toj, nei toj Skdt. Juodu dėl visko sutaria, i šnekos jų sutiñka Rs.
| Anie nu šio krašto buvo, o mums suti̇̀ko dainės visos Kl. Ritmas ir reimas gražiai sutinka, už tai jos (eilės) smagiai skaitomos A1884,419.
ǁ Kl sutaikyti, sutarti (dainuojant, kuliant, šokant ir pan.): Balsais sutinka R419, MŽ567. Tryse kap kulia, kap sutiñka, tai gražu paklausyt, kap stuksi spragelais Dg. Kulia keturiuos, dviejuos, trijuos, sutiñka gražiai Kvr. Ar suti̇̀ksim šokt – aš sena Drsk. Kaip mes gražiai giedosiam, kaip mūsų balsai gražiai liuob suti̇̀ks! Yl. Žmonys giedojo, be ne visai tesutiko M.Valanč.
sutiñkančiai adv.: Teip liūdnai ir pagiedojo jie, bet teip gražiai ir sutinkančiai, kaip niekas nesitikėjo TS1899,3.
sutiktinai̇̃ adv.: Jos visos veikia sutiktinai Blv.
4. intr. R114,341,359,379,420, MŽ149,457,481,509,568, N, I, K, J, LL110,321, Š, DŽ, NdŽ, KŽ sutarti, sugyventi: Dabar negirdėsi, kad sutiktų̃ gražiai – urkščias visi Slm. Mano tėveliai visą amžių gražiai suti̇̀ko Ps. Iš senų laikų suti̇̀kdavom visi [kaime] Pl. Iš karto gerai gyvenom, labai suti̇̀kom Akm. Buvom dvi marčios ir anyta, ale suti̇̀kdavom Dg. Nesuteñka gyvent, ir gana Aln. Buvęs tokią bobą paėmęs, ka negalės nėkaip suti̇̀kti Trk. Ana pryšinga, aš nepasiduodanti, i nesutiñkam Krš. Gal ir nesuteñka, ale gyvena, ir gana Žl. Nelabai tesutiñka anie gyventi – baisiai gerąs, gera be rokundo Krž. Anys nesutiñka: baras, artie muštynių Dgč. Nesutiñka kaip kalės: riejas, skundžias Mžš. Nesutiñkam su marčia, i gatava Plv. Seniau – nesuti̇̀kdavo su žmona, – tuoj Amerikon! Mžš. Labai suti̇̀kdavom abiedvi Sdb. Kol vaikai būdavom, suti̇̀kdavom, nesipykdavom Snt. Vaikai nesuteñka su jąj, kurgi ana eis an juos Žl. Visu pirmiausiai [pamotė] pradėjo grauti, ka mas tarp savęs susirietumiam, ka mas nesuti̇̀ktumiam, tie trys vaikai Varn. Kai tik apsiženino, tai mušėsi, o dar̃ labai gražiai sutiñka Krok. Ten visos bobos nepėsčios, kažin kaip jos te suti̇̀ks Sk. Vienas labai gražiai sutiko su pačia BsPIV27. Jaunasis su jaunoja tarsi nesutiko, tarsi vienas ant antro rūstavo M.Valanč. Lietuviai … tarp saũ nesutiñka, sūdo ištol siekia A.Baran. Duok, kad visi šiandien susivaidiję gražiai vėl sutiktų KlM750. Tu bagotas, o aš biedna – nesutiksim mudu LLDII368(Mrk).
| Bajoriškiai su Nainiškiais (kaimų pavadinimai) labai suti̇̀kdavo: vakaruot – vis kartu i kartu Mžš.
| Karvės, būdavo, viena su kita nesutiñka Krs. Nesutiñka anos (vištos), mušties nora Krž.
| Aš su juomi jau sutikaũ, susitaikinau KII309. Parsimušo [vištos], sutiñka Krš.
^ Sutinka kaip (kai B180, MŽ) akmuo su kirviu S.Dauk. Sutinka kaip kirvis su akmeniu LTR(Užp). Sutinka kai vanta su subine Sln. Sutiñka kaip subinė su marškiniais End. Sutinka kai ašmens kirvių B180. Sutinka kaip šuo su kate LTR(Srd, Trg, Krž). Sutinka kaip akmuo su kirviu, ugnis su vandeniu M. Sutinka kap katės maiše LTR(Vs). Du gaidžiai viename kieme nesutiñka Slnt. Du gaidžiu ant vieno mėžinio nesutiñka Rsn; B, CII1118, Sch80. Sutinka, kad vanduo per jųdviejų tarpą neperbėgtų LTR(Vlkv). Su juo ir saulės duktė nesutiktų LTR. Boba tik su velniu gal sutiktų LTR(Grk).
sutiñkamai adv.: Šliūpas ir Burba pradžioje dirbo gana sutinkamai rš.
sutiktinai̇̃
5. intr. Q536 R7,179,257,336,344,379,400, MŽ9,237,450,460,509,539, Sut, FT, DŽ, NdŽ, KŽ pareikšti valią išpildyti kieno nors prašymą, pageidavimą, nebeprieštarauti, pritarti: Jei kas sakytų: grįžk į jaunystę, – nesutiktáu (daug vargta) Vlk. Siūlė gult ligoninėn, o aš teip nenoriu gult – ir nesutikaũ Krs. Kuris nesutiñka [eiti į pulką], tai neina nė valgyt, nė gert LKT205-206(Ig). Nesuti̇̀ko operuotis, prašė vaistais gydyt Krs. Kai lengvesnis darbas kliuvo, sutikaũ būtiej, ištarnavau penkius metus Imb. Jonas prikalbėtas sutiko, ir abu nuėjo vakaruškos LTR(Pnd). Tekėti ir vesti galima buvo tėvams sutikus rš. O kartais ta mergaitė nenorės, nesuti̇̀ks, išbėgs, krioks Plt. Kad ir kažin kokius pinigus siūlytų, tu nesutik S.Nėr. Kvailys atsisakinėjo iš pirmo, ant galo sutiko eiti BsPII32(Tl). Jei suti̇̀kt mainytis, tai man gyliukas būt Pv. Tikiuos, čia sutiksi su manimi? Blv. Mes, moteriškosios, esame silpnoji pusė žmonių veislės, su tuo sutinku Blv. Ką jis padarė, mano liepiamas ir tavo sutinkamas padarė V.Krėv.
| Visaip reik suti̇̀kt (susitaikyti su padėtimi), ne aš viena – šimtai tokių motinų (kurias pamiršta vaikai) Rs.
^ Su ponu nesutik, pačiai teisybės nesakyk LTR(Pš). Gaut sutinka, bet duot – ne KrvP(Ut).
sutiñkamai adv.: Angelas linkterėjo sutinkamai galva J.Balč.
ǁ susitarti, palaikyti tam tikrą nuomonę: O kaip savo tarpe nesutiko, atstojo jie CII55. Atvažiavo piršliai, tėvams, visims sutinkant, žanijos Akm. Vienas sako kelk, kitas – nuleisk, vienas liepia stumti, antras – traukti, – visi nesutinka Blv. Tai paskui jiedu sutiko: tą žiedą pusiau persikirto BsPIV258.
| Sako, kaip sutiksi̇̀, ar dovanosi, ar nedovanosi? Dgč.
ǁ intr., tr. NdŽ, KŽ sulygti, suderėti: Aš sutiksiu arklį, tada galėsim važiuot Kn. Dviem rubliais nesutikom: jis siūlė penkis, aš prašiau septynių Lp. Vienas dėkim, kitas leiskim – ir suti̇̀ksim Ėr. Jei sutiñka su pasoga, tai sustaria – būna vestuvė Dg. Jei suteñka, ažu savaitės ar trijų dienų važiuoja in jaunąjį kiaulių skaityt Skdt. Kiek sutinki̇̀ algos, tiek, maisto neskaičiuoja Grnk. An tiekõ sùtikta Lp. Jei tau patinka mano duktė, tai galėsim sutikti BsPI17.
6. tr. R, R56,405, MŽ75,545, DŽ, NdŽ, KŽ pamatyti ką nors (einant) priešais, susieiti: Sutikau namo beeinant MŽ. Einu namo, sutinkù bobą Žl. Sutikaũ aš jį an kelio LzŽ. Eina jis, eina ir sutinka ponaičiuką LTR(Aln). Aš anuodu abudu sutikáu beitančiu Vž. A suti̇̀kot ką bevažiuojant? LKT99(Užv). Vieną žmogų, ką suti̇̀ksi an keliu, paimk ir vežk Yl. Sutikaũ in gatvės, tai turiu prakalbėt Dg. Jau liptą bengdamas eiti sutiñka pryš vyrišką Nv. Su arkliais da kada važiavom, sutiñkam atnešant kryžių Mšk. Toks ponaitis vis ten vaikščiodavo, i vis suti̇̀kdavo visi Jdr. Jų pievos buvo kažin kur toli, tos[e] pievos[e] suti̇̀ko eigulį – ir mušt Slm. Eina pasidaryt galo, ir baigta, ir sutiñka tokį senelį (ps.) PnmR. Nuėjo į girią medžių ir sutiko giltinę LTR(Kbr). Toliau lapė sutinka karvių bandą LKT196(Žvr). Jei arkliai prunkščia, ką nors sutiksi VšR. Vilką sutik – laimė. Zuikį sutik – nelaimė. Bobą sutik – nelaimė DS197(Rs). Sutikaũ sesulę po sodą vaikščiojant (d.) Rod. Tep aš lenkiuos tavę, berneli, keleliu sutikdama LTR(Lp). Ir nešė Jis kryžių savo, o išeidami sutiko žmogų, praentį iš Cyrene, vardu Simoną VlnE206.
| prk.: Ar sutiksiu tavo žvilgsnį dar nors kartą? S.Nėr. Jis atmerkė akis ir sutiko jos žvilgsnį V.Myk-Put.
^ Namie palikau, lauke sutikau i savo gero nepažinau (bitės) LTR(Slk).
| refl. tr. R56, MŽ75, LL98, NdŽ: Susti̇̀ko diedą, seną senelių LzŽ. Žmogus eina toliau, sustiñka kitą žmogų Azr. Eini, ją sustenki̇̀, tai ir grįžk, ana be laimės Aln. Vaikščioja vaikščioja po dangų – niekur nieko nesustinka LTR. Kad i kely aš jo nesusti̇̀kčia Dglš. Nei aš jos išlojojau, nei pavogiau ką, ko ana manęs bijo susti̇̀kt Klt. Tais keliais lekia vėl atgal ir susti̇̀ko gaspadorių ieškantį Sb. Važiuoja [ožys] toliau – sustenka kitą pulką LTR(Tvr). Jojau jojau par šilelį, par žalią lankelę, susitikau panytelių didelį pulkelį (d.) Cs. Susitikau bernužėlį keleliu einantį NS1138. Papasakojo motinai, kad buvęs susitikęs miške gerą savo bičiulį J.Balč. Eina bernas vienon veselion ir susitinka velnią SI212. Tas jo susitiktas ponaitis tai buvo velnias LTR(Ob). Turklį susti̇̀kęs an kelio, turi sergėties Rod.
ǁ pasitaikyti sueiti, užeiti, rasti: Kame aš aną besuti̇̀ksu, jug ans išvažiavo jau Pln. Jeigu girtą suti̇̀ko darbe, nebėr darbo Grz. Kur tu, sako, durniau, kame tu tą Dievą sutikái? Vž. Ponas, jei sutiks mumis čia, užmuš Varn. Bijojo žmogus, suti̇̀ksi, ta nuplucins teip Trk. I gerų žmonių sutikáu, i blogų Krt. Ta katelė y[ra] suti̇̀kusi tokį patinelį mandrą Šts. Sutikaũ senobinius draugus Žl. Lig suti̇̀kęs žmogų tujau pasakysi, kad ne iš čia y[ra] Lž. Jei savo vyrą satikčià Zt. Tokį suti̇̀kęs, bėk Klt. Tad eisi tokiais šmotais, kad nesuti̇̀ktumi žmogaus Kl. Nežinai, kokį sutiksi̇̀ i až kokio išeisi Klt. Tiek esam jau įbūgusios, ka tik to vokyčio nesuti̇̀ktumiam Plt. Tep dar̃ vilkas, ką nesùtenka, tą ema, ba jo dokumentai pragaišo (ps.) Lz. J. Jablonskį sutikau vaikščiojant žemės ūkio parodoj J.Balč. Sutikau bernelį – pažinau vargelį LTR(Slk). Raiteliai ilgai jojo miškais ir šlaitais, nematydami jokių gyvenamų sodybų ir nieko nesutikdami A.Vien. Kada tavo neprieteliaus jautį alba asilą sutinki beklejojantį, tada tu tą vėl jopi vesk BB2Moz23,4.
| Daktaro nebuvo suti̇̀kusi par visą amželį (nesirgo) Ub.
^ Ką sutinka, tam patinka Sim. Kokį sutiksi, tokiu pats liksi LTR(Zp). Suti̇̀ks dveigys treigį Sd. Kurį sutiko, tas patiko Šts. Bėgsi nu vilko, suti̇̀ksi mešką Sd. Vilką sutikęs, pasitrauk į šalį LTR(Žg). Kiukurza, keverza, ką sutinka, tą sudrasko (akėčos) LTR.
| refl. tr.: Ar susitinki̇̀ jį, ar matai? Krs. I paskiau antrąją dieną ans susiti̇̀kęs draugą Als. In rinko sustikaũ sa[vo] savaičius Dv. Jis mumis susti̇̀ko, tuo mamytės ranką pabučiavo Vl. Sustikaũ žmogų mūsio krašto Dv. Jau kaltininkų nebsusiti̇̀ksi, o lobį, sako, rasma Lk. Kartą susitikaũ du [vilkus], tai plaukai paaugo an galvos KzR. Ai, neduok Dieve, tokis žmogus gyvenime susti̇̀ktie Smal. Nereikėjo dukterį tep toli išleist, dažniau būtai ją susti̇̀kus Lš. Žemaičių susti̇̀ktie teko Smal. Einu per dvarelį, pro rūtų darželį ir sustikaũ mergužėlę rūtelių darželin DrskD17. Paulina susti̇̀ko [gyvatę], o aš tai nemačiau Žl. Jau anas jos (gyvatės) nekliudi̇̀s, kai susti̇̀ks, nei muš Ck.
^ Toks tokį ir susteñka Trgn. Kitas ir kiškį susti̇̀ks, o sakis, kad velnias Antr.
ǁ NdŽ aptikti, rasti: Kur tiktai sutikaũ vandenį, i gėriau Kvr.
| Labai dažnai sutinki visai nebūtų žodžių rš. Kalboje dar galima sutikti ir sudėtingesnių junginių KlbXIII32.
ǁ NdŽ prk. patirti: A tokie vargai y[ra]? A tokius vargus tesuti̇̀ksi par gyvenimą? Varn. Matai, kur vaikas smertį suti̇̀ko Pš. Nedžiaukias iš kito nelaimės, rytą i tu tą patį gali sutikti LTR(Plt). Sutikau dideles sunkenybes mintims išreikšti rš.
ǁ refl. H, H160, N, Sut, K, L, Š, NdŽ, KŽ susieiti vienoje vietoje, susidurti: Anuodu susiti̇̀ko tarpdury kaktotykiu, kaktomušiais J. Jomarke susiti̇̀kom akis į akį, ale nieko nesakė Sk. Labydavos susti̇̀kę, visi sveikydavos Pl. Aš pieninėn, jis iš pieninės, tai sustiñkam, kalbos nepabaigiam Kp. Vat broliai tai broliai: kryžiakelėj susti̇̀kę nusisuka Švnč. Jeigu susiti̇̀ktūt an kelio su čystu lenku, tai ir razsikalbėtūt Dv. Anys kartą sasiti̇̀ko – ir pasigėrė Zt. Susiti̇̀kom, ka rėkėm vedvi, nė parsiskirti negalėjom susiti̇̀kusios Lc. Pavasarį atsivežiau an rinko bulbų parduot ir sustinkù su katarais buvom tęnai (fronte) Aps. Susi̇̀tenki kasdien ir viską matai pats Dgp. Visi bijo su milžinu susitikti J.Jabl. Turtingas ir grynas susitiko ant kelio SPII87.
| Eilės susiti̇̀kę sutrepsi ir vėl eina atbuli Mrj. Susiti̇̀ko du traukiniai ir susidūrė Krs. Tos mašynelės gerai jau, sau susitiñka i susimuša, ui perka Ms. Ten, kur visi keliai subėgdavo susitikdavo, stovėjo aukštas laibas akmuo V.Krėv. Jie žinojo par penkis metus, kada mėnuo su saule susiti̇̀ks On. Jeib gėrybė ir viernybė susitiktųs CII593.
| prk.: Jo akys susitinka su klausiamu Viliaus žvilgiu I.Simon. Staiga jų žvilgsniai susitiko rš. Tokios audros metu buvo pavojinga susitikti su ledo kalnais K.Bor.
^ Su kuo susitiksi̇̀, pats toks liksi An. Ir kiaulė susti̇̀kus su kiaule sukriuksi Ds. Ant vieno liepto du tai negalia susitikti LTR(Vdk). Eik, sesele, vienu keliu, aš eisiu kitu – susitiksime už kalno (juosta) LTR.
ǁ intr. Sut susidurti, sueiti (kautis): Sutinku su neprieteliu SD284. Ir labai mušėsi, ir net du ar tris kartus buvo suti̇̀kę an durtuvų, suėję Sb.
| refl.: Per tris kartus buvo an durtuvų susiti̇̀kę rusai ir vokiečiai Sb. Susitikusi abidvi šali, pradėjo kyvoties, paskiaus mušties su kumstėmis ir brūkliais M.Valanč. Mus išmokyt, kaip idant mes su čertu prieštarnyku o piktadėju mūsų susitikt o jo pagundymų gintis turėtumbim MP107.
ǁ intr. pasimatyti, sueiti pasimatyti, bendrauti: Aš su žmonėm sutenkù ir pakalbu Ob. Kad toks durnas, aš nenoriu su juom suti̇̀kt ir kalbėt Alks.
| refl.: Laiškus susleidžia, o susti̇̀kt neturi kur siratos Skdt. Teip anuodu nesusi̇̀tinka, tik išvažiuodamu LKT66(Ms). O jauna kol buvau, kas mun rūpėjo, tiktai pasirėdyti, išeiti, susiti̇̀kti Lk. Da kame norints susiti̇̀ksiam, jug ne į Ameriką išvažiuojam Trk. Ir šoko, ir grajino, ir verkė visi susti̇̀kę Kpč. Nesustenkù nieko, nesueinam Sug. Nebebuvom susti̇̀kę šimtą metų Tr. Kad būčia žinojus, kad su jum teks susiti̇̀kt, būčia visą dešrą pasiėmus Krs. Diendien darban, nė[ra] kada su žmogu susiti̇̀kt Mžš. Mes džiaugėmos susiti̇̀kusios Mžk. Veizėk, šventą dieną turėjai su kuo susiti̇̀kti Pln. O kame besusiti̇̀ksam? – Ankšto[je] vieto[je] kaip žardieno[je] End. Kaime po savo trobą visi trenas, o kaip nesusitiñkas, i negripuojas Rdn. Kad jau su giminėm susiti̇̀kt nebenori, tai jau visai ne daiktas Mžš. Susteñkam senos, visos pasižįstam Strn. Į bažnyčią ejom, su pamilija susiti̇̀kom Slnt. Gyvent – nėr žinios koks, susiti̇̀kt – baika žmogus Klt. Susiti̇̀kov iš kelių kartų Lpl. Nežinau, ar iš meilės, ar iš reikalo, susitiñkav ir vėl Trk. Per du metus mės nė karto nesusti̇̀kom Grv. Kam anys nesusitiñkma padudent Dv. Susitikusios moteriškės susėdo čia pat, drėgnoje žolėje P.Cvir. Rudeniop – prabėgs greit laikas – susitiksim vėlei S.Nėr.
| prk.: Tam laimė – su gyvasčia susiti̇̀ko (liko gyvas) Pvn. Bijau daktaro, peilio, jug nelaimė čia, gali su smerčiu susitikti Trš. Mes žiemą su obuoliu nesusiti̇̀kdavom, o dabar pilna Zr.
^ Ko pykti – reiks susitikti LTR. Ir akmuo su akmeniu susitiñka Brš. Susiti̇̀ksiam žydo pupose (juok.) Kv.
ǁ refl. pasitaikyti (kam) kelyje: Užteku kam, prisitinku, susitinku SD163. Nueinu žiūrėtų, kas te da žvėris mergai susiti̇̀kęs BM69(An). Susiti̇̀ko jiem senelio arklys BM194(Krkn).
7. tr. DŽ, NdŽ, KŽ priimti ką laukiamą, pasitikti, palaukti atvykstančio (kur nors): Jau tuokart, kaip jaunąją tą parvėdluos, suti̇̀ks jaunąjį Tl. Išvažiavom rytmetė[je], pareinu, ta ans suti̇̀ko čia vienas Gršl. Sutiñka [vestuvininkus] gražiai: su kvietkais, su vainikais Šd. Neik, pamatysi, kas tave ten suti̇̀ks Mšk. Kunigas sutiko svečius su būdingu jam santūrumu, tačiau su nuoširdžia, šilta šypsena veide V.Myk-Put. Išeik, šeimininke, ant dvaro, sutik talkelę tarp vartų LTR(suv.). O kad ejo pasakyt mokytiniamus Jo, štai Jėzus sutiko jas kalbėdams: – Sveikos Ch1Mt28,9. Parenčiam sutiko jį tarnai jo ir apsakė jamui bylodami: – Sūnus tavo gyvas yra VlnE122.
| prk.: Naujų metų suti̇̀kti kvietė miestan Krs. Rytojaus dieną jie sutiko su džiaugsmu, nes atėjo giedra, nebelijo, švietė saulė rš.
^ Pirma sutiko, paskui paliko (tiltas) LTR.
| refl. tr.: Labas labas, – tuoj taũ priema, susteñka Lb. O aš viena atsiliksiu, kaip galėsiu, susiti̇̀ksiu [girtą vyrą] sirgdama, vargdama (d.) Pb.
ǁ DŽ, NdŽ, KŽ priimti, parodyti savo santykį su kuo nors: Nuoširdžiai sutiko jį ir namiškiai A.Vien.
| prk.: Ji nori matyti, kaip tą žinią sutiks Marčius V.Bub.
^ Meiliais sutiko žodeliais, kaip girtą vyrą žmona su vaikeliais TŽV599. Sutinka pagal rūbą, išleidžia pagal protą LTR(Vdšk).
8. refl. atsitikti, pasitaikyti: Kito bėda nesidžiauk, bo i tau susti̇̀ks Str. Vežimus vežiau, nesusti̇̀ko toks dalykas, ė dabar susti̇̀ko (išsikinkė arklys) Str.
9. tr. ištikti, užklupti: Ir teip nekurius ant svieto dar tebegyvenant už šventvagišnas spaviednes koronė Dievo sutiko P. Pasakė visus jų prakeikimus, kurie juos turėjo sutikt MP148.
^ Pažįsti žmogų vargelio sutiktas LTR.
| refl. tr.: Karvę pavogė, bet jau jį susti̇̀ko diena [bevedant] Str. Nesveikata žmogų susti̇̀ko LzŽ.
10. tr. užgauti, užkliūti: Sutikaũ koją LzŽ.
| refl.: Tamsiai eidamos medžiu, sustiksi̇̀ až šakos LzŽ.
11. part. praet. Kos159, NdŽ, KŽ, Kl, Prk, Mšk tikęs, geras, darnus, viskam tinkamas: Buvo pora suti̇̀kusi, ale ka vel[nia]s uodegą įsuko Grd. Grajys, dainiuos, viską – toks suti̇̀kęs vyras buvo Trk. Vyrai žaliūkai, su visu sutikę S.Dauk. Vyskupas, teip su visu sutikęs sūdūse, negalėjo būti kitokiu ir savo vieto[je] M.Valanč. Jei apynojas yra su visu sutikęs, tai yra, jei augminys auga derlingai ir linksmai, tad žemės blusos nedidžiai tegadina S.Dauk. Paršelis buvo suti̇̀kusių vidurių, daug ėdė Šts. Toks nesuti̇̀kęs audeklas, kaip rėtis Skd. Nesuti̇̀kusi ta bobelė – su gėrimu pražuvusi Krš. Ne kožna gaspadinė teišverda sutikusį ėdį Šts. Ant visa ko sutikęs bus kunigelis Žem.
ǁ gražiai nuaugęs, gerai sudėtas, riebus: Veizėk, kokia štrami, kokia suti̇̀kusi merga MitI75. Y[ra] plati, suti̇̀kusi motriška, vienu žodžiu Vvr. Karalienės liemuo, kad ir nestoras, bet gerai sutikęs I.Simon. Jaučiai jų riebi, su visu sutikę M.Unt.
pasuti̇̀kti (dial.) tr. sutikti, sueiti: Pasuti̇̀ksi mielą tėvelį LKKVII196(ČrP).
| refl. tr.: Pasisutiksi̇̀ [jį] par tą didį kelelį LKKVII196(ČrP).
užti̇̀kti Rtr; Ser
1. tr. L, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Sb netyčia, neieškant rasti, užeiti, pamatyti, aptikti: Eina medkirtys toliau ir užtiñka kitą senį Snt. Ot užtikáu daug grybų! Varn. Eidamas par tankynę, užtikaũ šeško pėdus Ėr. Gal užti̇̀ksi kur jaučiuką, atvesk Pc. Po tuo berželiu užti̇̀kom žaltį Br. Štai jauniausioji užtinka savo marškinių rankovėje įsirangiusį žaltį BsPIII317. Ant tvartų šešką buvau užti̇̀kęs Jrb. Užti̇̀ks šernai žirnių, tai tę nudirbs, kad tę nieko neliks Lkč. Daug apėjo ir nieko neužtiko KrvP(Bb).
| refl. tr.: Parlėksias par krautuves, gal užti̇̀ksias miltų Krš.
ǁ pataikyti sutikti: Suprato ponas, kad užtiko už save gudresnį LTsIV185. Pamatysi sodietį, kokio niekuomet nesi dar užtikęs V.Krėv. Tokio žmogaus aš neužtikaũ, kur turto nenorėtų Jrb. A tai jau čia pažįstamų niekur neužtiñkat? Gl. Kai vokiečius užtinkame čia kaipo svečius, galim įspėti, ką Mindaugas yra sumanęs V.Krėv.
| Nora užti̇̀kti tą vaikį ir viską išsiklausinėti Krš.
| Mūsų krašte dažniau [gluodena] užtinkama apysausiuose durpynuose EncIX193. Yra gyvačių „karalius“, bet retai kas jį užtinka LTR(Slk).
^ Gal tokį durnių užtiksi, kuriam patiksi KrvP(Šk). Nu nu, palaukit, laumės, užtiks dveigys treigį LzP.
ǁ intr. pataikyti: Su visais [marti] rejas, ne an tokios geros užti̇̀ko Krš.
^ Bėgdamas nuo balos, ant velnio užtiko KrvP(Ašm).
ǁ rasti ieškant: Aš neužtikaũ jo namie BŽ279. Avelė nutrūkus buvo, vos užtikaũ paraisty Vp. Dėlto ažtikaũ, kur ana (višta) deda Užp. Grabinėjo grabinėjo, neužtinka niekur skylutės BsPIII25. Niekur nepavyko jiems užtikti nei žuvusios ekspedicijos laivų, nei jos įgulos buvimo ženklų K.Bor. Uredininkams vieną paslėptą drukoriją užtikus, ant jų šovęs esąs TP1880,46.
ǁ I atrasti, pajusti, suprasti: Užti̇̀ko vaistus, pagijau Grd. Vis tiek vieną sykį užti̇̀ksit, kas (kokie vaistai) padeda Smln. Rapolas užtiko tikrąjį savo pašaukimą – tijūnauti Vaižg. Avižos įmanomai uždera… užtikus sėjant gerą laiką IM1852,12.
^ Nebridęs neužtiksi, ar gilu yra LTR.
ǁ tr., intr. I atspėti: Visi ponai sušuko, kad ans užtiko, kas to[je] torielko[je] yra LTR(Kl). Nugis kas gali užtikti, kaip reik skaityti šiokį žodį Jn.
ǁ I, DŽ, NdŽ užklupti (ką nors veikiantį): Jis užti̇̀ko mergą besivelkant marškinius, t. y. rado J. Užtikaũ bevagiant šieną Ėr. Jeigu miegantį užtikstà, tai rasta ČrP. Užtikaũ ją berumžiant [žemę] Smln. Užtikaũ aš jį sode obuolius beraškantį Ssk. Pats nubėgo, nepersergėjęs mane tyčiomis bjaurybė, kad čionai mane žmonės užtiktų! V.Piet.
2. intr. NdŽ sutapti: Uždėjau, užti̇̀ko i laikos Šv. Neužtiñkančios durys, dėl to šaltis eina J. Tura būti užtinkamas geras dangtis Kl. Mūso nė langai užtiñką, eita šaltis pro visus pašalius Ms. Šėpas yra neužti̇̀kęs, pridulka Šts.
3. tr., intr. H, H160, NdŽ, KŽ mušti, suduoti: Ką užgauti, užti̇̀kti KII234. Tik biskį rykštuke užtikau, tai jau ir žliumbia Všt. Nedoras Publiušas užtiko i užgavo į veidą šventą moteriškę brš.
| prk.: Teisinga ranka Viešpaties užtiko tavo vaikus, bet ir patį užtiks, jei nepamesi rūstybės tavo M.Valanč. Dieve kūrėji, supyk ant pūstytojų, užtik juos S.Dauk.
ǁ tr. mušti, trenkti (apie paralyžių, stabą, žaibą): Paralyžius buvo užti̇̀kęs aną Kl. Teip bebruzdantį vyskupą 21 d. liepos mėnesies staiga parlyžius užtiko M.Valanč. Viešpatie, tarnas mano gul namiej paralyžiumi užtiktas ir sunkiai yra suspaustas brš.
^ Kad tave paralius užti̇̀ktum! J.
4. tr., intr. J, Onš, Vrn, Nč užgauti: Neužti̇̀k, vaike, jo: anas gi mažesnis Lkm. Viena vištaitė nededa tokia – gal užtiktà? Lt. Neužti̇̀k – telinga karvė Vlk. Ažtikaũ koją in akmenį Ktk.
| refl. tr., intr. Vrn, Mrc: Koją užsitikaũ, kad jau negaliu, kap sopa LKKXIII26(Grv). Kask pamažu, neužsiti̇̀k kojos Brsl. Dabar minkšta (daug sniego), neužsitiksi̇̀ labai, kad ir virsi Prng. Vaikas bliauna – gal užsiti̇̀ko Ktk. Mergytė su kuprele – užsiti̇̀ko maža Klt. Užsitiksi̇̀ gi galvą, žiopla! Trgn. Kap nuo žirgo lipė, šoną užsitiko LMD(Švnč).
5. tr. J, KŽ paliesti, užkliudyti: Ans atpjaus duonos riekę, paduos, kepalo, ranką antdėjęs, neužti̇̀ksi pats Žd. Didžiosios lempos neužti̇̀k Vkš. Kad važiavau vieškeleliu, smiltelės dulkėjo, kad užtikau akmenelį, ugnelė žėrėjo LTR(Lkv).
| Blužnis paskutinė jau liga – anos užti̇̀kti negal Trk.
ǁ prk. liesti, užkabinėti: Aš tavęs neužtinkù, i tu munęs neužti̇̀k KlvrŽ. Ne ten aš daugiau pasiuntu, ne nėko, jei neužtiñka nėkas Trk. Ta kad aną užtiñka, ta tik ans spira su tums kojoms Vgr. Išgerti liūb, bet nėkumet neužti̇̀ks žmogaus Yl. Ne čia nėkas pula, ne nėkas nora anų užti̇̀kti, lei anus vel[nia]s atema! Trk. Užtiñka prisprogusį (girtą), prisprogęs nė vienas nenora apsileisti Trk. Jug ka negėręs, neužti̇̀ko nėko Yl. Tėvų nereik užti̇̀kti Žeml. Jug ans tau nėko nedaro, ans tavęs neužtiñka Sd. Mokytojuo nevalnu vaikų užti̇̀kti, ant kelių klupyti, ne uždaužti Trk. Pyragu papirkom tus vokyčius, ka neužti̇̀ktum mūso Lž. Nė vieno daba neužtiñka, kaip paseno, o vaikis liuob pilsias kaip žaltys Trk. Nė kokia valdžia mūso nėkumet neužtiñka KlvrŽ. Taip su bitimis: gražią dieną eik pri anų i anų neužti̇̀k, gali̇̀ paimti [medaus] Všv.
ǁ prk. liesti, imti: Tėvas, motina rūpinos, kad svetimo neužti̇̀ktų Trk. Su pančiu gausi, jeigu užti̇̀ksi kame ką Trk. Viščiukus į šiaurės pusę paleisti – varna tada neužtiñka Klk.
6. intr. N, NdŽ, KŽ kilti, užeiti: Užti̇̀ko nederlius, laukų nėr kuo sėt Grv. Ir užtiko šiauras vėjas, ir įpūtė vainikėlį ing marių gilumėlį RD6. Ir užtiko šiaurusis vėjelis, ir išmetė iš rankų kūpkelę LTR(Nm). Ateis rudenėlis, užti̇̀ks šalnytėlė, nukrės žiedus ir lapelius nuo žalių rūtelių (d.) Všn. Užtiks šalnelė, pakąs žolelę, atjos bernelis, kalbins panelę LTR(Km). Nupuls vasarėlė, užtiks žiemužėlė LTR(Kp). O rudiniui užtikus, vėl šaltymetis prispaudė I. Užtiks šiltas pavasaris – reiks vainelėj joti LTR(Krsn). Užtinka sujudimas oro ant jūrės I. Par Adomo ir Ievos grieką užti̇̀ko visoki šio gyvenimo vargai A.Baran. Bet vieną sykį didi mane paėmė baimė. Užtiko bangas su skaudžia perkūnija I. Užtiko ūkanos an marių, ir paklydo laivas tos karalystės, kur toj jo pana buvo BsPIV181. Ir čion užtikusi giedra išdžiovino vandenį I.
ǁ tr. prk. užklupti, rasti: Rytas užtiko mus miške rš. Auštant ten jis (liūtas) gulias ir miega, kame aušra užtiko Blv. O varge! šitoj salėje gal tave diena užtikti V.Kudir. Tada motina atgulė, ir pavasaris ją užtiko dar lovoj rš. Mus vaina užti̇̀ko namie Brsl. Teužtinka jį ant pavargusio žirgo kalnuose audra! A.Vien. Užti̇̀ks taũ, rūtele, šaltoja žiemelė Ut. Užti̇̀ks tavę vėtrytėlė, iškrės tavo obuolėlius (d.) Kp. Teip žmoneles, iš bado žemėm papenėtus, kad užti̇̀ksiant pavietris! – ir labai pakrėtus A.Baran.
^ Kad tave lietus, vėjis užti̇̀ktum! J.
7. tr., intr. NdŽ, KŽ užpulti, užeiti; ištikti; apimti: Vargas manę užti̇̀ko Knv. Koronė Dievo užti̇̀ko: atsivėrė žemė, viską prarijo Kl. Kas par nelaimė užtiko mergelę? M.Valanč. Kaipgi nedejuoti, kad užtiko mano dienas devynios nelaimės A.Baran.
| Pagrįžęs iš kelionės imsiuosi visomis sylomis kalbomokslio, kad nebeužtiktų̃ manęs naujas koksai matematikos karštis A.Baran.
^ Daug prietelių pri valgio, kaip nelaimė užtiko, nė vieno nebliko VP11.
8. intr. Q346,629, H, R, R169,257, MŽ, MŽ224,343, N, K, KII60,239,359, LVIV392, NdŽ, KŽ, Plšk, Vdžg, Skr užderėti, nusisekti (apie derlių): Javai ant lauko užtiko B553. Kačeig ilgai audra buvo, javai tikt gerai užti̇̀ko KBI35. Kviečiai jam gerai užti̇̀kę KI354. Obuolai bei kriaušės labai užti̇̀ko KII98. Neužti̇̀ko šįmet dobilai, tai reikia pirkt žiemai šieno Jrb. Linai šišion ir užti̇̀kdavo gerai Šlu. Tai paskui kad ir javai neužti̇̀kdavo, tai jau bulvių būdavo Rg. Ar užti̇̀ko daga? Tlž. Be šilumos ir be lytaus negal javai užtikti Ns1849,2. Atolas gerai užtiko, ir galėjo vis gražioje pagadoje nušienautas tapti Kel1879,175. Rugiai miežiai kaip užti̇̀ks, mums bajorai, mums atpigs JD1399. Šįmet žemės vaisius ne visur užtiko LC1879,51. Žirniai bei vikiai užtinką tikt ant drėgnų laukų prš. Roputės šįmet pas mus buvo įmanytinai užtikusios TP1880,45. Dėkavojam tau …, kad tu … mūsų arimus ir sėjimus peržegnojai ir javams duodi užtikti KlM714. Tu duodi gerai užtikti jų javams RBPs65,10.
9. intr. K, Up, Trg patikti, įtikti: Kaip tos braškės išsirpo, jerau, kaip neužti̇̀ko – rūgštos tokios Yl. Užti̇̀ko alaus anam, t. y. prie širdies patiko J. Labai jiem užti̇̀ko mano valgis Nč. Edelmons užpyko, jam didžiai n'užti̇̀ko LB22.
^ Užti̇̀ko kai šun[iui] botagas (muilas) Jrk122. Nor ir numirsi, bet visiem nežutiksi̇̀ Nč.
10. intr. imti, pradėti, įnikti ką daryti: Šuniukas užti̇̀ko šaukti, kaukti, rėkti J. Užti̇̀ko ginti, draskyti J.
išti̇̀kti
Apibrėžtis
ti̇́kti, tiñka (tiñkma LD352(Dv), teñka LzŽ), ti̇̀ko KBII159, K, Š, K.Būg, FrnW, DrskŽ; H, R, MŽ, N, L, Rtr
1. intr. DŽ, NdŽ, KŽ būti atitaikytam, tinkamam, geram: Tie akilioriai man netiñka prie akių (nematau su jais) Jnšk. Raktai netiko į spyną rš. Šitas dalgis tiñka in šitą dalgiakotį Lp. Dumčiaus siuvinys tinka vaikui kaip ir tėvui P.Cvir. O jis (ponaitis) tą čeveryką mieravo visom mergom ir moterėm ir visom panom ir poniom: nė vienai netinka – tai mažas, tai kitom didelis LB160. Laumė rėdo savo dukterį, rūbai netenka (par maži), laumė paėmė kirvį, aptašė pečius ir led ne led apitempė MPs. Norėjau nuspirkt, ale negavau tinkančių apsiavylų Pl.
| Pamačiau, kad netiñka vaistai, tai ir mečiau gėrus Krs. Liepų žiedai, ramunelių [arbata] vienam tiñka, kitam netiñka Všv. Ta mostis man tiñka, kap uždėjai an rankos, tik taksi Srj.
^ Netiks tos kelnės (nieko iš to nebus) B. Ti̇̀ko ka (kap Lp) Barbė prie Miko Mrj. Tinka kaip čia buvęs Jnš.
2. intr. LL110 būti pritaikomam kokiam nors reikalui, derėti: Visam tinkąs, tikras R299, MŽ404. Karūmenėn netikaũ penkioliktais metais Rod. Aš tąsyk ne koks vaikiščias buvau, jau į kareivius tikaũ Slv. Da ka valioji dirbt, tai da i ubagyne tinki̇̀ Jrb. Matau, kad man į pačias tinki, tik noriu žinoti, ar galiu tikėtis, kad už manęs eisi V.Kudir. Tik tų [jie] slūžyti karaliaus dvare BBDan1,4. Teisybę pasakius, jis nei neišrodo tinkančiu sūdžios vietą užimt rš. Su kairia ranka dirbu bet ką, tai man stygos neteñka (kaire ranka negali griežti smuiku) Mlt. Kur dėsi, tę tiñka LKT202(Kbr). Ir buvo tėvui vargas, kad taip visur tinkąs Petrukas nė kokiam darbui netiko LzP. Keturi arkliai buvo, visus paėmė, buvo teñkami kariuomenėn Alks. Lūpos atsikišę tik kiaušiniam gert tinka Grš. Pažadėjau tau širdelę iš jaunųjų dienelių, nebetiksiu į pulkelį savo mielų seselių LTR(Lbv). Neti̇̀ksi nė mašino[je] važiuoti, ka pačiupinėsu tavi Krž. Palankynom viskas tiñka, ale kožna parenka ką geresnio Kpč. Mielės sudžiūvę ragan – kam gi jos beti̇̀kę? Mžš. Bal̃dams uosiai tiñka i beržai da kiek Jrb. Kinktams arklių oda tiñka, o avalynei ne – vandenį leida Krž. Nebitiñkąs toks votegas bepaliko Slnt. Tokia stora medžiaga netiñka suknelei Vdžg. O tatai yra kilnojimo afiera, kurią nuog jų imsite: … žoles, mostims tikras (tinkančias) ir geram rūkymui BB2Moz25,3-6. Šaltam pienui tiks įpilt [suskilusi puodynė] Ėr. Vadovėlis buvo skiriamas vidurinėms mokykloms, bet jis labai tiko ir universiteto studentams J.Balč. Anasis kūlis ti̇̀ks pundamentuo KlbX125(Krtn). Nuo piktų dvasių atsiginti tinka šermukšnis LTR(Žgč). Be skujinės šluotos pečiaus neiššluosi, tik skujelės čia tiñka Lš. Sėtinėms pievoms įrengti tinka nusausintos žemapelkės rš. Vienur kaip ir ti̇̀kt, kitur nė pradėt netiñka Kp. Ilgais žiemos vakarais užsidaręs savo bute jis prisimena visus tuos apylinkės vyrus, kurie tinka sukilėlių gretoms V.Myk-Put. Kitokie pelenai šarmuo netiñka, tiktai beržo, alksnio Krš. Verpalas buvo geras – ti̇̀ko ir apmetams Kl. Iš ievų ir dangčius dirbdavom – viskam anos teñka Ob. Ir kad kur nor tiktų tos bjaurybės traknys! Lš. An baltų marškinių juoda jakutė tiñka ir in bažnyčią nueit Kpč. Šitas drobužis, pažiūrėk, bene tiktų tau žiemos apsiaustui J.Jabl(ž.). Žmogus kvailas tai tinki̇̀ tik vilkui suėst Grdž. Niekam netinkąs KBI19. Pasenęs ka niekam nebtinki̇̀ Šv. Pirkt, parduot, kupčiavot – tam tiñka [vyras] Kdn. Daugiausia senas stubas, kur jau niekam netiñka, pirčiai [skirdavo], vis tiek, sako, sudegs PnmŽ. Jūrinis [vėjas] nėkam netiñka, nėko nepavaro Klp. Mūsų bitys nėkam nebtiñka – neįneša nėko medaus Prk. Kuris niekam nebetinka, tas prie manęs sėda LTR(Kpč). Niekuomet nešluok kieman, kas dar tinka tau ar man rš. Dabar ti̇̀ktų lytaus Snt. O čia jau niekam netinka anie iškalbinėjimai atakingų ir smarkiųjų žmonių DP362.
^ Tas niekam netinka kaip tikt meškoms vadžioti M. Penėtas jautis veislei netinka, o lepintas žmogus – darbui LTR(Ds). Darbui visai netinka, bet rėkti moka KrvP(Rdd). Jis gavo apsukrią žmoną: tiñka ir prie pečiaus, ir prie svečio Jnš. Mergelė ti̇̀ko tanciuo i rožančiuo Trš. Tinka ir prie tanciaus, ir prie ražančiaus LTR(Grk). Alus be apynių, sviestas be druskos, arklys be uodegos, žmogus be doros niekam netinka LTR(Šl).
ǁ galioti, patenkinti: Šis skaičius tinka lygtims, bet netinka uždaviniui Z.Žem. Ši priklausomybė tinka tiek idealioms, tiek ir realioms dujoms rš.
3. intr. R306, MŽ410, NdŽ, KŽ, Slm, Pnm pritapti, derėti (prie ko, kur): Senas pri jaunų netinki̇̀, anie savo tvarką tura, tu iškrimti visur Rdn. Jaunas ir mažas – tai visur jis tiñka Upn. Tau baltas nuometėlis neti̇̀ks prie vainikėlio (d.) Antz. Nebetiksiu prie pulkelio savo mielų draugelių LTR(Al).
| Pirminykas geras, tinkantỹs VšR.
^ Jis tiñka tę kap šuo bažnyčio[je] Kt. Tep ji tiñka baliui kap šuva in kamantus Smn. Tu čia ir tinki kap meška karietoj LTR(Lzd). Tinka kap jautis in karietą LTR(Lp). Su verkiančiu verk, su dainuojančiu dainuok, tai visur tiksi Gs.
ǁ gerai derėti kam, derintis prie ko: Prieg žaliam palti skarelė labai ti̇̀ks Azr. Nu kaip, ar tiñka man ta suknelė? Skrb. Juodi akiniai jam labai tinka rš. Plaukai balti buvo, ale jai ti̇̀ko Jrb. Prie šalkui ti̇̀ks mėlyno[ji] [kepuraitė] Klt. Parsmaugta suknia jai, tokiai driučkei, netiñka Sml. I man tiktų̃be tokia kepurė! Klt. Su šitais senystos požymiais netiko skubotas žingsnis rš.
^ Tiñka kap šuniui balnas Alv. Tau tas švarkas tep tiñka kap šun[iui] penkta koja Plv. Tiñka kai nulieta Prn. Ėsk, kas patinka, nešiok, kas tiñka Krš. Kur tiko, ten ir paliko Pšl. Kur tinka, ten prilimpa LTR. Gražiam ir snarglys tiñka Prn. Tinka kaip (kap Lzd) karvei (šuniu Lzd, kiaulei Šl, Rm) balnas SkrT. Tiñka (Tiko Vlkv) kaip šuniui penkta koja Km, Ps. Tiñka kaip vagiui virvė Dl. Tinka kaip ubagui šluota LTR(Dkk). Tiñka kaip Mataušui skrybėlė KlK32,87(An). Tinka kaip kiaulei ragai LTR(Užp). Tiñka kaip šikšnai degutas Svn. Tinka kap karvei vainikas LTR(Vlkv). Tinka kaip šuniui rimbas (botagas LTR(Užp), vadžios LTR) Snt. Kol buvo ponas, tiko ir žiponas LTR(Zp).
ǁ KŽ derintis skoniu, kvapu: Su pyragu, su bulvėms labai tiñka kastinys Tl. Ar prie pieno, ar prie mėsos ti̇̀kdavo bulba Užp. Ti̇̀ko ta obūlynė pri kleckiukų Krš. Daba [pirktinė] duona netiñka nė prie pieno, nė prie mėsos Pšš. Spalgenos, kad ir primaišai prie obuolio, tai labai tinka Alz. Kysielis šiultas su bulbom tiñka, šaltas – su miešimu Kp. Agrazdai su serbentais labai tiñka [uogienei] Kvr. Šviežias ragaišis su prėsku pienu labai tiñka Kvr. Užkulas tiñka labai pri šviežių bulbių Krš. Kvynai tiñka į sūrį Sg. Miežio kvapas duonai netinka, va rugio Kp.
ǁ ppr. impers. Q195, CI709, NdŽ, KŽ derėti, priderėti: Vyrui i šep, i tep tiñka Mrj. Ar jai gi tiñka sa[vo] kūnas rodytie?! Grv. Tiñka netinka, o jy savo posmuoja, ir gana Mrj. Janė da nežino, prieš ką paspūst tiñka Užp. Nelabai tiñka ant žmogaus teip sakyt Erž. Netinka (neverta) žodį Dievo palikti ir tarnauti prie stalo CII607. Ar tinka, kad aš, paprasta moteriškė, mokyčiau tamstą? LzP. Neger yra (paraštėje netinka), ką tu darai, tu save nuodėmais apilsini BB2Moz18,17. Tiktiną laišką galėjau parašyti, o davatkos mokyta tebuvau Šts.
| Mun nebtiñka nė sakyti, kaip vargau Lc.
^ Kas tinka jaunam, netinka senam LTR(Gdr). Niekas netiñka, kas viršum mieros Lš. Iš elgetos imt lazdą netiñka Dkš. Sako, senam tiñka meluot, bagotam – vogt Žg. Vilkui aviną tinka ir papjauti, avinui [pjaunamam] netinka nė bliauti PPr440. Gi kas netiñka, tai ir nelimpa – netiñka moteriai rūkyt Mrj. Teip tiñka [moteriai rūkyti], kaip varlei an kemso sėdėt Aln. Ar vaikas, ar paršas – kur netiñka, neleisk An. Senam tiñka aple smertį šnekėti – kelė[je] jau [tu] stovi Rdn.
tiktinai̇̃ Tiktinai pasielgtis nepratęs brš. Tiktinai ištesėt galėtų Ns1838,1.
tiñkančiai adv., tenkančiai̇̃: Žiūrėk, tenkančiai̇̃ pasisveikink Sdk. Kožnas darbas tenkančiai̇̃ padaryt reikia noro Skdt.
| Jeigu pasrodis nebetiñkančiai šalta, tai šiltos [sriubos] pridėsiu Skp.
4. intr. S.Stan, Sut, I, DŽ, NdŽ, KŽ būti pagal skonį, patikti: Mokėjau dainų, tos ta mun ti̇̀ko – dainiuosu liuob i dainiuosu DūnŽ. Netiñka megzti, verpti munie tiñka Šts. Dar tiñka pajuokuoti, paplepėti Slnt. Man biskį tiñka pašnekėt Paž. Ka jauniejai šoka, tiñka pasiveizėti Šts. Mun tiñka tiktai įpilti, o gerti aš nenoru Rt. Tiñka motriškoms vyriškoms būti – su kelnėms eita Šv. Minti linai mun neti̇̀ko ir nevedės Nv. Keltis labai anksti tarnaitei, žinoma, netiko J.Jabl. Mun mieste neti̇̀ktum gyventi Slnt. Gaidukai (tokie grybai) jau auga, anie manie gerai tiñka Sg. Kertu (valgau) i kas tiñka, i kas netiñka Slnt. Tėvuo tiñka labiausiai ta veršputrė, Stasė – navalgo Žr. Mun netiñka drūžėti švarkai Trk. Gudkarkliai briedžiams labai tiñka Krš. Kožnam katinuo dideliai tiñka tas valerjonų kvapas, ans apsigera, voliojas Lpl. Tiñka vyrams tas gėrimas Jdr. Munie ti̇̀ko vyrai juodais plaukais Šv. Mun tiñka visoki atsitikimai Žv. Neti̇̀kdavo munie grybų ieškoti Vn. Neti̇̀ko dirbti – tinginiai tėvai Pj. Rauti, rinkti [linus] mun didliai ti̇̀ko Žlb. Ti̇̀ko anam su arkliais darbuoties Lk. Mun jau ti̇̀ko eiti į darbą didliai Skd. Lopeta jam ti̇̀ko, su lopeta jo darbas buvo Dkk. Mun kartais tiñka i košė Vž. Jis tą mokytojavimą žada mest, sako, netiñką Erž. Tas ma[n] netiñka, ka vyrų plaukai ilgi Plšk. Tiñka anam traktorius, neliáunas Rdn. Liuobsiav dirbti abudu, kaip kuriam tiñkai LKT70(Dr). O tu teip daryk, kaip tau tiñka, o aš darau, kaip mun tiñka Pln. Tiñka munie agurklai, tik nesukramtau Šv. Ti̇̀ko silkė, menkė rūkyta, seilė tįso Šv. Anam tiñka basam Trk. Kam neti̇̀ko, o mun ti̇̀ko, aš eidavau į bažnyčią Vdk. Veselės kitą kartą mun juo tiko kaip dabar Lpl. Vaikam sakau: – Katram netiñka [kaime], nevažiuokit, o jeigu atvažiavot, tai dirbkit Kp. Netiñka jam čianoj Žl. Kad tiñka, valgykiat Grd. Kiek anai ti̇̀ko, tiek ana ėdė, kiek neti̇̀ko, ana išvertė, ta kiaulė Trk. Mun geriau ti̇̀ko į darbą eiti nekaip tus vaikus kavoti Šts. Netiñka svietuo teisybė, nėkas nenora akių pabadymo Krš. Mun dideliai liuob ti̇̀ks kningas skaityti Als. Jau tiñka nepatinka, ka kvieta, jug reikia nueiti Slnt. Nenoriu aš gert, arielka man netiñka Žl. Senam tai ti̇̀kdavo bučiavimas [į ranką] Slm. O tam vaikiuo nelabai i teti̇̀ko ta mergaitė Lnk. Tikimo jy jam tai tiñka, nebežmoniškai tiñka Mžš. Mun ans netiñka ir aš ano neimsiu Yl. Jei tinka merga, ir imk, ilgai nerinkias Rdn. Merga kap šakalys, vyrami netiñka Drsk. I buvom strainios, i vaikiams ti̇̀kom Krt. Žentas tas neti̇̀ko, ka dideliai toks išgerąs buvo Gršl. Toks plepis – seniukams turi̇̀ ti̇̀kti Krš. Tas mislio[je] buvo, ka mergėms ti̇̀ktumi Šv. O ka jauna buvau, i vaikeliams tikáu, o daba ir arkleliai baidos Pln. Mun ans netiñka ne į akį Trk. Aš, ka i jauna buvau, netikáu sau Brs. Vienas antram ti̇̀ko, i žanijas Vn. Pradėjo mergelkos ti̇̀kti varložiuo Jdr. Jei neti̇̀ks pri žento, išeisiu pri sūnaus Trkn. Aš jam labai tikaũ – vakaruškose, būdavo, šokina i šokina Mžš. Jei muno gyvoliai netiñka, i tu netinki̇̀ Krš. Arklys, kurs nekandąs, mun baisiai tiñka Skd. Na, taigi man toks bernas ir tinka, aš tokio ir ieškau BsMtII99. Graži mergelė, daržo rūtelė, tiñka širdelei JD680. Tikti man tinka žirgelis ir ant žirgelio balnelis, tiktai netinka man pats bernelis KlpD57. Tau bernelis, matyt, tiko, nulenk galvą dėl vainiko O. O kam tiñka juodbruvėlė, ma[n] kožna JD787. Ir jam tiko skaistūs Meilužės veideliai V.Krėv. Valgis jam netiko, jei svečio par pietus neturėjo M.Valanč. Taip pasipuošusi ji ėmė šokti, jos šokimas visiems labai tiko J.Balč. Ši pasaka man labiausiai tikdavo, ir aš dažniausiai prašydavau ją papasakoti J.Jan. Man tinkas tas žiedas, kurs žydi blaiviai ir auga netoli vandens Mair. Vyskupui Krakės dideliai tiko, todėl tankiai liuobėjo ten važioties ir gan ilgai trukti M.Valanč. Tiko jam neretai skaityti tėvus šventus brš. Mums, lietuviams, labai tiktum, kad kas ir taip išspaustum dainas Jn. Man tinka tos skaisčiosios rudenio dienos, kai saulė beržynus auksuoja K.Bink. Dėl to, kad aš tiesą pasakau, netinka tau klausyties Žem. Jug ir tu, Tamošiau, aplei kiemą paauginai keletą medelių, o kad kas naktį atejęs išpjautų, ar tau tiktų? M.Valanč. Da jaunučiai jie, bėga kur jiems tiñka Jrb. Tas vaikis to velnio piningų prisigreibė, kiek anam ti̇̀ko Brs. Paleisk gaidelį, o tas kaip pradės giedot, labai raganai tiks LMD(Žg).
^ Tiko kaip šuniui botagas Kri. Kas širdžiai netiñka, ta nė akys nekimba Slnt. Širdžiai tinka – ir akys limpa LTR(Jnš). Ne kas puikus, bet kas kam tinka LTR(Yl). Ne tas gražus, kas gražus, bet kas kam tinka Plt. Ka ti̇̀ks zūbai, ti̇̀ks i rūbai Škn. Tinka ateisi, tinka neateisi – vis tiek Ggr. Kas tau netinka, to ir kitam nedaryk S.Dauk. Nelygu akis – vienai tiñka motyna, kitai – duktė Grd. Tinginiuo tiktum, kad kiekdiena būtum šventa LMD.
tiktinai̇̃ adv.: Tiktinai̇̃ (patinkamai, maloniai) niežta, ir kasaus Šts.
| refl.: Kai vienas kitam tiñkas, tai paskuniais pradeda draugauties Pgg.
ǁ įtikti: Jamui tiñka mano darbas J. Savo dukteriai netinkù, o svetimiems – tinkù Jrb. Netinkù, par trobą nemoku páreiti Krš. Kas leis [dainuoti], kas leis, gaspadoriuo neti̇̀ksi, tik skubėk nuprakaitavęs, tik skubėk Lpl. O mat Viksvienei kad nebetiñka marti – baras ir baras kasdien Slm. Apsišluo[ja] senoji, apsitvarko, lovas pataiso, mezginį suplauna – tai dar netiñka Bt. Baisi ožys – jai niekas netiñka LKT198(KzR). Neti̇̀ko kaži ko, atstatė Krš. Ta vokytė buvo gera, bet motinai vis tiek neti̇̀ko, kam buvo baltais panagiais Ms. Aš netiksiu par aslelę ėjus, aš netiksiu žodelį kalbėjus LTR. Netinku anytai sunkais darbais, o jaunam berneliui meilais žodžiais LTR(Mrk). Dėde, netiksi taip šnekėdamas mūsų tėvui Žem. Kokio baudžiauninko netiks darbas, puls nagaika raižyti Žem. Tegul mylėdams ir numirsiu, tad Dievui tikra meilė tiks Vnž. Reikia prašyti išgelbėjimo mūsų nuo tų nelaimių, išsikalbant šiteip: jeigu teip tau, Dieve, tiñka A.Baran. Dievui tinkąs Šlč.
^ Tikti vis mokąs B. Nei jis Dievui tinka, nei jo velniui reikia TŽIII383. Blogas būsi, kad tylėsi, ir netiksi, kad kalbėsi LTR(Tv). Dėl kito pirkęs netiksi S.Dauk. Visims netiksi VP50.
ǁ būti gerai: Vakar šalto vandens išgėriau, ir netiñka krūtinei Grdž. Man kopūstai negerai, netiñka valgyt Žl. Kas man te netiko [iš valgių] – paleido vidurius Ps. Esu pavargusi, tiñka munie sėdėti Šv. Pakurtas pečius, ma[n] netiñka [karštis] Jd. Ma[n] valgyt labai mažai kas tiñka Snt. Plaučiams tiñka riebumas, saldumas, o tau negal, i kosai Krš. Bul'bos karščio tai jos nebijo, bet kap šalta, tai bul'bom netiñka Dg. Skynė uogas, neti̇̀ko akiums, nebmato, ri̇̀ba Krš. O ma[n] netiñka – tuoj galvą skauda, tai neužimu tų gėrimų Ss.
tiñkamai adv.: Jau tiñkamai, tokios seilės burno[je] atsiranda Trk.
ǁ Žlb būti geram (augti, gyventi, tarpti ir pan.): Jai oras tenai ti̇̀ko, tai jy ir atliko Skp. Neteñka oras, ir blogai Sug. Tę gėlėm tiñka vieta – saulė, labai gražiai auga Pv. I krapams ta žemė netiñka, pribarsto visa ko Krš. Sodino girinykas medelius – neužaugo, a čia žemė jiem netiñka Dg. Muno kažkaip a žemės nebtiñka cibulėms Slnt. Cibulės paauga, o česnagai neauga, netiñka žemė Žlb. Tikt vienas molio gruntas ant kviečių auginimo tinkąs Kel1864,166. Jei dirva netiñka, tai ir medis neaugs Srj.
5. intr. pasisekti, nusitikti: Kai insirengėm sodan, tai ti̇̀ko! Obuolių priskrėtėm, kiek reikėj[o] Vlk.
^ Ot ti̇̀ko, kap šuniu ridiko Rod. Tiko kaip šuniui dešra po kaklu LTR(Zp).
6. intr. pataikyti, kliudyti: Širdin kiaulei neti̇̀kom [pjaudami] Rod. Neti̇̀ko per burną kirviu, abi rankas perkirto Dbč. Pirkion bombą žumetė, ali niekam neti̇̀ko Rod.
ǁ pakliūti, pataikyti, patekti: Nebeti̇̀kom ant mašiną RdN. Šarvinykas galingas bu[v]o velinas, kuris pirm atėjimo V. Christaus turėjo savo valdžioj visą pasaulį. Bet ti̇̀ko ant mistro už save galingesnio Christaus V., kursai jam atėmė visą šarvą ir ginklą jo DP120.
| Ot ti̇̀kot (atspėjot pavadinimą) – Utena! Rod.
^ Tokis an tokio ti̇̀ko Pls.
7. tr. Švn, Mtl rasti: Savų namų netikaũ, nepažinau LzŽ. A tiksi vienas kelią? Lz. Ar jūs ti̇̀ksit namus? Pls. Nueinu medžian ir netinkù [kelio] namop Lz. Ir kelelio netikau, po girelę blūdinau KrvD140. Neikie, martele, neikie, širdele, in motinėlės dvarą, ba netiksi kelelio (d.) Lp. Lietulis lija, tamsiai aptemo, netiko žirgelis uošvelio dvaro LMD(Rod). Netinku šulnelio, bijausi vilkelio LLDI100(Al). Svočia durų neti̇̀ko neti̇̀ko, po pečeliu pasmuko pasmuko DrskD171. Tris dienas naktis po girias klaidžiojo, kelio namo netiko V.Krėv. Trys keleliai suartiniai ir rugeliai (dobilėliai) pasėtiniai, netinku kelelio in savo tėvelį (bernelį) Vlkv.
8. intr. pasidaryti, nusiduoti, įvykti, atsitikti: Kas jai ti̇̀ko, kad tep verkia? Tvr. Mun buvo negerai ti̇̀kę Rt. Tai kas su juoj tiñkma pavasarį? Dv. Bernaiteli, kas tau ti̇̀ko, kad kačerga kaktoj liko (d.) Tvr. Kelkitės, tėveliai, gana miegoti, su tamstos dukrele negerai tiko LTR(Jž). Jam laimė ti̇̀ko Msn. Neščėslyvi tau, mergel, tiko pritikimai: pasibaigė visi tančiūs, visi ir šokimai A.Strazd.
^ Gerą galvą trejis metus sopa, i vis nieko netiñka Prng.
| refl. SD1181, SD371,446, H, Sut, N, K, Š, DŽ, NdŽ, KŽ: Kas tau ti̇̀kos? KI229. Regi, kap tikõsi GrvT78. Ant svieto visaip tiñkas Trg. Mun yra tikęsýs vienąsyk Vdk. Man visur ti̇̀kos tik gerai Pls. Dabar, kai ma[n] kaip ti̇̀ksis, tai jūs atsakysit Skr. Taip ti̇̀kos – vaiką [mergina] turia Grd. Ale kiek taip ti̇̀kdavos, ka alus bačką išskleis Bt. Nieko jam nesti̇̀ks, šitam kirviui: anas labai kietas Str. Mano širdis jautė, kad negerai jiem tiksis LTR(Pls). Pasiuntė tarną pažiūrėt, kas tę ti̇̀kosi (ps.) Ss. Ir su tuo teip tikosi kaip ir su visais LMD. Kas te tikos šią šviesią dienelę, kad pravirko daržely mergelė? LTR(Dkk). Neik, neik! Kaži kas tę gali tau ti̇̀ktis Jrk87. Anyta prisakė … marčiai … palikti [kūdikį] laukuose, tikėdama, jog ir su šiuom kūdikiu tas pats tiksis BsPIII314. Pagal noro tikos SD61. Kas tikosi jumus, kalnai, jog šokinėjat kaip avinai? Mž462. Šitai niekas jam netikos, idant būtų vertas mirties esąs DP168. Norėjo jo jau akmenimis ažumušt, jau nuog aukšto kalno numest, o tečiau jam niekas iž to nesitiko SPI377. Nesitiks tau iš sylvarto niekas PK80. O jo sesuo iš tolo stovėjo, ištirt norėdama, kas jam tiksis RB2Moz2,4. Baisu apie tatai bylot ir dūmot, norint būtų tatai tikęs piktadėjai kokiam DP161. Kas tau tikosi, kad tu dabar visai kitoks išveizi? prš. Kad tai netiktųs (kiaušiniai neužšaltų), paukštis laiko lizdą globoje Blv. Bet girdėkit toliaus, kas kitą ti̇̀kosi sykį K.Donel. Christus praneša apaštalamus…, kas jiemus tiktis turėjo metu jų sakymo DP213. Dieve, saugok, idant jam netiktų̃s tatai, kas paskui to eit DP33. Ir nebteiravos jau, kas atenčiame laike su juomi tiksias M.Valanč. Visi subėgo, su lazdomis asilą teip supylė, kaip ant svieto niekam nesitiko Tat.
| Ir tikos, kad prisiartino Jerichop, aklas nekuris sėdėjo pas kelią elgdamasis SPI258. Tikos, jog jo tarnai buvo paskydę medžioti S.Dauk.
| Išgirdęs apei kraštą, kuriame baimes aukso grūdų ir žemčiūgų randa, užsikirto tiks kas tikęs į Braziliją keliauti S.Dauk.
ǁ pasitaikyti, ištikti, užklupti: Ti̇̀ko bėda, didė nemaža (ps.) Tvr. Tokia te nelaimė tiko, kad tik pelenai atliko LTR(Ob). Nelaimės upėmis plūsta, dėl to reik kas valanda spirtis nuog jų ir nenusiminti tikusiame varge brš.
| tr. NdŽ, KŽ: Bėdos tiktas B. Lenkai, bėdos tikti, rodos, tenkinasi vien etnografinėmis sienomis Vaižg. Į miesto proletarus teeina bėdos tiktas sodietis rš. Panele tu mano, kas tave tiko, jei nenori manęs, aš gaunu kitą LTR(Ob). Neesame bėdos tikę, yra duonos J. Ką gi daris žmogus, bėdos ti̇̀kęs Sdk.
| refl.: Andai tikos mūsų sodžiuje nelaimė Blv. Gerai, kad tai tik prie mūsų tikos LC1881,14. Tai tikose trečiame amžiuj krikščionystės rš. Jeib kantrus būtų, kada ko pikto tinkas CII615. Vidury dvaro liūliuoja marios, kaip ti̇̀ksis bėda, pasiskandinsiu JD682. Ten tikos baisingas darbas prš. Jei laimūs daiktai bus, kurie mumus, neg mes tikėjomės, tiktų̃s, tad juos pačiam Dievui prirašysime DP335. Kas norint mumus tiksis nuog kūno, nuog pasaulio…, tai mes lengvai ir kantriai ižkęskime DP531.
ǁ kilti: Nebūtų ti̇̀kę vėjai, būtų perplaukęs per ežerą Tvr.
| refl.: Ir šitai sujudimas didis tikos mariose DP78. Tikos barnis tarp mokytinių Viešpaties DP496. Marai tarpu gyvulių tinkas kaip ir tarpu žmonių, ir tuomet jie išdvesia būriais Blv.
9. intr. pasitaikyti, būti: Blogi metai ti̇̀ko Rk. Vieną kartą proga ti̇̀ko, kad namie nieko neliko (d.) Kbr.
| refl.: Kap an vestuvių būnu pakviestas ar žmogus tiñkas, tai išgeriu Pls. Tiñkasi gana tų tekėjimų, ale nesiženija mergos Kdl. Ti̇̀kosi negeras žmogus, vyras Žrm. Tokių tiñkasi, kad negali nė susišnekėt Gs. Kap lengviau tiñkas, aš valgyt sau išverdu Rod. Tinkasi pareiga žodžių iš eilios a kiton eilion A.Baran. Naktys kaip sykis tikosi aiškios, žvaigždėtos rš. Tai tikose priežasčia, jog budizmas išsiplatino po Aziją ir daug svetimų giminių prie indijonų prisibloškė rš. Tiñkasi ir kitų kurių ceremonijų atomainos A.Baran.
| Kada ti̇̀ksies, prašom užeit Jd.
ǁ refl. impers. tekti: Man ti̇̀kos pasibarti J. Tikõs būt ir Ukmergėj Grv. Gal i atsinešdavo knygų, mun neti̇̀kos pamatyt Nmk. Man nesti̇̀ko regėt Rod. Ti̇̀kos tenais vaikščioti Nmk. Nėra ti̇̀kusys taip daryti Vn. Ne sykį manie tikos girdėti, kaip lietuviai juokas Jn. Tikos ir man ten užeiti TS1899,4. Ale man tikos sykį Kaune būti cirke Blv. Ant viekšniškių kapų tikosi man kartą nueiti A1884,318. Lizdelis apvalus yra, kad niekur užkliūti ir prisispausti nesitiktų I. Tikos kipšui apsinakvoti karčemoje rš. Mun ti̇̀kos bėgti i matyti tą orlakį Grd. Bet kad toksai yra silpnumas mūsų, jog mes rūstybėsp ir atakiump greiti: kad mums tiksis pažeist žodžiu arba darbu artimą savą ir tapt kaltu ugnies peklos DP296. Tinkasi kartais išeit kam iž kalinės ant karalystės SPI39.
10. tr. NdŽ sutikti ką ateinantį: Ką tu ti̇̀ksi, a šiokį, a tokį žmogų Krt. Jojau perjojau viešą kelią, tikaũ patikau pulką mergų (d.) Asv.
| Ateis Nauji metai ir netikti̇̀ Ėr.
ǁ pasitikti: Jau čia, numūse, įdeiniavom, tiñka, priema Varn.
11. intr. DŽ, NdŽ, KŽ sutikti, neprieštarauti: Brolis tiñka ataduoti dalį J. Tiñka eiti į porą DūnŽ. Jei ti̇̀ktų [mokykla], eičiau po dvi klasi kožną metą DūnŽ. Jei taip nori, tinku mainyti savo karvę į arklį J.Balč. Aš turiu dukterį; jei tinki ją imti, tai parodysiu kelią iš miško J.Balč. Iš pradžių tėvai purtėsi, nenorėjo tikti LTR. Tinku būtinai priimti Dusetų altariją ir nebenoriu nieko kito Blv. Tikti aš ant to tinku, tik su viena apitarme V.Piet. Prieš tąją tinku ne tiktai ant klupsčių klūpauti, bet ir ugnyje svilti Db. Tai, sūnau, tu nori santaikos? Tiksiu – gaila mano vyrų V.Kudir. Na, tiesa! – atsakė Keidošius tikdamas ant ponios žodžių V.Piet. O kad iš savo dalies duosiu tau trečią dalį, ar tiksi ant to? rš.
ǁ NdŽ sulygti, sutarti: Neti̇̀ko penkiais rubliais [arklį parduodant] Lp. Buvo apsiėmęs tarnaut, tik neti̇̀kom dėl vien pamušalo Krs. Tai ti̇̀ksim su kaina Brš. O gertuvėje panašiai samdosi, lygsta, tinka ir magaryčias geria M.Katk.
12. intr. NdŽ, Alz, Pl sutarti tarpusavy, sutikti, sugyventi: Mano motutė labai ti̇̀kdavo su kaiminkom Všn. Jis ir su žmona tiñka, ir su motina Ds. Ganydami neti̇̀kom su lenkais Jz. Visumet priduosu liuob, ti̇̀kom gyventi Krš. Graudinasi pardavus – su broliene netiñka būt Drsk. Jy su broliu nelabai ti̇̀kdavo Vb. Negalėjo nei vienų metų ti̇̀kt ir susipyko Antš. Su latrais neužsiimu i netinkù Stl.
ǁ sutapti, būti panašiam: Apsiženijus, ka netiñka būdai, tai sunkybė Gs.
| Vabalnykėnų, biržėnų kalba tiñka (yra panašios), o kupiškėnų skiriasi vėl Vb. Su kuo tiñka kalba – ne su kožnu paskalbėsi Pl.
| prk.: Mes sugyvenam, mūs plaukas tiñka (juok.) Prn.
13. intr. pasiekti, patekti: Bėgu, parbėgu, sakau, nu y[ra] laimė, gavau ti̇̀kti numie Klk. Kaip ti̇̀kste į namus? Žg. Aš noriu į dangų tikti Jzm. Noriu ti̇̀kt prie Anglijos, te ramiau Krkn.
14. refl. DŽ liestis: Tikte dasitiko, prisitiko vyras pri pačios, t. y. dasilytėjo J. Kas tikos pri kūno, tujau kruvinas paliko Šts. Patalų pašalys, jei ans tau tiñkas pri kūno, atrodo, ka bijai, tau ir y[ra] šalta Kl.
15. intr. SD193, SD44,175,386 pakakti, netrūkti: Nemitinka ko SD187. Ir duonos, ir tos netiñka Trgn. Ko bliauni, ko tau nètinka? Kr.
ǁ išsiversti, ištaikyti: Da aš galiu ti̇̀kt, nebedarysiu [tos kūtės] Jnš. Negal tikti iš pūro bulvių pramisti Šts. Pasipjausim meiteliuką ir tiksim kaip nors par žiemą Brž.
16. tr. KŽ taikyti.
◊ kai̇̃p tiñkant gerai, tinkamai, kaip reikiant: Gili upė nedaleido anoms vaikščioti kaip tiñkant PP44. Šiandieną noris mūsų šalė[je] gal valgyti kaip tinkant, vienok išganingas dideliai yra daiktas, seredoms… nu mėsiško prisitūrėti Jzm.
antti̇̀kti (ž.) NdŽ, KŽ
1. intr. atitikti, pritikti: Neantti̇̀ko batai, ir nepirko Šts. Anttiñkanti kepurė negriauš kaktos M.Unt. Rinkis ančti̇̀ko an kuknės Trk.
ǁ tr. atitaikyti: Mun neančti̇̀ko vaistų Štk.
2. tr. užtikti, užeiti, užklupti, rasti: Velnias, paežeriais, vaikščiodamas, ančtiko besėdintį [žmogų] LTR. Antti̇̀ko pėdas zuikio J. Tamysta turi antti̇̀kti gerą malagį, ka visa ko primaluotum Jdr. Oi, negerai mums klojas valsčiuose, kad negalime ančtikti gerų žmonių TS1898,8. Kad galėtumi antti̇̀kti tą motrišką gerą [vesdamas] KlvrŽ. Anttikaũ šviesybę J.
| prk.: Anttikáu vargo gana, kokį dar antti̇̀ksu, nežinau Nt.
ǁ intr. pataikyti: Antti̇̀ks ant tokio žmogaus Tv.
3. tr. atspėti: Ar negalit tą štuką ančti̇̀kt? MitI72.
ǁ įspėti, suprasti: Anttik, antmink Kos161. Ana munie visą ligą sakės ančtikusi S.Čiurl.
| refl.: Intsitik, kas tas yr Klp.
apti̇̀kti Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ
1. tr. netyčia, neieškant ar nesitikint rasti, užeiti, užtikti: Kaip tik medlinčius aptiñka kertantį, tuo kirvį ataema JI94. Aptikaũ tokį gražų tiltelį baravykų Srv. Aš aptikaũ miške geras vietas, kur baravykai auga Ut. Kad apti̇̀ko moters kūlynuos aviečių, tuoj išbraukė, i neliko Lnkv. Kad aptikaũ grybų, tai nors vežimu vežk Sv. Stalčiuje aptikau pinigų rš. Apti̇̀ko uogas, tai suvalgis! Ds. Aš aptikaũ miške strazdo lizdą Brž. Aptikę kurtai, šunes ir vijurkai Joną begulintį pradėjo loti ir aplinkui bėgioti BsPIII26. Paslėpiau prieskrinkin baronkas, tai vis tiek vaikų àptikta ir išsiimta Ds. Laivas, aptikęs didžuvių būrį, kreveizuoja aplinkui, o tuo tarpu du vyru tykauja užlipusiu ant laivo stiebo Blv. Kur buvau, te aptikaũ visko Azr. Nuskendo, po kelių savaičių apti̇̀ko Sug. Žvirbliai mat tas bulbes apti̇̀ko Pc. Tai buvo pirmiausia aptiktas vienas iš Lietuvos metraščių trumpojo sąvado nuorašų rš. Kokioj knygoj tu tą aptikai? rš. Lietuvoj rankinės girnos aptiktos viršutiniuose piliakalnių sluoksniuose EncIX621. Prie Jupiterio Galilėjus aptiko keturis palydovus P.Slavėn. Dyvai, išvydus žmogų labai stiprų, bet, apti̇̀kus dar stipresnį, dar didesni esti mums dyvai A.Baran. Tuo metu jis buvo namie aptinkamas Vaižg. Aptinkama šeškų ir dideliuose miestuose, ypač priemiesčiuose rš. Kirvių aptinkama dvejopų: įmovinių ir siauraašmenių rš. Užmoka už tą šunuką pusantro šimto rublių, tas klebonas juokas, ka durnį apti̇̀kęs Jdr.
ǁ Krž ieškant surasti: Apti̇̀ko, išėmė degtukus iš kišenės Brž. Aš ją aptiktáu, aš žinau, kur anos būsta Lz. Jonas apti̇̀ko veislingą kumelę Tsk. Aptikau kitoj parapijoj namą, bet daug prašo Aln. Kaune apti̇̀ko daktarą, kad išgydo kojas Mžš. Aš aptikaũ alyvos pirkt Ėr. Kaip kiškį aptiñka kur, tai tie šunys veja Sb. Pėdsakis aptiko kiškį S.Dauk. Žudikai, matydami, kad jie yra aptikti, leidosi bėgti rš. Tas (karalaitis) pasitikęs paklausia: ar aptikai̇̃ man panišką? Slūga atsakė, kad aptikaũ BM274(Šlv).
^ Aptiks kirvis kotą, o Jurgis bagotą KrvP(Mrj). Aptiks kiaulė paršą KrvP(Rs). Aptiks siūlas kamuolį KrvP(Ps).
| refl. tr. Š, KŽ: Buvo apie Velykius karvę apsiti̇̀kę [pirkti] Mžš. Turiu apsiti̇̀kęs gražų vienkiemį, pirksiu Pl. Buvau karvę apsiti̇̀kus Adm. Reikėjo apsitikti geresnį butą rš.
| Bitės turbūt pirma apsiti̇̀ko, paskum ir atskrido Pg.
2. intr., tr. suprasti, suvokti, išsiaiškinti; nustatyti: Apti̇̀ko, kad skanus sūris, riebus – supuolė visi Mžš. Aš jau apti̇̀kus: jeigu krinta vanduo šulny, tai pradės [lyti] Kp. Aptiñkam, kad jau išrūgę [burokai], kad geriam tą rasalą Alz. In liūno beuliodamas aptikaũ, kad supas [liūnas] Lel. Apti̇̀ko visos [moterys], ka tom kaproninėm [skarelėm] ravėt labai nesveika Mžš. Apti̇̀ko, kad jiem vėl duona nuriekta Vb. Mamytė apti̇̀ko, kad tėvas deda pinigus vailokan PnmR. Kaip te apti̇̀ko, kad jis turia tą plaktuką Č. Paskum apti̇̀ko, kad karvės brangios Krs. Apti̇̀kdavo žmonės su kuo gydyt patys Brž. Jau pačiomis pirmosiomis studijų dienomis aš aptikau, jog mūsų skaitykla – geras daiktas rš. Mes apti̇̀kom, kad kai pečių apklojam, tai šiultas, kai neapklojam – ataušta Kp. Tėvas, perskaitęs biteles, apti̇̀ko, kad vienos netenka BM4(Kp). Jeigu tėvai apti̇̀ko meilę, tai ir ženyba tuoj Skp. Tik jy noria, ka jai duot, i niekad nenoria atsilygyt, – aš aptikaũ jos gudrumą Pbr. Dabar bet kokią ligą greit aptiñka Sml. Tai mat apti̇̀ko valdžia gal [vagystę] PnmR.
| refl.: Nuvažiavę apsitinka, kad prie jų tinklo nebėr svarų LTR(Kp). Pabuvo ben mėnesį, apsiti̇̀ko: jau nebetikęs tas, nebetikęs tas Pnm.
atiti̇̀kti Rtr, LVI204; L, atati̇̀kti Š
1. tr., intr. N, [K], NdŽ, KŽ būti atitaikytam: Neattinka raktas skylės Db. Jau sudėti kiti zomkai į duris, viskas, i ka muno raktai nebatiti̇̀ko jau Žeml. Ir krenta pūkas kai vota, kai skietas valug šitų siūlų neatatiñka Aln. Atateñka rūbas in žmogaus gerai Ktk.
| Gal vaistai atiti̇̀ko, kad greit pasveiko Krs.
^ Atitiks Jurgiui kepurė KrvP(Vv). Atatiko raktas skylei LTR(Auk). Attiko cibukas pypkei LTR(Auk). Atiti̇̀ko kirvis kotą Pln, Slnt, Btg, Rm. Kablys kotą atiti̇̀ko (atati̇̀ko Ds) Nm. Atati̇̀ko šepetys kotą Pnd. Attiko kablys kotą B, N. Atiti̇̀ko kaplys kotą, t. y. marti gera ir anyta gera J. Dveigys treigį atitiko Erž.
| refl.: Raktas jutrynai atsitinka MitI223(Šd).
ǁ intr. sutapti: Siūlė į siūlę atitiñka Slnt. Mūs žingsniai atitiñka pėda į pėdą Slnt. Žodžiai nebeatitiñka su mūsų kantička Kp. Ir svoris [smalinio kiaušinio] reikia panašiai: nei padaugyt, nei pamažyt – kaip kiaušinio svoris kad atatiktų̃ Č. Pavardė tik atati̇̀ko – Žebrys, al ne giminė Krs. Kitam sugrįžo tie piningai, jei atiti̇̀ks ant laikraščio tas numerys Sd. Biškį įsiveizi: vieną sykį atitiñka, kitą sykį atitiñka [oro spėjimas] Jdr. Nu, i matai, neatitiñka: vienam patinka, kitam nepatinka, nu teip ir pasiliekta Mšk.
^ Žmonių mislis neattinka CII56. Jei atitiñka, ta ir sutiñka Grd.
| refl.: Tą žiedą rado, sudėjo, – atsitiñka Lnkv. Ramteliai atsitiñka iš tų medžiukų Mšk. Suriša juos (kūlius) gražiai, sutvarko, kad šiaudas šiaudan atsiti̇̀ktų Kpč.
| prk.: Duktė buvo į tėvą atsiti̇̀kusi Gršl.
^ Toks su tokiu atsiti̇̀ko – kaplys kirvį rado Jrb.
ǁ tr. NdŽ, KŽ prilygti: Nuorašas atitiñka originalą DŽ1. Ir ėmė vyrai minėti visus atsitikimus, kada Gugio pranašavimai tiesą atitiko V.Krėv. Viskas, ką sakai, turi atitikti tavo mintis rš.
^ Atatiko rūbas poną Mrk. Atatiñka kalba kalbą Ar.
ǁ tr., intr. būti ekvivalentiškam: Atitiñkąs FT. Didesnį garų slėgį atitinka žemesnė virimo temperatūra rš. Kampas matuojamas jį atitinkančiu lanku rš.
ǁ refl. KŽ tilpti, pasikartoti: Dujen atsitinka šešiuose tris kartus MitI223(Šd). Trys penkiolikoje atsitinka penkis kartus Db.
2. tr., intr. pataikyti; kliudyti; kliūti; patekti: Atatinku SD1181, SD371. Attinku [K], Sut. Nematau, tepu visur, atiti̇̀ks ir ant skaudumos Lkv. Eina jis per miestą visas apdriskęs, atitiko ateit pas tą meisterį ant nakvynės BsMtI181. Oi kad aš attiktau tėvulio šalelėn KrvD65. Susikalbėjo šaudyt ing žymę ir ją atatikt SPI192. O tikrai atatiksi ing anus amžinus iž seno tavi žadėtus namus savo MP269. Ir pradžiugo tamui labai, kad ing žemę aną attiko MP53. [Ėjo] šakeles mėtydamas paskui save …, idant mes paskui jį attiktumbim tuo taku anump … žadėtump nuog jo linksmybiump MP318. Reik atsistojus trobos gale tris kartus sviesti per kojų tarpą klumpį, ir jeigu klumpis atitiks į duris, tai apsižanysi šįmet LMD. Parnešus iš kitur seną katę, reikia ją padėti ant girnų ir tris kartus apsukti, tai tuomet ji neatitiks pargrįžti į senąją vietą LTR(Šd).
| Paskyrė tokį instramentą, koks atiti̇̀ks juo (labiau), ne kokį ans norėtum End.
| Jam dantis ant danties neatitiko rš.
ǁ tr. Š pataikyti rasti, atsekti (anksčiau žinomą dalyką): Dar̃ niekap negaliu atti̇̀kt tos vietos, kur sėdėjau Lš. Nakčia išejęs, i namų neatatiksi̇̀ Švnč. Aš nebeattinkù, kur kas buvo Sdb. Jau sykį buvau buvus, tai atitikaũ jūsų butą Skr. Patamsin duris atti̇̀kt nelengva Lš. Sunku atiti̇̀kt, senas laikas Bsg. Aš dar attinkù savo šniūrą (rėžį) Drsk. Smėlis daba te emamas, i aš nebeatatinkù, kur mūsų gryčia [buvo] Ln. Ba neatti̇̀ksim mes to daiktelio, katran gulėta mūsų brolelio (d.) Srj. Berželį skinsiu, vejelę minsiu, į savo močiutę kelelį attiksiu (d.) Kb. Naktys nūnai tamsios. Dar namų neatitikus sušalsiu pakelėj V.Krėv. Kaip medis aukštas iž grunto išverstas būt, teip jog ir vietos nottiks gyvenimo tavo MP338.
^ Ach, kad tu namo kelio neatitiktum! KrvP(Vlkv). Kad tu savų namų neattiktai, neprieteliau tu! Lš. Kad aš tau duosiu, tu nei durų neattiksi̇̀! Db. Atitiks siūlas kamuolį M.
| refl. tr.: Duktė neatsiti̇̀ko tos vietos Dg.
ǁ tr. surasti, užeiti (iš anksto nežinomą): Ieškok, lyg atiti̇̀ksi (obalį), t. y. atrasi J. Kasa jie visur šulinius, bet niekur negali atitikti jo (vandens) LTR. Jei atitikste vietą gerą, tai paliksit labai turtingi BsMtII193. Lai ans ieško – amžiaus gale atiti̇̀ks antrą pusę Brs. Kai reikia nusipirkt, neatitinki̇̀ karvės Jrb. Rask bent du žmogu, kad būtų vienodu, ieškojęs ieškosi ir neatitiksi niekados Blv. Nebeatatinki priešininkų, eik laukan gera valia ir veltui neerzink Vaižg. Labai aš džiaugiuose, kad gerą vietą del savęs atitikau DS249. Ir atitikęs vieną tokį berną, kad tas su juo susiderėjęs Sln. Taigi tu neik už vyro tolei, kol atatiksi tokį vyrą, kaip šis sapnas rodo LTR(Ds). Daug mylių reikėdavo suvaikščioti, lig toks žmogus atitikti pasisekdavo Pt. Užtai kitose vietose, kur nėra pirčių, neretai gali atitikti žmones, kurie per keletą metų neprausė savo kūno rš. Ir sugrįžo raitužėlis, ir nerado aukštų dvarų, tik atitiko gilų ežerėlį, didį vandenėlį V.Krėv.
| Po įžengai atitinkame straipsnį su daug žadančia tema prš.
| prk.: Bemedžiodamas užsukau tik šitan mielan kampelin ir netikėtai atitikau sau laimę rš.
^ Atiti̇̀ko toks tokį (abudu netikę) Ėr.
ǁ tr. suprasti, perprasti, atspėti: Kad neatatinku atalento: viseip verčiaus, ir vis nesiseka LTR. Negaliu atati̇̀kt naravo, kaip geriau aust Kp. Atatikaũ dabar raštą ir akių nebemaišau Rm. Toli gražu nebuvo patenkintas, jausdamasis neatitikęs tikrojo savo pašaukimo Vaižg. Vieni meldėsi, kiti būrė, kiti kvortas kėlė, bet neatitiko progos, kaip būt galima atrast …, kur pradingo teip mylima ir graži karalaitė BsPIII22.
| Neattinki̇̀ nei kap gaspadoriaut, nei kap gyvent Arm.
ǁ tr. atspėti, įminti: Ažmink mįslę, kad aš attiktáu Arm. Ir jūs neatti̇̀ksit mūsų žodžių Vrnv. Anys moj neatti̇̀ko, kas jai buvo Dv.
| Atitiko mano širdis VŽ1905,226.
ǁ tr. Kvr atitaikyti, pataikyti, parinkti, paskirti: Jam vaistus atiti̇̀ko, ir pasveiko Snt. Jau senai gydos, ale vis neatati̇̀ko liekarstų, ir nesugijo Kp.
ǁ intr. pataikyti ką daryti, sugebėti: Aš pati attiksiù tą darbą padaryt Arm. Maž neattiksiu žingsnelio žengtų, maž ir neattiksiu darbelio dirbtų d. Į rankas to pono kad pakliūsi sykį, išsisukti neatitiksi brš.
ǁ tr. ištaikyti: Attiñka reikalą Vilniun važiuot Trak. Tai laimingą adynėlę attikau, kad vyninę obelėlę prigydžiau LTR(Vs).
ǁ tr. pasiekti: Tėvai turi taikinti kūdikio žingsnius, apšviesti jo žemišką taką ir padėti jam atitikti paskutinį tikslą brš. Visi tartum bėga ir bėga ir savo tikrojo tikslo niekuomet neatitinka Pt.
3. refl. ppr. impers. Sut, LL29,194,199, L, Š, Rtr, FT, DŽ, NdŽ, KŽ pasitaikyti įvykti kam, nusiduoti kam: Taip jam atsiti̇̀ko J. Visaipo atsitiñkma Dv. Ir reikėjo tep atsiti̇̀kt, kad vienas kito nepažinom Lš. Jis į mane šovė, o atsiti̇̀ko, kad šautuvas neperkirto patrono šaudminio ir šūvis nepasileido Plšk. Matai, kaip yr atsiti̇̀kusiai Jdr. Visokių kelmų tujau atsiti̇̀ko Als. Visaip ant svieto gyvenant atsiteñka Ds. Jai viso atsiti̇̀kdavo Dglš. Kas gali terpu jų atsitikt Db. Kad ir kas atsitiktų – man vis viena! rš. Atsitiñkas kelionė[je] visko Krž. Buvau tumet jau fronte daug ko matęs, visko atsiti̇̀kę y[ra] Žd. I daugiau tam žmoguo ramiausiai, nėkas nebatsiti̇̀kos Vgr. Muno tėvalio nabaštikuo y[ra] buvusiai atsiti̇̀kusiai Jdr. Vieniškai noriu iš rankos tavo priimti gerą ir piktą …, o už viską man atsitikusį sakyti tau ačiū M.Valanč. Atsitinka kartais, kad kūma pameta vaiką, vienus vystyklus parveža Žem. Ir atsitikit tu man šitaip! rš. Jei nieko ypatinga neatsitiks, vieną mėnesį dirbsime vasarą Laižuvoje J.Jabl. Pri vieno ūkininko atsiti̇̀ko, ka pradėjo baidyti Sd. Vištos, kai šitai deda, atsitiñka, ka padeda tokius mažus mažus kiaušelius Jdr. Atsitiko, kad dėl tarnų apsileidimo mes pristigom arkliams grūdų J.Balč. Čia pat sodo[je] a neatsitiñka visokių atsitikimų? Sd. Ir man kartą atsiti̇̀ko, kad biesiuką pasitikau (d.) Slm. Jeigu gerai atsiti̇̀ks, tai po operacijai girdės Rš. Neplaunu suknelės, bet niekas ir neatsitiñka Ps. Tikiam, jog toms žemėms nieko laimingesnio, nieko geresnio atsitikti negalėtum M.Valanč. Jam atsiti̇̀ko laimė BŽ83. Vakar, girdėjau, tau nelaimė (nelaimę) atsitikus J.Jabl. Jeigu kas atsitiñka, aš pirktiniu nerišu [žaizdos], ieškau drobinio Alz. Jeigu višta gieda, atsitiks nelaimė LTR(Klp). Tada najo boba į lauką i pradėjo parserginėt, gaspadorių, kad jam nelaimė atsiti̇̀kt gal[ia], kad myliama pati jį po pietų papjaut nor[ia] BM268(Rd). Tas tikrai taip buvo atsiti̇̀kęs, nemaluoju Vkš. Mun yr atsiti̇̀kę teip tokių baidymų Žeml.
| Paimk šakę atsitinkant (dėl visa ko) – galia užpulti naktį šuo Šts.
^ To laukiam, ko norim, o kas atsitinka, tą turim pakelti M. Ko bijai, taip ir atsitinka LTR(Grk). Bene su Ponadievu kantraktą esi padaręs, ka sakai, kas ryto[j] atsitiks? LTR(Vdk). Atsitinka, ka i minkšta velėna nulaužia kietą dalgį LTR(Vdk).
4. refl. įvykti; kilti: Kai atsiti̇̀kdavo gaisrų, ta pakuras ėmė statyti atskirai LKT112(Klm). Kada tas karas atsitiks, – niekas pranašauti negali Pt. Čion būrai yra pasitaisę gerus apkasus ir čion turės atsitikti didelis mūšis rš. Jo tėvynėj atsitiko baisus nuliūdimas MPs. Nei viena nibrė, nei vienas prašmintinis be jos neatsitikdavo LzP. Apie jo smertį, kurs atsitiko 107 metuose, kitur jau sakėm rš. Karviums pirm veršio arba ir po veršio tankiai atsitinka tešmens suputimas LMD. Jam (karaliui) ant kelio atsitiko visokios ugnys ir vandenai LMD(Dkš). Apalpimas labai tankiai atsitinkas iš didžio nubėgimo kraujo Rp. 1884 m. atsitinka trys saulės ir du mėnesio užtemimu rš. Numatytos visos kliūtys, kurios gali atsitikti kelyje J.Balč.
ǁ LL12 pasitaikyti būti, atsirasti: Kiti žmonės labai geri, nedaug tokių (blogų) atsiteñka Bsg. Visur atsitiñka gyvačių, žmones kanda Dbč. Jei atsiti̇̀ks kokia moteris, atiduosiu tą katę Žg. Neatsiti̇̀ko tokio žmogaus, ka mums tiek sumokėtum tų piningų Tl. Atsitiñka munie avelė, bet no[ri] šimtą trisdešimtį End. Kad beatsitiktų koks daktaras pareiti (atvykti gyventi), būtų gerai Šts. Kad i velnias atsiti̇̀ktum, kad muni parneštum. I atsiti̇̀ko velnias (ps.) Žlb. Da neišmesk, gal atsiti̇̀ks, kas nuperka Krs. Veiviržėnūse čia atsitiko butas už aštuonis šimtus litų Jdr. Atsitiko plaustininko vieta rš. Todėl Pestas, laivui atsitikus, ir išsiuntė jį (Povilą) į Rymą rš. Kad atsitiñka vė[ja]s, su vėju išvėtai greičiau Akm. Atsitiko svetelis, kai duonos netekom Pls. Kas valanda, netikėtam svečiui atsitikus, galėjo gerai pavaišinti Žem. Iš daugelio vaikų atsitikdavo ir nelabai gerų rš. Paleistuvis ir girtūklis didžiai retai kame teatsitiko M.Valanč. Lapkričio mėnesyje oras atsitinka paprastai šaltas ir drėgnas rš. Atsi̇̀tinka kitiejai žiuburius ten matę Žr. Mun verčiau į pagrabą, ka kame atsiti̇̀ko, o jau po tus tancius nemėgau vaikščioti Žr. Devyni jaučiai atkabyti i paleisti, [paprastai] vienas atsitiñka, ka [pats] nusimauna Sdb. Atsiti̇̀ko blogi metai – linai nederėjo (d.) Glv. Nors katė vandens nemėgsta, bet, reikalui atsitikus, plaukia visai neblogai Blv. Netrukus atsitiko proga padaryti, mano nuomone, nemažą patarnavimą J.Balč.
^ Daug prietelių prie buteliuko, maža – reikalui atsitikus KrvP(Mrj).
ǁ impers. KŽ pasitaikyti, tekti kam: Atsitinka čėsais pablūdyt ir dieną, kap kelio gerai nežinai Lš. Atsiti̇̀ko gerą žmogų rasti Kltn. Po kelių metų atsiti̇̀ko anam važiuoti pri vienos motriškos Brs. Atsiti̇̀ko pigiai karvę pirkt Ėr. Vienoj dienoj atsitiko man būti mieste I. Atsitiko vienam iš tų dviejų gaspadorių, katrie teip tarp savęs mylėjos, susirgti BM250(Krp). Vieam karalaičiui atsitikose su didele ablava medžioti DS64(Rs). Ar neatsitiko matyt mano brolį sakalu lekiojantį? BsMtI66. Atsitiko jam banko reikalais važiuoti į Vilnių Vaižg. Atsiti̇̀kdavo girdėti visokių atstikimų ir pasakų BM24(Č). Keliaujant namo, jam atsitiko nakvoti tame pačiame viešbuty, kur jo broliui apmainė staliuką J.Balč. Kaip jis vienok ilgai išėjo, neatsitiko išgirsti A1884,86. Neškiam tus kryželius, katrus mums ant tos ašarų pakalnės nešti atsitinka brš. Atsitiñka daug prilyt Šl. Vis vokyčiams atsiti̇̀kdavo rasti aną Skdv. Kunigų privažiuoja svetimų, kad atsitiñka, vyskupas est Ps. Ne ans kveteros turėjo, kur atsiti̇̀ks, parnakos ant žydų skadų Lk. Rytoj į miestelį eisiu, o paskui, jeigu atsitiks, kur nors pasilinksminti LzP. Atsiti̇̀ko, ir tylėk JnšM.
^ Nespjauk į [v]andinį, pačiam atsitiks atsigerti S.Dauk. Atsitinka ir žydui kiaulienos ragauti KrvP(Pkr). Atsitinka žyduo kelią keliauti VP7.
ǁ pasitaikyti, atsirasti (apie jaunikį ar nuotaką): Jei atsiti̇̀ks koks, leisu, taisysu – senmergei blogai! Krš. Toki nesutupėta, o koks gražus vaikis atsitiñka Rdn. Jug atsiti̇̀ko i našlių visokių, ka mun ukatos nebuvo, i nejau Sd. Daba šita atsiti̇̀ko, i gyvenam Vdk. Mažu bagotesnė, manau, atsiti̇̀ks Prn. Atsiti̇̀ko toks mažilelis vaikis, ir išejo Krš. Daba nerinkias: atsitiñka koks pamanomas, ir eik Rdn. Neatsitiñka tikroji, atsiti̇̀ks, nėko nebžiūrėsi Krš. Kaip ans numirė, kiek čia atsiti̇̀ko mun da visokių palaikių Trk. Kad dar būčiau mergoms pastigusi, gal ir būtų doresnis atsitikęs? Žem.
5. refl. KŽ atsirasti, atsidurti: Kada grįžtant atgal jisai atsitiko greta su Ilgūnu, tai šėptelėjo tam V.Piet. Kap šovė, atsitikaũ Kazluos (ps.) KzR. Kaip tik žirgą paleido, akies mirksnyj atsitiko tam mieste BsMtII257. Vienas krikščionis ir rašyto[ja]s tų laikų, atsitikęs iš netyčių an to pamokslo, rašo, jog niekuomet negirdėjęs išmintingesnio ir graudingesnio pamokslo S.Dauk.
6. intr. išsitekti, išsitaikyti, išsiversti: Trilinkus juostus nerk, kad atti̇̀ktum su tais siūlais J.
7. refl. pavykti: Nebatsitiñka rokunda su pirminyku Pš. Gaspadinė susipyko, kad jai duona neatstiko LTR(Kb).
×dati̇̀kti (hibr.)
1. intr. atitikti, sutapti: Dati̇̀ko muno krau[ja]s, daviau Vn. Metai metuosna negali dati̇̀ktienai [tuokiantis] Žl.
2. tr. rasti, atsekti, atitikti: Jau kitu kartu to daikto (vietos) nedatikaũ Dglš. Anas pernakt namų nedati̇̀ko Ml.
^ Dati̇̀ko i žabalas eit Dglš.
ǁ Antz atspėti, sužinoti, išsiaiškinti.
3. refl. impers. gauti mušti, tekti: Man kuokinėj gerai per galvą dasti̇̀ko Ml.
įti̇̀kti intr. K, Š, NdŽ, KŽ; SD1181, Lex29
1. J, Š, NdŽ, KŽ įtilpti, būti kaip tik; sutapti: Apmetai stori, neįti̇̀ko į skietą Štk. Jug ta neįti̇̀ks [patronas] į tą tavo ginklą Gd. I stiklus subjauriojo, išlaužė i sau nebįtiñka, ir gan, paliko tokie tarpai Žeml. Dalgis yr į kotą įtikęs, o nepapjaunu Šts. Briauna visuomet geriausiai įtiks špuntan rš. Liežuviai visi gražiai įtiko, ir nei viens negalėjo abejot, kad tai ne smako liežuviai BsPI51. Sūnaus šopagų padai lygiai įtiko į razbaininko pėdas LC1886,10.
^ Įtiko ing pat galą koto I.
ǁ Dg įgusti, priprasti, įtaikyti: Reikia rūbas inti̇̀kt pasiūt Klt.
ǁ būti tinkamam, geram: Oras iš viso buvo šienavimui įtinkąs, dėl to ir yra šienas labai gražiai suvalytas Kel1882,32.
įtiktinai̇̃ adv.: Netropniai, netropytinai, neįtiktinai, nepakliūtinai I.
2. Sut, N, Š, NdŽ, KŽ daryti ką pagal kieno norą, įtaikyti kam: Aš jai neintiksiù [pasiūti] Vlk. Mes, seniejai, nebįtinkam nei eiti, nei stovėti Šts. Neįtiñka ne virti, ne kepti, ne stovėti Trk. Neįtiñka anam nei ejusi, nei stovėjusi End. Įtiñka tam ponuo, tus arklius gerai šera Als. Daugiau įtikáu pri to gyvolio: kiaules šerti, karves milžti Yl. Aš pas velnių siuvau ir jiems įtikau, o, matai, jums įtikti negaliu! DS86(Rs). Ir muno vaikiai teip išsileido, kad nebgal įtikti kepurės nupirkti LTR(Krt). Tai aš neintiksiu jam darbelių darytie LTR(Rod). Buvo toks kunigas klebonas, kuriam niekas o niekas neintikdavo grot vargonais LTR(Slk). Verpti panai Elžbieai nieks neįtiko S.Čiurl.
ǁ LL21,287 elgtis pagal kieno skonį, norą, atitikti kieno reikalavimus; įsiteikti, sukelti prielankumą: Jis visiems įtinka R22, MŽ28. Gerai jam įtinku R405, MŽ545. Aš nežinau pati, kaip klausanti, kaip sakanti, kaip bevalganti: vis jums neįtinkù Šts. Sunku įtikt tokiai pikčiurnai Ėr. Kad tu visims įti̇̀ktai, tu dėvi trumpus plaukus Plšk. A šiokia valdžia tebūnie, a tokia, – visims neįti̇̀ks Žlp. Niekaip neintenkù dukteriai Kzt. Toki suosli, negalėjo anai įti̇̀kti Als. Neina (nesiseka) įti̇̀kt, i gana Žal. Ne tu nori įti̇̀kti, ne tau reik įti̇̀kti Trk. Vaikami nigdi neintiksi̇̀ – neik gyvent pas vaikus Drsk. Jei įti̇̀ksi, gerai, o jei neįti̇̀ksi, dar galia apibarti Bdr. Misli[j]ai, vaikam antiksi̇̀ visiem?! Švnč. Žentas storojas, kaip geriau įti̇̀kt tėvu, buvo labiai paklusnus BM141(Pkr). Žinoma, kaip del kuningo, bobos ir davatkos, besistorodamos įtikti, šio to prineša DS367. Anksti keliuos, vėlai guluos, vis senai anytai neintinkù, o jauną mošulę nepralenkiu LTR(Msn). Gražiai pačiai įtikdamas aš be laiko pasenau LTR(Jnk). Aš norėčiau tėtei įtikti kiek galėdamas! V.Kudir. Nuo kurio laiko ėmei rūpintis, kad man įtiktai? V.Krėv. Dukrele mano, jaunoji mano, kap tu intiksi̇̀ senai anytai? (d.) Dg. Aš motulei intiksiu, margas karves pamelšiu KrvD26.
| Kuo aš tau n'įtinkù? Slv. Jis jai niekuoj neinti̇̀ko! Lp. Aš maniau, kad tuo įtiksiu tau V.Krėv. Teta kunigėliui savo šneka neįtiko S.Čiurl. Savo tarnavimu jis abiem turėjo įtikti: šeimininkei ir tarnaitei J.Jabl.
^ Senųjų byla: dar toks negimęs, kurs būtų visiems įti̇̀kęs APhVII132(A.Baran). Jei atsileidęs dirbsi, neįti̇̀ksi ponuo, jei daug valgysi, neįti̇̀ksi gaspadoriuo Klp. Niekaip neintiksi: nei priklaupęs, nei pritūpęs Ds. Kitam pirkęs neįtiksi LTR. Jai šikinėn bučiuok, tai intiksi LTR(Ds). Moteriškei norėdamas įtikti, vadink ją dailia LTR(Brž). Ir geriausia anyta marčiom vis tiek neįtiks KrvP(Lzd). Be kailio liksi i visiem neintiksi̇̀ Dglš. Jei ir naktį neužmigsiu, visiem žmonėm neįtiksiu LTR(Kbr). Greičiau plikas paliksi, nekaip visiem įtiksi LTR(Jnš). Ir be galvos liksi, visiem neintiksi̇̀ Lkm. Be marškinių liksi, visiem neįti̇̀ksi Mrj. Greičiau šventu paliksi, nekaip visiem įtiksi LTR(Brž). Kad ir stipsi, visiem neįti̇̀ksi Prn. Nors iš kailio išsinersi, visiem neįtiksi LTR(Gdr). Ir dėdienei neįtiksi be pautienės KrvP(Lš). Kol ponui įti̇̀ksi, nuo Dievo atliksi J. Nė saulės duktė negal jam įtikti B. Nė saulės duktė jam neįtiks VP34. Blogam neįtiksi, kad ir angelu tapsi KrvP(Rs). Durnam i širdį parodęs neįtiksi LTR(Vdk). Jam nė aniolas iš dangaus neįtiktų LTR(Grk). Kol visims įti̇̀ksi, pats nė biesuo nebtiksi End. Intik Dievui, apgauk velnią – ir bus gerai LTR(Auk). Jai ir pats velnias neintiks LTR(Ds).
| refl.: Įsitikdamà jam sako teip Km. Šitas brigadyrius moka valdžiai insti̇̀kt Lel.
ǁ H178, R, R26,60,170,256,399, R1, MŽ, MŽ33,80,226,342,537, LL197, NdŽ, KŽ patikti; kelti prielankumą: Žmogus tikrai viežlybas, visiems įtinkąs R131, MŽ173. O kaip jau nebesi ponu, jau i nė vienam nebįtinki̇̀ Pln. Ar neįtinka vainikėliai, ant rankelių žiedužėliai LTR(Nm). Prausiau baltai burnelę, kad įti̇̀kčiau mergelei JV119. Nesakau, kad ana man neintinka rš. Nė vienas mano žodis n'įtinka Praksedai V.Kudir. Kai pamatė ją Raivedys, intiko jam jos skaistūs veidai V.Krėv. Jei jum intiñkami, tai duosiu obuolių Kpč. Rašyba visims įtikti negal Jn. Varyk šalin iš manęs vis tai, kas manyje tau neįtinka brš. Šita dūma gerai intiko bei karaliui, bei kunigaikščiams BB1Mak6,60. Ir įtiko toji kalba visai tūlybei BtApD6,5. [Vieni krikštijos,] kad dovenas gautum ar įgytų nenustotum, kiti ant galo, kad savo viešpačium įtiktum ir pamėgtum M.Valanč. Prisako mumus, ką daryti, ką vengti, idant Dievui įtiktumbim BPII48. Duok man tau visada įtikti Ns1832,8. Turi tu gelbėt žmogų prastojusį, tau įtikusį SGI105. Dievui lygiai ir žmonims įtikdavo ir meilus būdavo S.Stan. Norime, idant maldos, afieros, pasnykai …, darbai mūsų geri V. Dievui meilūs, intinką būtų DP296. Dievui įtinkamu būsi ir tuomi savo širdį ramdysi ir džiaugsys S.Dauk. O valgis nedaro mus įtinkančius Dievui GN1PvK8,8. Šis yra tobuliausias, gana įtinkąs, beje, apstingas ir per viršų pereinąs užmokėjimas už mano griekus brš. Eš prisakau jumus …, idant jūs mano prietelkos nepabudintumbit nei krutintumbit iki jai pačiai įtinkant BBGG3,5. Labai įtikau Dovėnų jaunūmenei, kuri manęs ir išleisti nebnorėjo M.Valanč. Tada pataisė jo augyvė istrovą, Tėvui intinkančią BB1Moz27,14. Dievui įtiktinas būsi ir tuomi savo širdį nuramdyt ir pasidžiaugtis galėsi rš.
| Mužikas įtikęs – nors prie ronos dėti rš. Bet ir tėvulis įti̇̀kęs – radęs miegantį ir šoka mušt (iron.) Ss.
| prk.: Jau dabar giltinei įti̇̀ksi Vdk.
^ Įtiko kai šun[iui] botagas B, B153,731, Sch98.
įtiñkančiai adv.: Kupčius tur mokėti žmonėms įtinkančiai pasielgti prš.
įtiktinai̇̃ Jam įtiktinai darau R162, MŽ214. Eš tiek gero nuog Dievo gavęs, kaltas esmi Jam intiktinai gyventi BPI68. Elgčiaus tau įtiktinai bevengdamas piktenybės PG. Po tavo akių mok jisai tau įtiktinai kalbėti RBSir27,26. Iš to gi nei jiem intiktinai gal tarnauti, neigi išganytu pastoti MTXI(Praefatio). Visuose daiktuose įtiktinai daryti B352. Reikia, kad jis ne svietui ir ne savo kūnui įtiktinai, ale pagal Kristaus pamokslą gyventų brš.
| refl.: Ta kalba vokiška labai įsiti̇̀ko ma[n] Kbr.
3. įsigauti, įtaikyti, patekti: Durys atdaros, vė[ja]s įtiñka KlvrŽ. Vė[ja]s įtiñka į vidų Šts. Vė[ja]s ka įti̇̀ks, pils grūdus i vėtys Brs.
| prk.: Inti̇̀ko kas (įlindo dieglys), sakau – prapuoliau Str.
išti̇̀kti NdŽ; L, Rtr
1. tr. Q528, SD111,185, H, H155,160, R343, MŽ460, N, I, Kos32, K; KŽ suduoti, paliesti suduodant, pataikyti mušti; kliudyti: Ižtinku SD378. Mozė pakėlė ranką, ištikdamas lazda du kartu uolą brš. Tinai tu olą ištiksi, tada vanduo iš jo tekės, jeib žmones gertų BB2Moz17,6. Tu uola, rykšte ižtikta ir daug vandenio ižliedama SPII209. Angelas Viešpaties atėjo … ir ištiko Petro pašonį ir pabudino Petrą NTApD12,7. Vienas iž tarnų stovinčiųjų išti̇̀ko plaštaka Jėzų DP158. Ir spjaudė Jam ing akis, ir ėmė nendrę ir ištiko ta Jo galvą BPI382. Kas tave ištiks arba tvyksterės per vieną šalį veido, pastatyk jam antrą SPII247. Bet ašjan kalbu jumus, neatsiimkit piktamui, bet kas tave ištinka dešine puse, atversk jam ir antrą Ch1Mt5,39. Ir kurs tave ištinka per vieną skruostą, tam pasiūlyk ir antrąjį Bb1Luk6,29. O vienas iš tų, kurie tenai stovėjo, ištraukęs kalaviją, ištiko tarną aukščiausio kunigo ir nukirto jam ausį NTMr14,47. Tuojaus kaip šunys apniko, Jėzų parmetė, ištiko SGI75. Tu ištinki juos, o anys nepajunta, tu mūčiji juos, vargini juos, o anys nesigerina BBJer5,3. Ir pakėlė ansjan lazdą, ir ištiko aną vandenį, kursai buvo upėj Ch2Moz7,20. Jei kas savą tarną alba tarnaitę ing akį ištiks ir tą pagadins, tasai tur juos valnus išleisti dėlei tos akies BB2Moz21,26. Ale atsikeldamas jis berną su sukamąja pistūle taip skaudžiai per galvą ištikęs, kad tasai alpaliuodamas atgal pašlijo LC1878,37.
| Aš jį negalėjau nei vienu kirčiu išti̇̀kti KI55. Kulka ištiko Strazdienę į galvą I.Simon. Lietuvio kalavijas ištiks tave rš. Mane šūvis mažumą į koją išti̇̀ko KII214.
| intr.: Per burną ištinku, mušu SD1129. Pagaliu ištinku SD13. Ištiko per ausį R, MŽ. Liepė tiems, kurie prie Jo stovėjo, ištikti Jam ing burną GNApD23,2. Vienas iš tarnų ištiko Jėzui ing veidą I. Plaštaka ištiko veidan SGII83. Ir ištikęs ing šoną Petro, pabudino jį GNApD12,7. Ižti̇̀ks ing krūtis, tarys: – Dieve, susimilk man nusidėjusiam DP574. Bet jei kas tau ištiktų ing dešinę pusę veido tavo, paduok jam ir antrą GNMt5,39. Jakobas … septynis kartus kakta išti̇̀ko DP536. Ing vaikelio šoną kairį peiliu ištinka brš. Ištiko ponas par ausį piemeniui J.
| Dievas ištiks ing tą uolą širdies mūsų DP477.
| prk. tr.: Lyg botago pliaukšterėjimas kiekvieną kartą ištinka Vilių šis žodis („šmugelninkas“) I.Simon.
ǁ sužeisti: Jei kas žmogų ištiks, kaip numiršta, tasai smertimi numirs BB2Moz21,12. Bernui namon pareinant, popirm parbėgęsis gaspadorius priešais ateidamas jam į pilvą įšovė. Ištiktasis šiandien į kreislacaretą nugabentas tapė LC1883,15.
ǁ užmušti: Numuštas, ižtiktas SD376. Dabar nes ištiesiau ranką mano, kad ištikčia tave ir žmones tavo pavietro Ch2Moz9,15. Nes parašyta yra: ištiksu piemenį, o avys gardo bus išbarstytos NTMt26,31. Ištiksiu piemenį ir išsklaidysis avys guoto VlnE188. Ištiko Ponas visą pirmgimį Egiptų žemėje BB2Moz12,29. Del piktybės žmonių mano ižtikau jį SPII201. Aš galiu ištikti ir išgydyti BB5Moz32,39. Ale pakentėk mums, Viešpatie, neištik mus kaip pirmgimusius Egipte brš. O iškėlęs žemėn blokšdamas ištikai SGII56.
ǁ prk. nubausti kuo nors: Tasai širdį tėvų gręš vaikump ir širdį vaikų tėvump jų, idant eš neateičiau ir žemę neištikčiau užkeikimu BBMal3,24. Ir vyrai užu durų namų tapo ištikti aklybe BB1Moz19,11. Ištiko aklumu visus nuo mažiausio iki didžiausiam Skv1Moz19,11. Nesa aš mano ranką ištiesiu ir Egiptą ištiksiu visokiais stebuklais, kurius eš tinai padarysiu BB2Moz3,19. Todėl tu ištikai mane sunkiomis bausmėmis brš. Ponas Dievas žemę ištiksiąs kardu, maru ir badu Ns1850,1. Sodomo žmonės pasijuto apjakimu ištikti Kel1863,57. Ištiksiu varlėmis visą rubežį tavo Ch2Moz8,2. Ir tur valdžią ant vandenių parmainyti anus ing kraują ir ištikti žemę visokiu varginimu GNApr11,6. Prie poterių kas vakaras ir kas rytas pridėsiu keiksmą: – Dievas tave ištiks! V.Kudir.
ǁ SD242, N, Ms trenkti (apie žaibą, stabą): Žaibas jį išti̇̀ko KII138,234. Žaibas butą išti̇̀ko KI354. Kaulstabu ištiktas H180. Stabu muštas. Stabu i̇̀štiktas KII90. Atanešė Jam paralyžium ištiktą ant patalo gulintį Ev. Jėzus … tarė stabu ištiktamui BtMt9,2. Gydė raupotus ir oru ištiktus Pron. Nuleido žemyn guolį, kuriame gulėjo stabo ištiktasis SkvMr2,4. Stabas prem galia išti̇̀kti nū vilko Sg. Koja ištikta (paralyžiuota), buvo sveika Tvr.
^ Stovėjo kaip stabo ištiktas LzP. Tas [vaikas] kap i stabo i̇̀štiktas buvo (nejudrus) Iš.
ǁ užgriūti, užpulti: O kad atėjo tvanas, ištiko upė tuos namus GNLuk6,48. Pūtė vėjai ir ištiko anus namus BtMt7,25.
| Aš noriu ją ištikti ir nustumt nuo jos aukštybės V.Kudir.
ǁ atitrenkti, sutrenkti: Ir jog ims tave and rankų, kad kada neištiktumbei and akmenio kojos tavo Ch1Luk4,11.
| refl. intr., tr. SD1185, SD235, Sut, N: Eš tave vadžiosiu tikru taku, idant tau keliaujančiam nebūtų sunku ir tau tekančiam, jeib neišsitiktumbei BBPat4,12. Nesa jei augyvė nėščia … ko pikta išvysta, jei kur išsitinka, tuojaus iš to vaikelis, kačei negimęs, tur žyvate augyvės kentėti BPII509. Vanduo … daro putą ir ižsitikęs su ja ant akmenio … pats sugrįžta, o putą pameta, kuri tuojaus išgaišta SPI72. Nevaikščiok keliu …, kur galėtumbei išsitikti akmenį BBSir32,25.
ǁ išmušti: Mes, krikščionys, pradedame skaityti hadynas dienos dvylika ištikus naktį BPI232.
2. tr. DŽ, Lzd, Arm užgauti, sumušti: Ką nevalia užgauti, išti̇̀kti KII280. Galvą labai ištikaũ: ana (karvė) mane nešioj[o] po lauką Str. Vienuokart [karvė] koja kaip trenkė, ranką išti̇̀ko Slk. Dabok, kad aš neišti̇̀kč tavęs Dkšt. Ar niekur neišti̇̀ko? Mrs. Tankiai ir ištinkù, kap ką sūnus [bloga] padaro Rod. Šito karvė pasiutus, žiūrėk, kad neišti̇̀kt Str. Kaktą geležia išti̇̀ko Dkšt. Bijau tavo risto žirgo, ištiks kanopom LTR(Tvr). Tropysi vyrą piktą, tankiai būsi ištikta JV266. Jojau aš šuoliu, nuo žirgo puoliau, purvynely gulėjau, ištikau koją, ištikau ranką, ištikau jauną galvelę LLDIII622(Tvr).
^ Kas nori šunio ištikt, tai ir lazdą gauna LTR(Lp).
| refl. tr., intr. Nmn, Kpč: Vaikas verkė, strūbavo, kad išsiti̇̀ko pirštą Mrk. Berniukelis pargriuvo ir išsiti̇̀ko kojelę Tvr. Sūneli, ar neišsitikai̇̃ kojos puldamas? Mrs. Išsiti̇̀ko vaikutis akutę Vs. Neleipok, išsitiksi̇̀ Lp. Kai nuo žirgo lipė, šoną išsiti̇̀ko (d.) Švnč.
3. intr. BŽ60, DŽ, NdŽ kilti, užeiti, pakilti: Kad vėjis ištiñka, vilnys sudaužo valtį ir linksta girios medžiai J. O kad aš ėjau pas motynėlę, o ir išti̇̀ko šiaurus vėjelis JD493. Išti̇̀k, vėjuži, atkreipk laivužį nors ant tojo kaimelio, kur aug mano mergelė! Niem14. Da nei priplaukiau nė pusės marelių, ištiko vėjelis LTR(Klvr). Ištiko vėjelis, išvirto laivelis, skandin mane jauną į marių dugnelį LTR(Ldvn). Ir išti̇̀ko rytvėjėlis, ir nupūtė vainikėlį JV307. Kad vėjas didis ištinka, žiedas žemėn puola PK85. Ir anuos obuolius nuskint, bo kai vėtra išti̇̀ks, tai su šakom nulaužys Pc. Bevaikščiojant jai po sodą ištiko viesula ir tą dukterį nunešė LMD(Dkš). Sulaukus vienuoliktos valandos nakčia ištiko didelis viesulas BsMtII78. Paskui išti̇̀ko pustymas Pc. Bet čia staiga ištiko audra, kuri siautė gana ilgą laiką K.Bor. Šalna kap išti̇̀ko, tai panugriuvo visi žydėsiai LzŽ. Išti̇̀ks šalnelė, pakąs rūtelę (d.) Kp. Ištiko didi speigai, karalius ir visa jo ponybė turėjo nakvoti palapinėse rš. Aš uždarysiu tuos per šoną langus, – gali ledai išti̇̀kt Pc. Ale tai kad išti̇̀ko snigt Pg. Bet netrukus mus iš miego prikėlė baisus dundesys, lyg būtų ištikęs žemės drebėjimas J.Balč. Na, ištiko šaltis – pakūrenk, ištiko karšta – langus pradaryk! Vaižg. Kap ištiñka kokis oras, tai pirštus burnon kemša Lp. Sunku buvo, kai karas išti̇̀ko Bsg. Vyram blogiau, jeigum ištiktų̃ karas, o teip kas gi! Sug. Už tai susivaidijo ir ištiko muštynės LzP. Anglijoje gi tuo metu ištikę buvo sumišimai Š. Dainos atliko, verksmas išti̇̀ko, kad reik žanytis J. Vakar gaisras išti̇̀ko LKT111(Kltn). Čia išti̇̀ko didelė linksmybė BM277(Šlv). Ištiko lenkmetis rš. Avis yra smagurė, jei turi iš ko pasirinkti, ale moka pasitenkinti ir by kuo badui ištikus Blv. Jis jautė, kad ši mergina jo neužvils, o, reikalui ištikus, jai bus galima patikėti ir atsakingesnius uždavinius V.Myk-Put.
ǁ Š atsitikti, įvykti: Išti̇̀ko nelaimė vieną metą Brs. Pasidėk tą laišką, teismuo išti̇̀kus, turėsi pasirodyti DūnŽ. Liuob išeidavo dideli barniai, liuob i teismai išti̇̀ks Yl. Visi ištikę įvykiai paaiškinami fiziškai rš. Kritimo metu ištinka nesvarumo būsena rš. Nepalik peilio ašmenų į viršų, be bėda ištiks LTR(Ds). Jei [šuo] staugia žiūrėdamas į viršų, tai ugnis ištiks LTR(Ldvn). Jei šuo kaukia, tai ištiks kokia nelaimė LTR(Rk). Daba avarijos išti̇̀ko a dvi su tums mašinums Grd.
4. intr. KŽ pasitaikyti, būti: Išti̇̀ko blogi metai, kad rugiai buvo brangūs J. Antri metai išti̇̀ko jau blogesni J.Jabl. Trečia Velykų diena ištiko taip graži kaip dvi pirmoji Vaižg. Kokia puiki dienelė šiandien ištiko! J.Balč.
| Vakar dar dienikė ištiko (pasitaikė graži) Kv.
5. tr. DŽ, NdŽ, KŽ užklupti: Einant namon, mane ištiko vėjas ir žiponuką mano sudraskė in šmotukus BsPIII108. Naujoje vietoje juos ištiko didelė pūga K.Bor. Jų neištiks karštis ir saulė brš. Ištiko tave viesulas BBPs81,8. Koronė Dievo ne vieną jau už tai ištiko Sz. Galinti visus ištikti dievų rykštė Blv. Dievo pabauda [jį] išti̇̀ko VšR. Liga mane skaudžiai išti̇̀ko KI229. Beprotybė veikiai ištinka nelaimingąjį karalių rš. Žindyvė nuslėpė, kad serga limpamąja liga, ištikusia ją prieš persisamdžiant rš. Jeigu mano vyrą ištiks priepuolis – jūs būsite kaltas! K.Saj. Kraštą ištiko ypač didelis nederlius rš. Nelaimės ištikti reikalauja visokios pagelbos rš. Kad jau tikrai tu ištiktas nepalaimos, gal bus tau ir pagalbos Vd. Bėdos ištiktas žmogus Pn. Teištinka nelaimė žmogų, kuris tave (kregždę) palies MTtI81. Da labai senai vienais metais žmones ištikęs badas LTR(Ds). Kokia gi didesnė nelaimė gali ištikti mergelės širdį? V.Krėv. Nuo to laiko … ten nebesivaidena, ir kad būtų ką nors kas pikto ištikęs, nebegirdėti TŽIV446. Ir jį panašus likimas ištiko S.Nėr.
^ Grynas, plikas, kaip gaisro ištiktas KrvP(Ps). Nesijuok, kad kitam nesiseka – ir tave tas gali ištikti TŽIII379.
ǁ apimti: Mane ištinka linksma nuotaika rš. Aš grįžau prie savo darbo, džiaugdamasis mane ištikusia netikėta laime J.Balč.
6. intr. KŽ leistis į ką, pradėti kokį veiksmą, imtis: Žentas išti̇̀ko į provą J. Bronė jau į ašaras išti̇̀ko KlvrŽ. Ištikau į ristę, kol bepriginiau M.Unt. Į gvaltą išti̇̀kus, reik skubėti Pp. Varnos, besivaržydamos kokį kąsnį, ištinka kartais į kovą Žem. Virtinės užkampiais užpuldinėdamos neprietelius skardė, nes visumet saugodamos, idant neištiktum į aiškią mūšą S.Dauk. Pradėjo smulkus lytus dulkinti, o ant pavakarės ištiko į sodrų lytų Žem. Ištikus į tiesą, pats pasirodė neteisiu S.Dauk. Karvės trūksta, meisa baigiasi, į sausą posninką ant rudens ištiksime Žem.
| Argi jau pareis (teks) prie daktaro ištikti? LzP. Nėkas neištiko (greit nesikreipė) pry daktaro, ir mirė Lk.
7. intr. išsiversti, ištekti, apsieiti: Kaip nors išti̇̀ksiam i be patalų Skd. Par žiemą su miltais gal ir išti̇̀ksme Jnš. Išti̇̀kdavom: ir apsivilkę, ir pavalgę buvom Pbr. Kitas su nėkais ištiñka Yl. Meisos buvo mažai, to grūdo maž tebuvo, i reik išti̇̀kti Lnk. Da turiam bakanėlį duonos, išti̇̀ksim lig subatos Skrb. Gali eiti, išti̇̀ksiam i be tavęs Skd. To sijono netaisius negal išti̇̀kti – išplyšimai vieni Šts. Teip ištiñkav, ka jau turiav šio to Skd. Neišti̇̀ksiam be teismo Šts. Par gavėnią reikia su pusbačke silkių išti̇̀kt šeimynai Žml.
ǁ sutilpti, išsitekti: Visi išti̇̀ksiam vežime – gali sėsties Skd.
ǁ tr. iškęsti: Turėjom šaltas žiemas išti̇̀kti, kolek vėleik pasibudavojom Akm.
8. intr. RdN, Ps sutikti, sugyventi: Jie visi labai gerai ištiñka Brž. Tu munim ištiksi, nebijok, aš stovu žodžio Šts.
ištiñkamai
9. tr. KŽ užtikti, sutikti, rasti: Kurį anas išti̇̀ks, tam paduos Zt.
10. tr. atspėti, įminti: Pažvelgęs į didelę stovinčią pušį, neištiksi jos amžiaus rš.
nuti̇̀kti; Q86, M
1. intr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ pasitaikyti, įvykti, atsitikti: Kas nuti̇̀ko, ar sergąs esi, kad guli? J. Ką jos (kortos) tę parodys – kas nutiñka, tas nutiñka Aps. Kas nuti̇̀ko, kaimynėl, kas? Skrb. Kas nuti̇̀ko su akia? Slnt. Kad būt nelindęs, niekas nebūtų nuti̇̀kę LKT212(Klvr). Kas anam nuti̇̀ko, sunku pasakyti Brs. Kas [negera] nuti̇̀ks, – mazgo neatrišu Zp. Vis tas jam nutikęs, kas žmogaus amžių trumpina S.Dauk. Senelis greitai pasirodė duryse beveik išsigandęs, ar kas mergytei nenutiko Mš. Nėkas blogas nenuti̇̀ko, parejau Klk. Kunegas ne tus pasako daiktus, katrus pats regėjo, bet tus, katrie nutiko pirm keletos tūkstančių metų M.Valanč. Šuo ėmė jį (vilką) tramdyti, kad nedainuotų, nes gali kas nors bloga jiedviem nutikti LTR(Tt). Idant kokia norint nelaima nenutiktum S.Dauk. Ta mūša nutikusi metūse 755 S.Dauk. Kaime vis kas nors nauja nutikdavo V.Bub. Ką turi daryti ugnie nutikus? S.Dauk.
| impers.: Kartais nutinka šlapiam čėsui esant, jog šienas nebūtinai išdžiūna S.Dauk. Kad jau teip nuti̇̀ko, tai ką gi bepadarysi Brž. Par tave teip negerai nuti̇̀ko Grž. Kad it teip nenutiktum kaip tims pieminims, kurie, vilkams bandą apnikus, šunis lakina S.Dauk. Dėl ko taip nutiko, kad man' siratėlę tėveliai paliko (d.) Krč. Tuo tarpu kiti naktį pagal pas šventą ugnį šildydamos teiravos nu dievų, kaip nutiks sergančiam M.Valanč.
| refl. H, R, MŽ, N, K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Kaip kas gimęs, kaip jis gyvenęs ir kas jam nusitikę (nusitiko MŽ86) R65. Vargas jam nusitinka R69, MŽ91. Didelė nepalaima nusiti̇̀ko KII269. Tokiai negandai, žėlėk Dieve, nusiti̇̀kus, tuo pons amstrots su tarnais visais pasirodė K.Donel. Ar tamistai kokia nelaimė nusitiko, kad teip verki? Žem. Ką regime nusitikusį su svetimomis tautomis, tas pats yra buvęs ir su lietuvių tauta A1884,82. Po tokiu antru nusidavimu pagrįžęs namo pasisakė savo tėvam, kas jam nusitiko miške BsPII157. Bijojo nesang, idant kas kelė[je] nenusitiktų jam S.Stan. Tai nusitiko trečioje dienoje man atejus KBI27. Jei bernas [gimsta], taipajag tur remesovos kokios mokinties, keliauti, kur tam vel gana vargų gal nusitikti BPII510. Leidžiu savo tarną eiti, ir nieks tenelaiko jį, jam nieks netur nusitiktis brš.
| impers.: Teip nusiti̇̀ko, kad vis kakalys rūksta Pgg. Vieną metą kad ten nuejo, o V. Jėzus turėjo metų dvyleka, nusitiko, jog išeidamys iš miesto pasigedo kūdikio brš. Teip išpuolė nusitikti rš. Jam tei[p] nusiti̇̀ko, kai[p] pirmajam Jrk28.
ǁ refl. įvykti: Į šį kraštą menkai kas yr nusiti̇̀kę Rsn. Nusitiko didis sumišimas Europoje rš.
ǁ tr. KŽ užklupti: Bet ir šį (žmogų) nelaimė nutiko: kai tik jis užmigo, atbėgo mėnesio arklys ir nuėdė tas avižas LTR(Jz). Vis tiek, kas mane nutiks, – bet žengiu į jį (gyvenimą) lengva, pakilia širdimi rš.
2. intr. DŽ, KŽ pavykti, pasisekti: Kelionė man nuti̇̀ko, t. y. pasisekė J. Nenuti̇̀ko jai diena [važiuoti, dirbti] Ėr. Nenutiko nenutiko mano broliui ženybos LTR(Dv). Pirmieji bandymai puikiai nutiko rš. Žentas labai nenuti̇̀ko Ėr. Neieškojau kito vyro: nenuti̇̀ko vienas, tai nebereikėjo Tj.
| impers.: Vakar man nuti̇̀ko bulvienius padžiovint (nelijo) Ker. Nuti̇̀ko prieš lietų šienas pasigaut Rm. Nenuti̇̀ko: nuėjau miestelin – krautuvė uždaryta Mžš. Nuti̇̀ko gerai: tik atėjom, ir autobusas [atvažiavo] Pbs. Aš nebeatsidžiaugiu, kad nuti̇̀ko karvė gera nusipirkt Mžš. Nuti̇̀ko man šitas berželis parsivežt kai šuniui botagas Glv. Duoną išmokau kepti, tik nežinodavau to laikrodžio – kada išimti, ale ma[n] vis nuti̇̀kdavo Krž. Nenūti̇̀ko jei [ištekėti], nenūvyko, atsikryžiavok, neik už kito Grd. Oi mergelei nenutiko, netekėjus ana liko LTR(Čb). Ne kiekvienam nutiks taip iš karto atrasti uždarbio kaip man rš.
^ Nutiko kap šuniui botagas Plm.
| refl.: Nenusti̇̀ko jai vyras, nesugyvena Klt. I man, būdavo, nusti̇̀kdavo darbas Dglš. Nenusti̇̀ko gyvenimas Ad. Nenusti̇̀ko pati – ne po sau paėmiau Vlk. Tasai paketinimas nenusitiko Gmž. Vaidinimas nustiko puikiai rš.
| impers.: Kap kada ir nustiñka ištraukt žuvų Aps. Jam nusti̇̀ko, kad ausis pataisė (išgydė) Dglš. Tai tau nenusti̇̀ko, pati sugriuvai i pieną išpylei Vdš. Kad sutikai mergiotę su pilna kašele, tai jau nusti̇̀ks Vdš. Nenusti̇̀ko, numirė Rš. Ot nusti̇̀ko gerai! Aps. Nenusti̇̀ko Verusiai tekėt Dglš. Ažmiršau panosinyną, ale negrįšiu – nenusti̇̀ks Dkšt. Jam vis nenusteñka – šonakaulius suslaužė Klt. Nenusti̇̀ko pyragai iškept – sūžalius išėmėm Vlk. Man kad i nustiñka visur Dglš. Man nusti̇̀ko geras arklys pirktie Rod. Nenusti̇̀ko parlėktie autobūzui per ežerą (įsmuko po ledu) Aps. Nusti̇̀ko duoną gardžią iškept Ktk. Pasekiui nusitiko jiems praplatinti katalikų tikėjimą Brazilijoje Gmž.
^ Nusti̇̀ko tai nusti̇̀ko, kai žabalai vištai grūdas Žl. Nusti̇̀ko kai šuniui botagu Prng.
ǁ KŽ būti geram, tinkamam, nusisekusiam: Kviečiai šįmet nutiko Skr. Kaži ko duona nenuti̇̀ko, a čia raugas prastas Ll. Kelis kartus kindziukas mum nenuti̇̀ko Gdr. Jau nenuti̇̀ko telyčia, tai jau baisiai nenuti̇̀ko: neėdė, neaugo Mžš. Jei uogienė nuti̇̀ks, laikysiu žiemai Rmš. Kad jais (bites) prižiūrai, o orai nutiñka, tai daug medaus prineša Gs. Šiandien blogas oras, labai nenuti̇̀ko Upn. Smiltinėje žemėje [dobilai] tiktai drėgnuose metuose nutinka prš. Šiandie vaikas nuti̇̀ko (nerėkia) Alk. Ka toks nuti̇̀kęs vaikas, tai i augyt lengva Nm. Tik vienas daiktas – ka būt marti nuti̇̀kus Šd. Apsiaustukas taip nūti̇̀kęs, stova kaip nūlietas Lkv. Jis meisteris nuti̇̀kęs Skr. Nuti̇̀kęs žmogus, raudonpusis (raudonais žandais) Šts. Tokia nuti̇̀kusi duonelė, ėsk i norėk Krš. Nuti̇̀kęs laikrodis – jau a penkiolika metų eina Erž. Viralai anos visumet nuti̇̀kę, uždaryti Plt. Rūgštikė taip nuti̇̀kusi – skanybė kopūstų! Krš. Ir ramus buvo, ir tykus, viskam nuti̇̀kęs Skdv. Kas šiandie šeiminykui, kad toks nuti̇̀kęs? Šk. Nuti̇̀kęs buvo alus Erž. Jau šįmet metai nuti̇̀kę, negali dejuot Erž. Dailus, nutikęs vyras buvęs Benediktas J.Paukš. Paprastasis mūsų statrašas, nu lenkų įgytas, taip yra nenutikęs, kad skaitytojas nieko gero negali išversti iš lietuviškų kningų Jn. Jūs randate mano darbą nenutikusiu, tai ir tuščia jo V.Piet. Turime labai nutikusį priežodį: „Pavogė arklį, pridėk ir balną“ A1883,218.
nuti̇̀kusiai adv.: Nenuoti̇̀kusiai I.
nutiktinai̇̃ adv.: Nenuotiktinai I.
| refl.: Duona nusti̇̀ko Dbk. Alus nenusidavė, nenusiti̇̀ko KI521. Tarkė košė dažnai nenusitiñka Gs. Duona ne marti, kai nenusti̇̀ko Trgn. Kad tik darbui nusitinka [arklys], vis gerai – ar pigus, ar brangus Pš. Tokių bobų nėr [daugiau], ot nusti̇̀kus! Žl.
3. intr., tr. nutaikyti: Reikia nuti̇̀kt kap vienas [kuliant]; kap patiksi – lengva, nepatiksi – sunku LKT392(Brsl). Nenùtiktas siauris jo Prng. Kap tik čėsu nutikaũ nuvažiuot Dglš. Nepripratęs niekur nieko nenutiksi̇̀ Trgn. Tai gerai nutikai̇̃ man pasiūlyt pieno Dglš. Žodį nenūtikái [vyrui], tujau pykdavo Grd. Tu nenutikai žodelių pratarti, tu nenutikai darbelių dirbti LTR(Dl).
4. intr. įtikti, patikti: Kas nenuti̇̀ks, užšniokš – neturėsi vietos Krš. Kas biškį nenuti̇̀ko, i bliauna Rdn. Kas nenuti̇̀ks, pyškesiais viskas eis DūnŽ. Jam (vyrui) nenūti̇̀k, pultų mušties Grd. Aš vėjas, vėju nulėkęs pavalgau, i vė lekiu an keltavas, i vis jai nenutinkù Prng. Turbūt valgis jam nenutiko, kad ėmė pilvą skaudėt Gs.
| Kad nutinka žemė, auga bulvės Ggr.
| impers.: Jam nuti̇̀ko čia pas mus būt, i jis prisistatė vėl Šmk.
5. tr. SD3539, R69, MŽ91, Sut N, KŽ užklupti, užtikti: Tik tik nenutikaũ piemenio prie lašinių Dkšt. Nutiko jį valgant rš. Reikia tep padaryt: kur nutikai̇̃, tai ingurinai per žandus, ir tegu jį perkūnas! Al. Nenusekamas, nenutiktinas SD182.
6. intr., tr. SD28, Sut, N, KŽ kliudyti, pataikyti: Pautas [paritus] nùtinka, tai jį paima, o jei nenùtinka, tai leidžia trečias Dv.
^ Kas an karštą nutiko, tas ir šaltą pučia LTR(Krn). Kuom Dievas svies, tuom ir nuti̇̀ks Prng.
7. tr. rasti, gauti: Ar gerą bobą nūtikái? Lkv. Ar tu nenutikai̇̃ dėl manę aukselio sidabrėlio, kad negali manę išpirktie iš svetimos šalelės? (d.) Kb.
ǁ ištaikyti (laiko): Vis nenutenkù laiko Lnkv.
8. intr. pataikyti mušant, suduoti: Kap nutikaũ per galvą, tai ir griuvo kap negyvas Arm.
ǁ refl. tr. užsigauti: Meška trinkt nuo medžio ir nusti̇̀ko šonakaulį Ml.
9. intr. išnykti: Tep pasakė Asilkas ir nuti̇̀ko – liš iš to daikto paspylė kamuolaičių pie žemę LKKII220(Lz).
pati̇̀kti
1. intr. Q629, H, H178, R, R162,358, MŽ, M214,480, S.Stan, Sut, K, M, LL229,233, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ būti pagal skonį, teikti pasigėrėjimą, malonumą: Ar tai jums patinka? R168, MŽ222. Su arkliais arti, ekėti, nu tas pati̇̀ko Šv. Dažom tokia kvorba marškas, kokia patiñka Dg. I teip jau pati̇̀kdavo [austi], ka toks išeitų languotas Žlb. Piemenukam patiñka botagu pliauškyt Lš. Man pateñka, kai apyniai kvėpia Ob. Man patiñkma lietuviškai dudent LKKIX207(Dv). Nepati̇̀ko mumi, ką sūnus apsiženino Rod. Man labai patiñka dabar malkaut po mišką Krs. Kad jai nepati̇̀ko ben kiek, tai par galvą kavalieriui – ir eik kur nori Rk. Menka kiek nepati̇̀ko – tuoj lekia, skirias Mžš. Jos vyras jau yr toks karštas: jei tik kas kiek nepatiñka, tuoj užsiplieskia Skrb. Jum gal nepateñka, o aš tai rūkysiu Ob. Gal kas nepati̇̀ko, kad nebeatvažiuoji pas mum? Jnšk. Anam patiñka, ka jau [jo] bijo Akm. Man patiñka, kaip šiulta Kkl. Gražiai pasiūta suknelė, man tai patiñka Pš. Man labai nepatiñka [linus] mint, braukt, ai kaip kentėdavau Trgn. Anam ta muno šneka i nepati̇̀ko Sd. Nepatiñka – užsikimšk ausis Msn. Ka čia nepatiñka, tai eik į šikną blėkų šinkuot! Vlkv. Aš šiandien visą dieną vienas pats su traktoriu dirbau – taip dideliai pati̇̀ko Akm. Mun patiñka ta balta duonelė Yl. Dabar tai jau nežinau, man tai tokia duona dabar nepatenka Jž. Kap pažiūrėjot, kap čia žmonės gyvena, ar pàtinka? Rod. Dabar kaip kam patiñka, teip ir gyvena Šmn. Ką aš tiktai palei Dievą gyvenu, o valdžia geriausia man šitoj patiñka Rūd. Jam pateñka bais kačiukas Ob. Labai pati̇̀kę buvo vyrui [bitės], sako, auklėsma visada Kp. Ot man geriausia patiñka, kap stačiokę iškepa Pv. Kap tau pati̇̀ks, tep paskirstysi Vlkv. Man nepatiñka itoks mainas LzŽ. Mani patiñka saldainiai kaip tai meškai saldumas Dov. Kas pati̇̀ko, tą suėdė Vgr. Kožnas savo, kaip katram pati̇̀ko, teip kalbėjo – niekas nedraudė Sb. Aš valgau po tris, po keturias, ka mun patiñka ta silkė Kal. Čia mun pati̇̀ko ta vieta, patiko, ir gan Trk. Eik eik, ką patiks, a ligoninė, a kalėjimas (tas pats) Kv. Patiñka gandruo py vandens: ans gauna žuvies, kokių varlių LKT133(Plik). Avižienio kisielio nevalgydavau, – man nepati̇̀kdavo kvapas Krs. Man labai jos (bitės) pati̇̀kdavo, i nekąsdavo Ps. Anam labai pri gyvolių pati̇̀ko Akm. Mun pati̇̀ko šeimininkė, – devė gerą darbą Tl. Kiek mun galia ans pati̇̀kti! Trk. Man irgi nelabai pateñka bagočiai Imb. Katra an veido patiñka, katra an proto patiñka Kpč. Kiek man mergelės patiñka, kiek aš anas mylėjau! Vkš. Ant amžių (labai) nepati̇̀ko Krž. Tam karaliuo pati̇̀ko didliai Elenytė (ps.) Pln. Tenepatiñkie, teinie persti toks susisukėlis! Krš. Ir jai patikau – puolo kaip dūmuos Kp. O apsiženyt tai negi apsiženysi kokios jau, kokia tau patiñka, ale kur pasogo daug Č. Jug suaugau į mergę, nu pradeda jau ir tie vaikiai pati̇̀kti Klk. I munie anie ne tikti nepatiñka Krt. I mamai, i tetei, i seserelėms aš noriu pati̇̀kti Trk. Pri gyvo kaulo (labai) ta merga nepatiñka Krš. Abu jaunu esatav, vienas antram tik patiñkatav Krg. Tai kas, kad pati̇̀ks, pagulėt galia, o ženytis – ne Vdk. Kad būt nepati̇̀kęs, tai būčia ir nejus Skp. Eik su žmona, kur nori, jei tėvam nepatiñka Grv. Vieta man patinka, ale merga nepatinka N. Man ne teip pateñka šitas kaip anas Dgp. Mergužėlė mano, lelijėlė mano, ma[n] patiñka veidas tavo JD541. Plonas drobeles audžiau, kad berneliam patikčiau LTR(Užp). Linksmi mano širdelė, kad patiñka mergelė (d.) Jnšk. Nėra tos mergelės, kuri man patinka, kuri juodbėrėlį avižėlėms šėrė LTsI48. Man patinka kepurėlė, ant kojelių pentinėliai, tik nepatinki, mano berneli, kad su kitom kalbėjai LTR(Nm). Duosiu šimtelį, kad nori imkai, jeigu dukrelė mano patinka LTR(Rk). Jei broliams koks drabužis nepatikdavo, šits turėjo nudėvėt BsPI114. Velniu[i] labai pati̇̀ko tas alus (ps.) Sb. Geriausiai man būtų patikę namie likti Mš. Jam pradėjo patikti teisėjo pareigos rš. Jam tai patiñka, kad kas jį ponu vadina KII28. Ant vieno tikslo nupirkau, kad patiñka man J. Tariamos kartais kitims patiksiantys M.Valanč. Žemė mano tau atvira yra, gyvenk, kur tau patinka BB1Moz20,15. O jei ji ponui savam nepatinka ir nenor jos ant venčiavystės išleisti, tada teduodi jis ją ant išvadavimo BB2Moz21,8. Jei jis (kūdikis) buvęs gražus ir laumei patinką̃s, tai apmainydavę jį ant tokio bjauraus, kad negalėjai žiūrėti MitII57.
^ Pati̇̀ko kaip kvailiui pagyrimas Ukm. Patiko kaip avis vilkui TŽIII376. Patiko kaip vaikas motinai LTR(Zp). Pati̇̀ko kaip (kap Al) šuniui botagas Vl, Jnšk. Patiko kai šun[iui] rimbas LTR(Vlkv). Patiko kaip gužui varlė LTR(Jnš). Vienam patiñka motina, kitam – duktė Rsn. Kam patinka močia, o kam – duktė LTR(Gdr). Kas kam patinka: žąsinui – avižos, cigonui – lašiniai, žydui – cibuliai Pn. Jeigu kailis nepatiñka, širdies neprilauši Pvn. Jei pati̇̀ks žmogus, pati̇̀ks ir ano kepurė Lpl. Nei tas gražus, kas gražus, bet kas kam patiñka Grz. Kad patiko – nė lašelio nebeliko LTR(Žd). Kad patiko, tai neliko LTR(Mrj). Pati̇̀ko ir prie širdies prilipo Pšl, Ds. Pati̇̀ko durniui duona KzR. Pati̇̀ktų, kad šuo pašiktų Skr. Nepatiko kūmai prėskas LTR(Ldvn). Dideliai žuvys patiko, be žuvų prūdai paliko S.Dauk. Be pinigų liksi, niekam nepatiksi LTR(Gdr). Su kuo sustiko, toks ir pati̇̀ko Trgn. Valgyk, kol patiñka, rėdykis, kol pritinka Jrb.
patiñkančiai
patiktinai̇̃ Ale man širdingai būt gailu, jei aš Dievo nesibijantiems patiktinai tame būč ką daręs brš. Čia bus, beje, tūlas minėjimas, kas jums nepatiktinai skambės prš.
| refl.: Atvažiavo piršliuos, vienas kitam pasiti̇̀ko, greit ir sutarė Slm. Jeigu juodu pasiti̇̀ktų vienas kitam, tai būt graži pora Jrb.
ǁ įtikti, įtaikyti: Nei kap aš nepatinkù tau Pls. Išplakčiau ir jam dalgį, bet nenoriu – galiu nepati̇̀kt Krok.
^ Ligi visiem patiksi, ir nuo Dievo atliksi Gs. Lengviaus parikti nekaip patikti S.Dauk.
ǁ būti mėgstamam (augalų, gyvūnų): Bulbiums toki žemelė lengvesnė juo patiñka Vgr. Javam labiai pati̇̀ko mėšlo dėjimas Všk. Slyvom gal žemė nepateñka Krns. Čia žemė nepatiñka kopūstam Krs. Buvo [kriaušių], nežinau, ko te nepati̇̀ko, matai, prie žvyrio Kp. Jam (medžiui) pati̇̀ko augt Ps. Tos kandys pradeda dvėsti, kažin kas anoms nepatiñka LKT110(Kltn). Bitėm kūtės kvapas nepatiñka Pš.
| Cukrus nepatiñka dantims (nesveika) Krš.
2. tr. S.Stan, Sut, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Jž sutikti: Pati̇̀ko vyrą an tilto Pj. Patikáu einantį į Raudėnus, įsišnekom Krš. Senas seną pati̇̀kęs dar pašneki, o jauniejai neita į kalbas Jdr. Kad bažnyčioj patiksi̇̀ katrą giminę, ažprašyk svečiuos Trgn. Patikáu gaspadorių Užventė[je], kad ans veiza į muni Užv. Patikaũ Juozapą Varėnon Drsk. Patiñka jie tuos vokiečius miške Bb. Galvoju, daba jei kas muni pati̇̀ktum, sakytų, ka paklydęs Žr. Ka pati̇̀ksi aną, galėsi rokuoties Rt. Patiksi̇̀ ką ir sveikysies, dartės nesisveikina Drsk. Rykmetį ką pati̇̀ksi, prašyk į kūmas (tada vaikas sveikas augs) Rs. Nenora nė žmogaus pati̇̀kti, ka nesušnekintum Šv. Tik sūnus išvažiavo, mažu pati̇̀kot? Drsk. Kad aš jį pati̇̀ksiu, nieko nebijau – subadysiu ant vietos Jrb. Neik naktį vienas, pati̇̀ksi kokį plėšiką DūnŽ. Aš neesu pati̇̀kusi jokios baidyklės, aš neesu bijojusi Vvr. Aš šunį patikáu – kramė raudona, papilvė raudona Všv. Ant žmogaus nepuola [vilkai], žiemą jei pati̇̀ktum, tai gal suėstų LKT161(Šlv). Patikáu repežę, tokią didelę kaip kepurę Krg. Pati̇̀kom bitutę atbyzgiančią (d.) Al. Aš, patikęs mergelę, klausiau savo žirgelio LTR(Grv). Kai aš ejau namo, patikau pulką vyrų, didelių neprietelių LTR(Sv). Ėjo bernelis ūlyčioj, patiko mergytė netyčia LB115. Ir nueina miškan, patiñka mešką ir kuo naigreičiausia in riešutų krūmą pasikavoja LKT361(Trak). Eina abu toliau. Patinka kitą vyrą LTR(Mrj). Patiko bobulė tris vilkus pilkus LLDI181(Ml). Vienas karalius patiko vaikelį dešimtų metų Sz. Žadėjau patikęs akis jam išdraskyti Žem.
^ Namie palikęs, lauke pati̇̀kęs, savo gero nepažįsta (bitės) Sml.
| refl. tr. NdŽ, Drsk: Senuką žmogų tokį pasi̇̀tikau, sakau, dėde, kaip čia yr tas toks kalnas? Vvr. Esu pasiti̇̀kusi vieną sykį aną End. Beidamas pasi̇̀tinka draugą Žr. Pasti̇̀ko žmogus [mane], nustvėrė ir pasisodino [vaišinti] Azr. Rozą pastaikė eit per mišką ir pasti̇̀kt vilką Lš. Ir dabar da šuo, pasitikęs šunį, ima tuojau uostyt Ašb. Eina vėl durnius par sodžių ir pasitiñka palaidojančius nabašnyką BM152(Kri). Pasti̇̀ko kitą tokį durną kap anas LzŽ. Pasti̇̀ko vieną apdriskusį žmogų ir klausia jo patylom: ar neitumėm, geradėji, vogt? BM135(Klov). Aš to bernelio nepažinojau, nei viešu keleliu nepastikau KrvD226.
^ Geriau vilką pasiti̇̀kt kaip girtą Tr.
ǁ refl. KŽ susieiti, susitikti: Gerai, ka turi su kuom pasiti̇̀kti Žv. Sako, sudiev, drauge, greit nebipasiti̇̀ksiav Všv. Ne aš pasitinkù, ne aš šneku Grdm. Pasiti̇̀ko visi saviškėj Kdn. Su girtuokliais niekur nė pasitiktie nenorėjo Tat. Ejo žmogus keliu žiemą apsivilkęs vilkuose ir pasitiko su vilku Tat.
ǁ rasti, užeiti: Tatai eitu eitu, nuejau i patikáu daržinę Kv. Bemoksliai žmonys: patikái parašytą – nematai nėko Vž. Kap tik pati̇̀ks, ką kraujai eina, tai ir paplėšis Nmč. Vogė, ką patiko Tat. Visokias žolaites eidami par laukus ir miškus vasarą renka, kokias tiktai patinka ant savo kelio LMD(Sln).
| Patikau bernelį, pažinau vargelį (d.) Ck. Visur galima patikt gerus žmones rš.
| refl. tr.: Tu nedrįsk užeiti pri munęs, o pasiti̇̀ksi muni piktą Varn.
ǁ prk. patirti, gauti: Niekas nežinom, kur katras smertį pati̇̀ksim Sml. Čia namuos pati̇̀ko tokią nelaimingą mirtį Mšk. E, sunkius laikus šiądien patikom rš. Apie gerą sudorojimą daiktų regimųjų ir bėgimą pas Dievą, prapultį patikus A.Baran. Kryžius todėl yra visumet patiktas ir visur laukia tavęs Jzm. Ruoškit jauną ponaitelę patikti vargelio LLDII116(Pb).
3. tr. DŽ, NdŽ išeiti kam priešais, sutikti, priimti: Paeik tu priekin, pati̇̀k jį (vaiką), mažutis, sunku jam Alks. Aš lekiu pati̇̀kt i vartų atidaryt Jon. Pati̇̀kt reikia svečiai, pas mus visur pateñka Sug. Pareinu iš darbo, tai jis patiñka mane prie darželio Snt. Išejo pati̇̀ktų jo brolis Žb. Tu manę pati̇̀k Antr. Su ašarom patenkù [vaikus], su ašarom išleidžiu Aln. Išlipom iš traukinio, pati̇̀ko mus Nmk. Prie durim patiñkam ir lydžiam in vidų ČrP. Ir dabar patiñka su duona ir druska [jaunuosius] Kvr. Svočią visi patiñkam, apdainuojam Šmn. Ateina tik ryto, tai močia su kočėlu ir patiñka PnmR. Ponia, pamačius arklius, manė, kad ponas atvažiavo, išėjo patikt LTsIV686. Pati̇̀ks taũ anyta, bernelio močiutė (d.) Trgn. Patik, tėveli, dukrelę savo, o kai patiksi, tai nepažinsi LTR(Jz). Kas gi tave patiks, pijokėli mano? LTR(Imb). Eičiau, brisčiau per mareles motutės patikti LTR(Pbs). Bobos atbėga pati̇̀kt sa[vo] karvių Rod. Spirginiais šunis prisvilioj[o], tai iš tolo patiñka Pv.
| Anksčiau būdavo tokia tvarka: gimusį reikia pati̇̀kt, o mirusį palydėt Ob. Kai ataveža nabašnyką, i patiñka varpai Tj. Maž pateñka [mirusįjį], kad teip ilgai zvanija Lb.
| prk.: Naujų metų buvau pati̇̀kt nuvažiavus Dglš. Mergaitės bėgdavusios į laukus patiktų pavasario LTII113. Einu art, mane patiñka kryžius Ktk.
^ Pateñka pagal rūbą, palydi pagal protą Sug.
| refl. tr. Sut, LL234, DŽ, NdŽ: Anas mane pasitiñkma LKKIX207(Dv). Neduoda tam nė lig stalu nueit – prie durų pasitiñka Lnkv. Susitariau, kad atvažiuos mañ pasiti̇̀kt vakare apie aštuntą valandą Krs. Žiūrėk, ateina svečias, išeik pasiti̇̀ktų Ds. Tada anys pasti̇̀ko až upės mus LKKIX215(Dv). Atejau pasiti̇̀kti, ka tavi vilkai neišbaidytų Trk. Pasteñka ana mane tada verkdama Klt. Nėr kam mane pasiti̇̀kti, vartelius atkelti (d.) Mrj. Jaunuosius pasteñka muzikantai, tėvai Skdt. Berną pastiñka su duona ir druska LzŽ. Išeika, motute, nuo gonkelių pastiktų martelės prie vartelių LTR(Kp). Pasitiñka, groja, jaunoja ažu stalo rauda – baisus daiktas Šmn. Nei aš eisiu iš darželio, nei aš eisiu prie svetelių – yra tėvas, motinėlė pasitikti sveteliam LTR(Dkk). Jauniej įeina pirkion nepasitikti̇̀ Jz. Visi tos mergiotės pusės išejo pasti̇̀ktų prie bromo Kp. Turėsi pridėti tą, katras pirmu pasiti̇̀ks tave (ps.) Gd. Netikėto svečio išbėgo pasitikti lodami šunys K.Bor. Niekas daugiau jo nepasitiko, nepastebėjo pareinant J.Bil. Ką turiu, tuom pastinkù Plš. Tai jis važiuoja peklon, ir ateina ponaičiai dujai pasiti̇̀ktų (ps.) PnmR.
| Bobutę atveš iš Panevėžio iš ligoninės nebegyvą kavot an Kupiškio kapų, tai mes ejom pasti̇̀kt jos Kp. Gražiai kavojo – kunigas iš pačių namų pasiti̇̀ko Jnšk.
| Aš skubinu eiti, anos (karvės) pareina, reik pasiti̇̀kti Krž.
| prk.: Man taip norisi savo jaunystę pasitikti drauge su tavim E.Miež. Naują pavasarį Tarutis pasitiko tuščiais aruodais P.Cvir. Marių viduryje juos pasitiko vėjas J.Dov. Vestibiulyje pasitinka didžiulis spalvotas vitražas sp.
^ Parvažiavus iš šliūbo su žvake nepasitinka LTR(Rdš). Kas pasitinka artoją, jei ne garnys LTR(Zp).
ǁ DŽ priimti, sutikti kokiu nors būdu: Žvairom akim pati̇̀ko A.Baran.
| refl. tr.: Priešą pasiti̇̀kome ugnimi DŽ1. Karštais aplodismentais pasitiko salė smuikininką rš. Tomas mato, kad tėvas išgėręs ir pasitinka jį rūsčiu žvilgsniu K.Saj.
ǁ NdŽ pastoti kelią, užklupti, užpulti: Bijau miške, kad kas nepati̇̀kt Dglš. Važiuojant pateñka [kareiviai] ir atajema gerą kumeliuką, o blogą duoda Ob. Pati̇̀ko jį kartą miške i nušovė Vb. An kelio pati̇̀kęs atims liūb piningus Ub. Ejau namo, ale va pati̇̀ko vilkas Dgč. Pamatę anys (plėšikai), kad šitas vengrius bagotas, tai tuoj išbėgo miškan, kad patikt LTR(Ds).
| refl. tr.: Pasti̇̀ko miške – ataduo[k] pinigus! Str. Ale, žinai, sako, tave broliai užmuš pasiti̇̀kę Plv. Da čia pirmininkas pasiti̇̀ko, rokuo[ja], Stankau, kur tu eiti̇̀ Jdr. Nu i latviai anus čia pasiti̇̀ko i po malūnu anus iššaudė labai daug Lc.
| prk.: Kovos lauke kulka jį pasitiko sp.
4. intr. KŽ kilti, užeiti, ištikti: Pati̇̀ko toks šaltis, ka niekur išeit negalėjau Rs. Atvažiuosiu, nebent šaltis pati̇̀ktų Mrj. Iš ryto buvo gražus oras, o paskui tokia bjauri pati̇̀ko Skr. Toks patiko vėsulas, kad jam ir kepurę nunešė nuo galvos ir jį patį supurtė DS208(Šmk). Kaip vėjelis pati̇̀ko, ma[n] lopšelį pasupo JD933. Jei tuos kalkazus darys, tai badas pati̇̀ks Gs.
| refl.: Naktis pasti̇̀ko Prng.
5. intr. Sut pasitaikyti, atsitikti, įvykti: Man vienąkart tep pati̇̀ko Pst. Dievasžin, kas pati̇̀ko Kp. Ui, vargai mano, kas ma[n] pati̇̀ko JD613. Ant tos ašarų pakalnės daugel pikto patinka Tat. Esą tokios dienos, kuriose nereikia važiuoti kelionėn, kad nepatiktų̃ kokia nelaimė A.Baran. Dar nepabuvau pusės metelių, pati̇̀ko nedalelė DrskD99. Jei bent tik visai nepasisektų arba kokios didelės kliūtys patiktų A.Vien. Ir pati̇̀ko ta nelaimė, sulaukiau mažutį Mrj. Tai tu man pamačyk, tai aš tau, bėdai patikus, pamačysiu LTR(Dglš). Užmiršta visus patikusius pereitaisiais metais nuliūdimus rš.
| refl.: Kas jam pasitiko? N. Aš nežnau, kap tę pas juos kas pasti̇̀ko Str.
ǁ refl. impers. pasitaikyti, kliūti, tekti: Nu, jam beeidamam tep pasti̇̀ko, nu pastaikė beeidamam Dbč. Iš dešim vienam gal ir tep pastiñka, kab nežumuša Žrm. Karvei pasiti̇̀ko užėst tokio šieno, i nusprogo Škn. Tokios vieros nepasiti̇̀ko matyti Žr. Pasti̇̀ko darbuit sunkiai Rod. Mokykitės čia, mergos, … ne stabčiot ūlyčiose, ne trukt ant kelio (kad kur pati̇̀ksis išeit), bet kuo greičiaus išeit ižg akių žmonių, o daugiaus vyriškių DP472.
ǁ pasitaikyti, būti: Marčios pati̇̀ko labai blogos Ad.
| refl.: Įsidaužiau nugarkaulį, nes kritau aukštynelka ant pasitikusio akmens M.Valanč. Bet daugiaus žmonių pasitiko, kurie vargdienius gelbėjo ir kaip įmanydamys ugnį gesė S.Dauk. Kartais nė lito nepasitinka, o reik gyventi Šts. Bepigi šienauti, kumet pasitiñka gražios dienos Vvr. Jei kame kalno nepasitiko, tad tokį supylė upės vingėje S.Dauk. Ant galo pasitinka … lizdai skruzdėlių, mintančių grūdeliais žolių A1885,115. Pačiu [v]andeniu gal užgesyti, jei ano gausiai pasitinka S.Dauk. Kad vasarą lytotas ir šaltas oras pasitinka, tad kregždės savo vaikus vienomis bitimis pena S.Dauk. Man nepasti̇̀ko kvaras, ma[no] sveikas vyras Rod.
ǁ refl. J, Slnt pasitaikyti būti kur nors: Ir aš ten pasitikáu KlvrŽ. Pasitikáu bažnyčio[je], ka ans ėmė šliūbą KlvrŽ. Pasitikus suspaudime ligos S.Dauk. Tarp jo klausytojų pasitiko ir š[venta] Teklė M.Valanč. Vis nepasitinka numie: kad aš nueinu, ano nėr Šts. Pasitikos su mažu vaiku, ir neišejau į Gegrėnus Ggr.
6. tr. Dglš užklupti, pagauti, ištikti: Ar nepati̇̀ks mane lietus? Dbč. Smertis jį be čėso patiko! Tat. Ją beeinančią pati̇̀ko pustymai Rs. Bėda jį didelė pati̇̀ko Ck. Va kokia nelaimė mane pati̇̀ko Vrn. Išpins kaselę, barstis rūtelę, pati̇̀ks mergelę didis vargelis (d.) Drsk. Taip rūstybė tėvo ir nelaima patiks muni vieto[je] jo meilės S.Stan. Pagaliau Raulą patiko laimė: jis gavo darbą nedidelėj dirbtuvėj J.Bil.
^ Kad tave šiąj minuta pati̇̀kt lentos! Arm.
7. intr. pataikyti kur, į ką: Pati̇̀ko akmeniu galvon ir ažudaužė vištą Arm. Šovė [į vilką], ale nepati̇̀ko Grv.
^ Pati̇̀ko kap pirštu skylėn (žirnių tvoron) Rod. Patiko kap kulka (instr.) tvoron Rod.
ǁ pataikyti užeiti: Kap kada nepatinki̇̀ an sviežių pėdų Dbč. Kap kartas an abiedos patikaũ LzŽ. Eidamos nepatikaũ jūs pirkion, turėjau klaust Lz.
ǁ patekti, pakliūti: Tę sunku pati̇̀kt Lz.
| Po pojiezdu (= traukiniu) pati̇̀ko, ir atpjovė koją Lz. O kap patikai karaliaus slūžbelėn, tai išsimokei pėsteliu vaikščiotie KrvD278.
| refl.: Iš kur pasti̇̀ko liesnykai ton pirkion Lz.
8. intr. įtaikyti, pataikyti, sugebėti: Kultuvais kult kap patiksi̇̀ – lengva, nepatiksi̇̀ – sunku Brsl. Aš suprantu, al negaliu pati̇̀kt žmogu[i], kap pasakyt Šč. Moma nepàtenka jam nieko pasakyt LzŽ. Jau toliau nepatiksiù ir ūtaryt Lz. Ana jam šokt nepatinka Rod. Anas pati̇̀ko jai inkalbėt Rod. Generolą sustikau ir tai patikaũ jam atduot čėstį Rod. Gal aš nepatikau savo senam tėvuliu spartų darbelių darytie? LTR(Lp). Maciulis su Andruliu tas tám darbe pàtinka Rod.
9. intr. pasisekti, nusitikti: Man šiandie miežienis nepati̇̀ko Jnšk. Šįmet avižos visiems pati̇̀ko (užderėjo) Rs.
| refl. impers.: Man pasti̇̀ko geras pirkinys pirkt Rod. Nepasti̇̀ko čia jam, geras buvo darbas [ir prarado] Str.
^ Pasti̇̀ko kap šuniu[i] ridiko Rod.
įsipati̇̀kti (dial.) labai įtikti: Kolūkio bitis jau prižiūru, įsipati̇̀kos Vgr.
pértikti intr., perti̇̀kti
1. SD44, N, Kos56 žr. pertekti 3: Parti̇̀kę gyvena, visko turia, nežino ko noria Žml.
perti̇̀kusiai adv.: Anie sodžiai visi parti̇̀kusiai gyvena Jnšk.
2. išsiversti, ištikti: Ji jau su savo nebegali parti̇̀kt Lnkv. Su tiek pinigų nepartiksi Grž.
3. nebepatikti: Jis tiko pirma, o nū jau pártiko, t. y. nebtinka jau J.
pieti̇̀kti (dial.)
1. žr. pritikti 2: Burnelę turi tyką turėti, tad visur pyti̇̀ksi Krg. Aš py jūsų draugystės nepytinku Prk.
2. refl. žr. pritikti 5 (refl): Balta nugara, kur pysitikái Sg.
prati̇̀kti
1. intr. išlįsti, kyšoti iš po ko: Pasaitas nuo kelnių iš apačios prati̇̀kęs J.
2. intr. J, DŽ, NdŽ, Rt, Krt, Grg išlįsti, pasirodyti, prasimušti (apie saulę): Iš ryto buvo saulė prati̇̀kusi Dov. Saulė pro debesį pratiñka leisdamos, galia i lyti Lkv. Ant vakaro i saulikė da prati̇̀ko Šv. Saulelė prati̇̀ko, neblys Ggr. Saulė čia prati̇̀ko, čia nebliko – šiandien blomuota (ruožuota) Grg. Štai skaisti saulė ūmai pro tą langą pratiko, pro kurį visados duoda jums žinią, jog į vidudienius eina Vaižg.
3. tr. Š, NdŽ, KŽ išsklaidyti, pramušti (debesis, miglą): Saulė pratinka tamsybę, miglas Db. Vis dėlto … sutemos nebuvo tokios nepratinkamos kaip pirma MTtVI186.
| prk.: Viena [kalba] tegali šiandie savo šviesa pratikti mūsų senovę uždengiančią miglą K.Būg.
4. intr. KŽ blandytis, giedrytis: Ans mato, kad prati̇̀ko pagada, pasiėmė mergę ir išvažiavo avižų Plt. Šiandieną prati̇̀ko nėko sau dienelė – bėgsiam į laukus Plt.
| impers.: Prati̇̀ks i vėl lys NmŽ.
5. intr. DŽ, KlvrŽ, Als pratarpti, pagyti: Pats prati̇̀ko, o pati mirė Šts. Biškį vasarą pratikáu, t. y. pasveikėjau J. Jau buvau prati̇̀kęs iš ligos Trk. Su nedatūriu (denatūratu) gydžiaus, bet nepagijau, nepratikáu Šts. Buvo įsisirgęs, bet girdėti prati̇̀kęs Šts.
| Iš miego jau pratinku, t. y. blandaus, einu geryn J. Ans jau prati̇̀ko iš pijukystos, t. y. išsipagiriojo J.
6. intr. išsiversti, išbūti be ko: Mes tai ir su mažiau pratiñkam, o kitas tai tik griebia griebia sau Antš. Šią žiemą reiks be palto prati̇̀kt RdN. Par žiemą kaip nors su bulbom prati̇̀ksim RdN. Nors šieno nedaug, bet iki pavasario pratiksiù Svn.
priti̇̀kti Š; H, N, L, Rtr
1. intr. pritapti (glaudžiant): Nepritiñka musi ta plyta gerai pry pašalio Trk.
pritiktinai̇̃ adv.: Tuomi pritaisymu abudu kraštu sukulto indo patepk ir, pritiktinai sudėjęs, kaitink ant anglių, kad gerai pritrauktų IM1859,60. Kožnas kaulelis susimetė ir ing buvusiąją vietą pritiktinai susinėrė I.
2. intr. R, R28,290, MŽ, MŽ37,388, Sut, NdŽ pritapti, prisiderinti: Jis pritiñka prie svieto, prie visų: prie mažo ir prie didelio J. Nepritikau pri jaunūmenės, buvau padavatkiškas Šts. Senės – kur bepriti̇̀ksiam Krž. Ar aš priti̇̀ksiu pri tokių mokytų? Vkš. Tamsta visur pritinki̇̀ Jnš. Ir ans su visais iš vieno kalba i viseip pri visų pritiñka Sd. O aš nepritinkù nė pri vieno Slnt. Mužikas pri pono negalia priti̇̀kti Šts. Aš niekur nepritiksiù su lenkiška kalba Lp. Su jaunais nepritinku kalbà Pn. Jau daba nepritinkù prie vestuvių Grdž. Nebepritiksi pri šių laikų pasenęs Plng. Nėr mun vietos tarp jaunųjų, nepritinkù pri senųjų (d.) Krš. Vai atsitraukie, tu bagočiaus sūneli, … aš nepritiksu prie tavo giminėlių BsO184. Kaip priėjo prie seselių, pritiñk prie seselių JV968. Prie ko jūs pritiksite, kai senberniais atliksite? LTR(Skm). Reiks sūneliui karan joti, reiks tėveliui žirgas duoti. Ne tik žirgą – ir balnelį, kad pritiktų prie pulkelio LTR(Kz). Netekau valnių dienelių, nepritinku prie mergelių LTR(Lp). Nepritinka gegutėlė prie mažųjų paukštelių LTR(Vb). Glaudus, lipšnus, menkos išvaizdos žmogelis visuomet pritiko prie žmonių TS1899,7-8.
| Mes, gaspadoriai, komunos laikais buvom kaip ne savo vieto[je]: ne atlikę, ne pritikę Šts.
^ Blaivus prie girtų nepritinka KrvP(Ps). Daug prietelių prie valgio pritiko, bet, nelaimei ištikus, nė vieno neliko KrvP(Ps). Niekur nebepritinka, kaip riekė nu kepalo atriekta LMD(Rs). Ant palaikę šikinę naujos kojos nepriti̇̀ks – reikia tokios pat kojos durtie Pl. Nebūk veršis, bet veršio uodega – ben pri žmonių pritiksi S.Dauk. Pasibaigė šitaip: povu nepaliko, prie varnų nebepritiko Blv.
ǁ derintis (apie balsą, kalbą): Balsas atskiras nepritiñka prie kitų J. Anos kaži kaip balsas nepriti̇̀ko Jdr. Ka tokie tie balsai, matai, didliai priti̇̀ko keturims kulant Krtn.
| Seniejai šneka kaip plungiškiai, dar i šiauliškiai pritiñka pri mūso Kl.
ǁ sutapti: Pavardė pritiko, bet nežinau, ar gentis Pl.
3. intr. būti geram, kaip tik, kaip reikiant: Reikia dabar mieruot, kurgi priti̇̀ks šitas kaliošiukas, – niekam netinka (ps.) LKT325(Lel). Nė vienai nepriti̇̀ko tas čevarykas BM203(Grnk).
| Pritiktini̇̀ akulioriai – litaros kaip pabertos Šts.
^ Ne kiekvienai (kožnai VP32) kojai pritinka tie patys batai M. Pritiko puodui dangtelis LTR(Krp).
4. intr. R306, MŽ410, K, BzF188, NdŽ, KŽ būti gerai, derėti: Kūlė ta naktį priti̇̀ko (atrodė, kad taip ir reikia) Užv. Kas mažai mokęsis kimbas prie amato, tokiam ši pasaka pritinka Sln. Piningiukai, matai, geras daiktas, visur jie pritinka ir visur jų reikia! A1884,93. Tokia kytrystė šviesybės vaikams niekaip ir nei maž nepritinka Ns1832,7. Natūrai pritinkamą daiktą sant sako MT217. Lietuvei pritinka tik rūta meilioji Mair. Ar pritiks Karaliaus sūnui kašelė ant kupros? I.Simon. Paties Dunojaus vaizdas dainose pritinka šiai upei LTII536(Bs). Pritinkąs, padorus R61, MŽ82. Pritinkanti vieta R166, MŽ219. Nepritinkas I. Susirasiam dainelę pritiñkančią i liuobam pinti vainikus Šts. Liepė išvesti laukan, aprėdyti pritiñkančiais drabužiais Žr. Aš ieškau pritinkantį medį, kad galėčiau pasikart BsPI80. Pritinkančio peno ir sauso kinio stokodamos sergalojo … kiaulės, nenorėdamos taip gerai tarpsti LC1887,39. Tūnėjo tūkstančiai gyvasties diegų, kurie tiktai laukė pritinkančios valandos, kad užgimtų ir pradėtų valgyt V.Kudir.
^ Daugiau pritiko vyžas į jo kelnes dryžas KrvP(Ašm). Pritinka pri tanciaus ir pri rožančiaus LTR(Pp).
| impers.: Ir tai ne kunegui pritiñka tą jaunimui skelbti! Plšk. Jau an kelių nebipritiñka tokiam dideliam Kl. Tai tau priti̇̀ko pas juos prie stalo pirmo[je] vieto[je] sėdėt, o ne tai kūtvėlai Stak. Savo giminės išsižadėt kaip ir nepritiñka Skrb. Klumpės lietuvninkams nešiot nepritiñka K.Donel. O pats būsi tam pritiñkant rėdytas kai ponas Jrk133. Nepritinka mums puikavotis Tat. Lietuvos oras, pritiktų sakyti, visados vienodas rš. Nepritinkamas apsiėjimas LL107. Vaiku[i] pritiñka murinam [būti], dideliam tik negražu Mžš. Daug raštų pridėt nepritiñka, negražu Pšl. Širmasai žirgelis ir tymo balnelis, tas patinka ir pritinka joti į vaiskelį LLDII159(Slč).
^ Pritinka bagotam vogti, senam maluoti KlvrŽ. Išmintingam nepritinka pykti PPr191.
pritiñkančiai Tas miestas gul' ant kupčystės labai pritiñkančiai KII2. Apsėjo (elgėsi) labai pritinkančiai Pš. Prekios yra pritinkančiai pigokos A1884,293.
pritiñkamai adv.: Nepritinkamai I. Jaunikiai šiandien žiaurūs, su jais ir elgtis reikia pritinkamai Db. Geriau ir pritenkamiau Romovę išaiškino K. Jaunius LTI339(K.Būg).
priti̇̀ktinai Tūluose dalykuose baisiai pasileido ir nesielgė valdonui pritiktinai rš.
ǁ LL259 būti gražu, gerai derėti: Tiek anai nepritiñka, tiek plaukus nudažė juodai Trk. Ir anai priti̇̀ko tas raudonumas Žg. Šukuodamos užleisk plaukus ant plonimų – taip tau geriau pritiñka Vkš. Jaunas, tai jam viskas pritiñka Rs. Mun pritiñka bi koki kepurė Slnt. Ta puikiai pritiñka pri burnos (prie veido) Trk. Nusipirko sau gražius drabužius, kokie prie jo priti̇̀ko LB215. Sako, ka pri tokio šviesio paleto priti̇̀ks gerai Trk. Pasiuvau teip pri kūno pritinkančius, teip gražius, jog visi stebėjos M.Valanč. Tas kareiviškas apsirengimas nelabai, bet tau nieko, pritinka V.Bub. Ar tau gailu vainiko, kur tau dailiai pritiko? LTR(Rk).
^ Dėvėk, kol pritiñka, valgyk, kol patinka Nm. Valgyk, kas patinka, o renkis, kas pritiñka Jrb. Puikiam žmoguo i snarglys pritiñka Trk. Pritiko ir prilipo LTR(Grk). Priti̇̀ko kaip lipte prilipo Slnt. Pryti̇̀ko kaip Elzė pry Miko Šv. Pritiko kai (it VP39) šunie (šuniuo Grdm) votegas (vategas Grdm) Lpl. Tai pritinka kai kumščia ant akies B. Pritiko kaip plikas prie pliko LTR(Jnš). Pritinka kap šuni balnas LTR(Lzd). Priti̇̀ko kaip kiaulei balnas Krs. Pritiñka kaip paršui plunksna prie pasturgalio Nm. Pritinka kaip kiaulei naginės LTR(Klm). Pritinka kap šuniu penkta koja LTR(Krn). Kas prie visko pritiñka? (vardas) Šmk.
ǁ derintis skoniu: Pritiñka varškė su medum Ėr. Pri kastinio pritiñka bulbės neluptos Yl. Kai sviesto nėr, tai ir taukai pritiñka prie arbatos Jnšk. Su pienu bulkelė tai priteñka JnšM. Mun tas pyragelis priti̇̀ks čia pri tos butelkelės Kl.
ǁ būti tinkamam, naudingam, praversti: Priti̇̀ko tie eglišakiai – kaminus iššluosčiau DūnŽ. Aš tau papasakosiu vieną istoriją. Gal tau, kaip rašytojui, pritiks K.Saj.
^ Et, vis tiek žmogui netinka, Dievui nereikia, galgi velniui pritiks KrvP(Grk).
ǁ atitikti poreikius: Pieninė, tyčiomis statoma pienui laikyti, tuo bus sugadnesnė, juo anose šilima nuostovesniai pritiks prireikimui I.
5. intr., tr. pri(si)liesti, pri(si)glausti: Notnėrės nelabosios nedorosios, priti̇̀kus degina Ub. Eželis – ans dura, negali priti̇̀kti pri ano: tik priti̇̀k, ans susirieta į kamūlelį Mžk.
| Bet baisiai pritiko ta žiužė prie jo kaulų, nes ir dabar vis skausmą jautė LzP. Nė su pirštu niekas mane nepriti̇̀ko, t. y. neužgavo J. Priti̇̀ko muni, nuglostė ir apvogė Bdr.
| prk.: O dabar tu jį priti̇̀k (paimk), kad nori! Skr. Paspaudžiau mašyną, ka greičiau jau Endriejavą priti̇̀kčio (pasiekčiau) Vž.
| refl. intr., tr. NdŽ, KŽ, Žr, Kv: Prisitikaũ tik prie sagono ir supaišiau žiurstą J. Nugara y[ra] nudegusi, ka negal nė prisiti̇̀kti KlvrŽ. Kaži kaip ana prisiti̇̀ko pri kojų, kojos šaltos kaip ledai Kal. Buvai prisiti̇̀kęs kur – ir išsismalinai Krš. Prysitiñka pry sienos, i trata [popieriai] DūnŽ. Išdažyta, neprisiti̇̀k! Krš. Aš tavo žaizdos neprisitikau, o tu rėki Šts. Čia kaip nugriauta yr, trūksta tik prisiti̇̀kti Trk. Kiaušiniai tujau, tau kur prisiti̇̀ko kas – tekšt, i turi̇̀ Grdm. Ligi tik plika ranka prisitikai, jau ir įpjovė, jau ir varva kraujas Vaižg. Led tiktai prisiti̇̀ko pri balno, pradėjo visūs pašaliūs skambėti BM398(Slnt). A pri papo norės prisiti̇̀kti, ka aš anam skelsiu, ką tik sugreibdama Trk.
| Numirė kūdikis, prie kurio daktaras vos tikt prisitiko, tai tuojaus ir apkaltino daktarą, kad jis kūdikį numarino rš. Yra žmonių, mokančių užvardyti gyvatės kandį; nereikia jiems nė matyti ligonį, nė prisitikti LTR. Nei prie jo prieisi, nei prisitiksi Vaižg. Kinkymus vilkai suėda ir šniūrus, arklio prisitiktus Ggr. Tavi, Dievą ir Sutvertojį, muša į veidą plaštakomis, o aš, bjaurus gyvačiukas, šaudau gyliu piktumą ir zlastis, kad kas prisitinka drabužį muno! P. Žardai, anie pri lubų neprisiti̇̀ko Tl. Mergaitė, prisitikusi pri pagalvės, gulia Šv.
| prk.: Mama neprisitiko (neprisidėjo prie pietų ruošimo) Db.
ǁ refl. prilįsti, prieiti: Jei kur prysiti̇̀ko – ir ėmė Šv.
6. tr. KŽ pataikyti sueiti, sutikti: Pakeliui jis labai pasidžiaugė, draugą ant šasijės pritikęs LC1878,41. Ir tropyjos karaliui po girę medžiojant šitąją darbininkę priti̇̀kt Jrk101. Juodu krūvo[je] bekeliaudami pritiko šneiderį Sch231.
ǁ rasti (neieškant), užeiti: Pritiksi kitą tokią prastą gaspadinę par ilgą čėsą, t. y. gausi J. Matyt, nesi gero žmogaus priti̇̀kęs, ka kožnam šoki į akis Vvr. Kaip kokį žmogų pritinki̇̀, taip yra Šv. Praėjusioj nedėlėj pritiko senasis medinčius … darbininką … bevagiant LC1880,51. Greitai naujai pritikęs minimą žmogų, kaip slapstydamos vėl bandęs su spąstais eiti girion kokį girinį gyvulį susigauti Vd.
| Vyriausias kaltininkas ir šiaip visur vogė, ką tiktai pritikdavo prš. Ištyrinėdami materiją, dvasios dar niekuomet nėra pritikę Vd.
^ Toks tokį pritikęs ne veikiai apgauna VP47. Žinai, toks tokį priti̇̀kov Bdr. Mandrus mandrį pritiko PP78. Mandras mandrą priti̇̀ks, t. y. atras J.
| refl. CI253, N, KŽ: Užteku jam, prisitinku, susitinku SD163. Prisitinka miestalė[je] draugai, ir grįžta vyralis girtas Šts.
ǁ prk. patirti: Šioj gyvastyje daug vargų pritiksim Ns1843,3.
7. refl. SD1151, Q619, Sut, J, NdŽ atsitikti, nusiduoti, įvykti: Kad niekados nepamėgintumėte to, kas man prisitiko Tat. Sargai grabo miestan bėga, byskupams vis tatai sako, kas jiems grabiep prisitiko Mž279. Neduok tai bėdai mums prisitikti KlM713. Eš turėčiau regėti vargus, kurie manam tėvui prisitiktų BB1Moz44,34. Mieliausi, nebūkite nežinančiais …, kaip būt koks naujas daiktas jums prisitikęs GN1Ptr4,12. O šeimyna … išlėkėjo ingi žardį vartump užpakaliejump, idant regėtų, kas jai prisitiko BBDan13,26. Kas jam prisitiko po smerties? BPII199.
| impers.: Maža aba nedirbęs ima algą, kai kartais terp žmonių prisitinka SPI328. Prisitinka ir dūšiai ligota būt, kurios liga ir negalė yra kaltybė koki SPII121.
8. intr. kilti, užeiti, rastis, pasitaikyti: Badas priti̇̀ko – nėr ko valgyt Kt. Klėtyje jo javų nuo šešių penkių metų; jei reikalas būtų pritikęs, būtų galėjęs sėti ir grūdai būtų dygę Tat. Nupjausma, o ka priti̇̀ks saulikė, galėsam tūjau suvežti Jdr.
| A pritiks jumus ant liudijimo Ev.
| refl.: Jei prisitiks patogumas rš.
ǁ tr. NdŽ ištikti: Tada ir mane badas priti̇̀ko Alk.
9. refl. impers. tekti: Man savo buityj nepristi̇̀ko vilko išvyst Rod.
10. refl. pataikyti, patekti: Skraidė skraidė sakalėlis ir pristi̇̀ko pas gegulę (d.) Rod.
11. intr. H178, NdŽ, Rz, Stč patikti, būti pagal skonį: Jis man nepriti̇̀ko – kalboj nei šioks, nei toks Škt. Senas žmogus nepritinki̇̀ jauniem Rmš. Valgyk, kas tavo dūšelei pritinka Tat. Saldi arelka tai gardu gerti, pritiñka širdelei su pipirėliais JD1422. Munie ta jūso mergelė dideliai pritiñka Krtn. Pirštinę paema, išdegutuoja ar išsuodina ir ištepa mergai burną, jei merga nepritiñka Lel. Kaip Dievą myliu, nežmoniškai tu mano širdelei pritikai rš. Kuri [mergina] pritiks prie širdies, parsivesk šeimininkauti LzP.
pritiñkančiai adv.: Priš vakarą teip kvepa pritiñkančiai Ms.
suti̇̀kti; Q627, H, N Rtr, L
1. intr. sutapti (glaudžiant), sueiti: Aliejus sėsta ir par sutikusius šulus, o [v]anduo – ne Šts. Jei tiktai visu mažiausis krislelis nesutiks kaip reikiant, sprogymė padžiūs S.Dauk. Kaip čia suriši, ka galas su galu nesutiñka Vkš.
| prk.: Pernait vasarą į tą čėsą, kur diena su nakčia sutinka, iš numų buvau išejęs biškį pasimankštint MitI71.
| tr. prk.: Vos vos rublį su rubliu gali suti̇̀kti Brs.
sutiktinai̇̃ adv.: Surentė kryželį iš virbelių sutiktinai, ir gana, kad neiširtų Ggr.
| refl.: Jos (liepos) augo arti viena kitos susvadintos, i anos susiti̇̀ko (suaugo kamienai) Vg.
| prk.: Galai susitiñka: Vižančiai yr ant rytų, o Dilbikiai – ant vakarų Yl.
2. intr. R420, MŽ568, SkŽ153 būti darniems, sutapti, derintis: Sutiñkančios teorijos NdŽ. Mūsų nuomonės sutiñka DŽ. Pajamų ir išlaidų knygos sutinka rš. Nesutinka tuodu žodžiu: yra ir nėra brš. Būdvardžiai su savo daiktavardžiais tur sutikti trijūse daiktūse: lytė[je], lykė[je] ir linkė[je] S.Dauk. Ženklai sutiñka, ta yr mūso avis Skd. Tos klaidos čia yr, ir nesutiñka su teisybe Smln. Šis Dimšos patarimas sutinka ir su jo paties manymu V.Myk-Put. Kas vienam nesutinka su logika, tas kitam kartais visai taisyklinga, logiška rodosi J.Jabl. Darbai viršutini nesatinka su zokanu Dievo MT58. Ir jų liudymai dabar nesatiko VlnE196. Kas nori, nesutinka su jų išmonia DP212. Forma eš yra senesnė už lk. aš ir sutinka su lat. es, pr. es LKKVI32. Apskaičiavimai, rodos, sutinka rš.
sutiñkančiai adv.: Kitasis nėmaž nededas į galvą, o kitas parejęs numie sutinkančiai papasakoja Šts. Idant elgtumiamos sutinkančiai su teisybe, į kurią įtikiam brš.
ǁ J.Jabl, NdŽ, KŽ mat. santykiauti.
3. intr. NdŽ turėti bendrumo, derintis, sutarti: Anuodum suti̇̀ko būdai J. Vedim mados nesuti̇̀ko – nesuti̇̀kov Lkž. Charakteriai sutiñka – nors in vienos šakos kabink, nenusvert gal nei toj, nei toj Skdt. Juodu dėl visko sutaria, i šnekos jų sutiñka Rs.
| Anie nu šio krašto buvo, o mums suti̇̀ko dainės visos Kl. Ritmas ir reimas gražiai sutinka, už tai jos (eilės) smagiai skaitomos A1884,419.
ǁ Kl sutaikyti, sutarti (dainuojant, kuliant, šokant ir pan.): Balsais sutinka R419, MŽ567. Tryse kap kulia, kap sutiñka, tai gražu paklausyt, kap stuksi spragelais Dg. Kulia keturiuos, dviejuos, trijuos, sutiñka gražiai Kvr. Ar suti̇̀ksim šokt – aš sena Drsk. Kaip mes gražiai giedosiam, kaip mūsų balsai gražiai liuob suti̇̀ks! Yl. Žmonys giedojo, be ne visai tesutiko M.Valanč.
sutiñkančiai adv.: Teip liūdnai ir pagiedojo jie, bet teip gražiai ir sutinkančiai, kaip niekas nesitikėjo TS1899,3.
sutiktinai̇̃ adv.: Jos visos veikia sutiktinai Blv.
4. intr. R114,341,359,379,420, MŽ149,457,481,509,568, N, I, K, J, LL110,321, Š, DŽ, NdŽ, KŽ sutarti, sugyventi: Dabar negirdėsi, kad sutiktų̃ gražiai – urkščias visi Slm. Mano tėveliai visą amžių gražiai suti̇̀ko Ps. Iš senų laikų suti̇̀kdavom visi [kaime] Pl. Iš karto gerai gyvenom, labai suti̇̀kom Akm. Buvom dvi marčios ir anyta, ale suti̇̀kdavom Dg. Nesuteñka gyvent, ir gana Aln. Buvęs tokią bobą paėmęs, ka negalės nėkaip suti̇̀kti Trk. Ana pryšinga, aš nepasiduodanti, i nesutiñkam Krš. Gal ir nesuteñka, ale gyvena, ir gana Žl. Nelabai tesutiñka anie gyventi – baisiai gerąs, gera be rokundo Krž. Anys nesutiñka: baras, artie muštynių Dgč. Nesutiñka kaip kalės: riejas, skundžias Mžš. Nesutiñkam su marčia, i gatava Plv. Seniau – nesuti̇̀kdavo su žmona, – tuoj Amerikon! Mžš. Labai suti̇̀kdavom abiedvi Sdb. Kol vaikai būdavom, suti̇̀kdavom, nesipykdavom Snt. Vaikai nesuteñka su jąj, kurgi ana eis an juos Žl. Visu pirmiausiai [pamotė] pradėjo grauti, ka mas tarp savęs susirietumiam, ka mas nesuti̇̀ktumiam, tie trys vaikai Varn. Kai tik apsiženino, tai mušėsi, o dar̃ labai gražiai sutiñka Krok. Ten visos bobos nepėsčios, kažin kaip jos te suti̇̀ks Sk. Vienas labai gražiai sutiko su pačia BsPIV27. Jaunasis su jaunoja tarsi nesutiko, tarsi vienas ant antro rūstavo M.Valanč. Lietuviai … tarp saũ nesutiñka, sūdo ištol siekia A.Baran. Duok, kad visi šiandien susivaidiję gražiai vėl sutiktų KlM750. Tu bagotas, o aš biedna – nesutiksim mudu LLDII368(Mrk).
| Bajoriškiai su Nainiškiais (kaimų pavadinimai) labai suti̇̀kdavo: vakaruot – vis kartu i kartu Mžš.
| Karvės, būdavo, viena su kita nesutiñka Krs. Nesutiñka anos (vištos), mušties nora Krž.
| Aš su juomi jau sutikaũ, susitaikinau KII309. Parsimušo [vištos], sutiñka Krš.
^ Sutinka kaip (kai B180, MŽ) akmuo su kirviu S.Dauk. Sutinka kaip kirvis su akmeniu LTR(Užp). Sutinka kai vanta su subine Sln. Sutiñka kaip subinė su marškiniais End. Sutinka kai ašmens kirvių B180. Sutinka kaip šuo su kate LTR(Srd, Trg, Krž). Sutinka kaip akmuo su kirviu, ugnis su vandeniu M. Sutinka kap katės maiše LTR(Vs). Du gaidžiai viename kieme nesutiñka Slnt. Du gaidžiu ant vieno mėžinio nesutiñka Rsn; B, CII1118, Sch80. Sutinka, kad vanduo per jųdviejų tarpą neperbėgtų LTR(Vlkv). Su juo ir saulės duktė nesutiktų LTR. Boba tik su velniu gal sutiktų LTR(Grk).
sutiñkamai adv.: Šliūpas ir Burba pradžioje dirbo gana sutinkamai rš.
sutiktinai̇̃
5. intr. Q536 R7,179,257,336,344,379,400, MŽ9,237,450,460,509,539, Sut, FT, DŽ, NdŽ, KŽ pareikšti valią išpildyti kieno nors prašymą, pageidavimą, nebeprieštarauti, pritarti: Jei kas sakytų: grįžk į jaunystę, – nesutiktáu (daug vargta) Vlk. Siūlė gult ligoninėn, o aš teip nenoriu gult – ir nesutikaũ Krs. Kuris nesutiñka [eiti į pulką], tai neina nė valgyt, nė gert LKT205-206(Ig). Nesuti̇̀ko operuotis, prašė vaistais gydyt Krs. Kai lengvesnis darbas kliuvo, sutikaũ būtiej, ištarnavau penkius metus Imb. Jonas prikalbėtas sutiko, ir abu nuėjo vakaruškos LTR(Pnd). Tekėti ir vesti galima buvo tėvams sutikus rš. O kartais ta mergaitė nenorės, nesuti̇̀ks, išbėgs, krioks Plt. Kad ir kažin kokius pinigus siūlytų, tu nesutik S.Nėr. Kvailys atsisakinėjo iš pirmo, ant galo sutiko eiti BsPII32(Tl). Jei suti̇̀kt mainytis, tai man gyliukas būt Pv. Tikiuos, čia sutiksi su manimi? Blv. Mes, moteriškosios, esame silpnoji pusė žmonių veislės, su tuo sutinku Blv. Ką jis padarė, mano liepiamas ir tavo sutinkamas padarė V.Krėv.
| Visaip reik suti̇̀kt (susitaikyti su padėtimi), ne aš viena – šimtai tokių motinų (kurias pamiršta vaikai) Rs.
^ Su ponu nesutik, pačiai teisybės nesakyk LTR(Pš). Gaut sutinka, bet duot – ne KrvP(Ut).
sutiñkamai adv.: Angelas linkterėjo sutinkamai galva J.Balč.
ǁ susitarti, palaikyti tam tikrą nuomonę: O kaip savo tarpe nesutiko, atstojo jie CII55. Atvažiavo piršliai, tėvams, visims sutinkant, žanijos Akm. Vienas sako kelk, kitas – nuleisk, vienas liepia stumti, antras – traukti, – visi nesutinka Blv. Tai paskui jiedu sutiko: tą žiedą pusiau persikirto BsPIV258.
| Sako, kaip sutiksi̇̀, ar dovanosi, ar nedovanosi? Dgč.
ǁ intr., tr. NdŽ, KŽ sulygti, suderėti: Aš sutiksiu arklį, tada galėsim važiuot Kn. Dviem rubliais nesutikom: jis siūlė penkis, aš prašiau septynių Lp. Vienas dėkim, kitas leiskim – ir suti̇̀ksim Ėr. Jei sutiñka su pasoga, tai sustaria – būna vestuvė Dg. Jei suteñka, ažu savaitės ar trijų dienų važiuoja in jaunąjį kiaulių skaityt Skdt. Kiek sutinki̇̀ algos, tiek, maisto neskaičiuoja Grnk. An tiekõ sùtikta Lp. Jei tau patinka mano duktė, tai galėsim sutikti BsPI17.
6. tr. R, R56,405, MŽ75,545, DŽ, NdŽ, KŽ pamatyti ką nors (einant) priešais, susieiti: Sutikau namo beeinant MŽ. Einu namo, sutinkù bobą Žl. Sutikaũ aš jį an kelio LzŽ. Eina jis, eina ir sutinka ponaičiuką LTR(Aln). Aš anuodu abudu sutikáu beitančiu Vž. A suti̇̀kot ką bevažiuojant? LKT99(Užv). Vieną žmogų, ką suti̇̀ksi an keliu, paimk ir vežk Yl. Sutikaũ in gatvės, tai turiu prakalbėt Dg. Jau liptą bengdamas eiti sutiñka pryš vyrišką Nv. Su arkliais da kada važiavom, sutiñkam atnešant kryžių Mšk. Toks ponaitis vis ten vaikščiodavo, i vis suti̇̀kdavo visi Jdr. Jų pievos buvo kažin kur toli, tos[e] pievos[e] suti̇̀ko eigulį – ir mušt Slm. Eina pasidaryt galo, ir baigta, ir sutiñka tokį senelį (ps.) PnmR. Nuėjo į girią medžių ir sutiko giltinę LTR(Kbr). Toliau lapė sutinka karvių bandą LKT196(Žvr). Jei arkliai prunkščia, ką nors sutiksi VšR. Vilką sutik – laimė. Zuikį sutik – nelaimė. Bobą sutik – nelaimė DS197(Rs). Sutikaũ sesulę po sodą vaikščiojant (d.) Rod. Tep aš lenkiuos tavę, berneli, keleliu sutikdama LTR(Lp). Ir nešė Jis kryžių savo, o išeidami sutiko žmogų, praentį iš Cyrene, vardu Simoną VlnE206.
| prk.: Ar sutiksiu tavo žvilgsnį dar nors kartą? S.Nėr. Jis atmerkė akis ir sutiko jos žvilgsnį V.Myk-Put.
^ Namie palikau, lauke sutikau i savo gero nepažinau (bitės) LTR(Slk).
| refl. tr. R56, MŽ75, LL98, NdŽ: Susti̇̀ko diedą, seną senelių LzŽ. Žmogus eina toliau, sustiñka kitą žmogų Azr. Eini, ją sustenki̇̀, tai ir grįžk, ana be laimės Aln. Vaikščioja vaikščioja po dangų – niekur nieko nesustinka LTR. Kad i kely aš jo nesusti̇̀kčia Dglš. Nei aš jos išlojojau, nei pavogiau ką, ko ana manęs bijo susti̇̀kt Klt. Tais keliais lekia vėl atgal ir susti̇̀ko gaspadorių ieškantį Sb. Važiuoja [ožys] toliau – sustenka kitą pulką LTR(Tvr). Jojau jojau par šilelį, par žalią lankelę, susitikau panytelių didelį pulkelį (d.) Cs. Susitikau bernužėlį keleliu einantį NS1138. Papasakojo motinai, kad buvęs susitikęs miške gerą savo bičiulį J.Balč. Eina bernas vienon veselion ir susitinka velnią SI212. Tas jo susitiktas ponaitis tai buvo velnias LTR(Ob). Turklį susti̇̀kęs an kelio, turi sergėties Rod.
ǁ pasitaikyti sueiti, užeiti, rasti: Kame aš aną besuti̇̀ksu, jug ans išvažiavo jau Pln. Jeigu girtą suti̇̀ko darbe, nebėr darbo Grz. Kur tu, sako, durniau, kame tu tą Dievą sutikái? Vž. Ponas, jei sutiks mumis čia, užmuš Varn. Bijojo žmogus, suti̇̀ksi, ta nuplucins teip Trk. I gerų žmonių sutikáu, i blogų Krt. Ta katelė y[ra] suti̇̀kusi tokį patinelį mandrą Šts. Sutikaũ senobinius draugus Žl. Lig suti̇̀kęs žmogų tujau pasakysi, kad ne iš čia y[ra] Lž. Jei savo vyrą satikčià Zt. Tokį suti̇̀kęs, bėk Klt. Tad eisi tokiais šmotais, kad nesuti̇̀ktumi žmogaus Kl. Nežinai, kokį sutiksi̇̀ i až kokio išeisi Klt. Tiek esam jau įbūgusios, ka tik to vokyčio nesuti̇̀ktumiam Plt. Tep dar̃ vilkas, ką nesùtenka, tą ema, ba jo dokumentai pragaišo (ps.) Lz. J. Jablonskį sutikau vaikščiojant žemės ūkio parodoj J.Balč. Sutikau bernelį – pažinau vargelį LTR(Slk). Raiteliai ilgai jojo miškais ir šlaitais, nematydami jokių gyvenamų sodybų ir nieko nesutikdami A.Vien. Kada tavo neprieteliaus jautį alba asilą sutinki beklejojantį, tada tu tą vėl jopi vesk BB2Moz23,4.
| Daktaro nebuvo suti̇̀kusi par visą amželį (nesirgo) Ub.
^ Ką sutinka, tam patinka Sim. Kokį sutiksi, tokiu pats liksi LTR(Zp). Suti̇̀ks dveigys treigį Sd. Kurį sutiko, tas patiko Šts. Bėgsi nu vilko, suti̇̀ksi mešką Sd. Vilką sutikęs, pasitrauk į šalį LTR(Žg). Kiukurza, keverza, ką sutinka, tą sudrasko (akėčos) LTR.
| refl. tr.: Ar susitinki̇̀ jį, ar matai? Krs. I paskiau antrąją dieną ans susiti̇̀kęs draugą Als. In rinko sustikaũ sa[vo] savaičius Dv. Jis mumis susti̇̀ko, tuo mamytės ranką pabučiavo Vl. Sustikaũ žmogų mūsio krašto Dv. Jau kaltininkų nebsusiti̇̀ksi, o lobį, sako, rasma Lk. Kartą susitikaũ du [vilkus], tai plaukai paaugo an galvos KzR. Ai, neduok Dieve, tokis žmogus gyvenime susti̇̀ktie Smal. Nereikėjo dukterį tep toli išleist, dažniau būtai ją susti̇̀kus Lš. Žemaičių susti̇̀ktie teko Smal. Einu per dvarelį, pro rūtų darželį ir sustikaũ mergužėlę rūtelių darželin DrskD17. Paulina susti̇̀ko [gyvatę], o aš tai nemačiau Žl. Jau anas jos (gyvatės) nekliudi̇̀s, kai susti̇̀ks, nei muš Ck.
^ Toks tokį ir susteñka Trgn. Kitas ir kiškį susti̇̀ks, o sakis, kad velnias Antr.
ǁ NdŽ aptikti, rasti: Kur tiktai sutikaũ vandenį, i gėriau Kvr.
| Labai dažnai sutinki visai nebūtų žodžių rš. Kalboje dar galima sutikti ir sudėtingesnių junginių KlbXIII32.
ǁ NdŽ prk. patirti: A tokie vargai y[ra]? A tokius vargus tesuti̇̀ksi par gyvenimą? Varn. Matai, kur vaikas smertį suti̇̀ko Pš. Nedžiaukias iš kito nelaimės, rytą i tu tą patį gali sutikti LTR(Plt). Sutikau dideles sunkenybes mintims išreikšti rš.
ǁ refl. H, H160, N, Sut, K, L, Š, NdŽ, KŽ susieiti vienoje vietoje, susidurti: Anuodu susiti̇̀ko tarpdury kaktotykiu, kaktomušiais J. Jomarke susiti̇̀kom akis į akį, ale nieko nesakė Sk. Labydavos susti̇̀kę, visi sveikydavos Pl. Aš pieninėn, jis iš pieninės, tai sustiñkam, kalbos nepabaigiam Kp. Vat broliai tai broliai: kryžiakelėj susti̇̀kę nusisuka Švnč. Jeigu susiti̇̀ktūt an kelio su čystu lenku, tai ir razsikalbėtūt Dv. Anys kartą sasiti̇̀ko – ir pasigėrė Zt. Susiti̇̀kom, ka rėkėm vedvi, nė parsiskirti negalėjom susiti̇̀kusios Lc. Pavasarį atsivežiau an rinko bulbų parduot ir sustinkù su katarais buvom tęnai (fronte) Aps. Susi̇̀tenki kasdien ir viską matai pats Dgp. Visi bijo su milžinu susitikti J.Jabl. Turtingas ir grynas susitiko ant kelio SPII87.
| Eilės susiti̇̀kę sutrepsi ir vėl eina atbuli Mrj. Susiti̇̀ko du traukiniai ir susidūrė Krs. Tos mašynelės gerai jau, sau susitiñka i susimuša, ui perka Ms. Ten, kur visi keliai subėgdavo susitikdavo, stovėjo aukštas laibas akmuo V.Krėv. Jie žinojo par penkis metus, kada mėnuo su saule susiti̇̀ks On. Jeib gėrybė ir viernybė susitiktųs CII593.
| prk.: Jo akys susitinka su klausiamu Viliaus žvilgiu I.Simon. Staiga jų žvilgsniai susitiko rš. Tokios audros metu buvo pavojinga susitikti su ledo kalnais K.Bor.
^ Su kuo susitiksi̇̀, pats toks liksi An. Ir kiaulė susti̇̀kus su kiaule sukriuksi Ds. Ant vieno liepto du tai negalia susitikti LTR(Vdk). Eik, sesele, vienu keliu, aš eisiu kitu – susitiksime už kalno (juosta) LTR.
ǁ intr. Sut susidurti, sueiti (kautis): Sutinku su neprieteliu SD284. Ir labai mušėsi, ir net du ar tris kartus buvo suti̇̀kę an durtuvų, suėję Sb.
| refl.: Per tris kartus buvo an durtuvų susiti̇̀kę rusai ir vokiečiai Sb. Susitikusi abidvi šali, pradėjo kyvoties, paskiaus mušties su kumstėmis ir brūkliais M.Valanč. Mus išmokyt, kaip idant mes su čertu prieštarnyku o piktadėju mūsų susitikt o jo pagundymų gintis turėtumbim MP107.
ǁ intr. pasimatyti, sueiti pasimatyti, bendrauti: Aš su žmonėm sutenkù ir pakalbu Ob. Kad toks durnas, aš nenoriu su juom suti̇̀kt ir kalbėt Alks.
| refl.: Laiškus susleidžia, o susti̇̀kt neturi kur siratos Skdt. Teip anuodu nesusi̇̀tinka, tik išvažiuodamu LKT66(Ms). O jauna kol buvau, kas mun rūpėjo, tiktai pasirėdyti, išeiti, susiti̇̀kti Lk. Da kame norints susiti̇̀ksiam, jug ne į Ameriką išvažiuojam Trk. Ir šoko, ir grajino, ir verkė visi susti̇̀kę Kpč. Nesustenkù nieko, nesueinam Sug. Nebebuvom susti̇̀kę šimtą metų Tr. Kad būčia žinojus, kad su jum teks susiti̇̀kt, būčia visą dešrą pasiėmus Krs. Diendien darban, nė[ra] kada su žmogu susiti̇̀kt Mžš. Mes džiaugėmos susiti̇̀kusios Mžk. Veizėk, šventą dieną turėjai su kuo susiti̇̀kti Pln. O kame besusiti̇̀ksam? – Ankšto[je] vieto[je] kaip žardieno[je] End. Kaime po savo trobą visi trenas, o kaip nesusitiñkas, i negripuojas Rdn. Kad jau su giminėm susiti̇̀kt nebenori, tai jau visai ne daiktas Mžš. Susteñkam senos, visos pasižįstam Strn. Į bažnyčią ejom, su pamilija susiti̇̀kom Slnt. Gyvent – nėr žinios koks, susiti̇̀kt – baika žmogus Klt. Susiti̇̀kov iš kelių kartų Lpl. Nežinau, ar iš meilės, ar iš reikalo, susitiñkav ir vėl Trk. Per du metus mės nė karto nesusti̇̀kom Grv. Kam anys nesusitiñkma padudent Dv. Susitikusios moteriškės susėdo čia pat, drėgnoje žolėje P.Cvir. Rudeniop – prabėgs greit laikas – susitiksim vėlei S.Nėr.
| prk.: Tam laimė – su gyvasčia susiti̇̀ko (liko gyvas) Pvn. Bijau daktaro, peilio, jug nelaimė čia, gali su smerčiu susitikti Trš. Mes žiemą su obuoliu nesusiti̇̀kdavom, o dabar pilna Zr.
^ Ko pykti – reiks susitikti LTR. Ir akmuo su akmeniu susitiñka Brš. Susiti̇̀ksiam žydo pupose (juok.) Kv.
ǁ refl. pasitaikyti (kam) kelyje: Užteku kam, prisitinku, susitinku SD163. Nueinu žiūrėtų, kas te da žvėris mergai susiti̇̀kęs BM69(An). Susiti̇̀ko jiem senelio arklys BM194(Krkn).
7. tr. DŽ, NdŽ, KŽ priimti ką laukiamą, pasitikti, palaukti atvykstančio (kur nors): Jau tuokart, kaip jaunąją tą parvėdluos, suti̇̀ks jaunąjį Tl. Išvažiavom rytmetė[je], pareinu, ta ans suti̇̀ko čia vienas Gršl. Sutiñka [vestuvininkus] gražiai: su kvietkais, su vainikais Šd. Neik, pamatysi, kas tave ten suti̇̀ks Mšk. Kunigas sutiko svečius su būdingu jam santūrumu, tačiau su nuoširdžia, šilta šypsena veide V.Myk-Put. Išeik, šeimininke, ant dvaro, sutik talkelę tarp vartų LTR(suv.). O kad ejo pasakyt mokytiniamus Jo, štai Jėzus sutiko jas kalbėdams: – Sveikos Ch1Mt28,9. Parenčiam sutiko jį tarnai jo ir apsakė jamui bylodami: – Sūnus tavo gyvas yra VlnE122.
| prk.: Naujų metų suti̇̀kti kvietė miestan Krs. Rytojaus dieną jie sutiko su džiaugsmu, nes atėjo giedra, nebelijo, švietė saulė rš.
^ Pirma sutiko, paskui paliko (tiltas) LTR.
| refl. tr.: Labas labas, – tuoj taũ priema, susteñka Lb. O aš viena atsiliksiu, kaip galėsiu, susiti̇̀ksiu [girtą vyrą] sirgdama, vargdama (d.) Pb.
ǁ DŽ, NdŽ, KŽ priimti, parodyti savo santykį su kuo nors: Nuoširdžiai sutiko jį ir namiškiai A.Vien.
| prk.: Ji nori matyti, kaip tą žinią sutiks Marčius V.Bub.
^ Meiliais sutiko žodeliais, kaip girtą vyrą žmona su vaikeliais TŽV599. Sutinka pagal rūbą, išleidžia pagal protą LTR(Vdšk).
8. refl. atsitikti, pasitaikyti: Kito bėda nesidžiauk, bo i tau susti̇̀ks Str. Vežimus vežiau, nesusti̇̀ko toks dalykas, ė dabar susti̇̀ko (išsikinkė arklys) Str.
9. tr. ištikti, užklupti: Ir teip nekurius ant svieto dar tebegyvenant už šventvagišnas spaviednes koronė Dievo sutiko P. Pasakė visus jų prakeikimus, kurie juos turėjo sutikt MP148.
^ Pažįsti žmogų vargelio sutiktas LTR.
| refl. tr.: Karvę pavogė, bet jau jį susti̇̀ko diena [bevedant] Str. Nesveikata žmogų susti̇̀ko LzŽ.
10. tr. užgauti, užkliūti: Sutikaũ koją LzŽ.
| refl.: Tamsiai eidamos medžiu, sustiksi̇̀ až šakos LzŽ.
11. part. praet. Kos159, NdŽ, KŽ, Kl, Prk, Mšk tikęs, geras, darnus, viskam tinkamas: Buvo pora suti̇̀kusi, ale ka vel[nia]s uodegą įsuko Grd. Grajys, dainiuos, viską – toks suti̇̀kęs vyras buvo Trk. Vyrai žaliūkai, su visu sutikę S.Dauk. Vyskupas, teip su visu sutikęs sūdūse, negalėjo būti kitokiu ir savo vieto[je] M.Valanč. Jei apynojas yra su visu sutikęs, tai yra, jei augminys auga derlingai ir linksmai, tad žemės blusos nedidžiai tegadina S.Dauk. Paršelis buvo suti̇̀kusių vidurių, daug ėdė Šts. Toks nesuti̇̀kęs audeklas, kaip rėtis Skd. Nesuti̇̀kusi ta bobelė – su gėrimu pražuvusi Krš. Ne kožna gaspadinė teišverda sutikusį ėdį Šts. Ant visa ko sutikęs bus kunigelis Žem.
ǁ gražiai nuaugęs, gerai sudėtas, riebus: Veizėk, kokia štrami, kokia suti̇̀kusi merga MitI75. Y[ra] plati, suti̇̀kusi motriška, vienu žodžiu Vvr. Karalienės liemuo, kad ir nestoras, bet gerai sutikęs I.Simon. Jaučiai jų riebi, su visu sutikę M.Unt.
pasuti̇̀kti (dial.) tr. sutikti, sueiti: Pasuti̇̀ksi mielą tėvelį LKKVII196(ČrP).
| refl. tr.: Pasisutiksi̇̀ [jį] par tą didį kelelį LKKVII196(ČrP).
užti̇̀kti Rtr; Ser
1. tr. L, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Sb netyčia, neieškant rasti, užeiti, pamatyti, aptikti: Eina medkirtys toliau ir užtiñka kitą senį Snt. Ot užtikáu daug grybų! Varn. Eidamas par tankynę, užtikaũ šeško pėdus Ėr. Gal užti̇̀ksi kur jaučiuką, atvesk Pc. Po tuo berželiu užti̇̀kom žaltį Br. Štai jauniausioji užtinka savo marškinių rankovėje įsirangiusį žaltį BsPIII317. Ant tvartų šešką buvau užti̇̀kęs Jrb. Užti̇̀ks šernai žirnių, tai tę nudirbs, kad tę nieko neliks Lkč. Daug apėjo ir nieko neužtiko KrvP(Bb).
| refl. tr.: Parlėksias par krautuves, gal užti̇̀ksias miltų Krš.
ǁ pataikyti sutikti: Suprato ponas, kad užtiko už save gudresnį LTsIV185. Pamatysi sodietį, kokio niekuomet nesi dar užtikęs V.Krėv. Tokio žmogaus aš neužtikaũ, kur turto nenorėtų Jrb. A tai jau čia pažįstamų niekur neužtiñkat? Gl. Kai vokiečius užtinkame čia kaipo svečius, galim įspėti, ką Mindaugas yra sumanęs V.Krėv.
| Nora užti̇̀kti tą vaikį ir viską išsiklausinėti Krš.
| Mūsų krašte dažniau [gluodena] užtinkama apysausiuose durpynuose EncIX193. Yra gyvačių „karalius“, bet retai kas jį užtinka LTR(Slk).
^ Gal tokį durnių užtiksi, kuriam patiksi KrvP(Šk). Nu nu, palaukit, laumės, užtiks dveigys treigį LzP.
ǁ intr. pataikyti: Su visais [marti] rejas, ne an tokios geros užti̇̀ko Krš.
^ Bėgdamas nuo balos, ant velnio užtiko KrvP(Ašm).
ǁ rasti ieškant: Aš neužtikaũ jo namie BŽ279. Avelė nutrūkus buvo, vos užtikaũ paraisty Vp. Dėlto ažtikaũ, kur ana (višta) deda Užp. Grabinėjo grabinėjo, neužtinka niekur skylutės BsPIII25. Niekur nepavyko jiems užtikti nei žuvusios ekspedicijos laivų, nei jos įgulos buvimo ženklų K.Bor. Uredininkams vieną paslėptą drukoriją užtikus, ant jų šovęs esąs TP1880,46.
ǁ I atrasti, pajusti, suprasti: Užti̇̀ko vaistus, pagijau Grd. Vis tiek vieną sykį užti̇̀ksit, kas (kokie vaistai) padeda Smln. Rapolas užtiko tikrąjį savo pašaukimą – tijūnauti Vaižg. Avižos įmanomai uždera… užtikus sėjant gerą laiką IM1852,12.
^ Nebridęs neužtiksi, ar gilu yra LTR.
ǁ tr., intr. I atspėti: Visi ponai sušuko, kad ans užtiko, kas to[je] torielko[je] yra LTR(Kl). Nugis kas gali užtikti, kaip reik skaityti šiokį žodį Jn.
ǁ I, DŽ, NdŽ užklupti (ką nors veikiantį): Jis užti̇̀ko mergą besivelkant marškinius, t. y. rado J. Užtikaũ bevagiant šieną Ėr. Jeigu miegantį užtikstà, tai rasta ČrP. Užtikaũ ją berumžiant [žemę] Smln. Užtikaũ aš jį sode obuolius beraškantį Ssk. Pats nubėgo, nepersergėjęs mane tyčiomis bjaurybė, kad čionai mane žmonės užtiktų! V.Piet.
2. intr. NdŽ sutapti: Uždėjau, užti̇̀ko i laikos Šv. Neužtiñkančios durys, dėl to šaltis eina J. Tura būti užtinkamas geras dangtis Kl. Mūso nė langai užtiñką, eita šaltis pro visus pašalius Ms. Šėpas yra neužti̇̀kęs, pridulka Šts.
3. tr., intr. H, H160, NdŽ, KŽ mušti, suduoti: Ką užgauti, užti̇̀kti KII234. Tik biskį rykštuke užtikau, tai jau ir žliumbia Všt. Nedoras Publiušas užtiko i užgavo į veidą šventą moteriškę brš.
| prk.: Teisinga ranka Viešpaties užtiko tavo vaikus, bet ir patį užtiks, jei nepamesi rūstybės tavo M.Valanč. Dieve kūrėji, supyk ant pūstytojų, užtik juos S.Dauk.
ǁ tr. mušti, trenkti (apie paralyžių, stabą, žaibą): Paralyžius buvo užti̇̀kęs aną Kl. Teip bebruzdantį vyskupą 21 d. liepos mėnesies staiga parlyžius užtiko M.Valanč. Viešpatie, tarnas mano gul namiej paralyžiumi užtiktas ir sunkiai yra suspaustas brš.
^ Kad tave paralius užti̇̀ktum! J.
4. tr., intr. J, Onš, Vrn, Nč užgauti: Neužti̇̀k, vaike, jo: anas gi mažesnis Lkm. Viena vištaitė nededa tokia – gal užtiktà? Lt. Neužti̇̀k – telinga karvė Vlk. Ažtikaũ koją in akmenį Ktk.
| refl. tr., intr. Vrn, Mrc: Koją užsitikaũ, kad jau negaliu, kap sopa LKKXIII26(Grv). Kask pamažu, neužsiti̇̀k kojos Brsl. Dabar minkšta (daug sniego), neužsitiksi̇̀ labai, kad ir virsi Prng. Vaikas bliauna – gal užsiti̇̀ko Ktk. Mergytė su kuprele – užsiti̇̀ko maža Klt. Užsitiksi̇̀ gi galvą, žiopla! Trgn. Kap nuo žirgo lipė, šoną užsitiko LMD(Švnč).
5. tr. J, KŽ paliesti, užkliudyti: Ans atpjaus duonos riekę, paduos, kepalo, ranką antdėjęs, neužti̇̀ksi pats Žd. Didžiosios lempos neužti̇̀k Vkš. Kad važiavau vieškeleliu, smiltelės dulkėjo, kad užtikau akmenelį, ugnelė žėrėjo LTR(Lkv).
| Blužnis paskutinė jau liga – anos užti̇̀kti negal Trk.
ǁ prk. liesti, užkabinėti: Aš tavęs neužtinkù, i tu munęs neužti̇̀k KlvrŽ. Ne ten aš daugiau pasiuntu, ne nėko, jei neužtiñka nėkas Trk. Ta kad aną užtiñka, ta tik ans spira su tums kojoms Vgr. Išgerti liūb, bet nėkumet neužti̇̀ks žmogaus Yl. Ne čia nėkas pula, ne nėkas nora anų užti̇̀kti, lei anus vel[nia]s atema! Trk. Užtiñka prisprogusį (girtą), prisprogęs nė vienas nenora apsileisti Trk. Jug ka negėręs, neužti̇̀ko nėko Yl. Tėvų nereik užti̇̀kti Žeml. Jug ans tau nėko nedaro, ans tavęs neužtiñka Sd. Mokytojuo nevalnu vaikų užti̇̀kti, ant kelių klupyti, ne uždaužti Trk. Pyragu papirkom tus vokyčius, ka neužti̇̀ktum mūso Lž. Nė vieno daba neužtiñka, kaip paseno, o vaikis liuob pilsias kaip žaltys Trk. Nė kokia valdžia mūso nėkumet neužtiñka KlvrŽ. Taip su bitimis: gražią dieną eik pri anų i anų neužti̇̀k, gali̇̀ paimti [medaus] Všv.
ǁ prk. liesti, imti: Tėvas, motina rūpinos, kad svetimo neužti̇̀ktų Trk. Su pančiu gausi, jeigu užti̇̀ksi kame ką Trk. Viščiukus į šiaurės pusę paleisti – varna tada neužtiñka Klk.
6. intr. N, NdŽ, KŽ kilti, užeiti: Užti̇̀ko nederlius, laukų nėr kuo sėt Grv. Ir užtiko šiauras vėjas, ir įpūtė vainikėlį ing marių gilumėlį RD6. Ir užtiko šiaurusis vėjelis, ir išmetė iš rankų kūpkelę LTR(Nm). Ateis rudenėlis, užti̇̀ks šalnytėlė, nukrės žiedus ir lapelius nuo žalių rūtelių (d.) Všn. Užtiks šalnelė, pakąs žolelę, atjos bernelis, kalbins panelę LTR(Km). Nupuls vasarėlė, užtiks žiemužėlė LTR(Kp). O rudiniui užtikus, vėl šaltymetis prispaudė I. Užtiks šiltas pavasaris – reiks vainelėj joti LTR(Krsn). Užtinka sujudimas oro ant jūrės I. Par Adomo ir Ievos grieką užti̇̀ko visoki šio gyvenimo vargai A.Baran. Bet vieną sykį didi mane paėmė baimė. Užtiko bangas su skaudžia perkūnija I. Užtiko ūkanos an marių, ir paklydo laivas tos karalystės, kur toj jo pana buvo BsPIV181. Ir čion užtikusi giedra išdžiovino vandenį I.
ǁ tr. prk. užklupti, rasti: Rytas užtiko mus miške rš. Auštant ten jis (liūtas) gulias ir miega, kame aušra užtiko Blv. O varge! šitoj salėje gal tave diena užtikti V.Kudir. Tada motina atgulė, ir pavasaris ją užtiko dar lovoj rš. Mus vaina užti̇̀ko namie Brsl. Teužtinka jį ant pavargusio žirgo kalnuose audra! A.Vien. Užti̇̀ks taũ, rūtele, šaltoja žiemelė Ut. Užti̇̀ks tavę vėtrytėlė, iškrės tavo obuolėlius (d.) Kp. Teip žmoneles, iš bado žemėm papenėtus, kad užti̇̀ksiant pavietris! – ir labai pakrėtus A.Baran.
^ Kad tave lietus, vėjis užti̇̀ktum! J.
7. tr., intr. NdŽ, KŽ užpulti, užeiti; ištikti; apimti: Vargas manę užti̇̀ko Knv. Koronė Dievo užti̇̀ko: atsivėrė žemė, viską prarijo Kl. Kas par nelaimė užtiko mergelę? M.Valanč. Kaipgi nedejuoti, kad užtiko mano dienas devynios nelaimės A.Baran.
| Pagrįžęs iš kelionės imsiuosi visomis sylomis kalbomokslio, kad nebeužtiktų̃ manęs naujas koksai matematikos karštis A.Baran.
^ Daug prietelių pri valgio, kaip nelaimė užtiko, nė vieno nebliko VP11.
8. intr. Q346,629, H, R, R169,257, MŽ, MŽ224,343, N, K, KII60,239,359, LVIV392, NdŽ, KŽ, Plšk, Vdžg, Skr užderėti, nusisekti (apie derlių): Javai ant lauko užtiko B553. Kačeig ilgai audra buvo, javai tikt gerai užti̇̀ko KBI35. Kviečiai jam gerai užti̇̀kę KI354. Obuolai bei kriaušės labai užti̇̀ko KII98. Neužti̇̀ko šįmet dobilai, tai reikia pirkt žiemai šieno Jrb. Linai šišion ir užti̇̀kdavo gerai Šlu. Tai paskui kad ir javai neužti̇̀kdavo, tai jau bulvių būdavo Rg. Ar užti̇̀ko daga? Tlž. Be šilumos ir be lytaus negal javai užtikti Ns1849,2. Atolas gerai užtiko, ir galėjo vis gražioje pagadoje nušienautas tapti Kel1879,175. Rugiai miežiai kaip užti̇̀ks, mums bajorai, mums atpigs JD1399. Šįmet žemės vaisius ne visur užtiko LC1879,51. Žirniai bei vikiai užtinką tikt ant drėgnų laukų prš. Roputės šįmet pas mus buvo įmanytinai užtikusios TP1880,45. Dėkavojam tau …, kad tu … mūsų arimus ir sėjimus peržegnojai ir javams duodi užtikti KlM714. Tu duodi gerai užtikti jų javams RBPs65,10.
9. intr. K, Up, Trg patikti, įtikti: Kaip tos braškės išsirpo, jerau, kaip neužti̇̀ko – rūgštos tokios Yl. Užti̇̀ko alaus anam, t. y. prie širdies patiko J. Labai jiem užti̇̀ko mano valgis Nč. Edelmons užpyko, jam didžiai n'užti̇̀ko LB22.
^ Užti̇̀ko kai šun[iui] botagas (muilas) Jrk122. Nor ir numirsi, bet visiem nežutiksi̇̀ Nč.
10. intr. imti, pradėti, įnikti ką daryti: Šuniukas užti̇̀ko šaukti, kaukti, rėkti J. Užti̇̀ko ginti, draskyti J.
1. intr. DŽ, NdŽ, KŽ būti atitaikytam, tinkamam, geram: Tie akilioriai man netiñka prie akių (nematau su jais) Jnšk. Raktai netiko į spyną rš. Šitas dalgis tiñka in šitą dalgiakotį Lp. Dumčiaus siuvinys tinka vaikui kaip ir tėvui P.Cvir. O jis (ponaitis) tą čeveryką mieravo visom mergom ir moterėm ir visom panom ir poniom: nė vienai netinka – tai mažas, tai kitom didelis LB160. Laumė rėdo savo dukterį, rūbai netenka (par maži), laumė paėmė kirvį, aptašė pečius ir led ne led apitempė MPs. Norėjau nuspirkt, ale negavau tinkančių apsiavylų Pl.
| Pamačiau, kad netiñka vaistai, tai ir mečiau gėrus Krs. Liepų žiedai, ramunelių [arbata] vienam tiñka, kitam netiñka Všv. Ta mostis man tiñka, kap uždėjai an rankos, tik taksi Srj.
^ Netiks tos kelnės (nieko iš to nebus) B. Ti̇̀ko ka (kap Lp) Barbė prie Miko Mrj. Tinka kaip čia buvęs Jnš.
2. intr. LL110 būti pritaikomam kokiam nors reikalui, derėti: Visam tinkąs, tikras R299, MŽ404. Karūmenėn netikaũ penkioliktais metais Rod. Aš tąsyk ne koks vaikiščias buvau, jau į kareivius tikaũ Slv. Da ka valioji dirbt, tai da i ubagyne tinki̇̀ Jrb. Matau, kad man į pačias tinki, tik noriu žinoti, ar galiu tikėtis, kad už manęs eisi V.Kudir. Tik tų [jie] slūžyti karaliaus dvare BBDan1,4. Teisybę pasakius, jis nei neišrodo tinkančiu sūdžios vietą užimt rš. Su kairia ranka dirbu bet ką, tai man stygos neteñka (kaire ranka negali griežti smuiku) Mlt. Kur dėsi, tę tiñka LKT202(Kbr). Ir buvo tėvui vargas, kad taip visur tinkąs Petrukas nė kokiam darbui netiko LzP. Keturi arkliai buvo, visus paėmė, buvo teñkami kariuomenėn Alks. Lūpos atsikišę tik kiaušiniam gert tinka Grš. Pažadėjau tau širdelę iš jaunųjų dienelių, nebetiksiu į pulkelį savo mielų seselių LTR(Lbv). Neti̇̀ksi nė mašino[je] važiuoti, ka pačiupinėsu tavi Krž. Palankynom viskas tiñka, ale kožna parenka ką geresnio Kpč. Mielės sudžiūvę ragan – kam gi jos beti̇̀kę? Mžš. Bal̃dams uosiai tiñka i beržai da kiek Jrb. Kinktams arklių oda tiñka, o avalynei ne – vandenį leida Krž. Nebitiñkąs toks votegas bepaliko Slnt. Tokia stora medžiaga netiñka suknelei Vdžg. O tatai yra kilnojimo afiera, kurią nuog jų imsite: … žoles, mostims tikras (tinkančias) ir geram rūkymui BB2Moz25,3-6. Šaltam pienui tiks įpilt [suskilusi puodynė] Ėr. Vadovėlis buvo skiriamas vidurinėms mokykloms, bet jis labai tiko ir universiteto studentams J.Balč. Anasis kūlis ti̇̀ks pundamentuo KlbX125(Krtn). Nuo piktų dvasių atsiginti tinka šermukšnis LTR(Žgč). Be skujinės šluotos pečiaus neiššluosi, tik skujelės čia tiñka Lš. Sėtinėms pievoms įrengti tinka nusausintos žemapelkės rš. Vienur kaip ir ti̇̀kt, kitur nė pradėt netiñka Kp. Ilgais žiemos vakarais užsidaręs savo bute jis prisimena visus tuos apylinkės vyrus, kurie tinka sukilėlių gretoms V.Myk-Put. Kitokie pelenai šarmuo netiñka, tiktai beržo, alksnio Krš. Verpalas buvo geras – ti̇̀ko ir apmetams Kl. Iš ievų ir dangčius dirbdavom – viskam anos teñka Ob. Ir kad kur nor tiktų tos bjaurybės traknys! Lš. An baltų marškinių juoda jakutė tiñka ir in bažnyčią nueit Kpč. Šitas drobužis, pažiūrėk, bene tiktų tau žiemos apsiaustui J.Jabl(ž.). Žmogus kvailas tai tinki̇̀ tik vilkui suėst Grdž. Niekam netinkąs KBI19. Pasenęs ka niekam nebtinki̇̀ Šv. Pirkt, parduot, kupčiavot – tam tiñka [vyras] Kdn. Daugiausia senas stubas, kur jau niekam netiñka, pirčiai [skirdavo], vis tiek, sako, sudegs PnmŽ. Jūrinis [vėjas] nėkam netiñka, nėko nepavaro Klp. Mūsų bitys nėkam nebtiñka – neįneša nėko medaus Prk. Kuris niekam nebetinka, tas prie manęs sėda LTR(Kpč). Niekuomet nešluok kieman, kas dar tinka tau ar man rš. Dabar ti̇̀ktų lytaus Snt. O čia jau niekam netinka anie iškalbinėjimai atakingų ir smarkiųjų žmonių DP362.
^ Tas niekam netinka kaip tikt meškoms vadžioti M. Penėtas jautis veislei netinka, o lepintas žmogus – darbui LTR(Ds). Darbui visai netinka, bet rėkti moka KrvP(Rdd). Jis gavo apsukrią žmoną: tiñka ir prie pečiaus, ir prie svečio Jnš. Mergelė ti̇̀ko tanciuo i rožančiuo Trš. Tinka ir prie tanciaus, ir prie ražančiaus LTR(Grk). Alus be apynių, sviestas be druskos, arklys be uodegos, žmogus be doros niekam netinka LTR(Šl).
ǁ galioti, patenkinti: Šis skaičius tinka lygtims, bet netinka uždaviniui Z.Žem. Ši priklausomybė tinka tiek idealioms, tiek ir realioms dujoms rš.
3. intr. R306, MŽ410, NdŽ, KŽ, Slm, Pnm pritapti, derėti (prie ko, kur): Senas pri jaunų netinki̇̀, anie savo tvarką tura, tu iškrimti visur Rdn. Jaunas ir mažas – tai visur jis tiñka Upn. Tau baltas nuometėlis neti̇̀ks prie vainikėlio (d.) Antz. Nebetiksiu prie pulkelio savo mielų draugelių LTR(Al).
| Pirminykas geras, tinkantỹs VšR.
^ Jis tiñka tę kap šuo bažnyčio[je] Kt. Tep ji tiñka baliui kap šuva in kamantus Smn. Tu čia ir tinki kap meška karietoj LTR(Lzd). Tinka kap jautis in karietą LTR(Lp). Su verkiančiu verk, su dainuojančiu dainuok, tai visur tiksi Gs.
ǁ gerai derėti kam, derintis prie ko: Prieg žaliam palti skarelė labai ti̇̀ks Azr. Nu kaip, ar tiñka man ta suknelė? Skrb. Juodi akiniai jam labai tinka rš. Plaukai balti buvo, ale jai ti̇̀ko Jrb. Prie šalkui ti̇̀ks mėlyno[ji] [kepuraitė] Klt. Parsmaugta suknia jai, tokiai driučkei, netiñka Sml. I man tiktų̃be tokia kepurė! Klt. Su šitais senystos požymiais netiko skubotas žingsnis rš.
^ Tiñka kap šuniui balnas Alv. Tau tas švarkas tep tiñka kap šun[iui] penkta koja Plv. Tiñka kai nulieta Prn. Ėsk, kas patinka, nešiok, kas tiñka Krš. Kur tiko, ten ir paliko Pšl. Kur tinka, ten prilimpa LTR. Gražiam ir snarglys tiñka Prn. Tinka kaip (kap Lzd) karvei (šuniu Lzd, kiaulei Šl, Rm) balnas SkrT. Tiñka (Tiko Vlkv) kaip šuniui penkta koja Km, Ps. Tiñka kaip vagiui virvė Dl. Tinka kaip ubagui šluota LTR(Dkk). Tiñka kaip Mataušui skrybėlė KlK32,87(An). Tinka kaip kiaulei ragai LTR(Užp). Tiñka kaip šikšnai degutas Svn. Tinka kap karvei vainikas LTR(Vlkv). Tinka kaip šuniui rimbas (botagas LTR(Užp), vadžios LTR) Snt. Kol buvo ponas, tiko ir žiponas LTR(Zp).
ǁ KŽ derintis skoniu, kvapu: Su pyragu, su bulvėms labai tiñka kastinys Tl. Ar prie pieno, ar prie mėsos ti̇̀kdavo bulba Užp. Ti̇̀ko ta obūlynė pri kleckiukų Krš. Daba [pirktinė] duona netiñka nė prie pieno, nė prie mėsos Pšš. Spalgenos, kad ir primaišai prie obuolio, tai labai tinka Alz. Kysielis šiultas su bulbom tiñka, šaltas – su miešimu Kp. Agrazdai su serbentais labai tiñka [uogienei] Kvr. Šviežias ragaišis su prėsku pienu labai tiñka Kvr. Užkulas tiñka labai pri šviežių bulbių Krš. Kvynai tiñka į sūrį Sg. Miežio kvapas duonai netinka, va rugio Kp.
ǁ ppr. impers. Q195, CI709, NdŽ, KŽ derėti, priderėti: Vyrui i šep, i tep tiñka Mrj. Ar jai gi tiñka sa[vo] kūnas rodytie?! Grv. Tiñka netinka, o jy savo posmuoja, ir gana Mrj. Janė da nežino, prieš ką paspūst tiñka Užp. Nelabai tiñka ant žmogaus teip sakyt Erž. Netinka (neverta) žodį Dievo palikti ir tarnauti prie stalo CII607. Ar tinka, kad aš, paprasta moteriškė, mokyčiau tamstą? LzP. Neger yra (paraštėje netinka), ką tu darai, tu save nuodėmais apilsini BB2Moz18,17. Tiktiną laišką galėjau parašyti, o davatkos mokyta tebuvau Šts.
| Mun nebtiñka nė sakyti, kaip vargau Lc.
^ Kas tinka jaunam, netinka senam LTR(Gdr). Niekas netiñka, kas viršum mieros Lš. Iš elgetos imt lazdą netiñka Dkš. Sako, senam tiñka meluot, bagotam – vogt Žg. Vilkui aviną tinka ir papjauti, avinui [pjaunamam] netinka nė bliauti PPr440. Gi kas netiñka, tai ir nelimpa – netiñka moteriai rūkyt Mrj. Teip tiñka [moteriai rūkyti], kaip varlei an kemso sėdėt Aln. Ar vaikas, ar paršas – kur netiñka, neleisk An. Senam tiñka aple smertį šnekėti – kelė[je] jau [tu] stovi Rdn.
tiktinai̇̃ Tiktinai pasielgtis nepratęs brš. Tiktinai ištesėt galėtų Ns1838,1.
tiñkančiai adv., tenkančiai̇̃: Žiūrėk, tenkančiai̇̃ pasisveikink Sdk. Kožnas darbas tenkančiai̇̃ padaryt reikia noro Skdt.
| Jeigu pasrodis nebetiñkančiai šalta, tai šiltos [sriubos] pridėsiu Skp.
4. intr. S.Stan, Sut, I, DŽ, NdŽ, KŽ būti pagal skonį, patikti: Mokėjau dainų, tos ta mun ti̇̀ko – dainiuosu liuob i dainiuosu DūnŽ. Netiñka megzti, verpti munie tiñka Šts. Dar tiñka pajuokuoti, paplepėti Slnt. Man biskį tiñka pašnekėt Paž. Ka jauniejai šoka, tiñka pasiveizėti Šts. Mun tiñka tiktai įpilti, o gerti aš nenoru Rt. Tiñka motriškoms vyriškoms būti – su kelnėms eita Šv. Minti linai mun neti̇̀ko ir nevedės Nv. Keltis labai anksti tarnaitei, žinoma, netiko J.Jabl. Mun mieste neti̇̀ktum gyventi Slnt. Gaidukai (tokie grybai) jau auga, anie manie gerai tiñka Sg. Kertu (valgau) i kas tiñka, i kas netiñka Slnt. Tėvuo tiñka labiausiai ta veršputrė, Stasė – navalgo Žr. Mun netiñka drūžėti švarkai Trk. Gudkarkliai briedžiams labai tiñka Krš. Kožnam katinuo dideliai tiñka tas valerjonų kvapas, ans apsigera, voliojas Lpl. Tiñka vyrams tas gėrimas Jdr. Munie ti̇̀ko vyrai juodais plaukais Šv. Mun tiñka visoki atsitikimai Žv. Neti̇̀kdavo munie grybų ieškoti Vn. Neti̇̀ko dirbti – tinginiai tėvai Pj. Rauti, rinkti [linus] mun didliai ti̇̀ko Žlb. Ti̇̀ko anam su arkliais darbuoties Lk. Mun jau ti̇̀ko eiti į darbą didliai Skd. Lopeta jam ti̇̀ko, su lopeta jo darbas buvo Dkk. Mun kartais tiñka i košė Vž. Jis tą mokytojavimą žada mest, sako, netiñką Erž. Tas ma[n] netiñka, ka vyrų plaukai ilgi Plšk. Tiñka anam traktorius, neliáunas Rdn. Liuobsiav dirbti abudu, kaip kuriam tiñkai LKT70(Dr). O tu teip daryk, kaip tau tiñka, o aš darau, kaip mun tiñka Pln. Tiñka munie agurklai, tik nesukramtau Šv. Ti̇̀ko silkė, menkė rūkyta, seilė tįso Šv. Anam tiñka basam Trk. Kam neti̇̀ko, o mun ti̇̀ko, aš eidavau į bažnyčią Vdk. Veselės kitą kartą mun juo tiko kaip dabar Lpl. Vaikam sakau: – Katram netiñka [kaime], nevažiuokit, o jeigu atvažiavot, tai dirbkit Kp. Netiñka jam čianoj Žl. Kad tiñka, valgykiat Grd. Kiek anai ti̇̀ko, tiek ana ėdė, kiek neti̇̀ko, ana išvertė, ta kiaulė Trk. Mun geriau ti̇̀ko į darbą eiti nekaip tus vaikus kavoti Šts. Netiñka svietuo teisybė, nėkas nenora akių pabadymo Krš. Mun dideliai liuob ti̇̀ks kningas skaityti Als. Jau tiñka nepatinka, ka kvieta, jug reikia nueiti Slnt. Nenoriu aš gert, arielka man netiñka Žl. Senam tai ti̇̀kdavo bučiavimas [į ranką] Slm. O tam vaikiuo nelabai i teti̇̀ko ta mergaitė Lnk. Tikimo jy jam tai tiñka, nebežmoniškai tiñka Mžš. Mun ans netiñka ir aš ano neimsiu Yl. Jei tinka merga, ir imk, ilgai nerinkias Rdn. Merga kap šakalys, vyrami netiñka Drsk. I buvom strainios, i vaikiams ti̇̀kom Krt. Žentas tas neti̇̀ko, ka dideliai toks išgerąs buvo Gršl. Toks plepis – seniukams turi̇̀ ti̇̀kti Krš. Tas mislio[je] buvo, ka mergėms ti̇̀ktumi Šv. O ka jauna buvau, i vaikeliams tikáu, o daba ir arkleliai baidos Pln. Mun ans netiñka ne į akį Trk. Aš, ka i jauna buvau, netikáu sau Brs. Vienas antram ti̇̀ko, i žanijas Vn. Pradėjo mergelkos ti̇̀kti varložiuo Jdr. Jei neti̇̀ks pri žento, išeisiu pri sūnaus Trkn. Aš jam labai tikaũ – vakaruškose, būdavo, šokina i šokina Mžš. Jei muno gyvoliai netiñka, i tu netinki̇̀ Krš. Arklys, kurs nekandąs, mun baisiai tiñka Skd. Na, taigi man toks bernas ir tinka, aš tokio ir ieškau BsMtII99. Graži mergelė, daržo rūtelė, tiñka širdelei JD680. Tikti man tinka žirgelis ir ant žirgelio balnelis, tiktai netinka man pats bernelis KlpD57. Tau bernelis, matyt, tiko, nulenk galvą dėl vainiko O. O kam tiñka juodbruvėlė, ma[n] kožna JD787. Ir jam tiko skaistūs Meilužės veideliai V.Krėv. Valgis jam netiko, jei svečio par pietus neturėjo M.Valanč. Taip pasipuošusi ji ėmė šokti, jos šokimas visiems labai tiko J.Balč. Ši pasaka man labiausiai tikdavo, ir aš dažniausiai prašydavau ją papasakoti J.Jan. Man tinkas tas žiedas, kurs žydi blaiviai ir auga netoli vandens Mair. Vyskupui Krakės dideliai tiko, todėl tankiai liuobėjo ten važioties ir gan ilgai trukti M.Valanč. Tiko jam neretai skaityti tėvus šventus brš. Mums, lietuviams, labai tiktum, kad kas ir taip išspaustum dainas Jn. Man tinka tos skaisčiosios rudenio dienos, kai saulė beržynus auksuoja K.Bink. Dėl to, kad aš tiesą pasakau, netinka tau klausyties Žem. Jug ir tu, Tamošiau, aplei kiemą paauginai keletą medelių, o kad kas naktį atejęs išpjautų, ar tau tiktų? M.Valanč. Da jaunučiai jie, bėga kur jiems tiñka Jrb. Tas vaikis to velnio piningų prisigreibė, kiek anam ti̇̀ko Brs. Paleisk gaidelį, o tas kaip pradės giedot, labai raganai tiks LMD(Žg).
^ Tiko kaip šuniui botagas Kri. Kas širdžiai netiñka, ta nė akys nekimba Slnt. Širdžiai tinka – ir akys limpa LTR(Jnš). Ne kas puikus, bet kas kam tinka LTR(Yl). Ne tas gražus, kas gražus, bet kas kam tinka Plt. Ka ti̇̀ks zūbai, ti̇̀ks i rūbai Škn. Tinka ateisi, tinka neateisi – vis tiek Ggr. Kas tau netinka, to ir kitam nedaryk S.Dauk. Nelygu akis – vienai tiñka motyna, kitai – duktė Grd. Tinginiuo tiktum, kad kiekdiena būtum šventa LMD.
tiktinai̇̃ adv.: Tiktinai̇̃ (patinkamai, maloniai) niežta, ir kasaus Šts.
| refl.: Kai vienas kitam tiñkas, tai paskuniais pradeda draugauties Pgg.
ǁ įtikti: Jamui tiñka mano darbas J. Savo dukteriai netinkù, o svetimiems – tinkù Jrb. Netinkù, par trobą nemoku páreiti Krš. Kas leis [dainuoti], kas leis, gaspadoriuo neti̇̀ksi, tik skubėk nuprakaitavęs, tik skubėk Lpl. O mat Viksvienei kad nebetiñka marti – baras ir baras kasdien Slm. Apsišluo[ja] senoji, apsitvarko, lovas pataiso, mezginį suplauna – tai dar netiñka Bt. Baisi ožys – jai niekas netiñka LKT198(KzR). Neti̇̀ko kaži ko, atstatė Krš. Ta vokytė buvo gera, bet motinai vis tiek neti̇̀ko, kam buvo baltais panagiais Ms. Aš netiksiu par aslelę ėjus, aš netiksiu žodelį kalbėjus LTR. Netinku anytai sunkais darbais, o jaunam berneliui meilais žodžiais LTR(Mrk). Dėde, netiksi taip šnekėdamas mūsų tėvui Žem. Kokio baudžiauninko netiks darbas, puls nagaika raižyti Žem. Tegul mylėdams ir numirsiu, tad Dievui tikra meilė tiks Vnž. Reikia prašyti išgelbėjimo mūsų nuo tų nelaimių, išsikalbant šiteip: jeigu teip tau, Dieve, tiñka A.Baran. Dievui tinkąs Šlč.
^ Tikti vis mokąs B. Nei jis Dievui tinka, nei jo velniui reikia TŽIII383. Blogas būsi, kad tylėsi, ir netiksi, kad kalbėsi LTR(Tv). Dėl kito pirkęs netiksi S.Dauk. Visims netiksi VP50.
ǁ būti gerai: Vakar šalto vandens išgėriau, ir netiñka krūtinei Grdž. Man kopūstai negerai, netiñka valgyt Žl. Kas man te netiko [iš valgių] – paleido vidurius Ps. Esu pavargusi, tiñka munie sėdėti Šv. Pakurtas pečius, ma[n] netiñka [karštis] Jd. Ma[n] valgyt labai mažai kas tiñka Snt. Plaučiams tiñka riebumas, saldumas, o tau negal, i kosai Krš. Bul'bos karščio tai jos nebijo, bet kap šalta, tai bul'bom netiñka Dg. Skynė uogas, neti̇̀ko akiums, nebmato, ri̇̀ba Krš. O ma[n] netiñka – tuoj galvą skauda, tai neužimu tų gėrimų Ss.
tiñkamai adv.: Jau tiñkamai, tokios seilės burno[je] atsiranda Trk.
ǁ Žlb būti geram (augti, gyventi, tarpti ir pan.): Jai oras tenai ti̇̀ko, tai jy ir atliko Skp. Neteñka oras, ir blogai Sug. Tę gėlėm tiñka vieta – saulė, labai gražiai auga Pv. I krapams ta žemė netiñka, pribarsto visa ko Krš. Sodino girinykas medelius – neužaugo, a čia žemė jiem netiñka Dg. Muno kažkaip a žemės nebtiñka cibulėms Slnt. Cibulės paauga, o česnagai neauga, netiñka žemė Žlb. Tikt vienas molio gruntas ant kviečių auginimo tinkąs Kel1864,166. Jei dirva netiñka, tai ir medis neaugs Srj.
5. intr. pasisekti, nusitikti: Kai insirengėm sodan, tai ti̇̀ko! Obuolių priskrėtėm, kiek reikėj[o] Vlk.
^ Ot ti̇̀ko, kap šuniu ridiko Rod. Tiko kaip šuniui dešra po kaklu LTR(Zp).
6. intr. pataikyti, kliudyti: Širdin kiaulei neti̇̀kom [pjaudami] Rod. Neti̇̀ko per burną kirviu, abi rankas perkirto Dbč. Pirkion bombą žumetė, ali niekam neti̇̀ko Rod.
ǁ pakliūti, pataikyti, patekti: Nebeti̇̀kom ant mašiną RdN. Šarvinykas galingas bu[v]o velinas, kuris pirm atėjimo V. Christaus turėjo savo valdžioj visą pasaulį. Bet ti̇̀ko ant mistro už save galingesnio Christaus V., kursai jam atėmė visą šarvą ir ginklą jo DP120.
| Ot ti̇̀kot (atspėjot pavadinimą) – Utena! Rod.
^ Tokis an tokio ti̇̀ko Pls.
7. tr. Švn, Mtl rasti: Savų namų netikaũ, nepažinau LzŽ. A tiksi vienas kelią? Lz. Ar jūs ti̇̀ksit namus? Pls. Nueinu medžian ir netinkù [kelio] namop Lz. Ir kelelio netikau, po girelę blūdinau KrvD140. Neikie, martele, neikie, širdele, in motinėlės dvarą, ba netiksi kelelio (d.) Lp. Lietulis lija, tamsiai aptemo, netiko žirgelis uošvelio dvaro LMD(Rod). Netinku šulnelio, bijausi vilkelio LLDI100(Al). Svočia durų neti̇̀ko neti̇̀ko, po pečeliu pasmuko pasmuko DrskD171. Tris dienas naktis po girias klaidžiojo, kelio namo netiko V.Krėv. Trys keleliai suartiniai ir rugeliai (dobilėliai) pasėtiniai, netinku kelelio in savo tėvelį (bernelį) Vlkv.
8. intr. pasidaryti, nusiduoti, įvykti, atsitikti: Kas jai ti̇̀ko, kad tep verkia? Tvr. Mun buvo negerai ti̇̀kę Rt. Tai kas su juoj tiñkma pavasarį? Dv. Bernaiteli, kas tau ti̇̀ko, kad kačerga kaktoj liko (d.) Tvr. Kelkitės, tėveliai, gana miegoti, su tamstos dukrele negerai tiko LTR(Jž). Jam laimė ti̇̀ko Msn. Neščėslyvi tau, mergel, tiko pritikimai: pasibaigė visi tančiūs, visi ir šokimai A.Strazd.
^ Gerą galvą trejis metus sopa, i vis nieko netiñka Prng.
| refl. SD1181, SD371,446, H, Sut, N, K, Š, DŽ, NdŽ, KŽ: Kas tau ti̇̀kos? KI229. Regi, kap tikõsi GrvT78. Ant svieto visaip tiñkas Trg. Mun yra tikęsýs vienąsyk Vdk. Man visur ti̇̀kos tik gerai Pls. Dabar, kai ma[n] kaip ti̇̀ksis, tai jūs atsakysit Skr. Taip ti̇̀kos – vaiką [mergina] turia Grd. Ale kiek taip ti̇̀kdavos, ka alus bačką išskleis Bt. Nieko jam nesti̇̀ks, šitam kirviui: anas labai kietas Str. Mano širdis jautė, kad negerai jiem tiksis LTR(Pls). Pasiuntė tarną pažiūrėt, kas tę ti̇̀kosi (ps.) Ss. Ir su tuo teip tikosi kaip ir su visais LMD. Kas te tikos šią šviesią dienelę, kad pravirko daržely mergelė? LTR(Dkk). Neik, neik! Kaži kas tę gali tau ti̇̀ktis Jrk87. Anyta prisakė … marčiai … palikti [kūdikį] laukuose, tikėdama, jog ir su šiuom kūdikiu tas pats tiksis BsPIII314. Pagal noro tikos SD61. Kas tikosi jumus, kalnai, jog šokinėjat kaip avinai? Mž462. Šitai niekas jam netikos, idant būtų vertas mirties esąs DP168. Norėjo jo jau akmenimis ažumušt, jau nuog aukšto kalno numest, o tečiau jam niekas iž to nesitiko SPI377. Nesitiks tau iš sylvarto niekas PK80. O jo sesuo iš tolo stovėjo, ištirt norėdama, kas jam tiksis RB2Moz2,4. Baisu apie tatai bylot ir dūmot, norint būtų tatai tikęs piktadėjai kokiam DP161. Kas tau tikosi, kad tu dabar visai kitoks išveizi? prš. Kad tai netiktųs (kiaušiniai neužšaltų), paukštis laiko lizdą globoje Blv. Bet girdėkit toliaus, kas kitą ti̇̀kosi sykį K.Donel. Christus praneša apaštalamus…, kas jiemus tiktis turėjo metu jų sakymo DP213. Dieve, saugok, idant jam netiktų̃s tatai, kas paskui to eit DP33. Ir nebteiravos jau, kas atenčiame laike su juomi tiksias M.Valanč. Visi subėgo, su lazdomis asilą teip supylė, kaip ant svieto niekam nesitiko Tat.
| Ir tikos, kad prisiartino Jerichop, aklas nekuris sėdėjo pas kelią elgdamasis SPI258. Tikos, jog jo tarnai buvo paskydę medžioti S.Dauk.
| Išgirdęs apei kraštą, kuriame baimes aukso grūdų ir žemčiūgų randa, užsikirto tiks kas tikęs į Braziliją keliauti S.Dauk.
ǁ pasitaikyti, ištikti, užklupti: Ti̇̀ko bėda, didė nemaža (ps.) Tvr. Tokia te nelaimė tiko, kad tik pelenai atliko LTR(Ob). Nelaimės upėmis plūsta, dėl to reik kas valanda spirtis nuog jų ir nenusiminti tikusiame varge brš.
| tr. NdŽ, KŽ: Bėdos tiktas B. Lenkai, bėdos tikti, rodos, tenkinasi vien etnografinėmis sienomis Vaižg. Į miesto proletarus teeina bėdos tiktas sodietis rš. Panele tu mano, kas tave tiko, jei nenori manęs, aš gaunu kitą LTR(Ob). Neesame bėdos tikę, yra duonos J. Ką gi daris žmogus, bėdos ti̇̀kęs Sdk.
| refl.: Andai tikos mūsų sodžiuje nelaimė Blv. Gerai, kad tai tik prie mūsų tikos LC1881,14. Tai tikose trečiame amžiuj krikščionystės rš. Jeib kantrus būtų, kada ko pikto tinkas CII615. Vidury dvaro liūliuoja marios, kaip ti̇̀ksis bėda, pasiskandinsiu JD682. Ten tikos baisingas darbas prš. Jei laimūs daiktai bus, kurie mumus, neg mes tikėjomės, tiktų̃s, tad juos pačiam Dievui prirašysime DP335. Kas norint mumus tiksis nuog kūno, nuog pasaulio…, tai mes lengvai ir kantriai ižkęskime DP531.
ǁ kilti: Nebūtų ti̇̀kę vėjai, būtų perplaukęs per ežerą Tvr.
| refl.: Ir šitai sujudimas didis tikos mariose DP78. Tikos barnis tarp mokytinių Viešpaties DP496. Marai tarpu gyvulių tinkas kaip ir tarpu žmonių, ir tuomet jie išdvesia būriais Blv.
9. intr. pasitaikyti, būti: Blogi metai ti̇̀ko Rk. Vieną kartą proga ti̇̀ko, kad namie nieko neliko (d.) Kbr.
| refl.: Kap an vestuvių būnu pakviestas ar žmogus tiñkas, tai išgeriu Pls. Tiñkasi gana tų tekėjimų, ale nesiženija mergos Kdl. Ti̇̀kosi negeras žmogus, vyras Žrm. Tokių tiñkasi, kad negali nė susišnekėt Gs. Kap lengviau tiñkas, aš valgyt sau išverdu Rod. Tinkasi pareiga žodžių iš eilios a kiton eilion A.Baran. Naktys kaip sykis tikosi aiškios, žvaigždėtos rš. Tai tikose priežasčia, jog budizmas išsiplatino po Aziją ir daug svetimų giminių prie indijonų prisibloškė rš. Tiñkasi ir kitų kurių ceremonijų atomainos A.Baran.
| Kada ti̇̀ksies, prašom užeit Jd.
ǁ refl. impers. tekti: Man ti̇̀kos pasibarti J. Tikõs būt ir Ukmergėj Grv. Gal i atsinešdavo knygų, mun neti̇̀kos pamatyt Nmk. Man nesti̇̀ko regėt Rod. Ti̇̀kos tenais vaikščioti Nmk. Nėra ti̇̀kusys taip daryti Vn. Ne sykį manie tikos girdėti, kaip lietuviai juokas Jn. Tikos ir man ten užeiti TS1899,4. Ale man tikos sykį Kaune būti cirke Blv. Ant viekšniškių kapų tikosi man kartą nueiti A1884,318. Lizdelis apvalus yra, kad niekur užkliūti ir prisispausti nesitiktų I. Tikos kipšui apsinakvoti karčemoje rš. Mun ti̇̀kos bėgti i matyti tą orlakį Grd. Bet kad toksai yra silpnumas mūsų, jog mes rūstybėsp ir atakiump greiti: kad mums tiksis pažeist žodžiu arba darbu artimą savą ir tapt kaltu ugnies peklos DP296. Tinkasi kartais išeit kam iž kalinės ant karalystės SPI39.
10. tr. NdŽ sutikti ką ateinantį: Ką tu ti̇̀ksi, a šiokį, a tokį žmogų Krt. Jojau perjojau viešą kelią, tikaũ patikau pulką mergų (d.) Asv.
| Ateis Nauji metai ir netikti̇̀ Ėr.
ǁ pasitikti: Jau čia, numūse, įdeiniavom, tiñka, priema Varn.
11. intr. DŽ, NdŽ, KŽ sutikti, neprieštarauti: Brolis tiñka ataduoti dalį J. Tiñka eiti į porą DūnŽ. Jei ti̇̀ktų [mokykla], eičiau po dvi klasi kožną metą DūnŽ. Jei taip nori, tinku mainyti savo karvę į arklį J.Balč. Aš turiu dukterį; jei tinki ją imti, tai parodysiu kelią iš miško J.Balč. Iš pradžių tėvai purtėsi, nenorėjo tikti LTR. Tinku būtinai priimti Dusetų altariją ir nebenoriu nieko kito Blv. Tikti aš ant to tinku, tik su viena apitarme V.Piet. Prieš tąją tinku ne tiktai ant klupsčių klūpauti, bet ir ugnyje svilti Db. Tai, sūnau, tu nori santaikos? Tiksiu – gaila mano vyrų V.Kudir. Na, tiesa! – atsakė Keidošius tikdamas ant ponios žodžių V.Piet. O kad iš savo dalies duosiu tau trečią dalį, ar tiksi ant to? rš.
ǁ NdŽ sulygti, sutarti: Neti̇̀ko penkiais rubliais [arklį parduodant] Lp. Buvo apsiėmęs tarnaut, tik neti̇̀kom dėl vien pamušalo Krs. Tai ti̇̀ksim su kaina Brš. O gertuvėje panašiai samdosi, lygsta, tinka ir magaryčias geria M.Katk.
12. intr. NdŽ, Alz, Pl sutarti tarpusavy, sutikti, sugyventi: Mano motutė labai ti̇̀kdavo su kaiminkom Všn. Jis ir su žmona tiñka, ir su motina Ds. Ganydami neti̇̀kom su lenkais Jz. Visumet priduosu liuob, ti̇̀kom gyventi Krš. Graudinasi pardavus – su broliene netiñka būt Drsk. Jy su broliu nelabai ti̇̀kdavo Vb. Negalėjo nei vienų metų ti̇̀kt ir susipyko Antš. Su latrais neužsiimu i netinkù Stl.
ǁ sutapti, būti panašiam: Apsiženijus, ka netiñka būdai, tai sunkybė Gs.
| Vabalnykėnų, biržėnų kalba tiñka (yra panašios), o kupiškėnų skiriasi vėl Vb. Su kuo tiñka kalba – ne su kožnu paskalbėsi Pl.
| prk.: Mes sugyvenam, mūs plaukas tiñka (juok.) Prn.
13. intr. pasiekti, patekti: Bėgu, parbėgu, sakau, nu y[ra] laimė, gavau ti̇̀kti numie Klk. Kaip ti̇̀kste į namus? Žg. Aš noriu į dangų tikti Jzm. Noriu ti̇̀kt prie Anglijos, te ramiau Krkn.
14. refl. DŽ liestis: Tikte dasitiko, prisitiko vyras pri pačios, t. y. dasilytėjo J. Kas tikos pri kūno, tujau kruvinas paliko Šts. Patalų pašalys, jei ans tau tiñkas pri kūno, atrodo, ka bijai, tau ir y[ra] šalta Kl.
15. intr. SD193, SD44,175,386 pakakti, netrūkti: Nemitinka ko SD187. Ir duonos, ir tos netiñka Trgn. Ko bliauni, ko tau nètinka? Kr.
ǁ išsiversti, ištaikyti: Da aš galiu ti̇̀kt, nebedarysiu [tos kūtės] Jnš. Negal tikti iš pūro bulvių pramisti Šts. Pasipjausim meiteliuką ir tiksim kaip nors par žiemą Brž.
16. tr. KŽ taikyti.
◊ kai̇̃p tiñkant gerai, tinkamai, kaip reikiant: Gili upė nedaleido anoms vaikščioti kaip tiñkant PP44. Šiandieną noris mūsų šalė[je] gal valgyti kaip tinkant, vienok išganingas dideliai yra daiktas, seredoms… nu mėsiško prisitūrėti Jzm.
antti̇̀kti (ž.) NdŽ, KŽ
1. intr. atitikti, pritikti: Neantti̇̀ko batai, ir nepirko Šts. Anttiñkanti kepurė negriauš kaktos M.Unt. Rinkis ančti̇̀ko an kuknės Trk.
ǁ tr. atitaikyti: Mun neančti̇̀ko vaistų Štk.
2. tr. užtikti, užeiti, užklupti, rasti: Velnias, paežeriais, vaikščiodamas, ančtiko besėdintį [žmogų] LTR. Antti̇̀ko pėdas zuikio J. Tamysta turi antti̇̀kti gerą malagį, ka visa ko primaluotum Jdr. Oi, negerai mums klojas valsčiuose, kad negalime ančtikti gerų žmonių TS1898,8. Kad galėtumi antti̇̀kti tą motrišką gerą [vesdamas] KlvrŽ. Anttikaũ šviesybę J.
| prk.: Anttikáu vargo gana, kokį dar antti̇̀ksu, nežinau Nt.
ǁ intr. pataikyti: Antti̇̀ks ant tokio žmogaus Tv.
3. tr. atspėti: Ar negalit tą štuką ančti̇̀kt? MitI72.
ǁ įspėti, suprasti: Anttik, antmink Kos161. Ana munie visą ligą sakės ančtikusi S.Čiurl.
| refl.: Intsitik, kas tas yr Klp.
apti̇̀kti Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ
1. tr. netyčia, neieškant ar nesitikint rasti, užeiti, užtikti: Kaip tik medlinčius aptiñka kertantį, tuo kirvį ataema JI94. Aptikaũ tokį gražų tiltelį baravykų Srv. Aš aptikaũ miške geras vietas, kur baravykai auga Ut. Kad apti̇̀ko moters kūlynuos aviečių, tuoj išbraukė, i neliko Lnkv. Kad aptikaũ grybų, tai nors vežimu vežk Sv. Stalčiuje aptikau pinigų rš. Apti̇̀ko uogas, tai suvalgis! Ds. Aš aptikaũ miške strazdo lizdą Brž. Aptikę kurtai, šunes ir vijurkai Joną begulintį pradėjo loti ir aplinkui bėgioti BsPIII26. Paslėpiau prieskrinkin baronkas, tai vis tiek vaikų àptikta ir išsiimta Ds. Laivas, aptikęs didžuvių būrį, kreveizuoja aplinkui, o tuo tarpu du vyru tykauja užlipusiu ant laivo stiebo Blv. Kur buvau, te aptikaũ visko Azr. Nuskendo, po kelių savaičių apti̇̀ko Sug. Žvirbliai mat tas bulbes apti̇̀ko Pc. Tai buvo pirmiausia aptiktas vienas iš Lietuvos metraščių trumpojo sąvado nuorašų rš. Kokioj knygoj tu tą aptikai? rš. Lietuvoj rankinės girnos aptiktos viršutiniuose piliakalnių sluoksniuose EncIX621. Prie Jupiterio Galilėjus aptiko keturis palydovus P.Slavėn. Dyvai, išvydus žmogų labai stiprų, bet, apti̇̀kus dar stipresnį, dar didesni esti mums dyvai A.Baran. Tuo metu jis buvo namie aptinkamas Vaižg. Aptinkama šeškų ir dideliuose miestuose, ypač priemiesčiuose rš. Kirvių aptinkama dvejopų: įmovinių ir siauraašmenių rš. Užmoka už tą šunuką pusantro šimto rublių, tas klebonas juokas, ka durnį apti̇̀kęs Jdr.
ǁ Krž ieškant surasti: Apti̇̀ko, išėmė degtukus iš kišenės Brž. Aš ją aptiktáu, aš žinau, kur anos būsta Lz. Jonas apti̇̀ko veislingą kumelę Tsk. Aptikau kitoj parapijoj namą, bet daug prašo Aln. Kaune apti̇̀ko daktarą, kad išgydo kojas Mžš. Aš aptikaũ alyvos pirkt Ėr. Kaip kiškį aptiñka kur, tai tie šunys veja Sb. Pėdsakis aptiko kiškį S.Dauk. Žudikai, matydami, kad jie yra aptikti, leidosi bėgti rš. Tas (karalaitis) pasitikęs paklausia: ar aptikai̇̃ man panišką? Slūga atsakė, kad aptikaũ BM274(Šlv).
^ Aptiks kirvis kotą, o Jurgis bagotą KrvP(Mrj). Aptiks kiaulė paršą KrvP(Rs). Aptiks siūlas kamuolį KrvP(Ps).
| refl. tr. Š, KŽ: Buvo apie Velykius karvę apsiti̇̀kę [pirkti] Mžš. Turiu apsiti̇̀kęs gražų vienkiemį, pirksiu Pl. Buvau karvę apsiti̇̀kus Adm. Reikėjo apsitikti geresnį butą rš.
| Bitės turbūt pirma apsiti̇̀ko, paskum ir atskrido Pg.
2. intr., tr. suprasti, suvokti, išsiaiškinti; nustatyti: Apti̇̀ko, kad skanus sūris, riebus – supuolė visi Mžš. Aš jau apti̇̀kus: jeigu krinta vanduo šulny, tai pradės [lyti] Kp. Aptiñkam, kad jau išrūgę [burokai], kad geriam tą rasalą Alz. In liūno beuliodamas aptikaũ, kad supas [liūnas] Lel. Apti̇̀ko visos [moterys], ka tom kaproninėm [skarelėm] ravėt labai nesveika Mžš. Apti̇̀ko, kad jiem vėl duona nuriekta Vb. Mamytė apti̇̀ko, kad tėvas deda pinigus vailokan PnmR. Kaip te apti̇̀ko, kad jis turia tą plaktuką Č. Paskum apti̇̀ko, kad karvės brangios Krs. Apti̇̀kdavo žmonės su kuo gydyt patys Brž. Jau pačiomis pirmosiomis studijų dienomis aš aptikau, jog mūsų skaitykla – geras daiktas rš. Mes apti̇̀kom, kad kai pečių apklojam, tai šiultas, kai neapklojam – ataušta Kp. Tėvas, perskaitęs biteles, apti̇̀ko, kad vienos netenka BM4(Kp). Jeigu tėvai apti̇̀ko meilę, tai ir ženyba tuoj Skp. Tik jy noria, ka jai duot, i niekad nenoria atsilygyt, – aš aptikaũ jos gudrumą Pbr. Dabar bet kokią ligą greit aptiñka Sml. Tai mat apti̇̀ko valdžia gal [vagystę] PnmR.
| refl.: Nuvažiavę apsitinka, kad prie jų tinklo nebėr svarų LTR(Kp). Pabuvo ben mėnesį, apsiti̇̀ko: jau nebetikęs tas, nebetikęs tas Pnm.
atiti̇̀kti Rtr, LVI204; L, atati̇̀kti Š
1. tr., intr. N, [K], NdŽ, KŽ būti atitaikytam: Neattinka raktas skylės Db. Jau sudėti kiti zomkai į duris, viskas, i ka muno raktai nebatiti̇̀ko jau Žeml. Ir krenta pūkas kai vota, kai skietas valug šitų siūlų neatatiñka Aln. Atateñka rūbas in žmogaus gerai Ktk.
| Gal vaistai atiti̇̀ko, kad greit pasveiko Krs.
^ Atitiks Jurgiui kepurė KrvP(Vv). Atatiko raktas skylei LTR(Auk). Attiko cibukas pypkei LTR(Auk). Atiti̇̀ko kirvis kotą Pln, Slnt, Btg, Rm. Kablys kotą atiti̇̀ko (atati̇̀ko Ds) Nm. Atati̇̀ko šepetys kotą Pnd. Attiko kablys kotą B, N. Atiti̇̀ko kaplys kotą, t. y. marti gera ir anyta gera J. Dveigys treigį atitiko Erž.
| refl.: Raktas jutrynai atsitinka MitI223(Šd).
ǁ intr. sutapti: Siūlė į siūlę atitiñka Slnt. Mūs žingsniai atitiñka pėda į pėdą Slnt. Žodžiai nebeatitiñka su mūsų kantička Kp. Ir svoris [smalinio kiaušinio] reikia panašiai: nei padaugyt, nei pamažyt – kaip kiaušinio svoris kad atatiktų̃ Č. Pavardė tik atati̇̀ko – Žebrys, al ne giminė Krs. Kitam sugrįžo tie piningai, jei atiti̇̀ks ant laikraščio tas numerys Sd. Biškį įsiveizi: vieną sykį atitiñka, kitą sykį atitiñka [oro spėjimas] Jdr. Nu, i matai, neatitiñka: vienam patinka, kitam nepatinka, nu teip ir pasiliekta Mšk.
^ Žmonių mislis neattinka CII56. Jei atitiñka, ta ir sutiñka Grd.
| refl.: Tą žiedą rado, sudėjo, – atsitiñka Lnkv. Ramteliai atsitiñka iš tų medžiukų Mšk. Suriša juos (kūlius) gražiai, sutvarko, kad šiaudas šiaudan atsiti̇̀ktų Kpč.
| prk.: Duktė buvo į tėvą atsiti̇̀kusi Gršl.
^ Toks su tokiu atsiti̇̀ko – kaplys kirvį rado Jrb.
ǁ tr. NdŽ, KŽ prilygti: Nuorašas atitiñka originalą DŽ1. Ir ėmė vyrai minėti visus atsitikimus, kada Gugio pranašavimai tiesą atitiko V.Krėv. Viskas, ką sakai, turi atitikti tavo mintis rš.
^ Atatiko rūbas poną Mrk. Atatiñka kalba kalbą Ar.
ǁ tr., intr. būti ekvivalentiškam: Atitiñkąs FT. Didesnį garų slėgį atitinka žemesnė virimo temperatūra rš. Kampas matuojamas jį atitinkančiu lanku rš.
ǁ refl. KŽ tilpti, pasikartoti: Dujen atsitinka šešiuose tris kartus MitI223(Šd). Trys penkiolikoje atsitinka penkis kartus Db.
2. tr., intr. pataikyti; kliudyti; kliūti; patekti: Atatinku SD1181, SD371. Attinku [K], Sut. Nematau, tepu visur, atiti̇̀ks ir ant skaudumos Lkv. Eina jis per miestą visas apdriskęs, atitiko ateit pas tą meisterį ant nakvynės BsMtI181. Oi kad aš attiktau tėvulio šalelėn KrvD65. Susikalbėjo šaudyt ing žymę ir ją atatikt SPI192. O tikrai atatiksi ing anus amžinus iž seno tavi žadėtus namus savo MP269. Ir pradžiugo tamui labai, kad ing žemę aną attiko MP53. [Ėjo] šakeles mėtydamas paskui save …, idant mes paskui jį attiktumbim tuo taku anump … žadėtump nuog jo linksmybiump MP318. Reik atsistojus trobos gale tris kartus sviesti per kojų tarpą klumpį, ir jeigu klumpis atitiks į duris, tai apsižanysi šįmet LMD. Parnešus iš kitur seną katę, reikia ją padėti ant girnų ir tris kartus apsukti, tai tuomet ji neatitiks pargrįžti į senąją vietą LTR(Šd).
| Paskyrė tokį instramentą, koks atiti̇̀ks juo (labiau), ne kokį ans norėtum End.
| Jam dantis ant danties neatitiko rš.
ǁ tr. Š pataikyti rasti, atsekti (anksčiau žinomą dalyką): Dar̃ niekap negaliu atti̇̀kt tos vietos, kur sėdėjau Lš. Nakčia išejęs, i namų neatatiksi̇̀ Švnč. Aš nebeattinkù, kur kas buvo Sdb. Jau sykį buvau buvus, tai atitikaũ jūsų butą Skr. Patamsin duris atti̇̀kt nelengva Lš. Sunku atiti̇̀kt, senas laikas Bsg. Aš dar attinkù savo šniūrą (rėžį) Drsk. Smėlis daba te emamas, i aš nebeatatinkù, kur mūsų gryčia [buvo] Ln. Ba neatti̇̀ksim mes to daiktelio, katran gulėta mūsų brolelio (d.) Srj. Berželį skinsiu, vejelę minsiu, į savo močiutę kelelį attiksiu (d.) Kb. Naktys nūnai tamsios. Dar namų neatitikus sušalsiu pakelėj V.Krėv. Kaip medis aukštas iž grunto išverstas būt, teip jog ir vietos nottiks gyvenimo tavo MP338.
^ Ach, kad tu namo kelio neatitiktum! KrvP(Vlkv). Kad tu savų namų neattiktai, neprieteliau tu! Lš. Kad aš tau duosiu, tu nei durų neattiksi̇̀! Db. Atitiks siūlas kamuolį M.
| refl. tr.: Duktė neatsiti̇̀ko tos vietos Dg.
ǁ tr. surasti, užeiti (iš anksto nežinomą): Ieškok, lyg atiti̇̀ksi (obalį), t. y. atrasi J. Kasa jie visur šulinius, bet niekur negali atitikti jo (vandens) LTR. Jei atitikste vietą gerą, tai paliksit labai turtingi BsMtII193. Lai ans ieško – amžiaus gale atiti̇̀ks antrą pusę Brs. Kai reikia nusipirkt, neatitinki̇̀ karvės Jrb. Rask bent du žmogu, kad būtų vienodu, ieškojęs ieškosi ir neatitiksi niekados Blv. Nebeatatinki priešininkų, eik laukan gera valia ir veltui neerzink Vaižg. Labai aš džiaugiuose, kad gerą vietą del savęs atitikau DS249. Ir atitikęs vieną tokį berną, kad tas su juo susiderėjęs Sln. Taigi tu neik už vyro tolei, kol atatiksi tokį vyrą, kaip šis sapnas rodo LTR(Ds). Daug mylių reikėdavo suvaikščioti, lig toks žmogus atitikti pasisekdavo Pt. Užtai kitose vietose, kur nėra pirčių, neretai gali atitikti žmones, kurie per keletą metų neprausė savo kūno rš. Ir sugrįžo raitužėlis, ir nerado aukštų dvarų, tik atitiko gilų ežerėlį, didį vandenėlį V.Krėv.
| Po įžengai atitinkame straipsnį su daug žadančia tema prš.
| prk.: Bemedžiodamas užsukau tik šitan mielan kampelin ir netikėtai atitikau sau laimę rš.
^ Atiti̇̀ko toks tokį (abudu netikę) Ėr.
ǁ tr. suprasti, perprasti, atspėti: Kad neatatinku atalento: viseip verčiaus, ir vis nesiseka LTR. Negaliu atati̇̀kt naravo, kaip geriau aust Kp. Atatikaũ dabar raštą ir akių nebemaišau Rm. Toli gražu nebuvo patenkintas, jausdamasis neatitikęs tikrojo savo pašaukimo Vaižg. Vieni meldėsi, kiti būrė, kiti kvortas kėlė, bet neatitiko progos, kaip būt galima atrast …, kur pradingo teip mylima ir graži karalaitė BsPIII22.
| Neattinki̇̀ nei kap gaspadoriaut, nei kap gyvent Arm.
ǁ tr. atspėti, įminti: Ažmink mįslę, kad aš attiktáu Arm. Ir jūs neatti̇̀ksit mūsų žodžių Vrnv. Anys moj neatti̇̀ko, kas jai buvo Dv.
| Atitiko mano širdis VŽ1905,226.
ǁ tr. Kvr atitaikyti, pataikyti, parinkti, paskirti: Jam vaistus atiti̇̀ko, ir pasveiko Snt. Jau senai gydos, ale vis neatati̇̀ko liekarstų, ir nesugijo Kp.
ǁ intr. pataikyti ką daryti, sugebėti: Aš pati attiksiù tą darbą padaryt Arm. Maž neattiksiu žingsnelio žengtų, maž ir neattiksiu darbelio dirbtų d. Į rankas to pono kad pakliūsi sykį, išsisukti neatitiksi brš.
ǁ tr. ištaikyti: Attiñka reikalą Vilniun važiuot Trak. Tai laimingą adynėlę attikau, kad vyninę obelėlę prigydžiau LTR(Vs).
ǁ tr. pasiekti: Tėvai turi taikinti kūdikio žingsnius, apšviesti jo žemišką taką ir padėti jam atitikti paskutinį tikslą brš. Visi tartum bėga ir bėga ir savo tikrojo tikslo niekuomet neatitinka Pt.
3. refl. ppr. impers. Sut, LL29,194,199, L, Š, Rtr, FT, DŽ, NdŽ, KŽ pasitaikyti įvykti kam, nusiduoti kam: Taip jam atsiti̇̀ko J. Visaipo atsitiñkma Dv. Ir reikėjo tep atsiti̇̀kt, kad vienas kito nepažinom Lš. Jis į mane šovė, o atsiti̇̀ko, kad šautuvas neperkirto patrono šaudminio ir šūvis nepasileido Plšk. Matai, kaip yr atsiti̇̀kusiai Jdr. Visokių kelmų tujau atsiti̇̀ko Als. Visaip ant svieto gyvenant atsiteñka Ds. Jai viso atsiti̇̀kdavo Dglš. Kas gali terpu jų atsitikt Db. Kad ir kas atsitiktų – man vis viena! rš. Atsitiñkas kelionė[je] visko Krž. Buvau tumet jau fronte daug ko matęs, visko atsiti̇̀kę y[ra] Žd. I daugiau tam žmoguo ramiausiai, nėkas nebatsiti̇̀kos Vgr. Muno tėvalio nabaštikuo y[ra] buvusiai atsiti̇̀kusiai Jdr. Vieniškai noriu iš rankos tavo priimti gerą ir piktą …, o už viską man atsitikusį sakyti tau ačiū M.Valanč. Atsitinka kartais, kad kūma pameta vaiką, vienus vystyklus parveža Žem. Ir atsitikit tu man šitaip! rš. Jei nieko ypatinga neatsitiks, vieną mėnesį dirbsime vasarą Laižuvoje J.Jabl. Pri vieno ūkininko atsiti̇̀ko, ka pradėjo baidyti Sd. Vištos, kai šitai deda, atsitiñka, ka padeda tokius mažus mažus kiaušelius Jdr. Atsitiko, kad dėl tarnų apsileidimo mes pristigom arkliams grūdų J.Balč. Čia pat sodo[je] a neatsitiñka visokių atsitikimų? Sd. Ir man kartą atsiti̇̀ko, kad biesiuką pasitikau (d.) Slm. Jeigu gerai atsiti̇̀ks, tai po operacijai girdės Rš. Neplaunu suknelės, bet niekas ir neatsitiñka Ps. Tikiam, jog toms žemėms nieko laimingesnio, nieko geresnio atsitikti negalėtum M.Valanč. Jam atsiti̇̀ko laimė BŽ83. Vakar, girdėjau, tau nelaimė (nelaimę) atsitikus J.Jabl. Jeigu kas atsitiñka, aš pirktiniu nerišu [žaizdos], ieškau drobinio Alz. Jeigu višta gieda, atsitiks nelaimė LTR(Klp). Tada najo boba į lauką i pradėjo parserginėt, gaspadorių, kad jam nelaimė atsiti̇̀kt gal[ia], kad myliama pati jį po pietų papjaut nor[ia] BM268(Rd). Tas tikrai taip buvo atsiti̇̀kęs, nemaluoju Vkš. Mun yr atsiti̇̀kę teip tokių baidymų Žeml.
| Paimk šakę atsitinkant (dėl visa ko) – galia užpulti naktį šuo Šts.
^ To laukiam, ko norim, o kas atsitinka, tą turim pakelti M. Ko bijai, taip ir atsitinka LTR(Grk). Bene su Ponadievu kantraktą esi padaręs, ka sakai, kas ryto[j] atsitiks? LTR(Vdk). Atsitinka, ka i minkšta velėna nulaužia kietą dalgį LTR(Vdk).
4. refl. įvykti; kilti: Kai atsiti̇̀kdavo gaisrų, ta pakuras ėmė statyti atskirai LKT112(Klm). Kada tas karas atsitiks, – niekas pranašauti negali Pt. Čion būrai yra pasitaisę gerus apkasus ir čion turės atsitikti didelis mūšis rš. Jo tėvynėj atsitiko baisus nuliūdimas MPs. Nei viena nibrė, nei vienas prašmintinis be jos neatsitikdavo LzP. Apie jo smertį, kurs atsitiko 107 metuose, kitur jau sakėm rš. Karviums pirm veršio arba ir po veršio tankiai atsitinka tešmens suputimas LMD. Jam (karaliui) ant kelio atsitiko visokios ugnys ir vandenai LMD(Dkš). Apalpimas labai tankiai atsitinkas iš didžio nubėgimo kraujo Rp. 1884 m. atsitinka trys saulės ir du mėnesio užtemimu rš. Numatytos visos kliūtys, kurios gali atsitikti kelyje J.Balč.
ǁ LL12 pasitaikyti būti, atsirasti: Kiti žmonės labai geri, nedaug tokių (blogų) atsiteñka Bsg. Visur atsitiñka gyvačių, žmones kanda Dbč. Jei atsiti̇̀ks kokia moteris, atiduosiu tą katę Žg. Neatsiti̇̀ko tokio žmogaus, ka mums tiek sumokėtum tų piningų Tl. Atsitiñka munie avelė, bet no[ri] šimtą trisdešimtį End. Kad beatsitiktų koks daktaras pareiti (atvykti gyventi), būtų gerai Šts. Kad i velnias atsiti̇̀ktum, kad muni parneštum. I atsiti̇̀ko velnias (ps.) Žlb. Da neišmesk, gal atsiti̇̀ks, kas nuperka Krs. Veiviržėnūse čia atsitiko butas už aštuonis šimtus litų Jdr. Atsitiko plaustininko vieta rš. Todėl Pestas, laivui atsitikus, ir išsiuntė jį (Povilą) į Rymą rš. Kad atsitiñka vė[ja]s, su vėju išvėtai greičiau Akm. Atsitiko svetelis, kai duonos netekom Pls. Kas valanda, netikėtam svečiui atsitikus, galėjo gerai pavaišinti Žem. Iš daugelio vaikų atsitikdavo ir nelabai gerų rš. Paleistuvis ir girtūklis didžiai retai kame teatsitiko M.Valanč. Lapkričio mėnesyje oras atsitinka paprastai šaltas ir drėgnas rš. Atsi̇̀tinka kitiejai žiuburius ten matę Žr. Mun verčiau į pagrabą, ka kame atsiti̇̀ko, o jau po tus tancius nemėgau vaikščioti Žr. Devyni jaučiai atkabyti i paleisti, [paprastai] vienas atsitiñka, ka [pats] nusimauna Sdb. Atsiti̇̀ko blogi metai – linai nederėjo (d.) Glv. Nors katė vandens nemėgsta, bet, reikalui atsitikus, plaukia visai neblogai Blv. Netrukus atsitiko proga padaryti, mano nuomone, nemažą patarnavimą J.Balč.
^ Daug prietelių prie buteliuko, maža – reikalui atsitikus KrvP(Mrj).
ǁ impers. KŽ pasitaikyti, tekti kam: Atsitinka čėsais pablūdyt ir dieną, kap kelio gerai nežinai Lš. Atsiti̇̀ko gerą žmogų rasti Kltn. Po kelių metų atsiti̇̀ko anam važiuoti pri vienos motriškos Brs. Atsiti̇̀ko pigiai karvę pirkt Ėr. Vienoj dienoj atsitiko man būti mieste I. Atsitiko vienam iš tų dviejų gaspadorių, katrie teip tarp savęs mylėjos, susirgti BM250(Krp). Vieam karalaičiui atsitikose su didele ablava medžioti DS64(Rs). Ar neatsitiko matyt mano brolį sakalu lekiojantį? BsMtI66. Atsitiko jam banko reikalais važiuoti į Vilnių Vaižg. Atsiti̇̀kdavo girdėti visokių atstikimų ir pasakų BM24(Č). Keliaujant namo, jam atsitiko nakvoti tame pačiame viešbuty, kur jo broliui apmainė staliuką J.Balč. Kaip jis vienok ilgai išėjo, neatsitiko išgirsti A1884,86. Neškiam tus kryželius, katrus mums ant tos ašarų pakalnės nešti atsitinka brš. Atsitiñka daug prilyt Šl. Vis vokyčiams atsiti̇̀kdavo rasti aną Skdv. Kunigų privažiuoja svetimų, kad atsitiñka, vyskupas est Ps. Ne ans kveteros turėjo, kur atsiti̇̀ks, parnakos ant žydų skadų Lk. Rytoj į miestelį eisiu, o paskui, jeigu atsitiks, kur nors pasilinksminti LzP. Atsiti̇̀ko, ir tylėk JnšM.
^ Nespjauk į [v]andinį, pačiam atsitiks atsigerti S.Dauk. Atsitinka ir žydui kiaulienos ragauti KrvP(Pkr). Atsitinka žyduo kelią keliauti VP7.
ǁ pasitaikyti, atsirasti (apie jaunikį ar nuotaką): Jei atsiti̇̀ks koks, leisu, taisysu – senmergei blogai! Krš. Toki nesutupėta, o koks gražus vaikis atsitiñka Rdn. Jug atsiti̇̀ko i našlių visokių, ka mun ukatos nebuvo, i nejau Sd. Daba šita atsiti̇̀ko, i gyvenam Vdk. Mažu bagotesnė, manau, atsiti̇̀ks Prn. Atsiti̇̀ko toks mažilelis vaikis, ir išejo Krš. Daba nerinkias: atsitiñka koks pamanomas, ir eik Rdn. Neatsitiñka tikroji, atsiti̇̀ks, nėko nebžiūrėsi Krš. Kaip ans numirė, kiek čia atsiti̇̀ko mun da visokių palaikių Trk. Kad dar būčiau mergoms pastigusi, gal ir būtų doresnis atsitikęs? Žem.
5. refl. KŽ atsirasti, atsidurti: Kada grįžtant atgal jisai atsitiko greta su Ilgūnu, tai šėptelėjo tam V.Piet. Kap šovė, atsitikaũ Kazluos (ps.) KzR. Kaip tik žirgą paleido, akies mirksnyj atsitiko tam mieste BsMtII257. Vienas krikščionis ir rašyto[ja]s tų laikų, atsitikęs iš netyčių an to pamokslo, rašo, jog niekuomet negirdėjęs išmintingesnio ir graudingesnio pamokslo S.Dauk.
6. intr. išsitekti, išsitaikyti, išsiversti: Trilinkus juostus nerk, kad atti̇̀ktum su tais siūlais J.
7. refl. pavykti: Nebatsitiñka rokunda su pirminyku Pš. Gaspadinė susipyko, kad jai duona neatstiko LTR(Kb).
×dati̇̀kti (hibr.)
1. intr. atitikti, sutapti: Dati̇̀ko muno krau[ja]s, daviau Vn. Metai metuosna negali dati̇̀ktienai [tuokiantis] Žl.
2. tr. rasti, atsekti, atitikti: Jau kitu kartu to daikto (vietos) nedatikaũ Dglš. Anas pernakt namų nedati̇̀ko Ml.
^ Dati̇̀ko i žabalas eit Dglš.
ǁ Antz atspėti, sužinoti, išsiaiškinti.
3. refl. impers. gauti mušti, tekti: Man kuokinėj gerai per galvą dasti̇̀ko Ml.
įti̇̀kti intr. K, Š, NdŽ, KŽ; SD1181, Lex29
1. J, Š, NdŽ, KŽ įtilpti, būti kaip tik; sutapti: Apmetai stori, neįti̇̀ko į skietą Štk. Jug ta neįti̇̀ks [patronas] į tą tavo ginklą Gd. I stiklus subjauriojo, išlaužė i sau nebįtiñka, ir gan, paliko tokie tarpai Žeml. Dalgis yr į kotą įtikęs, o nepapjaunu Šts. Briauna visuomet geriausiai įtiks špuntan rš. Liežuviai visi gražiai įtiko, ir nei viens negalėjo abejot, kad tai ne smako liežuviai BsPI51. Sūnaus šopagų padai lygiai įtiko į razbaininko pėdas LC1886,10.
^ Įtiko ing pat galą koto I.
ǁ Dg įgusti, priprasti, įtaikyti: Reikia rūbas inti̇̀kt pasiūt Klt.
ǁ būti tinkamam, geram: Oras iš viso buvo šienavimui įtinkąs, dėl to ir yra šienas labai gražiai suvalytas Kel1882,32.
įtiktinai̇̃ adv.: Netropniai, netropytinai, neįtiktinai, nepakliūtinai I.
2. Sut, N, Š, NdŽ, KŽ daryti ką pagal kieno norą, įtaikyti kam: Aš jai neintiksiù [pasiūti] Vlk. Mes, seniejai, nebįtinkam nei eiti, nei stovėti Šts. Neįtiñka ne virti, ne kepti, ne stovėti Trk. Neįtiñka anam nei ejusi, nei stovėjusi End. Įtiñka tam ponuo, tus arklius gerai šera Als. Daugiau įtikáu pri to gyvolio: kiaules šerti, karves milžti Yl. Aš pas velnių siuvau ir jiems įtikau, o, matai, jums įtikti negaliu! DS86(Rs). Ir muno vaikiai teip išsileido, kad nebgal įtikti kepurės nupirkti LTR(Krt). Tai aš neintiksiu jam darbelių darytie LTR(Rod). Buvo toks kunigas klebonas, kuriam niekas o niekas neintikdavo grot vargonais LTR(Slk). Verpti panai Elžbieai nieks neįtiko S.Čiurl.
ǁ LL21,287 elgtis pagal kieno skonį, norą, atitikti kieno reikalavimus; įsiteikti, sukelti prielankumą: Jis visiems įtinka R22, MŽ28. Gerai jam įtinku R405, MŽ545. Aš nežinau pati, kaip klausanti, kaip sakanti, kaip bevalganti: vis jums neįtinkù Šts. Sunku įtikt tokiai pikčiurnai Ėr. Kad tu visims įti̇̀ktai, tu dėvi trumpus plaukus Plšk. A šiokia valdžia tebūnie, a tokia, – visims neįti̇̀ks Žlp. Niekaip neintenkù dukteriai Kzt. Toki suosli, negalėjo anai įti̇̀kti Als. Neina (nesiseka) įti̇̀kt, i gana Žal. Ne tu nori įti̇̀kti, ne tau reik įti̇̀kti Trk. Vaikami nigdi neintiksi̇̀ – neik gyvent pas vaikus Drsk. Jei įti̇̀ksi, gerai, o jei neįti̇̀ksi, dar galia apibarti Bdr. Misli[j]ai, vaikam antiksi̇̀ visiem?! Švnč. Žentas storojas, kaip geriau įti̇̀kt tėvu, buvo labiai paklusnus BM141(Pkr). Žinoma, kaip del kuningo, bobos ir davatkos, besistorodamos įtikti, šio to prineša DS367. Anksti keliuos, vėlai guluos, vis senai anytai neintinkù, o jauną mošulę nepralenkiu LTR(Msn). Gražiai pačiai įtikdamas aš be laiko pasenau LTR(Jnk). Aš norėčiau tėtei įtikti kiek galėdamas! V.Kudir. Nuo kurio laiko ėmei rūpintis, kad man įtiktai? V.Krėv. Dukrele mano, jaunoji mano, kap tu intiksi̇̀ senai anytai? (d.) Dg. Aš motulei intiksiu, margas karves pamelšiu KrvD26.
| Kuo aš tau n'įtinkù? Slv. Jis jai niekuoj neinti̇̀ko! Lp. Aš maniau, kad tuo įtiksiu tau V.Krėv. Teta kunigėliui savo šneka neįtiko S.Čiurl. Savo tarnavimu jis abiem turėjo įtikti: šeimininkei ir tarnaitei J.Jabl.
^ Senųjų byla: dar toks negimęs, kurs būtų visiems įti̇̀kęs APhVII132(A.Baran). Jei atsileidęs dirbsi, neįti̇̀ksi ponuo, jei daug valgysi, neįti̇̀ksi gaspadoriuo Klp. Niekaip neintiksi: nei priklaupęs, nei pritūpęs Ds. Kitam pirkęs neįtiksi LTR. Jai šikinėn bučiuok, tai intiksi LTR(Ds). Moteriškei norėdamas įtikti, vadink ją dailia LTR(Brž). Ir geriausia anyta marčiom vis tiek neįtiks KrvP(Lzd). Be kailio liksi i visiem neintiksi̇̀ Dglš. Jei ir naktį neužmigsiu, visiem žmonėm neįtiksiu LTR(Kbr). Greičiau plikas paliksi, nekaip visiem įtiksi LTR(Jnš). Ir be galvos liksi, visiem neintiksi̇̀ Lkm. Be marškinių liksi, visiem neįti̇̀ksi Mrj. Greičiau šventu paliksi, nekaip visiem įtiksi LTR(Brž). Kad ir stipsi, visiem neįti̇̀ksi Prn. Nors iš kailio išsinersi, visiem neįtiksi LTR(Gdr). Ir dėdienei neįtiksi be pautienės KrvP(Lš). Kol ponui įti̇̀ksi, nuo Dievo atliksi J. Nė saulės duktė negal jam įtikti B. Nė saulės duktė jam neįtiks VP34. Blogam neįtiksi, kad ir angelu tapsi KrvP(Rs). Durnam i širdį parodęs neįtiksi LTR(Vdk). Jam nė aniolas iš dangaus neįtiktų LTR(Grk). Kol visims įti̇̀ksi, pats nė biesuo nebtiksi End. Intik Dievui, apgauk velnią – ir bus gerai LTR(Auk). Jai ir pats velnias neintiks LTR(Ds).
| refl.: Įsitikdamà jam sako teip Km. Šitas brigadyrius moka valdžiai insti̇̀kt Lel.
ǁ H178, R, R26,60,170,256,399, R1, MŽ, MŽ33,80,226,342,537, LL197, NdŽ, KŽ patikti; kelti prielankumą: Žmogus tikrai viežlybas, visiems įtinkąs R131, MŽ173. O kaip jau nebesi ponu, jau i nė vienam nebįtinki̇̀ Pln. Ar neįtinka vainikėliai, ant rankelių žiedužėliai LTR(Nm). Prausiau baltai burnelę, kad įti̇̀kčiau mergelei JV119. Nesakau, kad ana man neintinka rš. Nė vienas mano žodis n'įtinka Praksedai V.Kudir. Kai pamatė ją Raivedys, intiko jam jos skaistūs veidai V.Krėv. Jei jum intiñkami, tai duosiu obuolių Kpč. Rašyba visims įtikti negal Jn. Varyk šalin iš manęs vis tai, kas manyje tau neįtinka brš. Šita dūma gerai intiko bei karaliui, bei kunigaikščiams BB1Mak6,60. Ir įtiko toji kalba visai tūlybei BtApD6,5. [Vieni krikštijos,] kad dovenas gautum ar įgytų nenustotum, kiti ant galo, kad savo viešpačium įtiktum ir pamėgtum M.Valanč. Prisako mumus, ką daryti, ką vengti, idant Dievui įtiktumbim BPII48. Duok man tau visada įtikti Ns1832,8. Turi tu gelbėt žmogų prastojusį, tau įtikusį SGI105. Dievui lygiai ir žmonims įtikdavo ir meilus būdavo S.Stan. Norime, idant maldos, afieros, pasnykai …, darbai mūsų geri V. Dievui meilūs, intinką būtų DP296. Dievui įtinkamu būsi ir tuomi savo širdį ramdysi ir džiaugsys S.Dauk. O valgis nedaro mus įtinkančius Dievui GN1PvK8,8. Šis yra tobuliausias, gana įtinkąs, beje, apstingas ir per viršų pereinąs užmokėjimas už mano griekus brš. Eš prisakau jumus …, idant jūs mano prietelkos nepabudintumbit nei krutintumbit iki jai pačiai įtinkant BBGG3,5. Labai įtikau Dovėnų jaunūmenei, kuri manęs ir išleisti nebnorėjo M.Valanč. Tada pataisė jo augyvė istrovą, Tėvui intinkančią BB1Moz27,14. Dievui įtiktinas būsi ir tuomi savo širdį nuramdyt ir pasidžiaugtis galėsi rš.
| Mužikas įtikęs – nors prie ronos dėti rš. Bet ir tėvulis įti̇̀kęs – radęs miegantį ir šoka mušt (iron.) Ss.
| prk.: Jau dabar giltinei įti̇̀ksi Vdk.
^ Įtiko kai šun[iui] botagas B, B153,731, Sch98.
įtiñkančiai adv.: Kupčius tur mokėti žmonėms įtinkančiai pasielgti prš.
įtiktinai̇̃ Jam įtiktinai darau R162, MŽ214. Eš tiek gero nuog Dievo gavęs, kaltas esmi Jam intiktinai gyventi BPI68. Elgčiaus tau įtiktinai bevengdamas piktenybės PG. Po tavo akių mok jisai tau įtiktinai kalbėti RBSir27,26. Iš to gi nei jiem intiktinai gal tarnauti, neigi išganytu pastoti MTXI(Praefatio). Visuose daiktuose įtiktinai daryti B352. Reikia, kad jis ne svietui ir ne savo kūnui įtiktinai, ale pagal Kristaus pamokslą gyventų brš.
| refl.: Ta kalba vokiška labai įsiti̇̀ko ma[n] Kbr.
3. įsigauti, įtaikyti, patekti: Durys atdaros, vė[ja]s įtiñka KlvrŽ. Vė[ja]s įtiñka į vidų Šts. Vė[ja]s ka įti̇̀ks, pils grūdus i vėtys Brs.
| prk.: Inti̇̀ko kas (įlindo dieglys), sakau – prapuoliau Str.
išti̇̀kti NdŽ; L, Rtr
1. tr. Q528, SD111,185, H, H155,160, R343, MŽ460, N, I, Kos32, K; KŽ suduoti, paliesti suduodant, pataikyti mušti; kliudyti: Ižtinku SD378. Mozė pakėlė ranką, ištikdamas lazda du kartu uolą brš. Tinai tu olą ištiksi, tada vanduo iš jo tekės, jeib žmones gertų BB2Moz17,6. Tu uola, rykšte ižtikta ir daug vandenio ižliedama SPII209. Angelas Viešpaties atėjo … ir ištiko Petro pašonį ir pabudino Petrą NTApD12,7. Vienas iž tarnų stovinčiųjų išti̇̀ko plaštaka Jėzų DP158. Ir spjaudė Jam ing akis, ir ėmė nendrę ir ištiko ta Jo galvą BPI382. Kas tave ištiks arba tvyksterės per vieną šalį veido, pastatyk jam antrą SPII247. Bet ašjan kalbu jumus, neatsiimkit piktamui, bet kas tave ištinka dešine puse, atversk jam ir antrą Ch1Mt5,39. Ir kurs tave ištinka per vieną skruostą, tam pasiūlyk ir antrąjį Bb1Luk6,29. O vienas iš tų, kurie tenai stovėjo, ištraukęs kalaviją, ištiko tarną aukščiausio kunigo ir nukirto jam ausį NTMr14,47. Tuojaus kaip šunys apniko, Jėzų parmetė, ištiko SGI75. Tu ištinki juos, o anys nepajunta, tu mūčiji juos, vargini juos, o anys nesigerina BBJer5,3. Ir pakėlė ansjan lazdą, ir ištiko aną vandenį, kursai buvo upėj Ch2Moz7,20. Jei kas savą tarną alba tarnaitę ing akį ištiks ir tą pagadins, tasai tur juos valnus išleisti dėlei tos akies BB2Moz21,26. Ale atsikeldamas jis berną su sukamąja pistūle taip skaudžiai per galvą ištikęs, kad tasai alpaliuodamas atgal pašlijo LC1878,37.
| Aš jį negalėjau nei vienu kirčiu išti̇̀kti KI55. Kulka ištiko Strazdienę į galvą I.Simon. Lietuvio kalavijas ištiks tave rš. Mane šūvis mažumą į koją išti̇̀ko KII214.
| intr.: Per burną ištinku, mušu SD1129. Pagaliu ištinku SD13. Ištiko per ausį R, MŽ. Liepė tiems, kurie prie Jo stovėjo, ištikti Jam ing burną GNApD23,2. Vienas iš tarnų ištiko Jėzui ing veidą I. Plaštaka ištiko veidan SGII83. Ir ištikęs ing šoną Petro, pabudino jį GNApD12,7. Ižti̇̀ks ing krūtis, tarys: – Dieve, susimilk man nusidėjusiam DP574. Bet jei kas tau ištiktų ing dešinę pusę veido tavo, paduok jam ir antrą GNMt5,39. Jakobas … septynis kartus kakta išti̇̀ko DP536. Ing vaikelio šoną kairį peiliu ištinka brš. Ištiko ponas par ausį piemeniui J.
| Dievas ištiks ing tą uolą širdies mūsų DP477.
| prk. tr.: Lyg botago pliaukšterėjimas kiekvieną kartą ištinka Vilių šis žodis („šmugelninkas“) I.Simon.
ǁ sužeisti: Jei kas žmogų ištiks, kaip numiršta, tasai smertimi numirs BB2Moz21,12. Bernui namon pareinant, popirm parbėgęsis gaspadorius priešais ateidamas jam į pilvą įšovė. Ištiktasis šiandien į kreislacaretą nugabentas tapė LC1883,15.
ǁ užmušti: Numuštas, ižtiktas SD376. Dabar nes ištiesiau ranką mano, kad ištikčia tave ir žmones tavo pavietro Ch2Moz9,15. Nes parašyta yra: ištiksu piemenį, o avys gardo bus išbarstytos NTMt26,31. Ištiksiu piemenį ir išsklaidysis avys guoto VlnE188. Ištiko Ponas visą pirmgimį Egiptų žemėje BB2Moz12,29. Del piktybės žmonių mano ižtikau jį SPII201. Aš galiu ištikti ir išgydyti BB5Moz32,39. Ale pakentėk mums, Viešpatie, neištik mus kaip pirmgimusius Egipte brš. O iškėlęs žemėn blokšdamas ištikai SGII56.
ǁ prk. nubausti kuo nors: Tasai širdį tėvų gręš vaikump ir širdį vaikų tėvump jų, idant eš neateičiau ir žemę neištikčiau užkeikimu BBMal3,24. Ir vyrai užu durų namų tapo ištikti aklybe BB1Moz19,11. Ištiko aklumu visus nuo mažiausio iki didžiausiam Skv1Moz19,11. Nesa aš mano ranką ištiesiu ir Egiptą ištiksiu visokiais stebuklais, kurius eš tinai padarysiu BB2Moz3,19. Todėl tu ištikai mane sunkiomis bausmėmis brš. Ponas Dievas žemę ištiksiąs kardu, maru ir badu Ns1850,1. Sodomo žmonės pasijuto apjakimu ištikti Kel1863,57. Ištiksiu varlėmis visą rubežį tavo Ch2Moz8,2. Ir tur valdžią ant vandenių parmainyti anus ing kraują ir ištikti žemę visokiu varginimu GNApr11,6. Prie poterių kas vakaras ir kas rytas pridėsiu keiksmą: – Dievas tave ištiks! V.Kudir.
ǁ SD242, N, Ms trenkti (apie žaibą, stabą): Žaibas jį išti̇̀ko KII138,234. Žaibas butą išti̇̀ko KI354. Kaulstabu ištiktas H180. Stabu muštas. Stabu i̇̀štiktas KII90. Atanešė Jam paralyžium ištiktą ant patalo gulintį Ev. Jėzus … tarė stabu ištiktamui BtMt9,2. Gydė raupotus ir oru ištiktus Pron. Nuleido žemyn guolį, kuriame gulėjo stabo ištiktasis SkvMr2,4. Stabas prem galia išti̇̀kti nū vilko Sg. Koja ištikta (paralyžiuota), buvo sveika Tvr.
^ Stovėjo kaip stabo ištiktas LzP. Tas [vaikas] kap i stabo i̇̀štiktas buvo (nejudrus) Iš.
ǁ užgriūti, užpulti: O kad atėjo tvanas, ištiko upė tuos namus GNLuk6,48. Pūtė vėjai ir ištiko anus namus BtMt7,25.
| Aš noriu ją ištikti ir nustumt nuo jos aukštybės V.Kudir.
ǁ atitrenkti, sutrenkti: Ir jog ims tave and rankų, kad kada neištiktumbei and akmenio kojos tavo Ch1Luk4,11.
| refl. intr., tr. SD1185, SD235, Sut, N: Eš tave vadžiosiu tikru taku, idant tau keliaujančiam nebūtų sunku ir tau tekančiam, jeib neišsitiktumbei BBPat4,12. Nesa jei augyvė nėščia … ko pikta išvysta, jei kur išsitinka, tuojaus iš to vaikelis, kačei negimęs, tur žyvate augyvės kentėti BPII509. Vanduo … daro putą ir ižsitikęs su ja ant akmenio … pats sugrįžta, o putą pameta, kuri tuojaus išgaišta SPI72. Nevaikščiok keliu …, kur galėtumbei išsitikti akmenį BBSir32,25.
ǁ išmušti: Mes, krikščionys, pradedame skaityti hadynas dienos dvylika ištikus naktį BPI232.
2. tr. DŽ, Lzd, Arm užgauti, sumušti: Ką nevalia užgauti, išti̇̀kti KII280. Galvą labai ištikaũ: ana (karvė) mane nešioj[o] po lauką Str. Vienuokart [karvė] koja kaip trenkė, ranką išti̇̀ko Slk. Dabok, kad aš neišti̇̀kč tavęs Dkšt. Ar niekur neišti̇̀ko? Mrs. Tankiai ir ištinkù, kap ką sūnus [bloga] padaro Rod. Šito karvė pasiutus, žiūrėk, kad neišti̇̀kt Str. Kaktą geležia išti̇̀ko Dkšt. Bijau tavo risto žirgo, ištiks kanopom LTR(Tvr). Tropysi vyrą piktą, tankiai būsi ištikta JV266. Jojau aš šuoliu, nuo žirgo puoliau, purvynely gulėjau, ištikau koją, ištikau ranką, ištikau jauną galvelę LLDIII622(Tvr).
^ Kas nori šunio ištikt, tai ir lazdą gauna LTR(Lp).
| refl. tr., intr. Nmn, Kpč: Vaikas verkė, strūbavo, kad išsiti̇̀ko pirštą Mrk. Berniukelis pargriuvo ir išsiti̇̀ko kojelę Tvr. Sūneli, ar neišsitikai̇̃ kojos puldamas? Mrs. Išsiti̇̀ko vaikutis akutę Vs. Neleipok, išsitiksi̇̀ Lp. Kai nuo žirgo lipė, šoną išsiti̇̀ko (d.) Švnč.
3. intr. BŽ60, DŽ, NdŽ kilti, užeiti, pakilti: Kad vėjis ištiñka, vilnys sudaužo valtį ir linksta girios medžiai J. O kad aš ėjau pas motynėlę, o ir išti̇̀ko šiaurus vėjelis JD493. Išti̇̀k, vėjuži, atkreipk laivužį nors ant tojo kaimelio, kur aug mano mergelė! Niem14. Da nei priplaukiau nė pusės marelių, ištiko vėjelis LTR(Klvr). Ištiko vėjelis, išvirto laivelis, skandin mane jauną į marių dugnelį LTR(Ldvn). Ir išti̇̀ko rytvėjėlis, ir nupūtė vainikėlį JV307. Kad vėjas didis ištinka, žiedas žemėn puola PK85. Ir anuos obuolius nuskint, bo kai vėtra išti̇̀ks, tai su šakom nulaužys Pc. Bevaikščiojant jai po sodą ištiko viesula ir tą dukterį nunešė LMD(Dkš). Sulaukus vienuoliktos valandos nakčia ištiko didelis viesulas BsMtII78. Paskui išti̇̀ko pustymas Pc. Bet čia staiga ištiko audra, kuri siautė gana ilgą laiką K.Bor. Šalna kap išti̇̀ko, tai panugriuvo visi žydėsiai LzŽ. Išti̇̀ks šalnelė, pakąs rūtelę (d.) Kp. Ištiko didi speigai, karalius ir visa jo ponybė turėjo nakvoti palapinėse rš. Aš uždarysiu tuos per šoną langus, – gali ledai išti̇̀kt Pc. Ale tai kad išti̇̀ko snigt Pg. Bet netrukus mus iš miego prikėlė baisus dundesys, lyg būtų ištikęs žemės drebėjimas J.Balč. Na, ištiko šaltis – pakūrenk, ištiko karšta – langus pradaryk! Vaižg. Kap ištiñka kokis oras, tai pirštus burnon kemša Lp. Sunku buvo, kai karas išti̇̀ko Bsg. Vyram blogiau, jeigum ištiktų̃ karas, o teip kas gi! Sug. Už tai susivaidijo ir ištiko muštynės LzP. Anglijoje gi tuo metu ištikę buvo sumišimai Š. Dainos atliko, verksmas išti̇̀ko, kad reik žanytis J. Vakar gaisras išti̇̀ko LKT111(Kltn). Čia išti̇̀ko didelė linksmybė BM277(Šlv). Ištiko lenkmetis rš. Avis yra smagurė, jei turi iš ko pasirinkti, ale moka pasitenkinti ir by kuo badui ištikus Blv. Jis jautė, kad ši mergina jo neužvils, o, reikalui ištikus, jai bus galima patikėti ir atsakingesnius uždavinius V.Myk-Put.
ǁ Š atsitikti, įvykti: Išti̇̀ko nelaimė vieną metą Brs. Pasidėk tą laišką, teismuo išti̇̀kus, turėsi pasirodyti DūnŽ. Liuob išeidavo dideli barniai, liuob i teismai išti̇̀ks Yl. Visi ištikę įvykiai paaiškinami fiziškai rš. Kritimo metu ištinka nesvarumo būsena rš. Nepalik peilio ašmenų į viršų, be bėda ištiks LTR(Ds). Jei [šuo] staugia žiūrėdamas į viršų, tai ugnis ištiks LTR(Ldvn). Jei šuo kaukia, tai ištiks kokia nelaimė LTR(Rk). Daba avarijos išti̇̀ko a dvi su tums mašinums Grd.
4. intr. KŽ pasitaikyti, būti: Išti̇̀ko blogi metai, kad rugiai buvo brangūs J. Antri metai išti̇̀ko jau blogesni J.Jabl. Trečia Velykų diena ištiko taip graži kaip dvi pirmoji Vaižg. Kokia puiki dienelė šiandien ištiko! J.Balč.
| Vakar dar dienikė ištiko (pasitaikė graži) Kv.
5. tr. DŽ, NdŽ, KŽ užklupti: Einant namon, mane ištiko vėjas ir žiponuką mano sudraskė in šmotukus BsPIII108. Naujoje vietoje juos ištiko didelė pūga K.Bor. Jų neištiks karštis ir saulė brš. Ištiko tave viesulas BBPs81,8. Koronė Dievo ne vieną jau už tai ištiko Sz. Galinti visus ištikti dievų rykštė Blv. Dievo pabauda [jį] išti̇̀ko VšR. Liga mane skaudžiai išti̇̀ko KI229. Beprotybė veikiai ištinka nelaimingąjį karalių rš. Žindyvė nuslėpė, kad serga limpamąja liga, ištikusia ją prieš persisamdžiant rš. Jeigu mano vyrą ištiks priepuolis – jūs būsite kaltas! K.Saj. Kraštą ištiko ypač didelis nederlius rš. Nelaimės ištikti reikalauja visokios pagelbos rš. Kad jau tikrai tu ištiktas nepalaimos, gal bus tau ir pagalbos Vd. Bėdos ištiktas žmogus Pn. Teištinka nelaimė žmogų, kuris tave (kregždę) palies MTtI81. Da labai senai vienais metais žmones ištikęs badas LTR(Ds). Kokia gi didesnė nelaimė gali ištikti mergelės širdį? V.Krėv. Nuo to laiko … ten nebesivaidena, ir kad būtų ką nors kas pikto ištikęs, nebegirdėti TŽIV446. Ir jį panašus likimas ištiko S.Nėr.
^ Grynas, plikas, kaip gaisro ištiktas KrvP(Ps). Nesijuok, kad kitam nesiseka – ir tave tas gali ištikti TŽIII379.
ǁ apimti: Mane ištinka linksma nuotaika rš. Aš grįžau prie savo darbo, džiaugdamasis mane ištikusia netikėta laime J.Balč.
6. intr. KŽ leistis į ką, pradėti kokį veiksmą, imtis: Žentas išti̇̀ko į provą J. Bronė jau į ašaras išti̇̀ko KlvrŽ. Ištikau į ristę, kol bepriginiau M.Unt. Į gvaltą išti̇̀kus, reik skubėti Pp. Varnos, besivaržydamos kokį kąsnį, ištinka kartais į kovą Žem. Virtinės užkampiais užpuldinėdamos neprietelius skardė, nes visumet saugodamos, idant neištiktum į aiškią mūšą S.Dauk. Pradėjo smulkus lytus dulkinti, o ant pavakarės ištiko į sodrų lytų Žem. Ištikus į tiesą, pats pasirodė neteisiu S.Dauk. Karvės trūksta, meisa baigiasi, į sausą posninką ant rudens ištiksime Žem.
| Argi jau pareis (teks) prie daktaro ištikti? LzP. Nėkas neištiko (greit nesikreipė) pry daktaro, ir mirė Lk.
7. intr. išsiversti, ištekti, apsieiti: Kaip nors išti̇̀ksiam i be patalų Skd. Par žiemą su miltais gal ir išti̇̀ksme Jnš. Išti̇̀kdavom: ir apsivilkę, ir pavalgę buvom Pbr. Kitas su nėkais ištiñka Yl. Meisos buvo mažai, to grūdo maž tebuvo, i reik išti̇̀kti Lnk. Da turiam bakanėlį duonos, išti̇̀ksim lig subatos Skrb. Gali eiti, išti̇̀ksiam i be tavęs Skd. To sijono netaisius negal išti̇̀kti – išplyšimai vieni Šts. Teip ištiñkav, ka jau turiav šio to Skd. Neišti̇̀ksiam be teismo Šts. Par gavėnią reikia su pusbačke silkių išti̇̀kt šeimynai Žml.
ǁ sutilpti, išsitekti: Visi išti̇̀ksiam vežime – gali sėsties Skd.
ǁ tr. iškęsti: Turėjom šaltas žiemas išti̇̀kti, kolek vėleik pasibudavojom Akm.
8. intr. RdN, Ps sutikti, sugyventi: Jie visi labai gerai ištiñka Brž. Tu munim ištiksi, nebijok, aš stovu žodžio Šts.
ištiñkamai
9. tr. KŽ užtikti, sutikti, rasti: Kurį anas išti̇̀ks, tam paduos Zt.
10. tr. atspėti, įminti: Pažvelgęs į didelę stovinčią pušį, neištiksi jos amžiaus rš.
nuti̇̀kti; Q86, M
1. intr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ pasitaikyti, įvykti, atsitikti: Kas nuti̇̀ko, ar sergąs esi, kad guli? J. Ką jos (kortos) tę parodys – kas nutiñka, tas nutiñka Aps. Kas nuti̇̀ko, kaimynėl, kas? Skrb. Kas nuti̇̀ko su akia? Slnt. Kad būt nelindęs, niekas nebūtų nuti̇̀kę LKT212(Klvr). Kas anam nuti̇̀ko, sunku pasakyti Brs. Kas [negera] nuti̇̀ks, – mazgo neatrišu Zp. Vis tas jam nutikęs, kas žmogaus amžių trumpina S.Dauk. Senelis greitai pasirodė duryse beveik išsigandęs, ar kas mergytei nenutiko Mš. Nėkas blogas nenuti̇̀ko, parejau Klk. Kunegas ne tus pasako daiktus, katrus pats regėjo, bet tus, katrie nutiko pirm keletos tūkstančių metų M.Valanč. Šuo ėmė jį (vilką) tramdyti, kad nedainuotų, nes gali kas nors bloga jiedviem nutikti LTR(Tt). Idant kokia norint nelaima nenutiktum S.Dauk. Ta mūša nutikusi metūse 755 S.Dauk. Kaime vis kas nors nauja nutikdavo V.Bub. Ką turi daryti ugnie nutikus? S.Dauk.
| impers.: Kartais nutinka šlapiam čėsui esant, jog šienas nebūtinai išdžiūna S.Dauk. Kad jau teip nuti̇̀ko, tai ką gi bepadarysi Brž. Par tave teip negerai nuti̇̀ko Grž. Kad it teip nenutiktum kaip tims pieminims, kurie, vilkams bandą apnikus, šunis lakina S.Dauk. Dėl ko taip nutiko, kad man' siratėlę tėveliai paliko (d.) Krč. Tuo tarpu kiti naktį pagal pas šventą ugnį šildydamos teiravos nu dievų, kaip nutiks sergančiam M.Valanč.
| refl. H, R, MŽ, N, K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Kaip kas gimęs, kaip jis gyvenęs ir kas jam nusitikę (nusitiko MŽ86) R65. Vargas jam nusitinka R69, MŽ91. Didelė nepalaima nusiti̇̀ko KII269. Tokiai negandai, žėlėk Dieve, nusiti̇̀kus, tuo pons amstrots su tarnais visais pasirodė K.Donel. Ar tamistai kokia nelaimė nusitiko, kad teip verki? Žem. Ką regime nusitikusį su svetimomis tautomis, tas pats yra buvęs ir su lietuvių tauta A1884,82. Po tokiu antru nusidavimu pagrįžęs namo pasisakė savo tėvam, kas jam nusitiko miške BsPII157. Bijojo nesang, idant kas kelė[je] nenusitiktų jam S.Stan. Tai nusitiko trečioje dienoje man atejus KBI27. Jei bernas [gimsta], taipajag tur remesovos kokios mokinties, keliauti, kur tam vel gana vargų gal nusitikti BPII510. Leidžiu savo tarną eiti, ir nieks tenelaiko jį, jam nieks netur nusitiktis brš.
| impers.: Teip nusiti̇̀ko, kad vis kakalys rūksta Pgg. Vieną metą kad ten nuejo, o V. Jėzus turėjo metų dvyleka, nusitiko, jog išeidamys iš miesto pasigedo kūdikio brš. Teip išpuolė nusitikti rš. Jam tei[p] nusiti̇̀ko, kai[p] pirmajam Jrk28.
ǁ refl. įvykti: Į šį kraštą menkai kas yr nusiti̇̀kę Rsn. Nusitiko didis sumišimas Europoje rš.
ǁ tr. KŽ užklupti: Bet ir šį (žmogų) nelaimė nutiko: kai tik jis užmigo, atbėgo mėnesio arklys ir nuėdė tas avižas LTR(Jz). Vis tiek, kas mane nutiks, – bet žengiu į jį (gyvenimą) lengva, pakilia širdimi rš.
2. intr. DŽ, KŽ pavykti, pasisekti: Kelionė man nuti̇̀ko, t. y. pasisekė J. Nenuti̇̀ko jai diena [važiuoti, dirbti] Ėr. Nenutiko nenutiko mano broliui ženybos LTR(Dv). Pirmieji bandymai puikiai nutiko rš. Žentas labai nenuti̇̀ko Ėr. Neieškojau kito vyro: nenuti̇̀ko vienas, tai nebereikėjo Tj.
| impers.: Vakar man nuti̇̀ko bulvienius padžiovint (nelijo) Ker. Nuti̇̀ko prieš lietų šienas pasigaut Rm. Nenuti̇̀ko: nuėjau miestelin – krautuvė uždaryta Mžš. Nuti̇̀ko gerai: tik atėjom, ir autobusas [atvažiavo] Pbs. Aš nebeatsidžiaugiu, kad nuti̇̀ko karvė gera nusipirkt Mžš. Nuti̇̀ko man šitas berželis parsivežt kai šuniui botagas Glv. Duoną išmokau kepti, tik nežinodavau to laikrodžio – kada išimti, ale ma[n] vis nuti̇̀kdavo Krž. Nenūti̇̀ko jei [ištekėti], nenūvyko, atsikryžiavok, neik už kito Grd. Oi mergelei nenutiko, netekėjus ana liko LTR(Čb). Ne kiekvienam nutiks taip iš karto atrasti uždarbio kaip man rš.
^ Nutiko kap šuniui botagas Plm.
| refl.: Nenusti̇̀ko jai vyras, nesugyvena Klt. I man, būdavo, nusti̇̀kdavo darbas Dglš. Nenusti̇̀ko gyvenimas Ad. Nenusti̇̀ko pati – ne po sau paėmiau Vlk. Tasai paketinimas nenusitiko Gmž. Vaidinimas nustiko puikiai rš.
| impers.: Kap kada ir nustiñka ištraukt žuvų Aps. Jam nusti̇̀ko, kad ausis pataisė (išgydė) Dglš. Tai tau nenusti̇̀ko, pati sugriuvai i pieną išpylei Vdš. Kad sutikai mergiotę su pilna kašele, tai jau nusti̇̀ks Vdš. Nenusti̇̀ko, numirė Rš. Ot nusti̇̀ko gerai! Aps. Nenusti̇̀ko Verusiai tekėt Dglš. Ažmiršau panosinyną, ale negrįšiu – nenusti̇̀ks Dkšt. Jam vis nenusteñka – šonakaulius suslaužė Klt. Nenusti̇̀ko pyragai iškept – sūžalius išėmėm Vlk. Man kad i nustiñka visur Dglš. Man nusti̇̀ko geras arklys pirktie Rod. Nenusti̇̀ko parlėktie autobūzui per ežerą (įsmuko po ledu) Aps. Nusti̇̀ko duoną gardžią iškept Ktk. Pasekiui nusitiko jiems praplatinti katalikų tikėjimą Brazilijoje Gmž.
^ Nusti̇̀ko tai nusti̇̀ko, kai žabalai vištai grūdas Žl. Nusti̇̀ko kai šuniui botagu Prng.
ǁ KŽ būti geram, tinkamam, nusisekusiam: Kviečiai šįmet nutiko Skr. Kaži ko duona nenuti̇̀ko, a čia raugas prastas Ll. Kelis kartus kindziukas mum nenuti̇̀ko Gdr. Jau nenuti̇̀ko telyčia, tai jau baisiai nenuti̇̀ko: neėdė, neaugo Mžš. Jei uogienė nuti̇̀ks, laikysiu žiemai Rmš. Kad jais (bites) prižiūrai, o orai nutiñka, tai daug medaus prineša Gs. Šiandien blogas oras, labai nenuti̇̀ko Upn. Smiltinėje žemėje [dobilai] tiktai drėgnuose metuose nutinka prš. Šiandie vaikas nuti̇̀ko (nerėkia) Alk. Ka toks nuti̇̀kęs vaikas, tai i augyt lengva Nm. Tik vienas daiktas – ka būt marti nuti̇̀kus Šd. Apsiaustukas taip nūti̇̀kęs, stova kaip nūlietas Lkv. Jis meisteris nuti̇̀kęs Skr. Nuti̇̀kęs žmogus, raudonpusis (raudonais žandais) Šts. Tokia nuti̇̀kusi duonelė, ėsk i norėk Krš. Nuti̇̀kęs laikrodis – jau a penkiolika metų eina Erž. Viralai anos visumet nuti̇̀kę, uždaryti Plt. Rūgštikė taip nuti̇̀kusi – skanybė kopūstų! Krš. Ir ramus buvo, ir tykus, viskam nuti̇̀kęs Skdv. Kas šiandie šeiminykui, kad toks nuti̇̀kęs? Šk. Nuti̇̀kęs buvo alus Erž. Jau šįmet metai nuti̇̀kę, negali dejuot Erž. Dailus, nutikęs vyras buvęs Benediktas J.Paukš. Paprastasis mūsų statrašas, nu lenkų įgytas, taip yra nenutikęs, kad skaitytojas nieko gero negali išversti iš lietuviškų kningų Jn. Jūs randate mano darbą nenutikusiu, tai ir tuščia jo V.Piet. Turime labai nutikusį priežodį: „Pavogė arklį, pridėk ir balną“ A1883,218.
nuti̇̀kusiai adv.: Nenuoti̇̀kusiai I.
nutiktinai̇̃ adv.: Nenuotiktinai I.
| refl.: Duona nusti̇̀ko Dbk. Alus nenusidavė, nenusiti̇̀ko KI521. Tarkė košė dažnai nenusitiñka Gs. Duona ne marti, kai nenusti̇̀ko Trgn. Kad tik darbui nusitinka [arklys], vis gerai – ar pigus, ar brangus Pš. Tokių bobų nėr [daugiau], ot nusti̇̀kus! Žl.
3. intr., tr. nutaikyti: Reikia nuti̇̀kt kap vienas [kuliant]; kap patiksi – lengva, nepatiksi – sunku LKT392(Brsl). Nenùtiktas siauris jo Prng. Kap tik čėsu nutikaũ nuvažiuot Dglš. Nepripratęs niekur nieko nenutiksi̇̀ Trgn. Tai gerai nutikai̇̃ man pasiūlyt pieno Dglš. Žodį nenūtikái [vyrui], tujau pykdavo Grd. Tu nenutikai žodelių pratarti, tu nenutikai darbelių dirbti LTR(Dl).
4. intr. įtikti, patikti: Kas nenuti̇̀ks, užšniokš – neturėsi vietos Krš. Kas biškį nenuti̇̀ko, i bliauna Rdn. Kas nenuti̇̀ks, pyškesiais viskas eis DūnŽ. Jam (vyrui) nenūti̇̀k, pultų mušties Grd. Aš vėjas, vėju nulėkęs pavalgau, i vė lekiu an keltavas, i vis jai nenutinkù Prng. Turbūt valgis jam nenutiko, kad ėmė pilvą skaudėt Gs.
| Kad nutinka žemė, auga bulvės Ggr.
| impers.: Jam nuti̇̀ko čia pas mus būt, i jis prisistatė vėl Šmk.
5. tr. SD3539, R69, MŽ91, Sut N, KŽ užklupti, užtikti: Tik tik nenutikaũ piemenio prie lašinių Dkšt. Nutiko jį valgant rš. Reikia tep padaryt: kur nutikai̇̃, tai ingurinai per žandus, ir tegu jį perkūnas! Al. Nenusekamas, nenutiktinas SD182.
6. intr., tr. SD28, Sut, N, KŽ kliudyti, pataikyti: Pautas [paritus] nùtinka, tai jį paima, o jei nenùtinka, tai leidžia trečias Dv.
^ Kas an karštą nutiko, tas ir šaltą pučia LTR(Krn). Kuom Dievas svies, tuom ir nuti̇̀ks Prng.
7. tr. rasti, gauti: Ar gerą bobą nūtikái? Lkv. Ar tu nenutikai̇̃ dėl manę aukselio sidabrėlio, kad negali manę išpirktie iš svetimos šalelės? (d.) Kb.
ǁ ištaikyti (laiko): Vis nenutenkù laiko Lnkv.
8. intr. pataikyti mušant, suduoti: Kap nutikaũ per galvą, tai ir griuvo kap negyvas Arm.
ǁ refl. tr. užsigauti: Meška trinkt nuo medžio ir nusti̇̀ko šonakaulį Ml.
9. intr. išnykti: Tep pasakė Asilkas ir nuti̇̀ko – liš iš to daikto paspylė kamuolaičių pie žemę LKKII220(Lz).
pati̇̀kti
1. intr. Q629, H, H178, R, R162,358, MŽ, M214,480, S.Stan, Sut, K, M, LL229,233, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ būti pagal skonį, teikti pasigėrėjimą, malonumą: Ar tai jums patinka? R168, MŽ222. Su arkliais arti, ekėti, nu tas pati̇̀ko Šv. Dažom tokia kvorba marškas, kokia patiñka Dg. I teip jau pati̇̀kdavo [austi], ka toks išeitų languotas Žlb. Piemenukam patiñka botagu pliauškyt Lš. Man pateñka, kai apyniai kvėpia Ob. Man patiñkma lietuviškai dudent LKKIX207(Dv). Nepati̇̀ko mumi, ką sūnus apsiženino Rod. Man labai patiñka dabar malkaut po mišką Krs. Kad jai nepati̇̀ko ben kiek, tai par galvą kavalieriui – ir eik kur nori Rk. Menka kiek nepati̇̀ko – tuoj lekia, skirias Mžš. Jos vyras jau yr toks karštas: jei tik kas kiek nepatiñka, tuoj užsiplieskia Skrb. Jum gal nepateñka, o aš tai rūkysiu Ob. Gal kas nepati̇̀ko, kad nebeatvažiuoji pas mum? Jnšk. Anam patiñka, ka jau [jo] bijo Akm. Man patiñka, kaip šiulta Kkl. Gražiai pasiūta suknelė, man tai patiñka Pš. Man labai nepatiñka [linus] mint, braukt, ai kaip kentėdavau Trgn. Anam ta muno šneka i nepati̇̀ko Sd. Nepatiñka – užsikimšk ausis Msn. Ka čia nepatiñka, tai eik į šikną blėkų šinkuot! Vlkv. Aš šiandien visą dieną vienas pats su traktoriu dirbau – taip dideliai pati̇̀ko Akm. Mun patiñka ta balta duonelė Yl. Dabar tai jau nežinau, man tai tokia duona dabar nepatenka Jž. Kap pažiūrėjot, kap čia žmonės gyvena, ar pàtinka? Rod. Dabar kaip kam patiñka, teip ir gyvena Šmn. Ką aš tiktai palei Dievą gyvenu, o valdžia geriausia man šitoj patiñka Rūd. Jam pateñka bais kačiukas Ob. Labai pati̇̀kę buvo vyrui [bitės], sako, auklėsma visada Kp. Ot man geriausia patiñka, kap stačiokę iškepa Pv. Kap tau pati̇̀ks, tep paskirstysi Vlkv. Man nepatiñka itoks mainas LzŽ. Mani patiñka saldainiai kaip tai meškai saldumas Dov. Kas pati̇̀ko, tą suėdė Vgr. Kožnas savo, kaip katram pati̇̀ko, teip kalbėjo – niekas nedraudė Sb. Aš valgau po tris, po keturias, ka mun patiñka ta silkė Kal. Čia mun pati̇̀ko ta vieta, patiko, ir gan Trk. Eik eik, ką patiks, a ligoninė, a kalėjimas (tas pats) Kv. Patiñka gandruo py vandens: ans gauna žuvies, kokių varlių LKT133(Plik). Avižienio kisielio nevalgydavau, – man nepati̇̀kdavo kvapas Krs. Man labai jos (bitės) pati̇̀kdavo, i nekąsdavo Ps. Anam labai pri gyvolių pati̇̀ko Akm. Mun pati̇̀ko šeimininkė, – devė gerą darbą Tl. Kiek mun galia ans pati̇̀kti! Trk. Man irgi nelabai pateñka bagočiai Imb. Katra an veido patiñka, katra an proto patiñka Kpč. Kiek man mergelės patiñka, kiek aš anas mylėjau! Vkš. Ant amžių (labai) nepati̇̀ko Krž. Tam karaliuo pati̇̀ko didliai Elenytė (ps.) Pln. Tenepatiñkie, teinie persti toks susisukėlis! Krš. Ir jai patikau – puolo kaip dūmuos Kp. O apsiženyt tai negi apsiženysi kokios jau, kokia tau patiñka, ale kur pasogo daug Č. Jug suaugau į mergę, nu pradeda jau ir tie vaikiai pati̇̀kti Klk. I munie anie ne tikti nepatiñka Krt. I mamai, i tetei, i seserelėms aš noriu pati̇̀kti Trk. Pri gyvo kaulo (labai) ta merga nepatiñka Krš. Abu jaunu esatav, vienas antram tik patiñkatav Krg. Tai kas, kad pati̇̀ks, pagulėt galia, o ženytis – ne Vdk. Kad būt nepati̇̀kęs, tai būčia ir nejus Skp. Eik su žmona, kur nori, jei tėvam nepatiñka Grv. Vieta man patinka, ale merga nepatinka N. Man ne teip pateñka šitas kaip anas Dgp. Mergužėlė mano, lelijėlė mano, ma[n] patiñka veidas tavo JD541. Plonas drobeles audžiau, kad berneliam patikčiau LTR(Užp). Linksmi mano širdelė, kad patiñka mergelė (d.) Jnšk. Nėra tos mergelės, kuri man patinka, kuri juodbėrėlį avižėlėms šėrė LTsI48. Man patinka kepurėlė, ant kojelių pentinėliai, tik nepatinki, mano berneli, kad su kitom kalbėjai LTR(Nm). Duosiu šimtelį, kad nori imkai, jeigu dukrelė mano patinka LTR(Rk). Jei broliams koks drabužis nepatikdavo, šits turėjo nudėvėt BsPI114. Velniu[i] labai pati̇̀ko tas alus (ps.) Sb. Geriausiai man būtų patikę namie likti Mš. Jam pradėjo patikti teisėjo pareigos rš. Jam tai patiñka, kad kas jį ponu vadina KII28. Ant vieno tikslo nupirkau, kad patiñka man J. Tariamos kartais kitims patiksiantys M.Valanč. Žemė mano tau atvira yra, gyvenk, kur tau patinka BB1Moz20,15. O jei ji ponui savam nepatinka ir nenor jos ant venčiavystės išleisti, tada teduodi jis ją ant išvadavimo BB2Moz21,8. Jei jis (kūdikis) buvęs gražus ir laumei patinką̃s, tai apmainydavę jį ant tokio bjauraus, kad negalėjai žiūrėti MitII57.
^ Pati̇̀ko kaip kvailiui pagyrimas Ukm. Patiko kaip avis vilkui TŽIII376. Patiko kaip vaikas motinai LTR(Zp). Pati̇̀ko kaip (kap Al) šuniui botagas Vl, Jnšk. Patiko kai šun[iui] rimbas LTR(Vlkv). Patiko kaip gužui varlė LTR(Jnš). Vienam patiñka motina, kitam – duktė Rsn. Kam patinka močia, o kam – duktė LTR(Gdr). Kas kam patinka: žąsinui – avižos, cigonui – lašiniai, žydui – cibuliai Pn. Jeigu kailis nepatiñka, širdies neprilauši Pvn. Jei pati̇̀ks žmogus, pati̇̀ks ir ano kepurė Lpl. Nei tas gražus, kas gražus, bet kas kam patiñka Grz. Kad patiko – nė lašelio nebeliko LTR(Žd). Kad patiko, tai neliko LTR(Mrj). Pati̇̀ko ir prie širdies prilipo Pšl, Ds. Pati̇̀ko durniui duona KzR. Pati̇̀ktų, kad šuo pašiktų Skr. Nepatiko kūmai prėskas LTR(Ldvn). Dideliai žuvys patiko, be žuvų prūdai paliko S.Dauk. Be pinigų liksi, niekam nepatiksi LTR(Gdr). Su kuo sustiko, toks ir pati̇̀ko Trgn. Valgyk, kol patiñka, rėdykis, kol pritinka Jrb.
patiñkančiai
patiktinai̇̃ Ale man širdingai būt gailu, jei aš Dievo nesibijantiems patiktinai tame būč ką daręs brš. Čia bus, beje, tūlas minėjimas, kas jums nepatiktinai skambės prš.
| refl.: Atvažiavo piršliuos, vienas kitam pasiti̇̀ko, greit ir sutarė Slm. Jeigu juodu pasiti̇̀ktų vienas kitam, tai būt graži pora Jrb.
ǁ įtikti, įtaikyti: Nei kap aš nepatinkù tau Pls. Išplakčiau ir jam dalgį, bet nenoriu – galiu nepati̇̀kt Krok.
^ Ligi visiem patiksi, ir nuo Dievo atliksi Gs. Lengviaus parikti nekaip patikti S.Dauk.
ǁ būti mėgstamam (augalų, gyvūnų): Bulbiums toki žemelė lengvesnė juo patiñka Vgr. Javam labiai pati̇̀ko mėšlo dėjimas Všk. Slyvom gal žemė nepateñka Krns. Čia žemė nepatiñka kopūstam Krs. Buvo [kriaušių], nežinau, ko te nepati̇̀ko, matai, prie žvyrio Kp. Jam (medžiui) pati̇̀ko augt Ps. Tos kandys pradeda dvėsti, kažin kas anoms nepatiñka LKT110(Kltn). Bitėm kūtės kvapas nepatiñka Pš.
| Cukrus nepatiñka dantims (nesveika) Krš.
2. tr. S.Stan, Sut, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Jž sutikti: Pati̇̀ko vyrą an tilto Pj. Patikáu einantį į Raudėnus, įsišnekom Krš. Senas seną pati̇̀kęs dar pašneki, o jauniejai neita į kalbas Jdr. Kad bažnyčioj patiksi̇̀ katrą giminę, ažprašyk svečiuos Trgn. Patikáu gaspadorių Užventė[je], kad ans veiza į muni Užv. Patikaũ Juozapą Varėnon Drsk. Patiñka jie tuos vokiečius miške Bb. Galvoju, daba jei kas muni pati̇̀ktum, sakytų, ka paklydęs Žr. Ka pati̇̀ksi aną, galėsi rokuoties Rt. Patiksi̇̀ ką ir sveikysies, dartės nesisveikina Drsk. Rykmetį ką pati̇̀ksi, prašyk į kūmas (tada vaikas sveikas augs) Rs. Nenora nė žmogaus pati̇̀kti, ka nesušnekintum Šv. Tik sūnus išvažiavo, mažu pati̇̀kot? Drsk. Kad aš jį pati̇̀ksiu, nieko nebijau – subadysiu ant vietos Jrb. Neik naktį vienas, pati̇̀ksi kokį plėšiką DūnŽ. Aš neesu pati̇̀kusi jokios baidyklės, aš neesu bijojusi Vvr. Aš šunį patikáu – kramė raudona, papilvė raudona Všv. Ant žmogaus nepuola [vilkai], žiemą jei pati̇̀ktum, tai gal suėstų LKT161(Šlv). Patikáu repežę, tokią didelę kaip kepurę Krg. Pati̇̀kom bitutę atbyzgiančią (d.) Al. Aš, patikęs mergelę, klausiau savo žirgelio LTR(Grv). Kai aš ejau namo, patikau pulką vyrų, didelių neprietelių LTR(Sv). Ėjo bernelis ūlyčioj, patiko mergytė netyčia LB115. Ir nueina miškan, patiñka mešką ir kuo naigreičiausia in riešutų krūmą pasikavoja LKT361(Trak). Eina abu toliau. Patinka kitą vyrą LTR(Mrj). Patiko bobulė tris vilkus pilkus LLDI181(Ml). Vienas karalius patiko vaikelį dešimtų metų Sz. Žadėjau patikęs akis jam išdraskyti Žem.
^ Namie palikęs, lauke pati̇̀kęs, savo gero nepažįsta (bitės) Sml.
| refl. tr. NdŽ, Drsk: Senuką žmogų tokį pasi̇̀tikau, sakau, dėde, kaip čia yr tas toks kalnas? Vvr. Esu pasiti̇̀kusi vieną sykį aną End. Beidamas pasi̇̀tinka draugą Žr. Pasti̇̀ko žmogus [mane], nustvėrė ir pasisodino [vaišinti] Azr. Rozą pastaikė eit per mišką ir pasti̇̀kt vilką Lš. Ir dabar da šuo, pasitikęs šunį, ima tuojau uostyt Ašb. Eina vėl durnius par sodžių ir pasitiñka palaidojančius nabašnyką BM152(Kri). Pasti̇̀ko kitą tokį durną kap anas LzŽ. Pasti̇̀ko vieną apdriskusį žmogų ir klausia jo patylom: ar neitumėm, geradėji, vogt? BM135(Klov). Aš to bernelio nepažinojau, nei viešu keleliu nepastikau KrvD226.
^ Geriau vilką pasiti̇̀kt kaip girtą Tr.
ǁ refl. KŽ susieiti, susitikti: Gerai, ka turi su kuom pasiti̇̀kti Žv. Sako, sudiev, drauge, greit nebipasiti̇̀ksiav Všv. Ne aš pasitinkù, ne aš šneku Grdm. Pasiti̇̀ko visi saviškėj Kdn. Su girtuokliais niekur nė pasitiktie nenorėjo Tat. Ejo žmogus keliu žiemą apsivilkęs vilkuose ir pasitiko su vilku Tat.
ǁ rasti, užeiti: Tatai eitu eitu, nuejau i patikáu daržinę Kv. Bemoksliai žmonys: patikái parašytą – nematai nėko Vž. Kap tik pati̇̀ks, ką kraujai eina, tai ir paplėšis Nmč. Vogė, ką patiko Tat. Visokias žolaites eidami par laukus ir miškus vasarą renka, kokias tiktai patinka ant savo kelio LMD(Sln).
| Patikau bernelį, pažinau vargelį (d.) Ck. Visur galima patikt gerus žmones rš.
| refl. tr.: Tu nedrįsk užeiti pri munęs, o pasiti̇̀ksi muni piktą Varn.
ǁ prk. patirti, gauti: Niekas nežinom, kur katras smertį pati̇̀ksim Sml. Čia namuos pati̇̀ko tokią nelaimingą mirtį Mšk. E, sunkius laikus šiądien patikom rš. Apie gerą sudorojimą daiktų regimųjų ir bėgimą pas Dievą, prapultį patikus A.Baran. Kryžius todėl yra visumet patiktas ir visur laukia tavęs Jzm. Ruoškit jauną ponaitelę patikti vargelio LLDII116(Pb).
3. tr. DŽ, NdŽ išeiti kam priešais, sutikti, priimti: Paeik tu priekin, pati̇̀k jį (vaiką), mažutis, sunku jam Alks. Aš lekiu pati̇̀kt i vartų atidaryt Jon. Pati̇̀kt reikia svečiai, pas mus visur pateñka Sug. Pareinu iš darbo, tai jis patiñka mane prie darželio Snt. Išejo pati̇̀ktų jo brolis Žb. Tu manę pati̇̀k Antr. Su ašarom patenkù [vaikus], su ašarom išleidžiu Aln. Išlipom iš traukinio, pati̇̀ko mus Nmk. Prie durim patiñkam ir lydžiam in vidų ČrP. Ir dabar patiñka su duona ir druska [jaunuosius] Kvr. Svočią visi patiñkam, apdainuojam Šmn. Ateina tik ryto, tai močia su kočėlu ir patiñka PnmR. Ponia, pamačius arklius, manė, kad ponas atvažiavo, išėjo patikt LTsIV686. Pati̇̀ks taũ anyta, bernelio močiutė (d.) Trgn. Patik, tėveli, dukrelę savo, o kai patiksi, tai nepažinsi LTR(Jz). Kas gi tave patiks, pijokėli mano? LTR(Imb). Eičiau, brisčiau per mareles motutės patikti LTR(Pbs). Bobos atbėga pati̇̀kt sa[vo] karvių Rod. Spirginiais šunis prisvilioj[o], tai iš tolo patiñka Pv.
| Anksčiau būdavo tokia tvarka: gimusį reikia pati̇̀kt, o mirusį palydėt Ob. Kai ataveža nabašnyką, i patiñka varpai Tj. Maž pateñka [mirusįjį], kad teip ilgai zvanija Lb.
| prk.: Naujų metų buvau pati̇̀kt nuvažiavus Dglš. Mergaitės bėgdavusios į laukus patiktų pavasario LTII113. Einu art, mane patiñka kryžius Ktk.
^ Pateñka pagal rūbą, palydi pagal protą Sug.
| refl. tr. Sut, LL234, DŽ, NdŽ: Anas mane pasitiñkma LKKIX207(Dv). Neduoda tam nė lig stalu nueit – prie durų pasitiñka Lnkv. Susitariau, kad atvažiuos mañ pasiti̇̀kt vakare apie aštuntą valandą Krs. Žiūrėk, ateina svečias, išeik pasiti̇̀ktų Ds. Tada anys pasti̇̀ko až upės mus LKKIX215(Dv). Atejau pasiti̇̀kti, ka tavi vilkai neišbaidytų Trk. Pasteñka ana mane tada verkdama Klt. Nėr kam mane pasiti̇̀kti, vartelius atkelti (d.) Mrj. Jaunuosius pasteñka muzikantai, tėvai Skdt. Berną pastiñka su duona ir druska LzŽ. Išeika, motute, nuo gonkelių pastiktų martelės prie vartelių LTR(Kp). Pasitiñka, groja, jaunoja ažu stalo rauda – baisus daiktas Šmn. Nei aš eisiu iš darželio, nei aš eisiu prie svetelių – yra tėvas, motinėlė pasitikti sveteliam LTR(Dkk). Jauniej įeina pirkion nepasitikti̇̀ Jz. Visi tos mergiotės pusės išejo pasti̇̀ktų prie bromo Kp. Turėsi pridėti tą, katras pirmu pasiti̇̀ks tave (ps.) Gd. Netikėto svečio išbėgo pasitikti lodami šunys K.Bor. Niekas daugiau jo nepasitiko, nepastebėjo pareinant J.Bil. Ką turiu, tuom pastinkù Plš. Tai jis važiuoja peklon, ir ateina ponaičiai dujai pasiti̇̀ktų (ps.) PnmR.
| Bobutę atveš iš Panevėžio iš ligoninės nebegyvą kavot an Kupiškio kapų, tai mes ejom pasti̇̀kt jos Kp. Gražiai kavojo – kunigas iš pačių namų pasiti̇̀ko Jnšk.
| Aš skubinu eiti, anos (karvės) pareina, reik pasiti̇̀kti Krž.
| prk.: Man taip norisi savo jaunystę pasitikti drauge su tavim E.Miež. Naują pavasarį Tarutis pasitiko tuščiais aruodais P.Cvir. Marių viduryje juos pasitiko vėjas J.Dov. Vestibiulyje pasitinka didžiulis spalvotas vitražas sp.
^ Parvažiavus iš šliūbo su žvake nepasitinka LTR(Rdš). Kas pasitinka artoją, jei ne garnys LTR(Zp).
ǁ DŽ priimti, sutikti kokiu nors būdu: Žvairom akim pati̇̀ko A.Baran.
| refl. tr.: Priešą pasiti̇̀kome ugnimi DŽ1. Karštais aplodismentais pasitiko salė smuikininką rš. Tomas mato, kad tėvas išgėręs ir pasitinka jį rūsčiu žvilgsniu K.Saj.
ǁ NdŽ pastoti kelią, užklupti, užpulti: Bijau miške, kad kas nepati̇̀kt Dglš. Važiuojant pateñka [kareiviai] ir atajema gerą kumeliuką, o blogą duoda Ob. Pati̇̀ko jį kartą miške i nušovė Vb. An kelio pati̇̀kęs atims liūb piningus Ub. Ejau namo, ale va pati̇̀ko vilkas Dgč. Pamatę anys (plėšikai), kad šitas vengrius bagotas, tai tuoj išbėgo miškan, kad patikt LTR(Ds).
| refl. tr.: Pasti̇̀ko miške – ataduo[k] pinigus! Str. Ale, žinai, sako, tave broliai užmuš pasiti̇̀kę Plv. Da čia pirmininkas pasiti̇̀ko, rokuo[ja], Stankau, kur tu eiti̇̀ Jdr. Nu i latviai anus čia pasiti̇̀ko i po malūnu anus iššaudė labai daug Lc.
| prk.: Kovos lauke kulka jį pasitiko sp.
4. intr. KŽ kilti, užeiti, ištikti: Pati̇̀ko toks šaltis, ka niekur išeit negalėjau Rs. Atvažiuosiu, nebent šaltis pati̇̀ktų Mrj. Iš ryto buvo gražus oras, o paskui tokia bjauri pati̇̀ko Skr. Toks patiko vėsulas, kad jam ir kepurę nunešė nuo galvos ir jį patį supurtė DS208(Šmk). Kaip vėjelis pati̇̀ko, ma[n] lopšelį pasupo JD933. Jei tuos kalkazus darys, tai badas pati̇̀ks Gs.
| refl.: Naktis pasti̇̀ko Prng.
5. intr. Sut pasitaikyti, atsitikti, įvykti: Man vienąkart tep pati̇̀ko Pst. Dievasžin, kas pati̇̀ko Kp. Ui, vargai mano, kas ma[n] pati̇̀ko JD613. Ant tos ašarų pakalnės daugel pikto patinka Tat. Esą tokios dienos, kuriose nereikia važiuoti kelionėn, kad nepatiktų̃ kokia nelaimė A.Baran. Dar nepabuvau pusės metelių, pati̇̀ko nedalelė DrskD99. Jei bent tik visai nepasisektų arba kokios didelės kliūtys patiktų A.Vien. Ir pati̇̀ko ta nelaimė, sulaukiau mažutį Mrj. Tai tu man pamačyk, tai aš tau, bėdai patikus, pamačysiu LTR(Dglš). Užmiršta visus patikusius pereitaisiais metais nuliūdimus rš.
| refl.: Kas jam pasitiko? N. Aš nežnau, kap tę pas juos kas pasti̇̀ko Str.
ǁ refl. impers. pasitaikyti, kliūti, tekti: Nu, jam beeidamam tep pasti̇̀ko, nu pastaikė beeidamam Dbč. Iš dešim vienam gal ir tep pastiñka, kab nežumuša Žrm. Karvei pasiti̇̀ko užėst tokio šieno, i nusprogo Škn. Tokios vieros nepasiti̇̀ko matyti Žr. Pasti̇̀ko darbuit sunkiai Rod. Mokykitės čia, mergos, … ne stabčiot ūlyčiose, ne trukt ant kelio (kad kur pati̇̀ksis išeit), bet kuo greičiaus išeit ižg akių žmonių, o daugiaus vyriškių DP472.
ǁ pasitaikyti, būti: Marčios pati̇̀ko labai blogos Ad.
| refl.: Įsidaužiau nugarkaulį, nes kritau aukštynelka ant pasitikusio akmens M.Valanč. Bet daugiaus žmonių pasitiko, kurie vargdienius gelbėjo ir kaip įmanydamys ugnį gesė S.Dauk. Kartais nė lito nepasitinka, o reik gyventi Šts. Bepigi šienauti, kumet pasitiñka gražios dienos Vvr. Jei kame kalno nepasitiko, tad tokį supylė upės vingėje S.Dauk. Ant galo pasitinka … lizdai skruzdėlių, mintančių grūdeliais žolių A1885,115. Pačiu [v]andeniu gal užgesyti, jei ano gausiai pasitinka S.Dauk. Kad vasarą lytotas ir šaltas oras pasitinka, tad kregždės savo vaikus vienomis bitimis pena S.Dauk. Man nepasti̇̀ko kvaras, ma[no] sveikas vyras Rod.
ǁ refl. J, Slnt pasitaikyti būti kur nors: Ir aš ten pasitikáu KlvrŽ. Pasitikáu bažnyčio[je], ka ans ėmė šliūbą KlvrŽ. Pasitikus suspaudime ligos S.Dauk. Tarp jo klausytojų pasitiko ir š[venta] Teklė M.Valanč. Vis nepasitinka numie: kad aš nueinu, ano nėr Šts. Pasitikos su mažu vaiku, ir neišejau į Gegrėnus Ggr.
6. tr. Dglš užklupti, pagauti, ištikti: Ar nepati̇̀ks mane lietus? Dbč. Smertis jį be čėso patiko! Tat. Ją beeinančią pati̇̀ko pustymai Rs. Bėda jį didelė pati̇̀ko Ck. Va kokia nelaimė mane pati̇̀ko Vrn. Išpins kaselę, barstis rūtelę, pati̇̀ks mergelę didis vargelis (d.) Drsk. Taip rūstybė tėvo ir nelaima patiks muni vieto[je] jo meilės S.Stan. Pagaliau Raulą patiko laimė: jis gavo darbą nedidelėj dirbtuvėj J.Bil.
^ Kad tave šiąj minuta pati̇̀kt lentos! Arm.
7. intr. pataikyti kur, į ką: Pati̇̀ko akmeniu galvon ir ažudaužė vištą Arm. Šovė [į vilką], ale nepati̇̀ko Grv.
^ Pati̇̀ko kap pirštu skylėn (žirnių tvoron) Rod. Patiko kap kulka (instr.) tvoron Rod.
ǁ pataikyti užeiti: Kap kada nepatinki̇̀ an sviežių pėdų Dbč. Kap kartas an abiedos patikaũ LzŽ. Eidamos nepatikaũ jūs pirkion, turėjau klaust Lz.
ǁ patekti, pakliūti: Tę sunku pati̇̀kt Lz.
| Po pojiezdu (= traukiniu) pati̇̀ko, ir atpjovė koją Lz. O kap patikai karaliaus slūžbelėn, tai išsimokei pėsteliu vaikščiotie KrvD278.
| refl.: Iš kur pasti̇̀ko liesnykai ton pirkion Lz.
8. intr. įtaikyti, pataikyti, sugebėti: Kultuvais kult kap patiksi̇̀ – lengva, nepatiksi̇̀ – sunku Brsl. Aš suprantu, al negaliu pati̇̀kt žmogu[i], kap pasakyt Šč. Moma nepàtenka jam nieko pasakyt LzŽ. Jau toliau nepatiksiù ir ūtaryt Lz. Ana jam šokt nepatinka Rod. Anas pati̇̀ko jai inkalbėt Rod. Generolą sustikau ir tai patikaũ jam atduot čėstį Rod. Gal aš nepatikau savo senam tėvuliu spartų darbelių darytie? LTR(Lp). Maciulis su Andruliu tas tám darbe pàtinka Rod.
9. intr. pasisekti, nusitikti: Man šiandie miežienis nepati̇̀ko Jnšk. Šįmet avižos visiems pati̇̀ko (užderėjo) Rs.
| refl. impers.: Man pasti̇̀ko geras pirkinys pirkt Rod. Nepasti̇̀ko čia jam, geras buvo darbas [ir prarado] Str.
^ Pasti̇̀ko kap šuniu[i] ridiko Rod.
įsipati̇̀kti (dial.) labai įtikti: Kolūkio bitis jau prižiūru, įsipati̇̀kos Vgr.
pértikti intr., perti̇̀kti
1. SD44, N, Kos56 žr. pertekti 3: Parti̇̀kę gyvena, visko turia, nežino ko noria Žml.
perti̇̀kusiai adv.: Anie sodžiai visi parti̇̀kusiai gyvena Jnšk.
2. išsiversti, ištikti: Ji jau su savo nebegali parti̇̀kt Lnkv. Su tiek pinigų nepartiksi Grž.
3. nebepatikti: Jis tiko pirma, o nū jau pártiko, t. y. nebtinka jau J.
pieti̇̀kti (dial.)
1. žr. pritikti 2: Burnelę turi tyką turėti, tad visur pyti̇̀ksi Krg. Aš py jūsų draugystės nepytinku Prk.
2. refl. žr. pritikti 5 (refl): Balta nugara, kur pysitikái Sg.
prati̇̀kti
1. intr. išlįsti, kyšoti iš po ko: Pasaitas nuo kelnių iš apačios prati̇̀kęs J.
2. intr. J, DŽ, NdŽ, Rt, Krt, Grg išlįsti, pasirodyti, prasimušti (apie saulę): Iš ryto buvo saulė prati̇̀kusi Dov. Saulė pro debesį pratiñka leisdamos, galia i lyti Lkv. Ant vakaro i saulikė da prati̇̀ko Šv. Saulelė prati̇̀ko, neblys Ggr. Saulė čia prati̇̀ko, čia nebliko – šiandien blomuota (ruožuota) Grg. Štai skaisti saulė ūmai pro tą langą pratiko, pro kurį visados duoda jums žinią, jog į vidudienius eina Vaižg.
3. tr. Š, NdŽ, KŽ išsklaidyti, pramušti (debesis, miglą): Saulė pratinka tamsybę, miglas Db. Vis dėlto … sutemos nebuvo tokios nepratinkamos kaip pirma MTtVI186.
| prk.: Viena [kalba] tegali šiandie savo šviesa pratikti mūsų senovę uždengiančią miglą K.Būg.
4. intr. KŽ blandytis, giedrytis: Ans mato, kad prati̇̀ko pagada, pasiėmė mergę ir išvažiavo avižų Plt. Šiandieną prati̇̀ko nėko sau dienelė – bėgsiam į laukus Plt.
| impers.: Prati̇̀ks i vėl lys NmŽ.
5. intr. DŽ, KlvrŽ, Als pratarpti, pagyti: Pats prati̇̀ko, o pati mirė Šts. Biškį vasarą pratikáu, t. y. pasveikėjau J. Jau buvau prati̇̀kęs iš ligos Trk. Su nedatūriu (denatūratu) gydžiaus, bet nepagijau, nepratikáu Šts. Buvo įsisirgęs, bet girdėti prati̇̀kęs Šts.
| Iš miego jau pratinku, t. y. blandaus, einu geryn J. Ans jau prati̇̀ko iš pijukystos, t. y. išsipagiriojo J.
6. intr. išsiversti, išbūti be ko: Mes tai ir su mažiau pratiñkam, o kitas tai tik griebia griebia sau Antš. Šią žiemą reiks be palto prati̇̀kt RdN. Par žiemą kaip nors su bulbom prati̇̀ksim RdN. Nors šieno nedaug, bet iki pavasario pratiksiù Svn.
priti̇̀kti Š; H, N, L, Rtr
1. intr. pritapti (glaudžiant): Nepritiñka musi ta plyta gerai pry pašalio Trk.
pritiktinai̇̃ adv.: Tuomi pritaisymu abudu kraštu sukulto indo patepk ir, pritiktinai sudėjęs, kaitink ant anglių, kad gerai pritrauktų IM1859,60. Kožnas kaulelis susimetė ir ing buvusiąją vietą pritiktinai susinėrė I.
2. intr. R, R28,290, MŽ, MŽ37,388, Sut, NdŽ pritapti, prisiderinti: Jis pritiñka prie svieto, prie visų: prie mažo ir prie didelio J. Nepritikau pri jaunūmenės, buvau padavatkiškas Šts. Senės – kur bepriti̇̀ksiam Krž. Ar aš priti̇̀ksiu pri tokių mokytų? Vkš. Tamsta visur pritinki̇̀ Jnš. Ir ans su visais iš vieno kalba i viseip pri visų pritiñka Sd. O aš nepritinkù nė pri vieno Slnt. Mužikas pri pono negalia priti̇̀kti Šts. Aš niekur nepritiksiù su lenkiška kalba Lp. Su jaunais nepritinku kalbà Pn. Jau daba nepritinkù prie vestuvių Grdž. Nebepritiksi pri šių laikų pasenęs Plng. Nėr mun vietos tarp jaunųjų, nepritinkù pri senųjų (d.) Krš. Vai atsitraukie, tu bagočiaus sūneli, … aš nepritiksu prie tavo giminėlių BsO184. Kaip priėjo prie seselių, pritiñk prie seselių JV968. Prie ko jūs pritiksite, kai senberniais atliksite? LTR(Skm). Reiks sūneliui karan joti, reiks tėveliui žirgas duoti. Ne tik žirgą – ir balnelį, kad pritiktų prie pulkelio LTR(Kz). Netekau valnių dienelių, nepritinku prie mergelių LTR(Lp). Nepritinka gegutėlė prie mažųjų paukštelių LTR(Vb). Glaudus, lipšnus, menkos išvaizdos žmogelis visuomet pritiko prie žmonių TS1899,7-8.
| Mes, gaspadoriai, komunos laikais buvom kaip ne savo vieto[je]: ne atlikę, ne pritikę Šts.
^ Blaivus prie girtų nepritinka KrvP(Ps). Daug prietelių prie valgio pritiko, bet, nelaimei ištikus, nė vieno neliko KrvP(Ps). Niekur nebepritinka, kaip riekė nu kepalo atriekta LMD(Rs). Ant palaikę šikinę naujos kojos nepriti̇̀ks – reikia tokios pat kojos durtie Pl. Nebūk veršis, bet veršio uodega – ben pri žmonių pritiksi S.Dauk. Pasibaigė šitaip: povu nepaliko, prie varnų nebepritiko Blv.
ǁ derintis (apie balsą, kalbą): Balsas atskiras nepritiñka prie kitų J. Anos kaži kaip balsas nepriti̇̀ko Jdr. Ka tokie tie balsai, matai, didliai priti̇̀ko keturims kulant Krtn.
| Seniejai šneka kaip plungiškiai, dar i šiauliškiai pritiñka pri mūso Kl.
ǁ sutapti: Pavardė pritiko, bet nežinau, ar gentis Pl.
3. intr. būti geram, kaip tik, kaip reikiant: Reikia dabar mieruot, kurgi priti̇̀ks šitas kaliošiukas, – niekam netinka (ps.) LKT325(Lel). Nė vienai nepriti̇̀ko tas čevarykas BM203(Grnk).
| Pritiktini̇̀ akulioriai – litaros kaip pabertos Šts.
^ Ne kiekvienai (kožnai VP32) kojai pritinka tie patys batai M. Pritiko puodui dangtelis LTR(Krp).
4. intr. R306, MŽ410, K, BzF188, NdŽ, KŽ būti gerai, derėti: Kūlė ta naktį priti̇̀ko (atrodė, kad taip ir reikia) Užv. Kas mažai mokęsis kimbas prie amato, tokiam ši pasaka pritinka Sln. Piningiukai, matai, geras daiktas, visur jie pritinka ir visur jų reikia! A1884,93. Tokia kytrystė šviesybės vaikams niekaip ir nei maž nepritinka Ns1832,7. Natūrai pritinkamą daiktą sant sako MT217. Lietuvei pritinka tik rūta meilioji Mair. Ar pritiks Karaliaus sūnui kašelė ant kupros? I.Simon. Paties Dunojaus vaizdas dainose pritinka šiai upei LTII536(Bs). Pritinkąs, padorus R61, MŽ82. Pritinkanti vieta R166, MŽ219. Nepritinkas I. Susirasiam dainelę pritiñkančią i liuobam pinti vainikus Šts. Liepė išvesti laukan, aprėdyti pritiñkančiais drabužiais Žr. Aš ieškau pritinkantį medį, kad galėčiau pasikart BsPI80. Pritinkančio peno ir sauso kinio stokodamos sergalojo … kiaulės, nenorėdamos taip gerai tarpsti LC1887,39. Tūnėjo tūkstančiai gyvasties diegų, kurie tiktai laukė pritinkančios valandos, kad užgimtų ir pradėtų valgyt V.Kudir.
^ Daugiau pritiko vyžas į jo kelnes dryžas KrvP(Ašm). Pritinka pri tanciaus ir pri rožančiaus LTR(Pp).
| impers.: Ir tai ne kunegui pritiñka tą jaunimui skelbti! Plšk. Jau an kelių nebipritiñka tokiam dideliam Kl. Tai tau priti̇̀ko pas juos prie stalo pirmo[je] vieto[je] sėdėt, o ne tai kūtvėlai Stak. Savo giminės išsižadėt kaip ir nepritiñka Skrb. Klumpės lietuvninkams nešiot nepritiñka K.Donel. O pats būsi tam pritiñkant rėdytas kai ponas Jrk133. Nepritinka mums puikavotis Tat. Lietuvos oras, pritiktų sakyti, visados vienodas rš. Nepritinkamas apsiėjimas LL107. Vaiku[i] pritiñka murinam [būti], dideliam tik negražu Mžš. Daug raštų pridėt nepritiñka, negražu Pšl. Širmasai žirgelis ir tymo balnelis, tas patinka ir pritinka joti į vaiskelį LLDII159(Slč).
^ Pritinka bagotam vogti, senam maluoti KlvrŽ. Išmintingam nepritinka pykti PPr191.
pritiñkančiai Tas miestas gul' ant kupčystės labai pritiñkančiai KII2. Apsėjo (elgėsi) labai pritinkančiai Pš. Prekios yra pritinkančiai pigokos A1884,293.
pritiñkamai adv.: Nepritinkamai I. Jaunikiai šiandien žiaurūs, su jais ir elgtis reikia pritinkamai Db. Geriau ir pritenkamiau Romovę išaiškino K. Jaunius LTI339(K.Būg).
priti̇̀ktinai Tūluose dalykuose baisiai pasileido ir nesielgė valdonui pritiktinai rš.
ǁ LL259 būti gražu, gerai derėti: Tiek anai nepritiñka, tiek plaukus nudažė juodai Trk. Ir anai priti̇̀ko tas raudonumas Žg. Šukuodamos užleisk plaukus ant plonimų – taip tau geriau pritiñka Vkš. Jaunas, tai jam viskas pritiñka Rs. Mun pritiñka bi koki kepurė Slnt. Ta puikiai pritiñka pri burnos (prie veido) Trk. Nusipirko sau gražius drabužius, kokie prie jo priti̇̀ko LB215. Sako, ka pri tokio šviesio paleto priti̇̀ks gerai Trk. Pasiuvau teip pri kūno pritinkančius, teip gražius, jog visi stebėjos M.Valanč. Tas kareiviškas apsirengimas nelabai, bet tau nieko, pritinka V.Bub. Ar tau gailu vainiko, kur tau dailiai pritiko? LTR(Rk).
^ Dėvėk, kol pritiñka, valgyk, kol patinka Nm. Valgyk, kas patinka, o renkis, kas pritiñka Jrb. Puikiam žmoguo i snarglys pritiñka Trk. Pritiko ir prilipo LTR(Grk). Priti̇̀ko kaip lipte prilipo Slnt. Pryti̇̀ko kaip Elzė pry Miko Šv. Pritiko kai (it VP39) šunie (šuniuo Grdm) votegas (vategas Grdm) Lpl. Tai pritinka kai kumščia ant akies B. Pritiko kaip plikas prie pliko LTR(Jnš). Pritinka kap šuni balnas LTR(Lzd). Priti̇̀ko kaip kiaulei balnas Krs. Pritiñka kaip paršui plunksna prie pasturgalio Nm. Pritinka kaip kiaulei naginės LTR(Klm). Pritinka kap šuniu penkta koja LTR(Krn). Kas prie visko pritiñka? (vardas) Šmk.
ǁ derintis skoniu: Pritiñka varškė su medum Ėr. Pri kastinio pritiñka bulbės neluptos Yl. Kai sviesto nėr, tai ir taukai pritiñka prie arbatos Jnšk. Su pienu bulkelė tai priteñka JnšM. Mun tas pyragelis priti̇̀ks čia pri tos butelkelės Kl.
ǁ būti tinkamam, naudingam, praversti: Priti̇̀ko tie eglišakiai – kaminus iššluosčiau DūnŽ. Aš tau papasakosiu vieną istoriją. Gal tau, kaip rašytojui, pritiks K.Saj.
^ Et, vis tiek žmogui netinka, Dievui nereikia, galgi velniui pritiks KrvP(Grk).
ǁ atitikti poreikius: Pieninė, tyčiomis statoma pienui laikyti, tuo bus sugadnesnė, juo anose šilima nuostovesniai pritiks prireikimui I.
5. intr., tr. pri(si)liesti, pri(si)glausti: Notnėrės nelabosios nedorosios, priti̇̀kus degina Ub. Eželis – ans dura, negali priti̇̀kti pri ano: tik priti̇̀k, ans susirieta į kamūlelį Mžk.
| Bet baisiai pritiko ta žiužė prie jo kaulų, nes ir dabar vis skausmą jautė LzP. Nė su pirštu niekas mane nepriti̇̀ko, t. y. neužgavo J. Priti̇̀ko muni, nuglostė ir apvogė Bdr.
| prk.: O dabar tu jį priti̇̀k (paimk), kad nori! Skr. Paspaudžiau mašyną, ka greičiau jau Endriejavą priti̇̀kčio (pasiekčiau) Vž.
| refl. intr., tr. NdŽ, KŽ, Žr, Kv: Prisitikaũ tik prie sagono ir supaišiau žiurstą J. Nugara y[ra] nudegusi, ka negal nė prisiti̇̀kti KlvrŽ. Kaži kaip ana prisiti̇̀ko pri kojų, kojos šaltos kaip ledai Kal. Buvai prisiti̇̀kęs kur – ir išsismalinai Krš. Prysitiñka pry sienos, i trata [popieriai] DūnŽ. Išdažyta, neprisiti̇̀k! Krš. Aš tavo žaizdos neprisitikau, o tu rėki Šts. Čia kaip nugriauta yr, trūksta tik prisiti̇̀kti Trk. Kiaušiniai tujau, tau kur prisiti̇̀ko kas – tekšt, i turi̇̀ Grdm. Ligi tik plika ranka prisitikai, jau ir įpjovė, jau ir varva kraujas Vaižg. Led tiktai prisiti̇̀ko pri balno, pradėjo visūs pašaliūs skambėti BM398(Slnt). A pri papo norės prisiti̇̀kti, ka aš anam skelsiu, ką tik sugreibdama Trk.
| Numirė kūdikis, prie kurio daktaras vos tikt prisitiko, tai tuojaus ir apkaltino daktarą, kad jis kūdikį numarino rš. Yra žmonių, mokančių užvardyti gyvatės kandį; nereikia jiems nė matyti ligonį, nė prisitikti LTR. Nei prie jo prieisi, nei prisitiksi Vaižg. Kinkymus vilkai suėda ir šniūrus, arklio prisitiktus Ggr. Tavi, Dievą ir Sutvertojį, muša į veidą plaštakomis, o aš, bjaurus gyvačiukas, šaudau gyliu piktumą ir zlastis, kad kas prisitinka drabužį muno! P. Žardai, anie pri lubų neprisiti̇̀ko Tl. Mergaitė, prisitikusi pri pagalvės, gulia Šv.
| prk.: Mama neprisitiko (neprisidėjo prie pietų ruošimo) Db.
ǁ refl. prilįsti, prieiti: Jei kur prysiti̇̀ko – ir ėmė Šv.
6. tr. KŽ pataikyti sueiti, sutikti: Pakeliui jis labai pasidžiaugė, draugą ant šasijės pritikęs LC1878,41. Ir tropyjos karaliui po girę medžiojant šitąją darbininkę priti̇̀kt Jrk101. Juodu krūvo[je] bekeliaudami pritiko šneiderį Sch231.
ǁ rasti (neieškant), užeiti: Pritiksi kitą tokią prastą gaspadinę par ilgą čėsą, t. y. gausi J. Matyt, nesi gero žmogaus priti̇̀kęs, ka kožnam šoki į akis Vvr. Kaip kokį žmogų pritinki̇̀, taip yra Šv. Praėjusioj nedėlėj pritiko senasis medinčius … darbininką … bevagiant LC1880,51. Greitai naujai pritikęs minimą žmogų, kaip slapstydamos vėl bandęs su spąstais eiti girion kokį girinį gyvulį susigauti Vd.
| Vyriausias kaltininkas ir šiaip visur vogė, ką tiktai pritikdavo prš. Ištyrinėdami materiją, dvasios dar niekuomet nėra pritikę Vd.
^ Toks tokį pritikęs ne veikiai apgauna VP47. Žinai, toks tokį priti̇̀kov Bdr. Mandrus mandrį pritiko PP78. Mandras mandrą priti̇̀ks, t. y. atras J.
| refl. CI253, N, KŽ: Užteku jam, prisitinku, susitinku SD163. Prisitinka miestalė[je] draugai, ir grįžta vyralis girtas Šts.
ǁ prk. patirti: Šioj gyvastyje daug vargų pritiksim Ns1843,3.
7. refl. SD1151, Q619, Sut, J, NdŽ atsitikti, nusiduoti, įvykti: Kad niekados nepamėgintumėte to, kas man prisitiko Tat. Sargai grabo miestan bėga, byskupams vis tatai sako, kas jiems grabiep prisitiko Mž279. Neduok tai bėdai mums prisitikti KlM713. Eš turėčiau regėti vargus, kurie manam tėvui prisitiktų BB1Moz44,34. Mieliausi, nebūkite nežinančiais …, kaip būt koks naujas daiktas jums prisitikęs GN1Ptr4,12. O šeimyna … išlėkėjo ingi žardį vartump užpakaliejump, idant regėtų, kas jai prisitiko BBDan13,26. Kas jam prisitiko po smerties? BPII199.
| impers.: Maža aba nedirbęs ima algą, kai kartais terp žmonių prisitinka SPI328. Prisitinka ir dūšiai ligota būt, kurios liga ir negalė yra kaltybė koki SPII121.
8. intr. kilti, užeiti, rastis, pasitaikyti: Badas priti̇̀ko – nėr ko valgyt Kt. Klėtyje jo javų nuo šešių penkių metų; jei reikalas būtų pritikęs, būtų galėjęs sėti ir grūdai būtų dygę Tat. Nupjausma, o ka priti̇̀ks saulikė, galėsam tūjau suvežti Jdr.
| A pritiks jumus ant liudijimo Ev.
| refl.: Jei prisitiks patogumas rš.
ǁ tr. NdŽ ištikti: Tada ir mane badas priti̇̀ko Alk.
9. refl. impers. tekti: Man savo buityj nepristi̇̀ko vilko išvyst Rod.
10. refl. pataikyti, patekti: Skraidė skraidė sakalėlis ir pristi̇̀ko pas gegulę (d.) Rod.
11. intr. H178, NdŽ, Rz, Stč patikti, būti pagal skonį: Jis man nepriti̇̀ko – kalboj nei šioks, nei toks Škt. Senas žmogus nepritinki̇̀ jauniem Rmš. Valgyk, kas tavo dūšelei pritinka Tat. Saldi arelka tai gardu gerti, pritiñka širdelei su pipirėliais JD1422. Munie ta jūso mergelė dideliai pritiñka Krtn. Pirštinę paema, išdegutuoja ar išsuodina ir ištepa mergai burną, jei merga nepritiñka Lel. Kaip Dievą myliu, nežmoniškai tu mano širdelei pritikai rš. Kuri [mergina] pritiks prie širdies, parsivesk šeimininkauti LzP.
pritiñkančiai adv.: Priš vakarą teip kvepa pritiñkančiai Ms.
suti̇̀kti; Q627, H, N Rtr, L
1. intr. sutapti (glaudžiant), sueiti: Aliejus sėsta ir par sutikusius šulus, o [v]anduo – ne Šts. Jei tiktai visu mažiausis krislelis nesutiks kaip reikiant, sprogymė padžiūs S.Dauk. Kaip čia suriši, ka galas su galu nesutiñka Vkš.
| prk.: Pernait vasarą į tą čėsą, kur diena su nakčia sutinka, iš numų buvau išejęs biškį pasimankštint MitI71.
| tr. prk.: Vos vos rublį su rubliu gali suti̇̀kti Brs.
sutiktinai̇̃ adv.: Surentė kryželį iš virbelių sutiktinai, ir gana, kad neiširtų Ggr.
| refl.: Jos (liepos) augo arti viena kitos susvadintos, i anos susiti̇̀ko (suaugo kamienai) Vg.
| prk.: Galai susitiñka: Vižančiai yr ant rytų, o Dilbikiai – ant vakarų Yl.
2. intr. R420, MŽ568, SkŽ153 būti darniems, sutapti, derintis: Sutiñkančios teorijos NdŽ. Mūsų nuomonės sutiñka DŽ. Pajamų ir išlaidų knygos sutinka rš. Nesutinka tuodu žodžiu: yra ir nėra brš. Būdvardžiai su savo daiktavardžiais tur sutikti trijūse daiktūse: lytė[je], lykė[je] ir linkė[je] S.Dauk. Ženklai sutiñka, ta yr mūso avis Skd. Tos klaidos čia yr, ir nesutiñka su teisybe Smln. Šis Dimšos patarimas sutinka ir su jo paties manymu V.Myk-Put. Kas vienam nesutinka su logika, tas kitam kartais visai taisyklinga, logiška rodosi J.Jabl. Darbai viršutini nesatinka su zokanu Dievo MT58. Ir jų liudymai dabar nesatiko VlnE196. Kas nori, nesutinka su jų išmonia DP212. Forma eš yra senesnė už lk. aš ir sutinka su lat. es, pr. es LKKVI32. Apskaičiavimai, rodos, sutinka rš.
sutiñkančiai adv.: Kitasis nėmaž nededas į galvą, o kitas parejęs numie sutinkančiai papasakoja Šts. Idant elgtumiamos sutinkančiai su teisybe, į kurią įtikiam brš.
ǁ J.Jabl, NdŽ, KŽ mat. santykiauti.
3. intr. NdŽ turėti bendrumo, derintis, sutarti: Anuodum suti̇̀ko būdai J. Vedim mados nesuti̇̀ko – nesuti̇̀kov Lkž. Charakteriai sutiñka – nors in vienos šakos kabink, nenusvert gal nei toj, nei toj Skdt. Juodu dėl visko sutaria, i šnekos jų sutiñka Rs.
| Anie nu šio krašto buvo, o mums suti̇̀ko dainės visos Kl. Ritmas ir reimas gražiai sutinka, už tai jos (eilės) smagiai skaitomos A1884,419.
ǁ Kl sutaikyti, sutarti (dainuojant, kuliant, šokant ir pan.): Balsais sutinka R419, MŽ567. Tryse kap kulia, kap sutiñka, tai gražu paklausyt, kap stuksi spragelais Dg. Kulia keturiuos, dviejuos, trijuos, sutiñka gražiai Kvr. Ar suti̇̀ksim šokt – aš sena Drsk. Kaip mes gražiai giedosiam, kaip mūsų balsai gražiai liuob suti̇̀ks! Yl. Žmonys giedojo, be ne visai tesutiko M.Valanč.
sutiñkančiai adv.: Teip liūdnai ir pagiedojo jie, bet teip gražiai ir sutinkančiai, kaip niekas nesitikėjo TS1899,3.
sutiktinai̇̃ adv.: Jos visos veikia sutiktinai Blv.
4. intr. R114,341,359,379,420, MŽ149,457,481,509,568, N, I, K, J, LL110,321, Š, DŽ, NdŽ, KŽ sutarti, sugyventi: Dabar negirdėsi, kad sutiktų̃ gražiai – urkščias visi Slm. Mano tėveliai visą amžių gražiai suti̇̀ko Ps. Iš senų laikų suti̇̀kdavom visi [kaime] Pl. Iš karto gerai gyvenom, labai suti̇̀kom Akm. Buvom dvi marčios ir anyta, ale suti̇̀kdavom Dg. Nesuteñka gyvent, ir gana Aln. Buvęs tokią bobą paėmęs, ka negalės nėkaip suti̇̀kti Trk. Ana pryšinga, aš nepasiduodanti, i nesutiñkam Krš. Gal ir nesuteñka, ale gyvena, ir gana Žl. Nelabai tesutiñka anie gyventi – baisiai gerąs, gera be rokundo Krž. Anys nesutiñka: baras, artie muštynių Dgč. Nesutiñka kaip kalės: riejas, skundžias Mžš. Nesutiñkam su marčia, i gatava Plv. Seniau – nesuti̇̀kdavo su žmona, – tuoj Amerikon! Mžš. Labai suti̇̀kdavom abiedvi Sdb. Kol vaikai būdavom, suti̇̀kdavom, nesipykdavom Snt. Vaikai nesuteñka su jąj, kurgi ana eis an juos Žl. Visu pirmiausiai [pamotė] pradėjo grauti, ka mas tarp savęs susirietumiam, ka mas nesuti̇̀ktumiam, tie trys vaikai Varn. Kai tik apsiženino, tai mušėsi, o dar̃ labai gražiai sutiñka Krok. Ten visos bobos nepėsčios, kažin kaip jos te suti̇̀ks Sk. Vienas labai gražiai sutiko su pačia BsPIV27. Jaunasis su jaunoja tarsi nesutiko, tarsi vienas ant antro rūstavo M.Valanč. Lietuviai … tarp saũ nesutiñka, sūdo ištol siekia A.Baran. Duok, kad visi šiandien susivaidiję gražiai vėl sutiktų KlM750. Tu bagotas, o aš biedna – nesutiksim mudu LLDII368(Mrk).
| Bajoriškiai su Nainiškiais (kaimų pavadinimai) labai suti̇̀kdavo: vakaruot – vis kartu i kartu Mžš.
| Karvės, būdavo, viena su kita nesutiñka Krs. Nesutiñka anos (vištos), mušties nora Krž.
| Aš su juomi jau sutikaũ, susitaikinau KII309. Parsimušo [vištos], sutiñka Krš.
^ Sutinka kaip (kai B180, MŽ) akmuo su kirviu S.Dauk. Sutinka kaip kirvis su akmeniu LTR(Užp). Sutinka kai vanta su subine Sln. Sutiñka kaip subinė su marškiniais End. Sutinka kai ašmens kirvių B180. Sutinka kaip šuo su kate LTR(Srd, Trg, Krž). Sutinka kaip akmuo su kirviu, ugnis su vandeniu M. Sutinka kap katės maiše LTR(Vs). Du gaidžiai viename kieme nesutiñka Slnt. Du gaidžiu ant vieno mėžinio nesutiñka Rsn; B, CII1118, Sch80. Sutinka, kad vanduo per jųdviejų tarpą neperbėgtų LTR(Vlkv). Su juo ir saulės duktė nesutiktų LTR. Boba tik su velniu gal sutiktų LTR(Grk).
sutiñkamai adv.: Šliūpas ir Burba pradžioje dirbo gana sutinkamai rš.
sutiktinai̇̃
5. intr. Q536 R7,179,257,336,344,379,400, MŽ9,237,450,460,509,539, Sut, FT, DŽ, NdŽ, KŽ pareikšti valią išpildyti kieno nors prašymą, pageidavimą, nebeprieštarauti, pritarti: Jei kas sakytų: grįžk į jaunystę, – nesutiktáu (daug vargta) Vlk. Siūlė gult ligoninėn, o aš teip nenoriu gult – ir nesutikaũ Krs. Kuris nesutiñka [eiti į pulką], tai neina nė valgyt, nė gert LKT205-206(Ig). Nesuti̇̀ko operuotis, prašė vaistais gydyt Krs. Kai lengvesnis darbas kliuvo, sutikaũ būtiej, ištarnavau penkius metus Imb. Jonas prikalbėtas sutiko, ir abu nuėjo vakaruškos LTR(Pnd). Tekėti ir vesti galima buvo tėvams sutikus rš. O kartais ta mergaitė nenorės, nesuti̇̀ks, išbėgs, krioks Plt. Kad ir kažin kokius pinigus siūlytų, tu nesutik S.Nėr. Kvailys atsisakinėjo iš pirmo, ant galo sutiko eiti BsPII32(Tl). Jei suti̇̀kt mainytis, tai man gyliukas būt Pv. Tikiuos, čia sutiksi su manimi? Blv. Mes, moteriškosios, esame silpnoji pusė žmonių veislės, su tuo sutinku Blv. Ką jis padarė, mano liepiamas ir tavo sutinkamas padarė V.Krėv.
| Visaip reik suti̇̀kt (susitaikyti su padėtimi), ne aš viena – šimtai tokių motinų (kurias pamiršta vaikai) Rs.
^ Su ponu nesutik, pačiai teisybės nesakyk LTR(Pš). Gaut sutinka, bet duot – ne KrvP(Ut).
sutiñkamai adv.: Angelas linkterėjo sutinkamai galva J.Balč.
ǁ susitarti, palaikyti tam tikrą nuomonę: O kaip savo tarpe nesutiko, atstojo jie CII55. Atvažiavo piršliai, tėvams, visims sutinkant, žanijos Akm. Vienas sako kelk, kitas – nuleisk, vienas liepia stumti, antras – traukti, – visi nesutinka Blv. Tai paskui jiedu sutiko: tą žiedą pusiau persikirto BsPIV258.
| Sako, kaip sutiksi̇̀, ar dovanosi, ar nedovanosi? Dgč.
ǁ intr., tr. NdŽ, KŽ sulygti, suderėti: Aš sutiksiu arklį, tada galėsim važiuot Kn. Dviem rubliais nesutikom: jis siūlė penkis, aš prašiau septynių Lp. Vienas dėkim, kitas leiskim – ir suti̇̀ksim Ėr. Jei sutiñka su pasoga, tai sustaria – būna vestuvė Dg. Jei suteñka, ažu savaitės ar trijų dienų važiuoja in jaunąjį kiaulių skaityt Skdt. Kiek sutinki̇̀ algos, tiek, maisto neskaičiuoja Grnk. An tiekõ sùtikta Lp. Jei tau patinka mano duktė, tai galėsim sutikti BsPI17.
6. tr. R, R56,405, MŽ75,545, DŽ, NdŽ, KŽ pamatyti ką nors (einant) priešais, susieiti: Sutikau namo beeinant MŽ. Einu namo, sutinkù bobą Žl. Sutikaũ aš jį an kelio LzŽ. Eina jis, eina ir sutinka ponaičiuką LTR(Aln). Aš anuodu abudu sutikáu beitančiu Vž. A suti̇̀kot ką bevažiuojant? LKT99(Užv). Vieną žmogų, ką suti̇̀ksi an keliu, paimk ir vežk Yl. Sutikaũ in gatvės, tai turiu prakalbėt Dg. Jau liptą bengdamas eiti sutiñka pryš vyrišką Nv. Su arkliais da kada važiavom, sutiñkam atnešant kryžių Mšk. Toks ponaitis vis ten vaikščiodavo, i vis suti̇̀kdavo visi Jdr. Jų pievos buvo kažin kur toli, tos[e] pievos[e] suti̇̀ko eigulį – ir mušt Slm. Eina pasidaryt galo, ir baigta, ir sutiñka tokį senelį (ps.) PnmR. Nuėjo į girią medžių ir sutiko giltinę LTR(Kbr). Toliau lapė sutinka karvių bandą LKT196(Žvr). Jei arkliai prunkščia, ką nors sutiksi VšR. Vilką sutik – laimė. Zuikį sutik – nelaimė. Bobą sutik – nelaimė DS197(Rs). Sutikaũ sesulę po sodą vaikščiojant (d.) Rod. Tep aš lenkiuos tavę, berneli, keleliu sutikdama LTR(Lp). Ir nešė Jis kryžių savo, o išeidami sutiko žmogų, praentį iš Cyrene, vardu Simoną VlnE206.
| prk.: Ar sutiksiu tavo žvilgsnį dar nors kartą? S.Nėr. Jis atmerkė akis ir sutiko jos žvilgsnį V.Myk-Put.
^ Namie palikau, lauke sutikau i savo gero nepažinau (bitės) LTR(Slk).
| refl. tr. R56, MŽ75, LL98, NdŽ: Susti̇̀ko diedą, seną senelių LzŽ. Žmogus eina toliau, sustiñka kitą žmogų Azr. Eini, ją sustenki̇̀, tai ir grįžk, ana be laimės Aln. Vaikščioja vaikščioja po dangų – niekur nieko nesustinka LTR. Kad i kely aš jo nesusti̇̀kčia Dglš. Nei aš jos išlojojau, nei pavogiau ką, ko ana manęs bijo susti̇̀kt Klt. Tais keliais lekia vėl atgal ir susti̇̀ko gaspadorių ieškantį Sb. Važiuoja [ožys] toliau – sustenka kitą pulką LTR(Tvr). Jojau jojau par šilelį, par žalią lankelę, susitikau panytelių didelį pulkelį (d.) Cs. Susitikau bernužėlį keleliu einantį NS1138. Papasakojo motinai, kad buvęs susitikęs miške gerą savo bičiulį J.Balč. Eina bernas vienon veselion ir susitinka velnią SI212. Tas jo susitiktas ponaitis tai buvo velnias LTR(Ob). Turklį susti̇̀kęs an kelio, turi sergėties Rod.
ǁ pasitaikyti sueiti, užeiti, rasti: Kame aš aną besuti̇̀ksu, jug ans išvažiavo jau Pln. Jeigu girtą suti̇̀ko darbe, nebėr darbo Grz. Kur tu, sako, durniau, kame tu tą Dievą sutikái? Vž. Ponas, jei sutiks mumis čia, užmuš Varn. Bijojo žmogus, suti̇̀ksi, ta nuplucins teip Trk. I gerų žmonių sutikáu, i blogų Krt. Ta katelė y[ra] suti̇̀kusi tokį patinelį mandrą Šts. Sutikaũ senobinius draugus Žl. Lig suti̇̀kęs žmogų tujau pasakysi, kad ne iš čia y[ra] Lž. Jei savo vyrą satikčià Zt. Tokį suti̇̀kęs, bėk Klt. Tad eisi tokiais šmotais, kad nesuti̇̀ktumi žmogaus Kl. Nežinai, kokį sutiksi̇̀ i až kokio išeisi Klt. Tiek esam jau įbūgusios, ka tik to vokyčio nesuti̇̀ktumiam Plt. Tep dar̃ vilkas, ką nesùtenka, tą ema, ba jo dokumentai pragaišo (ps.) Lz. J. Jablonskį sutikau vaikščiojant žemės ūkio parodoj J.Balč. Sutikau bernelį – pažinau vargelį LTR(Slk). Raiteliai ilgai jojo miškais ir šlaitais, nematydami jokių gyvenamų sodybų ir nieko nesutikdami A.Vien. Kada tavo neprieteliaus jautį alba asilą sutinki beklejojantį, tada tu tą vėl jopi vesk BB2Moz23,4.
| Daktaro nebuvo suti̇̀kusi par visą amželį (nesirgo) Ub.
^ Ką sutinka, tam patinka Sim. Kokį sutiksi, tokiu pats liksi LTR(Zp). Suti̇̀ks dveigys treigį Sd. Kurį sutiko, tas patiko Šts. Bėgsi nu vilko, suti̇̀ksi mešką Sd. Vilką sutikęs, pasitrauk į šalį LTR(Žg). Kiukurza, keverza, ką sutinka, tą sudrasko (akėčos) LTR.
| refl. tr.: Ar susitinki̇̀ jį, ar matai? Krs. I paskiau antrąją dieną ans susiti̇̀kęs draugą Als. In rinko sustikaũ sa[vo] savaičius Dv. Jis mumis susti̇̀ko, tuo mamytės ranką pabučiavo Vl. Sustikaũ žmogų mūsio krašto Dv. Jau kaltininkų nebsusiti̇̀ksi, o lobį, sako, rasma Lk. Kartą susitikaũ du [vilkus], tai plaukai paaugo an galvos KzR. Ai, neduok Dieve, tokis žmogus gyvenime susti̇̀ktie Smal. Nereikėjo dukterį tep toli išleist, dažniau būtai ją susti̇̀kus Lš. Žemaičių susti̇̀ktie teko Smal. Einu per dvarelį, pro rūtų darželį ir sustikaũ mergužėlę rūtelių darželin DrskD17. Paulina susti̇̀ko [gyvatę], o aš tai nemačiau Žl. Jau anas jos (gyvatės) nekliudi̇̀s, kai susti̇̀ks, nei muš Ck.
^ Toks tokį ir susteñka Trgn. Kitas ir kiškį susti̇̀ks, o sakis, kad velnias Antr.
ǁ NdŽ aptikti, rasti: Kur tiktai sutikaũ vandenį, i gėriau Kvr.
| Labai dažnai sutinki visai nebūtų žodžių rš. Kalboje dar galima sutikti ir sudėtingesnių junginių KlbXIII32.
ǁ NdŽ prk. patirti: A tokie vargai y[ra]? A tokius vargus tesuti̇̀ksi par gyvenimą? Varn. Matai, kur vaikas smertį suti̇̀ko Pš. Nedžiaukias iš kito nelaimės, rytą i tu tą patį gali sutikti LTR(Plt). Sutikau dideles sunkenybes mintims išreikšti rš.
ǁ refl. H, H160, N, Sut, K, L, Š, NdŽ, KŽ susieiti vienoje vietoje, susidurti: Anuodu susiti̇̀ko tarpdury kaktotykiu, kaktomušiais J. Jomarke susiti̇̀kom akis į akį, ale nieko nesakė Sk. Labydavos susti̇̀kę, visi sveikydavos Pl. Aš pieninėn, jis iš pieninės, tai sustiñkam, kalbos nepabaigiam Kp. Vat broliai tai broliai: kryžiakelėj susti̇̀kę nusisuka Švnč. Jeigu susiti̇̀ktūt an kelio su čystu lenku, tai ir razsikalbėtūt Dv. Anys kartą sasiti̇̀ko – ir pasigėrė Zt. Susiti̇̀kom, ka rėkėm vedvi, nė parsiskirti negalėjom susiti̇̀kusios Lc. Pavasarį atsivežiau an rinko bulbų parduot ir sustinkù su katarais buvom tęnai (fronte) Aps. Susi̇̀tenki kasdien ir viską matai pats Dgp. Visi bijo su milžinu susitikti J.Jabl. Turtingas ir grynas susitiko ant kelio SPII87.
| Eilės susiti̇̀kę sutrepsi ir vėl eina atbuli Mrj. Susiti̇̀ko du traukiniai ir susidūrė Krs. Tos mašynelės gerai jau, sau susitiñka i susimuša, ui perka Ms. Ten, kur visi keliai subėgdavo susitikdavo, stovėjo aukštas laibas akmuo V.Krėv. Jie žinojo par penkis metus, kada mėnuo su saule susiti̇̀ks On. Jeib gėrybė ir viernybė susitiktųs CII593.
| prk.: Jo akys susitinka su klausiamu Viliaus žvilgiu I.Simon. Staiga jų žvilgsniai susitiko rš. Tokios audros metu buvo pavojinga susitikti su ledo kalnais K.Bor.
^ Su kuo susitiksi̇̀, pats toks liksi An. Ir kiaulė susti̇̀kus su kiaule sukriuksi Ds. Ant vieno liepto du tai negalia susitikti LTR(Vdk). Eik, sesele, vienu keliu, aš eisiu kitu – susitiksime už kalno (juosta) LTR.
ǁ intr. Sut susidurti, sueiti (kautis): Sutinku su neprieteliu SD284. Ir labai mušėsi, ir net du ar tris kartus buvo suti̇̀kę an durtuvų, suėję Sb.
| refl.: Per tris kartus buvo an durtuvų susiti̇̀kę rusai ir vokiečiai Sb. Susitikusi abidvi šali, pradėjo kyvoties, paskiaus mušties su kumstėmis ir brūkliais M.Valanč. Mus išmokyt, kaip idant mes su čertu prieštarnyku o piktadėju mūsų susitikt o jo pagundymų gintis turėtumbim MP107.
ǁ intr. pasimatyti, sueiti pasimatyti, bendrauti: Aš su žmonėm sutenkù ir pakalbu Ob. Kad toks durnas, aš nenoriu su juom suti̇̀kt ir kalbėt Alks.
| refl.: Laiškus susleidžia, o susti̇̀kt neturi kur siratos Skdt. Teip anuodu nesusi̇̀tinka, tik išvažiuodamu LKT66(Ms). O jauna kol buvau, kas mun rūpėjo, tiktai pasirėdyti, išeiti, susiti̇̀kti Lk. Da kame norints susiti̇̀ksiam, jug ne į Ameriką išvažiuojam Trk. Ir šoko, ir grajino, ir verkė visi susti̇̀kę Kpč. Nesustenkù nieko, nesueinam Sug. Nebebuvom susti̇̀kę šimtą metų Tr. Kad būčia žinojus, kad su jum teks susiti̇̀kt, būčia visą dešrą pasiėmus Krs. Diendien darban, nė[ra] kada su žmogu susiti̇̀kt Mžš. Mes džiaugėmos susiti̇̀kusios Mžk. Veizėk, šventą dieną turėjai su kuo susiti̇̀kti Pln. O kame besusiti̇̀ksam? – Ankšto[je] vieto[je] kaip žardieno[je] End. Kaime po savo trobą visi trenas, o kaip nesusitiñkas, i negripuojas Rdn. Kad jau su giminėm susiti̇̀kt nebenori, tai jau visai ne daiktas Mžš. Susteñkam senos, visos pasižįstam Strn. Į bažnyčią ejom, su pamilija susiti̇̀kom Slnt. Gyvent – nėr žinios koks, susiti̇̀kt – baika žmogus Klt. Susiti̇̀kov iš kelių kartų Lpl. Nežinau, ar iš meilės, ar iš reikalo, susitiñkav ir vėl Trk. Per du metus mės nė karto nesusti̇̀kom Grv. Kam anys nesusitiñkma padudent Dv. Susitikusios moteriškės susėdo čia pat, drėgnoje žolėje P.Cvir. Rudeniop – prabėgs greit laikas – susitiksim vėlei S.Nėr.
| prk.: Tam laimė – su gyvasčia susiti̇̀ko (liko gyvas) Pvn. Bijau daktaro, peilio, jug nelaimė čia, gali su smerčiu susitikti Trš. Mes žiemą su obuoliu nesusiti̇̀kdavom, o dabar pilna Zr.
^ Ko pykti – reiks susitikti LTR. Ir akmuo su akmeniu susitiñka Brš. Susiti̇̀ksiam žydo pupose (juok.) Kv.
ǁ refl. pasitaikyti (kam) kelyje: Užteku kam, prisitinku, susitinku SD163. Nueinu žiūrėtų, kas te da žvėris mergai susiti̇̀kęs BM69(An). Susiti̇̀ko jiem senelio arklys BM194(Krkn).
7. tr. DŽ, NdŽ, KŽ priimti ką laukiamą, pasitikti, palaukti atvykstančio (kur nors): Jau tuokart, kaip jaunąją tą parvėdluos, suti̇̀ks jaunąjį Tl. Išvažiavom rytmetė[je], pareinu, ta ans suti̇̀ko čia vienas Gršl. Sutiñka [vestuvininkus] gražiai: su kvietkais, su vainikais Šd. Neik, pamatysi, kas tave ten suti̇̀ks Mšk. Kunigas sutiko svečius su būdingu jam santūrumu, tačiau su nuoširdžia, šilta šypsena veide V.Myk-Put. Išeik, šeimininke, ant dvaro, sutik talkelę tarp vartų LTR(suv.). O kad ejo pasakyt mokytiniamus Jo, štai Jėzus sutiko jas kalbėdams: – Sveikos Ch1Mt28,9. Parenčiam sutiko jį tarnai jo ir apsakė jamui bylodami: – Sūnus tavo gyvas yra VlnE122.
| prk.: Naujų metų suti̇̀kti kvietė miestan Krs. Rytojaus dieną jie sutiko su džiaugsmu, nes atėjo giedra, nebelijo, švietė saulė rš.
^ Pirma sutiko, paskui paliko (tiltas) LTR.
| refl. tr.: Labas labas, – tuoj taũ priema, susteñka Lb. O aš viena atsiliksiu, kaip galėsiu, susiti̇̀ksiu [girtą vyrą] sirgdama, vargdama (d.) Pb.
ǁ DŽ, NdŽ, KŽ priimti, parodyti savo santykį su kuo nors: Nuoširdžiai sutiko jį ir namiškiai A.Vien.
| prk.: Ji nori matyti, kaip tą žinią sutiks Marčius V.Bub.
^ Meiliais sutiko žodeliais, kaip girtą vyrą žmona su vaikeliais TŽV599. Sutinka pagal rūbą, išleidžia pagal protą LTR(Vdšk).
8. refl. atsitikti, pasitaikyti: Kito bėda nesidžiauk, bo i tau susti̇̀ks Str. Vežimus vežiau, nesusti̇̀ko toks dalykas, ė dabar susti̇̀ko (išsikinkė arklys) Str.
9. tr. ištikti, užklupti: Ir teip nekurius ant svieto dar tebegyvenant už šventvagišnas spaviednes koronė Dievo sutiko P. Pasakė visus jų prakeikimus, kurie juos turėjo sutikt MP148.
^ Pažįsti žmogų vargelio sutiktas LTR.
| refl. tr.: Karvę pavogė, bet jau jį susti̇̀ko diena [bevedant] Str. Nesveikata žmogų susti̇̀ko LzŽ.
10. tr. užgauti, užkliūti: Sutikaũ koją LzŽ.
| refl.: Tamsiai eidamos medžiu, sustiksi̇̀ až šakos LzŽ.
11. part. praet. Kos159, NdŽ, KŽ, Kl, Prk, Mšk tikęs, geras, darnus, viskam tinkamas: Buvo pora suti̇̀kusi, ale ka vel[nia]s uodegą įsuko Grd. Grajys, dainiuos, viską – toks suti̇̀kęs vyras buvo Trk. Vyrai žaliūkai, su visu sutikę S.Dauk. Vyskupas, teip su visu sutikęs sūdūse, negalėjo būti kitokiu ir savo vieto[je] M.Valanč. Jei apynojas yra su visu sutikęs, tai yra, jei augminys auga derlingai ir linksmai, tad žemės blusos nedidžiai tegadina S.Dauk. Paršelis buvo suti̇̀kusių vidurių, daug ėdė Šts. Toks nesuti̇̀kęs audeklas, kaip rėtis Skd. Nesuti̇̀kusi ta bobelė – su gėrimu pražuvusi Krš. Ne kožna gaspadinė teišverda sutikusį ėdį Šts. Ant visa ko sutikęs bus kunigelis Žem.
ǁ gražiai nuaugęs, gerai sudėtas, riebus: Veizėk, kokia štrami, kokia suti̇̀kusi merga MitI75. Y[ra] plati, suti̇̀kusi motriška, vienu žodžiu Vvr. Karalienės liemuo, kad ir nestoras, bet gerai sutikęs I.Simon. Jaučiai jų riebi, su visu sutikę M.Unt.
pasuti̇̀kti (dial.) tr. sutikti, sueiti: Pasuti̇̀ksi mielą tėvelį LKKVII196(ČrP).
| refl. tr.: Pasisutiksi̇̀ [jį] par tą didį kelelį LKKVII196(ČrP).
užti̇̀kti Rtr; Ser
1. tr. L, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Sb netyčia, neieškant rasti, užeiti, pamatyti, aptikti: Eina medkirtys toliau ir užtiñka kitą senį Snt. Ot užtikáu daug grybų! Varn. Eidamas par tankynę, užtikaũ šeško pėdus Ėr. Gal užti̇̀ksi kur jaučiuką, atvesk Pc. Po tuo berželiu užti̇̀kom žaltį Br. Štai jauniausioji užtinka savo marškinių rankovėje įsirangiusį žaltį BsPIII317. Ant tvartų šešką buvau užti̇̀kęs Jrb. Užti̇̀ks šernai žirnių, tai tę nudirbs, kad tę nieko neliks Lkč. Daug apėjo ir nieko neužtiko KrvP(Bb).
| refl. tr.: Parlėksias par krautuves, gal užti̇̀ksias miltų Krš.
ǁ pataikyti sutikti: Suprato ponas, kad užtiko už save gudresnį LTsIV185. Pamatysi sodietį, kokio niekuomet nesi dar užtikęs V.Krėv. Tokio žmogaus aš neužtikaũ, kur turto nenorėtų Jrb. A tai jau čia pažįstamų niekur neužtiñkat? Gl. Kai vokiečius užtinkame čia kaipo svečius, galim įspėti, ką Mindaugas yra sumanęs V.Krėv.
| Nora užti̇̀kti tą vaikį ir viską išsiklausinėti Krš.
| Mūsų krašte dažniau [gluodena] užtinkama apysausiuose durpynuose EncIX193. Yra gyvačių „karalius“, bet retai kas jį užtinka LTR(Slk).
^ Gal tokį durnių užtiksi, kuriam patiksi KrvP(Šk). Nu nu, palaukit, laumės, užtiks dveigys treigį LzP.
ǁ intr. pataikyti: Su visais [marti] rejas, ne an tokios geros užti̇̀ko Krš.
^ Bėgdamas nuo balos, ant velnio užtiko KrvP(Ašm).
ǁ rasti ieškant: Aš neužtikaũ jo namie BŽ279. Avelė nutrūkus buvo, vos užtikaũ paraisty Vp. Dėlto ažtikaũ, kur ana (višta) deda Užp. Grabinėjo grabinėjo, neužtinka niekur skylutės BsPIII25. Niekur nepavyko jiems užtikti nei žuvusios ekspedicijos laivų, nei jos įgulos buvimo ženklų K.Bor. Uredininkams vieną paslėptą drukoriją užtikus, ant jų šovęs esąs TP1880,46.
ǁ I atrasti, pajusti, suprasti: Užti̇̀ko vaistus, pagijau Grd. Vis tiek vieną sykį užti̇̀ksit, kas (kokie vaistai) padeda Smln. Rapolas užtiko tikrąjį savo pašaukimą – tijūnauti Vaižg. Avižos įmanomai uždera… užtikus sėjant gerą laiką IM1852,12.
^ Nebridęs neužtiksi, ar gilu yra LTR.
ǁ tr., intr. I atspėti: Visi ponai sušuko, kad ans užtiko, kas to[je] torielko[je] yra LTR(Kl). Nugis kas gali užtikti, kaip reik skaityti šiokį žodį Jn.
ǁ I, DŽ, NdŽ užklupti (ką nors veikiantį): Jis užti̇̀ko mergą besivelkant marškinius, t. y. rado J. Užtikaũ bevagiant šieną Ėr. Jeigu miegantį užtikstà, tai rasta ČrP. Užtikaũ ją berumžiant [žemę] Smln. Užtikaũ aš jį sode obuolius beraškantį Ssk. Pats nubėgo, nepersergėjęs mane tyčiomis bjaurybė, kad čionai mane žmonės užtiktų! V.Piet.
2. intr. NdŽ sutapti: Uždėjau, užti̇̀ko i laikos Šv. Neužtiñkančios durys, dėl to šaltis eina J. Tura būti užtinkamas geras dangtis Kl. Mūso nė langai užtiñką, eita šaltis pro visus pašalius Ms. Šėpas yra neužti̇̀kęs, pridulka Šts.
3. tr., intr. H, H160, NdŽ, KŽ mušti, suduoti: Ką užgauti, užti̇̀kti KII234. Tik biskį rykštuke užtikau, tai jau ir žliumbia Všt. Nedoras Publiušas užtiko i užgavo į veidą šventą moteriškę brš.
| prk.: Teisinga ranka Viešpaties užtiko tavo vaikus, bet ir patį užtiks, jei nepamesi rūstybės tavo M.Valanč. Dieve kūrėji, supyk ant pūstytojų, užtik juos S.Dauk.
ǁ tr. mušti, trenkti (apie paralyžių, stabą, žaibą): Paralyžius buvo užti̇̀kęs aną Kl. Teip bebruzdantį vyskupą 21 d. liepos mėnesies staiga parlyžius užtiko M.Valanč. Viešpatie, tarnas mano gul namiej paralyžiumi užtiktas ir sunkiai yra suspaustas brš.
^ Kad tave paralius užti̇̀ktum! J.
4. tr., intr. J, Onš, Vrn, Nč užgauti: Neužti̇̀k, vaike, jo: anas gi mažesnis Lkm. Viena vištaitė nededa tokia – gal užtiktà? Lt. Neužti̇̀k – telinga karvė Vlk. Ažtikaũ koją in akmenį Ktk.
| refl. tr., intr. Vrn, Mrc: Koją užsitikaũ, kad jau negaliu, kap sopa LKKXIII26(Grv). Kask pamažu, neužsiti̇̀k kojos Brsl. Dabar minkšta (daug sniego), neužsitiksi̇̀ labai, kad ir virsi Prng. Vaikas bliauna – gal užsiti̇̀ko Ktk. Mergytė su kuprele – užsiti̇̀ko maža Klt. Užsitiksi̇̀ gi galvą, žiopla! Trgn. Kap nuo žirgo lipė, šoną užsitiko LMD(Švnč).
5. tr. J, KŽ paliesti, užkliudyti: Ans atpjaus duonos riekę, paduos, kepalo, ranką antdėjęs, neužti̇̀ksi pats Žd. Didžiosios lempos neužti̇̀k Vkš. Kad važiavau vieškeleliu, smiltelės dulkėjo, kad užtikau akmenelį, ugnelė žėrėjo LTR(Lkv).
| Blužnis paskutinė jau liga – anos užti̇̀kti negal Trk.
ǁ prk. liesti, užkabinėti: Aš tavęs neužtinkù, i tu munęs neužti̇̀k KlvrŽ. Ne ten aš daugiau pasiuntu, ne nėko, jei neužtiñka nėkas Trk. Ta kad aną užtiñka, ta tik ans spira su tums kojoms Vgr. Išgerti liūb, bet nėkumet neužti̇̀ks žmogaus Yl. Ne čia nėkas pula, ne nėkas nora anų užti̇̀kti, lei anus vel[nia]s atema! Trk. Užtiñka prisprogusį (girtą), prisprogęs nė vienas nenora apsileisti Trk. Jug ka negėręs, neužti̇̀ko nėko Yl. Tėvų nereik užti̇̀kti Žeml. Jug ans tau nėko nedaro, ans tavęs neužtiñka Sd. Mokytojuo nevalnu vaikų užti̇̀kti, ant kelių klupyti, ne uždaužti Trk. Pyragu papirkom tus vokyčius, ka neužti̇̀ktum mūso Lž. Nė vieno daba neužtiñka, kaip paseno, o vaikis liuob pilsias kaip žaltys Trk. Nė kokia valdžia mūso nėkumet neužtiñka KlvrŽ. Taip su bitimis: gražią dieną eik pri anų i anų neužti̇̀k, gali̇̀ paimti [medaus] Všv.
ǁ prk. liesti, imti: Tėvas, motina rūpinos, kad svetimo neužti̇̀ktų Trk. Su pančiu gausi, jeigu užti̇̀ksi kame ką Trk. Viščiukus į šiaurės pusę paleisti – varna tada neužtiñka Klk.
6. intr. N, NdŽ, KŽ kilti, užeiti: Užti̇̀ko nederlius, laukų nėr kuo sėt Grv. Ir užtiko šiauras vėjas, ir įpūtė vainikėlį ing marių gilumėlį RD6. Ir užtiko šiaurusis vėjelis, ir išmetė iš rankų kūpkelę LTR(Nm). Ateis rudenėlis, užti̇̀ks šalnytėlė, nukrės žiedus ir lapelius nuo žalių rūtelių (d.) Všn. Užtiks šalnelė, pakąs žolelę, atjos bernelis, kalbins panelę LTR(Km). Nupuls vasarėlė, užtiks žiemužėlė LTR(Kp). O rudiniui užtikus, vėl šaltymetis prispaudė I. Užtiks šiltas pavasaris – reiks vainelėj joti LTR(Krsn). Užtinka sujudimas oro ant jūrės I. Par Adomo ir Ievos grieką užti̇̀ko visoki šio gyvenimo vargai A.Baran. Bet vieną sykį didi mane paėmė baimė. Užtiko bangas su skaudžia perkūnija I. Užtiko ūkanos an marių, ir paklydo laivas tos karalystės, kur toj jo pana buvo BsPIV181. Ir čion užtikusi giedra išdžiovino vandenį I.
ǁ tr. prk. užklupti, rasti: Rytas užtiko mus miške rš. Auštant ten jis (liūtas) gulias ir miega, kame aušra užtiko Blv. O varge! šitoj salėje gal tave diena užtikti V.Kudir. Tada motina atgulė, ir pavasaris ją užtiko dar lovoj rš. Mus vaina užti̇̀ko namie Brsl. Teužtinka jį ant pavargusio žirgo kalnuose audra! A.Vien. Užti̇̀ks taũ, rūtele, šaltoja žiemelė Ut. Užti̇̀ks tavę vėtrytėlė, iškrės tavo obuolėlius (d.) Kp. Teip žmoneles, iš bado žemėm papenėtus, kad užti̇̀ksiant pavietris! – ir labai pakrėtus A.Baran.
^ Kad tave lietus, vėjis užti̇̀ktum! J.
7. tr., intr. NdŽ, KŽ užpulti, užeiti; ištikti; apimti: Vargas manę užti̇̀ko Knv. Koronė Dievo užti̇̀ko: atsivėrė žemė, viską prarijo Kl. Kas par nelaimė užtiko mergelę? M.Valanč. Kaipgi nedejuoti, kad užtiko mano dienas devynios nelaimės A.Baran.
| Pagrįžęs iš kelionės imsiuosi visomis sylomis kalbomokslio, kad nebeužtiktų̃ manęs naujas koksai matematikos karštis A.Baran.
^ Daug prietelių pri valgio, kaip nelaimė užtiko, nė vieno nebliko VP11.
8. intr. Q346,629, H, R, R169,257, MŽ, MŽ224,343, N, K, KII60,239,359, LVIV392, NdŽ, KŽ, Plšk, Vdžg, Skr užderėti, nusisekti (apie derlių): Javai ant lauko užtiko B553. Kačeig ilgai audra buvo, javai tikt gerai užti̇̀ko KBI35. Kviečiai jam gerai užti̇̀kę KI354. Obuolai bei kriaušės labai užti̇̀ko KII98. Neužti̇̀ko šįmet dobilai, tai reikia pirkt žiemai šieno Jrb. Linai šišion ir užti̇̀kdavo gerai Šlu. Tai paskui kad ir javai neužti̇̀kdavo, tai jau bulvių būdavo Rg. Ar užti̇̀ko daga? Tlž. Be šilumos ir be lytaus negal javai užtikti Ns1849,2. Atolas gerai užtiko, ir galėjo vis gražioje pagadoje nušienautas tapti Kel1879,175. Rugiai miežiai kaip užti̇̀ks, mums bajorai, mums atpigs JD1399. Šįmet žemės vaisius ne visur užtiko LC1879,51. Žirniai bei vikiai užtinką tikt ant drėgnų laukų prš. Roputės šįmet pas mus buvo įmanytinai užtikusios TP1880,45. Dėkavojam tau …, kad tu … mūsų arimus ir sėjimus peržegnojai ir javams duodi užtikti KlM714. Tu duodi gerai užtikti jų javams RBPs65,10.
9. intr. K, Up, Trg patikti, įtikti: Kaip tos braškės išsirpo, jerau, kaip neužti̇̀ko – rūgštos tokios Yl. Užti̇̀ko alaus anam, t. y. prie širdies patiko J. Labai jiem užti̇̀ko mano valgis Nč. Edelmons užpyko, jam didžiai n'užti̇̀ko LB22.
^ Užti̇̀ko kai šun[iui] botagas (muilas) Jrk122. Nor ir numirsi, bet visiem nežutiksi̇̀ Nč.
10. intr. imti, pradėti, įnikti ką daryti: Šuniukas užti̇̀ko šaukti, kaukti, rėkti J. Užti̇̀ko ginti, draskyti J.
akis
Apibrėžtis
akių̃ apdūmìmas
1.apgaulė: Jų mums brukamoji vienybė ne kas kita, kaip akių apdūmimas. rš.
2.klaidumas: Toks akių apdūmimas naktį. Pp.
akių̃ apmõnijimas K. apgaulė:
akių̃ apmuĩlijimas apgavimas: Na, ar Antukas pats negalėjo antspaudus primušti jūsų akių apmuilijimui?. rš.
akių̃ apvilkìmas apgaudinėjimas: Kningas spausdintas ruskomis (=rusiškomis) literomis įgydavo lietuviai dėl apvilkimo akių. Vaižg. Koks čia akių apvilkimas, kad taip kalba. Pn.
akių̃ bãdymas įžūlūs priekaištai: Plačios žinios, sakai, – tarė jaunas vyras, – o vienos maž rietynės; kits kitam akių badymas. Žem.
ãkys baisiniñkės apie darbą, kuris iš pažiūros atrodo neįveikiamas: Akys baisininkės, rankos darbininkės. Akm.
akių̃ blàstelėjimu bematant, greitai (ateiti): Akių blastelėjimu atskrisiu. Vlk.
akių̃ drãskymas įžūlus koneveikimas, barimas: Jau toks akių draskymas priprasta. Gs. Kol žmogus buvo prispaustas, rodės, nė kam ko, jokių šnekų apie praeitį, jokio akių draskymo, o kas dabar darosi. Bub.
akių̃ dūmìkas apgavikas: Parodysiu tam akių dūmikui. Gric.
akių̃ dūmìmas
1.apgaulė: Tos jos šnekos – tik akių dūmimas. Vlkv.
2.klaidumas: Naktį baisus dūmimas akių, o jeigu dar rūkas – prapuolei. Kž.
ãkys duõbės
1.nepatogu, gėda (neduoti): Kaip neduosi, juk akys duobės. Krž.
2.kiek žmogus mato, tiek nori:
akių̃ galaĩs bematant, greitai: Kad ten pat – jie akių galais suveža [javus]. Pkr.
akių̃ galè
1.labai greitai: Taip greit nudyžė tas kelnes, akių gale. Jnš. Žiūrėk, aš akių gale vežimą prikrausiu. Kair. Palauk čia, aš akių gale grįšiu. Rd. Akių gale jauja sudegė. Krp.
2.kur sutikus, nuolat: Akių gale ji vis mane puola. Slm.
3.labai smarkiai: Nekenčia ji manęs akių gale. Skm.
akių̃ įbedìmas įdėmus žiūrėjimas: Toks jo akių įbedimas. Grž.
akių̃ įsmeigìmas įsistebeilijimas: Jam jau atgrasiai nusibodęs darbo draugų akių įsmeigimas į jo barzdą. Dovyd.
akių̃ ištįsìmas godėjimasis (ką gauti): Akių ištįsimas į svetimą nuosavybę. rš.
akių̃ kaĩtinimas gėdijimasis: Bus akių kaitinimo prieš žmones. Ėr.
ãkys mãrios apie labai gobšų: Akys marios, šikna pekla, dūšiai kibiro gana. KrvP. Akys marios, širdis pragaras. Pšl. Jo akys marios, jam niekada negana. Mrj. Akys marios, subinė pekla. Kdl.
víenu akiẽs matù tuojau, bematant: Lapaitė vienu akies matu rados vištidėje. rš.
akių̃ mãtyme greitai: Ale tas sijonas akių matyme išpindėjo. Jnš. Tik pasakiau, akių matyme ir atėjo. Sk.
akiẽs merkimè per labai trumpą laiką: Parodė jam visas karalystes svieto akies merkime. Chyl.
akiẽs merkimù per labai trumpą laiką: Tie žodžiai akies merkimu po visą rūmą davėsi girdėti. I.
akių̃ mèstelėjimas pažvelgimas: Jisai pamislijo truputį, metė akimis ant Ivano neva taip sau, vienok tame mestelėjime akių buvo žymu sukrauto nemažai atsidėjimo. Piet.
akių̃ metìmas K. priekaištavimas:
akiẽs metimù iš karto, tuoj pat (pamatyti): Akies metimu pažinau jį. Sk.
víenu akiẽs metimù iš karto (pamatyti): Sustojęs vaikinukas vienu metimu akies apžvelgė arklius. Kudir.
akiẽs mìrksnis R., M., K., Vvr. akimirka, momentas: Kožnas (kiekvienas) akies mirksnis gali tavo visą gerą išnaikinti. Tat.
akiẽs mìrksnyje B., R., M. bematant, greitai: Knyga skrenda ant lovos, ir akies mirksny atsidūriau gatvėje. Bil. Kad kas to ąžuolo žievės atneštų, tai aš akies mirksny išgyčiau. ps. Žvirblis akies mirksny pagavo didžiausįjį gabalą. Lž.
akiẽs mìrksniu bematant, geitai: Karalaitė akies mirksniu liko sveika. ps. Akies mirksniu sutrupėjo nelaisvės pančiai, išnyko tarp žmonių neapykanta. Bil. Sakalas akies mirksniu prapuolė iš akių. LTR.
kàs akių̃ mìrksnį labai dažnai: Važinėjies kas akių mirksnį. Sg.
víenu akiẽs mìrksniu bematant, tuojau: Kad langinės būtų man vienu akies mirksniu uždarytos!. Skr.
vienamè akiẽs mìrksnyje bematant, staiga: Vienam akies mirksny pavirs į akmenį ir tik savo mirtimi atneš jie laimę kitiems. Bil.
ant akiẽs mìrksnio staiga, bematant: Linksmybė šio svieto nyksta ant akies mirksnio. Mž.
į akiẽs mìrksnį staiga: Sužaliavo į akies mirksnį. Rmč. Į akies mirksnį zuikis prabėgo. Klp.
už akiẽs mìrksnio tuoj pat, greitai: Už akies mirksnio ateisiu. Užv.
akiẽs mìrktelėjime bematant, tuojau: Akies mirktelėjime prisikels. Valanč.
akių̃ mìrktelėjimu greitai: Akių mirktelėjimu nuvažiavo. Pvn.
víenu akiẽs mìrktelėjimu staiga, greitai: Raiteliai nušlavė juos vienu akies mirktelėjimu. rš. Vienu akies mirktelėjimu išnyko. Dv.
per víeną akiẽs mìrktelėjimą greitai, trumpu laiku: Nė per vieną akies mirktelėjimą neišprašysi mielaširdystės. P.
akių̃ mìrku bematant, greitai: Akių mirku padarė. Lkm.
akių̃ mojimù tiesiai, be atodairos: Mauna akių mojimu. Kv.
ant akiẽs mojìmo tiesiai (eiti): Eik ant akies mojimo. Krž.
akiẽs mojù
1.tiesiai: Drožk akies moju ant ąžuoliuko. Krkl. Eik akies moju ir išeisi į taką. Varn.
2.nematavus: Lygių tarpų neatidėliojau nė su kuo, o sodinau akies moju. Žgč.
akių̃ mojù
1.tiesiai: Čia jau nebeklysi, eik akių moju, ir rasi. Brs.
2.bematant, staiga, greitai: Sukilusi banda akių moju nušniūrijusi į kaimyno pievas. Lk. Melst jau nebvalioju, gelbėk akių moju, alpsiu šiaip ūmai. prš.
3.pagal nuojautą: Kad kelio nežinai, širdies ar akių moju eik sau. J.
4.tik pažvelgus: Švara ir tvarka pastebima ir trumpu akių moju. rš.
akių̃ mõjuje bematant, staiga: Vokietukas, kumelės pilvą į valtelę įmetęs, akių mojuj prapuolė. B.
akių̃ mõjus K. akimirka:
ant akių̃ mõjo tiesiog (eiti): Ant akių mojo eik, kaip matai. Prk.
akių̃ mõnai apgaulė: Eik eik, akių monai, ir tiek. Jnš.
akių̃ muĩlinimas apgaudinėjimas, melavimas: Tokios jų kalbos tik akių muilinimas. rš. Aš netikiu. Ten tik akių muilinimas. Rd.
akių̃ muĩlintojas apgavikas, melagis: Akių muilintojai, perkūnas juos trenktų!. rš.
akių̃ nušvitìmas džiaugsmas: Tegu jis paima šiokią ar tokią, o nė viena už jo neturės akių nušvitimo. Gs.
akiẽs platumù tiesiog (eiti): Akies platumu, nosies tiesumu pasukęs nuo stoties atsidūriau Utenoj. rš.
akiẽs plótu apytikriai, spėtinai: Akies plotu paskaičiavo – nieko nesvėrė. Gs.
akių̃ plótu
1.apytikriai, spėtinai: Nesvėriau, taip daviau, akių plotu. Snt. Akių plotu apmesk. Ds.
2.iš nuojautos: Akių plotu eina. J. Ėjau akių plotu, ale radau namus. Šk. Eina akių plotu, kaip du ubagu kuprotu. KrvP.
3.tiesiog: Nuėjo akių plotu. Tvr. Pirma apsigalvok, neik akių plotu. Šn. Nuo tų vargų eitai akių plotu. Rod. Eina sau akių plotu per lauką. Mrj.
4.paviršutiniškai, bet kaip: Ką tu čia bile kaip darai, tik akių plotu. Šn. Nereikia akių plotu, be reikalo daug šnekėti. Tat. Dirbk gerai, o ne akių plotu. Ut.
5.viešai, atvirai: Padėjau akių plotu, paims – paims. Gs. Nereikia akių plotu be reikalo daugel šnekėti, ba tai labai yra negražu. Tat.
sàvo akių̃ plótu savarankiškai: Įprato savo akių plotu elgtis. Lp.
visù akių̃ plótu kiek užmatyti, plačiai: Visu akių plotu tušti laukai. Vlkv.
akių̃ pralėkìmas pažeidimas nužiūrint: Atkalbėjimas nuo akių pralėkimo ir nuo vėjo užpūtimo. Ml.
ikì akių̃ skỹlei užtektinai: Bus ligi akių skylei. Lkš.
akių̃ spìginimas gėdinimas: [Tos dovanos] padeda iškentėti akių spiginimą, išmetinėjimą. P.
akiẽs tiesumù nepaisant jokio kelio, tiesiai: Eik dabar per lauką akies tiesumu ir prieisi dėdės sodybą. Skrb.
akių̃ tiesumù nepaisant jokio kelio, tiesiai: Drožiau stačiai – akių tiesumu, nosės šviesumu. Brs. Ėjo nuėjo akių tiesumu jau pradžiūvusiais ir žalumos semiamais pavasario laukais. rš.
akių̃ uždrėbdinė́jimas pajuokimas: Tai kam dar tas akių uždrėbdinėjimas?. Rdm.
aštrùs akiẽs užmetìmas K. piktas žvilgsnis:
pìrmu akių̃ užmetimù iš karto, tik pažvelgus: Pirmu akių užmetimu jiedu dirba priešingą darbą: ką vienas pagadina, antras pataiso. Vaižg.
akių̃ žolė̃ N., LBŽ. ugniažolė:
apdùmtos ãkys girtas: Tėvo akys ir šiandien apdumtos – geria ir geria. Pkr.
abiẽm akim̃ atidžiai: Pražioplinom tokį paukštį!.. Daugiau tai dabar turėsim žiūrėt abiem akim!. rš.
aptẽkusios ãkys
1.labai daug ko yra, daug turi: Mėsos, klebonijoje kad buvau, akys aptekusios. Šts.
2.girtas: Prisipylęs esi, aptekusios ir akys jau. Šts.
apvilktomìs akimìs girtas: Apvilktom akim parėjo, visas purvinas. KzR.
aštriàs akìs turė́ti būti įžvalgiam: Pavydas turi aštrias akis. LTR.
aštuonnýtos ãkys apie visai nusigėrusį: Dvinytos akys šiek tiek įgėrusio, keturnytos – gerokai įkaušusio ir aštuonnytos – visai nusilakusio, strapaliojančio žmogaus. Srv. Tu jau girtas, jau tavo aštuonnytos akys. Šl.
bálta akimì šnairomis, piktai: Nežiūrės į mane balta akia. Krš.
báltos ãkys girtas: Dar miega. Nuo vakar vakaro jo dar baltos akys. Jnš.
baltomìs akimìs šnairomis, piktai: Tik pasižiūrėjo baltom akim ir nieko neatsakė. Rz. Nieko neatsakė, tik dėbtelėjo baltom akim. Gs. Kad pažiūrėjo baltomis akimis, net krūptelėjau. Kp.
báltas akìs paver̃sti piktai pažiūrėti: Akis pavers baltas, pastatys [girtas], bijau baisiausia. Klt.
báltas akìs pérversti piktai pažiūrėti: Kai pasakiau, tai tik baltas akis pervertė. Lnkv.
báltą ãkį turė́ti būti piktam: Baltą akį turėjo pirmininkas, ale teisingas: davė šieno. Krš.
blogà akìs
1.(kieno) apie galintį kerėti: Jisai atžindulys, jam gyvuliai nesiseks, jo bloga akis. Mrj.
2.apie neigiamai vertinamą: Jei neina šokt, tai paskum bloga akis ant jos. Kpč.
3.piktas: Kai jau išvažiuot reikėjo, nė vieno nebuvo, ką ant manęs bloga akis būtų. Grz.
blõgos ãkys apie galintį nužiūrėti: Kada į kūtę įeina boba su blogom akim, laikyk kišenėj špygą, kad ko nepagadintų. Kair. Jo blogos akys – rudo žmogaus saugokis. Grv.
blõgą ãkį turė́ti
1.neigiamai vertinti: Mokytojas turėjo ant manęs blogą akį. rš.
2.sugebėti kerėti: Daug kas šventai tikėjo, jog Bakšienė turi blogą akį. Dovyd.
blogàs akìs turė́ti galėti kerėti: Saugokis jo – jis blogas akis turi. Pn. Atžindūlis turi blogas akis. Brs. Atžindžiai turi blogas akis. Sln.
dìdelės ãkys (kieno) godus, besotis: Jos didelės akys. Rm. Nei jūs norit, nei ko, tik akys didelės. Slm. Žmogaus akys didelės, nigdi (niekada) nebus gana. Ktk. Žmogui vis maža – žmogaus akys didelės. Zr.
ãkys didèsnės už pil̃vą
1.sakoma tam, kuris nesubaigia valgyti pasiimto maisto:
2.sakoma apie norą ne pagal galimybes: Eik eik, tavo akys didesnės už pilvą. Jrb.
drýžos ãkys girtas: Negerk daugiau, jau ir taip akys dryžos. Grl.
drumzlinomìs akimìs apie girtą: Iš pat ryto drumzlinom akim. Glv.
dvìlinkos ãkys apie girtą: Giedojo dvilinkas akis aukštyn užlupęs. Gric.
dvilinkúotos ãkys girtas: Jau jo dvilinkuotos akys, o vis dar geria. rš.
dvinýtos ãkys Srv. apie šiek tiek įgėrusį:
dvìšakos ãkys Lkm. nori miego:
gerà akìs gabus, sumanus: Jo gera akis: ką pamato, tuoj pat padaro. Sk. Jos gera akis: mūsų raštus pamatė ir išsiaudė sau tokius. Sml.
gẽros ãkys nesigėdi: Jos geros akys – aš teip negalėčiau. Mžš. Geros akys dūmų nebijo. Upt.
gerų̃ akių̃
1.drąsus, akiplėšiškas: Tai gerų akių – tiek priskolinau, ir dar prašo!. Vad.
2.pastabus: Aš vieną kartą mačiau žmogų – kitą kartą jau pažįstu, esu labai gerų akių. Sk.
geromìs akimìs palankiai: Į mane piemenys žiūrėjo geromis akimis. Katk.
gẽrą ãkį turė́ti
1.palaikyti, remti, mėgti: Galima sakyti, kad direktorius turėjo ant manęs gerą akį. Mžš. Paprašyt, kai dar an manęs gerą akį turi. Skdt. Bet kad ir vyskupas, girdėjau, ant jo geros akies neturi. Myk-Put.
2.būti taikliam: Žvirblį mušant reikia gerą akį turėti. Skr.
3.būti akylam, gerai įsiminti: Jin gerą akį beturinti: kuri kadė kaip nesimatėm, ir pažino. Jnš.
geràs akìs turė́ti
1.nesigėdyti: Tiesa, nelimpa jo sarmata – geras akis turi, jos gėdos nebijo.... Krėv. Geras akis turi, čia ją išlojoji, ir vėl, žiūrėk, ana lenda. Skdt. Jis turi geras akis, kad gali apsivogęs vėl čia pasirodyti. Alk. Aš irgi turiu geras akis; ateina kas, veduosi, nors tvarkos nėr. Snt. Ana geras akis turi, tai ima, prie ko tik prieina. Slk.
2.drįsti: Tai jau žmogus geras akis turi, visur prieis. Srv.
akysè giẽdra malonu: Man giedriau akyse pasidarė, nematoma ranka nuo krūtinės nuslinko. Šein.
ãkys ìlgos apie gobšų: Kad jis visada toksai – akys tokios ilgos. Sl.
iššókusiomis akimìs apie išsigandusį: Pranas iššokusiomis akimis stovi atokiau. Dovyd.
ìštisa akimì tiesiai (žiūrėti): Ans veizėjo ne tik skersa, bet ir ištisa akia. Krtn.
išvarvė́jusiomis akimìs labai nuvargęs: Parėjo namo išvarvėjusiom akim, naktį siuvęs. Klvr.
kaũpinos ãkys
1.norų išsipildymas: Kad aš galėčiau taksiuką įsigyt, tai man kaupinos akys. Mrj.
2.visai pakanka: Man kambario ir virtuvės – kaupinos akys. Mrj.
kẽturias akìs turė́ti būti apdairiam: Jei nori būti pati gera gaspadinė, gera motina, tai turėk keturias akis: ir priešais, ir į užpakalį žiūrėk. Vl.
keturnýtos ãkys apie gerokai įkaušusį: Jau mano akys keturnytos. Rmš. Ką jis matys, kad keturnytos akys. Ar.
kitàs akìs įdė́ti pakeisti elgesį (apie svaigalus): Šventa teisybė: nors į akį durk. Bet, matot, anot senų žmonių, alus kitas akis įdeda. Marc.
kità akimì žiūrė́ti kitaip vertinti: Man, sakysiu, nebe taip, kaip turėtų... Kažin kaip lyg kita akim žiūriu. Dovyd.
kitókiomis akimìs žiūrė́ti kitaip vertinti: Šiandien žiūriu aš jau kitokiomis akimis į jūsų maldą, seneliai!. Pt.
kitomìs akimìs žiūrė́ti kitaip vertinti: Salomėja Nėris pradeda kitomis akimis žiūrėti į gyvenimą. rš.
kitóniškomis akimìs žiūrė́ti kitaip vertinti: Jau kitoniškomis akimis ėmė į savo vadovus žiūrėti, pamatę, jog ne viskas taip šventa, kaip jiems sakoma. Žem.
kreivà akimì šnairomis (piktai, nepasitikint): Poni pažiūrėjo kreiva akim, kad pasakiau viską. Btg. Jis brūkštelėjo šėmą ūsą, apėjo darbovietę, kreiva akimi dirstelėjo į mane. Dovyd. Dėl ko ant manęs kreiva akia veizi?. P. Susipykę – nė kreiva akim nepasižiūri. Gs. Žentas akia kreiva pažiūrėjo in mane. Al. Valgyk, kiek tiktai nori, nė kreiva akim nežvilgtersiu. Šein.
kreivomìs akimìs nepasitikint, įtartinai: Tuokart visi kupčiai pradėjo kreivoms akims į aną veizėti. Dr. Jam buvo nesmagu ir pikta, matant, kaip į jį visi žiūri kreivomis akimis. Bil.
kreivà akimì nežiūrė́ti visai nesidomėti, nekreipti dėmesio: Ji į tave ir kreiva akim nežiūrės. Ds. Kad aš jos vietoj būč, tai in jį kreiva akia nežiūrėč. Skdt. Kad taip Ona viso turėt, tai an mum ir kreiva akia nežiūrėt. Užp. Į tokį vyženą nė kreiva akim niekas nežiūri. An. Aš sena ir tai nežiūrėčiau nė kreiva akia į jį. Jnš.
kreĩvą ãkį turė́ti nepasitikėti, įtarti, būti prastos nuomonės: Sako, esą nuo to laiko turįs klebonas ant Stasio kreivą akį. rš. Jis kreivą akį turi. Mrj.
kruvinomìs akimìs piktai: Kruvinom akim pažiūrėjo, tik, sakau, sudraskys. Skdt.
mólinos ãkys girtas: Nebegerk, tėvai, daugiau, matai, jau tavo molinos akys. Sk.
naujomìs akimìs pažiūrė́ti imti kitaip vertinti: Erdivilas pažiūrėjo ant merginos dabar suvis naujomis akimis. Piet.
negẽros ãkys apie galintį nužiūrėti: Jos negeros akys – karvę apžiūrėjo – pati savo pieną čiulpdavo. Vdšk. Jeromė du kartu klausė, ar ji žinanti, kad tokios senos vertybės rodymas negerom akim yra tikra pagunda. Dovyd.
negerų̃ akių̃ apie galintį kerėti: Su niekuo artimiau ji nebendravo, daug kas jos vengė, nes laikė negerų akių boba. Myk-Put.
pabãlusios ãkys girtas: Kiti neprisigėrė, o tavo akys jau pabalusios. Krtn.
pãčios ãkys bỹra Ml. verkia: Man pačios akys byra besiklausant. Švnč.
pãčios ãkys užsimérkė greit užmigo: Vaikui pačios akys užsimerkė. Sk.
padỹrusios ãkys girtas: Girtas, akys padyrusios kaip šuniui. Vkš.
paskutìnę ãkį viską (atimti): Jis nori paskutinę akį iš manęs išlupti. Pn. Kad galėtų, tai paskutinę akį išplėštų. Gs.
piktà akìs niekšas: Sustingsta visos trys [stirnos], bijo pajudėti ir išsiduoti, sustingusios jos mano pasislepiančios nuo piktos akies ar kokio vamzdžio. Ap.
pìlnos ãkys užtenka, pakanka; užtektinai, pakankamai: Dvi lėkštės – pilnos akys. Mrj. Dešimt avilių – ir pilnos akys. Vrn. Atvežk dar tris vežimus mėšlo, ir pilnos akys. Grl. Kad mumiem pilnos akys abiem darbo!. Lp. Man darbo pilnos akys, kur tik pažiūrai. Mrc. To darbo tai pilnos akys, negali apsigint. Alv. Darbuju ir darbuju, man darbų pilnos akys. Pls.
plãčios ãkys
1.apie pastabų: Svečio akys plačios. Trgn.
2.dideli norai, daug nori: Žmonių plačios akys, tik duok. Krš. Nieko nepadarysi, kad toks žmonių gymis – vis akys plačios ir plačios. Sk. Tavo tik ką akys plačios: ir to, ir to prašai, o nieko nevalgai. Ut. Akys plačios, daug nori, daug užima. Vl.
3.daug darbo: Oi, man plačios akelės per visą rytą. Arm.
plačiomìs akimìs baugiai, nustebus: Moteriška plačiomis akimis į brolį žiūrėjo. LzP. Tu kaip tas kiškis: kur tik žiūri – vis plačiom akim. Gric.
plačiàs akìs turė́ti daug norėti, būti godžiam: Per daug jau ans plačias akis turi – nė[ra] ir nė[ra] gana. Jnš.
ãkys platèsnės už pil̃vą Trg. sakoma tam, kuris nesubaigia valgyti pasiimto maisto:
prastų̃ akių̃ apie galintį apžavėti: Tas yra prastų akių, tas gali sužavėti. Šlu.
prãstą ãkį užmèsti apžavėti: Prastą akį užmetė, ir susirgo karvė. Šts.
pur̃vinos ãkys nešvari sąžinė: Atėjo purvinom akim ir lenda dar. Vlkj.
sàvo akimìs netikė́ti stebėtis: Žiūriu ir savo akim netikiu – ką jis dabar daro!. Rm. Savo akimis netikėjau, ką pamačiau. Jrb. Atjoja! Netikiu savo akimis. Tėvas ant bėrio, o antras arklys tai lyg mano širmis. Dovyd. Vasaris netikėjo savo akimis! Juk tai jo pirmasis eilėraštis! Išspausdintas. Myk-Put.
savomìs akimìs netikė́ti stebėtis: Mes tikime žodžiamus jo, o jie netikėjo akimus savomus. Dk.
skersà akimì
1.šnairomis: Prieš apsiklodamas galvą skersa akimi pažiūriu: stovi jis (telefonas) juodas, numeriai žvilga, gyvu pinigu už jį moku, o jis tyli. Dovyd. Karalius skersa akimi žvilgteri į Lankutėną. Simon. Dainius skersa akim dirsteli į vyrus prie Našliūniuko kombaino. Bub.
2.prastai vertinant: Ačiū, sveteliai brangieji, kad valgot, pamylėjimo nepeikiat, skersa akim širdies neužduodat. Balt.
nė̃ skersà akimì neveizė́ti visai nekreipti dėmesio, nesidomėti: Kai jauna buvau, aš į vaikius nė skersa akia neveizėjau. Užv.
nė̃ skersà akimì nežiūrė́ti visai nekreipti dėmesio: Jis į mane nė skersa akia nežiūri. Kair.
smaĩlos ãkys pavydus, godus: Niekados nerodyk viešai kokio gero daikto, nes ir valdžios, ir žmonių akys smailos. rš.
smailiomìs akimìs godžiai: Vaikai smailiomis akutėmis lydėjo kiekvieną iš vežimo keliamą ryšulėlį. Pt.
stačių̃ akių̃ tiesus, atviras: Stačių akių žmogus. Gmž.
svẽtimos ãkys pašalinis žmogus: Čia ir nuo svetimų akių saugiau, jei kas iš pašalaičių netikėtai užbėgtų su kokiu reikalu. Myk-Put. Rokas išspaudė ašarėlę dėl svetimų akių, kai abi bobos su šeimos galva atsisveikino. rš. Vyrą pati galiu išsirinkti, nereikia man svetimų akių. Šein.
ãkys šlãpios
1.apie sunkų, varginantį darbą: Jam darbo – net akys šlapios. Mrc. Nuo darbo akys šlapios. Pv. Pjaunam kasdien sulinkę, net akys šlapios. Dbč.
2.apie nelaimę: Man arklys nuklimpo, man ir akys šlapios. Rod.
šlapiomìs akimìs girtas: Parvažiavo šlapiom akim – nereikės jam ir sėt. Gs.
ãkys šlapiojè viẽtoje apie nuolat ar greit verkiantį: Tikrai, jau jo akys turbūt šlapioj vietoj, kad tiek daug rėkia. Pnd. Turbūt jo akys šlapioj vietoj. Erž.
šunìnės ãkys apie begėdį: Jai tai reikia šuninių akių ir nuvažiuos tenai. Str.
šùniškas akìs turė́ti būti begėdžiu: Aš neturėčiau tokių šuniškų akių. Ėr.
šviẽsios ãkys protingas, išprusęs, išsilavinęs: Akės šviesios i protas aiškus, o senis. Krš. Kaip negražu, gali padyvyti – arbata be sviesto, plika mėsa, sūris ir juoda duona... Čia, matyti, šviesesnės akys. Žem. Eik, vaikel, mokyklėlėn – vis jau bus šviesesnės akys. Skrb.
šviesiomìs akimìs su džiaugsmu: Parvažiuok, mes tave pasitiksim šviesiomis akimis. Dkš.
akìms šviesiaũ pagerėja savijauta, geriau: Užvalgai, ir akim šviesiau. Šn.
akysè šviesiaũ
1.pagerėja savijauta, geriau: Kaip tu kenti! Piršto negalima užkišti! – atsegė Pakštienė apykaklę. Net šviesiau akyse. Dovyd.
2.smagiau, linksmiau: Kaip išgirdau lietuvišką kalbą – akysa šviesiau. Rod.
akysè tamsù
1.silpna, bloga: Tamsu akysa, ir brinkterėjau. Drsk. Akyse tamsu – nusilpęs labai. Vlkv. Krizo akyse net tamsu pasidaro. Cvir. Oi, tamsu akyse pasdarė, nieko neregėt. Grv.
2.liūdna: Iš mūsų arklių dar neėmė, bet nuo tokios žmonių aimanos net akyse tamsu. Pt.
tà akimì nežiūrė́ti ignoruoti, nesidomėti: Ta į jį net ta akim nežiūri, turi ji geresnių. Jnš. Į kavalierius daugiau anė ta akia nežiūrėsiu. Kair.
tomìs pačiomìs akimìs visai nemiegojęs: Ryt reikės važiuoti tom pačiom akim. Dglš. Šiandien dar tebesu tom pačiom akim kaip ir vakar, naktį nė kiek nesudėjau akių. Lnkv. Šįryt tom pačiom akim atsikėliau, nežinau, kas man buvo. Sk. Iš vakarykščios tomis pačiomis akimis. Žem. Kitąsyk, būdavo, tom pačiom akim turiu dirbt. Grš. Kaip atsiguliau, taip ir atsikėliau tom pačiom akim. Alz. Dabar tu čia penkius varstus tenai (į vestuves), paskui paryčiais vėl krėsk rasą atgal, paskui tom pačiom akim.... Andr.
tiẽsios ãkys Rs. apie teisingą, atvirą žmogų:
tiesių̃ akių̃ apie teisingą, atvirą žmogų: Koks malonus žmogus ir tiesių akių!. Šk.
užpìltos ãkys girtas: Užpiltos akys buvo, pats nežinojo ką darąs. Ll. Parėjo užpiltoms akims. Vdžg.
užrištomìs akimìs nieko nesuprantant: Negali gi doras sveikas žmogus užrištom akim visą amžių pušinėti. Gric. Tai įstaiga, kurioje dirbama užrištomis akimis. rš.
užrū̃kusios ãkys nepastabus: Nereikia ažrūkusioms akims būtie, ir pats paregėsi. Grv.
vakarýkštėmis akimìs visai nemiegojęs: Kad nors truputį būtų tekę pamiegoti, o dabar vakarykštėm akim – labai sunku. Lnkv. Tebesu vakarykščiomis akimis. Šts.
víena akimì
1.apgraibomis, paviršutiniškai: Viena akia mato, visa burna šneka. Mrj. Duris užtrenkė vėjas, ir jis, jas atidarydamas, viena akimi matė parduotuvės žmones. Ap.
2.slapta (žiūrėti): Aš viena akia žiūrėjau, ką jis veikia. Mrj.
nórs víena akimì sakoma trokštant ką pamatyti: Ir popiežius kartu! Dievuliau tu šventas, kad nors viena akimi pamatyčiau.... Vien.
vienomìs akimìs visai nemiegojęs: Vienomis akimis parvažiuosime į namus. Yl.
akysè žãlias nekenčiamas: Tu man žalià akyse, aš tavęs nenoriu regėt. Dv.
akysè žãlia silpna, bloga, sunku: Man šiandien taip negerai, taip silpna, tik akyse žalia. Prn. Kaip davė man galvon, tai net akyse žalia pasdarė. Slk. Kai traktorium šieną sustumia, tu išplėšk – žalia akyse. Slm. Ir Panevėžin nešiau – net žalia akyse. Mžš. Netoli namų jau man akyse žalia žalia. O per pakinklius taip ir linksta. Cvir. Kai užkėlė man didelį maišą žirnių, tai net žalia akyse pasidarė. Vad.
akysè žãlia atliẽka nusibosta: Guliu, kol akyse žalia atlieka. Kp.
žẽmos ãkys trumparegis: Tai kad mano žemos akys. Lb.
akìs apdérgti padaryti gėdą: Kad sau – sau, ale ir tėvams akis apdergė. Škn.
akìs apduĩlinti apgauti: Jis man norėjo akis apduilint. Vrn.
akìs apdùiti apgauti: Pakalbėjo, pašnekėjo gražiai – visiem durniam akis ir apdujo. Sv.
akìs apdū̃linti apgauti: Jam akis apdūlino. Knv.
akìs apdùmti apgauti: Jis nori man tik akis apdumti. Alk. Sveika, Marija, loskos pilna, – jau nebepoteriaudama, bet kad apdumtų tėvui ir dukterims akis, šnibždėjo ji išsikryžiavojusi žemėje. Vien. Tau, seni, turbūt akis apdūmė. Vaičiūn. Ir taip tu man akis apdumk. Sav. Ano neklausk, anas moka akis apdumti. Sd. Nemanyk, kad akis apdumsi, aš kiaurai tave permatau. Varn.
akìs apeĩti apgauti: Nuo to sykio jis dar gudriau apeina caro bernų akis. Cvir.
akimì apibė́gti apžvelgti: Ima noras pažiūrėti ir dar kartą visą apylinkę akimi apibėgti, susiprasti su ja. Šein.
akimìs apibė́gti apžvelgti: Simonas akimis apibėga pievą, valandėlę kažin ką sau mąstydamas. Dovyd.
akìs apipū̃sti miglà primeluoti: Apipučia migla akis ir įveria velnį į durų tarpą. Šts.
akìs aplipìnti šū́du vlg. padaryti didelę gėdą: Aplipino vaikas šūdu akis. Mrj.
akìs apmáuti apgauti: Neimk tu tos nedorėlės, žegnokis tu nuo jos, nesiduok akių apmauti. Žem.
akimì apmèsti apžvelgti: Aš pakilęs apmečiau akia apygardą, kur dingt. Piet. Jis apmetė akim sodną. Šl.
akimìs apmèsti apžiūrėti: Daktaras apmetė akimis ranką. Dr. Vėl apmeta jį akimis nuo galvos lig kojų. Šein. Sidaravičius apmetė akimis visus susirinkusius. Švaist.
akìs apmõnyti apgauti: Man komediantai buvo akis apmoniję. K. Tu tik pažiūrėk, jis tau akis apmonijo: davė ne pinigą, bet paprastą popierių. Zp. Apmonijo akis vaikiui, ir gana. Šll.
akìs apmuĩlinti apgauti: Mes negalime duoti akių apmuilinti!. Simon. Kitiem – kitiem, ale tau, aš nesuprantu, kaip tiek galėjo akis apmuilinti: tu, rodos, nusimanydavai. Brs.
akìs apmùlkinti apgauti: Apmulkinau visiem akis ir likau teisus. Brt.
ãkys aprasójo pravirko: Vaiko vėl akys aprasojo. Šl.
akìs apsidérgti pasidaryti gėdą, užsitraukti nešlovę: Na, ta ir apsidergė akis bezyliodama po vakarėlius. Škn.
akìs apsidìrbti gėdą pasidaryti: Apsidirbo akis su tuom piemengaliu, kaip kokia žiopla. Jnš.
ãkys apsìdumia praranda orientaciją: Jei akys apsidumia, reikia atsisėsti ant žemės, ir atsitekėsi. Pp.
akìs apsikrapštýti apsitvarkyti: Dar tik baigėm cukrinius runkelius, tai jau galėjom akis apsikrapštyt. Mrj.
ãkys apsiniáukė nusiminė: Kai sužinojo, kad Juozas vedė – akys apsiniaukė. rš.
akìs apsipìlti nusigerti: Jis taip ir ieško apsipilti akis. Antš. Jis dažnai akis apsipylęs vaikščioja. Mrj. Gerai tokiam žmogui: išėjo, akis apsipylė, parėjo, kitą dieną vėl iš naujo. Ldv.
akìs apsišìkti vlg. pasidaryti sarmatą: Apsišiko akis su tuom piemengaliu kaip kokia žiopla. Jnš.
ãkys apsìšvietė prasigyveno: Akys biskį apsišvietė, tai didžiuojas jau. Rmš.
ãkys apsitararãvo nesugeba blaiviai protauti: Ką darysi, kad jai akys apsitararavo – tegu teka už to girtuoklio. Jrb.
akìs apsiver̃sti labai daug turėti, gauti: Turi visko, javais akis apsiverčia. Sk.
akìs apstùmti apgauti: Tau jau akis apstūmė, tai nieko neregi. Grv.
akìs apsùkti suvedžioti: Baidyklė apsuko man akis. Šts.
akìs apšìkti vlg. apšmeižti: Ta boba akis apšikė. Tr.
ãkys aptẽko labai įskaudino pikti žodžiai: Kad duoda žodį, tai ir akys aptenka. Krž. Žodį kad mes, akys aptenka. Tl.
ãkys aptẽkusios labai daug turi: Mėsos, klebonijoj kad buvau, akys aptekusios. Šts.
ãkys aptẽmo
1.pasidarė silpna, apėmė svaigulys: Kraujas mušėsi į galvą, ir man akys aptemo, nieko nebemačiau. Skrb. Įkritau vandenin, tai ir aptemo akys. Pnd. Nei iš šio nei iš to akys aptemo, galva susisuko. Kair. Kartais akys aptemsta nuo nuovargio. Dovyd.
2.pasidarė skaudu: Užmeta žodį tėvams, kad ir akys aptemsta. Lk.
akysè aptẽmo pasidarė silpna: Stepukui net akyse aptemo, taip didysis palenkė pirštus. Cvir. Taip smarkiai užgavo mane tie žodžiai, kad man aptemo akyse ir ausyse skambėti pradėjo. Šein.
akìs aptę̃sti apgauti, užburti: Kiba ana jam akis apitęsė, kad anas ją paėmė (vedė). Vdš.
ãkys aptìško skaudu, baisu pasidarė: Kad rėš, ir akys aptikš – tokie dabar vaikai. Jd. Padrebia žodį – ir akės aptinška. Krš.
akìs apvélti apgauti: Aš negraži: dažau veidą – apveliu žmonėms akis. Pn.
ãkys apžaliúoja darosi bloga, galva svaigsta: Staigiai atsistoji, akys apžaliuoja. Rdn. Pasilenkiau ir apžaliavo akys. Šts.
akìs atgrę̃žti susiprotėti: Atagręžė akis, grįžo namo. Aln.
akìs atidarýti
1.padėti suprasti: Dabar tamsta man akis atidarei. Jnšk.
2.šiek tiek pamokyti: Jam jau akys atidarytos – moka skaityti, rašyti. rš. Tėvai jam akis atidarė, į mokslus leido. Lnkv.
3.gerai apžiūrėti: Pirma reikia akis atidaryti, tik paskui pirkti. Šll.
akìs atidègti patirti gėdą: Nebūk per drąsus – akis atidegsi, nebūk per lėtas – dalies neteksi. Žg. Nešok staiga – akis atidegsi. Žem.
akìs atideñgti kiek pamokyti: Jis mums akis atidengė. Prn.
akių̃ atitráukti negalė́ti
1.labai gėrėtis, žavėtis: Užtat ir taviškiai ponai nuo mūsų Palmutės ir akių negali atitraukti. Vien. Saulė matė jos šviesią galvą ir negalėjo atitraukti nuo jos akių. Mont. Žiūriu į tavo paveikslą, akių atitraukt negaliu!. Nėr. Jis ryte rijo puslapius, negalėdamas nuo jos atitraukti akių. Vencl. Skaitai [žinutes] ir akių negali nuo jų atitraukti, tarytum į kokį žemčiūgą, brangiausią akmenį žiūri. Šein.
2.labai gailėtis: O motina tarytum jos ir negirdi. Ji dar giliau susimąsčiusi sėdi prie savo kūdikio ir negali nuo jo akių atitraukti. Vien.
akìs atkabìnti padėti suvokti, susiprasti: Akis jam tėvas atkabino. Krtn.
akìs atkasýti šiek tiek pamokyti: Atkãsėm savo vaikui akis – vis nebus toks žemės kurmis kaip mes. Yl. Laikraštis atkãsė žmonėms akis. Žem.
akìs atkàsti pasimokyti, pragudrėti: Jis jau yra akis atkasęs. Rs. Kad jau akis atkasusi esi, tai jau neblogai. Trkn.
akìs atkélti pažvelgti: Jis galėjo laisviau atkelti akis, galėjo kiek apsidairyti. Šein.
akìs atkìšti neig. nejaučiant gėdos ateiti: Kaip jinai ten atkiša akis, visaip prilojus!. Bsg. Bijo ir akis atkišt, tiek juokų prikrėtęs. Krš.
akìs atkrapštýti pralavinti, pamokyti: Žmonėms dabar yra akys atkrapštomos, visur tų mokyklų pristeigė. Plng.
ãkį atkreĩpti
1.pastebėti: Neatkreipiama akis, betariant, į svarbiausią gyslą. Gric.
2.sudominti: Didysis Antanas pasigavęs ėmė glėbesčiuoti Petrutę, savo smagumu atkreipdamas mokytojos ir jau besirenkančių žmonių akį. Ap.
akìs atkreĩpti
1.sudominti: Norėdamas atkreipti ant savęs valdžios akis, rašo pats sau bauginančius laiškus ir kiša juos savo viršininkams. Kudir.
2.susidomėti: O šiam trečiam pagailėjo, širdelė skaudėjo, kad mergelė neatkreipė ant manęs akelių. JD. Kai kas pagiria, tai ir kiti paskui atkreipia akis. Gs.
3.stebėti, sekti: Turėsime ant ko atkreipę akis ir visus negerus jo darbus žymėsime. rš.
ãkys atkùto atsitokėjo, susiprato: Jam atkuto akys daugiau durų nedarinėt. Pl.
akių̃ atlùpti negalė́ti labai žavėtis: Jis išsiprausė, vyru tokiu virto, kad akių atlupti nuo jo negali. Dovyd.
akìs atmérkti
1.pabusti: Akis atmerkiau, žiūriu – gaisras, langai šviečia. Sk.
2.susiprasti: Kada tu savo akis atmerksi, kiaukla tu!. VšR.
akìs atplė̃sti padaryti protingesnį: Patyrimas ne vienam akis atplečia. LTR.
akìs atplė́šti pabusti: Vaikas jau akis atplėšė, dairos. Ign.
akių̃ atplė́šti negalė́ti labai žavėtis: Inė negalėjo atplėšti akių nuo Artūro. Avyž. Vaikas negali atplėšti akių nuo vis lekiančių debesų. Ap.
akìs atpūstýti N. labai dairytis, žvalgytis:
akìs atrìšti leisti suprasti: Pasakyk jai, kad jis tavo sūnus. Atrišk jai akis. Gruš. Man atrišo akis, ir aš pamačiau, su kuo draugauju. Dkš. Tik paskui, kai laikas atrišo akis, aš supratau, kad negalima buvo dėl savo nelaimės žmonių nematyti. rš. Savo žodžio galybe vienu kartu atriša akis kaip saviesiems, taip ir svetimiesiems. Vaižg.
ãkys atsidãrė paaiškėjo, pasidarė protingas, supratingas, daug žinantis: Jau po laiko jam atsidarė akys. Slm. Nenumirsite suvalgę, bet atsidarys jums akys, it dievai būsite žinantys gerą ir piktą. Valanč. Neatsidarai akis, atsidarai mašną. Snt. Tik dabar atsidarė maskolių akys, ir jie akivaizdžiai pastebėjo, kad labai klydo. Švaist.
ãkys atsìdengė pradėjo suprasti: Atsidengė jam akys. Gs.
akìs atsikàsti geriau įsižiūrėti: Liurbi, akis atsikask!. Dr.
akìs atsikrapštýti
1.pasidaryti akylam, pastabiam: Juk ar tai jau kas, jeigu gaspadinė pasakė atsikrapštyti akis, nebūti miego pūcei ir nedirbti kaip antrininkei. Simon. Atsikrapštyk akis, ir rasi. Grdm. Atsikrapštyk akis, gal patsai pamatysi, kur gyvulius ganysi. KrvP.
2.prasilavinti: Ano visi vaikai buvo atsikrapštę akis. Ms.
ãkys atsimérkė pasidarė palankus: Milius prisipažino Birutę mylįs, tik jokio atsakymo nebuvo gavęs. Šiaip ar taip, jos akys būt atsimerkę, jei ne tas Algirdas. Marc.
ãkys atsirìšo susiprato: Pamatysi, atsiriš ir jiems patiems akys po laiko. Jnš.
akysè atsistójo iškilo vaizduotėje, prisiminė: Jo akyse atsistojo jaunos merginos paveikslas. Bil. Akyse atsistoja Edvardo motina, iš vandens ištraukta poniška moteris. Dovyd. Akyse jam atsistoja kvatojanti lapė, dūmais springstanti. Šein.
akìs atsišlúostyti kiek pasimokyti, apsišviesti: Katras jau biškį atsišluostęs tas akis – jau supranta. Trk.
akìms atsišviẽsti pasiskaninti: Vis sviesto kruopelė – bus akim atsišviesti. Jnš.
ãkys atsivė́rė suprato, paaiškėjo: Akys atsivers, kai bus per vėlu. Simon. Atsivėrė akės po laiko. Krš. Man viskas aišku, Veronika. Seniai. Tačiau kaip reikiant tik šiandien atsivėrė akys. Avyž. Gėrė gėrė, prasiskolinęs buvo vis, o paskui tai akys atsiveria. Imb. Tada jų akys atsivėrė, ir pažino jį. Bret. Bus laikai, atsivers jūsų akys, ir pamatysit, dėl ko taip darau. Švaist.
akìs atsižìbinti turėti didelę gėdą: Prisikvietei svečių man nieko nesakęs; privažiavo, o aš neturiu ką paduot ant stalo – atsižibinau akis iš sarmatos. Jž.
akìs atstatýti nekantriai žiūrėti tikintis ko: Pareini namo, vaikai atstatę akutes – nori valgyti, o paduoti nėra ko. Rm.
akìs atsvìlti prisidaryti gėdos: Ko lendi čia, ar akių atsvilti?. Klp.
akìs atšviẽsinti pagerinti savijautą: Ta kava man akis atšviesino. Šll.
akìs atšviẽsti
1.padėti suprasti: Aš tau atšviesiu akis!. Ll. Tu mums atšvietei akis. Skr.
2.nustebinti: Kai aš parodysiu štuką, tai visiems atšviesiu akis. Žem.
ãkys atšvìto
1.pradžiugo: Mamai ir akys atšvito, brolį kai pamatė. Šlu. Kai pamatė jį ateinant, tuoj jai atšvito akys. Jnš. Tėvas kaip iš miego pabudo, vaikai pradžiugo, net akelės atšvito. Žem. Atšvisdavo ir akys, kai pareidavai į aną šoną. Vlkš.
2.rūpestis praėjo, pasidarė lengviau: Tai jau, ačiū Dievui, visų Kižų akys atšvito. Žem. Išvažiavo, ištratėjo [triukšmadariai], ir akės atšvito. Krš.
3.prapruso: Atšvito svietui akės, viską žino, viską supranta, skaito. Krš.
4.praėjo baimė: Atšvito akės, atsisukau ir išėjau. Krš.
akìs atvė̃pti padėti suprasti, pamokyti: Tas mano norint trumpas raštas bene išsigalės vieniems akis atvėpti, kad jie, žvilgterėję į praėjusį gyvenimą lietuvių, susizgribtų ir imtų tarnauti savo gentei. A.
akìs atvérti padėti suprasti: Aš tamstai akis atvėriau, teisybę pasakiau. LzP. Sunku pasakyti, kas man atvėrė akis. rš. Jis suprato: negalima taip toliau, reikia jai atverti akis. Avyž.
akìs atžardýti sugėdinti: Atžardžiau prakeiktam akis prieš visą svietą. Ktk.
akìs badýti
1.būti akivaizdoje, gerai matomam: Peilis akis bado, o ji pekla žino kur ieško. Jnš. Bado akis, ir nemato. Kt. Mes matome, kas viršuje, kas stačiai akis bado, o pačiu žmogumi nesidomime. Avyž.
2.būti aiškiam: Bet kai vargai ir nelaimės akis bado, nė sutikimo nėra. Simon. Čia ne išmislai, balandėli, bet faktai, kurie visiems bado akis. Mark.
3.priekaištauti: Ėmė svetimi žmonės akis man badyti, turbūt reikės naują nupirkus įkalti. Žem. Niekam neįsipyksta, tai niekas ir akių nebado. Gs. Vytautas, į miestą išlėkdamas, po šimtą praleidžia, o man ir keletu skatikų akis badote!. Vaižg. Paskiau man akis badys, kad nesirūpinau, kad ne taip padirbau. Dbk. Bet gal ir nederėtų akis badyti – suabejojo Vainienė. Daut.
4.gėdinti: Ana ėmė jam akis badyt, o jis eina, ir gana. Škn. Sarmata labiau nei saulė bado akis. Vlk. Vėl ims man akis badyti, kaip kalės loti. Žem. Nebadyk tu man akių. Ir pūkuose vartydamiesi visoki užauga. Gric.
5.įkyrėti, kliūti, būti nemaloniam: Nebuvau ketinęs pasikartoti, juoba savo asmeniu badyti skaitytojams akis. Vaižg. Svetimas turtas akis bado. Btg. Teisybė akis bado. LTR. Čia nebadė akių uniformos nei išbadėję belaisvių veidai. Avyž.
6.traukti, vilioti: Nunešk šituos obuolius, jie visiem akis bado. Kt. Paslėpk pirkinius, kad akių nebadytų. Šn.
akimìs badýti
1.gėdinti, šaipytis: Ėmė ją visi akim badyt, gėdint, o ji nė krust. Jnš. Nėr kur dėtis – akimis visi bado. Srv. Visi ją akim bado už tokį darbą. Jrb.
2.piktai žvilgčioti, savo buvimu priminti: Nors sakyt nesako, ale neskenčia, kai akim bado. Skdt.
ãkys baĩdosi labai bjauru: Ko akys baidos, rankos nudirbs. Žd.
ãkys baĩsisi bijo: Mano akys baisisi tos popieros, kad ji didelė. J.
ãkys bą̃la
1.girtauja: Aš numanau: kad šiame laike ne namie, tai jau akys balsta. Vkš.
2.apie sunkų veiksmą: Taip sunku kelt – akys balsta. Ms. Man akys balo, kol aš gavau [pasiskolinti], o tau ne tiek bals, kol iš manęs beatimsi. End.
3.apie didelį šaltį: Taip šalta, kad akys bąla. Ign.
akìs bãlinti piktai žiūrėti, baltakiuoti: Kas yr, ko balini akis?. Kal. Ko čia balini akis, eik prie vaiko!. KlvrŽ. Jei kas netinka, sakyk, bet akių nėr ko balinti. Grg.
akysè bãstosi vaidenasi: Ką jis žino, jam akyse bastos. Krč.
akimìs bėgióti žvalgytis: Aš labai norėčiau numirti žiemą, va tokiu laiku, – šneka ji pusbalsiai, kartu su juo po tuos kalnus akimis bėgiodama. Šein.
ãkys bėgiója žvalgosi: Raiškios [Kuprelio] akys ėmė skubiai bėgioti nuo vieno daikto į kitą. Šein.
ãkys bìjo
1.apie labai gražų: Tokios puikios šukos, kad akys bijo. Šts.
2.apie labai ryškų: Jau pečius, nubaltintas su kreida, baltavo, kad net akys bijojo. LzP. Tiek skaudžiai raudonas, akys bijo. End. Kad baltai išsiskalbiam drabužius, net akys bijo. Šl. Gal nuo to ir visų langų rėmai šviesesni, o Telkšų – ką kalbėti: balti, net akys bijo!. Avyž.
3.labai daug: Darbo – akys bijo, ale nėra kada dirbt, su tuo vaiku reikia kamuotis. Jnš.
akìs blandýti
1.blaškyti miegus, busti: Jie ėmė žiovauti, akis blandyti, galvas kelti. Žem.
2.snūduriuoti: Jau aš matau, kad tu akis blandai, t. y. pusmirkos tavo akys, gulkis biškelį, pramik. J.
akimìs blandýti gėdijantis vengti žvilgsnio: Kaip šuo blando akimis, jau neturi ko sakyti. Lp.
ãkys blaũsiasi nori miego: Tau jau akys blausias, eik miegot. Užp.
ãkys bleñdžiasi nori miego: Blendžias akys kažin ko. Vb.
ãkys blýkstelėjo apsidžiaugė: Akys jam blykstelėjo, bet tai tik ant vienos akimirkos (=vienai akimirkai). Piet.
akimì blìnktelėti pažvelgti: Pro šalį eidamas blinktelėjau akimi ir supratau, kas dedas. J.
ãkys blìzga
1.džiaugiasi: Gyvumas veiduose; net paraudę. Akys blizga, lūpos praviros.... Vaižg. Akys jam blizgėjo, kaip išvydus seniai bematytą artimą ir mylimą giminę. Vaižg.
2.pyksta: Sakytojo akys blizga, skruostai įdumba, kai jis ima griausti ne pagal save gaudžiu, skatinančiu balsu. Cvir. Žvilgtelėjau į Teresę, o šios tik akys blizga. Ir kumštis sugniaužtas. Gric.
akìs blìzginti gėdinti: Kai man žmonės akių neblizgina, tai ir aš nieko nesakau. Ukm.
akimìs blìzginti spoksoti ko tikintis: Ko blizgini į mane akimis kaip katinas. Mrj. Linksmiau, kai savo litų turi, o be darbo sėdėk prie motinai ir blizgink akis, kada kas duos. Všn.
akysè bõstytis vaidentis, rodytis: Jai akyse bostos, kad jis turi paną, ir gana. Plv.
akìs bráižyti
1.neklausyti, purkštauti: Kad tos valios neturi akių braižyti. Trk.
2.užgaulioti: Mažas dar, o jau kitiems akis braižo. Trk.
akìs bráižytis vienas kitą užgaulioti: Vienas prieš kitą šokinėja, kaip katinai šerį stato, akis braižosi, purkštauja. Žem.
ãkys bū́gsta malonu grožėtis: Akys būgo nuo tų grožybių, nuo spindulių. Plng.
kur̃ ãkys bùvo sakoma kokio blogio nepastebėjus ar per vėlai pastebėjus: Motinai net rėtis iš rankų iškrito: mergaitė atrodė vos gyva, kur jos ir akys buvo, kad ligi šiol nematė. Paukš. O tu, nemeigėli, kur tavo akys buvo, kai lindai į mergų kamarą!?. Dkš. Kur jo akys buvo, kad šitokią [negražią] ėmė. Dglš.
akimìs dalýtis žvalgytis: Matydamas, kaip mergšės tarp savęs akimis dalijasi, pats suskubo. Cvir.
akìs dẽginti
1.gėdyti: Dėl netikusių vaikų visi man akis degina. Ck.
2.patirti gėdą: Kam man vis akis deginti, eik pats. Gs. Neisiu jauniman, nedeginsiu akių. Rod.
ãkys dẽga
1.labai karšta: Na ir karštybė – akys dega. Kaip tie gyvulėliai pamišky tveria!. Sk.
2.ima sarmata: Akys dega, bet širdis džiaugiasi. Trk. Akys tik dega iš sarmatos. Ds.
3.labai nori: Kai pamato vaikas kokią cackutę, rodos, net akutės dega. Gs.
4.apie pykstantį: Kai susikepešijo tarp savęs, tik akys dega!. Ds. O tau kas? – taria Šetekšna, ir jo akys dega. Dovyd.
akìs dègti gėdintis, patirti gėdą: Ak tu, krupėša, man mat reik akis degti per tave!. Krš. Reikėjo taip nedaryt, tai dabar būtų nereikėję akis prieš jį degti. Lš. Man už jo tik akis dek. Adm. Na, na! – sakau, – neįbriskim į kokią košę; susirinkimas poniškas – reikės akis degti. Žem.
akìs del̃bti į žẽmę Brt. gėdijantis vengti žvilgsnio: Pamačiau ją, žiūriu, jau akis delbia į žemę. Rd.
akìs deñgti su lentà apie mirusį: Tada gydo, kai jau su lenta akis dengia. Krž.
kur̃ akìs dė́ti sakoma gėdijantis: Kur dabar akis dėti!. Mrj. Begėdi, kur tu akis dėsi?. Skd. Ar tu iš proto išėjai! Kur aš prieš Ježulą akis dėčiau. Vien. Kur aš dingsiu, man gėda, kur aš akis dėsiu. Plt.
neįmãno kur̃ akìs dė́ti sakoma gėdijantis: Motiejui pagailo vėdarų; čia apmaudas ant šunų, čia sarmata už raktą, – nebeįmano kur akis dėti. Žem.
nėrà kur̃ akių̃ dė́ti sakoma gėdijantis: Kad uždrebi nuo antro galo, nė akių nėra kur dėti. Vkš. Miestelyje nebėra kur deda akys. Tilv. Tokia gėda. Nėr kur akys deda. Ds. O aš kaistu, o nėra kur dėti akių, bet vėl mane globsti Jonas, nes jisai užveda kalbą. Dovyd.
netùri kur̃ akių̃ dė́ti sakoma gėdijantis: Iš sarmatos neturi akių kur dėti. Kt. Veronika, jausdama jo žvilgsnį, neturėjo kur dėti akių. Mont. Dėl tavęs šitiek sarmatos apturėjau, neturėjau kur akių dėt. Kzt. Ponas Alfonsai, nevirkdyk tamsta mano dukters: ji greit neturės kur ir akių dėti. Vien. Kad atkeps tau, neturėsi kur akių dėti. Jž. Gerai, kad tamsu, žmogus neturėtum nė kur akių dėti. Paukš.
nežìno kur̃ akìs dė́ti sakoma gėdijantis: Nežinosiąs ką pasakyti, kur akis dėti. Cvir. Bet kai jie pakliūvą į sienlaikraštį, taip ir nežiną paskui kur akis dėti. Simon. Nežinau kur dėt akis iš tos sarmatos. Alz.
ãkį díegia apie labai ryškų: Ukrainoj dangus toks aukštas ir mėlynas, net akį diegia. Dovyd.
akìs dil̃binti Brt. gėdijantis vengti žvilgsnio:
akìs drabstýti niekinti, šmeižti: Tu man akių nedrabstysi!. Skr.
akìs draskýti įžūliai prikaišioti, rietis, užsipulti: Aš neisiu žmonėms akis draskyti. Bgt. Tėvo dar prisibijo, o man drasko akes. Krš. Dar vaikas, o jau tėvams akis drasko. Srv. Ko tu čia man akis draskai?!. Mrj. Bobos draskė viena kitai akis kaip katės. Tr. Boba prie žmonių drasko akis, tokia gėda. Pn. Taigi kentėk, kad skolininkai akis drasko. Mont. Janikė Petrui kiekviename žingsnyje akis draskė. Žem. Aš tokių metų tėvams žodžio nedrįsdavau pasakyti, o tu akis draskai. Daut.
akìs draskýtis bartis, rietis: Bet juk nesiriejam, akių nesidraskom. Gric.
akìs drė̃ksti bartis, užsipulti: Jin tokia pasiutus – dreskia akis dėl tų arų, net baisu. Jnš.
akìs dùmti apgaudinėti: Be reikalo dumia man akis, ne toks kvailas esu, kad tau patikėčiau. Jrb. Kas ten duos tuos stebuklus – dumia akis, ir gana. Kair. Aš manau, kad jie tik akis dumia. Cvir. Jie dumia mums akis gražiomis savo kalbelėmis. Vaižg. Kam dumt pasaulio akys!. Mont. Karaliui dumia jis akis!. Sruog. Kas iš to? – vis dar neatsileido Pinčiukas. – Man tiktai akis dūmei. Bor.
akìs dúoti išmokyti: Nuo knygnešių nupirko motinikė knygelę, sako, būt gerai vaikams akis duoti. Vg.
ãkį dùrti
1.būti akivaizdoje: Duria akį – ir nematai. Jnšk.
2.pavydėti: Pamotei duria akį, kad ta bagota. Švnč.
3.nepatikti: Motinai duria akį, kad geria. Švnč.
4.traukia dėmesį: Obuoliai sode vaikus vilioja, akį duria. Šn.
ãkį dùrk labai tamsu: Ir naktis – akį durk, nematytum, o čia ant šakos pelėda uhū uhū. Dovyd.
nórs ãkį dùrk labai tamsu: Įsiskubino Urtė į prienamį, kur taip tamsu, kad nors akį durk, nieko nematysi. Simon. Tamsu, nors akį durk. Sd.
akìs dùrti
1.nemalonu žiūrėti: Šios skarelės nepirksiu, per daug aiški, akis duria. Mrj.
2.būti akivaizdoje: Šluota akis duria, o jin kaži kur ieško. Jnš.
akimìs dùrti įdėmiai pažvelgti: Sėskis, – Stanislovas Urba duria akimis į tą kėdę, čia pat atsisuka į svečią. Zur.
ãkys dùriasi pirmiausia pastebimas: Į kurį akys dūrėsi, tą ir ėmė paršelį. Gršl.
ãkį džiū́ti labai norėti ir negauti: Ji paviršių prisigraibo, valgo, o aš akį džiūstu. Gl.
akìs ė́sti skaudinti: Šit dar vienas rasos lašas, kurs mūsų tėvynei baigia akis ėsti!. Pt.
akimìs ė́sti piktai žiūrėti: Ir ieško, ir vienas kitą seka, tai ir ėda akimis. Balt.
akimìs ė́stis vienas kito nekęsti: Bobos stovėjo ramios, tik ėsdamos akimis ir dūsaudamos iš pykčio. rš.
akìs gadìnti
1.vilioti: Paimk nuo stalo obuolius, jie čia visiems tik akis gadina. Mrj.
2.nemalonu matyti: Tos išsilupėlės lubos man akis gadina. Zp.
akìs ganýti gėrėtis: Kad nori, ir tu gali į ją akis ganyti, kas tau neleidžia. Jnš. Nuo miško pusės klojosi gerai įdirbti ir prižiūrėti laukai – brolių Vilučių žemė. Abu broliai dabar ir ganė po ją akis. Daut.
akimìs ganýti
1.stebėti (prižiūrint, sekant, žavintis): Jie juto, kad aš lyg nežiūrėdama ganau akimis jų kiekvieną judėjimą. Pt. O jis savo akimis gali ją ganyti iki valios. Simon.
2.priekaištauti: Kad tave svietas ganytų akelėmis. Arm.
akimìs gáudyti žvilgčioti norint patikti, vilioti: Ta merga tokia viliūkė, kad akimis gaudo vyrus. Jnš. Spjaudė ir akimis merges gaudė. Plv.
ãkį gélti būti pavydu: Visiems gelia akį žiūrint į tokį arklį. Ėr.
akimìs gérti žavintis stebėti, grožėtis: Sugrįžusi motina akimis gėrė sūnų. rš.
akìs gìldyti stebinti: Sudžiūvęs stuomuo gildė akis savo plonumu. rš.
ãkį glóstyti žavėti: Akį jų glostė lyriškos Nemuno apylinkės. Cvir. O tų mergelių gražumas. Taip ir glosto akį. Varn.
akimìs glóstyti žavėtis: Mūsų Laurukas... – glosto sūnų akimis Marcelė. Ap.
ãkys griū̃va nori miego: Jau reiks eit gult – galva sunki, akys griūva. Gs.
akìs įbèsti
1.be tikslo (pa)žvelgti: Staiga vėl įbedė į mane akis ir paklausė: – Ar nežinai, tamsta, kur mano Petriukas?. Bil. Rabinas vis dar tylėjo į žalią kilimą įbedęs akis. Dovyd. Sėdėjo mokytojas Daubaras, įbedęs akis į langą, rikiavo mintyse darbus. Bub. Jo akys tebebuvo įbestos į grindis čia pat ties jo kojomis. Švaist.
2.įsižiūrėti, pamilti: Pamatė mergą ir įbedė akis. Ds. Kaip inbedė akis – neatkalbėsi. Aln.
akìs įdė́ti išmokyti: Juos visus išmokslino – akis įdėjo. Žml. Aš tėvui sakau ačiū tik už tai, kad man akis įdėjo. Jnš. Vaikus aprūpinau, visiem akis įdėjau. Žg.
ãkį įdùrti įžeisti: Jai buvo nepaprastai įdomu, ar senukas profesorius ateis, ar neįdurs jam akies, kad jį nori pamatyti žydiškai skambančia pavarde moteris. Šein.
akìs įdùrti įdėmiai (pa)žvelgti: Sunervinto žmogaus nusiteikimu įdūrė akis į Gerbutienę ir sekė jos judesius. Pt. Mes visi, akis įdūrę į jį, stovime. Žem. Ėjau akis įdūręs į žemę ir nepamačiau, kaip tu praėjai pro šalį. Brt.
akìs įgáuti išprusti: Pavasariui atėjus iškeliavo Stepono sūnūs svetur pasižmonėti, kaip sakoma, – akių įgauti. LzP.
akìs įlipdýti įsižiūrėti, pamilti: Tiek jis į ją įlipdė akis, kad nebėra ant svieto jam gražesnės. Bsg.
akìs įlipìnti smalsiai žiūrėti: Neturėk akių, įlipintų į daiktus nereikalingus, kad ir nepiktus. P.
akimìs ìma godžiai (valgo): Net akim ima, kad valgo. Arm.
akìs įper̃ti įsistebeilyti: Stovi įpėręs akis vienoje vietoje. Švn. Sėdi įpėręs akis ugnin. Krėv.
kur̃ ãkys yrà apie turintį gėdytis: Ale tokia besarmatė, kur anos akys [yra]?!. Krš.
akìs įrem̃ti įsistebeilyti: Jaunoji sėdėjo vis taip nulenkusi galvą, iškaitusi, nedrąsiai akis įrėmusi į baltą sūrį, gražiai supjaustytą ant stalo. Cvir. Altarista ištisas valandas, klausydamas vargonų, prarymodavo į prieblandą įrėmęs akis. Dovyd. Akis įrėmęs tik sušnypš, sukeiks pro dantis, tik žnektels kumščiu pasmakrėn, – net ugnys per makaulę nueis!. rš.
akimìs įsigérti įsistebeilyti: Suspaudusi abiem rankom fotokamerą ir pro taikiklį žinovo akim įsigėrusi į vyrą, Margareta laukia natūraliausios, tinkamiausios veido ir laikysenos išraiškos. Šein.
akìs įsmeĩgti įsistebeilyti: Įsmeigęs akis į Gruzdžių trobas, duodavo armonikai valią. Mont. Ko akis įsmeigei taip į mane?. Šl. Gulėjo įsmeigęs akis kluono kraigan ir juto, kad galva vėl ėmė svaigti. Krėv. Gydytoja vėl įsmeigė akis į knygą. Ap. Pasirėmęs galvą į kelius atremtomis rankomis, [Dėdinas] įsmeigė akis į jūrą. Dovyd.
ãkys įsmìgo įsistebeilijo: Visų akys įsmigusios į langą, kur matyti einantis link uosyno Didysis Antanas. Ap.
akìs įspìginti įsispoksoti: Vyro pagailėti?! – įspigino ji akis į mane. Balt.
akìs įsprogìnti įsistebeilyti, įsispoksoti: Įsprogino akis į kavalierių ir sustingo visa. Vkš.
akìs įstatýti pakeisti galvojimą, nuomonę: Tai ką aš jam padarysiu – akis instatysiu?. Dglš.
akìs įstel̃gti akylai įsižiūrėti: Vaikelis įstelgė į kepyklos langą dideles akutes. prš. Įstelgę akis į jūros stiklus gėrėjomės. rš.
akìs įsvìlinti įdėmiai pažiūrėti: Šemeta piktas akis įsvilino į Andrijausko kaktą. Marc.
akìs išbadýti
1.akivaizdžiai įrodyti išplūstant: Žinau ir aš, bet tie šunys, staršina su raštininku, įdėjo mano sūnų šiemet ant prizavo... mano boba surokuoja gerai [sūnaus metus], sako: – Išimk metriką ir išbadyk jiems akis. Žem. Aš jam akis išbadysiu!. Kt.
2.sugėdinti: Man iškalbėjo, akis išbadė. Tr. Man sarmata išbadė akis, testa ir tau išbadys. Vlk. Tada akis išbado, kad notrę randa. Ml.
akìs išbadýti šãkaliu padaryti sarmatą: Palauk, aš jai šakaliu akis išbadysiu. Vlk.
akìs išbãlinęs nustebęs: Daboja net akis išbalinęs. Ml.
akìs išbriẽgzti nustebti: Ko taip akis išbriezgei, ar manęs nematei kelis metus?. Pc.
akìs išdẽgęs skubėdamas, įsikarščiavęs (ką daro): Atpuolė akis išdegęs, aš jau maniau, kad kokia nelaimė atsitiko. Srv.
akìs išdègti užsitraukti nešlovę: Ko lendi kur nereikia, dar akis išdegsi. Vvr. Mama, matyt, nori akis išdegti, kad trinies kur nereikia. Jnš. Nebūk per drąsus – akis išdegsi, nebūk per lėtas – dalios neteksi. LTR.
ãkį išdérgti apie ką negražų: Bjauri drapana – išdergė akį. Ėr.
akìs išdérgti gėdą padaryti: Tokia bjauri merga, man akis išdergė. Škn.
akìs išdraskýti smarkiai išplūsti: Aš jai ir akis išdraskysiu sutikus. Ds. Tu su ja geriau neprasidėk, pamatysi, dar akis išdraskys. Sk.
akìs išdùrti tiesiai pasakyti ar išplūsti: Išdūrė akis prieg visų žmonių. Mrk.
nórs ãkį išdùrk labai tamsu: Tamsumėlis – nors akį išdurk. Blv.
akìs išė́sti
1.įgristi, nusibosti: Mums jau ir akis košė išėdė, ale gi mūsų košinis – virk ir virk. Ds. Mėsa jau ir akis išėdė. Ds. Ta karvutė ir akis išėda. Gdr. Oi, dar išės akis ir žiema. Skdt. Bruknėsna cukraus nededa: išėdė akis šitas saldumas. Klt.
2.privarginti: Gaspadorystei reikia turėti penkios šešios katės, taip tai žiurkės akis išėstų. Vb.
akìs išgráužti įkyrėti, nusibosti: Jau akis išgraužė tas sijonas. Švnč. Bandelės akis išgraužė. Mlt.
akìs iškabìnti išplūsti: Tik dribtelk kokį žodį – akis iškabins. Kt.
akìs iškapóti primušti: Ateitų mane varyt, tai aš jiems su šluota akis iškapočia. Grd.
akìs iškė̃sti labai nustebti: Kas, kur? – klausiu aš, pašokęs ir iškėtęs akis. Bil. Jis išgirdęs iškėtė akis. Brž.
akysè iškìlti pasirodyti: Jeronimo akyse išdidžiai, net atkakliai iškyla barzda. Dovyd.
akìs iškìšti
1.trumpam išeiti: Tokiu oru negalima niekur nė akių iškišti. Gs. Oras – kad akių negali iškišti. Skr.
2.pasirodyti: Sarmata akis iškišti ir kokį žmogų išvysti. Lnkv. Akių gi neiškiši niekur, jei jaunimas visas apjuoks. Bt.
akìs iškrim̃sti nusibosti: Mėsa jau iškrimto akis. Klt.
ãkys ìšlenda
1.labai pavargsta: Akys išlenda, iki rogutes užtrauki ant kalno. Rmš.
2.miršta: Kol sulauksi vaikų, tai ir akys išlįs. Tj.
ãkys išliñdo iš kaktõs apie intensyvų darbą: Dirbk, kad akys iš kaktos išlįstų, o valgyk, kad pilvas plyštų. Prng.
ãkys išlìpo ant kaktõs labai nustebo: Ano akys ant kaktos išlipo, kad ans pamatė savo pačią. End.
akìs išplė̃sti
1.labai nustebti: Taip norisi būti namie, oi, taip norisi! Išplės akis Grytutė!. Simon. Aš guliu ant žemės ir dairausi išplėtęs akis. Mark. Rūpiu aš boboms, žiūri akes išplėtusios. Krš. Subėgo visi ir žiūri akis išplėtę. Vlkv. Atrodo, kad mudviem reikia išsiaiškinti. Ko išplėtei akis?. Cinz. Klebonas staiga išplėtė akis. – Kokiam akte [parašyta]?. Švaist.
2.nusigąsti: Juozapota sėdėjo išbalusi, akis išplėtusi. Bil. Išsigandę, išplėtę akis, žiūrime tai vienas į kitą, tai į lopšį. Bil.
akìs išplė́šęs
1.išdidžiai: Akis išplėšęs eina – net žemės nemato. Kš.
2.labai (nori): Anas daboja akis išplėšęs, kad kur ko gaut. Švnč.
akìs išplė́šti
1.labai sugėdinti: Tau akis išplėš, jeigu pas kavalierių ant namų nueisi. PnmR.
2.išbarti: Marti, kai gyvenom kartu, tai akis išplėšia, ir eik kur nori. Gdr. Ką manai, taip perpykus – neik, dar akis tau išplėš. Kt.
akìs išplė́šti gãtavas labai pyksta: Krikščionys mes šiaudiniai, susiskaldę į padermes ir gatavi vieni kitiems akis išplėšti. Vien.
akìs išplikýti sugėdinti: Išplikyk tokiai akis prie visų, tegu žino, kad ne durna esi. Jnš.
akìs išplìkęs labai skubėdamas: Parlėkė akis išplikęs; nei nieko buvo, nei ką, tik išgąsdino be reikalo. Srv.
ãkys išplìks bus sarmata: Nebūk per drąsus, akys išpliks. Rz.
akìs išpū̃sti
1.labai nustebti: Arminas iš sykio tik akis išpūtė. Piet. Mažasis berniukas išpūtė akis ir paklausė. Mont. Pamatė mane – tik akis išpūtė: jaučias, kad kalta. Škn. Jūs išpūtėt akis, kai pasakiau, kad neleisime daryti to, ko nepripažįstame patys?. Ap. Ko taip išpūtei akis, bene manęs nematei?. Lš.
2.supykti: Kad tik kas, tuoj akis išpūtė – nė žodžio. Šl.
akìs išpū̃tęs
1.atidžiai (žiūrėti): Klausyk ausis pastatęs ir žiūrėk akis išpūtęs. Gž. Ko teip žiūri akis išpūtęs kaip pelėda?. Gs. Žiūrėjau į Alyzą akis išpūtęs, tikėjau ir vėl netikėjau. Balt. Pranukas akis išpūtęs žiūrėjo, ką aš darau. Vencl. Vaikai nutilo, sustingo ir išpūtę akis spoksojo į tėvą. Mik. Išpūtę akis žiūrėjo milijonų milijonai į žydruosius ekranus. Ap.
2.labai smarkiai (ką daryti): Prie tėvo dirbk akis išpūtęs, o lito negausi. Dr.
3.labai susidomėjęs: Visas rajonas akis išpūtęs laukia, kas čia bus. Gric.
4.išdidžiai: Eina akis išpūtusi, nieko nemato. Dr.
akìs išsibadýti išsiplūsti: Kas kame beatsitiko, ką kuri pasakė, visus žodžius, visus darbus, praėjusius, jau pamirštus, iškilnojo, atkartojo, viena kitai akis išsibadė, vis greitai, vis skubinai, nė atsakymo neklausydamos. Žem. Jos gražiuoju akis išsibadė. Krkn.
akìs išsibadýtum labai tamsu: Ale lauke naktis – akis išsibadytum. Jnš.
akìs išsidraskýti apie nesutariančius: Kam muštis, velyt geruoju akis išsidraskyt. Ds.
akìs išsiim̃ti į rañką sakoma nematant akivaizdoje esančio daikto: Išsiimk akis rankon, kad nematai!. Drsk.
akìs išsilupinė́ti apie nesutariančius: Jie gražiuoju akis išsilupinės. Srv.
akìs išsilùpti apie besiplūstančius: Kad būtų primanę, tai vienas antram būtų akis išsilupę. rš.
akìs išsiplė́šyti apie besiginčijančius, konkuruojančius: Dailus vyrutis! Palkabalio mergos akis išsiplėšys.... Ap.
akìs išsipū̃tęs išdidus: Eina akis išsipūtusi, paneberinga. Dr.
akìms išsitiẽsti pasigrožėti: Buvo kur akims išsitiesti ir pasiganyti. rš.
akìs išskė̃sti nustebti: Šitas išskėtė akis. Dgp.
akìs išspìlginti stačiai išrėžti (teisybę): Atėjo, išspilgino akis ir išėjo. Šd.
akìs išspragìnti labai nustebti: Karvė darže – ir akis išspraginau. Pj. Kai pamatė mane, kad išspragino akis!. Jrb.
akìs išspragìnęs atidžiai (žiūri): Žiūrėjau akis išspraginęs, nemačiau. Pj. Akis išspraginęs skaito. Vn.
akìs išsprogdìnti nustebti: Ko taip išsprogdinai akis? Nepatinka tau mano pasakymas?. Skrb.
akìs išsprogẽnęs
1.atidžiai (žiūri): Mieguostas: veiza akes išsprogenęs ir nieko nemato. Rdn.
2.piktai (žiūri): Žiūri akes išsprogenusi, rods, svies mane kaip futbolą. Rdn.
3.smarkiai: Lekiu lekiu akes išsprogenusi – ar aš čia geresnė vaikams!. Krš.
akìs išsprogénti
1.labai nustebti: O boba, tiek pinigų pamačius, ir akis išsprogeno, ir prižadėjo niekam nesakyt. Škn.
2.supykti: Nespėjau burnos praverti, tuoj akis išsprogeno ir praplyšo. Škn.
3.ginčytis: Išsprogeno akes, neprisipažįsta. DūnŽ.
akìs išsprogìnęs
1.atidžiai (žiūri): Jis in mane akis išsproginęs žiūro. Mrj. Ko veizi akis išsproginęs, ko nieko nesakai?!. Vkš. Gražiai, brolyt, atrodai, labai gražiai. – Žiūri akis išsproginęs. Paukš.
2.stebintis (žiūrėti): Ko veizi akis išsproginusi, ar ne teisybę sakau?!. Krtn.
3.greitai, tuoj pat: Kai užaugs, akis išsproginęs bėgs iš kolūkės. Krk.
4.supykus, piktai: Ko čia puoli akis išsproginęs ant manęs?!. KlvrŽ.
akìs išsprogìnti
1.labai nustebti: Kaip aš jam pasakiau, kad Triaupų paleido iš kalėjimo, jis net akis išsprogino. Vb. Akis išsprogino, dedasi nieko nežinanti. Jnš. Ir akis išsproginau, kai pasakė, kiek kaštuos. Vvr. Tokią naujieną išgirdę tik akis išsprogino. Rs. Ko čia išsproginai, tėvai, akis, aš sakau teisybę. Bub.
2.atidžiai žiūrėti: Akes išsprogino ir nebatsitraukia. Krš.
3.apie labai supykusį: Akis išsprogino, perpykusi tik žiūri, tik žiūri!. NmŽ. Išsprogino akis ir puolė muštis. Vkš. Akis išsproginęs puola ant viršaus. End.
ãkys išsprógo sakoma ką sunkiai, jėgas įtempus darant: Akys išsprogo, kol maišą įkėliau į ratus. Rd. Akys išsprogo, kol tokį maišą atvilko. Kair.
ãkys išsprógo ant kaktõs
1.labai nustebo: Žiūrim – gi ir jie bažnyčioj; man ir akys ant kaktos išsprogo. Jnš. Nuo tos žinios jam akys ant kaktos išsprogo. Rs. Žvilgt už daržinės – man ir akės ant kaktos išsprogo: tie [vokiečiai] jau [karvei] ragus bekertą. Klm.
2.apie sunkų darbą: Kol parnešiau, ir akys ant kaktos išsprogo. Šl.
ãkys išsprùko labai nustebo: Jonui ir akys išspruko. rš.
ãkys išsprùko iš kaktõs labai nustebo: Tai išgirdus man ko tik akys iš kaktos neišspruko. Vaižg.
akìs išspùlginti labai stengtis, rūpintis: Kaip tu buvai mažas, vaikeli, tai aš skraidžiau apie tave net akis išspulginus, o dabar, regi, kokis tu geras. Arm.
akìs išsvìlinti išbarti, sugėdinti: Išsvilino tau pernai akis Mataušas. Upt. Gerus kelius gaudžiau, kad nebūtų išsvilintos akys. Dv.
akìs išsvìlti patirti gėdą: Per daug pulsi, akis išsvilsi. Jnš. Ar neišsvilai akis, žiūrėdamas pro langą?. Slv. Nebūk per drąsus – akis išsvilsi, nebūk per lėtas – dalies neteksi. LTR.
akìs iššlúostyti apgauti: Žiūrėk, kad jis tau akių neiššluostytų. Alk. Iššluostė akis sukčius: iš senų dalių sudėtą mašiną pakišo. Kbr.
ãkys iššóko patyrė vargo: Išmoks, kai akys iššoks. Jrb.
ãkys iššóko ant kaktõs
1.labai nustebo: Atnešiau, pastačiau kvietienės ant stalo, tai jam akys ant kaktos iššoko. Grnk. Tarsi klasėje būtų sprogusi bomba. Mūsų veidai ištįso, akys iššoko ant kaktos. Bub. Aš pats užprašysiu tokius krikštatėvius, kad iš nustebimo visiems akys ant kaktos iššoks. Vaičiul.
2.apie sunkų darbą: Man ir akys ant kaktos iššoko, kol mėšlą išmėžiau. Sk. Net akys ant kaktos iššoko betęsiant tą maišą. Prn. Dumiu, kiek išgaliu [švilpynę], net akys ant kaktos iššoko. Bub.
ãkys iššóko iš kaktõs
1.labai nustebo: Motinai akys iš kaktos iššoko, kai sužinojo, kad vaikas apsivogė. Kair.
2.apie sunkų darbą: Akys iš kaktos iššoko, kol iškroviau rugių vežimą. Kair.
akìs ištem̃pęs
1.atidžiai, smalsiai (žiūrėti): Ko žiopsai taip akis ištempęs?. Simon. Žiūri akis ištempęs, aš tau!. Pc. Pas krosnį sėdi trys vaikučiai, papūrę, akeles ištempę spokso. Žem. Abu tokie smaliūgai, tik ir žiūri ištempę akis, kad ką nutvertų. Slm.
2.labai smarkiai (ką daryti): Akis ištempus lėksi namo. Upt. Veršiukas bėga akeles ištempęs – gert nori. Klt. Lekia vaikas pasitikti ištempęs akytes ir krausto kišenes, ar nėr saldainių. Slm.
akìs ištem̃pti su nuostaba, atidžiai žiūrėti: Ištempiu akis. Sir. Tie mažiukai akis kad ištempia!. Jd. Ištempė akis ir tyli. Rgv.
ãkys ištį̃so prailgo, nusibodo (laukti): Akys ištįso beveizant. Dauk. Jonienei iki vakaro ir akys ištįso saulės laidos belaukiant. Žem. Akys ištįsta metų galo belaukiant. Up. Akys ištįso bežiūrint, ar nepareina. Gs. Akys ištįso nuo pat ryto tavęs belaukiant. Srv. Nūnai ištįso akys mūs žiūrėdamos į dangų. Nėr.
ãkį ištráukti apmulkinti: Kožnas nori akį ištraukt, vis tą biedną apšukot (apgauti). Ml.
akìs ištráukti apmulkinti: Iš pavydo gatavi akis ištraukti. rš.
akìs ištrė̃kšti susidomėti: Jie pasakoja apie tas dienas, kai aš su Broniu ir Juzuliu klausydavau Kuprelio pasakų; kai mes akis ištrėškę prašydavom: „Daugiau, daugiau". Šein.
akìs ištvìlkti patirti gėdą: Veizėk, kad neištvilktum akių. Štk.
akìs išvanagúoti galą padaryti: Kad pasiuto eiti kaip vilkai, maniau – akis išvanaguos. Brs.
ãkys išvarvė́jo užsilaukė: Belaukiant ir akys išvarvėjo. Zp.
akìs išvarýti išeiti laukan: Pirmą kovo – pusnės, akių išvaryt negalima. Dg.
akìs išvarýti iš kaktõs būti labai priekabiam: Jis man už tą darbą akis iš kaktos išvarys. Skr.
akìs išvélti labai nustebti: Akis išvelti gali. Grv.
akìs išver̃sti
1.labai nustebti: Žiūro akis išvertę, nesupranta dzūkiškai. Drsk. Baltrus išvertė akis ir norėjo eiti, bet Kastė jį sulaikė. Mont. Stovi išvertęs akis. An. Senoji išvertė akis, be žado spoksojo į Kazimierą, nesurasdama, kokį žodį dabar pasakyti. Balt. Žiūrėk, žiūrėk!.. – išverčia akis Maksutis. Ap.
2.labai supykti: Ko išvertei akis kaip balnis. Krs. Ašian barkšt per ranką, o anoji išvertė akis. Pnd.
3.ginčytis, prieštarauti: Ginčijasi, tik išverčia akis. KzR. Žinai, kokie jauni, pasakai ką, tik akis išverčia. Drsk.
4.išsigąsti: Tas karalius akis išvertė. Ar.
5.nublukti: Medžiaga jau išvertė akis. Lnkv.
akìs išver̃tęs
1.labai greitai: Neik akis išvertęs, bet vaikščiok povaliai. Dg. Aš taip persigandau ir bėgu akis išvertus smarkiai. Jrb.
2.labai smarkiai, sunkiai: Dirba akis išvertęs. Gs. Už šnapsą tai jis akis išvertęs dirba. Lel.
3.įžūliai, akiplėšiškai: Meluoja akis išvertęs. Gs. Eina akis išvertus, su visais baras. Lb. Vaikas drąsus, žiūri akis išvertęs. Pn. Žiūrėk, kaip žiurkė akis išvertus. Ds. Sėskis, ko vėpsai akis išvertęs?!. Gric. prk Debesys nulėkė, ir vėl saulė išvertus akis žiūri. Slm.
4.labai garsiai: Rėkia akis išvertęs kaip galvijas. Kp. Akis išvertęs ir krokia. Grdm. Pasakysi ką – rėkia akis išvertusi kaip šėtonas. Paukš. Girtas, akis išvertęs šaukia. KzR.
5.labai išsigandęs: Pamatęs šunį vaikas parlėkė akis išvertęs. Jnš.
6.labai nustebęs: Petras žiūrėjo į skerdžių akis išvertęs, lyg jo žodžių nesuprasdamas. Krėv. Dikmanas sustingo akis išvertęs. Gric. Ma[no] žentas iš Lazdijų, tai ką kaip pasakys, daboju akis išvertus. Dbč. Senis akis išvertęs žiūri; sakau – radau, mazgas guli pinigų. Slm.
akỹs išvir̃to
1.labai nustebo: Akys išvirto, kai sužinojo. Vn. Benui net išvirsta akys, kai viename jų (kambarių) pamato didžiulę nuotrauką ant sienos. Ap.
2.buvo labai sunku (ką daryti): Akys išvirto, kol atridino akmenų. Kair. Kol tokį darbą padarai, ir akys išvirsta. Rd.
3.labai išsigando: Jis labai bijo, jei kas krepšt, tai net akys išvirsta. KzR.
ãkys išvir̃to iš kaktõs labai nustebo: Lyg medinėm kojom įslinko į mokytojų kambarį, ir jam akys išvirto iš kaktos: ant stalo kūpsojo visas kalnas banderolių!. Žil.
akìs išžárdyti griežtai, tiesiai pasakyti: Išžardžiau akis velniam!. Ktk.
akìs išžãryti išgėdinti plūstant: Aš prie visų akių tai vagilkai akis išžarijau. Pkr.
akìs išžìbinti turėti sarmatos: Tokia žarijėlė, dar ne kartą akis išžibins. Ml.
ãkys į̃temptos labai nori, laukia: Akys tai karvei įtemptos bėgti prie tų žolių. Skdv.
akìs įžlìbinti įsistebeilinti: Pamato ką einant, tuojau akis į langą įžlibina. Mrj.
ãkys juõkiasi
1.labai malonu: Gražu, net akys juokiasi. Ml.
2.išgėręs: Ar jau akys juokias?. Pv.
akìs kabinė́ti būti priekabiam, reikalauti: O vaikiukai tie, sako, akis kabinėja?. Tl. Ko čia dabar man akis kabinėji?. Kair.
akìs kabinė́ti laukañ
1.įkyriai reikalauti: Nelesintos vištos akis kabinėja laukan. Šts.
2.pyktis, bartis: Tie kits kitam akis kabinėja laukan. Klk.
akìs kabìnti
1.ginčytis, užsipulti: O tu pats ką gi veiksi? Ginkis! Visom keturiom – akis kabink. rš. Kaziūnė kantri moteris, tačiau kad šitaip kas akis jai kabintų, to dar nebuvo. Bub.
2.neklausyti: Ale tik duok valią paršui (vaikui), tai tuoj akis kabina. Rs.
akìs kabìnti laũk smarkiai užsipulti: Tegu bala, jau toks, kad geresnio nereikia – dėl niekų akis kabina lauk. Jnš.
ãkys kaĩsta ima gėda: Nors akys kaista, širdis džiaugiasi. Vlkv. Kais tokiems besarmačiams akys. Ds. Dabar ir akys kaista, nėr kur atsisėsti. Šauk. Glamonėjami sakuoti pušiniai sienojai palieka ant rankovių riebių dėmių. Bet dėl jų dailidei akys nekaista. Vaižg. Sūnus prisidirba visko, o tėvams akys kaista. Varn.
akìs kaĩsti jausti gėdą, gėdintis: Lengva pameluoti, o paskui ir kaisk akis. Plng. Anie kalti, o tu akis kaisk!. Krž. Taip gyvenam tamsta, kad tik akis reikia kaist. Jrb.
akìs kaišýti prikaišioti, gėdinti: Dėl tavo maišo man akis kaišo. Dkš.
akìs kaĩtinti kęsti gėdą: Aš už tave akių nekaitinsiu. Lkš. Neisiu aš ten akių kaitint. Jrb. O aš dėl tavęs akis kaitinu. Mrj. Taip apsikiaulinęs dabar kaitink nuo žmonių akis. Ėr. Padarys ką duktė, o motina prieš visus turi akis kaitinti. Grš. Aš nesirodysiu, kam aš kaitinsiu akis. Žml. O gal Eleną? Jis kaipmat apsisuktų, ir nereikėtų kaitinti akių prieš Gelbūdą. Bub.
akìs kamšýti priekaištauti: Jis paskui man tik akis kamšys ir kamšys už tą auksiną. Lp. Tėvas vagis, tai ir vaikams akis kamšo. Lš.
akìs kapóti užgaulioti: Tu man akių nekapok!. Skdv. Tu čia man akių nekapok!. Mrk.
akìs kélti žvelgti: Jis dažniau akis kelia į lubas, rankas prispausdamas prie širdies. Dovyd. Žmogus kelia akis ir dairosi sužavėtas. Šein.
akìs kė̃sti priešintis, neklausyti: Tu iš mažų dienelių prieš mane akis kėtei. Ml.
ãkys kibirkščiúoja labai pyksta: Net akys kibirkščiuoja, kai pyksta. Lkm.
kur̃ akìs kìšti sakoma dėl gėdingo elgesio: Aš nežinau, kur akis reik kišti vagiant? – tarė kita boba, nejučiomis traukdama peilį nuo stalo ir kišdama į kišenę. Žem. Kur kiši akis šitaip padarius. Jrb. Kur kišti akis, kaip reik pasirodyti prieš žmones, kad tu toks esi, pirštais gal subadys. End.
nėrà kur̃ akių̃ kìšti apie labai besigėdijantį: Vai kiek sarmatos turėjau, kad nebuvo kur akių kišti!. Mlt.
netùri kur̃ akių̃ kìšti apie labai besigėdijantį: Padarė tokią sarmatą, kad neturėjo kur akių kišti. Ėr. Dabar jis iš gėdos neturi akių kur kišti. Jrb. Iš tos sarmatos žmogus nebeturėjo kur akių kišti. Jnšk. Tokia gėda buvo, kad neturėjau kur akių kišti. Rt.
akių̃ kláusti dairytis: Ale taigi – aikštėj padėta – neberanda! Kaip teip akių neklausti?!. Mžš.
ãkys klýsta malonu: Mašinom važinėja, gražu – akys klysta. Grk.
akìs krapštýti neduoti ramybės, vis primenant reikalauti: Akis krapšto – atiduok skolą. Rdn. Ko tu nori, ko man akis krapštai dėl nieko!. Rš.
ãkį kreĩpti
1.domėtis patinkant: Žiūriu – kreipia į ją akį tas Juozukas. Vl. Jis dargi pats ne taip jau akį į tave kreipia. Šein.
2.sutelkti dėmesį: Ypač reikia kreipti akį į klaidingus įpratimus. rš.
3.pykti: Jis ant manęs ir kreipia akį nuo to vakaro. Vl.
akìs kreĩpti
1.žvelgti: Tėvų barami [mokiniai] valgo mažai ir kreipia vis akis į langą. Šein.
2.sutelkti ar patraukti dėmesį: Kartais ir į menkniekius reikia kreipti akis. Jabl. Sūnėnas buvo atėjęs į koncertą puikiausiai pasipuošęs ir jau seniai kreipė į save svečių akis. Balč.
ãkį kum̃pinti pykti, skersakiuoti: Tai ko čia tą akį kumpini, ką jau padariau?. Jrb.
akimìs láidyti stebėti: Kur tik einu, jis vis mane akimis laido ir laido. Šl. Katinas akim tik laido, nori galuotis. Šts.
akìs láidyti stebėti: Aš žiūriu, ko į mane visi akis laido. Mrj.
akìs ant parõs laikýti merdėti: Jau mirs: jau akis an paros laiko. Ml.
akimì léisti
1.nužvelgti: Eina šiaučius per girią, akim leidžia medžius: tai kreivas, tai šakotas, nėr gero kurpaliui. Prng. Čigonė inėjus taip ir leidžia akim pirkią. Trgn.
2.žvilgsniu sekioti: Akimi leidžiu jį, kur jis eina. J.
akimìs léisti žvilgsniu sekioti: Kur tik einu, jis mane akimis leidžia ir leidžia. Šl.
akimìs lydė́ti žvelgti į tolstantį: Petrutė vaikščiojo pakrante lydėdama akimis tolstantį garlaivį. Ap.
ãkys leñda
1.ima pavydas (žiūrint): Lenda visiems akys an mano telyčią. Trgn.
2.sakoma apie bet kokį intensyvų veiksmą: Visą dieną tuos medžius vilkau – net akys lenda. Jnš. Dirbk, kad akys lįstų, valgyk, kad pilvas plyštų. Vlk. Net akys lenda, kai sperečijas, dar kad ir praudą (tiesą) sakyt. Ml. Spausk smarkiai, kad akys lįstų. Škn.
3.apie patekusį į nemalonią padėtį: Šaltą vandenį ant tų akmenų pridegusių išpila, tai šiltis būna, net akys lenda. Pls.
ãkys leñda iš kaktõs
1.apie bet kokį intensyvų veiksmą: Taip dirbau nuo pat ryto, kad akys iš kaktos lindo. Škn. Ginas, net akys lenda iš kaktos. Ktk. Sunku dirbt – akys iš kaktos lenda. Lp.
2.apie patekusį į keblią padėtį: Ėmė bobos grūstis, taip suspaudė, kad akys iš kaktos lenda. Škn.
ãkys leñda per pakáušį labai sunku dirbti: Su tais rugiais plūkis plūkis perdien, akys per pakaušį lenda – kaip sunku. Lkm.
ãkys lim̃pa
1.norisi miego: Negaliu daugiau skaityti – akys limpa. Pn. Jautė tik, kad nuvargo, nuilso, o akys lipo kaip medum išteptos. Krėv. Net akys limpa, kaip noriu miego. Pg. Einu gult, akys limpa. Mrj. Rodos, jau užmigsiu, rodos, akys pačios limpa, tik vėl krūpt – ir nemiegu. Mišk. O man baisiai akys limpa – miego noris. Dovyd.
2.norisi gėrėtis, traukia prie ko: Širdžiai tinka, ir akys limpa. LTR. Kaip vyšnia jaunamartė. Ir savos akys limpa, ir svetimas traukia. Trein.
3.traukia dėmesį: Suvokiu: visų akys limpa prie jos – mano barzdos. Dovyd.
ãkys lìpa ant kaktõs
1.apie bet kokį intensyvų veiksmą: Barbutei net akys lipa ant kaktos iš smalsumo. Čiurl.
2.apie prastą savijautą: Šįrintais akys ant kaktos lipo, sakiau, kad nekelsiu, o dabar kaip ir nieko. Ms.
ãkys lìpa iš kaktõs apie bet kokį intensyvų veiksmą: Bronės akys lipa iš kaktos – nori visus peršaukti. KlvrŽ. Akys lipa iš kaktos, o reikia kelti [rąstą]. End. Vyrai sėdi lyg stabo ištikti, akys lipa jiems iš kaktų – kas galėjo pagalvoti, kad atsiras toksai, kuris įveiks Jeronimą. Bub.
akìs lùpti
1.daryti sarmatą: Lupa akis prieg svečio ažu itus pinigus, geriau tu ją būtai nepristojęs. Arm.
2.prieštarauti, ginčytis: Regi, kaip prieš tėvą akis lupa. Tvr. Ita boba man akis lupa. Dv.
nórs ãkį lùpk visai nereaguoja: Tyli kaip žemė – nors akį lupk!. Al. Prabuvau ingi sutemų dėl itų daiktų; kad vienu asmoku (skatiku) pigiau duodi, tai ne[par]duoda, nors akį lupk!. Arm.
akìs lùpti iš kaktõs būti priekabiam: Ji baisiai bjauri – visiems akis lupa iš kaktos. Jrb.
ãkys márkstosi yra gyvas: Kol tavo akelės markstos, tavo vaikas brangus. Užv.
akìm mãtant greitai, bežiūrint: Jis gerai daro: tą kripę (kopėčias) akim matant padarė. Jnš. Ilgai neužtruksiu, akim bematant sugrįšiu. Sk.
ãkys mãto kãtę norisi miego: Vaikų akys jau katę mato. Škn.
akimì matýti negãli labai nekenčia: Jin dabar jo negali akim matyti. Jnš.
kur̃ ãkys mãto bet kur (eiti): Dar šiandien nusispjautau, mestau viską ir eitau, kur akys mato. Krėv. Dumsiu, kur akys mato, kur kojos neša. Auk. Sykiais nutariu eiti, kur kojos neša, kur akys mato, ale tuojau pradedu galvoti, juk visiems sunku. Rt. Einama laukais – kur akys mato!. Ap. Jis išėjo nė žodžio nesakęs, nepasipriešinęs. Nuėjo kur akys mato, kur kojos neša. Šein.
akìs máudyti meluoti: Ką čia man akis maudai – sakyk teisybę. Rs.
ãkys máudosi sakoma daug ko esant: Kiek tų skurlių [turguje], akys maudos. Všk.
ãkį mérkti
1.duoti ženklą: Akį merkia, kad eičiau su jais. Rm.
2.viliojamai pažvelgti: Jau ir merginom mokėjo akį merkti. Cvir.
akìs mérkti snausti: Išklausęs keletą atsitikimų, ėmiau merkti akis. Andr.
ãkys mérkiasi
1.nori miego: Eisiu miegot, nebedirbsiu, man jau akys merkias. Žg.
2.miršta: Seno niekas jau nenori, o tos akys nesimerkia. Krm.
ãkį mèstelėti
1.trumpai pažvelgti: Mestelėk biškį akį ant to žmogaus. Vkš.
2.bent kiek prižiūrėti: Mestelėk kartkarčiais akį į mano vežimuką. rš.
3.bent kiek paskaityti: Reikia mestelėt akį į gazietą. An.
akimì mèstelėti trumpai pažvelgti: Mestelėjo akim praeidamas, kaip nepažindamas. Ds.
akimìs mèstelti trumpai pažvelgti: Broliai prie Petniūnioko nieko, lyg ir nemato jo, tiktai Poviliokas mestels akimis ir nusišypso pats sau. Balt.
ãkį mèsti
1.trumpai pažvelgti: Užsikrapštau šiaip taip ant viršaus, o žemyn baisu net akį mesti; vienok žemyn reikia eiti – nori nenori. Lauc. Tuo tarpu Vasaris spėjo mesti akį į visus susirinkusius. Myk-Put. Praeidama mečiau akį į tavo darželį. Šn. Aš tai greit žmogų pažįstu, koks anas yra, na, mečiau akį ir jau žinau. Pbs. Nei akies nemetė, pro šalį praėjo. Trs. Kad tik kas brakšt – ir meta akį į duris. Pbr. Kur akį metei, ten mūs. Lz.
2.patikti: Aš gi tau sakiau, kad ji į tave akį metė, – toliau juokavo Petryla. Myk-Put. Jis meta ant Onos akį. Alk.
akimì mèsti trumpai pažvelgti: Kur tik akimi meta, ten kaip jūrės liūliuoja banguoja priešų minios. Krėv. Kaip mesti akia – vis mūsų laukai tęsiasi. Rod.
akimìs mèsti trumpai pažvelgti: Tas metė akimis su nʼištikėjimu ant Radušio. Piet.
akìs mèsti trumpai pažvelgti: Pridusdama, galvą pakreipus, akis dažnai aukštyn mesdama, ji kalbės net kiek išraudus. Dovyd.
akìs mė́tyti dairytis: Ot vaikas, jei įėjo trobon, tai ir mėto akis ant sienų ir visur. Lš. Ir štai ji, pirmiau išgąstingai akis mėčiusi į skaidrų vidudienio dangų, dabar išgąstingai seka mane. Dovyd.
akimìs mė́tyti
1.dairytis, žvalgytis: Rodos, akimis per daug po tą stubą mėto. Šmk.
2.stengtis patraukti dėmesį: Akimis tik mėto mergučės, kur vyrai – tikri juokai. Jrb.
akimìs mė́tytis žvalgytis: Mergaitė dairos baikščiai aplink, žiūri į vyskupą, žvilgterėja pro langą, mėtos akimis tarp lubų ir aslos. Šein.
akìs mìglinti apgaudinėti: Ką jis čia man akis miglina, aš jau žinau, kada jis gimęs. Jnš.
akimìs mirksė́ti apie nenuoširdžią kalbą: Jis kalbėjo ir akim mirksėjo. Vrn.
ãkys mìrksi tánkiai meluoja: Kreivaprisiegio akys tankiai mirksi. Ml.
akìs mõnyti
1.meluoti, apgaudinėti: Nemonyk mums akių, juk mes ne maži vaikai. Lž. Jie mums tik akis monija, norėdami ten privilioti. Mrj. Nemonyk tamsta man akių, – perkirto senis ir skambiai trinktelėjo lazdele. Marc. Ką jis tau akis monija, atsikrenkšk ir spjauk jam barzdon. Lš.
2.pokštus rodyti: Juokdariai turguj akis žmonėm monija. Vrb.
akìs muĩlinti meluoti norint apgauti, apgaudinėti: Na mat, išsigando caras atsišaukimų ir uždraustų raštų, tai ir muilina žmonėms akis!. Bil. Muilinti akis, vadinasi, kalbėti netiesą, vadinasi, akyse juoktis iš visų žmonių. Vien. Gali čia man akių nemuilinti, neapgausi!. Alk. Ką tu čia dar muilini akis su savo šnekomis!. Lkš. Kam muilinti žmogui akis, kad aš pats šiandiej buvau ir girdėjau. Skdt. Jis, žaltys, akis muilina. Katil.
akìs náižyti koketuoti: Na, žinai, mama, ta boba visai pašėlo: tik naižo akis prieš vyrus kaip mergička. Jnš.
akimìs nárdyti stengtis patraukti dėmesį, koketuoti: Tai smarki boba: tik akimis nardo, tik vilioja tuos vyrus. Jrb.
ãkys nárdosi merdi: Tuosyk dar prasčiau, kaip akys pradės nardytis. End.
akìs nárstyti koketuoti: Akis narsto su vyrais kalbėdama. Šts.
akimìs nárstyti
1.atidžiai žiūrėti: Ateinu in tvartą, tik akimis narsto veršiai. Rmš.
2.stengtis patraukti dėmesį: Kad narstė, kad svarstė akim tą Jonį, net iš šalies gėda. Sk.
akiẽs neatitráukti įdėmiai žiūrėti: Ažgūris įstabiai jį seka, neatitraukia akies. Šein.
akių̃ neatitráukti
1.žavėtis, gėrėtis: Bet ponas savo akių nuo jos vis neatitraukė. Mont. Kokia ji graži, – galvojo Bronius, neatitraukdamas nuo jos akių, – kokia balta... lyg lelija.... LzP. Ponai ir ponaičiai neatitraukdavo nuo Marės akių. Kudir. Kad gražybė mergos, kad jis akių neatitraukia. Btg. Atvažiavo in močią – blogutė, sudžiūvusi, susenėjus, o anksčiau akių negalėdavai atitraukt. Ker.
2.rūpestingai prižiūrėti: Pati motina stumia [vežimuką]. Jauna, sveika. Išdidi. Akių nuo vaiko neatitraukia. Šein.
akių̃ neatplė́šti
1.įdėmiai žiūrėti: Petronė pačiupinėjo pirmąjį pluoštelį pinigų ir ilgai neatplėšė nuo jo akių. Marc.
2.žavėtis, gėrėtis: Neatplėšdamas akių žiūrėjau į man pažįstamos pirkios pusę. rš.
akių̃ neatràsti nesuvokti esmės: O tu, Tekoni, matyt, taip ir numirsi akių nebeatradęs, – pasakė Alaušas. Balt.
ãkys nebìjo dū́mų nejaučia gėdos: Jos akys geros, dūmų nebijo: vakar latravojo, o šiandien eina galvą iškėlus. Krč.
akių̃ nedė́ti neužmigti: Visą tą naktelę nė akių nedėjo. Gr.
akių̃ neganýti nesivaržyti, nesigėdyti: Tokia boba akių neganys: kaip jai užeis, taip ir papils. Užp.
akių̃ neišlùpti nieko negauti: Akių jam neišlupsi. Ėr.
kõ akių̃ neišriñkti labai užsipulti: Kiti jam ko akių neišrinko. Auk.
ãkys nekė́lė daug: Mėsos nė akys nekėlė. B.
akių̃ nekreĩpti nesidomėti: Prižadu tau į visų tų dūdučių-lupučių kalbas, pliauzarojimus nebekreipti akių.... Pt.
akių̃ neléisti įdėmiai žiūrėti: Žmogus neleido akių nuo jūrių. Kudir.
akių̃ neléisti žemỹn nesigėdyti: Neleisk taip akių žemyn, aš sveiko nekaltinu. Jabl.
akių̃ nematýti nesusitikti: Man magistro ir akių neteko matyti. Vien. Nuo to karto anos nė akių nemačiau. Varn.
akysè nematýti nesusitikti: Mauk greičiau pro duris, kad daugiau akėse nematyčiau!. Rdn.
akiẽs nemérkti neatsižvelgti į asmenį, tiesiai rėžti: Nemerkia tas akies ir ant jo. Trgn. Geras būdamas ant manęs akies nemerktum. Arm.
akių̃ nemérkti nenusileisti, savo laikytis: Kaziokas akių nemerkia, kas jam priklauso, turės atiduot. Skdt. Žiūrėk, tik akių nemerk teisme, tu turi laimėt. Mlt.
akimì nemìrktelėti visai nesijaudinti, šaltai ką daryti: O tai, šuns pusė, meluoja, nė akimi nemirkteli. rš.
akių̃ nenugrę̃žti įdėmiai žiūrėti (klausantis, žavintis ir pan.): Jis žiūri ir žiūri – akių nenugręžia nuo manęs. Rm.
akių̃ nenukreĩpti įdėmiai žiūrėti: Ji visą laiką beveik nenukreipia akių nuo Martyno. Simon.
akiẽs nenuléisti būti atidžiam: Vis brisk purvyną su lazda, vis nenuleisk akies, jie taip ir laukia, kad kur ką nugriebt į šalį. Andr.
akių̃ nenuléisti įdėmiai žiūrėti (stebint, žavintis ir pan.): Bet nuo Judo namų nenuleisiu akių, kai apakinsiu visų tautų žirgus. ŠR. Sargienė sėdi ant kėdės ir nė akių nuo mūsų nenuleidžia. Žem. Patenkinti, patenkinti: jaunikis tai ir akių nuo Nastutės nenuleidžia ir kunigėliu vis kliedi. Vien. Ir Jadzė nenuleidžia nuo kunigo akių – taip ji įsiklausiusi į tas baisenybes. Myk-Put. Ana veiza ir veiza, akių nenuleidžia nuo ano. End. Žinau, kad jos nenuleidžia akių nuo šito namo. Bub.
akių̃ nenumèsti
1.rūpestingai saugoti: Nenumesk akių – kruopos nubėgs. Lš.
2.įdėmiai žiūrėti (žavintis): Toji mergaitė tai akių nenumeta nuo Prano. Ktk.
akių̃ nenusùkti įdėmiai žiūrėti: Jis žiūri ir žiūri – akių nenusuka nuo manęs. Rm. Akių nenusuka – vis spokso, žiūri. Pn.
akių̃ nenutráukti įdėmiai žiūrėti (žavintis): Tas Jonis per tą sambarį akių nenutraukia nuo jos. Jnš.
akių̃ nepadė́si ant stãlo Tlž. reikia būti vaišingam:
akių̃ nepakélti įdėmiai žiūrėti: Nepakeldamas akių nuo skruzdėlyno [dėdė] patylom sau kalba. Dovyd.
akių̃ neparódyti visai neateiti: Nė akių neparodė iki šiol, nebent per šventes pasirodys. Žem. Bet kur buvai taip prapuolęs, kad akių nebeparodai?. Paukš. Būta man giminės: kelinti metai, kaip akių neparodo. Alv. Ir visą tą laiką, kai Blindokas su šeimininku pasimainydami olbino, lenkė Valiusę prie reikalo, Aleksiukas nė akių neparodė. Balt.
akių̃ nėrà kur̃ pasùkti darosi gėda: Akių nebėra kur pasukt nuo tavo apsileidimų!. Balt.
akių̃ neródyti
1.visai neateiti, nepareiti: Ganot po mano ganyklas, ar girdi, o pasirokuoti šaukiami nė akių nerodote?. Žem. Alfonsas į namus ir akių nerodė. Vien. Nuo pavasario sūnus akių nerodo. Vlkv. Jau bėda kokia atvarė – taip jau ir akių nerodai. Ut. Marčia akių nerodo. Klvr. Pasiskolino – nė akių nerodo. Jrb. Kai susipykom, visus metus nė akių nebrodė. Užv. Kur ji tau akis rodys: džiaugias atvežus, patupdžius ją (motiną) pas mus ir palikus. Šmk.
2.nesirodyti, neišeiti: Juočbalienė ištisai dvi savaites kaime akių nerodė – kojos nekėlė iš namų, svetimo slenksčio neperžengė. Bub. Kukuok įlindęs į savo pašiūrę, bet akių žmonėms nerodyk. Daut. Jų visa šeimyna keršelnykai: ir dukterys, kai užpyksta, tai kamaroj užsidaro kelias dienas ir akių nerodo. Lel.
akìs nérti merdėti: Pradėjo vienkart nerti brolis akis, jau galvojom, kad mirs. Gršl.
akių̃ nesáugoti žiūrėti į ką netinkamą: Bet kitą šeštadienį, per išpažintį, jis prisipažino dvasios tėvui „nesaugojęs akių, žiūrėjęs nepadorių paveikslėlių". Myk-Put.
akysè nesiródyti neateiti (nepageidaujant): Prašom pasakyti, kad jis daugiau mano akyse nebesirodytų. rš. Vis ana prieš jį stovi, o jis prašo, kad jinai nesirodytų jam akyse. Eiš.
akių̃ nesudė́ti nemiegoti: Ji per naktį nesudėjo akių. Alk. Ir brendi į vandenį, tai per naktį po to – kvenkš, nė akių nesudės, rytą visiškas ligonis. Žem. Nė akių per naktį nesudėjau jūsų belaukdama. Srv. Per visą naktį vieškeliu trenkė, klykė žmonės, žvengė arkliai, bliovė galvijai, ir Dėdelė visą naktį nė akių nesudėjo. Vien. Per visą naktį nesudėjau akių supdama tą žvieglį. Lš. Aš visą naktelę akių nesudėjau. Grv.
akių̃ nesumérkti nemiegoti: Visą naktį akių nesumerkė Grigienė – vis vartėsi nuo šono ant šono ir dūsavo. Krėv. Per kiauras naktis nesumerkė akių, kai uždegei jauną krūtinę. Mair. Vėl jį šaukiau, išblaškiau jo neramius sapnus ir jau pats akių nesumerkiau iki pat ryto. Cvir. Ištisą naktelę nesumerkiau akių, vis vaidenosi, kad kažkas šaukia mane. Cinz.
ãkys nesusimérkė negalėjo užmigti: Iš to išgąsčio man akys pernakt nesusimerkė. Ėr. Miego noriu, bet akys nesusimerkia, ir tiek. Krs.
akìs nèšti ateiti, pasirodyti (gėdijantis): Skolos neatidaviau, kaip reikia akes nešti?!. Krš.
kíek ãkys nẽša iki soties: Prisiėdžiau kiek akys neša, dabar galiu gultis. Šl.
kur̃ ãkys nẽša bet kur (eiti, bėgti): Tu pats džiaukis vietą turįs ir veizėk, kad kuomet drapanas susisukęs nespruktum, kur akys neša. LzP. Jis bėgs, kur akys neš. Piet. Eisiu sau, kur mano akys neša... pasiskandinti ar pasikarti, neko taip paniekinamai būti. Žem.
akių̃ netèkti apakti: Pamatysi, kaip pati akių neteksi beašarodama. Jnš.
akimìs netikė́ti stebėtis: Nenori savo akimis tikėti... kambarys tuščias, nė kokio Jono daiktelio nebėra... jos tik skarmalai asloje sumesti. Žem. Žiūriu ir akimis netikiu. Stovi Elena su savo nosele kaip lepšiukas. Pt. Ogi žiūriu ir akim netikiu. Sk.
akių̃ netráukia (nuo ko) apie įdėmiai žiūrintį: Elzė juto, kaip Donatas, ne mažiau už kitus nustebęs, netraukė akių nuo jos veido. Pt. Nuog daiktų nepadorių akių netraukei. rš. Čia nė žuvies nematyti! O Vincutis taip daboja, taip netraukia akių nuo paplavėlio. Tikras žvejys!. Šein.
akių̃ netrìnti nesigėdyti: Ji netrins akių teisme, paliudys. Skr.
akiẽs neturė́ti būti nepalankiam, nemėgti: Ant manęs nesibara, ale ir akies neturi. Mrj. Ant manęs neturi akies. Rod. Žmonės nelabai turi ant jo akies. Brt. Neturėjo akies ir atėmė. Krtn.
akių̃ neturė́ti nepamatyti kieno prastumo: Ar tu akių neturėjai, kad su tokiu suderėjai?!. Alk. Reikėjo akių neturėti už to kelmo ištekėti. rš. Turbūt akių neturėjo: aš sena neičia už tokio. Sk.
ãkys neužléidžia yra gėda: Kad ir širdis užleistų – akys neužleidžia. Kair.
akiẽs neužmérkti atsilyginti: Daryk gerai, nebus akis užmerkta. Prng.
akių̃ neužmérkti rūpintis: Ir nutariau: parvažiuosiu ir ištalžysiu, tegul ir svietas žino mano valią – nusikaltimas, akių neužmerkiu. Dovyd.
akių̃ neužrìšti neuždrausti matyti: Mačiau ir sakau, tu man akių neužriši. Ldv.
akių̃ neužsirìšti visur tikti, nebūti gėdai: Neužsiriš akių mergaitė nė į didžiausią gyvenimą. Žem. Rimta buvo Magdė, nenupuvusius nagus turėjo: ką paėmė, tą padirbo, niekur akių neužsirišo. LzP.
ãkys niáukiasi liūsta: Vis labiau niaukias jam akys. Alz.
akìs nudel̃bti susigėdus vengti žvilgsnio: Iš karto akis nudelbė, kad pasakiau. Žl. Maksutis sėdi nudelbęs akis. Ap.
ãkį nudė́ti pažvelgti: Niekur akies neseka nudėt, tik ant Stasios. Lp. Taip akis ir nudeda, kad tik kas. Pbr.
akìs nudil̃binti gėdijantis vengti žvilgsnio: Akis nudilbino ir eina. Dkšt.
ãkys nudìlo įgriso, nusibodo (žiūrėti): Akys nudilo beveizint į tankus, patrankas, į mašinas visokias. Šts. Prisiveizėsiu, dar ir akys nudils. End.
ãkys nudìlo ìšverkiais apie daug verkusį: Nuo tokios gyvestos mano akelės išverkiais nudilo. Tvr.
ãkys nudìlusios
1.viską gerai žino: Šiauliuose dažnai būna, anam ten ir akys nudilusios. Lk.
2.nepastabus: Čia jau man akys nudilusios. Lk.
akìs nudìrti gėdijantis vengti žvilgsnio: Kad pamatė mane, akis nudyrė ir prašliaužė. Škn.
akìs nudùrti
1.įsistebeilyti: Kristina tylėjo dantis sukandusi, akis nudūrusi į slėnį ir įsižiūrėjusi į karklus. Dovyd.
2.susisarmatyti: Pastebėjai? Pagaliau! Na, mergyte, kodėl nudūrei akis? Kodėl nuraudai? Turbūt aš tau patinku. Simon. Akimirką jis pamatė save beeinantį po pamokų namo, susitinkant akis nudūrusius mokinius, pabėgusius iš jo istorijos pamokos. Ap.
akimìs nudùrti
1.sakoma nekenčiant ko: Vokiečiai mūs nekęsdavo, galėdavo akimis nudurt. Skr.
2.piktai pažiūrėti: Kad pažiūrėjo į mane – gatava akimis nudurti, o nežinau už ką. Stak.
akìs nudùrti į žẽmę gėdijantis vengti žvilgsnio: Nusigandęs nudūrė akis į žemę ir tylėjo. Dr. Nėra ko man žemėn akis nudūrus laukti. Bub.
akìs nudùrti žemỹn nuliūsti: Ko sėdi akis nudūręs žemyn?. Alz.
akìs nudžiovìnti paguosti: Tik leiskit našlaitei akis nudžiovinti. rš.
akimìs nuglóstyti nužvelgti gėrintis: Nuglostė gerai akimis jis mane. Jrb.
akìs nukabìnti įdėmiai žiūrėti (grožintis): Vienos mergės į jį akis nukabino. rš.
akìs nuléisti
1.susigėdus vengti žvilgsnio: Kai gerai sudrepijau, tai išėjo kaip vilkas akis nuleidęs. An. Ko nuliūdai, sesule, ko nuleidai akytėles?. Dglš. Galėtumėt pabūti, – akis nuleidusi [sako] ir Marcelė. Ap. Aš nuleidžiu akis, bet kur tau – pačios akys ir per blakstienas nuogą grožybę regi. Dovyd.
2.neprižiūrėti: Tik nuleidžiu nuo vaiko akis, žiūrėk, jis jau ir kiša ką burnon. Vb. Pašėlę tie žmonės. Tik nuleidai akis, žiūrėk – ir netvarka. Gric.
akimìs nulydė́ti nužvelgti tolstantį: Šalimų sodybų žmonės pakelia galvas nuo savo darbų ir akimis nulydi važiuotojus. Ap.
ãkį numèsti pažvelgti: Tėvas akį numetė į sūnų. Brž.
akìs numèsti pažvelgti: Tik sušnekot, tuoj akis numetė į duris. Pbr.
akìs nunérti gėdijantis vengti žvilgsnio: Sesuva akis nunėrė ir nuėjo. Dv.
akìs nurem̃ti žiūrėti į vieną tašką (apie silpną ligonį): Myliutė jau visiškai akis nurėmė, jau greit mirs. Ps.
akimìs nusèkti nužvelgti tolstantį: Aš ir tau įtaisysiu auksinius batus ir žąsino plunksnas, – kalba Mikutis akimis nusekdamas ant Sūrmaišelio nukritusią žvaigždę. Dovyd.
akìs nušviẽsti nudžiuginti: Kai išsimokins vaikas, mums akis nušvies. Šl.
ãkys nušvìto
1.pralinksmėjo, nudžiugo: Kai tik ponas atsisėdo ant to paties kupsto, kur neseniai Martynas sėdėjo, tuoj jo akys nušvito. Cvir. Pradėm akys nušvito. Grdm. Pamačiau ateinant sūnų, net nušvito akys. Vb. Prasidžiugo kriaučius, net akys jam nušvito. A. Tai jau jų akys nušvito, kad aš parnešiu pinigų. Jrb. Kaip atvažiuoja vaikai, nušvinta ir akys. Adm.
2.geriau pasijuto: Kai ji tą kraują supylė, man akys nušvito. Skdv. Atsigėriau išrūgų, tuoj akys nušvito. Kair. Taip gerai tas obulas – ir akys nušvito, kai suvalgiau. Ms.
3.lengviau pasidarė (gyventi): Kai paleidė žmones iš dvaro, tai net akys nušvito. Pl.
akysè nušvìto
1.pasidarė aišku: Man iš karto nušvito akyse, lyg kas nutraukė juodą maršką. Šein.
2.pasidarė malonu: Ir malonu, kad jo apie ją rašoma. Ir dabar va beskaitant net akyse nušvito. Šein. Paskui padavė žinią, tai dabar jam akys nušvito. Lnkv.
ãkys nutį̃so labai prailgo: Akys nutįso tavęs belaukiant. Snt.
ãkys nužaliãvo pasidarė bloga: Akys nužaliavo – dantis į burną sugrūdo. Krš.
akysè nužaliãvo pasidarė bloga: Nužaliavo akėse, ir parvirtau. Krš.
akìs pabadýti
1.pasakyti teisybę (tiesiai): Aš jai pabadysiu akis, kai ateis. Rm.
2.pagėdinti: Jis jam pabadė akis prie žmonių. Ėr.
akìs pabãlinęs
1.įpykęs, įsiutęs: Tu, tu! dar čia man pradėk, to betrūko... – šaukia akis pabalinęs, – nosį nusišluostyk, paršeli!. Žem. Nereikia akis pabalinus šaukt, niekas nebijo. Škn.
2.girtas: Eina artyn akis pabalinęs: aš nei gyva nei mirus. Jrb.
akìs pabãlinti piktai pažiūrėti: Akis pabalino, maniau, kad griebs. Dkš. Pabalino akis kaip velnias. Žem. Užsigink, akis pabalink ir daugiau nieko. Grg.
ãkys pabãlo baisu pasidarė: Kaip sužinojo, kas atsitiko, tai net jam akys pabalo. Gs. Mano akys pabalo išgirdus tokį paaiškinimą. Žem.
akių̃ pabijóti susirgti nužiūrėjus: Paršiokas akių gal pabijojo – suvis neauga. Lkm.
akiẽs pabóti išsigąsti: Vaikas tėvo akies pabojo. Pvn.
akių̃ pabóti susirgti nužiūrėjus: Gal karvė pabojo akių, kad neėda?. Arm.
akìs pabrùkęs į nieką nežiūrėdamas: Piktas – eina akis pabrukęs. Šn. Kai susarmatinau, tai nuėjo pabrukęs akis. Šn.
akìs padalbìnti piktai pažiūrėti: Padalbino akis kaip vilkas. Gž. Kas jau tau nutiko, kad taip akis padalbinai. Gs.
akìs padė̃binti piktai pažiūrėti: Padėbino akis ir sėdi – pyksta. Alk.
akìs padel̃bti piktai pažiūrėti: Padelbė akis ir nė šypt. Gs.
akìs padė́ti žiūrėti (domintis, grožintis): Kur gražus daiktas, ten visų akys padėtos. Šmk. Visi į jį akis padėję. Gs. Kad ir nepažįstamas vyras įeis, tai taip akys padėtos kaip katės – linksmybė neišpasakyta. Slm. Visi tik žiūri akis ant jo padėję. Srv. Jonas visą vakarą akis padėjęs ant jos, daugiau į nieką nežiūrėjo. Stk. Visi tyliai, ramiai šneka, visų akys padėtos į Joną. Šein.
akìs padė́jęs atidžiai: Aš jam sakau, o jis akis padėjęs žiūri į mane. Pš.
kur̃ akìs padė́ti apie gėdijimąsi: Jau kas seminariją pameta, tą ir Dievas pameta. Doro žmogaus iš tokio nebus. O tėvams kokia gėda, kur ir akis padėti?. Myk-Put.
nežìno kur̃ akìs padė́ti sakoma gėdijantis: Visi jo bijojo kaip ugnies – nepagerbs tau nė žilo plauko, užvažiuos taip, jog nežinosi, nei kas atsakyti, nei kur akis padėti. Krėv.
akìs padil̃binti piktai pažiūrėti: Akis padilbino ir praėjo. Brt.
akìs paganýti pasigrožėti: Vienu žodžiu, yra pas mus kur akis paganyti. Saj. Kad gražios merginos, tai yr į ką akis paganyti. Gs. Gerai akis paganyti galima toje gegužinėje. Jrb. Mokyklos sporto salėje stalo teniso varžybos. Sirgalių gyvas velnias. Sulėkė akis paganyti. Mat žaidžia mergaitės. Bub. Smagu bent akis paganyt. Ldvn. O kur pelnas savininkui, nebent savo akis juo paganyti. ŠR.
akìms paganýti pasigrožėti: Tokia merga akims paganyti. Kp.
ãkį paim̃ti patikti: Iškart akies nepaėmė [mokytojas], tai nežinia, ar ten (mokykloje) išsilaikys. Vrn.
akìs į rankàs paim̃ti gerai pasižiūrėti ieškant: Paimk akis į rankas, ir rasi. Ms.
akìs pakabìnti
1.įdėmiai žiūrėti (grožintis): Jau ta Onelė tai visą vakarą tiek pakabinusi akis ant jo, kad net negražu. Lkč. Ji akis į Praną pakabinusi. Kv. Ko čia pakabinai akis?. Rs.
2.norėti gauti, meilyti: Parnešiau iš krautuvės silkių, vaikas tuoj akis pakabino, zirzia, kad duočia. Šl.
akìs pakaĩtinti būti sugėdintam: Dar tai pakaitins akis prieš Vincą. Mrk.
akìs pakárti tykoti, norėti gauti: Tokie svetimtykiai, tik akis pakorę ant svetimo. Rs. Šuva visą laiką akis pakoręs – mėsos duok. Ar.
akìs pakélti
1.pažvelgti: Pakeliu akis – jau beauštanti. Šts. Vaikščioji ir nė akių nepakeli, kas dedasi aplink trobas. Srv. Pakelk akis – ir pasakys. Kp. Akių ant jo negal pakelti. B. Merga pakėlė akis aukštyn ir norėjo kažką pasakyti. Krėv. Bijova kits į kitą akių pakelti, bijova žvilgterti. Šein. Ji kalbėjo lyg sau, lyg vėjui pakeldama akis į lango viršų. Dovyd.
2.žvilgtelėti: Išėjęs akis pakelk, kur vištos. Srv.
3.bijoti pažvelgti, gėdytis: Visą vakarą negalėjau akių pakelt dėl brolio šunybių. Užp. Aš negaliu į bernelį nė akių pakelti. LTR. Kad tu nepakeltum kojų nei rankelių, kaip aš nepakeliu į svietą akelių. Mrj. Bijo akis pakelti kaip vilkas. Sb. Užteks jau. Ryt negalėsim į žmones akių pakelti. Krėv. Susiremiam, kapojamės, o paskui sarmata akis pakelti. Bub.
4.atsiminti: Kaip aš akis pakėliau, tai vis šiteip ir šiteip vadina. Trgn.
(kieno) akysè pakélti geriau vertinti: Ne taip dažnai lietuvių rašytojo kūriniai pasirodydavo tada kitomis kalbomis, ir šis faktas pakėlė mus mūsų pačių akyse, ragino telktis, organizuotis, dirbti geriau ir daugiau. Vencl.
akìs pakylė́ti pažvelgti: Tas, stovėdamas iš tolo, nedrįso ir akių pakylėt. Dk.
akìs pakreĩpti pažvelgti: Į langą nedrįso nė akių pakreipti. Šein.
akìs paléisti imti domėtis: Akis paleido ant geidulių to pasaulio. Dk.
akimìs palydė́ti nužvelgti tolstantį: Šuo praleido juos eiti toliau, palydėjo akimis ir pakilęs dideliausiais šuoliais nulėkė atgal. Ap.
ãkį pamérkti
1.duoti ženklą: Akį pamerkė, kad prieičia prie ratų. Jnš.
2.viliojamai pažvelgti: Ar tik ne mergina graži tau akį pamerkė. Cvir.
3.įsiteikti: Akį pamerksi pirmininkui, tau šienas ėdamas, geras. Rd.
akìs pamèsti apakti: A jau verkiau ir akeles už tai pamečiau. Grv.
akìs panarìnti vengti žvilgsnio: Supyks, akis panarina, ir nė žodžio neišpeši. Ms.
akìs panérti
1.įsižiūrėti, pažvelgti: Kiti ant žemės pakritę, akis į dangų panėrę, sustingusias rankas keldami, atlydos klūkė. Dauk.
2.žinoti saiką: Gana gerti, reikia ir akis panerti. Valanč. Gerk ir akis panerk. LTR.
3.supykti: Dabar vėl dėl kažin ko akis panėrė. Šl. Nenori nė su žmogum sušnekt: eina akis panėrus pro šalį – pyksta. Kair.
4.mirti: Maža valgius, nemiegojus, akis tuoj panėrė. Ms. Gėrė gėrė ir akis panėrė. Slk.
akìs papenė́ti
1.tik pasižiūrėti (nieko negaunant): Nuėję tik akis papenėjom (valgyti negavom)!. Ds.
2.pasigrožėti: Mieste nors akis papeni, kad ir alkanas. Ml. Svetur važiuoja savo akių papenėti. Vaižg. Nieko nepirko, tik akis papenėjo. Aln.
akìs papū̃sti labai nustebti: Tie [plėšikai] tik papūtė akis, išsigando. Rsn.
akimìs paregė́ti negãli labai nekenčia: Aš ano nė akimis paregėti negaliu. Rt.
akìs paródyti
1.ateiti ar trumpam užeiti: Dešimtuos metuos akis parodei, tai jau reikia pamylėt. Ktk. Vienąkart parodė akis, ir nebėr. Ds. Jis tik parodė akis ir vėl pražuvo. Rm. Jeigu nenori parodyti akutes, nors žodelį atsakyki, – traukė Erdivilas, negirdėdamas balso Algutės. Piet.
2.ateiti (nesigėdijant): Reikia geram kiaulei būti, kad po visko drįstų akis parodyti. Jnš. Nepasakys [mesti žmoną], o jeigu taip ir atsitiks, žmonėms akių negalės parodyti. Gran. Apleido visą miestą su liežuviais, dabar ir pati bijo kam akis parodyti. Vvr.
akìs paržiūrė́ti ilgai laukti: Akis paržiūrėjau, rankas parrymojau, o kaip nėr, taip nėr. Gs.
akìs pasibadýti pasiginčyti: Gyveno gryčiutėj, visiem vietos užteko, ale vis tiek pasibadydavo akis. Sur.
akysè pasidãrė šviesiaũ pagerėjo savijauta: Net akyse šviesiau pasidarė. Švn.
akìs pasiganýti pasigrožėti: Buvo kur akims pasiganyti. rš. Akis pasganai gražiais žmonėm. Pl. Dulkės, šiukšlės... Nei saulės malonumo, nei žalumėlės akims pasiganyti. Švaist.
akimìs pasiganýti pasigrožėti: Dabar aš kiek sustabdau bėrį, norėdamas akimis pasiganyti visoj pievoj, kurioj dešimtys vyrų be perstoties galanda dalgius ir klosto pradalges. Dovyd.
akìs pasiim̃ti į rañką atidžiai apžiūrėti: Pasiimk akis į ranką ir atrasi. Dr.
ãkį pasikasýti truputį pailsėti dirbus: Na, gana, einam akį pasikasyt. Šl.
akiẽs pasikláusti atidžiau pažiūrėti ieškant: Akies pasiklausk, kad nerandi, pamatysi ir atrasi. Jz.
akių̃ pasikláusti atidžiau pažiūrėti ieškant: Akių pasiklausk, atrasi. Jnš. Akių pasiklausk, jei žmonių klausti nenori. Rs.
akìs pasipenė́ti pasigrožėti: Kabo dabar [lapės kailis], akis pasipeni. Švnč.
akìs pasiskõlinti iš šuñs drąsos įgyti: Iš katro šunies akis pasiskolinai eidamas duonos prašinėti?. Sml.
akìs pasismaĩlinti įsidrąsinti: Akis pasismailinsiu ir viską pasakysiu, tegu žinos. Jrb. Ėjau pasismailinęs akis prašyt. Ar.
akìs paspìginti pagėdinti, papriekaištauti: Paspigins jam akis!. Paukš.
akìs paspìrginti pajusti gėdą: Tegul vadai paspirgina akis! Išdėkit viską, ir tegul tik pamėgina nepaklausyt!. rš. Visas pyktis užgriuvo cecho viršininką Leoną Raižį, ir Viktoras galutinai pasiryžo – pamatyti jį, susitikti, tegul paspirgina akis. Bub.
akìs paspragìnti įsistebeilyti: Pamatė, akis paspragino – nebegali atsitraukti. Pj.
akìs pasprogìnęs Šts. prisigėręs:
akìs pastãtęs nustebęs, išsigandęs (žiūri): Ko žiūrai į mane akis pastatęs?. Mrj. Veiza akis pastačiusi. Nt. Žiūriu pastačius akis, kas čia dabar?. Snt.
akìs pastatýti
1.atidžiai pažiūrėti: Į šitą mergaitę visi akis pastatė, – ir vyrai, ir šinkarka. Piet. Akis pastatėm į tą vietą, žiūriam – neiškilo, ir nuskendo. Skr.
2.įtempti dėmesį: Kur negirdėsi, girdėjau, – atsakė Ivonas ir pastatęs akis ėmė klausytis. Piet. Tai žmonės, tokias pamatę, žiūrės ir akis pastatę. Rs. Ot, matai! – akeles pastatė ir laukia, kokią jis naujieną pasakys. Šein. Vaikai pasiėmė, turi būti akes ir auses pastatęs. Krš. Pastatęs akytes klauso. Snt.
3.ginčytis: Akis pastato, nieko negali pasakyti. Rdn. Aš jį prirėmiau prie sienos už šunybes, o jis pastatė akis ir pradėjo kryžiavotis. Plk. Rodos, dėk priėjęs, ir viskas, – akis pastatęs ir pastatęs. Grdž.
4.supykti, pasipiktinti: Akis pastatė: – Aš tave paskųsiu!. Pj. Kai pradėjau šnekinti, kad eitų už manęs, na, kad ta pastatė akis!.. Sako: „Iš savo rankų kojų pasijuok, ne iš manęs; aš tau ne tokia paniška esu". Žem. Pulkininkas, pastatęs akis, tik šaipėsi klausydamas Gustavo nuomonės. Pt. Motina jai (marčiai) padeda, o ji vis akis pastačiusi ir pastačiusi. Vdk.
5.nustebti: Jis norėjo, kad ir aš akis pastatyčiau, kad ir aš sakyčiau „ne, ne!" ar ką nors panašaus. Simon. Daktaras tik pastatė akis ir nieko nebežinojo ką atsakyti. Vien. Brangiai! – vėl pastatė akis savininkas. – Tamsta klysti. Tai pigiausia kaina. Vencl. Ką tu kalbi! – pastatė akis Kraujelis. – Čia reikia ir tokių kaip tu. Gruš. Kad senovės žmonės atsikeltų, akes pastatytų. Krš. Kai pasakiau, visi akis pastatė. Alk. Ko taip pastatei akis?. Klvr.
6.išsigąsti: Aš krebšt, o ji ir pastatė akis. Mrj. Sprygt sprygt per kiemą gyvatė, ir akes pastačiau!. Krš. Ko dėl tokio nieko akis pastatei? Čiagi katinas šoko. Žg.
7.mirti: Laukia, nesulaukia, kuomet jis akis pastatys. Skd. Kaip tik akis pastatysi, tuojaus pamatysi šunį su katinėliu. Trg.
akìs pasùkti pažvelgti: Tik akis pasuko – jis jau namie, kieme. Sk. Įniršęs į darbus nė akių nepasuka. Krš.
akìs pasvìlinti pagėdinti: Pasvilinsiu tau akis už tą tavo gobšumą. Paukš.
akìs pasvìlti patirti gėdą: Tie pasvyla akis, savo paties prakaite nusiprausia, ir užtenka visų kombinacijų. Gric.
akysè pašviesė́ti pagerėti savijautai: O man jau geriau, mokytoja, akyse pašviesėjo. Ap. Akyse pašviesėjo, kai dantis ant siūlo pakibo. rš.
akìs patem̃pęs atidžiai (žiūri): Jie tik pažiūrėjo vienas į kitą akis patempę. Jsv. Akis patempęs paveizėjo piktai. Šts.
akìms patèpti labai mažai (ko yra): Tik akim patept šitos uogos. Klt.
nė̃ ãkiai patèpti visai (nėra); labai mažai (yra): Mes nė akiai patepti nebeturim sviesto. Škn.
ãkį patráukti atkreipti dėmesį: Kitoj dienoj vilnijantys rugiai ir tie retuonai beržai, šakas kaip skaras nuleidę, patraukdavo akį. Dovyd.
akìs patráukti atkreipti dėmesį: Niekieno akių nepatraukia, kad pro debesis sužvilgėjusioje mėnesienoje pievos patvoriu nusitiesęs kelias šviesia juosta išsiryškino. Šein.
akysè paturė́ti pasaugoti: Paturėk tamsta tas mano vištas akyse, kol ateisiu. Jnš.
akìs pavartýti nustebti: Pirmininkas akis pavartė. Gric.
ãkys pažaliãvo
1.teko pavargti sunkiai dirbant: Iki nurausim linus, akys pažaliuos. Kt. Sunkiai kėliau, net man akys pažaliavo. Jnšk. Tegu ir akys pažaliuos, kol šieną suveš. Ukm.
2.pasidarė bloga: Jam net akys pažaliavo iš to piktumo. Rm. Taip privalgiau, net akys pažaliavo. Ps. Akys pažaliavo, galva apsvaigo, spėjo dar į lovą įsikibt. Kair.
3.nusibodo: Vis tie batviniai ir batviniai – akys pažaliavo. Vdš.
akysè pažaliãvo
1.pasidarė bloga: Neveiksi pasilenkęs, ba akyse pažaliuoja. Dv. Kai trenkė pagalys per galvą, tai net akyse pažaliavo. Rs. Tadui Tylučiui palinko pakinkliai; pasirodė, lyg lubos griūtų. Tik pažaliavo akyse. Vaižg.
2.pasidarė pikta: Senį nudegino ugnies liežuviai ir pažaliavo akyse: klebonas prasmuko pro jį alpdamas iš juoko!. Cinz.
akìs pažìbinti
1.padaryti gėdą: Vienas sūnus išėjo šunims šėko pjauti, pažibins akis ir kitas.... Vien. Tegul jai svietas akis pažibina. Klt.
2.pajusti gėdą: Teks pažibint akis, kai nutvers už rankos. Ds.
akimìs pažìbinti pajusti gėdą: Niemčius labai buvo mandras prieš vainą, o dabar tegul prieš visą svietą akim pažibina. Rod.
akìs penė́ti tik pasižiūrėti: Gal aš ten akių penėt eisiu!. Ds.
akimìs pérbėgti greitai peržvelgti: Čia pat sustojęs ties kiosku perbėga akimis pirma senesnį [laikraštį], paskui ima naujesnį. Šein.
akimìs pérbesti piktai pažiūrėti: Kad žvilgtelėjo, tai, regis, tave akim perbedė. Ds.
ãkys péreina nužiūri: Pagenda pienas, kai akys pereina. Ds.
akìs pérkelti atsimerkti: Perkėliau akis – o ana prie lovos bestovinti. Ms. Buvęs toks smertelnas, ledva akis perkelia. KlvrŽ. Tik perkėlė rytą akis, tuojau ir paleido kakarinę. Rt. Išgirdusi jo balsą, akis perkėlė. Dauk.
akimìs pérleisti nužvelgti: Dar atsigręžęs perleidžia mergą akim. Ut. Akimis perleido mane ir nuėjo. Jrb.
ãkį pérmesti peržvelgti: Kame tu viską iškilnosi – permetė akį, ir viskas. Skd.
akimì pérmesti paviršutiniškai apžvelgti: Pinigų nei neskaitė, tik akia permetė. Rod. Eisiu vištas akia permest. Pls.
akimìs pérmesti
1.peržvelgti: O tamsta šįmet taip pat atsimainęs, – kalbėjo ji, permetusi Vasarį akimis. Myk-Put. Lebedys grįžtelėjo į drąsuolius, permetė juos akimis, ir norėjo kalbėti toliau. Vien. Vilius dar kartą permeta akimis savo laukus ir apsisuka grįžti namo. Simon. Ji abu vyru akimis permetė. Dovyd. Gundė, perėjus slenkstį, dar atsigrįžo, visą kambarį akimis permetė. Šein.
2.neatidžiai paskaityti: Atnešė laikraštį, permetė akimis užsienio žinias. Avyž. Brikšt brikšt parašo, akimis permeta, ir laukan. Užv.
akimìs pérsimesti susižvalgyti: Vyrai persimetė akim ir viską suprato. Jnš.
akìs pérversti
1.piktai pažiūrėti: Pervertė akes, paveizėjo, vaikai kaip šaute nušovė!. Krš.
2.supykti: Ė jau anas tuoj akis perverčia. Ds. Jam žodį ne taip – ir perverčia akis: sunku bus su juo gyvent. Sk.
3.nublukti: Toj medžiaga akis pervertė po skalbimo. Ps. Šitos skarelės nė nemėgink skalbt – tuoj akis pervers. Všk.
4.sugesti, suplėkti: Vikiai aruode pervertė akis, visi supelėjo. Jnšk.
akìs pérvertęs nustebęs, įniršęs: Žiūro net akis pervertęs. Drsk. Bulius tik riaumoja akis pervertęs. Rs. Girtas, akis pervertęs, išsikoliojo ir išlėkė. Krsn.
akìs pìlstyti šū́dais vlg. žeminti, niekinti: Šūdais akis pilsto, o aš dar glūdėsiu!. Šmn.
akimìs plàkti atidžiai stebėti: Tuos peilius tai net akimis plaka. Arm.
ãkys plẽsta apie labai norintį ko: Daboju (žiūriu) išalkęs, kaip ponas valgo, net akys plesta. Ml. Jo akys net plesta in tave dabojant. Plš. Kai užvydo [vaikas žaislą], tai net akys plesta: duok jam, ir gana. Rš.
akìs plė́šyti
1.pavydėti: Ant kito gero akių neplėšyk, kitam laimės nepavydėk. An.
2.įžūliai kalbėti, ginčytis: Akis plėšo motinai duktė. Grv. Nesubūna su sa[vo] marčia uošvė; viena kitai akis plėšo. Pls. Neplėšyk akių, o niekas nebijo. Šmk.
3.reikalauti: Bene jis akis plėšys – renka aukas, ir gana. Plv.
akìs plė́šti koneveikti, barti, įžūliai prikaišioti: Visomis keturiomis plėšia akis kiekvienam, kuris papeiktų darbus jos sūnelio. Žem. Ar gali apsileisti, kad vaikas akes plėštų!. Krš. Susispyriojo, net akis vienas kitam plėšia. Rš. Neplėšiau akių, kad diedas mažai uždirba. Aln. Jau toks varliukas akes plėšia. Rdn. Dabar plėšiam akis ir pačiam direktoriui. RdN.
akìs plikìnti gėdinti, iškalbėti: Jau susilaukėm, kad per kiemą negalima bus pereiti. Visi akis plikina. Cvir.
akìs plikýti
1.jausti gėdą: Eisiu aš ten? Ko? Akes plikyti?!. Krš.
2.priekaištauti: Tylėk! – sudraudė motina. – Dar išgirs – paskui man akis ims plikyti, kad tu toks.... Paukš. Tai ką aš? Vaikams akis plikysiu?. Marc.
akìs plikýtis darytis gėdą: Aš akių neplikysiuos, neprašinėsiu almužnos (išmaldos). Krš.
akìs plìkti patirti gėdą: Priliurškė ta krupė visaip, o aš plikau akes. Krš.
ãkys pliñka darosi gėda: Žodį po žodžio meta, akės plinka. Krš.
akimìs plìskinti viliojamai žvilgčioti: Bjauri merga – taip ir pliskina akimis tuos vyrus. Jrb.
ãkys plýšta labai skauda: Kaip man skauda koją, net akys plyšta. Vrn.
akìs prablaškýti išmokyti, pralavinti: Išmokė ne vieną skaityti, rašyti gimtąja kalba, akis prablaškė. LzP.
akìs pradarýti
1.padėti bent kiek suprasti: Pradarė jam akis nelaimės. Dr.
2.kiek pamokyti: Gerai, kad geri tėvai, nors kiek vaikams akis pradaro. Jnšk.
akìs prakrapštýti išprusti, apsišviesti: Buvo jaunų ir pagyvenusių, jaunikaičių ir našlių, truputį akis prakrapščiusių ir visai storžievių. LzP.
akìs pralùpti atsibusti: Kaip tik pralupa akis, tai ir lenda nesiprausęs valgyt kaip kiaulė. Arm.
akìs pramérkti prasilavinti: Dar mes primokėsime, bet tik pas jus Dievo garbės išmoktų, akeles pramerktų. Vaižg.
nė̃ akių̃ pramérkti apie daug darbų: Už šitų darbų tai nei akių pramerkiu, nei rankų praskiriu. Nč.
ãkys pràmuštos labai linkęs į ką: Akys pramuštos in mergaites. Pv.
ãkys praplãto
1.labai nustebo: Ir akys praplato, kai padėjo ant stalo tūkstantį rublių. Ms.
2.geriau pasijuto: Taip nuo anų vaistų ir akys praplanta. Grg. Kad jau nutaikai vaistus, tuoj akys praplanta, o kad ne – ne. Šl.
akìs praplė̃sti pabusti: Dešimtą valandą atsikelia – akis praplečia. Grz.
akìs praplė́šti
1.atsibusti: Dar akių nepraplėšė, jau valgyt šaukia. Grš. Kartą praplėšęs akis Jurgis nustebo. rš. Tai buvo vargelis: prikelia anksti, saulei netekėjus, akis praplėšt negali – taip miego nori, o reik eit. Iš. Antanukas praplėšė akis, pasiraivė ir, nejausdamas šalia savęs senelės, ištiesė rankutes ir ėmė aplinkui grobstyti. Krėv.
2.susiprasti: Kada, pažinęs Algutės tuštumą, praplėšiau akis, netikėtai sutikau tokią Samadžiukę. Piet.
3.apšviesti: Šita knyga praplėš jiems akis. rš.
4.prasilavinti: O kaip aš matau, tai ji tik akis praplėšė. Piet.
akimìs prarýti apie pykstantį: Kad jos valia būtų, jin mane akim prarytų. Sk. Akimis prarytų, kad primanytų, kaip spalgeną suvalgytų. Rtn.
akìs prasikrapštýti
1.pabusti: Mūsų gi dalykas jai padėti akis prasikrapštyti, miegais nusipurtyti. Vaižg.
2.atidžiai pažiūrėti ieškant: Tik gerai prasikrapštyk akis, pamatysi, ar nerasi. Jnš. Prasikrapštyk akis, tada rasi. Dkš.
3.truputį pasimokyti: Prasikrapštė akes, ir užtenka. Krš. Kad tik kiek akis prasikrapšto, tuoj kaime nebegali gyvent. Jnš.
4.apsitvarkyti: Gal važiuot svečiai – jau akis prasikrapščiau. Sk. Per tuos darbus viskas ėjo, vertėsi be tavęs. Atsikeli, akis prasikrapštai – kasyklon. Dovyd.
5.prasigyventi: Jau ir mes akis prasikrapštėm. Prn. Kai vaikai užaugo, gerai gyvenom – akis prasikrapštėm. Dkš.
akìs prasiplė́šti truputį pasimokyti, išprusti: Kai parūps, tai ir akis prasiplėš. Švnč.
ãkys prasìšvietė
1.pagerėjo gyvenimas: Jau prasigyvenom, jau akys prasišvietė. Dkš.
2.pasidarė linksmiau: Saulė užėjo – mano akys kiek prasišvietė. Ml. Kai parodžiau baronkų virtinę, tuoj akys prasišvietė. Ds.
akysè prasišviẽsti pasidaryti ramiau: Tarpais [mergina] aprimsta, net akyse, rodos, prasišviečia, bet ir vėl iš naujo viską ima kėtoti ir tyliai tūžta. Bub.
akìs prasitrìnti kiek pasimokyti, išprusti: Vyručiai artojai, akis prasitrinkit, snūdumą nuo savęs nukrėskite vangų ir vagą dirvonuos tėvynės praskinkit!. Mač-Kėk. Bet visgi, tėtušėli, reikėtų, kad ir mūsų vaikas biskį prasitrintų akis. LzP. Akes prasitrynęs yra, teeinie dirbti. Krš. Literatūros ten neparagausi. Na, bet jei baigsi, gal bent iš parapijos išsigelbėsi. O gal ir prasitrinsi akis. Pamatysi didelį miestą, žmonių. Myk-Put.
ãkys prasivė́rė ėmė suprasti: Dabar Elzei akys prasivėrė. Kitokiomis akimis žiūrės ji ir į savo senelius. Pt.
akìs praskleĩsti
1.atsibusti: Akis praskleidęs valgyt šaukia, ir dar skubyk. KzR. Praskleidė akes ir prašo ėsti. DūnŽ.
2.pralavinti: Jai praskleidė akis svietas, kaip nuvažiavo į miestą jauna, t. y. praakino. J.
akìs prašlúostyti pamokyti: Tėvas sūnui kaip reik akis prašluostė. rš.
akìs prašviẽsti
1.pamokyti: Taip skelbė apaštalai, bandžiusieji tiems miškiniams akis prašviesti. Šein. Tėvas savo Baltrukui norėjo akis prašviesti, geresnio amato pramokyti. rš.
2.padėti suprasti: Jo teorija negalės prašviesti kaip reikiant mūsų akių apie tokius tamsius dalykus. Jabl.
ãkys prašvìto
1.pasidarė linksmiau: Kai ateinu pas jus, tai man ir akys prašvinta. Gs. Kai perėjova per Nemuną, akys prašvito. Jrb. Tuojaus jaunuomenės akys prašvito, visu pirmu pradėjo šokti avietėlę. Valanč. Prašvito truputį akys. „Dabartis" skelbia, jog ir pas mus ims netrukus paštas veikti. Pt.
2.pasidarė geriau, pagerėjo savijauta, sveikata: Nuo tų žolių tėvui akys prašvito. Rš. Išgerk vaistų – tau akys prašvis. Brž. O kad prikišo ranką savo nasrump savo, tada prašvito akys jo. Chyl. Kai išgėrė vaistus, tuoj akys prašvito. Kair.
3.viskas paaiškėjo, viską suprato: Kai brolelius vežė, man akys prašvito. Grnk.
4.prasigyveno: Šitaip varge gyvenom, kai akys prašvito, reikia mirt. Aln.
akysè prašvìto pasidarė linksma: Nusiprausiau, net lengviau pasidarė: akyse prašvito. Šein.
ãkys pratį̃so labai prailgo: Akys pratįs, iki sulauksit. Gs. Ko man akys nepratįso [belaukiant]. Vlkv.
akìs pratrìnti
1.pabusti: Akių nepratrynęs į ėdalą lenda. Pc. Tik spėjo akis pratrint – duok ant stalo. Sk.
2.pasidaryti sąmoningam, suprasti: Laikas būtų akis pratrinti. rš. Ne, tas milijonas dar nėra visai akių pratrynęs, dar jie klaidžioja tamsumoj. Bil. Jei matys, kad tu, žmogus, kruti, nori pratrinti sau ir kitiems akis, tuojau raudonsiūlius atatarančkins. Šein.
3.išmokyti: Juk ne kas kitas, tik Petras ir jai pratrynė akis. Myk-Put. Jiems nors dabar reikėtų akis pratrinti, nors dabar pralavinti skaityti ir rašyti. LzP.
akìs pravalýti pradėti suprasti: Tegul žiūri senis – akis pravalys. rš.
akìs praveizė́ti žiūrint ilgai laukti: Velykų kaip jau lauksma. Akes praveizėsma per gavėnią. Rdn. Akis praveizėjau belaukdamas. Valanč. Ir akes praveizėjau – kur buvai užvirtęs?. Krš.
akìs pravérti
1.pabusti: Dar akių praverti nespėjo, o jau su šaukštu už stalo sėdėjo. KrvP.
2.pradėti suprasti: Man Petras akis pravėrė. Dovyd.
akìs pražìbinti užsižiūrėti: Jau tu pražibinai akis in mergas dabodamas, ir vis dar neapsiženijai. Prng.
akìs pražiūrė́ti žiūrint ilgai laukti: Jau jie ir akis pražiūrėjo mūs belaukdami. Alv. Ji net akis pražiūrėjo piršlių belaukdama. Pšl. Akis pražiūrėjau, suolą prasėdėjau, laukte nesulaukiau. KrvP. Aš ir akis pražiūrėjau, rankas prarymojau jo belaukdama. Gs. Juk Petras negrįžo... Akis pražiūrėjau, ašaras išverkiau jo belaukdama. Lank.
akìs pričiáudėti pasityčioti: Tą dieną mes jiems akis pričiaudėjom. Gric.
akìs pridùmti apgaule patraukti į save: Galvoji tu taip, kaip galvoja Tamulis, – tarė jis. – Matyt, ir tau pridūmė akis Lamsargis. Avyž.
akìs prikaĩtinti prikentėti gėdos: Žmonelei dėl savo vyro užtenka, prikaitina akis. Ėr.
ãkį prikrė̃sti sužavėti, patraukti: Barbora jam prikrėtė akį, dabar ženysis. Kair.
akìs prikrė̃sti sužavėti, patraukti: Tam jau kokia mergelė akis prikrėtė, vaikščioja kaip nesavas. Kair.
akysè prilį̃sti ilgą laiką daug kam įkyrėti: Kiek aš prilindau ir akyse žmonėms, kad eitų kalvės statyti. Lp. Kiek vasarą man prilindo akyse su prašymais!. Lp.
akìs prirìšti sužavėti: Ypatingai graži ir originali seno Bundeshauso, nedidelio namelio, veranda. Nepaprastas skonis ir spalvų suderinimas rište pririša akis. Nėr.
akysè prisidavinė́ti vaidentis: Man akysa prisidavinėja. Grv.
akysè prisidúodyti vaidentis: Jam akysa prisiduodė. Grv.
akìs prisikrė̃sti prisidaryti nemalonumų: Matyt, jau akis prisikrėtė, kad parėjo kaip debesys. Jnš.
akìs prisipìlti nusigerti: Atsibeldė akis prisipylęs ir pradrybsojo per naktį. Jnš. Nueina į darbą ir prisipila akis, grįžta tik vidurnaktį. Šl.
akìs prisisvìlinti patirti gėdos: O su kunigu nesibarsi, akis tik prisisvilinsi ir dar užmokėsi. Krėv.
akìs prispjáuti
1.piktai ką pasakyti: Prispjovė tau akis tie ponai, ir tiek. Gric.
2.padaryti gėdos: Neprispjauk tėvams akių. Varn.
akìs prisvìlinti daug patirti gėdos: Jau davaliai močia akis prisvilino dėl to [vagišiaus] sūnelio. Ob.
akių̃ pritrū́kti apakti: Motina jau ir akių pritrūko beverkdama. Valanč.
ãkys raĩbsta
1.sakoma smarkiai ką dirbant: Ir tu dar dirbsi pas Liaudžemį, kad tau ir akys raibs!. Simon. Priseidavo taip dirbt, kad akys raibdavo, ir dirbdavai. Sk.
2.sakoma esant ko daug: Kad prisirinko žmonių – akys raibsta – nei praeit, nei pravažiuot!. Jrb. Akys raibo nuo popierėlių, širdys salo nuo saldainėlių. Trein.
3.sakoma kuo žavintis: Akys raibo nuo dangaus mėlynės, ir darėsi lengva ir giedra širdyje, žiūrint į sodo žalumą. Vencl. Širdis svaigsta, akys raibsta, o aš negaliu atsižiūrėti į visas grožybes. Dovyd. Kad tave devynios, kaip gražios – margos, net akys raibsta. Mišk.
4.darosi silpna: Perštėjo jai kelius, sukosi galva, raibo akys, ir visai nebuvo noro keltis. Vien.
kur̃ ãkys rẽgi bet kur (eiti): Dabar jau viskas. Jau bėgu iš čia, kur tiktai akys regi. Ap.
ãkį rė́žti
1.būti gerai matomam, išsiskirti: Toji elegancija ypač rėžė akį visuotinio neapsakomo skurdo fone, kuris viešpatavo lagery. Sruog.
2.netikti: Jos apsirengimas labai akį rėžia. Jnš.
akimìs rýti
1.atidžiai žiūrėti: Pro koridoriaus langą pamatęs paplente einantį žmogų, ryte rydavo jį akimis. Ap. Grigienė stovėjo pas pečių rankas po prijuoste susidėjusi ir ryte rijo vyrą akimis. Krėv.
2.godžiai stebėti (grožintis): Ji tarytum ryte rijo akimis gražų Adelės kūną. Mont. Kozinskis rijo ją akimis, ir iš visų vyriškių jam būtų tekusi elegancijos pirmenybės palmė. Myk-Put. Sakyk, panele, kur būsi lankius šaulių mokyklą? arba kur tarnavai kariuomenėj? – klausė prisispyręs Gustavas, akim rydamas merginą. Pt. Taip jau žiūri, taip akim ryja tą mergaitę. Pun. Ko tu mane, Petrai, ryji akimis?. Daut.
3.piktai šnairuoti, skersakiuoti: Baltakiavo [posūniai] į pamotę, akims rijo. Krš.
ãkį ródyti būti nepatenkintam: Kai buvo [atvažiavusi], nieko, nerodė jokios akies. Lk.
akìs ródyti atvykti susitikti, apsilankyti: Kaip tas akes rodyti, skolos neatidavus. Rdn. Kur ji tau akis rodys: ji džiaugias patupdžius ją pas mus ir palikus. Šmk.
akimìs sarpalúoti gėdytis: Daryk gerai, kad nereiktų akim sarpaluot. Onš.
akimìs sèkti stebėti: Gundė stovėjo ir sekė mane savo akimis. Šein.
akìs sérgėti vengti žiūrėti į ką nederama: Pridera sergėt akis ir vangstyt kitų priepuolius. Dk.
kíek ãkys síekia toli, visur: Kiek tik siekė akys, aplink plytėjo vandenis sukaustęs ledas. Daut. Aplinkui matyt, kiek tik akys siekia, platūs javų laukai. Šein.
akimìs sijóti žvilgčioti: Kur padabos – visur akim sijoja. Rod.
akimìs siū́ti dairytis: Po ankstyvųjų vaikštinėjimų jis kažkoks nesavas, siuva akimis tai šen tai ten. Zur.
ãkys skaũda pavydu: Skauda akys, kai į turtingą žmogų žiūri. Upn.
akìs skė̃sti rš. stebėtis:
ãkys sklýsta nuostabu: Sklysta akys, kiek jis visko ten turi!. Rs.
akimìs skraidýti R., M., N. neramiai dairytis:
akìs skvarbýti
1.prikaišioti: Pasiimk tuos pinigus, kad man žmonės akių neskvarbytų. Plv.
2.neklausyti: Ir mano vaikai man akis skvarbo, neklauso. Alk.
3.įkyriai lįsti: Musės akis skvarbo, negaliu užmigti. Alk.
akimìs skvarbýti niekinamai žiūrėti: Vaikai motiną akimis skvarbo – sunku jai. Skr.
akìs slė̃pti vengti žiūrėti gėdijantis: Buvo ir tokių, kurie nedrąsiai slėpė akis, lyg pagauti už rankos, lendančios į svetimą kišenę. Avyž.
ãkys slýsta gražiai, patraukliai atrodo: Vakar vakare parsivilko didžiausią ryšį linų, neverptų ir suverptų, akys slysta žiūrint, kaip tik šilkas. Žem. Buvo truputį gaila, bet kai parvedė kumelaitę, net linksma pasidarė, kaip nulieta, ragana, akys slysta žiūrint. Lauc. Graži medžiagikė, akės slysta. Krš. Padirbo brikutę, kad akys slysta. Bt. Koks rūmų gražumas! Visokių rankdarbių, ko ten nėr, akės slysta. Šll.
akimìs slýsti apžvelgti: Kalba kažin kam [dėdė] akimis slysdamas aukštų pušų liemenimis. Dovyd.
akìs smaĩlinti meilikaujamai žiūrėti: Senis į mergaitę akis smailino. rš.
akìs smeĩgti stebeilyti: Jis smeigė akis į graboriaus švariai skustą veidą. Dovyd. Pirmiausia smeigia akis sau po kojom – ar nematyti vakarykščių jų pėdsakų. Ap.
akìs sótinti grožėtis: Sotinau savo akis mylimais brėžiais. Pč. Vis tai akis sotina ir širdį linksmina. rš.
akìs spañginti stebėtis: Nespangink akių, nieko čia nuostabaus. Rs.
akìs spìginti
1.žiopsoti: Ko tu čia spigini akis?. Gs. Nespigink akių, – varydavo mane šalin. Balt.
2.atidžiai žiūrėti: Atsistojo ant slenksčio ir spigina akis an mane. Glv.
3.gėdyti, priekaištauti: Tu visą laiką spigini man akis pačia nemaloniausia skola. Gric.
4.gėdytis, nejaukiai jaustis: Tau reiks prieš kaimynus akis spigint. An.
akimìs spìginti atidžiai žiūrėti, spoksoti: Ko čia spigini akim?. Ktč. Marazynas spigina akimis į plačiapetį rašytoją. Ap.
akìs spìrginti
1.gėdinti, prikaišioti: Kaip tu gyvensi su žmonėm? Akis spirgins kožnam žingsny. Skr. Ko čia spirgini akis? Gal rublį skolingas?!. Rgv. Pamatysi, dėl tų paršų dabar tau ims akis spirginti. Vl.
2.gėdytis: Reikės akis spirginti. Plk.
akìs spìria (kam) apie didelį sunkumą: Net man akis spyrė, kaip man buvo sunku. Pls.
akìs spragìnti
1.reikalauti: Akis spragina ir kitas, pjonyčia (girtuoklis). Pls.
2.stebėtis: Nespragink akių, o pats kaltas. Vdžg.
akìs sprogénti įdėmiai žiūrėti: Sprogena tas akeles, veiza, ale nieko nemato. DūnŽ.
akìs sproginė́ti įdėmiai žiūrėti: Nė ten buvo ko sproginėti akis, nė nieko, o matot, ką ans dirbo?!. Pln.
akìs sprogìnti žiūrėti nustebus: Sprogino akis praeiviai miesto gatvėse. rš.
ãkys sprógsta
1.sakoma ką sunkiai dirbant: Tavo ir akys sprogsta tą akmenį keliant. Dr.
2.sakoma stebintis: Įvertė lašinių [į lėkštę] – akės sprogsta. Rdn.
ãkys sprógsta ant kaktõs apie kokį intensyvų veiksmą: Baras, net akys jai ant kaktos sprogsta. Akm.
ãkys sprógsta iš kaktõs
1.sakoma ką sunkiai dirbant: Dirbsi, prūnysi, kad akės iš kaktos sprogs. Krš. Bepigu jums, motriškos, rugius rišt, ale man bėda morkus ravėt – akys sprogsta iš kaktos. iron.
2.apie patekusį į nemalonią padėtį: O žmonių žmonių! – akys sprogsta iš kaktos, pasijudint negali. Kž.
akìs statinė́ti
1.užsipulti, prieštarauti: Jis mane lojojo ir aš netylėjau! Bet jis mūsų duoną valgo ir algą ima, dar velnias akis statinėja. Nenutylėjau. Žem. Man tokio šeimynojaus nereikia, katras prieš mane akis statinėtų. Užv. Ko čia statinėji akis – nė žodžio negali pasakyt!. Pkr. Ko čia dabar pradėjai akis statinėti prieš seną žmogų, gėdą turėk!. Jnš.
2.piktai žiūrėti, skersakiuoti:
akìs statýti
1.ginčytis, prieštarauti, pykti: Dėl menkų niekų tuoj akis stato. Grž. Žiūriu – ta mergučė akis stato prieš tėvą. Jrb. Stato akes, jei ne taip pasakau. Krš. Jeigu bent rubliu mažiau duosi, tai tuoj stato akis. Slm. Tėvams gal trūkumas, o vaikai jau stato akis. PnmŽ.
2.išsigąsti: Ir mes tankiai akis statom, nežinomą kaip pamatom, bet patyrę, ką jis gali, metam baimę tuoj į šalį. A.
3.dvėsti: Nueinu, žiūriu – paršas jau akis stato. Jrb.
akysè statýti įsivaizduoti: Statyk sau akysu amžiną prapultį. P.
akysè stãtosi vaidenasi, rodosi: Ko tu bijai, gal tau akyse statosi?. Kb. Josios paveikslas akyse statos. LTR.
akysè stója prisimena: Nebežinau, jau kelintą naktį, kai tik akis užmerkiu, stoja man akyse nelaimingo žydo tremtinio Abremkos vaizdas. Pt. Nepasakysiu, kas per jausmas apėmė visą mano esybę, kada tie baisuliai, tartum dagus apjuokas likimo, stojo mano akyse. Mač-Kėk. Gyvi stojo jos akyse mažų dienų atsitikimai. Žem.
ãkys stója stulpù Lp. darosi baisu:
akysè stójasi prisimena: Kai juos matau, man akyse stojas tos muštynės. Šl. Stojos jos akyse jaunystės dienos: grynas oras, žali miškai, žydinčios pievos, vingiuotas upelis, laisvas gyvenimas, be vargo, be rūpesčio kasdieninė duona. Žem. Tai stojasi akyse studentas Juodišius, kaip jis vos už dviejų savaičių atsipeikėjo nuo karo įspūdžių. Pt. Staiga viskas aišku, vėl viskas stojasi akyse. Šein.
akysè stovė́ti būti nuolat prisimenamam: Dar ir dabar man stovi akyse tos laidotuvės. Mrj. Man dabar vis stovi akyse, kad ir mano vaikus kur nors taip pat daužo.... Pt. Jos akyse stovėjo Juras. Mont. Ilgai tasai žmogus mano akyse stovėjo – kaip koks kirminas man krūtinę ėdė. Bil. Aš einu pro milžinkapį, ir nors nieko nežinau, negirdėjau apie jį, bet jo praeitis kaip gyva akyse stovi. Krėv. Jaunamergystės dienos visada man stovi akyse. Nč. Sapnavau kas naktį, visą dieną man akyse stovėdavai. Šein.
akìs subèsti
1.visiems įsistebeilyti: Vaikai kaip avys, šuniokui atbėgus, bereikšmes savo akis subedė į Saulių. Vaižg. Abu nutyla ir subeda akis vienas į antrą. Dovyd. Eina žmonės miegoti su viltim sulaukti ryto, o rytą radijuose, televizoriuose, laikraščiuose, subedę akis, ieško savo portretų, bet jų neranda. Ap.
2.įsistebeilyti: Tas ponas subedė į mane akis ir, tarytum pasigailėdamas, visą laiką atidžiai žiūrėjo. Švaist.
akìs sudègti labai susigėsti: Akis sudegiau iš sarmatos. Tvr.
akìs sudėlióti visus išleisti į mokslus: Gera buvo pamotė: žiūrėk – svetimiem vaikam akis sudėliojo. Pkr.
akìs sudė́ti užmigti: Tik sudėjau akis, – ir atėjo manęs kelti. Rsn. Tas šuva ambrino per visą naktį, tai negalėjau nė akių sudėt. Ūd. Alyzėlis visą naktį šokinėjo iš lovos. Žiūrėk, tik sudės akis, ir vėl sėdi. Mik. Raputyno šuo, matyt, jau sudėjo akis, jis gal sapnuoja savo šuniškus sapnus. Ap. Ilgai akių nesudėjau. Vrn. Vėlai gult nueidavau, tai ilgai akių sudėt negalėdavau. Ldv.
akimìs suė́sti rodyti neapykantą, nekęsti: Pagatava jį akim suėsti ta boba. Jnš. Jis taip piktai į mane žiūrėjo – galėjo akimis suėsti. Sv. Taip žiūri, rodos, ims ir suės akim. Šl.
ãkys sugẽdo norisi miego: Taip akys labai sugedo, kad tik neužmigčia. Skp.
akìs suim̃ti į sáują atidžiai apžiūrėti: Suimk akis saujon, tai užvysi. LTR.
ãkys sukibirkščiãvo nudžiugo: Vaikelio akys sukibirkščiavo iš džiaugsmo. Sl.
akìs sukìšti apie daugelio įsistebeilijimą: Visi kai sukiša akis an vieno, tai nėr kur dėtis. Ukm.
ãkį sukreĩpti įsiteikti: Kas jau toliau nuo pirmininko, akies su pirmininku nesukreipia – tam ilgosios avižos (varo dirbti). Rd.
akìs sùkti
1.gręžtis: O ko dabar akis suki, ar manęs bijai. Varn. Nuo tos – pirmosios – valandėlės nereikia sukti į kampą akių. Zur.
2.vengti žvilgsnio: Kai pamato mane, akis suka. Jrb.
akìs sùkti į šãlį vengti pažiūrėti (gėdijantis): [Tėvas kalbėdamas] užsikirto, suka akis į šalį, bet Akvilei aiški nutylėta mintis. Avyž. Jurgelis tik suko akis į šalį ir atkakliai tylėjo. Mark. Tėvas suko akis šalin nuo užuojautos pilnų lankytojų. Mart.
ãkį suléisti numigti, prisnūsti: Akį suleisti nedavė, ir valgyti nedavė. Str.
akìs suléisti prisnūsti: Akis tik suleidžiau, ir arkliai pakliuvo tvartan. Švnč. Antrą naktį bernelis gulėjo, akių nesuleido. Krėv.
ãkys suliñdo į kãktą sulyso: Sulįstų ir tau akys į kaktą, kad taip gyventum kaip aš. Srv. Visas išpuolė iš veido, akys sulindo į kaktą, o iš ten tartum kokia pikta dvasia žiūri. Avyž.
ãkys suliñdo į pakáušį sulyso: Kur tau taip greit pasitaisys, kad akys į pakaušį sulindę. Škn.
ãkys sulìpo užmigo: Bet vos tiktai akys sulipo, į svirną jau beldžiasi. Cvir.
akìs sumainýti numigti: Kam tu mane prakliudei, nedavei ir akių sumainyt. Ml. Reikia eit akys sumainyt – antra naktis nemiegojus. Lp.
akìs sumérkti užmigti: Nepaspėji akių gerai sumerkti, ir jau išaušta. Užp. Tik sumerkiau akis, ir prikėlė. Lp. O sugrįžęs ilgai negalėjau sumerkti akių. Balt.
akìs sumérkti amžinaĩ mirti: Žvirblys sumerkė akis amžinai. rš.
akìs sumèsti užmigti: Vos tik sumečiau akis, ir pabudinai. Plt.
akimìs sumèsti aprėpti (žvilgsniu): Jau ir išaugo didelė pupelė, jau akim negalima sumesti. Prng.
akìs sunérti prisnūsti: Tik sunėriau akis, girdžiu – kas rėkia. Vrnv.
gãtavas akimìs surýti labai godžiai stebi: Bernas gatavas tą mergą akimis suryti. Jnš.
akimìs susimérkti duoti vienas kitam ženklą: Jie akim susimerkė. Lnkv. Akim susimerkė ir išėjo paskui vienas kitą. Gs.
akimì susimèsti susižvalgyti: Čia jos akimi susimetė. Dovyd.
akimìs susišáudyti duoti vienas kitam ženklą, ženklais susitarti: Susišaudo akimis, kad tėvai ir neleidžia. Krš.
akimìs susivárstyti vienas kitam duoti ženklą: Susmatė, akim susvarstė – jau ir šypsena kita. Adm.
akìs susmeĩgti visiems įsistebeilyti: Kai bosas įsikibo į mano barzdą, aš pajutau viso fabriko akis susmeigtas ne tiek į mane, kiek į maniškę barzdą. Dovyd.
akimìs suválgyti apie labai ko norintį gauti: Įmanytų – akim suvalgytų. Mrj.
akimìs suvárstyti niekinamai pažiūrėti: Tai kad suvarstė jis brolį akimis, kad pažiūrėjo!. Lš.
akìs suvérti
1.migti: Vos katorgininkėliai pradėjo akis suverti – prasideda patikrinimas, ar koks neklaužada nebus apatinių kelnių atgal apsitempęs. Sruog.
2.mirti: Tada atsilsėsiu, kai akis suversiu. Arm.
akysè sužaibãvo pasidarė silpna: Man tik sužaibavo akyse, juk aš nieko nebatsimenu. Varn.
ãkys sužaliãvo pasidarė silpna: Sužaliuoja akės, jei kur neįsikimbu, virstu. Krš.
akysè sužaliãvo pasidarė silpna: Užmušė Albertuką; sužaliavo sužaliavo akyse: du vaikeliai be tėvo, pati be vyro, tėveliai be sūnelio. Krš.
ãkys sužėrúoja pavydi: Tau geriau – tai jau ir sužėruoja akys. Ut.
ãkys sužìbo apsidžiaugė: Pono tik akys sužibo, ir jis puola prie tų pinigų. Vl.
akimìs sužiūrė́ti sakoma esant labai nedaug valgio: Mėsą akim sužiūrim – nevalgom nė vienas. Lnkv.
akìs sváidyti koketuoti: Šepetienė, kiek sumišus, taiso plaukus, sagutes. Nina svaido akutes. Tilv. Mergelė svaido akis, laukia, ar kas nepakvies šokti. rš.
akìs svìlinti
1.priekaištauti: Tikiu, kad „Žiburėlis" tas niekad neužges, kad visados svilins akis mūsų aptingusiems vyrams. Kudir. Tėvas ilgai nepareina, matyt, tikrai svilina vargšui akis. rš.
2.gėdinti: Visi pirštais badydavo, akis svilindavo. Pasiskandinti norėjau. Marc. Kam man vis svilini akis?. Gs. Penkis su puse dolerio abu gražiai sudėjom, kad tau daugiau akių nesvilintų. Dovyd. Dėl tavo blogų darbų mum visiem žmonės akis svilina. Nč.
3.patirti gėdą: Reikės akis svilinti prieš žmogų. Švn. Akis turėsi svilinti, kai nutvers, kad meluoji. An. Gaila akių dėl tokių niekų – pats padarei, pats ir akis svilink. KrvP. Kam aš einu pas jį akių svilint, vis tiek nieko neduos. Lnkv. Mokykis, neisiu aš į mokyklą dėl tavęs akių svilint. Kair. Daug visko prisitaisėva, tai nereikėjo akių svilint. Jrb.
akimìs svìlinti įkyriai žiūrėti: Nesvilink taip akim, negaliu dirbt. Ds.
ãkys svỹla darosi gėda: Man akys svyla, kai jis pasakė. Jrb. Įeinant akys svyla, išeinant – pakaušis. Žg. Man akys svyla jų kalbos besiklausant. Smn. Nors akys svyla, bet širdis džiaugiasi, tačiau po trečios man ranka dreba. Gric. Padrėbs jis tau kokį žodį – net akys ims svilti. rš.
akimìs šaudinė́ti įdėmiai žvilgčioti: Jis šaudinėjo į mus akimis. rš.
akimìs šáudyti viliojamai žvalgytis: Vyras knisis po žemę, o jo ponia šaudys akimis į vaikius!. Žem. Blikt, akimis tik šaudo. Krš. Net baisu, kaip šiandien mergos šaudė akim tuos traktoristus. Škn. Naujuoju savo kaimynu ji labai domėjosi, šaudė jį savo žaliomis katės akimis, bet kalbinti jo nedrįso. Gruš.
akìs šérti grožėtis: Visiems buvo akis šerti iš tų juokų darymo. Plng.
akìs šìpinti jausti gėdą, gėdytis: Gerai bjaurybei, tegul šipina akis. Mlt.
akimìs šmỹrinėti dairytis ieškant: Pienininkas vėl šmyrinėja akimis, kol pagaliau įsižiūri savo vaiko veidą. Ap.
ãkys šokinė́ja dairosi: Jo akys ima bukliai šokinėti palei medžių kamienus, stabteldamos ties krūmais įdubose. Ap.
ãkys šóka ant kaktõs nustebimui reikšti: Pasako taip, kad akės ant kaktos šoksta. Krš.
akìs šùtinti jausti gėdą, gėdytis: Akis visą valandą šutinau – vis per tavo kvailą galvą. KrvP.
ãkys šviesė́ja teig. gerėja savijauta: Akys pradėjo šviesėti, geriau pasidarė ligoninėj. Krž. Nutirpę sąnariai atsigauna, galva lengvėja, akys šviesėja, vis šviesėja.... rš.
akìs šviẽsti teig. teikti džiaugsmą, paguodą: Tėvelis mus ramino, tėvelis mus mokino, mūs akeles švietė. Mrs.
ãkys šviñta aiškėja: Dabar Marei pradėjo švist akys, dabar pradėjo suprast Gustavo siekį. Kudir.
akìs tararúoti Pns. apgaudinėti:
akysè tavarúoja darosi silpna: Seniui tavaravo akyse. Mart.
ãkys tẽka verkia: Matai, vaikui jau akys teka, nebebark. An.
akysè témti
1.justi silpnumą: Akyse man temsta ir širdis plaka. Kudir.
2.jaudinti: Jau temo akyse nuo gerai pažįstamų namų vaizdo, po karo ir bolševikų grįžimo, matyt, aplopytų ir perdažytų. Šein.
akìms tèpti labai mažai (ko yra): Akim tept tas litras pieno. Švnč.
ãkys tį̃sta sakoma labai norint ko: Kad Velykas jau tieksies, tad vaikų kaip svirplių akys tįs. Všv.
ãkį tráukti
1.žavėti, patikti: Toks ūkis kiekvienam akį traukė, o pažvelgus į sodo vaisius, net seilė dryko. Žem. Kaip gražios tos gėlės: čia man akį traukia. Šmk. Atbėgo žirgas – kad jau toks gražumas, kad jau gražumas – kad miela žiūrėt, net akį traukte traukia. Srd. Jūsų darželis iš tolo akį traukia. Kair. Velionies akį kiekvienas daiktelis savęsp traukė. Šein. Rausva baltais žirniukais nuberta suknia iš tolo traukia akį. Daut.
2.mėgti: Jos akį traukė prie mezgimo, kaip mano – prie audimo. Jrb.
akìs tráukti patikti: Visos žolelės traukte traukia akis savo žalumu. Žem. Mano akis traukia gelsvi batukai. Dovyd. Moliniai uzbonai visų akis traukė. Varn.
ãkį tráukti laukañ labai patikti: Pagedusiai gražiai padarei – akį traukia laukan. Jnš.
akìs tráukti į savè žavėti: [Mergina] dar labiau visų akis į save traukė. Gž. Nieko nepadarysi, kad jų visų akis į save traukia. Jnš.
akìs trė́kšti domėtis; stebėtis: Kam tu mane bučiuoji? – treškia akis vikri mergykštė.... Šein.
ãkį trìnti stebėtis (pažinus ką): Toji žiūri, akį trina – piemenėlės nepažino. Nėr.
akìs trìnti
1.mokyti, lavinti: Niekas palivarke akių netrynė – tik dirbti dirbti!. Krš.
2.stebėtis: Vieni klausėsi, kiti trynė akis. Dovyd.
ãkys trókšta labai nori: Jai jau akys trokšta tų uogų, matant, kad aš rišu stiklainį. Jnš.
ãkį turė́ti
1.būti geros nuomonės apie ką, jausti simpatiją: Kas ant ko turi akį, tas už tą ir palaiko. Trgn. Jis turi akį ant tavęs. Jnšk. Jau nešnekėk, in ko brigadierius turi akį, tai ir darbas lengvesnis. Klt.
2.gerai įsiminti, būti pastabiam: Jin akį turi, žiūrėk, pažino mane. Jnš. Turi akį, nuveizi, kas kam patinka. Rdn. Štai akį turi – užpernai kartą matė, ir dabar pamatęs pažino. Sml.
3.pykti: Aš ant tavęs turiu akį, tai į kailį gausi nuo manęs. Lš. Jis nuo pernai turi ant manęs akį. Alk.
akìs turė́ti
1.būti pastabiam, dėmesingam, gerai matyti: Ačiū Dievui! dar ir mes turime akis. Pt. Namie esi, tai akis turi turėt ir turėt. Jrb. Anė ją tuojau pastebėjo, bet Vilius teturėjo akis tik Anei. Simon. Pati juk turi akis ir matai, kad karvė gera ir tų pinigų, kurių prašo, verta. Krėv.
2.būti labai drąsiam, akiplėšiškam, nesigėdyti, mokėti suktis: Reik turėti akis į bėdą įkritus. Šts. Ot turi akis – visur įlenda. Sn. Juk jeigu ans tokias akis turėjo, tokią širdį, ans ir šiandiej nebijo. Plt.
3.būti pamokytam: Kad akis turėtum, paskaitytum, o dabar esi durnius paskutinis. Pvn.
kur̃ akìs turė́jo sakoma ko blogo nepastebėjus, neįžiūrėjus: Kur tiktai tas Dagiukas ir turėjo savo akis?. Simon.
akyjè turė́ti būti numačius: Paskui Tūmaitienė tik taip sau paklausė, ar Vilius jau turįs aky kokią mergelę. Simon.
akysè turė́ti saugoti: Kad su tom vyšniom nėr rodos – turėk ir turėk akyse tuos špokus. Jnš. Bėgli vaikai, reik vis akėse turėti. Krš.
akìs turė́ti kaktojè būti pastabiam, gerai matyti: Jis turi juk akis kaktoje, jis turi dar smegenų galvoj, jis viską mato ir supranta. Simon.
akìs turė́ti pakáušyje būti pastabiam: Sakoma, kad moteris ir pakaušyje turi akis. Žil.
akìs turė́ti subinėjè vlg. būti atsargiam: Eini prie pjūklo – turėk akis ir subinėj. End.
akìs turė́ti ùžpakalyje būti labai akylam: Mieste reikia ir užpakaly akis turėt. Mrj. Vaikai žiūrėt, – tai ir užpakalin reikia akis turėt. Pv.
akìs tvìlkyti gėdyti, iškalbėti: Man akis tvilkė, kad nepakėliau muzikantų per vestuves. Dr. Tu čia man akių netvilkyk!.. – ji vėl buvo bepakelianti balsą. Gran.
akìs užber̃ti smėliù palaidoti: Ten pat naktį, tuose pačiuose krūmuose, užbėrėm jiems akis smėliu... suguldėm brolių kapinėse. Pt. Jau akis jam smėliu užbėrė. Ds.
akìs užber̃ti smiltimì palaidoti: Gal tik kai numirsime, kai smilčia akis užbers – pailsėsime?. Paukš.
akìs uždenginė́ti apgaudinėti: Neuždenginėk akių man. Šr.
akìs uždrėbdinė́ti tiesiai sakyti ką gėdijant, pajuokiant: Ji kožnam taip akis uždrėbdinėja. Rdm. Jam sarmata akis uždrėbdinėji. Kb.
akìs uždùmti
1.apgauti: Šiandiej tau nepasiseks jam akys uždumti. Kvr.
2.pasigerti: Viršininkas norėjo užeit į geresnį viešbutį, tik nepataikė, nes per daug buvo uždumtos akys. Kudir.
akìs užglóstyti apgauti meiliai kalbant: Tu jo neklausyk, jis tik akis nori tau užglostyt. Vlkj.
kíek ãkys užgriẽbia sakoma apie gobšų: Kiek tik jo akys užgriebia, tiek jam reikia. Sk.
akìs užkabìnti pastebėti: Į rūką akis metu. O rūke tu, žmogau, kur akis užkabinsi?. Dovyd.
akìs užkamšýti daug priekaištauti: Užkamšys jis man akis už tuos arklius!. Lp.
ãkys užkliùvo aiškiau pastebėjo: Jo akys vėl užkliuvo už išpampusio afišų stulpo. Ap. Peržvelgė paveikslus, bet akys užkliuvo tik už Veronikos, šluostančios Jėzaus veidą. Dovyd.
akìs užknìsti apgauti: Šįrintais ana norėjo man akis užknisti. Šts.
akìs užkrė̃sti kandžiai atsikirsti: Ne, aš dar jam neužkrėčiau akių. Vj.
akìs užkrim̃sti nusibosti: Mėsa jau užkrimto akis. Klt.
ãkys užkrìto
1.apako: Nesirgau niekuo, akys užkrito, ir viskas. Eig.
2.pažvelgė: Tuojau akys užkrito ant stuobrio, kuris kaip priekaištingas pirštas rodė blunkantį priešaušrio dangų. Dovyd.
akìs užlíeti pasigerti: Apsiryna valgiuose ir macnais trunkais užlieja sau akis. P.
akìs užlipdýti padaryti gėdą: Aš jai kada kad užlipdysiu akis, tai ji, kol gyva, neatsikrapštys. Sml. Ot užlipdė akis – nors į subinę lįsk!. Sml.
akìs užlópyti piktai pasakyti, aštriai atkirsti: Užlopyk akis, ir nutils. Ėr.
kíek ãkys užmãto toli aplink: Visos kaimo pievos, kiek akys užmato, abiem upės krantais jau baigiamos nušienauti. Cvir.
akìs užmérkdinti padaryti (paveikti), kad nesidomėtų: Rezultatai kalbiškų studijų negali mums akių užmerkdinti. rš.
akìs užmérkelioti (visiems) mirti: Greit visi akis užmerkeliosim. Prng.
akìs užmérkti
1.užmigti: Metai slinko – skausmai augo, neduodami dieną laisvai atsidusti, naktį ramiai akių užmerkti. Krėv. Akis užmerkęs pro burną žiūri (miegodamas dirba). KlvrŽ. Tokia prakeikta smalstybė nuo to alaus: geria, kol tik akis užmerkia. Lnkv. Neužmik, neužmerk akių, kol neišsigelbėsi kaip gazelė nuo medžiotojo. ŠR.
2.nekreipti dėmesio: Šis raštas, ponas direktoriau, man pasako, kiek daug negerovių pas mus slypi ir kad mes negalime prieš jas akių užmerkti. Paukš. Dabokis, idant tos meilės Pono savo užmerktomis akimis pro šalį nepaleistumei. brš.
3.mirti: Jis jau užmerkė akis, t. y. mirė. J. Lovelėj gulėdama viskuo dar pasirūpina, o kai užmerks akeles, kas man beveizės?. Žem. Vaikai kaži kur, brolis girioje klaidžios, aš dar kitur... Ir taip visi akis užmerksime vienas kito nepamatę.... Pt. Džiaugtųsi tada ir Peliksiukas danguj, ir aš rami akis užmerkčiau. Balt. Kad ją bariau, per nedėlią verkė, susirgo staiga ir akis užmerkė. Valanč. Dien po dienos akis užmerksiu. Rs. Gal kad šitaip pagyvensime, tai greit visi akis užmerksime. Prng. Vark vark po svietą, kol akeles užmerki. End. Kol tu užmerksi akis, tol graužia širdį. Švnč.
4.nukaršinti: Kol jos akis užmerksiu, pabūsiu dar namie. rš.
akimì užmérkti užmatyti: Javai į javą visoje jo dirvoje, kaip akia užmerkt gali, lygūs, kaip nukirpti. Tat.
akìs užmérkti ámžiams mirti: Jau iškosėjo Gaubienė paskutinius savo plaučius ir nutilusi užmerkė akis amžiams. Simon.
akìs užmérkti amžinaĩ mirti: Ir aš neapsirikau: rytojaus dieną, tuo pačiu metu, ji ant mano rankų amžinai užmerkė akis. Vien.
ãkį užmèsti
1.truputį pažiūrėti: Vos spėji užmesti akį į turtus, – jų nebėra. ŠR. Ans užmetė akį, ir moka. End. Petrukas užmetęs akį viską pamatė. Žem. Pažįstu... tik akį užmečiau ir pažįstu.... Mont. Akį užmetus – karvelis, arčiau pažiūrėjus – tikras vanagas. KrvP. Aš tik užmečiau akį į tuos popiergalius ir supratau, kuo čia kvepia. Lkč. O aš iš kubilo, pasilenkusi, užmetu akį į mamą ir matau, kaip ji sutrikusi. Dovyd. Užmetė akį, kaip atrodo jo suarti plotai. Ap.
2.pažiūrėti prižiūrint: Vaikas miega – užmesk akį, kad kartais neiškristų. Trg. Retkarčiais užmesk akį, kad gyvuliai į javus nesueitų. Lš.
3.meiliai žvilgtelėti: Prie bobos, dėde, visa globa, – juokėsi bobelės, – bent yra ant ko akį užmesti, pasimeilinti. Žem. Kad ta merga nebūtų toki čiaupynė, ne vienas akį užmestų. Vvr. Išsidarinėja bernas, kad mergos akį užmestų. Mrk.
4.neatsilyginti: Daryk gerai, nebus akis užmesta. Prng.
akìs užmèsti
1.trumpai pažiūrėti: Kur keleivis akis užmetė – ten guodėsi ir ganėsi ji, slidinėdama pilių kuorais. Cvir. Tik dabar rabinas užmetė akis ant susigaužusiųjų kėdėse. Dovyd.
2.pažiūrėti prižiūrint: Kai čia būsi, užmesk akis į gyvulius, kad neįeitų iškadon. Skdt.
3.įsivaizdinti: Nebūt daikto (vietos), ale prieg svetimo anys paima ažumeta akis. Btrm.
tìk akìs užmèsti paviršutiniškai padaryti: Padarė – tik akis užmetė. Rod.
akimì užmèsti
1.aprėpti: Švarūs maži ryžių laukai tęsėsi, kiek buvo galima akimi užmesti. rš. Keliu į dangų, kaip akimi užmesi, nebuvo matyti nei vieno keliaujančio. Krėv. Kaip akia užmeti – didžiuliai plotai, bet žemė prasta. Smn.
2.žvilgtelėti: Užmečiau akim ir tuoj jį pažinau. Šl.
akimìs užmèsti
1.žvilgtelėti: Savo akimis ant ko užmesti. B.
2.aprėpti: Tai jūra neaprėpiama – be galo be krašto. Kur tik akimis užmesi, visur atsimuša į horizontą. Švaist.
akìs užmõnyti apgauti: Mat tokiu būdu žmonėms akis užmonyt norėjo tas vilkas avikailyje!. LzP.
akìs užpìlti
1.nugirdyti: O paskui Kvaukė ėmė ir užpylė akis tiems ponams, tai jie tik taip darė, tarsi ieškotų. Simon. Jis nori, kad aš jam akis užpilčiau. Lš. Užpylė akis degtine ir išviliojo pinigus. Gs. Jo akys dabar kasdien atrodo užpiltos. Kp.
2.nusigerti: Jis vis akis užpylęs. Kp. Davė visiems iki akis užpilant degtinės gerti. Tat. Eina svyruodamas, akis užpylęs. Ll. O tu kasdien prisilakęs, kasdien užpylęs akis karčemoj. Grd. Taip keli, akis užpylę, pradeda šūtyt. Donel. Daugiausia užpylę akis ir važiuoja. Prl.
3.palaidoti: Dėl to nerūpinkis: aš papratusi, rašyti nemesiu, kol tik akis užpils. Žem. Tada atsilsėsi, kaip ažupilsim akeles. Arm.
akìs užpìlti miglà niekų pripasakoti: Durniem akis migla užpila, tie ir tiki. Žal.
akìs užpìlti smėliù palaidoti: Kai užpils smėliu akis, tai bagoti būsme. Antz.
akìs žẽmėmis užpìlti palaidoti: Vargstam, kol žemėmis užpils akis. Grk.
akìs užpur̃kšti išbarti: Kaip tik inėjo uošvė pirkion, tai ir užpurškė visiem akis. Rod.
akìs užpū̃sti dū́mais apgauti, primeluoti: Ir jis man buvo akis dūmais užpūtęs. Marc.
akìs užrìšti
1.pridaryti nemalonumų: Neturi kuo apvilkti, nerodyk nė žmonėms... Bet ne, vis tik ant ginčo, by tik man akis užrišti!. Žem.
2.atimti galimybę objektyviai vertinti, apduoti: Taigi ne karštakošis buvo, meilė neužrišo akių, kaip su kitu tokio amžiaus bernu būtų atsitikę. Avyž. Kas anai mergikei užriša akis, jog prisiklejuoja prie vyro. P. Jie vienas antram iki mirties akis užrišo. Prn.
ãkys užrū̃kusios nevikrus, nepastabus: E tu, gaspadine, greitai apsisuki, tegul tavo akys nebus jau užrūkusios. Strazd. Nereikia užrūkusiomis akimis būti, ir pati paregėsi. Grv.
akìs užsidarýti būti nepastabiam, nesidomėti: O aš nenoriu akis užsidaryti, noriu viską matyti. Vl.
ãkys užsidãrė mirė: Jos jau pernai akys užsidarė, per bulvių žydėjimą. Jnš.
ãkys užsìdegė
1.pasidarė gėda: Akys užsidegė, nors aulan kišk. Dl.
2.supyko: Kai pasakiau, tuoj akys užsidegė. Jnš.
akysè užsidègti supykti: Man akyse užsidegė. Kraujas užvirė. Šein.
akìs užsikrė̃sti
1.įsižeisti, supykti: Pamesk loti, matai, kad jau ažsikrėtė akis. Ktk.
2.prisidaryti vargo, nemalonumų: Jam pasakei, tai tik akis užsikrėtei. Trgn.
ãkys užsimérkė
1.mirė: Kai mano akys užsimerks, – sudejuoja Maceikienė, – nebežiūrės tėvo nė Urtė. Simon. Kol akys neužsimerkia, turi gyvent. Btg. Kai akys užsimerks mano, tegu gyvena kaip nori. Mžš.
2.užmigo: Kai tik vaiką išnešu laukan, tuoj akys užsimerkia. Jnš.
akìs užsipìlti nusigerti: Šis, akis užsipylęs ir dūkiu svyrinėdams, dar būrų giria vagystę. Donel. Vaigi tasai pasaulio išgama parėjo namo akis užsipylęs. Krėv. Ar veselia, ar pakasynos, jis vis užsipylęs akis. Mrc. Šįryt pardainavo visa purmanka, o dabar miega akis užsipylę. Jrb. Jis vis akis užsipylęs. Kp. Dabar jaunimas labai nesmagiai gyvena, užsipylę akis. Rd. O Gedrimas, akis užsipylęs, nieko neima į galvą. Gran.
akìs užsirìšti
1.pasidaryti gėdos, turėti nemalonumų: Vaikeli, apsižiūrėk. Jauna esi, kvailutė, žiūrėk, akių neužsirišk visam amžiui. Bub. Išvažiavęs neužsiriš akių. Lk. Ką paėmė [Magdė], tą padirbo, niekur akių neužsirišo. LzP.
2.atsisakyti, vengti (gerti): Kad kas tau užsirištų akes su gėrimu!. Krš.
akìs užsirìšęs neatsigręždamas: Bėk iš čia akis užsirišęs!. Ds.
akìs užsitaškýti nusigerti: Kožną vakarą mano vyrelis pareina namo akis užsitaškęs. Vkš.
akìs užspáudyti numarinti: Akeles gali užspaudyti, ir grabe gali gulėti. End. Tu mano grabelį nenuneši, aš tau akis ir užspaudau. Grg.
akìs užspáusti
1.būti prie mirštančio, numarinti: Jau nėra motinėlės, šiandien akis užspaudžiau. Jnš. Debeika ketino dar ją apibarti, atsisukęs pažvelgė, net krūptelėjo: rodos, Mymei akis tik užspausti ir į grabą guldyti. Žem. Viena kaip pirštas, nebuvo nė kam akis užspausti. Pj. Kai man akis užspaus, gyvenkit taip pat gražiuoju tarp savęs. Kair.
2.atimti gyvybę: Ir badas, juos gana kankinęs, pasigaili ir užspaudžia pagaliau akis. Simon.
3.apie seną, paliegusį: Visai senas, tik akis užspausk – ženytis užnorėjo. Čb.
4.kiek prisnūsti: Vakare atsiguliau mažą biškutį, akis užspaudžiau. Skdv.
akìs užspjáuti aštriai pasakyti, at(si)kirsti: Nenoriu tik akių užspjaut!. Pn. Užuspjauk tokiam akis už tokias kalbas!. Dbk. Jai pasakysi – akis užspjaus. Prn. Man akis užspjausi, kad netiesą sakau. Dglš.
akìs užsùkti apgauti: Tau tas Klimas užsukė akis, ir nieko nepratai. Vlk.
akìs užsvìlinti sugėdinti: Niekur nežusvilino akių. Žrm.
akìs užšìkti vlg. apdumti, apgauti: Žinau žinau, – tarė jis irzliai. – Demonstracijos prieš valdžią... O Blazas visiems studentams užšiko akis. Vencl.
akìs užver̃sti smėliù palaidoti: Ažvers smėliu akis visiem. Klt.
akìs užver̃tęs nustebęs: Seni žmonės žiūrom akis užvertę į tokias tvarkas. Drsk.
akìs užvérti mirti: Metuose 1826 patriarkas užvėrė akis, palikęs vardą, kursai niekuomet nebeišdils istorijoje. Mač-Kėk.
ãkys užžaliãvo pasidarė silpna: Ir jaunai ažužaliuoja akys. Švnč.
akimìs vadžióti
1.dairytis: Išėjusi iš bažnyčios akimis vadžioju – manau – vis ką pamatysiu pažįstamų. Gs.
2.sekti žvilgsniu: Kur žingsnelį jaunas žengiau, ten paskui jauną mergelės akelėms vadžiojo. Mrk. Kur tik aš einu, jis mane akim vadžioja. Gdl. Aš savo akimis tave vadžiosiu. Bret.
akimìs válgyti
1.būti labai skanu: Taip skaniai išviriau, rodos, akimis valgyk. Jrb.
2.įdėmiai žiūrėti:
akimìs varýti sekti žvilgsniu: Kad eini, varo akimis, kol tik išeini. Krš.
akìs varýti iš kaktõs įkyriai versti ką daryti (nieko nepešant): Nors akis iš kaktos varyk, kaip nesako, taip nesako. Dr. O jiej pradėjo man akis iš kaktos varyt. Vrn. Neina, nors akis iš kaktos varyk. Ds.
akìs varpýti įžūliai kalbėti: O tas atsikėlęs varpys akis. Brs.
akimìs várstyti
1.priekaištingai žiūrėti: Ko jie visi mane akim varsto?. Vlkv. Numano, kaip pažįstami ir nepažįstami varstys ją dabar akimis, kam ji išdrįso eiti prieš visų nusistatymą. Pt. Visi čia mus akimis varsto. Mrj. Varstys mane akimis, žandys žodžiais. Žem. Pareisi marti, visi tave akimis varstys. Krš.
2.įdėmiai žiūrėti: Ta varsto jį akimis nuo galvos iki kojų. Jrb. Jis varsto akimis subėgusius žmones. Ap. Su tuo seniu atėję apkiautėliai varsto ją akimis, tarsi išrengti geisdami. Zur.
3.koketuoti: O mergaitė akutėm visus varsto. Mrj. Ar iš patikimo, ar ne taip akimis varsto. Krš. Ans tik akimis mergas varsto – toks yra išdykęs. Kv.
akìs vartýti
1.gintis, apsimesti nieko nežinančiu: Tai ko dabar čia akis vartai, manai, kad nežinau, ką pati primalei!. Jnš. Akis varto kaip iš medžio iškritęs. Tr.
2.maivytis norint patikti, koketuoti: Ko čia vartai akis kaip pelėda?. Kp. Rankom skėsčioja, akis varto – nesinori su juo ir šnekėt. Gs. Kad ir vartė akis, bet anam nepatiko. Ms. Akes varto, juokias. Rdn.
3.stebėtis: Įgeria – toks turtingas, toks turtingas, kad klausykis ir akes vartyk. Krš. Ko nepasitaiko šitame pasaulyje! – vartydavo akis senė. Cinz. Ko vartai akis lyg pirmą kartą girdėdamas?!. Prk.
ãkys var̃va
1.pavydi: Mato, tai ir akys varva, kad daug turi. Ėr. Akys varvėjo, kad gerai apsiženijo. Ut. Varvės jiems akys, kai matys, kad Balys gerai gyvena. Užp. Akys varva, kai kitą pamato valgant. Vdžg.
2.žavisi: Bernam akys varva žiūrint į tokią mergą. Ktk.
akìs var̃vinti pavydėti: Tas gnabas (gobšuolis) akis varvina į kito aruodą. Ut.
kur̃ ãkys vẽda bet kur, be atodairos (eiti, važiuoti): Vai, kad čia dabar būtų Petras! Eitų su juo kur akys veda. Myk-Put. Kuldenu kur akys veda, kojos neša. Mrj. Ir ima Mikutis pasakoti apie čigonus, kurie keliauja kur tik jų akys veda, kur tik jų čigoniška širdis pasuka. Dovyd. Pasižiūriu į rodyklę, kuro daug, manau – mausiu kur akys veda. Ap.
akimìs vedžióti
1.dairytis: Stovėjo jisai pasirėmęs, vypsodamas vedžiojo akimis po visą turgaus plotmę. Žem. Julijono veidas niršus, akimis po palubę vedžiodamas, klausosi. Dovyd. Andrius vedžioja padūmavusiom akim po kiemą. Bub.
2.įdėmiai stebėti: Jis mane akim vedžioja, ir gana. Jrb.
akìs vedžióti apžiūrėti: Ir pats meisteris juokiasi, vedžiodamas akis nuo vienos prie kitos. Cvir.
ãkys ver̃čiasi apie sunkų darbą: Ir akys verčiasi iš sunkumo, kaip sunkiai tęsei maišus. Vrn. Rugius pjauni pjautuvu paslenkęs, net akys verčias. Drsk.
ãkys ver̃čiasi iš kaktõs
1.apie sunkų darbą: Dirbau sunkiai, net akys iš kaktos vertėsi. Mrj.
2.apie didelį skausmą: Sirgau, teip skaudėjo, kad akys iš kaktos vertėsi. Mrj.
ãkys vérda
1.labai rūpi, smalsiai žiūri: Ir in parėdus akys verda. Vlk. Tos jos akys virte verda. Šmk. Jo akys verda, taip nori to arklio. Mrc.
2.pyksta: Baisu, akys jo tik verda, gali gaut mušti. Al.
akìs ver̃sti smarkiai gintis: Boba akis verčia, kad ji neėmė. Alk. O tas jau žentas verčia akis, kad nebuvo [slibino galvose] liežuvių. ps.
ãkį vérti žavėti: Savo gražiomis plunksnomis kiekvienam veria akį. Blv. Ir vasarojus akį veria. Marc. Tuomet nė vienas persų kilimas taip neveria akies savo spalvų ryškumu kaip Eglėkalnio aikštelės. Vien. Kas per blizgumas tų tavo karolių – net akį man veria!. Brt. Gražybė, kad tave dievai mylėtų, net akį veria!. Vaižg. Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria. Baran.
akìs vérti žavėti: Vos perėjo smarkus lietus. Dangaus rasa atsigavę medžiai ir žolės net akis vėrė savo žalumu. Vien. Jam dailė, garbė ir meilė tėvynės labiau akis vėrė. Šein.
akimìs vérti
1.atidžiai, smalsiai žiūrėti: Jin veria jį tom akim, ir gana. Lnkv. Ginklų, šaltų ir šaudomų, neveži? – veria akimis šveicaru pasivadinęs menkas valdininkas. Šein.
2.priekaištingai žiūrėti: Taip piktai į mane žiūri, taip veria akims. Pš.
akìs ver̃žti norėti miego: Akis veržia, noriu miego, bet negaliu užmigti. Plv.
akimìs vèsti
1.smalsiai stebėti, žiūrėti: Tik pajudu, tai vaikas akutėm ir veda. Gs. Aš einu tiesiog, o jisai akim veda į mane. Ar.
2.sekti, prižiūrėti: Jį ir vesk akim, kai įeina į seklyčią. Alk.
akìs vil̃kti apgaudinėti: Kam čia dar akis žmonėms vilkti. rš.
akìs žàgti tiesiai, atvirai ką (nemalonaus) sakyti: Aš droviuos kaimynui į akis kalbėti, akis jam žagti, spiginti. J.
ãkys žaibúoja labai pyksta: Tu tik tylėk, juk matai, kad jau akys žaibuoja. Jrb.
akimìs žaibúoti piktai žiūrėti: Raukyki kaktą, akimis žaibuoki, kaip nori tik. Kudir.
akìs žáimoti Trk. apgaudinėti:
ãkys žaliúoja
1.sakoma apie smarkų ko darymą: Eik, kad žemė drebėtų, dirbk, kad akys žaliuotų, valgyk, kad šonai braškėtų. LTR. Aš keliu, kad ir akys žaliuoja, o ans tik rankas pridėjęs laiko. Vvr. Kad gėrėm, net akys žaliavo. Jnšk. Bėga, kad akys žaliuoja. Ggr.
2.darosi bloga: Kai suimsiu, net jam akys žaliuos. Jnšk. Na, kad negali valgyti ligonė, širdis alpsta, akys žaliuoja. Žem. Kol parnešiau sėtinius, man akys žaliavo. Krž.
3.apie pykstantį: Jau jai ir akys žaliavo, kad man nieko nepadarė. Btg.
akysè žaliúoja darosi silpna: Nebekas iš manęs, jau akyse žaliuoja, kai einu. Kair. Mėgino atsistoti, – kojos lyg pakirstos, linksta, akyse žaliuoja. LzP.
akìs žárdyti užgaulioti, prieštarauti: Tai dar tau akių niekas nežardo. Trgn. Atidavei, ir spakaina, nors nežardys akis atėjus. Ut. Kunigo broliui nebijo akių žardyti!. Trein.
akimìs žarstýti siekti patraukti dėmesį, vilioti: Prasta iš jos darbininkė, tik vyrus akim žarsto, ir gana. Šl.
akysè žeibýti būti silpna: Skaudėjo, taip mygo galvą, taip žeibė akysa. Grv.
ãkys žìba
1.dar gyvas: Kol akelės žiba, tai eisiu ir prociavosiu. Arm.
2.meilinasi: O ano akys žibėjo kaip velnio tą vakarą. End.
ãkys žìba kaktojè dar gyvas: Gyvenu, kol kaktoj akys žiba. Mrj. Kol akys kaktoje žiba, vis dar reikia pavalgyt. Vl. Akys kaktoj žiba, turi dirbt. Drsk.
ãkys žýbčioja džiūgauja: Vaikų tik akys žybčiojo, kai saldainių gavo. Sk.
akìs žìbinti
1.įsistebeilyti: Žibina akis į mergiotę. Ut. Ko čia į mane akis žibini?. rš.
2.gėdytis: Vis už tave reikia akys žibint. Ml. Nėr ko nė žmogui paduot valgyti: prisėjo žibint akys. An. Neisiu aš tau akių žibint. Ds. Kad jis nesulauktų, kad aš ten žibintau akis, tuščia jo. Nmn.
3.gėdinti: Nenoriu jo sustikt, dar žibins akis prie svetimų. Dbk. Tu man už kožną mažmožį akis žibini. Ml.
akimìs žìbinti
1.tykoti norint gauti: Ko jūs, vaikai, čia akimis žibinat?. Mrj. Vaikai nori valgyti, tik akimis žibina. Mrj.
2.gėdytis: Tai ar mes bijom svečio? Ar reikia akimis žibinti, kai klebonas užvažiuoja?. Vaižg. Kieno sarmata, o kam dėl jos akimis žibink. Rod. Aš ten neisiu akimis žibint. Vlk. Už tavo darbą ir man reikėjo žibint akimis. Vrn.
akìs žýbsinti koketuoti, meiliai žiūrėti: Dabar ėmė domėtis buvusiu studentu Raimondu, kuris irgi noriai žybsino akis gražiai merginai. Dvd.
ãkys žiburiúoja džiaugiasi: Mamos akys tik žiburiuoja, kad tu atvažiavai. Jrb.
ãkys žỹra apie darbų gausą: Darbais akys mum žyra, o tu lakstai per dienas. Srv.
akìs žiurbavóti užgaulioti: Neturim vaikų, tai ir gerai: niekas akių nežiurbavoja. Trgn.
ãkys žiū̃ri į aną̃ svíetą apie seną, nukaršusį: Kad jau tavo akys į aną svietą žiūri, kam tau žmonos bereikia. Jnš. Akelės anan svietan žiūro. Srj.
akimìs žiū̃rint bematant, greitai: Daug muilo išeina akim žiūrint. Lnkv.
akimì žiūrė́ti negãli labai nekenčia: Jos tėvas ir akia negalėjo žiūrėt in ją. Dv.
akìs žlìbinti įdėmiai žiūrėti, spoksoti: Ko žlibini akis ant mergą?. Ds. Tu, motin, į mane taip akių nežlibink. Varn.
ãkys žverbė́ja sakoma apie bet kokį intensyvų veiksmą: Duok, kad net akys žverbėtų. Slnt.
akìs žvìlinti jausti gėdą: Atvažiuos svečias, ir žvilink akis – ką gi jam uždėsi? Visa patys sukremtat. Km.
ant akiẽs
1.tiksliai nežinant kelio (eiti): Ėjau ant akies ir pataikiau. Skr.
2.apytikriai (nesvėrus, nematavus): O kaip atrodydavo ant akies, taip ir mainydavo veršius. Sut. Pilk ant akies, bus gerai. Ar.
3.prisimenamas: Katra [giesmė] ant akies, tą giedok. Sn.
ant akių̃
1.matomoje vietoje: Paslėpiau visus savo sūnaus drabužius, kad man ant akių nebūtų. Pt. Nenukišk kaži kur, padėk ant akių, kad galėtų rasti. Škn. Pasidėjau ant akių, tai tikrai neužmiršiu. Pnd. Elzė susirūpinus, viską reikia apgalvoti: ką tik prisimena, neša ir krauna... ant stalo, kad būtų ant akių. Bub.
2.akivaizdoje, matant: Par jį ant akių krutėt reikia, jau ir neapsidairysi. Ml. Ir dar ito avinėlio nekentė: – Kad man an akių nebūtų!. Grv. Ant akių, čia pat buvo ir nebeliko vaiko. Sk. Gyventumei mieste, o čia jau tikras kalėjimas, Martūniene, visoms ant akių. Ap.
3.demonstratyviai, atžariai (atiduoti): Nuėjęs drėbiau pinigus ant akių ir išėjau. Snt.
4.iš pažiūrėjimo (aišku): Ant akių matyti, kad vogt jai ne naujiena. Brž.
ant akimìs čia pat: Jeigu lytus ant akimis, žmogus esi daugiau paslobęs, nebepaslankus. Plt.
ant keturių̃ akių̃ tik dviese: Susitarkim ant keturių akių, tai niekas ir nežinos. Gs. Ant keturių akių pasišnekėkim. Grž. Eime kur ant keturių akių. Vlk.
ant akių̃ išstatýti padaryti apkalbų objektu: Suviliojai mano dukrelę, suvedžiojai, ant akių visiems išstatei, tai kur aš ją dabar dėsiu?. Balt. Tai dabar jį išstatys visiems žmonėms ant akių. rš.
ant akių̃ lìpti
1.daug būti: Audeklai lipa ant akių (daug reikia austi). Ds.
2.brautis: Kur čia dabar ant akių lipi, pasitrauk nuo stalo!. Sk.
ant akių̃ mèsti priekaištauti: Visą amžių man ant akių mes, kad padariau blogai. Grv.
ant akiẽs paim̃ti nusitaikyti: Vokietys ant akies šautuvą paėmė ir laiko. Sk.
ant akių̃ pìlti girtuokliauti: Mažiau ant akių piltum, visko turėtum. Krš.
ant akių̃ spjáudyti žeminti, niekinti: Nespjaudom nė vienam ant akių, neužkliūnam. Kltn.
ant akių̃ stovė́ti
1.būti prižiūrimam: Nebijok, man tos vištos ant akių stovi. Škn.
2.būti matomam: Man labai nepatinka, kad kibirai čia ant akių stovi. Žg.
ant akių̃ turė́ti prižiūrėti, saugoti: Tą vaiką dar reikia turėti ant akių. Grg. Per visą dieną ant akių turėjai, juk nieko neveiksi su tokiu vagimi. Brs. Tave vis turėk ant akių. Ds.
ant akiẽs užléisti prisigerti: Jis jau gerai ant akies užleidęs. Jrb.
ant akių̃ užsiver̃sti prisigerti: Užsiverčia ant akių tos smarvės ir eina šlitiniu. Krš.
ant akių̃ užvažiúoti aštriai, pajuokiamai pasakyti: Ot užvažiavo ant akių – kaip šūdina šluota. Ėr.
apliñk akìs netolimais, šalia: Šuva sukinasi aplink akis, neina toliau, kiškio neieško. Ėr.
apliñkui akìs netoliese: Kai tik jūs į kiemą, taip katinas aplinkui akis ir sukas – žiurkėm rojus atsidaro. Sk.
dėl akių̃ fiktyviai, nuduodant (ką daryti): Ganymas tik dėl akių: kad varnos mažučių žąsiukų neišnešiotų. Vien. Iš pinigų, prisiųstų dezinfekcijai, paviečio išleista šiek tiek dėl akių. Kudir. Dirbk nors dėl akių. Slm. Juk aš vekselių dalį daviau dėl tėvo akių, kad tavęs plike nevadintų. Marc. Jis dirba tik dėl žmonių akių. Mrj. Valgau tik dėl akių, kad visi valgo. Dkš. Šernas pats vienas šienaudavo tiktai dėl akių, neklausiamas visiems sakydavo: – Man daug nereikia. Ap.
į ãkį patinka: Jei vienas kitam į akį, tai ir darykit vestuves. Gs. Aš ir vėl senukui ne in akį. Mrj. Tai man į akį ta medžiaga, kad gal pirksiu. Kair.
į akìs
1.tiesiai, atvirai (sakyti): Nors jai stačiai į akis ir niekas nieko nepasakė, tačiau ji negalėjo nepastebėti kitas kambarines į ją šnairuojant. Vien. Mauna duktė motinai į akis kaip su šūdinu lakatu. Šts. Išrėžk į akis viską, ko tu bijai, aš nesuprantu. Sk. Aš tau į akis atkranksiu. End. Aš jam viską į akis. Dovyd.
2.įkyriai (lįsti, kišti): Nesirodyk šeimininkui į akis. Mrj. Ko tu į akis zyzi įsilindęs. Erž. Kam čia man tas silkes bruikšti į akis!. Dr.
akìs į ãkį
1.vienas prieš kitą, vienudu: Susitiko akis į akį ir išsiaiškino. Gs. Sėdi akis į akį prieš. LzP. Jau retai kada jiems tenka eiti į lažą ir akis į akį susidurti su ponu, prievaizdu ir tijūnu. Myk-Put. Akis akin reiks susitikt. Grv. Ir vis dėlto jie susitiko, akis į akį, ties įlanka prie valties. Mark. Ne sykį juk esame susidūrę akis į akį, o ar aš nors kam burbtelėjau.... Ap. Būdamas narsus, net pramuštgalviškas vyrų bendrijoj, niekaip nepajėgiau nugalėti savo įgimto drovumo, suėjęs akis akin su mergaite. Andr.
2.į akistatą: Jei taip, tai akis į akį eikita. Skr. Dabar Bertašienė stovėjo akis akin su Barbora, kuri buvo pagauta, galima sakyti, nusikaltimo vietoje. Mont. Suvesiu abi akis į akį, tada ir sužinosiu visą teisybę. Kair.
3.tiesiai, atvirai (pasakyti): Kalbėk akis į akį, o ne už akių. Slnt. Akis į akį pasakė. Lp. Negalėdamas šiuo tarpu akis į akį Jūsų pasveikinti ir pasakyti to, ko tikiuos, ir parašyti šiame laiške kaip reikiant nesugebėsiu. Vencl.
4.tiesiog: Susidūrę akis į akį su ruso kareivio vargu, užjaučia jį. Pt. prk Jis sulamdytas, šiandien senatvę akis akin susitiko. Šein.
akìs į ãkį šókti piktai bartis: Pikti vaikai akis į akį šoka. Šn.
kàs (kam)į ãkį nerūpi: Kas tau į akį, kad aš daug valgau!. Vlkv.
į ãkį atidùrti panašiai lemti: Pykau, kai senelis negirdėjo, o dabar man Dievas ir atidūrė į akį – pati nebeprigirdžiu. Kair.
nórs į ãkį bèsk apie tamsą: Tamsu, nors akin besk. Skdt.
į akìs čiaũnyti niekus kalbėti: Nečiaunyk čia akỹs, aš viską mačiau, kaip ten buvo. Rk.
į ãkį dérgti stengtis apgauti: Ką tu man čia dergi į akį, ne tokia jau aš varna, kaip tu manai. Jnš.
į ãkį dė́ti
1.tiesiai, atvirai sakyti: Kai ėmiau viską dėti į akį, kad nepatiko jai. Jnš.
2.smagiai miegoti: Atėjau iš kažin kur, o jis dar į akį deda. Al. Buvau nuvargęs – dėjau į akį mažne lig pietų. Slnt. Man miegas eina, kad dėsiu į akį, kaip išeisit, kad nu!. Krtn. Parėjęs kaip dėjau į akį, tai tik temstant nubudau. Lnkv. Grįžau vėlai, bet kai dėjau į akį, tai tik dabar atsikėliau. Slv.
į akìs dė́ti tiesiai, atvirai sakyti: Nepatiko kas, tai tuoj į akis ir deda. Gs. Viską tiesiai deda į akis. Rm.
į ãkį dė́tis užmigti: Parėjo, dėjos į akį, ir kas anam. Mžk.
nórs į ãkį dė́k labai gražus: Gražumas – nors į akį dėk!. Ds.
į ãkį dìlgtelėti patikti: Taip ana man pasdabojo – net akin dilgtelėjo. Prng.
į akìs drė̃bti tiesiai sakyti: Jis viską drebia stačiai į akis. Mrj.
į ãkį drìbti patikti: Jam Zosė baisiai drimba į akį. Bsg.
į akìs dróžti tiesiai sakyti: Nebijok, ne už girtuokliavimą aš čia pakliuvau – už tai, kad maitinu, kad teisybę į akis drožiu.... Mont.
į ãkį dúoti miegoti: Eik ten, kur aš radau, – apsisuko ant kito šono ir vėl davė į akį – suprask: miegojo toliau. Simon. Iš po vakarykštės lig pietų davė į akį. Užv. Aš į valgyklą maistą pristačiau ir vykdomajame komitete buvau, o tu, brol, duodi į akį ir duodi. Marc. Parėjo ir jau duoda į akį. Šd. Aš atsiguliau, galvojau tik kiek pamiegot, bet taip daviau į akį tris valandas. Vl. Žiemos laike ji prisiglaus prie to šuns ir juodu duos į akį. Smln.
į ãkį dùrti
1.patraukti dėmesį: Man į akį dūrė jo žili plaukai. Kž. Šiaip miestely dūrė į akį daugybė brezento sienų, ištiestų ūkininkų kiemuose, dvaro sodyboje. Pt. Dūrė man tuoj į akį nepaprastai sutamsėję jų veidai. Pt.
2.patikti: Mamai į akį dūrė ta molinoji skarelė, o man ta su tom katės pėdelėm. Sk.
3.priekaištauti: Ko tu man į akį duri, pati kalta būdama?. Sk.
į akìs dùrti
1.patraukti dėmesį: Mums, sodietėms, nedrąsioms, visų pirma dūrė į akis toks didelis rusų moterų narsumas. Žem. Norėjau pasikalbėti apie ponios laidotuves: kaip padaryti, ar taip sau paprastai, kad svietui į akis nedurtų, ar kaip kitąsyk, kaip ponia grapienė kad mirė?. LzP.
2.tiesiai sakyti: Dursiu į akes: tu liežuvneša!. Krš. Jis ką žino, visa į akis duria. Lš.
į akìs dùrtis patraukti dėmesį: Išgrobėm, kas į akis dūrės, o kitkas sudegė. Nt.
nórs į ãkį dùrk
1.apie visišką tamsą: Kambaryje pasidarė tamsu, kad imk nors į akį durk – nieko nematysi. Simon. Lauke nieko nematyti, nors į akį durk. Kt. Tamsu, nors ir akin durk. Plm. Nors jau gerokai turėjo brėkšti, bet buvo tamsu, nors akin durk – snigo taip tirštai, jog vos už kelių žingsnių buvo matyti. Krėv. Tamsu, nors į akį durk – nepamatysi. Mont.
2.tvirtinimui pabrėžti: Šventa teisybė: nors į akį durk. Marc. Pilkos padangės ir nė prošvaistės, nors į akį durk. Gric.
į akìs gul̃ti įkyriai lįsti: Neliuob gulti giminėm į akis. Šv.
į akìs įdùrti
1.tiesiai parodyti: Kad jau įduri į akis, tik tada jin pamato. Škn.
2.atvirai pasakyti: Tegul tik ateina, aš jam tuojau į akis įdursiu – viską išdėstysiu. Žg.
į ãkį įkir̃sti labai įskaudinti: Su tokia savo kalba ji man skaudžiai į akį įkirto, nebenoriu jos nė akim matyt. Šl.
į akìs įkìšti aiškiai parodyti: Jai reikia įkišti į akis viską, ką nori, kad padarytų. Jnš.
į ãkį įkrìsti
1.patikti, sužavėti: Ji man taip įkrito į akį, kad niekaip užmiršti negaliu. Upt. Matai, tai mergei įkritai į akį, kaži ar beatsikratysi. Žr. Visuomet bijojo, kad jos nepaveržtų kaimynai, kad ji neįkristų į akį kokiam jaunikaičiui ir kad tas jai nepasipirštų. Vien. Iš pirmo pasimatymo jis man įkrito į akį. Šl.
2.patraukti dėmesį: Pas mane nesibijok: kaip pas Dievą už pečiaus. Niekam nesu dar įkritęs į akį. Švaist.
į akìs įkrìsti
1.atkreipti dėmesį: Pirmiausia į akis man įkrito jo nešvarumas. Varn. Žmogelis ne per daug buvo kazokams į akis įkritęs. Pt. Sunku pasakyti, kursai dalykas, į akis inkritęs, pirmas tapo pažintas ir pajustas. Vaižg.
2.patikti: Vaikams ana į akis įkrito. Slnt.
į ãkį įlį̃sti patikti: Vaikinai, žinoma, rimčiau, nerodo pirštais į panaites, tik vis skersomis blykčioja, bet kuri įlindo į akį, tuoj rūpinasi sužinoti, kas ir iš kur?. Žem. Įlindo anims į akį ant sienos toks įstabus paveikslas. Žem.
į ãkį įmèsti tiesiai pasakyti: Neužmiršk agronomui tą į akį įmesti. Vgr.
į ãkį įpùlti patraukti dėmesį: Šiandien bažnyčioje Zosikei įpuolė į akį nepaprasta moteriška. Žem.
į akìs įsidė́ti įsidėmėti: Žinia, jis (vaikas) viską matė, kad ir toks šatras, nebijok, įsideda akysna. Dovyd.
į akìs įsilį̃sti būti įkyriam: Jis man vis į akis įsilindęs ir įsilindęs. Alk. Ko dabar įsilindai į akis – traukis šalin. Stk. Rodos, kaip su sau lygiu įsilindo į akis ir vėpso. Kair.
į akìs įsirìgzti įkyriai prikibti: Kad jis man įsirizgo į akis, kad nuo jo kur išsisukčiau!. Ss.
į akìs įsistóti būti įkyriam prilindus: Labai negražu į akis įsistoti. Vn.
į ãkį įstrìgti patikti: Įstrigo į akį ta mergelė. Vn. Panelė man į akį įstrigo. Up. Matyt, į akį bus įstrigęs tas Algelis. Šl. Aš niekam nebuvau dar į akį įstrigusi. Simon.
į akìs įstrìgti I. patikti:
į akìs įšáuti tiesiai pasakyti, priminti blogus darbus: Jiems gali dabar įšauti į akis. Skr.
į ãkį išdė́ti tiesiai pasakyti: Pamatysi, aš ne aš būsiu, kad jai į akį visko neišdėsiu. Sk.
į akìs išdė́ti tiesiai pasakyti: Kodėl į akis neišdėjo, kad toks gudrus!. Ap. Išdėjo į akis viską, ir gana. Rm.
į akìs iškèpti stačiai pasakyti: Susitikęs iškepė viską į akis. Gs.
į akìs išžárdyti griežtai, tiesiai pasakyti: Aš jam viską išžardžiau akysna, visą tiesą pasakiau. Dkšt.
į akìs kabinė́tis nuolat ieškoti priekabių, įkyrėti: Į mano akis nekabinėkis!. Dr. Nesikabinėk man į akis!. Brt.
į akìs kabìntis
1.priekabių ieškoti, imti peštis: Kas kiek, tuoj ir kabinasi vienas kitam į akis. Gs. Pasitrauk, nesikabink į akis, ko pats nori?!. Jrb.
2.priešintis, nenusileisti: Drąsus vaikiščias, tik ryzga, į akis kabinasi. Kudir.
į akìs kèpti priekaištauti: Man dabar visi į akis kepte kepa. Mrj.
į ãkį kìbti priekabių ieškoti, imti ginčytis: Vai tu, gaiduk, nekibk man į akį, bo gausi mušti!. Gdl. Nekibk jam į akį, ba kai gausi!... Alk.
į akìs kìbti priekabių ieškoti, imti peštis ar ginčytis: Ji niekuo nesivaržė, niekam nesilenkė, kiekvienam, kuris ją užgaus, buvo pasiryžusi kibti į akis. Myk-Put. Kimba motinai į akes, ot krupis!. Krš. Ko čia dabar kimbi į akis, pati kalta būdama. Jnš. Ko tu čia kimbi į akis, kad tau niekas nieko nedaro!. Mrj.
į ãkį kir̃sti
1.miegoti: Pavalgęs kirsiu į akį. Rm. Dabar kirsk akin – jau paklojau [lovą]. Ob. Tai gerai kirtau į akį. Vl.
2.tiesiai sakyti, rėžti: Jis visiem į akį kerta, kad nu!. Šl.
į akìs kìšti primygtinai rodyti, siūlyti: Turės kokį nieką – ir kiš į akis. Vvr. Paskui staiga kiši man tamista į akis baidyklę iš „moderniojo apšvietimo". Kudir. Aną sykį turguj kišo į akis adatų. Krtn.
nórs į ãkį kìšk apie ką labai švelnų: Švelnumas – nors akin kišk!. Krs.
į ãkį knìsti meluoti: Neknisk į akį!. Jnš. Toks jau nuo mažens žmogui į akį knisti. Skd.
į akìs kósėti plepėti: O jis kosti tau į akis visokius niekus. Mrj.
į ãkį kráuti miegoti: Ar dar vis krauna į akį tėvas?. Krs.
į ãkį krė́stelėti gerai įmigti: Kaip buktelės lovon, kad krėstelės akin, niekas nepribudins, anė su pagaliu. Ukm.
į ãkį krìsti
1.atkreipti, patraukti dėmesį: Netobulumai, tamsūs darbai krito į akį tik ten, kur jie retai atsitikdavo, kur griovė viešąją tvarką. Cvir. Valiaugai akin krito gražios, nepaprastai raudonos vaiko lūputės. Dovyd. Šitas jo pasielgimas ir man krito į akį. Jabl. Margos drapanos visiems į akį krinta. Pn. Bet vis dėlto tikri, o tikri ne taip krinta į akį. Vien. Man jau tada krito į akį, kad jin ne tokia kaip visada. Sk. Petkelis bėgdamas namo krito į akį vienam žandarui, kuris jį uždarė į nuovadą. Andr.
2.patikti: Anam ta mergička krinta į akį. Škn. Ji jam iš pirmo pamatymo krito į akį. Bgt. Man į akį krito ta jos duktė. Alk. Kad būčia kalbėjus, būčia atkalbėjus: man ne per daug akin ji krito. Mžš. Kritai į akį su visom padalkom. Žml.
į akìs krìsti
1.atkreipti dėmesį: Atsistojo taip, kad visiems krinta į akis. Jnš. Pirmiausia į akis krito tai, kad daržinės durys, matyt, buvo atdaros tik iš kiemo. Ap.
2.patikti: Jam ana tikrai į akis krito. Krt. Krito į akis: maloni, graži. Brs. Nors pats ir nebuvo didelio ūkininko sūnus, bet vyras kaip reikiant: ir su galva, ir vikrus, ir visiems krisdavo į akis. rš.
į akìs lìpti priešintis, priešgyniauti: Dykas vaikas lipa tėvui į akis. Ub. Ką tu tokiam padarysi: jau mokytojams į akes lipa. Krš.
į ãkį lį̃sti įkyriai trukdyti: Nelįsk į akį!. Jnšk. Ko tu man į akį lendi, matai, kad mėsą dedu. Skd.
į akìs lį̃sti
1.įkyrėti: Bet ji ir dabar stengiasi per daug nelįsti jam į akis. Kažkaip nedrąsu, ir tiek. Paukš. Aš nenoriu lįst akysan. Str. Nelįsk tu man į akis su savo kalbomis. Vlkv. Nelįsk man į akis! – sušuko Baltrus ir nuėjo patvoriu. Mont. Jei aš nereikalauju, tu man nedrįsk lįsti į akis savo patarnavimais!. Pt. Ko tu lendi jam į akis, pasilsėt duotum. Bgs.
2.patraukti dėmesį: Jiemus iš geros valios tiesa ing akis lenda. Dk. Bus geriau, jeigu ir tamsta be reikalo nelįsi į akis žandarams. Myk-Put. Tvarkingumas reiškia, kad visi daiktai nelenda į akis ir tuo pat metu yra po ranka. rš. Kodėl taip viskas šiandien lenda Milašui į akis?. Ap.
3.stengtis patraukti dėmesį: Zosikė klausydamos tik seilę rijo ir lindo Petronei į akis. Žem.
4.rodytis, vaidentis: Prisisprogus pradeda šmėklos lįsti į akis. Šts. Skradžiai smertis lenda akysan, kiba jau reiks stipt. Vdš.
5.įkyriai prašyti: Į akis nelendu, tai ir negaunu. Mrj. Nusibodo man belendant į akis ir beprašant. Bgt.
6.apimti (apie miegą): Pradėjo snaudulys į akis lįsti. Dr. Miegas į akis lenda. Vlkv. Dažnai miegas nelįsdavo į akis. Pt. Miegas lenda į akis, net širdis alpsta. Žem.
į ãkį máuti išjuokti (prie kitų): Nemauk į akį!. Pn. Vakar jis prie žmonių ėmė man į akį maut, kam aš pirmininkui padedu. Krs.
į ãkį mèsti miegoti: Gulk ir mesk į akį. Šts.
į akìs mèsti piktai grąžinti: Nepasitikėjo ji tuo ponu ir, kada automobilis subirbė, norėjo bėgti, pasivyti tą svetimą žmogų ir mesti jam į akis pinigus. LzP. Eikit eikit, – riktelėjo Dūdjonis. – Į akis reikėjo mesti tą skarmalą, o tu dar prie pilvo riši. Simon.
į ãkį mèstis patraukti dėmesį: Ateivio akin pirmiausia metas puiki raudonu stogu bažnyčia. rš. Jo apsirengimas visiems metas į akis. Jnš.
į ãkį mùšti miegoti: Kelkis, ir muši į akį iki pietų!. Erž.
į akìs neįsiléisti nenorėti matyti ar susitikti: Aš tavęs į akis neįsileisiu, kad tu tokia. Jrb.
į akìs nesiléisti nenorėti matyti ar susitikti: Manęs tėvas nė į akis nesileidžia. Alk. Supyko ir nesileidžia visai į akis. Gs.
į akìs nesiródyti visai neateiti: Reikėjo tau jį į šuns dienas padėti, kad nė į akis daugiau nesirodytų. Skr. Nerodžiaus į akis nė vienam. Sg. Nesirodyk šeimininkui į akis. Mrj.
į akìs padùrti stačiai pasakyti: Anas ir padūrė jam akysna, koks anas yra. Prng.
į akìs pagrū́sti stačiai pasakyti: Kad pagrūdau į akis, tuoj išdūlino. Škn.
į akìs palį̃sti prikaišioti: Kaip pati palįs į akis. Lp.
į akìs pareĩti pasirodyti akivaizdoje: Jis vengia man į akis pareiti. K.
į akìs paspìginti papriekaištauti: Nunešk ir paspigink į akis už tokį laikrodį (prastai sutaisytą). Rdn.
į akìs paspìrginti papriekaištauti: Ar tu jau nebemoki anam į akis paspirginti?. Pgr.
į akìs pašáuti stačiai pasakyti: Aš nežinau, ko tu bijai jai į akis pašauti. Škn.
į akìs pavir̃sti godžiai žiūrėti: Kumečių vaikai, o jų tarpe mūsų Juozukas, žiūrėjo ir negalėjo atsidžiaugti, nejuto nei šalčio, nei vėjo, kur perėmė jo menką kūną: visas pavirto į akis. LzP.
į akìs pažiūrė́ti
1.imti grėsti: O gyvulių – karvių, avių, kiaulių prisiliko daug – pavasarį visiems badas gali pažiūrėti į akis. Paukš. Kaip vargas mums į akis tiesiog pažiūrės, jau tuomet... tuomet stengsimės visi drauge, kaip įmanydami, gelbėtis.... Pt. Kai vargas į akis pažiūrės, tai susipras. Mrj.
2.sutikti (pavojų): Tada matysime, kas mirčiai į akis drąsiau pažiūrės. LzP. Ar nenuostabu pažiūrėti pavojui tiesiai akysan ir nepabijoti, kad čia pat prasivers žemė?. Šein.
į ãkį pìlti miegoti: Parvažiavau nuo pieno ir pyliau į akį. Skr. Ko neini į akį pilt, juk laiko turi. Smln.
į akìs pìlti miegoti: Patylėk... Matai... Akademikas! Pila į akis. Reikia pažiūrėti. Ap.
į ãkį pjáuti miegoti: Einu į akį pjauti, jau vakaras. Krž.
į ãkį plė́šti miegoti: Gali sau plėšti į akį, kas neleidžia. Ll.
į ãkį prapū̃sti kurį laiką miegoti: Lig pietų prapūtė į akį ir dar žiovauja. Jnšk.
į ãkį pùlti
1.patraukti dėmesį: Pirmas, kas puola Joniukui akin, yra maišelis, tas pats maišelis, kurį tėvelis, išeidamas iš namų, kadaise ant pečių išsinešė. Bil.
2.patikti: Abiem jautis labai puolė akin, ir jie susitarė šitą jautį pavogti. LTR.
į akìs pùlti
1.patraukti dėmesį: Niekas neįtikėtų, jog aš iš pirmos beveik dienos puoliau jam į akis. Kudir. Tas trečias skyrius, mažiau puolantis į akis, reikalauja paaiškinimo. Pt.
2.ginčytis, priešintis: Į akis puola, pasiutusi be galo. Jdr. Ans yra toks gvaltaplėša: puola visiems žmonėms į akis. Kl. Vaikas, ale jau akysna puola. Nč. Kad puls į akis kaip katė. Kair.
3.įkyriai pristoti: Bjauris tų žąsų – puola į akis. Grg.
į akìs pùltis patraukti dėmesį: Toks apsirėdymas visiems puolasi į akis. Gs.
į ãkį pū̃sti miegoti: Atsigulk, šiltai užsiklok ir pūsk į akį ligi aušros. Vdk. Valsčiuje raštininkas su staršina būtų dar pūtę į akį bent iki priešpiečio. Žem. Žiūriu, anas sau kaip pučia akin ir nė negirdi, ką jam sakau. Mlt. Pūsk gerai į akį. Snt. Pučia sau į akį, ir baigtas kriukis. Daut.
į akìs rìgzti įkyriai kibti: Vaikas nežiūro: ar jam senas, ar jaunas – rinzga visiem in akis, ir gana. Ūd. Ko ryzgi man į akis?. Pns. Ko tu man ryzgi akysna, atstok nuog manęs!. Vrn. Ryzga į akis, neatsiginu. Dkš.
į akìs skver̃btis įkyriai lįsti: Eikit lauko, ko į akes žmonėms skverbiatės?. Rdn.
į akìs smègti patikti: Tau tiktai Bronelė į akis ir smenga. Trk.
nórs į ãkį smeĩk apie tamsą: Troboj buvo tamsu, nors į akį smeik. Vencl.
į akìs spìginti stačiai sakyti: Spigina į akes: tu šioks tu toks!. Krš. Kiekvienas bara: spigina į akis, jog tai dykų dykai esą gaišinami pinigai. Žem. Ėmė viską į akis spigint, ką tik žinojo. Jnš.
į akìs spìrginti stačiai sakyti, rėžti nemalonią tiesą: Kam tau reikėjo spirginti į akis?!. Užv.
į akìs spìrti niekinti: Dabar užaugę vaikai tėvams į akis spiria, o ne ačiū sako. Šl.
į akìs spjáudyti žeminti, niekinti: Jam čia niekas nespjaudo akysa. Lp.
į ãkį spjáuti
1.liautis gerbti, atsikratyti: Spjauk į akį tokiam vyrui – ar nerasi kito?. Jrb. Geri tėvai, man vis nespjauna akin. Str.
2.nekreipti dėmesio: Netikėk, spjauk į akį ir daryk savo. Šl.
į akìs spjáuti
1.niekinti: Šis paleistuvis man į akis spjauna!. Vien. Kur aš beeičiau, kad tik į akis nespjauna, ir gerai. Sk.
2.nekreipti dėmesio: Tespjaunie į akes tokiems liudininkams. Krš. Spjauk tu jam akysna atsikrenkštęs in jo tos ūtarkos. Arm. Dabar visiem spjaunu akỹs. Ds. Nepaisyk, ką jis šneka – spjauk į akis, ir eime. Gs. Ir tiki, ką kalvis sako?! Spjauk į akis. Kair.
į akìs sprãginti stačiai sakyti, rėžti nemalonią tiesą: Oi, koks tavo vaikas, tiesiai į akis man spragina!. Ps.
į akìs spráustis įkyriai pristoti: Spraudžias vaikas į akes, nori tų saldainių. Krš. Dievui ir daktarams nesprauskis į akes, neįkyrėk. Krš.
į akìs stóti viešai pasakyti: Stojau į akis ir išpasakojau. Ar.
į akìs sū́dyti stačiai sakyti: Sūdo į akis: tu tokia tu šiokia!. Klk.
į ãkį sudúoti išmiegoti kurį laiką: Kai atsiguliau, lig dvyliktos sudaviau į akį. Pn.
į akìs sulį̃sti daugeliui įkyriai pristoti: Sulindo visi vaikai į akis ir varvina snarglius. Jnš.
į akìs susilį̃sti keliems įkyriai pristoti: Ko dabar susilindote į akis?. Jrb.
į akìs sustatýti suvesti į akistatą: Sustatysiu jus į akis. Žem.
į ãkį šáuti miegoti: Abudu šauna į akį. Šv.
į akìs šokinė́ti piktai prieštarauti: Žodžio vaikams negaliu pasakyti – suvisam neklauso, į akis šokinėja. Vkš. Tu man akysan šokinėsi kaip žalektys!. Švnč.
į akìs šókti
1.priekabių ieškoti, būti pasirengusiam muštis: Aš su juo nesusišneku, jis toks piktas, tiesiog į akis šoka. Mrj. Per daug jau išdrąsėjo – šoka visiems į akis. Jnšk. Jin vyrą kaip šešką patiesė, kai jis jai į akis šoko. Sk.
2.ginčytis, priešintis: Nešok į akis, kaltas būdamas, juk visi žino, kad ėmei. Škn. Vaikas čirkšdamas šoka į akis. Vvr. Kad tik ką pasakė, taip ir šoksta į akis. Sur. Jeigu jau merga būdama į akis šoka, tai kas iš jos bus, kai paliks boba?. SnV. Senė buvo bešokanti į akis. Balt. Tiktai ką pasakysi, tai kad šoka akỹs. Ds. Kad ji nusileistų, nutylėtų girtam, bet ne – šoka į akis!. Cinz. Sūnus tylėjo. Gerai, kad jis neišmoko šokti į akis. Mart.
3.lįsti artyn: Ponadievui ir klebonui į akis šoka, o ubagus varo laukan. Šts. Berniukas įėjo tvartan, visos kiaulės šoko jam akysnan. Prng.
į ãkį tráukti miegoti: Na dabar trauks per dieną į akį ana. Klp. Jis pernakt traukė į akį, todėl dabar nemiega. Skr. Atsiguli, ligi pietų trauki į akį. Jrb.
į akìs tráuktis apimti (apie miegą): Į akis man miegas traukias. B.
į akìs užspjáudyti pažeminti, paniekinti: Kiek kartų bjaurų žodį ištarysi, tai tiek kartų jam akys užspjaudysi. Gmž.
į ãkį važiúoti priekaištauti: Gaspadorius suprato, kad važiuoja jam akin, ir daugiau valgymų pataisė. Kp.
į akìs véiza arti (mirtis): Matai, kad tas tėvas mirs, kad jau smertis į akis veiza. Sd. Jau smertis yra į akis veizėjęs. Plt.
į akìs žìbinti
1.tykoti norint gauti, bet nedrįstant prašyti: Tos Marės vaikai atlėkė ir žibina akis, kad tik ką numestai. Al.
2.stačiai sakyti, gėdinti: Tai žmogus, stačiai akysan žibino žibino kaip žarijom. Ml. Ot tai draugas, žibina tiesiai akys[na]. Dbk.
į akìs žiūrė́ti
1.priekaištauti: Nedaryk nieko – pagadinsi, paskui žiūrėk tau į akis. Dkš.
2.tykoti, tikintis gauti: Jei savo turėsi, kitiems į akis nežiūrėsi. Mrc.
3.grėsti: Jis puikiai žinojo, kad mirčiai į akis žiūrėti jam niekad nepasitaikė. Vencl. Jiems malonus yra pats pavojus žiūrėti mirčiai akysna. Blv. Jis vis tebėra atkarus, nors į akis ir senatvė žiūri. Ps. Ir čia jau visiems badas žiūri į akis. Pt. Jokūbas negauna darbo, neturi uždarbio, badas jau žiūri jiems į akis. Žem.
4.patirti: Kas kartą matė saulės patekėjimą nuo Beš Tau viršūnės, tas laimei į akis žiūrėjo. Vien.
nė̃ į ãkį visiškai (ne): Neapkęs to Oliaus nė į akį. Trk.
neĩ į ãkį neĩ į aũsį visai mažai: Kiek čia ko tebuvo, nei į akį nei į ausį. Užv. Kiek ten ana atnešė, pačius juokus – nei į akį nei į ausį. Krš.
ikì akių̃
1.labai daug: Pasisodink tą šniūrą braškių, tada turėsi darbo lig akių ir uogų. Rm. Dabar, vasarą, darbo visiems iki akių. Mrj. Gerose vietose darbo lig akių, o pavalgyti lig širdies. Ggr. Valgyti lig akių: sėskim ir ėskim. Pšl. Miego palig akių!. Lp.
2.labai (girtas): Iki akių pasigėręs. N.
ikì akìs ùžpilant pasigertinai (duoti gerti): Davė visiems iki akis užpilant degtinės gerti. Tat.
iš akiẽs
1.apytikriai, nepatikrinus: Aš iš akies matau, kad tų šiaudų neganės. Pc. Iš akies pasakė, kiek kaštuoja. Rod. Iš akies reikia apspręsti, kiek čia gali būti. Kl. Ko lauki, kirpk iš akies. Jrb.
2.iš pažiūros (spręsti): Kiaulę pirko, iš akies mokėjo – nesvėrė, nieko. Mžš. Taip nieko nebus: iš akies kiaulės nenupirksiu, reikia truputį rankoms priimt. Rm. Svarų nebuvo, tai iš akies įpylė tų miltų, ir viskas. Škn.
3.pamačius: Šuva iš akies pakėlė kiškį. Rm.
4.netaikant: Iš akies šauna. Grž.
iš akių̃
1.prievarta (atimti): Iš akių pinigus iškabina. Nt. Turėtų mums viską atiduoti, iš akių išplėštumėm!. Žem.
2.sakoma išvarant, pavarant: Ko čia lendi, kurio nelabojo nori, nešdinkis greičiau iš akių!. Vvr. O Dagiukas, kas jis, ne jaunikis? – Eik tu man iš akių su tuo tavo Dagiuku! Aš noriu geresnio. Simon. Eik iš mano akių: kad tavo čia nė kojos nebūtų!. Rod. Neklausys – teeinie iš mano akių!. Mont. Varyk juos man iš akių, tegu eina sau!. ŠR.
3.prastai, atmestinai: Jis viską iš akių dirba. Rmš. Visi daboja: kad tik iš akių padaryt. Dglš. Man nepatinka toks darbas tik iš akių. Mrj.
4.apie pradingimą: Iš Šakių ir iš akių. Šk. Kai tik vilkas išnyko iš akių, tai lapė tuojau – drykt nuo avino žemyn ir už gerklės jį. Piet. Mūsų maža šeimynėlė, stovėdama prieangy, mosuoja jiems skepetukais, kol jie mums iš akių išdyla.... Pt. Jos (gaidos) mano akyse susiliejo į vieną didelį juodą lopinį ir dingo iš akių. Šein. [Petrutė] kurį laiką buvo dingusi iš akių, o anądien susitiko netikėtai gatvėje. Ap.
iš akių̃ išeĩti būti neprižiūrimam: Kai tik iš akių išėjo, taip ir gero nėra. Jrb.
iš akių̃ išléisti
1.nesaugoti: Tik išleisk iš akių, tuojau ir ištrės (išbėgs). Ms. Tas senis įtartinas, jo negalima išleisti iš akių. Pš.
2.apie prastai padirbantį: Menkas meistras, dirba tik iš akių išleisti. Kp.
iš akių̃ ìšluptas labai panašus: Ale jau iš akių išluptas, kaimyno kaimyno vaikis!. Skd. Gustis buvo pats tėvas, iš akių išluptas. Plt. Tas buvo iš akių išluptas į tėvą ir ant povyzio, ir ant proto. Lž. Iš akių išluptas tėvas. Kv.
iš akių̃ išlùpti įžūliai prašant gauti: Prašus kaip čigonas, iš akių išlupa. Dkš.
iš akių̃ išnỹkti nutolti, būti nematomam: Jisai išnyko ižg akių. Dk. Kol klajūnai išnyko iš akių, jautakiečiai stovėjo ant vieškelio ir nesiskirstė. Vien. Stovėjau ir laukiau, kol [Gundė] visai iš akių išnyko. Šein.
iš akių̃ išplė́štas labai panašus: Ale ir panašumas! Jurgiui iš akių išplėšta!. Simon. Dalia – kaip tik motina, iš akių išplėšta. Erž. Ta mergučė tikra iš akių išplėšta motina. Skr.
iš akiẽs lùptas labai panašus: Jonis iš akies luptas tėvas. Varn.
iš akiẽs mẽtus apytikriai: Iš akies metus, man rodos, kad čia nėra tų šešiasdešimt arų. Jnš.
iš akių̃ mẽtus apytikriai: Iš akių metus bus čia penki hektarai. Yl.
iš akių̃ mùštis turėti palinkimą: Tu pats niekus plepi: nuo pat mažens jam iš akių mokslas mušasi. Žem.
iš akių̃ neišléisti
1.nuolat stebėti, prižiūrėti: Neišleis iš akių nieko, ką jam padariau. ŠR. Arklių reikia iš akių neišleist, jie gali sudvaliuot į burokus. Sk. Benediktas ant aukšto išbuvo gal valandą, ne visą laiką žiūrėjo į Vaciaus kiemą, bet ilgesnį tarpą vis dėlto iš akių neišleido. Ap. Kaimelio gyventojai, nė valandėlės neišleisdami iš akių pilkšvai žalsvų kareivių, skubiai kasė į žemę savo mantą. Cvir.
2.rūpintis: Čia dirbo toliau mokslo darbą ir neišleido iš akių savo tikslo. rš.
iš akių̃ neĩti nuolat matyti, prisiminti: Stengiaus jo nematyti, žiūrėjau tai į langus, tai į sienas, bet jis vis nėjo iš akių. Šein.
iš akiẽs nekrìtęs labai panašus: Jis lygiai toks kaip tėvas, nė iš akies nekritęs. Lš.
iš akių̃ nepaléisti
1.nuolat stebėti, prižiūrėti: Vaiko iš akių nepaleisk. Mrj. Kad radai, tai jau tu jo nepaleisk iš akių. Lp. Duris trenkdama ji įeina į virtuvę ir nepaleidžia Barbės iš akių. Simon. Loja nepaleisdamas iš akių Luko ir Beno. Ap.
2.sekioti, asistuoti: Tik vienas Balsių Petras štai jau treji metai nepaleidžia Katrytės iš akių. Myk-Put. Pats gi žinai: iš akių nepaleidžiu. Gric.
iš akių̃ paléisti liautis stebėjus, prižiūrėjus: Paleidau mergicą iš akių – nežinau, kur jinai dingus. Rs. Nė minutės negali paleist vaiko iš akių – žiūrėk, ir pasidarys ką. Ėr.
iš akių̃ pamèsti nustoti matyti stebimąjį: Šituos čižynuos įlindo, ir pamečiau iš akių. Užp. Užsidoksojau į karabelninkus, ir pamečiau jus iš akių. Brt. Tą turime bent mes, jų palikuonys, iš akių nepamesti. Pt. Ta senutė, irgi žiūrėjusi į galvą, vis taisinėjusis akinius, dabar plaukiančią galvą pameta iš akių. Ap.
iš akiẽs plė́štas labai panašus: Taip panašus į amžinatilsį mano vyrą, tiesiog iš akies plėštas. Cvir.
iš akių̃ prapùlti
1.išsinešdinti: Žiūrėk, kad kaip bematant iš akių prapultum!. Alk. Prapulk iš akių!. Vvr.
2.pasišalinti: Nei nepamačiau, kaip jis prapuolė iš akių. Alz.
iš akiẽs tráuktas labai panašus: Pati suvis panaši į savo matušę – iš akies traukta. Jnš.
iš po akių̃ esant akivaizdoje: Dingo iš po akių. Vlkv. Jis iš po akių pranyko. Brt. Man iš po akių vilkas paėmė paršą. Grš.
nuo akiẽs apytikriai, nematavus: Nesvėriau, bet nuo akies atrodo, kad tiks. Gs. Pjauk nuo akies. Mrj.
nuo akių̃
1.apie pasišalinimą: Eik tu nuo mano akių, nuobrade!. Bgt. Bėk nuog ma[no] akių, kad aš tavęs neregėčiak. Grv. Ten, žalioje pievelėje, po ūksmingais krūmais, nuošaliai nuo kelių ir akių. Katil.
2.iš akivaizdos: Nors nuo akių atėmiau nereikalingus daiktus. Rm.
nuo akių̃ atmèsti prastai, greitosiomis padaryti: Jis bet kaip padirbo, nuo akių atmetė. J.
nuo akių̃ atmestóji atsikratymas sunkaus darbo: Aniems by tik nuo akių atmestoji. Užv.
nuo akių̃ nueĩti padvėsti: Ir gyvuliai nuog akių nueina. Upn.
nuo akių̃ nuléisti neprižiūrėti, nusisukti: Nenuleisk vaiko nuo akių, kad į vandenį neįkristų. Pn. Kad tik nuleidai nuo akių, ir nuėjo kažin kur. Ds.
nuo akių̃ numèsti prastai, greitosiomis padaryti: Kitas meistras tik nuo akių numeta, o ne padirba. Gršl.
nuo akių̃ paléisti neprižiūrėti, nusisukti: Žiūrim ir žiūrim, nuo akių nepaleidžiam vaiko. Pc. Kam paleidai vaiką nuo akių?. Šl.
per akìs
1.labai daug, užtektinai: Jos mėgsta apmokėti pinigais, kurių dabar turi per akis ir kurie jau pradeda pamažu savo vertę pamesti. Simon. Už darbą aš jam sumokėjau per akis. Pnd. Užteks visa ko per akis, numirsime, paliksime viską. Bsg. Per akis žolės, bus gyvuliams ėdimo. Jnšk. Ganyklų buvę per akis, gyvulių laikę daug. Skr. Mes obuolių nepirkdavom, savo per akis turėdavom. Skrb. Vietos per akis: seniai vieni riogso, o šitoks namas!. Mžš. Dabar tai gyvenimas – pašaro per akis. Šmn. Dabar mes sotūs per akis, apsivilkę. Antš. Blogai, kai galas su galu nesueina, bet dar blogiau, kai visko per akis. Avyž.
2.matant, akivaizdžiai: Nėr kas jam sakyt, per akis vagia, ir gana. Ut. Neis per akis vogt malkų. Dglš. Virtuvą per akis pavogė.... Žem. Na ir griebia per akis. Mrj. Per akis pavogė nuo ratų botagą. Jnšk. Per akis šernai lenda ir kasa. Šmn.
3.drąsiai, įžūliai: Kad ji tokia čirkšlė, eina, lipa per akis, ir gana. Mrj. Per akis grūdas kaip pašėlusios tos bobos. Sk. Tu man drįsk taip per akis ir meluoti!. Gs. Per akis lenda prie manęs. Ėr. Melagiai tokie, ką ten – per akis meluoja. Trk. Sako, nuo karalių negali atsikaropyti, visi lenda ir siūlijasi per akis. Vien. Tu, Veronika, manęs neapgaudinėk per akis. Dovyd.
4.smarkiai: Kiauras stogas – kaip ėmė lyt, per akis bėga tas vanduo. Brb.
5.greitai, kaipmat: Turguje žmonės sūrius per akis išgraibstė. Jnš.
6.visai arti, čia pat: Mirtis buvo per akis. Msn.
7.iš anksto: Jei būtume žinoję per akis, būtume daiktus vežę. Vlkv.
per akìs braukýti gėdinti: O tu man su gėda per akis nebraukyk, parše!. rš.
per akìs eĩti daug privisti: Neturėk katės, tai pelės per akis pradės eit. Trgn.
per ãkį iškìšti pralenkti: Tai ana tave per akį iškišo. Škn.
per akìs išlìpti labai įkyrėti, nusibosti: Jau per akis išlipa tas ravėjimas. Aln.
per akìs išlį̃sti
1.suteikti daug vargo, įkyrėti: Kai tu šitaip šlavinėsi, tai kožna sėkla per akis išlįs. Ds. Žemė per akis išlindo. Čb. Gal tu manai, kad žemė tau deramai liks, pamatysi, kai ji tau per akis išlįs. Bgt.
2.nuvilti: Šitas užudarbis tau per akis išlįs. Ds. Tie aštuoniasdešimt litų per akis išlenda. Kvr.
per akìs kìšti
1.labai remti: Kiša ir kiša per akis tam vaikui. Pd.
2.per daug valgydinti: Tie tėvai tiem vaikam per akis kiša, o kaip nugeibę, teip nugeibę. Sk.
per ãkį knìsti išjuokti: Neknisk per akį!. Mžk. Jis tau per akį knisa – kaip tu nesupranti?. Šl.
per akìs lìpti labai dažnai lankytis: Anys per akis lipa. Lb.
per akìs lį̃sti labai įkyriai kibti: Ji moka per akis lįst prie vyrų. Ėr.
per akìs užmèsti priekaištauti: Rūstai mumus kalbėjo užmesdamas mumus per akis. Bret.
per akìs užsvìlinti sugėdinti: Aš anam ažsvilinau per akis, tada aptilo. Grv.
po akimìs akivaizdoje, čia pat: Padėk peilį po akimis, kad nereikėtų ieškoti. Jnš. Avys čia pat po akim sukos ir vėl nebėr. Sk. Oi eisiu eisiu, barsiu mergelę po šeimynos akelėm, kad šeimyna girdėtų. Vrn. Aš nenoriu, kad ji čia kėpsotų po akimis, karti ji man kaip pelynai. Krėv. Ir jis tai ėmęs valgė po jų akim. Bret. Pradėjo po akim jų merėt ir bailaut. Dk. Jis tvarkdarys, o tokia netvarka po akim. Katil.
po akių̃
1.akivaizdoje: Padėk po akių, tai gal neužmiršiu. Gs. Pinkis vis po akių, vis pajuokuok su jaunikiu. Žem. Du sūnu patiesė po mano akių, pražilau per vieną naktį. Krš. Pasidėjo batus po akių ir atsisėdo. Lg. Išderkliojo tą žmogų po visų akių. Plt. Vienu smūgiu perkirto po mano akių, – pritarė kitas. Piet. Tėvams stengėsi nesimaišyti po akių. Paukš. Šulinys visada turi būti po akių; šitai žinojo Juza. Balt.
2.priežiūroje: Duktė augo po motinos akių. Kair.
3.bematant: Visi puolė zuikį gaudyt, bet vis jis jiems tarp rankų išspruko ir prapuolė po jų akių. Klp.
po akių̃ àtkištas čia pat: Patogūs fabrikų dirbiniai atėjo prie pat namų; jie po akių atkišti, nuo jų atsisakyti negalima. Katk.
po akimì neĩti nesisekti: Neina po akia žmogui, ir gana, gali šokinėti kiek nori. Vvr.
po akimìs parpùlti nusižeminti rodant pagarbą: Ir broliai jo nuėję parpuolė po jo akim ir bylojo. Bret.
po akimìs puldinė́ti nusižeminti nuolat rodant pagarbą: Ir mes puldinėkimeg po jo akim. Dk.
po akimìs pùlti Sir. nusižeminti rodant pagarbą: Čia atėjo vienas vyriausiasis bažnyčios ir puolė po akimis jo bylodamas: – Duktė mano dabar numirė. Bit.
po akimìs statýti akivaizdžiai rodyti: Ir pasninkavo, ir meldės, ir gundymus šėtono pergalėjo, statydamas mums po akimis didumą algos. Dk.
po akių̃ statýtis įsivaizduoti: Ką gyvai po akių statytis. K.
nė̃ po akių̃
1.visiškai (nenorėti matyti): Ko ko, o vyro ašariaus nė po akių kad nematyčiau!. Lkš.
2.labai (nekęsti): Nekenčiu nė po akių: jis tegyvenie kaip sau nori!. Grdž.
prie akių̃
1.akivaizdoje: Prie mano akių pasimilžo ožką: tris lyterius primilžo. Skr. Neik niekur, būk čia prie akių. Ėr. Prie akių kaip šilkas, už akių kaip vilkas. Sim. Kad namuose būtų vakarėlis prie mano akių!. Lb. Dieną abudu sustvėrę ir vaikšto prie žmonių akių. Šmn. Kitą sykį gyvatė prie mūsų akių į žemę įlindo. Krš.
2.viešai, kitiems esant: Ko čia žargliojies prie visų akių. Vkš. Jis man padarė gėdą prie akių. Rm. Prie akių tai jis taip sako. Alk.
prie keturių̃ akių̃ esant dviese, slapta: Ponas Povilas prašė mane su tėvu ir broliu pakalbėti prie keturių akių. Marc. Pasišnekėjo prie keturių akių. Lkš.
prie pàt akių̃ visai netoli: Pasistatė tą trobelę prie pat akių, ir dabar kaip šašas ant nugaros. Jnš.
prieš akìs
1.čia pat: Broliukai, gi žiema prieš akis!. Vien. Eik gyvulių šertis, jau vakaras prieš akis, vis reikia sakyt kaip mažytei. Sk.
2.priekyje: Nieko prieš akis nematyti. Rm. Paėjau kiek – tokia siena išaugo prieš akis, mat miškas pasirodė. Vdk. Iš kiemo visa užšalusi upė prieš akis. Daut.
3.ateityje: Dar visas darbas prieš akis tebestovi, niekas nedirbta tebėr. Kp. Prieš akis dar daug laiko. Pn. O juk visas gyvenimas dar prieš akis. rš. Jam dar prieš akis kareiviai (tarnavimas kariuomenėje). Vvr. Jam dar tiek dienų prieš akis. Dovyd. Visa diena dar prieš akis. Ap.
4.vaizduotėje: Paskui viskas pradeda lyg ryškėti, kilti prieš akis. Balt. Jam iškilo prieš akis tolimų laikų vaizdas. Vencl. Aušrai tučtuojau iškilo prieš akis jų pirmoji pažintis su Urvakiu. Mik.
prieš (kieno)akìs kam pasirodyti, pasipuikuoti: Ir Filiomena, ir mano sūnus labai brangų grabą užsakė. Į žemę... Mat prieš žmonių akis.... Dovyd.
pro akìs visai arti (praeiti): Greit prašvilpė pro akis, nepaspėjau pamatyt. Ėr.
pro akìs prabė́gti greitosiomis prisiminti: Tokia keista buvo gamtos ramybė aplinkui. Gal todėl, kad neseniai pro Jorio Globio akis prabėgo šiurpus istorijos šiukšlyno knibždėlynas. Ap.
pro akìs praléisti nepastebėti: Kaip jis galėjo praleisti pro akis tokį šlamštą?. rš.
skersà akimì paveizdė́ti rodyti nepasitenkinimą, pykti: Paveizdėjau skersa akia ant jo. J.
su dryžomìs akimìs girtas: Buvau su dryžomis akimis, tai neįžiūrėjau. Gs.
su tomìs pačiomìs akimìs nemiegojęs: Kai katrą naktį su tomis pačiomis akimis atsiguli ir atsikeli. Ds. Su tom pačiom akim aš šiandie atėjau. Br.
su akimìs mė́tlioti stengtis patraukti dėmesį, vilioti: Saugokis tokios, kuri, draugystėj vyriškių būdama, labai yra drąsi, mėtlioja su akimis ant visų. P.
su akimìs nudùrti labai nužiūrėti: Mane mergos ir ten pagatavos buvo su akim nudurti. Jnš.
su akimìs nurýti labai ko norėti (valgyti): Jau aš tą vyšnasokį su akims nurysiu. Skr.
su akimìs sė́ti žvilgčioti: Su akim tik sėja, tik sėja!. Ml.
su akimìs suválgyti apie labai ko norintį: Tokios skanios bulvės: su akims gali suvalgyti. Erž.
tarp keturių̃ akių̃ esant dviese, slapta: Vieną rytą tarp keturių akių teisme pasipasakojo Rolfas Brinkas savo ištikimam kolegai. Šein. Vieną sykį tarp keturių akių net apsiverkė, atvirai pasisakydamas savo simpatijas ir antipatijas. Andr.
ties akimìs čia pat: Aš linksmas, o čia ties akimis memento mori. Šein.
ties akių̃ statýti akivaizdžiai rodyti: Saugojimas gavėnios... keturių dešimtų dienų metinykėmis ceremonijomis ties akių statytas. Dk.
už akių̃
1.į priekį, priekyje: Užjojęs už akių bėgantiems, kunigo tarnas užriko. Piet. Užbėk arkliui už akių, ir pagausi. Kp. Jis man užlindo už akių, ir nebemačiau, kas ten buvo. Pn. Palauk palauk, nesiskubink įvykiams užbėgti už akių!. Vencl. Šiandien saulei už akių užbėgau (atsikėliau prieš saulės tekėjimą). Brs. Visiems savo vieta, savo keliai tose platybėse, nėra ko kits kitam už akių lįsti. Vaižg. Nenorėčiau jam už akių pulti. Juk jis vyresnis už mane. Simon. Anicetas pašoko, tarsi spyruoklės išmestas, ir puolė bėgliui už akių. Avyž.
2.ateityje: Dar visa diena už akių, atrodo, kad bus graži. Rsn. Už akių vaikams viskas dar. Vdk. Kas yra už akių, negali žinoti. End. Ligi penktadienio prie malkų neateisiu – dar vis darbai už akių. Šv.
3.nesant, nematant: Akyse geras, o už akių nežinai koks. Jnšk. Už akių visko prišneka. Pn. Draugas geras – akyse giria, už akių spiria. KrvP. Akyse piestu šoksta, už akių varlės nepaveja. Kpr. Akyse lapė, už akių vilkas. Mrk. Akėse geras, o už akių velnius mala. Krš. Pas mus to nėra... aš kaip akyse, taip ir už akių. Žem. Į akis nesako, o už akių šuniu loja. Ds. Už akių tai jis Dievas žino ką šneka. Alk. Mums ne naujiena panašūs išpuoliai, tiesa, dažniausiai už akių. Avyž.
už akimìs tuoj pat: Nauji metai už akimis. Šts. Pietai už akimis. Šts.
akìs už ãkį atsilyginant tuo pačiu, kerštaujant: Girdėjot, jog pasakyta yra: akį už akį ir dantį už dantį. Bit. Taip iškirtęs tam žmogpalaikiui akį už akį, anot to, aš vis dėlto neketinau savųjų ginti. Vaižg. Būtautaitės pašalinimas iš tarnybos taip pat nebuvo pamirštas ir puikiai patarnavo principui pateisinti – akis už akį, dantis už dantį. Gruš.
už gražiàs akìs
1.šiaip sau: Jie niekam neduoda pinigų veltui, tiesiog šiaip sau, už gražias akis. rš.
2.įsiteikus: Gavo tarnybą už gražias akis. Prn.
už akių̃ užbė́gti
1.išvengti, sutrukdyti: Mes turime užbėgti už akių visiems galimiems netikėtumams. Mik. Gyvenimui nebuvo galima užbėgt už akių. Viena maža nelaimė griovė visas viltis. Cvir.
2.pralenkti, nurungti: Užsigautų, amžinu priešu taptų, jei kas išdrįstų už akių užbėgęs iš jo šitą garbę paveržti!... Krėv. Knyga eina į pabaigą, niekas nebesuspės užbėgti už akių. Avyž. Ką gi aš besakysiu, kai tu, Serafimai, visiems užbėgi už akių. Švaist.
už akiẽs užkliū́ti patraukti dėmesį: Mokytojas šaukdavo atsakinėti ta pavarde, kuri jam geriau patikdavo ar greičiau užkliūdavo už akies. Andr.
už akių̃ užlį̃sti sutrukdyti pasireikšti: Žmogui niekad nereikia už akių užlįsti: daro – tegu daro. Ds. O dabar išėjo kaip kaimynams Stundžiams: užlindo kiti už akių, ir likom durniaus vietoj. Avyž.
akìs ir ausìs ganýti stebėtis: Dievulėliau, ganiau savo akis ir ausis, stebėjaus, kokio gražumėlio ir skaistybės dar esama po dangum. Trein.
ãkys ne duõbės
1.nepatogu, gėda (ko nedaryti): Akys ne duobės, reikia nusimanyti ką pavaišinti ir kiek. Lk. Apie ūkį, prie pieno, prie centrifugos; kaip nėra kam – reikia dirbti. Kaip yra sakoma: akys ne duobės. Žem. Akys ne duobės: daktarui reikia duoti. Kv.
2.daug nori: Akys ne duobės – visko nori, kad tik pamato. Jnš.
kaĩp akìs apie labai pilną, sklidiną: Sklidinas kaip akis. Kv. Atnešk stiklą vandens, tik kad būtų pilnas kaip akis. Alk. Kūdra kaip akis sklidina vėsaus vandens. Avyž. Pripylė stiklinę kaip akį – nė pakelt negaliu. Kair.
kaĩp ãkį labai (myli, saugo): Dėdė sūnų mylėjo kaip akį ir užaugino kaip dievaitį. Simon. Ale saugot tai kaip akį reikia. Rt. Kaip akį Edvardo tėvas saugojo tą gojų. Dovyd.
kaĩp ãkį kaktojè
1.rūpestingai: Neturtėliams ne dyvai nušlypti... Bet Kovalyčia, vienturtė, kaip akis kaktoje užlaikoma, lyg paukštis klėtkoje. Žem. Čia saugoja mišką kaip akį kaktoje. Akm. Jei nusipirkai, saugosi kaip kaktoj akį. Gršl. Aš mylėsiu tave kaip akelę vieną kaktoj. Trk. Jei pirktą sijoną nusipirkai, saugosi kaip akį kaktoje. Dr.
2.visiškai (nematyti): Jei ne tos bulvės, matytų kaip kaktoje akį. Ms.
3.vienintelį (turėti): Tą vieną mergelę turėjau, kaip akį kaktoje. Nmk.
kaĩp sàvo akiẽs lė̃lę rūpestingai: Bet nei klausyti neklausė Gilšis, kurį tėvas buvo palikęs dvare ir kuriam buvo įsakęs, kad Ilgio kaip savo akies lėlės prižiūrėtų. Krėv. Tave saugosiu kap savo akies lėlelę. rš.
kaĩp sàvo ãkį rūpestingai: Bijodamas, kad ir man taip neatsitiktų, saugojau ją kaip savo akį. Marg. Bet Rozalija saugojo jį kaip savo akį ir net guldama pasidėdavo sau galvūgaly. Balt. Saugoja kaip savo akį. Dkš. Mama bijojo, kad Pranukas laukuose nesušaltų, ir įsakė man jį žiūrėti kaip savo akį. Vencl.
kaĩp akiẽs mìrksnyje labai greitai, staiga: Kurie bus gyvi, tuojaus persimainys kaip akies mirksnyje. Bret.
kaĩp akiẽs vỹzdį rūpestingai: Apsaugokiam kaip akies vyzdžių. Bret. Apsaugok mane kaip akies vyzdį akyje. prš. Saugojai mus kaip akies vyzdžius akies savos. brš.
kaĩp akimì blàsterti bematant, greitai: Kaip akia blastert galiu padaryt. Vlk.
kaĩp akìs išdẽgęs
1.labai skubiai ir susijaudinęs: Kur čia su jais: tėvas su sūnum lekia pirmas, kaip akis išdegęs, Pilė su marčia susikabinusios, tik apie teatrus, apie balius tekalba – nė suspėti negali.... Paukš. Visi bėgo kaip akis išdegę. Vaižg. Nesuvokdamas ką darąs, nėrė iš kambario, paskui šoko ant motociklo ir nurūko it akis išdegęs. Mark. Ko leki kaip akis išdegęs. Lkš. Tie arkliai eina lyg akis išdegę. Gs. Leki kaip akis išdegęs. Pn.
2.patekęs į nesuprantamą padėtį: Puolė čia, puolė ten, ir stovi kaip akis išdegęs – nežino nuo kur pradėti. Nč.
3.visu smarkumu (dirba): Kaip akis išdegęs puolė visomis keturiomis. Pg.
kaĩp akių̃ ìšdegtas susijaudinęs ir greitai: Bėga kaip akių išdegtas. Jabl.
kaĩp akimì išmèsti visu platumu: Pievos tęsiasi kaip akia išmest. Arm.
kaĩp akìs išplìkęs susijaudinęs ir greitai: Ko čia leki kaip akis išplikęs?!. Pkr. Bėga kaip akis išplikęs. Pp.
kaĩp akìs išsibãdęs prastai nusiteikęs: Šiandie bindziniauja anas kaip akis išsibadęs. Švnč.
kaĩp akìs išsisvìlinęs apie labai skubantį: Aš skraidau kaip akis išsisvilinęs, o tu sėdi!. Arm. Kad bėga kaip akis išsisvilinęs. Pls.
kaĩp akìs išsvìlęs labai greitai: Na ir važiuoja – lyg akis išsvilęs. PnmA. Ko leki lyg akis išsvilęs?!. Dkš.
kaĩp akìs iššùtęs labai greitai: Nespėji žmogus kojos per slenkstį perdėt, ir vėl kaip akis iššutęs darban. Nč.
kaĩp akimì mataĩ labai daug: Ir žmonių prisirinkdavo kaip akimi matai. Srj.
kaĩp akimì mèsti visu platumu: Kaip akia mest – vis laukai ir laukai. Rod. Apsėta visur kaip akia mest. Kpč.
kaĩp akimì mìrkt bematant: Kaip akia mirkt ir padaro. Mlt.
kaĩp akiẽs užkrė̃sti atidžiai (saugoti): Taip žiūrėk, kaip akies užkrėst. Srj.
kaĩp akìs užmérkia žvilgsniu aprėpia: Javai į javą visoje dirvoje, kaip akia užmerkti gali, lygūs kaip nukirpti. Tat.
kaĩp akimì užmèsti labai daug: Kaip akia užmest taip žmonių privažiuoja daug į jomarką. Kpč.
kaĩp akiẽs užsikrė̃sti labai (bijo): Bijo kaip akies užsikrėsti. Lš.
kaĩp be akių̃ neatsargiai: Ėjo kaip be akių – kumštelėjo puodynę šviežaus pieno žemėn. Srv.
kaĩp į ãkį dùrtas labai aiškiai: O jeigu, kvailiu apsimetęs, ateisi rytoj, tai bosas tik rankas į šalis skėstels, ir suprasi kaip akin durtas. Dovyd.
kaĩp iš akių̃ ìšimtas labai panašus: Tas vaikas tėvui kaip iš akių išimtas. Šl.
kaĩp iš akiẽs ìšluptas labai panašus: Ale tas vaikas gryna tėvo išnara, kaip iš akies išluptas. Tl. Tėvas o tėvas, kaip iš akies išluptas. Užv.
kaĩp iš akiẽs išplė́štas labai panašus: Monika tiek daug kartų jam Kaziuko panašumą lygino: tikras tėvas, kaip iš akies išplėštas. Cvir.
kaĩp iš akių̃ išplė́štas labai panašus: Kūdikis kaip iš akių jam išplėštas. N.
kaĩp iš akiẽs išsiplė́štas labai panašus: Ilgai nelaukęs susiieškojo medžio ir padirbęs Pirtininką kaip iš akies išsiplėštą. Up.
kaĩp iš akiẽs ištráukti visai tokį pat padaryti: Priduok man tavo nagus, tai aš parodyčiau, kas iš to! Lygiai tokią pat kalamašką kaip iš akies ištraukčiau, o gal ir geresnę!. Balt.
kaĩp iš akiẽs ištráuktas labai panašus: Jonas į tėvą kaip iš akies ištrauktas. Gmž. Visi vaikai in tėvą, kaip iš akies ištraukti. Vlk. Kaip iš akies ištraukta – mamos duktė. Zr.
kaĩp iš akių̃ ištráuktas labai panašus: Pašėlęs nusidavimas į pat tėvą, kaip iš akių ištrauktas!. Užv.
kaĩp iš akių̃ krìtęs labai panašus: Kaip iš akių motinos kritusi. Jabl.
kaĩp iš akiẽs lùptas labai panašus: Visai į tėvą – kaip iš akies luptas. Kl. Tėvas o tėvas – kaip iš akies lupta. Krš. Kaip iš akies luptas – tikras tėvas. Vlkv.
kaĩp iš akių̃ lùptas labai panašus: Dukrelė į mane panaši, lyg iš akių lupta. Mrj.
kaĩp iš akiẽs plė́štas labai panašus: Taip panašus į amžinatilsį mano vyrą, tiesiog iš akies plėštas. Cvir. Panašus į mamą – kaip iš akies plėštas. Mrk.
kaĩp iš akių̃ plė́štas labai panašus: Baisiai panašus į motiną – kaip iš akių plėštas!. Vl. Vaikas kaip iš akių plėštas – pats tėvas. Skdv.
kaĩp iš akiẽs tráukti visai tokį pat (gerą) daryti: Kad tu surūgtum su tokiais nagais! Kaip iš akies traukia!. Balt.
kaĩp iš akiẽs tráuktas Mžš. labai panašus: Visa tėvas, kaip iš akies traukta. Rk. Padabnas, kaip iš akies trauktas. Ds. Tavo raštas kaip iš akies trauktas Albino. Vb. Kur čia ne jo vaikas, jau kaip iš akies trauktas – grynas Kazas. Kair. Visi tamstos vaikai kaip iš akies traukti. Dl. Ot panašūs, kaip iš vienos akies traukti!. Vb.
kaĩp iš akių̃ tráuktas labai panašus: Parašytų, kad [mergytė] kaip iš akių traukta Emilija. Dovyd.
adatą pamatyti kito akyje žr adata
ašaras išspausti iš akių žr ašara
ašaras spausti iš akių žr ašara
ašaros sukasi akyse žr ašara
ašaras traukti iš akių žr ašara
aukso akį įdėti žr auksas
blezdingos akelė žr blezdinga
blizgenos pasipylė iš akių žr blizgena
brūkšmes traukti per akis žr brūkšmė
burbulus pūsti į akis žr burbulas
dangų matyti akimis žr dangus
dienos akimi žr diena
dienos akimis žr diena
dienos akyje žr diena
po Dievo akimis žr Dievas
po Dievo akimis atsistoti žr Dievas
Dievas duria žiburį į akis žr Dievas
Dievas užmerks akis žr Dievas
dulkes pūsti į akis žr dulkės
dūmus leisti (pūsti)į akis žr dūmai
giltinė stovi akyse žr giltinė
giltinė žvilgtelėjo į akis žr giltinė
godos peržėlę per akis žr goda
grabas akyse žr grabas
jaučio akimis žr jautis
jaučio akis žr jautis
kalnai už akių žr kalnas
kiaulės akys žr kiaulė
kiaulės akis [pa]imti žr kiaulė
kiaulės akis pasiimti žr kiaulė
kiaulės akis turėti žr kiaulė
kibirkštis pasimatė akyse žr kibirkštis
kibirkštys lekia (šoka)iš akių žr kibirkštis
kaip kielės akis žr kielė
kaip kripšlas akyje žr kripšlas
krislą įžiūrėti (kieno)akyse žr krislas
kaip krislas akyje žr krislas
kobinukai akyse žr kobinys
kaip kumščiu į akį žr kumštis
maukna nukrito nuo akių žr maukna
Mauša lenda į akis žr Mauša
miglą įpūsti į akis žr migla
miglą leisti į akis žr migla
miglos nuslinko nuo akių žr migla
miglą (miglas)pūsti į akis žr migla
miltai byra per akis žr miltai
mirčiai žiūrėti į akis žr mirtis
monus leisti į akis žr monas
monų privaryti į akis žr monas
muilo burbulus leisti į akis žr muilas
muses gaudyti akimis žr musė
pirštu ataduria į akį žr pirštas
purvų prisisvaidyti į akis žr purvas
raiščiai nukrito nuo akių žr raištis
kaip rakštis akyje žr rakštis
rasa pramerkė akis žr rasa
rizgimas į akis žr rizgimas
sarmatą išmesti iš akių žr sarmata
sąvėlės prisitrynė akyse žr sąvėlė
smėlį barstyti į akis žr smėlis
smėlio užberti ant akių žr smėlis
spitris lenda į akis žr spitris
spjovimas į akis žr spjovimas
dėl svieto akių žr svietas
šunio akį žr šuo
šuns akis turėti žr šuo
ugnis pilasi iš akių žr ugnis
ugnis plykst iš akių žr ugnis
vėjas pučia į akis žr vėjas
vilko akis žr vilkas
vilko akimis žr vilkas
žaibai išėjo iš akių žr žaibas
žaibus mėtyti akimis žr žaibas
žarijos išėjo iš akių žr žarija
žarijos iššoko (pasipylė)iš akių žr žarija
žarijų pasirodė akyse žr žarija
žemė užbiro akis žr žemė
žibainys pilasi (pasipylė)iš akių žr žibainys
žiburį durti į akis žr žiburys
žiburį parodyti į akis žr žiburys
kaip [su] žiburiu į akis žr žiburys
žydas lenda į akį žr žydas
žmonių akyse žr žmogus
dėl žmonių akių žr žmogus
žvaigždės eina iš akių žr žvaigždė
žvaigždės pasirodė akyse žr žvaigždė
žvaigždės rodosi akyse žr žvaigždė
kaip žvynas nukrinta nuo akių žr žvynas
žvirbliui užvarvinti ant akies žr žvirblis
aptaisýti
Apibrėžtis
taisýti, tai̇̃so, tai̇̃sė K, Š, Rtr, FrnW, KŽ; H161, R, MŽ, Sut, I, L
1. tr. SD169, K šalinti gedimus, daryti ką vėl tinkamą naudotis: Taisýk, kas pagedęs J. Pataisęs, kas buvo taisytina, ėmiau dalgį plakti J.Jabl. Trobesiai apleisti, daug taisýti reikėjo Plšk. Te nėr kas tai̇̃so – supuvę suvisu trobos Ck. Taisái ir taisái tą trantą (dviratį) – ir kaip tau kantrybės nepritrūksta! Šv. Laikrodžiai nėra sunkus darbas taisýti, tik kantrybės daugiau turėti [reikia] End. Tas televizorius, matai, nebgenda, ka geras [meistras] paėmė taisýti Trk. Kitą kartą jug nė kokių dirbtuvių nebuvo, kame tu paremontuosi, – patys dirbo, tai̇̃sė Yl. Vyras mašinas tai̇̃sė, kalvis buvo Všv. Reik ratus kaustyti, plūgus taisýti Pp. Dalgė reikia taisýt – atmušta Ūd. Kam jau tep taisai̇̃ kap pavalkus – pirk naują! Pv. Tiltas byra, ir niekas netai̇̃so Grv. Trioba taisomà (taisytina) Tj. Todėl tuo abu [gandrai], kaip reik tikriems gaspadoriams, vislab vėl taisýt ir provyt sukosi greitai K.Donel. Mesk, broliukai, rašytie, imk grėblelį taisytie LTR(Dkšt). Bernuželi balandeli, taisyk mun grėblelį LTR(Plt). Brolelis laukia, dalgužį tai̇̃so, taisýdams graudžiai verkia. O tegu tai̇̃sai, tegu neverkia, juk žino, kad negrįšiu JD514.
^ Ka kriaučius tai̇̃sė plūgą, ta jau nearsi Rd.
| refl. tr., intr. R288, MŽ385, Sut, Š: Ana tai̇̃sės dėl savęs, ta muno sesuo, ir ana susiaurino [palaidinę] Žr.
ǁ NdŽ daryti tinkamą važiuoti, šalinant nelygumus: Kelius reik taisýti, tus mažūsius keliukus Gd. Kad tik kur kelius taisýt, naujus tiltus daryt, šaltyšius ir šaukia vyrus Lš. Keliai buvo tai̇̃somi nuo ektaro: arba atidirbk, jei ne – mokėk pinigais Grv. Didiejai keliai buvo gerai tai̇̃somi Mšk. Savo kelius taisýdavai žmonys patys Gsč. Kelią reikdavo taisýt – žvyro reikia važiuot Všk.
| Taisykite kelią Viešpaties DP21, SPI69. Idant vėl ir mes taisýtumbim kelią Viešpati savam DP24.
| impers.: Sninga, šąla – tai̇̃so [žiemos] kelią Ėr.
| refl.: Keliai tai̇̃sosi NdŽ.
ǁ daryti, kad būtų tiesus: Taisau, tiesum darau SD290. Kap taisýsi [pradalgę], tai manę nedavysi Btrm.
ǁ LKT142(Kin), Ėr, Klt, Pb šalinti spragas, skyles, lopyti: Taisýti drabužius, kurpes NdŽ. Šaučius kokis buvo, tai̇̃sė čeverykus Mrc. Žiemą tinklus taisýdavom PnmŽ. Malkinės stogą tai̇̃sęs i nuo to stogo nukritęs Jrb. Tai bent ūkininkas: stogas vienos skylės, o taisyti nėra kam Šv. Dabar tai̇̃so itą šalią [stogo] Šlčn. Vengrai taisýdavo varinius katilus Rg. Jis viedrukus tai̇̃so Rmš. Niekas nebelopė kiūrančių stogų, nebetaisė tvorų J.Balt. Keršis dabar nuo ryto iki vakaro trynėsi po sodybą – aprišinėjo obelaites, taisė spragas J.Avyž. Išvydo kitu du broliu … laivėj su tėvu jų Zebedėju betaisančius tinklus savo Ch1Mt4,33. O paskui [pavadino] tuos, kurie tai̇̃sė arba varžė tinklus DP379. Rūbus taisyti N.
^ Netaisyk stogą – supūs; neparemk numų – sugriūs S.Dauk. Taisýtą daiktą ilgiau nešioji nekaip naują Trgn. Taisýtu rūbu ilgiau nešiosi Klt.
| refl. tr.: Žvirblis tai̇̃sos lopos trinyčius NdŽ.
2. tr. Rtr, BŽ83, L, DŽ šalinti klaidas, netikslumus, apsirikimus, nesklandumus: Taisýti rankraštį NdŽ. Taisýti tarimą NdŽ. Taisytinosias vietas ištaisysiu K.Būg. Taisytajame leidime palikta daug žemaitiškumų J.Jabl. Remdamasis tuo principu, jis visą gyvenimą taisė mūsų raštų kalbą J.Balč. Vaikai taisė savo klaidas, žiūrėjo viens kitam į sąsiuvinį, norėdami žinoti, kaip kurio parašyta Pč. Jis išdėstė visa, ką laikęs žodyne taisytinu ir ką kaip taisęs LKV246. Paėmęs sąsiuvinių krūvą taisyti, vėl kiūtojo lyg prikaustytas V.Bub.
| Tę ta sesuo dirbdavo, kvitas taisýdavo (klastodavo) – i papuolė Kln.
ǁ tarminį žodį keisti bendrinės kalbos žodžiu: Tai̇̃so visi tus žodžius, jergau, o tu senovės ieškai! DūnŽ. Netaisáu aš kalbos: šneku kuršėniškai kaip šnekėjusi Krš. Šneka [tarmiškai], ale jau tai̇̃so lietuviškai Šll. Tai̇̃so žodžius, žemaitiškai nebnora i bešnekėti Šll.
ǁ naikinti, išgyvendinti (negeroves): Priemonės taisýti visuomeninėms negerovėms NdŽ.
3. tr. KŽ, DŽ gerinti ką prastą, pašlijusį: Yr tokių, ka badu sveikatą tai̇̃so Krš. Tai̇̃so sveikatą – vaisiuką (prastą, pigų vyną) siurbia (juok.) KzR. Kava gerai – vidurius taiso K.Saj. Miežinis alus apetitą tai̇̃so Ps. Tai̇̃sė vaiką šitą, tai̇̃sė kalbą Drsk. Pasoga viską tai̇̃so, kad ir negraži ar sena [nuotaka] Ktk. Besivažiodamos vyskupas pasergėjo vyskupystė[je] nekurius dalykus taisytinus M.Valanč. Viską taisė mėlynos jo akys, tokios ramios ir lipšnios, jog už vienas jas negalima buvo jo kitaip šaukti kaip malonėjamu žodžiu: Mykoliuk Vaižg. Viseip manę šelpė ir mano reikalus taisė TS1900,1. Mintis apie laišką taisė jo nuotaiką rš. Taisýti šlovę NdŽ. Tai̇̃santis (vaisto skonį, spalvą) MedŽ123.
| refl. Š: Sako, kad anas (linas) nesigadina [ilgai laikomas], ale ans tai̇̃sos Škt. Jei krau[ja]s iš savęs netai̇̃sos, vaistų nebėr Grd. Tai̇̃sos nervai, tai̇̃sos apetitas Kp. Man po truputį tai̇̃sosi sveikata Krs. Sakom, gal einant mokyklėn jam baigs taisýtis kalba Krs. Amalis juto, kad jo nuotaika taisosi J.Dov. Jo reikalai pradėjo taisýtis NdŽ. Oras, diena tai̇̃sosi DŽ1.
ǁ daryti geresnį, tobulinti: Karas žmones gadina, o ne tai̇̃so Šmn. Maži vaikai reikia taisýt, o kai dideli užauga, tai nebe para Ds. Taisykime vieni kitus, tik be piktumų, be kerštų, be paniekinimų V.Kudir. Tik kvailys gali taip lengvabūdiškai taisyti pasaulį J.Gruš. Norėdami taisyti spaudos kalbą, turim pradėti taisyti mokyklą J.Balč. Apsireiškė ta motita tam sūnui ir sako: – Taisýk gyvenimą (ps.) Rm. Idant jisai … taisýtų mus ant to pasaulio Dvasia savąja šventąja DP135. Teikis mus taisyti ir mus, Pon, rėdyti, id teip gyventumbim, tave regėtumbim PK149.
| refl. P: Pasižada pasitaisyt, tai̇̃sosi Dg.
4. tr. NdŽ, Klt daryti derlingesnį, trąšesnį: Vešma torpių, taisýsma žemę Krš. Dobilai žemę gerai tai̇̃so Imb. Vai ką kalba apynėlis, sodelin augdamas: jei tu manę nesmaigysi, žemelę taisýsiu (d.) Drsk.
| refl.: Po pupų žemė irgi gerai tai̇̃sos Imb.
5. tr. DŽ, NdŽ, DūnŽ gydyti: To moterė išvažiavo akių taisýt Brž. Nedėkavoju už vaistus – geriau taisỹs Šil. Negirdėjom, kuom ten tai̇̃so [pasiutimą] Upn.
| refl. tr.: Taisýtis nervus NdŽ.
ǁ plombuoti (dantį): Vaikas da – jau dantis tai̇̃so: pirmi išbiro, da nespėjo atželt, jau vė tai̇̃so KzR. Tai̇̃sė, ale neištaisė gerai [dantų] Klt. Geriausia, kai be dantų: nereikia nė taisýt, nė niek Žl.
ǁ refl. R, MŽ, N, K, LzŽ, Pns, Pv, Lb, Trgn, Ds, Sdk sveikti, gyti: Kai tik pradėjau gert tuos vaistus, ir pradėjo taisýtis galva Jrb. Paguldė į ligoninę, ale prastai tai̇̃sose Stak. Pradė[jo] koja taisýties Aps. Gal jau tau tai̇̃sosi akys? Krs. Taisýkis, nepasiduok, netoli jau pavasaris! Dkš. Kada ligą nutvėrė (nustatė), tujaus pradėjo taisýties Lkv. Tėvas buvo suvisam sujukęs, dabar pamažu tai̇̃sos Vkš. Kas tai̇̃sės – pastaisė, kas mirė – pamirė Vrn. Ligonis nei miršta, nei tai̇̃sos Dglš. Praėjo mėnuo. Įpusėjo ir kitas, o Antanienė vis nesitaisė A.Vien. Visos kiaulės sirgo, bet jau kitos tai̇̃sosi Kt.
| prk.: Mūsų pijokas išejo taisýtis (pagiriotis) Ktk.
ǁ Vv, Grdm, Krtn, Skd atstatyti į vietą (išnirimą): Senūse laikūse buvo narininkų, kas narius tai̇̃sė arba sulūžusius kaulus LKT78(Pln). Atejo meška, didi daktarka, voruo sprando taisýti (d.) Vkš, Plng.
ǁ masažuoti, trinti (sprandą): Aš liuobu pirtė[je] visoms motriškoms sprandus taisýti Vkš.
6. refl. Švnč riebėti, storėti: Kap karšta, teliukai nestai̇̃so Dglš. Kad vyras tai̇̃sos, žmona gera Ml.
7. tr. LTR(Nm, Jnk), Sdr daryti tvarkingą, lygų, pritinkantį: Taisýti priegalvį NdŽ. Taisýti skarelę NdŽ. Plaukus taisyti N. Su viena ranka reikia taisýt siūlą, ka verpi Smln. Špulia turi suktis, o tu taisýk tą siūlą Dg. Motriškoms reiks šukuoti vėl tus linus, taisýti, verpti Lc. Verks mano seselės nevirkdomos, mano vainikėlį taisýdamos JV959. Tai jis mane an rankelių nešė ir rūtelių vainikėlį tai̇̃sė DrskD89. Mergelė sėdėjo, šilkelius taisė KrvD142. Sėdi už ratelio graži verpėjėlė, taisydama lygiai šilkinį siūlelį LTR(Sv). Ir atlėkė balta gulbė žalius šilkus taisydama LTR(Klvr).
| Mėšlą reikėjo taisýt (lyginti), valyt Št.
| refl. tr.: Rūpestingai tai̇̃sėsi baltą apikaklę NdŽ. Vilius trūkčioja pečiais, lyg taisydamasis jaką I.Simon. Prie katedros Vaižgantas kalba, rankom mosčioja, akinius nuolat taisosi, lyg jie norėtų jam kristi J.Paukš. Moterys atitoko. Sušilusios, sunkiai dvėsuodamos, taisėsi plaukus J.Balt. Bobą ar popą sutikus, apsisukti aplink ir sustojus ką nors daryti lyg taisytaisi LTR(Srj).
ǁ SD371, NdŽ tam tikru būdu šukuoti, garbiniuoti, daryti šukuoseną: Kirpyklo[je] ta buvo, plaukus ana tai̇̃so Žeml. Mun nėkumet tiek neliuob taukuoti plaukai kaip šį metą – reiks taisýti Ms. Dvejus metus netaisiáu plaukus visai Mžk.
8. tr. Mrk, Srj, Švn išplėtojus tiesti, skleisti: Jau ir išaudžiau tankias drobeles, panemunėn taisýsiu DrskD266. Žalioj girioj, lygioj lankoj motinėlė drobes taiso LTR(Kpč).
ǁ refl. TŽI203, Dg, LTR(Vrn) draikytis, driektis: Pas mus upeliai žalio vyno, iš kraštų tai̇̃sos žali šilkai DrskD107. Teka upelė vandenėlio, iš kraštelių taisos žali maurai LTR(Mrk). Per beržlynaičius, per skujynaičius tęnai guli – taisos viešas kelelis KrvD42.
ǁ refl. virsti išilgam, tiestis: Kap šoko lėkt, tai kap tai̇̃sėsi an žemės – o čia tokias purvynas! Pns.
9. tr. Krt, Lkž, Ilg, Pv, Krs, Pnd, Trgn tvarkyti, prižiūrėti: Pavasarį gal tai̇̃sė kapą, ale dabar vėl apaugęs Skdt. Ka nėr kam tų kapų taisýt, reik sulygyt su žeme, i gana Jrb. Ta judvi abidvės tai̇̃sotav tus kapus? Žeml. Neberavėk, nebetaisýk to darželio Mžš. Vakare jin tai̇̃so rūtas – ateina seniukas Šln. Vakar taisiáu tą laukiuką Vdk. Eisim darželių gražiai taisyti ir gegutėlių pasiklausyti LMD(Brž). Ūkės nieko netaisė Ėr. Rėdyk ir taisyk … visus daiktus mano hūkė[je] Mž591.
ǁ Adm pakelti vagojant užverstą: Vienas bul'bas tai̇̃so, kitas ravi Dglš. Išsivagojom daržą, turiam darbo šiandien taisýti Žlb. Jug nepaslenka eiti batvinių taisýti KlvrŽ.
10. tr. Všk, Rk, Svn doroti, darinėti, valyti: Taisýk grybus ir virk grybynę Šts. Aš einu veizėti, ar ana tai̇̃so grybus Trk. Eisu burokų taisýti, – prašo Rdn. Eisiu žarnų Kazienei padėt taisýt Mžš. Lai sau tai̇̃so tą žuvį: kad susigaudė, tai tegul ir tai̇̃so Slm. Išnyko bobutei karvytė. Bobutė tai̇̃so tą karvytę ir rauda (ps.) Slm. Ateina urėdas dvaran varyti – atrado žvirblį beigiant taisyti LLDI271(Pn). Amilia taiso išmirkytą silkę, mala pipirus J.Balt.
11. tr. SD1115, NdŽ įtvirtinti, įstatyti: Dalges tai̇̃so trumpan kotan BM23(Č). Duris in zavieckų ne par senai taisýt pradėjo Sv. O stuboj langai, naujai taisýti, sudrisko [nuo šūvio] K.Donel.
12. tr. Š, J.Jabl(Skp), DŽ, NdŽ rišti (knygą); dėti viršelius, aplankus: Tai knygas tai̇̃so, tai čebatus siuva Dglš.
ǁ Š, Ser dėti į rėmus, rėminti.
13. tr. NdŽ, Brs, Trkn kloti (lovą, patalą): Tatai ta mergaitė tai̇̃sė rytmetį lovas Žr. Musintais tu šiandieną taiséi lovas, ka nė šienikai neišpurtinti Slnt. Reikia eit gult – lova netaisýta! Mžš. Kad man prie lovos nelįstumėt – nespėju nė taisýt! Kair. Kam tu taisai patalelį kas subatos vakarą? N123. Pietų vėjelis taisė patalėlį, o šiaurinis pureno LLDIII275(Grz).
^ Keturi broliai patalą taiso, o vienas atsigula (šuo) LTR.
| refl. tr.: Taisýtis patalą, kinį NdŽ. I da neini taisýtis lovos?! Mžš. Visi ant žemės tai̇̃sosi i gula Rm.
14. tr. L, Rtr, DŽ, NdŽ rengti, vilkti (drabužiais): Visos ponios šoko karalaitės taisyti J.Balč. Tai̇̃somasis kambarys KŽ; LL260. Taiso rėdo sesė brolį NS515.
| refl. NdŽ: Taisýkis greičiau, o jau greit į vežimą reiks sėsti Vvr. Neapsijuoksu [eidamas į vestuves], taisýsuos kaip geriau Krš. Vaikai, taisýkitės – sušalsit! Slč. Nekišk čia snapo: aš einu gult, taisaũs (nusirengiu) Mžš.
^ Merga taisos pusę dienos, o kai išeina – pusė nuogos LTR(Ds).
ǁ refl. dėvėti, vilkėti: O taisýdavoms labai gražiai ČrP. Ir tai̇̃sės su naginėm, su čiulkėm Ps. Pats taisėsi kuo prasčiausiai ir stengėsi pasirodyti tikru mužiku rš.
ǁ aprūpinti drabužiais: Senovė[je] iš savo drobės išaustos siuvo marškinius, kelnes – rėdė tai̇̃sė Krp.
^ Laiba aukšta panaitytė visą svietą tai̇̃so (adata) Slk.
ǁ dengti, tiesti: Klevo grindims aslužė išgrįsta, kartūnėliais stalužiai taisyti JV781.
15. tr. Ser, Šll, Trgn rengti gražiais, puošniais drabužiais: To viena [duktė], tai tai̇̃so baisiausia Klt. Labai jau ana savo mergas tai̇̃so Užp. Karalius daug turėjo rūbų atsivežęs ir pradėjo taisyt suskrebėlę MPs. Kad pirktumei, rėdytumeis pati ir vaikus taisytumei, ar aš tau užginčiau? Žem.
| refl. Rtr, NdŽ, Lkm, Lel, Dgl, Slm: Tai̇̃sos, nori da, kad kas paimt (vestų) Klt. Nebeapsmoka [senam] taisýtis – žmonės juoksis Žl. Pamatytum, kaip jo dukterys tai̇̃sos: šiamet vėl visos naujom suknelėm Dbk. Jis taip mėgo taisytis, jog drabužiams visus savo pinigus išleisdavo J.Balč. Anos bagočkėlės taisos su šilkeliais LTR(Brž).
16. tr. puošti, gražinti kuo: Ji altorius taisýdavo Rm. Kur vainiką dės – tai̇̃so senį (vardinėms prikalė vainiką) Kpr. Povą velnias visaip taisė SI89. Nenorėjo, idant ant jo skreistėmis arba zlataglovais (auksiniais vainikais) taisyt turėtų, kaip daro karaliamus to pasaulio DP4. Davažiavau didį dvarą, tę radau ženklelį: an vartelių variavųjų nuometai taisyta LTR(Lzd).
ǁ I, Lkm teikti išvaizdai gražumo: Šita skepeta tau labai veidą tai̇̃so Gs. Plaukai [bernioką] tai̇̃so: juodi, garbiniuoti Mžš. Geras apsvilkimas tai̇̃so žmogų Dbk. Šitie du kvietkai tai̇̃so kapą – viskas sudžiūvę Ktk.
^ Vidus viršų tai̇̃so (sveikata gerina išvaizdą) Stl. Sveikata žmogų tai̇̃so NdŽ. Jauną mergą tai̇̃so zūbai, seną mergą tai̇̃so rūbai An.
17. tr. daryti, gaminti kokį daiktą: Garšvos žolės lygios, drūtos, [iš jų] piemens taiso švirkšles J.Jabl(Slč). Beržinius šaukštus iš pašaknės berželio jauno taisýdavo Brž. Tokie senoviški [aviliai], ar (irgi) taisýdavo čia, iškabydavo tą vidų Mšk. Iš žąsų pūko paduškas tai̇̃so Dgp. Algelis vainiką betai̇̃sąs Varn. Išgyk, voreli, taisyk tinklelį, iškarkie visas museles LLDI371(Pgg). Ai turi turi name močekėlę, taisỹs plonas drobeles JV493. Vingrius raštelius mudvi taisysim LMD(Pns). Plunksną peilis taisomas (orig. taisams) Q177. Plunksną (rašomąją) taisyti N.
| prk.: Miškas leidžia lapelius, taisydamas sau paunksnėlį LTR(Lnkv). Pats sau taisė nelaimę Žem. Gerdamas žudo save ir duobę kapuose sau taiso rš.
| impers.: Žiemą tai̇̃so – sninga Ds.
^ Taisyk žodžiui vietą kaip svečiui patalą PPr235(Ds). Geras žodis gerą vietą taiso Prk. Taisyk žodžiui vietą – gyvensi ant svieto LTR(Jnš).
| refl. tr.: I virtienius darydavom, kruopas taisýdavomės [iš miežių] Gsč. Audimų kiekvienas taisės sau Vaižg.
ǁ Gsč, Ant tiesti (kelią): Tai̇̃so kelius ant Laižuvos Mžk. Taisiau taisiau vieškelėlį į margą dvarelį (d.) Nj. Oi sakyk sakyk, jaunas berneliau, kada taisysi tiesų kelelį, kada mainysi aukso žiedelius (d.) Anč.
ǁ tverti (tvorą): Kad tu iš smilgų taisai̇̃ tvorą! (ps.) LKT365(Vlk).
ǁ NdŽ sukti, krauti (lizdą, migį ir pan.): Gandrai lizdą tik tai̇̃so ir tai̇̃so Gdr. Kiaulė tai̇̃so migį, tuoj atsives paršelius Ds. Jau tai̇̃so voverytė gūžtą – vaikus turės Svn.
| refl. tr.: Ko ten tie špokai an to gluoksnio galo tai̇̃sos, a kinį? LKKVII169(Vgr). Jei pelės lizdus taisosi pelkėse arba žemose vietose, bus sausi metai MTtV207(Pnd). Kai orai atvėsta, ežys ima taisytis guolį sp.
| prk.: Vaikis po karūmenės, tura lizdą taisýties, mergos veizėties Rdn.
ǁ daryti ką tam tikro pavidalo, formuoti: Kepalelius taisýs teip su rankoms dailiai, iškeps duoną po pečiaus Sd. Dedam ant ližės, tai̇̃som gražį kepalą didelį i kišam po pečiaus Klk. Čia kočėlėlis, kur lakšinius tai̇̃so LTR(Brž). Minant linus su mašina, reikdavo dviejų žmonių saujom taisýt Skrb.
| refl. tr.: Ežę taisáus, sėsuos morkų Krš.
ǁ Rmš krauti, auginti: Pavasarį šiltas oras, taiso gėlės žiedelius LTR(Lbv).
ǁ sudaryti iš garsų tam tikrą vienumą: Pelėda, pelėdėlė ąžuole tupėdama giesmes taiso NS37. O jos man padėtų alasėlį taisyti ir žodelius kalbėti LTsII528. Tie visoki balseliai teip krūvon suplaukia, tartum kožnas lapelis čilba, kliauga, šaukia ir sutartinę tai̇̃so, ir teip gražiai dera A.Baran.
18. tr. Slč statyti, statydinti (statinį): Samdė meistrus ir tai̇̃sė varpinyčią naują BM69(Žb). Ėmė taisýt namą – visa vasara praėjo Jnš. Taigi taisyk savo namus ant šios uolos brš.
| Eikit, vaikai, žardų taisýt Brž. Kasęs kasęs tus piningus, žiūrįs, ka tai̇̃so kartuves anam an galvos, leidžia šniūrą an sprando Krp. Mūsų kaime niekas te jų (sūpuoklių) netaisýdavo Vdn. Abazą taisyti N.
| refl. tr.: Tai̇̃sėmės tai̇̃sėmės tas triobas i daba da tebsitai̇̃som Grdž. Kada aš pradėjau taisýtis tą triobelę, čia da nieko nebuvo LKT213(Jnš). Taigi teip jie (žaidžiantys vaikai) sau tai̇̃sosi melnyčią MitII249(S.Dauk).
ǁ Slm daryti vidaus įrengimus: Jau ir viršuj baigia taisýt kambarius Mlt.
| refl. tr.: Ka tas trobas tai̇̃sės, ana buvo didliai įsiskolinusi Vgr.
19. tr. Lž, Pšl kurti, steigti, rengti: Pirma darželius taisýdavom, o daba a tai̇̃so? Šd. Viską pasisėjot? I darželį tai̇̃sėt? Trk. Jis gerą sodą tai̇̃sė Ėr. Virvę vis, vadeles vis, – taisi̇̀s gaspadorystę Rz. Viena an kitą ėjo sakyti, kokius darželius imsma taisýti (d.) Šmn.
| refl. tr., intr. Šd: Mes ta (tai) jau nieko netai̇̃somos: mes šiandien gyvenam, ryt galiam nebgyventi Pkl. Viena už kitos [mergaitės] darželius taisýdavos Mšk. Visi kapai niekais paversti. Jie reiks mums nebent naujoje vietoje taisytis Vaižg.
^ Žmogus gyveni dešimt metų – taisai̇̃s ant šimto metų Bsg.
20. tr. I, Krž, Nv, Vkš, Šts, Tv, Šv, Lnkv, Dgp gaminti, tiekti (valgį, gėrimą, ėdalą): Taisýti ką gardžiai pavalgyti NdŽ. Kiemiškės susėjusios visos tai̇̃so valgius Rg. Daba kiteip vestuvėms tai̇̃so Kv. Skenu agurkus i taisáu pri šutynės Rdn. Kur ten išvažiuosi – vaikai, ėsti taisýti reik Sd. Aš esu i mačiusi, i valgiusi, i tai̇̃siusi [lydekas] Lž. I kad jau taisýs cibulynę, tad visumet prašysiam silkės Žd. Tai̇̃sėm iš kanapių pieną, mums aguonų nebuvo Vgr. Daba nebtai̇̃so, o seniau buvo oi kastinys! Vgr. Buvau pramokusi taisýti viralus Trkn. Kūčių dieną jug tai̇̃sė, liuob padirbs kankolelių tokių mažiliūčių Nt. Kūčias vis tiek taisýdavo, grybų pataisydavo Jdr. Velykoms, Kalėdoms, Užgavėnėms jau tatai tie valgiai buvo tai̇̃somys Kl. Moku taisýti žuvis žydiškai Slnt. Uogas tai̇̃som an žiemos, pridedam buteliuosna Rod. Jis tai̇̃sąs įkurtuvėm alaus Krs. Gyvoliams čia (šiame katile) tai̇̃som Rsn. Tokia mada – tai̇̃som tortus Ps. Seniau taisýdavo košę iš miežienių miltų Slč. Bulbes virdavo, kanapių druską taisýdavo Vgr. Dabar tik tu taisýk tuos grybus – aš pasiliuobsiu Pmp. Dabar nebėr galo nė valgymų, nė gėrimų taisýt Skp. Man svečias pasigadija – nebetaisaũ valgyt: jeigu noriat, patys pasitaisykit Slm. Dar mama pusrytį tebtaisýs, mas lovo[je] tebgulėsiam Plt. Vakare tarnaitės ir merginos taisė puikią vakarienę kaip dėl tokio bagoto svečio BsPIII15(Nm). Kam tie pūrai, miežiai?… – Alučiui taisyti KlpD99. Kas tik su medum taisyta, tai gardi patrova LTR(Ds). Iš prėsko pieno taiso rūgusį, varškę, sūrį, smetoną, sviestą, lydytą smetoną Vaižg. Ant suolo, geldą pasidėjusi, senė virtinius taisė J.Paukš. Bernotienė taisė kaip įmanydama laidotuvininkams vaišes LzP. Kada tu večerę taisai CI5.
^ Ne žmogaus taisytas, o skanumas neapsakytas (medus) Jrg(Pn).
| refl. tr., intr. Pš, Pnd: Aš sau pietus taisaũsi Klvr. Argi jos taisỹsis valgyt – pavalgis to paties! Rm. Mergaitė vakar tai̇̃sės bul'bų su taukais Skp.
ǁ gaminti kokiam darbui, reikalui: Drapanas skalbi – reikia šarmo taisýt Všk. Lapė taisė šarmą, trinks vilkeliu galvą NS195. Apkyrėjo vaistinė[je] būti, taisýti vaistus Eig. Aš pradėjau tą skystį taisýt i duot – tuo išgijo Smln. O tu dar juokies, kad klapai mėžinį rauso ir pardovytoms dirvelėms uždarą tai̇̃so? K.Donel. Druskos vanus taiso nuo sausgėlių LMD(Sln).
21. intr. daryti derinantis prie numatyto tikslo, stengtis taikyti: Tai̇̃so taip, ka dukterums paliks viskas, sūnuo nieko Krš. Tėvai vaikams tai̇̃so kaip geriau, o vaikai atbulai Krš. Ka ans rūpinos tiek gyvenimu, viskuo, tai̇̃sė taip, ka tik nieko nereikėtum žyčioti eiti Trk. Laidarai čia buvo – tai̇̃sė, pry ganyklos arčiau ka būtų Vgr. Pabengęs darbą, leidaus linkuo Žarėnų teip taisydamas, kad nedėlės dienoj galėčio būti tame miestelėj M.Valanč.
ǁ bandyti: An savo armoškos pradėjau taisýti, taisýti – ir įtaisiau Trš.
ǁ elgtis: Tai̇̃so taip, ka vyro giminė – ne giminė Krš.
| refl.: Turėjo dukterį – šun šėko pjaut išėjo; turėjo vaiką – tas irgi nesitai̇̃sė kaip reik Skr.
ǁ refl. DūnŽ dėtis, rodytis: Jie ūkinykais tai̇̃sėsi Vv. Pakvepo tėvo šimtai – gerai tai̇̃sos Krš. Tai̇̃sos mokyta: kaip tus žodžius gaudo iš gramatikos! Krš.
^ Netaisykis už kitą mandresnis, bo paliksi durnesnis Sln.
22. tr. K, NdŽ, KŽ išdirbinėti (juokus, išdaigas, nemalonumus ir pan.): Juokus tai̇̃so tie pasiutėliai Krš. Sako, tai pikta dvasia gąsdinant, vedžiojant ir tokiuos daiktus tai̇̃sant BM59(Žb). Tas bernelis, tas bloznelis, nusigręžęs kitan šonan juokus tai̇̃so (d.) Slk. Taip po tam keli tarp jų, aklai prisimaukę …, būriškas šūtkas glūpai taisýdami juokias K.Donel. Žentas, tas biesas, kokią mums šunybę taiso! Žem. Kam pinkles taisýti NdŽ. Dabar ponas jam ir taisąs priekabes Sln.
ǁ šmeižti, apkalbinėti: Neturiu geros širdies ant jos: visaip tai̇̃so, bjauroja Jnšk.
23. tr. SD190, M, DŽ, KŽ ruošti, rengti (kelionei, kokiai veiklai, įvykiui): Jukniai tai̇̃so savo sūnų į vaiską Kv. [Šv. Dvasia] mus sau pašventina, rėdo ir tai̇̃so gyvatosp amžinosp DP244. Bausk ir taisyk širdis ir rankas jų kovospi MKr40.
| refl. M, Š, Rtr, NdŽ, Vd, KŽ, LzŽ, Gd, Kal, Jnš, Bsg, Brž, Sb, PnmR, Sl, Slk: Jis tai̇̃sos iškeliauti KI76. Taisykis nesitaisęs, be vakaro vis neišvažiuosi J.Jabl. Dar prieš Žolinę pradeda jos (kregždės) rinktis į būrelius ir taisytis į kelionę J.Jabl. Kartą ji taisėsi eiti į girią parnešti ėdesio J.Balč. Žibalas baigiasi, reik taisýtis gult Skr. Ans labai tai̇̃sės tai karūmenei: kilnojo štangas, raitės, norėjo būti stipras Krš. Kiti tai̇̃sos piršlį karti Trš. Ans jau tai̇̃sės veselei Všv. Jau diegti (sodinti) tai̇̃somos Plt. Sako, anie jau tai̇̃sos tave šauti žemėn Plt. Aš nieko nelaukdamas jau pradėjau taisýties lipti į lazdyną Als. Jau perniai taisiaũs mirt, bet išsisukiau Vb. Aš veikiai išvažiuosu (mirsiu), į aną pasaulį taisáus Prk. Nu, čėsas numie taisýties Grdm. Kur jau taisai̇̃si vė[l] eit? Pns. Rytoj ir jis taisýsiąsis Škn. Keturios poros tai̇̃sos [šokti] Sk. Anos teip taisos, tarytum ryto[j] į Rymą išeis Lnkv. Ant Bauskę važiuot reikia iš vakaro taisýtis: ratus pasitept, šieno maišą prisikišt, avižų terbą prisipilt Skrb. O kur rėdos, o kur taisos vėlai vakaraitė[je] RD186. Teip ji rytą taisantis praust dukrelę, tik šmakšt ir įeinant laumė LTR(Kp). Žiūriu, kur tie kareiviai važiuoja. – Taigi vėl karui taisosi. Kariuomenę grūda K.Saj. Paėmė kryželį nuog sienos ir prie numirties taisytis pradėjo I. Par dveitą valandų taisės mišias laikyti, antra tiek mišias laikė M.Valanč. Tai Kazys dabar vis labiau bijojo užbėgti į Butkius, kada jie taisos valgytų Vaižg. Taisykis prieš smertį OsG158. Nugi taisykias gerai tu ir visi tavo pulkai, kurie pas tave yra, ir būk tu jiemus vadu BBEz38,7. Tuogi anys apie tą dieną nei dūmoj, nei ant jos taisos BPI18. Taisykitės priš Babiloniją apsukui visi strielčiūs BBJer50,14.
^ Taisos kaip senas jauną vesti S.Dauk. Taisos ir taisos kaip į vestuves, kaip varna į dausas J.Jabl. Da karvė neieškos, o jau taisos veršį pjauti LTR(Vdk). Tai̇̃sos kaip į pagrabą Kv. Taisos ir taisos kai meškos šaut eidamas Sln. Taisos kai žylė jūrą degti Sim. Taisos it varna į užmarį lėkti LTsV323. Taisos it meška riešutauti S.Dauk. Taisos it į mugę važiuosiąs S.Dauk.
ǁ refl. Skr, P ketinti, norėti, manyti, numatyti (ką daryti): Tas tėvas nieko nepadaro – tas vaikinas tai̇̃sose ženytis Jrb. Trečias metas taisaũs įsitaisyt bičių Jd. Ana su antru gyvenimu (su uošviais) tai̇̃sos gyventi Krš. Sako, ka žadat išeiti iš čia, tai̇̃sotės mieste gyventi? Als. Veizu, vagis tai̇̃sos par langą lįsti Vkš. Lipšniai kalba, tai̇̃sos apgaut Žg. Ji čia prisituri, tai̇̃sos nuo to vyro bėgt Ps. Jie buvo tai̇̃siusys pėsčiūs eit, ale bėdoj mat, tai nuvežė Slm. Erodas taisosi ieškoti vaikelio, kad jį nužudytų brš.
| Ir žmogui pridera ben kartais pamąstyti apie tai, koks gyvenimas yra ir koks jis taisos būti Vd.
ǁ refl. NdŽ, Tl, Plng, Srv artėti pradžiai, reikštis juntamais kokio būsimo reiškinio požymiais: Jau tai̇̃sos lyt, i ma[n] reik krutytis Jrb. Kol tik nenumanysi, kad tai̇̃sos aušti, tol nešerkias Užv. Tai̇̃sės tai̇̃sės tris dienas, ir lyja Ėr. Tai̇̃sos tai̇̃sos – nepralyja Mžš. Kažin rožė ar nežydžia? – Jau tai̇̃sos [žydėti] Slm. Pradėjo diena švisti ir saulelė taisės užtekėti MPs. Ankstie rytą saulelė ką tik taisės karščiau šildyti Žem. Tai žiema tai̇̃sosi: vakar lijo, šiandie jau šąla Prn. Jau tai̇̃sos an žiemai Krtn. Jau pavasaris pradės taisytis Lnkv. Jau taisýsias ant vasaros – birželis jau vasara Vgr. Karas tai̇̃sės būti, kad gimiau Lk. Jau tai̇̃sos ant lytaus Up. Tokie sparnai sparnai par dangų eina, tai žinok, kad ant lietų tai̇̃sos Antš. Vakaruos lyg į debesį taisos Grž. Tai̇̃sos an dieną jau (švinta) Brž. Pamatė jis tai̇̃santisi vėtrą BM115(Ppl). Žiūriu – ant praėjusio debesio laumės juosta taisosi taisosi LTsIV589.
| Jau tai̇̃sos užsakai, reikia poterius atbūt Btg.
24. tr. N, Lp tvarkyti, rengti (padargą, įrankį, kitą kokią priemonę), kad tiktų vartoti, naudotis: Ejau ratų taisýti [kelionei] KlvrŽ. Todėl jau vežimus kaip reik taisýkite kožnas ir su šakėms bei kabliais atbėkite greitai K.Donel. Tada taisai̇̃ girinę: apidedi dugną pagaliukais ir sukryžiuoji dugne Pnm. Nu tai taisýk katilėlį – aš jau kuriu Sdk. Taisyk sėklą, oras taigi minkštas kaip vilna J.Balt. Kelk, močiute, kelk, širdele, taisyk man stakleles. – Jau nekelsiu, netaisysiu, jaunoji dukrele LTR(Nm). Dar močiutės klausysiu ir stakleles taisysiu, o tai dar ausiu plonąsias drobeles, broleliam dovanėles LTR(Vlkv). Kelki, mūso seserelė, taisyk naujas stakluželes, auski plonas drobeles StnD27. Viena staklužes taisė, antroji plonai verpė RD85. Linai nerauti, drobės neaustos, staklelės netaisytos LTR(Mrj). Kaip reiks eiti į laukelį, reiks samdyti susiedėlių žagrelių taisýti JD145. Laukas neartas, šienas nepjautas, žagrelė netaisyta LTR(Mrj), Smn. Kad tetušis žambį taisė, tuokart mažas buvau D8. Taisyk žagrelę, eik į dirvelę KlpD111. Taip iššveiskite strėlas gerai ir taisykiat skydas BBJer51,11. Mergaitės atsikėlė ir taisė savo žibintus SkvMt25,7.
| refl. tr.: Aš jau čia taisáus (kinkausi) tą arklį, nebmačiau nieko Trk. Nu, jau reik taisýties žambius Dr. Audėjėlės staklužėles taisýtis pradėjo JD214. Aš ant ryto taisáus viską čia, produktus, į turgų važiuoti Vvr.
ǁ miklinti, mankštinti: Prieš bėgimą visi tik vaikšto, kojas tai̇̃so Ds. Elžbieta taisė ranką (pratinosi rašyti) prie stalelio prisispaudus S.Čiurl.
^ Bėda kojas tai̇̃so Rz, Pnd, Ds, Aln, Gdr; S.Dauk, N. Baimė kojas taiso LTR(Žg). Baimė kojas taiso, šaltis pečius laižo KrvP(Ašm). Protas kojas taiso VP39. Duona badą, bėda kojas taiso B121,292.
ǁ derinti: Jau striūnas tai̇̃so (tuoj ims griežti) Lp. Strūnas taisyti N. Kūjelis strūnų taisomas R341, MŽ457.
25. tr. DŽ, NdŽ, Bsg dėti šovinį į šaunamojo ginklo lizdą: Kareiviai tai̇̃so šautuvus ir, rokuona, šaudysiam vokyčių šnipus Mžk.
26. tr. rengti sėjai, dirbti (žemę): Kai tėvelis žemę tai̇̃sė, dar aš mažas buvau (d.) Žž.
| refl. tr.: Tai̇̃sosi žemę morkom [sėti] Ėr.
27. tr. NdŽ rūpinti, tiektis: Anie (kanapiai) buvo tvirti labai, šniūrams tus tiktai tai̇̃sė Lž. Drabužiuo [linų] reikėjo a dėl pardavos tai̇̃sė Lnk. Par dienas medžius tus taisýs, kapos ten Tl. Atejo žiema, ta tujau į miškus – kirsk malkas, taisýk! Tl.
| refl. tr.: Lapų prisigrėbsim, karklų prisirišim į pundus, taisýsimės ožkai pašarą Skr. Ana pirmu nieko nemokėjo, o dabar jau i šieną pjauna, ir pašarą tai̇̃sos Žr.
ǁ parūpinti, įgyti, pirkti: Pradėjo mašinas taisýt, tai rankom nebeteko dirbt Kp. Jau mūs vyrai kad tai̇̃so drapanas, tai nuo koto nusitaiso Vlkv. Tokims piemenims taisýti matociklus – tėvai kalti! Krš. Jeigu ką taisaũ, tai neužtenka maistui Rs. Do bobutės [siuvamoji] mašina taisýta Dglš. Ne tavo buvo žirgelis ir ant žirgelio balnelis, ne tavo buvo brangios suknelės taisytos LTR(Šl). Taisant sau tautiškus rūbus, reikėtų laikytis kiek galima daugiau savotiškumo rš.
| refl. tr. NdŽ, Šll: Visa iš šitų pinigų reikia taisytis J.Jabl. Akiniai mano jau blogi, reikės taisýtis kitus Rs. Dvyleka tūkstančių uždirbo, nebži̇̀nos, ką beėsti, ką betaisýties Krš. Papa vakar i šiandie Šilalė[je] pasą tai̇̃sos Lkv. Reiks taisýties naujus drobužius, o jau gatavai plyšta Vvr. Kas par baisybė! Pasako: vėžys – grabą taisýkias Jdr. Kad gyvensma, reiks taisýties miežių sėklai Lel. Kiaulių reiks daugiau taisýtis Plv. Vištų neturiu, išsibaigė vištos, i nesitaisáus Gr. Reikia avelės taisýtis – nieko nebus Ktk.
| prk.: Be dešimt metų aš tų vaikų nesitaisýsiu (negimdysiu) Jrb.
28. tr. Šv kaupti, krauti, dėti: Žibės šviesiukė par naktis – tai̇̃sėm tuos kraičius Škn. Kraitį taisýti dukterims liūbam Sd. Čia reik į turgų, čia reik šeimynai algas taisýti Plt. Tai̇̃so piningus, perka [lengvuosius automobilius], i gan Ms. Ans jau tai̇̃sė piningus keliuo Žeml. Ans tik bėgo bėgo, tus piningus krovė i krovė, tai̇̃sė tai̇̃sė ir ans jau pats sau bijojo išleisti kapeikelę Jdr.
29. tr. rūpintis, kad kur patektų, būtų priimtas: Tai̇̃so vaiką į darželį – eis į darbą Krš.
| refl. Ser.
30. tr. Ds, Rk, Kp, Slm, Krč, Ps, Akm kelti (vestuves, pokylį): Ka tas budynes tai̇̃sė, aš esu buvusi Vgr. Pakravus tai̇̃sė – kokius tris šimtus padėjo Klt. Nėr dabar iš ko tai̇̃so veselijos Sdk. Klausiu ją, kokį bolių tai̇̃sot Ktk. Sūnus gal kai ką (kokį balių) taisi̇̀s, svečių pasikvies Svn. Partijų vadai ir ministrai gerinosi jam ir jo garbei taisė puikius priėmimus J.Balč.
| refl.: Ten netoli karalaitės taisiusis veselė, ir atvažiavus ta karalaitė su mergelėm skalbtis Sln. Daba jau taip kaip veselei tai̇̃sos kožnas vienas Kv.
31. tr. Grg, Pnd, Rk, Trgn, Lb organizuoti, rengti: Taisýti karo žaidimus NdŽ. Vaikiai nibrę tai̇̃so Krš. Liuobam i mas tus vaidinimus taisýti Vgr. Anie pri Steckio vakarelį tai̇̃sė Slnt. Smiltynėj gegužines tai̇̃so Brž. Jie leidžia ir knygynus, ir skaityklas kurti, paskaitas, vakarus ir spektaklius taisyti rš. Gaidelis pirmiausia pradė[jo] korą (chorą) taisýt GrvT131. Ir tą šventę taisė kas metai J.Bil. Pagirių gelžkelio salėje mūsų jaunoji dailininkų draugija taisė koncertą Pt. Dažnai žaidė muzika ir buvo taisomi net šokiai J.Balč. Pasibaigus mokslo metams, buvo taisomos gimnazijoje tikros iškilmės Mš.
| Ir ant to buvo atejęs, idant tenai taisýtų atpirkimą mūsų DP2.
32. refl. telktis, rinktis: Tad žmonys anie tai̇̃sės į būrius, bet anie nežinojo, pri ko prisidėties Vgr.
33. intr. Sut, I, N, FrnW taikyti (į taikinį): Taisau ing žymę SD455.
34. tr. kreipti reikiama linkme: Taisyti, sukti kur reikiant I. Klausykime karštai žodžių Jo … ir pagalei Jį taisykime tikėjimą ir gyvatą mūsų DP298. Pažiūrėjo ing dangų rodydamas mumus …, kur visas dūmas ir veikalus mūsų taisyt turime DP319. Ir valdžioja, ir tai̇̃so Dvasia šventąja DK40. Ne fortūna, bet Dievas veikia, tai̇̃so ir skiria, ir rėdo DP335. [Dievystė] valdė ir taisė visuose veikaluose žmogystę savo SPII113. Pasirodyt tiemus, kurie sėdi tamsybėj ir šešėlyj smerties, taisyt kojas mūsų and kelio pakajaus Ch1Luk1,79.
35. intr. gretintis, ketinant ką daryti: Piktos anos (bitės), tai̇̃so tik į akį kąsti! Vgr.
| refl.: Kam prie gerklės taisýtis (ruoštis nužudyti) NdŽ. Anie jau taisos pri langų – muš langus Šts.
36. refl. gretintis, taikstytis, šlietis (prie ko patinkamo): Toks negražus, mažilelis, o tai̇̃sos pri tokios gražios mergos! Krš. Koki mun parėdkininkė patiks, nu taisýsuos taisýsuos! Tl. Taip graži ta duktė, kad ans tai̇̃sos iš kiek kartų pri tos Lk. Par vėlai, vyreli: kalvis pri anos tai̇̃sos Trk. Tas bagotasis to biednojo nemylėjo, o tas – ans vis tiek tai̇̃sos pri ano LKT48(Žd). Sakė, ka pry ano tai̇̃siusys Šll.
| Jau, vaikali, pri morkų taisáis, o pats pasirauti, nusiskusti negali?! Krš.
37. refl. DūnŽ rastis, reikštis, mestis (apie ligą, skausmą): Sudžiūvau, a čia vėžys tai̇̃sos?! Krš. Ka jau koki sklirozė tai̇̃sos, anie nepagydo Trk. Jau anam tai̇̃sos smertis, jau ans tura mirti Jdr. Taisos kvaroba Žrm. Toliau belaukiant, kad parstotų sopės, ėmė taisytiesi didesnės J.Jabl.
38. godžiai valgyti, kirsti: Nu, vyraliai, ans i tai̇̃so gerai: puskepalį duonos jau benga Šll. Kad jis tai̇̃so tą mėsą! Ėr. Pasigarsiuodamas tai̇̃so virtienius Jnšk. Kad taisiaũ, tai taisiaũ – [kopūstų] rūgštis net kvepia! Trgn. Pakūlėtum rankom ben pusrytį, tai net apsiputojęs taisýtum Ds. Kad tai̇̃so, net ausys lepsi Sv.
39. mušti, daužyti: Skubina, lekia, lygiai kad jį kas virže taisýtų Ėr. Kai vanagas vištą da vis tai̇̃so [žmona vyrą] Žrm. Kap ėmė jį pagaliu taisýt! (ps.) Švnč.
ǁ naikinti: Kad ėmė griaut, taisýt pacukus katė! Ėr.
40. tr. šnek. brangiai imti, plėšti, lupti: Mieste žmogų visur kur tai̇̃so Jnš.
◊ batùs taisýtis rengtis mirti: Metų galas netolie – reik batùs taisýties Klk.
dambràs taisýti rengtis verkti: Jau vaikas dambràs tai̇̃so Skrd.
dū̃šią taisýti pagiriotis: Šįryt ejom dū̃šios taisýt Pln.
į keliùs taisýtis stengtis įsiteikti, meilikauti, žemintis: Gal į keliùs kame tai̇̃sos? Trk.
káilį taisýti mušti: Sugrįžo supykęs pas raganą ir kaip pradės vėl jai káilį taisýt VoL333(Jnš).
kai̇̃p Diẽvas tai̇̃sė tartum taip ir reikėjo: Nueitu kai̇̃p Diẽvas tai̇̃sė: nesą numie Gršl.
klỹną taisýti mušti: Menkai kiek kas, tuoj [tėvas vaikui] klỹną tai̇̃so Jnšk.
kójas grabañ taisýti rengtis mirti: Žmogus sudaužytas ligų, tai tik taisýk kójas grabañ Svn.
kójas taisýti Sn, Švn, Lbv, Plv, Šmk, Brž, Kltn, Šll rengtis (eiti, bėgti, keliauti, ką daryti): Taisýkit, mergos, kójas – šiandien kaimynuos šokis Gs. Vokytys tai̇̃so kójas an karo Krš. Taisýk kójas, brauksiam – ir taip sutems, kol parsikapstysiam Šv. Jei nekaltas esi, duris uždaryk, o jei kaltas, kojas taisyk S.Dauk. Taisyk kojas kelionėlėn, nešk mergelei dovanėlių LTR(Rtn). Žirgeli manas, juodbėreli manas, tai̇̃sai kójas – ilgas kelias in mergelę jotie (d.) Dglš. Oi žirgeli juodbėrėli, taisýk kójas in kelelį DrskD49. Oi žirgeli mano, juodbėrėli mano, taisyk kojas ant kelelio – pri mergelių joti D71.
krãmę (kùprą, nùgarą, pažándes) taisýti mušti: Krãmę tai̇̃so: deda, ka velniai juokas Žr. Viens su botkočiu jau Pričkaus nùgarą tai̇̃sė K.Donel. O kad tie vaikai ėmė kùprą taisýt jam! Erž. Vienas antram su kumstėmis tai pažandes taisė, tai plaukus ir barzdas dailino TS1903,9. ×
prie kalniẽriaus taisýtis rengtis mušti: Tie ėmė vėl prie kalniẽriaus taisýtis Jnš.
skùdurus taisýti Trg mušti.
stygàs taisýti Mrj giedoti: Sode lakštingalėlė netaiso jau stygų LTR(Mrj). ×
striūnàs (strūnàs) taisýti Alk rengtis verkti: Nutilau, kai pamačiau, kad jau mergelė tai̇̃so strūnàs Smn.
vélnius taisýti vaidytis, triukšmauti: Bet daba y[ra] nusiliovęs po tų visų muštynių, nė kokių velnių̃ nebtai̇̃so Trk.
anttaisýti (ž.) tr.
1. pritvirtinti: Ant žagrės ančtaisýti du noragai Mžk. I plaukai [išdrožtų] stirninų kaip tikri anttaisýti Ms.
2. uždėti, įtalpinti: Teip norėjau tų šiaudų ant tų rugių kaip norint anttaisýti KlvrŽ.
aptaisýti tr. Š, LVI130; M, RtŽ, Ch1ApD5,6, MP131
1. N, Rtr, NdŽ, KŽ, Ig, Pbr kiek pataisyti, paremontuoti: Šiek tiek aptai̇̃sė savo trobą Kv. Aple dvidešimt kalvaratų aptaisiáu, i dar neša Užv. Ko norėti iš tokių meistrų: biškį aptai̇̃sė [radijo aparatą], piningus susiglemžė ir išdulkėjo Šv. Reikia prieš žiemą dar šulinys aptaisýt Alv. Šiemet aptai̇̃sėm ir langus Ad. Aptai̇̃sėm namą pamažu Grv. Žiūrėk, va aptai̇̃sė burlečius, mažna gi da nešiot Ktk. Reikė buvo šiaudų dengtie pelėpę, reikė buvo visur aptaisýtie Smal. Siuvėjas, drapanas aptai̇̃sė Všk. Jundu aptaisė tą akrūtą, aplopė, apklijavo, kad vanduo niekur neįeitų DS262(Rs).
| refl. tr., intr.: Ano pusė [pirkios] visai nebuvo taisyta; dabar, kai apsiženijo, tai ir apstai̇̃sė Smal. Apstai̇̃sėm namus i gyvenam Dglš. Apsitai̇̃sė i gyvena to[je] trobikė[je] Grd. Kad apstaisýtų su namais, gal nusgodot (nusipirktų) kokią [karvę] Str.
ǁ Klk aplopyti: Jis stogus aptai̇̃sė – vyriškas vis Pgg. Pliorui stogai aptaisýti, kur tik kiaurai – užkamšyti JD181. Nu, tai tave (tavo drabužius) jau aptaisiaũ Krok.
2. Pbr padaryti tvarkingą, tinkamą: Gyvenimą aptaisýk J. Ant ta kalvele riogso kryžauna gerai aptaisyta mūro bažnyčia M.Valanč. Toras apent, kaip buvo, aptaisýti galėsiat Kl.
| refl. tr.: Ant trejų metų nieko nuo ano nereikalaudavo, kolei išsistatė savo trobas ir kolei savo gaspadorystę apsitaisė DS167(Rs).
3. refl. apgyti, apsveikti: Tai jis paskum kap apsitai̇̃sė truputį, tai nežinau, da metų kiek gyveno Eiš. Kas pas mus pagyvena, tas apstai̇̃so Rud.
4. Iš, Dkš aplyginti: Dėsi duonos kukulį, aptaisýsi ir išmausi po pečiu Slnt. Aš tik apdaužau [linų saują], o marti aptai̇̃so Rdm. Vyrai apbloškia [linų saują], aptaisýt gali ir vaikai Rdm. Kelkiatės ir jūs, mergelės, aptaisýkiat sau kaseles Žr.
| refl.: Kap jau dar tu eisi visas susivėlęs – nors kiek apsitaisýk! Dkš.
ǁ Kč, Lp, Krok vagojant, apkaupiant užverstą patvarkyti, atitiesinti: Mudu su rankom aptai̇̃sėm bulves Lzd. Aptaisiaũ cukrinius Brb.
5. LTR(Lbv), Krm, Čb, Trgn, Sdb, Slm, Grž, Šv aptvarkyti, apšvarinti, pagražinti: Kap atšils, aptaisýsim pie namų LzŽ. Apravėjau, aptaisiáu kapelius, vis geriau an širdies – tegulie Krš. Ne kapelio neaptai̇̃so, ne antkapio nededa Žeml. Kola gyvas, ė numirė, tai ažmiršta, i kapo nenori aptaisýt Dglš. Milžino moma pamirė, tai anas nue[jo] kapo aptaisyt LTR(Brsl).
| refl. tr., intr.: Apsitaisýti yra apsigerbti J. Mergaitės kiemelius nusišlavė, darželius apsitaisė Žem.
ǁ apvalyti: O kaip bulbes, a ten, tame sklepe, ir aptai̇̃sė? Trk. Svilini, kolei aptaisai̇̃ lig vertingumo (nj.) Dgp.
6. Š, LL130, NdŽ įrišti (knygą); uždėti viršelius, aplanką: Anas aptai̇̃sė visas knygas Str.
| refl. tr.: Apstaisýk knygas Ds.
ǁ Š, LL130, NdŽ įrėminti.
7. patvarkyti (patalą), apkloti: Biškį lovas aptaisýsu – akės[e] pašviesės Krš.
8. Š, LL260, NdŽ, Jrb, Bb, Mžš, Sv, Krš aprengti, apvilkti (drabužiais): Naujais [drabužiais] aptaisiáu, galės į mokyklą eiti Kv. Tiktai ką duktė daboja: ir valgyt duoda, ir aptai̇̃so, apiprausia Trgn. Aptai̇̃so [vestuvėse] kitą jaunąją ir pasodina galuj stalo, o svotas turi išpirkt vietą tikrai jaunajai Lel. Gul motutė ant lentyčių, juodais rūbais aptaisyta, aplink žvakėm apstatyta (d.) Gdr. Motriška toki aptaisýta, aprėdyta – morė Kal. Žiūri – guli aptaisýtas pėdas Krs.
| Gerki gerki, uliavoki, savo pačią šėnavoki: žiemą basos nelaikyki, čeverykom aptaisyki (d.) Brž.
| prk.: Pati egle tapo, jaunučiukus aptai̇̃sė vaikus rūbais lapo (pavertė medžiais) A.Baran.
| refl. Š, LL269, KŽ, LzŽ, Sdb, Všk: Apsitai̇̃sė išeiginiais rūbais NdŽ. Apsitaisýdavo [Lašininis] prastai, an botago škurlas pakabytas, i važiuodavo PnmŽ. Aš tą visą naktį apsitai̇̃sius išbuvau Jrb. Tokiums ilgums [sukniomis] apsitai̇̃siusios Vdk. Kaip kokie kotai – raudonai apsitai̇̃sę Krš. Prisipūškinusios ir išsipraususios išlipo ant kranto apsitaisýti Trš. Eik eik jau, tokia čiupė – kol apsitaisýs, ir vakaras ateis Šv. Bais gražiai apstai̇̃sius jaunoja Ktk. Apstaisiaũ balta momos seseres apatine, nešu bukietą sulig savim didumo Strn. Privarė moterų, apsitai̇̃siusių vyriškai Nj. Žiemą teip šiultai apstaisýdavau, vis tiek būdavo šalta Dgl. Šalta, dreba bobos, plonai apsitai̇̃sę, – vis tiek stovi Mžš.
| Apsitai̇̃sęs į mūšį (su kario apranga, prisikabinęs ginklų) NdŽ.
| prk.: Paukšteliai paūgėjo, apsitaisė pilkomis plunksnelėmis J.Jabl. Pavasarį … miškai apsitai̇̃so žaliais lapais OGLIII364. Zuikiai baltai, šiltai apsitai̇̃sę Vdk.
^ Kai apstai̇̃so – negraži, kai nustaiso – graži (asla) Kp.
ǁ refl. storai apsirengti, apsivilkti: Apsitaisaũ kaip pupų pėdas, tai nė kiek man nešalta Mžš. Kūtis nešalta, apsitaisiáu i sėdu Skd. Kad apsitaisė, žiemą po vartais nesušaltų LTR(Šd).
ǁ Vžns, Ds, Jnš parūpinti drabužių: Kam tų pinigų ma[n] reikia – vaikas aptai̇̃so Jd. Aptai̇̃sė tą savo dukterį jie gražiai, o kas iš to Jrb. Užgimė vaikas – nuejo į krautuvę, nupirko, aptai̇̃sė, o pirma reikėjo iš savo procės Žgn. O vaikų mes buvom aštuoni, nu i vis aptaisýti – i ką tu iš to aktaro! Lkž. Aptai̇̃sė nuo galvos lig kojų Mžš.
^ Skrynią drobių išrėžysi, pakol driskių aptaisysi LTR(Alv). Maža moteriškelė visą svietą aptaiso (adata) Tvr.
| refl. Ds, Dbk, Kvr, Krkn: Iš ko gi apstaisýsi, jeigu nedirbsi? Kp. Duonos gana, ale apstaisýt, rūbo reikė[jo] [, todėl tarnavo] Vdn. Uždarbiavom – pinigų reikėjo apstaisýt Lb. Reikia iš to ir apsitaisýti, apsiauti Krtv.
ǁ refl. KŽ, Vg, Lnk, Kdn, Tj persirengti kuo: Par Užgavėnes apsitaisýs kiti gerve, kiti – smerčiu Všv. Bernukas apsitai̇̃sė až jaunąjį, mergzna – až jaunąją LKKIII200(Lz). Cigonais apstai̇̃sė i landžioja po pirkias Klt. Ant vestuvių ateidavo čigonai apsitai̇̃sę (čigonais persirengę) Ps. Vaikščiojo jo diedukas apsitai̇̃sęs gerve per Kalėdas Ldk. Toj ragana apsitaisė karaliene ir pasitiko karalių LTR(Al).
9. Š, Sdb, Sdk, Vb, Sv aprengti, apvilkti gražiais, puošniais drabužiais: Vaikus gražiai parėdo, aptai̇̃so Kb. Vaikam dabar gera gyvent: vaikšto išsipūtę, aptaisýti Slm. Kad vedu kur vaiką, vis aptaisaũ, teip sau nevedu Svn. Tą savo dukterį aptai̇̃sė, net čiuža Mžš. Tų vaikų eilios būdavo, visi basūs, pliki – ne teip kaip daba aptaisýti Ps.
^ I kelmą aptai̇̃sai – bus gražus Dglš. Aptaisýk stuobrį, ir tas bus gražus Krs.
| refl. Š, Varn, Krtn, Kvr, Ėr, Ukm, Slk, Trgn, Lb, Ad: Ka reik eit an balio, tai jin labai gražiai apsitaisýdavo Slč. Daba žmonys i apsitai̇̃sę, i pavalgę Kdn. Tau jau nereikia apstaisýt, duok jauniem Žl. Apstai̇̃sęs, net gurgžda Klt. Tarnaudavau, neturėjau kuom apstaisýt: pakulnis sijoniukas ir bliuzkelė pakulnė Aln. Kaip aš atamenu, katros turėjo apstaisýt, tos buvo pagerbtos Lel. Kokia jau šventė šiandiej, kad teip apstai̇̃sęs? Sdk. Uždek, matuše, žvakelę, aš nusiprausiu burnelę, apsirėdysiu, apsitaisysiu, rasi nesimatysme StnD26.
10. LL193,196,198, NdŽ, KŽ, Nm, Jnšk papuošti: Dideliai puikiai atrodė: visa balta, galva rūtais aptaisýta Šv. Karves aptai̇̃som, vainikus an ragų uždedam Sug. Su arkliais važiuodavo, arkliai aptaisýti gėlėm ir kasnykais Všk. Aptaisýk suknelės pakraščius, bus daug gražiau Ds. Mergaitės aptai̇̃sė vaiko grabelį Sv. Par Sekmines gėlėm aptai̇̃so vartus LKKVII203(ČrP). Daugiausia gonkų mūsų sodžiuj aptai̇̃so par šventą Joną Skrb. Rytoj Onelės vardo diena, reikia aptaisýt [vainiku] PnmR. Sulaukę kampą aptai̇̃som [per vestuves] Kdn. Žibalines lempas aptai̇̃som su popieriukais raudonais, žaliais Trs. Visi kapai baltai (baltomis gėlėmis) aptaisýti Pc. Pataisydavo gegužines, kalnelį gražiai aptaisýdavo Adm. Pamatė viduo brangį su deimantais aptaisytą kryžių M.Valanč. Prieš kiekvieną jų (bajorų) stovi rago taurė, auksu ir sidabru aptaisyta V.Krėv.
| prk.: Žinau, pasibaigs tas audros ūžesys, pavasaris žemę žiedais aptaisys V.Myk-Put.
| refl. LL269, NdŽ.
11. P, Jnšk, Mšk apdengti, apdėti: Atejo vaikas kupečių aptaisýt – bijo, kad nelyt Slm. Tas bitis reikia, kaip ateis ruduo, apžiūrėt, šiltai aptaisýt Kair. Žaltys pridegino pilną duobę anglių ir aptaisė su velėnom taip, kad nebūtų žymu MPs. Stalai balta drobe buvo aptaisýti Adm. Bejodamas nujojo į vieno karaliaus dvarą, žiūri, kad visas dvaras juodai aptaisytas BsMtI169.
| refl. tr., intr.: Apsitai̇̃sę (apkalę lentomis) stubą gerai, susitvarkę juodu buvo Jrb. Dieną langai nušilo, o ant nakties vėl apsitai̇̃sė Dkš.
ǁ aplieti: Atsparios rūgštims turi būti medžiagos, kuriomis aptaisomi kai kurie pramonės statiniai rš. Kiti su pikiu, sakais ir vašku aptaisyti ir didžių žvakių vietoje uždegti prš.
12. padaryti tinkamą, parengti darbui: Jei gerai būsi jau aptai̇̃sęs, ta (tai) jau būs labai dailus audeklas Rt.
| refl. tr.: Ponia pamokindavo apsimesti, apsitaisýti [siūlus austi] Krkl.
13. apdirbti (žemę): Arklio nėra, nė kaip tą darželį aptaisýt Kr.
14. šnek. su noru suvalgyti, suėsti, sudoroti: Ė viską aptaisęs [velnias] iškūrė Gmž(Krd).
15. Ds, Dgl, Jnš, Srd, Krž šnek. apmušti, apkulti, apdaužyti: Jis bijo, o aš aptaisiaũ aptaisiaũ kriukiu, ir baigta! Gs. Ta kas gi tave taip gražiai aptai̇̃sė? Šv. Tokiam dar mažai šonus aptaisýti! Krš. Tik snukį aptaisýt tokiam! Alv. Kap aptaisýsiu aplink ausis! Tvr. Aptai̇̃sė per ausis i paleidė Dglš. Tėvas tą netikėlį kartais i diržu aptai̇̃so Ėr.
16. DŽ, Dgl, Trgn, Ėr šnek. apgauti, apmauti, apsukti: Aptai̇̃so [girtuoklius] kaip šiltą vilną DūnŽ. Tai kad aptai̇̃sė – kaip čigonas su arkliais! Ds. Sukčiai teip aptai̇̃sė žmogų, kad liko be pinigų ir be arklio Jnš.
| refl.: Pigiai parduodamas labai apsitai̇̃sė Jnš.
ǁ Mlt, Dgl, Slm, Erž apvogti: Girdėjau, kad tave puikiai aptai̇̃sė Vvr. Ot aptai̇̃sė girtą tave: ir kalnius nuvilko, ir pinigus iškratė Dbk.
ǁ Šts, Ms, Lkš apvilti, suvedžioti (merginą): Kiek anas mergų aptai̇̃sė! Ktk.
ǁ padaryti žalos: Praeitais metais mumis aptai̇̃sė (šernai bulves iškniso) Yl.
ǁ refl. tr. pasidaryti ką bloga: Susirgo, pats save apsitai̇̃sė Krš.
17. euf. apdergti: Užsirito ant akmens ir aptai̇̃sė teip labai Jnšk.
| refl.: Apsitai̇̃sė vaikas Nj.
18. apnuodyti (valgį) ar užkalbėti, kad pakenktų valgančiam: Ji mūs valgio nevalgo: jai atrodo, kad aptaisýtas Rmš.
atitaisýti tr.
1. Š, NdŽ, KŽ pašalinti gedimus, tinkamai sutvarkyti: Tas nutrūko, tas nūdilė, kitas apvirto – viską reikėjo atitaisýti Trk. Peilis į vieną pusę nuverstas, – kai tik atitaisiaũ Jrb. Reikė attaisýt, ba rudenį sugriuvo [bulvių rūsys] Dg. Pas mum sugadino i niekas nebeatitai̇̃so tos drenos Bsg. Atitai̇̃so Rygos senamiestį RdN. Paminklinė ta bažnyčia, valdžia liepė atitaisýt Škt. Namelius atitaisysime ir visa priruošime didžiam metui! Vd.
| refl. Š, NdŽ: Sėda važiuot, tai brika brinkt, rodos, atsitai̇̃sė – i parvažiavo namo Mšk.
2. NdŽ, KŽ pašalinti įsibrovusias klaidas, apsirikimus: Atitaisýti tekstą DŽ1. Suriktas raštas – reikia atgal [pakojos] mint, atataisýt Kvr.
| refl. tr.: Ir Viktariukas šiemet pavardę atsitai̇̃sė, kai pasus ėmė Slm.
3. panaikinti, išlyginti neigiamus kokio veiksmo, elgesio padarinius: Aš, Mikeli, padariau didelę, nebeatitaisomą kvailystę I.Simon. Auklėjimo klaidos sunkiai atitaisomos rš. Paleidai kalbas aplink mune, nuplėšei šlovę, daba imk ir atitaisýk (atšauk) viską Vkš. Senoji Karalienė buvo maniusi atitaisyti marčiai pasakytus per daug aštrius ir neapgalvotus žodžius I.Simon. Atmeni vokiečių riterį, kuris norėjo tau gero, bet tapo priežastimi neatitaisomos nelaimės V.Krėv. Žinojo, kad tai, kas atsitiko, buvo baisu, neatitaisoma V.Bub.
^ Klaidą greit padaryt, o atataisýt sunkiau Klt. Ašarom klaidų neatitaisysi LTR(Zp).
atitai̇̃somai adv.: Steponas Kašauskas buvo paprašytas palikti policiją, kurios mundurą jis suteršė neatitaisomai J.Balt.
| refl.: Teip piktai atsakė, tik paskui atsitai̇̃sė Adm.
ǁ atlyginti, atmokėti, atsiteisti: Tėvo padarytas skriaudas žmonėms ji pamažu atitaiso V.Myk-Put.
4. KŽ grąžinti į buvusią gerą būklę: Sveikata neatitai̇̃soma, kojos skausta Vdk. Niekas neatatai̇̃so jau [sveikatos] Švnč. Barsčiau, sūdžiau, bet nebeatitai̇̃sė [mėsos] to druska Mžš. Man dabar nebėr mislies atataisýt gyvenimas Skp. Meinardas, didis mistras, attaisęs ir padauginęs savo kareivius antplūdusioms gaujoms kryžnešių, traukė visuomenę į Lietuvą S.Dauk. Aš tave (šeimininko išvarytą šunį) attaisysiu, apent kad tu paliksi geru S.Dauk. Ką attaisýti KI575.
| Pakajus tarp Dievo bei žmonių vėl attaisytas (atkurtas, atstatytas) esąs brš.
| refl. Š, KŽ, Vkš, Krs, Skp: Jau ji daug geresnė, i veidas atsitai̇̃sė (pasidarė nekreivas) Stak. Kaži ar ta mano sveikata atsitaisýs? Rs. Daba papasnykuotumi [kaip kad anksčiau pasninkaudavo] po septynias savaites, teip atsitaisỹtų (praeitų, išnyktų) i kraujo kalkėjimas, i tas kraujo spaudimas Všv. Buvo karvei vienas spenys pagedęs, paskiau atsitai̇̃sė Mžš. Paskiau jau dvaras tas atsitai̇̃sė, jau buvo duonos užtenkamai Vvr. Po pietų oras atsitai̇̃so Rsn. Kaip metai atsitaisys, pabrings ir rugiai Šts. Jis jau atsitai̇̃sė (vėl prasigyveno) Lp. Kai pradėjau dobilus sėt, vėl atsitai̇̃sė žemė Srv. I tuoj pienas atsitai̇̃sė karvei, i kaip davė, teip vėl duoda karvė pieno Lnkv.
ǁ LTR(Brž) padaryti gerą, patobulinti, perauklėti: Kad aš atitekėsiu, tai tą kiemą (kiemo gyventojus) atitaisýčia Krč. Kad tei[p] žmogus prigimęs, sunku tą prigimimą atitaisýt Skr. Ta kraujo viera vienat attaiso ir baisingiausiuosius Ns1850,2.
^ Geras ir žodžio klauso, pikto ir lazda neatitaiso PPr89(Šll).
| refl.: Tei tai gana pasiutęs vaikyščias buvo, ale iš armijos grįžęs atsitai̇̃sė Nm.
5. Slm pagydyti: Jis daug žmonių yr atitai̇̃sęs Skr. Pasakė – su ta ause savo amžiuo[je] nebgirdėsi; tą atitai̇̃sė Rt. Lašelines ėmė statyti – atitai̇̃sė Rdn.
ǁ refl. BŽ83, Tl, Upt, Ps, Lp, Ml pasveikti, pagyti: Davė vaistų, i ta koja atsitai̇̃sė Jrb. Tris keturius metus negirdėjau, paskui atsitai̇̃sė ma[n] [ausis] Smln. Sako, jeigu dabar nešios akuliorius, tai paskum atsitaisi̇̀s akys, nebereiks nešiot Slm. Galva jau atsitai̇̃sė, nebe teip skauda Rm. Atsitai̇̃so inkstai nuo šaltekšnio Sk. Pradėjau gerti šv. Jono žolynėlius, tikiuosi atsitaisýsiąs A.Baran. Biškį atsitai̇̃sos nugara Rsn. Kiek aš prisikentėjau su ta savo rankele, dabar jau biškį atsitai̇̃sė Šv. Nėr ko norėt greit po tokios sunkios ligos – iš lengvo atsitaisỹs Pg. Šita liga [sergantys] nedaug kas atstai̇̃so Trgn. Gyvatę tą išverda, duoda – i pradeda ėst, i kiaulės tada atsitai̇̃so Bsg. Da vis neatsitaisaũ – tokia galva sunki, ūžia Mžš. Mano sveikata ir pablogėja, ir vėl atsitaisaũ Krs.
| prk.: Ėjo atsitaisýt (atsipagirioti), ir visai nusitaisė Rmš.
ǁ atstatyti į vietą (išnirimą, lūžimą ir pan.): Narininkas daktaras būtum pirštą atitai̇̃sęs Jdr. Lūžgalius atitaiso chirurgai, atpalaidavę raumenų įtempimą ir numalšinę skausmą rš. Daktarai šiaip taip atitaisė ranką, – ir jis pagijo J.Bil. Katra [karvė] atsiveda, tai dantys, sako, palaidi – reikia atataisýt Alks. Led atitaisiaũ išsiveržusią žarną Rm.
| refl.: Padeda atsitaisyti užsispaudusiai [žarnų] kilpai rš.
6. tr. nupenėti: Ale tavo arklys atataisýtas, riebesnis až mano Ml.
ǁ refl. Dbk, Ds, Skdv, Plt sustorėti: Gerai valgo, tai ir atsitai̇̃sė, nei pažint nemožna Vrnv. Kai sirgo, buvo kaip mūkelė (labai liesas), o dabar jau atstai̇̃sė Lel. Nežiūrėk, kad dabar kūdas – an žolės atstaisi̇̀s Sdk. Nors stipriai [ežys] sublogsta bemiegodamas kiaurą žiemą, ale tai niekis: stojus šilumai, išbunda ir vėl atsitaiso Blv.
7. refl. atgauti jėgas, sustiprėti: Išsisirgai, sudžiūvai kaip kuokštelis – kada tu atsitaisýsi! Srv. Nedavęs gyvatei atsitaisyti, šerniukas ėmė trypti ją kojomis Mš. Šuniukelis atsitai̇̃sė, atsigavo, i bėgt su tuo žiedu in paną (ps.) Tvr.
ǁ Sdb atsigauti prastai augus: Pupelės ėmė ir atsitai̇̃sė Mrs. Ma[no] sodas ėmė augt, lapai atsitai̇̃sė Dv. Dabar jau atsitai̇̃sė plaukai Rėnytės Kp.
8. Šil atburti, atkerėti, atkalbėti: Buvo toks raganius: ar pienas sugenda, ar kas, tai jis attaisýdavo Dg. Tas senis ėjo pas kokį ten užkalbėtoją ir gyrėsi, kad tas atitai̇̃sė smuiką Ar. Vienas [burtininkas] atatai̇̃so karvę, kitas visai pagadina Lb. Paburia ir atitai̇̃so karvę, vėl pieną duoda Pnm. Jeigut jį gražiai paprašo arba girdo, tai anas attaiso, o kad teip neužprašysi, tai palienka DS340(Vlk). Tada [dieveris] pasakęs: „lįsk iš palovio“, … ir atataisęs žmogų BsMtII190(Krs). Ir tenai anas teip padarė – atataisė vyno šulnelį, nečystuosius išvaikė ps.
ǁ refl. atvirsti buvus paverstam kuo: Reik tą dukterį parplėšti, su tuo krauju aptepti – ans atsitaisys į žmogų LTR(Skd). Pasistiebęs [ožys] pagraužė tų obuolių – ir atsitaisė vėl žmogum ps.
9. Rm, Kp atidaryti (ką stipriai uždarytą, užtaisytą), atkišti, atkimšti: Teip kietai ažtaisytas [stiklainis], negaliu atataisýt Svn. Atatai̇̃sė butelį Ob.
ǁ atverti, atidaryti: Vartus atitai̇̃so valioj, įleidžia viduj RdN. Išeina, atitai̇̃so tuos duris, žiūri – senelis toks Pbr. Eik, atitaisýk daržinę, mat jau su šienu atvažiuoja Brž.
ǁ atidengti: Atataisýk langą – tamsu Svn.
ǁ atversti, atskleisti: Jei priseina žinot, atitaisaũ tą sąsiuvinį ir žinau Slč.
ǁ atlaisvinti, patuštinti: Reikia atataisýt vietą garaže ir papilt grūdus Slm.
×10. (sl.) atlikti, įvykdyti: Pakūtą attaisiaũ Lz. Bei ta afiera buvo vėl atataisyta giesmėmis, vamzdžiais, harpomis ir cimbalomis BB1Mak4,54. Kaip žemai giesmėmis attaisyta yra PK29.
×11. (sl.) paleisti: Attai̇̃sai tu mane Lz.
ǁ atleisti, pavaryti: Ponas attai̇̃sė iš darbo, to (nes) aš apsivėlavau (ps.) Lz.
×12. (sl.) išsiųsti, nuvaryti: Tuos banditus parinko ir attai̇̃sė LzŽ.
13. šnek. išlupti, išperti: Va, kai atitaisýsiu paskuigalį diržu, tai visi vakarėliai pasiriks! Ds.
×dataisýti (hibr.) tr.
1. priderinti: Ten ta mergaitė i nedatai̇̃so tą balsą Gd.
2. įkyrumu įpykinti, išvesti iš kantrybės: Mane teip datai̇̃sė, kad jau gal iš namų reiks išeit Dbk.
įtaisýti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Q143, H169, R, MŽ, N, M, LL268
1. tr. Sut, L, Kl, Trš įstatyti, įtvirtinti: Tvoroje įtaisyti varteliai I.Simon. Įtaisýta varstote (staklėse) lentelė atsisėst Sdb. Užkerta itą dalgakotį, rukavėtį antai̇̃so LzŽ. Jei pjovėjys tura gerai įtai̇̃sęs dalgį, pjauna gerai Krž. Viena rankena įtaisýta [mintuvuose], i spauda aną Brs. Kuodelis ant lentelės intaisýtas LKT314(Ob). Ta [Užgavėnių] boba įtaisýta ant tekinio Sk. Aukštai bokštai išstatyta, viršuj kryžiai įtaisýta (d.) Vlkv. Išdirbino marmuro jo stovylą, kurią įtaisė į mūrą Tytuvėnų bažnyčio[je] M.Valanč. Įtai̇̃sė inkilą medyje DŽ1.
| prk.: Tokį aš jam gumbą kaktoj su samčiu įtaisiau, kad iš karto atvėso rš.
| refl. tr. Ser.
2. tr. Jon, Trgn padaryti kokį kam pritaikytą daiktą: Tokia mašina linam mint buvo intaisýta Dglš. Až pusė dienos ir antai̇̃sė tokią lovą Grv. Blėkele du [ragočiaus] ragelius apkala ir antai̇̃so veršiam jungus, an kaklo aždema LKKII224(Lz). Įsitaisiáu prytaisą musums (musėms) mušti LKT96(Krš). Kas tau intai̇̃sė tokį šakiakotį? Pns. Lopšiukus pabarėse intaisýdavo vaikam Dglš. Seniau ardavo vis arklais: tokie arklai mediniai antaisýti LKT284(Bgs). Reiks klepčius (spąstus) įtaisýti toms bjaurybėms (pelėms) – jau apsikęsti nebgaliu Šv. Kaupuose įtaisydavo vėdinimo angas rš.
| refl. tr.: Buvo įsitai̇̃sęs plūgą in jaučio ir in arklio Gg.
ǁ nutiesti (kelią): Čia tai jau intaisýta geras kelias LKT334(Smal).
| prk.: Aš siunčiu savo angelą pirm tavo veido, kurs įtaisys tavo kelią pirm tavęs NTLuk7,27.
ǁ refl. tr. Gs susisukti, susikrauti (lizdą): Sakau, apeisiu palėpes, gal [vištos] naujas gūžtas įsitaisiusios J.Avyž.
ǁ sudaryti: Sąnariai taip įtaisyti, kad vieno kaulo gale yra įdubimas, į kurį įeina kito kaulo apskrita galvutė rš.
| I anų (aukštesnes pareigas einančių) taip pat gerklės įtaisýtos – taip pat su visais sprogsta (geria) Krš.
3. tr. Lb pastatyti (statinį): Prie to vingio įtai̇̃sė stotį Smln. Grapienė davė lėšų, tai įtai̇̃sė tą bažnyčią Pžrl. Par Varduvą paskuo įtai̇̃sė tiltą Pkl. Par upę pereit yr toks lieptas antaisýtas Kkl.
| refl. tr.: Tasai brolis, įsitaisęs tokius stiprius rūmus, ėmė spausti savo brolius, panorėjo juos visai išvaryti LTR.
ǁ KŽ, Slm, Plšk, Kvr, Ėr, Grz, Lnkv, Lkm įrengti: Gerai įtaisýta krautuvė NdŽ. Antai̇̃sė ituos namus ir gyvena LzŽ. Meistra buvo, intai̇̃sė namus, kur te! Klt. Ant tvarto vandens baseiną įtaisiáu Plšk. Tas malūnas su elektra buvo įtaisýtas i sudegė Ms. Vienas [trobos] galas stovamas, kitas neįtaisýtas Krš. Su rankoms septynius metus išmilžau, paskiau jau tus aperatus įtai̇̃sė Rdn. Pri muno augumo jau čia Viekšniūse įtai̇̃sė valcius Akm. Maniežą parvežė, intai̇̃sė Lp. Turim girnas, bet dar̃ intaisýtos an variklio Kpč. Šventorius intaisýtas lygumiukėj – teip karšta, kad nemona Dgč. Buvo antaisýta apie tą altorių eit keliais LTR(Slk). Katrie gerai įtaisýdavai, daug galėdavai ir su vėjiniu [malūnu] sumalt Gsč. Nori – įtaisysiu, kad vėjas sviestą muštų? P.Cvir. Čia tėvo viskas gražiai rūpinama, įžiūrima, įtaisyta J.Jabl. Tas didikas liepė įtaisyti savo namuose man kambarį J.Balč. Valdžia įtaiso du dideliu sandėliu maistui LTI476. Vislab ant gesinimo įtaisýti KII35. Intai̇̃sė šviesą (elektrą) Dgč.
| prk.: Bažnyčią sau … širdyse mūsų pabudavok ir intaisyk MKr7.
| refl. tr. KII35, Rtr, FrnW, Krt, Smln, Grz, Kzt: Įsitaisė stubą, i nereikia – niekas nemiela [, kai susirgo] Jrb. Galgi kokį įsitaisi̇̀s kambarioką rudenį Skp. Jau naujuose namuose gyvena, labai gražiai įsitai̇̃sę, kaip mieste Krs. Su broliu gyveno, buvo i antrą [trobos] galą įsitai̇̃siusi Vvr. Kalvę i buvo ne baika įsitaisýt – tėvas pinigų neduoda Slv. Daržinė[je] buvo įsitai̇̃sę šiaudūse slaptyklę Žd. Vandens triūbas įsitai̇̃sėm abypusiai stogo LKKIX151(Dv). Buvo anksčiau žmonės įsitai̇̃sę girnas, malūnėlius an maniežiaus Bsg. Jis tuoj atsikėlęs, įsitai̇̃sęs šviesą Sln.
4. tr. Rtr, Š, L, J.Jabl, NdŽ, Rsn, Krtn, Sv įkurti, įsteigti: Jau krautuves įtai̇̃sė, maisto kokio atveždavo Krt. Čia da tik kaimūse valgyklų nė[ra] įtai̇̃sę Lc. Mokyklą prieš karą antai̇̃sė Giriosa GrvT105. [Valdžia] ligonines įtai̇̃sė LKT245(Lg). Kultūros draugija yra įtaisiusi lietuvių kalbos kursus pradedantiems ir pažengusiems prš.
| refl. tr. Tj: Susivienijimo kuopa turėjo įsitaisius knygyną rš.
5. tr. pagaminti, patiekti (valgį): Įtaisė gerą vakarienę Mš. Liepė įtaisyti pietus ir pakvietė brolius savo M.Valanč.
ǁ gaminant įmaišyti: Taisomi vaistai – kad ko neįtaisỹtum piemenės (jaunos vaistininkės)! Rdn.
6. intr., Rtr, Š padaryti kam ką (paprastai bloga), įkliudyti, įkišti: Susiedu dėtas, įtaisyčio anam, nepadėčio Šv. Ot intai̇̃sė man bėdą! Btr. Kad jis (pusininkas) įtaisi̇̀s, tai mes nei sėklos, nei duonos neturėsim Ėr. Anas intaisi̇̀s geriau kaip kitas Sdk. O už kelių dienų to gaspadoriaus pagedo visi gyvuliai, turėjo visus užmušt ir užkast, tai jis tuosyk pažino, ką jam tas kerdžius intaisė BsPIV283. Už tokią kalbą aš tau intaisýsiu penkiolika parų Ut.
^ Vaikas įtai̇̃sė bėdos, tėvas negauna rodos Jnš.
| refl. tr., intr. Rtr, KŽ: Kad įsitaisiaũ su tais vaikais – tokie nevalyvi, tokie rėksniai Š. Tik bėdą anstaisiaũ su tais paršeliais Mlt. Instaisýsiu bėdą, kai pamesiu svetimus pinigus Užp.
ǁ tr. iškrėsti (juoką, išdaigą): Įtaisýti kokį šposą NdŽ. Jam reikia baika intaisýt! Nu ale kokia? Pns. Inpyko bernas, mislija: palauk, aš tau intaisysiu štuką LTR(Dkk).
7. refl. pasirengti (kokiam veiksmui, veiklai, įvykiui): Anas jo žentas ansitaisė keliaut ir nuej[o] LKKII227(Lz).
ǁ nusistatyti, pasiryžti: Buvau įsitai̇̃siusi nieko niekam nesakyti Krš.
8. refl. susitvarkyti, baigti: Jau mes su pjovimu ansitai̇̃sėm, liš liko linai rautie Lz.
9. intr. pradėti, imti ką daryti: Paskui įtai̇̃sė su alūnu vietiniai [kailius dirbti] Grz.
| refl. NdŽ: Paskui instai̇̃sė arkliais mašiną sukt Dglš. Daugiau įsitai̇̃sė skiedrom dengt [stogus] Pšš.
^ Ans neįsitai̇̃so skaityti, kaip Plungė degti Krtn.
ǁ refl. NdŽ, KŽ, Rt, Gl, Skr, Mlk, Sld įnikti, įprasti; įjunkti: Įsitai̇̃sė kas vakarą išeidinėti iš namų DŽ1. Įsitai̇̃sė tą patį kartoti BŽ267. Ir įsitai̇̃sė išvien dejuot Vdžg. Įsitai̇̃so gert tie jauni Sdb. Įsitai̇̃sė degti – iš trijų kartų degė Kuršėnai Krš. Įsitai̇̃sė šernai bulbes knisti End. Višta anstai̇̃sė dienadaržy[je] dėt Tj. Vaikas įsitai̇̃sė rėkt ir rėkia Rm. Vienas šėrikas įsitai̇̃sė miltus vogt Krs. O tos karvės, būdavo, kur įsitai̇̃so viena, te ir visos Paį. Įsitai̇̃sė rytais miegot Jnš.
ǁ refl. Jnšk imti smarkiai ką daryti, įsismaginti: Kai jis įsitai̇̃so eit, tai jo devyni šunes nepagautų Kt. Kaip įsitai̇̃so [kiaulės] lėkt, neužvysi Kvr. Per dieną smulkus lytus pamažėliais dulkino, o ant vakaro įsitaisė visa burna lyti Žem. Matos, ka jau tas lietus įsitaisi̇̀s ilgai lyt Skrb. Žvirbliui bėda tik tuomet, kada įsitaiso pustyti J.Jabl. Kai įsitaisys, būdavo, siausti kalnuose pūga, kai ims pustyt nuo Kazbeko sniegą A.Vien.
ǁ refl. Š, FrnW, Ėr ilgesnį laiką nesibaigti, nusistovėti: Lytotos dienos įsitai̇̃sė J. Ot kad insitai̇̃sė lietus – jau antra nedėlia lija Rod. Instaisi̇̀s jau, dabok, šalčiai Klt. Tu matai, koks šaltis instai̇̃sė apie Grabnyčias! Krd.
10. tr. padaryti tinkamą vartoti, naudotis (padargą, įrankį ir kt.): Tik parišk pakojas, ir audimas bus įtaisýtas Trg. Buvo staklės[e] šešios sienos intaisýtos – neišaudžiau Lel. Kolei intaisai̇̃ audeklą, tai privargsti Aln. Tris dienas dimus taisė ir nieko neišejo, tik Ona pabaigė intaisýt Ds. Kai įtai̇̃so, parodo, tai galėdavau aust, o teip tai nemokėjau Svn. O kas tau intaisė naujaisias stakleles? LTR(Klvr). Dveji treji metužėliai, kaip staklužes taisiau, ateis ir ketvirti, pakol įtaisýsiu JD766. Reikia žagrė intaisýtie, gaspadoriu pasakytie DrskD245. Duok man jaunam rodužėlę, įtaisyk žagrelę (d.) Smn. Intaisykie, tetužėli, naująją žagrelę BsO418.
^ Įtaisė drobę – išaudė tinklą LTR(Kp).
| refl. tr. Imb, Pl, Nm: Staklės išklerusios, i negaliu įsitaisýti audimo LKT109(Kv). Įsitaisýt nebemoka [jaunos], apmest audžiant Alz. Stalatieses instai̇̃sė aust Skdt. Instaisiaũ da tokį audeklioką, ale kad nėr kada audžia Sdk. Tas senelis pamokinęs, kaip reik į stakles įsitaisyti nytis, skietą Sln. Įsitaisė bernytis žagružę, pasijungė šėmuosius jautukus KlvD107.
ǁ N, KŽ suderinti (instrumentą): Intaisyti organai (vargonai) SD355. Užtraukiu strūnas, įtaisau, įtempiu R40, MŽ54.
ǁ Krkl išmiklinti, įpratinti daryti kokį judesį: Jo ranka neįtaisyta, jam negalima duoti į rankas gero dalgio M.Katk. Pamokytas [šieną pjauti] žmogus bemojuodamas pats įtaiso ranką rš.
11. tr. K.Donel1, Up įdirbti, įtręšti: Kap aš buvau intai̇̃sęs savo žemę! Kli. Galulaukė buvo, ale kai intai̇̃sė, tai matai dabar Sdk. Rendauninkas jau tau žemės neįtaisýs! Trk. Daržus dabar intai̇̃so gerai Ad.
12. tr. Š, NdŽ parūpinti, gauti: Jai puikius drabužius įtai̇̃sė Plšk. Jam įtaisiaũ vežimą Jrb. Iš tėvų nėr ką i norėt, kad parėdytų a įtaisýtų ką Slv. Už nunėrimą visokių niekiukų suknikę įtai̇̃sė Krš. Anam įtai̇̃sėm bitis, esam bičiuliai Pvn. Vaikuon dviratį už penkis šimtus įtaisiáu Kv. Dirbau kaip jautis, gyvenimus vaikams įtaisiáu Grd.
| prk.: Įtai̇̃sė vaiką i pabėgo Rdn. Trankykis par naktis su anuo – įtaisýs vaiką, galėsi šokinėti! Šv. Tiek ans žanysias, kol ans vaiką įtaisýs Trk. Klega, ką itą vaiką jai antai̇̃sė Juza GrvT67.
| refl. tr. J, L, DŽ1, NdŽ, KŽ, Kv, Trk, Pln, Plt, Grz, PnmA, Vl, Kt, Trgn, Vj: Kai visa buvom išsipardavę, tai vėl reikia visa įsitaisyt J.Jabl(r.). Įsitai̇̃sėm gerus arklius, tai dabar lengviau ir darbai eina Š. „Kalbos ir senovės“ honoraru aš įsitaisiau rudeninį apsiaustą K.Būg. Tai paskui įsitai̇̃sė i mano tėvas geležinę žagrę LKT190(Šk). Senovės ūkininkai kokį žebenkštuką pamatydavo, tokią karvę įsitaisýdavo – labai eidavo į ranką Vg. Balanai pasibaigė, instai̇̃sėm grikį (spingsulę) Klt. Po tam liktarną įsitai̇̃sėm i skalų nebskaldėm Všv. Tokį sodną įsitai̇̃sęs negersi i nesiusi Akm. Įsi̇̀taisiau birbynę, išmokau grajyti Klk. Įsitaisiáu vieną avilį bičių Pgg. Antai Puidokai buvo įsitai̇̃sę [kuliamąją], par kiemus liuob važiuoti Gršl. Įsitai̇̃sė kiti bliukį, o man ar teko kult su kultuvais Gsč. Aš pirmasiai [geležinį] plūgą instaisiaũ Švd. Mano buvo insitaisýta (pasirinkta) toks kelmas: atsisėdi ir mataruoji meškerę Ob. Tokiu būdu esą galima dideles daugybes gero mėšlo įsitaisyti A1884,78.
| Iš kur tokį vyrą įsitai̇̃sėt (apie atėjusį pas didesnius vaikus mažą vaikiuką)? Krš. Abu durniai netikusias bobas įsitai̇̃sė, tai dabar ir vargsta patys Krs.
^ Prieš nusigyvenimą įsitaiso ožką LTR(Grk). Neturėjo boba bėdos, tai paršelį instai̇̃sė Sdk.
| prk.: Priš amžiaus galą įsitai̇̃sė vaiką – kur mergos protas?! Rdn. Įsitai̇̃sėt tokį pasiutusį vaiką ir augykitės! Sml.
ǁ įkalbėti, įpiršti: Ans norėjo vieną dukterį munie įtaisýti Als. Gerą buvau įtai̇̃sęs (prirodęs) jam žmogų (piemenį) Rm.
| Pri miško galo Virkutis ir įtai̇̃sė anam tą gyvenimą ten Trk.
13. tr. R37, MŽ49, Š, KŽ, LzŽ, Slm pasirūpinti, kad kas būtų kur priimtas, padėti gauti vietą, įstatyti: Įtaisiaũ aš jįjį į gerą vietą J. Čia tokią Adomaitienę įtaisiaũ į virėjas Jrb. Vaikas dar nebuvo įtaisýtas į darželį, ir neturėdavo kur palikt Kn. Par pažįstamus aną ten įtai̇̃sė Šv. Norėjo i muni tatai čia anie įtaisýti ten į tą ubagyną Ms. Nuvedžiau jį prie krautuvės ir intaisiaũ eilios pradžioj Ut.
| refl. Rtr, KŽ: Tokie čia tie darbai, tokios čia tos algos, ale čia įsitaisýt sunku Jrb. Į tokį gerą darbą įsitaisiáu Trk. Instai̇̃sė an darbo Lt. Paskiau kap įsitaisýsiatav, muni priimsiatav Slnt. Ale tu čia ir įsitai̇̃siusi kaip inkstas taukūse Šv. Dabar įsitaisiaũ kaip į devintą dangų Trs. Jie abu prie nuolatinių darbų įsitai̇̃sė Krs. Dėdė įsitai̇̃sė tada krautuvėn dirbt Skp. Jis visur visuomet sugebėdavo turtingai ir sočiai įsitaisyti B.Sruog.
14. refl. LL268, Rtr, DŽ1, Trk, Kv, Plšk, Jnš, Strn įsikurti: Buvo įsitai̇̃sęs prie vieno žmogaus Gršl. Pardevė i tą savo ūkį ir įsitai̇̃sė Endriejave End. Da neintai̇̃sė [pirkios] suvis, ale instai̇̃sė – bi tik savoj Lkm. Kazienės klėtelėj kaip insitai̇̃sė, tai ir neina niekur Km. Jis poniškai įsitai̇̃sė BŽ151. Pri pat kelio i ten įsitai̇̃sė toks vengras, pasivertęs į velnią (ps.) Šv.
ǁ nepageidaujamam kur nors būti, atsirasti, įsiveisti: Šiemet ka buvo insitai̇̃sę briedžiai – prie šulnio guldavo Šd. Kažin ar tik ne šeškas būs į daržinę įsitai̇̃sęs Šv. Mūsų gryčioj šiemet svirplys įsitai̇̃sė Pnd. Vieną dieną buvo meškos į rugių lauką įsitaisiusios LTR(Klp). Ten įsitai̇̃sė tokie kuliganai Žeml. Kad sode prie obelei įsitai̇̃sius šiurpė, tai neraudavom – tegul žydžia Svn.
15. refl. NdŽ, Kpč, Prn užimti patogią vietą (patogiai atsisėsti, atsigulti, atsitūpti ir pan.): Kad guli kralikai instai̇̃sę! Drsk. Šuva įsitai̇̃sė kertėj ir drybso Rm. Akis primerkė Petras, pajudino pečius, geriau įsitaisydamas atgultoj vietoj J.Balt. Katinėlis po egle, po šakom įsitai̇̃so ir atsigula (ps.) Nm.
| prk.: Toks vaikis galėtų pats dirbti, ale ne: įsitai̇̃sė tėvuo ant galvos ir nei ausų sau nekrutina Šv.
^ Įsitai̇̃sė kap velnias į ropes Gž. Įsitai̇̃sė kaip višta ant kiaušių Šv. Įsitai̇̃sė kap šuo kanapėse (gerai, patogiai) Kt.
ǁ įsisprausti: Jau a kur bijojau, ejau, ta (tai) aš įsitaisýsiu į vidurį Kl.
16. tr. surengti, suorganizuoti, atlikti: Vakare universitete įtaisėme visą lyginamosios kalbotyros seminarą Šlč. Valdžiai neleidus paskirtuoju laiku to koncerto įtaisyti, pranešimas apie jį pasirodė laikraščiuose tik už dienos Pt. Draugija įtaisė tris šeimyniškus vakarėlius savo bute rš.
ǁ įvesti: Blaivybę buvo įtai̇̃sęs tas vyskupas Ms.
17. refl. Vdn persirengti kuo: Anas pats insitai̇̃sė až mergutą ir atej[o] pas tuos tvartus arklių vogt (ps.) Lz. Ubage instai̇̃sius nuejo berno namuosna LTR(Slk).
18. tr. gražiai aprengti, aptaisyti, papuošti: Ją intai̇̃sė kap ponią LzŽ.
| refl.: Insitai̇̃sęs kap an mišios Mrc. Žiūrau – eina jaunikis išsiprausęs, visas puikiai įsitaisęs Tat. Rūbų reikia – instaisýt nori, ė dirbt tingi Dgl. Labanoro merginos gražiai instai̇̃sę Sug. Kad ir nevalgęs būsiu, bet instai̇̃sęs Trgn.
19. tr. aprūpinti drabužiais, aprengti: Antai̇̃sėm vaikus LzŽ.
20. tr. išpuošti: Graži Imbrado bažnyčia, labai intaisýta Slk. Žvaguliai žlega, arkliai intaisýta Švd. Nerasit gražesnių [kapinių], kap tę intaisýta Kpč.
21. tr. sukelti (ligą): Tie vaistai gydo vieną, o įtai̇̃so kitą Smln. Matyt, nori su ta amžina kiaušiniene skrandžio opą įtaisyti, ne kitaip rš.
| refl.: Iš daktarų knebinėjimo vėžys įsitai̇̃sė Krš. Įsitai̇̃sė ir įsitai̇̃sė toks karkulys Trk. Įsitai̇̃sė šašiukai tokie nosy[je] Rm. Baimė ema, kad jam nebūtų įsitaisius gelta Grž.
ǁ refl. tr. gauti, susigriebti (ligą): Įsitaisiaũ tokią slogą, kad atkvapo nėr pro nosis visai Jrb. Gėrė ir įsitai̇̃sė ligą Rmš. Kad įsitai̇̃sėm, tai įsitai̇̃sėm visi ligas lig mirties Krs.
22. tr. Sut pasukti tam tikra linkme: Mes ją intai̇̃sėm geran kelian, ana paėmė ne tą kelią Lkm.
| prk.: Tuog tad būdu tur būt intaisýta širdis mūsų DP561. [Šėtonas] visas yra ant to, idant kuo daugiausiai žmonių intaisýtų ing paklydimus DP86.
| refl. KŽ: Įsitaisýk į taką ir nepaklysi pareiti nė par valakus Šts.
23. tr., intr. R292, MŽ390, LL311 nustatyti, sutvarkyti: Įtaisau, davadą, parėdą padarau, rėdau, tvarkau R26, MŽ34. Paikai įtaisýta ant amžiaus galo (vaikai seniems negimsta, nors jiems reikalingesni negu jauniems) Rsn. Taip pats Dievas, mus (lapes) leisdamas, įtaisė – tam, kad šunes negalėtų visų lapių išgaudyti J.Jabl.
24. tr., intr. sugalvoti, sukurti: Tą gaidą (melodiją) vargonykas įtai̇̃sė Ps. Gromatą įtaisau (rašau juodraštį) R121. Jis tei[p] įtai̇̃so, kad ką pasakys, tai visi juokias Skr. Nors ir aš neblogai įšneku, bet jis dar geriau įtai̇̃so Žvr.
25. tr., intr. Krkl, Mšk, Žvr įtaikyti, sugebėti ką kaip reikiant padaryti: Palauk, da turėsi į taktą įtaisýti [kuliant spragilais] Lk. An savo armoškos pradėjau taisyti taisyti – ir įtaisiáu Trš. Neįtaisiáu, kaip ką reik pasakyti Kv. Aš visas gaidas galiu įtaisýti Vgr. Ar neatleistum Barbelės vežimo krauti? Mano merga neįtaiso, – vargas tik! LzP. Mokėjome Kalėdų giesmes iš atminties, įtaisėme balsus, gaidoje sutarėme M.Katk. O šatonas, kaip moka visokius balsus įtaisýti! Krš. Taip įtai̇̃so, kad, rodos, pats Berkis kalba Vdžg. Mūsų prigimta kalba, o įtaisýta (išmokta) ta jau ne tas Krž.
26. intr., tr. įgristi, nusibosti, privarginti, prikamuoti: Jau intai̇̃sė svečiai lig gyvo kaulo Ut. Kad intai̇̃sė tas tavo vaikas, tai vos daturėjau Sv. Neduok Dieve, kaip tas manę įtai̇̃so: visa jam negerai, vis bamba ir bamba Kp. Mint linai oi kaip manę įtaisýdavo! Skp. Su šita smerčia tu teip įtaisai̇̃ (prigąsdini, kad mirsi), kad oi! Skp.
| refl. NdŽ.
27. tr. apgaule įstumti į vargą, įpainioti: Tas žmogus mane labai įtai̇̃sė J.Jabl(Kp).
| refl.: Įsitaisiaũ (besibylinėdamas) J.Jabl(Kp).
28. tr., intr. šnek. primušti, prilupti, išperti, įkrėsti: Va, kelnes suplėšei, mama tau intaisi̇̀s kaip reikia Vdn. Apie vieną žmogų, katras poną intaisė BsPII261.
ǁ intr. sušerti, suduoti, sudrožti: Kab intai̇̃so par pėdą velnias, tai pėdos grendyman linksta (ps.) Azr.
◊ į vãgą įsitaisýti padaryti gerą pradžią: Niekada neina gerai, kol įsitaisai̇̃ į vãgą Jnšk.
pir̃tį įtaisýti paimti į nagą, prigriebti; išperti, primušti: Na, aš tau pirtį įtaisysiu J.Jabl.
rañką įtaisýti įprasti: Įtaisiáu rañką eiti ankstie rytą [daržų] laistyti Krš. Daba anie kaip įtai̇̃sė rañką, taip i darys Lk.
paįtaisýti (dial.) tr.
1. pritvirtinti: Paantai̇̃so ituos jungelius, kur pas spragelus LKKII222(Lz).
2. įrengti: Būsta, kap lietus, tai ir po kluonu paantaisýta [žardai] LKKII225(Lz).
3. padaryti tinkamą darbui: Vyrai paantai̇̃so spragelus, ragotes Lz.
4. refl. gražiai apsirengti: Dabar seloj paanstai̇̃sę kap gorode (mieste) LzŽ.
ištaisýti; Q8, H158, R41, MŽ55, Sut, I, N, M, L, LL203
1. tr. NdŽ, KŽ pašalinti gedimus, padaryti vėl tinkamą naudotis: O grioviukas koks, matai, ka priauga – turi ištaisýt aną, turi grantį (skaldą) nupilt Škn. Kilimą ištaisiaũ (išvaliau) – kaip naujas Ps.
| refl. tr., intr. Rtr, Š: Išsitai̇̃sė [televizorius], gražiai rodo Krš.
ǁ Jd, Skd užlyginti duobes, padaryti tinkamą važiuoti: Ištai̇̃sė, išžvyravo tą kelią Krs. [Kelias] šlapias buvo; daba ištai̇̃sė, išpylė LKT217(Šl). Liepė [ponas] tarnams gražiai ištaisyt kelius LTR(Klt). Buvo medžiai įsvadinti, kelias ištaisýtas Jdr. Pririšk margus kurtelius, ištaisýk man takelius (d.) Jnk.
ǁ panaikinti skyles, užadyti, užlopyti: Dvi ištaisiáu skyles, viena liko – užsiūsu vakare Krš.
2. tr. KŽ pašalinti klaidas, nesklandumus, netikslumus: Ištaisýti rašomąjį darbą, projektą DŽ1. Ištaisýti vertimą NdŽ. Sniege mėtėsi neištaisyti sąsiuviniai sp.
ǁ DŽ1 pašalinti negeroves, trūkumus: Šį trūkumą mūsų spauda turėtų sparčiai ištaisyti sp. Nedelsdamas, su visa energija jis buvo nusprendęs ištaisyti padėtį J.Dov.
| Fizikos – dvejetas?! – Ištaisysiu, yra laiko V.Bub.
3. tr. padaryti geresnį ką prastą, netikusį: Kad but piktai žmonai papuolęs, but ištai̇̃sius Mžš. Jei jau toks gimė, tai nė pats velnias nebištaisýs Šv. Koks gimė, toks ir mirs – niekas ano nebištaisýs Vkš. Ką gi dabar šitas baudimas ištaisė? Ns1851,1. Piktą širdį sunku ištaisýti NdŽ. Tėvus tus davė Dievas dėl paveizdo visims zokaninkams, kad jų paveizdas juoba mumis ragintų kaskarts geresniai ištaisyti širdis savo M.Valanč.
| refl.: Kada tu išsitaisýsi? Rmš. Kartais suaugę išsitai̇̃so, proto įgauna Krš. Niekaip neišsitai̇̃so marti, be vieno galo bloga (juok.) Krš. Pirma tas vaikas toks nei šioks, nei toks buvo, gal dabar išsitai̇̃sė? Mžš.
^ Išsitaisys merga kai karvė trečiu veršiu B.
ǁ refl. atsigauti, sustiprėti: Toks skursna tas paršiukas, kaži a jis išsitaisỹs Jrb. Išsitai̇̃sė, kūnelin meičiukas nue[jo] Dglš. Išsitai̇̃sė kap šuva po metų, o buvo tokia suvargus Mrj. Išsitai̇̃sė ir karvė buvo gera Antr. Paskiau daugyn daugyn to pieno – išsitai̇̃sė karvė Mžš. Galgi palengva sveikata jam išsitaisi̇̀s Krs.
| Mergaitė gudri, tik kad kalba sunku suprast. – Kalba išsitaisi̇̀s Mžš.
ǁ refl. R50, MŽ67, N, Šv, Rk, Svn, Mžš išsigiedryti: Oras in vakarą išsitai̇̃sė Ktk. Iš ryto buvo apsiniaukę, pasku išsitai̇̃sė Ėr. O čia orai išsitaisė, nuvarė paskutinį sniegą nuo stogų ir iš patvorių J.Balt.
4. tr. išgydyti: Ar ištaisýs muni, ar išgydys?! Rdn. Ištaisiaũ bites, jau vėl sveikos Nč. Jei aš stovėsiu prie galvos, tai sakyk, kad jau aš negaliu ištaisyt, jau mirs BsPIV112.
ǁ refl. N, Š, KŽ, Prk, Rs, Gd, Užv, Kl, PnmŽ, Lp pasveikti, išgyti: Iš ligos negaliu išsitaisýti, t. y. išsitvalyti J. Gavau į galvą tokį sukinį, i kažinaičiais a beišsitaisýsu End. Iš šitos ligos da išsitaisýsi Pns. Nuvežė ligoninėn, ir neišsitai̇̃sė – numirė Skdt. Mažu išsitaisỹs tau tie sąnariai Jrb. Negirdžiu, buvau išsitai̇̃sius – vė negirdžiu Vj. Milšim keturis sykius, kol tešmuo išsitaisỹs Jrb. Į pradžią šlubavo [arklys], paskui lyg kad išsitai̇̃sė Skr.
ǁ įdėti plombą, užplombuoti (dantis): Taisė, ale neištai̇̃sė gerai [dantų] Klt.
ǁ atstatyti (išnirusią vietą): Ir teip smagiai jis gavo nuog žmogaus, kad ką tik ištaisė savo sprandą LMD.
5. tr. KŽ, Slnt, Žeml padaryti lygų, neraukšlėtą, neišdrikusį: Surūkšlėtą drabužį ištai̇̃sė jijė, marti, ir tu rukšlas ištaisýk J. Turėsi ištaisýti saujas, išdulkinti tus spalius Tl. Šiaudus išpurtini, ištaisái pasiėmęs, teip išdulkinsi Gršl. Ištaisai̇̃ ištaisai̇̃ tuos šiaudus – ir stogas: pririši, priverži Kvr. Su medinėm šakutėm teip gražiai iškrato, ištai̇̃so tuos javus Mšk. Drėgnai pagadai esant, reik lengvai tabokų lapus nuimti nu šniūrų ir ištaisyti lapus, kurie būtų sukrypę S.Dauk. Išskalbti siūlai lengvai nugręžiami, sruoga ištaisoma rš.
^ Verkdamas kaktos neištaisýsi Rdm, Žsl, Gr, LTR(Mrj, Zp, Jz, Lp, Slk). Verkdamas kaktą neištaisýsi, o juokdamasis dantų nepakavosi Igl. Su rėksmu kaktos neištaisýsi Pnd.
| refl.: Kai supyksti, raukšlės pasidaro, o paskui jos n'išsitai̇̃so Jrb.
6. tr. išnarplioti, išpainioti: Suvelsiat – mums visam būs mėnesie darbo, kol beištaisýs [ūdas] Plng. Ažsibūrė siūlai, nė ištaisýt Ds.
| refl. tr.: Išsitaisýk vadeles ir virvę Pns.
ǁ refl. Sut prk. išsipainioti, išsivaduoti, išsisukti: Pilotas …, idant iž tų visų vargų ištaisytųs, nuvesdino jį karaliausp Herodop DP166.
7. tr. Auk ištiesti: Atsiklaupia [nusikaltęs vaikas], rankas ištai̇̃so viršun Drsk. Stovi [vaiduoklis] rankas ištai̇̃sęs – einu pačiupinėsiu Žln. Nei ing čia sulenkt galiu [pirštų], nei ištaisýt galiu Kpč. Tai suraitoja daktaris koją, tai ištai̇̃so Drsk. Žiūrėk – sparną ištaisýsiu, vėl intrauksiu (ps.) Žln. Nedavė [lietus, šalna] man, linelio (dat.), nei stogelio ištaisýtie, valaknėlio sudrūtytie, sėmenėlio sunokytie (d.) Vlk.
ǁ Sdr padaryti tiesų, nesulinkusį, ištiesinti: Kariuomenės mokslas kuprotam ištai̇̃so kuprą, sveikam kriauklus įlaužia Š. Mėnasį išgulėjo pakabintas – koją reikia ištaisýt Sug. Puolė lazda an piršto – jau tik sulinko; kalvis ją ištaisė BsPIV274.
| Ištaisi̇̀s [storą, išvirtusį] pilvą valdiška duona (juok.) Kpč.
^ Kuprotą tik kapas ištaiso LTR(Vl). Pūsk nepūsk – vis tiek per uodegą karvei ragų neištaisýsi Lš.
ǁ išskleisti sulankstytą, sudėtą: Ištaisýk staltę, pažiūrėsim Pv. Ištai̇̃so ryšuliuką ant stalo Dg. Ištaisýk prieš langą [audeklą], geriau matysis Svn. Vieną naktį išejo prie ežero. Tę moterų buvo ištaisyti audeklai LTR(Srj).
ǁ ištempti: Liuob ištaisýs ant viršaus skūrą, apačio[je] medis Yl.
ǁ Nm, Kč, Srj išplėtojus paskleisti: Veža an pievos [linus] ir ištai̇̃so Mrs. Tris ketrias savaites laiko an lauko ištaisýtus [linus] Kpč.
| refl.: Meškauogės išsitai̇̃sę kap paklotės Mrc.
ǁ Nm paguldyti ištisą, ištiestą: Ištaisė vilką ant mėšlų, atskaitė vilkui iš tiesų LTR(Btr).
^ Tavo miela ant kalnelio kai linelis ištaisyta (d.) Prl. Kad tę juos an lentos ištaisýtų! (toks piktas mirties linkėjimas supykus, netekus kantrybės) Krsn. Kad taũ ištaisýtų vilkas, tokį gyvulėlį! (keik.) Arm.
| refl.: Ot jau ir išsitaisei̇̃ (atsigulei) kap penimė! Lp.
ǁ refl. Lp, LTR(Mrc) išsitiesti: Aš neužmigtau išsitai̇̃sius Vlk. Guli an pečiaus išsitai̇̃sęs Klt. Ežis susitraukia ir vėl išsitaiso Lp. Gyvatė buvo išsitai̇̃sius, ne susrietus Vrn. Kap pasliduosi, tai ir išsitaisýsi Pns. Lubos teip buvo žemai, jog mažiausias žmogus vos galėjo išsitaisyt rš. Ji (ragana) išsitaisė an ližės, kad Pinčiukas ją da pečiun šust LTR(Kb).
ǁ refl. pargriūti, parvirsti išilgam: Tik brinkt ir išsitai̇̃sė vyras an žemės Pns. Bėgau bėgau, tai kap išsitaisiaũ! Vrn.
8. tr. DŽ1, Ps, Nv, Knt padaryti tvarkingą, švarų, gražų: Ištaisýti sodai NdŽ. Tą kiemą gražį jau ištai̇̃sėt? Trk. Kapai kaip gražiai ištaisýti yr Sd. Rąžės krantos yrai ištaisýtos Plng. Aš darželį teip ištaisaũ gražiai Sdb. Ten ežės tos ištaisýtos, žinai, gražios Trk. Kad ištaiso jos darželius kaip bitelės korį LTR. Ta sodybikė ve kokia buvo graži, ištai̇̃sė ją kai stiklą Srd. Gyvenimą ištaisė, kaip sakoma, skambamai Žem. Ryga labai ištaisýta RdN.
9. tr. kurį laiką tvarkyti, prižiūrėti: Ištaisiáu kapus keturius metus, kiek to [v]andens išvilkau! Krš.
10. tr. Kp, Rz išdoroti, išdarinėti, išvalyti: Ka parvažiuosi, ištaisýk tas žuveles Žr. Marti ištai̇̃so paukštį, nuneša motinai ir duoda valgyti (ps.) Vkš. Žarnas ištaisýti ne taip jau malonus darbas Krp. Bjauriausia yr vyšnė, kol aną ištaisái Krš. Gyvulį papjovė, ištai̇̃sė ir sušaldė, reikia pjaustyt – negalia Slm. Medkirtys papjovęs vieną jautį, ištaisęs įdėjo katilan, pradėjo virt MPs.
11. tr. NdŽ išimti šovinį iš šaunamojo ginklo lizdo.
12. tr. pakloti (lovą): Jie visi įejo nakvynės prašyti, bet nieko nerado – visur buvo dyka, tikt puikiausios lovos ištaisytos BsMtII178(Tl).
13. tr. KŽ, Jnšk aprengti, apvilkti gražiais, puošniais drabužiais: Ka tiek ištaiséi, išrėdei tą savo dukterį! Skd. Taip jau turi̇̀ ištai̇̃siusi tą savo mergelką! Šv.
| refl. Š, NdŽ, Rmš, Ub: Visi išsitai̇̃so, ir aš išsitaisýsiu Prn. Teip motriška nešpetni dar, ka išsitai̇̃so, išsidažo Trk. Išvažiavo, išsitai̇̃sė kaip ir pamergys Slm. Išsirėdžius išsitaisius kaipo lelijėlė, su auksiniais žiedelėliais ir su vainikėliais LTR(Upn).
ǁ Skdt aprūpinti naujais, gražiais drabužiais: Jų mergos labai ištaisýtos Klt. Tą vieną mergytę turėjo, tai išrėdyta, ištaisýta buvo Bsg. Žmoną teip ištai̇̃sė, kad atrodo kaip ponia šilkuose Jnš.
| refl. Mlt: I daba y[ra] išsipuošę, išsitai̇̃sę, visko tura, – nėra kantinys (patenkinti) Ms.
14. refl. Sb persirengti kuo: Užgavėnių žydais išsitaisýsiam, išsitepsiam Klk.
15. tr. Sk, Gsč išpuošti, išgražinti: Tą palaidinukę da kiaurai ištai̇̃so Bsg. Kaip ištai̇̃sė mūsų bažnyčią! Šd. Kalėdom ištaisýkit egliutę kuo puikiausiai Trgn. Tiktai sienas taigi reikia ištaisýt (dažant išmarginti) Pnm. Privažiavom margus vartus, didžiai ištaisýtus (d.) Kl. Randame stalą ištaisýtą kaipo altorių, lino žiedu apdengtą, gabiją užšviestą JR88.
| refl.: [Vaikai] miško kvietkais apsikaišę, gieda giesmes išsitai̇̃sę DrskD251.
16. tr. P, KŽ, Vad padaryti kokį daiktą: Ką tu nori iš tos lentos ištaisýt? Skr. Ten lapės urvus y[ra] ištai̇̃siusios Vgr. Ka važiavom į vestuves, tokie bromai ištaisýti Akm. Pašventorė[je] ištai̇̃sė kryžius, padirbo suolelius sėdėti Jdr. Teip ištai̇̃sė šakes, kad nepasakysi Ob. Daba tai graži duona buvo. Kur jie tokią ištai̇̃sė (iškepė) – nė suplyšus, nė sudegus Jnš. Tas tėvas ištaisęs Striubauseliui balną, pabalnojęs gaidį S.Dauk. Užvis tus audeklus ištaiso rietaviškės mergaitės M.Valanč.
| Ličbos ištaisýta (skaičiai surašyta) GrvT7. Mama tai mūsų gerai ausdavo, raštus visokius ištaisýdavo ausdama Mšk.
| refl. tr. Rtr: Tas ličynas antsidėjo, visokias išsitai̇̃sė Lnk. Išlupau akminą ir išsitaisiau tokią skylę, kaip tiktai galiu aš išlįst Sln.
ǁ Klk nutiesti (kelią): Daba ištai̇̃sė čia geresnį kelią Krž. O ten į pajūrį antai yr puiki keliai ištaisýti Plng. O dabar žiūri – keliai ištaisýti, visur vieškeliai padaryti Upn. Nei išskyniau skynimelio per žalią girelę, nei ištaisiau vieškelelio in margą dvarelį (d.) Tvr. Po tą parką ta (tai) ten buvo visokių alėjų ištaisýta Lž. Upelio jau nebėr, daba ištai̇̃sė (iškasė) griovį Slč.
ǁ užtverti (tvorą): T[v]oros nū medžio ištai̇̃somos Krg.
17. tr. Vgr, Kv, Žg, Upn, Sug pastatyti (statinį): Ka dabar kas atiduotų tą mišką, puikiausį namą galėtų ištaisýti Všv. Degutinė išmūryta, ištaisýta Krs.
| Kas ten par pylimai ištaisýti! Trk. Ka čia tas žmogus neatejo sklepalio ištaisýti – ot būtų gerai uogoms pasidėti! Plt.
ǁ DŽ1, Als, Klk, Skp, Brž padaryti vidaus įrengimus, įrengti: Ištai̇̃sė, išgražino vaikams darželį – žiuba žiuba! Krš. Pirkią ištai̇̃sė, apšaliavojo Lz. Priš tą karą ka jau pasistatėm, ka buvo kambariai jau ištaisýti! Vgr. Tą namelį i pastatė, i ištai̇̃sė – vyras su nagais Mžš. Seklyčią ištai̇̃sė kaip bažnyčią Jnš. Jiedu tą butelį teip gražiai ištai̇̃sė, padarė kaip didžiausius pakajus BsPIV106.
| refl. tr.: Anys naujus namus pasistatė, kad išsitai̇̃sė kambarius! Skdt. Vieną kambarelį neišsitai̇̃so, o jau žilą plauką tura End. Dabar tai išsitai̇̃sė, tai ką gi, labai išsitai̇̃sė dabar Skrb. Jezavitai, padirbusys vieną pusę klioštoriaus, ištaisės ten pat sau koplyčią M.Valanč.
ǁ iškloti, padengti: Lizdelis yra viduje dailiais ir minkštais gaurais ištaisytas I. [Karalius] tuoj įsakė ištaisyti juodai kambarius, iškelti juodus šydus LTR(Zp). Liepk visą kelią ir bažnyčią ištaisýtie raudonu aksomu (ps.) Rdm.
18. tr. sukurti: Apie Daukniūnų kaimą aš pats buvau ištai̇̃sęs dainą Krč.
19. tr. Žg, Rdn, Ėr pagaminti (valgį): Ištaisýkit gerus pietus Sn. An veseliu būdavo visa ko ištaisýta Vn. Ištai̇̃so tų grybų, tų uogų visokių Kv. Prieina linai mint – reikia vis viena ištaisýt [valgyti] kap kokiai veseliai Ad. Tegul jam ištai̇̃so pusrytį iš tų gėrelių (ps.) RdN. Tai ką dabar, pon, tamstai reik vakarienės ištaisyti? LTR(Sln). Žuvį ištaisýti gražiausiai mokėjau Krš.
| refl. tr. Dglš: Šitai giedojom kalnus – kaip gražiai visokio [valgio] išsitai̇̃so! Gršl.
20. tr., intr. Upt, Jnšk padaryti, nuveikti: Ji dar šiandien ką apsiėmusi ištaisỹs NdŽ. Tai tu gerai padarei, ištaisei̇̃ KII359. Su savo klykimu nieko neištaisysi N. Tu man nieko neištaisýsi, kad ir į teismą paduosi Žvr. Visos nusirėkusios sto[vi] prie grabo, i ką tu ištaisýsi! Jrb. Aš nežinau, ką jisai ištaisỹs, kai aš numirsiu Stak. Reikės jau pačiam dirbt, ponas, kitaip jau nieko neištaisýsi Skr. Tai matai, ką ta tavo geroji Onutė ištaisýt moka Plv. Bobos dar̃ geriau ištai̇̃so kap vyrai Žln. Susibėgo i nieko n'ištai̇̃so Vlkš. Nieko nebištaisái (nebesugebi), matau NmŽ. Tie žyniai nieko neištai̇̃so Rsn. Kitas, kad ir gerą galvą tura, nieko neištai̇̃so Akm. Nieko neištaisýsi, jeigu jau jo naguos pakliuvo Sv. Reikia teip ištaisýt, kad niekas negertų Rm. Kad reiks mirt, nebe ką ištaisýsi Grž. Mat ką gali̇̀ ištaisýt girtas! Škn. Ką man padarys: pasprangys pasprangys (neduos valgyti), aš sena – ką jie iš manęs ištaisỹs! Sk. Matydamas nieko n'ištai̇̃sąs, išėjęs pabutšaliais šlaistės Jrk106. Ką vienas lietuvninkas seime ištaisys! I.Simon. Kaip gal vanduo tokius didžius daiktus ištaisyt? prš. Tie darbai tau per sunku yra, tu vienas tatai negali ištaisyti BB2Moz18,18. Šis žodis daugiaus ištaisė, nekaip ans mislijo Ns1850,2.
^ Tą patį ištai̇̃so tie šventiejai, tie prakeiktiejai Krš. Sa geru daugiaus ištaisai nekaip sa piktu B615.
ǁ išdarinėti: Ką motynos matytum, ką ištai̇̃so su vaikais [kariuomenėje], nedetūrėtum Rdn.
ǁ atlikti, įvykdyti: Dvi giesmes ištaisýsiu (prisiminusi pagiedosiu) Ad. O gal kaip norints reik ištaisýti tą dainą Varn. Pons …, kad urdelį n'ištaisiaũ, tuo mušė per ausį K.Donel. Kas užduota, išvesti, ištaisýti KII35. Jozua ištaisė prisakymą, sau duotą BB1Mak2,55. Tuogi ir žydų žemėje norėjo ištaisyti savo urėdą BPII113.
ǁ NmŽ, Krtn, Lk pataikyti, įstengti ką kaip reikiant padaryti, atlikti: Ans neištai̇̃so (gerai neištaria) to žodžio Jn(Kv). Jau mūso vaikas „r“ ištai̇̃so pasakyti Krt. Mes taip jau nė neištaisýsiam (gerai nepapasakosim) Vgr. Reikia žiūrėt, kur iškilot, kur ištaisýt (gerai pririšti) karves Skdt.
ǁ turėti naudos, laimėti, pasiekti: Iš tų kiaušinių juk nieko n'ištaisai̇̃ – šįmet jie pigūs Jrb. Jis prie karaliaus nieko n'ištaisys KBI15. Kurgi aš dabar neperpykęs būsiu, tokį ilgą čėsą sugaišęs, o nieko neištai̇̃sęs Sch161.
21. tr. KŽ, Tlž, Trk, Jnš, Skrb padaryti, iškrėsti (juoką, išdaigą, pokštą): Kokių visokių šposų ištaisýsam susirinkę Lk. Ans ka įsigera, ta i ištai̇̃so gražias komedijas Kv. Iškalbingi žmonys labai juokų ištai̇̃so Šv. Ot ištai̇̃sė baiką, kad jau geresnės nereikia Pns. Matai, da kokią linksmybę ištaisi̇̀s Slk. Aš jiem tokį juoką ištaisýsiu, ka anie i verks, i juoksis Všk.
| Kad ištaisýdavo (išgąsdindavo) mergaites, tai geriau, kaip reikia Skp.
ǁ NdŽ, Sv padaryti kam kokį blogumą, nemalonumą: I nulėkė lapė, visą kelią mislydama, ką čia tam vilkui ištai̇̃sius (ps.) Ps. I ko neištai̇̃so tie žmonių liežuveliai! Krš. Ot žentas ištai̇̃sė! Dbk.
ǁ apkalbėti, apšmeižti: Visaip tave ištai̇̃so su kalbom Jnšk. Jis mane kad ištai̇̃sė visam sodžiuj! Jnšk.
ǁ Skr, Upt išbarti, išplūsti, išpeikti: Ištai̇̃sė aną tėvai, ta užsiuto Krš. Ištai̇̃sė visus, ka labai netikę, tik anie [geri] Krš. Teip ištaisi̇̀s, kad nei akių neturėsi kur dėt Sv. Šilkų drapanėlėm neaptaisė – visokiais žodeliais jau ištai̇̃sė (d.) Brž.
ǁ išpeikus pašalinti: Ją ištai̇̃sė iš vištų [fermos] Jnš.
22. intr. sudaryti kokią nuomonę apie ką: Ištai̇̃so, kad anos vaikas geriausis, o jug velnias! Krš. Taip ištai̇̃so, kad aš kalta Krš.
| refl.: Anos išsitaisýs (mokės pasirodyti geros), o aš paliksu kalta Krš.
23. tr. NdŽ, KŽ, Sb išruošti, išrengti (kur eiti, vykti): Ištai̇̃sėm sūnų, mokslan kad eitų Š. Reik į mokyklą šešius vaikus ištaisýti – tikra bėda! Krš. Ištai̇̃sė ją medžian karnų lupt Lz. Ištai̇̃sė any ganyt veršelį tą bernuką LzŽ.
| refl. KŽ, Grž, Slč: Visa bėda, kol iš namų išsitaisai̇̃ NdŽ. Moters ilgai taisosi, lig išsitai̇̃so iš namų Š. Išsi̇̀taisiau i nuvažiavau pas daktarą Als. Ar tu beišsi̇̀taisysi šiandien? Skd. Kol į jomarką išsitai̇̃sė, ir pietai atejo Vkš. Durnius pasipjovė savo kumeliuką ir išsitaisė į kelionę LTR(Pp).
ǁ išleisti: Ištai̇̃sė vaikus į žmonis – visus pramokė, akis atprausė Rdn. Dukterį ištai̇̃sė, devė visą pradžią gyvenimo Rdn. Duktaite mano, ka tu išaugtai …, aš tave ištaisýtau až jaunikio LKKII221(Lz).
24. tr. Brb padaryti tinkamą, parengti, sutvarkyti kuriam tikslui: Rūbai ištaisýti, tik tu eik! Adm. Sėmenis ištaisýs, išvėtys i veš parduoti į Liepoją Gd. Teip ištaisáu [grūdus], ka gali sėti į dirvą Lkž. Ištaisiaũ (išgalandau) kirviuką, koks aštrus dabar Rm. Stalas ištaisýtas, svečių laukiam Prn. Viskas namie jam ištaisýta Lb. Ištaisýti stalai, viskas sudėta Všv. Ten bus del mumis stalai ištaisýti, baltom skotertimi užtiesti LB272. Kad čia būtų suolai ištaisyti, kad čia būtų svočia pasodinta JV761.
ǁ apdoroti, apdirbti: Pabrike ištai̇̃so linus, mas neklojėjam Krš. Linus ištaisýsi, suverpsi, išskalbsi kartkartėms, ka nebūtų nė kokio spalelio, kad būtų puiki drobelė Lpl. Nebėra su kuo linai gražiai ištaisýt Kvr. Tuos pakulinius lininius kol juos ištaisai̇̃, kol juos išmini … Mšk. Gul motulė paguldyta kap linelis ištaisýtas, kap drobelė išbaltyta (d.) Vlk.
ǁ Drsk suverpti: Aš dukrelės neklausysiu, plonai linus ištaisýsiu (d.) Kb.
ǁ priderinti: Prie dainų balsus ištaisýti J.
25. tr. išdirbti, išpurenti, padaryti tinkamą sėjai (žemę): Išdirbo, ištai̇̃sė [laukus] – kas dobilai, kas javai, gyvoliai ganos! Krš. Darželis nedidelis, ištaisýs sau su arkliais, išgyvens Pln. Kęsynai, pelkės – ištaisýk tokią žemę! Krt. Ištaisýt žemę reikėjo, būtum turėjęs javų Srv. Dabar, kai išarė, ištai̇̃sė – puikiausias šienas Jnšk. Tą liekną ištai̇̃sė ant laukus Všk. Par mus dirvoną ištai̇̃sė Sug. Ažuėmė daržą vaisingą, dirvą ištaisytą Gmž.
| refl. tr.: Triobas išsistatė, žemę išsitai̇̃sė Krs. Čia gavom keturis ektarus, išsiplėšėm, išsitai̇̃sėm Krtn.
26. tr. NdŽ, KŽ, Alk, Rt, Štk parūpinti, gauti: Vaikinas ištai̇̃sė sau naujį drabužį, naują stubą J. Brolis ištai̇̃sė man visus rūbus, tėvai nedavė nė skatiko Š. Didelius batus ištaisiáu vyruo Krš. Kokį dešimtį tūkstančių ištaisỹtumiam tavie Všv.
| refl. tr.: Ir rūbus išsitaisýdavau, ir teip viso turėjau Sdk.
| Aš išsitaisysiu kur sau lygų bernelį (d.) Nm.
ǁ aprūpinti: Ginklais ištaisyti N.
27. tr. išsirūpinti, kad kas būtų kur priimtas, gautų vietą, liktų kur: Kas čia ištai̇̃sė jums tą sklypą statyties mieste? Krš. Pakėlė [Čerskį] į Kermeliškės klebonus ir dar ištaisė jam vietą mokytojaus Vilniaus mokslinyčio[je] M.Valanč. Ištai̇̃sė, ka paliktum [senutė] numie Rdn. Ištai̇̃sė, ka neėmė į karūmenę Krš.
28. iškelti (vestuves, pokylį): Ot, tai vieną metą tai buvo puikias ištai̇̃sę Užgavėnes! Krp. Kad ištai̇̃sė pabaigtuves gaspadorius! Švnč. Kad ištai̇̃sė dukteriai vestuves, tai net visos apylinkės jaunimas paūžė Lkm. Kai numirsiu, tai nors pakravus ištaisýkit Trgn.
| refl. tr. Str: Voversiukas in dirvono išsitai̇̃sė didį bolių (d.) Švd.
29. godžiai išvalgyti, išgerti, išlesti: Ištaisiaũ bliūdą virtienių, dabar esu pilnas Jnšk. Ištaisýk visą butelį – gal ir jusi Krš. Paukščiai užpuola uogas ir kaip matai ištai̇̃so Upt. Vištos par vasarą kokį pūrą ištai̇̃sė miežių Lnkv.
30. primušti, išperti: Kad ištaisiaũ lazda šunį! Rš. Ištaisiaũ kelis kartus diržu Dg. Piemenį ištai̇̃sė ištai̇̃sė – žinos dabar vasarojų ganyt Jnšk.
ǁ intr. smogti, suduoti, sušerti: Kad ištaisýsiu aš tau ausin, tai neplepėsi, ko nereikia! Rš. Par vieną ausį, par kitą ausį ištai̇̃sė ištai̇̃sė! Lnkv.
ǁ tr. išmušti: Ledai užėjo i ištai̇̃sė paukščius, i daržus sumušė Ps.
31. tr. smarkiai sulyti: Nu i ištai̇̃sė, net po liežiuviu šlapia! Sv.
32. tr. šnek. apgauti, apsukti: Sukčiai teip ištai̇̃sė vyrą, kad paliko be nieko Jnš.
ǁ išvogti: Jam tuos septynis šimtus i ištai̇̃sė Dl.
33. tr. išeikvoti, prašvilpti: Visą tėvo ūkį ištai̇̃sė su savo gėrimu Ps.
34. tr. ištrypti, išniokoti: Jauniklė karvė ištai̇̃sė burokus Dkšt. Nutrūkta šiąnakt arklių ir ištaisýta avižos Ds.
ǁ sudraskyti: Vilkas keturias aveles papjovė: ištai̇̃sė, ir tiek Pš.
35. tr. iškastruoti: Du meičiokai reikia palikt veislei, o kiti možna ištaisýt Ds.
36. tr. Rš išžaginti, išprievartauti.
◊ añtausius (ausi̇̀s) ištaisýti Gs, Užv suduoti (per veidą): Ausi̇̀s ištaisýsu, i nebmonysys (nebedarysi niekų) Vvr. Ištaisýsu ausès gyvatei! Krš. Ántausius ištai̇̃sė visims tokims bulkinams Brs.
káilį (kalniẽrių, krãmę, kùprą Šl, nùgarą, skū̃rą Mrj) ištaisýti Gž, Sb, Ps primušti: Ištai̇̃sė kalniẽrių mūsų Pranui – šventas paliko Srv. Girdėjau – per balių ans kailį vėl anam ištaisęs KlK10,45(Škn). Tau ta krãmė tujau būs ištaisýta LKKXXI193(Pln). Aš tau, tinginy, ištaisýsiu kùprą! Kt. Būtum ištai̇̃sęs nùgarą, ir neitų į vakaruškas Šlv.
kójas ištaisýti galą gauti, numirti: Kad tu sa kójas ištaisýtai! Rod.
liežùvį (liežiùvį) ištaisýti kalbėti nestačiokiškai: Možnėt ir gražiau ištaisýt liežiùvis Ad.
marmū̃zę (murzẽlę, smùrglį, snùkį) ištaisýti suduoti (per veidą): Snukiùs mas jums ištaisýsma Ub. Ištaisýsu tau marmū̃zę, žinosi tada! Šlu. Jeigu neliausys, aš tau murzẽlę ištaisýsiu Yl. Kad ištaisýsu smùrglį, tai žinosi liežuvio nelaidinti! Brs.
pir̃tį ištaisýti primušti, prilupti: Ištaisýsiu aš tau pir̃tį, kad skūra atšoks! Ds.
ringès ištaisýti privalgyti: Nu, vaikai, galit ištaisýt ringès, ba priviriau gerai Al.
nutaisýti Š, Rtr, KŽ; N
1. tr. pašalinti gedimus, padaryti tinkamą naudotis: Laikrodis kaip reikiant nutaisýtas DŽ1. Nutaisýti automobilį NdŽ.
ǁ pašalinti klaidas, nesklandumus: Labiausiai reikėtų įprašyti kuningiją, kad ji, išdavinėdama maldų kningas …, nutaisytų kalbą A1884,147.
2. tr. NdŽ, Mrj, Šv taisant sugadinti: Taisė taisė tą laikrodį, kol visai nutai̇̃sė Skr. Nu i nutai̇̃sė tas kalvis tau dviratį! Kv. Taisei taisei ratelį ir nutaisei̇̃ Ėr. Taisė taisė par kelius kartus man tą vatinį ir nutai̇̃sė Jnšk. Taisytas drobužis tankiau nutaisýtas Rdn.
ǁ Ser taisant pridaryti klaidų.
3. refl. KII220, KŽ nusigiedryti: Nenusitaisiusi diena MŽ465. Po pietų kad nustai̇̃sė ir oras Sdk. Žiūrėk, kaip dangus nusitai̇̃sė – nė vieno debesėlio nebeliko Vb. Po Jo kojų buvo kaip gražus safyras ir kaip paveikslas dangaus nusitaisiusio BB2Moz24,10.
4. refl. KŽ pailsėti, atsigauti.
5. tr. Jd gydant labiau susargdinti, nugydyti: Tie vaistai muni nutai̇̃sė Krš. Taisė daktarai, visai nutai̇̃sė – ką nemirė Krš.
| refl.: Bestaisydamas kitas ir nustai̇̃so Adm.
6. tr. padaryti patogų, lygų, apdailinti: Menturį paskui nutaisai̇̃ (apdroži), kad muštokėn lįst[ų] Antš. [Medpadžių] apačią nutaisýdavo gražiai, viršus skūrinis Sdb.
ǁ suformuoti pagal tam tikrą pavyzdį: Pagal pavaizdos arba skvarmo nutaisýtas, padarytas I. Neturiąs pavidulo, nenutaisýtas I.
nenutaisýtai
nenutaisýtinai
7. tr. iškloti, nubarstyti: Kelias pėdų pėdoms nutaisýtas Vgr. Vai kad mes žinotūm, tai mes nutaisytūm tėvuliu kelelius TŽI280. Išėjęs ponas žiūri – kluonai dega, šiaudais nutaisytas kelias LTR(Vlkv).
8. tr. sutvarkyti: Nuejom, bulbes nuakėjom, nutai̇̃sėm Krš. Nutaisýsim, kap naujas bus kapčius LzŽ.
| refl. LVII871.
9. tr. Krtn, Rm išdoroti, išdarinėti: Žąsį nutaisiaũ Lp. Iškapojau iškapojau [vištas], nutaisiaũ – turgun! Mžš. Parneša broliai zuikį numo, marti nutai̇̃so, paduoda motinai valgyti (ps.) Vkš. Ta nutaisė žuvis, sudėjo į keptuvę ir ėmė čirškinti ant ugnies J.Balč.
ǁ Bsg nuvalyti: Nutaisýk grybus vakarienei Sdb. Par sekmadienį morkas nutaisiaũ Krs. Nurauti i nutaisýti burokų arą – rublis Krš.
| refl. tr.: Aš pirmoji visą brokų (runkelių) normą nusitaisiaũ Krs.
ǁ nuimti ir nuvalyti, nudoroti: Devynias vagas tik tenutaisiáu Krž.
| refl. tr.: Daržus nusitai̇̃sė, nusidirbo Trk.
ǁ apšvarinti: Tas su šepečiu atbėgo, tujau nušvietė, nutai̇̃sė Žlb.
10. tr. nukloti, nurinkti patalynę: Nutaisiáu lovą, parklosu Krš.
11. tr. LL209, Š, NdŽ, KŽ, Ds, Sv nurengti, nuvilkti (drabužius): Nutaisýk vaiką, aš einu prie šieno Bsg. Aš jau buvau nutaisytas gulti, bet dar mačiau įbėgusią moteriškę Vaižg.
| refl. tr., intr. Š, NdŽ, KŽ, Krtn, Vdk, Šmk, Žgn, Sdk, Brž, Jnšk: Nusitai̇̃sė drobužius i nuejo miegoti Šauk. Atsiguls nenustai̇̃sęs, paskui jį tąsyk kaip mešką, ligi nutaisai Ds. Priepirtė padaryta nusitaisýt, drapanom pasidėt Vd. Kogi nenusitai̇̃sęs atsidriblinai lovon! Nusitaisyk ir gulk Krs. Nusitaisė plikai ir perbrido par upę LMD(Rz).
ǁ prievarta nurengti ir pavogti drabužius: Brače, vakare kaži kas pamiškė[je] aną nutai̇̃sė Kv. Aure, Dūdą buvo užstoję (užpuolę) – i nutai̇̃sė, i pinigus atėmė Mžš.
ǁ nudengti: Aure, Petras nutai̇̃sė tą katuką (dėžę), tai jau obaliai apšalo pavirš Mžš.
| Stogai nutaisýti (nuardyti), lapais užtaisyti Lbv. Nuo tų nevienodų dresvės ypatybių paeina visi tie atsitikimai, kuriuos regime medžiui džiūstant arba kad jį nutaisome (nulupame) A1884,59.
12. refl. Vlkv nevykusiai, prastai apsirengti, apsivilkti: Taip nusitai̇̃sęs, kad gėda eit prie žmogaus Skr. Supratimo jokio netura: kad nusitai̇̃so, ta kaip sena boba Šv.
13. tr. išgražinti: Žalsva suknikė, gėlėms nutaisýta Krš. Par vestuves žmonės visą kiemą nutai̇̃sė, nustatė Bsg.
ǁ nuimti papuošimus, pagražinimus: Nora [vaikai] tortą nutaisýti – aptaisymus nuės Rdn.
14. tr. Lž, Vgr, Slm padaryti kokį daiktą: Teip, rodos, pečius nutaisýtas yr geras Slnt. Tas kirvukas buvo nū titnago nutaisýtas Prk. Jis kad nutai̇̃so krėslus – yr ko žiūrėt Ėr. Velnias nuėjęs į mišką, nudirbęs, nutaisęs [vilką] iš samanų Sln.
| prk.: Neprieteliai pas save vilioja, žabangus po mano kojų nutaiso Tat.
| refl. tr.: Žiema artinasi, reik nusitaisyti šiltesnius rūbus TS1903,7.
15. tr. pagaminti (valgį): Įkaito troba – dvi žąsi nūtai̇̃sė Pj.
16. Skrb, Jnš, KzR suteikti veidui ar balsui tam tikrą (paprastai apsimestinę, dėl kitų akių) išraišką: Kai teip pasakiau, anas nutai̇̃sė tokią rūgščią miną, kad mane net juokas paėmė Lel. Jau taip nutai̇̃so snukį, rodos, kad nekalčiausias avinelis būtum Šv. Geras žmogus: šypsenikę nūtai̇̃sęs ir ateina Grd. Aš linkterėjau ir stengiausi nutaisyti užuojautos kupiną veidą I.Simon. Tei[p] tai baisi stačiokas, o kai prie svetimų, tai jau kad nutaisỹs tą savo balselį! Lkč.
| refl. tr.: Ko tas nusitai̇̃sęs šikančio miną? Ar.
17. tr., intr. Alk sąmojingai, įdomiai pasakyti, nupasakoti: Nusako nutai̇̃so kaip čia buvę Rm. Jis kad ką nutaisỹs, tai tik juokis Prn. Nutai̇̃sė ans gerai – visi kritom iš juoko Kv. Kožnas toksai kareivis, kaip štai aš esu, moka tiktai su kalavija kapoti, bet ne liežuviu ką gerai nutaisyti I.
ǁ tr. iškrėsti (pokštą): Ot tau ir nutai̇̃sė štuką! PG.
| refl. tr.: Sau juoką nusitai̇̃sė Dkš.
ǁ intr. nei šį, nei tą pasakyti, nušnekėti: Na, tu, tėvai, čia tai nutaisei̇̃, nušnekėjai Šil.
18. tr. KŽ, Nm nustatyti, sureguliuoti, padaryti tinkamą darbui (padargą, įrankį ir kt.): Kas moka nutaisýt tą žagrę, tai gera būdavo art Vlkv. Reik mokėt žirkles nutaisýt (išgaląsti), o tei[p] tai nepakirpsi Jrb. Nutaisyti reik pečių duonai Šts. Moka grėblį padaryt, žagrę dailiai nutaisyt LTR(Klvr). Visi gaspadoriški padarai taip gerai nutaisyti kaip muzikanto smuika Tat. Kad kuliamoji mašina žirnių nesuskaldytų, reikia ją tinkamai nutaisyti J.Krišč.
| refl. tr.: Pagal radiją laikrodį nusitaisýk Snt.
ǁ KlvrŽ, Ėr, Grz apdoroti, apdirbti: Ka švari būs, gerai nutaisýti – aukštesnę kainą gausi Knt. Aš mokėjau linus nutaisyti, kad būtų spindą ir svarbi Ggr. Ne vieną birkavą linų esu kaip šilką nutaisęs rš.
ǁ Ser suderinti: Visi muzikės rykai vienaip nutaisyti buvo prš.
19. intr. I nutaikyti (į taikinį): Jeig būt pataikę, ta būt nieko nelikę – nepataikė, nenutai̇̃sė Gršl. Prisispaudė prie peties gvintinį šautuvą ir taip tvirtai nutaisė į patį pirmąjį priešininką Vaižg.
20. tr., intr. Trk tiksliai, kaip reikiant padaryti, nutaikyti, kiek ar kur reikia: Nūgavines, košes taip nutaisiaũ virti: nebeliko – nebetrūko J. Nutaisýk suolą į pat sykį, į mierą, t. y. nulykuok J. Magdė nenutai̇̃sė į viralą druskos dėjusi ir persūdė NdŽ. Dabar nebdirbu [kastinio] – daug su anuo vargo: reik dideliai nutaisýti Lpl. Jaunas arklys nenutai̇̃so traukti, tįsčio[ja] Šts. Tas daktaras gydyti nenutai̇̃so Šts. Nutaiséi žmogų [paklausti], kurs žino KlvrŽ. Nenutaisiáu pečių iškūrenti, ir apdegė duona Krtn. Bėgdamas nenutaisiau išpulti pro langą – įpuoliau į duris Slnt. Niekaip kopūstams rūgštumo negaliu nutaisýti Vkš. Čia moterys ilgiausiai sugaišta, kol prieš veidrodį nutaiso skarytės užrišimą rš(Kp).
| refl.: Nusitaisiáu čia eiti, ir paklaidino muni vel[nia]s Šts. Nusitaisaũ, kiek reikia šilimos [sviestui mušti] Ėr.
ǁ refl. prisitaikyti: Ir aš žodį pasakiau nutai̇̃sęs[is] Dr. Nusitai̇̃sė, kaip nieko nebuvo, ir pagreibė piningus į kišenę Vvr. Nusitaisęs ejau piningų kasti Pln.
ǁ tr. numatyti, įspėti: Nenutai̇̃so žmogus savo mirimo dienos Šts.
ǁ refl. pasitaikyti: Nelygu, kaip nusitai̇̃so kiaulės: kartais ema peną, kartais neema Šts.
ǁ refl. MŽ, N, KII359, KŽ pavykti, nusisekti: Labai nusitaisęs alus R405. Čia nusitai̇̃sę (gerai suaugę) linai, nieko netrūkę Šts.
| impers.: Nusitai̇̃sė linus nustovinti Šts.
21. nuėsti, nuvalgyti, nugerti, nuraškyti, nulesti: Kiškiai ežią nutai̇̃sė Grž. Nutaisiaũ kilbasos galą, ir tvirta man paliko Jnšk. Priruošta, pritaisyta visko tiek, kad, rodos, tris dienas gerk, valgyk, vėl gerk, ir vis tiek nė pusės nenutaisysi J.Balt. Uogas visas nutai̇̃sė tie vaikai Vb. Kaipmat i nutai̇̃so, i nugeria tuos uogas tie špokai Mžš.
22. tr. šnek. nugirdyti: Teip prūselį nutai̇̃sė, kad tas nuvirto ant suolo Klvr. Vakar nutaisiaũ jį kaip reikiant Jnš.
| refl. Jnš, Rmš, Ktk: Nuejo pasitaisyti ir vėl nusitai̇̃sė Krp. Tę visi buvo nustai̇̃sę gražiai Pns.
23. prilupti, nuperti, nučaižyti: Kad nutaisýsiu, tai žinosi bliaut be reikalo! Dgl. Radai agurkuos – reikė niekam nesakius nutaisýt botagu par blauzdas, ir baigta! Ds. Neklausyk tu tėvo – nutaisi̇̀s diržu, ir bus tau! Ėr. Kol susizgrimbu, kol atšokstu, išruožuoja jis (kerdžius) man visą kuprą, nutaiso blauzdas J.Balt.
ǁ TS1897,5 užmušti: Aš sykį su lazda penkis žvirblius nutaisiaũ Gž.
24. apgauti, apmauti, apsukti: Mainėm arkliais, ir kad mane nutai̇̃sė, tai nutai̇̃sė: davė visiškai nuo kojų nuvarytą arklį Š. Ot nutai̇̃sė nabagą: atvažiavo ir be arklio, ir be pinigų Dbk. Pastaiko ir ne žioplius nutaisýt Užp. Bobas da greičiau nutai̇̃so Erž.
ǁ Srv, Vad, Ds apvilti, suvedžioti (merginą).
ǁ nulupti, apiplėšti: Juokdamos lig siūlės nutai̇̃sė [mokesčių agentas] Trk. Tu pasrodyk te – tuoj nutaisi̇̀s Ut. Nutai̇̃sė tą čystai ir išvažiavo Slm.
ǁ atimti: Anas visa pavogė, viską nutai̇̃sė Sl. Nutai̇̃sė jam visus pinigus tie žul'kai Č. Kad teisių jiem nenutaisýtų! Slm.
ǁ nugalėti, aplošti: Klebonas visus nutai̇̃so [kortomis] Rm. Išlindo antras velniūkštis, ir tą Meškausis nutai̇̃sė VoL329(Jnš).
◊ káilį nutaisýti primušti: Aš tau tuoj káilį nutaisýsiu Antz.
kójas nutaisýti pastipti, nugaišti: Kuilys nuraudonavo visas ir nutaisė kojas, veterinoriaus nesulaukęs J.Balt.
pataisýti Š, L, KŽ, DŽ1; Q651,652
1. tr. SD189,133, SD167,181,275, R, MŽ, N, Sut, M, LL106, Rtr pašalinti gedimus, padaryti tinkamą naudoti: Dziegorių pagedusį pataisýk J. Žiūrėk, kad patai̇̃sęs vėl nepagadytai Dkš. Būdavo tokių žmonių, tokių senelių eidavo, ka reikdavo pataisýt ar dengt [stogą] PnmŽ. Klojimas buvo – nugriuvo, i niekas nebepatai̇̃so LKT218(Šl). Kas pataisỹs, jei ne patys?! Pgg. Pataisei ratelį – nuo dantų sopsto (tam kartui) KlK42,79-80(Aln). Galiu ratus pataisýt, drobynėles padaryt Dv. Miestelio šaučius ne tik pataiso, jis ir naujus [batus] pasiūna Lš. Turi tą tiltą pataisýt, jeigu tavo daly papuolė Škn. Anas prismano – patai̇̃sė mašiną Klt. Nenulaužykit skrynių kojeles – nepataisýste be Tilžės dišėrėlių LB28. Pataisýti drabužį, kelnes NdŽ. Didesnis daiktas yra padaryt tatai, ko niekad nebuvo, neg pataisyt, kas buvo DP585. Geras žmogus buvo ir darbštus: tai grėblį padarydavo, tai kokį padargą pataisydavo rš. Atnaujint, pataisyt SD315. Nepataisomas SD10.
^ Veiku pagadinti, bet neveiku pataisyti S.Dauk. Lengva pagadinti, sunku pataisyti LTR(Vl). Greitai pagadinti, bet negreitai pataisyti LTR(Šl). Ne visi moka pataisyt, bet visi sugadint LTR(Brž). Žmogus pagadina, žmogus ir pataiso Blv.
| refl. tr., intr. Rtr, L, NdŽ, Slm: Reikia pinigų šiam tam, ar tas arklas pasitaisýt, ar kas Alz. Muno buvo sutrūkę kinkymai, ir aš įsinešiau į trobą tus kinkymus pasi̇̀taisyti Als.
ǁ padaryti tinkamą važiuoti, šalinant nelygumus: Kur kalva, pirmiau patai̇̃sė [kelią], o kur loma – paliko Jrb. Kelius patai̇̃sė – geriausi Bsg.
| refl. tr.: [Ir seniau,] būdavo, pasitaisỹs [kelią]: atveždavo žvyros iš kur, pasipildavo LKT217(Šl).
ǁ palopyti: I marškinius išvelėja, i patai̇̃so, o jai neduoda i rubliaus Klt.
ǁ kitaip perdaryti, pertaisyti: Palaikė suknelė buvo, tai pataisýta, indėta prieky lentelė Klt. Kada tujen važiuosi podykis, atvežk tą kietą padušką, aš ją pataisýsiu Mžš.
2. tr. pašalinti ar nurodyti klaidas, apsirikimus, nesklandumus: Surašydamas daugybę pataisytinų tos kalbos pasakymų, duodu po jų tuojau ir savų sakinių J.Jabl. Antras pataisýtas leidimas NdŽ. Klaidą pataisýti NdŽ. Nelabai blogas straipsnis, truputį pataisius galima dėti ir į „Trečią frontą“ J.Balt. Negerą žodį pasakė, tai tu pataisyk, pamokyk, kaip geriaus pasakyt Ašb. Visas sodžius pamena, kaip jisai net kunigą pataisė V.Krėv.
| refl. Sut, Š: Apsirikau ir vėl pasitaisiaũ KŽ. Netrukus skaitytojo balsas prikimo, jis ėmė painiotis ilguose sakiniuose, bet vėl įtempė jėgas ir pasitaisė skaitydamas V.Myk-Put.
ǁ pašalinti negeroves: Pataisýti finansinę padėtį NdŽ. Tai, kas yra įvykę, jau nepatai̇̃soma NdŽ. Susizgribo vargšas, norėjo viską pataisyti, bet nebibuvo jau laiko M.Valanč. Pataisomasis egzaminas Ser. Abudu nusmelkė skausmingas nujautimas, kad vyksta kažkas baisaus, lemiamo, nepataisomo V.Myk-Put. Pataisyk piktą gyvatą, idant piktai nenumirtumbei DP584.
patai̇̃somai adv.: Liga gali progresuoti ir nepataisomai sugadinti klubo sąnarį rš. Jis vilkosi šaligatviu, neaiškiai suvokdamas, kad įvyko kažkas nepataisomai baisaus J.Avyž.
| refl.: Ji nežinojo, ką daryti, kad padėjimas pasitaisýtų NdŽ. Tautrimui išėjus, kiek pasitaisė kebli padėtis I.Simon. Jis turi pasitaisýti iš aritmetikos NdŽ.
3. tr. SD1131, LL166, KŽ, An pagerinti ką suprastėjusį, netikusį: Valgio skonį pataisýti NdŽ. Torpė labai patai̇̃so žemę Krš. Ar patai̇̃sėt alų, kur nerūgo? Upt. Liepos mėnuo patai̇̃sė: kai tik užlijo, viskas užsikūrė (ėmė labai augti) Erž. Vakar lytus ka užrėžė taip gerai, ale daržus tai patai̇̃sė Žlp. Su beržo lapais plaukus patai̇̃sė Lc. Jau čia nei iškreipsite tų žodžių, nei pataisýsite PnmŽ. Matau, kad daug kas netvarkingai, neteisingai eina, tik pataisýti neįmanoma Plšk. Apetitą rasi i patai̇̃so biškį šnapšė nu kirmino (gyvatės) Krt. Ką jaunikis pagadino, tą piršlys pataisis Ukm. Man dainos gyvenimą patai̇̃so (padaro mielesnį, lengvesnį) Pš. Ar prisižadi savo elgimą pataisýt? Smln. Pokalbis su Dulke Kristinai pataisė nuotaiką J.Dov. Kaip ten būtų su dvidešimt dviem skyriais, šis dvidešimts trečiasis pataisys viską Blv. Garbę savo pataisyti norėjo S.Stan. Duod, idant stipriai jau gyvatą maną pataisyčia ir ant geresnio atmainyčia DK145. Ir pataisys savu metu mūsų gendančiuosius kūnus DP185.
| impers.: Pataisė kelią (daug prisnigo) – nors armotas vežk LTR(Kvt).
| refl. intr., tr. Vvr, Slm, Pn: Jų santykiai pasitai̇̃sė NdŽ. Javų kaina pasitai̇̃sė NdŽ. Imbiero į burną su medum – pasitai̇̃so balsas Krž. Mano sveikata labai greitai pasitai̇̃sė Plšk. Viskas ant gero pasitaisýs Plšk. Pirma nė kalbėt negalėjo, dabar jau kalba kiek pasitai̇̃sė, jau galiama susišnekėt Krs. Jam reikia pasitaisyti sveikata, atsigriebti J.Jabl. Kaip jau prisigimėm, jau kalbos nepasitaisýsme Erž. Jam iš karto pasitaisė nuotaika, ir taip smagu, kad jis beveik pats kištųsi į tuos senių ginčus I.Simon. Gaspadorius per pričinią velnio pasitaisė (pralobo) ps. Kai atleis, i tie keliai pasitaisỹs (pasidarys neslidūs) Jrb. Kai kelias pasitaisi̇̀s, tai nuvažiuos Jnšk. Dabar pasitai̇̃sė burokai, galgi bus Mžš. Reikės šarmo užvirint ir užpilt – pasitai̇̃so svogūnai Kdn. Nuo švento Jono pasitaisi̇̀s aviža Klt. Šitie kviečiai pastaisė LTR(Slk).
ǁ SD176, KŽ, Blv, Užv, Šv, Klt, Žl patobulinti, perauklėti: Atkaklaus nepataisýsi NdŽ. Jis mani nė pataisỹs, nė pagadys Jrb. Vagis paskutinis buvo, o aš pataisiáu Krš. Karuomenė patai̇̃so žmogų Mžš. Tėvas devė į tą pasturgalį i tą vaiką patai̇̃sė Yl. Kalėjimai juk nepataiso žmonių, tik visai juos pagadina J.Bil. Nepatai̇̃somi (nesiduoda pamokomi) šios gadynės vaikai Krš. Puikus žmogus, bet nepataisomas svajotojas V.Myk-Put. Daugumas vaizduojamų valdininkų – tai nepataisomi girtuokliai, kyšininkai, aferistai rš.
^ Vieną žodis pataiso, o kitas nė lazdos neklauso LTR. Darbas žmogaus nepagadina, ale tik patai̇̃so Trgn. Geras drabužis blogo nepataisis, menkas gero nepabaidis LMD. Rambaus arklio ir lazda nepataisys TŽIII384. Gera boba blogą vyrą patai̇̃so Pnd. Greičiaus vienas piktas tris geruosius pagadina, o neg trys gerieji vieną piktą pataiso DP514.
| refl.: Bijau, drebu dėl savo nedorybių, bet nenoriu pasitaisýti KŽ. Aš rašiau jiems laiškus, kad jie nors prieš mirtį pasitaisýtų Jrb. Jeigu ana nepasitaisýs, tai vyras tarkuos nugarą Šv. Gyvena gerai, matai, iš pijoko i pasitai̇̃sė, i ką tu padarysi Trk. Yr pasitai̇̃siusi – gal praeiti pro šalį be mieto (juok.) Slnt. Kitą savaitę vėl atjojo: jei jau nepasitaiséi, da gulkias – vėl gausi lupos Jdr. Pasitai̇̃sė sūnus, jau malonesnis Pv. Kas žino, gal ir pasitaisi̇̀s, gal maž dabar nebegers Krs. Jis nėra blogas berniukas, – suklydo, bet ir vėl tuojau pasitaisė prisipažindamas K.Bink. Vai, nemainyki mane, mergelė, aš pats pasitaisýsiu JD175. Mąstau visas nuodėmes …, ketindamas pasitaisyt DK68. Bet pirm apisakiau tiemus, kurie buvo … cieloj žemėj Judėjos …, idand pasitaisytų ir atsigrįžtų Dievop Ch1ApD26,15.
^ Pasitai̇̃sė kap (kai Krn) šuva po metų Plv, Sn. Po (Nuo Ob, Ėr) metų ir šuva pasitai̇̃so Slk. I tu kai šuo nuo metų pasitaisýt žadi Prng. Pasitaisys kai kalė po pirmų vaikų Rs. Jeigu suklydai, nesigėdyk ir pasitaisyt LTR(Smn).
ǁ refl. FrnW išsigiedryti: Maž in rytdienos oras pastaisi̇̀s Ktk.
4. tr. Vrb, Al, Smn, Slv, Sug pagydyti: Medus skrandį patai̇̃so LKT111(Kltn). Beržiukai, pavasarį ką tik išsprogę, uždegimą patai̇̃so Krž. Daktarai pasakė, kad patai̇̃somas žmogus Klt. Nepataisi̇̀s akies, kad išdeginta lėlė Btrm. Kaip aš (giltinė) stovėsiu pas kojas ligonio, tada tu jį pataisysi, uždavęs noris kokių žolių BsMtI123.
| prk.: Kokį ligotą, šlubą [arklį] čigonai su botagu patai̇̃so Mšk.
| refl. tr.: Mano vyras eidavo miškan, sako, aš nervus te pastaisaũ Pnd. Moteriškė gėrė gėrė alyvą ir pastai̇̃sė inkstus Drsk.
ǁ užplombuoti (dantį): Tu duok dantį pataisýt, ka matai, kad kiauras Rg. Dantuose ka yra skylutės, jie patai̇̃so [arkliui] Žg.
ǁ refl. R36, MŽ48, N, Rtr, KŽ, Nv, Trk, Kb, Dg, Plm, Krs, Lb, Skdt, Lel, Sld, Vj, LKT340(Ign) pasveikti, pagyti: Ne iš daktarų pasitaisiáu – iš žolikių Krš. Anas jau pastai̇̃sė, ryt eis darban LzŽ. Uogų paėdei, pieno pagėrei – pasi̇̀taisysi greitai Krš. Kur ans ten pasitaisýs, kad jau viena koja grabe gulia Šv. Bet ta karvė mun i nebipasitai̇̃sės i dideliai ana draskės Akm. Nu nagatkų arbatos gerklė pasitai̇̃sė Vkš. Jis nuo šito diegliaus nepasitaisi̇̀s Alv. Gydytojų nebuvo: jei pasitaisi̇̀s – testaiso, jei mirs – temiršta Eiš. Nėr čia ko be čėso raudot, gal do pastaisi̇̀s Mlk. Širdis pastai̇̃so, kai vaikščioji Šmn. Valgyk, kvapu nepastaisýsi! Adm. Žmogus … išvarė ir trečią [velnią], o mergina nuog priepuolio pasitai̇̃sė MitII188(Bs). Pasitaisysi čionai, po pušynėlius vaikščiodamas J.Bil. Ir pasitaisė kūnas jo (raupsuotojo) kaip mažo vaikelio SPII181.
| prk.: Po vakarykščiai reikia pastaisýt (atsipagirioti) Ktk.
ǁ atstatyti (išnirimą): Glimštelėjus, pasisukus ieško, kas moka pataisyt Sln.
ǁ išmasažuoti, ištrinti: Magdė mun sprandą patai̇̃sė, buvau nugulėjusi Vkš.
5. tr. nupenėti, nušerti: Karvikę būtumėm patai̇̃sę ir pardavę Ll. Davė avižų ir tuoj patai̇̃sė arklį Sr.
ǁ refl. L, Vžns, Slm, Trk, Šk pariebėti: Jis iš veido atrodo pasitai̇̃sęs Jnšk. Ans jau pasitai̇̃sęs, nebėr toks sudžiūvęs Vkš. Jis dabar labai pasitai̇̃sęs, papilnėjęs, kogi ne: pavalgęs, pamiegojęs, ligoninė[je] prižiūrėtas Krs.
ǁ refl. KŽ įgyti jėgų, atsigauti: Arklys pasitaisė [nuo avižų], kap išeina an kiemo, pašokinėt mėgina Lš. Duokit man ben kiek pastaisýt, aš išeisiu Imb. Keletą dienų turėjo be darbo pasiilsėti, kol atgal pasitaisė Žem.
6. tr. padaryti tvarkingą, lygų, pritinkantį: Pataisýk užuolaidą – negražu, kai taip sutraukta DŽ1. Ji patai̇̃sė ant galvos skarelę NdŽ. Patai̇̃sė priegalvį Vr. Vaikut, pataisýk (pakurstyk) ugnikę Grk. Eikše, aš tau pataisýsiu – kelnytės nulėks Alks. Kad aš žinočia, kad mano būtų, aš persikelčiau per Nemunėlį, aš pataisyčiau jai vainikėlį LTR(VšR). Ant galvelės rūteles pataisė, ant rankelių žiedelius užmaustė LTR(Klvr).
| refl. tr., intr. Šmn: Atsisėdusi pasitai̇̃sė suknelę DŽ1. Jis pasitai̇̃sė ant nosies akinius NdŽ. Pasitaisýti prieš veidrodį NdŽ. Duoj pastaisýt, bo nugrius našta nuog pečių LzŽ. Pasitaisýk kelnes – vaikštai kaip smukčius! Snt. Diržas persisukęs, pastaisýk Pv. Lengvu rankos judesiu pasitaisė šviesius plaukus, sudėtus aukšta kupetėle V.Bub.
7. tr. padaryti tiesų, ištiesti: Pataisau, tiesumi darau SD189. Labai klampi buvo [pieva], tai jos (karvės) an šono atsigula, kojas patai̇̃so, pakelia tas kojas, [atsigula] an kito šono, i tei[p] brenda ėsti tą žolę LKT219(Grnk).
ǁ refl. išsitiesti išilgam:
^ Ar jau geresnis ligonis? – Bus geriau, kap an lentos pastaisi̇̀s (mirs) Lp.
8. tr. Šv, Vvr, Km, Kp sutvarkyti, apšvarinti, apsodinti: Biškį an kapų padirbu: kam kapus pataisáu, kam paleju, kam paravėju Žd. Mano darželis pataisýtas buvo Bsg. Patai̇̃sė tėvo kaupą (kapą) labai puikiai Plšk. Tep ją mylėj[o], o nenueina nei kapo pataisýt Pv. Jis mum ir bulbas pasodino, ir daržą patai̇̃sė Krs.
9. tr., intr. N, KII40, NdŽ, Všv, Lk, Plt, Kl, Lnk, Vkš, Gdž, Rgv, Krkn, Skrb, Trgn, Ds pakloti (lovą, patalą): Gal nori lovą patai̇̃somas Lkv. Kaip atsikėlė, teip i paliko nepatai̇̃sę lovų Slnt. Jaujuj pataisiaũ jam šiltą vietą Ob. Da, būdavo, marškas užkloju, o šiandiej nebepataisiaũ [lovų] Kp. Patai̇̃sė jam patalą, nu tai jis pernakvojo Antš. Buvom patai̇̃sę dvi lovas, sakom, gal bus svečių Krs. Gulėti jai pataisė minkštutę lovelę su raudonais šilko pagalvėliais, prikimštais mėlynų gardžiai kvepiančių žibučių J.Balč. Gana dūdos beklausyti, reik patalą pataisýti JD1532. Aš pataisiau patalelį šešių kartų priegalvelių KlpD12. Madlė dar nepataisė mano lovos, aš norėčiau eiti atsigulti, – skundžiasi senis anūkui I.Simon. Ji sustūmė du suolus, pataisė guolį ir užpūtė žiburį V.Bub. Benutis guli, kojas atsukęs į vežimo galą, jam taip pataisyta, kad galva yra daug aukščiau rš.
| refl. tr., intr.: Aš pasitaisýsiu asloje ant šiaudų NdŽ. Alkierukė[je] pasitaisiáu gulti Žr. Galit į stubą pasitaisýti ant grindų [miegoti] Plšk. Lovą gausi pats pasitaisýti Vkš. Pastaisýk lovą, ir gulsme Lp. An sofos pasitaisiaũ minkščiausiai Skp. Atsikėlęs tuoj pasitaisýk lovą, nepalik kaip kiaulių migio Skrb.
^ Meškos eidamas medžioti pataisykis lovą, o šerno – grabą S.Dauk. Kaip pasitaisysiam, šiteip ir atsilsėsiam brš.
10. refl. apsirengti, apsivilkti (drabužiais): Sodietiškai pasitai̇̃siusi moteriškė NdŽ.
ǁ LKT241(Pš), Dr, Vž persirengti kuo: Pasi̇̀taisys šitai Daukanto nabaštikė liuob gerve, įeis Kal. Žydais, būdavo, pastai̇̃so, tai kumelį injoja gryčion [per Užgavėnes] Krns.
11. tr. papuošti: Mums nėkumet tėvai eglelę nepatai̇̃sė Klk. Ten gėlę pataisýsiam, jau i būs vardo diena Skd. Vaikai užsimetė, sako, pataisýk eglutę Dj. Pakabino užkabus ir pataisė visą bažnyčią BB1Mak4,51.
| refl.: Kitas liuob raitas jos pasitai̇̃sęs, arklį apsistrajijęs Krt.
12. tr. Klk, Sd, Kri, Zr padaryti kokį daiktą: Patai̇̃so rėmelius tokius uždaromus – džiovindavo sūrius Ps. Namie verpdavai, namie ausdavai, drabužį pataisýdavai stiprų, gerą Gsč. Būdavo ir viedrai mediniai pataisýti, ir milžtuvės medinės buvo, viskas Kdn. O ta morė buvo pataisýta motriška, buvo pastatyta an tos šlajės Vvr. O tretįjį [kvartūgą] suardysiu, kaldrą pataisysiu D82.
| prk.: Vieną vaiką patai̇̃sė i mirė Pvn. Vaikis vaiką buvo mergei patai̇̃sęs Šts.
| refl. tr. L, Ps, Plng, Mžš, Bsg: Reik prisirinkties paparčių, pasitaisýti sienikelį ir an paparčių gulėti Akm. Meškerę reikia pasitaisýti balandžio mėnesį – žuvys kibs Vkš. Daba žmogus gyveni ant savęs: ką pasitaisái, tą i turi Skd. Tas nagines naujas buvo pasiraukęs, jau pasitai̇̃sęs Lnk. Tai pasku gi mušdavom [kiaušinius], ridinėdavom, loveliukus pasitaisýdavom Dj. Jos (bitės) kaip pasitai̇̃so ten tuos korius – nedėdavai ten korių niekas [į kelminius avilius] Mšk. Inkarą pasitaisiau iš didelio akmens, kurį netikėtai radau ant kranto J.Balč. Jis sau ypatišką vamzdelę pasitaisęs nor birbyt prš.
ǁ refl. susidaryti, atsirasti: Jeigu didelis šaltis – barškuliai pasitai̇̃so ant rauktų, panagys užeina [skalbiant eketėje] Grnk. Iš misos toks rūgštelis pasitai̇̃so, ir žmonys gera (geria) tą rūgštelį Plng.
ǁ Šlčn, Gdl nutiesti (kelią): Pri ežero kareiviai kelią patai̇̃sė Gd. Pataisýta čia tiesiai – seniau aplink reikė važiuot Sdb.
| prk.: Šitai eš savo angelą siųsiu, kursai pirm manęs kelį pataisys BBMal3,1. Adomas … kelią mums ing rojų patai̇̃sė DP40.
| refl. tr.: Jis sugalvojo pasitaisýti kelią NdŽ. Žemaičiai buvo pasitai̇̃sę vingiuotus kelius Pp.
| prk.: Mes sau patys kelią ant puolimo pasitaisom prš.
ǁ užtverti (tvorą, gardą ir pan.): Jau tu gardą pataisei̇̃ vištų gerai! Jrb. Kitam gi liks, kap gerą pataisýsi [tvorą]! LKT365(Vlk).
| refl. tr.: Kas liks, tas pastaisi̇̀s [tvorą], o man gana jau bus: pastaisýsiu an tos dienos LKT365(Vlk).
ǁ susukti, sukrauti (lizdą): Erelis lizdą patai̇̃sė PP11.
^ Pirm pataisyk gūžtelę, paskui gauk vištelę Pšl.
| refl. tr.: Varna eglės viršūnė[je] pasitai̇̃sė sau lizdą PP68. Savo siūleliais vikšras apsivynioja ir pasitaiso iš jų minkštą šiltą lopšelį rš.
ǁ Pn padaryti ką tam tikro pavidalo, suformuoti: Tėvai, pataisýk lysves, reik jau agurklus svadinti Šv. Iš maldrų (meldų) kūlį pataisýdavom ir plaukdavom Slč. Reikdavai iškult par rudenį, kūlius pataisýt, ka gražūs būtų Mšk. Vieną kartą mažas vaikelis stoviąs ūlyčioj, rankeles į kišenėlius susikišęs, o turėjęs į špygas pataisęs Sln. Duobikę patai̇̃sė, įdėjo sviesto LKT135(Dov).
| refl. tr.: Kad linus verpėm, reikėjo pasitaisýti kuodelius Klp. Duobelę tokią pasitaisýsi i tropysi įmesti po tris guzikus (toks žaidimas) Ms.
13. tr. pastatyti (statinį): Bitėm namelis tokis pataisýtas Dgp.
| refl. tr. Kdn, Jdr: Pasitai̇̃sė trobelę tokią ir ans ten gyveno Šts. Jam davė tris desentinas miško išsikirst ir pasitaisýt gryčią Kri. Pasitaisýdavom diendaržius, karves suvarydavom Ps.
ǁ Tl, Klk, Trk, Plng įrengti, įtaisyti: Pataisýs senikei kambariuką an taukšto, i galės gyventi Krš. Tokį plėšrų žvėrį beauginąs, narvas, sako, pataisýtas Nv. Kunegaikščiai sulaidoti sklepūse, anie (sklepai) jau yr pataisýti gražiai Rt. In dvie[jų] galų namas, patai̇̃sė – leis vasarotojus Klt. Kuknelę patai̇̃sė, tai dabar abi verdas valgyt Skdt. Būdavo pataisýta tokia dalgė, nukerta ant ją [linų galvutes] Všk. Pataisýti velenai trys toj (linų minamojoje) mašinoj Vb. Aukštai buvo rieklės pataisýtos, i ten sustatė linus – par visą pirtį Klp. Su didžiu įtempimu vedė ūkę, arba gaspadorystę, važiojos po savo valsčius, pataisė Varniūse daug butų M.Valanč. Žabangus pataisyti N. Kam pataisýti pinkles NdŽ. O pagonys, aplinkui gyvenantys, kaip girdėjo altorą vėl pataisytą …, papyko anys didžiai BB1Mak5,1.
^ Pirmiau pamatą pataisyk, tada namą statyk LTR(Jnš).
| refl. tr., intr. Eig, Ėr, Pš: Antrame gale pasitaisiáu kuknę – pasidirbinu i gyvenu Trk. Dabar aš turu pasitai̇̃sęs sukamas dumples, su koja minamas Pp. Tokias sūpiekles pasitaisýdavo, supdavosis Gsč. Da trobelė tebėr, y[ra] žmogus įsikūręs ir gyvena, puikiai y[ra] pasitai̇̃sęs Pkl. Užsidirbsiu daug pinigų ir pasitaisýsiu visa kaip reikiant NdŽ. Būtum viską pastai̇̃sę abudu gražiai Skp. Nebuvo kaip pasitaisýti geriau gyventi Yl. Kurkės dobiluos pastaisýta [perėti] – du kiaušinius rado Ob. Šeškas tura urvą pasitai̇̃sęs Prk. Kas neturėjo kalvarto, pasitaisýdavo ant verpstelio [verpti] Ps.
14. tr. įkurti, įsteigti: Pataisė kursus suaugusių Ps. Ir eš pataisysiu savo ryšį terp manęs ir tavęs BB1Moz17,3. Dievas iš dangaus karalystę pataisys, kuri niekada neišpūstij[a]ma yra BBDan2,44.
| refl. tr. Tl, Kv: Da pasi̇̀taisiau darželį, prisisėjau visokių kvietkų i pati džiauguos Vkš. Papyko žmonės ir atskirai pasitai̇̃sė kapus Svn.
ǁ parengti, sudaryti: Litanija lietuviška pataisyta pagal vieros chrikščioniškosios Mž552. Iš tų aprašų Etikus buvo pataisęs trumpą išrašą S.Dauk.
15. tr., intr. N, J pagaminti (valgį, gėrimą, ėdesį ir pan.), patiekti: Gerai pataisýta mėsa NdŽ. Aš tau pataisýsiu gėrimo NdŽ. Ką patai̇̃sė, tą turi ir valgyt Rmš. Nieko nėra, nė nežinau, ką pietų pataisýt Slv. Ka žinočio, ką mėgsti, pataisýčio ko skaniau Šv. Arbatą tiktai lėtą (nestiprią) pataisýk Lkv. Moku pataisýti iš trušėnos, ale nenoru terlenties Krš. Eik į sodną pavaikščiok, kol aš pataisýsu valgyti Žr. Šeimininkė pataisýs krienų dar pri tos meisos šviežios Tl. Paskiau aguonas sumals, pieną tokį pataisýs Akm. Kol tus pietus pataisýs, padėjo keptos žuvies šaltos Trk. Py ropių su lupinoms reik pataisýti baltojo sviesto (kastinio) Klp. Pieną surūgina, mėtų įdeda ir patai̇̃so sūrį Antš. [Reikia] eit pataisýt vištom, pataisýt kiaulėm Mžš. Tokių skanių baravykėlių pataisiau K.Saj. Pataisyk (įpilk ir atnešk) man arbatos Žr. Nebuvo kas bepatai̇̃sąs valgyti KlvrŽ. Eš bijausi savo pono karaliaus, kursai jumus jūsų strovą ir gėrimą pataisė BBDan1,10.
| refl. tr., intr.: Vyriškų rankos ne grėbliai, o ėsti anie nepasitai̇̃so Rdn. Uogų atvažiuokiat, prisirinkiat, kiek jums reik, ir pasitaisýkiat Trk. Buvom ten pasitai̇̃sę to maisto biškį an kelio, dar užtekov Žd. Pusrytį pasitaisaũ, tai šį tą siuvu Gr. Vakar pastaisýta jos čibulio ir valgyta Kp. Pyragų išsikepi, alaus pasitaisai̇̃ Brž.
ǁ Als pagaminti kokiam darbui, reikalui: Drapanom skalbt gailaus šarmo patai̇̃sė Grž. Seniau pataisýdavo gerą salyklą [alui] Gsč. Pataiso mostelę iš kamparo ir muilo, tepa skaudamą vietą šiltai LMD(Sln). Teip greit tenai tų vaistų nepatai̇̃so Krč. Kaip tankiai menkos, prastos žolelės, nuo laukų surankiotos ir namiej pataisytos, geriaus prieš kokią ligą mačija prš. Uksusą tą kartą vien iš surūgusio vyno pataisydavo prš. O anos sugrįžusios pataisė brangias žoles ir mostį BPI396.
| refl. tr.: Norėjau vaistų pastaisýt galvai Kp.
16. intr. dirbtinai, apsimetant padaryti: Ar anos tokia kalba, ar ana taip patai̇̃so? Krš.
ǁ refl. pasidaryti kokiam: Buvo piktas šuo pasitaisęs, bet pavogė Šts.
ǁ refl. dėtis kuo, pasirodyti kokiam, apsimesti: Tum tarpu pasitai̇̃sė geri, o paskiau pasiuto Krš. Sūnus už kunigą pasitai̇̃sės Vgr.
17. intr. padaryti nemalonumą: Aš pataisýsu anoms, ka čiaudės! Krš.
18. refl. pasitaikyti: Gerai, kad pasitai̇̃sė graži diena Up. Lytai vasarą pasitaisė, ir supuvo šienas Šts. Subato[je] pasitai̇̃sė būti Kalėdoms Šts. Ne vienu kartu baudžiaus namus pamesti, kad nesitikėtas atsitropijimas pasitaisė mano išbėgimui I.
ǁ pataikyti, pakliūti kur: Vieną moterę kavojo, ir aš pasitaisiáu būt pagrabe Vdk. Tekinis pasitai̇̃sė par pat kelmą, dėl to ir aprietėjom Užv.
| Akmuo nepasitai̇̃sęs (atsitiktinai, nenumatytai) nukrimta – gal nudaužti avį belaidant akmenis Als.
ǁ atsitikti: O vieną kartą ir jam taip pasitai̇̃sė Vdk.
| Pasitaisė (išėjo) sūris sutįsęs, miklus, ir niekas nevalgė Varn.
19. tr. R419, MŽ566 paruošti, parengti (veiksmui, veiklai, įvykiui): Tris klausimus mun turi ryto[j] pataisýti Všv. Pradės [Viešpats] mylėtojamus saviemus amžinumą ir nemaruonį dovanot, kuriosp juos atgydymu kraujo savo patai̇̃sė DP542.
| refl. R62, MŽ82, Rtr, Skd, Ms, Bdr: Visos pasitai̇̃siusios laukė svečių NdŽ. Labai gerai veselia buvo, labai buvo pasitai̇̃sę Krš. Ūkininkai liuob didžiai pasi̇̀taisyti surinkimuo Klp. Buvau pasitai̇̃siusi važiuoti į Tauragę ir nespėjau Trg. Reik pasitaisýti aves kirpti Lkv. Visi [kraštai] pasitai̇̃sę mušties, laukia tik pradėt Adm. Pasitai̇̃sė bagotasis su pačia ir išvažiavo BM405(End). Pasitai̇̃sė su tom žirklėm, ček ček i atkirpo liežiuvį (ps.) Ad. Mes … savo darbus ant laukų jau dirbt pasitai̇̃som K.Donel. O ar pasitaisei kaip reikiant, kad galėtumi drąsiai stoti į teip šviesias akis? M.Valanč. Teip pasitaisę kryžeiviai apgulė pilį S.Dauk. Tada išėjo karalius Sodomos … ir pasitaisė kariauti BB1Moz14,3. Kaip žmogus ant tos [dienos] tur pasitaisyti BPI17.
ǁ refl. nusiteikti, ketinti (ką daryti): Ketinau eiti pro uodigą – arklys pasitaisė spirti M.Valanč. Mirti iš rožės pasitai̇̃sęs Grd. Jis už tikėjimą buvo pasitaisęs pagaliaus ir galvą padėti rš.
20. tr. SD190, I, KŽ, Krž, Varn, Skd, Dgč sutvarkyti, parengti, kad būtų tinkamas vartoti, naudotis: Pataisýdavo arklius, ka aš jais galėčiau dirbt Mšk. Paskui nuvedė jį į puikią salę, pataisytą vestuvių vaišėms J.Balč. Po tam patai̇̃sė vonią BM99(Krč). Patai̇̃sėm gražiai šarvonę, žvakių pristatėm Vl. Balti stalai pataisyti, margi kragai pastatyti B770. Ir atnešk stalą bei jį pataisyk (paklok) ir liktarą pastatyk BB2Moz40,4. Viešpatis … pataisė krėslą savo ant sūdymo Mž520. Nesa ponas pamušamą afierą pataisė ir savo svečius ant to pakvietė BBSof1,7.
| refl. tr. L, KŽ, Kl: Kodė aš vežimo nepasitai̇̃sęs, jie nepatenkyti Jrb. Pasikinko arklį, pasitai̇̃so ratus ir išvažiuoja iš namų LKT240(Pš). Nebėr kam stalas pastai̇̃so Ds. Tas žmogus, pasitaisęs gerą bizūną, svirne laukia LTsIV217. Pasitaisýsiu sparnelius, lėksiu į uošvės dvarelį JD1529.
ǁ BŽ267, Vdn parengti darbui (padargą, įrankį, indą ir kt.): Patai̇̃so [alui] tokius kubilus, apačio[je] padeda tokius medžiukus Sk. Asla lygi [klojime] būdavo pataisýta, išmušta su moliu Krž. Tas kluonas geras buvo pataisýtas, išmindytas su arkliais, gero molio Vvr. Gerą lazdą pataisyti N. Ir pabalgnavo (pataisė) savo asilą BB1Moz22,3.
| Anų ir svarstyklės pataisýtos (rodo didesnį, netikrą svorį) – seni vagys Rdn.
| refl. tr.: A vagą platyn, a siauryn – mokėjau plūgą pasitaisýti Kltn. Tavo darbelis – nauja žagrelė, naujoji žagrelė pasitaisýti JD910.
ǁ išmiklinti:
^ Baimė kojas patai̇̃sė Vkš.
21. tr. įdirbti (žemę): Sau numus įkūrė ir dirvas pataisė S.Dauk. Labai uždera tabakas ant taip pataisytos žemės rš.
| refl. tr.: Tuos krūmus rovė rovė ir pasitai̇̃sė sau žemės Kp.
22. tr. Krkn, LKT248(Rz) parūpinti, įgyti: Mat reikėjo dukterims duoti dalis, reikėjo patalynės pataisýti KlvrŽ. Dabar, vaikel, tai paskutines drapanas pataisaũ. Ėgu nesitaupysi, tai vaikščiosi apdriskus Mžš. Patai̇̃sė mun žemės toliau nu miško Krš. Del duonos, del sėklos reikėjo pataisýti [grūdų] Akm. Pataisýk balanėlių prakurom Mžš. Pataisýk sausų medžių duonai kepti Šts. Reikia kąsnį pataisýt bulbom trąšų LzŽ.
| refl. tr., intr.: Kad skolininkai atiduotų, pasitaisỹčiu iš drobužio Krš. Nebuvo iš ko pasitaisýt apsiavimo – pinigų nebuvo Bsg. Petras tai karus labai gerus pasitai̇̃sė Mžš. O kokių drabužių ji turi pasitaisiusi! I.Simon. Miežius sumaldavo [naminėmis girnomis], kruopų pasitaisýdavo Gsč.
ǁ Nv parinkti, pataupyti: Pinigų reikia pataisýt Ėr.
| refl. tr.: Pinigų kūmystėms pasitaisė rugių pardavęs Žem.
23. tr. paskirti, nurodyti ką kam daryti, kuo būti: Išskyriau tave pirm, nei iš augyvės gimei, ir pataisiau tave praraku tarp žmonių BBJer1,5. Dievas pataisė, kad skaitytų tą vietą I. Kitus raitinykus pataisė (pastatė) jisai ant abiejų šalių BB1Mak6,38. O Ponas pataisė didę žuvį, kuri Joną prarijo BBJon2,1.
24. tr. Dr, Rsn iškelti (vestuves, pokylį): Gali̇̀ pataisýti tą metinę, by tik turi̇̀ iš ko Užv. Šeštadienio vakarą jau pataisýs tas nūbangas Krt. Merga patai̇̃sė veselią pati, anas neturė[jo] iš ko Klt. Vaikam buvom patai̇̃sę balių Krs.
| refl.: Ka pagrabas pasitai̇̃so, tai daugiau žmonių [būna bažnyčioje] Grd.
25. tr. sukelti kokį reiškinį: Kas tą karą patai̇̃so? Vgr.
ǁ užtraukti (negerovę): Jūs man nepalaimą pataisėt BB1Moz34,30.
26. tr. pakreipti kuria linkme: Pataisyti, pasukti I.
| refl.: Buvau pasitaisęs į bitis, ir išbudeliojo Šts.
27. pavalgyti, užkirsti: Ligonis tai ligonis, o atsisėdęs prie stalo gerai patai̇̃so Ėr. Ale tu gerai pataisai̇̃! Ds. Sūrį pataisi̇̀s! Lp.
28. primušti: Aš tave tei[p] pataisýsiu, ka nė ubagaut netiksi! Jrb. Buvo dideliai prykabus, ale kai patai̇̃sė, pasidarė minkštesnis Bt. Nieko, tik kuolas paimt ir pataisyt motka, duktė ir žentas! Lp.
29. tr. užmušti, nužudyti: Būtum anie muni patai̇̃sę kaipmat Trš. Guli pataisýtas (nušautas) žmogus Lp.
^ Kad vilkai kur pataisýt[ų] (sudraskytų)! Lp.
30. tr. Trk prigauti, suvedžioti (merginą): Musėt buvo ano pataisýta, kad teip veikiai vaiką pasigavo Šts.
31. tr. pavogti: Į eilę atsistojau, i patai̇̃sė [pinigus] Erž.
32. tr. išleisti, išeikvoti: Vakar cielą šimtą pataisiaũ Lp.
◊ rañką pataisýti
1. pramokti, įsimiklinti gerai ką daryti: Prie geram šaučiui maž i aš rañką pataisýsiu Švnč.
2. laiduoti, užtikrinti sėkmę: Reiks mainyt avižų sėklą, gal rañką pataisi̇̀s Sml.
šónus pataisýti primušti: Lėk tu ten, liežuvį išleidęs – kaip pareisi kada pataisýtais šónais, nė į tą pusę nebžiūrėsi Šv.
pértaisyti tr. Š, NdŽ, pertaisýti Rtr; M, L
1. LL192, DŽ1, KŽ, FrnW, SkŽ182, Šv kitaip perdirbti, perdaryti: Pirkaitę pértaisėm an tvarto LzŽ. Partai̇̃sė biškiuką sūnus tą gryčelę LKT264(RdN). Trobesius visus pertaisė, kitus ir visai naujus pastatė Žem. Pagadintą drabužį pártaisyk J. Pértaisė ratelį, tai tep kap naujas verpia Dkš. Blogai padarys – a pártaisys į gerąją pusę? Ms. Partaisiaũ pečiuką – traukia iš pasiutimo Mžš. Padrūktėjai ar pamenkėjai – gali pártaisyti, jei užleida Krš. Didelės poduškos dvi buvo, tas pártaisė į mažesnes Akm. Pértaisyti testamentą NdŽ.
| refl. tr. LL192, KŽ: Buvo sena suknelė, tai ir pérsitaisė ant naujos Zr.
ǁ pašalinti klaidas, apsirikimus, nesklandumus: Kap jy šneka, tai tėvas nori pértaisyt Pv. Prižadėjo pártaisyti užrašą Krž. Paskiau aš pértaisiau savo [gimimo] metus Akn.
2. pertvarkyti: Tas Odinas partaisęs visuomenę (visą) svieto draugę naujais įstatymais S.Dauk.
3. iš naujo išlyginti: Pértaisyti pievą NdŽ.
4. NdŽ kitaip padėti, pakeisti padėtį: Jumi nuo krašto kaip paguldys, tai tu nustumk mergą nuo krašto, o tu atsigulk nuo sienos ir visus brolius teip pértaisyk LB206.
5. sutvarkius vėl iš naujo tvarkyti: Jis ilgai triūsia apie vežimą, taiso ir pertaiso arklio pakinktus rš.
6. NdŽ perrišti (knygą).
7. NdŽ perkloti: Tei[p], rodos, dailiai sutaisiau lovą, o ji atsikėlus par nauja pártaiso Vdžg.
8. Ser, NdŽ, KŽ perrengti, pervilkti (kitais drabužiais): Anie (artistai) tik taip pártaisyti, o yr tokie pat žmonys Šv.
| refl. Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Kur tas mano sijonas driskis i suknė driskelė – parsitaisýsiu, eisiu kiaulių liuobt Mžš. Ė šitas žmogus persitaisė poniškais rūbais, užsidėjo barzdą ir akuliorus BsPII261. Plėšikas, sutikęs atlikti tą darbą, persitaisė taip, jog niekas negalėjo jo pažinti J.Balč.
ǁ refl. KŽ persirengti kuo: Prasidėjus veselijai, atkeliavo ir tas karalaitis, parsitai̇̃sęs į ubagą BM199(Krk). Aš buvau persitaisiusi pavargėle rš.
9. perskirti, pertverti: Gryčia partaisýta, tai ta močia kambarėly Jnšk.
10. iš ko padaryti ką, ką perdaryti į ką: Kiti jau nuimtus nuo lauko javus pertaiso į miltus, į duoną A1884,1.
pietaisýti (dial.)
1. žr. pritaisyti 3: In dviejų gembių liuob duris pytaisýti Plik. Lizdukai blezdingų py balkio pytaisýti Prk.
2. žr. pritaisyti 10: Kol pytaisái [valgyti], kiek vargsti Sg. Bliūdų bliūdus buvom pytai̇̃sę Kin.
prataisýti tr.
1. pagydyti: Man pratai̇̃sė tą vieną akytę RdN.
ǁ refl. NdŽ, Žd, Plš kiek pasveikti, pagyti, sustiprėti: Biškį sirguliavo, daba prasitai̇̃sė Trk. Prastai̇̃sė kiek, ale gal nieko iš jo nebus Klt. Muno skrandis pamažu prasitai̇̃sė Vkš.
2. refl. kiek pagerėti, pasidaryti tinkamam: Kada kelias šiek tiek prasitaisys, nuvažiuos rš.
3. įdėti kiek uždaro, paskaninti, pagardinti: Cibulių daug niekas nesvadino, tik kokį viralą prataisýti DūnŽ.
4. padaryti (skylę, tarpą), praskleisti, praskirti: Kas tą spragą pratai̇̃sė tvoro[je]? Žg. Prataisýk kelią par maigus Jnšk.
| refl. tr., intr.: Sėsk kupety ažuvėją prastai̇̃sęs Kp. Ta lapė prasitaisius, prasikniurvinus skylelę ligi tų žiuvelių ir metant[i] lauka Sln. Kad kokia skylė prasitai̇̃so, ir išlenda pelė Lnkv.
ǁ pralaisvinti (vietą): Prataisýkiat vietą – atnešu ėsti Krš. Man pratai̇̃sė vietą, ir aš atsisėdau Trs.
5. refl. kiek įsirengti, pasitvarkyti: Pargrįžo iš Latvijos, prasitai̇̃sė ir gyvena Trkn.
6. NdŽ, Šv, Ėr, Sb greitomis kiek pagaminti (valgio): Pašnekučiuokiat, aš ko ėsti prataisýsu Krš. Pratai̇̃sė sviesto kelionei Šts.
| Tabokos ir neblogos prataisýčia Pl.
| refl.: Valgyti prasitaisýtumėv i gyventumėv Šv.
7. refl. praleisti laiką ruošiantis, rengiantis: Prasitaisýti kam, į ką NdŽ.
8. refl. impers. susirengti ką daryti: Buvo prasitaisiusi lyti, bet vėjas išgainiojo debesis M.Unt.
9. Srv paruošti kokiam tikslui: Prataisýk skilų duonai kepti Šts. Kad malkų kiek prataisýtum (prakapotum) Ul.
| refl. tr.: Kai dėl botago, tai ir vaikai bežiūrint gali mintuvais linų prastaisýt Šmn.
10. įgyti, prarūpinti, gauti: Reikėjo vaikams marškinio prataisýti Pp.
| refl. tr. Skp: Prasitaisýs visa ko: jauni, uždirba Krš.
| prk.: Gal da kituokart čėso dėl pogulio prastaisýsiu Kp.
11. NdŽ prastai pataisyti (ką sugedusį).
12. Grž pralėbauti: Visus pinigus pratai̇̃sė Ut. Parduos bekoną ir pratai̇̃so parvakar Ds. Su Maryte pratai̇̃sė vietą, ir išvaržė ant varžytynių Žml. Po karčemas belandžiodamas ir savo žemę pratai̇̃sė Jnšk.
ǁ pralošti: Sako, Reketijos ponui kortomis visą savo krautuvę ir ūkį prataisė A.Vencl.
pritaisýti Š, Rtr; R418, MŽ566, H161, Sut, M, L, LL197
1. tr. daugelį (sugedusių) pataisyti: Vaje, kiek par savo amželį esu pritai̇̃sęs visko! Šv.
ǁ refl. tr. daugelį susilopyti: Kad nepristaisýsi, tai rūbo neturėsi Tvr.
2. tr. NdŽ daug įrišti (knygų).
3. tr. Q25, I, NdŽ, KŽ, Ėr pritvirtinti: Dailiai pritaisýk siūdamas, kad siūlė būtum daili J. Penkios nytys, o ant vienos pakojos būva pritaisýtos Nm. Pritaisýk pri pamautų žąslus – nepažaboto arklio nenutūrėsi Pln. Šakę prytaisýk kaip nors pry vežimo, ir nereiks nešti Šv. Prie girnom pritaisýta rankelė Aps. Až ragiukų pritaisiaũ [karvę], tai riečia galvelę, riečia – gal jai sopa Klt. Blinda, apsivilkęs ilga rudine, su pritaisyta ruda barzda, sėdi kertėje prie stalo rš. Uodegą pritai̇̃so [užgavėnininkui], kaip velnį padirba Kl. An pečių pritaisaũ (tvirtai uždedu) maišą ir nešu Jon.
| refl. tr., intr.: Prisitaisýk plūdę prie meškerės DŽ1. Prisi̇̀taisiau pri ekėčių tokį kumpą medį, ka nereiktų teip lig žemės pasilenkti Als. Bùrna [groja], tiktainos šakaliukus pristai̇̃so ir groja Mlk. Pristai̇̃so virvę až bolkio, toks kablys [kailiui ištempti] Aln. Vilkdavom iš balių žolę prisitai̇̃sę valkčius Rm. Su eldijom pristai̇̃sę pjaudavo viksvas Ut.
4. tr. Sml, Šv pridėti, prikrauti, pripilti: Ana pritai̇̃sė pilną puodą smetono J. Pilną kubilą burokų pritaisái ant žiemos LKT107(Tt). Namie nuėmė jam (jaučiui) skūrą, pritai̇̃sė bent kelius kubilus mėsos BM6(Kp). Tada mėšlų pritaisė ne tiktai tą kambarį, bet ir visą dvarą MPs. Su padaryne pritaisyti I.
| prk.: O pritaisęs savo gurklį, vėl pasogą dera (d.) Ps.
| refl. tr.: Du viedrus prisitaisýsiu pieno – veizėk, kiek smetono: pusė viedro! Trk. Prisitaisýsi pilnas gardis ir išvažiuosi į Klaipėdą Šts.
5. tr. pakloti: Viršininkas atsisakė nuo vakarienės, o prašė tik pritaisyt lovą V.Kudir.
6. tr. daug pakloti: Kas spės pritaisýti lovas tokiam būriuo! Rdn.
7. refl. apsirengti, apsivilkti, pasipuošti: Pats, pristai̇̃sęs gražiai, inskrido (įvažiavo) atšlaiman Dglš.
8. tr. Mlk įtaisyti, įrengti: Pritai̇̃so kapčius, apipilia žemėm, ir būna bul'bos Sld. Pritaisýk tu vaikam kokiuos ratelius Sdk. Buvo pritaisýta tokia mašina, kranas LKT315(Rk). In to ravo malūnas buvo pritaisýtas Vp. Du [namo] galai buvo pritaisýti Krs. Pasamdė muziką, sūpekles pritai̇̃sė Kvr. Teip pritai̇̃so ne vieną tą duobę [vilkams gaudyti], gal kokiom eilėm Ps.
| prk.: Kas tokius goželius vaikus būt pritai̇̃sęs, kad ne goželis tėvas KzR. Prisisuko toks i pritai̇̃sė vaiką Krš.
| refl. tr.: Anies pristai̇̃sė strelbą kokią ir šaudo Aps. Meškeriot turi pristai̇̃sę lazdas su rateliais – ir meta Dgč. Raktus [vagys] prisitai̇̃so ir išvaga Krš.
9. tr. I, Kzt daug pridaryti kokių daiktų: Yr jau pavalkų pritaisýtų Dglš. Tada i drobių, i rankšluosčių, i visokių daiktų pritaisýdavai skrynias, ne teip ką Mšk. Supešioju [plunksnas], pritaisaũ poduškų Žg.
| prk.: Mergums vaikų yr pritai̇̃sęs – pasiutęs Krš. Vaikų va pritai̇̃sė, ė kur vaikai dėsis? Adm.
| refl. tr.: Visi tura prisitai̇̃sę [ginklų], duos tei duos Užv. Šulnių nebuvo, dabar gal prisitai̇̃sė Lb.
| prk.: Tų vaikų a reik tiek daug prisitaisýt – kiek vargo! Jrb.
ǁ daug suformuoti: Keršis, iš vakaro pritaisęs vagų, irgi stojo greta talkininkų J.Avyž.
ǁ priveisti: Seniau buvau nusipirkus muilo, tai pleiskanų pritai̇̃sė galvą Slm.
| refl. prk.: Visokių dabar žul'kų prisitai̇̃sė, iš viso svieto suvažiavę Slm.
10. tr. I, N, Sz, NdŽ, Dbk, Sdk, Srv pagaminti (valgį, gėrimą ar ėdalą): Aš arbotytės pritaisýsiu – pasėdėk Km. Valgį pritai̇̃sius, bijojos tokiai aukštai žiūponei įnešt Jrk12. Ji savo talkai priešpiečius pritaisė BsPI71. Įdavė [žuvį] pačiai, kad pritaisýtų kaip reikia BM210(Pg). Gal čia kiaulei pritaisýta? Pc. Kas vakarą jaučiukam pritaisaũ lapų – brokus pradėjom raut Krs. Valgymus … gardžiai sau pritai̇̃so DP109. Kur nori, idant pritaisytumbim tau valgyt avinėlį Velykos? BtMt26,18.
| prk.: Aš dabojau visą vakarą, vartus užkėlęs, ir jau buvau dėdei pritaisęs gerą vakarienę (numatęs, kaip atkeršyti) BsPIII79.
| refl. tr.: Ji kiaulėm prisitai̇̃so vis iš vakaro Ėr.
ǁ pagaminti ko kokiam reikalui: Aš liekarstas pritaisysiu, ligos ugnį užgesysiu O. Su tums čemeryčiums pritaisytums ištepk savo visą kūną LMD. Vilkas alų darė, žvirblis misą maišė, gegužėlė nabagėlė apvynių pritai̇̃sė JV904. Su siera pritaisyti I.
| refl. tr.: Turiu pristai̇̃sius liekvarstų Dglš.
11. tr. I, DŽ1, NdŽ, PnmŽ, Skr, Vg, Vkš, Skp, Paį, Tršk prigaminti, pritiekti (maisto): Ir prytaisei tu čia visko – kas ir suvalgys! Šv. Ka pabaigs [linus minti], liuob būs nubangos, pavadins muzikantą, pritaisýs valgyti skaniai, jaunieji pašoks, padainiuos Kl. Pritaisýta arielkos, užkandos Imb. Uogų visokių pritai̇̃sė, tik valgyk! Adm. Kūčiom pritaisýdavo dvyleka patrovų Bsg. Pritai̇̃so mėsos visai savaitei ir susmardina Slč. Pritai̇̃so jovalo – į lovį netelpa Krš.
| refl. tr., intr. LKT48(Žd), Akm, Kal, End, Lp: Daug visko prisitai̇̃sėva, tai nereikėjo akių svilyt Jrb. Visako prisitai̇̃sė [vardinėms], o niekas neatejo Krš. Prisitai̇̃sė baliuo – stalai lūžo Rdn. Grybų vėl apent slėgtų prisitaisýsi Sd. Gėrimų visokių, valgių visokių gaspadinės prisitai̇̃siusios Trk. Visokių mėsų prisikepėm, prisitai̇̃sėm Ds.
ǁ kokį kiekį pagaminti (maisto): Iš vidurio išsuki [salotų gūžę], tai pusę bliūdo pritaisai̇̃ Škt.
12. tr. LL197, KŽ pagerinti valgį uždaru, paskaninti, pagardinti: Tai buvo šiltas lynas su grikiene koše, pritaisytas aliejumi ir grybomis Blv. Arielka, pritaisytoji uogomis arba vaisiais I. Jokių valgių nevalgysiu, pritaisytų su česnaku rš.
13. tr. prikalbėti, prišnekėti: Ana jums pritaisýs ko reikia ir ko nereikia Nmk.
14. intr. NdŽ padaryti bloga, atkeršyti: Reik parašyti [skundą], reik tokims ponams prytaisýti Grd. Palauk, degučiau, aš tau pritaisýsiu, kad tu lig smerčiai man atminsi BM51(Skp).
| Pritai̇̃so visos klaidų Sl.
15. tr. KII382, KŽ, Skd paruošti, parengti (veiksmui, veiklai, įvykiui): O kunigas tave jau pritaisė į aną amžių I.Simon. Gramatika ir mokslas senovės kalbų nepritaiso vaikų nei ant gyvenimo A1884,51(J.Šliūp). Ketėdami pritaisyti sūnus į gimnaziją, geriaus pasamdykite naminius guvernerius TS1899,2. Pritaisykite du šimtu kareivių, idant eitų iki Cezareos GNApD23,23. Pats mus tavo šventop stalop pritaisyk brš.
| refl. N, NdŽ, KŽ, Skd, Ob, Vb, Krs, Srv: Vieną kartą ir aš prisitaisiáu jums laišką parašyti Krtn. Kol prisitai̇̃so pas daktarą nuvažiuot, ir numiršta Slm. Aš neprisitaisáu (neištaikau) nėkumet atgulti KlvrŽ. Noria čia kast, bet vis dar neprisitai̇̃so Ps. Po trijų metų karalius prisitaisė savo dukterį apvesdyt su jos išgelbėtoju BsPI49. Jūs, piemenėliai, prisitaisýkit, ilgus botagus sau nusivykit BM412. Dienai pašventinimo prisitaisė, galima sakyt, priderančiai V.Kudir. Jeigu žmogus esi prisitaisęs mirti, tai jau nieko nebebijai I.Simon. Kursai … tims žodžiams netik …, tasai est piktai prisitaisęs Mž28. O kaipag turi prisitaisyt, kuris nori nuodėmių savų ižpažint? DK97. Jonas tuoj nuo marės užėjęs ir prisitaisęs (pritykojęs) greibęs ją (marių mergą) į glėbį Sln.
^ Neprisitai̇̃so kaip višta dėti KlvrŽ. Kol prisitaisis kaip meškos šokt! LTR(Jnš).
16. tr. padaryti tinkamą, sutvarkyti, parengti vartoti, naudotis: Vežimą pritai̇̃sė kūnui vežti NdŽ. O anys pritaisė dovanas BB1Moz43,25. O kad nueisiu ir pritaisysiu jums vietą GNJn14,3. O invedęs juos namuosna savo, pritaisė jiems stalą GNApD16,34. Tada kėlės visos anos panos ir pritaisė lempas savo BtMt25,7.
| refl. tr.: Vakar ratus prisitai̇̃sė ir šiandie anksti išvažiavo Pb. Aš tuoj tuoj būsiu gatava; ogi tu ar jau vi̇̀sa prisitaisei̇̃? – Jau visa, ir arklys pakinkytas BM28(Č). Reikia pristaisýt karvalatas i suverpt šitos vilnos Klt. Bulbom tik aparinėt šitokį [arklą] pristaisýdavo Mlt.
17. tr. išdirbti (žemę), parengti sėjai, sodinimui: Teip pritaisę apyniams žemę, tiesiai eiliomis skersai ir išilgai išbiržiokite visą tą daržą Rp.
| refl. tr.: Penkis aktarus žemės pavyko prisitaisýti Trkn.
18. tr. daug prirūpinti, pritiekti: Nebuvo kas to pašaro pritai̇̃sąs Skd.
| refl. tr.: Trobas juk klojo su tais ilginiais [šiaudais], i reikėjo prisitaisýti ilginių Ms. Stomenis, rankšluosčius turėdavo prisitaisýt [jaunoji] Antr. Prisitai̇̃sė įpilų, patalų kaip ponios Krš. Turiam trąšų prisitai̇̃sę, visko Trk. Prisitai̇̃sė pašaro [žiemai] Rk.
ǁ kokį kiekį parūpinti, patiekti: Pritaisysiu visą vežimą puikiausios išdžiovintos kaip ragas medžiagos Žem. Mama pritaisýdavo mum [v]andenio karšto palivoną, tai įkiši rankas ir vėl trauki – sušilę jau būva Kp.
ǁ refl. tr. įsigyti: Gyvulių tai pristaisė – jinai griebias labai Kp.
19. tr. visą sukloti, sukrauti (kraitį): Tėvo šimteliai nesuskaityti, da pilnas kraitelis nepritaisýtas (d.) Brs.
20. tr. KŽ užtaisyti (ginklą): Dideliu šūviu pritaisiau šaudyklę rš.
21. tr. prisukti.
^ Juokias kaip pritaisýtas Lel. Kogi vaikštai kai pritaisyta Ds.
22. tr., intr. pritaikyti, priderinti: Muziką prie to žaidimo pritai̇̃so tokią Šmk. Aš pri Jono nepritaisáu šokti Šts. Nedainiuok, bo tu nepritaisysi pri balso žmonių (sako šuo vilkui) S.Dauk. Panos Marijos šlovinimas … ant visų tonų prietaisytas Mž484.
| refl. Ser.
ǁ intr. pritarti: Grajykiat, aš pritaisysu jums, pripūsu Šts.
23. tr. įtaisyti, įkišti (į darbą): Ją prie darželio pritai̇̃sė Jrb. Šiltgyvių (nieko nesuprantančių) vaikelių man norį pritaisýt Vlkv. Prytai̇̃sė muni į gerą darbą Grd.
| refl. Trk: Prisitaisė velnias pas gaspadorių už berną (ps.) Auk.
ǁ paskirti: Da teliokų nepritai̇̃sė tau [prižiūrėti, šerti]? Slm. Kai pritai̇̃sė mane prie naujo daktaro, tai ir sveikata susitaisė Rd.
24. tr. parūpinti, surasti: Atvažiuok į Telšius, pritaisýsu darbo Krš. Kaži kokią [gydančią] bobą pritai̇̃sė (pakvietė) Krkl. Moteriškė, kurią tu man pritaisei, davė man iš to medžio, bei eš valgiau BB1Moz3,12.
25. tr. Up pripiršti: Pritai̇̃sė anai tą kavalierių, tokį seną vaikį Krš.
26. refl. Sln, NdŽ, Vkš, Varn, Šv, Up, Dj prisigretinti, prisiplakti: Vaikai žaisdavo, pri vaikų i didesniai prisitaisýdavo Krž. Prisitai̇̃sė kavalierius lydėti muni i tą kūmaitę Krš. Ir aš prisitaisiáu eiti kartu su kitais kalnus Šts. Tik išejo vieni, prisitai̇̃sė (prisistatė) kiti Trgn.
ǁ prisitaikyti, prilįsti: Prisitai̇̃sė prie saldainių ir jau baigia valgyt Jnš.
ǁ prikibti: Su senosėms dainėms prisitai̇̃sė dainiuoti (prašo senųjų dainų padainuoti) Šv. Ėmė karalaitė tujau prisitai̇̃sė – kaip tu čia turi tokį budinką! Žr.
ǁ Všv, Lnk, Skd, Šts, Žeml, Dj, Slč, Jnš prisimeilinti, prisigerinti: Liežuviai [vaikių] kaip velnių, kol prisitai̇̃so [prie merginų] Krš. Taip graži ta duktė, kad ans taisos i niekaip negalia prisitaisýti Lk. Gudri merga: prisitai̇̃sė prie to senio ir, žiūrėk, gyvena Grz. Kaip moka velnuitis prisi̇̀taisyti, ka ėsti duotų! Krš. Moka prisitaisýti prie visų Jnš.
27. refl. įsimesti, prikibti (apie ligą): Biednai motriškai an galo i vėžys prisitai̇̃sė Krkl. Jai į pirštą čerplaukis prisitai̇̃sė, i mirė Jnš.
28. tr. NdŽ iškelti (pokylį): Pritai̇̃so baliušką, atvažiuoja giminės ir baliavoja Sl. Pritaisė bankietą brš.
29. daug privalgyti, prikirsti: Privalgė, pritai̇̃sė ir nė ačiū Dkš. Kad pritaisiaũ bulbių – pilvas kaip barabanas Ėr.
| refl. tr., intr. Alk, Jnk, Alvt: Aš antsyk kad prisitaisaũ, tai visai dienai Gs. Tai švariai prisitaisiaũ – net šonai braška Lkč. Valgykita judu, jis prisitai̇̃sęs pietų, tai neima Snt. Prisitai̇̃sė duonos su sviestu Jnš. Prisitaisiáu kaip ant tėvo veselės Kv.
30. tr. PnmR, Ob, Ėr prigauti, suvedžioti (merginą): Jis jau nebe vieną mergiotę pritai̇̃sė Slm.
31. primušti, prilupti: Su diržu jį pritai̇̃sė DŽ1. Tokį varlę pritaisei̇̃ pasigavęs, tai ir akių neparodytų! Ds.
32. pridergti: Nebeduokit uogų tam vaiku – kelnias pritaisi̇̀s Slm. Tu pritaisei lovą TDrVII85(Plik).
^ Murkso lyg katinas, į pelenus pritai̇̃sęs Dkš. Pritai̇̃sė kap katė į miltus Kt.
◊ añtausius pritaisýti NdŽ apmušti.
gálvą pritaisýti daug prikalbėti, pripasakoti: Pasiųsčio pas aną, nu ta (tai) pritaisỹtų jums gálvas! Vgr.
×razsitaisýti (hibr.) nusirengti: Grįžo atgal, razsitai̇̃sė, atsigulė miego anas LzŽ.
sutaisýti; Q656, M
1. tr. N, Š, L, LL205, Rtr, KŽ, NdŽ, Šl, Krs, Upt, Trk pašalinti gedimus: Pagedusį dziegorių sutaisýk J. Sutai̇̃sė meistrai trobą teip, kad ana negriūtum Yl. Sutai̇̃sė, sutvarkė man gryčelę Pl. Anie ten remontuo[ja], taiso – sutai̇̃sė tus savo matorus Plng. Kad orai bus nešalti, gal sutaisýsiu i kitą plūgą Mžš. Jie grįžo sutaisę įlūžusį medinį tiltą J.Gruš. Jeigu ratai nuo sunkumo suluš, vilkas juos sutaisis LTR(Lzd).
| refl. tr. Rtr, Ėr: Čia trobos sudraskytos buvo [po karo] – kol susitai̇̃sėm! Pžrl. Aš viską sau susitaisáu, nereik nieko prašinėti Varn. Ans važiuoti jau moka: susitai̇̃sė i važinėjas LKT54(Trk). Susitaisėm savo plaustą ir laukėm tik kito ryto leistis į vandenį J.Balč. Susitaisýti apsiaustą NdŽ.
ǁ Žg, Trk, Lp sulopyti: Vaikų būrys – reikėjo avalynę sutaisýti, reikėjo apdarelį Tl. Na ir rankelės! Taip sutaisė kailinius, kad nė žymelės Šv. Jau lopas ant lopo – nebsutaisýsi Klp. Reikia drapaniukės sutaisýt Šn. Sutai̇̃sė torą, vištos ir nebišlenda Vkš. Stoguo sutaisýti, sukloti ilginius krės, būs atskirti rugiai Žd.
| refl. tr.: Susitaisýti stogus NdŽ.
ǁ pašalinti klaidas, nesklandumus: Rašydamas pagal tikros sanžinės negalėjau užtylėti ir to, kas man rodės sutaisýtina Jn.
2. tr. pagerinti, padaryti tinkamą ką pašlijusį, suprastėjusį: Jis led sukruopė suardytą gyvenimą, t. y. sutai̇̃sė, skolas išmokėjo J. Kad žmogui galėtų sutaisýti jiegą, tai būt gerai Vlkv. Žiedai gerami – kraują sutai̇̃so Lk.
| refl. Š, KŽ: Ka ana (karvė) susitai̇̃sė, daba duoda po penkioleka lytarių pieno Šv. Susitaisė jai gražumas LTR(Ob). Kai yr vaikas, tai susitai̇̃so gyvenimas [vedusiems] žmonėm Slm.
ǁ refl. atsistatyti, atgyti: Susitai̇̃sė Švėkšna, kaip buvo nūdegusi Šv.
ǁ patobulinti, perauklėti: O ką sutaisýsi tokią, jei katra gremėzdas Zp. Paimsu austi (mušti), visus sutaisýsu į žmonis! Pvn.
| refl.: Buvo tokia prasčia motriška, i kaip susitai̇̃sė! Rdn. Susitai̇̃sė vaikis, nebgera, nebrūko, nebduodas Krš.
ǁ refl. NdŽ, Ėr išsigiedryti: Ale diena sustai̇̃sė – iš ryto panašu buvo in lietų Skdt. Laukiu oro susitai̇̃sant Ds.
3. tr. Š, Kv, End, Vad sugydyti: Grobą įplėšė, o nemoka varniškiai [gydytojai] sùtaisyti Varn. Tas gerai susileisti – nervas sutai̇̃so Skdv.
| refl.: Susitai̇̃sė akės Krš.
ǁ refl. tr. Krs užplombuoti (dantį): Vos kantrybės nepamečiau, kol dantis susitaisiáu Šv.
ǁ refl. R66, MŽ88, N, Jrb, Upn, Žl, Ign, Švnč pasveikti, sugyti: Greičiau[sia], ka jau paskutinoji – jau kaži a susitaisỹs Plv. Susitai̇̃sė su vaistais Pj. Jau buvo sustai̇̃sęs pilvas, o dar̃ vėl sopčioja Pv. Liaudegojo liaudegojo dvi savaites, kol susitai̇̃sė Rm. Pašutinus būtum, šilčiau apklojus tą ausiapalaikę, ir būtų susitaisius J.Balt.
^ Ir susitaisė kaip tabokas nosė[je] LTR(Lkv). Kažin ar susitaisýs kaip tabokas nosė[je], ar ne? Užv.
ǁ atstatyti (išnirimą, lūžimą): Koją sutaisyti N. Palaužtą kaulą sutaiso, sutvarko, apdeda gluosnelių metūgėm, apriša kietai LMD(Sln).
4. refl. NdŽ sustorėti; sustiprėti, atsigauti: Jau atsitaisai – toks susitai̇̃sęs, gaivus Krš. Susitaisė pečiūkė kumelė, o buvo menkas kumelaitis Šts. Daba jis (šuo) jau y[ra] biškį susitai̇̃sęs, o pirma kai ašaka Grdm. Abi kiaules žinda [paršiukai] – kad sustai̇̃sė! Vlk. Paduok milto [karvei], i sustaisi̇̀s Klt.
ǁ NdŽ, Ėr, Lnkv, Slm, Ktk, Klt, Žl suvešėti: Palijos, susitai̇̃sė geri pūrai Šts. Kap lietulis palyjėj[o], visas javas sustai̇̃sė Rod. Tokie nusmurgę buvo mieželiai, ale po lietaus susitai̇̃sė Jnš.
5. tr. NdŽ padaryti tvarkingą, sulyginti: Ka jau teip išminkys [duoną], nu i paskuo apdangstys, sutaisýs, ana i rūgs Sd. Dažnai šiaudus iškultus sutaiso ir suriša atgal į kūlius Žem. Pėdus iškrečiam, sudedam gražiai, sutai̇̃som [kūlius] Mšk. Teip reik sutaisyti rugių pėdą, kad [duodami į mašiną] lėktum vienas pri vieno Šts. Nu i minti linai mun netiko ir nevedės – nemokėjau aš tų saujų sutaisýti Nv. Spalius iškratė, sutai̇̃sė taip puikiai saujas Akm. Paskui nuvydavai tuos šniūrus, apsukui [naginę] apverdavai, sutaisýdavai, suraukdavai Sk.
^ Blogas išknaiso, o geras sutai̇̃so An.
| refl. tr.: Kaip išlauš, saują [linų] susitaisýsi, susipašiosi i minsi Kl. Paims po saują, susitaisýs i par tus brauktuvus brauks linus Kv.
ǁ NdŽ tam tikru būdu sušukuoti, sugarbiniuoti, padaryti šukuoseną: Plaukus dailiai sutaisýti KI470. Ar iš savęs sutaisýti plaukai? Vžns. Kas tau taip plaukus sutai̇̃sė? Šv. Oną kad sutai̇̃sė gražiai – ką te kalbėt! Slm.
| refl. tr. Jdr: Še, kaip gražiai plaukus susitai̇̃so! LKT249(Rz). Plaukus susitai̇̃sius, visai kitokia Trs.
ǁ tvarkingai sustatyti, sudėti, susodinti, surikiuoti: Sutaisýk grabus parėdniai duobė[je] J.
| refl.: Teip pasipuošusys susitaisė į dvi eili pagal vyresnybės ir nuejo pakviesti vyskupo į susirinkimą M.Valanč.
ǁ Akm tvarkingai sulankstyti: Išmazgok, suprosyk, sutaisýk – bais įkyria tas [rūbų] mazgojimas Svn.
6. tr. išdoroti, išdarinėti: Ana sutai̇̃sė zuikį kepti J. Ruibienė paukščius sutai̇̃sė, sūdė į geldelę ir pakėlė savo marčiai gražų prašmintėlį JD1512. Kol grybus sutaisai̇̃, prailgsta Jd.
7. tr., intr. Pp sujungti, sutvirtinti: Padarys suopynę an tokių karčių, tvirtai sutaisýs, ka nenukristų Akm. Sugipsavo, sutaisė į gipsą – parvažiavo numie Skd. Ir padarė penkisdešimts kabelių ir sutaisė kaurus kabeliais anais su kitais krūvon BB2Moz36,13.
8. tr. Ėr, Šd pakloti (lovą): Tavo darbas kožną rytą sutaisýti lovas Slnt. Teip, rodos, dailiai lovą sutaisaũ, o ji atsikėlus par naują partaiso Vdžg.
| Pavakarieniavęs liepė mergaitei, kad ji sutaisytų jam guolį LTR(Mrj).
9. tr. Š, Vdk padaryti kokį daiktą: Dabar kiti drabužiai yr, jau kiteip sutaisýta Ms. Visom rūbelius sutaisiaũ, suaudžiau Klt. Marškinius sutai̇̃so i vienus, i kitus Rd. I verpi, i suki [siūlus], i sutaisai̇̃ [audeklą] vis žiemą Žg. Tėvas jau nearė su žagre – jau plūgai buvo sutaisýti Kpč. O knatų suk nesukęs – galo nematyti. Kai tik sutaisom daugėliau, Dovydonis tuoj suima krūvon ir neša J.Balt. Iš šikšnų nupintieji ir su gelžinomis vielomis sutaisytieji botagai prš.
| Kiaulės kai užryja [arklienos], tai paskui ryja, ką bepakištum, ir lašinius sutaiso (užaugina) per plaštaką arba storesnius J.Balt.
^ Nieks nežino, kaip sutaiso medų ir korelius LTR(Lnkv).
| refl. tr. Š, Pnd, End: I langus susitaisiáu, i dubilti langai ant troba yr Trk. Daba senu papratimu audžiu, kokios medžiagiukės susitaisaũ Grnk. Paduškų dvylika susitaisiaũ Sdb. Tėvas buvo pasdaręs bričką, sustai̇̃sė vežimėlį miestan važiuotie Kpč. Viską (visus žvejybos įrankius) turėjėm patys susi̇̀taisyti Klp.
| prk.: Led du susitaisiaũ vaikus Sdb.
ǁ LL262 padaryti ką tam tikro pavidalo, suformuoti: Sutai̇̃sėm sutai̇̃sėm tą duoną i pakišom po pečium Krž. Ta jau apvali kleckai – suplokština, sutai̇̃so be vidurio Krtn. Sumašinavo[ja], sumala, viską sudeda, sutai̇̃so – ir į tokią blėkelę ir po pečiaus Lk. Kleckų virdavo [iš žirninių miltų] – rankom sutaisýdavo Grž. Šis [voras] tuos trupinėlius surankiojęs, sutaisęs į kepalėlį ir nunešęs pas poną Dievą parodyt Slnt. Iškratėm paskutinius spalius ir sutai̇̃sėm kuodelius Klp. Suveria suveria šituos šiaudelius, gražiai sutai̇̃so – ir sodas Pnm. Ežę sutai̇̃sė, viską susvadino Krš. Sutaisýti lysvę NdŽ.
ǁ sudėti iš atskirų dalių: Užnešė vežimą ant stogo dalims i sutai̇̃sė tę Slv. Meistras sutai̇̃sė (sustatė) mašiną iš daugalio dalių Š(Sl).
| refl. tr., intr.: Sustai̇̃sė jie po žabų kūlelį Šmn. Po du kūliuku [kraujažolių] susitaisaũ, privirinu Šd. Kaip tik gaidžiukas sugiedojo, [subyrėjęs] duonkubilis pats savaime susitaisė ps.
ǁ NdŽ padaryti ką kokios sandaros: Šikšnosparnio visas kūnas sutaisytas tik oru skraidyti J.Jabl. Dievas teip sutaisė kūną, idant vieni sąnariai apei kitus rūpintumias M.Valanč. Visas kūnas patogiai sutaisytas ir susegtas per visus sąnarius, kurie vienas antram padėjimą duoda BtPvE4,16. Šakelė taip pat sutaisyta kaip ir stiebas rš.
ǁ refl. susidaryti iš ko, atsirasti: Didi upė susitaiso iš mažų upelių TS1900,8. Kur susitaiso slėny liūgė, tai tų puntagalvių atsiranda Rz.
ǁ sudainuoti, sugiedoti: Duok sutaisýt [dainą] – nejunk [magnetofono] Ad.
10. tr. ppr. impers. padaryti, kad kiltų, užeitų (paprastai apie lietų): Gal vakaruo sutaisýti lytaus Lpl.
| refl. Rtr, DŽ1, Sb, Pn, Mžš, Srv, Jnš: Bene susitaisýs ir lytaus iš tų debesų Šts. Matai, ir te susitai̇̃sė debesis Pc. Neblogai būtų, kad taip koks būrelis lietaus susitaisytų J.Avyž.
ǁ refl. įsitvirtinti, nusistovėti: Sninga, šal̃na, matai, i susitaisýs žiema Krš.
11. tr. KŽ pastatyti (statinį): Palago šventėje sutai̇̃so keturias lapinyčias ties bažnyčia J. Būdelė an lauko sutaisýta Pbr.
| refl. tr. Ub, Dglš: Brolis gražius namus susitai̇̃sė Rmš. Susitai̇̃sė tokį lauželį, anudu ten gyvena Sd.
12. tr. įrengti, įtaisyti: Neilgai galvojęs žmogelis įsakė teip sutaisyt lovą, kad galima būtų ją sukti LMD(Sml). Nu tokie aukštai erdai buvo sutaisyti̇̀ Gršl. [Alyzas] patyliukais nubogino prie Lėvens karčių ir baslių ir sutaisė iš jų perkolą skersai upės, o į perkolą suspendė varžas J.Balt. Čia nebuvo elektrų tų – po karo viską sutai̇̃sė Žr.
13. tr. LL270, KŽ, Krš, Ktč sukurti, sudaryti: Muno paties sutaisýta yr daina aplei Medingėnus Žr. Jaunius mirdamas nepaliko savąja rašyba sutaisyto rankoraščio K.Būg. Jis raštą apie meilę sutai̇̃sęs, surašęs KI13. Kaipgi farmaceutai, norėdami sutaisyti savotišką terminologiją, galės be botanikos apsieiti? LTII432. Vadovėlį sutaisė Juozapas Damijonaitis rš. Nieko tuo čėsu nebuvo, iš ko pons Dievas svietą būtų sutaisyti galėjęs brš.
| Palšys uks miks, uks miks, nebesutaisė atsakymo Žem. Aš jau nebsutaisáu (nebeatsimenu, nebemoku pasakyti) NmŽ.
| refl. tr. Rtr: Gulėjo nabagė pagaliau nurimus nuo savo susitaisytų sielavartų Vaižg. Kitas vėl pagal savo dingsčią kitokią dainelę susitaisęs kvirklina prš.
ǁ refl. Vb susikurti: Visi vienan daiktan kėlės, tada kaimas sustai̇̃sė ČrP.
14. tr. NdŽ, KŽ, Vkš, Ms, Ėr, Vj, Lb pagaminti (valgį, gėrimą, ėdalą): Tą tarkę košę reik mokėt sutaisýt KzR. Atneša tuo[j] sutaisýtą gėrimą Slv. Tą varškę sutaisýdavo su saldžia grietine Rg. Antę, žąsį išvirino, sutai̇̃sė svečiams – labai laukė Krš. Ana ką sutaisi̇̀s, visa gardu Ds. Sutaisýsiu tau, vaikel, šviežio sviesto Kp. Še, nusidavė man nučiupti pono sakalą, sutaisyk jį tuojau – turėsim gerus pietus BsPII110. Sėdint prie stalo, ji liepė vergei atnešti dvi taures jos sutaisyto vyno J.Balč. Perpylimas (padažas) sutaisytas Q537. Vieną kartą supykus ir sutaisius valgymus su nuodais Sln. Sutaisyk girą, vaišink svečius, kaip kadaise tavo tėvas V.Bub. Boba sutai̇̃sė kiaulėms ėsti i liepė munie nunešti Vž. Sutaisýk kai ką karvytei gert Kp. Vakar bitėm indėjau sirupo sutai̇̃sęs Jon. Sutai̇̃so su rūgusiu pienu [dilgynes], juos (kalakutus) lesina LKT240(Žml).
^ Kosuliu netveruos. – Sutaisýk su dyguliu ir parduosi (juok.) Šts.
| refl. tr., intr. Tl, Gd: Susitaisiaũ kiaulėms jovalo Skr. Varškę susitaisiáu, peletrūnų įpjausčiau – burno[je] tirps! Krš. Pieno tuokart nevežė, pieninių nebuvo – sviesto susitai̇̃sė Pkl. Neįmanė, iš kurio puodo pilties ir kaip susitaisyti pieną Žem.
ǁ pagaminti kokiam tikslui, reikalui: Pyragams tešla įvairiai sutai̇̃soma DŽ1. Paršą papjovęs turi sutaisýti – taip nelaikysi Krš. Reik mokėti dažyves sutaisýti: bile kaip sumaišysi – gerai nenukąs Krš. Karklų žievių sutaisýsi – būs geltoni kailiniai Gd. Ka jau rožę kas turės, sutaisýs vaistus Kv. Ramunėles jei stipriai ir tirštai sutaisai̇̃, tai paleidžia [vidurius] Kvr.
| refl. tr.: Sutaisykis žolelių kokių nora į butelkeles S.Dauk. Vaistinėje lašeliai brangiai kaštuoja; kam mokėti pinigus už tai, ką patys mokame susitaisyti rš. Iš aguonų susitai̇̃sę kokius ten vaistus leidas, i blogai esą (apie narkomanus) Rdn.
15. tr. paskaninti prieskoniais: Sutai̇̃sėm šnabę – laižės! Rdn.
16. žr. nutaisyti 16: Sutai̇̃so lūpas, akes parverta – pyksta Krš. Moteriškė, nedrąsiai priėjusi, pabučiavo į ranką ir laukė, ką ji pasakys. Panelė sutaisė liūdną veidą LzP. Kas čia per bobų subuvimas? – paklausė ponas Meškelė, rūsčią miną sutaisęs rš.
^ Sutai̇̃sė lūpas kap prūsė į balių Klvr.
17. tr. padaryti kam kokį blogumą, nemalonumą: Iš Napalio buvo galima susilaukti didesnių netikėtumų, neg buvo jiems sutaisęs Petras Vaižg. Matai, kas tau buvo sutaisyta MPs.
18. tr. Rtr parengti kokiam veiksmui: Parėjo in dvarą, žiūri – jau ateina tas meškinas. Tuojaus sutaisė kareivius šaudyt: jis nieko nebijo BsPIII245.
| refl. J, Rtr, KŽ, NdŽ, Ms, Trk, Vvr, Plšk, Pšl: Tik susitai̇̃sėm šieno grėbti, ir pradėjo pilti [lietus] Šv. Susitai̇̃sėm eit vakaraut Brž. Nuvalius stalą, susitaisė vėl giedoti Žem.
ǁ refl. Srv pradėti, imti ką daryti: Taisosi taisosi ir nesusitai̇̃so lyt Ėr. Dangus aukštas ir toks palšas, jokio debesiuko. Kad nors nesusitaisytų lyti V.Bub. Jeigu nesusitaisi̇̀s šalt, ateis greit pavasaris Rm.
19. tr. Š, Rtr, Šts parengti ką kokiam reikalui: Sutaisiaũ valgius į kelionę, gali važiuoti J. Jaunius pats būtų sutaisęs spausdinti visą tą savo darbą J.Jabl. Mun sutaisýk maistą ir aš eisu Vkš. O tą pašarą jums sutaisýtą atveža? Trk. Kai sutaisýdavo (sukapodavo) malkas, eidavo kitų darbų dirbt Jnšk. Eigulys sutai̇̃sė tų malkų šįmet Žeml. Kartą sutaisiau as dešimtį laivų ir išplaukiau su jais J.Balč. Noriu siuntinį sutaisýt Plm. Anie paėmė, suvyniojo, sutai̇̃sė nešinį Všv. Aš sutaisysiu jam dovaną ir per tave nusiųsiu J.Balč. Kad čia būtų sutaisýta baltiejie staleliai, kad čia būtų ir padėta rinckasis vynelis JV598. [Paurukas] ėmėsi pėdų iš naujo. Bematant sutaisė [kultį] jau visą klojimą J.Balt.
| refl. tr., intr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Šts: Mes gi susitai̇̃sėm (susikrovėm) karves, kiaules ir važiuojam Vv. An žiemai maisto susi̇̀taisai Krtn. Galiu važiuot nors ir tuoj – viską susitaisiaũ Srv. Einu virti: kol susitaisýsu, kol išpliupės Krš. Turėjau da metams susitai̇̃siusi kruopų, miltų, makaronų – jau baigas Lkv. Susitaisiáu dešimt kepalų ir vėl vežiau ten Eig. Susitai̇̃sė vilnų i išvažiavo karšt Šd. Smetono susitaisáu i leku į turgų End. Palapys išėjo susitaisyti vežimus ir kinkyties Žem. Iš vakaro reiks susi̇̀taisyti, jei anksti išvažiuoji Krš.
| prk.: Turu susitai̇̃siusi (pasirengusi ką pasakyti), drėbsu kumet gerą žodį! Krš. Nebežinau, ką aš turėjau susitai̇̃sius senybės sakyt Skp.
ǁ sutvarkyti (padargą, įrankį ir kt.), kad tiktų vartoti, naudotis: Turim girnas, bet nesutaisýtos – nemalam Kpč. Penkiolekos metų vaikinai dabar nemoka dalgio sutaisýti Šv. Jūs, berneliai, paklausykiat, greit dalgelius sutaisykiat LTR(Ms). Šieną nupjausiu, lauką išarsiu, žagružę sutaisysiu LTR(VšR). Linus nurausiu, drobes išausiu, stakleles sutaisysiu LTR(Plv). Turėjau dalgį, ir gerai sutaisytą A1884,401.
| refl. tr.: Iš vakaro susitai̇̃so ratus, sudeda pašarą Klk. Muzikantas lauka susitaisęs muziką BsV318. Nei moka verptie, naujų staklužių susitaisýtie (d.) Dkš.
ǁ Knt apdoroti, apdirbti: Kol sutaisai̇̃ pakulas – pakulas sau verpt, linus sau verpt – jetu mano, kiek prisidirbdavai! Mšk. Pats linabruktis, kas man linus sutaisys, jeigu tave areštuos? Ar kito pusbernio lėksiu ieškotis? J.Balt.
| refl. tr.: Susitai̇̃so žėdnas sau tuos linus Ps.
ǁ Pš sukinkyti, pakinkyti (arklius): Sutaisýk arklius i važiuojam Lk. Tas velnias tuo[j] sutaisė arklius, karietą, pats sėdo važnyčiot BsPII50. Jis išvedė jį iš to kambario, sutaisė arklius ir liepė važiuoti namo SI205.
| refl. tr.: Kitą rytą jis susitaisė visus tris savo asilus ir iškeliavo į mišką ieškoti Kasimo J.Balč.
ǁ suderinti: Strūnas jau sutaisi̇̀s Lp.
| Turi̇̀ su spragelu teip rankas sutaisýti, ka galėtumi kulti Yl.
20. tr. išdirbti (žemę), parengti sėjai: Daržą sutai̇̃sė, suekėjo Pvn. Kai anas žemę sutaisi̇̀s, tai pas jį augs Ds. Dirvą sutaisyti N.
21. tr. Lz, Srj, Dglš, Rš įgyti, įtaisyti, nupirkti: Du kostiumu sutaisiaũ – ir kur jiej (greit sudėvėjo)? Drsk. Paltelį tėvas sutai̇̃sė, tupliukus pasiuvo Klt.
| refl. tr. Prnv, Rš, Pst, Dglš, Dkšt, Ml, Slk: Susitaisiaũ gerą arklį Vrn. Gerą drabužį ne tep jau lengva sustaisýt Pns. Da nori kostiumo gražaus sustaisýt Sug. Kada kokį paršą vėl sustaisýsiu Skp. Par laiką susitaisýsi (susipirksi) – iš pradžios tos plikos sienos bjauriai Krš.
ǁ gauti, parūpinti: Kiek tų svečių – kurgi te sutaisi̇̀s visiem lėkštutes, visiem šakutes! Mžš. Sutai̇̃sė porą arklių LzŽ.
22. tr. NdŽ, DŽ1, Kv, Brž, Ėr, Srv, Dj po kiek dedant surinkti, sukaupti, sukrauti: Palauk, kaip sutaisýsiu piningų, nūpirksiu Up. Jug tus šimtus sunkiai buvo sutaisýti Lc. Jug dėjo į pančekas, kišo piningus – dukterums i dalį reik sutaisýti Trš. Ta tėvelis eis ir eis an tų dienų, kol sutaisýs rendą Rt. Sutai̇̃so kiek auksinių, ažukeikia, ažuburia ir pakavoja Šmn. Nuo tryliktų metų tarnaudamas sutaisiau kapeikos šiek tiek LzP. Parduosiu arklį ir karvę … ir tą šimtinę sutaisysiu TS1903,9. Kai atėjo ruduo, Coliukės kraitis buvo visas sutaisytas J.Balč. Pažadėjęs [tėvas dukteriai] jokios dalies neduoti, atimti visą sutaisytą kraitį I.Simon. Aš to plovimo (skalbinių) daug nesutaisaũ Žg.
| refl. tr. Vgr, Trš, Srv, Adm: Susitai̇̃so piningų tik sprogti, o geresnio daikto neperka Krš. Kol pasogos biškį susitaisiáu ir pasenau Tl. Ans susitai̇̃sė a porą tūkstančių i nusipirko pas Alsėdžius vietelę Ms. Pinigų susitai̇̃sė ir nusipirko gryčią Sb. [Katrė] ir kraičio buvo susitaisiusi nemenkai I.Simon. Kaip susitai̇̃so daug to mazgojimo, apdžiausto lauke visus šniūrus Mšk.
ǁ iš smulkių vienetų sudaryti tam tikrą sumą: Gal aš sutaisýsu iš tų kapeikų kiek reik Kv.
| refl.: Jeigu lemputės didelės, sustai̇̃so [mokesčių už elektrą] Slm.
23. tr. Adm, Dbk, Ut, Pnm, Pšl, Pj iškelti (vestuves, pokylį): Nora sutaisýti abijų dukterų veseles kartu Krš. Liepė sutaisýt vestuves, ka visi būt pavalgę i pagėrę Šln. Sutai̇̃sė pokylius, suvadino kaimynus ir gimines Pgr. Šiandien pat mes keliame vestuves, puota jau sutaisyta! (ps.) J.Balč. Visi supuolę sutai̇̃sė, iškėlė pagrabą kaip reikia Pl. Sutai̇̃sė pagrabą BM220(Jsv).
| refl. tr., intr. Š, Ukm, Ssk, Trk: Susitai̇̃sė tą sambarį jos abi Jnš. Kur jau artimesni trys keturi kiemai, susitai̇̃so Kūčias vienam kieme Sb. Voversiukas ant dirvonų susitai̇̃sė didį bolių (d.) Gdr. Nu i ryto metą jau susitai̇̃sė tas balius Vkš.
24. tr. NdŽ, Žd suorganizuoti, surengti: Buvo sudarytas (sutaisytas) viešas vakaras J.Jabl. Sakyk, ar besutaisýs ponai karą? Nt. Sutaisė bobos mišias, ir nebliko žiburelių vaikščiojančių Šts. Suaugusių kursus mokytojas buvo sutai̇̃sęs Krs. Any atvažiavo muzikos – jau večerinką sutaisýt LzŽ. Ant Žvelgaičio kalno sutaisýdavo Jonines Žg. Mokytojas mum sutai̇̃sė – tas senobines dainas ir šokius Msn. Mergvakaris, arba pintuvių vakaras, sutai̇̃somas yra paprastai panedėly vakare JV475(išnaša).
| refl.: Sustai̇̃sė didžiausia vakaruška Šmn.
ǁ įsteigti, įkurti: Ans buvo sutai̇̃sęs korą – dvidešimt penkis žmonis turėjo jau Pln. Buvo … vargonykas, tai orkestra buvo sutaisýta su dūdom GrvT131.
| refl. tr.: Ten buvom susitai̇̃sę tokį savo kuopos orkestrelį Plt. Tadas Blinda susitai̇̃sė savo karuomenę Grnk.
25. tr. Žr, Lc suburti, sutelkti: Skubotai sutaisýtas vaidintojų būrelis NdŽ. Po dešimtį tų braukėjų sutaisýs i mins Ms. Sutai̇̃sė (supiršo) žmonis į porą, i gyvena, proto pasiėmę Krš.
| Sutaisytamjam saimui tapė jis per viceprezidentą išskirtas prš.
| refl. KŽ, NdŽ, Žeml, Trk, Krš, Varn, Krt, Vd, Grk, Šd, Sl, Alz, Kp: Susitaisỹs, būdavo, koks penkiasdešimt vyrų ir ims dainuot Raud. Susitai̇̃sės kokie trys a keturi, išvaga viską ten Akm. Jeigu abudu tokie tinginiai susitaisýs, badu išdvės Vkš. Susitaisýs tokios kumpanijos, kad eis kaip pašėlę par vestuves Klk. Buvo seniukai susitai̇̃sę – kadrilių šoko Pp. Y[ra] toki brigada susitai̇̃siusi: briedžius nušauna, šernus Rt. Pradės eit grėbėjos, pjovėjai, tai susitaisi̇̀s pulkas kaip debesis ir valiai dainuot Slm. Tai, būdavo, sustai̇̃som ir ažtráukiam Adm. Su kuo jiem (piemenukams) patinka, susitai̇̃so į krūvą, susigena bandas Mšk. Imtų kada, susitaisỹtų keli vyrai i padirbtų tą tiltą, i nebereiktų bevargt Škn. Pulkais susitai̇̃som i einam ant gegužinę Všk. Susitaisė mūsų ketvertas norinčių arklių pirkti, ir drožiame kažkur dešimt varstų už miestelio LzP. Susitaisę visi … supjautą šienelį sutrypė A1885,218. Jos (miškinės kiaulės) susitai̇̃so viena paskui kitą par miežius eit Bsg.
^ Susitai̇̃sė pora pagal Dievo norą Ll.
26. tr. I, Dglš, Vj nustatyti, sutvarkyti: Teip sutaisýta, ka žmogui tik vargt ant svieto Jrb. Teip sutai̇̃sė, kad antradieniais vinčiavos Yl. Teip jau Dievo sutaisyta, sudaryta nuo amžių J.Jabl. Šitaip gamta viską sutaisė J.Balt.
| refl. KŽ: Nuo to vakaro taip ir susitaisė mano dienos: ligi pietų turguje, pjaunam, skaldom, kraunam malkas, vakare – į skaityklą J.Balt.
27. sparčiai suvalgyti, suėsti: Parėjęs sutai̇̃sė riekę duonos su svogūnu ir eina švilpaudamas Kpč. Sutai̇̃sė vaikas silkę kaip niekur nieko Pl. Lašiniai man visi pietūs: ben pusę kilogramo sutaisýdavau Pg. Vilkas sutai̇̃sė avį Š(Sl). Būdavo, įmesk skruzdėlynan gyvatę, tai tuoj sutai̇̃so Slm.
| refl.: Neilgai to paršelio užteks, greit susitaisi̇̀s Ėr.
28. sumušti, sutalžyti: Dar aš jį sutaisýsiu! Skr. Tėvas kad sutai̇̃sė, tai sutai̇̃sė tą netikėlį Lp. Apveizą sutai̇̃sė Gršl.
ǁ intr. suduoti, sušerti: Petras kap reikiant jam sutai̇̃sė Vrn. Kad sutaisiaũ šatra išilgo, tai net sussukė Vrnv. Lapinas pajuto, kad jisai sutaisė jam per nugarą sagtimi V.Krėv.
29. tr. Srv, Gršl nugalėti, įveikti, suriesti: Iš karto sutaisiaũ (griežtai pasakiau, prigriebiau), ir dabar neturi ką sakyt Žvr. Trušienė viščiokus sutai̇̃so – jų grūdus suėda Ut. Aš būčiau ne Jonas Vijurkas, šimts perkūnų, jeigu nesutaisysiu šito senio TS1901,11-12.
| prk.: Mane sutai̇̃sė ta liga, tai dabar nebetikęs Pnm.
^ Sutai̇̃sė kai Abelių Švnč.
30. tr. apgaule įstumti į vargą: Jis mane sutai̇̃sė J.Jabl(Kp). Tas sukčius juos sutai̇̃sė, iš dubos išvarė, o dabar pats negyvena Sml. Kaip ana tas merges sutai̇̃sė, ka negavo vyrų Krš.
◊ añtausius (ė́dmenis, káilį NdŽ, snùkį NdŽ, šónus NdŽ) sutaisýti NdŽ primušti: Jei nori, nustok lojęs, o sutaisýsu ė́dmenis! Vvr.
kójas sutaisýti mirti: Tu pirma kójas sutaisýsi! Lp.
krãmę susitaisýti būti sumuštam: Neilgai tik važiuos: susitaisýs krãmę, i pasibengs Trk.
užtaisýti J, DŽ, NdŽ, KŽ
1. tr. I, Nm, Užg, Km, Pl, Pšš, Srv, Pn, Vkš, Šv pašalinti spragą, skylę, užlopyti: Tu tvoron skylę užtaisýk, ba kiaulės in daržą sulįs Lš. Juodu su savo tarnais didį akmenį užrito ir angą drūtai užtaisė prš. Ažtaisiaũ, ažlipdžiau visus plyšius pirkios Klt. Užtaisýt reikia kraigas Lp. Užtai̇̃so (apkamšo) šiltai avilį, kad būtų šilta Jnšk. Užtaisýti prakiurusias pirštines KŽ.
| refl. tr. Srj: Užsitaisýk rankoves, visai jau baigia atskutot Nm. Jau tie Gruiniai amžini sulūžėliai, negali spragų užsitaisyti J.Avyž. Koki keturšimti žmonių sulindom į bunkerius, užsitai̇̃sėm, nu, kaip jau būs, taip būs! Akm.
2. tr. įdėti plombą, užplombuoti: Ažtai̇̃so, ažtai̇̃so tuos dantis, ir vėl ištrupa Svn.
3. tr. KŽ uždaryti, užrakinti, užkabinti, užsklęsti: Langai užtaisýti, stubo[je] trošku – kai čia gali išgyt! Smln. Lig įejau pro vartus į kiemą – kiemas užtaisýtas Klk. Ažtaisýk duris, jau visi namie Svn. Užtaisýk tą langą Pbr. Tėvelio kluonas buvo užtaisýtas tokiom kartim. Užtaisýdavo, kad gyvuliai neįlįstų Žml.
| refl. tr. Rtr: Nueit tai nuėjau, o jie užsitai̇̃sę duris: beldžiau beldžiau – neprisibeldžiau Pbr.
ǁ užkalti: Lentomis, skalomis, geležimis užtaisýti NdŽ. Karstą aklinai užtaisýti NdŽ.
ǁ užtverti: Užtaisýti pylimu NdŽ.
| prk.: Šitiems melams kelias užtaisytas prš.
| refl. prk.: Jam buvo užsitai̇̃sęs (susilaikęs) šlapumas Brž.
ǁ Vgr sandariai uždengti: Ir antras galas tam bosuo užtaisýtas Klk. Teip reik užtaisýti, kad neišeitų garas Kl. Langai užtaisýti, kiemo vartai atkili Bsg. Perskaičius [laišką] užtaisė (užklijavo) kaip buvo LzP.
| Ka par smarkiai, ans užtai̇̃so (pridaręs, uždaręs sulaiko) tą garą Pp.
ǁ apvynioti, apmuturiuoti.
| refl. tr.: Lakstai kaklo neažsitai̇̃sius [šaliku] ir nori nesirgt Svn.
ǁ paslėpti kuo uždengus: Dvi karvi buvom užtai̇̃sę tarp šiaudų, kad neatimtų LKKVI279(Všk). Tam namely aš užtaisiaũ senelį Lnkv. Kaip mes bandą ganėm, i užtai̇̃sė [čigonai] į mišką tokius du [pavogtus], arklius Mšk.
ǁ prk. nutraukti veikimą, uždaryti: Gal užtaisi̇̀s tą bendrabutį Brž. Tos kapinės jau visur užtaisýtos (nebeleidžia laidoti) Brž.
4. tr. NdŽ uždėti, pritvirtinti: O jo kirvis, liuosai užtaisýtas, tik pašmukšt nuo koto, papliumpt į vandenį Jrk21. Dabar geriau kirvelį užtaisysiu ant kotelio Vd.
5. tr. taisant sugadinti: Taisė i ažtai̇̃sė zagarką Dglš.
6. tr. kokiomis priemonėmis pagerinti ką prastą, netikusį, užmaskuoti trūkumus: Kur arkliai sunkumus turia, [čigonai] užtai̇̃so – ir nepučia [arkliai] Mšk.
7. tr. aprengti, apvilkti (drabužiais): Pasims abrūsą, uždės rėtį ar už[v]oš puodynę ant galvos, užtaisýs, aprėdys jau jį (piršlį) čia kaip ir įveda LKT124(Trg).
| refl.: Nu tai tas diedas užsitai̇̃sė i nuej[o] LKKII217(Lz).
ǁ refl. persirengti kuo: Ažsitai̇̃sė až jaunąjį LzŽ.
ǁ Ūd, Lbv užtiesti, užkloti: Svočia užtai̇̃so stalą staltiese sava ir tada pasdeda karvojų ant stalo Alv. Baltas skomas užtaisiaũ, baltą duoną jau padėjau LMD. Svirno stalai užtaisyti, vyno stiklai pripildyti LTR. Oi mergele lelijėle, užtaisykie skomužėles, užtaisykie skomužėles, atskaitysiu pinigėlius LTR(Vs). Tik mūsų seselę čion atlydi, baltamjam grabelyj inguldytą …, plonomjom drobelėm užtaisytą BsO44. Oi tu laškele, gražiai užtaisýta, kas an tavę atsiguls? DrskD68.
8. tr. padaryti kokį kam pritaikytą daiktą: Poliams kalti toks mušeklis buvo užtaisýtas Trg.
| refl. tr.: Užsitaisiaũ tokią žagrutę, i gerai kaupia Jrb.
ǁ užtverti (tvorą): Užtai̇̃sė torą iš žabų Vgr. I tvoras užtaisýdavai, kur jau ganai, kur pūdymas Mšk.
9. tr. pastatyti (statinį): Užtaisiaũ pirtį, galėsit visi vanotis Dj.
| refl. tr.: Užsitai̇̃sė vėjinį malūną Nmn. Užsitai̇̃so tokią būdelę – i maudydavos Jnšk.
ǁ Pc įrengti, įtaisyti: Reiktų užtaisýt abarus – ir galėtumėm paršus vasarai suvaryt Kair. [Skobtiniuose aviliuose] plautai, landžiukai buvo užtaisýti Škn. O čia vėl užtaisýta tokia apskriti ta [girnų dėžė], byra miltai tie Mšk. Čia buvo užtaisýtos žabų kamšos pravažiuot žmonėm; pavasario laike vanduo išnešė LKT240(Žml). [Voras] nuejo į krūmus, užtai̇̃sė savo tinklą ant šakų BM361(Pkl). Užtaisiaũ paklaimėj šeškam slastus Ds. Ka žvejosma tiktai kame upelė[je] kokiame, ten ventarį kame užtaisýsi Všv. Kam kilpas užtaisýti NdŽ.
| refl. tr., intr.: Aš užsitaisiaũ slastus pelėm gaudyt rudenyje Pžrl. Užsitai̇̃sė anie ir gerai gyvena Skdv. Griovys yr, ir buvo užsitai̇̃sę vebrai Ppl.
10. tr. įkurti, įsteigti: Ans buvo žadėjęs pabriką užtaisýti Akm. Kartą užtaisius gerą valgyklą ir viską gerai tvarkant, viskas gerai eitų rš. Geriausioj kviečių žemėj vištyną užtaisė! J.Paukš.
11. refl. tr. susitvarkyti, pasigražinti: Ažsitaisýt rūpi [kambarį], išsivelėt Klt.
12. tr., intr. Žr pagaminti (valgį, ėdalą): Reikia užtaisýt, kad būt gatavas ėdalas Vlkj. Pati žiemai užtaisýdavo [grybus] Krž. Užtai̇̃so karališkus pietus Lnkv.
| refl. tr.: Nešiu kiaulei ėst viedruką užsitai̇̃sius Skr. Užsitaisiaũ [salotas] su cibuliais, su krapais, su smetonėle Grnk.
ǁ Dj pagaminti ko kokiam darbui, reikalui: Užtai̇̃sė tam karaliuo migdomus vaistus, ans nieko i negirdėjo, ką ana pasakojo (ps.) Lpl.
| Ką tai pelei geriau užtaisýt (įkabinti į slastus): a čia lašinių, a čia duonos? Jrb.
| refl. tr. Dj: Šarmas rankas nuėda, nudirba, jeigu macniau užsitaisái Žlp. Jeigu per stipriai užsitaisýsi žolikes, gali nusinuodyt PnmŽ.
ǁ įdaryti: Dešra – užtaisýta žarna LzŽ.
13. tr. įdėti, įmaišyti į valgį, gėrimą prieskonių, pagerinti uždaru: Mėsą su česnaku, su pipirais užtai̇̃so LzŽ. Da toki braškė buvo verdama: cukrų užtaisýs, nu ir gyvens gyvens Všv. Veršieną apdėti keptais bulvių griežinėliais arba bulvių koše, užtaisyta žaliu kiaušiniu rš. Vynas būdavo taip užtaisomas grūstais prieskoniais, kad kiekvienas gurkšnis plikydavo koserę rš.
ǁ Rmš, Lpl, Vgr įdėti nuodų ar užburti (valgį, gėrimą), kad pakenktų: Nevalgyk, čia užtaisýtas valgis! Alk. Juodvi abidvi buvo tę jiems užtai̇̃siusios: kai tik jie to alaus užgėrė, gatavai padūko Rg. Mėsos gabaliukus nuodais užtaisýti NdŽ.
14. tr. įtaisyti, padaryti, įrengti: Viską gudriai užtaisýti NdŽ.
15. tr. Dj padaryti, iškrėsti (juoką, išdaigą, pokštą): Aš jai da užtaisýsiu vieną štuką! Skrb. Dabar galėsi važiuot namo, pavėžys tave ponas – tiktai mes tau važiuojančiam užtaisysim šposą BsPIII293.
ǁ tr., intr. NdŽ, KŽ, Rg, Šv, Up padaryti ką bloga, ką nemalonaus: Ir užtaiséi tu čia mun, dėkuo! Šv. Tu tik man bėdą užtaisýsi, daugiau nieko Ėr. Ką užtai̇̃sė ji tau, ka tei[p] ilgai pyksti? Jrb. Kad užtai̇̃sė, tai užtai̇̃sė – dabar visą amžių atmins! Jnš. Seniau žmonės mokėdavo užtaisyt važiuojančiam, kad šio ratai sustotų ir jau daugiau nė iš vietos nepajudėtų LTR(Šil).
| refl. tr., intr. NdŽ: Su tuo motociklu tik bėdą užsitaisýsi – susilaužysi kur Ėr. Užsitai̇̃sė ant savos galvos Jnš.
16. refl. imti nuolat ką daryti, įnikti: Užsitai̇̃sė naktį nemiegot Jd.
17. tr. NdŽ padaryti tinkamą, parengti ką kokiam tikslui: Tura užtaisęs šnapšę kliukinti (virti) Šts.
| refl. tr. prk.: Aš jau turėjau rupūžei (nedorėlei) užsitai̇̃sius atsakymą, bet nieko nesakiau Skr.
ǁ NdŽ, Srv sutvarkyti (padargą, įrankį ir pan.), kad tiktų vartoti, naudotis: Sėdęs užtai̇̃sė dalgį – vis vyras Grd. Jisai užtai̇̃sė tą aparatą (fotoaparatą) i pats atbėgo i atsistojo į tarpą tų Pžrl. Mašinos dirbo, tik užtaisýti reikėjo Gd. Pati nemoku, prašau kitų užtaisýti audeklą Krš. Varlakio [audeklo] nebįverčio i nebužtaisýčio, dėl to ka aną didliai seniai audėm Kl. Kai mama užtaisýdavo, tai i aš įlipdavau [į stakles] Grnk. Žagrę kap užtai̇̃so, nepajiegia vežt [jautukas mokinys] Plv. Barė mane tėvelis, barė mane senasis, kad nemoku art, žagrelę užtaisyt LTR(Jnk). Tėvelis padarė naująsias stakleles, močiutė užtaisė plonąsias drobeles DvD323, LTR(Br).
| refl. tr. KŽ, Plv, Bsg, Upt: Ana užsitaisė audimą austi J. Reik mokėt užsitaisýt kaip reik žagrę LKT189(Šk). Kaip jie (sielininkai) tę užsitai̇̃so tuos trioptus (sielius) – i plaukia Nemunu PnmŽ. I nytis, i skietą užsitaisai̇̃, užsimazgai, tai paskui gali aust Slv. Dvyleka sienų užsitaisiáu austi, ilgai išeis, kol išausu Akm. Tai stakles paskuon užsitaisýdavom ir ausdavom LKT120(Bt). Pasilikęs vienas, velnias užsitaisė mašiną ir pradėjo kulti SI244. Nė jokio darbelio nemoka dirbti, nemoka verpti, nemoka austi nė plonų drobelių užsitaisyti LTR(Lnkv). Nemoka austie plonų drobelių, užsitaisýtie naujų staklelių (d.) Grl.
ǁ pakinkyti (arklį): Reikia pažiūrėt, kam tie arkliai užtaisýti Mšk.
| refl. tr.: Jūs užsitaisýkit arklius gerai, vežimus gerai ir lėkit Skr.
ǁ suderinti: Užtaisýti striūnas KŽ.
| refl. tr. KŽ.
ǁ įdėti muzikos įrašą, paruošti griežti: Užtai̇̃sė tę tokią muziką – grajy[ja], šoka Jrb.
ǁ refl. tr. KŽ įsijungti.
ǁ refl. tr. užsukti, kad veiktų: Kūčių naktį užsitaisýdavom laikrodį i dvyliktą valandą eidavom klausytis gyvulių kalbos Vl.
18. tr. DŽ, KŽ, Všv, Plšk įdėti šovinį į šaunamojo ginklo lizdą: Mat šautuvas buvęs užtaisýtas, kaip iššovė, tas tik blakt ir gulia negyvas Šv. Jiej turi ir parako muškietom užtaisýt Lš. Mano tėvas laikė vienavamzdį, šratais užtaisomą šautuvą V.Myk-Put. Norint namiškiai ir sakė, idant užtaisytų šaudyklę namie, jis neužtaisė Blv. Užtai̇̃somasis prietaisas NdŽ.
| prk.: Būsiu su atomais užtaisýtas (apšvitintas), gal tos ligos išlakstys?! Jd.
| refl. tr. Rtr, Jdr, Žr: Užsitai̇̃sėme šautuvus ir granatas KŽ. Užsitaisė šautuvą kaip tik šaut LTR(Rm).
ǁ pripildyti: Užtaisýti šovinį NdŽ.
19. tr. NdŽ įgyti, parūpinti, gauti.
| prk.: Kokiai mergei vaiką užtai̇̃so vaikis ir ema kitą Akm.
| refl. tr. NdŽ: Su kiaule tik darbo užsi̇̀taisai, pelno neišeina Rdn. Kam mum reik tų kerštininkų užsitaisýt, ka mes galiam i be jų gyvęt Jrb.
| prk.: Vaiką užsitai̇̃sė, išejo pizulais Krš.
20. tr. sukelti (ligą): Tas dustas esąs pirmi vaistai vėžį užtaisýti Krš.
ǁ refl. tr. gauti, susigriebti (ligą): Užsitai̇̃sė džiovą: prasčiai ėdė, labai daug dirbo Rdn. Nebdirbk, imparktą (infarktą) užsi̇̀taisysi Rdn.
21. tr. NdŽ suorganizuoti, surengti, įvykdyti: Vakare, pabaigus kulti, užtaiso šokį LTR(Šmk). Dabar užtaisýkit kokį vakarėlį Jnšk.
| prk.: Pabandyk nepapjauti žolės ir nepaduoti su miltais kiaulėms: tokį koncertą tau užtaisys, kad net špokas ant stogo pritils rš.
| refl. tr.: Užsitai̇̃so šokį [senovėje] su klumpium apsiavę, su vyžikium Jd.
22. suduoti, sušerti: Dar vieną lazdą turiu tau į sprandą užtaisýt Gž. Ans mun teip užtai̇̃sė par sprandą, kad dar ir šiandie gela Klp. Su diržu užtai̇̃sė vaikam par kelnes Jnš.
ǁ tr. sumušti, uždaužti: Buvo girtas akis užtai̇̃sęs Rdn.
23. tr. NdŽ prigauti, suvedžioti (merginą): Atvažiavo iš kažin kokių pasviečių, užtai̇̃sė mergą ir paliko Dievo valiai Ut. Ką ji bešoks, kad jau užtaisýta Sml.
◊ bãlių užtaisýti primušti: Dar aš jam bãlių užtaisýsiu Skr. ×
dū̃šią užtaisýti įkaušti, pasigerti: Važiavę iš turgaus pats su pačia. Jau abu buvę gerai dūšias užtaisę Sln.
pir̃tį užtaisýti prigriebti: Jau tas vėl mėlenas (girtas) vambrina (eina) numie – užtaisýs boba pir̃tį! Šv. Užtaisysiu, ag užtaisysiu šeškeliams pirtį, – linksmai grasino Keršis, įknibęs į savo pelėkautus J.Avyž.
1. tr. SD169, K šalinti gedimus, daryti ką vėl tinkamą naudotis: Taisýk, kas pagedęs J. Pataisęs, kas buvo taisytina, ėmiau dalgį plakti J.Jabl. Trobesiai apleisti, daug taisýti reikėjo Plšk. Te nėr kas tai̇̃so – supuvę suvisu trobos Ck. Taisái ir taisái tą trantą (dviratį) – ir kaip tau kantrybės nepritrūksta! Šv. Laikrodžiai nėra sunkus darbas taisýti, tik kantrybės daugiau turėti [reikia] End. Tas televizorius, matai, nebgenda, ka geras [meistras] paėmė taisýti Trk. Kitą kartą jug nė kokių dirbtuvių nebuvo, kame tu paremontuosi, – patys dirbo, tai̇̃sė Yl. Vyras mašinas tai̇̃sė, kalvis buvo Všv. Reik ratus kaustyti, plūgus taisýti Pp. Dalgė reikia taisýt – atmušta Ūd. Kam jau tep taisai̇̃ kap pavalkus – pirk naują! Pv. Tiltas byra, ir niekas netai̇̃so Grv. Trioba taisomà (taisytina) Tj. Todėl tuo abu [gandrai], kaip reik tikriems gaspadoriams, vislab vėl taisýt ir provyt sukosi greitai K.Donel. Mesk, broliukai, rašytie, imk grėblelį taisytie LTR(Dkšt). Bernuželi balandeli, taisyk mun grėblelį LTR(Plt). Brolelis laukia, dalgužį tai̇̃so, taisýdams graudžiai verkia. O tegu tai̇̃sai, tegu neverkia, juk žino, kad negrįšiu JD514.
^ Ka kriaučius tai̇̃sė plūgą, ta jau nearsi Rd.
| refl. tr., intr. R288, MŽ385, Sut, Š: Ana tai̇̃sės dėl savęs, ta muno sesuo, ir ana susiaurino [palaidinę] Žr.
ǁ NdŽ daryti tinkamą važiuoti, šalinant nelygumus: Kelius reik taisýti, tus mažūsius keliukus Gd. Kad tik kur kelius taisýt, naujus tiltus daryt, šaltyšius ir šaukia vyrus Lš. Keliai buvo tai̇̃somi nuo ektaro: arba atidirbk, jei ne – mokėk pinigais Grv. Didiejai keliai buvo gerai tai̇̃somi Mšk. Savo kelius taisýdavai žmonys patys Gsč. Kelią reikdavo taisýt – žvyro reikia važiuot Všk.
| Taisykite kelią Viešpaties DP21, SPI69. Idant vėl ir mes taisýtumbim kelią Viešpati savam DP24.
| impers.: Sninga, šąla – tai̇̃so [žiemos] kelią Ėr.
| refl.: Keliai tai̇̃sosi NdŽ.
ǁ daryti, kad būtų tiesus: Taisau, tiesum darau SD290. Kap taisýsi [pradalgę], tai manę nedavysi Btrm.
ǁ LKT142(Kin), Ėr, Klt, Pb šalinti spragas, skyles, lopyti: Taisýti drabužius, kurpes NdŽ. Šaučius kokis buvo, tai̇̃sė čeverykus Mrc. Žiemą tinklus taisýdavom PnmŽ. Malkinės stogą tai̇̃sęs i nuo to stogo nukritęs Jrb. Tai bent ūkininkas: stogas vienos skylės, o taisyti nėra kam Šv. Dabar tai̇̃so itą šalią [stogo] Šlčn. Vengrai taisýdavo varinius katilus Rg. Jis viedrukus tai̇̃so Rmš. Niekas nebelopė kiūrančių stogų, nebetaisė tvorų J.Balt. Keršis dabar nuo ryto iki vakaro trynėsi po sodybą – aprišinėjo obelaites, taisė spragas J.Avyž. Išvydo kitu du broliu … laivėj su tėvu jų Zebedėju betaisančius tinklus savo Ch1Mt4,33. O paskui [pavadino] tuos, kurie tai̇̃sė arba varžė tinklus DP379. Rūbus taisyti N.
^ Netaisyk stogą – supūs; neparemk numų – sugriūs S.Dauk. Taisýtą daiktą ilgiau nešioji nekaip naują Trgn. Taisýtu rūbu ilgiau nešiosi Klt.
| refl. tr.: Žvirblis tai̇̃sos lopos trinyčius NdŽ.
2. tr. Rtr, BŽ83, L, DŽ šalinti klaidas, netikslumus, apsirikimus, nesklandumus: Taisýti rankraštį NdŽ. Taisýti tarimą NdŽ. Taisytinosias vietas ištaisysiu K.Būg. Taisytajame leidime palikta daug žemaitiškumų J.Jabl. Remdamasis tuo principu, jis visą gyvenimą taisė mūsų raštų kalbą J.Balč. Vaikai taisė savo klaidas, žiūrėjo viens kitam į sąsiuvinį, norėdami žinoti, kaip kurio parašyta Pč. Jis išdėstė visa, ką laikęs žodyne taisytinu ir ką kaip taisęs LKV246. Paėmęs sąsiuvinių krūvą taisyti, vėl kiūtojo lyg prikaustytas V.Bub.
| Tę ta sesuo dirbdavo, kvitas taisýdavo (klastodavo) – i papuolė Kln.
ǁ tarminį žodį keisti bendrinės kalbos žodžiu: Tai̇̃so visi tus žodžius, jergau, o tu senovės ieškai! DūnŽ. Netaisáu aš kalbos: šneku kuršėniškai kaip šnekėjusi Krš. Šneka [tarmiškai], ale jau tai̇̃so lietuviškai Šll. Tai̇̃so žodžius, žemaitiškai nebnora i bešnekėti Šll.
ǁ naikinti, išgyvendinti (negeroves): Priemonės taisýti visuomeninėms negerovėms NdŽ.
3. tr. KŽ, DŽ gerinti ką prastą, pašlijusį: Yr tokių, ka badu sveikatą tai̇̃so Krš. Tai̇̃so sveikatą – vaisiuką (prastą, pigų vyną) siurbia (juok.) KzR. Kava gerai – vidurius taiso K.Saj. Miežinis alus apetitą tai̇̃so Ps. Tai̇̃sė vaiką šitą, tai̇̃sė kalbą Drsk. Pasoga viską tai̇̃so, kad ir negraži ar sena [nuotaka] Ktk. Besivažiodamos vyskupas pasergėjo vyskupystė[je] nekurius dalykus taisytinus M.Valanč. Viską taisė mėlynos jo akys, tokios ramios ir lipšnios, jog už vienas jas negalima buvo jo kitaip šaukti kaip malonėjamu žodžiu: Mykoliuk Vaižg. Viseip manę šelpė ir mano reikalus taisė TS1900,1. Mintis apie laišką taisė jo nuotaiką rš. Taisýti šlovę NdŽ. Tai̇̃santis (vaisto skonį, spalvą) MedŽ123.
| refl. Š: Sako, kad anas (linas) nesigadina [ilgai laikomas], ale ans tai̇̃sos Škt. Jei krau[ja]s iš savęs netai̇̃sos, vaistų nebėr Grd. Tai̇̃sos nervai, tai̇̃sos apetitas Kp. Man po truputį tai̇̃sosi sveikata Krs. Sakom, gal einant mokyklėn jam baigs taisýtis kalba Krs. Amalis juto, kad jo nuotaika taisosi J.Dov. Jo reikalai pradėjo taisýtis NdŽ. Oras, diena tai̇̃sosi DŽ1.
ǁ daryti geresnį, tobulinti: Karas žmones gadina, o ne tai̇̃so Šmn. Maži vaikai reikia taisýt, o kai dideli užauga, tai nebe para Ds. Taisykime vieni kitus, tik be piktumų, be kerštų, be paniekinimų V.Kudir. Tik kvailys gali taip lengvabūdiškai taisyti pasaulį J.Gruš. Norėdami taisyti spaudos kalbą, turim pradėti taisyti mokyklą J.Balč. Apsireiškė ta motita tam sūnui ir sako: – Taisýk gyvenimą (ps.) Rm. Idant jisai … taisýtų mus ant to pasaulio Dvasia savąja šventąja DP135. Teikis mus taisyti ir mus, Pon, rėdyti, id teip gyventumbim, tave regėtumbim PK149.
| refl. P: Pasižada pasitaisyt, tai̇̃sosi Dg.
4. tr. NdŽ, Klt daryti derlingesnį, trąšesnį: Vešma torpių, taisýsma žemę Krš. Dobilai žemę gerai tai̇̃so Imb. Vai ką kalba apynėlis, sodelin augdamas: jei tu manę nesmaigysi, žemelę taisýsiu (d.) Drsk.
| refl.: Po pupų žemė irgi gerai tai̇̃sos Imb.
5. tr. DŽ, NdŽ, DūnŽ gydyti: To moterė išvažiavo akių taisýt Brž. Nedėkavoju už vaistus – geriau taisỹs Šil. Negirdėjom, kuom ten tai̇̃so [pasiutimą] Upn.
| refl. tr.: Taisýtis nervus NdŽ.
ǁ plombuoti (dantį): Vaikas da – jau dantis tai̇̃so: pirmi išbiro, da nespėjo atželt, jau vė tai̇̃so KzR. Tai̇̃sė, ale neištaisė gerai [dantų] Klt. Geriausia, kai be dantų: nereikia nė taisýt, nė niek Žl.
ǁ refl. R, MŽ, N, K, LzŽ, Pns, Pv, Lb, Trgn, Ds, Sdk sveikti, gyti: Kai tik pradėjau gert tuos vaistus, ir pradėjo taisýtis galva Jrb. Paguldė į ligoninę, ale prastai tai̇̃sose Stak. Pradė[jo] koja taisýties Aps. Gal jau tau tai̇̃sosi akys? Krs. Taisýkis, nepasiduok, netoli jau pavasaris! Dkš. Kada ligą nutvėrė (nustatė), tujaus pradėjo taisýties Lkv. Tėvas buvo suvisam sujukęs, dabar pamažu tai̇̃sos Vkš. Kas tai̇̃sės – pastaisė, kas mirė – pamirė Vrn. Ligonis nei miršta, nei tai̇̃sos Dglš. Praėjo mėnuo. Įpusėjo ir kitas, o Antanienė vis nesitaisė A.Vien. Visos kiaulės sirgo, bet jau kitos tai̇̃sosi Kt.
| prk.: Mūsų pijokas išejo taisýtis (pagiriotis) Ktk.
ǁ Vv, Grdm, Krtn, Skd atstatyti į vietą (išnirimą): Senūse laikūse buvo narininkų, kas narius tai̇̃sė arba sulūžusius kaulus LKT78(Pln). Atejo meška, didi daktarka, voruo sprando taisýti (d.) Vkš, Plng.
ǁ masažuoti, trinti (sprandą): Aš liuobu pirtė[je] visoms motriškoms sprandus taisýti Vkš.
6. refl. Švnč riebėti, storėti: Kap karšta, teliukai nestai̇̃so Dglš. Kad vyras tai̇̃sos, žmona gera Ml.
7. tr. LTR(Nm, Jnk), Sdr daryti tvarkingą, lygų, pritinkantį: Taisýti priegalvį NdŽ. Taisýti skarelę NdŽ. Plaukus taisyti N. Su viena ranka reikia taisýt siūlą, ka verpi Smln. Špulia turi suktis, o tu taisýk tą siūlą Dg. Motriškoms reiks šukuoti vėl tus linus, taisýti, verpti Lc. Verks mano seselės nevirkdomos, mano vainikėlį taisýdamos JV959. Tai jis mane an rankelių nešė ir rūtelių vainikėlį tai̇̃sė DrskD89. Mergelė sėdėjo, šilkelius taisė KrvD142. Sėdi už ratelio graži verpėjėlė, taisydama lygiai šilkinį siūlelį LTR(Sv). Ir atlėkė balta gulbė žalius šilkus taisydama LTR(Klvr).
| Mėšlą reikėjo taisýt (lyginti), valyt Št.
| refl. tr.: Rūpestingai tai̇̃sėsi baltą apikaklę NdŽ. Vilius trūkčioja pečiais, lyg taisydamasis jaką I.Simon. Prie katedros Vaižgantas kalba, rankom mosčioja, akinius nuolat taisosi, lyg jie norėtų jam kristi J.Paukš. Moterys atitoko. Sušilusios, sunkiai dvėsuodamos, taisėsi plaukus J.Balt. Bobą ar popą sutikus, apsisukti aplink ir sustojus ką nors daryti lyg taisytaisi LTR(Srj).
ǁ SD371, NdŽ tam tikru būdu šukuoti, garbiniuoti, daryti šukuoseną: Kirpyklo[je] ta buvo, plaukus ana tai̇̃so Žeml. Mun nėkumet tiek neliuob taukuoti plaukai kaip šį metą – reiks taisýti Ms. Dvejus metus netaisiáu plaukus visai Mžk.
8. tr. Mrk, Srj, Švn išplėtojus tiesti, skleisti: Jau ir išaudžiau tankias drobeles, panemunėn taisýsiu DrskD266. Žalioj girioj, lygioj lankoj motinėlė drobes taiso LTR(Kpč).
ǁ refl. TŽI203, Dg, LTR(Vrn) draikytis, driektis: Pas mus upeliai žalio vyno, iš kraštų tai̇̃sos žali šilkai DrskD107. Teka upelė vandenėlio, iš kraštelių taisos žali maurai LTR(Mrk). Per beržlynaičius, per skujynaičius tęnai guli – taisos viešas kelelis KrvD42.
ǁ refl. virsti išilgam, tiestis: Kap šoko lėkt, tai kap tai̇̃sėsi an žemės – o čia tokias purvynas! Pns.
9. tr. Krt, Lkž, Ilg, Pv, Krs, Pnd, Trgn tvarkyti, prižiūrėti: Pavasarį gal tai̇̃sė kapą, ale dabar vėl apaugęs Skdt. Ka nėr kam tų kapų taisýt, reik sulygyt su žeme, i gana Jrb. Ta judvi abidvės tai̇̃sotav tus kapus? Žeml. Neberavėk, nebetaisýk to darželio Mžš. Vakare jin tai̇̃so rūtas – ateina seniukas Šln. Vakar taisiáu tą laukiuką Vdk. Eisim darželių gražiai taisyti ir gegutėlių pasiklausyti LMD(Brž). Ūkės nieko netaisė Ėr. Rėdyk ir taisyk … visus daiktus mano hūkė[je] Mž591.
ǁ Adm pakelti vagojant užverstą: Vienas bul'bas tai̇̃so, kitas ravi Dglš. Išsivagojom daržą, turiam darbo šiandien taisýti Žlb. Jug nepaslenka eiti batvinių taisýti KlvrŽ.
10. tr. Všk, Rk, Svn doroti, darinėti, valyti: Taisýk grybus ir virk grybynę Šts. Aš einu veizėti, ar ana tai̇̃so grybus Trk. Eisu burokų taisýti, – prašo Rdn. Eisiu žarnų Kazienei padėt taisýt Mžš. Lai sau tai̇̃so tą žuvį: kad susigaudė, tai tegul ir tai̇̃so Slm. Išnyko bobutei karvytė. Bobutė tai̇̃so tą karvytę ir rauda (ps.) Slm. Ateina urėdas dvaran varyti – atrado žvirblį beigiant taisyti LLDI271(Pn). Amilia taiso išmirkytą silkę, mala pipirus J.Balt.
11. tr. SD1115, NdŽ įtvirtinti, įstatyti: Dalges tai̇̃so trumpan kotan BM23(Č). Duris in zavieckų ne par senai taisýt pradėjo Sv. O stuboj langai, naujai taisýti, sudrisko [nuo šūvio] K.Donel.
12. tr. Š, J.Jabl(Skp), DŽ, NdŽ rišti (knygą); dėti viršelius, aplankus: Tai knygas tai̇̃so, tai čebatus siuva Dglš.
ǁ Š, Ser dėti į rėmus, rėminti.
13. tr. NdŽ, Brs, Trkn kloti (lovą, patalą): Tatai ta mergaitė tai̇̃sė rytmetį lovas Žr. Musintais tu šiandieną taiséi lovas, ka nė šienikai neišpurtinti Slnt. Reikia eit gult – lova netaisýta! Mžš. Kad man prie lovos nelįstumėt – nespėju nė taisýt! Kair. Kam tu taisai patalelį kas subatos vakarą? N123. Pietų vėjelis taisė patalėlį, o šiaurinis pureno LLDIII275(Grz).
^ Keturi broliai patalą taiso, o vienas atsigula (šuo) LTR.
| refl. tr.: Taisýtis patalą, kinį NdŽ. I da neini taisýtis lovos?! Mžš. Visi ant žemės tai̇̃sosi i gula Rm.
14. tr. L, Rtr, DŽ, NdŽ rengti, vilkti (drabužiais): Visos ponios šoko karalaitės taisyti J.Balč. Tai̇̃somasis kambarys KŽ; LL260. Taiso rėdo sesė brolį NS515.
| refl. NdŽ: Taisýkis greičiau, o jau greit į vežimą reiks sėsti Vvr. Neapsijuoksu [eidamas į vestuves], taisýsuos kaip geriau Krš. Vaikai, taisýkitės – sušalsit! Slč. Nekišk čia snapo: aš einu gult, taisaũs (nusirengiu) Mžš.
^ Merga taisos pusę dienos, o kai išeina – pusė nuogos LTR(Ds).
ǁ refl. dėvėti, vilkėti: O taisýdavoms labai gražiai ČrP. Ir tai̇̃sės su naginėm, su čiulkėm Ps. Pats taisėsi kuo prasčiausiai ir stengėsi pasirodyti tikru mužiku rš.
ǁ aprūpinti drabužiais: Senovė[je] iš savo drobės išaustos siuvo marškinius, kelnes – rėdė tai̇̃sė Krp.
^ Laiba aukšta panaitytė visą svietą tai̇̃so (adata) Slk.
ǁ dengti, tiesti: Klevo grindims aslužė išgrįsta, kartūnėliais stalužiai taisyti JV781.
15. tr. Ser, Šll, Trgn rengti gražiais, puošniais drabužiais: To viena [duktė], tai tai̇̃so baisiausia Klt. Labai jau ana savo mergas tai̇̃so Užp. Karalius daug turėjo rūbų atsivežęs ir pradėjo taisyt suskrebėlę MPs. Kad pirktumei, rėdytumeis pati ir vaikus taisytumei, ar aš tau užginčiau? Žem.
| refl. Rtr, NdŽ, Lkm, Lel, Dgl, Slm: Tai̇̃sos, nori da, kad kas paimt (vestų) Klt. Nebeapsmoka [senam] taisýtis – žmonės juoksis Žl. Pamatytum, kaip jo dukterys tai̇̃sos: šiamet vėl visos naujom suknelėm Dbk. Jis taip mėgo taisytis, jog drabužiams visus savo pinigus išleisdavo J.Balč. Anos bagočkėlės taisos su šilkeliais LTR(Brž).
16. tr. puošti, gražinti kuo: Ji altorius taisýdavo Rm. Kur vainiką dės – tai̇̃so senį (vardinėms prikalė vainiką) Kpr. Povą velnias visaip taisė SI89. Nenorėjo, idant ant jo skreistėmis arba zlataglovais (auksiniais vainikais) taisyt turėtų, kaip daro karaliamus to pasaulio DP4. Davažiavau didį dvarą, tę radau ženklelį: an vartelių variavųjų nuometai taisyta LTR(Lzd).
ǁ I, Lkm teikti išvaizdai gražumo: Šita skepeta tau labai veidą tai̇̃so Gs. Plaukai [bernioką] tai̇̃so: juodi, garbiniuoti Mžš. Geras apsvilkimas tai̇̃so žmogų Dbk. Šitie du kvietkai tai̇̃so kapą – viskas sudžiūvę Ktk.
^ Vidus viršų tai̇̃so (sveikata gerina išvaizdą) Stl. Sveikata žmogų tai̇̃so NdŽ. Jauną mergą tai̇̃so zūbai, seną mergą tai̇̃so rūbai An.
17. tr. daryti, gaminti kokį daiktą: Garšvos žolės lygios, drūtos, [iš jų] piemens taiso švirkšles J.Jabl(Slč). Beržinius šaukštus iš pašaknės berželio jauno taisýdavo Brž. Tokie senoviški [aviliai], ar (irgi) taisýdavo čia, iškabydavo tą vidų Mšk. Iš žąsų pūko paduškas tai̇̃so Dgp. Algelis vainiką betai̇̃sąs Varn. Išgyk, voreli, taisyk tinklelį, iškarkie visas museles LLDI371(Pgg). Ai turi turi name močekėlę, taisỹs plonas drobeles JV493. Vingrius raštelius mudvi taisysim LMD(Pns). Plunksną peilis taisomas (orig. taisams) Q177. Plunksną (rašomąją) taisyti N.
| prk.: Miškas leidžia lapelius, taisydamas sau paunksnėlį LTR(Lnkv). Pats sau taisė nelaimę Žem. Gerdamas žudo save ir duobę kapuose sau taiso rš.
| impers.: Žiemą tai̇̃so – sninga Ds.
^ Taisyk žodžiui vietą kaip svečiui patalą PPr235(Ds). Geras žodis gerą vietą taiso Prk. Taisyk žodžiui vietą – gyvensi ant svieto LTR(Jnš).
| refl. tr.: I virtienius darydavom, kruopas taisýdavomės [iš miežių] Gsč. Audimų kiekvienas taisės sau Vaižg.
ǁ Gsč, Ant tiesti (kelią): Tai̇̃so kelius ant Laižuvos Mžk. Taisiau taisiau vieškelėlį į margą dvarelį (d.) Nj. Oi sakyk sakyk, jaunas berneliau, kada taisysi tiesų kelelį, kada mainysi aukso žiedelius (d.) Anč.
ǁ tverti (tvorą): Kad tu iš smilgų taisai̇̃ tvorą! (ps.) LKT365(Vlk).
ǁ NdŽ sukti, krauti (lizdą, migį ir pan.): Gandrai lizdą tik tai̇̃so ir tai̇̃so Gdr. Kiaulė tai̇̃so migį, tuoj atsives paršelius Ds. Jau tai̇̃so voverytė gūžtą – vaikus turės Svn.
| refl. tr.: Ko ten tie špokai an to gluoksnio galo tai̇̃sos, a kinį? LKKVII169(Vgr). Jei pelės lizdus taisosi pelkėse arba žemose vietose, bus sausi metai MTtV207(Pnd). Kai orai atvėsta, ežys ima taisytis guolį sp.
| prk.: Vaikis po karūmenės, tura lizdą taisýties, mergos veizėties Rdn.
ǁ daryti ką tam tikro pavidalo, formuoti: Kepalelius taisýs teip su rankoms dailiai, iškeps duoną po pečiaus Sd. Dedam ant ližės, tai̇̃som gražį kepalą didelį i kišam po pečiaus Klk. Čia kočėlėlis, kur lakšinius tai̇̃so LTR(Brž). Minant linus su mašina, reikdavo dviejų žmonių saujom taisýt Skrb.
| refl. tr.: Ežę taisáus, sėsuos morkų Krš.
ǁ Rmš krauti, auginti: Pavasarį šiltas oras, taiso gėlės žiedelius LTR(Lbv).
ǁ sudaryti iš garsų tam tikrą vienumą: Pelėda, pelėdėlė ąžuole tupėdama giesmes taiso NS37. O jos man padėtų alasėlį taisyti ir žodelius kalbėti LTsII528. Tie visoki balseliai teip krūvon suplaukia, tartum kožnas lapelis čilba, kliauga, šaukia ir sutartinę tai̇̃so, ir teip gražiai dera A.Baran.
18. tr. Slč statyti, statydinti (statinį): Samdė meistrus ir tai̇̃sė varpinyčią naują BM69(Žb). Ėmė taisýt namą – visa vasara praėjo Jnš. Taigi taisyk savo namus ant šios uolos brš.
| Eikit, vaikai, žardų taisýt Brž. Kasęs kasęs tus piningus, žiūrįs, ka tai̇̃so kartuves anam an galvos, leidžia šniūrą an sprando Krp. Mūsų kaime niekas te jų (sūpuoklių) netaisýdavo Vdn. Abazą taisyti N.
| refl. tr.: Tai̇̃sėmės tai̇̃sėmės tas triobas i daba da tebsitai̇̃som Grdž. Kada aš pradėjau taisýtis tą triobelę, čia da nieko nebuvo LKT213(Jnš). Taigi teip jie (žaidžiantys vaikai) sau tai̇̃sosi melnyčią MitII249(S.Dauk).
ǁ Slm daryti vidaus įrengimus: Jau ir viršuj baigia taisýt kambarius Mlt.
| refl. tr.: Ka tas trobas tai̇̃sės, ana buvo didliai įsiskolinusi Vgr.
19. tr. Lž, Pšl kurti, steigti, rengti: Pirma darželius taisýdavom, o daba a tai̇̃so? Šd. Viską pasisėjot? I darželį tai̇̃sėt? Trk. Jis gerą sodą tai̇̃sė Ėr. Virvę vis, vadeles vis, – taisi̇̀s gaspadorystę Rz. Viena an kitą ėjo sakyti, kokius darželius imsma taisýti (d.) Šmn.
| refl. tr., intr. Šd: Mes ta (tai) jau nieko netai̇̃somos: mes šiandien gyvenam, ryt galiam nebgyventi Pkl. Viena už kitos [mergaitės] darželius taisýdavos Mšk. Visi kapai niekais paversti. Jie reiks mums nebent naujoje vietoje taisytis Vaižg.
^ Žmogus gyveni dešimt metų – taisai̇̃s ant šimto metų Bsg.
20. tr. I, Krž, Nv, Vkš, Šts, Tv, Šv, Lnkv, Dgp gaminti, tiekti (valgį, gėrimą, ėdalą): Taisýti ką gardžiai pavalgyti NdŽ. Kiemiškės susėjusios visos tai̇̃so valgius Rg. Daba kiteip vestuvėms tai̇̃so Kv. Skenu agurkus i taisáu pri šutynės Rdn. Kur ten išvažiuosi – vaikai, ėsti taisýti reik Sd. Aš esu i mačiusi, i valgiusi, i tai̇̃siusi [lydekas] Lž. I kad jau taisýs cibulynę, tad visumet prašysiam silkės Žd. Tai̇̃sėm iš kanapių pieną, mums aguonų nebuvo Vgr. Daba nebtai̇̃so, o seniau buvo oi kastinys! Vgr. Buvau pramokusi taisýti viralus Trkn. Kūčių dieną jug tai̇̃sė, liuob padirbs kankolelių tokių mažiliūčių Nt. Kūčias vis tiek taisýdavo, grybų pataisydavo Jdr. Velykoms, Kalėdoms, Užgavėnėms jau tatai tie valgiai buvo tai̇̃somys Kl. Moku taisýti žuvis žydiškai Slnt. Uogas tai̇̃som an žiemos, pridedam buteliuosna Rod. Jis tai̇̃sąs įkurtuvėm alaus Krs. Gyvoliams čia (šiame katile) tai̇̃som Rsn. Tokia mada – tai̇̃som tortus Ps. Seniau taisýdavo košę iš miežienių miltų Slč. Bulbes virdavo, kanapių druską taisýdavo Vgr. Dabar tik tu taisýk tuos grybus – aš pasiliuobsiu Pmp. Dabar nebėr galo nė valgymų, nė gėrimų taisýt Skp. Man svečias pasigadija – nebetaisaũ valgyt: jeigu noriat, patys pasitaisykit Slm. Dar mama pusrytį tebtaisýs, mas lovo[je] tebgulėsiam Plt. Vakare tarnaitės ir merginos taisė puikią vakarienę kaip dėl tokio bagoto svečio BsPIII15(Nm). Kam tie pūrai, miežiai?… – Alučiui taisyti KlpD99. Kas tik su medum taisyta, tai gardi patrova LTR(Ds). Iš prėsko pieno taiso rūgusį, varškę, sūrį, smetoną, sviestą, lydytą smetoną Vaižg. Ant suolo, geldą pasidėjusi, senė virtinius taisė J.Paukš. Bernotienė taisė kaip įmanydama laidotuvininkams vaišes LzP. Kada tu večerę taisai CI5.
^ Ne žmogaus taisytas, o skanumas neapsakytas (medus) Jrg(Pn).
| refl. tr., intr. Pš, Pnd: Aš sau pietus taisaũsi Klvr. Argi jos taisỹsis valgyt – pavalgis to paties! Rm. Mergaitė vakar tai̇̃sės bul'bų su taukais Skp.
ǁ gaminti kokiam darbui, reikalui: Drapanas skalbi – reikia šarmo taisýt Všk. Lapė taisė šarmą, trinks vilkeliu galvą NS195. Apkyrėjo vaistinė[je] būti, taisýti vaistus Eig. Aš pradėjau tą skystį taisýt i duot – tuo išgijo Smln. O tu dar juokies, kad klapai mėžinį rauso ir pardovytoms dirvelėms uždarą tai̇̃so? K.Donel. Druskos vanus taiso nuo sausgėlių LMD(Sln).
21. intr. daryti derinantis prie numatyto tikslo, stengtis taikyti: Tai̇̃so taip, ka dukterums paliks viskas, sūnuo nieko Krš. Tėvai vaikams tai̇̃so kaip geriau, o vaikai atbulai Krš. Ka ans rūpinos tiek gyvenimu, viskuo, tai̇̃sė taip, ka tik nieko nereikėtum žyčioti eiti Trk. Laidarai čia buvo – tai̇̃sė, pry ganyklos arčiau ka būtų Vgr. Pabengęs darbą, leidaus linkuo Žarėnų teip taisydamas, kad nedėlės dienoj galėčio būti tame miestelėj M.Valanč.
ǁ bandyti: An savo armoškos pradėjau taisýti, taisýti – ir įtaisiau Trš.
ǁ elgtis: Tai̇̃so taip, ka vyro giminė – ne giminė Krš.
| refl.: Turėjo dukterį – šun šėko pjaut išėjo; turėjo vaiką – tas irgi nesitai̇̃sė kaip reik Skr.
ǁ refl. DūnŽ dėtis, rodytis: Jie ūkinykais tai̇̃sėsi Vv. Pakvepo tėvo šimtai – gerai tai̇̃sos Krš. Tai̇̃sos mokyta: kaip tus žodžius gaudo iš gramatikos! Krš.
^ Netaisykis už kitą mandresnis, bo paliksi durnesnis Sln.
22. tr. K, NdŽ, KŽ išdirbinėti (juokus, išdaigas, nemalonumus ir pan.): Juokus tai̇̃so tie pasiutėliai Krš. Sako, tai pikta dvasia gąsdinant, vedžiojant ir tokiuos daiktus tai̇̃sant BM59(Žb). Tas bernelis, tas bloznelis, nusigręžęs kitan šonan juokus tai̇̃so (d.) Slk. Taip po tam keli tarp jų, aklai prisimaukę …, būriškas šūtkas glūpai taisýdami juokias K.Donel. Žentas, tas biesas, kokią mums šunybę taiso! Žem. Kam pinkles taisýti NdŽ. Dabar ponas jam ir taisąs priekabes Sln.
ǁ šmeižti, apkalbinėti: Neturiu geros širdies ant jos: visaip tai̇̃so, bjauroja Jnšk.
23. tr. SD190, M, DŽ, KŽ ruošti, rengti (kelionei, kokiai veiklai, įvykiui): Jukniai tai̇̃so savo sūnų į vaiską Kv. [Šv. Dvasia] mus sau pašventina, rėdo ir tai̇̃so gyvatosp amžinosp DP244. Bausk ir taisyk širdis ir rankas jų kovospi MKr40.
| refl. M, Š, Rtr, NdŽ, Vd, KŽ, LzŽ, Gd, Kal, Jnš, Bsg, Brž, Sb, PnmR, Sl, Slk: Jis tai̇̃sos iškeliauti KI76. Taisykis nesitaisęs, be vakaro vis neišvažiuosi J.Jabl. Dar prieš Žolinę pradeda jos (kregždės) rinktis į būrelius ir taisytis į kelionę J.Jabl. Kartą ji taisėsi eiti į girią parnešti ėdesio J.Balč. Žibalas baigiasi, reik taisýtis gult Skr. Ans labai tai̇̃sės tai karūmenei: kilnojo štangas, raitės, norėjo būti stipras Krš. Kiti tai̇̃sos piršlį karti Trš. Ans jau tai̇̃sės veselei Všv. Jau diegti (sodinti) tai̇̃somos Plt. Sako, anie jau tai̇̃sos tave šauti žemėn Plt. Aš nieko nelaukdamas jau pradėjau taisýties lipti į lazdyną Als. Jau perniai taisiaũs mirt, bet išsisukiau Vb. Aš veikiai išvažiuosu (mirsiu), į aną pasaulį taisáus Prk. Nu, čėsas numie taisýties Grdm. Kur jau taisai̇̃si vė[l] eit? Pns. Rytoj ir jis taisýsiąsis Škn. Keturios poros tai̇̃sos [šokti] Sk. Anos teip taisos, tarytum ryto[j] į Rymą išeis Lnkv. Ant Bauskę važiuot reikia iš vakaro taisýtis: ratus pasitept, šieno maišą prisikišt, avižų terbą prisipilt Skrb. O kur rėdos, o kur taisos vėlai vakaraitė[je] RD186. Teip ji rytą taisantis praust dukrelę, tik šmakšt ir įeinant laumė LTR(Kp). Žiūriu, kur tie kareiviai važiuoja. – Taigi vėl karui taisosi. Kariuomenę grūda K.Saj. Paėmė kryželį nuog sienos ir prie numirties taisytis pradėjo I. Par dveitą valandų taisės mišias laikyti, antra tiek mišias laikė M.Valanč. Tai Kazys dabar vis labiau bijojo užbėgti į Butkius, kada jie taisos valgytų Vaižg. Taisykis prieš smertį OsG158. Nugi taisykias gerai tu ir visi tavo pulkai, kurie pas tave yra, ir būk tu jiemus vadu BBEz38,7. Tuogi anys apie tą dieną nei dūmoj, nei ant jos taisos BPI18. Taisykitės priš Babiloniją apsukui visi strielčiūs BBJer50,14.
^ Taisos kaip senas jauną vesti S.Dauk. Taisos ir taisos kaip į vestuves, kaip varna į dausas J.Jabl. Da karvė neieškos, o jau taisos veršį pjauti LTR(Vdk). Tai̇̃sos kaip į pagrabą Kv. Taisos ir taisos kai meškos šaut eidamas Sln. Taisos kai žylė jūrą degti Sim. Taisos it varna į užmarį lėkti LTsV323. Taisos it meška riešutauti S.Dauk. Taisos it į mugę važiuosiąs S.Dauk.
ǁ refl. Skr, P ketinti, norėti, manyti, numatyti (ką daryti): Tas tėvas nieko nepadaro – tas vaikinas tai̇̃sose ženytis Jrb. Trečias metas taisaũs įsitaisyt bičių Jd. Ana su antru gyvenimu (su uošviais) tai̇̃sos gyventi Krš. Sako, ka žadat išeiti iš čia, tai̇̃sotės mieste gyventi? Als. Veizu, vagis tai̇̃sos par langą lįsti Vkš. Lipšniai kalba, tai̇̃sos apgaut Žg. Ji čia prisituri, tai̇̃sos nuo to vyro bėgt Ps. Jie buvo tai̇̃siusys pėsčiūs eit, ale bėdoj mat, tai nuvežė Slm. Erodas taisosi ieškoti vaikelio, kad jį nužudytų brš.
| Ir žmogui pridera ben kartais pamąstyti apie tai, koks gyvenimas yra ir koks jis taisos būti Vd.
ǁ refl. NdŽ, Tl, Plng, Srv artėti pradžiai, reikštis juntamais kokio būsimo reiškinio požymiais: Jau tai̇̃sos lyt, i ma[n] reik krutytis Jrb. Kol tik nenumanysi, kad tai̇̃sos aušti, tol nešerkias Užv. Tai̇̃sės tai̇̃sės tris dienas, ir lyja Ėr. Tai̇̃sos tai̇̃sos – nepralyja Mžš. Kažin rožė ar nežydžia? – Jau tai̇̃sos [žydėti] Slm. Pradėjo diena švisti ir saulelė taisės užtekėti MPs. Ankstie rytą saulelė ką tik taisės karščiau šildyti Žem. Tai žiema tai̇̃sosi: vakar lijo, šiandie jau šąla Prn. Jau tai̇̃sos an žiemai Krtn. Jau pavasaris pradės taisytis Lnkv. Jau taisýsias ant vasaros – birželis jau vasara Vgr. Karas tai̇̃sės būti, kad gimiau Lk. Jau tai̇̃sos ant lytaus Up. Tokie sparnai sparnai par dangų eina, tai žinok, kad ant lietų tai̇̃sos Antš. Vakaruos lyg į debesį taisos Grž. Tai̇̃sos an dieną jau (švinta) Brž. Pamatė jis tai̇̃santisi vėtrą BM115(Ppl). Žiūriu – ant praėjusio debesio laumės juosta taisosi taisosi LTsIV589.
| Jau tai̇̃sos užsakai, reikia poterius atbūt Btg.
24. tr. N, Lp tvarkyti, rengti (padargą, įrankį, kitą kokią priemonę), kad tiktų vartoti, naudotis: Ejau ratų taisýti [kelionei] KlvrŽ. Todėl jau vežimus kaip reik taisýkite kožnas ir su šakėms bei kabliais atbėkite greitai K.Donel. Tada taisai̇̃ girinę: apidedi dugną pagaliukais ir sukryžiuoji dugne Pnm. Nu tai taisýk katilėlį – aš jau kuriu Sdk. Taisyk sėklą, oras taigi minkštas kaip vilna J.Balt. Kelk, močiute, kelk, širdele, taisyk man stakleles. – Jau nekelsiu, netaisysiu, jaunoji dukrele LTR(Nm). Dar močiutės klausysiu ir stakleles taisysiu, o tai dar ausiu plonąsias drobeles, broleliam dovanėles LTR(Vlkv). Kelki, mūso seserelė, taisyk naujas stakluželes, auski plonas drobeles StnD27. Viena staklužes taisė, antroji plonai verpė RD85. Linai nerauti, drobės neaustos, staklelės netaisytos LTR(Mrj). Kaip reiks eiti į laukelį, reiks samdyti susiedėlių žagrelių taisýti JD145. Laukas neartas, šienas nepjautas, žagrelė netaisyta LTR(Mrj), Smn. Kad tetušis žambį taisė, tuokart mažas buvau D8. Taisyk žagrelę, eik į dirvelę KlpD111. Taip iššveiskite strėlas gerai ir taisykiat skydas BBJer51,11. Mergaitės atsikėlė ir taisė savo žibintus SkvMt25,7.
| refl. tr.: Aš jau čia taisáus (kinkausi) tą arklį, nebmačiau nieko Trk. Nu, jau reik taisýties žambius Dr. Audėjėlės staklužėles taisýtis pradėjo JD214. Aš ant ryto taisáus viską čia, produktus, į turgų važiuoti Vvr.
ǁ miklinti, mankštinti: Prieš bėgimą visi tik vaikšto, kojas tai̇̃so Ds. Elžbieta taisė ranką (pratinosi rašyti) prie stalelio prisispaudus S.Čiurl.
^ Bėda kojas tai̇̃so Rz, Pnd, Ds, Aln, Gdr; S.Dauk, N. Baimė kojas taiso LTR(Žg). Baimė kojas taiso, šaltis pečius laižo KrvP(Ašm). Protas kojas taiso VP39. Duona badą, bėda kojas taiso B121,292.
ǁ derinti: Jau striūnas tai̇̃so (tuoj ims griežti) Lp. Strūnas taisyti N. Kūjelis strūnų taisomas R341, MŽ457.
25. tr. DŽ, NdŽ, Bsg dėti šovinį į šaunamojo ginklo lizdą: Kareiviai tai̇̃so šautuvus ir, rokuona, šaudysiam vokyčių šnipus Mžk.
26. tr. rengti sėjai, dirbti (žemę): Kai tėvelis žemę tai̇̃sė, dar aš mažas buvau (d.) Žž.
| refl. tr.: Tai̇̃sosi žemę morkom [sėti] Ėr.
27. tr. NdŽ rūpinti, tiektis: Anie (kanapiai) buvo tvirti labai, šniūrams tus tiktai tai̇̃sė Lž. Drabužiuo [linų] reikėjo a dėl pardavos tai̇̃sė Lnk. Par dienas medžius tus taisýs, kapos ten Tl. Atejo žiema, ta tujau į miškus – kirsk malkas, taisýk! Tl.
| refl. tr.: Lapų prisigrėbsim, karklų prisirišim į pundus, taisýsimės ožkai pašarą Skr. Ana pirmu nieko nemokėjo, o dabar jau i šieną pjauna, ir pašarą tai̇̃sos Žr.
ǁ parūpinti, įgyti, pirkti: Pradėjo mašinas taisýt, tai rankom nebeteko dirbt Kp. Jau mūs vyrai kad tai̇̃so drapanas, tai nuo koto nusitaiso Vlkv. Tokims piemenims taisýti matociklus – tėvai kalti! Krš. Jeigu ką taisaũ, tai neužtenka maistui Rs. Do bobutės [siuvamoji] mašina taisýta Dglš. Ne tavo buvo žirgelis ir ant žirgelio balnelis, ne tavo buvo brangios suknelės taisytos LTR(Šl). Taisant sau tautiškus rūbus, reikėtų laikytis kiek galima daugiau savotiškumo rš.
| refl. tr. NdŽ, Šll: Visa iš šitų pinigų reikia taisytis J.Jabl. Akiniai mano jau blogi, reikės taisýtis kitus Rs. Dvyleka tūkstančių uždirbo, nebži̇̀nos, ką beėsti, ką betaisýties Krš. Papa vakar i šiandie Šilalė[je] pasą tai̇̃sos Lkv. Reiks taisýties naujus drobužius, o jau gatavai plyšta Vvr. Kas par baisybė! Pasako: vėžys – grabą taisýkias Jdr. Kad gyvensma, reiks taisýties miežių sėklai Lel. Kiaulių reiks daugiau taisýtis Plv. Vištų neturiu, išsibaigė vištos, i nesitaisáus Gr. Reikia avelės taisýtis – nieko nebus Ktk.
| prk.: Be dešimt metų aš tų vaikų nesitaisýsiu (negimdysiu) Jrb.
28. tr. Šv kaupti, krauti, dėti: Žibės šviesiukė par naktis – tai̇̃sėm tuos kraičius Škn. Kraitį taisýti dukterims liūbam Sd. Čia reik į turgų, čia reik šeimynai algas taisýti Plt. Tai̇̃so piningus, perka [lengvuosius automobilius], i gan Ms. Ans jau tai̇̃sė piningus keliuo Žeml. Ans tik bėgo bėgo, tus piningus krovė i krovė, tai̇̃sė tai̇̃sė ir ans jau pats sau bijojo išleisti kapeikelę Jdr.
29. tr. rūpintis, kad kur patektų, būtų priimtas: Tai̇̃so vaiką į darželį – eis į darbą Krš.
| refl. Ser.
30. tr. Ds, Rk, Kp, Slm, Krč, Ps, Akm kelti (vestuves, pokylį): Ka tas budynes tai̇̃sė, aš esu buvusi Vgr. Pakravus tai̇̃sė – kokius tris šimtus padėjo Klt. Nėr dabar iš ko tai̇̃so veselijos Sdk. Klausiu ją, kokį bolių tai̇̃sot Ktk. Sūnus gal kai ką (kokį balių) taisi̇̀s, svečių pasikvies Svn. Partijų vadai ir ministrai gerinosi jam ir jo garbei taisė puikius priėmimus J.Balč.
| refl.: Ten netoli karalaitės taisiusis veselė, ir atvažiavus ta karalaitė su mergelėm skalbtis Sln. Daba jau taip kaip veselei tai̇̃sos kožnas vienas Kv.
31. tr. Grg, Pnd, Rk, Trgn, Lb organizuoti, rengti: Taisýti karo žaidimus NdŽ. Vaikiai nibrę tai̇̃so Krš. Liuobam i mas tus vaidinimus taisýti Vgr. Anie pri Steckio vakarelį tai̇̃sė Slnt. Smiltynėj gegužines tai̇̃so Brž. Jie leidžia ir knygynus, ir skaityklas kurti, paskaitas, vakarus ir spektaklius taisyti rš. Gaidelis pirmiausia pradė[jo] korą (chorą) taisýt GrvT131. Ir tą šventę taisė kas metai J.Bil. Pagirių gelžkelio salėje mūsų jaunoji dailininkų draugija taisė koncertą Pt. Dažnai žaidė muzika ir buvo taisomi net šokiai J.Balč. Pasibaigus mokslo metams, buvo taisomos gimnazijoje tikros iškilmės Mš.
| Ir ant to buvo atejęs, idant tenai taisýtų atpirkimą mūsų DP2.
32. refl. telktis, rinktis: Tad žmonys anie tai̇̃sės į būrius, bet anie nežinojo, pri ko prisidėties Vgr.
33. intr. Sut, I, N, FrnW taikyti (į taikinį): Taisau ing žymę SD455.
34. tr. kreipti reikiama linkme: Taisyti, sukti kur reikiant I. Klausykime karštai žodžių Jo … ir pagalei Jį taisykime tikėjimą ir gyvatą mūsų DP298. Pažiūrėjo ing dangų rodydamas mumus …, kur visas dūmas ir veikalus mūsų taisyt turime DP319. Ir valdžioja, ir tai̇̃so Dvasia šventąja DK40. Ne fortūna, bet Dievas veikia, tai̇̃so ir skiria, ir rėdo DP335. [Dievystė] valdė ir taisė visuose veikaluose žmogystę savo SPII113. Pasirodyt tiemus, kurie sėdi tamsybėj ir šešėlyj smerties, taisyt kojas mūsų and kelio pakajaus Ch1Luk1,79.
35. intr. gretintis, ketinant ką daryti: Piktos anos (bitės), tai̇̃so tik į akį kąsti! Vgr.
| refl.: Kam prie gerklės taisýtis (ruoštis nužudyti) NdŽ. Anie jau taisos pri langų – muš langus Šts.
36. refl. gretintis, taikstytis, šlietis (prie ko patinkamo): Toks negražus, mažilelis, o tai̇̃sos pri tokios gražios mergos! Krš. Koki mun parėdkininkė patiks, nu taisýsuos taisýsuos! Tl. Taip graži ta duktė, kad ans tai̇̃sos iš kiek kartų pri tos Lk. Par vėlai, vyreli: kalvis pri anos tai̇̃sos Trk. Tas bagotasis to biednojo nemylėjo, o tas – ans vis tiek tai̇̃sos pri ano LKT48(Žd). Sakė, ka pry ano tai̇̃siusys Šll.
| Jau, vaikali, pri morkų taisáis, o pats pasirauti, nusiskusti negali?! Krš.
37. refl. DūnŽ rastis, reikštis, mestis (apie ligą, skausmą): Sudžiūvau, a čia vėžys tai̇̃sos?! Krš. Ka jau koki sklirozė tai̇̃sos, anie nepagydo Trk. Jau anam tai̇̃sos smertis, jau ans tura mirti Jdr. Taisos kvaroba Žrm. Toliau belaukiant, kad parstotų sopės, ėmė taisytiesi didesnės J.Jabl.
38. godžiai valgyti, kirsti: Nu, vyraliai, ans i tai̇̃so gerai: puskepalį duonos jau benga Šll. Kad jis tai̇̃so tą mėsą! Ėr. Pasigarsiuodamas tai̇̃so virtienius Jnšk. Kad taisiaũ, tai taisiaũ – [kopūstų] rūgštis net kvepia! Trgn. Pakūlėtum rankom ben pusrytį, tai net apsiputojęs taisýtum Ds. Kad tai̇̃so, net ausys lepsi Sv.
39. mušti, daužyti: Skubina, lekia, lygiai kad jį kas virže taisýtų Ėr. Kai vanagas vištą da vis tai̇̃so [žmona vyrą] Žrm. Kap ėmė jį pagaliu taisýt! (ps.) Švnč.
ǁ naikinti: Kad ėmė griaut, taisýt pacukus katė! Ėr.
40. tr. šnek. brangiai imti, plėšti, lupti: Mieste žmogų visur kur tai̇̃so Jnš.
◊ batùs taisýtis rengtis mirti: Metų galas netolie – reik batùs taisýties Klk.
dambràs taisýti rengtis verkti: Jau vaikas dambràs tai̇̃so Skrd.
dū̃šią taisýti pagiriotis: Šįryt ejom dū̃šios taisýt Pln.
į keliùs taisýtis stengtis įsiteikti, meilikauti, žemintis: Gal į keliùs kame tai̇̃sos? Trk.
káilį taisýti mušti: Sugrįžo supykęs pas raganą ir kaip pradės vėl jai káilį taisýt VoL333(Jnš).
kai̇̃p Diẽvas tai̇̃sė tartum taip ir reikėjo: Nueitu kai̇̃p Diẽvas tai̇̃sė: nesą numie Gršl.
klỹną taisýti mušti: Menkai kiek kas, tuoj [tėvas vaikui] klỹną tai̇̃so Jnšk.
kójas grabañ taisýti rengtis mirti: Žmogus sudaužytas ligų, tai tik taisýk kójas grabañ Svn.
kójas taisýti Sn, Švn, Lbv, Plv, Šmk, Brž, Kltn, Šll rengtis (eiti, bėgti, keliauti, ką daryti): Taisýkit, mergos, kójas – šiandien kaimynuos šokis Gs. Vokytys tai̇̃so kójas an karo Krš. Taisýk kójas, brauksiam – ir taip sutems, kol parsikapstysiam Šv. Jei nekaltas esi, duris uždaryk, o jei kaltas, kojas taisyk S.Dauk. Taisyk kojas kelionėlėn, nešk mergelei dovanėlių LTR(Rtn). Žirgeli manas, juodbėreli manas, tai̇̃sai kójas – ilgas kelias in mergelę jotie (d.) Dglš. Oi žirgeli juodbėrėli, taisýk kójas in kelelį DrskD49. Oi žirgeli mano, juodbėrėli mano, taisyk kojas ant kelelio – pri mergelių joti D71.
krãmę (kùprą, nùgarą, pažándes) taisýti mušti: Krãmę tai̇̃so: deda, ka velniai juokas Žr. Viens su botkočiu jau Pričkaus nùgarą tai̇̃sė K.Donel. O kad tie vaikai ėmė kùprą taisýt jam! Erž. Vienas antram su kumstėmis tai pažandes taisė, tai plaukus ir barzdas dailino TS1903,9. ×
prie kalniẽriaus taisýtis rengtis mušti: Tie ėmė vėl prie kalniẽriaus taisýtis Jnš.
skùdurus taisýti Trg mušti.
stygàs taisýti Mrj giedoti: Sode lakštingalėlė netaiso jau stygų LTR(Mrj). ×
striūnàs (strūnàs) taisýti Alk rengtis verkti: Nutilau, kai pamačiau, kad jau mergelė tai̇̃so strūnàs Smn.
vélnius taisýti vaidytis, triukšmauti: Bet daba y[ra] nusiliovęs po tų visų muštynių, nė kokių velnių̃ nebtai̇̃so Trk.
anttaisýti (ž.) tr.
1. pritvirtinti: Ant žagrės ančtaisýti du noragai Mžk. I plaukai [išdrožtų] stirninų kaip tikri anttaisýti Ms.
2. uždėti, įtalpinti: Teip norėjau tų šiaudų ant tų rugių kaip norint anttaisýti KlvrŽ.
aptaisýti tr. Š, LVI130; M, RtŽ, Ch1ApD5,6, MP131
1. N, Rtr, NdŽ, KŽ, Ig, Pbr kiek pataisyti, paremontuoti: Šiek tiek aptai̇̃sė savo trobą Kv. Aple dvidešimt kalvaratų aptaisiáu, i dar neša Užv. Ko norėti iš tokių meistrų: biškį aptai̇̃sė [radijo aparatą], piningus susiglemžė ir išdulkėjo Šv. Reikia prieš žiemą dar šulinys aptaisýt Alv. Šiemet aptai̇̃sėm ir langus Ad. Aptai̇̃sėm namą pamažu Grv. Žiūrėk, va aptai̇̃sė burlečius, mažna gi da nešiot Ktk. Reikė buvo šiaudų dengtie pelėpę, reikė buvo visur aptaisýtie Smal. Siuvėjas, drapanas aptai̇̃sė Všk. Jundu aptaisė tą akrūtą, aplopė, apklijavo, kad vanduo niekur neįeitų DS262(Rs).
| refl. tr., intr.: Ano pusė [pirkios] visai nebuvo taisyta; dabar, kai apsiženijo, tai ir apstai̇̃sė Smal. Apstai̇̃sėm namus i gyvenam Dglš. Apsitai̇̃sė i gyvena to[je] trobikė[je] Grd. Kad apstaisýtų su namais, gal nusgodot (nusipirktų) kokią [karvę] Str.
ǁ Klk aplopyti: Jis stogus aptai̇̃sė – vyriškas vis Pgg. Pliorui stogai aptaisýti, kur tik kiaurai – užkamšyti JD181. Nu, tai tave (tavo drabužius) jau aptaisiaũ Krok.
2. Pbr padaryti tvarkingą, tinkamą: Gyvenimą aptaisýk J. Ant ta kalvele riogso kryžauna gerai aptaisyta mūro bažnyčia M.Valanč. Toras apent, kaip buvo, aptaisýti galėsiat Kl.
| refl. tr.: Ant trejų metų nieko nuo ano nereikalaudavo, kolei išsistatė savo trobas ir kolei savo gaspadorystę apsitaisė DS167(Rs).
3. refl. apgyti, apsveikti: Tai jis paskum kap apsitai̇̃sė truputį, tai nežinau, da metų kiek gyveno Eiš. Kas pas mus pagyvena, tas apstai̇̃so Rud.
4. Iš, Dkš aplyginti: Dėsi duonos kukulį, aptaisýsi ir išmausi po pečiu Slnt. Aš tik apdaužau [linų saują], o marti aptai̇̃so Rdm. Vyrai apbloškia [linų saują], aptaisýt gali ir vaikai Rdm. Kelkiatės ir jūs, mergelės, aptaisýkiat sau kaseles Žr.
| refl.: Kap jau dar tu eisi visas susivėlęs – nors kiek apsitaisýk! Dkš.
ǁ Kč, Lp, Krok vagojant, apkaupiant užverstą patvarkyti, atitiesinti: Mudu su rankom aptai̇̃sėm bulves Lzd. Aptaisiaũ cukrinius Brb.
5. LTR(Lbv), Krm, Čb, Trgn, Sdb, Slm, Grž, Šv aptvarkyti, apšvarinti, pagražinti: Kap atšils, aptaisýsim pie namų LzŽ. Apravėjau, aptaisiáu kapelius, vis geriau an širdies – tegulie Krš. Ne kapelio neaptai̇̃so, ne antkapio nededa Žeml. Kola gyvas, ė numirė, tai ažmiršta, i kapo nenori aptaisýt Dglš. Milžino moma pamirė, tai anas nue[jo] kapo aptaisyt LTR(Brsl).
| refl. tr., intr.: Apsitaisýti yra apsigerbti J. Mergaitės kiemelius nusišlavė, darželius apsitaisė Žem.
ǁ apvalyti: O kaip bulbes, a ten, tame sklepe, ir aptai̇̃sė? Trk. Svilini, kolei aptaisai̇̃ lig vertingumo (nj.) Dgp.
6. Š, LL130, NdŽ įrišti (knygą); uždėti viršelius, aplanką: Anas aptai̇̃sė visas knygas Str.
| refl. tr.: Apstaisýk knygas Ds.
ǁ Š, LL130, NdŽ įrėminti.
7. patvarkyti (patalą), apkloti: Biškį lovas aptaisýsu – akės[e] pašviesės Krš.
8. Š, LL260, NdŽ, Jrb, Bb, Mžš, Sv, Krš aprengti, apvilkti (drabužiais): Naujais [drabužiais] aptaisiáu, galės į mokyklą eiti Kv. Tiktai ką duktė daboja: ir valgyt duoda, ir aptai̇̃so, apiprausia Trgn. Aptai̇̃so [vestuvėse] kitą jaunąją ir pasodina galuj stalo, o svotas turi išpirkt vietą tikrai jaunajai Lel. Gul motutė ant lentyčių, juodais rūbais aptaisyta, aplink žvakėm apstatyta (d.) Gdr. Motriška toki aptaisýta, aprėdyta – morė Kal. Žiūri – guli aptaisýtas pėdas Krs.
| Gerki gerki, uliavoki, savo pačią šėnavoki: žiemą basos nelaikyki, čeverykom aptaisyki (d.) Brž.
| prk.: Pati egle tapo, jaunučiukus aptai̇̃sė vaikus rūbais lapo (pavertė medžiais) A.Baran.
| refl. Š, LL269, KŽ, LzŽ, Sdb, Všk: Apsitai̇̃sė išeiginiais rūbais NdŽ. Apsitaisýdavo [Lašininis] prastai, an botago škurlas pakabytas, i važiuodavo PnmŽ. Aš tą visą naktį apsitai̇̃sius išbuvau Jrb. Tokiums ilgums [sukniomis] apsitai̇̃siusios Vdk. Kaip kokie kotai – raudonai apsitai̇̃sę Krš. Prisipūškinusios ir išsipraususios išlipo ant kranto apsitaisýti Trš. Eik eik jau, tokia čiupė – kol apsitaisýs, ir vakaras ateis Šv. Bais gražiai apstai̇̃sius jaunoja Ktk. Apstaisiaũ balta momos seseres apatine, nešu bukietą sulig savim didumo Strn. Privarė moterų, apsitai̇̃siusių vyriškai Nj. Žiemą teip šiultai apstaisýdavau, vis tiek būdavo šalta Dgl. Šalta, dreba bobos, plonai apsitai̇̃sę, – vis tiek stovi Mžš.
| Apsitai̇̃sęs į mūšį (su kario apranga, prisikabinęs ginklų) NdŽ.
| prk.: Paukšteliai paūgėjo, apsitaisė pilkomis plunksnelėmis J.Jabl. Pavasarį … miškai apsitai̇̃so žaliais lapais OGLIII364. Zuikiai baltai, šiltai apsitai̇̃sę Vdk.
^ Kai apstai̇̃so – negraži, kai nustaiso – graži (asla) Kp.
ǁ refl. storai apsirengti, apsivilkti: Apsitaisaũ kaip pupų pėdas, tai nė kiek man nešalta Mžš. Kūtis nešalta, apsitaisiáu i sėdu Skd. Kad apsitaisė, žiemą po vartais nesušaltų LTR(Šd).
ǁ Vžns, Ds, Jnš parūpinti drabužių: Kam tų pinigų ma[n] reikia – vaikas aptai̇̃so Jd. Aptai̇̃sė tą savo dukterį jie gražiai, o kas iš to Jrb. Užgimė vaikas – nuejo į krautuvę, nupirko, aptai̇̃sė, o pirma reikėjo iš savo procės Žgn. O vaikų mes buvom aštuoni, nu i vis aptaisýti – i ką tu iš to aktaro! Lkž. Aptai̇̃sė nuo galvos lig kojų Mžš.
^ Skrynią drobių išrėžysi, pakol driskių aptaisysi LTR(Alv). Maža moteriškelė visą svietą aptaiso (adata) Tvr.
| refl. Ds, Dbk, Kvr, Krkn: Iš ko gi apstaisýsi, jeigu nedirbsi? Kp. Duonos gana, ale apstaisýt, rūbo reikė[jo] [, todėl tarnavo] Vdn. Uždarbiavom – pinigų reikėjo apstaisýt Lb. Reikia iš to ir apsitaisýti, apsiauti Krtv.
ǁ refl. KŽ, Vg, Lnk, Kdn, Tj persirengti kuo: Par Užgavėnes apsitaisýs kiti gerve, kiti – smerčiu Všv. Bernukas apsitai̇̃sė až jaunąjį, mergzna – až jaunąją LKKIII200(Lz). Cigonais apstai̇̃sė i landžioja po pirkias Klt. Ant vestuvių ateidavo čigonai apsitai̇̃sę (čigonais persirengę) Ps. Vaikščiojo jo diedukas apsitai̇̃sęs gerve per Kalėdas Ldk. Toj ragana apsitaisė karaliene ir pasitiko karalių LTR(Al).
9. Š, Sdb, Sdk, Vb, Sv aprengti, apvilkti gražiais, puošniais drabužiais: Vaikus gražiai parėdo, aptai̇̃so Kb. Vaikam dabar gera gyvent: vaikšto išsipūtę, aptaisýti Slm. Kad vedu kur vaiką, vis aptaisaũ, teip sau nevedu Svn. Tą savo dukterį aptai̇̃sė, net čiuža Mžš. Tų vaikų eilios būdavo, visi basūs, pliki – ne teip kaip daba aptaisýti Ps.
^ I kelmą aptai̇̃sai – bus gražus Dglš. Aptaisýk stuobrį, ir tas bus gražus Krs.
| refl. Š, Varn, Krtn, Kvr, Ėr, Ukm, Slk, Trgn, Lb, Ad: Ka reik eit an balio, tai jin labai gražiai apsitaisýdavo Slč. Daba žmonys i apsitai̇̃sę, i pavalgę Kdn. Tau jau nereikia apstaisýt, duok jauniem Žl. Apstai̇̃sęs, net gurgžda Klt. Tarnaudavau, neturėjau kuom apstaisýt: pakulnis sijoniukas ir bliuzkelė pakulnė Aln. Kaip aš atamenu, katros turėjo apstaisýt, tos buvo pagerbtos Lel. Kokia jau šventė šiandiej, kad teip apstai̇̃sęs? Sdk. Uždek, matuše, žvakelę, aš nusiprausiu burnelę, apsirėdysiu, apsitaisysiu, rasi nesimatysme StnD26.
10. LL193,196,198, NdŽ, KŽ, Nm, Jnšk papuošti: Dideliai puikiai atrodė: visa balta, galva rūtais aptaisýta Šv. Karves aptai̇̃som, vainikus an ragų uždedam Sug. Su arkliais važiuodavo, arkliai aptaisýti gėlėm ir kasnykais Všk. Aptaisýk suknelės pakraščius, bus daug gražiau Ds. Mergaitės aptai̇̃sė vaiko grabelį Sv. Par Sekmines gėlėm aptai̇̃so vartus LKKVII203(ČrP). Daugiausia gonkų mūsų sodžiuj aptai̇̃so par šventą Joną Skrb. Rytoj Onelės vardo diena, reikia aptaisýt [vainiku] PnmR. Sulaukę kampą aptai̇̃som [per vestuves] Kdn. Žibalines lempas aptai̇̃som su popieriukais raudonais, žaliais Trs. Visi kapai baltai (baltomis gėlėmis) aptaisýti Pc. Pataisydavo gegužines, kalnelį gražiai aptaisýdavo Adm. Pamatė viduo brangį su deimantais aptaisytą kryžių M.Valanč. Prieš kiekvieną jų (bajorų) stovi rago taurė, auksu ir sidabru aptaisyta V.Krėv.
| prk.: Žinau, pasibaigs tas audros ūžesys, pavasaris žemę žiedais aptaisys V.Myk-Put.
| refl. LL269, NdŽ.
11. P, Jnšk, Mšk apdengti, apdėti: Atejo vaikas kupečių aptaisýt – bijo, kad nelyt Slm. Tas bitis reikia, kaip ateis ruduo, apžiūrėt, šiltai aptaisýt Kair. Žaltys pridegino pilną duobę anglių ir aptaisė su velėnom taip, kad nebūtų žymu MPs. Stalai balta drobe buvo aptaisýti Adm. Bejodamas nujojo į vieno karaliaus dvarą, žiūri, kad visas dvaras juodai aptaisytas BsMtI169.
| refl. tr., intr.: Apsitai̇̃sę (apkalę lentomis) stubą gerai, susitvarkę juodu buvo Jrb. Dieną langai nušilo, o ant nakties vėl apsitai̇̃sė Dkš.
ǁ aplieti: Atsparios rūgštims turi būti medžiagos, kuriomis aptaisomi kai kurie pramonės statiniai rš. Kiti su pikiu, sakais ir vašku aptaisyti ir didžių žvakių vietoje uždegti prš.
12. padaryti tinkamą, parengti darbui: Jei gerai būsi jau aptai̇̃sęs, ta (tai) jau būs labai dailus audeklas Rt.
| refl. tr.: Ponia pamokindavo apsimesti, apsitaisýti [siūlus austi] Krkl.
13. apdirbti (žemę): Arklio nėra, nė kaip tą darželį aptaisýt Kr.
14. šnek. su noru suvalgyti, suėsti, sudoroti: Ė viską aptaisęs [velnias] iškūrė Gmž(Krd).
15. Ds, Dgl, Jnš, Srd, Krž šnek. apmušti, apkulti, apdaužyti: Jis bijo, o aš aptaisiaũ aptaisiaũ kriukiu, ir baigta! Gs. Ta kas gi tave taip gražiai aptai̇̃sė? Šv. Tokiam dar mažai šonus aptaisýti! Krš. Tik snukį aptaisýt tokiam! Alv. Kap aptaisýsiu aplink ausis! Tvr. Aptai̇̃sė per ausis i paleidė Dglš. Tėvas tą netikėlį kartais i diržu aptai̇̃so Ėr.
16. DŽ, Dgl, Trgn, Ėr šnek. apgauti, apmauti, apsukti: Aptai̇̃so [girtuoklius] kaip šiltą vilną DūnŽ. Tai kad aptai̇̃sė – kaip čigonas su arkliais! Ds. Sukčiai teip aptai̇̃sė žmogų, kad liko be pinigų ir be arklio Jnš.
| refl.: Pigiai parduodamas labai apsitai̇̃sė Jnš.
ǁ Mlt, Dgl, Slm, Erž apvogti: Girdėjau, kad tave puikiai aptai̇̃sė Vvr. Ot aptai̇̃sė girtą tave: ir kalnius nuvilko, ir pinigus iškratė Dbk.
ǁ Šts, Ms, Lkš apvilti, suvedžioti (merginą): Kiek anas mergų aptai̇̃sė! Ktk.
ǁ padaryti žalos: Praeitais metais mumis aptai̇̃sė (šernai bulves iškniso) Yl.
ǁ refl. tr. pasidaryti ką bloga: Susirgo, pats save apsitai̇̃sė Krš.
17. euf. apdergti: Užsirito ant akmens ir aptai̇̃sė teip labai Jnšk.
| refl.: Apsitai̇̃sė vaikas Nj.
18. apnuodyti (valgį) ar užkalbėti, kad pakenktų valgančiam: Ji mūs valgio nevalgo: jai atrodo, kad aptaisýtas Rmš.
atitaisýti tr.
1. Š, NdŽ, KŽ pašalinti gedimus, tinkamai sutvarkyti: Tas nutrūko, tas nūdilė, kitas apvirto – viską reikėjo atitaisýti Trk. Peilis į vieną pusę nuverstas, – kai tik atitaisiaũ Jrb. Reikė attaisýt, ba rudenį sugriuvo [bulvių rūsys] Dg. Pas mum sugadino i niekas nebeatitai̇̃so tos drenos Bsg. Atitai̇̃so Rygos senamiestį RdN. Paminklinė ta bažnyčia, valdžia liepė atitaisýt Škt. Namelius atitaisysime ir visa priruošime didžiam metui! Vd.
| refl. Š, NdŽ: Sėda važiuot, tai brika brinkt, rodos, atsitai̇̃sė – i parvažiavo namo Mšk.
2. NdŽ, KŽ pašalinti įsibrovusias klaidas, apsirikimus: Atitaisýti tekstą DŽ1. Suriktas raštas – reikia atgal [pakojos] mint, atataisýt Kvr.
| refl. tr.: Ir Viktariukas šiemet pavardę atsitai̇̃sė, kai pasus ėmė Slm.
3. panaikinti, išlyginti neigiamus kokio veiksmo, elgesio padarinius: Aš, Mikeli, padariau didelę, nebeatitaisomą kvailystę I.Simon. Auklėjimo klaidos sunkiai atitaisomos rš. Paleidai kalbas aplink mune, nuplėšei šlovę, daba imk ir atitaisýk (atšauk) viską Vkš. Senoji Karalienė buvo maniusi atitaisyti marčiai pasakytus per daug aštrius ir neapgalvotus žodžius I.Simon. Atmeni vokiečių riterį, kuris norėjo tau gero, bet tapo priežastimi neatitaisomos nelaimės V.Krėv. Žinojo, kad tai, kas atsitiko, buvo baisu, neatitaisoma V.Bub.
^ Klaidą greit padaryt, o atataisýt sunkiau Klt. Ašarom klaidų neatitaisysi LTR(Zp).
atitai̇̃somai adv.: Steponas Kašauskas buvo paprašytas palikti policiją, kurios mundurą jis suteršė neatitaisomai J.Balt.
| refl.: Teip piktai atsakė, tik paskui atsitai̇̃sė Adm.
ǁ atlyginti, atmokėti, atsiteisti: Tėvo padarytas skriaudas žmonėms ji pamažu atitaiso V.Myk-Put.
4. KŽ grąžinti į buvusią gerą būklę: Sveikata neatitai̇̃soma, kojos skausta Vdk. Niekas neatatai̇̃so jau [sveikatos] Švnč. Barsčiau, sūdžiau, bet nebeatitai̇̃sė [mėsos] to druska Mžš. Man dabar nebėr mislies atataisýt gyvenimas Skp. Meinardas, didis mistras, attaisęs ir padauginęs savo kareivius antplūdusioms gaujoms kryžnešių, traukė visuomenę į Lietuvą S.Dauk. Aš tave (šeimininko išvarytą šunį) attaisysiu, apent kad tu paliksi geru S.Dauk. Ką attaisýti KI575.
| Pakajus tarp Dievo bei žmonių vėl attaisytas (atkurtas, atstatytas) esąs brš.
| refl. Š, KŽ, Vkš, Krs, Skp: Jau ji daug geresnė, i veidas atsitai̇̃sė (pasidarė nekreivas) Stak. Kaži ar ta mano sveikata atsitaisýs? Rs. Daba papasnykuotumi [kaip kad anksčiau pasninkaudavo] po septynias savaites, teip atsitaisỹtų (praeitų, išnyktų) i kraujo kalkėjimas, i tas kraujo spaudimas Všv. Buvo karvei vienas spenys pagedęs, paskiau atsitai̇̃sė Mžš. Paskiau jau dvaras tas atsitai̇̃sė, jau buvo duonos užtenkamai Vvr. Po pietų oras atsitai̇̃so Rsn. Kaip metai atsitaisys, pabrings ir rugiai Šts. Jis jau atsitai̇̃sė (vėl prasigyveno) Lp. Kai pradėjau dobilus sėt, vėl atsitai̇̃sė žemė Srv. I tuoj pienas atsitai̇̃sė karvei, i kaip davė, teip vėl duoda karvė pieno Lnkv.
ǁ LTR(Brž) padaryti gerą, patobulinti, perauklėti: Kad aš atitekėsiu, tai tą kiemą (kiemo gyventojus) atitaisýčia Krč. Kad tei[p] žmogus prigimęs, sunku tą prigimimą atitaisýt Skr. Ta kraujo viera vienat attaiso ir baisingiausiuosius Ns1850,2.
^ Geras ir žodžio klauso, pikto ir lazda neatitaiso PPr89(Šll).
| refl.: Tei tai gana pasiutęs vaikyščias buvo, ale iš armijos grįžęs atsitai̇̃sė Nm.
5. Slm pagydyti: Jis daug žmonių yr atitai̇̃sęs Skr. Pasakė – su ta ause savo amžiuo[je] nebgirdėsi; tą atitai̇̃sė Rt. Lašelines ėmė statyti – atitai̇̃sė Rdn.
ǁ refl. BŽ83, Tl, Upt, Ps, Lp, Ml pasveikti, pagyti: Davė vaistų, i ta koja atsitai̇̃sė Jrb. Tris keturius metus negirdėjau, paskui atsitai̇̃sė ma[n] [ausis] Smln. Sako, jeigu dabar nešios akuliorius, tai paskum atsitaisi̇̀s akys, nebereiks nešiot Slm. Galva jau atsitai̇̃sė, nebe teip skauda Rm. Atsitai̇̃so inkstai nuo šaltekšnio Sk. Pradėjau gerti šv. Jono žolynėlius, tikiuosi atsitaisýsiąs A.Baran. Biškį atsitai̇̃sos nugara Rsn. Kiek aš prisikentėjau su ta savo rankele, dabar jau biškį atsitai̇̃sė Šv. Nėr ko norėt greit po tokios sunkios ligos – iš lengvo atsitaisỹs Pg. Šita liga [sergantys] nedaug kas atstai̇̃so Trgn. Gyvatę tą išverda, duoda – i pradeda ėst, i kiaulės tada atsitai̇̃so Bsg. Da vis neatsitaisaũ – tokia galva sunki, ūžia Mžš. Mano sveikata ir pablogėja, ir vėl atsitaisaũ Krs.
| prk.: Ėjo atsitaisýt (atsipagirioti), ir visai nusitaisė Rmš.
ǁ atstatyti į vietą (išnirimą, lūžimą ir pan.): Narininkas daktaras būtum pirštą atitai̇̃sęs Jdr. Lūžgalius atitaiso chirurgai, atpalaidavę raumenų įtempimą ir numalšinę skausmą rš. Daktarai šiaip taip atitaisė ranką, – ir jis pagijo J.Bil. Katra [karvė] atsiveda, tai dantys, sako, palaidi – reikia atataisýt Alks. Led atitaisiaũ išsiveržusią žarną Rm.
| refl.: Padeda atsitaisyti užsispaudusiai [žarnų] kilpai rš.
6. tr. nupenėti: Ale tavo arklys atataisýtas, riebesnis až mano Ml.
ǁ refl. Dbk, Ds, Skdv, Plt sustorėti: Gerai valgo, tai ir atsitai̇̃sė, nei pažint nemožna Vrnv. Kai sirgo, buvo kaip mūkelė (labai liesas), o dabar jau atstai̇̃sė Lel. Nežiūrėk, kad dabar kūdas – an žolės atstaisi̇̀s Sdk. Nors stipriai [ežys] sublogsta bemiegodamas kiaurą žiemą, ale tai niekis: stojus šilumai, išbunda ir vėl atsitaiso Blv.
7. refl. atgauti jėgas, sustiprėti: Išsisirgai, sudžiūvai kaip kuokštelis – kada tu atsitaisýsi! Srv. Nedavęs gyvatei atsitaisyti, šerniukas ėmė trypti ją kojomis Mš. Šuniukelis atsitai̇̃sė, atsigavo, i bėgt su tuo žiedu in paną (ps.) Tvr.
ǁ Sdb atsigauti prastai augus: Pupelės ėmė ir atsitai̇̃sė Mrs. Ma[no] sodas ėmė augt, lapai atsitai̇̃sė Dv. Dabar jau atsitai̇̃sė plaukai Rėnytės Kp.
8. Šil atburti, atkerėti, atkalbėti: Buvo toks raganius: ar pienas sugenda, ar kas, tai jis attaisýdavo Dg. Tas senis ėjo pas kokį ten užkalbėtoją ir gyrėsi, kad tas atitai̇̃sė smuiką Ar. Vienas [burtininkas] atatai̇̃so karvę, kitas visai pagadina Lb. Paburia ir atitai̇̃so karvę, vėl pieną duoda Pnm. Jeigut jį gražiai paprašo arba girdo, tai anas attaiso, o kad teip neužprašysi, tai palienka DS340(Vlk). Tada [dieveris] pasakęs: „lįsk iš palovio“, … ir atataisęs žmogų BsMtII190(Krs). Ir tenai anas teip padarė – atataisė vyno šulnelį, nečystuosius išvaikė ps.
ǁ refl. atvirsti buvus paverstam kuo: Reik tą dukterį parplėšti, su tuo krauju aptepti – ans atsitaisys į žmogų LTR(Skd). Pasistiebęs [ožys] pagraužė tų obuolių – ir atsitaisė vėl žmogum ps.
9. Rm, Kp atidaryti (ką stipriai uždarytą, užtaisytą), atkišti, atkimšti: Teip kietai ažtaisytas [stiklainis], negaliu atataisýt Svn. Atatai̇̃sė butelį Ob.
ǁ atverti, atidaryti: Vartus atitai̇̃so valioj, įleidžia viduj RdN. Išeina, atitai̇̃so tuos duris, žiūri – senelis toks Pbr. Eik, atitaisýk daržinę, mat jau su šienu atvažiuoja Brž.
ǁ atidengti: Atataisýk langą – tamsu Svn.
ǁ atversti, atskleisti: Jei priseina žinot, atitaisaũ tą sąsiuvinį ir žinau Slč.
ǁ atlaisvinti, patuštinti: Reikia atataisýt vietą garaže ir papilt grūdus Slm.
×10. (sl.) atlikti, įvykdyti: Pakūtą attaisiaũ Lz. Bei ta afiera buvo vėl atataisyta giesmėmis, vamzdžiais, harpomis ir cimbalomis BB1Mak4,54. Kaip žemai giesmėmis attaisyta yra PK29.
×11. (sl.) paleisti: Attai̇̃sai tu mane Lz.
ǁ atleisti, pavaryti: Ponas attai̇̃sė iš darbo, to (nes) aš apsivėlavau (ps.) Lz.
×12. (sl.) išsiųsti, nuvaryti: Tuos banditus parinko ir attai̇̃sė LzŽ.
13. šnek. išlupti, išperti: Va, kai atitaisýsiu paskuigalį diržu, tai visi vakarėliai pasiriks! Ds.
×dataisýti (hibr.) tr.
1. priderinti: Ten ta mergaitė i nedatai̇̃so tą balsą Gd.
2. įkyrumu įpykinti, išvesti iš kantrybės: Mane teip datai̇̃sė, kad jau gal iš namų reiks išeit Dbk.
įtaisýti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Q143, H169, R, MŽ, N, M, LL268
1. tr. Sut, L, Kl, Trš įstatyti, įtvirtinti: Tvoroje įtaisyti varteliai I.Simon. Įtaisýta varstote (staklėse) lentelė atsisėst Sdb. Užkerta itą dalgakotį, rukavėtį antai̇̃so LzŽ. Jei pjovėjys tura gerai įtai̇̃sęs dalgį, pjauna gerai Krž. Viena rankena įtaisýta [mintuvuose], i spauda aną Brs. Kuodelis ant lentelės intaisýtas LKT314(Ob). Ta [Užgavėnių] boba įtaisýta ant tekinio Sk. Aukštai bokštai išstatyta, viršuj kryžiai įtaisýta (d.) Vlkv. Išdirbino marmuro jo stovylą, kurią įtaisė į mūrą Tytuvėnų bažnyčio[je] M.Valanč. Įtai̇̃sė inkilą medyje DŽ1.
| prk.: Tokį aš jam gumbą kaktoj su samčiu įtaisiau, kad iš karto atvėso rš.
| refl. tr. Ser.
2. tr. Jon, Trgn padaryti kokį kam pritaikytą daiktą: Tokia mašina linam mint buvo intaisýta Dglš. Až pusė dienos ir antai̇̃sė tokią lovą Grv. Blėkele du [ragočiaus] ragelius apkala ir antai̇̃so veršiam jungus, an kaklo aždema LKKII224(Lz). Įsitaisiáu prytaisą musums (musėms) mušti LKT96(Krš). Kas tau intai̇̃sė tokį šakiakotį? Pns. Lopšiukus pabarėse intaisýdavo vaikam Dglš. Seniau ardavo vis arklais: tokie arklai mediniai antaisýti LKT284(Bgs). Reiks klepčius (spąstus) įtaisýti toms bjaurybėms (pelėms) – jau apsikęsti nebgaliu Šv. Kaupuose įtaisydavo vėdinimo angas rš.
| refl. tr.: Buvo įsitai̇̃sęs plūgą in jaučio ir in arklio Gg.
ǁ nutiesti (kelią): Čia tai jau intaisýta geras kelias LKT334(Smal).
| prk.: Aš siunčiu savo angelą pirm tavo veido, kurs įtaisys tavo kelią pirm tavęs NTLuk7,27.
ǁ refl. tr. Gs susisukti, susikrauti (lizdą): Sakau, apeisiu palėpes, gal [vištos] naujas gūžtas įsitaisiusios J.Avyž.
ǁ sudaryti: Sąnariai taip įtaisyti, kad vieno kaulo gale yra įdubimas, į kurį įeina kito kaulo apskrita galvutė rš.
| I anų (aukštesnes pareigas einančių) taip pat gerklės įtaisýtos – taip pat su visais sprogsta (geria) Krš.
3. tr. Lb pastatyti (statinį): Prie to vingio įtai̇̃sė stotį Smln. Grapienė davė lėšų, tai įtai̇̃sė tą bažnyčią Pžrl. Par Varduvą paskuo įtai̇̃sė tiltą Pkl. Par upę pereit yr toks lieptas antaisýtas Kkl.
| refl. tr.: Tasai brolis, įsitaisęs tokius stiprius rūmus, ėmė spausti savo brolius, panorėjo juos visai išvaryti LTR.
ǁ KŽ, Slm, Plšk, Kvr, Ėr, Grz, Lnkv, Lkm įrengti: Gerai įtaisýta krautuvė NdŽ. Antai̇̃sė ituos namus ir gyvena LzŽ. Meistra buvo, intai̇̃sė namus, kur te! Klt. Ant tvarto vandens baseiną įtaisiáu Plšk. Tas malūnas su elektra buvo įtaisýtas i sudegė Ms. Vienas [trobos] galas stovamas, kitas neįtaisýtas Krš. Su rankoms septynius metus išmilžau, paskiau jau tus aperatus įtai̇̃sė Rdn. Pri muno augumo jau čia Viekšniūse įtai̇̃sė valcius Akm. Maniežą parvežė, intai̇̃sė Lp. Turim girnas, bet dar̃ intaisýtos an variklio Kpč. Šventorius intaisýtas lygumiukėj – teip karšta, kad nemona Dgč. Buvo antaisýta apie tą altorių eit keliais LTR(Slk). Katrie gerai įtaisýdavai, daug galėdavai ir su vėjiniu [malūnu] sumalt Gsč. Nori – įtaisysiu, kad vėjas sviestą muštų? P.Cvir. Čia tėvo viskas gražiai rūpinama, įžiūrima, įtaisyta J.Jabl. Tas didikas liepė įtaisyti savo namuose man kambarį J.Balč. Valdžia įtaiso du dideliu sandėliu maistui LTI476. Vislab ant gesinimo įtaisýti KII35. Intai̇̃sė šviesą (elektrą) Dgč.
| prk.: Bažnyčią sau … širdyse mūsų pabudavok ir intaisyk MKr7.
| refl. tr. KII35, Rtr, FrnW, Krt, Smln, Grz, Kzt: Įsitaisė stubą, i nereikia – niekas nemiela [, kai susirgo] Jrb. Galgi kokį įsitaisi̇̀s kambarioką rudenį Skp. Jau naujuose namuose gyvena, labai gražiai įsitai̇̃sę, kaip mieste Krs. Su broliu gyveno, buvo i antrą [trobos] galą įsitai̇̃siusi Vvr. Kalvę i buvo ne baika įsitaisýt – tėvas pinigų neduoda Slv. Daržinė[je] buvo įsitai̇̃sę šiaudūse slaptyklę Žd. Vandens triūbas įsitai̇̃sėm abypusiai stogo LKKIX151(Dv). Buvo anksčiau žmonės įsitai̇̃sę girnas, malūnėlius an maniežiaus Bsg. Jis tuoj atsikėlęs, įsitai̇̃sęs šviesą Sln.
4. tr. Rtr, Š, L, J.Jabl, NdŽ, Rsn, Krtn, Sv įkurti, įsteigti: Jau krautuves įtai̇̃sė, maisto kokio atveždavo Krt. Čia da tik kaimūse valgyklų nė[ra] įtai̇̃sę Lc. Mokyklą prieš karą antai̇̃sė Giriosa GrvT105. [Valdžia] ligonines įtai̇̃sė LKT245(Lg). Kultūros draugija yra įtaisiusi lietuvių kalbos kursus pradedantiems ir pažengusiems prš.
| refl. tr. Tj: Susivienijimo kuopa turėjo įsitaisius knygyną rš.
5. tr. pagaminti, patiekti (valgį): Įtaisė gerą vakarienę Mš. Liepė įtaisyti pietus ir pakvietė brolius savo M.Valanč.
ǁ gaminant įmaišyti: Taisomi vaistai – kad ko neįtaisỹtum piemenės (jaunos vaistininkės)! Rdn.
6. intr., Rtr, Š padaryti kam ką (paprastai bloga), įkliudyti, įkišti: Susiedu dėtas, įtaisyčio anam, nepadėčio Šv. Ot intai̇̃sė man bėdą! Btr. Kad jis (pusininkas) įtaisi̇̀s, tai mes nei sėklos, nei duonos neturėsim Ėr. Anas intaisi̇̀s geriau kaip kitas Sdk. O už kelių dienų to gaspadoriaus pagedo visi gyvuliai, turėjo visus užmušt ir užkast, tai jis tuosyk pažino, ką jam tas kerdžius intaisė BsPIV283. Už tokią kalbą aš tau intaisýsiu penkiolika parų Ut.
^ Vaikas įtai̇̃sė bėdos, tėvas negauna rodos Jnš.
| refl. tr., intr. Rtr, KŽ: Kad įsitaisiaũ su tais vaikais – tokie nevalyvi, tokie rėksniai Š. Tik bėdą anstaisiaũ su tais paršeliais Mlt. Instaisýsiu bėdą, kai pamesiu svetimus pinigus Užp.
ǁ tr. iškrėsti (juoką, išdaigą): Įtaisýti kokį šposą NdŽ. Jam reikia baika intaisýt! Nu ale kokia? Pns. Inpyko bernas, mislija: palauk, aš tau intaisysiu štuką LTR(Dkk).
7. refl. pasirengti (kokiam veiksmui, veiklai, įvykiui): Anas jo žentas ansitaisė keliaut ir nuej[o] LKKII227(Lz).
ǁ nusistatyti, pasiryžti: Buvau įsitai̇̃siusi nieko niekam nesakyti Krš.
8. refl. susitvarkyti, baigti: Jau mes su pjovimu ansitai̇̃sėm, liš liko linai rautie Lz.
9. intr. pradėti, imti ką daryti: Paskui įtai̇̃sė su alūnu vietiniai [kailius dirbti] Grz.
| refl. NdŽ: Paskui instai̇̃sė arkliais mašiną sukt Dglš. Daugiau įsitai̇̃sė skiedrom dengt [stogus] Pšš.
^ Ans neįsitai̇̃so skaityti, kaip Plungė degti Krtn.
ǁ refl. NdŽ, KŽ, Rt, Gl, Skr, Mlk, Sld įnikti, įprasti; įjunkti: Įsitai̇̃sė kas vakarą išeidinėti iš namų DŽ1. Įsitai̇̃sė tą patį kartoti BŽ267. Ir įsitai̇̃sė išvien dejuot Vdžg. Įsitai̇̃so gert tie jauni Sdb. Įsitai̇̃sė degti – iš trijų kartų degė Kuršėnai Krš. Įsitai̇̃sė šernai bulbes knisti End. Višta anstai̇̃sė dienadaržy[je] dėt Tj. Vaikas įsitai̇̃sė rėkt ir rėkia Rm. Vienas šėrikas įsitai̇̃sė miltus vogt Krs. O tos karvės, būdavo, kur įsitai̇̃so viena, te ir visos Paį. Įsitai̇̃sė rytais miegot Jnš.
ǁ refl. Jnšk imti smarkiai ką daryti, įsismaginti: Kai jis įsitai̇̃so eit, tai jo devyni šunes nepagautų Kt. Kaip įsitai̇̃so [kiaulės] lėkt, neužvysi Kvr. Per dieną smulkus lytus pamažėliais dulkino, o ant vakaro įsitaisė visa burna lyti Žem. Matos, ka jau tas lietus įsitaisi̇̀s ilgai lyt Skrb. Žvirbliui bėda tik tuomet, kada įsitaiso pustyti J.Jabl. Kai įsitaisys, būdavo, siausti kalnuose pūga, kai ims pustyt nuo Kazbeko sniegą A.Vien.
ǁ refl. Š, FrnW, Ėr ilgesnį laiką nesibaigti, nusistovėti: Lytotos dienos įsitai̇̃sė J. Ot kad insitai̇̃sė lietus – jau antra nedėlia lija Rod. Instaisi̇̀s jau, dabok, šalčiai Klt. Tu matai, koks šaltis instai̇̃sė apie Grabnyčias! Krd.
10. tr. padaryti tinkamą vartoti, naudotis (padargą, įrankį ir kt.): Tik parišk pakojas, ir audimas bus įtaisýtas Trg. Buvo staklės[e] šešios sienos intaisýtos – neišaudžiau Lel. Kolei intaisai̇̃ audeklą, tai privargsti Aln. Tris dienas dimus taisė ir nieko neišejo, tik Ona pabaigė intaisýt Ds. Kai įtai̇̃so, parodo, tai galėdavau aust, o teip tai nemokėjau Svn. O kas tau intaisė naujaisias stakleles? LTR(Klvr). Dveji treji metužėliai, kaip staklužes taisiau, ateis ir ketvirti, pakol įtaisýsiu JD766. Reikia žagrė intaisýtie, gaspadoriu pasakytie DrskD245. Duok man jaunam rodužėlę, įtaisyk žagrelę (d.) Smn. Intaisykie, tetužėli, naująją žagrelę BsO418.
^ Įtaisė drobę – išaudė tinklą LTR(Kp).
| refl. tr. Imb, Pl, Nm: Staklės išklerusios, i negaliu įsitaisýti audimo LKT109(Kv). Įsitaisýt nebemoka [jaunos], apmest audžiant Alz. Stalatieses instai̇̃sė aust Skdt. Instaisiaũ da tokį audeklioką, ale kad nėr kada audžia Sdk. Tas senelis pamokinęs, kaip reik į stakles įsitaisyti nytis, skietą Sln. Įsitaisė bernytis žagružę, pasijungė šėmuosius jautukus KlvD107.
ǁ N, KŽ suderinti (instrumentą): Intaisyti organai (vargonai) SD355. Užtraukiu strūnas, įtaisau, įtempiu R40, MŽ54.
ǁ Krkl išmiklinti, įpratinti daryti kokį judesį: Jo ranka neįtaisyta, jam negalima duoti į rankas gero dalgio M.Katk. Pamokytas [šieną pjauti] žmogus bemojuodamas pats įtaiso ranką rš.
11. tr. K.Donel1, Up įdirbti, įtręšti: Kap aš buvau intai̇̃sęs savo žemę! Kli. Galulaukė buvo, ale kai intai̇̃sė, tai matai dabar Sdk. Rendauninkas jau tau žemės neįtaisýs! Trk. Daržus dabar intai̇̃so gerai Ad.
12. tr. Š, NdŽ parūpinti, gauti: Jai puikius drabužius įtai̇̃sė Plšk. Jam įtaisiaũ vežimą Jrb. Iš tėvų nėr ką i norėt, kad parėdytų a įtaisýtų ką Slv. Už nunėrimą visokių niekiukų suknikę įtai̇̃sė Krš. Anam įtai̇̃sėm bitis, esam bičiuliai Pvn. Vaikuon dviratį už penkis šimtus įtaisiáu Kv. Dirbau kaip jautis, gyvenimus vaikams įtaisiáu Grd.
| prk.: Įtai̇̃sė vaiką i pabėgo Rdn. Trankykis par naktis su anuo – įtaisýs vaiką, galėsi šokinėti! Šv. Tiek ans žanysias, kol ans vaiką įtaisýs Trk. Klega, ką itą vaiką jai antai̇̃sė Juza GrvT67.
| refl. tr. J, L, DŽ1, NdŽ, KŽ, Kv, Trk, Pln, Plt, Grz, PnmA, Vl, Kt, Trgn, Vj: Kai visa buvom išsipardavę, tai vėl reikia visa įsitaisyt J.Jabl(r.). Įsitai̇̃sėm gerus arklius, tai dabar lengviau ir darbai eina Š. „Kalbos ir senovės“ honoraru aš įsitaisiau rudeninį apsiaustą K.Būg. Tai paskui įsitai̇̃sė i mano tėvas geležinę žagrę LKT190(Šk). Senovės ūkininkai kokį žebenkštuką pamatydavo, tokią karvę įsitaisýdavo – labai eidavo į ranką Vg. Balanai pasibaigė, instai̇̃sėm grikį (spingsulę) Klt. Po tam liktarną įsitai̇̃sėm i skalų nebskaldėm Všv. Tokį sodną įsitai̇̃sęs negersi i nesiusi Akm. Įsi̇̀taisiau birbynę, išmokau grajyti Klk. Įsitaisiáu vieną avilį bičių Pgg. Antai Puidokai buvo įsitai̇̃sę [kuliamąją], par kiemus liuob važiuoti Gršl. Įsitai̇̃sė kiti bliukį, o man ar teko kult su kultuvais Gsč. Aš pirmasiai [geležinį] plūgą instaisiaũ Švd. Mano buvo insitaisýta (pasirinkta) toks kelmas: atsisėdi ir mataruoji meškerę Ob. Tokiu būdu esą galima dideles daugybes gero mėšlo įsitaisyti A1884,78.
| Iš kur tokį vyrą įsitai̇̃sėt (apie atėjusį pas didesnius vaikus mažą vaikiuką)? Krš. Abu durniai netikusias bobas įsitai̇̃sė, tai dabar ir vargsta patys Krs.
^ Prieš nusigyvenimą įsitaiso ožką LTR(Grk). Neturėjo boba bėdos, tai paršelį instai̇̃sė Sdk.
| prk.: Priš amžiaus galą įsitai̇̃sė vaiką – kur mergos protas?! Rdn. Įsitai̇̃sėt tokį pasiutusį vaiką ir augykitės! Sml.
ǁ įkalbėti, įpiršti: Ans norėjo vieną dukterį munie įtaisýti Als. Gerą buvau įtai̇̃sęs (prirodęs) jam žmogų (piemenį) Rm.
| Pri miško galo Virkutis ir įtai̇̃sė anam tą gyvenimą ten Trk.
13. tr. R37, MŽ49, Š, KŽ, LzŽ, Slm pasirūpinti, kad kas būtų kur priimtas, padėti gauti vietą, įstatyti: Įtaisiaũ aš jįjį į gerą vietą J. Čia tokią Adomaitienę įtaisiaũ į virėjas Jrb. Vaikas dar nebuvo įtaisýtas į darželį, ir neturėdavo kur palikt Kn. Par pažįstamus aną ten įtai̇̃sė Šv. Norėjo i muni tatai čia anie įtaisýti ten į tą ubagyną Ms. Nuvedžiau jį prie krautuvės ir intaisiaũ eilios pradžioj Ut.
| refl. Rtr, KŽ: Tokie čia tie darbai, tokios čia tos algos, ale čia įsitaisýt sunku Jrb. Į tokį gerą darbą įsitaisiáu Trk. Instai̇̃sė an darbo Lt. Paskiau kap įsitaisýsiatav, muni priimsiatav Slnt. Ale tu čia ir įsitai̇̃siusi kaip inkstas taukūse Šv. Dabar įsitaisiaũ kaip į devintą dangų Trs. Jie abu prie nuolatinių darbų įsitai̇̃sė Krs. Dėdė įsitai̇̃sė tada krautuvėn dirbt Skp. Jis visur visuomet sugebėdavo turtingai ir sočiai įsitaisyti B.Sruog.
14. refl. LL268, Rtr, DŽ1, Trk, Kv, Plšk, Jnš, Strn įsikurti: Buvo įsitai̇̃sęs prie vieno žmogaus Gršl. Pardevė i tą savo ūkį ir įsitai̇̃sė Endriejave End. Da neintai̇̃sė [pirkios] suvis, ale instai̇̃sė – bi tik savoj Lkm. Kazienės klėtelėj kaip insitai̇̃sė, tai ir neina niekur Km. Jis poniškai įsitai̇̃sė BŽ151. Pri pat kelio i ten įsitai̇̃sė toks vengras, pasivertęs į velnią (ps.) Šv.
ǁ nepageidaujamam kur nors būti, atsirasti, įsiveisti: Šiemet ka buvo insitai̇̃sę briedžiai – prie šulnio guldavo Šd. Kažin ar tik ne šeškas būs į daržinę įsitai̇̃sęs Šv. Mūsų gryčioj šiemet svirplys įsitai̇̃sė Pnd. Vieną dieną buvo meškos į rugių lauką įsitaisiusios LTR(Klp). Ten įsitai̇̃sė tokie kuliganai Žeml. Kad sode prie obelei įsitai̇̃sius šiurpė, tai neraudavom – tegul žydžia Svn.
15. refl. NdŽ, Kpč, Prn užimti patogią vietą (patogiai atsisėsti, atsigulti, atsitūpti ir pan.): Kad guli kralikai instai̇̃sę! Drsk. Šuva įsitai̇̃sė kertėj ir drybso Rm. Akis primerkė Petras, pajudino pečius, geriau įsitaisydamas atgultoj vietoj J.Balt. Katinėlis po egle, po šakom įsitai̇̃so ir atsigula (ps.) Nm.
| prk.: Toks vaikis galėtų pats dirbti, ale ne: įsitai̇̃sė tėvuo ant galvos ir nei ausų sau nekrutina Šv.
^ Įsitai̇̃sė kap velnias į ropes Gž. Įsitai̇̃sė kaip višta ant kiaušių Šv. Įsitai̇̃sė kap šuo kanapėse (gerai, patogiai) Kt.
ǁ įsisprausti: Jau a kur bijojau, ejau, ta (tai) aš įsitaisýsiu į vidurį Kl.
16. tr. surengti, suorganizuoti, atlikti: Vakare universitete įtaisėme visą lyginamosios kalbotyros seminarą Šlč. Valdžiai neleidus paskirtuoju laiku to koncerto įtaisyti, pranešimas apie jį pasirodė laikraščiuose tik už dienos Pt. Draugija įtaisė tris šeimyniškus vakarėlius savo bute rš.
ǁ įvesti: Blaivybę buvo įtai̇̃sęs tas vyskupas Ms.
17. refl. Vdn persirengti kuo: Anas pats insitai̇̃sė až mergutą ir atej[o] pas tuos tvartus arklių vogt (ps.) Lz. Ubage instai̇̃sius nuejo berno namuosna LTR(Slk).
18. tr. gražiai aprengti, aptaisyti, papuošti: Ją intai̇̃sė kap ponią LzŽ.
| refl.: Insitai̇̃sęs kap an mišios Mrc. Žiūrau – eina jaunikis išsiprausęs, visas puikiai įsitaisęs Tat. Rūbų reikia – instaisýt nori, ė dirbt tingi Dgl. Labanoro merginos gražiai instai̇̃sę Sug. Kad ir nevalgęs būsiu, bet instai̇̃sęs Trgn.
19. tr. aprūpinti drabužiais, aprengti: Antai̇̃sėm vaikus LzŽ.
20. tr. išpuošti: Graži Imbrado bažnyčia, labai intaisýta Slk. Žvaguliai žlega, arkliai intaisýta Švd. Nerasit gražesnių [kapinių], kap tę intaisýta Kpč.
21. tr. sukelti (ligą): Tie vaistai gydo vieną, o įtai̇̃so kitą Smln. Matyt, nori su ta amžina kiaušiniene skrandžio opą įtaisyti, ne kitaip rš.
| refl.: Iš daktarų knebinėjimo vėžys įsitai̇̃sė Krš. Įsitai̇̃sė ir įsitai̇̃sė toks karkulys Trk. Įsitai̇̃sė šašiukai tokie nosy[je] Rm. Baimė ema, kad jam nebūtų įsitaisius gelta Grž.
ǁ refl. tr. gauti, susigriebti (ligą): Įsitaisiaũ tokią slogą, kad atkvapo nėr pro nosis visai Jrb. Gėrė ir įsitai̇̃sė ligą Rmš. Kad įsitai̇̃sėm, tai įsitai̇̃sėm visi ligas lig mirties Krs.
22. tr. Sut pasukti tam tikra linkme: Mes ją intai̇̃sėm geran kelian, ana paėmė ne tą kelią Lkm.
| prk.: Tuog tad būdu tur būt intaisýta širdis mūsų DP561. [Šėtonas] visas yra ant to, idant kuo daugiausiai žmonių intaisýtų ing paklydimus DP86.
| refl. KŽ: Įsitaisýk į taką ir nepaklysi pareiti nė par valakus Šts.
23. tr., intr. R292, MŽ390, LL311 nustatyti, sutvarkyti: Įtaisau, davadą, parėdą padarau, rėdau, tvarkau R26, MŽ34. Paikai įtaisýta ant amžiaus galo (vaikai seniems negimsta, nors jiems reikalingesni negu jauniems) Rsn. Taip pats Dievas, mus (lapes) leisdamas, įtaisė – tam, kad šunes negalėtų visų lapių išgaudyti J.Jabl.
24. tr., intr. sugalvoti, sukurti: Tą gaidą (melodiją) vargonykas įtai̇̃sė Ps. Gromatą įtaisau (rašau juodraštį) R121. Jis tei[p] įtai̇̃so, kad ką pasakys, tai visi juokias Skr. Nors ir aš neblogai įšneku, bet jis dar geriau įtai̇̃so Žvr.
25. tr., intr. Krkl, Mšk, Žvr įtaikyti, sugebėti ką kaip reikiant padaryti: Palauk, da turėsi į taktą įtaisýti [kuliant spragilais] Lk. An savo armoškos pradėjau taisyti taisyti – ir įtaisiáu Trš. Neįtaisiáu, kaip ką reik pasakyti Kv. Aš visas gaidas galiu įtaisýti Vgr. Ar neatleistum Barbelės vežimo krauti? Mano merga neįtaiso, – vargas tik! LzP. Mokėjome Kalėdų giesmes iš atminties, įtaisėme balsus, gaidoje sutarėme M.Katk. O šatonas, kaip moka visokius balsus įtaisýti! Krš. Taip įtai̇̃so, kad, rodos, pats Berkis kalba Vdžg. Mūsų prigimta kalba, o įtaisýta (išmokta) ta jau ne tas Krž.
26. intr., tr. įgristi, nusibosti, privarginti, prikamuoti: Jau intai̇̃sė svečiai lig gyvo kaulo Ut. Kad intai̇̃sė tas tavo vaikas, tai vos daturėjau Sv. Neduok Dieve, kaip tas manę įtai̇̃so: visa jam negerai, vis bamba ir bamba Kp. Mint linai oi kaip manę įtaisýdavo! Skp. Su šita smerčia tu teip įtaisai̇̃ (prigąsdini, kad mirsi), kad oi! Skp.
| refl. NdŽ.
27. tr. apgaule įstumti į vargą, įpainioti: Tas žmogus mane labai įtai̇̃sė J.Jabl(Kp).
| refl.: Įsitaisiaũ (besibylinėdamas) J.Jabl(Kp).
28. tr., intr. šnek. primušti, prilupti, išperti, įkrėsti: Va, kelnes suplėšei, mama tau intaisi̇̀s kaip reikia Vdn. Apie vieną žmogų, katras poną intaisė BsPII261.
ǁ intr. sušerti, suduoti, sudrožti: Kab intai̇̃so par pėdą velnias, tai pėdos grendyman linksta (ps.) Azr.
◊ į vãgą įsitaisýti padaryti gerą pradžią: Niekada neina gerai, kol įsitaisai̇̃ į vãgą Jnšk.
pir̃tį įtaisýti paimti į nagą, prigriebti; išperti, primušti: Na, aš tau pirtį įtaisysiu J.Jabl.
rañką įtaisýti įprasti: Įtaisiáu rañką eiti ankstie rytą [daržų] laistyti Krš. Daba anie kaip įtai̇̃sė rañką, taip i darys Lk.
paįtaisýti (dial.) tr.
1. pritvirtinti: Paantai̇̃so ituos jungelius, kur pas spragelus LKKII222(Lz).
2. įrengti: Būsta, kap lietus, tai ir po kluonu paantaisýta [žardai] LKKII225(Lz).
3. padaryti tinkamą darbui: Vyrai paantai̇̃so spragelus, ragotes Lz.
4. refl. gražiai apsirengti: Dabar seloj paanstai̇̃sę kap gorode (mieste) LzŽ.
ištaisýti; Q8, H158, R41, MŽ55, Sut, I, N, M, L, LL203
1. tr. NdŽ, KŽ pašalinti gedimus, padaryti vėl tinkamą naudotis: O grioviukas koks, matai, ka priauga – turi ištaisýt aną, turi grantį (skaldą) nupilt Škn. Kilimą ištaisiaũ (išvaliau) – kaip naujas Ps.
| refl. tr., intr. Rtr, Š: Išsitai̇̃sė [televizorius], gražiai rodo Krš.
ǁ Jd, Skd užlyginti duobes, padaryti tinkamą važiuoti: Ištai̇̃sė, išžvyravo tą kelią Krs. [Kelias] šlapias buvo; daba ištai̇̃sė, išpylė LKT217(Šl). Liepė [ponas] tarnams gražiai ištaisyt kelius LTR(Klt). Buvo medžiai įsvadinti, kelias ištaisýtas Jdr. Pririšk margus kurtelius, ištaisýk man takelius (d.) Jnk.
ǁ panaikinti skyles, užadyti, užlopyti: Dvi ištaisiáu skyles, viena liko – užsiūsu vakare Krš.
2. tr. KŽ pašalinti klaidas, nesklandumus, netikslumus: Ištaisýti rašomąjį darbą, projektą DŽ1. Ištaisýti vertimą NdŽ. Sniege mėtėsi neištaisyti sąsiuviniai sp.
ǁ DŽ1 pašalinti negeroves, trūkumus: Šį trūkumą mūsų spauda turėtų sparčiai ištaisyti sp. Nedelsdamas, su visa energija jis buvo nusprendęs ištaisyti padėtį J.Dov.
| Fizikos – dvejetas?! – Ištaisysiu, yra laiko V.Bub.
3. tr. padaryti geresnį ką prastą, netikusį: Kad but piktai žmonai papuolęs, but ištai̇̃sius Mžš. Jei jau toks gimė, tai nė pats velnias nebištaisýs Šv. Koks gimė, toks ir mirs – niekas ano nebištaisýs Vkš. Ką gi dabar šitas baudimas ištaisė? Ns1851,1. Piktą širdį sunku ištaisýti NdŽ. Tėvus tus davė Dievas dėl paveizdo visims zokaninkams, kad jų paveizdas juoba mumis ragintų kaskarts geresniai ištaisyti širdis savo M.Valanč.
| refl.: Kada tu išsitaisýsi? Rmš. Kartais suaugę išsitai̇̃so, proto įgauna Krš. Niekaip neišsitai̇̃so marti, be vieno galo bloga (juok.) Krš. Pirma tas vaikas toks nei šioks, nei toks buvo, gal dabar išsitai̇̃sė? Mžš.
^ Išsitaisys merga kai karvė trečiu veršiu B.
ǁ refl. atsigauti, sustiprėti: Toks skursna tas paršiukas, kaži a jis išsitaisỹs Jrb. Išsitai̇̃sė, kūnelin meičiukas nue[jo] Dglš. Išsitai̇̃sė kap šuva po metų, o buvo tokia suvargus Mrj. Išsitai̇̃sė ir karvė buvo gera Antr. Paskiau daugyn daugyn to pieno – išsitai̇̃sė karvė Mžš. Galgi palengva sveikata jam išsitaisi̇̀s Krs.
| Mergaitė gudri, tik kad kalba sunku suprast. – Kalba išsitaisi̇̀s Mžš.
ǁ refl. R50, MŽ67, N, Šv, Rk, Svn, Mžš išsigiedryti: Oras in vakarą išsitai̇̃sė Ktk. Iš ryto buvo apsiniaukę, pasku išsitai̇̃sė Ėr. O čia orai išsitaisė, nuvarė paskutinį sniegą nuo stogų ir iš patvorių J.Balt.
4. tr. išgydyti: Ar ištaisýs muni, ar išgydys?! Rdn. Ištaisiaũ bites, jau vėl sveikos Nč. Jei aš stovėsiu prie galvos, tai sakyk, kad jau aš negaliu ištaisyt, jau mirs BsPIV112.
ǁ refl. N, Š, KŽ, Prk, Rs, Gd, Užv, Kl, PnmŽ, Lp pasveikti, išgyti: Iš ligos negaliu išsitaisýti, t. y. išsitvalyti J. Gavau į galvą tokį sukinį, i kažinaičiais a beišsitaisýsu End. Iš šitos ligos da išsitaisýsi Pns. Nuvežė ligoninėn, ir neišsitai̇̃sė – numirė Skdt. Mažu išsitaisỹs tau tie sąnariai Jrb. Negirdžiu, buvau išsitai̇̃sius – vė negirdžiu Vj. Milšim keturis sykius, kol tešmuo išsitaisỹs Jrb. Į pradžią šlubavo [arklys], paskui lyg kad išsitai̇̃sė Skr.
ǁ įdėti plombą, užplombuoti (dantis): Taisė, ale neištai̇̃sė gerai [dantų] Klt.
ǁ atstatyti (išnirusią vietą): Ir teip smagiai jis gavo nuog žmogaus, kad ką tik ištaisė savo sprandą LMD.
5. tr. KŽ, Slnt, Žeml padaryti lygų, neraukšlėtą, neišdrikusį: Surūkšlėtą drabužį ištai̇̃sė jijė, marti, ir tu rukšlas ištaisýk J. Turėsi ištaisýti saujas, išdulkinti tus spalius Tl. Šiaudus išpurtini, ištaisái pasiėmęs, teip išdulkinsi Gršl. Ištaisai̇̃ ištaisai̇̃ tuos šiaudus – ir stogas: pririši, priverži Kvr. Su medinėm šakutėm teip gražiai iškrato, ištai̇̃so tuos javus Mšk. Drėgnai pagadai esant, reik lengvai tabokų lapus nuimti nu šniūrų ir ištaisyti lapus, kurie būtų sukrypę S.Dauk. Išskalbti siūlai lengvai nugręžiami, sruoga ištaisoma rš.
^ Verkdamas kaktos neištaisýsi Rdm, Žsl, Gr, LTR(Mrj, Zp, Jz, Lp, Slk). Verkdamas kaktą neištaisýsi, o juokdamasis dantų nepakavosi Igl. Su rėksmu kaktos neištaisýsi Pnd.
| refl.: Kai supyksti, raukšlės pasidaro, o paskui jos n'išsitai̇̃so Jrb.
6. tr. išnarplioti, išpainioti: Suvelsiat – mums visam būs mėnesie darbo, kol beištaisýs [ūdas] Plng. Ažsibūrė siūlai, nė ištaisýt Ds.
| refl. tr.: Išsitaisýk vadeles ir virvę Pns.
ǁ refl. Sut prk. išsipainioti, išsivaduoti, išsisukti: Pilotas …, idant iž tų visų vargų ištaisytųs, nuvesdino jį karaliausp Herodop DP166.
7. tr. Auk ištiesti: Atsiklaupia [nusikaltęs vaikas], rankas ištai̇̃so viršun Drsk. Stovi [vaiduoklis] rankas ištai̇̃sęs – einu pačiupinėsiu Žln. Nei ing čia sulenkt galiu [pirštų], nei ištaisýt galiu Kpč. Tai suraitoja daktaris koją, tai ištai̇̃so Drsk. Žiūrėk – sparną ištaisýsiu, vėl intrauksiu (ps.) Žln. Nedavė [lietus, šalna] man, linelio (dat.), nei stogelio ištaisýtie, valaknėlio sudrūtytie, sėmenėlio sunokytie (d.) Vlk.
ǁ Sdr padaryti tiesų, nesulinkusį, ištiesinti: Kariuomenės mokslas kuprotam ištai̇̃so kuprą, sveikam kriauklus įlaužia Š. Mėnasį išgulėjo pakabintas – koją reikia ištaisýt Sug. Puolė lazda an piršto – jau tik sulinko; kalvis ją ištaisė BsPIV274.
| Ištaisi̇̀s [storą, išvirtusį] pilvą valdiška duona (juok.) Kpč.
^ Kuprotą tik kapas ištaiso LTR(Vl). Pūsk nepūsk – vis tiek per uodegą karvei ragų neištaisýsi Lš.
ǁ išskleisti sulankstytą, sudėtą: Ištaisýk staltę, pažiūrėsim Pv. Ištai̇̃so ryšuliuką ant stalo Dg. Ištaisýk prieš langą [audeklą], geriau matysis Svn. Vieną naktį išejo prie ežero. Tę moterų buvo ištaisyti audeklai LTR(Srj).
ǁ ištempti: Liuob ištaisýs ant viršaus skūrą, apačio[je] medis Yl.
ǁ Nm, Kč, Srj išplėtojus paskleisti: Veža an pievos [linus] ir ištai̇̃so Mrs. Tris ketrias savaites laiko an lauko ištaisýtus [linus] Kpč.
| refl.: Meškauogės išsitai̇̃sę kap paklotės Mrc.
ǁ Nm paguldyti ištisą, ištiestą: Ištaisė vilką ant mėšlų, atskaitė vilkui iš tiesų LTR(Btr).
^ Tavo miela ant kalnelio kai linelis ištaisyta (d.) Prl. Kad tę juos an lentos ištaisýtų! (toks piktas mirties linkėjimas supykus, netekus kantrybės) Krsn. Kad taũ ištaisýtų vilkas, tokį gyvulėlį! (keik.) Arm.
| refl.: Ot jau ir išsitaisei̇̃ (atsigulei) kap penimė! Lp.
ǁ refl. Lp, LTR(Mrc) išsitiesti: Aš neužmigtau išsitai̇̃sius Vlk. Guli an pečiaus išsitai̇̃sęs Klt. Ežis susitraukia ir vėl išsitaiso Lp. Gyvatė buvo išsitai̇̃sius, ne susrietus Vrn. Kap pasliduosi, tai ir išsitaisýsi Pns. Lubos teip buvo žemai, jog mažiausias žmogus vos galėjo išsitaisyt rš. Ji (ragana) išsitaisė an ližės, kad Pinčiukas ją da pečiun šust LTR(Kb).
ǁ refl. pargriūti, parvirsti išilgam: Tik brinkt ir išsitai̇̃sė vyras an žemės Pns. Bėgau bėgau, tai kap išsitaisiaũ! Vrn.
8. tr. DŽ1, Ps, Nv, Knt padaryti tvarkingą, švarų, gražų: Ištaisýti sodai NdŽ. Tą kiemą gražį jau ištai̇̃sėt? Trk. Kapai kaip gražiai ištaisýti yr Sd. Rąžės krantos yrai ištaisýtos Plng. Aš darželį teip ištaisaũ gražiai Sdb. Ten ežės tos ištaisýtos, žinai, gražios Trk. Kad ištaiso jos darželius kaip bitelės korį LTR. Ta sodybikė ve kokia buvo graži, ištai̇̃sė ją kai stiklą Srd. Gyvenimą ištaisė, kaip sakoma, skambamai Žem. Ryga labai ištaisýta RdN.
9. tr. kurį laiką tvarkyti, prižiūrėti: Ištaisiáu kapus keturius metus, kiek to [v]andens išvilkau! Krš.
10. tr. Kp, Rz išdoroti, išdarinėti, išvalyti: Ka parvažiuosi, ištaisýk tas žuveles Žr. Marti ištai̇̃so paukštį, nuneša motinai ir duoda valgyti (ps.) Vkš. Žarnas ištaisýti ne taip jau malonus darbas Krp. Bjauriausia yr vyšnė, kol aną ištaisái Krš. Gyvulį papjovė, ištai̇̃sė ir sušaldė, reikia pjaustyt – negalia Slm. Medkirtys papjovęs vieną jautį, ištaisęs įdėjo katilan, pradėjo virt MPs.
11. tr. NdŽ išimti šovinį iš šaunamojo ginklo lizdo.
12. tr. pakloti (lovą): Jie visi įejo nakvynės prašyti, bet nieko nerado – visur buvo dyka, tikt puikiausios lovos ištaisytos BsMtII178(Tl).
13. tr. KŽ, Jnšk aprengti, apvilkti gražiais, puošniais drabužiais: Ka tiek ištaiséi, išrėdei tą savo dukterį! Skd. Taip jau turi̇̀ ištai̇̃siusi tą savo mergelką! Šv.
| refl. Š, NdŽ, Rmš, Ub: Visi išsitai̇̃so, ir aš išsitaisýsiu Prn. Teip motriška nešpetni dar, ka išsitai̇̃so, išsidažo Trk. Išvažiavo, išsitai̇̃sė kaip ir pamergys Slm. Išsirėdžius išsitaisius kaipo lelijėlė, su auksiniais žiedelėliais ir su vainikėliais LTR(Upn).
ǁ Skdt aprūpinti naujais, gražiais drabužiais: Jų mergos labai ištaisýtos Klt. Tą vieną mergytę turėjo, tai išrėdyta, ištaisýta buvo Bsg. Žmoną teip ištai̇̃sė, kad atrodo kaip ponia šilkuose Jnš.
| refl. Mlt: I daba y[ra] išsipuošę, išsitai̇̃sę, visko tura, – nėra kantinys (patenkinti) Ms.
14. refl. Sb persirengti kuo: Užgavėnių žydais išsitaisýsiam, išsitepsiam Klk.
15. tr. Sk, Gsč išpuošti, išgražinti: Tą palaidinukę da kiaurai ištai̇̃so Bsg. Kaip ištai̇̃sė mūsų bažnyčią! Šd. Kalėdom ištaisýkit egliutę kuo puikiausiai Trgn. Tiktai sienas taigi reikia ištaisýt (dažant išmarginti) Pnm. Privažiavom margus vartus, didžiai ištaisýtus (d.) Kl. Randame stalą ištaisýtą kaipo altorių, lino žiedu apdengtą, gabiją užšviestą JR88.
| refl.: [Vaikai] miško kvietkais apsikaišę, gieda giesmes išsitai̇̃sę DrskD251.
16. tr. P, KŽ, Vad padaryti kokį daiktą: Ką tu nori iš tos lentos ištaisýt? Skr. Ten lapės urvus y[ra] ištai̇̃siusios Vgr. Ka važiavom į vestuves, tokie bromai ištaisýti Akm. Pašventorė[je] ištai̇̃sė kryžius, padirbo suolelius sėdėti Jdr. Teip ištai̇̃sė šakes, kad nepasakysi Ob. Daba tai graži duona buvo. Kur jie tokią ištai̇̃sė (iškepė) – nė suplyšus, nė sudegus Jnš. Tas tėvas ištaisęs Striubauseliui balną, pabalnojęs gaidį S.Dauk. Užvis tus audeklus ištaiso rietaviškės mergaitės M.Valanč.
| Ličbos ištaisýta (skaičiai surašyta) GrvT7. Mama tai mūsų gerai ausdavo, raštus visokius ištaisýdavo ausdama Mšk.
| refl. tr. Rtr: Tas ličynas antsidėjo, visokias išsitai̇̃sė Lnk. Išlupau akminą ir išsitaisiau tokią skylę, kaip tiktai galiu aš išlįst Sln.
ǁ Klk nutiesti (kelią): Daba ištai̇̃sė čia geresnį kelią Krž. O ten į pajūrį antai yr puiki keliai ištaisýti Plng. O dabar žiūri – keliai ištaisýti, visur vieškeliai padaryti Upn. Nei išskyniau skynimelio per žalią girelę, nei ištaisiau vieškelelio in margą dvarelį (d.) Tvr. Po tą parką ta (tai) ten buvo visokių alėjų ištaisýta Lž. Upelio jau nebėr, daba ištai̇̃sė (iškasė) griovį Slč.
ǁ užtverti (tvorą): T[v]oros nū medžio ištai̇̃somos Krg.
17. tr. Vgr, Kv, Žg, Upn, Sug pastatyti (statinį): Ka dabar kas atiduotų tą mišką, puikiausį namą galėtų ištaisýti Všv. Degutinė išmūryta, ištaisýta Krs.
| Kas ten par pylimai ištaisýti! Trk. Ka čia tas žmogus neatejo sklepalio ištaisýti – ot būtų gerai uogoms pasidėti! Plt.
ǁ DŽ1, Als, Klk, Skp, Brž padaryti vidaus įrengimus, įrengti: Ištai̇̃sė, išgražino vaikams darželį – žiuba žiuba! Krš. Pirkią ištai̇̃sė, apšaliavojo Lz. Priš tą karą ka jau pasistatėm, ka buvo kambariai jau ištaisýti! Vgr. Tą namelį i pastatė, i ištai̇̃sė – vyras su nagais Mžš. Seklyčią ištai̇̃sė kaip bažnyčią Jnš. Jiedu tą butelį teip gražiai ištai̇̃sė, padarė kaip didžiausius pakajus BsPIV106.
| refl. tr.: Anys naujus namus pasistatė, kad išsitai̇̃sė kambarius! Skdt. Vieną kambarelį neišsitai̇̃so, o jau žilą plauką tura End. Dabar tai išsitai̇̃sė, tai ką gi, labai išsitai̇̃sė dabar Skrb. Jezavitai, padirbusys vieną pusę klioštoriaus, ištaisės ten pat sau koplyčią M.Valanč.
ǁ iškloti, padengti: Lizdelis yra viduje dailiais ir minkštais gaurais ištaisytas I. [Karalius] tuoj įsakė ištaisyti juodai kambarius, iškelti juodus šydus LTR(Zp). Liepk visą kelią ir bažnyčią ištaisýtie raudonu aksomu (ps.) Rdm.
18. tr. sukurti: Apie Daukniūnų kaimą aš pats buvau ištai̇̃sęs dainą Krč.
19. tr. Žg, Rdn, Ėr pagaminti (valgį): Ištaisýkit gerus pietus Sn. An veseliu būdavo visa ko ištaisýta Vn. Ištai̇̃so tų grybų, tų uogų visokių Kv. Prieina linai mint – reikia vis viena ištaisýt [valgyti] kap kokiai veseliai Ad. Tegul jam ištai̇̃so pusrytį iš tų gėrelių (ps.) RdN. Tai ką dabar, pon, tamstai reik vakarienės ištaisyti? LTR(Sln). Žuvį ištaisýti gražiausiai mokėjau Krš.
| refl. tr. Dglš: Šitai giedojom kalnus – kaip gražiai visokio [valgio] išsitai̇̃so! Gršl.
20. tr., intr. Upt, Jnšk padaryti, nuveikti: Ji dar šiandien ką apsiėmusi ištaisỹs NdŽ. Tai tu gerai padarei, ištaisei̇̃ KII359. Su savo klykimu nieko neištaisysi N. Tu man nieko neištaisýsi, kad ir į teismą paduosi Žvr. Visos nusirėkusios sto[vi] prie grabo, i ką tu ištaisýsi! Jrb. Aš nežinau, ką jisai ištaisỹs, kai aš numirsiu Stak. Reikės jau pačiam dirbt, ponas, kitaip jau nieko neištaisýsi Skr. Tai matai, ką ta tavo geroji Onutė ištaisýt moka Plv. Bobos dar̃ geriau ištai̇̃so kap vyrai Žln. Susibėgo i nieko n'ištai̇̃so Vlkš. Nieko nebištaisái (nebesugebi), matau NmŽ. Tie žyniai nieko neištai̇̃so Rsn. Kitas, kad ir gerą galvą tura, nieko neištai̇̃so Akm. Nieko neištaisýsi, jeigu jau jo naguos pakliuvo Sv. Reikia teip ištaisýt, kad niekas negertų Rm. Kad reiks mirt, nebe ką ištaisýsi Grž. Mat ką gali̇̀ ištaisýt girtas! Škn. Ką man padarys: pasprangys pasprangys (neduos valgyti), aš sena – ką jie iš manęs ištaisỹs! Sk. Matydamas nieko n'ištai̇̃sąs, išėjęs pabutšaliais šlaistės Jrk106. Ką vienas lietuvninkas seime ištaisys! I.Simon. Kaip gal vanduo tokius didžius daiktus ištaisyt? prš. Tie darbai tau per sunku yra, tu vienas tatai negali ištaisyti BB2Moz18,18. Šis žodis daugiaus ištaisė, nekaip ans mislijo Ns1850,2.
^ Tą patį ištai̇̃so tie šventiejai, tie prakeiktiejai Krš. Sa geru daugiaus ištaisai nekaip sa piktu B615.
ǁ išdarinėti: Ką motynos matytum, ką ištai̇̃so su vaikais [kariuomenėje], nedetūrėtum Rdn.
ǁ atlikti, įvykdyti: Dvi giesmes ištaisýsiu (prisiminusi pagiedosiu) Ad. O gal kaip norints reik ištaisýti tą dainą Varn. Pons …, kad urdelį n'ištaisiaũ, tuo mušė per ausį K.Donel. Kas užduota, išvesti, ištaisýti KII35. Jozua ištaisė prisakymą, sau duotą BB1Mak2,55. Tuogi ir žydų žemėje norėjo ištaisyti savo urėdą BPII113.
ǁ NmŽ, Krtn, Lk pataikyti, įstengti ką kaip reikiant padaryti, atlikti: Ans neištai̇̃so (gerai neištaria) to žodžio Jn(Kv). Jau mūso vaikas „r“ ištai̇̃so pasakyti Krt. Mes taip jau nė neištaisýsiam (gerai nepapasakosim) Vgr. Reikia žiūrėt, kur iškilot, kur ištaisýt (gerai pririšti) karves Skdt.
ǁ turėti naudos, laimėti, pasiekti: Iš tų kiaušinių juk nieko n'ištaisai̇̃ – šįmet jie pigūs Jrb. Jis prie karaliaus nieko n'ištaisys KBI15. Kurgi aš dabar neperpykęs būsiu, tokį ilgą čėsą sugaišęs, o nieko neištai̇̃sęs Sch161.
21. tr. KŽ, Tlž, Trk, Jnš, Skrb padaryti, iškrėsti (juoką, išdaigą, pokštą): Kokių visokių šposų ištaisýsam susirinkę Lk. Ans ka įsigera, ta i ištai̇̃so gražias komedijas Kv. Iškalbingi žmonys labai juokų ištai̇̃so Šv. Ot ištai̇̃sė baiką, kad jau geresnės nereikia Pns. Matai, da kokią linksmybę ištaisi̇̀s Slk. Aš jiem tokį juoką ištaisýsiu, ka anie i verks, i juoksis Všk.
| Kad ištaisýdavo (išgąsdindavo) mergaites, tai geriau, kaip reikia Skp.
ǁ NdŽ, Sv padaryti kam kokį blogumą, nemalonumą: I nulėkė lapė, visą kelią mislydama, ką čia tam vilkui ištai̇̃sius (ps.) Ps. I ko neištai̇̃so tie žmonių liežuveliai! Krš. Ot žentas ištai̇̃sė! Dbk.
ǁ apkalbėti, apšmeižti: Visaip tave ištai̇̃so su kalbom Jnšk. Jis mane kad ištai̇̃sė visam sodžiuj! Jnšk.
ǁ Skr, Upt išbarti, išplūsti, išpeikti: Ištai̇̃sė aną tėvai, ta užsiuto Krš. Ištai̇̃sė visus, ka labai netikę, tik anie [geri] Krš. Teip ištaisi̇̀s, kad nei akių neturėsi kur dėt Sv. Šilkų drapanėlėm neaptaisė – visokiais žodeliais jau ištai̇̃sė (d.) Brž.
ǁ išpeikus pašalinti: Ją ištai̇̃sė iš vištų [fermos] Jnš.
22. intr. sudaryti kokią nuomonę apie ką: Ištai̇̃so, kad anos vaikas geriausis, o jug velnias! Krš. Taip ištai̇̃so, kad aš kalta Krš.
| refl.: Anos išsitaisýs (mokės pasirodyti geros), o aš paliksu kalta Krš.
23. tr. NdŽ, KŽ, Sb išruošti, išrengti (kur eiti, vykti): Ištai̇̃sėm sūnų, mokslan kad eitų Š. Reik į mokyklą šešius vaikus ištaisýti – tikra bėda! Krš. Ištai̇̃sė ją medžian karnų lupt Lz. Ištai̇̃sė any ganyt veršelį tą bernuką LzŽ.
| refl. KŽ, Grž, Slč: Visa bėda, kol iš namų išsitaisai̇̃ NdŽ. Moters ilgai taisosi, lig išsitai̇̃so iš namų Š. Išsi̇̀taisiau i nuvažiavau pas daktarą Als. Ar tu beišsi̇̀taisysi šiandien? Skd. Kol į jomarką išsitai̇̃sė, ir pietai atejo Vkš. Durnius pasipjovė savo kumeliuką ir išsitaisė į kelionę LTR(Pp).
ǁ išleisti: Ištai̇̃sė vaikus į žmonis – visus pramokė, akis atprausė Rdn. Dukterį ištai̇̃sė, devė visą pradžią gyvenimo Rdn. Duktaite mano, ka tu išaugtai …, aš tave ištaisýtau až jaunikio LKKII221(Lz).
24. tr. Brb padaryti tinkamą, parengti, sutvarkyti kuriam tikslui: Rūbai ištaisýti, tik tu eik! Adm. Sėmenis ištaisýs, išvėtys i veš parduoti į Liepoją Gd. Teip ištaisáu [grūdus], ka gali sėti į dirvą Lkž. Ištaisiaũ (išgalandau) kirviuką, koks aštrus dabar Rm. Stalas ištaisýtas, svečių laukiam Prn. Viskas namie jam ištaisýta Lb. Ištaisýti stalai, viskas sudėta Všv. Ten bus del mumis stalai ištaisýti, baltom skotertimi užtiesti LB272. Kad čia būtų suolai ištaisyti, kad čia būtų svočia pasodinta JV761.
ǁ apdoroti, apdirbti: Pabrike ištai̇̃so linus, mas neklojėjam Krš. Linus ištaisýsi, suverpsi, išskalbsi kartkartėms, ka nebūtų nė kokio spalelio, kad būtų puiki drobelė Lpl. Nebėra su kuo linai gražiai ištaisýt Kvr. Tuos pakulinius lininius kol juos ištaisai̇̃, kol juos išmini … Mšk. Gul motulė paguldyta kap linelis ištaisýtas, kap drobelė išbaltyta (d.) Vlk.
ǁ Drsk suverpti: Aš dukrelės neklausysiu, plonai linus ištaisýsiu (d.) Kb.
ǁ priderinti: Prie dainų balsus ištaisýti J.
25. tr. išdirbti, išpurenti, padaryti tinkamą sėjai (žemę): Išdirbo, ištai̇̃sė [laukus] – kas dobilai, kas javai, gyvoliai ganos! Krš. Darželis nedidelis, ištaisýs sau su arkliais, išgyvens Pln. Kęsynai, pelkės – ištaisýk tokią žemę! Krt. Ištaisýt žemę reikėjo, būtum turėjęs javų Srv. Dabar, kai išarė, ištai̇̃sė – puikiausias šienas Jnšk. Tą liekną ištai̇̃sė ant laukus Všk. Par mus dirvoną ištai̇̃sė Sug. Ažuėmė daržą vaisingą, dirvą ištaisytą Gmž.
| refl. tr.: Triobas išsistatė, žemę išsitai̇̃sė Krs. Čia gavom keturis ektarus, išsiplėšėm, išsitai̇̃sėm Krtn.
26. tr. NdŽ, KŽ, Alk, Rt, Štk parūpinti, gauti: Vaikinas ištai̇̃sė sau naujį drabužį, naują stubą J. Brolis ištai̇̃sė man visus rūbus, tėvai nedavė nė skatiko Š. Didelius batus ištaisiáu vyruo Krš. Kokį dešimtį tūkstančių ištaisỹtumiam tavie Všv.
| refl. tr.: Ir rūbus išsitaisýdavau, ir teip viso turėjau Sdk.
| Aš išsitaisysiu kur sau lygų bernelį (d.) Nm.
ǁ aprūpinti: Ginklais ištaisyti N.
27. tr. išsirūpinti, kad kas būtų kur priimtas, gautų vietą, liktų kur: Kas čia ištai̇̃sė jums tą sklypą statyties mieste? Krš. Pakėlė [Čerskį] į Kermeliškės klebonus ir dar ištaisė jam vietą mokytojaus Vilniaus mokslinyčio[je] M.Valanč. Ištai̇̃sė, ka paliktum [senutė] numie Rdn. Ištai̇̃sė, ka neėmė į karūmenę Krš.
28. iškelti (vestuves, pokylį): Ot, tai vieną metą tai buvo puikias ištai̇̃sę Užgavėnes! Krp. Kad ištai̇̃sė pabaigtuves gaspadorius! Švnč. Kad ištai̇̃sė dukteriai vestuves, tai net visos apylinkės jaunimas paūžė Lkm. Kai numirsiu, tai nors pakravus ištaisýkit Trgn.
| refl. tr. Str: Voversiukas in dirvono išsitai̇̃sė didį bolių (d.) Švd.
29. godžiai išvalgyti, išgerti, išlesti: Ištaisiaũ bliūdą virtienių, dabar esu pilnas Jnšk. Ištaisýk visą butelį – gal ir jusi Krš. Paukščiai užpuola uogas ir kaip matai ištai̇̃so Upt. Vištos par vasarą kokį pūrą ištai̇̃sė miežių Lnkv.
30. primušti, išperti: Kad ištaisiaũ lazda šunį! Rš. Ištaisiaũ kelis kartus diržu Dg. Piemenį ištai̇̃sė ištai̇̃sė – žinos dabar vasarojų ganyt Jnšk.
ǁ intr. smogti, suduoti, sušerti: Kad ištaisýsiu aš tau ausin, tai neplepėsi, ko nereikia! Rš. Par vieną ausį, par kitą ausį ištai̇̃sė ištai̇̃sė! Lnkv.
ǁ tr. išmušti: Ledai užėjo i ištai̇̃sė paukščius, i daržus sumušė Ps.
31. tr. smarkiai sulyti: Nu i ištai̇̃sė, net po liežiuviu šlapia! Sv.
32. tr. šnek. apgauti, apsukti: Sukčiai teip ištai̇̃sė vyrą, kad paliko be nieko Jnš.
ǁ išvogti: Jam tuos septynis šimtus i ištai̇̃sė Dl.
33. tr. išeikvoti, prašvilpti: Visą tėvo ūkį ištai̇̃sė su savo gėrimu Ps.
34. tr. ištrypti, išniokoti: Jauniklė karvė ištai̇̃sė burokus Dkšt. Nutrūkta šiąnakt arklių ir ištaisýta avižos Ds.
ǁ sudraskyti: Vilkas keturias aveles papjovė: ištai̇̃sė, ir tiek Pš.
35. tr. iškastruoti: Du meičiokai reikia palikt veislei, o kiti možna ištaisýt Ds.
36. tr. Rš išžaginti, išprievartauti.
◊ añtausius (ausi̇̀s) ištaisýti Gs, Užv suduoti (per veidą): Ausi̇̀s ištaisýsu, i nebmonysys (nebedarysi niekų) Vvr. Ištaisýsu ausès gyvatei! Krš. Ántausius ištai̇̃sė visims tokims bulkinams Brs.
káilį (kalniẽrių, krãmę, kùprą Šl, nùgarą, skū̃rą Mrj) ištaisýti Gž, Sb, Ps primušti: Ištai̇̃sė kalniẽrių mūsų Pranui – šventas paliko Srv. Girdėjau – per balių ans kailį vėl anam ištaisęs KlK10,45(Škn). Tau ta krãmė tujau būs ištaisýta LKKXXI193(Pln). Aš tau, tinginy, ištaisýsiu kùprą! Kt. Būtum ištai̇̃sęs nùgarą, ir neitų į vakaruškas Šlv.
kójas ištaisýti galą gauti, numirti: Kad tu sa kójas ištaisýtai! Rod.
liežùvį (liežiùvį) ištaisýti kalbėti nestačiokiškai: Možnėt ir gražiau ištaisýt liežiùvis Ad.
marmū̃zę (murzẽlę, smùrglį, snùkį) ištaisýti suduoti (per veidą): Snukiùs mas jums ištaisýsma Ub. Ištaisýsu tau marmū̃zę, žinosi tada! Šlu. Jeigu neliausys, aš tau murzẽlę ištaisýsiu Yl. Kad ištaisýsu smùrglį, tai žinosi liežuvio nelaidinti! Brs.
pir̃tį ištaisýti primušti, prilupti: Ištaisýsiu aš tau pir̃tį, kad skūra atšoks! Ds.
ringès ištaisýti privalgyti: Nu, vaikai, galit ištaisýt ringès, ba priviriau gerai Al.
nutaisýti Š, Rtr, KŽ; N
1. tr. pašalinti gedimus, padaryti tinkamą naudotis: Laikrodis kaip reikiant nutaisýtas DŽ1. Nutaisýti automobilį NdŽ.
ǁ pašalinti klaidas, nesklandumus: Labiausiai reikėtų įprašyti kuningiją, kad ji, išdavinėdama maldų kningas …, nutaisytų kalbą A1884,147.
2. tr. NdŽ, Mrj, Šv taisant sugadinti: Taisė taisė tą laikrodį, kol visai nutai̇̃sė Skr. Nu i nutai̇̃sė tas kalvis tau dviratį! Kv. Taisei taisei ratelį ir nutaisei̇̃ Ėr. Taisė taisė par kelius kartus man tą vatinį ir nutai̇̃sė Jnšk. Taisytas drobužis tankiau nutaisýtas Rdn.
ǁ Ser taisant pridaryti klaidų.
3. refl. KII220, KŽ nusigiedryti: Nenusitaisiusi diena MŽ465. Po pietų kad nustai̇̃sė ir oras Sdk. Žiūrėk, kaip dangus nusitai̇̃sė – nė vieno debesėlio nebeliko Vb. Po Jo kojų buvo kaip gražus safyras ir kaip paveikslas dangaus nusitaisiusio BB2Moz24,10.
4. refl. KŽ pailsėti, atsigauti.
5. tr. Jd gydant labiau susargdinti, nugydyti: Tie vaistai muni nutai̇̃sė Krš. Taisė daktarai, visai nutai̇̃sė – ką nemirė Krš.
| refl.: Bestaisydamas kitas ir nustai̇̃so Adm.
6. tr. padaryti patogų, lygų, apdailinti: Menturį paskui nutaisai̇̃ (apdroži), kad muštokėn lįst[ų] Antš. [Medpadžių] apačią nutaisýdavo gražiai, viršus skūrinis Sdb.
ǁ suformuoti pagal tam tikrą pavyzdį: Pagal pavaizdos arba skvarmo nutaisýtas, padarytas I. Neturiąs pavidulo, nenutaisýtas I.
nenutaisýtai
nenutaisýtinai
7. tr. iškloti, nubarstyti: Kelias pėdų pėdoms nutaisýtas Vgr. Vai kad mes žinotūm, tai mes nutaisytūm tėvuliu kelelius TŽI280. Išėjęs ponas žiūri – kluonai dega, šiaudais nutaisytas kelias LTR(Vlkv).
8. tr. sutvarkyti: Nuejom, bulbes nuakėjom, nutai̇̃sėm Krš. Nutaisýsim, kap naujas bus kapčius LzŽ.
| refl. LVII871.
9. tr. Krtn, Rm išdoroti, išdarinėti: Žąsį nutaisiaũ Lp. Iškapojau iškapojau [vištas], nutaisiaũ – turgun! Mžš. Parneša broliai zuikį numo, marti nutai̇̃so, paduoda motinai valgyti (ps.) Vkš. Ta nutaisė žuvis, sudėjo į keptuvę ir ėmė čirškinti ant ugnies J.Balč.
ǁ Bsg nuvalyti: Nutaisýk grybus vakarienei Sdb. Par sekmadienį morkas nutaisiaũ Krs. Nurauti i nutaisýti burokų arą – rublis Krš.
| refl. tr.: Aš pirmoji visą brokų (runkelių) normą nusitaisiaũ Krs.
ǁ nuimti ir nuvalyti, nudoroti: Devynias vagas tik tenutaisiáu Krž.
| refl. tr.: Daržus nusitai̇̃sė, nusidirbo Trk.
ǁ apšvarinti: Tas su šepečiu atbėgo, tujau nušvietė, nutai̇̃sė Žlb.
10. tr. nukloti, nurinkti patalynę: Nutaisiáu lovą, parklosu Krš.
11. tr. LL209, Š, NdŽ, KŽ, Ds, Sv nurengti, nuvilkti (drabužius): Nutaisýk vaiką, aš einu prie šieno Bsg. Aš jau buvau nutaisytas gulti, bet dar mačiau įbėgusią moteriškę Vaižg.
| refl. tr., intr. Š, NdŽ, KŽ, Krtn, Vdk, Šmk, Žgn, Sdk, Brž, Jnšk: Nusitai̇̃sė drobužius i nuejo miegoti Šauk. Atsiguls nenustai̇̃sęs, paskui jį tąsyk kaip mešką, ligi nutaisai Ds. Priepirtė padaryta nusitaisýt, drapanom pasidėt Vd. Kogi nenusitai̇̃sęs atsidriblinai lovon! Nusitaisyk ir gulk Krs. Nusitaisė plikai ir perbrido par upę LMD(Rz).
ǁ prievarta nurengti ir pavogti drabužius: Brače, vakare kaži kas pamiškė[je] aną nutai̇̃sė Kv. Aure, Dūdą buvo užstoję (užpuolę) – i nutai̇̃sė, i pinigus atėmė Mžš.
ǁ nudengti: Aure, Petras nutai̇̃sė tą katuką (dėžę), tai jau obaliai apšalo pavirš Mžš.
| Stogai nutaisýti (nuardyti), lapais užtaisyti Lbv. Nuo tų nevienodų dresvės ypatybių paeina visi tie atsitikimai, kuriuos regime medžiui džiūstant arba kad jį nutaisome (nulupame) A1884,59.
12. refl. Vlkv nevykusiai, prastai apsirengti, apsivilkti: Taip nusitai̇̃sęs, kad gėda eit prie žmogaus Skr. Supratimo jokio netura: kad nusitai̇̃so, ta kaip sena boba Šv.
13. tr. išgražinti: Žalsva suknikė, gėlėms nutaisýta Krš. Par vestuves žmonės visą kiemą nutai̇̃sė, nustatė Bsg.
ǁ nuimti papuošimus, pagražinimus: Nora [vaikai] tortą nutaisýti – aptaisymus nuės Rdn.
14. tr. Lž, Vgr, Slm padaryti kokį daiktą: Teip, rodos, pečius nutaisýtas yr geras Slnt. Tas kirvukas buvo nū titnago nutaisýtas Prk. Jis kad nutai̇̃so krėslus – yr ko žiūrėt Ėr. Velnias nuėjęs į mišką, nudirbęs, nutaisęs [vilką] iš samanų Sln.
| prk.: Neprieteliai pas save vilioja, žabangus po mano kojų nutaiso Tat.
| refl. tr.: Žiema artinasi, reik nusitaisyti šiltesnius rūbus TS1903,7.
15. tr. pagaminti (valgį): Įkaito troba – dvi žąsi nūtai̇̃sė Pj.
16. Skrb, Jnš, KzR suteikti veidui ar balsui tam tikrą (paprastai apsimestinę, dėl kitų akių) išraišką: Kai teip pasakiau, anas nutai̇̃sė tokią rūgščią miną, kad mane net juokas paėmė Lel. Jau taip nutai̇̃so snukį, rodos, kad nekalčiausias avinelis būtum Šv. Geras žmogus: šypsenikę nūtai̇̃sęs ir ateina Grd. Aš linkterėjau ir stengiausi nutaisyti užuojautos kupiną veidą I.Simon. Tei[p] tai baisi stačiokas, o kai prie svetimų, tai jau kad nutaisỹs tą savo balselį! Lkč.
| refl. tr.: Ko tas nusitai̇̃sęs šikančio miną? Ar.
17. tr., intr. Alk sąmojingai, įdomiai pasakyti, nupasakoti: Nusako nutai̇̃so kaip čia buvę Rm. Jis kad ką nutaisỹs, tai tik juokis Prn. Nutai̇̃sė ans gerai – visi kritom iš juoko Kv. Kožnas toksai kareivis, kaip štai aš esu, moka tiktai su kalavija kapoti, bet ne liežuviu ką gerai nutaisyti I.
ǁ tr. iškrėsti (pokštą): Ot tau ir nutai̇̃sė štuką! PG.
| refl. tr.: Sau juoką nusitai̇̃sė Dkš.
ǁ intr. nei šį, nei tą pasakyti, nušnekėti: Na, tu, tėvai, čia tai nutaisei̇̃, nušnekėjai Šil.
18. tr. KŽ, Nm nustatyti, sureguliuoti, padaryti tinkamą darbui (padargą, įrankį ir kt.): Kas moka nutaisýt tą žagrę, tai gera būdavo art Vlkv. Reik mokėt žirkles nutaisýt (išgaląsti), o tei[p] tai nepakirpsi Jrb. Nutaisyti reik pečių duonai Šts. Moka grėblį padaryt, žagrę dailiai nutaisyt LTR(Klvr). Visi gaspadoriški padarai taip gerai nutaisyti kaip muzikanto smuika Tat. Kad kuliamoji mašina žirnių nesuskaldytų, reikia ją tinkamai nutaisyti J.Krišč.
| refl. tr.: Pagal radiją laikrodį nusitaisýk Snt.
ǁ KlvrŽ, Ėr, Grz apdoroti, apdirbti: Ka švari būs, gerai nutaisýti – aukštesnę kainą gausi Knt. Aš mokėjau linus nutaisyti, kad būtų spindą ir svarbi Ggr. Ne vieną birkavą linų esu kaip šilką nutaisęs rš.
ǁ Ser suderinti: Visi muzikės rykai vienaip nutaisyti buvo prš.
19. intr. I nutaikyti (į taikinį): Jeig būt pataikę, ta būt nieko nelikę – nepataikė, nenutai̇̃sė Gršl. Prisispaudė prie peties gvintinį šautuvą ir taip tvirtai nutaisė į patį pirmąjį priešininką Vaižg.
20. tr., intr. Trk tiksliai, kaip reikiant padaryti, nutaikyti, kiek ar kur reikia: Nūgavines, košes taip nutaisiaũ virti: nebeliko – nebetrūko J. Nutaisýk suolą į pat sykį, į mierą, t. y. nulykuok J. Magdė nenutai̇̃sė į viralą druskos dėjusi ir persūdė NdŽ. Dabar nebdirbu [kastinio] – daug su anuo vargo: reik dideliai nutaisýti Lpl. Jaunas arklys nenutai̇̃so traukti, tįsčio[ja] Šts. Tas daktaras gydyti nenutai̇̃so Šts. Nutaiséi žmogų [paklausti], kurs žino KlvrŽ. Nenutaisiáu pečių iškūrenti, ir apdegė duona Krtn. Bėgdamas nenutaisiau išpulti pro langą – įpuoliau į duris Slnt. Niekaip kopūstams rūgštumo negaliu nutaisýti Vkš. Čia moterys ilgiausiai sugaišta, kol prieš veidrodį nutaiso skarytės užrišimą rš(Kp).
| refl.: Nusitaisiáu čia eiti, ir paklaidino muni vel[nia]s Šts. Nusitaisaũ, kiek reikia šilimos [sviestui mušti] Ėr.
ǁ refl. prisitaikyti: Ir aš žodį pasakiau nutai̇̃sęs[is] Dr. Nusitai̇̃sė, kaip nieko nebuvo, ir pagreibė piningus į kišenę Vvr. Nusitaisęs ejau piningų kasti Pln.
ǁ tr. numatyti, įspėti: Nenutai̇̃so žmogus savo mirimo dienos Šts.
ǁ refl. pasitaikyti: Nelygu, kaip nusitai̇̃so kiaulės: kartais ema peną, kartais neema Šts.
ǁ refl. MŽ, N, KII359, KŽ pavykti, nusisekti: Labai nusitaisęs alus R405. Čia nusitai̇̃sę (gerai suaugę) linai, nieko netrūkę Šts.
| impers.: Nusitai̇̃sė linus nustovinti Šts.
21. nuėsti, nuvalgyti, nugerti, nuraškyti, nulesti: Kiškiai ežią nutai̇̃sė Grž. Nutaisiaũ kilbasos galą, ir tvirta man paliko Jnšk. Priruošta, pritaisyta visko tiek, kad, rodos, tris dienas gerk, valgyk, vėl gerk, ir vis tiek nė pusės nenutaisysi J.Balt. Uogas visas nutai̇̃sė tie vaikai Vb. Kaipmat i nutai̇̃so, i nugeria tuos uogas tie špokai Mžš.
22. tr. šnek. nugirdyti: Teip prūselį nutai̇̃sė, kad tas nuvirto ant suolo Klvr. Vakar nutaisiaũ jį kaip reikiant Jnš.
| refl. Jnš, Rmš, Ktk: Nuejo pasitaisyti ir vėl nusitai̇̃sė Krp. Tę visi buvo nustai̇̃sę gražiai Pns.
23. prilupti, nuperti, nučaižyti: Kad nutaisýsiu, tai žinosi bliaut be reikalo! Dgl. Radai agurkuos – reikė niekam nesakius nutaisýt botagu par blauzdas, ir baigta! Ds. Neklausyk tu tėvo – nutaisi̇̀s diržu, ir bus tau! Ėr. Kol susizgrimbu, kol atšokstu, išruožuoja jis (kerdžius) man visą kuprą, nutaiso blauzdas J.Balt.
ǁ TS1897,5 užmušti: Aš sykį su lazda penkis žvirblius nutaisiaũ Gž.
24. apgauti, apmauti, apsukti: Mainėm arkliais, ir kad mane nutai̇̃sė, tai nutai̇̃sė: davė visiškai nuo kojų nuvarytą arklį Š. Ot nutai̇̃sė nabagą: atvažiavo ir be arklio, ir be pinigų Dbk. Pastaiko ir ne žioplius nutaisýt Užp. Bobas da greičiau nutai̇̃so Erž.
ǁ Srv, Vad, Ds apvilti, suvedžioti (merginą).
ǁ nulupti, apiplėšti: Juokdamos lig siūlės nutai̇̃sė [mokesčių agentas] Trk. Tu pasrodyk te – tuoj nutaisi̇̀s Ut. Nutai̇̃sė tą čystai ir išvažiavo Slm.
ǁ atimti: Anas visa pavogė, viską nutai̇̃sė Sl. Nutai̇̃sė jam visus pinigus tie žul'kai Č. Kad teisių jiem nenutaisýtų! Slm.
ǁ nugalėti, aplošti: Klebonas visus nutai̇̃so [kortomis] Rm. Išlindo antras velniūkštis, ir tą Meškausis nutai̇̃sė VoL329(Jnš).
◊ káilį nutaisýti primušti: Aš tau tuoj káilį nutaisýsiu Antz.
kójas nutaisýti pastipti, nugaišti: Kuilys nuraudonavo visas ir nutaisė kojas, veterinoriaus nesulaukęs J.Balt.
pataisýti Š, L, KŽ, DŽ1; Q651,652
1. tr. SD189,133, SD167,181,275, R, MŽ, N, Sut, M, LL106, Rtr pašalinti gedimus, padaryti tinkamą naudoti: Dziegorių pagedusį pataisýk J. Žiūrėk, kad patai̇̃sęs vėl nepagadytai Dkš. Būdavo tokių žmonių, tokių senelių eidavo, ka reikdavo pataisýt ar dengt [stogą] PnmŽ. Klojimas buvo – nugriuvo, i niekas nebepatai̇̃so LKT218(Šl). Kas pataisỹs, jei ne patys?! Pgg. Pataisei ratelį – nuo dantų sopsto (tam kartui) KlK42,79-80(Aln). Galiu ratus pataisýt, drobynėles padaryt Dv. Miestelio šaučius ne tik pataiso, jis ir naujus [batus] pasiūna Lš. Turi tą tiltą pataisýt, jeigu tavo daly papuolė Škn. Anas prismano – patai̇̃sė mašiną Klt. Nenulaužykit skrynių kojeles – nepataisýste be Tilžės dišėrėlių LB28. Pataisýti drabužį, kelnes NdŽ. Didesnis daiktas yra padaryt tatai, ko niekad nebuvo, neg pataisyt, kas buvo DP585. Geras žmogus buvo ir darbštus: tai grėblį padarydavo, tai kokį padargą pataisydavo rš. Atnaujint, pataisyt SD315. Nepataisomas SD10.
^ Veiku pagadinti, bet neveiku pataisyti S.Dauk. Lengva pagadinti, sunku pataisyti LTR(Vl). Greitai pagadinti, bet negreitai pataisyti LTR(Šl). Ne visi moka pataisyt, bet visi sugadint LTR(Brž). Žmogus pagadina, žmogus ir pataiso Blv.
| refl. tr., intr. Rtr, L, NdŽ, Slm: Reikia pinigų šiam tam, ar tas arklas pasitaisýt, ar kas Alz. Muno buvo sutrūkę kinkymai, ir aš įsinešiau į trobą tus kinkymus pasi̇̀taisyti Als.
ǁ padaryti tinkamą važiuoti, šalinant nelygumus: Kur kalva, pirmiau patai̇̃sė [kelią], o kur loma – paliko Jrb. Kelius patai̇̃sė – geriausi Bsg.
| refl. tr.: [Ir seniau,] būdavo, pasitaisỹs [kelią]: atveždavo žvyros iš kur, pasipildavo LKT217(Šl).
ǁ palopyti: I marškinius išvelėja, i patai̇̃so, o jai neduoda i rubliaus Klt.
ǁ kitaip perdaryti, pertaisyti: Palaikė suknelė buvo, tai pataisýta, indėta prieky lentelė Klt. Kada tujen važiuosi podykis, atvežk tą kietą padušką, aš ją pataisýsiu Mžš.
2. tr. pašalinti ar nurodyti klaidas, apsirikimus, nesklandumus: Surašydamas daugybę pataisytinų tos kalbos pasakymų, duodu po jų tuojau ir savų sakinių J.Jabl. Antras pataisýtas leidimas NdŽ. Klaidą pataisýti NdŽ. Nelabai blogas straipsnis, truputį pataisius galima dėti ir į „Trečią frontą“ J.Balt. Negerą žodį pasakė, tai tu pataisyk, pamokyk, kaip geriaus pasakyt Ašb. Visas sodžius pamena, kaip jisai net kunigą pataisė V.Krėv.
| refl. Sut, Š: Apsirikau ir vėl pasitaisiaũ KŽ. Netrukus skaitytojo balsas prikimo, jis ėmė painiotis ilguose sakiniuose, bet vėl įtempė jėgas ir pasitaisė skaitydamas V.Myk-Put.
ǁ pašalinti negeroves: Pataisýti finansinę padėtį NdŽ. Tai, kas yra įvykę, jau nepatai̇̃soma NdŽ. Susizgribo vargšas, norėjo viską pataisyti, bet nebibuvo jau laiko M.Valanč. Pataisomasis egzaminas Ser. Abudu nusmelkė skausmingas nujautimas, kad vyksta kažkas baisaus, lemiamo, nepataisomo V.Myk-Put. Pataisyk piktą gyvatą, idant piktai nenumirtumbei DP584.
patai̇̃somai adv.: Liga gali progresuoti ir nepataisomai sugadinti klubo sąnarį rš. Jis vilkosi šaligatviu, neaiškiai suvokdamas, kad įvyko kažkas nepataisomai baisaus J.Avyž.
| refl.: Ji nežinojo, ką daryti, kad padėjimas pasitaisýtų NdŽ. Tautrimui išėjus, kiek pasitaisė kebli padėtis I.Simon. Jis turi pasitaisýti iš aritmetikos NdŽ.
3. tr. SD1131, LL166, KŽ, An pagerinti ką suprastėjusį, netikusį: Valgio skonį pataisýti NdŽ. Torpė labai patai̇̃so žemę Krš. Ar patai̇̃sėt alų, kur nerūgo? Upt. Liepos mėnuo patai̇̃sė: kai tik užlijo, viskas užsikūrė (ėmė labai augti) Erž. Vakar lytus ka užrėžė taip gerai, ale daržus tai patai̇̃sė Žlp. Su beržo lapais plaukus patai̇̃sė Lc. Jau čia nei iškreipsite tų žodžių, nei pataisýsite PnmŽ. Matau, kad daug kas netvarkingai, neteisingai eina, tik pataisýti neįmanoma Plšk. Apetitą rasi i patai̇̃so biškį šnapšė nu kirmino (gyvatės) Krt. Ką jaunikis pagadino, tą piršlys pataisis Ukm. Man dainos gyvenimą patai̇̃so (padaro mielesnį, lengvesnį) Pš. Ar prisižadi savo elgimą pataisýt? Smln. Pokalbis su Dulke Kristinai pataisė nuotaiką J.Dov. Kaip ten būtų su dvidešimt dviem skyriais, šis dvidešimts trečiasis pataisys viską Blv. Garbę savo pataisyti norėjo S.Stan. Duod, idant stipriai jau gyvatą maną pataisyčia ir ant geresnio atmainyčia DK145. Ir pataisys savu metu mūsų gendančiuosius kūnus DP185.
| impers.: Pataisė kelią (daug prisnigo) – nors armotas vežk LTR(Kvt).
| refl. intr., tr. Vvr, Slm, Pn: Jų santykiai pasitai̇̃sė NdŽ. Javų kaina pasitai̇̃sė NdŽ. Imbiero į burną su medum – pasitai̇̃so balsas Krž. Mano sveikata labai greitai pasitai̇̃sė Plšk. Viskas ant gero pasitaisýs Plšk. Pirma nė kalbėt negalėjo, dabar jau kalba kiek pasitai̇̃sė, jau galiama susišnekėt Krs. Jam reikia pasitaisyti sveikata, atsigriebti J.Jabl. Kaip jau prisigimėm, jau kalbos nepasitaisýsme Erž. Jam iš karto pasitaisė nuotaika, ir taip smagu, kad jis beveik pats kištųsi į tuos senių ginčus I.Simon. Gaspadorius per pričinią velnio pasitaisė (pralobo) ps. Kai atleis, i tie keliai pasitaisỹs (pasidarys neslidūs) Jrb. Kai kelias pasitaisi̇̀s, tai nuvažiuos Jnšk. Dabar pasitai̇̃sė burokai, galgi bus Mžš. Reikės šarmo užvirint ir užpilt – pasitai̇̃so svogūnai Kdn. Nuo švento Jono pasitaisi̇̀s aviža Klt. Šitie kviečiai pastaisė LTR(Slk).
ǁ SD176, KŽ, Blv, Užv, Šv, Klt, Žl patobulinti, perauklėti: Atkaklaus nepataisýsi NdŽ. Jis mani nė pataisỹs, nė pagadys Jrb. Vagis paskutinis buvo, o aš pataisiáu Krš. Karuomenė patai̇̃so žmogų Mžš. Tėvas devė į tą pasturgalį i tą vaiką patai̇̃sė Yl. Kalėjimai juk nepataiso žmonių, tik visai juos pagadina J.Bil. Nepatai̇̃somi (nesiduoda pamokomi) šios gadynės vaikai Krš. Puikus žmogus, bet nepataisomas svajotojas V.Myk-Put. Daugumas vaizduojamų valdininkų – tai nepataisomi girtuokliai, kyšininkai, aferistai rš.
^ Vieną žodis pataiso, o kitas nė lazdos neklauso LTR. Darbas žmogaus nepagadina, ale tik patai̇̃so Trgn. Geras drabužis blogo nepataisis, menkas gero nepabaidis LMD. Rambaus arklio ir lazda nepataisys TŽIII384. Gera boba blogą vyrą patai̇̃so Pnd. Greičiaus vienas piktas tris geruosius pagadina, o neg trys gerieji vieną piktą pataiso DP514.
| refl.: Bijau, drebu dėl savo nedorybių, bet nenoriu pasitaisýti KŽ. Aš rašiau jiems laiškus, kad jie nors prieš mirtį pasitaisýtų Jrb. Jeigu ana nepasitaisýs, tai vyras tarkuos nugarą Šv. Gyvena gerai, matai, iš pijoko i pasitai̇̃sė, i ką tu padarysi Trk. Yr pasitai̇̃siusi – gal praeiti pro šalį be mieto (juok.) Slnt. Kitą savaitę vėl atjojo: jei jau nepasitaiséi, da gulkias – vėl gausi lupos Jdr. Pasitai̇̃sė sūnus, jau malonesnis Pv. Kas žino, gal ir pasitaisi̇̀s, gal maž dabar nebegers Krs. Jis nėra blogas berniukas, – suklydo, bet ir vėl tuojau pasitaisė prisipažindamas K.Bink. Vai, nemainyki mane, mergelė, aš pats pasitaisýsiu JD175. Mąstau visas nuodėmes …, ketindamas pasitaisyt DK68. Bet pirm apisakiau tiemus, kurie buvo … cieloj žemėj Judėjos …, idand pasitaisytų ir atsigrįžtų Dievop Ch1ApD26,15.
^ Pasitai̇̃sė kap (kai Krn) šuva po metų Plv, Sn. Po (Nuo Ob, Ėr) metų ir šuva pasitai̇̃so Slk. I tu kai šuo nuo metų pasitaisýt žadi Prng. Pasitaisys kai kalė po pirmų vaikų Rs. Jeigu suklydai, nesigėdyk ir pasitaisyt LTR(Smn).
ǁ refl. FrnW išsigiedryti: Maž in rytdienos oras pastaisi̇̀s Ktk.
4. tr. Vrb, Al, Smn, Slv, Sug pagydyti: Medus skrandį patai̇̃so LKT111(Kltn). Beržiukai, pavasarį ką tik išsprogę, uždegimą patai̇̃so Krž. Daktarai pasakė, kad patai̇̃somas žmogus Klt. Nepataisi̇̀s akies, kad išdeginta lėlė Btrm. Kaip aš (giltinė) stovėsiu pas kojas ligonio, tada tu jį pataisysi, uždavęs noris kokių žolių BsMtI123.
| prk.: Kokį ligotą, šlubą [arklį] čigonai su botagu patai̇̃so Mšk.
| refl. tr.: Mano vyras eidavo miškan, sako, aš nervus te pastaisaũ Pnd. Moteriškė gėrė gėrė alyvą ir pastai̇̃sė inkstus Drsk.
ǁ užplombuoti (dantį): Tu duok dantį pataisýt, ka matai, kad kiauras Rg. Dantuose ka yra skylutės, jie patai̇̃so [arkliui] Žg.
ǁ refl. R36, MŽ48, N, Rtr, KŽ, Nv, Trk, Kb, Dg, Plm, Krs, Lb, Skdt, Lel, Sld, Vj, LKT340(Ign) pasveikti, pagyti: Ne iš daktarų pasitaisiáu – iš žolikių Krš. Anas jau pastai̇̃sė, ryt eis darban LzŽ. Uogų paėdei, pieno pagėrei – pasi̇̀taisysi greitai Krš. Kur ans ten pasitaisýs, kad jau viena koja grabe gulia Šv. Bet ta karvė mun i nebipasitai̇̃sės i dideliai ana draskės Akm. Nu nagatkų arbatos gerklė pasitai̇̃sė Vkš. Jis nuo šito diegliaus nepasitaisi̇̀s Alv. Gydytojų nebuvo: jei pasitaisi̇̀s – testaiso, jei mirs – temiršta Eiš. Nėr čia ko be čėso raudot, gal do pastaisi̇̀s Mlk. Širdis pastai̇̃so, kai vaikščioji Šmn. Valgyk, kvapu nepastaisýsi! Adm. Žmogus … išvarė ir trečią [velnią], o mergina nuog priepuolio pasitai̇̃sė MitII188(Bs). Pasitaisysi čionai, po pušynėlius vaikščiodamas J.Bil. Ir pasitaisė kūnas jo (raupsuotojo) kaip mažo vaikelio SPII181.
| prk.: Po vakarykščiai reikia pastaisýt (atsipagirioti) Ktk.
ǁ atstatyti (išnirimą): Glimštelėjus, pasisukus ieško, kas moka pataisyt Sln.
ǁ išmasažuoti, ištrinti: Magdė mun sprandą patai̇̃sė, buvau nugulėjusi Vkš.
5. tr. nupenėti, nušerti: Karvikę būtumėm patai̇̃sę ir pardavę Ll. Davė avižų ir tuoj patai̇̃sė arklį Sr.
ǁ refl. L, Vžns, Slm, Trk, Šk pariebėti: Jis iš veido atrodo pasitai̇̃sęs Jnšk. Ans jau pasitai̇̃sęs, nebėr toks sudžiūvęs Vkš. Jis dabar labai pasitai̇̃sęs, papilnėjęs, kogi ne: pavalgęs, pamiegojęs, ligoninė[je] prižiūrėtas Krs.
ǁ refl. KŽ įgyti jėgų, atsigauti: Arklys pasitaisė [nuo avižų], kap išeina an kiemo, pašokinėt mėgina Lš. Duokit man ben kiek pastaisýt, aš išeisiu Imb. Keletą dienų turėjo be darbo pasiilsėti, kol atgal pasitaisė Žem.
6. tr. padaryti tvarkingą, lygų, pritinkantį: Pataisýk užuolaidą – negražu, kai taip sutraukta DŽ1. Ji patai̇̃sė ant galvos skarelę NdŽ. Patai̇̃sė priegalvį Vr. Vaikut, pataisýk (pakurstyk) ugnikę Grk. Eikše, aš tau pataisýsiu – kelnytės nulėks Alks. Kad aš žinočia, kad mano būtų, aš persikelčiau per Nemunėlį, aš pataisyčiau jai vainikėlį LTR(VšR). Ant galvelės rūteles pataisė, ant rankelių žiedelius užmaustė LTR(Klvr).
| refl. tr., intr. Šmn: Atsisėdusi pasitai̇̃sė suknelę DŽ1. Jis pasitai̇̃sė ant nosies akinius NdŽ. Pasitaisýti prieš veidrodį NdŽ. Duoj pastaisýt, bo nugrius našta nuog pečių LzŽ. Pasitaisýk kelnes – vaikštai kaip smukčius! Snt. Diržas persisukęs, pastaisýk Pv. Lengvu rankos judesiu pasitaisė šviesius plaukus, sudėtus aukšta kupetėle V.Bub.
7. tr. padaryti tiesų, ištiesti: Pataisau, tiesumi darau SD189. Labai klampi buvo [pieva], tai jos (karvės) an šono atsigula, kojas patai̇̃so, pakelia tas kojas, [atsigula] an kito šono, i tei[p] brenda ėsti tą žolę LKT219(Grnk).
ǁ refl. išsitiesti išilgam:
^ Ar jau geresnis ligonis? – Bus geriau, kap an lentos pastaisi̇̀s (mirs) Lp.
8. tr. Šv, Vvr, Km, Kp sutvarkyti, apšvarinti, apsodinti: Biškį an kapų padirbu: kam kapus pataisáu, kam paleju, kam paravėju Žd. Mano darželis pataisýtas buvo Bsg. Patai̇̃sė tėvo kaupą (kapą) labai puikiai Plšk. Tep ją mylėj[o], o nenueina nei kapo pataisýt Pv. Jis mum ir bulbas pasodino, ir daržą patai̇̃sė Krs.
9. tr., intr. N, KII40, NdŽ, Všv, Lk, Plt, Kl, Lnk, Vkš, Gdž, Rgv, Krkn, Skrb, Trgn, Ds pakloti (lovą, patalą): Gal nori lovą patai̇̃somas Lkv. Kaip atsikėlė, teip i paliko nepatai̇̃sę lovų Slnt. Jaujuj pataisiaũ jam šiltą vietą Ob. Da, būdavo, marškas užkloju, o šiandiej nebepataisiaũ [lovų] Kp. Patai̇̃sė jam patalą, nu tai jis pernakvojo Antš. Buvom patai̇̃sę dvi lovas, sakom, gal bus svečių Krs. Gulėti jai pataisė minkštutę lovelę su raudonais šilko pagalvėliais, prikimštais mėlynų gardžiai kvepiančių žibučių J.Balč. Gana dūdos beklausyti, reik patalą pataisýti JD1532. Aš pataisiau patalelį šešių kartų priegalvelių KlpD12. Madlė dar nepataisė mano lovos, aš norėčiau eiti atsigulti, – skundžiasi senis anūkui I.Simon. Ji sustūmė du suolus, pataisė guolį ir užpūtė žiburį V.Bub. Benutis guli, kojas atsukęs į vežimo galą, jam taip pataisyta, kad galva yra daug aukščiau rš.
| refl. tr., intr.: Aš pasitaisýsiu asloje ant šiaudų NdŽ. Alkierukė[je] pasitaisiáu gulti Žr. Galit į stubą pasitaisýti ant grindų [miegoti] Plšk. Lovą gausi pats pasitaisýti Vkš. Pastaisýk lovą, ir gulsme Lp. An sofos pasitaisiaũ minkščiausiai Skp. Atsikėlęs tuoj pasitaisýk lovą, nepalik kaip kiaulių migio Skrb.
^ Meškos eidamas medžioti pataisykis lovą, o šerno – grabą S.Dauk. Kaip pasitaisysiam, šiteip ir atsilsėsiam brš.
10. refl. apsirengti, apsivilkti (drabužiais): Sodietiškai pasitai̇̃siusi moteriškė NdŽ.
ǁ LKT241(Pš), Dr, Vž persirengti kuo: Pasi̇̀taisys šitai Daukanto nabaštikė liuob gerve, įeis Kal. Žydais, būdavo, pastai̇̃so, tai kumelį injoja gryčion [per Užgavėnes] Krns.
11. tr. papuošti: Mums nėkumet tėvai eglelę nepatai̇̃sė Klk. Ten gėlę pataisýsiam, jau i būs vardo diena Skd. Vaikai užsimetė, sako, pataisýk eglutę Dj. Pakabino užkabus ir pataisė visą bažnyčią BB1Mak4,51.
| refl.: Kitas liuob raitas jos pasitai̇̃sęs, arklį apsistrajijęs Krt.
12. tr. Klk, Sd, Kri, Zr padaryti kokį daiktą: Patai̇̃so rėmelius tokius uždaromus – džiovindavo sūrius Ps. Namie verpdavai, namie ausdavai, drabužį pataisýdavai stiprų, gerą Gsč. Būdavo ir viedrai mediniai pataisýti, ir milžtuvės medinės buvo, viskas Kdn. O ta morė buvo pataisýta motriška, buvo pastatyta an tos šlajės Vvr. O tretįjį [kvartūgą] suardysiu, kaldrą pataisysiu D82.
| prk.: Vieną vaiką patai̇̃sė i mirė Pvn. Vaikis vaiką buvo mergei patai̇̃sęs Šts.
| refl. tr. L, Ps, Plng, Mžš, Bsg: Reik prisirinkties paparčių, pasitaisýti sienikelį ir an paparčių gulėti Akm. Meškerę reikia pasitaisýti balandžio mėnesį – žuvys kibs Vkš. Daba žmogus gyveni ant savęs: ką pasitaisái, tą i turi Skd. Tas nagines naujas buvo pasiraukęs, jau pasitai̇̃sęs Lnk. Tai pasku gi mušdavom [kiaušinius], ridinėdavom, loveliukus pasitaisýdavom Dj. Jos (bitės) kaip pasitai̇̃so ten tuos korius – nedėdavai ten korių niekas [į kelminius avilius] Mšk. Inkarą pasitaisiau iš didelio akmens, kurį netikėtai radau ant kranto J.Balč. Jis sau ypatišką vamzdelę pasitaisęs nor birbyt prš.
ǁ refl. susidaryti, atsirasti: Jeigu didelis šaltis – barškuliai pasitai̇̃so ant rauktų, panagys užeina [skalbiant eketėje] Grnk. Iš misos toks rūgštelis pasitai̇̃so, ir žmonys gera (geria) tą rūgštelį Plng.
ǁ Šlčn, Gdl nutiesti (kelią): Pri ežero kareiviai kelią patai̇̃sė Gd. Pataisýta čia tiesiai – seniau aplink reikė važiuot Sdb.
| prk.: Šitai eš savo angelą siųsiu, kursai pirm manęs kelį pataisys BBMal3,1. Adomas … kelią mums ing rojų patai̇̃sė DP40.
| refl. tr.: Jis sugalvojo pasitaisýti kelią NdŽ. Žemaičiai buvo pasitai̇̃sę vingiuotus kelius Pp.
| prk.: Mes sau patys kelią ant puolimo pasitaisom prš.
ǁ užtverti (tvorą, gardą ir pan.): Jau tu gardą pataisei̇̃ vištų gerai! Jrb. Kitam gi liks, kap gerą pataisýsi [tvorą]! LKT365(Vlk).
| refl. tr.: Kas liks, tas pastaisi̇̀s [tvorą], o man gana jau bus: pastaisýsiu an tos dienos LKT365(Vlk).
ǁ susukti, sukrauti (lizdą): Erelis lizdą patai̇̃sė PP11.
^ Pirm pataisyk gūžtelę, paskui gauk vištelę Pšl.
| refl. tr.: Varna eglės viršūnė[je] pasitai̇̃sė sau lizdą PP68. Savo siūleliais vikšras apsivynioja ir pasitaiso iš jų minkštą šiltą lopšelį rš.
ǁ Pn padaryti ką tam tikro pavidalo, suformuoti: Tėvai, pataisýk lysves, reik jau agurklus svadinti Šv. Iš maldrų (meldų) kūlį pataisýdavom ir plaukdavom Slč. Reikdavai iškult par rudenį, kūlius pataisýt, ka gražūs būtų Mšk. Vieną kartą mažas vaikelis stoviąs ūlyčioj, rankeles į kišenėlius susikišęs, o turėjęs į špygas pataisęs Sln. Duobikę patai̇̃sė, įdėjo sviesto LKT135(Dov).
| refl. tr.: Kad linus verpėm, reikėjo pasitaisýti kuodelius Klp. Duobelę tokią pasitaisýsi i tropysi įmesti po tris guzikus (toks žaidimas) Ms.
13. tr. pastatyti (statinį): Bitėm namelis tokis pataisýtas Dgp.
| refl. tr. Kdn, Jdr: Pasitai̇̃sė trobelę tokią ir ans ten gyveno Šts. Jam davė tris desentinas miško išsikirst ir pasitaisýt gryčią Kri. Pasitaisýdavom diendaržius, karves suvarydavom Ps.
ǁ Tl, Klk, Trk, Plng įrengti, įtaisyti: Pataisýs senikei kambariuką an taukšto, i galės gyventi Krš. Tokį plėšrų žvėrį beauginąs, narvas, sako, pataisýtas Nv. Kunegaikščiai sulaidoti sklepūse, anie (sklepai) jau yr pataisýti gražiai Rt. In dvie[jų] galų namas, patai̇̃sė – leis vasarotojus Klt. Kuknelę patai̇̃sė, tai dabar abi verdas valgyt Skdt. Būdavo pataisýta tokia dalgė, nukerta ant ją [linų galvutes] Všk. Pataisýti velenai trys toj (linų minamojoje) mašinoj Vb. Aukštai buvo rieklės pataisýtos, i ten sustatė linus – par visą pirtį Klp. Su didžiu įtempimu vedė ūkę, arba gaspadorystę, važiojos po savo valsčius, pataisė Varniūse daug butų M.Valanč. Žabangus pataisyti N. Kam pataisýti pinkles NdŽ. O pagonys, aplinkui gyvenantys, kaip girdėjo altorą vėl pataisytą …, papyko anys didžiai BB1Mak5,1.
^ Pirmiau pamatą pataisyk, tada namą statyk LTR(Jnš).
| refl. tr., intr. Eig, Ėr, Pš: Antrame gale pasitaisiáu kuknę – pasidirbinu i gyvenu Trk. Dabar aš turu pasitai̇̃sęs sukamas dumples, su koja minamas Pp. Tokias sūpiekles pasitaisýdavo, supdavosis Gsč. Da trobelė tebėr, y[ra] žmogus įsikūręs ir gyvena, puikiai y[ra] pasitai̇̃sęs Pkl. Užsidirbsiu daug pinigų ir pasitaisýsiu visa kaip reikiant NdŽ. Būtum viską pastai̇̃sę abudu gražiai Skp. Nebuvo kaip pasitaisýti geriau gyventi Yl. Kurkės dobiluos pastaisýta [perėti] – du kiaušinius rado Ob. Šeškas tura urvą pasitai̇̃sęs Prk. Kas neturėjo kalvarto, pasitaisýdavo ant verpstelio [verpti] Ps.
14. tr. įkurti, įsteigti: Pataisė kursus suaugusių Ps. Ir eš pataisysiu savo ryšį terp manęs ir tavęs BB1Moz17,3. Dievas iš dangaus karalystę pataisys, kuri niekada neišpūstij[a]ma yra BBDan2,44.
| refl. tr. Tl, Kv: Da pasi̇̀taisiau darželį, prisisėjau visokių kvietkų i pati džiauguos Vkš. Papyko žmonės ir atskirai pasitai̇̃sė kapus Svn.
ǁ parengti, sudaryti: Litanija lietuviška pataisyta pagal vieros chrikščioniškosios Mž552. Iš tų aprašų Etikus buvo pataisęs trumpą išrašą S.Dauk.
15. tr., intr. N, J pagaminti (valgį, gėrimą, ėdesį ir pan.), patiekti: Gerai pataisýta mėsa NdŽ. Aš tau pataisýsiu gėrimo NdŽ. Ką patai̇̃sė, tą turi ir valgyt Rmš. Nieko nėra, nė nežinau, ką pietų pataisýt Slv. Ka žinočio, ką mėgsti, pataisýčio ko skaniau Šv. Arbatą tiktai lėtą (nestiprią) pataisýk Lkv. Moku pataisýti iš trušėnos, ale nenoru terlenties Krš. Eik į sodną pavaikščiok, kol aš pataisýsu valgyti Žr. Šeimininkė pataisýs krienų dar pri tos meisos šviežios Tl. Paskiau aguonas sumals, pieną tokį pataisýs Akm. Kol tus pietus pataisýs, padėjo keptos žuvies šaltos Trk. Py ropių su lupinoms reik pataisýti baltojo sviesto (kastinio) Klp. Pieną surūgina, mėtų įdeda ir patai̇̃so sūrį Antš. [Reikia] eit pataisýt vištom, pataisýt kiaulėm Mžš. Tokių skanių baravykėlių pataisiau K.Saj. Pataisyk (įpilk ir atnešk) man arbatos Žr. Nebuvo kas bepatai̇̃sąs valgyti KlvrŽ. Eš bijausi savo pono karaliaus, kursai jumus jūsų strovą ir gėrimą pataisė BBDan1,10.
| refl. tr., intr.: Vyriškų rankos ne grėbliai, o ėsti anie nepasitai̇̃so Rdn. Uogų atvažiuokiat, prisirinkiat, kiek jums reik, ir pasitaisýkiat Trk. Buvom ten pasitai̇̃sę to maisto biškį an kelio, dar užtekov Žd. Pusrytį pasitaisaũ, tai šį tą siuvu Gr. Vakar pastaisýta jos čibulio ir valgyta Kp. Pyragų išsikepi, alaus pasitaisai̇̃ Brž.
ǁ Als pagaminti kokiam darbui, reikalui: Drapanom skalbt gailaus šarmo patai̇̃sė Grž. Seniau pataisýdavo gerą salyklą [alui] Gsč. Pataiso mostelę iš kamparo ir muilo, tepa skaudamą vietą šiltai LMD(Sln). Teip greit tenai tų vaistų nepatai̇̃so Krč. Kaip tankiai menkos, prastos žolelės, nuo laukų surankiotos ir namiej pataisytos, geriaus prieš kokią ligą mačija prš. Uksusą tą kartą vien iš surūgusio vyno pataisydavo prš. O anos sugrįžusios pataisė brangias žoles ir mostį BPI396.
| refl. tr.: Norėjau vaistų pastaisýt galvai Kp.
16. intr. dirbtinai, apsimetant padaryti: Ar anos tokia kalba, ar ana taip patai̇̃so? Krš.
ǁ refl. pasidaryti kokiam: Buvo piktas šuo pasitaisęs, bet pavogė Šts.
ǁ refl. dėtis kuo, pasirodyti kokiam, apsimesti: Tum tarpu pasitai̇̃sė geri, o paskiau pasiuto Krš. Sūnus už kunigą pasitai̇̃sės Vgr.
17. intr. padaryti nemalonumą: Aš pataisýsu anoms, ka čiaudės! Krš.
18. refl. pasitaikyti: Gerai, kad pasitai̇̃sė graži diena Up. Lytai vasarą pasitaisė, ir supuvo šienas Šts. Subato[je] pasitai̇̃sė būti Kalėdoms Šts. Ne vienu kartu baudžiaus namus pamesti, kad nesitikėtas atsitropijimas pasitaisė mano išbėgimui I.
ǁ pataikyti, pakliūti kur: Vieną moterę kavojo, ir aš pasitaisiáu būt pagrabe Vdk. Tekinis pasitai̇̃sė par pat kelmą, dėl to ir aprietėjom Užv.
| Akmuo nepasitai̇̃sęs (atsitiktinai, nenumatytai) nukrimta – gal nudaužti avį belaidant akmenis Als.
ǁ atsitikti: O vieną kartą ir jam taip pasitai̇̃sė Vdk.
| Pasitaisė (išėjo) sūris sutįsęs, miklus, ir niekas nevalgė Varn.
19. tr. R419, MŽ566 paruošti, parengti (veiksmui, veiklai, įvykiui): Tris klausimus mun turi ryto[j] pataisýti Všv. Pradės [Viešpats] mylėtojamus saviemus amžinumą ir nemaruonį dovanot, kuriosp juos atgydymu kraujo savo patai̇̃sė DP542.
| refl. R62, MŽ82, Rtr, Skd, Ms, Bdr: Visos pasitai̇̃siusios laukė svečių NdŽ. Labai gerai veselia buvo, labai buvo pasitai̇̃sę Krš. Ūkininkai liuob didžiai pasi̇̀taisyti surinkimuo Klp. Buvau pasitai̇̃siusi važiuoti į Tauragę ir nespėjau Trg. Reik pasitaisýti aves kirpti Lkv. Visi [kraštai] pasitai̇̃sę mušties, laukia tik pradėt Adm. Pasitai̇̃sė bagotasis su pačia ir išvažiavo BM405(End). Pasitai̇̃sė su tom žirklėm, ček ček i atkirpo liežiuvį (ps.) Ad. Mes … savo darbus ant laukų jau dirbt pasitai̇̃som K.Donel. O ar pasitaisei kaip reikiant, kad galėtumi drąsiai stoti į teip šviesias akis? M.Valanč. Teip pasitaisę kryžeiviai apgulė pilį S.Dauk. Tada išėjo karalius Sodomos … ir pasitaisė kariauti BB1Moz14,3. Kaip žmogus ant tos [dienos] tur pasitaisyti BPI17.
ǁ refl. nusiteikti, ketinti (ką daryti): Ketinau eiti pro uodigą – arklys pasitaisė spirti M.Valanč. Mirti iš rožės pasitai̇̃sęs Grd. Jis už tikėjimą buvo pasitaisęs pagaliaus ir galvą padėti rš.
20. tr. SD190, I, KŽ, Krž, Varn, Skd, Dgč sutvarkyti, parengti, kad būtų tinkamas vartoti, naudotis: Pataisýdavo arklius, ka aš jais galėčiau dirbt Mšk. Paskui nuvedė jį į puikią salę, pataisytą vestuvių vaišėms J.Balč. Po tam patai̇̃sė vonią BM99(Krč). Patai̇̃sėm gražiai šarvonę, žvakių pristatėm Vl. Balti stalai pataisyti, margi kragai pastatyti B770. Ir atnešk stalą bei jį pataisyk (paklok) ir liktarą pastatyk BB2Moz40,4. Viešpatis … pataisė krėslą savo ant sūdymo Mž520. Nesa ponas pamušamą afierą pataisė ir savo svečius ant to pakvietė BBSof1,7.
| refl. tr. L, KŽ, Kl: Kodė aš vežimo nepasitai̇̃sęs, jie nepatenkyti Jrb. Pasikinko arklį, pasitai̇̃so ratus ir išvažiuoja iš namų LKT240(Pš). Nebėr kam stalas pastai̇̃so Ds. Tas žmogus, pasitaisęs gerą bizūną, svirne laukia LTsIV217. Pasitaisýsiu sparnelius, lėksiu į uošvės dvarelį JD1529.
ǁ BŽ267, Vdn parengti darbui (padargą, įrankį, indą ir kt.): Patai̇̃so [alui] tokius kubilus, apačio[je] padeda tokius medžiukus Sk. Asla lygi [klojime] būdavo pataisýta, išmušta su moliu Krž. Tas kluonas geras buvo pataisýtas, išmindytas su arkliais, gero molio Vvr. Gerą lazdą pataisyti N. Ir pabalgnavo (pataisė) savo asilą BB1Moz22,3.
| Anų ir svarstyklės pataisýtos (rodo didesnį, netikrą svorį) – seni vagys Rdn.
| refl. tr.: A vagą platyn, a siauryn – mokėjau plūgą pasitaisýti Kltn. Tavo darbelis – nauja žagrelė, naujoji žagrelė pasitaisýti JD910.
ǁ išmiklinti:
^ Baimė kojas patai̇̃sė Vkš.
21. tr. įdirbti (žemę): Sau numus įkūrė ir dirvas pataisė S.Dauk. Labai uždera tabakas ant taip pataisytos žemės rš.
| refl. tr.: Tuos krūmus rovė rovė ir pasitai̇̃sė sau žemės Kp.
22. tr. Krkn, LKT248(Rz) parūpinti, įgyti: Mat reikėjo dukterims duoti dalis, reikėjo patalynės pataisýti KlvrŽ. Dabar, vaikel, tai paskutines drapanas pataisaũ. Ėgu nesitaupysi, tai vaikščiosi apdriskus Mžš. Patai̇̃sė mun žemės toliau nu miško Krš. Del duonos, del sėklos reikėjo pataisýti [grūdų] Akm. Pataisýk balanėlių prakurom Mžš. Pataisýk sausų medžių duonai kepti Šts. Reikia kąsnį pataisýt bulbom trąšų LzŽ.
| refl. tr., intr.: Kad skolininkai atiduotų, pasitaisỹčiu iš drobužio Krš. Nebuvo iš ko pasitaisýt apsiavimo – pinigų nebuvo Bsg. Petras tai karus labai gerus pasitai̇̃sė Mžš. O kokių drabužių ji turi pasitaisiusi! I.Simon. Miežius sumaldavo [naminėmis girnomis], kruopų pasitaisýdavo Gsč.
ǁ Nv parinkti, pataupyti: Pinigų reikia pataisýt Ėr.
| refl. tr.: Pinigų kūmystėms pasitaisė rugių pardavęs Žem.
23. tr. paskirti, nurodyti ką kam daryti, kuo būti: Išskyriau tave pirm, nei iš augyvės gimei, ir pataisiau tave praraku tarp žmonių BBJer1,5. Dievas pataisė, kad skaitytų tą vietą I. Kitus raitinykus pataisė (pastatė) jisai ant abiejų šalių BB1Mak6,38. O Ponas pataisė didę žuvį, kuri Joną prarijo BBJon2,1.
24. tr. Dr, Rsn iškelti (vestuves, pokylį): Gali̇̀ pataisýti tą metinę, by tik turi̇̀ iš ko Užv. Šeštadienio vakarą jau pataisýs tas nūbangas Krt. Merga patai̇̃sė veselią pati, anas neturė[jo] iš ko Klt. Vaikam buvom patai̇̃sę balių Krs.
| refl.: Ka pagrabas pasitai̇̃so, tai daugiau žmonių [būna bažnyčioje] Grd.
25. tr. sukelti kokį reiškinį: Kas tą karą patai̇̃so? Vgr.
ǁ užtraukti (negerovę): Jūs man nepalaimą pataisėt BB1Moz34,30.
26. tr. pakreipti kuria linkme: Pataisyti, pasukti I.
| refl.: Buvau pasitaisęs į bitis, ir išbudeliojo Šts.
27. pavalgyti, užkirsti: Ligonis tai ligonis, o atsisėdęs prie stalo gerai patai̇̃so Ėr. Ale tu gerai pataisai̇̃! Ds. Sūrį pataisi̇̀s! Lp.
28. primušti: Aš tave tei[p] pataisýsiu, ka nė ubagaut netiksi! Jrb. Buvo dideliai prykabus, ale kai patai̇̃sė, pasidarė minkštesnis Bt. Nieko, tik kuolas paimt ir pataisyt motka, duktė ir žentas! Lp.
29. tr. užmušti, nužudyti: Būtum anie muni patai̇̃sę kaipmat Trš. Guli pataisýtas (nušautas) žmogus Lp.
^ Kad vilkai kur pataisýt[ų] (sudraskytų)! Lp.
30. tr. Trk prigauti, suvedžioti (merginą): Musėt buvo ano pataisýta, kad teip veikiai vaiką pasigavo Šts.
31. tr. pavogti: Į eilę atsistojau, i patai̇̃sė [pinigus] Erž.
32. tr. išleisti, išeikvoti: Vakar cielą šimtą pataisiaũ Lp.
◊ rañką pataisýti
1. pramokti, įsimiklinti gerai ką daryti: Prie geram šaučiui maž i aš rañką pataisýsiu Švnč.
2. laiduoti, užtikrinti sėkmę: Reiks mainyt avižų sėklą, gal rañką pataisi̇̀s Sml.
šónus pataisýti primušti: Lėk tu ten, liežuvį išleidęs – kaip pareisi kada pataisýtais šónais, nė į tą pusę nebžiūrėsi Šv.
pértaisyti tr. Š, NdŽ, pertaisýti Rtr; M, L
1. LL192, DŽ1, KŽ, FrnW, SkŽ182, Šv kitaip perdirbti, perdaryti: Pirkaitę pértaisėm an tvarto LzŽ. Partai̇̃sė biškiuką sūnus tą gryčelę LKT264(RdN). Trobesius visus pertaisė, kitus ir visai naujus pastatė Žem. Pagadintą drabužį pártaisyk J. Pértaisė ratelį, tai tep kap naujas verpia Dkš. Blogai padarys – a pártaisys į gerąją pusę? Ms. Partaisiaũ pečiuką – traukia iš pasiutimo Mžš. Padrūktėjai ar pamenkėjai – gali pártaisyti, jei užleida Krš. Didelės poduškos dvi buvo, tas pártaisė į mažesnes Akm. Pértaisyti testamentą NdŽ.
| refl. tr. LL192, KŽ: Buvo sena suknelė, tai ir pérsitaisė ant naujos Zr.
ǁ pašalinti klaidas, apsirikimus, nesklandumus: Kap jy šneka, tai tėvas nori pértaisyt Pv. Prižadėjo pártaisyti užrašą Krž. Paskiau aš pértaisiau savo [gimimo] metus Akn.
2. pertvarkyti: Tas Odinas partaisęs visuomenę (visą) svieto draugę naujais įstatymais S.Dauk.
3. iš naujo išlyginti: Pértaisyti pievą NdŽ.
4. NdŽ kitaip padėti, pakeisti padėtį: Jumi nuo krašto kaip paguldys, tai tu nustumk mergą nuo krašto, o tu atsigulk nuo sienos ir visus brolius teip pértaisyk LB206.
5. sutvarkius vėl iš naujo tvarkyti: Jis ilgai triūsia apie vežimą, taiso ir pertaiso arklio pakinktus rš.
6. NdŽ perrišti (knygą).
7. NdŽ perkloti: Tei[p], rodos, dailiai sutaisiau lovą, o ji atsikėlus par nauja pártaiso Vdžg.
8. Ser, NdŽ, KŽ perrengti, pervilkti (kitais drabužiais): Anie (artistai) tik taip pártaisyti, o yr tokie pat žmonys Šv.
| refl. Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Kur tas mano sijonas driskis i suknė driskelė – parsitaisýsiu, eisiu kiaulių liuobt Mžš. Ė šitas žmogus persitaisė poniškais rūbais, užsidėjo barzdą ir akuliorus BsPII261. Plėšikas, sutikęs atlikti tą darbą, persitaisė taip, jog niekas negalėjo jo pažinti J.Balč.
ǁ refl. KŽ persirengti kuo: Prasidėjus veselijai, atkeliavo ir tas karalaitis, parsitai̇̃sęs į ubagą BM199(Krk). Aš buvau persitaisiusi pavargėle rš.
9. perskirti, pertverti: Gryčia partaisýta, tai ta močia kambarėly Jnšk.
10. iš ko padaryti ką, ką perdaryti į ką: Kiti jau nuimtus nuo lauko javus pertaiso į miltus, į duoną A1884,1.
pietaisýti (dial.)
1. žr. pritaisyti 3: In dviejų gembių liuob duris pytaisýti Plik. Lizdukai blezdingų py balkio pytaisýti Prk.
2. žr. pritaisyti 10: Kol pytaisái [valgyti], kiek vargsti Sg. Bliūdų bliūdus buvom pytai̇̃sę Kin.
prataisýti tr.
1. pagydyti: Man pratai̇̃sė tą vieną akytę RdN.
ǁ refl. NdŽ, Žd, Plš kiek pasveikti, pagyti, sustiprėti: Biškį sirguliavo, daba prasitai̇̃sė Trk. Prastai̇̃sė kiek, ale gal nieko iš jo nebus Klt. Muno skrandis pamažu prasitai̇̃sė Vkš.
2. refl. kiek pagerėti, pasidaryti tinkamam: Kada kelias šiek tiek prasitaisys, nuvažiuos rš.
3. įdėti kiek uždaro, paskaninti, pagardinti: Cibulių daug niekas nesvadino, tik kokį viralą prataisýti DūnŽ.
4. padaryti (skylę, tarpą), praskleisti, praskirti: Kas tą spragą pratai̇̃sė tvoro[je]? Žg. Prataisýk kelią par maigus Jnšk.
| refl. tr., intr.: Sėsk kupety ažuvėją prastai̇̃sęs Kp. Ta lapė prasitaisius, prasikniurvinus skylelę ligi tų žiuvelių ir metant[i] lauka Sln. Kad kokia skylė prasitai̇̃so, ir išlenda pelė Lnkv.
ǁ pralaisvinti (vietą): Prataisýkiat vietą – atnešu ėsti Krš. Man pratai̇̃sė vietą, ir aš atsisėdau Trs.
5. refl. kiek įsirengti, pasitvarkyti: Pargrįžo iš Latvijos, prasitai̇̃sė ir gyvena Trkn.
6. NdŽ, Šv, Ėr, Sb greitomis kiek pagaminti (valgio): Pašnekučiuokiat, aš ko ėsti prataisýsu Krš. Pratai̇̃sė sviesto kelionei Šts.
| Tabokos ir neblogos prataisýčia Pl.
| refl.: Valgyti prasitaisýtumėv i gyventumėv Šv.
7. refl. praleisti laiką ruošiantis, rengiantis: Prasitaisýti kam, į ką NdŽ.
8. refl. impers. susirengti ką daryti: Buvo prasitaisiusi lyti, bet vėjas išgainiojo debesis M.Unt.
9. Srv paruošti kokiam tikslui: Prataisýk skilų duonai kepti Šts. Kad malkų kiek prataisýtum (prakapotum) Ul.
| refl. tr.: Kai dėl botago, tai ir vaikai bežiūrint gali mintuvais linų prastaisýt Šmn.
10. įgyti, prarūpinti, gauti: Reikėjo vaikams marškinio prataisýti Pp.
| refl. tr. Skp: Prasitaisýs visa ko: jauni, uždirba Krš.
| prk.: Gal da kituokart čėso dėl pogulio prastaisýsiu Kp.
11. NdŽ prastai pataisyti (ką sugedusį).
12. Grž pralėbauti: Visus pinigus pratai̇̃sė Ut. Parduos bekoną ir pratai̇̃so parvakar Ds. Su Maryte pratai̇̃sė vietą, ir išvaržė ant varžytynių Žml. Po karčemas belandžiodamas ir savo žemę pratai̇̃sė Jnšk.
ǁ pralošti: Sako, Reketijos ponui kortomis visą savo krautuvę ir ūkį prataisė A.Vencl.
pritaisýti Š, Rtr; R418, MŽ566, H161, Sut, M, L, LL197
1. tr. daugelį (sugedusių) pataisyti: Vaje, kiek par savo amželį esu pritai̇̃sęs visko! Šv.
ǁ refl. tr. daugelį susilopyti: Kad nepristaisýsi, tai rūbo neturėsi Tvr.
2. tr. NdŽ daug įrišti (knygų).
3. tr. Q25, I, NdŽ, KŽ, Ėr pritvirtinti: Dailiai pritaisýk siūdamas, kad siūlė būtum daili J. Penkios nytys, o ant vienos pakojos būva pritaisýtos Nm. Pritaisýk pri pamautų žąslus – nepažaboto arklio nenutūrėsi Pln. Šakę prytaisýk kaip nors pry vežimo, ir nereiks nešti Šv. Prie girnom pritaisýta rankelė Aps. Až ragiukų pritaisiaũ [karvę], tai riečia galvelę, riečia – gal jai sopa Klt. Blinda, apsivilkęs ilga rudine, su pritaisyta ruda barzda, sėdi kertėje prie stalo rš. Uodegą pritai̇̃so [užgavėnininkui], kaip velnį padirba Kl. An pečių pritaisaũ (tvirtai uždedu) maišą ir nešu Jon.
| refl. tr., intr.: Prisitaisýk plūdę prie meškerės DŽ1. Prisi̇̀taisiau pri ekėčių tokį kumpą medį, ka nereiktų teip lig žemės pasilenkti Als. Bùrna [groja], tiktainos šakaliukus pristai̇̃so ir groja Mlk. Pristai̇̃so virvę až bolkio, toks kablys [kailiui ištempti] Aln. Vilkdavom iš balių žolę prisitai̇̃sę valkčius Rm. Su eldijom pristai̇̃sę pjaudavo viksvas Ut.
4. tr. Sml, Šv pridėti, prikrauti, pripilti: Ana pritai̇̃sė pilną puodą smetono J. Pilną kubilą burokų pritaisái ant žiemos LKT107(Tt). Namie nuėmė jam (jaučiui) skūrą, pritai̇̃sė bent kelius kubilus mėsos BM6(Kp). Tada mėšlų pritaisė ne tiktai tą kambarį, bet ir visą dvarą MPs. Su padaryne pritaisyti I.
| prk.: O pritaisęs savo gurklį, vėl pasogą dera (d.) Ps.
| refl. tr.: Du viedrus prisitaisýsiu pieno – veizėk, kiek smetono: pusė viedro! Trk. Prisitaisýsi pilnas gardis ir išvažiuosi į Klaipėdą Šts.
5. tr. pakloti: Viršininkas atsisakė nuo vakarienės, o prašė tik pritaisyt lovą V.Kudir.
6. tr. daug pakloti: Kas spės pritaisýti lovas tokiam būriuo! Rdn.
7. refl. apsirengti, apsivilkti, pasipuošti: Pats, pristai̇̃sęs gražiai, inskrido (įvažiavo) atšlaiman Dglš.
8. tr. Mlk įtaisyti, įrengti: Pritai̇̃so kapčius, apipilia žemėm, ir būna bul'bos Sld. Pritaisýk tu vaikam kokiuos ratelius Sdk. Buvo pritaisýta tokia mašina, kranas LKT315(Rk). In to ravo malūnas buvo pritaisýtas Vp. Du [namo] galai buvo pritaisýti Krs. Pasamdė muziką, sūpekles pritai̇̃sė Kvr. Teip pritai̇̃so ne vieną tą duobę [vilkams gaudyti], gal kokiom eilėm Ps.
| prk.: Kas tokius goželius vaikus būt pritai̇̃sęs, kad ne goželis tėvas KzR. Prisisuko toks i pritai̇̃sė vaiką Krš.
| refl. tr.: Anies pristai̇̃sė strelbą kokią ir šaudo Aps. Meškeriot turi pristai̇̃sę lazdas su rateliais – ir meta Dgč. Raktus [vagys] prisitai̇̃so ir išvaga Krš.
9. tr. I, Kzt daug pridaryti kokių daiktų: Yr jau pavalkų pritaisýtų Dglš. Tada i drobių, i rankšluosčių, i visokių daiktų pritaisýdavai skrynias, ne teip ką Mšk. Supešioju [plunksnas], pritaisaũ poduškų Žg.
| prk.: Mergums vaikų yr pritai̇̃sęs – pasiutęs Krš. Vaikų va pritai̇̃sė, ė kur vaikai dėsis? Adm.
| refl. tr.: Visi tura prisitai̇̃sę [ginklų], duos tei duos Užv. Šulnių nebuvo, dabar gal prisitai̇̃sė Lb.
| prk.: Tų vaikų a reik tiek daug prisitaisýt – kiek vargo! Jrb.
ǁ daug suformuoti: Keršis, iš vakaro pritaisęs vagų, irgi stojo greta talkininkų J.Avyž.
ǁ priveisti: Seniau buvau nusipirkus muilo, tai pleiskanų pritai̇̃sė galvą Slm.
| refl. prk.: Visokių dabar žul'kų prisitai̇̃sė, iš viso svieto suvažiavę Slm.
10. tr. I, N, Sz, NdŽ, Dbk, Sdk, Srv pagaminti (valgį, gėrimą ar ėdalą): Aš arbotytės pritaisýsiu – pasėdėk Km. Valgį pritai̇̃sius, bijojos tokiai aukštai žiūponei įnešt Jrk12. Ji savo talkai priešpiečius pritaisė BsPI71. Įdavė [žuvį] pačiai, kad pritaisýtų kaip reikia BM210(Pg). Gal čia kiaulei pritaisýta? Pc. Kas vakarą jaučiukam pritaisaũ lapų – brokus pradėjom raut Krs. Valgymus … gardžiai sau pritai̇̃so DP109. Kur nori, idant pritaisytumbim tau valgyt avinėlį Velykos? BtMt26,18.
| prk.: Aš dabojau visą vakarą, vartus užkėlęs, ir jau buvau dėdei pritaisęs gerą vakarienę (numatęs, kaip atkeršyti) BsPIII79.
| refl. tr.: Ji kiaulėm prisitai̇̃so vis iš vakaro Ėr.
ǁ pagaminti ko kokiam reikalui: Aš liekarstas pritaisysiu, ligos ugnį užgesysiu O. Su tums čemeryčiums pritaisytums ištepk savo visą kūną LMD. Vilkas alų darė, žvirblis misą maišė, gegužėlė nabagėlė apvynių pritai̇̃sė JV904. Su siera pritaisyti I.
| refl. tr.: Turiu pristai̇̃sius liekvarstų Dglš.
11. tr. I, DŽ1, NdŽ, PnmŽ, Skr, Vg, Vkš, Skp, Paį, Tršk prigaminti, pritiekti (maisto): Ir prytaisei tu čia visko – kas ir suvalgys! Šv. Ka pabaigs [linus minti], liuob būs nubangos, pavadins muzikantą, pritaisýs valgyti skaniai, jaunieji pašoks, padainiuos Kl. Pritaisýta arielkos, užkandos Imb. Uogų visokių pritai̇̃sė, tik valgyk! Adm. Kūčiom pritaisýdavo dvyleka patrovų Bsg. Pritai̇̃so mėsos visai savaitei ir susmardina Slč. Pritai̇̃so jovalo – į lovį netelpa Krš.
| refl. tr., intr. LKT48(Žd), Akm, Kal, End, Lp: Daug visko prisitai̇̃sėva, tai nereikėjo akių svilyt Jrb. Visako prisitai̇̃sė [vardinėms], o niekas neatejo Krš. Prisitai̇̃sė baliuo – stalai lūžo Rdn. Grybų vėl apent slėgtų prisitaisýsi Sd. Gėrimų visokių, valgių visokių gaspadinės prisitai̇̃siusios Trk. Visokių mėsų prisikepėm, prisitai̇̃sėm Ds.
ǁ kokį kiekį pagaminti (maisto): Iš vidurio išsuki [salotų gūžę], tai pusę bliūdo pritaisai̇̃ Škt.
12. tr. LL197, KŽ pagerinti valgį uždaru, paskaninti, pagardinti: Tai buvo šiltas lynas su grikiene koše, pritaisytas aliejumi ir grybomis Blv. Arielka, pritaisytoji uogomis arba vaisiais I. Jokių valgių nevalgysiu, pritaisytų su česnaku rš.
13. tr. prikalbėti, prišnekėti: Ana jums pritaisýs ko reikia ir ko nereikia Nmk.
14. intr. NdŽ padaryti bloga, atkeršyti: Reik parašyti [skundą], reik tokims ponams prytaisýti Grd. Palauk, degučiau, aš tau pritaisýsiu, kad tu lig smerčiai man atminsi BM51(Skp).
| Pritai̇̃so visos klaidų Sl.
15. tr. KII382, KŽ, Skd paruošti, parengti (veiksmui, veiklai, įvykiui): O kunigas tave jau pritaisė į aną amžių I.Simon. Gramatika ir mokslas senovės kalbų nepritaiso vaikų nei ant gyvenimo A1884,51(J.Šliūp). Ketėdami pritaisyti sūnus į gimnaziją, geriaus pasamdykite naminius guvernerius TS1899,2. Pritaisykite du šimtu kareivių, idant eitų iki Cezareos GNApD23,23. Pats mus tavo šventop stalop pritaisyk brš.
| refl. N, NdŽ, KŽ, Skd, Ob, Vb, Krs, Srv: Vieną kartą ir aš prisitaisiáu jums laišką parašyti Krtn. Kol prisitai̇̃so pas daktarą nuvažiuot, ir numiršta Slm. Aš neprisitaisáu (neištaikau) nėkumet atgulti KlvrŽ. Noria čia kast, bet vis dar neprisitai̇̃so Ps. Po trijų metų karalius prisitaisė savo dukterį apvesdyt su jos išgelbėtoju BsPI49. Jūs, piemenėliai, prisitaisýkit, ilgus botagus sau nusivykit BM412. Dienai pašventinimo prisitaisė, galima sakyt, priderančiai V.Kudir. Jeigu žmogus esi prisitaisęs mirti, tai jau nieko nebebijai I.Simon. Kursai … tims žodžiams netik …, tasai est piktai prisitaisęs Mž28. O kaipag turi prisitaisyt, kuris nori nuodėmių savų ižpažint? DK97. Jonas tuoj nuo marės užėjęs ir prisitaisęs (pritykojęs) greibęs ją (marių mergą) į glėbį Sln.
^ Neprisitai̇̃so kaip višta dėti KlvrŽ. Kol prisitaisis kaip meškos šokt! LTR(Jnš).
16. tr. padaryti tinkamą, sutvarkyti, parengti vartoti, naudotis: Vežimą pritai̇̃sė kūnui vežti NdŽ. O anys pritaisė dovanas BB1Moz43,25. O kad nueisiu ir pritaisysiu jums vietą GNJn14,3. O invedęs juos namuosna savo, pritaisė jiems stalą GNApD16,34. Tada kėlės visos anos panos ir pritaisė lempas savo BtMt25,7.
| refl. tr.: Vakar ratus prisitai̇̃sė ir šiandie anksti išvažiavo Pb. Aš tuoj tuoj būsiu gatava; ogi tu ar jau vi̇̀sa prisitaisei̇̃? – Jau visa, ir arklys pakinkytas BM28(Č). Reikia pristaisýt karvalatas i suverpt šitos vilnos Klt. Bulbom tik aparinėt šitokį [arklą] pristaisýdavo Mlt.
17. tr. išdirbti (žemę), parengti sėjai, sodinimui: Teip pritaisę apyniams žemę, tiesiai eiliomis skersai ir išilgai išbiržiokite visą tą daržą Rp.
| refl. tr.: Penkis aktarus žemės pavyko prisitaisýti Trkn.
18. tr. daug prirūpinti, pritiekti: Nebuvo kas to pašaro pritai̇̃sąs Skd.
| refl. tr.: Trobas juk klojo su tais ilginiais [šiaudais], i reikėjo prisitaisýti ilginių Ms. Stomenis, rankšluosčius turėdavo prisitaisýt [jaunoji] Antr. Prisitai̇̃sė įpilų, patalų kaip ponios Krš. Turiam trąšų prisitai̇̃sę, visko Trk. Prisitai̇̃sė pašaro [žiemai] Rk.
ǁ kokį kiekį parūpinti, patiekti: Pritaisysiu visą vežimą puikiausios išdžiovintos kaip ragas medžiagos Žem. Mama pritaisýdavo mum [v]andenio karšto palivoną, tai įkiši rankas ir vėl trauki – sušilę jau būva Kp.
ǁ refl. tr. įsigyti: Gyvulių tai pristaisė – jinai griebias labai Kp.
19. tr. visą sukloti, sukrauti (kraitį): Tėvo šimteliai nesuskaityti, da pilnas kraitelis nepritaisýtas (d.) Brs.
20. tr. KŽ užtaisyti (ginklą): Dideliu šūviu pritaisiau šaudyklę rš.
21. tr. prisukti.
^ Juokias kaip pritaisýtas Lel. Kogi vaikštai kai pritaisyta Ds.
22. tr., intr. pritaikyti, priderinti: Muziką prie to žaidimo pritai̇̃so tokią Šmk. Aš pri Jono nepritaisáu šokti Šts. Nedainiuok, bo tu nepritaisysi pri balso žmonių (sako šuo vilkui) S.Dauk. Panos Marijos šlovinimas … ant visų tonų prietaisytas Mž484.
| refl. Ser.
ǁ intr. pritarti: Grajykiat, aš pritaisysu jums, pripūsu Šts.
23. tr. įtaisyti, įkišti (į darbą): Ją prie darželio pritai̇̃sė Jrb. Šiltgyvių (nieko nesuprantančių) vaikelių man norį pritaisýt Vlkv. Prytai̇̃sė muni į gerą darbą Grd.
| refl. Trk: Prisitaisė velnias pas gaspadorių už berną (ps.) Auk.
ǁ paskirti: Da teliokų nepritai̇̃sė tau [prižiūrėti, šerti]? Slm. Kai pritai̇̃sė mane prie naujo daktaro, tai ir sveikata susitaisė Rd.
24. tr. parūpinti, surasti: Atvažiuok į Telšius, pritaisýsu darbo Krš. Kaži kokią [gydančią] bobą pritai̇̃sė (pakvietė) Krkl. Moteriškė, kurią tu man pritaisei, davė man iš to medžio, bei eš valgiau BB1Moz3,12.
25. tr. Up pripiršti: Pritai̇̃sė anai tą kavalierių, tokį seną vaikį Krš.
26. refl. Sln, NdŽ, Vkš, Varn, Šv, Up, Dj prisigretinti, prisiplakti: Vaikai žaisdavo, pri vaikų i didesniai prisitaisýdavo Krž. Prisitai̇̃sė kavalierius lydėti muni i tą kūmaitę Krš. Ir aš prisitaisiáu eiti kartu su kitais kalnus Šts. Tik išejo vieni, prisitai̇̃sė (prisistatė) kiti Trgn.
ǁ prisitaikyti, prilįsti: Prisitai̇̃sė prie saldainių ir jau baigia valgyt Jnš.
ǁ prikibti: Su senosėms dainėms prisitai̇̃sė dainiuoti (prašo senųjų dainų padainuoti) Šv. Ėmė karalaitė tujau prisitai̇̃sė – kaip tu čia turi tokį budinką! Žr.
ǁ Všv, Lnk, Skd, Šts, Žeml, Dj, Slč, Jnš prisimeilinti, prisigerinti: Liežuviai [vaikių] kaip velnių, kol prisitai̇̃so [prie merginų] Krš. Taip graži ta duktė, kad ans taisos i niekaip negalia prisitaisýti Lk. Gudri merga: prisitai̇̃sė prie to senio ir, žiūrėk, gyvena Grz. Kaip moka velnuitis prisi̇̀taisyti, ka ėsti duotų! Krš. Moka prisitaisýti prie visų Jnš.
27. refl. įsimesti, prikibti (apie ligą): Biednai motriškai an galo i vėžys prisitai̇̃sė Krkl. Jai į pirštą čerplaukis prisitai̇̃sė, i mirė Jnš.
28. tr. NdŽ iškelti (pokylį): Pritai̇̃so baliušką, atvažiuoja giminės ir baliavoja Sl. Pritaisė bankietą brš.
29. daug privalgyti, prikirsti: Privalgė, pritai̇̃sė ir nė ačiū Dkš. Kad pritaisiaũ bulbių – pilvas kaip barabanas Ėr.
| refl. tr., intr. Alk, Jnk, Alvt: Aš antsyk kad prisitaisaũ, tai visai dienai Gs. Tai švariai prisitaisiaũ – net šonai braška Lkč. Valgykita judu, jis prisitai̇̃sęs pietų, tai neima Snt. Prisitai̇̃sė duonos su sviestu Jnš. Prisitaisiáu kaip ant tėvo veselės Kv.
30. tr. PnmR, Ob, Ėr prigauti, suvedžioti (merginą): Jis jau nebe vieną mergiotę pritai̇̃sė Slm.
31. primušti, prilupti: Su diržu jį pritai̇̃sė DŽ1. Tokį varlę pritaisei̇̃ pasigavęs, tai ir akių neparodytų! Ds.
32. pridergti: Nebeduokit uogų tam vaiku – kelnias pritaisi̇̀s Slm. Tu pritaisei lovą TDrVII85(Plik).
^ Murkso lyg katinas, į pelenus pritai̇̃sęs Dkš. Pritai̇̃sė kap katė į miltus Kt.
◊ añtausius pritaisýti NdŽ apmušti.
gálvą pritaisýti daug prikalbėti, pripasakoti: Pasiųsčio pas aną, nu ta (tai) pritaisỹtų jums gálvas! Vgr.
×razsitaisýti (hibr.) nusirengti: Grįžo atgal, razsitai̇̃sė, atsigulė miego anas LzŽ.
sutaisýti; Q656, M
1. tr. N, Š, L, LL205, Rtr, KŽ, NdŽ, Šl, Krs, Upt, Trk pašalinti gedimus: Pagedusį dziegorių sutaisýk J. Sutai̇̃sė meistrai trobą teip, kad ana negriūtum Yl. Sutai̇̃sė, sutvarkė man gryčelę Pl. Anie ten remontuo[ja], taiso – sutai̇̃sė tus savo matorus Plng. Kad orai bus nešalti, gal sutaisýsiu i kitą plūgą Mžš. Jie grįžo sutaisę įlūžusį medinį tiltą J.Gruš. Jeigu ratai nuo sunkumo suluš, vilkas juos sutaisis LTR(Lzd).
| refl. tr. Rtr, Ėr: Čia trobos sudraskytos buvo [po karo] – kol susitai̇̃sėm! Pžrl. Aš viską sau susitaisáu, nereik nieko prašinėti Varn. Ans važiuoti jau moka: susitai̇̃sė i važinėjas LKT54(Trk). Susitaisėm savo plaustą ir laukėm tik kito ryto leistis į vandenį J.Balč. Susitaisýti apsiaustą NdŽ.
ǁ Žg, Trk, Lp sulopyti: Vaikų būrys – reikėjo avalynę sutaisýti, reikėjo apdarelį Tl. Na ir rankelės! Taip sutaisė kailinius, kad nė žymelės Šv. Jau lopas ant lopo – nebsutaisýsi Klp. Reikia drapaniukės sutaisýt Šn. Sutai̇̃sė torą, vištos ir nebišlenda Vkš. Stoguo sutaisýti, sukloti ilginius krės, būs atskirti rugiai Žd.
| refl. tr.: Susitaisýti stogus NdŽ.
ǁ pašalinti klaidas, nesklandumus: Rašydamas pagal tikros sanžinės negalėjau užtylėti ir to, kas man rodės sutaisýtina Jn.
2. tr. pagerinti, padaryti tinkamą ką pašlijusį, suprastėjusį: Jis led sukruopė suardytą gyvenimą, t. y. sutai̇̃sė, skolas išmokėjo J. Kad žmogui galėtų sutaisýti jiegą, tai būt gerai Vlkv. Žiedai gerami – kraują sutai̇̃so Lk.
| refl. Š, KŽ: Ka ana (karvė) susitai̇̃sė, daba duoda po penkioleka lytarių pieno Šv. Susitaisė jai gražumas LTR(Ob). Kai yr vaikas, tai susitai̇̃so gyvenimas [vedusiems] žmonėm Slm.
ǁ refl. atsistatyti, atgyti: Susitai̇̃sė Švėkšna, kaip buvo nūdegusi Šv.
ǁ patobulinti, perauklėti: O ką sutaisýsi tokią, jei katra gremėzdas Zp. Paimsu austi (mušti), visus sutaisýsu į žmonis! Pvn.
| refl.: Buvo tokia prasčia motriška, i kaip susitai̇̃sė! Rdn. Susitai̇̃sė vaikis, nebgera, nebrūko, nebduodas Krš.
ǁ refl. NdŽ, Ėr išsigiedryti: Ale diena sustai̇̃sė – iš ryto panašu buvo in lietų Skdt. Laukiu oro susitai̇̃sant Ds.
3. tr. Š, Kv, End, Vad sugydyti: Grobą įplėšė, o nemoka varniškiai [gydytojai] sùtaisyti Varn. Tas gerai susileisti – nervas sutai̇̃so Skdv.
| refl.: Susitai̇̃sė akės Krš.
ǁ refl. tr. Krs užplombuoti (dantį): Vos kantrybės nepamečiau, kol dantis susitaisiáu Šv.
ǁ refl. R66, MŽ88, N, Jrb, Upn, Žl, Ign, Švnč pasveikti, sugyti: Greičiau[sia], ka jau paskutinoji – jau kaži a susitaisỹs Plv. Susitai̇̃sė su vaistais Pj. Jau buvo sustai̇̃sęs pilvas, o dar̃ vėl sopčioja Pv. Liaudegojo liaudegojo dvi savaites, kol susitai̇̃sė Rm. Pašutinus būtum, šilčiau apklojus tą ausiapalaikę, ir būtų susitaisius J.Balt.
^ Ir susitaisė kaip tabokas nosė[je] LTR(Lkv). Kažin ar susitaisýs kaip tabokas nosė[je], ar ne? Užv.
ǁ atstatyti (išnirimą, lūžimą): Koją sutaisyti N. Palaužtą kaulą sutaiso, sutvarko, apdeda gluosnelių metūgėm, apriša kietai LMD(Sln).
4. refl. NdŽ sustorėti; sustiprėti, atsigauti: Jau atsitaisai – toks susitai̇̃sęs, gaivus Krš. Susitaisė pečiūkė kumelė, o buvo menkas kumelaitis Šts. Daba jis (šuo) jau y[ra] biškį susitai̇̃sęs, o pirma kai ašaka Grdm. Abi kiaules žinda [paršiukai] – kad sustai̇̃sė! Vlk. Paduok milto [karvei], i sustaisi̇̀s Klt.
ǁ NdŽ, Ėr, Lnkv, Slm, Ktk, Klt, Žl suvešėti: Palijos, susitai̇̃sė geri pūrai Šts. Kap lietulis palyjėj[o], visas javas sustai̇̃sė Rod. Tokie nusmurgę buvo mieželiai, ale po lietaus susitai̇̃sė Jnš.
5. tr. NdŽ padaryti tvarkingą, sulyginti: Ka jau teip išminkys [duoną], nu i paskuo apdangstys, sutaisýs, ana i rūgs Sd. Dažnai šiaudus iškultus sutaiso ir suriša atgal į kūlius Žem. Pėdus iškrečiam, sudedam gražiai, sutai̇̃som [kūlius] Mšk. Teip reik sutaisyti rugių pėdą, kad [duodami į mašiną] lėktum vienas pri vieno Šts. Nu i minti linai mun netiko ir nevedės – nemokėjau aš tų saujų sutaisýti Nv. Spalius iškratė, sutai̇̃sė taip puikiai saujas Akm. Paskui nuvydavai tuos šniūrus, apsukui [naginę] apverdavai, sutaisýdavai, suraukdavai Sk.
^ Blogas išknaiso, o geras sutai̇̃so An.
| refl. tr.: Kaip išlauš, saują [linų] susitaisýsi, susipašiosi i minsi Kl. Paims po saują, susitaisýs i par tus brauktuvus brauks linus Kv.
ǁ NdŽ tam tikru būdu sušukuoti, sugarbiniuoti, padaryti šukuoseną: Plaukus dailiai sutaisýti KI470. Ar iš savęs sutaisýti plaukai? Vžns. Kas tau taip plaukus sutai̇̃sė? Šv. Oną kad sutai̇̃sė gražiai – ką te kalbėt! Slm.
| refl. tr. Jdr: Še, kaip gražiai plaukus susitai̇̃so! LKT249(Rz). Plaukus susitai̇̃sius, visai kitokia Trs.
ǁ tvarkingai sustatyti, sudėti, susodinti, surikiuoti: Sutaisýk grabus parėdniai duobė[je] J.
| refl.: Teip pasipuošusys susitaisė į dvi eili pagal vyresnybės ir nuejo pakviesti vyskupo į susirinkimą M.Valanč.
ǁ Akm tvarkingai sulankstyti: Išmazgok, suprosyk, sutaisýk – bais įkyria tas [rūbų] mazgojimas Svn.
6. tr. išdoroti, išdarinėti: Ana sutai̇̃sė zuikį kepti J. Ruibienė paukščius sutai̇̃sė, sūdė į geldelę ir pakėlė savo marčiai gražų prašmintėlį JD1512. Kol grybus sutaisai̇̃, prailgsta Jd.
7. tr., intr. Pp sujungti, sutvirtinti: Padarys suopynę an tokių karčių, tvirtai sutaisýs, ka nenukristų Akm. Sugipsavo, sutaisė į gipsą – parvažiavo numie Skd. Ir padarė penkisdešimts kabelių ir sutaisė kaurus kabeliais anais su kitais krūvon BB2Moz36,13.
8. tr. Ėr, Šd pakloti (lovą): Tavo darbas kožną rytą sutaisýti lovas Slnt. Teip, rodos, dailiai lovą sutaisaũ, o ji atsikėlus par naują partaiso Vdžg.
| Pavakarieniavęs liepė mergaitei, kad ji sutaisytų jam guolį LTR(Mrj).
9. tr. Š, Vdk padaryti kokį daiktą: Dabar kiti drabužiai yr, jau kiteip sutaisýta Ms. Visom rūbelius sutaisiaũ, suaudžiau Klt. Marškinius sutai̇̃so i vienus, i kitus Rd. I verpi, i suki [siūlus], i sutaisai̇̃ [audeklą] vis žiemą Žg. Tėvas jau nearė su žagre – jau plūgai buvo sutaisýti Kpč. O knatų suk nesukęs – galo nematyti. Kai tik sutaisom daugėliau, Dovydonis tuoj suima krūvon ir neša J.Balt. Iš šikšnų nupintieji ir su gelžinomis vielomis sutaisytieji botagai prš.
| Kiaulės kai užryja [arklienos], tai paskui ryja, ką bepakištum, ir lašinius sutaiso (užaugina) per plaštaką arba storesnius J.Balt.
^ Nieks nežino, kaip sutaiso medų ir korelius LTR(Lnkv).
| refl. tr. Š, Pnd, End: I langus susitaisiáu, i dubilti langai ant troba yr Trk. Daba senu papratimu audžiu, kokios medžiagiukės susitaisaũ Grnk. Paduškų dvylika susitaisiaũ Sdb. Tėvas buvo pasdaręs bričką, sustai̇̃sė vežimėlį miestan važiuotie Kpč. Viską (visus žvejybos įrankius) turėjėm patys susi̇̀taisyti Klp.
| prk.: Led du susitaisiaũ vaikus Sdb.
ǁ LL262 padaryti ką tam tikro pavidalo, suformuoti: Sutai̇̃sėm sutai̇̃sėm tą duoną i pakišom po pečium Krž. Ta jau apvali kleckai – suplokština, sutai̇̃so be vidurio Krtn. Sumašinavo[ja], sumala, viską sudeda, sutai̇̃so – ir į tokią blėkelę ir po pečiaus Lk. Kleckų virdavo [iš žirninių miltų] – rankom sutaisýdavo Grž. Šis [voras] tuos trupinėlius surankiojęs, sutaisęs į kepalėlį ir nunešęs pas poną Dievą parodyt Slnt. Iškratėm paskutinius spalius ir sutai̇̃sėm kuodelius Klp. Suveria suveria šituos šiaudelius, gražiai sutai̇̃so – ir sodas Pnm. Ežę sutai̇̃sė, viską susvadino Krš. Sutaisýti lysvę NdŽ.
ǁ sudėti iš atskirų dalių: Užnešė vežimą ant stogo dalims i sutai̇̃sė tę Slv. Meistras sutai̇̃sė (sustatė) mašiną iš daugalio dalių Š(Sl).
| refl. tr., intr.: Sustai̇̃sė jie po žabų kūlelį Šmn. Po du kūliuku [kraujažolių] susitaisaũ, privirinu Šd. Kaip tik gaidžiukas sugiedojo, [subyrėjęs] duonkubilis pats savaime susitaisė ps.
ǁ NdŽ padaryti ką kokios sandaros: Šikšnosparnio visas kūnas sutaisytas tik oru skraidyti J.Jabl. Dievas teip sutaisė kūną, idant vieni sąnariai apei kitus rūpintumias M.Valanč. Visas kūnas patogiai sutaisytas ir susegtas per visus sąnarius, kurie vienas antram padėjimą duoda BtPvE4,16. Šakelė taip pat sutaisyta kaip ir stiebas rš.
ǁ refl. susidaryti iš ko, atsirasti: Didi upė susitaiso iš mažų upelių TS1900,8. Kur susitaiso slėny liūgė, tai tų puntagalvių atsiranda Rz.
ǁ sudainuoti, sugiedoti: Duok sutaisýt [dainą] – nejunk [magnetofono] Ad.
10. tr. ppr. impers. padaryti, kad kiltų, užeitų (paprastai apie lietų): Gal vakaruo sutaisýti lytaus Lpl.
| refl. Rtr, DŽ1, Sb, Pn, Mžš, Srv, Jnš: Bene susitaisýs ir lytaus iš tų debesų Šts. Matai, ir te susitai̇̃sė debesis Pc. Neblogai būtų, kad taip koks būrelis lietaus susitaisytų J.Avyž.
ǁ refl. įsitvirtinti, nusistovėti: Sninga, šal̃na, matai, i susitaisýs žiema Krš.
11. tr. KŽ pastatyti (statinį): Palago šventėje sutai̇̃so keturias lapinyčias ties bažnyčia J. Būdelė an lauko sutaisýta Pbr.
| refl. tr. Ub, Dglš: Brolis gražius namus susitai̇̃sė Rmš. Susitai̇̃sė tokį lauželį, anudu ten gyvena Sd.
12. tr. įrengti, įtaisyti: Neilgai galvojęs žmogelis įsakė teip sutaisyt lovą, kad galima būtų ją sukti LMD(Sml). Nu tokie aukštai erdai buvo sutaisyti̇̀ Gršl. [Alyzas] patyliukais nubogino prie Lėvens karčių ir baslių ir sutaisė iš jų perkolą skersai upės, o į perkolą suspendė varžas J.Balt. Čia nebuvo elektrų tų – po karo viską sutai̇̃sė Žr.
13. tr. LL270, KŽ, Krš, Ktč sukurti, sudaryti: Muno paties sutaisýta yr daina aplei Medingėnus Žr. Jaunius mirdamas nepaliko savąja rašyba sutaisyto rankoraščio K.Būg. Jis raštą apie meilę sutai̇̃sęs, surašęs KI13. Kaipgi farmaceutai, norėdami sutaisyti savotišką terminologiją, galės be botanikos apsieiti? LTII432. Vadovėlį sutaisė Juozapas Damijonaitis rš. Nieko tuo čėsu nebuvo, iš ko pons Dievas svietą būtų sutaisyti galėjęs brš.
| Palšys uks miks, uks miks, nebesutaisė atsakymo Žem. Aš jau nebsutaisáu (nebeatsimenu, nebemoku pasakyti) NmŽ.
| refl. tr. Rtr: Gulėjo nabagė pagaliau nurimus nuo savo susitaisytų sielavartų Vaižg. Kitas vėl pagal savo dingsčią kitokią dainelę susitaisęs kvirklina prš.
ǁ refl. Vb susikurti: Visi vienan daiktan kėlės, tada kaimas sustai̇̃sė ČrP.
14. tr. NdŽ, KŽ, Vkš, Ms, Ėr, Vj, Lb pagaminti (valgį, gėrimą, ėdalą): Tą tarkę košę reik mokėt sutaisýt KzR. Atneša tuo[j] sutaisýtą gėrimą Slv. Tą varškę sutaisýdavo su saldžia grietine Rg. Antę, žąsį išvirino, sutai̇̃sė svečiams – labai laukė Krš. Ana ką sutaisi̇̀s, visa gardu Ds. Sutaisýsiu tau, vaikel, šviežio sviesto Kp. Še, nusidavė man nučiupti pono sakalą, sutaisyk jį tuojau – turėsim gerus pietus BsPII110. Sėdint prie stalo, ji liepė vergei atnešti dvi taures jos sutaisyto vyno J.Balč. Perpylimas (padažas) sutaisytas Q537. Vieną kartą supykus ir sutaisius valgymus su nuodais Sln. Sutaisyk girą, vaišink svečius, kaip kadaise tavo tėvas V.Bub. Boba sutai̇̃sė kiaulėms ėsti i liepė munie nunešti Vž. Sutaisýk kai ką karvytei gert Kp. Vakar bitėm indėjau sirupo sutai̇̃sęs Jon. Sutai̇̃so su rūgusiu pienu [dilgynes], juos (kalakutus) lesina LKT240(Žml).
^ Kosuliu netveruos. – Sutaisýk su dyguliu ir parduosi (juok.) Šts.
| refl. tr., intr. Tl, Gd: Susitaisiaũ kiaulėms jovalo Skr. Varškę susitaisiáu, peletrūnų įpjausčiau – burno[je] tirps! Krš. Pieno tuokart nevežė, pieninių nebuvo – sviesto susitai̇̃sė Pkl. Neįmanė, iš kurio puodo pilties ir kaip susitaisyti pieną Žem.
ǁ pagaminti kokiam tikslui, reikalui: Pyragams tešla įvairiai sutai̇̃soma DŽ1. Paršą papjovęs turi sutaisýti – taip nelaikysi Krš. Reik mokėti dažyves sutaisýti: bile kaip sumaišysi – gerai nenukąs Krš. Karklų žievių sutaisýsi – būs geltoni kailiniai Gd. Ka jau rožę kas turės, sutaisýs vaistus Kv. Ramunėles jei stipriai ir tirštai sutaisai̇̃, tai paleidžia [vidurius] Kvr.
| refl. tr.: Sutaisykis žolelių kokių nora į butelkeles S.Dauk. Vaistinėje lašeliai brangiai kaštuoja; kam mokėti pinigus už tai, ką patys mokame susitaisyti rš. Iš aguonų susitai̇̃sę kokius ten vaistus leidas, i blogai esą (apie narkomanus) Rdn.
15. tr. paskaninti prieskoniais: Sutai̇̃sėm šnabę – laižės! Rdn.
16. žr. nutaisyti 16: Sutai̇̃so lūpas, akes parverta – pyksta Krš. Moteriškė, nedrąsiai priėjusi, pabučiavo į ranką ir laukė, ką ji pasakys. Panelė sutaisė liūdną veidą LzP. Kas čia per bobų subuvimas? – paklausė ponas Meškelė, rūsčią miną sutaisęs rš.
^ Sutai̇̃sė lūpas kap prūsė į balių Klvr.
17. tr. padaryti kam kokį blogumą, nemalonumą: Iš Napalio buvo galima susilaukti didesnių netikėtumų, neg buvo jiems sutaisęs Petras Vaižg. Matai, kas tau buvo sutaisyta MPs.
18. tr. Rtr parengti kokiam veiksmui: Parėjo in dvarą, žiūri – jau ateina tas meškinas. Tuojaus sutaisė kareivius šaudyt: jis nieko nebijo BsPIII245.
| refl. J, Rtr, KŽ, NdŽ, Ms, Trk, Vvr, Plšk, Pšl: Tik susitai̇̃sėm šieno grėbti, ir pradėjo pilti [lietus] Šv. Susitai̇̃sėm eit vakaraut Brž. Nuvalius stalą, susitaisė vėl giedoti Žem.
ǁ refl. Srv pradėti, imti ką daryti: Taisosi taisosi ir nesusitai̇̃so lyt Ėr. Dangus aukštas ir toks palšas, jokio debesiuko. Kad nors nesusitaisytų lyti V.Bub. Jeigu nesusitaisi̇̀s šalt, ateis greit pavasaris Rm.
19. tr. Š, Rtr, Šts parengti ką kokiam reikalui: Sutaisiaũ valgius į kelionę, gali važiuoti J. Jaunius pats būtų sutaisęs spausdinti visą tą savo darbą J.Jabl. Mun sutaisýk maistą ir aš eisu Vkš. O tą pašarą jums sutaisýtą atveža? Trk. Kai sutaisýdavo (sukapodavo) malkas, eidavo kitų darbų dirbt Jnšk. Eigulys sutai̇̃sė tų malkų šįmet Žeml. Kartą sutaisiau as dešimtį laivų ir išplaukiau su jais J.Balč. Noriu siuntinį sutaisýt Plm. Anie paėmė, suvyniojo, sutai̇̃sė nešinį Všv. Aš sutaisysiu jam dovaną ir per tave nusiųsiu J.Balč. Kad čia būtų sutaisýta baltiejie staleliai, kad čia būtų ir padėta rinckasis vynelis JV598. [Paurukas] ėmėsi pėdų iš naujo. Bematant sutaisė [kultį] jau visą klojimą J.Balt.
| refl. tr., intr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Šts: Mes gi susitai̇̃sėm (susikrovėm) karves, kiaules ir važiuojam Vv. An žiemai maisto susi̇̀taisai Krtn. Galiu važiuot nors ir tuoj – viską susitaisiaũ Srv. Einu virti: kol susitaisýsu, kol išpliupės Krš. Turėjau da metams susitai̇̃siusi kruopų, miltų, makaronų – jau baigas Lkv. Susitaisiáu dešimt kepalų ir vėl vežiau ten Eig. Susitai̇̃sė vilnų i išvažiavo karšt Šd. Smetono susitaisáu i leku į turgų End. Palapys išėjo susitaisyti vežimus ir kinkyties Žem. Iš vakaro reiks susi̇̀taisyti, jei anksti išvažiuoji Krš.
| prk.: Turu susitai̇̃siusi (pasirengusi ką pasakyti), drėbsu kumet gerą žodį! Krš. Nebežinau, ką aš turėjau susitai̇̃sius senybės sakyt Skp.
ǁ sutvarkyti (padargą, įrankį ir kt.), kad tiktų vartoti, naudotis: Turim girnas, bet nesutaisýtos – nemalam Kpč. Penkiolekos metų vaikinai dabar nemoka dalgio sutaisýti Šv. Jūs, berneliai, paklausykiat, greit dalgelius sutaisykiat LTR(Ms). Šieną nupjausiu, lauką išarsiu, žagružę sutaisysiu LTR(VšR). Linus nurausiu, drobes išausiu, stakleles sutaisysiu LTR(Plv). Turėjau dalgį, ir gerai sutaisytą A1884,401.
| refl. tr.: Iš vakaro susitai̇̃so ratus, sudeda pašarą Klk. Muzikantas lauka susitaisęs muziką BsV318. Nei moka verptie, naujų staklužių susitaisýtie (d.) Dkš.
ǁ Knt apdoroti, apdirbti: Kol sutaisai̇̃ pakulas – pakulas sau verpt, linus sau verpt – jetu mano, kiek prisidirbdavai! Mšk. Pats linabruktis, kas man linus sutaisys, jeigu tave areštuos? Ar kito pusbernio lėksiu ieškotis? J.Balt.
| refl. tr.: Susitai̇̃so žėdnas sau tuos linus Ps.
ǁ Pš sukinkyti, pakinkyti (arklius): Sutaisýk arklius i važiuojam Lk. Tas velnias tuo[j] sutaisė arklius, karietą, pats sėdo važnyčiot BsPII50. Jis išvedė jį iš to kambario, sutaisė arklius ir liepė važiuoti namo SI205.
| refl. tr.: Kitą rytą jis susitaisė visus tris savo asilus ir iškeliavo į mišką ieškoti Kasimo J.Balč.
ǁ suderinti: Strūnas jau sutaisi̇̀s Lp.
| Turi̇̀ su spragelu teip rankas sutaisýti, ka galėtumi kulti Yl.
20. tr. išdirbti (žemę), parengti sėjai: Daržą sutai̇̃sė, suekėjo Pvn. Kai anas žemę sutaisi̇̀s, tai pas jį augs Ds. Dirvą sutaisyti N.
21. tr. Lz, Srj, Dglš, Rš įgyti, įtaisyti, nupirkti: Du kostiumu sutaisiaũ – ir kur jiej (greit sudėvėjo)? Drsk. Paltelį tėvas sutai̇̃sė, tupliukus pasiuvo Klt.
| refl. tr. Prnv, Rš, Pst, Dglš, Dkšt, Ml, Slk: Susitaisiaũ gerą arklį Vrn. Gerą drabužį ne tep jau lengva sustaisýt Pns. Da nori kostiumo gražaus sustaisýt Sug. Kada kokį paršą vėl sustaisýsiu Skp. Par laiką susitaisýsi (susipirksi) – iš pradžios tos plikos sienos bjauriai Krš.
ǁ gauti, parūpinti: Kiek tų svečių – kurgi te sutaisi̇̀s visiem lėkštutes, visiem šakutes! Mžš. Sutai̇̃sė porą arklių LzŽ.
22. tr. NdŽ, DŽ1, Kv, Brž, Ėr, Srv, Dj po kiek dedant surinkti, sukaupti, sukrauti: Palauk, kaip sutaisýsiu piningų, nūpirksiu Up. Jug tus šimtus sunkiai buvo sutaisýti Lc. Jug dėjo į pančekas, kišo piningus – dukterums i dalį reik sutaisýti Trš. Ta tėvelis eis ir eis an tų dienų, kol sutaisýs rendą Rt. Sutai̇̃so kiek auksinių, ažukeikia, ažuburia ir pakavoja Šmn. Nuo tryliktų metų tarnaudamas sutaisiau kapeikos šiek tiek LzP. Parduosiu arklį ir karvę … ir tą šimtinę sutaisysiu TS1903,9. Kai atėjo ruduo, Coliukės kraitis buvo visas sutaisytas J.Balč. Pažadėjęs [tėvas dukteriai] jokios dalies neduoti, atimti visą sutaisytą kraitį I.Simon. Aš to plovimo (skalbinių) daug nesutaisaũ Žg.
| refl. tr. Vgr, Trš, Srv, Adm: Susitai̇̃so piningų tik sprogti, o geresnio daikto neperka Krš. Kol pasogos biškį susitaisiáu ir pasenau Tl. Ans susitai̇̃sė a porą tūkstančių i nusipirko pas Alsėdžius vietelę Ms. Pinigų susitai̇̃sė ir nusipirko gryčią Sb. [Katrė] ir kraičio buvo susitaisiusi nemenkai I.Simon. Kaip susitai̇̃so daug to mazgojimo, apdžiausto lauke visus šniūrus Mšk.
ǁ iš smulkių vienetų sudaryti tam tikrą sumą: Gal aš sutaisýsu iš tų kapeikų kiek reik Kv.
| refl.: Jeigu lemputės didelės, sustai̇̃so [mokesčių už elektrą] Slm.
23. tr. Adm, Dbk, Ut, Pnm, Pšl, Pj iškelti (vestuves, pokylį): Nora sutaisýti abijų dukterų veseles kartu Krš. Liepė sutaisýt vestuves, ka visi būt pavalgę i pagėrę Šln. Sutai̇̃sė pokylius, suvadino kaimynus ir gimines Pgr. Šiandien pat mes keliame vestuves, puota jau sutaisyta! (ps.) J.Balč. Visi supuolę sutai̇̃sė, iškėlė pagrabą kaip reikia Pl. Sutai̇̃sė pagrabą BM220(Jsv).
| refl. tr., intr. Š, Ukm, Ssk, Trk: Susitai̇̃sė tą sambarį jos abi Jnš. Kur jau artimesni trys keturi kiemai, susitai̇̃so Kūčias vienam kieme Sb. Voversiukas ant dirvonų susitai̇̃sė didį bolių (d.) Gdr. Nu i ryto metą jau susitai̇̃sė tas balius Vkš.
24. tr. NdŽ, Žd suorganizuoti, surengti: Buvo sudarytas (sutaisytas) viešas vakaras J.Jabl. Sakyk, ar besutaisýs ponai karą? Nt. Sutaisė bobos mišias, ir nebliko žiburelių vaikščiojančių Šts. Suaugusių kursus mokytojas buvo sutai̇̃sęs Krs. Any atvažiavo muzikos – jau večerinką sutaisýt LzŽ. Ant Žvelgaičio kalno sutaisýdavo Jonines Žg. Mokytojas mum sutai̇̃sė – tas senobines dainas ir šokius Msn. Mergvakaris, arba pintuvių vakaras, sutai̇̃somas yra paprastai panedėly vakare JV475(išnaša).
| refl.: Sustai̇̃sė didžiausia vakaruška Šmn.
ǁ įsteigti, įkurti: Ans buvo sutai̇̃sęs korą – dvidešimt penkis žmonis turėjo jau Pln. Buvo … vargonykas, tai orkestra buvo sutaisýta su dūdom GrvT131.
| refl. tr.: Ten buvom susitai̇̃sę tokį savo kuopos orkestrelį Plt. Tadas Blinda susitai̇̃sė savo karuomenę Grnk.
25. tr. Žr, Lc suburti, sutelkti: Skubotai sutaisýtas vaidintojų būrelis NdŽ. Po dešimtį tų braukėjų sutaisýs i mins Ms. Sutai̇̃sė (supiršo) žmonis į porą, i gyvena, proto pasiėmę Krš.
| Sutaisytamjam saimui tapė jis per viceprezidentą išskirtas prš.
| refl. KŽ, NdŽ, Žeml, Trk, Krš, Varn, Krt, Vd, Grk, Šd, Sl, Alz, Kp: Susitaisỹs, būdavo, koks penkiasdešimt vyrų ir ims dainuot Raud. Susitai̇̃sės kokie trys a keturi, išvaga viską ten Akm. Jeigu abudu tokie tinginiai susitaisýs, badu išdvės Vkš. Susitaisýs tokios kumpanijos, kad eis kaip pašėlę par vestuves Klk. Buvo seniukai susitai̇̃sę – kadrilių šoko Pp. Y[ra] toki brigada susitai̇̃siusi: briedžius nušauna, šernus Rt. Pradės eit grėbėjos, pjovėjai, tai susitaisi̇̀s pulkas kaip debesis ir valiai dainuot Slm. Tai, būdavo, sustai̇̃som ir ažtráukiam Adm. Su kuo jiem (piemenukams) patinka, susitai̇̃so į krūvą, susigena bandas Mšk. Imtų kada, susitaisỹtų keli vyrai i padirbtų tą tiltą, i nebereiktų bevargt Škn. Pulkais susitai̇̃som i einam ant gegužinę Všk. Susitaisė mūsų ketvertas norinčių arklių pirkti, ir drožiame kažkur dešimt varstų už miestelio LzP. Susitaisę visi … supjautą šienelį sutrypė A1885,218. Jos (miškinės kiaulės) susitai̇̃so viena paskui kitą par miežius eit Bsg.
^ Susitai̇̃sė pora pagal Dievo norą Ll.
26. tr. I, Dglš, Vj nustatyti, sutvarkyti: Teip sutaisýta, ka žmogui tik vargt ant svieto Jrb. Teip sutai̇̃sė, kad antradieniais vinčiavos Yl. Teip jau Dievo sutaisyta, sudaryta nuo amžių J.Jabl. Šitaip gamta viską sutaisė J.Balt.
| refl. KŽ: Nuo to vakaro taip ir susitaisė mano dienos: ligi pietų turguje, pjaunam, skaldom, kraunam malkas, vakare – į skaityklą J.Balt.
27. sparčiai suvalgyti, suėsti: Parėjęs sutai̇̃sė riekę duonos su svogūnu ir eina švilpaudamas Kpč. Sutai̇̃sė vaikas silkę kaip niekur nieko Pl. Lašiniai man visi pietūs: ben pusę kilogramo sutaisýdavau Pg. Vilkas sutai̇̃sė avį Š(Sl). Būdavo, įmesk skruzdėlynan gyvatę, tai tuoj sutai̇̃so Slm.
| refl.: Neilgai to paršelio užteks, greit susitaisi̇̀s Ėr.
28. sumušti, sutalžyti: Dar aš jį sutaisýsiu! Skr. Tėvas kad sutai̇̃sė, tai sutai̇̃sė tą netikėlį Lp. Apveizą sutai̇̃sė Gršl.
ǁ intr. suduoti, sušerti: Petras kap reikiant jam sutai̇̃sė Vrn. Kad sutaisiaũ šatra išilgo, tai net sussukė Vrnv. Lapinas pajuto, kad jisai sutaisė jam per nugarą sagtimi V.Krėv.
29. tr. Srv, Gršl nugalėti, įveikti, suriesti: Iš karto sutaisiaũ (griežtai pasakiau, prigriebiau), ir dabar neturi ką sakyt Žvr. Trušienė viščiokus sutai̇̃so – jų grūdus suėda Ut. Aš būčiau ne Jonas Vijurkas, šimts perkūnų, jeigu nesutaisysiu šito senio TS1901,11-12.
| prk.: Mane sutai̇̃sė ta liga, tai dabar nebetikęs Pnm.
^ Sutai̇̃sė kai Abelių Švnč.
30. tr. apgaule įstumti į vargą: Jis mane sutai̇̃sė J.Jabl(Kp). Tas sukčius juos sutai̇̃sė, iš dubos išvarė, o dabar pats negyvena Sml. Kaip ana tas merges sutai̇̃sė, ka negavo vyrų Krš.
◊ añtausius (ė́dmenis, káilį NdŽ, snùkį NdŽ, šónus NdŽ) sutaisýti NdŽ primušti: Jei nori, nustok lojęs, o sutaisýsu ė́dmenis! Vvr.
kójas sutaisýti mirti: Tu pirma kójas sutaisýsi! Lp.
krãmę susitaisýti būti sumuštam: Neilgai tik važiuos: susitaisýs krãmę, i pasibengs Trk.
užtaisýti J, DŽ, NdŽ, KŽ
1. tr. I, Nm, Užg, Km, Pl, Pšš, Srv, Pn, Vkš, Šv pašalinti spragą, skylę, užlopyti: Tu tvoron skylę užtaisýk, ba kiaulės in daržą sulįs Lš. Juodu su savo tarnais didį akmenį užrito ir angą drūtai užtaisė prš. Ažtaisiaũ, ažlipdžiau visus plyšius pirkios Klt. Užtaisýt reikia kraigas Lp. Užtai̇̃so (apkamšo) šiltai avilį, kad būtų šilta Jnšk. Užtaisýti prakiurusias pirštines KŽ.
| refl. tr. Srj: Užsitaisýk rankoves, visai jau baigia atskutot Nm. Jau tie Gruiniai amžini sulūžėliai, negali spragų užsitaisyti J.Avyž. Koki keturšimti žmonių sulindom į bunkerius, užsitai̇̃sėm, nu, kaip jau būs, taip būs! Akm.
2. tr. įdėti plombą, užplombuoti: Ažtai̇̃so, ažtai̇̃so tuos dantis, ir vėl ištrupa Svn.
3. tr. KŽ uždaryti, užrakinti, užkabinti, užsklęsti: Langai užtaisýti, stubo[je] trošku – kai čia gali išgyt! Smln. Lig įejau pro vartus į kiemą – kiemas užtaisýtas Klk. Ažtaisýk duris, jau visi namie Svn. Užtaisýk tą langą Pbr. Tėvelio kluonas buvo užtaisýtas tokiom kartim. Užtaisýdavo, kad gyvuliai neįlįstų Žml.
| refl. tr. Rtr: Nueit tai nuėjau, o jie užsitai̇̃sę duris: beldžiau beldžiau – neprisibeldžiau Pbr.
ǁ užkalti: Lentomis, skalomis, geležimis užtaisýti NdŽ. Karstą aklinai užtaisýti NdŽ.
ǁ užtverti: Užtaisýti pylimu NdŽ.
| prk.: Šitiems melams kelias užtaisytas prš.
| refl. prk.: Jam buvo užsitai̇̃sęs (susilaikęs) šlapumas Brž.
ǁ Vgr sandariai uždengti: Ir antras galas tam bosuo užtaisýtas Klk. Teip reik užtaisýti, kad neišeitų garas Kl. Langai užtaisýti, kiemo vartai atkili Bsg. Perskaičius [laišką] užtaisė (užklijavo) kaip buvo LzP.
| Ka par smarkiai, ans užtai̇̃so (pridaręs, uždaręs sulaiko) tą garą Pp.
ǁ apvynioti, apmuturiuoti.
| refl. tr.: Lakstai kaklo neažsitai̇̃sius [šaliku] ir nori nesirgt Svn.
ǁ paslėpti kuo uždengus: Dvi karvi buvom užtai̇̃sę tarp šiaudų, kad neatimtų LKKVI279(Všk). Tam namely aš užtaisiaũ senelį Lnkv. Kaip mes bandą ganėm, i užtai̇̃sė [čigonai] į mišką tokius du [pavogtus], arklius Mšk.
ǁ prk. nutraukti veikimą, uždaryti: Gal užtaisi̇̀s tą bendrabutį Brž. Tos kapinės jau visur užtaisýtos (nebeleidžia laidoti) Brž.
4. tr. NdŽ uždėti, pritvirtinti: O jo kirvis, liuosai užtaisýtas, tik pašmukšt nuo koto, papliumpt į vandenį Jrk21. Dabar geriau kirvelį užtaisysiu ant kotelio Vd.
5. tr. taisant sugadinti: Taisė i ažtai̇̃sė zagarką Dglš.
6. tr. kokiomis priemonėmis pagerinti ką prastą, netikusį, užmaskuoti trūkumus: Kur arkliai sunkumus turia, [čigonai] užtai̇̃so – ir nepučia [arkliai] Mšk.
7. tr. aprengti, apvilkti (drabužiais): Pasims abrūsą, uždės rėtį ar už[v]oš puodynę ant galvos, užtaisýs, aprėdys jau jį (piršlį) čia kaip ir įveda LKT124(Trg).
| refl.: Nu tai tas diedas užsitai̇̃sė i nuej[o] LKKII217(Lz).
ǁ refl. persirengti kuo: Ažsitai̇̃sė až jaunąjį LzŽ.
ǁ Ūd, Lbv užtiesti, užkloti: Svočia užtai̇̃so stalą staltiese sava ir tada pasdeda karvojų ant stalo Alv. Baltas skomas užtaisiaũ, baltą duoną jau padėjau LMD. Svirno stalai užtaisyti, vyno stiklai pripildyti LTR. Oi mergele lelijėle, užtaisykie skomužėles, užtaisykie skomužėles, atskaitysiu pinigėlius LTR(Vs). Tik mūsų seselę čion atlydi, baltamjam grabelyj inguldytą …, plonomjom drobelėm užtaisytą BsO44. Oi tu laškele, gražiai užtaisýta, kas an tavę atsiguls? DrskD68.
8. tr. padaryti kokį kam pritaikytą daiktą: Poliams kalti toks mušeklis buvo užtaisýtas Trg.
| refl. tr.: Užsitaisiaũ tokią žagrutę, i gerai kaupia Jrb.
ǁ užtverti (tvorą): Užtai̇̃sė torą iš žabų Vgr. I tvoras užtaisýdavai, kur jau ganai, kur pūdymas Mšk.
9. tr. pastatyti (statinį): Užtaisiaũ pirtį, galėsit visi vanotis Dj.
| refl. tr.: Užsitai̇̃sė vėjinį malūną Nmn. Užsitai̇̃so tokią būdelę – i maudydavos Jnšk.
ǁ Pc įrengti, įtaisyti: Reiktų užtaisýt abarus – ir galėtumėm paršus vasarai suvaryt Kair. [Skobtiniuose aviliuose] plautai, landžiukai buvo užtaisýti Škn. O čia vėl užtaisýta tokia apskriti ta [girnų dėžė], byra miltai tie Mšk. Čia buvo užtaisýtos žabų kamšos pravažiuot žmonėm; pavasario laike vanduo išnešė LKT240(Žml). [Voras] nuejo į krūmus, užtai̇̃sė savo tinklą ant šakų BM361(Pkl). Užtaisiaũ paklaimėj šeškam slastus Ds. Ka žvejosma tiktai kame upelė[je] kokiame, ten ventarį kame užtaisýsi Všv. Kam kilpas užtaisýti NdŽ.
| refl. tr., intr.: Aš užsitaisiaũ slastus pelėm gaudyt rudenyje Pžrl. Užsitai̇̃sė anie ir gerai gyvena Skdv. Griovys yr, ir buvo užsitai̇̃sę vebrai Ppl.
10. tr. įkurti, įsteigti: Ans buvo žadėjęs pabriką užtaisýti Akm. Kartą užtaisius gerą valgyklą ir viską gerai tvarkant, viskas gerai eitų rš. Geriausioj kviečių žemėj vištyną užtaisė! J.Paukš.
11. refl. tr. susitvarkyti, pasigražinti: Ažsitaisýt rūpi [kambarį], išsivelėt Klt.
12. tr., intr. Žr pagaminti (valgį, ėdalą): Reikia užtaisýt, kad būt gatavas ėdalas Vlkj. Pati žiemai užtaisýdavo [grybus] Krž. Užtai̇̃so karališkus pietus Lnkv.
| refl. tr.: Nešiu kiaulei ėst viedruką užsitai̇̃sius Skr. Užsitaisiaũ [salotas] su cibuliais, su krapais, su smetonėle Grnk.
ǁ Dj pagaminti ko kokiam darbui, reikalui: Užtai̇̃sė tam karaliuo migdomus vaistus, ans nieko i negirdėjo, ką ana pasakojo (ps.) Lpl.
| Ką tai pelei geriau užtaisýt (įkabinti į slastus): a čia lašinių, a čia duonos? Jrb.
| refl. tr. Dj: Šarmas rankas nuėda, nudirba, jeigu macniau užsitaisái Žlp. Jeigu per stipriai užsitaisýsi žolikes, gali nusinuodyt PnmŽ.
ǁ įdaryti: Dešra – užtaisýta žarna LzŽ.
13. tr. įdėti, įmaišyti į valgį, gėrimą prieskonių, pagerinti uždaru: Mėsą su česnaku, su pipirais užtai̇̃so LzŽ. Da toki braškė buvo verdama: cukrų užtaisýs, nu ir gyvens gyvens Všv. Veršieną apdėti keptais bulvių griežinėliais arba bulvių koše, užtaisyta žaliu kiaušiniu rš. Vynas būdavo taip užtaisomas grūstais prieskoniais, kad kiekvienas gurkšnis plikydavo koserę rš.
ǁ Rmš, Lpl, Vgr įdėti nuodų ar užburti (valgį, gėrimą), kad pakenktų: Nevalgyk, čia užtaisýtas valgis! Alk. Juodvi abidvi buvo tę jiems užtai̇̃siusios: kai tik jie to alaus užgėrė, gatavai padūko Rg. Mėsos gabaliukus nuodais užtaisýti NdŽ.
14. tr. įtaisyti, padaryti, įrengti: Viską gudriai užtaisýti NdŽ.
15. tr. Dj padaryti, iškrėsti (juoką, išdaigą, pokštą): Aš jai da užtaisýsiu vieną štuką! Skrb. Dabar galėsi važiuot namo, pavėžys tave ponas – tiktai mes tau važiuojančiam užtaisysim šposą BsPIII293.
ǁ tr., intr. NdŽ, KŽ, Rg, Šv, Up padaryti ką bloga, ką nemalonaus: Ir užtaiséi tu čia mun, dėkuo! Šv. Tu tik man bėdą užtaisýsi, daugiau nieko Ėr. Ką užtai̇̃sė ji tau, ka tei[p] ilgai pyksti? Jrb. Kad užtai̇̃sė, tai užtai̇̃sė – dabar visą amžių atmins! Jnš. Seniau žmonės mokėdavo užtaisyt važiuojančiam, kad šio ratai sustotų ir jau daugiau nė iš vietos nepajudėtų LTR(Šil).
| refl. tr., intr. NdŽ: Su tuo motociklu tik bėdą užsitaisýsi – susilaužysi kur Ėr. Užsitai̇̃sė ant savos galvos Jnš.
16. refl. imti nuolat ką daryti, įnikti: Užsitai̇̃sė naktį nemiegot Jd.
17. tr. NdŽ padaryti tinkamą, parengti ką kokiam tikslui: Tura užtaisęs šnapšę kliukinti (virti) Šts.
| refl. tr. prk.: Aš jau turėjau rupūžei (nedorėlei) užsitai̇̃sius atsakymą, bet nieko nesakiau Skr.
ǁ NdŽ, Srv sutvarkyti (padargą, įrankį ir pan.), kad tiktų vartoti, naudotis: Sėdęs užtai̇̃sė dalgį – vis vyras Grd. Jisai užtai̇̃sė tą aparatą (fotoaparatą) i pats atbėgo i atsistojo į tarpą tų Pžrl. Mašinos dirbo, tik užtaisýti reikėjo Gd. Pati nemoku, prašau kitų užtaisýti audeklą Krš. Varlakio [audeklo] nebįverčio i nebužtaisýčio, dėl to ka aną didliai seniai audėm Kl. Kai mama užtaisýdavo, tai i aš įlipdavau [į stakles] Grnk. Žagrę kap užtai̇̃so, nepajiegia vežt [jautukas mokinys] Plv. Barė mane tėvelis, barė mane senasis, kad nemoku art, žagrelę užtaisyt LTR(Jnk). Tėvelis padarė naująsias stakleles, močiutė užtaisė plonąsias drobeles DvD323, LTR(Br).
| refl. tr. KŽ, Plv, Bsg, Upt: Ana užsitaisė audimą austi J. Reik mokėt užsitaisýt kaip reik žagrę LKT189(Šk). Kaip jie (sielininkai) tę užsitai̇̃so tuos trioptus (sielius) – i plaukia Nemunu PnmŽ. I nytis, i skietą užsitaisai̇̃, užsimazgai, tai paskui gali aust Slv. Dvyleka sienų užsitaisiáu austi, ilgai išeis, kol išausu Akm. Tai stakles paskuon užsitaisýdavom ir ausdavom LKT120(Bt). Pasilikęs vienas, velnias užsitaisė mašiną ir pradėjo kulti SI244. Nė jokio darbelio nemoka dirbti, nemoka verpti, nemoka austi nė plonų drobelių užsitaisyti LTR(Lnkv). Nemoka austie plonų drobelių, užsitaisýtie naujų staklelių (d.) Grl.
ǁ pakinkyti (arklį): Reikia pažiūrėt, kam tie arkliai užtaisýti Mšk.
| refl. tr.: Jūs užsitaisýkit arklius gerai, vežimus gerai ir lėkit Skr.
ǁ suderinti: Užtaisýti striūnas KŽ.
| refl. tr. KŽ.
ǁ įdėti muzikos įrašą, paruošti griežti: Užtai̇̃sė tę tokią muziką – grajy[ja], šoka Jrb.
ǁ refl. tr. KŽ įsijungti.
ǁ refl. tr. užsukti, kad veiktų: Kūčių naktį užsitaisýdavom laikrodį i dvyliktą valandą eidavom klausytis gyvulių kalbos Vl.
18. tr. DŽ, KŽ, Všv, Plšk įdėti šovinį į šaunamojo ginklo lizdą: Mat šautuvas buvęs užtaisýtas, kaip iššovė, tas tik blakt ir gulia negyvas Šv. Jiej turi ir parako muškietom užtaisýt Lš. Mano tėvas laikė vienavamzdį, šratais užtaisomą šautuvą V.Myk-Put. Norint namiškiai ir sakė, idant užtaisytų šaudyklę namie, jis neužtaisė Blv. Užtai̇̃somasis prietaisas NdŽ.
| prk.: Būsiu su atomais užtaisýtas (apšvitintas), gal tos ligos išlakstys?! Jd.
| refl. tr. Rtr, Jdr, Žr: Užsitai̇̃sėme šautuvus ir granatas KŽ. Užsitaisė šautuvą kaip tik šaut LTR(Rm).
ǁ pripildyti: Užtaisýti šovinį NdŽ.
19. tr. NdŽ įgyti, parūpinti, gauti.
| prk.: Kokiai mergei vaiką užtai̇̃so vaikis ir ema kitą Akm.
| refl. tr. NdŽ: Su kiaule tik darbo užsi̇̀taisai, pelno neišeina Rdn. Kam mum reik tų kerštininkų užsitaisýt, ka mes galiam i be jų gyvęt Jrb.
| prk.: Vaiką užsitai̇̃sė, išejo pizulais Krš.
20. tr. sukelti (ligą): Tas dustas esąs pirmi vaistai vėžį užtaisýti Krš.
ǁ refl. tr. gauti, susigriebti (ligą): Užsitai̇̃sė džiovą: prasčiai ėdė, labai daug dirbo Rdn. Nebdirbk, imparktą (infarktą) užsi̇̀taisysi Rdn.
21. tr. NdŽ suorganizuoti, surengti, įvykdyti: Vakare, pabaigus kulti, užtaiso šokį LTR(Šmk). Dabar užtaisýkit kokį vakarėlį Jnšk.
| prk.: Pabandyk nepapjauti žolės ir nepaduoti su miltais kiaulėms: tokį koncertą tau užtaisys, kad net špokas ant stogo pritils rš.
| refl. tr.: Užsitai̇̃so šokį [senovėje] su klumpium apsiavę, su vyžikium Jd.
22. suduoti, sušerti: Dar vieną lazdą turiu tau į sprandą užtaisýt Gž. Ans mun teip užtai̇̃sė par sprandą, kad dar ir šiandie gela Klp. Su diržu užtai̇̃sė vaikam par kelnes Jnš.
ǁ tr. sumušti, uždaužti: Buvo girtas akis užtai̇̃sęs Rdn.
23. tr. NdŽ prigauti, suvedžioti (merginą): Atvažiavo iš kažin kokių pasviečių, užtai̇̃sė mergą ir paliko Dievo valiai Ut. Ką ji bešoks, kad jau užtaisýta Sml.
◊ bãlių užtaisýti primušti: Dar aš jam bãlių užtaisýsiu Skr. ×
dū̃šią užtaisýti įkaušti, pasigerti: Važiavę iš turgaus pats su pačia. Jau abu buvę gerai dūšias užtaisę Sln.
pir̃tį užtaisýti prigriebti: Jau tas vėl mėlenas (girtas) vambrina (eina) numie – užtaisýs boba pir̃tį! Šv. Užtaisysiu, ag užtaisysiu šeškeliams pirtį, – linksmai grasino Keršis, įknibęs į savo pelėkautus J.Avyž.
nusùkti
Apibrėžtis
sùkti, -a, -o (-ė)
1. tr. Q127, SD112,201, R, R103, MŽ, N, K, LL226, Jdr, Krt, Slnt, Lkž, Lk, Mšk, Všn, Prng, Aps versti judėti aplink savo ašį: Jis turėjęs gerą vandens malūną, sukamą didelės upės vandeniu J.Balč. [V]anduo darmai nevarvėjo, sùkė akmenis, girnas Pb. Tę vanduva sùka girnas, o čia rankom sùka Šlčn. Akminai [girnose] buvo pataisyti, su ranka sukami̇̀ Všv. Gaidžio sugiedojimu jau girnas sùksi (malsi) Krš. Visą žiemą sùkėma girnas LKKXI222(Trak). Suki̇̀ suki̇̀ girneles, paskui bėgi in ratelį Pun. Girnas sùksma, susimalsma i ėsma Kv. Viena ranka girnas sùkė, kita ranka mane supė (d.) Ad. Suksi girneles be pailselio LTR(Krtn). Sėdies, kap imi koja sùkt [ratelį], net koja sopa! Rod. Žiemą kito nieko nedirbs, tiktai sùks ratelį (verps) Plng. Arbą turėjo savo, nu ir arbavos: vienas pils, kitas sùks, kitas šlavinės Lpl. Mašinos ten linams minti buvo tokios jau, su arkliu sùkamos Žr. Patys savim sùkėm šiečką Mrc. Mūsų muštokė ranka sukamà, tai labai lengva PnmR. Sùkamas į vėjį (vėjo) malūnas Žg. Puodžius tur ratą kojomis savo sukti CII407. Kerčioje kiemo šulinė, ratu sukama Žem. Domicėlė suka telefono diską, paprašo priimti užsakymą V.Bub. Jūs sùktūt Lkm. Suksu raktelį – suskambės d. Aš dainuosiu ir rylą (jos rankenėlę) suksiu, o tu šoksi rš. Sukamieji vargonai LC1889,16. Sukamàsis kranas NdŽ. Sukamasis gręžimo būdas GTŽ. Traktoriukai atsirado jau, su žibalu pradėjo sùkti (varyti mechanizmą) jau Pp. Sùkanti arkliai LKGII315(Knv).
^ Liežuvis ne melnyčia: kiek nori suk – miltų nesumalsi LTR(Vdk).
sukamai̇̃ adv.: Smeik [smeigtuką] sukamai̇̃, tai geriau lįs Vlkj.
suktinai̇̃ adv.: Pilsi su rieškutėms ir malsi suktinai̇̃ Mžk. Piemenys suktinai̇̃ išsuka [alksnio, karklo] šerdį laukan, kad birbynes suka Šts. Vienu delnu suktinai nusukė zūbelius Vaižg.
| refl. Q127, SD112,388, B821, MŽ, N, LL306, Rtr: Ratas ant ašies braškėdams sùkasi sunkiai K.Donel. Arkliai traukia, bet ratai nesi̇̀suka Dkš. Čia su koja suki, čia ratelis sùkas, čia špuolė eina Kv. Ir tuodu ratu, sako, sukančiuosi (sukąsi); ir tuodu ratu, sako, sukantis J.Jabl. Kelerios girnos jau sudilo, malūne besisukdamos A.Vencl. Pradėjo vė[ja]s pūsti, malūnas sùkties Lk. Senovė[je] liuob pasitaisyti morę: važiuos, sùksis ta morė į rinkį Krt. Tas tekinis sùkas i ta boba sùkas į ratą Sk. Kokia kreiva šeiva, nesi̇̀suka Aln. Išviręs kiaušinis sùkas, žalias nesisuka Erž. Pasakė padarytie lovą, kad ana tep aplink suktų̃s (ps.) Grv. Sukdamós eina [kulka] Ds. Andarokas sùkasis [šokant], net nosis šluosto Krn. Dulkės rūks [šokiuose], sijonai sùksis į rinkį Krt. Sukasi̇̀ LKKXIV223(Grv).
| Avys apsirgo kvaituliu – sukas apei save Krkl. [Nuo Kūčių] iki Naujų metų verpt neduodavo: sako, avys sùkasi Gs. Sukuos kaip avelė kvaitulio Ds. Avelė kaituliu sukasi – eina ratu ir griūva Lnkv.
| prk.: Taip ir sùkasi kaip ratas – koks tas gyvenimas su visais darbais Krs. Prie ūkės toks ratas sùkas i sùkas: tiem gyvuliam perki, sukiši – nieko te pelno! Mžš. Metai greit sùkas – jau ir senatvė Trgn.
^ Pateptas ratas vis geriau sùkas Trgn. Sukis, kedelys (sako šokanti mergina), dar namie keturi (dar keturi kedeliai yra atsargoje) B. Sukas sukas – vis ant vietos (ratelis) Pnd. Augęs miške, gimęs miške, išėjo ant lauko – sukasi (vėjinis malūnas) Jrg(Pn). Ketursparnis žvirbliukas ant kalnelio dailiai sukas (vėjinis malūnas) LTsV579(Klvr). Pana sukas keturiom rankom (vėjinis malūnas) LMD(Sln). Nei pasiutęs, nei padūkęs, o kai sukas – dulka (rėtis) Ds. Kas sukas be vėjo? (vytuvai) Dr. Miške gimęs, miške augęs, parejęs namo kvaituliu sukas (ratelis) Lš.
ǁ priveržti mechanizmo spyruoklę: A sùkėt laikrodį? Mžš.
ǁ VĮ darant, kad judėtų apie savo ašį, įtvirtinti ar atlaisvinti: Sùkti sraigtą NdŽ. Iš ratpėdžio gali kiaulei į nosį drotį sùkti Trk.
^ Niekas mieto į subinę nesuka, gal dar gyventi Dr.
ǁ kelti, traukti, judinant apie ašį atitinkamą įtaisymą: Kasdien viedrą [v]andenio sukù iš šulnio i laistau Klt. Su volu sukamas [v]anduo iš šulinės Šts. Čia kranas stovi, užkabina [vagonėlius]; mes tę keturi sùkam viršun LKT315(Rk).
ǁ griežti judinant ratu instrumento (rylos) rankenėlę: Vaikinas suko kokį be galo graudų romansą rš.
ǁ NdŽ, Aln varstyti (rožančių) poteriaujant: Ražončių sukù sukù kieku linkių Klt. Ką čia liežuvį plaki, ta (tai) geriau rožančių sùk Trk. Rožančių pasiėmęs, atsisėdęs pri pečiaus, sùka į ritinį Žr.
2. intr. L, Rtr judėti ratu, aplink (skriejant, einant): Suka paukščiai ties pušynu, klykia išsigandę S.Nėr. Ir paukštis, iš gūžtos išvytas, vis apie ją suka A.Gric. Pempės tik laksto, tik sùka apei galvas Klk. Cyrulis suka jau, tujau atšils Šts. Bus svečių – šarkos apie triobas sùka (juok.) Šmk. Kitur sùka i sùka [debesys], o čia lytaus nėra Rs. Aplinkui dūmai suka, kibirkštys lakioja į šalis V.Kudir.
| prk.: Atrodai susirūpinęs, vade. Juodos mintys kaip krankliai suka apie tavo galvą V.Myk-Put.
^ Gandras suka apie mūsų gryčią… (susilauksime naujagimio) V.Bub. Apie nosį suka, bet į rankas nesiduoda (musė) Ds.
suktinai̇̃ adv., suktinõs: Gyvatė lipa į medį ne stačiai, bet suktinai̇̃ Šts. Suktinõs kaip rėžė su alkūne! Šts.
| refl. Rtr, Všv, Grv: Varnos po lankas pri [v]andens plakas, sùkas ratanais tokiais Pln. Vieną vakarą aš pamačiau: varnų dunduliai sùkas, ir įsisuko į tą būrį vanagiukas Sd. Parplys (malūnsparnis) apie stogą sùkas Ldv. [Lėktuvas] sùkės, sùkės ir nuskrido te kur in mišką KlbIV82(Mlk). Karuselės jomarke tik sùkdavosi į rundą Nm. Aš nesu nė lingynė[je] lingavusys, nė sūkynė[je] sùkusys – baugšti buvau Kl. [Kuliant spragilais] eisi i duosi: sukýs i sukýs, ratu i ratu Žr. Ėjom ėjom ir sùkėmės vietoj (klaidžiojome aplink, nerasdami kelio) Trgn. In daikto sùkasi avelė ir priėda LKKIX216(Dv). Užeina toks svaigulys: lova sùkasi, sienos sùkasi Ln. Akyse pradeda viskas suktis V.Kudir. Dievuli baltasai, kaip ta visa žemelė sukas, kaip tas visas svietelis girtas APhVII124(A.Baran).
| Sveiks pa sveiks, pradėjo stiklelis aplink stalą sukties Žem.
| prk.: Vis tokios mintys, balabaikos sukasi po galvą Žem. Galvoje sukosi viena mintis rš. Mintyse nuolatos sùkosi brolio laiškas NdŽ. Kai aš liekuosi viena, tai man visokios mintys in galvą sùkasi Mrj. Jam nesiseka šnekėt: tie patys žodžiai sùkasi (kartojasi) Dkš.
^ Sėskis geriau, kogi čia suki̇́es kap šūdas eketėj! Krok. Sukas it skieda eketėj VP42. Ir sukasi kaip ožka apie kelmą LTR(Krč). Aplink nosį sukasi, bet į rankas nesiduoda (kvapas) LTsV545.
ǁ tr. daryti ratą (skriejant, einant aplink): Kaip pilkoji bitelė suko ratą po gėlynėlį, taip ir tu, sesiule, suki ratą po jaunimėlį B.Sruog. Seniau, būdavo, vanagas teip i sùka ratą, pakol nutuliojam Mžš. Jeigu gervės suka ratą ant kieno nors namų, tai iš tų namų kas nors ištekės LTR(Pkr). Jei varnos aukštai pakilę suka ratą ir dūksta – bus didelis viesulas Pnd. Be kepurės ir be batų apie svirną suka ratą LTR(Srj). Kartais [lėktuvai] sukdavo ratus lyg gandrai ir tarškindavo iš kulkosvaidžių V.Bub.
ǁ tr. daryti lankstą: Visi eina i vingį sùka (apeina girtą) Jrb. Kilometrus suktáu nuo jos Dg.
ǁ refl. lakiojant būriu, maišytis, judėti šen ir ten, zuiti: Uodai sùkas į viršų – pagadą žada Dbg. Jos (bitės) par landą eina iš avilio lauka i čia sùkas, duoda Jrb. Kūjagalviai apie pilvą tik sùkas Vj. Pundokai in vandenio sùkasi Dv. Apie pietus šaltis atslūgo, oras suminkštėjo ir ėmė suktis retos snaigės rš.
ǁ refl. prk. daugeliui būti susijusiem su kuriuo vienu objektu: Kareiviškėje apie jį sukosi visų gyvenimas ir šnekos V.Kudir. Grėtė žvalgosi, kur tas žmogus, apie kurį sukasi tokie ginčai I.Simon. Yra kalnas ant Nemuno kranto tarp Tilžės ir Ragainės, apie kurį taip daug pasakų sukasi prš. Apie Nastutę sukasi visi apysakos įvykiai rš.
^ Girto sapnas aplink butelį sukas KrvP(Lž).
3. tr., intr. daryti, kad kas judėtų ratu, aplink: Berniokas tik sùka botagą arkliam apie pasturgalį ir varo greičiau Skrb. Nu dvylekai nakties atsikelsi i sùksi spragilą (kulsi) lig išaušimo Pln. Jis dažnai nusikabindavo pilną kibirą ir imdavo sukti jį aplink galvą rš. Kai tik jis (žąsinas) tave puola, tik čiupk už galvos i sùk į rinkį Žg. Jegu močia skarelės nèsukė (nemojavo skarele, duodama ženklą ateiti), gali ir neit Slm. Vienas sùks arklį, gainios, kiti eis į rinkį su medinėms šakėms Gd. Su ruliu tokiu i sùksi į rinkį tą arklį Gršl. Ruginės košės padės liūb pusbliūdį, ale ka sùksiam, ka sùksiam į rinkį! Als. Aplinkuo kąsnį sukti, t. y. vobulti J. Aplinku apstodami, su makarais sukdami, tai ponystos nebojom, jam zomčinę sukapojom JD383. Kad ma[no] nigdi vargas nesulaukt, kad anas sùkt stračku in ma[no] galvos! Vrnv. Maža kiek, tuoj su kumščiu sùka panosėj Ėr. Medžius sukdamas, lankstydamas nuūžė vėsulas Dr. Viršutinis dangus visus apatinius ir žemesnius su savim drauge suka ir grąžo SPI126.
ǁ kelti, sudaryti (sūkurį, verpetą): Išeinam į kelią, kur vėjas suka smėlio sūkurį A.Vencl. Užeina – vėjas pusto, labai smarkiai suka LTR(Brž). Viesulas pakilo, į grąžtą sùka Grdž. Kur jūrės bangos krantus skalavo, ten dabar vėjas smiltynus suka S.Nėr. Toji upelė sùk verpetėlį BzF24. Lėkė vanagas par pušynelį, sukė verpetą ant ežerelio LTR. Toje pakalnėje tek sriaun' upelis, tame upelyj suk did' verpetą KlpD48.
| refl.: Dundulis sùkas vandenyje JI365. Terp gylės verpetas sùkasi: gali tenai nuskęst LKT241(Žml). [V]anduo sùkantysis be parstogės BM90(Brž). Kur tik kokia užuolanka upėn, tę ir verpetas sukas vandinin Kpč. Netrukus jie pamatė tirštą dulkių debesį sukantis viesulu ir lekiantį artyn J.Balč. Pešasi tėvai, kad plaukų visur išplėštų sùkasi pluoštai K.Donel. Lyg žemei dūmai tik sùkas dūminėj pirkioj Ml. Karvė, ažrietus ragus, kad lekia iš paskos, net smėlys sùkas! Ob.
| prk.: Ištisus metus nesibaigiančiu verpetu sukasi muzikinis gyvenimas sp.
ǁ intr. Dg šėlti, sūkuriuoti (apie vėją): Šitokia vėtra sùka, stogus kiloja LKT240(Žml). Ale ir vėtra sùkė! Vlk.
4. tr. NdŽ, Lb traukti (dalgį, imant pradalgę): Mekšmekštės pievose dalgius suko pjovėjai J.Paukš. Kur suki dalgę, te virsta glėbys Upt. Munie vienam apkyro sùkti [dalgį] Mžk. Dalgį sukant ir grobai sukas, ka nesi pavalgęs Šts. Tokioj žolėj reikia smagiai sùkt dalgę Km.
ǁ pjauti dalgiu: Nuėjo prie daržinės, nusikabino dalgį, paplakė jį trupučiuką, papustė ir pradėjo sukti čia pat žydinčius raudonuosius dobilus J.Paukš. Vedu sùkov pradalgę po pradalgės LKT60(Sd). Jau tas pjovėjas plačią pradalgę sùka LKT250(Rd). Kam tokį didelį pradalgį suki̇̀ – teip neilgai pjausi Dbk. Visą dieną sùkęs turi pailsėti Slč.
5. tr. šokti darant ratą, ratelį: Viliui tai patiko, ypačiai kaip jie ratelį suko I.Simon. Susistvėrę už rankų sukdavę „kubilą“ arba „žvirblį“ ir „kregždelę“, skrajodavę po dvi pori LTI200.
ǁ šokdinti: Būs nibrė, sùksma mergas DūnŽ. Pusė durniaus, kad ponas ir sùks tarnaitę: apibėga aplink ir rankos neduoda, jeigu tarnaitė Pnm. Jo akys net žiba bešokant, ir žiba akys tų merginų, kurias jis suka ratu rš. Ak, kokiu viesulu sukdavo mane Daunys! rš. Suk baltą, suk raudoną, kad širdelei būt malonu (d.) Ds.
ǁ refl. LTR(Žal), Kri, Skd šokti ratu: Pakviesta šokti betgi atsijokėjo, šoko stačiai ir ėmė kaip padūkusi suktis Vaižg. Trys žvejų mergaitės sukasi ratu S.Nėr. Sukosi, šoko, kaip kas išmano ir moka K.Bor. Anuodu ilgai sùkusius po tą aslą, stanciją J. Su bernais sùkėmės kalėduškosa Drsk. Panelė sùkas į rinkį, o tas (jaunikaitis) va eina teip Sk. Teip ema po rankos i sùkas Sd. Šokantieji sukos kaip lapai ir plunksnos vėje prš. Mergaičiūtė sùkas kratos, spadnyčelė balta matos (d.) Rš.
^ Tep smagiai šoka, kad sukas kap vijurkas! Kpč. Sùkas [šokėja] kaip apatinė girnapusė Vj.
6. tr. einant iš visų pusių siausti, supti: Pamatė, ka sùka anų gyvenimą DūnŽ.
7. intr. Vlkš vaikštinėti aplink, sukinėtis (domintis kuo): Kogi jis čia sùka, ar kad kubilėlis [alaus] yr? Slm. Kaip tėvas išlošė pinigų, tai visi giminės tik sùka aplink Jnš. Sukom ir sukom po visus miesto užkampius sp. Jau jis sùka: noria pirkt Jrb.
^ Du pešasi, trečias apie kišenius sùka LTR. Suko suko kaip varna prie vištuko LTsV277(Lkš). Suko, kol padarė štuką LTsV277(Jnš).
| refl. R201, MŽ267, KBI50: Sukas po akių R321. Nesisuk po mano akių! B. Uliojau uliojau, sukiaũs sukiaũs, ale dėlto radau Lb. Kada tik nueik krautuvėn, ir jis jau te sùkas Slm. Aplink karaliaus stalą sukdamos, šunelis pagriebė liūtui iš nagų kąsnelį rš. Nesisuk man po ranka Smn. Jonas sùkas apie mus, kad ką duotum Dglš. Sùkės, sùkės i išsinešė pažasty [skarelę] Klt. Ar ilga (ilgai) tu čia suksi̇́es? LKKXV282(Zt). Vištas išbaidžiau iš pirtes, tai dabar aplink pirtį sùkas Ktk. Sùkas ir sùkas vištos po bulbes Žrm. Sùkės i sùkės žąsiukai in kelio Dglš.
^ Sùkas (painiojasi) kaip penktas ratas py vežimo Klp. Eiki gi nesisukęs ne vagis po jormarko B348,539. Vaikas sukas kaip gyvsidabris, meišia i meišia po akims Rs. Daug yra tokių, kur sukas po akių LTR. Kur mergelės, ten ir bernelis sukas LTR(Krtn). Visi, kurie su šoble sukas (švaistosi), nu šoblės ir pražus M.Valanč.
ǁ refl. Zr būti, lankytis kur: Čia besisukdamas nesitikėtai pasižino su E. Jasinskiu M.Valanč. Sukúos vasarą po žmonis, užsidirbu Krš. Aplei Viduklę taip i sùkomės (ėjome uždarbiaudami) Vdk.
| prk.: Vargas didis, tiesa, est tenai, kur maras sukasi brš.
ǁ refl. būti, pasitaikyti: Miške sukas visokių uogų Šts. Pas mumis šnapšė nesukas, nėr Šts.
| Ūkininkai žemės turi po nedaug, dažniausia sukasi apie 5 ha J.Balč.
8. refl. Grv, Nv vykti, dangintis: Kogi te Birutei reikia sùktis – sėdėt namie! Slm. Velnio gi te reikė sùktis ton Alizavon! Slm. Nagi sukis sau, kad jau teip užsimanei! Drs. Kur tu dabar suki̇́es? Ot, pasiutus kiaulė! Jnšk. Ale dabok tiktai, kaip veikiai ji (ponaičių nosis) nusilenktų, kad … su mumis drauge prisivargt į baudžiavą sùktųs K.Donel.
9. stengtis prisivilioti, įgyti palankumą, meilintis: Bernas apie mergą sùka, lankauja Jnšk. Gal jis apie ją sùka kiek, gal ženytis ketina Jrb. Treškyčią Anę, galima sakyti, nuo pusbernio metų pradėjau sukti J.Paukš. Aš piemenė buvau, jis jau mergas sùkė Nč. Sùko sùko ir prisuko savo gaspadoriaus dukterį Sml. Gyliokas sakąs Stasę suką̃s PnmR.
| refl. Šk, Alv, Vp, Ktk, Pš, Žg: Jonas su Maryte jau sùkas apie vienas kitą Dbk. Vorta (verta) sùktis apie Antanioką: vienatūris Skdt. An šitą berną galima sùktis Užp. Dabar žemė ne madoj, sùkis pri amatininkės Krp.
^ Aliūnė sùkasi apie Povilą kaip vijurkas Rgv. [Vaikinas] sùkas kai verpstė apie mergiotę Klt. Kas apie bobas sukas, tiem nesiseka bitės LMD(Tvr).
ǁ refl. taikytis, stengtis kur patekti: Ten gera vieta, sùkis, Antanai, į žentus Snt. Tę jis parduos tą namą i čia sùksis kur nors Jrb.
ǁ refl. flirtuoti, dūkti, trankytis: Tas Jonis velnių priėdęs, su toms mergoms sùkas Plt. Ana smarkiai sukas su kavalieriais Dr. Sukos su svetimais vyrais ir išejo po kelmo Šts. Pats su mergėms sùkas, pačią už nieką tūra Nt.
ǁ refl. užsiimti kuo: Nors su žeme nèsukuos, bet žinau, koks yra grūdo kritimas didžiausis Šts. Mes su pyragais nèsukamos; gerai, kad ir duonelės netrūkstam Šts. Mes su svečiais nèsukamos Šts. Ano tėvai didžiai su ponybe liūb sukties (bičiuliautis) S.Dauk.
10. intr. I, Lk, Kal einant, vykstant krypti į kurią pusę, keisti judėjimo kryptį: Kokia tau garbė visame kaime, kai į tavo kiemą ima sukti, iš atlaidų grįždami, vienas vežimas, antras, trečias… Vaižg. Injojo in dideles girias, jau tas eržilas suka iš kelio in tankumyną BsPIV259. Iš pėdų apžiūro, kur [žvėris] sùkė Drsk. Kad nereiktų į šoną sùkt, nueičiau Prn. Jis sùko tuo keliu atgal eiti Plšk. Pametęs darbą, sùko į kaimynus NdŽ. Debesys labiau sùka anuo šonu Ėr.
| Audra į šoną suka su debesų kalnais S.Nėr.
| prk.: Saulė dažniau ir dažniau pasirodydavo, žiema į pavasarį suko rš. Vilis anksti ėmė į kairę sùkt (darytis kairiųjų pažiūrų) Jnš.
^ Sutikęs girtą bobą, suk iš kelio – arkliai pasibaidys LTR(Vdk).
| refl. Vkš, Krž: Rasi kelį i vėl sùkis po kairės KlvrŽ. Pavažiavę sùkamos an Rūdaičių Krtn. Arklys neina, sustoja arba sukas ravan LTR(Kp). Sùkdavos iš kelio, kai mane pamatydavo Jrb. Tas vaikas kur nori – sùkas, kur nori – eina Pls. Anas (autobusas) an te sùksis Ign. Garbingas kunigaikštis lenkų, paveikęs Pamarius, sukos su visa galia ant prūsų S.Dauk. Kalbėk su vaikais Izraelio ir sakyk, idant anys suktųsi (paraštėje apsisuktų) ir pasiguldytų prieš lanką Hiro BB2Moz14,2.
| Į vakarus jau saulė sukas E.Miež.
| prk.: Sukiamos ant rublio (skaičiuokime rubliais) – būs brangiai, o markėms – pigiai Šts.
^ Matai durnių, sutikai, tai ir sukis iš kelio LTR(Ds).
ǁ daryti posūkį, vingį (apie kelią, upę): Ar nežinai, kur tas kelias sùka? Ėr. Takas suka į kaimą, į sodybą, susigūžusią po senais topoliais V.Bub.
| refl. Vkš: Kelias ėjo ne tiesiog į namus, bet kokį pusverstį nuo kaimo sukosi į šalį V.Piet. Už Dargvainių sùkas ant Skujinės kelias Všv. Keliūtė sùkas alksnynan Klt. Kaip tas plentelis sùkasis, tai jau lenkai Krm. Ta Siesartis sùkasi pro juos LKT190(Šk).
ǁ tr. praleisti, duoti (kelią): Atvažiuodamas pryš, turi sukti kelį Šts. O dėl ko tu nesuki kelio? Ar tau vienam kelias?! Skd.
11. tr. Q616, NdŽ gręžti į šoną ar atgal, kreipiant keisti padėtį: Bėris vis suko galvą į vartus, karpė ausim V.Bub. Aš ausį sukù – aš nenoriu jos bučiuot Šmk. Sùka vežimą atgal DŽ1. Kad liautumias kerštauti [tarpusavyje] ir suktų ginklą nu savęs ant savo neprietelių S.Dauk. Sùk subinę prie tvoros, kad šuo neįkąstų J. Uodegą sùka arklys, nežino kur dėties [mušamas] Aps. Kai važiuoji, vaikel, tai arklį reikia vis po dešine sùkt Jnšk. Sukiam ienas ant Upynos Up. Kai žvejyba užbaigta, tai ant krašto sukù laivą Rsn. Tėveli mano, į katrą kraštelį suksim juodą laivelį LTR(Brt). Vakare vėl taip pat eina motriškos laukti savo karvių, vėl sùka karves į savo kiemą Krp. Palyčia pritaisyta, kad sùkt (verstų) vagą Pls.
| prk.: Mėgino sukti (patraukti) muni pri žemės, bet neprisuko Šts.
^ Kožnas savo šikinę sùka (kiekvienas save gelbsti) Trgn. Raudona mergelė visus iš kelio suka (uoga) LTR(Ldvn).
| refl. R, MŽ: I tan šonan sukúos, i tan – vėjas neša Klt. Sùkdamos, sùkdamos (gręžiodamasi, apsisukinėdama) beįpuoliau į vidų nu šunų Šts. Ji sukdamõsi išbėgo pro duris PnmA. Ta nenoria, ka jis kibtųs, sùkas nuo jo Jrb. Tada kai sukas šituom arklu, i veršį (jautį) sùka Pb. Su peiliu kai sùkės, būt ir bet kam kliuvę Sug. Negulėk ant vienais šonais, sùkis (verskis) ant antru Štk. Kur sukýs, čia save matai (taip viskas spindi bute) Lkv. Skersas sùksys, kad eisi Kl. Dėl ko šalin sukys nuo munęs? P. Šiaurės vė[ja]s sùkas – būs šalta Krš. Vėjas vakarų sùkosi – medžiai an čia linksta Jsv.
| prk.: Iš pradžios buvo sukęsis (ryžęsis) neleisti, po tam ar piktumas perėjo, ar užmiršo Žem. Nuog bažnyčios nesi̇̀sukė svietas, Dievo bijojo Drsk. Davė … mokytojus …, idant nenešiotų mūsų visokias vėjas aba idant nesisuktume šen ir ten klaiduodami SPI279.
^ Šiaip suksies, taip suksies – vis į akis vėjas LTR(Nm). Sùkis nesisùk – užpakalio nepamatysi Dkš. Ar tu šiap sukis, ar tu tep sukis, vis tiek subinė užpakaly[je] (sakoma, kai darbas nesiseka) Plut. Gali sùkties kaip nori, o nugara vis į užpakalį Rsn. In šunį sukas, in dangų sukas, vienam gale mina, kitam kiša (verpia) LTR(Sl).
ǁ refl. nestovėti tiesiai, krypti į kurią nors pusę (apie drabužį): Sukritau, smunka sùkas sijonai Krš.
ǁ prk. kreipti tam tikra linkme (kalbą, mintį): Steponas mato, kad Vacys nejaučia jo balse geluonies ir, kaip visada, suka kalbą savo pusėn V.Bub. Aš noru sužinoti, o ta nesakos, sùka kalbą į šalį Rdn. Kur tu kalbą suki̇̀? Atsakyk, ko klausu! Krš. [Ligonio] mintys sùka į tamsesnę pusę (darosi liūdnos, pesimistinės) Jd. Ana nora viršų turėti, sùka viską po savam DūnŽ. Ir visą mano troškimą suk ant dangiškų daiktų M.Valanč.
ǁ prk. kalbėti kitaip negu įprasta, keisti tarminę kalbą bendrine kalba: Nereikia sùkt, ale reikia tep, kap mes dudenam Dv. Buvo sukančiõs kalbos, mat Amerikoj buvęs Šts.
12. tr. kreipiant laužti, nutraukti: Sùkti sprandą NdŽ. Suksiù galvą, mesiu peklon molio mint, pakabint (brt.) Mžš. Žioge, žioge, duok deguto! Ka neduosi, sùksiu uostą kai kopūstą! Vdk.
13. tr. kreipiant iš normalios padėties, skaudinti: Jei neišmoksta, kas užduota, teta jam suka ausį arba tėtis juosiasi diržą A.Vencl. Senelė stvėrė mane už ausies ir ėmė negailestingai sukti rš. Kaip vilko marškinėliais, sùko mano rankeles JD419.
ǁ R403, MŽ543 sukioti, grąžyti (rankas, pirštus): Motka pirštus sùkė, plaukus rovė nuog savę [nuskendus sūnui] Pls.
14. tr. daryti lenktą, kreivą: Dalgis iš fabriko yra ištisas, nèsukta koja: reikėjo nešti pas kalvį pasukti koją Šts. Tokios trūbelės sùktos, susuktos susuktos kaip gyvatė Upn. Par tą kelį sùka [koją] lauko[n], čia, matyt, jau ramatikas y[ra] Vgr.
| refl.: Nariai sùkas (krypsta) tie, viskas, sakau, iš senatvos Grd. Kad meti audeklą žiemiu vėju, tai sukas audeklas LMD(Sln).
15. tr. L, Rtr, NdŽ riesti, raityti: Seniau vyrai uostų galus pirštais sùko Vkš. Senis ūsą suka rš. Ir moteres idant … su … viežlybumu dabintųs, ne su plaukais suktais Bt1PvTm2,9.
| refl.: Javai sukėsi iš karščio rš. Krito amaras, pasiuto [obelų] lapiukai sùkties Krš. Anos plaukai patys nèsukas (nesigarbanoja) Vkš. Tas paršas dvilinkas sùkase i virsta Jrb.
16. tr. Q624, L, NdŽ vynioti į ritinį, vyti į kamuolį: Moters suka į šeivą siūlus Grk. Nutrūksta ten bèsukant siūlus į šeivą Plt. Aš galiu sukt siūlus ir patamsy priepročiu Kp. Siūlą sukiaũ per (pas) Malviną Dglš. Viena verpia, antra audžia, o trečioji šilkus sùka JD1470. Suk man tą tolką ant ragų BsPIV92. Nesuk kasos, ba neaugs Pnd. Šarūnė suka plaukų sruogą ant piršto V.Bub. Sùktas, susuktas (suveltas, suglamžytas) rūbas – in kabeliuko reikia pakart Klt.
| Motina neleida mun kuodo sùkti Vkš. Visko buvo: i tų mėsų suktų̃, riestų – kiek tę da jų liko! Jrb.
| refl.: Ant to veleno sùkas siaurai siūlai [rankšluosčiams] Pls.
ǁ vynioti siūlus ant šeivų, trinti: Toks kalvaratas tai tik šeivom sùkt, o ne vilnom verpt Zr. Viena audė, kita verpė, kita šeivas suko LB223.
ǁ vyniojant sutvirtinti, surišti: Vyrai, baikit kūlelius sùkt Mrs. Rykštėm suktà tvora LKAI63(Azr).
ǁ nerti: Sukite kilpą ant savo kaklo! TS1902,1.
ǁ vyniojant daryti, gaminti: Sùkti cigaretę NdŽ.
| refl. tr.: Susisukęs [papirosą] supapsi i vė sùkasi Gs.
ǁ kurti, gaminti (filmą): Šiandien sukami nauji mūsų filmai A.Vencl.
17. tr. Dgp, Sug, Ut, Šmn, End apsukui lenkiant, vejant daryti, gaminti: Suku virvę R403, MŽ543. Kur sùka virves, kebeklis J. Iš pakulų pančius sùka Nmč. Vyrai sùkdavo pančius Rg. Apivaras sukiau vyžom Rud. Krūkus pasdarė ir sùka virves Pls. Nesgi už visu didžiausią gėdą sau turėjo vaikelis šešergis ar septynergis nemokėti vyžinų vyžti, aparų vyti ir tinklų megzti, virvių sukti S.Dauk. Negalima nuo Kūčių iki Naujų metų nieko sukt, ba gyvuliai kvaituliu sukasi LTR(Klvr). Vyteles sùka dangsčiui dengt Klt. Rykštes sùkė in rankos Dv. Eisiu paupėn vyčių sùktų Km. Grįžtes sùka [krosniai kūrenti] i duoną kepa Grž.
ǁ R424, MŽ575 sukeičiant jungti dvi gijas, du siūlus į vieną, dvilinkuoti: Gija nesukta, o siūlas suktas J. Anos nora geriau sudėti du siūlu i nesùkti Trk. Gerai tie pirktiejie siūlai – jų nė sùkt nereikia Jrb. Padarysi [šėtrai užkabą iš] plonai suktos (plonų suktinių siūlų) drobės Ch2Moz26,36.
| refl. Eiš.
ǁ verpti, daryti iš pluošto giją: Da turiu ratelį, da sukù Grdž. Tavo motina tokiom verpstėm sùkė Rod. Linus verpia, o kanapes sùka Vlkv. Aš šaučuko nenorėjau, drotvos sùktie nemokėjau DrskD138.
ǁ pinti: Iš tų rūtų vainiką sukaũ i nemažą nusukau Jrb.
18. tr. Mrj vystyti, vynioti į ką, supti: Sùkėm, supom ir išauginom šiaip teip vaiką Šmn. Nežino kuom sùkt vaikus, perynelės visokios (labai popina) Str. Ji savo kūdikėlį šilkuos sùka Všk. Sùka i sùka lėles Ign. Autus an kojų sùka tik ir nieko nesako Btrm. Šalta rasa, o aš basa – gelia kojeles. Imsim rūbužius, suksim kojeles LTR(Lš). Gerai, ka ir į gazetą (vietoj rūkomojo popieriaus) bėra ko sùkti Slnt.
^ Nesuk šūdą į bovelną (nedailink, neteisink) Kt.
19. refl. SD204 vyniotis aplink: Sùkas vejas apynelis aplink lazdytelę (d.) Prng. Tie žirniukai, puiki kvietkai, po lovelę (lysvelę) sukas (riečia) LTR(Brž). Kelnės plačiausios pasiūta, [klešnės] aplink blauzdas sùkas Klt.
| Rugiai jau sukosi tirštomis gūžtomis, o ir kviečiai net juodavo nuo vešlumo J.Paukš. Ot rugiai gražūs, net verpstėm sukas – bus neišgriežiami! Kb. Mano javai net trūbosna sukas Pls.
20. tr. Krš tam tikru mechanizmu žiesti, formuoti iš minkštos masės: Lyzis suka puodus ir bliūdus Vkš.
ǁ lieti: Mano mama mokėjo grabnyčias sùkt Skr.
21. tr. BŽ97, Pnd krauti, vyti, lipdyti (lizdą): Kovukai jau lizus sùka LKT108(Tt). Jei kregždės prie namų lizdą sùka, prie gegnių, tai laimę neša Dbg. Kad pelės suka lizdus [linų] varpučių galūnėse, būs šlapias ruduo Šts. Kiaulė kinį sùka Vkš. Karklynelyj lizdelį sukau N15. Sùko lizdą pelėda JD96. Jei lig balandžio nepabengei verpti, cyrulis pradės kuodelė[je] lizdą sùkti Brs.
^ Kielė lapielė lipo dangun lizdelio sukti (apynys) LTR.
| refl. tr.: Medžių viršūnėse sukosi lizdus sakalai, ereliai ir didieji vanagai A.Vien.
22. tr. Dr, Všv, Kv maišyti kokiu įrankiu aplink, gaminant ką: Įsipilk į puodą [grietinės], sùk, sùk su šaukštu, i paliks kastinys DūnŽ. Rūgšto pieno antpils, ka pasidaugintų – smatono vieno nesùks Gršl. Dedam sviesto vieną šaukštelį, po biškį sùkam, dedam smetono, druskos, pipiro (darydami kastinį) Brs. Jeigu sùksi daugiau, aišku, kad sviestas išeis [, ne kastinys] Trš. Ką dirbsime? – Košę virsime. – Su kuo suksime? – Su lazda pjauta LTR(Brž). Samagonuo sukti reik turėti beržo virbinį maišytuvą su kvynų kuškiais Šts. Uogienę tuoj bus galima imt: kai suki̇̀, jau spjaudos Lb. Ar, mama, greit suksi̇̀ (virsi) košę? Pc. Suki̇̀ miltų košę Grnk.
23. tr. Bt, Up, Šv, LKT58(Ms), Slnt, Sk, Skrb, Kp, Skp, PnmR, Rk, Ob, Sdk, Užp gaminti (sviestą, kastinį) maišant įrankiu aplink: Šaukštu dideliam bliūde sviestą sùkdavo Vj. I su šaukštu, i su samčiu liūb sùkti [sviestą] LKT53(Skd). Suk antraip sviestą, greičiau susimuš Užv. Sviestą daba sùka sukeklė Kv. Kalatauka sviesto sukamà Vdk. Suk iš širdies ir susuksi Šts.
^ Sviestą iš kaktos nesuksi, kad ir gražus vyras J. Iš miego sviesto nesuksi Sln, Gsč, PPr39.
| refl.: Nesi̇̀suka sviestas, ir daryk, ką nori: jau valanda kaip duodu sušilus Dbk.
24. tr. spausti, malti: Varstotan tarbą [sėmenų] deda ir sùka [aliejų] Žrm. Seniau apie šventą Antaną jau sùkdavo medų, o šiemet nė palaižyt nėr Slm. Atskirai sùkėm medų, kur su cukru; ne toks – turi aitrumo Ln. Su kočėlu sùksi, sùksi, ka to [aguonų] pieno būs tujaus Nt. Su kirvio kotu sùks [kanapes] Všv. Nū ryto turėsi sùkti kiaulėms DūnŽ. Dėk stiebus į malamąją i suk [taboką] Šts. Suktõs mėsos ataveža Klt.
ǁ Trgn, Rmš minti, dirbti (odą, kailį): Sùkt skūrą – nedidelis mokslas: pirma išmirko terp varvalio a terp deguto, tada kiša į mešką i sùka, arklį užkinkę Sml. Tokia skūra tai tik sirmėčiai sùkt Lel.
25. tr. Bt, LTR(Šln), Vb, Ml, Pls auginti, siausti (galvas) (apie kopūstus): Kopūstų lapai dideli, bet nèsuka galvutes Gs. Jau kopūstai sùka galvas – jau spragilus girdžia Sk. Kopūstas išgirsta kultuvę i pradeda sùkt gūžę Skrb. Jauną mėnesį [sodinti] galvų nesuka kopūstai Akm. Kad kopūstai dideles galvas suktų, reikia sodinant padėti ant lysvės didelį akmenį Mrj. Vasarės gūželės tai jau sùka; da tik lapeliai pradėti sùkt Slm.
| Teip gražios rožės: daugiažiedės, baltos ir teip gražiai sùka (krauna žiedus) Lb.
| refl.: Sùkas galvos kopūstų Dglš.
26. tr. Šts daryti (švilpynę) iš atkepusio luobo, ištraukiant šakelės medieną: Pavasarį vaikai iš gluosnių švilpynes sùka Skr. Sùka piemens dūdeles JD128.
| refl.: Na kaip, ar jau dūdos sùkasi? Ldk.
27. tr. rausti, išgriežti: Duobę sukama bomba Ėr.
28. tr. gręžti skalbinius: Koja primygus rūbų nemožna sukt – kojas niežti LTR(Brsl).
29. tr. kramtyti: Tu nieko nedarai, tik in pečiaus sėdi ir duoną suki̇̀ Btrm. Sausagrūdį sukiaũ sukiaũ, ką net daėd[ė] Grv. Rudenį duonelę sùka pilna burna, o pavasarį ir parodai šluopelės nėra Asv.
30. tr. impers. Vdš, Ktk, Vp, Pb, Plm, Krn, Zp, Smn, Lš, Kbr, Btrm, Pls, Lkš, Trk, Krp gelti, skaudėti (ppr. pilvą ar sąnarius): Toks nebetikęs oras – sùka rankas kojas Kp. Momai rankas sùka, nieko negali daryt Dglš. An lietaus tai man sùka kojas, negaliu uliot Nmč. Prieš kokį orą kojas sùka Kdn. Man sausai koją sùka Rdš. Iš kumpio koją sùka Aps. Ot sùka pusiau, kad negaliu suslenkt Str. Mano šie kaulai sukami Rmš. Visą dieną raitaus – sùka vidurius Šln. Pilvą sùka, musėt gumbas Užv. Juo pyragus valgom, juo mumis sùka Žr. Sùka pilvą kai ratan Trgn. Tada kosulys perejo, galvą pradėjo sùkt Rš. Šiąnakt labai pirštą sùkė, sukraipė viseip Slm. Jai dantis nuog nervų sùka Rod. Man antra diena akį sùka Alk. Kad autakojus kočiosi, kojas sùks (priet.) Lb.
31. tr. svaiginti, kvaitinti (galvą): Alus apynių prikištas, širdį degina, galvą suka Žem. Gailės tai labai galvą sùka, tuoj susvaigina – bjauri žolė PnmŽ.
| impers.: Nuog apynių galvą sùka Upn.
| refl. Skp, Všn, Lel, Ln, Aln, Ker, Rod, Žln, Nmč, Trk, Žr, Ms, Kv: Iškvaršo galva mano beverkiant ir sùkasi J. Žvaiginėju, galva man sukas R323, MŽ432. Aukštyn žiūrint, galva sukas Vaižg. Regėti buvo taip toli, taip toli, jog vargšei piemenėlei pradėjo suktis galva J.Balč. Sako, jai ausys skaudančios ir galva sukantis S.Čiurl. Nu garų ėmė galva sukties Krkl. Tik negaliu pastovėti, mun sùkas galva stipriai Žeml. Ta galva sùkas, ūža – ant mirsenos taisaus Mžk. Sugeriam da vynelio, o man jau sùkas galva Ml. Žmogui pačiam pradėjo galva sùktiese Vdk. Kad jau galvoj sùkas, verčia ant šono Žrm.
^ Galvai besisukant nemėgink per lieptą eiti KrvP(Nm). Galvai sukanties kojų nebesuvaldysi VP15.
ǁ refl. impers. trūkti proto: Jam truputį sukasi LTR(Lbv).
32. tr., intr. ppr. impers. Rdm, LTR(Auk), Stk, Švn, Pv, Gdl augti skauduliui, tvinkti: Pašinas kojoj liko, dabar sùka Kt. Man sùka kojos padą – bus jau kokia perauga Pjv. Sùka po padu, negaliu nei paeit Vs. Man sùka pirštą, tai negaliu dirbt Smn. Apstoj[o] votys: viena paskui kitą tik sùka ir sùka Pls.
33. tr. siūlyti, teikti, piršti: Sùko, sùko ir įsuko veršius auginti Grd. Sùka, sùka vis, svotoja, o anas kaip nesiženija, teip nesiženija Klt. Piršlėnė norėjo savo gentainę kaimyno vaikiuo pysukti; suko, suko, bet nesusuko Klp.
ǁ daug kalbėti: Sukiaũ, sukiaũ ir išsisukiau Šlčn. Sùkė sùkė i nieko nepasakė Klt.
34. tr., intr. SD91,360, Sut, L, Rtr, Ds, Lnkv, Up, Nv sukčiauti, apgaudinėti: Maišau, painioju, suku, meluoju SD139. Kad darbo žmogus galėtų savo reikalus ginti, jam reikia suprasti, kas ir kaip jį suka, kas jį melžia J.Jabl. Bet kad reikėjo užrašytūsius piningus mokėti, pradėjo raukyties, makliavoti ir sukti M.Valanč. Eik, kam suki̇̀! Aš matau, kad menkesnę medžiagą duodi! Nmn. Nei sukiaũ, nei vogiau, gyvenau tik iš savo rankų Dbk. Nelošk su juo [kortom]: jis labai sùka Ėr. Par akis sùka, apgaudinėja Krč. Sùka be sarmatos Dbk. Idant tiktai apgautų, bjauriai sukt ir meluot nesigėdi SPII14.
^ Sùkta – nedrūta Dglš. Suks, vogs – nepralobs Mrj.
suktinai̇̃
ǁ tr. neatiduoti, kiek priklauso: Darbinykams algos nesuk M.Valanč. Anys sùkdavo kaip išmislydami ažudarbį On. Aš jam daugiau jau nedirbsiu: vis man sùka ir sùka pinigus Vrn. I tokiai ten ubagei sùks dešimtį rublių! Trk. Sùkti svorį NdŽ. Visi Lauksodyje suka nuo [vokiečių] valdžios, kiek išgali: užrašo vieną gyvulį, o laiko du J.Avyž.
35. refl. Vkš, Sdk stengtis išvengti ką atlikti, išeiti iš keblios padėties: Tingi, sùkasi iš darbo Ėr. Ale ką darysi – reik kaip norint iš bėdos sùkties Šauk. Buvo susipainiojęs (įkliuvęs), bet sùkės, sùkės ir išsikilpavo Kp. Ir čia stebuklingai sùkas adversoriūs, kad jiemus tai (tokius klausimus) uždavinėjame DP139.
^ Kaip tik primenu sutartį, tai sukasi [ponas] lyg gyvatė iš praskilo LzP. Sukas kaip nuogas dilgynėj LTsV200(Ut). Sukas kap musia, šiltose kruopose inkritus LTR(Mrc). Sukas kai yla maiše LTR(Aps). Anas sùkas, sùkas kap laskūtas an ugnies Švnč. Sukisi ligą atimtas B. Sukúos kaip kirmėlė bačkoj, bet nežinau, ar išsisuksiu Dbk. Kaip suksies, kaip nesisuksi – iš smerties neišsisuksi LTR(Km).
36. refl. R212, MŽ283, Sut, I, Mžš, Mlt, LKT364(Mrp), Erž, Vn, Vkš greitai ruoštis, triūsti, darbuotis: Mergikės sukos apie pusrytį ir apyvoką Žem. Todėl tuo abu (gandrai), kaip reik tikriems gaspadoriams, vislab vėl taisyt ir provyt sùkosi greitai K.Donel. Darbylaike po laukus visi sùkas Pgr. Kap atsikeliu su patamsiu, tai sukúos ir sukúos: tai apie pečių, tai apie gyvulius, tai apie vaikus Kpč. Kai linus rauna su talka, tai gaspadinė tik sùkas, tik ruošias po gryčią Skrb. Ka poras vaikų numie būtų, sùktumys nušilęs Krš. Kad šešis vežimus parveži, tai labai reikia sùktis Brt. Kas sukė̃si, tas gyveno Drsk. Motriškos …, aple namus sùkdamos, mažiau tenuvargsta BM391(Rdn). Ir nebūkime kaip tos netikusios mergos, kurios dabar rėdytis pradėjo, dabar suktis, kad jau Viešpatis ejo DP570.
^ Abu sukės kai par rugiapjūtę LTR(Dkk). Sùkas kaip šėrė Slnt. Marytė sùkasi po virtuvę kaip vijurkas Snt. Šeimininkavo, sukosi kaip menturis po košę Žem. Sùkas kaip menturis be kobinio, t. y. žmogus greitai sukas J. Sùkas kai verpstė aplink, gaspadiniauna Klt. Sukas kaip karvalto ratelis Pšl. Sukasi (Sukies Tršk) kaip Darata apie grandį KlK32,87(Brž). Sùksiuos kai melnyčia be vėjo Jrb. Sukis kaip apatinė pusė girnų B360. Kokia te iš jos šeiminykė: sùkas kaip apatinė pusė girnų Dj. I sùkas kaip girnų apatiniasis kūlis Štk. Sukúos kaip mašinelė Krš. Baltras, vienas palikęs, sukos tuščiūse numūse kaip gandras lizde nupavasar M.Valanč.
ǁ labai stengtis, rūpintis: Sukis greitai – veikiaus vieta tropysis B. Jis tai sùkasi į gyvenimą (stengiasi prasigyventi) Gs.
37. refl. Knt, Skd, Skp, Ut, Lp, Klvr, Vl verstis, manytis: Sunku buvo suktis, vienam palikus Žem. Sukis pats, kaip išmanai. Aš savo bėdų turiu K.Bor. Kas begirdėti, kaip sùkatės? Šts. Kažin kaip ten anie bèsukas po Šiaulius? Plt. Našlė paliko su keturiais vaikais, reikėjo gerai sùkties! Rdn. Sunkiai vienai bobai sùkties Krš. Sukáus su savim, vyro pamesta – jug į žemę neįlįsi Šts. Mokėk sùktis, tai ir gyvensi Dkš. Reik sùktis mažu kuo (smulkmenomis, mažmožiais) Plv. Tai agurką užsiaugina, parduoda, tai pamidorą – žmonys sùkasi šiai[p] tei[p] Jsv. Vaikus auginome, dukteris leidome … sukomėsi kaip visi TS1903,11(V.Piet).
| Kampeliuke sukúos (esu suvaržyta, negaliu ką noriu daryti ir kur noriu būti): marti neprileidžia niekur Klt. Čia mun su keturiais arkliais nėr kame sukties – maž žemės tėra Šts.
38. refl. Vkš, Vl, Lp menkti, skursti, nykti: Ko jis pradėjo sùktise – a ne iš rūpesčių? Jrb. Negeros jo akys: kai jis pasižiūria, gyvulys sùkas Šmk. Paršas ėmė sùktis, tai papjovėm Mrj. Paršeliai sukas žemyn (dvesia) Trk.
◊ aki̇̀s sùkti [į šãlį] vengti susitikti, pamatyti, pažiūrėti (gėdijantis): Kai pamato mane, aki̇̀s sùka Jrb. [Tėvas kalbėdamas] užsikirto, suka akis į šalį, bet Akvilei aiški nutylėta mintis J.Avyž.
ant atmintiẽs (galvõs, liežùvio ST208(B), liežùvio gãlo Krs, mintiẽs, minčių̃, põmėties Dbč, Dv, Asv) sùkasi Kv, Žrm sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Sùkasi ant atmintiẽs, o vardo neprisimenu gerai Stk. Ot sùkasi an galvõs, ale negaliu atsimyt Lz. Sùkas ant galvõs, nežinau kaip pasakyt Erž. Ot sùkasi tas kaimas ant liežùvio, ir niekaip negaliu pasakyti Lkč. Prapuolė vardas, dabar man ant liežùvio sùkas Rsn. Ot sùkas ant liežùvio gãlo, ale prisimint negaliu Slv. Sùkasi ant mintiẽs, ale neatsimenu Stk. Sùkasi ant minčių̃, ale kad neatsimenu Btr. ×
ant dū̃šios sùkasi
1. B, R321, MŽ430, PrLXVII19, N sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko.
2. nuolat prisimena: Sukasi ant dūšios, tai ir ant liežuvio M.
ant smagenų̃ sùkasi sakoma, kai kas įkyriai kartojasi mintyse: Man tai viena [daina] sùkas an smagenų̃ Pls.
ant širdiẽs sùkasi; N
1. Kv, Grd sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Sukas ant širdies, ir negaliu atminti I. Sùkas ant širdies, ale niekaip neateina ant liežuvio Bt.
2. nuolat prisimena: O užmirštie ir negalėjo, vis ji jam sùkos an širdiẽs Jrk112. Stov bernytis prie šalies, vis ma[n] sùkas ant širdiẽs JV874.
ant vienõs kójos sùktis
1. būti mikliam, vikriam: Tai mano boba kai ratas an ašies – tik sukas an vienos kojos Ml. Septyniasdešim metų, o do sùkas in vienõs kójos Klt.
2. apie labai besidžiaugiantį: Linksmiausioji, sùkas ant vienõs kójos Lž.
apiẽ (apliñk Grž) aũsį sùkti grasinti, taikytis mušti, suduoti: Mėnesį neišgyveno, o jau suka vienas kitam apie ausį Ėr.
ãšaros sùkasi akysè darosi graudu: Ašaros sukasi jam akyse, sakyt ką norėtų V.Kudir. Norėjo vaikus paglostyti, ėmė ašaros akyse sukties Žem. Skaudu darosi, ašaros sukasi man akyse Pt. ×
barakãtą sùkti
1. Slnt siausti, šėlti: Tik palik vienus vaikus, tujau pradės sukti barakatą Vvr. Kai tik pritemo, ir pradėjo vaikiai su mergoms barakãtą sùkti Krt. Mergei visaip nukrypsta, su vaikiais besukant barakatą Šts.
2. I tuščiai plepėti.
3. bizniauti: Jau tuodu pradėjo sùkti kaži kokį barakãtą Vvr.
čemerỹs nesùks nieko bloga neatsitiks: Valdžios nesùks čemerỹs, ka tik žmonys susišienautų! Krš.
dangtùką sùkti žaisti tokį žaidimą: Eidavom rundu, dangtùką sùkdavom Rsn.
galvà sùkasi
1. rūpi: Jum nesisùkdavo galvà del žemės Trgn. Man sùkasi galvà, kaip jis čia gyvens Mžš.
2. apima puikybė, išdidumas: Kai tokiems žmonėms ima suktis galva, jie darosi pavojingi A.Vencl.
3. eina iš proto, kvaišta: Matyt, jam galva sukas, kad vis nenurimsta KlK14,72(Jnš).
4. labai sunku (mokytis): Kaip nuėjo technikuman, tenai galvà sùkėsi Upn.
gálvą sùkti
1. L, LTR(Ant), Mlk, Slm, Rz, Jnš, Šl, Plk, Dkš galvoti, svarstyti: Susmukęs savo kėdėje, jis galvojo, suko galvą ir ieškojo išeities A.Vien. Vaikai gėrisi pasakos fabula, daug nesukdami galvos, kokia ten yra autoriaus pamatinė mintis J.Balč. Kas čia norėta pasakyti, veltui galvą suktumei rš. Teip, tiem mokytiem daugiau reikia sùkt galvà negu prastiem Mžš.
2. Vdk, Jrb, Ps, Lb vargti protaujant, mokantis: Sùk sùk gálvą, o nieko negali išmokti Vvr. O kam munie reik gálvą sùkti be reikalo Grdm. Galvą prie kningos jaunuomenė suka TS1899,5.
3. Mrj, Bgs, Aln, Ps, Šln rūpintis: Visą dieną vaiko nėra namie, anys ir neieško, nèsuka galvõs LKT331(Gdr). Pro vaikus ir galvõs nèsuku – visi gerai gyvena Krš. Mama nė su vienu tiek nèsukei galvõs, kiek su tuo savo Stasiuku Mžš. Nèsukiau galvõs su namais (būdamas ligoninėje) – sustvarkė Adm. Sùkium gálvą su stogu – sienas sulipdysma Slm. Apie karves nesùk galvõs, sutvarkis be tavę Ktk. Gálvą sukù (jaudinuos, sielojuos), kam ne vieną pirkau paršelį Klt.
4. I, Plk, Plv, Mrj, Vrn, Km, Vp, Brž, Sk, Pc, Šl, Grdm, Vvr versti rūpintis, neduoti ramybės: Ko man suki galvą? – sušuko ponas Žem. Nesùk tu man galvõs su savo siūlais! Žmt. Visą dieną sùkė man gálvą [vaikai] Dgp. Kam man galvà sùktie apie tokius dalykus?! Smal. Sugyvena, nèsuka vienas kitam galvõs Klt.
5. Vkš vilioti, meilintis: Mes tiek kuklios, kiek mokame jaunikaičiams galvas sukti Pt. Jisai gálvą sùka jai, ka eitų už jo Jrb.
6. I stengtis apgauti, apmulkinti: Man galvõs nesùk! Mrj.
galvojè sùkasi
1. Kt, Rod sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Tik sùkasi galvo[je], bet vis dar negaliu atsimint Gs. Ot, man galvõj sùkasi – tik pasakyt! Alk. Sùkasi giesmės galvoj Žrm. Kad ažgirsčiak, pagiedočiak, dar̃ – sùkasi galvõj, ir nemenu LKKXIII121(Grv).
2. rūpi: Jam sukės galvoj, kap čia sužinot, ką vargamista an jo šneka LTR(Vs).
3. trinka protas: Jai jau galvõj sùkas Rmš.
giltinė̃ nesùks nieko bloga neatsitiks: Nebijok, nesùks ano giltinė Užv. Dievui padedant, giltinė nesuks VP13.
giltinė̃ sùka (ką) ištinka mirtis, sunaikinimas: Kodėl jų (ponų) taip daug pirm čėso gi̇̀ltinė sùka? K.Donel. Krūmus ir girias linksmas jau gi̇̀ltinė sùka K.Donel.
giltinė̃ sùka [apiẽ úodegą] artinasi mirtis: Aplink jį giltinė jau suka Grž. Aš jau numatau, kad giltinė suka apie uodegą Slm.
į laukùs sùkti apie neprotingą elgimąsi: Kaip sunkiai protas žmogų valdo – vis į laukùs sùka Krš.
į šãlį sùkti (ką) darytis pranašesniam, lenkti: Jau muni suka į šalį sūnus: geriau už tėvą paskaito Nt.
jáutį už uodegõs sùkti meluoti: Ką čia jáutį už uodegõs suki̇̀! Šv.
káilį sùkti Ėr, Rmš stengtis neįkliūti, išvengti ko: Aš sukaũ káilį, norėjau iš bėdos išsisukt Prn. Kiekvienas savo káilį sùka Rm.
kãklą sùkti LKKXIII123(Grv) žudyti, daryti galą: Bėda an bėdos lenda, o trečia kãklą sùka Lz. Suk tavo kaklą velniai! (keik.) Str. ×
katari̇̀nką sùkti vienodai, nuobodžiai kalbėti: Ir pradeda sukti savo katarinką: Tep tata tep… kas ant stalo, suvalgykim, kas čierkoj – išgerkim K.Saj.
ki̇̀ta sùkus antra vertus, kitu požiūriu: O kita sukus, ko nori? Gmž.
knýpkius sùkti žaisti tokį žaidimą: Kad bus piktas oras, po stalais knýpkius sùka Ktč.
kójas sùkti prie (ant) dùrų mirti: Vargsti, vargsti, žiūrėk – jau reikia sùkt kojelès prie dùrių Btg. Jei ji mun nieko nebūtų dariusi, jau būtų reikėję kójas sùkti ant dùrų Skdv.
lẽtenos sùkasi ant dùrų; LTR apie norintį išeiti.
liežuviù (liežùvį, liežiùvį) sùkti daug plepėti: Jeigu jis taip mikliai gydys, kaip liežuviu suka, po metų kitų nebus ligonių rš. Sùka liežiùvį visi, kap kas moka, kap gali Rš.
liežùvis (liežiùvis) sùkasi įstengia kalbėti: Jos liežùvis sùkas, ji paporina visokių naujienų LKT386(Mrc). Tėvui ne tep liežiùvis sùkas (prastai kalba) Rš. Liežùvis jo nèssuka – atsigėręs arielkos Pls. Mano liežùvis nèsukas vokiškai Plšk.
li̇̀zdą sùkti (sùktis)
1. kurti šeimą: Su Vincentu neiškentu, su Juzuku li̇̀zdą sukù (apie nepastovią merginą) Šll. Reikia jau savo li̇̀zdas sùktie Švnč.
2. įsitaisyti, įsikurti: Pačiame jo valstybės viduryje, jo, galima sakyti, širdyje, priešas sukasi sau lizdą rš.
nósį sùkti
1. veikti uoslę maloniu kvapu: Visa tai buvo taip apetitinga, jog net nosį suko ir seilę varė Vaižg.
2. LKKIII194(Pls) pykti.
3. bjaurėtis smarve: Žmogus, per amžių papratęs padoriai, nosį suka, įėjęs į tokį kiaulininką Žem.
nósį sùkti [į šãlį, pro šãlį, tolỹn] End rodyti nepalankumą, šalintis: Kitą kartą, žiūrėk, jau ir sutarė, ir merga nebesùka nosies J.Balt. Visi čia tokie poniški, mandrūs, suka nuo manęs nosis į šalį J.Avyž. Ji į mane nenori nei žiūrėt – eidama suka nosį tolyn Ėr. Vieną kitą sykį parnešė vaistus – nósę sùka Klm. Pinigų nėr, tai kiekvienas gaspadoraitis nosį pro šalį suka A.Vencl.
nósį sùkti [į šãlį, į trū̃bą] Jnš nemaloniai veikti uoslę: Ką čia teip verdat, kad net nósį sùka? Sv. Tabokas nósį sùka į šalį Varn. Smarvė nósę sùka į trū̃bą Krš.
pakáušį sùkti įtemptai galvoti: Rūpinasi i jis – sùka pakáušį Pn.
pánčius sùkti ėdant velti tarp dantų: Tas arklys nebepaėda, pánčius sùka Ėr.
pil̃vas iñgrąžtį sùka labai norisi valgyti: Pil̃vas gal jau iñgrąžtį sùka? Klt.
ramùlį sùkti dūkti, išdykauti: Šventoms dienoms vaikai susirenka ir sùka ramùlį, kol par dulkes vienas kito nebmato Kin.
ramùnį (ramùlę Erž, ramùlį Jnš, rãtą, ratẽlį) sùkti Všk meilintis, mergintis: Visą vakarą, sako, apie gimnazistę ramunį sukęs J.Paukš. Daba jauni – ką ten! Tik pakėlė galvą, jau, žiūrėk, ramùlį sùka apie panas Sk. Sùka ramùlę aplink Julę Krž. Reikėjo Anelei ištekėti ne už Gulbino, bet už Anzelmo Lukošiaus, kuris apie ją suko ratą J.Avyž. Levukas, o gal kokia Levutė! Palauk, palauk, ar tu ne su ta ratelį sukai? rš.
ratù sùkasi sakoma negalint atsiminti gerai žinomo dalyko: Sùkas ratù, ale nemenu Šlčn.
spar̃ną sùkti Adm mergintis.
sprándą sùkti žudyti, daryti galą: Viena bėda ne bėda, antra nepatinka, ė trečia sprándą sùka LKKXIII123(Grv). Suk sau sprandą, bene man tavę gaila! Žž.
sprándą sùktis žūti, galą gauti: Nors jūs sprándus sùkitės! Lkm. Sùkis kur sprándą! Klt.
su liežiùviais sùkti apkalbėti: Eina, patikinėja, su liežiùviais tik sùka, tik sùka Klt.
sùkęs apsùkęs Ds, Skdt, An, Pbs, Jnš labai dažnai, nuolat: Ko tau reikia toje daržinėje, kad ten sukus apsukus? J.Avyž. Valgnumas vaiko: sùkęs apsùkęs vis prie stalo Ktk. Sùkus apsùkus vis lekia in močią [ištekėjusi duktė] Klt. Sùkę apsùkę ir vėl visi čia sulenda Užp.
sùk (ką) balà, (devýnios, gãlas NdŽ, galai̇̃ Krž, kélmas, kvarabà Mlk, nemãtęs Ds, nógla, pakrãtę, pélkė, perkū́nas Žl, Grž, pi̇̀kis, smalà Strn, šim̃tas NdŽ, vélnias) Aln; M tiek to, tesižinai: Sùk ją devýnios, gali važiuot! Ds. Užmokėjai, ir sùk jį gãlas! Sug. Kaip būs, teip išvažiavus, sùk tave kélmas! KlvrŽ. Sùk juos nógla, tuos pinigus! Aln. Sakau, eisiu išsibart, o vėl misliju – sùk pakrãtę Ob. Sùk tave pélkė: kaip ten būs, teip! KlvrŽ. Sùk jį perkū́nas, tegul sniega! Dbk. Važiuoju ir aš į jomarką, sùk aną pi̇̀kis! KlvrŽ. A, sùk ją velniai̇̃, tą žuvį, gal nesupuvus! Vdn. Sùk tave vélnias, neškis jau tą kirkę Vlkv.
sùk (sùka) (ką) devyni̇̀ [perkū́nai] (bi̇́esas, devýnios DŽ, ùbagas, velniai̇̃ Šts, Sdk) Ar toks keiksmas: Suk devyni stiprybę mano tokią! B.Sruog. Sùk tave devyni perkū́nai! Skr. Suk ubagas, mesiu aš ir tą dešrą! Šts. Sùk taũ velniai̇̃ su visa tavo pačia! Kam man jos reikia! Ds. Suk tave velniai su visokiais niekais prasidėt Jnš. Suk jį biesas, teip daėdė kult! Antr. Sùka tave velniai LD376(Lbv).
sùk matarúok būtinai: Sùk matarúok, kas priguli – atiduok Skp.
súkti apsukui̇̃ Jnš nuolat tą patį kalbėti.
sūkà sùka NdŽ, VP26 graužia rūpestis, susikrimtimas: Kuri čia tavi sūka suka? S.Dauk.
sū̃ką sùkti
1. bėgioti, ieškoti, rūpintis: Ir sùko sū̃ką, kol gavo Slnt. Vel[nia]s pašėlusiai sū̃ką sùka terp žmonių KlvrŽ. Dabar jis vėl iš naujo sūką sukt pradėjo TP1881,34.
2. pataikauti: Sùkti sū̃ką apie ką NdŽ.
sū̃kį sùkęs nuolat, labai dažnai: Sū̃kį sùkęs ir vėl čia Stl.
ši̇̀rdį sùkti Dr, Skd, Trk, Nt pykinti: Sùka ši̇̀rdį, vemsu po tos jūso ruginės Šts. Net ši̇̀rdį sùka, kaip man juokas ima Tj.
úodegą (úodega) sùkti
1. Mlt, Vkš stengtis išvengti, išsisukinėti: Sùka úodegą ir šiaip, ir taip, kad tik nereiktų eit prie kūlymo Lkč. Nesùk uodegõs, aš viską žinau Dkš. Dabar šiap sùkęs úodegą, tep sùkęs – nieko nepadaro Vlkv.
2. meilintis, glaustytis: A, gudri lapė tai uodega suka, tai vėl įkanda V.Kudir. Jau anos úodegas sùka, tos katės Dov.
3. džiaugtis: Vilkas kap šoko an kiškio i griuvo. – Jau, – sako, – dabar prispaudžiau! – i úodegą sùka Vlk.
ū̃są sùkti meilintis: Vaikinai sùka ū̃są apie mergas Jnš.
ùžpakalį sùkti pralaimėjus bėgti, trauktis: Velija toj vietoj atlikti, nekaip kryžokams užpakalį sukti S.Dauk.
vė́jai sùkasi galvojè labai nerimtas: Jai sùkasi vė́jai galvõj Jon.
žándus sùka apie ką labai rūgštų: Tavo obulai žándus sùka Slnt.
žarnomi̇̀s sùkti apgaudinėti, meluoti: Visi sùka žarnõm, žiūri savo kišenės Jnšk.
antsùkti, añtsuka, -o (ž.) tr.
1. pasukus atvaryti: Antsuko lytaus būrelį Šts. Buvo lytų antsuką̃ i nusuko vėl LKT64(Lkž).
2. uždėti, užmesti: Dar galiu antsukti pusę centnerio ant pečio Dr.
apsùkti, àpsuka, -o (àpsukė Š) Š; L
1. tr. R, MŽ, K padaryti, kad judėtų aplink savo ašį: Api̇̀sukiau dukart [girnas], ir nukrito pumpurė Pb. Jo vėjinis malūnas àpsukamas Mrj. [Daktaras] liepė padaryt tokią apsukamą lovą ir karalaitę paguldė ing tą lovą BsV33. Kalvaratą apsùkti (verpti) išmokė, i gan Pvn. Ko ana verps, ka nėra ne kalvarato apsùkusi (niekada nepabandė verpti) Gd. Aš žiemą, kai turiu laiko, ratelį api̇̀suku (suverpiu) da kam Aln. Apsùk girnas (pramalk kiek), be miltų nebėr Vrnv. Kelki, marti, ilgai miegi. Apsuk girnas – kiaulės žviegia NS619.
| refl. R, MŽ, Sut, N, K, Š, NdŽ: [Šokdamas] paskui tarp savęs apsi̇̀suki ir paimi mergaitę, suki Sk. Net apsi̇̀sukė aplink an savę bežiūrėdama Ob. Įmetu tą rundulį į tą [v]andinį, tas rundulis šr aplinkuo apsi̇̀sukas Klk. Dvi teipag šali pjauti kitų durų buvo apsisukami Ch1Kar6,34.
| prk.: Sveikam netrunka metai apsisùkt Tj. Greit viskas apsisùks: tie metai prašvelps kaip juokas Krš. Laukiam vasaros, jėjam, o ta atejo, apsi̇̀sukė, čiukšt – ir nebėra Lb.
^ Duok, kad penkiais kūliais apsisuktų (verstųsi per galvą)! rš.
ǁ pavarstyti (rožančių) poteriaujant: Aš dar vieną rožančių to bedievio pražūčiai apsuksiu rš.
2. tr., intr. Všv padaryti, kad judėtų ratu: Paėmė už apikaklės, apsuko apsukęs ir nutrenkė į patvorį BIII204(Škn). Ka aš dėsu į griovį apsùkęs! Akm. Žmogus su spragelu apsukęs davęs lapei į galvą Sln. Tai kūlėjas! Nemokė[ja]u apsùkt kultuvo Rš. Anei spragilo neàpsukė (nė kiek nepadėjo kulti)! Lp. Rankos neàpsukė (nesumalė nė grūdo)! Lp. Liežiuvio galu api̇̀suka, api̇̀suka ir išema krislą iš akies Ob.
| refl. tr.: Davė į žemę apsùkusys juodos duonos riekę Šts.
3. tr. traukti dalgį šienaujant: Žolės – nemožna dalge apsùkt (daug) Klt. Bijo dalgės apsùkt (nenori šienauti) Klt.
4. tr. maišant pajudinti ratu, aplink: Kas čia tavo do viralas – kaip kaulas, nemožna ir šaukštas apsukt LTR(Ds). Prideda smetonos burokuosna – nemožna šaukštu apsùkt (labai tiršti) Klt.
apsukamai̇̃ adv.: Prydėjau varinį kleckų neapsukamai (tirštai) Lkv. Tokia paaugà šįmet tų kopūstų: kai verdam, tai puode neapsukamai̇̃ Žal.
5. tr., intr. LL126, Prn ratu, lanku apeiti, apvažiuoti, apskrieti: Apsuksi̇̀ tą mišką ir privažiuosi tokį kelelį Jnšk. Plačiai [autobusas] prekes išvažio[ja], plačiai àpsuka Pvn.
| Žvaliai apsuko akimis (apžvelgė) gubų eiles J.Avyž.
ǁ tr. padaryti ratą (skriejant, einant aplink): Gandras apsukdavo aplink sodybą trejetą ratų rš. Ančiukas apsuko vandeny ratą rš. Apsukau lyg aklas du rinkius apei mišką Slnt.
ǁ tr. padaryti, apvaryti aplinkui: Gal šiandiej apsukstà klodą [statomam tvartui] Slm. Eik ubagui duonos griežinikę apsùk (atriek) par kamputį Erž.
6. tr. Slm, Grd iš visų pusių einant apsiausti, apsupti: Apsùko mišką iš keturių pusių i paėmė visus Krš. Kazokai juos apsùko i paėmė vokiečius Sdr.
| prk.: Kapus apsùko numais, mokyklums, darželiais – nebūs kur gulties Krš.
7. tr., intr. Alv, Skrd, Dkš, Rmš, Pc, Vkš daugelį vietų apeiti, apvaikščioti, apvažinėti: Visur apėjau, apsukaũ ir nieko neradau, ko man reikėjo Mrj. Teko daug kur apsùkt Jsv. Dabar àpsuka žmones mašinom visur Iš. Pusę Kuršėnų apsukái, o kad aš prašau pajudėti, raitais kaip kirminas Krš. Daba tai jau apsùksi visur, ka viena likai Šmk. Apsukaũ [per vaikus], pavažinėjau smagiai Jd. Visus kraštus àpsukat vis par tuos mokslus Jon. Išalkęs vilkas aplink visur apsuko ieškodamas sau paėstie Tat.
| prk.: Pasakos … platinasi iš vietos į vietą ir apsuka visą svieto dalį LTII477(Bs). Jis su savo liežuviu visą svietą apsuka LTR(Vdk).
ǁ intr. apeiti gyvenant, nuomojant: Mes visur api̇̀sukėm, kai savos žemės neturėjom Pg.
ǁ tr. apeinant rasti: Pagu Šventybrastį geros geros žemės apsukaũ Srv.
8. refl. apsilankyti, pabūti: Važiavo pas dukterį apsisùkti Trk. Aš, mis[liju], važiuosu pri Vandos apsisùkti End. Jūs, berniukai geltonūsiai, apsisùkit mūsų pusėj (d.) Grž. Važiuokiav, sako, į muno pamiliją apsisukti S.Dauk. Vargų vargai vieni, kur apsisuksi V.Kudir. Kur tik apsisuksi – bjaurybė, nenauda, vagis, dykaduonis! J.Jabl.
9. prisimeilinti: Apsisùk apie tėvą, gal ko i gausi Upt. Apsisùk, ir Jonas tavo! Mrj. Pry našlės apsisùkęs gyvena Šv.
10. tr. pašokti ratu: Porą kartų apsùkę aplinkinį aslo[je], suleidžia jaunuosius į porą šokti JR65. Susitiko gegužinėje ir ten apsuko keletą ratų rš.
ǁ refl. Lb, Sdk pašokti: Visi šoka, einam ir mudu apsisùkti Jnš. Šiąkart teip ir neteko apsisùkt su Maryte Užp.
11. tr. R201,378, MŽ268,507, M, LL101, Rtr, Trgn apgręžti: Arklį àpsukė ir nuvažiavo Aps. Kad sugebi arklius gerai apsùkti, nereik jau kelti to plūgo Als. Apsùko už rankos paėmęs ir paleido Brs. Antreip šliures reik apsùkti Rsn. Ans y[ra] toks mandrus: gal šnekėti i vienaip, i antraip, ka i vandenį bebėgantį apsùktų Lkv.
| prk.: Ant neprieteliaus apsuk nelaimes, nes anie gyvena be tavo baimės M.Valanč.
| refl. intr., tr. R322, MŽ431, Š, Rtr, Gsč, Trk, Plng, Jdr: Atsisėdau, kepurę apsi̇̀sukau antraip, lezgį į užpakalį Tl. Mašinos apsisuko ant dirvonėlio ir nuvažiavo atgal V.Bub. Autobusas čia ateina, apsi̇̀suka ir grįžta JnšM. Kol varsnų gale apsisuki, arklys pasilsi Kpč. Tas senas [jautis] jau gerai eina, o šitas negerai apsi̇̀suka Pb. Čia apsi̇̀sukta arklio su rogėm Trak. Nuvažiavo į paardę, apsisùkos i privažiavo pri pat Krp. Mūs atšlaimas nedidelis, su ratais neapsisuksi̇̀ Dglš. Nė žodžio nepasakė, apsisùko ir nuejo Vkš. Bugenis kariškai pasitempė ir, apsisukęs ant vieno kulno, išžygiavo iš kambario J.Avyž. Pamatė muni, greit apsisùko ir pabėgo Vkš. Tavę name neradau, apsisùkęs išėjau JD1304. Ant [storų mūrų] viršu šeši kareiviai, greta jodamys, apsisukti galėjo S.Dauk. Ir kada anys vaikščiodavo, nebuvo jiemus privalu apsisukti (paraštėje apsigręžti) BBEz1,9.
^ Kad duosiu, net apsisuksi̇̀! Ds. Vienas sako – bėkim, kitas sako – čia stovėkim, trečias sako – apsisukim (vanduo, akmuo, nendrė) LTR(Skp).
ǁ refl. galėti pajudėti: Virtuvė tik apsisùkt Dg. Daržinė didžiausia, apei dvidešimt sieksnių daržinė – neapsisùksi, kas buvo svieto KlvrŽ.
ǁ refl. padaryti posūkį, pakrypti į kitą pusę: Po tam apsisuks ta rubežis nuo Baalos ChJoz15,10.
12. atėjus labai trumpai pabūti: Neilgai buvai svečiuos: tik apsi̇̀sukei ir vėl namo Skdt. Ko taip skubi: nespėjai nė apsisùkt ir vėl išvažiuoji Jnš. Pareisma, apsisùksma i vėl išeisma Trš.
ǁ neilgai trukti, truputį palaukti, pabūti: Vaikai pavalgo, apsi̇̀suka ir vėl nori Ėr. Kai grįžta namo, tai apsisùks – i vėl valgo, apsisùks – i vėl valgo Upt. Tai ne gaspadinė, kad kur apsisukus valgo Rod. Vis valgai i valgai apsisùkdamas – kur tau i telpa! Ll. Kai namie, tai apsisukdami̇̀ valgom Pg. Tokius obūlius, grūšus gali ėsti apsi̇̀sukdamas – vienas [v]anduo Krš. Ai, apsisukdamà dešimt litrų suvalgyčiau! Rdd. Rija ir rija kur tik apsisùkęs Nč. Apsisùkei, atsileidei i vė myli vaiką Dglš. Pamatysi, apsisùksi i vėl pati turėsi dirbti Sk. Apsisùkęs i eik pri kiaulių Erž. Apsisukdamà palaistau, tai ir auga [uogos] Šil. Ji, būdavo, apsisùkus i atvažiuo[ja], apsisùkus i atvažiuo[ja], vargšė Jrb. Lesyt vištos reikia apsi̇̀sukant – lesa gerai Alv. Ji apsisukdamà pasmus ir pas mus Mrj. Tą pačią [šneką] varo i varo apsisùkdamas Klt. Tas katinas prausas, prausas apsisukdamas Žr. Duoda vėjo visims apsi̇̀sukdamas Kv. Vogė apsisukdamys Kl.
13. tr. Nv, Vkš apversti: Apsùk antrą pusę kepenės, kad apkeps viena J. Sakau, kad dega [pyragas], reikia apsùkt kita puse Pv. Pridedi tokią lentą i taip duodi [linus]: àpsuki, àpsuki, papurtini Lc. Buvau lovo[je] apsukamúoju (vartomas) – teip sirgau strėnoms Lnk.
| Girtas, liežuvio neapsuka rš.
| refl.: Jis apsisuka lovoje į sienos pusę I.Simon.
^ Del ko šuo guldamas trissyk apsisuka? – Ieško priegalvio Nm.
ǁ prk. pakeisti, pertvarkyti: Neapsùksiam pono Dievo tvarkos Šts.
| refl.: Bene bus visą laiką taip – apsisùks Rs.
ǁ prk. antraip pakreipti, išaiškinti: Jis taip apsuko, jog tamsta nežinodamas likai jo bičiulis J.Balč. Nei aš taip maniau, nei ką. Kad tu mano kalbą taip neapsuktum I.Simon. Àpsukė, kad mes lieso pieno neimam Krč.
14. refl. R240, MŽ320, I, Trk, Krš, Krč, Kt vikriai susitvarkyti, apsidirbti, apsiruošti: Apsisùk greitai ir grįžk namo J. Mamaite, apsisuk mums čia su pusdieniu! Žem. Mokėjo, apsisùko, greit reikalus sutvarkė Jrb. Par kelias dienas ir apsi̇̀sukė Dbk. Aš apsisùkdavau gerai, dar i siuvau Vn. Ne juokas, trisdešimt karvių melža, ale ji kai[p]mat apsi̇̀suka Rs. Greit apsisùk apie gyvulius, i einam Krkn. Tik va apsisuksiù ir ateisiu Vlk. Bėgsiu numie apsisukti, palikau pečių bekūrenamą Dr. Turam apsisukančią gaspadinę, py visko ji supranta Prk. Buvo apsisuką̃s vyras Šts. Oi tu, gaspadine, greitai apsisukie, privirkie kopūstų ir su lašiniais LTR(Grv). Matas siųstas tur netrukti, bet kuo greičiau apsisùkti JD181.
ǁ vikriai apeinant sutvarkyti: Tu tik apsisùk su kirviu po sodą, i bus tvarka Ps. Jis ims ir botagu apsisùks Gž.
| prk.: Ar nemanai, kad laikas būtų su šluota apsisukt ir po pasaulio rūmą S.Nėr.
ǁ susidoroti: Su užpuolikais mes sumaniai apsisukome rš.
15. refl. nuvykti kur ir greit atgal grįžti, sparčiai suvažinėti: Į miestą par valandą apsisukáu Rs.
16. tr. R378, MŽ507, LL199, Rtr, Slm, Pnd, Kb, Aps apvynioti, apsupti kuo: Apsùk pala – ką tę vaiką gryną nešioji Dbč. Nešės neapsùkę vaiką veselion i peršaldė Dglš. Su skarele jam api̇̀sukė koją Brž. Ana man i pirštui apsùkt skepetaitės nenupirko Prng. Api̇̀suka [nuometu], būdavo, galvą Sb. Stula ituoj apsùk tu ją Lz. Kad einant miškan gyvatė neįkąstų, tai reikia kojas apsukt su žaliu audeklu LTR(Auk). Grikių tik viršūnes àpsukam su tais pačiais grikiais ir statom po vieną kūlį Slk.
apsukamai̇̃ adv.: Apsiūk rankovę apsukamai̇̃ Alv.
| refl. tr., intr. Gdr: Senis apsisukęs kaklą stora raudona skepeta rš. Visą ranką apsisùkus, nieko negalia paimt Jrb. Tas vagis atėjo pas dvarą, apsisuko virkščioms ir ritosi BsPIII228(Brt).
17. tr. uždėti vyniojant aplink: Beržioką api̇̀sukei apie ragus – ir vainikas Sug. Nėr čia kas veja (maža siūlų) – trys rozai apsùkt [apie lanktį] Klt. Apsuko ant plūgo vadeles, pavalkus atleido J.Paukš.
| refl. tr.: Tas ponaitis ka leka, tokį raudoną šalikiuką apsisùkęs Akm.
18. refl. OG409, Svn, Aps apsivynioti, apsivyti, apsiraizgyti: Tu man ar užmigsi, ka prieis, ka duos su botagu [kerdžius], tai apsisùks kelis kartus apie sprandą! Mšk. Aplink bulbas ta žolytė apsi̇̀suka Dgp. Apsisuks ant kaklo tavo žalčiai Sut.
ǁ Ktk pririštam aplink einant susinarplioti, vyniojantis virvei, grandinei: Pažiūrėsiu, ar neapsisùkę arkliai Ėr. Apie karklus [karvė] apsisùkus, žemė juodai išgraužta Slk. Karve, kur dabar apsisukai̇̃ tuos krūmuos! Jrb. Karvę radau aplink mietą apsisùkusią Vkš.
19. tr. Š, LL122, Rtr, Dglš, Dkšt, Trgn, On, Vad, Nmč, Lš, Arm, Snt, Up, Vkš apgauti: Žiūrėk, kad turguj niekas neapsùkt Dgl. Gal manai, kad žmones apsuksi, Dievą apgausi? KrvP(Al). Ko vėpsai sakytum api̇̀suktas? Vj.
20. refl. Kl, Up pasistengti, pasirūpinti: Reikia apsisukti, kad arkliai žardyje nekęstų bado V.Kudir.
ǁ refl. prisigretinti, prisitaikyti: O tę apie melžėjas apsisùk, tos tai papasakos Ob. Mokėk apsisùkt, tai visa gausi Krs. Apsi̇̀sukė i pavogė grūdų Dglš. Gaidys i dvi vištos prapuolė – lapė apsi̇̀sukė Klt. Jisai razumnas vyras, reikia tik apsisùkt Pnd.
ǁ refl. reikiamai pasielgti, susitvarkyti: Nemislykiat, vaikaliai, da aš su jumis mokėsu apsisùkti Vvr.
21. refl. išsiversti: Su merge neapsisuksi, reik pačios Šts.
22. tr. LL266, Rmš, Jnš, Vkš apsvaiginti: Smalkiai apsùko galvą Dkš. Degtinė kožnam galvą àpsuka Lš. Jau ir man galvą api̇̀sukė alus Slm. Tep smarkiai važiavau, kad neit galvą apsùko Alk. Jokūbas vyno nei nė kokio galvą apsukančio gėrimo negėrė M.Valanč. Tu (apyny) visims vyrams galvą apsuki S.Dauk. Gardi rūgštelė apsuka galvelę Pšl.
^ Ko tu in tuos vaikus lygiai api̇̀suktas lendi? Trgn. Laksto, rėkia kaip api̇̀suktas Vj.
| refl. R95, MŽ124, Jon, Dglš, Ml, Gršl: Kai mergės drignių an garo padeda, tai apsi̇̀suka galva – kaip durnas palieki Žg. Teip jau porą stiklinių ka išgersi, jau jusi į pakaušį, jau apsisùks Jdr. Mergai [supantis] apsi̇̀sukė galva, ir nutrūko, nulėkė [nuo sūpuoklių] Aps. Apsi̇̀suka galva, griūvu Klt. Ka ans jema pasakoti, aš jau nepratęs, galva apsisùksias Akm. Nu to televizoriaus apsisùko savie galva kaži kaip Trk. Šiš lyg galva apsi̇̀suka, lyg kai, i paklaidydavo žmogų Vlkš.
23. tr. šnek. godžiai suvalgyti: Košės bliūdą apsukáu Vvr.
◊ aki̇̀s apsùkti suvedžioti, apgauti: Baidyklė apsuko mun akis Šts.
ant vienõs kójos apsisùkti greitai ką padaryti: Šis, ant vi̇́ena kója apsisùkęs, greit padavęs gerti Šts.
gai̇̃liąją apsùkti paverkti, nubraukti ašarą: Apsùks gai̇̃liąją išejus, ir tep mačis (turės tuo pasitenkinti) Krok.
gálvą apsùkti
1. Grdm, Rz, Jnš, Ut pasiekti, kad pamiltų, prisivilioti: Puiki mergė kožnam vaikiuo gálvą àpsuka Vkš. Tėvai nepadarys nieko, ka [bernui] gálvą apsùko Slnt. By kokia jam gálvą neàpsuka Erž. Kiekai mergų gálvas tu api̇̀sukei? KlbIII24(Lkm). Geru liežuviu mergai galvą apsuksi KrvP(Dg).
2. Lkž, Lk palenkti į savo pusę, paveikti, patraukti: Jau jums visiems tas kvailys Kazas apsuko galvas, su visokiomis baikomis besilandydamas pas jus Žem. Jeigu ko reiks, ims kalbėt ir api̇̀suka gálvą Slm. Blogos kningos ir netikę laikraščiai apsuka dažnam galvą Blv.
3. padaryti išpuikusį, nesugebantį realiai vertinti padėties: Paprastai pergalė apsuka galvą kai kuriems vadams rš.
4. paklaidinti: Nepažįstu nė tos vietos, nė nieko, kažin kas kaip buvo, ot gálvą apsùko, i viskas Als.
galvà apsisùko
1. Skrb, Als apkvaišo, sukvailėjo: Žmonės rugius veža, o jie – smiltis! ar galva apsisuko? LzP. A tau galvà buvo apsisùkusi ten eiti? Krtn. Per karą žmonių gálvos apsisùkę PnmA.
2. Km nesusiorientavo, sutriko: Taip giriant lapei, apsisuko varnos galva J.Jabl. Į vargą įpuolus ir galva apsisuko Žem. Tiek darbo, net galvà apsisùko Pkr. Kap noragas jo nusmuko, berno galvà apsisùko DrskD245.
kai̇̃p ant ži̇́edo apsisùkti Skp labai greitai praeiti: Tai greit laikas bėga – metai kai̇̃p ant ži̇́edo apsi̇̀sukė: čia buvo žiema, čia vėl vasara Slm.
ki̇̀ta apsùkus antra vertus, kitu požiūriu: Ki̇̀ta apsùkus, i anas kaltas Dglš.
krãmę apsùkti antrà pusè primušti: Apsuksu tau kramę antra puse, kad sugausu! Šts.
liežùvis (liežiùvis) visai̇̃p apsi̇̀suka labai įgiria, įpasakoja: Iš jos tai gausi, ko nepirkęs – jos liežiùvis visai̇̃p apsi̇̀suka Lb.
nėrà kur̃ apsisùkti Skrb;
ledvà apsi̇̀suki labai ankšta: Į trobą priėjo tiek žmonių, kad nėrà kur̃ apsisùkt Jnš. Seniau ka sueidavo po kelias šeimas, ka negalėdavo prasigrūst pirty – tirštai būdavo, ka nebùs kur̃ apsisùkt Mšk. Nė̃r kur̃ i apsi̇̀suka pirkioj – ažkrauta Klt. Yra tokia pašiūrikė, ledvà apsi̇̀suki – nėr kur vištų laikyti Skdv.
prõtą (rãzumą Sln) apsùkti padaryti kvailą: Ką Dievas nori bausti, tam pirma protą apsuka PPr96. Rãzumą àpsuka: užpulna ant žmogaus keli, piningus atema Stl.
smageni̇̀nė apsisùko pakvaišo, sukvailėjo: Žiūrėk, kad smageni̇̀nė neapsisùktų nu tų mokslų Pln.
sprándą apsùkti; N užmušti.
sū̃kį (sùkęs Klt, Sug) apsùkęs DŽ, Sv, Lnkv sakoma, kai žmogus, ką padaręs, truputį palaukęs vėl tą patį daro, kartoja: Sūkį apsukęs vis čia pat beesąs; visų jo pasivaikščiojimų galas savaime pasidarė Gondingoje Vaižg. Sùkęs apsùkęs, būdavo, ir par mum Sdk. Ana kur sùkus apsùkus vis kąsnelį kokį valgyt paduoda Ad. Sukę apsukę ir vis tą pačią (tą pačią kalbą kartoja) LTR(Ds).
širdi̇̀s apsisùko praėjo pyktis: Imčiau vadžią, riščiau pačią; apsisùko širdi̇̀s mano, jau aš ir pas pačią JD1337.
špygõm apsùkti apgauti: Anys mane tik api̇̀suka špygõm ir toliau savo varo Lb.
atsùkti, àtsuka, -o (àtsukė Š) tr. K; L
1. LL211, Rtr sukant atpalaiduoti, atidaryti: Atsùk atgal skląstelį nu durų J. Duris atsùkti NdŽ. Atsùkti sraigtą DŽ1. Atsukáu ir tą raktą LKT44(Lž). Atsuko volę, kibirą pakišo, alus šnypščia, švirkščia J.Paukš. Yra tokios bačkos, trikojai: kaltą atàsuki, viedrą pakiši, ir bėga gira Antr. Kraną atàsukiau šiltą Adm.
| refl. tr. Š, LL211: Girdu, atei̇̃ta kažin kas, įkišo raktą į duris atsisùkti Als. Muno vaikas dar mažas: pats negalia durių atsisùkti Vkš.
2. DŽ pasukus įjungti: Atsuk radiją, pasiklausysim Plng.
| refl. tr.: Ko tik neprisiklausai atsisùkęs radiją! Žr.
3. MŽ, N, P, I, Rtr, DŽ, NdŽ, Brs atgręžti: Grėtė įsižeidusi atsuko jam nugarą I.Simon. Aš aną kalbinu, ana mun nugarą àtsuka Vkš. Atsùk murzą šišion Gršl. Brinkt, subinę atsùko, į lovą – i papūsk į uodegą! Trk. Paveiza, ka ratai an stogo užvažiuoti, dišlius àtsuktas an Žagarės (apie kaimo jaunimo pokštus) Klk. Atàsukė arklius iš šalikelės ir nuvažiavo plentu Ds. Pakinkykit žirgelius ir atsùkit į vartus JV595. Atsuku akis – nebėra baidyklės Šts. Prariektą duonos kepalą neatsuk į duris, kad neišeitų (priet.) Šts. [Trobų] gyvenamasis galas visados buvo į rytus ar pietus atsuktas S.Dauk. Tada atgrįžo (atsuko) Ponas labai stiprą vakarinę [vėtrą] BB2Moz10,19. Nu to laiko visą savo galią atsuko ant lietuvių ir žemaičių S.Dauk.
| prk.: Vaikai tėvų antraip neatsùks (nepakeis) Šv. Atsùkus (antra vertus) dabar i geriau gyvent Slk.
^ Pabaigiau dainas i viską jau, į kitą pusę atsùko (pasenau) – jau lauk mirtis Šll.
atsukamai̇̃ adv.: Neatsukamai I.
| refl. J, Š, Rtr, Ad, Nm, Jrb, Plšk, Jdr, Vž, Als, Sd, Klk: Varnos pačioj viršūnėj ir prieš vėją atsisukusios. Oi, dar paspirgins! V.Bub. O tatušis nė sukte nebatsi̇̀suka, paleido iš tiesų rūkti į pušyną BM382(Lž). Tegu jį bala, ka tik sulauksiu Kalėdų – nė atsisùkt neatsisùksiu, ka eisiu į namus! Mšk. Atsisukáu i parejau numie kailiniais kvepančiais Gd. Tas vaikas ten draskos, kroka, o anie nė atsisùkę nepaveiza Tl. Rodos, eičiau ir neatsisùkčiau į tą pusę Stak. Atsi̇̀sukiau padabot, kas te eina Ck. Kai eina, tai vyža ugnį degina, o atsisuki – nieko nėr LTR(Lkm). Ka žvirbliai javų nelestų, reik sėjant taip daryti: atsisukti į šiaurę i mesti tris saujas grūdų, o po tam greit atsisukti i eiti pri savo darbo LTR(Vdk). Ka katė prausas, ta būs svečių iš tos pusės, į kurią atsisukusi prausas Plt. Paskui, atsisukę ant kits kito, mušose tarp savęs S.Stan. Atsisuko ant munęs užpakaliu, o ne veidu P. Kitais keliais atsisukęs laimingai grobį parvirdė S.Dauk. Tada bus lietus, kai vėjas atsisùks iš vakarų Jsv. Vėjas atsisuko nuo žiemvakarių J.Balč. Atsi̇̀sukė an čia vėjas, gryčia baisiausia šalta paliko Mžš. Vasarojaus neveža, kol neatsisùko šiaurės vėjas Žg. Atsisuko rytvėjelis ir nupūtė vainikelį D57.
| Atsisùkus saulei (po saulėgrąžos) diena pradeda ilgėt Ds. Jau turbūt tik kitas kampas žemės atsisùko – toks šaltis balandy! Jrb.
| prk.: Bepročiai, pamišėliai, jūs nežinote, kad tas pats šautuvas, kuriuo kitus šaudote, gali ir į jus atsisukti! J.Paukš. Skriauda pačiam grįžta atsisùkusi Šts. Nežinom, kokie laikai atsisùks Šts.
^ Na, eikita ant kur atsisùkę (nešdinkitės)! Skr. Arba, sakysim, šitaip [keikiamasi]: kad tu surūgtum, kulnai kad tau atsisuktų, pakinkliai susivytų J.Balt. Iš bado ir atsisukęs suėda LTR(Vdk). Suktas galas atsisuks Nj.
4. P nukreipti į šalį, nugręžti: Nebesuspėjo ratų pasturgalio atsùkt – i užvažiavo keleivinė Mžš. Dievas neatsuks nuo tavęs veido savo M.Valanč.
| prk.: Niekas tos nelaimės neatàsukė nuo manės Adm.
^ Ka tau kulnes į antrą pusę atsùktų! Krš.
| refl.: Prie darbo buvo netinkamas, o draugai nuo jo atsisukė LTR(Aln).
^ Atsisuko kaip šuva nuo dešros (nuo kumpio Mrc) KrvP(Rs).
5. atėjus labai trumpai pabūti: Pamišo ir poterai; atsisukusi išvažiavo namon Žem. Tas ponas paskui pasigedęs [pinigų], atsisukęs išvažiavęs ieškot Sln. Nuvažiavo ir parvažiavo atsisùkęs (nieko nepešęs) Trk. Atsisukęs aš ir vėl į Prūsus – pargrūdau knygų Ar.
ǁ ką padarius truputį palaukti, nusiteikus ar priverstam vėl tą patį daryti, su tuo pačiu susidurti: Moma ažpyksta [ant vaikų], atsi̇̀suka – i vė gerai Dglš. Neseniai sutvarkiau, o dabar atsisùkęs ir vėl tvarkyk Rs. Prausys, prausys žmogus, atsisùkęs – vėl murinas LKT69(Dr). Tik pasakei, o atsisùkęs klausk – nežino Jnš.
^ Giminė atsisukus vėl bus giminė KrvP(Jnš).
6. refl. Vv einant, vykstant pakrypti į kurią pusę, pasukti kuria linkme: In Kartėnus ir atsisùkit šituo keliu Ldk. Jis kaip važiavo tiesiai, tai elektros stulpan ir pylė – nebespėjo atsisùkt Krs.
7. refl. R, MŽ, RtŽ, Vn, Up, Erž, Srv, Lš, Antš atvykti, užeiti, atsirasti, atsidanginti: Iš kurgi tu vėl atsisukai? MŽ219, N. Jis nuolat čia maišės, aitvaru čia atsisukdamas Vaižg. Ar iš tolie atsisùkęs esi? Krš. Uršele, kumet pas mumis beatsisùksi paviešėti? Plt. Veselios tai gal atsisùks ir jie Slm. Pas mus tai ji tankiai atsi̇̀suka, ta Daratėlė Grš. Iš kurios balos atsisùko toks katinas – visus vištelius išpjovė Lkv. O galas žino, iš kur jis čia atsisùko Alk. Žiùrėk, katė prausias – jau kas atsisùks Kvr.
| prk.: Kad kokia daina atsisùktų į galvą, t. y. atsiminčiau, padainuočiau J.
8. Vkš, Brs, KlvrŽ, Lkv pavaryti atgal, sugrąžinti (einantį): Juri, atsùk avis? Prk. Arkliukas mano àtsuka kaimynų karvę i varo atgal Pgg. Leisk (bėk), vaikelis, atsùk žalausę: antai eita į rugius Plt. Trijų metų piemenikė, ale karvę àtsuka Užv.
9. atvynioti: Duok, aš atsuksiù [saldainį] Azr.
| refl. tr., intr.: Jis atsi̇̀sukė tas apyvaras, ir nubyrėjo žiedas Upn. Diržai išsitempia, susisuka ir atgal atsisuka rš.
10. atpalaiduoti suvytą, sudvilinkuotą: Atàsukiau siūlus ir vėl susukiau, ir labai gerai išejo Ktk.
ǁ išpinti: Ir atsukste žaliosias kaseles, ir nukelste rūtų vainikelį RD59.
11. atpalaiduoti susivijusį, susiraizgiusį: Ale apsisukus karvė į vieną pusę kokią dešimt sykių – tei[p] pailsau, kol atsukaũ Jrb. Atsuko vadeles ir griebė už plūgelio A.Vien.
12. ištiesinti: Dabar te nei mūrelio nebėr, kelias atàsuktas Slm.
13. sukant iškreipti: Ažu sparno neimk – atsuksi̇̀ sparną [vištai] Klt. Kas jam àtsukė tą sparniuką: a gyvulėlis barkštelėjo kiek, a kas? LKT251(Šd). Rankas atàsukė (sukraipė) nuo darbo Užp.
^ Kad ranką atsùkt radusiam pinigus [ir negrąžinusiam]! (toks piktas linkėjimas) Rod.
14. refl. tr. Lš sukant atsiskirti, nutraukti: Kampą duonos atsi̇̀sukė ir valgo Vrnv. Aš va lyno atsi̇̀sukiau galvą Lp.
15. atitaisyti išsuktą, sužalotą: Kojas kreivas [daktarai] àtsuka, rankas Nmk.
16. sustabdyti (galvos svaigimą): Jau! Daktaras atsùks gaivą, jeigu ji sukas! Jrb. Tą galvą neatsùks nė tie akiniai Skdv.
17. šnek. parūpinti, pristatyti: Atsuk rugių pūrą ir gausi prekių Šts. Paskolinsu sviesto, bet gausi mun tiek pat atsùkti, pieno pasigavusi Šts.
◊ añtra atsùkus antra vertus, kitu požiūriu: Antra atsukus, argi svetimtaučiai gal teip atjausti mūsų bėdas ir vargus kaip mes patys? VŽ1904,1. Añtra atsùkus, ko iš jo norėt – senas Kair.
gálvą atsùkti nužudyti: Tu ką padarysi – tau gálvą atsùks Dv.
gálvą atsùkti į ùžpakalį sukvailinti: Gálvą atsùko į ùžpakalį tas plepis Pvn.
kãklą atsùkti nužudyti: Kad tep darbuit, kap ėda, tai vienas velniui kaklą atsùkt Rod.
kanópkas atsùkti į duri̇̀s Šd menk. mirti.
kójas (kulni̇̀s Šll, lẽtenas Pp, Ggr) atsúkti į duri̇̀s (ant dùrų Šlv, ant dùrių Rdn) KlbXXVII(1)42, Gž, Pgr mirti: Jei kójų an dùrų neatsùksiu, tai susitiksim Jd. Pailsinsi kaulus, kójas an dùrių atsùkusi Krš. Tai atsùko vargšelis kójas į duris Mrj.
kójas atsùkti mirti: Jeigu ne vaistai, tai seniai būčiau atsùkus kójas Plv.
krãmę atsùkti užmušti: Kramę atsuksu, ka neklausysi! Šts.
kulnų̃ neàtsuka tingi prieiti: Ji visada palieka atdaras duris, neàtsuka kulnų̃ Skr.
nùgarą atsùkti nekreipti dėmesio, nepaisyti, paniekinti: O kaip dabar su jumis kalbėti, jei jūs darbo žmonėms nugarą atsukat? A.Gric. Na, bet ir tu neatsuk nugaros. Numesk mano labui kokį gražiau suraitytą žodelį K.Saj.
padùs atsùkti į duri̇̀s KlbXXVII(1)42 mirti.
smãgenys atsi̇̀suka Kpč pasidaro aišku.
sprándą atsisùkti žūti: Kad tu vely sprándą atsisùkus, ką tu pisorka tapai! Švnč.
sùbinę atsùkti vlg.
1. susirgti: Plėšeis – sùbinę ir atsukai̇̃ KzR.
2. nusigręžti, nebebendrauti: Toks draugas i sùbinę greit atsùks: tie gėrėjai visumet taip daro Krš.
susùks ir atsùks Dkk apie labai plepų.
šiáurę atsùkti nusigręžti, nekreipiant dėmesio: Kai užsiminiau apie skolą, tai šiáurę atsùko, nė klausyt nenori Brt.
úodegą atsùkti į duri̇̀s Vkš menk. mirti.
ùžpakalį atsùkti
1. nutraukti bendravimą, parodyti nedėkingumą: Kišė kišė, davė davė viską, o dabar tas ùžpakalį àtsukė Mžš. Juk tai savas žmogus. Tai ne Erna, kuri man užpakalį atsuko I.Simon. Atsùko ùžpakalį [buvusi gera kaimynė], ir ko? Krš.
2. pabėgti: Keistutas velijos to[je] vieto[je] mirti, nekaip užpakalį kryžeiviams atsukti S.Dauk.
įsùkti, į̇̃suka, -o (į̇̃sukė)
1. tr. R, MŽ, N, K, M, Amb, L, Š, Rtr, Lk sukant įtvirtinti: Varžtelį įsùkti DŽ1. Į̃sukamas dugnas NdŽ. Įsùk gvintas į sričę ratelio J. Į pryšnagį įsukáu gripą Lkv. Kiauliui iñsuka brūzguolį Ds. Seniau drotis įsùks į nosę [kiaulėms] Lc. Įsuk šerį į pikdrotę Plik. Lempeliūtė insuktà kai akytė Klt.
| refl. K, Rtr, BŽ44.
2. tr. Šts, Vkš, Rmš sukantis įtraukti: Reikia žiūrėti, kad [linaminės] velenai nesisuktų dyki, o dar saugotis, kad pirštų neįsuktų kartu su linais J.Balt. Susikamšyk skvernus, kad neįsuktų̃ ratan Š. Pačiam koją, iškeltą iš ratų lauka, ratas įsuko Sln. Vėjas šiaudus stulpais įsukė verpetuosna rš. Arkliai pasibaidė, vadelė kaži kai įsùko pri drangos pirštą ir nuspaudė Gdž.
^ Kai rate insukti̇̀ pardien eina eina [vaikai] Klt. Tas vaikas kap ratan iñsuktas rėkia Ign.
| refl.: Įsisuko botkotis į ratą N.
ǁ įtraukti suktis (ppr. į šokančiųjų ratą): Aiškiai laukė ji, kad pakvies Stanislovas [šokti], viesulu įsuks į ratą J.Balt.
| prk.: Aš įsukčiau (įvelčiau, įpainiočiau) į kokią istoriją patį žymųjį apylinkės žmogų, sakysime, daktarą Gintautą, ir patupdyčiau į kalėjimą Vaižg.
| refl.: Abu įsisuko į šokančiųjų tarpą rš.
3. tr. sukant nuleisti žemyn, įtraukti: Įsuko lempos knatą rš. Įsukta (prigesinta) lempa rš.
4. tr. Vkš sukant ratu, suteikti inerciją: Gerai įsùkęs mėtyklę, paleido akmenį DŽ1. Įsùkęs akmenį, kad paleido į langą! Klvr. Tik gerai įsùk ranką, kad toliau numestum Jnšk. Tu gerai n'įsukai̇̃ to ratuko Jrb. Biesas melninčią įsùko Slnt.
^ Vincuk, Vincuk, insùk ir paleisk (atsikratyk) Mrj.
| refl.: Smarkiai įsisukęs ratas vėl palėtėdavo rš.
ǁ refl. Š įsismaginti suktis: Įsisùkti [šokant] gerai nė[ra] kur: bilst į spintą, bilst į sieną Vkš.
5. tr. padaryti reikiamą apsukimą (pjaunant dalgiu): Kas moka pjaudamas įsùkti dalgį, to dalgis tura atlėkti į užpakalį Krš. Pjauna rugius kamariuotai: pjovė[ja]s neįsuka kirčio Šts.
6. tr. Bsg maišant iberti, įblęsti: Viralan reikia įsukt miltų Antš.
7. tr. SD388, Sut, NdŽ, Krkn, Trgn, Str, Dbč, Rod, Dv, Lz įvynioti, įsupti: Vyrai užgulė stalą, traukė iš kišenių į laikraščius įsuktą duoną, lašinius V.Bub. Iñsukta abrūsan bakanas [duonos] Klt. Kiaušinius insùk gerai in pakulas, kad vežant nesusidaužytų Al. Iñsuka duonos ir cukro autelin ir duoda vaikui [čiulpti] Pls. Duo[k], aš tave kalniuosan insuksiù, bus šilčiau Tvr. Juosta iñsuka, kad anė susjudint tas vaikas Btrm. Jei neinsuksiù kojų [šiltai], tai negulėsiu Rud.
| In miltus iñsukta kopūstų Dg.
| refl. tr., intr. SD190, NdŽ: Prie pabūklų anies stovėjo tęnai galvas insisùkę tokiom skarom Ml. Durnius antsi̇̀sukė gelumbėsen i ejo keliu (ps.) LKT347(Švnč).
8. tr. sukant, vejant (lizdą) įpinti: Nukirptus plaukus reikia sudeginti, kad paukščiai į kinį neįsùktų: jeigu įsùks – galva skaudės (priet.) Vkš.
9. tr. smarkiai suvyti, padaryti sukrų: Metmenim siūlas turi būt iñsuktas Ut.
10. intr. pasukus į kurią pusę, įeiti, įvažiuoti: Kai procesija įsuko į Lukiškių aikštę, minios žmonių grūdosi jos pakraščiuose V.Myk-Put. Nusileidęs nuo kalno, įsukau į vieškelį J.Marcin. Įsùkt bus tau tę bjauru pas jų Jrb.
| refl.: Joškis kromu vežinas įsisuko į kiemelį Žem.
ǁ padaryti posūkį, vingį (apie kelią): Kelelis įsuko į mišką, vingiuodamas tarp ištekinių pušų V.Bub.
| refl.: Palauk prie kelelio, kur įsi̇̀suka į mišką Ėr.
11. intr. užeiti einant, vykstant pro šalį: Aš, pro šalį važiuodamas, įsuksiu sužinoti LzP. Aš turu įsùkti py anų, aš turu reikalą Prk.
12. tr. Gdr judantį nukreipti į kurią pusę: Negaliu mašinos įsùkt į šitą kelelį Mrj. Vadelės suspynė po ratais ir įsukė arklį šventoriun LTR(Kp). Tvanas įsuko arklį į upę Šts.
13. tr., intr. prk. priderinti, įtaikyti: Aš nemoku natą įsukti, o balsą turu gerą Šts. Aš neįsuku natas tai giesmei Dr. Nedainuok, nes tu neįtaisysi, neįsuksi prie žmonių balso (šuo sako vilkui) S.Dauk.
14. tr. pakreipti, atgręžti: Dar dreba jo (vaiko) kojytės, jos taip plačiai išskėstos, pėdytės į vidų įsuktos, – bet jis stovi! I.Simon.
15. padėti gauti darbą, įtaisyti į kokią vietą: Sūnų gimnazijon iñsukiau Nč. Ją įsùko į statybos kantorą dirbt Jrb. Ko atejai? Kas čia tave įsuko? Šts.
| refl. Vdšk: Insi̇̀sukė geran darban, kad netingės dirbt Klt. Įsisukaũ į gerą vietą Žvr. Norėčiau kur nors įsisùkt į tarnybą Skr. Anas nori kur gerai užkuriom insisùkt Ds.
16. įpiršti, įsiūlyti, įbrukti: Jie labai norėjo jam įsùkt tą mergučę Šmk. Buvo biedna, ale añsukė bagotam Švnč. Čigonas tą šlubį vis dėlto tau įsùko Alk. Įsùko vokyčiams raišą arklį Šts. Štai kad ir brolis – bėdą iñsukė, ir gatava Sdk.
17. įsibrauti, įsimaišyti, įlįsti kur: Kai aš ten įsisukaũ, tai visi bernai išbėgiojo namo Žvr. Tik neklausykit: kai įsisùksiu su diržu, tuoj nusiraminsit! Jnš. Kai įsisùksiu duoti, tai akys ne akys! Ll. Bėkit, ba kad įsisùksiu su šluota, tai žinosit! Mrj. Įsi̇̀sukė an gryčią ir tuoj pakėlė rietenas Ėr. Ir įbėgau, įsisukaũ į seselių pulką JV560. Dešimtasis įsisùko į mergelių būrį D79. Aš intsisùksiu in arklius, tai aš išvaikysiu LB257. Vilks, tarp avių įsisùkęs, plėšė, draskė, ėdė Jrk39. Aš vilką rėkiu, ė anas kap insi̇̀sukė avelėsen! Tvr. Ale vienos vištos trūksta, musė (turbūt) lapė įsisùko Vdk. Katei įsisukus, pelės nešmižinėja TŽV621. Kurmis įsi̇̀suka į daržą, ežes išrausa Kl. Įsisùko į dobilus ir nurovė visą kraštą Jrb.
| Viesulas kai terp trobų įsi̇̀suka, tai net sienos braška Jnšk. Kur audra įsisuko, laukai tapė visiškai išplėšyti prš. Ta (audra), įsisukusi į Kėblių sodą, akies mirksnė[je] sulaužė, sutraškino ir išardė visą butą Jono M.Valanč.
| prk.: Į jo širdį įsisuko baimė rš. Į mūs kaimą giltinė įsisùko VšR.
^ Pilna kūtė žalų karvių, viena juoda įsisuko – visas išgainiojo (žarijos ir žarsteklis) Škn.
ǁ NdŽ, DŽ1, Mrj, Žvr, Šlv, Stk, Rmš prk. paplisti, įsigalėti (apie ligą): Kaip dabar ligos įsisuko į žmones N. Tik man nuo to darbo įsisuko liga V.Kudir. Pas mus kap insi̇̀sukė kokia liga, tai vičvisi negali Vrnv. Del valgymo nepamirsi, ale va kokia liga insi̇̀suka Pun. Įsisùko blusinės į vaikus Šts. Tą vasarą į jų kiemą karštinės įsisukusios LMD(Sln). Į arklius įsisùko pažandės – ėmė sirgt Vl. Kaži koki liga jau yra įsisùkusi toms kiaulėms Trk.
18. refl. įkibti: Ko lakstai po kiemą? Kai insisùks Margis blauzdon! Ant.
19. tr. apgauti: Norėjo mane įsukti, bet aš nepasidaviau Ms.
20. tr. įskųsti: Gumbas per visą dieną vis galvojo, kaip čia tą Narį įsukus ponui Žem.
21. tr. apsvaiginti: Degtinė insùkdavo galvą geriau negu vynelis Srj.
ǁ refl. įsismarkauti svaigti, suktis: Man galva insi̇̀sukė Dbč.
◊ gálvą įsùkti priversti mokytis: Jei galvõs pati nesuks – neinsuksi̇̀! Klt.
grū̃šių įsùkti skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Su nykščiu aš anam į galvą įsukáu grū̃šių Lkv.
į aũsį įsùkti nuolat primenant įtikinti, įkalbėti: Tėvų buvo į̇̃sukta į aũsį, kad gražiai su seneliais apsieičiau Šk.
į gálvą įsisùkti
1. kilti staiga kokiai netikėtai minčiai: Kas jam in gálvą insisùko, kad staiga vedė Mrj. Kažin kas jam įsisùko į gálvą – terkš, ir pardavė tėviškę Alk. Insisùko į gálvą tą pušį nupjaut Prn.
2. prisiminti: Insi̇̀suka galvõn visokių tų dainų Srj.
į tãbalą įsùkti primušti: Įsùksu aš tave į tãbalą Ggr.
vélnias įsi̇̀suka Vdšk apie neapgalvotą pasielgimą: Jam įsisùko vélnias, ir pametė žmoną Skr.
vélnias įsùko úodegą pairo geri santykiai, sutriko dermė: Buvo pora sutikusi, ale ka vélnias úodegą isùko Grd.
išsùkti, i̇̀šsuka, -o (i̇̀šsukė)
1. tr. K, M, Š, LL289, Rtr, NdŽ sukant išimti, ištraukti, pašalinti ką įtvirtintą, įsuktą: Išsùkti (sraigtą) BŽ77. Išsùksiu su grąžtu vinį, ir parskils medis J. Dominykas nieko neatsakė, pypkę iš dantų ištraukė, išsuko kandiklį ir syvus išpylė LzP.
ǁ Aln sukant iškelti, ištraukti į viršų: Išsùk kelis viedrus vandens Pžrl. [V]andenio išsùkt aš turėjau, visas darbas: i̇̀šsukiau – galiu gulėtie Adm. Kalvis tuo tarpu drebančiu pirštu iššluostė stiklą, išsuko dagtį ir užžibino lempą A.Vencl. Par daug lempą (jos dagtį) išsukai̇̃ – rūksta Vkš.
ǁ Žg sukant išplėšti, išrauti: Po trijų dienų atkasę [jautį] išsukė ragą BsPII159(Šd). Išsukus danties nervą, skausmai nurimsta rš. Jurgilus baigia išsùkt vėjas Ktk.
| refl. tr.: Čiuprynas išsi̇̀sukė (už plaukų pasitampė pešdamiesi) ir eina pirkion Dglš.
2. tr. sukamu judesiu išimti, pašalinti (vidinę dalį): Atskaitom mes su Stepuku devintą pušaitės metūgį, išsukam jos šerdį ir darom birbynę J.Balt. Alksnio išsùks tą šerdelę i padarys tokį kiaurą pagaliuką Lž.
3. tr. Zp, Asv padaryti (ppr. švilpynę) iš atkepusio luobo, ištraukiant iš šakelės medieną: [Birbynė] dažniausiai išsukama iš aliksnio LTII107(Sab). Jis jai buvo birbynę iš liepos žievės išsùkęs Skrb. Eik atnešk gluosnio, tai išsuksiù švirkšlį Lp. Išsuk švilpį – daba medžių žievė yra atkepusi KlvrŽ. Kolei pavasarį neužgriaudžia, negalima dūdelės išsukt LTR(Ppl).
| Seniau pypkes iš alksnio išsùkdavo Krž.
^ Ne tep lengva nupjaut šaką, kap dūdą išsukt Grv.
| refl. tr. DŽ, Vdn, Rod, Eiš: Išsi̇̀sukiau alksnio dūdelę Grž.
4. tr. Sut, BŽ77,81 nutvėrus ištraukti, atimti, išveržti: Brūkšt išsuko jam iš glėbio virtuvą ir nešasi Žem. Tėvas ma[n] iš rankų išsùko knygas Jrb. Reikėj[o] išsukt šautuvas iš rankų Lp. Dovydas jam piningus iš mašnos išsukęs LC1888,14.
5. tr. kokiu įrankiu maišant išjudinti iš vietos, išvaikyti: Kiemo kryžiuje pradėjo žvirblaičiai čirkščioti; šis tujaus su kartale išsuko ir tarė: palaukiat, jūs daugesni nebčirkščioste, nebeleste kanapių M.Valanč.
6. tr. sukant kuo išvalyti, iššluostyti: Suvilgęs nosinę, perbrauksi veidą ir išsuksi kepurės vidinį ratlankį rš. Jis ma[n] išplovė ausį, išsùko su vata, i gerai Jrb. Skepečiūte šlapia i̇̀šsuku, i̇̀šsuku sūdelius, i švarūs Klt.
7. tr. sukant nužiesti: Sukėjas žino, kokio molio gabalo reik bliūduo arba puoduo išsùkti Vkš.
| refl.: Ne visuomet ąsotis išsisuka be plyšio rš.
ǁ sukiojant, vartant iškepti: Gaidžiui galvą nusukčia ir an iešmo išsùkčia Vlkv.
8. tr. gręžiojantis, sukantis išrausti: Dirvoj traktorių i̇̀šsuktos tokios gūžtos Snt. Šita bukta vandenio išsuktà Rmš.
| refl. tr.: Urvinės [kregždės] olas išsi̇̀suka kur Skr.
ǁ sukiojantis išvartyti, ištrinti: Arkliai rugius išsùko, išmalė Plv. Vėjas rugius baisiai išsùko Lš.
ǁ refl. išsidilinti, atsirasti nuo sukiojimosi: Rate išsisuk[ė] jau per didelė skylė Grv.
9. tr. išvažinėti (ratų tepalą): Išsuktu tekinių šmyru (išvažomis) suskius gydo Šts.
10. tr. Brs, Trš, Skdt padaryti reikiamą kirčio apsukimą (pjaunant dalgiu): Tokia tanki žolė, kad dalgės negalima išsùkt Sdk. Vieną kirtį juo išsuka, kitą – ne, ir y[ra] kamaruotai išpjauta Šts.
ǁ Rz nupjauti dalgiu: Reikėjo suvežti rugiai, Žydbaloj išsukti panuovolį A.Vien. Tėvas iš viso be sveikatos: i̇̀šsukė vieną pradalgį ir užduso Ktk. Dobilas buvo tep išgulęs, kad vos jį i̇̀šsukiau Knv. Pievų sužėlimas – kap delgiu išsùkt?! Rod.
11. tr. sukant susmulkinti, sumalti: Suksi [girnas], suksi, kol sėtuvikę išsùksi End. Išpjausčiau visas riebumas, kūdą [mėsą] i̇̀šsukiau par mašinką Klt.
ǁ iškulti: Tą krūvelę i̇̀šsukė, tada jau kitą suka [rankine kuliamąja] Dsn.
ǁ suverpti: Išsùk tu rateliu, išmink [viso audeklo siūlus]! Dbč.
ǁ sukant išvalyti, išmalti: Jau i̇̀šsuktos girnos – do malam Klt.
ǁ Pbs sukant išskirti, išmašinuoti (pieną): Vakare, prieš gulant, verda šeimininkė žirnienę trintinę, pabalina išsuktu pienu! J.Balt. Tu, vaikas, paimk ir išsùk pieną Slnt.
| refl. tr.: Reik da pieną išsùkties End.
ǁ išspausti: Iš dviej šitų namelių i̇̀šsukėm daugiau kap keturiasdešim kilų medaus Rod. Mano darbas buvo jau išsuktus, tuščius korius nešti tėčiui A.Vencl.
| refl. tr.: Oras gražus, išsisùksiu medų savo Dj.
ǁ išdirbti (odą, kailį): Buvau vieną karvės skūrą išsùkęs Sml.
^ Papulsi tu mano rankosan, aš tave išsuksiu kai sirmėtį! Tvr.
| refl.:
^ Kol žmogus neišsisuks kap skūra, tol nemokės gyvent Arm.
12. tr. maišant, sukant ištrinti: Trynius reik išsùkti su sukru ir tik tumet dėti į medauninką Vkš. Kiaušinius sumušt, išsùkt gerai Sk. Išsuktas padažas pasūdomas, įberiama raudonųjų pipirų rš.
| refl. tr.: Turu juodųjų serbentų išsisùkusi Krš.
ǁ maišant, plakant pagaminti: Kaip seniau gerą karvę turėjom, i̇̀šsukei [sviestą], savaitė – i vėl suk Ssk. Par Kūčias aguonų pieno išsùkdavo Sk. Gal da pusryčiam kokios košės išsuksiu Skrb.
13. tr. susukant, suvejant padaryti: Tokia rykštė buvo iš beržo išsuktà Str. Kliūbus paema, i̇̀šsuka, i̇̀šsuka i užvynio[ja] ant mieto Varn. Kad nuvažiuosma į pievą, ta (tai) karklyną nusipjausma ir išsùksma tus atsaičius Vvr.
14. tr. ką susuktą, suvyniotą išvynioti, išleisti: Iki jis kapą [kūlelių] išdengė, aš pusantros išsukaũ Alv.
| refl. tr.: Kitąroz [šuo] ir iš popieriuko išsi̇̀suka pats [saldainį] Str.
ǁ išskleisti: Paskui, nerasdamas ką pulti, [kalakutas] išsuko uodegą ratu ir iškilmingai nužingsniavo toliau į kiemą I.Simon.
15. tr. SD323, N išvyti (iš ritės): Mama išsùks vilnas iš ratelio, tada pradėsiu megzt Rm.
| refl.: Išsisukusi (išsileidusi) špūlė N.
ǁ išskirti suvytą, sudvilinkuotą siūlą ar išlyginti garankštį: Jei besivydama laumė nutveria berno kelnes ar sermėgą, suplėšo į gijas arba išardo po vieną siūlelį ir net juos išsuka rš.
| refl.: Kamūlį vydamas, kietai subrauk siūlus, kad spaliai išbirtų ir gurgždūlės išsisuktų Šts.
16. tr. šokant apsukti ratu, aplink: Par ranką i̇̀šsuki panelę Sk.
ǁ pašokdinti: Vedu panas išsùkova po šokį Dr.
17. intr. LL323, BŽ55, DŽ, NdŽ, Jon einant, važiuojant pasukti į šalį: Ar ne geriau būtų mums kur nors išsukus iš kelio ir pernakvojus? A.Vien. Tiktai, žiūrėk, niekur iš takučio neišsùk: kad išsùksi – motinos neberasi (ps.) Klvr. Nei paklydova, nei iš kelio išsukėva, bet važiavova stačiai pas Svirplį Blv. Traukiniams einant išsukamai̇̃siais keliais, reikalingas ypatingas atsargumas VĮ.
| refl. Lp: Svetimi žmonės dar už varsto antro, ligi tik išsisukdami iš vieškelio, jau klausias kelio Vaižg. Pametė kelią ir įvažiavo ing tankų karklyną teip, kad niekur negalėjo išsisùkti BM263(Šl). Gaudėm kumelę, bet iš kelio išsisùko, pabėgo į plentą Jdr.
| Kai saulė išsisuka iš pietų, banda sustoja antrą sykį M.Katk.
ǁ praleidžiant pasitraukti į šalį: Jis nori išsukti vestuvininkams iš kelio I.Simon.
| refl.: Paliepė … skambalą pririšti, kad … visi žinotų, kad „činauninkas“ važiuoja ir kad visi jam iš kelio išsisuktų TS1897,11. Išsi̇̀sukė žmogus iš kelio ir laukia, ligi praeis autobusas Ds.
ǁ padaryti posūkį, vingį: Nuo to storulio ąžuolo išsuka takas dešinėn rš.
| refl.: Po kairei išsi̇̀suka keliukas Ukm. Ežeras išsi̇̀suka ir ties mumim Dg.
18. išvykti, išsidanginti: Gerai, kad jis išsi̇̀sukė iš namų – bus ramiau Ėr. Nebesulaukiam Viktoro: išsi̇̀sukė nuo ryto ir negrįžo Slm. Tu suksies ir išsisùksi, o man reiks likt Pv. Tie varlės viščiokai vėl an kelio išsi̇̀sukė Antš.
19. tr. padaryti kreivą, iškreivinti, iškraipyti: [Reumatas] kriūtinėj kaulus guzais i̇̀šsukė Klt. Ramatas i̇̀šsukė, išvarė kaulus Vrn. Mano pirštai jau išsukti̇̀ Aln. Jos rankos i̇̀šsuktos, tai skauda, kai blogas oras Mrc. Statant naują namą nereikia dėt perkūno muštų ir vėjo išsuktų medžių, ba perkūnas muša LTR(Auk). Akys i̇̀šsuktos, išmaliavotos, in žmogų nepadabna Klt. Jų dirvos nėra tiesios, ali aneję pono dvaran ir i̇̀šsuktos kap gyvatės (labai vingiuotos) LKKXIII124(Grv).
| refl.: Kamašeliai išsisùkę, išsikraipę Klt.
20. tr. prk. pakeisti, iškreipti: O aplink Rietavą (į vakarus) lala išsukta kalba JJ.
ǁ pakreipti norima linkme (kalbą): Jis visada kalbą išsùks pagal savo (savo naudai) Dkš. Dabar jau kitep i̇̀šsuka (aiškina) Dg.
ǁ sugalvoti atsakymą, išspręsti (užduotą klausimą): Aš kito klausimo negaliu išsùkt Krč.
21. tr. išnirti: Kur leki! Išsùksi koją Klvr.
ǁ VoK133(Mrj), L, Rtr, Trš, Mšk, LTR(Rk), Imb sukant išstumti iš sąnario, išnarinti: Pagavo už rankos, patraukė ir išsùko ranką Vkš. Išsuktà ranka, negalėjo nieko daryt JnšM. Ìšsukė pirštą Dglš. Visai koja išsuktà paršui Rz. Kai kalaitė neklausė, pamotė išsuko jai koją LTR(Šil).
| refl. tr. Rtr, NdŽ, LKT256(Slč), Trk: Ko tik kojos neišsisukiau, kap kadokas kryptelėjo Lš. Jie kasdien pliekias: tai ranką išsi̇̀sukė, tai ančiakį išsidaužė Slm. Išsisukė uodelis savo miklius sparnelius LLDI380(Mrk).
ǁ išlaužti: Du dantis išsukė, šonakaulį išlaužė LLDI386(Ck).
| refl. tr.: Gali dantis išsisùkt, tokius riešutis bekąsdamas Trgn.
22. tr. impers. išstumti iš vietos (skaudamą akį): Strošnai sukė tiesiąją akį ir išsukė – nieko nebematau Vrn.
^ Kad jam akis išsùkt, kad žverblėt anas an sniego kai ragana! Prng. Kad man akis išsùkt, kad tas arklys blogas! Dg.
23. tr. impers. įtrinti (guzą): Maliau maliau – guzus an rankų i̇̀šsukė Pls. Čionau i̇̀šsukta guzas Ml.
24. tr. impers. kurį laiką skaudėti, gelti: Ìšsukė man parnakt dantį Ds.
25. refl. Kdn išsilenkti, ištrūkti, pasprukti: Jis išsi̇̀suka (išspriūsta) kaip koks ungurys KI1. Nejaugi meška nuo jo raginėlės gyva išsisùksiant? BM68(Žb). Savo pažadėtąją norėjo pabučiuot, ale ta išsisuko ir pabėgo BsMtII101(Nm). Mes patys būtum tavę ieškoję, ir tada iš mūsų rankų būtum neišsisukęs LTR(Slk).
26. tr. LTR(Al), Up, Dr padėti išvengti ko, išgelbėti iš keblios padėties: Užmokėsiu advokatuo nesigailėdamas – išsùks muni! Vkš. Gentys išsùko – būtų varžytynės buvusios Krš. Vaiką sukau ir išsukáu nu kantono Šts. Iš Erodo nagų tėvai jį išsukė Gmž.
ǁ intr. išsigelbėti, išsiteisinti: Pakliuvau vokyčiams. Pakol iš ten beišsukáu! Kal.
| refl. M, J, NdŽ, Kbr, Žvr, Jrb, Prn, Srv, Mšk, Pn, Ėr, Ds, Jdr, Všv: Buvo pakliuvęs, bet išsi̇̀sukė Š. Neišsisùksi, krupi, vesu pri daktaro! Krš. Ot, delto šiap tep ir išsi̇̀sukiau iš bėdos Rod. Vis tep išsisuki kap žalmargis su uodega Gs. Tarnaitė tik ir džiaugiasi iš darbo išsisukusi Pt. Gal išsisuksi̇̀ (išgysi) be ligoninės Krs. Vyrai moka išsisùkti nu numų darbų Krš. Išsisukáu nevažiavęs: prastas y[ra] nakties važiavimas, gal paklysti Šts. Senas esi, be karšybos neišsisùksi Krš. Jaunas žmogus gali, senas turi mirti, todėl ir Elzbieta neišsisuko nemirusi M.Valanč. Išsisùkt išsi̇̀sukiau, ale uodegos nėr (ps.) Dv. Ir tu misliji, kad išsisuksi, išsimaluosi su savo tokiu nežinojimu? P.
^ Kur vargas žmogų traukia, nuo jo neišsisuksi LTsV206(Vrn). Nuo nelaimės neišsisùksi Prn. Nelaimėse ne verk, bet veizėk, kaip išsisukti VP32. Nuo blogų liežuvių neišsisuksi, o geri žmonės užjaus LTR(Srd).
27. refl. išsiversti: Netarnavusi aš negalėjau niekaip išsisùkti – tėvai labai biednai gyveno Nv.
28. tr. Š, NdŽ apgaule, suktybe išgauti, išvilioti: Kam turtą išgauti, išsùkti KII251. Jei kada pasiseka koks palivarkiukas iš jų rankų išsukti, tai negut per apgaulę, kitų vardu Vaižg. Tai padūkus: i̇̀šsuka iš tos bobutės pinigus, i gana Stak. Žiūrėk, ir išsùks iš to durniaus armoniką Skr. Kad tu būtum galvą trūkęs, o ne dukrą man išsukęs LTR(Ps).
| Kol iš jo tą pasižadėjimą išsùkom, tai praejo daug laiko Up.
◊ gálvą išsùkti Lkm, Ob, End privarginti, prikvaršinti: Galvà išsuktà jai – devyni vaikai Vn. Ìšsuka gálvą vaikai, nepameni, nei kur ką pasidedi Skdt. Nuo to skaitymo ir gálvą i̇̀šsuka Mlt. Jau mano senos galvà išsuktà, iškrutėta Tvr.
gluzdùs išsùkti atimti protą: Kad tau velnias gluzdùs išsuktų̃! Nč.
iš galvõs (iš gluzdų̃, iš prõto) išsùkti (išsisùkti)
1. pasimiršti: Buvau Balatnoj ir nieko nepirkau – visa i̇̀šsukė iš galvõs Arm. Buvau medžiuj ir i̇̀šsukė iš gluzdų̃ parnešt šluotą pečiun Vrnv. Man ką tu sakei, tai visai iš proto išsisukė Lš.
2. atimti orientaciją; sukvailinti: Jį bėdos iš galvõs i̇̀šsuk[ė] Ml.
káilį (kauniẽrių, kiaušùs) išsùkti išsigelbėti, išvengti: Raitės, raitės ir išsùko káilį – nepakliuvo Jnš. Nuo vokiečių kauniẽrių i̇̀šsukė Dbk. Suko, suko i išsùko savo kiaušùs Gs.
liežùvį išsùkti šmaikščiai pakalbėti: Aš negaliu tep gadnai išsùkt liežùvio kap anas Lz.
paskuti̇̀nis šriū̃bas išsisùko visai sukvailiojo: Eik eik, paskuti̇̀nis šriū̃bas išsisùko anai Ms.
sprándą išsisùkti žūti: Iškrito uodas iš ąžuolėlio, išsisuko sprandelį LTR(Vb).
úodegą išsùkti išsigelbėti, išvengti: Tai išsukai̇̃ úodegą nuo darbo? Klvr.
nusùkti, nùsuka, -o (nùsukė)
1. tr. N, K, DŽ, Brs, Dgč, Aps sukant, kreipiant nulaužti, nutraukti: Sukinėjo durų rankeną ir nùsukė NdŽ. Jis nusùko raktą J. Nùsukiau raktelius, jis šmaukš ir padarė naujus Rm. Vieną naktį atėjo vagis, nusuko spyną, kur buvo staininiai arkliai, pasimovė ir jau vesis BsPIII9(Nm). Tiek to, nepjauk tų karkliokų, ba da dalgę nusuksi Ktk. Pirmą brūkį kai braukiau, grėblio galvą nusukau KlvD22. Jau nùsukta grėblio du dančiai Dglš. Vė[ja]s nusuko obelę Šts. Tokią šaką nùsukė vėtra Kp. Audra sukte nusùko eglės viršūnę NdŽ. Rytmetį tujau nusùksu [alijošiaus] ragiuką, tujau į medų – nu to pagijau Pln. Nùsuktu ragu karvė Sug. Nugriuvo uodelis ir nùsukė sparnelį Aru22(Dv). Kam ranka nusuktà, kam galva LKT273(Krs). Gaidžiuo sprandą nusùko, mums šviežienos pataisė Vkš. Nekišk nagų į mašinos krumplius – nusùksiu (sukdamas nupjausiu)! Jrb.
^ Nu, ir miltai – tik dešimtam galva nusukta (labai rupiai sumalti) KlK13,98(Šln).
| refl. tr. Mrk, Trk: Kai pas mum yr ragaišio, tai, kas tik nori, tas ir nusi̇̀suka po šmotą Užp. Paporyk porą, kap šoko vilkas per tvorą, nussukė koją Rod.
^ Nagi vis tas skerdžius padarė, kad jis būtų kojas nusisukęs, dar turgun eidamas! V.Krėv. Eik sau, eik, nors ir kojas nusisuk! KrvP(Lnt).
ǁ refl. tr. išsinarinti: Nusi̇̀sukiau pirštą NdŽ.
ǁ Jrb, Vkš, Dj kreipiant iš normalios padėties, įskaudinti: Neišmokai – duok ausį nusùksiu Lnkv. Mun ka nusùko ausį, kad aš pri žemės prikritau Trk. Mokytojis seniau, būdavo, ausis nùsuka, kertėn pastato, paklupdo – kaip nebijosi?! Mžš.
| Ir mediniai teip nùsuka (nuvargina, išklaipo) kojas Dbk.
ǁ refl. tr., intr. pasitempti (sąnarį): Galvos negaliu pajudinti, musti sprandą nusisukáu Ms. Nešiau maišą, parvirtau, buvau strėnas nusisùkusi Brs. Strėnoms esu nusisùkusi Šts. Arklį nulaužtu sprandu mainė į kumelę nusisùkusioms strėnoms Šts.
2. tr. sukamu judesiu numauti, nusmaukti išviršinę dalį: Nusùk žievę nuo stiebo Grv.
3. tr. OG223 padaryti (ppr. švilpynę) iš atkepusio luobo, sukant nusmaukto nuo šakelės: Žilvutinė [dūda] lengviau nusùkt nekap liepinė Grv. Švilpius nusùko iš alksnio medžio Vkš.
| refl. tr. Grv, Ign: Aš aiškinau vaikinams, kaip galima nusisukti švilpuką I.Simon. Nuginė bandą raganos vaikas ir nusisuko iš to gluosnio … vamzdį DS150(Vdk). Katinelis pasisiuvo sau tarbelę, nusisukė dūdelę (ps.) Dkšt. Dai nueikie girelėn, nusisukie triūbelę LLDI237(Tvr).
4. tr. Vkš sukant suformuoti, nužiesti: Ot rankas turėjo: tokius uzbonus nusùkdavo! Krš.
5. tr. S.Dauk, BM330(Šv), Lkv, Lp sukant nuvyti: Nusuk mun iš trijų šakų kanapinę virvę Klp. Nūsùks virves iš kanapių i raištys karves – lenciūgų nebuvo Grd. Pantis nùsuktas, tik storokas Mlt. Iš smilčių nusuk kančiuką, kad būt kuo paplakt arkliuką V.Kudir. Iš vyčių nebenusùkčiau [spragilo grįžties] Grz. Ievos ar karklo vyčių nusuktos ekėčios išejo iš mados Šts.
| refl. tr., intr. NdŽ: O kitsai [vaikų pulkas], botagus sau iš plaušų nusisùkęs, pauškėjo be kelnių šen ir ten bėginėdams K.Donel. Par visą žiemelę ištursavo pas kitus, ė sau ir pančio nenusi̇̀sukė Ds. Virvė vijasi aba nusisuka ilga SPII158.
| Šokinėjo, bėginėjo pempelė po pievą, nusisukė, nusisukė juostelę raštuotą (d.) Prng.
ǁ nupinti: Tų ąžuolų tokį storą nusukaũ tą vainiką Jrb.
6. refl. tr. susikrauti (lizdą): Paukščiai nusisuka lizdus rš.
7. tr. ką užvyniotą, užsuktą nuvynioti, atpalaiduoti: Tos vielos buvo pririštos a už trijų kampų, o vaikai atėjo, nusùko i paliko Jrb.
| refl. tr.: Šalką tokį storą vilnonį nusisùko – še, neškis, ir atidavė ma[n] Skr.
8. refl. kam įtvirtintam, prisuktam atsipalaidavus atsiskirti: Nusi̇̀sukė muterka, i ratas nulėkė Dglš.
9. tr. nupjauti užsimojus (dalgiu): Reik su dalgiu nusùkt tą žolę Jrb.
10. tr. sukant įtraukti: Šviesa nusukta, kad nerūktų I.Simon. Nusùk lempą (jos dagtį), palik tik ką gyvą Vvr.
11. tr. sukant ratu, atskirti (rėtyje stambmenas): Reikia nusùkt varpos [rėtyje] Knv. Atsinešk miltų gorčelį ir nusùk (išsijok) Pls.
12. tr. nubrūžinti, nuzulinti kuo apsuktu: Paspėlęs medelis dėl to, kad gyvolių nusuktas su lenciūgais Šts.
13. tr. Rtr, Jdr nukreipti į šalį, nugręžti: Eina marti pro šalį i galvą nùsuka Ėr. Jis eina galvą nusùkęs i nesustoja, kad jam ką sakai Lnkv. Nebegalėjau benusukti akių nuo to lango, pro kurį tave pamatydavau Vaižg. Nusukáu šūvį į šoną ir nesužeidžiau žmogaus Šts. Į kur katės uodega nusuktà, iš ten bus svečių su pyragais (priet.) NdŽ.
| Avis jau miežiūs, tą bėk nusùkti Als.
| Ravo galą nusuko suvisu į mano rėžį Žem.
| refl. intr., tr. Š, Rtr, Mšk, Skrb: Ji pasistiepus pakštelėjo į žandą, pataisė nusisukusį kaklaraištį rš. Kvartūgas nusisùko ant užpakalio, belakstant par dieną Užv. Viena šaka labai buini, į šiaurę nusisùkus Vdžg. Nusisuko ant sienos, būsiąs bemiegąs Žem. Kur nors į sieną nusi̇̀suki i juokys KlvrŽ. Tu man burnon ūturk – nusisùkus nesgirdi Dglš. Kai gaspadinė nemato, nusisùkus (nuošaliau pasitraukusi) suvalgai šmotelį Skdt. Žiūr į šalį nusisukęs kai vagis NžR. Labai geras būni, kada miegti i dantis į sieną nusi̇̀suki (juok.) Trš.
| prk.: Jojo gentis nuo jo šalin nusisuko (paniekino, nutraukė santykius) Ns1832,8.
ǁ Vkš prk. nukreipti (kalbą, reikalą) kokia linkme: [Šarūnė] mato – Domicelė patikėjo, tačiau dėl visa ko nusuka kalbą į šoną V.Bub. Nejučiomis buvo nusukęs kalbą ir apie Petro Marės gimines A.Vien. [Kalbėdamas] nusùko, ka ne valdžia, o karas kaltas Plv. Nesunku buvo nusukti dalykus taip, kad bendro visų partijų suvažiavimo nebūtų rš. Baltramiejus jį į [krikščionių] tikėjimą nusukęs brš. Jis esąs … skaitęs, kad del visų tų ant jo nusuktųjų (jam priskirtųjų) vagysčių … 500 markių pažadėti esą tam, kurs jį sugausiąs TP1880,43.
| refl.: Toli apie ką kita nusisukau; grįšiu prie maitinimo ir duonos dalinimo Sln.
14. tr. Jdr nustumti į šalį: Pakabinsi katilą, o ka nereiks, nusùksi i tą [v]ąšą, teip pasuksi Nt. Vanduo pakilo, lieptą nusùko Jrb. Nū̃sukamas tiltas išilguo upės paliekta Prk. Vė[ja]s nusùko žardinę, vargu nevirs Šts. Į šoną nùsukė debesį Ėr. Nusùko lytų šalimis Šts.
^ Kad taũ nusuktų in sausą medžią! Arm.
| refl.:
^ Vėjis nusisùko į kitą pusę (šeima susitaikė), gerai gyvena Krš.
15. intr. Š, NdŽ, Gdr, Pc einant, vykstant nukrypti į kurią pusę: Galą ejom kartu, o paskuo ans kitur nusùko Up. Nùsukė anan šonan vežimas Aln. Kartais kone viso kiemo vyrai nusukdavo į karčemą degtinės maukti prš. Mažu nusùks tas lytus į šalį Gs. Buvo bepasikelą tokie nejauki debesys, bet nusùko į šalį Plt.
| prk.: Nusukęs (persimetęs) į rašybą [nuo kalbos mokslo] rš.
| refl. KII255: Kaip eisit, tai tik keleliu, o tada nusisùkit in čia Čb. Kaip nors ištverti, kol nusisuks kur vėtra! B.Sruog. Debesỹs nusi̇̀suka į žiemius, nebelis Ėr. Nuo Adutiškio ejo, ejo [debesis] ir nusisukė šonan Pst.
| prk.: Turėjau biškį į šalį nusisùkti (imti kitką dirbti) Krtn. Ilgainiu giltinė nusisuko į kitą pusę M.Valanč.
ǁ refl. padaryti posūkį, vingį (apie upę, kelią): Kitasai vėl klonis … nusisuka labai toli pietų linkui LTI89(Bs). Tidikas nusi̇̀suka ant Mituvos Šmk.
16. nuvykti, nusidanginti: O kurgi tam tarpe nusisukai? N. Jis nusi̇̀sukė pas mergas – dirbs mat! Slm. Nereikia jiem nei apseit, nei paduot karvėm: kap tik sutemo, tai ir nussukė kieman Arm. Ona gal an Petrą nusi̇̀sukė Ds. Ta nusi̇̀sukė an aną galą [sodžiaus] – eik jos dabar ieškoti! Ėr. Kaip tiktai [vanagas su šuniu] nusisukusiu į vestuvių šoną, tuoj šis (vanagas) pradėjęs vištas kvarkinti S.Dauk. Atsiskyręs nuog tėvo savo ir ing tolą šalį nusisukęs … visą turtą išgaišino SPI149.
17. tr. Krok, Dr apgauti: Na jau dabar tai jau mane, švoger, nusukai̇̃! Skr. Vakar mane nusùko rubliu KzR.
ǁ Klp, Brs, Vkš, Trk, Vž, Stl, Jrb, Lp, Pls, Ut, Dgl, Lel, Sv, Pl, Rk, Aps neatiduoti, kiek priklauso, nuvogti: Nusùkti svorį DŽ. Tik nenusùk mokėdamas! NdŽ. Man sviesto užpylėt, o vaikams ne? Kodėl nuo jų nusukat? V.Bub. Kiek jis nùsukė man algos per visą laiką, tai baisu ir pamanyt Vrn. I tris rublius, i medžių vežimą nusùko Šts. Jug tas judošius mun dešimtinę nusùko par akis Plt. Nu savęs nusùkusi paskutinį grašgalį atidaviau Skdv. Jam ir raidės nenusuksi LTR(Ds).
| Paskutinę dieną, būdavo, nùsukam – neinam ganyt Ktk.
^ Geriau savo pridėti negu svetimo nusukti KrvP(Drsk).
| refl.: Kad išsivarytum [naminės], tai vis nusisùktum nuo vyrų [savo reikalams] Mlt.
ǁ atskaityti, nepriskaičiuoti: Nūsùko aktarą, ka nekėlėmos iš sodos Grd.
ǁ pavogti, nudžiauti: Jeigu norit, tai ir velniui šnirpštoką nusuksiù! (toks drąsus ir sumanus esu) Švnč.
18. refl. išvengti, išsisukti: Jūs tai tik ir dyrot, kad tik nusisùkt nuo darbo Užp.
19. refl. Ps, Kri suliesėti, sumenkti, sublogti: Par tą ligą visai nusisukáu Vkš. Nusi̇̀sukė, nusibaigė, ka i pažint sunku Všk. Tu nusisuksi visiškai, tą pypką bečiulpdamas Jnšk. Nusisùkęs vargšas, į žmogų nebepanašus Lnkv.
20. refl. nunykti, nusibaigti: Tavo dėdė jau ar nusi̇̀sukė? Vb. Kažkas blogoms akims į muno paršelį paveizėjo: pradėjo nebaugti i nusisùko Vkš. Gavo sukinį avis i nusisùko Pvn. Kas Trijų karalių vakare verpia, to avelės kaituliu nusisuks MTtV144(Sk).
◊ aki̇̀s nusùkti nekreipti dėmesio, nesidomėti: Negražu nuo ligonio aki̇̀s nusùkt Vlkv.
akių̃ nenusùkti (nuo ko) įdėmiai žiūrėti: Jis žiūri ir žiūri – akių̃ nenùsuka nuo manęs Rm.
gálvą nusùkti Gr, KlvrŽ nužudyti: Jeigu pastebėsiu tamstą kreivai einant, tuojau galvą nusuksiu J.Balč. Už liežuvį ne vienam gálvą nùsukė Vlk.
gálvą nusisùkti
1. Št, Sv, Kvt užsimušti, žūti: Nors gálvą nusisùk bedirbdamas (labai daug darbo) Ds. Kad tu kur galvą nusisuktumei! LTR(Rs).
2. apie didelę netvarką patalpoje: Niekas nesutvarkyta toj būdoj – baisu, da gálvą nusisùktum Slm. Na ir tvarka tvarkelė – gálvą nusisùkt gali Mrj.
kãklą nusisùkti Grv, Str žūti: Landžioj[o] kelis metus pas mergą – kad būt kãklą nusisùkęs! Rod.
kójas nusùkti ant dùrų mirti: Jau būčiau nusùkusi kójas ant dùrų, kad ne tie vaistai Skdv.
krãmę nusùkti užmušti: Nutversu tą krupį, krãmę nusùksu Krš.
krãmę nusisùkti žūti, užsimušti: Krãmę kame nusisùksi, i būs gerai Ub.
liežuviùs nusùkti apkalbėti: Žmonims buvo kur liežuviùs nusùkti Krš.
meškà nusisùktų gálvą apie didelę netvarką patalpoje: Gyveni kaip kiaulmigė[je], ir meškà gálvą nusisùktų Tt.
nósį nusùkti
1. Ds liautis kreipus dėmesį: Kai gerai, tai ir svetimas pagaili, o kai bėda, tai ir savas nosį nusuka J.Balt.
2. užpykus nusigręžti: Tai ko dabar nusukai̇̃ nósį? Mrj.
sprándą nusùkti
1. Ds užmušti: Ar nebijais, kad jie (ponai) dėl to tau sprándą nusùktų? K.Donel. Jei manęs neklausysi, tai sprándą nusùksiu KlK23,90(Jnš). Aš jam paskutinį sprándą nusùksiu! Rmš.
2. žūti, užsimušti: Nelipk aukštai: kai dėsies, sprándą nusuksi̇̀ Sld.
sprándą (strė́nas) nusisùkti Švd, Grž, Šmk, Sur, Gr žūti: Šventadienį nors sprandą nusisuk, – sakydavo, – bet tik pirmadienį iš ryto prie darbo būtumei LzP. Neduokias, nemandravok – sprandą nusisùksi! Rdn. Krito ant galvos ir nusisùko sprándą LKT116-117(Žlp). Duok Dieve, kad jis ant lygaus lauko sau sprandą nusisuktų KrvP(Ndz). Toks strė́nas nusisùks vis tiek kumet nors Vvr. Girdžiu – girioj vaivoja: lėkta uodelio iš ąžuolėlio, nusisukta sprandelis (d., r.) J.Jabl. Išpuolė uodas iš ąžuolėlio, nusisùko sprandẽlį JD879, JV1080.
vélnias nusisùktų kóją apie didelę netvarką patalpoje: Jau toj priemenėj tai ir velnias koją nusisuktų! Mtl.
pasùkti, pàsuka, -o (pàsukė)
1. tr. N, Rtr, Grv priversti pajudėti apie savo ašį: Pasùk raktą, ir atsidarys J. Jie iešmą kelius kartus pasùko NdŽ. Kad nori įsileisti tos sulos, tad tą varpstę reik pasùkti LKT45(Lž). Užsimauk žiedelį, sako, vieneip pasùk – būsi vaikelis, antreip pasisuksi – mergelė (ps.) Krt. Nuo pusės latakelio pastatei, nuo toliau pàsukei, tai nigdi anas (ridenamas kiaušinis) naprosniai (veltui) nenueis, vis pakliudis kiaušinį Aps. Romas atrišo malūno sparnus, įsibėgėjęs juos pasuko P.Cvir. Raunant grybą, geriausia palengva pasukti jį aplink jo ašį rš.
| prk.: Gvintelį moka pasùktie (gerai tvarko) Dgč. Istorijos rato atgal nepasùksi DŽ1.
^ Ana (bitė) taip daro: sugnyba i pàsuka (labai įgelia) Krš.
| refl. Rtr: Raktukas be garso pasisuka durų spynoje rš. Kap rėžiau šuni kuolu, tai passùkdamas nuej[o] Vlk.
ǁ įjungti sukant: Elektriką pàsuki, ir tuojau švinta Rsn. Reikia pasùkt radiją Jrb.
ǁ pavaryti (laikrodį): Laikrodį pasùkti į priekį NdŽ.
ǁ intr. paskambinti telefonu: Kam dar paskambinti? Tamašauskui į „Vienybę“. Tam pataikūnui, viršininkų klapčiukui. Reikia pasukti, verkiant V.Bub. Pirmadienį gali pasùkti iš ryto Šlu.
ǁ LTR(Grz), Antr, Ml, Vlk galėti, įstengti sukti: Nieko nebus, plikom rankom nepasuksi̇̀ Sb. Įneš ratelį nepasukamą, pririš kuodelį nepaverpiamą (d.) Mšk.
2. tr. Krš sukant kiek iškelti į viršų.
| refl. tr.: Pasisùksi, ka nerūktum lempa – šauks, ka daug žiubalo išdegini Krš.
3. tr. padaryti reikiamą apsukimą (pjaunant dalgiu): Dalgį tiktai kartą pasukai, ir jau – šmirkšt! – nebėra ašmenų J.Balt. Šiemet mūsų pievos inžėlę kap pasùkt (reikės imti plačias pradalges) Nč.
| Pasuko giltinė su dalgiu, ir baigtos tavo dienos J.Paukš.
ǁ galėti, pajėgti pjauti (dalgiu): Vaikas jau dalgę pàsuka Mžš.
ǁ Jnšk, Skrd kiek papjauti dalgiu: Imk dalgį ir pasuk dobilų arkliams V.Bub. Gal atolo man pasuksi? Pc.
4. tr., intr. pajudinti ratu, aplink: Smagiai pasuko paplavų kibirą ir šliūkštelėjo į duobę rš. Nuog miežio an akies per zerkolą pati špigą pasuk – pragaiš (priet.) Vlk. Ateis laikas – ir šaudyklę paspausiu, ir kardą pasuksiu (pavartosiu, pamostaguosiu) V.Myk-Put. Pelenų tarbikes turėsim, ka pasùksim par akis! (per Užgavėnes) Žg. Autakoju pàsukė, pàsukė, pašluostė, i čysta Klt.
5. refl. sukantis palakioti šen ir ten: Pirmojo sniego pūkeliai pasisuko padangėje, nedrąsiai prikibo prie suvytusios žolės P.Cvir.
6. tr. NdŽ pašokti darant ratą, ratelį: Jie kalbėjo, giedojo Kalėdų giesmę ir paskui pasuko ratelį I.Simon.
ǁ refl. tr., intr. pašokti sukantis aplink, ratu: Pasisùkti porą valsų NdŽ. Kai pasi̇̀suki, andarokas net balanas užgeso Vdn. Tautinių šokių ratelyje dar kad pasisuks [bobutė], dainą kad užves – neatsigėrėsi sp.
7. tr. NdŽ pamaišyti kokiu įrankiu: Tai viralas – pasùkt negalima (labai tirštas) KlK13,97(Kp). Kuo pasuksme? – Katės kojele LMD.
ǁ NdŽ, DŽ1 kiek paplakėti, pamaišyti gaminant (sviestą): Pasùk sviestą, kol aš vandens atsinešiu Jnšk. Aš jau privargau, dabar tu pasùk [sviestą] PnmR.
8. tr. Dkš įmaišyti (miltų), pablęsti: Kai viralą miltais pasuki, tai pasidaro tuknesnis Kp. Pasuktà bulbienė daug gardesnė Pnd.
| Pasuku miltų – vaikų kaip stintų LLDI97.
9. tr. sukant kiek išspausti: Štai ir bitelės koptos, medus imtas, suktas… – tiktai pasuktas, ne išsuktas J.Balt.
10. tr. NdŽ sukant, vejant padaryti: Pavartė, matyt, maišų šitas žmogus begyvendamas ir mėšlo pamėžė, ir rąstų pakilnojo, ir knatų, matyt, gerai pasuko J.Balt. Virves pasùkti DŽ1.
11. tr. sukant su jungti dvi gijas, du siūlus į vieną, sudvilinkuoti: Pàsukam siūlus ir tada mastom Dv. Šeivose visi pasukti̇̀ siūlai Klt.
12. tr. paraityti: Jis pasùko ūsus NdŽ.
| refl.: Ma[no] dieduko plaukai passùkę Dv.
13. refl. tr. pasirišti po kaklu: Žaliai raudonai margą skepetaitę pasisukęs Tat.
| Jaunas vyras ir kaklo nepasisuka (be kaklaryšio)! Ilg.
14. intr. BŽ271, NdŽ, Knt, Kv einant, važiuojant, skriejant pakrypti į kurią pusę: Pajoję kiek nuo palapinių, jie pasuko plačiu taku, ėjusiu į mišką J.Balč. Vanagas pasirodė iš anapus trobos ir pasuko pakluonėmis J.Jabl. Moteriškė pasuko prie durų rš. Turbūt ir dabar ne čia pasùkova. Grįžkiva atgal, eisiva į pietus rš. Jin pasùko į pakluones, o ten tvoros – vanduo, tvoros – vanduo Mšk. Kaip pasùkta ir angriūta išilgos Pb. O kitas laivas i pasùko į šalį Vkš. Kap tik žmogus pàsuka prieg pempei, tai ana sako: pyhi, pyhi Dv.
| Saulutė pasuka į vakarus S.Nėr.
| prk.: Glaudesnių ryšių su žmonėmis linkme pasuko teatrai rš. Daugelis baigusių vidurines mokyklas pasuka į aukštąsias sp.
| refl. Amb, Lc: Jis pasisùko takeliu per mišką NdŽ. Petras išėjo iš miško, pasisuko stačiai per kelmynus į tą pusę, kur geležiniai žvangėjo Žem. Aš pasisukáu pro kapus – o ka bijau, ta bijau! Varn.
| Tai gaidys užgiedojo, tai žvaizdės pasi̇̀suka – i žino laiką [senovės žmonės] Vdk.
| prk.: Rugpjūčio pabaigoje vasara pasisuka į rudenį sp.
ǁ refl. prk. įgauti kitą kryptį (apie kokį reiškinį, dalyko eigą): Grįždamas namo, visą kelią galvojo, kaip kartais keistai pasisuka žmogaus likimas J.Avyž. Matau, kad čia viskas gerojon pusėn pasisukę J.Balt.
ǁ refl. padaryti posūkį, vingį (apie kelią): Kelias pasisùko į kairę DŽ1. Takas staiga pasisuko, ir mes nepaprastoj lomoj atsidūrėm J.Jabl. Kelukas pasisuks pry ežero, tu keluku nesukias – skersai plento išeisi End.
15. tr. I, P pakreipti į šoną ar atgal, pagręžti kita linkme, puse: Aš pajuntu žvilgsnį, įremtą į mane, ir bijau pasukti galvą, pasižiūrėti V.Bub. Teip skauda galva – akių pasùkti negaliu Mžk. Aš pačiu laiku sučiupau jai už rankos, pasukau visa jėga ir atėmiau nedidelį popieriaus lapelį rš. Pasùkdavai [televizorių], i tuo pasitaisydavo, gerai imdavo rodyt Jrb. Negerai pastatė – reikia pasùkt Rg. Mašiną atgal ant Endriejavo pasukáu Vž. Pàsukiau [mašiną] šonan, žiūriu – žmogus guli in kelio Ktk. Pasùk arklį pri durų Šts.
| Bėk, karvę pasùk (nukreipk atgal, sugrąžink) – į miežius eina Užv. Kiekvienas, mokąs žavėti, būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs sutraukti perkūnijas ir krušas, pasukti kitur vėjį M.Valanč.
| prk.: Likimas pasuko mano gyvenimą nauja, visai nenumatyta linkme rš.
| refl.: Pasisukęs šonu ir galvą įtraukęs į pečius, jis priėjo prie vieno suimtojo rš. Pasisùksi ant Šerkšnėnų, klausysys – dainiuo[ja] vaikiai, mergės Trk. Tik anas pasi̇̀sukė vienon pusėn, pasi̇̀sukė kiton – žiūrėk, koks aš puikus Slk. Jeigu kartais kas nepatiko, pasi̇̀sukam, patyliam ir vė kalbamės Žg. Pasilenkiau, pasi̇̀sukiau – nemožna atsidust Aps. Ateis ant kožno iš jūso [ta valanda], jog nebgalėsit anė ant šonu bepasisukti P. Teip sunkiai susirgau, kad negalėjau į lovą (lovoje) pasisùkti Plšk. Kurion pusėn klumpė pasisuka (metant per Kūčias), te ištekės LTR(Rk). Jei nepasisuks vėjas, gali lyti visą dieną I.Simon.
ǁ refl. pajudėti, žingsnį žengti: Užniūktà vaikas, nemoka pasisùkti Krš. Nepasi̇̀suka kaip girnų apatinis kūlys Lkv.
ǁ Vkš prk. pakreipti kuria linkme (kalbą, mintį): Grėtė stengiasi pasukti kalbą kita linkme I.Simon. Gaižauskas pasuko kalbą kitur, netikėtai pasidarė linksmas, sąmojingas rš. Žodžius savo pasuka ant to viso, kas prigul pri darbų I. Aš pasakodama nepasùksu (neiškreipsiu), visą tiesą pasakysu Šts.
ǁ prk. pakeisti įprastą kalbą literatūrine kalba: Liepa tikrai žemaitiškai [šnekėti], o ana pasùko Trkn. Mes norim pasùkt liežiuvio kitap (ne tarmiškai kalbėti) Str.
16. atsirasti kur nors, pasirodyti, pasimaišyti: Kur jis pasi̇̀suka, čia gvelbia, vagia J. Kur tik nepasisuksi, visur tave pažįsta Alv. Mes kur passùkę valgom Lz. Kad pasisuksi Sidabrave, užeik! Sdb. Kartais ir pas mus pasi̇̀suka svečių Dkš. Kada pasisùksi pry mūso? Up. Kas pasisùks, paprašysiu atnešt vandenio Aln. Daba čia pasisùktum, matytum, kokių gražių namų pristatyta Jrb. Ka ten nepasi̇̀sukai – ten, vaikali, senų žmonių gyvas kelmas! Nv. Pasisùk terp žmonių, tai visko išgirsi Ds. Pasisuksi tu man, aš tau kailį išvelėsiu! Lp. Dėl šunų kãtės negali nė pasisùkt Ėr. Kap pàssukė vanagas, tai vištos stačia galva atbėgo namo Arm. Velnias daugiau į tus namus nepasisuko LTR(Grk). Jinai pati maž ką gero namie daro, tiktai kiekvieną, kas jai pasisuka, rieja, loja ir bara Sln. Pasisuko bobelė jam po akių BsPII133.
ǁ pabūti kur, pavaikštinėti: Tegu ore pasi̇̀suka [vaikas] – nemiegos naktį Dbč.
ǁ pasitaikyti, būti: Kažin ar pasisùks mums šiandien koks geresnis daiktas NdŽ. Namie kap būna, tai delto tūlai pàssuka mėsos kąsnelis Vrnv.
17. pasisukinėti aplink, pasimeilinti, pasigerinti: Tu pasisùk apie jį, gal pasidabos Ėr. Reiks man pasisùkt, ar negausiu iš jo kokio lito Jnšk. Pasi̇̀suka, vis pasi̇̀suka apie mañ – nori, kad ką duoč Klt. Ka da jie būtų pasisùkę (tinkamai pasirūpinę, pasiprašę), da būtų ją palaikę kiek to[je] ligoninė[je] Jrb.
18. tr. padaryti lenktą, užlinkusį: Kalvė[je] gal dalgiuo koją pasukti: reik pakaitinti, ir būs dalgis užknebesnis Tl.
19. tr. Eiš iškraipyti, susukinėti: Ma[no] rankas pàsukė nuo darbų Grv. Ramatas pàsukė rankas, kojas Pls. Rankas pàsukė an guzų Pls.
^ Kad tau pasùkt gyslas, do tau pasùkt sąnarius! (toks piktas linkėjimas nusikaltusiam) Arm. Tegul tau kojas pàsuka, jau aš tavę nepasvysiu! Nč.
ǁ Vdk, Všv išnarinti, iškreipti iš vietos: Netyčioms pasukáu ranką par čiurnį Vkš.
| refl. tr., intr. NdŽ: Ant lygios vietos koją pasisùko Vkš. Ta koja mun pasisùko Klk.
ǁ išlaužti: Čertas ir dančius pàsukė – nepakremta kulkos (ps.) Lz. Dėl ko riši? – Kad vėjas nepasùkt (neišverstų) obelių Pls.
20. duoti, teikti, ištaikyti ką kam išskiriamam iš kitų: Ana mun visumet ko nors pàsuka: tai lašinių šmotelį, tai rublį Vkš. Motina jam pàsuka vis kur gardesnį kąsnelį Ėr. Pasùk ir man obuolių Alk. Tu ir jam pasùk ką nors, kai daugiau iš ten gausi Btr. Pasukti nenora, aš ir neprašau dykai [pardavėjos] – primesčiu Rdn. Martičiuke, pasùk man šį rietimėlį Slm. Aš šunelius nulenksiu, duonos kampą pasuksiu LTR(Žž). Jam pasukau „Aušros“ kalendorių A1885,235.
| Aš tamstai vis darbų pàsuku – išplauk, mamuk Krš.
21. refl. pasvaigti: Alaus išgėrusiam kai kada gerai galva pasisuka Jnšk.
22. tr. numarinti, nugalabyti: Giltinė su rauplėms piktoms atšokusi smaugia ar su karštlige dar tikt macką pàsuka bėdžių K.Donel. Decijų spėriai giltinė pasuko M.Valanč. Tai norėjo tą kūdikį pasùkti po velnių! Pgg.
^ Da aš tau duosiu, kad tave velnias pasùks! Skr.
◊ akių̃ nepasùkti nepažvelgti: Praejo pro šalį, nė akių̃ nepasùko Vdk. Įniršęs į darbus, nė akių̃ nepàsuka KlK9,67(Krš).
akių̃ nėrà kur pasùkti darosi gėda: Akių nebėra kur pasukt nuo tavo apsileidimų! J.Balt.
ant kẽlio pasùkti padėti suprasti: Mama biškį mane pàsuka ant kẽlio Šln.
gálvą pasùkti
1. Vkš, Jnš įtemptai pagalvoti: Mezgant raštais, reikia gálvą pasùkt, kur ką pritaikyt Mrj. Turi gerai gálvą pasùkti, ka nori ką išmokti Vvr. Ir gerai pasùkt gálvą reikėjo, kol triobas išsistačiau Srv.
2. pakvaršinti: Kam galvą pasukti LL148.
kójos ant duri̇̀s pàsuktos arti mirtis: Kójos an duri̇̀s pàsuktos, nieko nebenorėk Ukm.
liežùvio nepasùkti nemokėti švelniai, maloniai kalbėti: Vaikai daba liežùvio nepàsuka, labai užšaudo tėvams Krš.
liežiùvį pasùkti į šóną būti atsargiam kalbant, pasisaugoti: Nuo ponų reikia liežiùvį pasùkt šónan Pb.
negali̇̀ nė̃ pasisùkti labai ankšta: Užsiveisė tokią fermą vištų, ka negali̇̀ nė̃ pasisùkt Jrb.
prõtą pasùkti įtemptai pagalvoti: Tai spėk! Reikia prõtas pasùkt! Km.
prõtas pasisùko sakoma kvailai pasielgus: Ar tat nebuvo prõtas pasisùkęs? DūnŽ.
špỹgą pasùkti po nósimi neklausyti: Špigą po nosia pasuks jis tau! Pls.
vélnias pasùko suvedžiojo, apgavo: Ne, jei tą velnias pasuko ir blogai pasidarė, – šaukė, kumščiu mušdama į stalą, – tai mergelė išmanytų Jėzaus malonę!.. Žem.
žárnos pàsuktos apie klastingą, gudrų: Anas razumnas, jo iš razumo ir žárnos pàsuktos Rod.
parsùkti, par̃suka, -o (par̃sukė Upt) tr. K
1. partraukti ką riedantį, parritinti: Tokia bekelė, purvyno ik stebulėm – ledva arklys ratus namo par̃sukė Rod.
| prk.: Baravykų parsuksu (pargabensiu, partempsiu) krežį, valgysma kaip ponai Šts.
2. sugrąžinti: Pasku, kaip nuleidom, palaidojom, parejom, parsùko į tus namus dar Varn.
3. parvykti, atvykti, parsirasti: Jei tu į šį kraštą neparsisùksi, tai gal jis kada parvyktų Plv. O kumet į mūso pusę parsisùksi? Up. Buvau parsisùkęs pri tėvų kelias dienas paviešėti Šts. Tasai, kažkur bastęsis, jau parsisùko Rmš. Jau ir svetur buvo, dabar vėl parsisùko namo – nei naginė, nei vyža Rm. Broliai knygininkai, meldžiame jūsų, idant … parsisuktumėte į mūsų kampą TS1901,6-10.
| prk.: Neparsisùko čia tos ligos Grd.
pérsukti tr. K, persùkti, pérsuka, -o NdŽ, pársukti; M
1. BzF179, Rtr per daug pasukti, prisukti: Laikrodis sustojo ir nebeina – ar tik nebūsiu pársukęs Vkš.
| Moliūgai geriau noksta, jei atsargiai, nepersukant vaiskočio, pavartomi rš.
2. per daug sukriai susukti, suvyti: Siūlai susukta ir persukta – kilpom susukta JnšM.
ǁ per daug pasukti gręžiant (skalbinius): Kai gręši rūbus, žiūrėk, nepérsuk Ds.
3. kiek pasukti: Raktas duryse, pársuktas (užrakinant pasuktas) Ėr.
4. sukant perleisti, pervaryti: Pérsukti per mašiną NdŽ.
5. refl. pereiti sukantis ratu: Persi̇̀suka teip per rankas, kai tokį valsą šoka Upn.
6. pakreipti į kitą pusę, apgręžti: Pérsukti lovą antraip DŽ1. [Dviračio] rankos sekas pérsukt Rod. Atvažiavęs berniokas pársukė arklį ir, petį įrėmęs, apvertė vežimą Skrb.
| refl.: Ji persisùkus (nusigręžusi) sėdi, nešneka Jnšk.
ǁ prk. iškreipti, pakeisti (žodžius, kalbą): Šitų žodžių kitaip nepérsuka Ker. Pasakiau vienaip, ana tujau pársuko kitaip Vkš.
7. sukant sukeisti, perpinti: Pinamieji du siūlai tarp savęs persukami vieną kartą arba du kartu rš.
8. L padaryti kreivą, perkreipti: Vieną sykį parsùko vėtra stogą, antrą sykį – sudegėm Gsč. Būtų neblogai pasiūtas [švarkas], tik rankovės pérsuktos Slm. Sėklos užauga spirališkai susuktose ankštyse, todėl esti nesimetriškos – persuktos rš. Pats kaltas esi, kad žandą pársuko – nereikėjo sušilusiam ant skersvėjo sėdėti Vkš. Va, rankos kokios pérsuktos Dg.
| refl.: Vienoje rankoje jis laikė švarką, antra taisėsi persisukusią petnešą rš. Kelšės tos pérsisukę, persigręžę Lp. Diržas pérsisukęs, pastaisyk Pv. Eina, tas kvartukas parsisùkęs – vinks, vinks Mžš. Žalios lentos saulėkaitė[je] pàrsisuks Up.
| [Marti] miną nudrėbusi, pársisukusi iš pasiutimo Krš.
9. ilgai sukant, gaminant sugadinti: Jeigu pársuki, kastinis paliekta kaip į vandenį End.
10. refl. šnek. perkarti, perdžiūti: Pársisukę, parkliokę kaip gončai Krš. Nugaišo persisukęs šuo rš.
^ Persisukęs kaip Grįžalo ratai Pšl.
◊ gálvą pérsukti pervargti galvojant: Ji gali besimokydama gálvą pérsukt Rmš.
snùkį pérsukti reikšti nepasitenkinimą: Kogi jau pérsukei snùkį?! Sdk.
prasùkti, pràsuka, -o (pràsukė) NdŽ
1. intr. J, Trs einant, važiuojant pro ką pasisukti į šalį, išsilenkti: Prasuk pro šalį; kiteip neišvažiuosi Ėr. Jei traktorius galėjo antvažiuoti, gal prasùkti nebuvo vietos Eig. Paėmė tas vaikas iš to tėvo vadeles ir prasùko pro tą [ant kelio gulintį] vilką LB171. Sudavė kumelei, kad prasùkt Ad. Ne koja pro koją greit pràsuka KlvrŽ. Debesỹs pràsukė, nebelis Ėr.
neprasukamai
neprasuktinai
| refl. Kli, Ėr: Vos prasisukáu pro purvyną neįvirtęs Šts. Galėjo prasisùkt, ale užkliuvo Jrb. Ta audra čia pro šalį prasisùkos Akm.
ǁ refl. prasilenkti: Ė kurgi prasisuksi̇̀ – tokia ledinyčia Sdk.
ǁ refl. padaryti vingį, lankstą (apie upę, kelią): Veiža (upelis) pro girės kampą prasi̇̀suka Pgg.
ǁ refl. prk. išvengti: Judas prasisuko nuog to apgavimo I. Aš teip ir prasi̇̀sukiau nuo [caro] armijos Strn.
2. refl. šokant ratu pralėkti pro šalį: Ir nešoko Elzė, šypsojosi prasisukančioms poroms, o kartais į Stanislovą akimis dėbt J.Balt.
3. tr. pakreipti į šoną, kad praeitų pro šalį: Bėgšlį arklį lengviau y[ra] prasùkti kelė[je] kaip kokį slinkį Žeml.
4. tr. kurį laiką pralaikyti judantį ratu: Kaip išgys karves vaikai, tai pràsuka ant vieno daikto Nč.
5. refl. nusigręžti: Ana prasi̇̀sukė, anas iš kišeniaus padėjo an torielkos (ps.) Ml.
6. refl. pakrypti į šoną: Akies vydis prasisùko, išsprūdo iš vietos Ggr. Prasisùko akis, ir šavau pro šalį Dr.
7. tr. pragręžti: Prasùk skylę grąžtu Zt.
^ Koks ten rūsys – kaip su kulne pràsuktas (mažas) Lkv.
8. tr. truputį atsukti: Kraną prasùko, įleido alaus Krš. Tus saladynus supilk tujau į kubilą; kaip sūpili, prasukái tą varpstę LKT67(Trš). Neprasùk, išbėgs visi dikalonai Krš.
9. tr. kiek pasukus įjungti: Prasukáu tik [radiją] – ka užkrokė! Krš.
| refl. tr.: Prasi̇̀suku radiją, kaip nubosta vienai Rdn.
ǁ sukant įjungti: Prasùk dabar Vilnių Slm.
10. tr. Ėr, Žl, Ml kiek prapjauti (dalgiu): Prasùk dobilų kiaulėm Srv. Prasùk pievakraščio vakarui Dglš.
ǁ įstengti papjauti (dalgiu): Debesiu pakilo vešli žolė, pritvinko dalgiu neprasukamos lankos ir sodrios ganyklos J.Balt.
11. tr. Švnč prapjauti (sukama mašina): Eisium prasùkt kapotės Brb. Prasùkit jūs tos siečkos nor karvei Lp.
12. tr. Vn, Rdn, Kvr, Ktk pramalti: Kruopų su girnoms liuob prasùkti Šv. Truputį prasuksit košei grikių Lp. Skubinai turi prasùkti miltų Krš. Po saujikę pràsukam veršiukui, i gerai Vdk.
| refl. tr.: Tums girnums žmonys prasisùkdavo miltų Grd. Būt gerai miežių košei prasisùkt Ds. Savim prasisùksys liuob [miltų], i būs gerai DūnŽ.
13. tr. pamaišyti: Nepilk su taukais – prasùk, kad būt visiem pavienodai Č.
ǁ įstengti pamaišyti: Ir indėjo vieną ausį į barščius; barščiai buvo neprasukami (labai riebūs) LMD(Pn). Kopūstai neprasukami Pš.
14. tr. Žeml maišant, plakant kiek pagaminti: Prasùkov kastinio Brs. Pusryčiui ar košės žirnienės prasùk, ar ką Srv. Šnapšės prasuksu ir apsimokėsu skolas Šts.
| refl. tr.: Prasisùkti sviesto šventėms Šts. Prasisùkos kastinio iš smetono Šts.
| Jie ten prasisuka [krūminės], i gerai Erž.
15. tr. vejant kiek pagaminti: Virvių, pančių prasùkti NdŽ.
16. tr. per smarkiai sukant, žiedžiant sugadinti: Artelė[je] su elektra suka, bijo prasùkti – nėra puodai lengvi kaip seniau Krš.
◊ nósį prasùkti
1. praeiti pro šalį: Ar tu pro mūsų gyvolius nosies neprasuki? Užkliuvo tau… Žem. Tas muno senis pro užkandinę nósę negalia prasùkti Krš.
2. pasišalinti, išeiti: Kad neišsitenki, tokia ponia, gali nosį prasukti Žem.
prisùkti, pri̇̀suka, -o (pri̇̀sukė)
1. tr. N, K, Amb, LL195, Rtr, VĮ sukant pritvirtinti, priveržti: Prisùkti sraigtą stipriau NdŽ. Gerai prisuk pačiūžas, tai ir pačiauši Km. Dar kabliuką prisùk, tai ir ganės Pc. [Kanklių] ištemptos stygos prisukamos medžių kuoleliais LTII104(Sab).
| refl. tr.: Prisisùk pačiūžas DŽ1.
ǁ Ds, Ėr apsukant kuo pririšti: Arklys buvo labai pri̇̀suktas prie stulpo Dglš. Padas buvo visai nukritęs, tai su viela prisukaũ Jrb.
| prk.: Ir muni liga buvo prisùkusi pri lovos KlvrŽ.
| refl. tr.: Prisi̇̀sukė in dviratį dračiuku kašeliūtę i nuvažiav[o] miškan Klt.
2. tr. NdŽ, Pc, Vkš sukant padaryti, kad veiktų: Ažmiršau prisùkt laikrodį, ir sustojo Ktk. Čia pat tupėjo prisukama beždžionėlė, kuri moka juokingai verstis kūliu V.Bub.
^ Kalba ir kalba kaip pri̇̀suktas Krs. Ji žinojo – už ketvirčio valandos jis knarks kaip prisuktas J.Avyž.
3. tr. Vkš, Alv sukant sumažinti degimą: Rapolas ir lempą prisuko, kad mažiau muštų į akis, kai miegam J.Balt. Uždek lempą ir prisùk – žibalas brangus Šts. Ugnį (dujas) prisukaũ – iš palengva verda Jrb.
4. tr. sukant prisemti (iš šulinio): Prisùk gyvuliam vandenio Vrn.
5. tr. pripjauti (dalgiu): Tiesiog dalge pri̇̀sukei rūgštėlių Vžns.
6. tr. NdŽ, Ėr, Pb vejant, sukant pridaryti, prigaminti: Jis prisùko kebeklį virvučių, špūlę siūlų J. Žinai, kiek reikia prisùkt pančių iš nuobraukų! Skp. Pri̇̀sukiau kapą kūlaraišų linam Sv.
| refl. tr.: Kūlaraišių namie prisisuksiu Švnč. Prisisùk vytelių, reiks stogą dengt Ėr. Pakol mergaitės pusrytį išvirs, ta turi prisisùkti ryšių Kl. Tvirtų siūlų prisisukdavo iš elnių gyslų rš. Prispjoviau karklų ir prisukiau vytelių tvorai užtvert Kpč.
ǁ apsukant, surišant pridaryti: Naktį kūlelių pri̇̀suku, o dieną išdengiu Alv.
ǁ Grnk, Nmč, Dbč, Aps, Vkš privynioti siūlų (į šeivas), pritrinti: Šeivą pri̇̀suka siūlų Grv. Pri̇̀suki šeivą an kalvarato Rš. Moteris ausdavo, anas prisùkdavo šeivų Ob.
| refl. tr.: Tik prisi̇̀sukiau šeivų – ir aust! Vlk.
ǁ privynioti metmenų ant mestuvų, apmesti: Ka aš greitai prisùkdavau – rankos papratusios buvo Rs.
ǁ priverpti: Per žiemą [rateliu] prisùk tu [didelei šeimai]! Dg.
7. refl. tr. prisidaryti (ppr. švilpynių) iš atkepusio luobo: Prisisùkti švirkšlių Lp.
8. tr. NdŽ plakant, maišant prigaminti: Kamarėlėje sviesto palivonas prisuktas Vaižg. Va, močia sviesto prisùks – galėsi tepėt Slm.
| refl. tr. DŽ1: Ir sviesto prisi̇̀sukam sočiai Krs.
9. tr. maišant prispausti, prisunkti: Raudonųjų [serbentų] soko pri̇̀sukė Klt. Buvom prisùkę gal tris pudus medaus Nč. Kiek čia tų bičių – po viedrą medaus pri̇̀suku Vp.
| Mun kokią dešimtį butelkų prisùk [degtinės] Všv.
10. tr. sukant daug prismulkinti: Gyvuliam prisùkt šiečkos! Lp.
11. tr. primalti: Prisukaũ daugybę miltų Zp. Mėsos yr, va, tik prisùks, prisùks katlietam Klt. Pri̇̀sukta bliūdas kai kraujo spalgenų Klt.
| refl. tr.: Prisi̇̀sukė diedas miltų Rūd.
12. tr. prikimšti, prigrūsti, primurdyti: Su lopetkočiu liuob plėš, pūs maiše miltus, ir teip prisuktą maišą vos nu žemės beatkelsi Šts.
13. tr. atsukti, atgręžti: Jis man buvo nugarą prisùkęs, prikreipęs KII378. Vilkas uodigą brukš ir prysuko PP57. Stova nugarą prysùkęs Šv.
14. tr. Ggr sukant į kurią pusę priartinti: Aš pri̇̀suku arklius pri to mūro Kv. To dvaro kumetis pasitikęs poną ant to tilto, prisukęs vežimą prie pono ir numetęs nuo tilto Sln.
| prk.: Reik ir laisvamanius pri maldos prisukti Šts.
ǁ šokant ratu, priartinti, privesti: Ir, prisukęs Elzę, pastatė ją prieš pat Stanislovą J.Balt.
| refl.: Aštuntoji Laumė prisisuka prie antrosios Vd.
15. refl. NdŽ pakankamai ilgai suktis ratu.
16. intr. einant, vykstant priartėti prie ko: Laputynas nėra labai pratęs irstytis valtimi, bet prie kranto prisuka neblogai rš. Kur jau ans prisuka, ta jau viską į nieką suvaro Vvr. Vežiau per tiltą, nė just nejutau, kaip prie pakraščio aš prisukau LTR(Sln).
ǁ refl. N pasirodyti, atvykti.
17. tr. Šd atpūsti, atvaryti, prinešti: Vėjas prisùks lietaus, prisùktie gali Azr. Vėjas sukė sukė ir pri̇̀sukė lietaus Arm. Vėjas prisùko lapų pilnus kampus Kn. Prineša [sniego], ė terpu trobų pri̇̀suka oršiau Švnč. Pusėn tvorų sniego pri̇̀sukta Švnč.
18. padėti gauti, parūpinti, rekomenduoti: Prašo par ašaras [seserį] prisùktienai darbą Vilniuj Lel. I mun prysùk tokius batus Bt. Prašyk, mažu ir tave prisùks kam nors per mergą Alk. Jonas Petrą man pri̇̀sukė Gmž. Rebeka Jokūbui Dievo nužadėtąją žegnonę su klasta prisuko Ns1832,7.
ǁ NdŽ, Šts, Vkš, Trk, Lkv, Ėr, Ut, Lš pripiršti: Norėtum, ir aš tau paną prisùkčia Gs. Pabūk ilgiau, prisùksma tau mergikę Krš. Galėtum jau, dėde, ir man prisùkt kokį bernioką Užp.
| refl. tr.: Laikas ir tau būtų kokią užkurinę prisisùkt Sml. Prisisùko sau kavalierių Šts.
19. prisigretinti, prisitaikyti, prilįsti: Pieno nė lašo nebliko: vaikai būs prisisùkę ir išgėrę Vkš. Prisisùko pry valgyklos, pirko paplavas, nusišėrė ar penkias kiaules Erž. Labai gudras: prisisùko bemokslis prie tokios puikios vietos Žvr. Kai prisisuksiù prie valdiško darbo, bus pinigų Sdk. Pagaliau sugalvojo, kad reikia prisisukti pas tą žmogų už berną SI242. Jos priaugęsis sūnus naktyje prie tos žąsies prisisukęs ir ją visą sudrožęs BsV18.
ǁ prikibti: Dar prisi̇̀sukė kita liga Dv.
20. prisigerinti, prisimeilinti, įsiteikti: Mokėk tik prisisùkt prie jo – nepražūsi Ds. Jonis nedurnas vaikis – pri tokios bagotos našlės prisisùko Vkš.
21. tr. faktais įrodyti: Prisùko dėlto advokatai Šts.
ǁ primeluoti: Aa! Sužinoti, ką tas veidmainys ir melagis mano vardu prisukė policijai Vaižg.
22. tr. priversti: Prisùkom ir aną porą stikliukų išgerti Brs.
23. tr., intr. impers. P.Aviž, Pjv, Vs, Lš, Mrc, Arm išaugti skauduliui; pritvinkti: Pasvėriau pašiną, ir paskui pri̇̀sukė Vlk. Pri̇̀sukė votį kap kepurę Vrnv. Tuoj jau šitą votį prisùks, tada galėsi pjaut Dg. Da nedurk skaudulį, ba pri̇̀sukta visai mažai Alk. Da neprisuktà ta votis buvo, da negatava (negalima pjauti) Plv.
24. tr. šnek. sukčiaujant įgyti: Pinigų pri̇̀suka ir geria Rmš. Pas senėtą yra gana prisuktų pinigų BsPIII148(Brt).
| refl.: Ko čia svetimo gero gailėt: prisi̇̀sukei – turėsi Ds.
25. tr. šnek. daug privalgyti: Bepigu tokiam žmogui gyvent: pri̇̀suk[ė] sausos duonos, i sveika Klt.
26. tr. pričiupti, sugriebti, pasigauti: Ans teip norėjo muni prisùkti kame norintais Trk.
27. įtaisyti (kūdikį): Bėda, pri̇̀sukė [bernas] mergai vaiką Ant.
◊ gálvą prisùkti NdŽ
1. Rmš ilgai neduoti ramybės, privarginti: Ar dar negana prisuka galvas mūsų vaikams visokiais niekais? J.Balč. Kiek jai pri̇̀suka gálvą šitie vaikai! Klt.
2. ilgai svarstyti, įtemptai galvoti: Teko daug privargti ir prisukti galvos J.Balč.
ùžpakalį prisùkti nebenorėti bendrauti, nekreipti dėmesio, nusisukti: Šitai prieteliai muno užpakalį mun prisuka P.
×razsùkti, ràzsuka, ràzsukė (hibr.) tr. sukant ištiesinti: Nauja padkava arklio, tai paėmė ir ràzsukė Aps.
susùkti, sùsuka, -o (sùsukė)
1. tr. NdŽ visus įsukti, sukant įtvirtinti: Susùkti sraigtus, varžtus DŽ1.
2. tr. kuo įsukamu sutvirtinti, suveržti: Susùkti ką sraigtu NdŽ. Susùk ragutes Aln.
3. tr. LKT293(Kpr), Šmn, Krp, Knt apsukant, apvyniojant sutvirtinti, surišti: Bruzguliais susukti Q301. Pastvers [kiaulę], pagriovė, sukavylu snukį sùsukė i pjauna Dglš. Žiemą kojas apvynioja autais, virvelėm sùsuka ir nešioja Antr. Susukáu klumpius su drote, juo nesproginės Šts. Ekėčios būdavo iš medžio, vyčiums susukti̇̀ stori virbalai Grz. Susuktà [baslių] tvora LKAI63(Lž). Su grįžčia sùsuki ir išpurtai tas varpas [iš kūlio] Pš. Sùsuka į grįžtę po dešimt saujų Bsg. Sùsukam, suveržiam, kad neišbyrėt šiaudai [iš kūlių] Ps. Kap sùsukta kojos, ne tep jai (avelei) smagu Pls. Susuko stipriai jiems į užpakalį rankas rš.
ǁ surišant padaryti: Si̇̀sukiau (susukau) kelias šluotas Rod. Si̇̀sukė LKKIX188(Dv). Kai jau švarūs linai, tada sùsuki grįžtes Žg.
4. tr. NdŽ, LTR(Rk), Jnšk, Vgr suvynioti į ką, susupti: Jis tei[p] gerai sùsuka tuos kiaušinius į tą popierą Jrb. Kraitis marškelėn sùsukta Lb. Būt susuktà [mergaitė] – nesikėdotų rankutėm Kt. Mane kailiniuose susùko Dg. Nešioja lėlę kaip vaiką – kojos vystykle sùsuktos Pnd. Sùsuka teboko, įduoda – rūkyk! Vadina vyru Gršl.
| refl. intr., tr.: Turbūt šalta, kad susisukai̇̃ į kailinius Dkš. Susisùkusi į tris skepetas i dar tauškina dantims Krš. Vaiką susisùkus į skarą neša PnmA. Prisirinko anglelių nuo degėsių, nosinelėn susi̇̀sukė ir nusinešė Tvr. Kojas gerai susisùk su dekiu, kad neatšaltum Sml.
5. tr. NdŽ suvynioti į ritinį, suvyti į kamuolį: Mergaitė stovėjo prie mokytojų stalelio, laikydama rankoje dūdele susuktą sąsiuvinį J.Avyž. Blynus plonus daro, sùsuka Dgp. Dvilinką audeklą sudedi ir po tam sùsuki tokian kočėlan Eiš. [Šoferis] atplėšė bilietą nuo ilgos juostos, susuktos į didelę ritę J.Balt. Silkes galima marinuoti susuktas ritinėliais rš. Karnų priplėšia, kamuoliuos sùsuka Ob. Kamuolin sùsukta [karvių] lencūgai Klt.
| refl. intr., tr.: Susisuko tošeles rš. Jau ir medeliai susodinti, tik gaila žiūrėti, kokie nuvytę, lapai balti nuo dulkių, susisukę į dūdeles V.Bub. Kokius penkis rugelius palieka [nepjautus] ir susuka, kad kitąmet gražūs rugeliai būtų – į trūbą susisùkę LKKXIII121(Grv).
ǁ Prng, Ėr, Dov sugumulti, surutulti: Susùko rūbus į mažutį ryšuliuką NdŽ. Atrišau aš savo drabužius, kuriuos buvau susukęs į kezulą, kaip kadaise pamokė motina J.Balt. Pašukas atskirai, pakulas atskirai kuodeliuosna sùsukam Eiš. Gaila šitep susùkt suknelę Dg. Telyčia sukė sukė ir po kojom sùsukė šieną Klt. Sùsuka tešlos kąsnelių ir padeda an slenksčio, tai kurios [kąsnelį] šuva pirmą pagaus, tai toji ištekės (priet.) Pls.
| refl. tr.: Susi̇̀sukiau kailinius i vėl atsiguliau ant kelmelio Vel. Ale jis susisuko tą [levo] skūrą, atnešęs deda an arklio BsPIV195(Brt).
ǁ N, NdŽ, Vkš sukant aplink sudėti (plaukus): Dabar jos (kasos) susuktos ant pakaušio į menką kuodelį J.Avyž. Sùsuka kasą viršugalvy – gražu padabot Klt.
| refl. tr.: [Šarūnė] susisuka plaukus į kuodą, susisega ant pakaušio V.Bub. Vienplaukė, plaukus susisùkus [vainiku] – ta jos kasa ve didelė yra Jrb. Galvelę (kasas ant galvos) susisuka, skepetėlę pastato Skr.
6. tr. sukant, vyniojant padaryti: Susùko iš tošių ąsotėlius NdŽ. Čia, susukęs žilvičio birbynę, iš lakštingalų mokiaus dainų E.Miež. Susuka triūbą lopinio ir ataneša [ugnį iš bažnyčios] Rš. Gavo laišką ir sùsuktą iš ryzų vaiką Krs. [Jonas] atsikėlė, susuko suktinę J.Balt. Susukáu tokį bimbalą, ka vieną dūmą užtraukus galva sukas Slnt. Ar neturi susùkt [parūkyti] Ėr.
| refl. tr. Pn, Dr: [Kerdžius] trūbą susi̇̀suka iš alksnio žievės Žln. Susisùks tokius čiulkius i rūkys Pvn. Ar neturi duok susisùkt! Ėr. Nėr taboko nė tam kartuo susisukti Šts. Kūpt taboko, susisùko popierosą ir blykt rūko Vvr.
ǁ LTR(Auk) lenkiant, riečiant padaryti: Tai ir va! – Andrius susuka špygą ir duria į lubas V.Bub. Aš jam galiu špigą susùkęs po nosia parodyt Rud. Iš minklės supynė pyną ir iš tos pynos susùko krengelį Vkš.
7. tr. LL306, Rtr, Slč, Mrj, Trš suraityti: Susukti (garbanoti), ažuriesti plaukai SD88. Katras vyras turėjo ilgus uostus, anus susùko ir galus aukštyn užraitė Vkš.
| refl. tr., intr.: Man labiausiai patinka, kad tamstos čiuprynų nesusisùkę Rz. Jei verpia [tarp Kalėdų ir Naujųjų metų] – ėriukų vilna bus per daug susisukusi LTR(Srj).
8. tr. suriesti, surangyti: Tik sėsis, kojas susùks po savim i večerioja Str. Ale tas velniukas atbėgo Jonui ties akims ir tupi, akis išvertęs, žiūrėdamas į Joną, uodegą susukęs BsV255. Grąžto susuktàsis galas NdŽ.
| refl. Arm: Dieną šeškai miega guoliuose susisukę į kamuoliukus rš. An kelio guli sussùkę gyvatės Pls. Guli žaltys sasisùkę LKKXIV214(Zt). Kaip šuva ant šieno niekaip negaliu susisùkt Šk. Jei siurbėlės susisukusios guli – bus vėjo (priet.) MTtV17(Kdn). Viedmos duktė ižlindo in ližės, sùssukė kap katė Dv. Ana (ragana) ižlindo an ližės ir sùssukė grįžtėn kai kamuolin (ps.) Pls. Šuva susisukė grįžtelėn Rod. Važaunyko šaknys susisùkę kaip baronkytės Gdr. O vainikėlį kai pina [šokant], susi̇̀suka visi kaip vainikėlis Ktk. Sraigtu susisùkę ragai NdŽ.
9. tr. SD462, BŽ81, Mšk, Ėr, Gdr, Švnč apsukui lenkiant suvyti: Iž linų susùkt pantį, tai il̃ga nešios Nmč. Aš tėvelį nulenksiu, šilkų juostą susùksiu JD694. Kūralaišą sùsukei, surišei kūlį Aps. Linams rauti ryšių reikėjo susùkti iš šiaudų Kl. Vyteles karklines susùkdavo, ka nelūžtų Škn. Vytis susùkdavo teip kaip krežiams KlvrŽ. Vytį sùsuki, kartį perdedi ir tveri tvorą Vj. Ale su tais žiužiais, žinai: įsineš, a regi, abrūsą tokį, susùks Lc. Su šiaudais susuktai̇̃s pririša Vdn. Beržėlį nukirtai, susukai̇̃ – ir atasajos Rud. Buvo rastos dvi įvijinės apyrankės, susuktos iš žalvarinės vielos rš.
| Yra virvės, amžinos kančios, iž ugnies, iž liepsnų susuktos SPI373.
| refl. tr.: Tėvas pantį susisùkęs ir už durų užsibrukęs (d.) Ktk. Aš susisuksiu beržo rykštelę, eisiu budinsiu valios mergelę (d.) Vrn. Tau reiks susisùkt grįžčių ir surišt va šituos šiaudų kūlius Skrb. Jau rytmetį sueisma pas jaujį i susisùksma ryšius – pasitiesi ir dėsi [linus] End.
ǁ Q653, R177, MŽ235, K, L, Rtr, Eiš, Btrm sujungti, suvyti į vieną dvi ar daugiau gijų, šakų: Keturlinką siūlą susùkti NdŽ. Trisdešimtis siūlų susuktų (posmas) SD242. Par daug sukriai siūlus susukái Vkš. Siūlai sùsukta ir persukta – kilpom sùsukta JnšM. Susukaũ kelius siūlus, išaudžiau [lovatiesę] Žg. Ana (šeiva), lėkdama žemyn, siūlą sùsuka LKT326(Trgn). Siūlas nesùsuktas, možnės išskirt Klt. Ir [padarė] megztą juostą iš sasuktų baltų šilkų BB2Moz39,29.
| refl. tr., intr.: Apsimeti po pirmo, po tam susi̇̀suki tas [raiščių] šakas atskirai Kv. Susisùko siūlas į gurgždules, o virvė į garankštę J. Gręžant skalbinį, neduok skalbiniuo susisukti į garankštį – gausi kuprotą vyrą (juok.) Prk.
| prk.: Jie susisùkę giminės (ir vyrui, ir žmonai tie patys asmenys yra giminės) Snt, Plv.
^ Bobai negalima sakyti, kur išeinu: visą kaimą sukels ant kojų, kad jai liežuvis garankštimis susisuktų! J.Avyž.
ǁ suverpti: Siūlų dabar va susuksiù, broliui ataduosiu Ml. Kiek jau aš [siūlų] sùsukiau! Lp.
10. tr. J.Jabl, NdŽ, LTR(Skd) sukrauti (lizdą, gūžtą): Skregždė sùsukė gūžtą pastogė[je] Brž. Nereikia duot susùkt varnom gūžtos Sdk. Nukirptų plaukų negalima mesti laukan, bo žvirbliai iš jų lizdą susuks – protą sumaišys LTR(Rs). Įtūpė žvirblis girio[je] ant krūmelio. – O kam susukai ne vieto[je] lizdelį? JV1001. Susuk gurbą, susuk gurbą, susuk gurbą, pelėda LTR(Krtn).
| refl. tr. BŽ44, LTR(Klvr), Vdk: Varnos kamine lizdus susi̇̀sukė Rgv. Paukščiai pera, gandras lizą tura susisùkęs, jeigu niekas nenugrovė Vg. Paukščiukas lizdelį susisùkęs dilgės[e] Ktk. Gulbė susisukė iš žolės gūžtą MPs.
^ Širdy tarytum kirminas gūžtą susisuko ir graužia rš.
ǁ suvartoti lizdui sukti: Cyrulis čiurkščio[ja] – kuodelius susùks į lizdą, kad nesuverpsite J.
11. tr. NdŽ, Krtn, Trš, Als, Brs, Jdr, Mšk, Paį, Sv, Antz plakant, maišant pagaminti: Pyragai iškepti, kastinis susuktas Žem. Kad susukáu, toks kietas buvo sviestas LKT106(Krž). Kaip aš susùksu iš parūgų sviestą? Šts. Neikaip nepriveikiu sviesto susùkt Skp. Aš išeisuot ravėti, a susùksyt (tu susuksi) sviestą? Pj. Lig atanešė, iš pieno sviestą sùsukė Km. I silkių sviestą susùkdavom, skaniai būdavo Vgr.
^ Iš gražumo sviesto nesusuksi LTR(Brž). Neklausysi, tai gausi beržinės košės su susuktu pienu Vrn.
| refl. tr., intr. Š, Dbk, Trgn: Ilgai nesusi̇̀suka sviestas Sb. Susi̇̀sukiau sviesto kruopelę Jnšk. Talkai reiks kelis sukimus sviesto susisùkti Up. Čia nebedaug [sviesto], susisuksmà rytoj šviežio Kp. Daba jau nieko nebsusi̇̀suku [sviesto] Trk. Kastinis su pasukoms, su viskuom susi̇̀suka Kv.
ǁ sukant, maišant ištrinti: [Margariną ir kiaušinius tortui] reikia susùkt prie pečiaus Sk.
12. tr. sukant susmulkinti, sumalti: Grūdų nedaug nuvežiau, vėjas, matyt, bus geras, ir nepamatysit, kaip susuksit rš. Seniau reikėdavo puspūrę par rytą susùkt Bsg. Sùsukta uogos par mašinką: nei skūrelės, nei grūdelio Klt. Susuksmà taukus [malamąja mašinėle] Skp.
| refl. tr.: Susisukái kruopų saują, išsisijoji i srebi Vn. Girnos būdavo, tai su rankom susi̇̀suki ir turi kruopų Slv.
ǁ sukapoti: Einam, susùkim žolę! Lp.
13. tr. šnek. suvalgyti, sukramtyti: Plutą sùsukė, ir gerai – nelaukia, kad vis gardžiai Ktk.
14. tr. Pg, Lb, Dg, Pns, Kb, Yl sukreivinti, iškraipyti: Rankos sukraipytos, sùsuktos Klt. Mane liga susùko Dkš. Nebėr iš jo žmogaus: visas ramato sùsuktas, sutrauktas Ds. Susùko rankas i kojas, i veidą Krž. Susukti̇̀ jau pirštai, dar̃ jau nieko nepadarai Kls. Pirštų nariukai sùsukta nuo darbo Aln. Ana guli susuktà Dgp. Terpukalėdžiais nemožna verpt ir virvių sukt, ba keltuvių (keltuvų) bus kojos susuktos LTIII459(Tvr). Parvažiuo[ja] ryto metą, dviratis būs sùsuktas, tekiniai būs sulankstyti Krtn. Vėjas paskėlė, sùsukė, nulaužė tą žilvitį BM10(Skp).
^ Kad ją kruvinoji susuktų! rš. Ka tau rankas kojas susuktų̃! Pv. Kad tau sprandą susùks J. Kad jį susùkt krūvon – tep apširdau! Pls. Kad tave susuktų į brantus! LTsV875.
| refl.: Pati strėnoms susisukusioms buvo Šts. Medis susisukęs R403, MŽ543. O tas buvęs skauduliais apaugęs, nosė susisùkusi Yl. Kelmas toks susisùkęs, išsikerojęs Ėr. Stovi susisùkęs tas lieptelis Krkn. Rankovės susisùkusios, susivijusios – tai dabar apsivilko! Jrb. Mezgimas bus instrižas, susisùkęs – nesukti siūlai Klt.
| Štai susisùkęs (išsivingiavęs) upelis Vad.
ǁ End, Klt paralyžiuoti: Sùsukė žmogų Aps. Kojos sùsuktos suvis Dglš. Į ką šauksys sùsuktas, jei būsi vienas kap pirštas Rdn. Ir buvo susukta, ir negalėjo pati save niekaip pritiest Ch1Luk13,11.
15. tr. suraukti, perkreipti: Kam rūstą (sùsuktą) veidą rodyti KII163. Žiūrėk, kaip tas kalakutelis iš tevęs juokas, nosę susùkęs Vkš. Zūbus susukęs kaip koks vypla Prk.
| refl.: Jo veidas pajuodo ir susisuko V.Kudir. Žandai susi̇̀sukė, nieko neliko, tik skūrelės Žml.
ǁ refl. Krtv susiraukti, reiškiant nepasitenkinimą, supykti: Susisùkęs visumet ans, ir žodį bijok anam pasakyti Vvr. Negalėjęs pri anos prieiti: nu pat ryto vis tokia susisùkusi Pp. Vaikščiok susisùkęs kaip ožys koks Šv. Ko susisukai̇̃ dabar? Vv. Žmogus vis susisùkęs, vis ko trūkęs, vis nepatenkintas Krš. Numiškiai svečių nemylėjo, iš tai gėdai susisukę par petį veizėjo LTR(Plng).
16. refl. NdŽ, Jdr, Trk, Gd, Vdk, Ėr, Vl, Alk, Lš labai sulysti; susitraukti, sunykti, suvargti: Nuo visokių ligų viškum susi̇̀sukė žmogus Krs. Susisùkus boba, serga suvis Dglš. Sudžiūvusi kaip tik kempė, susisùkusi Krš. Kokia spyna buvo, ir tebėr tokia pat susisùkus Snt. Visiškai boba susisùkus, tik graban gult Dbk. Turėk proto! Jau taip susisùkęs, o dar geri! Dj. Jėgi kokia baisi nuo gėrimo likus: susraukšlėjus, susisùkus Slk. Susi̇̀sukau i aš po nelabojo! End. Vyras kap aržuolas b[uv]o, o tik susisùko, i nėr LKT200(Plv). Ana kap virvė susisùkę LD382(Zt).
^ Šitas mūs arklys susisùkęs, sunykęs lyg į virves įrištas Kt. Kas švento Jurgio dienoj su arkliais dirba, tai tas niekados neturės gerų arklių, vis bus kūdi, tokie kaip karstai susisukę LTR(Kp). Tas jau susisukęs kaip naginė LTR(Pnd). Valkiojas susisùkęs kai be žarnų Sdk. Motka toj susisùkus kap krūkutis Lp. Susisùkęs kaip Serapino pakanktė Vkš. Susisùkęs kaip Benio blauzda Vkš. Susisùkęs, susimetęs kaip grabo negelys Pgg. Susisukęs kaip melnyčios sparnas LTR(Grk). Susisukę kaip Grižo ratai LTsV367(Srd).
ǁ pasidaryti menkam, užskursti: Styro medelis užskurdęs ir susisukęs P.Cvir. Agurkai sodne susisùkę, nieko nė[ra] Sk.
17. tr. sudraikyti, sutaršyti, suvelti: Ant pievos tai mat vėjas sùsuka [linus], o ant rugienų nesùsuka: susilaiko, neduoda pasikelt Sml. Buvau išnešus an oro [pomidorų daigus] – vėjas sùsukė Žln. Skubėkiam verpti: parlėks vyturys, susùks mūso kuodelius Vn.
^ Susuktas kaip pakulų kuodelis LTR(Grk).
| refl.: Rugiai nuo lietaus susisùkę NdŽ. Po ąžuolu būna javai derlingi, susisukę, o šermukšnis ir kiti medžiai tik dirvą smelka Dr. Jei linai bus pasėti pavasarį, kada ant dangaus matos debesėlių verpetai, tada linai bus susisukę, išgulę LTR(Imb). Susisùko siūlai, susmaišė Btrm. Vakar ribokai susisukusią matnią ištraukė, tai nei vienos žuvies nepagavo Kpč. Žarnos susi̇̀sukė, operavo Ukm.
^ Susisùkę kaip Mikės viduriai Tl, Kv.
18. refl. susipainioti: Susisuko kojos, t. y. susimizgo J. Čia prie virvės branktelio nėra, da susisùks karvė Skdt. Sukę susisùkę karvės! Klt.
19. tr. aplink smarkiai sukant atimti pusiausvyrą: Viesulas gali susùkt žmogų Aps. Sùsukė vėjas diedą i pargriovė Dglš. Susùko toks vė[ja]s i nūnešė tą vaiką Gd.
| prk.: Bijau karaliaus meilės kaip poeto. Ateina jis kaip vėtra. Viesulan pagauna. Susuka ir apsvaigina B.Sruog.
20. tr. genant nukamuoti, užvaryti: Jauną arklį greičiau sùsuki kap seną Lp.
21. tr. impers. apsvaiginti: Nuo gailių galvą sùsuka PnmŽ.
ǁ refl. apsvaigti: Vaike, nesisuk į vieną pusę tei[p] ilgai: susisùks galva, parvirsi Jrb. Susi̇̀sukė galva, ir nuvirto purvynan Ds.
22. tr. Rtr pakreipti į kurią nors pusę, pasukti: Arkliai jau susukti̇̀ į Kuršėnus važiuoti Krš. Kuršinės pavažos yra susukti geresnės, neužkerta Šts. Tujaus vairą susukáu į viršų Plng. Jis susuko vežimą skersai kelio …, o pats pasislėpė po tilto BsPII38(Tl). Akis į kertes susukti mokėjo vaikiai špitokliai Šts.
| Parkietė iš dangaus pietų vėją ir savo galybe susuko vėją iš vakarų brš.
| prk.: Susùko (suvertė) kalčią an bobų Pvn. Už liežuvį anai Dievas susùko (atlygino) – dukterie nebgerai Krš. Susukai ant manęs visas audras brš.
| refl.: Visa močia: i kojos vidun susisùkę, kai eina Klt.
23. tr. sugrąžinti einantį: Tos telyčios nevaliojau susùkt – da giliau įsibrido į avižas Rs.
| refl. tr.: Kurmanas susi̇̀sukė arklius i nudūmė atgal Prng.
24. intr. M einant, vykstant pakrypti į kurią nors pusę, pasukti: [Ragutis] susuko į sodžių pasikalbėti su senais pažįstamais LzP. Nusileido pakalnėn ir, pervažiavę per tiltą, susuko kairėn Pč. Reik susukt taku, tiesiai per rugius Nmn.
| refl.: Cinokas susisuko į klėtį, priėjęs pabarškino į duris Žem.
ǁ refl. IM1860,53, NdŽ, Sd, Klk, Plt, Eig, Varn, Krž, Pbr, Klt, Dsn pasukti atgal, apsigręžti, apsisukti: Buvo jau vakaras, ana susisùkusi eita numie Krtn. Susisùko i parmovė numo Rdn. Inejau pirkion, susisukiau i vė atgal Prng. Kad ejo numo susisùkusi! Krš. Ponas nusigando, susisuko ir atgalio jot LTsIV203. Ta greitoji susisùko i greit nuvažiavo Jrb. Traktorius netura vietos kame susisùkti End.
| Tuoj vėjas ir susisuko į antrą pusę LMD(Sln).
ǁ refl. atsisukti, atsigręžti: Įbėgo Marikė, tėvas ant jos susisuko: – Parodyk pirkinius, kur su Joškiumi mainėte Žem.
25. intr. Lkm, Klt, Ml, Vj, Aps, Trk nuvykti ten ir atgal; suvaikščioti, suvažinėti: Vakar dukart miškan sùsukiau Ut. Du kartu par naktį automobilis susuka par sodą Šts.
26. skubiai atlikti, apsidirbti: Kaip greitai susisùkom, o maniau, ka lig vakaro dirbsma Rdn. Numie greit susi̇̀suku ir išleku į grybas Vkš. Ana kai nori, tai gali i greičiau susisùkt Ml. Apdirbama vietelė, bet reik susisukti par darbylaikį Šts. Gaspadinė mūso y[ra] susisukanti̇̀ (apsukri) Šts. Susisùk, kad geras, su seniu! Ktk.
ǁ būti greit sutvarkytam, atliktam: Berneli tu mano, kap griebė jie, tai tik susisùko tie miežiai, i nėr (greit nupjovė)! Plv.
27. tr. Plng, Užv suvaryti, suginti į vieną vietą (gyvulius): Kokia jų ganiava: suvaro, sùsuka gyvulius, ir prastovi tep perdien kap in turgo Arm. Piemuo susuka karves pri upės, o ganyti nenora Šts. Turi karves susùkęs viduj lauko, kur žolės nėr, vien juodos pėdos – tai jo ganymas! Ml. Kam susukái gyvolius į toros kertę? Plt.
| refl.: Kai strokas, tai avelės žž an vietos susisùks i stovi Pb.
28. tr. sukant ratu sukaupti, sutraukti į vieną vietą: Grūdus siautant su rėčiais, reik mokėti susukti į verpetą šlamštus Šts. Sùsukė verpetas šieną ir nunešė miškan Ktk. Jūroje vėtros susuka vilnis, ir jos kalnais kalnais ritinas užlieti slesną pakraštį Vaižg.
| refl.: Berant lengviejai grūdai į vidurį susisuka Ggr.
ǁ sutraukti, sustumti į vieną vietą (šieną): Didelę pakūgę susùkom, didelį ir kupstį sukriausim Vkš.
| Susùkti pradalgę NdŽ.
29. tr. sukant surinkti reikiamus skaitmenis (telefonu): Žmona kažkam susuko telefono numerį rš. Ponas Zaranka susuko telefoną (telefono numerį), prisižadino poną Straižį rš.
30. refl. Kp sukantis pakilti, atsirasti: Viesulas tik susi̇̀sukė ant vieškelio, teip dulkių debesis ir nuslinko pavėjui Skrb. Susisuko šiaurus vėjas ir nupūtė vainikelį LMD.
31. refl. pradėti, imti ką daryti: Šalininkai susisuko pasakoti, kad aš buvęs girtas Šts.
32. refl. susidaryti, įsimesti (ligai): Gal smagenų uždegimas susisukti Žem. Man kartais po krūtine susisuka mažas dusulėlis rš.
33. tr. šnek. suriesti, susarginti: Jį ne laiku ligos susùko Grl.
^ Vel[nia]s čia tave ir susùko nečėsu! Lk.
34. tr. impers. užaugti skauduliui, ištvinkti: Palauk! Kai kyla skaudulys, tai ne tep greit sùsuka – reik pakęst Alk. Peraugą iki susùks, tai dar paleliuosi Gs. Sùsukė votį in pačios kaktos Vrnv.
35. tr. impers. Lnkv, Skrb, Vžns, Vkš paleisti (vidurius): Užėdžiau žalių žirnių, i susùko vidurius Krt. Sùsukė pilvą Ds.
36. tr. Brs, Upt, Pl, Ml, Šn neatiduoti kiek priklauso, nusukti: Tai buvo susukti mano pusantro rublio! Žem. Jug aš amžėj savo nieko pikto nedariau, nė vienam nė skatiko nesusukau M.Valanč. Sùsukė jo pinigus, tik anas nesupranta Klt. Uždarbę susùko meistruo Šts. Ana sùsukė man kelius rublius Aln. Ir pieną sùsuka, ir darbadienius susùko, neapskaitė Rdš. Ar nesusukai kam užmokesnį? Jzm.
ǁ Btrm apgauti: Ar tu mane pašidyt norėjai, ar susùkt? Švnč.
37. tr., intr. gudraujant, painiojant ką padaryti: Kokią klastą išmislyti, susùkti KII32. Karą susùkti, sukurstyti KI80. Jau ka sumeluos, susùks! Pv. Sùsukė sùsukė aktą, ir mokėk baudą! Drsk. Susùko jam tą sutartį, ir jis liko be turto ir be ūkio Grl. Priežastį [nužudyti] iš bile ko susukdavo brš. Vokytis viseip teisybę susuka prš. Mūsų žodžius susuks arba negerai apvers rš.
^ Susuko kai Magdei vaiką LTR(Grk).
38. refl. įvykti kam numatytam, norimam: Kap važiuoja ažsirašyt jaunieji, tai jos draugės girnas suka, kad veselė susisuktų Ml.
39. tr. palenkti į savo pusę, paveikti: Ta boba jį ir sùsukė: atlėkė ir ėmė įkalbinėt Rz. Sùsukė (prisiviliojo) berną i ištekėjo Ps.
ǁ supiršti: Susuksiù, pamatysi, ir tave su kuo nors Dgl. Sùsukė, surodijo tėvai i apženijo Klt.
◊ dūšià susisùko; MŽ, N pasidarė bloga, vimdo.
dū̃šią sùsuka (susùko); R359, MŽ480, N darosi bloga, vimdo: Sasuko dūšią B.
galvà susisùko (susi̇̀sukė Ck, Grv, Skdt, Ps) Als, Šts, Žeml, Lnkv susipainiojo, apkvaišo, nebesiorientuoja: Paklydau, kaži kai galvà susisùko LKT163(Rs). Susi̇̀sukė galvà, neišeinu kelian Adm. Čia ir galvà gali susisùkt, bežiūrint į šituos raštus Prn. Galvà anos yra susisùkusi – veselia an nosies Krš. O jergau, kaip susisukusi yr galva, atminties neturu ant vietos Kv. Susi̇̀sukė galvà kaip kopūstas Ėr. Kad jum galvà susisùkus! (keik.) Kdn.
gálvą susùkti
1. BŽ50, Krš, Jnš, Rm, Ob, Trgn, Ds, Msn, Dv atimti nuovoką, sumaišyti, supainioti: Jis man gálvą sùsukė – nebežinau, ką čia daryt Ėr. Susuko man galvą su tais savo klausimais Sk. Mes daug atsimintum, ale sùsuktos gálvos Stk. Rūpesčių galvà susuktà – ar čia rūpi tos dainos Pkn. Susukta muno galva, nieko nebatminu Trk. Labai gálvas sùsuka tas mokslas Kdn. Kai virvė sùsuktos gálvos [nuo rūpesčių] Žln. Tada Uršulė visai rimtai susirūpino, kad tikrai malūnas bus susukęs Baltaragiui galvą K.Bor.
ǁ sukvailinti: Ai ai, kaip velnias jaunims gálvas sùsuka! Krš.
2. Jnš, Sv, Vlkj suvilioti, patraukti: Susùko boba tokiam vyrui gálvą Skr. Mergos gudrios, žalčiai – sùsuka vaikiams gálvas kaipmat Krš. Kaip tik pasmaišė tas bernas, ir sùsukė mergai gálvą Dbk.
gálvą susùkti į padurkùs suvilioti: Susùko boba tokiam vyrui gálvą į padurkùs Skr.
gluzdai̇̃ susisùko sukvailėjo: Jau ma[no] in senystą ir gluzdai susisukė Vlk.
gluzdùs susùkti supainioti: Reikia tep sakyt, tai ir susùksim gluzdùs Pv.
gū̃žtą (li̇̀zdą Vn) susùkti (susisùkti Jnš)
1. įsikurti (šeimai): Savo li̇̀zdą susisùkiat ir gyvenkiat. Kam su seniais maišyties?! Pvn.
2. įsitaisyti, įsigalėti: Karionės ir sumišimai sviete nesustoja vedlug to, kad žmogaus širdy susisuko gūžtą žalčiukas P.Cvir.
į grą̃žtą (į lenciū̃gą, į pi̇̀ntį) susisùkti sulysti: Sudžiūvęs, susisùkęs į grą̃žtą Krš. Susi̇̀sukiau lenciū̃gan Žb. Ligonis, varge, sudžiūvo, susisùko į pi̇̀ntį Klvr.
lui̇̃šį (mū̃zą) susùkti reikšti nepasitenkinimą, susiraukti: Vaikšto luišį susukęs Blnk. Biškį kas anam nepatinka, tujau ir sùsuka mū̃zą Vvr.
nósį susùkti (susisùkti)
1. BŽ107, Bgt, Alk, Kp, Všk, Šts, NmŽ reikšti nepasitenkinimą, užpykti: Ana tuoj sùsuka nósį, supyksta greit Aln. Pareina parsiutusi, nósę susùkusi Krš. Laksto tik, duris tranko, nósį susùkus Mžš. Susùko nósį ir nešneka Mrj. Eina pro šalį nósį susùkusi i galvos nepakelia LKT108(Tt). Eita nosę susùkęs[is], kad negavo pragėrimuo Šts.
2. sukelti pasibjaurėjimą smarve: Kur tu eisi visa mėšlina į būrį – žmonėms nósis susùks Skr.
pakáušius susùkti
1. sukvailinti: Kaip ta degtinelė sùsuka pakáušius! Krš.
2. apsvaigti (prisigėrus): Pakáušius sùsuka, ir rėkia Ėr.
prõtas (rãzumas) susisùko Smn pamišo, sukvailėjo: Šiais laikais i senims prõtas karts susi̇̀sukas – daro kaip kvaišeliai Krš. Jam buvo rãzumas susisùkęs Ėr.
si̇́elą susùkti; N pasidaryti bloga.
smẽgenys susisùko antrai̇̃p susipainiojo, nebesiorientuoja, apkvaišo: Susi̇̀suka smãgenės antrai̇̃p, ką čia beatminsi Žr.
snùkį susùkti reikšti nepasitenkinimą: Gali Bintakienė pamanyti, kad ji vėl snukį susukusi I.Simon. Ji susùkus snùkį i susùkus, nežinai, nė kas, nė ko Jrb. Mažą stukį padėjo, svotas snùkį susùko JV768.
susùks ir atsùks apie labai plepų: Jos gi liežiuvis – susùks ir atsùks! Dkk.
širdi̇̀s susisùko pasidarė bloga: Susisuko širdis nu numinės, ir susivėmiau Šts.
širdį susùkti Slnt supykinti, vimdyti: Vėmalai, fi, ši̇̀rdį mun susùko Krš. Užgavėnių suopynės liuob širdį susuks, ir vemsi po suopynių Šts. Negersu – dar širdį susùks Rdn.
šnervès (šni̇̀pą) susùkti užpykti: Kai mūs vaikai augo, buvo geri, o dabar tik šnervès susùkę Snt. Jau sùsukė šnipą Lp.
uõstą susùkti supykti, įsižeisti: Susuko uostą (dial. ūstą) dėl kopūsto LMD(NmŽ).
vepšlàs (zūbùs) susùkti supykti: Žodelį ne taip, tuojau susuka vepšlas KlK29,53(Krš). Piktas, zūbus susukęs Krš.
užsùkti, ùžsuka, -o (ùžsukė) Rtr, Š, NdŽ; SD430, Sut
1. tr. N, K, M, Amb, VĮ, Mlk sukant pritvirtinti, prisukti: Ans mokėjo varžtą kur reik užsùkti Vvr. Ažùsukiau šriūbą, ir gerai Nmč.
2. tr. N, LL96, Vkš, Gs prisukti, kad veiktų (kokį aparatą): Ažusuku ziegorių SD164. Neažùsukiau laikrodžio, ir sustojo Ktk. Užsuk laikrodį aštuntai rš.
ǁ pasukant įjungti, paleisti: Paskun ùžsukėm radiją, ir kalbėj[o] Drsk.
| prk.: Užsuki savo fantazijos malūnėlį rš.
| refl. tr.: Liūb jau ans užsisùks [radiją] ir klausysias Lk.
ǁ refl. prk. pradėti kalbėti: Kai jau užsisuka, tai mala i mala be jokios parstogės Rs.
3. tr. pasukant išjungti: Tu musi atsukai radę (radiją) – neš šen, užsùkti reik Ms. Su dujom gerai, kolek verda: ùžsuki – i šalta Sdb. Buvo neàžsukta [dujos], kaip šavo virtuvėj! Mlt.
4. tr. kuo prisukamu uždengti, uždaryti: Užsukami̇̀ stikliniai indai labai geri Rm. Ans sau padarė ùžsukamą (iš dviejų sujungiamų dalių, tuščiu viduriu) lazdą Jdr.
| refl.: Kranas gerai neužsisuka, laša ir laša vanduo rš.
5. tr. pasukti aplink ašį: Užsùk raktą, kad neatsirakintum J. Užsùksita tą raktą vienąsyk i čia štai padėsita į tą daiktą Jrb.
6. tr. Lk, Grk, Pc, Jon užrakinti, užsklęsti: Kai išeisi, tai ažusùk kamarėlę Mlt. Palauk, da klėtį ušsuksiu Trs. Užsukáu duris ir raktą su savim pasiėmiau Vkš. Buvau užsùkusi su raktu [duris] LKT44(Lž). Sukynė – durim užsùkt Brb. Kaimynas, suskius, pajuto, svirno dureles užsùko JD894.
| Biškilelį pasėdėk, aš tujau užsùksu (užkišiu) liuktą Lk.
| refl. tr.: Dures su velke užsi̇̀sukė Vrn. Dukterytė kai pajuto, svirno duris užsisuko LTsII230.
7. tr. pasukti, kad susivytų, persisuktų, susukti į grįžtę: Itą karklą àžsukam, gerai àžsukam, ką neraztrūkt Grv.
^ Pamečiau peilį – reikia žusukt velniu[i] barzdą (kuokštelį žolės susukti ir prispausti akmeniu), tai greičiau rasiu (brt.) Nč. Jei ko nerandi, užsuk velniu[i] ausį – rasi Vlk.
ǁ susukant užspausti: Ažùsuku sūrmaišelį, kad geriau tekėt [išrūgos] Klt. Užsùk maišą, kad viščiukai grūdų nekapotų Skr.
8. tr. Lp, Krtv užvynioti: Virvė ažùsukta už kojos, ir supu [lopšį], ir verpiu Str. Žąsims droteles mažytes užsùkdavo an kojos Škn. Kap užsùks karvė lenciūgą an kojų, tai ar išsilaikysi? Dg. Pasaitus eglių karnõs ùžsuka Mrc.
| refl. tr.: Užsisùk ant kaklo ką norints – neik nuoga Jrb.
| Tokią šilkinaitę skepetą buvau užsisùkus (užsigobusi) Jrb.
ǁ vyniojant, rišant uždaryti: Durys pančiu ùžsukta, o langai peržegnota – negaliu inteit LB161. Aš visada užrakinu, drata užùsuku tą šapą (būdą) Slm.
| refl. tr.: Ažsisùk virvele duris, i neišeis vištos Klt.
ǁ Klt apvyniojus užveržti: Suriša bruzguliuką ir ùžsuka kiaulės snukį Ob. Užsuk branktu nosį Dkšt.
^ Ma[no] koserė ratu neažsukamà Dv. Mano gerklė ne suktu užsukta K.Bor.
9. refl. Skrd, VšR, Mlt pririštam aplink einant apsisukti, vyniojantis grandinei, virvei: Už mieto užsisùkęs arklys ir išbuvęs visą naktį neėdęs Nt. Ji (karvė) už tos griūšės užsisùko, užsisùko i stovia Jrb. Pirmai nuejau – karvė sukus ažsisùkus biržynely Smal.
ǁ užsismaugti (pririštam): Avelė užsisùko viena Krn. Dar kiaulė buvo dviejų metų, ir ta užsisùko Gs.
ǁ susinarplioti: Reikia narstyt [siūlus sruogoje] – ažsisùkę Klt.
10. intr., tr. sukant, rišant užsidirbti: Jei su rytu suku kūlelius, tai ùžsuku an dviej litų Alv.
11. tr. suvynioti į ką: Tan milan ažùsuka tuos [kanapių] miltus, kap ažmaišo LKT379(Btrm).
12. tr. užriesti: Tie ūsai juodi, užsukti̇̀ – vyras nė šioks, nė toks Jrb. Teliukas laksto uodegelę ažusùkęs Aps.
^ Meluoja ir galą ùžsuka Nm. Maža kalaitė, užsukta uodegaitė, lot neloja ir vagies neinsileidžia (spyna) TŽV584(Kb).
ǁ Sb įmantriai suraityti: Rašė ir ant galo ùžsukė [parašą] Jnšk.
13. tr. iškreipti iš normalios padėties: Užsuktà koja tai motriškai, nepaeina Grd. Ma[n] bukis (velnias) sprandą užsùko: tep kap medis (suparalyžiuotas) Kb.
ǁ sukant įskaudinti: Mokytojas vienam ausį užsùko, kitam ilgus plaukus užpešė Dkš.
| Jau moja (gal) mėsas ùžsukei (įgnybai), kad [vaikas] tep rėkia Vlk.
14. tr. R331, MŽ443, N atlenkti, atlaužti (gaiduką).
15. tr. nukreipti, nugręžti: Akysna ir nepadabos, ažùsuka galvą Nmč. Ale sykį rado jį po klėčia negyvą, sprandu užsuktu in užpakalį BsPIV141(Brt). Neišauklėtas, vaikščioja rankas už nugaros užsùkęs (susidėjęs) Klvr.
| refl.: Kaliuška užsisuka ir sėdas prie stalo Vaižg. Vuodega (toks žmogus) dėbtelėjo akimis n'ištikinčiai ir užsisuko į šalį V.Piet. Ažsisùkęs te ką padarė, neregė[ja]u Dglš. Ans negalvojo mirti, užsisùko an šono i užgeso Lpl. Ažsisùkus nugara nuo manęs sėdi (pyksta) Klt.
| prk.: Gyveno atsiskyrus, nuo visų užsisukus ir džiūvo taip, smilko visą gyvenimėlį V.Bub. Užsisùkę, užsičiaupę – neprašnekinsi mokytųjų Krš.
ǁ pastatyti pakreipus, kad užstotų: Buvo kambarė[je] spinta užsuktà, kad nebūtų lovos matyti Varn.
16. intr. Šlč vykstant pakeisti kryptį, nusikreipti į kurią pusę: Jis užsùko už kampo DŽ1. Berniukai užsuko per Petkūnų sodžių A.Vien. Užsùko pri Ventos arklių pagirdyti Krš. Ažùsukė arklį [su ratais] ažu daržinės i pastatė Klt. Kai bernas pamatė šitą numirėlį, ažùsukė par arimais, par dirvom Trgn. Tu parvažiuok par tiltą su mėšlo vežimu, arčiau užusùk (privažiuok), tai parodysiu tą mergą Slm. Žùsukė [žaibas] an kito šono ir žemėn nuejo, žmogu[i] neškadijo Pls.
| refl.: Tiesiai nejo, ažsi̇̀sukė paupe Klt. Užsisùko liaušėn (į kairę) LKKXVIII160(Zt). Eikit ir užsisùkit po kairei rankai Dg.
ǁ padaryti posūkį, vingį: Aplink apeit reikia, žusùkt reikia daugel (didelis lankstas) Dbč. Kokie penki kilometrai reikia užsùkt Gg.
| refl. NdŽ: Po kairei rankai užsi̇̀suka kelelis Jz. Žusisùkus pieva Dbč. Kelios lovos matyti, kitų tik galai kyšo iš užsisukusio urvo S.Čiurl.
ǁ refl. prk. būti skirtingam, kitokiam: Jų šneka jau šiek tiek užsi̇̀suka Plut.
17. tr. sukantis, gręžiantis užeiti į priekį: Tai šitas [senas jautis] užusùks šitą jauną ir užeis vėl vagon Pb.
18. intr. LKT238(Kri), Sml, Kp, Užp, Sug, Ldk, Jz, Alv, Mrj, Kt, Žvr, Nm užeiti, užvažiuoti, apsilankyti: Eidama pro šalį, galėjai užsukti Žg. Artie kelio, tai kai kas ažùsuka Gdr. Tankiai jis pas mus ùžsuka Vrn. Norėjo da ant Panevėžį užsùkt LKKVI282(Jnšk). Užsuka anie į tokį mažą miestelį LTR(Slnt). Nebijodavo užusukančio gero svečio Vaižg.
| Debesys vis kraštais praeina, o čia neùžsuka Krs. Vaikščio[ja] lytus apsukuo, čia neùžsuka Krš. Tokia nežmoniška sausybė, niekad neužsuka lytus Gs.
| prk.: Kap kada žùsuka galvon [gera mintis], tai gẽra Rod.
| refl. Lš, Slm: Vakar buvo užsisùkęs tokis vyrukas Rdm. Tas, grįždamas iš Egipto, užsisuko į Jeruzolimą M.Valanč.
19. refl. NdŽ įsiveržti, įsibrauti: Vytenis, kame tiktai užsisuko, tenai kūlį ir vandenį beliko S.Dauk.
20. intr. sūkuriuojant užeiti (apie vėją): Žiemą kaip užsùks [vėjas], tai pilna pirkia dūmų Nmč.
21. intr. Gž, Alk sukant, mosuojant suduoti, uždrožti: Ubagas kad eina, vis su botagu kad ažùsuka, kad ažùsuka, tai šunes kur katras eina Ob. Tas velnias gerai užsuko su šakaliu tai meškai per leteną BsPIV73(Brt).
| refl. Pln: Aš tau užsisùksiu par šonus, tik tu mun liežuvauk! Dr. Tėvas kai užsisùko, vaikai vos teišspruko Rt. Tėvai netura rankų užsisùkti tokims vaikams pijokams Šts.
22. refl. staiga užpulti: Kareiviai kaip užsisùko, kad anus vijo! Lks.
| prk.: Jei gripo liga neužsisùks, pasisaugosu, ta (tai) galiu šimto metų sulaukti Slnt.
23. tr. apsvaiginti, apsukti: Girtuoklės kap ùžsuka galvą Mrc. Atsigulsi, tai galvą užsùks LKT385(Drsk).
| refl. LKKXI221(Trak), Vlk, Smal: Bronius gert nepratęs, tai nei nepajuto, kaip galva užsisuko rš. Su traukiniu gerai važiuot, nežusi̇̀suka galva Dbč.
24. refl. dingtelėti, toptelėti: Jai kai užsi̇̀suka kas, tai ir išeina iš namų viską palikus Lkč. Nu, jiem tep užsi̇̀sukė Šč.
25. refl. prk. užsinorėti: Užsisukáu žvejoti ir laimėjau Trk.
26. refl. prk. pasimiršti, užkristi: Ant to sykio užsi̇̀suka i neina atmyt, o paskui po laiko atsikvošėji Jrb. Ar atmysiu tas dainas, ar vėl ma[n] užsisùks Plv.
27. tr. nusukti, nuvogti: Užsukti̇̀ pinigai neišeis į gerą Alk.
28. refl. užsidirbti iš šalies: Jei iš niekur neužsisuksi̇̀, tai ir an kolionijų išejus nebus geriau Lp.
29. tr. šnek. duoti, parūpinti, pasukti: Neštum kilus, tai [kokį sunkiai gaunamą dalyką] užsùktų Gs.
30. refl. neišvengti, užsitraukti (bausmę): Taip ir anie žmonelės besisukdami (norėdami išsisukti, išvengti) po devynis mėnesius kalėjimo užsisukę TP1881,46.
◊ aki̇̀s užsùkti apgauti: Tau tas Klimas ùžsukė akis, ir nieko nepratai Vlk.
galvà užsisùko apkvaišo, nebesusiorientuoja: Kai galvà užsi̇̀suka, visko gali būt (galima paklysti) Bsg.
gálvą užsùkti
1. priversti pamilti: O ką garbė, tai garbė, kad net tokiam užmušėjui užsukau galvą! V.Kudir. Ji ne vienam galvą užusukė rš.
2. užduoti rūpestį: Ažùsukė galvą Btrm.
3. Mrc, Arm išvarginti: Jau galvà ažusuktà rūpesčiais Lb. Daug mislina, galvà užsuktà Srj.
4. atimti sveiką protą, sukvailinti: Ar neužsùks veinias bernu[i] galvõs? Dg.
į gálvą užsisùkti apimti kokiai minčiai: Užsisùks kas in galvą, ir daro visokias nesąmones Lkč. Užsisùko galvon, ir padariau bėdą Mrc.
kai̇̃p (lýg) ùžsuktas; kai̇̃p užsuktà mašinė̃lė apie plepantį, šnekantį be sustojimo: Viešnia lyg užsukta tarška barška, žodžius krečia lyg pati savo nedrąsumą užtrenkdama Vaižg. Ji šneka kai̇̃p mašinė̃lė užsuktà PnmA. Barškalas boba, kai̇̃p užsuktà Krš.
kai̇̃p ùžsuktas [lai̇̃krodis] daug, be sustojimo (dirba): Rytą pašokę, kiaurą dienelę ėjom [apyvoką] kaip užsukti J.Balt. Eina, dirba kiauras dienas kaip užsuktas laikrodis, nieko aplinkui nemato ir net klausiamas neatsiliepia J.Balt.
nósį (snùkį) užsùkti Mrj, Rmš, Vlk, Pv, Vrn užpykti: Jau vėl jie užsùko nósis Sn. Matyt, Onelė nósį užsùko, kad neateina Šn. Ko dabar tu ant manęs užsukai̇̃ nósį? Lš. Negražu vaikščiot [prie svečio] užsùkus nósį Mrc. Negeras mokytojas: užsukęs ir užsukęs nosį Smn. Tyli, snùkį ažusùkus Klt.
pãlos užsisùko sukvailiojo, pakvaišo: Kas tau? Užsi̇̀sukė pãlos?! Lp.
šikinè užsùkti vlg. blogu atsimokėti: Kartais atsitinka tep, kad žmogus ažùsuka in tave šikinè Tvr.
paužsùkti, paùžsuka, -o (dial.) tr. daugelį užvynioti kuo: Buvo akėčių dančiai paužsukti žagarais Lz.
1. tr. Q127, SD112,201, R, R103, MŽ, N, K, LL226, Jdr, Krt, Slnt, Lkž, Lk, Mšk, Všn, Prng, Aps versti judėti aplink savo ašį: Jis turėjęs gerą vandens malūną, sukamą didelės upės vandeniu J.Balč. [V]anduo darmai nevarvėjo, sùkė akmenis, girnas Pb. Tę vanduva sùka girnas, o čia rankom sùka Šlčn. Akminai [girnose] buvo pataisyti, su ranka sukami̇̀ Všv. Gaidžio sugiedojimu jau girnas sùksi (malsi) Krš. Visą žiemą sùkėma girnas LKKXI222(Trak). Suki̇̀ suki̇̀ girneles, paskui bėgi in ratelį Pun. Girnas sùksma, susimalsma i ėsma Kv. Viena ranka girnas sùkė, kita ranka mane supė (d.) Ad. Suksi girneles be pailselio LTR(Krtn). Sėdies, kap imi koja sùkt [ratelį], net koja sopa! Rod. Žiemą kito nieko nedirbs, tiktai sùks ratelį (verps) Plng. Arbą turėjo savo, nu ir arbavos: vienas pils, kitas sùks, kitas šlavinės Lpl. Mašinos ten linams minti buvo tokios jau, su arkliu sùkamos Žr. Patys savim sùkėm šiečką Mrc. Mūsų muštokė ranka sukamà, tai labai lengva PnmR. Sùkamas į vėjį (vėjo) malūnas Žg. Puodžius tur ratą kojomis savo sukti CII407. Kerčioje kiemo šulinė, ratu sukama Žem. Domicėlė suka telefono diską, paprašo priimti užsakymą V.Bub. Jūs sùktūt Lkm. Suksu raktelį – suskambės d. Aš dainuosiu ir rylą (jos rankenėlę) suksiu, o tu šoksi rš. Sukamieji vargonai LC1889,16. Sukamàsis kranas NdŽ. Sukamasis gręžimo būdas GTŽ. Traktoriukai atsirado jau, su žibalu pradėjo sùkti (varyti mechanizmą) jau Pp. Sùkanti arkliai LKGII315(Knv).
^ Liežuvis ne melnyčia: kiek nori suk – miltų nesumalsi LTR(Vdk).
sukamai̇̃ adv.: Smeik [smeigtuką] sukamai̇̃, tai geriau lįs Vlkj.
suktinai̇̃ adv.: Pilsi su rieškutėms ir malsi suktinai̇̃ Mžk. Piemenys suktinai̇̃ išsuka [alksnio, karklo] šerdį laukan, kad birbynes suka Šts. Vienu delnu suktinai nusukė zūbelius Vaižg.
| refl. Q127, SD112,388, B821, MŽ, N, LL306, Rtr: Ratas ant ašies braškėdams sùkasi sunkiai K.Donel. Arkliai traukia, bet ratai nesi̇̀suka Dkš. Čia su koja suki, čia ratelis sùkas, čia špuolė eina Kv. Ir tuodu ratu, sako, sukančiuosi (sukąsi); ir tuodu ratu, sako, sukantis J.Jabl. Kelerios girnos jau sudilo, malūne besisukdamos A.Vencl. Pradėjo vė[ja]s pūsti, malūnas sùkties Lk. Senovė[je] liuob pasitaisyti morę: važiuos, sùksis ta morė į rinkį Krt. Tas tekinis sùkas i ta boba sùkas į ratą Sk. Kokia kreiva šeiva, nesi̇̀suka Aln. Išviręs kiaušinis sùkas, žalias nesisuka Erž. Pasakė padarytie lovą, kad ana tep aplink suktų̃s (ps.) Grv. Sukdamós eina [kulka] Ds. Andarokas sùkasis [šokant], net nosis šluosto Krn. Dulkės rūks [šokiuose], sijonai sùksis į rinkį Krt. Sukasi̇̀ LKKXIV223(Grv).
| Avys apsirgo kvaituliu – sukas apei save Krkl. [Nuo Kūčių] iki Naujų metų verpt neduodavo: sako, avys sùkasi Gs. Sukuos kaip avelė kvaitulio Ds. Avelė kaituliu sukasi – eina ratu ir griūva Lnkv.
| prk.: Taip ir sùkasi kaip ratas – koks tas gyvenimas su visais darbais Krs. Prie ūkės toks ratas sùkas i sùkas: tiem gyvuliam perki, sukiši – nieko te pelno! Mžš. Metai greit sùkas – jau ir senatvė Trgn.
^ Pateptas ratas vis geriau sùkas Trgn. Sukis, kedelys (sako šokanti mergina), dar namie keturi (dar keturi kedeliai yra atsargoje) B. Sukas sukas – vis ant vietos (ratelis) Pnd. Augęs miške, gimęs miške, išėjo ant lauko – sukasi (vėjinis malūnas) Jrg(Pn). Ketursparnis žvirbliukas ant kalnelio dailiai sukas (vėjinis malūnas) LTsV579(Klvr). Pana sukas keturiom rankom (vėjinis malūnas) LMD(Sln). Nei pasiutęs, nei padūkęs, o kai sukas – dulka (rėtis) Ds. Kas sukas be vėjo? (vytuvai) Dr. Miške gimęs, miške augęs, parejęs namo kvaituliu sukas (ratelis) Lš.
ǁ priveržti mechanizmo spyruoklę: A sùkėt laikrodį? Mžš.
ǁ VĮ darant, kad judėtų apie savo ašį, įtvirtinti ar atlaisvinti: Sùkti sraigtą NdŽ. Iš ratpėdžio gali kiaulei į nosį drotį sùkti Trk.
^ Niekas mieto į subinę nesuka, gal dar gyventi Dr.
ǁ kelti, traukti, judinant apie ašį atitinkamą įtaisymą: Kasdien viedrą [v]andenio sukù iš šulnio i laistau Klt. Su volu sukamas [v]anduo iš šulinės Šts. Čia kranas stovi, užkabina [vagonėlius]; mes tę keturi sùkam viršun LKT315(Rk).
ǁ griežti judinant ratu instrumento (rylos) rankenėlę: Vaikinas suko kokį be galo graudų romansą rš.
ǁ NdŽ, Aln varstyti (rožančių) poteriaujant: Ražončių sukù sukù kieku linkių Klt. Ką čia liežuvį plaki, ta (tai) geriau rožančių sùk Trk. Rožančių pasiėmęs, atsisėdęs pri pečiaus, sùka į ritinį Žr.
2. intr. L, Rtr judėti ratu, aplink (skriejant, einant): Suka paukščiai ties pušynu, klykia išsigandę S.Nėr. Ir paukštis, iš gūžtos išvytas, vis apie ją suka A.Gric. Pempės tik laksto, tik sùka apei galvas Klk. Cyrulis suka jau, tujau atšils Šts. Bus svečių – šarkos apie triobas sùka (juok.) Šmk. Kitur sùka i sùka [debesys], o čia lytaus nėra Rs. Aplinkui dūmai suka, kibirkštys lakioja į šalis V.Kudir.
| prk.: Atrodai susirūpinęs, vade. Juodos mintys kaip krankliai suka apie tavo galvą V.Myk-Put.
^ Gandras suka apie mūsų gryčią… (susilauksime naujagimio) V.Bub. Apie nosį suka, bet į rankas nesiduoda (musė) Ds.
suktinai̇̃ adv., suktinõs: Gyvatė lipa į medį ne stačiai, bet suktinai̇̃ Šts. Suktinõs kaip rėžė su alkūne! Šts.
| refl. Rtr, Všv, Grv: Varnos po lankas pri [v]andens plakas, sùkas ratanais tokiais Pln. Vieną vakarą aš pamačiau: varnų dunduliai sùkas, ir įsisuko į tą būrį vanagiukas Sd. Parplys (malūnsparnis) apie stogą sùkas Ldv. [Lėktuvas] sùkės, sùkės ir nuskrido te kur in mišką KlbIV82(Mlk). Karuselės jomarke tik sùkdavosi į rundą Nm. Aš nesu nė lingynė[je] lingavusys, nė sūkynė[je] sùkusys – baugšti buvau Kl. [Kuliant spragilais] eisi i duosi: sukýs i sukýs, ratu i ratu Žr. Ėjom ėjom ir sùkėmės vietoj (klaidžiojome aplink, nerasdami kelio) Trgn. In daikto sùkasi avelė ir priėda LKKIX216(Dv). Užeina toks svaigulys: lova sùkasi, sienos sùkasi Ln. Akyse pradeda viskas suktis V.Kudir. Dievuli baltasai, kaip ta visa žemelė sukas, kaip tas visas svietelis girtas APhVII124(A.Baran).
| Sveiks pa sveiks, pradėjo stiklelis aplink stalą sukties Žem.
| prk.: Vis tokios mintys, balabaikos sukasi po galvą Žem. Galvoje sukosi viena mintis rš. Mintyse nuolatos sùkosi brolio laiškas NdŽ. Kai aš liekuosi viena, tai man visokios mintys in galvą sùkasi Mrj. Jam nesiseka šnekėt: tie patys žodžiai sùkasi (kartojasi) Dkš.
^ Sėskis geriau, kogi čia suki̇́es kap šūdas eketėj! Krok. Sukas it skieda eketėj VP42. Ir sukasi kaip ožka apie kelmą LTR(Krč). Aplink nosį sukasi, bet į rankas nesiduoda (kvapas) LTsV545.
ǁ tr. daryti ratą (skriejant, einant aplink): Kaip pilkoji bitelė suko ratą po gėlynėlį, taip ir tu, sesiule, suki ratą po jaunimėlį B.Sruog. Seniau, būdavo, vanagas teip i sùka ratą, pakol nutuliojam Mžš. Jeigu gervės suka ratą ant kieno nors namų, tai iš tų namų kas nors ištekės LTR(Pkr). Jei varnos aukštai pakilę suka ratą ir dūksta – bus didelis viesulas Pnd. Be kepurės ir be batų apie svirną suka ratą LTR(Srj). Kartais [lėktuvai] sukdavo ratus lyg gandrai ir tarškindavo iš kulkosvaidžių V.Bub.
ǁ tr. daryti lankstą: Visi eina i vingį sùka (apeina girtą) Jrb. Kilometrus suktáu nuo jos Dg.
ǁ refl. lakiojant būriu, maišytis, judėti šen ir ten, zuiti: Uodai sùkas į viršų – pagadą žada Dbg. Jos (bitės) par landą eina iš avilio lauka i čia sùkas, duoda Jrb. Kūjagalviai apie pilvą tik sùkas Vj. Pundokai in vandenio sùkasi Dv. Apie pietus šaltis atslūgo, oras suminkštėjo ir ėmė suktis retos snaigės rš.
ǁ refl. prk. daugeliui būti susijusiem su kuriuo vienu objektu: Kareiviškėje apie jį sukosi visų gyvenimas ir šnekos V.Kudir. Grėtė žvalgosi, kur tas žmogus, apie kurį sukasi tokie ginčai I.Simon. Yra kalnas ant Nemuno kranto tarp Tilžės ir Ragainės, apie kurį taip daug pasakų sukasi prš. Apie Nastutę sukasi visi apysakos įvykiai rš.
^ Girto sapnas aplink butelį sukas KrvP(Lž).
3. tr., intr. daryti, kad kas judėtų ratu, aplink: Berniokas tik sùka botagą arkliam apie pasturgalį ir varo greičiau Skrb. Nu dvylekai nakties atsikelsi i sùksi spragilą (kulsi) lig išaušimo Pln. Jis dažnai nusikabindavo pilną kibirą ir imdavo sukti jį aplink galvą rš. Kai tik jis (žąsinas) tave puola, tik čiupk už galvos i sùk į rinkį Žg. Jegu močia skarelės nèsukė (nemojavo skarele, duodama ženklą ateiti), gali ir neit Slm. Vienas sùks arklį, gainios, kiti eis į rinkį su medinėms šakėms Gd. Su ruliu tokiu i sùksi į rinkį tą arklį Gršl. Ruginės košės padės liūb pusbliūdį, ale ka sùksiam, ka sùksiam į rinkį! Als. Aplinkuo kąsnį sukti, t. y. vobulti J. Aplinku apstodami, su makarais sukdami, tai ponystos nebojom, jam zomčinę sukapojom JD383. Kad ma[no] nigdi vargas nesulaukt, kad anas sùkt stračku in ma[no] galvos! Vrnv. Maža kiek, tuoj su kumščiu sùka panosėj Ėr. Medžius sukdamas, lankstydamas nuūžė vėsulas Dr. Viršutinis dangus visus apatinius ir žemesnius su savim drauge suka ir grąžo SPI126.
ǁ kelti, sudaryti (sūkurį, verpetą): Išeinam į kelią, kur vėjas suka smėlio sūkurį A.Vencl. Užeina – vėjas pusto, labai smarkiai suka LTR(Brž). Viesulas pakilo, į grąžtą sùka Grdž. Kur jūrės bangos krantus skalavo, ten dabar vėjas smiltynus suka S.Nėr. Toji upelė sùk verpetėlį BzF24. Lėkė vanagas par pušynelį, sukė verpetą ant ežerelio LTR. Toje pakalnėje tek sriaun' upelis, tame upelyj suk did' verpetą KlpD48.
| refl.: Dundulis sùkas vandenyje JI365. Terp gylės verpetas sùkasi: gali tenai nuskęst LKT241(Žml). [V]anduo sùkantysis be parstogės BM90(Brž). Kur tik kokia užuolanka upėn, tę ir verpetas sukas vandinin Kpč. Netrukus jie pamatė tirštą dulkių debesį sukantis viesulu ir lekiantį artyn J.Balč. Pešasi tėvai, kad plaukų visur išplėštų sùkasi pluoštai K.Donel. Lyg žemei dūmai tik sùkas dūminėj pirkioj Ml. Karvė, ažrietus ragus, kad lekia iš paskos, net smėlys sùkas! Ob.
| prk.: Ištisus metus nesibaigiančiu verpetu sukasi muzikinis gyvenimas sp.
ǁ intr. Dg šėlti, sūkuriuoti (apie vėją): Šitokia vėtra sùka, stogus kiloja LKT240(Žml). Ale ir vėtra sùkė! Vlk.
4. tr. NdŽ, Lb traukti (dalgį, imant pradalgę): Mekšmekštės pievose dalgius suko pjovėjai J.Paukš. Kur suki dalgę, te virsta glėbys Upt. Munie vienam apkyro sùkti [dalgį] Mžk. Dalgį sukant ir grobai sukas, ka nesi pavalgęs Šts. Tokioj žolėj reikia smagiai sùkt dalgę Km.
ǁ pjauti dalgiu: Nuėjo prie daržinės, nusikabino dalgį, paplakė jį trupučiuką, papustė ir pradėjo sukti čia pat žydinčius raudonuosius dobilus J.Paukš. Vedu sùkov pradalgę po pradalgės LKT60(Sd). Jau tas pjovėjas plačią pradalgę sùka LKT250(Rd). Kam tokį didelį pradalgį suki̇̀ – teip neilgai pjausi Dbk. Visą dieną sùkęs turi pailsėti Slč.
5. tr. šokti darant ratą, ratelį: Viliui tai patiko, ypačiai kaip jie ratelį suko I.Simon. Susistvėrę už rankų sukdavę „kubilą“ arba „žvirblį“ ir „kregždelę“, skrajodavę po dvi pori LTI200.
ǁ šokdinti: Būs nibrė, sùksma mergas DūnŽ. Pusė durniaus, kad ponas ir sùks tarnaitę: apibėga aplink ir rankos neduoda, jeigu tarnaitė Pnm. Jo akys net žiba bešokant, ir žiba akys tų merginų, kurias jis suka ratu rš. Ak, kokiu viesulu sukdavo mane Daunys! rš. Suk baltą, suk raudoną, kad širdelei būt malonu (d.) Ds.
ǁ refl. LTR(Žal), Kri, Skd šokti ratu: Pakviesta šokti betgi atsijokėjo, šoko stačiai ir ėmė kaip padūkusi suktis Vaižg. Trys žvejų mergaitės sukasi ratu S.Nėr. Sukosi, šoko, kaip kas išmano ir moka K.Bor. Anuodu ilgai sùkusius po tą aslą, stanciją J. Su bernais sùkėmės kalėduškosa Drsk. Panelė sùkas į rinkį, o tas (jaunikaitis) va eina teip Sk. Teip ema po rankos i sùkas Sd. Šokantieji sukos kaip lapai ir plunksnos vėje prš. Mergaičiūtė sùkas kratos, spadnyčelė balta matos (d.) Rš.
^ Tep smagiai šoka, kad sukas kap vijurkas! Kpč. Sùkas [šokėja] kaip apatinė girnapusė Vj.
6. tr. einant iš visų pusių siausti, supti: Pamatė, ka sùka anų gyvenimą DūnŽ.
7. intr. Vlkš vaikštinėti aplink, sukinėtis (domintis kuo): Kogi jis čia sùka, ar kad kubilėlis [alaus] yr? Slm. Kaip tėvas išlošė pinigų, tai visi giminės tik sùka aplink Jnš. Sukom ir sukom po visus miesto užkampius sp. Jau jis sùka: noria pirkt Jrb.
^ Du pešasi, trečias apie kišenius sùka LTR. Suko suko kaip varna prie vištuko LTsV277(Lkš). Suko, kol padarė štuką LTsV277(Jnš).
| refl. R201, MŽ267, KBI50: Sukas po akių R321. Nesisuk po mano akių! B. Uliojau uliojau, sukiaũs sukiaũs, ale dėlto radau Lb. Kada tik nueik krautuvėn, ir jis jau te sùkas Slm. Aplink karaliaus stalą sukdamos, šunelis pagriebė liūtui iš nagų kąsnelį rš. Nesisuk man po ranka Smn. Jonas sùkas apie mus, kad ką duotum Dglš. Sùkės, sùkės i išsinešė pažasty [skarelę] Klt. Ar ilga (ilgai) tu čia suksi̇́es? LKKXV282(Zt). Vištas išbaidžiau iš pirtes, tai dabar aplink pirtį sùkas Ktk. Sùkas ir sùkas vištos po bulbes Žrm. Sùkės i sùkės žąsiukai in kelio Dglš.
^ Sùkas (painiojasi) kaip penktas ratas py vežimo Klp. Eiki gi nesisukęs ne vagis po jormarko B348,539. Vaikas sukas kaip gyvsidabris, meišia i meišia po akims Rs. Daug yra tokių, kur sukas po akių LTR. Kur mergelės, ten ir bernelis sukas LTR(Krtn). Visi, kurie su šoble sukas (švaistosi), nu šoblės ir pražus M.Valanč.
ǁ refl. Zr būti, lankytis kur: Čia besisukdamas nesitikėtai pasižino su E. Jasinskiu M.Valanč. Sukúos vasarą po žmonis, užsidirbu Krš. Aplei Viduklę taip i sùkomės (ėjome uždarbiaudami) Vdk.
| prk.: Vargas didis, tiesa, est tenai, kur maras sukasi brš.
ǁ refl. būti, pasitaikyti: Miške sukas visokių uogų Šts. Pas mumis šnapšė nesukas, nėr Šts.
| Ūkininkai žemės turi po nedaug, dažniausia sukasi apie 5 ha J.Balč.
8. refl. Grv, Nv vykti, dangintis: Kogi te Birutei reikia sùktis – sėdėt namie! Slm. Velnio gi te reikė sùktis ton Alizavon! Slm. Nagi sukis sau, kad jau teip užsimanei! Drs. Kur tu dabar suki̇́es? Ot, pasiutus kiaulė! Jnšk. Ale dabok tiktai, kaip veikiai ji (ponaičių nosis) nusilenktų, kad … su mumis drauge prisivargt į baudžiavą sùktųs K.Donel.
9. stengtis prisivilioti, įgyti palankumą, meilintis: Bernas apie mergą sùka, lankauja Jnšk. Gal jis apie ją sùka kiek, gal ženytis ketina Jrb. Treškyčią Anę, galima sakyti, nuo pusbernio metų pradėjau sukti J.Paukš. Aš piemenė buvau, jis jau mergas sùkė Nč. Sùko sùko ir prisuko savo gaspadoriaus dukterį Sml. Gyliokas sakąs Stasę suką̃s PnmR.
| refl. Šk, Alv, Vp, Ktk, Pš, Žg: Jonas su Maryte jau sùkas apie vienas kitą Dbk. Vorta (verta) sùktis apie Antanioką: vienatūris Skdt. An šitą berną galima sùktis Užp. Dabar žemė ne madoj, sùkis pri amatininkės Krp.
^ Aliūnė sùkasi apie Povilą kaip vijurkas Rgv. [Vaikinas] sùkas kai verpstė apie mergiotę Klt. Kas apie bobas sukas, tiem nesiseka bitės LMD(Tvr).
ǁ refl. taikytis, stengtis kur patekti: Ten gera vieta, sùkis, Antanai, į žentus Snt. Tę jis parduos tą namą i čia sùksis kur nors Jrb.
ǁ refl. flirtuoti, dūkti, trankytis: Tas Jonis velnių priėdęs, su toms mergoms sùkas Plt. Ana smarkiai sukas su kavalieriais Dr. Sukos su svetimais vyrais ir išejo po kelmo Šts. Pats su mergėms sùkas, pačią už nieką tūra Nt.
ǁ refl. užsiimti kuo: Nors su žeme nèsukuos, bet žinau, koks yra grūdo kritimas didžiausis Šts. Mes su pyragais nèsukamos; gerai, kad ir duonelės netrūkstam Šts. Mes su svečiais nèsukamos Šts. Ano tėvai didžiai su ponybe liūb sukties (bičiuliautis) S.Dauk.
10. intr. I, Lk, Kal einant, vykstant krypti į kurią pusę, keisti judėjimo kryptį: Kokia tau garbė visame kaime, kai į tavo kiemą ima sukti, iš atlaidų grįždami, vienas vežimas, antras, trečias… Vaižg. Injojo in dideles girias, jau tas eržilas suka iš kelio in tankumyną BsPIV259. Iš pėdų apžiūro, kur [žvėris] sùkė Drsk. Kad nereiktų į šoną sùkt, nueičiau Prn. Jis sùko tuo keliu atgal eiti Plšk. Pametęs darbą, sùko į kaimynus NdŽ. Debesys labiau sùka anuo šonu Ėr.
| Audra į šoną suka su debesų kalnais S.Nėr.
| prk.: Saulė dažniau ir dažniau pasirodydavo, žiema į pavasarį suko rš. Vilis anksti ėmė į kairę sùkt (darytis kairiųjų pažiūrų) Jnš.
^ Sutikęs girtą bobą, suk iš kelio – arkliai pasibaidys LTR(Vdk).
| refl. Vkš, Krž: Rasi kelį i vėl sùkis po kairės KlvrŽ. Pavažiavę sùkamos an Rūdaičių Krtn. Arklys neina, sustoja arba sukas ravan LTR(Kp). Sùkdavos iš kelio, kai mane pamatydavo Jrb. Tas vaikas kur nori – sùkas, kur nori – eina Pls. Anas (autobusas) an te sùksis Ign. Garbingas kunigaikštis lenkų, paveikęs Pamarius, sukos su visa galia ant prūsų S.Dauk. Kalbėk su vaikais Izraelio ir sakyk, idant anys suktųsi (paraštėje apsisuktų) ir pasiguldytų prieš lanką Hiro BB2Moz14,2.
| Į vakarus jau saulė sukas E.Miež.
| prk.: Sukiamos ant rublio (skaičiuokime rubliais) – būs brangiai, o markėms – pigiai Šts.
^ Matai durnių, sutikai, tai ir sukis iš kelio LTR(Ds).
ǁ daryti posūkį, vingį (apie kelią, upę): Ar nežinai, kur tas kelias sùka? Ėr. Takas suka į kaimą, į sodybą, susigūžusią po senais topoliais V.Bub.
| refl. Vkš: Kelias ėjo ne tiesiog į namus, bet kokį pusverstį nuo kaimo sukosi į šalį V.Piet. Už Dargvainių sùkas ant Skujinės kelias Všv. Keliūtė sùkas alksnynan Klt. Kaip tas plentelis sùkasis, tai jau lenkai Krm. Ta Siesartis sùkasi pro juos LKT190(Šk).
ǁ tr. praleisti, duoti (kelią): Atvažiuodamas pryš, turi sukti kelį Šts. O dėl ko tu nesuki kelio? Ar tau vienam kelias?! Skd.
11. tr. Q616, NdŽ gręžti į šoną ar atgal, kreipiant keisti padėtį: Bėris vis suko galvą į vartus, karpė ausim V.Bub. Aš ausį sukù – aš nenoriu jos bučiuot Šmk. Sùka vežimą atgal DŽ1. Kad liautumias kerštauti [tarpusavyje] ir suktų ginklą nu savęs ant savo neprietelių S.Dauk. Sùk subinę prie tvoros, kad šuo neįkąstų J. Uodegą sùka arklys, nežino kur dėties [mušamas] Aps. Kai važiuoji, vaikel, tai arklį reikia vis po dešine sùkt Jnšk. Sukiam ienas ant Upynos Up. Kai žvejyba užbaigta, tai ant krašto sukù laivą Rsn. Tėveli mano, į katrą kraštelį suksim juodą laivelį LTR(Brt). Vakare vėl taip pat eina motriškos laukti savo karvių, vėl sùka karves į savo kiemą Krp. Palyčia pritaisyta, kad sùkt (verstų) vagą Pls.
| prk.: Mėgino sukti (patraukti) muni pri žemės, bet neprisuko Šts.
^ Kožnas savo šikinę sùka (kiekvienas save gelbsti) Trgn. Raudona mergelė visus iš kelio suka (uoga) LTR(Ldvn).
| refl. R, MŽ: I tan šonan sukúos, i tan – vėjas neša Klt. Sùkdamos, sùkdamos (gręžiodamasi, apsisukinėdama) beįpuoliau į vidų nu šunų Šts. Ji sukdamõsi išbėgo pro duris PnmA. Ta nenoria, ka jis kibtųs, sùkas nuo jo Jrb. Tada kai sukas šituom arklu, i veršį (jautį) sùka Pb. Su peiliu kai sùkės, būt ir bet kam kliuvę Sug. Negulėk ant vienais šonais, sùkis (verskis) ant antru Štk. Kur sukýs, čia save matai (taip viskas spindi bute) Lkv. Skersas sùksys, kad eisi Kl. Dėl ko šalin sukys nuo munęs? P. Šiaurės vė[ja]s sùkas – būs šalta Krš. Vėjas vakarų sùkosi – medžiai an čia linksta Jsv.
| prk.: Iš pradžios buvo sukęsis (ryžęsis) neleisti, po tam ar piktumas perėjo, ar užmiršo Žem. Nuog bažnyčios nesi̇̀sukė svietas, Dievo bijojo Drsk. Davė … mokytojus …, idant nenešiotų mūsų visokias vėjas aba idant nesisuktume šen ir ten klaiduodami SPI279.
^ Šiaip suksies, taip suksies – vis į akis vėjas LTR(Nm). Sùkis nesisùk – užpakalio nepamatysi Dkš. Ar tu šiap sukis, ar tu tep sukis, vis tiek subinė užpakaly[je] (sakoma, kai darbas nesiseka) Plut. Gali sùkties kaip nori, o nugara vis į užpakalį Rsn. In šunį sukas, in dangų sukas, vienam gale mina, kitam kiša (verpia) LTR(Sl).
ǁ refl. nestovėti tiesiai, krypti į kurią nors pusę (apie drabužį): Sukritau, smunka sùkas sijonai Krš.
ǁ prk. kreipti tam tikra linkme (kalbą, mintį): Steponas mato, kad Vacys nejaučia jo balse geluonies ir, kaip visada, suka kalbą savo pusėn V.Bub. Aš noru sužinoti, o ta nesakos, sùka kalbą į šalį Rdn. Kur tu kalbą suki̇̀? Atsakyk, ko klausu! Krš. [Ligonio] mintys sùka į tamsesnę pusę (darosi liūdnos, pesimistinės) Jd. Ana nora viršų turėti, sùka viską po savam DūnŽ. Ir visą mano troškimą suk ant dangiškų daiktų M.Valanč.
ǁ prk. kalbėti kitaip negu įprasta, keisti tarminę kalbą bendrine kalba: Nereikia sùkt, ale reikia tep, kap mes dudenam Dv. Buvo sukančiõs kalbos, mat Amerikoj buvęs Šts.
12. tr. kreipiant laužti, nutraukti: Sùkti sprandą NdŽ. Suksiù galvą, mesiu peklon molio mint, pakabint (brt.) Mžš. Žioge, žioge, duok deguto! Ka neduosi, sùksiu uostą kai kopūstą! Vdk.
13. tr. kreipiant iš normalios padėties, skaudinti: Jei neišmoksta, kas užduota, teta jam suka ausį arba tėtis juosiasi diržą A.Vencl. Senelė stvėrė mane už ausies ir ėmė negailestingai sukti rš. Kaip vilko marškinėliais, sùko mano rankeles JD419.
ǁ R403, MŽ543 sukioti, grąžyti (rankas, pirštus): Motka pirštus sùkė, plaukus rovė nuog savę [nuskendus sūnui] Pls.
14. tr. daryti lenktą, kreivą: Dalgis iš fabriko yra ištisas, nèsukta koja: reikėjo nešti pas kalvį pasukti koją Šts. Tokios trūbelės sùktos, susuktos susuktos kaip gyvatė Upn. Par tą kelį sùka [koją] lauko[n], čia, matyt, jau ramatikas y[ra] Vgr.
| refl.: Nariai sùkas (krypsta) tie, viskas, sakau, iš senatvos Grd. Kad meti audeklą žiemiu vėju, tai sukas audeklas LMD(Sln).
15. tr. L, Rtr, NdŽ riesti, raityti: Seniau vyrai uostų galus pirštais sùko Vkš. Senis ūsą suka rš. Ir moteres idant … su … viežlybumu dabintųs, ne su plaukais suktais Bt1PvTm2,9.
| refl.: Javai sukėsi iš karščio rš. Krito amaras, pasiuto [obelų] lapiukai sùkties Krš. Anos plaukai patys nèsukas (nesigarbanoja) Vkš. Tas paršas dvilinkas sùkase i virsta Jrb.
16. tr. Q624, L, NdŽ vynioti į ritinį, vyti į kamuolį: Moters suka į šeivą siūlus Grk. Nutrūksta ten bèsukant siūlus į šeivą Plt. Aš galiu sukt siūlus ir patamsy priepročiu Kp. Siūlą sukiaũ per (pas) Malviną Dglš. Viena verpia, antra audžia, o trečioji šilkus sùka JD1470. Suk man tą tolką ant ragų BsPIV92. Nesuk kasos, ba neaugs Pnd. Šarūnė suka plaukų sruogą ant piršto V.Bub. Sùktas, susuktas (suveltas, suglamžytas) rūbas – in kabeliuko reikia pakart Klt.
| Motina neleida mun kuodo sùkti Vkš. Visko buvo: i tų mėsų suktų̃, riestų – kiek tę da jų liko! Jrb.
| refl.: Ant to veleno sùkas siaurai siūlai [rankšluosčiams] Pls.
ǁ vynioti siūlus ant šeivų, trinti: Toks kalvaratas tai tik šeivom sùkt, o ne vilnom verpt Zr. Viena audė, kita verpė, kita šeivas suko LB223.
ǁ vyniojant sutvirtinti, surišti: Vyrai, baikit kūlelius sùkt Mrs. Rykštėm suktà tvora LKAI63(Azr).
ǁ nerti: Sukite kilpą ant savo kaklo! TS1902,1.
ǁ vyniojant daryti, gaminti: Sùkti cigaretę NdŽ.
| refl. tr.: Susisukęs [papirosą] supapsi i vė sùkasi Gs.
ǁ kurti, gaminti (filmą): Šiandien sukami nauji mūsų filmai A.Vencl.
17. tr. Dgp, Sug, Ut, Šmn, End apsukui lenkiant, vejant daryti, gaminti: Suku virvę R403, MŽ543. Kur sùka virves, kebeklis J. Iš pakulų pančius sùka Nmč. Vyrai sùkdavo pančius Rg. Apivaras sukiau vyžom Rud. Krūkus pasdarė ir sùka virves Pls. Nesgi už visu didžiausią gėdą sau turėjo vaikelis šešergis ar septynergis nemokėti vyžinų vyžti, aparų vyti ir tinklų megzti, virvių sukti S.Dauk. Negalima nuo Kūčių iki Naujų metų nieko sukt, ba gyvuliai kvaituliu sukasi LTR(Klvr). Vyteles sùka dangsčiui dengt Klt. Rykštes sùkė in rankos Dv. Eisiu paupėn vyčių sùktų Km. Grįžtes sùka [krosniai kūrenti] i duoną kepa Grž.
ǁ R424, MŽ575 sukeičiant jungti dvi gijas, du siūlus į vieną, dvilinkuoti: Gija nesukta, o siūlas suktas J. Anos nora geriau sudėti du siūlu i nesùkti Trk. Gerai tie pirktiejie siūlai – jų nė sùkt nereikia Jrb. Padarysi [šėtrai užkabą iš] plonai suktos (plonų suktinių siūlų) drobės Ch2Moz26,36.
| refl. Eiš.
ǁ verpti, daryti iš pluošto giją: Da turiu ratelį, da sukù Grdž. Tavo motina tokiom verpstėm sùkė Rod. Linus verpia, o kanapes sùka Vlkv. Aš šaučuko nenorėjau, drotvos sùktie nemokėjau DrskD138.
ǁ pinti: Iš tų rūtų vainiką sukaũ i nemažą nusukau Jrb.
18. tr. Mrj vystyti, vynioti į ką, supti: Sùkėm, supom ir išauginom šiaip teip vaiką Šmn. Nežino kuom sùkt vaikus, perynelės visokios (labai popina) Str. Ji savo kūdikėlį šilkuos sùka Všk. Sùka i sùka lėles Ign. Autus an kojų sùka tik ir nieko nesako Btrm. Šalta rasa, o aš basa – gelia kojeles. Imsim rūbužius, suksim kojeles LTR(Lš). Gerai, ka ir į gazetą (vietoj rūkomojo popieriaus) bėra ko sùkti Slnt.
^ Nesuk šūdą į bovelną (nedailink, neteisink) Kt.
19. refl. SD204 vyniotis aplink: Sùkas vejas apynelis aplink lazdytelę (d.) Prng. Tie žirniukai, puiki kvietkai, po lovelę (lysvelę) sukas (riečia) LTR(Brž). Kelnės plačiausios pasiūta, [klešnės] aplink blauzdas sùkas Klt.
| Rugiai jau sukosi tirštomis gūžtomis, o ir kviečiai net juodavo nuo vešlumo J.Paukš. Ot rugiai gražūs, net verpstėm sukas – bus neišgriežiami! Kb. Mano javai net trūbosna sukas Pls.
20. tr. Krš tam tikru mechanizmu žiesti, formuoti iš minkštos masės: Lyzis suka puodus ir bliūdus Vkš.
ǁ lieti: Mano mama mokėjo grabnyčias sùkt Skr.
21. tr. BŽ97, Pnd krauti, vyti, lipdyti (lizdą): Kovukai jau lizus sùka LKT108(Tt). Jei kregždės prie namų lizdą sùka, prie gegnių, tai laimę neša Dbg. Kad pelės suka lizdus [linų] varpučių galūnėse, būs šlapias ruduo Šts. Kiaulė kinį sùka Vkš. Karklynelyj lizdelį sukau N15. Sùko lizdą pelėda JD96. Jei lig balandžio nepabengei verpti, cyrulis pradės kuodelė[je] lizdą sùkti Brs.
^ Kielė lapielė lipo dangun lizdelio sukti (apynys) LTR.
| refl. tr.: Medžių viršūnėse sukosi lizdus sakalai, ereliai ir didieji vanagai A.Vien.
22. tr. Dr, Všv, Kv maišyti kokiu įrankiu aplink, gaminant ką: Įsipilk į puodą [grietinės], sùk, sùk su šaukštu, i paliks kastinys DūnŽ. Rūgšto pieno antpils, ka pasidaugintų – smatono vieno nesùks Gršl. Dedam sviesto vieną šaukštelį, po biškį sùkam, dedam smetono, druskos, pipiro (darydami kastinį) Brs. Jeigu sùksi daugiau, aišku, kad sviestas išeis [, ne kastinys] Trš. Ką dirbsime? – Košę virsime. – Su kuo suksime? – Su lazda pjauta LTR(Brž). Samagonuo sukti reik turėti beržo virbinį maišytuvą su kvynų kuškiais Šts. Uogienę tuoj bus galima imt: kai suki̇̀, jau spjaudos Lb. Ar, mama, greit suksi̇̀ (virsi) košę? Pc. Suki̇̀ miltų košę Grnk.
23. tr. Bt, Up, Šv, LKT58(Ms), Slnt, Sk, Skrb, Kp, Skp, PnmR, Rk, Ob, Sdk, Užp gaminti (sviestą, kastinį) maišant įrankiu aplink: Šaukštu dideliam bliūde sviestą sùkdavo Vj. I su šaukštu, i su samčiu liūb sùkti [sviestą] LKT53(Skd). Suk antraip sviestą, greičiau susimuš Užv. Sviestą daba sùka sukeklė Kv. Kalatauka sviesto sukamà Vdk. Suk iš širdies ir susuksi Šts.
^ Sviestą iš kaktos nesuksi, kad ir gražus vyras J. Iš miego sviesto nesuksi Sln, Gsč, PPr39.
| refl.: Nesi̇̀suka sviestas, ir daryk, ką nori: jau valanda kaip duodu sušilus Dbk.
24. tr. spausti, malti: Varstotan tarbą [sėmenų] deda ir sùka [aliejų] Žrm. Seniau apie šventą Antaną jau sùkdavo medų, o šiemet nė palaižyt nėr Slm. Atskirai sùkėm medų, kur su cukru; ne toks – turi aitrumo Ln. Su kočėlu sùksi, sùksi, ka to [aguonų] pieno būs tujaus Nt. Su kirvio kotu sùks [kanapes] Všv. Nū ryto turėsi sùkti kiaulėms DūnŽ. Dėk stiebus į malamąją i suk [taboką] Šts. Suktõs mėsos ataveža Klt.
ǁ Trgn, Rmš minti, dirbti (odą, kailį): Sùkt skūrą – nedidelis mokslas: pirma išmirko terp varvalio a terp deguto, tada kiša į mešką i sùka, arklį užkinkę Sml. Tokia skūra tai tik sirmėčiai sùkt Lel.
25. tr. Bt, LTR(Šln), Vb, Ml, Pls auginti, siausti (galvas) (apie kopūstus): Kopūstų lapai dideli, bet nèsuka galvutes Gs. Jau kopūstai sùka galvas – jau spragilus girdžia Sk. Kopūstas išgirsta kultuvę i pradeda sùkt gūžę Skrb. Jauną mėnesį [sodinti] galvų nesuka kopūstai Akm. Kad kopūstai dideles galvas suktų, reikia sodinant padėti ant lysvės didelį akmenį Mrj. Vasarės gūželės tai jau sùka; da tik lapeliai pradėti sùkt Slm.
| Teip gražios rožės: daugiažiedės, baltos ir teip gražiai sùka (krauna žiedus) Lb.
| refl.: Sùkas galvos kopūstų Dglš.
26. tr. Šts daryti (švilpynę) iš atkepusio luobo, ištraukiant šakelės medieną: Pavasarį vaikai iš gluosnių švilpynes sùka Skr. Sùka piemens dūdeles JD128.
| refl.: Na kaip, ar jau dūdos sùkasi? Ldk.
27. tr. rausti, išgriežti: Duobę sukama bomba Ėr.
28. tr. gręžti skalbinius: Koja primygus rūbų nemožna sukt – kojas niežti LTR(Brsl).
29. tr. kramtyti: Tu nieko nedarai, tik in pečiaus sėdi ir duoną suki̇̀ Btrm. Sausagrūdį sukiaũ sukiaũ, ką net daėd[ė] Grv. Rudenį duonelę sùka pilna burna, o pavasarį ir parodai šluopelės nėra Asv.
30. tr. impers. Vdš, Ktk, Vp, Pb, Plm, Krn, Zp, Smn, Lš, Kbr, Btrm, Pls, Lkš, Trk, Krp gelti, skaudėti (ppr. pilvą ar sąnarius): Toks nebetikęs oras – sùka rankas kojas Kp. Momai rankas sùka, nieko negali daryt Dglš. An lietaus tai man sùka kojas, negaliu uliot Nmč. Prieš kokį orą kojas sùka Kdn. Man sausai koją sùka Rdš. Iš kumpio koją sùka Aps. Ot sùka pusiau, kad negaliu suslenkt Str. Mano šie kaulai sukami Rmš. Visą dieną raitaus – sùka vidurius Šln. Pilvą sùka, musėt gumbas Užv. Juo pyragus valgom, juo mumis sùka Žr. Sùka pilvą kai ratan Trgn. Tada kosulys perejo, galvą pradėjo sùkt Rš. Šiąnakt labai pirštą sùkė, sukraipė viseip Slm. Jai dantis nuog nervų sùka Rod. Man antra diena akį sùka Alk. Kad autakojus kočiosi, kojas sùks (priet.) Lb.
31. tr. svaiginti, kvaitinti (galvą): Alus apynių prikištas, širdį degina, galvą suka Žem. Gailės tai labai galvą sùka, tuoj susvaigina – bjauri žolė PnmŽ.
| impers.: Nuog apynių galvą sùka Upn.
| refl. Skp, Všn, Lel, Ln, Aln, Ker, Rod, Žln, Nmč, Trk, Žr, Ms, Kv: Iškvaršo galva mano beverkiant ir sùkasi J. Žvaiginėju, galva man sukas R323, MŽ432. Aukštyn žiūrint, galva sukas Vaižg. Regėti buvo taip toli, taip toli, jog vargšei piemenėlei pradėjo suktis galva J.Balč. Sako, jai ausys skaudančios ir galva sukantis S.Čiurl. Nu garų ėmė galva sukties Krkl. Tik negaliu pastovėti, mun sùkas galva stipriai Žeml. Ta galva sùkas, ūža – ant mirsenos taisaus Mžk. Sugeriam da vynelio, o man jau sùkas galva Ml. Žmogui pačiam pradėjo galva sùktiese Vdk. Kad jau galvoj sùkas, verčia ant šono Žrm.
^ Galvai besisukant nemėgink per lieptą eiti KrvP(Nm). Galvai sukanties kojų nebesuvaldysi VP15.
ǁ refl. impers. trūkti proto: Jam truputį sukasi LTR(Lbv).
32. tr., intr. ppr. impers. Rdm, LTR(Auk), Stk, Švn, Pv, Gdl augti skauduliui, tvinkti: Pašinas kojoj liko, dabar sùka Kt. Man sùka kojos padą – bus jau kokia perauga Pjv. Sùka po padu, negaliu nei paeit Vs. Man sùka pirštą, tai negaliu dirbt Smn. Apstoj[o] votys: viena paskui kitą tik sùka ir sùka Pls.
33. tr. siūlyti, teikti, piršti: Sùko, sùko ir įsuko veršius auginti Grd. Sùka, sùka vis, svotoja, o anas kaip nesiženija, teip nesiženija Klt. Piršlėnė norėjo savo gentainę kaimyno vaikiuo pysukti; suko, suko, bet nesusuko Klp.
ǁ daug kalbėti: Sukiaũ, sukiaũ ir išsisukiau Šlčn. Sùkė sùkė i nieko nepasakė Klt.
34. tr., intr. SD91,360, Sut, L, Rtr, Ds, Lnkv, Up, Nv sukčiauti, apgaudinėti: Maišau, painioju, suku, meluoju SD139. Kad darbo žmogus galėtų savo reikalus ginti, jam reikia suprasti, kas ir kaip jį suka, kas jį melžia J.Jabl. Bet kad reikėjo užrašytūsius piningus mokėti, pradėjo raukyties, makliavoti ir sukti M.Valanč. Eik, kam suki̇̀! Aš matau, kad menkesnę medžiagą duodi! Nmn. Nei sukiaũ, nei vogiau, gyvenau tik iš savo rankų Dbk. Nelošk su juo [kortom]: jis labai sùka Ėr. Par akis sùka, apgaudinėja Krč. Sùka be sarmatos Dbk. Idant tiktai apgautų, bjauriai sukt ir meluot nesigėdi SPII14.
^ Sùkta – nedrūta Dglš. Suks, vogs – nepralobs Mrj.
suktinai̇̃
ǁ tr. neatiduoti, kiek priklauso: Darbinykams algos nesuk M.Valanč. Anys sùkdavo kaip išmislydami ažudarbį On. Aš jam daugiau jau nedirbsiu: vis man sùka ir sùka pinigus Vrn. I tokiai ten ubagei sùks dešimtį rublių! Trk. Sùkti svorį NdŽ. Visi Lauksodyje suka nuo [vokiečių] valdžios, kiek išgali: užrašo vieną gyvulį, o laiko du J.Avyž.
35. refl. Vkš, Sdk stengtis išvengti ką atlikti, išeiti iš keblios padėties: Tingi, sùkasi iš darbo Ėr. Ale ką darysi – reik kaip norint iš bėdos sùkties Šauk. Buvo susipainiojęs (įkliuvęs), bet sùkės, sùkės ir išsikilpavo Kp. Ir čia stebuklingai sùkas adversoriūs, kad jiemus tai (tokius klausimus) uždavinėjame DP139.
^ Kaip tik primenu sutartį, tai sukasi [ponas] lyg gyvatė iš praskilo LzP. Sukas kaip nuogas dilgynėj LTsV200(Ut). Sukas kap musia, šiltose kruopose inkritus LTR(Mrc). Sukas kai yla maiše LTR(Aps). Anas sùkas, sùkas kap laskūtas an ugnies Švnč. Sukisi ligą atimtas B. Sukúos kaip kirmėlė bačkoj, bet nežinau, ar išsisuksiu Dbk. Kaip suksies, kaip nesisuksi – iš smerties neišsisuksi LTR(Km).
36. refl. R212, MŽ283, Sut, I, Mžš, Mlt, LKT364(Mrp), Erž, Vn, Vkš greitai ruoštis, triūsti, darbuotis: Mergikės sukos apie pusrytį ir apyvoką Žem. Todėl tuo abu (gandrai), kaip reik tikriems gaspadoriams, vislab vėl taisyt ir provyt sùkosi greitai K.Donel. Darbylaike po laukus visi sùkas Pgr. Kap atsikeliu su patamsiu, tai sukúos ir sukúos: tai apie pečių, tai apie gyvulius, tai apie vaikus Kpč. Kai linus rauna su talka, tai gaspadinė tik sùkas, tik ruošias po gryčią Skrb. Ka poras vaikų numie būtų, sùktumys nušilęs Krš. Kad šešis vežimus parveži, tai labai reikia sùktis Brt. Kas sukė̃si, tas gyveno Drsk. Motriškos …, aple namus sùkdamos, mažiau tenuvargsta BM391(Rdn). Ir nebūkime kaip tos netikusios mergos, kurios dabar rėdytis pradėjo, dabar suktis, kad jau Viešpatis ejo DP570.
^ Abu sukės kai par rugiapjūtę LTR(Dkk). Sùkas kaip šėrė Slnt. Marytė sùkasi po virtuvę kaip vijurkas Snt. Šeimininkavo, sukosi kaip menturis po košę Žem. Sùkas kaip menturis be kobinio, t. y. žmogus greitai sukas J. Sùkas kai verpstė aplink, gaspadiniauna Klt. Sukas kaip karvalto ratelis Pšl. Sukasi (Sukies Tršk) kaip Darata apie grandį KlK32,87(Brž). Sùksiuos kai melnyčia be vėjo Jrb. Sukis kaip apatinė pusė girnų B360. Kokia te iš jos šeiminykė: sùkas kaip apatinė pusė girnų Dj. I sùkas kaip girnų apatiniasis kūlis Štk. Sukúos kaip mašinelė Krš. Baltras, vienas palikęs, sukos tuščiūse numūse kaip gandras lizde nupavasar M.Valanč.
ǁ labai stengtis, rūpintis: Sukis greitai – veikiaus vieta tropysis B. Jis tai sùkasi į gyvenimą (stengiasi prasigyventi) Gs.
37. refl. Knt, Skd, Skp, Ut, Lp, Klvr, Vl verstis, manytis: Sunku buvo suktis, vienam palikus Žem. Sukis pats, kaip išmanai. Aš savo bėdų turiu K.Bor. Kas begirdėti, kaip sùkatės? Šts. Kažin kaip ten anie bèsukas po Šiaulius? Plt. Našlė paliko su keturiais vaikais, reikėjo gerai sùkties! Rdn. Sunkiai vienai bobai sùkties Krš. Sukáus su savim, vyro pamesta – jug į žemę neįlįsi Šts. Mokėk sùktis, tai ir gyvensi Dkš. Reik sùktis mažu kuo (smulkmenomis, mažmožiais) Plv. Tai agurką užsiaugina, parduoda, tai pamidorą – žmonys sùkasi šiai[p] tei[p] Jsv. Vaikus auginome, dukteris leidome … sukomėsi kaip visi TS1903,11(V.Piet).
| Kampeliuke sukúos (esu suvaržyta, negaliu ką noriu daryti ir kur noriu būti): marti neprileidžia niekur Klt. Čia mun su keturiais arkliais nėr kame sukties – maž žemės tėra Šts.
38. refl. Vkš, Vl, Lp menkti, skursti, nykti: Ko jis pradėjo sùktise – a ne iš rūpesčių? Jrb. Negeros jo akys: kai jis pasižiūria, gyvulys sùkas Šmk. Paršas ėmė sùktis, tai papjovėm Mrj. Paršeliai sukas žemyn (dvesia) Trk.
◊ aki̇̀s sùkti [į šãlį] vengti susitikti, pamatyti, pažiūrėti (gėdijantis): Kai pamato mane, aki̇̀s sùka Jrb. [Tėvas kalbėdamas] užsikirto, suka akis į šalį, bet Akvilei aiški nutylėta mintis J.Avyž.
ant atmintiẽs (galvõs, liežùvio ST208(B), liežùvio gãlo Krs, mintiẽs, minčių̃, põmėties Dbč, Dv, Asv) sùkasi Kv, Žrm sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Sùkasi ant atmintiẽs, o vardo neprisimenu gerai Stk. Ot sùkasi an galvõs, ale negaliu atsimyt Lz. Sùkas ant galvõs, nežinau kaip pasakyt Erž. Ot sùkasi tas kaimas ant liežùvio, ir niekaip negaliu pasakyti Lkč. Prapuolė vardas, dabar man ant liežùvio sùkas Rsn. Ot sùkas ant liežùvio gãlo, ale prisimint negaliu Slv. Sùkasi ant mintiẽs, ale neatsimenu Stk. Sùkasi ant minčių̃, ale kad neatsimenu Btr. ×
ant dū̃šios sùkasi
1. B, R321, MŽ430, PrLXVII19, N sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko.
2. nuolat prisimena: Sukasi ant dūšios, tai ir ant liežuvio M.
ant smagenų̃ sùkasi sakoma, kai kas įkyriai kartojasi mintyse: Man tai viena [daina] sùkas an smagenų̃ Pls.
ant širdiẽs sùkasi; N
1. Kv, Grd sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Sukas ant širdies, ir negaliu atminti I. Sùkas ant širdies, ale niekaip neateina ant liežuvio Bt.
2. nuolat prisimena: O užmirštie ir negalėjo, vis ji jam sùkos an širdiẽs Jrk112. Stov bernytis prie šalies, vis ma[n] sùkas ant širdiẽs JV874.
ant vienõs kójos sùktis
1. būti mikliam, vikriam: Tai mano boba kai ratas an ašies – tik sukas an vienos kojos Ml. Septyniasdešim metų, o do sùkas in vienõs kójos Klt.
2. apie labai besidžiaugiantį: Linksmiausioji, sùkas ant vienõs kójos Lž.
apiẽ (apliñk Grž) aũsį sùkti grasinti, taikytis mušti, suduoti: Mėnesį neišgyveno, o jau suka vienas kitam apie ausį Ėr.
ãšaros sùkasi akysè darosi graudu: Ašaros sukasi jam akyse, sakyt ką norėtų V.Kudir. Norėjo vaikus paglostyti, ėmė ašaros akyse sukties Žem. Skaudu darosi, ašaros sukasi man akyse Pt. ×
barakãtą sùkti
1. Slnt siausti, šėlti: Tik palik vienus vaikus, tujau pradės sukti barakatą Vvr. Kai tik pritemo, ir pradėjo vaikiai su mergoms barakãtą sùkti Krt. Mergei visaip nukrypsta, su vaikiais besukant barakatą Šts.
2. I tuščiai plepėti.
3. bizniauti: Jau tuodu pradėjo sùkti kaži kokį barakãtą Vvr.
čemerỹs nesùks nieko bloga neatsitiks: Valdžios nesùks čemerỹs, ka tik žmonys susišienautų! Krš.
dangtùką sùkti žaisti tokį žaidimą: Eidavom rundu, dangtùką sùkdavom Rsn.
galvà sùkasi
1. rūpi: Jum nesisùkdavo galvà del žemės Trgn. Man sùkasi galvà, kaip jis čia gyvens Mžš.
2. apima puikybė, išdidumas: Kai tokiems žmonėms ima suktis galva, jie darosi pavojingi A.Vencl.
3. eina iš proto, kvaišta: Matyt, jam galva sukas, kad vis nenurimsta KlK14,72(Jnš).
4. labai sunku (mokytis): Kaip nuėjo technikuman, tenai galvà sùkėsi Upn.
gálvą sùkti
1. L, LTR(Ant), Mlk, Slm, Rz, Jnš, Šl, Plk, Dkš galvoti, svarstyti: Susmukęs savo kėdėje, jis galvojo, suko galvą ir ieškojo išeities A.Vien. Vaikai gėrisi pasakos fabula, daug nesukdami galvos, kokia ten yra autoriaus pamatinė mintis J.Balč. Kas čia norėta pasakyti, veltui galvą suktumei rš. Teip, tiem mokytiem daugiau reikia sùkt galvà negu prastiem Mžš.
2. Vdk, Jrb, Ps, Lb vargti protaujant, mokantis: Sùk sùk gálvą, o nieko negali išmokti Vvr. O kam munie reik gálvą sùkti be reikalo Grdm. Galvą prie kningos jaunuomenė suka TS1899,5.
3. Mrj, Bgs, Aln, Ps, Šln rūpintis: Visą dieną vaiko nėra namie, anys ir neieško, nèsuka galvõs LKT331(Gdr). Pro vaikus ir galvõs nèsuku – visi gerai gyvena Krš. Mama nė su vienu tiek nèsukei galvõs, kiek su tuo savo Stasiuku Mžš. Nèsukiau galvõs su namais (būdamas ligoninėje) – sustvarkė Adm. Sùkium gálvą su stogu – sienas sulipdysma Slm. Apie karves nesùk galvõs, sutvarkis be tavę Ktk. Gálvą sukù (jaudinuos, sielojuos), kam ne vieną pirkau paršelį Klt.
4. I, Plk, Plv, Mrj, Vrn, Km, Vp, Brž, Sk, Pc, Šl, Grdm, Vvr versti rūpintis, neduoti ramybės: Ko man suki galvą? – sušuko ponas Žem. Nesùk tu man galvõs su savo siūlais! Žmt. Visą dieną sùkė man gálvą [vaikai] Dgp. Kam man galvà sùktie apie tokius dalykus?! Smal. Sugyvena, nèsuka vienas kitam galvõs Klt.
5. Vkš vilioti, meilintis: Mes tiek kuklios, kiek mokame jaunikaičiams galvas sukti Pt. Jisai gálvą sùka jai, ka eitų už jo Jrb.
6. I stengtis apgauti, apmulkinti: Man galvõs nesùk! Mrj.
galvojè sùkasi
1. Kt, Rod sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Tik sùkasi galvo[je], bet vis dar negaliu atsimint Gs. Ot, man galvõj sùkasi – tik pasakyt! Alk. Sùkasi giesmės galvoj Žrm. Kad ažgirsčiak, pagiedočiak, dar̃ – sùkasi galvõj, ir nemenu LKKXIII121(Grv).
2. rūpi: Jam sukės galvoj, kap čia sužinot, ką vargamista an jo šneka LTR(Vs).
3. trinka protas: Jai jau galvõj sùkas Rmš.
giltinė̃ nesùks nieko bloga neatsitiks: Nebijok, nesùks ano giltinė Užv. Dievui padedant, giltinė nesuks VP13.
giltinė̃ sùka (ką) ištinka mirtis, sunaikinimas: Kodėl jų (ponų) taip daug pirm čėso gi̇̀ltinė sùka? K.Donel. Krūmus ir girias linksmas jau gi̇̀ltinė sùka K.Donel.
giltinė̃ sùka [apiẽ úodegą] artinasi mirtis: Aplink jį giltinė jau suka Grž. Aš jau numatau, kad giltinė suka apie uodegą Slm.
į laukùs sùkti apie neprotingą elgimąsi: Kaip sunkiai protas žmogų valdo – vis į laukùs sùka Krš.
į šãlį sùkti (ką) darytis pranašesniam, lenkti: Jau muni suka į šalį sūnus: geriau už tėvą paskaito Nt.
jáutį už uodegõs sùkti meluoti: Ką čia jáutį už uodegõs suki̇̀! Šv.
káilį sùkti Ėr, Rmš stengtis neįkliūti, išvengti ko: Aš sukaũ káilį, norėjau iš bėdos išsisukt Prn. Kiekvienas savo káilį sùka Rm.
kãklą sùkti LKKXIII123(Grv) žudyti, daryti galą: Bėda an bėdos lenda, o trečia kãklą sùka Lz. Suk tavo kaklą velniai! (keik.) Str. ×
katari̇̀nką sùkti vienodai, nuobodžiai kalbėti: Ir pradeda sukti savo katarinką: Tep tata tep… kas ant stalo, suvalgykim, kas čierkoj – išgerkim K.Saj.
ki̇̀ta sùkus antra vertus, kitu požiūriu: O kita sukus, ko nori? Gmž.
knýpkius sùkti žaisti tokį žaidimą: Kad bus piktas oras, po stalais knýpkius sùka Ktč.
kójas sùkti prie (ant) dùrų mirti: Vargsti, vargsti, žiūrėk – jau reikia sùkt kojelès prie dùrių Btg. Jei ji mun nieko nebūtų dariusi, jau būtų reikėję kójas sùkti ant dùrų Skdv.
lẽtenos sùkasi ant dùrų; LTR apie norintį išeiti.
liežuviù (liežùvį, liežiùvį) sùkti daug plepėti: Jeigu jis taip mikliai gydys, kaip liežuviu suka, po metų kitų nebus ligonių rš. Sùka liežiùvį visi, kap kas moka, kap gali Rš.
liežùvis (liežiùvis) sùkasi įstengia kalbėti: Jos liežùvis sùkas, ji paporina visokių naujienų LKT386(Mrc). Tėvui ne tep liežiùvis sùkas (prastai kalba) Rš. Liežùvis jo nèssuka – atsigėręs arielkos Pls. Mano liežùvis nèsukas vokiškai Plšk.
li̇̀zdą sùkti (sùktis)
1. kurti šeimą: Su Vincentu neiškentu, su Juzuku li̇̀zdą sukù (apie nepastovią merginą) Šll. Reikia jau savo li̇̀zdas sùktie Švnč.
2. įsitaisyti, įsikurti: Pačiame jo valstybės viduryje, jo, galima sakyti, širdyje, priešas sukasi sau lizdą rš.
nósį sùkti
1. veikti uoslę maloniu kvapu: Visa tai buvo taip apetitinga, jog net nosį suko ir seilę varė Vaižg.
2. LKKIII194(Pls) pykti.
3. bjaurėtis smarve: Žmogus, per amžių papratęs padoriai, nosį suka, įėjęs į tokį kiaulininką Žem.
nósį sùkti [į šãlį, pro šãlį, tolỹn] End rodyti nepalankumą, šalintis: Kitą kartą, žiūrėk, jau ir sutarė, ir merga nebesùka nosies J.Balt. Visi čia tokie poniški, mandrūs, suka nuo manęs nosis į šalį J.Avyž. Ji į mane nenori nei žiūrėt – eidama suka nosį tolyn Ėr. Vieną kitą sykį parnešė vaistus – nósę sùka Klm. Pinigų nėr, tai kiekvienas gaspadoraitis nosį pro šalį suka A.Vencl.
nósį sùkti [į šãlį, į trū̃bą] Jnš nemaloniai veikti uoslę: Ką čia teip verdat, kad net nósį sùka? Sv. Tabokas nósį sùka į šalį Varn. Smarvė nósę sùka į trū̃bą Krš.
pakáušį sùkti įtemptai galvoti: Rūpinasi i jis – sùka pakáušį Pn.
pánčius sùkti ėdant velti tarp dantų: Tas arklys nebepaėda, pánčius sùka Ėr.
pil̃vas iñgrąžtį sùka labai norisi valgyti: Pil̃vas gal jau iñgrąžtį sùka? Klt.
ramùlį sùkti dūkti, išdykauti: Šventoms dienoms vaikai susirenka ir sùka ramùlį, kol par dulkes vienas kito nebmato Kin.
ramùnį (ramùlę Erž, ramùlį Jnš, rãtą, ratẽlį) sùkti Všk meilintis, mergintis: Visą vakarą, sako, apie gimnazistę ramunį sukęs J.Paukš. Daba jauni – ką ten! Tik pakėlė galvą, jau, žiūrėk, ramùlį sùka apie panas Sk. Sùka ramùlę aplink Julę Krž. Reikėjo Anelei ištekėti ne už Gulbino, bet už Anzelmo Lukošiaus, kuris apie ją suko ratą J.Avyž. Levukas, o gal kokia Levutė! Palauk, palauk, ar tu ne su ta ratelį sukai? rš.
ratù sùkasi sakoma negalint atsiminti gerai žinomo dalyko: Sùkas ratù, ale nemenu Šlčn.
spar̃ną sùkti Adm mergintis.
sprándą sùkti žudyti, daryti galą: Viena bėda ne bėda, antra nepatinka, ė trečia sprándą sùka LKKXIII123(Grv). Suk sau sprandą, bene man tavę gaila! Žž.
sprándą sùktis žūti, galą gauti: Nors jūs sprándus sùkitės! Lkm. Sùkis kur sprándą! Klt.
su liežiùviais sùkti apkalbėti: Eina, patikinėja, su liežiùviais tik sùka, tik sùka Klt.
sùkęs apsùkęs Ds, Skdt, An, Pbs, Jnš labai dažnai, nuolat: Ko tau reikia toje daržinėje, kad ten sukus apsukus? J.Avyž. Valgnumas vaiko: sùkęs apsùkęs vis prie stalo Ktk. Sùkus apsùkus vis lekia in močią [ištekėjusi duktė] Klt. Sùkę apsùkę ir vėl visi čia sulenda Užp.
sùk (ką) balà, (devýnios, gãlas NdŽ, galai̇̃ Krž, kélmas, kvarabà Mlk, nemãtęs Ds, nógla, pakrãtę, pélkė, perkū́nas Žl, Grž, pi̇̀kis, smalà Strn, šim̃tas NdŽ, vélnias) Aln; M tiek to, tesižinai: Sùk ją devýnios, gali važiuot! Ds. Užmokėjai, ir sùk jį gãlas! Sug. Kaip būs, teip išvažiavus, sùk tave kélmas! KlvrŽ. Sùk juos nógla, tuos pinigus! Aln. Sakau, eisiu išsibart, o vėl misliju – sùk pakrãtę Ob. Sùk tave pélkė: kaip ten būs, teip! KlvrŽ. Sùk jį perkū́nas, tegul sniega! Dbk. Važiuoju ir aš į jomarką, sùk aną pi̇̀kis! KlvrŽ. A, sùk ją velniai̇̃, tą žuvį, gal nesupuvus! Vdn. Sùk tave vélnias, neškis jau tą kirkę Vlkv.
sùk (sùka) (ką) devyni̇̀ [perkū́nai] (bi̇́esas, devýnios DŽ, ùbagas, velniai̇̃ Šts, Sdk) Ar toks keiksmas: Suk devyni stiprybę mano tokią! B.Sruog. Sùk tave devyni perkū́nai! Skr. Suk ubagas, mesiu aš ir tą dešrą! Šts. Sùk taũ velniai̇̃ su visa tavo pačia! Kam man jos reikia! Ds. Suk tave velniai su visokiais niekais prasidėt Jnš. Suk jį biesas, teip daėdė kult! Antr. Sùka tave velniai LD376(Lbv).
sùk matarúok būtinai: Sùk matarúok, kas priguli – atiduok Skp.
súkti apsukui̇̃ Jnš nuolat tą patį kalbėti.
sūkà sùka NdŽ, VP26 graužia rūpestis, susikrimtimas: Kuri čia tavi sūka suka? S.Dauk.
sū̃ką sùkti
1. bėgioti, ieškoti, rūpintis: Ir sùko sū̃ką, kol gavo Slnt. Vel[nia]s pašėlusiai sū̃ką sùka terp žmonių KlvrŽ. Dabar jis vėl iš naujo sūką sukt pradėjo TP1881,34.
2. pataikauti: Sùkti sū̃ką apie ką NdŽ.
sū̃kį sùkęs nuolat, labai dažnai: Sū̃kį sùkęs ir vėl čia Stl.
ši̇̀rdį sùkti Dr, Skd, Trk, Nt pykinti: Sùka ši̇̀rdį, vemsu po tos jūso ruginės Šts. Net ši̇̀rdį sùka, kaip man juokas ima Tj.
úodegą (úodega) sùkti
1. Mlt, Vkš stengtis išvengti, išsisukinėti: Sùka úodegą ir šiaip, ir taip, kad tik nereiktų eit prie kūlymo Lkč. Nesùk uodegõs, aš viską žinau Dkš. Dabar šiap sùkęs úodegą, tep sùkęs – nieko nepadaro Vlkv.
2. meilintis, glaustytis: A, gudri lapė tai uodega suka, tai vėl įkanda V.Kudir. Jau anos úodegas sùka, tos katės Dov.
3. džiaugtis: Vilkas kap šoko an kiškio i griuvo. – Jau, – sako, – dabar prispaudžiau! – i úodegą sùka Vlk.
ū̃są sùkti meilintis: Vaikinai sùka ū̃są apie mergas Jnš.
ùžpakalį sùkti pralaimėjus bėgti, trauktis: Velija toj vietoj atlikti, nekaip kryžokams užpakalį sukti S.Dauk.
vė́jai sùkasi galvojè labai nerimtas: Jai sùkasi vė́jai galvõj Jon.
žándus sùka apie ką labai rūgštų: Tavo obulai žándus sùka Slnt.
žarnomi̇̀s sùkti apgaudinėti, meluoti: Visi sùka žarnõm, žiūri savo kišenės Jnšk.
antsùkti, añtsuka, -o (ž.) tr.
1. pasukus atvaryti: Antsuko lytaus būrelį Šts. Buvo lytų antsuką̃ i nusuko vėl LKT64(Lkž).
2. uždėti, užmesti: Dar galiu antsukti pusę centnerio ant pečio Dr.
apsùkti, àpsuka, -o (àpsukė Š) Š; L
1. tr. R, MŽ, K padaryti, kad judėtų aplink savo ašį: Api̇̀sukiau dukart [girnas], ir nukrito pumpurė Pb. Jo vėjinis malūnas àpsukamas Mrj. [Daktaras] liepė padaryt tokią apsukamą lovą ir karalaitę paguldė ing tą lovą BsV33. Kalvaratą apsùkti (verpti) išmokė, i gan Pvn. Ko ana verps, ka nėra ne kalvarato apsùkusi (niekada nepabandė verpti) Gd. Aš žiemą, kai turiu laiko, ratelį api̇̀suku (suverpiu) da kam Aln. Apsùk girnas (pramalk kiek), be miltų nebėr Vrnv. Kelki, marti, ilgai miegi. Apsuk girnas – kiaulės žviegia NS619.
| refl. R, MŽ, Sut, N, K, Š, NdŽ: [Šokdamas] paskui tarp savęs apsi̇̀suki ir paimi mergaitę, suki Sk. Net apsi̇̀sukė aplink an savę bežiūrėdama Ob. Įmetu tą rundulį į tą [v]andinį, tas rundulis šr aplinkuo apsi̇̀sukas Klk. Dvi teipag šali pjauti kitų durų buvo apsisukami Ch1Kar6,34.
| prk.: Sveikam netrunka metai apsisùkt Tj. Greit viskas apsisùks: tie metai prašvelps kaip juokas Krš. Laukiam vasaros, jėjam, o ta atejo, apsi̇̀sukė, čiukšt – ir nebėra Lb.
^ Duok, kad penkiais kūliais apsisuktų (verstųsi per galvą)! rš.
ǁ pavarstyti (rožančių) poteriaujant: Aš dar vieną rožančių to bedievio pražūčiai apsuksiu rš.
2. tr., intr. Všv padaryti, kad judėtų ratu: Paėmė už apikaklės, apsuko apsukęs ir nutrenkė į patvorį BIII204(Škn). Ka aš dėsu į griovį apsùkęs! Akm. Žmogus su spragelu apsukęs davęs lapei į galvą Sln. Tai kūlėjas! Nemokė[ja]u apsùkt kultuvo Rš. Anei spragilo neàpsukė (nė kiek nepadėjo kulti)! Lp. Rankos neàpsukė (nesumalė nė grūdo)! Lp. Liežiuvio galu api̇̀suka, api̇̀suka ir išema krislą iš akies Ob.
| refl. tr.: Davė į žemę apsùkusys juodos duonos riekę Šts.
3. tr. traukti dalgį šienaujant: Žolės – nemožna dalge apsùkt (daug) Klt. Bijo dalgės apsùkt (nenori šienauti) Klt.
4. tr. maišant pajudinti ratu, aplink: Kas čia tavo do viralas – kaip kaulas, nemožna ir šaukštas apsukt LTR(Ds). Prideda smetonos burokuosna – nemožna šaukštu apsùkt (labai tiršti) Klt.
apsukamai̇̃ adv.: Prydėjau varinį kleckų neapsukamai (tirštai) Lkv. Tokia paaugà šįmet tų kopūstų: kai verdam, tai puode neapsukamai̇̃ Žal.
5. tr., intr. LL126, Prn ratu, lanku apeiti, apvažiuoti, apskrieti: Apsuksi̇̀ tą mišką ir privažiuosi tokį kelelį Jnšk. Plačiai [autobusas] prekes išvažio[ja], plačiai àpsuka Pvn.
| Žvaliai apsuko akimis (apžvelgė) gubų eiles J.Avyž.
ǁ tr. padaryti ratą (skriejant, einant aplink): Gandras apsukdavo aplink sodybą trejetą ratų rš. Ančiukas apsuko vandeny ratą rš. Apsukau lyg aklas du rinkius apei mišką Slnt.
ǁ tr. padaryti, apvaryti aplinkui: Gal šiandiej apsukstà klodą [statomam tvartui] Slm. Eik ubagui duonos griežinikę apsùk (atriek) par kamputį Erž.
6. tr. Slm, Grd iš visų pusių einant apsiausti, apsupti: Apsùko mišką iš keturių pusių i paėmė visus Krš. Kazokai juos apsùko i paėmė vokiečius Sdr.
| prk.: Kapus apsùko numais, mokyklums, darželiais – nebūs kur gulties Krš.
7. tr., intr. Alv, Skrd, Dkš, Rmš, Pc, Vkš daugelį vietų apeiti, apvaikščioti, apvažinėti: Visur apėjau, apsukaũ ir nieko neradau, ko man reikėjo Mrj. Teko daug kur apsùkt Jsv. Dabar àpsuka žmones mašinom visur Iš. Pusę Kuršėnų apsukái, o kad aš prašau pajudėti, raitais kaip kirminas Krš. Daba tai jau apsùksi visur, ka viena likai Šmk. Apsukaũ [per vaikus], pavažinėjau smagiai Jd. Visus kraštus àpsukat vis par tuos mokslus Jon. Išalkęs vilkas aplink visur apsuko ieškodamas sau paėstie Tat.
| prk.: Pasakos … platinasi iš vietos į vietą ir apsuka visą svieto dalį LTII477(Bs). Jis su savo liežuviu visą svietą apsuka LTR(Vdk).
ǁ intr. apeiti gyvenant, nuomojant: Mes visur api̇̀sukėm, kai savos žemės neturėjom Pg.
ǁ tr. apeinant rasti: Pagu Šventybrastį geros geros žemės apsukaũ Srv.
8. refl. apsilankyti, pabūti: Važiavo pas dukterį apsisùkti Trk. Aš, mis[liju], važiuosu pri Vandos apsisùkti End. Jūs, berniukai geltonūsiai, apsisùkit mūsų pusėj (d.) Grž. Važiuokiav, sako, į muno pamiliją apsisukti S.Dauk. Vargų vargai vieni, kur apsisuksi V.Kudir. Kur tik apsisuksi – bjaurybė, nenauda, vagis, dykaduonis! J.Jabl.
9. prisimeilinti: Apsisùk apie tėvą, gal ko i gausi Upt. Apsisùk, ir Jonas tavo! Mrj. Pry našlės apsisùkęs gyvena Šv.
10. tr. pašokti ratu: Porą kartų apsùkę aplinkinį aslo[je], suleidžia jaunuosius į porą šokti JR65. Susitiko gegužinėje ir ten apsuko keletą ratų rš.
ǁ refl. Lb, Sdk pašokti: Visi šoka, einam ir mudu apsisùkti Jnš. Šiąkart teip ir neteko apsisùkt su Maryte Užp.
11. tr. R201,378, MŽ268,507, M, LL101, Rtr, Trgn apgręžti: Arklį àpsukė ir nuvažiavo Aps. Kad sugebi arklius gerai apsùkti, nereik jau kelti to plūgo Als. Apsùko už rankos paėmęs ir paleido Brs. Antreip šliures reik apsùkti Rsn. Ans y[ra] toks mandrus: gal šnekėti i vienaip, i antraip, ka i vandenį bebėgantį apsùktų Lkv.
| prk.: Ant neprieteliaus apsuk nelaimes, nes anie gyvena be tavo baimės M.Valanč.
| refl. intr., tr. R322, MŽ431, Š, Rtr, Gsč, Trk, Plng, Jdr: Atsisėdau, kepurę apsi̇̀sukau antraip, lezgį į užpakalį Tl. Mašinos apsisuko ant dirvonėlio ir nuvažiavo atgal V.Bub. Autobusas čia ateina, apsi̇̀suka ir grįžta JnšM. Kol varsnų gale apsisuki, arklys pasilsi Kpč. Tas senas [jautis] jau gerai eina, o šitas negerai apsi̇̀suka Pb. Čia apsi̇̀sukta arklio su rogėm Trak. Nuvažiavo į paardę, apsisùkos i privažiavo pri pat Krp. Mūs atšlaimas nedidelis, su ratais neapsisuksi̇̀ Dglš. Nė žodžio nepasakė, apsisùko ir nuejo Vkš. Bugenis kariškai pasitempė ir, apsisukęs ant vieno kulno, išžygiavo iš kambario J.Avyž. Pamatė muni, greit apsisùko ir pabėgo Vkš. Tavę name neradau, apsisùkęs išėjau JD1304. Ant [storų mūrų] viršu šeši kareiviai, greta jodamys, apsisukti galėjo S.Dauk. Ir kada anys vaikščiodavo, nebuvo jiemus privalu apsisukti (paraštėje apsigręžti) BBEz1,9.
^ Kad duosiu, net apsisuksi̇̀! Ds. Vienas sako – bėkim, kitas sako – čia stovėkim, trečias sako – apsisukim (vanduo, akmuo, nendrė) LTR(Skp).
ǁ refl. galėti pajudėti: Virtuvė tik apsisùkt Dg. Daržinė didžiausia, apei dvidešimt sieksnių daržinė – neapsisùksi, kas buvo svieto KlvrŽ.
ǁ refl. padaryti posūkį, pakrypti į kitą pusę: Po tam apsisuks ta rubežis nuo Baalos ChJoz15,10.
12. atėjus labai trumpai pabūti: Neilgai buvai svečiuos: tik apsi̇̀sukei ir vėl namo Skdt. Ko taip skubi: nespėjai nė apsisùkt ir vėl išvažiuoji Jnš. Pareisma, apsisùksma i vėl išeisma Trš.
ǁ neilgai trukti, truputį palaukti, pabūti: Vaikai pavalgo, apsi̇̀suka ir vėl nori Ėr. Kai grįžta namo, tai apsisùks – i vėl valgo, apsisùks – i vėl valgo Upt. Tai ne gaspadinė, kad kur apsisukus valgo Rod. Vis valgai i valgai apsisùkdamas – kur tau i telpa! Ll. Kai namie, tai apsisukdami̇̀ valgom Pg. Tokius obūlius, grūšus gali ėsti apsi̇̀sukdamas – vienas [v]anduo Krš. Ai, apsisukdamà dešimt litrų suvalgyčiau! Rdd. Rija ir rija kur tik apsisùkęs Nč. Apsisùkei, atsileidei i vė myli vaiką Dglš. Pamatysi, apsisùksi i vėl pati turėsi dirbti Sk. Apsisùkęs i eik pri kiaulių Erž. Apsisukdamà palaistau, tai ir auga [uogos] Šil. Ji, būdavo, apsisùkus i atvažiuo[ja], apsisùkus i atvažiuo[ja], vargšė Jrb. Lesyt vištos reikia apsi̇̀sukant – lesa gerai Alv. Ji apsisukdamà pasmus ir pas mus Mrj. Tą pačią [šneką] varo i varo apsisùkdamas Klt. Tas katinas prausas, prausas apsisukdamas Žr. Duoda vėjo visims apsi̇̀sukdamas Kv. Vogė apsisukdamys Kl.
13. tr. Nv, Vkš apversti: Apsùk antrą pusę kepenės, kad apkeps viena J. Sakau, kad dega [pyragas], reikia apsùkt kita puse Pv. Pridedi tokią lentą i taip duodi [linus]: àpsuki, àpsuki, papurtini Lc. Buvau lovo[je] apsukamúoju (vartomas) – teip sirgau strėnoms Lnk.
| Girtas, liežuvio neapsuka rš.
| refl.: Jis apsisuka lovoje į sienos pusę I.Simon.
^ Del ko šuo guldamas trissyk apsisuka? – Ieško priegalvio Nm.
ǁ prk. pakeisti, pertvarkyti: Neapsùksiam pono Dievo tvarkos Šts.
| refl.: Bene bus visą laiką taip – apsisùks Rs.
ǁ prk. antraip pakreipti, išaiškinti: Jis taip apsuko, jog tamsta nežinodamas likai jo bičiulis J.Balč. Nei aš taip maniau, nei ką. Kad tu mano kalbą taip neapsuktum I.Simon. Àpsukė, kad mes lieso pieno neimam Krč.
14. refl. R240, MŽ320, I, Trk, Krš, Krč, Kt vikriai susitvarkyti, apsidirbti, apsiruošti: Apsisùk greitai ir grįžk namo J. Mamaite, apsisuk mums čia su pusdieniu! Žem. Mokėjo, apsisùko, greit reikalus sutvarkė Jrb. Par kelias dienas ir apsi̇̀sukė Dbk. Aš apsisùkdavau gerai, dar i siuvau Vn. Ne juokas, trisdešimt karvių melža, ale ji kai[p]mat apsi̇̀suka Rs. Greit apsisùk apie gyvulius, i einam Krkn. Tik va apsisuksiù ir ateisiu Vlk. Bėgsiu numie apsisukti, palikau pečių bekūrenamą Dr. Turam apsisukančią gaspadinę, py visko ji supranta Prk. Buvo apsisuką̃s vyras Šts. Oi tu, gaspadine, greitai apsisukie, privirkie kopūstų ir su lašiniais LTR(Grv). Matas siųstas tur netrukti, bet kuo greičiau apsisùkti JD181.
ǁ vikriai apeinant sutvarkyti: Tu tik apsisùk su kirviu po sodą, i bus tvarka Ps. Jis ims ir botagu apsisùks Gž.
| prk.: Ar nemanai, kad laikas būtų su šluota apsisukt ir po pasaulio rūmą S.Nėr.
ǁ susidoroti: Su užpuolikais mes sumaniai apsisukome rš.
15. refl. nuvykti kur ir greit atgal grįžti, sparčiai suvažinėti: Į miestą par valandą apsisukáu Rs.
16. tr. R378, MŽ507, LL199, Rtr, Slm, Pnd, Kb, Aps apvynioti, apsupti kuo: Apsùk pala – ką tę vaiką gryną nešioji Dbč. Nešės neapsùkę vaiką veselion i peršaldė Dglš. Su skarele jam api̇̀sukė koją Brž. Ana man i pirštui apsùkt skepetaitės nenupirko Prng. Api̇̀suka [nuometu], būdavo, galvą Sb. Stula ituoj apsùk tu ją Lz. Kad einant miškan gyvatė neįkąstų, tai reikia kojas apsukt su žaliu audeklu LTR(Auk). Grikių tik viršūnes àpsukam su tais pačiais grikiais ir statom po vieną kūlį Slk.
apsukamai̇̃ adv.: Apsiūk rankovę apsukamai̇̃ Alv.
| refl. tr., intr. Gdr: Senis apsisukęs kaklą stora raudona skepeta rš. Visą ranką apsisùkus, nieko negalia paimt Jrb. Tas vagis atėjo pas dvarą, apsisuko virkščioms ir ritosi BsPIII228(Brt).
17. tr. uždėti vyniojant aplink: Beržioką api̇̀sukei apie ragus – ir vainikas Sug. Nėr čia kas veja (maža siūlų) – trys rozai apsùkt [apie lanktį] Klt. Apsuko ant plūgo vadeles, pavalkus atleido J.Paukš.
| refl. tr.: Tas ponaitis ka leka, tokį raudoną šalikiuką apsisùkęs Akm.
18. refl. OG409, Svn, Aps apsivynioti, apsivyti, apsiraizgyti: Tu man ar užmigsi, ka prieis, ka duos su botagu [kerdžius], tai apsisùks kelis kartus apie sprandą! Mšk. Aplink bulbas ta žolytė apsi̇̀suka Dgp. Apsisuks ant kaklo tavo žalčiai Sut.
ǁ Ktk pririštam aplink einant susinarplioti, vyniojantis virvei, grandinei: Pažiūrėsiu, ar neapsisùkę arkliai Ėr. Apie karklus [karvė] apsisùkus, žemė juodai išgraužta Slk. Karve, kur dabar apsisukai̇̃ tuos krūmuos! Jrb. Karvę radau aplink mietą apsisùkusią Vkš.
19. tr. Š, LL122, Rtr, Dglš, Dkšt, Trgn, On, Vad, Nmč, Lš, Arm, Snt, Up, Vkš apgauti: Žiūrėk, kad turguj niekas neapsùkt Dgl. Gal manai, kad žmones apsuksi, Dievą apgausi? KrvP(Al). Ko vėpsai sakytum api̇̀suktas? Vj.
20. refl. Kl, Up pasistengti, pasirūpinti: Reikia apsisukti, kad arkliai žardyje nekęstų bado V.Kudir.
ǁ refl. prisigretinti, prisitaikyti: O tę apie melžėjas apsisùk, tos tai papasakos Ob. Mokėk apsisùkt, tai visa gausi Krs. Apsi̇̀sukė i pavogė grūdų Dglš. Gaidys i dvi vištos prapuolė – lapė apsi̇̀sukė Klt. Jisai razumnas vyras, reikia tik apsisùkt Pnd.
ǁ refl. reikiamai pasielgti, susitvarkyti: Nemislykiat, vaikaliai, da aš su jumis mokėsu apsisùkti Vvr.
21. refl. išsiversti: Su merge neapsisuksi, reik pačios Šts.
22. tr. LL266, Rmš, Jnš, Vkš apsvaiginti: Smalkiai apsùko galvą Dkš. Degtinė kožnam galvą àpsuka Lš. Jau ir man galvą api̇̀sukė alus Slm. Tep smarkiai važiavau, kad neit galvą apsùko Alk. Jokūbas vyno nei nė kokio galvą apsukančio gėrimo negėrė M.Valanč. Tu (apyny) visims vyrams galvą apsuki S.Dauk. Gardi rūgštelė apsuka galvelę Pšl.
^ Ko tu in tuos vaikus lygiai api̇̀suktas lendi? Trgn. Laksto, rėkia kaip api̇̀suktas Vj.
| refl. R95, MŽ124, Jon, Dglš, Ml, Gršl: Kai mergės drignių an garo padeda, tai apsi̇̀suka galva – kaip durnas palieki Žg. Teip jau porą stiklinių ka išgersi, jau jusi į pakaušį, jau apsisùks Jdr. Mergai [supantis] apsi̇̀sukė galva, ir nutrūko, nulėkė [nuo sūpuoklių] Aps. Apsi̇̀suka galva, griūvu Klt. Ka ans jema pasakoti, aš jau nepratęs, galva apsisùksias Akm. Nu to televizoriaus apsisùko savie galva kaži kaip Trk. Šiš lyg galva apsi̇̀suka, lyg kai, i paklaidydavo žmogų Vlkš.
23. tr. šnek. godžiai suvalgyti: Košės bliūdą apsukáu Vvr.
◊ aki̇̀s apsùkti suvedžioti, apgauti: Baidyklė apsuko mun akis Šts.
ant vienõs kójos apsisùkti greitai ką padaryti: Šis, ant vi̇́ena kója apsisùkęs, greit padavęs gerti Šts.
gai̇̃liąją apsùkti paverkti, nubraukti ašarą: Apsùks gai̇̃liąją išejus, ir tep mačis (turės tuo pasitenkinti) Krok.
gálvą apsùkti
1. Grdm, Rz, Jnš, Ut pasiekti, kad pamiltų, prisivilioti: Puiki mergė kožnam vaikiuo gálvą àpsuka Vkš. Tėvai nepadarys nieko, ka [bernui] gálvą apsùko Slnt. By kokia jam gálvą neàpsuka Erž. Kiekai mergų gálvas tu api̇̀sukei? KlbIII24(Lkm). Geru liežuviu mergai galvą apsuksi KrvP(Dg).
2. Lkž, Lk palenkti į savo pusę, paveikti, patraukti: Jau jums visiems tas kvailys Kazas apsuko galvas, su visokiomis baikomis besilandydamas pas jus Žem. Jeigu ko reiks, ims kalbėt ir api̇̀suka gálvą Slm. Blogos kningos ir netikę laikraščiai apsuka dažnam galvą Blv.
3. padaryti išpuikusį, nesugebantį realiai vertinti padėties: Paprastai pergalė apsuka galvą kai kuriems vadams rš.
4. paklaidinti: Nepažįstu nė tos vietos, nė nieko, kažin kas kaip buvo, ot gálvą apsùko, i viskas Als.
galvà apsisùko
1. Skrb, Als apkvaišo, sukvailėjo: Žmonės rugius veža, o jie – smiltis! ar galva apsisuko? LzP. A tau galvà buvo apsisùkusi ten eiti? Krtn. Per karą žmonių gálvos apsisùkę PnmA.
2. Km nesusiorientavo, sutriko: Taip giriant lapei, apsisuko varnos galva J.Jabl. Į vargą įpuolus ir galva apsisuko Žem. Tiek darbo, net galvà apsisùko Pkr. Kap noragas jo nusmuko, berno galvà apsisùko DrskD245.
kai̇̃p ant ži̇́edo apsisùkti Skp labai greitai praeiti: Tai greit laikas bėga – metai kai̇̃p ant ži̇́edo apsi̇̀sukė: čia buvo žiema, čia vėl vasara Slm.
ki̇̀ta apsùkus antra vertus, kitu požiūriu: Ki̇̀ta apsùkus, i anas kaltas Dglš.
krãmę apsùkti antrà pusè primušti: Apsuksu tau kramę antra puse, kad sugausu! Šts.
liežùvis (liežiùvis) visai̇̃p apsi̇̀suka labai įgiria, įpasakoja: Iš jos tai gausi, ko nepirkęs – jos liežiùvis visai̇̃p apsi̇̀suka Lb.
nėrà kur̃ apsisùkti Skrb;
ledvà apsi̇̀suki labai ankšta: Į trobą priėjo tiek žmonių, kad nėrà kur̃ apsisùkt Jnš. Seniau ka sueidavo po kelias šeimas, ka negalėdavo prasigrūst pirty – tirštai būdavo, ka nebùs kur̃ apsisùkt Mšk. Nė̃r kur̃ i apsi̇̀suka pirkioj – ažkrauta Klt. Yra tokia pašiūrikė, ledvà apsi̇̀suki – nėr kur vištų laikyti Skdv.
prõtą (rãzumą Sln) apsùkti padaryti kvailą: Ką Dievas nori bausti, tam pirma protą apsuka PPr96. Rãzumą àpsuka: užpulna ant žmogaus keli, piningus atema Stl.
smageni̇̀nė apsisùko pakvaišo, sukvailėjo: Žiūrėk, kad smageni̇̀nė neapsisùktų nu tų mokslų Pln.
sprándą apsùkti; N užmušti.
sū̃kį (sùkęs Klt, Sug) apsùkęs DŽ, Sv, Lnkv sakoma, kai žmogus, ką padaręs, truputį palaukęs vėl tą patį daro, kartoja: Sūkį apsukęs vis čia pat beesąs; visų jo pasivaikščiojimų galas savaime pasidarė Gondingoje Vaižg. Sùkęs apsùkęs, būdavo, ir par mum Sdk. Ana kur sùkus apsùkus vis kąsnelį kokį valgyt paduoda Ad. Sukę apsukę ir vis tą pačią (tą pačią kalbą kartoja) LTR(Ds).
širdi̇̀s apsisùko praėjo pyktis: Imčiau vadžią, riščiau pačią; apsisùko širdi̇̀s mano, jau aš ir pas pačią JD1337.
špygõm apsùkti apgauti: Anys mane tik api̇̀suka špygõm ir toliau savo varo Lb.
atsùkti, àtsuka, -o (àtsukė Š) tr. K; L
1. LL211, Rtr sukant atpalaiduoti, atidaryti: Atsùk atgal skląstelį nu durų J. Duris atsùkti NdŽ. Atsùkti sraigtą DŽ1. Atsukáu ir tą raktą LKT44(Lž). Atsuko volę, kibirą pakišo, alus šnypščia, švirkščia J.Paukš. Yra tokios bačkos, trikojai: kaltą atàsuki, viedrą pakiši, ir bėga gira Antr. Kraną atàsukiau šiltą Adm.
| refl. tr. Š, LL211: Girdu, atei̇̃ta kažin kas, įkišo raktą į duris atsisùkti Als. Muno vaikas dar mažas: pats negalia durių atsisùkti Vkš.
2. DŽ pasukus įjungti: Atsuk radiją, pasiklausysim Plng.
| refl. tr.: Ko tik neprisiklausai atsisùkęs radiją! Žr.
3. MŽ, N, P, I, Rtr, DŽ, NdŽ, Brs atgręžti: Grėtė įsižeidusi atsuko jam nugarą I.Simon. Aš aną kalbinu, ana mun nugarą àtsuka Vkš. Atsùk murzą šišion Gršl. Brinkt, subinę atsùko, į lovą – i papūsk į uodegą! Trk. Paveiza, ka ratai an stogo užvažiuoti, dišlius àtsuktas an Žagarės (apie kaimo jaunimo pokštus) Klk. Atàsukė arklius iš šalikelės ir nuvažiavo plentu Ds. Pakinkykit žirgelius ir atsùkit į vartus JV595. Atsuku akis – nebėra baidyklės Šts. Prariektą duonos kepalą neatsuk į duris, kad neišeitų (priet.) Šts. [Trobų] gyvenamasis galas visados buvo į rytus ar pietus atsuktas S.Dauk. Tada atgrįžo (atsuko) Ponas labai stiprą vakarinę [vėtrą] BB2Moz10,19. Nu to laiko visą savo galią atsuko ant lietuvių ir žemaičių S.Dauk.
| prk.: Vaikai tėvų antraip neatsùks (nepakeis) Šv. Atsùkus (antra vertus) dabar i geriau gyvent Slk.
^ Pabaigiau dainas i viską jau, į kitą pusę atsùko (pasenau) – jau lauk mirtis Šll.
atsukamai̇̃ adv.: Neatsukamai I.
| refl. J, Š, Rtr, Ad, Nm, Jrb, Plšk, Jdr, Vž, Als, Sd, Klk: Varnos pačioj viršūnėj ir prieš vėją atsisukusios. Oi, dar paspirgins! V.Bub. O tatušis nė sukte nebatsi̇̀suka, paleido iš tiesų rūkti į pušyną BM382(Lž). Tegu jį bala, ka tik sulauksiu Kalėdų – nė atsisùkt neatsisùksiu, ka eisiu į namus! Mšk. Atsisukáu i parejau numie kailiniais kvepančiais Gd. Tas vaikas ten draskos, kroka, o anie nė atsisùkę nepaveiza Tl. Rodos, eičiau ir neatsisùkčiau į tą pusę Stak. Atsi̇̀sukiau padabot, kas te eina Ck. Kai eina, tai vyža ugnį degina, o atsisuki – nieko nėr LTR(Lkm). Ka žvirbliai javų nelestų, reik sėjant taip daryti: atsisukti į šiaurę i mesti tris saujas grūdų, o po tam greit atsisukti i eiti pri savo darbo LTR(Vdk). Ka katė prausas, ta būs svečių iš tos pusės, į kurią atsisukusi prausas Plt. Paskui, atsisukę ant kits kito, mušose tarp savęs S.Stan. Atsisuko ant munęs užpakaliu, o ne veidu P. Kitais keliais atsisukęs laimingai grobį parvirdė S.Dauk. Tada bus lietus, kai vėjas atsisùks iš vakarų Jsv. Vėjas atsisuko nuo žiemvakarių J.Balč. Atsi̇̀sukė an čia vėjas, gryčia baisiausia šalta paliko Mžš. Vasarojaus neveža, kol neatsisùko šiaurės vėjas Žg. Atsisuko rytvėjelis ir nupūtė vainikelį D57.
| Atsisùkus saulei (po saulėgrąžos) diena pradeda ilgėt Ds. Jau turbūt tik kitas kampas žemės atsisùko – toks šaltis balandy! Jrb.
| prk.: Bepročiai, pamišėliai, jūs nežinote, kad tas pats šautuvas, kuriuo kitus šaudote, gali ir į jus atsisukti! J.Paukš. Skriauda pačiam grįžta atsisùkusi Šts. Nežinom, kokie laikai atsisùks Šts.
^ Na, eikita ant kur atsisùkę (nešdinkitės)! Skr. Arba, sakysim, šitaip [keikiamasi]: kad tu surūgtum, kulnai kad tau atsisuktų, pakinkliai susivytų J.Balt. Iš bado ir atsisukęs suėda LTR(Vdk). Suktas galas atsisuks Nj.
4. P nukreipti į šalį, nugręžti: Nebesuspėjo ratų pasturgalio atsùkt – i užvažiavo keleivinė Mžš. Dievas neatsuks nuo tavęs veido savo M.Valanč.
| prk.: Niekas tos nelaimės neatàsukė nuo manės Adm.
^ Ka tau kulnes į antrą pusę atsùktų! Krš.
| refl.: Prie darbo buvo netinkamas, o draugai nuo jo atsisukė LTR(Aln).
^ Atsisuko kaip šuva nuo dešros (nuo kumpio Mrc) KrvP(Rs).
5. atėjus labai trumpai pabūti: Pamišo ir poterai; atsisukusi išvažiavo namon Žem. Tas ponas paskui pasigedęs [pinigų], atsisukęs išvažiavęs ieškot Sln. Nuvažiavo ir parvažiavo atsisùkęs (nieko nepešęs) Trk. Atsisukęs aš ir vėl į Prūsus – pargrūdau knygų Ar.
ǁ ką padarius truputį palaukti, nusiteikus ar priverstam vėl tą patį daryti, su tuo pačiu susidurti: Moma ažpyksta [ant vaikų], atsi̇̀suka – i vė gerai Dglš. Neseniai sutvarkiau, o dabar atsisùkęs ir vėl tvarkyk Rs. Prausys, prausys žmogus, atsisùkęs – vėl murinas LKT69(Dr). Tik pasakei, o atsisùkęs klausk – nežino Jnš.
^ Giminė atsisukus vėl bus giminė KrvP(Jnš).
6. refl. Vv einant, vykstant pakrypti į kurią pusę, pasukti kuria linkme: In Kartėnus ir atsisùkit šituo keliu Ldk. Jis kaip važiavo tiesiai, tai elektros stulpan ir pylė – nebespėjo atsisùkt Krs.
7. refl. R, MŽ, RtŽ, Vn, Up, Erž, Srv, Lš, Antš atvykti, užeiti, atsirasti, atsidanginti: Iš kurgi tu vėl atsisukai? MŽ219, N. Jis nuolat čia maišės, aitvaru čia atsisukdamas Vaižg. Ar iš tolie atsisùkęs esi? Krš. Uršele, kumet pas mumis beatsisùksi paviešėti? Plt. Veselios tai gal atsisùks ir jie Slm. Pas mus tai ji tankiai atsi̇̀suka, ta Daratėlė Grš. Iš kurios balos atsisùko toks katinas – visus vištelius išpjovė Lkv. O galas žino, iš kur jis čia atsisùko Alk. Žiùrėk, katė prausias – jau kas atsisùks Kvr.
| prk.: Kad kokia daina atsisùktų į galvą, t. y. atsiminčiau, padainuočiau J.
8. Vkš, Brs, KlvrŽ, Lkv pavaryti atgal, sugrąžinti (einantį): Juri, atsùk avis? Prk. Arkliukas mano àtsuka kaimynų karvę i varo atgal Pgg. Leisk (bėk), vaikelis, atsùk žalausę: antai eita į rugius Plt. Trijų metų piemenikė, ale karvę àtsuka Užv.
9. atvynioti: Duok, aš atsuksiù [saldainį] Azr.
| refl. tr., intr.: Jis atsi̇̀sukė tas apyvaras, ir nubyrėjo žiedas Upn. Diržai išsitempia, susisuka ir atgal atsisuka rš.
10. atpalaiduoti suvytą, sudvilinkuotą: Atàsukiau siūlus ir vėl susukiau, ir labai gerai išejo Ktk.
ǁ išpinti: Ir atsukste žaliosias kaseles, ir nukelste rūtų vainikelį RD59.
11. atpalaiduoti susivijusį, susiraizgiusį: Ale apsisukus karvė į vieną pusę kokią dešimt sykių – tei[p] pailsau, kol atsukaũ Jrb. Atsuko vadeles ir griebė už plūgelio A.Vien.
12. ištiesinti: Dabar te nei mūrelio nebėr, kelias atàsuktas Slm.
13. sukant iškreipti: Ažu sparno neimk – atsuksi̇̀ sparną [vištai] Klt. Kas jam àtsukė tą sparniuką: a gyvulėlis barkštelėjo kiek, a kas? LKT251(Šd). Rankas atàsukė (sukraipė) nuo darbo Užp.
^ Kad ranką atsùkt radusiam pinigus [ir negrąžinusiam]! (toks piktas linkėjimas) Rod.
14. refl. tr. Lš sukant atsiskirti, nutraukti: Kampą duonos atsi̇̀sukė ir valgo Vrnv. Aš va lyno atsi̇̀sukiau galvą Lp.
15. atitaisyti išsuktą, sužalotą: Kojas kreivas [daktarai] àtsuka, rankas Nmk.
16. sustabdyti (galvos svaigimą): Jau! Daktaras atsùks gaivą, jeigu ji sukas! Jrb. Tą galvą neatsùks nė tie akiniai Skdv.
17. šnek. parūpinti, pristatyti: Atsuk rugių pūrą ir gausi prekių Šts. Paskolinsu sviesto, bet gausi mun tiek pat atsùkti, pieno pasigavusi Šts.
◊ añtra atsùkus antra vertus, kitu požiūriu: Antra atsukus, argi svetimtaučiai gal teip atjausti mūsų bėdas ir vargus kaip mes patys? VŽ1904,1. Añtra atsùkus, ko iš jo norėt – senas Kair.
gálvą atsùkti nužudyti: Tu ką padarysi – tau gálvą atsùks Dv.
gálvą atsùkti į ùžpakalį sukvailinti: Gálvą atsùko į ùžpakalį tas plepis Pvn.
kãklą atsùkti nužudyti: Kad tep darbuit, kap ėda, tai vienas velniui kaklą atsùkt Rod.
kanópkas atsùkti į duri̇̀s Šd menk. mirti.
kójas (kulni̇̀s Šll, lẽtenas Pp, Ggr) atsúkti į duri̇̀s (ant dùrų Šlv, ant dùrių Rdn) KlbXXVII(1)42, Gž, Pgr mirti: Jei kójų an dùrų neatsùksiu, tai susitiksim Jd. Pailsinsi kaulus, kójas an dùrių atsùkusi Krš. Tai atsùko vargšelis kójas į duris Mrj.
kójas atsùkti mirti: Jeigu ne vaistai, tai seniai būčiau atsùkus kójas Plv.
krãmę atsùkti užmušti: Kramę atsuksu, ka neklausysi! Šts.
kulnų̃ neàtsuka tingi prieiti: Ji visada palieka atdaras duris, neàtsuka kulnų̃ Skr.
nùgarą atsùkti nekreipti dėmesio, nepaisyti, paniekinti: O kaip dabar su jumis kalbėti, jei jūs darbo žmonėms nugarą atsukat? A.Gric. Na, bet ir tu neatsuk nugaros. Numesk mano labui kokį gražiau suraitytą žodelį K.Saj.
padùs atsùkti į duri̇̀s KlbXXVII(1)42 mirti.
smãgenys atsi̇̀suka Kpč pasidaro aišku.
sprándą atsisùkti žūti: Kad tu vely sprándą atsisùkus, ką tu pisorka tapai! Švnč.
sùbinę atsùkti vlg.
1. susirgti: Plėšeis – sùbinę ir atsukai̇̃ KzR.
2. nusigręžti, nebebendrauti: Toks draugas i sùbinę greit atsùks: tie gėrėjai visumet taip daro Krš.
susùks ir atsùks Dkk apie labai plepų.
šiáurę atsùkti nusigręžti, nekreipiant dėmesio: Kai užsiminiau apie skolą, tai šiáurę atsùko, nė klausyt nenori Brt.
úodegą atsùkti į duri̇̀s Vkš menk. mirti.
ùžpakalį atsùkti
1. nutraukti bendravimą, parodyti nedėkingumą: Kišė kišė, davė davė viską, o dabar tas ùžpakalį àtsukė Mžš. Juk tai savas žmogus. Tai ne Erna, kuri man užpakalį atsuko I.Simon. Atsùko ùžpakalį [buvusi gera kaimynė], ir ko? Krš.
2. pabėgti: Keistutas velijos to[je] vieto[je] mirti, nekaip užpakalį kryžeiviams atsukti S.Dauk.
įsùkti, į̇̃suka, -o (į̇̃sukė)
1. tr. R, MŽ, N, K, M, Amb, L, Š, Rtr, Lk sukant įtvirtinti: Varžtelį įsùkti DŽ1. Į̃sukamas dugnas NdŽ. Įsùk gvintas į sričę ratelio J. Į pryšnagį įsukáu gripą Lkv. Kiauliui iñsuka brūzguolį Ds. Seniau drotis įsùks į nosę [kiaulėms] Lc. Įsuk šerį į pikdrotę Plik. Lempeliūtė insuktà kai akytė Klt.
| refl. K, Rtr, BŽ44.
2. tr. Šts, Vkš, Rmš sukantis įtraukti: Reikia žiūrėti, kad [linaminės] velenai nesisuktų dyki, o dar saugotis, kad pirštų neįsuktų kartu su linais J.Balt. Susikamšyk skvernus, kad neįsuktų̃ ratan Š. Pačiam koją, iškeltą iš ratų lauka, ratas įsuko Sln. Vėjas šiaudus stulpais įsukė verpetuosna rš. Arkliai pasibaidė, vadelė kaži kai įsùko pri drangos pirštą ir nuspaudė Gdž.
^ Kai rate insukti̇̀ pardien eina eina [vaikai] Klt. Tas vaikas kap ratan iñsuktas rėkia Ign.
| refl.: Įsisuko botkotis į ratą N.
ǁ įtraukti suktis (ppr. į šokančiųjų ratą): Aiškiai laukė ji, kad pakvies Stanislovas [šokti], viesulu įsuks į ratą J.Balt.
| prk.: Aš įsukčiau (įvelčiau, įpainiočiau) į kokią istoriją patį žymųjį apylinkės žmogų, sakysime, daktarą Gintautą, ir patupdyčiau į kalėjimą Vaižg.
| refl.: Abu įsisuko į šokančiųjų tarpą rš.
3. tr. sukant nuleisti žemyn, įtraukti: Įsuko lempos knatą rš. Įsukta (prigesinta) lempa rš.
4. tr. Vkš sukant ratu, suteikti inerciją: Gerai įsùkęs mėtyklę, paleido akmenį DŽ1. Įsùkęs akmenį, kad paleido į langą! Klvr. Tik gerai įsùk ranką, kad toliau numestum Jnšk. Tu gerai n'įsukai̇̃ to ratuko Jrb. Biesas melninčią įsùko Slnt.
^ Vincuk, Vincuk, insùk ir paleisk (atsikratyk) Mrj.
| refl.: Smarkiai įsisukęs ratas vėl palėtėdavo rš.
ǁ refl. Š įsismaginti suktis: Įsisùkti [šokant] gerai nė[ra] kur: bilst į spintą, bilst į sieną Vkš.
5. tr. padaryti reikiamą apsukimą (pjaunant dalgiu): Kas moka pjaudamas įsùkti dalgį, to dalgis tura atlėkti į užpakalį Krš. Pjauna rugius kamariuotai: pjovė[ja]s neįsuka kirčio Šts.
6. tr. Bsg maišant iberti, įblęsti: Viralan reikia įsukt miltų Antš.
7. tr. SD388, Sut, NdŽ, Krkn, Trgn, Str, Dbč, Rod, Dv, Lz įvynioti, įsupti: Vyrai užgulė stalą, traukė iš kišenių į laikraščius įsuktą duoną, lašinius V.Bub. Iñsukta abrūsan bakanas [duonos] Klt. Kiaušinius insùk gerai in pakulas, kad vežant nesusidaužytų Al. Iñsuka duonos ir cukro autelin ir duoda vaikui [čiulpti] Pls. Duo[k], aš tave kalniuosan insuksiù, bus šilčiau Tvr. Juosta iñsuka, kad anė susjudint tas vaikas Btrm. Jei neinsuksiù kojų [šiltai], tai negulėsiu Rud.
| In miltus iñsukta kopūstų Dg.
| refl. tr., intr. SD190, NdŽ: Prie pabūklų anies stovėjo tęnai galvas insisùkę tokiom skarom Ml. Durnius antsi̇̀sukė gelumbėsen i ejo keliu (ps.) LKT347(Švnč).
8. tr. sukant, vejant (lizdą) įpinti: Nukirptus plaukus reikia sudeginti, kad paukščiai į kinį neįsùktų: jeigu įsùks – galva skaudės (priet.) Vkš.
9. tr. smarkiai suvyti, padaryti sukrų: Metmenim siūlas turi būt iñsuktas Ut.
10. intr. pasukus į kurią pusę, įeiti, įvažiuoti: Kai procesija įsuko į Lukiškių aikštę, minios žmonių grūdosi jos pakraščiuose V.Myk-Put. Nusileidęs nuo kalno, įsukau į vieškelį J.Marcin. Įsùkt bus tau tę bjauru pas jų Jrb.
| refl.: Joškis kromu vežinas įsisuko į kiemelį Žem.
ǁ padaryti posūkį, vingį (apie kelią): Kelelis įsuko į mišką, vingiuodamas tarp ištekinių pušų V.Bub.
| refl.: Palauk prie kelelio, kur įsi̇̀suka į mišką Ėr.
11. intr. užeiti einant, vykstant pro šalį: Aš, pro šalį važiuodamas, įsuksiu sužinoti LzP. Aš turu įsùkti py anų, aš turu reikalą Prk.
12. tr. Gdr judantį nukreipti į kurią pusę: Negaliu mašinos įsùkt į šitą kelelį Mrj. Vadelės suspynė po ratais ir įsukė arklį šventoriun LTR(Kp). Tvanas įsuko arklį į upę Šts.
13. tr., intr. prk. priderinti, įtaikyti: Aš nemoku natą įsukti, o balsą turu gerą Šts. Aš neįsuku natas tai giesmei Dr. Nedainuok, nes tu neįtaisysi, neįsuksi prie žmonių balso (šuo sako vilkui) S.Dauk.
14. tr. pakreipti, atgręžti: Dar dreba jo (vaiko) kojytės, jos taip plačiai išskėstos, pėdytės į vidų įsuktos, – bet jis stovi! I.Simon.
15. padėti gauti darbą, įtaisyti į kokią vietą: Sūnų gimnazijon iñsukiau Nč. Ją įsùko į statybos kantorą dirbt Jrb. Ko atejai? Kas čia tave įsuko? Šts.
| refl. Vdšk: Insi̇̀sukė geran darban, kad netingės dirbt Klt. Įsisukaũ į gerą vietą Žvr. Norėčiau kur nors įsisùkt į tarnybą Skr. Anas nori kur gerai užkuriom insisùkt Ds.
16. įpiršti, įsiūlyti, įbrukti: Jie labai norėjo jam įsùkt tą mergučę Šmk. Buvo biedna, ale añsukė bagotam Švnč. Čigonas tą šlubį vis dėlto tau įsùko Alk. Įsùko vokyčiams raišą arklį Šts. Štai kad ir brolis – bėdą iñsukė, ir gatava Sdk.
17. įsibrauti, įsimaišyti, įlįsti kur: Kai aš ten įsisukaũ, tai visi bernai išbėgiojo namo Žvr. Tik neklausykit: kai įsisùksiu su diržu, tuoj nusiraminsit! Jnš. Kai įsisùksiu duoti, tai akys ne akys! Ll. Bėkit, ba kad įsisùksiu su šluota, tai žinosit! Mrj. Įsi̇̀sukė an gryčią ir tuoj pakėlė rietenas Ėr. Ir įbėgau, įsisukaũ į seselių pulką JV560. Dešimtasis įsisùko į mergelių būrį D79. Aš intsisùksiu in arklius, tai aš išvaikysiu LB257. Vilks, tarp avių įsisùkęs, plėšė, draskė, ėdė Jrk39. Aš vilką rėkiu, ė anas kap insi̇̀sukė avelėsen! Tvr. Ale vienos vištos trūksta, musė (turbūt) lapė įsisùko Vdk. Katei įsisukus, pelės nešmižinėja TŽV621. Kurmis įsi̇̀suka į daržą, ežes išrausa Kl. Įsisùko į dobilus ir nurovė visą kraštą Jrb.
| Viesulas kai terp trobų įsi̇̀suka, tai net sienos braška Jnšk. Kur audra įsisuko, laukai tapė visiškai išplėšyti prš. Ta (audra), įsisukusi į Kėblių sodą, akies mirksnė[je] sulaužė, sutraškino ir išardė visą butą Jono M.Valanč.
| prk.: Į jo širdį įsisuko baimė rš. Į mūs kaimą giltinė įsisùko VšR.
^ Pilna kūtė žalų karvių, viena juoda įsisuko – visas išgainiojo (žarijos ir žarsteklis) Škn.
ǁ NdŽ, DŽ1, Mrj, Žvr, Šlv, Stk, Rmš prk. paplisti, įsigalėti (apie ligą): Kaip dabar ligos įsisuko į žmones N. Tik man nuo to darbo įsisuko liga V.Kudir. Pas mus kap insi̇̀sukė kokia liga, tai vičvisi negali Vrnv. Del valgymo nepamirsi, ale va kokia liga insi̇̀suka Pun. Įsisùko blusinės į vaikus Šts. Tą vasarą į jų kiemą karštinės įsisukusios LMD(Sln). Į arklius įsisùko pažandės – ėmė sirgt Vl. Kaži koki liga jau yra įsisùkusi toms kiaulėms Trk.
18. refl. įkibti: Ko lakstai po kiemą? Kai insisùks Margis blauzdon! Ant.
19. tr. apgauti: Norėjo mane įsukti, bet aš nepasidaviau Ms.
20. tr. įskųsti: Gumbas per visą dieną vis galvojo, kaip čia tą Narį įsukus ponui Žem.
21. tr. apsvaiginti: Degtinė insùkdavo galvą geriau negu vynelis Srj.
ǁ refl. įsismarkauti svaigti, suktis: Man galva insi̇̀sukė Dbč.
◊ gálvą įsùkti priversti mokytis: Jei galvõs pati nesuks – neinsuksi̇̀! Klt.
grū̃šių įsùkti skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Su nykščiu aš anam į galvą įsukáu grū̃šių Lkv.
į aũsį įsùkti nuolat primenant įtikinti, įkalbėti: Tėvų buvo į̇̃sukta į aũsį, kad gražiai su seneliais apsieičiau Šk.
į gálvą įsisùkti
1. kilti staiga kokiai netikėtai minčiai: Kas jam in gálvą insisùko, kad staiga vedė Mrj. Kažin kas jam įsisùko į gálvą – terkš, ir pardavė tėviškę Alk. Insisùko į gálvą tą pušį nupjaut Prn.
2. prisiminti: Insi̇̀suka galvõn visokių tų dainų Srj.
į tãbalą įsùkti primušti: Įsùksu aš tave į tãbalą Ggr.
vélnias įsi̇̀suka Vdšk apie neapgalvotą pasielgimą: Jam įsisùko vélnias, ir pametė žmoną Skr.
vélnias įsùko úodegą pairo geri santykiai, sutriko dermė: Buvo pora sutikusi, ale ka vélnias úodegą isùko Grd.
išsùkti, i̇̀šsuka, -o (i̇̀šsukė)
1. tr. K, M, Š, LL289, Rtr, NdŽ sukant išimti, ištraukti, pašalinti ką įtvirtintą, įsuktą: Išsùkti (sraigtą) BŽ77. Išsùksiu su grąžtu vinį, ir parskils medis J. Dominykas nieko neatsakė, pypkę iš dantų ištraukė, išsuko kandiklį ir syvus išpylė LzP.
ǁ Aln sukant iškelti, ištraukti į viršų: Išsùk kelis viedrus vandens Pžrl. [V]andenio išsùkt aš turėjau, visas darbas: i̇̀šsukiau – galiu gulėtie Adm. Kalvis tuo tarpu drebančiu pirštu iššluostė stiklą, išsuko dagtį ir užžibino lempą A.Vencl. Par daug lempą (jos dagtį) išsukai̇̃ – rūksta Vkš.
ǁ Žg sukant išplėšti, išrauti: Po trijų dienų atkasę [jautį] išsukė ragą BsPII159(Šd). Išsukus danties nervą, skausmai nurimsta rš. Jurgilus baigia išsùkt vėjas Ktk.
| refl. tr.: Čiuprynas išsi̇̀sukė (už plaukų pasitampė pešdamiesi) ir eina pirkion Dglš.
2. tr. sukamu judesiu išimti, pašalinti (vidinę dalį): Atskaitom mes su Stepuku devintą pušaitės metūgį, išsukam jos šerdį ir darom birbynę J.Balt. Alksnio išsùks tą šerdelę i padarys tokį kiaurą pagaliuką Lž.
3. tr. Zp, Asv padaryti (ppr. švilpynę) iš atkepusio luobo, ištraukiant iš šakelės medieną: [Birbynė] dažniausiai išsukama iš aliksnio LTII107(Sab). Jis jai buvo birbynę iš liepos žievės išsùkęs Skrb. Eik atnešk gluosnio, tai išsuksiù švirkšlį Lp. Išsuk švilpį – daba medžių žievė yra atkepusi KlvrŽ. Kolei pavasarį neužgriaudžia, negalima dūdelės išsukt LTR(Ppl).
| Seniau pypkes iš alksnio išsùkdavo Krž.
^ Ne tep lengva nupjaut šaką, kap dūdą išsukt Grv.
| refl. tr. DŽ, Vdn, Rod, Eiš: Išsi̇̀sukiau alksnio dūdelę Grž.
4. tr. Sut, BŽ77,81 nutvėrus ištraukti, atimti, išveržti: Brūkšt išsuko jam iš glėbio virtuvą ir nešasi Žem. Tėvas ma[n] iš rankų išsùko knygas Jrb. Reikėj[o] išsukt šautuvas iš rankų Lp. Dovydas jam piningus iš mašnos išsukęs LC1888,14.
5. tr. kokiu įrankiu maišant išjudinti iš vietos, išvaikyti: Kiemo kryžiuje pradėjo žvirblaičiai čirkščioti; šis tujaus su kartale išsuko ir tarė: palaukiat, jūs daugesni nebčirkščioste, nebeleste kanapių M.Valanč.
6. tr. sukant kuo išvalyti, iššluostyti: Suvilgęs nosinę, perbrauksi veidą ir išsuksi kepurės vidinį ratlankį rš. Jis ma[n] išplovė ausį, išsùko su vata, i gerai Jrb. Skepečiūte šlapia i̇̀šsuku, i̇̀šsuku sūdelius, i švarūs Klt.
7. tr. sukant nužiesti: Sukėjas žino, kokio molio gabalo reik bliūduo arba puoduo išsùkti Vkš.
| refl.: Ne visuomet ąsotis išsisuka be plyšio rš.
ǁ sukiojant, vartant iškepti: Gaidžiui galvą nusukčia ir an iešmo išsùkčia Vlkv.
8. tr. gręžiojantis, sukantis išrausti: Dirvoj traktorių i̇̀šsuktos tokios gūžtos Snt. Šita bukta vandenio išsuktà Rmš.
| refl. tr.: Urvinės [kregždės] olas išsi̇̀suka kur Skr.
ǁ sukiojantis išvartyti, ištrinti: Arkliai rugius išsùko, išmalė Plv. Vėjas rugius baisiai išsùko Lš.
ǁ refl. išsidilinti, atsirasti nuo sukiojimosi: Rate išsisuk[ė] jau per didelė skylė Grv.
9. tr. išvažinėti (ratų tepalą): Išsuktu tekinių šmyru (išvažomis) suskius gydo Šts.
10. tr. Brs, Trš, Skdt padaryti reikiamą kirčio apsukimą (pjaunant dalgiu): Tokia tanki žolė, kad dalgės negalima išsùkt Sdk. Vieną kirtį juo išsuka, kitą – ne, ir y[ra] kamaruotai išpjauta Šts.
ǁ Rz nupjauti dalgiu: Reikėjo suvežti rugiai, Žydbaloj išsukti panuovolį A.Vien. Tėvas iš viso be sveikatos: i̇̀šsukė vieną pradalgį ir užduso Ktk. Dobilas buvo tep išgulęs, kad vos jį i̇̀šsukiau Knv. Pievų sužėlimas – kap delgiu išsùkt?! Rod.
11. tr. sukant susmulkinti, sumalti: Suksi [girnas], suksi, kol sėtuvikę išsùksi End. Išpjausčiau visas riebumas, kūdą [mėsą] i̇̀šsukiau par mašinką Klt.
ǁ iškulti: Tą krūvelę i̇̀šsukė, tada jau kitą suka [rankine kuliamąja] Dsn.
ǁ suverpti: Išsùk tu rateliu, išmink [viso audeklo siūlus]! Dbč.
ǁ sukant išvalyti, išmalti: Jau i̇̀šsuktos girnos – do malam Klt.
ǁ Pbs sukant išskirti, išmašinuoti (pieną): Vakare, prieš gulant, verda šeimininkė žirnienę trintinę, pabalina išsuktu pienu! J.Balt. Tu, vaikas, paimk ir išsùk pieną Slnt.
| refl. tr.: Reik da pieną išsùkties End.
ǁ išspausti: Iš dviej šitų namelių i̇̀šsukėm daugiau kap keturiasdešim kilų medaus Rod. Mano darbas buvo jau išsuktus, tuščius korius nešti tėčiui A.Vencl.
| refl. tr.: Oras gražus, išsisùksiu medų savo Dj.
ǁ išdirbti (odą, kailį): Buvau vieną karvės skūrą išsùkęs Sml.
^ Papulsi tu mano rankosan, aš tave išsuksiu kai sirmėtį! Tvr.
| refl.:
^ Kol žmogus neišsisuks kap skūra, tol nemokės gyvent Arm.
12. tr. maišant, sukant ištrinti: Trynius reik išsùkti su sukru ir tik tumet dėti į medauninką Vkš. Kiaušinius sumušt, išsùkt gerai Sk. Išsuktas padažas pasūdomas, įberiama raudonųjų pipirų rš.
| refl. tr.: Turu juodųjų serbentų išsisùkusi Krš.
ǁ maišant, plakant pagaminti: Kaip seniau gerą karvę turėjom, i̇̀šsukei [sviestą], savaitė – i vėl suk Ssk. Par Kūčias aguonų pieno išsùkdavo Sk. Gal da pusryčiam kokios košės išsuksiu Skrb.
13. tr. susukant, suvejant padaryti: Tokia rykštė buvo iš beržo išsuktà Str. Kliūbus paema, i̇̀šsuka, i̇̀šsuka i užvynio[ja] ant mieto Varn. Kad nuvažiuosma į pievą, ta (tai) karklyną nusipjausma ir išsùksma tus atsaičius Vvr.
14. tr. ką susuktą, suvyniotą išvynioti, išleisti: Iki jis kapą [kūlelių] išdengė, aš pusantros išsukaũ Alv.
| refl. tr.: Kitąroz [šuo] ir iš popieriuko išsi̇̀suka pats [saldainį] Str.
ǁ išskleisti: Paskui, nerasdamas ką pulti, [kalakutas] išsuko uodegą ratu ir iškilmingai nužingsniavo toliau į kiemą I.Simon.
15. tr. SD323, N išvyti (iš ritės): Mama išsùks vilnas iš ratelio, tada pradėsiu megzt Rm.
| refl.: Išsisukusi (išsileidusi) špūlė N.
ǁ išskirti suvytą, sudvilinkuotą siūlą ar išlyginti garankštį: Jei besivydama laumė nutveria berno kelnes ar sermėgą, suplėšo į gijas arba išardo po vieną siūlelį ir net juos išsuka rš.
| refl.: Kamūlį vydamas, kietai subrauk siūlus, kad spaliai išbirtų ir gurgždūlės išsisuktų Šts.
16. tr. šokant apsukti ratu, aplink: Par ranką i̇̀šsuki panelę Sk.
ǁ pašokdinti: Vedu panas išsùkova po šokį Dr.
17. intr. LL323, BŽ55, DŽ, NdŽ, Jon einant, važiuojant pasukti į šalį: Ar ne geriau būtų mums kur nors išsukus iš kelio ir pernakvojus? A.Vien. Tiktai, žiūrėk, niekur iš takučio neišsùk: kad išsùksi – motinos neberasi (ps.) Klvr. Nei paklydova, nei iš kelio išsukėva, bet važiavova stačiai pas Svirplį Blv. Traukiniams einant išsukamai̇̃siais keliais, reikalingas ypatingas atsargumas VĮ.
| refl. Lp: Svetimi žmonės dar už varsto antro, ligi tik išsisukdami iš vieškelio, jau klausias kelio Vaižg. Pametė kelią ir įvažiavo ing tankų karklyną teip, kad niekur negalėjo išsisùkti BM263(Šl). Gaudėm kumelę, bet iš kelio išsisùko, pabėgo į plentą Jdr.
| Kai saulė išsisuka iš pietų, banda sustoja antrą sykį M.Katk.
ǁ praleidžiant pasitraukti į šalį: Jis nori išsukti vestuvininkams iš kelio I.Simon.
| refl.: Paliepė … skambalą pririšti, kad … visi žinotų, kad „činauninkas“ važiuoja ir kad visi jam iš kelio išsisuktų TS1897,11. Išsi̇̀sukė žmogus iš kelio ir laukia, ligi praeis autobusas Ds.
ǁ padaryti posūkį, vingį: Nuo to storulio ąžuolo išsuka takas dešinėn rš.
| refl.: Po kairei išsi̇̀suka keliukas Ukm. Ežeras išsi̇̀suka ir ties mumim Dg.
18. išvykti, išsidanginti: Gerai, kad jis išsi̇̀sukė iš namų – bus ramiau Ėr. Nebesulaukiam Viktoro: išsi̇̀sukė nuo ryto ir negrįžo Slm. Tu suksies ir išsisùksi, o man reiks likt Pv. Tie varlės viščiokai vėl an kelio išsi̇̀sukė Antš.
19. tr. padaryti kreivą, iškreivinti, iškraipyti: [Reumatas] kriūtinėj kaulus guzais i̇̀šsukė Klt. Ramatas i̇̀šsukė, išvarė kaulus Vrn. Mano pirštai jau išsukti̇̀ Aln. Jos rankos i̇̀šsuktos, tai skauda, kai blogas oras Mrc. Statant naują namą nereikia dėt perkūno muštų ir vėjo išsuktų medžių, ba perkūnas muša LTR(Auk). Akys i̇̀šsuktos, išmaliavotos, in žmogų nepadabna Klt. Jų dirvos nėra tiesios, ali aneję pono dvaran ir i̇̀šsuktos kap gyvatės (labai vingiuotos) LKKXIII124(Grv).
| refl.: Kamašeliai išsisùkę, išsikraipę Klt.
20. tr. prk. pakeisti, iškreipti: O aplink Rietavą (į vakarus) lala išsukta kalba JJ.
ǁ pakreipti norima linkme (kalbą): Jis visada kalbą išsùks pagal savo (savo naudai) Dkš. Dabar jau kitep i̇̀šsuka (aiškina) Dg.
ǁ sugalvoti atsakymą, išspręsti (užduotą klausimą): Aš kito klausimo negaliu išsùkt Krč.
21. tr. išnirti: Kur leki! Išsùksi koją Klvr.
ǁ VoK133(Mrj), L, Rtr, Trš, Mšk, LTR(Rk), Imb sukant išstumti iš sąnario, išnarinti: Pagavo už rankos, patraukė ir išsùko ranką Vkš. Išsuktà ranka, negalėjo nieko daryt JnšM. Ìšsukė pirštą Dglš. Visai koja išsuktà paršui Rz. Kai kalaitė neklausė, pamotė išsuko jai koją LTR(Šil).
| refl. tr. Rtr, NdŽ, LKT256(Slč), Trk: Ko tik kojos neišsisukiau, kap kadokas kryptelėjo Lš. Jie kasdien pliekias: tai ranką išsi̇̀sukė, tai ančiakį išsidaužė Slm. Išsisukė uodelis savo miklius sparnelius LLDI380(Mrk).
ǁ išlaužti: Du dantis išsukė, šonakaulį išlaužė LLDI386(Ck).
| refl. tr.: Gali dantis išsisùkt, tokius riešutis bekąsdamas Trgn.
22. tr. impers. išstumti iš vietos (skaudamą akį): Strošnai sukė tiesiąją akį ir išsukė – nieko nebematau Vrn.
^ Kad jam akis išsùkt, kad žverblėt anas an sniego kai ragana! Prng. Kad man akis išsùkt, kad tas arklys blogas! Dg.
23. tr. impers. įtrinti (guzą): Maliau maliau – guzus an rankų i̇̀šsukė Pls. Čionau i̇̀šsukta guzas Ml.
24. tr. impers. kurį laiką skaudėti, gelti: Ìšsukė man parnakt dantį Ds.
25. refl. Kdn išsilenkti, ištrūkti, pasprukti: Jis išsi̇̀suka (išspriūsta) kaip koks ungurys KI1. Nejaugi meška nuo jo raginėlės gyva išsisùksiant? BM68(Žb). Savo pažadėtąją norėjo pabučiuot, ale ta išsisuko ir pabėgo BsMtII101(Nm). Mes patys būtum tavę ieškoję, ir tada iš mūsų rankų būtum neišsisukęs LTR(Slk).
26. tr. LTR(Al), Up, Dr padėti išvengti ko, išgelbėti iš keblios padėties: Užmokėsiu advokatuo nesigailėdamas – išsùks muni! Vkš. Gentys išsùko – būtų varžytynės buvusios Krš. Vaiką sukau ir išsukáu nu kantono Šts. Iš Erodo nagų tėvai jį išsukė Gmž.
ǁ intr. išsigelbėti, išsiteisinti: Pakliuvau vokyčiams. Pakol iš ten beišsukáu! Kal.
| refl. M, J, NdŽ, Kbr, Žvr, Jrb, Prn, Srv, Mšk, Pn, Ėr, Ds, Jdr, Všv: Buvo pakliuvęs, bet išsi̇̀sukė Š. Neišsisùksi, krupi, vesu pri daktaro! Krš. Ot, delto šiap tep ir išsi̇̀sukiau iš bėdos Rod. Vis tep išsisuki kap žalmargis su uodega Gs. Tarnaitė tik ir džiaugiasi iš darbo išsisukusi Pt. Gal išsisuksi̇̀ (išgysi) be ligoninės Krs. Vyrai moka išsisùkti nu numų darbų Krš. Išsisukáu nevažiavęs: prastas y[ra] nakties važiavimas, gal paklysti Šts. Senas esi, be karšybos neišsisùksi Krš. Jaunas žmogus gali, senas turi mirti, todėl ir Elzbieta neišsisuko nemirusi M.Valanč. Išsisùkt išsi̇̀sukiau, ale uodegos nėr (ps.) Dv. Ir tu misliji, kad išsisuksi, išsimaluosi su savo tokiu nežinojimu? P.
^ Kur vargas žmogų traukia, nuo jo neišsisuksi LTsV206(Vrn). Nuo nelaimės neišsisùksi Prn. Nelaimėse ne verk, bet veizėk, kaip išsisukti VP32. Nuo blogų liežuvių neišsisuksi, o geri žmonės užjaus LTR(Srd).
27. refl. išsiversti: Netarnavusi aš negalėjau niekaip išsisùkti – tėvai labai biednai gyveno Nv.
28. tr. Š, NdŽ apgaule, suktybe išgauti, išvilioti: Kam turtą išgauti, išsùkti KII251. Jei kada pasiseka koks palivarkiukas iš jų rankų išsukti, tai negut per apgaulę, kitų vardu Vaižg. Tai padūkus: i̇̀šsuka iš tos bobutės pinigus, i gana Stak. Žiūrėk, ir išsùks iš to durniaus armoniką Skr. Kad tu būtum galvą trūkęs, o ne dukrą man išsukęs LTR(Ps).
| Kol iš jo tą pasižadėjimą išsùkom, tai praejo daug laiko Up.
◊ gálvą išsùkti Lkm, Ob, End privarginti, prikvaršinti: Galvà išsuktà jai – devyni vaikai Vn. Ìšsuka gálvą vaikai, nepameni, nei kur ką pasidedi Skdt. Nuo to skaitymo ir gálvą i̇̀šsuka Mlt. Jau mano senos galvà išsuktà, iškrutėta Tvr.
gluzdùs išsùkti atimti protą: Kad tau velnias gluzdùs išsuktų̃! Nč.
iš galvõs (iš gluzdų̃, iš prõto) išsùkti (išsisùkti)
1. pasimiršti: Buvau Balatnoj ir nieko nepirkau – visa i̇̀šsukė iš galvõs Arm. Buvau medžiuj ir i̇̀šsukė iš gluzdų̃ parnešt šluotą pečiun Vrnv. Man ką tu sakei, tai visai iš proto išsisukė Lš.
2. atimti orientaciją; sukvailinti: Jį bėdos iš galvõs i̇̀šsuk[ė] Ml.
káilį (kauniẽrių, kiaušùs) išsùkti išsigelbėti, išvengti: Raitės, raitės ir išsùko káilį – nepakliuvo Jnš. Nuo vokiečių kauniẽrių i̇̀šsukė Dbk. Suko, suko i išsùko savo kiaušùs Gs.
liežùvį išsùkti šmaikščiai pakalbėti: Aš negaliu tep gadnai išsùkt liežùvio kap anas Lz.
paskuti̇̀nis šriū̃bas išsisùko visai sukvailiojo: Eik eik, paskuti̇̀nis šriū̃bas išsisùko anai Ms.
sprándą išsisùkti žūti: Iškrito uodas iš ąžuolėlio, išsisuko sprandelį LTR(Vb).
úodegą išsùkti išsigelbėti, išvengti: Tai išsukai̇̃ úodegą nuo darbo? Klvr.
nusùkti, nùsuka, -o (nùsukė)
1. tr. N, K, DŽ, Brs, Dgč, Aps sukant, kreipiant nulaužti, nutraukti: Sukinėjo durų rankeną ir nùsukė NdŽ. Jis nusùko raktą J. Nùsukiau raktelius, jis šmaukš ir padarė naujus Rm. Vieną naktį atėjo vagis, nusuko spyną, kur buvo staininiai arkliai, pasimovė ir jau vesis BsPIII9(Nm). Tiek to, nepjauk tų karkliokų, ba da dalgę nusuksi Ktk. Pirmą brūkį kai braukiau, grėblio galvą nusukau KlvD22. Jau nùsukta grėblio du dančiai Dglš. Vė[ja]s nusuko obelę Šts. Tokią šaką nùsukė vėtra Kp. Audra sukte nusùko eglės viršūnę NdŽ. Rytmetį tujau nusùksu [alijošiaus] ragiuką, tujau į medų – nu to pagijau Pln. Nùsuktu ragu karvė Sug. Nugriuvo uodelis ir nùsukė sparnelį Aru22(Dv). Kam ranka nusuktà, kam galva LKT273(Krs). Gaidžiuo sprandą nusùko, mums šviežienos pataisė Vkš. Nekišk nagų į mašinos krumplius – nusùksiu (sukdamas nupjausiu)! Jrb.
^ Nu, ir miltai – tik dešimtam galva nusukta (labai rupiai sumalti) KlK13,98(Šln).
| refl. tr. Mrk, Trk: Kai pas mum yr ragaišio, tai, kas tik nori, tas ir nusi̇̀suka po šmotą Užp. Paporyk porą, kap šoko vilkas per tvorą, nussukė koją Rod.
^ Nagi vis tas skerdžius padarė, kad jis būtų kojas nusisukęs, dar turgun eidamas! V.Krėv. Eik sau, eik, nors ir kojas nusisuk! KrvP(Lnt).
ǁ refl. tr. išsinarinti: Nusi̇̀sukiau pirštą NdŽ.
ǁ Jrb, Vkš, Dj kreipiant iš normalios padėties, įskaudinti: Neišmokai – duok ausį nusùksiu Lnkv. Mun ka nusùko ausį, kad aš pri žemės prikritau Trk. Mokytojis seniau, būdavo, ausis nùsuka, kertėn pastato, paklupdo – kaip nebijosi?! Mžš.
| Ir mediniai teip nùsuka (nuvargina, išklaipo) kojas Dbk.
ǁ refl. tr., intr. pasitempti (sąnarį): Galvos negaliu pajudinti, musti sprandą nusisukáu Ms. Nešiau maišą, parvirtau, buvau strėnas nusisùkusi Brs. Strėnoms esu nusisùkusi Šts. Arklį nulaužtu sprandu mainė į kumelę nusisùkusioms strėnoms Šts.
2. tr. sukamu judesiu numauti, nusmaukti išviršinę dalį: Nusùk žievę nuo stiebo Grv.
3. tr. OG223 padaryti (ppr. švilpynę) iš atkepusio luobo, sukant nusmaukto nuo šakelės: Žilvutinė [dūda] lengviau nusùkt nekap liepinė Grv. Švilpius nusùko iš alksnio medžio Vkš.
| refl. tr. Grv, Ign: Aš aiškinau vaikinams, kaip galima nusisukti švilpuką I.Simon. Nuginė bandą raganos vaikas ir nusisuko iš to gluosnio … vamzdį DS150(Vdk). Katinelis pasisiuvo sau tarbelę, nusisukė dūdelę (ps.) Dkšt. Dai nueikie girelėn, nusisukie triūbelę LLDI237(Tvr).
4. tr. Vkš sukant suformuoti, nužiesti: Ot rankas turėjo: tokius uzbonus nusùkdavo! Krš.
5. tr. S.Dauk, BM330(Šv), Lkv, Lp sukant nuvyti: Nusuk mun iš trijų šakų kanapinę virvę Klp. Nūsùks virves iš kanapių i raištys karves – lenciūgų nebuvo Grd. Pantis nùsuktas, tik storokas Mlt. Iš smilčių nusuk kančiuką, kad būt kuo paplakt arkliuką V.Kudir. Iš vyčių nebenusùkčiau [spragilo grįžties] Grz. Ievos ar karklo vyčių nusuktos ekėčios išejo iš mados Šts.
| refl. tr., intr. NdŽ: O kitsai [vaikų pulkas], botagus sau iš plaušų nusisùkęs, pauškėjo be kelnių šen ir ten bėginėdams K.Donel. Par visą žiemelę ištursavo pas kitus, ė sau ir pančio nenusi̇̀sukė Ds. Virvė vijasi aba nusisuka ilga SPII158.
| Šokinėjo, bėginėjo pempelė po pievą, nusisukė, nusisukė juostelę raštuotą (d.) Prng.
ǁ nupinti: Tų ąžuolų tokį storą nusukaũ tą vainiką Jrb.
6. refl. tr. susikrauti (lizdą): Paukščiai nusisuka lizdus rš.
7. tr. ką užvyniotą, užsuktą nuvynioti, atpalaiduoti: Tos vielos buvo pririštos a už trijų kampų, o vaikai atėjo, nusùko i paliko Jrb.
| refl. tr.: Šalką tokį storą vilnonį nusisùko – še, neškis, ir atidavė ma[n] Skr.
8. refl. kam įtvirtintam, prisuktam atsipalaidavus atsiskirti: Nusi̇̀sukė muterka, i ratas nulėkė Dglš.
9. tr. nupjauti užsimojus (dalgiu): Reik su dalgiu nusùkt tą žolę Jrb.
10. tr. sukant įtraukti: Šviesa nusukta, kad nerūktų I.Simon. Nusùk lempą (jos dagtį), palik tik ką gyvą Vvr.
11. tr. sukant ratu, atskirti (rėtyje stambmenas): Reikia nusùkt varpos [rėtyje] Knv. Atsinešk miltų gorčelį ir nusùk (išsijok) Pls.
12. tr. nubrūžinti, nuzulinti kuo apsuktu: Paspėlęs medelis dėl to, kad gyvolių nusuktas su lenciūgais Šts.
13. tr. Rtr, Jdr nukreipti į šalį, nugręžti: Eina marti pro šalį i galvą nùsuka Ėr. Jis eina galvą nusùkęs i nesustoja, kad jam ką sakai Lnkv. Nebegalėjau benusukti akių nuo to lango, pro kurį tave pamatydavau Vaižg. Nusukáu šūvį į šoną ir nesužeidžiau žmogaus Šts. Į kur katės uodega nusuktà, iš ten bus svečių su pyragais (priet.) NdŽ.
| Avis jau miežiūs, tą bėk nusùkti Als.
| Ravo galą nusuko suvisu į mano rėžį Žem.
| refl. intr., tr. Š, Rtr, Mšk, Skrb: Ji pasistiepus pakštelėjo į žandą, pataisė nusisukusį kaklaraištį rš. Kvartūgas nusisùko ant užpakalio, belakstant par dieną Užv. Viena šaka labai buini, į šiaurę nusisùkus Vdžg. Nusisuko ant sienos, būsiąs bemiegąs Žem. Kur nors į sieną nusi̇̀suki i juokys KlvrŽ. Tu man burnon ūturk – nusisùkus nesgirdi Dglš. Kai gaspadinė nemato, nusisùkus (nuošaliau pasitraukusi) suvalgai šmotelį Skdt. Žiūr į šalį nusisukęs kai vagis NžR. Labai geras būni, kada miegti i dantis į sieną nusi̇̀suki (juok.) Trš.
| prk.: Jojo gentis nuo jo šalin nusisuko (paniekino, nutraukė santykius) Ns1832,8.
ǁ Vkš prk. nukreipti (kalbą, reikalą) kokia linkme: [Šarūnė] mato – Domicelė patikėjo, tačiau dėl visa ko nusuka kalbą į šoną V.Bub. Nejučiomis buvo nusukęs kalbą ir apie Petro Marės gimines A.Vien. [Kalbėdamas] nusùko, ka ne valdžia, o karas kaltas Plv. Nesunku buvo nusukti dalykus taip, kad bendro visų partijų suvažiavimo nebūtų rš. Baltramiejus jį į [krikščionių] tikėjimą nusukęs brš. Jis esąs … skaitęs, kad del visų tų ant jo nusuktųjų (jam priskirtųjų) vagysčių … 500 markių pažadėti esą tam, kurs jį sugausiąs TP1880,43.
| refl.: Toli apie ką kita nusisukau; grįšiu prie maitinimo ir duonos dalinimo Sln.
14. tr. Jdr nustumti į šalį: Pakabinsi katilą, o ka nereiks, nusùksi i tą [v]ąšą, teip pasuksi Nt. Vanduo pakilo, lieptą nusùko Jrb. Nū̃sukamas tiltas išilguo upės paliekta Prk. Vė[ja]s nusùko žardinę, vargu nevirs Šts. Į šoną nùsukė debesį Ėr. Nusùko lytų šalimis Šts.
^ Kad taũ nusuktų in sausą medžią! Arm.
| refl.:
^ Vėjis nusisùko į kitą pusę (šeima susitaikė), gerai gyvena Krš.
15. intr. Š, NdŽ, Gdr, Pc einant, vykstant nukrypti į kurią pusę: Galą ejom kartu, o paskuo ans kitur nusùko Up. Nùsukė anan šonan vežimas Aln. Kartais kone viso kiemo vyrai nusukdavo į karčemą degtinės maukti prš. Mažu nusùks tas lytus į šalį Gs. Buvo bepasikelą tokie nejauki debesys, bet nusùko į šalį Plt.
| prk.: Nusukęs (persimetęs) į rašybą [nuo kalbos mokslo] rš.
| refl. KII255: Kaip eisit, tai tik keleliu, o tada nusisùkit in čia Čb. Kaip nors ištverti, kol nusisuks kur vėtra! B.Sruog. Debesỹs nusi̇̀suka į žiemius, nebelis Ėr. Nuo Adutiškio ejo, ejo [debesis] ir nusisukė šonan Pst.
| prk.: Turėjau biškį į šalį nusisùkti (imti kitką dirbti) Krtn. Ilgainiu giltinė nusisuko į kitą pusę M.Valanč.
ǁ refl. padaryti posūkį, vingį (apie upę, kelią): Kitasai vėl klonis … nusisuka labai toli pietų linkui LTI89(Bs). Tidikas nusi̇̀suka ant Mituvos Šmk.
16. nuvykti, nusidanginti: O kurgi tam tarpe nusisukai? N. Jis nusi̇̀sukė pas mergas – dirbs mat! Slm. Nereikia jiem nei apseit, nei paduot karvėm: kap tik sutemo, tai ir nussukė kieman Arm. Ona gal an Petrą nusi̇̀sukė Ds. Ta nusi̇̀sukė an aną galą [sodžiaus] – eik jos dabar ieškoti! Ėr. Kaip tiktai [vanagas su šuniu] nusisukusiu į vestuvių šoną, tuoj šis (vanagas) pradėjęs vištas kvarkinti S.Dauk. Atsiskyręs nuog tėvo savo ir ing tolą šalį nusisukęs … visą turtą išgaišino SPI149.
17. tr. Krok, Dr apgauti: Na jau dabar tai jau mane, švoger, nusukai̇̃! Skr. Vakar mane nusùko rubliu KzR.
ǁ Klp, Brs, Vkš, Trk, Vž, Stl, Jrb, Lp, Pls, Ut, Dgl, Lel, Sv, Pl, Rk, Aps neatiduoti, kiek priklauso, nuvogti: Nusùkti svorį DŽ. Tik nenusùk mokėdamas! NdŽ. Man sviesto užpylėt, o vaikams ne? Kodėl nuo jų nusukat? V.Bub. Kiek jis nùsukė man algos per visą laiką, tai baisu ir pamanyt Vrn. I tris rublius, i medžių vežimą nusùko Šts. Jug tas judošius mun dešimtinę nusùko par akis Plt. Nu savęs nusùkusi paskutinį grašgalį atidaviau Skdv. Jam ir raidės nenusuksi LTR(Ds).
| Paskutinę dieną, būdavo, nùsukam – neinam ganyt Ktk.
^ Geriau savo pridėti negu svetimo nusukti KrvP(Drsk).
| refl.: Kad išsivarytum [naminės], tai vis nusisùktum nuo vyrų [savo reikalams] Mlt.
ǁ atskaityti, nepriskaičiuoti: Nūsùko aktarą, ka nekėlėmos iš sodos Grd.
ǁ pavogti, nudžiauti: Jeigu norit, tai ir velniui šnirpštoką nusuksiù! (toks drąsus ir sumanus esu) Švnč.
18. refl. išvengti, išsisukti: Jūs tai tik ir dyrot, kad tik nusisùkt nuo darbo Užp.
19. refl. Ps, Kri suliesėti, sumenkti, sublogti: Par tą ligą visai nusisukáu Vkš. Nusi̇̀sukė, nusibaigė, ka i pažint sunku Všk. Tu nusisuksi visiškai, tą pypką bečiulpdamas Jnšk. Nusisùkęs vargšas, į žmogų nebepanašus Lnkv.
20. refl. nunykti, nusibaigti: Tavo dėdė jau ar nusi̇̀sukė? Vb. Kažkas blogoms akims į muno paršelį paveizėjo: pradėjo nebaugti i nusisùko Vkš. Gavo sukinį avis i nusisùko Pvn. Kas Trijų karalių vakare verpia, to avelės kaituliu nusisuks MTtV144(Sk).
◊ aki̇̀s nusùkti nekreipti dėmesio, nesidomėti: Negražu nuo ligonio aki̇̀s nusùkt Vlkv.
akių̃ nenusùkti (nuo ko) įdėmiai žiūrėti: Jis žiūri ir žiūri – akių̃ nenùsuka nuo manęs Rm.
gálvą nusùkti Gr, KlvrŽ nužudyti: Jeigu pastebėsiu tamstą kreivai einant, tuojau galvą nusuksiu J.Balč. Už liežuvį ne vienam gálvą nùsukė Vlk.
gálvą nusisùkti
1. Št, Sv, Kvt užsimušti, žūti: Nors gálvą nusisùk bedirbdamas (labai daug darbo) Ds. Kad tu kur galvą nusisuktumei! LTR(Rs).
2. apie didelę netvarką patalpoje: Niekas nesutvarkyta toj būdoj – baisu, da gálvą nusisùktum Slm. Na ir tvarka tvarkelė – gálvą nusisùkt gali Mrj.
kãklą nusisùkti Grv, Str žūti: Landžioj[o] kelis metus pas mergą – kad būt kãklą nusisùkęs! Rod.
kójas nusùkti ant dùrų mirti: Jau būčiau nusùkusi kójas ant dùrų, kad ne tie vaistai Skdv.
krãmę nusùkti užmušti: Nutversu tą krupį, krãmę nusùksu Krš.
krãmę nusisùkti žūti, užsimušti: Krãmę kame nusisùksi, i būs gerai Ub.
liežuviùs nusùkti apkalbėti: Žmonims buvo kur liežuviùs nusùkti Krš.
meškà nusisùktų gálvą apie didelę netvarką patalpoje: Gyveni kaip kiaulmigė[je], ir meškà gálvą nusisùktų Tt.
nósį nusùkti
1. Ds liautis kreipus dėmesį: Kai gerai, tai ir svetimas pagaili, o kai bėda, tai ir savas nosį nusuka J.Balt.
2. užpykus nusigręžti: Tai ko dabar nusukai̇̃ nósį? Mrj.
sprándą nusùkti
1. Ds užmušti: Ar nebijais, kad jie (ponai) dėl to tau sprándą nusùktų? K.Donel. Jei manęs neklausysi, tai sprándą nusùksiu KlK23,90(Jnš). Aš jam paskutinį sprándą nusùksiu! Rmš.
2. žūti, užsimušti: Nelipk aukštai: kai dėsies, sprándą nusuksi̇̀ Sld.
sprándą (strė́nas) nusisùkti Švd, Grž, Šmk, Sur, Gr žūti: Šventadienį nors sprandą nusisuk, – sakydavo, – bet tik pirmadienį iš ryto prie darbo būtumei LzP. Neduokias, nemandravok – sprandą nusisùksi! Rdn. Krito ant galvos ir nusisùko sprándą LKT116-117(Žlp). Duok Dieve, kad jis ant lygaus lauko sau sprandą nusisuktų KrvP(Ndz). Toks strė́nas nusisùks vis tiek kumet nors Vvr. Girdžiu – girioj vaivoja: lėkta uodelio iš ąžuolėlio, nusisukta sprandelis (d., r.) J.Jabl. Išpuolė uodas iš ąžuolėlio, nusisùko sprandẽlį JD879, JV1080.
vélnias nusisùktų kóją apie didelę netvarką patalpoje: Jau toj priemenėj tai ir velnias koją nusisuktų! Mtl.
pasùkti, pàsuka, -o (pàsukė)
1. tr. N, Rtr, Grv priversti pajudėti apie savo ašį: Pasùk raktą, ir atsidarys J. Jie iešmą kelius kartus pasùko NdŽ. Kad nori įsileisti tos sulos, tad tą varpstę reik pasùkti LKT45(Lž). Užsimauk žiedelį, sako, vieneip pasùk – būsi vaikelis, antreip pasisuksi – mergelė (ps.) Krt. Nuo pusės latakelio pastatei, nuo toliau pàsukei, tai nigdi anas (ridenamas kiaušinis) naprosniai (veltui) nenueis, vis pakliudis kiaušinį Aps. Romas atrišo malūno sparnus, įsibėgėjęs juos pasuko P.Cvir. Raunant grybą, geriausia palengva pasukti jį aplink jo ašį rš.
| prk.: Gvintelį moka pasùktie (gerai tvarko) Dgč. Istorijos rato atgal nepasùksi DŽ1.
^ Ana (bitė) taip daro: sugnyba i pàsuka (labai įgelia) Krš.
| refl. Rtr: Raktukas be garso pasisuka durų spynoje rš. Kap rėžiau šuni kuolu, tai passùkdamas nuej[o] Vlk.
ǁ įjungti sukant: Elektriką pàsuki, ir tuojau švinta Rsn. Reikia pasùkt radiją Jrb.
ǁ pavaryti (laikrodį): Laikrodį pasùkti į priekį NdŽ.
ǁ intr. paskambinti telefonu: Kam dar paskambinti? Tamašauskui į „Vienybę“. Tam pataikūnui, viršininkų klapčiukui. Reikia pasukti, verkiant V.Bub. Pirmadienį gali pasùkti iš ryto Šlu.
ǁ LTR(Grz), Antr, Ml, Vlk galėti, įstengti sukti: Nieko nebus, plikom rankom nepasuksi̇̀ Sb. Įneš ratelį nepasukamą, pririš kuodelį nepaverpiamą (d.) Mšk.
2. tr. Krš sukant kiek iškelti į viršų.
| refl. tr.: Pasisùksi, ka nerūktum lempa – šauks, ka daug žiubalo išdegini Krš.
3. tr. padaryti reikiamą apsukimą (pjaunant dalgiu): Dalgį tiktai kartą pasukai, ir jau – šmirkšt! – nebėra ašmenų J.Balt. Šiemet mūsų pievos inžėlę kap pasùkt (reikės imti plačias pradalges) Nč.
| Pasuko giltinė su dalgiu, ir baigtos tavo dienos J.Paukš.
ǁ galėti, pajėgti pjauti (dalgiu): Vaikas jau dalgę pàsuka Mžš.
ǁ Jnšk, Skrd kiek papjauti dalgiu: Imk dalgį ir pasuk dobilų arkliams V.Bub. Gal atolo man pasuksi? Pc.
4. tr., intr. pajudinti ratu, aplink: Smagiai pasuko paplavų kibirą ir šliūkštelėjo į duobę rš. Nuog miežio an akies per zerkolą pati špigą pasuk – pragaiš (priet.) Vlk. Ateis laikas – ir šaudyklę paspausiu, ir kardą pasuksiu (pavartosiu, pamostaguosiu) V.Myk-Put. Pelenų tarbikes turėsim, ka pasùksim par akis! (per Užgavėnes) Žg. Autakoju pàsukė, pàsukė, pašluostė, i čysta Klt.
5. refl. sukantis palakioti šen ir ten: Pirmojo sniego pūkeliai pasisuko padangėje, nedrąsiai prikibo prie suvytusios žolės P.Cvir.
6. tr. NdŽ pašokti darant ratą, ratelį: Jie kalbėjo, giedojo Kalėdų giesmę ir paskui pasuko ratelį I.Simon.
ǁ refl. tr., intr. pašokti sukantis aplink, ratu: Pasisùkti porą valsų NdŽ. Kai pasi̇̀suki, andarokas net balanas užgeso Vdn. Tautinių šokių ratelyje dar kad pasisuks [bobutė], dainą kad užves – neatsigėrėsi sp.
7. tr. NdŽ pamaišyti kokiu įrankiu: Tai viralas – pasùkt negalima (labai tirštas) KlK13,97(Kp). Kuo pasuksme? – Katės kojele LMD.
ǁ NdŽ, DŽ1 kiek paplakėti, pamaišyti gaminant (sviestą): Pasùk sviestą, kol aš vandens atsinešiu Jnšk. Aš jau privargau, dabar tu pasùk [sviestą] PnmR.
8. tr. Dkš įmaišyti (miltų), pablęsti: Kai viralą miltais pasuki, tai pasidaro tuknesnis Kp. Pasuktà bulbienė daug gardesnė Pnd.
| Pasuku miltų – vaikų kaip stintų LLDI97.
9. tr. sukant kiek išspausti: Štai ir bitelės koptos, medus imtas, suktas… – tiktai pasuktas, ne išsuktas J.Balt.
10. tr. NdŽ sukant, vejant padaryti: Pavartė, matyt, maišų šitas žmogus begyvendamas ir mėšlo pamėžė, ir rąstų pakilnojo, ir knatų, matyt, gerai pasuko J.Balt. Virves pasùkti DŽ1.
11. tr. sukant su jungti dvi gijas, du siūlus į vieną, sudvilinkuoti: Pàsukam siūlus ir tada mastom Dv. Šeivose visi pasukti̇̀ siūlai Klt.
12. tr. paraityti: Jis pasùko ūsus NdŽ.
| refl.: Ma[no] dieduko plaukai passùkę Dv.
13. refl. tr. pasirišti po kaklu: Žaliai raudonai margą skepetaitę pasisukęs Tat.
| Jaunas vyras ir kaklo nepasisuka (be kaklaryšio)! Ilg.
14. intr. BŽ271, NdŽ, Knt, Kv einant, važiuojant, skriejant pakrypti į kurią pusę: Pajoję kiek nuo palapinių, jie pasuko plačiu taku, ėjusiu į mišką J.Balč. Vanagas pasirodė iš anapus trobos ir pasuko pakluonėmis J.Jabl. Moteriškė pasuko prie durų rš. Turbūt ir dabar ne čia pasùkova. Grįžkiva atgal, eisiva į pietus rš. Jin pasùko į pakluones, o ten tvoros – vanduo, tvoros – vanduo Mšk. Kaip pasùkta ir angriūta išilgos Pb. O kitas laivas i pasùko į šalį Vkš. Kap tik žmogus pàsuka prieg pempei, tai ana sako: pyhi, pyhi Dv.
| Saulutė pasuka į vakarus S.Nėr.
| prk.: Glaudesnių ryšių su žmonėmis linkme pasuko teatrai rš. Daugelis baigusių vidurines mokyklas pasuka į aukštąsias sp.
| refl. Amb, Lc: Jis pasisùko takeliu per mišką NdŽ. Petras išėjo iš miško, pasisuko stačiai per kelmynus į tą pusę, kur geležiniai žvangėjo Žem. Aš pasisukáu pro kapus – o ka bijau, ta bijau! Varn.
| Tai gaidys užgiedojo, tai žvaizdės pasi̇̀suka – i žino laiką [senovės žmonės] Vdk.
| prk.: Rugpjūčio pabaigoje vasara pasisuka į rudenį sp.
ǁ refl. prk. įgauti kitą kryptį (apie kokį reiškinį, dalyko eigą): Grįždamas namo, visą kelią galvojo, kaip kartais keistai pasisuka žmogaus likimas J.Avyž. Matau, kad čia viskas gerojon pusėn pasisukę J.Balt.
ǁ refl. padaryti posūkį, vingį (apie kelią): Kelias pasisùko į kairę DŽ1. Takas staiga pasisuko, ir mes nepaprastoj lomoj atsidūrėm J.Jabl. Kelukas pasisuks pry ežero, tu keluku nesukias – skersai plento išeisi End.
15. tr. I, P pakreipti į šoną ar atgal, pagręžti kita linkme, puse: Aš pajuntu žvilgsnį, įremtą į mane, ir bijau pasukti galvą, pasižiūrėti V.Bub. Teip skauda galva – akių pasùkti negaliu Mžk. Aš pačiu laiku sučiupau jai už rankos, pasukau visa jėga ir atėmiau nedidelį popieriaus lapelį rš. Pasùkdavai [televizorių], i tuo pasitaisydavo, gerai imdavo rodyt Jrb. Negerai pastatė – reikia pasùkt Rg. Mašiną atgal ant Endriejavo pasukáu Vž. Pàsukiau [mašiną] šonan, žiūriu – žmogus guli in kelio Ktk. Pasùk arklį pri durų Šts.
| Bėk, karvę pasùk (nukreipk atgal, sugrąžink) – į miežius eina Užv. Kiekvienas, mokąs žavėti, būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs sutraukti perkūnijas ir krušas, pasukti kitur vėjį M.Valanč.
| prk.: Likimas pasuko mano gyvenimą nauja, visai nenumatyta linkme rš.
| refl.: Pasisukęs šonu ir galvą įtraukęs į pečius, jis priėjo prie vieno suimtojo rš. Pasisùksi ant Šerkšnėnų, klausysys – dainiuo[ja] vaikiai, mergės Trk. Tik anas pasi̇̀sukė vienon pusėn, pasi̇̀sukė kiton – žiūrėk, koks aš puikus Slk. Jeigu kartais kas nepatiko, pasi̇̀sukam, patyliam ir vė kalbamės Žg. Pasilenkiau, pasi̇̀sukiau – nemožna atsidust Aps. Ateis ant kožno iš jūso [ta valanda], jog nebgalėsit anė ant šonu bepasisukti P. Teip sunkiai susirgau, kad negalėjau į lovą (lovoje) pasisùkti Plšk. Kurion pusėn klumpė pasisuka (metant per Kūčias), te ištekės LTR(Rk). Jei nepasisuks vėjas, gali lyti visą dieną I.Simon.
ǁ refl. pajudėti, žingsnį žengti: Užniūktà vaikas, nemoka pasisùkti Krš. Nepasi̇̀suka kaip girnų apatinis kūlys Lkv.
ǁ Vkš prk. pakreipti kuria linkme (kalbą, mintį): Grėtė stengiasi pasukti kalbą kita linkme I.Simon. Gaižauskas pasuko kalbą kitur, netikėtai pasidarė linksmas, sąmojingas rš. Žodžius savo pasuka ant to viso, kas prigul pri darbų I. Aš pasakodama nepasùksu (neiškreipsiu), visą tiesą pasakysu Šts.
ǁ prk. pakeisti įprastą kalbą literatūrine kalba: Liepa tikrai žemaitiškai [šnekėti], o ana pasùko Trkn. Mes norim pasùkt liežiuvio kitap (ne tarmiškai kalbėti) Str.
16. atsirasti kur nors, pasirodyti, pasimaišyti: Kur jis pasi̇̀suka, čia gvelbia, vagia J. Kur tik nepasisuksi, visur tave pažįsta Alv. Mes kur passùkę valgom Lz. Kad pasisuksi Sidabrave, užeik! Sdb. Kartais ir pas mus pasi̇̀suka svečių Dkš. Kada pasisùksi pry mūso? Up. Kas pasisùks, paprašysiu atnešt vandenio Aln. Daba čia pasisùktum, matytum, kokių gražių namų pristatyta Jrb. Ka ten nepasi̇̀sukai – ten, vaikali, senų žmonių gyvas kelmas! Nv. Pasisùk terp žmonių, tai visko išgirsi Ds. Pasisuksi tu man, aš tau kailį išvelėsiu! Lp. Dėl šunų kãtės negali nė pasisùkt Ėr. Kap pàssukė vanagas, tai vištos stačia galva atbėgo namo Arm. Velnias daugiau į tus namus nepasisuko LTR(Grk). Jinai pati maž ką gero namie daro, tiktai kiekvieną, kas jai pasisuka, rieja, loja ir bara Sln. Pasisuko bobelė jam po akių BsPII133.
ǁ pabūti kur, pavaikštinėti: Tegu ore pasi̇̀suka [vaikas] – nemiegos naktį Dbč.
ǁ pasitaikyti, būti: Kažin ar pasisùks mums šiandien koks geresnis daiktas NdŽ. Namie kap būna, tai delto tūlai pàssuka mėsos kąsnelis Vrnv.
17. pasisukinėti aplink, pasimeilinti, pasigerinti: Tu pasisùk apie jį, gal pasidabos Ėr. Reiks man pasisùkt, ar negausiu iš jo kokio lito Jnšk. Pasi̇̀suka, vis pasi̇̀suka apie mañ – nori, kad ką duoč Klt. Ka da jie būtų pasisùkę (tinkamai pasirūpinę, pasiprašę), da būtų ją palaikę kiek to[je] ligoninė[je] Jrb.
18. tr. padaryti lenktą, užlinkusį: Kalvė[je] gal dalgiuo koją pasukti: reik pakaitinti, ir būs dalgis užknebesnis Tl.
19. tr. Eiš iškraipyti, susukinėti: Ma[no] rankas pàsukė nuo darbų Grv. Ramatas pàsukė rankas, kojas Pls. Rankas pàsukė an guzų Pls.
^ Kad tau pasùkt gyslas, do tau pasùkt sąnarius! (toks piktas linkėjimas nusikaltusiam) Arm. Tegul tau kojas pàsuka, jau aš tavę nepasvysiu! Nč.
ǁ Vdk, Všv išnarinti, iškreipti iš vietos: Netyčioms pasukáu ranką par čiurnį Vkš.
| refl. tr., intr. NdŽ: Ant lygios vietos koją pasisùko Vkš. Ta koja mun pasisùko Klk.
ǁ išlaužti: Čertas ir dančius pàsukė – nepakremta kulkos (ps.) Lz. Dėl ko riši? – Kad vėjas nepasùkt (neišverstų) obelių Pls.
20. duoti, teikti, ištaikyti ką kam išskiriamam iš kitų: Ana mun visumet ko nors pàsuka: tai lašinių šmotelį, tai rublį Vkš. Motina jam pàsuka vis kur gardesnį kąsnelį Ėr. Pasùk ir man obuolių Alk. Tu ir jam pasùk ką nors, kai daugiau iš ten gausi Btr. Pasukti nenora, aš ir neprašau dykai [pardavėjos] – primesčiu Rdn. Martičiuke, pasùk man šį rietimėlį Slm. Aš šunelius nulenksiu, duonos kampą pasuksiu LTR(Žž). Jam pasukau „Aušros“ kalendorių A1885,235.
| Aš tamstai vis darbų pàsuku – išplauk, mamuk Krš.
21. refl. pasvaigti: Alaus išgėrusiam kai kada gerai galva pasisuka Jnšk.
22. tr. numarinti, nugalabyti: Giltinė su rauplėms piktoms atšokusi smaugia ar su karštlige dar tikt macką pàsuka bėdžių K.Donel. Decijų spėriai giltinė pasuko M.Valanč. Tai norėjo tą kūdikį pasùkti po velnių! Pgg.
^ Da aš tau duosiu, kad tave velnias pasùks! Skr.
◊ akių̃ nepasùkti nepažvelgti: Praejo pro šalį, nė akių̃ nepasùko Vdk. Įniršęs į darbus, nė akių̃ nepàsuka KlK9,67(Krš).
akių̃ nėrà kur pasùkti darosi gėda: Akių nebėra kur pasukt nuo tavo apsileidimų! J.Balt.
ant kẽlio pasùkti padėti suprasti: Mama biškį mane pàsuka ant kẽlio Šln.
gálvą pasùkti
1. Vkš, Jnš įtemptai pagalvoti: Mezgant raštais, reikia gálvą pasùkt, kur ką pritaikyt Mrj. Turi gerai gálvą pasùkti, ka nori ką išmokti Vvr. Ir gerai pasùkt gálvą reikėjo, kol triobas išsistačiau Srv.
2. pakvaršinti: Kam galvą pasukti LL148.
kójos ant duri̇̀s pàsuktos arti mirtis: Kójos an duri̇̀s pàsuktos, nieko nebenorėk Ukm.
liežùvio nepasùkti nemokėti švelniai, maloniai kalbėti: Vaikai daba liežùvio nepàsuka, labai užšaudo tėvams Krš.
liežiùvį pasùkti į šóną būti atsargiam kalbant, pasisaugoti: Nuo ponų reikia liežiùvį pasùkt šónan Pb.
negali̇̀ nė̃ pasisùkti labai ankšta: Užsiveisė tokią fermą vištų, ka negali̇̀ nė̃ pasisùkt Jrb.
prõtą pasùkti įtemptai pagalvoti: Tai spėk! Reikia prõtas pasùkt! Km.
prõtas pasisùko sakoma kvailai pasielgus: Ar tat nebuvo prõtas pasisùkęs? DūnŽ.
špỹgą pasùkti po nósimi neklausyti: Špigą po nosia pasuks jis tau! Pls.
vélnias pasùko suvedžiojo, apgavo: Ne, jei tą velnias pasuko ir blogai pasidarė, – šaukė, kumščiu mušdama į stalą, – tai mergelė išmanytų Jėzaus malonę!.. Žem.
žárnos pàsuktos apie klastingą, gudrų: Anas razumnas, jo iš razumo ir žárnos pàsuktos Rod.
parsùkti, par̃suka, -o (par̃sukė Upt) tr. K
1. partraukti ką riedantį, parritinti: Tokia bekelė, purvyno ik stebulėm – ledva arklys ratus namo par̃sukė Rod.
| prk.: Baravykų parsuksu (pargabensiu, partempsiu) krežį, valgysma kaip ponai Šts.
2. sugrąžinti: Pasku, kaip nuleidom, palaidojom, parejom, parsùko į tus namus dar Varn.
3. parvykti, atvykti, parsirasti: Jei tu į šį kraštą neparsisùksi, tai gal jis kada parvyktų Plv. O kumet į mūso pusę parsisùksi? Up. Buvau parsisùkęs pri tėvų kelias dienas paviešėti Šts. Tasai, kažkur bastęsis, jau parsisùko Rmš. Jau ir svetur buvo, dabar vėl parsisùko namo – nei naginė, nei vyža Rm. Broliai knygininkai, meldžiame jūsų, idant … parsisuktumėte į mūsų kampą TS1901,6-10.
| prk.: Neparsisùko čia tos ligos Grd.
pérsukti tr. K, persùkti, pérsuka, -o NdŽ, pársukti; M
1. BzF179, Rtr per daug pasukti, prisukti: Laikrodis sustojo ir nebeina – ar tik nebūsiu pársukęs Vkš.
| Moliūgai geriau noksta, jei atsargiai, nepersukant vaiskočio, pavartomi rš.
2. per daug sukriai susukti, suvyti: Siūlai susukta ir persukta – kilpom susukta JnšM.
ǁ per daug pasukti gręžiant (skalbinius): Kai gręši rūbus, žiūrėk, nepérsuk Ds.
3. kiek pasukti: Raktas duryse, pársuktas (užrakinant pasuktas) Ėr.
4. sukant perleisti, pervaryti: Pérsukti per mašiną NdŽ.
5. refl. pereiti sukantis ratu: Persi̇̀suka teip per rankas, kai tokį valsą šoka Upn.
6. pakreipti į kitą pusę, apgręžti: Pérsukti lovą antraip DŽ1. [Dviračio] rankos sekas pérsukt Rod. Atvažiavęs berniokas pársukė arklį ir, petį įrėmęs, apvertė vežimą Skrb.
| refl.: Ji persisùkus (nusigręžusi) sėdi, nešneka Jnšk.
ǁ prk. iškreipti, pakeisti (žodžius, kalbą): Šitų žodžių kitaip nepérsuka Ker. Pasakiau vienaip, ana tujau pársuko kitaip Vkš.
7. sukant sukeisti, perpinti: Pinamieji du siūlai tarp savęs persukami vieną kartą arba du kartu rš.
8. L padaryti kreivą, perkreipti: Vieną sykį parsùko vėtra stogą, antrą sykį – sudegėm Gsč. Būtų neblogai pasiūtas [švarkas], tik rankovės pérsuktos Slm. Sėklos užauga spirališkai susuktose ankštyse, todėl esti nesimetriškos – persuktos rš. Pats kaltas esi, kad žandą pársuko – nereikėjo sušilusiam ant skersvėjo sėdėti Vkš. Va, rankos kokios pérsuktos Dg.
| refl.: Vienoje rankoje jis laikė švarką, antra taisėsi persisukusią petnešą rš. Kelšės tos pérsisukę, persigręžę Lp. Diržas pérsisukęs, pastaisyk Pv. Eina, tas kvartukas parsisùkęs – vinks, vinks Mžš. Žalios lentos saulėkaitė[je] pàrsisuks Up.
| [Marti] miną nudrėbusi, pársisukusi iš pasiutimo Krš.
9. ilgai sukant, gaminant sugadinti: Jeigu pársuki, kastinis paliekta kaip į vandenį End.
10. refl. šnek. perkarti, perdžiūti: Pársisukę, parkliokę kaip gončai Krš. Nugaišo persisukęs šuo rš.
^ Persisukęs kaip Grįžalo ratai Pšl.
◊ gálvą pérsukti pervargti galvojant: Ji gali besimokydama gálvą pérsukt Rmš.
snùkį pérsukti reikšti nepasitenkinimą: Kogi jau pérsukei snùkį?! Sdk.
prasùkti, pràsuka, -o (pràsukė) NdŽ
1. intr. J, Trs einant, važiuojant pro ką pasisukti į šalį, išsilenkti: Prasuk pro šalį; kiteip neišvažiuosi Ėr. Jei traktorius galėjo antvažiuoti, gal prasùkti nebuvo vietos Eig. Paėmė tas vaikas iš to tėvo vadeles ir prasùko pro tą [ant kelio gulintį] vilką LB171. Sudavė kumelei, kad prasùkt Ad. Ne koja pro koją greit pràsuka KlvrŽ. Debesỹs pràsukė, nebelis Ėr.
neprasukamai
neprasuktinai
| refl. Kli, Ėr: Vos prasisukáu pro purvyną neįvirtęs Šts. Galėjo prasisùkt, ale užkliuvo Jrb. Ta audra čia pro šalį prasisùkos Akm.
ǁ refl. prasilenkti: Ė kurgi prasisuksi̇̀ – tokia ledinyčia Sdk.
ǁ refl. padaryti vingį, lankstą (apie upę, kelią): Veiža (upelis) pro girės kampą prasi̇̀suka Pgg.
ǁ refl. prk. išvengti: Judas prasisuko nuog to apgavimo I. Aš teip ir prasi̇̀sukiau nuo [caro] armijos Strn.
2. refl. šokant ratu pralėkti pro šalį: Ir nešoko Elzė, šypsojosi prasisukančioms poroms, o kartais į Stanislovą akimis dėbt J.Balt.
3. tr. pakreipti į šoną, kad praeitų pro šalį: Bėgšlį arklį lengviau y[ra] prasùkti kelė[je] kaip kokį slinkį Žeml.
4. tr. kurį laiką pralaikyti judantį ratu: Kaip išgys karves vaikai, tai pràsuka ant vieno daikto Nč.
5. refl. nusigręžti: Ana prasi̇̀sukė, anas iš kišeniaus padėjo an torielkos (ps.) Ml.
6. refl. pakrypti į šoną: Akies vydis prasisùko, išsprūdo iš vietos Ggr. Prasisùko akis, ir šavau pro šalį Dr.
7. tr. pragręžti: Prasùk skylę grąžtu Zt.
^ Koks ten rūsys – kaip su kulne pràsuktas (mažas) Lkv.
8. tr. truputį atsukti: Kraną prasùko, įleido alaus Krš. Tus saladynus supilk tujau į kubilą; kaip sūpili, prasukái tą varpstę LKT67(Trš). Neprasùk, išbėgs visi dikalonai Krš.
9. tr. kiek pasukus įjungti: Prasukáu tik [radiją] – ka užkrokė! Krš.
| refl. tr.: Prasi̇̀suku radiją, kaip nubosta vienai Rdn.
ǁ sukant įjungti: Prasùk dabar Vilnių Slm.
10. tr. Ėr, Žl, Ml kiek prapjauti (dalgiu): Prasùk dobilų kiaulėm Srv. Prasùk pievakraščio vakarui Dglš.
ǁ įstengti papjauti (dalgiu): Debesiu pakilo vešli žolė, pritvinko dalgiu neprasukamos lankos ir sodrios ganyklos J.Balt.
11. tr. Švnč prapjauti (sukama mašina): Eisium prasùkt kapotės Brb. Prasùkit jūs tos siečkos nor karvei Lp.
12. tr. Vn, Rdn, Kvr, Ktk pramalti: Kruopų su girnoms liuob prasùkti Šv. Truputį prasuksit košei grikių Lp. Skubinai turi prasùkti miltų Krš. Po saujikę pràsukam veršiukui, i gerai Vdk.
| refl. tr.: Tums girnums žmonys prasisùkdavo miltų Grd. Būt gerai miežių košei prasisùkt Ds. Savim prasisùksys liuob [miltų], i būs gerai DūnŽ.
13. tr. pamaišyti: Nepilk su taukais – prasùk, kad būt visiem pavienodai Č.
ǁ įstengti pamaišyti: Ir indėjo vieną ausį į barščius; barščiai buvo neprasukami (labai riebūs) LMD(Pn). Kopūstai neprasukami Pš.
14. tr. Žeml maišant, plakant kiek pagaminti: Prasùkov kastinio Brs. Pusryčiui ar košės žirnienės prasùk, ar ką Srv. Šnapšės prasuksu ir apsimokėsu skolas Šts.
| refl. tr.: Prasisùkti sviesto šventėms Šts. Prasisùkos kastinio iš smetono Šts.
| Jie ten prasisuka [krūminės], i gerai Erž.
15. tr. vejant kiek pagaminti: Virvių, pančių prasùkti NdŽ.
16. tr. per smarkiai sukant, žiedžiant sugadinti: Artelė[je] su elektra suka, bijo prasùkti – nėra puodai lengvi kaip seniau Krš.
◊ nósį prasùkti
1. praeiti pro šalį: Ar tu pro mūsų gyvolius nosies neprasuki? Užkliuvo tau… Žem. Tas muno senis pro užkandinę nósę negalia prasùkti Krš.
2. pasišalinti, išeiti: Kad neišsitenki, tokia ponia, gali nosį prasukti Žem.
prisùkti, pri̇̀suka, -o (pri̇̀sukė)
1. tr. N, K, Amb, LL195, Rtr, VĮ sukant pritvirtinti, priveržti: Prisùkti sraigtą stipriau NdŽ. Gerai prisuk pačiūžas, tai ir pačiauši Km. Dar kabliuką prisùk, tai ir ganės Pc. [Kanklių] ištemptos stygos prisukamos medžių kuoleliais LTII104(Sab).
| refl. tr.: Prisisùk pačiūžas DŽ1.
ǁ Ds, Ėr apsukant kuo pririšti: Arklys buvo labai pri̇̀suktas prie stulpo Dglš. Padas buvo visai nukritęs, tai su viela prisukaũ Jrb.
| prk.: Ir muni liga buvo prisùkusi pri lovos KlvrŽ.
| refl. tr.: Prisi̇̀sukė in dviratį dračiuku kašeliūtę i nuvažiav[o] miškan Klt.
2. tr. NdŽ, Pc, Vkš sukant padaryti, kad veiktų: Ažmiršau prisùkt laikrodį, ir sustojo Ktk. Čia pat tupėjo prisukama beždžionėlė, kuri moka juokingai verstis kūliu V.Bub.
^ Kalba ir kalba kaip pri̇̀suktas Krs. Ji žinojo – už ketvirčio valandos jis knarks kaip prisuktas J.Avyž.
3. tr. Vkš, Alv sukant sumažinti degimą: Rapolas ir lempą prisuko, kad mažiau muštų į akis, kai miegam J.Balt. Uždek lempą ir prisùk – žibalas brangus Šts. Ugnį (dujas) prisukaũ – iš palengva verda Jrb.
4. tr. sukant prisemti (iš šulinio): Prisùk gyvuliam vandenio Vrn.
5. tr. pripjauti (dalgiu): Tiesiog dalge pri̇̀sukei rūgštėlių Vžns.
6. tr. NdŽ, Ėr, Pb vejant, sukant pridaryti, prigaminti: Jis prisùko kebeklį virvučių, špūlę siūlų J. Žinai, kiek reikia prisùkt pančių iš nuobraukų! Skp. Pri̇̀sukiau kapą kūlaraišų linam Sv.
| refl. tr.: Kūlaraišių namie prisisuksiu Švnč. Prisisùk vytelių, reiks stogą dengt Ėr. Pakol mergaitės pusrytį išvirs, ta turi prisisùkti ryšių Kl. Tvirtų siūlų prisisukdavo iš elnių gyslų rš. Prispjoviau karklų ir prisukiau vytelių tvorai užtvert Kpč.
ǁ apsukant, surišant pridaryti: Naktį kūlelių pri̇̀suku, o dieną išdengiu Alv.
ǁ Grnk, Nmč, Dbč, Aps, Vkš privynioti siūlų (į šeivas), pritrinti: Šeivą pri̇̀suka siūlų Grv. Pri̇̀suki šeivą an kalvarato Rš. Moteris ausdavo, anas prisùkdavo šeivų Ob.
| refl. tr.: Tik prisi̇̀sukiau šeivų – ir aust! Vlk.
ǁ privynioti metmenų ant mestuvų, apmesti: Ka aš greitai prisùkdavau – rankos papratusios buvo Rs.
ǁ priverpti: Per žiemą [rateliu] prisùk tu [didelei šeimai]! Dg.
7. refl. tr. prisidaryti (ppr. švilpynių) iš atkepusio luobo: Prisisùkti švirkšlių Lp.
8. tr. NdŽ plakant, maišant prigaminti: Kamarėlėje sviesto palivonas prisuktas Vaižg. Va, močia sviesto prisùks – galėsi tepėt Slm.
| refl. tr. DŽ1: Ir sviesto prisi̇̀sukam sočiai Krs.
9. tr. maišant prispausti, prisunkti: Raudonųjų [serbentų] soko pri̇̀sukė Klt. Buvom prisùkę gal tris pudus medaus Nč. Kiek čia tų bičių – po viedrą medaus pri̇̀suku Vp.
| Mun kokią dešimtį butelkų prisùk [degtinės] Všv.
10. tr. sukant daug prismulkinti: Gyvuliam prisùkt šiečkos! Lp.
11. tr. primalti: Prisukaũ daugybę miltų Zp. Mėsos yr, va, tik prisùks, prisùks katlietam Klt. Pri̇̀sukta bliūdas kai kraujo spalgenų Klt.
| refl. tr.: Prisi̇̀sukė diedas miltų Rūd.
12. tr. prikimšti, prigrūsti, primurdyti: Su lopetkočiu liuob plėš, pūs maiše miltus, ir teip prisuktą maišą vos nu žemės beatkelsi Šts.
13. tr. atsukti, atgręžti: Jis man buvo nugarą prisùkęs, prikreipęs KII378. Vilkas uodigą brukš ir prysuko PP57. Stova nugarą prysùkęs Šv.
14. tr. Ggr sukant į kurią pusę priartinti: Aš pri̇̀suku arklius pri to mūro Kv. To dvaro kumetis pasitikęs poną ant to tilto, prisukęs vežimą prie pono ir numetęs nuo tilto Sln.
| prk.: Reik ir laisvamanius pri maldos prisukti Šts.
ǁ šokant ratu, priartinti, privesti: Ir, prisukęs Elzę, pastatė ją prieš pat Stanislovą J.Balt.
| refl.: Aštuntoji Laumė prisisuka prie antrosios Vd.
15. refl. NdŽ pakankamai ilgai suktis ratu.
16. intr. einant, vykstant priartėti prie ko: Laputynas nėra labai pratęs irstytis valtimi, bet prie kranto prisuka neblogai rš. Kur jau ans prisuka, ta jau viską į nieką suvaro Vvr. Vežiau per tiltą, nė just nejutau, kaip prie pakraščio aš prisukau LTR(Sln).
ǁ refl. N pasirodyti, atvykti.
17. tr. Šd atpūsti, atvaryti, prinešti: Vėjas prisùks lietaus, prisùktie gali Azr. Vėjas sukė sukė ir pri̇̀sukė lietaus Arm. Vėjas prisùko lapų pilnus kampus Kn. Prineša [sniego], ė terpu trobų pri̇̀suka oršiau Švnč. Pusėn tvorų sniego pri̇̀sukta Švnč.
18. padėti gauti, parūpinti, rekomenduoti: Prašo par ašaras [seserį] prisùktienai darbą Vilniuj Lel. I mun prysùk tokius batus Bt. Prašyk, mažu ir tave prisùks kam nors per mergą Alk. Jonas Petrą man pri̇̀sukė Gmž. Rebeka Jokūbui Dievo nužadėtąją žegnonę su klasta prisuko Ns1832,7.
ǁ NdŽ, Šts, Vkš, Trk, Lkv, Ėr, Ut, Lš pripiršti: Norėtum, ir aš tau paną prisùkčia Gs. Pabūk ilgiau, prisùksma tau mergikę Krš. Galėtum jau, dėde, ir man prisùkt kokį bernioką Užp.
| refl. tr.: Laikas ir tau būtų kokią užkurinę prisisùkt Sml. Prisisùko sau kavalierių Šts.
19. prisigretinti, prisitaikyti, prilįsti: Pieno nė lašo nebliko: vaikai būs prisisùkę ir išgėrę Vkš. Prisisùko pry valgyklos, pirko paplavas, nusišėrė ar penkias kiaules Erž. Labai gudras: prisisùko bemokslis prie tokios puikios vietos Žvr. Kai prisisuksiù prie valdiško darbo, bus pinigų Sdk. Pagaliau sugalvojo, kad reikia prisisukti pas tą žmogų už berną SI242. Jos priaugęsis sūnus naktyje prie tos žąsies prisisukęs ir ją visą sudrožęs BsV18.
ǁ prikibti: Dar prisi̇̀sukė kita liga Dv.
20. prisigerinti, prisimeilinti, įsiteikti: Mokėk tik prisisùkt prie jo – nepražūsi Ds. Jonis nedurnas vaikis – pri tokios bagotos našlės prisisùko Vkš.
21. tr. faktais įrodyti: Prisùko dėlto advokatai Šts.
ǁ primeluoti: Aa! Sužinoti, ką tas veidmainys ir melagis mano vardu prisukė policijai Vaižg.
22. tr. priversti: Prisùkom ir aną porą stikliukų išgerti Brs.
23. tr., intr. impers. P.Aviž, Pjv, Vs, Lš, Mrc, Arm išaugti skauduliui; pritvinkti: Pasvėriau pašiną, ir paskui pri̇̀sukė Vlk. Pri̇̀sukė votį kap kepurę Vrnv. Tuoj jau šitą votį prisùks, tada galėsi pjaut Dg. Da nedurk skaudulį, ba pri̇̀sukta visai mažai Alk. Da neprisuktà ta votis buvo, da negatava (negalima pjauti) Plv.
24. tr. šnek. sukčiaujant įgyti: Pinigų pri̇̀suka ir geria Rmš. Pas senėtą yra gana prisuktų pinigų BsPIII148(Brt).
| refl.: Ko čia svetimo gero gailėt: prisi̇̀sukei – turėsi Ds.
25. tr. šnek. daug privalgyti: Bepigu tokiam žmogui gyvent: pri̇̀suk[ė] sausos duonos, i sveika Klt.
26. tr. pričiupti, sugriebti, pasigauti: Ans teip norėjo muni prisùkti kame norintais Trk.
27. įtaisyti (kūdikį): Bėda, pri̇̀sukė [bernas] mergai vaiką Ant.
◊ gálvą prisùkti NdŽ
1. Rmš ilgai neduoti ramybės, privarginti: Ar dar negana prisuka galvas mūsų vaikams visokiais niekais? J.Balč. Kiek jai pri̇̀suka gálvą šitie vaikai! Klt.
2. ilgai svarstyti, įtemptai galvoti: Teko daug privargti ir prisukti galvos J.Balč.
ùžpakalį prisùkti nebenorėti bendrauti, nekreipti dėmesio, nusisukti: Šitai prieteliai muno užpakalį mun prisuka P.
×razsùkti, ràzsuka, ràzsukė (hibr.) tr. sukant ištiesinti: Nauja padkava arklio, tai paėmė ir ràzsukė Aps.
susùkti, sùsuka, -o (sùsukė)
1. tr. NdŽ visus įsukti, sukant įtvirtinti: Susùkti sraigtus, varžtus DŽ1.
2. tr. kuo įsukamu sutvirtinti, suveržti: Susùkti ką sraigtu NdŽ. Susùk ragutes Aln.
3. tr. LKT293(Kpr), Šmn, Krp, Knt apsukant, apvyniojant sutvirtinti, surišti: Bruzguliais susukti Q301. Pastvers [kiaulę], pagriovė, sukavylu snukį sùsukė i pjauna Dglš. Žiemą kojas apvynioja autais, virvelėm sùsuka ir nešioja Antr. Susukáu klumpius su drote, juo nesproginės Šts. Ekėčios būdavo iš medžio, vyčiums susukti̇̀ stori virbalai Grz. Susuktà [baslių] tvora LKAI63(Lž). Su grįžčia sùsuki ir išpurtai tas varpas [iš kūlio] Pš. Sùsuka į grįžtę po dešimt saujų Bsg. Sùsukam, suveržiam, kad neišbyrėt šiaudai [iš kūlių] Ps. Kap sùsukta kojos, ne tep jai (avelei) smagu Pls. Susuko stipriai jiems į užpakalį rankas rš.
ǁ surišant padaryti: Si̇̀sukiau (susukau) kelias šluotas Rod. Si̇̀sukė LKKIX188(Dv). Kai jau švarūs linai, tada sùsuki grįžtes Žg.
4. tr. NdŽ, LTR(Rk), Jnšk, Vgr suvynioti į ką, susupti: Jis tei[p] gerai sùsuka tuos kiaušinius į tą popierą Jrb. Kraitis marškelėn sùsukta Lb. Būt susuktà [mergaitė] – nesikėdotų rankutėm Kt. Mane kailiniuose susùko Dg. Nešioja lėlę kaip vaiką – kojos vystykle sùsuktos Pnd. Sùsuka teboko, įduoda – rūkyk! Vadina vyru Gršl.
| refl. intr., tr.: Turbūt šalta, kad susisukai̇̃ į kailinius Dkš. Susisùkusi į tris skepetas i dar tauškina dantims Krš. Vaiką susisùkus į skarą neša PnmA. Prisirinko anglelių nuo degėsių, nosinelėn susi̇̀sukė ir nusinešė Tvr. Kojas gerai susisùk su dekiu, kad neatšaltum Sml.
5. tr. NdŽ suvynioti į ritinį, suvyti į kamuolį: Mergaitė stovėjo prie mokytojų stalelio, laikydama rankoje dūdele susuktą sąsiuvinį J.Avyž. Blynus plonus daro, sùsuka Dgp. Dvilinką audeklą sudedi ir po tam sùsuki tokian kočėlan Eiš. [Šoferis] atplėšė bilietą nuo ilgos juostos, susuktos į didelę ritę J.Balt. Silkes galima marinuoti susuktas ritinėliais rš. Karnų priplėšia, kamuoliuos sùsuka Ob. Kamuolin sùsukta [karvių] lencūgai Klt.
| refl. intr., tr.: Susisuko tošeles rš. Jau ir medeliai susodinti, tik gaila žiūrėti, kokie nuvytę, lapai balti nuo dulkių, susisukę į dūdeles V.Bub. Kokius penkis rugelius palieka [nepjautus] ir susuka, kad kitąmet gražūs rugeliai būtų – į trūbą susisùkę LKKXIII121(Grv).
ǁ Prng, Ėr, Dov sugumulti, surutulti: Susùko rūbus į mažutį ryšuliuką NdŽ. Atrišau aš savo drabužius, kuriuos buvau susukęs į kezulą, kaip kadaise pamokė motina J.Balt. Pašukas atskirai, pakulas atskirai kuodeliuosna sùsukam Eiš. Gaila šitep susùkt suknelę Dg. Telyčia sukė sukė ir po kojom sùsukė šieną Klt. Sùsuka tešlos kąsnelių ir padeda an slenksčio, tai kurios [kąsnelį] šuva pirmą pagaus, tai toji ištekės (priet.) Pls.
| refl. tr.: Susi̇̀sukiau kailinius i vėl atsiguliau ant kelmelio Vel. Ale jis susisuko tą [levo] skūrą, atnešęs deda an arklio BsPIV195(Brt).
ǁ N, NdŽ, Vkš sukant aplink sudėti (plaukus): Dabar jos (kasos) susuktos ant pakaušio į menką kuodelį J.Avyž. Sùsuka kasą viršugalvy – gražu padabot Klt.
| refl. tr.: [Šarūnė] susisuka plaukus į kuodą, susisega ant pakaušio V.Bub. Vienplaukė, plaukus susisùkus [vainiku] – ta jos kasa ve didelė yra Jrb. Galvelę (kasas ant galvos) susisuka, skepetėlę pastato Skr.
6. tr. sukant, vyniojant padaryti: Susùko iš tošių ąsotėlius NdŽ. Čia, susukęs žilvičio birbynę, iš lakštingalų mokiaus dainų E.Miež. Susuka triūbą lopinio ir ataneša [ugnį iš bažnyčios] Rš. Gavo laišką ir sùsuktą iš ryzų vaiką Krs. [Jonas] atsikėlė, susuko suktinę J.Balt. Susukáu tokį bimbalą, ka vieną dūmą užtraukus galva sukas Slnt. Ar neturi susùkt [parūkyti] Ėr.
| refl. tr. Pn, Dr: [Kerdžius] trūbą susi̇̀suka iš alksnio žievės Žln. Susisùks tokius čiulkius i rūkys Pvn. Ar neturi duok susisùkt! Ėr. Nėr taboko nė tam kartuo susisukti Šts. Kūpt taboko, susisùko popierosą ir blykt rūko Vvr.
ǁ LTR(Auk) lenkiant, riečiant padaryti: Tai ir va! – Andrius susuka špygą ir duria į lubas V.Bub. Aš jam galiu špigą susùkęs po nosia parodyt Rud. Iš minklės supynė pyną ir iš tos pynos susùko krengelį Vkš.
7. tr. LL306, Rtr, Slč, Mrj, Trš suraityti: Susukti (garbanoti), ažuriesti plaukai SD88. Katras vyras turėjo ilgus uostus, anus susùko ir galus aukštyn užraitė Vkš.
| refl. tr., intr.: Man labiausiai patinka, kad tamstos čiuprynų nesusisùkę Rz. Jei verpia [tarp Kalėdų ir Naujųjų metų] – ėriukų vilna bus per daug susisukusi LTR(Srj).
8. tr. suriesti, surangyti: Tik sėsis, kojas susùks po savim i večerioja Str. Ale tas velniukas atbėgo Jonui ties akims ir tupi, akis išvertęs, žiūrėdamas į Joną, uodegą susukęs BsV255. Grąžto susuktàsis galas NdŽ.
| refl. Arm: Dieną šeškai miega guoliuose susisukę į kamuoliukus rš. An kelio guli sussùkę gyvatės Pls. Guli žaltys sasisùkę LKKXIV214(Zt). Kaip šuva ant šieno niekaip negaliu susisùkt Šk. Jei siurbėlės susisukusios guli – bus vėjo (priet.) MTtV17(Kdn). Viedmos duktė ižlindo in ližės, sùssukė kap katė Dv. Ana (ragana) ižlindo an ližės ir sùssukė grįžtėn kai kamuolin (ps.) Pls. Šuva susisukė grįžtelėn Rod. Važaunyko šaknys susisùkę kaip baronkytės Gdr. O vainikėlį kai pina [šokant], susi̇̀suka visi kaip vainikėlis Ktk. Sraigtu susisùkę ragai NdŽ.
9. tr. SD462, BŽ81, Mšk, Ėr, Gdr, Švnč apsukui lenkiant suvyti: Iž linų susùkt pantį, tai il̃ga nešios Nmč. Aš tėvelį nulenksiu, šilkų juostą susùksiu JD694. Kūralaišą sùsukei, surišei kūlį Aps. Linams rauti ryšių reikėjo susùkti iš šiaudų Kl. Vyteles karklines susùkdavo, ka nelūžtų Škn. Vytis susùkdavo teip kaip krežiams KlvrŽ. Vytį sùsuki, kartį perdedi ir tveri tvorą Vj. Ale su tais žiužiais, žinai: įsineš, a regi, abrūsą tokį, susùks Lc. Su šiaudais susuktai̇̃s pririša Vdn. Beržėlį nukirtai, susukai̇̃ – ir atasajos Rud. Buvo rastos dvi įvijinės apyrankės, susuktos iš žalvarinės vielos rš.
| Yra virvės, amžinos kančios, iž ugnies, iž liepsnų susuktos SPI373.
| refl. tr.: Tėvas pantį susisùkęs ir už durų užsibrukęs (d.) Ktk. Aš susisuksiu beržo rykštelę, eisiu budinsiu valios mergelę (d.) Vrn. Tau reiks susisùkt grįžčių ir surišt va šituos šiaudų kūlius Skrb. Jau rytmetį sueisma pas jaujį i susisùksma ryšius – pasitiesi ir dėsi [linus] End.
ǁ Q653, R177, MŽ235, K, L, Rtr, Eiš, Btrm sujungti, suvyti į vieną dvi ar daugiau gijų, šakų: Keturlinką siūlą susùkti NdŽ. Trisdešimtis siūlų susuktų (posmas) SD242. Par daug sukriai siūlus susukái Vkš. Siūlai sùsukta ir persukta – kilpom sùsukta JnšM. Susukaũ kelius siūlus, išaudžiau [lovatiesę] Žg. Ana (šeiva), lėkdama žemyn, siūlą sùsuka LKT326(Trgn). Siūlas nesùsuktas, možnės išskirt Klt. Ir [padarė] megztą juostą iš sasuktų baltų šilkų BB2Moz39,29.
| refl. tr., intr.: Apsimeti po pirmo, po tam susi̇̀suki tas [raiščių] šakas atskirai Kv. Susisùko siūlas į gurgždules, o virvė į garankštę J. Gręžant skalbinį, neduok skalbiniuo susisukti į garankštį – gausi kuprotą vyrą (juok.) Prk.
| prk.: Jie susisùkę giminės (ir vyrui, ir žmonai tie patys asmenys yra giminės) Snt, Plv.
^ Bobai negalima sakyti, kur išeinu: visą kaimą sukels ant kojų, kad jai liežuvis garankštimis susisuktų! J.Avyž.
ǁ suverpti: Siūlų dabar va susuksiù, broliui ataduosiu Ml. Kiek jau aš [siūlų] sùsukiau! Lp.
10. tr. J.Jabl, NdŽ, LTR(Skd) sukrauti (lizdą, gūžtą): Skregždė sùsukė gūžtą pastogė[je] Brž. Nereikia duot susùkt varnom gūžtos Sdk. Nukirptų plaukų negalima mesti laukan, bo žvirbliai iš jų lizdą susuks – protą sumaišys LTR(Rs). Įtūpė žvirblis girio[je] ant krūmelio. – O kam susukai ne vieto[je] lizdelį? JV1001. Susuk gurbą, susuk gurbą, susuk gurbą, pelėda LTR(Krtn).
| refl. tr. BŽ44, LTR(Klvr), Vdk: Varnos kamine lizdus susi̇̀sukė Rgv. Paukščiai pera, gandras lizą tura susisùkęs, jeigu niekas nenugrovė Vg. Paukščiukas lizdelį susisùkęs dilgės[e] Ktk. Gulbė susisukė iš žolės gūžtą MPs.
^ Širdy tarytum kirminas gūžtą susisuko ir graužia rš.
ǁ suvartoti lizdui sukti: Cyrulis čiurkščio[ja] – kuodelius susùks į lizdą, kad nesuverpsite J.
11. tr. NdŽ, Krtn, Trš, Als, Brs, Jdr, Mšk, Paį, Sv, Antz plakant, maišant pagaminti: Pyragai iškepti, kastinis susuktas Žem. Kad susukáu, toks kietas buvo sviestas LKT106(Krž). Kaip aš susùksu iš parūgų sviestą? Šts. Neikaip nepriveikiu sviesto susùkt Skp. Aš išeisuot ravėti, a susùksyt (tu susuksi) sviestą? Pj. Lig atanešė, iš pieno sviestą sùsukė Km. I silkių sviestą susùkdavom, skaniai būdavo Vgr.
^ Iš gražumo sviesto nesusuksi LTR(Brž). Neklausysi, tai gausi beržinės košės su susuktu pienu Vrn.
| refl. tr., intr. Š, Dbk, Trgn: Ilgai nesusi̇̀suka sviestas Sb. Susi̇̀sukiau sviesto kruopelę Jnšk. Talkai reiks kelis sukimus sviesto susisùkti Up. Čia nebedaug [sviesto], susisuksmà rytoj šviežio Kp. Daba jau nieko nebsusi̇̀suku [sviesto] Trk. Kastinis su pasukoms, su viskuom susi̇̀suka Kv.
ǁ sukant, maišant ištrinti: [Margariną ir kiaušinius tortui] reikia susùkt prie pečiaus Sk.
12. tr. sukant susmulkinti, sumalti: Grūdų nedaug nuvežiau, vėjas, matyt, bus geras, ir nepamatysit, kaip susuksit rš. Seniau reikėdavo puspūrę par rytą susùkt Bsg. Sùsukta uogos par mašinką: nei skūrelės, nei grūdelio Klt. Susuksmà taukus [malamąja mašinėle] Skp.
| refl. tr.: Susisukái kruopų saują, išsisijoji i srebi Vn. Girnos būdavo, tai su rankom susi̇̀suki ir turi kruopų Slv.
ǁ sukapoti: Einam, susùkim žolę! Lp.
13. tr. šnek. suvalgyti, sukramtyti: Plutą sùsukė, ir gerai – nelaukia, kad vis gardžiai Ktk.
14. tr. Pg, Lb, Dg, Pns, Kb, Yl sukreivinti, iškraipyti: Rankos sukraipytos, sùsuktos Klt. Mane liga susùko Dkš. Nebėr iš jo žmogaus: visas ramato sùsuktas, sutrauktas Ds. Susùko rankas i kojas, i veidą Krž. Susukti̇̀ jau pirštai, dar̃ jau nieko nepadarai Kls. Pirštų nariukai sùsukta nuo darbo Aln. Ana guli susuktà Dgp. Terpukalėdžiais nemožna verpt ir virvių sukt, ba keltuvių (keltuvų) bus kojos susuktos LTIII459(Tvr). Parvažiuo[ja] ryto metą, dviratis būs sùsuktas, tekiniai būs sulankstyti Krtn. Vėjas paskėlė, sùsukė, nulaužė tą žilvitį BM10(Skp).
^ Kad ją kruvinoji susuktų! rš. Ka tau rankas kojas susuktų̃! Pv. Kad tau sprandą susùks J. Kad jį susùkt krūvon – tep apširdau! Pls. Kad tave susuktų į brantus! LTsV875.
| refl.: Pati strėnoms susisukusioms buvo Šts. Medis susisukęs R403, MŽ543. O tas buvęs skauduliais apaugęs, nosė susisùkusi Yl. Kelmas toks susisùkęs, išsikerojęs Ėr. Stovi susisùkęs tas lieptelis Krkn. Rankovės susisùkusios, susivijusios – tai dabar apsivilko! Jrb. Mezgimas bus instrižas, susisùkęs – nesukti siūlai Klt.
| Štai susisùkęs (išsivingiavęs) upelis Vad.
ǁ End, Klt paralyžiuoti: Sùsukė žmogų Aps. Kojos sùsuktos suvis Dglš. Į ką šauksys sùsuktas, jei būsi vienas kap pirštas Rdn. Ir buvo susukta, ir negalėjo pati save niekaip pritiest Ch1Luk13,11.
15. tr. suraukti, perkreipti: Kam rūstą (sùsuktą) veidą rodyti KII163. Žiūrėk, kaip tas kalakutelis iš tevęs juokas, nosę susùkęs Vkš. Zūbus susukęs kaip koks vypla Prk.
| refl.: Jo veidas pajuodo ir susisuko V.Kudir. Žandai susi̇̀sukė, nieko neliko, tik skūrelės Žml.
ǁ refl. Krtv susiraukti, reiškiant nepasitenkinimą, supykti: Susisùkęs visumet ans, ir žodį bijok anam pasakyti Vvr. Negalėjęs pri anos prieiti: nu pat ryto vis tokia susisùkusi Pp. Vaikščiok susisùkęs kaip ožys koks Šv. Ko susisukai̇̃ dabar? Vv. Žmogus vis susisùkęs, vis ko trūkęs, vis nepatenkintas Krš. Numiškiai svečių nemylėjo, iš tai gėdai susisukę par petį veizėjo LTR(Plng).
16. refl. NdŽ, Jdr, Trk, Gd, Vdk, Ėr, Vl, Alk, Lš labai sulysti; susitraukti, sunykti, suvargti: Nuo visokių ligų viškum susi̇̀sukė žmogus Krs. Susisùkus boba, serga suvis Dglš. Sudžiūvusi kaip tik kempė, susisùkusi Krš. Kokia spyna buvo, ir tebėr tokia pat susisùkus Snt. Visiškai boba susisùkus, tik graban gult Dbk. Turėk proto! Jau taip susisùkęs, o dar geri! Dj. Jėgi kokia baisi nuo gėrimo likus: susraukšlėjus, susisùkus Slk. Susi̇̀sukau i aš po nelabojo! End. Vyras kap aržuolas b[uv]o, o tik susisùko, i nėr LKT200(Plv). Ana kap virvė susisùkę LD382(Zt).
^ Šitas mūs arklys susisùkęs, sunykęs lyg į virves įrištas Kt. Kas švento Jurgio dienoj su arkliais dirba, tai tas niekados neturės gerų arklių, vis bus kūdi, tokie kaip karstai susisukę LTR(Kp). Tas jau susisukęs kaip naginė LTR(Pnd). Valkiojas susisùkęs kai be žarnų Sdk. Motka toj susisùkus kap krūkutis Lp. Susisùkęs kaip Serapino pakanktė Vkš. Susisùkęs kaip Benio blauzda Vkš. Susisùkęs, susimetęs kaip grabo negelys Pgg. Susisukęs kaip melnyčios sparnas LTR(Grk). Susisukę kaip Grižo ratai LTsV367(Srd).
ǁ pasidaryti menkam, užskursti: Styro medelis užskurdęs ir susisukęs P.Cvir. Agurkai sodne susisùkę, nieko nė[ra] Sk.
17. tr. sudraikyti, sutaršyti, suvelti: Ant pievos tai mat vėjas sùsuka [linus], o ant rugienų nesùsuka: susilaiko, neduoda pasikelt Sml. Buvau išnešus an oro [pomidorų daigus] – vėjas sùsukė Žln. Skubėkiam verpti: parlėks vyturys, susùks mūso kuodelius Vn.
^ Susuktas kaip pakulų kuodelis LTR(Grk).
| refl.: Rugiai nuo lietaus susisùkę NdŽ. Po ąžuolu būna javai derlingi, susisukę, o šermukšnis ir kiti medžiai tik dirvą smelka Dr. Jei linai bus pasėti pavasarį, kada ant dangaus matos debesėlių verpetai, tada linai bus susisukę, išgulę LTR(Imb). Susisùko siūlai, susmaišė Btrm. Vakar ribokai susisukusią matnią ištraukė, tai nei vienos žuvies nepagavo Kpč. Žarnos susi̇̀sukė, operavo Ukm.
^ Susisùkę kaip Mikės viduriai Tl, Kv.
18. refl. susipainioti: Susisuko kojos, t. y. susimizgo J. Čia prie virvės branktelio nėra, da susisùks karvė Skdt. Sukę susisùkę karvės! Klt.
19. tr. aplink smarkiai sukant atimti pusiausvyrą: Viesulas gali susùkt žmogų Aps. Sùsukė vėjas diedą i pargriovė Dglš. Susùko toks vė[ja]s i nūnešė tą vaiką Gd.
| prk.: Bijau karaliaus meilės kaip poeto. Ateina jis kaip vėtra. Viesulan pagauna. Susuka ir apsvaigina B.Sruog.
20. tr. genant nukamuoti, užvaryti: Jauną arklį greičiau sùsuki kap seną Lp.
21. tr. impers. apsvaiginti: Nuo gailių galvą sùsuka PnmŽ.
ǁ refl. apsvaigti: Vaike, nesisuk į vieną pusę tei[p] ilgai: susisùks galva, parvirsi Jrb. Susi̇̀sukė galva, ir nuvirto purvynan Ds.
22. tr. Rtr pakreipti į kurią nors pusę, pasukti: Arkliai jau susukti̇̀ į Kuršėnus važiuoti Krš. Kuršinės pavažos yra susukti geresnės, neužkerta Šts. Tujaus vairą susukáu į viršų Plng. Jis susuko vežimą skersai kelio …, o pats pasislėpė po tilto BsPII38(Tl). Akis į kertes susukti mokėjo vaikiai špitokliai Šts.
| Parkietė iš dangaus pietų vėją ir savo galybe susuko vėją iš vakarų brš.
| prk.: Susùko (suvertė) kalčią an bobų Pvn. Už liežuvį anai Dievas susùko (atlygino) – dukterie nebgerai Krš. Susukai ant manęs visas audras brš.
| refl.: Visa močia: i kojos vidun susisùkę, kai eina Klt.
23. tr. sugrąžinti einantį: Tos telyčios nevaliojau susùkt – da giliau įsibrido į avižas Rs.
| refl. tr.: Kurmanas susi̇̀sukė arklius i nudūmė atgal Prng.
24. intr. M einant, vykstant pakrypti į kurią nors pusę, pasukti: [Ragutis] susuko į sodžių pasikalbėti su senais pažįstamais LzP. Nusileido pakalnėn ir, pervažiavę per tiltą, susuko kairėn Pč. Reik susukt taku, tiesiai per rugius Nmn.
| refl.: Cinokas susisuko į klėtį, priėjęs pabarškino į duris Žem.
ǁ refl. IM1860,53, NdŽ, Sd, Klk, Plt, Eig, Varn, Krž, Pbr, Klt, Dsn pasukti atgal, apsigręžti, apsisukti: Buvo jau vakaras, ana susisùkusi eita numie Krtn. Susisùko i parmovė numo Rdn. Inejau pirkion, susisukiau i vė atgal Prng. Kad ejo numo susisùkusi! Krš. Ponas nusigando, susisuko ir atgalio jot LTsIV203. Ta greitoji susisùko i greit nuvažiavo Jrb. Traktorius netura vietos kame susisùkti End.
| Tuoj vėjas ir susisuko į antrą pusę LMD(Sln).
ǁ refl. atsisukti, atsigręžti: Įbėgo Marikė, tėvas ant jos susisuko: – Parodyk pirkinius, kur su Joškiumi mainėte Žem.
25. intr. Lkm, Klt, Ml, Vj, Aps, Trk nuvykti ten ir atgal; suvaikščioti, suvažinėti: Vakar dukart miškan sùsukiau Ut. Du kartu par naktį automobilis susuka par sodą Šts.
26. skubiai atlikti, apsidirbti: Kaip greitai susisùkom, o maniau, ka lig vakaro dirbsma Rdn. Numie greit susi̇̀suku ir išleku į grybas Vkš. Ana kai nori, tai gali i greičiau susisùkt Ml. Apdirbama vietelė, bet reik susisukti par darbylaikį Šts. Gaspadinė mūso y[ra] susisukanti̇̀ (apsukri) Šts. Susisùk, kad geras, su seniu! Ktk.
ǁ būti greit sutvarkytam, atliktam: Berneli tu mano, kap griebė jie, tai tik susisùko tie miežiai, i nėr (greit nupjovė)! Plv.
27. tr. Plng, Užv suvaryti, suginti į vieną vietą (gyvulius): Kokia jų ganiava: suvaro, sùsuka gyvulius, ir prastovi tep perdien kap in turgo Arm. Piemuo susuka karves pri upės, o ganyti nenora Šts. Turi karves susùkęs viduj lauko, kur žolės nėr, vien juodos pėdos – tai jo ganymas! Ml. Kam susukái gyvolius į toros kertę? Plt.
| refl.: Kai strokas, tai avelės žž an vietos susisùks i stovi Pb.
28. tr. sukant ratu sukaupti, sutraukti į vieną vietą: Grūdus siautant su rėčiais, reik mokėti susukti į verpetą šlamštus Šts. Sùsukė verpetas šieną ir nunešė miškan Ktk. Jūroje vėtros susuka vilnis, ir jos kalnais kalnais ritinas užlieti slesną pakraštį Vaižg.
| refl.: Berant lengviejai grūdai į vidurį susisuka Ggr.
ǁ sutraukti, sustumti į vieną vietą (šieną): Didelę pakūgę susùkom, didelį ir kupstį sukriausim Vkš.
| Susùkti pradalgę NdŽ.
29. tr. sukant surinkti reikiamus skaitmenis (telefonu): Žmona kažkam susuko telefono numerį rš. Ponas Zaranka susuko telefoną (telefono numerį), prisižadino poną Straižį rš.
30. refl. Kp sukantis pakilti, atsirasti: Viesulas tik susi̇̀sukė ant vieškelio, teip dulkių debesis ir nuslinko pavėjui Skrb. Susisuko šiaurus vėjas ir nupūtė vainikelį LMD.
31. refl. pradėti, imti ką daryti: Šalininkai susisuko pasakoti, kad aš buvęs girtas Šts.
32. refl. susidaryti, įsimesti (ligai): Gal smagenų uždegimas susisukti Žem. Man kartais po krūtine susisuka mažas dusulėlis rš.
33. tr. šnek. suriesti, susarginti: Jį ne laiku ligos susùko Grl.
^ Vel[nia]s čia tave ir susùko nečėsu! Lk.
34. tr. impers. užaugti skauduliui, ištvinkti: Palauk! Kai kyla skaudulys, tai ne tep greit sùsuka – reik pakęst Alk. Peraugą iki susùks, tai dar paleliuosi Gs. Sùsukė votį in pačios kaktos Vrnv.
35. tr. impers. Lnkv, Skrb, Vžns, Vkš paleisti (vidurius): Užėdžiau žalių žirnių, i susùko vidurius Krt. Sùsukė pilvą Ds.
36. tr. Brs, Upt, Pl, Ml, Šn neatiduoti kiek priklauso, nusukti: Tai buvo susukti mano pusantro rublio! Žem. Jug aš amžėj savo nieko pikto nedariau, nė vienam nė skatiko nesusukau M.Valanč. Sùsukė jo pinigus, tik anas nesupranta Klt. Uždarbę susùko meistruo Šts. Ana sùsukė man kelius rublius Aln. Ir pieną sùsuka, ir darbadienius susùko, neapskaitė Rdš. Ar nesusukai kam užmokesnį? Jzm.
ǁ Btrm apgauti: Ar tu mane pašidyt norėjai, ar susùkt? Švnč.
37. tr., intr. gudraujant, painiojant ką padaryti: Kokią klastą išmislyti, susùkti KII32. Karą susùkti, sukurstyti KI80. Jau ka sumeluos, susùks! Pv. Sùsukė sùsukė aktą, ir mokėk baudą! Drsk. Susùko jam tą sutartį, ir jis liko be turto ir be ūkio Grl. Priežastį [nužudyti] iš bile ko susukdavo brš. Vokytis viseip teisybę susuka prš. Mūsų žodžius susuks arba negerai apvers rš.
^ Susuko kai Magdei vaiką LTR(Grk).
38. refl. įvykti kam numatytam, norimam: Kap važiuoja ažsirašyt jaunieji, tai jos draugės girnas suka, kad veselė susisuktų Ml.
39. tr. palenkti į savo pusę, paveikti: Ta boba jį ir sùsukė: atlėkė ir ėmė įkalbinėt Rz. Sùsukė (prisiviliojo) berną i ištekėjo Ps.
ǁ supiršti: Susuksiù, pamatysi, ir tave su kuo nors Dgl. Sùsukė, surodijo tėvai i apženijo Klt.
◊ dūšià susisùko; MŽ, N pasidarė bloga, vimdo.
dū̃šią sùsuka (susùko); R359, MŽ480, N darosi bloga, vimdo: Sasuko dūšią B.
galvà susisùko (susi̇̀sukė Ck, Grv, Skdt, Ps) Als, Šts, Žeml, Lnkv susipainiojo, apkvaišo, nebesiorientuoja: Paklydau, kaži kai galvà susisùko LKT163(Rs). Susi̇̀sukė galvà, neišeinu kelian Adm. Čia ir galvà gali susisùkt, bežiūrint į šituos raštus Prn. Galvà anos yra susisùkusi – veselia an nosies Krš. O jergau, kaip susisukusi yr galva, atminties neturu ant vietos Kv. Susi̇̀sukė galvà kaip kopūstas Ėr. Kad jum galvà susisùkus! (keik.) Kdn.
gálvą susùkti
1. BŽ50, Krš, Jnš, Rm, Ob, Trgn, Ds, Msn, Dv atimti nuovoką, sumaišyti, supainioti: Jis man gálvą sùsukė – nebežinau, ką čia daryt Ėr. Susuko man galvą su tais savo klausimais Sk. Mes daug atsimintum, ale sùsuktos gálvos Stk. Rūpesčių galvà susuktà – ar čia rūpi tos dainos Pkn. Susukta muno galva, nieko nebatminu Trk. Labai gálvas sùsuka tas mokslas Kdn. Kai virvė sùsuktos gálvos [nuo rūpesčių] Žln. Tada Uršulė visai rimtai susirūpino, kad tikrai malūnas bus susukęs Baltaragiui galvą K.Bor.
ǁ sukvailinti: Ai ai, kaip velnias jaunims gálvas sùsuka! Krš.
2. Jnš, Sv, Vlkj suvilioti, patraukti: Susùko boba tokiam vyrui gálvą Skr. Mergos gudrios, žalčiai – sùsuka vaikiams gálvas kaipmat Krš. Kaip tik pasmaišė tas bernas, ir sùsukė mergai gálvą Dbk.
gálvą susùkti į padurkùs suvilioti: Susùko boba tokiam vyrui gálvą į padurkùs Skr.
gluzdai̇̃ susisùko sukvailėjo: Jau ma[no] in senystą ir gluzdai susisukė Vlk.
gluzdùs susùkti supainioti: Reikia tep sakyt, tai ir susùksim gluzdùs Pv.
gū̃žtą (li̇̀zdą Vn) susùkti (susisùkti Jnš)
1. įsikurti (šeimai): Savo li̇̀zdą susisùkiat ir gyvenkiat. Kam su seniais maišyties?! Pvn.
2. įsitaisyti, įsigalėti: Karionės ir sumišimai sviete nesustoja vedlug to, kad žmogaus širdy susisuko gūžtą žalčiukas P.Cvir.
į grą̃žtą (į lenciū̃gą, į pi̇̀ntį) susisùkti sulysti: Sudžiūvęs, susisùkęs į grą̃žtą Krš. Susi̇̀sukiau lenciū̃gan Žb. Ligonis, varge, sudžiūvo, susisùko į pi̇̀ntį Klvr.
lui̇̃šį (mū̃zą) susùkti reikšti nepasitenkinimą, susiraukti: Vaikšto luišį susukęs Blnk. Biškį kas anam nepatinka, tujau ir sùsuka mū̃zą Vvr.
nósį susùkti (susisùkti)
1. BŽ107, Bgt, Alk, Kp, Všk, Šts, NmŽ reikšti nepasitenkinimą, užpykti: Ana tuoj sùsuka nósį, supyksta greit Aln. Pareina parsiutusi, nósę susùkusi Krš. Laksto tik, duris tranko, nósį susùkus Mžš. Susùko nósį ir nešneka Mrj. Eina pro šalį nósį susùkusi i galvos nepakelia LKT108(Tt). Eita nosę susùkęs[is], kad negavo pragėrimuo Šts.
2. sukelti pasibjaurėjimą smarve: Kur tu eisi visa mėšlina į būrį – žmonėms nósis susùks Skr.
pakáušius susùkti
1. sukvailinti: Kaip ta degtinelė sùsuka pakáušius! Krš.
2. apsvaigti (prisigėrus): Pakáušius sùsuka, ir rėkia Ėr.
prõtas (rãzumas) susisùko Smn pamišo, sukvailėjo: Šiais laikais i senims prõtas karts susi̇̀sukas – daro kaip kvaišeliai Krš. Jam buvo rãzumas susisùkęs Ėr.
si̇́elą susùkti; N pasidaryti bloga.
smẽgenys susisùko antrai̇̃p susipainiojo, nebesiorientuoja, apkvaišo: Susi̇̀suka smãgenės antrai̇̃p, ką čia beatminsi Žr.
snùkį susùkti reikšti nepasitenkinimą: Gali Bintakienė pamanyti, kad ji vėl snukį susukusi I.Simon. Ji susùkus snùkį i susùkus, nežinai, nė kas, nė ko Jrb. Mažą stukį padėjo, svotas snùkį susùko JV768.
susùks ir atsùks apie labai plepų: Jos gi liežiuvis – susùks ir atsùks! Dkk.
širdi̇̀s susisùko pasidarė bloga: Susisuko širdis nu numinės, ir susivėmiau Šts.
širdį susùkti Slnt supykinti, vimdyti: Vėmalai, fi, ši̇̀rdį mun susùko Krš. Užgavėnių suopynės liuob širdį susuks, ir vemsi po suopynių Šts. Negersu – dar širdį susùks Rdn.
šnervès (šni̇̀pą) susùkti užpykti: Kai mūs vaikai augo, buvo geri, o dabar tik šnervès susùkę Snt. Jau sùsukė šnipą Lp.
uõstą susùkti supykti, įsižeisti: Susuko uostą (dial. ūstą) dėl kopūsto LMD(NmŽ).
vepšlàs (zūbùs) susùkti supykti: Žodelį ne taip, tuojau susuka vepšlas KlK29,53(Krš). Piktas, zūbus susukęs Krš.
užsùkti, ùžsuka, -o (ùžsukė) Rtr, Š, NdŽ; SD430, Sut
1. tr. N, K, M, Amb, VĮ, Mlk sukant pritvirtinti, prisukti: Ans mokėjo varžtą kur reik užsùkti Vvr. Ažùsukiau šriūbą, ir gerai Nmč.
2. tr. N, LL96, Vkš, Gs prisukti, kad veiktų (kokį aparatą): Ažusuku ziegorių SD164. Neažùsukiau laikrodžio, ir sustojo Ktk. Užsuk laikrodį aštuntai rš.
ǁ pasukant įjungti, paleisti: Paskun ùžsukėm radiją, ir kalbėj[o] Drsk.
| prk.: Užsuki savo fantazijos malūnėlį rš.
| refl. tr.: Liūb jau ans užsisùks [radiją] ir klausysias Lk.
ǁ refl. prk. pradėti kalbėti: Kai jau užsisuka, tai mala i mala be jokios parstogės Rs.
3. tr. pasukant išjungti: Tu musi atsukai radę (radiją) – neš šen, užsùkti reik Ms. Su dujom gerai, kolek verda: ùžsuki – i šalta Sdb. Buvo neàžsukta [dujos], kaip šavo virtuvėj! Mlt.
4. tr. kuo prisukamu uždengti, uždaryti: Užsukami̇̀ stikliniai indai labai geri Rm. Ans sau padarė ùžsukamą (iš dviejų sujungiamų dalių, tuščiu viduriu) lazdą Jdr.
| refl.: Kranas gerai neužsisuka, laša ir laša vanduo rš.
5. tr. pasukti aplink ašį: Užsùk raktą, kad neatsirakintum J. Užsùksita tą raktą vienąsyk i čia štai padėsita į tą daiktą Jrb.
6. tr. Lk, Grk, Pc, Jon užrakinti, užsklęsti: Kai išeisi, tai ažusùk kamarėlę Mlt. Palauk, da klėtį ušsuksiu Trs. Užsukáu duris ir raktą su savim pasiėmiau Vkš. Buvau užsùkusi su raktu [duris] LKT44(Lž). Sukynė – durim užsùkt Brb. Kaimynas, suskius, pajuto, svirno dureles užsùko JD894.
| Biškilelį pasėdėk, aš tujau užsùksu (užkišiu) liuktą Lk.
| refl. tr.: Dures su velke užsi̇̀sukė Vrn. Dukterytė kai pajuto, svirno duris užsisuko LTsII230.
7. tr. pasukti, kad susivytų, persisuktų, susukti į grįžtę: Itą karklą àžsukam, gerai àžsukam, ką neraztrūkt Grv.
^ Pamečiau peilį – reikia žusukt velniu[i] barzdą (kuokštelį žolės susukti ir prispausti akmeniu), tai greičiau rasiu (brt.) Nč. Jei ko nerandi, užsuk velniu[i] ausį – rasi Vlk.
ǁ susukant užspausti: Ažùsuku sūrmaišelį, kad geriau tekėt [išrūgos] Klt. Užsùk maišą, kad viščiukai grūdų nekapotų Skr.
8. tr. Lp, Krtv užvynioti: Virvė ažùsukta už kojos, ir supu [lopšį], ir verpiu Str. Žąsims droteles mažytes užsùkdavo an kojos Škn. Kap užsùks karvė lenciūgą an kojų, tai ar išsilaikysi? Dg. Pasaitus eglių karnõs ùžsuka Mrc.
| refl. tr.: Užsisùk ant kaklo ką norints – neik nuoga Jrb.
| Tokią šilkinaitę skepetą buvau užsisùkus (užsigobusi) Jrb.
ǁ vyniojant, rišant uždaryti: Durys pančiu ùžsukta, o langai peržegnota – negaliu inteit LB161. Aš visada užrakinu, drata užùsuku tą šapą (būdą) Slm.
| refl. tr.: Ažsisùk virvele duris, i neišeis vištos Klt.
ǁ Klt apvyniojus užveržti: Suriša bruzguliuką ir ùžsuka kiaulės snukį Ob. Užsuk branktu nosį Dkšt.
^ Ma[no] koserė ratu neažsukamà Dv. Mano gerklė ne suktu užsukta K.Bor.
9. refl. Skrd, VšR, Mlt pririštam aplink einant apsisukti, vyniojantis grandinei, virvei: Už mieto užsisùkęs arklys ir išbuvęs visą naktį neėdęs Nt. Ji (karvė) už tos griūšės užsisùko, užsisùko i stovia Jrb. Pirmai nuejau – karvė sukus ažsisùkus biržynely Smal.
ǁ užsismaugti (pririštam): Avelė užsisùko viena Krn. Dar kiaulė buvo dviejų metų, ir ta užsisùko Gs.
ǁ susinarplioti: Reikia narstyt [siūlus sruogoje] – ažsisùkę Klt.
10. intr., tr. sukant, rišant užsidirbti: Jei su rytu suku kūlelius, tai ùžsuku an dviej litų Alv.
11. tr. suvynioti į ką: Tan milan ažùsuka tuos [kanapių] miltus, kap ažmaišo LKT379(Btrm).
12. tr. užriesti: Tie ūsai juodi, užsukti̇̀ – vyras nė šioks, nė toks Jrb. Teliukas laksto uodegelę ažusùkęs Aps.
^ Meluoja ir galą ùžsuka Nm. Maža kalaitė, užsukta uodegaitė, lot neloja ir vagies neinsileidžia (spyna) TŽV584(Kb).
ǁ Sb įmantriai suraityti: Rašė ir ant galo ùžsukė [parašą] Jnšk.
13. tr. iškreipti iš normalios padėties: Užsuktà koja tai motriškai, nepaeina Grd. Ma[n] bukis (velnias) sprandą užsùko: tep kap medis (suparalyžiuotas) Kb.
ǁ sukant įskaudinti: Mokytojas vienam ausį užsùko, kitam ilgus plaukus užpešė Dkš.
| Jau moja (gal) mėsas ùžsukei (įgnybai), kad [vaikas] tep rėkia Vlk.
14. tr. R331, MŽ443, N atlenkti, atlaužti (gaiduką).
15. tr. nukreipti, nugręžti: Akysna ir nepadabos, ažùsuka galvą Nmč. Ale sykį rado jį po klėčia negyvą, sprandu užsuktu in užpakalį BsPIV141(Brt). Neišauklėtas, vaikščioja rankas už nugaros užsùkęs (susidėjęs) Klvr.
| refl.: Kaliuška užsisuka ir sėdas prie stalo Vaižg. Vuodega (toks žmogus) dėbtelėjo akimis n'ištikinčiai ir užsisuko į šalį V.Piet. Ažsisùkęs te ką padarė, neregė[ja]u Dglš. Ans negalvojo mirti, užsisùko an šono i užgeso Lpl. Ažsisùkus nugara nuo manęs sėdi (pyksta) Klt.
| prk.: Gyveno atsiskyrus, nuo visų užsisukus ir džiūvo taip, smilko visą gyvenimėlį V.Bub. Užsisùkę, užsičiaupę – neprašnekinsi mokytųjų Krš.
ǁ pastatyti pakreipus, kad užstotų: Buvo kambarė[je] spinta užsuktà, kad nebūtų lovos matyti Varn.
16. intr. Šlč vykstant pakeisti kryptį, nusikreipti į kurią pusę: Jis užsùko už kampo DŽ1. Berniukai užsuko per Petkūnų sodžių A.Vien. Užsùko pri Ventos arklių pagirdyti Krš. Ažùsukė arklį [su ratais] ažu daržinės i pastatė Klt. Kai bernas pamatė šitą numirėlį, ažùsukė par arimais, par dirvom Trgn. Tu parvažiuok par tiltą su mėšlo vežimu, arčiau užusùk (privažiuok), tai parodysiu tą mergą Slm. Žùsukė [žaibas] an kito šono ir žemėn nuejo, žmogu[i] neškadijo Pls.
| refl.: Tiesiai nejo, ažsi̇̀sukė paupe Klt. Užsisùko liaušėn (į kairę) LKKXVIII160(Zt). Eikit ir užsisùkit po kairei rankai Dg.
ǁ padaryti posūkį, vingį: Aplink apeit reikia, žusùkt reikia daugel (didelis lankstas) Dbč. Kokie penki kilometrai reikia užsùkt Gg.
| refl. NdŽ: Po kairei rankai užsi̇̀suka kelelis Jz. Žusisùkus pieva Dbč. Kelios lovos matyti, kitų tik galai kyšo iš užsisukusio urvo S.Čiurl.
ǁ refl. prk. būti skirtingam, kitokiam: Jų šneka jau šiek tiek užsi̇̀suka Plut.
17. tr. sukantis, gręžiantis užeiti į priekį: Tai šitas [senas jautis] užusùks šitą jauną ir užeis vėl vagon Pb.
18. intr. LKT238(Kri), Sml, Kp, Užp, Sug, Ldk, Jz, Alv, Mrj, Kt, Žvr, Nm užeiti, užvažiuoti, apsilankyti: Eidama pro šalį, galėjai užsukti Žg. Artie kelio, tai kai kas ažùsuka Gdr. Tankiai jis pas mus ùžsuka Vrn. Norėjo da ant Panevėžį užsùkt LKKVI282(Jnšk). Užsuka anie į tokį mažą miestelį LTR(Slnt). Nebijodavo užusukančio gero svečio Vaižg.
| Debesys vis kraštais praeina, o čia neùžsuka Krs. Vaikščio[ja] lytus apsukuo, čia neùžsuka Krš. Tokia nežmoniška sausybė, niekad neužsuka lytus Gs.
| prk.: Kap kada žùsuka galvon [gera mintis], tai gẽra Rod.
| refl. Lš, Slm: Vakar buvo užsisùkęs tokis vyrukas Rdm. Tas, grįždamas iš Egipto, užsisuko į Jeruzolimą M.Valanč.
19. refl. NdŽ įsiveržti, įsibrauti: Vytenis, kame tiktai užsisuko, tenai kūlį ir vandenį beliko S.Dauk.
20. intr. sūkuriuojant užeiti (apie vėją): Žiemą kaip užsùks [vėjas], tai pilna pirkia dūmų Nmč.
21. intr. Gž, Alk sukant, mosuojant suduoti, uždrožti: Ubagas kad eina, vis su botagu kad ažùsuka, kad ažùsuka, tai šunes kur katras eina Ob. Tas velnias gerai užsuko su šakaliu tai meškai per leteną BsPIV73(Brt).
| refl. Pln: Aš tau užsisùksiu par šonus, tik tu mun liežuvauk! Dr. Tėvas kai užsisùko, vaikai vos teišspruko Rt. Tėvai netura rankų užsisùkti tokims vaikams pijokams Šts.
22. refl. staiga užpulti: Kareiviai kaip užsisùko, kad anus vijo! Lks.
| prk.: Jei gripo liga neužsisùks, pasisaugosu, ta (tai) galiu šimto metų sulaukti Slnt.
23. tr. apsvaiginti, apsukti: Girtuoklės kap ùžsuka galvą Mrc. Atsigulsi, tai galvą užsùks LKT385(Drsk).
| refl. LKKXI221(Trak), Vlk, Smal: Bronius gert nepratęs, tai nei nepajuto, kaip galva užsisuko rš. Su traukiniu gerai važiuot, nežusi̇̀suka galva Dbč.
24. refl. dingtelėti, toptelėti: Jai kai užsi̇̀suka kas, tai ir išeina iš namų viską palikus Lkč. Nu, jiem tep užsi̇̀sukė Šč.
25. refl. prk. užsinorėti: Užsisukáu žvejoti ir laimėjau Trk.
26. refl. prk. pasimiršti, užkristi: Ant to sykio užsi̇̀suka i neina atmyt, o paskui po laiko atsikvošėji Jrb. Ar atmysiu tas dainas, ar vėl ma[n] užsisùks Plv.
27. tr. nusukti, nuvogti: Užsukti̇̀ pinigai neišeis į gerą Alk.
28. refl. užsidirbti iš šalies: Jei iš niekur neužsisuksi̇̀, tai ir an kolionijų išejus nebus geriau Lp.
29. tr. šnek. duoti, parūpinti, pasukti: Neštum kilus, tai [kokį sunkiai gaunamą dalyką] užsùktų Gs.
30. refl. neišvengti, užsitraukti (bausmę): Taip ir anie žmonelės besisukdami (norėdami išsisukti, išvengti) po devynis mėnesius kalėjimo užsisukę TP1881,46.
◊ aki̇̀s užsùkti apgauti: Tau tas Klimas ùžsukė akis, ir nieko nepratai Vlk.
galvà užsisùko apkvaišo, nebesusiorientuoja: Kai galvà užsi̇̀suka, visko gali būt (galima paklysti) Bsg.
gálvą užsùkti
1. priversti pamilti: O ką garbė, tai garbė, kad net tokiam užmušėjui užsukau galvą! V.Kudir. Ji ne vienam galvą užusukė rš.
2. užduoti rūpestį: Ažùsukė galvą Btrm.
3. Mrc, Arm išvarginti: Jau galvà ažusuktà rūpesčiais Lb. Daug mislina, galvà užsuktà Srj.
4. atimti sveiką protą, sukvailinti: Ar neužsùks veinias bernu[i] galvõs? Dg.
į gálvą užsisùkti apimti kokiai minčiai: Užsisùks kas in galvą, ir daro visokias nesąmones Lkč. Užsisùko galvon, ir padariau bėdą Mrc.
kai̇̃p (lýg) ùžsuktas; kai̇̃p užsuktà mašinė̃lė apie plepantį, šnekantį be sustojimo: Viešnia lyg užsukta tarška barška, žodžius krečia lyg pati savo nedrąsumą užtrenkdama Vaižg. Ji šneka kai̇̃p mašinė̃lė užsuktà PnmA. Barškalas boba, kai̇̃p užsuktà Krš.
kai̇̃p ùžsuktas [lai̇̃krodis] daug, be sustojimo (dirba): Rytą pašokę, kiaurą dienelę ėjom [apyvoką] kaip užsukti J.Balt. Eina, dirba kiauras dienas kaip užsuktas laikrodis, nieko aplinkui nemato ir net klausiamas neatsiliepia J.Balt.
nósį (snùkį) užsùkti Mrj, Rmš, Vlk, Pv, Vrn užpykti: Jau vėl jie užsùko nósis Sn. Matyt, Onelė nósį užsùko, kad neateina Šn. Ko dabar tu ant manęs užsukai̇̃ nósį? Lš. Negražu vaikščiot [prie svečio] užsùkus nósį Mrc. Negeras mokytojas: užsukęs ir užsukęs nosį Smn. Tyli, snùkį ažusùkus Klt.
pãlos užsisùko sukvailiojo, pakvaišo: Kas tau? Užsi̇̀sukė pãlos?! Lp.
šikinè užsùkti vlg. blogu atsimokėti: Kartais atsitinka tep, kad žmogus ažùsuka in tave šikinè Tvr.
paužsùkti, paùžsuka, -o (dial.) tr. daugelį užvynioti kuo: Buvo akėčių dančiai paužsukti žagarais Lz.
