Atskiras langas, kuriame rodomi žurnalo įrašai¹.

Muzikos failų glaudinimo formatas, kurio pagrindinis tikslas – sumažinti muzikos kūrinių failų dydį, kad juos būtų galima ekonomiškiau siųsti internetu.
Garso bangos gali būti nusakytos skaičiais, atitinkančiais bangos amplitudę kiekvienu laiko momentu. Aukštos kokybės garso amplitudė išreiškiama 16 bitų skaičiumi ir įrašoma į kompaktinį diską 44100 kartų per sekundę. Vadinasi, stereofoninės muzikos vienai minutei įrašyti reikėtų per 10 gigabaitų kompiuterio diske. O tai padaryti kompiuteriuose ir jų tinkluose praktiškai neįmanoma. MP3 glaudinimas sumažina failo dydį iki maždaug 1 MB vienai minutei, o garso kokybė beveik nenukenčia (žmogaus ausis to beveik nejaučia).
MP3 formato failuose įrašytų muzikos kūrinių klausoma naudojant specialią programinę (arba aparatinę) įrangą – MP3 grotuvus.

Universaliojo adreso dalis, vienareikšmiškai identifikuojanti išteklių tam tikrame kontekste (pvz., tame pačiame išteklių medyje).
Visas universalusis adresas, t. y. absoliutusis universalusis adresas, būna ilgas, o kai kurios jo dalys (pavyzdžiui, protokolo ir mazgo pavadinimai) gali būti nustatyti iš konteksto, pavyzdžiui, svetainės vietos tinkle. Todėl naudojami santykiniai adresai. Pavyzdžiui, jeigu iš tinklalapio nurodomas kitas tos pačios svetainės tinklalapis (paveikslas, pakopinis stilius, skriptas ir pan.), esantis tame pačiame kataloge, tai pakanka nurodyti tik tinklalapio (paveikslo, stilių, skripto ir pan.) failo vardą. Jei failas, nurodomas iš tinklalapio, yra kitame tos pačios svetainės kataloge, tai nurodomas kelias iki failo (pakatalogių sąrašas ir failo vardas), gautas atmetus kelią iki svetainės katalogo.
Santykiniai universalieji adresai nepriklauso nuo svetainės vietos tinkle, o tam tikrais atvejais ir nuo naudojamo protokolo. Kai išteklių medis (svetainė) perkeliamas į kitą vietą, visi jame esantys santykiniai adresai nesikeičia, nors juos atitinkantys absoliutieji universalieji adresai įgyja kitą reikšmę, priklausančią nuo svetainės naujos vietos adreso.

Failų apdorojimo procesas, kai apdorojami ne tik nurodyto katalogo, bet ir jo visų lygių pakatalogių failai. Realizuojamas vykdant komandą „Apdoroti su pakatalogiais“.

Rengiamo dokumento arba jame padarytų pakeitimų įrašymas į laikmeną (pvz., diską) tam tikrais laiko tarpais, kad avarijos atveju baigus darbą su jį rengiančia programa būtų galima automatiškai atkurti dokumentą.

Nuo programavimo kalbos ir platformos nepriklausoma sąsaja, naudojama programose ir skriptuose siekiant dinamiškai manipuliuoti hiperteksto dokumentų objektais: pasiekti ir modifikuoti turinį, keisti dokumento stilių ir struktūrą.

Dokumento arba jo dalies (rašmens, skaičiaus, datos, pastraipos, lentelės ir kt.) vaizdavimo ir apipavidalinimo būdas.

Pagrindinis skaičiuoklės dokumentas, sudarytas iš vieno ar daugiau skaičiuoklės lakštų.

Versijų sistemoje tvarkomų, tarpusavyje logiškai susijusių (pvz., priklausančių tam pačiam projektui) katalogų ir failų medis, laikomas serveryje.

Elektroninis laiškas, sudarytas iš daugelio dalių, kuriose gali būti naudojami įvairių rūšių duomenys: grynasis tekstas, hipertekstas, grafika, garso ir vaizdo failai.
Kokių rūšių, vadinamų MIME tipais, duomenys gali būti laiško dalyse, reglamentuoja MIME protokolas. Įvairių dalių tekstai gali būti koduoti skirtingomis koduotėmis. Laiško dalys turi savas antraštes, kuriose nurodoma toms dalims būdinga informacija (MIME tipas, koduotė ir kt.)
Dalys skiriamos skirtukais – ženklų sekomis, kurios apibrėžiamos laiško antraštėje.
Kiekvienas laiško priedas apipavidalinamas kaip atskira dalis.
Ne visos dalys matomos skaitant laišką, pavyzdžiui, jei jose yra pakai arba vykdomieji failai. Dalis failų gali būti rodomi pasirinktinai. Pavyzdžiui, laiško tekstas gali būti siunčiamas dviem formatais: grynuoju tekstu ir raiškiuoju tekstu. Jeigu gavėjo programa gali tekstą rodyti raiškiuoju tekstu, tai rodo šią laiško dalį, jei ne – grynojo teksto dalį. Visas dalis galima pamatyti peržiūrint laiško pirminį tekstą.