Termino paieška - skverbtis

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (78)

prasiur̃bti

Apibrėžtis

1 siur̃bti, -ia, -ė tr. K, DŽ; M
1. tam tikrais organais čiulpti, traukti: Dėlė siurbia kraują Š. Bitė iš daug kur medaus siur̃bia Grž. Kaip bitelės siurbiam medų iš žiedelių LMD(Sln). Kraują siurbiantys vabzdžiai rš.
| refl. tr. Š.
ǁ absorbuoti: Šaknies siurbiamoji dalis apdengta odele rš. Augalų šaknų siurbiamoji jėga sugeba atitraukti vandenį nuo dirvožemio dalelių rš.
| refl. tr.: Lęšiuko audinys mielai siurbiasi vandenį, o prisisiurbęs išpurpsta ir sudrumstėja P.Aviž.
ǁ prk. išnaudojant glemžti, atimti (jėgas, gėrybes): Okupantai žiūrėjo į Lietuvą kaip į šaltinį, iš kurio galima siurbti žaliavą sp.
2. tam tikrais prietaisais traukti skystį: Siurbiančioji drena ŽŪŽ63. Cilindro siurbiamasis vožtuvas rš.
3. prk. išnaudoti: Žmonės da buvo kvailesni, lengva buvo juos siurbt V.Kudir.
4. pro sučiauptas lūpas traukti, čiulpti: Vienas [vaikas] tirštimą ima, kitas skystimą siur̃bia Gs. Nereikia siur̃bti, bet iš karto išgerti Trg. Ji siurbė gėrimą pro ploną šiaudelį A.Vencl. Paršiukai siur̃bia ėdesėlį Grž. Siur̃bė, siur̃bė [karvė], kol viedrelį išsiurbčiojo Grž.
| Bet ir gaigalelis be partrūkio dažo savo snapelį į vandenį ir dažo, siurbia vandenį ir siurbia BsPII84.
| prk.: Drebančia ranka atidarė langą, ilgai ir godžiai siurbė gaivų orą rš.
5. menk. gerti (alkoholinius gėrimus): Mergaitės nesigėdžia su vyrais rudąjį alutį siurbti Žv. Maukti, siur̃bti KII144. Petriukas labai akvatus siur̃bt Slm. Sako, kad tu irgi pusėtinai siur̃bęs Skr. Nu, Jurgi, tu gerai siurbi orielką, bet tavo sūnus dar plemps geresniai M.Valanč. Mužikas kaip siurbė, taip siurbia degtinę A1885,393.
ǁ prk. rūkyti, traukti: Šeimininkas atsisėdo kitoj lovoj ir siurbia pypkę rš. Žiūrėk, jau vėl pypkes siur̃bia! Mrj.
6. refl. gertis, sunktis, terptis: Sidabrinės putos siurbiasi į geltonas kranto smiltis rš. Bet vėjas vis giliau ir giliau siurbėsi prie šlapių sąnarių rš.
7. traukiant gramzdinti: Jam pasirodė, kad kažkas jo koją pagavo ir siurbia į gilumą rš. Mane pamažu pradėjo siurbti liulanti žemė rš.
8. refl. DŽ1 skverbtis: Kermušinis grąžtas siurbas į vidų ir parplėša skalų medį Trk.
| prk.: Nauji įspūdžiai siurbėsi į jo vidų rš. Vienas? – paklausė didžiai nustebęs Puodžiūnas, nežiūrėdamas į laišką, o siurbdamasis Benediktui į akis A.Vien. Kaskart žmogus vis labiau siurbias į gyvenimo paslaptis rš.
ǁ refl. prk. stengtis patekti, veržtis: Siur̃bas į miestą gyventi KlvrŽ. Jis iš pradžių siur̃bėsi prie jaunų mergų, bet pamatė – niekai jos Ėr.
◊ kraũją (jėgàs, prãkaitą) siur̃bti DŽ1 išnaudoti: Mūsų kraũją siur̃ba kai siurbėlė Vlkš. Vienas lyg erkė prakaitą mano siurbia ir lobsta V.Kudir. Pikta darosi, jeigu kas mane be pagarbos kojomis mindo, jėgas siurbia, naikina rš. Vien siurbti mūsų kraują tad jiems rūpi Vd.
1 apsiur̃bti, -ia, àpsiurbė tr. traukiant įgramzdinti: Įlipo į dumblą, àpsiurbė kojas, i baigta Erž. Klumpis paliko molė[je] àpsiurbtas Als. Skvarma smilčių apsiurbta, negal iš upės beištraukti Šts.
ǁ refl. prk. užsidaryti vienam, su niekuo nebendrauti: Pragyvenęs ne mažiau moralių sukratymų, galų gale apsisiurbė savyje LzP.
1 atsisiur̃bti, -ia, atsi̇̀siurbė tr. atsigerti, prigurkšnoti: Kuningai, atsisiurbę šampano ir kitų siurbalų, sėdasi kazyriuoti prš.
1 įsiur̃bti, -ia (į̇̃siurbia), į̇̃siurbė tr. NdŽ
1. K, DŽ1 tam tikrais organais įčiulpti: Žiedsiurbių liežuvis vamzdelio formos, juo vaisių syvai ir gėlių nektaras įsiurbiami į žiotis T.Ivan.
| prk.: Kapitalas – tai negyvas darbas, kuris kaip vampyras tik tuomet atgyja, kai įsiurbia gyvąjį darbą, ir yra gyvas tuo labiau, kuo daugiau gyvojo darbo jis įsiurbia rš.
| refl. tr. K.
ǁ absorbuoti: Angliarūgštę fotosintezės procese augalai pasisavina iš oro, įsiurbia su žemės syvais sp. Augalai savo šaknimis įsiurbia ir bakterijų paruošiamus junginius rš. Įsiurbiamieji vaistai rš.
| refl.: Suvirškintas maistas įsisiurbia į žarnų gleivėtos plėvelės čiulptukų kapiliarus rš. Mineralinės druskos įsisiurbia į kraują ištirpusios rš.
2. PolŽ56 tam tikrais prietaisais įtraukti: Įsiur̃bti į švirkštą vaistų DŽ1. Įsiurbiantysis ventiliatorius ŽŪŽ25.
| refl.: Įsiurbiami̇́eji vaistai DŽ.
3. pro sučiauptas lūpas, čiulpiant įgerti: Vandens įsiurbė ir, prunkšdamas ant rankų, perbraukė mieguistas akis rš.
| [Karvelinių šeimos paukščiai] geria vandenį kitaip negu visi paukščiai – įsiurbdami jį, bet po kiekvieno gurkšnio nepakeldami galvos T.Ivan.
4. refl. Sut, K, Rtr, DŽ, Ps skverbiantis įsitvirtinti: Siurbėlė įsi̇̀siurbė blauzdon besimaudant Š. Erkė įsisiur̃bs – po alksnynu eisi Gršl. Jis įsi̇̀siurbia ir vis didyn pastoja Vlkš. Užmušiau blusą, buvo man į koją įsisiur̃bus Gs. Bitelė kap įsi̇̀siurbė grynumon, kur nulupta [ožkos] skūra, kap šoko ožka ir nulėkė (ps.) Tvr.
| prk.: Mūsų ponas įsišaknijo, įsisiurbė į mūsų žemelę P.Cvir. Kitos rankos pirštai įsisiurbia į mano petį rš. Va, kad ir šios gadynės mergos: taip ir sekioja bernus, kad tik į skverną įsisiurbus A.Gric.
įsisiurbtinai̇̃ adv.: [Meilinosi poniai,] gaudydama jos rankas ir bučiuodama jas įsisiurbtinai rš.
5. padaryti, kad įsisunktų, sugerti: Prakeikta bus žemė, kuri įsiurbė jo kraują brš.
| refl.: Vanduo įsisiur̃bia į žemę DŽ1.
6. traukiant įgramzdinti: Jurgis įsiklausė, paklibino įsiurbtus batus ir patraukė nosies tiesumu rš.
| prk.: Aš su širdgėla ne kartą pamąstydavau, kad jis eina į pražūtį, kad jį įsiurbs ta karjeristinė biurokratinė pelkė V.Myk-Put. Visus juos įsiurbė į save, pasiglemžė dabartis rš.
7. refl. prk. įsiskverbti: Rūpestis, kokio dar niekad nebuvo prityręs, įsisiurbė į širdį ir giliais bruožais išraižė veidą V.Myk-Put. Visi užmirė ir įsisiurbė į jį akimis (įrėmė žvilgsnius, ėmė tiriamai žiūrėti) A.Vien. Šaukdamas, ranka mostaguodamas, Kordušas siurbte įsisiurbė į ūkvedžio akis J.Marc. Žmogus, smailiomis akimis įsisiurbęs, paklausė J.Paukš. Budrys žvilgsniu įsisiurbia į sūnų. Sūnus ir tėvas valandėlę žiūri vienas į antrą J.Gruš.
8. refl. įsižiūrėti, įsimylėti: Įsi̇̀siurbė į tą Skambalinikę lyg kvailas Skr.
◊ į ši̇̀rdį įsisiur̃bti patikti, įtikti: Esmi tikras, ji greit įsisiurbs seniui į širdį LzP.
1 išsiur̃bti, -ia, i̇̀šsiurbė tr. K, Rtr, NdŽ; H
1. tam tikrais organais iščiulpti, ištraukti: Ìšsiurbė man dėlės daug kraujo Š. Žmogaus, darbininko galios išnaudojamos, tarsi voras išsiurbtų musės kraują Vd. Būk it bitelė, kuri iš kožnos žolelės kvepiančios ir dvokiančios sugeba išsiurbti saldį medų M.Valanč. Iš syvo, katrą išsiur̃bia iš kvietkelių žydžiančių, dirba saldų medutį BM1(Kp). O ta muselė …, ant pat kraštelio šviesaus stiklelio tupėdama, i̇̀šsiurbė [degtinėlę] JV1080.
| prk.: Godinykas teišsiurb (išžinda) vis, ką jis tur BBPs109,11.
ǁ prk. išnaudojant atimti (jėgas, gėrybes): Madlikė mokosi siūti – Trumpjonis nenori, kad jinai tarnautų pas ūkininkus ir tie išsiurbtų jos visą jaunystę I.Simon. Kapitalistai norėjo išsiurbti iš liaudies ūkio kuo daugiau pelno (sov.) rš. Lietuva per karą buvo baisiausiai išvarginta, išsiurbta prš.
2. PolŽ58, DŽ1 tam tikrais prietaisais ištraukti: Ir kai tik tą kūdrą išsiurbė, tuoj tas laumės juostos galas slenka, slenka pamaži, tolyn ir nuslinko LTsIV589. Reikia išsiurbti bute dulkes, nušluoti laiptus sp. Iš stiklinio baliono išsiurbtas oras rš.
3. pro sučiauptas lūpas išgirkšnoti: Karvės visą vandenį iš griovio išsiurbė Krp.
4. menk. išgerti (alkoholinių gėrimų): Vyno po truputį išsiurbę, abu Pimpės atkuto J.Paukš. Tėvas buvo jau apsčiai [degtinės] išsiurbęs rš.
1 nusiur̃bti, -ia, nùsiurbė tr. Rtr
1. DŽ1 tam tikru prietaisu nutraukti: Skystis iš mėgintuvėlio atsargiai nusiurbiamas rš. Dulkėms nusiurbti įtaisas rš.
2. KI25 pro sučiauptas lūpas nugerti: Nusiurbusi pusę stiklinės, pasigardžiuodama ėmė pasakoti, kaip Valentą mažą nuo mirties išgelbėjusi J.Paukš.
1 pasiur̃bti, -ia, pàsiurbė tr. Rtr, NdŽ; Ser
1. tam tikrais organais pačiulpti, patraukti: Pasiur̃bia prie vieno žiedelio, nuskrenda pasiur̃bia prie kito ir suneša medaus Grž.
2. tam tikru prietaisu patraukti: Duok, aš rašalo pasiur̃bsiu [į parkerį] Rm.
3. pro sučiauptas lūpas patraukti (skysčio): Truputį pàsiurbė ir vėl pastatė stiklą Ėr.
| Prikišiu lūpas mano pri dangiško upalio ir ben lašelį pasiurbsiu M.Valanč.
1 pérsiurbti tr.; Ser pervaryti, perpumpuoti.
1 prasiur̃bti, -ia, pràsiurbė tr. NdŽ; Ser
1. NdŽ siurbiant pračiulpti skylę.
2. NdŽ tam tikrą laiką siurbti, siurbčioti.
3. NdŽ menk. tam tikrą laiką gerti (alkoholinius gėrimus).
1 prisiur̃bti, -ia (pri̇̀siurbia), pri̇̀siurbė tr.
1. refl. K, NdŽ tam tikrais organais čiulpiantis prisitvirtinti, prilipti: Dėlė prie lapo prisisiur̃busi KI76. Tiesa, vaikams dar nebuvo atsitikę, kad būtų kuriam prie plikos kojos prisisiurbusios [kumeldėlės] Vaižg. Nėgės, kaip ir dėlės, gali tvirtai prisisiurbti rš.
| prk.: Ir baimė ima, kad, mums to belaukiant, kiti neprisisiurbtų prie mūsų žemės Vaižg. Prisi̇̀siurbė (prisivėlė, prilindo) bičių į plaukus Ėr.
2. siurbiant pripildyti: Prisiur̃bk į plunksnakotį rašalo DŽ1.
| refl. Kempinė prisisiurbusi vandens rš.
| Mėnuo buvo raudonas, lyg kraujo prisisiurbęs rš.
| prk.: Mieste gyveni, išminties prisisiurbęs, tai pasakyk: [ar aš] jauna? J.Balt.
3. NdŽ pro sučiauptas lūpas pritraukti, prisriuobti: Grėtė paima į burną cukraus, prisiurbia gėrimo ir tuo mišalu aptepa plaukus I.Simon.
| refl. tr. K, Rtr, NdŽ:
^ Ji nė žodžio neištarė, kaip būt vandenio burno[je] prisisiur̃bus Skrb.
4. menk. pakankamai prigerti (alkoholinių gėrimų): Parėjo prisiur̃bę tos smarvės kai veršiai Jd. Petriukas, matyt, pri̇̀siurbė kaip bitelė, kad nugriuvo nuo motociklo Slm.
| refl. tr. Ser, NdŽ, Ps, Mrk: Prisisiurbęs degtinėlės P.Vaič. Tiek prisi̇̀siurbia, taip i sėdžia, stiklinę apsikabinęs Btg. Neregėto gėralo žmogus prisisiurbęs ir paiką galvą gavęs pradėjęs keikti BsMtI35.
1 susiur̃bti, -ia, sùsiurbė tr. Rtr; Ser
1. NdŽ tam tikrais organais sutraukti, sučiulpti: Kai kurios žolės iš giliausių žemės sluoksnių susiurbia milžiniškus vandens kiekius ir dar tokiuose smėlynuose, kur nerasi vandens nė lūpoms suvilgyti rš.
| prk.: Kiekvienas iš Karolio draugų buvo užverstas darbais, kurie susiurbė ištisas jūras žmogiškosios energijos rš.
2. DŽ1 tam tikrais prietaisais sutraukti (ppr. skystį): Galima susiurbti skystį į tokį ploną vamzdelį rš.
3. NdŽ, ŽŪŽ34 DŽ1 sugerti: Žemė susiurbia vandenį rš.
| refl. Ser, NdŽ.
4. prk. asimiliuoti, nutautinti: Todėl ji ir bando kitas, mažas tautas susiurbti Vd.
1 užsiur̃bti, -ia, ùžsiurbė tr.; Ser
1. NdŽ per daug prisiurbus, sugadinti: Karštas variklis neužsiurbiamas, jeigu pradedamas paleisti, esant visiškai atidarytam droseliui rš.
2. refl. NdŽ per ilgai siurbti, siurbčioti.
3. NdŽ užgerti.
| refl.: Užsisiur̃bęs NdŽ.

Daugiau informacijos

susiur̃bti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

užsiur̃bti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

užraũsti

Apibrėžtis

2 raũsti, -ia (-a; N, -sta; N), -ė tr. KII362, K; Q631, Sut
1. ardyti žemės paviršių, knisti: Jau kiaulės raũsia kiemą Žrm. Kiaulės pievą raũsia Dv. Meškinas tuojau ėmė rausti žemę Mš. O kam tos kiaulės? – Kad kalnus raustų̃ (ps.) Dv. Dykiai (šernai) raũst[a], kab iškabina, tai kap plūgu LD352(Zt). Bėkit varyt – kiaulės bulbas raũsia! Ut. Kurmis raũsia žemę Klvr. Šį pavasarį kurmiai dirvų nèrausė Kv. Kurmis raũsa – būs lytaus Brs. Žvirblys … mato, kad kurmis ateina, rausdamas žemę, stačiai ant jo lizdo BsPII21. Dugną raũsti (apie laivą) BŽ38.
| Laivelis raũsia vandenį Rod.
| prk.: Užgėrus šnapšės, krau[ja]s pats raũs Šts. Kad ir nemokytas, ale raũsia giliai (gerai nusimano, supranta) Ktk.
^ Rausi giliau, rasi daugiau LTR(Jnš).
| refl.: Kurmis raũsias po žeme K. Jau daugiau nebesi̇̀rausa kurmiai Kv.
ǁ kasantis išversti: Užpuolė kurmis cibulius raũst Rm.
ǁ knisant iškelti, rasti:
^ Gera kiaulė gilią šaknį rausia Lp. Kas šuniui bėdos, kad kiaulė bulbas rausia LTR(Lp).
ǁ arti: Kam tep giliai rausi, kad arklas net dyką žemę išverčia Mrs.
| prk.: Čia jų gyventa ir žemė rausta (verstasi žemės ūkio darbais) jau nuo seno rš.
ǁ apkasinėti, kaupti: Rausiaũ rausiaũ burokus, bet užejo lietus ir vėl suplūkė Slk.
2. kasant žemes daryti (duobę, griovį, urvą ir pan.): Ans raũsia rūsį J. Algimanto kareiviai stvėrėsi už spatų pirmiausiai ir ėmė rausti gilų perkasį V.Piet. Einam grabių raũsti Skr. Pradėjau rausti naują sodželką Vv. Nepaveizėjau, kur anie raũsa tą upę Brs. Jis rausia baisias duobes BsMtI165. Pelė rausia urvą J.
ǁ refl. kapstytis, kastis žemėse, po žemes: Vaikiūkščiai per kiauras dienas apylinkės smėliakalniuose rausės Vaižg. Ėmė sūnūs raustis po visą daržą, ieškodami paslėpto aukso ps. Kalvis kasėsi, rausėsi urve gana ilgai, kol iš jo išsikasė S.Nėr. Dideliame plote rausėsi ekskavatoriai, lyg norėdami prisikasti iki žemės širdies rš. Didžiąją paros dalį lynai praleidžia, besirausdami dumble sp.
| prk.: Priešai pražūtingai rausėsi (stengėsi pakenkti) mūsų šalies viduje rš. O būras privalo kastis, privalo raustis po žemes (dirbti žemę) patsai I.Simon.
| Jo galvoje rausėsi didelės ir baisios mintys J.Marc.
3. kapstyti: Mums nereik nusigėdėt, kad mes …, nusitverdami darbus, mėšlus raũsim ir, laukus įdirbdami, vargsim K.Donel.
4. refl. prk. lįsti, skverbtis: Raũsias kap utėlė paausin Prng.
| Anas raũsės (stengėsi patekti) ant Balčiūniotės užkuriom Ob. Drėgnas šaltis rausias po jo plonus rūbus ir marina nuvargusius sąnarius J.Bil. Klaikumas rausės kiekvieno krūtinėn J.Bil. Į sniego liekanas jau baigia raustis šaltis V.Myk-Put.
5. kasti į krūvą, žerti: Šniokštė, rausė į sieką grūdus J.Avyž. Rausk suplėšytas plunksnas į rėtį Dr. Raũsia kaip višta po savim kiaušinius Snt. Su mediniu šaukštu rausk bitis į angą Rdž. Rauskit žemužę, rauskit juodąją, kad neapdulkėtų margasis grabelis KlvD86. Užejo vidras su viesulu i pradėjo raust šieną viršun TDrIV301.
6. griozti, versti ieškant: O kamgi reikia raũst svetimus daiktus?! Užp. Par mane [vaikai] dažnai raũsia Prng. Rausė tuos pinigus, kad rastų, kokis reik[ia] BsPI17.
| refl.: O tėvas rausėsi lentynoj S.Nėr. Motina pradėjo raustis apatiniojo sijono kišenėse A.Vien. Ko tu taip rausi̇́es po knygas? Slk. Rausiasi piniguose Jž. Nerauskis muno dalykūse Šauk. Nesirausk, susimildamas, po lovą, paskui nepataisysi! Srv.
7. refl. ieškant kokių žinių, atsidėjus sklaidyti, žiūrinėti (raštus): Rausdamasis bibliotekose ir archyvuose, pradėjau domėtis istorine tematika rš. Po tuos laikraščius rausdavosi Plng. Todėl nieko mums nepasiliko, kaip tiktai rausties senovės kningose ir jose ieškoti žinių apie Lietuvos praeitį V.Piet. Nori … rausties surinktuose ir gražiai laikomuose archyvo dokumentuose LTI573.
8. refl. prk. smulkiai nagrinėti, gilintis: Nevalia svetimoje sąžinėje raustis rš. Jis rausėsi atmintyje rš. Judindamas lūpas, ilgai rausdavosi savo galvoje P.Cvir.
2 antraũsti, -ia (añtrausia), añtrausė (ž.) tr. užžerti, užpilti: Antrausti dar žemių, attiesant medį S.Dauk.
2 apraũsti, -ia (àprausia), àprausė tr.
1. N, K, M, Š, LVI114, Skr apkasti, apžerti: Apraũsk katiną Dov. Arabijonai ant tos vietos gyveno be jokios žinios, kad po jų kojomis miestas esąs apraustas Kel1880,148. Dukryte dievo, maloni saulele, norėk palaimint savo spinduliais namelių mūsų mažąją liepsnelę, kad, nors ir aprausta po pelenais, ji neužgestų ir naktyj žėrėtų Vd. Aprausiu jį kaupu didžiu ir aukštu Vd. Vaikali brangiasis, svetima žemė tavo kaulus apraus S.Dauk.
^ Svetimos rankos tik ugniai aprausti LTR(Žg).
| refl. K, Š:
^ Kad gausi per ausį, tai apsirausi LTR.
ǁ suknisti: Visą pievą àprausė žemėmis kurmis J. Kurmiai man dvi lysves kopūstų àprausė Skr.
2. kiek paardyti žemės paviršių: Nu ir arimas gi: aprausta, aprausta kaip kurmio Srv.
2 atraũsti, -ia (àtrausia), àtrausė
1. tr. K, Š, LVI185 atkasti ką užžerta: Ėmėsi prie darbo, idant griuvėsius atraustų, ir dirbo dieną ir naktį rš. Jau atrausė slėptuvę rš. Šičion dabar savo piningus apžėriau, kurius nei vienas per kitą nieką, kai tik vien su mano ranka atrausęs, išimt galės BsMtII127.
| refl.: Gerk dabar: kai pakasim po žeme, nebeatsirausi̇̀ Jž.
2. refl. rausiantis priartėti: Kurmis po žemėm atsi̇̀rausė per daržus net panamėn Jž.
2 ×dasiraũsti, -ia (dasi̇̀rausia), dasi̇̀rausė (hibr.) rausiantis pasiekti, priartėti: Judošiai tie kurmiai, dasi̇̀rausė lig pat daržo Kv.
2 įraũsti, -ia (į̇̃rausia), į̇̃rausė tr.; M
1. K įkasti: Pabūklus juosia žemės pylimas, viskas įrausta į žemę sp. Kelis dakotus į tą mėšlą įrausė BsPI60.
| refl. Q151, K, BŽ44.
2. refl. ardant birų paviršių, įsmegti: Šliūžės nustatomos taip, kad [pjaunamosios] grėblių aparato pirštai neįsiraustų į žemę rš.
3. refl. pasidarius landą, įlįsti: Kurmis gyvena įsiraũsęs žemėse Š. Žiurkė įsi̇̀rausė po grindų i raba Rdn. Ir tu man įsiraũsk tokiai mažai pelytei taip giliai po pamatu! Alvt. Kėkštas, net į sniegą įsirausdamas, ieško samanose gilių sp.
| prk.: Kiekvienas jo (lietaus) lašas kaip deimanto grūdas į žemę ir širdį giliai įsirausia V.Myk-Put.
4. įstengti kasti, pasidaryti landą: Į̃rausė kurmis žemę, t. y. įveikė rausti J. Čia kurmis negali žemės įraũsti, kieta Š.
5. refl. įsikniausti, įsilįsti: Įsiraũsęs į šieną, guli žmogus J. Insirausk gerai šiauduos, kad nesušaltumei An. O kai vakaro sulaukia, tai, į šieną įsirausęs, knarkia, kad net dreba ausys K.Bink. Vasarą vėgėlės nemedžioja, dažnai miega, įsiraususios į dumblą arti gėlų šaltinių sp. Paraisty paberžiai pūpso, į žemes įsirausę kėpso grūzdai sp.
| prk.: Malelis vien įsiraũsęs į babunelę (labai prisirišęs) Šts.
6. refl. prk. įsigilinti, atsidėti: Įsiraũsęs į knygas Šts. Aš jau rodos nevedžiau, įsiraũsusi mariškavojau Plt.
7. stumiant įdėti, įžerti: Mums, eiropėnams, buvo pradžioje labai nepakabiai … su tiemdviem lazdelėm ryzus (ryžius) … į burną įrausti LC1886,22.
2 išraũsti, -ia (i̇̀šrausia), i̇̀šrausė tr.
1. Q51, N, K, M, Š išardyti, išknisti (žemės paviršių): Išknist, išraust SD418. Kurmiai i̇̀šrausė visą pievą J. Kurmius jis, jų išraustus kupstus šlėga arba geru strampu sulygydamas, iš savo kupelio išbaido K.Donel1. Kad išrausė kiaulė mūsų kluoną, tai baisu ir pažiūrėt Kp. Kiaules reikia tvarte šert, ba visą kiemą i̇̀šrausė Ūd. Kur toliau, ir rugius [šernai] i̇̀šrausė, kur bulbienosa pasėti Rod. Dykiai i̇̀šrausė bulbes Rod. [Šuniui] išrausus bulvę, Rūta lekia kaip vėjas per lysves, kad būtų pirmoji I.Simon.
2. kasant žemes, padaryti (duobę, griovį, urvą ir kt.): Vaikis i̇̀šrausė rūsį (rūtį) J. Kam tokią didelę duobę išrausei? Mrs. Kokią gilią grabę tu i̇̀šrausei Skr. Čia buvo mūšis: žemė dar karšta, išrausti apkasai V.Mozūr. Išrausė urvus kalnūse M.Valanč. Ekskavatoriaus jau nesimatė – išrausė duobę ir iškeliavo toliau rš.
| Bomba i̇̀šrausė duobę kap prūdą Gs.
| refl. tr.: Bene tam jis gimė, kad paraustų žemę ir numirtų, nesuskubęs nė kapo pats sau išsirausti? rš. Kai kurie daliniai išsirausė žemines rš. Išsi̇̀rausiau duobę pusnyne Jrb. Kurmis išsi̇̀rausė urvą Š.
3. refl. rausiantis išlįsti: Išsi̇̀rausė iš daržo pro apačią tvoros Š.
ǁ refl. išsiropšti: Tingiai išsirausė iš migio Stk.
4. išgriozti, išversti ieškant: Išvartyti baldai ir išrausta komoda stūmė visus atgal į gatvę rš. Išrausė urednykas visur: misli[j]o, kad ras strielbą Kp. Išrausiau visas pastoges, tabako beieškodamas Trg. Išrausė skrynią ir paliko Slk. Išrausiau visas kišenes, bet pinigų neberadau rš.
5. griozdžiant, ieškant rasti: Kampe išrausė tinkamą rinkelę ir pritvirtino ištiestą dalgį prie koto V.Myk-Put. Dauboje, kur buvo verčiamos viso miesto šiukšlės, berniukas išrausė sunkią varinę žvakidę rš.
◊ pasireñgęs iš po gyvãtės kiaušiùs išraũsti Škn gobšus.
2 paišraũsti, -ia, pai̇̀šrausė (dial.) žr. 2 išrausti 1: Kiaulės pai̇̀šrausė akmenis Dv. Nekasta liko bul'bų, ir kiaulės pai̇̀šrausė Dv.
2 nuraũsti, -ia (nùrausia), nùrausė tr.
1. nukasti, nužerti: Vaikų nuraustas dešinėj kriaušius buvo akies vietoje Vaižg. Nuo tenai turėdavo nuraust gerokai sniego, kad, atidarant duris, negriūtų jis į virtuvę Mš.
2. Lz nuardyti žemės paviršių, išknisti: Bulves [šernai] nurausė. Nurausia vieną [vagą] – kitos imasi sp. Nùrausia pievą [kiaulė] kap drapoku Mrc. Kiaulė nùrausė pusę dirvos bulbų Trgn.
3. nurinkti šakniavaisių derlių: Ar baigei nuraũsti bulves? KlvrŽ.
4. braukiant nustumti, numesti: Spjovė į akis sūdžiai ir, prie stalo prišokusi, visus balvonų abrozus ant žemės nurausė brš.
ǁ refl. tr. braukiant pasiimti: Paskaitytosios algos karčiauninkas priėjęs du markiu nuo stalo nusirausė LC1879,18.
2 paraũsti, -ia (pàrausia Pkr, Škn), pàrausė tr.
1. rš pakasinėti.
| refl.: O gal jis tam ir nudaigojo Gaudėšių, kad galėtų pasirausti po našlės darželį? rš.
2. išknisti: Reikia dratą ažuvert [kiaulei], bo pàrausė pievą Dv.
3. refl. SD361, Sut prakasus landą, palįsti: Žiurkės pasi̇̀rausė po kamara i pragraužė grindis Kv.
4. rausiantis po apačia, išversti: Jis (kurmis) parausia daržoves ir šios nudžiūsta Blv. Pakabinsi ką ant stulpo, tat parausia stulpą, nuverčia ir pavagia, kas buvo pakabinta Blv.
| Tada Nemunui jau lengviau buvo paraust ir patį kalną Mš.
| prk.: Atsiranda žmonių, kurie kartais parausia tuos nepriklausomybės pagrindus rš.
5. refl. palįsti:
^ Kad gausi per ausį ir po blynu pasirausi TŽV605. Kai duosiu par ausį, tai po šūdu pasirausi Sln. Kad dėsiu par ausį, tujau po šūdo pasiraũsi Dr.
6. pakasti, įkasti: Ėmė vieną talentą, pàrausė jį žemėn DP390. Turtą ir apstą to pasaulio… bevelijo paraũst žemėje DP96.
7. palaidoti: Jeigu aš numiręs ir pàraustas, gali mane atgydyt DK44. Viešpatie, prileiskim (leisk man) pirm paraust tėvą manąjį DP512.
8. pastumti: Tus pelus paraus su visais grūdais į šalį Dr.
9. refl. tr. pasikišti: Vyrukas tyliai pasirausė skūrą po savim LTR(Šk).
10. refl. kiek pasigriozti, paieškoti: Ji, pasiraususi savo ryšuliuose, išėmė pyrago riekelę A.Vien. Jis pasirausė tarp savo daiktų ir ištraukė plokščią buteliuką rš. Pasirausiau po savo kišenes rš.
2 pérrausti tr.
1. K perkasti, iškasinėti: Pérrausė visą daržą, o bulvių nerado Skr.
2. refl. įstengti pasidaryti landą: Brače, kurmiai pársirausė par kiečiausią kelią Kv. Persirausiau per sniego pusnį rš.
3. visur išgriozti, išieškoti: Ką pérrausti KI324. Kol Povilą surado, visą namą teko perrausti rš.
2 praraũsti, -ia (pràrausia), pràrausė tr.
1. praardyti žemės paviršių: Sausą pavasarį, plutos nesant, akėjama tik tuo atveju, kai, dirvą prarausus, užtinkama daug dygstančių piktžolių rš.
2. kasant pasidaryti (duobę, angą), prakasti: Duobikes pràrausė ir supyliojo bulbes Krš. Reik[ia] tam daikty praraũst sniegą, kad vanduo išbėgtų Pc.
| refl. tr., intr. KII33: Rupūžė pati prasiraus sau urvelį žemėse J.Jabl. Lapė prasiraususi pro pamatą ir įlindusi į vištidę rš.
3. refl. įsilįsti, įsikniausti: Prasirausęs šienan palei vidukartę [stirtoje] kone lig žemės rš.
4. refl. prasikalti (apie augalą): Jauni, balti daigų siūleliai, prasirausę dirvos paviršiuje, yra ženklas, kad piktžolės dygsta ir kad reikia pasėlį akėti arba purenti rš.
2 priraũsti, -ia (pri̇̀rausia), pri̇̀rausė tr.
1. iškasti daug landų: Kurmiai prỹrausė pilnas pievas kurmrausių Kv. Kurmiai buvo priraũsę labai Dv.
2. kasant žemes, pridaryti (griovių, duobių ir kt.): Visose šalyse prirausta apkasų rš.
3. refl. kasantis, rausiant pasiekti: Vaikai per pusnį prisirausė ligi ledo rš.
4. K prikasti, prižerti: Prikuls grūdų krūvas, priraũs Mšk. Jis prirausė antrą sieką J.Avyž.
| refl. tr.: Balsys, prisirausęs anglių, taisės eiti į pirtį rš. Ji, prisirausus sau anglių puodelį, parsinešė namo LTR(Šl).
5. rausiant priplūkti, apkaupti: Prie bulvės reikia žemę priraũst Jrb.
2 suraũsti, -ia (sùrausia), sùrausė tr.
1. K suardyti, suversti, suknisti: Dykiai iš nakties varsnas bul'bų sùrausia Azr. Neleiskit kiaulių į pievas: visas sùrausė – vienos duobės tik stovi Trgn. Kurmiai sùrausė vagas, reiks iš naujo daryt Ėr.
| Surausė ugnį kaip kiaulė snukiu arba arklys su nugara M.
| Paviršius žemės gaublio suraustas, duobėtas T.Tilv.
2. sugumuliuoti: Mano antklodė sveikąja koja vėl surausta taip, kaip man patogu I.Simon.
3. rausiant sukasti, supilti: [Javus] suraũsdavai į krūvą Mšk. Kurmrausos sùraustos ant pievos J. Kurmiai sùrausė didžiausią kupetą žemių Kv.
4. apkasti: Myliamoji ugnelė, kas besuraus tavi? S.Dauk. Iš vakaro surausdavo ugnį, kad ji lig ryto rusėtų Mžk.
5. sužerti: Urte, uždėk vizą… – įsako Bruožis ir surausia į stalčių gautus pinigus I.Simon.
6. refl. tr. susiglemžti: Kaip plėšiku du apie 300 mk. gatavų pinigų ir kitų vertybės daiktų ir rūbų susirausiusiu buvo, jie visi trys atsitolino LC1887,16. Kurpaitikė greitai tus piningus sau susiraususi LC1880,7.
7. prk. sutaupytį, sukaupti: Tūkstančių tokiame ūkelyje taip pat negalima surausti I.Simon.
| refl. tr.: Jis sakosi, susirausęs savo pinigus, važiuotų aukštyn I.Simon. Dabar, piningus susirausęs, dikčiai prabagotėjo TDrVII137(Klp).
2 užraũsti, -ia (ùžrausia), ùžrausė tr.; Q558
1. K, Sut, M užversti, užkasti: Vieną pusę [vagos] ùžrausiau, i tos neišdygo Prk.
ǁ užpilti, užžerti: Užrausk ugnį Kos119. Vaikiukas pirmas kibo į darbą ir, užrausus ugniavietę, pamaldžiai ją peržegnojo Vaižg. Užraũsę biškiuką [pinigus], bėkiam Krp.
2. užkasti (laidojant): Aš Jonuką ùžrausiau Skr. Grabą įleidžia duobėn ir žemėmis užrausia BsV17.
| prk.: Mūs vardą nor žeme užrausti P.Vaič.
| refl.: Daug kartų patys, apgulti pilėse, nebstengdamys atremti neprietelių galybės, velijos irose pilės užsirausti, nekaip jų vergais tapti S.Dauk.
3. refl. prk. atsiriboti nuo aplinkos, užsidaryti: Jis ryžosi ilgųjų skvernų skivytuose užsirausti rš. Ji vis dar tikėdavos, laukdavo, kad tas niūrus ir savy užsirausęs vyriškis kada nors ištirps jos taip didžioje širdy rš.
4. pradėti rausti, kasti: Dirva, naujai užrausta, kad ją gerai iždirba, sėklą prieėmus, gausų vaisių iž savę duost DK4.

Daugiau informacijos

palį̇̃sti

Apibrėžtis

lį̇̃sti, leñda, liñdo intr. K; SD31, R
1. smigti, terptis į vidų: An minkštą žemę lengviai leñda baslys Rm. Atbukus adata nèlenda [siuvant] Ėr. Šitos šukos niekai – į galvą (į plaukus) nèlenda Vlkv. Žemė kieta, žagrė visai nèlenda (negali paarti) Gs. Višta riebi – pirštai leñda Skr. Lenda it šaps į uodegą S.Dauk.
^ Miške gimęs ir augęs, išėjęs ant lauko, į žemę leñda (kuolas) Sim. Kišk, kur nèlenda (apie netikusį, nereikalingą daiktą) Jnšk.
2. skverbtis, eiti į vidų ar iš vidaus: Kurmis leñda an urvą Rm. Iš avilio pradėjo lį̇̃sti bitės Prn. Straigės lindo į savo namelius rš. Skylė tokia didelė, jog ir aš galiu lį̇̃sti NdŽ. Kurgi lendi kaip pelė? Grž. Žuvelė pati, vizgindama uodegą, lindo į tinklą P.Cvir. Leñd (lįsk) iš rankovės! (sako žalčiui) Dglš. Rudenį vabzdžiai leñda į žemę NdŽ. Ne tik žmonės, bet ir šunes lindo į pastoges Žem. Truputį oru pasidžiaugęs lindau į lovą Žem. Žvirbliai lenda į langus priš speigą Šts. Lį̇̃sti pro langą NdŽ. Karklynan lįsma, žvirblius baidysma Ds. Lįsčiau karklyną, bene padvėsčiau JD1232. Nuo saulės lendu in vandenį, nuo lietaus – po stogu Dkš. Na, sako, jau bus gana praustis, lįsk laukan! BsPIII174. Jonkelis leñdamasis (toks liaudies šokis) Šts. Lenda kaip yla iš maišo Pnd. Lenda kai maišan Švnč. Lenda it erkė po odos LTR(Šll).
| Sniegas kruopeliais pro mažiausią plyšelį lindo (sprausdamasis biro, krito) į vidų Žem.
| prk.: Aš nežinau, koks iš jo žmogus: tik iš vargo išlindo ir vėl vargan lenda Ktk. Nelįsk an skolą, paskui neišsimokėsi Ėr.
| Vargas pradėjo kas dieną drąsiau lįsti per apiplyšusius stogus gryčion rš. Jau lenda saulutė į žemę (leidžiasi) Gs. Rytą paskėliau – da tik saulė lindo (tekėjo) Rš. Miškai ir kalvos lenda (ryškėja) pro rūkus T.Tilv.
^ Bėda viena per duris eina, kita – par langus lenda Upt. Gyvas į žemę nelįsi Bsg. Vietos nebeturiu, o gyvent reik: gyvas į žemę lįsk – neįlį̇̃si Rd. Bėda tai bėda, bet vis į žemę nelįsi LTR(Šmk). Nors tu gyvas žemės[na] lįsk, kai valgyt nori Sld. Nors į žemę lįsk! (nėra kur dėtis) LTR(Lnkv). Lieps ugnėn lįst, ar lįsi? Trgn. Lįsk vabalo blauzdon Pšl. Nelįsk į grambuolį, nes jis, į mėšlą lįsdamas, ir tave įtrauks rš. Ir katinas, peleną pridergęs, lenda į kampą Vdk. Dirbk, kad akys lįstų, ėsk, kad pilvas plyštų Srv. Ginas, net akys leñda iš kaktos Ktk. Jai jau per šonus imą pinigai lįsti (daug jų turinti) rš. Neduok Dieve į jo skūrą lįst (jo vietoje būti) Skr. Gyva mėsa į skūrą lenda (arklio galva į kamanas) Srv. Šen liñdo, ten liñdo, klėtin be rakto įlindo (vėjas) Pnd.
ǁ prk. skverbiantis nemaloniai veikti, erzinti: Krienai leñda į nosį Kt. Dūmai ėsdavo akis, lįsdavo į gerklę P.Cvir. O balsas toks spiegiantis, tiesiog per ausis lenda rš. To smarvė labai galvon leñda PnmR. Toks šiandie šaltas oras, taip lenda į žmogų Rm.
ǁ prk. imti (apie miegą): Kai lyja, miegas leñda Ėr. Dieną prismiegi, tai kurgi ir belįs miegas naktį Užp. Pradeda miegas lįsti – benkiav (baikiva) pasakas Šts.
ǁ prk. ateiti į galvą, prisiminti: Kai jas (pasakas) imi pasakot, tai viena paskui vieną leñda (ateina į galvą) Lz.
3. duotis įmauti, įauti, įverti ir pan.: Nèlenda batai – maži Krš. Jeigu tik lį̇̃s batai, tai ir aš važiuosiu Rm. Man su dviem autais leñda OG283. Tau nelįs mano kaliošai Kp. Ale toj nauja kepurė tai jau nelį̇̃s an galvos Vs. Adata labai plonutė – siūlas nelįs Rm.
4. Ktk būti gerai valgomam (esant apetitui): Tas kumpis labiau lenda – kaip tas medus Šd. Sausas valgis nė lį̇̃st nèlenda Srv. Duonelė, kad ir ašakota, lenda, lyg būtų su medum aptepta Všk. Man šiandie kažkodėl valgymas visiškai nelenda Jnšk. Kad užkandas geriaus lįstų, gerkles gėrimais vilgė LTI41(Bs). Padirbus leñda užvalgyti Ėr. Atsikėliau, neliñdo valgyti An. Kad gardu viskas, kad lenda, kaip už ausies! Pc. Valgis nebetelpa, degtinė nebelenda Žem.
^ Leñda, nei sudieu nesako (apie gardų valgį) Ėr.
5. SD31 brautis, veržtis, eiti kur: Lįsi̇̀ nelįsi̇̀ – vis tiek neleisiu Ds. Stui, nešvankėli, nelį̇̃sk, kur lį̇̃sti netinka K.Donel. Nemato pavojaus, o lenda kaip mažas vaikas Jnš. Sušalęs nelį̇̃sk į ugnį – susirgsi Rs. Nelįsk arti prie šunies, dar įkąs Rm. Neik prie mašinos, gali ranką įkišt, nelįsk, kur nereikia Jnš. Turbūt sviete vietos neradai, lindęs čia į tą peklą, mūsų dvarą Žem. Vištos leñda lesti Ėr. Gal perekšlę vištą turi? Mano neleñda perėt Klt. Kur jo galva buvo lįst tokion vieton? Ut. Varai – tai čia liñdus [karvė], tai čia (neina tiesiai) Rs. Pirma tėvo nelįsk: niekas nepagirs, o papeiks kiekvienas TŽIII377. Kaip neleisi, jei par pagalį leñda Krš. Ko čia lendi kaip musia an medų! Ds. Ar sakai, ar nesakai, vis lenda ir lenda kaip šuva KrvP(Vl). Kaip bulba leñda per arimą (apie mažą vaiką) Lp. Lenda kap smala Lp. Lenda kaip akis išdegęs LMD. Pats lenda bėdai į nagus LTR. Jie lenda kakta kaip tas jautis – pamato kalnelį ir mauroja Krkn. Šen liñdęs, ten liñdęs – bene briaukšterės kas par nosį Plt. Lenda kaip (kap Kt) kiaulė į bulves Rs. Lenda kaip kiaulė žirniuos Krč. Leñda kaip kiaulė per akis Gg. Neturi gėdos, lenda kaip kiaulė kitiems už akių Jnš. Nespėjo išlipti iš lovos, ir lenda kaip paršas prie stalo Jnš. Lenda kaip vagis in lašinius Nč. Lenda (painiojasi) kaip šuva po kojom Ėr.
^ Su savo banda (dial. bandu), kur noriu, tę lendu Lš. Še mušk, še nelenda VP44.
ǁ pasidėti, rasti vietą: Po tokios gėdos nežino, kur lį̇̃sti (dingti) Jnš. Kur toks žmogus tura lį̇̃sti, nieko nemokėdamas dirbti? Vvr.
6. kištis, dalyvauti (kur nereikia): Lenda ne į savo reikalus Prn. Nebūt liñdęs an tas muštynes, nebūt pats gavęs Ėr.
7. kibti, įkyriam būti; įkyriai meilintis: Vaikas taip pristojo ir lenda kaip musės prieš lietų Jnš. Grasink jį nuo savęs, kad jis nelįstų prie tavęs J. Ko in mane lendi? Nelįsk! Lp. Pasižabojo vaikinas, pri Marikės lį̇̃sdamas (gavo vesti) Rs. Prigavai mane, sutrypei gyvenimą, tai ko dar lendi? P.Cvir. Kad ir tos mergos leñda smirdėdamos (labai kimba prie vaikinų), o paskui graudoja Ob.
8. lipti, kopti: Diedas lindo per pupą ir inlindo dangun Arm. Lįsk ant arklio ir jok Dv. Leñd (lįsk), Maria, vagonan, ko stovi! Švnč. Reikė[jo] ant pečio lįsti – pečius kūrentas Pls. Lįsk iš beržo Žrm.
9. eiti, važiuoti: Likit sveikos! Aš jau lendù! Lzd. Lenda diedukelis giria, arklyną pasikinkęs Tvr.
10. dygti, kaltis: Diegai pinavijų iš žemės rausvomis galvutėmis lenda K.Bink. Mūsų rugiai jau lenda Krkn. Ką sakė apynelis, iš žemelės lįsdams? D16. Kad pradeda alksnio lapeliai lį̇̃sti – vijūnai neršta Plt.
| Rauplės lenda iš kūno N.
11. dubti, klimpti: Čia labai žemė leñda – kai eini, kojos veliasi Jnšk. Visur šlapia, žemė leñda Ėr. Ant liūno leñda (liūnas nekelia) Rm. Kojos lenda purvynan Švnč.
12. tilpti, išsitekti: Viską, kas lindo į lagaminą ir turėjo bent kiek didesnės vertės, Marija Jakovlevna išsivežė A.Vien. Į tą puodą negalėtų tilpti viena tavo koja, tai kaip galėjo lįsti visas kūnas? J.Balč. Koks čia maišas, bene čia daug lįs! Žž. Kiek tan aruodan leñda javų? Dglš. Neliñdom visi į vežimą, tai likau namie Rdm. Avižos šiton šalinukėn nelį̇̃s Alv. Buvom keturiolika dūšių, stalan nelį̇̃sdavom Plš. Čia apie pusantro viedro gangreit leñda Brž. Kilion (į kilogramą) mažai pamidorų leñda Dglš. Nebèlendu į tuos kailinius Ėr. Ar būt daugiau kiaušinių neliñdę [po višta]? Klvr. Tas prisikrovė, kiek tik an vežimų lindo, ir važiuoja BsPIV11. Storas – ką tik per duris leñda Dkš. Kur jai leñda [valgyti] Ėr. Še butelį, galėsi ryt, kiek tik tau lįs Srv. Kur te tau tas ir miegas lenda! Skdt.
^ Aš giesmių mokėjau – tai maišan nelįstų (labai daug) Švnč.
◊ ãkys leñda ima pavydas žiūrint: Leñda visiem ãkys an mano telyčią Trgn.
diedai̇̃ leñda į kampùs temsta: Jau diedai̇̃ į kampùs leñda Gs.
gróbas leñda į gróbą; S.Dauk labai norisi valgyti: Bičiuli, valgyti didei noriu – grobas į grobą lenda BsPII13.
į aki̇̀s lį̇̃sti
1. būti įkyriam, įgristi: Nelį̇̃sk man į aki̇̀s! Dkš, Rm. Kaip kuisis į akis lenda Rz. Ko lendi į akis kaip musė! Šmk. Turėčiau gėdėtis žmonėms į akis lįsti Jrk74. Aš nenoriu lį̇̃st akýsan Str.
2. rodytis: Prisisprogus (prisigėrus) pradeda šmėklos lįsti į akis Šts.
3. patraukti dėmesį: Tiesa ing akis lenda DP244.
4. apimti (apie miegą, snaudulį): Miegas į akis lenda Vlkv. Besėdant leñda miegas į aki̇̀s Pln. Pradėjo snaudulys į akis lįsti Dr.

į gálvą lį̇̃sti
1. kilti mintyje, sąmonėje: Tos liūdnos mintys vis jam lindo į galvą J.Balč. Alkanam visi velniai į galvą lenda LTR(Zp).
2. duotis išmokti, atminti: Jam viskas gerai leñda į gálvą Rm. Į galvą niekas nelindo sp. Bet ar gali lįsti mokslas į galvą, kuri nuolat galvoja apie tai, kiek tėvas uždirbs, ką nupirks valgyti V.Mont.

į sùbinę (į úodegą) lį̇̃sti menk. pataikauti: Pirma į uodegą lindo, o pasku nebenori nieko padėt Pkr. Lį̇̃sk lį̇̃sk jam į úodegą – pamatysi, kaip bus! Šln. Nelį̇̃sk marčiai į sùbinę – būsi nėko vieto[je] Krš.
į žẽmę lį̇̃sti mirti: Mes jau pasenę, veik lįsime į žemę I.Simon.
ki̇́ek leñda iki valiai: Čia jis galėjo rėkti, kiek jam lindo, bet jo niekas negirdėjo J.Balč. Gali kiek lenda skųstis B.Sruog. Visi buvo krūvoj ir galėjo kiek tik lenda išsišnekėti rš. Davė mušė, kiek tik jai lindo LB194. Paimk pantį ir duok, ki̇́ek tik leñda Rd. Miegu, ki̇́ek man leñda Ut.
po óda (×po skūrà) lį̇̃sti įkyrėti, primygtinai ko prašant: Nelįsk man po oda, aš laiko neturiu Lš. Lįsk tu jam po skūra Lp.
po velė́na lį̇̃sti mirti: Jei jau taip, tai geriau lįsti po velėna!.. J.Paukš.
ubagai̇̃ leñda į kertès temsta: Ubagai į kertes lenda Plt, Grg.
už akių̃ lį̇̃sti
1. užeiti priešais: Stok iš eilės, nelįsk už akių! Kn. Tose platybėse nėra ko kitam už akių lįsti Vaižg.
2. prk. norėti daryti tai, ką kitas anksčiau ketino daryti: Sakau sykį, sakau antrą: nelį̇̃sk man už akių̃ [prie vaikino], ka nepakliūni! Šln.
antlį̇̃sti, añtlenda, antliñdo (ž.) tr. aptikti, atrasti: Añtlenda viską, negali nė siūlų paslėpti nu vaikų Šts. Ir antliñdo jis mano kirvį kamaroje Sr.
aplį̇̃sti, àplenda, apliñdo tr., intr. Š lendant aplink apeiti, apšliaužti: Pasieniais aplink visą šieną apliñdo Sr. Jis spėjo aplįsti krosnį ir dabar jau prie antrosios užkrosnio angos rš. Kasiausi ir rankom ir kojom, ligi aplindaũ Ds.
| refl. K.
atlį̇̃sti, àtlenda, atliñdo intr.
1. Š lendant, skverbiantis ateiti, atkakti, atšliaužti: Visa pasišiaušusi [pelytė] atlindo į priešakį J.Balč. Matai, kur atlindo per šiaudus Pg. Tik iš anapus krūmų atlenda vežimas P.Cvir.
| refl. K.
2. atgal grįžti lendant, šliaužiant: Pralindęs pro tvorą atlį̇̃sk: jei nebeatlį̇̃si, nebeaugsi Pnd. Visaip landžiojo o landžiojo, o vis nepataikė atlįsti rš.
ǁ atgal įlįsti: Lytaus nėra – žolelė vėl į žemę atliñdo Rs. Rauplės atlenda į kūną N.
^ Keikestis pro burną išlenda, pro nosį atlenda A1884,213.
3. Jrb neprašomam, nelaukiamam ar nekenčiamam ateiti: Àtlenda į trešnes didžiausias pulkas paukščių kaip debesys Lkv. Ka susitaikei su juo, tai jis pradės atlį̇̃st Šmk. Kad kas nereikalingas atlindęs beskaitant neužkluptų Žem. Tyli kap kiaulė, į svečius atlindus Lp.
| refl.: Šįryt išvijau jį iš trobos – atsilindo, matai, pasišnekėti sp.
įlį̇̃sti, į̇̃lenda, įliñdo intr. K; SD400, R
1. įsmigti: Man rakštis įliñdo an koją Rm. Kartu vilkosi įlindusi jos (katytės) krūtinėn strėlė J.Bil.
2. į vidų, į siaurą vietą, į tankmę įeiti, įsiskverbti: Priėdė, atsigėrė ir įlindo į plyšį J.Jabl. Straigė nušliaužė nuo radasto ir įlindo į samanas rš. Viename mūšyje įlindo iš baimės į balą V.Kudir. O jei noras pasiuostyt – įlendi į jauną beržynėlį P.Cvir. Kalnas apaugęs neįlendamu mišku M.Valanč. Anas, rugiuosna anlindęs, pranyko kaip ugnėn Gdr. Tu, svotuli, kur dingai, ar į šiaudus įlindai? LTR. Įlindau terp vyrų [susirinkime] Ėr. Pro duris pataisėm katei, šuniui įlendamą [tarpelį] Lž. Įliñdo kaip žuvis į váržą Ėr. Kas [ne]įeit pro angą ing gardą avių, bet inlenda kur kitur, tasai vagis yra DP245. Antliñdo (įlindo) blusa nosin Tj.
| prk.: Saulė į debesį įliñdo (užslinko debesis) Grž, Rm. Takelis įlindo į pakrantės krūmus rš. Dalgiai inliñdo in rugius (prasidėjo rugiapjūtė) Smn.
| Įlindau aš į tą žemelę iki kaklo ir užmiršau, kada diena, kada naktis P.Cvir. Tarp jo gyvenimo ir mužikų, kurių tarpan jis įlindo (prie kurių pritapo), buvo didžiausias skirtumas rš.
| Rauplės įlenda į kūną N. Mokslas paaugusims nebįlenda (sunkiai išmokstama) Ggr. Dievas žino, kas jam tada įliñdo (ką jis sugalvojo) Gs.
^ Ką dabar darysi, gyvas į žemes neįlį̇̃si Grž. Dangus aukštai – neįlipsi, žemė kieta – neįlįsi NžR. Be muilo įlindo, bet atgalio neišlindo KrvP(Klm). Gi ne maišas – neįlįsi (sunku žmogų pažinti) Bsg. Į vidų nei vienam žmogui negal įlįsti Sim. Miške gimęs, miške augęs, išėjo į lauką ir įlindo į žemę (arklas) Pn.
| refl.: Aš įsilįsiu į jaučio ausį BsPI9. Lapė, žąsį pasivogus, įsilindo į karklyną rš.
^ Miške įsilindusi, visus iš namų veda (uoga) LTR(Vdk).
ǁ apsirengti, užsivilkti: Juozas išeiginę sermėgą nusivilko ir, į kailinius įlindęs, išbėgo paskui tėvą LzP.
| refl.: Dabar jau nebereikia tau gėdytis įsilįsti į tėvo kailinius I.Simon.
3. dingti, prapulti, nežinia kur būti: Tu taip įlendi, kad tavęs joks velnias negali rasti rš. Niekur negalima rasti, įlindo kaip į peklą Jnš.
ǁ pasidėti, rasti vietą: Na, kur tu, vargšeliau, įlį̇̃si! Lkv.
4. įsimesti, prikibti (apie ligą, skausmą ir pan.): Koki liga įliñdo Kal. Rankon grižas įlindo rš. Inlindo šonan sopelė, nežinau ir iš ko Sdk. Kažkas įlindo an koją – trečia diena gelia Ėr. Įliñdo kas širdin ir sopa Pn.
5. įknibti, įsigilinti į ką: Į knygą įlindęs mūkso seniukas J.Paukš. Įliñdus i įliñdus knygos[na] (skaito ir skaito) Mžš.
6. dažnai ar ilgai kur būti, nuolat lankytis: Jis tame kieme įliñdęs Jnšk. Jūs vis pas mane įliñdę (nuolat ateinate, skolinatės) Ėr. Anas te kai velnias peklon – inlindęs ir inlindęs Sdk. Pas Marcinkevičius įlindęs visą laiką i da šieno negavo Sml.
| Barometras lietuj įlindęs (rodo lietų) Vb.
7. įsibrauti, įsiveržti kur: Vagies įlįsta (įsivogta) klėtin ir viskas išvogta Blv. Įlindo kažkoks niekšas į kišenę ir nujojo pinigus rš. Įlindo kaip kiaulė, pabuvo kaip žmogus Pn.
| Jis norėjo įlįsti į tą vietą (gauti tą tarnybą) Ėr.
^ Kiaulės akis turėdamas, visur įlįsi Gž, Mrk, Ds.
| refl.: Įsilindo į vaikų namus rš.
8. pakliūti, patekti į sunkią padėtį: Ot įlindo mergelė, močios neklausydama (pakliuvo į bėdą) Dbk. Į šią bėdą įlindau per savo kvailystę rš. Bene iš savo noro arba iš savo valios įlindo [į kalėjimą]? Žem. Sukčius suprato, kad jis pats įlindo (įkliuvo) J.Balč. Visi [vaikai] inliñdo labai Lp. Įliñdo į skolas lig ausų Vvr.
| Į banką reikė[jo] įlį̇̃sti (įsiskolinti) Lnkv.
| refl.: Petras Gerklys įsilindęs į skolas rš. Už neteisingą prisiegą būtų įsilindus pusėtinai Skr.
9. Dv įlipti, įkopti: Inlį̇̃sk ąžuolan ir šauk mus Arm.
| refl.: Kytrieji nuejo į butą, o durnesnis įsilindo į medį LMD. Pasivalgos, įsi̇̀lendas pradėm į lovą i gulia Dov.
^ Pasikark į šakalį įsilindęs J.
10. įeiti: Daržan kruopą (truputį) iñlendu paravėt – žolė auga Zt. Inlįsiù savo gryčelėn (įeisiu gyventi) Ut.
| Jau metuos gerai anliñdę (įmetėję) Ad.
11. įklimpti, įsmukti: Itoj balaitėj lig kelelių iñlendi Lz.
12. pratilpti, pralįsti: Kiti judamieji bokštai buvo tokie aukšti, kad negalėjo įlįsti pro miesto vartus A.Vien.
13. tilpti, sueiti: Vėl šimtas įlindo (kaštavo) Ėr.
◊ į ãkį įlį̇̃sti patikti: Levutė tikrai įlindo jam į akį Žem. Įlindo mums į akį ant sienos toks įstabus paminklas Žem.
į aki̇̀s įsilį̇̃sti įkyrėti kam, nuolat lįsti prie ko: Jis man vis į akis įsilindęs ir įsilindęs Alk.
į gálvą (galvõn) įlį̇̃sti įstrigti į sąmonę, į atmintį: Ta mintis jam įlindo į galvą J.Balč. Bala žino, kas jam į galvą įlindo (ką jis sugalvojo) Rm. Noroms nenoroms galvon įlenda klausimas: o kame gi lietuviai? rš. Mįslės kokios galvõn inliñdo Skdt.
į ši̇̀rdį įlį̇̃sti
1. įeiti į žmogaus vidų, jį pažinti: Negaliu į jo širdį įlįst B.
2. patikti: Prievarta į širdį neįlįsi rš. Petrui Vyturytė buvo į ši̇̀rdį įliñdus Raud.

skūrõn įlį̇̃sti būti kieno vietoje: Ka vyras inlistų̃ moterų skūrõn, tai žinotų [, kaip sunku moterims] Vrn.
ki̇́ek įlį̇̃s užtektinai, smarkiai: Inpilsme jam, kiek inlįs Dglš.
išlį̇̃sti, i̇̀šlenda, išliñdo intr.; SD414
1. prasikišti, pasirodyti kam lendančiam, pereinančiam per ką: Vinis kiaurai per sieną išliñdo Rm. Vinutė išliñdo per padą [bato] – koją duria Prn. Išdžiūvus klijams, žirklėmis nukerpame išlindusius siūlus, nereikalingus užlankų kraštus rš. Žiūrėk, vaikui vė punkis (snarglys) išliñdo Jnš. Ir išlindo kaip pavasaryje kuolas iš žemės Sim.
| Kelnės iš vienšalio audeklo, alkūnės išlindusios (rankovės ties alkūnėmis kiauros) rš.
| prk.: Tada apsiženysi, kap galva išlįs kap klupstis (nupliks) Arm.
^ Išlį̇̃s yla iš maišo (išeis aikštėn pikti darbai, paaiškės žmogaus būdas ir pan.) Kt. Kad tau kiaurai išlį̇̃stų! Jnš.
ǁ prk. išdygti, prasikalti: Išlindo barzdelė, ūsiukai prasikalė rš. Kvietys išlindo (išplaukėjo), ir tuoj žydi Trs.
2. išeiti aikštėn kur lindėjusiam, buvusiam; išeiti, prasisprausti pro siaurą vietą: Ėgi barsiukas bėga, išlindęs iš landos A.Baran. Šiandien Deveikos bitelės pirmąkart išlindo iš avilio P.Cvir. Straigė pusiau išlindo iš kaušelio rš. Koks gali būti tavo autoritetas, jeigu tu atrodai lyg pro kaminą išlindęs J.Dov. Panėręs už penkiolikos sieksnių iš vandens beišlindo (išnėrė) Sr. Kvailys jos kelio pasiklausė ir išlindo iš užkrosnio ps. Pačiute, širdute, išlįsk iš maišo (d.) Lš. Kažin, ar ana (avis) neišlįs par aptvarą? Slnt. Išlindęs iš miško, pamatė Mykolas gimtąjį kaimelį A.Vien. Apsidairykite aplinkui, išlįskite iš kabineto į gatvę rš. Visas dulkėtas, kap iš peludės išlindęs Lš. Dvokia kap iš tvarto išlindęs KrvP(Mrj).
^ Išlindo kaip Pilypas iš kanapių Rs. Išliñdo kaip meška iš širto Als. Po tokios speiguotos žiemos pavasaris kaip iš maišo išlįs (staiga atšils) Žem. Nedėk jo kišenėn, ba išlįs (negirk iš anksto) LTR. Nedėk ausin – išlįs (apie nevertai giriamą žmogų) Ds. Iš savo kailio neišlįsi rš. Valgo kaip iš badų išlindęs (daug, godžiai) Dbk, Ut. Tau ir akes išlįs nuo darbo! Lp. Kad tau akys per pakaušį išlįstų! Ds. Lekiu išsižiojęs, akys išlindo (išsprogo), a nepamatysiu jį Upt. Didi išmintis pro mažą gerklę išlenda KrvP(Ps). Išlįs jiem per abu galu šitie pinigai LTR(Ds). Subata pro pėtnyčią išlindo (apatiniai drabužiai prasikišo pro viršutinius) Šll. Kai jauna buvau, rože žydėjau; kai pasenau, akis įgijau ir pati pro jas išlindau (aguona) Sim, Prl. Stuba su svečiais pro langus išlindo (tinklas su žuvimis pro eketę) R174.
| refl.: Aš pro čia (pro tvorą) išsilįsiu Ėr.
3. išsiveržti, išsibrauti iš kur nors: Tiek buvo suspaudę žmonės, led išlindaũ iš vidurio Ėr. Išlį̇̃sti pro mišką (išsitarpuoti tarp medžių be kelio, išvažiuoti) Rs. Takeliais i̇̀šlendi, ir tiek Ps. Viedmorius perkrimto sau kelią išlį̇̃st, išliñdo ir vėl paskum juos vejasi (ps.) Lz.
| prk.: Išliñdo saulytė raudona raudona, ir vėl debesin Dbk. Anksti išlindo mėnulis V.Kudir. Iš miško išlindo ilgi tamsūs šešėliai ir plačiai uždengė rugių lauką J.Bil.
4. atsirasti: Nežinosi, iš kur koks darbas tau išlįs Žem. Vieną bėdą nustūmei, žiūrėk, jau kita išliñdo Ktk. Gal kuomet išlįs valandikė ir pasilsėti Žem. Išliñdo kelios saulėtos dienos Ggr. Ne just nejuntas, kaip tas smertis i̇̀šlenda Krš.
5. Skdt išeiti iš sunkios padėties, išsisukti: Atrodė, kad šį kartą tikrai praloš, bet išlindo Jnš.
| Jis niekaip negalėjo iš skolų išlįsti rš.
6. išlipti, iškopti iš kur nors: Tokia diena yra, aš negaliu iš lovos išlįst Dv. Anas ažturėj arklį, išliñdo iš vežimo ir nuej[o] (ps.) Lz.
7. Pls užlipti, užkopti ant ko nors: Išlindo in tvarto dangčio Dv. Išsipėriau in palų išlindęs Arm.
8. išeiti kur nors: Čia kur (netoli) bobutė žolė̃s išliñdo, tai greit pareis Vlk. Arklį uždarė, pats išliñdo kur Drsk.
ǁ išeiti už vyro, ištekėti: Nora tos mergos prisitaisyti, išlį̇̃sti Krš.
◊ į áikštę išlį̇̃sti paaiškėti: Tikrai, paslapčių valdžia negalėjo išlaikyti – vis kas nors išlįsdavo į aikštę B.Sruog.
iš po ragãžės išlį̇̃sti sakoma apie jaunesniąją seserį, kai vyresnioji išteka: Mergaitė džiaugiasi, kad iš po ragažės išlindo KzR.
per aki̇̀s (pro pakáušį, pro vir̃šų galvõs) išlį̇̃sti suteikti daug vargo: Šitas užudarbis tau per akis išlįs Ds. Žemė per aki̇̀s išliñdo Čb. Maniežas man par pakáušį išliñdo (reikia vis taisyti ir taisyti) Rs. Itiej interesai tai išlindo man pro viršų galvos Arm.
su nósimi išlį̇̃sti laimingai išeiti, neprakišti: Nežinia dar šiemet, kap su nósia išlį̇̃sim Ss.
paišlį̇̃sti, pai̇̀šlenda, paišliñdo (dial.) intr. daugelyje vietų išlįsti: Smegenai paišliñdę Dv.
papaišlį̇̃sti, papai̇̀šlenda, papaišliñdo (dial.) intr. daugeliui išlįsti: Sutemus papaišliñdo vitvisi Dv.
nulį̇̃sti, nùlenda, nuliñdo intr.
1. nusmigti: Rods, tiesiai kišiau adatą, ale kažkur nuliñdo Rm. Kiaurai žemės nuliñdo (prasmego) Rm.
2. lendant kur nusigauti, patekti į siaurą, ankštą vietą: Paspartutas ko nenulindo kiaurai pro skylę J.Balč. Lapinas nulindo krūmuosna V.Krėv. Sesuo su Levuku nulindo užkrosnin ir žiūrėjo iš ten į mane kaip du įgąsdinti žvėriukai J.Balt. Piemuo nulindo prie mūrio ir smalsiai spoksojo į svečią A.Vencl. Todėl tykojau tyloms, už durų nuliñdęs, kad pamatyčiau ben, kaip ponai mūs čestavojas K.Donel. Nulįsiù nulįsiù rugiais, i niekas neras Tvr. Tokie grybai i ligoniui gerai nuryt: paspaudei, i nuliñdo Jrb.
3. nugrimzti: Baisus šlapumas – nùlenda arkliai lig pilvui Pc. Seniai tokia brada buvo: kur stojies, ten ir nulendi pusėn blauzdų Ds.
^ Geležinė kumelė nulindo balelėn, penki vilkai traukė, penki palaukė (raktas) LTR(Pnm).
4. pasislėpti, dingti: Kur tu nulindai, Karoli? rš. Vaikas, mačiau, ėjo in tvartą – kažno kur nuliñdo Ktk.
5. nueiti, nuvažiuoti: Nulindau in Liškiavą iš Lazdijų Lzd. Nuleidžiau kaip šuo uodegikę ir nulindáu numo Pp. Išlįsi iš vakaro, tai pernakt nulįsi̇̀ Lp. Jis mėgėjas kur nueit, nulį̇̃st Vrn. Viens nùlenda kur grybaut, kits kitur Vrn.
ǁ nueiti kur nepageidaujamam: Jie niekad kitų nepamylia, o pas kitus nùlenda Antš.
6. nulipti, nukopti: Nulindo Lapinas nuo pečiaus, raudonas kaip burokas, uždegtas V.Krėv. Nulį̇̃sk nuog arklio Dv. Nulindo any nuog lokių Aru31(Lz). Nuliñdo tėvas nuog to ogero (kumelio) žemyn Pls.
7. įlipti, įkopti: Nulindo ãny kaminan trijosa Lz. Tada anas nuliñdo in medžiagos (į medį) Lz.
8. nutirpti, nušilti: Sniegas nuliñdo Arm. Kol sniegas nulį̇̃s, tai bėdos pro viršų galvos išlįs Asv.
9. nuslinkti: Iš vargo ir nelaimių jo plaukai nuog galvos nuliñdo Rod.
palį̇̃sti, pàlenda, paliñdo intr.; SD261, R
1. po kuo nors įsmigti: Rakštys po nagu paliñdo Jnšk.
2. po apačia kur patekti: Šuva po suolu paliñdo Pn. Palį̇̃sk paklėtėn pažiūrėtų, ar nėr kiaušinių Ds. Ji an kožnos lovelės padėjo po pyragą ir marškinius, o jinai paliñdo pečelin Slm. Vilkas paliñdęs po tus medžius Šts.
^ Nuo giltinės po puodu nepalį̇̃si LTR(Rk).
| refl.: Žąsinas pasilindo į pakrosnę Mc. Anys buvo žemėj pasiliñdę Dv. Aš pasilindaũ po ta valčia PnmŽ.
3. pakliūti po kuo: Girtas būdamas po arkliais palindo (suvažinėjo) rš. Bežiopsodamas nepalįsk po mašina Rm.
4. įsimesti (apie skausmą): Dieglys man po krūtine paliñdo, nė atsidvėsti nebegaliu Jnšk.
5. prikibti prie ko: Tik palįsk, tai tuoj gausi! Ds. Palindai ir gavai Ds. Tegu tik jis pàlenda in mane! Lp.
◊ į aki̇̀s palį̇̃sti prikaišioti: Kap pati palį̇̃s in aki̇̀s Lp.
po rañkomis palį̇̃sti sutrukdyti, užbėgant už akių: Tą arklį būtau aš nupirkęs, tik jis man po rañkom paliñdo (kitas nupirko) Lš.
po velė́na (žemýna) palį̇̃sti mirti: Po žemyna palindo B. Po velė́na paliñdo Ut.

×padlį̇̃sti, pàdlenda, padliñdo (hibr.) intr.
1. prilįsti: Regi gi – šėtonas padliñdo Lz.
2. įlipti: Padleñd in medžiagos (į medį), pasdair, kur dūmai eima Lz.
parlį̇̃sti, par̃lenda, parliñdo intr.
1. giliai nulįsti, nugrimzti: Baslys parliñdo į žemę An. Liepė išverst akmenį didžiulį, katras tenai gulėjo parliñdęs par pusę žemėn BM207. [Ąžuolų kelmai] žemė̃s parliñdę BM65. Jam kai davė per pečius, jis parliñdo žemėn lig krūtinei BM113.
| prk.: Griekuos parliñdę, varguos paskendę BM429. Iš kur jis duos tuos tūkstančius, kad jis pats skoloj parliñdęs Bsg. Anas skolõs[na] parliñdo Ds.
2. K lendant, skverbiantis grįžti atgal.
3. pareiti, parvykti šiaip taip: Tas naktibalda parliñdo namo jau švintant Mtl.
pérlįsti intr.
1. išlįsti kiaurai per ką, persmigti: Vinis pérlindo per sieną Prn.
2. pereiti per ką lendant, skverbiantis: Perlendu per tvorą SD296. Parlindo jis par apačią J. Krūmas išaugo taip tankus, jog joks gyvolis, žvėris ar žmogus negali perlįsti per jį Sr. Neparlendamose medėse negalėjo suvokti kaltinykų S.Dauk. Šonūse [motinos] narvelio išpjaukiat kelis tarpelius, bet teip aukštus, kad bitė negalėtų parlįsti S.Dauk.
^ Ot audeklas, kad gali šuo perlįsti (retas, prastas) Švnč.
3. giliai nuklimpti, įgrimzti: Arklys pérlenda, ale ne kiaurai Rm.
| prk.: Tas Zinius perlindęs į skolą, prasigėręs Pc.
| Tiek metų, o dar į kuprą neperlindau (nesusimečiau, nesulindau) Pc.
pralį̇̃sti, pràlenda, praliñdo intr.
1. išlįsti, prasiskverbti pro ką: Suaugo tokia tankynė, kad nė žmogus negali pralįst rš. [Pro spragą] ir jis pats pralenda, ir dar kitiems palieka, kad taip pat pralįstų Vaižg. [Tamsiose giriose] nei žmogus nepraeina, nei žvėris nepralenda V.Krėv. Pro tiltą pràlenda laivai Ėr. Vežimas vos tiktai pro vartus praliñdo ir apvirto Sr. Keliu reikėjo lįstinai pralįsti Vaižg.
| prk.: Jo vaikas kažkaip praliñdo [į kitą klasę] Jnšk. Aš toks nekabus ant to darbo, kad tik pralįsti Šl.
^ Kur protingas pralįs, ten kvailas nuklimps TŽV600. Be gėdos lenda, bet ir pralenda KrvP(Al).
2. pro šalį praeiti: Vos pralindaũ pro šalį J. Mokėsi, kaip nepastebėtam pralįsti pro kalakutą ir žąsiną rš.
3. prk. parlįsti, įklimpti: Gyvenom gerai, pakol į skolą nepraliñdom Rm. Vyras visiškai pralindęs skolose, degtinėj rš.
prilį̇̃sti, pri̇̀lenda, priliñdo intr.
1. Erž daug prismigti ko: Nenešiok pėdų, prilįsi̇̀ akuotų Ds.
2. Lz daug sulįsti: Pro urvą prilindo pelių J.Jabl. Musių kad priliñdo į butelį! Pc. Blusų prilįsi, negulėk aslo[je] Šts.
3. daug pritekti, prisikimšti ko: Šaknis kelmo prilindo žemės, t. y. prižeibėjo, prismego J. Dantys varškės prilindę Ėr. Pilna gerklė prilindo dulkių B.Sruog.
4. daug prisigrūsti ko: Traukinys sausakimščiais prilindęs žmonių rš. Visi langai prilindę vaikų Šts.
| prk.: Nebėr vietos i pas juos: pilna priliñdę (apsigyvenę) visokių sesučių, visokių bugalterkų Mžš.
5. prisiskverbti, prisibrauti, prisigauti, prieiti prie ko: Žmonės kimšosi, stumdėsi, kiekvienas norėjo arčiau prilįsti J.Balč. Apstojo žmonės vežimą, negaliu prilį̇̃sti Ėr.
ǁ tr. braunantis, lendant pasiekti: Tas vaiks pradėjo lįsti dar toliau ir prilindo kitus tokiuos vaikus LTR.
6. prk. prieiti prie ko, norint ką gauti: Jis moka prilį̇̃sti ir prie aukštų viršinykų Btr.
7. prk. prisigretinti, prisimeilinti: Kad bernas norės, tai an bet kokią mergą prilį̇̃s Ds. Anas visur prilenda Dglš. Prieteliai, prie jų prilindę, visokias klastas varinėjo prš.
8. refl. arti prisikišti, prisilenkti: Prisiliñdęs šneka ir šneka Gs.
9. apsikrėsti, prilipti (apie ligą): Neik ten, ba ligos prilįsi̇̀! Lš. Nesigalynėk, ba prilįsi̇̀ niežų! Smn.
◊ akysè prilį̇̃sti daug sykių kreiptis: Kiek vasarą man priliñdo akýsa [su prašymais]! Lp.
sulį̇̃sti, sùlenda, suliñdo intr.
1. susmigti: Porą kartų sudaviau akmenu, ir kuolas sulindo į žemę Rm.
2. visiems į vidų sueiti, patekti: Vištos suliñdo po paklėtės J. Visi žvirbliai suliñdo duobosna Jz. Vaikai suliñdo an gryčią pasišildyt Ėr.
| prk.: Kiek tų rąstų arba ašių sulindo jam į kišenę, o niekur skatiko neišleidžia Žem.
| refl.: Svirpliai, sienotarpyj susilindę …, cirpti pradėjo TP1881,49. Tos klastorkos tuo po tam kampe susiliñdo K.Donel. Sulįsiamos į užkrosnį ir sumigsiam Plng.
| prk.: Susiliñdę … krūvoj gyventi KI154.
3. sugrimzti, suklimpti: Jis te mat vargšas buvo suliñdęs brasto[je] Vb. Jei raiteliai, ieškodami kelio, būtų pamėginę bristi raistu tolyn, tai būtų visi sulindę į lieknus bei akivarus ir be pėdsako nugrimzdę A.Vien. Trobos jai pasirodė kažkokios sumažėjusios, sulindusios į žemę A.Vencl.
| prk.: Saulė į debesis sulindo, visa sukaitusi rš.
| Ligi ausių skolon sulindęs, nebežino ir katro galo stvertis Užp. Nemokėjo gyventi, sulindo į skolas J.Paukš. Gaspadoriai sulindo bankose An.
| Sėdi kaip suaižyto ąžuolo kelmas, rymo, į savo metus sulindęs P.Cvir.
4. įnikti, įknibti: Pirma mada būdavo pasakos labai, o dabar tai knygosen suliñdę suliñdę Tj.
| refl.: Vaikai susilindę kiaulę (tokį kortų lošimą) loša Krš.
5. Šlčn tilpti, pareiti: Ar sulįsit visi valtin? Lp. Daržinėj ir šienas sulįs Trak. Tan puodelin dviej karvių pienas nesuli̇̀s Rod.
◊ į kišẽnę sulį̇̃sti prasiskolinti: Ūkininkai nupliko, paskendo skolose, sulindo į kišenę ponų rš.
į rãgą (į ragùs) suliñdo apie užtrūkstančios karvės pieną: Karvėms pienas į ragą sulenda, jeigu jų neprižiūriu I.Simon. Da pienukas į ragùs nesuliñdo Gs.
papasulį̇̃sti, papasùlenda, papasuliñdo (dial.) intr. daug sulįsti: Akopus papaišsikasė ir papasuliñdo bobos su vaikais Dv.
užlį̇̃sti, ùžlenda, užliñdo
1. intr. užeiti už ko: Vaikas užlindo už motinos rš. Pelė už sienos užlindo Sr.
| prk.: Užlindo mėnuo už pušų, ir Grigo ratai pamažu pakrypo E.Miež. Saulutė užlenda už debesėlio sp.
| refl.: Užsilindęs už kūgio šiaudų, Tautrimas užsirūkė cigarą I.Simon. Šitas, už tvoros užsilindęs, išsiima savo sidabrinįjį brizgilaitį BsV214.
ǁ refl. pasislėpti: Nėr nuo jo kur užsilįsti rš.
ǁ užkristi, užsmukti: Jos ant kūlių užulipta, užu tų kūlių užgriūta, užùlįsta Kp.
2. intr. užeiti priešais, be eilės: Ko ažlindai̇̃ kai kiaulė! Sdk.
ǁ padaryti pirmiau tai, ką kitas buvo ketinęs daryti: Jau buvom viską susitarę, kitas užlindo, ir palikom be nėko Up.
3. intr. užlipti, užkopti: Sraigė ant medžio užliñdusi KI713. An pečiaus užlį̇̃sim ir miegosim Lz.
ǁ užsistoti: Užliñdo an kojos, lodz su vežimu užvažiav[o] Grv.
4. intr. užtilpti: Kepurėlė neužlenda an galvos LTR(Trgn).
5. tr. rasti, aptikti: Vaikai užlindo pakastus piningus LTR(Klp). Bobos užlenda pigesnių medžiagų, laiko turėdamos Varn.
◊ už akių̃ užlį̇̃sti
1. užeiti priešais: Piemuo užliñdo vaikui už akių̃ Sr.
2. padaryti pirmiau tai, ką kitas buvo ketinęs daryti: Žmogui niekad nereikia už akių̃ užlį̇̃st: daro – tegu daro Ds.

už apkaklė̃s užlį̇̃sti pakenkti: Aš nė vienam žmoguo neesu už apkaklės užlindęs Šts.
už káilio užlį̇̃sti patikti: Nejaugi tau per visą ilgą amžių jokia moteris neužlindo už kailio, kad vien žemės teieškai? Vaižg.

Daugiau informacijos

paišplė́šti

Apibrėžtis

plė́šti, -ia (plẽšia), -ė, plė̃šti caus. plyšti.
1. tr. Skd, Nmk, Ukm, Dsn drėksti nuo paviršiaus, lupti (žievę, luobą, odą): Karklus plė́šiam ir pinam vyžus Švnč. Ožkos karklus plėšia, vilkas paršą neša A.Strazd. Svetimame miške bene kirtai medžius, rasi lunkus plėšei? P. Man pačiam taikės [lūšiui] skūrą plėšti Kb. Jaunesnis ka buvau, ejau skiedų plėšti Dr.
^ Kol liepa plėšiama, tai plėšk; kai pridžius – nebeatplėši LTR(Nm). Plėšk lunką, kad plyšta; kad prikeps – nespėsi MŽ. Tu nu manęs neplėši tošės S.Dauk. Plėšk, kol plyšta Nj.
plėštinai̇̃ adv.: Išpjovęs plėštinai diržą, pasiėmęs užmokesnį ir tris diržus, išsileido namo MPs.
ǁ refl. duotis lupamam: Tada plėšk luobus, kai plėšias PPr235. Plėšias kai karna Švnč.
2. tr. R205 su jėga traukti šalin: Viesulas plėšė namų stogus sp. Žmonės plėšė savo auksinas auskaras nuo savo ausų CII300. Kad plė́šė barzą urėdui, pilnus nagus plaukų prisirovė Vdk. Kad šukuoj man galvelę, plėšia mano plaukelius N70.
| prk.: Valstietis ir darbininkas jau pradeda plėšti vergovės ir išnaudojimo grandines (sov.) rš.
^ Bažnyčią plėšia – koplyčią dengia LMD(Plv).
3. tr. Ps, Nmč, Ggr draskyti, ardyti: Ana (medinė kačerga) neplė́šia pado JnšM. Greitai bėganti srovė, plė́šianti srovė KII129. Vynas naujas plėšia sūdus ir išteka BtMr2,22.
| prk.: Juokas plėšia, negaliu nusturėt Tvr. Smarvės nosį pusiau plėšia I.
^ Tykus vanduo krantus plėšia, tyli kiaulė giliai šaknį knisa LMD(Vlkv). Didelis kąsnis gerklę plė́šia (kas daug nori, nieko nelaimi) Grv.
ǁ prk. apimti skausmui, labai skaudėti: Pradė[jo] nugarą plė́št Ck. Suvalgiau blynaitį su sviestu, ir plė́šia ma[n] kriūtinę Rdš. Galvą taip sopa – plė́šia Jnšk. Plė́šte plė́šia galvą – taip skauda Jrb. Kitą dieną man labai galvą plė́šia Rd. Tik kai atsiguliu, labai plė́šia pusiaują Ob.
4. tr. draskant atidaryti: Plė́šti laišką, voką NdŽ. Tuoj inlipė liepon ir jau plėšia kūzavo dureles LTR(Ds).
5. tr. SD116,365, Slv malant valyti, trinti nuo grūdų luobą, grūsti: Pakėlė kruopų plė́št Ob.
6. tr. smulkinti plėšant: Plunksnas plė́šiu i snaudžiu: bast nosį įbedu į stalą Rd.
7. tr. atimti gyvybę kandžiojant, draskant: Vilkas vilkelis … plėšia veršelį N19.
8. tr. R, J, Kv, Vkš, Klk, Dr, Kt, Snt, Paį, Vb arti (plėšinį): Dirvonus plė́šia, sės linus Skp. Pievą plė́šiant pora arklių nevalios, reikės trejetą pakinkyti Šmk. Baigiu pūdymą plė́šti Rmč. Plėšiaũ, plėšiaũ [plėšinį], ir duonos neturiu Nč. Sušilau, kaip plėšinį plė́šęs Skr. Žemaitiška žagrė yra sudėtingesnė už žuobrį ir tinka dirvoms plėšti rš. [Žmones] apvergė, liepdamys jų vaikų vaikams laukus plėšti S.Dauk. Plėšė niekieno nejudintą velėną, rovė kelmus, kasė griovius rš.
| prk.: Klubų vaidmuo, plėšiant kaimo kultūros dirvonus, yra labai didelis (sov.) sp.
ǁ refl. duotis ariamam:
^ Plėšk dirvoną, kolei plėšias, paskui bus ne laikas LTR(Trgn).
ǁ praminti: Tu nori, kad aš tave kaip aklą arklį neplėštu keliu vestau V.Krėv.
9. tr. J, Trk gadinti dėvint, nešiojant: Vasarą galiu ir basas pabūt – kam da naginės plė́štie Ds.
^ Mokslas kišeniaus neplėšia LTR(Vl). Tu tik deri dar duonai ėsti ir drabužiui plėšti Skd.
10. tr. Kp laisinti, alinti: Linais ir grikiais žemę plė́ši Ds. Šitą žemę visi plė́šė, o niekas netręšė Ob.
11. refl. Sdk, Jrb jėga veržtis, brautis, skverbtis: Kur tu plė́šies be eilios? Ktk. Ko plė́šies? Neregi, kad ažrakinta?! Švnč. Pritūpdami plėšias iš viržių arkliai rš. Plėšiasi per tankmynus šernas Pč. Karvė laukan plė́šias Dglš. Žirgus reikėjo tramdyti vadžiomis, kad jie nesiplėštų pirmyn rš.
| Saulelė, kildama kas kartas aukštyn, plėšės per miglą Žem. Ugnis plėšėsi iš krosnies į kaminą, grėsmingai ūždama rš.
| prk.: Širdis apsąla … ir plėštè plė́šias, veržias ir skrenda aukštyn BM61.
ǁ refl. labai norėti, veržtis: Taip ir plėšiasi į mokslą, visa nori žinoti rš. Nusbodo tėvo duona valgyt, kad plė́šias išlėkt Skdt.
12. refl. su pastangomis atitrūkti (nuo paviršiaus), kilti: Sunkūs lėktuvai vienas po kito ėmė plėštis nuo žemės ir sukti į rytus rš.
ǁ refl. su jėga veržtis į priekį: Arkliai plėšėsi purvinu ir duobėtu vieškeliu rš. Netrukus matyti, kaip traukinys už stoties plėšiasi į kalną rš.
13. tr. jėga traukti iš kur nors: Savęsp plėšti Q658. Plė́ša (griebia) iš nagų, nėko nepadarysi anam Krš. Po nevalia plė́šia iš rankų Vdk.
| prk.: Darbai plėšė namiškius į laukus, ragino skubėti J.Balt.
^ Nors replėmis plėšk, neišgausi iš jo žodžio, ir gana! rš.
| refl. tr.: Mirdama ji Petrę plė́šės prie savę Jrb.
ǁ versti, griauti: Išgėrė kelis stikliukus, jau jį aukštinyką ir plė́šia Gs.
14. tr. I prievarta imti, grobti: Šiaurės Lietuvos sritis plėšė Livonijos ordino raitelių būriai A.Vien. Plėšančios (plėšiančios) bitės pradžioj it tokios pat geros bitės yra, kaip ir kitos S.Dauk. Plėšia žmones kaip vanagas PPr82. Jei tasai, kursai vadinas broliu tarp jūsų, yra … girtuoklė arba plėšiąs, su tokiu ir nevalgykit DP515.
plėštinai̇̃ Iš jo vaiką atėmė plėštinai rš.
^ Galutinai plėštinai (labai greitai, akimirksniu) N.
15. tr., intr. Skdt, Ds, Plk, Lp imti didelę kainą, lupti: Meistrai už darbą daug plė́šia Jnš. Neplėšk jau tiek už darbą, susimildamas! Srv. Šitei plėšt iš žmogaus tai da reikia turėt ir akys Užp. Tieka pinigų plėšė až penkias minutes Kli. Kruvinai plė́šia [už prekes] Rm. Patys už viską nežmoniškai plė́ša Krš. Plė́šia, koja primygęs Dglš.
ǁ daug gauti, laimėti (užderėjus): Šiemet dobilų tai plė́šime Gž. Šįmet linų plė́ši Alk.
16. intr. Lp, Grd, Krš sunkiai, smarkiai dirbti, plėšytis: Jis teip plėšia, jis teip dirba! Ėr. Plė́šiau plė́šiau, kol jauna [buvau], dabar nebegaliu Jnšk. Plė́šk plė́šk žmogus, jei nori, ir galą gauk, vienas bedirbdamas! Vvr. Kad tu par nemierą plė́ši, ką tu tę priplėši Btg.
| refl.: Į dvarą ėjau [dirbti] – nereikėjo plė́štis Bsg. Mergos, norėdamos parodyti savo sugebėjimą darbe, plėšiasi paplasta rš.
17. intr. smogti, pliekti, mušti: Nekišk puodan galvos – tuoj plė́šiu šaukštu kakton Lp. Brolis broliu[i] plė̃šia per ausį Rdš. Tėvas kad išsiėmė bizūną iš po juostos, tai kad ėmė sūnui per pečius plėšt! Pls. Gaigalas plė́šia tus ančiukus Vdk. Tos senės žąsys kad plẽšia tuos žąsiukus mažuosius Žml.
18. refl. Ker kovoti, kariauti: Judu plėškiatavos, o aš palauksu Šts.
| Anas dažnai plė́šias (vaidijasi) su boba savo Dglš.
19. tr., intr. smarkiai ką daryti: Susėdę i plėšia dainas Šd. Juozapas šauniai suko apie galvą botagą ir plėšė kažkokią dainą J.Avyž. Per šventes jau kad plėšim, tai plėšim (giedosime) Lp. Ko taip plė́ši (grieži), kad net ausys bijo! Upt. Kad plė́šia kardijonas (akordeonas), kad grajy[ja]! Jrb. Susėdę vyrai ir plė́šia (lošia) akies iš pinigų Ds. Anas kortom plė́št visai nemoka Ds. Nugi kad plẽšia linus – smarki rovėja Žml. Žirnius duos duos plė́št (smarkiai pjaus) Dglš. Plėšiaũ plėšiaũ (nešiau, tempiau) tuos maišus, net akys šlapios Al. O kur pats dabar plė́ši (smarkiai eini), ar į jomarką? Žvr. Plė́ša (skina) viešnes be kokio saiko: pusžalės – ne pusžalės, išsirpusios – neišsirpusios Slnt. Riešutus plẽšia su visais lapais Žml. Karvės kai įpuola į pievą, tai kad jau plėšia, tai plėšia (godžiai ėda)! Pc. Čia pat patvory pririštas arklys plėšė žolę A.Vien. Plė́šiu ir plė́šiu (rūkau), be rūkymo negaliu Grd. Senis liurką plėšia ir plėšia Pc. Pradėjo tuoj kitan šonan vėjas plė̃št (pūsti) Aps.
20. intr. Al aušti, švisti: Kaip tik diena plė́šia, ir kylam iš lovos Grz.
| refl. Mrs: Jau zaria plėšias LTR(Lkm). Berneliai, jau plėšias diena, keliausim namo! Prng.
◊ aki̇̀s (akès) plė́šti
1. šiurkščiai kalbėti, ginčytis: Ar gali apsileisti, ka vaikas akès plė̃štų?! Krš.
2. pavydėti: Ant kito gero akių neplėšk, kitam laimės nepavydėk KrvP(An).

ant gýva pusè plė́šti Krž stengtis bet kuriuo būdu praturtėti, vaikytis pelno.
bùrną plė́šti Šts vemti.
dirvónus plė́šti toks žaidimas: Paskui dirvónus plė́šia: an grindų sugula du vyrai – katras katrą patrauks Antr.
gar̃bę (šlóvę, gẽrą var̃dą) plė́šti padaryti negarbę, užtraukti gėdą: Nevalna šlovės jam plėšti Sz. Matote, kokie turtai! – pratarė atsisėdęs, – betgi ir tų dar žmonės pavydi: vardą nekaltą plėšia, įtarinėja… LzP. Šlóvę plė́šiančios kalbos NdŽ. Kam, kieno gar̃bę, gẽrą var̃dą plė́šti NdŽ.
gérklę (gérkles) plė́šti šūkauti, rėkauti, giedoti: Net užkimusi ir neatsikvėpdama plėšia savo gerklę rugių lauke griežlė A.Vien. Klyksmu gerkles plėšdami, lakioja [vaikai] iš vieno galo sodžiaus antran Vaižg. Gaidžiai garsiausiai plėšė gerkles rš.
į ãkį plė́šti miegoti: Gali sau plėšti į akį, kas neleida Ll.
kaip (tiesióg) iš akiẽs (akių̃) plė́štas labai panašus: Taip panašus į amžinatilsį mano vyrą, tiesiog iš akies plėštas P.Cvir. Vaikas kaip iš akių plėštas – pats tėvas Skdv.
liežùvį (liežuviùs) plė́šti Skdt daug ir tuščiai kalbėti, plepėti: Ką žmonės veiks: beplė́šia liežuviùs! Šn. Veltui liežuvį plėši: pinigų nėra ir negausi! V.Krėv.
óžius plė́šti Srj vemti.
ši̇̀rdį plė́šti jaudinti, erzinti: Toki barniai man širdį plėšia Šlvn.
apiplė́šti (applėšti N) tr., apiplė̃šti, -ia, api̇̀plėšė
1. J, K, Š apdrėksti aplink, aplupti nuo paviršiaus (žievę, odą, luobą): Appielavojo ir àpplėšė karną, ir padžiūvo verba Rod. Apiplė́šk gražiai apie tą marginę Skr.
2. Arm malant grūdams nuimti luobą, apgrūsti: Jei nori, kad geri būtų miltai, tai dukart applėšk miežius Nč.
3. apdėvėti, apnešioti: Jau apiplė́šiau savo batus Skr. Apiplėšusi ir tu savo panautūsius kartūnus Brs.
4. nualinti, nulaisinti: Apiplė́štas laukas: trąšų neduoda, neauga Grg.
5. H161, R62, Š atimti jėga, apgrobti: Kalavijuočiai dažnai apiplėšdavo sėlius ir lietuvius, niokojo jų kaimus rš. Saulas bylojo: eikiam … ir applėškiam juos iki auštant BB1Sam14,36.
| Dažnai apiplėšiamos susilpnėjusios bitės J.Krišč.
ǁ prk. pasisavinti turtą, nuskurdinti išnaudojant, imant didelius mokesčius: Kapitalistinių šalių darbo žmonės apiplėšiami taip pat, didinant mokesčius (sov.) sp.
6. paimti didelę kainą, nulupti: Kaip ne sarmata teip apiplė́št žmones! Ds.
7. apravėti: Didumą ir aš jau apiplė́šiau savo daržus Brs. Žoles kiek apiplė́šia aplink kapus Jrb.
atplė́šti tr., atplė̃šti, -ia, àtplėšė
1. SD212, R122, J, K, Š atidrėksti nuo paviršiaus, atlupti: Kambaryje keliose vietose atplėšė grindis ir vis kažko kruopščiai ieškojo rš. Afieravoti ant ugnies, būtent: jo taukus, visą uodegą, nug pečių atplėštą BB3Moz3,9.
^ Plėšk lunką, kol plyšta; kaip prikeps, neatplėši LTR(Mrj).
2. atskirti dalį plėšiant:
^ Atplėšei šuniui skverną ir numetei (jei kas prikimba, atiduok jam, kad ir ne jo) Ds.
| refl. tr. Š: Atsiplė́šk popieriaus skiautelę DŽ1. Ankslio (alksnio) šaką atsiplė́šiau Lp. Valgyk, ką matydamas, atsiplėšdamas Pšl.
3. draskant atidaryti: Gromatą atplėšiu, atpečvetiju R33. Atplėšė kvietimą ir ėmė skaityti rš. Ta, atplėšusi laiškelį, paskaičiusi ir kuo greičiausiai bėgusi rš.
4. H, R33 su jėga atidaryti: Atplėšė vėtra man duris lūšnelės S.Nėr. Atėjo pas klėtį – užrakytos durys; atplėšė duris – jau klėtis tuščia, sesers nėra BsPIV88. Pakajai atplėšti, ir visa išvogta Kb.
| refl. tr. Mšk: Atsiplėšė klėtį BM110.
5. jėga atitraukti (ką prispaustą, prigludusį): Darbininkai atplėšė rankas nuo kastuvų, nuo vienračių, nuo kirvių ir pjūklų rš. Atplėšusi veidus nuo rankų, žiūrėjo į jį, o ašaros krito didelės kaip pupos J.Marc.
| prk.: Ir tu ponu būsi ir jo jungą nuog tavo kaklo atplėši (atmesi) BB1Moz27,40. Nuog tokių žmonių velinas girdėtą Dievo žodį atplėšia ir atitraukia BPI247.
| refl.: Šemerys jau atsiplėšė nuo tvoros ir nuėjo J.Avyž.
| Ai, koks gražus! – negalėjo nuo veidrodžio atsiplėšti rš. Nuo siuvinio dar kartą atsiplėšė dvi susidomėjusios akys rš.
ǁ jėga atskirti: Eš bijojaus, tardamas, tu tavo dukteres nuog manęs attrauksi (atplėši) BB1Moz31,31.
| Negalima atplėšti meninio metodo nuo menininko pasaulėžiūros rš. Skaudu išgyventi tai, kad esu atplėštas nuo praeities rš.
atplė́šiamai adv.: Povilas Budreika niekada negalvojo, nesistengė suprasti, kas jį taip neatplėšiamai laiko prie keturių pelkėto baltžemio hektarų rš.
ǁ refl. jėga išsiveržti, ištrūkti: Per tiltelį eit vengdamas, [už rankos laikytasis] nuo manęs atsiplėšė BsV363.
| prk.: Daugel yra šiandien tarnų, kurie atsiplėšia (atitolsta) kiekviens nuog Viešpaties savo Ch1Sam25,10.
ǁ refl. atitrūkti (nuo darbo): Žmonės, atsiplėšę nuo darbų, dainavo daineles rš. Jis atsiplėšia nuo plūgo tik rimčiausiais atvejais rš.
6. refl. su pastangomis pakilti, pasikelti: Kariai atsiplėšė nuo sniego ir smarkiu šuoliu pasiekė priešo apkasus rš. Antys triukšmingai pakildavo, atsiplėšdavo nuo kūdros rš.
| Saulė, vos atsiplėšusi nuo ganyklos, skleidė spindulius rš.
ǁ refl. padidinti nuotolį smarkiai bėgant: Kaip šoko šuniokas vytis [kiškį], tai tas led atsiplė́šė Sb.
7. sunkiai praverti, atmerkti: Motina pakėlė galvą ir atplėšė akis V.Piet.
8. pakelti aukštyn, atsmaukti (drabužį): Nuauk kojas, atplėšk kiškas, brisk per vandenį CII915.
| refl. tr., intr.: Brenda per upę, aukščiau kelių atsiplėšusi Lnkv. Atsiplė́šk – sušlapsi! Jrb. Jei šilta, tai atsiplė́šk Alk. Vaikai, aukščiau kelių atsiplė́šę, varlinėjo lietaus prilytose balose Grž. Labai karšta – atsiplė́šk marškinius Jnš. Nieko nėr jai ir andarokas atsplėšt Skdt. Koks aš tebuvau, kad nulipti kitaip dar negalėjau, kaip tik atguldamas išilgai suolo, prieg tam marškinėliai gražiai atsiplėšdavo lig pat pažasčių Vaižg. Petras parejo iš lauko paršilęs, atsiplė́šęs krūtinę Vdk.
9. sunkiai atnešti, atvilkti: Net nuo malūno miltus àtplėšiau Al.
10. Rmš, Pgg jėga atimti, išveržti, užgrobti: Medes, atplėšęs nuo mūsų, tepasilaiko pazvanams Žem. Atplė́šė kareiviai arklį nu ano – ko nepablūdo Krš.
| refl. tr.: Kaip pikti varnai jie (broliai) apipuolė jauną šeimininką ir atsiplėšė dalis J.Avyž. Atsiplė̃š jis mat žemę nuo mūsų! Upt.
11. paimti didelę kainą, nulupti: Už laikrodžiuko pataisymą tris rublius atplė́šė Krš. Nieko sau, kad atàplėšė! Skp. Kiek iš tavęs už tą naginių porą atplė́šė? Jnš.
◊ akių̃ neatplė́šti žiūrėti į ką malonų, nenukreipiant žvilgsnio: Petronė pačiupinėjo pirmąjį pluoštelį [pinigų] ir ilgai neatplėšė nuo jo akių J.Marc. Neatplėšdamas akių, žiūrėjau į man pažįstamos pirkios pusę rš.
ausi̇̀s atplė́šti įdėmiai klausytis, įtempti dėmesį: Neprieteliai savo ausis atplėšę bus, tykodami, ką jis dabar sakys prš.
nuo žẽmės atsiplė́šti paūgėti: Nuo žemės dar neatsiplėšė, o jau dygus! J.Balt.
įplė́šti, įplė̃šti, -ia, į̇̃plėšė
1. tr., intr. N, K J įdrėksti, įbrėžti: Inplė́šė katinas Aps.
| refl. tr., intr.: Kojelę insi̇̀plėšė, pirščiuką apsigurino Dbč. Kažin kur įsiplė́šiau rankovę Š. Šis ta šake ir įsiplėšęs Plt.
ǁ įkąsti: Ar kaimyns, ar svetims bus, įplė́šdavo žmogų [šuo] K.Donel.
2. tr. pajėgti išarti (plėšinį): Ką tas medis (žagrė) galėjo įplė́šti?! Grd.
3. refl. BM47 jėga įsiveržti, įsiskverbti: Led insi̇̀plėšiau traukinin Ut. Su pinigais neįsiplėšite danguosna Gmž.
| Jūros vilnys čia yra įsiplėšusios žmonių sėdybosna rš.
4. tr. jėga įtempti, įtraukti: Razumas pašokęs atsitolino, o kaimynas nesikėlęs tapė į ežerą įplėštas BsV373.
5. refl. Vrn, Kb įsilaužti (norint pagrobti, apiplėšti): Naktim, būdavo, insplė́šia vagiai, arklį, rūbus pavagia Ck. Šiąnakt vagių būta įsiplė́šta mūsų butan, tik nieko nesuspėta pavogti Š.
6. intr. įgerti: Jis iš turgaus parkrapino, šauniai įplėšęs rš.
| refl.: Jau gerokai įsiplėšęs eina iš svečių, matyt, alus buvo stiprus Krs.
7. refl. praturtėti, pralobti: Anas kaip bematant insi̇̀plėšė Trgn.
išplė́šti tr., išplė̃šti, -ia, i̇̀šplėšė Ktk
1. SD411,414 su jėga ištraukti, išrauti, išlupti, pašalinti (ką įaugusį): Kam akis išplė́šti KI147. Jei tada piktina tave dešinė akis tavo, išplėšk ją ir atmesk ją nuo savęs BtMt6,26. Mudviem reikėjo velėnas išplė́št ir krantus išdėt Jrb. Visi kelmai buvo išplėšti rš. Iš purvų išplė́šk pasagą J. Laumė perpykusi išplėšė tam zuikučiui abi kojas paskutines J.Jabl. Pešasi tėvai, kad plaukų visur išplė́štų sukasi pluoštai K.Donel. Šitai obelėlei tai kasmet po šaką vėjas išplėšia Sdk. Atbėgo sakalas, negalėjau pagauti – tik plunksną išplėšiau, o jis nubėgo LB241. Gyvatė išplė́šė storiausį medį su šaknimis ir nuvilko namo BM223. Aržuolą su šaknimis išplėšė BsPIII330.
| prk.: Audeklą išplėša plė́šte (stipriai išbalina), kad balina, ievoms žydant pavasarį Ggr.
| refl. tr. K: Paslėpsnį išsi̇̀plėšė karvė Krs.
ǁ su jėga ištempti, išvilkti: Padidinom kraut vežimą – arkliai led i̇̀šplėšė per balą Srv. Tavo arkliai išplė́š iš miško rąstus, kad ir į pelkę būs įšalę Dr. Stiprus arklys vienu driūktelėjimu išplėšia roges iš mūsų kiemuko J.Balt. Sunkiai jis (vežimas) slinko priekin, vos išplėšdamas ratus iš stingstančio purvyno V.Myk-Put. Atgaliaus sugrįždama, vyriausį sūnų iš patalų išplėšė ir jam bėgti liepė S.Dauk.
| prk.: Ūkį iš skolų i̇̀šplėšiau (išmokėjau skolas) Al.
| refl. tr.: Jį du vyrai girioj išsiplė́šė iš to arklio ir tiek jam davė, tiek jam davė! Skr. Tie išsiplėšė poną iš karietos, įvedė į vieną ugninį kambarį BsPIII38.
2. išrausti, išardyti: Nemunas išplė́šė naują vagą, kur dabar jis ir teka Smln. Anuos metuos kelią išplė́šė vanduo Pgg. Netoli nuo kelio, rave, išplėštam nuo lietaus, radęs užsispraudusią [kumelę] BM57. Nuolatinis lytus yra jau dideles skyles išplėšęs prš.
ǁ išdraskyti, iškapstyti: Vištos išplėšė tau darželį Rod.
ǁ išlaužyti (ledus): Ledą išplė́šė Dkšt. Reikia sėti žirnius, kol dar neišplėšti ežerai Dkšt.
3. Srd, Brt, Ds išarti (plėšinį): Dirvoną išplėšti buvo galima tik su geležiniu noragu rš. Reiks išplė́šti pūdymą Rmš. Išplėšiu pievą ir pasėsiu linų Rt. Išplėšim dirvelę, pasėsim linelių. Žali gražūs linužėliai išplėštoj dirvelėj DvD174.
| refl. tr.: Išsiplė́šiau dirvoną ir pasisėjau linų Š.
4. refl. SD411, Ds jėga issiveržti, ištrūkti: Teip kaip nereikė[jo] šiandiej Utenon – išsiplėšė par nevalią Sdk. Aš sakau – nevažiuok, ale ana išsiplėšė, o dabar neturi ko valgyt Ut. Vagį buvo gurbe uždarę, bet jis išsiplė́šė ir pabėgo Š. Martynas išsiplėšė iš Viliaus rankų I.Simon. Karvės pardumdavo anksčiau, negu mes spėdavome išsiplėšti iš miško J.Balt.
5. P, Šts prievarta atimti, išreikalauti: Avį iš jo dantų išplėšiau S.Stan. Svečiai pradėjo barti už tai, jog jiems išplėšė jauną mergelę M.Valanč. Išplėšė iš rankų vaikui sviedinį ir nusinešė Jnš. Per gvoltą i̇̀šplėšė – ką gi jiem padarysi! Skdt. Paskuojį skatiką išplėšė jiems S.Dauk.
| prk.: Mes pergalę kovos ugny išplėšim A.Vencl. Išplėšti iš aristokratijos valdžią kaip tik ir reiškia likviduoti nacionalinę priespaudą (sov.) rš. Žodį nora išplė́šti (nori išgauti, sužinoti naujieną), o tas i pliurpa Krš. Jūs mano žodį i̇̀šplėšėt (pasakėte mano mintį) Pjv.
6. H, P išgrobti, apiplėšti: Naktį vagių ateita, klėtis išplėšta, vežiman susikrauta ir išvažiuota J.Jabl. Po karo viskas buvo išplė́šta Ktč. Išplė́šė visko už šimtą tūkstančių Vdžg. Miestas buvo paimtas ir išplėštas S.Stan. Ateina po tąj egle dvylika žmogžudžių …, pasidėjo savo išplėštus piningus ir peilius ir verdasi sau valgyt BsPIII198. Tokį [be motinos] aulį svetimos bitės išplėš rudinį S.Dauk. Tus (sidabrinius ir auksinius indus bei rūbus) jūs ant savo sūnų ir dukterų uždėsite ir egipciokams (iš egiptiečių) atimsite (paraštėje išplėšite) BB2Moz3,22.
^ Su išplėštais piningais neilgai tedžiaugsys VP42.
7. brangiai paimti, nulupti: Už seną daiktą išplė́šė didelius pinigus Jnš. Ir penkių rublių nei̇̀šplėšė iš manę Str. Tik išplėšt jie moka rš.
8. refl. išsibarti, išsiginčyti: Išsidrožiau, išsiplė́šiau, išsivajujau [su marčia] Dglš. Su šitokiu žmogum ažkart neišsiplėši, tai anas i neregi savo šunybių Ml.
ǁ refl. išsigrumti: A nori su mumis išsiplėšti? Šts.
9. refl. sunkiai, smarkiai dirbant išvargti, nusidirbti: Aš išsiplė́šęs Lp.
10. be atodairos išskinti: Nedavė ir prispėt – i̇̀šplėšė nagom Ut.
11. Lp išplėsti, išpūsti (akis): Anas daboja akis išplė́šęs, kad kur gaut išgert Švnč. Regi, kap išplė́šė akis OG203. Bobukė tik žiūro išplėšus akis LTR(Al). Akis išplėšęs eina, net žemės nemato KrvP(Kš).
ǁ iškelti: Kumelė stovi, uodegą išplė́šus Sem.
12. refl. išsipuošti, išsidabinti: Šiandie išsiplėš' (išsiplėšk) geriau, ba svotai gali atvažiuot Dsn.
13. refl. išaušti, prašvisti: Jau ir išsiplėšė, o mes da vis iš namų neišvažiuojame Švn.
◊ [kaip] iš akių̃ išplė́štas Kal labai panašus: Kūdikis kaip iš akių jam išplėštas N. Ale ir panašumas! Jurgiui iš akių išplėšta! I.Simon. Ta mergučė tikra iš akių išplėšta motina Skr. ×
viežlỹbą var̃dą išplė́šti padaryti negarbę: Ir viežlỹbą var̃dą išplė́šia jam BM115.

×paišplė́šti (hibr.) tr. išgrobti, apiplėšti: Buvo paišplė́šę bites tada Grv.
nuplė́šti, nuplė̃šti, -ia, nùplėšė Pb
1. tr. SD459, H, R9, K, J, Str nudrėksti nuo paviršiaus, nulupti: Liežuvį nupjovė, skūrą galvos nuplėšė S.Stan. Lyg kas būtų odą nuplėšęs nuo širdies – ji pasidarė jautri kiekvienam skausmui ir skriaudai rš.
2. su jėga nutraukti šalin: Vėjas stogą nuplė́šė Jrb. Nuplėšim baltą nuo stiebo burę, į gelmę vairą skandinsime! V.Myk-Put. Mina nuplė́šė koją, tai su medine eina Žal. Jam abidvi kojos iki kelių tapė nuplėštos Kel1881,59. Muturą nuo galvos nuplėšė ir potam tuojau pažino, kad tai jo sesuo BsPI12. Nuplėšė nuo jo drabužius ir nuogą išginė BM315. Nuog jo nuplėšia rūbą karaliaus ir apvelka jį paties jo rūbais DP173. Nuplėškite aukso ausų ąsas nug ausų jūsų moterų BB2Moz32,2.
| prk.: Nuplėšė šventumo aureolę rš.
| refl. tr. K: Atsisakiusi vakarienės, ji plėšte nusiplėšė drabužius ir krito lovon rš. Augustas nusiplėšė švarką ir įrėmė galvą į mano krūtinę rš.
ǁ išlaužyti (ledus): Rasoda kulti reikia rudenį, kai ežerai nesustoję, ar pavasarį, kai ledus nuplėšia LTR(Ign).
ǁ jėga nutempti: Vienas už pavadžio čiupt, arklį palaikė, kitas nuo arklio nuplė́šė ir vedas į girią Skr. Ji krito į vandenį ir Joną kartu nuplė́šė Btg.
| refl. tr.: Iš piktumo besipriešindamas, prieš tiltą mane į gilų plentgrabės sniegą nusiplėšė BsV363.
3. tr. Š, Vv, Lš malant grūdams nutrinti luobą, nugrūsti: Nuplė́šk bent gorčių miežių kruopom Kp. Pirma nuplėšk kviečius, tai bus miltai baltesniai Ds.
4. tr. išarti (plėšinį): Užsigeidė [kolūkis] dirvonuką nūplė́šti Grd.
5. tr. nudėvėti, nunešioti: Tas vaikas drabužius veikiai nuplė́šia KI22. Jis jau vienas kelnes nuplė́šė Dr. Ar jau nuplė́šei savo geltonūsius batus? Skd. Dvejas tupeles šį pavasarį nuplė́šiau vištas begainiodama Akm. Ir nuplėšiau naujus batus į ąžuolo grindeles Plt. Jeigu vaikas daug drabužių nuplėš ir latras bus, tai bus tavo kaltė I.Simon. Kurpės padegė gerai, ir Eglė per tris dienas jas nuplėšė ps.
^ Nuplėš gulbės sparnelius, per mareles lėkdamos, nuplėš žmonės liežuvius, ant mūs dviejų bekalbant LTR(Kpč). Tėvai, nešdami vaikam, ir ažančius nuplėšia Trgn.
| refl. tr.: Nusiplė́šk nu drabužius, galėsi driskinėt, nėkas nelopys Vvr.
6. tr. An, Ds nulaisinti, nualinti: Nuplėštà visai žemė, iš kur joj beaugs Brž. Laukas nuplė́štas, niekas neauga Ob. Da kur gera žemė, tai baika, ė kokioj nuplėštoj – tai badas Sdk. Žemė ten gera, drenuota, nenuplėšta J.Balt.
| refl.: Daržas paupy nusiplė́šė, reikia trąšų vežt Ut. Vis be mėšlo, be mėšlo – ir nusplė́šė daržas Ut.
7. tr. I apiplėšti, apgrobti, nusiaubti: Kaimas pilių Lucko, Lembergo nuplėšė ir nuteriojo S.Dauk. Nuplėštasis yra tikt lengvų, jo gaspadinė ale labai sunkių sužeidimų gavusi LC1880,42. Žmogus nekursai … ėjo ing Jerichą ir puolė tarp razbainykų, kurie jį nuplėšė ir išroniję šalin nuėjo BtLuk10,30.
| Marčią nuplėšė, dukteriai sukimšo, o žentas viską perleis per gerklę Žem. O, jis tave nuplė̃š su marškiniais (nuskriaus) Mrj.
ǁ refl. nuskursti: Mes turime eiti į kalinį, mokėti bausmę, vienu žodžiu – nusiplėšti, iširti Vaižg.
8. tr. intr. Kb, Žmt, Slm paimti didelę kainą, nulupti: Už tokį nieką, o tiek pinigų nuplė́šė Žvr. Labai daug nùplėšei už pasiuvimą Dbk. Iš manęs labai daug už tą dalgę nuplėšė Jnš.
9. tr. sunkiai, smarkiai dirbant, nudirbti: Nenūplė́š viena visus darbus Sg.
10. tr., intr. smarkiai ką padaryti: Jurgis po vakarienės nuplėšė (nuėjo) ant Valių Žvr. Pabudo, kai traukinys jau buvo nuplėšęs (nuvažiavęs) apie keturiasdešimt verstų rš. Mes nùplėšėm (nuravėjome) burokus par dvi dienas Mžš. Vos bulves nuplėšėm, ir apteko dirva Varn. Suvažiavo vaikai – nuplė́šėm (nuskynėme) uogas Rdn. Tai jau nuplė́šėt (nuravėjote) [daržus]? Vdk. I bulbas nuplė́šiau (nukasiau) viena Dglš.
◊ gar̃bę (šlóvę) nuplė́šti padaryti negarbę, užtraukti gėdą: Nuplė́šė žmogui šlóvę Jrb. Jį įžeidė, garbę nuplėšė tas kuitvela rš. Nenuplėšt nė vienam prideramos garbos DP20. Garbė nuplėšti – ne gėlė nuskinti TŽIII379.
paplė́šti
1. tr. K kiek padrėksti, palupti: Paplė́šk tošių DŽ.
| refl. tr.: Karnų ar šaknų pasiplė́šiam ką nor[s] pyt (pinti) Jrb. Sykį nuėjau kaimyno liepynan vyžoms plaušų pasiplėšti rš.
2. tr. paplaišinti: Kala kylius ir paplėša medį, ir yr paplaišotas medis Ggr.
3. tr. įplėšti, sužaloti: Paplė́šei nagą bekarstydamos – matai, kiek paraudonavo panagys Plt. Kruvini, paplėšti buvo nagai nu ravėjimo Plng.
| refl. tr.: Pasiplėšiau panages beravėdama, neatsitekėjo pirštai nė par naktį Bdr. Kojas pasiplė́šiau par skiedryną eidamas Varn. Galėjo paplėšties pažastis bešokdamas pro langą Šts.
4. refl. perplyšti: Eik viena koja vienu keliu, kita koja – kitu keliu; ir pasiplė́šė ragena (ps.) Dv.
5. tr. sugriauti, suardyti: Iš tytveiko lytaus srovė upės Saar yra per krantas išsklimbusi ir daug tiltų, maudyklių ir t. t. paplėšusi LC1887,24. Daug tiltų yra srovės paplėšti LC1883,1.
6. tr. Grd galėti, pajėgti arti (plėšinį): Paplė́šė i plėšimą su žambriu Krš. Plėšimą ne ką paplė́ši su žambiu End.
7. tr. sugadinti dėvint, sudėvėti: Nepaplė́šk drabužio J. Paplėštą (panešiotą) suknelę davė, bet da gera Ds.
8. tr. pakelti aukštyn, atsmaukti (drabužį): Ana paplė́šė sijoną aukštyn Mžk.
| refl. tr., intr. Skd: Šoka [merga] pasiplė́šusi sijoną Grd. Agnieška pasiplė́šus nulėkė į stotį Bsg.
ǁ užriesti, atversti: Zuikiuo uodega yr paplėštà Trk.
9. tr. paalinti, palaisinti: Paplė́štą žemę paėmė, bet, kai gaspadoriaus rankos, pastaisė Ds. Par tuos metus paplė́šė lauką, ir gana, o dabar mažai ir užaugo Ds.
10. tr. Pgg pagrobti: Plėšikai jį pakeliui užpuolė ir tuos 5 markius iš jo paplėšė prš. Visą jų lobį paplėšė (pagriebė) anys BB4Moz31,11.
| refl. tr. K, A1884,236: Ir dar keistas dalykas, kad jie labiau mėgsta maistą, pasiplėštą ar pasivogtą kur toliau, negu pagamintą namie J.Balč.
ǁ prk. paglemžti: Jį smertis paplė́šė KII121. Staigus smertis jį užspėjo ir iš šios gyvasties šalin paplėšė Kel1881,114. Ji motinėlę apraudojo, kurią paplėšė jai mirtis rš.
11. intr. gerai uždirbti, pasipelnyti: Po šimtą rublių į mėnesį vasarą paplė́ša Krš. I su skurliais ans gerai paplė́ša Slnt.
| refl.: Gerai pasiplė́šė piningo ir išpūtė į kitą svieto kraštą Vvr. Už linus gerai pasiplė́šė Vvr. Kitą metą iš sodno pasiplė́ša Vvr. Pasiplėšė žeme [žentai], dalių neišmokėjom dukterims Šts.
12. refl. daug darbų padaryti, padirbėti: Pirmininkas stojęs nau[ja]s, norįs pasiplė́šti Krš.
13. refl. pasiimti, pasirungti: Susirinkę bernai ėjo pasiplė́šti Jnš.
14. tr. su jėga patraukti: Vežimų trūkis … paplėšė jį po vežimu Kel1862,16. Jį ne švelniai ir pamažu bus vedę, bet greitai paplėšę ir su umaru pastūmę rš.
| prk.: Šitas piktosios dvasios mokslas yra jau daug bažnyčios sąnarių po į savim paplėšęs LC1878,7.
ǁ refl. tr. stverti, čiupti, griebti: Jis pagrėbė (nusitvėrė, pasiplė́šė) lazdą KI203.
15. refl. tr. pargriauti, parversti: Vilkas pasiplė́šęs avį drasko Jrb.
16. tr., intr. smarkiai ką padaryti: Prastas kelias, arkliai led tik paplėšia (paveža) Pc. Čia karvės paplėš (paės) žolės Ėr. Vištos i rugių gal kiek paplė́šia (palesa) Klt. Einu da paplėšt (parauti) svėrių Pc. Paplėša, padrasko lazdynus, dėl to ir neleidu riešutauti Dr. Duok ir man kokį dūmą paplė́št (patraukti, parūkyti) Srv. Duok, motin, tam vaikuo tešmens paplė́šti (juok. pažįsti) Nv.
| refl. tr.: Antaniukas pasiplėšė (pasipjovė, pasiskerdė) pęslą tokį didelį Vdk.
◊ gar̃bę paplė́šti padaryti negarbę, užtraukti gėdą: Tos garbės nei vienas jiems negalės paplėšti rš.
iš paplėštų̃ piktai, šnairai: Veiza iš paplėštų̃ Varn.
nãgą (nagùs) paplė́šti Šts smarkiai padirbėti, pasistengti: Nagų nepaplėšęs, dantų nerakinėsi (nedirbęs nevalgysi) Krtn. Apsukriam reikė būti Adomui, nemažai nagus paplėšti LzP.
parplė́šti tr.
1. CII141, N, K nugriauti, nuversti.
| refl. tr. K.
2. sudėvėti, sunešioti: Baigiu skarelę parplė́št Km. Dukteryte, nu nu nu, aš taũ barti ketinu: kai parplėši kamašus, nesius tėvas bent metus LTR(Ds).
^ Tėvas parplėšia kešenes benešdamas, o vaikai – bekavodami LTR(Rk).
3. nuvarginti, nuvaryti, nukamuoti: Jų arkliai baisiai parplėšti̇̀ Užp. Viškai parplė́šė mužikus [ponas] Kp.
| refl. Švn: Jis yra parsiplė́šęs nuo sunkaus darbo Mtl.
4. R377, Rs pargriauti, parversti, parmesti: Jis mane iš nežinių stvėrė ir parplėšė aukštinyką Gs. Jie (vilkai), vis daugiaus išsižioję, jau ir jaučių šešergių parplėšt nesibijo K.Donel.
| refl. tr. Žvr: Jis tokis drūtas, kad suaugusį vyrą parsiplė́šia Rdm. Ožka tai ne karvė – ją gali ant žemės parsiplė́šęs pamilžt Skr.
pérplėšti tr.
1. Q50, SD209, R121, K, Sn, Gg plėšiant perskirti, padalyti (ppr. pusiau): Medis perkūno párplėštas Tl. Su klynu tuo párplėšė kelmą Krm. Nu, ir sumalei – pérplėšta par pusę, o katras [grūdas] pasprašė, tas čielas išejo Skdt. Parplėšiau ranką į vinį Upt. Kodėl kiškio lūpos perplėštos? BsPII177. Tuodu vaiku parėjo pietų, rado an skaurados tą paukštaitę, pusiau perplėšė jiedu ir suvalgė BsPIII254. Jonas žuvį perplėšė ir rado žiedą LTR(Slk). Kai nučiupsiu, tuoj perplėšiu LTR(Kp). Kumeliukas gulėjo paliūnėje perplėšta gerkle ir išėstu šonu A.Vien. Ir perplėšei rūbus tavo, ir verkei po veidu mano Ch2Kar22,19. Pagatavas perplėšti [supykęs] Sml. Gatavas šokt ir parplėšti LTR(Jnš).
| prk.: Nakties akiratį perplėšia švyturiai rš. Šūvis perplėšė miško tylą kaip žaibas tamsą rš.
^ Didelis kąsnys gerklę pérplėšia (kas daug nori, mažai laimi) Grv.
| refl. K.
ǁ praplėšti, perdrėksti: Jis netyčiomis parplėšė drabužį J. Lazdyne, lazdyne, kam tu gaideliui kelnes perplėšei? ps.
ǁ refl. tr. atplėšti (laišką): Paėmė laišką, persiplėšė ir pasipūtęs skaitė Tat.
2. Btg malant nutrinti grūdams luobą, nugrūsti: Pérplėšk miežiokus Dbk. Pérplėšma avižas savo girnelėm ir supenėsma kiaulėm Ob. Apie rytą pašoksiu ir kruopas perplėšiu MPas.
| refl.: Susidžiovinę rugių persiplėšiam namie, tai kad gardžios kruopos! Užp.
3. refl. Kž, Ck, Slm, Upt, Lbv nusigaluoti stengiantis visur suspėti (kai iš karto daug darbų): Vienas dirbk pársiplėšk, o kitas pasieniais trainiosas! Vvr. Ar aš viena persiplėšiu an laukų?! Lp. Rudenį galima pérsiplėšti su daržais Jnš. Belakstydama per visą dieną galiu pérsiplėšti, o jie čia guli Žvr. Nebepaspėju – galgi aš pérsplėšiu? Sdk. Su darbais gatavas pérsiplėšti Jnš.
^ Darbo darbo – nors persiplėšk! Ds. Tų darbų nors pérsplėšk, nežinia, katro galo stvertis Skdt. Žu darbų nor tu persiplėšk! Rod. Nors pérsplėšk darbais! Dbk.
4. refl. imtis, ristis: Eikiam pársiplėšti Varn.
5. ištąsyti: Tada [dvasia] šaukė ir, labai jį (apsėstąjį) perplėšusi, išėjo BtMr9,26.
praplė́šti tr., praplė̃šti, -ia, pràplėšė
1. H, N, K, Dglš plėšiant, dreskiant padaryti skylę, tarpą, plyšį: Pradurta, ne praplė́šta Nmč. Senis dangštį praplė́šė Dgč. Praplė́šk stoge skylę J. O ir užpuolė Veliuonos šunys, o ir praplėšė svotų kišenius JV542.
^ Tėvai praplėšia kišenius, vaikams benešdami, vaikai – nuo tėvų beslėpdami LTR(Vl).
| prk.: Kazokai bėgo, praplėšę apsupimo žiedą rš. Saulė, praplėšusi debesį, apšvietė žemę rš.
| Ar tu tą tūkstantį dolerių jau praplė́šei (praėmei) KI74. Praplėšė kaip maišą, prabilo visos bobos Žem. Kiba jumiem praplė́šė gert (geriate ir geriate)! Lp.
| refl. tr. K: Nuėjo in klėtį, prasiplėšė stogą, viens inlindo in klėtį, o kits sėdi an stogo BsPIV257.
ǁ prk. užkliudyti, užkibinti, užerzinti, kad imtų plyšauti: Kam tą tarškynę praplėšei (prarikdei)? Ll. Palauk, palauk, aš jį praplė́šiu (paerzinsiu, kad imtų šaukti) Rs. Neužkabink tos bobos: praplė́ši – neturėsi kur dėties Krš.
2. pramerkti, praverti (akis): Akis praplė́šiau, tai dar tamsu buvo Gs. Rytą vėl bus sunku akis praplėšti J.Dov. Iš nuovargio akių praplėšti negalėjau rš. Toj raganiūkštė praplėšė akis ir pamatė, kad ji (našlaitė) iš karvės ausies traukė [siūlus] BsPIV89.
3. kiek praarti: Numą sau pastrūnijęs, dirvas apsukuo praplėšęs ir pievas praskynęs S.Dauk.
| refl. tr.: Prasiplė́šė daržą už trobos Jdr.
4. kiek pragrūsti, pramalti: Praplėšk miežių kruopom Kvr. Praplėšk tuos grūdus, neturiu kiaulėm užbėralo Ut. Praplė́šk sietą kviečių: kepsim ragaišį Ldk. Jau baigias šitos kruopos – reiks vėl naujų praplėšt Vžns.
| refl. tr.: Prieš šventes reikia blynų prasiplėšt Vj.
5. refl. prasiveržti, prasiskverbti: Anksčiau toje vietoje rangavo prastas, purvinas kelias, prasiplėšdamas pro miškelius, riestu lanku užsukdamas į kaimus J.Dov. Prasiplėšęs sriauno upelio vanduo rš.
6. refl. prasigyventi: Dabar tai ir anys prasi̇̀plėšė Trgn.
◊ aki̇̀s praplė́šti
1. pabusti, atsikelti: Dar aki̇̀s nepraplė́šė, jau valgyti šaukia Grš. Nespėjai praplėšti akis, jau valgyt užsimanei Dkš.
2. apšviesti, pamokyti: Šita knyga praplėš jiems akis rš.
3. išsimokyti, prasilavinti: O kaip aš matau, tai ji tik akis praplėšė V.Piet.

aki̇̀s prasiplė́šti pasimokyti: Kai parūps, tai ir akis prasplėš Švnč.
priplė́šti, priplė̃šti, -ia, pri̇̀plėšė Šlčn
1. tr. K, Kp, Imb pridrėksti nuo paviršiaus, prilupti (žievių, luobų): Priplėšia karnų liepinių ir daro vyžus Grv. Yra priplėštų̃ tošių, jom skylę stoge reikia užkišt Rm. Dabar prie griovių nebereikia tiek sveikatos – traktoriai velėnų priplė́šia Rm.
| refl. tr. K: Iš tos liepos prisiplėšiau puikių karnų vyžom Paį.
2. tr. malant prigrūsti: Jonas važiavo malūnan, pripikliavojo kvietienių, primalė miežienių, priplėšė rugienių miltų Vaižg.
3. tr. daug sudėvėti, nunešioti: Priplė́šė batus su tais rabaksais Žal.
4. tr. paimti jėga, prigrobti: Tas baisus turtas buvo priplėštas per daugelį metų J.Balč.
| refl. tr. Š: Karalystę prisiplėšti troško Jrk.
5. refl. tr. gerai užsidirbti, prisilupti: Prisiplė́šė pinigų su krautuve, dabar juokias iš viso svieto Ds. Bene išsimokėsiu skolas, prisiplėšęs pinigų rš.
6. tr. jėga pritraukti: Prikišau šlapią ranką pri gelžies, tujau ir priplė́šė Vvr.
| refl. tr.: Ką savęspi plėšti, prisiplė́šti KII129.
7. tr. judinant prikelti, prižadinti: Mane šįryt anksti priplė́šė Skr. Iš vakaro šnibždasi šnibždasi, o rytą priplė́št negali Akm. Septynių metų mane priplė́šdavo pri žąsų Vdk.
| refl. tr.: Kai prisiplėšęs jį įėjau, tai buvo a dvylekta, a pirma nakties LTR(Vdk).
ǁ refl. prisikelti: Visai be reikalo teip anksti prisiplė́šiau Sn.
8. refl. dirbant privargti, prisikamuoti: Su linais prisiplė́šia par dieną Jnš. Ir po virtuvę prisiplė́šia Jnš.
9. tr., intr. smarkiai, daug ko pridaryti: Na, ir priplė́šei (pririekei) tos duonos! Gs. Priplė̃š (pripūs) vėjas lietaus Vvs. Vėjas pri̇̀plėšė lietaus Arm. Daug alaus priplė́šiau (prigėriau) Šd. Kašelę priplė́šiau (priroviau) baravykų Slk. Priplė́škit žolių ir įmeskit kiaulėm Upt. Išleisk karves į kiemą, tegul priplėšia (priėda), kiek nori Pn. Tokioj pievoj karvė netruks priplė́št (pripešti, priėsti) žolės Ėr. Nuginsma miškan, kur daug žolės, tai galvijai priplėš, priplėš ir suguls, o mes riešutausma Ob.
| refl. tr.: Labai geri linai – nugi prisiplėšė gerai Žml. Misliji, kad, nuejęs miškan, tai teip ir prisiplėši [grybų] Sdk. Prisi̇̀plešia (prisiskina) riešutų pilnas terbas Žml. Nuejo in tą kelmyną, prisiplėšė (prisirovė) kelmų, šakų, prisinešė, pasistatė būdą BsPIII207.

×razplė́šti (hibr.) tr.
1. perplėšti: Ažkliuvau čvieko gurbe, tai ir razplėšiau nažutką Dgl.
2. atimti gyvybę plėšiant, sudraskyti: Mes būtum juos (vagis) razplė́šę Švnč.
suplė́šti (saplėšti B) tr. K
1. H sudraskyti, suplėšyti:
^ Piktiems šunims visad suplėšta oda LTR(Žg).
| refl. N.
ǁ nuardyti, nuplėšti: Suplė́št [reikia] šitą seną [stogą] Nmč.
2. susmulkinti plėšiant, sutrinti: Kultuvais kulia, tai kokis žolyniukas liks, o mašina suplė̃š – an vėjo išeis Nmč.
3. rupiai sumalti: Girnos seniai kaltos, tai rugius pusiau suplė́šė Ml.
4. Lnk suarti (plėšinį): Suplė́šdavo muno augume i plėšimą su žambriu Užv. Dirvonus suplė́šėm i trobikę pasistatėm Krš. Suplė́šė suarė visus pašalius Jdr. Medžius nukirtom, suplė́šėm į dirvą Jdr. Šiaip taip suplėšiau pievą Kt.
5. Mžk pakelti aukštyn: Visos ožkos subėgusios ir uodegas suplėšusios klaus: „Ponali, kas rados?“ Vkš.
| refl. tr., intr.: Kam susiplė́šei – užsidenk! Šts. Susiplė́šk aukščiau sijoną, ar nematai, kad padelkos į vandenį merkias?! Vkš.
6. N sudėvėti, sunešioti, sudraskyti: Padaviau naujas kelnes, pažiūriu – jau suplėštos, tik šviečia visos, ir gana! Ds. Merga kai žardas, bet ir rūbus suplėšia, kai an karčių Ds. Parnedėl čebatus suplė́šiau Ktk.
^ Močia kešenius suplėšia nešdama vaikam, o vaikai – kavodami nuo močios Skdt.
| refl.: Per metus daug marškinių susiplėšia Ds.
7. CI332, P plėšikaujant įsigyti, sugrobti: Juk namas pastatytas iš suplėštų, iš suvogtų daiktų ir medžiagos, iš sumeluotų lėšų I.Simon. Kaip suplėšti [turtai], teip ir nueina Kin. Suplėšusys tenai nepaseikamą grobį, į Rygą parvežė S.Dauk. Daugybes imtinių sugavęs ir neišsakytą lobį suplėšęs, grįžo jau namo S.Dauk. Laimėjo butą ir anų suplėštus skarbus Jrk37.
8. smarkiai ką padaryti: Suplė́šk (suverpk) kietai, bus greičiau Rm. Gražiai jūs suplė́šiat (sudainuojat) ir be mergų! Ktk. Gal vė[ja]s suplė́š (supūs) lytų? Prk.
| refl. tr.: Pusžales vaikai susiplė́šę (nuskynę) uogas Vn.
užplė́šti, užplė̃šti, -ia, ùžplėšė
1. tr. įdrėksti, sužaloti: Ažplėšiau ažuplėšą [nagos], ir užtvinko Ds. Nesirūpino tada, kad užplėštas medis iš lengvo džius, ir tai sunaikins kelerių metų žmogaus triūsą LzP.
| refl. tr.: Užsiplė́šiau pirštą Lp.
2. tr. atimti gyvybę plėšant, sudraskyti: Jau ir vėl vanagas ùžplėšė dvi vištas Btr. Tai ne vanagas, kad vištos nežuplėšia Rod. Jo bandos nei vieno gyvulio [vilkai] neužplėšia LTR(Vrn).
3. tr. Sg jėga užimti, užgrobti.
4. intr., tr. Kb gerai pasipelnyti, nulupti: Ans šmotą piningo užplė́šė bekupčiaudamas Vvr.
ǁ brangiai užsiprašyti: Gal gerai užplė́šė Lp. Jei, tėvulia, ant vienų metelių – užplėšk brangią algelę TDrIV177.
5. tr. sunkiai, vargingai uždirbti: Ans par pirštus viską praleida – ką aš pati viena užplė́šu! Krš. Jos storojos, plėšė, kad tik daugiau užplė́št Bsg.
| refl. tr.: Kruvinu prakaitu užsiplėšiau visa, ką turiu rš.
6. tr. K, Skr pakelti aukštyn, pasikelti (drabužį): Eina ir šeimininkės: gaudo nusilpėlius ėryčius, neša juos sterblėj, aukštai užplėšdamos sijonus J.Balt.
| refl. tr. K: Eina užsiplė́šus skaras, kap durnavota Rdm.
ǁ užriesti, užversti: Galvą užplė́šiu, kap giliai inbrendu Dglš. Toj eina galvą užplė́šus Lp. Išbjuro karvės po dobilus tai tik eina galvas užplė́šę ir neėda Rdm. Guli kojas viršun župlė́šęs (tinginiauja) Rod. Arkliai išsistovėję, tai, kap išleidau gert, tik užplėšė uodegas ir pabėgo Rdm. Papūtęs kuodą, aukštyn nosį užplėšęs Ašb.
7. refl. per daug užsigriebti (dirbti): Iš karto per daug užsiplė́šė ir greitai pavargo Jnš.
8. refl. įsigeisti: Dabar užsiplė́šė naujo palto Kpč.
9. tr., intr. smarkiai ką padaryti: Užplėšk (užduok) tu jai diržu, tai nereiks be reikalo verkt Rdm. Gali dasvijęs užplė́št (smogti), tada ir turėkis! Vlk. Tu jam gerai užplėšk! Lp. Bernai kad ùžplėšė (uždainavo) – miškas skamba Ėr. Kai užplė́šia dainą vakarais, visi šunes kaukia Srv. Jie kai ažplėšia dainą, tai net gražu klausyt Vžns. Kad jau užplė́šė, net laukai skleidėsi Šv. Gal užplė́ši kokią dainikę? Krš. Muzikantai kaip užplė́šė (užgriežė), tuoj visi suėjo vidun Sb. Kai tik aš įėjau, užplė́šė polką Jrb. Ažplėšk savo armonika Ds. Tu užrikai, užplė́šei, kur aš beki̇̀šuos! Krš. Negalėjau arklius užplė́šti (staigiai užsukti) Alk. Užplėšei, užplėšei (užvalgei) lašinių ir eik Jnšk. Duok ir mun bent vieną dūmą užplė́šti (patraukti) Tv. Palik ir man galelį užplė́št dūmo Ėr. Užplė́šk iš muno pypkės keletą dūmų Užv. Duok porą dūmų užplė́št Ktv. Mama, vaikas kroka, duok tešmens užplė́šti (juok. pažįsti) Krš. Vos užplė́šiau (užkėliau) maišą ant aukšto DŽ.
| refl. tr.: Lapái – an arklio užsiplė́šė (užsikėlė) ir neša Lkš. Užsiplė́šė centnerį rugių ir nunešė į malūną Bd. Žabūnas čirkštelėjo žiebtuvėlį, nykščiu pridengęs cibuką, užsiplėšė dūmą rš.

Daugiau informacijos

atspáusti

Apibrėžtis

spáusti, spáudžia, spáudė Š
1. tr., intr. SD185, SD31,289, H167, R, MŽ, K, I, KŽ svoriu, jėga slėgti, sloginti: An tų virbų ritini akminis, kad spáustų [merkiamus linus] Vž. Kailiniai dideliai sunki, pečius mun spáuda Vkš. Patalai svyrna ant žemės i muno kojas spáuda Lkv. Sunki našta mano sprandą spaudžia TS1900,6-7. Siera žemelė, žalia vejelė, spaudžia baltos lentelės JD904. Jeigu dūmus spáuda žemyn, tai pryš lytų Prk. Spáudąs oras daba y[ra], matai – sunku i dvasią atgauti Dov. Linus minti tokie buvo mintuvai, ka spáusi, kiek galėsi Skd. Pirma buvo mašina savim spaudamà, turėjom i mas tokią Kl. Išaustą milelį velia, spáudžia ir da kartais jam pūką kerpa Slm. Pilia jin miltus, o ponas vis spáudžia juos, ka būt mažiau LKT259(Jnšk). Lengvas vėjas nebespaudė burės rš. O tu nespausk, – pasakė Rapolas vėl man. – Kiek pjūklas sveria, tiek tegul ir eina į medį J.Balt. Durys braška, iš oro spaudžiamos V.Krėv. Berniokas spaudė plūgo rankenas žemyn, kad žagrė ne taip giliai kabintų – sarčiui lengviau būtų J.Paukš. Vargonykas spaudž vargonus, linksmin svotelius ir ponus (d.) Vp. Tas kraučius paėmė tą kailuką, kad ans varo su nykščiais, ka ans varo, ka spáuda, ka dura! Jdr. Spaudžiamasis vandentiekis PolŽ50. Spáusti šieną NdŽ.
| prk.: Mus mūsų tikrieji nusidėjimai žemyniu spáudžia DP611.
^ Mažas vaikas motinai kelius spauda, didelis – širdį Lk. Maži vaikai tėvam kelius spaudžia, o dideli širdį graužia Jnš. Nespaudęs norago, nekąsi pyrago VP33. Spausk, kol duodasi LTR(Zp).
| refl.: Čia armoškos po du klepanu spáudas, o bandonija spáudas po keturis Plt.
ǁ versti priglusti: Fašistai bangomis lipo ant pylimo, mes juos spaudėme prie žemės, sprogdinome, šaudėme, neleidome persiristi į mūsų pusę rš.
2. tr. LL221, Rtr, KŽ apkabinus, suėmus veržti, gniaužti: Kaip čia mygs, kad didžiausias rumbas aplink spáudžia Ob. Rankoje kalaviją spáudė DŽ1. Bet, ginklą spausdami kiečiau, į priekį žengėm vis tvirčiau rš. Martynas, suėmęs rankas, spaudžia pirštus iki skausmo, kad nepravirktų iš džiaugsmo I.Simon. Taip šimtą trisdešimt parų laivas buvo spaudžiamas ledų ir kiekvieną akimirką galėjo būti sutriuškintas ir nugramzdintas į dugną K.Bor. Į kiemelį įjodamas, bėrą žirgą šankindamas, pentineliais spausdamas, laužtineles tempdamas StnD14. Spausiu raktelius, kad neskambėtų, pakelsiu dureles, kad negirgždėtų LTR(PnmR). Negispauski mano galvelės žaliais šilkeliais LMD(S.Dauk). Kai tik neišsimiegu, galvą pradeda spáust Klm.
| refl.: Velniukas ir tarė Mykolui: – Eikiva spausties! Jeigu tu mane nuspausi, tai tau liks dvaras, o jeigu aš tave, tai man BsMtII112.
3. tr. R221, MŽ295, M, Šlčn gaminti slegiant: Šildau varškę – sūrį spáusiu Mžš. Ir dar̃ spáudžiam sūrius, ale aš tai po akmenu Nmn. Sūrį spáustą čia tokį kapojo, dalino Gršl. Kas bites turi, spáudžia vašką Dg.
ǁ gaminti sunkiant: Sėmenis padžiovindavo, sumaldavo ir spáusdavo aliejų Adm. Sa[vo] darėme aliejų, spáudėme iš kanapių LKT379(Btrm). Prietaisas aliejui spáusti NdŽ. Iš vaisių sultis spaudžia rš. Patraukė tiesiog į nedidelę trobelę: tai buvo vieta, kur vyną spaudė Ašb. Buvo pasidaręs sėmenų spáudamą mašiną Krž.
| prk.: Iš centnerio selyklo dešim viedrų pirmoko [alaus] gali spáust Mžš. Spáudžia šitą degtinę Ker.
4. tr., intr. šalinti skystį sunkiant, maigant, traiškyti, gniužinti: Citriną spáusti DŽ1. Pūlius spáudžia iš voties DŽ1. Nebišspáudu, pienas nebišeina par jėgą, ka spáudu anai (karvei) skaudžiai Trk. I tas vel[nia]s spáuda spáuda, ką ans išspáus [iš akmeniuko] Jdr. Spaudžiu, treškiu SD40.
| prk.: Saulė dar prakaito nespáudė NdŽ. Tie yra teip sunki našta, kurie jam šitą kruviną prakaitą spaudžia DP153.
spaustinai̇̃ adv.: Spaustinai̇̃ sunkiau yr milžt kai trauktinai Jrb.
| refl.: Kada šitas guzas spaudžias, traukia kažin kas man Brž.
5. tr. iš ankštumo veržti: Maži batai spáudžia koją DŽ1. Pampos tokios atsiranda, kam spáuda klumpiai Jdr. Ta kurpė mažesnė, ale ma[n] nespáudžia Jrb. Tavo kepurė mun par maža – galvą spáuda Vkš. Apykaklė veržia, spáudžia, smaugia (kaklą) BŽI196. Pavalkai spáudžia kumelei kaklą NdŽ.
6. tr. I, L, Rtr, KŽ spausdinti: Tilžėj spáusdavo tas knygas Stk. Ciesorius neleidžia nė lietuviškos gazietos spausti V.Myk-Put. Knygas duoti spausti B. Spaudžiamà knyga NdŽ. Įdavė jam kningelę, 1641 metūse Vilniuj spaustą M.Valanč.
| refl.: Kad knygos Vilniuj, Kaune spaustųsi, kad nereikėtų eit į Paprūsį A1884,280.
7. tr. glausti, šlieti: Spáuskim krikšto tėvus, kad naujagimio dantys nebūtų reti Gdl. Kietai spaudė prie savęs maišelį su bankos bilietais J.Balč. Šaltą pageltusį lapą spaudžiu prie degančių lūpų S.Nėr. O aš viena vargo diena vis spaudžiu galvą prie sienos JD863.
| refl.: Prie langų spaudėsi vaikų veidai rš. Arkliai spaudėsi į krūvą rš. Jos spáudėsi viena prie kitos NdŽ.
ǁ refl. prk. ieškoti globos, užtarimo: Spáusties pri giminės reik Vgr.
ǁ mygti esant ankštumoje: Spauda žemėn, neatalsuoju Šts. Priešais klubo spaudė kaip bažnyčioje J.Balč. Mokytojau, minia tave spaudžia ir slegia, o kalbi: – Kas dasilytėjo manęs? Ch1Luk8,45.
| Ką nebūs lytaus, dėl ko tą smiltį spáuda Mžk.
spaustinai̇̃ adv.: Stovėjo spaustinai̇̃ susispaudę Db.
| refl.: Žmonys bažnyčio[je] spáudas, virsta, būna Šts.
| Kaime plačiai gyvena, nenora mieste spáusties Krš. Keturios šeimos spaudėsi ir niovėsi kaip katės viename maiše rš.
8. tr. (akių vokus) glausti: Nu y[ra] miręs, nu reik tas akis užspausti; kaip ans ims tas akis spáusti, kaip ans grobs anam su dantėms už tos rankos Klk.
9. tr. kišti, smeigti: Pats mačiau, kaip spaudė į jų košę žvakgalius M.Valanč.
| refl.: Pėda plati basa spaudžias į smulkų ežero žvyrą rš.
10. tr. SD161, Sut pulti, atakuoti: Kareiviai, eilėmis eidami, durtuvus sustatę spaudė žmones, neturinčius nei pagalių, nei strypų M.Valanč. Jų spaudžiami pėstieji spruko į tarpuvartes LKGIII29. Stipresnių priešo jėgų spaudžiami žygiavome Molodečno link rš. Užpuolu ant ko, spaudžiu ką R20, MŽ26.
11. tr. dumti, pūsti: Jeigu į kalvę atejai, tai spáusk dumples Slnt. Tėvas dumples spáudžia, o sūnus geležį virina žaizdre BM190(Šl).
12. tr. varyti (ašaras): Macnios tokios buvo krienos, kad ašaras spáudė Lk. Mėlynos musės kaip žarijos krito į akis, spausdamos gličias ašaras P.Cvir.
13. refl. Sut, Rtr, NdŽ stengtis kur patekti, brautis, spraustis, skverbtis, tarpintis: Kur didelė spūstis yra, ten reikia spáustis J. Spáudas į vidurį, rodos, ka kitur vietos nė[ra] Kv. Spáuskimės į priekį (reikiant išlipti iš autobuso) Jrb. Spaudės atgal į kluoną LKGII452. Spaustis per žmonių tytveiką L. Kap pirtin žmonės spáudžias Vvs. Heretikas … ten spaudžias, ten veržias, kur pirm seniai buvo tikrieji krikščionys DP246. Daug žmonių eis ir spausis tosp afierosp dvasiškosp DP35. Ir tie veidamainiai spaudės ponop savo MP244. Žmonės spaudės klausyti jo pamokslų M.Valanč.
14. tr. Rod, Pgg, Krg smaugti, dusinti, sloginti: Laumės naktį žmonis spáuda į lovą (lovoje) Plik. Sako, tos laumės spáudžia: arklius, karves spáusdavo Vlkš. Kad laumė spáuda karvę, tai reikia karvei tarp ragų iš šermukšlių surištą šluotą pyrišti Rsn. Anas papasakos, kap jį velniai spáudė Ad.
15. versti ką daryti, varu varyti, spirti, raginti: Pasisamdydavo šeimyną, prie darbo spáusdavo, valgyt prastai duodavo Ar. Gerai, kai spáudžia iš mažų dienų prie darbo Ob. Mūso vaikai i nespaudami̇̀ dirba Rdn. Tėvelis mus į darbą spáudė Prn. Tėvas toks šnerkšlys, spaudžia prie darbo kaip pašėlęs Žem. Jis spaudė save į darbą kaip ponas baudžiauninką V.Myk-Put. Aš patenkinta, kad tėveliai taip spáudėt mane mokytis Grš. Mokytojai labiai spáudžia, nėr kada po miestą valkiotis Jnšk. Šitai spáuda, kad mokytumias toliau Plng. Labai prieš karą ėmė spáust kalbėt vokiškai Smln. Pasidarė be galo dideli mokesniai, ėmė be galo lupti, spausti lažus Žem. Kas tamstą spáudžia: ka negaliat, negerkiat LKT239(Žml). Aš nevažiuoč – giminės spáuda Šlu. Jis tuojau susivokė, kas čia darosi, ir iš visų jėgų tik spaudė arklius rš. Ka darbo turi, pats darbas spáuda – nežiopsosi Krš. Ir teip juos badais spaudė DP311. Idant nieks nespaustų, neigi prigautų kokiame daikte brolį savo Bt1PvT4,6.
^ Kitą vargan spausi, tuoj sau plaukus rausi LTR(Šš).
spaustinai̇̃ adv.: Spaustinai spaudžia vaikus eiti į seminariją A1885,356.
| refl.: Te darbop spaudžiuosi brš.
16. tr. I varginti, kamuoti, sunkinti: Sloginu, sunkinu, spaudžiu SD61. Tos duoklės spáudžia, o kult nėra kam Rdm. Vokytis spauda žemyn žmonis Šts. Spáuda [šalčiai] paukščius, spáus i žmonis – būs blogi metai Krš. Vaikai tyli, pati myli, padotkai nespáudžia (d.) Čb. Su baudžiava, su dvaro darbais spaudžia Žem. I darbai, i vargai spáudžia žmogų Vrn. Rūpesniai spáuda kaip pupa širdį Slnt. Vargų spaudžiama (papjauta) nežino, ką kalba CII1122. Žinai, kūmyte, vargas spaudžia! V.Kudir. „Ak“, tarė, „miels brolau, bėda mane didelė spáudžia“ K.Donel. Spauskite tas žmones darbais, idant turėtų darbo ir neklausytų falšyvų žodžių BB2Moz5,9. Kaip norėsiu, taipgi spausiu PK69. Lėtieji ir mi spaudžiami dėl mano piktybių KN265. Par stiprį pasnyką spaudžiau kūną savo brš. Bet kuo juos (žmones) labiaus spaudė, tuo anysjan labiaus dauginos Ch2Moz1,12. Ir spáudžia mus prisakymas jo DP528. Jį dabar tačiau grynumas spáudžia ir privalumas visų daiktų DP194.
17. tr. R103, MŽ136 primygtinai, prisispyrus reikalauti, klausti: Spáusk skolą, kol jis čia tebėra, o kaip išeis, tai jo nebesugaudysi Up. Ką čia prastas žmogus suprasi, ką spausti ir iš ko išspausti A.Vien. Kiekvienai progai pasitaikius, jis spaudė tėvus, brolį ir seserį, kad būtų žmoniški ir giminiški neturtingiems giminaičiams V.Myk-Put. Per egzaminus vis labiau spaudžia rš.
| Atitempia dvaro vežėją žvalgybon ir spaudžia: – Kas šovė? rš.
18. tr., intr. L teikti skausmo, slėgti, sloginti, gniaužti: Kai tik neišsimiegtu, galvą pradeda spáusti Klm. Apsirgo, jam spáudžia jau ir krūtinę, ir visa ką LKT395(Grv). Ilgai Mortukė nesitaisė. Jai spaudė po krūtine, sunku buvo atgauti kvapą A.Vencl. Vaikuo spáus širdį: prisivalgys bulvių nekąsnotų Plt. Sprangi obūlai spauda širdį Šts. Ka liga spáudžia, nieko nepadarysi Jrb. Pabuvo metus, pradėjo dejuoti, ka muni dideliai spáuda, muni troškina Plt. Tai kam mane niekina! – atsakė Andriukas, kuriam jau verksmas spaudė gerklę Pč. O kap senatvė spáudžia, tai jau vis tiek Dbč. Oi atstok atstok, jaunas berneli, oi spaudžia spaudžia tavieji žodeliai TDrIV44(Nč). Kaip vilko marškinėliais, laužė mano rankeles, o kaip juosė su juostele, spáudė mano širdelę JD566. Gailesys spáudžia BŽ138. Tik Katrei graudi nerimastis spaudė širdį V.Myk-Put. Skausmas kaip replėm širdelę jam spaudžia V.Krėv. Jei kalbi – prabliūvi, jei nekalbi – dūšią spaudžia Sch79.
19. tr. prk. engti, išnaudoti: Jie (darbininkai) supras, kad vyriausybė ir jos valdininkai palaiko fabrikantų pusę, o įstatymai sudaromi taip, kad savininkui būtų lengviau spausti darbininką rš. Kaimo varguomenę vienodai spausdavo tiek dvaras, tiek ir buožės rš. Ka motina turia, tai jie tą motiną spáudžia, o pats tūkstančius krau[ja] Jrb. Kaltais yra gaspadoriai, par daug spaudantys šeimyną savo brš.
20. tr., intr. šnek. taupiai gyventi, taupyti: Antano apsikrovę gyvuliais, ryzuoja, spáudžia, o kam jie spáudžia – nė[ra] žinios Mžš. Kad dabar nespáusi, iš ko senatvėj gyvensi Srv. Jie negėrę, nevalgę, neapsiavę spáudė, tai atadalijo [pasogą] Slm. Gardesnį kąsnį nuo savęs atitraukdamas vežė į turgų ir spaudė centą prie cento V.Bub. Moka kapeiką spáusti Prn. Spáuda to piningo, dirba kaip jaučiai Krš. Taip spáusčiau pinigus, kad tik skolą atiduočiau Rm. Pašėlau spausti rublį prie rublio, dėti prie tų gautųjų iš brolių J.Avyž.
^ Kas snaudžia, tai sau naudą spaudžia LMD.
| refl. tr., intr.: Spáuduos, bet klumpių neperku, kentu basas Dr. Jis vienas, ko jam čia spáustis Erž. Jis savo pinigus tai spáudžias, ma[n] neduoda Jrb. Jis nelabai spaudžiasi su pinigais J.Balč.
21. refl. prk. siekti ko, labai norėti, stengtis, veržtis: Spáudas vyrukas, nora pasirėdyti Krš. Mokslas nepatiko, nespáudės pry mokslo krupiai Pvn. Kam čia reik tei spáustis – pasilsėk Jrb. Spáudžiaus taip, ka užsidirbčiuo duonos Klk. Spáudės mokyties ir išejo į ponus Šts. Benor pasitaisyti muno koja, bet dar skauda, negaliu spausties dirbti Trk. Kulsi, spáusys klojime kaip šuo Pp. Visaip spáudiesi geriau šnekėt, ale neišeina Jon. O spaudės mokslop jo MP227. Dėl to tai samdinykai spaudės į jo namus M.Valanč.
22. intr. šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti: Ka spáuda, ka spáuda išsiviepę, vos paginiau Krš. Spáudėm tai spáudėm, nepamačiau, kaip paupy atsidūrėm Dbk. Spáusk, vyreli, ko greičiau, ka nepasivėluotum! Jrb. Spáudav numie tiktai, i gan, ką greičiau Kl. Spáusk tik greičiau, kad negautum drūtgalėlio! Antš. Kur spáudi su dviračiu? Dr. Spáusk, vaikali, iš akių, o gausi į kailį! Vvr. Spáusk nestovėjęs! Kdl. Spáusk, kol kailis sveikas! Šk. Tiktai spáusk pats pavėjuo i nė atsisukęs neveizėk! Trk. Spaustū̃me, jei turėtume tokią mašiną Drsk.
23. intr. šnek. smarkiai reikštis (ppr. šalti ar kaitinti): Šiandien šaltis gerai spáudžia Jnš. Šiąnakt dar smarkiai spáudžia Snt. Teip sau spáudžia be vėjo Pc. Šaltis spáudžia vienu pradėjimu Ob. Spaudžia speigas, siaučia pūgos, dieną naktį sninga sninga V.Myk-Put. Kad ir tyki, bet kad spáudžia, net už nosies griebia Šl. Speigas taip spaudžia, net tvoros pauška Žem. Saulė teip spáudžia, kad net smėlys karštas On. Tu negirdėjai šiąnakt kaip lijo, spaustè kaip spáudė Kp.
◊ ãšaras iš akių̃ spáusti graudinti, virkdyti: Ir Elzė nė nejuto, kaip toji jos dabar gyvenamoji valanda jai ašaras iš akių spaudė Pt. Nespausk ašarų iš akių motinos nepaklausymais savo Rp.
ãšaras spáudžia graudu: Ašaras spaudžia į ją žiūrint. O buvo mergina – kraujas ir pienas rš.
čià spáudžia, čià nèvarva Mrc apie šykštuolį, kuris gailėdamasis duoda.
į kójas spáusti Jnš greitai eiti, skubėti: Spausk į kojas, kad nepavėluotumi Dr.
į vė́ją spáusti nešdintis, šalintis: Duosu tau piningų, i spáusk į vė́ją Prk.
pupà spáudžia ši̇̀rdį LTR neiškenčia nepasakęs.
rañką (rankàs) spáusti sveikinti: Kada šie žmonės man spaudė ranką kaip artimam draugui, aš iš naujo pajutau, kad mūsų šalis turi daug draugų A.Vencl. Spáudžia sesė baltas rankas paskutinį kartą (d.) An. Rankeles spaudžiau, žiedelius mausčiau (d.) prš.
rankàs spáustis sveikintis: Lingavo galvas, spaudėsi kitas kitam rankas rš.
raudóną kir̃miną spáusti labai stengtis: Nors ir raudóną kir̃miną spáusi, bet visų rugių per dieną nesuveši Jnš.
sū́rį spáusti toks žaidimas: Sū́rį spáudžiant sukrito vaikai į kurkulę J. Vaikai, einam sū́rio spáust Ėr.
ši̇̀rdį spáusti
1. darytis liūdna, graudu, skaudu: Ligi ašarų ši̇̀rdį spáudžia Dkš. O vis dėlto širdį spaudžia, kad šitoje vietelėje bus jau tuščia Vaižg. Spaudžia, drasko širdis kartus sopulys S.Nėr. Visų namiškių širdis spaudė sunkus nujautimas – vargu ar daugiau bepasimatys? K.Bor. Ak man, Dieve, širdį spaudžia skirtis iš to krašto J.Jabl(Kp). Lenda tas verksmas, spáudžia ši̇̀rdį Aln. Ai, man širdį spaudžia, sopa! A.Baran. Nuliūdimas širdį spaudžia, lyg kad replėmis ją gniaužo Mair. Mušei žirgelį vis per galvelę, spáudė maną širdẽlę (d.) Žln.
2. kelti rūpesčių: Maži vaikai kelius spaudžia, dideli – širdį LKT156(Grz).
antspáusti (ž.) tr.
1. BŽ80, KŽ uždėti antspaudą, ženklą, sužymėti, padaryti žymę: Žibt antspaudą i ančspáudė Pvn. Aš ant tavo kamanėlių rašysiu laiškelį ir antspausiu antspaudėlį raudona raidele TDrVII27(Prk).
2. užmauti: Nupynusys iš erškėčių vainiką antspaudė jam ant galvos M.Valanč.
3. prk. palikti žymę: Gėdą kam antspáusti BŽ154. Kiekviena karta antspausdavo savo kultūrines pasiekas naujuose žodžiuose ir sakymbūdžiuose rš.
apspáusti tr. K, Rtr, KŽ
1. N, K apslėgti kuo, apmygti iš viršaus ar aplink: Kiš [milą] po duonkepio pečiaus nelabai karšto ir apdės akminimis ten, apspáus aną ir ans sau, kad ištrauks, tra tra tra i spindąs būs Lpl. Pasodinti daigai iš visų pusių apspaudžiami, kad jų šaknelės susisiektų su žeme rš. Prideda [bulvių košės], apspáudžia su šaukštu ir valgo, kap kas nor, iš vieno bliūdo Asv.
2. spaudžiant apimti, apglėbti: Apspáudęs tą kruviną pirštą ir turi Pc. Na, nebešildyk apspáudęs [stiklinės] – išgerk K.Saj. Arterijų sienelės įtemptos ir laiko kraują apspaustą V.Laš. Laikau saujoj penkrublę apspaudęs rš.
| prk.: O senis viską apspaudęs laiko – ir mūrus, ir dvarą, ir auksą S.Čiurl. O kartais apspaustas yra kryžiumi ir vargais MT100.
3. Upn užveržti: Imkit šalin gipsą, ba apspaũs gysles, i mirs Ln.
4. kiek nuspausti, spaudžiant nuvarvinti, nulašinti: Iš krakmolo išėmęs drabužį apspáusk biškį ir padžiauk J. Sutarkuotas bulves, sukrėtus į maišelį, reikia truputį apspausti rš.
5. spaudžiant aprėžti: Šiaučius su ruletka apspáuda rantą aplinkuo padą Vkš.
6. Brž žr. prispausti 6: Ūkininkas apspáustas, mokesniai dideli buvo Eig.
◊ ši̇̀rdį apspáusti truputį nuliūdinti: Apspaustà širdi̇̀s yr visų jaunųjų karės metais Šts.
atspáusti KŽ; R39, MŽ53
1. tr. R34, MŽ45, N, K spaudžiant atstumti, atidaryti.
2. tr. Pv padaryti atkerusią, neprilipusią (plutą): Nu kaip ten dėsi atbulai [duonos kepalą], plutą atspáusi Ms. Atspaustà duona Ūd.
3. tr. slegiant įskaudinti: Atspáudė man karvė ranką, ir dabar į senatvę atliepia Skr.
4. tr. LL287, Š, Rtr išspausdinti: Raštą apei bitis, antrą kartą atspaudęs, pagal mūsų suokos skelbu S.Dauk. Laikraštyje buvo atspausta ir mažytė nuotrauka rš.
| Menininkai geri, galia padirbti, atspáusti tokį pat piningą End.
| refl.: Čia neaiškiai raidės atsispáudę – negali paskaityti Jž.
5. tr. spaudžiant grąžinti į seną padėtį: Nirinį reik atspáusti, patempti Vkš. Atspáusk tešlą duonmaišy, kad kyla J.
6. tr. uždėti, įspausti (antspaudą, ženklą), palikti (žymę): Atrašysiu gromatėlę aukso litarėlėm ir atspausiu antspaudėlį rūtų vainikėliu LTR(Auk).
| prk.: Gražiose jos akutėse geiduliai dar nebuvo atspaudę savo antspaudos rš. Jėzus atspaudęs ant žemės šventas pėdas savo, teberegimas dar jo gadynėje A.Baran.
| refl.: Ten, kur jis (velnias) dėjo koją, paliko jo pėda atsispaudusi akmenyje SI225.
7. intr. šnek. skubiai ateiti, atbėgti: Atspáuda atspáuda toks vaikiukas: – Priimk nakoti Vn.

×dasispáusti (hibr.); SD41, Sut, N įsiskverbti, prasiskverbti.
įspáusti Rtr, KŽ; L
1. tr. Sut, M, Š, PolŽ40 spaudžiant, mygant padaryti įdubimą, įlenkti: Kumščiu viršugalvyje įspaudė duobę T.Tilv. Visi miestai lomose – dideli numai žemę įspáuda Rdn. Viriau iš avižinių kruopų kisielio, nu tei avižiniai kruopai tie įspausti̇̀ (sutraiškyti) Lpl.
| refl. K: Būgnelis kartais įsispaudžia lakūnams ir keleiviams lėktuvui tupiant ant žemės rš.
2. tr. spaudimu padaryti specialios paskirties žymę: Šiaučius su ruletka įspáuda rante griovelius Vkš. Skareles išsiausdavo, paskui nunešė pas mildažį, kvietkas, gėles įspáudė LKT205(Mrj). Ramūnas paima misinginę sagą su įspausta penkiakampe ir sugniaužia saujoje V.Bub. Visiem bakanam aplinkui pirštu duobukes inspaudžiau, kad kepdami nesutrūktų Kpč. Ir jis ištraukė visus liežiuvius iš to smako galvų ir įspáudė ing kožną liežiuvį tos panelės vardą BM129(Pš).
| prk.: Skruostuose šypsnis įspausdavo duobutes P.Cvir.
| refl.: Moteris nusišypsojo – skruostuose įsispaudė apvalios duobutės J.Paukš. Įsispáusti (atmintyje) BŽ68.
3. tr., intr. SD161 pajėgti spausti: Jis daug įspáudžia DŽ1. Tavo kočiolai sunkūs, a gali valiot juos įspáust? Jrb. Klavišai buvo kieti, vos įspaudžiami K.Bor.
4. tr. įveržti, suveržti: Lig vakarui tiek įspáudžia [guma koją], kad didžiausias rumbas Ob. Vadžios inspáust vežimu[i] Šlčn. Slimslai (silpnai) inspáustas šienas LKKXIV216(Zt).
| refl.: Vežimą veržant, šienveržė įsispáuda giliai į šieną, ir vežimo šonai išsiputa Všk.
5. tr. K spaudžiant, kišant įdėti į vidų, įterpti, įsprausti: Įspáusk biškį varškės, sviesto į vogoną, į puragą J. Įspáusk silkę į košę ir valgyk Ggr. Į rietus [vindo] įspáuda ratą Vn. Tu ma[n] to ratuko gerai n'įspáudei, i iškrito Jrb. Kitą kartą ponas Dievas, sutvėręs visokius gyvolius, įspaudė visims akis BsPII5. Sėklas įspaudžiantis volelis ŽŪŽ94. Įkamšau, įspaudžiu SD407.
| prk.: Įspausti, įspūdį daryti LL282. Ka galėtum, įspáustum tą mokslą su klėbiu Vž. Už reikalą vaikui į užpakalį įspáudžiu (įkertu) Smn. Įspáus rykščių Šts.
^ Ko čia topsai kaip subinė, į mūrą įspaustà? J.Jabl(Als).
| refl. tr., intr. SD407, K: Sviesto įspáuskis į tą košę Dr. Insispáudęs tarpukojin terbą blynų ir valgo Arm. Insispáudus diedo galvą terpu kojų, kūlokais mušė per nugarą Lzd.
| Pats savo rankomis pasistatė spąstus ir įsispaudė Vaižg.
ǁ Erž suspaudus, sutrėškus įdėti, įtrėkšti: Įspáusk šunie [į lakalą] kelias roputes Šv. Žmogui į kūną tą nuodą gyvatė įspáuda Plšk.
6. tr. išspausdinti: Duomi knygas drukavoti, įspausti R44, MŽ58. Knygas iš naujo įspaudžiu R36, MŽ48. Tarnavimas smerties (užvertas) rašte o and akmenų įspaustas Ch12PvK3,7.
7. refl. Sut, Š įlįsti, įsiveržti, įsisprausti: Ir kapgi jai te insispáust Dv. Eilėse tų visų rasi kur įsispaudusius ir vakarykščius draugus Pt. Įsispaudus tarp pulko žmonių dasilytėjo rūbą jo MP379.
8. tr. prk. įduoti, įbrukti, įkišti: Mergaitei inspáudžiu šimtą rublių – nešk, sakau Drs. Anam neįspáudei, ans nerašys tavie Štk. Neįspáudęs į delną, nieko negausi Rs. Suradau kišenėj du skatiku ir atsikėlęs įspaudžiau jai rankon J.Bil. Ji įspaudė po degančią žvakę Anskiui ir Anei į rankas I.Simon. Išdavei dukrelę martelėsa, inspaudei rūtelę rankelėsa (d.) Rod.
9. intr. šnek. nuskubėti, nueiti: Tik ant sumos beįspáudžiau į Šates Šts.
◊ į ši̇̀rdį įspáusti; N, LC1885,27 įdiegti, įskiepyti: Įspausk į mano širdį tus žodžius rš. Savo parapijonams į širdis įspausti tiesą pasirūpino brš. Indemi, įspaudžiu širdin SD392.
išspáusti K, Rtr, KŽ, DŽ1; L
1. tr. SD410, R42, MŽ57, N, M, Š spaudžiant išstumti, išgrūsti, išdaužti: Viena mergaitė, kaži kaip betrindama, ir išspaudė veidrodžio stiklą Žem. Kažkas išspaudė langą, ir pabiro ant aslos stiklai A.Vien.
| refl. K, Š.
2. tr. spaudžiant išstumti iš vidaus: Būdamas už vandenį lengvesnis, strazdas [nardydamas] imasi įvairių gudrybių, kad nebūtų išspaustas viršun sp. Ant durių pasidės i smauks, išspáus tus spalius lauk Lpl.
| prk.: Vieną išspauda (pagimdo), du, o jau daugiau i nebnora vaikų Všv. Paleistuvauti tinka, o vaiką išspáusti – ne Rdn. Jei višta kiaušinį išspáudė (padėjo), nešė Druskinykuosna Drsk.
| refl.: Oras iš skilties išsispaudžia, ir skiltis subliūška EncIV767.
3. tr. R45, MŽ61, LL286,297, BŽ264 spaudžiant išgauti, išsunkti: Aš jau išspáudžiau syvus iš uogų J. Ką tu išspáusi iš tiek obuolių – kilogramas, daugiau nebus Jrb. Uogas išspáuda par merlį Krp. Toks buvo pienas iš kanapių, sugrūs, išspáus i tada valgys Lž. Ištirpytą vašką, į maišelį įpylęs, išspaudu ir ataušti duodu S.Dauk.
| Nebišspáudu, pienas nebišeina par jėgą, ka spaudu anai (karvei) skaudžiai Trk. Spaudė spaudė gydytojas ir išspáudė [gyvatės nuodus] Bsg. Čystijo aną įsisenėjusią žaizdą ižspausdamas ir ižsvilindamas ikgal anuos pūlius ir aną bjaurumą DP598. Nei erškėčiai, nei vinys kraują jam ižspáudžia DP153. Išspaudžiu, ižtreskiu SD421. Paskum reikėdavo įdurt kairės rankos mažajan pirštan, išspaust kraujo ir tuo krauju pasirašyt LTR(Kp). Tam velniuo atkrapštęs akminuką, i tas vel[nia]s spauda spauda, ką ans išspáus? Jdr. Iš uolos vandenį lengviau išspausti kaip iš pasaulio teisingumą J.Gruš.
| Išspáus (išplaus) mun mergos marškinius Krš.
| prk.: Kam atdūsių išspáusti KI146.
^ Iš šūdo vaško neišspausi LTR(Lkv), Ub.
| refl.: Koriams sutirpus, presą prisuki, ir visas vaškas išsispaudžia Rdž.
ǁ prk. sunaikinti: Daktarė sako, ka darbas išspáudė [skrandžio] sultis Jnš.
4. tr. BŽ78, Krž pagaminti sunkiant: Aliejaus iš linsėmenių išspáusti KI146. Salako Šileikis iš kanapių labai gerą aliejų išspáusdavo Slk.
ǁ prk. pagaminti degtinės: Nors gina valdžia, draudžia, ale vis da išspáudžia Jon. Išspáudžiau in švenčių iš pūdelio Ktk.
5. tr. Vln42, BPI1, DP456, Sut, S.Dauk išspausdinti: Ižspaudžiu raštą, knygas SD47. Antrą kartą ižspaust SD294. Knygas raštais išspáusti KI5. Išspáustas raštas KI5. Geistinas yra daiktas, idant visiškas gražesniųjų dainų žemaitiškų surinkimas ištiektas ir išspaustas būtų StnD(6psl.). Visos dainos, išspáustos šime surinkime svotbinių dainų, užrašytos buvo iš žodžių veliuoniškių lietuvių dainininkų ir dainininkių JV(XVpsl.). Giesmės chriksčioniškos …, išspaustos Karaliaučiuj Mž149. Katechizmas, arba mokslas, kiekvienam krikščioni privalus …, išspaustas Vilniuje DK1. Išspausta Karaliaučiuje Prūsų MT(titulinis.psl.).
6. tr. SD417 spaudimu padaryti žymę: Eikš, aš tau [plaukų] bangas išspáusiu Skr. Sienos buvo išmuštos audiniais ir oda su išspaustais raštais rš. Kad būtų gražiau, tai pagal bakano šonus išspáudžia tokias duobeles su pirštu – katės pėdas Jnšk. Žymė, ižspaudžiama ant pinigų SD54. Išspaudžiu pavyzdus SD408.
| prk.: Šitą žymę lietuvio būde turbūt išspaudė jo apgyventa žemė LTII98(Sab). Idant tąjag prisakymą parašytų ir ižspaustų ant širdų savų ištikimųjų DP31. Tverdamas Dievas žmogų, ižspaudė ant jo vaizdą ir tolygybę savo SPI98.
7. tr. išvaryti: Nuovargis pakirto pakinklius, išspausdamas ant kaktos prakaito rasą J.Avyž. [Garstyčia] ašaras ižg akių išspáudžia DP90. Didis graudumas ir gailėjimas jos širdies … teip gausias versmes ašarų ir verksmo ižg jos išspáudė DP478.
| refl.: Nubraukė nuo veido išsispaudusias iš akių ašaras J.Bil.
8. išreikalauti, išgauti, išvilioti: Sumanytų jis iš žmogaus galiautinę kapeikėlę išspaustų Jnšk. Nežinau, ar tu beišspáusi iš jo skolą Ds. Ka galėtų, išspaũstų viską iš tėvų ir praūžtų Krš. Šitie spėliojo, kokią naudą išspaus šykštuolis dėdė iš neturtingų giminaičių, pavedęs jiems tą griuvėsį V.Myk-Put.
| refl. tr.: O jei valdininkai sugeba dar kai ką išspausti, tai tegu sau išsispaudžia Vaižg.
9. tr. sugebėti išgauti, padirbti: Pirštai išspaudžia iš akordeono dumplių graudžius akordus E.Miež.
| Duosu duosu liuob, išspáusu liuob (suverpsiu) kaip silkinį siūlą Krš.
ǁ prk. sugebėti gauti, pasiekti: Reikia taip gyventi, Gailiūnai, kad iš vieno lito du tris litus išspaustum! A.Vien. Jis iš tuščio pinigą išspáudžia Mrj. Žinai, ko reikia žemei, kad išspaustum iš jos dešimtą penkioliktą grūdą J.Avyž.
10. tr. išgalėti duoti: Gal po tris rublius išspaũs už darbadienį Jnš.
11. tr. spiriant, verčiant padaryti, kad pasiektų: Senutis išspáudė [mokydamas], i paskaitau, i parašau Rdn.
| Jis mokslą varo, nori ką išspáust Jon.
12. greitai išeiti, išvykti, išbėgti: Tas ant dviračio išspáudė į miestą Kbr. Ilgai nebuvo – išspáudė numie Krš. Kai tik tėvas išvažiavo, tep jis ir išspáudė iš namų Mrj. Ponas spaudė ir išspáudė į Ameriką Lk.
13. tr. prk. lėtai ištarti, pasakyti: Tik balsas jo nuolat mainosi – čia sunkus, pro sukąstus dantis išspaustas, čia tvirtas ir ryžtingas V.Bub. Nedavė žemės, šėtonai! Čia tu, brol, atspėjai, – išspaudė kimiai J.Balt. Jis nenoromis išspaudė porą žodžių rš.
◊ ãšarą (ãšaras) išspáusti [iš akių̃]
1. L pravirkdyti: Ne vieną tau ãšarą vargas išspaũs, kap liksi be motkos Arm. Taip griaudu buvo žiūrėt, ka man net ãšaras išspáudė Skrb. O ašarėlę sidabrinę ant veido meilė teišspaus Mair. Pasakodamas savo vargus, ne vienam klausytojui ir ašaras išspaudė Žem. Tu man, vaikel, tiek išspáudei ãšarų, kad aš tave josa galėtau išpraust Nč. Šio pasaulio ižgaišinimas miesto Hierusalem … ižspaudė ašaras ižg akių Viešpati mūsų DP310.
2. pravirkti: Ãšarą išspáudžiau i gavau piningų Vn.

žõdį išspáusti prašnekinti: Iš jos žõdis tai jau sunku išspáust Užp.
nuspáusti K, Rtr, Š, DŽ1, KŽ; L
1. tr. SD185, H171, Q2, Sut, N, M svoriu suslėgti, prislėgti: Nušukuotus [linus] veš į marką, apkraus virbais ir akiminimis, nuspáus, nu i mirkys Ms.
2. tr. spaudžiant suteikti deramą išvaizdą, supresuoti: Tiktai suverpiau, išaudžiau, įdeviau į Telšius, suvėlė, nuspáudė – i gražiausis audeklas buvo Lpl. Negražiai bjaurybė melnykas nuspáudė milelį Slm. Milą nuspáusdavo, nudažydavo Žg.
3. tr. LL119, NdŽ nuo ankštumo įveržti, nutrinti: Čeverykai kojeles nuspáudė, kasnykėliai petelius nulenkė (d.) Vlk.
| refl. LL128.
4. tr. nuo sunkumo spaudžiant įskaudinti: Nenuspáusk man kojos J. Užsivilk žiuponėlį – nešant virvė pečius nuspaũs Pc. Subinę galėjo nuspáusti beaudant Všv. Plikos svirno lentos nuspaudė [gulinčiųjų] šonus rš. Nuspaudė man rankas pančiai geležiniai LTR(Aln). Seno našlelio maži vaikeliai, oi nuspaus mano baltas rankeles LTR(Mrs).
5. tr. sutraiškyti: Nelįskiat, nenūspáuskiat munie kiaušius Sg.
| refl. tr.: Bobos kiaušius nūsispáuda į mašiną Sg.
6. tr. Bb žemyn nulenkti: Įjungiant šviesą, mygtukas nuspáudžiamas NdŽ. Klemką nuspáudžiau, pastūmiau duris – neatsidaro Skr. Adomas nepabarbenęs nuspaudė rankeną ir įėjo į kabinetą J.Avyž. Neina nuspáust tų mintuvų, i gana – sunkūs linai Jrb.
7. tr. spaudžiant nusausinti, išspausti vandenį, nusunkti: Vilnonio rūbo nereikia gręžt, tik nuspáust Ktk. Nuspaudus vandenį, siūlai suvyniojami į minkštą rankšluostį rš. Nė to maišo gali nugręžt, nė nuspáust Jrb. Pavirina tas grybas, nuspáuda sausai, nuplauna, ka nebūtų glitumų Krp. Atsikėlusi nuspáudu tus avižinius miltus, iškošu ir einu virt kisielių Žgč. Parašė ir nuspáudė sugeriamuoju popierium NdŽ. Nuspaudžiamasis popierius PolŽ33.
| prk.: Pasiderėjus dar galima koks šimtukas nuspaust (nusiderėti) Db.
| refl. tr.: Nusispáusk panosę Švnč.
8. tr. Š, NdŽ spaudžiant uždusinti, sutrėkšti: Prigulė kiaulė paršelį ir negyvai nuspáudė Vkš. Kad ėmė kimštis tarpdury, ko nenuspáudė Srv. I mažne jau ten muni nuspáudė, par plaukelį išlikau gyva Trš. Kaip medų ėmė, musėt motynikę ir nuspáudė Rdn. Ranką antdėsiąs an to vaiko, kiek to proto, jug gali i nuspáusti Dr.
| prk.: Lašiniai nuspaudė Šts. Mes ejom jau tave nuspáust (numarinti) Gr. Buklumų ir spąstų ieško, kaip tiesą užraust ir nuspáust galėtų DP343.
| refl.: Kalakučiukai būna neramūs, gali susiburti į krūvelę ir kai kurie nusispausti sp.
9. nuvarginti, nukamuoti: Žmonės tada buvo nuspáusti, apie visokius niekus negalvojo Ll. Vargai jį nuspáudė KII92. Antrą mumus pavaizdą paliko, idant ne tiektai žodžiais tiešytumbime nuspáustus, bet ir rankomis mašnump ištiestumbime DP336. Buvo nuspaudęs ir apgulęs miestą Jeruzalem MP80.
| To vaiko nėkaip negal nuspáusti (užmigdyti): nemiegta Slnt.
| prk.: Daug rūpesnių ir skausmų ne sykį širdį nuspaudė Žem. Nuspaudė dūšią maną CII139-140.
10. tr. prk. paengti, pajungti: Netrauk į Parusį paduoti ranką nuspaustiesims, kurie buvo kėlusys numesti jungą kruvinos vergybos S.Dauk. Jie tylėjo ir tylėjo kaip kitos nuspaustos giminės prš. Nauda Mokslo draugystės … būtų išgelbėjimas bei praplatinimas mūsų nuspaustosios bei papeiktosios kalbos LC1882,39. Tada stovės teisieji su dide drąsybe prieš tuos, kurie jus nuspaudė VlnE149. [Faraonas] buvo nuspaudęs žmones Dievo MP80.
11. greitai nuvykti, nuvažiuoti, nueiti, nudrožti: Tu imk ir nuspáusk in Vilnių Mrj. Galėsi nūspáusti pasiteirauti Vn. Jei būtų sausa, sėsčiau ant dviračio ir nuspausčiau rš.
◊ ãšarą nuspáusti bent kiek apsiverkti: Kazimieras ir net Juoziokas taip pat nuspaudė ašarą J.Balt.
ši̇̀rdį nuspáusti Dgp įskaudinti.
paspáusti Š, KŽ
1. tr., intr. K, J, LL150,261, Brs kiek spausti, spustelėti: [Adomas] paspaudė rankeną, ir durys girgžtelėjusios prasivėrė J.Avyž. Tik paspáudei, i visur šviesu Trg. Ka paspáusk, ta teip kaip skaudulys skausta Žeml. Stipriai paspáudžiau [rakštį], ir pati išlindo Vkš. Tie grybai – kur paspáudi, mėlynūs Dgp. Vėl paspaudė plūgo rankenas, kad artųsi greičiau J.Paukš. Ateis laikas – ir šaudyklę paspausiu, ir kardą pasuksiu V.Myk-Put.
| Pasveikinau mergužėlę, rankelę paspaudžiau LTR(Brž). Vyskūpėlis galvas mums paspáudė [dirmavodamas] J.Jabl(Lp). Amalis paėmė Veronikos ranką ir dėkingai, nuoširdžiai ją paspaudė J.Dov.
^ Graži panaitė, kap paspaudi – juoda smala bėga (rašomoji plunksna) Krok.
| refl.: Buvo tokia plati viešnė (vyšnia), pasispáudė, i nukritau Všv.
ǁ refl. tr. vienas kitam spustelėti: Atsisveikino abu kaip geri pažįstami. Rankas pasispaudė rš. Jei šiandie rankų per skverną nepasispausita, niekados nieko jau prie širdies nebeprisispausi Vaižg.
2. tr. Žrm prislėgti po apačia: Kai arklį ažumušė, šitą koją paspáudė Ob. Eina gaspadorius keliu per girę ir randa smaką po šlėme paspáustą LB236.
| refl.: Radau smaką po šlėme pasispáudusį, ir jis prašėsi, kad aš jį paleisčia LB237.
3. tr. Krš, Bt, Lp užslėgti gaminant: Motina sūrį paspaudė Rs. Vieną [sūrį] šviežią paspáudžiau – antai maiše da Jrb.
ǁ refl. tr. slegiant pasigaminti: Sėmenys tai aliejui, šiek tiek pasispáusdavom Slv.
4. intr. kurį laiką veržti (apie batus): Tie naujiejai batai paspáus iš pradžios Krš.
5. tr. pabrukti, pakišti: Valentina suima sauja chalato atlapus, paspaudžia kumštelį po smakru ir skubiai atsisėda prie rašomojo stalo V.Bub.
^ Eina kaip vilkas paspaudęs uodegą E.
| refl. tr.: Tuoj muzikantas, pasispaudęs po pažasčia skripkelę, instvėrė virvės galo ir ėmė leisties duobėn BsPII217.
6. tr. kiek suglausti: Paspáusk baltinius lagamine, ir sutilps DŽ1.
| refl.: Pasispáuskit ir visi tilpsit prie stalo Upt. Konduktorė vis liepia pasispausti rš. Mes galėtumėm kiek pasispausti, prigultų žmogus B.Sruog.
7. refl. tr., intr. šnek. kiek pataupyti: Tegu tik pasispáudžia, ir atiduos skolą Srv. Turim pasispáudę tris šimtus rublių Dkš.
8. tr. spaudimu paraginti, prispirti, pavaryti: Arklį paspáusk, tai netruksi nujot Vlkv. Nujojęs paspaudė pentinais arklį ir užjojo ligi pusės kalno LTR(Rk).
| prk.: Paspáusk jį labiau prie darbo, tai nenorės naktim lakstyt Ėr. Tu jį paspáusk, ir padarys DŽ. Aš paspáusčiau tus žmonis girtūklius Grd.
9. intr. šnek. greitai paėjėti, pabėgėti, pasiskubinti: Tik paspauskim gerai, pavysim, nebetoli An. Biskį paspáuskime, ba kada mes nueisim tokį didelį kelio galą Kt. Vilius paspaudė visu greičiu J.Dov.
10. intr., tr. prk. imti smarkiai ką daryti, stipriai pasireikšti, pasistengti: Paspaudę visą lauką rugių nurėžėm per vieną dieną rš. Paspáudžiau mašyną, ka greičiau jau Endriejavą pritekčio Vž. Reikia paspausti žingsnius, kad kiti mums ant kulnų neliptų J.Paukš. Ka paspáudė, tai paspáudė šaltelis! Skrb. Kad tik būt pagada paspáudę (palaikiusi) Lp. Gripas paspáudė, ir numirė seniokas Ktk. Paspausdamas žodžius, visiems skundės Vaižg.
| refl.: Kai pasispáudžiam, tai daugiau ir uždirbam Ig. Pasispáudėm ir padarėm KzR. Po pietų pasispáudėm ir lig vakaro pabengėm linus rauti Vkš. Vai pasispáusk, kad neliktum gale ratų Mrj. Biškį reik i pasispáusti, gabumų reik, ale i pasistengti Grd. Pikčiurnai teks pasispausti, jis turės ilgiau kalbėti ir ne bet kaip, bet įdomiai I.Simon.
◊ po padù paspáusti nieko nereiškia: Man šitie piemenys tai tik po padù paspáust Užp.
úodegą paspáusti pasijusti nejaukiai, išsigąsti: Nesitikėjęs to, meistras labai nusistebėjo ir, paspaudęs uodegą, dūlino pro duris J.Bil. Dabar jūs visi šventi ir geri! Paspaudėt uodegą kaip katinai, pieną palieję V.Myk-Put.
parspáusti
1. tr. KŽ prie žemės prispausti.
2. intr. šnek. skubiai pareiti, parvažiuoti: Dar tas neparspáuda iš miško, o jau būtų laikas Užv. Aš tik noru greičiau parspáusti numie Lnk.
pérspausti tr.
1. N, K, I, L, Rtr, NdŽ, KŽ spaudžiant sulaužyti ar perdalyti, sutraiškyti: Ar párspausi riešutą tarp pirštų? J. Muno rankos stiprios – pirštais riešutą galiu párspausti Vkš. Žaltys visas puodynes apsiriesdamas párspaudęs Skr. Tas paemąs bulvę – pukš párspaudąs, o tam velniuo atkrapštęs akminuką Jdr. Sveikydams panelę, ranką suspaudžiau, auksinį žiedelį pusiau perspaudžiau LTR(Plk).
| refl.: Da anksti pjaut rugiai, grūdas su nagu parsispáudžia Krs.
2. spaudžiant įlenkti: Šiaučiuo linkšnitis (toks prietaisas) reikalingas linkiuo párspausti Vkš.
3. NdŽ per daug įspausti, suspausti, persmaugti: Moterų rūbai buvo siuvami perspaustais liemenimis rš.
4. NdŽ spaudžiant išstumti, išversti.
5. NdŽ nustoti spausti.
6. L, Rtr perspausdinti: Pérspausti draudžiama NdŽ. Medžiaga lietuvių kalbos fonetikai. Perspausta iš „Laisvosios minties“ rš.
7. NdŽ įspauduoti, perantspauduoti.
piespáusti (dial.) tr.
1. prislėgti: Laumė mane buvo pyspáudusi Prk. Kanda bitis, kad pyspáudi Krg. Pamatinę kaip pyspáudi, cypa Dov.
| prk.: Dikt esu su liga pyspáusta Klp.
2. negyvai nuspausti: Kiaulė liuobėjo paršuką pyspáusti Dov.
praspáusti tr.
1. K, Rtr, NdŽ kiaurai perspausti, pradurti: Praspaudė popierių, ir išbiro sukrus Šts. Praspaudžia mažesnę skylę, o paskui pragręžia iki reikiamo dydžio rš.
2. KI102, NdŽ spaudžiant prakiurdyti: Nepraspáusk skaudulį, praspáustas skaudulys ilgiau gys Šts.
3. NdŽ kiek išspausti sulčių.
4. refl. BŽ88, PnmA pralįsti, prasibrauti, prasiveržti, prasigrūsti: Vos prasispáudėm pro žmones Dkš. Su tuo jausmu krūtinėje jis prasispaudė pro minią rš.
prispáusti
1. tr. SD303,334, H154, R20,29, MŽ26, N, K, I, M, LL93,199 jėga ar svoriu tvirtai prislėgti: Nusmilko man ranka prispaustà J. Kad galva prispaustà, ale subinė kruta, – sako boba J. Tus pėdus [linų] apklos apklos i su akminimis prispáus Krtn. Da esu tus maglius mačiusi, ten gerai prispáuda jau, skrynia pilna akminų Lž. Kai kopūstus sodina, tai pirmąjį kopūstą prispaudžia su akmenu, sako, kopūstai bus tokio dydžio kai tasai akmuo LTR(Auk). Muni mažą vieną kartą prispáudė pri sienos Sd. O pats atsisėdęs sėdi pakelėje ir laiko kepurę prispaudęs BsPIV236. Vienu pirštu prispáudžiu tokį apsisnargliavusį [berną] Žln. Stumiamas pirmyn prieš galąstuvą peilis prispaudžiamas, traukiamas atgal atleidžiamas rš. Nedaug lijo, tik dulkes prispáudė Srd. Priespausti H167. Žagariečiai jau liežiuvį prispáudžia [, tardami garsus] Žg. Prispaudei sprandą, nupjauk ir galvą LTR. Čypia kaip varlė, rato prispausta KrvP(Všn).
| Prispausti, pristelbti [ugnį] LL194.
| prk.: In upelę prispáudėm, tai nėra kur dedas [kiškiui] Mlk. Paklausė jis prispaustu (dusliu) balsu rš.
| refl. Š, Sut.
ǁ spaudžiant pažeisti: Turėjau koją skaudančią, a ten prispáusta, a kas ten buvo Slnt.
2. tr. L, Rtr, Š stipriai priglausti, prišlieti: Prispáudžiau prieg tvorai Btrm. Staiga Vilius pačiumpa Grėtės ranką ir delnu prispaudžia prie savo lūpų I.Simon. Norėčiau lygiai aš visus prispaust prie degančios krūtinės Mair. Pridėjau ranką prie kepurės, kitą kietai prispaudžiau prie šono, kaip pridera einant su raportu rš.
| refl. Š, KŽ: Prie medžių prisispáudę išbuvom, kol ėjo ta ugnis per karą Šil. Jis gula po juoda stora egle, prisispaudžia prie žemės J.Dov. Ale tas gaidys bijo pažiūrėt, o toj lapė prisispaudė prie sienos ir laukia BsPIV288. Prisispáudė pry vienas antro i kenta Kv. Lėnė apkabino Gerberiui kaklą ir prisispaudė visai arti prie jo I.Simon. Tie marškiniai geri: rankovės prisispáudusios (prigludusios) Jrb.
ǁ greta pristatyti: Pryspáudė varandikę pry buto, turu kur ką pasidėti Vn.
ǁ refl. tr. prisikinkyti: Prysispáus kumelikę pry [žambio] ienų i brazins (ars) tą žemę Grd.
3. tr. L, Pbs, Brš pridėti (antspaudą): Uosto policija prispaudė išvažiuojamą antspaudą Šlč. Edelmonas tokiam laiškui savo pečvėtį prispausti tur prš.
4. tr. I priveržti: Su kartimi prispáusti vežimą NdŽ. Liepiniu lankeliu [sieto] kraštus prispaudė ir skaidulom apsiuvo Kpč. Klynelis prispáudžia dalgę ingi dalgakotį Šlčn. Prispaudžiamieji laikikliai rš.
| prk.: Ne tas yra didis, prieš ką milijonai prispausti retėžiais žemyn galvas lenkia, o dvasioje keikia V.Kudir.
5. tr. sunkiant prigaminti, prisunkti: A tų citrinų tu tę prispáudei, a ko? Jrb.
| refl. tr.: Baisiai sultingi obūliai: sulčių prisispáudžiau viedrą Krš. Vynelio prisispáusiu Mžš.
ǁ refl. tr. slegiant prigaminti: Sako, kubilus jau te šile prisispáudę turia grybių Slm.
6. tr. P, I, LL196, LKKII206(Zt), Ėr, Alks priversti, prispirti ką daryti: Prispiriu, primygu, prispaudžiu, įveikiu SD41. Prispaudžiu, labai veju R262, MŽ351. Prispáusk jąją prie darbo J. Kad prispáustų prie darbo, suplonėtų, nebūtų tokia riebi Srv. Kad kas prispaustų prie darbo, supliukštų jos lašiniai Žem. Valdžia prispáudė atduoti piningus Akm. Pradžioj tas žiūlikas tylėjo, bet paskui, kad prispáudėm, tai viską pasakė Krp. Reik prispáusti pijokus, trumpai paimti – kitaip nieko nebūs Rdn. Kad pradžio[je] ben biškį prispaustumėm, viskas paskiaus eitum sklandžiai ir linksmai M.Valanč. Bet nei angelas, nei velinas gal juos nevaliosp priverst nei prispaust DP60. Teprispaud juos ižg viršaus reikalais DP278.
prispaustinai̇̃ Prispaustinai, įveiktinai, įgautinai I.
| refl. P, BŽ267, Krž: Prisispáudam pri darbų ir apsidarbuojam Ggr. Pradžio[je] nebuvo lengvu, ale prisispáudžiau Up. Žmonės čia mažai prisispáudę prie darbo Rm. Reik prisispáudusio žmogaus užgalėms su pirštais nupinti Šts. Mokysiuos prisispaudęs, idant savo laiku pastočiau doru žmogumi IM1864,28. Kad prisispaus, ir Juozelis išmoks arti rš. Et, kaip reikės, ir dirbs, kaip prisispaus, ir visa ko išmoks M.Valanč. Bet negana norėti, reik ir prisispausti Jzm.
prisispaustinai̇̃ adv.: Neprisispaustinai, nedabotinai, neįstelgtinai I.
7. tr. prk. imti kamuoti, varginti, apsunkinti, prislėgti: Varginu, prispaudžiu, raminu R68, MŽ91. Vilką prispáudė badas, ej[o] ieškot žyro Vlk. Lapė yra drąsi, bet tik bado prispausta Blv. Teip sunkiai prispaudž[ia] badai žemę Kanaan BB1Moz47,4. Kai vargas prispáudžia, tai žmogus protingas pasidaro Mrj. Prispáudę buvo visoki vargai Arm. Vargais … prispausti PK139. Kai liga, bėda prispáudžia, tai visur nebegerai, nebemiela Upn. O tokius jaunus žmones prispáudžia tokios sunkios ligos Stak. O vėl jį liga kap prispáudė – tik nesuvirbėj[o] Lp. Per dieną arba dvi, arba tris liga kokia prispáudžia DP191-192. Prispáudė sunkumas (astma) Dgp. Visus vienodai sielvartas prispaudė B.Sruog. O gobšai baisiausiais neturtais bus prispausti M.Valanč. Prispausti laikai užejo Šts. O brangumas prispaudė žemę BB1Moz43,1. Nes kad mus kas pikto prispaudžia, tad mumus regis Dievas kaip miegąs DP79.
8. pajungti, pavergti: Jų chlopai dar labiau prispausti ir nuniokoti negu mūsiškiai V.Myk-Put. Kariavo už savo tautiečius, turkų jungo prispaustus rš.
| Už cėro (caro) buvo prispaustà (paniekinta) kalba: sa[vo] kalbos sarmatinos jauni LKKXI223(Trak).
9. tr. H153, R, MŽ sukelti baimę, įbauginti.
10. intr. Dv, Ėr smarkiai pasireikšti (ppr. šalti): Gerai pradėt kult, kai šaltis prispaudžia LTR(Auk).
11. refl. tr. spaudžiant ką pasiekti: Spaudžia varpuką [ponas], ka atneštų pančekas, neprisispáudžia (neprisiskambina) nieko Grd.
◊ liežùvį prispáusti tylėti: Jau kaip žmogui reikia liežùvį prispáusti, nesakyk KlK9,73(Užv). Liežùvį prispáudęs laikau Ob.
lóvą prispáudus laikýti miegoti, gulėti: Kur šeimininkė? – Lovą prispaudus laiko Krns.
nãgą prispáusti pasistengti: Noriant šios dienos pabaigt darbus, prispausk nagą, o ant rytojaus tiktai atidėk pyragą IM1852,36.
prie si̇́enos prispáusti priversti: O va suvažiuos profsąjungų delegatai iš visos Lietuvos kampų ir prispaus valdžią prie sienos, kad ji rimtai žiūrėtų liaudies reikalų! rš.
úodegą prispáusti
1. suvaržyti laisvą: Žiema kiekvienam žvėriui uodegą prispaudžia ir žmonių neaplenkia rš. Dabar abu geru, kai bėda uodegą prispaudė KrvP(Drsk). Diedoko uodegà prispaustà (vedęs) Dbk.
2. ištikti (nelaimei): O kad kokia úodegą prispaustų̃, nebijok, prie namų glausis Trgn.

úodegą (sùbinę) prispáudęs klusniai, niekur nesikišant (būti, sėdėti ir pan.): Sėdėkiat úodegas prispáudę numūse LKT109(Kv). Tylėk sùbinę prispáudus, i viskas Gs.
suspáusti Š, KŽ; L, Rtr
1. tr. Q653, R267, MŽ357, N, K, I, M svoriu, jėga suslėgti, prislėgti, supresuoti: Suspáusdavo dideliai [skilandį] į medinius tokius Kv. Vilnas gerai suspáudžiau, ir sutilpo visos [į maišą] Vkš. Turi milą suspáusti Užv. Kietimų su skystimais ir didžiausia jėga negalima suspausti rš. Dirvą suspaudžiantis volas ŽŪŽ94. Ot išverda mėsa – gali su lūpomis suspáust Jrb. Pirmokart reikėjo suspaust akmuo teip, kad iš jo imt bėgt skystimas LTR(Pmp). Suspáustos kaip silkės bačkoj Pnd. Mane žmonės kaip sūrį suspáudė Pkn. Suspáudi kaip tais mintuvais (be dantų valgydamas) Msn.
| prk.: Giliai atsikvepia Marčius Kreivėnas ir suspaustu balsu užtraukia savo senovinę dainą V.Bub.
^ Dešimts tūkstančių apkabina ir nesuspaudžia (akys) LTR.
| refl. Š, N: Patalus kietai suvyniojau, plunksnos susispáudė, ryšys ir paliko mažesnis Vkš. Lytaus nebuvo, gal susispáudė tas kelias Jrb.
ǁ spaudžiant pažeisti: Žinai – da skauda: tik jau gerai suspáudė [karvė koją] Jrb.
2. tr. SD334, LL302,321 stipriai suimti, apglėbti, sugniaužti: O daba paėmei, su pirštais suspáudei i sulankstei Trk. Eidamas pro šalį, suspáusk mano ranką, kad aš žinočiau J. Rankeles da suspáudu, bet išminkyti nebgalėčio pyragų Slnt. Įsisenėjo [sąnarių liga] – botkočio negaliu suspáust Gsč. Kalvis gniaužtuvais suspáudė geležį NdŽ. Jis suėmė abiem rankom persimetusį ratą, suspaudė iš visų jėgų – ratas ir atitiestas J.Paukš. Rankos kap į reples suspáustos Kbr. Jo rankos labai kietos, suspáudė kaip su replėm Jnš. Suspáustas kap pelė slastuosa Lp. Dabar šauktų galvą suspaudę, kad bereiktų keturiasdešimt naktų linus minti Šts. Kai man pins kaseles, suspaus man galvelę LTR(Pnd). Lokeli, lokeli, kam suspaudeim (suspaudei man) galvelę? J.Jabl. Matė suspáudė mano galvelę, labai graudžiai verkdama JV92. Sveikindamas kalbindamas ranką suspáudžiau (d.) Grž. Paimi, suspáudi teip kiaušinį i muši Škn. Ir kaip gimė, vis laiko suspaudęs rankos kumštį LTR(Skd). Liūtas suspaudęs velnią ir kaip davęs jį į žemę, kad pasidarius pelkė LTR(Šmk). Begrėbiant jai kas už kojos nustvėrė ir smarkiai suspaudė LTR(Brt). Ties gryčios durimis, pavėsyje, sėdi motina, keliais suspaudusi muštuvį V.Bub. Žirgą suspaudęs kaip žaibas išnyko (nujojo) TS1900,12. Gaidelis į saują suspaudamas (nedidelis) Krš.
| Ir suspaus tave iš visų šalių Ch1Luk19,43.
| prk.: Tas tavo Vilnius kalnų suspáustas Krš.
| refl. tr., intr.: Visi [žaidėjai] susispáudžia rankom ir nepaleidžia vilkelio Ktk. Ponas mato, kad blogai, už galvos susispáudė Vdk. Pilvą susispáudus laikau, kad nepabėgtų (iron.) Skr. Mergos, ko sėdat, pilvus susispáudusios – ėsti taisykiatės! Krš. Gyvoliai, patys kas kartas prastesnį pašarą krimsdami, tankiai žvalgės į duris, o žmonėms – nors galvą susispaudęs bėk į laukus! Žem. Aš tą kumelaitę susispáudęs ir parjojau Gs.
3. tr. Lp, Pns, Jnšk spaudžiant pagaminti, suslėgti: Suspaudei sūrį ir nešk ant stalo Db. Tau ant kelio reiktum suspáusti kokį sūraitį Slnt. Supilsi į maišelį, nuvarvinsi, suspáusi gerai [varškę] Kv.
| Suspaudžiau didelę minkštą gniūžtę ir paleidau į ją rš.
| refl. tr.: Šįryt susispáudžiau tokį ilgą sūrį, galėsit valgyt Jrb. Susispáusk sūrelį gardų ir nusiveši Vilniun Kp. Retinybė[je] vyriškas kokią varškę susispáudas Krš.
ǁ sunkiant pagaminti: Prašom parvažiuot Velykom, gal suspausim kiek rudžiuko (alaus) Grž. Ir ėmiau uogas, ir suspaudžiau anas ing kupkelę BB1Moz40,11.
| refl. tr.: Žiemai bulvikių turėsim, aliejaus susispáusim Skr.
4. tr. Sut, LL331 spaudžiant suveržti, susukti: Vaiką teip sau suvynios su tuo tatai valiniu, dideliai suspáus aną Lpl. Ma[n] stambus pinigas tai geriau: suspaudei, įkišai ir eik Jrb. Ištepk dureles lašiniais, suspausk raktelius marškiniais LTR(Klvr).
| Aš dar atmenu suspáudamus (persmaugtus) sijonus Šts. Suspaustais šonais arklys vadinas briauzgis Šts.
| refl.: Kareivis gražia miline susispaudęs rš.
5. tr. SD353 suglausti, suartinti: Suspáudžiau abidi kojas į krūvą i stoviu Jrb. Kai jau insigeria visi, tai kūmus suspáudžia Pnm. Jei nespausią kūmų, tai ir kūdikio danteliai išaugs nesuspausti LTR(Šil). Vyrai vedėsi mane suspaudę pečiais rš. Turėjau, bet nepalaikiau tošinį nesuspaudamą parasodninką Šts. Žmonys, bažnyčio[je] suspausti, kraušos su alkūnėmis vienas į kitą J. Mus autobuse tep suspáudė, kad net akys sproginėjo Dkš. Ir apguls tave, ir suspaũs tave ižg visų šalių, ir su žeme tave sulygins DP309.
| Suspáusk (pagreitink) vestuves, piršlėnele, ir būs gerai Tv.
| refl. Š: Susispáuskiat, i sutilpsma visi Kv. Susispáuskit prie stalo arčiau, kad ir kitiem būt vietos Ėr. Nuvažiuosim ir šeši, kaip nors vis susispáusim į vežimą Vdžg. Šalta, susispáuskiam – šilčiau būs Akm. Susispáudėm in vieną kambariuką Rmš. Vejant visi susispaudžia ir tankiai dainuoja LTR(Slk). Susispauskite, kūmaitės, susispauskite, – šaukia bobos, – kad vaiko dantukai nebūtų reti Žem. Širdys tirpte tirpsta, nors su bet kuo sukibk į glėbį, susispausk, pasimieluok, pasibučiuok Vaižg. Visa minia susispaudė į vieną krūvą rš. Kai orą iškvepiame, krūtinė susispaudžia Db.
| Visos valstybės į krūvą susispáudę vis nugalės Alk.
| prk.: Tylėsiu aš anam susispáudusi, o ans pri kitų lįs Trk. Esu susispáudusi, neturu piningų Šts.
ǁ sumažinti apimtį: Daba žemė jau suspáusta: žiūri, kad pasodytų agurkų, kriučkų a burokų, – tai tabokai vietos nėra Ar. Nėr kur avių laikyt: jau arai ir suspáusti Jrb.
6. tr. spaudžiant nužudyti, uždusinti: Vieną viščiuką tarp kiaušinių suspáudė Jrb. Kaip avelės pilkos suslinko į pievelę žalią žmonės. Teisingi, taikūs – musės nesuspaus B.Sruog.
ǁ Š sutraiškyti, sutrupinti: Traktoriai važiavo, suspáudė trūbas [tilto] Smln.
7. tr. prk. suimti, suremti (apie skausmą, ligą); imti kamuoti (apie vargą, nelaimę): Ka staigiai suspauda [liga], visi laksto Krš. Jinai plaučių uždegimą turėjo, paskui gripas suspáudė Ar. Suspáudė mėšliūgas Ppl. Da gali numirt – suspaus širdį Brb. Ma[n] širdį suspáudė, pradėjau rėkt Jrb. Kai žmogų [liga] suspáudžia, visko gana Ukm. Nėra jam čėso vaitoti, ligų suspaustam gulėti A.Strazd. Susišaldė ir gavo karštligę, kuri palaikė jį suspaudus porą nedėlių TS1901,23. O muno širdelę vargeliai suspaudė LTR(Plt). Muno širdis yr suspausta visokių vargų Plng. Gailesiu tebturėjo suspaustą širdį I. Bijau ir užsiminti apie senybę, tuoj suspáudžia visą Šmn. Akyse iš karto pažaliavo, krūtinę suspaudė didelis sunkumas, – niekaip negalėjau atgauti kvapo A.Vencl. Buvo ir jo tėvas, vargo suspaustas (bėdos prispaustas, ligos suimtas) senelis J.Jabl. Dvasią smūtną, širdį suspaustą ir sutrintą, Dieve, nepapeiksi Mž540. Suspausti esme neturte, duonos badu sunkiu ir viso didžiu brangumu MKr41. Jis dar̃ suspáustas sėdi be jokio cento Lp. Zosei suspaudė skausmas kaip su replėmis širdį Žem. Oi suspaus suspaus mano širdelę kaip lytis lytelę TŽI299(Mrs).
^ Bėdai suspaudus, i drąsos atsiranda LTR(Vdk).
| refl.: Tai kodėl dabar nuo tos dainos taip skaudžiai susispaudė širdis? V.Myk-Put.
8. suvaržyti laisvę, neleisti laisvai reikštis, prislėgti: Dabar čia tie darbai suspáudė Šn. Mes tada gyvenom suspausti Prn. Ka i suspausti̇̀, linksmi buvom Žr. Visų suspáusta buvo Lietuva Grv. Seniau buvo žmonės suspausti̇̀ Btg. Valdžia tikrai mūsų kalbą suspaudė TS1901,11-12. Čia buvo toks ėdrus, karūmenė[je] biškį suspáus Krš. Užtark nuo savęs žodelį už mane. Matai, kaip esu kaimynų suspaustas Žem. Teikis būt … suspaustų gelbėtoju PK31-32. Anas šaukia kožną suspaustą, nužemintą savęsp MP120.
9. intr. prk. smarkiai ką daryti: Pirmiau šaltis jau buvo suspáudęs, o dabar ir vėl atleidė Vb.
10. refl. tr. šnek. pasistengti ką pasidaryti, pasirūpinti: Tas jų vaikinas pirmiau vaiką susispáudė, o tik paskui ženijos Jrb. Du vaikeliu susispáudė, i viskas Krš. Žiūrėjom, ka tik numelį susispaũstumėm Krš. Trobelę būtų kokią susispáudę Užv.
11. tr. šnek. sutaupyti, sukrauti, sukaupti: I dabar, kas spaudžia [rublius], tai suspáudžia Mžš. Žinau, kaip sunku kapeiką suspausti TS1900,1. Kokią porą šimtų mažu galėsiu suspáust Gs. Labiau gal suspáust tų pinigų, ka yr iš ko Skrb.
| refl. intr., tr.: Kas statosi, tas turi susispáust Mrj. Susispáudę gyvena, kapeikos neleidžia, teip ir sudeda dukterim pasogas Ėr. Sunkmečiui užejus, susispáudėm ir šiaip taip iškentėjom Up. Turėjo šimtą rublių susispáudus Rmš.
◊ blaksti̇́enas suspáusti trumpai prisnūsti: Jie tik išaušus blakstienas kiek suspaudė S.Čiurl.
pil̃vą susispáudus; pil̃vą susispáusti apie smarkų juoką: Juokės visi, pilvùs susispáudę Jd. Tokias pasakas [sakė], ka reik pil̃vą susispáust iš juoko Šln.
sáujoje laikýti suspáudus taupyti: Kiekvieną grašgalį tėvas laikė suspaudęs saujoj, taupė, stenėjo A.Vencl.
suspáusta širdimi̇̀ tramdant nepasitenkinimą, pyktį: Suspausta širdimi ir sukandęs dantis priėmė bajoras Nykštys po savo pastoge amžinus Lietuvos priešus A.Vien. Survilai suspausta širdimi vaišino nekviestuosius svečius popiečio kava V.Myk-Put.
ši̇̀rdį suspáusti nuliūdinti: Ši̇̀rdį suspáudė, kad tėvelis mirė Mrj. Man suspaudžia širdį, lyg būčiau amžinai praradęs savo tėviškę P.Cvir. Ją apima liūdesys, ir širdį suspaudžia tokia vienatvė, nors verk rš. Vienas ėmė už rankelės, antras už antrosios, o tam trečiam bernužėliu širdẽlę suspáudė DrskD261.
užspáusti Rtr, Š, KŽ
1. tr. Q2, M, Amb, Sk, Vdk spaudžiant uždaryti, užstumti, užsegti: Jonukas greit instūmė ją (raganą) pečiun ir užspaudė su pečiadangte LTR(Auk). Duris užspáudžiau Mrc. Gerai užspáusk langą, kad kartais vė[ja]s neatklibintų Vkš. Plerpa, dantis sukandęs, užspaudė portfelį T.Tilv. Užspáudė stiklainio viršelį DŽ1. Užspaudžiamóji saga NdŽ.
| Užspáusiu paukštį po žambu, niekas ir nematys vagant Plng. Galustalėje, užspausti iš abiejų šonų, prakaitavo jaunieji rš. Užmerki akis kietai kietai ir pirštais užspauski ausis! V.Myk-Put. Antdėjo tokį dangtį medinį, užspáudė Jdr. Stasė ranka kietai užspaudė man burną rš.
| refl. tr.: Aš jį virtuvė[je] į kampą užsispáudžiau Jrb.
ǁ Auk spaudžiant prislėgti: Po grumsto sėtinį (jo daigą) pakiši, užspáudi, i užauga Krž.
| prk.: Jau senatvė užspáudė Pgg. Ji lyg norėjo užspausti savo širdies sopę Vaižg.
2. tr. N, L spaudžiant palikti žymę (antspaudą): Gromatą rašydavo ir su pavogtąja pečviete užspausdavo ir karaliui nusiųsdavo BsPI20. Reljefai buvo užspaudžiami antspaudėliais ir moliniais ritinėliais rš.
| refl.: Kai užsispáudžia to rūta, išema iš slėgtų Skrb.
3. tr. spaudžiant uždėli (ant galvos): Pagaliau vyras, netekęs kantrybės, greitai užspaudžia nuometą ant galvos LTR(Plv). Nupynė karūną iž erškėčių ir užspáudė ją ant galvos jo šventos DP169.
| refl. tr.: Apykaklę aukštai pasistatė, kepurę ant akių užsispaudė ir išėjo LzP.
4. tr. privarginti: Šiandie mane darbas užspáudė Mrj. Ažuspausti̇̀ žmonės, neduoda atsikvėpt Arm.
5. tr. užveržti, suveržti, užsukti stabdant judėjimą kame ar pro ką: Užspáusti žarną NdŽ. Užspausti kraujagyslę rš. Užspausti nosį rš. Nenugalimas drovumas užspaudžia lūpas rš. Taip skauda krūtinę, kad užspáudžia kvapą Jnš. Ilgai negalime ištarti pirmo žodžio, gėla sunki užspaudžia gerklę mūs S.Nėr. Ašaros, žinoma, ašaros užspaudė gerklę I.Simon.
6. tr. K ką atvirą (ppr. akis) suglausti: Užspáusk mirusio akis J. Y[ra] miręs, reik tas akis užspáusti Klk. Numiškiams neužspaudus numirėlio abudums blakstienums, žmones, atejusys į budynę, sako: – Tas numirėlis išveizės dar du to buto M.Valanč. Užspausk akis ir dėk į grabą Žem. Norisi kristi ant grindinio, ir, rodos, tuojau saldus ir ilgas miegas maloniai užspaustų akis rš.
7. tr. spaudžiant užgesinti: Steponas pasklaido ranka dūmus, užspaudžia cigaretę į nuorūkų prikaupuotą peleninę V.Bub.
| Man reikėjo tada tiktai užspausti ugnį ir iš to nebūt buvę nieko Ašb.
| refl. tr.: Papirosą užsispáusiu, užgesysiu Sd.
8. tr. spaudžiant atimti gyvybę, užgriuvus negyvai prispausti: Ne vieną ir užspáudė tokiam susigrūdime Alk. Vos neužspáudė minia PnmA. Kad vėjas – tai bijok, kad mane neužspáustų [sukrypusioje troboje] Upn. Antrą [vaiką] jų pačių mašina manieže užspaudė Vaižg. Trenkė perkūnas, perskėlė medį, ir krisdama viršūnė vaiką negyvai užspaudė V.Bub. Mirtis užspáudžia žmogų, ir baigta Skr.
9. tr. prispirti, priversti: Muni užspáudė, kad tuoj atiduočiau skolą Up. Tėvas užspáudė dviratį nuvalyti Krš. Užspaudžiu, išmokiu SD166.
| Šiaip teip gavau užspáust (užmigdyti vaiką) Sk.
10. tr. šnek. sutaupyti, pasilaikyti: Kitas vyras pinigus užspáudęs laiko Jrb. Čia turė[jo]m tą ar šimtą rublių užspáudę Trk.
| refl.: O kad jis teip užsispáudęs, tai i turi Upt.
11. intr. šnek. skubant užeiti: Užspáusti ant ko NdŽ. Užspáusti už ko NdŽ.
ǁ trumpam atvykti: Užspáusti pas ką NdŽ.
ǁ refl. tr. skubant, spaudžiant priartinti: Kiek tokių spaudžia spaudžia ir užsispáudžia smertį Ukm.
12. tr. užglausti, užkišti: Teresė gražiai sumuštus rugius tik griebia, griebia į sterblę, perjuosia ryšiu ir galus susuka, užspaudžia ir nubloškia pėdą V.Bub.
| refl.: Užsispáusti už ko NdŽ.
◊ aki̇̀s užspáusti
1. Grd, Vkš numarinti: Jau nėra motinėlės, šiandien aki̇̀s užspáudžiau Jnš. Viena kaip pirštas, nebūs nė kam aki̇̀s užspáusti KlK11,79(Pj). Ir badas, juos gana kankinęs, pasigaili ir užspaudžia pagaliau akis I.Simon. Kai man akis užspaus, gyvenkit teip pat gražiuoju tarp savęs, nesipykit, nepavydėkit viens kitam Kair.
2. kiek prisnūsti: Vakare atsiguliau mažą biškutį, aki̇̀s užspáudžiau Skdv.

liežùvį užspáusti tylėti, neplepėti: Kad tu liežuvį turėsi užspaudus, aš tau viską pasakysiu LTR(Bsg).
pirštù sùbinę užsispáudęs vlg. be nieko, be dovanų, nieko nenusinešant: Nenueisi pirštu subinę užspaudęs[is] į krikštynas – reik pyragų Šts.
tik aki̇̀s užspáusk apie labai silpną, sunykusį: Nieko iš jo nebė[ra] – tik akis užspausk KlK17,80(Jnš).

Daugiau informacijos

daváikščioti

Apibrėžtis

váikščioti, -ioja (váikšto), -iojo K, Š, Rtr, Kr, vaikščióti, -iója, -iójo Pls; SD111, SD25, H, H273
1. intr. Rtr, DŽ1 judėti iš vietos į vietą žingsniu, žingsniuoti: Beváikščiodamas pavargsi NdŽ. Daktaras užgynė greitai váikščioti KŽ. Aš váikštau, judu, man šilta Ad. Ma[n] negerai nė gulėt, nė váikščiot Jrb. Velyt pagulėt, ką vaikščiot Lt. Kap váikščiot, tai galas (uždūstu) Dglš. Váikščiot – sopa kojas, negaliu Jž. Jei daugiau váikščioji, pradeda skaudėti [lūžęs sąnarys] Žlb. Širdis pastaiso, kai váikščioji Šmn. Žadu jau váikščioti. – Neváikščiok dar, biškį pagulėk Trk. Aš dar váikščiodama sirginėju Krs. Vaikščiodamas persirgau N. Reik su arkliais po lauką dirbt, váikščiot, tai žaizdos ir žaizdos an tų kojų Sk. Váikšto su dalge šieną pjaudamas Žml. Nuo pavasario lig pat rudeniui turi vaikščiot diena dienon su botagu Rš. Naktimi váikščiojo [miegodamas], tai reikė buvo žiūrėt Pv. Naktimi vaikščiojįs Q350. [Lunatikas, –] kursai váikščio[ja] par miegą I. Medinių (klumpių) padirbdavo, kad gera būdavo, kad šilta kojom, tiktai váikščiot tai sunkiau su mediniais Antš. Aš mat tokia tridas, vis lekiu ir lekiu, pėsčia neváikštau Slm. Užkūrei – dūmų lig žemės, pasilenkęs váikščiojai [dūminėje pirkioje] Škn. Susirietęs, nusilenkęs vaikščioju SD133. Raišui liepė keltis ir vaikščiot SPI178. Jis pašoko ir vaikščiojo SkvApD14,9. Dabar bent sausa vaikščioti Žem.
| Toj moteriškė ant karštos žemės klupsčiais váikšto [ravėdama] Pls. Samanykščioj sausa, keliaklupsta vaikščiojau rinkdama [uogas] Klt. Nėščia váikščiojau keliais, burokus sodinau Vad. Su saiku gerdavom, keliais neváikščiodavom Plvn. Ant rankų pasiremia, kojas iškelia i váikšto Grž. Užkulnio neprileidžia in žemę, pirštais váikščioja Alv. Váikščiok an galų pirštų – miega visi [po šokių] Pv. Váikščioja stypinėdamas kaip gandras NdŽ. Šuo mokėjo váikščioti ant paskutinių kojų NdŽ. Tas tėvas sėdžia ant nugaros, o tas arklys tik piestu vaikščioja, i gana LMD(Grz).
| O kaip gražios yra kojos, vaikščiojančios kalnuose MP127. Daug metų jau váikščio[ja] muno kojos, dešimtais metais esu gimusi Pln. Mano koja jau seniai nenori váikščioti Srj. Tegul tavo kojos vaikščio[ja] kaipo raitos S.Dauk.
^ Vaikščioja kai parmušta Tr. Váikščioja kai su tešmeniu Švnč. Váikščioja, ka kiaušinis nuo galvos nenupultų Bgt. Vaikšto kaip an ledą sušalęs Tr. Ko vaikštai kai kaulą prarijęs LTR(Grz). Váikščioja kap višta sušlapus Alv. Vaikščioja kap višta, dėčius pakorus LTR(Smn). Dažnai laimė basa váikšto (ir neturtingas būna laimingas) Tr. Koks tę draugas: vienas pėsčias vaikščioja, kitas važiuoja LTR(Grv). Bevaikščiojant kojos lig senatvės pro pakaušį išlįs Tl. A žinai, kaip meška váikščio[ja] po kerpes? (jei vaikas sako nežinąs, tada jį niurko) End. Dvi sesutės stovi, viena vaikščioja (durys) LMD(Ldk). Paršas guli, o lašiniai vaikščioja (slenkstis) LTR(Kp). Ant lentukių vaikščioja, ragu žolę ėda (žąsis) LTR(Jrg). Buvo gyvas – pats vaikščiojo, miręs kitus nešioja (jautis ir iš jo odos pasiūti batai) LTR. Kada gyvas buvau, gyvus penėjau, kada numiręs buvau, gyvus nešiojau, gyvi apačioj manęs vaikščiójo (valtis) Sch66. Kas yra: par rytą váikščioja an keturių kojų, par pietus – an dvie, vakare – an trijų (žmogus) Grv. Turia kojas – neváikščioja, turia plūksnas – neskraido, turia šiaudų – neėda, turia dūšią, – bet ne visada (lova) JT246. Turi kojas, o nevaikščioja, turi šiaudų, o neėda, mato duris – neišeina LTR(Mrj). Ant galvos pastatytas, ant kojų vaikščioja (bato vinis) LTsV557. Kap mane prikala ant kojų, tai aš vaikščioju ant galvos (vinis) LTR(Vlkv). Kap reikia vaikščioti, kad batai neplyštų? (basam) LTR(Mrj). Kas vaikšto aukštyn kojom? (musė ant lubų) LTR(An).
ǁ tr. žingsniuojant minti: Váikščioti taką NdŽ. Sunku akmenėliui, per kurį vaikščioja LTR(Kpr). Ana y[ra] neverta šventos žemės vaikščioti Šts. Aš tą tiltą vaikščiojau, aukso žiedą ridenau (d.) Grž. Tavo pėdas vaikščiotąsias šluotražiu ražysiu KlvD187.
2. intr. KŽ, Ms, Vkš, Sdb, Lt, Aps, Jž, Slm sugebėti eiti, paeiti: Kūdikis dar nevaikščioja N. Kitas anksti pradeda váikščiot vaikas Klt. Mano Onutė da buvo mažutė, da aplink stalą váikščiojo ansistvėrus Žl. Tas vaikas neváikščio[ja] ir iš lopišio neišlipa, rėka i rėka kaip pasiutęs Lk. Berniukas buvo, tai gal trejus metus neváikščiojo Kp. Šakų (lukštų) vanus taiso, kad nevaikščioja vaikai Sln. Vaikščiot jis vaikšto Jnšk. Váikščioji i džiaukis, ko dar nori parsenęs? Rdn. Jau devintą dešimtį baigiu, ale váikštau da Ssk. Váikštąs, visa, ale dirbt negali Kz. Váikšto, neguli, al jau gerumo nėra Mžš. Tiktai jis ilgai nesirgo – váikščiodamas mirė Brb. Visos [bendraamžės] serga, nebeváikšto, tai su lazdom eina Kp. Tu nė nepagalvoji, kaip aš váikščioju: einu su lazdoms Stak. Pats neváikščioj[o], vedė už rankos vaikai DrskŽ. Kojos va sopa, negaliu váikščiot Grv. Kojos labai menkos, kojums sunkiai váikščioju Krž. Anys (vaikeliai) del silpnumo amžio negali vaikščioti PK195. Kaulas kraiposi, negaliu váikščiot Sn. Menka liga gulėjo gulėjo, o dabar nė biškio nebipaeita, neváikščio[ja] End. Váikščio[ja] motriška jau po biškį, gaspadinau[ja] Trk. Berniukas ant visų keturių váikščiojo, kaip ir beprotis paliko Antš.
| refl.: Atsikelu, išsivaikščioju, i váikščiojas Krš.
ǁ prk. būti gyvam, gyventi: Štai kas yra, sūneli: nei mano mamytei, nei man pačiai nebuvo, gal ir tau nebus lengva šioj žemelėj vaikščioti… A.Vaičiul. Mes tebeváikščiojame šioje žemelėje NdŽ. Kol pasauly vaikščiósiu, tai vis minėsiu geruoju Pl. Kas mislijo, ka po tokios opieracijos po tą žemę vai̇̃kščiočiu Krš. Ana jau senai po žemėm, ė aš do váikščioju Dglš. Jūs dar jaunesni, dar váikščiokit Kpč. Tegu váikšto jauni Žsl.
^ Váikščiaite su Dievu! (pasakyta atsisveikinant) Lz. Laimingai váikščiot! Pnm. Kad tu neváikščiotai! Kpč. Kad tu nevaikščiotai po baltą svietą! Arm.
3. intr. R, R114,201,377, MŽ, MŽ149,506, Sut, KBII194, M, L, KŽ šen ir ten eiti: Vaikščioju, aplink einu, slankioju MŽ267. Kas girdėt, kur tu váikščiojai? LzŽ. Ligi nesutemus reikėjo vaikščioti J.Jabl. Lig vėlai vaikščiojo miške Lt. Gerų tėvų vaikai naktį neváikšto: dieną išeina, dieną ir ateina (juok.) Trgn. Gaspadinė valgį virdama galėjo apsukuo [ugniavietę] vaikščioti S.Dauk. Ne ieškai, o váikštai kampas iš kampo Mrj. Vaikai váikščioja paskui, nelienka niekur LKT403(Šč). Anos abi váikščioj[o] visa kartu LKKXVIII160(Zt). Neváikščiojęs buvo tūs kraštūs LKT111-112(Klm). Aš skėmiškai pakalbu: ten vaikystė, ten panystė, ten váikščiota, šokta Bsg. Varniai – būti, váikščioti – kaip numie aš Varniūs Plt. Nueinam į traką, į pievas, nu tai varlinėjam, váikštom pagal markas Pn. Par tą trobą váikščioju, nu nerandu durių Klk. Žiūriąs, vaikščiojąs – tuščios trobos, žmogaus nė vieno Sln. Viena lieku. Pamatysi – neváikščioju, ateik padabot Klt. Viena diena nesiregi váikščiojant, kita diena nesiregi Dglš. Pensiją gauna, vai̇̃kščiotų po trobą, po kiemą, ne – dar pulna į darbą Krš. Be darbo kap váikščiotai, tai sakytai, kada tas vakaras bus Btrm. Pasiėmė votegą i váikščio[ja] po karves Gd. Váikščiojom visi po kiaules Plv. Nenori mokytis – galėsi paskui žagrę váikščiot VšR. Paskuo ekėčių, paskuo plūgo turėsi váikščioti par dienas Grd. Jaunam vyruo niekas nebuvo váikščioti po plūgo End. Vaikščiodavo pečius suglaudę Pin. Váikščioja insispendus, te bast, te bast Švnč. Bobos su ryšeliais, vyrai rankomis kišenėse vaikščioja Žem. Praded gaideliai giedoti, praded dvariškiai vaikščioti KlpD75. Vaikščiojo tėvulis pabarėmi, parugėmi LTR(Ndz). Váikščio[ja] močia po dvarelį sūnytėlius kilodama JV674. Pamačiau savo mergelę pylimais bevaikščiojant KlvD35. Šen vaikščiojau, ten vaikščiojau – nebėr rūtų vainikelio (d.) Šll. Kur pripratęs váikščiot [arklys ardamas], tę ir váikščioja, o kitur jo nepastatysi Kpč. Briedys po laukais váikščioja Rdš. Apie triobas buvo briedžio váikščiota – kaip karvės pėdai Ob. Veiza – padvarijo[je] váikščio[ja] kiaulės su vaikais Nv. Kai šalta tvarte, avelę paleisk in karvę – i tegu váikščioja Klt. Vaikščio[ja] pova po dvarą StnD16. Šarkos váikščio[ja] po kiemą – jau svečių y[ra] LKT43(Lc). Kai varną pašauna, pėsčia váikščioja Dkš. Žąses visos váikščioja aplink jį (piemenį), o jo užmigta Kpč. Jeigu ilgas lytus, vištos váikščio[ja] sau paleidusios sparnus Erž. Tegul duoda darbą ne tokį váikščiojantį Slnt. Naktys nevaikščiojamos Šts. Yr piliakalnis toks aplink váikščiojamas Skp. Duok vaikščiot tavuosna pulkuosna, kur visi vierni gyvena PK77. Bet anys, išvydę jį vaikščiojant po marius, tarėsi sant pakusą, ir rėkė labai Ch1Mr6,49. Nedrįso regimai vaikščioti BPII143.
| prk.: Smertis apsukuo váikščio[ja], o kitus apšnekat Rdn. Išrodė kaip ir sveikas, ale su smerčiu váikščiojo žmogelis Krš. Tau josios (dalios) ieškoti netenka, ji pati paskui tave vaikščioja V.Krėv. Atejo tokis laikas, kap žemė pradėjo váikščiot: buvo dvaro, daba mūs Upn. Dabar duona par daug rankų váikšto, tai mes plutelę vis nuraikom Mžš.
^ Váikšto kaip veršis be darbo Str. Par dienas tik váikščio[ja] bambą kasinėdamas, i gana Kv. Vaikščio[ja] rankas sudėjęs, kaip atsėjęs VP48. Váikšto váikšto kaip salyklą padiegęs Ps. Bėdos medžiais nevaikšto, jos par žmones eina Ps. Smertis šūkaudama neváikščioja Mrc. Nu jau ta žeme neváikščio[ja] – torums, mietais (visaip išsidarinėja) Pln. Nelaimė nevaikšto viena LTR(Km). Kad neturi barzdos, tai nevaikščiok su ožkom LMD(Lzd). Aš su pinigais neváikštau (nesiderėsiu: kiek prašysi, tiek duosiu) Aln. A jis geras? – Geras: gali̇̀ su kuolu aplink váikščiot Šln. Dvi sesi paežiu vaikščioja i niekaip negali susieit (akys) LTR(Krk). Kai jaunas buvau – dvarus valdžiau, kai išaugau – kalnus verčiau, kai numiriau – po bažnyčią vaikščiojau (jautis) LTR. Vaikščiojo mergelė po pievelę ir išbarstė perlus; mėnulis matė, bet nesakė, saulė kėlė ir surinko (rasa) LTR(Ut). Vaikščiojau naktį, pamečiau sagtį; mėnuo atrado, saulė pagavo (šalna) Ppl. Vaikščiojo panelė po aslą ir į kampą atsistojo (šluota) LTR.
| refl. Rtr, NdŽ, KŽ, Lnkv: Ten váikščiojas dideliai i laužos gėlės Pln. Ką čia váikštais po svetimus pašalius, da pavogsi ką Slč. Paleidė váikščioties po miestą RdN.
ǁ daug kartų eiti kuria kryptimi (į vieną ar į kitą pusę): Aš tuom keliu váikščiojau, tai šaltinį žinau Dv. Jau šituo keliu, kad jį versmelė, važiuota ir váikščiota Svn. Váikščiodavau tiesiai par mišką, vis biškį arčiau PnmR. Kadai váikščiojom [į Vilnių] pėsti Pb. Anys váikščioja prie mūsų pirkią, tai išmins takus Klt. Prie kapus váikščiodavom Klt. Vieta, pro kurią kasdien váikščiojo medžiotojas NdŽ.
| Mažos durelės žmonėms váikščioti (įeiti ir išeiti) NdŽ.
| prk.: Pagirtas…, kurs vaikščio[ja] Dievo kele Mž386. Keliu tiesos stipriai vaikščiókit DP591.
^ Gera galva blogais keliais nevaikšto KrvP(Vs).
| refl. prk.: Vaikščiojąsis keliu neišžagtu, tas man tarnaus DP553.
ǁ N, Sut, M, L, LL231, KŽ ilsintis šen ir ten iš lėto eiti, ėjinėti: Šaligatviu, po parką váikščioti DŽ. Ilgai váikščiojom kartu NdŽ. Jaunimas tai parugėm váikšto, dainuoja Vdn. Po daržytį vaikščiodama vainikytį pyniau BzBkXV139. Kas subatoj vakarely ejau vaikščiot su berneliais LTR(Grv). Gana, dukrele, gana váikščiotie, žalia rūtelė gana nešiotie DrskD169.
| refl. KŽ: Per ilgai váikščiotis, užsivaikščioti BŽ149. Ponai eidavo váikščiotis Rmš. Kad tik po pietų, i nebesiváikščioja [ligonis] po kiemiuką Rd.
ǁ prk. draugauti: Baltrūniokas vaikščioja su Varnaičia, gal ir sudaris porą Ukm. Váikščios váikščios ir suskabys Srj. Aš su savo Juozu visus metus váikščiojau Vrn.
4. intr. KŽ, Grnk, Upn, Sb, Grv, Lt, Aps, Vlk nuolat, dažnai eiti kur ar turint kokį tikslą lankytis: Nekviesti čion neváikščioja NdŽ. O vaikai tai váikščiojo lietuviškon mokyklon Dv. Menkai váikščiojau mokytis Ker. Gražių nažutkų nebenešiosi ir pamergėliuos nebevaikščiosi Kp. Nenori dovanai váikščiot Asv. Kolchozan váikščiojam, linus ravėjam LzŽ. Buvo žmuoj ir váikščioj[o] ponop darban (ps.) Lz. Perdieniu váikščioja in tarnybą Dsn. Vakar kunigas buvo pas mum (prieglaudoje), aplanko dažnai, jis po palatus váikšto Avl. Niekas nevaikščio[jo] pirtin, sako, susdavinėja Pst. Karvės váikščiojau veizėdamas pirkti Šts. Váikščiojau ruda rudine paukščių medžiot Dgč. Váikščioti į riešutus NdŽ. Kelis metus vaikščiójau in daktarus Drsk. Mėnesį vaikščioji, kol priima, metus vaikščioji, kol pasiuva A.Gric. Į teatrą vaikščiosiu kaip vaikščiojęs, nepaisydamas jokių draudimų V.Myk-Put. Bernas váikščiojo pas mergą, kol apšukojo DrskŽ. Neváikščiojo in ją, tik atvaži[av]o stačiai maršelgom Klt. Kad jau pamiršau, kap váikščiojau [pas mergas] Alv. Jeigu aš pas aną gyvą neváikščiojau, mun nereik nė pas mirusį Trk. Kitaip aš kalbu, o kitaip dūmoju; kitur aš einu, o kitur vaikščioju D.Pošk. Jis patis teikės mūsump váikščiot ir lankyt mus DP237. Jiemus nesunku buvo ant tų atlaidų váikščiot ir teip ilgą kelią del tarnavimo Dievo keliaut DP64.
| O kodėl neis, ar ne váikščiojamos (jaunos) dienos? Rm.
^ Be reikalo nevaikščiok pas poną, be ligos – pas daktarą KrvP(Km). Kur karalius pėsčias vaikšto? (į išvietę) Šk.
| refl.: Nebváikščiojas [į bažnyčią], atprantas Krš.
ǁ tr. lankyti: Kas váikščiojęs mokyklą, tai jau tas gali ir pasaką pasakyt, ir giesmių pagiedot – visa Arm. Profesija nedidelė, nereikia technikumą vaikščiotie Dgp. Pabaigė sesutė váikščiot jaunimėlį ir žada nustoti nešiot vainikėlį (d.) Pc.
ǁ tr. atlikinėti: Mano momos moma váikščio[jo] baudžiavą Ad. Kur žmonės vaikščiodavo baudžiavą, išdarbis tildė pono reikalus A1884,298.
ǁ tr., intr. FrnS141 meldžiantis apeiti tam tikrų apeigų vietas; eiti atlikti tam tikrų apeigų: Su giesmėm palei kryžius váikščiodavo Sb. Pradžioje sėjimo vaikščiojo Kryžiaunas dienas. Maršalka Vaitiškis vedė nuo kryžiaus prie kryžiaus M.Katil. Kasdien mišias ir stacijas vaikščiosiu! Žem. Kas norėjo, gradusus vaikščiojo [Šiluvoje] Žem. Gieda, stacijas váikščioja Gs. Meldėmos, i gan, váikščiojėm kalnus Brs. Žemaičių Kalvarijo[je] žmonys būrių būriais kalnus váikščio[ja] Vkš. Buvo tai vienas gaspadorius, kuris po kartą tik ant metų spaviednės tevaikščiojo Sz. Jie retai teváikščioja sakramentų KŽ.
5. intr., tr. L keliauti, klajoti: Aš po pasaulį váikščiojęs, daug visko matęs Brž. Ans po visus miestus yra váikščiojęs Krš. Po Prūsių žemelę nuliūdęs vaikščiójo, apie savo kraštą dažnai minavojo TŽIV598(Paį).
^ Svietą váikščiojęs, visa žinosi Brž. Baltas, kertuotas po visą svietą vaikščioja (laiškas) LTR.
ǁ intr. eiti, vykti nuo vieno pas kitą, vienur kitur užsukant: Váikščioti iš namų į namus NdŽ. Nuo numų iki numų vaikščioju D.Pošk. Vagis apnasriais svietą mokydamas váikščio[ja] J. Dabok, saugok pirkią, cigonkos váikščioja Klt. Trys karaliai váikščioja, būdavo, par pirkiom Klt. Par Užgavėnes Viekšnių vaikai liuob žydais váikščioti Vkš. [Žmona] eidavo palei svietą [siūti], palei svietą váikščiodavo Kp. Žydai liuobės po kaimus váikščios kriaučiaudamys End. Reiks prasmanyt váikščiot per kiemais – maž pastaisyčia (iron.) Švnč. Senais laikais velniai váikščiojo po žmonis Yl. Per žmones váikščioti NdŽ. Po talkas beváikščiodamas savo daržą sušaldė Krs. Dėl to jūs tokios geros, nepanabernos, ka jūs po svietą váikščiojat Jdr. Váikščioja [tyrinėtojai] po pirkiom kap ubagai Grv. Tada daug kas su tarbelėm váikščiojo (elgetavo) Rš. Apsukai vaikščiojo, darydamas daug gero VlnE57.
^ Taip ir vaikščioji žmogus nuo Ainošiaus prie Kaipošiaus, kol ką sutvarkai LKKXVII191(Krtn). Bėda namų neturi, po žmonėm vaikščioja LTR(Grv).
ǁ intr. (ppr. einant, vykstant nuo vieno pas kitą) verstis (kuo): Povilaitienė visą gyvenimą už babą (pribuvėją) váikščiojo Sml. Pavargėliais váikščios [našlaičiai] Grz. Mes savo gryčios neturėjom, po nuomas váikščiojom Bsg. Antanaitis seniau váikščiojo arendose, tik paskui nusipirko Pajulius Sml. An pusių váikščiodavo labai biedni Pl.
6. intr. dažnai persikelti kitur (gyventi ar dirbti): Petras už tuos pinigus nusipirko ūkį ir daugiau nevaikščiojo po žmones LTR(Mrj). Kai neturėjom žemės, tai visur váikščiojom Antz. O vaikščioti kasmet nuo vieno gaspadoriaus pas kitą jie irgi negalės A.Vien.
7. intr. Pl turėti tam tikrų (išorinių ar vidinių) ypatybių; būti tam tikros būsenos, savijautos ir pan.: Valgėme biralinę duoną, vaikščiojome su žaizdomis nuo rykščių J.Gruš. Supleišti kojas, váikščioji kruvinom blauzdom [ganydamas gyvulius] Dglš. Velnias váikščio[ja] su ragais, su viskum Krž. Ir váikščiojo lig smerčiai su kreiva burna Aps. Voras váikščioja kuprotas NdŽ. Šitokia karšta vasara, kai čebatas [įdegus] váikščiok Klt. Sloba, kvara devynelis metus váikščiojau Pls. Daug kas be proto, be razumo kokio váikščioja Aps. Ir váikščioja kaip ir be pometies Plvn. Pirm neváikščiojo tos motriškos riebios kaip bačkos Sd. Aš stora (nėščia) po karo váikščiojau Jd. Ana váikščioja sunki Avl. Tėvelis da gyvas buvo, kai mamytė sunkume váikščiojo Šln. Jis váikščioja iškėlęs galvą NdŽ.
^ Vaikščioja kaip musmirių priėdęs LTR(Rs). Vaikščioja galvą nuleidęs kaip dvarą pardavęs Jnš. Váikščio[ja] kaip musėlę parkandęs Kv. Vaikšto nosį pakabinęs LTR(Zp). Váikšto kaip kojon įsikirtęs Kp. Vaikščioja lig su vištos galva LMD(Mrj). Váikšto kaip dvasia be vietos Trs. Vaikščioja kai kūnas be dūšios Sln. Tom pačiom akim váikšto Švn. Ko váikščioji kai voras kuprą papūtęs? LKT178(Jrb). Vaikščio[ja] sau uostus papūtęs LMD(Tl). Ale váikšto vis kap pūslė paspūtus Švnč. Váikščiojo nosę išstačiusi ir negavo vyro Krš. Ko daba váikštai rūrą užrietus, nė nesilabini Jd. Kas negerai, kad váikščioji patempęs lūpą? Vkš. Kopūstų su blynais prikemša, tai váikšto pardien gurklį pastatęs Dkk. Vaikščioja kaip dūmas (girtas) Kltn. Po boliaus visi kaip galvas pametę váikšto Ktk. Kad sutino kaklas, tai kaip amerikonas váikščiojau Svn. Išplakiau kojas dilgėlėm ir vėl kap ponas váikštau (pasveikau) Mrs.
8. intr. tam tikru būdu tvarkyti savo išvaizdą – nešioti, dėvėti, avėti: Vyrai váikščioja barzdoti NdŽ. Palaidais plaukais niekas neváikščiojo, visos liuob susipinti Vkš. Numie daugiau po plaukų vaikščiojo S.Dauk. Aš plika galva neváikštau, ausys nekokios Ob. Neváikščiok nuogais keliais Prn. Anksčiau vaikai grynu pasturgalaičiu váikščiodavo Srj. Vaisgamtos tėvali, augink mums linus aukštus sulig muni, kad mes plikos nevaikščiotumėm S.Dauk. Vasara, šieno laikas, plikas galėjai váikščioti Yl. Dabar niekas apiplyšę neváikšto Slk. Tau pirksiu, o ana (podukra) gryna váikščios?! Aps. Váikšto išsipusčius kai poniutė Ds. Váikščioja kap varna po juodais (juodai apsirengus) Pv. Na ir purvinai váikščioja! Pv. Aš nepaspėsiu žlugtelį skalbti, kožną dienelę baltai vaikščioti StnD4. Vaikšto žebras kaip kiaulę žindęs Tr. Gaspadorius bagotas: pančiu susijuosęs váikšto (iron.) An. Audžiant įmargindavo, tai visai rainom kelnėm váikščiodavom Antš. Aš kraują perlėjau, tu dar be kelinių váikščiojai Btrm. Su kailiniais reiks visa vasara váikščiot (šalta vasara) Klvr. Močia va váikšto juoda suknele Avl. Váikšto suknę tokią šiltą užsivilkus par karštybę Mžš. Iš dirvono bobų kepurę su kyveliu nusipynėm i váikštom Pl. Dievo tarnai lopiniuoti, apdriskę, lėtuose rūbuose vaikščioja, o dūšios jų pilnos Dievo dovanų SPII36. Antri raupai rūbų, kad kas ne pagal savo stano brangesniuose rūbuose vaikščioja, negi jam pridera SPI254. Jis (Judas) savo šarvu vaikščioja kaip ricerius BB1Mak3,3. Basas nevaikščiosi, vis reikia apsiavus J.Jabl(r.). Aš dar pamenu gerai, kap su vyžais váikščiojo DrskŽ. Su vyžom kap ir basos po rugienas váikštom Pl. Dar̃ vaiką paleisk, ka jis nemoka váikščiot basas Kpč. Dabar šalta, lytus, basi váikštot Sg. Basutė gruode váikščiojau Dglš. Vienais kandaliukais váikščiočia, kad tik sveika būčia Pc. Trobo[je] váikščiok su lepšėms LKT55(Vkš).
| Kurs su lyčina vaikščiotum, pakūtą pildys teip pat metus trejus P.
^ Palaidais plaukais tik ragana vaikščioja PPr288. Kurs nedirba, váikščio[ja] pilvą susijuosęs LKT83(Pln). Kas nedirba, tas be kelnių vaikšto LTR(Klt). Kriaučius su suplyšusiom kelnėm váikšto, daktaras su ausim ligota Jon. Anas pliku užpakaliu jau seniai váikšto Tr. Kas užgins bagotą basam váikščiot! Sn. Po svietą nuogas vaikščioja, anty marškinius nešiojasi (žvakė) LTR.
| refl.: Eime, mergele, mūsų šalelėn. Mūsų šalelėj lengvi darbeliai: nei sėjus pjovus – pinigai rankos, nei verpus audus – gražiai vaikščiojas VoL433(Lzd).
9. (plg. l. chodzić) intr. tam tikru būdu gyventi, elgtis: Aš ponia (instr.) váikščiot nemokėsiu Tvr. Tamsta váikščioji su visu po seną gadynę Lc. Kas jau puikiai váikščioja, tai pinigų nė kiek neturi Srv. Aukštai váikščiojąs (besipuikuojantis) žmogus KlvrŽ. Pas močiutę buvau, pas senutę buvau, raškažėly vaikščiojau (d.) Tj. Gyvenk (paraštėje vaikščiok) po mano akim ir būk geras BB1Moz17,1. Anys atstoję buvo nuog prisakymo, kurį Dievas jiemus buvo davęs, idant tame vaikščiotų BBJdt5,20. Tiemus nori būt Dievu meilingu, kurie prisakyme jo vaikščioja MP66. Dievas sutrins galvą… tų, kurie vaikščio[ja] amžinai savo griekūsu Mž290. Mes vaikščiojom neviežlybystėje, geiduliuose, girtuoklystėje CII603. Kas vaikščioja tamsumuose, nežino, kur ejęs DP506. Vaikščiokitėg toje šviesoje ir tikėkit ing manę DP509. Ateis apjuoktojai, kurie vaikščios pagal savo geidulių VlnE133. Priesakymuosa mano vaikščiokite MT52. Duok, idant per visas dienas gyvenimo mūsų naujystėj živato priderančiai vaikščiotume MKr33. Mokytiniai tavo kodel nevaikščioja pagal įstatymą senųjų, bet valgo duoną nenupraustomis rankomis? Ch1Mr7,5. Kolei vaikščioste paskui veikalų tuštybės SGII2.
ǁ kurį laiką būti (kuo): Štadentužiu váikščiojau FrnS206(Vlkš). Jos sūnai váikščiojo partizanais Sn.
10. intr. NdŽ prižiūrėti, rūpintis: Gera ūkininkė nevaroma vaikščioja apie savo gyvulius J.Jabl. Karvė, kai apie ją váikščioji, tai karvė Klt. Pie teliukus váikščiojo jinai Str. Nėr kam váikščiot apie bites Vvs. Nei jis dirba, nei ką, tik apie namus tąsos, apie bites váikščioja Pv. Tik apie juos (kopūstus) váikščiok, o pelno nėr! Kp. Jy apie vyrą kap apie mažą [vaiką] váikščioja Kpč. Kas apie mane váikščios, kai pasenėsiu, nepagalėsiu Klt.
11. intr. Ml, JnšM, Žsl, Dv, Pls, Alv, Švn, Lp ganytis: Jau juos (jaučius) neleidžiam an ganiavos, pririšam, váikščioja vieni Rud. Kad būt žolės, tai prikaltum[e], ir tegu váikščiotų Aps. Ana (karvė) in virvės moka váikščiot Str. Arklį paleidi – teváikščioja LzŽ. Sausa, ir aves Raigrodan váikščioja DrskŽ. Palaidos [karvės] váikščioja, tai riebiausios kai velenai Klt. Karvės dobiluose váikščioja agi, priėdę labiausiai Mšk. Tai mūs karvės ir váikščioja vis tiek kap pamuštos po atolą – nor imk ir miegok ganydamas Rtn. Pirmądien ir mūs karvė neváikščiojo Nč.
12. intr. Slv, Jž, Mžš, Bsg būti nėščiai: Kitą kartą, kai váikščioji, ir nieko negali̇̀ DrskŽ. Ne vienu váikščiojau ir viską dirbau Pv. Vienas vaikas buvo gimęs ir antru váikščiojau Mrc. Antaru váikščiojau OG279. Ana tada šituo mergiote váikščiojo Klt. Ji jau aštuntą mėnesį váikščio[ja] Trg. Aš šituo vaiku váikščiodama kudabinaus, užtai jis ir sarmatlyvas Vlk. Váikščioj[o] motka su manim, nusgąsdė – aš bijaus bijaus Azr.
13. intr. šen ir ten ropinėti, rėplinėti, šliaužioti: Prieš lietų rupkės váikščioja ant žemės Snt. Pjaunant rugius, pjovėjai žiūri – apie pėdus kad vaikščioja rupūžė, kad šiukštinėja LTsIV467. Keistas sapnas: rodos, per mano ranką vaikščioja raudonos skruzdėlės Ul. Sliekai naktiniai ant viršaus nakčia váikšto Brb. Išeina an to [avilio] i vaikšto tos bitės Ps. Ir vis, kas ant pilvo slenka (rėplioj), ir vis, kas ant keturių alba daugesni kojų vaikščioj, … jūs neturit valgyti BB3Moz11,42. Vaikščiojamosios, bėgiojamosios, šokamosios, rausiamosios [vabalų] kojos rš. Vienokart salyklas buvo, kad kirmėlės váikščiojo Dgp.
| Ant pilvo tavo vaikščiosi BB1Moz3,14.
ǁ ropinėjant dažnai, nuolat brautis, lįsti (kur): Iš pavasario man pirkion [rupūžė] váikščiojo, žindo karvei pieną Eiš.
14. intr. skverbiantis judėti, skverbtis, landžioti: Pamatas sutrešėjęs, pelės váikščiojo Klt. Kap kurmis atsisakė nuo darbo, tai Dievas jam paskyrė po žemėm váikščiot (ps.) Ml.
| Sustingusioj žemėj jokia šaknis negali vaikščioti rš.
^ Juodas juodvarnėlis po žemėmis vaikšto (kurmis) LTR.
15. intr. Srj, Sv, Krd plaukioti: Žuves váikščioj[o] pakraščiais, sekėj[o] gaudyt rankomi DrskŽ. Iškasė prūdą, jau ir žuves váikščioja, grei̇̃ta Mrc. Anos (žuvys) váikščiodavo i po mažus vandeniukus Krž. Matyt, kaip váikšto po vandenį šapalai – kaip paršai Ėr. Váikščiojo [žuvys] pulkais, pulkais Kdn. Kumet nusausino, nei ten karosai váikščiojo, nei ten lydekos Klk.
16. intr. Antš skraidyti: Atejo vėl an mum spiečius iš kažin kur, jau váikščioja bitelės Alz.
17. intr. NdŽ, KŽ, Krš, Pšl, Rk, Bgs, Lb, Kli važinėti; kursuoti: Iš mūs Eišiškėn váikščioja autobusas Šlčn. Šitoj mašina váikščioja keturis kartus DrskŽ. Kaip váikščiodavo keleivinės, tai nuveža tiesiai, paveža an bažnyčią Skp. Traukinėlis Pandėlin váikščiodavo PnmR. Toks traukinelis buvo – gelžkeliu váikščio[ja] Pp. Ė, lėktuvai danguj váikščioja Str. Tuodu garlaiviu vaikščiojo nuo Kauno iki Prūsų rubežiui V.Kudir.
ǁ vykti susisiekimo priemone: Su akrūtais ant jūrių vaikščioj ir varė savo prekystę didžiuose vandenysa BBPs107,23.
18. intr. būti siunčiamam, gabenamam: Karai buvo, tai laiškai neváikščiojo, nė nieko Vdn. Tep ėmė vadyt [paldienyką pirmadieniu], kap ėmė laikraščiai váikščiot Mrp. Laikraštis kitoks neváikščiodavo po karuomenę kap „Lietuva“ Gs.
19. intr. Snt slystant judėti iš vienos pusės į kitą, slankioti, slydinėti: Šaudyklė gerai váikščioja Grš. Tie šautuvai jau ir kleviniai, anie jau slydi tokie, ka váikščiotum gerai Žeml. Yra nyčių rataliai, rataliais nytės váikščiodavo Pj. An ribulukų nytys váikščioja Onš. Rato krumpliai lengvai vaikščioja Gs. Kultuvas – pagalys ar sieksnio ilgio, tada pakartas trumpas pagaliukas an skūrelės ir pririštas an ilgąjį: anas tada vaikščioja Rš. Stūma sunkiai váikščioja Lzd. Kab jos (medinės akėčios) neprislėgtos, tep kap váikščioja Kpč.
| Gale gerklės barankelė váikščiojo, negaliu nuryt Klt. Mislijau, stiklinė akis, ale žiūriu – váikšto abi Psn.
ǁ Vlkv sukiotis apie savo ašį, varstytis: Ar tos labai jau girgždėdamos váikšto durys? Sb. Durys sunkiai váikščioja Jrb. Durys váikščioja ant kukių Grl. Kol’ žirklės teip sunkiai váikšto? Aln.
ǁ linguoti, siūbuoti: Váikščiodavo tas liūnas Brž.
ǁ keisti formą, trauktis ar plėstis: Medis tiesiog kap váikščioja – čia jis traukiasi, čia jis tempiasi, pučiasi Pns. Namas jau senas, matai, medis váikščioja (lentos įtrūkusios) Srj. Šita siūlė [po operacijos] neleidžia raumeniui váikščioti Jrb.
20. intr. KŽ, Jrb, Grš, Lb nuolat sruventi, cirkuliuoti: Dirbant kraujas geriau váikščioja, o sėdėt nesveika Gs. Stojo (liovėsi) kraujas váikščiot Blnk. Galva ūžia – labai sunkiai jau váikšto kraujas Mžš. Kuriam kraujas neváikščioja, tai kravauninko gera Yl.
ǁ nuolat bėgti, tekėti: Senas Nemnas, šimtas metų, kap jis váikšto DrskŽ.
21. intr. NdŽ, LzŽ, Krž, Rz, Drsk, Švnč, Zr, Kli judėti erdve kuria kryptimi, slinkti: Debesiai váikšto, gal bus lietaus LKT271(Ps). Tušti debesiai váikšto, niekada nelija Srj. Žmonės[e] lietaus yra, šmuorai váikšto – gal i čia užeis koks šmuoras Jnšk. Kai debesiai váikšto, didžiuliai debesiai, tai [reikia] sodint bulbas Upn. Pečius kūrenas – aukštinį pradaro ir váikščioja dūmai kai debesis LKT164(Btg). Anapus tvoros obelų viršūnėmis vaikščioja dūmai P.Andr. Diena apsiniaukusi, rūkai pažemiais vaikščioja J.Paukš. Váikščio[ja] lytus apsukuo, čia neužsuka Krš. Visais pakraščiais váikščio[ja] lytūs, ale pas mus da nely[ja] Rs. Lietus váikšto i váikšto šalim, gal susitaisys ant nakties Jnš. Dar̃ váikščios lietukas kiek Dg.
| Kaip sako, kad senovėj ežerai liuob vaikščioti LTR(Vkš).
ǁ apie dangaus kūnus: Mums rodosi, … kad saulė vaikščioja aplink ją (žemę) A1884,206. Jau aukštai mėnulis váikščioja NdŽ. Oi žemai žemai sauliūtė váikščiojo (d.) Ck. Kad tu šiąnakt ugnelę sergėsi, tad žvelk aukštyn, kur žvaigždės vaikščioja Vd.
22. intr. Gs, Aps, Klt pūsti, prapūsti: Vėjas tik váikšto po gryčią – langai atviri Aln. Gyvas vėjas váikščioja pirkioj Švnč. Šių laikų statybos tokios, vėjai váikščiote váikščio[ja] po trobas Krš. Vėjas váikšto po aukštą, drapanos greit išdžius Rm. Kad džiūtų [šienas], reikia, kad būtų ant aukštų stulpelių, kad vėjas váikščiotų Kp. Toj šėpoj oras váikščioj[o], tai buvo gerai [lašiniams] Pv. Dėžutė tik iš vieno šono turėjo mažas dureles man įeiti ir išeiti ir keletą išgręžtų skylučių orui vaikščioti J.Balč. Medžių viršūnėmis vėjelis váikščioja NdŽ.
| Užmetė užmetė [jurginus] – kolei šalnos váikščiojo Švnč. Čia šaltis i váikščioja [pro plyšius] Švnč. [Grytelėje] šaltis teip ir vaikščiojo, tarsi jautis po ganyklas TS1899,1.
| refl.: Gerai mėsai, kur vėjas váikščiojas Mrk.
23. intr. NdŽ, Rs, Šln, Žg, Všk, Slč, Brž rodytis įvairiose vietose; klaidžioti: Padubysiais váikščiodavo šviesikės tokios LKT112(Ldv). Tie žibureliai i žiemą váikščiojo Všv. Reik pareiti numie, o jergau, bijau – váikščio[ja] baltos tokios žvakelės Krt. Žvakelės pasikels i váikščios ten po tus laukus, po dirvas váikščios Ms. Žvakės váikščiojant nebuvo daugiau regėt Lp. Tenai pinigai váikšto (apie ugneles) Pg.
| Kad koks pasikorėlis [yra buvęs], tai jo dūšia váikščioja Pls. Kol, sako, neužkas, ta siela aplink kūną i váikšto Grž. Váikščiojančios dūšios nekrikštytos Lpl.
| Jau váikščioja akyse vis mašalai Tvr.
24. intr. būti juntamam, pasireikšti įvairiose vietose: Šiurpuliai po visą kūną vaikščioti pradėjo, kad išgirdo dar vilką subliaunant LTR(ž.). Tai ir tas išgąstis váikščiojo po žmogų Alks. Váikščio[ja] nervai, pradeda į petį durti Krtn. Diegliai pradėjo váikščiot po kūną Dbk. Lig tiktai gumbas sujudo váikščiot, kur inpuls, tęnai jaučiama neišpasakyta sopė LMD(Tršk). Įpylus nedaug į ausį [lapės taukų] – niežus, po kūną vaikščiojančius, gydo LMD. Prakaitas dar nedrėkino marškinių, tik gaivi šiluma vaikščiojo po sąnarius kaip tie pavasarinės žemės syvai V.Myk-Put.
| Vaistai ima vaikščiot po kūną Gs.
| impers.: Tep skaudžiai man per kūną váikščioja, kad negali Gs. Patepi [tepalu], tai peršti, váikščioja Švnč.
ǁ prk. sklisti, plisti: Kokios bjaurios ligos váikščio[ja] Krš. Pavasarį ligos váikščio[ja] Prn. Kvaraba váikščioja LzŽ. Kalbos váikščioja, kad tu išteki Mrj. Visokių kalbų po sodžius váikščioja Drsk. Toj kalba po miestelį cielą mėnesį váikščiojo Pls. Nusileidžiu, kad piktumai neváikščiotų Rmš. Iš kartos į kartą vaikščiojo legenda rš. Dabar jau toji maldelė vaikščioja iš lūpų lūposna A1886,175.
25. intr. funkcionuoti, veikti: Mano vienas inkstas nebeváikšto, nebesveika esu Brž. Išgeria pusę stakanėlio arielkos, ir pradeda váikščiot [širdis] Žl. Toj pačioj dienoj jai širdelė stojo váikščiot Ign.
26. intr. BŽ145, DŽ, NdŽ, Ll, Alks, Lnkv, Ėr rūgti, fermentuotis: Alus váikščioja, kap ažveda LKKXIII25(Grv). Del saldumo, ka jis (alus) váikščiotų geriau, reik cukro Pšš. Alus váikščioja, net bačka braška Sdk. Bačkas net sudrasko, kai pradeda váikščiot Krk. Dar alaus negalima gert, ba tebeváikšto Rk.
| Mieželis drūtas, labai nugrūstas, apynelis gelsvas po mieles vaikščiojo D17. Apvynėli puronėli, apvynėli žalusis, tu kubile váikščiojai JV693.
^ Mielės pri juodos duonos nevaikščio[ja], o melagiai par tankiai S.Dauk.
ǁ DŽ judėti prieš užverdant (apie vandenį): Nuimk puodą, jau vanduo váikšto Ds.
27. intr. Pc, Ukm, Mrp, Brš, Žrm būti vartojamam (apie pinigus): Te litai váikščiojo Lietuvoj Ml. Karaliaus laikais váikščiojo ir auksiniai, ir popieriniai [pinigai] Krš. Tai pirmai gi auksas váikščioj[o], auksas, sidabras, popieriai neváikščioj[o] Lp. Vaikščiojo nemaž ir svetimų pinigų A.Janul.
ǁ turėti vertę, kainuoti: Prieš vainą pūras rugių i rubliaus neváikščiojo Švnč.
28. intr. daryti ėjimus, lošti (kortomis, šachmatais): Iš vynų ir reikėjo vaikščioti, kolei švietalų neatėmei rš. Nu, kaipgi dabar váikščiosi [žaisdamas šachmatais]? Šr.
◊ ant [galų̃ Mrj, Kt] pir̃štų váikščioti Msn pataikauti: Váikščioja in pir̃štų apie ją (marčią), kai nei žinios apie ką Klt. Ant galų̃ pir̃štų váikščiojau, kai nuo tavęs priklausiau, o dabar patrūbyk tu man! Lkč. Váikšto aplink brigadyrių an pir̃štų galų̃ ir galvą linkčioja Tr. Visi sakė, kad ją paimsiu, tai ant pir̃štų galiùkų váikščiosiu, bet dabar tai visa pėda vaikštau Adm.
ant skarų̃ váikščioti sirgti mėnesinėmis: Joj váikščioja an skarų̃ Dv.
be kepùrės váikščioti gerbti: Visi apie jį be kepùrių váikščioja Mrj.
gálva váikščioti dūkti, šėlti: Ten ka[d] norėjai, gálva galėjai váikščioti Kv.
galvomi̇̀s váikščioti
1. Švnč dūkti, šėlti.
2. apie besididžiuojantį: Žiūrėk, Baltraus Jonio gyrimos: tiek tūkstančių parsivežęs, įmanytų, galvomis vaikščiotų besididžiuodamas Žem.

kárvių takai̇̃s váikščioti blogai elgtis, gyventi: Jis kárvių takai̇̃s váikščioja, karvių takais eina, ne žmoniškom pėdom eina Ps.
keliãklupstas váikščioja Škn nusižeminusiai prašo: Aš jau tai neváikščiosiu keliãklupstas Sdk.
liežùvis váikščioja sugeba kalbėti: Kąsnį liežùvis ne tep váikščioja LzŽ.
ne pė́sčias váikščioja turi vertę: Ir kamaros šiokiais metais ne pėsčios vaikščioja Žem.
palaidai̇̃s api̇̀varais váikščioti Grž priekabių ieškoti.
paupari̇̀bais váikščioti dykinėti: Vyrai paupari̇̀bais váikščio[ja], t. y. dyki J.
(kieno) pėdai̇̃s (pėdomi̇̀s) váikščioti sekti, laikytis mokymo: Jis vaikščiojo pėdomis Christaus DP486. Vaikščiotumbim pėdais jo DP192.
pir̃štų galai̇̃s váikščioti labai gerbti: Visi aplink juos pirštų galais vaikščiojo Žem. ×
su knatù váikščioti gadinti orą: O tu tai vis su knatù váikštai Dbk.
su paláidu liežuviù váikščioti liežuvauti: Ana su paláidu liežuviù váikščio[ja] Krš.
vė́jai váikščioja po gálvą apie kvailiojantį, nerimtą: Jam vė́jai váikščioja po gálvą Grd.
apváikščioti
1. tr., intr. Q73,262,571,572, Sut, N, KII257, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Klk, Kpr aplink apeiti; apeinant apžiūrėti: Apváikščioju lauką K. Apváikščiok laukus, kad nebūtum iškados J. Vidury nakties išejo oran apváikščiotų namų BM8(Skp). Padirbo meistrai, išmūrijo [urvą] – jam ir apie grabą možna apvaikščiot LTR. Apivaikščioju SD199.
^ Apvaikščiojom jūrą be durų (sakoma po tolimos kelionės) Pls.
| refl. K.
ǁ aplink apsiuvinėti: Staltiesė balta, o pakraščiai apváikščioti žaliais siūlais Antš.
2. tr. daug kur nueiti; visus apeiti, aplankyti: Visus kampelius apváikščiojau Dbč. Išejusi iš numų apvaikščiodavo visus kelius, kuriais tikėjose, kad sūnus jos sugrįš S.Stan. Apváikščiojau visus kaimynus DŽ. Pardien neapváikščiojau visų Ds. Visą giminę apváikščiojom, ale nė rublio negavom Vkš. Smulkesni knygų nešiotojai apvaikščiodavo kaimus LKXII399. Ir apvaikščiojo Jezus visus miestus ir kiemus, mokydamas bažnyčiose jų Ch1Mt9,35.
| refl.: Gerai, apsiváikščiosi po gentis, apsilankysi Krš.
ǁ Vkš meldžiantis apeiti tam tikrų apeigų vietas: Šiandie eik anksčiau an bažnyčią, ka spėtum da stacijas apváikščiot Ps. [Vyskupas] pats kalnus apvaikščiojo M.Valanč. Apváikščiojo Teodozijus ciesorius su kunigais ir su žmonėmis visas vietas maldų DP540.
3. tr., intr. Klvr apžiūrėti, prižiūrėti: Sunku buvo dirbt, pagalvokit, kad reikėdavo apváikščiot laukus Sk. Prie ūkio darbo daug, o da apie mane reik apváikščiot Grnk. Kaip gražiai jį apváikšto: pavalgęs, švarus Vdšk. Reiks ma[n] sėt apravėt darže batvinėlius, reiks mylėt apvaikščiot jaunas bernužėlis LTR(Ūd).
| refl. tr., intr.: Šiandie viską apsiváikščiojau Mrj. Nemoki apie gyvulius apsiváikščiot Lp.
ǁ tr. Gs tinkamai pavaišinti, pagerbti: Svečią gerai apváikščiojo Tr. Apváikščiojo kai lapė diedas visus [baliuje] Klt.
4. refl. kiek pasivaikščioti: Apsiváikščioju kiek, geriau kojai bus Šil.
5. refl. laikui bėgant apsiraminti, užsitrenkti: Tai dar̃ jau jy apsiváikščiojo Krok.
6. tr. išleisti, sunaudoti: Anas, parvažiavęs iš Amerikos, turėj[o] pinigų, bet greit apváikščioj[o] Prng.
×7. (l. obchodzić) tr. atlikti kokias apeigas: Neturėjo ne vieno miestelio, kiemelio, kur valnai apváikščiot turėtų ceremonijas ir nobažnumus religijos savos DP89. Noriegu žinot, žmogau krikščionie, kaip turi naudingai tą adventą apváikščiot DP4.
×8. tr. M, L, Rtr, NdŽ, KŽ paminėti, atšvęsti: Dveji metai atgal yra jau apvaikščiojęs 50 metų savo kunigystės sukaktuves Pt. Kad jau gražiai Kėdainiuose Lietuvos šventę apváikščiojo Srv. Nebeteko šiemet Daugailių atlaidų apváikščiot Sdk. Apvaikščio[ja] dominikonys šventę užgimimo š. Jono su atlaidais M.Valanč. Apvaikščiokimėg tad, broliai mieliausieji, su linksmybe ir džiaugsmu dūšios tą teip didę šventę DP494. Išleisk žmones mano, kad apivaikščiotų mi šventę Ch2Moz5,1.
| refl.: Budavonė su išmitimu ir vargu ateit: betaig pašventimas su linksmybe apvaikščiojas DP575.
×9. refl. Prng elgtis: Pas mus daugis tep apsiváikščioja negražiai Lš. Ne visi žmonys moka vienodai apsiváikščiot su visokiais daiktais Krkš. Tu su mums meilingai apsivaikščiot teikies PK114. Maldomis … numirėliai est pašelpiami, idant su jais V. Dievas mielaširdžiaus apsiváikščiotų DP545. Teip su juo idant apsivaikščiotumbim prašymuose mūsų, kaip tie žmones MP74. Uparniais buvot nasrams Viešpaties ir apsivaikščiojot puikiai Ch5Moz1,43.
atváikščioti
1. intr. NdŽ pakankamai vaikščioti: Atváikščiota, negaliu niekur nueit Dg. Jau atváikščiota, ką dauges váikščiosi Drsk. Savo atváikščiojau, dabar galiu pasilsėti Vkš.
| refl. Š: Aš per itą pievelę neatsivaikščio[ja]u, o kurį labai mylėjau – neatsidabo[ja]u (d.) Ml.
ǁ tr. NdŽ, KŽ nueiti gana didelį atstumą.
2. intr. pakankamai vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, lankytis: Ne, ne tos mintys, viskas jau atváikščiota Erž. Gana, dukrele, gana vaikščioti, gana tau jaunai rūta nešioti: jau atváikščiojai po jaunimėlį, jau atnešiojai žalią rūtelę (d.) Š.
| refl.: Žiemą į mišką nebeinu, par vasarą atsiváikščiojau Vkš. Ji atsiváikšto po bažnyčias Rm. Visur nusbosta, ė in mergą neatsiváikščioji žmogus Ml.
3. intr. K, KŽ, LTR(Brž) ateiti: Ir ateina matutė, atvaikščioja senutė NS1155. Aš keliais atváikščiojau pas jį, ale darbo davė Raud.
| refl. KŽ: Idant ji nė vieno nepapiktintų namie pasilikdama ir bažnyčiona neatsivaikščiodama BPI223.
4. tr. vaikščiojant nuvarginti: Audeklą mesdama kojas atváikščiojau Rod. Ganiau ganiau jautelius po girelę, atvaikščiojau kojeles po raselę (d.) Dbč.
5. tr. meldžiantis apeiti tam tikrų apeigų vietas: Buvau apsižadėjusi į Kalvariją kalnus atvaikščioti Žem. Už tą skepetėlį stacijas atvaikščiosiu Žem. Paskuo po tų mišių stacijas atváikščioji Sd. Atvaikščiosu altorelius, atkalbėsu poterelius Pln.
6. tr. slenkant atnešti: Debesiukai vaikšto, galia lietų atváikščiot LKT258(Jnšk).
7. intr. pakankamai rodytis, baigti rodytis: Žvakelės atvaikščiojo savo laiką, nebrodos Šts.

×daváikščioti (hibr.)
1. tr. nueiti, prieiti: Argi tu daváikščiosi tokiais blogais keliais Mrk.
2. refl. pajėgti dažnai lankytis: Ar pas daktarus dasváikščiosi, kas bus Drsk.
įváikščioti intr.
1. K, KŽ įeiti.
2. refl. Š, Rtr, NdŽ, KŽ įsileisti, įprasti vaikščioti: Palaukit biskį, reik įsiváikščiot, kad neparpulčia Graž. Diena po dienos Martynas įsivaikščiojo ir galėjo jau išeiti į gatvę V.Bub.
3. refl. įlįsti: Po obele senelis beeitąs keliais apei tą obelę, teip įsivaikščiojęs keliais gilie lig pat pečių, tik ką bematyti S.Dauk.
4. pakeliauti: Itai anváikščioj[o] daugiau, anrazumnėjo tada žmonės LKKXXIX183(Lz).
išváikščioti
1. intr. N, K, M, L, LL167,173, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Vkš, Šv, Erž, JT387 vienam po kito, visiems išeiti, išsiskirstyti: Visi talkininkai klegėdamys numon išvaikščiojo M.Valanč. Padėjo darbą, suklaupę sukalbėjo poterus ir išvaikščiojo gulti Žem. Visi išvaikščiojo gultų, pasakę seneliui labąnaktį Sz. Meldžiu visų svečių neišvaikščiot (ps.) Brt. Labai greit išváikščioja žmonės [nuo kapų per Vėlines] Žl.
| refl. KŽ, Vkš, Mrj: Visi išsiváikščiojo, aš tik vienas likau namie Š. Visi kiti buvo jau išsiváikščioję kas sau NdŽ.
2. intr. Rtr, NdŽ, Pln, Stl, Skdv, Mžš, Ps išeiti, išvykti kitur gyventi, išsikelti: Matai, visi išvaikščiojo iš namų, liko tik motina J.Balč. Vaikai benga išváikščioti Šv. Vienu du seniukai, vaikai išváikščioję Krš. Išnyko šeimyna: seniai išmirė, vaikai išváikščiojo Sug. Vaikai išváikščioj[o] Amerikėn, viena liko Kpč. Daug buvo gyventojų, daug išváikščiojo Pn.
| refl. Rtr, Vn: Vyro vaikai jau dideli ir iš ūkio jau išsivaikščioję po pasaulį A.Vencl. Užaugo vaikai ir išsiváikščiojo Plv.
3. tr., intr. Š, FrnS142, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, Klt, Kp, Vkš, Yl, Krt apeiti daugelį vietų, didelį plotą: Visus pašalius išváikščiojau, ieškodamas ašvienių J. Visus laukus išváikščiojau, motinelės išieškojau Klk. Aš visus miškus išmindžius, išváikščiojus Bsg. Tę mano visi takai išváikščioti Všt. Ma[n] tai gali akis užrišt, aš išváikščiojęs viską, viską žinau [savo apylinkėje] Graž. Visą Klaipėdą išváikščiojau par kelis sykius Sdb. Išváikščiojo, visur apveizėjo i liepa mums eiti gulti KlvrŽ. Apveizėsi viską po kūtes, po visur išváikščiosi, kas yr Trk. Išváikščiojo kiemus ir visas ūlyčias DrskD76. Aš išvaikščiojau šimtą kermošių KrvD256. Da neišvaikščiojau nė pusės sodelio, jau aš išgirdau gegutės balselį LTR(Pg).
| prk.: Upė per amžius išvaikščioja visą lauką ne sykį, bet daug sykių M.Katk. [Kamuolinis žaibas] išdraskė visą kaminą, išvaikščioj[o] visą trobą ir nesudegino, išej[o] Kpč. Vakarinė žvaigždelė visą dangų išvaikščiojo, visą dangų išvaikščiojo ir pas mėnulį nustojo TDrIV93(Vlk).
^ Miškus išvaikščiojęs medžio nerado LTR(Vdk). Be reikalo tik jin pučias – vištos jau ir jai išvaikščiojo paakius (sena) Jnš. Išvaikščiojo panelė visas kerteles, o visada toj pačioj atsistoja (šluota) LTR.
ǁ intr. daug kartų nueiti didelį atstumą, daug vaikščioti: Anelė šite toli išváikščiojo Dglš. Šitiek išváikščiojau, Jėzau Marija: traktoriai sudyla, nesudilsma bobos Rk. Daug metų, daug kelio išváikščiota Pp.
ǁ tr. ariant daug apeiti, apvažiuoti: Išvaikščiot kelius diktarus (hektarus) reikėjo Šmn. Norėjo su traktorium išváikščiotie – inklimpo Srj.
4. tr. apkeliauti daugelį vietų, didelį plotą: Jis, sako, skersai ir išilgai išvaikščiojęs visą pasaulį V.Krėv. Aš išváikščiojau visas žemeles JV824.
5. intr. Ėr, Prn, Skp kurį laiką šen ir ten vaikščioti: Visą dieną išváikščiojo anudu, o kitos kalbos tėvas negirdėjo nū sūnaus, kaip tik aplei gaspadorystę BM380(Lž). Visą vakarą jis išváikščiojo medžiodamas NdŽ. Regis, apsisukęs ir namo, o kai nuvažiuoji, tai ir išváikščioji visą dieną Sdk. Jau daba kokį dvyleka metų su krėsleliu išváikščiojo Žeml. Reiks man išvaikščiotie ir tamsi naktelė, reiks man išklaidžiotie žalioji girelė LTR(Srj).
ǁ kurį laiką vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, lankytis: Tai visą nedėlią išvaikščiojau iš Šakių į Lukšius, iš Lukšių į Šakius Lkš. Kiek ten gali išváikščioti, ką padaryti Krš. Dešimt dienų išváikščiojau an šildymų ir pagijau Knv.
ǁ kurį laiką (vaikščiojant nuo vieno prie kito) verstis kuo: Kur ten susigreibęs kokius lupatus, apsiškarmaliavęs ir išvaikščiojęs ubagais trejus metus Sln.
6. refl. Rtr pakankamai ilgai vaikščioti; pasivaikščioti: Ekiam, išsiváikščiosma, i galva nebskaudės Rdn. Kad aš išsiváikščioju, mun geriau Krš. Niekur neišsiváikštai, tai ir svoris didėja Sug. Išsiváikščiojus gardu valgyt Gs. Miške išsiváikščiojus miegosi Dkš.
ǁ KŽ, Vkš, Kp vaikščiojant išsimiklinti: Kojos patinę buvo, tai dabar išsiváikščiojau Jž. Iš ryto, kol išsiváikščioju, tai ir teip sopa [koja], kaip ir dantys sopa Slm. Išsiváikštai, įsidirbi i užmiršti tą ligą Sdb.
ǁ KŽ, Brb vaikščiojant pasveikti: Buvau ėmęs sirgti, bet nepasiduodamas išsiváikščiojau Š. Mergaitė sveika, greita, darbšti ir negirdi. Aš manau, kad išsivaikščios, ir gan A.Vien. Visur sopa, ale ką gi darysi, išsiváikščioji Slm. Gal išsiváikščiosiu, gal pereis galvą skaudėję Plv. Gal kaip išsiváikščiosias, praeis [gripas] Krš.
7. tr., intr. vaikščiojant išminti, ištrypti; palikti pėdsakus: Po plačiomis liepos šakomis žolė reta, nugeltusi, išvaikščiota, nusėdėta rš. Briedžių išváikščiota visa samanykščia, ištapuota Klt. Išváikščiota šerno kai arklio po bulbas Klt. Randu basų išváikščiota: pėdeliukai, pėdeliukai išeita palei šulnį Adm.
| prk.: Eini jau kitų pramintais, o kartais ir gerokai išvaikščiotais keliais rš.
ǁ tr. vaikščiojant, minant sutepti: O batai, užkulniai kokie šūdini, po karvių kūtę išváikščioti Sd.
8. tr. vaikščiojant nuvarginti: Mano kojos išváikščiotos Lp. Kojas išváikščiosit ir mažai pinigų gausit Nč.
ǁ refl. vaikščiojant nuvargti: Eikit per bulves tiesiai, ko jumi kojos sukt – dar išsiváikščios Srj.
| prk.: Senam krau[ja]s išsiváikščiojęs, išsidirbęs Krš.
9. tr. vaikščiojant pasiekti, laimėti: Vaikščioji vaikščioji [gydytis] i nieko neišváikščioji Bb. O ką aš išváikščiosu po tą miestą, aš nesu papratusi Krt.
10. tr. išlaikyti tam tikras ypatybes: Aš statkaunai savo mergystę išváikščiojau Rš.
ǁ intr. kurį laiką išlaikyti tam tikras ypatybes: Išváikščiojo tris mėnesius sveikas LKT98(Pvn).
11. intr. kurį laiką išbūti nėščiai: Marčios veidas švarus, pati nesudribus, nepadusus, gali sakyti, kaip stirna savo laiką išvaikščiojo rš.
12. tr. Lš dėvint, avint padaryti tinkamą: Batai buvo maži, bet išváikščiojau DŽ.
| refl. Lš.
13. intr. išropinėti, iššliaužioti: Sraigės išvaikščiojo ir prisikabinėjo, kur kuriai patiko rš. Nu tai mat po visą bažnyčią tie vėžiai išváikščiojo Krs.
14. tr. skverbiantis išlandžioti: Žiūrėk, jau tie kirminiukai ir išváikščioję lašinius Jrb. Kirminiukų išváikščioti obuoliai Švnč.
| prk.: Mineralų susitelkimai, pasirodo, išvaikščioti augalų šaknelių rš.
15. intr. išplaukti: Ledai išvaikščiojo rš.
16. intr. sruvenant, cirkuliuojant išsiskirstyti: Vaistai išváikšto par gyslom Sug. Sudaužiau ranką dideliai, gal ir išváikščios sudaužytas krau[ja]s Vkš.
| refl. Kvr, Alz, Trk: Toks raumenų plėšymas, kol [vaistai] išsiváikščiojo! Rdn. Neišsiváikščio[ja] krau[ja]s, pila pimpiai Rdn.
ǁ refl. skirstantis, sklaidantis išnykti, praeiti: Sutinimas tik po savaitės išsiváikščiojo Kdl. Pūslės gali išsiváikščiot Kdl. Davė daktaras vaistų vočiai išsiváikščiot Rs.
| Ta liga turia išsiváikščiot Rs.
17. refl. KŽ, Ssk judant erdve, slenkant išsisklaidyti: Debesys išsiváikščiojo, ir oras išsivalkstė, išsiblaivė, išsiblandė J. Atidaryk langą, tegu dūmai išsiváikščios Ds. Nevarstykit durų, kad šiluma neišsiváikščiotų Rmš.
| Palikai buteliuką nestipriai ažkišus, tai išsiváikščioj[o] jodina Ml.
ǁ refl. impers. išsigiedryti: Gal nelis, gal išsiváikščios? Mrc.
18. intr. prk. paplisti, išsiplatinti: Dainos yra jau plačiai išvaikščiojusios tarp lietuvių Vnž. Išváikščiojo mano pasakos Sb.
| refl.: Tos mintys išsivaikščiojo po sodžius T.Tilv.
19. intr. išrūgti: Raudonas, gražus alus, kai išváikščioja – tamsus Smal. Taigi, mielės išváikščioja, išrūgina Upn.
| refl. LL297, Aps, Ds, Slk, Jž, Rm, Srv, Kpč: Pats Iešmantas, pasitelkęs aludarį, laiku darė stipraus alaus, kad iki galui švenčių išsivaikščiotų, išgyventų ir nebepūstų pilvų Vaižg. Da gira neišsiváikščiojus Dglš. Midus, kai išverda, būna tirštas, paskui, kai išsiváikščioja, praskysta Alk. Kap paskelia [tešla], išsiváikščioja, pastovi, tik tada kepam DrskŽ. Duonai reikia išsiváikščiot gerai: kai iš rėčkos lipa, tai duona bus gera Dkk. Pora dienų, kol išsiváikščioja mielės [, gyvena alus] Škt.
nuváikščioti
1. intr. N, K, L, LL164 nueiti kur: Jau visi darban nuváikščiojo Tvr. Vyrai jau nuváikščiojo medžian Arm. Svietas seniai nuváikščioj[o] in turgų, o tu dar namie Arm.
2. intr. einant daugeliui pasišalinti, išsiskirstyti: Neleido [į autobusą] be biliotų, žmonys nuváikščiojo Krš. O kad visi nuvaikščiojo, paliko pačios bobelės ir du ar trys seniai Sz.
3. tr. Vkš daug kartų vaikščioti, apeiti: Nuváikščiojau takus grybaudama ir nieko negavau J. Buvo nuváikščiotos tos vietos, buvo didliai gerai žinomos Als. Aukštus kalnelius mes nuvaikščiojom, stiklų langelius mes nužiūrėjom LTR(Plk). Žemė ne pirmarūšė, balota, bet miela, senelių, prosenelių nuvaikščiota J.Avyž. Čia viskas mano nuvaikščiota, po šimtą sykių koja tan pačian daiktan statyta rš.
| Reikia keliais nuváikščiot tus runkelius (ravint) Srv. Tikrai keliais nuváikščiosi tą žemę Žeml.
ǁ intr. daug kartų nueiti didelį atstumą, daug vaikščioti: Daug nuváikščiota, vis skubinies, kad greičiau, – ganyklos toli Slm.
4. tr. vaikščiojant numinti, nutrypti: Jeigu kur dažniau vaikščioji, tai ir nuváikščioji žemę NdŽ. Nuváikščiota pieva DŽ1.
| refl. DŽ, NdŽ: Grindys mokykloj greitai nusiváikščioja Db.
5. Lp žr. pravaikščioti 1: Eik ir eik, teip visą dieną ir nuváikščioji Ob.
6. tr. DŽ1 vaikščiojant nuvarginti: Šiandien visai aš kojas nuváikščiojau Lš. Ji (močiutė) nuvaikščiotas kojas atgręžus į klabenamas vėjo duris S.Nėr.
| prk.: Jau tik vien su lazda beliko šokti, ir mum, ir tau. Mus nuvaikščiojo vargai, o tave amžius V.Krėv.
| refl.: Nusiváikščiojo kojos, nebepaeinu Lnk.
ǁ refl. N, J, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Vkš vaikščiojant nuvargti: Sena boba krupinėdama nusikrupinė[ja] (nusiváikščio[ja]) aplei ūkį JII257. Nieko nepadarė, ale nusiváikščiojo Pn. Tai nenuorama, niekur nenusvaikščioja Vdš. Višta pabuvo pririšta ir pradėjo dėt: mat nenusiváikščioja Pc. Supūskit, vėjai, užverskit duris, teils mergelė, teils jaunoji nusiváikščiojus LTR(Dl). Ilga dienelė, trumpa naktelė, nusiváikščiojai JD680. Nusivaikščiojau, nusiklajojau, kur dabar galvą priglausti? K.Brad.
7. tr. L, Lš, Ml nuvarginant prie galo privaryti; pražudyti: Jis tokis greitas, tai arklius greit nuváikščioja Rdm. Jis žmoną nuváikščiojo per darbus Mrk. Nuváikščiojo senį anūkai Nmn.
| Vyrai arklinį (arkliavagį) nuváikščiojo ir nei lapė neamterėjo Sn. Bet tas galvažudys Petrukas, tasai ištvirkėlis dar vidurvasary kiaulę nuvaikščiojo V.Krėv. Vai, jūs žmonės, pikti žmonės, kam nuvaikščiojot Erelį, visų erelių erelį V.Krėv.
| Tai, matyt, šklerozė mane tep ir nuváikščios Dg.
ǁ Lš pradanginti.
8. intr. pragyventi, baigti amžių: Čia ir muno mama nuváikščioja, ir tatušelis savo amžių Akm. Teip ir nuváikščiojo moterė vieno kito pastogėj Brž.
ǁ refl. pasibaigti vaikščiojant: Taip ana i nusiváikščios, niekai iš anos Krš.
9. tr. įvykdyti, atlikti: Pilnavoju, pridaroju, nuvaikščioju savo darbą R12, MŽ15.
10. tr. dėvint, avint kreivai numinti, nuavėti: Batam visą užkulnį į vieną pusę nuváikščiojo Grž.
11. refl. išrūgti: Alus jau nusivaikščiojo, reikia košt į bačkas Ps.
paváikščioti J, Rtr; SD257
1. intr. NdŽ, Slm, Aps kiek vaikščioti, šen ir ten eiti: Tai atejot po kaimą paváikščiot DrskŽ. Tę paváikščioj[o], pasdairė melnyčion, kap dirbasi LzŽ. Pas mus po klonius kad paváikščiotute, tai pavargtute LKT370(Nmn). Būtau paváikščiojus, kur uogų yr Lt. Paváikščiojant galima prisirinkt uogų Dsm. Padyrauna, paváikščioja pakraščiais vaikas i vė pirkion Klt. Aptulenk [vaiką] ir paleisk, tegul paváikšto po orą Aln. Kai būdavo kermošius, paváikštom po Kupiškį Šmn. Dar̃, suskabinę paváikščioja paváikščioja [per šokius] Kč. Dar švento Jurgio dienoj žmonės išvaro visus savo gyvulius laukan pavaikščiot, kad jie būtų stipresni LTR(Užp). Tegu paváikšto paskiau žąsiukai Smal. Nebėr pečiaus, tai nebėr jam (katinui) kur gulėt: paváikščioja po gryčią, nueina te mano lovoj kad paguli kiek, o teip tai, būdavo, tuoj ant pečiaus Plvn. Oi paduok paduok man vainikėlį, dar paváikščiosiu po jaunimėlį DrskD169. Oi, aš eisiu lygioj lankoj pavaikščiotie, savo mielo sūnelio paieškotie LLDIII322(Srj). Pavaikščios kiek paskui plūgą ir tveriasi, būdavo, už vidurių: taip pradėdavo raižyti skausmai, kaip peiliais S.Zob.
^ Pavaikščio[ja] pavaikščio[ja] po trobą ir vėl nueina į kerčią ir atsisto[ja] (šluota) LTR(Užv).
ǁ N, NdŽ, Akm, Mšk, Bsg, Žl ilsintis šen ir ten vaikščioti, ėjinėti: Išėjo paváikščioti NdŽ. Man pavaikščioti gera po pievas, laukus V.Myk-Put. Paváikščiodamos nuejo [senelės] i lig krautuvei, kas te Klt. Jeigu an patalo reiktų gulėt, tada tai jau blogai, dabar da išeinam oran gi paváikščiot Pl. Išeisi i pašokti, i padainiuoti, i paváikščioti – viskas buvo gerai Tl. Eisiu paváikščiosiu, eisiu pauliavosiu: dabar mana para, dabar mana valia (d.) LzŽ.
| refl. N, K, Amb, LL296, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Ėr, Jrb, Plšk: Einam pasváikščiot kur Grv. Kas jai dar̃ rūpi – pasváikščiot, pažiūrėt Dv. Išejom pasiváikščioti pakrūmiais Krp. Jaunas žmogus rodus pasiváikščiot Sdb. Eime abudu pasivaikščioteina Gmž(Krd). Kunigaikštienė ejusi pasiváikščioti i susitikusiu anuodu sodno vidurė[je] End. Jau saulutė nusileido, mėnasėlis šviečia, bernužėlis mergužėlę pasiváikščiot kviečia DrskD66.
^ Bene protelis išejo pasivaikščioti (pašiepiamas kvailai besielgiantis) Pln. Išeina panelė iš kampo po kambarį pasivaikščioti, pasivaikščiojus vėl į kampą atsistoja (šluota) Šlv.
2. intr. NdŽ, Akm, Erž, Mžš, Sdb, Klt sugebėti kiek vaikščioti, paeiti: Aš kol daba galiu paváikščioti, tad aš da viena vargstu Sd. Nukapota, primušta nebgalėjau bepaváikščioti Lc. Pasku pradėjau atsikelt, pradėjau paváikščiot Mšk. Kai batai spaudžia ar smukčioja, gražiai nepavaikščiosi sp.
ǁ galėti greit ir ilgai vaikščioti: Buvau toki paváikščiojanti, paeinanti Varn. Aš su anuo negaliu paváikščioti, kaip ans laksto End.
3. intr. nueiti kur: Žmones po apchrikštymo delto piktais pasto[ja], jog taip lėtai prieg chrikšto su jais pavaikščioja Vln57.
ǁ tr. KŽ nueiti tam tikrą atstumą.
4. intr. kurį laiką vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, palankyti: Paváikščioti į mokyklą KŽ.
5. intr. eiti, vykti nuo vieno pas kitą, pas daugelį apsilankyti: Paváikščiojit ir par kitus, kur geriaus kalba [lietuviškai] Dgp.
^ Reikės nu Einošiaus pri Keipošiaus paváikščioti, kol teisybę atrasiu Vkš.
ǁ apsilankius pabūti, paviešėti: Pas penkis vaikus paváikščiojo ir nėra kur dėtis Kč.
6. intr. prižiūrėti: Apie gyvulius reikia paváikščiot Ds.
7. intr. kurį laiką turėti tam tikrų ypatybių: Nieko nepadėjo [tepami vaistai], tik pasmirdus paváikščiojau Ukm.
8. intr., tr. kiek padėvėti, panešioti: Paváikščiosi šiandien su juodais marškiniais NdŽ.
^ Vis tai pasenės kaip rūbas pavaikščiotas SGII57.
9. intr. pavažinėti: Nusipirko mašiną, užsisėdęs paváikščiojo – ir nudi̇̀rbta (nupjauta) Gs.
10. intr. kiek sruventi, cirkuliuoti: Kraujas nebepaváikščioja, gyslos kalkėja Grz.
11. intr. kiek slinkti erdve: Debesai aplink paváikščioja ė aukštyn ir neužlipa Antz. Paváikščioja [debesys] ir išsklinda, nelija Drsk.
12. kurį laiką sklisti, klaidžioti (apie gandą).
×13. (l. pochodzić) intr. Sut būti kilusiam: Dvasia š[venta] nuog tėvo ir nuog sūnaus ne padaryta, ne sutverta nei pagimdyta, bet paváikščiojanti DP258.
14. refl. Žž pasivaikyti, pasilakstyti: Jau penktas mėnuo, kai karvė pasváikščio[jo], ė da ženklo nėr, ką telinga Švnč. Savo kiaulelę nuvariau pas meičiuką, ir pasváikščiojo Tvr.
15. intr. NdŽ kurį laiką rūgti, fermentuotis.
◊ krỹžiaus keliùs paváikščioti labai pavargti besirūpinant: Tau gal neteko reikalų turėti įstaigose arba vieną kitą medį nusipirkti? Pavaikščiotum kryžiaus kelius!.. V.Myk-Put.
parváikščioti
1. intr. K, NdŽ, KŽ pareiti, grįžti: Apie pietus parváikščiojo visi namo Arm. Oi aš pareinu, aš parvaikščioju o in tėvelio didį dvarelį VoK180(Trak).
2. tr. NdŽ, Prn, Nč, Kls vaikščiojant nuvarginti, nuvaikščioti: Parváikščiojau jau savo kojas, nor į senatvę reik pasėdėt Gs. Dieną kojas parváikščiojo, naktį rankužes nurymojo JV782. Ganiau ganiau jautelius pagirėly, parvaikščiojau kojeles po raselę (d.) Vrn.
3. kurį laiką lankytis, vaikščioti: A žiemą pry mergos parváikščioji? Jdr.
pérvaikščioti K, KŽ, perváikščioti Rtr, NdŽ, KŽ, párvaikščioti; Sut
1. intr., tr. Q134, H, H167, R, R107, MŽ, MŽ140, N, KI324, K, NdŽ visur išvaikščioti, apvaikščioti, pereiti: Jug nepárvaikščios, neišsakios visur [žmonos] Krš. Párvaikščio[ja] klebonas par bažnyčią, bet nieko daug nesurenka Dr. Lauką pérvaikščioti KI322. Ir pervaikščiojo Jėzus Galilėją mokydamas iškalose jų BtMt4,23. Viešpatis … lieps jiemus sėdėt už skomios savos ir pervaikščiodamas patis jiemus tarnaus DP554. Išsiųstiejai, parvaikščioję visas apykaimes, sugrįžo I. Pervaikščiojęs visas bažnyčias LC1884,25.
| refl. NdŽ: Pasodins juos o persivaikščiodamas tarnaus jiemus brš.
ǁ tr. vaikštant paravėti: Bulbas tai ar nuo ryto, kai ne teip bus šilta, perváikščiosiu Slm.
ǁ daug kartų pereiti kuria kryptimi (į vieną ir į kitą pusę): Šituo takeliu mano vaikščiota pérvaikščiota Svn. Grįsiu tiltelį, nepervaikščiosiu, ba jau man trumpas laikelis mergele būti d.
2. intr. Kos33, TŽI348(Vkš), NdŽ kurį laiką vaikščioti: Párvaikščiojau visą dieną J. Párvaikščiojėm lig pietų po kriautuves Plt. Šią naktelę par naktelę aš miegelio nemiegojau, par naktelę parvaikščiojau D90. Cielą dieną parvaikščiojai šalto vandinelio LTR(Tt).
3. intr. daug kartų vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, lankytis: Aš daug pérvaikščiojau Vilniun Dglš. Pri tokios nėkas nepárvaikščios Krš.
4. žr. pravaikščioti 6: Mes pervaikščiojom šviesius kelelius, mes perstovėjom aukštus kalnelius LTR(Srj).
5. refl. NdŽ vaikščiojant nuvargti.
praváikščioti
1. intr. NdŽ praleisti laiką vaikščiojant: Dvi valandas praváikščiojau DŽ1. Ksaveras grįžo spjaudydamasis, keikdamas veltui pravaikščiotą laiką J.Avyž. Rankos tirpsta, sopa, naktim praváikšto nemiegodama Krs. Šiandie visą dieną teip dykas praváikščiojau Ėr. Pravaikščiosi dieną arklio prašydamas, gausi arklį – nėr pakinkymo Kkl.
2. intr. NdŽ be pateisinamos priežasties neatvykti į darbą.
3. intr. daugeliui išsivaikščioti, išsiskirstyti: Žmonys praváikščiojo, tai paskui aš padaviau savo pinigus – nenorėjau, ka kas matytų Jrb.
| refl. NdŽ.
4. refl. suvaikščioti: [Kristus] ing peklą prasivaikščiojo Mž153.
5. žr. pervaikščioti 1: Daug praváikščiojau, pravažinėjau, bet tokios gražios mergos neregėjau (ps.) Rod.
6. tr. daug kartų vaikščiojant praminti: Mes pravaikščiojom kalne takelius, mes prakilojom dvaro vartelius LTR(Vs). Močia kelius paštan pravaikšto, langus pražiūri S.Zob.
| prk.: Žengti nepravaikščiotu keliu jis visuomet kažkaip instinktyviai vengė rš.
7. refl. N, M, L, LL186, Rtr, NdŽ, KŽ, Skp, Ėr, Vrn kiek pavaikščioti, pasivaikščioti: Einu prasiváikščioti, t. y. prasioruoti J. Prasivaikščiojai jau gerai, ne čia pat dvaras Žem. Prasivaikščiojus atilsis darosi malonesnis J.Balč. Jaunam žmogu[i] reikia prasváikščiot Azr. Par dieną sėdėjęs eik prasiváikščiot Skr. Prasiváikščiosias, norėsias valgyti Pvn.
ǁ NdŽ, KŽ, Kv, Krž, An, Lel vaikščiojant prasimiklinti: Aš miklinu [kojas], kad tik daugiau paeit, aš noriu prasváikščiot Žl. Prasiváikščioju, kupra skausta mažiau Krš. Eisiąs į mėlenes, prasiváikščiosias Krš. Gerai, senas ką prasváikščioja, ilgai gyvens Drsk. Jau jijė, kad i vaikščio[ja], negal prasiváikščiot Jrb.
8. tr. vaikščiojant prasirgti: Sirgdavom viena – koją skaudėjo, gripai užpuldavo – viską pravaikščiodavo rš.
ǁ refl. NdŽ, Brž, Mrj vaikščiojant pasveikti: Eik lauk – mažu prasiváikščiosi Skr. Pagul[ėj]au vienądien, kitandie – reikia kelties – prasváikščiosiu Aps.
9. žr. parvaikščioti 2: Pravaikščiojau kojeles po raselę KrvD244.
10. intr. NdŽ vaikščiojant prarasti: Pravaikščiojai jaunas dienas ir aukso žiedelį, o dar nori pravaikščioti rūtų vainikėlį LTR(Krok).
11. intr. praleisti laiką einant, vykstant nuo vieno pas kitą, verčiantis (kuo): Mano vaikystė piemenais praváikščiota Vrn. Svetimiems pravaikščiotas gyvenimas rš.
12. intr. kurį laiką turėti tam tikrų ypatybių, būti tam tikros būsenos, savijautos ir pan.: Išlindo kyla i kai su viedru praváikščiojo visą amžių Klt.
13. intr. kurį laiką nešioti, dėvėti: Jis dar šiaip taip pravaikščiotų ir su lietpalčiu, kreipdamas į save visuotinį dėmesį rš.
14. tr. Sut kiek padėvėti, pranešioti: Ir kandės kremta rūbus, kurių nepraváikščioja DP391.
ǁ nešiojant, dėvint, avint padaryti tinkamą, pratampyti: Praváikščiojau naujus batus J.
| refl.: Gal tie batukai paskiau kiek ir prasiváikščiosias Krš.
ǁ NdŽ nešiojant, dėvint, avint pradilinti.
15. intr. kurį laiką ganytis: Karvės per dieną praváikščiojo miške Prn.
◊ slenksčiùs praváikščioti daug kartų kur užeidinėti: Susiedai už kaltybes (skolas) ir slenksčiùs praváikščiojo Dbč.
priváikščioti
1. intr. NdŽ, Dbk daug, pakankamai vaikščioti: Priváikščiojau aš jau tais keliais DŽ1. Oi, dienos ilgos: i priváikščiojau, i primiegojau, ir apsidirbau Krš. Ai ai, priváikščiota, privargta Pst. Aš privaikščiojau, mano močiute, po svetimą šalelę BsO75. Privaikščiojau, dieną naktį po dvarelį vaikščiodama LTR(Upn).
| refl. D.Pošk, S.Dauk, LL93, Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Kiek prisiieškojo, kiek prisivaikščiojo, prisiaimanavo moterys V.Krėv. Kap prisváikščioju, kojos sutinsta Rod. Svetimuos laukuos prisivaikščiosiu NS919.
2. intr. NdŽ daug, pakankamai kartų nueiti, suvaikščioti: Tąkart pri mūso neliuob tiek priváikščioti Ms. Aš ten priváikščiojau ir žinojau visus padėlius Šts.
| refl.: Prisiváikščiojau pas gydytojus sirgdamas DŽ1. Prisiváikščiojau aš jop itų grašių LzŽ.
3. intr. įstengti kiekvieną kartą, daug kartų nueiti, suvaikščioti: Pėsti nepriváikščios Drs. Kožną dieną į tokias tolybes nepriváikščiosi Krš. Visados nepriváikščiosi [bažnyčion], govei arklius – dirbsi šventėn Drsk. Kas gi benueis, bepriváikščios? Skp.
4. tr. vaikščiojant išminti: Priváikščiojau takus, kol atėmiau skolą J.
5. refl. N, NdŽ daug vaikščiojant nuvargti: Tie vyrai i teip pasku plūgą prisivaikšto Krč.
ǁ Mano kojelės, mano kojelės prisivaikščiojo LTR.
6. tr. vaikščiojant prinešti, prileisti: Vaikai, nepriváikščiokit gryčion [šalto] oro! Ds.
7. tr. vaikščiojant, lankantis įtaisyti, parūpinti: Bernas vaikščiojo mergos[p] ir vaiką priváikščiojo LzŽ.
ǁ refl. tr. vaikščiojant, lankantis gauti, laimėti: Vaikščiojau dieneles, tamsias nakteles, kol prisivaikščiójau sau Galenutę (d.) Ad.

×razváikščioti (hibr.) žr. išvaikščioti:
1. Vyreliai, nerazváikščiokit, tuojau pradėsim lošt Slk.
2. refl. Keturi sūnai razsiváikščiojo Pls.
3. refl. vaikščiojant išsimiklinti: Kolei razsiváikščioja kiek [koja] Pst.
4. refl. vaikščiojant apsiraminti: Sako, jau nekvarkščia [višta] – razsiváikščiojo Švnč.
suváikščioti
1. intr. M, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ, Btrm, Kpč, Erž, Jrb, Pln, Vkš, Akm, Jnšk, Dglš, Lt nueiti kur ir grįžti: Led suváikščiojau tenai J. Suváikščioj Žydžiūnuos, pasklausai, ką tę girdėt Lz. Pas Barnadiką saváikščiojau Zt. Tris kartus kol suváikštai ant karves, tai kad prisivarai Slm. Reiks suváikščiot grybų miškan Aps. Suváikščio[ja]u doktorop Lz. Tu suváikščioj padabotie, bitės ar skraido Dgp. Žu dienos nesuváikščiosi Pls. Kitą kartą į Skuodą už dienos nesuváikščiosi Žeml. Par dieną tokį galą nesuváikščiosi Ll. Nebelabai suváikščiosi lig vakariai Sdk. Tai toli suváikščiot reikėjo Sutk. Darmai tik suváikščiojau, o naudos nė už skatiką neradau Dkš. Suvaikščioję peronu į abu galus, mes jau buvome seni pažįstami P.Cvir. Tada kelsi puotą, kai aš suvaikščiosiu in seną bajorą Kindį V.Krėv.
ǁ tr. nueiti tam tikrą atstumą: Suváikščioti tiek kelio, dvidešimt kilometrų NdŽ. Greita buvau: būdavo, nueini [Rokiškin] ir ateini – penkiasdešium kilometrų pardien suváikščiodavau Jž.
| refl. NdŽ.
2. intr., tr. Sut, N, NdŽ daug apeiti, išvaikščioti: Suvaikščiot svietą SD461. Žmogui reikia per dieną daug suváikščiot Vlkv. Suvaikščioja ponystes ir karalystes šito svieto ieškodamas išganymo brš.
| refl. NdŽ, Vkš: I daba, ka susiváikščioju, skausta ta koja Trk.
ǁ tr. vaikščiojant suteršti, suminti: Katinas suváikščiojo man visus darbelius (siuvinius) Pn.
3. intr. Rtr pavaikštinėti: Suváikščiojau sau LzŽ.
4. intr. NdŽ sueiti, susirinkti.
| refl.: Aš visados mokiau sinagogoj ir bažnyčioj, kur visi žydai susiváikščioja DP158. Tą dieną žmones krikščionių suváikščiodavos ant tarnavimo Dievo DP339.
5. refl. galutinai susidraugauti: Kol susiváikščiojo, metus dar gyveno Šv.
6. tr. vaikščiojant įgyti, laimėti, parūpinti: Ką gero suváikščiojai? Lp. Kai vaikščioji, vis šį tą suváikščioji Šn. Šitus vaikščiojo vaikščiojo ir vaiką suváikščiojo DrskŽ.
| Aš suváikščiosu (atliksiu) savą dielą (reikalą) Lz.
| refl. tr.: Susiváikščiojo su vaikiais belakstydama, vaiką nešina parejo Krš.
7. tr. sudėvėti, sunešioti: Buvo ievos geros, ale tik jas viekas suváikščiojo Švnč.
^ Mažą bile kap aprenk – suváikščios, girtą bile kap pašerk – suės DrskŽ.
8. tr. skverbiantis visą išlandžioti: Obuolys visas kirmėlių suváikščiotas Švnč.
9. intr. End siunčiamam nukeliauti ir grįžti: Laiškai dar nebuvo suváikščioję, o jau aš žinojau Gs. Dokumentai turi suvaikščioti į Ameriką, būt patvirtinti, tada ir gausi A.Vencl.
10. refl. cirkuliacijai susinorminti: Jis glaudė įkaitusią kaktą į šaltą lango stiklą ir ilgai stovėjo laukdamas, kol susivaikščios negeras kraujas rš.
11. refl. žr. užvaikščioti 5 (refl.).
| prk.: Susváikščio[jo] jaudra Pls. Die, kap nesusváikščioja lietaus Rtn.
užváikščioti
1. intr. RtŽ, NdŽ vaikščiojant užeiti (ant ko); užminti: Einam, seselės, atgal keleliu, kur neužvaikščiota mūsų brolelių LTR(Pns). Ant [neišdžiūvusio] cemento katės užváikščiota, pėdos likę Rdd.
ǁ užeiti (už ko): Užváikščioti už ko NdŽ.
2. intr. NdŽ užeidinėti.
3. tr. RtŽ, NdŽ vaikščiojant gauti, laimėti.
4. tr. vaikščiojant užauginti: O dėkui kojelėms, kuriomis užváikščiojai, o dėku rankelėms, kuriomis užnešiojai JD1179.
5. refl. BŽ149, NdŽ ilgai užtrukti vaikščiojant.
6. refl. vaikščiojant nuvargti, nusivaikščioti: Jūs užsiváikščiojat per daug Mrc.
7. refl. pakilti (apie vėją): Kad žusiváikščioj[o] vėjas didelys, buris, tai ana led pabėgo Pls.
8. refl. nešiojamam, negimusiam įgyti tam tikrų ypatybių: Kaip [nėščia] vaikščio[ja], taip užsiváikščio[ja], toks vaikas Krš.

Daugiau informacijos

pérvaikščioti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

priváikščioti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (78)

prasiur̃bti

susiur̃bti

užsiur̃bti

užraũsti

palį̇̃sti

paišplė́šti

atspáusti

daváikščioti

pérvaikščioti

priváikščioti