Kažkaip man visąlaik rašant „Gūglius visažinis“ susiformavo suvokimas, kad Google – tai JIS. Ir va neseniai internetuose radau paaiškinimą, kad vistik aš klydau ir tai yra JI. Kodėl?

Laikas pereiti nuo lietuvisku temu apie seima, vyriausybe, prezidente ir koncervatorius(kuriu gretose Vladas dare, dare karjera ir nepadare) prie globaliu. Pasirinkti tema turbut padejo guglė.

Visa tai nesunkiai galima rasti "guglio" archyve (pikasas dviguba pilietybė ) Jei prezidentė yra garbingas žmogus ir gerbia savo viešai išsakytus pažadus, tai ji tą Pilietybės įstatymą pasirašys be jokių pakeitimų siūlymų.

Garsiausios pasaulyje paieškos sistemos „Google“ pavadinimo šaknis yra pasiskolinta iš matematinio termino „googol“, reiškiančio skaičių 1 su šimtu nulių. Pirmasis Sergejaus Brino (Sergey Brin) ir Lario Peidžo (Larry Page) „kūdikio“ pavadinimo variantas buvo „Back Rub“. Tačiau „Google“ jiems pasirodė tinkamesnis pavadinimas galingai paieškos sistemai, suteikiančiai galimybę naudotis didžiuliu informacijos kiekiu. „Google“ per keletą metų įgijo tiksliausios, greičiausios ir populiariausios paieškos sistemos reputaciją. Dabar sunku net įsivaizduoti, kad pirmasis kompanijos „Google“ biuras buvo įsikūręs ją įsteigusių draugų sename garaže.

Visagalis GŪGLIS [antraštė]
Mano nuostatą apie tėvo ir motinos auklėjimo priemonių vaikui perdavimą Gūgliui sutrikdė šių reikalų svarstymas bei pastangos apsaugoti vaikus nuo žalingo informacijos poveikio Seime. Tačiau, įvertinus Europos Sąjungos, kuriai, pasirašydami bedievišką dar nepriimtą konstituciją, pardavėm “dūšią“, ir švedų patirtį bei Valatkos, Donskio išprotavimus, manau, Seimas ras “kompromisinį“ sprendimą. Beliks vaikučiams įteikti raktinius žodžius į Gūglį, kuris išmokys, kaip jaunimas gali palaidai ar iškreiptai bendrauti, kaip Adomui su Adomu ar Ievai su Ieva šeimyniškai gyventi.

Njaa parašė:
Man tai gūglius. Gūglius yra ne dėdė ar teta, o šuo. Aš taip matau, hau.

Kiekvieną dieną sukuriama 2,5 kvintilijono baitų duomenų. [...] Tai nesuvokiamo dydžio skaičius, todėl gal bus aiškiau pasakius, kad per minutę išsiunčiami 187 milijonai elektroninių laiškų ir 38 milijonai trumpųjų žinučių. [...] Prie to pridėkime 3,7 milijono paieškų gugle ir pusę milijono įrašų tviteryje bei milijoną į visas puses skriejančių tinderio nuotraukų.

„Pastaruoju metu orientuojamasi į sistemą, kaip mokytis nesimokant. Teigiama, kad nereikia to, ano, mėgstama deklaruoti, kad žinios šiandien nėra labai svarbios, nes visus atsakymus rasime google'e. Tačiau jeigu mes norime kalbėti užsienio kalba, turime išmokti žodžius, o tai nuobodus, kruopštus darbas. Arba jei gydytojas prapjaus pacientui pilvą, jis neis kas penkias minutes informacijos tikrintis google'e.

Senelis Guglas [antraštė]
Tyrimas rodo, kad vis dažniau vaikai, norėdami gauti patarimų ir atsakymų, informacijos ieško „Google“, o ne klausia savo šeimos narių.
Vyresniąją kartą pakeitė „Google“, „Wikipedia“ ir „Youtube“, kadangi vaikai savo seneliams nebeužduoda esminių klausimų ir visą informaciją susiranda internete.

Kompą kankint moki? Gūglę paklausti tingi?...

Verslininkas Liudas Rainys smaližius vilioja žaisminga naujove – kmokais [antraštė]
„Vienas didžiausių mano siekių visada buvo ne šiaip sukurti savo verslą, bet kartu pasiūlyti rinkai ką nors įdomaus, naujo, žaismingo ir, manau, mums pavyko“, – džiaugėsi 28-erių metų verslininkas, prekiaujantis iš įvairiausių skysčių gaminamais želė rutuliukais pavadinimu kmokai. [...]
„[...] Patobulinome tai, kas jau buvo sugalvota, ir atradome kmokus – iš įvairiausių skysčių gaminamus panašius į ikrus želė burbuliukus“, – apie idėjos gimimą pasakoja verslininkas ir priduria, kad technologijų nenustoja tobulinti iki šiol.

Mugėje gamintojai pristatė trijų skonių kmokus – persikų, vyšnių ir braškių. Tačiau yra išmėginę ir rutuliukus iš pomidorų sulčių, kokakolos, arbūzų. Užsakovams užsimanius, galėtų pagaminti ir iš sultinio – tiek mėsos, tiek žuvų.
Kmokų gamintojai turėtų sudominti ne tik virėjus ar konditerius, o vėliau galbūt ir pardavėjus, bet ir kalbininkus. Žodis „kmokas“ nieko nereiškia, jį sukūrė patys gamintojai. Prigalvoję įvairių keistų žodžių, vedė juos į google.lt paieškos langą ir žiūrėjo, kokius rezultatus ši sistema pateikia.„Jei ir išmesdavo ką, tai Sekmoko pavardę“, - juokėsi įmonės „Kmokas“ direktorius L.Rainys, prisiminęs sutapimą su buvusio energetikos ministro Arvydo Sekmoko pavarde.
O vėliau žodžio skambumą patikrino vaikai - mažylių teismui buvo pateikti keli bereikšmiai, bet skambūs žodžiai. Jie pasirinko "kmoką".

Anglų kalboje yra toks terminas crowdsourcing – tai iš esmės reiškia auditorijos pagalbą dienraščio redakcijai atrenkant svarbiausią informaciją. Ir tai praktikuojama vis plačiau. „Time“, „The Guardian“, kiti užsienio dienraščiai ir savaitraščiai ne kartą kvietė skaitytojus į pagalbą peržiūrint dokumentus, siunčiant nuotraukas ir pan. Tai rodo, kad iš esmės keičiasi santykis tarp žiniasklaidos priemonės, žurnalisto ir auditorijos. Auditorija vis intensyviau ir daugiau nei bet kada anksčiau dalyvauja žurnalistikos procese.

Socialiniai tinklai yra tai, kas palaidos Putino režimą, kadangi jie teikia neribotas internetinio „crowdsourcingo“ galimybes. (Kraudsorsingas – minios žinios, arba krūvio pas(is)kirstymas tarp tūkstančių internetinio tinklo vartotojų sprendžiant įvairias užduotis ar problemas.)

Komisija ryžtasi siūlyti terminą tik tada, kai sąvoka gerai išaiškinama. Kalbininkai po ilgokų ieškojimų ir konsultacijų su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkais yra pasiūlę komunikacijos sąvoką angl. crowdsourcing vadinti visuomenės patalka.

Vystoma sistema remiasi atvirosiomis inovacijomis, individualių užduočių perdavimu žmonių grupėms (angl. crowdsourcing), lengvesniu vartotojų įtraukimu į naujo produkto kūrimą.

Crowdsourcing‘as – vidinei banko kultūrai formuoti
Crowdsourcing (minios paslauga) – populiarėjantis reiškinys versle, kai paslaugoms ar produktams kurti, tobulinti, idėjoms generuoti užsakovas pasitelkia ne konkrečią įmonę ar specialistą, bet prašo interneto bendruomenės pagalbos. Šis įrankis yra patogus, nes leidžia pritraukti daug ir įvairių idėjų, tačiau komplikuotas, nes valdyti crowdsourcing‘ą yra sudėtinga, o rezultatas gali būti nenuspėjamas.

Kaip bebūtų, atmetus sudėtingus metafizinius ginčus (didysis fizikas Richardas Feynmanas sakė: „Galiu drąsiai tvirtinti: kvantinės mechanikos niekas nesupranta“), negalima nepaminėti eksperimento socialinės vertės – fundamentalių gamtos dėsnių patikrinimo prielaida buvo sutelktinis veikimas (crowdsourcing). „Ypač malonu buvo tai, kad į eksperimentą įtraukėme tiek daug žmonių.

Į feisbuko kovą įsijungė ir kiti žurnalistai bei vienas netikėtas veikėjas – daug laiko, azarto ir gerą humoro jausmą turintis Haroldas Mackevičius. Jis tame pačiame feisbuke suorganizavo R. Karbauskiui tikrą crowdsourcingą: traukia informaciją iš ūkininkų, o susigaudyti painiuose trąšų ir sumaišytų grūdų reikaluose jam padeda teisininkai ir ekspertai.

Projekto metu bus siekiama sukurti debesų kompiuterijos technologijomis (angl. Cloud-based technologies, Cloud computing technologies) pagrįstą infrastruktūrą bei paslaugas, kurios padėtų minėto pobūdžio institucijoms paskelbti turimus skaitmeninius išteklius EUROPEANOS portale. Be to bus plėtojamos ir kitos, „minios išminties“ (angl. Crowdsourcing) idėja grįstos technologijos, kurios bus skirtos geografinių duomenų, istorinės geografijos, metaduomenų turtinimui, daugiakalbių istorijos ir archeologijos tezaurų bei „Wikimedia“ pobūdžio programų taikymui.

Pagal jo idėją, pasinaudodami „minios paslaugomis“ (angl. „crowdsourcing“), gamintojai galėtų realiu laiku stebėti savo prekių išdėstymą, kiekį, kainodarą, taikomas akcijas parduotuvėse, kurioms tiekia prekes. Jiems nereikėtų samdyti žmonių, siųsti vadybininkų į įvairias prekybos vietas, leisti pinigų transporto išlaidoms, visą darbą už mažesnį atlygį atliktų savanoriai talkininkai – bet kas, turintis išmanųjį „Android“ telefoną.

Vienas iš būdų tai padaryti – „crowdsourcingas“ (angl. Crowdsourcing). Kalbant plačiąja prasme, tai modelis, kuomet problema ar klausimas atvirai pateikiamas tam tikrai grupei anoniminių sprendėjų, laukiant iš jų geriausių pasiūlymų ar sprendimų.
Socialinėje medijoje šis principas veikia kaip savotiškas naujų idėjų aukcionas. Pasitelkdamas jį, verslas, pavyzdžiui, per socialinius tinklus („Facebook“, „Linkedin“ ir kt.) ar diskusijų forumus kreipiasi į tikslines elektronines bendruomenes (angl. „crowd“), kurios dažniausiai vienija jų produktų esamus ar potencialius vartotojus, ir domisi jų nuomone vienu ar kitu klausimu, ragina siūlyti idėjas.