Rasti išteklių įrašai (78)
Ir kodėl čia taip nuobodu
Ir kodėl čia taip nuobodu,
Ir kodėl man taip baisu.
Liki sveika, mergužėlė,
Gal tikriausiai negrįšiu.
Apkabinęs, išbučiavęs
Jos raudonas lūputes
Ir nubėgęs pro miškelį
Susitikau nelaimę aš.
Pasigirdo baisūs šūviai
Ir balsas toksai baisus.
– Tu sustokie, sakau, bandite,
Nepabėgsi tu nuo mūs.
Aš pridėjau sau vamzdelį
Aš prie kaktos taip ramiai:
Mergužėlė pasvaideno –
Su ja skiriuos amžinai.
Liki sveika, mergužėle,
Liki sveika mylima,
Nebučiuosiu tavo lūpų,
Nematysiu niekada.
Jie nuvežė į Merkinę,
Ant gatvės guliu šalia.
O mergelė nesibaidė
Ir priėjo prie manęs.
Kelkis kelkis bernužėli,
Tu, sūneli, Lietuvos,
Kur aš kitą tokį rasiu
Nemylėsiu niekados.
Oi, prakeikiu šį likimą,
Kokia yra netiesa
Kiek mergelių nemylėtų,
Kiek bernelių po žeme.
Kiek mergelių šiam kalėjime,
O berneliai jų miške.
Nors jiej muša, nor(s) ir peša,
Nepasako nieko, ne.
Pokario partizanų dainų kartoteka
Ir kodėl čia taip nuobodu
Ir kodėl čia taip nuobodu,
Ir kodėl man taip baisu?
Liki sveika, mergužėle,
Gal tikriausia negrįšiu.
Apkabinęs, išbučiavęs
Jos raudonas lūputes
Ir nubėgęs pro miškelį
Sutikau nelaimę aš.
Pasigirdo baisūs šūviai
O ir balsas toks baisus:
Tu sustok, sakau, bandite,
Nepabėgsi tu nuo mūs.
Aš pridėjau sau vamzdelį
Aš prie kaktos sau ramiai.
Mergužėlė pasvaideno,
Su ja skyriaus amžinai.
Liki sveika, mergužėle,
Liki sveika, mylima,
Nebučiuosiu tavo lūpų,
Nematysiu niekada.
Jie nuvežė į Merkinę,
Ant gatvės guliu šalia.
O mergelė nesibaidė
Ir praėjo pro mane.
– Kelkis, kelkis, bernužėli,
Tu sūneli Lietuvos.
Kur aš kitą tokį rasiu,
Nemylėsiu niekados.
Oi prakeikiu šį likimą,
Kokia yra netiesa,
Kiek bernelių numylėtų,
Kiek bernelių po žeme.
Kiek mergelių šiam kalėjme,
O berneliai jų miške.
Nors juos muša, nors ir peša,
Nepasako nieko, ne.
Pokario partizanų dainų kartoteka
storytèlingas
Vis dėlto storytellingą rinkodaroje galima apginti ir nebūtinai vertinti tik neigiamai – kai kurie prekės ženklai išties turi pasidalinimo vertą, įkvepiančią (kad ir ką tai reikštų) istoriją. Antra vertus, mąžtančio krizinio vartojimo perspektyvoje, tikėtina, vartotojai nepageidaus triukšmingos komunikacijos, o pasakojimas bent iš dalies imituoja empatiją. Banali tiesa ir tai, kad namų sienų apribotas vartotojas ieško, kuo užpildyti laisvą laiką, o turinį geriausiai generuoja... istorijos.
DAŽNAI MANĘS KLAUSIA: Akodėl jums nepatinka LRT? Netiesa, aš dažnai klausau LRT. Antropologiniais sumetimais. Ypač po to, kai Monika atjaunastino visą LRT persuomenę.
Andai klausiau kaip radijo burnytė uoliai lenkė prie storytelingo gyvenimo mačiusią vilnietę.
Ar tiesa, kad apie 60-tus, ten, kur dabar Seimo rūmai, iš upės traukdavo sielius? Arba kitaip tariant, paraleliai sugrupuotus medinius rąstus?
Nutiko taip, kad kartą dukra pakvietė mane į egzaminą - judesio spektaklį „My dear friend“, LMTA Balkono teatre. Tai buvo vieša egzamino peržiūra - modernus šokis, kurį paruošė antrakursiai moderniukai vadovaujami Giedrės Jankauskienės.
Modernus šokis šiais laikais jau nebe tai ką galima būtų pavadinti šokiu, nors nelabai pavadinčiau tai ir spektakliu. Stiprūs išgyvenimai, pantomima, teatras, performasas. Toks judesio storytelingas.
Istorija, kurią bandė perteikti šokėjai buvo iki skausmo visiems pažįstama - santykiai. Kontakto užmezgimas, bandymas rasti bendrą kalbą, pyktis, ginčas, draugystė, meilė.
„Storytelingas“, berods, madingiausias žodis komunikacijos profesionalų pasaulyje, – bet kokia turėtų būti mano istorija? Kodėl istorijų pasakojimas laikomas pačiu paveikiausiu bendravimo būdu, bet vis dar nedaug žmonių pasitelkia istorijų pasakojimą norėdami laimėti savo versle?
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
Šimas Augulis gydė nuo visokių ligų
Liaudies tikėjimų kartoteka
snòubordas
svarbiausiai reikia atsiminti, kad kuo trumpesnes slides ar snoubordas tuo lengviau ji valdyti.
Ski Dubai - pirmas dengtas kalnų slidinėjimo kompleksas Artimuosiuose Rytuose. [...] Kompleksas vienu metu gali priimti iki pusantro tūkstančio kalnų slidžių ar snoubordo mėgėjų.
Gal is tikruju 4,000 skurstanciu Vilniaus paaugliu gavo proga uz dyka pusvalandi ant snowboard'o pastovet?
Roxy striukė snoubordui.
Snowboardas ar slidės? Liepkalnis ar Alpės? Žalioji ar juodoji trasa? Klausimai, kuriais prasideda slidinėjimo sezonas.
po to pacio susivartymo isitikinau, kad salmas yra tiek pat reikalingas, kiek ir pats snowboard'as, nugaros apsaugos - nemaziau, kiek ir salmas.
Parduodu naują Snowboard'o (snieglentės) komplektą.
Skirtingai nuo paprastų dviračių Maiklo Killiano modelyje kiekvieno rato judėjimas reguliuojamas autonomiškai, o sėdynė išdėstyta statmenai važiavimo eigai. Tokia konstrukcija suteikia dviračiui funkcionalinį panašumą į snoubordą. Aišku, tai labiau pramoga, negu rimtas transporto priemonės konstrukcijos pakeitimas.
Antra taisyklė – jei labai nori, čiuožti snowboardu gali visi. Kaip greitai ir gerai valdysi snieglentę priklauso nuo tavo užsispyrimo, fizinio pasiruošimo ir aišku nuo instruktoriaus. [...]
Daug kas galvoja, kad snowboardai – tai smagi pramoga, kaip pasivažinėjimas rogutėmis, bet tai netiesa.
Žiemos sporto sostinėje Ignalinoje dažnai girdimas pavadinimas snoubordas: čiuošiu su snoubordu, išsinuomojau snoubordą ir pan. Tai anglų kalbos žodis snowboard, kurį visiškai nesunku pakeisti lietuvišku – snieglentė (vienslidė leistis nuo šlaito ar kalno sniego trasa). Taip pat ir sportas – ne snoubordas, o snieglenčių sportas.
Tu taip pat gali prisidėti prie ZIP FM GERŲ DARBŲ team‘o! Mainais už tavo gerą darbą, mes tau atiduosim naują snowboardą, kuris bus pritaikytas specialiai pagal tavo ūgį ir svorį! Keičiam?
Snieglentė (ne snoubordas) yra abiejuose galuose išlenkta slidė su pavaža.
Man, aišku, irgi knieti pabandyti snowboardʼą, tad bent šį kartą pasiryžtų mest laukan tas slides ir skrieti nuo kalno su lenta.
Kaip leidi laisvalaikį?
Vasara su riedlente leidziu laika, ziema su snowboard'u, ir, zinoma, draugai!
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
vãtnikas
Žinoma, sutinka N. Putinaitė, vatnikas turi ir kitą prasmę – žymi žmogų, esantį už sociumo ribų, nuo kurio atsiribojama, kuris yra svetimas. „Nors mes galvojame, kad vatnikas žymi tokį postsovietiką, aš matau sovietinę schemą, kurioje nėra tarpinių grandžių tarp savo ir svetimo, t. y. svetimas iškart tampa priešu, yra savas ir yra priešas. Kai atsirado vatniko terminas, iškart pagavau, kad tai labai posovietinio mentaliteto požymis“, – pastebi politologė.
Pasak Vilniaus universiteto sociologijos magistrantės Rimos Žilinskaitės, tiksliai pasakyti, iš kur kilęs žodis vatnikas, negalima, bet pirmiausia jis asocijuojasi su vatine striuke, kurią žmonės geriausiai prisimena iš sovietmečio ir kurią dėvėdavo gulago kaliniai. „Paskui, prisimenant sovietinio kino ar populiariosios kultūros įvaizdžius, tai dažniausiai mums asocijuojasi su pavargusiu, alkoholį vartojančiu kaimo gyventoju, galbūt su muštynių žymėmis ant veido“, – kalba R. Žilinskaitė.
Šis žargoniškas slavizmas lietuvių kalboje padarė stulbinamą karjerą – berods nuo Krymo okupacijos ir aneksijos laikų. Etimologija nesudėtinga – tai dėvintys vatinukus (rusų k. „vatinki“), šimtasiūles, kurios kadaise buvo sovietinio gulago „zekų“, dabar – Kremliaus šalininkų uniforma.
Tačiau žargono konkretus politinis turinys ilgainiui išsitrynė, „vatnikai“ pradėjo išstumti mūsiškio elito pamėgtus „runkelius“ ir „budulius“. Regis, net kalbos redaktoriai ir inspektoriai kapituliavo, neprotestuoja, kai šis svetimžodis rašomas be kabučių, matyt, prisibijo, kad ir jų nepakrikštytų „vatnikais“.
Tautiniai lietuvybės vatnikai ir kodėl jie bijo anglų kalbos [antraštė]
Klaida būtų manyti, kad vatnikai yra būtinai tik rusai, apsiraišę kolorado (Georgijaus) juostelėmis ir pasakojantys, kaip visi Baltijos šalių gyventojai yra fašistai, kaip juos (pribaltus) išlaisvino, aprengė, paskiepijo ir pamaitino – čia jau nekalbant apie ukrainiečius, kurie apskritai nieko neturi be degtinės ir lašinių. Ne, tai netiesa. Mes Lietuvoje turime savo vatnikus – žmones, kurie save laiko patriotais. Tačiau patriotu reikėtų laikyti tuos, kas myli savo Tėvynę ir ypatingai jos žmones (šiaip jau šalies neįmanoma mylėti, nekenčiant jos žmonių [...].
Pavyzdžiui, neapykantos žargono naujadaras „vatnikas“, pakeitęs tarybiniais laikais paplitusį „kacapą“ rusų tautybės asmeniui įvardinti, šiandien papildė ne vieno/-os politologinį žodyną. Šitaip V. Putino karinių kampanijų akivaizdoje veikiau susitelkiama į priešo ir jo agentų „vatnikų“ demaskavimą, nei į rimtą paramą V. Putino režimo oponentams ir opozicionieriams Rusijoje. O kam gi remti Putino režimo opoziciją, jei net kai kurie naujieji Lietuvos istorikai sutinka, jog „opozicijos nebuvimas Rusijoje yra tradicija“. Tada visi rusai yra putinistai, o tai reiškia – „vatnikai“. Susikurtas ideologiškai tobulas priešas, kurio reikia bijoti, ir todėl – nekęsti...
[...] emigracija vis labiau susijusi su tuo, kad žmogus tampa dvasiniu vatniku.
Vatnikais vadinami tie, kam ant nugaros ir tarp ausų – šimtasiūlė, o širdyje veltiniai ir pomėgis kalėjimų romantinei lyrikai.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
medis
ne tõ mẽdžio birbỹnė Brs. tam darbui netinka:
žãlio mẽdžio krỹžius didelis vargas: Ot tai kryželis žalio medžio man šitas darbas. Mrk.
mẽdžio pjū́klas pikčiurna, niurgzlys: Gavau vyrą tokį medžio pjūklą. Tv.
mẽdžio subinė̃ vlg. apie netikusį padarą: Eik tu, subine medžio, netiesa. J. Cit tu, subine medžio, ar neisi gulti! (bara šunį). Vgr.
mẽdžio širdẽlė apie nejautrų, negailestingą: Mart, marti, martele, tavo medžio širdelė. Brž.
gývu medžiù prisispyręs, būtinai: Aš jam gyvu medžiù gyniau jos neimti. Nmn.
ìlgu medžiù labai prisispyręs: Ilgu medžiu gynė nuog tos draugystės. Lp.
kad mẽdžiais nueĩtų sakoma keikiant: Kad tu medžiais nueitum, kad taip mane suėdei!. Ds.
kad sausaĩs mẽdžiais eĩtų toks keiksmas: Kad tu būtum, bernužėli, sausais medžiais ėjęs, o ne mane jaunuolėlę kalbom prikalbėjęs. Pnd.
kad sausaĩs mẽdžiais nueĩtų toks keiksmas: Et, kad būtų mano laimė nuėjus sausais medžiais!. Srj.
sausaĩs mẽdžiais nustáugtų sakoma nelinkint gero: Geriau tas mano vaikelis būtų nustaugęs sausais medžiais, negu jis gimė. Nč.
medžiùs ramstýdamas apie girto ėjimą: Vėl pareina medžius ramstydamas. Sur.
ant sausų̃ mẽdžių labai didelis (pyktis): Mano vaiko piktumas tai ant sausų medžių. Nč.
į saũsą mẽdį pašókti mirti, žūti: Tas, sako, pašoks į sausą medį, arba tas sulauks sausos šakos. Dauk.
į mẽdį pasimierúodamas apie smarkiai ir greit augantį: Auga į medį pasimieruodamas. Krž.
į medžiùs pasižiūrė́damas apie smarkiai ir greit augantį: Auga vaikai į medžius pasižiūrėdami. KrvP.
iš mẽdžio iškrìsti apie nesusigaudantį: Ko taip žiūri, ar iš medžio iškritai?. Varn. Ar tu ką tik gimęs, ar iš medžio iškritęs, kad nežinai, kas perka, kas parduoda. Avyž.
per mẽdį labai (puola): Puola per medį prie tų obuolių, negali atmušti. Ms.
per sausaĩs mẽdžiais nulė̃kti niekais virsti: Tėvas kaip ir žmogus, o sūnai užplėšę galvas nulėkė per sausais medžiais. Prng.
nė̃ su medžiù neprimùšti negalėti paveikti, niekaip neprivaryti: Prie gero nė su medžiu neprimuši. LTR.
kaip mẽdis
1.stambūs, geri (javai): An tokio lauko pasėk rugius, rugiai bus kaip medis. Dv.
2.sustingęs: Stovi kai medžias, ir gana. Prl.
3.be jėgų, paslikas: Pareis ir grius į lovą kaip medis. Krš. Gulėjo kaip medis. N. Guli kai medžias. Sv.
kaĩp kad šlãpias mẽdis dẽga prastai: Kalba lyg kad šlapias medis dega. Nj.
kaĩp iš mẽdžio išdrìbęs apie nesusigaudantį: Kalba kaip iš medžio išdribęs. LTR.
kaĩp iš mẽdžio iškrìtęs apie nesusigaudantį: Visi sėdėjo kaip iš medžio iškritę. Lnkv. Dabar žiūrės į kits kitą kaip iš medžio iškritę. Šd. Laimonas kurį metą jautėsi lyg iš medžio iškritęs. Trein.
kaĩp iš mẽdžio krìtęs apie nesusigaudantį: Tik gaila, kad kooperatyvo vadovai dedasi lyg iš medžio kritusiais. – Pirmą kartą apie tai girdime... – sako jie. rš.
Dievo medis žr Dievas
Dievo nevaryk (nevyk)į medį žr Dievas
Dievo nevyk į medžius žr Dievas
Dievą varinėti (varyti)į medį žr Dievas
rojaus medelis žr rojus
vikių medis žr vikis
Frazeologijos žodynas
ištvi̇̀lkyti
1. tr. Kv pilant, liejant karštu ar verdančiu vandeniu valyti, plikyti: Su karštu vandenimi tvi̇̀lkyk paršą, ir nušus J. Reik kiaulę tvi̇̀lkyti Kl. Milžtuvę karštu vandeniu tvi̇̀lkyti DŽ.
| refl. Ser, NdŽ.
2. tr. pilti verdančiu vandeniu: Tvilkýta su kvynais skaniausia duona Yl. Kad ana netvi̇̀lkyta, vis tiek ana nebūs toki skani duona Sd.
| Ji tvilkė arbatžoles rš.
3. tr. kaitinant, šutinant gydyti: Su ta [kepure] par kiaurą vasarą tvilkė niežus savo M.Valanč.
4. tr. NdŽ, Tv kuo karštu žaloti, skaudinti: Kas karštybė pirties tos, negal sugreibti, dega, rankas tvi̇̀lko Krt.
| refl. NdŽ.
5. tr. daigyti, kelti skausmą: Rėmuo širdį tvi̇̀lko KlvrŽ. Rėmuo kad tvilko, gerk ąžuolo žieves, šermukšnių žieves ir viešnių žieves suvirintas Šts.
| Šnapšė širdį tvi̇̀lko Tl.
| prk.: Klyksmas persmelks ir jos vaikų atmintį, tvilkys ją rš.
ǁ dilginti: Tur ant savimi plaukus tvilkančius P.
6. tr. deginti, kaitinti: Pernai žiemą tai baisiai tvi̇̀lkė [radiatoriai], o šį metą kaip gaidžio užpakalis End.
7. tr. šaldant skaudinti, gelti: Šaltis tvi̇̀lkė skruostus NdŽ. Vė[ja]s kaktą tvi̇̀lko, akis suka iš kaktos, i gana End. Rasa visą kelią tvilkė kojas sp.
8. tr. plikant naikinti: Priviso blakių, reiks karštu [v]andeniu tvi̇̀lkyti Vkš. Kiekvienas ūkio valdytojas privalo juos (pelėsius) grandyti ir tvilkyti nuolat, nesiliaudamas, jei nenori, kad viską savo tinklu aptiestų Vaižg.
9. mušti, duoti, pliekti: Kad aš tvi̇̀lkysiu į ausį, ir aprietėsi! Šts. Kad aš anam tvilkiáu par ausį, ans pipt ant žemės i gulia lyg paršas Dr.
ǁ DŽ šaudyti: Užsimetęs už kertės ans tik tvi̇̀lko, tik tvi̇̀lko Kl.
10. tr.: Tiek ir tetvi̇̀lkė šį vakarą arbatą, t. y. daug gėrė J.
11. tr. šnek. smarkiai ką daryti: Pripuolė tą tiliponą tvi̇̀lkyti, skambinti į tą Klaipėdą End.
◊ aki̇̀s tvi̇̀lkyti iškalbėti, gėdinti: Mun aki̇̀s tvi̇̀lkė, kad nepakėliau muzikantų par vestuves Dr.
aptvi̇̀lkyti tr. KŽ
1. G77 apipilant, apliejant karštu ar verdančiu vandeniu nuvalyti, apiplikyti: Papjautą kiaulę aptvilkė verdančiu vandeniu rš. Uogas ir vaisius reikia aptvilkyti kiaurasamtyje verdančiu vandeniu sp.
2. Žd, Šts įpilti verdančio vandens, apšutinti: Ka nori gerą duoną iškepti, reik miltus su verdančiu vandeniu aptvi̇̀lkyti Nt. Aptvi̇̀lkau, apmaišau apmaišau i sudengu, lai pasalė[ja] kokią adyną pusantros, paskuo atmaišau [duoną] Yl. Liuobam aptvi̇̀lkysma pelus, kuri karvė nebįkandanti pašaro LKT70(Slnt). Spaliai buvo tūse pelūse; ka aptvi̇̀lkys, išmirko tie spaliai Pln. Aš visumet aptvi̇̀lkytus pelus kiaulėms duodu, geriau ėda Brs. Pašaras tur būti virintas arba aptvilkytas verdančiu vandeniu IM1846,20.
| Pelenus aptvi̇̀lkėm ir su tokiais plovėm Yl.
| refl. tr. Brs: Sėminų sugrūsi, apsitvi̇̀lkysi Vž.
3. refl. kuo karštu susižaloti, apsideginti: Keravokias, neapsitvi̇̀lkyk su kuo Trk.
įtvi̇̀lkyti intr. šnek. smarkiai suduoti, sušerti: A nori, kad įtvilkyčio tau į žandą!? Dr.
ištvi̇̀lkyti tr.
1. S.Dauk, Š, Rtr, KŽ, DŽ1, Plt pilant, liejant karštu ar verdančiu vandeniu išvalyti, išplikyti: Marti ištvi̇̀lkė kartoklį J. Šildau vandens, reik puodus ištvi̇̀lkyti – matai, kokie prirūgę y[ra] Dov.
2. Gršl, Šll tvilkant sužaloti; išdeginti: Ištvilkiau akį sieros rūgščia Pln.
^ Kas [verdančiu] pienu ištvilkė sau burną, šis ir šaltą vandenį pučia rš.
3. tvilkant išnaikinti: Ans vien klausos, ką tie velniai sakys, ka ans tus vaikus anų ištvi̇̀lkęs (ps.) Brs.
^ Čia visas kaimas, gal sakyti, kaip tvilkyte yra ištvi̇̀lkytas, visi iškritę (išmirę) yra Brs.
nutvi̇̀lkyti tr.
1. J.Jabl, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Šv perliejant, perpilant karštu ar verdančiu vandeniu nuvalyti, nuplikyti: Su karštu vandenimi nutvi̇̀lkė ana paršą J. Papjautą kiaulę po pirmu reik nutvi̇̀lkyti, o pasku nusvilinti End.
2. LL128, NdŽ tvilkant sužaloti, nudeginti, įskaudinti: Nutvi̇̀lkiau pirštą DŽ1. Šie nutvilkyti, nuplikyti šaukdamys, cypdamys išmirė Plt. Ir nudegino jam veidus, ir abi ranki nutvilkė Sab. Spiritas nutvilkė gomurį rš. Kiekvienas kailinės skrandos prisilytėjimas tvilkyte nutvilko žaizdą rš.
| prk.: Netiesa man nutvilkė širdį J.Dov.
^ Nedėk į ugnį kumpą medį – vaikus nutvilkysi VP31, S.Dauk. Lekia kaip nutvilkytas rš. Mergina pajuto šiltą jo kvapą ant savo veido ir lyg nutvilkyta pasisuko V.Bub.
| refl. tr., intr. LL128, Š, NdŽ, Dr, Yl, Kv: Nusitvi̇̀lkė su verdančiu [v]andeniu visą ranką Šv.
| Ka leji karštą dieną, juo tie morkai nusitvi̇̀lko Ms.
3. DŽ nudiegti, nusmelkti: Skausmas nutvilkė visą ranką rš.
| prk.: Šita mintis nutvilkė jį skaudžiai, nes žmogus niekam nėra toks jautrus kaip meilei J.Ap. Avarija… – nutvilkė mintis. – Reikia sustoti rš.
4. tr. nušaldyti, nugairinti: Ledinis vėjas nutvilkė skruostus ir kaktą – buvo dargi malonu rš.
ǁ nudilginti: Jūrės notrėlės tura grybų paveikslą, išleida ilgus plaukus, kurie nuotvilko kaipo notrėlės IM1862,48.
| refl. tr.: Su dilgėle nusidilginau rankas, t. y. nusitvilkiau su notrynėmis J.
5. šnek. apmušti, apdaužyti, nupliekti: Vagims vyrai virvėms ir lazdoms nugaras nutvi̇̀lkė Gršl. Kazokų smūgių nutvilkytas jos kūnas rš.
◊ nagùs nutvi̇̀lkyti patirti nesėkmę: Užeis kumet [nedorėlis], nutvi̇̀lkys nagùs, i žinos Krš.
patvi̇̀lkyti tr. NdŽ kiek tvilkyti.
pratvi̇̀lkyti
1. tr. NdŽ vietomis nutvilkyti.
2. greit pravažiuoti, prajoti, prabėgti.
pritvi̇̀lkyti tr. I prišutinti, pritroškinti: Kiek aš anų čia pritvi̇̀lkiau… KlvrŽ.
sutvi̇̀lkyti tr.
1. J, NdŽ, Brs suplikyti, apšutinti: Rūgštynes sutvilko ir apipila žvaktaukiais žiemai Šts. Biškį liūbam sutvi̇̀lkysi, ir paliks saldrūgštė [duona] Sd.
| refl. NdŽ.
2. NdŽ nušaldyti.
užtvi̇̀lkyti
1. tr. NdŽ, Žr užpilti karštu ar verdančiu vandeniu, užplikyti: Aš liūb užtvi̇̀lkysu, aš plaksu tą duoną, plaksu, ta duona pabals Lpl. Tešla gera valgyti vien tik užtvilkius karštu vandeniu Vaižg.
| Užtvilkė drabužius, negal beišplauti Šts.
2. intr. šnek. užduoti, sušerti: Aš tam ponuo užtvi̇̀lkysu! Nt.
Lietuvių kalbos žodynas
pratvi̇̀lkyti
1. tr. Kv pilant, liejant karštu ar verdančiu vandeniu valyti, plikyti: Su karštu vandenimi tvi̇̀lkyk paršą, ir nušus J. Reik kiaulę tvi̇̀lkyti Kl. Milžtuvę karštu vandeniu tvi̇̀lkyti DŽ.
| refl. Ser, NdŽ.
2. tr. pilti verdančiu vandeniu: Tvilkýta su kvynais skaniausia duona Yl. Kad ana netvi̇̀lkyta, vis tiek ana nebūs toki skani duona Sd.
| Ji tvilkė arbatžoles rš.
3. tr. kaitinant, šutinant gydyti: Su ta [kepure] par kiaurą vasarą tvilkė niežus savo M.Valanč.
4. tr. NdŽ, Tv kuo karštu žaloti, skaudinti: Kas karštybė pirties tos, negal sugreibti, dega, rankas tvi̇̀lko Krt.
| refl. NdŽ.
5. tr. daigyti, kelti skausmą: Rėmuo širdį tvi̇̀lko KlvrŽ. Rėmuo kad tvilko, gerk ąžuolo žieves, šermukšnių žieves ir viešnių žieves suvirintas Šts.
| Šnapšė širdį tvi̇̀lko Tl.
| prk.: Klyksmas persmelks ir jos vaikų atmintį, tvilkys ją rš.
ǁ dilginti: Tur ant savimi plaukus tvilkančius P.
6. tr. deginti, kaitinti: Pernai žiemą tai baisiai tvi̇̀lkė [radiatoriai], o šį metą kaip gaidžio užpakalis End.
7. tr. šaldant skaudinti, gelti: Šaltis tvi̇̀lkė skruostus NdŽ. Vė[ja]s kaktą tvi̇̀lko, akis suka iš kaktos, i gana End. Rasa visą kelią tvilkė kojas sp.
8. tr. plikant naikinti: Priviso blakių, reiks karštu [v]andeniu tvi̇̀lkyti Vkš. Kiekvienas ūkio valdytojas privalo juos (pelėsius) grandyti ir tvilkyti nuolat, nesiliaudamas, jei nenori, kad viską savo tinklu aptiestų Vaižg.
9. mušti, duoti, pliekti: Kad aš tvi̇̀lkysiu į ausį, ir aprietėsi! Šts. Kad aš anam tvilkiáu par ausį, ans pipt ant žemės i gulia lyg paršas Dr.
ǁ DŽ šaudyti: Užsimetęs už kertės ans tik tvi̇̀lko, tik tvi̇̀lko Kl.
10. tr.: Tiek ir tetvi̇̀lkė šį vakarą arbatą, t. y. daug gėrė J.
11. tr. šnek. smarkiai ką daryti: Pripuolė tą tiliponą tvi̇̀lkyti, skambinti į tą Klaipėdą End.
◊ aki̇̀s tvi̇̀lkyti iškalbėti, gėdinti: Mun aki̇̀s tvi̇̀lkė, kad nepakėliau muzikantų par vestuves Dr.
aptvi̇̀lkyti tr. KŽ
1. G77 apipilant, apliejant karštu ar verdančiu vandeniu nuvalyti, apiplikyti: Papjautą kiaulę aptvilkė verdančiu vandeniu rš. Uogas ir vaisius reikia aptvilkyti kiaurasamtyje verdančiu vandeniu sp.
2. Žd, Šts įpilti verdančio vandens, apšutinti: Ka nori gerą duoną iškepti, reik miltus su verdančiu vandeniu aptvi̇̀lkyti Nt. Aptvi̇̀lkau, apmaišau apmaišau i sudengu, lai pasalė[ja] kokią adyną pusantros, paskuo atmaišau [duoną] Yl. Liuobam aptvi̇̀lkysma pelus, kuri karvė nebįkandanti pašaro LKT70(Slnt). Spaliai buvo tūse pelūse; ka aptvi̇̀lkys, išmirko tie spaliai Pln. Aš visumet aptvi̇̀lkytus pelus kiaulėms duodu, geriau ėda Brs. Pašaras tur būti virintas arba aptvilkytas verdančiu vandeniu IM1846,20.
| Pelenus aptvi̇̀lkėm ir su tokiais plovėm Yl.
| refl. tr. Brs: Sėminų sugrūsi, apsitvi̇̀lkysi Vž.
3. refl. kuo karštu susižaloti, apsideginti: Keravokias, neapsitvi̇̀lkyk su kuo Trk.
įtvi̇̀lkyti intr. šnek. smarkiai suduoti, sušerti: A nori, kad įtvilkyčio tau į žandą!? Dr.
ištvi̇̀lkyti tr.
1. S.Dauk, Š, Rtr, KŽ, DŽ1, Plt pilant, liejant karštu ar verdančiu vandeniu išvalyti, išplikyti: Marti ištvi̇̀lkė kartoklį J. Šildau vandens, reik puodus ištvi̇̀lkyti – matai, kokie prirūgę y[ra] Dov.
2. Gršl, Šll tvilkant sužaloti; išdeginti: Ištvilkiau akį sieros rūgščia Pln.
^ Kas [verdančiu] pienu ištvilkė sau burną, šis ir šaltą vandenį pučia rš.
3. tvilkant išnaikinti: Ans vien klausos, ką tie velniai sakys, ka ans tus vaikus anų ištvi̇̀lkęs (ps.) Brs.
^ Čia visas kaimas, gal sakyti, kaip tvilkyte yra ištvi̇̀lkytas, visi iškritę (išmirę) yra Brs.
nutvi̇̀lkyti tr.
1. J.Jabl, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Šv perliejant, perpilant karštu ar verdančiu vandeniu nuvalyti, nuplikyti: Su karštu vandenimi nutvi̇̀lkė ana paršą J. Papjautą kiaulę po pirmu reik nutvi̇̀lkyti, o pasku nusvilinti End.
2. LL128, NdŽ tvilkant sužaloti, nudeginti, įskaudinti: Nutvi̇̀lkiau pirštą DŽ1. Šie nutvilkyti, nuplikyti šaukdamys, cypdamys išmirė Plt. Ir nudegino jam veidus, ir abi ranki nutvilkė Sab. Spiritas nutvilkė gomurį rš. Kiekvienas kailinės skrandos prisilytėjimas tvilkyte nutvilko žaizdą rš.
| prk.: Netiesa man nutvilkė širdį J.Dov.
^ Nedėk į ugnį kumpą medį – vaikus nutvilkysi VP31, S.Dauk. Lekia kaip nutvilkytas rš. Mergina pajuto šiltą jo kvapą ant savo veido ir lyg nutvilkyta pasisuko V.Bub.
| refl. tr., intr. LL128, Š, NdŽ, Dr, Yl, Kv: Nusitvi̇̀lkė su verdančiu [v]andeniu visą ranką Šv.
| Ka leji karštą dieną, juo tie morkai nusitvi̇̀lko Ms.
3. DŽ nudiegti, nusmelkti: Skausmas nutvilkė visą ranką rš.
| prk.: Šita mintis nutvilkė jį skaudžiai, nes žmogus niekam nėra toks jautrus kaip meilei J.Ap. Avarija… – nutvilkė mintis. – Reikia sustoti rš.
4. tr. nušaldyti, nugairinti: Ledinis vėjas nutvilkė skruostus ir kaktą – buvo dargi malonu rš.
ǁ nudilginti: Jūrės notrėlės tura grybų paveikslą, išleida ilgus plaukus, kurie nuotvilko kaipo notrėlės IM1862,48.
| refl. tr.: Su dilgėle nusidilginau rankas, t. y. nusitvilkiau su notrynėmis J.
5. šnek. apmušti, apdaužyti, nupliekti: Vagims vyrai virvėms ir lazdoms nugaras nutvi̇̀lkė Gršl. Kazokų smūgių nutvilkytas jos kūnas rš.
◊ nagùs nutvi̇̀lkyti patirti nesėkmę: Užeis kumet [nedorėlis], nutvi̇̀lkys nagùs, i žinos Krš.
patvi̇̀lkyti tr. NdŽ kiek tvilkyti.
pratvi̇̀lkyti
1. tr. NdŽ vietomis nutvilkyti.
2. greit pravažiuoti, prajoti, prabėgti.
pritvi̇̀lkyti tr. I prišutinti, pritroškinti: Kiek aš anų čia pritvi̇̀lkiau… KlvrŽ.
sutvi̇̀lkyti tr.
1. J, NdŽ, Brs suplikyti, apšutinti: Rūgštynes sutvilko ir apipila žvaktaukiais žiemai Šts. Biškį liūbam sutvi̇̀lkysi, ir paliks saldrūgštė [duona] Sd.
| refl. NdŽ.
2. NdŽ nušaldyti.
užtvi̇̀lkyti
1. tr. NdŽ, Žr užpilti karštu ar verdančiu vandeniu, užplikyti: Aš liūb užtvi̇̀lkysu, aš plaksu tą duoną, plaksu, ta duona pabals Lpl. Tešla gera valgyti vien tik užtvilkius karštu vandeniu Vaižg.
| Užtvilkė drabužius, negal beišplauti Šts.
2. intr. šnek. užduoti, sušerti: Aš tam ponuo užtvi̇̀lkysu! Nt.
Lietuvių kalbos žodynas
pritvi̇̀lkyti
1. tr. Kv pilant, liejant karštu ar verdančiu vandeniu valyti, plikyti: Su karštu vandenimi tvi̇̀lkyk paršą, ir nušus J. Reik kiaulę tvi̇̀lkyti Kl. Milžtuvę karštu vandeniu tvi̇̀lkyti DŽ.
| refl. Ser, NdŽ.
2. tr. pilti verdančiu vandeniu: Tvilkýta su kvynais skaniausia duona Yl. Kad ana netvi̇̀lkyta, vis tiek ana nebūs toki skani duona Sd.
| Ji tvilkė arbatžoles rš.
3. tr. kaitinant, šutinant gydyti: Su ta [kepure] par kiaurą vasarą tvilkė niežus savo M.Valanč.
4. tr. NdŽ, Tv kuo karštu žaloti, skaudinti: Kas karštybė pirties tos, negal sugreibti, dega, rankas tvi̇̀lko Krt.
| refl. NdŽ.
5. tr. daigyti, kelti skausmą: Rėmuo širdį tvi̇̀lko KlvrŽ. Rėmuo kad tvilko, gerk ąžuolo žieves, šermukšnių žieves ir viešnių žieves suvirintas Šts.
| Šnapšė širdį tvi̇̀lko Tl.
| prk.: Klyksmas persmelks ir jos vaikų atmintį, tvilkys ją rš.
ǁ dilginti: Tur ant savimi plaukus tvilkančius P.
6. tr. deginti, kaitinti: Pernai žiemą tai baisiai tvi̇̀lkė [radiatoriai], o šį metą kaip gaidžio užpakalis End.
7. tr. šaldant skaudinti, gelti: Šaltis tvi̇̀lkė skruostus NdŽ. Vė[ja]s kaktą tvi̇̀lko, akis suka iš kaktos, i gana End. Rasa visą kelią tvilkė kojas sp.
8. tr. plikant naikinti: Priviso blakių, reiks karštu [v]andeniu tvi̇̀lkyti Vkš. Kiekvienas ūkio valdytojas privalo juos (pelėsius) grandyti ir tvilkyti nuolat, nesiliaudamas, jei nenori, kad viską savo tinklu aptiestų Vaižg.
9. mušti, duoti, pliekti: Kad aš tvi̇̀lkysiu į ausį, ir aprietėsi! Šts. Kad aš anam tvilkiáu par ausį, ans pipt ant žemės i gulia lyg paršas Dr.
ǁ DŽ šaudyti: Užsimetęs už kertės ans tik tvi̇̀lko, tik tvi̇̀lko Kl.
10. tr.: Tiek ir tetvi̇̀lkė šį vakarą arbatą, t. y. daug gėrė J.
11. tr. šnek. smarkiai ką daryti: Pripuolė tą tiliponą tvi̇̀lkyti, skambinti į tą Klaipėdą End.
◊ aki̇̀s tvi̇̀lkyti iškalbėti, gėdinti: Mun aki̇̀s tvi̇̀lkė, kad nepakėliau muzikantų par vestuves Dr.
aptvi̇̀lkyti tr. KŽ
1. G77 apipilant, apliejant karštu ar verdančiu vandeniu nuvalyti, apiplikyti: Papjautą kiaulę aptvilkė verdančiu vandeniu rš. Uogas ir vaisius reikia aptvilkyti kiaurasamtyje verdančiu vandeniu sp.
2. Žd, Šts įpilti verdančio vandens, apšutinti: Ka nori gerą duoną iškepti, reik miltus su verdančiu vandeniu aptvi̇̀lkyti Nt. Aptvi̇̀lkau, apmaišau apmaišau i sudengu, lai pasalė[ja] kokią adyną pusantros, paskuo atmaišau [duoną] Yl. Liuobam aptvi̇̀lkysma pelus, kuri karvė nebįkandanti pašaro LKT70(Slnt). Spaliai buvo tūse pelūse; ka aptvi̇̀lkys, išmirko tie spaliai Pln. Aš visumet aptvi̇̀lkytus pelus kiaulėms duodu, geriau ėda Brs. Pašaras tur būti virintas arba aptvilkytas verdančiu vandeniu IM1846,20.
| Pelenus aptvi̇̀lkėm ir su tokiais plovėm Yl.
| refl. tr. Brs: Sėminų sugrūsi, apsitvi̇̀lkysi Vž.
3. refl. kuo karštu susižaloti, apsideginti: Keravokias, neapsitvi̇̀lkyk su kuo Trk.
įtvi̇̀lkyti intr. šnek. smarkiai suduoti, sušerti: A nori, kad įtvilkyčio tau į žandą!? Dr.
ištvi̇̀lkyti tr.
1. S.Dauk, Š, Rtr, KŽ, DŽ1, Plt pilant, liejant karštu ar verdančiu vandeniu išvalyti, išplikyti: Marti ištvi̇̀lkė kartoklį J. Šildau vandens, reik puodus ištvi̇̀lkyti – matai, kokie prirūgę y[ra] Dov.
2. Gršl, Šll tvilkant sužaloti; išdeginti: Ištvilkiau akį sieros rūgščia Pln.
^ Kas [verdančiu] pienu ištvilkė sau burną, šis ir šaltą vandenį pučia rš.
3. tvilkant išnaikinti: Ans vien klausos, ką tie velniai sakys, ka ans tus vaikus anų ištvi̇̀lkęs (ps.) Brs.
^ Čia visas kaimas, gal sakyti, kaip tvilkyte yra ištvi̇̀lkytas, visi iškritę (išmirę) yra Brs.
nutvi̇̀lkyti tr.
1. J.Jabl, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Šv perliejant, perpilant karštu ar verdančiu vandeniu nuvalyti, nuplikyti: Su karštu vandenimi nutvi̇̀lkė ana paršą J. Papjautą kiaulę po pirmu reik nutvi̇̀lkyti, o pasku nusvilinti End.
2. LL128, NdŽ tvilkant sužaloti, nudeginti, įskaudinti: Nutvi̇̀lkiau pirštą DŽ1. Šie nutvilkyti, nuplikyti šaukdamys, cypdamys išmirė Plt. Ir nudegino jam veidus, ir abi ranki nutvilkė Sab. Spiritas nutvilkė gomurį rš. Kiekvienas kailinės skrandos prisilytėjimas tvilkyte nutvilko žaizdą rš.
| prk.: Netiesa man nutvilkė širdį J.Dov.
^ Nedėk į ugnį kumpą medį – vaikus nutvilkysi VP31, S.Dauk. Lekia kaip nutvilkytas rš. Mergina pajuto šiltą jo kvapą ant savo veido ir lyg nutvilkyta pasisuko V.Bub.
| refl. tr., intr. LL128, Š, NdŽ, Dr, Yl, Kv: Nusitvi̇̀lkė su verdančiu [v]andeniu visą ranką Šv.
| Ka leji karštą dieną, juo tie morkai nusitvi̇̀lko Ms.
3. DŽ nudiegti, nusmelkti: Skausmas nutvilkė visą ranką rš.
| prk.: Šita mintis nutvilkė jį skaudžiai, nes žmogus niekam nėra toks jautrus kaip meilei J.Ap. Avarija… – nutvilkė mintis. – Reikia sustoti rš.
4. tr. nušaldyti, nugairinti: Ledinis vėjas nutvilkė skruostus ir kaktą – buvo dargi malonu rš.
ǁ nudilginti: Jūrės notrėlės tura grybų paveikslą, išleida ilgus plaukus, kurie nuotvilko kaipo notrėlės IM1862,48.
| refl. tr.: Su dilgėle nusidilginau rankas, t. y. nusitvilkiau su notrynėmis J.
5. šnek. apmušti, apdaužyti, nupliekti: Vagims vyrai virvėms ir lazdoms nugaras nutvi̇̀lkė Gršl. Kazokų smūgių nutvilkytas jos kūnas rš.
◊ nagùs nutvi̇̀lkyti patirti nesėkmę: Užeis kumet [nedorėlis], nutvi̇̀lkys nagùs, i žinos Krš.
patvi̇̀lkyti tr. NdŽ kiek tvilkyti.
pratvi̇̀lkyti
1. tr. NdŽ vietomis nutvilkyti.
2. greit pravažiuoti, prajoti, prabėgti.
pritvi̇̀lkyti tr. I prišutinti, pritroškinti: Kiek aš anų čia pritvi̇̀lkiau… KlvrŽ.
sutvi̇̀lkyti tr.
1. J, NdŽ, Brs suplikyti, apšutinti: Rūgštynes sutvilko ir apipila žvaktaukiais žiemai Šts. Biškį liūbam sutvi̇̀lkysi, ir paliks saldrūgštė [duona] Sd.
| refl. NdŽ.
2. NdŽ nušaldyti.
užtvi̇̀lkyti
1. tr. NdŽ, Žr užpilti karštu ar verdančiu vandeniu, užplikyti: Aš liūb užtvi̇̀lkysu, aš plaksu tą duoną, plaksu, ta duona pabals Lpl. Tešla gera valgyti vien tik užtvilkius karštu vandeniu Vaižg.
| Užtvilkė drabužius, negal beišplauti Šts.
2. intr. šnek. užduoti, sušerti: Aš tam ponuo užtvi̇̀lkysu! Nt.
Lietuvių kalbos žodynas