Vis dėlto storytellingą rinkodaroje galima apginti ir nebūtinai vertinti tik neigiamai – kai kurie prekės ženklai išties turi pasidalinimo vertą, įkvepiančią (kad ir ką tai reikštų) istoriją. Antra vertus, mąžtančio krizinio vartojimo perspektyvoje, tikėtina, vartotojai nepageidaus triukšmingos komunikacijos, o pasakojimas bent iš dalies imituoja empatiją. Banali tiesa ir tai, kad namų sienų apribotas vartotojas ieško, kuo užpildyti laisvą laiką, o turinį geriausiai generuoja... istorijos.

DAŽNAI MANĘS KLAUSIA: Akodėl jums nepatinka LRT? Netiesa, aš dažnai klausau LRT. Antropologiniais sumetimais. Ypač po to, kai Monika atjaunastino visą LRT persuomenę.
Andai klausiau kaip radijo burnytė uoliai lenkė prie storytelingo gyvenimo mačiusią vilnietę.
Ar tiesa, kad apie 60-tus, ten, kur dabar Seimo rūmai, iš upės traukdavo sielius? Arba kitaip tariant, paraleliai sugrupuotus medinius rąstus?

Nutiko taip, kad kartą dukra pakvietė mane į egzaminą - judesio spektaklį „My dear friend“, LMTA Balkono teatre. Tai buvo vieša egzamino peržiūra - modernus šokis, kurį paruošė antrakursiai moderniukai vadovaujami Giedrės Jankauskienės.
Modernus šokis šiais laikais jau nebe tai ką galima būtų pavadinti šokiu, nors nelabai pavadinčiau tai ir spektakliu. Stiprūs išgyvenimai, pantomima, teatras, performasas. Toks judesio storytelingas.
Istorija, kurią bandė perteikti šokėjai buvo iki skausmo visiems pažįstama - santykiai. Kontakto užmezgimas, bandymas rasti bendrą kalbą, pyktis, ginčas, draugystė, meilė.

„Storytelingas“, berods, madingiausias žodis komunikacijos profesionalų pasaulyje, – bet kokia turėtų būti mano istorija? Kodėl istorijų pasakojimas laikomas pačiu paveikiausiu bendravimo būdu, bet vis dar nedaug žmonių pasitelkia istorijų pasakojimą norėdami laimėti savo versle?

svarbiausiai reikia atsiminti, kad kuo trumpesnes slides ar snoubordas tuo lengviau ji valdyti.

Ski Dubai - pirmas dengtas kalnų slidinėjimo kompleksas Artimuosiuose Rytuose. [...] Kompleksas vienu metu gali priimti iki pusantro tūkstančio kalnų slidžių ar snoubordo mėgėjų.

Gal is tikruju 4,000 skurstanciu Vilniaus paaugliu gavo proga uz dyka pusvalandi ant snowboard'o pastovet?

Roxy striukė snoubordui.

Snowboardas ar slidės? Liepkalnis ar Alpės? Žalioji ar juodoji trasa? Klausimai, kuriais prasideda slidinėjimo sezonas.

po to pacio susivartymo isitikinau, kad salmas yra tiek pat reikalingas, kiek ir pats snowboard'as, nugaros apsaugos - nemaziau, kiek ir salmas.

Parduodu naują Snowboard'o (snieglentės) komplektą.

Skirtingai nuo paprastų dviračių Maiklo Killiano modelyje kiekvieno rato judėjimas reguliuojamas autonomiškai, o sėdynė išdėstyta statmenai važiavimo eigai. Tokia konstrukcija suteikia dviračiui funkcionalinį panašumą į snoubordą. Aišku, tai labiau pramoga, negu rimtas transporto priemonės konstrukcijos pakeitimas.

Antra taisyklė – jei labai nori, čiuožti snowboardu gali visi. Kaip greitai ir gerai valdysi snieglentę priklauso nuo tavo užsispyrimo, fizinio pasiruošimo ir aišku nuo instruktoriaus. [...]
Daug kas galvoja, kad snowboardai – tai smagi pramoga, kaip pasivažinėjimas rogutėmis, bet tai netiesa.

Žiemos sporto sostinėje Ignalinoje dažnai girdimas pavadinimas snoubordas: čiuošiu su snoubordu, išsinuomojau snoubordą ir pan. Tai anglų kalbos žodis snowboard, kurį visiškai nesunku pakeisti lietuvišku – snieglentė (vienslidė leistis nuo šlaito ar kalno sniego trasa). Taip pat ir sportas – ne snoubordas, o snieglenčių sportas.

Tu taip pat gali prisidėti prie ZIP FM GERŲ DARBŲ team‘o! Mainais už tavo gerą darbą, mes tau atiduosim naują snowboardą, kuris bus pritaikytas specialiai pagal tavo ūgį ir svorį! Keičiam?

Snieglentė (ne snoubordas) yra abiejuose galuose išlenkta slidė su pavaža.

Man, aišku, irgi knieti pabandyti snowboardʼą, tad bent šį kartą pasiryžtų mest laukan tas slides ir skrieti nuo kalno su lenta.

Kaip leidi laisvalaikį?
Vasara su riedlente leidziu laika, ziema su snowboard'u, ir, zinoma, draugai!

Žinoma, sutinka N. Putinaitė, vatnikas turi ir kitą prasmę – žymi žmogų, esantį už sociumo ribų, nuo kurio atsiribojama, kuris yra svetimas. „Nors mes galvojame, kad vatnikas žymi tokį postsovietiką, aš matau sovietinę schemą, kurioje nėra tarpinių grandžių tarp savo ir svetimo, t. y. svetimas iškart tampa priešu, yra savas ir yra priešas. Kai atsirado vatniko terminas, iškart pagavau, kad tai labai posovietinio mentaliteto požymis“, – pastebi politologė.

Pasak Vilniaus universiteto sociologijos magistrantės Rimos Žilinskaitės, tiksliai pasakyti, iš kur kilęs žodis vatnikas, negalima, bet pirmiausia jis asocijuojasi su vatine striuke, kurią žmonės geriausiai prisimena iš sovietmečio ir kurią dėvėdavo gulago kaliniai. „Paskui, prisimenant sovietinio kino ar populiariosios kultūros įvaizdžius, tai dažniausiai mums asocijuojasi su pavargusiu, alkoholį vartojančiu kaimo gyventoju, galbūt su muštynių žymėmis ant veido“, – kalba R. Žilinskaitė.

Šis žargoniškas slavizmas lietuvių kalboje padarė stulbinamą karjerą – berods nuo Krymo okupacijos ir aneksijos laikų. Etimologija nesudėtinga – tai dėvintys vatinukus (rusų k. „vatinki“), šimtasiūles, kurios kadaise buvo sovietinio gulago „zekų“, dabar – Kremliaus šalininkų uniforma.
Tačiau žargono konkretus politinis turinys ilgainiui išsitrynė, „vatnikai“ pradėjo išstumti mūsiškio elito pamėgtus „runkelius“ ir „budulius“. Regis, net kalbos redaktoriai ir inspektoriai kapituliavo, neprotestuoja, kai šis svetimžodis rašomas be kabučių, matyt, prisibijo, kad ir jų nepakrikštytų „vatnikais“.

Tautiniai lietuvybės vatnikai ir kodėl jie bijo anglų kalbos [antraštė]
Klaida būtų manyti, kad vatnikai yra būtinai tik rusai, apsiraišę kolorado (Georgijaus) juostelėmis ir pasakojantys, kaip visi Baltijos šalių gyventojai yra fašistai, kaip juos (pribaltus) išlaisvino, aprengė, paskiepijo ir pamaitino – čia jau nekalbant apie ukrainiečius, kurie apskritai nieko neturi be degtinės ir lašinių. Ne, tai netiesa. Mes Lietuvoje turime savo vatnikus – žmones, kurie save laiko patriotais. Tačiau patriotu reikėtų laikyti tuos, kas myli savo Tėvynę ir ypatingai jos žmones (šiaip jau šalies neįmanoma mylėti, nekenčiant jos žmonių [...].

Pavyzdžiui, neapykantos žargono naujadaras „vatnikas“, pakeitęs tarybiniais laikais paplitusį „kacapą“ rusų tautybės asmeniui įvardinti, šiandien papildė ne vieno/-os politologinį žodyną. Šitaip V. Putino karinių kampanijų akivaizdoje veikiau susitelkiama į priešo ir jo agentų „vatnikų“ demaskavimą, nei į rimtą paramą V. Putino režimo oponentams ir opozicionieriams Rusijoje. O kam gi remti Putino režimo opoziciją, jei net kai kurie naujieji Lietuvos istorikai sutinka, jog „opozicijos nebuvimas Rusijoje yra tradicija“. Tada visi rusai yra putinistai, o tai reiškia – „vatnikai“. Susikurtas ideologiškai tobulas priešas, kurio reikia bijoti, ir todėl – nekęsti...

[...] emigracija vis labiau susijusi su tuo, kad žmogus tampa dvasiniu vatniku.
Vatnikais vadinami tie, kam ant nugaros ir tarp ausų – šimtasiūlė, o širdyje veltiniai ir pomėgis kalėjimų romantinei lyrikai.