Rasti išteklių įrašai (99)
καταλέγω 2
Senosios graikų–lietuvių kalbų žodynas
filtrãvimas
Atskiras rūšiavimo atvejis, kai objektus vaizduojantys įrašai skirstomi į dvi grupes: atitinkančius filtravimo sąlygą ir jos neatitinkančius. Paprastai atitinkančių būna mažiau, todėl sakoma, kad įrašai atrenkami.
Filtravimo sąlygoje gali būti panaudoti keli filtruojamų įrašų laukai. Pavyzdžiui, elektroninių laiškų filtro sąlygoje gali būti nurodyta, kad reikia atrinkti laiškus, kurių siuntėjo adrese yra komponentas lt, o temos lauke yra žodis naujas, bet nėra frazės Ats:.
Enciklopedinis kompiuterijos žodynas
reikmi̇̀nis, reikmi̇̀nė
Pagal šiais metais pradėtą vykdyti reikminių tyrimų projektų priemonę konkurso būdu atrinkti pirmieji tyrimai, kuriais valstybė siekia per maksimaliai trumpą laiką gauti taikomaisiais moksliniais tyrimais pagrįstus sprendimus ekonomikos, propagandos ir informacijos saugumo, krašto apsaugos ir kitais šalies vidaus bei užsienio politikos plėtros aspektais. [...] Pasak prof. D. H. Paužos, reikminių tyrimų projektai iš esmės skiriasi nuo kitų valstybės užsakymu vykdomų tyrimų. Jiems atlikti numatyta perpus mažiau laiko, nei paprastai jo skiriama mokslinių tyrimų projektams [...].
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
sortior
Lotynų–lietuvių kalbų žodynas
kolumni̇̀stas, kolumni̇̀stė
„Norėdamas atrinkti kūrinius ilgai sėdėjau bibliotekose ir varčiau senus 1988–1996 m. periodinius leidinius. Iš jų puslapių į mane žvelgė visai kitoks Tomas – varlyte pasidabinęs optimistiškas jaunuolis, „Dienos“ ir „Gimtojo krašto“ kolumnistas, o jo kūriniai mirgėte mirgėjo to meto laikraščiuose ir žurnaluose, kurių net pavadinimus šiandien užmiršome: „Moksleivis“, „Jaunimo gretos“, „Lietuva“, „Europos centras“, „Tik vyrams“, „Tai bent“, – pabrėžia rinktinės sudarytojas Darius Pocevičius.
Ryto deimančiukas: delfių kolumnistas paaiškina, kodėl jį samdo ir už ką jam moka [antraštė]
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
įdė́ti kaip
Tipas iš visų galimų tipų sąrašo, sukurto analizuojant iškarpinės duomenis, parenkamas atsivėrusiame dialogo lange. Pavyzdžiui, iškarpinėje esantį skaičiuoklės langelio turinį galima įdėti kaip formulę, reikšmę, pastabą, formatą ir pan., taip pat apskaičiuoti tam tikrą funkciją su įdedamais duomenimis ir duomenimis, esančiais paskirties langelyje.
Enciklopedinis kompiuterijos žodynas
posmas
avižìniai põsmai tuščios kalbos: Toki avižiniai posmai – muša muša rodas per dienas. Gs.
palaidì põsmai netvarka, maišatis: Dabar tam patim karštyj ten visai palaidi posmai. Skr.
trum̃po põsmo neprotingas: Merga kap avis, trumpo posmo. Gs.
víeno põsmo trū́ksta apie ne visai protingą žmogų: Jam vieno posmo trūksta. NmŽ.
posmùs atriñkti suprasti: Nežiūrėkit jo, jis posmų nebeatrenka, apie ką čia kalbat. Žmt.
põsmų nesusèkti neišaiškinti tiesos: Dabar ten nesuseksi posmų, vienas rodo savo teisybę, o kitas savo. Skr.
posmùs suràsti susigaudyti: Gražiai šneka ir greit posmus suranda. Dkš. Tu su juo neprasidėk – posmų nesurasi. Skr.
avies posmas žr avis
Frazeologijos žodynas
prarẽtinimas
1. K Bandymais nustatyta, kad geriausias retinimo laikas, kai pasirodo pirmoji tikrųjų lapelių pora rš. Retinimo tikslas – atrinkti geresnius augalus ir palikti paskirai po vieną eilėse tam tikrais tarpais rš. Kai kurioms daržovėms retinimas būtinai reikalingas rš. Retinimas lizdais ŽŪŽ22.
2. Eilės retinimas rš.
3. sing. col. mišką retinant, iškirsti medžiai, rečiai: Rẽtinimo tokį beržiuką kai ranka storumo užsimetėm [ant slėptuvės], i nepramušė [sviediniai] Vdk. Daro rogių kelią, galėsme rẽtinimo važiuot Mžš. Eigulys rẽtinimo davė malkom pasikirst Krs.
išrẽtinimas sm. (1) DŽ1 → išretinti:
1. Sut, N, KII27 Po išretinimų supurenti tarpueilius sp.
| refl.: Pušų savaiminis išsiretinimas rš.
2. Išretinimu surinkti pavadinimai veikalų rš.
3. → išretinti 4: Praskiedimas, ižretinimas SD326.
prarẽtinimas sm. (1) DŽ
1. → praretinti 1: Praretinimai pušynuose paprastai daromi visame medyne rš. Natūraliai besiformuojantis vainikas beveik nereikalauja praretinimo, pakanka jį tik apgenėti sp.
2. išskirstymas vienodais tarpais: Raidžių praretinimas rš.
Lietuvių kalbos žodynas
fi̇̀ltras (1)
Bendrinės lietuvių kalbos žodynas
išrūšiúoti
ǁ kokiu nors būdu skirstyti, atrinkti: Visi barščiai vieno pavadinimo, o rūšiúoja verdant (duoda pavadinimus) Ig. Paskum už dviejų savaičių pradėjo rūšiúot, katram namo važiuot Ar. Paskuo kaip jau ten rūšiúo[ja], tus išsiuntė į kitas ligonines su skeveldroms Lnk.
išrūšiúoti tr. išskirstyti rūšimis: Nebrauktus linus sunku tiksliai išrūšiuoti rš.
| prk.: Nenusiminkiam: mirtis nepaliks nė vieno, išrūšiuõs visus Mžš.
pérrūšiuoti tr. ETŽ iš naujo surūšiuoti: Mes mokesčius mokėjom už pirmą rūšį, kol nebuvo párrūšiavę [žemės] Škn.
surūšiúoti tr. suskirstyti rūšimis: Išvalyti ir surūšiuoti sėklą geriausia rudenį J.Krišč. Po šelmeniu kabojo surūšiuotos ryšulėliais vaistažolės sp. Sėklos turi būti surūšiuotos pagal dydį, nes dydis yra svarbus jų gyvybingumo rodiklis rš.
Lietuvių kalbos žodynas