Termino paieška - apvaisinti

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (88)

nuvaikýti

Apibrėžtis

vaikýti, vai̇̃ko, vai̇̃kė tr. [K], RŽ, FrnW
1. R, MŽ, N, [K], L, Š, LL209, Rtr, K.Būg, DŽ, KŽ, Šln, Btg versti lakstyti; varinėti, gainioti, vejoti: Vedžiot, vaikýt reikia, jeigu arklys punta Č. Vaikýdavom, kai išpūsdavo karvę: reikia neduot karvei stovėt Alz. Įžaboja karvę ir vai̇̃ko, varinėja ir praeina [išputimas] Kp. Jei persiėda gyvuliai, tai įdeda lazdą į snukį ir vaiko LTR(Br). Ji jau ne iš vieno girdėjo, kad Pimpės berniokas myli gyvulius, nevaiko jų J.Paukš. Žiemą basos [pačios] nelaikyk, apie gryčią nevaikyk LMD(Nj). Vaikýti po visą trobą NdŽ.
| prk.: Kad tu tokia mažukė tokią širdį (pyktį) vaikai̇̃, tai vaikýk Lp.
^ Vienas laiko, kitas vaiko PPr437, LTR(Skdt). Vėjai laksto po vidų, gali šunis vaikýt (šalta kaip lauke) Ds.
ǁ siuntinėti: Pusantro mėnesio vai̇̃kė vai̇̃kė, kol nustatė [ligą] Dg.
2. [K], M, Rtr, DŽ, KŽ, Pšš, Ldk, Alv, Kpč, Plv, Kbr versti pasišalinti, vyti šalin, baidyti: Vaikýk gyvuolius nuo iškados, t. y. gainiok J. Vaikýt einu karvės [iš daržo] Ad. Lapėnienė ir pūstyklę pametus, kaip karves vai̇̃kius [iš daržo] Slm. Karvės varmus vai̇̃ko LzŽ. Kad pr[i]ejo musių; vaikaũ vaikaũ iš gryčios ir vis nieko negaliu padaryt LKT319(Ant). Pirštų galais [motina] buvo įslinkusi seklyčion ir berželio šaka vaikė nuo veido įkyrias muses S.Zob. Tartum nupūsdami rasas nuo žolės, jie (arkliai) prunkštė ir vaikydami uodus purtėsi M.Katil. Aš nemušu to voro, nevaikaũ; jis man nieko nedaro, tegul gyvena sau Svn. Buvo toks eigulys, nu tai vaikýdavo mum nuo to šieno Lnkv. Vaikýk vištas nuog miežių, o tai išretins Vrnv. Regėjau, kap jis žvirblius iš kanapių akmenais vaikė Lš. Šuva neduoda [katėm] ramybės, vai̇̃ko gi jas, užveja ant pečiaus Kpr. Jo tėvas vaikýdavo vaikus iš aviečių Krs. Kur geresnės pievos, bėga gaspadoriai vaikýtų [dainuojančių bernų] Žb. Vis vai̇̃kė mus, kad neganytume Btrm. Aš dar turiu čėso su mergomi užsiimdinėt, nuog sūnų vaikýt! Drsk. Nuog marčios neparosi bėgiot, kap vaiki̇̀s Drsk. Kas iš to jauno: pasgeria, durnavoja, iš namų vaiko Dg. Po rinką zujo policininkai ir vaikė visus, kas norėjo išsidėlioti savo prekes V.Myk-Put. Išejo bobulė ožio vaikytų [iš darželio] LLDI199(Ob). Mes buvom vaikomi (paraštėje vijami), jog ant savo ūlyčių nedrįsom vaikščioti BBRd4,18.
| Vaikýti nuo savęs pypkės dūmus NdŽ.
| prk.: Nors [Brisius] nebeprigirdi, o sunkios blakstienos amžinai merkia jo traškanotas akis, tačiau vaiko nuo savęs snaudulį ir klausos J.Bil.
^ Porino, kap vištas vai̇̃kė (padrikai, šūkčiodama) Drsk. Kap motina muša – tik musias vai̇̃ko LKKXIII137(Grv). Tirštimai draugės (šeimynos) nevaiko LTR(Lš).
| refl. tr.: Visi tuos uodus vai̇̃kos nuo kojų Pv. Tie žabaliai teip puola, tai vaikýkis vaikýkis Pnm.
3. R, MŽ, Sut, N, NdŽ, KŽ, Snt, Lnkv, Šmn, Jž, LTR(Brž) vytis, gaudyti; persekioti: Iškaitau paršelukus bevaikýdama [į tvartą] Rud. Vaikiaũ kiaulę visur Rod. Tą avį miške bevaikydamas paklydau LTR(Mrj). Šunys, kur vaiko žvėris, užejo sesutę medy[je] (ps.) Btg. Dėkui tau, vaikeli, ką tu tą mano nevidoną užmušei; aš jį vaikau jau kelintas metas BsPIV81(Brt). Atsiliko Šviedrys ir nuklydo toli girion, žmones bevaikydamas V.Krėv. Kur sustojo priešas, mus taip energingai vaikęs? M.Katil. Vejonę darau, vaikausi, vaikau SD387. Žuvis didė, marių smaku vadinama, nuog mažų žuvelių prapuola, kad vaikydama ant krašto ižpuola SPII70.
^ Vaiko kap šuva blusas LTR(Auk). Du kiškiu vaikýsi, nei vieno nepavysi JT371. Suraišiotas, sumazgiotas po karklyną kiaules vaiko (šepetys) M.
vaikýtinai
| refl. tr. SD387, N, Š: Jie vai̇̃kėsi vienas kitą NdŽ. Su kuom vaikýtis [K]. Man vaikantỹs kiaules net šonus padiegė Vlk. Po tam … po visus pakraščius vaikės tą veršį, pakol ant savo pusės pastatė, kolei sugavo DS74(Rs). Atsisėdo Straublys ant viesulo ir nuskrido toli, o Dundulis nusivijo jį ir vaikosi iki šios dienos V.Krėv. Brolis po gires su žvėrimis vaikos A1885,7.
ǁ refl. tr. Lš prk. sekioti, meilintis: Tos bobos jį vai̇̃kės, kai jis mergos ieškojo Jrb. Baltas diedas, galva kap sniegas balta, o jis dar moteriškę vai̇̃kos Vrn.
4. prk. barti: Ką te vaikýsi svetimus [vaikus], sa[vo] nesužiūrai Azr. Nuo gaspadinių gaudavom vaikýt, kam anksti parginėm Šd.
5. DŽ, Dkš, Gdl, Dg prk. kreipti ypatingą dėmesį, paisyti: Miestiškas madas vaikýti NdŽ. Užtat kaimynas nuplikęs, kad jo dukterys madas vai̇̃ko Srv. Du bambiziokai pasikorė, vaikýdami savo puikybę BM86(Brž). Nustos bajorai ponystę vaikyti S.Dauk.
| refl. tr. NdŽ, Mrj: Šarūnė niekada gandų nesivaikė V.Bub. Ot, prieg žemei dar ledva ritas, o jau madas vai̇̃kos Lp. Papartienė buvo paprasta moteris, kilusi iš pasiturinčių ūkininkų šeimos, niekad jokių bajorysčių nesivaikė rš.
6. prk. stengtis prilygti, lygintis: Prasimanė didžturčius vaikyti rš.
| refl. NdŽ.
7. refl. DŽ stengtis įgyti, siekti ko: Nesivaikyk garbės, karjeros, pinigų – visa tai burbulas rš. Jis gyveno tėvo paliktuose namuose ir, daug nesivaikydamas, tenkinosi pelnu, gaunamu iš savo verslo J.Balč. Tu nesvaikýk pinigo, bet eik prie lengvesnio darbo Slk. Už obuolių nesivaikaũ (nelabai juos mėgstu) Ppr. Visų vėjų nereik vaikýtis: kur ką pamatęs visko neįsigysi Jrb. Vaikýtis raštininko vietos NdŽ.
8. refl. Dkš pūsti (apie vėją): Kluone tai vėjas vaikỹsis – negulk Kt. Reik an tvarto užkraut, ka vėjas nesivaikỹtų Gs. Atsikėliau, – šalta, vėjai vai̇̃kosi po kambarį VšR.
| prk.: Man širdy pavasariniai vėjai vaikos S.Nėr.
9. pučiant judinti: Vėjas vaiko sniego sūkurius rš. Vėjas yra, vėjas vai̇̃ko medelius, vai̇̃ko gerai Kls.
10. leisti, tirpdyti: Saulė sniegą jau baigia vaikýt Užp.
11. vaisinti, kergti: Veršis vai̇̃ko karvę Dv.
ǁ refl. J, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Rtn, Paį, Všk, Aln, Sv geisti patino, lakstyti, bėginėtis: Karvės vai̇̃kos, reikia jaučio Ldk. Vai̇̃kos Margoja Kp. Mano karvė paskėlė vaikýtis, bet veršio arti nėra Kb. Karvė vai̇̃kės vai̇̃kės, bet dar nepasvaikė Ds. Avys pradėdinėja vaikýtis Dv. Kovos mėnasy jau vai̇̃kos kiškiai Ob.
◊ kiaulès vaikýti eiti griuvinėjant: Kai jau eina girtas, tada sako – kiaulès vai̇̃ko LKKXIII127(Grv).
poveliùs vaikýti toks Užgavėnių žaidimas: Vaikai, važiuokit povẽlių vaikýt, gerai linai augs Ss. Niekas nesugebėdavo taip vikriai perlieti vandeniu per Užgavėnes povelius bevaikančio jaunimo arba rugiapjūtės pabaigtuvininkų kaip Kazys V.Myk-Put.
šuni̇̀s vaikýti bastytis be darbo, valkatauti: O dar̃ pasėjęs negi šuni̇̀s vaikýsi, – reikia dirbt Alv. Jaunatvėj tėvų neklausys – vėliau šunis vaikys LTR(Auk).
vė́jus vaikýti (vaikýtis Vrb) DŽ, NdŽ, Grž; LTR(Pg) nerimtai elgtis, bastytis, trankytis: Buvo jaunikaitis: tas vėjų nevaikė, nešvilpino, netinginiavo Tat. O dabar eiti, klajoti po svietą, vėjus vaikyti V.Piet. Kaimas jau taip pripratęs, kad jauni vyrai naktimis vėjus vaiko LTR.
vélnius vaikýti ieškoti priekabių: Žmogus iš nieko vélnius vai̇̃ko Vlkv.
apvaikýti tr.
1. priversti apibėgti, apvyti: Apvaikiaũ aplink Žilionies kluoną Lp.
2. refl. Rtn kiek nusivaikyti, apsibaidyti: Širšių bijodavom, tai apsivai̇̃kom šakom, lapais Srj. Palauk, dabar nepamelši – tegul karvės apsivai̇̃ko Slm.
3. prk. didumą (darbų) nudirbti, atstumti: Jau šiek tiek apvaikiaũ darbus Prn.
| refl. tr.: Andrius vis laukė: apsivaikys darbus, bus laisvesnio laiko V.Bub.
4. žr. pavaikyti 6 (refl.): Jeigu kuri karvė labai ilgai neapsivaiko, tai reikia užrišt ant jos kaklo seną nuo mėsos pantį LTR(Kp).
5. apvaisinti žiedadulkėmis, apdulkinti: Jūsų aguonos nepilnavidurės, apvaikýtos, matyt, laukinėm Pnd.
6. menk. išprievartauti: Baudžiaunykę jaunamartę pirmą naktį pats ponas apvai̇̃ko Sem.
atvaikýti tr. Š, KŽ nuvyti šalin, nubaidyti: Šunį neatvaikýsi nuo savęs Dgp. Mėtė akmenim ir atvai̇̃kė vilką Arm. Aš jau tris kartus atvaikiaũ [kiaules nuo rugių], o tu do nė vieno Sl.
įvaikýti tr. Brb vaikant nukamuoti, įbauginti: Vaikai vištas įvai̇̃kė, nesileidžia artyn Prn. Tas veršis vilko įvaikýtas neaugo Zp.
išvaikýti tr.
1. Q550, SD1157, R, MŽ, S.Stan, Sut, N, [K] Š, L, LL167,175,209, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ, Ps, Vlk, Kpč, Slv išgainioti į šalis, išblaškyti: Ižvaikau, ižbarstau SD318. Šuo avis išvai̇̃kė Jrb. Atalekia senė, lazda rankoj, prikelia prikelia, išvai̇̃ko tas karves [,kad negulėtų, ėstų] Svn. Ant rytojaus tik išginus ponas paleidė šunis, kad kiškius išvaikytų LTR(Kp). Aveles išvai̇̃kė, vilneles išdraikė po laukus, po laukus (d.) Klvr. Jei triukšmas nesiliaus, jie tuoj išvaikys susirinkimą I.Simon. Vilkas ima jas ir išvaiko avis Ch1Jn10,12.
| prk.: Vakarušką lietus išvai̇̃kė Skp. Ir žmonių ten nedaugel liko; ar viesulai juos išvaikė, ar maras išmušė, niekas nežinojo V.Krėv.
^ Raguota karvė visą pulką išvaiko LTR(Rm). Pilnas tvartas raudonų arkliukų, inej[o] vienas juodas ir visus išvaikė (žarijos ir žarsteklis) LMD(Lzd).
ǁ priversti išvykti daugeliui į įvairias vietas: Vaikai kai šuniukai po visą svietą išvaikýti Krm.
2. M, LL213, Rtr, KŽ, Jž išvyti, išvaryti, išvejoti, išbaidyti: Girtas išvai̇̃kė visus vaikus iš dubos J. Marti išvai̇̃kė šeimyną J. Pačią išvai̇̃kė, ir vėl paliks vienas Slm. Ka bus kas jūsų gryčio[je], išvaikýkiat LKT264(RdN). Vaikiau vaikiau i negaliu išvaikýt [karvės iš daržo] Ad. Išvaikýk vištas iš daržo, – viralus išdraskis Rod. Lizduke katinas buvo, špokus išvai̇̃kė, išpjovė Pg. Ašiai ir žabus atsargiai ėmiau, kad jo (paukštelio) neišvaikýč Ob. Tikrai papečyj murma vaidalas! Tik kaip anas reikia išvaikyt? BsPII314. Laumės apsisupa paklote ir ateina, ir išvai̇̃ko iš pirties moteras DrskŽ. Greičiau aždarykit visas [peklos] duris ir langus, ba jis (kalvis) mum visus išvaiki̇̀s (ps.) PnmR.
| prk.: Tai, rokuoja, jau tą nelaimę išvaiki̇̀s, ka nukerta uodegą [giedančiai vištai] Brž. Išvaikęs piktybes ir anų galybes, dangų mumus davė SGI120. Idant … pritęstų savęsp visus, kuriuos tiesa Dievo buvo užbarsčius, kerštas Dievo atadaužęs, o baimė išvai̇̃kius DP347.
^ Nešluota troba piršlius išvaiko TŽIII383. Viena raudona ineina, visus išvai̇̃ko (ugnis) JT359.
| refl. tr., intr. Rtr, KŽ: Išvaikyk kiaules iš daržo. – Išsivaikýk pati Š. Svetimas mergeles tai išsivaikiau LTR(Kpč). Pasiuto senis: savo šeimyną išsivai̇̃kė i gyvena vienas Ėr.
| Senas levas gaišta delto, jog nėra peno, ir jauniej pasenusio ižsivaiko ChJob4,11.
^ Tinginys duoną išsivai̇̃ko Dkš.
ǁ priversti išvykti: Jaunimą iš kaimų išvai̇̃kė, tuščia Kbr.
3. vaikant nuvarginti, nuvaikyti: Išvaikytą kiškį bet koks šuo pagaus rš.
4. vaikant sugrąžinti sveikumą: Dobilų užėdė karvė, išputo, ir led ne led mes ją išvai̇̃kėm Jnšk.
5. refl. tr. kurį laiką vaikytis, gainiotis: Tą vaiką išsivai̇̃kė po visą kalną Rmš.
6. NdŽ išsklaidyti: Išvai̇̃kė debesius vėjas Lp. Ir tep ūkanota bus, paki ūką vėjas ižvaiki̇̀s Lš. Uždaryk duris, vėjas šilumą išvaikỹs Prn. Vėjas iš kambario šilumą išvai̇̃kė Klvr. Reiktų kada nors paausti, dulkes išvaikýti (retai audžiant audeklas apdulka) Upn.
| prk.: Saulės spindulys buvo išvaikęs tam tarpui tamsybę J.Balč. O dabar miegus išvaiko kambarin įsiveržusi saulė – šilta ir vasariška V.Bub.
| refl. prk.: Gerk gerk, mažu sklerozė išsivaikỹs Snt.
ǁ sklaidant (šilumą) išgairinti: Nū pečio nekūriau, tai vėjas visą pirkią per plyšius išvai̇̃kė Rod. Vėjas išvai̇̃kė pirkią, šalta Rod.
7. išleisti, iššvaistyti (pinigus): Išvai̇̃kė piningus begerdamas su panoms Trg.
8. padaryti prastą, silpną, nususinti: Šiemet rugius vėjas išvai̇̃kė Slm. Šąla i šąla kožną naktį, išvaikỹs rugelius Bsg.
9. refl. kurį laiką geisti patino, vaikytis, bėginėtis: Karvė išsivai̇̃kė visą savaitę, ir delto nepasivaikė Š, KŽ.
nuvaikýti tr.
1. Amb, Š, LL119,165,322, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ nuvyti šalin, nugainioti, nubaidyti: Nuvaikýk vištas nuo miežių, kad nelestų Grž. Nuvaikýk nuo girnų vištas! Lel. Puolė su lopeta ir nuvai̇̃kė šunį Ob. Aš tuoj prilėkęs viulkus nuvaikiaũ BM4(Kp). Užles žąsukas avižų, miežių, tu niekap nenuvaikýsi nuo lauko Prn. Skrudėlės prašė, kad anas (berniukas) nuvaikytų mešką LMD(Ukm). Tada nuskrido gegužė girion ir pasakė devynių brolių seseriai, kad ją visi broliai nuvaikė BsPII210(Jž).
| prk.: Badą nuvaikýti NdŽ. Pasimankštyk, gal miegus nuvaikýsi Mrj. Ji papurtė galvą, tarytum tas judesys galėtų nuvaikyti neprašomas mintis rš.
| refl. tr. Š: Nusvaikai̇̃ [uodus], ir tiek, ką juos naikinsi Pnm. Nusvaikýk musias Lp.
| Nusivaikei visus bernus, ir bala žino, ką begausi A.Vaičiul.
| prk.: Išeik oran, tai miegus greit nusvaikýsi Užp.
2. Mrj, PnmA vaikant nuvarginti: Greit nevažiuok, kad nenuvaikýtai arklių Dkš. Kas nuvai̇̃ko, nuvažinėja arklius, blogi esti Bsg. Kam tu arklį tep nuvaikei̇̃, kad net šlapias kap pelė Vrn.
3. Ob, Užp nuleisti, nutirpdyti: Kai saulė pasisukė an žemę, tuoj sniegą nuvai̇̃kė Km. Pirmą sniegą vis nuvai̇̃ko, kad ir daug prisniega Vj.
| Reiks važiuot, bo lig rytdienai gali kelią nuvaikýt Sv.
4. Ldk prastus javus nupjauti; prastai nupjauti: Tokie čia šiemet rugiai – pardien ir nuvaikýsma Sv.
pavaikýti tr.
1. Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ, Kp kiek vaikyti, pagainioti: Kai pavaikai̇̃, vis tiek bėga tolyn PnmR. Reikia pavaikýt gerai karvė, trint šonai šiaudais [, kai išpunta] Sn. Toj būdelėj seneliukas, trejų metų piemenukas, moka kiaules paganyt ir ožkeles pavaikyt LLDI159(VšR). Kažin kuri iš mergų manė, kad išputusią karvę reiktų smarkiai pavaikyti, kaip darė Endriškėse M.Katil. Jis (skalikas) pakels kiškį, pavaikęs užvarys į šaulį, tik šauk perskeltlūpiui stačiai kakton Blv.
| refl. NdŽ.
ǁ refl. pasekioti: Paskui visus nepasivaikýsi DŽ1.
2. kurį laiką vaikyti, gainioti: Arklį pavaikýti NdŽ.
| refl. NdŽ.
3. NdŽ, Sdk, Antš, Šmn kiek nuvyti šalin, pabaidyti: Atiš, su lazdele pavaikiaũ, ir nuejo [vištos] Žž. Dar vanagą pavai̇̃ko nuo vištų Alks. Kokis tę mušimas – tik blusas pavaikė Vlk. Karvė pririšta, gálva negali pavaikýt [musių] Ktv. Eik, seni, fermon, nor musias pavaikýsi (juok.) Drsk. Vištos bulbas lupa, pavai̇̃kait LzŽ.
4. vejantis pavyti: Kur jį pavaikýsi? NdŽ.
| refl. NdŽ.
ǁ refl. tr. pasigaudyti: Tarp išvirtusių medžių galima pasivaikyti ešerių rš.
5. Ds apvaisinti: Jų jautis netikęs: nepavai̇̃ko karvių Ut. Jis pavaikė visas apylinkės kales rš.
| refl. Š, OG291, DŽ, NdŽ, KŽ, Ldk, Ds, Ant, Sl, Kp, Sdb: Karvė pasivai̇̃kė, bus pieno J. Regis, kad telyčia ieško jaučių, nuvesk, tegu pasvai̇̃ko Dbk. Karvė nepasvai̇̃kę Dv. Karvė pasikėlė, prileidom prie jaučio, ir pasivai̇̃kė Bgs. Jau visos pasivai̇̃kę karvės turėjo Grž. Až antro rozo būta pasvaikýta karvės Ktk. Gerai, telyčytė pasvai̇̃kė Aln. Telyčia jau pasvai̇̃kė, kitais metais bus karvė Vj. Abi avelės pasivai̇̃kė, ale atvedė tik po vieną gėrelį Sml. Ar jau pasivai̇̃kė kumelė? Pnd. Prieš išgaišdamas, tas [gyvačių] karalius pasivaikąs su kuria nors gyvate, ir iš jos gimstąs naujas karalius MTtIII128(Kp).
^ Kad Dievas laikis, maž pasvaiki̇̀s Tvr.
6. refl. susikryžminti: Burokai pokietūs tokie, anys, matyt, pasvai̇̃kę su galvijiniais Ob.
| prk.: Nebijok, dėk mėsą prie bulvų: bulvos mėsa nepasvaiki̇̀s Ob.
7. refl. prk. pasekti, atsigimti: Kuo ana ir pasvai̇̃kius, tokia bloga? Ds.
◊ vė́ju pasivai̇̃kęs labai judrus, nepasėda, nenuorama: Tokia jau vė́ju pasvai̇̃kius: dienelės nepabus namie Skdt.
vélniu pasivai̇̃kęs niekam netikęs, prastas: Kad ir ana jau vélniu pasvai̇̃kius Ut. Duona velniu pasvai̇̃kius (gaiži) Kp.
parvaikýti tr.
1. NdŽ vaikant parvyti, parvaryti.
2. vaikant pervarginti: Akėdamas labai parvaikiaũ arklius Mrj. Arkliai parvaikýti, varnos derina (greitai stips) Dkš.
pravaikýti tr.
1. Dv, Arm, Upn nuvyti, išvarinėti: Nuog daržo ir vištą reik pačiam pravaikýt Dv. Pravaikýk kates! Ob. Eik pravai̇̃kai kiaules iš daržo LzŽ.
| refl. tr.: Vydavo bitutės nedorėlį [lokį] iš medžio, tas, pasikočiojęs smėlyje, nuo akių kojomis prasivaikydavo užpuolikes rš.
2. Sn kurį laiką vaikyti, gainioti.
3. LTR(Kpč), Sn vaikant išmankštinti, prajodinėti: Ar žirgelį pravaikei, ar suknelę vėdinai, – oi, ko atjojai, šelmi berneli, pavasario dienelę? LLDII124(Pns).
4. prasklaidyti: Auštant vėjas pravaikė debesis rš.
| prk.: Einu pasivaikščiot, miegus pravaikýt Ig.
privaikýti tr. NdŽ, DŽ1
1. vaikant privarginti: Juos (belaisvius) te privai̇̃kė Slm. Nu jis (sūnus) palakstė, privai̇̃kė kiaulę [iššokusią iš gardo], to dūsuoja, nebagė jau jy te gulia po medeliais ir kelias Slm. Privaikýta piemenų kiaulė, prikapota, kana ar neišsibarstis Ds.
| refl. NdŽ.
2. Vrn suspėti vaikyti: O kur tu juos (viščiukus) privaikýsi! Slm.

×razvaikýti (hibr.) tr. panaikinti: [Lietuvių] mokyklas razvai̇̃kė [1935 m.] Pls.
suvaikýti
1. tr. N, KŽ, Lp vaikant, vejant sugaudyti, sulaikyti, pavyti: Kai išbėgs, nebesuvaikýsi DŽ1. Suvaikýk gi jį! NdŽ. Tai karvė, kokia dragūnas, negali suvaikýt Mrj. Anas vėl atgal – ir negali niekaip bobutės suvaikyt po dangų. Ir tebegaudo ligi šiolei LTR. Jis mėlynanosius nori suvaikýt, darban nuvaryt, ale, ale… Drsk.
| prk.: Nė su margu arkliu nesuvaikýsi jų melagystės Jd. Ašarų suvaikýt negaliu Dv.
^ Suvaikýsi tu pirdalą vandeny Ds. Vaikai, kolei skverne laikai, paleidei – ir nebesuvaikai̇̃ Sdk. Dantys liežuvį sulaiko, bet proto nesuvaiko KrvP(Grnk).
| refl. tr., intr.: Jis šelma, kur aš jį susivaikýsiu Dg. Kur aš su ja (telyčaite) senas susvaikýsiu Rod.
2. tr. [K], M, Rtr, NdŽ suvaryti, sugainioti: Kas juosius suvaikỹs? J. Kiaules reikia suvaikýt Rod. Dievas siunčia perkūniją ir juos (velnius) muša, suvaiko atgal į peklą LTR(Lš).
| refl. tr. NdŽ: Nesusvai̇̃ko gyvulių Žrm. Susivaikiaũ vėl an krūvą iš tų krūmelių [gyvulius] Skrb.
ǁ priversti susikelti, susikraustyti: Tai va, dabar gyvenvietėn suvai̇̃kė visus Pnm.
3. tr. vaikant išvaryti, pabaidyti: Krapukštinosi pelės, ej[o] pelių suvaikýt DrskŽ.
4. tr. NdŽ vaikant nuvarginti: Arklius dykai suvaikiaũ in tą miestą Mrj.
5. suvokti, suprasti: Dabar aš nesuvaikaũ to mokslo Ps. Mano žodyne prie kiekvieno žodžio bus įdėtų sakinių, iš kurių lengviau bus suvaikyti žodžio reikšmė K.Būg. Mokiniai kalbos taisykles turėtų mokytis patys suvaikyti iš nagrinėjamų kalbos mokslui pavyzdžių J.Jabl. Žmogus kartais negali suvaikyti, kaip rašytojo galvota: rusiškai, lenkiškai ar vokiškai A.Sm. Vidurinės priegaidės ženklu žymima ir kai kurių skolinių kirčio vieta, nes čia priegaidė yra nesuvaikoma GrvT16. Nebesuvaikaũ pakrikusių minčių DŽ1. Velnio tu suvaikysi tą ponų meilę rš.
| refl. tr., intr. NdŽ: Monika kuris laikas murpsojo, visu kūnu atsirėmusi į savo vyrą, nesusivaikydama savo kančiose ir mintyse P.Cvir. Bematant man pasidarė daug ramiau, vėl galėjau susivaikyt savo mintis Mš. Tai kaipgi tada jie kryptis susivaiko? rš. Per tvorą šoko [karvė] ir kieno gerybon inšoko – nesusvaikýsi Kpč. Eik tu, susvaikýk su tokia DrskŽ.
ǁ pastebėti, susekti: Nespėja suvaikýt, kada šuniokas nutrūksta Vžns. Kiek yra rašybų Rygoje, suvaikyti neteko J.Jabl.
ǁ susiorientuoti, susigaudyti: Motociklas skrieja, mokytoja nesuvaiko, kur dangus, kur žemė rš.
| refl.: Niekaip nebesusivaikaũ: o buvo medžiai, buvo kluonas Rm. Sunku čia susivaikýt – tiek daiktų! Jrb. Aš nieko nebesusivaikaũ su tais vaistais Všk.
6. kreipti dėmesį, supaisyti, sužiūrėti: Ar suvaikýsi, ką žmonės apie mane pašneka BŽ237. Kur tu čia senas būdamas jaunus besuvaikýsi Š. Siūkis, vaike, paprastai, kur tu visas madas suvaikýsi Žž. Jo nesuvaikýsi: jis visada vienaip sako, kitaip daro Skrb. Suvaikýsi, ką bobos pramano Alk. Suvaikýsi jo ligõs RdN. Kas suvaikys, ką varnos lesa?! Grž. Čia sunku tos šnẽkos suvaikýt LKT228(PnmA). Suvaikýsi tu dabar svietą: kaip kas išmano, teip ir daro Brž. Apsikentusi daryk savo, ir gana, svieto liežuvių nesuvaikysi Žem. Suvaikysi dabar čia jo norus! V.Krėv.
^ Vėjų ir žmonių kalbų nesuvaikýsi Jrb. Blogų gandų nesuvaikysi, piktų kalbų neišsklaidysi KrvP(Al).
7. refl. tr. prk. susilyginti; prilygti: Tu jo su parėdais nesusvaikýsi: anas bagotas, o tu ubago tarba Rod.
užvaikýti tr.
1. NdŽ už ko ar ant ko užvyti, užvaryti.
| refl. NdŽ.
2. pavyti: Karvės uodegas užkelia, tai neužvaikýsi Škt.
3. DŽ, NdŽ. vaikant labai nuvarginti: Užvaikýtas arklys Lp. Per dieną akėjau, tai arkliai užvaikýti Prn. Ažvai̇̃kė bernioką, tą daryk, tą Ant.
| refl. NdŽ.
ǁ siuntinėjant privarginti: Marčią vyro močia darbais ažvai̇̃kė Skp.

Daugiau informacijos

pavaikýti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

pravaikýti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

užvaikýti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

įvaisýti

Apibrėžtis

vaisýti, vai̇̃so (vai̇̃sia Nč), vai̇̃sė Š, Rtr, NdŽ, FrnW, vai̇̃syti, -o, -ė Prk
1. SD182, SD254, Sut, KŽ, Sl žr. vaisinti 2: Vaisýk usnis, o aš jas išvaisysiu J. Dūkšto ir Salako parapijose jau seniai pradėjo vaisyti braškes VŽ1905,144. Gale dvaro žalią sodą dėl savę vaisysiu LLDI253(Trgn). Brangiai mano rūtelė vaisyta, šimtas žagrių artojų samdyta LTR(Kpč). Visagalybė Dievo tuomet vai̇̃so galvijus ir visokius sutvėrimus A.Baran.
| Langai atdari, šaltis eina – tik ligom vaisýt Dglš.
| prk.: Vaisýti sau priešininkų NdŽ.
^ Tinginys tik utėles vai̇̃so Rod.
| refl. tr.: Tai jis (jaunas ūkininkas) pradėjo vaisýtis biteles tuoj Kp. Reiks šiemet ir man vištų vaisýtis – gerai kiaušiniai Ktk.
ǁ Dievo žodis apsakinėjamas vai̇̃so tikėjimą A.Baran. Ponui naudą gerą vaiso PK186. Duok, tevaiso naudą žodis mūsimpi tavo KN171. Duoda … kryžiuje linksmybę, vaiso cnatų didybę KN124. Kalbas neviežlyvas liežuvis, velinų paduotas, vaiso SPII76.
| refl.: Šventas žodis gerai vaisose Mž348.
ǁ Iškalos teip smarkiai yra terp mūsų vaisomos TS1899,3.
2. žr. vaisinti 3 (refl.): Želiu, vaisausi, riečiuosi SD117. Grūdų nieko nėr, tai pelės nesvai̇̃so Aln. Kap šilima, liūliai pladinasi, vai̇̃sosi DrskŽ. Anam pabalyj kasmet kurkliai vai̇̃sos Sdk. Po Kalėdų tuoj karpiai ims vaisýtis Alv. Pieno prilaistyta, i vai̇̃sos anos (musės) be Dievo žinios Švnč. Vai̇̃sos [agrastai]: tolyn, daugyn eina Pl. Medžiai, spraudyti į miškinius kelmus, vėlesniai tevaisos nekaip iš grūdų auginti S.Dauk. Nieko nevodija, noris medis dar nevaisytumias, jeib tiktai vaisingos veislės būtų S.Dauk. [Japeto žmonės] ant salų marių vaisėsi ir ypačiai Europą žmonėmis papildė Ns1857,3. Vaisykitės ir daugsinkitės ir papildykit žemę BPI178. Vaisykiatėsi ir daugsinkiatėsi Vln53. Per moterystę plemė ažusilaiko, namai ilgai patinka, vaisosi SPI231.
| prk.: Rūgštès [skrandyje] mažai, greit vai̇̃sos vėžys Švnč.
^ Ar iš peklos tų uodų – gera sėkla nesvaisi̇̀s, tik bloga Klt. Vagys ir ubagai patys vai̇̃sosi Onš. Gera plikiui: utėlės nesvaiso (juok.) Ds.
3. intr., tr. N, [K] vaisius vesti, derėti, vaisiuoti: Vaisau, vaisių darau SD464. Erškėčiai ir usnes teip gražiai pražysta, žydi, kad teip parodžias, kaip turėtų patį sokorą o razinkas vaisyt DP303.
4. žr. vaisinti 4 (refl.): Katė, kalė, karvė vai̇̃sos, žmona gimdo Jn(Kv). Karvė bevaisýdamos padvėsė J. Kiaulė pradėjo vaisýties Als.
5. žr. vaisinti 5: Idant žmogus … vaikelius ant tarnavimo Dievui vaisytų PK233.
| Teatsiver žemė irgi tevaiso išgelbėtojį Mž172. Dėdė – tai ta pati tyli žemė: vaiso nesididžiuodama, nesigirdama Vaižg.
◊ ×pẽklą vaisýti keiktis, plūstis: Pamesk tu pẽklą vaisýt – švęsti namai Arm.
apvaisýti, apvai̇̃so (àpvaisia), apvai̇̃sė žr. apvaisinti:
1. KŽ.
| refl.: Ta karalaitė (bičių motina) į spietimą galia i neapsivai̇̃syti Prk.
ǁ Bitelių kaip nebėr, ir vyšnių neapvai̇̃so Pl.
| refl.: Rugiai kai rasoja, apsi̇̀vaisia Nč.
2. refl. Rm Ta karvė niekaip neapsivai̇̃sos Krž.
3. refl. aptekti (kuo): Kas man zo bernas – utėlėm apsvai̇̃sęs! Rod.
įvaisýti žr. įvaisinti:
1. Sut, N, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Sg, Antš Tu įvaisysi sodelį, turėsma vaisių ir uogų J.Bil. Vynmedis senovėje Prūsų žemėje kryžiuočių laiku įvaisytas LTII552(Bs). Vaisiaus medžių daugiaus reik įvaisýti Kin. Invaisýsiu mėlynukes bulves Pns. Įvaisyt žuvis SD168. Dievas įstatė moterystę žmonių giminei įvaisýti A.Baran. Adomas, jei vienas be moters būtų pasilikęs, nebūtų galėjęs svieto įvaisyti BPI178. Ansai senas mistras čertas … ant to remesto užsėdo, idant mus atvadžiotų nuo tikro mokslo Pono mūsų, išvadžiodamas mus per rėdytojus savo, kuriuos čionai savi ant to svieto daug įvaisė MP99.
| refl. tr.: Išsistatė gražias trobas, įsivaisė sodus Vaižg. Reikia nuspirkt porą krūmų [braškių] – nor insivaisýt Srj.
2. refl. Sut, KŽ, Č, PnmR Daug pelių įsivai̇̃sė Skp. Baltos kirmėliūtės grūdely insvai̇̃sę Dglš. Kanda labai, įsivai̇̃so jų (blakių), negali apsigint Pl. Jei insivai̇̃so namuosa čirklys, tai jau miego nėra LKT381(Vs). Insivaisi̇̀s kuoja visur DrskŽ. Patys tie krūmai įsivai̇̃so Pl. Jų (aviečių) nei sodint nereikia, kai įsivai̇̃so Slm. Prie pirties te yr [apynys], insivai̇̃sęs ir auga Avl. Iš tų dvylikos jo sūnų įsivai̇̃sė didi giminė izraelitų A.Baran. Įsivaisė giminė žmonių ir įsiduksino raskažyse svieto MP223.
3. refl. Lp atsirasti, įsimesti: Pas tą žmogų insivai̇̃sė velnias Db.
| Jam vėžys lūpoj įsivai̇̃sė Lš.
išvaisýti žr. išvaisinti:
1. NdŽ, KŽ, Vlk, Lp, Aps, Str Utis negal nuo piemens (piemeniui) išvaisýti, vis yra ir yra J. Niekaip mes negalim prūsokų iš pirkios išvaisýti Š, Rtr. Žmonės išvai̇̃sė pupas Dsn. Šitas drebulaites reikės išvaisýt iš patvorio Krok. Jei bulbių sėklą išmainysi, išvaisýsi Srj. Išvaisýt varnas Ln.
| Jau karaliùs visus išvai̇̃sė Šč. Žmonių griekus išvaisys, rojaus nuopolį pataisys KN135.
| refl. Rtr: Bloguos oruos daug lydekių išsivai̇̃so Ds. Pas mus visi paršai po žiemos išsivai̇̃sė Mrs. Kaip išvažiavot, išsivai̇̃sė visa, nebėr nieko ČrP. Rado iždą brangiausį kančios Viešpaties, kurioj visa gera ažusirakina, o visa pikta per ją ižgaišta aba ižsivaiso SPII210.
| Išsivai̇̃sė kadokės Dglš.
2. refl. KŽ.
3. refl. SD418, Sut, N.
nuvaisýti žr. įvaisyti:
1. Sut.
2. refl. Sut.
pavaisýti žr. pavaisinti:
1. N, NdŽ Pavaisýk daugiau balandžių J.
2. Tai tu, Israel, gera veislė, kurią dvasia šventa pavaisė Mž342. Tasai tad vaisius palaimintas įsčių Marijos mergos šią dieną ataduotas tam, kuris jį pavaisė DP427.
3. Lex39, Q206, CI769, Sut, NdŽ Abromas pagimdė arba pavaisė Isaaką DP503. Sūnus mano esi tu, aš šiandien pavaisiau tave BtPvŽ1,5. Aš iš griešnos sėklos pavaisytas esmi BPI130.
pravaisýti
1. tr. SD325, Sut, N, NdŽ, KŽ kiek įveisti; padauginti: Karvelių pravaisiaũ iš poros J.
| prk.: Brangumas bažnyčios tos … meile padaugintas arba pravaisytas DP457.
| refl. tr. KŽ: Buvom tokių gerų bulbių prasivai̇̃sę i vė išėjom iš veislės Mžš. Nebė[ra] kur gaut avelių prasivaisýt Mžš.
2. žr. pravaisinti 2 (refl.): Jau mūsų atminime prasvai̇̃sė šernų, stirnų Ob. Prasivaisau, augu SD325. Tie trys buvo Noacho sūnai, ir iš tų prasivaisė ciela žemė Ch7.
^ Stovi ąžuolas, tam ąžuolu[i] 12 šakų, tõs šakõs po gūžtą, tõs gūžtõs po 30 kiaušinių, kožnam kiaušiny prasivaiso po 24 kirmėlius (metai) LTR(Brž).
3. refl. žr. pravaisinti 3 (refl.): Bet užsistatyk prieš bedievišką dyką rėksmą, prasivaisys nes labiaus bedievystėj Ch12PvTm2,16.
privaisýti Rtr, NdŽ, KŽ žr. privaisinti:
1. Sut, Kp, Kpč Privaisiaũ aš čia uogų visokių, bus vaikam Vj. Krapų, brudo buvo privaisýta – išpjoviau, išmėčiau visus Sb. Jų (šeškų) dar daug yra, o dar kiek privaisi̇̀s Pv. Gali savo viduriuose privaisyti kirmėlių TS1901,1b. Gaspadorius sako, kad utėlių privaisysiu rš. Kas medelių girioje privaisė? A.Damb. Ir privai̇̃sė, kaip žinai, kaip kailiniuos utėlių, bambizų po visą parapiją Biržų BM85(Brž). Tu išlaikai svietą ir privaisai KN264.
| prk.: Aš uogų neimsiu druskota ranka, kad neprivaisýtau (neprimaišyčiau) druskos uogose Plš. O tų mašinų privaisė (daug padarė)! Dg. Tasai valgymas šventasis ne tiektai žmogų laiko gyvatoje dvasiškoje, bet jam ir gamtų šventųjų, ir dovanų dangujęjų privai̇̃so DP134. Prašykim Dvasios, tegul mus pataiso ir širdis jausmų dangiškų privaiso A.Baran.
| refl. tr. Aps: Prisvaisýk daug kralikų, turėsi mėsos valgyt Žl. Nuejau kluonan su kultuve, nuskūliau nuskūliau ir prisvaisiaũ tep lęšių Kpč. Prisvaisýsi musių – aždaryk duris Aln.
2. refl. tr., intr. DŽ, Ėr, Rš, Trgn, Imb, Al Kai prisvai̇̃sė blakučių, tai daikto nebuvo pirkioj Ad. Man gi prisvaisi̇̀s blusų, nebenoriu aš tos kaldros jai duot Svn. Kirmėlių prisvai̇̃sė kopūstuos Dglš. Pradėjo bulbas vežiot iš kitų kraštų, prisivai̇̃sė to [Kolorado] vabalo Kvr. Tranų prisivai̇̃sė per daug, ir nieko [medaus] nėr Klvr. Jau dabar prisivai̇̃sė septyni kelmeliai bičių Brž. Prisvaiso trobon žalčių LTR(Lp). Jeigu šulinin eisi valgydamas, tai to šuliny prisvaisis daug varlių LMD(Dglš). Anys (pomidorai) daugiausia šiltuos kraštuos prisivai̇̃sė Rk. Kai ažlijo, vėl prisvaisỹs grybų Ds. Po miškus prisvai̇̃sė žvėrų DrskŽ.
ǁ užsimegzti (apie uogas): Ir žydėjo, ir nenušalo, kogi jos (braškės) teip neprisvai̇̃sė?! Kvr.
3. tr. daug ką padaryti kuo: Jūs [pokaryje] vagių privai̇̃sėt Kpč.
| refl. tr.: Visokių žmonių prisvai̇̃sė mūs ūlyčioj Dglš. Paskui terpu jų ir vagių prisvai̇̃so Srj. Tvanui išdžiūvus, svietas prisivai̇̃sė vaikais Nojaus A.Baran.
užvaisýti tr.
1. NdŽ, KŽ žr. užvaisinti 1: Jis užvai̇̃sė savo moterį J.
| refl. KŽ.
2. NdŽ, DŽ1, Ut, Krns užveisti, įveisti, pradėti auginti: Reikė[jo] daugiau sarbentų ažvaisýt Ob. Užvaisýta te žuvų naujai Mrc. Kol tuos paukščius užvaisýsi! DrskŽ. Atnešė prūsokų, nori užvaisýt naujoj gryčioj Vdšk. Penkiolikti metai negali užvaisýt sėklos Lp. Gale dvaro žalią sodą užvaisyčia LTR(Sv).
| prk.: Jei ant šių plikų plotų, kai mislis ažlyja, paminklais ažvaisýtas šilelis atgyja A.Baran.
| refl. tr.: Mano brolis gyvena, namelis naujas, ir sodelį ažsivai̇̃sė Pnm. Išdygo, užaugo gražiai, sakau, užsivaisýsim kanapių vėl Kpč. Duok ažsivaisýt agrastų šakelę Ktk. Tai va, šiemet atskrido trys spiečiai, tai užsivaisýsiu vėl Srj. Pats penėsiu, pats ūgdysiu, užsivaisýsiu gyvulių, kralikų Žl.
3. žr. užvaisinti 2 (refl.): Užsivai̇̃so [krūmai] patys per save DrskŽ. Kur labai šlapia, tai vingiarykštės neauga, kur pabaliai, tai labai užsivai̇̃so Svn. Iš kurgi tų blakučių užsivai̇̃sė? Švnč. Ažsivai̇̃sė pelės, pacukai Aps. Tep užsivai̇̃sė [Kolorado vabalų] kap riešutų Srj. Kai ažsivai̇̃sė [vilkų], tai tada jau pradėjo ir aveles išpjaut Zr.
4. refl. tr. pasidaryti kuo (ppr. blogu), atsirasti: Užsivai̇̃siusių žmonių ir Švendubrėn visokių Drsk.

Daugiau informacijos

antšaũkti

Apibrėžtis

šaũkti, -ia, -ė
1. intr. SD1196, SD402, Q33, H, R, MŽ395, Sut, K, M, L, Š, Rtr, Ser, DŽ, NdŽ leisti iš gerklės stiprų balsą, rėkti, klykti: Šaukiu, šūkauju, klykauju SD118. Didžiu balsu šaukti N. Bepradėm šaukia, kad ateitum J. Pradėjo šaũkt, aš susiėmiau ausis ir akis Snt. Ka aš išsigandau, ka pasiutau šaũkti! Gršl. Kaip muš, šaũk, kiek galvo[je] balso Krš. Kroka, šaũka – pradėm langai birba NmŽ. Boba šaũkia, kiek leidžia galva Nmk. Ko tu šauki̇̀ kaip be galvos?! Pln. O tas kaukas parlėkė i šauką̃s: tpruka, tpruka Krt. Kas ten pri Ventos taip gvaltą šaũka – bene skęsta kas? Vkš. Žmogus prie ežero atsigulęs ir šaukia trokštąs MPs. Ir pats šauki, ir pats jau nežinai, iš sielvarto tu ar iš džiaugsmo J.Marcin. Šaũk tikt, kiek įmanai, ir trūbyk didelį garsą K.Donel. Šaukte šaukiau, nieks manęs negirdėjo KlvD47. Kad prijojau dvarelį, mergužės tėviškėlę, ir šaute šoviau, ir šauktè šaukiaũ, kad išgirstų mergelė JV503. Lakto[je] lentas (lėtas) pradėjo šaukteino: – Tėvas guli, lengva mumis (ps.) Gmž(Krd). Ir vėl, šaukdamas didžiu balsu, bylojo VlnE210. O visi vėl šaũkia, giest, išpažįsta jį karaliumi DP4. Sakau jumus: jei tie tylėtų, akmenys šauks BtLuk19,40. Moab yra sukulta, jos vaikus gird šaukiančius BBJer48,4.
^ Šauka kaip iš po žemės (silpnai) LTR(Pp). Ko šauki̇̀ kaip menkė? (iron.) Dr. Nešaũk kap varna an lietaus Pls. Šaũkia kaip rupūžė po ratu Skr. Dažnai šaukiančio niekas neklauso KrvP(Ps). Nors šauksi, rėksi, nuo mirties nepabėgsi LTR(Tr). Zuikiui ant uodegos neužmynęs, nešauk, kad pagavai LTR(Grk). Nemunu plaukia, vandens gert šaukia (iron.) LTR(Krn). Nelaimė neita šaukdamà (nelaimė ateina tylomis) Vgr. Liga ateita ne šaukdamà, patyliais J. Duodamas imk, genamas bėk, mušamas šaũk J. Kas šauka, tešauka, vedu, bobale, važiuokiam VP23. Kaip lauke šaukė, teip girioj atsiliepė VP21. Kap kraštan šaukia, tep miškan atsišaukia Kb. Kaip numūse šaũka, taip miške atsiliepa Lkv.
| tr.: Bėdą šaukiu (rėkiu, kad bėda ištiko) R412, Mž555.
šauktinai̇̃ Aš geriau gulėsiu ir šauktinai šauksiu atsigulusi, bet tau nedirbsiu! I.Simon.
| refl. Rtr: Pradėjo vienas [svečias] šaukties, kad jam nutraukė rūbus LTR(Slk). Aš esmi balsas, šaukiąsis girioj SE10.
^ Kap mede šaũkias, tep ir atsišaukia Rod.
2. intr. NdŽ garsiai kalbėti: Nešaũk taip garsiai DŽ. Jis nešneka, o šauktè šaũkia – jau senatvia žmogui Jrb. Aš šaukù dikčiai, ka ausimis negirdu Jdr. Ko šauki̇̀ ant viso namo – vaikus prikelsi! Jnš. Aš vis pamažėl, pusbalsiu, o ji kad šaukia kaip namie A.Vien.
šauktinai̇̃ adv.: Šauktinai̇̃ šaũk, kad teip negirdžia Grž.
ǁ tr., intr. garsiai sakyti, tarti: Mano penas, mano grūdai, mano mėsa, mano gyvuliai! – šaukė Tamošius Žem. [Klebonas] šaukė pamokslus iš sakyklos J.Balt. Šaukė anuos žodžius Ch2Kar23,16.
3. intr. rėkti ant ko, bartis: Grioju, šaukiu ant ko SD110. Kiek sykių šaukiáu už tą mašynų taisymą Lkv. Mortelė tik šaukanti̇̀: – Mun gėdos nedarykiat! Trk. Gera pardevėja: ne ana šaũkė kaip kitos, taikė kaip geriau Krš. Marti muno šaũka, ka eič pri gydytojo pasitikrinti Krž. Kiek šaũka negerti, o kas klauso?! Krš. Stalelin stuk kumščiu ir šaũkia Šmn. Ponas šaukia an šito žmogaus: ką gi tu tę darai?! Žln. Ėmė tėvas visom keturiom šaũkt, ka motina pakilo važiuot pas dukterį Jnš. Jei kurs kanaunykas gynė, ant to šaukė kaip ant bedievio M.Valanč.
^ Kas neklauso tėvų šaũkiančių, susilauks šunies kaukiančio Ar.
| refl.: O daba ant nekalto žmogaus šaukýs! Dr.
4. intr. tr. DŽ, Lc garsiai dainuoti, giedoti: Vienas giedojo, šaũkė – balsas geras Jrb. Tu šaũk pirma, turi gerą balsą Krtn. Ka pareis iš pievų par Balčius toliausiai šaukdami̇̀ Nmk. Šaũkdavom gerkles paleidusios Kdl. Prigers, dainiuos, ka šaũks, ka soda plyš! Ms. Jūzupas ir galia šaũkti End. Šaukù, bet tiek dideliai neįsikimbu (neišdainuoju) Lnk. Šaũkti šermenų giesmes NdŽ. Giedotojai užstalėje giedojo, šaukė, prakaitą apsibraukdami Žem. Vaikai kožnas savo balsu šaukė, tečiaus giedojo M.Valanč. Ekše (eik šen) šaũkti (pritarti dainuojant) Grdm.
^ Šauka, gieda kaip į Šidlavos atpuskus eidamys VP44.
ǁ intr. skambėti: Jug visi tie tavo [armonikos] balsai šaũka Kv. Gražiai šaukia tavo dūda rš. Šitas kiaušinis šaukia teip stipriai [kalenant į dantis] Sl.
5. intr. NdŽ garsiai verkti, raudoti: Ta jų mažoji niekai buvo augyt: šaũkdavo naktį pabudus, apsiversdavo su tą vyge Jrb. To vaiko šaũkė, galus darėse Jrb. Nešneka, kam gaila (nerauda žodžiais), šaũkia vienu balsu, i viskas Vdk. Šaũk nešaũkusi, o ano nebiprišauksi Varn. Motina an kapais pradėjo šaũkti Trk.
6. intr. garsiai dejuoti, aimanuoti (ppr. iš skausmo): Taip šaukė, taip rėkė vargšas kojomis, viduriais J.Jabl. Kas par gyla buvo: cielą metą šaukiáu LKT82(Pln). Opybė begalinė: biškį kas, i šaũka Rdn. Kaip i sveika, nebi̇̀šauka niekum Krš. Ana didliai šaũkė, dejavo Plng. Senis rėkia, šaũkia – kojas suka Kp. Ir keikiau, ir šaukiaũ: labai drūtai skaudėjo Dgč. Ligonis šaukia galva, širdimi, visais kaulais TS1902,4-5.
7. intr. bėdoti, skųstis: Negal šaũkti, ka jau taip būtų bėda, ale tiek terandas Ll. Gerai gyvenam, negalia šaũkti Krš. Negaliu šaũkti an savo vaikų Ub. Jadzė šaũka negalinti lašinių valgyti DūnŽ. Šaũka: mes nebibūsma, baido čia, baido Žr.
8. intr. išduoti smarkų balsą (apie gyvulius, žvėris, paukščius): Oi, oi, kaip čia gražu: miškas šniokšta, vivirsiai šaũka, visi kiti [paukščiai] čiauška, giesta Krš. Pelėda šaũka – gero nebūs (priet.) Klm. Ko ta karvė visą dieną šaũkia? Jrb. Vakaras yr, gyvoliai šaũka Rsn. Gegutė vis šaũkia – Jo-kūbs, Jo-kūbs! Kdn. Erelis nusiminė ir šaũkė didžiu balsu PP12. Ką ta varna teip šaũka, kokią naujyną praneša?! Rsn. Kur pylės plaukia, kur gulbiai šaukia, ten plauk ir vainikelis KlpD5. Nesa levai rėk ant jo ir šauk BBJer2,15.
^ Viduj girios gaigalas šaukia (lopšys) Tvr.
9. tr., intr. DŽ, DP142, I.Simon skelbti, garsinti: Per tris nedėlias kunigas šaũkia užsakus Dg. Rudenį buvo šaũkęs – parduos lauką Gs. Tada prisakė Moziešius, idant šauktų pro abazą BB2Moz36,6. Jis patis šaũkia mūsump visump: – Kas nor ateit paskui mane, teužgina (orig. teužginis) patis savęs DP147.
ǁ part. praet. pagarsėjęs, žinomas: Ežeras buvo šaũktas an žuvų Tvr.
10. refl. atsiliepti šaukiamam: Šaukiu, šaukiu – nesišaũkia: jau numiręs Lb. Guli katinas galvą pakėlęs, daboja, ale nesišaũkia Vdš.
11. tr. balsu ar ženklu kreiptis, kad išgirdęs ar pamatęs grįžtų, ateitų, atsilieptų: Šaũk vaikus namo DŽ. Jis atsiliepė šaũkiamas NdŽ. Tik už durų išeinu aš – jau šaũkia atgal LKT199(Grl). Šauka žmones vardais ir pavardėmis, į laivą sėdant Šts. Kada anys valgo, tai ir mañ šaũkia, ale kur te aš eisiu! Trgn. Kulia, kulia, jau pietūs nebetoli, o dar pusryčių nešaukė LTsIV175. Niekas tą vakarą Veronikos nei valgyti bešaukė, nei prie ruošos berūpino A.Vien. Tik pradėjo migti, jam pasirodė, kad kas jį šaukia vardu J.Balč. Čia pirkion nešaukiama sugrįžo Elena V.Krėv. Reikšdamas savo mintis šaukiamaisiais sakiniais, sakytojas lyg šaukia, prašo, stebisi J.Jabl. Šaukiamasis telefono prietaisas VĮ. Užgirdau girdėjau degulės balsą, mislinau dūmojau, motulė šaũkia DrskD189. Šauksi̇̀ tėvelį par pusę metelių, šauksi̇̀ mielą motinėlę par visą viekelį (d.) Všn. Šauksiu motinėlės balsu gegužėlės – ar neužgirs? A.Strazd. Su jaunu berneliu neilgai tesdžiaugsi, žalių rūtų vainikėlį su balseliu šauksi̇̀ (d.) Šmn. Šaũk savo motutę gegutės balseliu (d.) Šmn. Tu po tuoj skarele neprisidžiaugsi, rūtų vainikėlio balseliu šauksi̇̀ DrskD147.
| Ta paukštelė lietų šaũkia: Dieve, lyk, Dieve, lyk! Šd. Lytaus paukštis šaũka: duok lytaus! Klp.
^ Gera gulėt, kai darbas nešaukia KrvP(Krsn). Ateit liga ir nešaũkiama Sch87; B819, N. Giltinė ateis nešaukta LTR(Rk). Lovoj valgai – ligą šauki Kp. Šauk šventuosius, šauk prakeiktuosius, – vis tiek nieko nebegausi Grž. Visus velnius šaukė (plūdosi) Grž. Kam čia vilkus šauki̇̀ (ko stūgauji)? Blnk.
| refl. tr., intr.: Šauktė́tės (šaukitės), eite (eikite) valgyt! Dglš. Šaukis, sesute, šaukis, jaunute, mažuosius paukštelius, kad jie nuskristų ir pabudintų tikruosius tėvelius LTR(Švnč). Gal jau ir rugeliai šaũksis (laikas bus pjauti) Dglš.
ǁ kreipiantis sakyti, tarti: O kaip prijosi marės kraštelį, šaũki mano vardelį JD275. Šaũkia jos, šaũkia – o nėra jos gyvos jau Aru28(Dv). Šaũkit jūs jos, kur jy (ji) prapuolė Drsk. Žiūri pro langą – stovi čigonas ir šaukia, kad anas išeitų LTR(Ds). Kiaules šaũka čiuk čiuk čiuga Klp.
12. tr. DŽ kviesti, raginti ar reikalauti kur atvykti, dalyvauti: Tuoj mes lekiam į kaimą vyrus šaũkt, iš tos balės ištraukt karvę LKT219(Grnk). Momą šaũk, moma pavedžios arklį (kaupiant bulves) Dgp. Nèšauktas neisi pirtin Klt. Šaũkdavo, kad talkon ateitų šita merga Lt. Taigi svieto šaũk, nestovėk, ne tep ažusgręžus! Btrm. Šaukė pagraban – negalėjau nuvažiuot Dgč. Vakare dusina, misliom gal greitosios šaũkt Slm. Šaukčiabe Dievą, ale Dievas greit nepribus Ad. Jį į teismą šaũkia DŽ. Tieson šaũkti BŽ79. Mes šaukiame jus prie ginklo, nes karas prasidėjo rš. Šiandien aš šaukiu prūsus į kovą J.Gruš. Šaukiamoji bajorų kariuomenė pasidarė nebereikšminga rš. Rašytojas čia tarytum koks senovės lietuvių karžygys šaukia snaudalius tautiečius į darbą, į kovą Žem. Jei žinai, kad būsi šauktas, geriau pats nueik A.Gric. Nešaũkdavo į kariuomenę: tik ką pagavo, tai tas tarnaudavo Slv. Į apylinkę šaũkė mani daug sykių Plšk. Atej [o] tarnai šaũkt in karalių Žln. Šaũkia in poną dvaran Imb. A nèšaukė tavi pas daktarą? Jd. Šaukia jauną bernužėlį, šaukia į karužę LTR(Brž). Šaukiamasis raštelis LL174. Kunigaikšti, taip anksti mus iš poilsio šauki B.Sruog. Jau vieversiai gieda, jau artoją šaũkia į lauką Žml. Ar negirdit, kaip šienaut jau putpela šaũkia? K.Donel. Mus nepaliaudamas vadina ir šaũkia savęsp DP380.
| prk.: Pavasarį žemė šaukia: dirbk, žmogau, sėk, kad turėtum ką pjauti P.Vaičiūn. Na, mano narsieji karžygiai! Likimas šaukia jus naujan karo žygin V.Krėv. Žiburys da nešaukia prie pertraukto dienos darbo V.Kudir. Vėtroj plakas baltos burės ir šaukia toliai mėlyni S.Nėr. Tave tenai nelaimė šaũkia Rmš.
| refl. tr.: Kiminis šaukiasi po vieną į priėmimo kambarį, klausinėja rš. Nėr gerai, šaũkiamos vėl [greitąją pagalbą] Klk.
13. tr. organizuoti (susirinkimą, posėdį ir pan.), kviečiant dalyvius: Kaime nuolat būdavo šaukiamos sueigos rš.
14. intr. prašyti pagalbos, kreiptis ko maldaujant: Arkliai ir karieta skęsta! Tai jis pradėjo prie Dievo šaũkt Krn. Kaip tada ilgai šaukę ir raudoję buvo ir maž nutilę, kėlėsi Ozijas, verkė ir bylojo BBJdt7,22. Iš gilumo šauku tavęsp Mž340. Tavęspi šaukiu, o tu veido savo neslėpk nuog manęs PK55.
| Balsas kraujo brolio tavo šauk manęsp nug žemės BB1Moz4,10. Šitai balsas kraujo brolio tavo šaũkia manęsp ižg žemės DP410. Moziešius šaukė Ponop ir bylojo: ką veiksiu su žmonims? BB2Moz17,4. Christus šaũkia mūsump: – Stenkitės įeit per ankštus vartus DP319.
| refl. intr., tr.: Ligonis šaũkėsi daktaro DŽ. Tuo šaũkės prie daktarų, da buvo kiek atgriebę Jrb. Daugalis žmonelių šaūkias in daktarus Adm. Kurgi šaũksiesi – pirmiausia bėgi pas vaikus Dg. Viską prasileido i turėjo šaũktis prie tėvų Jrb. Šaũkas pri munęs, ka padėčiu Krš. Nėr ko šaũkias vetrinoriaus (neišgelbės karvės) Klt. Pamilęs žemę, skundžiaus ir kentėjau ir į tave su viltimi šaukiausi V.Myk-Put. In Prienus šaukiaũsi [pagalbos] Stk. Nesišauk mirties, pati ateis, nebijok… V.Krėv. Ar jau mane mokysi gaspadoriaut? Nesišaukiau kuliamosios ir nesišauksiu J.Balt. Reik vaistų šaũkties suskiuo nusigydyti Šts. Kai paskutinioja preina, tai ir menkos žolelės šauki̇́es Trgn. Jau ji šaukiasi in visus šventus, ale nieko neprisišaukė BsPIV54. Senė taip supyko, kad ėmė šauktis dangaus keršto V.Myk-Put. Daugel kas šauktumias pri [rastųjų] piningų, bet man Dievalis davė, aš ir vartosiu M.Valanč. Kunego šauktis pradėjo Sz. Ir tur apsisiausti maišais … ir Dievop šauktisi didei BBJn3,8. Jei tu anus varginsi, tada anys manęsp šauksis bei aš jų šauksmą išklausysiu BB2Moz22,23. Kur šaukiasi (būtinai reikia), mes apmokam Krok.
^ Angelo šaukėsi, o velnią pirštu viliojo KrvP(Mrk). Tavo brolio kraujas šaukiasi į mane nuo žemės Skv1Moz4,10.
ǁ labai prašyti, geidauti: Iš kunigaikščio šaukia paspirties, per laiškus jį glaboja J.Marcin. O po tam lopšy sapnuodams šaũkia pagalbos K.Donel. Ir ėmė rėkti keršto šaukiamu balsu J.Jabl. Šaukė išgelbėjimo Sch173. Ir kraujas kraujo šaukia kaip išbadėjęs duonos S.Nėr. Šaukė rūstybės Dievo krau[ja]s, be reikalo varvinamas M.Valanč. Šaukti pagiežos OsG149. Tokie darbai šaũkia pagiežos (keršto) Smln.
^ Nešaũk gryčioj velniukų Blnk.
| refl.: Šaũkės pagelbos, ale nebuvo kam prieit Klt. Rankos nesišaukė darbo J.Balt.
| Nekaltas krau[ja]s į dangų šaũkas Rt.
15. tr., intr. DŽ, NdŽ prašyti, norėti gauti tam tikrą kainą: Kiek šauki̇̀ už tą vežimą malkų? Krtv. Nereikėjo tiek daug šaũkti, būtumėt pardavę Krš. Jis daug šaũkia, pigiai iš jo nepaimsi Rm. Par brangiai šaũkia – kas gali įpirkt! Srv. Kiek juos (už paršelius) šauki̇̀? Žg.
^ Gerą tavorą i nešaukiant išperka LTR(Vdk).
| refl.: Kiek šaukýs už linų verpimą? Šts.
ǁ reikalauti: Ką iš tavęs šaũksiu, kad tu nieko neturi! Ėr.
| refl. tr.: Apleido draugai, kuriuos ir Drūktenis lenkė, kad nuo jo nešauktųsi skolos Žem.
| Kas reiks daryt, kai skolinykai pradės šaũktis Skdt.
16. tr. DŽ vadinti (vardu, pavadinimu, pravarde): Vardą, vardu šaukiu R126, MŽ166. Gaspadorius savo berną šaũkia Kristupu K. Kaip tave šaũkia? NdŽ. Nei aš tuo daktaru šaukúos! Kl. Ten šaũkė pakriaušis tą vietą Klk. Mas šaũkam „reja“, kuršėniškai – „jauja“ Pp. Šaũkamas tasai skaptas Krš. Išsipjaudavo iš šermukšnio didelius baslius – juos šaũkė keiniais LKT214(Jnš). Visi jį Samaraku šaũkia, bet tikra jo pavardė kitoniška Srv. Tu už mañ dabar senesnis – mañ da niekas nešaũkia seneliu Slm. Seniau [krosnies viršaus] kiteip nešaũkdavo kaip tik gomuriu Alz. Aukštos geltonos gėlės, pas mus jas sopagalviais šaũkia Grv. „Drebulė“ dabar šaũkia, seniau buvo „epušė“ Vdn. Trejoki [vaistai], nemoku šaũkt Ad. Žolynų yr daug, katruos mes nèšaukėm: žolė ir žolė Dgp. „Rugiai“, „miežiai“, „avižos“, „linai“, „kviečiai“ – par mum teip šaũkė Cs. Čia jau kur šaukti̇̀ lauko daiktai, tai vis lietuviškai Pst. Nieks nešauks mane jauną gražiuoju vardeliu JV869. Siuvėjas merginas gražiai šaukia: rūtelėmis, lietuvaitėmis, mirtomis P.Cvir. Į rytus link didysis žemės kraštas gul, Azija šaukiamas Ns1832,1. Auga [kedrinės pušys] Europoj pietinėj ant kalnais, šaukamais „Alpos“ P. Kiti yra … pikti angelai, kurius nu velinais šaukiam BPII434.
| refl. P: Kaip šaũkiasi to vieta? Upt. Šita upė šaũkias Dysna Rš. Nors ažsidaužk, nemenu, kap šaũkias LKKXIII131(Grv). Kaipgi tavo, vaikel, tėvas šaũkias? Ds. Aš greit galėsiu jau bobute šaũkties Vkš. Tie gaspadoriai, katrie gyveno prie Šilelio, šaũkės šilelnykais Brž.
ǁ vadinti kuo pagal kokią ypatybę: Vagimi, per vagį jį šaukė N. Aš jį vagimi nešaukiu B. Motina pyksta, ka davatka šaũka Vgr. Pons iškoliodams kasdien mane tinginiu šaũkė K.Donel. Šaũkė mane šiokia, šaũkė mane tokia (d.) Prng.
17. tr. NdŽ, Klvr, Gs, Skr leisti (kortą): Šaũk būgnus DŽ. Šaũk, ko lauki – tavo pirma ranka! Dkš. Man didelė̃s (stipriõs kortos) šaũkia Lp.
ǁ lošiant skelbti akių skaičių: Šaukiáu šimtą šešias [dešimtis], tiek ir teisu (lošiant tūkstantį) Krš.
| refl. Lp.
18. intr. būti panašiam, sekti: Sūnus nešaukia į tėvą, t. y. kitaip daro J.
19. refl. pasidaryti juntamam, išryškėti (apie buvusį pakenkimą sveikatai): An senatvės šaũkias viskas Dbg.
20. tr. MitI52, NdŽ, Slnt, Šts, Šlu vaisinti (apie paukščius, vabzdžius): Gaigalas nèšaukė, negeri kiaušiai Vn. Gaidys ir jauniklikes vištikes jau šaũka Užv. Ar šauka žąsinas žąsis? Všv. Kad pati vyrą muša, taip rodos, kad višta gaidį šaũka (juok.) DūnŽ.
| refl. Plt, Krš: Gandras jau varlinė[ja], suka lizdą, šaũkas Šts. Dvi musi bèšaukanties užmušau Krš.
◊ ar šaũksi, ar plaũksi nėra išeities: Kailio tavo, biedno žmogaus, nieks negailias: a šaũksi, a plaũksi – turi dirbti Vdk.
daũg šaũkia trūksta: Daũg da šaũkia iki pilno [saiko] Gs.
į kalnẽlį (į tėvỹnę) šaũkia laikas mirti: Musė (turbūt) į kalnãlį jau šaũks Kv. Dagi nešaũkia tėvỹnėn Trgn.
nei̇̃ šaũkti, nei̇̃ plaũkti Rs, Krkl, Ar;
nei̇̃ šaũk, nei̇̃ plaũk; VP32 padėtis be išeities: Vieni gyvuliai bėga par vienus vartus, kiti par kitus, man nei̇̃ šaũkt, nei̇̃ plaũkt Skr. Pavogė žmogui kumelę pačiame darbymetyje, sėjamu laiku, kur kas valanda reikia kumelės; pinigų neturi – nei žmogui plaukti, nei šaukti Žem.
paršiukùs šaũkti valgant čepsėti: Tu valgydamas plekši, paršiukùs šauki̇̀ Mrj.
toli̇̀ šaũkia DŽ, Kn, Gs daug trūksta: O mums iki tokio subrendimo toli šaukia V.Kudir. Iki visuotinio, lygaus, tiesaus ir slapto balsavimo dar toli šaukia rš. Toli̇̀ šaũkia, iki ateis pavasaris Mrj. Jam iki manęs toli̇̀ šaũkia Snt. Tu toli̇̀ šaũkia nepadainuoji tep kap jis Alk.
antšaũkti, -ia (añtšaukia), añtšaukė (ž.)
1. intr. Š, BŽ75,387 pritarti dainuojantiems pirmu balsu, antrinti: Tu dainuok, aš antšaũksiu J. Antšaũkti galiu, bet pirmuoju dainiuoti – ne Nt. Vienas pirma šauka, kiti ka añtšauka KlvrŽ.
2. refl. apkaltinti, užsipulti: Tas beskarbis žmogus norėjo ant mergės antsišaũkti, o pavogę [pinigus] buvo ano paties vaikai Šts.
apšaũkti, -ia (àpšaukia), àpšaukė tr.
1. L, TŽI371, DŽ, Kv, Kpč apibarti, aprėkti: Motin, be reikalo vaiką àpšaukei! Skr. Daktarka àpšaukė muni, ir išmoviau susiraukusi Jdr. [Kreivėnas] neištarė nė žodžio, tylėjo ir virpėdamas laukė: bene subars, apšauks, pasijuoks V.Bub.
2. KŽ garsiau už kitus įšaukti, peršaukti: Ubagėlių pulkai gieda, viens kitą apšaukdami BM233(Vl).
3. šauksmu apimti, aprėpti, pasiekti:
^ Su viena burna du turgu neapšauksi LTR.
4. SD205, N, L, LL117, Š, Rtr, NdŽ apskelbti (žinią), apgarsinti: Apišaukiu SD1113. Vaikai po sodžių apšaukė naujieną Ašb. Išdavė apšaukt po miestą, kad čion kupčiai atvažiavo BsPIII31(Nm). Mistras traukė į apšauktą prieš lietuvninkus kryžiaus karą prš. Yškiai apšaukiau valią Dievo Tėvo MP260. Apišaukia skolas ir kaltes mūsų SE231. Bajorai pakėlę … pietus, kur buvę apšaukti užgėrimai ir sakytos šnekos A1884,83. Daug pranašavimų àpšaukė DP399.
| refl. Sut, Š, Ser: Tu apsišauk vis: atvažiuoja kriaučiai LTR(Kltn).
ǁ paskelbti, pripažinti kuo esant: Jis nuveikė narsiausius priešingos pusės jaunikaičius ir, pasibaigus žaidimams, buvo vienu balsu apšauktas pergalėtoju J.Balč. Rinkėjai, tą stebuklą pamatę, vienu balsu apšaukė jį popiežiu M.Valanč.
| refl.: Kartais tokia taryba apsišaukdavo seimu A.Janul.
ǁ išgarsinti dėl gerų ypatybių: Mano arkliai apšaukti̇̀ visoje apygardoje ne tik gražumu, bet ir gerumu Dkš. Àpšauktos mergos (turtingos ir gražios) Krsn.
| refl.: Ne be reikalo jis – apsišaukęs apylinkėje meistras A.Vencl. Jau jis apsišaukė dideliu daktaru! BsMtI125. Apsišaukė labai didele burtinyke LMD.
5. R47, MŽ63, N, L, LL127, Ser, NdŽ, KŽ, Trgn, Skd apkalbėti, apjuodinti, apkaltinti: Ana iš įpykio àpšaukė jį vagimi, t. y. apskelbė J. Api̇̀šaukė mane sviete negražiai Dglš. Vienas kaimas buvo api̇̀šauktas, kad tikrai turia aitvarą Slm. Nereikia nežinant apšaũkti Up. Merga kap ir visos, tai kam ją bobos apšaukė?! Kpč. Tas, rodos, apšaũktas žmogus, be garbės Pg. Apšauks, apšmeiš tave, sakys, kad žuvęs negarbingai bėgdamas J.Gruš. O žmonės dėl to ją kone maištininke, spartakininke buvo apšaukę I.Simon. Jį mokslo vyrai apišaukė melagių melagiumi LTI344(K.Būg).
ǁ refl. Gmž, Alk, Sn netekti gero vardo, kuo nors blogu pagarsėti: Jis labai apsišaũkęs DŽ. Mūs kaimynas niekur neapsišaũkęs Dglš. Apsi̇̀šaukė mergiotė: nei sviete pasrodyt, nei ką Lkm. Su tokiais darbais tik apsišauksi̇̀ Ktk. Apsi̇̀šaukė merga an visos parapijos Lp. Apsi̇̀šaukei kap laukas arklys Švn.
6. refl. neteisėtai pasigarsinti kuo esant, dėtis kuo: Jis apsi̇̀šaukė daktaru DŽ1.
7. refl. pasirinkti švietalus (kortuojant): Aš negerai apsi̇̀šaukiau Lp.
8. KŽ, Rdn, Všv, Štk, Krkl apvaisinti (apie paukščius, vabzdžius): Gaidys vištą apšaukė Kos94, JI696. Pasitaikė daug pūstų, neapšauktų̃ kiaušinių Rs. Žąsinai, jei grūdų negauna, žąsis neàpšauka Vn. Àpšauka motinelę [bičių] tranai Lkv.
| prk.: Nemokėjo siūlų sukti: išejo vis siūlas siūlą apšaũkęs (vienas prie kito) Ggr.
| refl.: Apsi̇̀šaukė gyvatė (apie musę) ir į puodą įkrito Krš.
| Tiek tolie muno i anos jurginai, i kaip galėjo apsišaũkti (apsidulkinti)! DūnŽ. Reikės du cutrinus (citrinas) auginti, gal turės vaisiaus, apsi̇̀šauks Rt.
9. prigauti: Tą mergą apšaũkęs pabėgo DūnŽ. Àpšaukė dvi motriški i pats pabėgo Jdr.
atšaũkti, -ia (àtšaukia), àtšaukė tr.
1. NdŽ atsakyti į šaukimą; atsiliepti šaukiamam, kalbinamam.
| refl. RtŽ, L, Š, BŽ51, Rtr: Kurčia jau i pirma buvo, neatsišaũkdavo Klt. Aš int jį atsi̇̀šaukiau, al jis man nieko neatsakė Šč. Tu jį šauk ar nešauk, o jis niekad neatsišaũks, tyli kap kurčias Alv. Jis man nė žodžio neatsi̇̀šaukė Krok. Jau aš šaukiu, o anas neatsišaukia Rod. Iš kapo atsi̇̀šaukė balsas Grv. Manėm, kad tikra pelėda, ir ėmėm toliau švilpti – atsišaukia vis arčiau ir arčiau V.Krėv. Atsi̇̀šaukė Dunojėlis: čia ne tavo vainikėlis DrskD67. Ir atsišaukė jaunas bernelis, po sodą vaikščiodamas LTR(Čb).
^ Kaip pagiryj šaukia, taip girioj atsišaukia VoL452. Kap mede šaukia, tep name atsi̇̀šaukia Arm. Kaip šaukia, teip ir atsišaũkia Trgn.
ǁ refl. I prisiminti, ateiti į galvą: Šitą [dainą] jau giedojau, ale vėl atsišaũkia Ad.
2. J, L, NdŽ šaukiant sugrąžinti išeinantį ar išėjusį: Kurgi tie vaikai – negaliu atšaũkt! Alks. Kur tu beatšauksi̇̀ – jau anos až kalno Sdk. Plyšk rėkdamas – jau [mirusio] neatšauksi̇̀ Dglš. Nešaũk – neatšaũksi, ka mirė Jd. Išejo, tai reikėjo atšaũkt atgal Lp. Buvo beišeinąs, motynėlė vėl atšaukusi tarė Žem. Studentams pasisekė tą sargą atšaukti iš balkono Pt. Rudenį sunku kiaulę atšaũkt iš bulvienos Klvr. Nubudę žmonės atšaukė šunis V.Krėv. Neatšaũks varpai nė vargonužėliai, n’atverks jauni brolužėliai JV1081. Kukuosiu aš žalioj girelėj kaip gegutėlė aukštam medely, kol neatšauksiu savo motinėlės LTsII523.
| prk.: Daktarelė muni àtšaukė iš anos pasaulės – kaip ana veizėjo! Varn.
| refl. tr.: Šauksi ir verksi – neprisišauksi, savo močiutės neatsišauksi̇̀ (d.) Antr.
ǁ išreikalauti, kad būtų grąžinta buvusi padėtis: Ponai norėjo baudžiavas atšaũkti Pj.
| prk.: Niekas nebàtšauka į jaunystę, reiks numien eiti (mirti) Jdr.
3. atkviesti, pakviesti, prišaukti: Jumi deginsma, jeigu nesakysta, kaip … atšaũkiat savo tėtę (ps.) LKT322(Vžns). Balčiūnienė visus sujudino, atàšaukė daktarytę Slm. Greitąją àtšaukė Stk. Atàšaukė vetrinorių in karvę Klt. [Sesuo] išsiveržus par nevalią su vaikeliais paežerėj kraujo vilnią teatàšaukė BM457.
^ Nešvilpauk pirkioj – velnią atšauksi̇̀ Klt. Iš marių akmenėlio niekas neatšaũkia (d.) Ut.
| refl. tr.: Ta nubėgo, atsi̇̀šaukė vyrą Upn. Mes ją čia atsišaukėme – pamokys ji mus lietuviškų dainų rš. [Žmonės] bijos trobose ir tarptrobiuose švilpaut, kad velnio neatsišauktų BsMtII147(Sln).
4. kurį laiką vadinti kokiu vardu: Pusę vieko atàšaukėt mane Adelia, ė aš ne Adelia Prng.
5. refl. pakankamai prisiverkti, atsiraudoti: paskutinį sykį tegu atsi̇̀šaukia motinos, leiskit jai Jrb.
6. J, NdŽ liepti, įsakyti grįžti kur paskirtam, nusiųstam: Lietuva ir Lenkija sutiko atšaukti Kaributą iš Čekijos rš. Atšaukiamàsis raštas LTEI436.
7. atkalbėti: Jis didelį palinkimą turėjo [būti gydytoju], bet tėvai àtšaukė Erž.
8. refl. atsikalbėti, paprieštarauti: Jis mane barė, o aš jam neatsi̇̀šaukiau Dkš. Varo tėvą pavėžėt. Aš ėmiau ir atsi̇̀šaukiau Vrn.
9. refl. SD1109, Sut, L kreiptis ko reikalaujant, prašant, teiraujantis: Atsišaukiu, atsižadinu kitop SD2. Į rinkikus atsišaũkti NdŽ. Atsišaukiu didesnėsp provosp B. Į aulštesnę, vyresnę provą eimi, atsišaukiu didesnės provos R30, MŽ40. Vyriausybė paskelbė, kad visi nukentėję prie jos atsišauktų Pt. Atsišauksi prie manęs, pagelbos reikalaudamas! BsMtII207. Atsišauksiu prie istorijos Blv. Tas žmogus galėtų būt paleistas, kad būtų neatsišaukęs [į ciesorių] Ch1ApD26,32. Atsišaukiuos ciesoriausp BtApD25,11. Per trisdešimt metų mūsų gyvenimo niekas aguonos grūdo neatsišaukė, ne tik arklio (nieko svetimo nepasisavinome) Žem. Buvo karvė priklydusi, tik į trečią dieną atsi̇̀šaukė [savininkas] Vkš. Y[ra], sako, dešimtis avių, o niekas neatsi̇̀šauka Slnt. Nereikalingas jis (šuo) mumiem, ale priklydusio nevarysiu – gal kas atsišauks ir pasims Kpč. Trys druskos bačkos pripiltos – niekas neatsi̇̀šaukia Šln. Kad atsišauks kas, ataduosma, o jei niekas neatsišauks, tai patiem prasvers LTR(Dkk).
10. refl. L duoti apie save žinią, atsiliepti, pasigarsinti: Jis atsi̇̀šaukė iš Rygos DŽ1. Dingo ir dingo – paskui už kiek laiko atsi̇̀šaukė kelintoj parapijoj Dkš. Motina atsi̇̀šaukė ir atsiėmė jį Jrb. Jei gyvas, turi atsišaũkt Ktk. Buvo mano tę giminės – neatsišaũkia Dgp. Jau kur pamiręs ma[no] sūnus, kad iš Ameriko neatsišaukia Vlk. Atsišaukė savo dalios ieškoti ir Razaliutė A.Vien. Oi, atsišaũk, giminėle, an šio mano vakarėlio (d.) Lp.
| prk.: Nekaltas kraujas atsi̇̀šaukė po mirties (išaiškėjo skriauda) Šk. Tėvas toks ir vaikai tokie – čia jau nieko nepadarysi, krau[ja]s atsi̇̀šauka Vkš. [Iš pilvo] atsišaũkia (persiduoda) skausmas nugaron Ant. Mažai pridūmei [dviračio padangas]: kai stuktersi kur į akmenuką, tai ir atsišaũks Alv.
11. refl. atsiliepti, pareikšti savo nuomonę, požiūrį: Kaimynai meiliai atsišaukia apie mūsų seną kalbą A1884,378. Visi, kuriems teko girdėti jo muziką, atsišaukia su didžiausiu pagyrimu V.Kudir.
12. refl. vėl pasireikšti, rodyti tam tikrų požymių: Atsišaũks [liga] an senatuvės Trgn. Antrokart atsi̇̀šaukė liga Dglš. Nuo užgavimo man jau kelinti metai sopė atsišaũkia šone Ds. Liga atsišaũkia, jeigu neišguli jos kaip reikia Ob. Dar̃ jau atsi̇̀šaukia tiej skauduliai Šlvn. Kap tik pakrutu smagiau, tai širdis i atsišaũkia Vdš. Ir dabar pakosėdinėja, pakosėdinėja, bijau, kad neatsišauktų̃ vėl tas uždegimas Dbč.
| Kviečiai tuosmet da atsi̇̀šaukė (užderėjo) Ūd.
13. Q164, SD1109, Sut, N, M, LL123, Š, NdŽ paskelbti negaliojant; atsiimti žodžius, įsakymą; panaikinti įgaliojimus: Atšaũkti savo paliepimą DŽ1. Atšaukiu, ką tariau SD218. Atšaũk tu žodžius tuos, kuriuos jam sakei Ob. Ką jau pasakęs, jis nebeatšauks, nors tai būtų ir nesąmonė I.Simon. Ką šiandie pažada, rytoj atšaukia! B.Sruog. Antrą [pareiškimą] parašiau – lai brigadininkas àtšaukia šmeižtus Sk. Leiskite man viešai atšaukti gandus K.Saj. Be to garbingo luomo sutikimo joks įstatymas negali būti išleistas, atšauktas ar pakeistas J.Balč. Rinkėjai gali atšaukti savo deputatą rš. Petrui padarytas pažadas neatšaukiamas SkvMt18,18(komentarai). Teparašoma est atšaukt gromatas ir dūmą Hamano ChEst8,5.
^ Gandai lengva paleisti, bet nelengva atšaukti KrvP(Vlkv).
atšaũkiamai adv.: Ir tai atrodė padaryta taip galutinai, taip nebeatšaukiamai, lyg grabą užkalus I.Simon. Ką Dievas per amžių amžius užlaikė mūsų kalboje …, dabar turėjo neatšaukiamai pražūti TS1903,11(V.Piet).
atšauktinai̇̃ adv.: Vieta … dabar nebatšauktinai pavieryta LC1889,2. Neatšauktinai Q589.

×dasišaũkti, -ia, dasi̇̀šaukė (hibr.) tr.; Sut prisišaukti: Duktė šaukė, šaukė ir nedasišaukė tėvo DS356(Vlk).
^ Greitas, kad mirdamas nedasišauktai (iron.) LTR(Vs).
įšaũkti, -ia (į̇̃šaukia), į̇̃šaukė
1. tr. M, Š, Rtr, KŽ šaukiant įvadinti, įkviesti: Įšaũk vaiką į vidų J. Įšaũk mamą, ką ana sakys Užv. Bliūdelin insemsi grūdų i inšauksi̇̀ tvartan [vištas] Klt. Ar neį̇̃šaukei šuniuko į gryčią? Pc.
| refl. tr. Rtr, KŽ: Įsišaũkęs pas save vidun, išbarė berniūkštį Š. Insi̇̀šaukė, žiūro – brolis Knv.
2. intr. Rtr pajėgti garsiai ir ilgai šaukti: Tą giesmelę giedant, dzekonas girdi neįšaukąs – kar, kar, kar niūniavo M.Valanč.
3. intr. šaukimu trukdyti: Nemoki dainiuoti: tu mun į balsą į̇̃šauki Šts. Kitas mun į̇̃šauka į balsą, rikina mun dainiuoti Ggr.
4. refl. eiti lenktynių šaukiant: Einam vedu įsišaukti: katro balsas stipresnis, to būs tie piningai LTsIII590(Vkš). Dabar tėvai liepė tą savo vaiką eiti su tuo žmogu įsišaukti LTR(ž.).
iššaũkti, -ia (i̇̀ššaukia), i̇̀ššaukė; SD22, H, M
1. intr. NdŽ, KŽ pajėgti šaukti, išrėkti: Prarado balsą, nebeiššaũkia DŽ1. Išsižiojau šaukti – nei̇̀ššaukiu [iš baimės] Nmk.
iššaũkiamai adv., i̇̀ššaukiamai: Rėk kaip i̇̀ššaukamai Varn.
2. intr. pajėgti garsiai dainuoti: Gerklė čystai pasigadino – nei̇̀ššaukiu Skdv. Gerai dar bobikės i̇̀ššauka, išdainiuo[ja] Krš.
3. tr. Stk išbarti, iškoneveikti: Prie visų žmonių i̇̀ššaukė, išlojo Mrj.
4. intr. kurį laiką garsiai išdejuoti, praaimanuoti: Ligonis i̇̀ššaukė visą naktį Š. Kokius metus i̇̀ššaukė pilviuku DūnŽ. Su landuone mėnesį i̇̀ššaukė, iškaukė Krš.
ǁ kurį laiką bartis, plūstis: Kiek ana i̇̀ššaukė, kiek ana išvagino! Užv.
5. tr. raudant išsakyti: O kad ji viena būtų, paėjėtų ten, už kaimo – ji rėktų, ji tikrai rėktų, iššauktų visą savo sielvartą I.Simon. Raudodamas iššaukdavo visa, kas susikaupė krūtinėje rš.
6. tr. šauksmu atgauti, pasiekti: Nieko neiššaũksi, neišklyksi – po visam (mirė) Krš.
7. tr. Q60, R46, MŽ62, Ndz paskelbti (žinią), pagarsinti: Ažusakus iššaũkdavo [bažnyčioje] Dglš. Šiandien aną nū bažnyčios iššaukė (paskelbė užsakus) Sg.
| refl.: Jau merga išsišaukus (užsakai išėję, bet neištekėjo) Lp. Jis maž duost ir permet vienam daugia ir iššauk tatai kaip iššaukiąsis vyną BBSir20,15.
ǁ paskelbti ką kuo tapus: Ką karaliumi (per karalių) iššaũkti KI148. Per raganą mane iššaukė Mž116, N. Jį par išvadžiotojį iššaukė prš. Visas svietas mūsų neapkęstų ir heretikais iššauktų MT(PraefatioXII). Ką šventu iššaũkti KII198. Tapė Rumėnija (Rumunija) per karalystę iššaukta Kel1881,81.
8. tr. šaukiant ištarti, pasakyti: O štai tikt šikšnosparnis išlėkė … arba tiktai gegužė, per aiškiai savo vardą pati iššaukianti Ns1851,1. Viešpats nužengia debesy ir ižšaukia vardą savo garsiai Ch150(turinys).
9. tr. balsu kreipiantis išvadinti iš kur, kad ateitų pas šaukiantį: Iššaũkti iš vidaus J. Anys dabar susiginčijo, kuris greičiau savo pačią iš pirties iššauks LTsIV283. Užkukuos gegutė vyšnelių sodely, o tai aš mislysiu, kad iššaukia mano miela motulė LTR(Vrn).
| refl. tr. Rtr: Išsišaũkęs kitan nuo svečių kambarin, gerokai aš jį išbariau Š. Išsišaũk jį vieną, jei nori, kad kiti negirdėt Trgn. Vienąkart išsišaukė močeka bernioką klėtin BsPII238.
| prk.: Nekeik, gali̇̀ nelaimę išsišaũkt Rmš.
10. tr. N, M, VĮ, LL299 paprašyti, paraginti ar įsakyti kur atvykti: Iššaukiu lenktyn R35, MŽ46. Jūs i̇̀ššaukėte mane pasitarti NdŽ. Iššaũkti ką dvikovon NdŽ. Ìššaukė, kiek yra daktarų, visi subėgo Imb. Dukart norėjo greitąją iššaũkt – vis neprisiėmė Krs. Bandė iššaukti Merkinę, tačiau paštas neatsiliepė rš. Prašom iššaukt mano sviedkus Zr. Jai rodosi, kad tomis giesmėmis iššaukiama mirtis I.Simon.
| Du sūnai buvo, i̇̀ššaukė karan Pnm. Ìššaukė į karą, i nebeparėjo Kž. Mano vyrą kaip i̇̀ššaukė, tai ir lig šiai dienai negrįžo iš karo Ut. Vardais pavardėms iššaukė teismas ir prisaikino Plng. Uždaro jį kalėjiman ir iššaukia teismą LTsIII476. Pavakary iššaukė valsčiun ir Dėdelę A.Vien.
| Bet i̇̀ššaukė karūmenę ir surinko streikininkus Šauk.
11. tr. pareikšti siūlymą, pareikalauti: Iššaukiu ar pasiduot, ar gintis R35, MŽ46.
12. tr. pavadinti kokiu vardu: Juknai (kaimas) iššaukti̇̀ neseniai: eigulys Jukna gyveno, ir i̇̀ššaukė Juknais Škn. Kaip juos iššaũkt? Užmiršau… Pšl.
13. tr. nuplėšti garbę, apšaukti: Ižšaukiu ką SD216.
14. tr. SD133,108, SD411,508, Sut, N išvaryti, ištremti: Ir daužos per pasaulį kaip ižšauktieji su anuo kitu latru DP168. Jonas … ižšauktas ir ištremtas ing salą Patmą DP485.
15. tr. atšaukti, nutraukti: Ižšaukiu bylas SD422, Sut.
nušaũkti, -ia (nùšaukia), nùšaukė
1. tr. apibarti, aprėkti: Nùšaukė, nubuvo, o nei reikė, nei ko Sb. Mane nùšaukė per susirinkimą Stk.
2. intr. sušukti, surikti: Prašau atsistoti ir nušaukti ant garbės mūsų valdovo I.Simon.
3. intr. šaukiant pasakyti, pareikšti nuomonę, reikalavimą: Visi nùšaukėm, ka neteisybė Krš. Pernai visi nùšaukė, kad vėl bus viskas gerai Lnkv. Reikėjo nušaũkti [per tėvų susirinkimą], ir būtų buvę vaikams virinto vandens Yl.
ǁ tr. išrinkti, nubalsuoti: Staršina visais balsais paliko nušauktas Raudonius Pš.
4. tr. šaukimu paveikti, nuslopinti, pagadinti: Aš galiu ir lempą nušaũkti – tokį turiu balsą Šts.
| refl. tr.: Kaklą (balsą) nusišaũkti KI26.
5. refl. šaukiant, skundžiantis mirti: Šaukė šaukė pilviuku i nusi̇̀šaukė Krš.
| Taip anie (nesutinkantys sutuoktiniai) i nusišaũks (riedamiesi nusibaigs), nusivargs Krš.
ǁ negyvai nusiverkti (apie kūdikius): Skubėjo kuo greičiausiai pakrikštyti, nes manė ją nusišauksiant mirtinai I.Simon. Čionai radau aš jį (kūdikį) vieną rytą jau negyvą; jis per naktį buvo smerčiop nusišaukęs LC1883,27.
6. tr. pagarsinti, išgirti: Tu su [savo] arkliais nùšauktas visoj apylinkėj Dkš. Jis buvo nùšauktas kalvis Alk. Už tai jį nušaukė už pilną darbinyką Pš.
| refl.: Jeigu nusišaũkus pana, kad bagota, tai iš toliau važiuoja [piršliai] Krn. Tai ji (pana) buvo labai nusišaũkus Mrs. Ji audėja nusišaukus Brš. Kazluos tai nusišaũkę žmonės Kt. Miestas Ninevė nusišaukęs savo lobiais Šlč.
7. tr. blogai atsiliepti, apkaltinti, apkalbėti: Kap ką svietas nuniekina, nušaũkia Dglš. Ji visų nukalbėta, nušaukta Kb. Nušauktà merga, o, žiūrėk, gerai ištekėjo Ut. Nušauktas, nutartas – i vagis Bsg. Kartais žmones tik nùšaukia durnu Dg.
| Tai kas, kad graži, ale visų nušauktà nuo garbės Blnk.
^ Nu jau dabar tai nùšaukė kap margą arklį Dkš.
ǁ refl. netekti gero vardo, blogai pagarsėti: Su tokiu darbu tik nusišaũksi DŽ1. Jų namai nusišaũkę visam krašte Dgl. Tep darydami tuo (tuojau) nusišaũkia Gs. Kietumu ir godumu jis jau seniai nusišaukęs rš.
8. tr. K, KŽ duoti žinią, paskelbti: Susižadėjusiuosius nušaũkti KI15.
| Nùšaukė [turguje], ka neštų [uogas] į kuperatyvą parduoti Krš.
9. tr. M, LVII843, Š, Rtr, Krs, Pv pakviesti, pareikalauti kur nuvykti, prisistatyti: Vėl mane nùšaukė Marjampolin Lp. Į Raseinius nùšaukė mum Grnk. Ponas tuoj nušaukia diedą: – Nu, radai pinigus? LTR(Slk). Nùšaukė abudu dvaran ir liepė atiduot pinigus BM29(Č). Patardyt apylinkėn nùšaukė abidvi boba (bobas) Mžš. Buvo juos nušaũkę tardyt [dėl rasto lobio] Vdn. Neseniai žentą vėl valsčiun nùšaukė Ds.
| refl. tr. Š: Nusi̇̀šaukė [ligonį] daryt praktikų (tirti) Jd. Ją apibara, apūrija nusišaũkę Mžš. Paskutinį kraują traukia, kada dvaran nusišaukia A.Strazd.
10. tr. KŽ šaukiant paliepti aukštai esančiam nulipti: Nušaũk, tenulipie vaikai nu taukšto Krš. Kregždė Jonas dar su patamsėliu nušaukė mane nuo šieno daržinėj, kur miegodavome su piemeniu Pranu J.Balt.
| refl. tr.: Vaikus nusi̇̀šaukė nu žago, ka nesiustum Rdn.
11. refl. pasidaryti sumenkusiam, nugeibusiam:
^ Kad neatrodytumi toks nusišaũkęs, tai gal ir būtų samdę, o dabar atrodai kaip smerčio purmonas Brs.
12. tr. Klk, Ps, Vžns pavadinti: Kaip tus dvariukus nùšauka? Pp. Pamiršau, kaip tuos miltelius nušaũkia Tr. Kunigiškių keliu tą kelią nušaũkiam Sv. Yr, tiktai nušaũktie negaliu Dgp.
| refl. Sv, Kp, Pš, Žg, Mžk, Vkš: Pala, kaip čia ta vieta nusišaũkia? Brž. Ar nenusi̇̀šaukė kaip tas dvarelis? Akm.
13. tr. DūnŽ apvaisinti (paukščius): Nušauktà ta vištelė Krš. Gaidys vištą nùšaukė Krkl.
◊ numiẽ nušaũkti kalbant apie artėjantį ar atėjusį laiką mirti: Greitai muni nušaũks numiẽ Pj.
pašaũkti, -ia (pàšaukia), pàšaukė
1. intr. surėkti: Pašaũksu balsu, galbūt ans (vagis) pabūgs i atsitrauks nu mūsų LKT44(Lž).
2. intr. NdŽ, KŽ įstengti garsiai šaukti: Aš dar dainelę tokią juokingą padainiuosiu, ale aš gerai pašaũksiu Sd.
3. refl. susišūkauti: Ū, ū! – pasišaũksme i grybaunam Str.
4. tr. SD1137, SD286, R123, MŽ162, Sut, K, M, LL199, Š, Rtr, BŽ66, KŽ balsu ar ženklu kreipiantis pavadinti ateiti, prisiartinti, atsiliepti: Išvydęs jįjį, pašaũk prie savęs J. Mokytojas pàšaukė pamokos atsakinėti DŽ. Eik, pašaũk tėvą pietų valgyti Up. Pašaũk tėvo valgyt, ba kopūstai užšals LKT386(Drsk). Kap puliukus (viščiukus) pàšaukiu – pul pul pul, visi jiej atbėga Kpč. Jo švogerius mokėj[o] pašaũkt vilką (imituodamas staugimą) Drsk. Pašaũk tu savų vaikelių, kad any neažmiegotų LKKIII202(Lz). Nue[jo] brolis, pàšaukė – užeina pieno puta (ps.) Mlk. Matau, klusnus esi sūnus. Vos pašaukiau, ir atėjai V.Krėv. Daugiaus ji vis teip parėjus prie durių pašaukdavus – tie jos vaikeliai jai ir atidarydavę Sln. Vidurnaktį kažkas pabarškino į langą ir pašaukė mane vardu S.Nėr. Pirmesniai [piršlys midaus] duoda jaunajai, sėdinčiai užstalė[je] su jaunuoju, pašaũkdamas nauja pavarde, jau po vyru JR70. Kap tu eisi per dvarelį, nepašaũks vardeliu, tiktai pašaũks, mergužėle, vyro prievardėle DrskD143.
^ Pašauk vištą – atbėgs ir vanagas LTR(Šmk).
| refl. tr.: Kai iškuldavo žirnius, tai aš pasisemdavau saują ir pasišaũkdavau karvelius: ul ul ul Skrb.
5. tr. pakviesti, paraginti, pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Eik tu, pašaũk bobutę kieman Ker. Pašaũks tave malt Ėr. Negi až mylios gyvenu, kad negalėjot pašaũkt Ds. Pàšaukia viso kaimo ir nutaria, kas augins [našlaičius] Pv. Pàšaukė [vyrus] tadaik jau LKKII205(Zt). Bėk, motkos pašaũk Azr. Reiks pašaũkt žento Lp. [Pažįstamus lalauninkus] pirkion pašaũks, arielkos duos Pb. Jau biškelį kas, pàšaukei greitąją Klk. Paskiaus karalius Zigmantas Augustas pašaukė žemaičius į draugystę M.Valanč. Pàšaukė atsarginius į armiją DŽ1. Pašaũkti karo pratimų NdŽ. Jį liudininku pašaukė J.Jabl. Paskuo pàšaukė į karumenę iš piemenies (visai jauną) Kal. Trumpai prieš karo galą mane į karuominę pàšaukė Plšk. Vilius Karalius gavo raštą, kur jam liepiama būti pasiruošusiam, nes kiekvienu momentu jis galįs būti pašauktas kaip paskutinis rezervas I.Simon. Palikai čia nenupjautą barą, kai tėvynė pašaukė į karą E.Miež. Pašaukti tieson Ser. Viešpatis … mus per mirimą pašauks iž to pasaulio DP570. Helizeus … nuog Elijošiaus pranašo nuog arklo buvo pašauktas DP512. O tatai tie yra, kurie … tosp karalystėsp jo yra pašaukti MP94. Išvydo … taisančius tinklus savo ir pašaukė juos BtMt4,21. Daug nes yra pašauktų, bet maž išrinktų Ch1Mt20,16.
| Pašauktas kas ažu piktadėją, jei pirma dekreto numirs, be karojimo iž to svieto ižeit SPI10.
| refl. tr., intr. N, K, LL148, Rtr, Š, KŽ: Pasišaũk pagalbos DŽ1. Ateisiu ir aš, nebijok: pasišaũksi, aš jau ateisiu Trk. Dukterį pasi̇̀šaukė į Ameriką, šipkartę atsiuntė Krš. Vaikai padeda raškyt – mokyklos vaikus pasišaũkia Slm. Pasišaũkt, kai bėda – pirmas žmogus Klt. Jis žmogus pasišaũkiamas (paslaugus) Rmš. Kur tu pasišauksi̇̀ – svieto maža Str. Vargonyko pasi̇̀šaukė Kb.
ǁ Krž, Čk, Aln, Btrm prk. kalbant apie ateinantį laiką mirti: Privaikščiojau, gana, gal jau pašaũks (mirsiu) Krš. Eilė prieita, i pàšauka Pj. Gal ateis vakaras, pašaũks, neatsibėgsi (neišvengsi) Drsk.
| refl. tr.: Kažno ką dabar tėvas pasišaũks (kam po tėvo reikės mirti) Ktk. Jau atrodo, kad ir dėdę greit pasišaũks [mirę] broliai Krs. Kažno jau, ar nepasišaũks beržynėn tiktainos: jau eini, griūvi, nenori nieko LKT340(Ign).
6. refl. kreiptis pagalbos, užtarimo: Nuog to sūdo kitur niekur neturės pasišaukti žmogus nusūdytas BPI23. Pasišaukiu (apeliuoju) didesnėsp provosp B.
| Dievop pasišaukti (prisiekti Dievu) LL148.
7. tr. Šts, Kn užsakyti (gėrimų, valgių): Aš šaukiau alaus, o tu degtinės pašaũk Srv. Tuoj dėdė alaus pàšaukė Alk. Nors nepratę, turėjo išgert visą pašauktą degtinę V.Kudir. Galvoja žmogus: negražu vaišintis iš kitų, tai ir pats šio to pašaukė rš. Pėtnyčioj gavom šaltanosių, o paskui dar silkių pàšaukė Krok.
| refl. tr.: Kokių gėrimų tik jiedu pasišaukia, tai tokių ir žaunierius LTR(Ldvn). Valgyt nepasišauks Lp.
8. tr. numatyti, paskirti kokiai veiklai: Jis jautėsi pàšauktas dideliems uždaviniams DŽ1. Pàšauktas kunigystėn NdŽ.
^ Daug pašauktų, maža išrinktų rš.
9. tr. Rtr, NdŽ išgarsinti, išgirti: Onutė – pašauktà melžėja visam rajone Lkč. Ir koks dar pašaũktas gydytojas buvo parvežtas, bet kad jau reikėjo žmogeliui mirt, ir neišgelbėjo Srv. Buvo pašauktà viso[je] parapijo[je], kad ji labai graži Sdb. Mano vyras pàšauktas pjovėjas buvo Kair. Siuvėją Augustą visa apylinkė pàšaukė Rm. Mūs namai tai da pašaukti̇̀ yr Trgn. Tik pàšauktas, ka stiprus, o toks kaip ir kiti Grd. Buvo pàšaukta į Kauną vežt – geri ten daktarai buvo Skr. Vailabai tai jau pašauktà kaima buvo Vdk.
10. tr. pagarsinti dėl kokios smerktinos ypatybės: Kurs piktas pašauktas N. Ta mūsų Genė buvo šatras (vėjavaikė) pašauktà Skr. Tie tai pašaukti̇̀ [vagys] Krž. Tylėk, boba, da pašaũks už nusikaltimą Ln.
11. intr., tr. pavadinti, įvardyti: Možna i dukrele pašaũkt Dglš. Ana eina, ir gana [už našlio] – kur dėsis: senovė[je] negražu, pašaũks senmerge Krp. Nežinau, kap pašaũktie tuos grybus Dgp. Ūlyčia pašauktà lietuvišku vardu Zr. Ponas labai ažsiširdijo, kad kunigas jį durnium pàšaukė (ps.) Prng. Meskit, meskit po rublelį, būste pašaukti jūs sveteliais LTR(Ob).
^ Seną jaunu nepašauksi LTR(Zp).
12. tr. išleisti (kortą): Neturiu ko pašaũkti DŽ. Juk rodžiau, kad nešauktum vynų, o tu ėmei ir pàšaukei Skr. Pàšaukiau pykių tūzą Šk.
13. tr. NdŽ apvaisinti (paukščius).
| refl. NdŽ: Aš jums pasišaũksu, štiš, gyvatės! Krš.
◊ ant svi̇́eto pašaũkti pagimdyti: Vaikus bereikalingai ant svi̇́eto pàšaukiau Skr.
Diẽvas (Abraõmas, Pẽtras) pàšaukė (pasi̇̀šaukė) apie mirtį: Diẽvas mano vyrą prieš du mėnesiu (pas save) pàšaukė NdŽ. Nupirko namą, ale jį Diẽvas pasi̇̀šaukė par anksti Ob. Greičiau, regis, pašauktų̃ Diẽvas Čb. Nežinom nė vienas, kada Diẽvas pašaũks Trgn. Mes tai jau nesikelsim [į gyvenvietę] – Abraõmas pašaũks gal Pš. Jau laukiu, kada Pẽtras pašaũks Dgp. Be teisybės gyveno, su skraudums, i pasi̇̀šaukė Diẽvas Krš. Seni̇̀, ir Diẽvas nepasi̇̀šauka Krš.
paršaũkti, -ia (par̃šaukia), par̃šaukė tr.
1. K, M, Rtr, B60, NdŽ, KŽ parkviesti, parvadinti atgal: Parvadinti, paršaũkti KII380. Patys par̃šaukėm ją namo Jrb. Eikit, paršaũkit jį iš karčemos Pn.
| refl. tr. K, NdŽ.
2. pakviesti atvykti: Daktarą par̃šaukė Kv.
péršaukti
1. tr. Q540, K, Rtr, NdŽ, KŽ, Jz stipriau už kitą iššaukti, surikti: Leisk pasiklausyti, ką ana šneka – tu páršauki KlvrŽ. Antanėlis, matyt, suprato, kad nieko čia gero nebus, žmonos jis neperšauks J.Balt. Girto Stagaro balsas peršaukia visus I.Simon. Mes geriau žinome, geriau išmanome, visus pamokysime, visus peršauksime! Žem. Ana vis su tranksmais šneka, šauka páršauka Krš.
| prk.: Nėra, tur būti, tokios dainelės, kuri peršauktų jo nerimą Pč.
2. tr. perkalbėti: Mokytis siūt labai norėjau, tik tėvas péršaukė Prn.
3. intr., tr. įstengti perrėkti kokį atstumą: Ties Klaipėda mares gali páršaukti – girdėti į antrą pusę Klp. Péršaukti per ką NdŽ.
4. refl. Ser, NdŽ, KŽ prarasti balsą šaukiant, prasirėkti: Gal mažas esi pársišaukęs, ka neturi balso Šv.
prašaũkti, -ia (pràšaukia), pràšaukė
1. tr. NdŽ, Als stipriau iššaukti, šaukimu viršyti, peršaukti: Pràšaukiau aš jįjį, bo mano balsas didesnis J. Tu buvai tada liesas, plonytis, bet gerklingas labai – neprašauksi J.Marcin. Kurs kurį prašauksite, pri to jau paliks piningai LTR.
2. intr. N, NdŽ kurį laiką praleisti šaukiant, dejuojant: Jezau, lyna, Jezau, nelyna – visą amžių [kaimo žmogus] taip ir pràšauka Krš.
3. tr. NdŽ šaukiant, rėkiant sugadinti, prarėkti: Nekrok, plaučius prašaũksi! Krš. Buvo girdėti, kaip miške per pavasarį prašauktu balsu kukavo gegužė rš.
| refl. tr. NdŽ.
4. tr. iš eilės šaukiant, pakviesti: Kur eini, ar į pieninę? – Ne, nebeisiu, kad mane jau, sako, pràšaukė Rm.
5. intr. NdŽ pradėti dainuoti, duoti toną.
6. tr. NdŽ garsiai dainuojant nepataikyti į natą: Mokytojas Rodė buvo toks piktas, kad aš vis gaidą pro šalį prašaukdavau I.Simon.
7. tr. pavadinti, praminti: Tą vietą pràšaukė Bruniniekai Dgp. Tokiu vardu prašauktà ta vieta, mun rodos, nū vandens BM327(Rdn). Ir pràšaukė jį kurtinyku Ob.
8. tr. NdŽ apvaisinti (paukščius).
| refl. NdŽ.
prišaũkti, -ia (pri̇̀šaukia), pri̇̀šaukė
1. tr. Q165, K, M, J, Š, Rtr, KŽ balsu kreipiantis, šaukiant atkviesti, paraginti ateiti, prisiartinti, grįžti, atsiliepti: Negaliu vaikų numo prišaũkti Vkš. Uogavo an kalno – prỹšaukėm Vn. Dalikės nebgal beprišaũkti [dirbti] – pavargo Krš. Prišaukęs mane prie staliuko, liepė pasirašyti Žem. Šauk, šauk kaip poną – ir dar negali prišaũkt [valgyti] Srv. Kaip neprišaũksi mane vardeliu, šauk mane pavardėle JD155. Šaukte šaukiau – neprišaukiau KlvD191.
^ Arklį in avižas visada prišaũkia, o pijoko in pusbonkį neprišauksi̇̀! (iron.) Skdt. Už miškuo yra tujau Kantaučiai pri̇̀šaukamys (netoli gyvenantys, galintys išgirsti šaukiantį) Plt.
prišaũkiamai adv., prišaukiamai̇̃ NdŽ: Prišaukamai gyvenam M.Unt.
prišauktinai̇̃ adv.: Ans prišauktinai̇̃, t. y. netoli, gali prišaũkti J.
| refl. tr.: Šauk, šauk – negali prisišaũkti tavęs J. Tėvas toli žvejojo, negalėjau prisišaũkti Vkš. Vilkai moką šunim lot, kad greičiau šunis prisišauktų Ds. O aš šaukiau savo bernužėlį, o aš šaukiau, prisi̇̀šaukiau aš jį JD474.
^ Giedojo gaidys, kol vanagą prisišaukė KrvP(Mrk). Dalia kurčia: kad ir šauksi – neprisišauksi KrvP(Žž).
2. tr. pakviesti, paprašyti, pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Tujau pri̇̀šaukė greitąją, muni išlakino į Klaipėdą Vvr. A velnias tokią baisybę (netikusį ūkvedį) pri̇̀šaukė an mūso galvų! Rdn. Jau kai Baliukas, tai retu kur rast: ar bėdoj, ar kur anas pirmas prišaũkiamas Skdt. Dar nelaimę prišaũksi savo galvai NdŽ.
| refl. tr., intr. Sut, K, LL24, Š, Rtr: Sunku prisišaũkti ką, bėdai atsitikus DŽ1. Sužeistieji šaukia ir pagalbos neprisišaũkia NdŽ. Neprisišaukami̇̀ paliko žmonys, neprisiprašomi Krš. Juozis jau tas geras žmogus – prisi̇̀šaukiamas Jnš. Ar galva susops, ar širdis – neprisišauksi̇̀ [viena gyvendama] Klt. Ar miršta, ar dega – niekur jų (vaikų) neprisišauksi̇̀ Kp. Vaikų dabar sunku prisišaũkt – neprisišaũkia tėvai Adm. Neažmokėsi gerai, tai kito karto neprisišauksi̇̀ Aln. Neprisi̇̀šaukiam lietaus Al. Pirma greit velnią prisišaũkdavai, o dabar jie uždaryti (juok.) Skr. Neseka prisišaũkt daktaro Lp. Su savo tokiu liežuviu ir kitoj parapijoj bėdą prisišauksi A.Vien. Melodija plaukia vis tolyn, neprisišaukiamà NdŽ. Nelaimės galima atsikratyti, o laimę – prisišaukti rš.
ǁ refl. kreiptis ko prašant: Neturinti pri ko prisišaũkti KlvrŽ. Prysišaũkti turėjo pry valdžios, gavo pensiją Pj.
3. tr. KŽ šaukiant prikelti: Ką iš numirusių prišaũkti K. Kas miręs, to jau nebeprišaũksi NdŽ.
4. tr. Ser, NdŽ daugelį sušaukti, suvadinti: Prišaũkti daug [žmonių] BŽ266.
| refl. tr.: Prisi̇̀šaukėt velnių ir neduodat jiem darbo Stk.
5. tr., intr. N šaukiant pasakyti, šūktelėti: Nežinomas balsas jam pri̇̀šaukė: švilpk! Vlkš. Vienas vaikas kitam pri̇̀šaukė: – Dėdis pareina atgal Plšk. Didelių plaučių reik ant jį (apykurtį) prišaũkti Vdk. Ans neprigirdįs: jei prỹšaukei žodį – atsakys, jei neprỹšaukei – nieko negausi iš ano Šts. Prišaũkia aniems apačio[je] drūtai žaką laikyt Jrk124. Tai prišaukdami pažįstamiems, tai rankas vienas kitam paspausdami, susimaišė atvykusieji I.Simon.
6. intr. sakyti raginant ką daryti, atkreipti dėmesį į ką: Iš ten jis ir mums dabar prišauk: pabuskit Ns1832,8. Mums prišaukiama, idant mes Viešpatiespi verstumbimės prš.
7. intr. NdŽ, Trg pritarti dainuojant ar giedant: Būdavo, balsus taikys, katram natavot, katram prišaũkt Erž. Vyrai munie pryšaũkti liuob galės, galėjau dainiuoti Vn. Kito toks balsas, kad negal prišaũkti Slnt. Aš neprỹšauku dėl to, kad neturiu tokio balso Šts.
8. tr., intr. Sut paskelbti, pranešti: Šiandien ant turgaus Poškus pri̇̀šaukė jomarką Akmenė[je] Vkš. Praeitą turgų Drungilas pri̇̀šaukė žmonims, kad nau[ja]s gydyto[ja]s yr parvažiavęs į Darbėnus Dr.
9. intr. šaukiant įsakyti, įkalti į galvą: Reikėjo nuo jo viską kavoti arba prirėkti, prišaukti, kad nevogtų cukraus, apelcinų ir kitų gardesnių dalykų DS367.
10. refl. NdŽ pakankamai šaukti, rėkti.
11. intr. Š priverkti, priraudoti.
sušaũkti, -ia (sùšaukia), sùšaukė
1. tr. R33, MŽ44, Sut, N, K, M, LL330, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, Rš, Pp sukviesti, suvadinti: Sušaũk visą šeimyną J. Aš pasiryžau, nieko nelaukdamas, sušaukti savo vyrus, sudaryti pirmą šiame krašte sukilėlių būrį V.Myk-Put. Sùšaukė visus gyventojus į sueigą Plšk. Sùšaukia vaikus [mokytis] Mrc. Sušaũkia, pamoko žmones [agronomas] Imb. Vieną dieną pavardims mus sùšaukė ir pastatė į dvi grupes Plšk. Viščiukus sušauksmà, aždarysma ir eisma Skp. Sušaukė ji visas žvėris, visus vabalus, visas varles LTR(Ldvn). Liepė sušaũkti kalvius su preikalais, su kūjaičiais Gd. Vėjas tuoj sùšaukė debesų galybę (ps.) Sv. Jei gyvenamoj troboj švilpsi, tai velnius sušauksi LTR(Kz). Tėvelis numirs, brolelis užaugs, mūsų sesučių niekas nesušauks (d.) Pls. Hūkinykas liepė tarnui savam … privest elgetų…, sušaukt…, idant namai jo būtų papildyti DP278.
| refl. tr. NdŽ: Tėvas susi̇̀šaukė vaikus DŽ1. Kol tu giminės susišaũksi, ilgai truks, o kaimynas pats pirmasis [į pagalbą] Skdv. Susišaũkia vyrus, parodžia [padarytą žalą] Grv. Seniai armonika susišaukė jaunimą rš. Visus šventūsius susišaũkęs (šaukdamasis dangaus pagalbos) rėka Pvn.
2. tr. šūksniu paraginti ateiti, atsiliepti: Ka bus valgymas gatavas, tai aš taũ sušauksiù LKT266(Brž). Uhū! uhū! – sùšaukė jį senasis ubagas Jrk21.
^ Rugiai buvo reti – diegas diego nesušaukia Vlk.
| refl. tr.: Vaikai, nedarkykit valgio – badą susišaũksit! Dkš.
ǁ Krkn, Sdk, Šč, Lt šaukiant sugrąžinti, pašaukti atgal: Norėjau sušaũkt, bet jau buvo toli nuėjęs Gs. Būtų užmiršęs, ale nuo galulaukės sùšaukėm Grš. Vyrai barškalus pasiėmė, barškino, tauškino girioj par naktį, bet vaiko [paklydusio] nesùšaukė Skr. Eik, sušaũk šunį atgal – dar užpuls ką Srv. Sùšaukė kiaulę, mat klauso Ėr. Pavargėlius žmones, paskui tūleropus geidulius šito pasaulio nuėjusius, sušaũkia DP410.
3. tr. sukviesti (susirinkimą, tarybą, posėdį ir pan.): Sušaũkti tarybą, teismą NdŽ. Buvo beklausiąs, kam sušauktas mitingas J.Balč.
| refl. tr.: Apylinkės sekretorius susi̇̀šaukė susirinkimą, o pirmininko nėra Skr.
4. intr. NdŽ surikti, šūktelėti: Tėvas sùšaukė arba motina: gulti, vaikai, a jūs da norat baikas krėsti?! Vvr. Ka sušaũksu, pribūs dvyleka plėšikų (ps.) Varn.
^ Kaip sušaukia, taip ir atsišaukia LTR.
ǁ tr. NdŽ subarti: Sùšaukiau, ka nemuštųs Krš. Sùšaukė vaiką, ka nesiustų, nedraskytųs Krš. Sušaũk, ka klausytų DūnŽ.
5. refl. tr., intr. NdŽ šūkaujant, ūbaujant susižinoti: Miškai, miškai – susišaũkt negali̇̀! Vrn. Ar mes čia, paliose, susišaũksim vieni kitus, kai paklysim? Dkš. Piemenys miške ir tai susišaũkia, o mes kaimynystėj nesusišaũksim! Srv. Piemenėliai susišaukia ragu TS1900,4-5. Pavasarį, ka Venta ištvinsta, par upę susišaũkti negali Vkš. Susišaũkia [vilkai] vienas su kitu Pb. Ant pilaitės sienų susišaukdami vaikščiojo sargybiniai A.Vien.
^ Žirnis žirnio nesusi̇̀šaukia (skystai išvirta) Lp.
susišaũkiamai adv.: Gryčia, seklyčia, kamara – krūvai žmonių vietos nesusišaukiamai J.Balt.
6. tr. K, Rtr, KŽ, I.Simon paskelbti (ppr. užsakus).
7. tr. NdŽ vienu kartu išleisti (kortas).
◊ visùs gi̇̀mines sušaũkti labai susiraukti: Rūgštu, mažna visùs gi̇̀mines sušaũkt Žl.
užšaũkti, -ia (ùžšaukia), ùžšaukė
1. intr. M, Rtr, KŽ garsiai sušukti, užrikti: Jis kad ùžšaukė – tuoj visi nutilo DŽ1. Ne savo balsu ùžšaukiau iš skausmo Bb. Vilko balsu mokėj[o] užšaũkt (užstaugti) ir [vilką] prišaukt Drsk. Būčiu paklaususi, būtumi užšaũkęs, užkrokęs! Krš. Kartais ans ùžšauka ant munęs Tl.
| refl.: Varlės kurkė patenkintos, tarpais aptildamos, čia vėl užsišaukdamos rš.
2. tr. NdŽ peršaukti, perrėkti, viršyti šaukimu: Daugiau nedainuosiu – o kam tu mane ùžšauki! Jrb. Taip krokė tėvas, net gerklėje jam apkarto, o Katrės užšaukti niekaip negalėjo Žem. Mane, švelnią moteriškę, užšauks, užrėks, užstumdys S.Čiurl.
| prk.: Jų širdyse dar nebuvo tiek neapykantos, kad galėtų užšaukti sąžinės balsą Vaižg.
3. tr., intr. R363, MŽ486, N šaukiant uždrausti (ką daryti): Ùžšaukė, ka to sviesto neimčiu Krš.
4. tr. pakviesti užeiti (ppr. einantį pro šalį): Užùšaukiau kartą, tai kad pripaistė visokių niekų Slm. Kokį berną ažušaũkia savęs[p], duoma ėst, duoma įsigert Lz.
| refl. tr. DŽ1, Prn, Lp, Pc: Ją dažnai kas užsišaũkia Ėr. Mes senukę vis užsi̇̀šaukiam pavalgyt Ig. Užsi̇̀šaukiau vaikus gryčion Aln. Užsi̇̀šaukiau, primylėjau ir da išsinešt daviau Ds. Matei, kad ej[o], tai reikė užsišaũkt Pv.
ǁ šaukiant užvadinti aukštyn: Ùžšaukė visus ant kalno pasižiūrėti puikaus reginio DŽ1.
5. tr. užkviesti kur atvykti, dalyvauti: Žùšaukė jį an rodos Rod. Ir aš tę ejau, ažùšaukė mane Dv. Ka veseilion ažušauktái, tai pagiedotau Dv.
| refl. tr.: Nepliauškėk, tu užsišaũksi nelaimę an savo galvos! Krš.
6. tr. Q48, B, NdŽ, Skd, Vkš, Krd paskelbti, pagarsinti, pranešti: Užšaũk bažnyčio[je], kad bus atlaidai J. Šiandien ùžšaukė jomarką ant ateinančios seredos Užv. Turguj ùžšaukė, kad prapuolė vaikas Jnš. Argi negirdi, kaip aš (gaidys) tarp vakaro ir ryto kokia dvidešimt kartų užšaukiu orą Mš.
| refl.: Jie užsi̇̀šaukė duot labai daug, o neištesi Gs.
ǁ N, KŽ paskelbti užsakus.
| refl. tr., intr.: Jau jy užsišaũkus su kitu Lp. Anas kitą buvo ažgėręs i ažsišaukęs Ml.
7. refl. KŽ užsikamuoti, galą gauti šaukiant: Jis persišaukė, užsi̇̀šaukė KII247. Vaikas užsišaũks bešaukdamas DŽ1. Jei kas pasidarytų, ji užsišaũktų Snt. Vežk tu greičiau tą bobą į ligoninę, ka tik pagytų, bo ta mergica užsišaũks Rs.
8. tr. šaukimu pakenkti: Ùžšaukėm gerkles (užkimome) Ub.
ǁ refl. NdŽ, KŽ užkliūti, užsikirsti balsui.
9. intr. NdŽ garsiai uždainuoti, užrėkti: Aš iš sykio ùžšaukiau: – Oi berželis turi širdį… Jrb. Koristė buvau, užšaũkt labai galėjau Bb.
10. intr. daug užsiprašyti, norėti gauti: Par daug ùžšaukė už arklį Up. Jurgis už arklį ùžšaukė šimtą penkiasdešimt litų Čk. O kiekgi užšauksite algos? rš.
ǁ NdŽ skelbti sumą kortuojant: Atsargiai lošta, tankiai net per mažai užšaukia TS1904,4.
11. refl. turėti vardą, būti vadinamam: Aš užmiršau, kaip ta vieta užsišaũkia Ds.
12. tr. KŽ, Nt, Akm, Eig apvaisinti (paukščius, kiaušinius): Kliunkiai, t. y. kiaušiai neužperėti, neužšaukti̇̀, be žąsino, be gaidžio padėti J.Jabl(Als). Tiek įdrėbiau (užmokėjau) už tus žąsies kiaušius, o nė vienas neùžšauktas Dr. Žąsies kiaušiai nėra užšaukti Klp. Neùžšaukė žąsų, nieko neišrietėjo DūnŽ. Neišlesintas žąsinas y[ra] juo užšauką̃s Šts.

Daugiau informacijos

sušaũkti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

parpur̃kšti

Apibrėžtis

pur̃kšti, pur̃škia (-čia K; R, MŽ), pur̃škė (-tė K; R)
1. tr., intr. leisti, pūsti, skleisti skystį smulkiais lašeliais: Žmogus, įsigėręs gerklėn vandenį, purkščia Š. Iš burnos ant sudžiūvusių drabužių pur̃kšk su vandenimi, o pasku kočiok J. Kai jau niekas nebepadeda, tuomet purkščia neprieteliui akysna dvokiantį skystimą ir nubaido šunis net Blv. Kalba purkšdamas Ss. Ko purkšti̇̀ man į akis, parše, kas tep mokė! Al. Šita bačka labai pur̃škė Jnšk. Žemi debesiai purškė smulkų lietų V.Myk-Put. Garlaivis švilpė, purkšdamas karštą, baltą garą J.Dov. Kaip ims per nosis ir per dantis putomis ir kraujais purkšti Žem. Pro skylutę purkščiamos dujos į degiklį rš. Purškiamasis antgalis ŽŪŽ148.
| prk.: Pradės iš kulkosvydžių purkšti rš.
| refl. NdŽ.
ǁ tr. drėkinti smulkiais lašeliais: Nuodais pur̃kščia žemę Imb. Nors ūkiai turi herbicidų, bet purkšti jais pasėlių dar nepradėjo sp. Bulves buvo apstojęs koloradas, čia pur̃kštė Antz. Motriškos su sūru vandeniu kopūstus pur̃škia, kad kirminai neėstų Kv. Pur̃kščiam vainikus, kad nesuvystų Jnš.
ǁ intr. NdŽ praustis po dušu.
2. intr. smarkiai veržtis, trykšti: Kai reikia, atasuka kranelį, ir pur̃kščia Ob. Kraujas iš gyslos prakirtus purškia Kv.
| Purškia ugnis J.
purkštinõs adv.: Krau[ja]s purkštinõs pula iš nosės Šts.
ǁ smarkiai degti: Benzinu apliejo, visa siena į rundą (aplinkui) pur̃škia Skr.
3. intr. smulkiai lyti, dulkti: Pur̃škia, t. y. lyja pamažu J. Čia ne lyja, o tik purškalu pur̃škia Dkš. Toks purškalas pur̃škia: nei dirbt, nei pamest Dkš. Pur̃kščia [lietus] kaip iš burnos Ds. Nu ryto kai pradėjo pur̃kšti, taip i tebèpurška Ll. Šiandien visa diena purkščia Dsm. Dėl tokio lietaus kur nori gali keliaut, truputį tik pur̃škia Srv. Pur̃škia be perstojimo Vv. Pur̃kščia lietutis, ale oras nešaltas Al. Lietulis pur̃kščia Rod. Išėję į krantą pajutom smulkų, purkščiantį rudens lytelį Mš. Visiems rūpėjo rugiai, o čia smulkutis lietus, kaip tyčia, jau kelintą dieną purkšte purkštė J.Bil.
4. intr. R, MŽ, N, K prunkšti, šnypšti: Pur̃škia katė, kai pakibinai Pc. Kad pur̃kštė katė šunie į akis! Vvr. Katė, pykdama ant šuns, pur̃kščia J. Katė purškia ir dreskia Lnkv. Nemaži kačiokai, visi pur̃kščia, mat nematę žmogaus Alks. Arklys nebnora beiti, pur̃kšta Grg. Avinas atžagaras eina, purškia iš piktumo rš. Zuikys pur̃škia J. Vokietis nosį užsiėmęs, čiaudėdamas, purkšdamas: „a fe! a fe!“ Žem.
5. intr. juoktis susilaikant: Mergikės kumšt kumšt kita kitai ir kad ims pur̃kšti Up. Ten visi juoku purkštėme iš jo pastangų rš.
6. intr. purpsėti: Orlaiviai pradeda pur̃kšt Grl. Pajudėjo motociklai tarškėdami ir purkšdami rš.
7. intr. taškytis, pliuškenti: Antys po vandenį purškia Skrd. Upėmis žuvys pur̃škia, gojais naktigoniai dūksta, laukais jaunimas dainuoja A.Baran. Pur̃kščiam pur̃kščiam per tą balą, vieną rudmėsikę įsidėjusios Skr. Purškia kaip ešerys varžoj LTR(Mrj).
| refl.: Rūrą į upuką įmerks i galės pur̃kšties Rdn.
8. intr. pykti, niršti, šiauštis, prieštarauti: Ka pur̃škė, ka pur̃škė, ale greit atsileido Jrb. Šnypšta, pur̃kšta, nesutinka labai Rdn. Ko tu čia dabar purški̇̀, nei čia yr už ką, nei nieko Skr. Na, tik nepur̃kšk – didelio čia daikto! Grš. Kurio velnio purkšti̇̀? Lkm. Ko gi purški? Daryk kaip žinanti P.Cvir. Prieš kiekvieną jis pur̃škia Kt. Be reikalo pur̃škė, vis tiek ne po juo išėjo Vdžg. Ant visų jis ėmė purkšti VšR. Supykusi Uršulė pradėdavo purkšti kaip katė, grasinti, kad pamesianti jį K.Bor.
9. tr. vaisinti: Gaidys vištą pur̃ška Kv.
| refl.: Avis pur̃škas Lkv. Veizėk, kaip antai balandžiai pur̃kštas Kl.
◊ ×rūrà pur̃škia išpaikintas: Tai jau rūrà pur̃kščia, kad nenori tokios duonos valgyti Kp.
apipur̃kšti, apipur̃škia, api̇̀purškė tr.
1. Š apipūsti skysčio lašeliais: Àppurkštė žiedus su dustais, matai, kas su bitelėms daros Sg. Kai rugiai sukrūmija, piktžoles galima apipurkšti herbicidais J.Krišč. Kirpėjas apipurkštė kažkokiais lašais rš. Apipur̃kšk gėles, gražesnės atrodys Gs. Suūkė garvežys, apipurkšdamas mus garais rš. Apipur̃kšk skarelę, suprosuosiu Slk.
| Tep arklį appurškei, neseks ir išprausti Nč.
| refl. Š: Kvepalais apsipurkščiau rš.
2. aplyti, apdulkti: Apie pietus užeina pilkas debesėlis ir apipurškia iškratytą šieną rš. Suolai buvo apipurkšti lietaus duja rš. Nei to lietaus, tik api̇̀purškė javus Ds.
3. refl. apsidulkinti žiedadulkėmis: Reik agurklus judinti, ka gautų apsipur̃kšti Krš.
atpur̃kšti, atpur̃škia, àtpurškė intr.
1. Š atpūsti skysčių lašelius iki kur nors.
2. atvažiuoti purškiant, atpurpti: Atpurkščia automobiliai, prisėdę ponų rš.
įpur̃kšti, įpur̃škia, į̇̃purškė
1. tr. Š įšvirkšti: Traktoriniai sodo purkštuvai duoda stiprią srovę, o tai leidžia skystį įpurkšti į mažus plyšelius rš. Į cilindrą siurbliu ir purkštuvu dideliu slėgimu įpurškiamas smulkių lašelių pavidalo kuras rš.
2. intr. labai greitai įlipti, įsliuogti: Voverė … šuoliais į viršūnę įpurškė BsV331. Susyk … tikt kabarakšt kaip voverė į pušį įpurškė TP1881,4.
3. refl. įsismaginti, įsileisti lyti, dulkti: Tai įsilijo, įsi̇̀purškė Dkš.
išpur̃kšti, išpur̃škia, i̇̀špurškė
1. tr. Als išpūsti smulkiomis dalelėmis skystį, dujas iš kur nors: Įsigėręs vandens burnon, tuoj visą i̇̀špurkštė Š. Žmogus kosėdamas išpurkščia iš burnos daug smulkių seilių lašelių V.Laš.
| Sūdis i̇̀špurkštė par kaminą Kl. Pjūklas ėjo lygiai, su kiekvienu patraukimu išpurkšdamas po gerą saują baltų pjuvenų J.Balt.
| Ìšpurška [kratytuvu] mėšlą, nereika su šakėms kratyti Rdn. Norint uždegti tą skystimą, reikia tam tikromis dumplėmis išpurkšti jis smulkiomis dulkelėmis rš. Kombaino cilindro kameroje judantis oras padeda smulkiau išpurkšti kurą ir geriau jam susimaišyti su oru rš.
ǁ pučiant išvalyti šiukšles: Rugių varpas ištrynė, o paskui i̇̀špurškė Nj.
ǁ pučiant išstumti: Vis tiek būtų tą gumą išpur̃škę Šd. Akmuo i̇̀špurkštė paraką (užtaisą), kad kietai neužtrapavo Šts.
2. tr. pučiant apdulkinti ar apšlakstyti: Su vandeniu i̇̀špurškė aslą, reikia šluoti Ldk. Parą prieš dezinfekavimą patalpa išpurkščiama vandeniu rš. Daktaras i̇̀špurkštė visas trobas Ds. Kvepalais išpurkštos, žiedais apmaustytos rankelės rš.
ǁ apsideginti, išdeginti: Išpurkši sau akis bešaudydamas, o paskui man atsakyti J.Balt.
3. intr. išsiveržti skysčiui ar dujoms su garsu: Alus pro statinės dugną i̇̀špurškė Up.
| Šautuvas išpurkštė (parakas palengva sudegė ir neiššovė), kad uždrėktas buvo Šts.
4. tr. supykus, barantis pasakyti, išdėti: Išpurkštė ką turėjo Igl.
5. intr. supykus išbėgti: Ko i̇̀špurškė motina pas Kotryną, kad vaikas geras?! Skr.
nupur̃kšti, nupur̃škia, nùpurškė
1. tr. purškiant apdrėkinti, apšlakstyti: Jaunus medelius reikia nupurkšti 1% Bordo skysčiu rš. Nupurkštė bulves prieš žydėjimą sp. Rado kraujais nupurkštą skrynią Šts. Nùpurkštė bulbes su tokiu skinstimu, ka kalarado vabalai išdvėstų Krš.
2. intr. truputį smulkiai palyti: Nùpurkštė lietus, ir vėl gražu Ėr. Nupurškė debesėlis, ir vėl gražu Ds.
| refl.: Užslinks paklydęs debesiūkštis, nusipurkš drungnu, gaivinančiu lietumi J.Balt.
ǁ tr. lietumi sudrėkinti: Išnešk vazonus ant atšlaimo, tegu nupurkš Ds.
3. intr. greitai nudegti, sudegti: Prikišo plaukus prie degančios balanos, ir visi plaukai nùpurškė Skr. Matai, visi namai nùpurškė Brt. Kada šilkai nupurškė, Eglė pamatė kaip gerą kultuvę pamatinę, kuri raitėsi ant ugnies BsPIII318. Dabar degtukai nupur̃škia ir užgęsta Gs.
4. intr. greitai nuskristi: Paukščių būrys nupurškė į alksnynus rš.
5. intr. supykus pasakyti: Ką tu čia žmogų niekini, – nupurkštė senis V.Piet.
6. tr. apvaisinti: Gaidys vištą nupurškė Kv.
| refl.: Žvirbliai nusi̇̀purškė, pasipurtino i nulėkė Kv.
papur̃kšti, papur̃škia, pàpurškė
1. tr. pučiant apšlakstyti, pašlakstyti: Rimantienė papurkštė kambarį, atsargiai pašlavė grindis J.Dov. Papurškus per daug stipriu skiediniu galima pakenkti gėlėms rš. Jė, auksinis [laikrodis]! Tik auksu papurkštà Rdn.
| refl. tr.: Kad jy[ji] pasitepė, pasi̇̀purškė galvą, tai jam baisiai baisu pasidarė Mžš.
ǁ susmulkinus pučiant paskleisti, paberti, padrabstyti: Žąsiukams pàpurkščiau žirnių sukramtęs J.
2. intr. palynoti: Papurškė šiltas lietus rš. Didelio lietaus nereikia, kad tik kasdien šiltai papur̃kšt[ų] Ds.
3. intr. nuskristi: Visas pulkas žvirblių papurškė toliau rš.
parpur̃kšti, parpur̃škia, par̃purškė intr. greitai parvažiuoti: Aš su viena valanda žiemos keliu parpurškiù namo Skr. Luktelk valandėlę, jis tuoj parpur̃kš Šk.
pérpurkšti
1. tr. purkščiant permerkti: Suformuotas karšinys permerkiamas klijais, panardinant ir nuspaudžiant arba gerai perpurškiant purkštuvais sp. Velnias kad purškė, kad parpurškė visą jį kiaurai LTR(Grk).
2. intr. greit perdegti, sudegti: Nė kas būt, nė ką: pérpurkštų skiedros ir užgestų Gs.
pripur̃kšti, pripur̃škia, pripurškė
1. intr. J pučiant pritaškyti: Vėjas per langus pripurkštė lytaus Krkl. Ligoniai kosėdami tų bacilų pripurkščia V.Laš.
ǁ pribarstyti paskleidžiant: Obliarka kai buvo, pri̇̀purškė visur [skiedrų] Erž.
2. intr. prilyti smulkiais lašeliais: Per sietą pripur̃kš lytaus an tų ančiukų Jrb.
3. intr. Žvr trykštančia srove pritekėti: Veršiuką pjauna, puodelį pakiša, tuo kraujo pri̇̀purškė, i geria Šmk.
4. tr. kalbomis, purškimu privarginti: Ilgai vargau, kol suradau priemonių nuo jų atsikratyti. Priūžia, pripurkščia visą galvą B.Sruog.
5. tr. menk. prigauti, suvedžioti: Tave jau pri̇̀purkštą (nėščią) paėmė Skr.
supur̃kšti, supur̃škia, sùpurškė
1. tr. apipurkšti, apšlakstyti: Supur̃kšu [marškinius] ir išprosysu – pardžiūvę Krš. Vilnonės medžiagos gerai supurškiamos vandeniu ir išlyginamos rš. Taboką alum supurkščiù Krm. Nuo tuščių korių bitės, supurkštos meduotu vandeniu, nušluojamos J.Krišč.
2. tr. aplyti smulkiais lašeliais: Čia lietus supurkščia žemę be audros rš.
3. tr. pučiant sumesti (į krūvą): Kombainai, kasdami burokus, krūvos[na] supur̃kščia, nebereikia patiem tampyt Mžš.
4. intr. suprunkšti: Ka sùpurkšta kaip arklys, vedu nežinov, ką daryti Gd. Katinėlis kaip pašoks, kaip supurkš! Mš.
5. intr. pratrūkti (juokais): Visos trys moteriškės juokais supurškė rš.
6. intr. greit sudegti, perdegti: Tokius kibirus nespėju nė kišti po ugnia, tuojau ir supur̃škia Vl.
7. refl. susitraiškyti: Trypė trypė, ir susipurškė [bulvės] PnmA.
8. intr. supykti, paprieštarauti: Gerebas supurkštė: – To negalim leist! Mš.
| refl.: Senis susipurškė ir nė žodžio daugiau nesakė Vlkv. Kas kiek, tuoj susipurškė lyg koks purškynė ir pyksta kaži kolei Gs.
užpur̃kšti, užpur̃škia, ùžpurškė
1. tr. užtaškyti, užšvirkšti: Kap tik pakėlė arklys galvą, tai vilkas purkšt ir župurkštė akis purvynu (ps.) Rod. Jei pasmirdėlis užpurkštė žmogui savo skystimo, tat tas žmogus nebegali gryčion eiti Blv.
2. intr. truputį užlyti: Užė[jo] koks purkšlukas – ùžpurškė Krn.
3. refl. imti bartis, įsikarščiuoti: Ko tu teip greit užsi̇̀purškei?! Gž. Kas kiek, jis purkšt purkšt ir užsipur̃škia Dkš.
◊ aki̇̀s užpur̃kšti išbarti, iškoneveikti: Kap tik inej[o] uošvė pirkion, tai ir župurkštė visiem akis Rod.

Daugiau informacijos

išvei̇̃sti

Apibrėžtis

vei̇̃sti, -ia, -ė tr.
1. K, M, Rtr, Š, KŽ, DrskŽ auginti, dauginti (augalus, gyvulius, paukščius): Vei̇̃sti gyvulius DŽ. Ne vien tabakas yra veisamas sėjimu, bet gal dar jį veisti iš pašakių S.Dauk. Tvenkiniuose veisiamos tam tikros mažutės juodos žuvelės, kurios suryja visus nešvarumus rš. Ši maumedžio savybė leidžia jį veisti stambesniais sodinukais rš. Vei̇̃sti vynuogyną NdŽ. Sodą vei̇̃sti DŽ1.
| Veisiáu laukan (naikinau) braškes, kad labai atpigo Lkž.
| refl. tr., intr. Rtr, KŽ: Pradėjau sodą, pradėjau bičių vei̇̃stis LKT168(Grk). Javai derėjo, gyvuliai veisėsi, ir visas ūkis kilo kaip ant mielių rš. Povas vei̇̃siasi nelengvai NdŽ.
2. S.Stan, MedŽ539 plėsti, dauginti giminę: Veisk man vaikų, o jei ne, mirsiu BB1Moz30,1. [Dievas] įstatė moterystę, veisdams žmonių draugystę A.Baran. Jeigu gi bitinui nepasisekė … susiporinti su tranu, tai jis veisia tik vienus tranus A1885,126. Nusikalto atėmęs liežuvį, ranką, koją, veisiamąją galią rš.
| refl. I: Kam žanyties, kam reikia vei̇̃sties? J. Ilgainiuo pradėjo žmonys veisties M.Valanč. Veiskitos ir dauginkitos ir pripildykita žemę Skv1Moz1,28. Nieko te iš tų kralikų: teip riogso, nesivei̇̃sia Mžš. Avižiai, kad drėgmė, tai jie vei̇̃sias Tlž. Jos (ondatros) labai plačiai vei̇̃siasi Kpč. Nuo smarkiai besiveisiančio grybo gyvenamieji namai darosi dar drėgnesni rš. Ypač palanki dirva veistis bakterijoms susidaro, kai sumažėja skrandžio sulčių rūgštingumas rš.
| Rūtos suauga, nèsveisia (nesiplėtoja) tep, o mėtos per tvorą išeina net laukan Vlk.
^ Veisias kai tarakonai Sln. Pikta sėkla gerai vei̇̃sas Vn.
3. NdŽ leisti visti, sudaryti tinkamas sąlygas daugintis: Tu veisi̇̀ blusas, t. y. daugini J. Sūrieji ežerai veisia nuodingųjų uodų spiečius A.Vien. Skujos žolę vei̇̃sa, o žemės nepariebina Šts.
^ Neplaktas griekas naują vei̇̃sa (nebaudžiami nusikaltimai daugėja) Krš.
4. refl. Ser, NdŽ, Jrb laikytis, gyventi, daugintis palankioje vietoje: Giriose vei̇̃sėsi elniai NdŽ. Pas juos žalčiai po lovomis vei̇̃siasi NdŽ. Blusos nesivei̇̃sdavo lovose, kad totorkų įklodavo Nm. Ten barsukai vei̇̃sas Yl. Kiaunės veisiasi tankiuose, aukštuose, senuose miškų masyvuose rš. Itokioj samanynėj tik gyvatėm vei̇̃stis Švnč. Miškuose, kuriuose veisėsi kurtiniai, buvo įsakyta eiguliams surasti kurtinių lizdų su kiaušiniais T.Ivan. Jeigu kluonan eisi valgydamas, tai tam kluone veisis pelės LMD(Dglš). Daugelis kinivarpų daro savo takus ir veisiasi žievėje rš. Rūgštynės veisiasi dirvonuose, kanalų, griovių bei laukų pakraščiais rš.
^ Gerūse marškiniūse utys nèveisas Trk. Neplauti stotkai – musėm vei̇̃stis (apie nevalyvą šeimininkę) Snt.
5. duoti vaisių, derėti, vesti: Šitos vyšnios žydi, tik nevei̇̃sia Rmš. Turėsi pryšingą žemę, kuri tau veis erškėčius ir usnis S.Stan.
apsivei̇̃sti, -ia, apsi̇̀veisė
1. Š apsivaisinti.
2. žr. įveisti 1 (refl.): Buvom apsiveisę ilgoms kiaulėms Žeml.
3. žr. įveisti 3 (refl.): Vietom tai puntagalvių daug esti – a kur patinka, a kur apsivei̇̃sia Sml.
atsivei̇̃sti, -ia (atsi̇̀veisia), atsi̇̀veisė įsiveisti, atsirasti: Ka jau ten yr, i čia atsivei̇̃s da tų kolorado vabalų Trk. Nuo rūpesčių utėlės atsi̇̀veisia KzR.
įvei̇̃sti, -ia (į̇̃veisia), į̇̃veisė
1. tr. M, LL306, Š, Rtr, NdŽ, Bsg, Grg pradėti auginti, įdiegti, įsigyti, kad veistųsi, daugintųsi (apie augalus, gyvulius, paukščius ir kt.): Ūktverė į̇̃veisė sau sėklų agurkų J. Įvei̇̃sti naują bulvių veislę DŽ1. Įvei̇̃sti sodą KŽ. Vilkadalgius į darželį į̇̃veisė iš pelkių – išsirovė, parsinešė ir padiegė Vkš. Jeigu naują motiną įvei̇̃sia, tai tada senosios [bitės] išeina Alz. Spanguolių kai kur įveista aukštapelkėse, durpynuose rš. Karklų galima labai greit įveisti, nes jie gerai auga ir blogomis sąlygomis rš. Apynojį gal įveisti visūse kraštūse, kuriūse auga vaisių medžiai S.Dauk. Tadas Ivanauskas buvo įveisęs fazanus prie Kauno esančiame Kamšos miške rš. Kiekvienas augalas, kurio mano dangiškasis Tėvas neįveisė, bus išrautas SkvMt15,13.
| prk.: Kas, a vel[nia]s tą madą į̇̃veisė (įvedė): suknikės par sprindį aukščiau kelių! Krš. Įveisus slaviškąjį ch mūsų kalba nepagražės sp.
| refl. tr. Sut, M, NdŽ, KŽ: Žentas avižų norėjo įsivei̇̃sti J. Gera būtų įsivei̇̃sus riebiųjų kiaulių Š. Dabar mes įsi̇̀veisėm gerų vištų, tokių kanapėtų, didelių, tokių raudonų Kp. Pirmu ponas padalijo ten po viedruką [bulvių], ta (tai) iš to įsi̇̀veisė žmonys Kv. Buvom ansivei̇̃sę apynių Gdr. I buvo įsivei̇̃susi bulbių biškį kitokios veislės Trk. Aš norėjau įsivei̇̃st vynuogių Pgg. Buvo žmogus šeimininkas, kurs įsiveisė vynuogyną SkvMt21,33.
2. refl. ŠT288 išsiplėsti, pasidauginti giminei: Tolyn tolyn i įsi̇̀veisė Maselskiai Ar. Neduok Dieve, ka tokių žmonių įsivei̇̃s! End.
ǁ tr. susilaukti (palikuonių): Jau buvau įsivei̇̃sęs vaikų Trkn.
3. refl. Yl atsirasti, išplisti, įsigalėti, daugintis palankioje vietoje: Gniūsai ten įsivei̇̃sę KI350. Kiek tų gyvačių (kirmėlių) ten meiso[je], vasaros čėse ka įsi̇̀veisa! Šv. Insi̇̀veisė kirmėlės, blogai DrskŽ. Kai buvo įsivei̇̃sę [šernai], tai po dvidešium, būdavo, eina Zr. O mat tame lazdyne vapsos buvo įsivei̇̃siusios BM290(Krš). Dirsės įsi̇̀veisė, apmainyk rugių – jūsų nedirsėti Slm. Klevai daba pradėjo patys įsivei̇̃sti Grd. Drėgnose patalpose įsiveisia medžio grybas rš. Kap ąžuolinėj bačkoj įsi̇̀veisia rūgštis, ji nepriima kitų rūgščių Brb. Insi̇̀veisė sodžiun sukata: pernai vienas bernas mirė, šiemet kitas Kpč. Visos ligos many[je] įsi̇̀veisė Dkš.
| Veizėk, kur tas įsivei̇̃sęs (įsitaisęs) katinas Trk.
| prk.: Ka tų žulikų y[ra] velniškai daug įsivei̇̃sę Jdr.
išvei̇̃sti, -ia (i̇̀šveisia), i̇̀šveisė tr.
1. IM1847,27, Gmž, Š, Rtr, BŽ77, NdŽ, DŽ1 išnaikinti ką įveistą ar įsiveisusį, įsigalėjusį: Išvei̇̃sk usnis iš dirvos J. Tuos girinius paršus i̇̀šveisė – nepriėmė prie bekonų Vlkš. Šiaip neteip anie i̇̀šveisė tas blakes Gršl. Paskui atėjo pas tą poną [kalvio sūnus] ir sako jam: – Jau milžinus išveisiau BsPIV151(Brt). Išvei̇̃sti muses KŽ.
^ Blogą išvei̇̃sti labai sunku Krš.
| refl. Š, KŽ, Švnč: Čia augdavo dilgynės, bet išsi̇̀veisė DŽ1. Išsi̇̀veisė karveliai J. Blogi žmonės niekuomet neišsivei̇̃sia Srv.
| Tie vaizduotės gyventojai iš čia nebeišsiveisė ir man suaugus P.Andr.
2. refl. BŽ20, KŽ tapti nevaisinga, bergždžia, išsibergžti: Išsi̇̀veisė jinai, uošvė, t. y. pabaigė vaikus vadžioti J. Išsivei̇̃susi (karvė) BŽ173.
3. refl. LL105, Š, KŽ netekti veislės savybių, išsigimti: Ožkos tenai visai į laukines (medines) išvirtusios, išsivei̇̃susios KII316. Saldiniai obuoliai yra į rūgštinius išsivei̇̃sę, išvirtę KI129. Išsivei̇̃s tavo sėkla [, jei sodinsi rauplėtas bulves] Plm. Karpės prūduose beveik visada išsiveisia (susmulkėja) rš.
4. išvesti (naują veislę): Amerikoje buvo išveistos pačios dėsliausios vištos sp. Išveista keletas serbentų ir agrastų veislių sp.
| refl. KŽ: Šiandien tų žirgų veislė išnyko su liuosybe giminės, iš kurių regias išsiveisė paskuo darbo arkliai, galį vergauti, ne kariauti S.Dauk.
5. išauginti veisiant: Kur tu tokiūse pelkynūse ką išvei̇̃si Krš.
nuvei̇̃sti, -ia, nùveisė žr. išveisti:
1. KŽ.
2. refl. KŽ.
3. Ser žr. išveisti 4.
pavei̇̃sti, -ia (pàveisia), pàveisė tr. KŽ
1. Rtr, KŽ paauginti ko.
| prk.: Paveisia (parašo, pateikia) vieną straipsnį į pusantrų metų arba da ilgesniais tarpais V.Kudir.
2. Rtr, KŽ duoti, vesti vaisių.
3. refl. žr. išveisti 3 (refl.): Išviso, pasi̇̀veisė, išejo į išvisas gumbakaktės žąsys, nebepera Ggr.
pravei̇̃sti, -ia (pràveisia), pràveisė
1. J žr. įveisti 1.
| refl. tr. Jrb: Aš norėčiau prasiveisti šitų gyvulių J.Jabl(suv.). Todėl pasirūpinau geroką maišgalį [kviečių], idant jums visiems užtektų sėklai prasiveisti LzP.
2. tr. leisti privisti, prisidauginti: Tu pràveisei tarakonų naujame rūme J.
3. refl. žr. įveisti 2 (refl.): Prasivei̇̃susi buvo Jogailos giminė Šts.
4. refl. žr. įveisti 3 (refl.): Dar pirmiau pelėdų nebuvo, tai iš tos kalvienės [virtusios pelėda] prasiveisė (ps.) Brt.
| prk.: Čia kiek prasi̇̀veisė (atsirado) tų rublių ir vė, žiūrėk, juos keičia Brb.
privei̇̃sti, -ia (pri̇̀veisia), pri̇̀veisė tr.
1. D.Pošk, S.Dauk, Blv, LL213, Rtr, Š, KŽ priauginti, privaisinti: Karvelių pri̇̀veisiau J. Tvenkinyje buvo pri̇̀veista žuvų DŽ1. Kad ta mano rožė auga, kad aš privei̇̃siu tų rožių! Jrb. Tuojau anksti ateina ir jo kaimynas klausdamas: – Ar dikčiai [veislininkas avinas] avių priveisė? BsPIII278(Vlkv).
| refl. tr. Yl: Turim veistis, prisiveisti gerų gyvulių J.Jabl. Žadu prisivei̇̃sti karvelių DŽ1. Žmonės tiek žąsų prisiveisdavo, kad nelikdavo ganyklos gyvuliams A.Mišk. Pasistatė namą pačiame miesto gale, tvoromis nuo visų atsitvėrė, šunų prisiveisė rš.
2. padaryti, kad gausiai būtų, kad atsirastų, išplistų: Kregždžių tai aš nenoriu – blakių pri̇̀veisia Pv. Blusų pri̇̀veisė – visą naktį nedavė užmigt Dbk.
| Pasaulio Įkūrėjas padarė išmintingai, priveisęs visokių keistumynų Blv.
| prk.: Kas tų kuliganų pri̇̀veisė? Iš kur jie? Ukm. Dabar ko neprasimanė, kokių madų nepriveisė J.Balt. Daba privei̇̃sit (paskleisite) jūs visokių blogybių Pžrl.
| refl. tr. Lnk prk.: Visokių velnių prisi̇̀veisė ir kela audras Krš. Gal iš balos čia tų vagių prisi̇̀veisė! Dj.
3. refl. Blv, Upn, LMD(Žg), End daug priaugti, atsirasti, privisti palankioje daugintis vietoje: Tiek daug prisi̇̀veisė šernų, kad nebegaliam apsigint Krs. Toliau iš tos kumelės prisiveisė arklių BsPIV52(Brt). Iš kur tų žiurkių tiek prisi̇̀veisė – šokinėja po aruodus Ėr. Tokiais ilgais plaukais [vaikiai] – ir utų galia prisivei̇̃sti Pkl. Kad kiek kur vilgatis, tai ir pri̇̀sveisia kandų Pv. Kur eglynai, pušynai, prisivei̇̃sia beržiukų, stelbia eglaites PnmŽ. Nanotkų kap pri̇̀sveisė, tai nemožna niekap iškasavot DrskŽ. Dobilų laukuose prisiveisę ramunių rš.
^ Prisiveisė kai tarakanų K.Būg.
susivei̇̃sti, -ia (susi̇̀veisia), susi̇̀veisė
1. išplisti, suvešėti: Šalpusniai susi̇̀veisa prasto[je] žemė[je] M.Unt.
2. tr. susitaisyti, pasiruošti: Pašaro jau šmotą susi̇̀veisėm, y[ra] pilna daržinė Trk.
užvei̇̃sti, -ia (ùžveisia), ùžveisė
1. Š, KŽ, LKT120(Pgr), Štk žr. įveisti 1: Mes ùžveisėm sodelį J. Žadu užvei̇̃sti serbentų DŽ1. Tokios vietos (netinkamos javams ar daržams) ùžveista kriaušėm, obeliais, vyšniom Lbv. Gražus mano darželis buvo, visokių gėlių ùžveista Dg. Ir kiek tų [bičių] motinėlių ùžveista yra Nm. Visą kaimą ùžveisėm šunų Jrb.
| prk.: Pati velnias, ùžveisė i velnių veislę Krš.
| refl. tr.: Jis pats gėles svadina, sodną užsi̇̀veisė Erž. Užsi̇̀veisė tokią fermą vištų, ka negali̇̀ nė pasisukt Jrb. Ir Noė, žmogus artojas, ėmė dirbti žemę ir užsiveisė vynuogyną Skv1Moz9,20. Užsi̇̀veisė savo [bites] ar atbėgo – ir turi bičių Lš.
2. tr. apvaisinti: Ans gali greitai užvei̇̃sti mergą J. Vieno[je] apylinkė[je] vaikelis liko, kito[je] mergelė – ùžveisė, pasidaugino žmonys Brs.
3. refl. daug atsirasti, privisti, priaugti, prisidauginti: Užsi̇̀veisė pelių DŽ1. Kai varpis užsivei̇̃sia, sunku jį išnaikint Ėr. Anos iš sėklų užsi̇̀veisa, kibės, ir auga Yl. Jei nori, kad tavo kaimyno ar šiaip svetimuose namuose užsiveistų daug pelių, tai, eidamas pas tą žmogų kokiu nors reikalu ar šiaip sau, valgyk duoną LTR(Šil). Neįsikūrę dar tenai gyventojai, o jau seniai užsiveisė svirpliai Žlv.
| prk.: Iš pradžių vogė kolkoze, paskiau nebskyrė, ir užsi̇̀veisė vagių be galo, be krašto Rdn. Daba latrai užsi̇̀veisės: gera i snauda ant dirvono Krž. Prie bažnyčios užsi̇̀veisė davatkynas Tr. Čia užsi̇̀veisė vokiečių Vs.
4. intr. duoti vaisių, gerai derėti: Didelė obelis! Kai kada užvei̇̃sia – dėl to pavalgom Dkš.
5. tr. įsteigti, įvesti, įtaisyti: Netoli bažnyčios kapai dideli ažùveista Slk. A čia kiaulių fermą ùžveisei, ka kiaulės palaidos? Krš. Ans čia tatai ketino tokį kiaulininką užvei̇̃sti Yl. Kas šitą tvarką ùžveisė! – Brolis Jrb. Vienas nora vieną valdžią užvei̇̃sti, kitas kitą: iš to mušas, iš to negerumai Yl.
| refl. tr.: Cielą gaspadinystę užsi̇̀veisiau – prisipirkau bliūdų, puodų, torielkų ir kitokių stotkų Vkš.

Daugiau informacijos

privei̇̃sti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (88)

nuvaikýti

pavaikýti

pravaikýti

užvaikýti

įvaisýti

antšaũkti

sušaũkti

parpur̃kšti

išvei̇̃sti

privei̇̃sti