stabdýti, stãbdo (stãbdžia), stãbdė tr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; H, R, MŽ, N, I, L
1. K prašyti ar įsakyti, kad einantis, važiuojantis, judantis į priekį sustotų: Kam jį stabdei? J.Jabl. Likau vienas ir be paliovos stabdžiau ir stabdžiau kiekvieną pralekiančią mašiną rš. Stabdysiu žirgelį pas rūtų darželį KrvD9. Aš tavo nešta nevalgysiu, palšų jautelių nestabdýsiu (d.) Drsk. Jenerolai, pulkaunykai, stabdykiat karuomenę MPs. [Dumplės] ir debesų greitų žingsnius stabdýt negalėjo K.Donel.
| refl. K.
2. daryti, kad nutrūktų ar sulėtėtų (mechanizmo) veikimas: Kad kas pagenda – stabdýk Dkš. Motociklą galima stabdyti varikliu ir mechaniniais stabdžiais rš. Stabdomasis žiedas VĮ. Stabdomoji rintė VĮ.
3. prašyti pasilikti, apsistoti, būti, neišeiti: Varyti nevarau [už vyro], bet ir nestabdysiu, kad nesakytum: tėvas laimės pavydi LzP. Niekas tavęs nestabdo, gali eit, kur nori, keliai atviri Vvr. Stabdýk nestabdýk, o nakoti negalėsu Skdv. Kodėl juodu nestabdei pasilikti? BsPI18.
4. trukdyti kieno nors eigai, vyksmui, plėtrai: Antiseptikai naikina mikrobus arba stabdo jų dauginimąsi rš. Privati žemės nuosavybė stabdo stambios gamybos organizavimą kaime (sov.) sp. Režisieriai praleidžia tas vietas, kurios, jų manymu, stabdo veiksmą rš.
5. laikyti, kad neplūstų, nesiveržtų: Kapiliarinį kraujavimą rekomenduojama stabdyti sterilia skaryte rš. Nenorėjo išsiduoti, bet balsas nuo stabdomų ašarų drebėjo LzP.
6. neleisti reikštis, tramdyti: Slopinamieji (stabdomieji) nervai slopina arba sulaiko raumenų judėjimus arba liaukų sekreciją V.Laš. Ak, Dieve, ben stabdyk [prastą] orą B410. Jis tau est prisiekęs … narsą savo stabdyti Mž330. Oželis, išgąstį stabdydamas, priejęs pri durų pamatė aviną I.
◊ liežùvį stabdýti nieko nesakyti, nekalbėti prieš: Kad man piktas prieštaravo, aš liežuvį stabdžiau savo KN255.
apstabdýti tr.
1. N, J, M, Rtr, Š, NdŽ, Skr, Rdm, Plik sulaikyti einantį, judantį į priekį: Užlaikau, apstabdau bėgantį R23, MŽ30. Kitas [bites] tai apstãbdo, kitas – ne Grz. Kol arklį apstãbdė, vaikas liko tolokai Mrc. Viską apstãbdė [aliarmo metu] – niekas nė kukšt Kt. Jis apstabdė savo laivą BsPI26. Vežimą apstabdýti K. Žmonės … padėjo apstabdyti baloną TS1897,9. Tada jis … (paraštėje apstabdė) velbliūdus už miesto BB1Moz24,11.
^ Rygos panelė kalnais nueina, kalnais pareina, vieno neranda, visus apstabdo (audeklas) Žd.
| refl. K: Apsistãbdėm (sustojome) net po Ryga LKKIX218(Dv).
2. prilaikyti, sumažinti veiklą: Dedu ranką ant krūtinės, spaudžiu, noriu apstabdyti širdį rš. Mašinierius sustabdo mašiną, sušvelpa, darbus apstãbdo Klk. Apstabdýk (pritildyk) tą radiją – kroka kaip nelaboji! Krš. Klimato atšalimas ir sąlygų pablogėjimas apstabdė keliones rš.
3. Lš prašyti likti vietoje, sulaikyti kuriam laikui: Šeimynykštį ant vietos apstabdžiaũ J. Tankiai dūmojau ateit jūsump, bet ik šiolei buvau apstabdytas BtPvR1,13.
4. Lp neleisti toliau lietis, plūstis, veržtis: Bėgimas kraujo – nebegaliu nė apstabdýt Lnkv. Kraujas buvo prasimušęs pro burną – apstãbdė Jrb. Apstabdyti kraujaplūdį L. Apstãbdė vandenį, mat dėjo triūbas Jrb.
5. kiek sutramdyti, neleisti smarkiai reikštis, įsigalėti: Kol dantis dar neįsiskaudėjęs, lengva apstabdyti rš. Gėrimas, galiąs kūno karštį apstabdyti I. Apstãbdė ligą – nė[ra] kaip reikia Vl. Apstabdyk tą didįjį lytų ir dangaus langus priverk brš. Paregėsiat, jog gaisrą veikiai apstabdysma Rp. Prašom, mieli prieteliai, apstabdýti savo linksmybę LTR(Ukm). Jo smarkumą apstabdžius, mergaitė eržilą parjodino namolei ir įleidė į kūtę BsPII82(Šl). Apstãbdo savo mislį BM23(Č). Tu jų piktinybę apstabdei Kel1881,38. Įgavo neapstabdomą norą gerti rš.
nustabdýti tr. Rtr, Š, NdŽ; L
1. sulaikyti einantį, judantį: Privažiavę upę, nustãbdė arklį BM28(Č). Nustabdė vežimą, liepė žmonai palaukti, o jis grįžo kirvio BsMtII211. Nustàbd nustàbd juodbėrelį, paklausysim gegutės balselio (d.) Ck. Ir atkėlė kiemužio vartelius, ir nustabdė bėruosius žirgelius N131. O tai aš josiu ir nesustosiu – mano žirgelis nenustabdomas TDrIV16(Kls). Moteriškoji, sėdinti atkrantyje, akimis apvedė didelį rataną ir nustabdė jas ant liepto Žem. Tupi šarka ant tvoros, nenustabdo uodegos Mair.
| refl.: Nustojo arkliai, nusistãbdė Dglš.
2. sulaikyti, kad neplūstų, nesiveržtų: Prasimušo kraujas, niekaip nenusitãbdė Stl.
3. nutraukti veiksmą: Baigiu aš kult – nemoku nė tos mašinos nustabdýt Brž.
4. sulaikyti kokią veiklą: Pjovimą nustabdýsiu lig pirmadienio – da nebrendę gerai Slm. Apie pusę balandžio nustabdýdavo mokyklę (išeidavo visi piemenauti) Trgn.
ǁ sulaikyti nuo kokio veiksmo: Kai pradeda gert, tai nebegalima nustabdýt Krs. Kad nustabdýt tą gėrimą, geriau būt gyvent Pnd.
| refl.: Nusistabdė jis nuo gėrimo arelkos J.
5. SD1187 numalšinti, sutramdyti, apraminti įsismarkavusį: Kad pradėjo rėkt, negaliu nė nustabdýt Lnkv. Šaukė, katėjo – šiaip taip nustabdžiáu Krš. Tai nenustabdė jo troškulio LzP. Par kelias dienas nustãbdė skausmą Adm. Tie vaistai nustãbdė man krūtinės dusulį Rm. Kaip lietus nustabdýt? Pnd. Žmogus negal vėjų nustabdyti BPI199. Kalnus perkelsiu, vėtras nustabdysiu rš.
| refl. Sut: Nusistãbdo rėmenies pjovimas, jei pagriauži vario Šts. Marios nusistabdė MP158. Nusistabdė baisingi žaibai rš. Sudraudė vėjus ir tarė mariump: nutilk, nusistabdyk BtMr4,39.
pastabdýti tr.
1. kiek sulaikyti judantį į priekį: Ir vilkosi kunigo tėvas be botago, be vadelių, vienu balsu pavaldydamas arklį, destis, pastabdydamas jį – raginti niekados jo nesuragino Vaižg.
2. kiek prašyti, kad sustotų: Pastabdýsma mašiną, maž stos Mlt.
pristabdýti tr.
1. kiek sulaikyti judantį į priekį: Dovydonis pristabdė arklį J.Balt. Per užsisukimą važiuok pristabdýdamas Dkš.
2. kiek sulaikyti mechanizmo veikimą: Jeigu nebūčia pristãbdęs [mašinos], ir būčia įrovęs (įvažiavęs) galan [namo] Slm. Vienoj vietoj jis pristabdė automobilį A.Vencl.
3. prilaikyti kokį veikimą: Motina puolė prie lėkščių ir stiklinių, bet svečiai susisveikinę pristabdė tą ruošą rš. Šakų augimą galima pristabdyti atlenkus horizontalesne kryptimi rš.
4. neleisti per daug įsismarkauti, kiek sutramdyti: Žmonės silpni buvo pristabdyti tą nepriderėtą plūdimą M.Valanč.
5. privarginti, pristaipinti: Mes kai šokdavom, tai muzikantus pristabdydavom Rmš. Pristabdýsma dviese pasakodamos [užrašinėjantį] ponaitį Tvr.
sustabdýti tr.
1. Š sulaikyti, suturėti einantį, judantį: Sustabdžiaũ nepažįstamą žmogų ir paprašiau, kad parvežtų namo Krs. Pusiaukelėj mus vilkas sustãbdė Lp. Sustabdžiau pietums jaučius, atsisėdau ant ežios ir valgau J.Bil. Jeigu spėja, su žemėm beria, su vanta krapija, skambina su varpeliu, kad sustabdýt spiečių Sk. Sustãbdė arklius, užejo kaiman Eiš. Mesčiau aukso žiedelį, sustabdyčiau laivelį (d.) Kt. Dievas išgirdo tokį beldėjimą, tą vežimą sustabdė BsPIV35. Jau žirgeliai sustabdýti, labai nuilsyti (d.) Vlkv. Mudu sustabdýsiv šokėjėlių pulkelį JV351.
| refl. tr.: Gatvėje susistabdė mane pažįstamas rš. Ji perbėgo į kitą gatvės pusę ir susistabdė tuščią taksi rš.
2. nutraukti (mechanizmo) veiklą: Pribėgęs nesustabdysi [traktoriaus] – jis mauro[ja] kai bulius LKT117(Rs). Pats paleido [kuliamosios] motorėlį, pasiklausė, kaip tasai pukši, vėl sustabdė J.Balt. Pauliui norėjosi sustabdyti radiolą ir pakviesti visus prie stalo rš.
3. padaryti, kad kiek pasiliktų, pabūtų: Tad aš anus buvau sustãbdęs, ans atvažiavo ieškoti [vaikų] Skd.
4. Vkš sulaikyti ką tekantį, plūstantį: Jei nori atsigauti, mes tuoj sustabdysim kraują ir perrišim tavo žaizdas V.Krėv. Sustabdýti ašaras NdŽ. Šaltis sustãbdė upę Grž.
5. sulaikyti kokį veiksmą: Sustãbdo kvapą, klausosi – nieko nebesigirdi J.Paukš. Arterijų spazmai gali atskirose šakelėse laikinai sustabdyti kraujotaką rš. Manoma, kad vilkas gali sustabdyti skrandyje virškinimą sp. Sustabdyti bylą VĮ. Sustabdýti tardymą NdŽ. Sustabdýti derybas NdŽ. Pasaulyje nėra tokių jėgų, kurios galėtų sustabdyti sėkmingą mūsų žengimą į priekį sp. Ans (M.Valančius) čia biškį buvo sutvarkęs, sustãbdęs [girtavimą] Ms. Bet argi mirtį sustabdys vien meilės kupina širdis? J.Marcin. Jis sustabdo kares ligi žemės kraštui SkvPs45,10. Lietų, gaisrą sustabdýti NdŽ. Nesustabdysi bėgančio laiko: vaikas tik trukdo amžių darbus Mair.
ǁ sulaikyti nuo kokio veiksmo: Šita neganda, šitas sunkumas jį sustabdo tik trumpam rš. Sustabdýk tu bobas įsišnekėjusias! Krš.
^ Tik arklį sustabdai̇̃, o žmogaus [nuo blogo darbo] negali sustabdýt Jrb.
užstabdýti tr. KlbIX69(Klk); N, Sut
1. sulaikyti einantį, judantį į priekį: Užstabdýk pro šalį važiuojančius ir pavaišink J. Ažuturiu, ažustabdžiu SD70. Kad mėto eldiją vėjai ir vilnios marių, reikia jos (ją) ažustabdyt katu geležiniu SPI278.
užstabdýtinai adv.: Neažustabdytinai (orig. neažustabudytinai) SD189.
| refl. N: Ažusistabdžiu SD440.
2. sulaikyti plūdimą, veržimąsi: Versmės prapulties ir debesiai užstabdomi est Ch1Moz8(turinys).
| refl.: Kūnas jo nuog tekėjimo savo užsistabdo Ch3Moz15,3.

lai̇̃kymas sm. (1)
1. KI583, NdŽ → laikyti 1; padėtis: Gero ir greito darbo sąlyga yra taisyklingas neriamo daikto, siūlų ir vąšelio laikymas rš.
2. → laikyti 3: Jojamųjų žirgų laikymas buvo labai išplitęs rš.
ǁ auginimas, prižiūrėjimas: Anta lai̇̃kymo ar anta pjovimo nori pirkt veršelį? Azr. Prie tokio lai̇̃kymo ir galvijai gražūs Ds.
3. → laikyti 4: Iš vienos pusės bijojo, kad aš nepabėgčiau, o iš kitos – kad mano laikymas nepadarytų viešpatystei didelių nuostolių rš. Veltui jis beeikvojo milžiniškus turtus kariuomenės laikymo reikalams rš.
4. → laikyti 6: Ilgesniam laikymui buvo daromas skilandis (kindžius, kindžiukas) rš. Sūdinė iž molio ant pinigų laikymo SD311. Pavoju laikyme (pavojinga laikyti), idant neaprūgštų DP140. Tvera laikyme [obuolys] gana ilgai P. Laikymas pinigų N. Tas laikymas jaunų išrautų augymių yra teip daromas S.Dauk.
| prk.: Laikymas atmintyje rš.
5. → laikyti 20: Jablonskio aukštaičių vakariečių tarmės laikymas bendrinės kalbos pamatu nebuvo koks jo „sritinis patriotizmas“ ar šiaip individualus užsispyrimas, o tik pastebėjimas, kuria linkme krypsta mūsų bendrinė kalba rš. Kits kitą garbėj laikymu pranokite NTPvR12,10.
6. refl. I → laikyti 17 (refl.); buvojimas kur, gyvenimas: Ir graužikuose yra galimas viruso laikymasis rš.
7. → laikyti 18; gyvenimas nesantuokoje: Laikymas su svetimais N.
8. → laikyti 19; nenutolimas nuo kokio nors nusistatymo, pažiūrų, kokių reikalavimų, įsakymų vykdymas: Laikymas prisakymų Bt1PvK7,19. Apie laikymą žodžio BPI327.
| refl.: Valstybinės drausmės laikymasis yra būtinas kiekvienoje mūsų darbo srityje (sov.) sp. Laikymasis tiesos kalboje, tiesmokumas LL178.
9. → laikyti 25: Nėr laikymo par šitą medžiagą (nestipri) Ds.
| refl.: Tęsimasis, laikymasis, patvara LL257.
10. → laikyti 28; kurio veiksmo atlikimas, vykdymas, darymas: Gilios upės, rūdynai – tai mūs puotų laikymai BsO162.
11. suturėjimas: Šlapimo ir išmatų nelaikymas rš. Gydė jį, bet nuo šlapimo nelaikymo neišgydė Trgn.
12. refl. → laikyti 30 (refl.); elgimasis: Daugirdas Jonio išvaizda ir laikymusi buvo visiškai patenkintas rš. Visas Vidmantas Šešiavilkiui labai patiko, ir jis savo mintyje jau ryžos juo sekti kaip apdaru, taip ir laikymusi Vaižg.
| Tipiškas klasiniu atžvilgiu yra ir Jono Puodžiūno laikymasis savo krašto, tautos, tėvynės atžvilgiu (sov.) rš.
aplai̇̃kymas sm. (1) → aplaikyti:
1. Silpnas aplai̇̃kymas Msn. Kožnam daiktui reikia aplai̇̃kymo Trgn.
ǁ refl. pragyvenimas: Jai turi apsilai̇̃kymą duoti Žlp.
2. Ne krašto gerovė jų galvoj, bet „savos“, smunkančios jiems iš po kojų žemelės savo rankose aplaikymas rš.
atlai̇̃kymas sm. (1) → atlaikyti:
1. Neatlaikomai ir nei jokio atlaikymo nerasdami, veržėsi rudiejai į gyvenimus baltųjų LC1881,23. Tikra meilė ir per didžiausiuosius atlaikymus persiveržia brš.
2. refl. Be to, vien atsilaikymas nuo mėsos dar ir nepadaro išmintingu Vd. Kai kurie žmonės neturi atsilaikymo instinkto rš.
3. → atlaikyti 4: Vyrai išėję po daug vargų ir atlaikymų į miestą Avą Ns1832,3.
išlai̇̃kymas sm. (1)
1. R384,264, K → išlaikyti 2; išauginimas, išmaitinimas, priežiūra; pragyvenimo lėšos: Šit ir algą, ir išlaikymą žada! rš. Už išlaikymą padėkavot B. Turim … jo lobį ir išlaikymą Vln8. Išlaikymop mūsų priguli SE175. Vis, ką turėjo, įmetė, visą išlaikymą savo BtMr12,44.
| refl. R264: Išsilaikymas savęs paties KII183. Geras išsilaikymas R405.
ǁ išimtinė: Aukštaitijoje išimtinė dažniausiai vadinama išlaikymu rš.
2. R, K → išlaikyti 3; išsaugojimas, išgelbėjimas: Taikos išlaikymo politika sp. Ypač svarbią reikšmę turi sekykloms tinkamesnių vietų išlaikymas rš. Lietuvos bajorai užsitikrino visų administracinių funkcijų išlaikymą savo luomo rankose rš.
| Būrio vadas atsako už tinkamą krypties išlaikymą rš.
| refl.: Kad drauge žinotumei, kur gyvenimo ilgumas ir išsilaikymas brš.
3. → išlaikyti 4: Obuolių išlaikymas per žiemą smėlyje rš.
ǁ refl. išlikimas: Pagal obuolių išsilaikymą veislės suskirstytos į 3 grupes: vasarines, rudenines ir žiemines rš.
4. LL24 → išlaikyti 6; patvarumas, tvirtybė, tvirtumas; ištvėrimas.
| refl. R67.
5. → išlaikyti 10; paturėjimas kurį laiką: Daugumą netikrųjų ūkų tegalima tirti, fotografuojant dangų galingais teleskopais su ilgu išlaikymu rš.
6. rš vykdymas.
nulai̇̃kymas sm. (1)
1. Mš → nulaikyti 1; suvaldymas, nepaleidimas.
2. → nulaikyti 3; išturėjimas kokioje padėtyje.
| refl.: Plaustas, savo nusilaikymą ant vandens po visam prapuldęs, apvirto LC1887,26.
palai̇̃kymas sm. (1)
1. → palaikyti 3; auginimas, maitinimas: Telyčios palai̇̃kymas daug jam atsejo Ds. Čia stovint (gyvenant), nėra gero palai̇̃kymo tom vištom Skr.
2. refl. pragyvenimo ištekliai: Tikėjos pasilaikymą gausiąs, kadangi tarp savo genčių buvo CII676.
ǁ pragyvenimas: Par tą karą buvo vargingas pasilai̇̃kymas Prk.
3. refl. ppr. pl. gyvenimo sąlygos, padėjimas, būklė: Sunkus pasilai̇̃kymas vienam Sg. Ano kūdikio tėvai gyvena varginguose pasilaikymuose prš. Taigi čia yra labai patogūs pasilaikymai prekybai augti prš.
4. K → palaikyti 4; pasilikimas sau.
5. ppr. pl. Tlž santykis: Dėl to pasilaikymai tarp abiejų kraštų ir gerokai paaštrėjo prš.
6. refl. K, LL169, brš buvimas, egzistencija, gyvo buvimas.
7. → palaikyti 5; saugojimas, išlaikymas ko: Aukščiausias diktatūros principas – tai palaikymas proletariato sąjungos su valstietija (sov.) rš.
ǁ žiūrėjimas, kad išliktų, stengimasis, kad nebūtų pažeista (švara, tvarka): Reikia plačiau aiškinti darbo žmonėms asmeninės higienos ir švaros palaikymo svarbumą (sov.) sp.
8. refl. → palaikyti 8 (refl.); buvimas kokioje padėtyje: Pasilaikymas sutarime brš.
9. N laisvės atėmimas, areštas.
10. refl. buvimas ilgesnį laiką: Kokios vietos pasilai̇̃kymas KII102.
11. refl. R, N patvarumas.
12. refl. Klp → palaikyti 18; poelgis, elgesys: Pykimas, rūstas pasilai̇̃kymas KII163.
pérlaikymas sm. (1)
1. → perlaikyti 1; leidimas kur pabūti, apsistoti: Jį suėmė už razbaininkų párlaikymą Trg.
2. išmaitinimas, savo globoje išlaikymas kurį laiką: Varlė, gaspadoriui … padėkavojusi už žiemos parlaikymą, pati leidos pri savųjų PP56.
3. išlaikymas gyvo: Dėkavoju už parlaikymą manęs šią naktį Jzm.
pralai̇̃kymas sm. (1) → pralaikyti 3: Tie [vaikų] pralai̇̃kymai [internate] valdžios gerai Pvn.
prilai̇̃kymas sm. (1)
1. → prilaikyti 4; priėmimas gyventi pas save, priglaudimas: Viską papasakojo apie Petrą ir jo draugų, pabėgusių po sukilimo, prilaikymą rš.
2. refl. gyvenamoji vieta; buvimas kur: Vai kur tavo prisilai̇̃kymas, tėvuli? Alk. Mažas jo pas mus prisilai̇̃kymas – jis čia retkarčiais teateina Skr.
sulai̇̃kymas sm. (1)
1. → sulaikyti 2: Tėvas ir broliai barė jį už nesulaikymą žirgo BsMtII170.
2. → sulaikyti 3; nedavimas prasiveržti, atmušimas; nedavimas ką daryti: Tasai sulaikymas [kryžiuočių] Lietuvai daug kraujo kaštavo rš. Sulaikymas juoko rš.
| Degtinės ir spirito sulaikymas (nedavimas laisvai parduoti) akcizo neprietekliui papildyti Vr.
3. LL175 apsaugojimas nuo ko.
4. refl. negalėjimas praeiti, susiturėjimas: Šlapimo susilaikymas rš.
5. sulėtinimas, susilpninimas: Menkas vieno giesmininko sulaikymas arba pagreitinimas tuoj sugadina giesmę LTII102. Šitas dėsnis vadinasi energijos sulaikymo dėsnis rš.
6. → sulaikyti 10; suėmimas, areštavimas; (turto) konfiskavimas: Asmens sulaikymas; neteisėtas sulaikymas; turto sulaikymas TTŽ.
7. suvaldymas, santūra, sutvardymas: Tam tikras potraukio sulaikymas yra normalus dalykas rš.
| refl.: Susilaikymas yra didelis, ne bet kam prieinamas mokslas rš. Gyvuliškas nesusilaikymas esti kriminalinių nusikaltimų priežastis rš.
8. refl. susitelkimas vienoje vietoje: Vandens bei valgomosios druskos susilaikymas audiniuose rš.
9. refl. KII383 užkliuvimas, sukibimas.
užlai̇̃kymas sm. (1)
1. → užlaikyti 2: Vandens užlaikymas – skiedinio savybė nenustoti didelio kiekio vandens rš.
2. SD426 → užlaikyti 5; išsaugojimas, palikimas, išlaikymas: Dėl užlaikymo garbės ir šlovės DP50.
| Dėkavoju … už užlaikymą manęs praėjusią naktį brš. Savo ir giminės savo užlaikymo meldžiu nu tavęs S.Stan.
| refl.: Pagal šitą vardo užsilaikymą … lengva kelią lietuvių tautos … pažymėti A1884,343.
3. → užlaikyti 14; vykdymas ko, nenukrypimas nuo ko: Įstatymo užlaikymas I.
4. refl. → užlaikyti 10 (refl.); laikymasis, gyvenimas kur: Ir svetimiesiems apie savo užsilaikymo vietą žinią davė Kel1881,38.
5. paprotys: Piršlį, kaipo melagį, pakorė; šiandien dar tas užlaikymas kame ne kame Žemaičiūse tebėra S.Dauk.
6. refl. K, KII315 užtrukimas, uždelsimas, užvilkinimas: Tada tikt perėjimas be užsilaikymo žengia tolyn, ir avilio šeimyna gal daugsintis Rdž.
7. → užlaikyti 13; auginimas, maitinimas, prižiūrėjimas: Rugio, ypač kviečio, grūde talpinas viskas, kas tik yra reikalinga augimui ir užlaikymui žmogaus kūno Blv. Prastas tėvų užlaikymas, – dejuoja senukas Skr. Tinkamas susisiekimo linijų – kelių užlaikymas padės greičiau įvykdyti planą sp.
| refl.: Sergant džiova, didžiausios reikšmės turi užsilaikymas ir maistas sp.
8. laikymo lėšos, išlaidos: Palūkanos tebūsiančios ūkės užlaikymui Blv.
9. pragyvenimas, pragyvenimo lėšos: Moteris tekėdavo, kad vyras užlai̇̃kymą duotų Skr.
10. refl. → užlaikyti 15 (refl.); elgimasis; gyvenimo būdas: Užsilaikymas prie stalo rš. Toks darbas ir užsilaikymas tinginiui Jonui labai patiko BM82.
| Kuomet daktaras yra žmogui paaiškinęs apie užsilaikymą, apie orą, šviesą, šilumą? Blv.
11. susivaldymas: Nėra tokios ligos, kuri neardytų žmogaus sveikatos iš priežasties neužsilaikymo valgyje Blv.
12. ppr. pl. brš apeiga.

stóti, -ja, -jo K, Š, KŽ, stõti K
1. intr. Sut, N, M, LL238, Rtr, DŽ keltis (sėdėjus, gulėjus), remiantis kojomis, užimti vertikalią padėtį: Tu čia stók ir stovėk J. Stok didutis, auk gražutis (pasakoma imančiam jau stiebtis, jau kiek pastovinčiam, imančiam žengti vaikeliui) J.Jabl. Stók didelė (atsistok), Linute! Grž. Būk gerutis, stok didutis prš(Tlž). Stóti ant kojų pirštų NdŽ. Valgėm mes, paskui stójom LKT191(Lkš). Sėdėkim da kiek, o kai stósma, tai visi namo Pnd. Rodos, tik stót ir eit (numiręs kaip gyvas atrodo) Gs.
| refl. H, R97, MŽ53, K: Stotis ant savo kojų N. Stotų̃sbi GrvT78. Kap stojaũs, tep virstu an šono Pst. Stojaũs ir stoviu basa, gryna (nuoga) Kls. Kap tik ažtrūbija, tai visos moterys an kojų stójasi LKKXIII117(Grv). Jis jau būt stojusỹs Rud. Stoji̇̀s (stokis) LKKXIV222(Grv). Anidi stójusies rauna LD383(Krtn). Vai kam tos teko kojos, kas puolęs greitai stojos? – Pijokam teko kojos, jie puolę greitai stojas (d.) Plv. Ačiū, pavalgiau kap stótis (keltis ir eiti) Lz.
ǁ užimti vertikalią padėtį, iškeliant priekines kojas: Važiuoju per girią, tik staiga arkliai stoja piestu ir nė iš vietos rš. Arkliai stója stulpu ir neina Klvr.
| refl.: Kai tik prijojo prie piliakalnio, arkliai piestu stójas Lel. [Meška] piestu stojos VoL239(M.Valanč).
ǁ refl. darytis stačiam, atsitiesti: Kartais stójasi, stójasi plaukai – tai tik nervai, ne kas kitas KzR. Burokai (pasodinti daigai) jau stójasi (atsigavę atsitiesia) Rm. Stójas viedras šulny (nenunyra, kai mažai vandens) Dglš.
2. intr. žengiant užimti vietą: Stóti į vidurį NdŽ. Ir stója gaidys an kapčio LKKXI177(Zt). Nori zuikelio, stok ant kalnelio rš. Stok, mergele, į laivelį, aš parkelsiu par jūreles JD817. Stoki, mergyte, po žalia liepele, o aš, jaunas bernelis, po ąžuoleliu StnD11. Ant viršūnėlės medžio ji (pamėgdėlė) stojus, užtraukia kartais, net skamba gojus LMD(Sn).
| refl.: Visi stojõs palei sieną Švn. Tai dviese [kulia]: vienas iš vieno galo stójas, kitas iš kito Dg. Mostyt tuo ir jo (Dočio) žaizdas aptvert susirinko; bet Pakulienė jį žadėt pas patalą stójos K.Donel. Stójos žentulis prie vieškelėlio, oi ir pavirto žaliu berželiu DrskD185. Stókis prie vartelių, prie margo dvarelio JV774. Į rinkį tą arklį i varys, vidurė[je] stójęs[is] kluono Ms. Stojõs anta krėslo i rėkia Drsk. Aš stojaũs ir nesrušinu – kap stulpas pasdariau Lz. Stojõs kap dieglys ir nei krusterna iš daikto, nor, ką nori, tą daryk Vlk. Ir atlėkė volungelė, stojos ant šakelės KlpD47. [Varna,] prišėrusi savo vaiką, ant lizdo krašto stójusis ir gieda savo giesmę PP68. Eik, stosi̇́es nuog rugių, kad avys nebėgtų Arm. Peštukai jiems vėl į kelį stojos, ale, tas lazdas matydami, neėjo artyn BsV342(Klp). Vartuose … stosis mūsų kojos PK92. Atejo tad Jėzus per duris užrakintas ir stojõs viduryje jų DP403.
| Vienam [buteliui] ištuštėjus, kitas stojasi (dedamas, statomas) į vietą, stikleliui nėra laiko nė apsistoti Žem.
^ A ant altoriaus stósys, ka toki esi prisistrajijusi? Vvr.
ǁ refl. kylant atsidurti tam tikroje vietoje (apie saulę): Mūsų šalėj saulė stojas ant pat vidaus žemės I.
3. intr. statyti koją (kojas) žengiant, lipant: Stók, stók ant tos šakos, nebijok, neatskils! Pn. Rodos, tik stósiva [ant ledo] ir lūšiva Jrb. Kur tik stóju, vis ant obuolio Šmn. Mieste blogai – kur stósi, tę ne tavo Bb. Stok, mergele, ant akmens, sėski ant žirgelio JD872. Aš į klaną kai stosiu! Mrj. In vežimėlį sėdau, an pakopėlės stójau DrskD172.
| refl. H157: Užminu, stojuos ant ko, žengiu R355, MŽ475. Pas tave taip švaru, jog net nedrąsu stotis Vaižg. Akmuo tarytum buvo minkštas, nes žmogaus kai stotasi, tai net paslysta rš. Ana stojõs ir mindo [uždegtas pakulas] Rod. Ir stoji̇́es [basas] kap žąsinas ant kojos Rod. Į šūdą stóties teko betarnaujant ir į kailį gauti Vdk. Būt stojusỹs vilkas vagon [, jei ardamas nebūčiau pabaidęs] Rud.
^ Kai stojas, tai žiojas, tai kiša, tai muša (audžia) Ds.
4. intr. kišti kojas (į autuvą, į balno kilpą): Sėdo [Paurukas] ant lovos krašto, graibė kojomis autus iš palovio, stojo į medipades J.Balt. Ant žirgelio sėsdamas, į kilpelę stódamas: jau sudievu tėvužėliui ir senai motynėlei JD43. In kilpas stojau, ant žirgelio sėdau LB90.
| refl.: Ma[n] ant aukštų kulnų negerai – į žemesnes stósiuos Jrb.
5. intr. liautis eiti, važiuoti, joti ir pan.: Stókit, kur einat! DŽ1. Judesiui baigti komanduojama: būry, kuopa, stok! rš. Ji paeina paeina, sako: – Stókiam pasilsėt, aš nebegaliu Mžš. Arklius teip nuvarė, kad tie paeina paeina ir stója Krs. Kad anas stója [prieš kalną], davei jam (jaunam arkliui) atsidust Aps. Nei man joti, nei man stóti paukštužių klausyti BzF7. Nestójo bernelis, neganė žirgelio DrskD39. Stos mano žirgelis nei nestabdomas LTR(Mrj).
^ Vienas sako – bėkim, antras sako – stokim, o trečias sako – čia miegokim (upė, akmuo, nendrė) Dkšt.
| refl.: Jaučiai razumni: pasakei – stókis, margi, tai ir stojõs Rod. Arklys [namų malūne] stõsies, negalės – pora arklių reikė inkinkyt Drsk. Mašina priešai manę stojõs Dv.
^ Palengva jodamas, toliaus stosys LMD(S.Dauk).
ǁ nebėgioti, rimti (apie gyvulius ganykloje): Ralioj, mano karvytės, ralioj, tai kad stoja, ralioj, nelekioja (d.) Slk. Daug žolės, tai ir stója gyvuliai Al. Rudenį ir piemenim bloga ganyt: žolės nebėra, galvijai nestója, bėga Užp.
ǁ priėjus, privažiavus kurią vietą, pastovėti: Plaukdami mes stojome prie įvairių salų, ten pardavinėjom arba mainėm savo prekes J.Balč. Netol nuo mum stója traukinys Skp. Da kelias vietas (keliose vietose) stos [traukinys] Rz.
| refl.: Buvau stojusỹs su arkliu pas karčmą Lz.
ǁ gyventi kur, laikytis kokioje vietoje: Ne toks jau čia miškas, kad tiktų vilkams ar net meškoms stoti Vaižg.
| refl.: Neturiu kame bestoties – padegiais eitu Šts. Stójomos ant pliko šilyno, ant kęso, o prasigyvenom Šts.
ǁ atvykus kurį laiką būti kur, apsistoti: Gudas stoja gudiškame name, vokietis – vokiškame Bs.
| refl.: Pas ko stosiamos tame mieste? S.Stan.
6. tr. stabdyti: Čia nestók arklio – užpuls bitės Pn.
7. intr. liautis veikti (apie mechanizmą): Laikrodis vis stójo NdŽ. Girnos jau stója NdŽ.
| refl.: Buvo stojusỹs laikrodis, tep sau novat pastačiau Pls.
ǁ liautis funkcionuoti (apie organą): Daug kartų stojo širdis, bet dirbtinis kvėpavimas vėl atgaivindavo pulsą sp.
8. intr. baigtis, praeiti, nebesitęsti (kokiam reiškiniui): I nestó[ja] nė biskį lytus! Jrb. Lietai stójo, galės žmonės bulbes nusikast Rgv. Nelis, nebijok, jau stója Skr. Jau mažu stõs oras (nelis) Plv. Kad stõtų karas, visiem būt geriau Gs.
| Stójančio (nutylančio) balso dalgis yr kietesnis ten, kame balsas susto[ja] Šts.
| refl.: Tik turi jau kada stótis šaltis Vlkv. Sopuliai krūtinėj stojas rš.
9. intr. baigti, liautis ką daryti: Renkis, tėvai, jau stója lyti Pjv. Lietus nestója lijęs Krs. Kaži, a jau nestõs šiandie snigę? Jrb. Stókite bartis! NdŽ. Stõs šovę (nebešaudys) Vlkv. Taip [vištos] dėjo, dabar stójo kaži ko Rdn. Vieversėli, stok giedoti, tūpkies pailsėti A1884,317. Vaikai, ar stósite [išdykavę]? NdŽ.
10. tr. DŽ stovint uždengti (šviesą), užstoti: Medžiai nestojo jai (eglutei) saulės spindulių J.Balč. Pasuk galvą šonan – tu man ugnį stóji Ds.
11. intr. LL237 šalti, trauktis ledu: Jau balos stója Užp.
| refl.: Reikia, kad upė stotų̃s Dsn.
ǁ darytis, trauktis (ledo sluoksniui): Kap tik ledas stõs, eisim paledžiaut Onš.
12. refl. DŽ gultis, sėstis nuosėdoms: Išrūgęs gėrimas pradeda stotis rš.
ǁ DŽ1 skirtis riebalams (apie pieną), nusistoti: Muno karvės pienas nestójas Rdn. Ožkos pienas nesistója Rd.
13. intr. DŽ imtis kokio darbo, kokių pareigų, tapti kokios veiklos dalyviu, nariu: Į darbą stokim vyrs į vyrą Mair. Pryšakyje stoti, vado priedermes prisiimti LL237. Jaunam pirmininkui, stojusiam vadovauti kolūkiui, rūpėjo daugybė reikalų sp. O ka muno tėvas stójo gyventi, ans buvo išsimokėjęs Trš. Po tam stojo gaspadoriaut jo sūnus Nm. Jūs štai stosite prie vairo J.Gruš. Saulei dar netekėjus jiedu, švarkus nusimetę, jau stojo į pradalges J.Paukš. Abudu draugai nuėjo savo keliu, o aš vėl stojau prie darbo J.Balč. Reikės jau ir keltis, ir į darbą stoti S.Stan. Brolis stójo dirbti pas kalvį Vkš. Da Vilniuj ir dirbčia, an darbo kur stóčia Grv. A tu nenorėtumi stoti pri munęs tarnauti? Pln. Piemeniu buvau, po tam vaikiu stójau pas ūkininkus Tl. Jeigu aš negalėsu stót už mergą, tai kas iš manę bus? Rdm. Jų sūnus traktoristu stójo Rš. Gerai, kad nori, stók pas mani Grnk. Parvažiavo iš karuminės, stójo mokytoju Jz. Kad per vasarą an to stotái (rinktum uogas), tai nebūt kur dėt tų uogų Kpč. Tegu jis teikiasi stoti su manimi į disputą rš. Stója į universitetą, į kraštotyros draugiją DŽ1. Gal to merga niekur nebestõs, gal dirbs Mžš. Stojamàsis mokestis NdŽ; ETŽ. Kada bus stojamieji, įstojamieji egzaminai? J.Jabl. Jis tiriamai, rūsčiai apžiūrėdavo kiekvieną, išklausinėdavo, kas jis toks ir dėl ko panoro stoti į sukilėlius V.Myk-Put. Penkiasdešimtais metais kolūkin stójau Jon. Keturioleka metų turėjo, tai į gimnaziją stójo Ėr. Trejus metus nestojęs buvau, slapsčiaus nu rekrutų Šts. Kas nor išmokti dainų, dainelių, tas tur prie manęs stóti JV356. Kaip mes stójom į pirmą pulkelį, tai mes ėjom į pirmą ugnelę JD1102. Nėra kam joti, į karą stóti JD1174. Reiks man išjoti, pulkelin stoti LTR(Ktv). Du tris metus auginau, du tris metus kalbinau, o šiuos trečius metužius stósiva į laivužį LB27. Jei neparjosiu, žaunierėliu stósiu DrskD41.
| Visu mėnesiu pirma laiko rikiuotėn stojo nauja gelžbetonio gamyklos eilė V.Bub.
^ Kur stos du trys – viską padarys PPr122. Nori mėsos – stok prie vilko PPr395. Kad stójai šunim, tai ir lok! Dkš. Vargau privargau, vaikas an vaiko – sako: stójai kumele ir vežk KzR.
| refl.: Kap stojosi̇̀ darban, tep ir darbuja Dbč. Stojõs Lydon an darbo Pls. Stojomė̃s dvare darban Ad. Kai fermon stojomė̃s, tai tada kiek paskėlėm (prasigyvenome) Str. Kap an girnų daro kruopas, tai vienas stójas sijot, o kitas malt Dg. Jei sėsis valgyt, tai valgo; jei stojõs daryt, tai daro Db. Kap stojomė̃s visi pas rugius, tai ažu nedėlios ir pagynėjom Arm.
ǁ parsisamdyti: Jonis mokos, Juzė sto[ja] Nt. Pri ko žadi stoti? Skd. Nereikėjo stoti, jeigu nori vaikščioti nuo daikto LzP.
| refl.: Kurią vasarą nestojęs[is] darbavaus pry Leibės Nt.
14. intr. VĮ, DŽ atvykti, prisistatyti kokiam numatytam tikslui: Į teismą stóti NdŽ. Abudu stojo prieš teismą J.Balč. Aš turiu stoti jo liudininku J.Gruš. Jis nusilaužė koją i negalėjo an teismo stót Jrb. Reiks tau, dukrele, in šliūbą stotie, žiedais mainytis KrvD116.
| refl.: Provon stotis N. Nor aš kitas mylėjau, mylėjau, šliūban stosiuos su tavim, su tavim KrvD34. Artinuos taviep ir stojuos akyse tavo Sz.
15. intr. palaikyti, ginti, užtarti: Ar tu stósi už mane? DŽ. Stóti kieno pusėn NdŽ. Stoti kieno pusėj L. Stója vienas už kitą kap siena Vlkv.
| refl.: Argi liudinykai stõsis, jei aš nedirbau?! Vlk. Stokis už mane griešną prieš sūnų savo Tat.
16. intr. priešintis, kovoti: Prieš mane negali niekas stóti Krm. Brolis stojo prieš brolį Ser. Kas nestoja prieš kapitalizmą, tas stoja už jį! (sov.) rš.
| refl.: Nesilpnina žmonių dvasios ir nekiršina jų stoties prieš viens kitą Vd. Nors prieš mane pulkai stosis, nebijos mano širdis PK53.
17. intr. prasidėti, užeiti (kokiam laiko tarpui, gamtos reiškiniui, įvykiui): Stójo šaltas rudenėlis Užp. Kai žiema stójo, tai da nebuvau turguj Sug. Pernai kaip stójo šaltis, taip ir nebatleido lig kovo Krš. Po tokio lytaus stójo gydra Krž. Nusekus pavasario potvyniams, stojus giedrai, subrūzda jau sodiškiai po ventas valiuoti Žem. Kap stos [geri, sausi] orai, tada važiuosim miškan Lp. Jeigut stõtum toki pagada, daug diegų nebišdygtum Eig. Kaip išvažiavom, kad stójo lietus! Brž. Birželio mėnuo kaip stós, pradėsma dobilus pjauti Gd. Po pilnačiui delčia, paskui stója jaunas Bsg. Karts antra, karts trečia stós nakties, kaip eisu gulti Varn. Penkta valanda stója, i nebegaliu miegot Jnš. Antrai stójus, būsu numie Kv. Jai stójo aštuoniolikti metai DŽ1. Toks stojo darbymetis, kad ir akmuo ant lauko, rodos, krutėti pradėjo Žem. Ne staiga stoja kelias pradžioje žiemos M.Katk. Stójo kapų tyla BŽ68. Keturiasdešimt [laipsnių karščio] stójo už karto [susirgusiam] Krš. Kaip karas stójo, tada visi išlakstėm jau Trš. Karas stójo, parvažiuot negalėjo Kdn.
| refl.: Netrukus užkrito sniegas, stojos žiemos kelias Žem. Kap jau para stójas pjaut, tada pjauna rugius Šlčn. Išvažiavau pirmai stójusis Trk. Stojõs kiti laikai Kb. Jie mušosi, tarp jų mūšis stójos KII374. Kas galėjo manyti, kad čia tokia nelaimė stosis Žem. Ir stójos baimė ant visų susiedų jų DP461. Ir stojose ašma diena VlnE153.
ǁ pradėti (amžiaus metus): Ta senikė stójo ant devyniasdešimt antrų Jrb. Kai stójau į šeštą dešimtį, pajutau tą ligą Vad. Nedidelis tebėr – sekmus metus stójęs tėr Pln. Dvidešimti pirmus stójęs išejau į kariūminę Kal.
| refl.: Da mergosna nesistójau, o ana jau buvo pilna merga Ad.
18. intr. susikurti, įsisteigti, pradėti veikti: Nieko! Tegu tik stos sava valdžia. Gausime ir daugiau [žemės] V.Myk-Put. Lietuva stójo kaip pirštelis, tokia (būdama maža, skurdi) Btg. Nuo pradžios, kaip tik stójo kolūkiai, pasirašiau iš tos dienos Zp. Aš jau buvau sena, kai kolchozas stójo Pst. Kaip stójo šito valdžia, tuoj geriau Krs. Kai kolūkis stójo, visą laiką dirbom Bsg. Kaip Viešvėnai stójo, taip i tie kapai yr Všv.
| refl.: Nemenu, niekas nežino, kap stojõs Azierkai Azr. Rūdnykai anksčiau stojõs negu Vilnius Rūd. Niekas nemena, kap stojosi mūs kiemas Šlčn. Nūnai stójose kita valdžia Dv. Kaip Lietuva stójos, ans gavo darbo pri gelžies kelio Pkl.
ǁ įeiti į apyvartą, kursuoti: Kiek piningų keitės! Tie šalin – kiti stójo End. Pinigai vieni krito, kiti stójo Lb. Paskui stójo šitie pinigai Upn.
19. intr. pradėti ką daryti: Tamsią adyną stósiam lauminėti Lnk. Vaikai jau dėl žirnio peštis stojo LzP. Kap stójau gyvent, aš nemačiau tokių bulbų Sem. Liga stojo ėsti koją Dr.
| refl.: Kap aš stojaus būt in svieto, tai tokio lietaus nebuvo kap dar̃ Arm. Kap stojõs visaipo [keikti]: ir velinas anas, ir veršis, ir testa gaišta Rod.
20. intr. pavirsti kuo: [Vaikai] tuojaus stojo vilkais ir išbėgo į laukus BsMtI114. Teip tuo stojo iš to pagalio vaikas ir vaikščioja BsPIV20. Žodis Dievo žmogu stojo Mž153. Jis (ožys) sugraužia vėl nukritusį obuolį ir vėl stoja žmogum LTR(Ldvn). Kad tu, martele, šermukšniu stotum, kad tu, martele, iš ten negrįžtum (d.) Prng. Tu, mylimoja dukrele, stók drebulėle! (ps.) Dgč. Mano širdelė akmeniu stojo, kad bernelis nujojo FM.
| refl.: Iš tų arkliukų stójos trys puikūs princai Jrk142. Parskrido namo ir vėlei stojõs an žemės sūnus (ps.) Pls. Jei sūnus Dievo esi, liepk, adant akmenes tiej duona stotųs SPII1.
^ Kad tau liežiuvis kuolu stotųs! (keik.) Švnč.
ǁ pasidaryti kokiam, tapti kuo: Kiekvienam [negyvėliui] kap užkerta, tai sveikas stoja! BsMtII223(Lnkl). Ir Kaziukas linksmas stojo, kai sulaukė gelbėtojo (d.) Kp. Žandarai ko be vidurių nestójo [besijuokdami] Lp. Iš kurgi ubagas gali kunigu stót Tj. Dėl to verk mergelė, kad reiks marčia stoti LTR(Krp).
^ Neduok Dieve, kad iš ubago stoja ponas LTsV172(Vrn).
| refl. K: Žmonės negeri stojõs Lz. Bepinigis, ir nekaltas būdamas, stójas nukaltintas BM175(Jnš). Atneštas … est šičia mumus vaikelis …, idant … stotųsi apchrikštytas Mž95. Idant … tėvonimis stotumbimosi amžino živato Vln27. Žmogus, būdamas garbėje …, stójos lygumi bandai dargiai DP40. Raupuoti stojase apčystyti VlnE13. Danielas stojos didis (macnus) karalystėje Darijo BBDan6,29. Velinas stojęsi est … bjaurumi … per nuodėmę DK56. Dide gėda stojausi susiedams BBPs31,12. Sūnus pono Dievo … stojosi žmogum WP2. Kuris yra tarp jūsų didesnis, patis testojis kaip jauniausias DP498. Nesa jisai stojõs tau keliu ir gyvata DP231. Žodis stojose kūnu … ir gyveno tarp mūsų Mž212. Testojamos paskaityti tarp tarnų Dievo aukščiausio SGII108.
21. (sl.?) intr. atsirasti: Kaip tu švilptersi, tai stos tau sidabro arklys ir sidabro rūbai BsPIV240. Tas kareivis atsidarė tą skrynutę – jam stojo ten gert ir valgyt BsPIV7. Ko užsimanysi, – valgyt ar gert, – tau an šito kelmo stõs (ps.) LKT377(Vrn). Metų vienas vaikas – jau kitas stójo Krš. Jeigu mano ir mano vaikų ašaros stotų̃, tai anas prigert Krns. Ant šio svieto, kursai per jį ir stojęs est WP1.
| refl.: Vadovai biznį varo, geria – iš kur stõsis gerumas Ukm. Kaip uždūduosi, tai tau stosis teip viskas nuo aukso BsPIV240. Tada sviedė abrūsą. Stojõs didžiausia upė. Tada sviedė šepetį, ir stojõs giria (ps.) Ad. Geros karvės reikėjo, ka dviratis stõtumias (kad jį galėtum įsigyti) Ub. Ta karvė, kiaulė nestójas dykai (be vargo neatsiranda, reikia užauginti) Grd. Kap dav[ė] lietus, tai visur stõjos vanduo Arm. Kap gailestis stõjosi, tai ir žodžiai radosi (kai pasidarė gaila mirusiojo, atsirado ir raudos žodžių) LKKI91. O tai iš jų (saulės spindulių) bernelio stojos man pavidalas Vd. Šitai stojosi kalbėdamu du vyru baltame rūbe Mž303. Pirm negu Abrahamas stojosi, aš esmi BPI320. Stojõs (tieg) viduje jūsų tasai, kurio jūs nepažįstate DP24.
^ Kad tau gerklėj votis stotųs! (keik.) Švnč. Stotų̃s tau diegliai! (keik.) Rod.
ǁ refl. būti paskelbtam, pasigirsti: Ir stojosi (viršuje atejo) žodis pono antrą kartą Jonop BBJn3,1. Stójos balsas pasveikinimo tavo ausyse manose DP471. Ir tada balsas iš dangaus stojosi: tu esi mano mielasis sūnus BbMr1,11.
ǁ refl. Upt būti pastatytam, iškilti: A ta kūtis jau stójos, a užbengė? Krš. Jau baigias vasara, o tvora nesistója Jnš.
22. intr. atsitikti, įvykti: Ką jūs man manėt, tai kad jumi kartu stot! Lp.
| refl. Q217, R, MŽ, Sut: Vaikeli, kas tau stojosi, ko verki? rš. Kaip laima lėmė, taip stojasi žmogui J. Jei teip stosias, tei aš leisiu už tavęs dukterę savo DS71(Rs). Jei stósias negerumas, kaltinsu tavi Krš. Dabar negerai stójas anam, gyslas gal pakando Pb. Et, netikiu, tikrai netikiu! nebent stebuklas stotųsi LzP. Testov tau, kaip tu nori BPI278. Ant amžio pražudyti … turėtumbim būti, jei … mumus … per Jėzų Christų iš to visa pagalba nesistojusisi Mž98. Ne mano, bet tavo valia testojasi brš. O tai vis stojos, kad išsipildytų, kas yra pasakyta per pranašą Ch1Mt21,4.
23. (sl.?) intr. impers. būti užtenkamai, netrūkti, nestigti: Kad tik pyliavai šiemet rugių stot Sdk. Ar stója duonos? Ut. Mum šiemet kad tik stotų kanapių virvėm Trgn. Kas čia daryt – kantrybės nestója man su tais vaikais! Klt. Jam biškį nestója (ne viso proto) Mlt. Jau šimtą varau, tik penkių metų nestója Ant. Vyrai bėdavoja – pašaro nestoja LTR(An).
24. intr. turėti pakankamai: Prametalo nestójom, neturim kuo nei puodų prasimest Lp. Neverk neverk, mergaitele, aš rūtelių stósiu (d.) Prng.
25. intr. prilygti, atstoti: Tokie rugiai nė avižų gerų nestõs Kp. Tu nė mano vyžos paburnio nestóji Kp. Sesulaite, mažai tu stoji tos žalios rūtelės (d.) Šil. Tu prieš man nė piemenies nestóji BM166(Pšl).
26. (sl.?) intr. turėti reikšmės: Sausos malkos daug stója Mlt. Kas jam stója tiek pinigo išleist Srv. Tos šnekos man nieko nestója Alv.
◊ ãkys stója stulpù LKGII428(Lp) darosi baisu.
akysè stóti(s) iškilti atmintyje, pasirodyti: Vėl akyse kaip gyva stojo Marija rš. Gyvi stojo jos akyse mažų dienų atsitikimai Žem. Vaičiui gyvai stojosi akyse toks koks buvęs prieš keletą metų Cipras Žem.
ant galvõs stóti(s)
1. primygtinai, priverstinai reikalauti: Aš mislijau, ka ans neišgijo – ką čia an žmogaus galvõs stósi Krtn.
2. daryti ką neįmanomą, labai stengtis: Nors ant galvos stokias, bet neparkalbėsi aną, ka nežanytumias Dr.

ant [sàvo] kójų stóti(s)
1. pasveikti, išgyti: Nieko nedarbuik, kol net in kójų nestosi̇́es Arm.
2. pradėti savarankiškai gyventi, prasigyventi: Kiba nestósiu aš ant sàvo kójų, tai tep aš tau neatminsiu! Dkš. Dar̃ aš dár tik stójau an kójų. Tik iš adatos (siūdamas) Lp. Jų vaikai stiprai stojõs an kójų LKKIV224(Grv).

ant naujų̃ kójų stóti(s)
1. pradėti iš naujo, kitaip gyventi: Reikė an naujų kojų stotis Mlt.
2. rūpintis kitais atsiradusiais reikalais: Man vėl an naujų̃ kójų reik stót Drs.

ant sàvo stóti pasiekti, kad būtų įvykdytas noras: An galo ragana stojo an savo ir prikalbėjo karalių, kad sudegintų savo pačią BsPII240. Až itep an sàvo stojaũ LKKII204(Zt).
į aki̇̀s stóti viešai, kieno akivaizdoje pasirodyti: Stojau į akis ir išpasakojau KlK8,73(Ar).
į ausi̇̀s stótis pasigirsti: Ant tos valandos stojos į ausis ano didis gaudimas ir ūžimas bičių, kurias degančias pagelbėjo DS83(Rs).
į kójas stóti(s)
1. keltis: Pirma [valanda] – jau turi į kójas stóti ir kulti KlvrŽ. Saulė teka – stóji į kójas i varai į bandą Mšk. Ėmę tarnai [lapę] nuo lūpų ardyti (lupti odą) – lapė stojusys į kojas (ps.) Sln. Stok, Jonai, į kojas, einam į jaunimėlį rš.
2. pasveikti, išgyti: Stójaus į kójas i vaikščioju Skd.
3. atsigauti, sugrįžti į buvusią padėtį: Katrie ūkininkai, anie vėl tujau stójos į kójas Trš.

į vãgą stóti
1. KlbXXVII(1)44 arti.
2. imtis kokio darbo, užsiėmimo: Kai žmogus imasi darbo, turi ir baigti. Stojai į vagą ir varyk iki galo J.Avyž.

kaklè stótis labai įkyrėti: Mun tos kiaulės par dieną kaklè stójas Užv.
kam̃štis stójasi gerklėjè darosi graudu: Man kamštis stojosi gerklėje, rodos, by gaila, rodos, neatsisveikinau Žem.
kuõdas stõjasi baisu, šiurpu: Šit ant kelio stulpas juodas, net bežiūriant (o man jojant Slm) stojas kuodas LTR(Pnd).
liežiùvis stója(si) kuolù nesiseka kalbėti: Liežiùvis kuolù stója – ką tas žmogus gali sakytie Smal. Kap kūda (prastas maistas), tai i liežiùvis kuolù stójas Ad.
mū́ru stóti labai ginti: Mū́ru stó[ja] už savo vaiką Pvn.
nė̃ basà kója ne(si)stóti [ant žẽmės] būti labai išpaikintam, išlepusiam: Pati (žmona) žebravoj[o], o jisai (vyras) tai nė̃ basà kója nestójos an žẽmės Vlk.
piestù (piestà, piẽsto) stóti(s)
1. smarkiai prieštarauti, priešintis, nesutikti: Gaspadinė piesta stojosi, nenorėjo priimti pakeleivio LTR(Žg). Kai aš priminiau, tai piesto stoja, nenori ir klausyt Ut. Nepasakysi jam nieko – stójas piestù Blnk. Užsimeni, būdavo, – tėvas piestù stója Vb. Nakutis būtų sutikęs, tik jo pati piẽsto stójos Sv.
2. supykti, įniršti: Užkliudyk jį – tuoj piestù stójas Trgn. Rodos, nei neprastariau, o vis tiek piestù stójos Lš.

plaukai̇̃ [ant galvõs] [stati̇̀, piestù] stója(si) Lp siaubas ima: Tai ir paminėti sunku – plaukai ant galvos stoja V.Kudir. Tų kalbų klausant, ne vienam stodavo plaukai ant galvos ir šiurpuliai kratė kūną J.Bil. Apsaugok nuo tokio smūgio! Tik pagalvojus plaukai piestu stoja V.Krėv. Boba visa nutirpo, ant galvos plaukai stati stojo Žem. Pasiklausai, kas senovė[je] buvo, – plaukai̇̃ stójas Ub. Apie ją (žiemą) kalbant, net plaukai̇̃ stója, kūnas nutirpsta, širdis vaitoja BM417(Kp).
skersai̇̃ (galè) gerklė̃s stója sakoma, kai valgis nelenda, nesinori valgyti: Varlė ragavo labai gardžiai; bet mergaitei kiekvienas kąsnis stojo skersai gerklės J.Balč. Nesinori valgyt: galè gerklė̃s kąsniai stójasi, nelenda Ėr.
skersai̇̃ kẽlio (kẽlią) stóti trukdyti, priešintis: Tu mano laimei stojai skersai kelią V.Krėv.
širdi̇̀s stójasi [piestù] darosi baugu: Ko kalbi teip šiurkščiai – net širdi̇̀s stójas Dr. Kai pagalvoji, kad gali taip būti, širdis piestu stojasi J.Avyž.
antstóti (ž.); Sut
1. intr. užstoti, užlipti: Kad tu norėtumi nubėgti par kiek šimtų mylių, antstojai ant [stebuklingo] kilimo – tujaus stosys S.Dauk.
2. tr. pradėti (amžiaus metus): Devynis pabengiau metus, dešimtus antstójau i pradėjau ganyti Kv.
3. tr. pradėti ką atkakliai daryti: Antstójo klausti, kuo esu pavarde Šts. Antstok kitą tavo ydvą parsekioti brš.
4. intr. Plt primygtinai sakyti, raginti, reikalauti: Liepė eiti už vyro antstojusys Šts. Apsakinėk žodį, antstok laiku, nelaiku Sut.
antstotinai̇̃ adv.: Antstotinai melda pagalbos Dievo brš.
5. intr. įkyriai prikibti: Ana vis tiek antstójo, i gana Dr.
◊ ant galvõs antstóti įkyriai lįsti, trukdyti: Neantstok ant muno galvos, bet nėšinkis, iš kur atšliaužęs Lk.
apstóti
1. tr. Q262, SD203, R, MŽ, Sut, N, K, M, Š, LL116, Rtr, Ser, NdŽ, Krž, Slm, Kp, Klt, Žln aplink sustojus, apsupti, apspisti: Žmonės jį ratu apstójo DŽ1. Apstójo iš visų pusių ir neleidžia žodžio pasakyt Jnš. Visi apstójo mane ir pradėjo klausinėtie Ds. Kur atsistodavo, tai vis pulkas jį apstódavo Krs. Po mišparų šventoriuje apstojo Petronę daug bobų Žem. Žąsys, apstóję lovį, geria Grž. Kumeliukai aplink apstoti̇̀ [senių arklių, pasirodžius vilkui] Ėr. Keliai buvo apstóti [kariuomenės] Kv. Dabar apstoję ežerą turi, ir pasigaut žuvelės negalima LTR(Slk). Myl (vaišina) mane abiedvi apstojusios Sln. Tuojaus pakvietė kaimynus, apstojo klėtį iš visų pusių BsPII126(Srd). Mūsų namai apstoti sukilėlių! J.Gruš. Visa vienuolika vyrų apstojo stalą Ašb. Oi, tamsu tamsu ant dvaro, – totoriai dvarą apstojo LTsI84. O minės, laužą apstojusios, ne vien vaitojančių negailėjos, bet dar gėrėjos tuo, jog mažinas neprieteliai pasaulės M.Valanč. O ir apstójo pulkas seselių tą baltą gulbinėlį JD239. Apstõs tave dieverėliai, jau ne tikri brolužėliai, nusegs tavo vainikėlį JV901. Ir išejo dvi mošytės, ir apstojo mane jauną RD117. Ir anys uždegė žiburius, ir apstojo ją iki jai iškakus BBJdt13,16. Žydai tada apstojo jį ir tarė jop Ch1Jn10,24.
| prk.: Čia berželiai kaip meldai Pašlavį apstóję A.Baran.
ǁ intr. sustoti ratu: Aplinkui kiškio apstój[o] aves LKKXI224(Trak). Mažiukai, apstóję į rundą, klausos Stl. Dėk an stalo, i valgykiam mas apstóję Lk. Kai atėjau, jau buvo aplink duobę apstóję – nė arty nelindau Jrb. Apvertėm tą vežimą apstójusios visos Upn. Sargyba apstójo iš miško pusės, ka anie jau negautų išbėgti Vž.
| refl.: Svečiai apsistojo aplink stalą rš.
2. tr. H, H160, R, N apsiausti, apsupti, apgulti (norint užimti): Jeruzalemas bus (apguldytas) apstojamas BBZak12,2. Apstoju, apgulu miestą MŽ79. Paliauju apstojęs miestą R35. Jau mūsų dvarą vaiskas apstojo LTR(Ktv). Vokietis (jų kariuomenė) iš visų pusių apstótas Ėr.
3. tr. apipulti, užpulti: Vilkai apstójo, aveles pjauna LKT318(Avl). Miške apstójo, atėmė laikrodį Sd. Apstójo karveliai, baigia stogus nudraskyt Slm. Varnos apstójo viščiukus: nuvarau, ir vėl [puola] Lel. Apstójo žąsinas, nebžinau, ką daryt Žg. Kartais apstója vagys (vagiliaujančios bitės) ir kitas išpjauna Sk. Apstóję šeši vilkai bitę pjauna (ps.) Ml. Šunys apstojo mane BBPs22,16.
^ Apstojo kaip varnos vanagą Jnš. Apstojo kap čebatas vyžą KrvP(Vs).
ǁ įkyriai prikibti: Apstójo vaikai motyną ir išviliojo piningus Krš. Kiek ans be reikalo liuob apstós muni! Trk. Tu čia nu pat ryto muni apstójai Eig.
ǁ raginti, spausti: Visi jiej [sūnų] apstój[o], kad eitų mokytis Rud.
ǁ tr., intr. LL164 apspisti: Ka apstójo bitys – pilni plaukai, pilnos tos kasos apaugę Mšk. Apstójo bitys, nebgaliu beatsiginti Všv. Tik pradeda vyšnios sirpt, jau špokai ir apstója Škn. Gyliai apstójo aplink karves Pb. Apstójo vapsos, nustojęs krapštos Dglš. Bimbalai karves apstójo Tt.
ǁ įsiveisus apipulti, apnikti: Kirmėlės apstójo kopūstus Švnč. Kenkėjai dažnai apstoja medelius rš. Bulves buvo apstójęs koloradas Antz. Kandys drapanas apstójo Ps. Nėra katės – pelės apstójo Rk. Utėlių apstotà mergaitė buvo Dglš.
4. tr. JI87, Dg pritapus užvaldyti, apsėsti: A vel[nia]s apstójęs y[ra] – nutilkiat! Trk. Aną jau negeroja apstójo Šš. Ar velnias jus apstojo taip ilgai kirmėti?! Žem. Ar velnias jį apstojo – nei prieiti, nei prakalbėti KrvP(Pln, Krtn).
^ Vaikščioja lyg apstótas Jnš.
5. tr. smarkiai apimti, prispausti (apie ligas, nelaimes ir pan.): Visą šeimyną ligos buvo apstóję Krs. Slopulį turiu, dar slogos apstojo, yr tikra liga Šts. Sušalau, tai dar gerklę apstójo Alv. Apstójo kaklą, tai jau trečia diena nepašneku Rdm. Sušlapau, sušaliau, kad apstójo kosulys! Škn. A tavi kaškis (niežai) ir yr apstójęs, ka teip vis kasais?! Škn. Nervai buvo apstóję (buvo šiek tiek pamišęs) Žg. Regint ant kito daugelį karpų, nereikia stebėtis, nes patį karpos apstos TŽIII372. Jei mesi ką šluota, piktšašiai apstos Ds. Nemuškie katės diržu – votys apstos Švnč. Bėdos apstójo, visas valgis stovi (nebėra apetito) Dglš. Kas čia par nelaimės apstójo mum? Krs. Ot, apstójo koki snauduliai, miego noris, ir gana Rod. Buvo apstoti̇̀ skolų Dglš.
6. refl. Q85,508, R67,296,341, MŽ89,395,456, M, L, Š paliauti (eiti, važiuoti, riedėti ir pan.): Bevažiuodamas apsistojo N. Apsistók, žmogeli, pavežk! Klk. Tas jo arklys stakt ir apsistojęs ant vienos vietos ir nebeeinąs Sln. Apsistojo patrakę arkliai, bo nebturėjo vietos toliaus betrėsti P. Apsistó[ja] anudu, pryriša arklius Žeml. Apsistójo mašina, Viešpatie muno, nu nebeita, ir gan! Vž. Išeinu į kelį – apsistóję belauką Varn. Aš i veizuos apsistójusi Dr. Parvažiuojant anie apsistójo pri to paties upalio Brs. Kur ana (kalaitė) tau lėks tiesiai: pri kiekvieno kadagio apsistó[ja] (ps.) Gd. Užlipęs gonkelin, senelis vėl bailiai apsistojo, nežinodamas, kur dėtis J.Bil. Atvažiavo kaži kas ir apsistojo prie durų Žem. Patraukė pavadį, ir todėl meška apsistojo, ir neis toliaus Rp. Adomas kai valgė, jam kąsnis kakle ir apsistojo Sln. O kada eidamas vis kamuoliukas apsistos, tu paimk ir į kišenę įsidėk ir eik ing tus namus DS148(Vdk). Apsistojo ugnis prie tvoros Rokytų daržo TS1900,1. Reiks tau bėgtie vieškelėliu, apsistótie prie vartelių DrskD49. Prieš pakalnę risčia jojau, pakalnelėj apsistojau KlvD41. Kaip pribėgsi upelį, apsistóki, žirgeli, tę pagirdysiu JV16. Kur tas žiedas apsistos, ten sesutė marčia stos LTR(Blnk). Ir anys apsistojo žemai pas kalną BB2Moz19,17. Kurie jį (karstą) nešė, apstójos DP336. O Jėzus apsistojęs pavadino juos ir tarė: ką norite, idant padaryčia jums? BtMt20,32.
ǁ MT45 likti vietoje, nebesileisti žemyn (apie saulę): Saulė turėjo apsistoti kiek hadinų BPII99. Kad tas darbas nebuvo dar pabengtas, o vakaras prisiartino, Jozuė liepė saulei apsistoti S.Stan.
ǁ privažiavus tam tikrą vietą, kurį laiką pastovėti: Rasintais i čia apsistós autobusas Tl. Šiauliškis traukinys apsistó[ja] Tl. Ar nežinai, kurioj čia vietoj garlaivys apsistójo? Skr.
7. refl. tr. sustojus pastatyti: Aš kumelę apsistojau žydų jepkė[je] Šts.
8. refl. paliauti veikti (apie mechanizmą): Laikrodis apsistójo – išejęs y[ra] Dov. Paeina [televizorius] kokią pusę valandos i vėl apsistó[ja] Trk. Ar sustabdei girnas, ar pačios apsistójo? Vkš.
ǁ paliauti funkcionuoti (apie organą): Širdis apsistójo, ir turėjo mirt Pgg. Širdis apsistójo, i negyvas Vdk.
9. intr. liautis, baigtis, aprimti (apie lietų, sniegą, vėją, šaltį, skausmą ir pan.): Mažu apstõs kap nors lietus Kt. Gal vėjas apstõs? Jon. Bet jokios pagelbos, mato, nėra – vėjas neapstoja BsPIV60(Brt). Vakar buvo apstójęs šaltis Klvr. Kai pradėjau tas pročkas gert, tai ir apstójo kosulys Pbs.
| refl.: Jau ir lietus apsistójo PnmA. Apsistós sominis, būs žuvies daug Plng. Šaltis apsistójo Vkš. Kaip ana išgėrė [vaistų], ir apsistójo tas skausmas Klk. Ka karas apsistõtų, brolis pareitų Gs. Ištraukus piningus iš kokio krašto, prekyba apsisto[ja] S.Dauk. Apsistojo jam viduriai (nebeviduriuoja) Pš. Visas kultūros gyvenimas tarsi apsistoja Vd.
10. intr. R215, MŽ287 baigti, paliauti ką daryti: Bėgt dar bėga [kraujas], bet nebe teip smarkiai – apstójo Srv. Kai apstõs kraujas bėgt, tai tadum pridėsi gyslalapį Jnšk. Gal apstõs dantį skaudėt ben biškį Sv. Skausmai apstóję badyt buvo ir vėl pradėjo Adm. Jau kadai sopa ir vis da neapstója Ds. Apstójo lyt, eisim prie bičių Jrb. Kai apstos kiek snigę, miškan važiuosme Mlt. Apstójo svečias valgyt, iš pirmo daug valgė Dglš. Kiaulės apstójo ėst Ds. Apstó[jo] anas vartyties i pamirė Tvr. Apstójo sėt dobilus Jž. Apstók tokius niekus daręs! Plv. Apstók girtis, vis tiek nepatikėsiu Plv. Tos aukos ir visai apstos plaukusios LTII136.
| refl.: Jis apsistójo dirbęs K. Arkliai apsistójo bėgę KII375. Jis bekalbėdamas (jis kalboje) apsistójo KI3. Tačiau šičion kalbėjęs apsistósiu KI3. Jis apsistójo giedojęs KBI57. Ačiuo, kad dainiavai, bet dar dideliau – kad apsistójai (juok.) Slnt. Užkūrensu, gal apsistós dantis skaudėti Krš. Apsistójo galva skaudėti Kal. Gal apsistójo gerti, gal į protą parejo? Rdn. Kaip jau nestipra sveikata, apsistóji dirbusi Nmk. Ana apsistójo mun pirkti tus vaistus Akm. Tu apsistók ėdusi – nusipenėjusi esi KlvrŽ. Eilelę parskaičiusys, tujaus apsistokiat M.Valanč. Radusies pagadai, reik apsistoti klostyti tabokus į popužus S.Dauk.
ǁ nurimti, apsiraminti: Apstók, vaikeli, ba gausi diržo! Alv. Sakau aš jai apstóti – neklauso, ir tiek Prnv. Neverk, apstók – dar galvelę sopės! Vlk. Pykau, dūkau, dabar apstójau Adm. Apstók! Kam prieš seną tėvą tiek daug kalbi! Alvt. Apstók tu su savo dainom, nusibodai iki gyvo kaulo! Gž.
| refl.: Jis apsistos ir tavęs paklausys Ašb. Apsistok tu su ta merga. Jei ne, gausi į dantis! Dr. Kurie verkė ir giedojo – visi apsistojo (d.) Krtv.
ǁ refl. supykti, užsispirti: Netiko žodis – tuoj ir apsistója, tyli tartum žemė Brž. Nepykdyk – apsistõs, ir nebeis dirbti Brž.
11. refl. pasidaryti pastovesniam, nusistovėti, aprimti: Dabar gerai gyvent, jau apsistó[jo] gi gyvenimas Dsn. Įpusėjus spaliui, orai apsistoja V.Bub.
12. refl. R236, MŽ315, KŽ atvykus pasilikti kurį laiką, laikinai apsigyventi, įsikurti: Apsistoti kame iki laiko, stovėti I. Kai jis (J.Jablonskis) Vilniuj apsistodavo, tuoj rinkdavosi žmonės pasitarti kalbos klausimais J.Balč. Pas brolį laikinai apsistójau Ll. Nuvažiavo į nepažįstamas vietas, nu ir apsistójo parnakoti Als. Įsprukom į mišką, i gan, apsistójėm miške Lž. Jei nori, kad busilas apsistotų lizde, įkišk ten diemedžio šaką MTtI67. Kaži kumet ponas, nuvažiavęs į Telšius, apsistojo pri savo prieteliaus M.Valanč.
13. refl. Sut, Š nukreipti dėmesį į ką vertingą, svarbų: Iš pradžių galvojęs buvo kitonišką pirkt, bet apsistójo ant šitos Krs. Pokalbis apsistojo ties šia dabar visiems labiausiai rūpima tema V.Myk-Put.
14. intr. KŽ apsiimti ką dirbti.
| refl.: Gimnazijos mokintoju apsistojęs A1883,274.
15. intr. nugulti, nusėsti nuosėdoms: Tie miltai apstója ant dugno, švarūs švarutėliai pasidaro Upn.
| refl. DŽ, Krn: Nedrumsk vandenį – spėjo apsistót, ir vėl sudrumsi Dkš. Kai vanduo apsistója, nebetoks drumžlinas palieka, tai gali ir iš griovio atsigert Jnšk.
16. refl. išsilaikyti, išlikti: Nopsistos pikti tarp gerųjų KN2. Ir namai, jei patys tarp savęs būtų perskirti, neapsistos anie namai BtMr3,25. Jeigu teisinykas vos bus ižganytas, ogi piktasis ir nuodžiotas žmogus kur apsistõsis (pasirodys)? DP14. O jeigu ir šėtonas perdalijos prieš save, kaipo apsistos jo karalystė? Ch1Luk11,18.
atstóti
1. refl. Sut, BzF117, M, L, Š, LL284 atsikelti (sėdėjus, gulėjus), remiantis kojomis: Guli in patalo; nei atsistója, nei atsisėda Klt. Tas vaikinas jau vaikščioja, jau pradėjo atsistót Jrb. Net nuo pietų stalo jos atsistodavo alkanos I.Simon. Kaip dabar atsistósiu viena koja? Ker. Atsistojęs pirštų galais, stovi vėjo atgaiše J.
| Jei mano tėvas atsistót (prisikeltų), tai nusgąst [gyvenimo permainų] Lb.
^ Nei atsistojęs, nei atsiklaupęs (sakoma apie žmogų, kuriam sunku įtikti) LTsV116(Ds). Jei arklį šersi atsigulęs, tai važiuosi atsistojęs (turėsi nuolat raginti) LTR. Kad atsistótų, dangų paremtų; kad prašnekėtų, daug pasakytų; kad rankas turėtų, vagį sugautų (kelias) Sr(Pln).
ǁ užimti vertikalią padėtį (stiebiantis, iškėlus priekines kojas, remiantis rankomis): Įeis paž[iūr]ėt – labai gražus arklys, atsistoja an dviejų kojų Mšk. Žiūrėk! – pašoku ir atsistoju ant rankų V.Bub. Fakyras taip nuobodžiai birbina, o jos (barškuolės) kai įsismagina bešokdamos, net ant uodegos galiuko atsistoja K.Saj.
ǁ pasidaryti stačiam, atsitiesti: Bulbos atsistójo po lietaus kai čviekai Kp. To berno miežiai atsistojo, susigavę ligi pjaunant Sln. Jam teip baisu pasdarė, kad in galvos atsistójo plaukai kaip šeriai Dgč. Muno plaukai kaip šeriai atsistójo LKT115(Up).
2. refl. atėjus stovėti, stačiam užimti vietą: Atsistójęs kamputy ans ir gurkso J. Arklys, atsistójęs saulėkaito[je], kvaukso neėdęs J. Teatsistoja du [kareiviai] pas duris, o kiti apžiūrėkite visus kampus V.Krėv. Geriau tu pakalnėj atsistok ir labai išsižiok (sako avinėlis vilkui) Sln. Tada anys atsistójo po tuo patiem medžiu Mlk. Einu, žiūriu – rupūžė an kelio išeina išeina i atsistójo LKT112(Ldv). Juk teip nestovėsi atsistójęs, reik dirbti, i gana Nt. Kelias dienas tu radai muno darbus nepadirbtus? Ko tu čia loji atsistójęs?! Trk. Su kašelėm atkervoja, palangėn atsistója i gieda – lalauna Klt. Gaidelis, atsistójęs an tvoros, gieda LKT244(Pkr). Arkliui kai atsistója in nugaros [gylys], tai nežino kur dėtis – griūva ienõs Lb. Ir nuskrido pova žaliojon girelėn, atsistójo pova žaliajan berželin (d.) Slk.
| prk.: Rašytoja iš karto atsistojo ant realistinės dirvos rš. Kuršaičio tarmė pratęsa pirmąją dalį dvibalsių ir pusdvibalsių laužtinių, jei ant anų atsistó[ja] (krinta) balsakila (kirtis) LTI559(Jn).
^ Skalsą! – Dangun balsą, pilvan sotį, prašom eit až durų atsistóti (juok.) Ds. Taip ir bus, nors velnias ant galvos atsistotų! Žvr. Keverza keverzojo, gale lauko atsistojo (akėčios) LTR. Miške augęs, miške gimęs, parejo numo, par trobą parejo, kerčio[je] atsistojo (šluota) LTR(ž.). Pabėgioja pabėgioja, kamburėly atsistoja (šluota) LTR(Rk).
ǁ kylant atsidurti kokioje vietoje (apie saulę): Saulė atsistojo tiesiai ties jo nosimi P.Cvir.
3. refl. pastatyti koją (kojas) žengiant, lipant; priminti: Va, jau atsistóji gerai [ant nesveikos kojos] Lt. Vienas kailis buvo prie lovai ant žemės atsistót, o kitas pašonėj Ob. Kad atsistós, bus an ko atsistóta (apie storą kilimėlį) Žl. Kap an arklio viena koja atsistójau, tada an vežimo užsikaroblinau Kpč. Lenk Dieve, kokia te šokėja, kad in kojų atsistõs Lb. Einant ant vinčiaus, mergaitė turi saugotis, kad jaunikis neatsistot jai ant kojos: jei atsistos, tai mindys ją per gyvenimą Lp.
4. refl. įstrigti, užkliūti, susilaikyti: Valgant skersai gerklės jam atsistojo žuvies kaulas J.Balč. Kąsnis duonos atsistójo jam gerklėje NdŽ. Jam vėl suspaudė širdį, ir nenuryjamas gurkšnis atsistojo gale gerklės A.Vien. Suvalgiau žalią (neišnokusį) obuolį, ir atsistójo skandy (nevirškina) Prn. Nuo sviesto jau atsistó[jo] (nesinori valgyti) Dglš.
^ Rupūžgalviai! Kad jums liežuvis skersai atsistotų! V.Bub. Iešmu šone jis man atsistojo KrvP(Mrc). Kad jam prieš smertį atsistotų gerklėj tie žodžiai, kiek aš nuo jo prisklausiau! Ut.
5. intr. Sut, LL122, KŽ atkerti, atšokti, atsiskirti: Skūra nuo lašinių atstója, t. y. atkęra J. Kaip tik atstója pluoštas nuo spalių, tai reikia linus traukt su kabliu an krašto Ps. Linus klojom an [drėgnos] dirvos – atstójo, tada pirtin nunešėm, išdžiovinom Eiš. Jau atstójo [linai] nuo šitų spalių Pb. Ataneša saujelę [linų] – valaknas atstójęs, einam imt Klt. Stuobris sausas, žievė atstója ligi pat medienos Slk. Duona perkepus, pluta atstójo JnšM. Blynai dega, neatstója [nuo nepateptos keptuvės] Nmč. Kai gerai prilips, tai ir neatstõs Trgn. Kai kiek paraviu, ir atstója nagos Aln.
| Suknelė atstójus (neprigulusi) kai kepeliušas nuo kūno Klt.
| refl. Pv: Kai ilgai [duona] pabūva pečiuj, tai pluta atsistója Aps. Minkštimas lienka sau, o pluta atsistója Rud. Skarvadą inšildžiam, patepam riebumu, ba tep tai neatsistót blynas Dv. Karklo žievė pavasarį atsistója Grv.
| Pečiadangstė atsistójus (neprigludusi) – duona neužkepa Lzd. Tavo auses kruopelę atsistóję (nulėpusios) Aps.
6. intr. Q610, CII924, MP79, H, H153, R, R12,387, MŽ, M, LL312, Rtr, Š, Ser nueiti šalin, atsitraukti, pasišalinti: Atstoju nuog ko SD216. Atstoti nuo viens vieno N. Atstók nuo manęs K, J. Jis, tai ištaręs, atstójo KII61. Atstot (išvykti) nuo žemės B. [Nykštukas] nuo tėvų atstóti jau negeidė Jrk27. Palydovai sekė neatstodami nuo jo nei per nago juodumą J.Balč. Ant saulelė, vėl nuo mūs atstódama, ritas irgi, palikusi mus, greita vakarop nusileidžia K.Donel. Atstók iš ugnies netamsavęs! Lkm. Atstók, vištaite, nuog riešutyno (ps.) Prl. Atstok šalin nuo mūso, nenoriam žinoti kelių tavo P.
| Rytą, kai žmonės keliu pradėjo važiuot, tai atstojo [vilkai] LTR(Slk). Atstók nuo šulinio – gali įpult Al. Nuo mažų vaikų atstót nemožna (reikia prie jų visą laiką būti) Dglš. Bėdo[je] atstója prieteliai i draugai Upt. Atstókite, maumos, atstókite, vilkai (dainuojama supant vaiką) Mrc. Šunys nuo urvo neatstójo, apsukui bėgiodami lojo BM260(Grz). [Žemaičių medininkai] nenorėjo būtinai nu pajūrio atstoti S.Dauk. Anys (kareiviai) atstodami̇̀ (traukdamiesi) degino Pb. Miela saulyte, Dievo dukryte, kur taip ilgai užtrukai, kur taip ilgai gyvenai, nuo mūs atstojusi? RD78. Atstok, berneli, nuog manęs, vargas man jaunai be tavęs VoL446(Klvr). Man vandenį besemiant, su laivninku bekalbant, atstojo laivs nuo krašto KlvD207. Jėzus tarė tada jop: – Atstok, šėtone Ch1Mt4,10. Atstokite nuog manęs, prakeiktieji, eikite ugnin amžinon SPI6. Atstojo jis nuog jų ir užžengė dangun BPII110. Kodėlei tu nuog jų atstojai ir manęsp atejai? BBJdt11,3. Atstokite nuog manęs, kurie darot neteisybę Ch1Mt7,23. Ir kaip labai vėlu tapo, atstojo jo tarnai ing savo šėtrus BBJdt13,1. Debesies stulpas niekadai neatstojo nuog žmonių dieną, nei ugnies stulpas naktį BB2Moz13,22. Gimdytojai atmistojo, prieteliai užunotbojo KN25.
| Žodis tavas, kurį indėjai nasruosna mūsų, notstos nuo nasrų mūsų MKr27.
| prk.: Pabaigusi … 13 mėnesių savo amželio, iš šio svieto atstojo (mirė) A1884,326. Išganytingai atstoti iš šio svieto N. Vakaras artinas, o jau diena atstoja (baigiasi) DK169. Jei negali tasai kielikas atstót …, tetamp valia tava DP149. Dūšia atstója iš kūno; atsiskiria nuo kūno KII299.
^ Kas nuo Dievo atstója, prie to velnias pristoja Trgn. Nesišauk velnio, ba angelas atstos LTR(Al). Serga vaitoja – nuo burnos kąsnis neatstója Ėr, Pnd, Rk.
atstojamai adv.: Marti, bezliepyčia, neatstojamai sekiojo iš paskos J.Balt.
atstotinai adv.: Bandykščiai reikalauna … ganyklos ir pridabojimo neatstotinai IM1852,29.
| refl. Q653, SD386, N: Atsistój[o] brolis nuog jo (išėjo kitur gyventi) Rod. Mano motka kap atsistój[o] iš tę, tai nieko negovė [tekėdama] Lp. Kap ana atsistó[jo] (atsiskyrė) nuo vyro, tep ir nežinau, kap gyvena Ad. Kai atsistóji nuo tėvų, tai prasideda vargai Stk. Tokia graži pieva – nor žiūrėk ir neatsistók Alv. Tu, berneli, atsistók, manę jaunos nepristok DrskD110. Atsistokie, mano miela, vai aš turiu tris keturias TŽI246. Ir artimieji atstojose tolyn Mž470. Gal nuo mūsų jau Dievas atsistój[o]: tik ažsiaugenom naują arklį, braukš ir nudvėsė Švnč. Bevelijo, idant sūnus jo gandžiaus atstotų̃s DP418. Kurie Dievui kalbėjo: atstokias nuog mūsų BBJob22,17.
| prk.: Tėve, jei gal stotis, liepk tam kielikui atstotis SGI74.
ǁ nebeturėti galios, netekti poveikio: Ir nuo pinigo to atstos visi čėrai ir pakerėjimai DS253. Atstojus slogai, palengvėjo V.Kudir. Kosulys nuo manęs jau atstójo Rs. Liga atstõs, i pasveiksi Rd. Drugys nuo jo atstójo; jį prastojo KII299. Jei tarysi ligai atstók, tad atstõs DP76. Ir atstojo stiprybė jo nuog jo ChTeis16,19. Miegas visai nuo jos atstojęs J.Balč. Anoj gi nakty atstojo miegas nuog karaliaus ChEst6,1.
^ Liga raita atjoja, pėsčia atstoja MŽ308, PPr208.
ǁ nuslinkti, išsisklaidyti: Debesys atstója; išsisklaido KII317.
7. intr. Dv liautis įkyriai lįsti, palikti ramybėje: A neatstósi! Ko čia daba lendi?! Ll. Pristojo kaip velnias pri dūšios ir visą vakarą neatstójo Vkš. Kada tu atstosi nuo manos vargšės galvos? P.Vaičiūn. Atsók tu nuog manę, ba duosiu ausin! Arm. Atsók, nelįsk, ba nosin duosiu! Dv. Atstók tu su savo saldainiais! Ob. Atsój nuog manę Lz. Ai, atstók atstók, mano dukružėlė, neskudulk ma[n] galvužėlės JV521. Atsój atsój, katinaičiau margasai (d.) Lz. Ar tu, durniau, atstók, ar tu, pliki, nustok! Sdk.
| refl.: Atsistók tu nuo manęs! Ad. Atsistók nuog manę, tu negerasai! Vlk. Atsistók tu, velne, neerzinus mane! Btr. Atsistà tu nuo manę! Ko tau reikia?! Grv.
8. intr. Q12 atsisakyti, pasitraukti (iš darbo, tarnybos ir pan.), mesti buvus kokios veiklos dalyviu: Slūžbą pametu, iš slūžbos išeimi, atstoju R18, MŽ23. Rasintais vaikis atstos nuo tavęs ant Kalėdų J. Nuo urėdos atstoti, atsisakyti B79. Atstoju nuog mūšio B. Atstojęs kareivis (invalidas) I. Merga atstoja jau B. Aš turiu du klausius tarnus, kurie, niekuomet nuo manęs neatstodami, teisingai tarnauja J.Balč. Apsiėmėm nuog jo notstot, bet amžinai jam tarnaut SPII147. Nu darbo neatstoju kiauras dienas Šts. Bajorai pakėlę atstojančiam nuo tarnystės maršalkai pietus A1884,83. Bet nebeilgai pasiliko jis mokykloj. Penkiolika metų turėdamas, atstojo iš jos Vd.
| tr.: Pristotūsius ir atstotū́sius (priklausančius gauti išeinant iš darbo) kukulius turėsi duoti, be to nestosiu į vaikius Lnk.
| refl.: Jau tas bernas … atsistojo nuo gaspadoriaus DS355(Vlk). Buvo buvo ir atsistój[o], nuej[o] pas kitą gaspadorių Arm. Atsistój[o] nuo vietos Lp. Niekas neatsistója pats nuo darbo Jrb.
ǁ tr. atstumti, nubaidyti: Jie atstõs visą jaunimą nuo savęs Vlkv.
ǁ tr. nebevartoti, mesti: Ana nė vasarą kelnių neatstó[ja] Šts.
ǁ tr. palikti, apleisti, prarasti:
^ Svetimo netykok, savo neatstok LTR(Jnš).
ǁ refl. nukristi, atsimesti, atsileisti (apie šaltį): Kada tas šaltis atsistõs?! Lp.
9. intr. N nukrypti, nutolti, nuklysti nuo ko, nebesilaikyti ko: Atstoju, nukrypstu nuo tiesos R5, MŽ6. Nuo tikrojo kelio nukrypti; atstóti KII343. Jis nuo tiesos atstójęs; nuklydęs KI15. Nuo tako atstóti KI2. Su garbe atstoti B382. Nuog tų surašytų įstatymų atstoti neketam prš. Ir neatstosim po tam nuogi žodžio tavo PK73. Anie … atstójo nuog tiesos ir ėmės melo DP219. Idant mes … griekus pažintumbim, nuog tų atstotumbim Mž376. Teisusis nuog savo teisybės atstoj ir daro pikt BBEz3,20. Notstojo nuog nodiejos savo MP74. Ir neatstojo niekadai nuog bažnyčios BPI115. Tas kelias atstoja nuog manęs Ch4Moz22,32. Ir tie šaknies neturi, nes iki metų tiki, o valandoj pagundymo atstoja Ev.
10. intr. mirti: Žmogus atstó[ja] Rsn.
ǁ nugaišti (apie gyvulį): Vienais metais dvi karvės atstójo Rmš. Karvė atstojo pri veršio (veršiuodamasi) Plng. Atstója arklys, kai pasensta Krg.
ǁ nueiti niekais, atsimesti: Daug atstó[ja] supuvusių bulvių Šts.
11. intr. išnykti ar atsiskirti kokiam kiekiui, nukristi (svoriui): Kol nuveži bekoną į punktą, tai daug ir jo svorio atstó[ja] Up. Liekuotų vilnų daug atstó[ja] iš mašinos [šukuojant] Šts. Jei numie verpsi, su visu mažai teatstós verpalo Užv. Daug pamilčių atstó[ja] numinėse girnose maltų kruopų, dėl to geriau malti garinėse melnyčiose Šts.
12. tr. Š turėti tokią pat vertę, būti lygiam, pavaduoti, pakeisti: Mano karvė kitų i dvi atstója Upt. Tavo dėdė tau tėvą atstója Jrb. Bulvės atstó[ja] duoną Slnt. Kvynai su druska ir duona atstó[ja] kanapių spirginę Šts. Akmeninis tiltas geriausiai atstoja medinį Tsk. Laukinykuos grunto žemės margas tiek atstója, kiek girinykuos tos lekiančios pieskos penki [margai] Gs. Gera merga berną atstója [prie darbo] Ėr. Viena gera motina šimtą mokytojų atstoja J.Jabl. Nu ir pasisamdei pusbernį, ka nė pusmergės neatstója – nė kūlių krėst dorai nemoka Skrb. Pavasario diena rudens mėnesį atstoja LzP. L. Ivinskio kalendoriai atstojo lietuviams laikraščius rš. Pakeičiamas, pavaduojamas, atstójamas darbuotojas BŽI281. Atstojamasis dydis PolŽ40. Vyrai vaiko proto neatstó[ja] prisigėrę Kž. Trečią koją atstó[ja] lazda Vkš. Neatstoja žirgelis mano aukso žiedelio FM. Neatstos tymo balnelis už aukso žiedelį LTR(Kt).
^ Gera višta ir žąsį atstója J.Jabl(Ln). Auksu pakaustyta kiaulė žirgą atstoja TŽV594. Gudri galva viena kelias durnas atstoja KrvP(Jnš). Graži kalba gerų darbų neatstoja KrvP(Mrk). Dėlto blogiausias vyras geriausią prietelių atstója Ut. Kito alus nė giros neatstója Grž. Pinigai laimės neatstoja Mš. Tu jo nei kojos neatstóji (nesi vertas) Ėr. Kai eina – atseina, kai sustoja – nė bieso neatstója Vb.
ǁ atlaikyti:
^ Žmogaus kaklas viską atstója Dl.
13. refl. Lb imtis kokios veiklos, kokių pareigų: Iš ryto atsistójo (pradėjo varyti), in vakarą ir pastatė Kaune sielį Gg. Dvylekta buvo, ka atsistójau į daržą Jdr. Dvarininkai išrinko savo komitetą, kurio priešaky atsistojo Jokūbas Geištoras V.Myk-Put.
ǁ pradėti dirbti, įstoti (į tarnybą): Atsistójęs slūžyt – tai reikia slūžyt kap reikia Tvr. Ė kitas atsistój[o] eiguliu Rš.
14. refl. atvykti, prisistatyti kokiam numatytam tikslui: An teismo atsistójo vagis ir ponas (ps.) Grl.
15. refl. apsigyventi, įsikurti: Atsistójom an grynos žemės, nieko nebuvo Eiš. An lauko atsistójau gyventi Trš. Melioracija parejo, kela mumis iš tos vietos – kur atsistósma, nežinom Šv. Išeiti į miestą nėra kaip: viena ranka žmogus kur atsistósi? Gršl. Nu kaip tau duos pieno gyvolis, į šviežią vietą atsistójęs (patekęs)?! Trk.
| Jei jūs ant muno duonos atsistõtumėt, jūs pilnai ką tris dienas tegyventumėt – i tujau ligoninė[je] (labai griežta dieta) Sd.
16. intr. prasidėti, ateiti: Sėdėjo vyrai ant ėdžių, kol pietūs atstój[o] Vlk.
17. intr. pavirsti (kuo): Kas atsisės šitan krėslan, skradžiai žemių nueis, ė kas girdi – visas akmeniu atstõs (ps.) Rš.
| refl.: Dievas metė lazda į žaltį, ir atsistojo arklys iš žalčio SI56.
ǁ refl. pasidaryti kokiam: Dar gal Žiežmariai kitap atsistójo jau nuog tiek laiko LKT231(Ktv).
18. refl. Lb kilti, atsirasti: Kap žemė atsistó[jo], tep ir akmuo atsistó[jo] Pst. Lietuva kaip valstybė atsistojo Plšk. Rubežius kap atsistój[o], dvidešim metų kap viena diena [praėjo] Ktv.
ǁ būti pastatytam, iškilti: Pirtelė vargais negalais atsistójo – sakė, vakar apgrebėstavo Mžš. Kaip greitai jų tas namas atsistójo! Pn.
◊ ãkys atsistójo stulpù apie mirštančio žmogaus ar gaištančio gyvulio stingstantį žvilgsnį: Pamačiau, kad jau ãkys stulpù atsistójo Skdt. Akys atsistójo stulpù baltos Pc.
akysè atsistóti iškilti vaizduotėje, prisiminti: Jo akyse atsistoja jaunos merginos paveikslas J.Bil. Kad darbai akysui̇̃ atsistót, baisu būt Lb.
ant dantų̃ atsistóti užkliūti kalboje: Ką turėjai, tą ir tebeturi. Tau mano pati ant dantų neatsistojo! J.Balt.
ant gãlo liežiùvio atsistójo sakoma, negalint greit prisiminti gerai žinomo dalyko: Vagi tik ant gãlo liežiùvio atsistójo, tik pasakyt Skdt.
ant kójų (į kójas) atsistóti BŽI133 pasveikti, sustiprėti: Ji nusimanė apie naujagimių ir gimdyvių priežiūrą, jos padedama Katrė greitai atsistojo ant kojų V.Myk-Put. Aš tikiu – tu dar atsistosi ant kojų ir būsi kūrybingas žmogus K.Saj. O kažin ta boba ar atsistójo į tas kójas? Trk. Atlėkė trys balandžiai ir įdiegė anam plaukus. Brolis tujau atsistojo į kojas LTR(ž.).
ant [sàvo, savų̃] kójų atsistóti
1. pradėti savarankiškai gyventi: Viskuo aš jį aprūpinsiu, kol pats atsistos ant kojų J.Gruš. Aštuoniolikos ar kiek ten metų vaikas jau dabar, manai, ant savo kojų atsistos I.Simon. Vaikams užaugus ir ant savų, kaip tai sakoma, kojų atsistojus, reikia šelpti gimdytojai A.Baran.
2. pasidaryti materialiai pajėgiam, atkusti: Jau žmogus prasigyveno, jau an kójų atsistójo Dkš. Man tik dabar pradžia sunki, ale kai jau atsistósiu an kójų, tai pagyvensiu ne šiteip Užp. Sunku padegėliams ant kojų atsistoti rš.

ant liẽpto gãlo atsistóti pasiekti amžiaus ribą, sulaukti senatvės: Juk jau atsistójai ant liẽpto gãlo Erž.
ant liežiùvio atsistóti
1. užkliūti kalboje: Ko tau užkliūvu – tau ant liežiuvio neatsistojau?! LTR(Kp).
2. prisiminti: Viskas ant liežiùvio neatsistõs Antr.

ant savę̃s (in savę̃) atsistóti End pradėti savarankiškai gyventi ar galvoti: Reik atsistóti in sàvęs – esi aklas (nieko neišmanai, nesuvoki) Plng. Anys gyvena in savę atsistóję Str.
kai̇̃p ant naujų̃ kójų atsistójo pradėjo kitaip gyventi: Tu jau dabar kai̇̃p in naujų̃ kójų atsistójai – tokį žentą gerą gavai Ut.
kreivà kója (ne ant tõs kójos) atsistóti [iš pãtalo] sakoma apie prastai nusiteikusį žmogų: Oligė nūnai pikta iš pat ryto: matyti, kreiva koja atsistojo iš patalo V.Krėv. Piktas, kaip ne ant tõs kójos atsistójęs Krs.
kuolù atsistóti [gerklėjè]
1. neišeiti į gera, virsti nemalonumu (apie naudą, gautą, kitą skriaudžiant): Kuolu atsistos jam šitie pinigai Ds.
2. labai įkyrėti, įsipykti: Anas man jau kuolu gerklėj atsistojo Ml.

liežùvis (liežiùvis) atsistójo kuolù sunku prakalbėti: Liežuvis jam sustingo ir kuolu atsistojo Sz. Kad tau liežiuvis kuolu atsistot! (keik.) Ds.
[nuo] prõto (nuo galvõs, nuo išmintiẽs, nuo rãzumo) atstóti pamišti, išprotėti: A jūs nematot, kad jis nuo proto atstojo? LTR(Bsg). Prõto atstójęs, veža į bepročių butą Jdr. Buvo nu galvos atstojęs ir mirė Šts. Visi žmonės žiūri, o jis lyg nuo prõto atstójęs Žml. Kad tu putų [alaus] kaštavosi, nuo proto atstosi LMD(Sln). Ne stebuklas būtų, [kad] žmogus, kuris tatai dūmoja, atstótų nuog išminties DP527. Ta žmona nuo rãzumo atstójo Mšk.
piestù atsistóti pajusti apmaudą, pyktį, smarkiai pasipriešinti: Frankas, perskaitęs tą naujieną, piestu atsistojo P.Cvir.
plaukai̇̃ [piestù, stati̇̀] atsistójo [ant galvõs Vdš] labai baisu, šiurpu pasidarė: Nebuvau da žmogaus nė vieno suvažinėjęs, mun i plaukai̇̃ stati̇̀ atsistójo Trk. Pamačiau tokį pikčių, kad man plaukai atsistojo P.Cvir. Kai pakėliau jos galvą nuo kūdikio, man net plaukai ant galvos atsistojo V.Mont.
skersai̇̃ gérklę atsistóti labai įgristi: Iš pradžių tai buvo pakenčiama, bet juo toliau, juo darėsi įkyriau – viskas atsistojo skersai gerklę A.Vencl.
skersai̇̃ kẽlio atsistóti trukdyti, priešintis: Jei būtum išlikęs žmogumi, nebūčiau drįsęs atsistoti tau skersai kelio J.Avyž.

×dastóti (hibr.)
1. tr. pasiekti, prisitikti: Tu nedastósi manę an apušės Lz.
^ Kad atsikeltau, tai dangų dastotáu, o kai guliu – až katę mažesnis (kelias) Lz.
2. tr., intr. N gauti, įsigyti: Aš dastójau, ko norėjau, t. y. gavau J. Tada badai buvo labai, nebuvo niekur nieko dastót Lt. An fabrikos tai tuoj dastótai pensiją LKKXVIII165(Zt). Dastójo ligą ana Rod. Vyskupystės dastojo vos žilo[je] senatvė[je] M.Valanč.
^ Ko bijosi, to dastosi Lkv.
| refl. Sut.
3. refl. patekti, pakliūti: Kur tu in daktarą dasistósi – brangu strošniai buvo! Rod.
4. intr. impers. užtekti, pakakti, netrūkti: Kad metų nedastója, tai ir neduoda pensijos Dglš.
^ Visiem savų bėdų dastója Trgn.
įstóti; SD169, H, H169
1. intr. K, J, LL234, Rtr, Š, NdŽ, KŽ žengiant įlipti, atsistoti kame: Įstójo į purvyną DŽ1.
| refl. K, Rtr, Š, NdŽ: Jiems sveikiau įsistoti į šiltą vandenį, tada palūkėjus atsiklaupti, atsisėsti ir pagaliau atsigulti Vd.
ǁ tr. įminti, įspausti koja: Aš tuos žodžius kalbėtuosius į purvą sumysiu, o tas pėdas įstotąsias ugnia išdegysiu LTR(Grš).
2. intr. I užimti vietą stačiam kur įžengus, įlipus: Kab atvažiuos svetima šalis, instók, rūtele, pas vario vartelius Vrn. Užeikie, mielas, mano didin dvaran, instokie, mielas, mano aukšton klėtin KrvD266. Ir inskrisiu sodelin, sedulon stosiu ir, instojus sedulon, gailiai kukuosiu LTR(Ds).
| refl.: Įsistójusi į langą, negal išmušti Krš. Ana i knopsos kame – a obelė[je] įsistójusi Žr. Sopama širdžia jinai įsistojo į brolio dviračius HI.
ǁ atsidurti kokioje padėtyje: Pavasaris prasideda, kaipveik Saulė į Ožio ženklą įstoja prš.
3. intr. įžengti (į kelią), pradedant eiti kuria nors kryptimi: Kaip įstójo į kelį, taip i varė ligi galo Lk. Teip jis įstojo į tą takelį ir eina tuo takeliu BsPIII285. Apsupo Kareiviškę, įstojo į vieškelį ir čia, jau nieku netrukdomas, pasileido dar sparčiaus V.Kudir. Seniai reikė išvažiuoti, į kelią įstóti JV598. Dar n'įjojau į pusę kelelio, dar n'įstojau ir į vieškelelį – ko taip alsiai nusižvengei, muno žirguželi? StnD29.
| prk.: Kiaušiniai nieko nepabrangsta: kap įstójo į keturiasdešimt centų, tep ir stovi Gs.
4. intr. lengvai įkišti, įstatyti (kojas į apavą, į balno kilpą), įsispirti: Įstojau į klumpius iš pat ryto Trk. Patsai žirgą balnojau, in kilpelę instojau LB134.
| refl.: Įsistójau į batukus Grnk. Nusiauk šlapius vyžus, insistók sausuosna Kb. Kad būtų insistót medžiokai, tai galėtau ir aš padėt rugių kirst Pns. Įsistók į šliures, basa neik! Plk. Insistójau klumpėsna, tai kojas pagadinau Arm.
| Įsistók į kojas (apsiauk) ir eik pasiklausyt bičių, a gyvos, a ne Jrb.
ǁ refl. apsimauti, apsivilkti (sijoną): Tas [sijonas] nešvarus, į kitą įsistósu Krš.
5. intr. N imtis kokio darbo, pareigų, pasidaryti kokios veiklos nariu, dalyviu: Pagaliau ir ji įstojo fabrikan J.Bil. Į slūžbą įstoju R63, MŽ84. Įstóti į mokyklą NdŽ. Įstójamasis egzaminas, kvotimas KŽ. Išėjęs gimnaziją, įstójau universitetan Š. Įstojamosios (rengiamosios) klasės kursas nėr labai didelis J.Jabl. Įstojamieji pinigai rš. Pradžio[je] šešiolektų [metų] įstójo į mokslą Kal. Ans Vilniuo[je] įstójo mokinties Trk. Šaukimą gavau tuo į karuominę įstóti Plšk. Paskiau po to karo įstójėm į kolūkį Klk. Išnarstys tavo kojas, rankeles, kad į krygį įstosi KlpD102. Į krygį išjodamas, į glitę įstodamas, kulkelės lek kaip bitelės per manąją galvelę KlpD30. Kiti dirbo, ir jūs į jų darbą įstojot NTJn4,38. Kas iš kokių šūdų į ponus įstó[ja], ano nežaboto i pro šūdą nepravesi (labai didžiuojasi, pučiasi) Lnk. Ažusakymas įstojančių moterystėn SD436.
| Už vargo bernelio ir ištekėjau, į vargo dieneles ir įstojau KlpD88.
6. intr. ginti, palaikyti, užtarti: Lietuvninkai už [Prūsijos] palaimą su visa syla įstoja prš.
| refl.: Mane jie pakvietė į talką, o aš, atsiminęs šiandieninę tavo geradėjystę, įsistojau, kad ir tave priimtų V.Piet. Be tavę nieko nebus, kap neinsistósi (neįsikiši) Lp. Idant įstotų̃s už mus tėviep DP229. Teikis jop už manę įsistót anop DK172.
7. intr. I prisidėti, užeiti (kokiam laikui, gamtos reiškiniui): Jau vasara instójo, prasdės darbai Dglš. Įstójo pavasaris, o vien šalta ir šalta Šts. Apie Kalėdas žiema pačiuosna šalčiuosna instója Kls. Maž instõs pagada Aln. Oras netrukus labai įsto[ja] karštas ir sausas IM1862,38. Šiandien graži pagada; tai geras paženklys palaimos įstojančiam metui LC1878,2. Septynios varpos tuščios yra septyni metai bado, kurie įstos po gerųjų metų S.Stan. Šešta diena Velykump įstojo SGI105. Tie kunegai sargino ligonis laimindamys, lig antrą kartą jaunam mėnesiuo įstojant S.Dauk.
| Nežinau, va kokia liga instójo Lb.
ǁ N pradėti amžiaus metus: Jau į vyriškus metus įstojęs BsPI63. Dvylikti metai instójo amžiaus, kai tėvas dalgę indavė rankosna Strn. Ana da tik keturiolikiuos metuos instójo Trgn. Įstojo trisdešimtą metą NTLuk3,23. Aš jau įstójau į senatvę, jau mano jaunystė yr šalin Smln.
8. intr. tam tikru laiku įsijungti savo balsu į grupę: Kiekvienas dainininkas prieš įstodamas pasinaudoja kamertonu sp.
9. intr. pradėti veikti, įeiti į apyvartą: Mašynos (kuliamosios) įstójo, aš podidė mergelė buvau Vn.
10. intr. pradėti, imtis ką daryti: Įstójo gyventi ir sutiko Krš. Abudu mes čia instójom gyvent tais pačiais metais Stk. Kad įstojo į tą ūkę ans gyventi, nė vieno medelio nebuvo Vvr. Kad sula tekėti parstojo, tad žiedai klestėti įstojo D103. Jie dabar apsiėmę kuo veikiausiai su ministeriais į sušnekėjimą įstoti prš.
11. intr. apsigyventi, įsikurti: Rudenį įstósam į naują butą Jdr. Kad įstósi į trobas, priimk ir muni Lnk. Ar jau įstójai į savo naująją trobą? Dar iki rudens turbūt neįstósi? Up.
12. tr. Dr padaryti tinkamą apsigyventi, naudotis, įrengti: Tiktai du kambariukai buvo įstoti Kv. Troba pastatyta, bet dar neįstotà Lk. Ilgai statė, tik neseniai įstójo Grd.
13. intr. atvykti, prisistatyti kokiam numatytam tikslui: Užuverkė bernužėlis, šliūban įstodamas LTR(Dg).
×14. (sl.) intr. atsirasti, ateiti, pasirodyti (po ko): Įstoju, paskui eimi, seku SD170. Instojąs po kitam SD190. Turėjo instot tokie heretikai, kurie turėjo mokyt mokslo velinių DP68. Tasaig yra, kursai paskui manę įstõs, o stojos pirm manęs DP24.
15. refl. atkakliai, įkyriai ko prašyti, reikalauti: Kap insistó[jo] brolienė, kad važiuočia kieman! Dglš. Julia insistó[jo], i Pauliną apženijom Dglš.
×16. (sl.) intr. įvykti: Turėjo veikiai įstot atnaujinimas pasaulio DP181.
◊ į aki̇̀s įsistóti arti prilindus žiūrėti: Negražu yra vaikams į aki̇̀s įsistóti! Vn.
į senàs vėžès įstóti grįžti į pirmykštę būklę: Pavietis vėl įstojo į senąsias vėžes, iš kurių buvo lyg ir iškrypęs V.Kudir.
išstóti intr.
1. refl. Š, KŽ išžengti statant, keliant koją (kojas).
2. K, Rtr, DŽ1 nustoti būti nariu, mokiniu, pasitraukti: Mokinys išstójo iš mokyklos, narys iš draugijos Š. Vienam išstojus iš draugijos, į jo vietą tuojau rinko kitą Ašb. Vai tu mergele, motulės dukrele, vai ko tu išstojai iš mūsų pulkelio? LTR(Mrc). Išstójęs seimo narys NdŽ.
| prk.: Didis Vokietijos neprietelius iš šio svieto išstojo (mirė) LC1883,2.
3. prasidėti, užeiti: Kap išstos pavasaris, tai nebus kada eit medžian Vrnv. Kap išstója diena, tai neturiu kada atsisėst ažu darbų Vrnv. Ketvirta nedėlia išstój[o], kap išginėm skatynas Arm. Nū aš regėjau mėną išstóję trijų dienų Lz.
nustóti Š; H, L
1. intr. statant koją, nusprūsti, nužengti į šalį: Aš nustójau nuo trepų ir baisiai susimušiau Alk.
| refl.: Nusistójau nuo liepto Grž.
2. intr. atsistoti: Ė anas (vilkas) man pirma išvydo, tai do anas nustó[jo] eit ir daboja nustójęs Aps. Kielė nustója kur an grubsto ir su uodega kiloja Ob. Tai kad atskrido pilka gegutė iš žaliosios girelės, tai ir nustojo pilka gegutė an žaliosios rūtelės (d.) Prng.
| refl.: Nusileidus, nusistojus akmenelius rinksiu LTR(Dkšt).
3. tr. suėjusiems, suvažiavusiems užpildyti, užimti kokią vietą, plotą: Suvaryti visą valsčią, tegul nusto[ja] visus kelius (ps.) S.Dauk. Kariūmenės tiek daug privažiavo, kad visi laukai nustoti̇̀ Vkš. Visas kelias jau nustótas (pilna vežimų) Gs. Bent trys kilometrai mašinų buvo nustoti̇̀ ant plento Sv. Pilnas turgus nustótas baronkiniais Ds.
ǁ intr. Sd, Gs pasidaryti pilnam priėjusių, privažiavusių: Visi kraštai nustóję vyrų Mrc. Laukai, kiemai nustós liuob arklių [par atlaidus] Krš. Laukai nustódavo arklių – tiek žmonių suvažiuodavo miestelin Šmn.
4. intr. suėjus stovėti, statiems užimti vietą: Ilgiausia eilė nustójus – nestovėsiu Jrb. Visa minia nustojusi ties traukiniu rš.
5. tr., intr. NdŽ apsupti, apstoti (ppr. ratu): Svetelių prijojo, aukštąją klėtelę nustojo LTR(Alv). Didelė žolė. Lyg koksai miškas aplink manęs nustojęs rš.
6. refl. paeiti į šalį, pasitraukti: Nusistók nuo šviesos Grž.
7. intr. Brž, Dgč liautis eiti, važiuoti, bėgti ir pan., sustoti: Kaip nustója, pasižiūri ant dangų i vėlekos [bėga] LKT262(Ul). Kad anas (jaunas arklys) stoja, prieš kalną nustója, davei jam atsidust Aps. Nustójo arkliai, nusistabdė Ign. Privažiavęs artyn, [ponas] nustójo ir pradėjo ant manę rėkt BM26(Č). Aš nustójau ties daržine ir iškrėčiau [iš maišo] katiną Slm. Nuo vieno gylio nubėgo girion, nuo vienos vapsvos nustóję krapštos (d.) Aps. Par girelę jojau – girios paukščiai giesta. Nustók nustók, žirgeli, leisk man paklausyti! JD1474.
ǁ priėjus, privažiavus kokią vietą, kurį laiką pabūti, apsistoti: Tiek svieto privažiavo, sunku surast, kur mūsų parapijos kumpanija nustójo Ds. Čia nustódavo pagirdyt arklių, kai važiuodavo Kupiškin Sb. Nuvažiavom pakrūmėn, nustójom Rš. Bevažiuojant jam, pradėjo labai lyt, ėmė anas nustojo galui ūlyčios BsPII204(Jž). Kur dabar traukinys nustos? Ign. Oi gėriau gėriau, gerdamas dūmojau, kur man jotie, kur nustótie, naktelę nakvotie (d.) Kb.
| refl.: Tenai nusistójom, ir tiek Brž. Kur mes nujosma ir kur nusistósma? (d.) Slk.
ǁ gauti pastogę, prisiglausti: Jy niekur nebegauna nustót Skp.
8. intr. nebeveikti (apie fabriką, mechanizmą): Vieną kartą buvo nustójęs mūsų pabrikas ir nedirbo On. Nustója to mašina, nustabdau – viskas gerai Brž.
ǁ liautis funkcionuoti: Ir protas jo nustójo nuo to gėrimo Pv.
9. intr. K baigtis, liautis, nebesitęsti, praeiti (apie lietų, sniegą, vėją, skausmą ir pan.): Nustojo lytus, jau nelyja B. Vėjas nustoja R403, MŽ543, N. Kad tik Dievas duotų nustót lytui, galėtum vyšnias apskyt Skr. Ant pavakarį nustójo vėjas, nusigiedrijo ir sušilo Skrb. Vėjas teip tyliąs, teip tyliąs, šalčiui atsibodę bešąlant ir nustojęs LMD(Sln). Nustojo liga, t. y. nusitramino J. Gal ateina laikas nustót tai ligai Upn. Kaip pamečiau rūkyti, ir kosulys šiek tiek nustojo Žem. Dvaro darbas negal nustoti be laiko Žem. Pjovėjam jau trečia diena nustójo darbas Slm. Jau metai, jau antri, kaip karas nustojo LTR(An). Bei prašykiat poną, idant nustotų tokia perkūnė ir ledai Dievo BB2Moz9,28.
| Nustojo (išnyko) kaip dūmai dienos mano Mž472. Aš meldžiaus už tave, kad viera tavo nenustotų Ch1Luk22,32.
nustodamai adv.: [Lietus] vienu savo metų laiku užtikdavo tenai nenustodamai I.
nustójamai
nustotinai̇̃ adv.: Lyja nenustotinai̇̃ Ds.
| refl. K: Karas kap nusistójo, buvo lietuviškos gimnazijos Str.
| Neprietelių kalavijai nustojase Mž520.
10. intr. baigti, paliauti ką daryti: Ar da nenustósi rėkt, da nori vyties?! Lel. Taigi dukteriai raudok i nenustók – močia tokia gerumo buvo! Mžš. Jau metas būtų ir juokusis nustoti J.Jabl. Nustók tu nešnekėjus! Antš. Tuo mudvi nustósiva šnekėjusios Jrb. Eikim iš čia, čia nenustõs plepėt Mlk. Ir paukščiai nustójo čiulbėję Mrk. Kad až dvie[jų] savaičių nenustos kūkuot [gegutė], tai po Petrui da kūkuos Smal. Kaip visuomenė negali nustoti vartojusi, taip pat ji negali nustoti ir gaminusi rš. Laikraštis nustójo ėjęs NdŽ. Taip man jų pagailo, kad valgyti nustojau J.Bil. Ana nustójo sirgti, t. y. apsitviro J. Sakau, ite, nustój tu gert, ė vaikai liks siratos Ml. Ar ne anksti nustójai dirbt? Ut. Sravažolių syvais patrink žaizdą, ir nustos bėgt kraujas Vdžg. Kai tik kanapėtė (višta) nustõs dėt, peilis pakaklė[je], ir bus baigta Skrb. Pelenais mediniais pabarstai, i nustó[ja] ėsti spragiai Skdv. Nustó[jo] ir nustó[jo] gromatas leist Mlk. Karvė tenai kap te jai [buvo], nustójo pieno duot Aps. Ausia nustójo girdėt Dglš. Ar jau nustojo liję? J.Jabl. Per naktį lijo ir dieną lyt nenustoja Kpč. Sniegas buvo nustojęs snigti J.Balč. Ot, ir vėjas nustójo pūst Nmč. Kad tik ma[n] nustótų skaudėt tą dantį LKT228(PnmA). Jeigu man nenustõs pusiaujo sopėt, tai prapultinoja Mlk. Nuryk su vandeniu [ajerų šaknų], ka degina, i tujau nustó[ja] Skdv. Kiek pagulėjo, ir nustójo širdį ir krūtinę sopėt Krs. Mergelė paspėjo vandenėlio duoti, tada man nustojo galvelę skaudėti KlvD84. Nustójo pūtęs šiaurus vėjelis, nustójo baręs jaunas bernelis JD216. Paliovė žaidęs (griežęs), nustojo šokę BsMtII31(Srd). Oi ar tave barė senasai tėvelis, ar nustój[o] mylėjęs jaunasai bernelis? DrskD124. Oi ir dabėgo rūtų darželį, nustoj[o] bėgęs žirgelis LTR(Lp). Jau dabar nustósi nešiot vainikėlį (d.) Grš. Nustot pikta daryt MP162.
| refl.: Reiks šešurai rugių pjautie, nusistosi tu mergautie LTR(An).
ǁ nurimti, nutilti: Nustok tu bent kartą su tomis savo pasakomis GK1939,103. Nustokiate, švilpynės ir birbynės, skripkos didės mažos ir būbneliai! DS170(Rs). Garsioji skripkelė nustojo, jaunasai jaunimas nuliūdo TŽI234(Prl).
^ Tegu šuo loja: palos, atsibos ir nustõs Jnš. Šunys loja ir nustoja, bobos loja – nenustoja LTR(Antz).
11. intr. pasidaryti švariam, skaidriam, drumzlėms nusėdus: Batviniai da nenustóję, ale tuoj nustõs – bus nebesusidrumstę Kp. Turėjau stovėt ir ilgai lūkėt, vandenužiui nustójant, narūnužiams nuneriant LB15. O ma[n] belaukiant vandens nustójant, nušiūravau viedružėlius su pilkaisiais grauželiais JD719.
| refl. N, I, K, L, Š: Vanduo miešinas, sudrumstas nusistója bestovint J. Pelenus užpili su verdančiu vandiniu, nu i tus pelenus nustodini – nusistó[ja], paliekta švarus Vž. Kai vanduo nusistódavo, tą vandenį nupildavo, o pelenus išversdavo lauk Jrb. Cit, palauk, negerk: sumieštas [v]anduo tenusistó[ja] Plt. Tekina, leidžia palengva, jis (alus) teip gražiai nusistója Sk. Batviniai jau nusistójo Kp. Atlėkė žąsų pulkas, sudrumstė vandenėlį, laukiau, širdužėle [motinėle], nusistojančio to čysto vandenėlio LB114. Oi tai laukiau, motynėle, kad išlėktų [iš šaltinio] žąsų pulkas, nusistotų vandenėlis ir nugultų purvynėlis (d.) Lp.
ǁ nusėsti į dugną: Mielės nustoja, nusėda R327, MŽ437, N.
| refl.: Ka išpyliau pieną, ant dugno besą nusistóję visokių krislų Slnt. Dumblai, žemės nusistó[ja] [piene] – ot ir po švarumo ponios! Krš.
ǁ Rs iškilti į paviršių, išsiskirti (apie pieno riebalus): Vasarą nenustója pienas, surūgsta su visa smetona Pnd.
| refl.: Žiemą smetona geriau nusistója Trgn. Kai šilta, teip nenusistója pienas, kad visai Mžš. Tai gražiai grietinė nusistójo PnmA. Nenusistójo pienas – labai riebus Dglš.
ǁ refl. išplūsti, iškilti į viršų (apie putas, nešvarumus): Alus gražiai nusistojusia putele taisė nuotaikas ir kėlė balsus rš. Šlamštus, kaip nusistós, nugreibk nu viršaus Vkš.
12. refl. aprimti, nusistovėti (apie orą): Laukiu nusistojant oro J.Jabl.
13. refl. DŽ1 įgyti pastovumą, įsigalėti, nusistovėti: Šitas rašybos dalykas nėr dar tvirtai nusistojęs mūsų raštuose J.Jabl. Dabartinės bendrinės kalbos kirčiavimas dar nėra galutinai nusistójęs NdŽ. Piešiniuose buvo kruopščiai stengtasi išlaikyti vienodumą pagal nusistojusias tradicijas P.Slavėn. Vakaruose siena su kryžiuočiais jau buvo nusistojusi rš.
14. refl. susidaryti savo pažiūras, nuomonę, susiformuoti: Nusistójęs žmogus DŽ1. Apie nusistojusių rašytojų kalbą to pasakyti lyg negalima būtų J.Jabl.
15. intr., tr. Sut, LL170 prarasti, netekti: Nustóti didelės dalies savo turto NdŽ. Nustójo tėvo malonės DŽ1. Lygiosios pievelės nustojo šviesaus žalumo Žem. Krisdamas iš laivės taip susitrenkiau, jog buvau nustojęs sąmonės J.Balč. Tik iškišome galvas – vos žado nenustojome P.Cvir. Tuos pinigus ėmė man duoti akademija, kai nustojau vietos ir pasilikau be nieko J.Jabl. Nebūsi laike (laiku) – tigi darbo nustósi! Mžš. Juodu abu fabrike nustojo savo sveikatos ir anksti paseno J.Bil. Nustós sveikatos par tus darbus Gršl. Viena likau par karą, maži vaikai buvo, bėgau bėgau ir nustójau sveikatos Lel. Nustojau strėnų (labai įskaudo strėnos), kol marką [linų] išmerkiau Šts. Ir kaklo nustósi (išrėksi gerklę) bešaukodamas Šts. Ant akių esu nustójusi (nebematau) Yl. Jos linksmios akės šviesumo savo nustojo I. Vienok ir lietuviai tą dieną nustojo 2000 visų drąsiųjų jočių S.Dauk. Karvutės nustójus – baigta (nėra kuo maitintis) Msn. Tėvalis buvo kojas nustójęs, buvo abidi kojos nupjautos Skd. Sveikatą nustójom, visą laiką bedirbdamys Tl. Tu visuomet ramindavai mane, o kai nustodavau vilties, bardavai V.Krėv. Burtai nustõs galybės (galios) NdŽ. Leidimas nustója galios NdŽ. Nors niežtėjo Elzei liežuvis atsikirsti, kad ji proto dar nenustojusi, betgi susilaikė Pt. Ei, bent neeiki, mano dukrelė, nustósi vainikėlio JD486. Nejok, brolau, nejok, dobilai, nustósi pentinėlių JV1050. Verkė šiandieną senasis diedelis, kuris nustójo tabokos ragelį JV1001. Tamošius išvydęs, kokio gero nustójo (tatai yra regėjimo Christaus) per atsiskyrimą savą nuog draugės apaštalų DP403. Čia žyvatą aba pelnome, aba jo nustojame SE144.
^ Kad ir arklio nūstójau, ale bitę užmušau Dov. Geras vardas lengva nustoti, bet sunku įsigyti KrvP(Al). Daug norėdamas ir maž nustosi Sml. Turtų nustoję, pažįstam jų gėrybę VP47. Geriau savo nustok, o svetimo nevok KrvP(Jnš). Kito norėdamas, savo nustósi Trgn. Aimanuosi, kai duonos nustosi, o kol turi – giedok KrvP(Vb). Turtingas bijojo pinigų, ubagas paršelio nustoti J.Bil. Su kvailu susidėsi – sveikatos nustosi TŽV600. Tytavėnuose jauni nustoja plaukų, o gauna kaušą M. Jei nori draugo nustoti, paskolink jam piningų LTR(Plt).
16. refl. tvirtai įsigalėti: Kai nusistojo šalčiai, voverė įsikūrė tuščiame inkile rš.
17. intr. išvargti, patirti sielvartą: Veikiai išklausyk mane, Viešpatie, nustojo dvasia mano, nepaslėpk veido Tavo nuog manęs Mž479.
◊ galvõs nustóti
1. Sg netekti gyvybės, žūti: Jis galvõs nustójo dėl svetimo gero Al. Galvos nustojo, o kepurės žmonės verkia KrvP(Al). Galvojo kap gaidys, kol galvos nustojo KrvP(Brt).
2. pamišti: Toks bėgiojimas šen ir ten kaip galvos nustojus nieko gero neduoda Mš.

nuo kójų nustóti nebegalėti paeiti, nebevaikščioti: Tetė nustójo nu kójų – par Didįjį karą aną išgandino Akm.
pastóti Š; L
1. refl. Sut užimti stovimą padėtį, remiantis kojomis atsistoti: Tik pasistójo, bet kojų nekėlė Grg. Basas nepasistója – klumpius padaro Sem. Itai jau priseina, ką reikia dainuot mum pasistójus Aps. Būk be darbo, dvėsk badu pasistójęs Jdr. Šiuodu neteisiu liudininku dabar pasistojo, savo liudymą ištart norėdamu prš. Pasistojau ant mano kojų BBEz3,24. Zokaną pasistoję paskaitydavo, o pasisėdę išguldydavo prš.
ǁ užimti vertikalią padėtį, iškeliant priekines kojas, stiebiantis: Visą laiką arklys ėjo gražuma, bet, privažiavus tiltą, piesta pasistojo, numušė pavadį ir per laukus pasileido K.Bor. Kumelys kai pradėjo žvengt, asiliūtę pamatęs, piestu pasistojo LTsIV203.
| prk.: Pirmosios dienos arimo vagos piestu pasistojusios, lyg girtos išsivarčiusios P.Cvir.
ǁ pasidaryti stačiam, pasišiaušti: Kai aš slydau, muno visi plaukai pasistójo Varn. Pliūros šeriai dar labiau pasistojo J.Paukš.
2. intr. užimti vietą atsistojus kur: Aš pasiversiu žalia liepele, oi aš pastosiu šalyj kelelio VoL434. O aš nueičiau į žalią girelę, o aš pastóčiau po žaliu berželiu JD1178. Aš jauns pastójau ant vieškelėlio, kurteliai po girelę LB55. Vai ir atjojo bernelis, vai ir pastojo po langu (d.) Ndz.
^ Miške gimęs, miške augęs, namo parejo – an kelio pastójo ir kepures visiem kiloja (kryžius) Ds.
| refl. Klp: A miegi, pasistójęs pry kakalio? Pgg. Prie plytai pasistó[ja]u i stoviu Aps. I kur daba pasistójo ant pat tako?! NmŽ. Pasistójau po medžiu nuo lietaus Brš. Pamatęs žiburį, nuejo ir pasistójo lauke prie langelio Jrk35–36. Vienas [plakėjas] pasistója vienam šone, kitas pasistója kitam šone, nu ir kerta Užg. Seseri abi pasistoja abišaliai aukuro Vd. Lyg ant žarijų pasistojęs, pašokau kitan šonan rš. Pasistóti vietos nebuvo Vž. Aš nusieičiau, aš pasistóčiau po žaliąja liepele JD291. Varnos ir strazdai vis liuob ant laivais pasistóties LKT131–132(Krg). Aš ėjau ant kalno po žalia liepele ir aš pasistojau ant žalios šakelės KlpD3. Žiūra už medžio pasistójęs Vn. Ir tarė žmogui: – Kelkis ir stokis čia, – ir jis kėlęs pasistojo ten NTLuk6,8.
^ Miške augęs, miške lapojęs, numie parejęs, ant rankų pasistójęs, visus žmonis linksmina (smuikas) Pln.
3. refl. Rtr, Š, Ser palypėti, norint aukščiau atsistoti: Prieklėtis, net akmuo pasistoti švietė baltumu Vaižg. Pasistók ant kraselės ir pasieksi lentyną Skrb. Tas kareivis pasistójo ant suolo, pasiėmė šoblią LKT230(Drs). Pasistók an tvoros, padabok, ar neina tėvas Rod. Kalėjime langas pačiame paluby, o kėdės nėra jokios pasistoti Žem. Pasistóti ant pirštų NdŽ. Ant ašakos pasistójęs, gali Kauną pamatyti JR38.
| prk.: Bažnyčia balta, ant kalvos pasistojusi, iš visų pusių per dešimt, gal ir daugiau, varstų regima J.Balt.
4. tr. žengiant užlipti, užminti: Nė žymelės, kad kas būtų jį (slenksčio akmenį) pastojęs purvina ar tik dulkėta koja Vaižg.
| refl.: Pasistójau in katino Aps.
5. intr. liautis eiti, važiuoti ir pan., sustoti: Per girią važiavau – gegutė kukavo. Pastok, mielas bernuželi, duok man paklausyti (d.) Ad.
| refl.: Mašina į patį purvyną pasistójo – kaip išlipsi?! Slnt.
ǁ refl. apsistoti, prisiglausti: Nė pastóties netura kur, ne tatai kambario Nt.
6. tr. LL310, Vž užstoti, užtverti (kelią), trukdant eiti į priekį: Niekas negalėdavo suprasti, kas gi pagaliau pastoja piršliams kelią pas Baltaragio dukterį K.Bor. Kartą vienam žmogui važiuojant namo kelią pastojo ožys SI251. Kelią pastojo užšalusi jūra ir ledo kalnai K.Bor. Argi žmogus žino, kuomet jam kelią pastos giltinė? V.Krėv. Oi kam pastojai mergelei taką iš jaunimėlio einant? LTR(Bgs). Už tai pastójau [kelią], kad pasdabojau, kad ji man graži buvo DrskD95. Atduok atduok tymo balną su meilum žodeliu: pastos mano brolužėliai tau viešą kelelį BsO361.
^ Einančiam nepastósi kelio, šnekančiam neužimsi burnos Krok.
ǁ uždengti, užstoti: Taip yra visur, kur niekas mums akių ploto, akiračio nepastoja J.Jabl.
7. tr. užpulti (užstojant kelią, neleidžiant eiti): Pastójo jį miške ir atėmė pinigus Ds. Gurelių miške tai vis pastója: tai arklį ataima, tai razvelka Vdš. Pas Džiuginėnus liuob pastós rabauninkai Šts. Par dvyleka niekur neik, o jau tavi pastós [vaiduoklis] Skdv.
ǁ užklupti, susekti: Be skaliko negal lapės pastóti Šts.
8. žr. apstoti 4: Atnešė jam daug pastotų nuog velnio, o ansjan išvarė (piktas) dvasias žodžiu Ch1Mt8,16.
9. intr. prieštarauti, nesutikti: Didesnė dalis atskaluonių jau mumus pastója DP535.
| refl.: Greičiau kiškis vilkui pasistõs, nei kap tu savo žodį išlaikysi Vrn. Tai kodėl ji dabar taip labai prieš motiną pasistojo? I.Simon. Laikas mums, moteroms, pasistoti prieš vyrus! Vd.
10. intr. B imtis kokio darbo, veiklos, pasidaryti nariu, dalyviu: Ana pastójo kaules šert Šln. Vyras kaži kaip pastójo į sargybinius pri gyvolių Vvr. Anas Ignalinėj pastó[jo] in darbo Dglš. Pastót neraštingam sunku i darban Slk. Ana až mokytoją pastójo Ut. Buvo matinyku pastójęs Krs. Tik pastójai tarnaut – ir vėl jau namie sėdi Ds. Išbėgs par rubežį ir pastós pas būrą par berną Krg. Nežinodamas ką veikti, pastojo jis į kareivius Pt. Nori pastótie aukštojon mokyklon Ktk. Iš kariuomenės atejęs, vakariniuosna pastójo Lt. Tu pastosi kur į kontorą, prie geležinkelio ar į vaistinę A.Vien. Ko paviliojai nuog močiutės dukrelę, o pats pastójai in karaliaus vaiskelį? (d.) Mrj. Muno brolelis, valelė[je] augęs, pastojo kareiveliu D20.
| refl.: Pasistó[ja]u aš aptiekon dirbt Aps.
11. intr. Plšk prasidėti, užeiti (apie gamtos reiškinį, kokį įvykį ir pan.): Greit pastõs žiema DŽ1. Pastójo pilnatis, dabar pašals kelias dienas Žl. Pastójo naktis su lietu BM111(Ssk). Kaip pastójo pagada, galėjom šieną valyti Varn. Karas pastójo Upn. Varginga tai buvo kelionė: žiemos kelias dar nepastojęs buvo, o iš purvų tik gruodas pasidarė rš.
ǁ prasidėti amžiaus metams, tam tikram laiko tarpui: Kai pastos aštunti, tada jau eis mokyklon Trgn. Pastos aštuoniolikiai metai, kap tėvas miręs Dglš. Išėjo nedėlia, ir kita pastojo – vis pinigų nėra LTR. Kaip tiktai mojus pastojo, lapai susiklojo LTR(Rk). Devinti meteliai svetimoj šalelėj, pastos ir dešimti – aš namo negrįšiu KrvD9.
ǁ pradėti amžiaus metus: Jai jau penki metai, nuo birželio pastójo in šeštų Ktk.
ǁ sulaukti (kokio amžiaus): Kas gėrė, tie nė vienas nepastójo aštuoniasdešimt Plšk. Tiek amžių esu pastójusi (tiek daug metų turiu) Rsn.
12. intr. Krš pradėti valdyti, paimti valdžią: Smetonuo pastojus, išveisė juodas kiaules Ggr.
| refl.: Kap pasistójo Smetona, išardė budinką Sem.
13. intr. įsikurti: Kai pastójo kolūkis, tai dirbom ir dirbom Trgn. Dabar ten mažas miestelis pastójęs Pgg.
| refl.: Septyni miestai vėl pasistojo, išbėgusieji vėl atgrįžo Ns1859,1.
14. intr. Sut, J, BŽ24, Ms, Slnt tapti nėščiai: Žiūrėk, vėl bepastojanti, vėl gimdyti reikia J.Balt. Bloguoja marti mūsų, vėl gal jau pastójus Ds. Kolei moteriškė vaiką žindžia, tai ana nepastója Rod. Pana sūnumi pastojo KN121.
^ Dieve duok, kad tu nepastótumbei Sch108(B).
15. intr. Slm užtarti, paremti: Sejulė už savo brolį pastójo ir gynė J. Jis už kitą pastójo ir pats gavo mušt Ėr.
16. intr. B, Q617, H, N, BzF46 pasidaryti, tapti kuo, kokiam: Vaikas vyru pastójo KI240. Iš to žmogaus gal dar kas pastóti; tas žmogus dar gal kuomi pastóti KBI13. Juk ir tu, gaidau, šaltyšium dar nepastójęs, su kitais draugais linksmai mokėdavai elgtis K.Donel. Išgijau, vėl pastojau žmogus Ggr. Ak, kad jūs pastótumėt varnais, ne mano vaikais būdami Jrk99-100. Ana išsimokinos i pastójo rašytoja Dov. Jis pastójo veterinorium Brž. Tas pastójo brigadierius Plik. Negrįšiu, seselės, negrįšiu, jaunosios, ba jau pastojau žmonių martele LTR(Lp). Aš būč pastójus žvejų mergelė, žvejužių šinkarkelė LB34. O kad pastočiau žals medžiotojis, po giružę vaikščiočiau KlvD16. Aš viens sūnelis, aš pas tėvelį pastójau kareivėliu JD85. In Vilnių nujosu, karalium pastosu – visą vaiską kėravosu BsO289. Tada ištiesė jis (Mozė) ranką savo ir nutvėrė jį (žaltį), ir jis pastojo lazda jo rankoje BB2Moz4,4. Ir tas žodis pastojo kūnu, ir gyveno tarp mūsų VlnE12. Aukštu, didžiu pastoju R24, MŽ31. Gadynės dabar kitokios pastójusios KI57. Senu pastó[ja] jaunas, ka nora daug žinoti Kin. Minija į mares įbėga, plati pastó[ja] Dov. Ir Klaipėda dabar yr geras (didelis) miestas pastójęs Šlu. Lovo[je] turi gulėti, kol stiprus pastósi Smln. Gali apjekt i negirdėt, i kvailu pastót Jrb. Pasigėrę bepročiai pastó[ja] Sg. Kisielius tirštas tujau pastójo Žgč. Moteriškė nėščia pastojo B. Nėščia pastójo sūnumi senatvėj savoj jau tatai šeštas mėnuo DP441. Sunki tu pastosi, sūnų pagimdysi Mž165. Gausi visą naudą ir didei garbingas pastosi BsV190(Rg). Vis verpi ir vis šlapini, dėl to lūpos teip storos pasto[ja] BsPI13. Jo rūbai balti pastojo kaip šviesybė NTMt17,2. Neįnartinkiat vaikų jūsų, idant baugštais nepastotų Vln42. Vanduo kartusis pastojo saldus BBJdt5,13.
^ Ką pristosi, tuo pastosi PPr119. Kai iš vyžos pastoja naginė, tai nežino kaip besididžiuoti LTsV171(Rm). Miške augęs, miške gimęs, namo parėjęs, šuniu pastójo (mintuvai) Vlkv. Kas nor turtingu pastoti, tam reik nemiegoti S.Dauk. Prie kokio pristosi, tokiuo pats pastosi Gdž. Gyvas būdamas juodas buvau, numiręs raudonas pastojau (vėžys) B821. Kas neteisybė yra, kaip gal tai teisybe pastoti B450. Kas mietus vartoja, mietuotas pastoja RD213.
| refl.: Anas pasistó[jo] doktorium Aps. Kuom jis ten pastosis? – Didis vaisko vadas srš.
ǁ impers. apie būseną: Mano širdžiai pikt pastój KI59. Taigi bežiūrint man jau dūšiai pikta pastójo, ir aš, pro duris iššokęs, vemti pradėjau K.Donel.
ǁ pavirsti kuo: Tuojaus iš arklio pastojo karvelis BsMtII81(Dkš). Ana iš to gailumo geguže pastójo (ps.) Rš. Kad ašarėlės mano upeliais pavirstų, tai neišbrisčia; kad dūsavimėliai kalneliais pastótų, tai nebeišlipčia (rd.) Brž.
17. intr. atsirasti, kilti, pasirodyti: Didelės pusnys pastójo Plšk. Dailininkas taip ilgai akmenį dailina, kol iš jo paminklas pastoja prš. Viešpačiui sakant, pastójo šviesa K. Iš nieko nieko (niekas) negal pastóti KII91. Šitaipo gatavas pastojo dangus ir žemė brš. Daugesnis pastojo skaitlius tųjų, kurie išganomi Ns1832,6. Vaisius and tavęs (figos medžio) daugiaus tenepastoja and amžių Ch1Mt21,19. Pūlio baltumas randasi, kaip kada norėtų raupsai pastoti (būti) ant odos jo kūno BB3Moz13,2.
×18. (sl.) intr. atsitikti, įvykti: Ok, mans Dieveliau, kas tai pastojo, kad toksai bloznas mane vilioja? JD348.
×19. (sl.) intr. pripažinti kam pirmumą: Jokūbas … paliovė ant vieno miesto Jeruzalem, pastódamas Petrui visotime DP611. Jų palikuones ant pabaigos popiežiumus, anuo metu gryniemus ir paniekintiemus, pastót turėjo DP459.
◊ kẽlią pastóti
1. sutrukdyti, sukliudyti kam ką atlikti, nuveikti: Aš jam viską atleidau, tik tenepastoja man kitą kartą kelio V.Krėv. Kad aš kada nors dėl ežios, dėl kąsnio to dumblo kam pastočiau kelią P.Cvir. Karui mes pastosim visus kelius rš. Norėdamas gyventi pats, nepastok kelio ir kitam A.Vien. Aš tau kelio in laimę nepastósiu Alv.
2. užpulti (einantį), pasikėsinti: Naktį gali tau kas kẽlią pastót Alk. Ties tuo pušynėliu vagys kartais kẽlią pastója Ėr.

plaukai̇̃ (kepùrė) [ant galvõs, ant pakáušio, piestù] pasistójo labai baisu, šiurpu: Mun i plaukai̇̃ pasistójo an galvõs – jau vis tiek čia baido kažin kas Als. Plaukai ant galvos piestu pasistojo LTR(Kp). Kad aš pasakyčiu, ką ana sakė, tau plaukai̇̃ an pakáušio pasistõtų! Krš. Man tik plaukai̇̃ pasistójo, verkt neverkiau Jnš. Kaip as aną pamačiau, muno kepùrė pasistójo Ub.
pérstoti, perstóti
1. intr. NdŽ atsistoti į kitą vietą.
2. intr. NdŽ pereiti į kitą darbą, persisamdyti.
3. tr. perlipti, peržengti: Aš norėjau pérstot arbūzą, ale sugriuvau Lz.
4. tr. Dkk stovint tarp ko, perskirti: Palėvenė perstoja Subačių ir Kupiškį Sb. Tiktai ką Nemunas perstoja, o teip tai [Panemunė] suslietų su Kaunu Pl. Šitą ežerą nuo to pieva pérstoja Krd. Mūsų ir jų namus pérstoja kalnas Ktk.
5. intr. išsiskirti į šalis, pasidaryti tarpui: Ten yra párstojęs stogas, viršuoti nėra kaip Grg.
6. tr. užpulti (einantį), pastojant kelią: Anas nue[jo] girion, pérsto[jo] kupčius i ataėm[ė] iš jų pinigus (ps.) Tvr. Kai vagis in kelio pérstojo Tvr.
7. tr. atstoti, pakeisti, pavaduoti: Vasaroj tur žõlės grūdų vietą perstoti prš.
8. intr. sustoti, nebefunkcionuoti: Pérstojo širdis Aps.
9. intr. R, MŽ, Sut, I, N, L, Rtr, Š liautis, baigtis (apie lietų, sniegą, vėją ar kokį kitą reiškinį): Kiek pérsto[jo] lietus Ck. Kad vėjas kiek pérstotų, galėtumėm zuperį pasėt Ds. Perstojo tie ledai, jis stovi po tuo aržuolu BsPIV246. O tie stebuklai neperstojo Tat. Maištai perstoja, liaujasi vaidai SPI13. Karus apramdyk tu visur, teperstoja badavims brš.
10. intr. Ch1PvE1,16 liautis, nustoti ką darius: Dirbo dirbo, paskui, kelias dienas perstojęs, vėl stojo į darbą Žem. Parstojus dirbti, pirmiaus reik keletą valandelių pailsėtis, idant prakaitai nudžiūtų Rp. Pavasarį, kai išsirisdavo viščiukai, nors verk neperstodamas. Stačiai nuo jų negali atsitraukti. Varnos suka ir suka V.Bub. Tu gerk ir gerk vandenį iš ežero ir niekaip neparstok BsPII84(Šl). Vadas perstoja būti vadu, jeigu nėra vedamųjų rš. Kryžeiviai nepérstojo kliudę lietuvių KŽ. Perstok tu gėręs, perstok uliojęs, imkis savo gaspadorystos žiūrėt Kpč. Nuo to laiko pérstojo vaidintis Sv. Dainavau kada, ale pérstojau Ad. Pérstok juokus krėtęs Dgl. Párstok gnyženti mane ir gerti, t. y. liauk J. Niekad neparstójau dainuodama Žml. Pérstokit, vaikai, dūkt, ba gausta diržu Dbk. Pérstojo rėkęs Dbč. Tavęsp visokios dangaus galybės … šauk balsu neperstojančiu Mž82-83. O, gieda gieda raibieji gaideliai, – bent giedokit, nepárstokit, ilginkit naktelę! JD598. Perstojo lijusi K. Lijo naktį, rytą parstójo Rd. Nu, pamažu pàrstoja griaust LKT264(RdN). Išdžiūvo slėniai, gilios balelės, pérstojo bėgti gilios upelės BM409(Kp). Miestas visai perstojo buvęs (sudegė, išnyko) V.Kudir. Žolių išgėriau, tai mažu pérstos skaudėję Slv. Ar tau neparstójo galva sopėt nuo vakar vakaro? Skrb. Párstok, brolau, rašyti, imk grėblelį taisyti (d.) Gr. Per visą dienelę laukti nepérstojom, akis pražiūrėjom, kojas prastovėjom (d.) Šmn. Savo jaunųjų dienelių gailėtis neperstoju LTR(Mrj).
^ Šunes loja ir perstoja, žmonių kalbos nenustoja LTR(Lp).
nepérstojančiai adv.: Kai man gi vaikų šitų tai nepérstojančiai (be galo) gailu Str.
nepérstotinai adv.: Nepérstotinai lyti K. Smilčių kalnynai slenka neperstotinai marių link prš.
11. intr. prarasti, netekti: Pérsto[ja]u visai sveikatos Smal.
×12. (l.) refl. atsiskirti: Džiaugsme po tam persistojo SGI123. Kas su manim nor draugaut, tas nepersistos be laimės Brt.
×13. (l.) intr. sutikti (dėl kainos): Ant trijų dešimtų sidabrinių perstojęs buvo SPII185.
×14. (l.) intr. bendrauti: Tur sau už nekokį paniekinimą su mažais varguliais perstot SPII183. Adant didžiai apie mus pačius neižmanytumime, bet su mažais perstotumime arba suderėtumime SPII181. Deja tam, kas jų klauso ir perstoja su jais DP304.
×15. (l.) intr. Ch1PvP4,11 pasilikti: Su tavo viernais visad gyvensiu ir ant visų amžių su jais perstosiu PK49.
×16. intr. laikytis, tenkintis: Išmokau perstot ant to, ką turiu BtPvP4,11. Geresnis yra ubagas, kursai ant savo perstoja MP51. Nes ir vagis, ir žmogmušys, ir visi piktadariai teipajag vėl ant to pigai pérstotų, idant jų nekorotų DP84. Bet kad turime peno ir girklo, perstokim and to Ch11PvTm6,8.
piestóti (dial.)
1. Sg žr. pristoti 1.
2. žr. pristoti 16: Nepystó[ja] sūnų, pystó[ja] Marytę Kin.
prastóti
1. tr., intr. žengiant neužminti, nužengti į šalį: Eidamas lieptu, prastójau lieptą ir įpuoliau į upę Prn. Prastójau pro lieptą Skr.
2. intr. nueiti šalin, pasitraukti, pasišalinti: Neprastók, t. y. neatsitrauk, būk prie manęs tuo trūkiu J. Neprastók nu jo (vaiko), žiūrėk i žiūrėk Krš. Pelelės urve kiūtojo, kol žmonys biškį prastojo LMD(Sln).
| refl.: Seniau vaikas prasistója šalin, kap eina svetimas, o dabar neužkliudyk vaiko Vlk.
3. tr. Q552, H, R, R11, MŽ14, N, Kos151, K, M, Rtr nebūti drauge, palikti, mesti: Man gaila, ka jūs mani prastósit Rsn. Tik neprastók mudu, pareik namie, ir gyvęsim! LKT166(Ktč). Motyna (višta) greit prastós vištukus Sg. Tavo motynėlė tavę užmiršo, ale aš neprastósiu tavę, aš būsiu pas tavę LB79. Kam išbėgai taip, prastójęs kaimenę kiaulių? K.Donel. Aš esu toks nuo viso svieto prastotas BsPI100(Rg). Mudu su Tavadore neprastojome nė valandėlės ligonio Žem. Jei tuo tarpu, kad bitės tokį badą kenta, vienkartu atšilsta ir geras oras randas, tad jos tankiai ir perus, ir aulį, ir vislab prasto[ja] ir leka šalin S.Dauk. Turėjo taipojau savo tėviškę prastoti Ns1857,6. Anie myli žmogų, ik kolei gerai turis, ir priepuolyje tuojau jį prastója DP530. Prastokiat miestus ir gyvenkiat olosu BBJer48,28. Tas žmogus svietą prastójo KI24. Aš dabar, viso svieto prastota, viena su savo kūdikiais varguose randuos Kel1865,32. [Kristus] est … nuog apaštalų prastots Mž441-442. Piemeni pabėgt nederėtų, idant pabėgęs neprastotų̃ avių DP209. Mus mokia, idant mes tą pasaulį prastotum̃bim DP243. Tada prastojo jį velinas BPI266.
| Ir nutvėrė jos ranką, tai ją drugys prastojo BbMt8,15.
^ Gėriau prastotas, kaip piktų draugų apstotas KrvP(Krtn).
prastotinai̇̃ adv.: Nenorėtų prastotinai (visiškai) tavęs užmiršti brš.
ǁ apleisti: Tėvas savo kūdikius neprastó[ja] Rsn. Jis yra visai Dievo prastótas Rg. Pondievaiti, neprastók! Lkv. Tič, neverk, merguže, mano lelijuže, Dievutis neprastos o nei mudu jaunu RD94. Viešpatie, mus neprastok Mž569. Ir tave vėl sugrąžinsiu ing šią žemę nei tave prastosiu BB1Moz28,15.
^ Sergėkias, ir Dievas tavęs neprastos VP41. Viešpatie, neprastók, koks prastas valgymas buvo! Krš.
4. tr. nebesilaikyti, atmesti, nepripažinti: Prastojo jis pagonišką būdą ir tikėjo Dievui BBJdt14,6. Jūs prastojat dievo prisakymus ir laikot žmonių įstatymus BbMr7,8. Ką senovė pastatė bei paskyrė, to nereikia prastoti MT(Praefatio14). Prastojame dažnai šventus prisakymus tavo MKr29. Juo ilgiaus, juo daugiaus prastojo poną Dievą B743.
5. intr. išnykti, dingti, baigtis: Prastojo visas džiaugsmas ir visa linksmybė CII928.
6. tr. L, NdŽ prarasti, netekti: Prastójau arklį J. Mano vaikelis, lakstysi – prastósi žmoną Rmč. Prastojau visa, kas buvo brangiausia man pasaulyje – prastojau nebegrąžinamai Š. Mindaugui didžiausiu daiktu buvo užlaikyti valdžią ir neprastoti Lietuvos rš. Rankpelnis darbininkas, bijodamas uždarbio prastoti, liekasi dirbti antrą mėnesį LzP. Neprastos algos savo BtMt10,42. Koserėn pylė [vyną], ik protą prastojo A1884,338.
^ Jei miegosi, jaunas dienas prastosi Šauk.
7. intr. liautis ką daryti: Laikraštis „Aušra“ prastojo išeiti TŽIV407.
8. intr. Q177, Sut nusižengti, nusikalsti: Nusidemi, prastoju, pražengiu SD69. Priš Tave (Dievą) aš prastojau Mž65. Sunkiai prastojau, jo meilę nuteriojau SGII93. Pamušė daug piktųjų ir prastojančiųjų keršte BB1Mak2,44.
pristóti
1. intr. Q262, R71, MŽ96, Rtr žengiant atsistoti prie ko: Pristóti prie lango NdŽ. Gaspadorius pri kamarai pristós žadinti Krtn. Petras, kur bus buvęs, vis prie jų pristojęs J.Jabl. Pas tiltalį i pristójo žmogus, i nieko nesako Kal. Pristoj[o] martelė prieg viešam keli, prieg dobilėli LTR(Srj).
^ Pristoj[o] kap girtas pas tvorą Pls.
| refl. Gršl: Reikėjo ganyti, i viskas. Prisistósu pri medžio i miegtu Klk. Kuprys, prisistojęs prie mašinos, kūlė gerai Žem. Matytumi, prisistójęs ka veda rodas, ka veda rodas Trk. O kad ateina mano močiutė ir prisistója prie tų pulkelių (d.) Nč.
2. intr. stojantis priminti (koją): Nebegaliu nei pristót – kaip sopa Antš. Būdavo, pristót koja negalima (labai karšta žemė) ČrP. Jam parišta yra koja, užtai žemės nepristoja O.
3. intr. NdŽ daugeliui suėjus, suvažiavus sustoti: Žiūru, ka pristóję žmonių daugybės LKT107(Klm). Pristójo vyrų pilnas kiemas Trs. Buvo daug vežimų pristoję pri gelžkelio, kol pravažiavo traukinys Dr. Pilni mano takeliai, linago, strielčiukų pristojo, linago NS98(Brž).
| refl.: Ei, kas tenai, tenai buvo tų mielų mergelių! Prisistojo pilni kampai kaip baltų lazdelių MitV177.
ǁ tr. suėjusiems užpildyti kokią vietą: Kartais plaustininkas iškart ir daug žmonių parkėlė – anie stati liuob laivę pristóti Vkš.
4. intr. stabtelėti: Bėgo pristodamà, nes jėgų neturėjo NdŽ. Barbelė pristojo neva susitaisyti ryšelio LzP.
5. intr. Grnk liautis judėti į priekį, sustoti: Atvažiuoja ponaitis i pristójo prie kalvės Šln. Da ka geri arkliai, greičiau nuvažiuoji, o ka padla kokia – prie Čekiškės i pristósi Ar. O kap prijojau uošvės dvarelį, pristoj[o] mano žirgelis prie varinių vartelių LTR(Lp).
| refl.: Tai kap dajojau rūtų darželį, žirgelis prisistojo TDrIV25(Asv).
ǁ privažiavus kokią vietą, pastovėti: Važiavom pro šalį, norėjom pristóti, ale nebebuvo kumet Vkš. Kol nuvažiavau, tai pristójau pakely Btg.
6. intr. Vkš nebe taip smarkiai reikštis, susilpnėti: Lytus pristójo Mžk. Pradėjo mažyn, mažyn, išdegė i pristójo Vgr.
| Televizorius yra, i tasai jau pristójo (neberodo) Gdž.
7. intr. atvykti, apsibūti: O aš išjosiu visų paskiausiai, o aš pristósiu visų pirmiausiai JD645. Vėlai išjosim, pirma pristosim KlvD336.
^ Jaunas vienas, be vaikų, kur nujosi, ten pristósi Žr. Vienam parvis geresnis gyvenimas: kur skrajoji, ten pristóji Pvn. Jaunu būdamas ar bagotu, kur nujosi, ten pristosi Sch82(Rg).
8. intr. apsigyventi: Geri mano šeiminykai – čia pristójau, čia i būsiu Tj.
9. intr. NdŽ, Krž, Trš, Brs, Als imtis kokių pareigų, kokio darbo, kokios veiklos: Pristoti prie darbo N. Kaip pristósam, tas vagas išravėsam Akm. Nėr kada pristója an stakles Ds. Paskuo pradėjau bandą ganyti: pristósu pri ūkininko – vienur metus išbūsu, kitur ilgiau LKT84(Lk). Trečias brolis pristojo mokytis pas medžioklį ir tapo mokytu medžiokliu J.Balč. Esu už vaikį pristojęs Šts. Juzė pernai buvo pristójęs pri gaspadoriaus, o šį metą eita dirbti ant dienos Slnt. Kad pristójo pas gerus žmones, tegu tarnauja kelis metus Gs. Muno mama ka pristójo tarnauti, susilygo į mugę (kad bus išleista į mugę) Všv. Pas to kuningaikščio pristojo pri arklių, pri purmono DS77(Rs). Pristójo pas vieną poną už šėriką BM32(Slm). Pas vieną velnią pristojo par vaikesą (ps.) Lnkv. Šįmet mano vaikas pristójo prie meistro [mokytis] Jrb. Pagirti vyrai, kurie pristojo į Tėvynės mylėtojų draugystės kuopą rš. Jisai pristójo in armiją Krm. O kai aš pristósiu į didį pulkelį, nepažinsit jūs mane JD599. Vyte davysiu, stote pristosiu [prie pulkelio] LB153.
| Nė metų nepabuvo pristójusi, kaip nu mūso išejo Slnt. Nu Kalėdų pristóji, lig Kūčių išbūni Vdk. Kaip pristojo maža mergaitė, taip ir užaugo čionai LzP. Gali stabyti muni patį, dar niekur nepristójintį BM356(Tl).
| tr.: Pristotū́sius (priklausančius gauti pradėjus tarnauti) ir atstotūsius kukulius turėsi duoti, be to nestosiu į vaikius Lnk.
| refl.: Po atostogų prie bateljono prisistójau Plšk. Aš prisistójau prie jų dirbti Pgg.
10. intr. neatsitraukti, intensyviai ką dirbant: Jei darbo pristójęs nedarysi, darbas nuog tavę atsistos Rod. Dedi puodą su kisielium an kuknelės ir pristójęs maišai Rk. Taigi jau prašiau pristójęs – tyli, ir gatava, kaip maumas Sdk. Čigonai, būdavo, pristóję prašo priimt naktigulto Ob. Pristójęs prašo, kad atvažiuotų Lkv. Jauna mergelė patalą klojo, šelmis bernelis pristojęs lojo LTR(suv.).
| refl.: Mes pri linų prisistóję dirbom Žlp. Šatros gerai, bet prisistójus kūrenti aš neturiu kada LKKXV22. Jis prisistójęs prie manę prašo pinigų Jrb. Ir mums liepė išvažiuoti prisistóję, ale mes da laukėm Lž. Jonuko nedraskyk prisistojusi: kaip pramigs, ir atsikels Žem. Vaikas prisistojęs prašė, rankas bučiavo Žem.
11. intr. Rtr, Ser įkyriai lįsti prie ko, prikibti: Ko tu pristójai prie manęs? DŽ. Žmogus buvo girtas ir tuoj pristójo NdŽ. Būdavo, pristosiu prie motutės ir tol neduosiu jai ramumo, kol ji nepradės pasakoti J.Jan. Pristója, prašo prašo ir išprašo [čigonas lašinių] Mrc. Pristójo an manę – eik šokt! Upn. Jau kad pristõs, tai neatsikratysi! Srd. Ko pristojai? Aš tau ant liežiuvio neužmyniau LTR(Kp). Ko tu pristójai ingi mañ? Šlčn. Vaikai labai nepristója – nereikia [, sako,] mum, turėkis pinigus Ukm. Sako, aitvaras pristójąs an arklį ir vedžiojąs Skp. Pristójo kaip bimbalas pri arklio Slnt. Pristójo kaip širšė Sd. Pristojo kaip velnias prie bajoro lovos LTR(Grk). Ko pristójai pri munęs kaip nelabasis?! Vkš. Pristójo kaip piktas pinigas Mlk.
^ Miške augęs, miške lapojęs, parejęs numie, pry mergos pristójęs (ratelis) Štk. Ejo gyslius, susitiko trikojį, pristojo pri keturkojo (linai, ratelis, staklės) LTR(Vdk).
| refl.: Ko tu prisistójai pri munęs?! Gr. Ko prisistójai kaip piktas piningas?! NmŽ. Amžinai prisistojusi, negal i valandikės vienai pabūti Krš.
ǁ apnikti, apspisti: Pristójo in arklį gyliai Btrm.
12. tr., intr. turėti reikalų, susidėti, prisidėti: Nepristók jų – jau tu didelis! Dkš. Aš daugiau jos nepristósiu Ktk. Regi – blogas žmogus, tai nepristõj in jį suvis Dglš. Nepristók an piemenį! Ds. Kas gi prie jo pristos – durnas yra Lb. Nepristók, vaikeli, to durniaus, tegu vienas sau būna Pns. Nepristók, ba dar pirtį duos (gausi mušti) Vrn. Nepristók: kaip visus apmauna, teip ir tave! Aln. Mes an panas nepristójam nė vienas Vdš. Pas jaunus nepristók, ale pas senus Dv. Tu vis pristóji ne sau lygias mergaites Mrj. Tu, berneli, atsistok, manę jaunos nepristók DrskD110. Pametęs tikrąjį Viešpatį savą, pristojai dergėtuvop DP555.
^ Ką pristosi, tuo pastosi PPr119. Jum pristók, tai ir nuo Dievo atstók Mlt. Kvailo nepristók – patsai kvailu liksi TŽV600(Al). Bagočiaus nepristok, velig nuo jo atsistok LMD(suv.). Pristok tokį kap pats Švnč.
13. tr., intr. SD227, Sut, Rdm, NmŽ, End pritapus užvaldyti, apsėsti: Velnio pristotas N. Nešauk! Ar velnias pristójo! Pgr. A tavi vel[nia]s pristójo – ko tu čia draskais? Krtn. Ar pristótas esi?! Nurimk! Jrb. A vel[nia]s pristójo tą vištą – vis po daržus kapstos! Lk. A kelmas tavi pristójo?! Ko tu nori nu munęs? Šts. Karvę pamilžo ir paržegnojo, kad laumė nepristotų ir karvės neišmilžtų Vkš. Jau tavę tik velnias pristojo BsPI96(Rg). In tave pristójo ledoka dūšia Kb. Velinai rodės žmonėse pristotosè DP196. Jį šitai samaritonu ir velino pristótu vadina DP128. Saulį paskui, kad paniekino prisakymą Dievo, pristojo pikta dvasia S.Stan.
^ Ko tu kap pristotà tą vaiką vis erzini?! Mrj. Trankosi tie vaikai kaip pristóti Jrb. Jau a kelmas tavi pristójo, ka teip dūksti?! Jrb. Dievo korotas, velnio pristotas (apie nelaimės ištiktą negerą žmogų) LTR(Ss). Nepristók pristóto (blogo, veidmainio žmogaus)! Mrj.
14. tr., intr. apimti, prisikabinti (apie ligą, nemigą ir pan.): Pristójo gripas, guliu lovo[je] Šts. Par karą an ją pristójo džiova Km. Nemiga buvo pristójus, kamavo ketrias paras Krs. Kad nakviša nepristõtų mažą vaiką, reik pasmilkyt su šventintais kadagiais Vkš. Kokis kosulys pristójo vaiką, žugulė krūtinėlę Dbč. Ar prytvirtinė ir pristojo, kad taip ilgai sėdėjai?! Lkv. Gal kokia nesveikata vištai pristójus, kad nededa Lel.
15. intr. DŽ, NdŽ, Pkn pavargti, netekti jėgų: Aš pristójau bėgdamas J. Jau vakar tiek pristójau, kad negaliu! Lkč. Par visą dieną ant kojų – jau aš visai pristójau Stak. Kad jau pristójau, belipdama į kalną! Kdn. Kiek ta mama dirba – pristós bebėgdama, i viskas Trk. Aš pristósiu, sena būdama, dainas dainuodama Ml. Jau pristójau, vaikeli, šnekėdama Stk. Blogas kelias, daug nekrauk – arkliai pristõs Jrb. Nebe darbas dirvoj, kai arklys plūge pristója Skdt. Ką darysi, jei arklys vago[je] prystõs?! Ll. Arkliai pristojo, nė botagas nieko nebeveikė Žem. Skridau dieną, skridau naktį, sparneliai pristojo TDrIV144(Tvr).
16. tr., intr. H163, K, L užstoti, saugoti, globoti, padėti: Pristoju jam, užstoju jį, šelpiu jį R26, MŽ34. Pristok man, manę OsG153. Nei vienas manę nepristój bėdoje KII373. Manę kovoj pristoki! brš. Primistok prš. Dieve …, mums iš meilės Tavo priestok Mž350. Mokinkimės teipajag apsirgusius gelbėti ir pavargusius pristoti BPII372.
| refl. tr.: Prisistóti kits kitą K.
17. tr. Mlt prižiūrėti: Paimk rykštę ir pristók kiaules, kad nesipjautų Vdš. Po sodelį uliosi, didžią valią turėsi – darbinykus pristósi (d.) Slk.
×18. intr. L, Brt sutikti su kuo, pritarti: Aš manau, kad jis nepristõs už tiek pinigų visą naktį važiuot Ssk. Man toki jau liga, kad aš bijojau, nepristójau [, kad darytų operaciją] LKT277(Tr). Kiek kas paprašė, tiek jis pristójo (sutiko mokėti) Lp. Visi žvėrys ir paukščiai ant to pristojo ir griebėsi už darbo BsPIII55(Grš).
×19. būti, laikytis arti ko, pritapti: Šitai mes vis prastojame ir pristojame tavęsp DP513. Pameskiat tas deives, Dievop didžiop pristokiat Mž10. Kurie nuog piktybių atstojo, Dievop pristojo SGII45. Todrilei apleis vyras tėvą savą ir motiną savą ir priestos savo motersp, ir bus vienas kūnas Vln51. Pristojo didė minia Viešpatiesp Ch1ApD11,24.
×20. intr. prisidėti prie ko: Ir pristojo tą dieną [įtikėjusių] dūšių apie tris tūkstančius BtApD2,41. Šišon visi pristó[ja] prie vokiečio Pgg. Neapykantoje turėkiat piktybę, a priestokiat gerybėspi VlnE157. Pristojo vierosp žydų Ch1ApD6,5.
×21. (sl.) intr. pritikti, derėti: Pridera, pristoj R413, MŽ556.
×22. (sl.) intr. pristigti, pritrūkti: Bedirbdamas buvau sveikatos pristójęs Mlt. Jau sylos pristójau Dsn. Lig langų pastatė ir pristojo pinigų LTR(Slk).
×23. (sl.) intr. JV891 atsitikti, įvykti: Oi, Dieve mano, kas man pristojo – jaunas bernelis man suvedžiojo LTR(Skm).
◊ trumpai̇̃ pristóti pričiupti: Motina su tėvu įejo, pristójo trumpai̇̃ Trk.
vélnio (bi̇́eso) pristótas Plv apie pašėlusį, pasiutusį žmogų: Jau ji turbūt vélnio pristóta yra Skr. Jau ana y[ra] bi̇́eso pristotà Jdr. Velnio nemačiau, tik vélnio pristótą žmogų Gl.
sustóti
1. intr. visiems (sėdėjusiems, gulėjusiems) pakilti ant kojų: Visi stati sustójo DŽ. Mokiniai turėdavo sustoti ir choru sutartinai šaukti V.Myk-Put. Visi net sustojo, beplodami man už protingą pasiūlymą J.Balt. Sustoję kaip apaštalai LTR.
^ Juoda karvė subliovė – visas tvoras sugriovė; balta karvė subliovė – visos tvoros sustojo (naktis ir diena) LTR(Rk).
ǁ pasidaryti statiems, neprigulusieins: Kaip pamačiau veidą, tai nesavu balsu riktelėjau, o plaukai ant galvos sustojo lyg vielos V.Kudir.
2. intr. K statiems užimti vietą, keliems ar visiems atsistoti kur: Abu sustójo ant patiesalo NdŽ. Tokie du vyrai sustojo ant sūpeklių, ir trūko virvė Skrb. Darbininkai sustóję veizdi, nedirba J. Stova sustojusios, o rugių neriša motriškos Lk. Tada anys sustójo po tuo egle Mlk. Pryšais sustójo i mojuo[ja] su rankoms LKT55(Vkš). Linus ka baigsam rauti, ka padainiuosam sustójusios ant linų lauko, kad linguosias laukai! Klk. Vyrų sustõs pulkai, kai dainuoja Pnd. Visi sustójo į eilę NdŽ. Sustódavo vyrų eilė i valiai kulti Erž. Sustós vyriškas, sulauš tą didįjį, tą spalį sulauš LKT51(Klk). Keliuose kap sustójam, užimam tokį barą ir varom Vvs. I laukdavai (3 prs.) su [vandens] viedrais prie kiemų sustóję [per Užgavėnes] Mšk. Čia aplink mane sustokit J.Jabl. Vienas pasako[ja], o visi kiti, sustóję į rinkį, klausos Vkš. Sudeda kokį kiaušinį, tai visos [vištos] sustója i praryja Klt. Viena prie vienai sustójo LKKVII203(ČrP). Žmonių minios sustoję mūsų laukė Žem. Ko sustójot kap kiaulę skerst (lyg pasitarimui)?! Dkš. Sustojo kaip ant gaisro LTR(Rm). Sustoju gintis R163, MŽ216. Ir nuėjęs su jais sustojo and lygios vietos Ch1Luk6,17.
| prk.: Dvi ligos sustós (suims, surems), ir mirsi Dr. Tau gluosniai prie kelio sustojo, beržai susirūpinę ošia S.Nėr. Bulbės[e] sustójo žolės kaip rūtos, nėkas neravė[ja] Krš.
| refl. K.
| prk.: Susistojo gražiai po medžių šakoms LTR(Dr). Dvieja máldavom susistóję Bsg. Stovia kareiviai susistóję ir juokias Kž. Klausaus: trys susistóję šnekas lietuviškai Lnk. Susistóję i pliurpa Krš. Susistójusios i pleška visas rytas Smln. Žmogus prie žmogaus: vieni eina, kiti, būreliais susistoję, šnekasi Žem. Žirgai pasibaidydavę … ir, lyg didžiai nusigandę, krūvoj susistoję, kalnump žiūrėdavę BsV167(Stalupėnai). Susistóję ant turgaus šneka, kraipose Jrb. Visos, girdi, eilėj susistojo ir už palaikymą gražiai man dėkojo M.Valanč. Jos į morkus įėjo ir visos trys … lyg ant parodos susistojo BsV146(Rg).
ǁ refl. atsistoti lygiai vienam šalia kito, viena linija: Velnias, pribėgęs pri zuikio, sušuko: – Brolau, susistókiam! LTR(ž.).
3. intr. imtis visiems ką daryti, tapti kokios veiklos dalyviu, nariu: Kaip tik pradeda aušti, visi sustó[ja] pri darbo BM358(Tl). Visi sustójo jį prašyti NdŽ. Išvarė jį visi sustóję Ktk. Kai tiek daugely sustõs, tai nepamatysma, kaip sugrėbsma Mlk. Kai sustója ben keli, tai ir jį apkalba (įveikia kalboje) Sld. Namus perstaisė sustóję visi Dglš. Dabar jau čėsas manei berneliui į glitužę sustóti LB53.
| refl.: Kaip susistójėm [į kolūkį], i pradėjau dirbti Vn.
ǁ užimti kokias pareigas: Vagiai sustóję [ūkyje], nieko ir nėra Drsk.
ǁ pradėti gyventi, kurtis: Jauni sustójo gyventi, rasitai pasitaisys Lk. Kad anuodu sustójo gyventi, ans beturėjo šarką ir ožką Štk. Susipažino ir sustójo į porą (susituokė) Plng.
4. intr. atvykus prisistatyti: Atėjus paskirtai dienai, Jonas su Tamošium sustojo teisme [bylinėtis] Žem.
5. intr. pasidaryti priešiškam, imti kovoti: Žmonės kertasi savitarpe: brolis sustojo prieš brolį, tėvai sukilo prieš vaikus A1884,178.
| refl.: Sustojose (sukilo) karaliūs žemės ir kunigai suėjose rodon vienon priš Viešpatį Mž505-506.
ǁ refl. susiimti, susikauti: Kame čia susistósiv? Šts. Į puskelę nenujojo – su prancūzu susistojo (d.) Sd.
6. intr. Sut, M, LL198, Rtr liautis eiti, bėgti, važiuoti ir pan.: Nusigandom, sustojom kaip įsmeigti Žem. Vaikinas už kelių žingsnių sustojo kaip įbestas K.Saj. Sartis, matyt, pamanęs, kad jam sakoma, staiga sustojo ir nė krust J.Paukš. Kelis kilometrus nubėgęs, tik visai pridusęs, sustojo LTR(Grk). Keliai buvo pilni vežimų, daug kartų reikėjo sustóti Plšk. Garlaiviui teko ne kartą kelyje sustóti NdŽ. Ties Ukmerge [autobusas] kaip sustó[jo], i nevažiuoja Klt. Ans sustójo, tiktai švilpt nū arklio nūšoko! Jdr. Anos (žąsys) teip pasikela, trečiamęje ketvirtamęje rėžė[je] anos besustó[ja] Lkž. Įvažiavom į Latviją, sustójom ant rinkos nakoti Krš. Rogės sustoja kiemo viduryje rš. Kur nujosiu, kur sustósiu, naktelę nakvosiu DrskD263. O ir sustóki po močiutės varteliais, vai duoki duoki močiutei labas dienas JD74. Šimtą mylių nujojau, žalioj girioj sustojau LTR(Mrj). Ar žinai, berneli, kuriuo keliu joti, prie kurių vartelių žirgeliui sustóti? (d.) Ktk. Visi jojo ir nujojo, vienas tik sustojo KrvD157. Ledinės par pylimą šiaip teip išejo, ale pri tilto sustójo ir užkišo Ventą Vkš. Vandenes marių Raudonųjų išsikėlė ir sustojo MT45. Ir liepė sustot vežimui, ir inbrido abudu vandenin Ch1ApD8,38.
| prk.: Jei tikrai myli, prieš nieką nesustos (nepabūgs kliūčių) J.Gruš. Jos akys sustoja ties žilagalviu ūkininku I.Simon. Noreikos žvilgsnis vėl sustojo ties žmonos rankomis J.Avyž.
^ Eina ir eina niekad nesustodamas, kur eina, negalvodamas KrvP(Prn). Dieną naktį eina, nigdi nesustója (upė) Pnd.
| refl.: Kai nujosim prie upelio, susistósim šaly kelio (d.) Š. Rodos, kažkas važiav[o] ir susistój[o] Žrm.
ǁ DŽ priėjus, privažiavus kokią vietą, kurį laiką pastovėti: Traukinys tik penkias minutes sustójo Ėr. Nesustók an kalno arklių ilsinti Lk. Plytkiemy Dėdelė sustojo pasiganytų A.Vien. Dažnai sielininkai sustodavo ties Niūronių pievomis ir ateidavo į kaimą nakvoti rš. Kai mus varė, tai sustójom, kad galėtum pasiilsėti Plšk. Ten, pas ežerą, buvo sustójusys tie lenkai Pln. Anapus upės vaiskas sustójo KBI35.
| refl.: Tada kėlėsi visos žmones, kurie su juo buvo, ir susistojo pas šulinį BBTeis7,1.
7. tr. NdŽ sustabdyti: Tpru, sustójau bėrą žirgą (d.) Vlkv.
ǁ atvažiavus pastatyti: Sustójo arklį prie žilvičio Ėr.
8. intr. laikinai apsigyventi, įsikurti, apsistoti: Buvom kelias dienas sustoję tuose namuose PnmA. Išvykdamas į savo pulką, majoras sustojo Vilniuje V.Myk-Put. Ko mudu šiam krašte sustojova? Vd. Šitas viešbutis nesustojamas J.Jabl. Šita vieta dabar nebesustojama (einant, važiuojant) J.Jabl.
9. intr. NdŽ nustoti veikti (apie mechanizmą): Laikrodis sustójo DŽ. Išleidėm vandenį: malūnas sustójo Krd.
ǁ paliauti funkcionuoti (apie organą): [Senam žmogui] tai širdis sustójusi, tai par daug plaka Stl. Sustójo viduriai, i pasimirė žmogus Ps. Kada karvei skrandis sustó[ja], metėlių duoda Krž.
| Kaip tik motina mums peržegnojo, ant jos rankelių gyslos sustojo LTR(On).
| refl.: Matyt, vyruo skrandis susistójęs (nevirškina) Kv.
ǁ liautis cirkuliuoti: Pradeda apiraciją daryti – sustójo krau[ja]s Kal.
| refl.: Krau[ja]s susistós, ir galia pradėt pūliuoti [žaizda] Akm.
10. intr. užkliuvus susilaikyti: Aš užspringsiu. Kąsnis sustos J.Gruš.
11. intr. Ktk užšalti, apsitraukti ledu: Upė sustójo DŽ. Sustójo jau ežeras Dkšt. Neleisk vaikų in ežero – da ežeras nesustójęs Plš. Rudenį, kap sustója visi vandenai, sustójo i Paežerių ežeras Plv. Užšalo Kuršių marios, sustojo Nemunas A.Vien. Rėkia, krykščia žąsinėlis, kad sustojo ežerėlis LTR(Slk).
ǁ užsitraukti ledo sluoksniui vandens paviršiuje: Tiktai sustójęs ledas an ežero ir labai plyšta, kai šąla, tik staugia Ob. Kai ledas sustója, žmogų kelia – šienauna ir veža [viksvas] Antr. Tai man dyvai, dideli pamėnai, ką sustójo ežere ledelis (d.) Klt.
| refl.: Nugrėbk lapus nuo prūdo, kad ledas lygiai susistót Alks. Susistõs ant marių stiklinis ledelis (d.) Švnč.
12. intr. rūgstant pasidaryti stangriam (apie pieną): Sustójęs i surūgęs puslitris (stiklainis) pieno Klt. Rūgštas pienas, šviežiai sustójęs, sustabdo vymą Krtn. Rytykščias pienas jau sustójęs Ob.
| refl.: Pamaišyk par vidurį pieną, kad anas lygiai susistót Alks.
13. intr. išsiskirti ir iškilti į paviršių ar nusėsti (apie pieno riebalus, drumzles ir kt.): An pieno sustója smetonas Dgp. Išsivaikščiojusios giros tirštumos sustos ant viršaus rš. Krakmolis sustój, šmotas kietas, lygus Krkl.
| refl.: Pietinis pienas až vis riebiausias: matai, smetonos kiek susistójo Klt. Tunys (drumzlės) susistójo ant dugno J.
14. intr. susikaupti, susitelkti: Sustója ant plaučių drebėskai, skreplės J.
| refl.: Išmatos susistojo išeinamajame grobe rš.
15. intr. NdŽ liautis, baigtis, nutrūkti: Nutilo perkūnija, sustojo ir lietus lijęs I.Simon. Sustójo tos pūgos End. Ir karas tas tada sustójo Skdv. Nedidelis kraujavimas sustoja savaime, nes kraujas turi savybę krešėti rš. Gyvenimas nė akimirkai nesustoja ir ten, gilumoje – po storais sniego kailiniais sp. Muzika sustójo NdŽ. Ka tik nesustõtų darbai Lž. Spirito gamyba ilgam buvo sustojusi rš. Kartais nė iš šio, nė iš to ima ir sustója tie skausmai Jrb. Sustójamas signalas KŽ.
^ Be jo nesustos turgus (apie landų, apsukrų, nenuoramą žmogų) ST259(B).
ǁ užtrūkti: Sustójo pienas nuo vidurio vasaros, i pelno nėr Jrb.
16. intr. liautis ką daryti: Jau penkiasdešimts devynių metų buvau, kai dirbti sustójau Krž. Bitys sustójo lėkusios i susimetė į liepą Jrb. Be galo karaliui širdis suskudo ir sustojo mušti Vd. Širdis, atrodo, apsivertė ir sustojo plakusi I.Simon. Ir pieną sustójo duot [karvė] LKT264(RdN). Sustójau [žaizdą] tepti, kaip pradėjo raudonuoti Krš. Nu tik tu jo nepraplėšk (neužkliudyk): ka pradės [bartis] – nesustõs Erž. Įsipyko taip, ka nebgalia sustóti Rdn. Kai nerandi, sustók ieškojęs, tai atsiranda Jrb. Buvo sulygę tą savo vietą parduot, ale dabar vėl sustójo (susilaikė) Jrb. Kai pribėgsi dvaružėlį, sustok bėgęs, žirgužėli LB109. Artojai arė, arę sustójo JD434. Sustójo i į mokyklą eit vaikas Jrb. Laikraštis sustójo eiti, ėjęs KŽ. Sustok kalbėjęs, paklausyk, ką aš pasakysiu Žem. Sustokim, broliukai, daineles dainuoti LTR(Užp). Migonių mergaitės sustójo raudoti JD8.
nesustójamai Klestint liaudies ūkiui, nesustojamai kyla darbo žmonių gerovė sp.
nesustotinai̇̃ adv.: Patrankos nesustotinai̇̃ (be atvangos) šovė ant mūsų linijos Plšk.
17. intr. NdŽ atkreipti dėmesį į ką rūpimą: Norėčiau sustóti ties vienu klausimu DŽ1.
18. intr. įsikurti, įsisteigti: Tų paveikslą (pavyzdį) pasekė ir kitur sustojusios draugystės Ns1857,6. Šita draugystė sustojo ir dabar apie 100 draugų tur prš.
| refl.: Kap Lietuva susistójo, tada jau geriau buvo Imb.
◊ plaukai̇̃ stati̇̀ sustójo siaubas paėmė: Berankiui net plaukai stati sustojo Žem.
užstóti
1. intr., tr. DŽ, KŽ žengiant užlipti, užminti: Užstojau ant tų durikių, kad aš sprūsiu – ko tik koją nenulūžau LKT127(Erž). Nevaikščiok basa, da užstósi ant kokio stiklo Jrb. Užstójo koja ant žairės (žarijos) Vrn. Užstójo an kojos ma[n] Plv. Kaip užstójau akmenėlį [jodamas], ugnužė žėrėjo JD254. Jei kam ant kojos užstoji, tai to veseilioj šoksi LTR(Auk).
| refl. intr., tr. KŽ: Užsistóji basa an kokio akmeniuko i sutumpi iš skausmo Mžš. Kai užsistójo jisai man anta kojos, pajutau, kad karvės koja LKT390(Kb). Užsistójo vieną žirnį LKT198(KzR). Benius užsistojo dešine koja ant pedalo, kaire pasispyrė V.Bub. Užsistóji [ant smėlio] basa koja – nedaturi karščiu Dg. Užsistok ant manęs, aš tavę parnešiu į aną [upės] pusę BsPI53(Rg). Nieko nedaro gyvatės, jei jų nemuši, tik jei užsistósi KzR. Aje, žiūrėk, an šunioko užsistósi! Sdk. Gal užsistójau an rupūžės Lš. Levas ėjo nuleidęs galvą toliau ir užsistojo an ežio flk.
^ Neduoda ir musiai užsistót (nutūpti) [ant vaiko] (labai saugo) Ds.
ǁ Sg atsistoti tam tikroje, reikiamoje vietoje: Tu ant tos burės apačio[je] užsilipk, sakau, čia užsistók Kin.
2. intr. pradėti stovėti, atsistoti (stačiam): Kaip ant kojų užstojau (iš pat mažens) B780.
3. intr. užėjus už ko, užimti vietą, atsistoti: Pasiėmė mietą, o sūnus užstojo už durų LTR(Krtn).
| refl.: Tas į kampą už durų užsistójo Sdr. Ana užsistójo už tą bosalį Dr.
4. tr., intr. L atsistojus užtverti (kelią), nepraleisti einančio: Užstók vartus, kad karvė neišbėgtų DŽ1. Medin kap važiavo, vilkai ir žustójo kelią Dbč. Užustója ant kelio, nepraleidžia Krs. Visur užstóta keliai [kariuomenės] Tvr. Kryžokam kelias buvo užustótas BM104(Sb). Užstotos durys, negal beišeiti Ggr. Dar kiti muzikantai bėga už durų užstóti – neįleis Plt. Lokys užstojo duris ir, matyt, nori įsilaužti K.Bor. Užstójo Šešupės tiltą, ka niekas negalėtų prasprūst Slv. Matydama karveles einant kur nereikiant, užstojo ir sakė: – Karvelės, neikiat čia M.Valanč. Tik kaži kas stakt ir užstojo jai už akių Žem. Vilkas užstójo avinui už akių PP27. Tu užstótas, aš užstótas, kur bedingsva vedu (sakęs zuikis vaikui; ps.) Lk. Eima anas keliu, ažstójo jam ūžys (žaltys) kelią (ps.) Lz. Reikė[jo] bėgtie, kiškule. – Ažsto[jo] duris, ponule LLDI223(Grv). Kad tu būtum, bernaiteli, beržely paskoręs, negu man, jaunuolelei, takelius užstojęs (d.) Dglš. O minios žmonių jam kelią užstojo SGI103.
^ Šalia tako stovėdamas, kitam kelio neužstosi LTR(Vdk).
5. tr. Bsg užpulti, sulaikant einantį: Seniau nuolat užstódavo važiuojančius iš turgaus Krs. Juos jau dukart buvo užstóję i atėmė piningus Žml. Aure, Dūdą buvo užstóję: i nutaisė (nurengė), i pinigus atėmė Mžš.
6. intr. užvažiuoti, užsukti: Buvau da pas Lionginą užstójęs, tai vėlai ir parvažiavau Vb.
7. tr. Rtr, DŽ uždengti savimi, padaryti nematomą: Užstóti kam šviesą NdŽ; L. Gal šitiej žolynai ažustója langus? LKT323(Dgl). Tiršti debesys užstojo saulelę Žem. Pasirodė kalnai, paskui palmių medžiai, kurie turėjo užstoję miestą J.Balč. Klevų ažustotà pirkia Dglš. Tą kelią užstójo giria Rg. Senmedžiai užstója jaunus medelius Mrj. Neužstók lempos, man nesimato adatos įvert Skrb. Prisėsk, bo ažustóji! Dv. Žąses kap užstój[o] tą skylę, tai jai (lapei) tamsu Lp. Stova pilvą pastatęs – eik iš akių, neužstok žmogaus! Šts. Ar kliudo kam rugio daigelis, ar grūdas kam saulę užstoja? J.Marcin. Padangė debesiuota, šviesi saulė užstota LTR(VšR).
| refl. tr., intr.: Neužsistók, juk ir iš čia gali matyt! Jrb. Pro langą nesmeižuok, t. y. neužsistok J. Tep buvo ažsistójus saulė [per užtemimą], ką nieko nesiregi Ad. Medžiai daržus užsistoja – žmonės šakas nukapoja O. O dienovidžiu tankiai rūkas užsistoja už šviesos Žem.
8. tr. NdŽ dengiant sulaikyti, apsaugoti: Drabužis, kad dideli speigai, kūną neužstója KŽ. Jūsų (paukštelių) namai šalti …, jus negal užstót, kad jus išgandina šalčiai K.Donel. Toks parasonas nelabai užstója [nuo lietaus] Ėr. Imk imk lietpaltį: neką jis čia užstója, ale vis Plv. Aukšti kalneliai, užstokit mane LTR(Vrn). Jo grinčytė visai menka – nieko neužstojo LTR(Mrk).
| Dvasia šventa ateis and tave, ir galybė aukščiausiojo užstos (uždengs) tave Ch1Luk1,35.
9. intr. būti kliūtimi, trukdyti: Tie plaukai neužstó[ja] anam, ans vis tiek padirba Ms. Piktybė tų, kuriemus norime gerai daryt, užustojo gerop žmonėmus SPII184. Ne vienam rūbai užustoja ant nusižeminimo SPII184.
10. tr. užimti (vietą, plotą): Išgikirsk jį (medį), nesa kogidėl tą žemę dykai užustoja BtLuk13,7.
11. tr. Rmš užimti (gerklę): Gerklę ažstójo, nepagaliu, rankos neniežti krutėt LKKXIII134(Grv). Kap sušalau turguj, tai ir žustój[o] man gerklę, ir nieko negaliu valgyt Rod. Kur tę tau sveika – kaklą jai užstójo Vlk. Lyg gerklę kas užstojo, lyg kažkas vis aukščiau ritos ir ritos, kamuoliukas kažkokis V.Krėv. Kap žustója nastrus, tai raskodnyką šutina ir deda apie gerklę Rod. Gaidys rėkė rėkė, kol jam gerklę žustój[o] Rod.
ǁ impers. sulaikyti, užkietinti (vidurius): Aš maniau, kad man vidurius užstójo Plut.
ǁ intr. susilaikyti: Užstójo tėveliui šlapumas, i mirė Jrb. Vaiko viduriukai užstóję (užkietėję) Snt.
12. refl. užsilaikyti, susitvenkti: Par medžius [v]anduo neužsistósias Akm.
13. intr. sustingti, užsitraukti: O ledas tik buvo užstojęs, dar žmogaus nekėlė SI355.
ǁ refl. užsidėti plėvei (apie virintą pieną): Žievukė užsistójus ant pieno Lp.
14. refl. pasidaryti švariam, nusėdus nuosėdoms: Cabarkan pripilam vandenio, pelenų, užsistója – vanduo būna molkus (minkštas) Dg.
15. intr., tr. Rod prisispyrus reikalauti, užsipulti, prikibti: Tėvas kap žustój[o] an jos, kad atduot, tai ana nus[i]ėmė tą žiedą nuog piršto Pls. Ko tu teip užstóji – ė maž nekaltas Sdk. Tos moters užstójo brigadierių i prašo ganyklės Lnkv.
| refl.: Užsistó[jo] – duok duok, i daviau Švnč. Užsistõs, kad kaneč jai dabar eit, ir baigta Ktk. Niekas in tavę neužsistója Dglš. Ir neužsistók, ba vis tiek jam nieko nepadarysi Sld. Net užsistójęs siūlo, kad pirkč Trgn. Ka jau ji užsistójo, nė pats velnias neparkalbės – padarys an savo Jnš. Anies nenorės duot, ale jūs užsistokit, i visa TDrIV212(Tvr).
16. intr. smarkiai užsispyrus, imtis ką daryti: Tujau užstójo muni mesti lauk iš gyvenimo, varyti lauk Ms.
| refl.: Kad užsistójo važiuot, ir gana Švnč. Kad užsistójo ana vaiką pas save vesties, o tas neit Švnč.
17. tr., intr. Šd pradėti ką daryti, imtis kokio darbo: Paskutinę vagą užstójau kaupt Skr. Ažustójo muitą rinkt Rš.
18. tr., intr. CII727, Q564, DP39, H163, I, M, L, DŽ užtarti, palaikyti, ginti: Ažutariu, ažustoju SD1212. Jis užstójo biedną nuo neprietelių užtardamas J. Užstóti ką nuo neteisingų užpuolimų NdŽ. Drūtai jį užstoju R138, MŽ182. Nė tėvo, nė motinos nėra, nė[ra], kas užstó[ja] Žeml. Močia vis savo vaikus ažustója Ds. Valdžia ažu senius ažustója Krd. Nėr ko užstóti ir jáis (ir moterys visko iškrečia) Kdn. Paki gerai, tai gerai, o bėdoj niekas neažustója Sld. Mergos tura užstóti už tą piršlį Žr. Kas mun žodį patarė, kas užstójo, kas pamokino?! Nv. Jie artimi giminės ir, atsiradus reikalui, visada užstos vienas kitą J.Avyž. Motinai sūnų savo užstojant, piemuo visumet kaltu paliko M.Valanč. Tu kaip tėvs meilings užstót mokėdavai žmones K.Donel. Oi nebark nebark, muno brotaiti, aš eisiu į darželį, užstos muni rūteliai D45. Užstõs našlelė už mažus vaikelius DrskD264. Užstoja sūnus nuog neprieteliaus PK93. Aš noriu svietą užstoti prieš veliną BPII63. Ką tikt dirbt apsiimu, jis teužmistoja prš.
^ Velnias velnį užstoja Sln.
| refl. tr., intr. BŽ168: Kada motyna pradės Levuką barti, tuojau tėvas užsistos Žem. Jie užsistója vienas kitą Mžš. Pirmininkas užsistójo i užtrynė skundus Krž. Užsistoja kits už kitą kai žydai Sln. Arkliukai tartum suprato už juos užsistojant: ausis pastatę, išmintingomis akimis į šeimininką pažiūrėjo Žem. Reiks man už jį užsistót Alk.
ǁ paremti, padėti: Jų namas gražiai laikosi: matyt, ir daktaras už tėviškę užstója Gs.
19. tr. LL313 pavaduoti, atstoti: Gėrimas neužstó[ja] valgį J. Tę labai žuvų buvo, tai labai užstójo viską Krok. Vienas gali penkių vietą užstót Vs. Pačias ir vaikus ant ratų važio[ja], kurie, skūromis nu lietaus ir sniego apdengti, trobų vietą užsto[ja] S.Dauk. Nė karvės, nė ožkos pienas negali užstoti motinos pieno rš. Tai jūs užstojot mano motinėlės vietelę (d.) Mrs. Neužstoja bėras žirgas mano aukso žiedelio (d.) Lp.
20. intr. I, N, L, DŽ prasidėti, užeiti (kokiam gamtos reiškiniui, įvykiui, laiko tarpui): Užstojo ramios šiltos bobų vasaros dienos su tyliais saulėlydžiais V.Myk-Put. Ryt poryt polaidžia užstos, pažliugs keliai, tai ant kupros gal žabarus tempsiu? J.Balt. Po pūgos užstojo baisus speigas J.Jabl. Užstójo ekėjos laikas KŽ. Balandžiui vos užstojus, kaip įšilo, jau ir nebeatsimainė LzP. Jau dešimta [valanda] yr užstójusi Trk. Bevežant šieną, užstójo naktis, ir nebegalėjom baigt Skrb. Kur užstos naktelė, te aš pranaktuisiu LTR(Tvr). Dar vidūnaktis neužstojo, žemė sudrebėjo V.Krėv. Užstojusiuose metuose gerai mums pasiseks ant visų darbų DS279(Šmk). Vakar jau užstójo pilnatis Srv. Kaži, nu kurios [dienos] užstós pilnija? End. Aš nebatminu, kelinti metai ten buvo, kad karas užstójo Plt. Mūsų krašte sumišimas užstojo Vaižg. A metus, a daugiau užstójo tame krašte badai Žr. Paskutinis mėnasis vasaros užstójo Jon. Pasinaudodamas prie staliuko užstojusia tyla, ryžausi prieiti rš. Užstójo ketvirtas mėnuo, kaip [ligoninėje] guliu Rdn. Penkti metai užstójo, kaip našlė Krš. Jau ant antros pusės [nėštumas] užstojo B780. Dveji treji meteliai, kai drobelę audžiau, užstój[o] an ketvirtų – dar an velenėlio (d.) Drsk.
| refl.: Paskutiniai metai užsistojo – jau vaikui rodos raznos grožybės ant dangaus DS313(Stak).
ǁ Krž pradėti (amžiaus metus): Bernaitis šešių metų, ant septintų užstójo Žln. Kas vaikas – dešimtus metus teužstójęs! Grd. Tikrai nežinau, a trečius, a ketvirtus metus duktė užstójo Bsg. Devyniolektus [metus] užstójus buvo i numirė Jnš. Aš jau septintą dešimtį užstojau Žem.
ǁ Bsg prasidėti (amžiaus metams): Aš sirgęs savo amžiuo neesu, o devintai jau užstó[ja] dešimtis Vž. Jau trisdešimti metai užstójo – da nevedęs Upn. Dvidešimti metai užstójo, išejau už vyro Onš.
21. intr. Dbč, Vlk įsikurti, įsisteigti, pradėti veikti: Pas mus jau seniai užstó[jo] kulkozai Alvt. Nauja valdžia užstójo Gs. Vokyčio laikai jau ka užstójo, tuokart pradėjo virti [naminę] Gršl.
ǁ užimti kieno vietą, pareigas: Ale numirė tas karalius, užstojo kitas ir liepė paleistie visus nevalnykus BsPIV163. Jūs numirsite, užstos nauja giminė Sz. Paskui šitą [vyskupą] Klemensą užstójo Evaristus DP588.
| refl.: Po anų buvimo užsistojęs kitas naujas svietas galėtų anų darbus paminavoti DS135(Šmk).
22. intr. tapti nėščiai, pastoti: Nežinau, ar esmi užstójusi, ar teip rožės (mėnesinės) prapuolė Bru.
×23. (sl.) intr. tapti kuo, pasidaryti kokiam: Kap žustój[o] gaspadorium Mačiulis, tai suvisai nubiedno, nualo Rod. Tas žmogus … užustojo sūnu Dievo Mž416. Hieranimas … bijojos, idant byskupu neužstotų̃ DP485. [Marija] žodžiu Dievo sunki užstojo (tapo nėščia) Mž179.
×24. (sl.) intr. netrūkti, pakakti: Man būt užstóję visam gyvenimu Lp.
◊ ant api̇̀varų užsistóti užkliudyti, įžeisti, suerzinti: Matai, va – užsistójo ant api̇̀varų Grl.
ant kòrkos už(si)stóti kiek išgerti: Ar jau ant korkos buvai užstójęs? PnmR. Užsistojo an korkos, ir girti (juok.) Sdk.
kẽlią (sáulę) užstóti sutrukdyti, sulaikyti, neleisti veikti: Ko jin noria – jai tamsta kẽlio neužstóji Šln. Vienas antram ranką duokim, kelio neužstókim (d.) Čb. Jug durnam kẽlio neužstósi Varn. Nesigink, matau: raudoną suknelę apsivilktum, jei numirčiau. – Tamsta man saulės neužstoji J.Avyž.
ne ant tõ dañčio užsistóti būti prastai nusiteikusiam: Ne in to dañčio užsistójai gal – sunku šitokiam intikt Skdt.
plaukai̇̃ ant galvõs užsistójo siaubas apėmė: Tik plaukai̇̃ užsistójo ant galvõs! Trgn.

li̇̀kti, liẽka (liẽkti, liẽkta K, liẽksta Aps, Zt, Švnč, liẽkčia Brsl, liñka J.Jabl, liẽnka Rod, Rmš, liẽksna, liẽkma Žrm, Dv, liẽksma, liẽkna Šlčn), li̇̀ko (liẽko)
I. intr.
1. būti ir toliau toje pačioje vietoje, niekur neiti, nevykti: Vienai viena likaũ namie, visi išėjo J. Visos eina jaunimėlin, tik aš viena lienkù (d.) Vlk. Tu liẽk (lik) namie Ad. Liẽkdavau vienas Aps. Liekti mano brolelis – apgins tave mergužėlę KrvD49. Išleidė lig paskutinio vaiko, nė vieno nebli̇̀ko Klk. Vidurdienį mieste neliko ir gyvos dvasios sp. Senesni liẽnka namie Ndz. Neliẽnka (nesitraukia) niekur nog žmogaus šitas baronas Šč. Neliekta nė senių numie par darbėlaikį Šts.
| refl.: Brolytėl, meldžiamas li̇̀kis namie – pražūsi Jrk89. Nežinia, ar jie kelsis, ar li̇̀ksis Vlkv.
ǁ atėjus, atvykus būti, apsistoti vietoje, nebeiti kitur: Veronika liko nakvoti pas draugę J.Dov. Tamsta dabar turi likti pietų J.Jabl. Egle, jūs nuo šiolei liksite pas mus S.Nėr. Čia liẽksta svečiai Švnč.
liktinai̇̃ visam laikui, nebegrįžtant atgal: Ėjo … a nesugrįžtinai, net liktinai BPI256. Aš vis daugiaus geidžiu, kad prie jo liktinai būčiau Ns1844,1.
| refl.: Teta vis sakė: „li̇̀kis, li̇̀kis“, bet aš nesilikau Skr. Teikis su manimi liktis VoK53.
ǁ būti priverstam neišeiti iš kur, būti užlaikytam kur: Liko (paklydo, pasimetė) raiste – raganos ir suėdė (ps.) Trgn. Jis tankiai liẽnka po pamokų Pc.
| Jau li̇̀ksiu tam pačiam skyriuj (nebūsiu perkeltas į aukštesnį skyrių) Klvr. Vienas sūnus liko pirmojoj karėj (negrįžo iš karo, žuvo) Jž.
2. būti likučiui, daliai, laisvam, nereikalingam, nesuvartotam kiekiui ko nors: Nebli̇̀ko nė aigaros (nė biškio), sukirpau visą audeklą J. A tau dar liekta koks biškis bulbių nu sėklos? Pkl. Man nieko neliẽnka šieno Mrp. Tus raudoniukus obuolius pjaustykim, kol spėjam, o kas li̇̀ks, teliẽktie Erž. Kiek liẽkna pieno, tai veliai šuniui atduodu Arm. Mažai sau liẽkti Drsk. Kulia javus, veža javus – [vis] meta an žemės, tę jau liẽkti tik keliolika grūdų pėde Mtl. Geros audėjos liko skieto, liko nyčių ir drikos (juok. apie prastą audėją) Šts. Priėjęs prie gulinčio be sąmonės raganos mylimo, jis išsitraukė kardą, atėmė jam likusį gyvybės ženklą J.Balč. Tegu pakentėsiu, o jo neprašysiu – kiek beliẽkta gyventi… Rs. Neturiu liekamo laiko Plng. Turi liekamą kapeiką ir dėk į kasą rš. Vis tų liektamų̃ (laisvų pinigų) nėra, tai ir neįsitaisiau geresnių padargų Brs. Net po maksimalaus iškvėpimo plaučiuose lieka apie 1000–1500 ml oro. Tas oro tūris vadinamas liekamuoju oru rš.
^ Visi gavote savo dalį, o kas liko – tai Miko Jnš.
liekamai̇̃ adv., liekiamai̇̃ su likučiu, daugiau, negu reikia: Ne kiek reikia, dar liekamai̇̃ yra žirnių J. Grūdų turim liektamai Dr.
liktinai̇̃ adv. tiek, kad dar liktų dalis: Aš noriu, kad būtum liktinai̇̃ duonos J. Užteks šieno šiai dienai trūktinai, ne liktinai̇̃ J. Liktinai̇̃ ans tura medžių Als. Nedavė liktinai, bet trūktinai Šts.
| refl.: Surinko tad ir pripylė dvylika regzčių lustų nuog penketo duonos miežienės, kurie likos valgiusiemus DP123. Ant galo kas liektis SD166.
3. išsilaikyti, išsisaugoti gyvam, nenukentėjusiam, nežūti, nedingti, būti, egzistuoti, gyvuoti toliau: Dabar jai vienas sūnus beliko J.Jabl. Seniau vienas sūnus liẽnka ir praturi (išlaiko) tėvą Rdš. Dar du trys draugai krito, ir likusieji pasiekė viršūnę J.Bil. Parejo iš karo likęs, bet be rankų Šts. Jei liksiù šito karo, tai tapsiu daktaru Lp. Kas beliks, tims gerai paliks po karo Šts. Teip susirgo, jog tarės nebliksiąs S.Dauk. Pamatysim, kas li̇̀ksim Brš. Negersiu tų vaistų – vis tiek nebliektu, mirsiu Lnk. Vienam li̇̀kt, kitam mirt Lp. Pasogas nuplinka, o žmona linka Vrn. Liksiu – neliksiu, bet kibsiu VP27. Visa prapuolę, tik ant lauko pliko kelios pušelės apykreivės liko A.Baran. Visų turtų išnykta, ė tiktai bandelės, kurią buvo davęs ubagui, telikta BM40. Šitose sutrikusiose užguitos moters akyse nebuvo likę ir ženklo ano skaidrumo rš. Nė kojoms auto nebliko po gaisro Lnk. Kuokštas plaukų ant galvos beliko J. Vagis vagia, tai nors sienos lieka, o kai ugnis pereina – nieko Trgn. Nuog ugnies maža kas liẽksta Vrnv. Rodės kryžokams, pilė neliksianti nu jų nago S.Dauk.
| refl.: Keturi buvom, keturi užaugom, visi išmirė – viena likausi Skr. Žmogus žyd kaip žolelė ir nukrinta, gaišta kaip šešėlis ir nesiliek brš. Jei grūdas kviečio, impuolęs žemėn, nenumirs, jis patis liektis DP486. Tada likęsis pabėgs BB1Moz32,8.
4. būti nepaimtam, neišneštam, nepašalintam iš kur: Daug grūdų lienka in lauko – sausi rugiai Vrnv. Tep norėjau atnešt obuolių! Pasidėjau ant spintos – imta ir li̇̀kta (pamiršau paimti) Mrj. Pirškit pirškit, jūs seselės, mane neužmirškit, kurs jums peršams nebetiko, koks bernelis bene liko – eičiau ir už pliko JV247. Šaukštas viens liks (nenuimtas nuo stalo pavalgius), tai svečias bus Prn. Kad vilnose neliktų muilo, plaunama per kelis drungnus vandenis rš. Pirmutiniai miltai menkesni: juosna liẽnka lukštas ir dulkė Rdš. Blogas artojas, jei pervogės liẽksma Rod. Kai yra liekamųjų reiškinių sąnariuose (keli mėnesiai po persirgto reumato), labai efektyvios sieros vandenilio vonios rš.
| refl.: Buvo li̇̀kęsi devyniasdešimt šovinių Vlkv.
5. su neiginiu, impers. nebebūti, dingti, išnykti: Atrodė, kad Mikės visai nebeliko mokykloje P.Cvir. Rugiuos neliko piktžolių šaknų rš. Džiaugės visi, sodžiuje neblikus arielkos nei raugo Sz. Abejonių jokių neliko rš. Nebliko nė girdėti aplei karnolio (kanalo) kasimą Dr. Valiunė vieną dieną pasirodė ir nebli̇̀ko Gršl. Dvi dieni pabuvo, ir vėl anos nebli̇̀ko Mžk. Čia buvau pasidėjęs kepurę, ir nebliko Tl. Mokėjau pasakų, bet nebliko Šts.
6. būti laisvam, neužimtam, nereikalingam: Neliekta nė vaikų nu darbo šieno laiko dienoms (visi dirba, užsiėmę) Šts. Tujaus pri durių, kur buvo vieta liekanti, parodė, idant tą užimčiau rš.
7. būti ir toliau tokiam pačiam, toje pačioje būklėje: Mėšlai vakar liko nekapstyti J.Jabl(Žem). Škač! juk tu neli̇̀ksi nekorusys! J. Moteriškė lyg be žado liko bestovinti aslos viduryje P.Cvir. Broliai niekaip neįkalbėjo, ir jis liko nėjęs MPs. Svarbiausia liko dar nepasakyta rš. Kam šis mūras buvo reikalingas, kas ant jo buvo laikoma, lieka neaišku rš. Pareikalaukit ir jūs kopūstų, nes taip ir liksit iki vakaro nevalgę rš. Tik pavadinimai liẽks lietuviški Žrm. Jonai, tėvas nukrito nu stogo. – Ar sveikas liko? – Sveikas tai sveikas, ale nebgyvas Klp. Įgėręs nė koks žmogus nebliekta Plng. Kai imsiu abiem duot (mušti), neli̇̀ksi [nemuštas] nė tu Skr.
^ Tą puodynę paplauk, paskui li̇̀ks pasiliks Jrb. Ką ji beatiduos! Li̇̀ko paliko Skr.
| refl.: Koksai jisai šiandie, tokiu ir li̇̀ksis Vlkv. Ans meldė, kad karalius liktuos dar karalium MPs. Patys yra ir liektis visados piktąja kaimene DP88. Sakė: „Kentėk, kap bus – tep“, tai tep ir li̇̀kos (nedarė operacijos) Pkn.
8. patekti į kokią būklę: Ir liko luošas visą gyvenimą rš. Sūnus liko našlaitis MPs. Kai aš našlė likaũ, daugiau ėjau į jaunimus Skr. Nagi tylėjau, tai dabar durnium likaũ Skdt. Nuog tėvo likaũ pusantrų metų Šlčn. Kai paukštelis (pirštelis, lapelis) viens likau B. Viena likaũ kap kelmas Dv. Likau kap kluonas be rugių Kb. Lietuvos darbo žmonės neliko nuošalyje nuo šios kovos (sov.) sp. Sužinojęs tai, Ali Baba nenorėjo likti skolingas pirkliui už jo gerumą J.Balč. Maža likau nuo močiutės, nėr kam pamokytie LB100. Likau pati septinta (pati našlė ir 6 vaikai) Plv.
| Jis liko be skatiko J.Balč. Petras liẽka kiaurą metą be duonos Sr. Ir liẽnka be vyro, be nieko Ktv. Ma[no] žmogus vis liẽksma be darbo Rod. Jau jis liẽkti visai be sylos Lp. Vaikas li̇̀ko ant svetimų rankų Alk.
| prk. Juzis niekam neliks skolingas (atsikirs): tu jam žodį, jis tau tris Jnš.
| refl.: Aš turėjau liktis visiškoje tamsoje rš.
9. pasidaryti, tapti kuo, kokiam: Ir liko šitie kalnai pliki ir kelmuoti, aplaistyti ašarom, giesme apdainuoti A.Baran. Daugiau žinok, mažiau kalbėk, nes greitai senas liksi KrvP. Šunes prėdė (priėdė) tų miltų ir girti li̇̀ko (ps.) Lz. Kailis li̇̀ko panašus į veršelį Al. Vienu metu jis liko baisiai turtingas J.Balč. Kur dabar eisiu? – tarė sau, laisvas likęs LzP. Karaliui atsigulus, iltė toj įlindo į ausį, ir karalius liko negyvas MPs. Sukūdau, kaip silkė likaũ Trgn. In piemenį pristok – pats liksi̇̀ piemuo Ds. Nuo to laiko liko Zosei Jonas tėvu, broliu, globėju Žem. Neprausk veido jaučiui geriant, – melagiu liksi Sn. Dabar Advikė jau Adve liko I.Simon. Vyteniui mirus, didžiuoju kunigaikščiu liko jo brolis Gediminas rš. Daug nemislyk – liks galva kaip arklio (didelė) Ds. Laukai geri dirvonais liẽnka Ppr. Iš tų bulbienojų tik košė būt li̇̀kus (būtų supuvę) Gg.
| refl.: Kieno priešininku likties LL98.
ǁ impers. apie būseną: Linksmiau širdžiai liko Db. Man li̇̀ko be skaros šalta Ds. O kai, dienai besibaigiant, prabilo patrankos, visiems liko aišku, kad tai sukilimas rš.
ǁ virsti kuo: Jaunikaitis puolė ant žemės ir liko vilku MPs.
| refl.: Stokit, sūneliai, stipriais medeliais, aš, jūs mamelė, liksiuos eglele MitII147.
10. (su bendratimi) tekti, reikėti, būti priverstam aplinkybių ką daryti, atlikti, veikti: Tau, žinoma, ropės beliks graužti J.Jabl. Keleivi, tau žemėj klajoti teliekti S.Nėr. Visa išnešė, išgnobė, ir man kas belieka daryt? Ds. Karaliui nieko nebeliko daugiau daryti, tik grįžti namo J.Balč. Čia nedaug kas beliekti mums pažymėti J.Jabl. Bulbos liẽnka kast Mrp. Kiaulę beli̇̀ko ant turgaus gyvą pirkti (nebebuvo kitos išeities) Rs.
| refl.: Vyručiai, mums viena liektisi – pasiduoti Romanui V.Piet.
11. neįvykti (norui, ketinimui ką daryti, kur vykti): Mano vakarėlis teip ir liks: koją sopa, tai ko aš te eisiu Trgn. Gal mūs turgus liks, kai šit' lyja Trgn.
12. nesuskubti eiti lygiai su kitais, atsidurti užpakalyje kitų: Visada jis liẽksna paskiausia Nč. Vaikas pavargo eidamas su dideliais, ėmė li̇̀kt Ėr.
| refl.: Atsiskyrėlis veikiau pavargo kaip lokys, ir ėmė nuo jo liktis J.Jabl. Veizėk, Onikė nu mūsų liẽktas liẽktas – nora viena būti Krš. Žingsniavo jis greitai, ir karvė nesiliko, ir netrukus jis prisivijo žmogų su avim rš.
13. nespėti dirbti su kitais, atsilikti: Aš niekur nelikaũ su darbu Str. Aš nuo nė vieno vyro neliekù Str.
| refl.: Abidi auga, viena nuo kitos nesiliẽka Jrb.
14. vėluoti (apie laikrodį): Ar skuba, ar liẽka? Plš.
15. refl. įvykti, tiktis: Likos, jog Milciadžio, ne jo sandraugų, tarimas daugesniai valijo S.Dauk.
16. pasieiti, apsivaisinti (apie kumeles): Tavo bėroji turbūt neli̇̀kusi, kad vis dar tokia plona Brt. Šiemet abidvi vedžiau – blesę ir juodąją, o nė viena neli̇̀ko Jrb. Tik vieną kartą leidau kumelę eržilu, ir li̇̀ko Brt.
II. tr.
1. vykstant kur, neimti su savimi: Jokit, brolužėliai, vienu kelužėliu, nelikit nė jauniausio JV260. Lieku palieku savo sesutę [pas anytą] Prng. Oi žirgeli juodbėrėli, kur palikai brolelį? – Aš jo nelikau, jis pats pasliko TŽI146. Piemenimus liepė, kad ieškotų viešpatį, bandas likę SGI53. Eina vargšas, garbavodamas savo pripuolimą, samdyt arklį, likdamas vietoj stovintį vežimą rš.
ǁ neleisti išvykti, priversti būti vietoje: Ar leisime jį į mokslą, ar liksime namie? V.Piet.
2. atsiskirti nuo ko, mesti ką: Pati da jauna – ana li̇̀ks tą vyrą Prk.
ǁ mesti savo buvimo vietą: Liekmi svietą KN228. Jį vertė didė meilė jo likt dangų ir šen nusileisti brš.
3. daryti, kad kas atsirastų ar būtų, pačiam pasišalinus: Tokie žmonės nemėgsta likti pėdų paskui save J.Balč. Mirė 1825 metūse, nelikdamas po savo pėdų nė gailesio, nė minavonės M.Valanč. Nusiaubę plačiai platesniai, tolie tolesniai jų kraštų sritis, belikdamys po savęs akminį ir [v]andenį S.Dauk.
4. Mž419 atsiskiriant, vykstant kur, duoti, dovanoti, skirti kam ką: Jei būtų mumus … rašto nelikę, ar nereiktų sakiot tradicijos? DP588. Gyvastį savo liekmi už avis NTJn10,15. Lieku tau savo kelius, Dieve padėk! Žem.
5. neimti, neliesti, laikyti ką kur, leisti būti vietoje: Mergos, rinkit geriau rugius, nelikit tiek daug draikų! Šmk. Didžius rinko, mažus liko LTR(Srd). Aš grybų nepažįstu, bet jei baravykų rasčiau, nelikčiau Skr.
6. laikyti, atidėti, skirti, duoti kam ko dalį, kokį kiekį: Išgerki stiklelį visą į dugną, neliki sveteliams savo lašelio JD1066. Juliui sriubos nelikaũ – pavalgys pieno Skr. Reik paršeliams [bulbių] duoti, reik parduoti likti Slnt. Daug davė, bet daugesniai dar sau liko S.Dauk.
7. laikyti gyvą, auginti: Visus kačiukus liksmà Kp. Šiemet sausa vasara, šienų maža – avių neli̇̀ksiu Skr. Kas metai veislei liekù po du teliu Sv. Jeigu graži telyčiukė, reikia li̇̀kti Rm. Iškapok rūteles, iškapok mėteles, tik lik vienas baltas lelijėles JD1255.
ǁ nenaikinti: O kam centrus (dvarų) li̇̀ko?! Reikėjo žmonėms išdalyt Skr.
8. refl. tr. pasidėti laikymui, tolesniam laikui: Kažin, ar jau galima riešutus li̇̀ktis? Skr.
9. leisti kam būti kokioje būklėje: Šalin dėk kardą, lik mus gyvus! brš. Vaikai, duris neli̇̀kit atdaras Šl. Pasakysiu, kad tų kelmų neli̇̀ktų tokių ilgų Skr.
10. užeiti į priekį, aplenkti ką lėčiau darantį: Aš tave likaũ ir palikau už šimto mylelių Lp.
11. vykdyti, daryti: Eina prievolių likt Srd. Kas prieita li̇̀kti, reik li̇̀kti Krt. Munasis sūnus talkas liekta, nestova numie Bržr. Aš savo darbą linkù, o tu ar atlikai savo pavynastį? J. Už stubutę mano žmogus li̇̀kdavo ponui dienas Skr. Ka būt nuotrauka, būt šiądie viskas li̇̀kę (kalbama apie paso gavimą) Brb.
12. refl. ruoštis: Lai eit li̇̀kties numien Krg.
13. (plg. la. likt) dėti ką kur: O kur tu liksi tas adatėles? Kam tu duosi tas adatėles? RD92.
III. tr.
1. BPI97 iš anksto nustatyti, numatyti, skirti, lemti: Likta yra žmogui vieną kartą mirti ST201. Taip jau likta ir taip turi būti LzP. Toks mano tikslas, taip man likta I.Simon. Tai Dievo leista, liktà, lemta KII152. Mudum likta poroje būti Vaižg. Nedūsauk, tebėr liktasis Sln. Jeigu būsi Dievo likta, rasi mano būsi JV184.
2. įsteigti, įvesti; įsakyti: Vis, ką … likęs yra, tatai ne juokas yra BPI130. Nesang tas stonas yra paties … liktas SE30. Pririša [jį] liktumpiump daiktump MT46.
◊ ant rugiẽnių šiaudų̃ li̇̀kti neištekėti: Jau ji liko ant rugienių šiaudų Ds.
be galvõs li̇̀kti DŽ netekti proto.
be kélnių li̇̀kti nusigyventi: Daugiau išleisdamas, nekai paimdamas, liksi̇̀ be kélnių Sb.
be rañkų li̇̀kti Erž jausti didelį rankų nuovargį: Mintuvai sunkūs, tai likau suvis be rankų po mynimui Ml.
bóba li̇̀kti javus kertant, paskutiniam baigti: Jis liko boba, tai jam vienas šnapsas daugiau! Gs.
bùvę ir nebli̇̀kę! sakoma kam užsispyrus padaryti ką negalima: Buvę ir neblikę! – bene tu ką padarysi anam Brs.
čia šnẽkant, čia liẽkant Ds. sakoma, kai norima, kad apie kalbamą dalyką niekas nežinotų.
gývas li̇̀kęs; gývu garù li̇̀kęs Tl labai, žūtbūt norintis ką padaryti, turintis didelį palinkimą į ką: Gývas li̇̀kęs, gyvà li̇̀kusi nori ką padaryti Kv. Gyva li̇̀kusi į gaspadines norio eiti J. Ant kamedijų, ant visokių štukų – gyvas likęs Plt.
li̇̀k svei̇̃kas sakoma atsisveikinant: Liki sveika, uošvužėle, laikykies sau dukružėlę JV296. Na, vyručiai, likite sveiki! V.Krėv. Liksi sveika, uošvužė, daugiaus nesugrįšiu JV304. Liki sau sveika, jaunoji mergelė JD576.
nė̃ li̇̀ko, nė̃ rei̇̃k apie niekų šneką: Nušnekėjo nė li̇̀ko, nė rei̇̃k Vl.
per niẽką li̇̀kti nueiti niekais: Visi prašymai, visi maldavimai, visi prižadai par nieką liko Blv.
pasãkė [ir] nebli̇̀ko Als; S.Dauk niekų kalba!: Nu tatai, pasakė – nebliko! – šis sakąs: – nepakelsi katilo su vandeniu! Plt.
šlapiài vietài li̇̀kti (iš ko) būti visiškai sunaikintam: Kai rytoj visi suvažiuos, tai kad duos – tai iš tų žandarų tik šlapia vieta liks rš.
vi̇̀lnoms ver̃pt li̇̀kti neištekėti: Kurio merga neina už berno, tai, atgalio važiuojant, reikia vartai ažkelt ir kuoleliu ažkišt – to merga liks vilnom verpt Klt.
apli̇̀kti
1. intr. apsibūti vietoje, nebeiti kitur: Jis jau apliko J.Jabl.
| refl.: Jau buvau pasnašinus ir vėl apsilikaũ Lp. Ar apsiliksi ir kitiem metam toj pačioj vietoj dirbt? Rm. Čia apsili̇̀ko ir dabar gyvena Brt. Patogesnės vietos niekur aplinkui matyti nebuvo, ir vabalas apsiliko, kur buvo įlindęs J.Balč.
2. intr. išsilaikyti tokiam pačiam, tokioje pat būklėje: Šiemet apliko pieva nešienauta Grv. Nuvažiavo in inspektorių, ir vėl apliko mokykla (neuždarė mokyklos) Smn.
| Mano skola tep ir apli̇̀ko (tebėra negrąžinta) Grv.
| refl.: Apsili̇̀ko mūs kampelis čystas, be jokių kraujų Ss.
3. tr. nekliudyti, neliesti, neimti: Vaitas apli̇̀ko mane nevaręs važiuoti su padvada, t. y. paliko, ištarpavo J.
| Jonas padususią mergą paėmė, visų àpliktą (niekieno nepaimtą) Skr.
4. tr. padėti, pastatyti, patalpinti ką kur: Aplikęs pilėje pakaktiną pulką vyrų, Erdivila su stiprum būriu vyrų išsekė pėdomis plėšikų V.Piet.
atli̇̀kti
I. intr.
1. būti toje pačioje vietoje, neišeiti, neišvykti kitur: Visi išvažiavo, tik atliko dukterys BM110. Lietus pradėjo lyti, atlikom namie (nebevažiavome į miestą) Ėr. Atli̇̀ko až gaspadinę namie Ktk. Pasiturintiejie tėvai siuntė vaikus į gimnaziją, o kiti atliko prie naminių darbų A1884,145. Anas vienas namie atli̇̀ko (kiti išėjo) Ad. Vienas nueis …, kitas atliks lizdiep savo MP69. Vienas be kito neatliñka (nesiskiria, visur būna drauge) Ėr.
| refl.: Atsili̇̀kęs namie turėjau svečių J. Atsili̇̀kus motinelė labiau dūsavo Ign. Visi paukščiai ir žvėrys išėjo ant darbo, tiktai kurmis su pesliu atsili̇̀ko ps. Tie … kūnu eiti, dūšios jų atsiliekti namuose SE148.
ǁ atėjus susilaikyti vietoje; apsibūti; pabūti: Sesuo grįžo, o jis tai ir atli̇̀ko Kp. Kurmonas atli̇̀ko par arklius BM13. Totliekt (teatlieka) mūsimp mergelė keletą dienų Ch1Moz24,55. Atlik rugių pjautų J.Jabl. Atlieku prieg kam SD458. Aš šiandien turiu namuose tavo atlikt (atėjęs pabūti) BtLuk19,5.
| refl.: Paskui tie karaliai išvažinėjo, išsiskirstė, vienas tik atsiliko ir dar ilgiaus pabuvo BsPII127. Per visas dienas gyvenimo mūsų iki pabaigai amžies atsilik su mumis MKr9. Notsiliko ant noprosnų daiktų, notsiliko su vaikais žaist, tiktai atsiliko daryt tatai, kas buvo valia tėvo jo MP3. Atsiliekmi SD458.
2. būti nepaimtam su savimi išvykstančio, pasitraukiančio: Bet mato, kad jis neturi prie savęs savo kardo aštriausio – atliko jis ant baltų skobnių didžiajam bajoro dvare V.Krėv. Autobusas pilnas, i kiti [keleiviai] atliẽkta (nepatenka) Btg. Numirė meška, atliko dūdos rš. Tik seni batai ma[n] atli̇̀ko, ka mama numirė Jnš. Atliks mūsų dvareliai i širmi žirgeliai (d.) Dkšt.
ǁ būti nepaimtam, neišrinktam, nepagautam: Da yr kieme viens atlikęs (nevedęs jaunuolis), o nė vienai nepatikęs – pirškit nors tą patį JV247. Ans buvo našlaitis, atli̇̀ko nu karūmenės (liko nepaimtas į kariuomenę) Klk. Pagavom gavom visą pulkelį, atliko liko vienas vanagėlis (d.) Kp.
ǁ atitrūkus, atsiskyrus nuo ko atsidurti, būti kur: Paukštė ištrūko, o plunksnos atliko LMD. Katram tik už ausies nustvers – ir atlieka ausis saujoj LMD.
| refl.: Čevarykas gi, prilipęs pri smalės, atsiliko ant vietos BM203.
3. būti likučiui, daliai, nesuvartotam, nereikalingam, laisvam kiekiui ko nors: Kas jiems atliko, įmetė ing dovanas BtLuk21,4. Atlikusias bulves sėklai pasiliko rš. Jiem pusė lauko atlieka J.Jabl(Jnšk). Iš užkaistos sriubos turi atlikti tik pusė rš. [Išrėši] šešetą vardų jų ant vieno akmenio, o šešetą atliekančių vardų ant kito akmenies pagal jų giminių Ch2Moz28,10.
| refl.: Jam skolą atiduočiau ir dar man šimtas atsiliktų Lnkl. Jei tūkstantis atsiliẽka, tai gali da gyvent Mrj.
4. refl. užimti kieno vietą, būti kieno vietoje: Kurie ant jų vietos atlikos DP233. Kol tėvas gyvas, tai [sūnus] „Matuliauskiukas“, paskui, kai atsiliẽka gaspadoriaut, jau „Matuliauskas“ Dglš.
5. išsilaikyti, nedingti, neišnykti, egzistuoti toliau: Ant rudens kumelė taip sublogo, kad vieni kaulai ir skūra atliko LMD(Šlv). Kad po pečiumi nuodėgulis atlinka, tai svečias bus Pn. Visus daiktelius, atlikusius nu gaisro, sunešė jaujon Sz. Bei anys turės suvalgyti, kas jumus atliko ir išgelbėta yra nuog krušos BB2Moz10,5. Atliekti žmogup paprotys senas SPII64. Nei žymės notliks anos puikės jo MP188. Šešuolis viens jos atliko Mž265.
| refl.: Duonos ir vyno … gardumas ir kvapas … atliektis DP265.
6. Ign nežūti, nemirti, būti toliau gyvam: Ineita jo galinin kieman ir tenai rasta atlikęs [žalčio nesuėstas] senelis BM5. Ariogalos knygnešių aš tik vienas atlikau Ar.
| refl.: Atsili̇̀ko duktė, ašenai ir motka Gg. Jei grūdas ing žemę nebus įmestas ir ten nesupus, tad patis savimp atliektis ir nė vieno vaisiaus notneš DP486.
7. nenustoti būti tokiam pačiam, būti ir toliau tokioje pat būklėje: Vadinasi, jis atliko gyvas Pn. Žmonės neklausė jų ir atliko nenužudyti LMD(Pl). Teip žmogus ir atliko teisus Skr. Eik valgyti – atliksi̇̀ nevalgęs Ėr. Atliks rūtelės nenuravėtos LTR(Rm). Dabar atli̇̀ko šienas nenešta Zr. Tu atliksi loskoj mano MP81. Kodėl atlikai besėdįs tarp dviejų kaniukščių? Ch189.
| refl.: Langai sveiki atsili̇̀ko [nuo bombardavimo] Ut. Šįkart duona atsili̇̀ko žalia Skr. Jame (sudužusiame veidrodyje) tačiau paveikslas žmogaus ne sulaužos, bet ižtisas atliektis kiekviename lustelyje DP134. Liepia …, idant motė nopleistų vyro, o jei jį apleis, tad be vyro totliektis DP70. Erškėčiai yra ir atliektis ant amžių DP100. Saugok pats savęs ir mokslo, atsilik (nesiliauk būti, laikykis) šiuose daiktuose Bt1PvTm4,16.
8. patekti į kokią būklę, atsidurti kokioje būklėje: Verkė mūsų seselė, kad atliko našlelė JD797. Sesutė Elena ir broliukas, atlikę našlaičiais, kur pasidės? BM225. Nieko nė vienam kaltas notliks MP72. Tu priverksi rytoj dieną, kaip atliksi̇̀ viena (d.) Tj. Per tave aš atliksiu už melagį Ėr. Atlikom, kaip stovim: supleškėjo gyvuliai, ir rūbai, ir grūdai Skdt. Gėdoj te notlieku KN32.
| Be marškinių atlikáu [besibylinėdamas], ale muno viršus Krš. Žinoma, kad tokie atliko be vietos A1884,266. Jei ant dangų kopėčios būtų, velniai be darbo peklo[je] atliktų LTR.
| refl.: Atsilikaũ našlė Vvs. Atsiliko siratelė baltame svietely be tėvelio, motutės Lkm. Liūdna panaitėlė, atsili̇̀kus viena Msn. Atsiliktų vargšas be pastogės rš. Mažiausias geras darbas neatsiliks be užmokesnio rš. Ant vieno peilio atsili̇̀kom Skr.
9. pasidaryti, tapti kuo, kokiam: Po tėvo mirties teisingasai brolis karalium atli̇̀ko Rk. Kaip tik anos (gulbės) nusleisdavo pakraštin, tuoj padėdavo savo plūksnas ir atlikdavo labai gražios mergytės BsPII240. Dabar gi tada totliekt, meldžiu, tarnas tavo vergu Ch1Moz44,33. Kotrušė atliko nei varna, nei povas (nei mužikė, nei bajorė) Blv. Visiem nebemielas atli̇̀ko BM446. Ežeras tada atliẽka dykas BM44. Da vis vargulis norėjo, kad [nelaimė] liktų mažesnė, ir atliko tik sulig riešučiu BsPII263. An rudenį da pigiau atliks An. Jai gi taip iškada atliko to bernioko LTR(Vb).
| refl.: Kai jūs seni atsiliksit, in kur tada pritiksit? LTR(Žl). Nemielaširdžiai … atliksis prakeikti DP533. Nu ir atsiliẽnka laimingas ir patenkintas už tėvo dovanos Msn. Jis, žmogum … būdamas, broliu … atsiliekti SE90.
10. impers. (su bendratimi) tekti, reikėti, būti priverstam aplinkybių ką daryti:
^ Tau atli̇̀ko tik poterius kalbėti (pasenai, niekam nebetinki) Krš.
11. pasidaryti laisvam, neužimtam, nereikalingam: Šitą maišą galit neštis – atliko Alk. Atliko šaukštas – gali valgyti Šts. Gali kaisti – jau atliẽka puodas Pc. Ugnis atliko – kaisk savo katilą Šts. Kai atli̇̀ks arkliai, nuvažiuosim Gs. Arklys nebatliekta, reik eiti pėstam Šts. Šis kambariukas atliẽka, jame niekas nemiega Skr. Vyrai neatliekta talkai, vyrai rugius sė[ja] Šts. Martynienė atlikusi parėjo prie vaikų Žem. Taip norėčiau atlikti nuo tų mėšlų… Kad ir pavargsime šiandieną, ką padarysi Žem. Šiandie atlikaũ nuo darbo, tai atėjau Kdl. Vaikeliai, atlikusys nu kokio noris darbo, tujau kibo į ritinį S.Dauk. Aš jau sena, nu visų atli̇̀kusi (niekam nebereikalinga) Vkš. Tas nenaudas nuo visur atli̇̀ko (iš visur jį pašalino), tai čia parkėlė Skr. Į tę patenka atli̇̀kę nuo visų (blogiausi, paskutiniai) žmonės Alk. Jei sergąs y[ra], anam viskas atliẽkta (nieko nebereikia, viskas nebeįdomu) KlvrŽ. Sugrįžau po tam prie plausto ir par atlinkančiąją dieną užsiėmiau iškrovimu jo I. Yra mergų atliẽkamų – tegu eina dirbt Žal. Atliekamų̃ [grikių] liko, tai davė grikiais [už darbą] Vlk. Nebebuvo troboje duonos trupinėlio nei atliekamo drabužėlio rš. Su tais spiečiais išlėkė ir visi atliekamieji bitinai J.Jabl. Turiu atliekamo laiko rš.
^ Nuo visų atliko, niekam nepatiko LTR(Jnš).
| refl.: Atsilikaũ nuo visų darbų: nuploviau, nučystijau visus indus J.
12. R411 turėti laisvo, atspėjamo laiko: Likte neatliekù, t. y. laiko neturiu J. Ar nematai, kad aš n'atliektu? MitI67. Ana greičiau atli̇̀ks, pataisys tau pietus Akm. Palauk, kai kurią dieną atliksiu truputį, tai ir pas juos nueisim Mrj. Atlikdamà vis mokinase, mokinase Prn.
13. baigti apyvokos darbus, apsiruošti, apsiliuobti, susitvarkyti: Atlikau su šviesa B.
| refl.: Ar jau atsilikai̇̃? Ar jau apsiliuobei? KII304. Būsime linus išmynę, javus iškūlę, būsime atsilikę I.Simon. Aš skubu darbuoties, noriu greičiau atsili̇̀kti Krtn. Skubu atsilikti su gyvoliais, kad nesutemtų bežygiuojant Kal.
14. išvengti, išsisukti, išsisaugoti: Kur jis nesidžiaugs, smerties atli̇̀kęs Skr. Tai dabar džiaugėsi, kad ta pana atli̇̀ko nuo smako LB263. Duok tiktai tau nu amžinų ašarų atliktie Sz.
| refl.: Pasiklojo jam už savo piktus darbus nuo koronės atsilikti rš.
15. būti atskirtam, pašalintam; atstoti nuo ko, netekti ko, prarasti ką: Tai teip atli̇̀kom nuo bičių Antr. Atlikusys nu savo vaikų ir pačių S.Dauk. Atliko, atstojo nu proto Šts. Senis atliko nuo visų sąjungų ir draugijų Sr.
| refl. Mtl.
16. numirti, žūti; nugaišti, galą gauti: Pačių lietuvių tą dieną trys tūkstantės atlikusios S.Dauk. Srovė kraujų ištekėjo, ir pati ūmai atliko BsPI62. Kai duosiu, tai ant vietos atli̇̀ksi! Alk. Mūsų karvė atli̇̀ko Šv. Kap šuniui uždavė grybelio, tas tuoj ir atli̇̀ko Brt.
| refl.: Dar vienas atsidvėsimas – ir jis buvo atsilikęs prš.
17. išnykti, dingti: Senovė atlikus, bet viskas akỹs matos Antš. Kad ligos ateina, visos mandrystės atliekta Šts.
18. nusilpti, sumenkti; netekti jėgų, sveikatos: Jau tas žmogelis gatavai atli̇̀kęs (nusibaigęs, nusisirgęs), matyti, nebilgai bepasitęs (begyvens) Vvr. Taip atlikáu, nėko nebįgaliu, nėko dirbti negaliu Užv. Atlikęs, lyg dvi savaiti nevalgęs Kltn. Veršiai atli̇̀kę, ką tik paeina Vdžg. Mūsų šuo jau su visam atli̇̀ko (niekam nebedera) Up. Sartis neatli̇̀ko per visą sėją, kad ir blogai šeriamas Vdžg. Kojoms esu atlikusi (nebepaeinu) Trš.
19. pagesti, pasidaryti nebetinkamam, nebegeram, prastam: Liga susimetė į kelią, atliko koja – nebepaeinu Lnk. Paskui savo linus kol išmyniau, vis po dulkes… akys visiškai atliko Žem.
| Jau visai atlikęs jūs peilis (nebeaštrus, netikęs) Gs. Tas tavo kirvis visai atli̇̀kęs Šv. Atlikęs jau muno švarkas, reiks naują taisyties Šauk. Atlikęs čia ir maišas (prastas, netikęs) – vienos skylės Skd. Ar aš tiek besu atlikusi (verta), kad aš tau merge būsu! Šts. Atli̇̀kęs čia ir darbas (menkas, prastas) – tik žaislas Skd.
20. būti paveldėtam, atitekti: Kam atli̇̀ko namai? Ėr. Mums atliks karalystė Mž396.
| refl.: Urėdas ir vyresnybė Petro … atlikos ant potamkų jo DP468.
21. neįvykti (norui, ketinimui ką daryti): Šiandie bitės atli̇̀ks (nebus galima bičių žiūrėti) Ėr. Tavo turgus (ėjimas į turgų) šiandiej atli̇̀ko: kurgi – jau pusdieniai, vėlu eit Trgn.
22. nesuskubti eiti, vykti lygiai su kitais, atsidurti užpakalyje kitų: Jeigu rovėja atlieka, ją visiap pajuokia LTR(Dglš). Draugai traukė pakraščiu, dairydamies vandens, o aš pasukau į kitą pusę ir per mylią nuo jų atlikau J.Balč. Toli atliekti nuog jo MP125.
| refl.: Plentu važiavo taip, kad neatsiliktų vieni nuo kitų A.Vien. Aš jau atsilinkù Pgg. Ka greičiau eini, ans atsiliẽkta Lkv. Turguj mergelė atsili̇̀ko nū motynos Pgr.
23. nesuspėti dirbti lygiai su kitais, vėluoti: Šiemet atlikom labai su ūkės darbais Krk.
| refl.: Ūkis pradėjo smukti. Visi darbai atsilikdavo rš. Pavasarį atsiliksi dieną – rudenį būsi atsilikęs savaitę LTR. Ačiū Dievui, mano tėvas anksti kėlės, vėlai gulė, ir aš neatsiliksiu KrvP(Ašm).
24. refl. prk. nesuspėti, nesugebėti pasiekti reikiamą lygį, būti prastesniam už kitus: Negalima atsilikti nuo judėjimo, nes atsilikti – reiškia atitrūkti nuo masių rš. Žmonių sąmonė savo raidoje atsilieka nuo jų ekonominės padėties rš. Dabar mūsų šalyje nebėra atsilikusių tautų sp. Sena, atsilikusi technika trukdė judėti į priekį rš.
25. vėluoti (apie laikrodį): Jei atli̇̀kęs laikrodis, reikia pavaryti Ėr.
| refl.: Ar daug tas laikrodis per dieną atsiliñka? Rm.
26. refl. įvykti: Apgulimas Jerozolimos atsiliko dienoj pačių Velykų brš. Dideliuose miestuose apie pusiaunaktį atsilieka (laikomos) mišios brš.
II. tr.
1. Mž502 padaryti, nuveikti, įvykdyti kokį darbą; pabaigti, apsidirbti, susidoroti, susitvarkyti su kokiu darbu, reikalu: Kažin kas čia dabar reik atlikti J.Jabl. Ar jis tą darbą atliks, ar ne per sunkus bus? Alk. Kas ankstie pradeda, tas ankstie atliekta S.Dauk. Darbus atlikus, smagu švęsti R31. Karaliaus namuose visi žygiai atliekami su saule I.Simon. Atlikom apyliuobę apytamsa B. Dabar visi sunkesni darbai atliekami mašinomis sp. Atliktà – nebrūpės Lkv. Viskas buvo atliktà Kin. Atlikau vis, ko nu manęs norėjai M.Valanč. Viena minute jie viską atliko J.Jabl. Jau jis veik bus atli̇̀kęs KII40. Kiekvienas iš jų tegu pasiuva drabužius, ir tada matysim, katras atliks gražiau J.Balč. Kaip ir kiekvienas darbas, taip ir literatūros kūrinys vertinamas pagal tai, kaip jis atliktas T.Tilv. Nuodingos dirbtuvės dulkės atliko savo darbą – džiova artinosi prie galo J.Bil. Mergaitė atliko savo: paėmė kaulus ir supylė palangėje Ps. Arklius mažus tetur, kurius matydamas niekados netarsi galiančius butos darbus nuveikti ir karės žygius atlikti S.Dauk. Prisiegą atliekmi (prisiekiu) R10. Deveika, atlikęs didelį kelią karklynais, grįžta iš miestelio pusės P.Cvir. Rimto veido senyvas vyras smarkiai jį barė neatlikus kelionės į Meką J.Balč. Jis savo amžio kelią atli̇̀kęs KII10. Iškilminę auką atliekant, dūmai degančių gyvolių į padebesius kildamys rūko S.Dauk. Išgirdo ant kalnu naujai Jonines atlikus (atšventus) M.Valanč. Atlikau visus reikalus mieste Ėr. Atli̇̀k už mane tą reikalą Alk. Atlikta (baigta) byla B. Ta liga atlikta (persirgta), kap geležinė pupa perkąsta Ml. Tą patį šeštadienio vakarą padarė jaunieji sutartuves ir atliko pintuves M.Valanč. Tuojau buvo pakviestas teisėjas ir atliktos visos sutuokimo ceremonijos J.Balč. Mokyklą atlikęs (baigęs darbą mokykloje, vaikus paleidęs), mokytojas galia daryti, ką noria Lnk. Vyras toks čiopa, pati ir gyvolius atliekta (apeina, prižiūri) Šts.
^ Atiduok, kas mano, ir àtlikta (ir baigta, ir viskas)! Alk. Mamike, nekalbėk, Anė man patinka, ir atlikta! I.Simon. Neik, ir àtlikta! Alk. Viena subine dvijų turgų neatliksi LTR(Kv).
| refl. tr.: Atsilikusi žygius, įėjo Urtė į vidų, atsisėdo prie lango ir giliai susimąstė I.Simon. Pirmiau apyvoką atsilik, paskui gali ir į miestelį eiti Trg. Aš savo darbus atsilikaũ K. Malūną atsili̇̀kti, turgų atsili̇̀kti į Jurbarką važiuodavom Smln. Aš atsilieku, kas reikia, miestely ir važiuoju namo Ds. Atsili̇̀ksma staldą (padirbsime darbus stalde), i būs visi darbai baigti Lkv.
2. vykdyti, daryti, eiti priedermę: Jis atliẽka savo pareigas labai tiksliai ir tinkamai Sr. Atlikmi, pilnavoju slūžbą savo R46. Reik visokius įstatymus su didesne atidžia atlikti M.Valanč. Kas metą atlikom dienas ir ganėm Žem. Jau tik galėsiu lauką dirbtie ir baudžiavą kiek tiek atliktie BsPIV52.
3. atsilyginti, atsiteisti: Aš jam vislab atlikaũ KI8. Skolą atlikti B. Aš turiu daug mokesnių atli̇̀kti KII365. Visos mokestys neatliktos, šeimynai alga nemokėta Tat. Atliekmi algą B. Pasisėjo jis ant to kampučio lauko grikių, o už tatai turėjo ponui darbu atlikti BsMtI134.
| refl. tr.: Atsilik sviestą (įvykdyk sviesto pristatymo prievolę) Ggr. Aš jam savo skolą atsilikaũ KI8.
4. atbūti kur nustatytą laiką, ką darant: Atli̇̀kti (išeiti, praeiti) praktiką DŽ. Aš dar nesijaučiu bausmę atlikęs rš.
5. GK1939,89 turėti (vaidmenį); perduoti, perteikti žiūrovui, klausytojui (meno kūrinį): Filme Stoliarovas atlieka Martinovo vaidmenį sp. Visi [vaikai] greit sutiko žaisti teismą ir pasiskirstė, ką kuris turės atlikti (kas bus teisėjas, kas kaltinamasis, kas liudytojai…) J.Balč.
| Šios moterys didelį vaidmenį atlieka (turi didelę reikšmę) gamyboje sp.
6. vykstant kur, neimti drauge; atsitraukti, pasišalinti nuo liekančio vietoje, palikti: Mergos …, atlikusios namie jauną marčią …, išeidavo pasitekėtų prieš jaunikį su lempomis DP568.
ǁ leisti, liepti būti vietoje: Norėjo prieg bažnyčiai vaiką savo atlikt MP88. Dvi (teipag moteriški) mals melnyčioj, viena bus atimta, o kita atlikta Ch1Mt24,41.
7. pamesti ką, atsiskirti nuo ko: Davė perkūnas, ir atli̇̀ko žmogus gyvenimą (paliko gyvenimą, mirė) Lzd.
^ Atliko kablys kotą (apie žuvusį, nusigyvenusį žmogų) ST615.
ǁ mesti savo buvimo vietą: Tai Jonukas Kintus atli̇̀ko? Kin.
8. laikyti, palikti neliestą vietoje: Geriausis būdas mėšlą gerai užlaikyti – tai atlikti jį kūtėse drauge su galvijais iki ant lauko išvežant rš.
9. pasilaikyti neatidavus, turėti ką sau: Marija … sau nieko notliekta DP474.
10. nenaikinti, leisti būti, egzistuoti: Kam … rečius kūne savame atliko? DP195.
11. įpareigoti būti kur (kieno vietoje): Ant jo vietos atlikti yra DP470.
12. atsiskiriant, pasišalinant duoti, skirti kam ką: Didžiai įsimylėjo to pasaulio ir teip didį liudijimą neišbylomos meilės savos jop atliko DP508. Ir kokį prakeikimą atliko jai MP68. Dėl to mumus atliko tus regimus ženklus MP132.
13. priversti ką atsidurti, būti kokioje būklėje: Tuos … jų pasmerkime atliekt, kurie ing jį tikėt nenor DP243.
14. eikvoti, vartoti, skirti ką kokiam tikslui: Kam teip daug pikto ant ateisiančio meto sau zopostijame, dalį gyvatos ant nuodžių, ant veikalų ir trukimų, o dalį ant gailėjimo atlikdami? DP581.
15. turėti, gauti laisvo, neužimto (laiko): Atlikęs laiko nuo savo tiesioginio darbo, jis skaito knygas Al.
◊ ant kumeliùko atli̇̀kti atsilikti raunant linus: Skubėk, dukrele, kad ant kumeliuko neatliktum Sdk.
ant rugiẽnių atli̇̀kti neištekėti iki Užgavėnių: Visos mergos šiemet atli̇̀ks ant rugiẽnių Rgv. Jei šiemet atlikai ant rugienių, tai jau ir nebeapsiženysi Rgv.
àtliktas kriùkis baigta, viskas: Tėškiau šimtinę, ir àtliktas kriùkis Plv.
atsili̇̀k svei̇̃kas sakoma atsisveikinant: Atsilikit sveiki visi tie slenksteliai, kur mano vaikščiojo baltosios kojelės LMD(Ml).
su kumeliukù atli̇̀kti atsilikti raunant linus: Tu atsilikai su kumeliuku An.

×dali̇̀kti (hibr.) tr. LVI435 pridėti.
įsili̇̀kti tr. pasilikti, pasilaikyti, nenaikinti: Perniai įsili̇̀kom dvi šiurpes žąsis, tai dabar turėsim nebe vienos veislės Š.
išli̇̀kti
I. intr.
1. išsilaikyti gyvam, sveikam, nenukentėjusiam; nežūti, nedingti, egzistuoti toliau: Jau neišliksiu, tavo nebūsiu, reiks man jaunai keliauti į aukštąjį kalnelį (d.) Pns. Praeity juk visko būva: kas išlieka, kas supūva rš. Katras stiprus esąs, išliẽnka Msn. Atsimink, mano mylimas broli, tu, kurs karo audroj išlikai: šičia, priešą atakoje puolę, krito narsūs tėvynės vaikai E.Miež. Išlikęs, nėkam nevilantis (nesiviliant) S.Dauk. Bėk iš čia, jei nori sveikas išlikti J.Jabl. Turim valgyt, kad gyvi išliktumbim, o ne turim gyvent, kad tiktai valgytumbim B. Jau nebuvo tikėjus da gyva išli̇̀ksianti Jrk10. Nesitikiu gyvas išliksiąs R375. Jis papyko ant … Arono sūnų, kurie beišsilaikę (išlikę) buvo BB3Moz10,16. Kursai nuog krušos buvo išlikęs BB2Moz10,15.
| Tautos dainele, tu išlikai viena, kad žuvo didžiavyriai Mair. Išliko dar mano atsarga J. Lyrinėse dainose istoriniai įvykiai palyginti mažai teatsispindi, vardai ilgai neišlieka ir lengvai pakeičiami kitais rš. Ir ne vien kalnas, bet ir daugelis kitų vietų išlikę kaip gyvi P.Cvir.
| refl.: Visi išgaišo, tik vienas kažin kaip išsiliko gyvas Š. Vienatijis džiaugsmas buvo mudviejų dar išlikęsis sūnus prš. Niekada nemanėm, kad jau jy išsiliks Lp. Nuo šios ligos jis jau neišsiliks Lš.
| Tokios tradicijos iš seno išsilikusios rš.
2. išsilaikyti, būti toliau tokiam pačiam, tokioje pat būklėje: Balon pateksi – sausas neišliksi KrvP(Mrk). Tamsta, rodos, išlikai neužkrėstas Blv. Nežanotas neišli̇̀ksi Krš. Bet yra aukštai galybė! Net Čičinską ji pasieks, nes prieš amžiną teisybę neišliks nebaustas nieks Mair. Daug kalbėjęs neišliksi be melo KrvP(Pln).
ǁ refl. išbūti toje pačioje vietoje: Sunku bebus tau be vyro pas mane [dvare] išsilikti, turbūt kontraktą atiduosi? LzP.
3. išsisaugoti, išsigelbėti, išsisukti, išvengti: Per vieną sekundą išlikau nuo smerties Jnšk. Dar tą kartą paspyriau giltinę, dar tą kartą išlikau smerties Kos161. Kad jau iš kitų bėdų išlikai, tai ir iš tos išliksi LTR. Jis i nuvažiavo spakainiai, kad nuo tos bėdos išli̇̀ko Ps. [Senis] kruta kap musia, žiemos išlikus (žiemą nežuvusi) Lp. Neišliksi, broleli, neišliksi, jaunasis, nuo mergytės baltų rankų, nuo meilių žodelių JD1462. Ar negaliu aš vilties kuometu noris iš tos rūstos būsenos išlikti? S.Dauk.
| refl.: Da išsili̇̀ko, išsigelbėjo Ėr.
4. pasidaryti laisvam, neužimtam, ištrūkti: Metūse 1560 išlikęs iš Vilniaus, su džiaugsmu parvažiavo pri savo avelių M.Valanč. Įsakė, kad, iš numų išlikdamas, lankytumias Jurbarke M.Valanč.
5. turėti laisvo, atliekamo laiko: Jei išli̇̀ksiu, ateisiu J. Nevažiuosiu – neišlieku (turiu daug darbo) Pš.
6. būti, atsirasti likučiui, nesuvartotam, neišeikvotam ko nors kiekiui: Čia vis išliekami̇̀ siūlai Lnkv. Jam nieko neišliekt iš viso lobio BB5Moz28,55. Nieko neturit išliekamo palaikyti ik ryto meto BB3Moz22,30. Neišliko sviesto svaras, tujau neš parduoti, o seniau liuobam suvalgysma Plng. Išli̇̀ko to čėso, tai i padirbo Vkš.
| refl.: O jei kas išsiliks mėsos papildymo ir iš duonos… BB2Moz29,34.
II. tr.
1. atidėti dalį ko: Nieko netur išlikta būti iki ryto meto BB3Moz7,15.
2. išlaikyti nežuvusį, nedingusį, nenukentėjusį: Tas senis tokius senoviškus žodžius išli̇̀ko! Šil.
3. padaryti, įvykdyti, išdirbti: Kiekvienam [kolchozo nariui] reikia per šimtą darbadienių išli̇̀kt Skr.
4. atsiteisti, atlyginti: Turėjau išli̇̀kti skolas, t. y. užmokėti J.
5. išleisti, išeikvoti: Argi tu nežinai, kad aš visus pinigus išlikau? Dkš. Į keturis šimtus išli̇̀ko suv.
nuli̇̀kti
I. intr.
1. užsibūti, užsilikti: Pas mus toj strėla kap nuli̇̀ko, tai ir nuli̇̀ko Arm.
2. išsilaikyti nesunaikintam, nedingti, nežūti: Kap ažusdegė pirkia, tai nieko nenuli̇̀ko – vi̇̀sa sudegė Arm.
3. būti likučiui, nesuvartotam, neišeikvotam, atliekamam ko nors kiekiui: Kad ir koks pūrelis kada nulieka, tai neparduodam Ds. Jei nuliks pinigų, duok man J. Nuliko nuo manęs sėklos, t. y. užteko man ir liko J. Palauk, gal nuliks kiek nuo sėjos Krž. Kiek čia to pieno: kiek nulieka nuo vaikų, tai užsibaldom Srv. Gal nuli̇̀ks kiek medaus Vl. Sviesto pasvėriau du kilogramu, i da biškis nūli̇̀ko (buvo viršaus) Lkv. Nuli̇̀ko laiko – tuoj prie knygų Brb. Jau nebėra kitoniškų mislių, kaip tik iškulti [javus], iškūlus nuliẽkamus parduoti BM24. Ar neturi atliekamų, nuliekamų pinigų? J.Jabl. Taupesnis susikrapšto nuliekamą centą rš. Gali nuliekamomis nuo darbo valandomis skaityti knygas rš.
4. pasidaryti laisvam, neužimtam darbu; turėti šiek tiek laisvo, atspėjamo laiko: Ažutrukintas esmi, nenuliekmi SD425. Kaip nuliksi, ateik J. Kol pajėgė, skaptavo, čyrino, visus namus apreikalavo, o nulikęs ir kitiems dirbo P.Cvir. Kurpes pasidariau, nulikdamas vakarais Skr. Ir jis, nuo savo darbo kai nuliẽka, padeda šieną grėbti Kair. Nenuli̇̀ko nuo darbo i nenuėjo į miestą Jrb. Tiedu išmintingu, kada tiktai nulieka, vyžas pina ir kabina ing svirniukus BsPII117. Tėtis, kur nuli̇̀kdamas, vis pas mus ateina Skr. Kur nulikęs, malkas kirsk Lkš. Šitais čėsais nelabai nuliẽkami žmonės Vl.
5. būti nereikalingam, atliekamam: Rapolienė jautė nėsanti nuliekamas čia žmogus Vaižg. Jei aš jum nuliekamà – išvažiuoju nuo jūsų Rk. Senas galvijas nuliẽkamas Sv. Ksaveras rodės nuliekamas kalbos dalyvis, o jis visa ko klausės, viską dėjosi dėmėn Vaižg.
6. išsilaikyti kokioje būklėje, nepakliūti į kokią būklę: Po gaisro degėsų sargybai panaktinius beskiriant, aš nulikau jų skaitliun neįtrauktas Sr.
7. reikėti, būti priverstam aplinkybių ką daryti: O daugiau nėr iš kur paimti grašį, kaip tik tie gyvolėliai nulieka parduoti Žem.
II. tr.
1. padaryti laisvą, duoti poilsio; palengvinti: Nuliekiu SD379.
2. turėti, gauti laisvo, neužimto (laiko): Kad laiko nulikčia, nusivyčia pančių Pc. Nulikęs laiko, nueik ten Šl.
3. padaryti, atlikti: Pinigais mes nelabai skaičiuojamės, tik tei[p] a kokį darbą padaręs, a tei[p] ką nuli̇̀kęs Šmk.
pali̇̀kti
I. intr.
1. būti toje pačioje vietoje, neišeiti, neišvykti: Kad jau tokia tvarka, aš palinku namuose Rm. Moteres su vaikais tegul palieksta Gmž. Oi, tik man gaila seno tėvelio, tėvulio paliekančio (d.) Lp. Vos visų mažasis Benjaminas prie tėvo bepaliko rš.
| refl.: Išvažiuojantieji ir pasilikę žvilgino ašaras P.Cvir. Jis su savo pačia buvo šalin išvažiavę ant kelių dienų, ir duktė viena buvo pasilikusi BsPI10. Turi šešias dešimtis ir šešias dienas namie pasilikti BB3Moz12,5.
ǁ kur atvykus, apsistoti, užsibūti, susilaikyti kurį laiką: Ne, Madlike, mes paliksime per naktį. Kodėl tu nori namo? I.Simon. An pietų paliẽkam Klvr. Jonas da negrįžo iš karuomenės, sako, da ligoninėj pali̇̀ko Pš. Ans pri vienos raganos nuej[o] ir ten pali̇̀ko slūžyt VoL287. Šišia nėr paliekama vieta (šioje vietoje nepasiliksime visa laiką) Rsn.
| refl.: Palikis su mumis, nes jau pagrįžo vakarop DP189. Čia karpytės pasilieka iki rudens rš. Tepasiliekti vienas iš jūsų pas munęs S.Stan.
| Pasiliekmi pri to, pri tų žodžių N.
pasiliktinai̇̃ ilgam, visam laikui: Pasiliktinai įsigyvenęs MitI62.
ǁ būti užlaikytam vietoje, būti priverstam likti kur, negalėti pereiti į kitą vietą; nebūti perneštam kitur: Sunkvežimis paliko už puskilometrio, neprivažiavo kaimo rš. Janė paliko antrus metus [toje pačioje klasėje] Rm.
^ Čia kalbam, čia tepaliektie (apie paslaptį) Sln.
| refl.: Kai aš ketvirtoje klasėje pasilikau antrus metus, tėvai pranešė apie tai į Seinus vyskupui A.Vien.
^ Tai tepasiliekta tarp mūsų (tegu daugiau niekas, be mūsų, to nesužino) KBI43. Kur ant pasiliktinõs įsigauti KI480.
2. būti likučiui, daliai ko: Mėšlo vežt paliko dar trim dienom J.Jabl.
| refl.: Da pasiliẽnka aštuoni tūkstančiai Gg. Pasiliko dar du vežimai parsivežti Grž.
| Gyvi kaulai pasiliko (labai liesas) – nežinia nei kuo laikosi žmogus KrvP(Plv).
3. išsilaikyti gyvam, nenukentėjusiam; nenustoti būti, egzistuoti toliau, neišnykti, nedingti: Ir draugų, kai pažiūriu, man nedaug bepaliko: šaltas kapas užbėrė akis! Mair. Muno brolis par plauką pali̇̀ko nu banditų Štk. Tos istoriškos birželio dienos visų geros valios Lietuvos žmonių atminty paliks amžinai P.Cvir.
| refl.: Motina su vaikais pasiliko, tėvas pirmas mirė Srd. Su mirtim kantraktas nepadarytas: jauni išmiršta, seni pasilieka Skr. Tu … pasilieksi (išsilaikai) amžinai BBPs102,12. Sniegas ilgiaus pasiliekt ant uolų AruP36. Ta skunda stimpančio žvėruko pasilieka visados šaulio širdyje Blv.
4. būti neliestam, nepaimtam, nesuvartotam, neužimtam: Varpas nuvalgė pirma, vieni ražai bepaliko J. Aš jums nedovanosiu, kas tėvo paliko Žem.
| refl.: Žolė, pasilikusi nuo pjovimo tarpe pradalgių, vadinas karčiai J. Kad nėr pasiliekančios (tuščios, laisvos) vietos, tai neauginam daugiau tų šlajerkrautų Vlkš. Afiera … neturi nakvina pasilikti ik ryto meto BB2Moz34,25.
5. būti toliau tokiam pačiam, išsilaikyti, tverti toje pačioje būklėje: Užsidarėm sklepe ir palikom gyvi MPs. Aš žvejys esu gimęs ir žvejys pali̇̀ksu Krg. Kažin, ar pažadai nepaliks pažadais? rš. Pasakos lai paliekta pasakomis, netikėk joms, bet ko tos moko tave – užlaikyk M.Valanč. Darbas nedirbtas nepaliks NžR. O tai tau, o tai tau, mano sūnužėli, paliekti nevedęs šį rudenėlį JV232. Nejot ir palikot nežiną Mžk. Daug kalbėdamas, ir nevalgęs paliksi KrvP(Jnš). Ans pali̇̀ko begulįs Krg. Ir pali̇̀kom bevargstą Akm. Palikov neejusiu į šunbalį, kad be batų buvov Šts. Jis palieka lyg į žemę įaugęs stovėti I.Simon. Tai padaręs, jis žengė atgal į angą, siena užsidarė, ir vėl viskas paliko, kaip buvo pirmiau J.Balč. Šį metą visi laukai pri žemės paliko (javai labai maži tepaaugo) Vvr.
^ Kumele buvusi, pavalkais nemauta nepaliksi Yl. Pri jaučio priėjus, nebepaliksi be veršio J.
| refl.: Pats aš ir toliau pasiliksiu koks buvęs J.Jabl. Tu palydėk mane prie viešo kelio ir pasilik, kokia buvai lig šiolei E.Miež. Šiteipo pasiliko jo rankos ištisos iki nusileidžiant saulei BB2Moz17,12. Niekas, kas greitai turtus įgyja, nepasilieka turtingas rš. Kai padas šaltas, žalia duona pasilieka Skr. Padėk an mašynos, kad šiltai pasili̇̀ks (pasiliktų) Pgg. Žmogus užšalęs su pamėgimu tame stone pasiliekta prš. Gerai padarė, ale pasiliẽka durniai̇̃ (iš to neišėjo nieko gera) Prn. Pasiliekmi visados su tikra pagarba LTI276.
^ Giria būsi, giria ir pasiliksi B. Bėda vedus, bėda nevedus, bėda ir tep pasilikus KrvP(Vlkv). Gal snigs, gal lis, gal tep pasiliks LTR(Mrj).
6. atsidurti kokioje būklėje, patekti į kokią būklę: Palikau visai basas (nebeturiu avalynės) Rs. Palikaũ kaltuom [nekaltas būdamas] Aps. Palikau rankoms virpančioms iš ilginių krėtimo Ggr. Kumelė vien puto[je] paliko tokiu keliu Jnš. Vilkas paliko bevampsąs, kaip grobą pūtęs ArchXL94. Gal jie jaučia, gal supranta, kad paliks našlaitėliais Sn. Jis paliko našlys Lnkv. Sūnau, aš skiriuos su šiuo pasauliu, o tu paliekti vienas S.Dauk. Kas valgė tas žoles, netrukus paliko be nuovokos, lyg pakvaišę J.Balč. Kratė dideliai – be dantų galėjai pali̇̀kti Krg. Palikaũ be niekur nieko, tiktai kaip užsivilkęs (visko netekau) Srv.
^ Ir paliko kai Pampikas be užkulo NžR. Tiek juokų pripasakojo, kuo be pilvų nepali̇̀kom Bt. Neik su biesu obulauti: paliksi ir be obulų, ir be maišelio Žr. Visų bekriokdamas, i be akių pali̇̀ksi Štk.
| refl.: Aštuonioliktus metus eidama aš jau našlė pasilikaũ Skr. Pasilikti našlaičiu rš. Mažutė mergaitė pasiliko be motinos P.Cvir. Pasili̇̀kom mes didžioj nelaimėj – sudegė mūsų visos trobos Š. Po gaisro pasili̇̀ko su vienais marškiniais Jnš. Daba pasilikaũ kai lapas ant vandenio (viena) Jrb. Kai neišlaikė egzaminų, pasili̇̀ko kaip grobą pūtęs (nusiminęs) Skr.
7. pasidaryti, tapti kuo, kokiam: Didelė stiprininkė pali̇̀kusi Klk. Per tiek metų paliko nebe tas žmogus (pasikeitė) Grž. Apsirėdžiusi tais drabužiais, iš tikro paliko lyg ne to pasaulio moteriškė MPs. Jei žabą nukerti iš kito miško, tai vagis palieki Lnkv. Ans paliks (pataps) vaikiu J. Aš … noriu pali̇̀kt muzikantu BM80. Kas gi galėjo tikėties, jog Katrelė paliks mano marčia! Žem. Kurs rasto daikto neataduoda, vagimi paliekta P. Kokie paliks batai, per tokius purvynus bridus? Žem. Martynienei nuo vyro mirties liūdnos ir vargingos paliko dienos Žem. Pūrų juodi grūdai paliko J. Jonis įsidūrė į akį ir pali̇̀ks aklas Sr. Pusės nesugėrėm – jau girtūs palikom NS472. Kaip tiktai tą padarė, pali̇̀ko jisen labai gražus ir meilus BM82. Jo pilnos akys ašarų pali̇̀ko Lnkv. Tik dabar pali̇̀ko gražus oras, pirma negi buvo Vb. Taip pali̇̀ko tinginės kojos, kaip pryš lytų Vgr. Duona jau iškepusi, tik kieta palikusi Gršl. Rudenį paliks tamsios naktys Šts. Vaikeliai prasidžiaugė ir meilesniais paliko Sz.
^ Ir mes nuplikom, o bajorais nepalikom VP18. Su kuomi sutiksi, pats tokiuo paliksi Sim. Su velniu prasidėk – ir pats velniu paliksi Varn. Kad nori geras palikti – numirk (gyvo niekas geru nelaikys) LTR(Brž). Greičiau šventu paliksi, nekaip visiem įtiksi Brž.
| refl.: Tepasiliekta jis ženklu pakajaus visosa žemėsa TP1880,43.
ǁ impers. apie būseną: Man nuo tų vaistų paliko geriau Rd. O kad tau šalta paliktų! (toks keiksmas) NžR. Milžiau karvę – šilta man pali̇̀ko Šd. Teip silpnai pali̇̀ko Skd. Ir jam gailu paliko pilvo Vb. Po lytaus paliko atšalusi Šts. Paliko tamsu tamsu lyg po žemių J.Balč. Jam ten palikę ilgu LTR(Sln).
| Dabar jai paliko penkioleka metų, o buvo aštuonios dešimtys (ps.) RdN.
ǁ pavirsti į ką: Gulbė išėjo iš marių laukan ir paliko moteriška MPs. [Ežys] atguldamas numaunąs ežio kailį ir paliektąs žmogus dailus S.Dauk. Patepė krauju, ir vėl paliko žmogus Pš. Negerk iš jaučio pėdos – paliksi jaučium Brž.
8. refl. tekti, reikėti ką padaryti, atlikti: Šiaudai į mėšlą mest pasili̇̀ko K.Donel. Daugiau jiems nieko nepasiliktų, kaip grįžti prie savo tėvų kalbos rš.
9. neįvykti (norui, ketinimui), nebūti įvykdytam: Pali̇̀ko ir Panevėžys (kelionė į Panevėžį) dėl tokio kelio Jnšk. Jum jau šiandie paliẽka Joniškiai: vis tiek per tokį lietų nebenuvažiuosit Jnšk. Nu, gal šiandie lei paliẽka kapai (nebeisiu į kapines) Pbr.
| refl.: Aš negaliu ateiti – darbas pasiliktųsi CII100.
10. atsidurti užpakalyje einančio, važiuojančio: Pakeltos burės, gero vėjo! Paliko tolumoj krantai rš.
| refl.: Jau toli pasiliko vaišingoji Islandija A.Vencl. Vežimai pasiliko toli užpakalyje J.Dov.
11. refl. nesuskubti eiti drauge, atsilikti nuo ko: Ką gi aš nuo draugų pasiliksiu! Brž. Kad ir tavo užpakaly galą gausiu, bet nuo tavęs nepasili̇̀ksiu Skr.
12. refl. nesuspėti ką daryti kartu su kitais, vėluoti: Pasiliksime su pievomis kaip ir su kiekvienu darbu Žem. Pavasarį pasiliksi dieną – rudenį būsi pasilikęs nedėlią LTR(Pp).
| Vieną sykį Jonas, pasilikęs paskutinis su pietumis, baigdamas valgyti, rūsčiai tarė Zosei Žem.
13. prisiartinti, ateiti (apie laiką, metų laikus): Galų gale paliko žiema Pn. Taisyk bandytes – pali̇̀ks gi naktis Brž.
14. atsirasti, kilti kam kieno buvimo vietoje: Kad paleja arba lyna, paliekta klanas J.
| refl.: Iš užpakalio po jo (arklio) kojų tiktai vanduo pasiliekta MPs.
15. praeiti, sukakti (apie laiką): Metai paliko, kaip mirė vyras Plng.
16. pradingti, išnykti: Tai kur jos pali̇̀ko, tos bulbės? Rd. Dievas žino, kur pradingo, kur mano mielas paliko JD36.
^ Bet kur mūsų nepalieka (neprapuola)?! Tegu šį mėnesį bus taip rš.
17. Pgg apsivaisinti (apie karvę, kumelę): Builis nėkam nedera: karvės nepaliekta Prk.
| refl. Krok: Jau juodukė pasili̇̀ko Gdl.
II. tr.
1. padėti kur ką: Grįžusi į valgomąjį, Kristina rado ant stalo paliktą vyno butelį J.Dov. Prie tvorai palikai̇̃, vaikel, viedrą – bėk ir įnešk Pnd.
^ Kur šiko, ten paliko (ką dirbęs, nesutvarko, nepadeda į vietą) Brs, Jnš. Čia kalbant, čia paliekant (apie ką buvo kalbėta, turi būti laikoma paslaptyje, nesakoma kitiems) Ut, Kp. Čia kalbam, čia paliekam Trgn.
ǁ nepaimti (ką savo) pasišalinant: Grįždamas pàliktąjį kardą paims Jrk16. Vaikas pali̇̀ko klumpius ganyklose Sr. O jis paliko sermėgą jos rankoje ir pabėgo BB1Moz39,12.
^ Eita jautis į upę gert, o pilvą namie paliekta (nešami skalbti užvalkalai) ST447.
ǁ palaikyti kur (pasišalinant): Oi joja joja, jodami dūmoja: oi kur mes pali̇̀ksim savo mergužėles? (d.) Plm. Vai, mergužėlė jaunoji mano, tai aš tave jauną paliksiu, kur aukštiejie, aukšti kalneliai, kur margiejie, margi dvareliai JD557.
ǁ padaryti ką (prieš išeinant): Būdami Anykščiuose, mes palikome ir savo įrašą Baranausko klėtelės svečių knygoje A.Vencl.
2. neliesti, nekliudyti, nepaimti: Kiaulės grūdus išrenka, o šliukus palieka J. Bėgi bėgi [uogaudama], ė uogas ir palieki Ds. Pusę bulbų palinku – kaip ne savi nagai Mžš.
3. leisti pasilaikyti, turėti ką; nepaimti, neatimti: Sūnaus nepaėmė į kareivius: paliko tėvuo duoną duoti Plng. Palik tik man tą sapną gražų, kuriuo jaunystėj gyvenau! B.Sruog.
ǁ leisti paimti, atiduoti: O kas nor … atimt jupą tavą, palikig jam ir skreistę DP488.
4. išlaikyti, išsaugoti nesuvartotą, nesunaikintą, neužimtą, neatiduotą kam kitam; atidėti, rezervuoti, patausoti: Skilandį palik (laikyk) vasarai J.Jabl. Jis paprašė Tekliutę palikt jam vakarienei rūgusio pieno su duona A.Vien. Dar palikaũ ir teliukui pieno Kz. Pali̇̀kom tris paršus Krkn. To kiaurdančio [veršio] nepali̇̀ksme veislei Rs. Ne vienas nepalaikykiat (paraštėje nepalikiat) to iki rytoji BB2Moz16,19. Visi draugai, žodžiu, jau sėdi, ir svečiui palikta vieta E.Miež. I ma[n] kampą paliẽnka Vrn. Paprastai pasėtoje žolių dirvoje yra paliektamas barelis dėl sėklos S.Dauk. Stovėjo minkštos kanapos; tarp jų buvo paliktas takelis nueiti į salę J.Balč.
| refl. tr.: Pasilik ir vakarienei, visko nevalgyk J.Jabl. Taukus pardavė (ne visus, ir sau pali̇̀kos) PP15. Aš tik pasilikaũ dvi aveli ir vieną karvę Žml. Ant žiemos mes penkis puskiaulius pasili̇̀kom penėti Jnšk.
| Palikis (pasidėk) rytuo (rytojui) piktumą Plng.
^ Dievas daug duoda, bet dar daugiaus sau pasilieka Gdž.
5. SD217 paskirti, pavesti, perleisti, suteikti, atiduoti kam ką (pačiam išvykstant, mirštant): Mirdamas jis pali̇̀ko daug pinigų Gs. Aš tau palienku pinigų, nusipirk duonos Kš. Marčiai paliksiu bėrą žirgelį, o seselei – sukneles, o motynėlei gimdytojėlei – visą savo turtelį JD605. Aš jai buvau pusę [turto] paliẽkant (bepaliekanti) Plš. Gyvendami vienybėj, dievaičiams įtikę, kurie daugal' paminklų po miškus palikę A.Baran. J. Biliūnas yra palikęs reikšmingą publicistinį palikimą sp. Todėl už mus kentėt teikės, pavaizdą mumus palikdamas DP183.
paliktinai̇̃ adv. paveldimai: Ant vaikų vaikų, vaikams paliktinai R122.
6. nustoti būti, gyventi drauge su kuo; atsiskirti, pasitraukti, pasišalinti nuo ko, pamesti ką (kur vykstant, mirštant): Tėvai mirė ir paliko vieną dukteraitę BsPI70. Išein brolis į krygelę, paliekt sesę mažutėlę KlvD204. Paliekt mamužę labai graudžiai beverkiant KlvD353. Ar nesopa tau širdelė tavo, kad mañ' jauną palieki? Slk. Reikia išeit, o negalima – vaikų vienų nepali̇̀ksi Klvr. Slaugytojos ligonę paliko ir po valandos grįžo jos pažiūrėti J.Balč. Namus ir mažus vaikus niekad vienus nepalik Gs. Verkiau, dejavau, seną motynėlę palikdama JV770. Jokit, brolužiai, vienu kelužiu, nepalikit jauniausio Niem25. Ei tu, žirgeli, tu, juodbėrėli, kur palikai sūnelį? JD621. Mum (mus) pali̇̀ko pempės, ir vėl sugrįš Ėr. Kaip jis eis į dvarelį sunkių darbelių dirbti, paliks tave jau kėlus, prie girnelių pristojus JV401. O jūs, broliai seserelės, mane čia paliẽktat Krtn. Ko sėdi [nuliūdęs], kaip matušės paliktas? Žr. Čiučiuleli tu mažasis, nu mamužės paliktasis KlpD68. Jis, vislab pali̇̀kęs, atstojo KII299. Tai ne gaspadorius, kad viską paliẽksma ir tąsos po svetimas pakampes Rod.
| refl. tr.: Perkūnas be atlydos – vedu su broliu, karves pali̇̀kusiuos, bėgov numie Ggr.
7. išvykti, išeiti iš kur, nustoti būti, gyventi kur, mesti savo buvimo vietą: Palikau tėvų namelį, užmiršau savųjų širdis ir kaip vėjas klajūnėlis aš bastausi be pastogės S.Nėr. Matė, kad fabrikas bus sunku palikti, kad čia reikės ne tik dirbti, bet ir mirti J.Bil. Minuotojai davė ženklą skubiai palikti tiltą rš. Matydamas Jonas, kad jam tam krašte nesiveda, paliko tą kraštą BM197. Paliekmi tą pasaulį DP220.
8. išsiskirti, nutraukti santykius, atstoti nuo ko: Anas ją paliks (nebeves) Dglš. Kurie rymionų dievus palikote, vėl priimtumbit mūsų vierą brš.
| prk.: Kas tau, ar protas paliko (ar iš proto išėjai)?! Ktv.
^ Žmonėms patiksi – Dievą paliksi Tsk.
9. liepti, priversti, leisti būti kur, neleisti vykti kitur, sulaikyti vietoje: Mane paliko prie vežimo, o pats nuėjo pas komendantą rš. Mane prie saũ pali̇̀ko (neatidavė kitiems) Gg. Vieną paliẽnka i paliẽnka namie Krn. Išeidama į pievelę, palik muni pri pienelio Plt. Išeidama rugių kraut, palik mane sūrių graužt LTR(Rt). Nėr kas palieka prie to vaikelio J.Jabl. Ašiai nuvažiuočia, bet namuos nėra ko paliẽka Ob.
| Buvo palikti̇̀ antrą metą an tos pačios klesos (neperkelti į aukštesnę klasę) Als.
| refl. tr.: Mokytoja po pamokų pasiliko mažąsias mergaites ir vėl ėmė kartoti jau primirštus šokius rš.
10. išlaikyti, išsaugoti kokioje būklėje; leisti būti kokioje būklėje: (Motyna) meldė labai ją gyvą palikt J.Jabl. Mano kūdikelį gyvą palikiatav I. Pajudinęs ąsotį aš vėl užvožiau ir palikau taip, kaip jį ten pastatė Alis Kodža J.Balč. Rodos, mudu nepalikova nieko neaptarusiu Blv. Vyrai daugiau jo nekalbino, paliko jį ramybėje rš. Pali̇̀k duris atviras Pc. Sutarkuojamos kelios bulvės, tarkė užpilama drungnu vandeniu, išmaišoma ir paliekama nusistoti rš. Dirva kelerius metus iš eilės buvo paliekama dirvonu rš.
| Anas vis palieka i palieka (neuždaro) duris Dglš. Nepali̇̀k durų – pirkia išauš Dglš.
^ Kaip radom, teip ir pali̇̀ksim (kokią tvarką radome, tokią mirdami ir paliksime, nepakeisime) Ėr. Teip radom ir paliksma Nt.
11. priversti patekti į kokią būklę: Vaikus našlaičiais palikti rš. Prašiau Dievulėliaus, kad atgal sugrįžčiau, o aš savo mergužėlę varge nepalikčiau JD596. Paliekt ant džiūties MŽ288.
12. paskirti ką kuo: Nenor palikti savo įpėdiniu sūnų mužikės BM284. Visų vyresnįjį [sūnų] teip augino, kad paliktų savo vietoje ūkinyku M.Valanč.
13. aplenkti, pralenkti ką darant: Ją palikaũ su visa užuogana Rdš. Su savo arkliu visus palikom Ėr. Tas tą mūsų mažesnįjį prigins i pali̇̀ks Vgr.
14. netekti, nustoti, prarasti: Girtuoklis už degtinę palieka piniginę LTR(Smn).
| Akis palikau beverkdama Užp. Kur tik einu, ten verkiu, ir sveikatą paliksiu LTR(Jž). Nieks neturi didesnės meilės, kaip tas, kurs už kitą savo gyvastį paliekta rš. Apsiauk autais, aba paliksi̇̀ (nušalsi) kojas Vdš.
ǁ pamesti: Aš šiandie palikaũ turguj pinigus Dglš.
ǁ praleisti: Nežinau, gal i palikau kokį punktą [pasakos] Šln.
15. padaryti, kad kas kiltų, atsirastų (ankstesniam veiksmui pasibaigus): Slėsnesnėse vietose tekiniai nugrimzdavo iki pat ašių, palikdami gilias provėžas rš. Taip klostėsi įvykiai, palikdami savo pėdsakus Norkūno sieloje rš. Paliko ne žiedelį – ašarų upelį (išvykdamas pravirkdė) LTR(Dg). Prietelius prietelių aplanko, bet vėl veikumi išvažiavimu didesnį gailėjimą paliekt, neg jam atnešė džiaugsmą ižg atėjimo savo DP237.
^ Juodi jaučiai šoka, pėdų nepalieka (blusos) Pn. Par stiklą pareina, ale skylės nepaliekta (šviesa) LTR(Grk).
16. pavesti, atiduoti ką kieno valiai, nuožiūrai: Palikti laisvę pasirinkti straipsnius rš. Turim tatai ant jo valios palikti BPI193.
17. skirti ką kuriam reikalui: Ekėtes kala į ragotines, palikdamys dirvas girioms augti S.Dauk.
^ Jį velnias ant sėklos [= sėklai] paliko (sakoma apie nedorą žmogų) Skr.
18. nutraukti, nebetęsti toliau: Du darbu nedirbsi: jei vieną dirbsi, kitą pali̇̀ksi Kl. Prireikus pakeisti klaidingą dar neįvykdytą komandą arba pataisyti netinkamai vykdomą, bet dar nebaigtą veiksmą, komanduojama „palikt“ rš.
III. tr.
1. lemti, iš anksto nustatyti: Slinkiuo skurdą, darbininkuo turtą y[ra] Pondzies palikęs Šts. Tartum, kad kitaip būtų palikta, kad nigdi nesentum… O čia, žiūrėk, jau ir nesigali Pnd. Vyrui rūkyt prigimta, nuo pačio Dievo palikta Skr.
2. įsakyti, liepti, nurodyti: Juk ir Dievo palikta neturinčiam duoti MTtIV131.
3. įsteigti, įkurti: Tie baptistai išsigalvoję, nepalikti̇̀ (jų religija ne iš seno) Krš.
◊ ant Diẽvo vãlios pali̇̀kti atsisakyti globoti, prižiūrėti; atiduoti likimo valiai: Paliko vaiką an Dievo valios Skdt.
ant rañkų pali̇̀kti atiduoti kieno priežiūrai, globai: Viską išvažiuodamas pali̇̀ko ant jo rañkų Alk.
antrõpus kyšõs pali̇̀kti neįvykdyti kokio ketinimo: Lapynė paliko antropus kyšos (visko privalgius, lapienė liko nepradėta) Mžk.
ant rugiẽnių (rugi̇̀nių) šiaudų̃ pali̇̀kti nevesti, neimti; padaryti, kad liktų netekėjusi: Jo neklausysiu – bijau, kad nepali̇̀ktų ant rugiẽnių šiaudų̃ Ps. Jau ta paliko ant ruginių šiaudų Sim.
ant viẽtos pali̇̀kti žūti, mirti: Jis man dabar keta kąsti taip, jog aš ant vietos paliksiu S.Dauk.
be galvõs pali̇̀kti netekti proto, apkvaišti: Jaunikaičiai paliko be galvų iš nustebimo, be žado iš džiaugsmo ir dėkingumo J.Balč. Dėl tavo kalbos nepaliksu be galvos KrvP(Pln).
be kójų pali̇̀kti einant nuvargti: Ir be kojų paliksi, kol visus susiedus apeisi Als.
be rañkų pali̇̀kti dirbant nuvargti: Dirbk dirbk, ka pali̇̀ksi be rañkų, tada pamatysi Jnš.
Diẽvo vãliai pali̇̀kti neprižiūrėti: Visus kitus, ypač senius, palikdavo Dievo valiai kartu su sergančiais ir mirštančiais A.Vien.
pa(si)li̇̀k svei̇̃kas sakoma atsisveikinant: Palik sveika, mylimoji (d.) Nm. Pali̇̀kit sveiki̇̀! Dv. Pasilik, sesute, sveika! Nuramink širdelę: aš pagrįšiu nepražuvęs į tėvų šalelę Mair. Pasilik sveika, jauna mergyte, jau aš daugiau negrįšiu RD66. Tai pasili̇̀kite sveikùčiai! Sn. Pasli̇̀kte sveiki̇̀! Lz.
nãgines pali̇̀kti mirti: Tas jau pali̇̀ko nãgines Šll.
raži̇́enoms (rugi̇́enų) grė́bstyti pali̇̀kti neištekėti: Tokios smarkios teip i paliẽkta raži̇́enoms grė́bstyti Dov. Tos tai jau pasiliko rugienų grėbstyt LTR(Grz).
šáukštą pali̇̀kti mirti: Aš pirmas, Tomai, paliksiu šaukštą. Aš vyresnis rš.
šiàpus kyšõs pali̇̀kti neįvykdyti kokio ketinimo: Muno turgus pali̇̀ko šiàpus kyšõs Grg.
papali̇̀kti (dial.) intr. visiems neišvykti, būti toje pat vietoje: Svodba išvažiavo, ir papali̇̀ko jaunojo giminė ir jaunoji Dv.
pérlikti tr. praleisti, prabūti: Blogus čėsus párlikau (parbuvau) J.
prali̇̀kti intr.
1. praeiti pro šalį neliestam, atlikti: Tu tep greit ūturi, kad aš tavo ūturkos visos nesugaudau, daug pralieka Prng.
2. turėti laisvo, atliekamo laiko: Pralikdamas piemenukas ar pusbernis šepečiu „nudailina“, „nučystija“, „nušarpuoja“ kūlio galą rš.
prili̇̀kti
I. intr.
1. likti daliai, kiekiui ko nors: Tu aprėdykie, berneli, mane, ką mano skrynioj rasi, ir dar kitoms priliks KlvD65.
2. pritapti, prisigerinti; pritikti: Mergytė su pasitikėjimu prie jo priliko LzP. Argi bepriliksi prie seseraičių? Sln.
3. refl. laikytis ko, nesitraukti nuo ko: Pri tų žodžių prisiliekmi R96.
4. atsidurti užpakalyje, atsilikti: Ėjau ėjau ir prilikau nuog visų, kad koją sopa macnai Vrnv. Jaunasai vejasi, bent kiek prilikęs Vr. Rėkteli an katro (jaučio), katris priliẽkti, tai tas pastaiso Azr.
| Priliko nuog jaunesnio brolio augimu Vrnv.
5. turėti atliekamo laiko: Lyna i lyna. Gal kada prili̇̀ks kokia dienikė – nuravėsu Kž. Dabar mes nepriliẽktam J.Jabl.
II. tr.
1. palikti laikymui, veislei, sėklai ar kitam kuriam nors tikslui: Šiemet prili̇̀kom dvi telyčiuki Rm. Sviežį gyvuolį prie senų prilikaũ dėl veislės J. Senąją kiaulę pjaus liuob, o jaunąją priliks Šts. Ir prili̇̀kę gi visi dobilų ant sėklos! Srv.
| refl. tr.: Neturėjau tam sykiui miltų saujos, staiga turiu žemę – prisikulsiu grūdų, prisiliksiu gyvolių Žem. Du teliukus prisili̇̀ko Trs. Prisilikom tokias galybes kiaulių, o nėr kuo šert Žal. Šiemet nedaug prisilikau verpačiai linų Ds.
2. atidėti, patausoti kam ką: Nesuvalgyk pats vienas pieno, prilik ir mažiesims Šts.
3. refl. tr. pasilaikyti sau ką kieno paliktą: Visi visų galų prisili̇̀ko (prisinešė visokių daiktų) Lp.
4. Užv surasti, turėti (laisvo laiko): Gal pati prili̇̀ktum laiko i ateitum ma[n] padėt Jnš.
5. palikti daug ko: Jis čia mum prili̇̀ko visokių atsišaukimų Lnkv. Visokių ginklų priliko Ėr.
6. liepti kam būti kur, paskirti ką kur: Kuris mokslui netikęs, reikia prilikti savo vieton rš.
7. priskirti, užleisti, palikti dalį ko kitam: Mes tau iš vienos pusės pievą perpjovėm, bet iš kitos prili̇̀kom Ėr. Anie vis priliẽkta [kaimynui] pievos Žr. Būt kokią vagelę dar prilikęs, o čia perarė svetimos, ne tik nepriliko Lp. Savo dalies prilikaũ jam puspūrę pūrų̃ Sr. Dar dirvos pakraštį papievy prili̇̀kom (neišarėme), kad tik daugiau būtų pievos Užv. Čia jau nūpjauk visą, nebepryli̇̀k lašinių pry meisos Lkv. Gronyčia abiejų: tavo prilikta ir mano Pl.
III. tr.
1. iš anksto numatyti, paskirti, nulemti: Jau jei mums šio[je] girio[je] mirt pri̇̀likta, tai mes niekaip n'išbėgsim Sch172. Teip man priliktà; teip man lemta KI528. Likimas priliko jam pralošti savo turtus rš.
2. turėti įgimtą, įgimti: Žmogus savo prilikta tobulumą pametė brš. Apsirijimas, girtavimas, neviežlybumas vadinamas pavelyta ir prilikta linksmybe brš.
3. įkurti, įsteigti, leisti: Davė [moteriškę] už draugininkę Adomui, ir taip priliko moterystę S.Stan.
4. nustatyti, įsakyti, liepti: Sengaspadoriams buvo prilikta po 3 desetinas žemės iš dvarų laukų duoti srš.
5. paskirti ką kokiam tikslui: Mūro griovimui prilikti įtaisai rš.
suli̇̀kti
1. intr. išlikti: Suliko pusnis, tarp tvorų sunešta J.
2. refl. susilaikyti neišvykus, pasilikti: Žadėjau važiuot, ale paskum susilikau Grk.
3. tr. palikti ką kvailiu, lošiant kortomis: Tu visai kvailas: trečią kartą iš eilės suli̇̀kom! Prn.
užli̇̀kti
I. intr.
1. atvykus palikti, susilaikyti, apsistoti vietoje: Nuo karo Jonas čia užli̇̀ko Ds. Kur ta mūs Stalgienė užli̇̀ko (užtruko)? Gž.
| refl.: Eik pas jį ir gražumu paprašyk, idant dar truputį užsiliktų, dar truputį V.Kudir. Kai spaustuvė turėdavo didesnių užsakymų, darbininkai užsilikdavo dirbtuvėj ilgiau rš. O pilėje ar negalėjo jisai užsilikti? V.Piet.
2. išsilaikyti gyvam, sveikam, neliestam; nežūti, nedingti, egzistuoti toliau: Vienas ažli̇̀ks, bus gerai Brsl. Šita pasaka, man rodosi, nėra žmonių burnoje užlikusi A1884,63. Žemaičių tarmėse beužliko tiktai vienaskaitlio vardinis ir šauktinis, padarytas iš -u-kamienio Jn. Tuoj išraukim iš mūs tarpo dar užlikusius dygius rš.
| refl.: Iš septynių brolių vienas tiktai užsiliko jauniausiasis S.Stan. Norint man vardas vokiškas duota, bet lietuvio dvasia užsiliko V.Kudir.
3. būti ilgesnį laiką nebeliečiamam, nebejudinamam, nepaimtam: Anas kap žuliko (užliko) nuo vaisko, tai ir neėmė jo daugias vaiskan Rod. Užli̇̀ko užli̇̀ko skola, ir negrąžina Ds.
| refl.: Neatidaviau miežių, taip liko liko ir užsili̇̀ko Skr.
4. būti, likti nesuvartotam, neišleistam, sutaupytam kiekiui, daliai ko nors: Po truputį užliẽkta jovalo lovė[je] ir prišala Užv. Da pusė maišiuko buvo pernykščio zuperio užli̇̀kę Bsg. Šiaip teip prasistumiam, dar užlieka ir drabužėliui pinigų Srv. Dvi dieni atdėjau ir dar an trečios užli̇̀ko [verpti] Lp.
| refl.: Dar ir dar̃ (dabar) gal kokis užsili̇̀kęs yr litvys Šč.
5. būti neatimtam, išsaugotam, neatiduotam: Vos vienas jūros pašalys tarp Liepojos ir Klaipėdos Žemaičiams beužliko S.Dauk.
6. nenustoti būti, išsilaikyti kokiam, kokioje būklėje: Iš kelių kambarių, kurie apysveiki buvo užlikę, galėjai spręsti apie senovinį tų namų puikumą J.Balč. Tas vaikas pagal kūną rods mažas užliko, ale pagal protą šauniai auga Jrk23.
| refl.: Užlikos tamejag užvėsime (užšalime) ir nodbojime, kurį turėjo iž pradžios VoK39.
7. refl. ir toliau būti kaip buvus: Atej[o] diedas, pasdairė – bobos nėra. Ir ažsili̇̀ko be bobos diedas (ps.) Lz.
8. refl. išsisaugoti, išsigelbėti, išvengti ko: Tada jau niekas broliams nesudrums ramybės, ir užsiliks tėvynė nuo naminio vaido V.Kudir.
9. vėluoti, atsilikti (apie laikrodį): Ar skubina, ar užliẽka? Plš.
II. tr.
1. palikti auginti: Užlikaũ du veršius Rs. An kitų metų reiks užli̇̀kt telyčiotė Dbk. Kitimet tai ažliksiù kumelioką veislei Sdk. Perniai buvom jauniklę (avelę) užlikę Rmš. Užlikaũ veislei kiaulę Jrb. Kai pulką [vištų] ažlieki̇̀, tai ir nebededa Užp.
| refl. tr.: Trejetą paršelių sau ažsili̇̀ksma, kitus parduosma Trgn. Šiemet daug žiemmičių užsili̇̀kom Ll. Reiktų užsilikt šiųmetis kumeliokas, ale kad grūdų nėr Ds.
2. atidėti dalį ko nors, patausoti, sutaupyti: Buvau užli̇̀kusi pirmiau mielių, dabar nebreiks pirkti Užv. Vėl dienelę prastūmėm, pavilgo kitam kartui užlikom J.Balt.
| refl. tr.: Turiu dvejetą bonkučių [spirito] užsilikęs LzP.
3. neleisti žūti, mirti, nukentėti, išnykti; padaryti, kad nežūtų, neišnyktų: Tik vieną vaiką Dievas užliko, tep visi numirė Rš. Visas devynias [šakas] vėtrelė laužė, o užlik, Dieve, viršūnėlę TDrV38. Atliktas vienas gana svarbus darbas: dalis mūsų dainų užlikta V.Piet.
4. perduoti, suteikti (pačiam išvykstant, išnykstant): Apie mūsų praeitę mūsų seniai proseniai beveik jokių žinių neužliko V.Piet.
5. laikyti ką ilgesnį laiką nesusigrąžintą, neatimtą: Da mano par jį yra užulikta keli zlotai (jis man seniai skolingas kelis zlotus) Ml.
6. leisti apsistoti atvykusiam, priimti: Užliks ir mane, – pamislijo Erdivilas V.Piet.

li̇̀kti, liẽka (liẽkti, liẽkta K, liẽksta Aps, Zt, Švnč, liẽkčia Brsl, liñka J.Jabl, liẽnka Rod, Rmš, liẽksna, liẽkma Žrm, Dv, liẽksma, liẽkna Šlčn), li̇̀ko (liẽko)
I. intr.
1. būti ir toliau toje pačioje vietoje, niekur neiti, nevykti: Vienai viena likaũ namie, visi išėjo J. Visos eina jaunimėlin, tik aš viena lienkù (d.) Vlk. Tu liẽk (lik) namie Ad. Liẽkdavau vienas Aps. Liekti mano brolelis – apgins tave mergužėlę KrvD49. Išleidė lig paskutinio vaiko, nė vieno nebli̇̀ko Klk. Vidurdienį mieste neliko ir gyvos dvasios sp. Senesni liẽnka namie Ndz. Neliẽnka (nesitraukia) niekur nog žmogaus šitas baronas Šč. Neliekta nė senių numie par darbėlaikį Šts.
| refl.: Brolytėl, meldžiamas li̇̀kis namie – pražūsi Jrk89. Nežinia, ar jie kelsis, ar li̇̀ksis Vlkv.
ǁ atėjus, atvykus būti, apsistoti vietoje, nebeiti kitur: Veronika liko nakvoti pas draugę J.Dov. Tamsta dabar turi likti pietų J.Jabl. Egle, jūs nuo šiolei liksite pas mus S.Nėr. Čia liẽksta svečiai Švnč.
liktinai̇̃ visam laikui, nebegrįžtant atgal: Ėjo … a nesugrįžtinai, net liktinai BPI256. Aš vis daugiaus geidžiu, kad prie jo liktinai būčiau Ns1844,1.
| refl.: Teta vis sakė: „li̇̀kis, li̇̀kis“, bet aš nesilikau Skr. Teikis su manimi liktis VoK53.
ǁ būti priverstam neišeiti iš kur, būti užlaikytam kur: Liko (paklydo, pasimetė) raiste – raganos ir suėdė (ps.) Trgn. Jis tankiai liẽnka po pamokų Pc.
| Jau li̇̀ksiu tam pačiam skyriuj (nebūsiu perkeltas į aukštesnį skyrių) Klvr. Vienas sūnus liko pirmojoj karėj (negrįžo iš karo, žuvo) Jž.
2. būti likučiui, daliai, laisvam, nereikalingam, nesuvartotam kiekiui ko nors: Nebli̇̀ko nė aigaros (nė biškio), sukirpau visą audeklą J. A tau dar liekta koks biškis bulbių nu sėklos? Pkl. Man nieko neliẽnka šieno Mrp. Tus raudoniukus obuolius pjaustykim, kol spėjam, o kas li̇̀ks, teliẽktie Erž. Kiek liẽkna pieno, tai veliai šuniui atduodu Arm. Mažai sau liẽkti Drsk. Kulia javus, veža javus – [vis] meta an žemės, tę jau liẽkti tik keliolika grūdų pėde Mtl. Geros audėjos liko skieto, liko nyčių ir drikos (juok. apie prastą audėją) Šts. Priėjęs prie gulinčio be sąmonės raganos mylimo, jis išsitraukė kardą, atėmė jam likusį gyvybės ženklą J.Balč. Tegu pakentėsiu, o jo neprašysiu – kiek beliẽkta gyventi… Rs. Neturiu liekamo laiko Plng. Turi liekamą kapeiką ir dėk į kasą rš. Vis tų liektamų̃ (laisvų pinigų) nėra, tai ir neįsitaisiau geresnių padargų Brs. Net po maksimalaus iškvėpimo plaučiuose lieka apie 1000–1500 ml oro. Tas oro tūris vadinamas liekamuoju oru rš.
^ Visi gavote savo dalį, o kas liko – tai Miko Jnš.
liekamai̇̃ adv., liekiamai̇̃ su likučiu, daugiau, negu reikia: Ne kiek reikia, dar liekamai̇̃ yra žirnių J. Grūdų turim liektamai Dr.
liktinai̇̃ adv. tiek, kad dar liktų dalis: Aš noriu, kad būtum liktinai̇̃ duonos J. Užteks šieno šiai dienai trūktinai, ne liktinai̇̃ J. Liktinai̇̃ ans tura medžių Als. Nedavė liktinai, bet trūktinai Šts.
| refl.: Surinko tad ir pripylė dvylika regzčių lustų nuog penketo duonos miežienės, kurie likos valgiusiemus DP123. Ant galo kas liektis SD166.
3. išsilaikyti, išsisaugoti gyvam, nenukentėjusiam, nežūti, nedingti, būti, egzistuoti, gyvuoti toliau: Dabar jai vienas sūnus beliko J.Jabl. Seniau vienas sūnus liẽnka ir praturi (išlaiko) tėvą Rdš. Dar du trys draugai krito, ir likusieji pasiekė viršūnę J.Bil. Parejo iš karo likęs, bet be rankų Šts. Jei liksiù šito karo, tai tapsiu daktaru Lp. Kas beliks, tims gerai paliks po karo Šts. Teip susirgo, jog tarės nebliksiąs S.Dauk. Pamatysim, kas li̇̀ksim Brš. Negersiu tų vaistų – vis tiek nebliektu, mirsiu Lnk. Vienam li̇̀kt, kitam mirt Lp. Pasogas nuplinka, o žmona linka Vrn. Liksiu – neliksiu, bet kibsiu VP27. Visa prapuolę, tik ant lauko pliko kelios pušelės apykreivės liko A.Baran. Visų turtų išnykta, ė tiktai bandelės, kurią buvo davęs ubagui, telikta BM40. Šitose sutrikusiose užguitos moters akyse nebuvo likę ir ženklo ano skaidrumo rš. Nė kojoms auto nebliko po gaisro Lnk. Kuokštas plaukų ant galvos beliko J. Vagis vagia, tai nors sienos lieka, o kai ugnis pereina – nieko Trgn. Nuog ugnies maža kas liẽksta Vrnv. Rodės kryžokams, pilė neliksianti nu jų nago S.Dauk.
| refl.: Keturi buvom, keturi užaugom, visi išmirė – viena likausi Skr. Žmogus žyd kaip žolelė ir nukrinta, gaišta kaip šešėlis ir nesiliek brš. Jei grūdas kviečio, impuolęs žemėn, nenumirs, jis patis liektis DP486. Tada likęsis pabėgs BB1Moz32,8.
4. būti nepaimtam, neišneštam, nepašalintam iš kur: Daug grūdų lienka in lauko – sausi rugiai Vrnv. Tep norėjau atnešt obuolių! Pasidėjau ant spintos – imta ir li̇̀kta (pamiršau paimti) Mrj. Pirškit pirškit, jūs seselės, mane neužmirškit, kurs jums peršams nebetiko, koks bernelis bene liko – eičiau ir už pliko JV247. Šaukštas viens liks (nenuimtas nuo stalo pavalgius), tai svečias bus Prn. Kad vilnose neliktų muilo, plaunama per kelis drungnus vandenis rš. Pirmutiniai miltai menkesni: juosna liẽnka lukštas ir dulkė Rdš. Blogas artojas, jei pervogės liẽksma Rod. Kai yra liekamųjų reiškinių sąnariuose (keli mėnesiai po persirgto reumato), labai efektyvios sieros vandenilio vonios rš.
| refl.: Buvo li̇̀kęsi devyniasdešimt šovinių Vlkv.
5. su neiginiu, impers. nebebūti, dingti, išnykti: Atrodė, kad Mikės visai nebeliko mokykloje P.Cvir. Rugiuos neliko piktžolių šaknų rš. Džiaugės visi, sodžiuje neblikus arielkos nei raugo Sz. Abejonių jokių neliko rš. Nebliko nė girdėti aplei karnolio (kanalo) kasimą Dr. Valiunė vieną dieną pasirodė ir nebli̇̀ko Gršl. Dvi dieni pabuvo, ir vėl anos nebli̇̀ko Mžk. Čia buvau pasidėjęs kepurę, ir nebliko Tl. Mokėjau pasakų, bet nebliko Šts.
6. būti laisvam, neužimtam, nereikalingam: Neliekta nė vaikų nu darbo šieno laiko dienoms (visi dirba, užsiėmę) Šts. Tujaus pri durių, kur buvo vieta liekanti, parodė, idant tą užimčiau rš.
7. būti ir toliau tokiam pačiam, toje pačioje būklėje: Mėšlai vakar liko nekapstyti J.Jabl(Žem). Škač! juk tu neli̇̀ksi nekorusys! J. Moteriškė lyg be žado liko bestovinti aslos viduryje P.Cvir. Broliai niekaip neįkalbėjo, ir jis liko nėjęs MPs. Svarbiausia liko dar nepasakyta rš. Kam šis mūras buvo reikalingas, kas ant jo buvo laikoma, lieka neaišku rš. Pareikalaukit ir jūs kopūstų, nes taip ir liksit iki vakaro nevalgę rš. Tik pavadinimai liẽks lietuviški Žrm. Jonai, tėvas nukrito nu stogo. – Ar sveikas liko? – Sveikas tai sveikas, ale nebgyvas Klp. Įgėręs nė koks žmogus nebliekta Plng. Kai imsiu abiem duot (mušti), neli̇̀ksi [nemuštas] nė tu Skr.
^ Tą puodynę paplauk, paskui li̇̀ks pasiliks Jrb. Ką ji beatiduos! Li̇̀ko paliko Skr.
| refl.: Koksai jisai šiandie, tokiu ir li̇̀ksis Vlkv. Ans meldė, kad karalius liktuos dar karalium MPs. Patys yra ir liektis visados piktąja kaimene DP88. Sakė: „Kentėk, kap bus – tep“, tai tep ir li̇̀kos (nedarė operacijos) Pkn.
8. patekti į kokią būklę: Ir liko luošas visą gyvenimą rš. Sūnus liko našlaitis MPs. Kai aš našlė likaũ, daugiau ėjau į jaunimus Skr. Nagi tylėjau, tai dabar durnium likaũ Skdt. Nuog tėvo likaũ pusantrų metų Šlčn. Kai paukštelis (pirštelis, lapelis) viens likau B. Viena likaũ kap kelmas Dv. Likau kap kluonas be rugių Kb. Lietuvos darbo žmonės neliko nuošalyje nuo šios kovos (sov.) sp. Sužinojęs tai, Ali Baba nenorėjo likti skolingas pirkliui už jo gerumą J.Balč. Maža likau nuo močiutės, nėr kam pamokytie LB100. Likau pati septinta (pati našlė ir 6 vaikai) Plv.
| Jis liko be skatiko J.Balč. Petras liẽka kiaurą metą be duonos Sr. Ir liẽnka be vyro, be nieko Ktv. Ma[no] žmogus vis liẽksma be darbo Rod. Jau jis liẽkti visai be sylos Lp. Vaikas li̇̀ko ant svetimų rankų Alk.
| prk. Juzis niekam neliks skolingas (atsikirs): tu jam žodį, jis tau tris Jnš.
| refl.: Aš turėjau liktis visiškoje tamsoje rš.
9. pasidaryti, tapti kuo, kokiam: Ir liko šitie kalnai pliki ir kelmuoti, aplaistyti ašarom, giesme apdainuoti A.Baran. Daugiau žinok, mažiau kalbėk, nes greitai senas liksi KrvP. Šunes prėdė (priėdė) tų miltų ir girti li̇̀ko (ps.) Lz. Kailis li̇̀ko panašus į veršelį Al. Vienu metu jis liko baisiai turtingas J.Balč. Kur dabar eisiu? – tarė sau, laisvas likęs LzP. Karaliui atsigulus, iltė toj įlindo į ausį, ir karalius liko negyvas MPs. Sukūdau, kaip silkė likaũ Trgn. In piemenį pristok – pats liksi̇̀ piemuo Ds. Nuo to laiko liko Zosei Jonas tėvu, broliu, globėju Žem. Neprausk veido jaučiui geriant, – melagiu liksi Sn. Dabar Advikė jau Adve liko I.Simon. Vyteniui mirus, didžiuoju kunigaikščiu liko jo brolis Gediminas rš. Daug nemislyk – liks galva kaip arklio (didelė) Ds. Laukai geri dirvonais liẽnka Ppr. Iš tų bulbienojų tik košė būt li̇̀kus (būtų supuvę) Gg.
| refl.: Kieno priešininku likties LL98.
ǁ impers. apie būseną: Linksmiau širdžiai liko Db. Man li̇̀ko be skaros šalta Ds. O kai, dienai besibaigiant, prabilo patrankos, visiems liko aišku, kad tai sukilimas rš.
ǁ virsti kuo: Jaunikaitis puolė ant žemės ir liko vilku MPs.
| refl.: Stokit, sūneliai, stipriais medeliais, aš, jūs mamelė, liksiuos eglele MitII147.
10. (su bendratimi) tekti, reikėti, būti priverstam aplinkybių ką daryti, atlikti, veikti: Tau, žinoma, ropės beliks graužti J.Jabl. Keleivi, tau žemėj klajoti teliekti S.Nėr. Visa išnešė, išgnobė, ir man kas belieka daryt? Ds. Karaliui nieko nebeliko daugiau daryti, tik grįžti namo J.Balč. Čia nedaug kas beliekti mums pažymėti J.Jabl. Bulbos liẽnka kast Mrp. Kiaulę beli̇̀ko ant turgaus gyvą pirkti (nebebuvo kitos išeities) Rs.
| refl.: Vyručiai, mums viena liektisi – pasiduoti Romanui V.Piet.
11. neįvykti (norui, ketinimui ką daryti, kur vykti): Mano vakarėlis teip ir liks: koją sopa, tai ko aš te eisiu Trgn. Gal mūs turgus liks, kai šit' lyja Trgn.
12. nesuskubti eiti lygiai su kitais, atsidurti užpakalyje kitų: Visada jis liẽksna paskiausia Nč. Vaikas pavargo eidamas su dideliais, ėmė li̇̀kt Ėr.
| refl.: Atsiskyrėlis veikiau pavargo kaip lokys, ir ėmė nuo jo liktis J.Jabl. Veizėk, Onikė nu mūsų liẽktas liẽktas – nora viena būti Krš. Žingsniavo jis greitai, ir karvė nesiliko, ir netrukus jis prisivijo žmogų su avim rš.
13. nespėti dirbti su kitais, atsilikti: Aš niekur nelikaũ su darbu Str. Aš nuo nė vieno vyro neliekù Str.
| refl.: Abidi auga, viena nuo kitos nesiliẽka Jrb.
14. vėluoti (apie laikrodį): Ar skuba, ar liẽka? Plš.
15. refl. įvykti, tiktis: Likos, jog Milciadžio, ne jo sandraugų, tarimas daugesniai valijo S.Dauk.
16. pasieiti, apsivaisinti (apie kumeles): Tavo bėroji turbūt neli̇̀kusi, kad vis dar tokia plona Brt. Šiemet abidvi vedžiau – blesę ir juodąją, o nė viena neli̇̀ko Jrb. Tik vieną kartą leidau kumelę eržilu, ir li̇̀ko Brt.
II. tr.
1. vykstant kur, neimti su savimi: Jokit, brolužėliai, vienu kelužėliu, nelikit nė jauniausio JV260. Lieku palieku savo sesutę [pas anytą] Prng. Oi žirgeli juodbėrėli, kur palikai brolelį? – Aš jo nelikau, jis pats pasliko TŽI146. Piemenimus liepė, kad ieškotų viešpatį, bandas likę SGI53. Eina vargšas, garbavodamas savo pripuolimą, samdyt arklį, likdamas vietoj stovintį vežimą rš.
ǁ neleisti išvykti, priversti būti vietoje: Ar leisime jį į mokslą, ar liksime namie? V.Piet.
2. atsiskirti nuo ko, mesti ką: Pati da jauna – ana li̇̀ks tą vyrą Prk.
ǁ mesti savo buvimo vietą: Liekmi svietą KN228. Jį vertė didė meilė jo likt dangų ir šen nusileisti brš.
3. daryti, kad kas atsirastų ar būtų, pačiam pasišalinus: Tokie žmonės nemėgsta likti pėdų paskui save J.Balč. Mirė 1825 metūse, nelikdamas po savo pėdų nė gailesio, nė minavonės M.Valanč. Nusiaubę plačiai platesniai, tolie tolesniai jų kraštų sritis, belikdamys po savęs akminį ir [v]andenį S.Dauk.
4. Mž419 atsiskiriant, vykstant kur, duoti, dovanoti, skirti kam ką: Jei būtų mumus … rašto nelikę, ar nereiktų sakiot tradicijos? DP588. Gyvastį savo liekmi už avis NTJn10,15. Lieku tau savo kelius, Dieve padėk! Žem.
5. neimti, neliesti, laikyti ką kur, leisti būti vietoje: Mergos, rinkit geriau rugius, nelikit tiek daug draikų! Šmk. Didžius rinko, mažus liko LTR(Srd). Aš grybų nepažįstu, bet jei baravykų rasčiau, nelikčiau Skr.
6. laikyti, atidėti, skirti, duoti kam ko dalį, kokį kiekį: Išgerki stiklelį visą į dugną, neliki sveteliams savo lašelio JD1066. Juliui sriubos nelikaũ – pavalgys pieno Skr. Reik paršeliams [bulbių] duoti, reik parduoti likti Slnt. Daug davė, bet daugesniai dar sau liko S.Dauk.
7. laikyti gyvą, auginti: Visus kačiukus liksmà Kp. Šiemet sausa vasara, šienų maža – avių neli̇̀ksiu Skr. Kas metai veislei liekù po du teliu Sv. Jeigu graži telyčiukė, reikia li̇̀kti Rm. Iškapok rūteles, iškapok mėteles, tik lik vienas baltas lelijėles JD1255.
ǁ nenaikinti: O kam centrus (dvarų) li̇̀ko?! Reikėjo žmonėms išdalyt Skr.
8. refl. tr. pasidėti laikymui, tolesniam laikui: Kažin, ar jau galima riešutus li̇̀ktis? Skr.
9. leisti kam būti kokioje būklėje: Šalin dėk kardą, lik mus gyvus! brš. Vaikai, duris neli̇̀kit atdaras Šl. Pasakysiu, kad tų kelmų neli̇̀ktų tokių ilgų Skr.
10. užeiti į priekį, aplenkti ką lėčiau darantį: Aš tave likaũ ir palikau už šimto mylelių Lp.
11. vykdyti, daryti: Eina prievolių likt Srd. Kas prieita li̇̀kti, reik li̇̀kti Krt. Munasis sūnus talkas liekta, nestova numie Bržr. Aš savo darbą linkù, o tu ar atlikai savo pavynastį? J. Už stubutę mano žmogus li̇̀kdavo ponui dienas Skr. Ka būt nuotrauka, būt šiądie viskas li̇̀kę (kalbama apie paso gavimą) Brb.
12. refl. ruoštis: Lai eit li̇̀kties numien Krg.
13. (plg. la. likt) dėti ką kur: O kur tu liksi tas adatėles? Kam tu duosi tas adatėles? RD92.
III. tr.
1. BPI97 iš anksto nustatyti, numatyti, skirti, lemti: Likta yra žmogui vieną kartą mirti ST201. Taip jau likta ir taip turi būti LzP. Toks mano tikslas, taip man likta I.Simon. Tai Dievo leista, liktà, lemta KII152. Mudum likta poroje būti Vaižg. Nedūsauk, tebėr liktasis Sln. Jeigu būsi Dievo likta, rasi mano būsi JV184.
2. įsteigti, įvesti; įsakyti: Vis, ką … likęs yra, tatai ne juokas yra BPI130. Nesang tas stonas yra paties … liktas SE30. Pririša [jį] liktumpiump daiktump MT46.
◊ ant rugiẽnių šiaudų̃ li̇̀kti neištekėti: Jau ji liko ant rugienių šiaudų Ds.
be galvõs li̇̀kti DŽ netekti proto.
be kélnių li̇̀kti nusigyventi: Daugiau išleisdamas, nekai paimdamas, liksi̇̀ be kélnių Sb.
be rañkų li̇̀kti Erž jausti didelį rankų nuovargį: Mintuvai sunkūs, tai likau suvis be rankų po mynimui Ml.
bóba li̇̀kti javus kertant, paskutiniam baigti: Jis liko boba, tai jam vienas šnapsas daugiau! Gs.
bùvę ir nebli̇̀kę! sakoma kam užsispyrus padaryti ką negalima: Buvę ir neblikę! – bene tu ką padarysi anam Brs.
čia šnẽkant, čia liẽkant Ds. sakoma, kai norima, kad apie kalbamą dalyką niekas nežinotų.
gývas li̇̀kęs; gývu garù li̇̀kęs Tl labai, žūtbūt norintis ką padaryti, turintis didelį palinkimą į ką: Gývas li̇̀kęs, gyvà li̇̀kusi nori ką padaryti Kv. Gyva li̇̀kusi į gaspadines norio eiti J. Ant kamedijų, ant visokių štukų – gyvas likęs Plt.
li̇̀k svei̇̃kas sakoma atsisveikinant: Liki sveika, uošvužėle, laikykies sau dukružėlę JV296. Na, vyručiai, likite sveiki! V.Krėv. Liksi sveika, uošvužė, daugiaus nesugrįšiu JV304. Liki sau sveika, jaunoji mergelė JD576.
nė̃ li̇̀ko, nė̃ rei̇̃k apie niekų šneką: Nušnekėjo nė li̇̀ko, nė rei̇̃k Vl.
per niẽką li̇̀kti nueiti niekais: Visi prašymai, visi maldavimai, visi prižadai par nieką liko Blv.
pasãkė [ir] nebli̇̀ko Als; S.Dauk niekų kalba!: Nu tatai, pasakė – nebliko! – šis sakąs: – nepakelsi katilo su vandeniu! Plt.
šlapiài vietài li̇̀kti (iš ko) būti visiškai sunaikintam: Kai rytoj visi suvažiuos, tai kad duos – tai iš tų žandarų tik šlapia vieta liks rš.
vi̇̀lnoms ver̃pt li̇̀kti neištekėti: Kurio merga neina už berno, tai, atgalio važiuojant, reikia vartai ažkelt ir kuoleliu ažkišt – to merga liks vilnom verpt Klt.
apli̇̀kti
1. intr. apsibūti vietoje, nebeiti kitur: Jis jau apliko J.Jabl.
| refl.: Jau buvau pasnašinus ir vėl apsilikaũ Lp. Ar apsiliksi ir kitiem metam toj pačioj vietoj dirbt? Rm. Čia apsili̇̀ko ir dabar gyvena Brt. Patogesnės vietos niekur aplinkui matyti nebuvo, ir vabalas apsiliko, kur buvo įlindęs J.Balč.
2. intr. išsilaikyti tokiam pačiam, tokioje pat būklėje: Šiemet apliko pieva nešienauta Grv. Nuvažiavo in inspektorių, ir vėl apliko mokykla (neuždarė mokyklos) Smn.
| Mano skola tep ir apli̇̀ko (tebėra negrąžinta) Grv.
| refl.: Apsili̇̀ko mūs kampelis čystas, be jokių kraujų Ss.
3. tr. nekliudyti, neliesti, neimti: Vaitas apli̇̀ko mane nevaręs važiuoti su padvada, t. y. paliko, ištarpavo J.
| Jonas padususią mergą paėmė, visų àpliktą (niekieno nepaimtą) Skr.
4. tr. padėti, pastatyti, patalpinti ką kur: Aplikęs pilėje pakaktiną pulką vyrų, Erdivila su stiprum būriu vyrų išsekė pėdomis plėšikų V.Piet.
atli̇̀kti
I. intr.
1. būti toje pačioje vietoje, neišeiti, neišvykti kitur: Visi išvažiavo, tik atliko dukterys BM110. Lietus pradėjo lyti, atlikom namie (nebevažiavome į miestą) Ėr. Atli̇̀ko až gaspadinę namie Ktk. Pasiturintiejie tėvai siuntė vaikus į gimnaziją, o kiti atliko prie naminių darbų A1884,145. Anas vienas namie atli̇̀ko (kiti išėjo) Ad. Vienas nueis …, kitas atliks lizdiep savo MP69. Vienas be kito neatliñka (nesiskiria, visur būna drauge) Ėr.
| refl.: Atsili̇̀kęs namie turėjau svečių J. Atsili̇̀kus motinelė labiau dūsavo Ign. Visi paukščiai ir žvėrys išėjo ant darbo, tiktai kurmis su pesliu atsili̇̀ko ps. Tie … kūnu eiti, dūšios jų atsiliekti namuose SE148.
ǁ atėjus susilaikyti vietoje; apsibūti; pabūti: Sesuo grįžo, o jis tai ir atli̇̀ko Kp. Kurmonas atli̇̀ko par arklius BM13. Totliekt (teatlieka) mūsimp mergelė keletą dienų Ch1Moz24,55. Atlik rugių pjautų J.Jabl. Atlieku prieg kam SD458. Aš šiandien turiu namuose tavo atlikt (atėjęs pabūti) BtLuk19,5.
| refl.: Paskui tie karaliai išvažinėjo, išsiskirstė, vienas tik atsiliko ir dar ilgiaus pabuvo BsPII127. Per visas dienas gyvenimo mūsų iki pabaigai amžies atsilik su mumis MKr9. Notsiliko ant noprosnų daiktų, notsiliko su vaikais žaist, tiktai atsiliko daryt tatai, kas buvo valia tėvo jo MP3. Atsiliekmi SD458.
2. būti nepaimtam su savimi išvykstančio, pasitraukiančio: Bet mato, kad jis neturi prie savęs savo kardo aštriausio – atliko jis ant baltų skobnių didžiajam bajoro dvare V.Krėv. Autobusas pilnas, i kiti [keleiviai] atliẽkta (nepatenka) Btg. Numirė meška, atliko dūdos rš. Tik seni batai ma[n] atli̇̀ko, ka mama numirė Jnš. Atliks mūsų dvareliai i širmi žirgeliai (d.) Dkšt.
ǁ būti nepaimtam, neišrinktam, nepagautam: Da yr kieme viens atlikęs (nevedęs jaunuolis), o nė vienai nepatikęs – pirškit nors tą patį JV247. Ans buvo našlaitis, atli̇̀ko nu karūmenės (liko nepaimtas į kariuomenę) Klk. Pagavom gavom visą pulkelį, atliko liko vienas vanagėlis (d.) Kp.
ǁ atitrūkus, atsiskyrus nuo ko atsidurti, būti kur: Paukštė ištrūko, o plunksnos atliko LMD. Katram tik už ausies nustvers – ir atlieka ausis saujoj LMD.
| refl.: Čevarykas gi, prilipęs pri smalės, atsiliko ant vietos BM203.
3. būti likučiui, daliai, nesuvartotam, nereikalingam, laisvam kiekiui ko nors: Kas jiems atliko, įmetė ing dovanas BtLuk21,4. Atlikusias bulves sėklai pasiliko rš. Jiem pusė lauko atlieka J.Jabl(Jnšk). Iš užkaistos sriubos turi atlikti tik pusė rš. [Išrėši] šešetą vardų jų ant vieno akmenio, o šešetą atliekančių vardų ant kito akmenies pagal jų giminių Ch2Moz28,10.
| refl.: Jam skolą atiduočiau ir dar man šimtas atsiliktų Lnkl. Jei tūkstantis atsiliẽka, tai gali da gyvent Mrj.
4. refl. užimti kieno vietą, būti kieno vietoje: Kurie ant jų vietos atlikos DP233. Kol tėvas gyvas, tai [sūnus] „Matuliauskiukas“, paskui, kai atsiliẽka gaspadoriaut, jau „Matuliauskas“ Dglš.
5. išsilaikyti, nedingti, neišnykti, egzistuoti toliau: Ant rudens kumelė taip sublogo, kad vieni kaulai ir skūra atliko LMD(Šlv). Kad po pečiumi nuodėgulis atlinka, tai svečias bus Pn. Visus daiktelius, atlikusius nu gaisro, sunešė jaujon Sz. Bei anys turės suvalgyti, kas jumus atliko ir išgelbėta yra nuog krušos BB2Moz10,5. Atliekti žmogup paprotys senas SPII64. Nei žymės notliks anos puikės jo MP188. Šešuolis viens jos atliko Mž265.
| refl.: Duonos ir vyno … gardumas ir kvapas … atliektis DP265.
6. Ign nežūti, nemirti, būti toliau gyvam: Ineita jo galinin kieman ir tenai rasta atlikęs [žalčio nesuėstas] senelis BM5. Ariogalos knygnešių aš tik vienas atlikau Ar.
| refl.: Atsili̇̀ko duktė, ašenai ir motka Gg. Jei grūdas ing žemę nebus įmestas ir ten nesupus, tad patis savimp atliektis ir nė vieno vaisiaus notneš DP486.
7. nenustoti būti tokiam pačiam, būti ir toliau tokioje pat būklėje: Vadinasi, jis atliko gyvas Pn. Žmonės neklausė jų ir atliko nenužudyti LMD(Pl). Teip žmogus ir atliko teisus Skr. Eik valgyti – atliksi̇̀ nevalgęs Ėr. Atliks rūtelės nenuravėtos LTR(Rm). Dabar atli̇̀ko šienas nenešta Zr. Tu atliksi loskoj mano MP81. Kodėl atlikai besėdįs tarp dviejų kaniukščių? Ch189.
| refl.: Langai sveiki atsili̇̀ko [nuo bombardavimo] Ut. Šįkart duona atsili̇̀ko žalia Skr. Jame (sudužusiame veidrodyje) tačiau paveikslas žmogaus ne sulaužos, bet ižtisas atliektis kiekviename lustelyje DP134. Liepia …, idant motė nopleistų vyro, o jei jį apleis, tad be vyro totliektis DP70. Erškėčiai yra ir atliektis ant amžių DP100. Saugok pats savęs ir mokslo, atsilik (nesiliauk būti, laikykis) šiuose daiktuose Bt1PvTm4,16.
8. patekti į kokią būklę, atsidurti kokioje būklėje: Verkė mūsų seselė, kad atliko našlelė JD797. Sesutė Elena ir broliukas, atlikę našlaičiais, kur pasidės? BM225. Nieko nė vienam kaltas notliks MP72. Tu priverksi rytoj dieną, kaip atliksi̇̀ viena (d.) Tj. Per tave aš atliksiu už melagį Ėr. Atlikom, kaip stovim: supleškėjo gyvuliai, ir rūbai, ir grūdai Skdt. Gėdoj te notlieku KN32.
| Be marškinių atlikáu [besibylinėdamas], ale muno viršus Krš. Žinoma, kad tokie atliko be vietos A1884,266. Jei ant dangų kopėčios būtų, velniai be darbo peklo[je] atliktų LTR.
| refl.: Atsilikaũ našlė Vvs. Atsiliko siratelė baltame svietely be tėvelio, motutės Lkm. Liūdna panaitėlė, atsili̇̀kus viena Msn. Atsiliktų vargšas be pastogės rš. Mažiausias geras darbas neatsiliks be užmokesnio rš. Ant vieno peilio atsili̇̀kom Skr.
9. pasidaryti, tapti kuo, kokiam: Po tėvo mirties teisingasai brolis karalium atli̇̀ko Rk. Kaip tik anos (gulbės) nusleisdavo pakraštin, tuoj padėdavo savo plūksnas ir atlikdavo labai gražios mergytės BsPII240. Dabar gi tada totliekt, meldžiu, tarnas tavo vergu Ch1Moz44,33. Kotrušė atliko nei varna, nei povas (nei mužikė, nei bajorė) Blv. Visiem nebemielas atli̇̀ko BM446. Ežeras tada atliẽka dykas BM44. Da vis vargulis norėjo, kad [nelaimė] liktų mažesnė, ir atliko tik sulig riešučiu BsPII263. An rudenį da pigiau atliks An. Jai gi taip iškada atliko to bernioko LTR(Vb).
| refl.: Kai jūs seni atsiliksit, in kur tada pritiksit? LTR(Žl). Nemielaširdžiai … atliksis prakeikti DP533. Nu ir atsiliẽnka laimingas ir patenkintas už tėvo dovanos Msn. Jis, žmogum … būdamas, broliu … atsiliekti SE90.
10. impers. (su bendratimi) tekti, reikėti, būti priverstam aplinkybių ką daryti:
^ Tau atli̇̀ko tik poterius kalbėti (pasenai, niekam nebetinki) Krš.
11. pasidaryti laisvam, neužimtam, nereikalingam: Šitą maišą galit neštis – atliko Alk. Atliko šaukštas – gali valgyti Šts. Gali kaisti – jau atliẽka puodas Pc. Ugnis atliko – kaisk savo katilą Šts. Kai atli̇̀ks arkliai, nuvažiuosim Gs. Arklys nebatliekta, reik eiti pėstam Šts. Šis kambariukas atliẽka, jame niekas nemiega Skr. Vyrai neatliekta talkai, vyrai rugius sė[ja] Šts. Martynienė atlikusi parėjo prie vaikų Žem. Taip norėčiau atlikti nuo tų mėšlų… Kad ir pavargsime šiandieną, ką padarysi Žem. Šiandie atlikaũ nuo darbo, tai atėjau Kdl. Vaikeliai, atlikusys nu kokio noris darbo, tujau kibo į ritinį S.Dauk. Aš jau sena, nu visų atli̇̀kusi (niekam nebereikalinga) Vkš. Tas nenaudas nuo visur atli̇̀ko (iš visur jį pašalino), tai čia parkėlė Skr. Į tę patenka atli̇̀kę nuo visų (blogiausi, paskutiniai) žmonės Alk. Jei sergąs y[ra], anam viskas atliẽkta (nieko nebereikia, viskas nebeįdomu) KlvrŽ. Sugrįžau po tam prie plausto ir par atlinkančiąją dieną užsiėmiau iškrovimu jo I. Yra mergų atliẽkamų – tegu eina dirbt Žal. Atliekamų̃ [grikių] liko, tai davė grikiais [už darbą] Vlk. Nebebuvo troboje duonos trupinėlio nei atliekamo drabužėlio rš. Su tais spiečiais išlėkė ir visi atliekamieji bitinai J.Jabl. Turiu atliekamo laiko rš.
^ Nuo visų atliko, niekam nepatiko LTR(Jnš).
| refl.: Atsilikaũ nuo visų darbų: nuploviau, nučystijau visus indus J.
12. R411 turėti laisvo, atspėjamo laiko: Likte neatliekù, t. y. laiko neturiu J. Ar nematai, kad aš n'atliektu? MitI67. Ana greičiau atli̇̀ks, pataisys tau pietus Akm. Palauk, kai kurią dieną atliksiu truputį, tai ir pas juos nueisim Mrj. Atlikdamà vis mokinase, mokinase Prn.
13. baigti apyvokos darbus, apsiruošti, apsiliuobti, susitvarkyti: Atlikau su šviesa B.
| refl.: Ar jau atsilikai̇̃? Ar jau apsiliuobei? KII304. Būsime linus išmynę, javus iškūlę, būsime atsilikę I.Simon. Aš skubu darbuoties, noriu greičiau atsili̇̀kti Krtn. Skubu atsilikti su gyvoliais, kad nesutemtų bežygiuojant Kal.
14. išvengti, išsisukti, išsisaugoti: Kur jis nesidžiaugs, smerties atli̇̀kęs Skr. Tai dabar džiaugėsi, kad ta pana atli̇̀ko nuo smako LB263. Duok tiktai tau nu amžinų ašarų atliktie Sz.
| refl.: Pasiklojo jam už savo piktus darbus nuo koronės atsilikti rš.
15. būti atskirtam, pašalintam; atstoti nuo ko, netekti ko, prarasti ką: Tai teip atli̇̀kom nuo bičių Antr. Atlikusys nu savo vaikų ir pačių S.Dauk. Atliko, atstojo nu proto Šts. Senis atliko nuo visų sąjungų ir draugijų Sr.
| refl. Mtl.
16. numirti, žūti; nugaišti, galą gauti: Pačių lietuvių tą dieną trys tūkstantės atlikusios S.Dauk. Srovė kraujų ištekėjo, ir pati ūmai atliko BsPI62. Kai duosiu, tai ant vietos atli̇̀ksi! Alk. Mūsų karvė atli̇̀ko Šv. Kap šuniui uždavė grybelio, tas tuoj ir atli̇̀ko Brt.
| refl.: Dar vienas atsidvėsimas – ir jis buvo atsilikęs prš.
17. išnykti, dingti: Senovė atlikus, bet viskas akỹs matos Antš. Kad ligos ateina, visos mandrystės atliekta Šts.
18. nusilpti, sumenkti; netekti jėgų, sveikatos: Jau tas žmogelis gatavai atli̇̀kęs (nusibaigęs, nusisirgęs), matyti, nebilgai bepasitęs (begyvens) Vvr. Taip atlikáu, nėko nebįgaliu, nėko dirbti negaliu Užv. Atlikęs, lyg dvi savaiti nevalgęs Kltn. Veršiai atli̇̀kę, ką tik paeina Vdžg. Mūsų šuo jau su visam atli̇̀ko (niekam nebedera) Up. Sartis neatli̇̀ko per visą sėją, kad ir blogai šeriamas Vdžg. Kojoms esu atlikusi (nebepaeinu) Trš.
19. pagesti, pasidaryti nebetinkamam, nebegeram, prastam: Liga susimetė į kelią, atliko koja – nebepaeinu Lnk. Paskui savo linus kol išmyniau, vis po dulkes… akys visiškai atliko Žem.
| Jau visai atlikęs jūs peilis (nebeaštrus, netikęs) Gs. Tas tavo kirvis visai atli̇̀kęs Šv. Atlikęs jau muno švarkas, reiks naują taisyties Šauk. Atlikęs čia ir maišas (prastas, netikęs) – vienos skylės Skd. Ar aš tiek besu atlikusi (verta), kad aš tau merge būsu! Šts. Atli̇̀kęs čia ir darbas (menkas, prastas) – tik žaislas Skd.
20. būti paveldėtam, atitekti: Kam atli̇̀ko namai? Ėr. Mums atliks karalystė Mž396.
| refl.: Urėdas ir vyresnybė Petro … atlikos ant potamkų jo DP468.
21. neįvykti (norui, ketinimui ką daryti): Šiandie bitės atli̇̀ks (nebus galima bičių žiūrėti) Ėr. Tavo turgus (ėjimas į turgų) šiandiej atli̇̀ko: kurgi – jau pusdieniai, vėlu eit Trgn.
22. nesuskubti eiti, vykti lygiai su kitais, atsidurti užpakalyje kitų: Jeigu rovėja atlieka, ją visiap pajuokia LTR(Dglš). Draugai traukė pakraščiu, dairydamies vandens, o aš pasukau į kitą pusę ir per mylią nuo jų atlikau J.Balč. Toli atliekti nuog jo MP125.
| refl.: Plentu važiavo taip, kad neatsiliktų vieni nuo kitų A.Vien. Aš jau atsilinkù Pgg. Ka greičiau eini, ans atsiliẽkta Lkv. Turguj mergelė atsili̇̀ko nū motynos Pgr.
23. nesuspėti dirbti lygiai su kitais, vėluoti: Šiemet atlikom labai su ūkės darbais Krk.
| refl.: Ūkis pradėjo smukti. Visi darbai atsilikdavo rš. Pavasarį atsiliksi dieną – rudenį būsi atsilikęs savaitę LTR. Ačiū Dievui, mano tėvas anksti kėlės, vėlai gulė, ir aš neatsiliksiu KrvP(Ašm).
24. refl. prk. nesuspėti, nesugebėti pasiekti reikiamą lygį, būti prastesniam už kitus: Negalima atsilikti nuo judėjimo, nes atsilikti – reiškia atitrūkti nuo masių rš. Žmonių sąmonė savo raidoje atsilieka nuo jų ekonominės padėties rš. Dabar mūsų šalyje nebėra atsilikusių tautų sp. Sena, atsilikusi technika trukdė judėti į priekį rš.
25. vėluoti (apie laikrodį): Jei atli̇̀kęs laikrodis, reikia pavaryti Ėr.
| refl.: Ar daug tas laikrodis per dieną atsiliñka? Rm.
26. refl. įvykti: Apgulimas Jerozolimos atsiliko dienoj pačių Velykų brš. Dideliuose miestuose apie pusiaunaktį atsilieka (laikomos) mišios brš.
II. tr.
1. Mž502 padaryti, nuveikti, įvykdyti kokį darbą; pabaigti, apsidirbti, susidoroti, susitvarkyti su kokiu darbu, reikalu: Kažin kas čia dabar reik atlikti J.Jabl. Ar jis tą darbą atliks, ar ne per sunkus bus? Alk. Kas ankstie pradeda, tas ankstie atliekta S.Dauk. Darbus atlikus, smagu švęsti R31. Karaliaus namuose visi žygiai atliekami su saule I.Simon. Atlikom apyliuobę apytamsa B. Dabar visi sunkesni darbai atliekami mašinomis sp. Atliktà – nebrūpės Lkv. Viskas buvo atliktà Kin. Atlikau vis, ko nu manęs norėjai M.Valanč. Viena minute jie viską atliko J.Jabl. Jau jis veik bus atli̇̀kęs KII40. Kiekvienas iš jų tegu pasiuva drabužius, ir tada matysim, katras atliks gražiau J.Balč. Kaip ir kiekvienas darbas, taip ir literatūros kūrinys vertinamas pagal tai, kaip jis atliktas T.Tilv. Nuodingos dirbtuvės dulkės atliko savo darbą – džiova artinosi prie galo J.Bil. Mergaitė atliko savo: paėmė kaulus ir supylė palangėje Ps. Arklius mažus tetur, kurius matydamas niekados netarsi galiančius butos darbus nuveikti ir karės žygius atlikti S.Dauk. Prisiegą atliekmi (prisiekiu) R10. Deveika, atlikęs didelį kelią karklynais, grįžta iš miestelio pusės P.Cvir. Rimto veido senyvas vyras smarkiai jį barė neatlikus kelionės į Meką J.Balč. Jis savo amžio kelią atli̇̀kęs KII10. Iškilminę auką atliekant, dūmai degančių gyvolių į padebesius kildamys rūko S.Dauk. Išgirdo ant kalnu naujai Jonines atlikus (atšventus) M.Valanč. Atlikau visus reikalus mieste Ėr. Atli̇̀k už mane tą reikalą Alk. Atlikta (baigta) byla B. Ta liga atlikta (persirgta), kap geležinė pupa perkąsta Ml. Tą patį šeštadienio vakarą padarė jaunieji sutartuves ir atliko pintuves M.Valanč. Tuojau buvo pakviestas teisėjas ir atliktos visos sutuokimo ceremonijos J.Balč. Mokyklą atlikęs (baigęs darbą mokykloje, vaikus paleidęs), mokytojas galia daryti, ką noria Lnk. Vyras toks čiopa, pati ir gyvolius atliekta (apeina, prižiūri) Šts.
^ Atiduok, kas mano, ir àtlikta (ir baigta, ir viskas)! Alk. Mamike, nekalbėk, Anė man patinka, ir atlikta! I.Simon. Neik, ir àtlikta! Alk. Viena subine dvijų turgų neatliksi LTR(Kv).
| refl. tr.: Atsilikusi žygius, įėjo Urtė į vidų, atsisėdo prie lango ir giliai susimąstė I.Simon. Pirmiau apyvoką atsilik, paskui gali ir į miestelį eiti Trg. Aš savo darbus atsilikaũ K. Malūną atsili̇̀kti, turgų atsili̇̀kti į Jurbarką važiuodavom Smln. Aš atsilieku, kas reikia, miestely ir važiuoju namo Ds. Atsili̇̀ksma staldą (padirbsime darbus stalde), i būs visi darbai baigti Lkv.
2. vykdyti, daryti, eiti priedermę: Jis atliẽka savo pareigas labai tiksliai ir tinkamai Sr. Atlikmi, pilnavoju slūžbą savo R46. Reik visokius įstatymus su didesne atidžia atlikti M.Valanč. Kas metą atlikom dienas ir ganėm Žem. Jau tik galėsiu lauką dirbtie ir baudžiavą kiek tiek atliktie BsPIV52.
3. atsilyginti, atsiteisti: Aš jam vislab atlikaũ KI8. Skolą atlikti B. Aš turiu daug mokesnių atli̇̀kti KII365. Visos mokestys neatliktos, šeimynai alga nemokėta Tat. Atliekmi algą B. Pasisėjo jis ant to kampučio lauko grikių, o už tatai turėjo ponui darbu atlikti BsMtI134.
| refl. tr.: Atsilik sviestą (įvykdyk sviesto pristatymo prievolę) Ggr. Aš jam savo skolą atsilikaũ KI8.
4. atbūti kur nustatytą laiką, ką darant: Atli̇̀kti (išeiti, praeiti) praktiką DŽ. Aš dar nesijaučiu bausmę atlikęs rš.
5. GK1939,89 turėti (vaidmenį); perduoti, perteikti žiūrovui, klausytojui (meno kūrinį): Filme Stoliarovas atlieka Martinovo vaidmenį sp. Visi [vaikai] greit sutiko žaisti teismą ir pasiskirstė, ką kuris turės atlikti (kas bus teisėjas, kas kaltinamasis, kas liudytojai…) J.Balč.
| Šios moterys didelį vaidmenį atlieka (turi didelę reikšmę) gamyboje sp.
6. vykstant kur, neimti drauge; atsitraukti, pasišalinti nuo liekančio vietoje, palikti: Mergos …, atlikusios namie jauną marčią …, išeidavo pasitekėtų prieš jaunikį su lempomis DP568.
ǁ leisti, liepti būti vietoje: Norėjo prieg bažnyčiai vaiką savo atlikt MP88. Dvi (teipag moteriški) mals melnyčioj, viena bus atimta, o kita atlikta Ch1Mt24,41.
7. pamesti ką, atsiskirti nuo ko: Davė perkūnas, ir atli̇̀ko žmogus gyvenimą (paliko gyvenimą, mirė) Lzd.
^ Atliko kablys kotą (apie žuvusį, nusigyvenusį žmogų) ST615.
ǁ mesti savo buvimo vietą: Tai Jonukas Kintus atli̇̀ko? Kin.
8. laikyti, palikti neliestą vietoje: Geriausis būdas mėšlą gerai užlaikyti – tai atlikti jį kūtėse drauge su galvijais iki ant lauko išvežant rš.
9. pasilaikyti neatidavus, turėti ką sau: Marija … sau nieko notliekta DP474.
10. nenaikinti, leisti būti, egzistuoti: Kam … rečius kūne savame atliko? DP195.
11. įpareigoti būti kur (kieno vietoje): Ant jo vietos atlikti yra DP470.
12. atsiskiriant, pasišalinant duoti, skirti kam ką: Didžiai įsimylėjo to pasaulio ir teip didį liudijimą neišbylomos meilės savos jop atliko DP508. Ir kokį prakeikimą atliko jai MP68. Dėl to mumus atliko tus regimus ženklus MP132.
13. priversti ką atsidurti, būti kokioje būklėje: Tuos … jų pasmerkime atliekt, kurie ing jį tikėt nenor DP243.
14. eikvoti, vartoti, skirti ką kokiam tikslui: Kam teip daug pikto ant ateisiančio meto sau zopostijame, dalį gyvatos ant nuodžių, ant veikalų ir trukimų, o dalį ant gailėjimo atlikdami? DP581.
15. turėti, gauti laisvo, neužimto (laiko): Atlikęs laiko nuo savo tiesioginio darbo, jis skaito knygas Al.
◊ ant kumeliùko atli̇̀kti atsilikti raunant linus: Skubėk, dukrele, kad ant kumeliuko neatliktum Sdk.
ant rugiẽnių atli̇̀kti neištekėti iki Užgavėnių: Visos mergos šiemet atli̇̀ks ant rugiẽnių Rgv. Jei šiemet atlikai ant rugienių, tai jau ir nebeapsiženysi Rgv.
àtliktas kriùkis baigta, viskas: Tėškiau šimtinę, ir àtliktas kriùkis Plv.
atsili̇̀k svei̇̃kas sakoma atsisveikinant: Atsilikit sveiki visi tie slenksteliai, kur mano vaikščiojo baltosios kojelės LMD(Ml).
su kumeliukù atli̇̀kti atsilikti raunant linus: Tu atsilikai su kumeliuku An.

×dali̇̀kti (hibr.) tr. LVI435 pridėti.
įsili̇̀kti tr. pasilikti, pasilaikyti, nenaikinti: Perniai įsili̇̀kom dvi šiurpes žąsis, tai dabar turėsim nebe vienos veislės Š.
išli̇̀kti
I. intr.
1. išsilaikyti gyvam, sveikam, nenukentėjusiam; nežūti, nedingti, egzistuoti toliau: Jau neišliksiu, tavo nebūsiu, reiks man jaunai keliauti į aukštąjį kalnelį (d.) Pns. Praeity juk visko būva: kas išlieka, kas supūva rš. Katras stiprus esąs, išliẽnka Msn. Atsimink, mano mylimas broli, tu, kurs karo audroj išlikai: šičia, priešą atakoje puolę, krito narsūs tėvynės vaikai E.Miež. Išlikęs, nėkam nevilantis (nesiviliant) S.Dauk. Bėk iš čia, jei nori sveikas išlikti J.Jabl. Turim valgyt, kad gyvi išliktumbim, o ne turim gyvent, kad tiktai valgytumbim B. Jau nebuvo tikėjus da gyva išli̇̀ksianti Jrk10. Nesitikiu gyvas išliksiąs R375. Jis papyko ant … Arono sūnų, kurie beišsilaikę (išlikę) buvo BB3Moz10,16. Kursai nuog krušos buvo išlikęs BB2Moz10,15.
| Tautos dainele, tu išlikai viena, kad žuvo didžiavyriai Mair. Išliko dar mano atsarga J. Lyrinėse dainose istoriniai įvykiai palyginti mažai teatsispindi, vardai ilgai neišlieka ir lengvai pakeičiami kitais rš. Ir ne vien kalnas, bet ir daugelis kitų vietų išlikę kaip gyvi P.Cvir.
| refl.: Visi išgaišo, tik vienas kažin kaip išsiliko gyvas Š. Vienatijis džiaugsmas buvo mudviejų dar išlikęsis sūnus prš. Niekada nemanėm, kad jau jy išsiliks Lp. Nuo šios ligos jis jau neišsiliks Lš.
| Tokios tradicijos iš seno išsilikusios rš.
2. išsilaikyti, būti toliau tokiam pačiam, tokioje pat būklėje: Balon pateksi – sausas neišliksi KrvP(Mrk). Tamsta, rodos, išlikai neužkrėstas Blv. Nežanotas neišli̇̀ksi Krš. Bet yra aukštai galybė! Net Čičinską ji pasieks, nes prieš amžiną teisybę neišliks nebaustas nieks Mair. Daug kalbėjęs neišliksi be melo KrvP(Pln).
ǁ refl. išbūti toje pačioje vietoje: Sunku bebus tau be vyro pas mane [dvare] išsilikti, turbūt kontraktą atiduosi? LzP.
3. išsisaugoti, išsigelbėti, išsisukti, išvengti: Per vieną sekundą išlikau nuo smerties Jnšk. Dar tą kartą paspyriau giltinę, dar tą kartą išlikau smerties Kos161. Kad jau iš kitų bėdų išlikai, tai ir iš tos išliksi LTR. Jis i nuvažiavo spakainiai, kad nuo tos bėdos išli̇̀ko Ps. [Senis] kruta kap musia, žiemos išlikus (žiemą nežuvusi) Lp. Neišliksi, broleli, neišliksi, jaunasis, nuo mergytės baltų rankų, nuo meilių žodelių JD1462. Ar negaliu aš vilties kuometu noris iš tos rūstos būsenos išlikti? S.Dauk.
| refl.: Da išsili̇̀ko, išsigelbėjo Ėr.
4. pasidaryti laisvam, neužimtam, ištrūkti: Metūse 1560 išlikęs iš Vilniaus, su džiaugsmu parvažiavo pri savo avelių M.Valanč. Įsakė, kad, iš numų išlikdamas, lankytumias Jurbarke M.Valanč.
5. turėti laisvo, atliekamo laiko: Jei išli̇̀ksiu, ateisiu J. Nevažiuosiu – neišlieku (turiu daug darbo) Pš.
6. būti, atsirasti likučiui, nesuvartotam, neišeikvotam ko nors kiekiui: Čia vis išliekami̇̀ siūlai Lnkv. Jam nieko neišliekt iš viso lobio BB5Moz28,55. Nieko neturit išliekamo palaikyti ik ryto meto BB3Moz22,30. Neišliko sviesto svaras, tujau neš parduoti, o seniau liuobam suvalgysma Plng. Išli̇̀ko to čėso, tai i padirbo Vkš.
| refl.: O jei kas išsiliks mėsos papildymo ir iš duonos… BB2Moz29,34.
II. tr.
1. atidėti dalį ko: Nieko netur išlikta būti iki ryto meto BB3Moz7,15.
2. išlaikyti nežuvusį, nedingusį, nenukentėjusį: Tas senis tokius senoviškus žodžius išli̇̀ko! Šil.
3. padaryti, įvykdyti, išdirbti: Kiekvienam [kolchozo nariui] reikia per šimtą darbadienių išli̇̀kt Skr.
4. atsiteisti, atlyginti: Turėjau išli̇̀kti skolas, t. y. užmokėti J.
5. išleisti, išeikvoti: Argi tu nežinai, kad aš visus pinigus išlikau? Dkš. Į keturis šimtus išli̇̀ko suv.
nuli̇̀kti
I. intr.
1. užsibūti, užsilikti: Pas mus toj strėla kap nuli̇̀ko, tai ir nuli̇̀ko Arm.
2. išsilaikyti nesunaikintam, nedingti, nežūti: Kap ažusdegė pirkia, tai nieko nenuli̇̀ko – vi̇̀sa sudegė Arm.
3. būti likučiui, nesuvartotam, neišeikvotam, atliekamam ko nors kiekiui: Kad ir koks pūrelis kada nulieka, tai neparduodam Ds. Jei nuliks pinigų, duok man J. Nuliko nuo manęs sėklos, t. y. užteko man ir liko J. Palauk, gal nuliks kiek nuo sėjos Krž. Kiek čia to pieno: kiek nulieka nuo vaikų, tai užsibaldom Srv. Gal nuli̇̀ks kiek medaus Vl. Sviesto pasvėriau du kilogramu, i da biškis nūli̇̀ko (buvo viršaus) Lkv. Nuli̇̀ko laiko – tuoj prie knygų Brb. Jau nebėra kitoniškų mislių, kaip tik iškulti [javus], iškūlus nuliẽkamus parduoti BM24. Ar neturi atliekamų, nuliekamų pinigų? J.Jabl. Taupesnis susikrapšto nuliekamą centą rš. Gali nuliekamomis nuo darbo valandomis skaityti knygas rš.
4. pasidaryti laisvam, neužimtam darbu; turėti šiek tiek laisvo, atspėjamo laiko: Ažutrukintas esmi, nenuliekmi SD425. Kaip nuliksi, ateik J. Kol pajėgė, skaptavo, čyrino, visus namus apreikalavo, o nulikęs ir kitiems dirbo P.Cvir. Kurpes pasidariau, nulikdamas vakarais Skr. Ir jis, nuo savo darbo kai nuliẽka, padeda šieną grėbti Kair. Nenuli̇̀ko nuo darbo i nenuėjo į miestą Jrb. Tiedu išmintingu, kada tiktai nulieka, vyžas pina ir kabina ing svirniukus BsPII117. Tėtis, kur nuli̇̀kdamas, vis pas mus ateina Skr. Kur nulikęs, malkas kirsk Lkš. Šitais čėsais nelabai nuliẽkami žmonės Vl.
5. būti nereikalingam, atliekamam: Rapolienė jautė nėsanti nuliekamas čia žmogus Vaižg. Jei aš jum nuliekamà – išvažiuoju nuo jūsų Rk. Senas galvijas nuliẽkamas Sv. Ksaveras rodės nuliekamas kalbos dalyvis, o jis visa ko klausės, viską dėjosi dėmėn Vaižg.
6. išsilaikyti kokioje būklėje, nepakliūti į kokią būklę: Po gaisro degėsų sargybai panaktinius beskiriant, aš nulikau jų skaitliun neįtrauktas Sr.
7. reikėti, būti priverstam aplinkybių ką daryti: O daugiau nėr iš kur paimti grašį, kaip tik tie gyvolėliai nulieka parduoti Žem.
II. tr.
1. padaryti laisvą, duoti poilsio; palengvinti: Nuliekiu SD379.
2. turėti, gauti laisvo, neužimto (laiko): Kad laiko nulikčia, nusivyčia pančių Pc. Nulikęs laiko, nueik ten Šl.
3. padaryti, atlikti: Pinigais mes nelabai skaičiuojamės, tik tei[p] a kokį darbą padaręs, a tei[p] ką nuli̇̀kęs Šmk.
pali̇̀kti
I. intr.
1. būti toje pačioje vietoje, neišeiti, neišvykti: Kad jau tokia tvarka, aš palinku namuose Rm. Moteres su vaikais tegul palieksta Gmž. Oi, tik man gaila seno tėvelio, tėvulio paliekančio (d.) Lp. Vos visų mažasis Benjaminas prie tėvo bepaliko rš.
| refl.: Išvažiuojantieji ir pasilikę žvilgino ašaras P.Cvir. Jis su savo pačia buvo šalin išvažiavę ant kelių dienų, ir duktė viena buvo pasilikusi BsPI10. Turi šešias dešimtis ir šešias dienas namie pasilikti BB3Moz12,5.
ǁ kur atvykus, apsistoti, užsibūti, susilaikyti kurį laiką: Ne, Madlike, mes paliksime per naktį. Kodėl tu nori namo? I.Simon. An pietų paliẽkam Klvr. Jonas da negrįžo iš karuomenės, sako, da ligoninėj pali̇̀ko Pš. Ans pri vienos raganos nuej[o] ir ten pali̇̀ko slūžyt VoL287. Šišia nėr paliekama vieta (šioje vietoje nepasiliksime visa laiką) Rsn.
| refl.: Palikis su mumis, nes jau pagrįžo vakarop DP189. Čia karpytės pasilieka iki rudens rš. Tepasiliekti vienas iš jūsų pas munęs S.Stan.
| Pasiliekmi pri to, pri tų žodžių N.
pasiliktinai̇̃ ilgam, visam laikui: Pasiliktinai įsigyvenęs MitI62.
ǁ būti užlaikytam vietoje, būti priverstam likti kur, negalėti pereiti į kitą vietą; nebūti perneštam kitur: Sunkvežimis paliko už puskilometrio, neprivažiavo kaimo rš. Janė paliko antrus metus [toje pačioje klasėje] Rm.
^ Čia kalbam, čia tepaliektie (apie paslaptį) Sln.
| refl.: Kai aš ketvirtoje klasėje pasilikau antrus metus, tėvai pranešė apie tai į Seinus vyskupui A.Vien.
^ Tai tepasiliekta tarp mūsų (tegu daugiau niekas, be mūsų, to nesužino) KBI43. Kur ant pasiliktinõs įsigauti KI480.
2. būti likučiui, daliai ko: Mėšlo vežt paliko dar trim dienom J.Jabl.
| refl.: Da pasiliẽnka aštuoni tūkstančiai Gg. Pasiliko dar du vežimai parsivežti Grž.
| Gyvi kaulai pasiliko (labai liesas) – nežinia nei kuo laikosi žmogus KrvP(Plv).
3. išsilaikyti gyvam, nenukentėjusiam; nenustoti būti, egzistuoti toliau, neišnykti, nedingti: Ir draugų, kai pažiūriu, man nedaug bepaliko: šaltas kapas užbėrė akis! Mair. Muno brolis par plauką pali̇̀ko nu banditų Štk. Tos istoriškos birželio dienos visų geros valios Lietuvos žmonių atminty paliks amžinai P.Cvir.
| refl.: Motina su vaikais pasiliko, tėvas pirmas mirė Srd. Su mirtim kantraktas nepadarytas: jauni išmiršta, seni pasilieka Skr. Tu … pasilieksi (išsilaikai) amžinai BBPs102,12. Sniegas ilgiaus pasiliekt ant uolų AruP36. Ta skunda stimpančio žvėruko pasilieka visados šaulio širdyje Blv.
4. būti neliestam, nepaimtam, nesuvartotam, neužimtam: Varpas nuvalgė pirma, vieni ražai bepaliko J. Aš jums nedovanosiu, kas tėvo paliko Žem.
| refl.: Žolė, pasilikusi nuo pjovimo tarpe pradalgių, vadinas karčiai J. Kad nėr pasiliekančios (tuščios, laisvos) vietos, tai neauginam daugiau tų šlajerkrautų Vlkš. Afiera … neturi nakvina pasilikti ik ryto meto BB2Moz34,25.
5. būti toliau tokiam pačiam, išsilaikyti, tverti toje pačioje būklėje: Užsidarėm sklepe ir palikom gyvi MPs. Aš žvejys esu gimęs ir žvejys pali̇̀ksu Krg. Kažin, ar pažadai nepaliks pažadais? rš. Pasakos lai paliekta pasakomis, netikėk joms, bet ko tos moko tave – užlaikyk M.Valanč. Darbas nedirbtas nepaliks NžR. O tai tau, o tai tau, mano sūnužėli, paliekti nevedęs šį rudenėlį JV232. Nejot ir palikot nežiną Mžk. Daug kalbėdamas, ir nevalgęs paliksi KrvP(Jnš). Ans pali̇̀ko begulįs Krg. Ir pali̇̀kom bevargstą Akm. Palikov neejusiu į šunbalį, kad be batų buvov Šts. Jis palieka lyg į žemę įaugęs stovėti I.Simon. Tai padaręs, jis žengė atgal į angą, siena užsidarė, ir vėl viskas paliko, kaip buvo pirmiau J.Balč. Šį metą visi laukai pri žemės paliko (javai labai maži tepaaugo) Vvr.
^ Kumele buvusi, pavalkais nemauta nepaliksi Yl. Pri jaučio priėjus, nebepaliksi be veršio J.
| refl.: Pats aš ir toliau pasiliksiu koks buvęs J.Jabl. Tu palydėk mane prie viešo kelio ir pasilik, kokia buvai lig šiolei E.Miež. Šiteipo pasiliko jo rankos ištisos iki nusileidžiant saulei BB2Moz17,12. Niekas, kas greitai turtus įgyja, nepasilieka turtingas rš. Kai padas šaltas, žalia duona pasilieka Skr. Padėk an mašynos, kad šiltai pasili̇̀ks (pasiliktų) Pgg. Žmogus užšalęs su pamėgimu tame stone pasiliekta prš. Gerai padarė, ale pasiliẽka durniai̇̃ (iš to neišėjo nieko gera) Prn. Pasiliekmi visados su tikra pagarba LTI276.
^ Giria būsi, giria ir pasiliksi B. Bėda vedus, bėda nevedus, bėda ir tep pasilikus KrvP(Vlkv). Gal snigs, gal lis, gal tep pasiliks LTR(Mrj).
6. atsidurti kokioje būklėje, patekti į kokią būklę: Palikau visai basas (nebeturiu avalynės) Rs. Palikaũ kaltuom [nekaltas būdamas] Aps. Palikau rankoms virpančioms iš ilginių krėtimo Ggr. Kumelė vien puto[je] paliko tokiu keliu Jnš. Vilkas paliko bevampsąs, kaip grobą pūtęs ArchXL94. Gal jie jaučia, gal supranta, kad paliks našlaitėliais Sn. Jis paliko našlys Lnkv. Sūnau, aš skiriuos su šiuo pasauliu, o tu paliekti vienas S.Dauk. Kas valgė tas žoles, netrukus paliko be nuovokos, lyg pakvaišę J.Balč. Kratė dideliai – be dantų galėjai pali̇̀kti Krg. Palikaũ be niekur nieko, tiktai kaip užsivilkęs (visko netekau) Srv.
^ Ir paliko kai Pampikas be užkulo NžR. Tiek juokų pripasakojo, kuo be pilvų nepali̇̀kom Bt. Neik su biesu obulauti: paliksi ir be obulų, ir be maišelio Žr. Visų bekriokdamas, i be akių pali̇̀ksi Štk.
| refl.: Aštuonioliktus metus eidama aš jau našlė pasilikaũ Skr. Pasilikti našlaičiu rš. Mažutė mergaitė pasiliko be motinos P.Cvir. Pasili̇̀kom mes didžioj nelaimėj – sudegė mūsų visos trobos Š. Po gaisro pasili̇̀ko su vienais marškiniais Jnš. Daba pasilikaũ kai lapas ant vandenio (viena) Jrb. Kai neišlaikė egzaminų, pasili̇̀ko kaip grobą pūtęs (nusiminęs) Skr.
7. pasidaryti, tapti kuo, kokiam: Didelė stiprininkė pali̇̀kusi Klk. Per tiek metų paliko nebe tas žmogus (pasikeitė) Grž. Apsirėdžiusi tais drabužiais, iš tikro paliko lyg ne to pasaulio moteriškė MPs. Jei žabą nukerti iš kito miško, tai vagis palieki Lnkv. Ans paliks (pataps) vaikiu J. Aš … noriu pali̇̀kt muzikantu BM80. Kas gi galėjo tikėties, jog Katrelė paliks mano marčia! Žem. Kurs rasto daikto neataduoda, vagimi paliekta P. Kokie paliks batai, per tokius purvynus bridus? Žem. Martynienei nuo vyro mirties liūdnos ir vargingos paliko dienos Žem. Pūrų juodi grūdai paliko J. Jonis įsidūrė į akį ir pali̇̀ks aklas Sr. Pusės nesugėrėm – jau girtūs palikom NS472. Kaip tiktai tą padarė, pali̇̀ko jisen labai gražus ir meilus BM82. Jo pilnos akys ašarų pali̇̀ko Lnkv. Tik dabar pali̇̀ko gražus oras, pirma negi buvo Vb. Taip pali̇̀ko tinginės kojos, kaip pryš lytų Vgr. Duona jau iškepusi, tik kieta palikusi Gršl. Rudenį paliks tamsios naktys Šts. Vaikeliai prasidžiaugė ir meilesniais paliko Sz.
^ Ir mes nuplikom, o bajorais nepalikom VP18. Su kuomi sutiksi, pats tokiuo paliksi Sim. Su velniu prasidėk – ir pats velniu paliksi Varn. Kad nori geras palikti – numirk (gyvo niekas geru nelaikys) LTR(Brž). Greičiau šventu paliksi, nekaip visiem įtiksi Brž.
| refl.: Tepasiliekta jis ženklu pakajaus visosa žemėsa TP1880,43.
ǁ impers. apie būseną: Man nuo tų vaistų paliko geriau Rd. O kad tau šalta paliktų! (toks keiksmas) NžR. Milžiau karvę – šilta man pali̇̀ko Šd. Teip silpnai pali̇̀ko Skd. Ir jam gailu paliko pilvo Vb. Po lytaus paliko atšalusi Šts. Paliko tamsu tamsu lyg po žemių J.Balč. Jam ten palikę ilgu LTR(Sln).
| Dabar jai paliko penkioleka metų, o buvo aštuonios dešimtys (ps.) RdN.
ǁ pavirsti į ką: Gulbė išėjo iš marių laukan ir paliko moteriška MPs. [Ežys] atguldamas numaunąs ežio kailį ir paliektąs žmogus dailus S.Dauk. Patepė krauju, ir vėl paliko žmogus Pš. Negerk iš jaučio pėdos – paliksi jaučium Brž.
8. refl. tekti, reikėti ką padaryti, atlikti: Šiaudai į mėšlą mest pasili̇̀ko K.Donel. Daugiau jiems nieko nepasiliktų, kaip grįžti prie savo tėvų kalbos rš.
9. neįvykti (norui, ketinimui), nebūti įvykdytam: Pali̇̀ko ir Panevėžys (kelionė į Panevėžį) dėl tokio kelio Jnšk. Jum jau šiandie paliẽka Joniškiai: vis tiek per tokį lietų nebenuvažiuosit Jnšk. Nu, gal šiandie lei paliẽka kapai (nebeisiu į kapines) Pbr.
| refl.: Aš negaliu ateiti – darbas pasiliktųsi CII100.
10. atsidurti užpakalyje einančio, važiuojančio: Pakeltos burės, gero vėjo! Paliko tolumoj krantai rš.
| refl.: Jau toli pasiliko vaišingoji Islandija A.Vencl. Vežimai pasiliko toli užpakalyje J.Dov.
11. refl. nesuskubti eiti drauge, atsilikti nuo ko: Ką gi aš nuo draugų pasiliksiu! Brž. Kad ir tavo užpakaly galą gausiu, bet nuo tavęs nepasili̇̀ksiu Skr.
12. refl. nesuspėti ką daryti kartu su kitais, vėluoti: Pasiliksime su pievomis kaip ir su kiekvienu darbu Žem. Pavasarį pasiliksi dieną – rudenį būsi pasilikęs nedėlią LTR(Pp).
| Vieną sykį Jonas, pasilikęs paskutinis su pietumis, baigdamas valgyti, rūsčiai tarė Zosei Žem.
13. prisiartinti, ateiti (apie laiką, metų laikus): Galų gale paliko žiema Pn. Taisyk bandytes – pali̇̀ks gi naktis Brž.
14. atsirasti, kilti kam kieno buvimo vietoje: Kad paleja arba lyna, paliekta klanas J.
| refl.: Iš užpakalio po jo (arklio) kojų tiktai vanduo pasiliekta MPs.
15. praeiti, sukakti (apie laiką): Metai paliko, kaip mirė vyras Plng.
16. pradingti, išnykti: Tai kur jos pali̇̀ko, tos bulbės? Rd. Dievas žino, kur pradingo, kur mano mielas paliko JD36.
^ Bet kur mūsų nepalieka (neprapuola)?! Tegu šį mėnesį bus taip rš.
17. Pgg apsivaisinti (apie karvę, kumelę): Builis nėkam nedera: karvės nepaliekta Prk.
| refl. Krok: Jau juodukė pasili̇̀ko Gdl.
II. tr.
1. padėti kur ką: Grįžusi į valgomąjį, Kristina rado ant stalo paliktą vyno butelį J.Dov. Prie tvorai palikai̇̃, vaikel, viedrą – bėk ir įnešk Pnd.
^ Kur šiko, ten paliko (ką dirbęs, nesutvarko, nepadeda į vietą) Brs, Jnš. Čia kalbant, čia paliekant (apie ką buvo kalbėta, turi būti laikoma paslaptyje, nesakoma kitiems) Ut, Kp. Čia kalbam, čia paliekam Trgn.
ǁ nepaimti (ką savo) pasišalinant: Grįždamas pàliktąjį kardą paims Jrk16. Vaikas pali̇̀ko klumpius ganyklose Sr. O jis paliko sermėgą jos rankoje ir pabėgo BB1Moz39,12.
^ Eita jautis į upę gert, o pilvą namie paliekta (nešami skalbti užvalkalai) ST447.
ǁ palaikyti kur (pasišalinant): Oi joja joja, jodami dūmoja: oi kur mes pali̇̀ksim savo mergužėles? (d.) Plm. Vai, mergužėlė jaunoji mano, tai aš tave jauną paliksiu, kur aukštiejie, aukšti kalneliai, kur margiejie, margi dvareliai JD557.
ǁ padaryti ką (prieš išeinant): Būdami Anykščiuose, mes palikome ir savo įrašą Baranausko klėtelės svečių knygoje A.Vencl.
2. neliesti, nekliudyti, nepaimti: Kiaulės grūdus išrenka, o šliukus palieka J. Bėgi bėgi [uogaudama], ė uogas ir palieki Ds. Pusę bulbų palinku – kaip ne savi nagai Mžš.
3. leisti pasilaikyti, turėti ką; nepaimti, neatimti: Sūnaus nepaėmė į kareivius: paliko tėvuo duoną duoti Plng. Palik tik man tą sapną gražų, kuriuo jaunystėj gyvenau! B.Sruog.
ǁ leisti paimti, atiduoti: O kas nor … atimt jupą tavą, palikig jam ir skreistę DP488.
4. išlaikyti, išsaugoti nesuvartotą, nesunaikintą, neužimtą, neatiduotą kam kitam; atidėti, rezervuoti, patausoti: Skilandį palik (laikyk) vasarai J.Jabl. Jis paprašė Tekliutę palikt jam vakarienei rūgusio pieno su duona A.Vien. Dar palikaũ ir teliukui pieno Kz. Pali̇̀kom tris paršus Krkn. To kiaurdančio [veršio] nepali̇̀ksme veislei Rs. Ne vienas nepalaikykiat (paraštėje nepalikiat) to iki rytoji BB2Moz16,19. Visi draugai, žodžiu, jau sėdi, ir svečiui palikta vieta E.Miež. I ma[n] kampą paliẽnka Vrn. Paprastai pasėtoje žolių dirvoje yra paliektamas barelis dėl sėklos S.Dauk. Stovėjo minkštos kanapos; tarp jų buvo paliktas takelis nueiti į salę J.Balč.
| refl. tr.: Pasilik ir vakarienei, visko nevalgyk J.Jabl. Taukus pardavė (ne visus, ir sau pali̇̀kos) PP15. Aš tik pasilikaũ dvi aveli ir vieną karvę Žml. Ant žiemos mes penkis puskiaulius pasili̇̀kom penėti Jnšk.
| Palikis (pasidėk) rytuo (rytojui) piktumą Plng.
^ Dievas daug duoda, bet dar daugiaus sau pasilieka Gdž.
5. SD217 paskirti, pavesti, perleisti, suteikti, atiduoti kam ką (pačiam išvykstant, mirštant): Mirdamas jis pali̇̀ko daug pinigų Gs. Aš tau palienku pinigų, nusipirk duonos Kš. Marčiai paliksiu bėrą žirgelį, o seselei – sukneles, o motynėlei gimdytojėlei – visą savo turtelį JD605. Aš jai buvau pusę [turto] paliẽkant (bepaliekanti) Plš. Gyvendami vienybėj, dievaičiams įtikę, kurie daugal' paminklų po miškus palikę A.Baran. J. Biliūnas yra palikęs reikšmingą publicistinį palikimą sp. Todėl už mus kentėt teikės, pavaizdą mumus palikdamas DP183.
paliktinai̇̃ adv. paveldimai: Ant vaikų vaikų, vaikams paliktinai R122.
6. nustoti būti, gyventi drauge su kuo; atsiskirti, pasitraukti, pasišalinti nuo ko, pamesti ką (kur vykstant, mirštant): Tėvai mirė ir paliko vieną dukteraitę BsPI70. Išein brolis į krygelę, paliekt sesę mažutėlę KlvD204. Paliekt mamužę labai graudžiai beverkiant KlvD353. Ar nesopa tau širdelė tavo, kad mañ' jauną palieki? Slk. Reikia išeit, o negalima – vaikų vienų nepali̇̀ksi Klvr. Slaugytojos ligonę paliko ir po valandos grįžo jos pažiūrėti J.Balč. Namus ir mažus vaikus niekad vienus nepalik Gs. Verkiau, dejavau, seną motynėlę palikdama JV770. Jokit, brolužiai, vienu kelužiu, nepalikit jauniausio Niem25. Ei tu, žirgeli, tu, juodbėrėli, kur palikai sūnelį? JD621. Mum (mus) pali̇̀ko pempės, ir vėl sugrįš Ėr. Kaip jis eis į dvarelį sunkių darbelių dirbti, paliks tave jau kėlus, prie girnelių pristojus JV401. O jūs, broliai seserelės, mane čia paliẽktat Krtn. Ko sėdi [nuliūdęs], kaip matušės paliktas? Žr. Čiučiuleli tu mažasis, nu mamužės paliktasis KlpD68. Jis, vislab pali̇̀kęs, atstojo KII299. Tai ne gaspadorius, kad viską paliẽksma ir tąsos po svetimas pakampes Rod.
| refl. tr.: Perkūnas be atlydos – vedu su broliu, karves pali̇̀kusiuos, bėgov numie Ggr.
7. išvykti, išeiti iš kur, nustoti būti, gyventi kur, mesti savo buvimo vietą: Palikau tėvų namelį, užmiršau savųjų širdis ir kaip vėjas klajūnėlis aš bastausi be pastogės S.Nėr. Matė, kad fabrikas bus sunku palikti, kad čia reikės ne tik dirbti, bet ir mirti J.Bil. Minuotojai davė ženklą skubiai palikti tiltą rš. Matydamas Jonas, kad jam tam krašte nesiveda, paliko tą kraštą BM197. Paliekmi tą pasaulį DP220.
8. išsiskirti, nutraukti santykius, atstoti nuo ko: Anas ją paliks (nebeves) Dglš. Kurie rymionų dievus palikote, vėl priimtumbit mūsų vierą brš.
| prk.: Kas tau, ar protas paliko (ar iš proto išėjai)?! Ktv.
^ Žmonėms patiksi – Dievą paliksi Tsk.
9. liepti, priversti, leisti būti kur, neleisti vykti kitur, sulaikyti vietoje: Mane paliko prie vežimo, o pats nuėjo pas komendantą rš. Mane prie saũ pali̇̀ko (neatidavė kitiems) Gg. Vieną paliẽnka i paliẽnka namie Krn. Išeidama į pievelę, palik muni pri pienelio Plt. Išeidama rugių kraut, palik mane sūrių graužt LTR(Rt). Nėr kas palieka prie to vaikelio J.Jabl. Ašiai nuvažiuočia, bet namuos nėra ko paliẽka Ob.
| Buvo palikti̇̀ antrą metą an tos pačios klesos (neperkelti į aukštesnę klasę) Als.
| refl. tr.: Mokytoja po pamokų pasiliko mažąsias mergaites ir vėl ėmė kartoti jau primirštus šokius rš.
10. išlaikyti, išsaugoti kokioje būklėje; leisti būti kokioje būklėje: (Motyna) meldė labai ją gyvą palikt J.Jabl. Mano kūdikelį gyvą palikiatav I. Pajudinęs ąsotį aš vėl užvožiau ir palikau taip, kaip jį ten pastatė Alis Kodža J.Balč. Rodos, mudu nepalikova nieko neaptarusiu Blv. Vyrai daugiau jo nekalbino, paliko jį ramybėje rš. Pali̇̀k duris atviras Pc. Sutarkuojamos kelios bulvės, tarkė užpilama drungnu vandeniu, išmaišoma ir paliekama nusistoti rš. Dirva kelerius metus iš eilės buvo paliekama dirvonu rš.
| Anas vis palieka i palieka (neuždaro) duris Dglš. Nepali̇̀k durų – pirkia išauš Dglš.
^ Kaip radom, teip ir pali̇̀ksim (kokią tvarką radome, tokią mirdami ir paliksime, nepakeisime) Ėr. Teip radom ir paliksma Nt.
11. priversti patekti į kokią būklę: Vaikus našlaičiais palikti rš. Prašiau Dievulėliaus, kad atgal sugrįžčiau, o aš savo mergužėlę varge nepalikčiau JD596. Paliekt ant džiūties MŽ288.
12. paskirti ką kuo: Nenor palikti savo įpėdiniu sūnų mužikės BM284. Visų vyresnįjį [sūnų] teip augino, kad paliktų savo vietoje ūkinyku M.Valanč.
13. aplenkti, pralenkti ką darant: Ją palikaũ su visa užuogana Rdš. Su savo arkliu visus palikom Ėr. Tas tą mūsų mažesnįjį prigins i pali̇̀ks Vgr.
14. netekti, nustoti, prarasti: Girtuoklis už degtinę palieka piniginę LTR(Smn).
| Akis palikau beverkdama Užp. Kur tik einu, ten verkiu, ir sveikatą paliksiu LTR(Jž). Nieks neturi didesnės meilės, kaip tas, kurs už kitą savo gyvastį paliekta rš. Apsiauk autais, aba paliksi̇̀ (nušalsi) kojas Vdš.
ǁ pamesti: Aš šiandie palikaũ turguj pinigus Dglš.
ǁ praleisti: Nežinau, gal i palikau kokį punktą [pasakos] Šln.
15. padaryti, kad kas kiltų, atsirastų (ankstesniam veiksmui pasibaigus): Slėsnesnėse vietose tekiniai nugrimzdavo iki pat ašių, palikdami gilias provėžas rš. Taip klostėsi įvykiai, palikdami savo pėdsakus Norkūno sieloje rš. Paliko ne žiedelį – ašarų upelį (išvykdamas pravirkdė) LTR(Dg). Prietelius prietelių aplanko, bet vėl veikumi išvažiavimu didesnį gailėjimą paliekt, neg jam atnešė džiaugsmą ižg atėjimo savo DP237.
^ Juodi jaučiai šoka, pėdų nepalieka (blusos) Pn. Par stiklą pareina, ale skylės nepaliekta (šviesa) LTR(Grk).
16. pavesti, atiduoti ką kieno valiai, nuožiūrai: Palikti laisvę pasirinkti straipsnius rš. Turim tatai ant jo valios palikti BPI193.
17. skirti ką kuriam reikalui: Ekėtes kala į ragotines, palikdamys dirvas girioms augti S.Dauk.
^ Jį velnias ant sėklos [= sėklai] paliko (sakoma apie nedorą žmogų) Skr.
18. nutraukti, nebetęsti toliau: Du darbu nedirbsi: jei vieną dirbsi, kitą pali̇̀ksi Kl. Prireikus pakeisti klaidingą dar neįvykdytą komandą arba pataisyti netinkamai vykdomą, bet dar nebaigtą veiksmą, komanduojama „palikt“ rš.
III. tr.
1. lemti, iš anksto nustatyti: Slinkiuo skurdą, darbininkuo turtą y[ra] Pondzies palikęs Šts. Tartum, kad kitaip būtų palikta, kad nigdi nesentum… O čia, žiūrėk, jau ir nesigali Pnd. Vyrui rūkyt prigimta, nuo pačio Dievo palikta Skr.
2. įsakyti, liepti, nurodyti: Juk ir Dievo palikta neturinčiam duoti MTtIV131.
3. įsteigti, įkurti: Tie baptistai išsigalvoję, nepalikti̇̀ (jų religija ne iš seno) Krš.
◊ ant Diẽvo vãlios pali̇̀kti atsisakyti globoti, prižiūrėti; atiduoti likimo valiai: Paliko vaiką an Dievo valios Skdt.
ant rañkų pali̇̀kti atiduoti kieno priežiūrai, globai: Viską išvažiuodamas pali̇̀ko ant jo rañkų Alk.
antrõpus kyšõs pali̇̀kti neįvykdyti kokio ketinimo: Lapynė paliko antropus kyšos (visko privalgius, lapienė liko nepradėta) Mžk.
ant rugiẽnių (rugi̇̀nių) šiaudų̃ pali̇̀kti nevesti, neimti; padaryti, kad liktų netekėjusi: Jo neklausysiu – bijau, kad nepali̇̀ktų ant rugiẽnių šiaudų̃ Ps. Jau ta paliko ant ruginių šiaudų Sim.
ant viẽtos pali̇̀kti žūti, mirti: Jis man dabar keta kąsti taip, jog aš ant vietos paliksiu S.Dauk.
be galvõs pali̇̀kti netekti proto, apkvaišti: Jaunikaičiai paliko be galvų iš nustebimo, be žado iš džiaugsmo ir dėkingumo J.Balč. Dėl tavo kalbos nepaliksu be galvos KrvP(Pln).
be kójų pali̇̀kti einant nuvargti: Ir be kojų paliksi, kol visus susiedus apeisi Als.
be rañkų pali̇̀kti dirbant nuvargti: Dirbk dirbk, ka pali̇̀ksi be rañkų, tada pamatysi Jnš.
Diẽvo vãliai pali̇̀kti neprižiūrėti: Visus kitus, ypač senius, palikdavo Dievo valiai kartu su sergančiais ir mirštančiais A.Vien.
pa(si)li̇̀k svei̇̃kas sakoma atsisveikinant: Palik sveika, mylimoji (d.) Nm. Pali̇̀kit sveiki̇̀! Dv. Pasilik, sesute, sveika! Nuramink širdelę: aš pagrįšiu nepražuvęs į tėvų šalelę Mair. Pasilik sveika, jauna mergyte, jau aš daugiau negrįšiu RD66. Tai pasili̇̀kite sveikùčiai! Sn. Pasli̇̀kte sveiki̇̀! Lz.
nãgines pali̇̀kti mirti: Tas jau pali̇̀ko nãgines Šll.
raži̇́enoms (rugi̇́enų) grė́bstyti pali̇̀kti neištekėti: Tokios smarkios teip i paliẽkta raži̇́enoms grė́bstyti Dov. Tos tai jau pasiliko rugienų grėbstyt LTR(Grz).
šáukštą pali̇̀kti mirti: Aš pirmas, Tomai, paliksiu šaukštą. Aš vyresnis rš.
šiàpus kyšõs pali̇̀kti neįvykdyti kokio ketinimo: Muno turgus pali̇̀ko šiàpus kyšõs Grg.
papali̇̀kti (dial.) intr. visiems neišvykti, būti toje pat vietoje: Svodba išvažiavo, ir papali̇̀ko jaunojo giminė ir jaunoji Dv.
pérlikti tr. praleisti, prabūti: Blogus čėsus párlikau (parbuvau) J.
prali̇̀kti intr.
1. praeiti pro šalį neliestam, atlikti: Tu tep greit ūturi, kad aš tavo ūturkos visos nesugaudau, daug pralieka Prng.
2. turėti laisvo, atliekamo laiko: Pralikdamas piemenukas ar pusbernis šepečiu „nudailina“, „nučystija“, „nušarpuoja“ kūlio galą rš.
prili̇̀kti
I. intr.
1. likti daliai, kiekiui ko nors: Tu aprėdykie, berneli, mane, ką mano skrynioj rasi, ir dar kitoms priliks KlvD65.
2. pritapti, prisigerinti; pritikti: Mergytė su pasitikėjimu prie jo priliko LzP. Argi bepriliksi prie seseraičių? Sln.
3. refl. laikytis ko, nesitraukti nuo ko: Pri tų žodžių prisiliekmi R96.
4. atsidurti užpakalyje, atsilikti: Ėjau ėjau ir prilikau nuog visų, kad koją sopa macnai Vrnv. Jaunasai vejasi, bent kiek prilikęs Vr. Rėkteli an katro (jaučio), katris priliẽkti, tai tas pastaiso Azr.
| Priliko nuog jaunesnio brolio augimu Vrnv.
5. turėti atliekamo laiko: Lyna i lyna. Gal kada prili̇̀ks kokia dienikė – nuravėsu Kž. Dabar mes nepriliẽktam J.Jabl.
II. tr.
1. palikti laikymui, veislei, sėklai ar kitam kuriam nors tikslui: Šiemet prili̇̀kom dvi telyčiuki Rm. Sviežį gyvuolį prie senų prilikaũ dėl veislės J. Senąją kiaulę pjaus liuob, o jaunąją priliks Šts. Ir prili̇̀kę gi visi dobilų ant sėklos! Srv.
| refl. tr.: Neturėjau tam sykiui miltų saujos, staiga turiu žemę – prisikulsiu grūdų, prisiliksiu gyvolių Žem. Du teliukus prisili̇̀ko Trs. Prisilikom tokias galybes kiaulių, o nėr kuo šert Žal. Šiemet nedaug prisilikau verpačiai linų Ds.
2. atidėti, patausoti kam ką: Nesuvalgyk pats vienas pieno, prilik ir mažiesims Šts.
3. refl. tr. pasilaikyti sau ką kieno paliktą: Visi visų galų prisili̇̀ko (prisinešė visokių daiktų) Lp.
4. Užv surasti, turėti (laisvo laiko): Gal pati prili̇̀ktum laiko i ateitum ma[n] padėt Jnš.
5. palikti daug ko: Jis čia mum prili̇̀ko visokių atsišaukimų Lnkv. Visokių ginklų priliko Ėr.
6. liepti kam būti kur, paskirti ką kur: Kuris mokslui netikęs, reikia prilikti savo vieton rš.
7. priskirti, užleisti, palikti dalį ko kitam: Mes tau iš vienos pusės pievą perpjovėm, bet iš kitos prili̇̀kom Ėr. Anie vis priliẽkta [kaimynui] pievos Žr. Būt kokią vagelę dar prilikęs, o čia perarė svetimos, ne tik nepriliko Lp. Savo dalies prilikaũ jam puspūrę pūrų̃ Sr. Dar dirvos pakraštį papievy prili̇̀kom (neišarėme), kad tik daugiau būtų pievos Užv. Čia jau nūpjauk visą, nebepryli̇̀k lašinių pry meisos Lkv. Gronyčia abiejų: tavo prilikta ir mano Pl.
III. tr.
1. iš anksto numatyti, paskirti, nulemti: Jau jei mums šio[je] girio[je] mirt pri̇̀likta, tai mes niekaip n'išbėgsim Sch172. Teip man priliktà; teip man lemta KI528. Likimas priliko jam pralošti savo turtus rš.
2. turėti įgimtą, įgimti: Žmogus savo prilikta tobulumą pametė brš. Apsirijimas, girtavimas, neviežlybumas vadinamas pavelyta ir prilikta linksmybe brš.
3. įkurti, įsteigti, leisti: Davė [moteriškę] už draugininkę Adomui, ir taip priliko moterystę S.Stan.
4. nustatyti, įsakyti, liepti: Sengaspadoriams buvo prilikta po 3 desetinas žemės iš dvarų laukų duoti srš.
5. paskirti ką kokiam tikslui: Mūro griovimui prilikti įtaisai rš.
suli̇̀kti
1. intr. išlikti: Suliko pusnis, tarp tvorų sunešta J.
2. refl. susilaikyti neišvykus, pasilikti: Žadėjau važiuot, ale paskum susilikau Grk.
3. tr. palikti ką kvailiu, lošiant kortomis: Tu visai kvailas: trečią kartą iš eilės suli̇̀kom! Prn.
užli̇̀kti
I. intr.
1. atvykus palikti, susilaikyti, apsistoti vietoje: Nuo karo Jonas čia užli̇̀ko Ds. Kur ta mūs Stalgienė užli̇̀ko (užtruko)? Gž.
| refl.: Eik pas jį ir gražumu paprašyk, idant dar truputį užsiliktų, dar truputį V.Kudir. Kai spaustuvė turėdavo didesnių užsakymų, darbininkai užsilikdavo dirbtuvėj ilgiau rš. O pilėje ar negalėjo jisai užsilikti? V.Piet.
2. išsilaikyti gyvam, sveikam, neliestam; nežūti, nedingti, egzistuoti toliau: Vienas ažli̇̀ks, bus gerai Brsl. Šita pasaka, man rodosi, nėra žmonių burnoje užlikusi A1884,63. Žemaičių tarmėse beužliko tiktai vienaskaitlio vardinis ir šauktinis, padarytas iš -u-kamienio Jn. Tuoj išraukim iš mūs tarpo dar užlikusius dygius rš.
| refl.: Iš septynių brolių vienas tiktai užsiliko jauniausiasis S.Stan. Norint man vardas vokiškas duota, bet lietuvio dvasia užsiliko V.Kudir.
3. būti ilgesnį laiką nebeliečiamam, nebejudinamam, nepaimtam: Anas kap žuliko (užliko) nuo vaisko, tai ir neėmė jo daugias vaiskan Rod. Užli̇̀ko užli̇̀ko skola, ir negrąžina Ds.
| refl.: Neatidaviau miežių, taip liko liko ir užsili̇̀ko Skr.
4. būti, likti nesuvartotam, neišleistam, sutaupytam kiekiui, daliai ko nors: Po truputį užliẽkta jovalo lovė[je] ir prišala Užv. Da pusė maišiuko buvo pernykščio zuperio užli̇̀kę Bsg. Šiaip teip prasistumiam, dar užlieka ir drabužėliui pinigų Srv. Dvi dieni atdėjau ir dar an trečios užli̇̀ko [verpti] Lp.
| refl.: Dar ir dar̃ (dabar) gal kokis užsili̇̀kęs yr litvys Šč.
5. būti neatimtam, išsaugotam, neatiduotam: Vos vienas jūros pašalys tarp Liepojos ir Klaipėdos Žemaičiams beužliko S.Dauk.
6. nenustoti būti, išsilaikyti kokiam, kokioje būklėje: Iš kelių kambarių, kurie apysveiki buvo užlikę, galėjai spręsti apie senovinį tų namų puikumą J.Balč. Tas vaikas pagal kūną rods mažas užliko, ale pagal protą šauniai auga Jrk23.
| refl.: Užlikos tamejag užvėsime (užšalime) ir nodbojime, kurį turėjo iž pradžios VoK39.
7. refl. ir toliau būti kaip buvus: Atej[o] diedas, pasdairė – bobos nėra. Ir ažsili̇̀ko be bobos diedas (ps.) Lz.
8. refl. išsisaugoti, išsigelbėti, išvengti ko: Tada jau niekas broliams nesudrums ramybės, ir užsiliks tėvynė nuo naminio vaido V.Kudir.
9. vėluoti, atsilikti (apie laikrodį): Ar skubina, ar užliẽka? Plš.
II. tr.
1. palikti auginti: Užlikaũ du veršius Rs. An kitų metų reiks užli̇̀kt telyčiotė Dbk. Kitimet tai ažliksiù kumelioką veislei Sdk. Perniai buvom jauniklę (avelę) užlikę Rmš. Užlikaũ veislei kiaulę Jrb. Kai pulką [vištų] ažlieki̇̀, tai ir nebededa Užp.
| refl. tr.: Trejetą paršelių sau ažsili̇̀ksma, kitus parduosma Trgn. Šiemet daug žiemmičių užsili̇̀kom Ll. Reiktų užsilikt šiųmetis kumeliokas, ale kad grūdų nėr Ds.
2. atidėti dalį ko nors, patausoti, sutaupyti: Buvau užli̇̀kusi pirmiau mielių, dabar nebreiks pirkti Užv. Vėl dienelę prastūmėm, pavilgo kitam kartui užlikom J.Balt.
| refl. tr.: Turiu dvejetą bonkučių [spirito] užsilikęs LzP.
3. neleisti žūti, mirti, nukentėti, išnykti; padaryti, kad nežūtų, neišnyktų: Tik vieną vaiką Dievas užliko, tep visi numirė Rš. Visas devynias [šakas] vėtrelė laužė, o užlik, Dieve, viršūnėlę TDrV38. Atliktas vienas gana svarbus darbas: dalis mūsų dainų užlikta V.Piet.
4. perduoti, suteikti (pačiam išvykstant, išnykstant): Apie mūsų praeitę mūsų seniai proseniai beveik jokių žinių neužliko V.Piet.
5. laikyti ką ilgesnį laiką nesusigrąžintą, neatimtą: Da mano par jį yra užulikta keli zlotai (jis man seniai skolingas kelis zlotus) Ml.
6. leisti apsistoti atvykusiam, priimti: Užliks ir mane, – pamislijo Erdivilas V.Piet.

li̇̀kti, liẽka (liẽkti, liẽkta K, liẽksta Aps, Zt, Švnč, liẽkčia Brsl, liñka J.Jabl, liẽnka Rod, Rmš, liẽksna, liẽkma Žrm, Dv, liẽksma, liẽkna Šlčn), li̇̀ko (liẽko)
I. intr.
1. būti ir toliau toje pačioje vietoje, niekur neiti, nevykti: Vienai viena likaũ namie, visi išėjo J. Visos eina jaunimėlin, tik aš viena lienkù (d.) Vlk. Tu liẽk (lik) namie Ad. Liẽkdavau vienas Aps. Liekti mano brolelis – apgins tave mergužėlę KrvD49. Išleidė lig paskutinio vaiko, nė vieno nebli̇̀ko Klk. Vidurdienį mieste neliko ir gyvos dvasios sp. Senesni liẽnka namie Ndz. Neliẽnka (nesitraukia) niekur nog žmogaus šitas baronas Šč. Neliekta nė senių numie par darbėlaikį Šts.
| refl.: Brolytėl, meldžiamas li̇̀kis namie – pražūsi Jrk89. Nežinia, ar jie kelsis, ar li̇̀ksis Vlkv.
ǁ atėjus, atvykus būti, apsistoti vietoje, nebeiti kitur: Veronika liko nakvoti pas draugę J.Dov. Tamsta dabar turi likti pietų J.Jabl. Egle, jūs nuo šiolei liksite pas mus S.Nėr. Čia liẽksta svečiai Švnč.
liktinai̇̃ visam laikui, nebegrįžtant atgal: Ėjo … a nesugrįžtinai, net liktinai BPI256. Aš vis daugiaus geidžiu, kad prie jo liktinai būčiau Ns1844,1.
| refl.: Teta vis sakė: „li̇̀kis, li̇̀kis“, bet aš nesilikau Skr. Teikis su manimi liktis VoK53.
ǁ būti priverstam neišeiti iš kur, būti užlaikytam kur: Liko (paklydo, pasimetė) raiste – raganos ir suėdė (ps.) Trgn. Jis tankiai liẽnka po pamokų Pc.
| Jau li̇̀ksiu tam pačiam skyriuj (nebūsiu perkeltas į aukštesnį skyrių) Klvr. Vienas sūnus liko pirmojoj karėj (negrįžo iš karo, žuvo) Jž.
2. būti likučiui, daliai, laisvam, nereikalingam, nesuvartotam kiekiui ko nors: Nebli̇̀ko nė aigaros (nė biškio), sukirpau visą audeklą J. A tau dar liekta koks biškis bulbių nu sėklos? Pkl. Man nieko neliẽnka šieno Mrp. Tus raudoniukus obuolius pjaustykim, kol spėjam, o kas li̇̀ks, teliẽktie Erž. Kiek liẽkna pieno, tai veliai šuniui atduodu Arm. Mažai sau liẽkti Drsk. Kulia javus, veža javus – [vis] meta an žemės, tę jau liẽkti tik keliolika grūdų pėde Mtl. Geros audėjos liko skieto, liko nyčių ir drikos (juok. apie prastą audėją) Šts. Priėjęs prie gulinčio be sąmonės raganos mylimo, jis išsitraukė kardą, atėmė jam likusį gyvybės ženklą J.Balč. Tegu pakentėsiu, o jo neprašysiu – kiek beliẽkta gyventi… Rs. Neturiu liekamo laiko Plng. Turi liekamą kapeiką ir dėk į kasą rš. Vis tų liektamų̃ (laisvų pinigų) nėra, tai ir neįsitaisiau geresnių padargų Brs. Net po maksimalaus iškvėpimo plaučiuose lieka apie 1000–1500 ml oro. Tas oro tūris vadinamas liekamuoju oru rš.
^ Visi gavote savo dalį, o kas liko – tai Miko Jnš.
liekamai̇̃ adv., liekiamai̇̃ su likučiu, daugiau, negu reikia: Ne kiek reikia, dar liekamai̇̃ yra žirnių J. Grūdų turim liektamai Dr.
liktinai̇̃ adv. tiek, kad dar liktų dalis: Aš noriu, kad būtum liktinai̇̃ duonos J. Užteks šieno šiai dienai trūktinai, ne liktinai̇̃ J. Liktinai̇̃ ans tura medžių Als. Nedavė liktinai, bet trūktinai Šts.
| refl.: Surinko tad ir pripylė dvylika regzčių lustų nuog penketo duonos miežienės, kurie likos valgiusiemus DP123. Ant galo kas liektis SD166.
3. išsilaikyti, išsisaugoti gyvam, nenukentėjusiam, nežūti, nedingti, būti, egzistuoti, gyvuoti toliau: Dabar jai vienas sūnus beliko J.Jabl. Seniau vienas sūnus liẽnka ir praturi (išlaiko) tėvą Rdš. Dar du trys draugai krito, ir likusieji pasiekė viršūnę J.Bil. Parejo iš karo likęs, bet be rankų Šts. Jei liksiù šito karo, tai tapsiu daktaru Lp. Kas beliks, tims gerai paliks po karo Šts. Teip susirgo, jog tarės nebliksiąs S.Dauk. Pamatysim, kas li̇̀ksim Brš. Negersiu tų vaistų – vis tiek nebliektu, mirsiu Lnk. Vienam li̇̀kt, kitam mirt Lp. Pasogas nuplinka, o žmona linka Vrn. Liksiu – neliksiu, bet kibsiu VP27. Visa prapuolę, tik ant lauko pliko kelios pušelės apykreivės liko A.Baran. Visų turtų išnykta, ė tiktai bandelės, kurią buvo davęs ubagui, telikta BM40. Šitose sutrikusiose užguitos moters akyse nebuvo likę ir ženklo ano skaidrumo rš. Nė kojoms auto nebliko po gaisro Lnk. Kuokštas plaukų ant galvos beliko J. Vagis vagia, tai nors sienos lieka, o kai ugnis pereina – nieko Trgn. Nuog ugnies maža kas liẽksta Vrnv. Rodės kryžokams, pilė neliksianti nu jų nago S.Dauk.
| refl.: Keturi buvom, keturi užaugom, visi išmirė – viena likausi Skr. Žmogus žyd kaip žolelė ir nukrinta, gaišta kaip šešėlis ir nesiliek brš. Jei grūdas kviečio, impuolęs žemėn, nenumirs, jis patis liektis DP486. Tada likęsis pabėgs BB1Moz32,8.
4. būti nepaimtam, neišneštam, nepašalintam iš kur: Daug grūdų lienka in lauko – sausi rugiai Vrnv. Tep norėjau atnešt obuolių! Pasidėjau ant spintos – imta ir li̇̀kta (pamiršau paimti) Mrj. Pirškit pirškit, jūs seselės, mane neužmirškit, kurs jums peršams nebetiko, koks bernelis bene liko – eičiau ir už pliko JV247. Šaukštas viens liks (nenuimtas nuo stalo pavalgius), tai svečias bus Prn. Kad vilnose neliktų muilo, plaunama per kelis drungnus vandenis rš. Pirmutiniai miltai menkesni: juosna liẽnka lukštas ir dulkė Rdš. Blogas artojas, jei pervogės liẽksma Rod. Kai yra liekamųjų reiškinių sąnariuose (keli mėnesiai po persirgto reumato), labai efektyvios sieros vandenilio vonios rš.
| refl.: Buvo li̇̀kęsi devyniasdešimt šovinių Vlkv.
5. su neiginiu, impers. nebebūti, dingti, išnykti: Atrodė, kad Mikės visai nebeliko mokykloje P.Cvir. Rugiuos neliko piktžolių šaknų rš. Džiaugės visi, sodžiuje neblikus arielkos nei raugo Sz. Abejonių jokių neliko rš. Nebliko nė girdėti aplei karnolio (kanalo) kasimą Dr. Valiunė vieną dieną pasirodė ir nebli̇̀ko Gršl. Dvi dieni pabuvo, ir vėl anos nebli̇̀ko Mžk. Čia buvau pasidėjęs kepurę, ir nebliko Tl. Mokėjau pasakų, bet nebliko Šts.
6. būti laisvam, neužimtam, nereikalingam: Neliekta nė vaikų nu darbo šieno laiko dienoms (visi dirba, užsiėmę) Šts. Tujaus pri durių, kur buvo vieta liekanti, parodė, idant tą užimčiau rš.
7. būti ir toliau tokiam pačiam, toje pačioje būklėje: Mėšlai vakar liko nekapstyti J.Jabl(Žem). Škač! juk tu neli̇̀ksi nekorusys! J. Moteriškė lyg be žado liko bestovinti aslos viduryje P.Cvir. Broliai niekaip neįkalbėjo, ir jis liko nėjęs MPs. Svarbiausia liko dar nepasakyta rš. Kam šis mūras buvo reikalingas, kas ant jo buvo laikoma, lieka neaišku rš. Pareikalaukit ir jūs kopūstų, nes taip ir liksit iki vakaro nevalgę rš. Tik pavadinimai liẽks lietuviški Žrm. Jonai, tėvas nukrito nu stogo. – Ar sveikas liko? – Sveikas tai sveikas, ale nebgyvas Klp. Įgėręs nė koks žmogus nebliekta Plng. Kai imsiu abiem duot (mušti), neli̇̀ksi [nemuštas] nė tu Skr.
^ Tą puodynę paplauk, paskui li̇̀ks pasiliks Jrb. Ką ji beatiduos! Li̇̀ko paliko Skr.
| refl.: Koksai jisai šiandie, tokiu ir li̇̀ksis Vlkv. Ans meldė, kad karalius liktuos dar karalium MPs. Patys yra ir liektis visados piktąja kaimene DP88. Sakė: „Kentėk, kap bus – tep“, tai tep ir li̇̀kos (nedarė operacijos) Pkn.
8. patekti į kokią būklę: Ir liko luošas visą gyvenimą rš. Sūnus liko našlaitis MPs. Kai aš našlė likaũ, daugiau ėjau į jaunimus Skr. Nagi tylėjau, tai dabar durnium likaũ Skdt. Nuog tėvo likaũ pusantrų metų Šlčn. Kai paukštelis (pirštelis, lapelis) viens likau B. Viena likaũ kap kelmas Dv. Likau kap kluonas be rugių Kb. Lietuvos darbo žmonės neliko nuošalyje nuo šios kovos (sov.) sp. Sužinojęs tai, Ali Baba nenorėjo likti skolingas pirkliui už jo gerumą J.Balč. Maža likau nuo močiutės, nėr kam pamokytie LB100. Likau pati septinta (pati našlė ir 6 vaikai) Plv.
| Jis liko be skatiko J.Balč. Petras liẽka kiaurą metą be duonos Sr. Ir liẽnka be vyro, be nieko Ktv. Ma[no] žmogus vis liẽksma be darbo Rod. Jau jis liẽkti visai be sylos Lp. Vaikas li̇̀ko ant svetimų rankų Alk.
| prk. Juzis niekam neliks skolingas (atsikirs): tu jam žodį, jis tau tris Jnš.
| refl.: Aš turėjau liktis visiškoje tamsoje rš.
9. pasidaryti, tapti kuo, kokiam: Ir liko šitie kalnai pliki ir kelmuoti, aplaistyti ašarom, giesme apdainuoti A.Baran. Daugiau žinok, mažiau kalbėk, nes greitai senas liksi KrvP. Šunes prėdė (priėdė) tų miltų ir girti li̇̀ko (ps.) Lz. Kailis li̇̀ko panašus į veršelį Al. Vienu metu jis liko baisiai turtingas J.Balč. Kur dabar eisiu? – tarė sau, laisvas likęs LzP. Karaliui atsigulus, iltė toj įlindo į ausį, ir karalius liko negyvas MPs. Sukūdau, kaip silkė likaũ Trgn. In piemenį pristok – pats liksi̇̀ piemuo Ds. Nuo to laiko liko Zosei Jonas tėvu, broliu, globėju Žem. Neprausk veido jaučiui geriant, – melagiu liksi Sn. Dabar Advikė jau Adve liko I.Simon. Vyteniui mirus, didžiuoju kunigaikščiu liko jo brolis Gediminas rš. Daug nemislyk – liks galva kaip arklio (didelė) Ds. Laukai geri dirvonais liẽnka Ppr. Iš tų bulbienojų tik košė būt li̇̀kus (būtų supuvę) Gg.
| refl.: Kieno priešininku likties LL98.
ǁ impers. apie būseną: Linksmiau širdžiai liko Db. Man li̇̀ko be skaros šalta Ds. O kai, dienai besibaigiant, prabilo patrankos, visiems liko aišku, kad tai sukilimas rš.
ǁ virsti kuo: Jaunikaitis puolė ant žemės ir liko vilku MPs.
| refl.: Stokit, sūneliai, stipriais medeliais, aš, jūs mamelė, liksiuos eglele MitII147.
10. (su bendratimi) tekti, reikėti, būti priverstam aplinkybių ką daryti, atlikti, veikti: Tau, žinoma, ropės beliks graužti J.Jabl. Keleivi, tau žemėj klajoti teliekti S.Nėr. Visa išnešė, išgnobė, ir man kas belieka daryt? Ds. Karaliui nieko nebeliko daugiau daryti, tik grįžti namo J.Balč. Čia nedaug kas beliekti mums pažymėti J.Jabl. Bulbos liẽnka kast Mrp. Kiaulę beli̇̀ko ant turgaus gyvą pirkti (nebebuvo kitos išeities) Rs.
| refl.: Vyručiai, mums viena liektisi – pasiduoti Romanui V.Piet.
11. neįvykti (norui, ketinimui ką daryti, kur vykti): Mano vakarėlis teip ir liks: koją sopa, tai ko aš te eisiu Trgn. Gal mūs turgus liks, kai šit' lyja Trgn.
12. nesuskubti eiti lygiai su kitais, atsidurti užpakalyje kitų: Visada jis liẽksna paskiausia Nč. Vaikas pavargo eidamas su dideliais, ėmė li̇̀kt Ėr.
| refl.: Atsiskyrėlis veikiau pavargo kaip lokys, ir ėmė nuo jo liktis J.Jabl. Veizėk, Onikė nu mūsų liẽktas liẽktas – nora viena būti Krš. Žingsniavo jis greitai, ir karvė nesiliko, ir netrukus jis prisivijo žmogų su avim rš.
13. nespėti dirbti su kitais, atsilikti: Aš niekur nelikaũ su darbu Str. Aš nuo nė vieno vyro neliekù Str.
| refl.: Abidi auga, viena nuo kitos nesiliẽka Jrb.
14. vėluoti (apie laikrodį): Ar skuba, ar liẽka? Plš.
15. refl. įvykti, tiktis: Likos, jog Milciadžio, ne jo sandraugų, tarimas daugesniai valijo S.Dauk.
16. pasieiti, apsivaisinti (apie kumeles): Tavo bėroji turbūt neli̇̀kusi, kad vis dar tokia plona Brt. Šiemet abidvi vedžiau – blesę ir juodąją, o nė viena neli̇̀ko Jrb. Tik vieną kartą leidau kumelę eržilu, ir li̇̀ko Brt.
II. tr.
1. vykstant kur, neimti su savimi: Jokit, brolužėliai, vienu kelužėliu, nelikit nė jauniausio JV260. Lieku palieku savo sesutę [pas anytą] Prng. Oi žirgeli juodbėrėli, kur palikai brolelį? – Aš jo nelikau, jis pats pasliko TŽI146. Piemenimus liepė, kad ieškotų viešpatį, bandas likę SGI53. Eina vargšas, garbavodamas savo pripuolimą, samdyt arklį, likdamas vietoj stovintį vežimą rš.
ǁ neleisti išvykti, priversti būti vietoje: Ar leisime jį į mokslą, ar liksime namie? V.Piet.
2. atsiskirti nuo ko, mesti ką: Pati da jauna – ana li̇̀ks tą vyrą Prk.
ǁ mesti savo buvimo vietą: Liekmi svietą KN228. Jį vertė didė meilė jo likt dangų ir šen nusileisti brš.
3. daryti, kad kas atsirastų ar būtų, pačiam pasišalinus: Tokie žmonės nemėgsta likti pėdų paskui save J.Balč. Mirė 1825 metūse, nelikdamas po savo pėdų nė gailesio, nė minavonės M.Valanč. Nusiaubę plačiai platesniai, tolie tolesniai jų kraštų sritis, belikdamys po savęs akminį ir [v]andenį S.Dauk.
4. Mž419 atsiskiriant, vykstant kur, duoti, dovanoti, skirti kam ką: Jei būtų mumus … rašto nelikę, ar nereiktų sakiot tradicijos? DP588. Gyvastį savo liekmi už avis NTJn10,15. Lieku tau savo kelius, Dieve padėk! Žem.
5. neimti, neliesti, laikyti ką kur, leisti būti vietoje: Mergos, rinkit geriau rugius, nelikit tiek daug draikų! Šmk. Didžius rinko, mažus liko LTR(Srd). Aš grybų nepažįstu, bet jei baravykų rasčiau, nelikčiau Skr.
6. laikyti, atidėti, skirti, duoti kam ko dalį, kokį kiekį: Išgerki stiklelį visą į dugną, neliki sveteliams savo lašelio JD1066. Juliui sriubos nelikaũ – pavalgys pieno Skr. Reik paršeliams [bulbių] duoti, reik parduoti likti Slnt. Daug davė, bet daugesniai dar sau liko S.Dauk.
7. laikyti gyvą, auginti: Visus kačiukus liksmà Kp. Šiemet sausa vasara, šienų maža – avių neli̇̀ksiu Skr. Kas metai veislei liekù po du teliu Sv. Jeigu graži telyčiukė, reikia li̇̀kti Rm. Iškapok rūteles, iškapok mėteles, tik lik vienas baltas lelijėles JD1255.
ǁ nenaikinti: O kam centrus (dvarų) li̇̀ko?! Reikėjo žmonėms išdalyt Skr.
8. refl. tr. pasidėti laikymui, tolesniam laikui: Kažin, ar jau galima riešutus li̇̀ktis? Skr.
9. leisti kam būti kokioje būklėje: Šalin dėk kardą, lik mus gyvus! brš. Vaikai, duris neli̇̀kit atdaras Šl. Pasakysiu, kad tų kelmų neli̇̀ktų tokių ilgų Skr.
10. užeiti į priekį, aplenkti ką lėčiau darantį: Aš tave likaũ ir palikau už šimto mylelių Lp.
11. vykdyti, daryti: Eina prievolių likt Srd. Kas prieita li̇̀kti, reik li̇̀kti Krt. Munasis sūnus talkas liekta, nestova numie Bržr. Aš savo darbą linkù, o tu ar atlikai savo pavynastį? J. Už stubutę mano žmogus li̇̀kdavo ponui dienas Skr. Ka būt nuotrauka, būt šiądie viskas li̇̀kę (kalbama apie paso gavimą) Brb.
12. refl. ruoštis: Lai eit li̇̀kties numien Krg.
13. (plg. la. likt) dėti ką kur: O kur tu liksi tas adatėles? Kam tu duosi tas adatėles? RD92.
III. tr.
1. BPI97 iš anksto nustatyti, numatyti, skirti, lemti: Likta yra žmogui vieną kartą mirti ST201. Taip jau likta ir taip turi būti LzP. Toks mano tikslas, taip man likta I.Simon. Tai Dievo leista, liktà, lemta KII152. Mudum likta poroje būti Vaižg. Nedūsauk, tebėr liktasis Sln. Jeigu būsi Dievo likta, rasi mano būsi JV184.
2. įsteigti, įvesti; įsakyti: Vis, ką … likęs yra, tatai ne juokas yra BPI130. Nesang tas stonas yra paties … liktas SE30. Pririša [jį] liktumpiump daiktump MT46.
◊ ant rugiẽnių šiaudų̃ li̇̀kti neištekėti: Jau ji liko ant rugienių šiaudų Ds.
be galvõs li̇̀kti DŽ netekti proto.
be kélnių li̇̀kti nusigyventi: Daugiau išleisdamas, nekai paimdamas, liksi̇̀ be kélnių Sb.
be rañkų li̇̀kti Erž jausti didelį rankų nuovargį: Mintuvai sunkūs, tai likau suvis be rankų po mynimui Ml.
bóba li̇̀kti javus kertant, paskutiniam baigti: Jis liko boba, tai jam vienas šnapsas daugiau! Gs.
bùvę ir nebli̇̀kę! sakoma kam užsispyrus padaryti ką negalima: Buvę ir neblikę! – bene tu ką padarysi anam Brs.
čia šnẽkant, čia liẽkant Ds. sakoma, kai norima, kad apie kalbamą dalyką niekas nežinotų.
gývas li̇̀kęs; gývu garù li̇̀kęs Tl labai, žūtbūt norintis ką padaryti, turintis didelį palinkimą į ką: Gývas li̇̀kęs, gyvà li̇̀kusi nori ką padaryti Kv. Gyva li̇̀kusi į gaspadines norio eiti J. Ant kamedijų, ant visokių štukų – gyvas likęs Plt.
li̇̀k svei̇̃kas sakoma atsisveikinant: Liki sveika, uošvužėle, laikykies sau dukružėlę JV296. Na, vyručiai, likite sveiki! V.Krėv. Liksi sveika, uošvužė, daugiaus nesugrįšiu JV304. Liki sau sveika, jaunoji mergelė JD576.
nė̃ li̇̀ko, nė̃ rei̇̃k apie niekų šneką: Nušnekėjo nė li̇̀ko, nė rei̇̃k Vl.
per niẽką li̇̀kti nueiti niekais: Visi prašymai, visi maldavimai, visi prižadai par nieką liko Blv.
pasãkė [ir] nebli̇̀ko Als; S.Dauk niekų kalba!: Nu tatai, pasakė – nebliko! – šis sakąs: – nepakelsi katilo su vandeniu! Plt.
šlapiài vietài li̇̀kti (iš ko) būti visiškai sunaikintam: Kai rytoj visi suvažiuos, tai kad duos – tai iš tų žandarų tik šlapia vieta liks rš.
vi̇̀lnoms ver̃pt li̇̀kti neištekėti: Kurio merga neina už berno, tai, atgalio važiuojant, reikia vartai ažkelt ir kuoleliu ažkišt – to merga liks vilnom verpt Klt.
apli̇̀kti
1. intr. apsibūti vietoje, nebeiti kitur: Jis jau apliko J.Jabl.
| refl.: Jau buvau pasnašinus ir vėl apsilikaũ Lp. Ar apsiliksi ir kitiem metam toj pačioj vietoj dirbt? Rm. Čia apsili̇̀ko ir dabar gyvena Brt. Patogesnės vietos niekur aplinkui matyti nebuvo, ir vabalas apsiliko, kur buvo įlindęs J.Balč.
2. intr. išsilaikyti tokiam pačiam, tokioje pat būklėje: Šiemet apliko pieva nešienauta Grv. Nuvažiavo in inspektorių, ir vėl apliko mokykla (neuždarė mokyklos) Smn.
| Mano skola tep ir apli̇̀ko (tebėra negrąžinta) Grv.
| refl.: Apsili̇̀ko mūs kampelis čystas, be jokių kraujų Ss.
3. tr. nekliudyti, neliesti, neimti: Vaitas apli̇̀ko mane nevaręs važiuoti su padvada, t. y. paliko, ištarpavo J.
| Jonas padususią mergą paėmė, visų àpliktą (niekieno nepaimtą) Skr.
4. tr. padėti, pastatyti, patalpinti ką kur: Aplikęs pilėje pakaktiną pulką vyrų, Erdivila su stiprum būriu vyrų išsekė pėdomis plėšikų V.Piet.
atli̇̀kti
I. intr.
1. būti toje pačioje vietoje, neišeiti, neišvykti kitur: Visi išvažiavo, tik atliko dukterys BM110. Lietus pradėjo lyti, atlikom namie (nebevažiavome į miestą) Ėr. Atli̇̀ko až gaspadinę namie Ktk. Pasiturintiejie tėvai siuntė vaikus į gimnaziją, o kiti atliko prie naminių darbų A1884,145. Anas vienas namie atli̇̀ko (kiti išėjo) Ad. Vienas nueis …, kitas atliks lizdiep savo MP69. Vienas be kito neatliñka (nesiskiria, visur būna drauge) Ėr.
| refl.: Atsili̇̀kęs namie turėjau svečių J. Atsili̇̀kus motinelė labiau dūsavo Ign. Visi paukščiai ir žvėrys išėjo ant darbo, tiktai kurmis su pesliu atsili̇̀ko ps. Tie … kūnu eiti, dūšios jų atsiliekti namuose SE148.
ǁ atėjus susilaikyti vietoje; apsibūti; pabūti: Sesuo grįžo, o jis tai ir atli̇̀ko Kp. Kurmonas atli̇̀ko par arklius BM13. Totliekt (teatlieka) mūsimp mergelė keletą dienų Ch1Moz24,55. Atlik rugių pjautų J.Jabl. Atlieku prieg kam SD458. Aš šiandien turiu namuose tavo atlikt (atėjęs pabūti) BtLuk19,5.
| refl.: Paskui tie karaliai išvažinėjo, išsiskirstė, vienas tik atsiliko ir dar ilgiaus pabuvo BsPII127. Per visas dienas gyvenimo mūsų iki pabaigai amžies atsilik su mumis MKr9. Notsiliko ant noprosnų daiktų, notsiliko su vaikais žaist, tiktai atsiliko daryt tatai, kas buvo valia tėvo jo MP3. Atsiliekmi SD458.
2. būti nepaimtam su savimi išvykstančio, pasitraukiančio: Bet mato, kad jis neturi prie savęs savo kardo aštriausio – atliko jis ant baltų skobnių didžiajam bajoro dvare V.Krėv. Autobusas pilnas, i kiti [keleiviai] atliẽkta (nepatenka) Btg. Numirė meška, atliko dūdos rš. Tik seni batai ma[n] atli̇̀ko, ka mama numirė Jnš. Atliks mūsų dvareliai i širmi žirgeliai (d.) Dkšt.
ǁ būti nepaimtam, neišrinktam, nepagautam: Da yr kieme viens atlikęs (nevedęs jaunuolis), o nė vienai nepatikęs – pirškit nors tą patį JV247. Ans buvo našlaitis, atli̇̀ko nu karūmenės (liko nepaimtas į kariuomenę) Klk. Pagavom gavom visą pulkelį, atliko liko vienas vanagėlis (d.) Kp.
ǁ atitrūkus, atsiskyrus nuo ko atsidurti, būti kur: Paukštė ištrūko, o plunksnos atliko LMD. Katram tik už ausies nustvers – ir atlieka ausis saujoj LMD.
| refl.: Čevarykas gi, prilipęs pri smalės, atsiliko ant vietos BM203.
3. būti likučiui, daliai, nesuvartotam, nereikalingam, laisvam kiekiui ko nors: Kas jiems atliko, įmetė ing dovanas BtLuk21,4. Atlikusias bulves sėklai pasiliko rš. Jiem pusė lauko atlieka J.Jabl(Jnšk). Iš užkaistos sriubos turi atlikti tik pusė rš. [Išrėši] šešetą vardų jų ant vieno akmenio, o šešetą atliekančių vardų ant kito akmenies pagal jų giminių Ch2Moz28,10.
| refl.: Jam skolą atiduočiau ir dar man šimtas atsiliktų Lnkl. Jei tūkstantis atsiliẽka, tai gali da gyvent Mrj.
4. refl. užimti kieno vietą, būti kieno vietoje: Kurie ant jų vietos atlikos DP233. Kol tėvas gyvas, tai [sūnus] „Matuliauskiukas“, paskui, kai atsiliẽka gaspadoriaut, jau „Matuliauskas“ Dglš.
5. išsilaikyti, nedingti, neišnykti, egzistuoti toliau: Ant rudens kumelė taip sublogo, kad vieni kaulai ir skūra atliko LMD(Šlv). Kad po pečiumi nuodėgulis atlinka, tai svečias bus Pn. Visus daiktelius, atlikusius nu gaisro, sunešė jaujon Sz. Bei anys turės suvalgyti, kas jumus atliko ir išgelbėta yra nuog krušos BB2Moz10,5. Atliekti žmogup paprotys senas SPII64. Nei žymės notliks anos puikės jo MP188. Šešuolis viens jos atliko Mž265.
| refl.: Duonos ir vyno … gardumas ir kvapas … atliektis DP265.
6. Ign nežūti, nemirti, būti toliau gyvam: Ineita jo galinin kieman ir tenai rasta atlikęs [žalčio nesuėstas] senelis BM5. Ariogalos knygnešių aš tik vienas atlikau Ar.
| refl.: Atsili̇̀ko duktė, ašenai ir motka Gg. Jei grūdas ing žemę nebus įmestas ir ten nesupus, tad patis savimp atliektis ir nė vieno vaisiaus notneš DP486.
7. nenustoti būti tokiam pačiam, būti ir toliau tokioje pat būklėje: Vadinasi, jis atliko gyvas Pn. Žmonės neklausė jų ir atliko nenužudyti LMD(Pl). Teip žmogus ir atliko teisus Skr. Eik valgyti – atliksi̇̀ nevalgęs Ėr. Atliks rūtelės nenuravėtos LTR(Rm). Dabar atli̇̀ko šienas nenešta Zr. Tu atliksi loskoj mano MP81. Kodėl atlikai besėdįs tarp dviejų kaniukščių? Ch189.
| refl.: Langai sveiki atsili̇̀ko [nuo bombardavimo] Ut. Šįkart duona atsili̇̀ko žalia Skr. Jame (sudužusiame veidrodyje) tačiau paveikslas žmogaus ne sulaužos, bet ižtisas atliektis kiekviename lustelyje DP134. Liepia …, idant motė nopleistų vyro, o jei jį apleis, tad be vyro totliektis DP70. Erškėčiai yra ir atliektis ant amžių DP100. Saugok pats savęs ir mokslo, atsilik (nesiliauk būti, laikykis) šiuose daiktuose Bt1PvTm4,16.
8. patekti į kokią būklę, atsidurti kokioje būklėje: Verkė mūsų seselė, kad atliko našlelė JD797. Sesutė Elena ir broliukas, atlikę našlaičiais, kur pasidės? BM225. Nieko nė vienam kaltas notliks MP72. Tu priverksi rytoj dieną, kaip atliksi̇̀ viena (d.) Tj. Per tave aš atliksiu už melagį Ėr. Atlikom, kaip stovim: supleškėjo gyvuliai, ir rūbai, ir grūdai Skdt. Gėdoj te notlieku KN32.
| Be marškinių atlikáu [besibylinėdamas], ale muno viršus Krš. Žinoma, kad tokie atliko be vietos A1884,266. Jei ant dangų kopėčios būtų, velniai be darbo peklo[je] atliktų LTR.
| refl.: Atsilikaũ našlė Vvs. Atsiliko siratelė baltame svietely be tėvelio, motutės Lkm. Liūdna panaitėlė, atsili̇̀kus viena Msn. Atsiliktų vargšas be pastogės rš. Mažiausias geras darbas neatsiliks be užmokesnio rš. Ant vieno peilio atsili̇̀kom Skr.
9. pasidaryti, tapti kuo, kokiam: Po tėvo mirties teisingasai brolis karalium atli̇̀ko Rk. Kaip tik anos (gulbės) nusleisdavo pakraštin, tuoj padėdavo savo plūksnas ir atlikdavo labai gražios mergytės BsPII240. Dabar gi tada totliekt, meldžiu, tarnas tavo vergu Ch1Moz44,33. Kotrušė atliko nei varna, nei povas (nei mužikė, nei bajorė) Blv. Visiem nebemielas atli̇̀ko BM446. Ežeras tada atliẽka dykas BM44. Da vis vargulis norėjo, kad [nelaimė] liktų mažesnė, ir atliko tik sulig riešučiu BsPII263. An rudenį da pigiau atliks An. Jai gi taip iškada atliko to bernioko LTR(Vb).
| refl.: Kai jūs seni atsiliksit, in kur tada pritiksit? LTR(Žl). Nemielaširdžiai … atliksis prakeikti DP533. Nu ir atsiliẽnka laimingas ir patenkintas už tėvo dovanos Msn. Jis, žmogum … būdamas, broliu … atsiliekti SE90.
10. impers. (su bendratimi) tekti, reikėti, būti priverstam aplinkybių ką daryti:
^ Tau atli̇̀ko tik poterius kalbėti (pasenai, niekam nebetinki) Krš.
11. pasidaryti laisvam, neužimtam, nereikalingam: Šitą maišą galit neštis – atliko Alk. Atliko šaukštas – gali valgyti Šts. Gali kaisti – jau atliẽka puodas Pc. Ugnis atliko – kaisk savo katilą Šts. Kai atli̇̀ks arkliai, nuvažiuosim Gs. Arklys nebatliekta, reik eiti pėstam Šts. Šis kambariukas atliẽka, jame niekas nemiega Skr. Vyrai neatliekta talkai, vyrai rugius sė[ja] Šts. Martynienė atlikusi parėjo prie vaikų Žem. Taip norėčiau atlikti nuo tų mėšlų… Kad ir pavargsime šiandieną, ką padarysi Žem. Šiandie atlikaũ nuo darbo, tai atėjau Kdl. Vaikeliai, atlikusys nu kokio noris darbo, tujau kibo į ritinį S.Dauk. Aš jau sena, nu visų atli̇̀kusi (niekam nebereikalinga) Vkš. Tas nenaudas nuo visur atli̇̀ko (iš visur jį pašalino), tai čia parkėlė Skr. Į tę patenka atli̇̀kę nuo visų (blogiausi, paskutiniai) žmonės Alk. Jei sergąs y[ra], anam viskas atliẽkta (nieko nebereikia, viskas nebeįdomu) KlvrŽ. Sugrįžau po tam prie plausto ir par atlinkančiąją dieną užsiėmiau iškrovimu jo I. Yra mergų atliẽkamų – tegu eina dirbt Žal. Atliekamų̃ [grikių] liko, tai davė grikiais [už darbą] Vlk. Nebebuvo troboje duonos trupinėlio nei atliekamo drabužėlio rš. Su tais spiečiais išlėkė ir visi atliekamieji bitinai J.Jabl. Turiu atliekamo laiko rš.
^ Nuo visų atliko, niekam nepatiko LTR(Jnš).
| refl.: Atsilikaũ nuo visų darbų: nuploviau, nučystijau visus indus J.
12. R411 turėti laisvo, atspėjamo laiko: Likte neatliekù, t. y. laiko neturiu J. Ar nematai, kad aš n'atliektu? MitI67. Ana greičiau atli̇̀ks, pataisys tau pietus Akm. Palauk, kai kurią dieną atliksiu truputį, tai ir pas juos nueisim Mrj. Atlikdamà vis mokinase, mokinase Prn.
13. baigti apyvokos darbus, apsiruošti, apsiliuobti, susitvarkyti: Atlikau su šviesa B.
| refl.: Ar jau atsilikai̇̃? Ar jau apsiliuobei? KII304. Būsime linus išmynę, javus iškūlę, būsime atsilikę I.Simon. Aš skubu darbuoties, noriu greičiau atsili̇̀kti Krtn. Skubu atsilikti su gyvoliais, kad nesutemtų bežygiuojant Kal.
14. išvengti, išsisukti, išsisaugoti: Kur jis nesidžiaugs, smerties atli̇̀kęs Skr. Tai dabar džiaugėsi, kad ta pana atli̇̀ko nuo smako LB263. Duok tiktai tau nu amžinų ašarų atliktie Sz.
| refl.: Pasiklojo jam už savo piktus darbus nuo koronės atsilikti rš.
15. būti atskirtam, pašalintam; atstoti nuo ko, netekti ko, prarasti ką: Tai teip atli̇̀kom nuo bičių Antr. Atlikusys nu savo vaikų ir pačių S.Dauk. Atliko, atstojo nu proto Šts. Senis atliko nuo visų sąjungų ir draugijų Sr.
| refl. Mtl.
16. numirti, žūti; nugaišti, galą gauti: Pačių lietuvių tą dieną trys tūkstantės atlikusios S.Dauk. Srovė kraujų ištekėjo, ir pati ūmai atliko BsPI62. Kai duosiu, tai ant vietos atli̇̀ksi! Alk. Mūsų karvė atli̇̀ko Šv. Kap šuniui uždavė grybelio, tas tuoj ir atli̇̀ko Brt.
| refl.: Dar vienas atsidvėsimas – ir jis buvo atsilikęs prš.
17. išnykti, dingti: Senovė atlikus, bet viskas akỹs matos Antš. Kad ligos ateina, visos mandrystės atliekta Šts.
18. nusilpti, sumenkti; netekti jėgų, sveikatos: Jau tas žmogelis gatavai atli̇̀kęs (nusibaigęs, nusisirgęs), matyti, nebilgai bepasitęs (begyvens) Vvr. Taip atlikáu, nėko nebįgaliu, nėko dirbti negaliu Užv. Atlikęs, lyg dvi savaiti nevalgęs Kltn. Veršiai atli̇̀kę, ką tik paeina Vdžg. Mūsų šuo jau su visam atli̇̀ko (niekam nebedera) Up. Sartis neatli̇̀ko per visą sėją, kad ir blogai šeriamas Vdžg. Kojoms esu atlikusi (nebepaeinu) Trš.
19. pagesti, pasidaryti nebetinkamam, nebegeram, prastam: Liga susimetė į kelią, atliko koja – nebepaeinu Lnk. Paskui savo linus kol išmyniau, vis po dulkes… akys visiškai atliko Žem.
| Jau visai atlikęs jūs peilis (nebeaštrus, netikęs) Gs. Tas tavo kirvis visai atli̇̀kęs Šv. Atlikęs jau muno švarkas, reiks naują taisyties Šauk. Atlikęs čia ir maišas (prastas, netikęs) – vienos skylės Skd. Ar aš tiek besu atlikusi (verta), kad aš tau merge būsu! Šts. Atli̇̀kęs čia ir darbas (menkas, prastas) – tik žaislas Skd.
20. būti paveldėtam, atitekti: Kam atli̇̀ko namai? Ėr. Mums atliks karalystė Mž396.
| refl.: Urėdas ir vyresnybė Petro … atlikos ant potamkų jo DP468.
21. neįvykti (norui, ketinimui ką daryti): Šiandie bitės atli̇̀ks (nebus galima bičių žiūrėti) Ėr. Tavo turgus (ėjimas į turgų) šiandiej atli̇̀ko: kurgi – jau pusdieniai, vėlu eit Trgn.
22. nesuskubti eiti, vykti lygiai su kitais, atsidurti užpakalyje kitų: Jeigu rovėja atlieka, ją visiap pajuokia LTR(Dglš). Draugai traukė pakraščiu, dairydamies vandens, o aš pasukau į kitą pusę ir per mylią nuo jų atlikau J.Balč. Toli atliekti nuog jo MP125.
| refl.: Plentu važiavo taip, kad neatsiliktų vieni nuo kitų A.Vien. Aš jau atsilinkù Pgg. Ka greičiau eini, ans atsiliẽkta Lkv. Turguj mergelė atsili̇̀ko nū motynos Pgr.
23. nesuspėti dirbti lygiai su kitais, vėluoti: Šiemet atlikom labai su ūkės darbais Krk.
| refl.: Ūkis pradėjo smukti. Visi darbai atsilikdavo rš. Pavasarį atsiliksi dieną – rudenį būsi atsilikęs savaitę LTR. Ačiū Dievui, mano tėvas anksti kėlės, vėlai gulė, ir aš neatsiliksiu KrvP(Ašm).
24. refl. prk. nesuspėti, nesugebėti pasiekti reikiamą lygį, būti prastesniam už kitus: Negalima atsilikti nuo judėjimo, nes atsilikti – reiškia atitrūkti nuo masių rš. Žmonių sąmonė savo raidoje atsilieka nuo jų ekonominės padėties rš. Dabar mūsų šalyje nebėra atsilikusių tautų sp. Sena, atsilikusi technika trukdė judėti į priekį rš.
25. vėluoti (apie laikrodį): Jei atli̇̀kęs laikrodis, reikia pavaryti Ėr.
| refl.: Ar daug tas laikrodis per dieną atsiliñka? Rm.
26. refl. įvykti: Apgulimas Jerozolimos atsiliko dienoj pačių Velykų brš. Dideliuose miestuose apie pusiaunaktį atsilieka (laikomos) mišios brš.
II. tr.
1. Mž502 padaryti, nuveikti, įvykdyti kokį darbą; pabaigti, apsidirbti, susidoroti, susitvarkyti su kokiu darbu, reikalu: Kažin kas čia dabar reik atlikti J.Jabl. Ar jis tą darbą atliks, ar ne per sunkus bus? Alk. Kas ankstie pradeda, tas ankstie atliekta S.Dauk. Darbus atlikus, smagu švęsti R31. Karaliaus namuose visi žygiai atliekami su saule I.Simon. Atlikom apyliuobę apytamsa B. Dabar visi sunkesni darbai atliekami mašinomis sp. Atliktà – nebrūpės Lkv. Viskas buvo atliktà Kin. Atlikau vis, ko nu manęs norėjai M.Valanč. Viena minute jie viską atliko J.Jabl. Jau jis veik bus atli̇̀kęs KII40. Kiekvienas iš jų tegu pasiuva drabužius, ir tada matysim, katras atliks gražiau J.Balč. Kaip ir kiekvienas darbas, taip ir literatūros kūrinys vertinamas pagal tai, kaip jis atliktas T.Tilv. Nuodingos dirbtuvės dulkės atliko savo darbą – džiova artinosi prie galo J.Bil. Mergaitė atliko savo: paėmė kaulus ir supylė palangėje Ps. Arklius mažus tetur, kurius matydamas niekados netarsi galiančius butos darbus nuveikti ir karės žygius atlikti S.Dauk. Prisiegą atliekmi (prisiekiu) R10. Deveika, atlikęs didelį kelią karklynais, grįžta iš miestelio pusės P.Cvir. Rimto veido senyvas vyras smarkiai jį barė neatlikus kelionės į Meką J.Balč. Jis savo amžio kelią atli̇̀kęs KII10. Iškilminę auką atliekant, dūmai degančių gyvolių į padebesius kildamys rūko S.Dauk. Išgirdo ant kalnu naujai Jonines atlikus (atšventus) M.Valanč. Atlikau visus reikalus mieste Ėr. Atli̇̀k už mane tą reikalą Alk. Atlikta (baigta) byla B. Ta liga atlikta (persirgta), kap geležinė pupa perkąsta Ml. Tą patį šeštadienio vakarą padarė jaunieji sutartuves ir atliko pintuves M.Valanč. Tuojau buvo pakviestas teisėjas ir atliktos visos sutuokimo ceremonijos J.Balč. Mokyklą atlikęs (baigęs darbą mokykloje, vaikus paleidęs), mokytojas galia daryti, ką noria Lnk. Vyras toks čiopa, pati ir gyvolius atliekta (apeina, prižiūri) Šts.
^ Atiduok, kas mano, ir àtlikta (ir baigta, ir viskas)! Alk. Mamike, nekalbėk, Anė man patinka, ir atlikta! I.Simon. Neik, ir àtlikta! Alk. Viena subine dvijų turgų neatliksi LTR(Kv).
| refl. tr.: Atsilikusi žygius, įėjo Urtė į vidų, atsisėdo prie lango ir giliai susimąstė I.Simon. Pirmiau apyvoką atsilik, paskui gali ir į miestelį eiti Trg. Aš savo darbus atsilikaũ K. Malūną atsili̇̀kti, turgų atsili̇̀kti į Jurbarką važiuodavom Smln. Aš atsilieku, kas reikia, miestely ir važiuoju namo Ds. Atsili̇̀ksma staldą (padirbsime darbus stalde), i būs visi darbai baigti Lkv.
2. vykdyti, daryti, eiti priedermę: Jis atliẽka savo pareigas labai tiksliai ir tinkamai Sr. Atlikmi, pilnavoju slūžbą savo R46. Reik visokius įstatymus su didesne atidžia atlikti M.Valanč. Kas metą atlikom dienas ir ganėm Žem. Jau tik galėsiu lauką dirbtie ir baudžiavą kiek tiek atliktie BsPIV52.
3. atsilyginti, atsiteisti: Aš jam vislab atlikaũ KI8. Skolą atlikti B. Aš turiu daug mokesnių atli̇̀kti KII365. Visos mokestys neatliktos, šeimynai alga nemokėta Tat. Atliekmi algą B. Pasisėjo jis ant to kampučio lauko grikių, o už tatai turėjo ponui darbu atlikti BsMtI134.
| refl. tr.: Atsilik sviestą (įvykdyk sviesto pristatymo prievolę) Ggr. Aš jam savo skolą atsilikaũ KI8.
4. atbūti kur nustatytą laiką, ką darant: Atli̇̀kti (išeiti, praeiti) praktiką DŽ. Aš dar nesijaučiu bausmę atlikęs rš.
5. GK1939,89 turėti (vaidmenį); perduoti, perteikti žiūrovui, klausytojui (meno kūrinį): Filme Stoliarovas atlieka Martinovo vaidmenį sp. Visi [vaikai] greit sutiko žaisti teismą ir pasiskirstė, ką kuris turės atlikti (kas bus teisėjas, kas kaltinamasis, kas liudytojai…) J.Balč.
| Šios moterys didelį vaidmenį atlieka (turi didelę reikšmę) gamyboje sp.
6. vykstant kur, neimti drauge; atsitraukti, pasišalinti nuo liekančio vietoje, palikti: Mergos …, atlikusios namie jauną marčią …, išeidavo pasitekėtų prieš jaunikį su lempomis DP568.
ǁ leisti, liepti būti vietoje: Norėjo prieg bažnyčiai vaiką savo atlikt MP88. Dvi (teipag moteriški) mals melnyčioj, viena bus atimta, o kita atlikta Ch1Mt24,41.
7. pamesti ką, atsiskirti nuo ko: Davė perkūnas, ir atli̇̀ko žmogus gyvenimą (paliko gyvenimą, mirė) Lzd.
^ Atliko kablys kotą (apie žuvusį, nusigyvenusį žmogų) ST615.
ǁ mesti savo buvimo vietą: Tai Jonukas Kintus atli̇̀ko? Kin.
8. laikyti, palikti neliestą vietoje: Geriausis būdas mėšlą gerai užlaikyti – tai atlikti jį kūtėse drauge su galvijais iki ant lauko išvežant rš.
9. pasilaikyti neatidavus, turėti ką sau: Marija … sau nieko notliekta DP474.
10. nenaikinti, leisti būti, egzistuoti: Kam … rečius kūne savame atliko? DP195.
11. įpareigoti būti kur (kieno vietoje): Ant jo vietos atlikti yra DP470.
12. atsiskiriant, pasišalinant duoti, skirti kam ką: Didžiai įsimylėjo to pasaulio ir teip didį liudijimą neišbylomos meilės savos jop atliko DP508. Ir kokį prakeikimą atliko jai MP68. Dėl to mumus atliko tus regimus ženklus MP132.
13. priversti ką atsidurti, būti kokioje būklėje: Tuos … jų pasmerkime atliekt, kurie ing jį tikėt nenor DP243.
14. eikvoti, vartoti, skirti ką kokiam tikslui: Kam teip daug pikto ant ateisiančio meto sau zopostijame, dalį gyvatos ant nuodžių, ant veikalų ir trukimų, o dalį ant gailėjimo atlikdami? DP581.
15. turėti, gauti laisvo, neužimto (laiko): Atlikęs laiko nuo savo tiesioginio darbo, jis skaito knygas Al.
◊ ant kumeliùko atli̇̀kti atsilikti raunant linus: Skubėk, dukrele, kad ant kumeliuko neatliktum Sdk.
ant rugiẽnių atli̇̀kti neištekėti iki Užgavėnių: Visos mergos šiemet atli̇̀ks ant rugiẽnių Rgv. Jei šiemet atlikai ant rugienių, tai jau ir nebeapsiženysi Rgv.
àtliktas kriùkis baigta, viskas: Tėškiau šimtinę, ir àtliktas kriùkis Plv.
atsili̇̀k svei̇̃kas sakoma atsisveikinant: Atsilikit sveiki visi tie slenksteliai, kur mano vaikščiojo baltosios kojelės LMD(Ml).
su kumeliukù atli̇̀kti atsilikti raunant linus: Tu atsilikai su kumeliuku An.

×dali̇̀kti (hibr.) tr. LVI435 pridėti.
įsili̇̀kti tr. pasilikti, pasilaikyti, nenaikinti: Perniai įsili̇̀kom dvi šiurpes žąsis, tai dabar turėsim nebe vienos veislės Š.
išli̇̀kti
I. intr.
1. išsilaikyti gyvam, sveikam, nenukentėjusiam; nežūti, nedingti, egzistuoti toliau: Jau neišliksiu, tavo nebūsiu, reiks man jaunai keliauti į aukštąjį kalnelį (d.) Pns. Praeity juk visko būva: kas išlieka, kas supūva rš. Katras stiprus esąs, išliẽnka Msn. Atsimink, mano mylimas broli, tu, kurs karo audroj išlikai: šičia, priešą atakoje puolę, krito narsūs tėvynės vaikai E.Miež. Išlikęs, nėkam nevilantis (nesiviliant) S.Dauk. Bėk iš čia, jei nori sveikas išlikti J.Jabl. Turim valgyt, kad gyvi išliktumbim, o ne turim gyvent, kad tiktai valgytumbim B. Jau nebuvo tikėjus da gyva išli̇̀ksianti Jrk10. Nesitikiu gyvas išliksiąs R375. Jis papyko ant … Arono sūnų, kurie beišsilaikę (išlikę) buvo BB3Moz10,16. Kursai nuog krušos buvo išlikęs BB2Moz10,15.
| Tautos dainele, tu išlikai viena, kad žuvo didžiavyriai Mair. Išliko dar mano atsarga J. Lyrinėse dainose istoriniai įvykiai palyginti mažai teatsispindi, vardai ilgai neišlieka ir lengvai pakeičiami kitais rš. Ir ne vien kalnas, bet ir daugelis kitų vietų išlikę kaip gyvi P.Cvir.
| refl.: Visi išgaišo, tik vienas kažin kaip išsiliko gyvas Š. Vienatijis džiaugsmas buvo mudviejų dar išlikęsis sūnus prš. Niekada nemanėm, kad jau jy išsiliks Lp. Nuo šios ligos jis jau neišsiliks Lš.
| Tokios tradicijos iš seno išsilikusios rš.
2. išsilaikyti, būti toliau tokiam pačiam, tokioje pat būklėje: Balon pateksi – sausas neišliksi KrvP(Mrk). Tamsta, rodos, išlikai neužkrėstas Blv. Nežanotas neišli̇̀ksi Krš. Bet yra aukštai galybė! Net Čičinską ji pasieks, nes prieš amžiną teisybę neišliks nebaustas nieks Mair. Daug kalbėjęs neišliksi be melo KrvP(Pln).
ǁ refl. išbūti toje pačioje vietoje: Sunku bebus tau be vyro pas mane [dvare] išsilikti, turbūt kontraktą atiduosi? LzP.
3. išsisaugoti, išsigelbėti, išsisukti, išvengti: Per vieną sekundą išlikau nuo smerties Jnšk. Dar tą kartą paspyriau giltinę, dar tą kartą išlikau smerties Kos161. Kad jau iš kitų bėdų išlikai, tai ir iš tos išliksi LTR. Jis i nuvažiavo spakainiai, kad nuo tos bėdos išli̇̀ko Ps. [Senis] kruta kap musia, žiemos išlikus (žiemą nežuvusi) Lp. Neišliksi, broleli, neišliksi, jaunasis, nuo mergytės baltų rankų, nuo meilių žodelių JD1462. Ar negaliu aš vilties kuometu noris iš tos rūstos būsenos išlikti? S.Dauk.
| refl.: Da išsili̇̀ko, išsigelbėjo Ėr.
4. pasidaryti laisvam, neužimtam, ištrūkti: Metūse 1560 išlikęs iš Vilniaus, su džiaugsmu parvažiavo pri savo avelių M.Valanč. Įsakė, kad, iš numų išlikdamas, lankytumias Jurbarke M.Valanč.
5. turėti laisvo, atliekamo laiko: Jei išli̇̀ksiu, ateisiu J. Nevažiuosiu – neišlieku (turiu daug darbo) Pš.
6. būti, atsirasti likučiui, nesuvartotam, neišeikvotam ko nors kiekiui: Čia vis išliekami̇̀ siūlai Lnkv. Jam nieko neišliekt iš viso lobio BB5Moz28,55. Nieko neturit išliekamo palaikyti ik ryto meto BB3Moz22,30. Neišliko sviesto svaras, tujau neš parduoti, o seniau liuobam suvalgysma Plng. Išli̇̀ko to čėso, tai i padirbo Vkš.
| refl.: O jei kas išsiliks mėsos papildymo ir iš duonos… BB2Moz29,34.
II. tr.
1. atidėti dalį ko: Nieko netur išlikta būti iki ryto meto BB3Moz7,15.
2. išlaikyti nežuvusį, nedingusį, nenukentėjusį: Tas senis tokius senoviškus žodžius išli̇̀ko! Šil.
3. padaryti, įvykdyti, išdirbti: Kiekvienam [kolchozo nariui] reikia per šimtą darbadienių išli̇̀kt Skr.
4. atsiteisti, atlyginti: Turėjau išli̇̀kti skolas, t. y. užmokėti J.
5. išleisti, išeikvoti: Argi tu nežinai, kad aš visus pinigus išlikau? Dkš. Į keturis šimtus išli̇̀ko suv.
nuli̇̀kti
I. intr.
1. užsibūti, užsilikti: Pas mus toj strėla kap nuli̇̀ko, tai ir nuli̇̀ko Arm.
2. išsilaikyti nesunaikintam, nedingti, nežūti: Kap ažusdegė pirkia, tai nieko nenuli̇̀ko – vi̇̀sa sudegė Arm.
3. būti likučiui, nesuvartotam, neišeikvotam, atliekamam ko nors kiekiui: Kad ir koks pūrelis kada nulieka, tai neparduodam Ds. Jei nuliks pinigų, duok man J. Nuliko nuo manęs sėklos, t. y. užteko man ir liko J. Palauk, gal nuliks kiek nuo sėjos Krž. Kiek čia to pieno: kiek nulieka nuo vaikų, tai užsibaldom Srv. Gal nuli̇̀ks kiek medaus Vl. Sviesto pasvėriau du kilogramu, i da biškis nūli̇̀ko (buvo viršaus) Lkv. Nuli̇̀ko laiko – tuoj prie knygų Brb. Jau nebėra kitoniškų mislių, kaip tik iškulti [javus], iškūlus nuliẽkamus parduoti BM24. Ar neturi atliekamų, nuliekamų pinigų? J.Jabl. Taupesnis susikrapšto nuliekamą centą rš. Gali nuliekamomis nuo darbo valandomis skaityti knygas rš.
4. pasidaryti laisvam, neužimtam darbu; turėti šiek tiek laisvo, atspėjamo laiko: Ažutrukintas esmi, nenuliekmi SD425. Kaip nuliksi, ateik J. Kol pajėgė, skaptavo, čyrino, visus namus apreikalavo, o nulikęs ir kitiems dirbo P.Cvir. Kurpes pasidariau, nulikdamas vakarais Skr. Ir jis, nuo savo darbo kai nuliẽka, padeda šieną grėbti Kair. Nenuli̇̀ko nuo darbo i nenuėjo į miestą Jrb. Tiedu išmintingu, kada tiktai nulieka, vyžas pina ir kabina ing svirniukus BsPII117. Tėtis, kur nuli̇̀kdamas, vis pas mus ateina Skr. Kur nulikęs, malkas kirsk Lkš. Šitais čėsais nelabai nuliẽkami žmonės Vl.
5. būti nereikalingam, atliekamam: Rapolienė jautė nėsanti nuliekamas čia žmogus Vaižg. Jei aš jum nuliekamà – išvažiuoju nuo jūsų Rk. Senas galvijas nuliẽkamas Sv. Ksaveras rodės nuliekamas kalbos dalyvis, o jis visa ko klausės, viską dėjosi dėmėn Vaižg.
6. išsilaikyti kokioje būklėje, nepakliūti į kokią būklę: Po gaisro degėsų sargybai panaktinius beskiriant, aš nulikau jų skaitliun neįtrauktas Sr.
7. reikėti, būti priverstam aplinkybių ką daryti: O daugiau nėr iš kur paimti grašį, kaip tik tie gyvolėliai nulieka parduoti Žem.
II. tr.
1. padaryti laisvą, duoti poilsio; palengvinti: Nuliekiu SD379.
2. turėti, gauti laisvo, neužimto (laiko): Kad laiko nulikčia, nusivyčia pančių Pc. Nulikęs laiko, nueik ten Šl.
3. padaryti, atlikti: Pinigais mes nelabai skaičiuojamės, tik tei[p] a kokį darbą padaręs, a tei[p] ką nuli̇̀kęs Šmk.
pali̇̀kti
I. intr.
1. būti toje pačioje vietoje, neišeiti, neišvykti: Kad jau tokia tvarka, aš palinku namuose Rm. Moteres su vaikais tegul palieksta Gmž. Oi, tik man gaila seno tėvelio, tėvulio paliekančio (d.) Lp. Vos visų mažasis Benjaminas prie tėvo bepaliko rš.
| refl.: Išvažiuojantieji ir pasilikę žvilgino ašaras P.Cvir. Jis su savo pačia buvo šalin išvažiavę ant kelių dienų, ir duktė viena buvo pasilikusi BsPI10. Turi šešias dešimtis ir šešias dienas namie pasilikti BB3Moz12,5.
ǁ kur atvykus, apsistoti, užsibūti, susilaikyti kurį laiką: Ne, Madlike, mes paliksime per naktį. Kodėl tu nori namo? I.Simon. An pietų paliẽkam Klvr. Jonas da negrįžo iš karuomenės, sako, da ligoninėj pali̇̀ko Pš. Ans pri vienos raganos nuej[o] ir ten pali̇̀ko slūžyt VoL287. Šišia nėr paliekama vieta (šioje vietoje nepasiliksime visa laiką) Rsn.
| refl.: Palikis su mumis, nes jau pagrįžo vakarop DP189. Čia karpytės pasilieka iki rudens rš. Tepasiliekti vienas iš jūsų pas munęs S.Stan.
| Pasiliekmi pri to, pri tų žodžių N.
pasiliktinai̇̃ ilgam, visam laikui: Pasiliktinai įsigyvenęs MitI62.
ǁ būti užlaikytam vietoje, būti priverstam likti kur, negalėti pereiti į kitą vietą; nebūti perneštam kitur: Sunkvežimis paliko už puskilometrio, neprivažiavo kaimo rš. Janė paliko antrus metus [toje pačioje klasėje] Rm.
^ Čia kalbam, čia tepaliektie (apie paslaptį) Sln.
| refl.: Kai aš ketvirtoje klasėje pasilikau antrus metus, tėvai pranešė apie tai į Seinus vyskupui A.Vien.
^ Tai tepasiliekta tarp mūsų (tegu daugiau niekas, be mūsų, to nesužino) KBI43. Kur ant pasiliktinõs įsigauti KI480.
2. būti likučiui, daliai ko: Mėšlo vežt paliko dar trim dienom J.Jabl.
| refl.: Da pasiliẽnka aštuoni tūkstančiai Gg. Pasiliko dar du vežimai parsivežti Grž.
| Gyvi kaulai pasiliko (labai liesas) – nežinia nei kuo laikosi žmogus KrvP(Plv).
3. išsilaikyti gyvam, nenukentėjusiam; nenustoti būti, egzistuoti toliau, neišnykti, nedingti: Ir draugų, kai pažiūriu, man nedaug bepaliko: šaltas kapas užbėrė akis! Mair. Muno brolis par plauką pali̇̀ko nu banditų Štk. Tos istoriškos birželio dienos visų geros valios Lietuvos žmonių atminty paliks amžinai P.Cvir.
| refl.: Motina su vaikais pasiliko, tėvas pirmas mirė Srd. Su mirtim kantraktas nepadarytas: jauni išmiršta, seni pasilieka Skr. Tu … pasilieksi (išsilaikai) amžinai BBPs102,12. Sniegas ilgiaus pasiliekt ant uolų AruP36. Ta skunda stimpančio žvėruko pasilieka visados šaulio širdyje Blv.
4. būti neliestam, nepaimtam, nesuvartotam, neužimtam: Varpas nuvalgė pirma, vieni ražai bepaliko J. Aš jums nedovanosiu, kas tėvo paliko Žem.
| refl.: Žolė, pasilikusi nuo pjovimo tarpe pradalgių, vadinas karčiai J. Kad nėr pasiliekančios (tuščios, laisvos) vietos, tai neauginam daugiau tų šlajerkrautų Vlkš. Afiera … neturi nakvina pasilikti ik ryto meto BB2Moz34,25.
5. būti toliau tokiam pačiam, išsilaikyti, tverti toje pačioje būklėje: Užsidarėm sklepe ir palikom gyvi MPs. Aš žvejys esu gimęs ir žvejys pali̇̀ksu Krg. Kažin, ar pažadai nepaliks pažadais? rš. Pasakos lai paliekta pasakomis, netikėk joms, bet ko tos moko tave – užlaikyk M.Valanč. Darbas nedirbtas nepaliks NžR. O tai tau, o tai tau, mano sūnužėli, paliekti nevedęs šį rudenėlį JV232. Nejot ir palikot nežiną Mžk. Daug kalbėdamas, ir nevalgęs paliksi KrvP(Jnš). Ans pali̇̀ko begulįs Krg. Ir pali̇̀kom bevargstą Akm. Palikov neejusiu į šunbalį, kad be batų buvov Šts. Jis palieka lyg į žemę įaugęs stovėti I.Simon. Tai padaręs, jis žengė atgal į angą, siena užsidarė, ir vėl viskas paliko, kaip buvo pirmiau J.Balč. Šį metą visi laukai pri žemės paliko (javai labai maži tepaaugo) Vvr.
^ Kumele buvusi, pavalkais nemauta nepaliksi Yl. Pri jaučio priėjus, nebepaliksi be veršio J.
| refl.: Pats aš ir toliau pasiliksiu koks buvęs J.Jabl. Tu palydėk mane prie viešo kelio ir pasilik, kokia buvai lig šiolei E.Miež. Šiteipo pasiliko jo rankos ištisos iki nusileidžiant saulei BB2Moz17,12. Niekas, kas greitai turtus įgyja, nepasilieka turtingas rš. Kai padas šaltas, žalia duona pasilieka Skr. Padėk an mašynos, kad šiltai pasili̇̀ks (pasiliktų) Pgg. Žmogus užšalęs su pamėgimu tame stone pasiliekta prš. Gerai padarė, ale pasiliẽka durniai̇̃ (iš to neišėjo nieko gera) Prn. Pasiliekmi visados su tikra pagarba LTI276.
^ Giria būsi, giria ir pasiliksi B. Bėda vedus, bėda nevedus, bėda ir tep pasilikus KrvP(Vlkv). Gal snigs, gal lis, gal tep pasiliks LTR(Mrj).
6. atsidurti kokioje būklėje, patekti į kokią būklę: Palikau visai basas (nebeturiu avalynės) Rs. Palikaũ kaltuom [nekaltas būdamas] Aps. Palikau rankoms virpančioms iš ilginių krėtimo Ggr. Kumelė vien puto[je] paliko tokiu keliu Jnš. Vilkas paliko bevampsąs, kaip grobą pūtęs ArchXL94. Gal jie jaučia, gal supranta, kad paliks našlaitėliais Sn. Jis paliko našlys Lnkv. Sūnau, aš skiriuos su šiuo pasauliu, o tu paliekti vienas S.Dauk. Kas valgė tas žoles, netrukus paliko be nuovokos, lyg pakvaišę J.Balč. Kratė dideliai – be dantų galėjai pali̇̀kti Krg. Palikaũ be niekur nieko, tiktai kaip užsivilkęs (visko netekau) Srv.
^ Ir paliko kai Pampikas be užkulo NžR. Tiek juokų pripasakojo, kuo be pilvų nepali̇̀kom Bt. Neik su biesu obulauti: paliksi ir be obulų, ir be maišelio Žr. Visų bekriokdamas, i be akių pali̇̀ksi Štk.
| refl.: Aštuonioliktus metus eidama aš jau našlė pasilikaũ Skr. Pasilikti našlaičiu rš. Mažutė mergaitė pasiliko be motinos P.Cvir. Pasili̇̀kom mes didžioj nelaimėj – sudegė mūsų visos trobos Š. Po gaisro pasili̇̀ko su vienais marškiniais Jnš. Daba pasilikaũ kai lapas ant vandenio (viena) Jrb. Kai neišlaikė egzaminų, pasili̇̀ko kaip grobą pūtęs (nusiminęs) Skr.
7. pasidaryti, tapti kuo, kokiam: Didelė stiprininkė pali̇̀kusi Klk. Per tiek metų paliko nebe tas žmogus (pasikeitė) Grž. Apsirėdžiusi tais drabužiais, iš tikro paliko lyg ne to pasaulio moteriškė MPs. Jei žabą nukerti iš kito miško, tai vagis palieki Lnkv. Ans paliks (pataps) vaikiu J. Aš … noriu pali̇̀kt muzikantu BM80. Kas gi galėjo tikėties, jog Katrelė paliks mano marčia! Žem. Kurs rasto daikto neataduoda, vagimi paliekta P. Kokie paliks batai, per tokius purvynus bridus? Žem. Martynienei nuo vyro mirties liūdnos ir vargingos paliko dienos Žem. Pūrų juodi grūdai paliko J. Jonis įsidūrė į akį ir pali̇̀ks aklas Sr. Pusės nesugėrėm – jau girtūs palikom NS472. Kaip tiktai tą padarė, pali̇̀ko jisen labai gražus ir meilus BM82. Jo pilnos akys ašarų pali̇̀ko Lnkv. Tik dabar pali̇̀ko gražus oras, pirma negi buvo Vb. Taip pali̇̀ko tinginės kojos, kaip pryš lytų Vgr. Duona jau iškepusi, tik kieta palikusi Gršl. Rudenį paliks tamsios naktys Šts. Vaikeliai prasidžiaugė ir meilesniais paliko Sz.
^ Ir mes nuplikom, o bajorais nepalikom VP18. Su kuomi sutiksi, pats tokiuo paliksi Sim. Su velniu prasidėk – ir pats velniu paliksi Varn. Kad nori geras palikti – numirk (gyvo niekas geru nelaikys) LTR(Brž). Greičiau šventu paliksi, nekaip visiem įtiksi Brž.
| refl.: Tepasiliekta jis ženklu pakajaus visosa žemėsa TP1880,43.
ǁ impers. apie būseną: Man nuo tų vaistų paliko geriau Rd. O kad tau šalta paliktų! (toks keiksmas) NžR. Milžiau karvę – šilta man pali̇̀ko Šd. Teip silpnai pali̇̀ko Skd. Ir jam gailu paliko pilvo Vb. Po lytaus paliko atšalusi Šts. Paliko tamsu tamsu lyg po žemių J.Balč. Jam ten palikę ilgu LTR(Sln).
| Dabar jai paliko penkioleka metų, o buvo aštuonios dešimtys (ps.) RdN.
ǁ pavirsti į ką: Gulbė išėjo iš marių laukan ir paliko moteriška MPs. [Ežys] atguldamas numaunąs ežio kailį ir paliektąs žmogus dailus S.Dauk. Patepė krauju, ir vėl paliko žmogus Pš. Negerk iš jaučio pėdos – paliksi jaučium Brž.
8. refl. tekti, reikėti ką padaryti, atlikti: Šiaudai į mėšlą mest pasili̇̀ko K.Donel. Daugiau jiems nieko nepasiliktų, kaip grįžti prie savo tėvų kalbos rš.
9. neįvykti (norui, ketinimui), nebūti įvykdytam: Pali̇̀ko ir Panevėžys (kelionė į Panevėžį) dėl tokio kelio Jnšk. Jum jau šiandie paliẽka Joniškiai: vis tiek per tokį lietų nebenuvažiuosit Jnšk. Nu, gal šiandie lei paliẽka kapai (nebeisiu į kapines) Pbr.
| refl.: Aš negaliu ateiti – darbas pasiliktųsi CII100.
10. atsidurti užpakalyje einančio, važiuojančio: Pakeltos burės, gero vėjo! Paliko tolumoj krantai rš.
| refl.: Jau toli pasiliko vaišingoji Islandija A.Vencl. Vežimai pasiliko toli užpakalyje J.Dov.
11. refl. nesuskubti eiti drauge, atsilikti nuo ko: Ką gi aš nuo draugų pasiliksiu! Brž. Kad ir tavo užpakaly galą gausiu, bet nuo tavęs nepasili̇̀ksiu Skr.
12. refl. nesuspėti ką daryti kartu su kitais, vėluoti: Pasiliksime su pievomis kaip ir su kiekvienu darbu Žem. Pavasarį pasiliksi dieną – rudenį būsi pasilikęs nedėlią LTR(Pp).
| Vieną sykį Jonas, pasilikęs paskutinis su pietumis, baigdamas valgyti, rūsčiai tarė Zosei Žem.
13. prisiartinti, ateiti (apie laiką, metų laikus): Galų gale paliko žiema Pn. Taisyk bandytes – pali̇̀ks gi naktis Brž.
14. atsirasti, kilti kam kieno buvimo vietoje: Kad paleja arba lyna, paliekta klanas J.
| refl.: Iš užpakalio po jo (arklio) kojų tiktai vanduo pasiliekta MPs.
15. praeiti, sukakti (apie laiką): Metai paliko, kaip mirė vyras Plng.
16. pradingti, išnykti: Tai kur jos pali̇̀ko, tos bulbės? Rd. Dievas žino, kur pradingo, kur mano mielas paliko JD36.
^ Bet kur mūsų nepalieka (neprapuola)?! Tegu šį mėnesį bus taip rš.
17. Pgg apsivaisinti (apie karvę, kumelę): Builis nėkam nedera: karvės nepaliekta Prk.
| refl. Krok: Jau juodukė pasili̇̀ko Gdl.
II. tr.
1. padėti kur ką: Grįžusi į valgomąjį, Kristina rado ant stalo paliktą vyno butelį J.Dov. Prie tvorai palikai̇̃, vaikel, viedrą – bėk ir įnešk Pnd.
^ Kur šiko, ten paliko (ką dirbęs, nesutvarko, nepadeda į vietą) Brs, Jnš. Čia kalbant, čia paliekant (apie ką buvo kalbėta, turi būti laikoma paslaptyje, nesakoma kitiems) Ut, Kp. Čia kalbam, čia paliekam Trgn.
ǁ nepaimti (ką savo) pasišalinant: Grįždamas pàliktąjį kardą paims Jrk16. Vaikas pali̇̀ko klumpius ganyklose Sr. O jis paliko sermėgą jos rankoje ir pabėgo BB1Moz39,12.
^ Eita jautis į upę gert, o pilvą namie paliekta (nešami skalbti užvalkalai) ST447.
ǁ palaikyti kur (pasišalinant): Oi joja joja, jodami dūmoja: oi kur mes pali̇̀ksim savo mergužėles? (d.) Plm. Vai, mergužėlė jaunoji mano, tai aš tave jauną paliksiu, kur aukštiejie, aukšti kalneliai, kur margiejie, margi dvareliai JD557.
ǁ padaryti ką (prieš išeinant): Būdami Anykščiuose, mes palikome ir savo įrašą Baranausko klėtelės svečių knygoje A.Vencl.
2. neliesti, nekliudyti, nepaimti: Kiaulės grūdus išrenka, o šliukus palieka J. Bėgi bėgi [uogaudama], ė uogas ir palieki Ds. Pusę bulbų palinku – kaip ne savi nagai Mžš.
3. leisti pasilaikyti, turėti ką; nepaimti, neatimti: Sūnaus nepaėmė į kareivius: paliko tėvuo duoną duoti Plng. Palik tik man tą sapną gražų, kuriuo jaunystėj gyvenau! B.Sruog.
ǁ leisti paimti, atiduoti: O kas nor … atimt jupą tavą, palikig jam ir skreistę DP488.
4. išlaikyti, išsaugoti nesuvartotą, nesunaikintą, neužimtą, neatiduotą kam kitam; atidėti, rezervuoti, patausoti: Skilandį palik (laikyk) vasarai J.Jabl. Jis paprašė Tekliutę palikt jam vakarienei rūgusio pieno su duona A.Vien. Dar palikaũ ir teliukui pieno Kz. Pali̇̀kom tris paršus Krkn. To kiaurdančio [veršio] nepali̇̀ksme veislei Rs. Ne vienas nepalaikykiat (paraštėje nepalikiat) to iki rytoji BB2Moz16,19. Visi draugai, žodžiu, jau sėdi, ir svečiui palikta vieta E.Miež. I ma[n] kampą paliẽnka Vrn. Paprastai pasėtoje žolių dirvoje yra paliektamas barelis dėl sėklos S.Dauk. Stovėjo minkštos kanapos; tarp jų buvo paliktas takelis nueiti į salę J.Balč.
| refl. tr.: Pasilik ir vakarienei, visko nevalgyk J.Jabl. Taukus pardavė (ne visus, ir sau pali̇̀kos) PP15. Aš tik pasilikaũ dvi aveli ir vieną karvę Žml. Ant žiemos mes penkis puskiaulius pasili̇̀kom penėti Jnšk.
| Palikis (pasidėk) rytuo (rytojui) piktumą Plng.
^ Dievas daug duoda, bet dar daugiaus sau pasilieka Gdž.
5. SD217 paskirti, pavesti, perleisti, suteikti, atiduoti kam ką (pačiam išvykstant, mirštant): Mirdamas jis pali̇̀ko daug pinigų Gs. Aš tau palienku pinigų, nusipirk duonos Kš. Marčiai paliksiu bėrą žirgelį, o seselei – sukneles, o motynėlei gimdytojėlei – visą savo turtelį JD605. Aš jai buvau pusę [turto] paliẽkant (bepaliekanti) Plš. Gyvendami vienybėj, dievaičiams įtikę, kurie daugal' paminklų po miškus palikę A.Baran. J. Biliūnas yra palikęs reikšmingą publicistinį palikimą sp. Todėl už mus kentėt teikės, pavaizdą mumus palikdamas DP183.
paliktinai̇̃ adv. paveldimai: Ant vaikų vaikų, vaikams paliktinai R122.
6. nustoti būti, gyventi drauge su kuo; atsiskirti, pasitraukti, pasišalinti nuo ko, pamesti ką (kur vykstant, mirštant): Tėvai mirė ir paliko vieną dukteraitę BsPI70. Išein brolis į krygelę, paliekt sesę mažutėlę KlvD204. Paliekt mamužę labai graudžiai beverkiant KlvD353. Ar nesopa tau širdelė tavo, kad mañ' jauną palieki? Slk. Reikia išeit, o negalima – vaikų vienų nepali̇̀ksi Klvr. Slaugytojos ligonę paliko ir po valandos grįžo jos pažiūrėti J.Balč. Namus ir mažus vaikus niekad vienus nepalik Gs. Verkiau, dejavau, seną motynėlę palikdama JV770. Jokit, brolužiai, vienu kelužiu, nepalikit jauniausio Niem25. Ei tu, žirgeli, tu, juodbėrėli, kur palikai sūnelį? JD621. Mum (mus) pali̇̀ko pempės, ir vėl sugrįš Ėr. Kaip jis eis į dvarelį sunkių darbelių dirbti, paliks tave jau kėlus, prie girnelių pristojus JV401. O jūs, broliai seserelės, mane čia paliẽktat Krtn. Ko sėdi [nuliūdęs], kaip matušės paliktas? Žr. Čiučiuleli tu mažasis, nu mamužės paliktasis KlpD68. Jis, vislab pali̇̀kęs, atstojo KII299. Tai ne gaspadorius, kad viską paliẽksma ir tąsos po svetimas pakampes Rod.
| refl. tr.: Perkūnas be atlydos – vedu su broliu, karves pali̇̀kusiuos, bėgov numie Ggr.
7. išvykti, išeiti iš kur, nustoti būti, gyventi kur, mesti savo buvimo vietą: Palikau tėvų namelį, užmiršau savųjų širdis ir kaip vėjas klajūnėlis aš bastausi be pastogės S.Nėr. Matė, kad fabrikas bus sunku palikti, kad čia reikės ne tik dirbti, bet ir mirti J.Bil. Minuotojai davė ženklą skubiai palikti tiltą rš. Matydamas Jonas, kad jam tam krašte nesiveda, paliko tą kraštą BM197. Paliekmi tą pasaulį DP220.
8. išsiskirti, nutraukti santykius, atstoti nuo ko: Anas ją paliks (nebeves) Dglš. Kurie rymionų dievus palikote, vėl priimtumbit mūsų vierą brš.
| prk.: Kas tau, ar protas paliko (ar iš proto išėjai)?! Ktv.
^ Žmonėms patiksi – Dievą paliksi Tsk.
9. liepti, priversti, leisti būti kur, neleisti vykti kitur, sulaikyti vietoje: Mane paliko prie vežimo, o pats nuėjo pas komendantą rš. Mane prie saũ pali̇̀ko (neatidavė kitiems) Gg. Vieną paliẽnka i paliẽnka namie Krn. Išeidama į pievelę, palik muni pri pienelio Plt. Išeidama rugių kraut, palik mane sūrių graužt LTR(Rt). Nėr kas palieka prie to vaikelio J.Jabl. Ašiai nuvažiuočia, bet namuos nėra ko paliẽka Ob.
| Buvo palikti̇̀ antrą metą an tos pačios klesos (neperkelti į aukštesnę klasę) Als.
| refl. tr.: Mokytoja po pamokų pasiliko mažąsias mergaites ir vėl ėmė kartoti jau primirštus šokius rš.
10. išlaikyti, išsaugoti kokioje būklėje; leisti būti kokioje būklėje: (Motyna) meldė labai ją gyvą palikt J.Jabl. Mano kūdikelį gyvą palikiatav I. Pajudinęs ąsotį aš vėl užvožiau ir palikau taip, kaip jį ten pastatė Alis Kodža J.Balč. Rodos, mudu nepalikova nieko neaptarusiu Blv. Vyrai daugiau jo nekalbino, paliko jį ramybėje rš. Pali̇̀k duris atviras Pc. Sutarkuojamos kelios bulvės, tarkė užpilama drungnu vandeniu, išmaišoma ir paliekama nusistoti rš. Dirva kelerius metus iš eilės buvo paliekama dirvonu rš.
| Anas vis palieka i palieka (neuždaro) duris Dglš. Nepali̇̀k durų – pirkia išauš Dglš.
^ Kaip radom, teip ir pali̇̀ksim (kokią tvarką radome, tokią mirdami ir paliksime, nepakeisime) Ėr. Teip radom ir paliksma Nt.
11. priversti patekti į kokią būklę: Vaikus našlaičiais palikti rš. Prašiau Dievulėliaus, kad atgal sugrįžčiau, o aš savo mergužėlę varge nepalikčiau JD596. Paliekt ant džiūties MŽ288.
12. paskirti ką kuo: Nenor palikti savo įpėdiniu sūnų mužikės BM284. Visų vyresnįjį [sūnų] teip augino, kad paliktų savo vietoje ūkinyku M.Valanč.
13. aplenkti, pralenkti ką darant: Ją palikaũ su visa užuogana Rdš. Su savo arkliu visus palikom Ėr. Tas tą mūsų mažesnįjį prigins i pali̇̀ks Vgr.
14. netekti, nustoti, prarasti: Girtuoklis už degtinę palieka piniginę LTR(Smn).
| Akis palikau beverkdama Užp. Kur tik einu, ten verkiu, ir sveikatą paliksiu LTR(Jž). Nieks neturi didesnės meilės, kaip tas, kurs už kitą savo gyvastį paliekta rš. Apsiauk autais, aba paliksi̇̀ (nušalsi) kojas Vdš.
ǁ pamesti: Aš šiandie palikaũ turguj pinigus Dglš.
ǁ praleisti: Nežinau, gal i palikau kokį punktą [pasakos] Šln.
15. padaryti, kad kas kiltų, atsirastų (ankstesniam veiksmui pasibaigus): Slėsnesnėse vietose tekiniai nugrimzdavo iki pat ašių, palikdami gilias provėžas rš. Taip klostėsi įvykiai, palikdami savo pėdsakus Norkūno sieloje rš. Paliko ne žiedelį – ašarų upelį (išvykdamas pravirkdė) LTR(Dg). Prietelius prietelių aplanko, bet vėl veikumi išvažiavimu didesnį gailėjimą paliekt, neg jam atnešė džiaugsmą ižg atėjimo savo DP237.
^ Juodi jaučiai šoka, pėdų nepalieka (blusos) Pn. Par stiklą pareina, ale skylės nepaliekta (šviesa) LTR(Grk).
16. pavesti, atiduoti ką kieno valiai, nuožiūrai: Palikti laisvę pasirinkti straipsnius rš. Turim tatai ant jo valios palikti BPI193.
17. skirti ką kuriam reikalui: Ekėtes kala į ragotines, palikdamys dirvas girioms augti S.Dauk.
^ Jį velnias ant sėklos [= sėklai] paliko (sakoma apie nedorą žmogų) Skr.
18. nutraukti, nebetęsti toliau: Du darbu nedirbsi: jei vieną dirbsi, kitą pali̇̀ksi Kl. Prireikus pakeisti klaidingą dar neįvykdytą komandą arba pataisyti netinkamai vykdomą, bet dar nebaigtą veiksmą, komanduojama „palikt“ rš.
III. tr.
1. lemti, iš anksto nustatyti: Slinkiuo skurdą, darbininkuo turtą y[ra] Pondzies palikęs Šts. Tartum, kad kitaip būtų palikta, kad nigdi nesentum… O čia, žiūrėk, jau ir nesigali Pnd. Vyrui rūkyt prigimta, nuo pačio Dievo palikta Skr.
2. įsakyti, liepti, nurodyti: Juk ir Dievo palikta neturinčiam duoti MTtIV131.
3. įsteigti, įkurti: Tie baptistai išsigalvoję, nepalikti̇̀ (jų religija ne iš seno) Krš.
◊ ant Diẽvo vãlios pali̇̀kti atsisakyti globoti, prižiūrėti; atiduoti likimo valiai: Paliko vaiką an Dievo valios Skdt.
ant rañkų pali̇̀kti atiduoti kieno priežiūrai, globai: Viską išvažiuodamas pali̇̀ko ant jo rañkų Alk.
antrõpus kyšõs pali̇̀kti neįvykdyti kokio ketinimo: Lapynė paliko antropus kyšos (visko privalgius, lapienė liko nepradėta) Mžk.
ant rugiẽnių (rugi̇̀nių) šiaudų̃ pali̇̀kti nevesti, neimti; padaryti, kad liktų netekėjusi: Jo neklausysiu – bijau, kad nepali̇̀ktų ant rugiẽnių šiaudų̃ Ps. Jau ta paliko ant ruginių šiaudų Sim.
ant viẽtos pali̇̀kti žūti, mirti: Jis man dabar keta kąsti taip, jog aš ant vietos paliksiu S.Dauk.
be galvõs pali̇̀kti netekti proto, apkvaišti: Jaunikaičiai paliko be galvų iš nustebimo, be žado iš džiaugsmo ir dėkingumo J.Balč. Dėl tavo kalbos nepaliksu be galvos KrvP(Pln).
be kójų pali̇̀kti einant nuvargti: Ir be kojų paliksi, kol visus susiedus apeisi Als.
be rañkų pali̇̀kti dirbant nuvargti: Dirbk dirbk, ka pali̇̀ksi be rañkų, tada pamatysi Jnš.
Diẽvo vãliai pali̇̀kti neprižiūrėti: Visus kitus, ypač senius, palikdavo Dievo valiai kartu su sergančiais ir mirštančiais A.Vien.
pa(si)li̇̀k svei̇̃kas sakoma atsisveikinant: Palik sveika, mylimoji (d.) Nm. Pali̇̀kit sveiki̇̀! Dv. Pasilik, sesute, sveika! Nuramink širdelę: aš pagrįšiu nepražuvęs į tėvų šalelę Mair. Pasilik sveika, jauna mergyte, jau aš daugiau negrįšiu RD66. Tai pasili̇̀kite sveikùčiai! Sn. Pasli̇̀kte sveiki̇̀! Lz.
nãgines pali̇̀kti mirti: Tas jau pali̇̀ko nãgines Šll.
raži̇́enoms (rugi̇́enų) grė́bstyti pali̇̀kti neištekėti: Tokios smarkios teip i paliẽkta raži̇́enoms grė́bstyti Dov. Tos tai jau pasiliko rugienų grėbstyt LTR(Grz).
šáukštą pali̇̀kti mirti: Aš pirmas, Tomai, paliksiu šaukštą. Aš vyresnis rš.
šiàpus kyšõs pali̇̀kti neįvykdyti kokio ketinimo: Muno turgus pali̇̀ko šiàpus kyšõs Grg.
papali̇̀kti (dial.) intr. visiems neišvykti, būti toje pat vietoje: Svodba išvažiavo, ir papali̇̀ko jaunojo giminė ir jaunoji Dv.
pérlikti tr. praleisti, prabūti: Blogus čėsus párlikau (parbuvau) J.
prali̇̀kti intr.
1. praeiti pro šalį neliestam, atlikti: Tu tep greit ūturi, kad aš tavo ūturkos visos nesugaudau, daug pralieka Prng.
2. turėti laisvo, atliekamo laiko: Pralikdamas piemenukas ar pusbernis šepečiu „nudailina“, „nučystija“, „nušarpuoja“ kūlio galą rš.
prili̇̀kti
I. intr.
1. likti daliai, kiekiui ko nors: Tu aprėdykie, berneli, mane, ką mano skrynioj rasi, ir dar kitoms priliks KlvD65.
2. pritapti, prisigerinti; pritikti: Mergytė su pasitikėjimu prie jo priliko LzP. Argi bepriliksi prie seseraičių? Sln.
3. refl. laikytis ko, nesitraukti nuo ko: Pri tų žodžių prisiliekmi R96.
4. atsidurti užpakalyje, atsilikti: Ėjau ėjau ir prilikau nuog visų, kad koją sopa macnai Vrnv. Jaunasai vejasi, bent kiek prilikęs Vr. Rėkteli an katro (jaučio), katris priliẽkti, tai tas pastaiso Azr.
| Priliko nuog jaunesnio brolio augimu Vrnv.
5. turėti atliekamo laiko: Lyna i lyna. Gal kada prili̇̀ks kokia dienikė – nuravėsu Kž. Dabar mes nepriliẽktam J.Jabl.
II. tr.
1. palikti laikymui, veislei, sėklai ar kitam kuriam nors tikslui: Šiemet prili̇̀kom dvi telyčiuki Rm. Sviežį gyvuolį prie senų prilikaũ dėl veislės J. Senąją kiaulę pjaus liuob, o jaunąją priliks Šts. Ir prili̇̀kę gi visi dobilų ant sėklos! Srv.
| refl. tr.: Neturėjau tam sykiui miltų saujos, staiga turiu žemę – prisikulsiu grūdų, prisiliksiu gyvolių Žem. Du teliukus prisili̇̀ko Trs. Prisilikom tokias galybes kiaulių, o nėr kuo šert Žal. Šiemet nedaug prisilikau verpačiai linų Ds.
2. atidėti, patausoti kam ką: Nesuvalgyk pats vienas pieno, prilik ir mažiesims Šts.
3. refl. tr. pasilaikyti sau ką kieno paliktą: Visi visų galų prisili̇̀ko (prisinešė visokių daiktų) Lp.
4. Užv surasti, turėti (laisvo laiko): Gal pati prili̇̀ktum laiko i ateitum ma[n] padėt Jnš.
5. palikti daug ko: Jis čia mum prili̇̀ko visokių atsišaukimų Lnkv. Visokių ginklų priliko Ėr.
6. liepti kam būti kur, paskirti ką kur: Kuris mokslui netikęs, reikia prilikti savo vieton rš.
7. priskirti, užleisti, palikti dalį ko kitam: Mes tau iš vienos pusės pievą perpjovėm, bet iš kitos prili̇̀kom Ėr. Anie vis priliẽkta [kaimynui] pievos Žr. Būt kokią vagelę dar prilikęs, o čia perarė svetimos, ne tik nepriliko Lp. Savo dalies prilikaũ jam puspūrę pūrų̃ Sr. Dar dirvos pakraštį papievy prili̇̀kom (neišarėme), kad tik daugiau būtų pievos Užv. Čia jau nūpjauk visą, nebepryli̇̀k lašinių pry meisos Lkv. Gronyčia abiejų: tavo prilikta ir mano Pl.
III. tr.
1. iš anksto numatyti, paskirti, nulemti: Jau jei mums šio[je] girio[je] mirt pri̇̀likta, tai mes niekaip n'išbėgsim Sch172. Teip man priliktà; teip man lemta KI528. Likimas priliko jam pralošti savo turtus rš.
2. turėti įgimtą, įgimti: Žmogus savo prilikta tobulumą pametė brš. Apsirijimas, girtavimas, neviežlybumas vadinamas pavelyta ir prilikta linksmybe brš.
3. įkurti, įsteigti, leisti: Davė [moteriškę] už draugininkę Adomui, ir taip priliko moterystę S.Stan.
4. nustatyti, įsakyti, liepti: Sengaspadoriams buvo prilikta po 3 desetinas žemės iš dvarų laukų duoti srš.
5. paskirti ką kokiam tikslui: Mūro griovimui prilikti įtaisai rš.
suli̇̀kti
1. intr. išlikti: Suliko pusnis, tarp tvorų sunešta J.
2. refl. susilaikyti neišvykus, pasilikti: Žadėjau važiuot, ale paskum susilikau Grk.
3. tr. palikti ką kvailiu, lošiant kortomis: Tu visai kvailas: trečią kartą iš eilės suli̇̀kom! Prn.
užli̇̀kti
I. intr.
1. atvykus palikti, susilaikyti, apsistoti vietoje: Nuo karo Jonas čia užli̇̀ko Ds. Kur ta mūs Stalgienė užli̇̀ko (užtruko)? Gž.
| refl.: Eik pas jį ir gražumu paprašyk, idant dar truputį užsiliktų, dar truputį V.Kudir. Kai spaustuvė turėdavo didesnių užsakymų, darbininkai užsilikdavo dirbtuvėj ilgiau rš. O pilėje ar negalėjo jisai užsilikti? V.Piet.
2. išsilaikyti gyvam, sveikam, neliestam; nežūti, nedingti, egzistuoti toliau: Vienas ažli̇̀ks, bus gerai Brsl. Šita pasaka, man rodosi, nėra žmonių burnoje užlikusi A1884,63. Žemaičių tarmėse beužliko tiktai vienaskaitlio vardinis ir šauktinis, padarytas iš -u-kamienio Jn. Tuoj išraukim iš mūs tarpo dar užlikusius dygius rš.
| refl.: Iš septynių brolių vienas tiktai užsiliko jauniausiasis S.Stan. Norint man vardas vokiškas duota, bet lietuvio dvasia užsiliko V.Kudir.
3. būti ilgesnį laiką nebeliečiamam, nebejudinamam, nepaimtam: Anas kap žuliko (užliko) nuo vaisko, tai ir neėmė jo daugias vaiskan Rod. Užli̇̀ko užli̇̀ko skola, ir negrąžina Ds.
| refl.: Neatidaviau miežių, taip liko liko ir užsili̇̀ko Skr.
4. būti, likti nesuvartotam, neišleistam, sutaupytam kiekiui, daliai ko nors: Po truputį užliẽkta jovalo lovė[je] ir prišala Užv. Da pusė maišiuko buvo pernykščio zuperio užli̇̀kę Bsg. Šiaip teip prasistumiam, dar užlieka ir drabužėliui pinigų Srv. Dvi dieni atdėjau ir dar an trečios užli̇̀ko [verpti] Lp.
| refl.: Dar ir dar̃ (dabar) gal kokis užsili̇̀kęs yr litvys Šč.
5. būti neatimtam, išsaugotam, neatiduotam: Vos vienas jūros pašalys tarp Liepojos ir Klaipėdos Žemaičiams beužliko S.Dauk.
6. nenustoti būti, išsilaikyti kokiam, kokioje būklėje: Iš kelių kambarių, kurie apysveiki buvo užlikę, galėjai spręsti apie senovinį tų namų puikumą J.Balč. Tas vaikas pagal kūną rods mažas užliko, ale pagal protą šauniai auga Jrk23.
| refl.: Užlikos tamejag užvėsime (užšalime) ir nodbojime, kurį turėjo iž pradžios VoK39.
7. refl. ir toliau būti kaip buvus: Atej[o] diedas, pasdairė – bobos nėra. Ir ažsili̇̀ko be bobos diedas (ps.) Lz.
8. refl. išsisaugoti, išsigelbėti, išvengti ko: Tada jau niekas broliams nesudrums ramybės, ir užsiliks tėvynė nuo naminio vaido V.Kudir.
9. vėluoti, atsilikti (apie laikrodį): Ar skubina, ar užliẽka? Plš.
II. tr.
1. palikti auginti: Užlikaũ du veršius Rs. An kitų metų reiks užli̇̀kt telyčiotė Dbk. Kitimet tai ažliksiù kumelioką veislei Sdk. Perniai buvom jauniklę (avelę) užlikę Rmš. Užlikaũ veislei kiaulę Jrb. Kai pulką [vištų] ažlieki̇̀, tai ir nebededa Užp.
| refl. tr.: Trejetą paršelių sau ažsili̇̀ksma, kitus parduosma Trgn. Šiemet daug žiemmičių užsili̇̀kom Ll. Reiktų užsilikt šiųmetis kumeliokas, ale kad grūdų nėr Ds.
2. atidėti dalį ko nors, patausoti, sutaupyti: Buvau užli̇̀kusi pirmiau mielių, dabar nebreiks pirkti Užv. Vėl dienelę prastūmėm, pavilgo kitam kartui užlikom J.Balt.
| refl. tr.: Turiu dvejetą bonkučių [spirito] užsilikęs LzP.
3. neleisti žūti, mirti, nukentėti, išnykti; padaryti, kad nežūtų, neišnyktų: Tik vieną vaiką Dievas užliko, tep visi numirė Rš. Visas devynias [šakas] vėtrelė laužė, o užlik, Dieve, viršūnėlę TDrV38. Atliktas vienas gana svarbus darbas: dalis mūsų dainų užlikta V.Piet.
4. perduoti, suteikti (pačiam išvykstant, išnykstant): Apie mūsų praeitę mūsų seniai proseniai beveik jokių žinių neužliko V.Piet.
5. laikyti ką ilgesnį laiką nesusigrąžintą, neatimtą: Da mano par jį yra užulikta keli zlotai (jis man seniai skolingas kelis zlotus) Ml.
6. leisti apsistoti atvykusiam, priimti: Užliks ir mane, – pamislijo Erdivilas V.Piet.

li̇̀kti, liẽka (liẽkti, liẽkta K, liẽksta Aps, Zt, Švnč, liẽkčia Brsl, liñka J.Jabl, liẽnka Rod, Rmš, liẽksna, liẽkma Žrm, Dv, liẽksma, liẽkna Šlčn), li̇̀ko (liẽko)
I. intr.
1. būti ir toliau toje pačioje vietoje, niekur neiti, nevykti: Vienai viena likaũ namie, visi išėjo J. Visos eina jaunimėlin, tik aš viena lienkù (d.) Vlk. Tu liẽk (lik) namie Ad. Liẽkdavau vienas Aps. Liekti mano brolelis – apgins tave mergužėlę KrvD49. Išleidė lig paskutinio vaiko, nė vieno nebli̇̀ko Klk. Vidurdienį mieste neliko ir gyvos dvasios sp. Senesni liẽnka namie Ndz. Neliẽnka (nesitraukia) niekur nog žmogaus šitas baronas Šč. Neliekta nė senių numie par darbėlaikį Šts.
| refl.: Brolytėl, meldžiamas li̇̀kis namie – pražūsi Jrk89. Nežinia, ar jie kelsis, ar li̇̀ksis Vlkv.
ǁ atėjus, atvykus būti, apsistoti vietoje, nebeiti kitur: Veronika liko nakvoti pas draugę J.Dov. Tamsta dabar turi likti pietų J.Jabl. Egle, jūs nuo šiolei liksite pas mus S.Nėr. Čia liẽksta svečiai Švnč.
liktinai̇̃ visam laikui, nebegrįžtant atgal: Ėjo … a nesugrįžtinai, net liktinai BPI256. Aš vis daugiaus geidžiu, kad prie jo liktinai būčiau Ns1844,1.
| refl.: Teta vis sakė: „li̇̀kis, li̇̀kis“, bet aš nesilikau Skr. Teikis su manimi liktis VoK53.
ǁ būti priverstam neišeiti iš kur, būti užlaikytam kur: Liko (paklydo, pasimetė) raiste – raganos ir suėdė (ps.) Trgn. Jis tankiai liẽnka po pamokų Pc.
| Jau li̇̀ksiu tam pačiam skyriuj (nebūsiu perkeltas į aukštesnį skyrių) Klvr. Vienas sūnus liko pirmojoj karėj (negrįžo iš karo, žuvo) Jž.
2. būti likučiui, daliai, laisvam, nereikalingam, nesuvartotam kiekiui ko nors: Nebli̇̀ko nė aigaros (nė biškio), sukirpau visą audeklą J. A tau dar liekta koks biškis bulbių nu sėklos? Pkl. Man nieko neliẽnka šieno Mrp. Tus raudoniukus obuolius pjaustykim, kol spėjam, o kas li̇̀ks, teliẽktie Erž. Kiek liẽkna pieno, tai veliai šuniui atduodu Arm. Mažai sau liẽkti Drsk. Kulia javus, veža javus – [vis] meta an žemės, tę jau liẽkti tik keliolika grūdų pėde Mtl. Geros audėjos liko skieto, liko nyčių ir drikos (juok. apie prastą audėją) Šts. Priėjęs prie gulinčio be sąmonės raganos mylimo, jis išsitraukė kardą, atėmė jam likusį gyvybės ženklą J.Balč. Tegu pakentėsiu, o jo neprašysiu – kiek beliẽkta gyventi… Rs. Neturiu liekamo laiko Plng. Turi liekamą kapeiką ir dėk į kasą rš. Vis tų liektamų̃ (laisvų pinigų) nėra, tai ir neįsitaisiau geresnių padargų Brs. Net po maksimalaus iškvėpimo plaučiuose lieka apie 1000–1500 ml oro. Tas oro tūris vadinamas liekamuoju oru rš.
^ Visi gavote savo dalį, o kas liko – tai Miko Jnš.
liekamai̇̃ adv., liekiamai̇̃ su likučiu, daugiau, negu reikia: Ne kiek reikia, dar liekamai̇̃ yra žirnių J. Grūdų turim liektamai Dr.
liktinai̇̃ adv. tiek, kad dar liktų dalis: Aš noriu, kad būtum liktinai̇̃ duonos J. Užteks šieno šiai dienai trūktinai, ne liktinai̇̃ J. Liktinai̇̃ ans tura medžių Als. Nedavė liktinai, bet trūktinai Šts.
| refl.: Surinko tad ir pripylė dvylika regzčių lustų nuog penketo duonos miežienės, kurie likos valgiusiemus DP123. Ant galo kas liektis SD166.
3. išsilaikyti, išsisaugoti gyvam, nenukentėjusiam, nežūti, nedingti, būti, egzistuoti, gyvuoti toliau: Dabar jai vienas sūnus beliko J.Jabl. Seniau vienas sūnus liẽnka ir praturi (išlaiko) tėvą Rdš. Dar du trys draugai krito, ir likusieji pasiekė viršūnę J.Bil. Parejo iš karo likęs, bet be rankų Šts. Jei liksiù šito karo, tai tapsiu daktaru Lp. Kas beliks, tims gerai paliks po karo Šts. Teip susirgo, jog tarės nebliksiąs S.Dauk. Pamatysim, kas li̇̀ksim Brš. Negersiu tų vaistų – vis tiek nebliektu, mirsiu Lnk. Vienam li̇̀kt, kitam mirt Lp. Pasogas nuplinka, o žmona linka Vrn. Liksiu – neliksiu, bet kibsiu VP27. Visa prapuolę, tik ant lauko pliko kelios pušelės apykreivės liko A.Baran. Visų turtų išnykta, ė tiktai bandelės, kurią buvo davęs ubagui, telikta BM40. Šitose sutrikusiose užguitos moters akyse nebuvo likę ir ženklo ano skaidrumo rš. Nė kojoms auto nebliko po gaisro Lnk. Kuokštas plaukų ant galvos beliko J. Vagis vagia, tai nors sienos lieka, o kai ugnis pereina – nieko Trgn. Nuog ugnies maža kas liẽksta Vrnv. Rodės kryžokams, pilė neliksianti nu jų nago S.Dauk.
| refl.: Keturi buvom, keturi užaugom, visi išmirė – viena likausi Skr. Žmogus žyd kaip žolelė ir nukrinta, gaišta kaip šešėlis ir nesiliek brš. Jei grūdas kviečio, impuolęs žemėn, nenumirs, jis patis liektis DP486. Tada likęsis pabėgs BB1Moz32,8.
4. būti nepaimtam, neišneštam, nepašalintam iš kur: Daug grūdų lienka in lauko – sausi rugiai Vrnv. Tep norėjau atnešt obuolių! Pasidėjau ant spintos – imta ir li̇̀kta (pamiršau paimti) Mrj. Pirškit pirškit, jūs seselės, mane neužmirškit, kurs jums peršams nebetiko, koks bernelis bene liko – eičiau ir už pliko JV247. Šaukštas viens liks (nenuimtas nuo stalo pavalgius), tai svečias bus Prn. Kad vilnose neliktų muilo, plaunama per kelis drungnus vandenis rš. Pirmutiniai miltai menkesni: juosna liẽnka lukštas ir dulkė Rdš. Blogas artojas, jei pervogės liẽksma Rod. Kai yra liekamųjų reiškinių sąnariuose (keli mėnesiai po persirgto reumato), labai efektyvios sieros vandenilio vonios rš.
| refl.: Buvo li̇̀kęsi devyniasdešimt šovinių Vlkv.
5. su neiginiu, impers. nebebūti, dingti, išnykti: Atrodė, kad Mikės visai nebeliko mokykloje P.Cvir. Rugiuos neliko piktžolių šaknų rš. Džiaugės visi, sodžiuje neblikus arielkos nei raugo Sz. Abejonių jokių neliko rš. Nebliko nė girdėti aplei karnolio (kanalo) kasimą Dr. Valiunė vieną dieną pasirodė ir nebli̇̀ko Gršl. Dvi dieni pabuvo, ir vėl anos nebli̇̀ko Mžk. Čia buvau pasidėjęs kepurę, ir nebliko Tl. Mokėjau pasakų, bet nebliko Šts.
6. būti laisvam, neužimtam, nereikalingam: Neliekta nė vaikų nu darbo šieno laiko dienoms (visi dirba, užsiėmę) Šts. Tujaus pri durių, kur buvo vieta liekanti, parodė, idant tą užimčiau rš.
7. būti ir toliau tokiam pačiam, toje pačioje būklėje: Mėšlai vakar liko nekapstyti J.Jabl(Žem). Škač! juk tu neli̇̀ksi nekorusys! J. Moteriškė lyg be žado liko bestovinti aslos viduryje P.Cvir. Broliai niekaip neįkalbėjo, ir jis liko nėjęs MPs. Svarbiausia liko dar nepasakyta rš. Kam šis mūras buvo reikalingas, kas ant jo buvo laikoma, lieka neaišku rš. Pareikalaukit ir jūs kopūstų, nes taip ir liksit iki vakaro nevalgę rš. Tik pavadinimai liẽks lietuviški Žrm. Jonai, tėvas nukrito nu stogo. – Ar sveikas liko? – Sveikas tai sveikas, ale nebgyvas Klp. Įgėręs nė koks žmogus nebliekta Plng. Kai imsiu abiem duot (mušti), neli̇̀ksi [nemuštas] nė tu Skr.
^ Tą puodynę paplauk, paskui li̇̀ks pasiliks Jrb. Ką ji beatiduos! Li̇̀ko paliko Skr.
| refl.: Koksai jisai šiandie, tokiu ir li̇̀ksis Vlkv. Ans meldė, kad karalius liktuos dar karalium MPs. Patys yra ir liektis visados piktąja kaimene DP88. Sakė: „Kentėk, kap bus – tep“, tai tep ir li̇̀kos (nedarė operacijos) Pkn.
8. patekti į kokią būklę: Ir liko luošas visą gyvenimą rš. Sūnus liko našlaitis MPs. Kai aš našlė likaũ, daugiau ėjau į jaunimus Skr. Nagi tylėjau, tai dabar durnium likaũ Skdt. Nuog tėvo likaũ pusantrų metų Šlčn. Kai paukštelis (pirštelis, lapelis) viens likau B. Viena likaũ kap kelmas Dv. Likau kap kluonas be rugių Kb. Lietuvos darbo žmonės neliko nuošalyje nuo šios kovos (sov.) sp. Sužinojęs tai, Ali Baba nenorėjo likti skolingas pirkliui už jo gerumą J.Balč. Maža likau nuo močiutės, nėr kam pamokytie LB100. Likau pati septinta (pati našlė ir 6 vaikai) Plv.
| Jis liko be skatiko J.Balč. Petras liẽka kiaurą metą be duonos Sr. Ir liẽnka be vyro, be nieko Ktv. Ma[no] žmogus vis liẽksma be darbo Rod. Jau jis liẽkti visai be sylos Lp. Vaikas li̇̀ko ant svetimų rankų Alk.
| prk. Juzis niekam neliks skolingas (atsikirs): tu jam žodį, jis tau tris Jnš.
| refl.: Aš turėjau liktis visiškoje tamsoje rš.
9. pasidaryti, tapti kuo, kokiam: Ir liko šitie kalnai pliki ir kelmuoti, aplaistyti ašarom, giesme apdainuoti A.Baran. Daugiau žinok, mažiau kalbėk, nes greitai senas liksi KrvP. Šunes prėdė (priėdė) tų miltų ir girti li̇̀ko (ps.) Lz. Kailis li̇̀ko panašus į veršelį Al. Vienu metu jis liko baisiai turtingas J.Balč. Kur dabar eisiu? – tarė sau, laisvas likęs LzP. Karaliui atsigulus, iltė toj įlindo į ausį, ir karalius liko negyvas MPs. Sukūdau, kaip silkė likaũ Trgn. In piemenį pristok – pats liksi̇̀ piemuo Ds. Nuo to laiko liko Zosei Jonas tėvu, broliu, globėju Žem. Neprausk veido jaučiui geriant, – melagiu liksi Sn. Dabar Advikė jau Adve liko I.Simon. Vyteniui mirus, didžiuoju kunigaikščiu liko jo brolis Gediminas rš. Daug nemislyk – liks galva kaip arklio (didelė) Ds. Laukai geri dirvonais liẽnka Ppr. Iš tų bulbienojų tik košė būt li̇̀kus (būtų supuvę) Gg.
| refl.: Kieno priešininku likties LL98.
ǁ impers. apie būseną: Linksmiau širdžiai liko Db. Man li̇̀ko be skaros šalta Ds. O kai, dienai besibaigiant, prabilo patrankos, visiems liko aišku, kad tai sukilimas rš.
ǁ virsti kuo: Jaunikaitis puolė ant žemės ir liko vilku MPs.
| refl.: Stokit, sūneliai, stipriais medeliais, aš, jūs mamelė, liksiuos eglele MitII147.
10. (su bendratimi) tekti, reikėti, būti priverstam aplinkybių ką daryti, atlikti, veikti: Tau, žinoma, ropės beliks graužti J.Jabl. Keleivi, tau žemėj klajoti teliekti S.Nėr. Visa išnešė, išgnobė, ir man kas belieka daryt? Ds. Karaliui nieko nebeliko daugiau daryti, tik grįžti namo J.Balč. Čia nedaug kas beliekti mums pažymėti J.Jabl. Bulbos liẽnka kast Mrp. Kiaulę beli̇̀ko ant turgaus gyvą pirkti (nebebuvo kitos išeities) Rs.
| refl.: Vyručiai, mums viena liektisi – pasiduoti Romanui V.Piet.
11. neįvykti (norui, ketinimui ką daryti, kur vykti): Mano vakarėlis teip ir liks: koją sopa, tai ko aš te eisiu Trgn. Gal mūs turgus liks, kai šit' lyja Trgn.
12. nesuskubti eiti lygiai su kitais, atsidurti užpakalyje kitų: Visada jis liẽksna paskiausia Nč. Vaikas pavargo eidamas su dideliais, ėmė li̇̀kt Ėr.
| refl.: Atsiskyrėlis veikiau pavargo kaip lokys, ir ėmė nuo jo liktis J.Jabl. Veizėk, Onikė nu mūsų liẽktas liẽktas – nora viena būti Krš. Žingsniavo jis greitai, ir karvė nesiliko, ir netrukus jis prisivijo žmogų su avim rš.
13. nespėti dirbti su kitais, atsilikti: Aš niekur nelikaũ su darbu Str. Aš nuo nė vieno vyro neliekù Str.
| refl.: Abidi auga, viena nuo kitos nesiliẽka Jrb.
14. vėluoti (apie laikrodį): Ar skuba, ar liẽka? Plš.
15. refl. įvykti, tiktis: Likos, jog Milciadžio, ne jo sandraugų, tarimas daugesniai valijo S.Dauk.
16. pasieiti, apsivaisinti (apie kumeles): Tavo bėroji turbūt neli̇̀kusi, kad vis dar tokia plona Brt. Šiemet abidvi vedžiau – blesę ir juodąją, o nė viena neli̇̀ko Jrb. Tik vieną kartą leidau kumelę eržilu, ir li̇̀ko Brt.
II. tr.
1. vykstant kur, neimti su savimi: Jokit, brolužėliai, vienu kelužėliu, nelikit nė jauniausio JV260. Lieku palieku savo sesutę [pas anytą] Prng. Oi žirgeli juodbėrėli, kur palikai brolelį? – Aš jo nelikau, jis pats pasliko TŽI146. Piemenimus liepė, kad ieškotų viešpatį, bandas likę SGI53. Eina vargšas, garbavodamas savo pripuolimą, samdyt arklį, likdamas vietoj stovintį vežimą rš.
ǁ neleisti išvykti, priversti būti vietoje: Ar leisime jį į mokslą, ar liksime namie? V.Piet.
2. atsiskirti nuo ko, mesti ką: Pati da jauna – ana li̇̀ks tą vyrą Prk.
ǁ mesti savo buvimo vietą: Liekmi svietą KN228. Jį vertė didė meilė jo likt dangų ir šen nusileisti brš.
3. daryti, kad kas atsirastų ar būtų, pačiam pasišalinus: Tokie žmonės nemėgsta likti pėdų paskui save J.Balč. Mirė 1825 metūse, nelikdamas po savo pėdų nė gailesio, nė minavonės M.Valanč. Nusiaubę plačiai platesniai, tolie tolesniai jų kraštų sritis, belikdamys po savęs akminį ir [v]andenį S.Dauk.
4. Mž419 atsiskiriant, vykstant kur, duoti, dovanoti, skirti kam ką: Jei būtų mumus … rašto nelikę, ar nereiktų sakiot tradicijos? DP588. Gyvastį savo liekmi už avis NTJn10,15. Lieku tau savo kelius, Dieve padėk! Žem.
5. neimti, neliesti, laikyti ką kur, leisti būti vietoje: Mergos, rinkit geriau rugius, nelikit tiek daug draikų! Šmk. Didžius rinko, mažus liko LTR(Srd). Aš grybų nepažįstu, bet jei baravykų rasčiau, nelikčiau Skr.
6. laikyti, atidėti, skirti, duoti kam ko dalį, kokį kiekį: Išgerki stiklelį visą į dugną, neliki sveteliams savo lašelio JD1066. Juliui sriubos nelikaũ – pavalgys pieno Skr. Reik paršeliams [bulbių] duoti, reik parduoti likti Slnt. Daug davė, bet daugesniai dar sau liko S.Dauk.
7. laikyti gyvą, auginti: Visus kačiukus liksmà Kp. Šiemet sausa vasara, šienų maža – avių neli̇̀ksiu Skr. Kas metai veislei liekù po du teliu Sv. Jeigu graži telyčiukė, reikia li̇̀kti Rm. Iškapok rūteles, iškapok mėteles, tik lik vienas baltas lelijėles JD1255.
ǁ nenaikinti: O kam centrus (dvarų) li̇̀ko?! Reikėjo žmonėms išdalyt Skr.
8. refl. tr. pasidėti laikymui, tolesniam laikui: Kažin, ar jau galima riešutus li̇̀ktis? Skr.
9. leisti kam būti kokioje būklėje: Šalin dėk kardą, lik mus gyvus! brš. Vaikai, duris neli̇̀kit atdaras Šl. Pasakysiu, kad tų kelmų neli̇̀ktų tokių ilgų Skr.
10. užeiti į priekį, aplenkti ką lėčiau darantį: Aš tave likaũ ir palikau už šimto mylelių Lp.
11. vykdyti, daryti: Eina prievolių likt Srd. Kas prieita li̇̀kti, reik li̇̀kti Krt. Munasis sūnus talkas liekta, nestova numie Bržr. Aš savo darbą linkù, o tu ar atlikai savo pavynastį? J. Už stubutę mano žmogus li̇̀kdavo ponui dienas Skr. Ka būt nuotrauka, būt šiądie viskas li̇̀kę (kalbama apie paso gavimą) Brb.
12. refl. ruoštis: Lai eit li̇̀kties numien Krg.
13. (plg. la. likt) dėti ką kur: O kur tu liksi tas adatėles? Kam tu duosi tas adatėles? RD92.
III. tr.
1. BPI97 iš anksto nustatyti, numatyti, skirti, lemti: Likta yra žmogui vieną kartą mirti ST201. Taip jau likta ir taip turi būti LzP. Toks mano tikslas, taip man likta I.Simon. Tai Dievo leista, liktà, lemta KII152. Mudum likta poroje būti Vaižg. Nedūsauk, tebėr liktasis Sln. Jeigu būsi Dievo likta, rasi mano būsi JV184.
2. įsteigti, įvesti; įsakyti: Vis, ką … likęs yra, tatai ne juokas yra BPI130. Nesang tas stonas yra paties … liktas SE30. Pririša [jį] liktumpiump daiktump MT46.
◊ ant rugiẽnių šiaudų̃ li̇̀kti neištekėti: Jau ji liko ant rugienių šiaudų Ds.
be galvõs li̇̀kti DŽ netekti proto.
be kélnių li̇̀kti nusigyventi: Daugiau išleisdamas, nekai paimdamas, liksi̇̀ be kélnių Sb.
be rañkų li̇̀kti Erž jausti didelį rankų nuovargį: Mintuvai sunkūs, tai likau suvis be rankų po mynimui Ml.
bóba li̇̀kti javus kertant, paskutiniam baigti: Jis liko boba, tai jam vienas šnapsas daugiau! Gs.
bùvę ir nebli̇̀kę! sakoma kam užsispyrus padaryti ką negalima: Buvę ir neblikę! – bene tu ką padarysi anam Brs.
čia šnẽkant, čia liẽkant Ds. sakoma, kai norima, kad apie kalbamą dalyką niekas nežinotų.
gývas li̇̀kęs; gývu garù li̇̀kęs Tl labai, žūtbūt norintis ką padaryti, turintis didelį palinkimą į ką: Gývas li̇̀kęs, gyvà li̇̀kusi nori ką padaryti Kv. Gyva li̇̀kusi į gaspadines norio eiti J. Ant kamedijų, ant visokių štukų – gyvas likęs Plt.
li̇̀k svei̇̃kas sakoma atsisveikinant: Liki sveika, uošvužėle, laikykies sau dukružėlę JV296. Na, vyručiai, likite sveiki! V.Krėv. Liksi sveika, uošvužė, daugiaus nesugrįšiu JV304. Liki sau sveika, jaunoji mergelė JD576.
nė̃ li̇̀ko, nė̃ rei̇̃k apie niekų šneką: Nušnekėjo nė li̇̀ko, nė rei̇̃k Vl.
per niẽką li̇̀kti nueiti niekais: Visi prašymai, visi maldavimai, visi prižadai par nieką liko Blv.
pasãkė [ir] nebli̇̀ko Als; S.Dauk niekų kalba!: Nu tatai, pasakė – nebliko! – šis sakąs: – nepakelsi katilo su vandeniu! Plt.
šlapiài vietài li̇̀kti (iš ko) būti visiškai sunaikintam: Kai rytoj visi suvažiuos, tai kad duos – tai iš tų žandarų tik šlapia vieta liks rš.
vi̇̀lnoms ver̃pt li̇̀kti neištekėti: Kurio merga neina už berno, tai, atgalio važiuojant, reikia vartai ažkelt ir kuoleliu ažkišt – to merga liks vilnom verpt Klt.
apli̇̀kti
1. intr. apsibūti vietoje, nebeiti kitur: Jis jau apliko J.Jabl.
| refl.: Jau buvau pasnašinus ir vėl apsilikaũ Lp. Ar apsiliksi ir kitiem metam toj pačioj vietoj dirbt? Rm. Čia apsili̇̀ko ir dabar gyvena Brt. Patogesnės vietos niekur aplinkui matyti nebuvo, ir vabalas apsiliko, kur buvo įlindęs J.Balč.
2. intr. išsilaikyti tokiam pačiam, tokioje pat būklėje: Šiemet apliko pieva nešienauta Grv. Nuvažiavo in inspektorių, ir vėl apliko mokykla (neuždarė mokyklos) Smn.
| Mano skola tep ir apli̇̀ko (tebėra negrąžinta) Grv.
| refl.: Apsili̇̀ko mūs kampelis čystas, be jokių kraujų Ss.
3. tr. nekliudyti, neliesti, neimti: Vaitas apli̇̀ko mane nevaręs važiuoti su padvada, t. y. paliko, ištarpavo J.
| Jonas padususią mergą paėmė, visų àpliktą (niekieno nepaimtą) Skr.
4. tr. padėti, pastatyti, patalpinti ką kur: Aplikęs pilėje pakaktiną pulką vyrų, Erdivila su stiprum būriu vyrų išsekė pėdomis plėšikų V.Piet.
atli̇̀kti
I. intr.
1. būti toje pačioje vietoje, neišeiti, neišvykti kitur: Visi išvažiavo, tik atliko dukterys BM110. Lietus pradėjo lyti, atlikom namie (nebevažiavome į miestą) Ėr. Atli̇̀ko až gaspadinę namie Ktk. Pasiturintiejie tėvai siuntė vaikus į gimnaziją, o kiti atliko prie naminių darbų A1884,145. Anas vienas namie atli̇̀ko (kiti išėjo) Ad. Vienas nueis …, kitas atliks lizdiep savo MP69. Vienas be kito neatliñka (nesiskiria, visur būna drauge) Ėr.
| refl.: Atsili̇̀kęs namie turėjau svečių J. Atsili̇̀kus motinelė labiau dūsavo Ign. Visi paukščiai ir žvėrys išėjo ant darbo, tiktai kurmis su pesliu atsili̇̀ko ps. Tie … kūnu eiti, dūšios jų atsiliekti namuose SE148.
ǁ atėjus susilaikyti vietoje; apsibūti; pabūti: Sesuo grįžo, o jis tai ir atli̇̀ko Kp. Kurmonas atli̇̀ko par arklius BM13. Totliekt (teatlieka) mūsimp mergelė keletą dienų Ch1Moz24,55. Atlik rugių pjautų J.Jabl. Atlieku prieg kam SD458. Aš šiandien turiu namuose tavo atlikt (atėjęs pabūti) BtLuk19,5.
| refl.: Paskui tie karaliai išvažinėjo, išsiskirstė, vienas tik atsiliko ir dar ilgiaus pabuvo BsPII127. Per visas dienas gyvenimo mūsų iki pabaigai amžies atsilik su mumis MKr9. Notsiliko ant noprosnų daiktų, notsiliko su vaikais žaist, tiktai atsiliko daryt tatai, kas buvo valia tėvo jo MP3. Atsiliekmi SD458.
2. būti nepaimtam su savimi išvykstančio, pasitraukiančio: Bet mato, kad jis neturi prie savęs savo kardo aštriausio – atliko jis ant baltų skobnių didžiajam bajoro dvare V.Krėv. Autobusas pilnas, i kiti [keleiviai] atliẽkta (nepatenka) Btg. Numirė meška, atliko dūdos rš. Tik seni batai ma[n] atli̇̀ko, ka mama numirė Jnš. Atliks mūsų dvareliai i širmi žirgeliai (d.) Dkšt.
ǁ būti nepaimtam, neišrinktam, nepagautam: Da yr kieme viens atlikęs (nevedęs jaunuolis), o nė vienai nepatikęs – pirškit nors tą patį JV247. Ans buvo našlaitis, atli̇̀ko nu karūmenės (liko nepaimtas į kariuomenę) Klk. Pagavom gavom visą pulkelį, atliko liko vienas vanagėlis (d.) Kp.
ǁ atitrūkus, atsiskyrus nuo ko atsidurti, būti kur: Paukštė ištrūko, o plunksnos atliko LMD. Katram tik už ausies nustvers – ir atlieka ausis saujoj LMD.
| refl.: Čevarykas gi, prilipęs pri smalės, atsiliko ant vietos BM203.
3. būti likučiui, daliai, nesuvartotam, nereikalingam, laisvam kiekiui ko nors: Kas jiems atliko, įmetė ing dovanas BtLuk21,4. Atlikusias bulves sėklai pasiliko rš. Jiem pusė lauko atlieka J.Jabl(Jnšk). Iš užkaistos sriubos turi atlikti tik pusė rš. [Išrėši] šešetą vardų jų ant vieno akmenio, o šešetą atliekančių vardų ant kito akmenies pagal jų giminių Ch2Moz28,10.
| refl.: Jam skolą atiduočiau ir dar man šimtas atsiliktų Lnkl. Jei tūkstantis atsiliẽka, tai gali da gyvent Mrj.
4. refl. užimti kieno vietą, būti kieno vietoje: Kurie ant jų vietos atlikos DP233. Kol tėvas gyvas, tai [sūnus] „Matuliauskiukas“, paskui, kai atsiliẽka gaspadoriaut, jau „Matuliauskas“ Dglš.
5. išsilaikyti, nedingti, neišnykti, egzistuoti toliau: Ant rudens kumelė taip sublogo, kad vieni kaulai ir skūra atliko LMD(Šlv). Kad po pečiumi nuodėgulis atlinka, tai svečias bus Pn. Visus daiktelius, atlikusius nu gaisro, sunešė jaujon Sz. Bei anys turės suvalgyti, kas jumus atliko ir išgelbėta yra nuog krušos BB2Moz10,5. Atliekti žmogup paprotys senas SPII64. Nei žymės notliks anos puikės jo MP188. Šešuolis viens jos atliko Mž265.
| refl.: Duonos ir vyno … gardumas ir kvapas … atliektis DP265.
6. Ign nežūti, nemirti, būti toliau gyvam: Ineita jo galinin kieman ir tenai rasta atlikęs [žalčio nesuėstas] senelis BM5. Ariogalos knygnešių aš tik vienas atlikau Ar.
| refl.: Atsili̇̀ko duktė, ašenai ir motka Gg. Jei grūdas ing žemę nebus įmestas ir ten nesupus, tad patis savimp atliektis ir nė vieno vaisiaus notneš DP486.
7. nenustoti būti tokiam pačiam, būti ir toliau tokioje pat būklėje: Vadinasi, jis atliko gyvas Pn. Žmonės neklausė jų ir atliko nenužudyti LMD(Pl). Teip žmogus ir atliko teisus Skr. Eik valgyti – atliksi̇̀ nevalgęs Ėr. Atliks rūtelės nenuravėtos LTR(Rm). Dabar atli̇̀ko šienas nenešta Zr. Tu atliksi loskoj mano MP81. Kodėl atlikai besėdįs tarp dviejų kaniukščių? Ch189.
| refl.: Langai sveiki atsili̇̀ko [nuo bombardavimo] Ut. Šįkart duona atsili̇̀ko žalia Skr. Jame (sudužusiame veidrodyje) tačiau paveikslas žmogaus ne sulaužos, bet ižtisas atliektis kiekviename lustelyje DP134. Liepia …, idant motė nopleistų vyro, o jei jį apleis, tad be vyro totliektis DP70. Erškėčiai yra ir atliektis ant amžių DP100. Saugok pats savęs ir mokslo, atsilik (nesiliauk būti, laikykis) šiuose daiktuose Bt1PvTm4,16.
8. patekti į kokią būklę, atsidurti kokioje būklėje: Verkė mūsų seselė, kad atliko našlelė JD797. Sesutė Elena ir broliukas, atlikę našlaičiais, kur pasidės? BM225. Nieko nė vienam kaltas notliks MP72. Tu priverksi rytoj dieną, kaip atliksi̇̀ viena (d.) Tj. Per tave aš atliksiu už melagį Ėr. Atlikom, kaip stovim: supleškėjo gyvuliai, ir rūbai, ir grūdai Skdt. Gėdoj te notlieku KN32.
| Be marškinių atlikáu [besibylinėdamas], ale muno viršus Krš. Žinoma, kad tokie atliko be vietos A1884,266. Jei ant dangų kopėčios būtų, velniai be darbo peklo[je] atliktų LTR.
| refl.: Atsilikaũ našlė Vvs. Atsiliko siratelė baltame svietely be tėvelio, motutės Lkm. Liūdna panaitėlė, atsili̇̀kus viena Msn. Atsiliktų vargšas be pastogės rš. Mažiausias geras darbas neatsiliks be užmokesnio rš. Ant vieno peilio atsili̇̀kom Skr.
9. pasidaryti, tapti kuo, kokiam: Po tėvo mirties teisingasai brolis karalium atli̇̀ko Rk. Kaip tik anos (gulbės) nusleisdavo pakraštin, tuoj padėdavo savo plūksnas ir atlikdavo labai gražios mergytės BsPII240. Dabar gi tada totliekt, meldžiu, tarnas tavo vergu Ch1Moz44,33. Kotrušė atliko nei varna, nei povas (nei mužikė, nei bajorė) Blv. Visiem nebemielas atli̇̀ko BM446. Ežeras tada atliẽka dykas BM44. Da vis vargulis norėjo, kad [nelaimė] liktų mažesnė, ir atliko tik sulig riešučiu BsPII263. An rudenį da pigiau atliks An. Jai gi taip iškada atliko to bernioko LTR(Vb).
| refl.: Kai jūs seni atsiliksit, in kur tada pritiksit? LTR(Žl). Nemielaširdžiai … atliksis prakeikti DP533. Nu ir atsiliẽnka laimingas ir patenkintas už tėvo dovanos Msn. Jis, žmogum … būdamas, broliu … atsiliekti SE90.
10. impers. (su bendratimi) tekti, reikėti, būti priverstam aplinkybių ką daryti:
^ Tau atli̇̀ko tik poterius kalbėti (pasenai, niekam nebetinki) Krš.
11. pasidaryti laisvam, neužimtam, nereikalingam: Šitą maišą galit neštis – atliko Alk. Atliko šaukštas – gali valgyti Šts. Gali kaisti – jau atliẽka puodas Pc. Ugnis atliko – kaisk savo katilą Šts. Kai atli̇̀ks arkliai, nuvažiuosim Gs. Arklys nebatliekta, reik eiti pėstam Šts. Šis kambariukas atliẽka, jame niekas nemiega Skr. Vyrai neatliekta talkai, vyrai rugius sė[ja] Šts. Martynienė atlikusi parėjo prie vaikų Žem. Taip norėčiau atlikti nuo tų mėšlų… Kad ir pavargsime šiandieną, ką padarysi Žem. Šiandie atlikaũ nuo darbo, tai atėjau Kdl. Vaikeliai, atlikusys nu kokio noris darbo, tujau kibo į ritinį S.Dauk. Aš jau sena, nu visų atli̇̀kusi (niekam nebereikalinga) Vkš. Tas nenaudas nuo visur atli̇̀ko (iš visur jį pašalino), tai čia parkėlė Skr. Į tę patenka atli̇̀kę nuo visų (blogiausi, paskutiniai) žmonės Alk. Jei sergąs y[ra], anam viskas atliẽkta (nieko nebereikia, viskas nebeįdomu) KlvrŽ. Sugrįžau po tam prie plausto ir par atlinkančiąją dieną užsiėmiau iškrovimu jo I. Yra mergų atliẽkamų – tegu eina dirbt Žal. Atliekamų̃ [grikių] liko, tai davė grikiais [už darbą] Vlk. Nebebuvo troboje duonos trupinėlio nei atliekamo drabužėlio rš. Su tais spiečiais išlėkė ir visi atliekamieji bitinai J.Jabl. Turiu atliekamo laiko rš.
^ Nuo visų atliko, niekam nepatiko LTR(Jnš).
| refl.: Atsilikaũ nuo visų darbų: nuploviau, nučystijau visus indus J.
12. R411 turėti laisvo, atspėjamo laiko: Likte neatliekù, t. y. laiko neturiu J. Ar nematai, kad aš n'atliektu? MitI67. Ana greičiau atli̇̀ks, pataisys tau pietus Akm. Palauk, kai kurią dieną atliksiu truputį, tai ir pas juos nueisim Mrj. Atlikdamà vis mokinase, mokinase Prn.
13. baigti apyvokos darbus, apsiruošti, apsiliuobti, susitvarkyti: Atlikau su šviesa B.
| refl.: Ar jau atsilikai̇̃? Ar jau apsiliuobei? KII304. Būsime linus išmynę, javus iškūlę, būsime atsilikę I.Simon. Aš skubu darbuoties, noriu greičiau atsili̇̀kti Krtn. Skubu atsilikti su gyvoliais, kad nesutemtų bežygiuojant Kal.
14. išvengti, išsisukti, išsisaugoti: Kur jis nesidžiaugs, smerties atli̇̀kęs Skr. Tai dabar džiaugėsi, kad ta pana atli̇̀ko nuo smako LB263. Duok tiktai tau nu amžinų ašarų atliktie Sz.
| refl.: Pasiklojo jam už savo piktus darbus nuo koronės atsilikti rš.
15. būti atskirtam, pašalintam; atstoti nuo ko, netekti ko, prarasti ką: Tai teip atli̇̀kom nuo bičių Antr. Atlikusys nu savo vaikų ir pačių S.Dauk. Atliko, atstojo nu proto Šts. Senis atliko nuo visų sąjungų ir draugijų Sr.
| refl. Mtl.
16. numirti, žūti; nugaišti, galą gauti: Pačių lietuvių tą dieną trys tūkstantės atlikusios S.Dauk. Srovė kraujų ištekėjo, ir pati ūmai atliko BsPI62. Kai duosiu, tai ant vietos atli̇̀ksi! Alk. Mūsų karvė atli̇̀ko Šv. Kap šuniui uždavė grybelio, tas tuoj ir atli̇̀ko Brt.
| refl.: Dar vienas atsidvėsimas – ir jis buvo atsilikęs prš.
17. išnykti, dingti: Senovė atlikus, bet viskas akỹs matos Antš. Kad ligos ateina, visos mandrystės atliekta Šts.
18. nusilpti, sumenkti; netekti jėgų, sveikatos: Jau tas žmogelis gatavai atli̇̀kęs (nusibaigęs, nusisirgęs), matyti, nebilgai bepasitęs (begyvens) Vvr. Taip atlikáu, nėko nebįgaliu, nėko dirbti negaliu Užv. Atlikęs, lyg dvi savaiti nevalgęs Kltn. Veršiai atli̇̀kę, ką tik paeina Vdžg. Mūsų šuo jau su visam atli̇̀ko (niekam nebedera) Up. Sartis neatli̇̀ko per visą sėją, kad ir blogai šeriamas Vdžg. Kojoms esu atlikusi (nebepaeinu) Trš.
19. pagesti, pasidaryti nebetinkamam, nebegeram, prastam: Liga susimetė į kelią, atliko koja – nebepaeinu Lnk. Paskui savo linus kol išmyniau, vis po dulkes… akys visiškai atliko Žem.
| Jau visai atlikęs jūs peilis (nebeaštrus, netikęs) Gs. Tas tavo kirvis visai atli̇̀kęs Šv. Atlikęs jau muno švarkas, reiks naują taisyties Šauk. Atlikęs čia ir maišas (prastas, netikęs) – vienos skylės Skd. Ar aš tiek besu atlikusi (verta), kad aš tau merge būsu! Šts. Atli̇̀kęs čia ir darbas (menkas, prastas) – tik žaislas Skd.
20. būti paveldėtam, atitekti: Kam atli̇̀ko namai? Ėr. Mums atliks karalystė Mž396.
| refl.: Urėdas ir vyresnybė Petro … atlikos ant potamkų jo DP468.
21. neįvykti (norui, ketinimui ką daryti): Šiandie bitės atli̇̀ks (nebus galima bičių žiūrėti) Ėr. Tavo turgus (ėjimas į turgų) šiandiej atli̇̀ko: kurgi – jau pusdieniai, vėlu eit Trgn.
22. nesuskubti eiti, vykti lygiai su kitais, atsidurti užpakalyje kitų: Jeigu rovėja atlieka, ją visiap pajuokia LTR(Dglš). Draugai traukė pakraščiu, dairydamies vandens, o aš pasukau į kitą pusę ir per mylią nuo jų atlikau J.Balč. Toli atliekti nuog jo MP125.
| refl.: Plentu važiavo taip, kad neatsiliktų vieni nuo kitų A.Vien. Aš jau atsilinkù Pgg. Ka greičiau eini, ans atsiliẽkta Lkv. Turguj mergelė atsili̇̀ko nū motynos Pgr.
23. nesuspėti dirbti lygiai su kitais, vėluoti: Šiemet atlikom labai su ūkės darbais Krk.
| refl.: Ūkis pradėjo smukti. Visi darbai atsilikdavo rš. Pavasarį atsiliksi dieną – rudenį būsi atsilikęs savaitę LTR. Ačiū Dievui, mano tėvas anksti kėlės, vėlai gulė, ir aš neatsiliksiu KrvP(Ašm).
24. refl. prk. nesuspėti, nesugebėti pasiekti reikiamą lygį, būti prastesniam už kitus: Negalima atsilikti nuo judėjimo, nes atsilikti – reiškia atitrūkti nuo masių rš. Žmonių sąmonė savo raidoje atsilieka nuo jų ekonominės padėties rš. Dabar mūsų šalyje nebėra atsilikusių tautų sp. Sena, atsilikusi technika trukdė judėti į priekį rš.
25. vėluoti (apie laikrodį): Jei atli̇̀kęs laikrodis, reikia pavaryti Ėr.
| refl.: Ar daug tas laikrodis per dieną atsiliñka? Rm.
26. refl. įvykti: Apgulimas Jerozolimos atsiliko dienoj pačių Velykų brš. Dideliuose miestuose apie pusiaunaktį atsilieka (laikomos) mišios brš.
II. tr.
1. Mž502 padaryti, nuveikti, įvykdyti kokį darbą; pabaigti, apsidirbti, susidoroti, susitvarkyti su kokiu darbu, reikalu: Kažin kas čia dabar reik atlikti J.Jabl. Ar jis tą darbą atliks, ar ne per sunkus bus? Alk. Kas ankstie pradeda, tas ankstie atliekta S.Dauk. Darbus atlikus, smagu švęsti R31. Karaliaus namuose visi žygiai atliekami su saule I.Simon. Atlikom apyliuobę apytamsa B. Dabar visi sunkesni darbai atliekami mašinomis sp. Atliktà – nebrūpės Lkv. Viskas buvo atliktà Kin. Atlikau vis, ko nu manęs norėjai M.Valanč. Viena minute jie viską atliko J.Jabl. Jau jis veik bus atli̇̀kęs KII40. Kiekvienas iš jų tegu pasiuva drabužius, ir tada matysim, katras atliks gražiau J.Balč. Kaip ir kiekvienas darbas, taip ir literatūros kūrinys vertinamas pagal tai, kaip jis atliktas T.Tilv. Nuodingos dirbtuvės dulkės atliko savo darbą – džiova artinosi prie galo J.Bil. Mergaitė atliko savo: paėmė kaulus ir supylė palangėje Ps. Arklius mažus tetur, kurius matydamas niekados netarsi galiančius butos darbus nuveikti ir karės žygius atlikti S.Dauk. Prisiegą atliekmi (prisiekiu) R10. Deveika, atlikęs didelį kelią karklynais, grįžta iš miestelio pusės P.Cvir. Rimto veido senyvas vyras smarkiai jį barė neatlikus kelionės į Meką J.Balč. Jis savo amžio kelią atli̇̀kęs KII10. Iškilminę auką atliekant, dūmai degančių gyvolių į padebesius kildamys rūko S.Dauk. Išgirdo ant kalnu naujai Jonines atlikus (atšventus) M.Valanč. Atlikau visus reikalus mieste Ėr. Atli̇̀k už mane tą reikalą Alk. Atlikta (baigta) byla B. Ta liga atlikta (persirgta), kap geležinė pupa perkąsta Ml. Tą patį šeštadienio vakarą padarė jaunieji sutartuves ir atliko pintuves M.Valanč. Tuojau buvo pakviestas teisėjas ir atliktos visos sutuokimo ceremonijos J.Balč. Mokyklą atlikęs (baigęs darbą mokykloje, vaikus paleidęs), mokytojas galia daryti, ką noria Lnk. Vyras toks čiopa, pati ir gyvolius atliekta (apeina, prižiūri) Šts.
^ Atiduok, kas mano, ir àtlikta (ir baigta, ir viskas)! Alk. Mamike, nekalbėk, Anė man patinka, ir atlikta! I.Simon. Neik, ir àtlikta! Alk. Viena subine dvijų turgų neatliksi LTR(Kv).
| refl. tr.: Atsilikusi žygius, įėjo Urtė į vidų, atsisėdo prie lango ir giliai susimąstė I.Simon. Pirmiau apyvoką atsilik, paskui gali ir į miestelį eiti Trg. Aš savo darbus atsilikaũ K. Malūną atsili̇̀kti, turgų atsili̇̀kti į Jurbarką važiuodavom Smln. Aš atsilieku, kas reikia, miestely ir važiuoju namo Ds. Atsili̇̀ksma staldą (padirbsime darbus stalde), i būs visi darbai baigti Lkv.
2. vykdyti, daryti, eiti priedermę: Jis atliẽka savo pareigas labai tiksliai ir tinkamai Sr. Atlikmi, pilnavoju slūžbą savo R46. Reik visokius įstatymus su didesne atidžia atlikti M.Valanč. Kas metą atlikom dienas ir ganėm Žem. Jau tik galėsiu lauką dirbtie ir baudžiavą kiek tiek atliktie BsPIV52.
3. atsilyginti, atsiteisti: Aš jam vislab atlikaũ KI8. Skolą atlikti B. Aš turiu daug mokesnių atli̇̀kti KII365. Visos mokestys neatliktos, šeimynai alga nemokėta Tat. Atliekmi algą B. Pasisėjo jis ant to kampučio lauko grikių, o už tatai turėjo ponui darbu atlikti BsMtI134.
| refl. tr.: Atsilik sviestą (įvykdyk sviesto pristatymo prievolę) Ggr. Aš jam savo skolą atsilikaũ KI8.
4. atbūti kur nustatytą laiką, ką darant: Atli̇̀kti (išeiti, praeiti) praktiką DŽ. Aš dar nesijaučiu bausmę atlikęs rš.
5. GK1939,89 turėti (vaidmenį); perduoti, perteikti žiūrovui, klausytojui (meno kūrinį): Filme Stoliarovas atlieka Martinovo vaidmenį sp. Visi [vaikai] greit sutiko žaisti teismą ir pasiskirstė, ką kuris turės atlikti (kas bus teisėjas, kas kaltinamasis, kas liudytojai…) J.Balč.
| Šios moterys didelį vaidmenį atlieka (turi didelę reikšmę) gamyboje sp.
6. vykstant kur, neimti drauge; atsitraukti, pasišalinti nuo liekančio vietoje, palikti: Mergos …, atlikusios namie jauną marčią …, išeidavo pasitekėtų prieš jaunikį su lempomis DP568.
ǁ leisti, liepti būti vietoje: Norėjo prieg bažnyčiai vaiką savo atlikt MP88. Dvi (teipag moteriški) mals melnyčioj, viena bus atimta, o kita atlikta Ch1Mt24,41.
7. pamesti ką, atsiskirti nuo ko: Davė perkūnas, ir atli̇̀ko žmogus gyvenimą (paliko gyvenimą, mirė) Lzd.
^ Atliko kablys kotą (apie žuvusį, nusigyvenusį žmogų) ST615.
ǁ mesti savo buvimo vietą: Tai Jonukas Kintus atli̇̀ko? Kin.
8. laikyti, palikti neliestą vietoje: Geriausis būdas mėšlą gerai užlaikyti – tai atlikti jį kūtėse drauge su galvijais iki ant lauko išvežant rš.
9. pasilaikyti neatidavus, turėti ką sau: Marija … sau nieko notliekta DP474.
10. nenaikinti, leisti būti, egzistuoti: Kam … rečius kūne savame atliko? DP195.
11. įpareigoti būti kur (kieno vietoje): Ant jo vietos atlikti yra DP470.
12. atsiskiriant, pasišalinant duoti, skirti kam ką: Didžiai įsimylėjo to pasaulio ir teip didį liudijimą neišbylomos meilės savos jop atliko DP508. Ir kokį prakeikimą atliko jai MP68. Dėl to mumus atliko tus regimus ženklus MP132.
13. priversti ką atsidurti, būti kokioje būklėje: Tuos … jų pasmerkime atliekt, kurie ing jį tikėt nenor DP243.
14. eikvoti, vartoti, skirti ką kokiam tikslui: Kam teip daug pikto ant ateisiančio meto sau zopostijame, dalį gyvatos ant nuodžių, ant veikalų ir trukimų, o dalį ant gailėjimo atlikdami? DP581.
15. turėti, gauti laisvo, neužimto (laiko): Atlikęs laiko nuo savo tiesioginio darbo, jis skaito knygas Al.
◊ ant kumeliùko atli̇̀kti atsilikti raunant linus: Skubėk, dukrele, kad ant kumeliuko neatliktum Sdk.
ant rugiẽnių atli̇̀kti neištekėti iki Užgavėnių: Visos mergos šiemet atli̇̀ks ant rugiẽnių Rgv. Jei šiemet atlikai ant rugienių, tai jau ir nebeapsiženysi Rgv.
àtliktas kriùkis baigta, viskas: Tėškiau šimtinę, ir àtliktas kriùkis Plv.
atsili̇̀k svei̇̃kas sakoma atsisveikinant: Atsilikit sveiki visi tie slenksteliai, kur mano vaikščiojo baltosios kojelės LMD(Ml).
su kumeliukù atli̇̀kti atsilikti raunant linus: Tu atsilikai su kumeliuku An.

×dali̇̀kti (hibr.) tr. LVI435 pridėti.
įsili̇̀kti tr. pasilikti, pasilaikyti, nenaikinti: Perniai įsili̇̀kom dvi šiurpes žąsis, tai dabar turėsim nebe vienos veislės Š.
išli̇̀kti
I. intr.
1. išsilaikyti gyvam, sveikam, nenukentėjusiam; nežūti, nedingti, egzistuoti toliau: Jau neišliksiu, tavo nebūsiu, reiks man jaunai keliauti į aukštąjį kalnelį (d.) Pns. Praeity juk visko būva: kas išlieka, kas supūva rš. Katras stiprus esąs, išliẽnka Msn. Atsimink, mano mylimas broli, tu, kurs karo audroj išlikai: šičia, priešą atakoje puolę, krito narsūs tėvynės vaikai E.Miež. Išlikęs, nėkam nevilantis (nesiviliant) S.Dauk. Bėk iš čia, jei nori sveikas išlikti J.Jabl. Turim valgyt, kad gyvi išliktumbim, o ne turim gyvent, kad tiktai valgytumbim B. Jau nebuvo tikėjus da gyva išli̇̀ksianti Jrk10. Nesitikiu gyvas išliksiąs R375. Jis papyko ant … Arono sūnų, kurie beišsilaikę (išlikę) buvo BB3Moz10,16. Kursai nuog krušos buvo išlikęs BB2Moz10,15.
| Tautos dainele, tu išlikai viena, kad žuvo didžiavyriai Mair. Išliko dar mano atsarga J. Lyrinėse dainose istoriniai įvykiai palyginti mažai teatsispindi, vardai ilgai neišlieka ir lengvai pakeičiami kitais rš. Ir ne vien kalnas, bet ir daugelis kitų vietų išlikę kaip gyvi P.Cvir.
| refl.: Visi išgaišo, tik vienas kažin kaip išsiliko gyvas Š. Vienatijis džiaugsmas buvo mudviejų dar išlikęsis sūnus prš. Niekada nemanėm, kad jau jy išsiliks Lp. Nuo šios ligos jis jau neišsiliks Lš.
| Tokios tradicijos iš seno išsilikusios rš.
2. išsilaikyti, būti toliau tokiam pačiam, tokioje pat būklėje: Balon pateksi – sausas neišliksi KrvP(Mrk). Tamsta, rodos, išlikai neužkrėstas Blv. Nežanotas neišli̇̀ksi Krš. Bet yra aukštai galybė! Net Čičinską ji pasieks, nes prieš amžiną teisybę neišliks nebaustas nieks Mair. Daug kalbėjęs neišliksi be melo KrvP(Pln).
ǁ refl. išbūti toje pačioje vietoje: Sunku bebus tau be vyro pas mane [dvare] išsilikti, turbūt kontraktą atiduosi? LzP.
3. išsisaugoti, išsigelbėti, išsisukti, išvengti: Per vieną sekundą išlikau nuo smerties Jnšk. Dar tą kartą paspyriau giltinę, dar tą kartą išlikau smerties Kos161. Kad jau iš kitų bėdų išlikai, tai ir iš tos išliksi LTR. Jis i nuvažiavo spakainiai, kad nuo tos bėdos išli̇̀ko Ps. [Senis] kruta kap musia, žiemos išlikus (žiemą nežuvusi) Lp. Neišliksi, broleli, neišliksi, jaunasis, nuo mergytės baltų rankų, nuo meilių žodelių JD1462. Ar negaliu aš vilties kuometu noris iš tos rūstos būsenos išlikti? S.Dauk.
| refl.: Da išsili̇̀ko, išsigelbėjo Ėr.
4. pasidaryti laisvam, neužimtam, ištrūkti: Metūse 1560 išlikęs iš Vilniaus, su džiaugsmu parvažiavo pri savo avelių M.Valanč. Įsakė, kad, iš numų išlikdamas, lankytumias Jurbarke M.Valanč.
5. turėti laisvo, atliekamo laiko: Jei išli̇̀ksiu, ateisiu J. Nevažiuosiu – neišlieku (turiu daug darbo) Pš.
6. būti, atsirasti likučiui, nesuvartotam, neišeikvotam ko nors kiekiui: Čia vis išliekami̇̀ siūlai Lnkv. Jam nieko neišliekt iš viso lobio BB5Moz28,55. Nieko neturit išliekamo palaikyti ik ryto meto BB3Moz22,30. Neišliko sviesto svaras, tujau neš parduoti, o seniau liuobam suvalgysma Plng. Išli̇̀ko to čėso, tai i padirbo Vkš.
| refl.: O jei kas išsiliks mėsos papildymo ir iš duonos… BB2Moz29,34.
II. tr.
1. atidėti dalį ko: Nieko netur išlikta būti iki ryto meto BB3Moz7,15.
2. išlaikyti nežuvusį, nedingusį, nenukentėjusį: Tas senis tokius senoviškus žodžius išli̇̀ko! Šil.
3. padaryti, įvykdyti, išdirbti: Kiekvienam [kolchozo nariui] reikia per šimtą darbadienių išli̇̀kt Skr.
4. atsiteisti, atlyginti: Turėjau išli̇̀kti skolas, t. y. užmokėti J.
5. išleisti, išeikvoti: Argi tu nežinai, kad aš visus pinigus išlikau? Dkš. Į keturis šimtus išli̇̀ko suv.
nuli̇̀kti
I. intr.
1. užsibūti, užsilikti: Pas mus toj strėla kap nuli̇̀ko, tai ir nuli̇̀ko Arm.
2. išsilaikyti nesunaikintam, nedingti, nežūti: Kap ažusdegė pirkia, tai nieko nenuli̇̀ko – vi̇̀sa sudegė Arm.
3. būti likučiui, nesuvartotam, neišeikvotam, atliekamam ko nors kiekiui: Kad ir koks pūrelis kada nulieka, tai neparduodam Ds. Jei nuliks pinigų, duok man J. Nuliko nuo manęs sėklos, t. y. užteko man ir liko J. Palauk, gal nuliks kiek nuo sėjos Krž. Kiek čia to pieno: kiek nulieka nuo vaikų, tai užsibaldom Srv. Gal nuli̇̀ks kiek medaus Vl. Sviesto pasvėriau du kilogramu, i da biškis nūli̇̀ko (buvo viršaus) Lkv. Nuli̇̀ko laiko – tuoj prie knygų Brb. Jau nebėra kitoniškų mislių, kaip tik iškulti [javus], iškūlus nuliẽkamus parduoti BM24. Ar neturi atliekamų, nuliekamų pinigų? J.Jabl. Taupesnis susikrapšto nuliekamą centą rš. Gali nuliekamomis nuo darbo valandomis skaityti knygas rš.
4. pasidaryti laisvam, neužimtam darbu; turėti šiek tiek laisvo, atspėjamo laiko: Ažutrukintas esmi, nenuliekmi SD425. Kaip nuliksi, ateik J. Kol pajėgė, skaptavo, čyrino, visus namus apreikalavo, o nulikęs ir kitiems dirbo P.Cvir. Kurpes pasidariau, nulikdamas vakarais Skr. Ir jis, nuo savo darbo kai nuliẽka, padeda šieną grėbti Kair. Nenuli̇̀ko nuo darbo i nenuėjo į miestą Jrb. Tiedu išmintingu, kada tiktai nulieka, vyžas pina ir kabina ing svirniukus BsPII117. Tėtis, kur nuli̇̀kdamas, vis pas mus ateina Skr. Kur nulikęs, malkas kirsk Lkš. Šitais čėsais nelabai nuliẽkami žmonės Vl.
5. būti nereikalingam, atliekamam: Rapolienė jautė nėsanti nuliekamas čia žmogus Vaižg. Jei aš jum nuliekamà – išvažiuoju nuo jūsų Rk. Senas galvijas nuliẽkamas Sv. Ksaveras rodės nuliekamas kalbos dalyvis, o jis visa ko klausės, viską dėjosi dėmėn Vaižg.
6. išsilaikyti kokioje būklėje, nepakliūti į kokią būklę: Po gaisro degėsų sargybai panaktinius beskiriant, aš nulikau jų skaitliun neįtrauktas Sr.
7. reikėti, būti priverstam aplinkybių ką daryti: O daugiau nėr iš kur paimti grašį, kaip tik tie gyvolėliai nulieka parduoti Žem.
II. tr.
1. padaryti laisvą, duoti poilsio; palengvinti: Nuliekiu SD379.
2. turėti, gauti laisvo, neužimto (laiko): Kad laiko nulikčia, nusivyčia pančių Pc. Nulikęs laiko, nueik ten Šl.
3. padaryti, atlikti: Pinigais mes nelabai skaičiuojamės, tik tei[p] a kokį darbą padaręs, a tei[p] ką nuli̇̀kęs Šmk.
pali̇̀kti
I. intr.
1. būti toje pačioje vietoje, neišeiti, neišvykti: Kad jau tokia tvarka, aš palinku namuose Rm. Moteres su vaikais tegul palieksta Gmž. Oi, tik man gaila seno tėvelio, tėvulio paliekančio (d.) Lp. Vos visų mažasis Benjaminas prie tėvo bepaliko rš.
| refl.: Išvažiuojantieji ir pasilikę žvilgino ašaras P.Cvir. Jis su savo pačia buvo šalin išvažiavę ant kelių dienų, ir duktė viena buvo pasilikusi BsPI10. Turi šešias dešimtis ir šešias dienas namie pasilikti BB3Moz12,5.
ǁ kur atvykus, apsistoti, užsibūti, susilaikyti kurį laiką: Ne, Madlike, mes paliksime per naktį. Kodėl tu nori namo? I.Simon. An pietų paliẽkam Klvr. Jonas da negrįžo iš karuomenės, sako, da ligoninėj pali̇̀ko Pš. Ans pri vienos raganos nuej[o] ir ten pali̇̀ko slūžyt VoL287. Šišia nėr paliekama vieta (šioje vietoje nepasiliksime visa laiką) Rsn.
| refl.: Palikis su mumis, nes jau pagrįžo vakarop DP189. Čia karpytės pasilieka iki rudens rš. Tepasiliekti vienas iš jūsų pas munęs S.Stan.
| Pasiliekmi pri to, pri tų žodžių N.
pasiliktinai̇̃ ilgam, visam laikui: Pasiliktinai įsigyvenęs MitI62.
ǁ būti užlaikytam vietoje, būti priverstam likti kur, negalėti pereiti į kitą vietą; nebūti perneštam kitur: Sunkvežimis paliko už puskilometrio, neprivažiavo kaimo rš. Janė paliko antrus metus [toje pačioje klasėje] Rm.
^ Čia kalbam, čia tepaliektie (apie paslaptį) Sln.
| refl.: Kai aš ketvirtoje klasėje pasilikau antrus metus, tėvai pranešė apie tai į Seinus vyskupui A.Vien.
^ Tai tepasiliekta tarp mūsų (tegu daugiau niekas, be mūsų, to nesužino) KBI43. Kur ant pasiliktinõs įsigauti KI480.
2. būti likučiui, daliai ko: Mėšlo vežt paliko dar trim dienom J.Jabl.
| refl.: Da pasiliẽnka aštuoni tūkstančiai Gg. Pasiliko dar du vežimai parsivežti Grž.
| Gyvi kaulai pasiliko (labai liesas) – nežinia nei kuo laikosi žmogus KrvP(Plv).
3. išsilaikyti gyvam, nenukentėjusiam; nenustoti būti, egzistuoti toliau, neišnykti, nedingti: Ir draugų, kai pažiūriu, man nedaug bepaliko: šaltas kapas užbėrė akis! Mair. Muno brolis par plauką pali̇̀ko nu banditų Štk. Tos istoriškos birželio dienos visų geros valios Lietuvos žmonių atminty paliks amžinai P.Cvir.
| refl.: Motina su vaikais pasiliko, tėvas pirmas mirė Srd. Su mirtim kantraktas nepadarytas: jauni išmiršta, seni pasilieka Skr. Tu … pasilieksi (išsilaikai) amžinai BBPs102,12. Sniegas ilgiaus pasiliekt ant uolų AruP36. Ta skunda stimpančio žvėruko pasilieka visados šaulio širdyje Blv.
4. būti neliestam, nepaimtam, nesuvartotam, neužimtam: Varpas nuvalgė pirma, vieni ražai bepaliko J. Aš jums nedovanosiu, kas tėvo paliko Žem.
| refl.: Žolė, pasilikusi nuo pjovimo tarpe pradalgių, vadinas karčiai J. Kad nėr pasiliekančios (tuščios, laisvos) vietos, tai neauginam daugiau tų šlajerkrautų Vlkš. Afiera … neturi nakvina pasilikti ik ryto meto BB2Moz34,25.
5. būti toliau tokiam pačiam, išsilaikyti, tverti toje pačioje būklėje: Užsidarėm sklepe ir palikom gyvi MPs. Aš žvejys esu gimęs ir žvejys pali̇̀ksu Krg. Kažin, ar pažadai nepaliks pažadais? rš. Pasakos lai paliekta pasakomis, netikėk joms, bet ko tos moko tave – užlaikyk M.Valanč. Darbas nedirbtas nepaliks NžR. O tai tau, o tai tau, mano sūnužėli, paliekti nevedęs šį rudenėlį JV232. Nejot ir palikot nežiną Mžk. Daug kalbėdamas, ir nevalgęs paliksi KrvP(Jnš). Ans pali̇̀ko begulįs Krg. Ir pali̇̀kom bevargstą Akm. Palikov neejusiu į šunbalį, kad be batų buvov Šts. Jis palieka lyg į žemę įaugęs stovėti I.Simon. Tai padaręs, jis žengė atgal į angą, siena užsidarė, ir vėl viskas paliko, kaip buvo pirmiau J.Balč. Šį metą visi laukai pri žemės paliko (javai labai maži tepaaugo) Vvr.
^ Kumele buvusi, pavalkais nemauta nepaliksi Yl. Pri jaučio priėjus, nebepaliksi be veršio J.
| refl.: Pats aš ir toliau pasiliksiu koks buvęs J.Jabl. Tu palydėk mane prie viešo kelio ir pasilik, kokia buvai lig šiolei E.Miež. Šiteipo pasiliko jo rankos ištisos iki nusileidžiant saulei BB2Moz17,12. Niekas, kas greitai turtus įgyja, nepasilieka turtingas rš. Kai padas šaltas, žalia duona pasilieka Skr. Padėk an mašynos, kad šiltai pasili̇̀ks (pasiliktų) Pgg. Žmogus užšalęs su pamėgimu tame stone pasiliekta prš. Gerai padarė, ale pasiliẽka durniai̇̃ (iš to neišėjo nieko gera) Prn. Pasiliekmi visados su tikra pagarba LTI276.
^ Giria būsi, giria ir pasiliksi B. Bėda vedus, bėda nevedus, bėda ir tep pasilikus KrvP(Vlkv). Gal snigs, gal lis, gal tep pasiliks LTR(Mrj).
6. atsidurti kokioje būklėje, patekti į kokią būklę: Palikau visai basas (nebeturiu avalynės) Rs. Palikaũ kaltuom [nekaltas būdamas] Aps. Palikau rankoms virpančioms iš ilginių krėtimo Ggr. Kumelė vien puto[je] paliko tokiu keliu Jnš. Vilkas paliko bevampsąs, kaip grobą pūtęs ArchXL94. Gal jie jaučia, gal supranta, kad paliks našlaitėliais Sn. Jis paliko našlys Lnkv. Sūnau, aš skiriuos su šiuo pasauliu, o tu paliekti vienas S.Dauk. Kas valgė tas žoles, netrukus paliko be nuovokos, lyg pakvaišę J.Balč. Kratė dideliai – be dantų galėjai pali̇̀kti Krg. Palikaũ be niekur nieko, tiktai kaip užsivilkęs (visko netekau) Srv.
^ Ir paliko kai Pampikas be užkulo NžR. Tiek juokų pripasakojo, kuo be pilvų nepali̇̀kom Bt. Neik su biesu obulauti: paliksi ir be obulų, ir be maišelio Žr. Visų bekriokdamas, i be akių pali̇̀ksi Štk.
| refl.: Aštuonioliktus metus eidama aš jau našlė pasilikaũ Skr. Pasilikti našlaičiu rš. Mažutė mergaitė pasiliko be motinos P.Cvir. Pasili̇̀kom mes didžioj nelaimėj – sudegė mūsų visos trobos Š. Po gaisro pasili̇̀ko su vienais marškiniais Jnš. Daba pasilikaũ kai lapas ant vandenio (viena) Jrb. Kai neišlaikė egzaminų, pasili̇̀ko kaip grobą pūtęs (nusiminęs) Skr.
7. pasidaryti, tapti kuo, kokiam: Didelė stiprininkė pali̇̀kusi Klk. Per tiek metų paliko nebe tas žmogus (pasikeitė) Grž. Apsirėdžiusi tais drabužiais, iš tikro paliko lyg ne to pasaulio moteriškė MPs. Jei žabą nukerti iš kito miško, tai vagis palieki Lnkv. Ans paliks (pataps) vaikiu J. Aš … noriu pali̇̀kt muzikantu BM80. Kas gi galėjo tikėties, jog Katrelė paliks mano marčia! Žem. Kurs rasto daikto neataduoda, vagimi paliekta P. Kokie paliks batai, per tokius purvynus bridus? Žem. Martynienei nuo vyro mirties liūdnos ir vargingos paliko dienos Žem. Pūrų juodi grūdai paliko J. Jonis įsidūrė į akį ir pali̇̀ks aklas Sr. Pusės nesugėrėm – jau girtūs palikom NS472. Kaip tiktai tą padarė, pali̇̀ko jisen labai gražus ir meilus BM82. Jo pilnos akys ašarų pali̇̀ko Lnkv. Tik dabar pali̇̀ko gražus oras, pirma negi buvo Vb. Taip pali̇̀ko tinginės kojos, kaip pryš lytų Vgr. Duona jau iškepusi, tik kieta palikusi Gršl. Rudenį paliks tamsios naktys Šts. Vaikeliai prasidžiaugė ir meilesniais paliko Sz.
^ Ir mes nuplikom, o bajorais nepalikom VP18. Su kuomi sutiksi, pats tokiuo paliksi Sim. Su velniu prasidėk – ir pats velniu paliksi Varn. Kad nori geras palikti – numirk (gyvo niekas geru nelaikys) LTR(Brž). Greičiau šventu paliksi, nekaip visiem įtiksi Brž.
| refl.: Tepasiliekta jis ženklu pakajaus visosa žemėsa TP1880,43.
ǁ impers. apie būseną: Man nuo tų vaistų paliko geriau Rd. O kad tau šalta paliktų! (toks keiksmas) NžR. Milžiau karvę – šilta man pali̇̀ko Šd. Teip silpnai pali̇̀ko Skd. Ir jam gailu paliko pilvo Vb. Po lytaus paliko atšalusi Šts. Paliko tamsu tamsu lyg po žemių J.Balč. Jam ten palikę ilgu LTR(Sln).
| Dabar jai paliko penkioleka metų, o buvo aštuonios dešimtys (ps.) RdN.
ǁ pavirsti į ką: Gulbė išėjo iš marių laukan ir paliko moteriška MPs. [Ežys] atguldamas numaunąs ežio kailį ir paliektąs žmogus dailus S.Dauk. Patepė krauju, ir vėl paliko žmogus Pš. Negerk iš jaučio pėdos – paliksi jaučium Brž.
8. refl. tekti, reikėti ką padaryti, atlikti: Šiaudai į mėšlą mest pasili̇̀ko K.Donel. Daugiau jiems nieko nepasiliktų, kaip grįžti prie savo tėvų kalbos rš.
9. neįvykti (norui, ketinimui), nebūti įvykdytam: Pali̇̀ko ir Panevėžys (kelionė į Panevėžį) dėl tokio kelio Jnšk. Jum jau šiandie paliẽka Joniškiai: vis tiek per tokį lietų nebenuvažiuosit Jnšk. Nu, gal šiandie lei paliẽka kapai (nebeisiu į kapines) Pbr.
| refl.: Aš negaliu ateiti – darbas pasiliktųsi CII100.
10. atsidurti užpakalyje einančio, važiuojančio: Pakeltos burės, gero vėjo! Paliko tolumoj krantai rš.
| refl.: Jau toli pasiliko vaišingoji Islandija A.Vencl. Vežimai pasiliko toli užpakalyje J.Dov.
11. refl. nesuskubti eiti drauge, atsilikti nuo ko: Ką gi aš nuo draugų pasiliksiu! Brž. Kad ir tavo užpakaly galą gausiu, bet nuo tavęs nepasili̇̀ksiu Skr.
12. refl. nesuspėti ką daryti kartu su kitais, vėluoti: Pasiliksime su pievomis kaip ir su kiekvienu darbu Žem. Pavasarį pasiliksi dieną – rudenį būsi pasilikęs nedėlią LTR(Pp).
| Vieną sykį Jonas, pasilikęs paskutinis su pietumis, baigdamas valgyti, rūsčiai tarė Zosei Žem.
13. prisiartinti, ateiti (apie laiką, metų laikus): Galų gale paliko žiema Pn. Taisyk bandytes – pali̇̀ks gi naktis Brž.
14. atsirasti, kilti kam kieno buvimo vietoje: Kad paleja arba lyna, paliekta klanas J.
| refl.: Iš užpakalio po jo (arklio) kojų tiktai vanduo pasiliekta MPs.
15. praeiti, sukakti (apie laiką): Metai paliko, kaip mirė vyras Plng.
16. pradingti, išnykti: Tai kur jos pali̇̀ko, tos bulbės? Rd. Dievas žino, kur pradingo, kur mano mielas paliko JD36.
^ Bet kur mūsų nepalieka (neprapuola)?! Tegu šį mėnesį bus taip rš.
17. Pgg apsivaisinti (apie karvę, kumelę): Builis nėkam nedera: karvės nepaliekta Prk.
| refl. Krok: Jau juodukė pasili̇̀ko Gdl.
II. tr.
1. padėti kur ką: Grįžusi į valgomąjį, Kristina rado ant stalo paliktą vyno butelį J.Dov. Prie tvorai palikai̇̃, vaikel, viedrą – bėk ir įnešk Pnd.
^ Kur šiko, ten paliko (ką dirbęs, nesutvarko, nepadeda į vietą) Brs, Jnš. Čia kalbant, čia paliekant (apie ką buvo kalbėta, turi būti laikoma paslaptyje, nesakoma kitiems) Ut, Kp. Čia kalbam, čia paliekam Trgn.
ǁ nepaimti (ką savo) pasišalinant: Grįždamas pàliktąjį kardą paims Jrk16. Vaikas pali̇̀ko klumpius ganyklose Sr. O jis paliko sermėgą jos rankoje ir pabėgo BB1Moz39,12.
^ Eita jautis į upę gert, o pilvą namie paliekta (nešami skalbti užvalkalai) ST447.
ǁ palaikyti kur (pasišalinant): Oi joja joja, jodami dūmoja: oi kur mes pali̇̀ksim savo mergužėles? (d.) Plm. Vai, mergužėlė jaunoji mano, tai aš tave jauną paliksiu, kur aukštiejie, aukšti kalneliai, kur margiejie, margi dvareliai JD557.
ǁ padaryti ką (prieš išeinant): Būdami Anykščiuose, mes palikome ir savo įrašą Baranausko klėtelės svečių knygoje A.Vencl.
2. neliesti, nekliudyti, nepaimti: Kiaulės grūdus išrenka, o šliukus palieka J. Bėgi bėgi [uogaudama], ė uogas ir palieki Ds. Pusę bulbų palinku – kaip ne savi nagai Mžš.
3. leisti pasilaikyti, turėti ką; nepaimti, neatimti: Sūnaus nepaėmė į kareivius: paliko tėvuo duoną duoti Plng. Palik tik man tą sapną gražų, kuriuo jaunystėj gyvenau! B.Sruog.
ǁ leisti paimti, atiduoti: O kas nor … atimt jupą tavą, palikig jam ir skreistę DP488.
4. išlaikyti, išsaugoti nesuvartotą, nesunaikintą, neužimtą, neatiduotą kam kitam; atidėti, rezervuoti, patausoti: Skilandį palik (laikyk) vasarai J.Jabl. Jis paprašė Tekliutę palikt jam vakarienei rūgusio pieno su duona A.Vien. Dar palikaũ ir teliukui pieno Kz. Pali̇̀kom tris paršus Krkn. To kiaurdančio [veršio] nepali̇̀ksme veislei Rs. Ne vienas nepalaikykiat (paraštėje nepalikiat) to iki rytoji BB2Moz16,19. Visi draugai, žodžiu, jau sėdi, ir svečiui palikta vieta E.Miež. I ma[n] kampą paliẽnka Vrn. Paprastai pasėtoje žolių dirvoje yra paliektamas barelis dėl sėklos S.Dauk. Stovėjo minkštos kanapos; tarp jų buvo paliktas takelis nueiti į salę J.Balč.
| refl. tr.: Pasilik ir vakarienei, visko nevalgyk J.Jabl. Taukus pardavė (ne visus, ir sau pali̇̀kos) PP15. Aš tik pasilikaũ dvi aveli ir vieną karvę Žml. Ant žiemos mes penkis puskiaulius pasili̇̀kom penėti Jnšk.
| Palikis (pasidėk) rytuo (rytojui) piktumą Plng.
^ Dievas daug duoda, bet dar daugiaus sau pasilieka Gdž.
5. SD217 paskirti, pavesti, perleisti, suteikti, atiduoti kam ką (pačiam išvykstant, mirštant): Mirdamas jis pali̇̀ko daug pinigų Gs. Aš tau palienku pinigų, nusipirk duonos Kš. Marčiai paliksiu bėrą žirgelį, o seselei – sukneles, o motynėlei gimdytojėlei – visą savo turtelį JD605. Aš jai buvau pusę [turto] paliẽkant (bepaliekanti) Plš. Gyvendami vienybėj, dievaičiams įtikę, kurie daugal' paminklų po miškus palikę A.Baran. J. Biliūnas yra palikęs reikšmingą publicistinį palikimą sp. Todėl už mus kentėt teikės, pavaizdą mumus palikdamas DP183.
paliktinai̇̃ adv. paveldimai: Ant vaikų vaikų, vaikams paliktinai R122.
6. nustoti būti, gyventi drauge su kuo; atsiskirti, pasitraukti, pasišalinti nuo ko, pamesti ką (kur vykstant, mirštant): Tėvai mirė ir paliko vieną dukteraitę BsPI70. Išein brolis į krygelę, paliekt sesę mažutėlę KlvD204. Paliekt mamužę labai graudžiai beverkiant KlvD353. Ar nesopa tau širdelė tavo, kad mañ' jauną palieki? Slk. Reikia išeit, o negalima – vaikų vienų nepali̇̀ksi Klvr. Slaugytojos ligonę paliko ir po valandos grįžo jos pažiūrėti J.Balč. Namus ir mažus vaikus niekad vienus nepalik Gs. Verkiau, dejavau, seną motynėlę palikdama JV770. Jokit, brolužiai, vienu kelužiu, nepalikit jauniausio Niem25. Ei tu, žirgeli, tu, juodbėrėli, kur palikai sūnelį? JD621. Mum (mus) pali̇̀ko pempės, ir vėl sugrįš Ėr. Kaip jis eis į dvarelį sunkių darbelių dirbti, paliks tave jau kėlus, prie girnelių pristojus JV401. O jūs, broliai seserelės, mane čia paliẽktat Krtn. Ko sėdi [nuliūdęs], kaip matušės paliktas? Žr. Čiučiuleli tu mažasis, nu mamužės paliktasis KlpD68. Jis, vislab pali̇̀kęs, atstojo KII299. Tai ne gaspadorius, kad viską paliẽksma ir tąsos po svetimas pakampes Rod.
| refl. tr.: Perkūnas be atlydos – vedu su broliu, karves pali̇̀kusiuos, bėgov numie Ggr.
7. išvykti, išeiti iš kur, nustoti būti, gyventi kur, mesti savo buvimo vietą: Palikau tėvų namelį, užmiršau savųjų širdis ir kaip vėjas klajūnėlis aš bastausi be pastogės S.Nėr. Matė, kad fabrikas bus sunku palikti, kad čia reikės ne tik dirbti, bet ir mirti J.Bil. Minuotojai davė ženklą skubiai palikti tiltą rš. Matydamas Jonas, kad jam tam krašte nesiveda, paliko tą kraštą BM197. Paliekmi tą pasaulį DP220.
8. išsiskirti, nutraukti santykius, atstoti nuo ko: Anas ją paliks (nebeves) Dglš. Kurie rymionų dievus palikote, vėl priimtumbit mūsų vierą brš.
| prk.: Kas tau, ar protas paliko (ar iš proto išėjai)?! Ktv.
^ Žmonėms patiksi – Dievą paliksi Tsk.
9. liepti, priversti, leisti būti kur, neleisti vykti kitur, sulaikyti vietoje: Mane paliko prie vežimo, o pats nuėjo pas komendantą rš. Mane prie saũ pali̇̀ko (neatidavė kitiems) Gg. Vieną paliẽnka i paliẽnka namie Krn. Išeidama į pievelę, palik muni pri pienelio Plt. Išeidama rugių kraut, palik mane sūrių graužt LTR(Rt). Nėr kas palieka prie to vaikelio J.Jabl. Ašiai nuvažiuočia, bet namuos nėra ko paliẽka Ob.
| Buvo palikti̇̀ antrą metą an tos pačios klesos (neperkelti į aukštesnę klasę) Als.
| refl. tr.: Mokytoja po pamokų pasiliko mažąsias mergaites ir vėl ėmė kartoti jau primirštus šokius rš.
10. išlaikyti, išsaugoti kokioje būklėje; leisti būti kokioje būklėje: (Motyna) meldė labai ją gyvą palikt J.Jabl. Mano kūdikelį gyvą palikiatav I. Pajudinęs ąsotį aš vėl užvožiau ir palikau taip, kaip jį ten pastatė Alis Kodža J.Balč. Rodos, mudu nepalikova nieko neaptarusiu Blv. Vyrai daugiau jo nekalbino, paliko jį ramybėje rš. Pali̇̀k duris atviras Pc. Sutarkuojamos kelios bulvės, tarkė užpilama drungnu vandeniu, išmaišoma ir paliekama nusistoti rš. Dirva kelerius metus iš eilės buvo paliekama dirvonu rš.
| Anas vis palieka i palieka (neuždaro) duris Dglš. Nepali̇̀k durų – pirkia išauš Dglš.
^ Kaip radom, teip ir pali̇̀ksim (kokią tvarką radome, tokią mirdami ir paliksime, nepakeisime) Ėr. Teip radom ir paliksma Nt.
11. priversti patekti į kokią būklę: Vaikus našlaičiais palikti rš. Prašiau Dievulėliaus, kad atgal sugrįžčiau, o aš savo mergužėlę varge nepalikčiau JD596. Paliekt ant džiūties MŽ288.
12. paskirti ką kuo: Nenor palikti savo įpėdiniu sūnų mužikės BM284. Visų vyresnįjį [sūnų] teip augino, kad paliktų savo vietoje ūkinyku M.Valanč.
13. aplenkti, pralenkti ką darant: Ją palikaũ su visa užuogana Rdš. Su savo arkliu visus palikom Ėr. Tas tą mūsų mažesnįjį prigins i pali̇̀ks Vgr.
14. netekti, nustoti, prarasti: Girtuoklis už degtinę palieka piniginę LTR(Smn).
| Akis palikau beverkdama Užp. Kur tik einu, ten verkiu, ir sveikatą paliksiu LTR(Jž). Nieks neturi didesnės meilės, kaip tas, kurs už kitą savo gyvastį paliekta rš. Apsiauk autais, aba paliksi̇̀ (nušalsi) kojas Vdš.
ǁ pamesti: Aš šiandie palikaũ turguj pinigus Dglš.
ǁ praleisti: Nežinau, gal i palikau kokį punktą [pasakos] Šln.
15. padaryti, kad kas kiltų, atsirastų (ankstesniam veiksmui pasibaigus): Slėsnesnėse vietose tekiniai nugrimzdavo iki pat ašių, palikdami gilias provėžas rš. Taip klostėsi įvykiai, palikdami savo pėdsakus Norkūno sieloje rš. Paliko ne žiedelį – ašarų upelį (išvykdamas pravirkdė) LTR(Dg). Prietelius prietelių aplanko, bet vėl veikumi išvažiavimu didesnį gailėjimą paliekt, neg jam atnešė džiaugsmą ižg atėjimo savo DP237.
^ Juodi jaučiai šoka, pėdų nepalieka (blusos) Pn. Par stiklą pareina, ale skylės nepaliekta (šviesa) LTR(Grk).
16. pavesti, atiduoti ką kieno valiai, nuožiūrai: Palikti laisvę pasirinkti straipsnius rš. Turim tatai ant jo valios palikti BPI193.
17. skirti ką kuriam reikalui: Ekėtes kala į ragotines, palikdamys dirvas girioms augti S.Dauk.
^ Jį velnias ant sėklos [= sėklai] paliko (sakoma apie nedorą žmogų) Skr.
18. nutraukti, nebetęsti toliau: Du darbu nedirbsi: jei vieną dirbsi, kitą pali̇̀ksi Kl. Prireikus pakeisti klaidingą dar neįvykdytą komandą arba pataisyti netinkamai vykdomą, bet dar nebaigtą veiksmą, komanduojama „palikt“ rš.
III. tr.
1. lemti, iš anksto nustatyti: Slinkiuo skurdą, darbininkuo turtą y[ra] Pondzies palikęs Šts. Tartum, kad kitaip būtų palikta, kad nigdi nesentum… O čia, žiūrėk, jau ir nesigali Pnd. Vyrui rūkyt prigimta, nuo pačio Dievo palikta Skr.
2. įsakyti, liepti, nurodyti: Juk ir Dievo palikta neturinčiam duoti MTtIV131.
3. įsteigti, įkurti: Tie baptistai išsigalvoję, nepalikti̇̀ (jų religija ne iš seno) Krš.
◊ ant Diẽvo vãlios pali̇̀kti atsisakyti globoti, prižiūrėti; atiduoti likimo valiai: Paliko vaiką an Dievo valios Skdt.
ant rañkų pali̇̀kti atiduoti kieno priežiūrai, globai: Viską išvažiuodamas pali̇̀ko ant jo rañkų Alk.
antrõpus kyšõs pali̇̀kti neįvykdyti kokio ketinimo: Lapynė paliko antropus kyšos (visko privalgius, lapienė liko nepradėta) Mžk.
ant rugiẽnių (rugi̇̀nių) šiaudų̃ pali̇̀kti nevesti, neimti; padaryti, kad liktų netekėjusi: Jo neklausysiu – bijau, kad nepali̇̀ktų ant rugiẽnių šiaudų̃ Ps. Jau ta paliko ant ruginių šiaudų Sim.
ant viẽtos pali̇̀kti žūti, mirti: Jis man dabar keta kąsti taip, jog aš ant vietos paliksiu S.Dauk.
be galvõs pali̇̀kti netekti proto, apkvaišti: Jaunikaičiai paliko be galvų iš nustebimo, be žado iš džiaugsmo ir dėkingumo J.Balč. Dėl tavo kalbos nepaliksu be galvos KrvP(Pln).
be kójų pali̇̀kti einant nuvargti: Ir be kojų paliksi, kol visus susiedus apeisi Als.
be rañkų pali̇̀kti dirbant nuvargti: Dirbk dirbk, ka pali̇̀ksi be rañkų, tada pamatysi Jnš.
Diẽvo vãliai pali̇̀kti neprižiūrėti: Visus kitus, ypač senius, palikdavo Dievo valiai kartu su sergančiais ir mirštančiais A.Vien.
pa(si)li̇̀k svei̇̃kas sakoma atsisveikinant: Palik sveika, mylimoji (d.) Nm. Pali̇̀kit sveiki̇̀! Dv. Pasilik, sesute, sveika! Nuramink širdelę: aš pagrįšiu nepražuvęs į tėvų šalelę Mair. Pasilik sveika, jauna mergyte, jau aš daugiau negrįšiu RD66. Tai pasili̇̀kite sveikùčiai! Sn. Pasli̇̀kte sveiki̇̀! Lz.
nãgines pali̇̀kti mirti: Tas jau pali̇̀ko nãgines Šll.
raži̇́enoms (rugi̇́enų) grė́bstyti pali̇̀kti neištekėti: Tokios smarkios teip i paliẽkta raži̇́enoms grė́bstyti Dov. Tos tai jau pasiliko rugienų grėbstyt LTR(Grz).
šáukštą pali̇̀kti mirti: Aš pirmas, Tomai, paliksiu šaukštą. Aš vyresnis rš.
šiàpus kyšõs pali̇̀kti neįvykdyti kokio ketinimo: Muno turgus pali̇̀ko šiàpus kyšõs Grg.
papali̇̀kti (dial.) intr. visiems neišvykti, būti toje pat vietoje: Svodba išvažiavo, ir papali̇̀ko jaunojo giminė ir jaunoji Dv.
pérlikti tr. praleisti, prabūti: Blogus čėsus párlikau (parbuvau) J.
prali̇̀kti intr.
1. praeiti pro šalį neliestam, atlikti: Tu tep greit ūturi, kad aš tavo ūturkos visos nesugaudau, daug pralieka Prng.
2. turėti laisvo, atliekamo laiko: Pralikdamas piemenukas ar pusbernis šepečiu „nudailina“, „nučystija“, „nušarpuoja“ kūlio galą rš.
prili̇̀kti
I. intr.
1. likti daliai, kiekiui ko nors: Tu aprėdykie, berneli, mane, ką mano skrynioj rasi, ir dar kitoms priliks KlvD65.
2. pritapti, prisigerinti; pritikti: Mergytė su pasitikėjimu prie jo priliko LzP. Argi bepriliksi prie seseraičių? Sln.
3. refl. laikytis ko, nesitraukti nuo ko: Pri tų žodžių prisiliekmi R96.
4. atsidurti užpakalyje, atsilikti: Ėjau ėjau ir prilikau nuog visų, kad koją sopa macnai Vrnv. Jaunasai vejasi, bent kiek prilikęs Vr. Rėkteli an katro (jaučio), katris priliẽkti, tai tas pastaiso Azr.
| Priliko nuog jaunesnio brolio augimu Vrnv.
5. turėti atliekamo laiko: Lyna i lyna. Gal kada prili̇̀ks kokia dienikė – nuravėsu Kž. Dabar mes nepriliẽktam J.Jabl.
II. tr.
1. palikti laikymui, veislei, sėklai ar kitam kuriam nors tikslui: Šiemet prili̇̀kom dvi telyčiuki Rm. Sviežį gyvuolį prie senų prilikaũ dėl veislės J. Senąją kiaulę pjaus liuob, o jaunąją priliks Šts. Ir prili̇̀kę gi visi dobilų ant sėklos! Srv.
| refl. tr.: Neturėjau tam sykiui miltų saujos, staiga turiu žemę – prisikulsiu grūdų, prisiliksiu gyvolių Žem. Du teliukus prisili̇̀ko Trs. Prisilikom tokias galybes kiaulių, o nėr kuo šert Žal. Šiemet nedaug prisilikau verpačiai linų Ds.
2. atidėti, patausoti kam ką: Nesuvalgyk pats vienas pieno, prilik ir mažiesims Šts.
3. refl. tr. pasilaikyti sau ką kieno paliktą: Visi visų galų prisili̇̀ko (prisinešė visokių daiktų) Lp.
4. Užv surasti, turėti (laisvo laiko): Gal pati prili̇̀ktum laiko i ateitum ma[n] padėt Jnš.
5. palikti daug ko: Jis čia mum prili̇̀ko visokių atsišaukimų Lnkv. Visokių ginklų priliko Ėr.
6. liepti kam būti kur, paskirti ką kur: Kuris mokslui netikęs, reikia prilikti savo vieton rš.
7. priskirti, užleisti, palikti dalį ko kitam: Mes tau iš vienos pusės pievą perpjovėm, bet iš kitos prili̇̀kom Ėr. Anie vis priliẽkta [kaimynui] pievos Žr. Būt kokią vagelę dar prilikęs, o čia perarė svetimos, ne tik nepriliko Lp. Savo dalies prilikaũ jam puspūrę pūrų̃ Sr. Dar dirvos pakraštį papievy prili̇̀kom (neišarėme), kad tik daugiau būtų pievos Užv. Čia jau nūpjauk visą, nebepryli̇̀k lašinių pry meisos Lkv. Gronyčia abiejų: tavo prilikta ir mano Pl.
III. tr.
1. iš anksto numatyti, paskirti, nulemti: Jau jei mums šio[je] girio[je] mirt pri̇̀likta, tai mes niekaip n'išbėgsim Sch172. Teip man priliktà; teip man lemta KI528. Likimas priliko jam pralošti savo turtus rš.
2. turėti įgimtą, įgimti: Žmogus savo prilikta tobulumą pametė brš. Apsirijimas, girtavimas, neviežlybumas vadinamas pavelyta ir prilikta linksmybe brš.
3. įkurti, įsteigti, leisti: Davė [moteriškę] už draugininkę Adomui, ir taip priliko moterystę S.Stan.
4. nustatyti, įsakyti, liepti: Sengaspadoriams buvo prilikta po 3 desetinas žemės iš dvarų laukų duoti srš.
5. paskirti ką kokiam tikslui: Mūro griovimui prilikti įtaisai rš.
suli̇̀kti
1. intr. išlikti: Suliko pusnis, tarp tvorų sunešta J.
2. refl. susilaikyti neišvykus, pasilikti: Žadėjau važiuot, ale paskum susilikau Grk.
3. tr. palikti ką kvailiu, lošiant kortomis: Tu visai kvailas: trečią kartą iš eilės suli̇̀kom! Prn.
užli̇̀kti
I. intr.
1. atvykus palikti, susilaikyti, apsistoti vietoje: Nuo karo Jonas čia užli̇̀ko Ds. Kur ta mūs Stalgienė užli̇̀ko (užtruko)? Gž.
| refl.: Eik pas jį ir gražumu paprašyk, idant dar truputį užsiliktų, dar truputį V.Kudir. Kai spaustuvė turėdavo didesnių užsakymų, darbininkai užsilikdavo dirbtuvėj ilgiau rš. O pilėje ar negalėjo jisai užsilikti? V.Piet.
2. išsilaikyti gyvam, sveikam, neliestam; nežūti, nedingti, egzistuoti toliau: Vienas ažli̇̀ks, bus gerai Brsl. Šita pasaka, man rodosi, nėra žmonių burnoje užlikusi A1884,63. Žemaičių tarmėse beužliko tiktai vienaskaitlio vardinis ir šauktinis, padarytas iš -u-kamienio Jn. Tuoj išraukim iš mūs tarpo dar užlikusius dygius rš.
| refl.: Iš septynių brolių vienas tiktai užsiliko jauniausiasis S.Stan. Norint man vardas vokiškas duota, bet lietuvio dvasia užsiliko V.Kudir.
3. būti ilgesnį laiką nebeliečiamam, nebejudinamam, nepaimtam: Anas kap žuliko (užliko) nuo vaisko, tai ir neėmė jo daugias vaiskan Rod. Užli̇̀ko užli̇̀ko skola, ir negrąžina Ds.
| refl.: Neatidaviau miežių, taip liko liko ir užsili̇̀ko Skr.
4. būti, likti nesuvartotam, neišleistam, sutaupytam kiekiui, daliai ko nors: Po truputį užliẽkta jovalo lovė[je] ir prišala Užv. Da pusė maišiuko buvo pernykščio zuperio užli̇̀kę Bsg. Šiaip teip prasistumiam, dar užlieka ir drabužėliui pinigų Srv. Dvi dieni atdėjau ir dar an trečios užli̇̀ko [verpti] Lp.
| refl.: Dar ir dar̃ (dabar) gal kokis užsili̇̀kęs yr litvys Šč.
5. būti neatimtam, išsaugotam, neatiduotam: Vos vienas jūros pašalys tarp Liepojos ir Klaipėdos Žemaičiams beužliko S.Dauk.
6. nenustoti būti, išsilaikyti kokiam, kokioje būklėje: Iš kelių kambarių, kurie apysveiki buvo užlikę, galėjai spręsti apie senovinį tų namų puikumą J.Balč. Tas vaikas pagal kūną rods mažas užliko, ale pagal protą šauniai auga Jrk23.
| refl.: Užlikos tamejag užvėsime (užšalime) ir nodbojime, kurį turėjo iž pradžios VoK39.
7. refl. ir toliau būti kaip buvus: Atej[o] diedas, pasdairė – bobos nėra. Ir ažsili̇̀ko be bobos diedas (ps.) Lz.
8. refl. išsisaugoti, išsigelbėti, išvengti ko: Tada jau niekas broliams nesudrums ramybės, ir užsiliks tėvynė nuo naminio vaido V.Kudir.
9. vėluoti, atsilikti (apie laikrodį): Ar skubina, ar užliẽka? Plš.
II. tr.
1. palikti auginti: Užlikaũ du veršius Rs. An kitų metų reiks užli̇̀kt telyčiotė Dbk. Kitimet tai ažliksiù kumelioką veislei Sdk. Perniai buvom jauniklę (avelę) užlikę Rmš. Užlikaũ veislei kiaulę Jrb. Kai pulką [vištų] ažlieki̇̀, tai ir nebededa Užp.
| refl. tr.: Trejetą paršelių sau ažsili̇̀ksma, kitus parduosma Trgn. Šiemet daug žiemmičių užsili̇̀kom Ll. Reiktų užsilikt šiųmetis kumeliokas, ale kad grūdų nėr Ds.
2. atidėti dalį ko nors, patausoti, sutaupyti: Buvau užli̇̀kusi pirmiau mielių, dabar nebreiks pirkti Užv. Vėl dienelę prastūmėm, pavilgo kitam kartui užlikom J.Balt.
| refl. tr.: Turiu dvejetą bonkučių [spirito] užsilikęs LzP.
3. neleisti žūti, mirti, nukentėti, išnykti; padaryti, kad nežūtų, neišnyktų: Tik vieną vaiką Dievas užliko, tep visi numirė Rš. Visas devynias [šakas] vėtrelė laužė, o užlik, Dieve, viršūnėlę TDrV38. Atliktas vienas gana svarbus darbas: dalis mūsų dainų užlikta V.Piet.
4. perduoti, suteikti (pačiam išvykstant, išnykstant): Apie mūsų praeitę mūsų seniai proseniai beveik jokių žinių neužliko V.Piet.
5. laikyti ką ilgesnį laiką nesusigrąžintą, neatimtą: Da mano par jį yra užulikta keli zlotai (jis man seniai skolingas kelis zlotus) Ml.
6. leisti apsistoti atvykusiam, priimti: Užliks ir mane, – pamislijo Erdivilas V.Piet.

tū̃pti, tùpia (tū̃pia K, Škn, Dkš, Brž, tum̃pa Slm), -ė intr.
1. R, MŽ, N, J, L, Rtr, FrnW, KŽ leistis, lenkiant kojas (apie paukščius, vabzdžius): Višta tùpia, atsitūpė gūžtoje DŽ. Žąsys tū̃pia į gūžtas NdŽ. Kur reikia vaikščiot, tai tenai tū̃pia višta Pls. Kuo aukščiau tetervinas berže tupia, tuo didesnis šaltis ateina sp.
^ Butas kaip dvaras, nė vištai tūpti vietos nėra KrvP(Pln).
| refl. I, K, L, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1: Lenda lenda višta, pagatava po karve tū̃ptis Klt.
ǁ NdŽ, Upn rengtis miegoti (apie paukščius): Da saulė kokio aukštumo – eis vištos tūpt! Mžš. Vištos anksti tū̃pia Sk. Vištos jau ant laktų tū̃pia Vs. A vištas varai tū̃pti? LKT111(Kltn). [Vakare] viščiokai netum̃pa, vaikštinėja kaip paplavūnai Slm. Neturi kur tū̃pt vištos, tupdžiau tupdžiau Klt. Tik vištos vienodai tū̃pia, o žmonės žėdnas vienas savo atskirumą turi Trgn. Mano vištos neina tūpt Lt. Vištos vėlai eina tūpt – prieš lietų LTR(Ant). Nu dabar vištas prirydžiau (prilesinau) gerai, galės tū̃pt miegot Mžš. Jei viščiukus užleisi dieną, tai jie greit eis tūpt LTR(Pmp). Kad nori, kad vištos neitų anksti tūpti, tai reik vakare užleisti perėti LTR(Sln).
| prk.: Ana visados eita tū̃pti su vištoms (anksti) Grdm. Nevakarojam ir mes su žiburiu, sutemsta, ir einam tū̃ptų Užp. Eisim tū̃pt mes su savo vaikučiu Šn. Akys tū̃pt nori Gs.
2. Švnč perėti: Kap vištos tū̃pia, tai kiaušiniai mažinas Lp. Deda [kiaušinius] ir greitai tū̃pia vištos nuog dirgėlių Kpč. Šito čėso žąsys, jos nètupia – veislė kitokia Alv.
3. DŽ, NdŽ skrendant leistis žemyn: Žvirbliai didžiuliais pulkais tūpė ant stogų, korėsi į medžius ir vėl čiauškėdami leidosi žemyn rš. Jau vantą ten turės, krapys, būdavo, ten jos nuskrisdavai, kur jom (bitėm) tùpiama Mšk. Bitės čia pat tūpė ir tūpė ant žydinčių dobilų J.Ap. Balti paukščiai, matyt, pajutę gerą žmogų aplink vaikščiojant, vis dažniau mėgino tūpti į švendrynus sp. Į parko medžius tūpė kranksėdamos varnos V.Myk-Put. Varnos tūpė į medžių viršūnes M.Katil. Kai saulutė tekėdavo, garnys pakildavo, o kai leisdavosi, tai tūpdavo į lizdą LTR(Mrj). Ir atlėkė volungelė, tūpė ant šakelės KlpD110. Kikili, kikili, laibakoji, kur lėksi, kur tūpsi, kur nakvosi? LLDII357(Sem). Per žalias girias paukštele lėksiu, an tėvulio dvaro gegule tūpsiu LTR(Al). Tup gervė, tup gervelė, tup gervelė į medį LTR(Plt). Tūkstančiai musių tupia ant valgymų J.Jabl. A, tai žvirbliai lekia in palėpės tū̃pt (sakoma, kai kas nors valgydamas siurbia) Kt.
| Balionas tū̃pė DrskŽ. Tūpė ir kilo tik kariniai lėktuvai sp.
^ Skrido kaip sakalas, tūpė kaip vabalas PPr414. Su ereliais išskridęs, su vištom tūpsi LTsV269. Aukštai šoko, žemai tūpė KrvP(Erž, Vlkv). Juo aukščiau pakilsi, juo žemiau tūpsi Srj. Ant visų žiedų bitė tupia, bet ne iš visų medų ima PPr164. Kur paukštis tū̃pia, tę plunksna lieka Lp. Žmogus viršun nelekia, o žemyn tupia LTR(Srj). Atlėkė paukštis be sparnų, tūpė į medį be šakų, atejo boba be dantų, suėdė paukštį be sparnų (sniegas ir saulė) LKT83(Žlb).
| refl.: Atlėkė paukštukas, tūpės in builio ir sako: – Buily, buily, supk mane LTR(Kb). Ir tos bitys, ir visos tū̃pas viršuo Vgr. Cyrulis tū̃pės ant kęso, norėdamas biškį pailsėties ir atsipūsti PP21. Paukščiai suko aplinkui ties Elzyte ir beveik tūpėsi jai ant pečių J.Balč. Kad į medžius, ka jau aukštyn tùpas [paukščiai], ta jau vis priš šaltį Nv.
| Ant antakių leidosi tūpė usnių pūkai rš.
4. leistis lenkiant kojas prie liemens ir per kelius: Aš tokia aukšta, laiba, – pamatydavau žmogų [ganydama kiaules] i tū̃pdavau į kojas – ma[n] gėda PnmŽ. Paeina kelius žingsnius ir vėl tum̃pa – kojos neneša Skp. Kur kūliai stovėjo, tę žąsys tupėjo, tū̃pk, berneli, tū̃pk, tū̃pk Gdl. Pasivarė [Marijona] melžiamąsias nuošalin, tūpė prie tešmens J.Balt.
^ Geras, jau geras, tū̃pk – paglostysiu (iron.) Dkš.
| refl.: Tū̃pias i tū̃pias, pusiauju negali [kasti bulvių] Klt. Tūpiúos laidyt – rankos kai grėbliai Švnč. Reikia tū̃ptis nuo šunio, tada neinkąs Dglš. Ana sau atsisėdo ant kančio tos mašinos, šauku, ka tū̃pkias! Nv. Tai piemenai, vaikai, pamatę lekiant gerves, tūpdavosi, kovodavo kojas, kad nesukapotų LTR(Rs).
| Tėvas sustojo, susigriebė už krūtinės ir ėmė tūptis, glebti rš.
^ Paeina, paeina i tū̃pas kaip višta Krš. Caca, caca, geras, tūpkis – paglostysiu (iron.) NžR. Tūpkias – paglaudysiu Vkš. Tūpkitės, artistai ir režisieriai, aš jus paglostysiu Vaižg.
5. refl. leistis lenkiant užpakalines kojas (apie kai kuriuos gyvulius): Brisius nori pasigerinti, suvizginti uodegą, bet iš baimės tupiasi ant paskutiniųjų kojų, ir per jo snukį rieda gailios, karčios ašaros J.Bil. Skitai medžiodamys mažne kiekvienas turėjęs žirgą, mokantį žvėrį išvydus ant pilvu tūptis, idant žvėriui mažu rodytumias S.Dauk.
6. šnek. sėstis:
^ Tū̃pk – būsi svečias Bd. Ant rugienos netū̃pk An.
| refl.: Tūpkis, – bakstelėjo pirštu į sienojų šalia savęs J.Paukš. Tūpkis į vežimo galą BsPI32. Asilas, tūpęs į vežimą, traukė mergas į jaunimą LTR(Brt).
^ Tū̃pkis, juo vištos dės! Klp.
ǁ sėstis savo reikalui:
^ Kad šuo būt netū̃pęs, būt kiškį pagavęs Ds.
| refl.: Vaikas jau pats tū̃pas an puodelio – nebi bėda Rdn. Tū̃pas visi an puodelio, o tu į kelneles varai! Akm.
7. šnek. apsistoti, apsigyventi: Aš čia pasiakvatijau į tą pušyną tūpt, į tą prastą vietą tūpiau, i gana Pžrl. Matysim, į kokį dvarą jis tū̃ps Skr.
8. Ds šnek. iš senumo linkti: Sena pirkia, kiek apleista – baigia tūpti rš. Stogo kraigas įsilinkęs ir baigia tūpti ant lubų rš.
| refl.: Tėvų bakūžė vis labiau tūpėsi, linko arčiau žemės rš.
ǁ prk. eiti silpnyn, mažėti: Sveikata ir mano pradeda biškį tū̃pt Slk.
| refl.: Aštuntą dešimtį eiti̇̀, jau i tūpýs! Pj. Kaip belaikysys, ka tūpýs! Pj.
9. Skr šnek. pakliūti, atsisėsti į kalėjimą: Visi jie gavo tū̃pt Plv. Kad kas palotų, tai tep gautum tū̃pt! Ss.
anttū̃pti, añttupa, añttūpė (ž.), ančtū̃pti žr. užtūpti:
1.
^ Leka baltas paukštelis be sparnų, be kojų, ančtupa ant šakų, ant medžių ir ant žemės (sniegas) S.Dauk.
ǁ tr., intr.: Añčtūpė varna an žąselę Pvn. Ančtūpė purkuotę LTR(Tl).
2. Aš aną añčtūpiau Slnt.
3. žr. užtūpti 6: Nu vokyčio išbėgti nebgalėjo, anie greitai anttūpė Lnk.
aptū̃pti, àptupia, àptūpė
1. tr. Š, Rtr, KŽ, Dkš, Skr, Ėr, Ds, Brs tupiant apglėbti sparnais, apkėsti, apgaubti: Višta àptupia vištyčius J. Kalakutė daug àptupa kiaušinių Klm. Kad višta neàptupia visų kiaušinių, keli vis užšąla Mžš. Nė višta neaptū̃ps tiek daug viščiukų Grš. Misliu šešiolika dėt [kiaušinių], gal aptū̃ps Slm. Leisma šiamet, kiek kurkė aptū̃ps Ut. Tiek daug viščiukų neaptū̃ps višta Pc. Vištineliai maži tebėr, višta dar visus àptupa Vkš. Gandras užvaduoja patelę, pats aptūpdamas lizdą sp. Bematant paukštis nusileido žemėn ir aptūpė tą savo kiaušinį J.Balč.
ǁ apdengti, apgaubti, paslėpti: Kojas tas aptū̃ps i tupės KlvrŽ. Nežinau, kiek esu išlaukęs babunės sijono aptūptas, kol tėvas gąsdino diržu sp. Virpa motriška rekrūtą aptūpusi Šts.
2. tr., intr. tupiant apimti, aprėpti, padengti, užtūpti: Lentynos padaryta, tę karveliai aptū̃pę Tvr. Kol parvažiavo namo, visi arkliai ir karieta aptūpti karveliais SI156. Iš pavasario reikia, ka aštuonioleka rėmų būtų àptūpta [bičių] Mšk. Visi koriai tei[p] dailiai aptūpti̇̀ Šmk. Rodosi, tą lauką aptūpė peteliškės, – taip jis mainėsi visas, taip krutėjo, lyg gyvas V.Kudir.
^ Atlekia paukštis be sparnų, aptupia medį be šakų (sniegas) Žg. Balti žąseliai visą svietą aptupia (sniegas) LTR(Mrj, Rk).
| refl.: Kurie čia paukščiai apsi̇̀tupia an tų medžių? Dg.
ǁ tupiant apsupti: Api̇̀tūpė aplink šitą namelį [paukščiai] Mlk. Sulėkė krankliai, aptūpė apie degančias malkas SI141.
3. intr. pradėti perėti: Višta àptūpė, kiaušinių reikia Klvr. Ė, kai apkvarkštė, àptūpė, tai ir apleidėm [vištą] Dg. Antys tai irgi paskavoja raiste, radom jau aptū̃pus Dg.
4. aplinkui sutūpti, apsėsti: Visi (žmonės) aptūpę prie rėčkos ir mazgojas Šmn. Jos api̇̀tūpė mane ir išklausinėjo Pnd. Aptūpę kūmą klausomos, ką pasako[ja] apei Kalvarijos stebuklus Dr.
| prk.: Buvusią pliką granito plokštikalnę aptūpė paskubomis sukalti nameliūkščiai ir barakai T.Ivan. Krūmai aptūpė paupę rš.
| refl.: Apsitūpėme aplink ugnį rš. Kai žiugučiai aplink tą senolį apsitū̃psma, – visus mylėjo End.
ǁ sėdint apimti: Pirmojo skyriaus kambaryje krosnis taip pat buvo aptūpta vaikų rš. Vienas valakas ant pečiaus, o kitas – pašalėj, kiek aptūpiù Všn.
5. pasisavinti, apgniaužti: Jis viską, i tėvų naudą àptūpė, t. y. apžiaubė J. Sėdi pinigus aptūpęs rš.
ǁ KŽ prk. apsiausti, apgulti.
6. intr. sunegaluoti: Nuog Bronios veseilios àptūpiau (nupuoliau nuo kojų) Db. Mergos, kap išeina už vyro, tai ir kvarkščia – dar̃ reta kuri merga ligon neàptūpia Kb.
7. tr. labai globoti, rūpintis: Diedas bobos aptūptas Tr. Močia par puskapį parsiritusius vaikus vis da aptūpus laiko Tr.
| refl. tr.: Aptū̃pus vaikus, vyras ėmė ieškot kitų Ant.
atitū̃pti, ati̇̀tupia, ati̇̀tūpė intr. KŽ, attū̃pti K, KŽ, atatū̃pti KŽ
1. refl. Š, KŽ sulenkti kojas tupiant (apie paukščius, vabzdžius): Višta tupia, atsi̇̀tūpė gūžtoje DŽ. Atsi̇̀tupia bet kur i pameta kiaušinį [višta] Klt. Atsitūps kurtinė perėti ant žemės, ir per porą žingsnių jos nepastebėsi sp. Prisikimšus gurklį, puikioji antis vėl atsi̇̀tūpė Db. Gaidelis įsitaisė gerą laktą atsitū̃pti Grš.
2. refl. nusileisti žemyn, ant kokio pagrindo: Atsi̇̀tūpė žvirblelis ant tvoros – capt i pagavo katinas Ėr. Žvirbliai atsi̇̀tūpė ant lango briaunos NdŽ. Paukščiukas an krūtinės atsitūpė tam žmoguo Kv. Gegė, pakelta aukštyn, atsitūpė ant apušės ir ėmė skardžiai giedoti Blv. Visas devynias vėtružė laužė, mun, Dieve, laikyk viršūnelę – raibai gegutei atsitūpti StnD6. [Gegutė] atsitū̃pus terp lapukų vis tik džiaugias ku kū, ku kū DrskD251. Bepjaunant atlėkė varna, atsitūpė medyje ir kranksi LTR(Žal). Ir atbėgo uodelis, atsitūpė ant šakos LTR(Grv).
^ In baslio atsitūpęs negiedosi Užp. Ir laibas, ir ilgas, atsitūpė žolėj – nesimato (lietus) LTR.
3. K užimti tupimą padėtį.
| refl. R, MŽ, Sut, K, Rtr, Š, J.Jabl, Vž, Trk, Vkš, Ps, Sb, Ml, Lzd: Tupėk atsitū̃pęs rinkdamas uogas J. Lepšiukų tai tiltais, atsitūpsi̇̀ – par dvi vietas ir kašikas pilnas Kvr. Atsi̇̀tūpė [melžti], trūksta blauzdos, kraujas bėga Vdn. Atsi̇̀tūpė i teip su kojoms šokuo[ja] kaip varlė Gd. Ateina pri tos kumelės muno, sako, atsi̇̀tūpė, pradėjo pančioti Tl. Nuleka tą kuoliuką kalti, atsitū̃pęs kala, i prikala šarkuo kampą Vvr. Atsitū̃pt negaliu, pasilenkt negaliu, nebe viekas Sdb. O kada slidu, tai aš atsisėdu, atsi̇̀tupiu ant batų Pn. Leja botagu, kad net atsi̇̀tupi, par blauzdas Skp. Prie ratam atsitū̃p’ ir tupy (tupėk) pavėny! (ps.) Tvr. Atsi̇̀tūpė pri duobelės i gera [alų] Žr. Meistras matė kareivį, uždegus pluoštą šiaudų, atsitūpus ir ėmus svilinti avilio landas P.Cvir. Atsitū̃pę gardžiai šakelių pumpurus valgom K.Donel. Marškinėliai – ištisinėliai, atsitūpia – lig žemelei LLDI86(Žml).
| prk.: Kol gali, eik, atsitū̃psi ir atsitū̃psi Krš. Ką gi tu bešokinėji, kad atsi̇̀tūpei žemai; visi žino! Mžš.
^ Atsitūpus kaip sena višta pakrūmėje KrvP(Rs, Brt). Atsitūpė kaip šuo ant uodegos, kad gaspadorius paglostytų KrvP(Vlkv). Atsitūpia kaip višta an kiaušinių, ir nebeiškrapštysi Šmn. Vargas atsitūpęs tavęs lauks N. Norint čia išbėgsi, kitur vargas atsitūpęs tavęs lauks B283,316. Atsitū̃pk, kad toks geras – paglostysiu (iron.) Snt. Tup kertutėj atsitūpus su žaliu sijonu (šluota) LTR. Aukštai atsitūpęs, o pajudintas žvengia (varpas) LTR(Vdk).
ǁ refl. Jž pritūpti savo reikalu: Reikia atsitū̃pt – ieškok vietos Pl.
^ Neatsitūpęs neatsibūsi LTR(Rm).
4. refl. sulenkti užpakalines kojas tupiant (apie kai kuriuos gyvulius): Tegu atsitū̃pia tik in pečiaus, aš jį (katiną) pagausiu Klt. Atsitū̃pęs ūsą kraipo kraipo, marod, jau šoks prie ančiukų jisai (katinas) Jrb. Atsitūpęs [šeškas] ant kranto upės, ežero, tvenkinio, kantriai laukia, kol atplauks žuvytė Blv. Lapė, pabėgusi už ėglio, atsitūpė ir žiūri, kas bus toliau LTR(Rk). Šunys teip pat atsitūpė i žiūri vienas į kitą LTR(Rm). Vilkas nubėgo į mišką ir atsitūpė po tankia eglaite LTR(Šlv).
5. refl. šnek. pritūpus atsisėsti: Mamunelė atsi̇̀tūpė pri munęs Žeml. Kogi čia atsi̇̀tūpei: nosė pridulkės! Mžš. Prašom prašom, biškį atsitū̃pk, nepasiusi, ne ožkos šūdas Pš.
^ Neatsitū̃pęs nepadarysi (neprisėdus rimtai prie kokio darbo, nieko neišeis) Ign.
6. refl. prk. apsigyventi: Ašiai toj lūšnelėj atsi̇̀tūpiau ir tupiu Pl.
^ Blaškosi, vietos nesurasdamas kur atsitūpti KrvP(Vlkv).
7. atsisėsti į kalėjimą: O aš tau taip pasakysiu: jeigu Jonelis bus šuo – visi atsitūpsim K.Saj. Jie tave taip pakels, kad tu atsitūpsi A.Gric.
įtū̃pti, į̇̃tupia, į̇̃tūpė intr.
1. Rtr, J.Jabl, Š, NdŽ, KŽ skridus nutūpti (ypač į ko vidų): Į medį į̇̃tūpė paukštis J. Į špokų lizdą įtū̃pdavo blezdinga ir išperėdavo vaikus Skdv. Varnos ka į̇̃tupa į viršūnę medžio, tai sako, ka šaltį rodo Up. Paukštelis iñtūpė vyšnių krūman Nmn. Netoli buvo į medį įtūpęs paukštytis LTsIII162(Pgg). Raibs sakalėlis įtūpė į viršūnėlę LB75. Erelis įtūpė į lizdą S.Dauk. Jau vėl viena ragana (musė) pienan į̇̃tūpė Ds. Žad čia gegutė įtūpti, žad čia raiboji įtūpti JD834. Pavirtau į gegužėlę ir nulėkiau tėvo dvare ir intūpiau jievarėlin LTR(Švn). Baltojos liepelės plati viršūnėlė gegulei intūpt LTR(Vrn). Ir atlėkė gegutėlė, ir įtūpė liepužėlėn LTR(Ktv). Tai aš parlėktau in tėviškėlę, tai aš intūptau in obelėlę LTR(Lp). Ir į̇̃tūpė sakalėlis į diemedžio krūmelį JD64. Įsuko, įtūpė uodas į ąžuolą Sln. Aš įtūptau balta antele žalian rūtų darželin TDrIV143(Vlk).
^ Atlėkė paukštė be sparnų, įtūpė į medį be šakų (sniegas) LTR(Mrj), Vkš.
| refl. Rtr: Kad tiktai į kregždžių lizdą žvirblis įsitūp, tuoj kregždžių būrys susirinkęs jį ir užmūrija su dumblais Sln. Antis turbūt perėt nori – jau ji iš ryto įsitū̃pus Graž. [Višta] sparnais tik tuomet naudojasi, kai kas veja arba kai reikia įsitūpti į medį rš. Įsitūpk, gegelė, į baltą liepelę JD690. O aš įsitūpčiau, o aš įsiskriečiau į vyriausią vyšnelę JV865. Aš pasiversiu raiba gegele ir įsitūpsiu aukštai medely LTR(Brt). Aš insitūpčiau į vyšnelę, gražiai kukuočiau, kaip gegutė BsO68. Nors aš nulėkčiau pas motinėlę ir įsitū̃pčiau į obelėlę Niem32. Aš pasiversiu raiba gegute ir įsitūpsiu vyšnių sodely LTR(Al).
^ Atlėkė paukštis iš rytų, įsitūpė į medį be šakų, atėjo jumpruva be kojų, suėdė paukštį be lūpų (sniegas ir saulė) Jrg.
2. imti perėti: Kvaksi višta, tik neintū̃pus – vėlai sukvaksėjo Drsk.
3. kiek sulenkti kojas: Jis eina įtūpęs į blauzdas Rs.
| refl.: Bilgelbeimas į kinkas įsitūpęs drebėjo LC1883,4.
4. įsėsti, įlįsti: O aš į lendres į̇̃tūpiau Kin. Diedas arklį paskinkė, rogutėsan iñtūpė ir nuvažia[vo] girion malkaut Prng. Į̃tūpav į builes i kaskiav lig pietų Pln.
| refl. K, NdŽ, KŽ: Įsitūpk į vežimą, pavėžysiu tave J. Apšilsu aš tūs grūdūs įsitū̃pusi (kuliant) – jug dar vaikas toki tebibuvau Kl. Bailus kiškelis, krūmuose įsitū̃pęs, gardžiai žolytę graužia Š.
| prk.: Jau žiema instūpė Tvr.
5. refl. KŽ įlindus atsitūpti ant užpakalinių kojų: Kiškelis – krūmuose įsitūpęs Š.
6. šnek. įsigyventi, įsikurti: Į gerą viečiukę į̇̃tūpė Gs. Į̃tūpė į savo ūkį Klp. [Reikia eiti už tokio vyro,] ka turėtų trobalelę, galėtų įtū̃pti Štk.
ǁ refl. įsisprausti, įsitvirtinti: Nerdavaus iš kailio įsitūpti tarp aukštesniųjų A.Vien.
7. įsmigti: Velnias maišą akminų atnešė, didžiausias čia iñtūpė ir užaugo DrskŽ. Ulveris menkai buvo šaunąs: vos įtūpė kulka į sieną Šts.
ištū̃pti, i̇̀štupia (i̇̀štūpia K), i̇̀štūpė tr.; N išperėti.
nutū̃pti, nùtupia, nùtūpė
1. intr. R267, MŽ358, Sut, K, L, Š, Rtr, KŽ, DŽ liautis skridus, nusileisti ant kojų: Nutupiu ant kokios vietos N. Gegutė niekuomet nenùtupia ant drebulės NdŽ. Vos tiktai nutūps kuisis ant jaučio sprando, tas kaip duos su palka Pln. Atlėkė devyni varnai, o nutū̃pę pastojo žmonėmis Jrk100. Matę sykį tą aitvarą ir ant žemaičio stogo nutūpus J.Jabl. Atlėkė tas pats varnas, in tą eglę nutūpė, klauso BsPIV270(Brt). Ir nutūpė raibas paukštelis į tėtušio sodą KlvD40. Aš nutūpsiu gegule vyšnelių sodan TŽI210. Įlėkė povelis į rūtų darželį ir nutūpė ant Dievo medelį S.Dauk. Tu nutūpsi po langeliu vyšnelių sodelin KrvD55. Atlėkė sakalėlis, nùtūpė į klevelį Graž.
| prk.: Vienas kitas spindulys trumpam laikui nutūpdavo kartais ant senolio galvos I.Simon. Ugnis žybt iš antro galo parejo ir nùtūpė ant stogo Kl.
^ Išlėkė kaip sakalas, nutūpė kaip vabalas LMD(Slv). Pakilo kaip aras, nutūpė lyg višta LTR(Auk). Dangun šoko, balon nutūpė KrvP(Ds, Ant). Su varnom pakilo, su vištom nùtūpė Km. Nešok aukštai, ba žemai nutūpsi LTR(Kš). Ger’ lėkt, ale neger’ nutūpt B89,163,862. Gerai lėkt, bet negerai nutūpti M. Kur paukštis nutupia, ten ir plunksną palieka PPr268. Kur paukštelė nutumpa, ten plunksnelė palieka LTR(Kvt).
| refl. K, KŽ: Švaru, nė viena musytė nenùstūpė Drsk. Inlindo per rakto skylutę, nusi̇̀tūpė ant veidrodžio Ūd. Ir nulėkė į girelę, nusitūpė ant šakelės TDrVII33(Prk).
^ Atskrido paukštis be sparnų, nusitūpė medin be šakų, atejo merguželė be kojų i suvalgė paukštį be dantų (sniegas, saulė) Prng.
ǁ NdŽ nusileisti ant žemės: Lėktuvas tupia, nùtūpė DŽ. Tomis dienomis oro laineriai šiame aerouoste kur kas dažniau nutūpdavo, negu iš jo pakildavo rš.
2. tr. nusileidus aptūpti, užtūpti: Prieš šaltį varnos viršūnes [medžių] nutū̃pusios Jd. Žvirblių nutū̃pę visa dirva Up. Lopais nuplikęs tvarto stogas nutūptas balandžių J.Avyž. Nutūpusios prieangį kudakavo vištos rš. Putinėli raudonasis, ko pavirtai į šalelę? Ar paukštelių nùtupiamas? NdŽ. Vis[i] tvorų basliai teip nutū̃pę, teip nutū̃pę juodvarnių ir stogai visur Sln.
^ Dvi raudonos laktelės baltais višteliais nutūpė (dantys) LTR(Sln). Parlėkė paukštis be sparnų, nutūpė ant visų laukų (sniegas) LTR.
3. refl. žr. atitūpti 3 (refl.): Svotelis plačialūpis, graužia kaulus net nustūpęs (prikritęs) (d.) Š.
4. tr., intr. šnek. tupiant apgulti, apsėsti: Žirnius nutū̃pę vaikai LKT123(Žgč). Visi laukai buvo nutū̃pę kariuomenės Šl.
| prk.: Miestelis nutūpęs uosto krantus A.Vien.
5. tr. KŽ aptūpus nulenkti.
6. intr. šnek. apsigyventi, apsistoti: Dabar laikaus pas kaimyną ir nežinau kur nutū̃pt Btg. Nėra teip, kad, kur nutū̃psi, ten ir gyvensi Prk. Iš kariūmenės parejęs nežinau, kur dar nutū̃psu Vkš. Kur žmogus nusileidęs, nutūpęs, te ir gyveni, ką gi darysi LTR(Pp). Benamis ir vienstypis – kur nutūpsiu, ten gera rš. Adelaidėje nutūpęs parašiau 5 knygas rš.
| refl.: Ale jau seniai esu šen parsidanginęs ir tarp klaipėdiškių nusitūpęs MitI62.
7. intr. šnek. susmukti: Skiedrikėm uždengtas, nutū̃pęs stogas Škt.
ǁ nusilpti: Kai jau visai nutūpsiù, nebedirbsiu Ob. Nùtūpiau visiškai, nusenau i karvės nebereikia Srv.
patū̃pti, pàtupia, pàtūpė
1. intr. atsitūpti po kuo: A čipu ripu maži višteliai razumni buvo – pasuolėj patūpė (d.) Tvr.
2. tr. NdŽ aptūpti.
| refl. tr.: Pasi̇̀tūpė višta kiaušinį Š(Sl).
3. intr. NdŽ liautis skridus, nutūpti: Ir atlėkė drabnų paukščių pulkas, ir patūpė į žaliąjį putiną LMD(Klvr).
| refl.: Tas gulbis leka i pasi̇̀tūpa, i apent leka Dr.
4. žr. atitūpti 3 (refl.): Pastū̃pęs kad ima grybus Drsk. Pasilenka, pasi̇̀tūpa [vaikas] i veiza Šv. Ka jau girdės, kad eina koks lėktuvas, sakys: pasitū̃pkiamės Vgr. Aš pasitūpsiu vežimo gale, susigūšiu, nebus nė šalta I.Simon. Pamatęs kiaurą išpuvusį medį, ans įsilindęs pasitūpia ir lauka, kol pareis lyti LTR(Dov). Per tą tarpausinę skylę pasitūpęs žiūrėdamas, tokį perausį gavęs, jog jis aukštynais ant žemės parsiritęs BsV131(Rg).
| Po karve reikia pastūpt, kad lūpos nebūt supleišytos Prng.
^ Stovi kampe pastūpus, lėkė per lauką pasiutus (šautuvas) Kzt.
5. intr. kiek pritūpti: Patū̃pt an kulnų negaliu, klaupt negaliu DrskŽ. Jis šoka patū̃pdamas Vlk. Motute tute, kampe patūpę (kuliant šešiais kultuvais) Krs.
| refl.: Pàstupia an kiemo: oi oi, sopa kojas! Kpč. Būs bjauri, šalta, pasitū̃psi, biškį pasišlapinsi Lnk. Ji pasitūpė, kad blauzdų nebūtų matyti I.Simon. Davimas užkulniais [šokant], net vyrai pasitupia rš.
6. tr. NdŽ palenkti, pariesti kojas, ant jų atsisėsti, susigūžti: Sėdžiu patūpęs kojas – tai nešąla Adm. Kojas pàtūpiau po savim, bijojau nu suolo nuleisti Vkš. Jis (piemuo) patūpė sušlapusias perštinčias kojeles ir vis žiūrėjo į kiaules Šlč.
| refl. tr.: Pasitū̃pk kojas po šikine, tai nebus taip šalta Š(Sl).
7. refl. žr. atitūpti 4 (refl.): Lapė pasitupia ant paskutinių kojų ir klausos Brž.
pritū̃pti, pri̇̀tupia, pri̇̀tūpė intr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ
1. kiek sulenkti kojas tupiant (apie paukščius ir vabzdžius): Stovėdamas upelio žiotyse prieš srovę jis (pilkasis garnys) pritupia ir paplaka vandenį sparnais sp. Ančiukas turėjo pritūpti, kad vėjas jo nenuneštų J.Balč. O žvirblelis nabagėlis visas negalėjo: papilvytę skaudėjo, pritūpt negalėjo LLDI261(Jd). Ir vis dėlto aš esu kaip paukštelis, ant svetimo lizdo briaunos pritūpęs B.Sruog.
2. gausiai nutūpti: Žiūrėkit, kiek an kopūstų peteliškių pritū̃pę! Lš. Sako, leka juodvarniai į obelis ir į visus medžius, kad yr pritū̃pę Žr. Kitoje dirvoje kad prilėkė, pritūpė kovukų, net ražienas pridengė sparneliais Žem. Rado prie kelio didelį medį ir visą pilną paukščių pritūpusį DS141(Šmk). Ale sykį jam besiuvant pas vieną ūkininką, ant stalo pritūpė musių BsPIV98(Brt).
^ Dvi laktelės baltų viščiukų pritū̃pę (dantys) Grž.
3. kiek atsitūpti (apie žmones): Šoka pritū̃pdamas Rod. Supdavomės net pritūpdami̇̀ Ūd. An tvoros kap stojos, kap dav[ė] šnekėt net pritū̃pdamas DrskŽ. Reikia pritū̃pt – amžina bėda Bsg. Kam čia turi meluoti? – net pritūpdama ginčijo boba Žem.
^ Nė kaip neintiksi: nei priklaupęs, nei pritūpęs Ds.
| refl. NdŽ: Reikė buvo pristū̃pt OG282. Prisi̇̀tūpiau ir karvę laidysiu Ml. Nubėga pri tos markos, pri krašto taip prisi̇̀tupa i sema vandenį End. Kas nekait tau – tokiam mažam: prisi̇̀tupi už didesnio akmens ir pasikavoji Vkš. Mūsų svotas storalūpis graužė kaulą net pristū̃pęs (d.) Tvr.
^ Nešik stačias, gali pristū̃pt (nesiskubink, nesikarščiuok) Rod.
ǁ daugeliui atsitūpti: Pritū̃pę pritū̃pę darže mergų Slm.
4. kiek sulenkti užpakalines kojas: Kumelaitė [mušama dalba] pasverdakuliavo, pritūpė, buvo norėjusi trūktelėti rš. Ties lašišų duobe Ūloje pritūpė ūdra sp. Radau aš ją (katytę) lauke, patvory pritūpusią, susirietusią, nelaimingą J.Bil. Už kiečių kupsto pritūpė katinas rš. Pajutęs pavojų, [driežas] gąsdina: pritupia ant užpakalinių kojų, pakelia galvą, išleidžia apykaklę ir išsižioja LTEI281.
5. šnek. trumpam ar atsargiai atsisėsti: Pritū̃pk ant suolo – pasišnekėsim Ėr. Kuršėnūs gerančių pritū̃pę visi pavenčiai, i piemenys sruoba Krš. Tuo metu žentas pasisveikinęs kukliai pritūpė ant kėdės J.Paukš. Kambary nė apsisukt, nė pritū̃pt Tr. Ir be nieko rankose, be duonos kąsnelio kišenėje dėdė Jurgis pritūpė Anės ir Viliaus vežimo kampe I.Simon. Kaimietis pritūpė ant kėdės krašto lyg pasirengęs kas minutė straktelti ir nerti pro duris A.Vaičiul. Padoriam žmogui nėra kur pritūpti rš.
6. šnek. prisėsti arti̇̀, pristoti, neatstoti: Mergaitė pritū̃pusi prie senelio kojų Š(Šl). Pritūpusys sėda, lauka piningų, palikimo Gršl. Nepritū̃pęs nieko padarysi Ign.
| refl.: Vaikus supsi prisitū̃pęs Skdv. Dideliai geras: prisistojęs, prisitū̃pęs kiaurai – geriausis žmogus Trk.
7. šnek. daugeliui išsidėstyti kur: Gyventojų pagal kelią pri̇̀tūpė Trs.
| Pilnus laukus buvo pritū̃pę tų grytelių [po žemės reformos] Krč. O jų gryčios kaip būdos, ant žemę pritūpę LTR(Šmn). Miškas pasibaigė, atsivėrė parūkavę laukai su pritūpusiomis jose tamsiom trobelėm rš.
sutū̃pti, sùtupia, sùtūpė intr.
1. K, KŽ, Klvr visiems sulenkti kojas, atsitūpti (apie paukščius, vabzdžius): Prilesę žąselės sutūpdavo prieš saulelę ir snausdavo Š. Antys šalimais sutū̃pusios ramiai ilsėjosi NdŽ. Katėjo neramiai sutūpusios vištos M.Katil.
^ Prieš akis švystelėjo kalnelis ir ant jo žemutės, nusmurgusios pušaitės, sutūpusios tarsi žąsys poilsio rš.
| refl. KŽ: Putrikės (mažosios vištikės) susitū̃pusios, susikaupusios gerai sėda [ant kiaušinių] Krž. Aš liuobu builes kasti, anos (žąsys) ateis i susitū̃ps Kl.
^ Kai vištos susitū̃pusios kamputy sėdim Smln.
ǁ visiems atsitūpti rengiantis miegoti: Viščiūtės in laktelės jau sutū̃pę Klt. Vakarais vištos ant laktų sùtupa miegoti Vkš. Kad jau vištos anksti sùtupia, tai rytoj bus pagada Jdp. Mažus vaikus reikia migdyti vištom jau sutūpus LTR(Šil). Kad paukščiai nelestų miežių, reikia sėti vakare, kad paukščiai būna sutūpę LTR(Žgč). Jei tik vištom sutūpus gaidys gieda, tai bus bjauraus oro Pnd. Jei vakare sutūpusios vištos kudakuoja, tai tuose namuose kas nors mirs LTR.
^ Vykom Naujojon pilin, kaip ereliai skridom, o čia sutūpėm kaip vištos ant laktų V.Krėv.
| refl.: Tvartėly sustū̃pę vištėliai DrskŽ.
2. refl. žr. atitūpti 1 (refl.): Žąsinas angos tarpe susitūpęs S.Dauk.
3. NdŽ, KŽ nustoti visiems lėkti, visiems nusileisti: Su dūliais dūlink bitis, kad sutū̃ptum J. Jos (bitės) pirmąkart niekur nelekia, ale medžian sùtupia Dg. Jau spiečius yr[a] išejęs, jau sutū̃pęs į kokį medžiuką Vgr. Ir varnos su žvirbliais tuoj sutūpė aplink jį, žiūrėjo, pakreipę galvas, laukė, kada vėl pradės [arti] J.Balt. Šnekučiai džiaugėsi sutūpę, sugrįžę vėl gimton šalin E.Miež. O kregždutės dar koncertuoja sutūpusios ant telefono laidų sp. Jam (kalvio sūnui) sykį bevalgant, sutūpė dikčiai musių BsPIV149(Brt). Sùtūpė paukšteliai an medžių šakelių DrskD218. Oi, mes lėksim žalion girion, karvelėliai žalion girion, mes sutūpsim balton liepon LTR(Ktv).
^ O žmonių – kiba kokios varnos sutū̃pę – mirga mirga Vlkv.
| refl. NdŽ: Medžian sùstūpia [spiečius], susema sietan ir kitan avilin suleidžia Kpč. Bitys palekia čia, kitur, o jei ne – nulekia į medį, susi̇̀tupia Pgg.
4. visiems pasilenkus susigūžti, susiburti (apie žmones): Ant pečiaus vaikai i tupėdavai sutū̃pę Mšk. Mudu sutū̃pkiam, pasikavokiam į tą duobę Krp. Vaikai sutū̃pę rinko žirnius NdŽ.
| refl. K, Šk: Mes susitū̃pę visi šnekėsiamos Kl. Susitū̃pę pri žemės i lauka, kas būs Sd. Susi̇̀tūpėm po egle, laukėm, kol lytus praeis Vkš. Susi̇̀tūpėm prie zometui Dglš.
5. refl. žr. atitūpti 3 (refl.): Susitū̃pusi ėda, nesėdas Rdn. Susi̇̀tūpiau an žemės Gd. Ta ans mat susi̇̀tūpė tame grovelė[je] ir užsnūdęs sau Vkš. Pirmiausia reikėjo užsikarti į žemą palėpę, o ten susitūpus pabandyti išjudinti čerpes rš. Mamaitė nusivedė Jonelį į pasienį bažnyčios, priešais grabo, susitūpė ant žemės ir jam liepė šalia ant žemės sėsties Žem.
6. atsitūpti visiems, sulenkus užpakalines kojas: Mažos vikrios peliukės, sutūpusios aplink mane, klausė mano pasakų J.Balč.
7. staiga susmukti, suklupti, susileisti: Taip išsigando, kad sùtūpė vietoje Š. Dabar, kai kojos nebegeros, užsistoji basa an kokio akmeniuko ir sutumpi̇̀ iš skausmo Mžš. Tata ejo, sùtūpė, ir viskas (mirė) Pnd. Vožė sprandan, pusberniokas i sùtūpė Tr. Moterėlė [iš baimės] žnektelėjo sutūpdama suole rš.
| refl.: Stovėjo stovėjo atsistojęs i susi̇̀tūpė Kl. Susi̇̀tūpė iš to išgąsčio, po ratu nepapuolė i gyvas liko Nmk. Kap sudiegs šoną, tai net sustūpi Vrn. Petrila kažkaip susitupia… A.Gric. Kuilys kimbsta jau į kinkles nuo meilės darbų, t. y. susitū̃pia KŽ.
| Mes nieko nesupratom, o po mėnesio ji jau čia i susi̇̀tūpė (gimdė) Šmk.
| prk.: Ruputės jau sùtūpė (sukrito, išvirė) Krtn.
8. šnek. visiems susėsti, atsisėsti: Nu ir sùtūpėm pagal krautuvės durų ir snaudėm par visą naktį Plt. Merginos, sutūpusios šiauduose, kalbasi apie sekmadienį P.Cvir. Vaikams sutūpus prie mikroskopo, jis (T. Ivanauskas) mėgdavo vesti gamtos pažinimo pamokas rš. Kaip atlėkė trys laumės, sutūpė ant laivo BsMtI113(Brt). Visi mažučiai sėdėjo apie pečių sutūpę LTR(Rm).
| tr.: Yra žmonys, kurius valtė[je] sutūptus staigu rytinis vė[ja]s užturėjo… S.Dauk.
| refl.: Liepė savo kareiviams po du sutūpdamos į kailio taurę par upę kelties S.Dauk. Visi, kas galėjo ginklą pakelti, sutūpusys į valtis leidos pakalniui S.Dauk. Kryžeiviai, į laivus sutūpusys, grįžo numo S.Dauk.
9. šnek. visiems apsigyventi: Tėvai sutū̃pę po kaimus, vaikai po miestus laksto Trš. Čia aplink visi mokyklos darbuotojai sutū̃pę Šmn.
ǁ išsidėstyti: Visos keturios lūšnelės sutūpusios viena netoli kitos rš. Ant kalnelio sutūpusios sodybos rš. Mažiukės pušaitės, aplink sutūpusios, tarytum klausosi senės pasakų S.Zob.
10. NdŽ, DŽ1, Šmn šnek. sulinkti, susmukti, sukristi: Sulūžusi, sutū̃pusi trobalė Šts. Gryčelė jau sutū̃pus Žl. Eisit vieškeliu ir matysit – te tokia gryčelė sutūpus Ob. Tvartus perstatyt jau verkiant reik, toki tik sutū̃pę Gs. Buvo buvo be stogo dienodaržis, viškui sutū̃pė Všn. Mūsų fermos stogas sulūžo, neatlaikė sniego, sùtūpė ant lubų Krs. Viena ir belikusi Poškų pirkia – žema, kresna, sutūpusi J.Balt. Rodėsi, tvirtos skiedromis dengtos žemaitiškos trobos ir sutūps žemyn [nuo liūties] sp.
| prk.: Širdis sutūpus ir jau paeit aš negaliu Pnd.
| refl. NdŽ, KŽ: Budinkai seni, susitūpę Tl. Kad čia susitū̃pusi trobalė, žema Šts. Anos tas tvartalis jau susi̇̀tūpė End. Kūtelė stovėjo susitū̃pusi Yl. Matai, kokie muno buteliai susitū̃pę y[ra], norėčio pasitaisyti Jdr. Jaujė susi̇̀tūpė ant žemės, pamatai papuvo Erž. Kai parvažiavau iš Kauno, tie namai čia visi tokie susitū̃pę Jrb. Aš pri antro kupsčio pribėgau – teip susitū̃pęs jau Žeml.
ǁ nusilpti, sulinkti (ppr. nuo senatvės ar ligos): Bajoriūnas tai jau sutū̃pęs Žl.
| refl.: Kas čia toks susitū̃pęs važiavo? LKT144(Kin). Veizu, Žemaitaitis jau gatavai susitū̃pęs NmŽ. Tokia susitū̃pusi i mažai prigirdanti [senelė] Sd. Tėvas buvo susitū̃pęs, bet atgijo Stak. Vienu sykiu matom vyrą susitū̃pusį StngŽ76. Jo plaučiai sustū̃pę viškum Adm.
11. šnek. visiems atsisėsti į kalėjimą: Jie būt visi sutū̃pę Lp.
12. refl. sugulti: Kartą jis susi̇̀tūpė su ja tam sode Šmk.
◊ į kélnes susitū̃pęs mažas, nevykęs: Visai į kelnès susitū̃pęs, toks ten ir be vyras Šts. Į kelnès susitū̃pęs, o dar sukas su motriškoms Šts.
užtū̃pti, ùžtupia, ùžtūpė
1. tr., intr. N, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Prl lekiant nutūpti, nusileisti ant ko: Nei viena musytė neùžtūpė DrskŽ. Bitys ùžtupia ant jo i nelekia Jrb. Būriais manduliais lekia špokai ir ùžtupia vyšnias Skr. Musis yr[a] užtū̃pusi – toks taškiukas yra Krš. Jei šarka užtūpia ant tvoros ir rėkia – bus svečių LTR(Pns). Teužtupia varmas ant arklio nugaros, arklys tuojau kratos Blv. Paukštis, ant dviejų medžių vienu kartu norėdamas užtūpti, musijo nupulti žemėn SE134. Ir užtūpė žąsų pulkas an mano langelių TŽI211. Vai ir atlėkė sakalėlis iš žalios giružėlės ir užtūpė ant klėtužėlės BsO344. Vai ir atlėkė raiba gegužėlė, vai ir užtūpė ant marių krantelio LTR(Lš). Atlėkė žvirblukas, užtūpė ant arklio galvos LTR(Kb). Tai aš prašiau sakalėlio, kad nelėktų vyšnių sodan, kad neužtūptų ant vyšnelės, nepajudytų šakelės LTR(Nmn).
| prk.: Martynukas nuo vienos kurpės nušluostė užtūpusią dulkę ir vėl atsisėdo I.Simon.
| refl. K, NdŽ, KŽ, DŽ1, Grl: Ir ana (bitė), matyti, užsi̇̀tūpė i palindo po apkaklės Vgr. An lapo sau užsitū̃pęs [vabaliukas] i tupa Vn. Ji susirado rankšluostį ir ėmė juo baidyti ant motinos veido užsitūpusias muses I.Simon. Prie kožnos angos yra lentutė prikalta bitims namo parlėkus užsitūpti Rdž. Užsitūpė [erelis] ant vienos rankinės BsPI75(Rg). Kietis žvirblį pradėjo supt ir supo, da ir dabar, jei užsitupia, teipgi supa BsPIII96. Pirma jos lekia raiba gegelė an margų skrynių užsitūpdama LTR(Krsn). Brolis atsisėdęs pradėjo graudžiai verkti, tik žiūri – ant stogo užsitūpęs paukštytis barškina LTR(Šk). Jeigu ir musė ant nosies užsitupia, nėr kada jos nubaidyti P.Cvir. Šiandie žiūriu: užsitū̃pęs gaidys ant serbentų krūmo i lesa Jrb.
ǁ tupiant užgulti, užpulti: Toks blezdingų šaukimas, veizu – vanagas vištą užtū̃pęs Lkv. Lapė bėgo par kalną ir užtūpė ant jos erelis Blv.
| refl. tr.: Tai pamatinė (vanagas) – užsi̇̀tūpė viščikę! Skr.
ǁ tr. užimti atsitupiant: Parskrido varnėnas ir ilgai švilpavo, užtūpęs pernykštį inkilėlį J.Balt.
2. intr. atsitūpti ant ko: Kai tas lenkės paduoti, teip tas barzdukas užtūpė ant sprando tam Meškiukui DS96(Rs).
| refl.: Jis (vyras) pats užsi̇̀tūpė an lizdo i tupa pats kaip višta LKT119(Pgr). Priėjo jūres, an tos žuvies užsi̇̀tūpė, i parnešė par jūres Vrt.
| prk.: Visi užsitū̃pę an darbų, visi dirba pluša Ukm.
^ Sėdi kai višta užsitū̃pus Šlu.
3. refl. atsitūpti už ko: Bepigu miške kavoties – užsi̇̀tūpi už storesnio medžio ir esi pasikavojęs Vkš. Į tą pirtelę jiedvi (mergos) įbėgo ir užsitūpė už pečiaus BsV106(Rg). Vieną vakarą užsi̇̀tūpiau teip už buto kertės i lauku, kas ateis tų medžių vogti End.
4. tr. NdŽ savimi apdengti, apkloti: Višta ùžtūpė pautus J.
| prk.: Ana visus savo vaikus laiko užtūpusi kaip višta vištinelius Vkš.
5. intr. šnek. užsėsti: Kap ùžtūpė [bernukas] anta arklio, nenumesi DrskŽ.
6. netikėtai užtikti, pagauti, užpulti: Tūpte užtūpė vartas bekertant girio[je], t. y. atrado J. Saugokitės, ba kai užtūpsiù! Ktk. Tai argi bedaug reikė[jo] ir būt užtū̃pę Sdk. Aš, eidamas per krūmais, kad ažtūpsiu an vilko, tas kad šoks! Ml. Kad užtū̃ps bevarant degtinę, reiks ir žemę prarast Srv. Aš vis kada nors jį užtū̃psiu, neišbėgs iš manęs Sdk.
| prk.: P[a]rejo diedas namo, tai kad užtūpė ana an diedo, kad pradėjo bartis: – Kur tu tąsais, panaktini! Švnč.
^ Išsigando kaip vagiant ùžtūptas Vj.
ǁ prk. užeiti, užklupti: Kad užtūpė mus vainos, tai visa sunaikino Tvr. Tuoj rugiapjūtė užtū̃ps, bulbakasis Upn. Gali lietus užtū̃pt Rm. Iš čia ir paeina ana baisi nelaimė, kuri užtūpė ant šeimynos Blv. Man teip begaištant ir vakaras užtū̃ps Skr.
7. užimti, užsėsti (vietą): A jau muno kėdę ùžtūpei Nv.
| Sẽniai užtū̃pę gerąsias vietas, neprileida jaunų Krš. Dar daug tokių, kurie, užtūpę šiltas vietas, neleidžia pasireikšti gabiems ir už juos vertingesniems žmonėms rš. Tokiais nepastoviais laikais ką turi užtūpęs, tai ir tavo J.Avyž.
8. intr. šnek. apsigyventi, užimti sodybą: Kap atejo, kap ùžtūpė, tai tupėjo ir tupėjo, kol apsiženino! Lp. Užtū̃pę te kiti žmones DrskŽ. Kai ùžtūpėm ant ūkio, dar šiaip teip kasamės Srv.
◊ ant galvõs užsitū̃pti suniekinti: Kad visumet būčiu atšavusi (atrėžusi, atkirtusi), gal nebūtų an galvõs užsitū̃pę Krš.
ant (kieno) sprándo užtū̃pti (užsitū̃pti) imti išnaudoti, skriausti: Da tik aš tau ant sprándo neùžtūpiau Jrb. Jau toji užsi̇̀tūpė ant mano sprándo J.

prašýti, prãšo, prãšė
1. tr. SD1140, VlnE71, H, R, K kreiptis į ką norint gauti, pageidaujant, kad ką darytų: Nedrąsu prašýt, ale ką darysi – kur gausi pašelpą Bgt. Žmona nueis, prãšo, prãšo arklio – neduoda Nmč. Nusibodo man belendant į akis i beprãšant Bgt. Pamatė seną senelį, kuris prašė iš kareivio duonos LTR(Aln). Mañ' prãšė nupirkt JnšM. Prašyk, maldauki, ko tiktai nori: šiandie aš nieko neatsakysiu S.Nėr. Gražiuoju prašýk ir gausi daiktą Sv. Prãšaite tėvą lentos Kli. Jisai prãšąs ant aukšto kambario – ženysiąse Jrb. Iš jo ir prašýdamas vandens lašelio negausi BŽ123. Tep jau prãšo gyvu Dievu (labai) Švnč. Ji anksčiau prasižiot nedrįso, o dabar – pati žodžio prašo J.Marcin. Jozefas su Nikodemu … drąsiai ir nieko nebijodamies eit Pilotop prašytų kūno Viešpaties DP182. Ką te, kiaule nebūsi – pats neprašýsi Dglš. Prašančiam duok A.Baran. Anys par man prašė LKKVII203. Aš neprašiaũ jiemp (jų) Zt. Prãšant galima žmogui viską dovanot Ktk. Prašęs neprašęs – nieko negausi Kp. Prašyk neprašęs – nieko nebepriprašysi Grž. Ar prašysi, ar neprašysi – vis jis savo Grž. Aš prašaũ, ale neklauso Eiš. Vis prãšo pas diedą, kad jai nuskintų obuolį LKT376(Mrk). Aš jo prašýte prašáu, ka negertų Vdk. Prašáu geruoju, be atlydos J. Prašyk seną motinėlę, kad parneštų rūtų vainikėlį (d.) J.Jabl. Neprašaũ, neprašaũ, jaunas berneli, susgrėbsiu, susgrėbsiu žalią šienelį (d.) Švd. Aš prašiau Dievo per visą dieną ūkanotos naktelės BsO66. Prašau aš jus, lietuvinykus ir žemaičius, myluosius brolius ir seseris …, idant tą trumpą mokslą išmoktumbiat Mž39. Jonas … neprašo jo, idant būtų ižleistas iž kalinės SPI34. Aš prašiau susiedėlius, kad pamokytų Nm. Prašysiu gegužėlės, kad nelėktų sodelin LTR(Trak). Prašykimėg teipag Tėvą dangujęjį, idant terp mūsų paplatintų karalystę savą PK18. Kodrinag šventieji … mūsų prãšančių ižgirst neturėtų? DP273. Teprãšai, idant ją (širdį) įmankštint teiktųs DP101. Kiti, man rodos, gali kaip prašę prašyti Blv. Pas Perkūną beliko retoka svečių, ir visi jie prašomomis akimis žiūrėjo į Perkūną, kad daugiau duotų Vaižg. Supyks, ka nesakysi prãšomas Kl. Kas iš tavo gelsvų kasų, ka lopšely valgyt prãšo (apie merginą su vaiku) Sk.
^ Prašyti – ne galvon mušti Tr. Ko šile nėr, to prašo B. Kas skaito rašo, duonos neprašo LTR(Užp). Geriau duoti, neko prašýti Lkv. Kas verkia prašydamas, tas verks ir atiduodamas LMD(Šk). Duok Dieve duotum, ne prašýtum Trgn. Šuva dantų neprašys Sln. Margas nerašytas, dirba neprašytas (genys) LTR(Krtn). Be rankų, be kojų – marškinių prašo (kočėlas) Lnkv.
| refl.: Atejo lapė ir prãšos, kad inleist [į trobelę] (ps.) Lš. Tas prašosi, kad paleistų BsMtII89. Kam prašais varomas? J.Jabl(Žem). Atejo velnias pas tą žmogų ir prašosi už berną priimt SI232. Prašytis, kad mane kas priimtų, negaliu I.Simon. Seneliukas prašosi arklio, kad perneštų jį per upę TŽV637. Ana jamp prãšosi: „Leidž mane“ Lz. Užejo ir prãšosi nakvot Lp. O ar kelužio klausias, ar nakvynužės prašos? JV255. Užėjo pas tokį ūkinyką i prãšosi į nakvynę LKT197(Br). Vaikas ant rankų prãšosi Rs. Ligonis prašėsi daktaro J.Jabl. Po poros dienų nors ir nebesiskundė ji skausmais krūtinėje, bet visa degė kaip ugny, prašėsi tai apkloti, tai nukloti ir lyg pradėjo nukalbėti A.Vien.
| Smerties jau Galena prãšos (jai labai blogai, nebenori gyventi) Dglš.
^ Gimti nesiprašė, mirti nenori KrvP(Ut).
2. tr. kviesti: Prãšo [į vestuves] tik gimines Dv. Prašaũ veseilion ir didelių ir mažų, ir sveikų ir kuprotų Dg. Iš toliau gi neprãšot, savi tik Ps. Važiuoč, ale neprãšė Klt. Katri prašýti ateidinėj[o], katri ir neprašýti ateidinėj[o] Zt. Prašýtų, neprašýtų kap prieina iš visų kraštų, visų kaimų! Žln. Tada jaunoja jau prãšo svečius Grv. Mano sveteliai prašyti, už balto stalo sodinti JV570. Jeigu mūsų sesiulė, prašau dvarelin, jeigu miško paukštelė – skriski miškelin (d.) Slk. Ir išėjo mergužėlė, balta graži lelijėlė, – prašė prašinėjo bernelį seklyčion LTsI269. Prãšo atvažiuot, ale kad vis nedasrengiu Knv. Prãšė: ateikit kada Gg. Jos nereikia daug prašýt Grv. Atlėkė pelėda ir neprašyta (d.) J.Jabl. Atejo žmogui bėda neprašýta Skdt. Mirtis ateina neprašyta Bgs. Šunį teprãšai, o jis i pats nueina į veselę Erž. Nešluoj an kojų mėšlų, ė tai niekas kūmu neprašys Rš. Kiek pamergių, tai tiek prãšo pajaunių JnšM. Prašysma pamergiuos! rš.
^ Kai prašo – eik, kai duoda – imk, kai muša – bėk LTR(Vl). Neprašyk ožio daržan: ir neprašytas ateis PPr218. Prãšomą visi prãšo NdŽ. Šunį tik reikia prašýt, o kiaulė i pati įlenda Bsg. Neprašýtas atejau, nevarytas ir išeisiu Trgn. Neprãšomas atejo, nevaromas išeis Erž. Ateik neprašomas, išeik nevaromas Grž. Neprašytam nėra vietos Vel. Neprašytam šaukšto nėr LMD(Klvr). Neprašytiems veselninkams da krėslai negatavi LTR(Vdk). Neprašytam suolas netašytas Rod.
ǁ refl. vieniems kitus kviesti į svečius, svečiuotis: Jie prãšosi, baliavoja Ėr. Puikaujas jie, su kaimynais nesiprãšo Srv. Kad ir giminės, bet nesiprãšom Ps. Su jais dabar nuo tų veselijų pradėjom prašýtis Jnšk.
3. tr., intr. NdŽ raginti gerti, valgyti: Sėdas jisai su savo jauna moteraite ir prašo svečių: – Išgerkit, užvalgykit! Alv.
4. intr., tr. pageidauti už parduodamą daiktą tam tikros sumos: Kiekgi dabar avižom prãšo an turgaus? Pnd. Kiek rugiam prãšo? RdN. Žmona vyro paklausė, kiek už rugius prašyti LTR. Jis prašė brangiai, o visi siūlė pigiai rš. Ką prašai̇̃ už tą dalgį? Alk. Jis prašė vėl tuos pačius pinigus [už ožką] BsPI16.
ǁ norėti gauti, reikalauti už darbą tam tikro atlyginimo: Didžios algos prašo nušašėlis J.
| refl.: Prašykiasi algos, kurią nori, kaip eš tau duočiau BB1Moz30,28.
5. refl. melsti atleidimo: Jei du sako, kad kaltas, tai ir prašykies Kpr. Šaltis jo prašosi, kad jis jam dovanotų BsMtI135. Nesiprašýk, nedovanosiu! Skr.
6. intr. prk. būti reikalingam ko: Aš žinau, kiek tie laukai prašo (kiek juos reikia tręšti) Prk.
| refl.: Pats matai – laukai grūdo prašosi sp.
ǁ refl. Dkš būti vertam, užsitarnavusiam (bausmės): Vaikas šiandie prãšos diržo (taip elgiasi, kad reikia bausti) Ps. Arklys prãšosi gero botago – lenda ir lenda an gubą Ėr.
ǁ refl. būti tinkamam: Šie eilėraščiai prašyte prašosi dainuojami rš.
7. formos prašyčiau, prašytume, prašome, prašau su bendratimi vartojamos reikšti mandagiam prašymui, raginimui: Prašýčiau dar kartą užeit Šl. Prašýčia ateit vakare Glv. Prašýčia paskolint keleto rublių Rz. Prašytume, kaimynėli, į talką KlK12,31. Kepurę prašau čia pakabinti, ant vagio A.Vien.
ǁ forma prašau paprastai vartojama reikšti oficialesniam kreipimuisi, griežtam reikalavimui: Prašau užpildyti blanką KlK12,32. Prašaũ nekliudyti! NdŽ. Prašaũ išeiti! NdŽ.
ǁ NdŽ forma prašau vartojama perklausti, pageidaujant, kad būtų pakartotas gerai neišgirstas klausimas.
◊ gérti (kõšės Prn) prãšo Ktk apie batus atšokusiais padais: Regi: ta[vo] čebatai kõšės prãšo Grv.
Diẽvo prašýti
1. Bn, Azr melsti, maldinti.
2. dėkoti: Mes jau sudėję rankas tepos Diẽvo prãšėm, ką nejudino nor vaiko Azr.

pil̃vas prãšo KI203 norisi valgyti.
válgyti (ė́sti) neprãšo netrukdo, nekliudo: Ką išmoksi – válgyt neprãšo, in senystės rasi Skdt. Ė́sti tas sijonukas neprãšo, testovie neparduotas Krš.
vienà kója prãšo šiẽno, kità šiaudų̃ Ėr sunku eiti.
apiprašýti
1. tr. priet. užleisti nemalonumais tą, kuris ko nedavė prašančiam (pvz., nėščiai moteriai): Tavę kas ar neapiprãšė? Trgn.
2. refl. tr. apeiti prašant: Apsiprašiáu kaimynus, ko reiks talkai, o rytą susinešiosu Šts.
atprašýti
1. tr. Q4, B stengtis atgauti, išreikalauti grąžinti: Atieškau, atprašau skolą R114. Šią dieną dovanoja, rytoje atprašo BBSir20,16. Kurs tavo ką ima, to n’atprašyk CII966. Kam daug duota, nuo to ir daug atprãšoma KII348. Tas velnias nėkaip nebeatprãšo nu ano piningų Žr.
| Tada piktasis dėlei savo pikto gyvenimo mirs. Bet jo kraujį aš nuog tavo rankų atprašysiu (pareikalausiu, kad tu už jį atsakytum) BPII83.
| refl. tr. KII352: Tačiau Advė dar turi vilties: jis dar neatsiprašė žiedo. Jo žiedas tebėra ant Advės piršto I.Simon. Dabar tų paleistųjų kokie keturi šimtai susipulkavoję ėjo į ministeriją savo algos atsiprašyti LC1879,8.
2. tr., intr. labai prašant paveikti, kad ko nedarytų, nevykdytų: Atprãšėm, kad neimt arklio, i išejo [kareiviai] Ck. Žuvelė prašė prašė žūklio, kad ją paleist gyvą, i atprašė (ps.) Prng. Atprãšė žmonės, kad jo nešaut Lp. Dar siuvėjas atprašė velnio, kad jis lauktų, iki sūnus užaugs TDrVI139. Tu atprašei mums vienas savo dangaus tėvą, jeib griekus mums atleistų Mž221. Mama jau traukė rykštę jam, aš vos atprašiau rš.
| refl.: Kaip pasenau, nueinu į mišką, nebepasilaužiu nė vantelių: visi [medeliai] atsiprašo manęs BsMtI10. Kap paskutinį arklį atėmė, dapuoliau ir atsiprašiaũ Prn. Jau kad užvarė, tai ir važiuok – neatsiprašysi Srv. Prašykis neprašęs, bet turi išgerti su munim – neatsiprašysi Plng. Sutikę vilką, norėjo šaut, bet tas atsiprašęs davė jiems visiems trims po vaiką LTI25(Bs).
3. tr. prikalbinti grįžti: Nenusiųsdinsit be jaunųjų brolelių, neatprašysit be senojo tėvelio JV583.
| Reiktų senovės gadynę atprašyti jaunims Užv.
4. refl. tr., intr. Q1, B, R3, K melsti atleidimo: Aš tavęs atsiprašau iš širdies brš. Ar atsiprašei jį? J.Jabl. Tai dar atsiprašom savo tėvulį Mrs. Mergaitės susizgribusios jos atsiprašė M.Valanč. Dar kartą atsiprašiusiu vienas kito už nesusipratimą, atsisveikinova ir nuėjova kiekvienas savo keliu J.Bil. Jis nusprendė rytą parašyti jai atsiprašomą laišką rš. Atsiprašaũ prie ko K. Tasai gailiasi, nuog Dievo atsiprašo BPII54. Nedręsa tėvui po akim eiti, net iš tolo stovėdamas atsiprašo BPII225. Graudena kožną žmogų, idant … atsiprašančiam atleistų BPII285. Eš, Viešpatie, šauksiu tavęspi, Viešpatį atsiprašysiuos BBPs30,8.
^ Duoda kuolu į galvą ir atsiprãšo (pajuokiant atsiprašymą) Dkš.
ǁ padalyvio forma atsiprãšant vartojama pabrėžti, kad kalbamas dalykas nenusipelno tokio vardo, yra per menkas: Argi galima taikstytis su tokia, atsiprašant, ekonomika?! sp.
atsiprãšančiai adv.: Mūsų davatkos, atsiprãšančiai, [v]andens tau nepaduos, jei sirgsi Trk.
5. refl. BŽ338 prašyti leidimo pasitraukti, išvykti.
6. refl. atsiklausti: Reik atsiprašýti, kaip būs su tais rugiais Žlb. Atsiprãšėm, leido pirmininkas avių laikyti Grd.
7. tr. pakviesti pas save pasisvečiuoti kvietusįjį: Mes pas jį kiek kartų baliavojam, jo vis neatprãšom Trs. Pas juos svečiavomės, tai reiks ir pas save atprašýt Trgn.

×daprašýti (hibr.) tr. priprašyti: Ir vėl mane daprãšė in arklius (prižiūrėti arklių) Imb.
| refl.: Dasprãšė su manim važiuot Rš.
įprašýti
1. tr. labai prašant prikalbinti ką padaryti: Moterėlę įprašydavo prižiūrėti vaikus, kad gerai mokytųsi A.Vien. Tačiau ne visuomet Krizą įprašysi laišką parašyti P.Cvir. Dabar jo neinprãšo važiuot kieman Dglš. Inprašiaũ, kad ir mano berniokui kai ką nuvežtų Dbk. Neinprašai̇̃, kad pastraukt šonan Vlk. Geri Lauruko tėveliai geruoju įprašė į Iešmantus nebevaikščioti Vaižg. Įprašykit motinėlės, kad gailiai neverktų LTR(Šn). Aš ingprašiau giminėlių ir artimų susiedėlių: nejudinkit lelijėlės, nebudinkit mergelės BsO335. Įprašýta pjaut dobilai, reiks pjaut Slm. Inprãšė, kad ateit Dglš. O biednas tep ir neinprãšė sau kūmų Azr. Led imprãšė jo, kad sėst mašinon Kb. Atbėgo ne vytas, tik žmonių įprašytas KrvP(Lzd). Įprašome (labai prašome, raginame) dar sykį visus, kokias nors žinias turinčius, idant teiktųs mums prisiųsti rš.
| refl. R112, Q141: Įsiprašė Šateika pasakyti jo žentui, kad atvažiuotų ratų atsiimti į kalvę Pl.
2. tr. priprašyti įeiti, įkviesti: Įprašýk svečius vidun Š. Kai ateis, prašom įprašyti į kambarį, ir tegu sėdi rš. Į tą namą žmogaus nė su pyragu neįprašytumei rš.
3. refl. labai prašant gauti sutikimą įeiti: Negalima ir insprašýt gryčion Ds. Nagi nors trumpam čėsui insprãšėm, kolei gausma kur vietą Skdt. Anot tos pasakos, įsiprašyt įsiprašo, o kaip reikia išeit, nebeišeina Vaižg. Ar ne piršlys per vestuves įsiprašydamas oracijas kalba prieš šeimininką? Žem. Apsistos su visu kitame kaime, tai piršlys nueis įsiprašýti Vkš. Reik įsiprašýti, ka įleistų tus jaunūsius Krš. Šit vieną kartą atėjus ubagė ir įsiprašius į nakvynę BsMtI108. Kelian išvažiavęs, naktigulto neinsprašýsi Brsl. Kole tik insprãšė, gera buvo Dglš.
^ Ašaromis į dangų neįsiprašysi LTR.
4. refl. prikalbinti, priprašyti, kad leistų išvykti: Motiejus važiavo, tai ir aš insiprašiaũ [nuvažiuoti su juo į miestą] Lp. Tada insprašiaũ namo padabotie Kli.
5. tr. reikalauti už parduodamą daiktą tam tikros sumos: Įprãšė tą pačią kainą, neduoda be savo kainos Grd.
išprašýti
1. tr., intr. Q53, R, K labai prašant paveikti, kad duotų, sutiktų ką padaryti: Tol prašė, kol išprãšė paskutinį paršiuką Srv. Pavasarį nė šimtas davatkų lytaus neišprãšo, o ka reik šienauti, i viena davatka gerai Lk. Led išprãšė, kad operaciją darytų Rm. Išprãšė, paliko dirbti Rdn. Pirklys išprašė jų palaukti lig rytdienos J.Balč. Davės ir dėdė išprašomas J.Jabl. Ubagas … turi žebravoti, … jeib kur kąsnį duonos išprašytų BPII199. Prašydamas ataušinimo, nė šlakelį vandinio negali išprašyti BPII196.
^ Par bergždžią kumelę kumelioko negi išprašýsi (iš neturinčio nieko negausi) Krd. Ot moka prašyt: gali išprašýt iš bergždžios karvės teliuką! Kb. Jis ir iš gyvatės vaiką išprašytų Šd. Per geležinę kumelę pieno išprašytum, ė per jum žodžio nemožna [ištraukti] Vdš.
| refl. tr., intr. K, Vlkv, Vž: Tada žmogus išsiprašė vienos mylistos (malonės) BsPII324.
2. refl. labai prašant prikalbinti, kad leistų išvykti: Vieną kartą mergaitė išsiprašė krembliautų J.Jabl. Saulius mielai pasižadėjo išsiprašyti iš namų Vaižg. Bet jis vis tiek išsiprãšė tėvo, kad ir jį leistų Vv. Išsiprašiau išsimeldžiau kieman an vienos dienelės (d.) Ml. Kol išsiprašė [paleidžiamas], policijantai gerai par ausis išpėrė Šts.
ǁ refl. pasiprašyti: Kūdikis išsiprašo laukan (tuštintis) N.
^ Viską išmano, tik lauka[n] neišsiprašo LTR(Erž).
3. tr. prikalbinti išeiti: Mėgino gražiuoju išprašyti nekviestuosius svečius rš.
^ Nevyk Dievo į medį: kai įvysi, nė su pyragu neišprašysi LTR(Lnkv).
4. tr. N išvaryti: Tokį, kai tik įėjo, reikėjo išprašýt už durų Srv. Atėjot neprašyti – išeikit išprašyti A.Vien.
nuprašýti
1. tr. nuvadinti, nuvesti: Raštininkas, neilgai galvojęs, sugalvojo būdą, kap vaikus nuo lango toliau nuprašyti LTR(Plv). Kol dar turi bent truputį maisto, nenuprašysi nuo apgraužto medžio niekaip Blv. Ta Birutėlė kad įknimba į knygas, tai nenuprašysi Gs.
| prk.: Reikia tą vandenį nuprašyti nuo kalno, reikia kasti ravas rš.
2. intr. labai prašant atkalbėti ką daryti, sulaikyti nuo kokio veiksmo: Vokyčiai ketino Kretingos bažnyčią sumušti; benuprašė, nesušaudė Šts.
3. intr. paprašyti, priprašyti: Jau Salvio nuprašiau, kad jam paskolytų Lp. Kai nuprãšo, tai kitas eina Vlk. Jis melavo, tų sukčių nuprašýtas Alv. Nuprašiaũ, tai neganė panamėj Dkšt. Nuprašiaũ, kad negert arielkos Ign. Kad aš primanytau, tai aš nuprašytau … gegužėlių, kad jos sulėktų TŽI277. Nuglostyk, nuprašýk, ir paklausys Šts.
| refl. N: Negali̇̀ nusiprašyti [, kad paliktų ramybėje] J.Jabl. Reikėj[o] susiedo nusprašýt, tai būt padėjęs padaryt Vlk. Tada ponas nusiprašė bernų, kad jie dabotų (ps.) Rš.
4. tr. išprašyti: Nuprašiáu miežių nu Deveikėnės Jdr.
5. tr. išvaryti: Per dvarelį išleisdama, šatrelį pastūmiau, per laukelį šuneliu nuprašiau (nemylimą išlydint) Nč.
paprašýti
1. tr., intr. H, R, K kreiptis su pageidavimu: Mūsų svečiai paprašė sau vakarienės Blv. Kad dar bepaprašys vandens, tai jau įnešti, pasėmus iš jūros BM375. Valgyt nepaprašýsiu, o rūkyt paprašýsiu Nmč. Tu gali suskalbėtie, tai tu paprãšai valgytie Kli. Ateina, paprãšo darbo – duodi visai dienai Antr. Paprašýsiu pusbrolio – parveš [malkas] Rud. Nueik pas karalių, paprašyk trijų dienų laiko LTR. Jūs paprašykit seno tėvelio, kad jums pasėtų kalne linelių BsO108. Ko paprašiaũ, jis manę visada paklaũsė Kls. Mechaninio cecho vardu žodžio paprašė pamainos meistras rš. Įsidrąsinęs tėvas paprašė sūnaus čebatų, sūnus padovanojo A.Vien. Paprašyčiau seselės šaltinio vandens gerti JD367. Paprašaim šventosios dvasios Mž363. Nėr gi kas paprãšo (ką paprašyti) Tvr. Nueikit an namą ir paprašykit Gg. Nepaprašęs nelauk Grž. Pagiprašykai poną Dievulį, kadgi nupūstų baltą smėlelį (rd.) Jž. Nepyk ant manęs, paprašius vieno daikto Blv.
| refl. tr., intr.: Pasiprašýsiu vienur kitur žiupsnelį druskos Šk. Paėjau tris kilometrus, žiūriu – važiuoja ūkininkas. Pasiprašiau pavėžėti rš. Kad leistų eiti, pasiprašyk J. Pasprãšė, kieman kad paleistų Ad. Užusukiau pakely prie trobos ir pasprašiaũ nakvynėn Sv. Atėjo jaunas žmogus ir pasiprašė priimti javų kulti MPas. Pas karalių nutraukęs, pasiprãšė dukterų pamatyt Jrk131. Pasiprašiau keliom savaitėm atostogų I.Simon. Pasiprašęs padėjimo Dievo, su neprieteliais mušosi S.Stan.
| Tokia mergučė didelė i nepasiprãšo (nepasisako, kad nori eiti laukan, tuštintis) Šmk.
2. tr. pakviesti: Raštininką paprašė vieną valandėlę į raštinę J.Jabl. Paprašiau užeiti kavos puodeliui J.Marcin. Paprašýk kieman (į svečius) Nmč. Paprãšė žmogų galvijam pašert Ut. Kūmosna paprãšė Krs. Padaryva alutį, paprašyva tetušį StnD30. Oi tai tu suprašei visos giminėlės, tiktai nepaprašei̇̃ senos motinėlės (d.) Drsk.
| refl. tr.: Jonas pasiprašė ir mane bent pusvalandį į trobą J.Jabl(Žem). Nieko neprašė, savus tik kelis pasiprãšė Mžš. Jis pasiprãšė tris mūrinykus, ir tie jam tuojau tą namą pastatė (ps.) Smn. Jo pasiprašýtas draugas ir išvažiuota iš namų Kp. Mergučė susimetrikavo, reiktų pasiprašýt, reiktų butelį išgert Skr.
^ Pasiprašyk kvailį į veselę, tai gausi ir į ausį LTR(Šmk).
3. refl. pageidauti už parduodamą daiktą tam tikros sumos: Kiek pasiprãšė, tiek ir mokėjau (nesiderėjau) Krd.

×papaprašýti (hibr.) intr. keliems paprašyti: Mergos papaprãšo kokio žmogaus, kad jaučius išvarytų Dv.
parprašýti tr. parsikviesti: Buvau vaiką parprãšiusi numie – nenorėjo būti Grd.
^ Nevaryk Dievo medžian – paskum neparprašysi J.Jabl.
pérprašyti
1. tr. SD1144, H, Q158, K labai prašant įtikinti, paveikti: Skubinkis, berneli, nešk aukso žiedelį, maž ir pérprašysi jos meilų tėvelį (d.) Sdk. Mes vartelius užversma, matušę parprašysma JD1503. Tėvelį perprašysiu, motulę perkalbėsiu, priims priims mano mergužėlę kaip tikrą dukružėlę LTR(Prl). Dūmoj tėvop grįžti … ir tėvą perprašyti, jeib jį vėl priimtų BPII225. Ir ponas davės perprašyti BB1Moz25,21. Jis nesiduodas perprašyti N.
2. intr. pakartotinai, labai prašyti: Jo prašyk, pérprašyk – neduos! Pbs. Niekap negaliu, kad tu prašysi ir pérprašysi! Lp.
3. refl. atsiklausti: Ka sutikčio Zaborą, pársiprašyčio dar, kumet galės ateiti Šts.
×4. (l. przepraszać) tr. atsiprašyti: Reikia pérprašyt, kad dovanot Lz. Jeigu par metą supykęs yr, ans párprašo Žr. Párprašau svetį, kad mano tokie rykai, tokie dalykai J. Ja jis duosis, tai párprašyk J. Perprašysiu motulę ir jaunas seserėles LTR(Mrk).
| refl.: Tu būk mažesnis, persiprašyk jo, o jis tau dovanos Ašb. Prieš teismą nulėkė i pérsprašė Klt.
praprašýti tr.; N pareikalauti.
priprašýti
1. tr., intr. prikalbinti, įprašyti ką padaryti: Ne ką dirbu, tik ji da priprãšo šiaudų atnešt Slm. Priprašaũ, būd[av]o, Antano, tai prikapoja malkos Lp. Visų priprãšo, talką padaro Mrc. Priprašýti iš anksto BŽ163. Įdavė pinigų ir priprašė nupirkti, ko reikia rš. Priprãšė ateit – žadėjaus Ktk. Prašyk – nepriprašýsi, kad ateitų padėt Nmč.
| refl. tr., intr.: Prisprašýsme jį, maž iškas balą Dglš. Nei tu jo dirbt prisprašýsi, nei tu jo valgyt Sld. Par kelis metus neprisiprašaũ Grk. Duoda i pirminykas, negali sakyt, prisiprašai̇̃ Lnkv. Tik tavęs neprisiprašysi, – nenori mums pasakoti J.Bil. Aš moku gražiai prisiprašýti tų vyrų Skr. Nor šunim pavirtęs lok, jo nieko neprisiprašýsi Mrj.
| Tik šeiminykė prisiprãšo prie jos (karvės) – svetimas nepamilš nėkaip Žml.
2. intr. daug, ilgai prašyti: Ejau, paprašiau vieną sykį, antrą – kiek aš galiu priprašýt! Grk.
| refl.: Maistaras kiek prisprãšė, kad tik skųstau! Lp.
3. refl. labai prašius gauti sutikimą prisiglausti, apsistoti, įeiti: Nebeturim kur gyventi, gyvenam prisiprašę par kitą Km. Prisprašė an vieną žmogų ant naktigulto BsPII222. Sargai nenorėjo priimti, bet žmogelis šiaip taip prisiprašė LTR(Pnd). Kap negalėsi, kur pasdėsi tada? Neprisiprašýsi! Nmč.
4. tr., intr. prikviesti: Priprãšė daug svečių Dkšt.
| refl. tr., intr.: Prisiprãšė svečių, o sodyt tai neturi kur Srv.
5. refl. tr. prikalbinti atvykti: Negaliu jo niekaip prisprašýt Ds.

×papriprašýti (hibr.) tr. kelis kartus visiems prašyti: Ot, dėde, tai tave mergos papriprãšė! Dv.
suprašýti tr. K
1. H sukviesti: Tu visą sodžių gali talkon suprašýt Lp. Vakare parvažiuoja vyras, svečius suprãšęs Škn. Eita prašytojai svečius suprašýti Jdr. Suprãšo brolius, pamergius Dg. Veseliodavo ben keturias dienas, daug žmonių suprašýdavo Antz. Vai ir suprašė visus svetelius, tiktai neprašė vienos pelėdos LTR(Tvr). Didelė veseilia buvo, suprãšė visõs giminė̃s ir dar viso sodžiaus Drsk. Buvo veselia, svečiai suprašýta Ad.
| refl. tr., intr. N: Aš pažįstu gaspadorių, kurs svečius nemyli, susiprašęs svetelių, patsai kampe dyro J. Saldaus alučio pasidarysma ir giminėles susiprašýsma Pnd. Susiprašėm giminėlių sūnelį leisdami LTR(Lp).
ǁ refl. kviestis vienam kitą, svečiuotis: Nors jie ne giminės, bet susiprãšo Šl. Mes su jais susiprãšom Jnšk.
2. B surinkti elgetaujant, prašinėjant: Suprašytos duonos (išmalda) H. Suprašyta duona R.
| refl. tr.: Vilkas taip susiprašė visas keturias kojeles LTR(Ut).
3. refl. savo elgesiu užsitarnauti, susilaukti (bausmės): Susiprašýsi ir tu per ilga [botago], kad da nenurimsi Ds.
4. žr. išprašyti 3:
^ Nevyk Dievo medin su rančiu, ba nesuprašysi ir su pyragu LKKXIII131(Grv).
užprašýti
1. tr. N, M iš anksto pakviesti: Užprašýt reikia, tai tada ateis [svečiai] Grv. Užprašė užeiti pas mumis pažiūrėt Krm. Ją gi dėdė ažuprãšė kieman Ob. Stirna visų pirma užprašýta buvo (d.) Ps. A zuikys į kūmus užprãšė, ka taip lakstai?! LTR(Vdk).
| refl. tr.: Kits kitą užsiprašo ant alaus rš. Ažsiprãšė daug berniukų, sukapojo du sūriuku (d.) Dglš. Nesamdė, ale tik teip užsiprãšė muzikontus Krs.
2. intr. įprašyti, paprašyti: Duktė užprãšė dažų parnešt Lp.
3. tr. Mžš iš anksto paprašyti, užsakyti: Amiliutė vieną paršą užprašė, liepė užvežt Všn. Užprãšė iš anksčiau siuvėją, kad pasiūtų Jnšk. Mano uogos užprašýtos Ktk. Tą dešimtį literių galėjo mun atnešti: jug aš buvau užprãšęs Pp.
4. tr. paraginti, pasiūlyti (valgyti, gerti): Visi valgė ir gėrė, užprašomi ir raginami šeimininkų M.Katk.
5. refl. nusibaigti, gauti galą prašant: O sūnui tai niekados nedavė skatikėlio, kad jisai prašytų užsiprašytų V.Krėv. Niekad nevirdavau, kad jiej ir užsiprašýtų Klvr.
6. tr., intr. pradedant derėtis, reikalauti už parduodamą daiktą, už darbą tam tikros sumos: Užprašyti moka: keturių dešimtų tūkstančių užprašė A.Vien.
| refl.: Išleidau visus piningus, o tas siuvėjas teip brangiai užsiprãšė Vvr. Užsiprãšė po dvylika, o nupirko už dešimt Všk. Kas jam tiek duos – par daug jau užsiprãšo Všk.
ǁ refl. pareikalauti per didelės sumos: Bijau užsiprašyti, bijau būti brangininkė I.Simon.

prašýti, prãšo, prãšė
1. tr. SD1140, VlnE71, H, R, K kreiptis į ką norint gauti, pageidaujant, kad ką darytų: Nedrąsu prašýt, ale ką darysi – kur gausi pašelpą Bgt. Žmona nueis, prãšo, prãšo arklio – neduoda Nmč. Nusibodo man belendant į akis i beprãšant Bgt. Pamatė seną senelį, kuris prašė iš kareivio duonos LTR(Aln). Mañ' prãšė nupirkt JnšM. Prašyk, maldauki, ko tiktai nori: šiandie aš nieko neatsakysiu S.Nėr. Gražiuoju prašýk ir gausi daiktą Sv. Prãšaite tėvą lentos Kli. Jisai prãšąs ant aukšto kambario – ženysiąse Jrb. Iš jo ir prašýdamas vandens lašelio negausi BŽ123. Tep jau prãšo gyvu Dievu (labai) Švnč. Ji anksčiau prasižiot nedrįso, o dabar – pati žodžio prašo J.Marcin. Jozefas su Nikodemu … drąsiai ir nieko nebijodamies eit Pilotop prašytų kūno Viešpaties DP182. Ką te, kiaule nebūsi – pats neprašýsi Dglš. Prašančiam duok A.Baran. Anys par man prašė LKKVII203. Aš neprašiaũ jiemp (jų) Zt. Prãšant galima žmogui viską dovanot Ktk. Prašęs neprašęs – nieko negausi Kp. Prašyk neprašęs – nieko nebepriprašysi Grž. Ar prašysi, ar neprašysi – vis jis savo Grž. Aš prašaũ, ale neklauso Eiš. Vis prãšo pas diedą, kad jai nuskintų obuolį LKT376(Mrk). Aš jo prašýte prašáu, ka negertų Vdk. Prašáu geruoju, be atlydos J. Prašyk seną motinėlę, kad parneštų rūtų vainikėlį (d.) J.Jabl. Neprašaũ, neprašaũ, jaunas berneli, susgrėbsiu, susgrėbsiu žalią šienelį (d.) Švd. Aš prašiau Dievo per visą dieną ūkanotos naktelės BsO66. Prašau aš jus, lietuvinykus ir žemaičius, myluosius brolius ir seseris …, idant tą trumpą mokslą išmoktumbiat Mž39. Jonas … neprašo jo, idant būtų ižleistas iž kalinės SPI34. Aš prašiau susiedėlius, kad pamokytų Nm. Prašysiu gegužėlės, kad nelėktų sodelin LTR(Trak). Prašykimėg teipag Tėvą dangujęjį, idant terp mūsų paplatintų karalystę savą PK18. Kodrinag šventieji … mūsų prãšančių ižgirst neturėtų? DP273. Teprãšai, idant ją (širdį) įmankštint teiktųs DP101. Kiti, man rodos, gali kaip prašę prašyti Blv. Pas Perkūną beliko retoka svečių, ir visi jie prašomomis akimis žiūrėjo į Perkūną, kad daugiau duotų Vaižg. Supyks, ka nesakysi prãšomas Kl. Kas iš tavo gelsvų kasų, ka lopšely valgyt prãšo (apie merginą su vaiku) Sk.
^ Prašyti – ne galvon mušti Tr. Ko šile nėr, to prašo B. Kas skaito rašo, duonos neprašo LTR(Užp). Geriau duoti, neko prašýti Lkv. Kas verkia prašydamas, tas verks ir atiduodamas LMD(Šk). Duok Dieve duotum, ne prašýtum Trgn. Šuva dantų neprašys Sln. Margas nerašytas, dirba neprašytas (genys) LTR(Krtn). Be rankų, be kojų – marškinių prašo (kočėlas) Lnkv.
| refl.: Atejo lapė ir prãšos, kad inleist [į trobelę] (ps.) Lš. Tas prašosi, kad paleistų BsMtII89. Kam prašais varomas? J.Jabl(Žem). Atejo velnias pas tą žmogų ir prašosi už berną priimt SI232. Prašytis, kad mane kas priimtų, negaliu I.Simon. Seneliukas prašosi arklio, kad perneštų jį per upę TŽV637. Ana jamp prãšosi: „Leidž mane“ Lz. Užejo ir prãšosi nakvot Lp. O ar kelužio klausias, ar nakvynužės prašos? JV255. Užėjo pas tokį ūkinyką i prãšosi į nakvynę LKT197(Br). Vaikas ant rankų prãšosi Rs. Ligonis prašėsi daktaro J.Jabl. Po poros dienų nors ir nebesiskundė ji skausmais krūtinėje, bet visa degė kaip ugny, prašėsi tai apkloti, tai nukloti ir lyg pradėjo nukalbėti A.Vien.
| Smerties jau Galena prãšos (jai labai blogai, nebenori gyventi) Dglš.
^ Gimti nesiprašė, mirti nenori KrvP(Ut).
2. tr. kviesti: Prãšo [į vestuves] tik gimines Dv. Prašaũ veseilion ir didelių ir mažų, ir sveikų ir kuprotų Dg. Iš toliau gi neprãšot, savi tik Ps. Važiuoč, ale neprãšė Klt. Katri prašýti ateidinėj[o], katri ir neprašýti ateidinėj[o] Zt. Prašýtų, neprašýtų kap prieina iš visų kraštų, visų kaimų! Žln. Tada jaunoja jau prãšo svečius Grv. Mano sveteliai prašyti, už balto stalo sodinti JV570. Jeigu mūsų sesiulė, prašau dvarelin, jeigu miško paukštelė – skriski miškelin (d.) Slk. Ir išėjo mergužėlė, balta graži lelijėlė, – prašė prašinėjo bernelį seklyčion LTsI269. Prãšo atvažiuot, ale kad vis nedasrengiu Knv. Prãšė: ateikit kada Gg. Jos nereikia daug prašýt Grv. Atlėkė pelėda ir neprašyta (d.) J.Jabl. Atejo žmogui bėda neprašýta Skdt. Mirtis ateina neprašyta Bgs. Šunį teprãšai, o jis i pats nueina į veselę Erž. Nešluoj an kojų mėšlų, ė tai niekas kūmu neprašys Rš. Kiek pamergių, tai tiek prãšo pajaunių JnšM. Prašysma pamergiuos! rš.
^ Kai prašo – eik, kai duoda – imk, kai muša – bėk LTR(Vl). Neprašyk ožio daržan: ir neprašytas ateis PPr218. Prãšomą visi prãšo NdŽ. Šunį tik reikia prašýt, o kiaulė i pati įlenda Bsg. Neprašýtas atejau, nevarytas ir išeisiu Trgn. Neprãšomas atejo, nevaromas išeis Erž. Ateik neprašomas, išeik nevaromas Grž. Neprašytam nėra vietos Vel. Neprašytam šaukšto nėr LMD(Klvr). Neprašytiems veselninkams da krėslai negatavi LTR(Vdk). Neprašytam suolas netašytas Rod.
ǁ refl. vieniems kitus kviesti į svečius, svečiuotis: Jie prãšosi, baliavoja Ėr. Puikaujas jie, su kaimynais nesiprãšo Srv. Kad ir giminės, bet nesiprãšom Ps. Su jais dabar nuo tų veselijų pradėjom prašýtis Jnšk.
3. tr., intr. NdŽ raginti gerti, valgyti: Sėdas jisai su savo jauna moteraite ir prašo svečių: – Išgerkit, užvalgykit! Alv.
4. intr., tr. pageidauti už parduodamą daiktą tam tikros sumos: Kiekgi dabar avižom prãšo an turgaus? Pnd. Kiek rugiam prãšo? RdN. Žmona vyro paklausė, kiek už rugius prašyti LTR. Jis prašė brangiai, o visi siūlė pigiai rš. Ką prašai̇̃ už tą dalgį? Alk. Jis prašė vėl tuos pačius pinigus [už ožką] BsPI16.
ǁ norėti gauti, reikalauti už darbą tam tikro atlyginimo: Didžios algos prašo nušašėlis J.
| refl.: Prašykiasi algos, kurią nori, kaip eš tau duočiau BB1Moz30,28.
5. refl. melsti atleidimo: Jei du sako, kad kaltas, tai ir prašykies Kpr. Šaltis jo prašosi, kad jis jam dovanotų BsMtI135. Nesiprašýk, nedovanosiu! Skr.
6. intr. prk. būti reikalingam ko: Aš žinau, kiek tie laukai prašo (kiek juos reikia tręšti) Prk.
| refl.: Pats matai – laukai grūdo prašosi sp.
ǁ refl. Dkš būti vertam, užsitarnavusiam (bausmės): Vaikas šiandie prãšos diržo (taip elgiasi, kad reikia bausti) Ps. Arklys prãšosi gero botago – lenda ir lenda an gubą Ėr.
ǁ refl. būti tinkamam: Šie eilėraščiai prašyte prašosi dainuojami rš.
7. formos prašyčiau, prašytume, prašome, prašau su bendratimi vartojamos reikšti mandagiam prašymui, raginimui: Prašýčiau dar kartą užeit Šl. Prašýčia ateit vakare Glv. Prašýčia paskolint keleto rublių Rz. Prašytume, kaimynėli, į talką KlK12,31. Kepurę prašau čia pakabinti, ant vagio A.Vien.
ǁ forma prašau paprastai vartojama reikšti oficialesniam kreipimuisi, griežtam reikalavimui: Prašau užpildyti blanką KlK12,32. Prašaũ nekliudyti! NdŽ. Prašaũ išeiti! NdŽ.
ǁ NdŽ forma prašau vartojama perklausti, pageidaujant, kad būtų pakartotas gerai neišgirstas klausimas.
◊ gérti (kõšės Prn) prãšo Ktk apie batus atšokusiais padais: Regi: ta[vo] čebatai kõšės prãšo Grv.
Diẽvo prašýti
1. Bn, Azr melsti, maldinti.
2. dėkoti: Mes jau sudėję rankas tepos Diẽvo prãšėm, ką nejudino nor vaiko Azr.

pil̃vas prãšo KI203 norisi valgyti.
válgyti (ė́sti) neprãšo netrukdo, nekliudo: Ką išmoksi – válgyt neprãšo, in senystės rasi Skdt. Ė́sti tas sijonukas neprãšo, testovie neparduotas Krš.
vienà kója prãšo šiẽno, kità šiaudų̃ Ėr sunku eiti.
apiprašýti
1. tr. priet. užleisti nemalonumais tą, kuris ko nedavė prašančiam (pvz., nėščiai moteriai): Tavę kas ar neapiprãšė? Trgn.
2. refl. tr. apeiti prašant: Apsiprašiáu kaimynus, ko reiks talkai, o rytą susinešiosu Šts.
atprašýti
1. tr. Q4, B stengtis atgauti, išreikalauti grąžinti: Atieškau, atprašau skolą R114. Šią dieną dovanoja, rytoje atprašo BBSir20,16. Kurs tavo ką ima, to n’atprašyk CII966. Kam daug duota, nuo to ir daug atprãšoma KII348. Tas velnias nėkaip nebeatprãšo nu ano piningų Žr.
| Tada piktasis dėlei savo pikto gyvenimo mirs. Bet jo kraujį aš nuog tavo rankų atprašysiu (pareikalausiu, kad tu už jį atsakytum) BPII83.
| refl. tr. KII352: Tačiau Advė dar turi vilties: jis dar neatsiprašė žiedo. Jo žiedas tebėra ant Advės piršto I.Simon. Dabar tų paleistųjų kokie keturi šimtai susipulkavoję ėjo į ministeriją savo algos atsiprašyti LC1879,8.
2. tr., intr. labai prašant paveikti, kad ko nedarytų, nevykdytų: Atprãšėm, kad neimt arklio, i išejo [kareiviai] Ck. Žuvelė prašė prašė žūklio, kad ją paleist gyvą, i atprašė (ps.) Prng. Atprãšė žmonės, kad jo nešaut Lp. Dar siuvėjas atprašė velnio, kad jis lauktų, iki sūnus užaugs TDrVI139. Tu atprašei mums vienas savo dangaus tėvą, jeib griekus mums atleistų Mž221. Mama jau traukė rykštę jam, aš vos atprašiau rš.
| refl.: Kaip pasenau, nueinu į mišką, nebepasilaužiu nė vantelių: visi [medeliai] atsiprašo manęs BsMtI10. Kap paskutinį arklį atėmė, dapuoliau ir atsiprašiaũ Prn. Jau kad užvarė, tai ir važiuok – neatsiprašysi Srv. Prašykis neprašęs, bet turi išgerti su munim – neatsiprašysi Plng. Sutikę vilką, norėjo šaut, bet tas atsiprašęs davė jiems visiems trims po vaiką LTI25(Bs).
3. tr. prikalbinti grįžti: Nenusiųsdinsit be jaunųjų brolelių, neatprašysit be senojo tėvelio JV583.
| Reiktų senovės gadynę atprašyti jaunims Užv.
4. refl. tr., intr. Q1, B, R3, K melsti atleidimo: Aš tavęs atsiprašau iš širdies brš. Ar atsiprašei jį? J.Jabl. Tai dar atsiprašom savo tėvulį Mrs. Mergaitės susizgribusios jos atsiprašė M.Valanč. Dar kartą atsiprašiusiu vienas kito už nesusipratimą, atsisveikinova ir nuėjova kiekvienas savo keliu J.Bil. Jis nusprendė rytą parašyti jai atsiprašomą laišką rš. Atsiprašaũ prie ko K. Tasai gailiasi, nuog Dievo atsiprašo BPII54. Nedręsa tėvui po akim eiti, net iš tolo stovėdamas atsiprašo BPII225. Graudena kožną žmogų, idant … atsiprašančiam atleistų BPII285. Eš, Viešpatie, šauksiu tavęspi, Viešpatį atsiprašysiuos BBPs30,8.
^ Duoda kuolu į galvą ir atsiprãšo (pajuokiant atsiprašymą) Dkš.
ǁ padalyvio forma atsiprãšant vartojama pabrėžti, kad kalbamas dalykas nenusipelno tokio vardo, yra per menkas: Argi galima taikstytis su tokia, atsiprašant, ekonomika?! sp.
atsiprãšančiai adv.: Mūsų davatkos, atsiprãšančiai, [v]andens tau nepaduos, jei sirgsi Trk.
5. refl. BŽ338 prašyti leidimo pasitraukti, išvykti.
6. refl. atsiklausti: Reik atsiprašýti, kaip būs su tais rugiais Žlb. Atsiprãšėm, leido pirmininkas avių laikyti Grd.
7. tr. pakviesti pas save pasisvečiuoti kvietusįjį: Mes pas jį kiek kartų baliavojam, jo vis neatprãšom Trs. Pas juos svečiavomės, tai reiks ir pas save atprašýt Trgn.

×daprašýti (hibr.) tr. priprašyti: Ir vėl mane daprãšė in arklius (prižiūrėti arklių) Imb.
| refl.: Dasprãšė su manim važiuot Rš.
įprašýti
1. tr. labai prašant prikalbinti ką padaryti: Moterėlę įprašydavo prižiūrėti vaikus, kad gerai mokytųsi A.Vien. Tačiau ne visuomet Krizą įprašysi laišką parašyti P.Cvir. Dabar jo neinprãšo važiuot kieman Dglš. Inprašiaũ, kad ir mano berniokui kai ką nuvežtų Dbk. Neinprašai̇̃, kad pastraukt šonan Vlk. Geri Lauruko tėveliai geruoju įprašė į Iešmantus nebevaikščioti Vaižg. Įprašykit motinėlės, kad gailiai neverktų LTR(Šn). Aš ingprašiau giminėlių ir artimų susiedėlių: nejudinkit lelijėlės, nebudinkit mergelės BsO335. Įprašýta pjaut dobilai, reiks pjaut Slm. Inprãšė, kad ateit Dglš. O biednas tep ir neinprãšė sau kūmų Azr. Led imprãšė jo, kad sėst mašinon Kb. Atbėgo ne vytas, tik žmonių įprašytas KrvP(Lzd). Įprašome (labai prašome, raginame) dar sykį visus, kokias nors žinias turinčius, idant teiktųs mums prisiųsti rš.
| refl. R112, Q141: Įsiprašė Šateika pasakyti jo žentui, kad atvažiuotų ratų atsiimti į kalvę Pl.
2. tr. priprašyti įeiti, įkviesti: Įprašýk svečius vidun Š. Kai ateis, prašom įprašyti į kambarį, ir tegu sėdi rš. Į tą namą žmogaus nė su pyragu neįprašytumei rš.
3. refl. labai prašant gauti sutikimą įeiti: Negalima ir insprašýt gryčion Ds. Nagi nors trumpam čėsui insprãšėm, kolei gausma kur vietą Skdt. Anot tos pasakos, įsiprašyt įsiprašo, o kaip reikia išeit, nebeišeina Vaižg. Ar ne piršlys per vestuves įsiprašydamas oracijas kalba prieš šeimininką? Žem. Apsistos su visu kitame kaime, tai piršlys nueis įsiprašýti Vkš. Reik įsiprašýti, ka įleistų tus jaunūsius Krš. Šit vieną kartą atėjus ubagė ir įsiprašius į nakvynę BsMtI108. Kelian išvažiavęs, naktigulto neinsprašýsi Brsl. Kole tik insprãšė, gera buvo Dglš.
^ Ašaromis į dangų neįsiprašysi LTR.
4. refl. prikalbinti, priprašyti, kad leistų išvykti: Motiejus važiavo, tai ir aš insiprašiaũ [nuvažiuoti su juo į miestą] Lp. Tada insprašiaũ namo padabotie Kli.
5. tr. reikalauti už parduodamą daiktą tam tikros sumos: Įprãšė tą pačią kainą, neduoda be savo kainos Grd.
išprašýti
1. tr., intr. Q53, R, K labai prašant paveikti, kad duotų, sutiktų ką padaryti: Tol prašė, kol išprãšė paskutinį paršiuką Srv. Pavasarį nė šimtas davatkų lytaus neišprãšo, o ka reik šienauti, i viena davatka gerai Lk. Led išprãšė, kad operaciją darytų Rm. Išprãšė, paliko dirbti Rdn. Pirklys išprašė jų palaukti lig rytdienos J.Balč. Davės ir dėdė išprašomas J.Jabl. Ubagas … turi žebravoti, … jeib kur kąsnį duonos išprašytų BPII199. Prašydamas ataušinimo, nė šlakelį vandinio negali išprašyti BPII196.
^ Par bergždžią kumelę kumelioko negi išprašýsi (iš neturinčio nieko negausi) Krd. Ot moka prašyt: gali išprašýt iš bergždžios karvės teliuką! Kb. Jis ir iš gyvatės vaiką išprašytų Šd. Per geležinę kumelę pieno išprašytum, ė per jum žodžio nemožna [ištraukti] Vdš.
| refl. tr., intr. K, Vlkv, Vž: Tada žmogus išsiprašė vienos mylistos (malonės) BsPII324.
2. refl. labai prašant prikalbinti, kad leistų išvykti: Vieną kartą mergaitė išsiprašė krembliautų J.Jabl. Saulius mielai pasižadėjo išsiprašyti iš namų Vaižg. Bet jis vis tiek išsiprãšė tėvo, kad ir jį leistų Vv. Išsiprašiau išsimeldžiau kieman an vienos dienelės (d.) Ml. Kol išsiprašė [paleidžiamas], policijantai gerai par ausis išpėrė Šts.
ǁ refl. pasiprašyti: Kūdikis išsiprašo laukan (tuštintis) N.
^ Viską išmano, tik lauka[n] neišsiprašo LTR(Erž).
3. tr. prikalbinti išeiti: Mėgino gražiuoju išprašyti nekviestuosius svečius rš.
^ Nevyk Dievo į medį: kai įvysi, nė su pyragu neišprašysi LTR(Lnkv).
4. tr. N išvaryti: Tokį, kai tik įėjo, reikėjo išprašýt už durų Srv. Atėjot neprašyti – išeikit išprašyti A.Vien.
nuprašýti
1. tr. nuvadinti, nuvesti: Raštininkas, neilgai galvojęs, sugalvojo būdą, kap vaikus nuo lango toliau nuprašyti LTR(Plv). Kol dar turi bent truputį maisto, nenuprašysi nuo apgraužto medžio niekaip Blv. Ta Birutėlė kad įknimba į knygas, tai nenuprašysi Gs.
| prk.: Reikia tą vandenį nuprašyti nuo kalno, reikia kasti ravas rš.
2. intr. labai prašant atkalbėti ką daryti, sulaikyti nuo kokio veiksmo: Vokyčiai ketino Kretingos bažnyčią sumušti; benuprašė, nesušaudė Šts.
3. intr. paprašyti, priprašyti: Jau Salvio nuprašiau, kad jam paskolytų Lp. Kai nuprãšo, tai kitas eina Vlk. Jis melavo, tų sukčių nuprašýtas Alv. Nuprašiaũ, tai neganė panamėj Dkšt. Nuprašiaũ, kad negert arielkos Ign. Kad aš primanytau, tai aš nuprašytau … gegužėlių, kad jos sulėktų TŽI277. Nuglostyk, nuprašýk, ir paklausys Šts.
| refl. N: Negali̇̀ nusiprašyti [, kad paliktų ramybėje] J.Jabl. Reikėj[o] susiedo nusprašýt, tai būt padėjęs padaryt Vlk. Tada ponas nusiprašė bernų, kad jie dabotų (ps.) Rš.
4. tr. išprašyti: Nuprašiáu miežių nu Deveikėnės Jdr.
5. tr. išvaryti: Per dvarelį išleisdama, šatrelį pastūmiau, per laukelį šuneliu nuprašiau (nemylimą išlydint) Nč.
paprašýti
1. tr., intr. H, R, K kreiptis su pageidavimu: Mūsų svečiai paprašė sau vakarienės Blv. Kad dar bepaprašys vandens, tai jau įnešti, pasėmus iš jūros BM375. Valgyt nepaprašýsiu, o rūkyt paprašýsiu Nmč. Tu gali suskalbėtie, tai tu paprãšai valgytie Kli. Ateina, paprãšo darbo – duodi visai dienai Antr. Paprašýsiu pusbrolio – parveš [malkas] Rud. Nueik pas karalių, paprašyk trijų dienų laiko LTR. Jūs paprašykit seno tėvelio, kad jums pasėtų kalne linelių BsO108. Ko paprašiaũ, jis manę visada paklaũsė Kls. Mechaninio cecho vardu žodžio paprašė pamainos meistras rš. Įsidrąsinęs tėvas paprašė sūnaus čebatų, sūnus padovanojo A.Vien. Paprašyčiau seselės šaltinio vandens gerti JD367. Paprašaim šventosios dvasios Mž363. Nėr gi kas paprãšo (ką paprašyti) Tvr. Nueikit an namą ir paprašykit Gg. Nepaprašęs nelauk Grž. Pagiprašykai poną Dievulį, kadgi nupūstų baltą smėlelį (rd.) Jž. Nepyk ant manęs, paprašius vieno daikto Blv.
| refl. tr., intr.: Pasiprašýsiu vienur kitur žiupsnelį druskos Šk. Paėjau tris kilometrus, žiūriu – važiuoja ūkininkas. Pasiprašiau pavėžėti rš. Kad leistų eiti, pasiprašyk J. Pasprãšė, kieman kad paleistų Ad. Užusukiau pakely prie trobos ir pasprašiaũ nakvynėn Sv. Atėjo jaunas žmogus ir pasiprašė priimti javų kulti MPas. Pas karalių nutraukęs, pasiprãšė dukterų pamatyt Jrk131. Pasiprašiau keliom savaitėm atostogų I.Simon. Pasiprašęs padėjimo Dievo, su neprieteliais mušosi S.Stan.
| Tokia mergučė didelė i nepasiprãšo (nepasisako, kad nori eiti laukan, tuštintis) Šmk.
2. tr. pakviesti: Raštininką paprašė vieną valandėlę į raštinę J.Jabl. Paprašiau užeiti kavos puodeliui J.Marcin. Paprašýk kieman (į svečius) Nmč. Paprãšė žmogų galvijam pašert Ut. Kūmosna paprãšė Krs. Padaryva alutį, paprašyva tetušį StnD30. Oi tai tu suprašei visos giminėlės, tiktai nepaprašei̇̃ senos motinėlės (d.) Drsk.
| refl. tr.: Jonas pasiprašė ir mane bent pusvalandį į trobą J.Jabl(Žem). Nieko neprašė, savus tik kelis pasiprãšė Mžš. Jis pasiprãšė tris mūrinykus, ir tie jam tuojau tą namą pastatė (ps.) Smn. Jo pasiprašýtas draugas ir išvažiuota iš namų Kp. Mergučė susimetrikavo, reiktų pasiprašýt, reiktų butelį išgert Skr.
^ Pasiprašyk kvailį į veselę, tai gausi ir į ausį LTR(Šmk).
3. refl. pageidauti už parduodamą daiktą tam tikros sumos: Kiek pasiprãšė, tiek ir mokėjau (nesiderėjau) Krd.

×papaprašýti (hibr.) intr. keliems paprašyti: Mergos papaprãšo kokio žmogaus, kad jaučius išvarytų Dv.
parprašýti tr. parsikviesti: Buvau vaiką parprãšiusi numie – nenorėjo būti Grd.
^ Nevaryk Dievo medžian – paskum neparprašysi J.Jabl.
pérprašyti
1. tr. SD1144, H, Q158, K labai prašant įtikinti, paveikti: Skubinkis, berneli, nešk aukso žiedelį, maž ir pérprašysi jos meilų tėvelį (d.) Sdk. Mes vartelius užversma, matušę parprašysma JD1503. Tėvelį perprašysiu, motulę perkalbėsiu, priims priims mano mergužėlę kaip tikrą dukružėlę LTR(Prl). Dūmoj tėvop grįžti … ir tėvą perprašyti, jeib jį vėl priimtų BPII225. Ir ponas davės perprašyti BB1Moz25,21. Jis nesiduodas perprašyti N.
2. intr. pakartotinai, labai prašyti: Jo prašyk, pérprašyk – neduos! Pbs. Niekap negaliu, kad tu prašysi ir pérprašysi! Lp.
3. refl. atsiklausti: Ka sutikčio Zaborą, pársiprašyčio dar, kumet galės ateiti Šts.
×4. (l. przepraszać) tr. atsiprašyti: Reikia pérprašyt, kad dovanot Lz. Jeigu par metą supykęs yr, ans párprašo Žr. Párprašau svetį, kad mano tokie rykai, tokie dalykai J. Ja jis duosis, tai párprašyk J. Perprašysiu motulę ir jaunas seserėles LTR(Mrk).
| refl.: Tu būk mažesnis, persiprašyk jo, o jis tau dovanos Ašb. Prieš teismą nulėkė i pérsprašė Klt.
praprašýti tr.; N pareikalauti.
priprašýti
1. tr., intr. prikalbinti, įprašyti ką padaryti: Ne ką dirbu, tik ji da priprãšo šiaudų atnešt Slm. Priprašaũ, būd[av]o, Antano, tai prikapoja malkos Lp. Visų priprãšo, talką padaro Mrc. Priprašýti iš anksto BŽ163. Įdavė pinigų ir priprašė nupirkti, ko reikia rš. Priprãšė ateit – žadėjaus Ktk. Prašyk – nepriprašýsi, kad ateitų padėt Nmč.
| refl. tr., intr.: Prisprašýsme jį, maž iškas balą Dglš. Nei tu jo dirbt prisprašýsi, nei tu jo valgyt Sld. Par kelis metus neprisiprašaũ Grk. Duoda i pirminykas, negali sakyt, prisiprašai̇̃ Lnkv. Tik tavęs neprisiprašysi, – nenori mums pasakoti J.Bil. Aš moku gražiai prisiprašýti tų vyrų Skr. Nor šunim pavirtęs lok, jo nieko neprisiprašýsi Mrj.
| Tik šeiminykė prisiprãšo prie jos (karvės) – svetimas nepamilš nėkaip Žml.
2. intr. daug, ilgai prašyti: Ejau, paprašiau vieną sykį, antrą – kiek aš galiu priprašýt! Grk.
| refl.: Maistaras kiek prisprãšė, kad tik skųstau! Lp.
3. refl. labai prašius gauti sutikimą prisiglausti, apsistoti, įeiti: Nebeturim kur gyventi, gyvenam prisiprašę par kitą Km. Prisprašė an vieną žmogų ant naktigulto BsPII222. Sargai nenorėjo priimti, bet žmogelis šiaip taip prisiprašė LTR(Pnd). Kap negalėsi, kur pasdėsi tada? Neprisiprašýsi! Nmč.
4. tr., intr. prikviesti: Priprãšė daug svečių Dkšt.
| refl. tr., intr.: Prisiprãšė svečių, o sodyt tai neturi kur Srv.
5. refl. tr. prikalbinti atvykti: Negaliu jo niekaip prisprašýt Ds.

×papriprašýti (hibr.) tr. kelis kartus visiems prašyti: Ot, dėde, tai tave mergos papriprãšė! Dv.
suprašýti tr. K
1. H sukviesti: Tu visą sodžių gali talkon suprašýt Lp. Vakare parvažiuoja vyras, svečius suprãšęs Škn. Eita prašytojai svečius suprašýti Jdr. Suprãšo brolius, pamergius Dg. Veseliodavo ben keturias dienas, daug žmonių suprašýdavo Antz. Vai ir suprašė visus svetelius, tiktai neprašė vienos pelėdos LTR(Tvr). Didelė veseilia buvo, suprãšė visõs giminė̃s ir dar viso sodžiaus Drsk. Buvo veselia, svečiai suprašýta Ad.
| refl. tr., intr. N: Aš pažįstu gaspadorių, kurs svečius nemyli, susiprašęs svetelių, patsai kampe dyro J. Saldaus alučio pasidarysma ir giminėles susiprašýsma Pnd. Susiprašėm giminėlių sūnelį leisdami LTR(Lp).
ǁ refl. kviestis vienam kitą, svečiuotis: Nors jie ne giminės, bet susiprãšo Šl. Mes su jais susiprãšom Jnšk.
2. B surinkti elgetaujant, prašinėjant: Suprašytos duonos (išmalda) H. Suprašyta duona R.
| refl. tr.: Vilkas taip susiprašė visas keturias kojeles LTR(Ut).
3. refl. savo elgesiu užsitarnauti, susilaukti (bausmės): Susiprašýsi ir tu per ilga [botago], kad da nenurimsi Ds.
4. žr. išprašyti 3:
^ Nevyk Dievo medin su rančiu, ba nesuprašysi ir su pyragu LKKXIII131(Grv).
užprašýti
1. tr. N, M iš anksto pakviesti: Užprašýt reikia, tai tada ateis [svečiai] Grv. Užprašė užeiti pas mumis pažiūrėt Krm. Ją gi dėdė ažuprãšė kieman Ob. Stirna visų pirma užprašýta buvo (d.) Ps. A zuikys į kūmus užprãšė, ka taip lakstai?! LTR(Vdk).
| refl. tr.: Kits kitą užsiprašo ant alaus rš. Ažsiprãšė daug berniukų, sukapojo du sūriuku (d.) Dglš. Nesamdė, ale tik teip užsiprãšė muzikontus Krs.
2. intr. įprašyti, paprašyti: Duktė užprãšė dažų parnešt Lp.
3. tr. Mžš iš anksto paprašyti, užsakyti: Amiliutė vieną paršą užprašė, liepė užvežt Všn. Užprãšė iš anksčiau siuvėją, kad pasiūtų Jnšk. Mano uogos užprašýtos Ktk. Tą dešimtį literių galėjo mun atnešti: jug aš buvau užprãšęs Pp.
4. tr. paraginti, pasiūlyti (valgyti, gerti): Visi valgė ir gėrė, užprašomi ir raginami šeimininkų M.Katk.
5. refl. nusibaigti, gauti galą prašant: O sūnui tai niekados nedavė skatikėlio, kad jisai prašytų užsiprašytų V.Krėv. Niekad nevirdavau, kad jiej ir užsiprašýtų Klvr.
6. tr., intr. pradedant derėtis, reikalauti už parduodamą daiktą, už darbą tam tikros sumos: Užprašyti moka: keturių dešimtų tūkstančių užprašė A.Vien.
| refl.: Išleidau visus piningus, o tas siuvėjas teip brangiai užsiprãšė Vvr. Užsiprãšė po dvylika, o nupirko už dešimt Všk. Kas jam tiek duos – par daug jau užsiprãšo Všk.
ǁ refl. pareikalauti per didelės sumos: Bijau užsiprašyti, bijau būti brangininkė I.Simon.