pir̃kti, per̃ka (pir̃ka DP278), -o tr.
1. H įsigyti už pinigus: Davė jis jam pinigų karvei pirkti rš. Pirko kitą karvę Pb. Jis išvažiavo arklio pirktų J.Jabl. Svetimuos miškuos malkų pir̃ktų važinėjo A.Baran. Kap kada kepam [duoną], kap kada per̃kam Dv. Uogas, grybus labai pir̃ko Švd. Ką pirksi? Zt. Negi parduosi, kai nebus kam per̃ka?! Ob. Pirku ką SD124. Pirkamas SD123. Perku iš jo R6. Kebelė rados, kad nepir̃ko mišką J. Atuoriečių pirkčia Nmč. Aš pirkčiàb Zt. Niekas neklausia, niekas neper̃ka Ob. Pirkčiau, kad perkamųjų (pinigų) turėčiau J.Jabl. Gyventojų perkamoji galia auga greičiau negu rinkos fondai sp. Po kam perka javus? N. Anie pir̃kdamys važiavo Dov. Parduok ir paskui per̃k' (pirk) vėl Plš. Jis žmonių per̃ka ir parduoda KII54. Pir̃ko žmonės žemę šitą Eiš. Kurie neturėjo savo miškų, pir̃ko iš dvaro Brs. Šlapi medžiai, nedega – gausiam pir̃kti, jei kas parduos Plik. Nė vieno medžio nėra savo, visi pirkti̇̀ iš valdžios Gg. Eiguliai per̃ka baisiai tas gilutes Antš. Sako, žmones perką ir brangiai moką [už apynius] Ob. Toks perkantỹs turi daug mokėti Nm. Ji pir̃ksiant tą namą i vėl išvažiuosiant Jnš. Ir sviestas, ir sūris pir̃kta Aps. Gal tu pir̃ktumei paršiuką? Vdk. Tas tavoras labai per̃kamas KI10. Pinigų neturi, už ką ji pir̃ks?! Klvr. Ką, aš dvarą pir̃ksiu už penkias kapeikas?! Rdd. Kas gal duoti pir̃ktą [valgį] šeimynai?! Šts. Pirkto (ne namų darbo) namuose nieko nedėvėjo rš. Buvo gerai ma[n]: karvė palikta, medžiai neperkami Sk. O ko pirksi̇̀ penkiom glindom?! (iron.) Ut. Penkis turiu lig nepirkęs Als. Miežiais pir̃kom vištas (miežiais mokėjom už vištas) Dglš. Yr bajorai pirktais raštais, o kiti – tikri Šts. Gegutelė, ko tu verki, ar tu duoną druską perki?! D116. Eikiav, mergelė, į Vilniaus miestą, pirksav brangių sėklelių! KlpD9. Pirkaũ žirgelį už šešius šimtus JD1105. Jei žiedelis bernelio pirktas, skandinčia į dugnelį (d.) J.Jabl. Brolelių pirktù [žiedeliu] aš nesidžiaugsu Niem7. Išėmus plebonų lauką, to jis nepirko BB1Moz47,22. Jei ebrejišką tarną perki, tasai teslūžij tau šešis metus BB2Moz21,2. Sakytojai žodžio Dievo, kurie nieko kito nèpirka, tiektai tarnus Dievui DP383. Ir įėjęs bažnyčiona, pradėjo išvaryti parduodančiuosius ir pirkančiuosius VlnE101. Pirkančius ir parduodančius MP176. O nuejus jiems pirkt, atejo svotas Ch1Mt25,10. Parduoda vis, ką turi, ir perka aną dirvą BtMt13,44.
| prk.: Pir̃ko (laukėsi) vaiką, nupirko mergaitę Prn. Per̃ka (gaudo) gerai vištas [lapės] Dbg.
^ Beveliju pirkti nekaip prašyti VP9. Pirkta duona neskalsi S.Dauk, VP38, Sln, Sch79. Peilio bijo pirktas daiktas, t. y. skundais imk, pjauk J. Pirkta duona peilio bijo Plt, Pln, LTR(Jz, Zp). Pirktos duonos peilis bijo Als. Gardesnė duona savų rugelių negu pirktoji iš baltų kvietelių KrvP(Vlk). Pirktų̃ šuva mėsą, tik pinigų nėsą Trgn. Kaipgi pirksi katę maiše?! LTR(Kl, Jnš). Kas gi perka katiną maiše?! Lnt. Paleisk šunį mėsos pirkt Švnč. Nuo žąsino avižų nepirksi LTR(Jz). Pirkai žuvų, pirk ir pipirų PPr226. Jei perki arklį, tai pirk ir uodegą LTR(Lp). Kas savęs negiria, tą perkąs nuspiria LTR(Šil). Kas ką perka, tam to reikia LTR(Rš). Kai reikia pirkt, – brangu, kai parduot, – pigu LTR(Ul). Pirktas verkia, uždirbtas juokiasi LTR(Šll). Kad možnėt, tai ir pirktái lietų (taip reikia lietaus) Ūd. Par karvę, matai, pienas per̃kamas (veltui neduoda, reikia pašerti) Skdt. Iš jo rėkt nepirkęs gausi (pratęs rėkti) LTR(Pnd). Mažam ašaros nereikia pir̃kt (dėl menko daikto verkia) Imb. Jam meluot tai nepirkt (moka meluoti) Vrb. Čia pry krūmų visokių vabalų, o tų gyvačių tai jau nepir̃ksi (gausiai yra) Kl. Nors pirk juoką (dažnai juokiasi) Ds. Negaliu užmigt, nor tu perk (pirk) miegą Ml. Šuns dantys nepirkti (nėra ko gailėti) LTR(Srd). Mum negi pir̃ktas arklys (gaunam jį nesunkiai) Pnd. Kitam pirkęs, netiksi prž. Vogti piningai ne geram daiktui pirkti LTR(Vdk). Kai pavagi, pir̃kt nereik (juok.) Dkš. Kantrybė sveikata perkama An. Ne tėvas pirko, ne sūnus važiuoja NžR. Pirksi nepirksi dvaro – neišeis ant gero LTR(Zp). Deguto pir̃kt, nepir̃kt (neteptų ratų girgždėjimo pamėgdžiojimas) Dglš. Savo tėvynės neparduodu, kitos neperku (tėvynei ištikimas) Mrp. Da aš pir̃kčia i parduočia kitą (geriau sugebu už kitus) Dglš. Kas perka, tas nereikalauja; kam reikia, tas neperka; kas mato, jo nenori (karstas) LTR(Slk).
pirktai̇̃ adv.: Dabar jau viskas pirktai̇̃ (kas pirkta, ne namie padaryta) in madą inėjo Klvr.
pirktinai̇̃ Nu o kad pirktinai̇̃, kiek jie norėtų? Pl. Pirktinai̇̃ gauti BŽ55. Rugių galima pirkt tai pirktinai̇̃, per mėnesį trisdešimt svarų Vlkš. Nė pirktinai̇̃ ir nė dovanai tau duot negaliu Jrk44. Aš jį (arklį) pirktinai̇̃ paimčiau Rm. Javų pirktinai nebuvo gaunama prš.
| refl. tr., intr.: Kad gintaro turi, gali pir̃kties duonelės Krg. Ir man reikės rugių pirktis J.Jabl. Einu pirkties į Šates Šts. Kodėl tu nesi̇̀perki bulvių?! Skr. Nepirk dėl manęs, pir̃kis dėl savęs: turiu savo tėvus, nupirks man dvejus (d.) Klvr. Eš pirkaus penkis jungus jaučių BPII210.
^ Kam čia sveikam ligą pirktis (eikvoti sveikatą, vargintis) – paimsi arklį ir atveši! Pc.
ǁ bažn. užprašyti už pinigus specialias pamaldas: Egzekvijų nepirksiu, užteks vienų mišių Žem. Nepir̃ksiu mišių, pinigų neturiu Rm. Visi Šventai, perkù mišias už visą pamiliją Rdn.
ǁ tam tikru būdu įgyti, laimėti: Mūsų amžius – griežtas, kietas, pirktas kraujo kaina J.Marcin. Ką kardu paėmė, – kardu atimsiu, kas kardu pirko, – kardu tam mokėsiu V.Krėv. Todrin raštas sako tankiai apie Viešpatį mūsų, kad anas mus pirko, aba atpirko SPII203. Pirkti este pirkimu brangiu SPI227. Aš tave pirkau sau krauju mano P.
2. refl. mokant kuo, vaduotis, gelbėtis: Mergaitės pirkos, mokėjos, kad piršlio kūno (iškamšos) nelaidotų darželė[je] Žd. Gaspadinės pirkos, kad šiaudų neprikreiktų Žd. Pir̃kos iš [caro] karūmenės, ūkės nenorėjo palikti Krš. Besipirkdamas [nuo policijos] pusę gyvenimo pardavė Šts.
3. refl. stengtis įsiteikti, prisimeilinti: Neperkuos aš į kokią logą, t. y. neprašau nė kokio mylasčio J.
4. varžantis įgyti (kortų): Per̃kamosios kortos (lošime) BŽ429. Ką tu pirkai̇̃? – Tris čirvus Skr. Prastos [kortos] atejo, reiks pir̃kti Krš.
5. pajuokti, pašiepti: Jam visai nesiseka: visi per̃ka ir per̃ka Žvr. Jau jis tave, Vinceli, perka Rdm. Ką jūs čia mane per̃kat?! Kt. Su juo nepir̃ksi Up. Smarki boba, su ja nepir̃ksi: išdrožė į akis, ir gana Skr. Pasiutęs, su anum nepir̃ksi: greitai gali susikibti Krš.
6. refl. „vokietį“ žaidžiant išmesti tam tikrą pagaliuką į viršų ir kirsti jį lazda keletą kartų: Tretį kartą reik pir̃kties KlvrŽ. Juzukas dabar per̃kas, eikiat tolie vokyčio gaudyti Slnt.
◊ dur̃nį pir̃kti prisigerti, apkvaišti: Raudonieji (dideli, amžini) pijokai visu savo uždarbiu dur̃nį per̃ka Dr.
kiaũlę pir̃kti; LTR(Ds) pasigerti.
žõdžių nèperka; žõdis nèpirktas moka pakalbėti, atsikirsti: Kibirkštienė irgi nepirkdavo žõdžių Blv. Par jį nèpirktas žõdis Aps.
žõdį pir̃ktų (kas) apie didelį norą ką neigiamo apie kitą pasakyti, kitą pasmerkti: Tu pir̃ktum žõdį ir mestum ant mano vaikų Skr. Kai susipyksta jos, tai ir pir̃ktų žõdį, kad tik galėtų viena kitą apkalbėti Srv. Pirktų žodį an Albinėlio Mlt.
apipir̃kti, api̇̀perka (apiper̃ka Vj), -o tr.
1. visiems užtektinai visko nupirkti: Visus vaikus apipir̃ko Sdb. Tuojaus nusivežė [sužadėtinę] į Jurbarką, tuojaus apipir̃ko, laikroduką ant rankos užrišo Skr. Juk ans tavi apipir̃ks nū kojų lig galvos Kl. Palauk, tu visą svietą norėtumei apipirkti pinigų neturėdamas Vaižg. Apipir̃kti tokiai šeimynikei (aštuoniems vaikams) daug piningiuko reik Grd. Gavo pensiją, dukteries vaikus apipir̃ko Krš. Apipirko, apipirko, visą aprėdė LTR(Snt). Ans apipir̃ks kukorką pastrajais J.
| refl. intr., tr.: Pardaviau, apsipirkaũ ir važiuoju namo Vj. Ka tie žmonys niekad neapsi̇̀perka: pilna i pilna, prie javų negali prieit Jrb. Te pusšimtį, apsipir̃ksi vaikus Ss. Palauk, kai apspir̃ksme, gal galėsme ir tau duot pinigų Mlt. Kai apspir̃ks visi, tai ir atpigs Sld. Jau dabar apsipir̃kom, galiam važiuoti numo Ll. Tegul daro jie, ką jie nori, tik tegul leidžia jie mums ir toliau eiti į Panemunę apsipirkti prš.
2. pirkinėjant pamažinti kiekį: Jie nori, kad tas trąšas kiek apipir̃ktų Ll.
3. išsirinkus įsigyti: Aplink Panevėžį buvo žydų, dvarus apipir̃kusių Ds.
| refl. tr.: Daugumas giminių susitarę apsiperka laukus ir užveda sodžių A1884,286. Senas ateivis, jisai apsipirko Vilkakuky tą gaspadorystą Srj.
ǁ apeiti pirkinėjant: Su dešimtele rublių turgų dar nelabai apipir̃ksi Krš.
ǁ refl. tr. įsigyti išsimokėtinai: Buvo žemę apsipir̃kęs, bet kaip nebegalėjo užmokėti, turėjo grąžyti Lnkv.
ǁ refl. tr. apsiklausinėti, rasti ką norimą pirkti: Buvo apsipir̃kę [namuką], ale nesumokėjo rankpiningių, i kitas pasikišo Krš.
4. refl. tr., intr. Grg, Brs, Pvn, Ll, Up, Ps, Kp, Prng, Gmž apsigauti ką perkant (ne tokį nusipirkti ar permokėti): Ans apsipir̃ko senomis gelumbėmis supuvusiomis, t. y. apsigaudino J. Jis, arklį pirkdamas, apsipirko Rgvl. Aš i kruopus prastus apsipirkáu Slnt. Kai apsi̇̀perki, ema pyktis Dbk. Gerai nepažįstu materijos, bijau, kad neapsipirkčiau Lnkv. Dar kai kokius apsipir̃ksi grūdus, iš pečiaus po luitą ištrauksi duoną Plt. Kaip apsipirkaũ: gi to[ji] medžiagėlė leisgyvė Mžš. Kad tu šiteip būtum apspir̃kęs, tai pirštus graužtum Dbk.
5. vaišėmis, kyšiais daugelį palenkti, prikalbėti, kaip elgtis: Pati tuo visą namą kitaip aptaisė, padarė karčemą ir visus apipirko, kad visi sakytų, kad jau čia trys metai, kaip karčema BsPIV222.
atpir̃kti, àtperka (atpirka SD211), -o tr. J
1. žr. nupirkti 1: Aš pats tą klaimą atpirkaũ Nmč. Kalba, kad tą namelį būk jis atpir̃ko Pmp. Policistas lyginėjo, norėjo [klevą] atpirkti lentoms Žem. Tai anas atpir̃ko žemės Aradnoj, kiekas stūkstančių žumokėj[o] Rod. Atpir̃ko linus, gerai užmokėjo, užprašė pas save, pamylėjo BM211. Parnešiau šešias štopas spirito i neturu kur padėti – nėkas neatperka Plt. Jeigu pati tau nieko nesakys, tai aš tau tuos namus atpir̃ksiu Brt. Bėda manie yra, turiu blogą vyrą, vežiau ir į Telšius, nėks neatpirko JD1551. Teisę kalti smulkiuosius pinigus Airijai buvo iš anglų valdžios atpirkęs koks Vudas J.Balč. Atpirkaũ iš seserų žemę Dsn.
| refl. tr.: Mejeris atsipirko Mikšaus spaustuvę prš. Aš atperkuos, jei tu nenori dovenoti Šts.
2. sumokėjus atsiimti, susigrąžinti parduotą, turėtą daiktą: Aš jam buvau pardavęs, bet dabar vėl atpirkaũ Lš. Aš atpirkaũ savo [nusavintą] klaimą [iš kolūkio] Nmč.
| refl. tr.: Pamatėm, kad be arklio blogai – eisma atsipir̃ktų Slm. Ar jie savo šešmargį jau atsipir̃ko? Alk. Jį vėl sau atsipirkti norėtų Ns1853,2. Ten gyvenimą pardaviau ir vėl čia atsipirkaũ Gs.
3. nupirkus atiduoti vietoj paskolinto, negalimo grąžinti: Tamstos puodas sudužo – atpirksiù Sdk. Sumušiau lėkštę, reiks atpir̃kt Mrj. Aš anai atiduosu pusę lito aba atpir̃ksu [daiktą] Slnt.
4. pamokėjus, pavaišinus išvaduoti: Svotas àtperka atšlaimo vartus Dv.
| refl.: Nuo jos (pirmosios nakties teisės) vėliau atsipirkdavo A.Janul. Jau nuog šitų [kareivių] neatsipirksi [pakliuvęs] Lp. Jis nuo plėgų lašiniais atsipirko Alk. Atsipir̃ko nuo ganymo Dglš. Jei pinigais atsipirktái, tai bagotas niekad nemirt Mrc.
| Įvyko per daug didelis dalykas, kad būtų galima atsipirkti ašaromis rš.
^ Bando malda Dievui įtikti ir nuo velnio atsipirkti KrvP(Jz). Bando su vogtais pinigais nuo peklos atsipirkti ir Dievui įtikti KrvP(Mrj).
ǁ išgelbėti, išvaduoti: Aš jį apsiimu išgydyt ir nuo smerties atpirkt LB171. Nuo smerties negi atpir̃ks, ale kad palengvintų Ds. Bent nu smerčio neatpir̃ksi nė jokioms liekarstvoms Všv.
| refl.: Ir atsipirko (aba ižsigelbėjo) iž prapulties pasnyku SPII57. Nuo smerties nė vienas neatsipir̃ksma (visi turėsime mirti) Krd. Niekas neatsiper̃ka nuo smerties Dglš. Pas mus dar nėr nuog smerties atsipirkt pinigais (visiškai neturime pinigų) Vrnv. Nuog smerties neatsipirks BPII202.
5. atlyginti, atsiteisti už padarytą piktą: Kurios nupuolis … visais turtais svieto to atpirkta būt negal MP63. Tai neatpirks gėdos, jei liksime čia ir susimetrikavę J.Gruš.
ǁ prk. atsverti, išlyginti, kompensuoti: Daugelį … meninių trūkumų atperka idėjinis kūrinių kryptingumas rš.
ǁ H, K bažn. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, išgelbėti nuo pražūties: Išgelbmi, išvaduoju, atperku, išganau R126. Saugok, kurius tu atpirkai Mž55. Jis smertimi savo atpirkęs visus ing save tikinčius BPI64. Krauju yra àtpirktos, numazgotos ir apgražintos ir ižtrauktos ižg gomurio vilko pragarinio DP209. Kristus atmipirko KlM376.

×dapir̃kti, dàperka (daper̃ka Ad), -o (hibr.) tr. papildomai nupirkti: Dapir̃kom sienojų [namui] Ad. Pritrūko, tai reikia dapir̃kt Nmč.
| refl. tr.: Mes tai dàsperkam maisto Mrc.
įpir̃kti, į̇̃perka (įpirka), -o
1. tr., intr. Lp, Alk įstengti užmokėti už perkamą daiktą: Plūgo mes neįpirktume – brangus daiktas V.Myk-Put. Kas turėjo ką susitaupęs, gniaužė į save arba siūlė neįperkama kaina P.Cvir. Šitas arklys neįperkamas J.Jabl. Tegul perka, kas įperka, aš neį̇̃perku Sb. Šios prekės neį̇̃perkamos BŽ126. Toliau reikėtų leisti vadovėlis taip ir tokioje vietoje, kad jis įperkamesnis būtų tiems, kuriems yra skiriamas J.Jabl. Arkliai tiek pabrango, kad sunku buvo ir įpirkti Srv. Tokia branguma, kad trudna ir inpir̃kt Pls. Tokie batai – vargiai dešimčia rublių įpirksi̇̀ Š. Giria ūkinykui buvo neįperkama Ss.
įperkamai̇̃ adv.: Ten galima įperkamai, įperkamiau gauti rš.
2. tr. K pripirkti, nupirkti: Pasitaiko proga tai vienas, tai kitas dalykas muziejun įpirkti LTII135. Aš įpirkaũ (pripirkau) daug pirkinių, t. y. nutrotijau (išleidžiau, išleidau) daug pinigų J. Į̃perka anam visa ko, patepa vyresnį Sg. Ans tam kaimynuo dar įpirko po vieną šnapsuką TDrVII87.
| refl. N, K: Rudenį jie (kopininkai) atvažiuodavo maisto įsipirkt an žiemos Pgg. Moteres įsipir̃kusios nevaliavo bėgt Pgg.
ǁ perkant daug įmokėti, išleisti: Mat ką įperki pinigo, kai pritrunki pašaro Srv.
3. tr. apdrausti: Savo triobas į fyrkasę įpir̃kti KII309. Avilius ir į ugnies kasę įpirk Rdž. Kiauli abidvi … įpirkti buvo, ir apturėtojis gavo pilną atlyginimą LC1884,12.
| refl. KII309: Buvo tiktai menkai teįsipirkęs, ir dar pirm kelių mėnesių įsipirkimo sumą sumažino prš.
4. refl. per pamokėjimus, kyšius patekti, prilįsti, gauti, pasiekti: Į svirną, kuriame turėjo būti kraitis, teip pat reikėjo įsipirkti M.Valanč. Kol įsipirko į duonkepius, ar mažai mokėjos piningais? Šts. Ypačiai Žemaičiuose daug įsipirkdavo į bajorus per seniūnus A.Janul. Patys ne inpirkas (orig. ne įmpirkaś), nei indaužias, nei įveržias, … nei kokiu kitu neprideramu keliu DP247. Įsipirku SD400.
^ Į dangų su piningais neįsipirksi VP17. Dangus brangus – neįsipirksi LTR(Šll).
| PPr71. Į dangų su pyragais neįsipirksi TŽV608.
5. refl. įsiteikti, įsimeilinti: Teip į vokyčių meilę įsipirkęs M.Valanč. Jam reikia įsipirkti Kasparui, kad tas jam padėtų arti rš. Rymionysemp įsipir̃kę buvo DP26.
◊ į (kieno) dãlią (dãlį) įsipir̃kti susilyginti su tuo, kuriam sekasi (ppr. sakoma, kai pačiam nesiseka): Nagi, insipir̃kit in mano dãlią (tegu jums taip sekasi, kaip man)! Brb. Tai tu, žmogau, įsipir̃k į kito dãlį! Ss. Į kito dalią neįsipirksi LTR(Ldvn). Ką čia gali žmogus į kito dalį įsipirkti! Gs. Svetimon dalion neinsipirksi LTR(Kb).
išpir̃kti, i̇̀šperka (išpirka SD413, išper̃ka Sdk), -o tr. K; Sut, N
1. pirkti ligi galo, ligi nebeliekant: Visą druską išpir̃ko Ėr. Ìšperka greit gatavus rūbus Ktk. Visas leidinys jau i̇̀špirktas BŽ481. Atvežiau obūlių tris maišus, du teišpir̃ko Rdn. Žmonys eita, ir eita, ir eita – išperka Plik.
2. išleisti, išlaidyti pirkiniams: Tuoj išpir̃kčiau visus pinigus Ėr. Nėko nesutaupau, viską i̇̀šperku Rdn. Galiu ir į barankas išpirkti savo algą – aš pati poni! Žeml. Vakar visus smulkiūsius piningus išpirkáu Plt.
| refl.: Regis, nieko nepirkau, o visi pinigai išsipir̃ko Sv.
3. daug pirkti: Ką čia tokiai išpir̃ksi tų drabužių – krupė tebė[ra] Rdn.
ǁ refl. apsipirkti: Tos mergučės eidavo visos į Tilžę išsipir̃kt Pgg.
4. kurį laiką pirkinėti: Karvės netura, tris mėnesius pieną išpir̃ko Krš.
5. sumokėti gaunant teisę naudotis: Išpir̃k tu man bilietą Žsl. Sakei: sėskis šalip. Galėjai biliotą išpir̃kti Rt. Aš išpir̃ksu kelį (kelionės bilietą), padėk mun į Šiaulius nuvažiuoti Krš. Tu vaikams kambarį išpir̃ksi (nuomą mokėsi), tu šersi lig dvidešimt penkių metų Rdn.
| refl. tr. Tršk: Nuėję stotin, išsipir̃kom bilietus ir įsėdom traukinin Š. Ava kur dar išsipirko bilietus Al.
6. už pinigus įgyti, nupirkti.
| refl. tr.: Sausolių išsipir̃ksi, parsiveši vežimą, žiemą – kai ponas Grd.
ǁ nupirkti kam pavaišinti: Ale konẽko (konjako) butelką turi išpir̃kti KlvrŽ.
7. išmokėti nustatytą sumą, skirtą mokestį: Atėjo metas išpirkti vekselius rš. Vaistiečiui reikėjo išpirkti savo žemę rš. Išperkamà žemė J. Geriausiu atveju jie tikisi nuraminsią valstiečius išperkamosios žemės sklypeliais! V.Myk-Put. Išperkamieji mokesčiai – tai mokesčiai tos žemės, ant kurios gyvena ūkininkai, ir už žemę, kuri pirmiau prigulėjusi dvarininkams VŽ1905,267.
išpirktinai̇̃ Prekes pasiuntėme išpirktinai (mokėti reikės atsiimant) rš.
ǁ refl. kompensuotis, išsimokėti: Kapitaliniai įdėjimai į naujas mašinas ir mechanizmus išsipirktų per vienerius dvejus metus sp.
8. sumokėjus išvaduoti: Aš išpirkaũ aną iš kalinio J. Tegu jie i̇̀šperka stalą [vestuvėse] Bsg. Sotai (svotai) turia išpir̃kti siuolą Nmk. Neleida aną į vidų, kol piršlys nei̇̀šperka Klk. Eikše in mus, sesyčiule, – mes tave išpir̃ksme! (d.) Prng. Nors ir tėvelis tūkstančius duotų, išpirkt dukrelės jau negalėtų (d.) Gs. Išpirktum Potackio etmono sūnų, vaitojantį kalinė[je] totorių M.Valanč. Kad tu mane išpirkai nuo smerties, tai dabar eik paskui mane – eisim pas mano tėvą BsPIV206. Brolis neišpirks brolį meilingiausį, kada valanda ateis paskučiausė SGII21. Ar negalėtumi jo sugelbėti ir išpirkti nu gėdos?! brš.
^ Norėjau eit išpirkt (sakoma ilgai kur užtrukusiam) flk. Kunigas neišpir̃ks nuo pragaro Skr.
| refl. intr., tr.: Išsipirkaũ iš kariuomenės Kdn. Ir visur reikėjo [vestuvininkams] išsipirkti kelią I.Simon. Karalius išsipir̃kęs [iš bėdos] atidavė Jonu[i] pusę savo karalystės ir dukterį BM196. Reiks įduoti policijai, ir jis jokiais pinigais nebeišsipirks J.Balč. Reik išsipirktie, o čia nėra kuom Sz. Išsipir̃kt vaikas kūmam reikia [iš bobutės] Dglš. Bobutė knapt kepurę man iš rankų ir sako: „Išpirkis!“ LTR(ž.). Su kepure an Jonus neik – reiks išsipirkt (bobutės grobstydavo kepures ir reikalaudavo išpirkos, gimus sūnui) Ds.
^ Pjauk – neturiu ir nuo smerties išsipirkt nė cento Skdt. Neišsipirksi̇̀ nuo smerties! Dglš.
ǁ brangia kaina, auka įgyti, laimėti, susigrąžinti: Jei neišpirkome žemės darbu ir prakaitu, – išpirksime savo krauju J.Gruš.
9. atlyginti, atsiteisti už padarytą blogį: Tu nežinai, jog jokia atgaila negali išpirkti viso paleisto vėjais gyvenimo J.Jabl.
ǁ bažn. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, išgelbėti nuo pražūties: Idant … iš amžinos smerties mus brangiausiu krauju jo išpirktų PK16. Kurie buvo išpirkti iš žemės VlnE140.
10. refl. lošiant „vokietį“ suduoti lazda į išmetamą pagaliuką: Grajydamos vokytį, išsipirkáu po trijų Ms.
paišpir̃kti, pai̇̀šperka, -o (dial.) žr. išpirkti 1: Kiek jų (karvių) buvo [turguje], paišpir̃ko vitvisas Dv.
nupir̃kti, nùperka (nuper̃ka Ob), -o tr. R, K; H
1. sumokėjus paimti, įgyti: Kad parduosi, tai nupirksiù JnšM. Kad brangu, nepirk, nupir̃ks kiti Rd. Nus[i]ėjo kiauliokas nupirkt Ktk. Nupirkaũ aš pirkinį, sermėgą, t. y. nugaminau J. Kaip iškęsi nenupir̃kęs, jei visko matyti! Vdžg. Visa nupir̃ko, lig šaukšto Kp. Nupir̃ko gražų gražų arklį Gg. Aš negaliu (neįstengiu) nupir̃kt tų rugių Vlkv. Nuper̃k' (nupirk) ir man tokius [batus] Švnč. Penkiais šimtais namų nenupirksi̇̀ A.Baran. Atvažia[vo] ir nupir̃ko tuos namus Grv. Buvo susitarę nupirkt ten namus Kp. Posėdžiui nupirk ir rašalo J.Jabl. Kad nesti kam nuper̃ka [vyšnių], tai pigiai parduoda Ds. Nėra kam nùperka Ds. Nupirkt arklys nesunku, bet kur jis padėt? Krsn. Kiaulių nelaikau, nupir̃ksma nupenėtą Gr. Del dukteres nùpirkta [drabužių] Pb. Nupirkaũ, nupirkaũ juodbėrį žirgelį, nupirkaũ JV1040. Mano kuskelė Vilniuj nupirkta, taip brangiai užmokėta LTIII416(Sln). Faraono kamarnykas … nupirko jį nuog ismaelitų BB1Moz39,1.
| Žiūrėk, kad jis tau vaiką nenupirktų (nesuviliotų, neprigautų), bepirkdamas karielius Alk.
^ Penkiais pirštais (neturėdamas pinigų) nieko nenupirksi LMD(Grz). Kokio daikto negalima už jokius pinigus nupirkt? (laiko) Pnd. Nepermokėjęs nenupir̃ksi, nenuleidęs neparduosi Ukm. Parduot i sūnus parduos, ė nupirkt i tėvas nenupirks (lengva parduoti, sunku nupirkti) Ml. Ar žiuponą nupir̃k, ar palą atpjauk (būtinai padaryk) Trgn. Ar nupirksi iš žąsino avižas?! LTR(Pp). Iš vilko mėsą, o nuo žąsino avižas nori nupirkti Gs. Kitam tik baranką gali nupir̃kt Ds. Kitam pyragą tegali nupirkti Erž. Nupirko kaip aklas arklį pas čigoną TŽIII382. Nupirkau, lyg būtų Dievas padėjęs Krtn. Marčios sūnų̃ nenupir̃ko (motina teisės neperleidžia) Dglš. Syla meilės nenupirksi J. Už pinigus visa nupirksi, tik tėvo motinos nenupirksi LTR(Žg).
| refl. tr.: O kai rudenį gausiu už darbą iš kolūkio, nusipirksiu dviratį J.Avyž. Kad norėčiap, duonos nusipir̃kčiap Aps. Jis šime kieme ūkį nusipir̃ko KI67. Žiūrėk, tavo didelės kojinės nusipirktos Rm. Šitą sąsiuvinį nusipirkau lietuvių kalbai, matematikai J.Jabl. Cukro nedėk, aš turiu saldainių nusipir̃kęs Pš. Anas mieste nuspir̃ko [namą] sau Pb. Duonos nùsperki, tai priėdęs gyveni Rud. Jo buvo nusipirktà antis Pc. Nusipirkaũ paršiuką už septyniasdešimt penkis rublius Rmš. Grūdų nusipir̃ktie nebuvo ažu ką Kli. Kur neaže[ja]i, niekur duonos nenuspirksi̇̀ [po Pirmojo pasaulinio karo] Dsn. Barščių, bulvių nepavydėsiu, o męsos, ka noria, tenusiper̃kie Nmk. Malka – ne duona: kada nori, nenusipirksi rš. Vyras pardavė šunį ir nusipirkos lazdą TDrVII104. Nusieik, bernyti, į Tilžės miestelį, nusipir̃ki cidabro dalgelį JD1255. Nusipirko batus kaip velnio nagus LTR(Kv).
| Neprieteliai pakajų iš (nuo) mūsų piningais (už piningus) nusipir̃ko KI15.
| prk.: Muska buvo toks jaunas, kad buvo lengva nusipirkt (įsigyti) jo palankumą ir pasitikėjimą Mš. Nusipirkau sau didį vargelį – gailias ašarėles visam amželiui d. Mamytė broliuką nusipir̃ko (pagimdė) Lkš.
^ Nusipir̃kt ne teip greit kai parduot Krd. Neturėj[o] boba bėdos, tai nusipirko paršelį Prl. Nenuspirksi jau dvaro ir tu LTR(Ds). Danguje su pinigais nieko nenusipirksi, pragare gal nors smalos KrvP(Ds).
2. sumokėjus, pavaišinus padaryti šalininku, palenkti į savo pusę: Baikos, kad aš pijokas, ale da až litrą nenupirksi̇̀ Ut. Esi pirktas ir nupirktas, kam teisingu dedies?! KrvP(Mrs).
^ Už pinigus gali velnią ir angelą nupirkti LTR.
| refl. tr.: Tabokos, butelį nusiperki, o svietko nenuspirksi Zr.
3. Alk pašiepti, pajuokti: Vytautą šiandie kuo gražiausia panelės nupir̃ko vidury gatvės Žvr. Nelabai kas jį nùperka, moka atsišnekėti Gs.
ǁ sukompromituoti: Tai nupirkai̇̃ mane …, o būčia pamelavus Mrj.
ǁ apgauti: Jo nenupirksi lengvai – supranta svetimą kalbą Jnš.
◊ kiaũlę nu(si)pir̃kti prisigerti: Parejo kiaũlę nupir̃kęs, prašo tik lovą taisyti Pvn. Tas jau nusipir̃ko kiaũlę – važiuoja Rygon (vemia) Pls.
penkiai̇̃s pir̃štais nupir̃kti pavogti: Kiba penkiai̇̃s pir̃štais nupirksi̇̀ Trgn. Gal penkiais pirštais nupirksi̇̀? Ds.
šuniẽs aki̇̀s nusipir̃kti suįžūlėti: Šuniẽs aki̇̀s nuspir̃kus, i vaikščioja Mrc.
žõdį nupi̇́rkti apie stengimąsi smarkiai išplūsti: Susibarė, išsikeikė, įmanytų iš apmaudo nupirkę kokį žodį mesti vienas kitam į akis Žem.
panupir̃kti, panùperka, -o (dial.) žr. nupirkti 1: Anas panupir̃ko karves visiemu Dv. Buvo panupir̃kę žemę Pst.
papir̃kti, pàperka (papirka), -o tr. K; N
1. Alv, Rud, Rod, Mšg žr. nupirkti 1: Aš papirkaũ knygą nuo jojo ir noriu parduoti J. Čia buvo dvaras, nei vieno ūkinyko, paskui kap buvo parceliacija, tada papir̃ko žmonės Str. Krautuvėj gali papir̃kt, ką nori Dbč. Dviračius papir̃kom Aps. Kab kada atvažiuoja namuosa kupčiai ir pàperka [obuolius] Kls. Papir̃ks grybus iš tavę Mrc. Reikia nuvažiuot kermošiun ir papir̃kt šiaudų Trak. Pinigų da nesumokėjo, tik vekselius išdavė, bet vis tiek jau turi dalį papirkęs Gs. Papir̃ksma avižų geltuojuo [arkliui] Slnt. Visą turgų papirkaũ, sau mergytės negavau JD417. Atjo kareivis, a, a, a, šieno papir̃kti JD1536. Tada ėmė Abrahamas … visus tarnus, namie gimusius ir visus papirktus BB1Moz17,6.
^ Kiaulė tai pàperka karvę, o karvė ne (kiaulės mėsa vertingesnė) Gs. Neverki, raiteli, – verksmu, keiksmu dalios nepapirksi V.Krėv.
paperkamai̇̃ adv.: Buvo visa ko paperkamai̇̃ (prieinamai, gausiai), o dabar šmiaukš – nėko nebliko Šts.
| refl. tr.: Pasipir̃kti maisto reik – duonos nekepa Krš. Burno[je] tirpsta bulkelės, motriškelės, eikiat pasipir̃kti! Grd. Pasipir̃ktum už tuos pinigus gražų bernioką (juok.) Pl. Ženijos, viską jau paspir̃ko Str.
ǁ refl. kiek reikia nusipirkti, pasipirkioti: Elena netrukus išsiruošė į miestą šio to pasipirkti LzP. Atvažiavau Kaunan pasipirktų, pažįstamų aplankytų, su jais paūžtų Vaižg. Paspir̃ko vaikeliai, Vilniun nuvažiavę Pst. Tėvas su pazvanais turi važiuoti, dar šio to pasipirkti Žem.
2. Als įstengti dažnai pirkti, pirkinėti: Tu papir̃ksi sviestą, žmogeliau! Grg. Neilgai tepapirksi, beveizint neliks perkamųjų Žem. Ką čia kasdien papir̃ksi pamidorus! Krtn.
3. kyšiu ar kitokiomis priemonėmis palenkti į savo pusę: Papirku kitą SD261. Sūdžią papir̃kti KI223. Jis pàpirktas, t. y. paprakuotas J. Bet ir tuo nepapirkdavo jis kaimo moterėlių palankumo, ir ne vieną kartą jos apskundė jį kunigui, kad esąs burtininkas ir bedievis A.Vien. Kai aš papirkáu, ką reikia, tai visados muno bekonai eina į pirmą rūšį Gr. Tu manęs niekaip nepapirksi GK1938,73.
^ Tėvą melu nepapirksi LTR(Zp). Broliu pavadinęs, vilko nepapirksi LTR(Vdk). Pietus davęs, giltinės nepapirksi LTR(Vdk). Gero šunies mėsa nepapirksi, ant dešros nepagausi KrvP(Mtl).
| refl. tr., intr.: Tokia vieta, žinoma, ir vagims gera: pasipirkę tvarkdarius, be baimės pardavinėjo ir mainikavo vogtus arklius Žem. Pasipir̃kdavo kareivį, i praleisdavo [per sieną] Grd. Įnirtę barzdočiai papirkos Judošių M.Valanč. Kas neturės kuo pasipir̃kti, tą sugaus ir atiduos į ekrūtus Šts. Pasipir̃ko, ka nekratytų Žv.
◊ ãkį papir̃kti Brs, Šts palošti kortomis.

×papapir̃kti, papàperka, -o (dial.) žr. papirkti 1: Iš viso turgo papapir̃ko grūdus Dv. Kap privažiuoja vilenskių daug, tai ima ir papàperka Dv.
| refl. tr.: Anys papaspir̃ko karves in kermošiaus Dv.
parpir̃kti, par̃perka, -o žr. prapirkti 1: Šiandie visus pinigus mieste parpirkaũ Jrb. Parperki liki galo mėnesio [pinigus], ir gana Lkš. O jis parpirko pininguželius į geltonąjį smuikelį KlvD163. Duoną, druską parpirkaũ, už taboką palikau JV848.
pérpirkti K; R125, N
1. tr. nupirkti iš kito, sau pirkusio: Anas nupirko žemę, jam nepatiko, tai aš iš jo pérpirkau Ml. Mas nu kito párpirkom tą žemę Krš. Pérpirko namą Str. Pérpirko vienas nuo vieno namą Dglš. Perpirku SD1143.
2. tr. lygstantis, derantis viršyti, nurungti: Lygova abudu, ale aš jįjį párpirkau J.
3. KII262, N žr. papirkti 3: Perperku, nulenkiu, balvoju CI313. Susirinkusius Egipte sūdžias parpirko ir nukirtino abudu sūnu M.Valanč. Parpirko jį trimis šimtais talentų sidabro I. Nuvažiavo į Panevėžį, parpir̃ko teisėjus, ir jo teisybė išėjo Ėr. Ans tą piemenį párpirko, o pats leidos par lubas pri munęs Mžk. Vagis, norėdamas perpirktie šunelį, glamonėjo jį, meilingai šnekino ir duonos jam davė, kad tik nelotų Tat.
| refl. N: Nesa daug duodasi pinigais (orig. pinįgais) persipirkti, ir tais pačių karalių širdis apmonijama yra BbSir8,3.
prapir̃kti, pràperka, -o
1. tr. Lp, Ds, Vvr, Up išleisti pirkiniams: Kiek malkom prapirkaũ pinigelių! Dglš. Nejuste nejuntam, kaip tą pensijikę pràperkam Grd. Šešis rublius prapirkaũ [saldainiams] Šmn. Kaži a ji gal du šimtus par mėnesį prapir̃kt i viską praėst?! Jrb. Per tuos trejus metus nebuvo kur jų (pinigų) išleisti, nei prapirkti, nei pragerti Vaižg. Prapirkáu visus piningus ir nėko nenupirkau Krš. Ant vaistų [= vaistams] daug pinigų pràperku Jnk. Jis jau tuos tris apmainytus dorelius tuoj prapirko BsV297. Už keturis šimtus prapir̃kom degtinės Ėr.
| refl. tr.: Tuos pinigus greit prasipir̃ko i turėjo vėl šauktis prie tėvų Jrb. Jy norėj[o] visos savo algos praspir̃kt Lp.
2. refl. perkant išeikvoti pinigus, nusigyventi: Jeigu pašarų pirktum, tai prasipir̃ktum Vb.
pripir̃kti, pri̇̀perka (pripirka SD304), -o tr.; N
1. daug ko nupirkti: Žuvies pripir̃ko, prikepė, silkių pridarė – ir bus balius Vdžg. Vaikams pripir̃ko saldainių, tims džiaugsmo kas! Rdn. Pripirko jis tavoro (prekio) daug J. Viena mergaitė atvažiuoja, pri̇̀perka viso ir važiuoja atgalion Grv. Anas pripirko visokių dovanų Brt. Pirmiausia jis nusiuntė juos į gretimus miestelius ir sodžius, kad pripirktų devyniolika mulų ir trisdešimt aštuonias odines statines alyvai gabenti J.Balč. Atėjo sykį žmogelis, gana turtingas, pas tą kupčių, pripirko dėl savęs visokių tavorų, už ką jau nemažai užmokėjo pinigų BsPIII7. Eisimgu ir pripirksim duonos už du šimtu grašių ir duosim jiems valgyt Ch1Mr6,37. Paleisk tas žmones, idant … pripirktų sau valgymą BtMt14,15.
^ Syla meilės nepripirksi̇̀ Klt.
| refl. tr.: Ko reikėjo pirkt, visko prisipirko A.Vien. Visi tikėjosi gerai parduosią gyvulėlius, reikalingų daiktų pigiai prisipirksią J.Jabl. Prisipirko visokių nėkų, kur ano protas?! Krš. Nuvažiavęs Rygon, prisipir̃ko gyvą peklą tavoro Slm. Prisipirkus visokių nėknėkių Erž.
2. prie esamų daiktų papildomai dar nupirkti: O ir arklį antrą reiks pripirkti: toks ūkis – vienas bėrukas nenudirbs Pč. Kol kitą karvę pripirko, buvom be pieno rš. Vargiai ir duonos išteksim, reikės rugių pripir̃kt Gs. Kasmet priperka žemės; karvių buvo tiktai viena, o dabar penkios ir dar dvi telyčiukės J.Balt. Tik buvo bėda, kai kiekvieną pavasarį reikdavo pagal pripirktus sklypus sudėti rindą, nustatyti ir piemenims ganomas ir neganomas dienas A.Vien. Nupirko pusę namo, o kūtės nepripir̃ko Krš. Kiekvienas tuo rūpinas …, idant namus namump, mūrą mūrop, daržą daržop … pripirktų̃ DP488.
| refl. tr.: Kažin ar užteksiam žiemai bulvių, musint, reiks pripir̃kties Ms. Prisipirk da vieną arklį, tada lengviai apsidirbsi Ėr. Daugiau ko trūks, prisipirksime kelionėje J.Balč.
3. galėti, įstengti nusipirkti: Avalynė pryperkamà, lengviai įsitiekti Šv. Jei pri̇̀perkamys yra tie rąstai, paimsiu Dr.
4. refl. pamokėjus gauti, sulaukti pagalbos: O mūsip kiti nei prišauktis, nei išverkt, nei pripir̃ktis gal DP294.
5. varžantis paimti atidėtas kortas (ppr. lošiant tūkstantį): Savo šimtą turėjau ir dar aštuonias pripirkáu Krš. Visai prastą kvortą pripirkaũ Skr.

×razpir̃kti, ràzperka, -o (hibr.) žr. išpirkti 1: Kiek arklių bus, tai visus razpirks Dv. Žmonys razpir̃ko žemę nuog jo (pono) Šlčn.

×parazpir̃kti, paràzperka, -o (hibr.) žr. razpirkti: Sako, bus vėlu [į turgų], nerasim nieko, bus parazrinkę, parazpir̃kę Dv.
supir̃kti, sùperka, -o tr. K; R36
1. po kits kito už pinigus įsigyti, nupirkti: Pasiuntė pirkinių supir̃kt Vlkv. Marele, neužmiršk nieko, nepasilik nuo tėtės, kol nesupirksite! Žem. Ans supir̃ko daug bandos J. Brangių vaistų supirkaũ Mrc. Sùperka jas (spanguoles) anta valgymo Kb. Kol viską [mokiniui] supirkáu, ko iš proto neišvarė Krš. Kad dar̃ nuog apinasrio lig uodegai arklio viską reikia supir̃kt Vlk. Teip toj jo motina tuo viską supirko, ir kalvis iš to visko padarė lazdą BsPIV274.
| refl. tr., intr. Krn, Plik: Skubėjo į miestelį, kad galėtų greičiau susipirkti ir grįžti Žem. Norėjo baldus susipir̃kti Všv. Susipirkau visus daiktus ir bevirdama pietus ištupinėjau iki antros valandos Rm. Jau žąsys ma[n] įsipyko augyt, reiks susipir̃kt karvių ir vežt pieną Gs. Susipirkaũ žemės, susibudavojau triobas Jnk. Susipir̃ko begales visokių paukščių Jrk96. Pakeliui jis susipirko visokių margų popierų BsPI89.
2. žr. išpirkti 2: Gyvenk, kol piningus supirksi Šts.
3. išjuokti, nukalbėti: Tik tu pradėk su juo šnekėt, jis tuoj tave supirks! Kt.
užpir̃kti, ùžperka (užpirka), -o tr. K; N
1. SD431, Sut, Vv perkant suderėti, sušnekėti, iš anksto įmokėti: Šito karvė jau ažpirktà Ktk. Ažupirku ką SD224. Ažpir̃ko arklį Dbk. Ir užpir̃ko tęnai linų ir sėmenų Ds. Raulys tą dieną buvo išvažiavęs užpirkti statybinės medžiagos karvidėms J.Avyž. Jis buvo jo arklį užpir̃kęs, bet paskui atsimetė Skr. Nebesikels mama – užpir̃kt grabas reikia Mžš.
| refl. tr.: Ji užsipir̃ko tą šieną, o jis atvažiavo, prisikrovė pilną mašiną i nusivežė Jrb.
ǁ užmokant pinigus užsisakyti, paprašyti: Žmogus meta kapeiką, užperka kokią giesmę ir klausosi, kol pagiesta Žem.
| refl. tr.: Kas nedaug turi ištekliaus, tas su kitu drauge gali užsipirkti sau laikraštį rš. Tėvas užsipirkdavo šokį ir su motina išeidavo šokti LTR(Rs).
ǁ išsinuomoti, nusamdyti: Suolai nėra užpirkti, juose gali sėdėti, kas nori Rm. Ažupirku kitump ką SD3. Užpirkčiau drančkas svečiams vežioti Žem. Užpirko [laive] keturias kajutes J.Balč.
ǁ bažn. užprašyti už pinigus specialias maldas, pamaldas: Už motiną užpirkáu kalnus Vkš. Tiek turto liko, nors mišias ažpir̃k Sdk. Kretingo[je] užpirkáu mišias pri švento Antano Krš. Reiktų dar kalnus išgiedinti a mišeles už visą čysčių užpir̃kti Plt. Mišia užpirktà ažu jo tėvus Pb.
2. žr. nupirkti 1: Tasai žemčiūgas … teip yra pigas, jog pačia gera valia gal būt užpirktas DP526. Šitą lobį rodijo … Christus užpirkt anam jaunikaičiui DP525.
| refl. tr.: Mes tuojau nuskubom užsipirkt maisto Mš.
3. žr. papirkti 3: Ùžperka kavalieriai šunis, kad nelotų Šd.

pir̃kti, per̃ka (pir̃ka DP278), -o tr.
1. H įsigyti už pinigus: Davė jis jam pinigų karvei pirkti rš. Pirko kitą karvę Pb. Jis išvažiavo arklio pirktų J.Jabl. Svetimuos miškuos malkų pir̃ktų važinėjo A.Baran. Kap kada kepam [duoną], kap kada per̃kam Dv. Uogas, grybus labai pir̃ko Švd. Ką pirksi? Zt. Negi parduosi, kai nebus kam per̃ka?! Ob. Pirku ką SD124. Pirkamas SD123. Perku iš jo R6. Kebelė rados, kad nepir̃ko mišką J. Atuoriečių pirkčia Nmč. Aš pirkčiàb Zt. Niekas neklausia, niekas neper̃ka Ob. Pirkčiau, kad perkamųjų (pinigų) turėčiau J.Jabl. Gyventojų perkamoji galia auga greičiau negu rinkos fondai sp. Po kam perka javus? N. Anie pir̃kdamys važiavo Dov. Parduok ir paskui per̃k' (pirk) vėl Plš. Jis žmonių per̃ka ir parduoda KII54. Pir̃ko žmonės žemę šitą Eiš. Kurie neturėjo savo miškų, pir̃ko iš dvaro Brs. Šlapi medžiai, nedega – gausiam pir̃kti, jei kas parduos Plik. Nė vieno medžio nėra savo, visi pirkti̇̀ iš valdžios Gg. Eiguliai per̃ka baisiai tas gilutes Antš. Sako, žmones perką ir brangiai moką [už apynius] Ob. Toks perkantỹs turi daug mokėti Nm. Ji pir̃ksiant tą namą i vėl išvažiuosiant Jnš. Ir sviestas, ir sūris pir̃kta Aps. Gal tu pir̃ktumei paršiuką? Vdk. Tas tavoras labai per̃kamas KI10. Pinigų neturi, už ką ji pir̃ks?! Klvr. Ką, aš dvarą pir̃ksiu už penkias kapeikas?! Rdd. Kas gal duoti pir̃ktą [valgį] šeimynai?! Šts. Pirkto (ne namų darbo) namuose nieko nedėvėjo rš. Buvo gerai ma[n]: karvė palikta, medžiai neperkami Sk. O ko pirksi̇̀ penkiom glindom?! (iron.) Ut. Penkis turiu lig nepirkęs Als. Miežiais pir̃kom vištas (miežiais mokėjom už vištas) Dglš. Yr bajorai pirktais raštais, o kiti – tikri Šts. Gegutelė, ko tu verki, ar tu duoną druską perki?! D116. Eikiav, mergelė, į Vilniaus miestą, pirksav brangių sėklelių! KlpD9. Pirkaũ žirgelį už šešius šimtus JD1105. Jei žiedelis bernelio pirktas, skandinčia į dugnelį (d.) J.Jabl. Brolelių pirktù [žiedeliu] aš nesidžiaugsu Niem7. Išėmus plebonų lauką, to jis nepirko BB1Moz47,22. Jei ebrejišką tarną perki, tasai teslūžij tau šešis metus BB2Moz21,2. Sakytojai žodžio Dievo, kurie nieko kito nèpirka, tiektai tarnus Dievui DP383. Ir įėjęs bažnyčiona, pradėjo išvaryti parduodančiuosius ir pirkančiuosius VlnE101. Pirkančius ir parduodančius MP176. O nuejus jiems pirkt, atejo svotas Ch1Mt25,10. Parduoda vis, ką turi, ir perka aną dirvą BtMt13,44.
| prk.: Pir̃ko (laukėsi) vaiką, nupirko mergaitę Prn. Per̃ka (gaudo) gerai vištas [lapės] Dbg.
^ Beveliju pirkti nekaip prašyti VP9. Pirkta duona neskalsi S.Dauk, VP38, Sln, Sch79. Peilio bijo pirktas daiktas, t. y. skundais imk, pjauk J. Pirkta duona peilio bijo Plt, Pln, LTR(Jz, Zp). Pirktos duonos peilis bijo Als. Gardesnė duona savų rugelių negu pirktoji iš baltų kvietelių KrvP(Vlk). Pirktų̃ šuva mėsą, tik pinigų nėsą Trgn. Kaipgi pirksi katę maiše?! LTR(Kl, Jnš). Kas gi perka katiną maiše?! Lnt. Paleisk šunį mėsos pirkt Švnč. Nuo žąsino avižų nepirksi LTR(Jz). Pirkai žuvų, pirk ir pipirų PPr226. Jei perki arklį, tai pirk ir uodegą LTR(Lp). Kas savęs negiria, tą perkąs nuspiria LTR(Šil). Kas ką perka, tam to reikia LTR(Rš). Kai reikia pirkt, – brangu, kai parduot, – pigu LTR(Ul). Pirktas verkia, uždirbtas juokiasi LTR(Šll). Kad možnėt, tai ir pirktái lietų (taip reikia lietaus) Ūd. Par karvę, matai, pienas per̃kamas (veltui neduoda, reikia pašerti) Skdt. Iš jo rėkt nepirkęs gausi (pratęs rėkti) LTR(Pnd). Mažam ašaros nereikia pir̃kt (dėl menko daikto verkia) Imb. Jam meluot tai nepirkt (moka meluoti) Vrb. Čia pry krūmų visokių vabalų, o tų gyvačių tai jau nepir̃ksi (gausiai yra) Kl. Nors pirk juoką (dažnai juokiasi) Ds. Negaliu užmigt, nor tu perk (pirk) miegą Ml. Šuns dantys nepirkti (nėra ko gailėti) LTR(Srd). Mum negi pir̃ktas arklys (gaunam jį nesunkiai) Pnd. Kitam pirkęs, netiksi prž. Vogti piningai ne geram daiktui pirkti LTR(Vdk). Kai pavagi, pir̃kt nereik (juok.) Dkš. Kantrybė sveikata perkama An. Ne tėvas pirko, ne sūnus važiuoja NžR. Pirksi nepirksi dvaro – neišeis ant gero LTR(Zp). Deguto pir̃kt, nepir̃kt (neteptų ratų girgždėjimo pamėgdžiojimas) Dglš. Savo tėvynės neparduodu, kitos neperku (tėvynei ištikimas) Mrp. Da aš pir̃kčia i parduočia kitą (geriau sugebu už kitus) Dglš. Kas perka, tas nereikalauja; kam reikia, tas neperka; kas mato, jo nenori (karstas) LTR(Slk).
pirktai̇̃ adv.: Dabar jau viskas pirktai̇̃ (kas pirkta, ne namie padaryta) in madą inėjo Klvr.
pirktinai̇̃ Nu o kad pirktinai̇̃, kiek jie norėtų? Pl. Pirktinai̇̃ gauti BŽ55. Rugių galima pirkt tai pirktinai̇̃, per mėnesį trisdešimt svarų Vlkš. Nė pirktinai̇̃ ir nė dovanai tau duot negaliu Jrk44. Aš jį (arklį) pirktinai̇̃ paimčiau Rm. Javų pirktinai nebuvo gaunama prš.
| refl. tr., intr.: Kad gintaro turi, gali pir̃kties duonelės Krg. Ir man reikės rugių pirktis J.Jabl. Einu pirkties į Šates Šts. Kodėl tu nesi̇̀perki bulvių?! Skr. Nepirk dėl manęs, pir̃kis dėl savęs: turiu savo tėvus, nupirks man dvejus (d.) Klvr. Eš pirkaus penkis jungus jaučių BPII210.
^ Kam čia sveikam ligą pirktis (eikvoti sveikatą, vargintis) – paimsi arklį ir atveši! Pc.
ǁ bažn. užprašyti už pinigus specialias pamaldas: Egzekvijų nepirksiu, užteks vienų mišių Žem. Nepir̃ksiu mišių, pinigų neturiu Rm. Visi Šventai, perkù mišias už visą pamiliją Rdn.
ǁ tam tikru būdu įgyti, laimėti: Mūsų amžius – griežtas, kietas, pirktas kraujo kaina J.Marcin. Ką kardu paėmė, – kardu atimsiu, kas kardu pirko, – kardu tam mokėsiu V.Krėv. Todrin raštas sako tankiai apie Viešpatį mūsų, kad anas mus pirko, aba atpirko SPII203. Pirkti este pirkimu brangiu SPI227. Aš tave pirkau sau krauju mano P.
2. refl. mokant kuo, vaduotis, gelbėtis: Mergaitės pirkos, mokėjos, kad piršlio kūno (iškamšos) nelaidotų darželė[je] Žd. Gaspadinės pirkos, kad šiaudų neprikreiktų Žd. Pir̃kos iš [caro] karūmenės, ūkės nenorėjo palikti Krš. Besipirkdamas [nuo policijos] pusę gyvenimo pardavė Šts.
3. refl. stengtis įsiteikti, prisimeilinti: Neperkuos aš į kokią logą, t. y. neprašau nė kokio mylasčio J.
4. varžantis įgyti (kortų): Per̃kamosios kortos (lošime) BŽ429. Ką tu pirkai̇̃? – Tris čirvus Skr. Prastos [kortos] atejo, reiks pir̃kti Krš.
5. pajuokti, pašiepti: Jam visai nesiseka: visi per̃ka ir per̃ka Žvr. Jau jis tave, Vinceli, perka Rdm. Ką jūs čia mane per̃kat?! Kt. Su juo nepir̃ksi Up. Smarki boba, su ja nepir̃ksi: išdrožė į akis, ir gana Skr. Pasiutęs, su anum nepir̃ksi: greitai gali susikibti Krš.
6. refl. „vokietį“ žaidžiant išmesti tam tikrą pagaliuką į viršų ir kirsti jį lazda keletą kartų: Tretį kartą reik pir̃kties KlvrŽ. Juzukas dabar per̃kas, eikiat tolie vokyčio gaudyti Slnt.
◊ dur̃nį pir̃kti prisigerti, apkvaišti: Raudonieji (dideli, amžini) pijokai visu savo uždarbiu dur̃nį per̃ka Dr.
kiaũlę pir̃kti; LTR(Ds) pasigerti.
žõdžių nèperka; žõdis nèpirktas moka pakalbėti, atsikirsti: Kibirkštienė irgi nepirkdavo žõdžių Blv. Par jį nèpirktas žõdis Aps.
žõdį pir̃ktų (kas) apie didelį norą ką neigiamo apie kitą pasakyti, kitą pasmerkti: Tu pir̃ktum žõdį ir mestum ant mano vaikų Skr. Kai susipyksta jos, tai ir pir̃ktų žõdį, kad tik galėtų viena kitą apkalbėti Srv. Pirktų žodį an Albinėlio Mlt.
apipir̃kti, api̇̀perka (apiper̃ka Vj), -o tr.
1. visiems užtektinai visko nupirkti: Visus vaikus apipir̃ko Sdb. Tuojaus nusivežė [sužadėtinę] į Jurbarką, tuojaus apipir̃ko, laikroduką ant rankos užrišo Skr. Juk ans tavi apipir̃ks nū kojų lig galvos Kl. Palauk, tu visą svietą norėtumei apipirkti pinigų neturėdamas Vaižg. Apipir̃kti tokiai šeimynikei (aštuoniems vaikams) daug piningiuko reik Grd. Gavo pensiją, dukteries vaikus apipir̃ko Krš. Apipirko, apipirko, visą aprėdė LTR(Snt). Ans apipir̃ks kukorką pastrajais J.
| refl. intr., tr.: Pardaviau, apsipirkaũ ir važiuoju namo Vj. Ka tie žmonys niekad neapsi̇̀perka: pilna i pilna, prie javų negali prieit Jrb. Te pusšimtį, apsipir̃ksi vaikus Ss. Palauk, kai apspir̃ksme, gal galėsme ir tau duot pinigų Mlt. Kai apspir̃ks visi, tai ir atpigs Sld. Jau dabar apsipir̃kom, galiam važiuoti numo Ll. Tegul daro jie, ką jie nori, tik tegul leidžia jie mums ir toliau eiti į Panemunę apsipirkti prš.
2. pirkinėjant pamažinti kiekį: Jie nori, kad tas trąšas kiek apipir̃ktų Ll.
3. išsirinkus įsigyti: Aplink Panevėžį buvo žydų, dvarus apipir̃kusių Ds.
| refl. tr.: Daugumas giminių susitarę apsiperka laukus ir užveda sodžių A1884,286. Senas ateivis, jisai apsipirko Vilkakuky tą gaspadorystą Srj.
ǁ apeiti pirkinėjant: Su dešimtele rublių turgų dar nelabai apipir̃ksi Krš.
ǁ refl. tr. įsigyti išsimokėtinai: Buvo žemę apsipir̃kęs, bet kaip nebegalėjo užmokėti, turėjo grąžyti Lnkv.
ǁ refl. tr. apsiklausinėti, rasti ką norimą pirkti: Buvo apsipir̃kę [namuką], ale nesumokėjo rankpiningių, i kitas pasikišo Krš.
4. refl. tr., intr. Grg, Brs, Pvn, Ll, Up, Ps, Kp, Prng, Gmž apsigauti ką perkant (ne tokį nusipirkti ar permokėti): Ans apsipir̃ko senomis gelumbėmis supuvusiomis, t. y. apsigaudino J. Jis, arklį pirkdamas, apsipirko Rgvl. Aš i kruopus prastus apsipirkáu Slnt. Kai apsi̇̀perki, ema pyktis Dbk. Gerai nepažįstu materijos, bijau, kad neapsipirkčiau Lnkv. Dar kai kokius apsipir̃ksi grūdus, iš pečiaus po luitą ištrauksi duoną Plt. Kaip apsipirkaũ: gi to[ji] medžiagėlė leisgyvė Mžš. Kad tu šiteip būtum apspir̃kęs, tai pirštus graužtum Dbk.
5. vaišėmis, kyšiais daugelį palenkti, prikalbėti, kaip elgtis: Pati tuo visą namą kitaip aptaisė, padarė karčemą ir visus apipirko, kad visi sakytų, kad jau čia trys metai, kaip karčema BsPIV222.
atpir̃kti, àtperka (atpirka SD211), -o tr. J
1. žr. nupirkti 1: Aš pats tą klaimą atpirkaũ Nmč. Kalba, kad tą namelį būk jis atpir̃ko Pmp. Policistas lyginėjo, norėjo [klevą] atpirkti lentoms Žem. Tai anas atpir̃ko žemės Aradnoj, kiekas stūkstančių žumokėj[o] Rod. Atpir̃ko linus, gerai užmokėjo, užprašė pas save, pamylėjo BM211. Parnešiau šešias štopas spirito i neturu kur padėti – nėkas neatperka Plt. Jeigu pati tau nieko nesakys, tai aš tau tuos namus atpir̃ksiu Brt. Bėda manie yra, turiu blogą vyrą, vežiau ir į Telšius, nėks neatpirko JD1551. Teisę kalti smulkiuosius pinigus Airijai buvo iš anglų valdžios atpirkęs koks Vudas J.Balč. Atpirkaũ iš seserų žemę Dsn.
| refl. tr.: Mejeris atsipirko Mikšaus spaustuvę prš. Aš atperkuos, jei tu nenori dovenoti Šts.
2. sumokėjus atsiimti, susigrąžinti parduotą, turėtą daiktą: Aš jam buvau pardavęs, bet dabar vėl atpirkaũ Lš. Aš atpirkaũ savo [nusavintą] klaimą [iš kolūkio] Nmč.
| refl. tr.: Pamatėm, kad be arklio blogai – eisma atsipir̃ktų Slm. Ar jie savo šešmargį jau atsipir̃ko? Alk. Jį vėl sau atsipirkti norėtų Ns1853,2. Ten gyvenimą pardaviau ir vėl čia atsipirkaũ Gs.
3. nupirkus atiduoti vietoj paskolinto, negalimo grąžinti: Tamstos puodas sudužo – atpirksiù Sdk. Sumušiau lėkštę, reiks atpir̃kt Mrj. Aš anai atiduosu pusę lito aba atpir̃ksu [daiktą] Slnt.
4. pamokėjus, pavaišinus išvaduoti: Svotas àtperka atšlaimo vartus Dv.
| refl.: Nuo jos (pirmosios nakties teisės) vėliau atsipirkdavo A.Janul. Jau nuog šitų [kareivių] neatsipirksi [pakliuvęs] Lp. Jis nuo plėgų lašiniais atsipirko Alk. Atsipir̃ko nuo ganymo Dglš. Jei pinigais atsipirktái, tai bagotas niekad nemirt Mrc.
| Įvyko per daug didelis dalykas, kad būtų galima atsipirkti ašaromis rš.
^ Bando malda Dievui įtikti ir nuo velnio atsipirkti KrvP(Jz). Bando su vogtais pinigais nuo peklos atsipirkti ir Dievui įtikti KrvP(Mrj).
ǁ išgelbėti, išvaduoti: Aš jį apsiimu išgydyt ir nuo smerties atpirkt LB171. Nuo smerties negi atpir̃ks, ale kad palengvintų Ds. Bent nu smerčio neatpir̃ksi nė jokioms liekarstvoms Všv.
| refl.: Ir atsipirko (aba ižsigelbėjo) iž prapulties pasnyku SPII57. Nuo smerties nė vienas neatsipir̃ksma (visi turėsime mirti) Krd. Niekas neatsiper̃ka nuo smerties Dglš. Pas mus dar nėr nuog smerties atsipirkt pinigais (visiškai neturime pinigų) Vrnv. Nuog smerties neatsipirks BPII202.
5. atlyginti, atsiteisti už padarytą piktą: Kurios nupuolis … visais turtais svieto to atpirkta būt negal MP63. Tai neatpirks gėdos, jei liksime čia ir susimetrikavę J.Gruš.
ǁ prk. atsverti, išlyginti, kompensuoti: Daugelį … meninių trūkumų atperka idėjinis kūrinių kryptingumas rš.
ǁ H, K bažn. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, išgelbėti nuo pražūties: Išgelbmi, išvaduoju, atperku, išganau R126. Saugok, kurius tu atpirkai Mž55. Jis smertimi savo atpirkęs visus ing save tikinčius BPI64. Krauju yra àtpirktos, numazgotos ir apgražintos ir ižtrauktos ižg gomurio vilko pragarinio DP209. Kristus atmipirko KlM376.

×dapir̃kti, dàperka (daper̃ka Ad), -o (hibr.) tr. papildomai nupirkti: Dapir̃kom sienojų [namui] Ad. Pritrūko, tai reikia dapir̃kt Nmč.
| refl. tr.: Mes tai dàsperkam maisto Mrc.
įpir̃kti, į̇̃perka (įpirka), -o
1. tr., intr. Lp, Alk įstengti užmokėti už perkamą daiktą: Plūgo mes neįpirktume – brangus daiktas V.Myk-Put. Kas turėjo ką susitaupęs, gniaužė į save arba siūlė neįperkama kaina P.Cvir. Šitas arklys neįperkamas J.Jabl. Tegul perka, kas įperka, aš neį̇̃perku Sb. Šios prekės neį̇̃perkamos BŽ126. Toliau reikėtų leisti vadovėlis taip ir tokioje vietoje, kad jis įperkamesnis būtų tiems, kuriems yra skiriamas J.Jabl. Arkliai tiek pabrango, kad sunku buvo ir įpirkti Srv. Tokia branguma, kad trudna ir inpir̃kt Pls. Tokie batai – vargiai dešimčia rublių įpirksi̇̀ Š. Giria ūkinykui buvo neįperkama Ss.
įperkamai̇̃ adv.: Ten galima įperkamai, įperkamiau gauti rš.
2. tr. K pripirkti, nupirkti: Pasitaiko proga tai vienas, tai kitas dalykas muziejun įpirkti LTII135. Aš įpirkaũ (pripirkau) daug pirkinių, t. y. nutrotijau (išleidžiau, išleidau) daug pinigų J. Į̃perka anam visa ko, patepa vyresnį Sg. Ans tam kaimynuo dar įpirko po vieną šnapsuką TDrVII87.
| refl. N, K: Rudenį jie (kopininkai) atvažiuodavo maisto įsipirkt an žiemos Pgg. Moteres įsipir̃kusios nevaliavo bėgt Pgg.
ǁ perkant daug įmokėti, išleisti: Mat ką įperki pinigo, kai pritrunki pašaro Srv.
3. tr. apdrausti: Savo triobas į fyrkasę įpir̃kti KII309. Avilius ir į ugnies kasę įpirk Rdž. Kiauli abidvi … įpirkti buvo, ir apturėtojis gavo pilną atlyginimą LC1884,12.
| refl. KII309: Buvo tiktai menkai teįsipirkęs, ir dar pirm kelių mėnesių įsipirkimo sumą sumažino prš.
4. refl. per pamokėjimus, kyšius patekti, prilįsti, gauti, pasiekti: Į svirną, kuriame turėjo būti kraitis, teip pat reikėjo įsipirkti M.Valanč. Kol įsipirko į duonkepius, ar mažai mokėjos piningais? Šts. Ypačiai Žemaičiuose daug įsipirkdavo į bajorus per seniūnus A.Janul. Patys ne inpirkas (orig. ne įmpirkaś), nei indaužias, nei įveržias, … nei kokiu kitu neprideramu keliu DP247. Įsipirku SD400.
^ Į dangų su piningais neįsipirksi VP17. Dangus brangus – neįsipirksi LTR(Šll).
| PPr71. Į dangų su pyragais neįsipirksi TŽV608.
5. refl. įsiteikti, įsimeilinti: Teip į vokyčių meilę įsipirkęs M.Valanč. Jam reikia įsipirkti Kasparui, kad tas jam padėtų arti rš. Rymionysemp įsipir̃kę buvo DP26.
◊ į (kieno) dãlią (dãlį) įsipir̃kti susilyginti su tuo, kuriam sekasi (ppr. sakoma, kai pačiam nesiseka): Nagi, insipir̃kit in mano dãlią (tegu jums taip sekasi, kaip man)! Brb. Tai tu, žmogau, įsipir̃k į kito dãlį! Ss. Į kito dalią neįsipirksi LTR(Ldvn). Ką čia gali žmogus į kito dalį įsipirkti! Gs. Svetimon dalion neinsipirksi LTR(Kb).
išpir̃kti, i̇̀šperka (išpirka SD413, išper̃ka Sdk), -o tr. K; Sut, N
1. pirkti ligi galo, ligi nebeliekant: Visą druską išpir̃ko Ėr. Ìšperka greit gatavus rūbus Ktk. Visas leidinys jau i̇̀špirktas BŽ481. Atvežiau obūlių tris maišus, du teišpir̃ko Rdn. Žmonys eita, ir eita, ir eita – išperka Plik.
2. išleisti, išlaidyti pirkiniams: Tuoj išpir̃kčiau visus pinigus Ėr. Nėko nesutaupau, viską i̇̀šperku Rdn. Galiu ir į barankas išpirkti savo algą – aš pati poni! Žeml. Vakar visus smulkiūsius piningus išpirkáu Plt.
| refl.: Regis, nieko nepirkau, o visi pinigai išsipir̃ko Sv.
3. daug pirkti: Ką čia tokiai išpir̃ksi tų drabužių – krupė tebė[ra] Rdn.
ǁ refl. apsipirkti: Tos mergučės eidavo visos į Tilžę išsipir̃kt Pgg.
4. kurį laiką pirkinėti: Karvės netura, tris mėnesius pieną išpir̃ko Krš.
5. sumokėti gaunant teisę naudotis: Išpir̃k tu man bilietą Žsl. Sakei: sėskis šalip. Galėjai biliotą išpir̃kti Rt. Aš išpir̃ksu kelį (kelionės bilietą), padėk mun į Šiaulius nuvažiuoti Krš. Tu vaikams kambarį išpir̃ksi (nuomą mokėsi), tu šersi lig dvidešimt penkių metų Rdn.
| refl. tr. Tršk: Nuėję stotin, išsipir̃kom bilietus ir įsėdom traukinin Š. Ava kur dar išsipirko bilietus Al.
6. už pinigus įgyti, nupirkti.
| refl. tr.: Sausolių išsipir̃ksi, parsiveši vežimą, žiemą – kai ponas Grd.
ǁ nupirkti kam pavaišinti: Ale konẽko (konjako) butelką turi išpir̃kti KlvrŽ.
7. išmokėti nustatytą sumą, skirtą mokestį: Atėjo metas išpirkti vekselius rš. Vaistiečiui reikėjo išpirkti savo žemę rš. Išperkamà žemė J. Geriausiu atveju jie tikisi nuraminsią valstiečius išperkamosios žemės sklypeliais! V.Myk-Put. Išperkamieji mokesčiai – tai mokesčiai tos žemės, ant kurios gyvena ūkininkai, ir už žemę, kuri pirmiau prigulėjusi dvarininkams VŽ1905,267.
išpirktinai̇̃ Prekes pasiuntėme išpirktinai (mokėti reikės atsiimant) rš.
ǁ refl. kompensuotis, išsimokėti: Kapitaliniai įdėjimai į naujas mašinas ir mechanizmus išsipirktų per vienerius dvejus metus sp.
8. sumokėjus išvaduoti: Aš išpirkaũ aną iš kalinio J. Tegu jie i̇̀šperka stalą [vestuvėse] Bsg. Sotai (svotai) turia išpir̃kti siuolą Nmk. Neleida aną į vidų, kol piršlys nei̇̀šperka Klk. Eikše in mus, sesyčiule, – mes tave išpir̃ksme! (d.) Prng. Nors ir tėvelis tūkstančius duotų, išpirkt dukrelės jau negalėtų (d.) Gs. Išpirktum Potackio etmono sūnų, vaitojantį kalinė[je] totorių M.Valanč. Kad tu mane išpirkai nuo smerties, tai dabar eik paskui mane – eisim pas mano tėvą BsPIV206. Brolis neišpirks brolį meilingiausį, kada valanda ateis paskučiausė SGII21. Ar negalėtumi jo sugelbėti ir išpirkti nu gėdos?! brš.
^ Norėjau eit išpirkt (sakoma ilgai kur užtrukusiam) flk. Kunigas neišpir̃ks nuo pragaro Skr.
| refl. intr., tr.: Išsipirkaũ iš kariuomenės Kdn. Ir visur reikėjo [vestuvininkams] išsipirkti kelią I.Simon. Karalius išsipir̃kęs [iš bėdos] atidavė Jonu[i] pusę savo karalystės ir dukterį BM196. Reiks įduoti policijai, ir jis jokiais pinigais nebeišsipirks J.Balč. Reik išsipirktie, o čia nėra kuom Sz. Išsipir̃kt vaikas kūmam reikia [iš bobutės] Dglš. Bobutė knapt kepurę man iš rankų ir sako: „Išpirkis!“ LTR(ž.). Su kepure an Jonus neik – reiks išsipirkt (bobutės grobstydavo kepures ir reikalaudavo išpirkos, gimus sūnui) Ds.
^ Pjauk – neturiu ir nuo smerties išsipirkt nė cento Skdt. Neišsipirksi̇̀ nuo smerties! Dglš.
ǁ brangia kaina, auka įgyti, laimėti, susigrąžinti: Jei neišpirkome žemės darbu ir prakaitu, – išpirksime savo krauju J.Gruš.
9. atlyginti, atsiteisti už padarytą blogį: Tu nežinai, jog jokia atgaila negali išpirkti viso paleisto vėjais gyvenimo J.Jabl.
ǁ bažn. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, išgelbėti nuo pražūties: Idant … iš amžinos smerties mus brangiausiu krauju jo išpirktų PK16. Kurie buvo išpirkti iš žemės VlnE140.
10. refl. lošiant „vokietį“ suduoti lazda į išmetamą pagaliuką: Grajydamos vokytį, išsipirkáu po trijų Ms.
paišpir̃kti, pai̇̀šperka, -o (dial.) žr. išpirkti 1: Kiek jų (karvių) buvo [turguje], paišpir̃ko vitvisas Dv.
nupir̃kti, nùperka (nuper̃ka Ob), -o tr. R, K; H
1. sumokėjus paimti, įgyti: Kad parduosi, tai nupirksiù JnšM. Kad brangu, nepirk, nupir̃ks kiti Rd. Nus[i]ėjo kiauliokas nupirkt Ktk. Nupirkaũ aš pirkinį, sermėgą, t. y. nugaminau J. Kaip iškęsi nenupir̃kęs, jei visko matyti! Vdžg. Visa nupir̃ko, lig šaukšto Kp. Nupir̃ko gražų gražų arklį Gg. Aš negaliu (neįstengiu) nupir̃kt tų rugių Vlkv. Nuper̃k' (nupirk) ir man tokius [batus] Švnč. Penkiais šimtais namų nenupirksi̇̀ A.Baran. Atvažia[vo] ir nupir̃ko tuos namus Grv. Buvo susitarę nupirkt ten namus Kp. Posėdžiui nupirk ir rašalo J.Jabl. Kad nesti kam nuper̃ka [vyšnių], tai pigiai parduoda Ds. Nėra kam nùperka Ds. Nupirkt arklys nesunku, bet kur jis padėt? Krsn. Kiaulių nelaikau, nupir̃ksma nupenėtą Gr. Del dukteres nùpirkta [drabužių] Pb. Nupirkaũ, nupirkaũ juodbėrį žirgelį, nupirkaũ JV1040. Mano kuskelė Vilniuj nupirkta, taip brangiai užmokėta LTIII416(Sln). Faraono kamarnykas … nupirko jį nuog ismaelitų BB1Moz39,1.
| Žiūrėk, kad jis tau vaiką nenupirktų (nesuviliotų, neprigautų), bepirkdamas karielius Alk.
^ Penkiais pirštais (neturėdamas pinigų) nieko nenupirksi LMD(Grz). Kokio daikto negalima už jokius pinigus nupirkt? (laiko) Pnd. Nepermokėjęs nenupir̃ksi, nenuleidęs neparduosi Ukm. Parduot i sūnus parduos, ė nupirkt i tėvas nenupirks (lengva parduoti, sunku nupirkti) Ml. Ar žiuponą nupir̃k, ar palą atpjauk (būtinai padaryk) Trgn. Ar nupirksi iš žąsino avižas?! LTR(Pp). Iš vilko mėsą, o nuo žąsino avižas nori nupirkti Gs. Kitam tik baranką gali nupir̃kt Ds. Kitam pyragą tegali nupirkti Erž. Nupirko kaip aklas arklį pas čigoną TŽIII382. Nupirkau, lyg būtų Dievas padėjęs Krtn. Marčios sūnų̃ nenupir̃ko (motina teisės neperleidžia) Dglš. Syla meilės nenupirksi J. Už pinigus visa nupirksi, tik tėvo motinos nenupirksi LTR(Žg).
| refl. tr.: O kai rudenį gausiu už darbą iš kolūkio, nusipirksiu dviratį J.Avyž. Kad norėčiap, duonos nusipir̃kčiap Aps. Jis šime kieme ūkį nusipir̃ko KI67. Žiūrėk, tavo didelės kojinės nusipirktos Rm. Šitą sąsiuvinį nusipirkau lietuvių kalbai, matematikai J.Jabl. Cukro nedėk, aš turiu saldainių nusipir̃kęs Pš. Anas mieste nuspir̃ko [namą] sau Pb. Duonos nùsperki, tai priėdęs gyveni Rud. Jo buvo nusipirktà antis Pc. Nusipirkaũ paršiuką už septyniasdešimt penkis rublius Rmš. Grūdų nusipir̃ktie nebuvo ažu ką Kli. Kur neaže[ja]i, niekur duonos nenuspirksi̇̀ [po Pirmojo pasaulinio karo] Dsn. Barščių, bulvių nepavydėsiu, o męsos, ka noria, tenusiper̃kie Nmk. Malka – ne duona: kada nori, nenusipirksi rš. Vyras pardavė šunį ir nusipirkos lazdą TDrVII104. Nusieik, bernyti, į Tilžės miestelį, nusipir̃ki cidabro dalgelį JD1255. Nusipirko batus kaip velnio nagus LTR(Kv).
| Neprieteliai pakajų iš (nuo) mūsų piningais (už piningus) nusipir̃ko KI15.
| prk.: Muska buvo toks jaunas, kad buvo lengva nusipirkt (įsigyti) jo palankumą ir pasitikėjimą Mš. Nusipirkau sau didį vargelį – gailias ašarėles visam amželiui d. Mamytė broliuką nusipir̃ko (pagimdė) Lkš.
^ Nusipir̃kt ne teip greit kai parduot Krd. Neturėj[o] boba bėdos, tai nusipirko paršelį Prl. Nenuspirksi jau dvaro ir tu LTR(Ds). Danguje su pinigais nieko nenusipirksi, pragare gal nors smalos KrvP(Ds).
2. sumokėjus, pavaišinus padaryti šalininku, palenkti į savo pusę: Baikos, kad aš pijokas, ale da až litrą nenupirksi̇̀ Ut. Esi pirktas ir nupirktas, kam teisingu dedies?! KrvP(Mrs).
^ Už pinigus gali velnią ir angelą nupirkti LTR.
| refl. tr.: Tabokos, butelį nusiperki, o svietko nenuspirksi Zr.
3. Alk pašiepti, pajuokti: Vytautą šiandie kuo gražiausia panelės nupir̃ko vidury gatvės Žvr. Nelabai kas jį nùperka, moka atsišnekėti Gs.
ǁ sukompromituoti: Tai nupirkai̇̃ mane …, o būčia pamelavus Mrj.
ǁ apgauti: Jo nenupirksi lengvai – supranta svetimą kalbą Jnš.
◊ kiaũlę nu(si)pir̃kti prisigerti: Parejo kiaũlę nupir̃kęs, prašo tik lovą taisyti Pvn. Tas jau nusipir̃ko kiaũlę – važiuoja Rygon (vemia) Pls.
penkiai̇̃s pir̃štais nupir̃kti pavogti: Kiba penkiai̇̃s pir̃štais nupirksi̇̀ Trgn. Gal penkiais pirštais nupirksi̇̀? Ds.
šuniẽs aki̇̀s nusipir̃kti suįžūlėti: Šuniẽs aki̇̀s nuspir̃kus, i vaikščioja Mrc.
žõdį nupi̇́rkti apie stengimąsi smarkiai išplūsti: Susibarė, išsikeikė, įmanytų iš apmaudo nupirkę kokį žodį mesti vienas kitam į akis Žem.
panupir̃kti, panùperka, -o (dial.) žr. nupirkti 1: Anas panupir̃ko karves visiemu Dv. Buvo panupir̃kę žemę Pst.
papir̃kti, pàperka (papirka), -o tr. K; N
1. Alv, Rud, Rod, Mšg žr. nupirkti 1: Aš papirkaũ knygą nuo jojo ir noriu parduoti J. Čia buvo dvaras, nei vieno ūkinyko, paskui kap buvo parceliacija, tada papir̃ko žmonės Str. Krautuvėj gali papir̃kt, ką nori Dbč. Dviračius papir̃kom Aps. Kab kada atvažiuoja namuosa kupčiai ir pàperka [obuolius] Kls. Papir̃ks grybus iš tavę Mrc. Reikia nuvažiuot kermošiun ir papir̃kt šiaudų Trak. Pinigų da nesumokėjo, tik vekselius išdavė, bet vis tiek jau turi dalį papirkęs Gs. Papir̃ksma avižų geltuojuo [arkliui] Slnt. Visą turgų papirkaũ, sau mergytės negavau JD417. Atjo kareivis, a, a, a, šieno papir̃kti JD1536. Tada ėmė Abrahamas … visus tarnus, namie gimusius ir visus papirktus BB1Moz17,6.
^ Kiaulė tai pàperka karvę, o karvė ne (kiaulės mėsa vertingesnė) Gs. Neverki, raiteli, – verksmu, keiksmu dalios nepapirksi V.Krėv.
paperkamai̇̃ adv.: Buvo visa ko paperkamai̇̃ (prieinamai, gausiai), o dabar šmiaukš – nėko nebliko Šts.
| refl. tr.: Pasipir̃kti maisto reik – duonos nekepa Krš. Burno[je] tirpsta bulkelės, motriškelės, eikiat pasipir̃kti! Grd. Pasipir̃ktum už tuos pinigus gražų bernioką (juok.) Pl. Ženijos, viską jau paspir̃ko Str.
ǁ refl. kiek reikia nusipirkti, pasipirkioti: Elena netrukus išsiruošė į miestą šio to pasipirkti LzP. Atvažiavau Kaunan pasipirktų, pažįstamų aplankytų, su jais paūžtų Vaižg. Paspir̃ko vaikeliai, Vilniun nuvažiavę Pst. Tėvas su pazvanais turi važiuoti, dar šio to pasipirkti Žem.
2. Als įstengti dažnai pirkti, pirkinėti: Tu papir̃ksi sviestą, žmogeliau! Grg. Neilgai tepapirksi, beveizint neliks perkamųjų Žem. Ką čia kasdien papir̃ksi pamidorus! Krtn.
3. kyšiu ar kitokiomis priemonėmis palenkti į savo pusę: Papirku kitą SD261. Sūdžią papir̃kti KI223. Jis pàpirktas, t. y. paprakuotas J. Bet ir tuo nepapirkdavo jis kaimo moterėlių palankumo, ir ne vieną kartą jos apskundė jį kunigui, kad esąs burtininkas ir bedievis A.Vien. Kai aš papirkáu, ką reikia, tai visados muno bekonai eina į pirmą rūšį Gr. Tu manęs niekaip nepapirksi GK1938,73.
^ Tėvą melu nepapirksi LTR(Zp). Broliu pavadinęs, vilko nepapirksi LTR(Vdk). Pietus davęs, giltinės nepapirksi LTR(Vdk). Gero šunies mėsa nepapirksi, ant dešros nepagausi KrvP(Mtl).
| refl. tr., intr.: Tokia vieta, žinoma, ir vagims gera: pasipirkę tvarkdarius, be baimės pardavinėjo ir mainikavo vogtus arklius Žem. Pasipir̃kdavo kareivį, i praleisdavo [per sieną] Grd. Įnirtę barzdočiai papirkos Judošių M.Valanč. Kas neturės kuo pasipir̃kti, tą sugaus ir atiduos į ekrūtus Šts. Pasipir̃ko, ka nekratytų Žv.
◊ ãkį papir̃kti Brs, Šts palošti kortomis.

×papapir̃kti, papàperka, -o (dial.) žr. papirkti 1: Iš viso turgo papapir̃ko grūdus Dv. Kap privažiuoja vilenskių daug, tai ima ir papàperka Dv.
| refl. tr.: Anys papaspir̃ko karves in kermošiaus Dv.
parpir̃kti, par̃perka, -o žr. prapirkti 1: Šiandie visus pinigus mieste parpirkaũ Jrb. Parperki liki galo mėnesio [pinigus], ir gana Lkš. O jis parpirko pininguželius į geltonąjį smuikelį KlvD163. Duoną, druską parpirkaũ, už taboką palikau JV848.
pérpirkti K; R125, N
1. tr. nupirkti iš kito, sau pirkusio: Anas nupirko žemę, jam nepatiko, tai aš iš jo pérpirkau Ml. Mas nu kito párpirkom tą žemę Krš. Pérpirko namą Str. Pérpirko vienas nuo vieno namą Dglš. Perpirku SD1143.
2. tr. lygstantis, derantis viršyti, nurungti: Lygova abudu, ale aš jįjį párpirkau J.
3. KII262, N žr. papirkti 3: Perperku, nulenkiu, balvoju CI313. Susirinkusius Egipte sūdžias parpirko ir nukirtino abudu sūnu M.Valanč. Parpirko jį trimis šimtais talentų sidabro I. Nuvažiavo į Panevėžį, parpir̃ko teisėjus, ir jo teisybė išėjo Ėr. Ans tą piemenį párpirko, o pats leidos par lubas pri munęs Mžk. Vagis, norėdamas perpirktie šunelį, glamonėjo jį, meilingai šnekino ir duonos jam davė, kad tik nelotų Tat.
| refl. N: Nesa daug duodasi pinigais (orig. pinįgais) persipirkti, ir tais pačių karalių širdis apmonijama yra BbSir8,3.
prapir̃kti, pràperka, -o
1. tr. Lp, Ds, Vvr, Up išleisti pirkiniams: Kiek malkom prapirkaũ pinigelių! Dglš. Nejuste nejuntam, kaip tą pensijikę pràperkam Grd. Šešis rublius prapirkaũ [saldainiams] Šmn. Kaži a ji gal du šimtus par mėnesį prapir̃kt i viską praėst?! Jrb. Per tuos trejus metus nebuvo kur jų (pinigų) išleisti, nei prapirkti, nei pragerti Vaižg. Prapirkáu visus piningus ir nėko nenupirkau Krš. Ant vaistų [= vaistams] daug pinigų pràperku Jnk. Jis jau tuos tris apmainytus dorelius tuoj prapirko BsV297. Už keturis šimtus prapir̃kom degtinės Ėr.
| refl. tr.: Tuos pinigus greit prasipir̃ko i turėjo vėl šauktis prie tėvų Jrb. Jy norėj[o] visos savo algos praspir̃kt Lp.
2. refl. perkant išeikvoti pinigus, nusigyventi: Jeigu pašarų pirktum, tai prasipir̃ktum Vb.
pripir̃kti, pri̇̀perka (pripirka SD304), -o tr.; N
1. daug ko nupirkti: Žuvies pripir̃ko, prikepė, silkių pridarė – ir bus balius Vdžg. Vaikams pripir̃ko saldainių, tims džiaugsmo kas! Rdn. Pripirko jis tavoro (prekio) daug J. Viena mergaitė atvažiuoja, pri̇̀perka viso ir važiuoja atgalion Grv. Anas pripirko visokių dovanų Brt. Pirmiausia jis nusiuntė juos į gretimus miestelius ir sodžius, kad pripirktų devyniolika mulų ir trisdešimt aštuonias odines statines alyvai gabenti J.Balč. Atėjo sykį žmogelis, gana turtingas, pas tą kupčių, pripirko dėl savęs visokių tavorų, už ką jau nemažai užmokėjo pinigų BsPIII7. Eisimgu ir pripirksim duonos už du šimtu grašių ir duosim jiems valgyt Ch1Mr6,37. Paleisk tas žmones, idant … pripirktų sau valgymą BtMt14,15.
^ Syla meilės nepripirksi̇̀ Klt.
| refl. tr.: Ko reikėjo pirkt, visko prisipirko A.Vien. Visi tikėjosi gerai parduosią gyvulėlius, reikalingų daiktų pigiai prisipirksią J.Jabl. Prisipirko visokių nėkų, kur ano protas?! Krš. Nuvažiavęs Rygon, prisipir̃ko gyvą peklą tavoro Slm. Prisipirkus visokių nėknėkių Erž.
2. prie esamų daiktų papildomai dar nupirkti: O ir arklį antrą reiks pripirkti: toks ūkis – vienas bėrukas nenudirbs Pč. Kol kitą karvę pripirko, buvom be pieno rš. Vargiai ir duonos išteksim, reikės rugių pripir̃kt Gs. Kasmet priperka žemės; karvių buvo tiktai viena, o dabar penkios ir dar dvi telyčiukės J.Balt. Tik buvo bėda, kai kiekvieną pavasarį reikdavo pagal pripirktus sklypus sudėti rindą, nustatyti ir piemenims ganomas ir neganomas dienas A.Vien. Nupirko pusę namo, o kūtės nepripir̃ko Krš. Kiekvienas tuo rūpinas …, idant namus namump, mūrą mūrop, daržą daržop … pripirktų̃ DP488.
| refl. tr.: Kažin ar užteksiam žiemai bulvių, musint, reiks pripir̃kties Ms. Prisipirk da vieną arklį, tada lengviai apsidirbsi Ėr. Daugiau ko trūks, prisipirksime kelionėje J.Balč.
3. galėti, įstengti nusipirkti: Avalynė pryperkamà, lengviai įsitiekti Šv. Jei pri̇̀perkamys yra tie rąstai, paimsiu Dr.
4. refl. pamokėjus gauti, sulaukti pagalbos: O mūsip kiti nei prišauktis, nei išverkt, nei pripir̃ktis gal DP294.
5. varžantis paimti atidėtas kortas (ppr. lošiant tūkstantį): Savo šimtą turėjau ir dar aštuonias pripirkáu Krš. Visai prastą kvortą pripirkaũ Skr.

×razpir̃kti, ràzperka, -o (hibr.) žr. išpirkti 1: Kiek arklių bus, tai visus razpirks Dv. Žmonys razpir̃ko žemę nuog jo (pono) Šlčn.

×parazpir̃kti, paràzperka, -o (hibr.) žr. razpirkti: Sako, bus vėlu [į turgų], nerasim nieko, bus parazrinkę, parazpir̃kę Dv.
supir̃kti, sùperka, -o tr. K; R36
1. po kits kito už pinigus įsigyti, nupirkti: Pasiuntė pirkinių supir̃kt Vlkv. Marele, neužmiršk nieko, nepasilik nuo tėtės, kol nesupirksite! Žem. Ans supir̃ko daug bandos J. Brangių vaistų supirkaũ Mrc. Sùperka jas (spanguoles) anta valgymo Kb. Kol viską [mokiniui] supirkáu, ko iš proto neišvarė Krš. Kad dar̃ nuog apinasrio lig uodegai arklio viską reikia supir̃kt Vlk. Teip toj jo motina tuo viską supirko, ir kalvis iš to visko padarė lazdą BsPIV274.
| refl. tr., intr. Krn, Plik: Skubėjo į miestelį, kad galėtų greičiau susipirkti ir grįžti Žem. Norėjo baldus susipir̃kti Všv. Susipirkau visus daiktus ir bevirdama pietus ištupinėjau iki antros valandos Rm. Jau žąsys ma[n] įsipyko augyt, reiks susipir̃kt karvių ir vežt pieną Gs. Susipirkaũ žemės, susibudavojau triobas Jnk. Susipir̃ko begales visokių paukščių Jrk96. Pakeliui jis susipirko visokių margų popierų BsPI89.
2. žr. išpirkti 2: Gyvenk, kol piningus supirksi Šts.
3. išjuokti, nukalbėti: Tik tu pradėk su juo šnekėt, jis tuoj tave supirks! Kt.
užpir̃kti, ùžperka (užpirka), -o tr. K; N
1. SD431, Sut, Vv perkant suderėti, sušnekėti, iš anksto įmokėti: Šito karvė jau ažpirktà Ktk. Ažupirku ką SD224. Ažpir̃ko arklį Dbk. Ir užpir̃ko tęnai linų ir sėmenų Ds. Raulys tą dieną buvo išvažiavęs užpirkti statybinės medžiagos karvidėms J.Avyž. Jis buvo jo arklį užpir̃kęs, bet paskui atsimetė Skr. Nebesikels mama – užpir̃kt grabas reikia Mžš.
| refl. tr.: Ji užsipir̃ko tą šieną, o jis atvažiavo, prisikrovė pilną mašiną i nusivežė Jrb.
ǁ užmokant pinigus užsisakyti, paprašyti: Žmogus meta kapeiką, užperka kokią giesmę ir klausosi, kol pagiesta Žem.
| refl. tr.: Kas nedaug turi ištekliaus, tas su kitu drauge gali užsipirkti sau laikraštį rš. Tėvas užsipirkdavo šokį ir su motina išeidavo šokti LTR(Rs).
ǁ išsinuomoti, nusamdyti: Suolai nėra užpirkti, juose gali sėdėti, kas nori Rm. Ažupirku kitump ką SD3. Užpirkčiau drančkas svečiams vežioti Žem. Užpirko [laive] keturias kajutes J.Balč.
ǁ bažn. užprašyti už pinigus specialias maldas, pamaldas: Už motiną užpirkáu kalnus Vkš. Tiek turto liko, nors mišias ažpir̃k Sdk. Kretingo[je] užpirkáu mišias pri švento Antano Krš. Reiktų dar kalnus išgiedinti a mišeles už visą čysčių užpir̃kti Plt. Mišia užpirktà ažu jo tėvus Pb.
2. žr. nupirkti 1: Tasai žemčiūgas … teip yra pigas, jog pačia gera valia gal būt užpirktas DP526. Šitą lobį rodijo … Christus užpirkt anam jaunikaičiui DP525.
| refl. tr.: Mes tuojau nuskubom užsipirkt maisto Mš.
3. žr. papirkti 3: Ùžperka kavalieriai šunis, kad nelotų Šd.

pir̃kti, per̃ka (pir̃ka DP278), -o tr.
1. H įsigyti už pinigus: Davė jis jam pinigų karvei pirkti rš. Pirko kitą karvę Pb. Jis išvažiavo arklio pirktų J.Jabl. Svetimuos miškuos malkų pir̃ktų važinėjo A.Baran. Kap kada kepam [duoną], kap kada per̃kam Dv. Uogas, grybus labai pir̃ko Švd. Ką pirksi? Zt. Negi parduosi, kai nebus kam per̃ka?! Ob. Pirku ką SD124. Pirkamas SD123. Perku iš jo R6. Kebelė rados, kad nepir̃ko mišką J. Atuoriečių pirkčia Nmč. Aš pirkčiàb Zt. Niekas neklausia, niekas neper̃ka Ob. Pirkčiau, kad perkamųjų (pinigų) turėčiau J.Jabl. Gyventojų perkamoji galia auga greičiau negu rinkos fondai sp. Po kam perka javus? N. Anie pir̃kdamys važiavo Dov. Parduok ir paskui per̃k' (pirk) vėl Plš. Jis žmonių per̃ka ir parduoda KII54. Pir̃ko žmonės žemę šitą Eiš. Kurie neturėjo savo miškų, pir̃ko iš dvaro Brs. Šlapi medžiai, nedega – gausiam pir̃kti, jei kas parduos Plik. Nė vieno medžio nėra savo, visi pirkti̇̀ iš valdžios Gg. Eiguliai per̃ka baisiai tas gilutes Antš. Sako, žmones perką ir brangiai moką [už apynius] Ob. Toks perkantỹs turi daug mokėti Nm. Ji pir̃ksiant tą namą i vėl išvažiuosiant Jnš. Ir sviestas, ir sūris pir̃kta Aps. Gal tu pir̃ktumei paršiuką? Vdk. Tas tavoras labai per̃kamas KI10. Pinigų neturi, už ką ji pir̃ks?! Klvr. Ką, aš dvarą pir̃ksiu už penkias kapeikas?! Rdd. Kas gal duoti pir̃ktą [valgį] šeimynai?! Šts. Pirkto (ne namų darbo) namuose nieko nedėvėjo rš. Buvo gerai ma[n]: karvė palikta, medžiai neperkami Sk. O ko pirksi̇̀ penkiom glindom?! (iron.) Ut. Penkis turiu lig nepirkęs Als. Miežiais pir̃kom vištas (miežiais mokėjom už vištas) Dglš. Yr bajorai pirktais raštais, o kiti – tikri Šts. Gegutelė, ko tu verki, ar tu duoną druską perki?! D116. Eikiav, mergelė, į Vilniaus miestą, pirksav brangių sėklelių! KlpD9. Pirkaũ žirgelį už šešius šimtus JD1105. Jei žiedelis bernelio pirktas, skandinčia į dugnelį (d.) J.Jabl. Brolelių pirktù [žiedeliu] aš nesidžiaugsu Niem7. Išėmus plebonų lauką, to jis nepirko BB1Moz47,22. Jei ebrejišką tarną perki, tasai teslūžij tau šešis metus BB2Moz21,2. Sakytojai žodžio Dievo, kurie nieko kito nèpirka, tiektai tarnus Dievui DP383. Ir įėjęs bažnyčiona, pradėjo išvaryti parduodančiuosius ir pirkančiuosius VlnE101. Pirkančius ir parduodančius MP176. O nuejus jiems pirkt, atejo svotas Ch1Mt25,10. Parduoda vis, ką turi, ir perka aną dirvą BtMt13,44.
| prk.: Pir̃ko (laukėsi) vaiką, nupirko mergaitę Prn. Per̃ka (gaudo) gerai vištas [lapės] Dbg.
^ Beveliju pirkti nekaip prašyti VP9. Pirkta duona neskalsi S.Dauk, VP38, Sln, Sch79. Peilio bijo pirktas daiktas, t. y. skundais imk, pjauk J. Pirkta duona peilio bijo Plt, Pln, LTR(Jz, Zp). Pirktos duonos peilis bijo Als. Gardesnė duona savų rugelių negu pirktoji iš baltų kvietelių KrvP(Vlk). Pirktų̃ šuva mėsą, tik pinigų nėsą Trgn. Kaipgi pirksi katę maiše?! LTR(Kl, Jnš). Kas gi perka katiną maiše?! Lnt. Paleisk šunį mėsos pirkt Švnč. Nuo žąsino avižų nepirksi LTR(Jz). Pirkai žuvų, pirk ir pipirų PPr226. Jei perki arklį, tai pirk ir uodegą LTR(Lp). Kas savęs negiria, tą perkąs nuspiria LTR(Šil). Kas ką perka, tam to reikia LTR(Rš). Kai reikia pirkt, – brangu, kai parduot, – pigu LTR(Ul). Pirktas verkia, uždirbtas juokiasi LTR(Šll). Kad možnėt, tai ir pirktái lietų (taip reikia lietaus) Ūd. Par karvę, matai, pienas per̃kamas (veltui neduoda, reikia pašerti) Skdt. Iš jo rėkt nepirkęs gausi (pratęs rėkti) LTR(Pnd). Mažam ašaros nereikia pir̃kt (dėl menko daikto verkia) Imb. Jam meluot tai nepirkt (moka meluoti) Vrb. Čia pry krūmų visokių vabalų, o tų gyvačių tai jau nepir̃ksi (gausiai yra) Kl. Nors pirk juoką (dažnai juokiasi) Ds. Negaliu užmigt, nor tu perk (pirk) miegą Ml. Šuns dantys nepirkti (nėra ko gailėti) LTR(Srd). Mum negi pir̃ktas arklys (gaunam jį nesunkiai) Pnd. Kitam pirkęs, netiksi prž. Vogti piningai ne geram daiktui pirkti LTR(Vdk). Kai pavagi, pir̃kt nereik (juok.) Dkš. Kantrybė sveikata perkama An. Ne tėvas pirko, ne sūnus važiuoja NžR. Pirksi nepirksi dvaro – neišeis ant gero LTR(Zp). Deguto pir̃kt, nepir̃kt (neteptų ratų girgždėjimo pamėgdžiojimas) Dglš. Savo tėvynės neparduodu, kitos neperku (tėvynei ištikimas) Mrp. Da aš pir̃kčia i parduočia kitą (geriau sugebu už kitus) Dglš. Kas perka, tas nereikalauja; kam reikia, tas neperka; kas mato, jo nenori (karstas) LTR(Slk).
pirktai̇̃ adv.: Dabar jau viskas pirktai̇̃ (kas pirkta, ne namie padaryta) in madą inėjo Klvr.
pirktinai̇̃ Nu o kad pirktinai̇̃, kiek jie norėtų? Pl. Pirktinai̇̃ gauti BŽ55. Rugių galima pirkt tai pirktinai̇̃, per mėnesį trisdešimt svarų Vlkš. Nė pirktinai̇̃ ir nė dovanai tau duot negaliu Jrk44. Aš jį (arklį) pirktinai̇̃ paimčiau Rm. Javų pirktinai nebuvo gaunama prš.
| refl. tr., intr.: Kad gintaro turi, gali pir̃kties duonelės Krg. Ir man reikės rugių pirktis J.Jabl. Einu pirkties į Šates Šts. Kodėl tu nesi̇̀perki bulvių?! Skr. Nepirk dėl manęs, pir̃kis dėl savęs: turiu savo tėvus, nupirks man dvejus (d.) Klvr. Eš pirkaus penkis jungus jaučių BPII210.
^ Kam čia sveikam ligą pirktis (eikvoti sveikatą, vargintis) – paimsi arklį ir atveši! Pc.
ǁ bažn. užprašyti už pinigus specialias pamaldas: Egzekvijų nepirksiu, užteks vienų mišių Žem. Nepir̃ksiu mišių, pinigų neturiu Rm. Visi Šventai, perkù mišias už visą pamiliją Rdn.
ǁ tam tikru būdu įgyti, laimėti: Mūsų amžius – griežtas, kietas, pirktas kraujo kaina J.Marcin. Ką kardu paėmė, – kardu atimsiu, kas kardu pirko, – kardu tam mokėsiu V.Krėv. Todrin raštas sako tankiai apie Viešpatį mūsų, kad anas mus pirko, aba atpirko SPII203. Pirkti este pirkimu brangiu SPI227. Aš tave pirkau sau krauju mano P.
2. refl. mokant kuo, vaduotis, gelbėtis: Mergaitės pirkos, mokėjos, kad piršlio kūno (iškamšos) nelaidotų darželė[je] Žd. Gaspadinės pirkos, kad šiaudų neprikreiktų Žd. Pir̃kos iš [caro] karūmenės, ūkės nenorėjo palikti Krš. Besipirkdamas [nuo policijos] pusę gyvenimo pardavė Šts.
3. refl. stengtis įsiteikti, prisimeilinti: Neperkuos aš į kokią logą, t. y. neprašau nė kokio mylasčio J.
4. varžantis įgyti (kortų): Per̃kamosios kortos (lošime) BŽ429. Ką tu pirkai̇̃? – Tris čirvus Skr. Prastos [kortos] atejo, reiks pir̃kti Krš.
5. pajuokti, pašiepti: Jam visai nesiseka: visi per̃ka ir per̃ka Žvr. Jau jis tave, Vinceli, perka Rdm. Ką jūs čia mane per̃kat?! Kt. Su juo nepir̃ksi Up. Smarki boba, su ja nepir̃ksi: išdrožė į akis, ir gana Skr. Pasiutęs, su anum nepir̃ksi: greitai gali susikibti Krš.
6. refl. „vokietį“ žaidžiant išmesti tam tikrą pagaliuką į viršų ir kirsti jį lazda keletą kartų: Tretį kartą reik pir̃kties KlvrŽ. Juzukas dabar per̃kas, eikiat tolie vokyčio gaudyti Slnt.
◊ dur̃nį pir̃kti prisigerti, apkvaišti: Raudonieji (dideli, amžini) pijokai visu savo uždarbiu dur̃nį per̃ka Dr.
kiaũlę pir̃kti; LTR(Ds) pasigerti.
žõdžių nèperka; žõdis nèpirktas moka pakalbėti, atsikirsti: Kibirkštienė irgi nepirkdavo žõdžių Blv. Par jį nèpirktas žõdis Aps.
žõdį pir̃ktų (kas) apie didelį norą ką neigiamo apie kitą pasakyti, kitą pasmerkti: Tu pir̃ktum žõdį ir mestum ant mano vaikų Skr. Kai susipyksta jos, tai ir pir̃ktų žõdį, kad tik galėtų viena kitą apkalbėti Srv. Pirktų žodį an Albinėlio Mlt.
apipir̃kti, api̇̀perka (apiper̃ka Vj), -o tr.
1. visiems užtektinai visko nupirkti: Visus vaikus apipir̃ko Sdb. Tuojaus nusivežė [sužadėtinę] į Jurbarką, tuojaus apipir̃ko, laikroduką ant rankos užrišo Skr. Juk ans tavi apipir̃ks nū kojų lig galvos Kl. Palauk, tu visą svietą norėtumei apipirkti pinigų neturėdamas Vaižg. Apipir̃kti tokiai šeimynikei (aštuoniems vaikams) daug piningiuko reik Grd. Gavo pensiją, dukteries vaikus apipir̃ko Krš. Apipirko, apipirko, visą aprėdė LTR(Snt). Ans apipir̃ks kukorką pastrajais J.
| refl. intr., tr.: Pardaviau, apsipirkaũ ir važiuoju namo Vj. Ka tie žmonys niekad neapsi̇̀perka: pilna i pilna, prie javų negali prieit Jrb. Te pusšimtį, apsipir̃ksi vaikus Ss. Palauk, kai apspir̃ksme, gal galėsme ir tau duot pinigų Mlt. Kai apspir̃ks visi, tai ir atpigs Sld. Jau dabar apsipir̃kom, galiam važiuoti numo Ll. Tegul daro jie, ką jie nori, tik tegul leidžia jie mums ir toliau eiti į Panemunę apsipirkti prš.
2. pirkinėjant pamažinti kiekį: Jie nori, kad tas trąšas kiek apipir̃ktų Ll.
3. išsirinkus įsigyti: Aplink Panevėžį buvo žydų, dvarus apipir̃kusių Ds.
| refl. tr.: Daugumas giminių susitarę apsiperka laukus ir užveda sodžių A1884,286. Senas ateivis, jisai apsipirko Vilkakuky tą gaspadorystą Srj.
ǁ apeiti pirkinėjant: Su dešimtele rublių turgų dar nelabai apipir̃ksi Krš.
ǁ refl. tr. įsigyti išsimokėtinai: Buvo žemę apsipir̃kęs, bet kaip nebegalėjo užmokėti, turėjo grąžyti Lnkv.
ǁ refl. tr. apsiklausinėti, rasti ką norimą pirkti: Buvo apsipir̃kę [namuką], ale nesumokėjo rankpiningių, i kitas pasikišo Krš.
4. refl. tr., intr. Grg, Brs, Pvn, Ll, Up, Ps, Kp, Prng, Gmž apsigauti ką perkant (ne tokį nusipirkti ar permokėti): Ans apsipir̃ko senomis gelumbėmis supuvusiomis, t. y. apsigaudino J. Jis, arklį pirkdamas, apsipirko Rgvl. Aš i kruopus prastus apsipirkáu Slnt. Kai apsi̇̀perki, ema pyktis Dbk. Gerai nepažįstu materijos, bijau, kad neapsipirkčiau Lnkv. Dar kai kokius apsipir̃ksi grūdus, iš pečiaus po luitą ištrauksi duoną Plt. Kaip apsipirkaũ: gi to[ji] medžiagėlė leisgyvė Mžš. Kad tu šiteip būtum apspir̃kęs, tai pirštus graužtum Dbk.
5. vaišėmis, kyšiais daugelį palenkti, prikalbėti, kaip elgtis: Pati tuo visą namą kitaip aptaisė, padarė karčemą ir visus apipirko, kad visi sakytų, kad jau čia trys metai, kaip karčema BsPIV222.
atpir̃kti, àtperka (atpirka SD211), -o tr. J
1. žr. nupirkti 1: Aš pats tą klaimą atpirkaũ Nmč. Kalba, kad tą namelį būk jis atpir̃ko Pmp. Policistas lyginėjo, norėjo [klevą] atpirkti lentoms Žem. Tai anas atpir̃ko žemės Aradnoj, kiekas stūkstančių žumokėj[o] Rod. Atpir̃ko linus, gerai užmokėjo, užprašė pas save, pamylėjo BM211. Parnešiau šešias štopas spirito i neturu kur padėti – nėkas neatperka Plt. Jeigu pati tau nieko nesakys, tai aš tau tuos namus atpir̃ksiu Brt. Bėda manie yra, turiu blogą vyrą, vežiau ir į Telšius, nėks neatpirko JD1551. Teisę kalti smulkiuosius pinigus Airijai buvo iš anglų valdžios atpirkęs koks Vudas J.Balč. Atpirkaũ iš seserų žemę Dsn.
| refl. tr.: Mejeris atsipirko Mikšaus spaustuvę prš. Aš atperkuos, jei tu nenori dovenoti Šts.
2. sumokėjus atsiimti, susigrąžinti parduotą, turėtą daiktą: Aš jam buvau pardavęs, bet dabar vėl atpirkaũ Lš. Aš atpirkaũ savo [nusavintą] klaimą [iš kolūkio] Nmč.
| refl. tr.: Pamatėm, kad be arklio blogai – eisma atsipir̃ktų Slm. Ar jie savo šešmargį jau atsipir̃ko? Alk. Jį vėl sau atsipirkti norėtų Ns1853,2. Ten gyvenimą pardaviau ir vėl čia atsipirkaũ Gs.
3. nupirkus atiduoti vietoj paskolinto, negalimo grąžinti: Tamstos puodas sudužo – atpirksiù Sdk. Sumušiau lėkštę, reiks atpir̃kt Mrj. Aš anai atiduosu pusę lito aba atpir̃ksu [daiktą] Slnt.
4. pamokėjus, pavaišinus išvaduoti: Svotas àtperka atšlaimo vartus Dv.
| refl.: Nuo jos (pirmosios nakties teisės) vėliau atsipirkdavo A.Janul. Jau nuog šitų [kareivių] neatsipirksi [pakliuvęs] Lp. Jis nuo plėgų lašiniais atsipirko Alk. Atsipir̃ko nuo ganymo Dglš. Jei pinigais atsipirktái, tai bagotas niekad nemirt Mrc.
| Įvyko per daug didelis dalykas, kad būtų galima atsipirkti ašaromis rš.
^ Bando malda Dievui įtikti ir nuo velnio atsipirkti KrvP(Jz). Bando su vogtais pinigais nuo peklos atsipirkti ir Dievui įtikti KrvP(Mrj).
ǁ išgelbėti, išvaduoti: Aš jį apsiimu išgydyt ir nuo smerties atpirkt LB171. Nuo smerties negi atpir̃ks, ale kad palengvintų Ds. Bent nu smerčio neatpir̃ksi nė jokioms liekarstvoms Všv.
| refl.: Ir atsipirko (aba ižsigelbėjo) iž prapulties pasnyku SPII57. Nuo smerties nė vienas neatsipir̃ksma (visi turėsime mirti) Krd. Niekas neatsiper̃ka nuo smerties Dglš. Pas mus dar nėr nuog smerties atsipirkt pinigais (visiškai neturime pinigų) Vrnv. Nuog smerties neatsipirks BPII202.
5. atlyginti, atsiteisti už padarytą piktą: Kurios nupuolis … visais turtais svieto to atpirkta būt negal MP63. Tai neatpirks gėdos, jei liksime čia ir susimetrikavę J.Gruš.
ǁ prk. atsverti, išlyginti, kompensuoti: Daugelį … meninių trūkumų atperka idėjinis kūrinių kryptingumas rš.
ǁ H, K bažn. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, išgelbėti nuo pražūties: Išgelbmi, išvaduoju, atperku, išganau R126. Saugok, kurius tu atpirkai Mž55. Jis smertimi savo atpirkęs visus ing save tikinčius BPI64. Krauju yra àtpirktos, numazgotos ir apgražintos ir ižtrauktos ižg gomurio vilko pragarinio DP209. Kristus atmipirko KlM376.

×dapir̃kti, dàperka (daper̃ka Ad), -o (hibr.) tr. papildomai nupirkti: Dapir̃kom sienojų [namui] Ad. Pritrūko, tai reikia dapir̃kt Nmč.
| refl. tr.: Mes tai dàsperkam maisto Mrc.
įpir̃kti, į̇̃perka (įpirka), -o
1. tr., intr. Lp, Alk įstengti užmokėti už perkamą daiktą: Plūgo mes neįpirktume – brangus daiktas V.Myk-Put. Kas turėjo ką susitaupęs, gniaužė į save arba siūlė neįperkama kaina P.Cvir. Šitas arklys neįperkamas J.Jabl. Tegul perka, kas įperka, aš neį̇̃perku Sb. Šios prekės neį̇̃perkamos BŽ126. Toliau reikėtų leisti vadovėlis taip ir tokioje vietoje, kad jis įperkamesnis būtų tiems, kuriems yra skiriamas J.Jabl. Arkliai tiek pabrango, kad sunku buvo ir įpirkti Srv. Tokia branguma, kad trudna ir inpir̃kt Pls. Tokie batai – vargiai dešimčia rublių įpirksi̇̀ Š. Giria ūkinykui buvo neįperkama Ss.
įperkamai̇̃ adv.: Ten galima įperkamai, įperkamiau gauti rš.
2. tr. K pripirkti, nupirkti: Pasitaiko proga tai vienas, tai kitas dalykas muziejun įpirkti LTII135. Aš įpirkaũ (pripirkau) daug pirkinių, t. y. nutrotijau (išleidžiau, išleidau) daug pinigų J. Į̃perka anam visa ko, patepa vyresnį Sg. Ans tam kaimynuo dar įpirko po vieną šnapsuką TDrVII87.
| refl. N, K: Rudenį jie (kopininkai) atvažiuodavo maisto įsipirkt an žiemos Pgg. Moteres įsipir̃kusios nevaliavo bėgt Pgg.
ǁ perkant daug įmokėti, išleisti: Mat ką įperki pinigo, kai pritrunki pašaro Srv.
3. tr. apdrausti: Savo triobas į fyrkasę įpir̃kti KII309. Avilius ir į ugnies kasę įpirk Rdž. Kiauli abidvi … įpirkti buvo, ir apturėtojis gavo pilną atlyginimą LC1884,12.
| refl. KII309: Buvo tiktai menkai teįsipirkęs, ir dar pirm kelių mėnesių įsipirkimo sumą sumažino prš.
4. refl. per pamokėjimus, kyšius patekti, prilįsti, gauti, pasiekti: Į svirną, kuriame turėjo būti kraitis, teip pat reikėjo įsipirkti M.Valanč. Kol įsipirko į duonkepius, ar mažai mokėjos piningais? Šts. Ypačiai Žemaičiuose daug įsipirkdavo į bajorus per seniūnus A.Janul. Patys ne inpirkas (orig. ne įmpirkaś), nei indaužias, nei įveržias, … nei kokiu kitu neprideramu keliu DP247. Įsipirku SD400.
^ Į dangų su piningais neįsipirksi VP17. Dangus brangus – neįsipirksi LTR(Šll).
| PPr71. Į dangų su pyragais neįsipirksi TŽV608.
5. refl. įsiteikti, įsimeilinti: Teip į vokyčių meilę įsipirkęs M.Valanč. Jam reikia įsipirkti Kasparui, kad tas jam padėtų arti rš. Rymionysemp įsipir̃kę buvo DP26.
◊ į (kieno) dãlią (dãlį) įsipir̃kti susilyginti su tuo, kuriam sekasi (ppr. sakoma, kai pačiam nesiseka): Nagi, insipir̃kit in mano dãlią (tegu jums taip sekasi, kaip man)! Brb. Tai tu, žmogau, įsipir̃k į kito dãlį! Ss. Į kito dalią neįsipirksi LTR(Ldvn). Ką čia gali žmogus į kito dalį įsipirkti! Gs. Svetimon dalion neinsipirksi LTR(Kb).
išpir̃kti, i̇̀šperka (išpirka SD413, išper̃ka Sdk), -o tr. K; Sut, N
1. pirkti ligi galo, ligi nebeliekant: Visą druską išpir̃ko Ėr. Ìšperka greit gatavus rūbus Ktk. Visas leidinys jau i̇̀špirktas BŽ481. Atvežiau obūlių tris maišus, du teišpir̃ko Rdn. Žmonys eita, ir eita, ir eita – išperka Plik.
2. išleisti, išlaidyti pirkiniams: Tuoj išpir̃kčiau visus pinigus Ėr. Nėko nesutaupau, viską i̇̀šperku Rdn. Galiu ir į barankas išpirkti savo algą – aš pati poni! Žeml. Vakar visus smulkiūsius piningus išpirkáu Plt.
| refl.: Regis, nieko nepirkau, o visi pinigai išsipir̃ko Sv.
3. daug pirkti: Ką čia tokiai išpir̃ksi tų drabužių – krupė tebė[ra] Rdn.
ǁ refl. apsipirkti: Tos mergučės eidavo visos į Tilžę išsipir̃kt Pgg.
4. kurį laiką pirkinėti: Karvės netura, tris mėnesius pieną išpir̃ko Krš.
5. sumokėti gaunant teisę naudotis: Išpir̃k tu man bilietą Žsl. Sakei: sėskis šalip. Galėjai biliotą išpir̃kti Rt. Aš išpir̃ksu kelį (kelionės bilietą), padėk mun į Šiaulius nuvažiuoti Krš. Tu vaikams kambarį išpir̃ksi (nuomą mokėsi), tu šersi lig dvidešimt penkių metų Rdn.
| refl. tr. Tršk: Nuėję stotin, išsipir̃kom bilietus ir įsėdom traukinin Š. Ava kur dar išsipirko bilietus Al.
6. už pinigus įgyti, nupirkti.
| refl. tr.: Sausolių išsipir̃ksi, parsiveši vežimą, žiemą – kai ponas Grd.
ǁ nupirkti kam pavaišinti: Ale konẽko (konjako) butelką turi išpir̃kti KlvrŽ.
7. išmokėti nustatytą sumą, skirtą mokestį: Atėjo metas išpirkti vekselius rš. Vaistiečiui reikėjo išpirkti savo žemę rš. Išperkamà žemė J. Geriausiu atveju jie tikisi nuraminsią valstiečius išperkamosios žemės sklypeliais! V.Myk-Put. Išperkamieji mokesčiai – tai mokesčiai tos žemės, ant kurios gyvena ūkininkai, ir už žemę, kuri pirmiau prigulėjusi dvarininkams VŽ1905,267.
išpirktinai̇̃ Prekes pasiuntėme išpirktinai (mokėti reikės atsiimant) rš.
ǁ refl. kompensuotis, išsimokėti: Kapitaliniai įdėjimai į naujas mašinas ir mechanizmus išsipirktų per vienerius dvejus metus sp.
8. sumokėjus išvaduoti: Aš išpirkaũ aną iš kalinio J. Tegu jie i̇̀šperka stalą [vestuvėse] Bsg. Sotai (svotai) turia išpir̃kti siuolą Nmk. Neleida aną į vidų, kol piršlys nei̇̀šperka Klk. Eikše in mus, sesyčiule, – mes tave išpir̃ksme! (d.) Prng. Nors ir tėvelis tūkstančius duotų, išpirkt dukrelės jau negalėtų (d.) Gs. Išpirktum Potackio etmono sūnų, vaitojantį kalinė[je] totorių M.Valanč. Kad tu mane išpirkai nuo smerties, tai dabar eik paskui mane – eisim pas mano tėvą BsPIV206. Brolis neišpirks brolį meilingiausį, kada valanda ateis paskučiausė SGII21. Ar negalėtumi jo sugelbėti ir išpirkti nu gėdos?! brš.
^ Norėjau eit išpirkt (sakoma ilgai kur užtrukusiam) flk. Kunigas neišpir̃ks nuo pragaro Skr.
| refl. intr., tr.: Išsipirkaũ iš kariuomenės Kdn. Ir visur reikėjo [vestuvininkams] išsipirkti kelią I.Simon. Karalius išsipir̃kęs [iš bėdos] atidavė Jonu[i] pusę savo karalystės ir dukterį BM196. Reiks įduoti policijai, ir jis jokiais pinigais nebeišsipirks J.Balč. Reik išsipirktie, o čia nėra kuom Sz. Išsipir̃kt vaikas kūmam reikia [iš bobutės] Dglš. Bobutė knapt kepurę man iš rankų ir sako: „Išpirkis!“ LTR(ž.). Su kepure an Jonus neik – reiks išsipirkt (bobutės grobstydavo kepures ir reikalaudavo išpirkos, gimus sūnui) Ds.
^ Pjauk – neturiu ir nuo smerties išsipirkt nė cento Skdt. Neišsipirksi̇̀ nuo smerties! Dglš.
ǁ brangia kaina, auka įgyti, laimėti, susigrąžinti: Jei neišpirkome žemės darbu ir prakaitu, – išpirksime savo krauju J.Gruš.
9. atlyginti, atsiteisti už padarytą blogį: Tu nežinai, jog jokia atgaila negali išpirkti viso paleisto vėjais gyvenimo J.Jabl.
ǁ bažn. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, išgelbėti nuo pražūties: Idant … iš amžinos smerties mus brangiausiu krauju jo išpirktų PK16. Kurie buvo išpirkti iš žemės VlnE140.
10. refl. lošiant „vokietį“ suduoti lazda į išmetamą pagaliuką: Grajydamos vokytį, išsipirkáu po trijų Ms.
paišpir̃kti, pai̇̀šperka, -o (dial.) žr. išpirkti 1: Kiek jų (karvių) buvo [turguje], paišpir̃ko vitvisas Dv.
nupir̃kti, nùperka (nuper̃ka Ob), -o tr. R, K; H
1. sumokėjus paimti, įgyti: Kad parduosi, tai nupirksiù JnšM. Kad brangu, nepirk, nupir̃ks kiti Rd. Nus[i]ėjo kiauliokas nupirkt Ktk. Nupirkaũ aš pirkinį, sermėgą, t. y. nugaminau J. Kaip iškęsi nenupir̃kęs, jei visko matyti! Vdžg. Visa nupir̃ko, lig šaukšto Kp. Nupir̃ko gražų gražų arklį Gg. Aš negaliu (neįstengiu) nupir̃kt tų rugių Vlkv. Nuper̃k' (nupirk) ir man tokius [batus] Švnč. Penkiais šimtais namų nenupirksi̇̀ A.Baran. Atvažia[vo] ir nupir̃ko tuos namus Grv. Buvo susitarę nupirkt ten namus Kp. Posėdžiui nupirk ir rašalo J.Jabl. Kad nesti kam nuper̃ka [vyšnių], tai pigiai parduoda Ds. Nėra kam nùperka Ds. Nupirkt arklys nesunku, bet kur jis padėt? Krsn. Kiaulių nelaikau, nupir̃ksma nupenėtą Gr. Del dukteres nùpirkta [drabužių] Pb. Nupirkaũ, nupirkaũ juodbėrį žirgelį, nupirkaũ JV1040. Mano kuskelė Vilniuj nupirkta, taip brangiai užmokėta LTIII416(Sln). Faraono kamarnykas … nupirko jį nuog ismaelitų BB1Moz39,1.
| Žiūrėk, kad jis tau vaiką nenupirktų (nesuviliotų, neprigautų), bepirkdamas karielius Alk.
^ Penkiais pirštais (neturėdamas pinigų) nieko nenupirksi LMD(Grz). Kokio daikto negalima už jokius pinigus nupirkt? (laiko) Pnd. Nepermokėjęs nenupir̃ksi, nenuleidęs neparduosi Ukm. Parduot i sūnus parduos, ė nupirkt i tėvas nenupirks (lengva parduoti, sunku nupirkti) Ml. Ar žiuponą nupir̃k, ar palą atpjauk (būtinai padaryk) Trgn. Ar nupirksi iš žąsino avižas?! LTR(Pp). Iš vilko mėsą, o nuo žąsino avižas nori nupirkti Gs. Kitam tik baranką gali nupir̃kt Ds. Kitam pyragą tegali nupirkti Erž. Nupirko kaip aklas arklį pas čigoną TŽIII382. Nupirkau, lyg būtų Dievas padėjęs Krtn. Marčios sūnų̃ nenupir̃ko (motina teisės neperleidžia) Dglš. Syla meilės nenupirksi J. Už pinigus visa nupirksi, tik tėvo motinos nenupirksi LTR(Žg).
| refl. tr.: O kai rudenį gausiu už darbą iš kolūkio, nusipirksiu dviratį J.Avyž. Kad norėčiap, duonos nusipir̃kčiap Aps. Jis šime kieme ūkį nusipir̃ko KI67. Žiūrėk, tavo didelės kojinės nusipirktos Rm. Šitą sąsiuvinį nusipirkau lietuvių kalbai, matematikai J.Jabl. Cukro nedėk, aš turiu saldainių nusipir̃kęs Pš. Anas mieste nuspir̃ko [namą] sau Pb. Duonos nùsperki, tai priėdęs gyveni Rud. Jo buvo nusipirktà antis Pc. Nusipirkaũ paršiuką už septyniasdešimt penkis rublius Rmš. Grūdų nusipir̃ktie nebuvo ažu ką Kli. Kur neaže[ja]i, niekur duonos nenuspirksi̇̀ [po Pirmojo pasaulinio karo] Dsn. Barščių, bulvių nepavydėsiu, o męsos, ka noria, tenusiper̃kie Nmk. Malka – ne duona: kada nori, nenusipirksi rš. Vyras pardavė šunį ir nusipirkos lazdą TDrVII104. Nusieik, bernyti, į Tilžės miestelį, nusipir̃ki cidabro dalgelį JD1255. Nusipirko batus kaip velnio nagus LTR(Kv).
| Neprieteliai pakajų iš (nuo) mūsų piningais (už piningus) nusipir̃ko KI15.
| prk.: Muska buvo toks jaunas, kad buvo lengva nusipirkt (įsigyti) jo palankumą ir pasitikėjimą Mš. Nusipirkau sau didį vargelį – gailias ašarėles visam amželiui d. Mamytė broliuką nusipir̃ko (pagimdė) Lkš.
^ Nusipir̃kt ne teip greit kai parduot Krd. Neturėj[o] boba bėdos, tai nusipirko paršelį Prl. Nenuspirksi jau dvaro ir tu LTR(Ds). Danguje su pinigais nieko nenusipirksi, pragare gal nors smalos KrvP(Ds).
2. sumokėjus, pavaišinus padaryti šalininku, palenkti į savo pusę: Baikos, kad aš pijokas, ale da až litrą nenupirksi̇̀ Ut. Esi pirktas ir nupirktas, kam teisingu dedies?! KrvP(Mrs).
^ Už pinigus gali velnią ir angelą nupirkti LTR.
| refl. tr.: Tabokos, butelį nusiperki, o svietko nenuspirksi Zr.
3. Alk pašiepti, pajuokti: Vytautą šiandie kuo gražiausia panelės nupir̃ko vidury gatvės Žvr. Nelabai kas jį nùperka, moka atsišnekėti Gs.
ǁ sukompromituoti: Tai nupirkai̇̃ mane …, o būčia pamelavus Mrj.
ǁ apgauti: Jo nenupirksi lengvai – supranta svetimą kalbą Jnš.
◊ kiaũlę nu(si)pir̃kti prisigerti: Parejo kiaũlę nupir̃kęs, prašo tik lovą taisyti Pvn. Tas jau nusipir̃ko kiaũlę – važiuoja Rygon (vemia) Pls.
penkiai̇̃s pir̃štais nupir̃kti pavogti: Kiba penkiai̇̃s pir̃štais nupirksi̇̀ Trgn. Gal penkiais pirštais nupirksi̇̀? Ds.
šuniẽs aki̇̀s nusipir̃kti suįžūlėti: Šuniẽs aki̇̀s nuspir̃kus, i vaikščioja Mrc.
žõdį nupi̇́rkti apie stengimąsi smarkiai išplūsti: Susibarė, išsikeikė, įmanytų iš apmaudo nupirkę kokį žodį mesti vienas kitam į akis Žem.
panupir̃kti, panùperka, -o (dial.) žr. nupirkti 1: Anas panupir̃ko karves visiemu Dv. Buvo panupir̃kę žemę Pst.
papir̃kti, pàperka (papirka), -o tr. K; N
1. Alv, Rud, Rod, Mšg žr. nupirkti 1: Aš papirkaũ knygą nuo jojo ir noriu parduoti J. Čia buvo dvaras, nei vieno ūkinyko, paskui kap buvo parceliacija, tada papir̃ko žmonės Str. Krautuvėj gali papir̃kt, ką nori Dbč. Dviračius papir̃kom Aps. Kab kada atvažiuoja namuosa kupčiai ir pàperka [obuolius] Kls. Papir̃ks grybus iš tavę Mrc. Reikia nuvažiuot kermošiun ir papir̃kt šiaudų Trak. Pinigų da nesumokėjo, tik vekselius išdavė, bet vis tiek jau turi dalį papirkęs Gs. Papir̃ksma avižų geltuojuo [arkliui] Slnt. Visą turgų papirkaũ, sau mergytės negavau JD417. Atjo kareivis, a, a, a, šieno papir̃kti JD1536. Tada ėmė Abrahamas … visus tarnus, namie gimusius ir visus papirktus BB1Moz17,6.
^ Kiaulė tai pàperka karvę, o karvė ne (kiaulės mėsa vertingesnė) Gs. Neverki, raiteli, – verksmu, keiksmu dalios nepapirksi V.Krėv.
paperkamai̇̃ adv.: Buvo visa ko paperkamai̇̃ (prieinamai, gausiai), o dabar šmiaukš – nėko nebliko Šts.
| refl. tr.: Pasipir̃kti maisto reik – duonos nekepa Krš. Burno[je] tirpsta bulkelės, motriškelės, eikiat pasipir̃kti! Grd. Pasipir̃ktum už tuos pinigus gražų bernioką (juok.) Pl. Ženijos, viską jau paspir̃ko Str.
ǁ refl. kiek reikia nusipirkti, pasipirkioti: Elena netrukus išsiruošė į miestą šio to pasipirkti LzP. Atvažiavau Kaunan pasipirktų, pažįstamų aplankytų, su jais paūžtų Vaižg. Paspir̃ko vaikeliai, Vilniun nuvažiavę Pst. Tėvas su pazvanais turi važiuoti, dar šio to pasipirkti Žem.
2. Als įstengti dažnai pirkti, pirkinėti: Tu papir̃ksi sviestą, žmogeliau! Grg. Neilgai tepapirksi, beveizint neliks perkamųjų Žem. Ką čia kasdien papir̃ksi pamidorus! Krtn.
3. kyšiu ar kitokiomis priemonėmis palenkti į savo pusę: Papirku kitą SD261. Sūdžią papir̃kti KI223. Jis pàpirktas, t. y. paprakuotas J. Bet ir tuo nepapirkdavo jis kaimo moterėlių palankumo, ir ne vieną kartą jos apskundė jį kunigui, kad esąs burtininkas ir bedievis A.Vien. Kai aš papirkáu, ką reikia, tai visados muno bekonai eina į pirmą rūšį Gr. Tu manęs niekaip nepapirksi GK1938,73.
^ Tėvą melu nepapirksi LTR(Zp). Broliu pavadinęs, vilko nepapirksi LTR(Vdk). Pietus davęs, giltinės nepapirksi LTR(Vdk). Gero šunies mėsa nepapirksi, ant dešros nepagausi KrvP(Mtl).
| refl. tr., intr.: Tokia vieta, žinoma, ir vagims gera: pasipirkę tvarkdarius, be baimės pardavinėjo ir mainikavo vogtus arklius Žem. Pasipir̃kdavo kareivį, i praleisdavo [per sieną] Grd. Įnirtę barzdočiai papirkos Judošių M.Valanč. Kas neturės kuo pasipir̃kti, tą sugaus ir atiduos į ekrūtus Šts. Pasipir̃ko, ka nekratytų Žv.
◊ ãkį papir̃kti Brs, Šts palošti kortomis.

×papapir̃kti, papàperka, -o (dial.) žr. papirkti 1: Iš viso turgo papapir̃ko grūdus Dv. Kap privažiuoja vilenskių daug, tai ima ir papàperka Dv.
| refl. tr.: Anys papaspir̃ko karves in kermošiaus Dv.
parpir̃kti, par̃perka, -o žr. prapirkti 1: Šiandie visus pinigus mieste parpirkaũ Jrb. Parperki liki galo mėnesio [pinigus], ir gana Lkš. O jis parpirko pininguželius į geltonąjį smuikelį KlvD163. Duoną, druską parpirkaũ, už taboką palikau JV848.
pérpirkti K; R125, N
1. tr. nupirkti iš kito, sau pirkusio: Anas nupirko žemę, jam nepatiko, tai aš iš jo pérpirkau Ml. Mas nu kito párpirkom tą žemę Krš. Pérpirko namą Str. Pérpirko vienas nuo vieno namą Dglš. Perpirku SD1143.
2. tr. lygstantis, derantis viršyti, nurungti: Lygova abudu, ale aš jįjį párpirkau J.
3. KII262, N žr. papirkti 3: Perperku, nulenkiu, balvoju CI313. Susirinkusius Egipte sūdžias parpirko ir nukirtino abudu sūnu M.Valanč. Parpirko jį trimis šimtais talentų sidabro I. Nuvažiavo į Panevėžį, parpir̃ko teisėjus, ir jo teisybė išėjo Ėr. Ans tą piemenį párpirko, o pats leidos par lubas pri munęs Mžk. Vagis, norėdamas perpirktie šunelį, glamonėjo jį, meilingai šnekino ir duonos jam davė, kad tik nelotų Tat.
| refl. N: Nesa daug duodasi pinigais (orig. pinįgais) persipirkti, ir tais pačių karalių širdis apmonijama yra BbSir8,3.
prapir̃kti, pràperka, -o
1. tr. Lp, Ds, Vvr, Up išleisti pirkiniams: Kiek malkom prapirkaũ pinigelių! Dglš. Nejuste nejuntam, kaip tą pensijikę pràperkam Grd. Šešis rublius prapirkaũ [saldainiams] Šmn. Kaži a ji gal du šimtus par mėnesį prapir̃kt i viską praėst?! Jrb. Per tuos trejus metus nebuvo kur jų (pinigų) išleisti, nei prapirkti, nei pragerti Vaižg. Prapirkáu visus piningus ir nėko nenupirkau Krš. Ant vaistų [= vaistams] daug pinigų pràperku Jnk. Jis jau tuos tris apmainytus dorelius tuoj prapirko BsV297. Už keturis šimtus prapir̃kom degtinės Ėr.
| refl. tr.: Tuos pinigus greit prasipir̃ko i turėjo vėl šauktis prie tėvų Jrb. Jy norėj[o] visos savo algos praspir̃kt Lp.
2. refl. perkant išeikvoti pinigus, nusigyventi: Jeigu pašarų pirktum, tai prasipir̃ktum Vb.
pripir̃kti, pri̇̀perka (pripirka SD304), -o tr.; N
1. daug ko nupirkti: Žuvies pripir̃ko, prikepė, silkių pridarė – ir bus balius Vdžg. Vaikams pripir̃ko saldainių, tims džiaugsmo kas! Rdn. Pripirko jis tavoro (prekio) daug J. Viena mergaitė atvažiuoja, pri̇̀perka viso ir važiuoja atgalion Grv. Anas pripirko visokių dovanų Brt. Pirmiausia jis nusiuntė juos į gretimus miestelius ir sodžius, kad pripirktų devyniolika mulų ir trisdešimt aštuonias odines statines alyvai gabenti J.Balč. Atėjo sykį žmogelis, gana turtingas, pas tą kupčių, pripirko dėl savęs visokių tavorų, už ką jau nemažai užmokėjo pinigų BsPIII7. Eisimgu ir pripirksim duonos už du šimtu grašių ir duosim jiems valgyt Ch1Mr6,37. Paleisk tas žmones, idant … pripirktų sau valgymą BtMt14,15.
^ Syla meilės nepripirksi̇̀ Klt.
| refl. tr.: Ko reikėjo pirkt, visko prisipirko A.Vien. Visi tikėjosi gerai parduosią gyvulėlius, reikalingų daiktų pigiai prisipirksią J.Jabl. Prisipirko visokių nėkų, kur ano protas?! Krš. Nuvažiavęs Rygon, prisipir̃ko gyvą peklą tavoro Slm. Prisipirkus visokių nėknėkių Erž.
2. prie esamų daiktų papildomai dar nupirkti: O ir arklį antrą reiks pripirkti: toks ūkis – vienas bėrukas nenudirbs Pč. Kol kitą karvę pripirko, buvom be pieno rš. Vargiai ir duonos išteksim, reikės rugių pripir̃kt Gs. Kasmet priperka žemės; karvių buvo tiktai viena, o dabar penkios ir dar dvi telyčiukės J.Balt. Tik buvo bėda, kai kiekvieną pavasarį reikdavo pagal pripirktus sklypus sudėti rindą, nustatyti ir piemenims ganomas ir neganomas dienas A.Vien. Nupirko pusę namo, o kūtės nepripir̃ko Krš. Kiekvienas tuo rūpinas …, idant namus namump, mūrą mūrop, daržą daržop … pripirktų̃ DP488.
| refl. tr.: Kažin ar užteksiam žiemai bulvių, musint, reiks pripir̃kties Ms. Prisipirk da vieną arklį, tada lengviai apsidirbsi Ėr. Daugiau ko trūks, prisipirksime kelionėje J.Balč.
3. galėti, įstengti nusipirkti: Avalynė pryperkamà, lengviai įsitiekti Šv. Jei pri̇̀perkamys yra tie rąstai, paimsiu Dr.
4. refl. pamokėjus gauti, sulaukti pagalbos: O mūsip kiti nei prišauktis, nei išverkt, nei pripir̃ktis gal DP294.
5. varžantis paimti atidėtas kortas (ppr. lošiant tūkstantį): Savo šimtą turėjau ir dar aštuonias pripirkáu Krš. Visai prastą kvortą pripirkaũ Skr.

×razpir̃kti, ràzperka, -o (hibr.) žr. išpirkti 1: Kiek arklių bus, tai visus razpirks Dv. Žmonys razpir̃ko žemę nuog jo (pono) Šlčn.

×parazpir̃kti, paràzperka, -o (hibr.) žr. razpirkti: Sako, bus vėlu [į turgų], nerasim nieko, bus parazrinkę, parazpir̃kę Dv.
supir̃kti, sùperka, -o tr. K; R36
1. po kits kito už pinigus įsigyti, nupirkti: Pasiuntė pirkinių supir̃kt Vlkv. Marele, neužmiršk nieko, nepasilik nuo tėtės, kol nesupirksite! Žem. Ans supir̃ko daug bandos J. Brangių vaistų supirkaũ Mrc. Sùperka jas (spanguoles) anta valgymo Kb. Kol viską [mokiniui] supirkáu, ko iš proto neišvarė Krš. Kad dar̃ nuog apinasrio lig uodegai arklio viską reikia supir̃kt Vlk. Teip toj jo motina tuo viską supirko, ir kalvis iš to visko padarė lazdą BsPIV274.
| refl. tr., intr. Krn, Plik: Skubėjo į miestelį, kad galėtų greičiau susipirkti ir grįžti Žem. Norėjo baldus susipir̃kti Všv. Susipirkau visus daiktus ir bevirdama pietus ištupinėjau iki antros valandos Rm. Jau žąsys ma[n] įsipyko augyt, reiks susipir̃kt karvių ir vežt pieną Gs. Susipirkaũ žemės, susibudavojau triobas Jnk. Susipir̃ko begales visokių paukščių Jrk96. Pakeliui jis susipirko visokių margų popierų BsPI89.
2. žr. išpirkti 2: Gyvenk, kol piningus supirksi Šts.
3. išjuokti, nukalbėti: Tik tu pradėk su juo šnekėt, jis tuoj tave supirks! Kt.
užpir̃kti, ùžperka (užpirka), -o tr. K; N
1. SD431, Sut, Vv perkant suderėti, sušnekėti, iš anksto įmokėti: Šito karvė jau ažpirktà Ktk. Ažupirku ką SD224. Ažpir̃ko arklį Dbk. Ir užpir̃ko tęnai linų ir sėmenų Ds. Raulys tą dieną buvo išvažiavęs užpirkti statybinės medžiagos karvidėms J.Avyž. Jis buvo jo arklį užpir̃kęs, bet paskui atsimetė Skr. Nebesikels mama – užpir̃kt grabas reikia Mžš.
| refl. tr.: Ji užsipir̃ko tą šieną, o jis atvažiavo, prisikrovė pilną mašiną i nusivežė Jrb.
ǁ užmokant pinigus užsisakyti, paprašyti: Žmogus meta kapeiką, užperka kokią giesmę ir klausosi, kol pagiesta Žem.
| refl. tr.: Kas nedaug turi ištekliaus, tas su kitu drauge gali užsipirkti sau laikraštį rš. Tėvas užsipirkdavo šokį ir su motina išeidavo šokti LTR(Rs).
ǁ išsinuomoti, nusamdyti: Suolai nėra užpirkti, juose gali sėdėti, kas nori Rm. Ažupirku kitump ką SD3. Užpirkčiau drančkas svečiams vežioti Žem. Užpirko [laive] keturias kajutes J.Balč.
ǁ bažn. užprašyti už pinigus specialias maldas, pamaldas: Už motiną užpirkáu kalnus Vkš. Tiek turto liko, nors mišias ažpir̃k Sdk. Kretingo[je] užpirkáu mišias pri švento Antano Krš. Reiktų dar kalnus išgiedinti a mišeles už visą čysčių užpir̃kti Plt. Mišia užpirktà ažu jo tėvus Pb.
2. žr. nupirkti 1: Tasai žemčiūgas … teip yra pigas, jog pačia gera valia gal būt užpirktas DP526. Šitą lobį rodijo … Christus užpirkt anam jaunikaičiui DP525.
| refl. tr.: Mes tuojau nuskubom užsipirkt maisto Mš.
3. žr. papirkti 3: Ùžperka kavalieriai šunis, kad nelotų Šd.

pir̃kti, per̃ka (pir̃ka DP278), -o tr.
1. H įsigyti už pinigus: Davė jis jam pinigų karvei pirkti rš. Pirko kitą karvę Pb. Jis išvažiavo arklio pirktų J.Jabl. Svetimuos miškuos malkų pir̃ktų važinėjo A.Baran. Kap kada kepam [duoną], kap kada per̃kam Dv. Uogas, grybus labai pir̃ko Švd. Ką pirksi? Zt. Negi parduosi, kai nebus kam per̃ka?! Ob. Pirku ką SD124. Pirkamas SD123. Perku iš jo R6. Kebelė rados, kad nepir̃ko mišką J. Atuoriečių pirkčia Nmč. Aš pirkčiàb Zt. Niekas neklausia, niekas neper̃ka Ob. Pirkčiau, kad perkamųjų (pinigų) turėčiau J.Jabl. Gyventojų perkamoji galia auga greičiau negu rinkos fondai sp. Po kam perka javus? N. Anie pir̃kdamys važiavo Dov. Parduok ir paskui per̃k' (pirk) vėl Plš. Jis žmonių per̃ka ir parduoda KII54. Pir̃ko žmonės žemę šitą Eiš. Kurie neturėjo savo miškų, pir̃ko iš dvaro Brs. Šlapi medžiai, nedega – gausiam pir̃kti, jei kas parduos Plik. Nė vieno medžio nėra savo, visi pirkti̇̀ iš valdžios Gg. Eiguliai per̃ka baisiai tas gilutes Antš. Sako, žmones perką ir brangiai moką [už apynius] Ob. Toks perkantỹs turi daug mokėti Nm. Ji pir̃ksiant tą namą i vėl išvažiuosiant Jnš. Ir sviestas, ir sūris pir̃kta Aps. Gal tu pir̃ktumei paršiuką? Vdk. Tas tavoras labai per̃kamas KI10. Pinigų neturi, už ką ji pir̃ks?! Klvr. Ką, aš dvarą pir̃ksiu už penkias kapeikas?! Rdd. Kas gal duoti pir̃ktą [valgį] šeimynai?! Šts. Pirkto (ne namų darbo) namuose nieko nedėvėjo rš. Buvo gerai ma[n]: karvė palikta, medžiai neperkami Sk. O ko pirksi̇̀ penkiom glindom?! (iron.) Ut. Penkis turiu lig nepirkęs Als. Miežiais pir̃kom vištas (miežiais mokėjom už vištas) Dglš. Yr bajorai pirktais raštais, o kiti – tikri Šts. Gegutelė, ko tu verki, ar tu duoną druską perki?! D116. Eikiav, mergelė, į Vilniaus miestą, pirksav brangių sėklelių! KlpD9. Pirkaũ žirgelį už šešius šimtus JD1105. Jei žiedelis bernelio pirktas, skandinčia į dugnelį (d.) J.Jabl. Brolelių pirktù [žiedeliu] aš nesidžiaugsu Niem7. Išėmus plebonų lauką, to jis nepirko BB1Moz47,22. Jei ebrejišką tarną perki, tasai teslūžij tau šešis metus BB2Moz21,2. Sakytojai žodžio Dievo, kurie nieko kito nèpirka, tiektai tarnus Dievui DP383. Ir įėjęs bažnyčiona, pradėjo išvaryti parduodančiuosius ir pirkančiuosius VlnE101. Pirkančius ir parduodančius MP176. O nuejus jiems pirkt, atejo svotas Ch1Mt25,10. Parduoda vis, ką turi, ir perka aną dirvą BtMt13,44.
| prk.: Pir̃ko (laukėsi) vaiką, nupirko mergaitę Prn. Per̃ka (gaudo) gerai vištas [lapės] Dbg.
^ Beveliju pirkti nekaip prašyti VP9. Pirkta duona neskalsi S.Dauk, VP38, Sln, Sch79. Peilio bijo pirktas daiktas, t. y. skundais imk, pjauk J. Pirkta duona peilio bijo Plt, Pln, LTR(Jz, Zp). Pirktos duonos peilis bijo Als. Gardesnė duona savų rugelių negu pirktoji iš baltų kvietelių KrvP(Vlk). Pirktų̃ šuva mėsą, tik pinigų nėsą Trgn. Kaipgi pirksi katę maiše?! LTR(Kl, Jnš). Kas gi perka katiną maiše?! Lnt. Paleisk šunį mėsos pirkt Švnč. Nuo žąsino avižų nepirksi LTR(Jz). Pirkai žuvų, pirk ir pipirų PPr226. Jei perki arklį, tai pirk ir uodegą LTR(Lp). Kas savęs negiria, tą perkąs nuspiria LTR(Šil). Kas ką perka, tam to reikia LTR(Rš). Kai reikia pirkt, – brangu, kai parduot, – pigu LTR(Ul). Pirktas verkia, uždirbtas juokiasi LTR(Šll). Kad možnėt, tai ir pirktái lietų (taip reikia lietaus) Ūd. Par karvę, matai, pienas per̃kamas (veltui neduoda, reikia pašerti) Skdt. Iš jo rėkt nepirkęs gausi (pratęs rėkti) LTR(Pnd). Mažam ašaros nereikia pir̃kt (dėl menko daikto verkia) Imb. Jam meluot tai nepirkt (moka meluoti) Vrb. Čia pry krūmų visokių vabalų, o tų gyvačių tai jau nepir̃ksi (gausiai yra) Kl. Nors pirk juoką (dažnai juokiasi) Ds. Negaliu užmigt, nor tu perk (pirk) miegą Ml. Šuns dantys nepirkti (nėra ko gailėti) LTR(Srd). Mum negi pir̃ktas arklys (gaunam jį nesunkiai) Pnd. Kitam pirkęs, netiksi prž. Vogti piningai ne geram daiktui pirkti LTR(Vdk). Kai pavagi, pir̃kt nereik (juok.) Dkš. Kantrybė sveikata perkama An. Ne tėvas pirko, ne sūnus važiuoja NžR. Pirksi nepirksi dvaro – neišeis ant gero LTR(Zp). Deguto pir̃kt, nepir̃kt (neteptų ratų girgždėjimo pamėgdžiojimas) Dglš. Savo tėvynės neparduodu, kitos neperku (tėvynei ištikimas) Mrp. Da aš pir̃kčia i parduočia kitą (geriau sugebu už kitus) Dglš. Kas perka, tas nereikalauja; kam reikia, tas neperka; kas mato, jo nenori (karstas) LTR(Slk).
pirktai̇̃ adv.: Dabar jau viskas pirktai̇̃ (kas pirkta, ne namie padaryta) in madą inėjo Klvr.
pirktinai̇̃ Nu o kad pirktinai̇̃, kiek jie norėtų? Pl. Pirktinai̇̃ gauti BŽ55. Rugių galima pirkt tai pirktinai̇̃, per mėnesį trisdešimt svarų Vlkš. Nė pirktinai̇̃ ir nė dovanai tau duot negaliu Jrk44. Aš jį (arklį) pirktinai̇̃ paimčiau Rm. Javų pirktinai nebuvo gaunama prš.
| refl. tr., intr.: Kad gintaro turi, gali pir̃kties duonelės Krg. Ir man reikės rugių pirktis J.Jabl. Einu pirkties į Šates Šts. Kodėl tu nesi̇̀perki bulvių?! Skr. Nepirk dėl manęs, pir̃kis dėl savęs: turiu savo tėvus, nupirks man dvejus (d.) Klvr. Eš pirkaus penkis jungus jaučių BPII210.
^ Kam čia sveikam ligą pirktis (eikvoti sveikatą, vargintis) – paimsi arklį ir atveši! Pc.
ǁ bažn. užprašyti už pinigus specialias pamaldas: Egzekvijų nepirksiu, užteks vienų mišių Žem. Nepir̃ksiu mišių, pinigų neturiu Rm. Visi Šventai, perkù mišias už visą pamiliją Rdn.
ǁ tam tikru būdu įgyti, laimėti: Mūsų amžius – griežtas, kietas, pirktas kraujo kaina J.Marcin. Ką kardu paėmė, – kardu atimsiu, kas kardu pirko, – kardu tam mokėsiu V.Krėv. Todrin raštas sako tankiai apie Viešpatį mūsų, kad anas mus pirko, aba atpirko SPII203. Pirkti este pirkimu brangiu SPI227. Aš tave pirkau sau krauju mano P.
2. refl. mokant kuo, vaduotis, gelbėtis: Mergaitės pirkos, mokėjos, kad piršlio kūno (iškamšos) nelaidotų darželė[je] Žd. Gaspadinės pirkos, kad šiaudų neprikreiktų Žd. Pir̃kos iš [caro] karūmenės, ūkės nenorėjo palikti Krš. Besipirkdamas [nuo policijos] pusę gyvenimo pardavė Šts.
3. refl. stengtis įsiteikti, prisimeilinti: Neperkuos aš į kokią logą, t. y. neprašau nė kokio mylasčio J.
4. varžantis įgyti (kortų): Per̃kamosios kortos (lošime) BŽ429. Ką tu pirkai̇̃? – Tris čirvus Skr. Prastos [kortos] atejo, reiks pir̃kti Krš.
5. pajuokti, pašiepti: Jam visai nesiseka: visi per̃ka ir per̃ka Žvr. Jau jis tave, Vinceli, perka Rdm. Ką jūs čia mane per̃kat?! Kt. Su juo nepir̃ksi Up. Smarki boba, su ja nepir̃ksi: išdrožė į akis, ir gana Skr. Pasiutęs, su anum nepir̃ksi: greitai gali susikibti Krš.
6. refl. „vokietį“ žaidžiant išmesti tam tikrą pagaliuką į viršų ir kirsti jį lazda keletą kartų: Tretį kartą reik pir̃kties KlvrŽ. Juzukas dabar per̃kas, eikiat tolie vokyčio gaudyti Slnt.
◊ dur̃nį pir̃kti prisigerti, apkvaišti: Raudonieji (dideli, amžini) pijokai visu savo uždarbiu dur̃nį per̃ka Dr.
kiaũlę pir̃kti; LTR(Ds) pasigerti.
žõdžių nèperka; žõdis nèpirktas moka pakalbėti, atsikirsti: Kibirkštienė irgi nepirkdavo žõdžių Blv. Par jį nèpirktas žõdis Aps.
žõdį pir̃ktų (kas) apie didelį norą ką neigiamo apie kitą pasakyti, kitą pasmerkti: Tu pir̃ktum žõdį ir mestum ant mano vaikų Skr. Kai susipyksta jos, tai ir pir̃ktų žõdį, kad tik galėtų viena kitą apkalbėti Srv. Pirktų žodį an Albinėlio Mlt.
apipir̃kti, api̇̀perka (apiper̃ka Vj), -o tr.
1. visiems užtektinai visko nupirkti: Visus vaikus apipir̃ko Sdb. Tuojaus nusivežė [sužadėtinę] į Jurbarką, tuojaus apipir̃ko, laikroduką ant rankos užrišo Skr. Juk ans tavi apipir̃ks nū kojų lig galvos Kl. Palauk, tu visą svietą norėtumei apipirkti pinigų neturėdamas Vaižg. Apipir̃kti tokiai šeimynikei (aštuoniems vaikams) daug piningiuko reik Grd. Gavo pensiją, dukteries vaikus apipir̃ko Krš. Apipirko, apipirko, visą aprėdė LTR(Snt). Ans apipir̃ks kukorką pastrajais J.
| refl. intr., tr.: Pardaviau, apsipirkaũ ir važiuoju namo Vj. Ka tie žmonys niekad neapsi̇̀perka: pilna i pilna, prie javų negali prieit Jrb. Te pusšimtį, apsipir̃ksi vaikus Ss. Palauk, kai apspir̃ksme, gal galėsme ir tau duot pinigų Mlt. Kai apspir̃ks visi, tai ir atpigs Sld. Jau dabar apsipir̃kom, galiam važiuoti numo Ll. Tegul daro jie, ką jie nori, tik tegul leidžia jie mums ir toliau eiti į Panemunę apsipirkti prš.
2. pirkinėjant pamažinti kiekį: Jie nori, kad tas trąšas kiek apipir̃ktų Ll.
3. išsirinkus įsigyti: Aplink Panevėžį buvo žydų, dvarus apipir̃kusių Ds.
| refl. tr.: Daugumas giminių susitarę apsiperka laukus ir užveda sodžių A1884,286. Senas ateivis, jisai apsipirko Vilkakuky tą gaspadorystą Srj.
ǁ apeiti pirkinėjant: Su dešimtele rublių turgų dar nelabai apipir̃ksi Krš.
ǁ refl. tr. įsigyti išsimokėtinai: Buvo žemę apsipir̃kęs, bet kaip nebegalėjo užmokėti, turėjo grąžyti Lnkv.
ǁ refl. tr. apsiklausinėti, rasti ką norimą pirkti: Buvo apsipir̃kę [namuką], ale nesumokėjo rankpiningių, i kitas pasikišo Krš.
4. refl. tr., intr. Grg, Brs, Pvn, Ll, Up, Ps, Kp, Prng, Gmž apsigauti ką perkant (ne tokį nusipirkti ar permokėti): Ans apsipir̃ko senomis gelumbėmis supuvusiomis, t. y. apsigaudino J. Jis, arklį pirkdamas, apsipirko Rgvl. Aš i kruopus prastus apsipirkáu Slnt. Kai apsi̇̀perki, ema pyktis Dbk. Gerai nepažįstu materijos, bijau, kad neapsipirkčiau Lnkv. Dar kai kokius apsipir̃ksi grūdus, iš pečiaus po luitą ištrauksi duoną Plt. Kaip apsipirkaũ: gi to[ji] medžiagėlė leisgyvė Mžš. Kad tu šiteip būtum apspir̃kęs, tai pirštus graužtum Dbk.
5. vaišėmis, kyšiais daugelį palenkti, prikalbėti, kaip elgtis: Pati tuo visą namą kitaip aptaisė, padarė karčemą ir visus apipirko, kad visi sakytų, kad jau čia trys metai, kaip karčema BsPIV222.
atpir̃kti, àtperka (atpirka SD211), -o tr. J
1. žr. nupirkti 1: Aš pats tą klaimą atpirkaũ Nmč. Kalba, kad tą namelį būk jis atpir̃ko Pmp. Policistas lyginėjo, norėjo [klevą] atpirkti lentoms Žem. Tai anas atpir̃ko žemės Aradnoj, kiekas stūkstančių žumokėj[o] Rod. Atpir̃ko linus, gerai užmokėjo, užprašė pas save, pamylėjo BM211. Parnešiau šešias štopas spirito i neturu kur padėti – nėkas neatperka Plt. Jeigu pati tau nieko nesakys, tai aš tau tuos namus atpir̃ksiu Brt. Bėda manie yra, turiu blogą vyrą, vežiau ir į Telšius, nėks neatpirko JD1551. Teisę kalti smulkiuosius pinigus Airijai buvo iš anglų valdžios atpirkęs koks Vudas J.Balč. Atpirkaũ iš seserų žemę Dsn.
| refl. tr.: Mejeris atsipirko Mikšaus spaustuvę prš. Aš atperkuos, jei tu nenori dovenoti Šts.
2. sumokėjus atsiimti, susigrąžinti parduotą, turėtą daiktą: Aš jam buvau pardavęs, bet dabar vėl atpirkaũ Lš. Aš atpirkaũ savo [nusavintą] klaimą [iš kolūkio] Nmč.
| refl. tr.: Pamatėm, kad be arklio blogai – eisma atsipir̃ktų Slm. Ar jie savo šešmargį jau atsipir̃ko? Alk. Jį vėl sau atsipirkti norėtų Ns1853,2. Ten gyvenimą pardaviau ir vėl čia atsipirkaũ Gs.
3. nupirkus atiduoti vietoj paskolinto, negalimo grąžinti: Tamstos puodas sudužo – atpirksiù Sdk. Sumušiau lėkštę, reiks atpir̃kt Mrj. Aš anai atiduosu pusę lito aba atpir̃ksu [daiktą] Slnt.
4. pamokėjus, pavaišinus išvaduoti: Svotas àtperka atšlaimo vartus Dv.
| refl.: Nuo jos (pirmosios nakties teisės) vėliau atsipirkdavo A.Janul. Jau nuog šitų [kareivių] neatsipirksi [pakliuvęs] Lp. Jis nuo plėgų lašiniais atsipirko Alk. Atsipir̃ko nuo ganymo Dglš. Jei pinigais atsipirktái, tai bagotas niekad nemirt Mrc.
| Įvyko per daug didelis dalykas, kad būtų galima atsipirkti ašaromis rš.
^ Bando malda Dievui įtikti ir nuo velnio atsipirkti KrvP(Jz). Bando su vogtais pinigais nuo peklos atsipirkti ir Dievui įtikti KrvP(Mrj).
ǁ išgelbėti, išvaduoti: Aš jį apsiimu išgydyt ir nuo smerties atpirkt LB171. Nuo smerties negi atpir̃ks, ale kad palengvintų Ds. Bent nu smerčio neatpir̃ksi nė jokioms liekarstvoms Všv.
| refl.: Ir atsipirko (aba ižsigelbėjo) iž prapulties pasnyku SPII57. Nuo smerties nė vienas neatsipir̃ksma (visi turėsime mirti) Krd. Niekas neatsiper̃ka nuo smerties Dglš. Pas mus dar nėr nuog smerties atsipirkt pinigais (visiškai neturime pinigų) Vrnv. Nuog smerties neatsipirks BPII202.
5. atlyginti, atsiteisti už padarytą piktą: Kurios nupuolis … visais turtais svieto to atpirkta būt negal MP63. Tai neatpirks gėdos, jei liksime čia ir susimetrikavę J.Gruš.
ǁ prk. atsverti, išlyginti, kompensuoti: Daugelį … meninių trūkumų atperka idėjinis kūrinių kryptingumas rš.
ǁ H, K bažn. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, išgelbėti nuo pražūties: Išgelbmi, išvaduoju, atperku, išganau R126. Saugok, kurius tu atpirkai Mž55. Jis smertimi savo atpirkęs visus ing save tikinčius BPI64. Krauju yra àtpirktos, numazgotos ir apgražintos ir ižtrauktos ižg gomurio vilko pragarinio DP209. Kristus atmipirko KlM376.

×dapir̃kti, dàperka (daper̃ka Ad), -o (hibr.) tr. papildomai nupirkti: Dapir̃kom sienojų [namui] Ad. Pritrūko, tai reikia dapir̃kt Nmč.
| refl. tr.: Mes tai dàsperkam maisto Mrc.
įpir̃kti, į̇̃perka (įpirka), -o
1. tr., intr. Lp, Alk įstengti užmokėti už perkamą daiktą: Plūgo mes neįpirktume – brangus daiktas V.Myk-Put. Kas turėjo ką susitaupęs, gniaužė į save arba siūlė neįperkama kaina P.Cvir. Šitas arklys neįperkamas J.Jabl. Tegul perka, kas įperka, aš neį̇̃perku Sb. Šios prekės neį̇̃perkamos BŽ126. Toliau reikėtų leisti vadovėlis taip ir tokioje vietoje, kad jis įperkamesnis būtų tiems, kuriems yra skiriamas J.Jabl. Arkliai tiek pabrango, kad sunku buvo ir įpirkti Srv. Tokia branguma, kad trudna ir inpir̃kt Pls. Tokie batai – vargiai dešimčia rublių įpirksi̇̀ Š. Giria ūkinykui buvo neįperkama Ss.
įperkamai̇̃ adv.: Ten galima įperkamai, įperkamiau gauti rš.
2. tr. K pripirkti, nupirkti: Pasitaiko proga tai vienas, tai kitas dalykas muziejun įpirkti LTII135. Aš įpirkaũ (pripirkau) daug pirkinių, t. y. nutrotijau (išleidžiau, išleidau) daug pinigų J. Į̃perka anam visa ko, patepa vyresnį Sg. Ans tam kaimynuo dar įpirko po vieną šnapsuką TDrVII87.
| refl. N, K: Rudenį jie (kopininkai) atvažiuodavo maisto įsipirkt an žiemos Pgg. Moteres įsipir̃kusios nevaliavo bėgt Pgg.
ǁ perkant daug įmokėti, išleisti: Mat ką įperki pinigo, kai pritrunki pašaro Srv.
3. tr. apdrausti: Savo triobas į fyrkasę įpir̃kti KII309. Avilius ir į ugnies kasę įpirk Rdž. Kiauli abidvi … įpirkti buvo, ir apturėtojis gavo pilną atlyginimą LC1884,12.
| refl. KII309: Buvo tiktai menkai teįsipirkęs, ir dar pirm kelių mėnesių įsipirkimo sumą sumažino prš.
4. refl. per pamokėjimus, kyšius patekti, prilįsti, gauti, pasiekti: Į svirną, kuriame turėjo būti kraitis, teip pat reikėjo įsipirkti M.Valanč. Kol įsipirko į duonkepius, ar mažai mokėjos piningais? Šts. Ypačiai Žemaičiuose daug įsipirkdavo į bajorus per seniūnus A.Janul. Patys ne inpirkas (orig. ne įmpirkaś), nei indaužias, nei įveržias, … nei kokiu kitu neprideramu keliu DP247. Įsipirku SD400.
^ Į dangų su piningais neįsipirksi VP17. Dangus brangus – neįsipirksi LTR(Šll).
| PPr71. Į dangų su pyragais neįsipirksi TŽV608.
5. refl. įsiteikti, įsimeilinti: Teip į vokyčių meilę įsipirkęs M.Valanč. Jam reikia įsipirkti Kasparui, kad tas jam padėtų arti rš. Rymionysemp įsipir̃kę buvo DP26.
◊ į (kieno) dãlią (dãlį) įsipir̃kti susilyginti su tuo, kuriam sekasi (ppr. sakoma, kai pačiam nesiseka): Nagi, insipir̃kit in mano dãlią (tegu jums taip sekasi, kaip man)! Brb. Tai tu, žmogau, įsipir̃k į kito dãlį! Ss. Į kito dalią neįsipirksi LTR(Ldvn). Ką čia gali žmogus į kito dalį įsipirkti! Gs. Svetimon dalion neinsipirksi LTR(Kb).
išpir̃kti, i̇̀šperka (išpirka SD413, išper̃ka Sdk), -o tr. K; Sut, N
1. pirkti ligi galo, ligi nebeliekant: Visą druską išpir̃ko Ėr. Ìšperka greit gatavus rūbus Ktk. Visas leidinys jau i̇̀špirktas BŽ481. Atvežiau obūlių tris maišus, du teišpir̃ko Rdn. Žmonys eita, ir eita, ir eita – išperka Plik.
2. išleisti, išlaidyti pirkiniams: Tuoj išpir̃kčiau visus pinigus Ėr. Nėko nesutaupau, viską i̇̀šperku Rdn. Galiu ir į barankas išpirkti savo algą – aš pati poni! Žeml. Vakar visus smulkiūsius piningus išpirkáu Plt.
| refl.: Regis, nieko nepirkau, o visi pinigai išsipir̃ko Sv.
3. daug pirkti: Ką čia tokiai išpir̃ksi tų drabužių – krupė tebė[ra] Rdn.
ǁ refl. apsipirkti: Tos mergučės eidavo visos į Tilžę išsipir̃kt Pgg.
4. kurį laiką pirkinėti: Karvės netura, tris mėnesius pieną išpir̃ko Krš.
5. sumokėti gaunant teisę naudotis: Išpir̃k tu man bilietą Žsl. Sakei: sėskis šalip. Galėjai biliotą išpir̃kti Rt. Aš išpir̃ksu kelį (kelionės bilietą), padėk mun į Šiaulius nuvažiuoti Krš. Tu vaikams kambarį išpir̃ksi (nuomą mokėsi), tu šersi lig dvidešimt penkių metų Rdn.
| refl. tr. Tršk: Nuėję stotin, išsipir̃kom bilietus ir įsėdom traukinin Š. Ava kur dar išsipirko bilietus Al.
6. už pinigus įgyti, nupirkti.
| refl. tr.: Sausolių išsipir̃ksi, parsiveši vežimą, žiemą – kai ponas Grd.
ǁ nupirkti kam pavaišinti: Ale konẽko (konjako) butelką turi išpir̃kti KlvrŽ.
7. išmokėti nustatytą sumą, skirtą mokestį: Atėjo metas išpirkti vekselius rš. Vaistiečiui reikėjo išpirkti savo žemę rš. Išperkamà žemė J. Geriausiu atveju jie tikisi nuraminsią valstiečius išperkamosios žemės sklypeliais! V.Myk-Put. Išperkamieji mokesčiai – tai mokesčiai tos žemės, ant kurios gyvena ūkininkai, ir už žemę, kuri pirmiau prigulėjusi dvarininkams VŽ1905,267.
išpirktinai̇̃ Prekes pasiuntėme išpirktinai (mokėti reikės atsiimant) rš.
ǁ refl. kompensuotis, išsimokėti: Kapitaliniai įdėjimai į naujas mašinas ir mechanizmus išsipirktų per vienerius dvejus metus sp.
8. sumokėjus išvaduoti: Aš išpirkaũ aną iš kalinio J. Tegu jie i̇̀šperka stalą [vestuvėse] Bsg. Sotai (svotai) turia išpir̃kti siuolą Nmk. Neleida aną į vidų, kol piršlys nei̇̀šperka Klk. Eikše in mus, sesyčiule, – mes tave išpir̃ksme! (d.) Prng. Nors ir tėvelis tūkstančius duotų, išpirkt dukrelės jau negalėtų (d.) Gs. Išpirktum Potackio etmono sūnų, vaitojantį kalinė[je] totorių M.Valanč. Kad tu mane išpirkai nuo smerties, tai dabar eik paskui mane – eisim pas mano tėvą BsPIV206. Brolis neišpirks brolį meilingiausį, kada valanda ateis paskučiausė SGII21. Ar negalėtumi jo sugelbėti ir išpirkti nu gėdos?! brš.
^ Norėjau eit išpirkt (sakoma ilgai kur užtrukusiam) flk. Kunigas neišpir̃ks nuo pragaro Skr.
| refl. intr., tr.: Išsipirkaũ iš kariuomenės Kdn. Ir visur reikėjo [vestuvininkams] išsipirkti kelią I.Simon. Karalius išsipir̃kęs [iš bėdos] atidavė Jonu[i] pusę savo karalystės ir dukterį BM196. Reiks įduoti policijai, ir jis jokiais pinigais nebeišsipirks J.Balč. Reik išsipirktie, o čia nėra kuom Sz. Išsipir̃kt vaikas kūmam reikia [iš bobutės] Dglš. Bobutė knapt kepurę man iš rankų ir sako: „Išpirkis!“ LTR(ž.). Su kepure an Jonus neik – reiks išsipirkt (bobutės grobstydavo kepures ir reikalaudavo išpirkos, gimus sūnui) Ds.
^ Pjauk – neturiu ir nuo smerties išsipirkt nė cento Skdt. Neišsipirksi̇̀ nuo smerties! Dglš.
ǁ brangia kaina, auka įgyti, laimėti, susigrąžinti: Jei neišpirkome žemės darbu ir prakaitu, – išpirksime savo krauju J.Gruš.
9. atlyginti, atsiteisti už padarytą blogį: Tu nežinai, jog jokia atgaila negali išpirkti viso paleisto vėjais gyvenimo J.Jabl.
ǁ bažn. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, išgelbėti nuo pražūties: Idant … iš amžinos smerties mus brangiausiu krauju jo išpirktų PK16. Kurie buvo išpirkti iš žemės VlnE140.
10. refl. lošiant „vokietį“ suduoti lazda į išmetamą pagaliuką: Grajydamos vokytį, išsipirkáu po trijų Ms.
paišpir̃kti, pai̇̀šperka, -o (dial.) žr. išpirkti 1: Kiek jų (karvių) buvo [turguje], paišpir̃ko vitvisas Dv.
nupir̃kti, nùperka (nuper̃ka Ob), -o tr. R, K; H
1. sumokėjus paimti, įgyti: Kad parduosi, tai nupirksiù JnšM. Kad brangu, nepirk, nupir̃ks kiti Rd. Nus[i]ėjo kiauliokas nupirkt Ktk. Nupirkaũ aš pirkinį, sermėgą, t. y. nugaminau J. Kaip iškęsi nenupir̃kęs, jei visko matyti! Vdžg. Visa nupir̃ko, lig šaukšto Kp. Nupir̃ko gražų gražų arklį Gg. Aš negaliu (neįstengiu) nupir̃kt tų rugių Vlkv. Nuper̃k' (nupirk) ir man tokius [batus] Švnč. Penkiais šimtais namų nenupirksi̇̀ A.Baran. Atvažia[vo] ir nupir̃ko tuos namus Grv. Buvo susitarę nupirkt ten namus Kp. Posėdžiui nupirk ir rašalo J.Jabl. Kad nesti kam nuper̃ka [vyšnių], tai pigiai parduoda Ds. Nėra kam nùperka Ds. Nupirkt arklys nesunku, bet kur jis padėt? Krsn. Kiaulių nelaikau, nupir̃ksma nupenėtą Gr. Del dukteres nùpirkta [drabužių] Pb. Nupirkaũ, nupirkaũ juodbėrį žirgelį, nupirkaũ JV1040. Mano kuskelė Vilniuj nupirkta, taip brangiai užmokėta LTIII416(Sln). Faraono kamarnykas … nupirko jį nuog ismaelitų BB1Moz39,1.
| Žiūrėk, kad jis tau vaiką nenupirktų (nesuviliotų, neprigautų), bepirkdamas karielius Alk.
^ Penkiais pirštais (neturėdamas pinigų) nieko nenupirksi LMD(Grz). Kokio daikto negalima už jokius pinigus nupirkt? (laiko) Pnd. Nepermokėjęs nenupir̃ksi, nenuleidęs neparduosi Ukm. Parduot i sūnus parduos, ė nupirkt i tėvas nenupirks (lengva parduoti, sunku nupirkti) Ml. Ar žiuponą nupir̃k, ar palą atpjauk (būtinai padaryk) Trgn. Ar nupirksi iš žąsino avižas?! LTR(Pp). Iš vilko mėsą, o nuo žąsino avižas nori nupirkti Gs. Kitam tik baranką gali nupir̃kt Ds. Kitam pyragą tegali nupirkti Erž. Nupirko kaip aklas arklį pas čigoną TŽIII382. Nupirkau, lyg būtų Dievas padėjęs Krtn. Marčios sūnų̃ nenupir̃ko (motina teisės neperleidžia) Dglš. Syla meilės nenupirksi J. Už pinigus visa nupirksi, tik tėvo motinos nenupirksi LTR(Žg).
| refl. tr.: O kai rudenį gausiu už darbą iš kolūkio, nusipirksiu dviratį J.Avyž. Kad norėčiap, duonos nusipir̃kčiap Aps. Jis šime kieme ūkį nusipir̃ko KI67. Žiūrėk, tavo didelės kojinės nusipirktos Rm. Šitą sąsiuvinį nusipirkau lietuvių kalbai, matematikai J.Jabl. Cukro nedėk, aš turiu saldainių nusipir̃kęs Pš. Anas mieste nuspir̃ko [namą] sau Pb. Duonos nùsperki, tai priėdęs gyveni Rud. Jo buvo nusipirktà antis Pc. Nusipirkaũ paršiuką už septyniasdešimt penkis rublius Rmš. Grūdų nusipir̃ktie nebuvo ažu ką Kli. Kur neaže[ja]i, niekur duonos nenuspirksi̇̀ [po Pirmojo pasaulinio karo] Dsn. Barščių, bulvių nepavydėsiu, o męsos, ka noria, tenusiper̃kie Nmk. Malka – ne duona: kada nori, nenusipirksi rš. Vyras pardavė šunį ir nusipirkos lazdą TDrVII104. Nusieik, bernyti, į Tilžės miestelį, nusipir̃ki cidabro dalgelį JD1255. Nusipirko batus kaip velnio nagus LTR(Kv).
| Neprieteliai pakajų iš (nuo) mūsų piningais (už piningus) nusipir̃ko KI15.
| prk.: Muska buvo toks jaunas, kad buvo lengva nusipirkt (įsigyti) jo palankumą ir pasitikėjimą Mš. Nusipirkau sau didį vargelį – gailias ašarėles visam amželiui d. Mamytė broliuką nusipir̃ko (pagimdė) Lkš.
^ Nusipir̃kt ne teip greit kai parduot Krd. Neturėj[o] boba bėdos, tai nusipirko paršelį Prl. Nenuspirksi jau dvaro ir tu LTR(Ds). Danguje su pinigais nieko nenusipirksi, pragare gal nors smalos KrvP(Ds).
2. sumokėjus, pavaišinus padaryti šalininku, palenkti į savo pusę: Baikos, kad aš pijokas, ale da až litrą nenupirksi̇̀ Ut. Esi pirktas ir nupirktas, kam teisingu dedies?! KrvP(Mrs).
^ Už pinigus gali velnią ir angelą nupirkti LTR.
| refl. tr.: Tabokos, butelį nusiperki, o svietko nenuspirksi Zr.
3. Alk pašiepti, pajuokti: Vytautą šiandie kuo gražiausia panelės nupir̃ko vidury gatvės Žvr. Nelabai kas jį nùperka, moka atsišnekėti Gs.
ǁ sukompromituoti: Tai nupirkai̇̃ mane …, o būčia pamelavus Mrj.
ǁ apgauti: Jo nenupirksi lengvai – supranta svetimą kalbą Jnš.
◊ kiaũlę nu(si)pir̃kti prisigerti: Parejo kiaũlę nupir̃kęs, prašo tik lovą taisyti Pvn. Tas jau nusipir̃ko kiaũlę – važiuoja Rygon (vemia) Pls.
penkiai̇̃s pir̃štais nupir̃kti pavogti: Kiba penkiai̇̃s pir̃štais nupirksi̇̀ Trgn. Gal penkiais pirštais nupirksi̇̀? Ds.
šuniẽs aki̇̀s nusipir̃kti suįžūlėti: Šuniẽs aki̇̀s nuspir̃kus, i vaikščioja Mrc.
žõdį nupi̇́rkti apie stengimąsi smarkiai išplūsti: Susibarė, išsikeikė, įmanytų iš apmaudo nupirkę kokį žodį mesti vienas kitam į akis Žem.
panupir̃kti, panùperka, -o (dial.) žr. nupirkti 1: Anas panupir̃ko karves visiemu Dv. Buvo panupir̃kę žemę Pst.
papir̃kti, pàperka (papirka), -o tr. K; N
1. Alv, Rud, Rod, Mšg žr. nupirkti 1: Aš papirkaũ knygą nuo jojo ir noriu parduoti J. Čia buvo dvaras, nei vieno ūkinyko, paskui kap buvo parceliacija, tada papir̃ko žmonės Str. Krautuvėj gali papir̃kt, ką nori Dbč. Dviračius papir̃kom Aps. Kab kada atvažiuoja namuosa kupčiai ir pàperka [obuolius] Kls. Papir̃ks grybus iš tavę Mrc. Reikia nuvažiuot kermošiun ir papir̃kt šiaudų Trak. Pinigų da nesumokėjo, tik vekselius išdavė, bet vis tiek jau turi dalį papirkęs Gs. Papir̃ksma avižų geltuojuo [arkliui] Slnt. Visą turgų papirkaũ, sau mergytės negavau JD417. Atjo kareivis, a, a, a, šieno papir̃kti JD1536. Tada ėmė Abrahamas … visus tarnus, namie gimusius ir visus papirktus BB1Moz17,6.
^ Kiaulė tai pàperka karvę, o karvė ne (kiaulės mėsa vertingesnė) Gs. Neverki, raiteli, – verksmu, keiksmu dalios nepapirksi V.Krėv.
paperkamai̇̃ adv.: Buvo visa ko paperkamai̇̃ (prieinamai, gausiai), o dabar šmiaukš – nėko nebliko Šts.
| refl. tr.: Pasipir̃kti maisto reik – duonos nekepa Krš. Burno[je] tirpsta bulkelės, motriškelės, eikiat pasipir̃kti! Grd. Pasipir̃ktum už tuos pinigus gražų bernioką (juok.) Pl. Ženijos, viską jau paspir̃ko Str.
ǁ refl. kiek reikia nusipirkti, pasipirkioti: Elena netrukus išsiruošė į miestą šio to pasipirkti LzP. Atvažiavau Kaunan pasipirktų, pažįstamų aplankytų, su jais paūžtų Vaižg. Paspir̃ko vaikeliai, Vilniun nuvažiavę Pst. Tėvas su pazvanais turi važiuoti, dar šio to pasipirkti Žem.
2. Als įstengti dažnai pirkti, pirkinėti: Tu papir̃ksi sviestą, žmogeliau! Grg. Neilgai tepapirksi, beveizint neliks perkamųjų Žem. Ką čia kasdien papir̃ksi pamidorus! Krtn.
3. kyšiu ar kitokiomis priemonėmis palenkti į savo pusę: Papirku kitą SD261. Sūdžią papir̃kti KI223. Jis pàpirktas, t. y. paprakuotas J. Bet ir tuo nepapirkdavo jis kaimo moterėlių palankumo, ir ne vieną kartą jos apskundė jį kunigui, kad esąs burtininkas ir bedievis A.Vien. Kai aš papirkáu, ką reikia, tai visados muno bekonai eina į pirmą rūšį Gr. Tu manęs niekaip nepapirksi GK1938,73.
^ Tėvą melu nepapirksi LTR(Zp). Broliu pavadinęs, vilko nepapirksi LTR(Vdk). Pietus davęs, giltinės nepapirksi LTR(Vdk). Gero šunies mėsa nepapirksi, ant dešros nepagausi KrvP(Mtl).
| refl. tr., intr.: Tokia vieta, žinoma, ir vagims gera: pasipirkę tvarkdarius, be baimės pardavinėjo ir mainikavo vogtus arklius Žem. Pasipir̃kdavo kareivį, i praleisdavo [per sieną] Grd. Įnirtę barzdočiai papirkos Judošių M.Valanč. Kas neturės kuo pasipir̃kti, tą sugaus ir atiduos į ekrūtus Šts. Pasipir̃ko, ka nekratytų Žv.
◊ ãkį papir̃kti Brs, Šts palošti kortomis.

×papapir̃kti, papàperka, -o (dial.) žr. papirkti 1: Iš viso turgo papapir̃ko grūdus Dv. Kap privažiuoja vilenskių daug, tai ima ir papàperka Dv.
| refl. tr.: Anys papaspir̃ko karves in kermošiaus Dv.
parpir̃kti, par̃perka, -o žr. prapirkti 1: Šiandie visus pinigus mieste parpirkaũ Jrb. Parperki liki galo mėnesio [pinigus], ir gana Lkš. O jis parpirko pininguželius į geltonąjį smuikelį KlvD163. Duoną, druską parpirkaũ, už taboką palikau JV848.
pérpirkti K; R125, N
1. tr. nupirkti iš kito, sau pirkusio: Anas nupirko žemę, jam nepatiko, tai aš iš jo pérpirkau Ml. Mas nu kito párpirkom tą žemę Krš. Pérpirko namą Str. Pérpirko vienas nuo vieno namą Dglš. Perpirku SD1143.
2. tr. lygstantis, derantis viršyti, nurungti: Lygova abudu, ale aš jįjį párpirkau J.
3. KII262, N žr. papirkti 3: Perperku, nulenkiu, balvoju CI313. Susirinkusius Egipte sūdžias parpirko ir nukirtino abudu sūnu M.Valanč. Parpirko jį trimis šimtais talentų sidabro I. Nuvažiavo į Panevėžį, parpir̃ko teisėjus, ir jo teisybė išėjo Ėr. Ans tą piemenį párpirko, o pats leidos par lubas pri munęs Mžk. Vagis, norėdamas perpirktie šunelį, glamonėjo jį, meilingai šnekino ir duonos jam davė, kad tik nelotų Tat.
| refl. N: Nesa daug duodasi pinigais (orig. pinįgais) persipirkti, ir tais pačių karalių širdis apmonijama yra BbSir8,3.
prapir̃kti, pràperka, -o
1. tr. Lp, Ds, Vvr, Up išleisti pirkiniams: Kiek malkom prapirkaũ pinigelių! Dglš. Nejuste nejuntam, kaip tą pensijikę pràperkam Grd. Šešis rublius prapirkaũ [saldainiams] Šmn. Kaži a ji gal du šimtus par mėnesį prapir̃kt i viską praėst?! Jrb. Per tuos trejus metus nebuvo kur jų (pinigų) išleisti, nei prapirkti, nei pragerti Vaižg. Prapirkáu visus piningus ir nėko nenupirkau Krš. Ant vaistų [= vaistams] daug pinigų pràperku Jnk. Jis jau tuos tris apmainytus dorelius tuoj prapirko BsV297. Už keturis šimtus prapir̃kom degtinės Ėr.
| refl. tr.: Tuos pinigus greit prasipir̃ko i turėjo vėl šauktis prie tėvų Jrb. Jy norėj[o] visos savo algos praspir̃kt Lp.
2. refl. perkant išeikvoti pinigus, nusigyventi: Jeigu pašarų pirktum, tai prasipir̃ktum Vb.
pripir̃kti, pri̇̀perka (pripirka SD304), -o tr.; N
1. daug ko nupirkti: Žuvies pripir̃ko, prikepė, silkių pridarė – ir bus balius Vdžg. Vaikams pripir̃ko saldainių, tims džiaugsmo kas! Rdn. Pripirko jis tavoro (prekio) daug J. Viena mergaitė atvažiuoja, pri̇̀perka viso ir važiuoja atgalion Grv. Anas pripirko visokių dovanų Brt. Pirmiausia jis nusiuntė juos į gretimus miestelius ir sodžius, kad pripirktų devyniolika mulų ir trisdešimt aštuonias odines statines alyvai gabenti J.Balč. Atėjo sykį žmogelis, gana turtingas, pas tą kupčių, pripirko dėl savęs visokių tavorų, už ką jau nemažai užmokėjo pinigų BsPIII7. Eisimgu ir pripirksim duonos už du šimtu grašių ir duosim jiems valgyt Ch1Mr6,37. Paleisk tas žmones, idant … pripirktų sau valgymą BtMt14,15.
^ Syla meilės nepripirksi̇̀ Klt.
| refl. tr.: Ko reikėjo pirkt, visko prisipirko A.Vien. Visi tikėjosi gerai parduosią gyvulėlius, reikalingų daiktų pigiai prisipirksią J.Jabl. Prisipirko visokių nėkų, kur ano protas?! Krš. Nuvažiavęs Rygon, prisipir̃ko gyvą peklą tavoro Slm. Prisipirkus visokių nėknėkių Erž.
2. prie esamų daiktų papildomai dar nupirkti: O ir arklį antrą reiks pripirkti: toks ūkis – vienas bėrukas nenudirbs Pč. Kol kitą karvę pripirko, buvom be pieno rš. Vargiai ir duonos išteksim, reikės rugių pripir̃kt Gs. Kasmet priperka žemės; karvių buvo tiktai viena, o dabar penkios ir dar dvi telyčiukės J.Balt. Tik buvo bėda, kai kiekvieną pavasarį reikdavo pagal pripirktus sklypus sudėti rindą, nustatyti ir piemenims ganomas ir neganomas dienas A.Vien. Nupirko pusę namo, o kūtės nepripir̃ko Krš. Kiekvienas tuo rūpinas …, idant namus namump, mūrą mūrop, daržą daržop … pripirktų̃ DP488.
| refl. tr.: Kažin ar užteksiam žiemai bulvių, musint, reiks pripir̃kties Ms. Prisipirk da vieną arklį, tada lengviai apsidirbsi Ėr. Daugiau ko trūks, prisipirksime kelionėje J.Balč.
3. galėti, įstengti nusipirkti: Avalynė pryperkamà, lengviai įsitiekti Šv. Jei pri̇̀perkamys yra tie rąstai, paimsiu Dr.
4. refl. pamokėjus gauti, sulaukti pagalbos: O mūsip kiti nei prišauktis, nei išverkt, nei pripir̃ktis gal DP294.
5. varžantis paimti atidėtas kortas (ppr. lošiant tūkstantį): Savo šimtą turėjau ir dar aštuonias pripirkáu Krš. Visai prastą kvortą pripirkaũ Skr.

×razpir̃kti, ràzperka, -o (hibr.) žr. išpirkti 1: Kiek arklių bus, tai visus razpirks Dv. Žmonys razpir̃ko žemę nuog jo (pono) Šlčn.

×parazpir̃kti, paràzperka, -o (hibr.) žr. razpirkti: Sako, bus vėlu [į turgų], nerasim nieko, bus parazrinkę, parazpir̃kę Dv.
supir̃kti, sùperka, -o tr. K; R36
1. po kits kito už pinigus įsigyti, nupirkti: Pasiuntė pirkinių supir̃kt Vlkv. Marele, neužmiršk nieko, nepasilik nuo tėtės, kol nesupirksite! Žem. Ans supir̃ko daug bandos J. Brangių vaistų supirkaũ Mrc. Sùperka jas (spanguoles) anta valgymo Kb. Kol viską [mokiniui] supirkáu, ko iš proto neišvarė Krš. Kad dar̃ nuog apinasrio lig uodegai arklio viską reikia supir̃kt Vlk. Teip toj jo motina tuo viską supirko, ir kalvis iš to visko padarė lazdą BsPIV274.
| refl. tr., intr. Krn, Plik: Skubėjo į miestelį, kad galėtų greičiau susipirkti ir grįžti Žem. Norėjo baldus susipir̃kti Všv. Susipirkau visus daiktus ir bevirdama pietus ištupinėjau iki antros valandos Rm. Jau žąsys ma[n] įsipyko augyt, reiks susipir̃kt karvių ir vežt pieną Gs. Susipirkaũ žemės, susibudavojau triobas Jnk. Susipir̃ko begales visokių paukščių Jrk96. Pakeliui jis susipirko visokių margų popierų BsPI89.
2. žr. išpirkti 2: Gyvenk, kol piningus supirksi Šts.
3. išjuokti, nukalbėti: Tik tu pradėk su juo šnekėt, jis tuoj tave supirks! Kt.
užpir̃kti, ùžperka (užpirka), -o tr. K; N
1. SD431, Sut, Vv perkant suderėti, sušnekėti, iš anksto įmokėti: Šito karvė jau ažpirktà Ktk. Ažupirku ką SD224. Ažpir̃ko arklį Dbk. Ir užpir̃ko tęnai linų ir sėmenų Ds. Raulys tą dieną buvo išvažiavęs užpirkti statybinės medžiagos karvidėms J.Avyž. Jis buvo jo arklį užpir̃kęs, bet paskui atsimetė Skr. Nebesikels mama – užpir̃kt grabas reikia Mžš.
| refl. tr.: Ji užsipir̃ko tą šieną, o jis atvažiavo, prisikrovė pilną mašiną i nusivežė Jrb.
ǁ užmokant pinigus užsisakyti, paprašyti: Žmogus meta kapeiką, užperka kokią giesmę ir klausosi, kol pagiesta Žem.
| refl. tr.: Kas nedaug turi ištekliaus, tas su kitu drauge gali užsipirkti sau laikraštį rš. Tėvas užsipirkdavo šokį ir su motina išeidavo šokti LTR(Rs).
ǁ išsinuomoti, nusamdyti: Suolai nėra užpirkti, juose gali sėdėti, kas nori Rm. Ažupirku kitump ką SD3. Užpirkčiau drančkas svečiams vežioti Žem. Užpirko [laive] keturias kajutes J.Balč.
ǁ bažn. užprašyti už pinigus specialias maldas, pamaldas: Už motiną užpirkáu kalnus Vkš. Tiek turto liko, nors mišias ažpir̃k Sdk. Kretingo[je] užpirkáu mišias pri švento Antano Krš. Reiktų dar kalnus išgiedinti a mišeles už visą čysčių užpir̃kti Plt. Mišia užpirktà ažu jo tėvus Pb.
2. žr. nupirkti 1: Tasai žemčiūgas … teip yra pigas, jog pačia gera valia gal būt užpirktas DP526. Šitą lobį rodijo … Christus užpirkt anam jaunikaičiui DP525.
| refl. tr.: Mes tuojau nuskubom užsipirkt maisto Mš.
3. žr. papirkti 3: Ùžperka kavalieriai šunis, kad nelotų Šd.

uodegõs galẽlis ko nors likutis, truputis: Kad Dievas duotų, kad nors koks uodegos galelis atitektų – vis jau būtų šis tas. Paukš.
už uodegõs gãlo nutvérti likučius gauti: Sėdėjai visą savaitę, marinai ir tik už uodegos galo tenutvėrei!. Paukš.
uodegõs vìzginimas pataikavimas: Nuo uodegos vizginimo geriau gyvena, įtinka vyresniesiems. Krš.
kas úodegą kel̃s šùniui sakoma apie besididžiuojantį: Kas šuniui uodegą kels, jei pats nepasikels. Skr.
kas úodegą pakel̃s šùniui sakoma apie besididžiuojantį: Kas gi šuniui uodegą pakels?. Švn.
sàvo uodegõs bìjosi labai smarkus, visko baidosi: Mūs arklys kai pastovėjo, tai savo uodegos bijosi. Arm.
senà uodegà senis: Kokis sena uodega, o pervirsdo ant jaunų – mergiotės reikia. Grv.
víenos úodegos lìko užsikrimto: Kad ne ji, iš tėvo ir sūnaus, kaip anų kunigaikščio Radvilos šunų, vienos uodegos būtų belikę – būtų kitas kitą užsikrimtę. Vaižg.
víena úodega šìkti vlg. labai draugauti: Kur vienas, ten ir kitas – abudu viena uodega šika. Ėr.
úodegą atmèsti
1.atsigulti: Jau vėl atmetei uodegą. Rdm.
2.sirgti: Skraidė skraidė basa ir atmetė uodegą. Arm. Šį pavasarį ir aš buvau atmetęs uodegą. Dkš. Plikas lakstei ir atmetei uodegą. Krš.
3.pastipti, žūti: Jautis pimt ir uodegą atmetė. Šts. Žmogus tik pykšt lapei iš strielbos – lapė ir atmetė uodegą. Rod. Lapė tik perkando [jauką su nuodais] ir iš karto uodegą atmetė. Vlk.
úodegą atpū̃sti pasidaryti išpuikusiam, didžiuotis: Ėjau per beržyną, vėjelis papūtė, o mano bernelis uodegą atpūtė. Prng.
úodegą atpū̃tęs išdidus: Ana tik eina uodegą atpūtus. Klt. Ko vaikščioji kaip kalakutas uodegą atpūtęs. Rod.
úodegą atsùkti į durìs Vkš. mirti:
úodegą atsvíesti pastipti: Peržiem šėriau šėriau savo arklyną, atėjo pavasaris, ir atsviedė uodegą. Tvr.
uodegà atšìpo nusibodo (sėdėti): Atšipo uodega besėdint. Šln.
uodegomìs badýtis ankštai būti trūkstant vietos: Virtuvė maža, uodegomis badomės visos. Grl.
úodegą bìmbtelėti padvėsti: Vakar mūsų šunelis bimbtelėjo uodegą. Alvt.
uodegà dìlga sakoma apie labai judrų: O tau jau uodega dilga, negali nusėdėt. Alk.
uodegà gręžtà per žemaĩ sakoma apie nesubrendusį, neišmanantį: Padaryčiau, kodėl ne, ale uodega per žemai gręžta. Jrb.
úodegą įkìšti
1.patekti į bėdą, įkliūti: Poviliuk, tu neklausyk bobų, – perspėjo mano vyras, – neužsidėk su užgintais raštais! Galite visi įkišti uodegas. Kam to reikia?... Žem. Kad manasis ir kvailas. Ką tik pamatė, tam pasakojas, tą vaišina... Įkiš kada nors uodegą. Marc. Lįsk lįsk, kol uodegą įkiši. Šv. Bet kur nesivalkiok, ba kad įkiši uodegą, tai niekas neištrauks. Mrj. Tu nežinai, kur gali įkišt uodegą. Bgt.
2.apsigauti: Įkišo uodegą tą mergą paėmęs. Krš.
3.ištekėti (ppr. blogai): Būdavo, inkišei uodegą – ir nepabėgsi: dabar skiriasi, pasimeta nesutikę. Ant.
úodegą įmer̃kti
1.patekti į bėdą, įkliūti: Kad reiktų saugotis, tai tuoj įmerktume uodegą. Gs. Dar ir tu kada įmerksi uodegą. Rs. Oi įmerksi uodegą, jei nesiliausi taip daręs. Ss. Sėmė pinigus kaip iš balos, kol uodegą įmerkė. Ps. Pasisaugok ir Mortūno... Ne iš piktos valios – yra uodegą įmerkęs, ir tiek. Ap.
2.apsigauti: Jis, tą žemę pirkdamas, įmerkė uodegą. Skr.
úodegą įskíesti priversti klausyti, prigriebti: Pamėgai į Puodžio lašinius!.. Kad neįskiestų tau uodegos. Krėv.
úodegą įsū́dyti patekti į kalėjimą: Žodį pasakyčiau, kaip matai įsūdytum uodegą!. Skr.
úodegą įšálti būti sulaikytam: O mūsų Matavušas, gal girdėjai, taip pat dvare uodegą įšalęs. Avyž.
uodegà išdỹgs sakoma norinčiam pasirodyti žinovu: Nesenauk – uodega išdygs. Lkš.
úodegą iškìšti neig. ištekėti: Suaugo jau – gana norėtų kur uodegą iškišti. Gs.
úodegą išpū̃tęs neig. be atodairos, nerimtai: Jeigu ta mergučė laksto uodegą išpūtus, tegu laksto – man jos nereikia. Jrb. Jos ėjo ir nuėjo uodegą išpūtę. Drsk.
úodegą išsipìnklioti pasisekti, nenukentėti: Išsipinkliojai uodegą, tai ir džiaukis. Ktk.
úodegą išsiskìrti iš visõs mėsõs prastumo nepastebėti: Bet ir tatuliukas skyrė skyrė, iš visos mėsos ir išsiskyrė uodegą, – juokėsi Juozapas. Žem.
úodegą išsùkti pavykti atsisakyti, išvengti: Tai išsukai uodegą nuo darbo?. Klvr. Kazimiera po savo kūrybinių pergalių pagaliau išsuko uodegą iš partsekretorės pareigų. Trein.
úodegas ištiẽsti pasirodyti daug geresnėmis: Kam mum bruka visokias Dotnuvos paneles (kiaules), kai mūsų lopuotės joms uodegas išties. Trgn.
úodegą jùdinti truputį reikštis: Ag, niekas negina, oro trūksta, surištos rankos, bet vis gali uodegą judinti. Avyž.
úodegą káišioti tarp dùrų mėginti kenkti: Aš tau sakau, tu prisėsk savo uodegą, ir nekaišiok man tarp durų, nes aš tau ją taip priversiu, kad eisi per laukus kniaukdamas kaip morčinis katinas!... Myk-Put.
úodegas karpýti šunìms užsiimti niekais: Liksi be darbo ir eisi karpyti šunims uodegų. Mrs.
úodegą kélti
1.rengtis išvykti, išvažiuoti: Anoji neseniai išvažiavo, o dabar ir toji jau kelia uodegą. Sb. Jau iš pat ryto uodegą kelia, nerimsta. Pnd.
2.didžiuotis: Joną tik pagirk, tai uodegą kelia visais kampais. Vrn.
úodegą kraipýti
1.suktis iš keblios padėties, išsisukinėti: Dabar jis visaip kraipo uodegą, kad tik sausas išeitų iš bėdos. Jnš. Kraipai uodegą, poete! O aš baudžiavos nemačiau. rš.
2.maivytis: Kraipo uodegas mergos, nebžino kaip išsidirbti. Rdn.
úodegą krapštýti nieko neveikti, tingėti: Jis uodegą krapšto už pečiaus. Ėr.
úodegą krùtinti iš anksto džiaugtis: Nėr ko uodegą krutinti, maž ir man neišeis marška įmerkt. Aln.
úodegą láužti versti, skubinti, reikalauti: Ko skubat, ar velnias uodegą laužia!. Šauk. Niekas man uodegą nelaužia: nenorėsiu – neparduosiu!. Krš.
úodegą mègzti rengtis, taisytis kur eiti: Stasė, ir ta mezga uodegą į skaistaturgį. Kair.
úodegą mer̃kti įkliūti: O, ji kada merks uodegą. Mrj.
úodegą mė́tyti suktis iš keblios padėties, išsisukinėti: Jis šiaip ir taip mėto uodegą, bet jau nieko nebus. Alk.
úodegas mezgióti ganyti: Kiaulėms uodegas mezgioti. Grž.
úodegą mìrginti suktis iš keblios padėties, išsisukinėti: Gali uodegos nemirginti, aš viską girdėjau. Alv.
úodegą mìrmindamas strimagalviais: Išlėkė uodegą mirmindama. Sur.
uodegà nenutrū̃ks nieko neatsitiks, garbės nenuplėš (ką darant ar padarius): Gali nueiti – uodega nenutrūks. Mlt. Ne tiek gyvulių liuobėm – nenutrūko uodega, o dabar – viena karvė ir teliukas. Slm. Nenutrūksta uodega namininkams, kaip per penketą metų po dešimtinę atiduoda. Vaižg. Nutrūks čia tau uodega, kad nueisi pas kaimyną. Srv.
uodegõs nepàkelia nuo lóvos Srv. serga:
úodega nepavìzginti nekreipti dėmesio: Napalys į tuos žodžius nė uodega nepavizgindavo, nė nenusišypsodavo į savo motutę paprastu būdu: lyg ne jam tai buvo tarta. Vaižg.
uodegõs neužmègzti šùniui nieko nenuveikti: Jau kur saulė – dar jūs šuniui uodegos neužmezgėt!. Lp.
úodegą nuléisti nusiminti: Lindo lindo visur, dabar nuleido uodegą – niekas jos nepriima. Tršk. Ale kad kunigas Būčys jiems davė per laikraščius, tai net jų vyriausias pravadyrius daktaras Avižonis uodegą nuleido. Vencl.
úodegas nusikramtýti visiems peralkti: Be pašaro per naktį arkliai uodegas nusikramtys. Rs. Reik eit šertis, kiaulės uodegas nusikramtys. Šln. Arkliai vargsta uždaryti, gali uodegas nusikramtyti. Vlkv.
úodegą nusitvérti prastai gauti: Nuo vilko bėgus uodegą nusitvėriau tiktai – šitą pirkelę nusipirkau. Ut.
úodegą nuvìzginti nudvėsti: Kai dėsiu, ir nuvizgins uodegą. KlvrŽ.
úodegą pabrùkęs
1.jausdamasis kaltas, susigėdęs: Išrūko boba uodegą pabrukus. Srv. Kai tik paprašau skolą grąžintie, tai anas, uodegą pabrukęs, ir nubindzina. Ds. Šunes nėrė pabrukę uodegas, ir tik pasilikę įnikdavo loti. Katil.
2.nieko negavęs, nusiminęs: Pardzimbina uodegą pabrukęs. Grk. Ir parvažiavo uodegą pabrukęs. Kair.
uodegà padìlgo užsimanė, panoro (bėgti): Padilgo jam uodega bėgt. Gs.
úodegą padìlgti labai panorėti: Jis padilgo uodegą. Jabl.
úodegą pàgulė sakoma apie ilgai miegantį: Mergos, mergos, kelkite! Ar uodegas pagulėte?. SnV. Ar uodegas pagulėt, kad taip ilgai nesikeliat?. Gs.
úodegą pakélti
1.imti smarkiai bėgti: Kai karvės išgirdo byzdėlę, tuoj pakėlė uodegas. Mlt. Pakėlė uodegą ir kažin kur nubizdeliojo per krūmus. Kp.
2.pulti ką nors daryti: Ir vėl uodegą reiks pakelt pavasarį. Klt. Užsiėmę anys dabar darbais, baisu, – uodegos pakeltos. Dkk. Jau buvo pakėlęs uodegą skirtis, ale paskui susileido, nusmuko noras. Krš.
úodegą pakė́lęs išdidus: O dabar vaikšto uodegą pakėlęs, kad ir penkios dienos, bet pirmininkas. Sur.
úodegą pakélti apie pagyrūną: Kas rudžiui uodegą pakels, kad pats nepakels. Brž. Kas žaliui pakels uodegą, jei pats nepasikelia. Dkš.
úodegą pakìšti sukliudyti: Būčiau gavęs, bet Jonas man uodegą pakišo. Mrj.
úodegą pakliudýti įkliūti: Kramėkis kramėkis viršum ant jo, tik nepakliudyk uodegą. Jnš.
úodegą paklóti parvirsti: Aš tau, vaikeli, sakiau – neik, tu neklausei, ot ir paklojai uodegą. Pg.
úodegą pakreĩpti gerintis, padlaižiauti: Koks geras, eina uodegą pakreipęs. Krš.
úodegą pakuĩžinęs susirietus, susisukus (eiti): Ko čia vaikštai uodegą pakuižinus, ar sergi?. Šln.
uodegojè palìkti smarkiai pralenkti: Genetika paliko visus kitus mokslus toli uodegoje. Žil.
úodegą pamègzti sujusti, sukrusti: Uodegą pamezgu ir lekiu. Srd.
úodegą pamẽzgęs strimagalviais, paknopstomis: Bet tu dantų man nerodyk, tu pasakyk tikrą teisybę, kur taip lakstai uodegą pamezgęs... gaspadoriai turi žinoti. Paukš. Pamezgęs uodegą išlėkė į sodžių, nėjo apsiliuobt. Jnšk. Pasidarėta vaiką – ir žiūrėkita, nelakstykita uodegas pamezgę!. rš. Ir lakstys uodegą pamezgus. Jrb.
úodegą panèšti (vos) paeiti: Tavo šita cibalkė (kumelpalaikė) kaip tik uodegą paneša. Lp.
úodegą papū̃sti
1.išeiti (iš namų): Kaip užaugs, tai uodegą papūs ir neužvysi, o mama kaip nori sau. Ad. Jauniem kas, papūtė uodegą ir išlėkė. Krč. Auginau, mylėjau, o ot papūtė uodegą, ir gana. Ds.
2.nubėgti, nukurti: Kiškis tik papūtė uodegą į mišką. Jnš.
3.imti didžiuotis: Pamatysi, jis uodegą vėl papūs. Skr. Martele, martele, o toji martelė uodegą papūtus vaikščioja. Pv. Duoda valią bobai, tai ir siunta uodegą papūtus. Trgn.
úodegą pariẽtęs nerimtai, kvailiodamas (bėgioja): Kaipgi, leisiu aš ją bėginėti, uodegą parietus!. Krėv. O mes kaip paršeliai lakstom aplink uodegas parietę. Kin.
úodegą paródyti
1.pamesti, palikti, išeiti: Tai tavo geroji, tavo vikrioji, – šaukė motina, – parodė tau uodegą!. Žem. Rodos, kaip svietas auginome, sveikatą dėjome, mokėme, o jie tau tik uodegas parodė, ir tiek. Vaikykis juos dabar, kad nori.... Paukš. Ta merga jiems uodegą parodys, man rodos. Alk. Netikusį tokį [vyrą] turėjo, parodė uodegą, ir vargsta viena su keturiais vaikais. Krš.
2.pabėgti: Vaikas iš kailio nerias, kad pavytų kiškį, bet tas tik parodė uodegą ir nustriksėjo. Ps.
úodegą partrū́kti neig. parsidaužti, sugrįžti: Nepartrūksta uodegą tas, jau reikia eit gulti, dabar daužysis per visą naktį. Pkr.
úodegą pasimẽzgęs strimagalviais: Ji tik paknybo prie knygų kelias minutes ir lekia uodegą pasimezgus lakstyti. Skr.
úodegą paspáusti išsigąsti: Dabar jūs visi šventi ir geri! Paspaudėt uodegas kaip katinai, pieną palieję... O anksčiau tai kaip ciuckiai lojote!. Myk-Put. Pagaliau ir keturkojai, jos balsą išgirdę, uodegą paspaudžia. Vaižg.
úodegą paspáudęs apie pabėgimą, išėjimą: Jaunas, uodegą paspaudęs ir miestan. Šmn. Nesitikėjęs to meistras labai nusistebėjo ir paspaudęs uodegą (turbūt iš gėdos) dūlino pro duris. Bil.
úodegą paspráudęs susigėdęs: Ir išėjo uodegą paspraudęs. rš. Vyriausybė, uodegą paspraudusi, nieko nedrįsta, nes neteisi yra. rš.
úodegą pastatýti Krš., neig. nusibaigti:
úodegą pasvìlęs be atodairos (laksto): Pati laksto uodegą pasvilus, o namai pastyrę. Srv.
úodega paviksnóti įkliūti: Ans paviksnos uodega kokioj tvoroj už grobstinėjimą. Šts.
úodegą pavil̃kti vos paeiti: Ne, negaliu [eiti], uodegos nepavelku. Rdm.
úodegą pavìzginti
1.įsiteikti, prisigerinti: Kas uodegą pavizgina, liežuvį paplonina, iš pirmininko daugiau ką išpeša. Krš. Uodegą pavizgina, nagus pablizgina ir algą susižeria. Krč.
2.parodyti dėkingumą: Šuo už tą bent uodegą būtų pavizginęs, o tu įkandai ir palieki. LzP.
úodega pavìzginti įsiteikti, prisigerinti: Moka visos uodega pavizginti, gerinas, tyko ko. Drsk.
úodegą prikir̃pti
1.suvaržyti laisvę: Tėvas prikirpo uodegą, ir nebeina sūnelis pas mergas. Škn. Zara jai prikirps uodegą, kaip atvažiuos vaikas. Lz.
2.nubausti: Prikirps jam dar uodegą už kyšius. An.
úodegą primýgti nusiraminti, nelakstyti (prispaudus bėdai): Primygs jau dabar uodegą ir Sidukienei, kai močia numirė. Skdt.
úodegą primiñti prigriebti, prispausti: Labai nosį rietė, kol uodegos neprimynė. Rs.
úodegą pririẽsti suvaržyti laisvę: Priries kada uodegą merga – bus ramus. Drsk.
úodegą prirìšti suvaržyti laisvę: Ištekėjo tetulė, pririšo uodegą mergaitei, nebegalia bizdinėt iš kiemo į kiemą. Ppl. Kad jau esi pririšta uodega, tuojau bėgi namien. Yl. Vaiką turi, pririšta uodegėlė. Krš.
úodegą prisė́sti apsiraminti, aprimti: Kai šmaukšteliau per kiškas, tai tuoj prisėdo uodegą. Alk. Palakstė palaksčius ir prisėdo uodegą: mato, kad niekas neišeis. Vl. Ar tu neprisėsi uodegos, bjaurybe tu!. Skr. Sušliok diržu, tai prisės uodegą!. Slm.
úodegą priskver̃bti prigriebti, prispausti: Gužienei vienas kartas nemeluos – priskverbs uodegytę. rš.
úodegą prispáusti
1.suvaržyti laisvę: Diedoko uodega prispausta (vedė). Dbk. Vieną rozą uodegą prispaus, ką vogia. Azr.
2.ištikti (nelaimei): O kad kokia uodegą prispaustų, nebijok, prie namų glausis. Trgn.
3.suteikti vargo: Žiema kiekvienam žvėriui uodegą prispaudžia ir žmonių neaplenkia. rš. Dabar abu geri, kai bėda uodegą prispaudė. KrvP.
úodegą prispáudęs klusniai, niekur nesikišant: Sėdėkit uodegas prispaudę namuose. Kv.
úodegą prisvìlti patekti į bėdą: Ten gudri lapė uodegą prisvilusi. prš.
úodegą prišálti ilgai užtrukti: Išėjo boba rasalo ir uodegą prišalo. Mrj.
uodegà prišãlo patyrė vargo: Prišalo [vokiečiams] uodega, nuklydus į Rusijos šaltas gilybes. Trein.
úodegą pritráukti apraminti nubaudus: Pritrauks jiems uodegas. Lp.
úodegą privérti suvaržyti: Privėrė uodegas viršininkams, nebegali ūžti, vogti. Krš.
úodegą raitýti
1.gerintis, pataikauti: Uodegą raito – tik duok. Rdn. Su vyrišku neužsitikėk: pamato gražesnę ir raito uodegą. Krš.
2.jaudintis, džiaugtis: Mergos uodegas raitys, kad atvažiuos kavalieriai. Krš.
úodegą riẽsti
1.didžiuotis, šiauštis: Neriesk taip uodegos – aš neišsigąsiu. Nėr. Didelis čia daiktas, neriesk uodegos!. Blnk.
2.gretintis norint pagauti: Tas katinas besarmatis vis prie kanarkiukių uodegą riečia. Rs.
úodegą ródyti būti nedėkingam: Aš jam gerą darau, o jis man uodegą rodo. Vel.
uodegà rukčiója ima baimė: Dabar ir ano uodega rukčioja. Krkl.
úodegas subèsti labai draugauti: Ar nebepersiskirs – abudu uodegas subedę lig vakaro išsėdi. Ėr.
úodegą sukinė́ti meilintis: Kuo žmona daugiau sukinės uodegą apie kitus, tuo bus gražesnė meilė. rš.
úodegą sùkinti vilioti: Mat pempė, nors ir poniška, šilkais apsitempusi, bet pamatė jauną išsirpusį vyrą, tai ir sukina uodegą. Paukš.
úodegą sùkti
1.stengtis išvengti (bėdos), išsisukinėti: Dabar kiekvienas suka uodegą. Mlt. Dabar šiaip sukęs uodegą, taip sukęs – nieko nepadaro. Vlkv. Suka uodegą ir šiaip ir taip, kad tik nereiktų eiti prie kūlimo. Lkč. Kitą savaitę pristatysit man sąrašus, kurie gali, bet nedirba ir visokiais būdais uodegą suka. Mark. Nesuk uodegos kaip sena lapė! Aš jau žinau, ko čia atėjai!... Gran.
2.stengtis: Suksma uodegą, kad jie nesusitiktų. Sb.
3.nedorai elgtis, svetimauti: Ana bjauri, uodegą sukė, o anas juokėsi. Šlčn.
4.meilintis: Jau anos uodegas suka, tos katės. Grž.
5.džiaugtis: Vilkas kaip šoko ant kiškio ir griuvo. – Jau, – sako, – dabar prispaudžiau! – ir uodegą suka. Vlk.
úodega sùkti meilintis: Gudri lapė: tai uodega suka, tai vėl įkanda. Kudir.
úodegą sùkti į ruñdą išsisukinėti: Gana tau uodegą į rundą sukt, bene nežinau, ką dirbai. Stak.
úodegą suraũkus strimagalviais: Tai kaip movė tas Klaipėdon suraukęs uodegą. Svn.
uodegomìs susimierúoti susilyginti: Su beržais uodegom nesusimieruosi. Dkš.
úodegą užleñkti pastipti: Kaip pašėrėjo čystais šiaudais karvę, tai ir ažulenkė uodegą. Arm.
úodegą užmègzti sujusti, sukrusti: Purkšt, uodegą užmezgė ir išdūmė. Grž.
úodegą užmẽzgęs strimagalviais: Uodegą užmezgęs laksto per bobas. Grk.
úodegą užpū̃sti pasipūsti, užpykti: Uodegą užpūtė ir išlėkė. Pvn.
úodegą užriẽsti
1.supykti: Kelis metus dirbo, ir buvo gerai, o dabar dėl kažko užrietė uodegą. Jnš. Uodegą užrietė ir į Telšius išvažiavo. Krš.
2.pradėti merginėti: Jaunos užsimanė. Pakišo pirmąją po velėna ir užrietė uodegą. Bub.
úodegą užriẽtęs
1.strimagalviais, be atodairos: Iš ryto atalėkė uodegą užrietus pinigų skolint, gal gert pritrūko. Krs. Jaunas [vyras] irgi blogai – ir laksto palei mergas uodegą užrietęs. Svn. Nemokos krupė, tik laksto uodegą užrietusi. Krš.
2.apie tinginiavimą: Kad martelę gaučiau, aš gulėčiau uodegą užrietęs. Šd. Jis tik bezda uodegą užrietęs. Gs.
úodegą užriẽsti ant nùgaros labai išpuikti: [Merga] uodegą net ant nugaros užriečia [įsigijus vaikiną]. Lp.
úodegą užver̃sti supykti, užsiožiuoti: Nulėkė uodegą užvertusi. Krš.
úodegą vìrbinti bijant pataikauti: Seniau uodegas virbino prieš Maskuvą, dabar ničnieko čia nebijo, vagia be sarmatos. Krš.
úodegą vìzginti
1.būti nuolankiam, pataikauti: Prie seno pirmininko lindo lindo, dabar jau prie naujojo vizgina uodegą. Krs. Mano vaikai ne šunyčiai. Prieš kiekvieną uodegos nevizgins. Marc. Danielius vėl tylės, Klemas vėl kalbės, suks, vizgins uodegą. Bub. Žemguliai iki šiol niekam nevizgino uodegos, nevizgins jos ir toliau. Mik. Uodegas visi vizgina, – pirmininkas vis geriau paskiria. Krš.
2.džiaugtis: Be reikalo vizgini uodegą. Blnk.
3.išsisukinėti, slėpti tiesą: Tu man nevizgink uodegos! Pasakyk, kas tau atsitiko važiuojant. Saj.
4.vaizduoti jaunesnį negu iš tikro yra: Jau grabu atsiduoda, o uodegą dar vizgina. LTR.
úodega vyzgóti pataikauti: Prie ponų glaustis, uodega vyzgoti. Vaižg.
ant sàvo uodegõs savarankiškai gyvenantis: Ant savo uodegos tai kožna gaspadinė. Drsk.
ant sàvo uodegõs atsisė́sti pradėti gyventi savarankiškai: Atsisėdo ant savo uodegos, dabar pažins. Mlt.
ant uodegõs atsisė́sti susirgti: Iš pašalimo ir pati ant uodegos atsisėdo!. Žem.
ant uodegõs mìnti sekti iš paskos, eiti pridurmui: Maršrutą pametėm, o čia jau priešai beveik ant uodegos mina. rš.
ant uodegõs nunèšti dingti: Gailėjai dolerio stikleliui išlenkti – gyvenimo suodžiams ir sielvartams nuo širdies nuplauti, o dabar viską ant uodegos nunešė – viską!. Marg.
ne į úodegą dė̃sis nėra kitos išeities: Paknigždės ir ažmigs, ne uodegon dėsis. Ktk.
į úodegą eĩk toks keiksmas: Rytoj bus svečių. – Eik į uodegą su savo svečiais!. Dr.
į úodegą įkir̃pti prigriebti: Oi, atsargiai, Liudeli, įkirps tau į uodegą koks meškeriotojas!. Myk-Put.
į úodegą įkrė̃sti prilupti: Reikia jam gerai uodegon įkrėst. Sv.
į úodegą įlį̃sti niekais nueiti, pražūti, dingti: Gal buvo kada draugas, dabar į uodegą įlindo. Grnk.
į úodegą įpìlti prilupti: Kai gerai jam dabar įpylė uodegon, tai tuoj geresnis liko. Ds.
į (kieno)úodegą įsikìbęs apie sekiojimą paskui: Su kamisorium nieko nesuvoksi, – prabilo Jonas: – buvo žadėjęs ir pats streikuoti, o dabar jis į ponų uodegą įsikibęs laksto, abiem pusėm ariamas. Žem.
į úodegą įsikìšti piktai sakoma atmetant: Į uodegą įsikišk tuos savo pinigus, dabar man jų nereikia!. Skr.
į úodegą įsisègti nuolat sekioti: Vaikas nė kiek nenori vienas pabūti, visą dieną įsisegęs į uodegą. Jnš.
į úodegą įsitvérti sekioti: Įsitvėręs į uodegą bėgai iš paskos ir klausei. Katil.
į úodegą kir̃sti mušti: Jis – kalinių atstovas valdžioje. Kam reikia į uodegą kirsti, jis kerta. Sruog.
į úodegą kìšti piktai atsisakoma ką paimti: Tegu jis tuos savo popierius į uodegą kiša, – nusispjovė vaikinas, – kam man jų reikia?. Žem.
į úodegą lį̃sti labai pataikauti: Pirma į uodegą lindo, o dabar nebenori nieko padėt. Pkr. Lįsk lįsk jam į uodegą – pamatysi, kaip bus!. Šln.
į úodegą lį̃sti be muĩlo Krš. labai pataikauti:
į úodegą pàpterti padėkoti: Dar tu šitam diedui uodegon papterk, kad anas visa ką padaro. Klt.
į úodegą pàpterk nieko negali padaryti: Pripjauta guli gal penki vežimai, ir papterk tu jam uodegon, – lietus ir lietus. Slk.
į úodegą papū̃sk nieko nepadarysi, nepakeisi padėties, taip ir bus: Kad aš išeisiu, papūskit man į uodegą!. Šln. Prisiskolino pinigų, važiavo ir išvažiavo – papūskit uodegon. Pv. Va tau, išdūmė su visais pinigais, ir papūsk jam uodegon!. Mžš. Nuvažiavo autobusas, o dabar papūsk į uodegą!. Šil. Dabar gali jam į uodegą papūsti!. Jrb. Papūsk man į uodegą – negausi iš manęs nė cento!. Krč.
į úodegą pašnỹpšti negalėti nieko padaryti: Pašnypšk man į uodegą. Kv.
į úodegą pašvil̃pk nieko nepadarysi, nepakeisi padėties, taip ir bus: Pašvilpk į uodegą, nebėr piningų. Krš. Pašvilpk man į uodegą!. Šll.
į úodegą patur̃k nieko nepadarysi, nepakeisi padėties: Paturk man į uodegą, aš tavęs neapstoviu. Krok.
į úodegą pū̃sk
1.nieko nepadarysi, nepakeisi padėties: Ką tu bernui padarysi – pūsk jam uodegon. Ant.
2.dingo, nebėra: Pūsk į uodegą silkei – nebėr. Šts.
pãlei úodegą nebaisus: Protokolas mums palei uodegą. Gs.
pãskui (kieno)úodegas pasekióti kiek paganyti: Pasekios paskui karvių uodegas ir išmoks gražaus apsiėjimo su žmonėmis. Balt.
pãskui (kieno)úodegą sekióti ganyti: Nuo aštuonių lig aštuoniolikos metų paskui kiaulės uodegą sekiojo. Mlt. Jis pradėjo paskui karvės uodegą sekiot vos tik ėmęs persirist per grumstą. Mik.
per úodegą vos vos: Aš tik tik per uodegą išsisukau nuo šluotos. Jrb.
po úodega išeĩti būti išleistam, išeikvotam: Turėjau pinigų, po uodega išėjo viskas. Krk.
po uodegõs lakstýti sekioti, prižiūrėti: Rast ten velnius varinėja, jug po uodegos nelakstau. End.
prie uodegõs
1.visai arti (laiko atžvilgiu): Smertis buvo prie pat uodegos. Bsg.
2.visai arti (vietos atžvilgiu): Vokietys yr prie pat uodegos. Akm.
prie uodegõs prisisẽgęs apie sekiojimą: Vaikas visą dieną sekioja prisisegęs prie uodegos. Jnš.
prie uodegõs stovė́ti prisistójus stropiai prižiūrėti: Ans pats nestovi prisistojęs prie kožnos uodegos. End.
nė̃ prie uodegõs visai nepatinka: Ans man nė prie uodegos. Kl.
su ùždegta úodega skubant, trumpam (atvykti): Vis atvažiuoji su uždegta uodega. Vj.
už uodegõs gáudyti prispirti atiduoti: Kai pradėjo už uodegos gaudyti, pradėjo po miestelį lakstyti skolintis. Kl.
už uodegõs griẽbti priversti už ką atsakyti, prigriebti, pričiupti: Na, o tave tuoj – už uodegos! – pakėlė balsą draugas. – Ir ką tatai beištaisysi: nugara su uodega vis grečiom. Kad griebs, tai griebs... – atsakė jam Kasparas. rš.
už uodegõs kẽliamas sunykęs, liesas: Sako, ir šiemet karvės už uodegų keliamos. Jnš.
už uodegõs nesimãto pil̃vo labai liesas: Taip daug priėdė, kad už uodegos pilvo nesimato. iron.
už uodegõs nugriẽbti pagauti darantį nusikaltimą: Dabar tokia mada: meluoja, suka visi, bet jeigu ką nugriebia už uodegos, tai kalbų kalbelių iki ausų!. Ap.
už uodegõs pagriẽbti priversti už ką atsakyti, pričiupti: Reikia tokius pagriebt už uodegos, kam tokie neteisingi. Mžš.
už uodegõs paim̃ti Dg. priversti už ką atsakyti, pričiupti:
už uodegõs prikir̃pti pagauti darius nusikaltimą: Jau tave prikirpo už uodegos. Lkš.
už uodegõs stvérti priversti už ką atsakyti, pričiupti: Reikia viršininką stvert už uodegos, ką nesumokėjo. Drsk.
už uodegõs turė́ti
1.griežtai prižiūrėti: Už uodegos turėjo boba, tai negėrė. Kb.
2.sučiupti, išaiškinti: Pradėjo iš džiaugsmo net girtis, kad jau turįs už uodegos paslaptinę lietuvių organizaciją. Kudir.
kaĩp uodegà apie sekiojimą: Ir eina paskui manęs kaip uodega. Krš. Nieko neveikdama, kiekviena eina ir eina įkandin savo vyro: viena mažiau, kita didžiau atsilikusi velkasi paskui kaip uodegos. Žem. Kam tu mane sekioji kaip uodega?. Krs.
kaĩp úodegą prisvìlęs apie ilgai kur sėdintį: Ko čia sėdi kaip uodegą prisvilęs?. Rs.
kaĩp į úodegą įgéltas apie nerimstantį, šokinėjantį: Julius laksto kaip uodegon įgeltas. Grž.
kaĩp į úodegą į̃kirptas apie nerimstantį, šokinėjantį, bėgantį be atodairos: Straksi kaip į uodegą įkirpta. Vlkv. Vaikai zylioja po kluoną kaip uodegon įkirpti. Alz. Lakstė kaip uodegon inkirpti, kad šieno duotų paspjaut. Aln.
kaĩp į úodegą įką́stas apie nerimstantį, šokinėjantį: Tu kaip į uodegą įkąsta lakstai. Slnt.
kaĩp į úodegą papū̃tęs nieko nepešęs: Veselija susimaišė, taip ir parėjome kaip ing uodegą papūtę. Bs.
arklio uodega nenutrūks žr arklys
kaip avis į uodegą įkirpta žr avis
dagį pakišti po uodega žr dagys
[kaip] dagys po uodega žr dagys
dantys dygsta uodegoje žr dantis
kaip su dirse uodegoje žr dirsė
druskos paberti ant uodegos žr druska
gaidžiui papūsti į uodegą žr gaidys
kaip gaidžio uodega žr gaidys
nei galvoje nei uodegoje žr galva
nei į galvą nei į uodegą žr galva
giltinė suka apie uodegą žr giltinė
gyvatės uodega žr gyvatė
jautį sukti už uodegos žr jautis
kaip iš kalės uodegos žr kalė
po kalės uodegai nueiti žr kalė
paskui karvės uodegas [pa]sekioti žr karvė
katės uodega žr katė
katė nuneš ant uodegos žr katė
kaip katės uodega žr katė
kaip katė su pūsle prie uodegos žr katė
katino uodegoje žr katinas
kaip katinas uodegą laužomas žr katinas
kiaulių uodegas mezgioti žr kiaulė
nuo kiaulių uodegos neatrištas žr kiaulė
paskui kiaulės uodegą sekioti žr kiaulė
kipšas uždėjo uodegą žr kipšas
kojos sulindo į uodegą žr koja
kregždės uodega žr kregždė
kumelė kumeliui, kumelys uodegai žr kumelė
kaip iš kumelės uodegos ištrauktas žr kumelė
lapės uodega žr lapė
lapės uodegą rodyti žr lapė
kaip lapė su uodega žr lapė
lopetinskis prie uodegos žr lopetinskis
ožio uodegą laikyti žr ožys
ožkos uodega žr ožka
pempės šveičia uodegas žr pempė
pipirų užberti ant uodegos žr pipiras
pirštai uodegoje žr pirštas
rankos uodegoje žr ranka
smėlis byra iš uodegos žr smėlis
iš po startos uodegos išsprūdęs žr starta
šarka nuneš ant uodegos žr šarka
šyvį laikyti už uodegos žr šyvis
šuo šunį šuns uodega viks žr šuo
šuns uodega žr šuo
šuns uodegoje žr šuo
šuns uodegos klausyti žr šuo
ant šuns uodegos žr šuo
į šuns uodegą žr šuo
trumpas šuo prie uodegos žr šuo
šuniui atiduoti ant uodegos žr šuo
šuniui mesk ant uodegos žr šuo
šuniui nueiti ant uodegos žr šuo
šuniui nuleisti ant uodegos žr šuo
šuo nunešė ant uodegos žr šuo
šuo nusinešė ant uodegos žr šuo
šuniui nušvilpti ant uodegos žr šuo
šuo paneštų ant uodegos žr šuo
šuniui pilamas ant uodegos žr šuo
šuniui sudėti ant uodegos žr šuo
šuo užklotų uodega žr šuo
nei šuo nei uodega žr šuo
šuo prie uodegos žr šuo
į velnio uodegą žr velnias
(kieno) velnio uodega ilgesnė žr velnias
velnias įsuko uodegą žr velnias
velnias laužia uodegą žr velnias
velnias nu[si]nešė ant uodegos žr velnias
velnias uždėjo uodegą žr velnias
velnias užkišo uodegą žr velnias
veršio uodega žr veršis
kaip viksva uodegoje žr viksva
vilko uodega žr vilkas
bėgusio vilko uodega žr vilkas
kaip iš vilko uodegos žr vilkas
sulig vištų uodegų eiti žr višta
zuikiui ant uodegos žr zuikis

tekė́ti, tẽka, -ė́jo intr. KBII169, Š, Rtr, KŽ, DrskŽ; M
1. R, MŽ, N, DŽ judėti srove kuria kryptimi, bėgti (apie upę, šaltinį ir pan.): Teka vanduo upė[je] J. Upė tẽka K. Netoli upė tekė́j[o] LzŽ. Vanduo srauniai tẽka NdŽ. Smarkiai, ramiai tekė́ti NdŽ. Tekė́ti per pievą NdŽ. Tekė́ti pro šalį NdŽ. Tekė́ti aplink ką NdŽ. Ten, kur tẽka šaltinėlis NdŽ. Maudžiaus tekančiame vandenyje A.Baran. Tekamas vanduo esąs sveikesnis gerti; bet mūsų šulinio (šaltinio) vanduo ir už tekamąjį geresnis J.Jabl. Tyras, tekąs vanduo yra lyg koks užburtas daiktas Mš. Labai gerai baltinius plauti, kur tẽkantis vanduo Nm. Per tę eina tẽkančias vanduo Kb. Tẽkantis [v]anduo Grv. Netekantỹs vanduo Vlk. Karosai an tẽkančio vandenio nelabai mėgsta gyvent Pnm. Ka ne an tẽkančiu [v]andeniu, [žuvys] neišbūna LKT47(Trkn). Upelė te tokia tekė́davo pavasarį Krs. Nat švirkščia, kaip tẽka Birbytas [pavasarį] Aln. Daba ta vaga daugiau užaugusi maldais, nėmaž nèbteka vanduo Lž. Šaltinis, kur tẽka iš pietų pusės, tas sveikas esąs Akm. Išgrūdo (iškasė) grovį didžiausį ten, kur Kesautė tẽka Šauk. Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens, kiek priešų ten kraujo tekėjo Mair. Kaip ašaros skaisčios ir tyros, upokšniai tekės po ledu E.Miež. Tokį upelį reik rasti, kur priš saulę tẽka Klp. Sako, reikia atrast takas, kur vanduo tẽka Kpr. Dūkšta tẽka Nerin per Maišiagalę Viln. Mažutė upė, ana iš šitų raistų ir tẽka tik Nmč. Skliausčiuose ežeran tẽka Lebeda Pb. Teka upė rūdynuosan LTR(Tvr). Šitoj upė pienu teka, anoj krauju verda J.Jabl. Pas mus upeliai vynu teka, iš pakraštėlių midum kvepia LLDII105(Vl). Srauni upelė tekėjo, žaliu vyneliu kvepėjo LTR(Srj). Kur kraujai bėgo, upė tekė́jo DrskD209. Tykiai tykiai Nemunėlis tẽka VoL398(Grv). Per žalias girias, per lygias lankas tẽka upelis kai Nemunėlis (d.) Vlk. Pro tuos beržynus, pro epušynus vynelio upė tẽka DrskD95. Vyno upelis tekėjo, pulkas bernelių stovėjo, su jauna mergele kalbėjo LTR(Grv). Mūso upė vynu tẽka, o berneliai dailiai šneka (d.) Rt. Vai eisim, eisim, kur paukščiai lekia, upės vyneliu teka A1884,259. Pirmoja [upė] yra vadinama Pison, kuri tek aplinkui visą žemę BB1Moz2,11.
^ Ko nenustovi kaip tekąs vanduo?! Šts. Vanduo netekėdamas ir žmogus nieko neveikdamas genda M.Valanč. Kur teki, krive? – Kas tau darbo, skuste (upė ir pieva) B. Keturi upeliai į vieną ežerą teka (karvę melžia) Mrk. Ūsuotų (t. y. alaus) neturiu, o iš tykaus tekė́tą (vandenį) rasi negers BsPI5.
| refl.: Čia upelių nesi̇̀teka Jz.
ǁ sruventi, bėgti kuria kryptimi (apie kraują gyslomis, elektros srovę laidais): Kraujas greičiausiai teka aorta V.Laš. Tegu teka jo gyslomis laisvės kraujas nuo pirmųjų gyvybės dienų! J.Gruš. Kai poliai sujungiami laidu, juo teka srovė rš. Srovė teka iš pliuso į minusą, t. y. iš anodo į katodą rš.
ǁ prk. plūsti, sklisti: Karvė – turtas, kiek gerybių žmoguo tekė́te tẽka Krš. Taip, jau taip, vaikali, piningas tẽka kaip [v]anduo, nu senovės taip eina Krš. Ir gimsta, ir miršta karta po kartos, ir teka žmonija kaip upės vanduo J.Gruš. Mintys tekėjo lygiau ir aiškiau J.Dov. Duok, kad tarp mūsų tavo žodis šventasis tekėtų ir augtų brš. Lai tek it rasa iškalba tavo M.Valanč. Melodija teka rš. Esmi kaip versmė, iž kurios visada visa gera teka ir niekada negal ižsekt SPI155. Melskitės už mus, kad Viešpaties žodis tekėtų ir pagarbintas būtų Bb2PvT3,1. Melskitės, kad jie žodį priimtų ir kad žodis tekėtų ir augtų Ns1848,2.
2. I, J, LL15 lietis, sunktis, lašėti, varvėti: Balsamas, sunka tekanti iž medelio balsamo SD5. Ašaros jam tẽka (ritas) per skruostus KII11. Prakaitas man tẽka (ritas) nuo kaktos KII11. Ašaros tẽka iš akių DŽ. Pripylei [v]andenio, net perėjo tẽka – nusemt reikia Klt. Petras šluostė rankove nuo kaktos tekantį prakaitą J.Bil. Tẽka prakaitai nuo darbų kaime Ūd. Dirbk, kad net prakaitas tekė́tų Vžns. Reikia pasdaryt visa kas patiem, reikia mygt, kad prakaitas su ašarom tekė́t[ų] Vdš. Ka liuobėj prakaitas tekė́s par nosę, par smakrą – visur Klk. Šlapios kojos suskyla, kraujas tẽka Šmn. Iš blauzdelių [piemenukui] kraujas tẽka Vdn. Kraujai tekė́ję tekė́ję: ana gi [ožkelės] pusė apilupta, tai kraujai gi tẽka iž jos (ps.) LKT349(Ad). Tekėjo mūso bočių prabočių krau[ja]s Kltn. Iš mano kojos kraujas teka KlbIV82(Mlk). Guli žvėris, kraujai tekė́ję Ad. Ta pieva vadinasi Raudonupis: kraujo daug tekė́jo Kkl. Kraujo tekamasis indas KlK46,42. Nū karvės vanduo tẽka į pieną Mžk. Geriau tẽka [alus], jei rupesnis salyklas Dgp. Iš viršaus vis užpila verdančio [v]andens, ans ten i tẽka į apačią Akm. Pilia verdantį vandenį, i tẽka [alus] Kri. Jeigu kitokart salyklas blogas, nei iš viso neteka [alus] Kp. Reik žinot, ka par anksti ar par vėlai nèteka [sula] Sk. Sula tekė́jo ir duonytės buvau pasikepus Alz. Po lopelį medaus kory yr, ir tẽka lėkštėn Ant. Toks obuolas didliai y[ra] skanus, ka kandi – minkštas, sunka tẽka Šts. Ažusuku sūramaišelį, kad geriau tekė́t [išrūgos] Klt. Bulbos šlapios, kai kisielius tẽka Trgn. A tavo moma prispirko bulbų, visos sušalo, iš maišų tẽka, ryna eina Ml. Lašiniai kap pakarta – net vanduo tẽka, tai bus jau kada lietaus Aps. Ot burno[je] seilių teip tẽka, čia brauka tiek Vž. Putelytės iš burnos baltos kaip pienas tekė́jo Slk. Iš kojos tẽka ir tẽka juka Aps. Yra rona, ir tẽka Zt. Prakiurus koja, skystimas tẽka, negyja Svn. Ašaros tẽka iš akių Dglš. Ašaros tẽka tẽka Alz. O kita toki karvė – pieno po viedrą, o kaip silkinis siūlelis tẽka Všv. Vakare pienas iš kakų tẽka karvės Klt. Tẽka ir šąla skrepliai LzŽ. Iš nosies kaip [v]anduo tẽka ir tẽka – tai didelis slanktas Ob. Kito nosis – pakliudei i tẽka [kraujas] Klt. Seilė tẽka, kai pamatai duoną Nmč. Noriu valgyt – net seilė tẽka Lkm. Anam (vilkui) seilė tik tẽka, kad griebt Dgč. Jas (knygas) beskaitant, net seilė, būdavo, ema tekė́ti LTI421(A.Baran). Tai riebumas vištos – net tẽka riebuliai! Klt. Kur bernelio jota, kraujo ten tekėta V.Krėv. Į išvirusią mėsą šakutė lenda lengvai, ir iš dūrio vietos teka baltos skaidrios sultys rš. Iš krosnių tekėdavo ištirpusi geležis, tekėjo ji rynomis, čirkšdama ir taškydamasi, į smėlio arba vandens formas P.Cvir. Vasara buvo tokia, apie kurią bitininkai paprastai sako: medus pats teka į avilius Pt. Šaltas prakaitas pradėjo jam nuo kaktos tekėt BsPII282. Kirto galveles kap kopūstėlius, tekėjo kraujelis kap šaltinėlis LLDIII304(Kb). Guli kūnai kaip sienelė, teka kraujai kaip upelė LLDIII333(Mrk). Kur krau[ja]s tekėjo, rožė žydėjo LTR(Slnt). Iš mano veidelio kraujelis tekėjo, kaip lelija žydėjo LTR(Grv). Kur tik einu, paskum seka, jai per lūpas seilės teka LTR(Brž). Ir aš tę buvau, vyną arielką gėriau, nastruosa nebuvo, per barzdą tekė́jo (ps.) LzŽ. Ašaros iš mano akių tekėtų Ns1857,4. Tenai tu olą ištiksi, tada vanduo iš jo tekės, jeib žmonės gertų BB2Moz17,6.
| prk.: Ten broliai kainais pavirto, kraujo upės teka, žmonės ašaromis plūsta, žaizdose vartosi A.Vien. Piningas daba neskalsus, tekė́te tẽka pro pirštus Krš. Mokslai tekėjo pro ją kaip vanduo pro rėtį rš. Pasakojimas apie Jeruzalės išpūstyjimą ne iš mano plunksnos teka TP1881,34.
^ Vokiečiai gniaužia, kad sunka tẽka Šmn. Atanešė priraškę obuolių, tai net ašaros tẽka (labai gražūs, sultingi) Klt. Kad ji negirdės, verks, per blauzdas ašaros tekės LTsV877. Du zuikučiai (kiškeliai) pjaunasi, balti kraujai teka (bėga) (girnos) Jrg. Du šuniu riejas, balti kraujai teka S.Dauk. Du kiškiu pešasi, o balti kraujai teka prš. Du katinu pjaunas, baltas kraujas teka LTR. Keturi broleliai verkia, į vieną dubenį (duobę) ašaros teka (karvę melžia) LTR.
3. SD319, R240,293, MŽ321,392, I aptekti kuo plūstančiu, srūti, šlapiuoti: Krauju teku SD116. Teka akys SD427. Akys ašaromis tẽka (tek B) NdŽ; N. Akys teka vandenimi B. Kūnas krauju teka N. Medumi tekąs, saldus LL87. Kaip padarė ana krauju tekanti žmona – visą turtą savo iždavė ant gydytojų SPI101. Mano nosis apslupus, tekė́jo Švnč. Tekė́[jo] sopulys pro vieną ausį Dglš. Išsirausęs iš manęs [po operacijos] upeliukas, tekù i tekú Bb. Man, kai slanktas, tai bais nosys tẽka, nei atsidvėst negaliu Svn. Nusišluostyk, vaikeli, nosį, matai, ka ji tau visą čėsą tẽka ir tẽka Skrb. Mano akys tek, nei gal liautisi, nesa nėra liovimo BBRd3,49. Kožnas žmogus, kad bus tekančiu iš kūno savo, nečystu bus dėl tekėjimo savo Ch3Moz15,2. Bet kad moteriškė bus tekanti,… bus per septynias dienas atskyrime savo Ch3Moz15,19.
^ Už ją (Lydą) mes gausime Volynę ir Podolę, kraštus, kur upės pienu ir medumi teka V.Krėv. Atejo žemėn, pienu ir medumi tekančion SPII258.
4. R, MŽ, KI318, Mžš, Ob, Kpč leisti skystį, būti kiauram: Tekąs, kiauras SD29. Laša, lietus teka per dangtį SD84. Kibiras tẽka KII1, KŽ. Tẽka pirkios stogas DŽ1. Tẽka puodas pro įtranką Š. Bosas teka N. Dangtis tẽka Nmč. Stogas kiauras, tai ir tẽka vanduo į stubą LKT193(Nm). Va pavietis tẽka – reikia dengt Švnč. Trobos tẽka, o taisyt nėr iš ko Trgn. Tẽka pirkia – reikia dengt Dglš. Kaminas tẽka, visas sutręšęs Klt. Nuplėšė stogą, šiaudinis buvo, tekė́jo Pb. Dangštis pradės tekė́t – ir po namui Ktk. Dabar par stogą nèteka, ale da yra skylučių Skdt. Kas jau mokėdavo dengti tokius gražius stogiukus, galia lytus lyti, ne į trobą tekė́davo Vgr. Kap pradėj[o] tekė́tie [stogas], itai kaminas griūva Ml. Tẽka perejõ svirnas Dglš. Bažnyčia jau tekė́jo, tai apidengė Aps. Ir geležis sudyla, žiūrėk, puodelis tekė́t pradeda Mlt. Tẽka viedras Dbk. Čebatai tẽka Dglš. [Akruotas] prieš vakarą tekėti pradėjo TP1880,44.
^ Puodas puodą kalba (apkalba), ė abie[jų] šikinės tẽka Dglš. Durnojo širdis yra kaip puodas tekąsis NTSir21,17. Kaip puodas, kursai tek CII319.
5. duoti pieno, būti melžiamai: O jūsų karvytė ar jau tẽka? Skp. Ar da tẽka jūsų karvė? Rk. Da biškį tẽka, po puodeliui pritampau Skdt. Da karvė tẽka, tik gal tuoj jau ažtruks Trgn. Viena bergždžia [karvė] paržiem tekės, tai šlakas pieno vis bus Trgn. Ir margoja turi tekė́t lig Kalėdų Užp.
6. K, DŽ rodytis ties akiračiu, kilti (apie dangaus kūną): Žvaigždė, saulė tẽka KI121. Paryžęs mėnuo saulei užuleidus tẽka J. Tẽkanti saulė NdŽ. Prieš saulei tẽkant NdŽ. Anapus tvartų tekė́jo mėnulis NdŽ. Pačia didžiuoja diena saulė tekė̃s pie penktą adyną LzŽ. Ogi pirmiau – saulė tik tẽka – lauke, saulė leidžias – namo tik pareini Pkr. Saulelė tekė́s – kelsi, sutems – gulsi Šts. Saulė tẽka, žiemą vasarą iš trobos, saulė į medžius – numie Trk. Lig saulei tẽkant nušukuosi [linų vežimą], tuokart eis pri pusryčio Lkž. Saulei netekė́jus pasikaišęs andarokus jau audeklus, būdavo, tiesi Vlkv. Atsikeldavom anksti, dar saulė tik tẽka, einam rugių pjaut su pjautuvėliais Pv. Netekė́jus saulelei išeidavom rugių pjautų Šmn. Saulė tẽka, namo turi jot, reikia į lauką eit dirbt Škn. Saulė teka, saulė leidžias – reikia dirbt Žl. Saulė tẽka – rytą išgini, sėda vakare – pargini Alz. Ryto metą saulė netekė́jusi – pažadins, vakare atgulsi – jau saulė būs seniai užsileidusi Bdr. Pakėlė anksti, da saulei netekė́jus Jsv. Ale nueisi in jį – saulė šitai tẽka, jau gatujas (ruošiasi) in darbą Aps. Aš atsikėliau saulelei netekė́jus Km. Reikdavo atsikelt anksti, saulei tẽkant, apsitaisyt, nagines apsiaut i laukt, kol pradeda eit nuo kaimo galo piemenys LKT214(Jnš). Saulė tẽka, penkios – jau gyvas [piemuo] Dg. Misliju, kas čia yra: netrūbija ustovas, o mat da saulė netekė́jus Kp. Saulė tẽka, vėl motinytė kelia Šmn. Saulė tekė́davai ir keldavai vasarą par kaitras bandą ganyt Mšk. Daba vaikai nemato, kaip saulė tẽka Klk. Rytą saulė tẽka, nusileidžia vakare Btrm. O kad tẽkant yr du tie saulabroliai – vienas vieno[je] pusė[je], antras antro[je], tad priš ilgas pagadas Nv. Aušros žvaizdė tekė́s, reikės kelties Brs. Saulė tekė́jo į debesį – lis Dkš. Atejo an jį saulei tẽkant Mlk. In medžio sėdi ažsikabinęs [vabzdys] – miega, ryto, kap saulė tẽka, nė vieno nerasi – visi išskrido Švnč. Teka saulė už Vilniaus miškų, ežerų, o saulėlydis Neringos kopomis slenka V.Myk-Put. Beauštanti aušrelė, betekanti saulelė, kelk, seserele, muno viešnele, ar dar tu n'išmiegojai StnD20. Aušt aušrelė, jau tek saulelė: budin mane mamuželė KlpD5. Per žalią girelę saulelė tekėjo, pro stiklo langelį motužė žiūrėjo KlvD117. Dienelei auštant, saulelei tekant, reikės man šalin joti KlvD342. Aušružei auštant vainiką pyniau; saulužei tẽkant ant galvos dėjau LB24. Aušta aušrelė į vario vartus, tẽka saulelė į ašarėles JV810. Kad aš jojau par žalią girelę, aukštai mėnuo tekė́jo JD684. Dar netekėjo šviesi saulelė, kėlė tėvulis jauną sūnelį TŽI241. Dangun saulelė bus mano motulė, anksti tekė́jo, toli lydėjo DrskD82. Mano jauna mergužėlė valion užauginta, ji nematė saulės tẽkant nei vieno kartelio DrskD190. Ni karto nemačiau saulelės tekanti, ni gailios raselės rytą nukrintanti (d.) Šlv. Kam teka saulutė vis iš rytužėlių, man, jaunai našlaitei, vis iš vakarėlių LTR(Lš). Nemačiau ašian saulytės tekant, nei žalmargėlių laukelin varant LTR(Rk). Aušta balta aušrelė, tẽka šviesi dienelė (d.) Prk. Auštrà aũštra, saulė teka LTR(Pns). Saulė tekėjo, kap brolį užmušė, saulė leidos, kap kavojo LTR(Brsl). Šešuro dvarelin aušrelė aušo, aukštoj klėtelėj saulė tekėjo LTR(Lzd). Statyk dureles į pusrytėlius, stiklo langelius į priešpietėlius, kad aš matyčiau saulutę tekant ir piemenėlius pulkelius genant LTR(Zp). Ant darbelių saulei netekėjus, nuo darbelių saulelei nusileidus LTR(Pg). Saulė ratu tekėjo, aukso žiedas mirgėjo LTR(Slk).
^ Nušvitęs jis visas kaip tekanti saulė rš. Po ledu saulė teka (lempa) LMD(Klvr). Aukštas kotas be lapų, viršuj saulė teka (lelija) LTR. Bitės liemuo, lino gelmuo, viršuj mėnuo teka (žvakė) LMD(Mrj). Ąžuolaitis kankuolaitis, devynšakis, devynlapis, viršuj mėnuo teka (žirnis) LMD(Klvr). Užminsiu mįslę keturgyslę – viršuj saulė teka (jurginas) LTR. Trumpas drūtas avino ragas, tame rage saulė teka (krosnis kūrenasi) Mrk.
ǁ tr. užtikti kylančiai saulei ką kur būvantį, ką darantį: Sūneli, kur tave (šįryt) aušra aušo, kur tave saulė tekėjo? (d.) J.Jabl. Kur tave, seselė, aušružė aušo, kur, lelijėlė, saulė tekė́jo? JV684.
7. H176, Sut, N, I, S.Stan, LL110, Š, FrnW, Dov, Aps eiti už vyro: Teku už vyro R, MŽ. Tekėjusi R110. Merga už vyro tẽka K. Pamėglauk ją, bene tekės už tavęs J. Ana kėslauja tekė́ti J. Ji tẽka už mano brolio NdŽ. Verčiau netekė́k NdŽ. Tẽka mūsų seselė į tolimą kiemelį DŽ. Duktė gi tẽka, o sūnus – ženijas Ml. Man jau para tekė́t ažu bernelio (d.) LzŽ. Mūs moma labai jauna tekė́[jo] Dglš. Anas draudė ją, kad palaukt, netekė́t Dglš. Gi reiks tekė́t, kraičius sudėt Mšk. Kai tekė́jo, daug žadėjo Dglš. Ką už tokio vyro tekė́t, geriau netekė́jus būt Ėr. Tekė́k, kol tẽkamas čėsas, bo seserys ant apivarų užlips Ps. Tekė́t ana nor ir šiandie – kad kas imtų Klt. Tekių yra, bijo tekė́t Klt. Reikė tekė́t až vyro ir bijot Trgn. Bernas ben kiek užu velnią gražesnis – ir tekė́k Užp. Kur dėsies netekė́jus, gailėsies pasenėjus Šmn. Kaip sena kumelė dvėst, teip ana tekė́t nori Slk. Mergai ne valia: jei ima bernas, tai tẽka Aln. Jei už Judošių jaunesnė dviem vasarom, da tekė́t galia Jrb. Tekė́jau už piningų, o ne už vyro Trš. Aš esu augusi, netekė́jusi, ale nesijauninu Vg. Jo duktė tekė́jo ir mane paprašė svočiosna Eiš. Turėsiu žentą, duktė jau tẽka Grv. Tekė́t – tai kilpa an kaklo GrvT134. Septintą dalią imdo iš brolių netekė́jus sesuo Grv. Kap mergos tẽka žu tokio, kur rūkia? Rod. Tę tekė́siu, kur šuva loja [Kūčių vakare] Pls. Kai aš tekė́jau, te buvo alaus Pb. Žmona pakavojo vyrą ir prižadėjo už kito netekė́t Žln. Tu do su botagu karves ganei, o ana jau tekė́jo Klt. Karalius susirūpino, o duktė dar labiau, kad jai reiks tekėti už prasto kareivio J.Balč. Tėvai nuotakos ir jųjų duktė tekė́sima nesibaido juomi (jaunikiu) JR8. Kad tekė́si už manę, tai paleisiu (sako žaltys) (ps.) LKT307(Ldk). Tekė́k, mano dukrele, šį mielą rudenėlį JV344. Mergyte jaunoji, kod nèteki? – Bernyti jaunasis, kod nevedi? JV362. Bevelij namie tekė́t, ne į marteles eiti JV867. O kad aš buvau jauna, netekė́jus, vis bernelius viliojau JD924. Tek ir mūsų seselė į tolimą kiemelį LB74. Jai už girtuoklio tekė́t reikėjo, to šelmio bernužėlio DrskD197. Ka neverksi tekėdama, verksi kampe tupėdama (d.) Plv. Tingiu dirbti, tingiu dirbti, netingiu tekė́ti (d.) Šl. Reikia jai rėžyti plonosios drobelės, tekėti už bernelio LTR(Plv). Aš už tavę netekėsiu, tu neturi nieko A.Strazd. Tek, dukrele, už bajoro, dukrytėle, už bajoro! LTsI295. Mergelė, su vienu vaikinu suderėjusi, nebgal už antro tekėti M.Valanč. Jie gėrė, vedė ir tekėjo CI705. Motė už vyro tẽka, idant motina taptų DP565. Nes norint daug moterų bu[v]o,… visos tekė́t norėjo DP439. Toji šventa žmona už antro vyro, būdama dabar jauna, nenorėjo tekė́t DP52. Vienokig norint luomas vedusiųjų ir tekė́jusių geras yra, bet geresnis nevedžių našlių ir mergų DP69.
^ Kursai veda (kuri tek), tas ger daro, kurs neved (kuri netek), geriaus CII675. Jaunas vedęs, jauna tekėjusi nesigailėkis: užaugs sūnūs kaip broliai, dukters kai sesers B499. Jaunas vedęs, jauna tekė́jusi nesigailėkis Sch97. Verpt – nė trukt, aust – nė stukt, o tekėt – kaip akėt PPr436(Jrb). Akėt – kaip tekėt, aust – nė paklaust PPr304(Ps). Tekėti – ne akėti: paakėjus ateisi, ištekėjus nebeateisi PPr158(Rk). Tekė́t – ne akėt, sekas palūkėt Prng. Nesiskubink: tekė́t – ne akėt Ktk. Tekė́t – kap akėt, o būt – nei pradėt Arm. Dabar dukterys aust tai nepaklausk, a tekė́t – kai akėt Rod. Akėt mažutė, o tekė́t didutė Bsg. Daug tẽkančių, maža imančių Drsk. Dvi sesytės neteka, trečia pieva neželia (durų stakta ir asla) LTR. Kromo duktė graudžiai verkia ant žemės tekėdama, tėvui subinę paliekt (aužuolas – tėvas, kromo duktė – gilės nupuldamos kiaušelę paliekt, subinę tėvui, t. y. aužuolui, rodo) B385.
| refl.: Aš jau tekúosi, užsakus duoduosi Skr. Žmonės… vesis, tekėsis ne teip, kaip pridera DP13. Norėt, idant… visi vestųs ir tekė́tųs, ir minykai su minyškomis DP68.
ǁ eiti į žentus, užkuriomis: Už moteriškės tekėti prš.
8. Vvs, An tilpti, sueiti, subėgti (apie siūlus metant audeklą): Du svarai siūlų tẽka vienon sienon Užp. Koks plonas audeklas, argi daug metant tekė́jo? Ob. Aš misliu, kad jau turi tekė́t trys sienos Sdk. Kad gerai tekė́tų ir dar liktų ataudam (linki metančiai audeklą) Pnm. Staltiesėm po tiek, abrūsam po tiek tekė̃s – vis nustatytos normos Ps. Metmenys skalsūs – tekė́jo trys sienos su stulpeliu Ktk.
9. Mž566, SD442, Q140, CI520, R137, R, MŽ, Sut, NdŽ greitai eiti, bėgti, skubėti: Išilsau tekėdamas SD376. Tekinomis eimi, šokinomis teku, skubinomis, skubiai braukiu SD13. Pirma eimi, teku R387. Kas keleliu ėjo, keleliu tekėjo?.. Sesė keliu ėjo, keleliu tekėjo NS353. Teka per dvarelį, neša žiburėlį NS327. Marti teka per dvarelį LTR(Rk). Bitės… skubinai teka pri darbo ir veikiai sugrįžta IM1852,30. Ing Galilėją tekėkiat Mž251. Tavęspi visi tekame, pagalbės tavo geidžiame PK22. Kaip darydavo Tobijošius š[ventas], kuris apleisdamas pietą savo alkanas tekėjo SPII177. Pahonai ižg Persijos tekini tẽka, idant Jį pamatytų prakarte gulintį DP35. Patys save siunčia, patys teka, norint jų niekas nesiunčia DP219. Pažink mane nevertą, kuris tavęsp tekù DK136. Eš tų prarakų nesiunčiau, o tačiau anys tekėjo BPII312. Bei daug žmonių jopi tekės ir daug pagonų eis bylodami BBMik4,2. O žvėrys tekėjo bei šę, bei tę BBEz1,14. Tekėk, ieškok dabar strėlų, kurias šausiu Ch1Sam20,36. Per takus idant tekėtumei, o akmenimi kojų nežeistumei SGII47. Su dide linksmybe tekėjo apsakyt tatai mokytiniams Jo MP156.
| prk.: Oi, tẽka bėga vakarinė žvaigždelė, visų žvaigždelių pasikviesdama VoL454(Švn).
^ Tekėk šuo, tekėk uodega B, B514. Laktuvis loja, žebotinis teka B, MŽ, N. Gul vilkas – džiūsta, teka vilkas – tunka PrLXVII7.
ǁ eiti prie ko, kreiptis į kur: Vaistytojop dūšių mūsų tekė́kime, o niekad nemiegokime DP478. Kiekviename reikale mūsų Jop su didžiu tikėjimu ir padūksiu tekė́tumbime DP152. Ir ne vieno nottremia, Jop nuoširdžiai tẽkančio DP327. Tosp saulėsp teisybės, tosp versmėsp visokios malonės su didžiu noru tekė́kime DP26. Bei šitai metas buvo Tavęs tekėti (paraštėje meilinėti, meilauti) BBEz16,8.
10. A1884,112, LTI149 slinkti (paprastai apie gyvenimą, laiką): Laikas tẽka DŽ. Jos gyvenimas tekėjo sena vaga DŽ1. Gyvenimas tekėjo jiedviem kaip sapnai sapnavos V.Krėv. Mūs pačių gyvenimas teka labai siaura sriove V.Kudir.
11. tokėtis, gaivelėtis, peikėti: Tekė́te atsitekė́jo i pati atejo Šv.
| refl.: Pieno devė [nualpusiai], pradėjo tekė́ties DūnŽ.
12. refl. KŽ vaisintis (apie avis, ožkas).
◊ pi̇́eno ùpės tẽka apie gerą gyvenimą, perteklių: Manai, kad kitur pi̇́eno ùpės tẽka? Dkš.
séilė tẽka sakoma, kai labai ko norima: Kad galėčiau siūt, tai net séilė tẽka Pnd.
ùpėmis (upẽliais) tẽka labai daug yra ko: O kiek ten vyno! Galima sakyti – upėmis teka I.Simon. Želvoj arielka tai upẽliais tẽka Žl.
aptekė́ti, àpteka, -ė́jo
1. intr., tr. Sut, K, LL117, Š, Ser, Vad tekėti apie ką, apibėgti ką, apie ką: Upė pusę miesto apteka N. Upė àpteka aplink miestą ir nuteka į jūrą DŽ.
ǁ apie kraują: Kraujas, aptekėdamas visą kūną, maitina jį rš.
2. intr. LL302 apvarvėti, aplašėti: Kraujais aptekė́jo visas suolas Ėr. Puodai api̇̀teka, apibūva, reikia peilio nuskust Sb.
ǁ tr. tekant, varvant sušlapinti kuo, apvarvinti: Tete, reik taisyt stogas, visus rugius aptekė̃s Vlkv. Gražusis veidelis krauju visas aptekėtas prš.
3. intr. N, KŽ aptekti kuo: Apteka akes ašaromis B. Akys apteka ašaroms R293, MŽ392. Jam akys ašaromis aptekė́jo KII236. Pakelkim savo akis, ašaromis aptekėjusias MšK. Krauju aptekėjusiomis akimis žiūri didžiulis žvėris į medžiotojus rš. Taukais aptekė́jusios akys KŽ.
4. intr. pasirodyti ties akiračiu, patekėti: Saulė aptekė́[jo], tada suskėlė tumonas (rūkas) Dglš. Bevažiuojant mišku saulė aptekė́jo Ds. Jau mėnulis aptekė́jo – šviesėliau Prng.
5. tr., intr. pasirodyti akiratyje, nenusileidus kitam (paprastai apie saulę ir mėnulį): Sako, po pilnačiai saulė mėnu api̇̀teka Švnč. Delčioj saulė àpteka mėnesį Ll.
6. tr. SD196, Rtr apeiti, apibėgti, apkeliauti: Aptekėję cielą aną aplink gulinčią žemę, pradėjo gabent and lovelių tus, kurie piktai turėjos, and anos vietos, kame girdėjo Jį sant Ch1Mr6,55.
7. tr. apnikti, užpulti: Api̇̀teka brudas Švnč.
◊ širdi̇̀s kraujù aptekė́jo pasidarė skaudu: Krauju aptekėdavo Baubai širdis, ir norėdavosi, kad apleista žemė prarytų K.Bor.
atitekė́ti, ati̇̀teka, -ė́jo intr., attekė́ti, àtteka, -ė́jo K, LVI204
1. N, K, Rtr, FrnW, KŽ tekant priartėti (apie upę): Iki kol šit vanduo ati̇̀teka, t. y. atspito, atbėgo J. Iš ten ati̇̀teka upelis DŽ. Upeliukas toks ati̇̀teka iš miško Sb. Ant pakluonės griovį vandvuo atitekėjo iš pačios Purienbalės Skrb. Šitas upelis iš ežero atateka Kpč. Višakis atiteka nuo Višakio Rūdos ir įteka į Šešupę LTII203. Prie Stalupėnų didis ežeras buvęs ir tenai attekėjęs vis platyn splėtėsi BsV376.
| prk.: Po ilgo čėso Dievo žodis ir lietuvininkams attekėjo Ns1832,1. Tai yra versmės, iš kurių daug tikėjimo bei palinksminojimo atteka prš.
ǁ apie kraują: Tryniau sniegu rankas, iki kraujas atitekė́jo Dkš.
2. refl. KŽ tekant vėl prisipildyti: Vanduo šuliny prie šaltinio atsi̇̀teka, t. y. vis pilnas šulinys, vis priteka J.
3. pradėti daugiau rastis (pieno): Kap nuej[o] karvės an žolės – pienas attekė́j[o] Rod. Kai ji (ožka) dabar priėda, vėl atitekė́jo pienutis jos Skr.
4. N, K, Š, DŽ ištekėti, po vestuvių atsikeliant pas vyrą: Ãtteka GrvT36. Prieš karą atitekė́jo į Lukšius Lkš. Aš kai čia atitekė́jau, visi šeduviškai kalbėjom Šd. Jy iš toliau atitekė́jus, ne vietinė Mžš. Jo gaspadinė ką tik atitekė́jus Pd. Ana iš dusetiškių čia atatekė́jo Vj. Aš čia atatekė́jau iš kitos parapijos Ds. Jau metai kap atatekė́jus Švnč. Trisdešim vienus metus turėjo, kai atatekė́jo Klt. Kai atatekė́jau, tai ir gyvenu čia Lb. Te kur net nuo Stirnių ana atatekė́jus Skdt. Kai atatekė́jau čia, daug dainų mokėjau Kzt. Ji ateivė – iš Upynos atitekė́jusi Skdv. Atitekė́jau in Trečionių kaimą, į Noreikų šeimą Stk. Ji attekėjo iš anos Varėnos Vrn. Mūsų sodžiun attekė́jo merga iš Dubinių Knv. Attekė́jusių mergų gudžių buvo kelios Drsk. Tokian kieman gera attekė́t: ir bažnyčia, ir mokykla arti Grv. Atatekė́j[o] [motutė] an valako Ad. Attekė́jau trisdešimtais metais Ad. Aš attekė́jau šę kurnon (dūminėn) pirkion, ale skaudžiai pabudavojom kitą Dv. Kai attekė́[ja]u, anyta dar buvo gyva, ė šešuras pamiręs Lnt. Šešuras numiręs buvo, kai attekė́jau Rod. Kitą kartą marti atitekėjus už vyro ir radus motiną, o ta jai liepdavus kas rytą malti BsMtI227(Sln). Ji nesutiks su atitekėjusia marčia I.Simon.
ǁ ateiti į žentus: Muno vyras jau buvo attekė́jęs Žgč. Ans attekė́jęs šišion Plik.
5. ištekėjusiai išsiskirti: Ištekė[jo] ir atatekė́[jo] Mlk. Ne tep lengva atatekė́t kap ištekėt Ml.
6. ateiti, atvykti, atkeliauti, atbėgti, atskubėti: Tai ir žydai išpažino, kurie pas grabą gulėjo, kada miestan attekėjo PK166. Avis…, kaip išgirsta balsą pieminies savo, džiaugiasi ir vadinama attek pieminiesp savo BPI224. Išgirdusi Poną Kristų ing jų žemę atėjusį, tuojaus tekina atatek Kristausp BPI283. Nesa eš Jį ūmai iš tę duosiu attekėti BBJer49,19.
7. atsitokėti, atsigaivelėti, atsigauti: Iš medžio iškritus ilgai da pagulėjau, iki atitekė́jau Šil. Tėvukas kai žiemą įsirgo, tai tik vasarą atitekė́jo Zp. Atsisėskim biskį, tai nor kojos attekė̃s Sn. Dvylika kiaušinių suvalgo – ati̇̀teka protas Ig.
| refl. S.Dauk, BzF187, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Mrj, Lkm: Mano akys atsitekė́jo – jau gerai matau J. Nuo išgąsčio, apslabnėjimo atsitekė́ti, t. y. atsigauti negaliu J. Palauk, neskubėk, kol atsitekė́siu J. Koja atsitekė́jo (atitirpo) BŽ342. Vargšelė atsitekė́jo visa balta kaip nabaštikas DūnŽ. Tekėti atsitekė́jo i pati atejo Šv. Kaip tik pakišo štinkspirito (amoniako) – tujau atsitekė́jo Trk. Buvo apslabnėjęs, bet daba jau atsitekė́jo Vkš. Pirštas užtirpo, niekaip neatsi̇̀teka Vkš. Kojos būs sušalusios, i tik įsilipsma į patelus, da kojos neatsitekė́jo Všv. Neatsitekė́jo krau[ja]s dar, kaip buvo [koja] užtirpusi DūnŽ. Biškį atsitekė́jo rankos, o nieko nejutau Jdr. Pailsink nervus, ka atsitekė̃tum DūnŽ. Atsitekė́jęs išnešęs gerti arkliams Lnk. Aš da nesu atsitekė́jus nu praejusios nakties Kin. Užgautas atsitekėjo Tr. Atsisėsk, atsitekė̃s nugara, pavaliui nukasme [bulves] Jnš. Sėskimės, tai nors kojos atsitekė̃s Lp. Atsisėdau in suolelio, atstekė́jau ir nuejau aptiekon Skdt. Buvo blogà, dabar atstekė́jo Aln. Motyna atsitekejo nuo išgąsčio, apsižvalgė Žem. Atsitekėjo jis ligonbuty suraišiota ir sustatyta ranka J.Bil. Veronika, nors ir tampėsi ir visa drebėjo, tačiau veikiai atsitekėjo A.Vien. Savo lauke tiktai teatsitekė́jęs BM58(Vvs). Šerna labai persigando, pamačius porą žmogysčių, bet greit atsitekėjo BsPII31. Bet čia jau vyrai suvis atsitekėjo TS1902,2–3. Sumuštasis atsitekėjo, ale… apie jo pilnintelį pasigavimą abejojama LC1886,25.
| Bulvės atsitekė́jo po lytaus, atsigavo Tl. Atsi̇̀teka bulvės nušalusios, jei tujau apvagosi Šts. Kiti gal dar atsitekė̃s kopūstai, o va šitie jau pragaišo Švnč. Atstekė́jo bulba vandeny, pasdarė pilnesnė Aln.
| prk.: Dabar mano dvasia ben kiek atsitekė́jo A.Baran. Apalpus Lietuva vėl atsitekėjo IM1861,55.
8. praeiti skausmui, atsiradusiam nuo šalčio (apie panages): Palauk, kol atitekės, tada nebeskaudės Klvr.
| refl.: Panagės pateka nuo speigo ir atsiteka Skdv.
9. atitirpti, atsileisti: Tai, kad jau būt attekė́jus visa [žemė]! (apie įšalą) Lp. Atnešk gunčę trobon, tai nor bus attekė́jus! Lp.
įtekė́ti, į̇̃teka, -ė́jo intr.
1. SD1190, SD403, Sut, N, K, M, L, Š, Rtr, Ser, KŽ įbėgti srovei (apie upę): Ta upė į̇̃teka į jūrą NdŽ. Ta upelė atbėga iš toliau ir iñteka į Verknės upę Stk. Pasvaly Svalia į̇̃teka ant Lėvenį Skrb. Visos upės inteka mariosna SPI270.
| prk.: Viskas išteka, niekas neį̇̃teka (visi bėga iš kaimo, naujų neatvažiuoja) Jd.
ǁ apie kraują: Dažniausiai į dešinįjį prieširdį įteka viena ar dvi plaučių venos rš.
2. refl. Rtr, KŽ įsismaginti tekėti srovei.
3. įlašėti, įvarvėti: Įtekė́jo vanduo į vidų J, Š.
4. Vlk, Jz pasirodyti ties akiračiu, užtekėti (apie dangaus kūnus): Jeigu saulė intekė́jus, kai nueini – ponas išvaro Krm. Į tėvo dvarą saulele įtekėčiau, už balto stalelio rožele pražydėčiau LLDII619(Brš). O aš įeinu aukšton klėtelėn, oi, aš įteku šviesiu mėnuliu LTsII551.
5. atsikelti gyventi išėjus už vyro, atitekėti: Jy buvo įtekė́jus tuos namuos Šmn.
6. refl. Rtr, KŽ įsileisti tekėti už vyrų: Netekėjo netekėjo, o kai įsitekė́jo, tai visos iš karto mergos ištekėjo Š.
7. Krns, Svn, An, Trgn tilpti, sueiti (apie siūlus metant audeklą): Kiek gijų į̇̃teka tavo skietan? Ppl. Kad da pora posmų būt intekė́ję, būtų platesnės buvę marškos, būtų kaip tik Aln. Maža posmų intekė́jo Aln. Plona buvo [metama drobė], daug įtekė́jo, da ir liko Ob. Stori siūlai trijos sienos neintekė̃s Ds. Mečiau šiandie audeklą, ale neįtekė́jo Srv.
8. A1883,83, KŽ turėti įtakos: Toks maistas labai gerai įtekėjo mano sveikatai Š.
9. refl. įsiteikti, įgyti palankumą, patikti: Šituo, žmogau, neinstekė́si Trgn. Aš savo klebonui grybais instekė́jau Prng. Pagerbta ir gera motė ne drin ko kito gražinas ir rėdos, tiektai idant įsitekė́tų akimus vyro savo DP561. Bet Ona tais daiktais įsitekėjo Viešpati Dievui DP52. Jei aš turėčio žmonėmus įsitekė́t, nebūčia tarnu Viešpaties Christaus DP574. Nesa be tikėjimo neest galimas daiktas intekė́tis Dievui DP409.
ištekė́ti, i̇̀šteka, -ė́jo intr.
1. SD1199, R46, MŽ62, N, L, Š, LVI815, NdŽ, DŽ1, KŽ išbėgti, prasisunkti, išvarvėti, ištrykšti (apie vandenį, skystį): [V]anduoj ištekė́jo iš viedro LzŽ. Daro gi čia melnyčią, ale kad vandenio nebus an ilgo – ištekė̃s Ker. Iš turbinračio skystis išteka į siurbimo vamzdį rš. Sula ištekė́jo J. Kad neištekėtų sultys, vyšnias reikėtų skinti su koteliais rš. Pašiltai padeda [korį], jis (medus) ir i̇̀šteka Žb. Par tą salyklą i̇̀šteka, išbūna [vanduo], ka jau nebė[ra] nieko, tą salyklą duoda gyvoliams Akm. Ìšteka to misa, atšaldai da šalčiau kaip pamelžtas pienas, na, tada sudedi apvynius, mieles, ir rūgsta Kp. Ir i̇̀šteka rudas [alus] – tei kaip tik ka daba yra [pirktinis] Sk. Sėmenis sudžiovindavo, tarp tokių staklių deda, ištekė́davo koki penki buteliai [aliejaus] Alz. Oda nubraukta, o vienoj vietoj prie smilkinio plyšelis, iš čia kraujo ir ištekėta rš. Tai gardžiai miegojau, net seilė buvo ištekė́jus Vb. Ėmė jos (karalaitės) kaklą spaudyt, tai da daugiaus nečystybės ištekėjo BsPI89(Rg). Antru kartu kai iššovė, kraujas ištekė́jo (d.) Smn. Patol stumdys, pakol nelaimingam visas kraujas iš atvertų žaizdų ištekės Blv. Prakaitas… su kraujais tenai ištekėjo iž švento kūno Jo MP151. Pas šalį altoriaus ir teištek palaikas kraujų BB3Moz5,9. Plyšta sūdai, o vynas išteka BtMt9,17. Ir Jėzaus ašaros pradėjo ištekėti NTJn11,35. Nesa Ninivė yra kaip ežeras pilnas vandinio, be to, tasai turės ištekėti BBNa2,9.
| prk.: Šitus iš pačios Tavo širdies ištekėjusiuosius žodžius duotumbim vėl į savo širdis įtekėti prš. Ištekėjo svietastis mūsų išganymo PK162.
^ Dieną naktį teka, niekad neišteka (upė) TŽV582(Prl).
ǁ nurimti, nustoti banguoti: Reik dar laukti, kol gožos ištekės, kitaip neįeisi į jūrą Plng.
2. tekant, varvant, pasidaryti sausam, išvarvėti: Jam akis ištekė́jo NdŽ. Visa oda ėsanti nuo veido nusilupusi ir viena akis ištekėjusi LC1878,2. Akys iš verksmo ižtekėjo KN33.
^ Lig saulė patekės, mums nuo rasos ašarų ir akys ištekės S.Dauk.
| refl.: Išsitekė́jo varškė, tai myk po akmeniu Klt. Išsitekė́jo takai, pakoriau, išdžiūvo Klt.
3. N, Ser, KŽ, DŽ1 turėti pradžią, pradėti tekėti (apie upę): Iž ko eimi, plūstu, ižteku SD257. Iš ežero i̇̀štekanti upelė NdŽ. Iš ekmeninio kalno ištekėjo ik šiol nematytas šaltinis čysto, saldaus vandenio Tat. Dar Volovyčia keletą valksmų Lukšto ežere kanaunykams užlaikė, kad kumet norėdamys to[je] vieto[je], katro[je] išteka upė Varnelė, galėtum žvejoti M.Valanč. Šitas vanduo, ištekąs priš rytus, per lygius laukus nutekės ing jūres ir iš vienų jūrių ing kitas BBEz47,8.
| prk.: Dievui, viso gero davėjui, ataduosime, iž kurio kaip iž marių visokios dovanos ižteka ir ižplūsta SPI86.
4. refl. išsieikvoti melžiant, išsimelžti: Kai anksti apsiteliuoja, išsi̇̀teka ant vasaros, tai pieno mažai ir beduoda Ds. Galgi, misli, kiek te pieno beduoda, karvė išsitekė́jus Skdt.
5. Dv užtekėti (apie dangaus kūnus): Tamsu, nėra mėno, do paskiau ištekė̃s Str. Ižg ryto ištekė́j[o] saulė Šlčn. Jau saulė ištekė́j[o] Azr. Dar neišaušo šviesi aušrelė, dar neištekėjo giedri saulelė TDrIV20. Ištekė́jo iš rytų saulelė, nutirpino ežerų ledelį JD791. Išteka žvaigždytėlė rytelio vakarėlį NS451.
6. išstypti, sunykti: Kap pabuvo pamidorai itokioj žolėj, tai ir ištekė́j[o] visi Arm. Ištekė́ję bulbos po medžiais Mrp. Kap žolė didesnė išaugs, nerasiu nieko – ištekė̃s burokai Lz. Riebioj žemėj javas i̇̀šteka Rod.
7. B499, Sut, K, M, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1 išeiti už vyro: Mergaitė ištekanti N. Gaši merga ištekėjo už žaižaroko J. Nustiko mergai gerai ištekė́t Dglš. Ištekė́jo devyniolikos metų – piemenė Azr. Ano, kur ištekė́jus, labai gražiai gyvena Mžš. Kap ištekė́[ja]u, buvau sveika sveika Ml. Aštuonios mergos buvo, ir visos ištekė́jo PnmŽ. Tik neištekė́jusioji namieje gyvena Prn. Ženyčiaus, tik negaunu ištekančios panos Sv. I tos, kataros, buvo ištekė́ję, i tom reikė ažmokėtie LKT334(Rš). Ištekėt suspėsi: jeigu geras, to gerumo užteks, jeigu blogas, bus mažiau vargo LTR(Ppl). Jauna – aštuoniolikos metų ištekė́jau Antr. Tėvelis pasimirė, tai tada ištekė́jau LKT244(Pkr). Kita i motriška metų nesulaukusi [po vyro mirties] ištekė́davo, kitas i vyras ženydavos Krš. Ištekė́jus jau retai benuvažiuodavo tėvynėn Sb. Katrai davė didelį pasogą, tai i̇̀šteka Dg. Kur biednos – sėdi, bagotos ištekė́jo Pls. Aš be andaroko likau, paki mergos ištekė́jo, paki išpasogijau Klt. Ištekė́jau pakulniais marškiniais (nieko neturėjau) Klt. I sesuo ištekė́[jo], i berniokai pasiženijo Ad. Ažsilikinėjo ažsilikinėjo i neištekė́jo Ad. Kap ištekė́jai ažu vyro kap až mūro, ė kap až blogo vyro – kampe šluotelė (visų stumdoma, niekinama) LKKXIII127(Grv). Užupėj gudės až lietuvių ištekė́ję GrvT101. Mano sesuva kai ištekė́jo už lenko, tai ir lietuviškai pamiršo Onš. Tę ištekė́jus sesuva ma[no], al jau nėra, numirė Šlčn. Po Švenčionėliais tėvo tikra sesuo buvo te ištekė́jus Švnč. Ana čia seniai ištekė́jus JnšM. Ištekė́jo ana, sulaukė mergaičiokę Ker. Ìšteka mergaitė, tai kryžių užsideda Msn. Reikė akių neturėti už to kelmo ištekė́ti O. Jeigu aviną sugausi, tai tą metą ištekė́si, o jeigu avį, ta tumet nebištekė́si Klk. Pynimas vainiko ir dėjimas ant galvos ženklina dainose žemaičių mergaitę ištekančią StnD7(pastaba). Vargelyj gimiau, vargelyj augau, už vargo bernelio ir ištekėjau KlpD88. Oi sesut, sesule, balta lelijėle, ar dar n'ištekėjo mano mergužėlė? TDrIV162(Rod). Ar [nori] name ištekė́ti? Ar į marteles eisi? JV867. Ir išejo, ištekė́jo balta lelijelė (d.) Rt. Kas pasitiki galėsianti už tokio vyro su gera sąžine ištekėti, teatsiunčia savo adresą A1884,327.
^ Ir ožka ištekėtų, kad pinigų turėtų LTR(Pšl). Kuri ištekėdama šoka, ta verkdama gyvena; kuri verkdama išteka, ta dainuodama gyvena MTtVII94. Pažinsi, šikšna, degutą, kai ištekėsi! LTR(Rk). Ištekėjusi gegutės dainas prisiminė LTR(Šll). Išteka ir ženijas tai ne visi, o mirt reikia kožnam LTR(Kp). Vely su žila kasa, su žalia rūta, neką už tokio ištekėt LTsV148(Ldvn). Ištekėčia nors už jaučio, bile tik vyrą gaučia LTR(Jz). Mergai ištekė́t, tai ne vištai kiaušinį sudėt Tr. Ištekė́t tai ne akėt Ds. Paakėjus sugrįš, o ištekė́jus nebesugrįš Pnd. Kai buvau mergelė, raudonai dėvėjau, o kai ištekėjau, ašaras barsčiau (aguona) LTR.
ǁ išeiti į žentus, užkuriomis: Kai vyras išeita prie marčios, tai i̇̀šteka Ktč. Mudu buvova pasitarę, katram geriau bus ištekė́ti, tas ištekė́s Pgg. Vienas brolis buvo į Saugas ištekė́jęs Prk. Ans buvo ištekė́jęs į Nemirsetą Krg. Kad ištekė́jau, pasiėmiau tris avilius iš tėviškės Dov. Jaunikaitis, į kitą parapiją ištekėdamas, atėjo prie savo kunigo reikalingojo ženklo išsiprašyti LC1879,15.
ǁ tr. išleisti už vyro, ištekinti: Anos jau ištekė́tos Dglš. Kaip žalios rūtelės daržely pasėtos, taip jaunos mergelės dar neištekėtos LTR(Šll).
8. KŽ praeiti, praslinkti (apie laiką): Tad nei jis, nei gydytojai nė nepasijuto, kaip ištekėjo vakaras, visa naktis ir ėmė švisti Vaižg.
9. prk. kilti, atsirasti: Ir daug kitų labai svarių ir didžių tiesų ir mįslių iš matematikos vienos išteka A.Baran. Nuo klaidų, kurios išteka iš nedabojimo subjektyviškumo pasakoriaus, neapgina nei rūbas padavimo J.Šliūp.
10. išbėgti, išskubėti: Išteku, išbėgu SD408. Bet jis (Juozapas) paliko sermėgą jos rankoje ir… išėjo (paraštėje ištekėjo) iš namų BB1Moz39,12.
11. refl. N išvengti, išsisukti.
paištekė́ti, pai̇̀šteka, -ė́jo (dial.) intr. Pst daugeliui ištekėti: Dar trys dukteres paištekė́ję yra Vilny[je] Dv. Ma[no] ir dukteres paištekė́ję, ir anūkai paženiję Dv. Kur tos mergos? – Paištekė́jo Dv.
nutekė́ti, nùteka, -ė́jo intr.
1. SD1163, SD333, R5, MŽ6, Sut, N, K, M, L, Rtr, LL233, DŽ, KŽ nubėgti tolyn (apie vandenį ar kitą skystį): Nemunas nùteka Baltijos jūron NdŽ. Vezuvijaus lava buvo nutekėjusi ligi jūros J.Jabl. Nenùtekami ežerai yra žuvingesni Sn. Nesa surenkas vanduo ing žemumą duobės, o nuteka nuog paputimo kalno DP492. Jau nutekė́jo visos upelės BM413(Kp). Tie lapeliai nubyrėjo, par upelį nutekėjo (nuplaukė) (d.) Tvr.
| prk.: Ot bjauri žmonių mada lieti savas paplavas taip, kad ir po svetimu langu nutekėtų J.Avyž. Nuo rytų iki vakarų jau žodis nutekėjo (nusklido) Ns1840,1. Žinia nueidavo lig smuklės, nutekėdavo į miestelį Pč. Ant tokio kaznodiejos nenùteka Dievo palaiminimas A.Baran. Nùteka į šalį (išvyksta kitur) daug jaunų Krš.
^ Nuo to laiko jau daug vandens į marias nutekėjo (daug laiko praėjo) A.Vien. Daug upėmis vandens nutekėjo nuo to laiko, kai jaunasis bernelis vedė dailią bajoro dukružėlę V.Krėv. Daug nutekėjo Nemunu vandens, bet dar daugiau širdis priaimanavo B.Sruog. Kiekgi vandens nutekėjo [nuo to vakaro] KlK21,23.
2. nuplūsti, nusekti, išnykti (apie susitelkusį, susilaikiusį vandenį): Reikia ištakas prakasti, kad vanduo iš daržo nutekė́tų Š. Vanduo neturi kur nutekė́ti NdŽ. An kalnais y[ra] – greit nū̃teka LKT43(Lc). Griovukas prakastas, tai dėl to ir nùteka vanduo Alv. Anksčiau prakasdavo kokį ravelį, kad nutekė́t [balų vanduo] Alz. Kur vanduo nenùteka, ten rugys greičiau prigeria Škn. Lytaus vanduo ne taip veikiai nutek (įsėd), kaip mano žmones manęs užmiršta CII287.
3. nuvarvėti, nubėgti skysčiui iš vidaus ar nuo paviršiaus: Nuteka vanduo, nuvarva R9, MŽ11. Ištrauki [linus] iš ežero, nùteka, ir kloji an rugienos – geresnis valaknas esti LKT332(Gdr). Skryliai išgriebiami skylėtu samčiu ir, vandeniui nutekėjus, sudedami į pusdubenį rš. Žaginy šieną sulyja, tai [v]anduo nùteka, i vė sausas Klt. Čia aplijo, čia nùteka, kai kuoruos [rugiai] Klt. Lyja – tai nùteka [nuo šiaudinio stogo] gražiai, stovi ben po trisdešium keturiasdešium metų Žb. Tas vilnas ištraukei [iš dažų], nutekė́jo, sukišai į tokį ploną maišiuką [džiovinti] Škn. Dar daug nekalto kraujo nutekė̃s NdŽ. Daug ašarų, per daug jau nutekėjo, kad dar nukrist galėtų nors viena E.Miež. Abiejų sielų nelengvino ašaros, čiurkšlėmis nutekėdamos Vaižg. Anupras Juzai kaip davė par nosį, tai net jušnykas (kraujas) nutekė́jo Zr. Par volę nùteka apačion, eina švarus saldus alus Kp. Rasalas nutekė́jo nuo barščių kubilo J.
^ Nutekės kai nuo žąsies vanduo Sln.
4. R, MŽ, Sut, P, K, M, L, Rtr, Š, DŽ išeiti už vyro, ppr. po vestuvių nusikeliant gyventi pas jį: Šarvas mergos nutekančios SD278. Nutekėti už vyro B499. Mano duktė nutekėjusi prie Danaičio N. Aš esmi iš Luknojų į Žargiles nutekėjusi už Juknį N. Reiks tau kelti anksti rytelį, kaip nutekė́si J. Duktė jau nutekėjo už vyro J. Ar toli nutekė́jo tavo duktė gi? Ut. Ji nutekė́jo į tolimą parapiją Srv. Į būrį nutekė́jau, tik išsiskirstėm Jd. O jau kap nutekė́jai, išpynei kasą, jau nesupinsi Tvr. Nutekė́jo be kraičio Km. O dar viena buvo pas Mikonį nutekė́jus, tę an viešo kelio Btrm. Čia nutekė́jus iš Knystuškių vieno žmogaus dukrė Grv. Viena sesuva nutekė́jo, metų nepabuvo ir numirė Dv. Ana nenutekė́jus, sena likus Aps. Kad marti nutekė́davo py jaunikio, tai važiuodavo, lydėdavo visi svečiai Rsn. Kaip nutekė́s, i nereiks to mokslo mergelkoms Šauk. Prastai muno duktė nutekė́jo, velyk būtų mun žentą parvedusi Vdk. Juodu buvo jau nutarusiu, kad jinai tekės už jo, nutekės į jo ūkį I.Simon. Tenai man lengviau būtų negu vieną pamilus už kito nutekėjusiai V.Krėv. Paseno, o nenutekėjo, tad jau žinok, jog nėra doros Žem. Nės Ilzbutė, jų dukčiutė, buvo paskiausi ir prieg tam už šulco į Taukius nutekė́jo K.Donel. Suderėjo dėl gero tėvynės nutekėsianti už Jagėlos A1885,77. O jei teip doriai elgiesi, norins ir pasogos neturėtum, nutekėsi už vyro Rp. Mergaitės žiūri, į kur vėjas pučia, tenai nutekė̃s NdŽ. Tu, mergele, nutekėjusi daugiaus vainiko nenešiosi StnD17(pastaba). Vargelė[je] gimiau, vargelė[je] augau, už vargo bernelio ir nutekė́jau VoL314(Vkš). Peludė[je] gimiau, šalinė[je] augau, už vėjo nutekė́jau JD838. Sesut mano mieloj, arti nutekėkie… už kiemo bernelio VoL396(Grv). O šiam trečiam šiporiukui jaunam pati nutekėsiu KlvD216. Kad aš jauna nutekėjau, nieko gero nežinojau D3. O toj kuosa bevainikė norėj nutekė́tie DrskD250. Mergos nutekėjo, marčios pasenėjo LLDI413(Švnč). Kur tas žiedelis nuriedėjo, te mano sesiulė nutekė́jo (d.) Jž. Gal tetušio neturėjai, kad teip toli nutekėjai? LTR(Brž). Kai nuėjau nutekė́jau į mažą grinčelę, terp devynių brolužėlių dešimta seselė (d.) Rdd. O jei motė apleis vyrą savo ir nutekė̃s už kito, tad svetimpatalauja DP69–70. Sužieduotinė, nutekėdama ažu vyro, apleidžia… giminę SPI217. Tenutek anos kaip norinčios, tiktai tenutek giminėspi plemės savo tėvo BB4Moz36,6.
^ Mergai nutekėt – tep kap varlei balon užakėt LTR(Lš). Laukia kap našlė nutekėt LTR(Vs).
ǁ Jn(Kv) nueiti į žentus, į užkurius: Ans į Žeimius nūtekė́jęs Krg. Jonas nūtekėjo pri Mikužio Pgg. Vargelė[je] gimiau, vargelė[je] augau, už vargo mergelės ir nutekėjau TDrVII66(Dov).
5. nueiti siauryn, suplonėti: Lapo pentis nusiaursta (nuteka) kotelin Mt.
6. nuslysti, nusmukti (apie šeivą): Šeiva nuteka (nutekėjo Krz4) CI25.
7. praeiti, praslinkti (apie laiką): Trunka tie meteliai nutekėti? rš. Daug laiko nutekėjo, kai mačiau Vydūną, tačiau įspūdžiai išliko iki šiol LKXX416. Metai nutekė́jo in pabaigą Č. Metų ne priest (ne prisideda), bet visadai nuest žmogui: metai ne priteka, bet nuteka DP580.
8. SD376, R94, MŽ124, SGI53 nubėgti, nuskubėti: Nuteku (orig. nutekiu) kur tolyn SD425. Aš nuejau, nutekėjau su variniais viedreliais, su šilkiniais pasaitėliais NS79. Marija Magdalena tada nutekėjo, jeib tatai pasakytų BPI399. Ir nutekėjęs pirma užkopo ant medžio figos, idant Jį regėtų VlnE183. Ižtrūko kuo veikiaus iž anos minios ir nutekė́jo pirm ir užlipo ant medžio lauko figos DP574. Išpylė kodį ingi prakartą (lovį) ir vėl nutekėjo šuliniespi semtų BB1Moz24,20. O Laban nutekėjo anop žmogausp versmėsp Ch1Moz24,29. Nutekėjo ing visas aplink ėsančias šalis, pradėjo nešt tuos, kurie sirgo BtMr6,55.
| refl.: Aš ant svirną nusiteku: svirno raktai tebėra, mano brolio nebėra NS80. Nusitekėt norime niekur kitur, tiktai anop vietop PK243.
panutekė́ti, panùteka, -ė́jo (dial.) intr. visoms ištekėti: Josios dukterys toli panutekė́ję Grv. Panutekė́jo LKKIX188(Dv).
patekė́ti, pàteka, -ė́jo
1. intr. KŽ pasilieti, ištekėti (apie skystį): Ka devė į galvą su kažkuo, i kraujai patekė́jo Vvr. Tas [žmogus] tep suspaudė tą sūrį, kad išrūgos patekė́j[o] (ps.) Azr. Iš jo (lavono) visas brudas patekė́j[o] Str. Negerk per greit, kad nepatekėtų per lūpas Vaižg. Nueinu ryto, guli paršelis išsižiojęs [negyvas], kraujo net patekė́ta iš burnos Klt.
2. intr. SD1126, SD259, J, M, L, Š, NdŽ tekant pasisunkti, pasiskverbti po apačia: Po grindom patekė́jo vanduo Sv.
ǁ tr. N, KŽ tekant paplauti, pagraužti (krantą).
3. intr. NdŽ kurį laiką pasisunkti, pavarvėti, pasroventi: Būdavo, numuši ranką – kraujas neteka, tik ruda sunkelė pàteka (taip išsekę buvo tremtiniai) Ob. Sula truputį patekė́jo ir vėl nustojo Sv. Tepatekỹ žąses kraujas, geresnė bus mėsa Dglš.
4. intr. po truputį tekėti, prasisunkti: Negerai ažkamšei rėčkelę – vis tiek pàteka Sdk.
5. intr. KŽ patvinti, pasrūti, paplūsti: Pateka upė SD261. Krauju patekė́jusios akys NdŽ. Visa mėsa pienu patekė́jus (apipilta) Dg.
6. intr. įbėgti srovei, įtekėti, įsilieti: Kur tas upelis pàteka, aš nežinau Šmk. Tais grioveliais [trąšuotas vanduo] pàteka į didesnį griovį Dg.
7. intr. K, M, L, Rtr, Š, DŽ, KŽ, LzŽ, Č pakilti aukščiau akiračio (apie dangaus kūną): Saulei patekė́jus atejau J. Kol saulė patekė̃s, turim tę nueiti LKT193(Nm). Saulė patekė́s, ir išeisi į laukus Krtn. Baigi darbą su saule: kada patekė́jo – į darbą, nusileido – numo Krž. Parginsi, kaip jau saulė patekė́s Tl. Patekė́jo saulė, i rasą tujau nudžiovino Varn. Nu ka saulė pàteka graži, būs pagada Brs. I tą vieną sykį parejau saulei patekė́jusi Kl. I ta liuob iš vakarų patekė́s viena žvaizdė su rykšte Yl. Saulė tokia raudona patekė́jo Pc. Gana tau drunėt, čėsas keltis, saulė jau kur patekėjus! Lš. Liuobėjusys subatos vakarą nu saulės užsileidimo lig saulei patekant sutartines dainiuoti S.Dauk. Šviesus mėnesėlis patekėjo iš rūtų darželio, o aušros žvaigždelė iš pat vainikėlio (d.) J.Jabl. Patekė́jo šviesioji saulužė, ištirpino vasaros ledaitį Sch8. Nusileis mėnuo, patekė̃s saulelė JD942. O kai laidojo mudu, brolyčiu, šviesus mėnuo patekėjo KlvD249. Tamsi naktis jau sutemo, aušros žvaizdė patekėjo LTIII428(Sln). Saulele motule, patekė́k patekė́k (d.) Rm.
^ Jis kai parėjęs namo, tai jo tie namiškiai džiaugiąsis pamatę kai saulaite patekėjusia LTR(Sln). Kol saulė patekės, rasa ir akis išės PPr62. Aiškink kvailam, kad rytą saulė patekėjo! KrvP(Pun). Kol neišaušta, i saulė nepateka LTR(Vdk). Ji (saulė) ir nesutinkama pateka Vaižg. Jeigu per keturiolika šešiolika valandų darbo keturis litus užkali, tai, rodos, kita saulė pro langą pateka (pasidaro linksma, apima džiaugsmas) J.Marc. Negreit da toj saulė patekė̃s (daug laiko praeis), kol ana sulauks savo vyro An. Elzbietai septynios saulės patekėjo nuo tokių žodžių rš. Šiandien ir mums, buvusiems jūsų vergams, ir jums, buvusiems mūsų ponams, patekėjo nauja saulė (prasidėjo šviesus gyvenimas) A.Vien.
8. intr. Rod, Ml, Str visoms išeiti už vyrų, ištekėti: Visos dukterys patekė́ję LKKXI221(Trak). Turim tris dukteres ir visos trys patekė́ję Arm. Trys jos dukrės Vilniuje, anos gerai patekė́ję Grv. Tik mergos patekė́jo, kur bagotos Pls. Jų yra ketrios (keturios) merginos ir visos patekė́ję Vrn. Gražios mergos visos patekėjo, jaunos marčios visos pasenėjo LTR(Ad).
9. refl. N, KŽ apsivaisinti, pasibėgti (apie avis, ožkas): Ožka pasitekėjusi MŽ. Avys pasitekėjo MŽ403.
10. intr. NdŽ, KŽ, Nm, Snt, Trg, Skdv pasidaryti skausmingam, užgeltam nuo šalčio (apie panages): Panagės patekėjo B, R140, MŽ185, N. Man iš šalčio panagės patekėjo KI713. Panagės patekė́jo nuo šalčio, t. y. po nagų meisos gelia nuo šalčio J. Sušalusias rankas kišk į šaltą vandenį, kad panagės nepatekėtų Grš. Trink sniegu – mun panagės patekė́jo Vvr. Nešildyk sušalusių rankų, o panagės patekė́s Žgč. Ka panagės pateka, reik pirštus kišti į sniegą, ir atsileida Grg. I panagės patekė́jo tą žlugtį beskalbant tokie speiguotie Lkv. Veizėk, mano panagutės patekė́jo MitI67(Klp).
| refl.: Teip sušalo rankos, kad i panagės pasitekė́jo Krt. O jergau, ka pasi̇̀tekėjo panagės, negal betverties! Grg.
11. intr. Sut, N nueiti, nubėgti, nuskubėti: Pateku po kuo SD259. O kam patekanti rakteliai skambėjo? NS338. Sutrinko trinko tėvelio grindos, o kam einanti, kam patekanti? NS341. Nū sunku krikščionimus, kiemuose gyvenantiemus, kiek varstų patekė́t bažnyčion DP64.
12. tr., intr. LTI210(Tvr), Sv pasitinkant išeiti kam priešais: Dar tik svotuliai atšlaime sučežė[jo], ė jau mergos tėvai išbėgo, juos patekė́jo Prng. Bėk tėvo patekėt iš turgaus – baronkų ataveža LTR(Vj). Veselioj pàteka kožną žmogų muzikantas Dglš. Patekė́k mani, sūneli, ne až ilgo (tėvas atsisveikina su mirusiu sūnumi) Dglš. Kunigas patekėjo numirėlio priimt Rš. Kas jam šitiek užmokės? Be kepurės patekės? Gmž. Kai mañ nešė an bažnyčią, varpai suskambėjo, vargamistras, kunigelis mani patekė́jo (d.) Kzt.
| refl. tr., intr. Sut: Oi eisiu eisiu, pasitekė́siu ir kaip galėdamas pasisveikinsiu Š(Tvr). Jog jums nepasitekėjo su duona ir vandenimi ant kelio CII1103. Šitai apžieduotinis eit, išeikite pasitekė́tų jam DP567. [Mergos] ėmusios lempas savas, išėjo pasitekė́tų prieš apžieduotinį savą DP568. [Tarnai] Viešpatį naktį ant kelio pasiteka DP552.
13. tr. apdovanoti (pasitinkamą marčią): Neisiu veselijos: neturiu kuo marčios patekė́t Slm. Seniau ir linų grįžte marčią patekė́davo Slm. Jy man patekė́jo gražų abrūsą Slm.
| Vištelė kiaušinius dėjo, gaspadoriui patekėjo, pagiriom sergančiam A.Strazd.
14. refl. WP3 kreiptis kur pagalbos: Išveržk mane nuog neprietelių mano, Viešpatie, Tavęsp aš pasiteku Mž480. Tavęsp pasitekė́jo visi ligonys ir pavargėliai DK152. Žmogus ne tiesiogu Dievop pasiteka, bet tarpinykų sau ieško Jop DP77. Patiesp Dievop, kaip tėvop tikrop, pasiteka DP538. Idant ir mes… tokiump pagalbump pasitekėtumbime DP587. Nepasiteku tikrai čestyje prieš urėdą bažnyčios MT144.
15. refl. pasirodyti: Mums pasitekė́jo, kad prasta būs mergė, ir neėmėm Nt.
16. refl. atitokti, pagerėti (apie sergantį žmogų): Jau ir teip pasitekė́jo, jug buvo marinamas Šts.
partekė́ti, par̃teka, -ė́jo intr.
1. po vestuvių atsikelti gyventi pas vyrą, atitekėti: Partekėjo čia ji nū Varsėdžio Grd. Mano motina partekė́jus iš Minionių kaimo Rs.
2. Gl parsirasti, pareiti, parbėgti: Motina Šimonienė tik sunkiai atsidūsėjo, kada Anė partekėjo I.Simon.
^ Pargena genulis, par̃teka tekulis (d.) Rdm.
pértekėti NdŽ, pertekė́ti, pérteka, -ė́jo Rtr
1. intr. SD292, Sut, N, Rtr, NdŽ, KŽ kiaurai persisunkti, pratekėti: Par visus drabužius pártekėjo vanduo J.
^ Ateit ubagas ant lops lopo, per tus lopus vanduo nepereit, neperteka (žąsis) PrLXVII34.
2. intr. NdŽ, KŽ persilieti per viršų.
3. intr. praleisti vandenį: Radom 3 valtes: vieną būtinai kiaurą, o dvi partekanti IM1863,23.
4. intr. MŽ įtekėti ir ištekėti, persroventi (apie upę): Jis (Ančios upelis) pérteka per ežerėlį Pastovį ir teka į Ragažiaus ežerą Kpč. Strepečių pasitaiko tik pertekamuose ežeruose rš.
5. intr. SD292, N perbėgti per ką.
6. intr. persikelti, perbėgti kur: Keturi broliai Šimelpeningiai… dėl vieros pertekėjo į Lietuvą LC1886,11.
7. tr. prk. perimti, persmelkti: Iš jo veido ale švietė jo širdyje ėsąsis pakajus, kursai mudu abu pertekėjo LC1887,22.
pratekė́ti, pràteka, -ė́jo
1. intr., tr. EncIX594, NdŽ, DŽ1 prasruventį pro kokią vietą: Nemunas pràteka Tilžę Smln. Pro šalį to miestelio nuo žiemių pusės pràteka upė Sidabra BM176(Jnš). Prie vyšnių sodelį, prie rūtų darželį pratekėjo upelė gailiųjų ašarėlių LTR(Vs).
2. intr. ištekėti iš kur, turėti pradžią (apie upę): Klausinėjo, kap upės, o iš kur jos pràteka Rud.
3. intr. nutekėti, nusruventi:
^ Da daug upėj vandenio pratekės (daug laiko praeis) Brž.
4. intr. LL183, Š, NdŽ, KŽ praleisti skystį (paprastai prakiurus): Statinė perdžiūvus – pràteka DŽ1. Dėlto pràteka [lentelių stogas], pūna greitai Kur. Jau viedras pratekė́jo, reikia naujas pirkt Stk. Puodas jau pratekė́[jo] LKKXIII28(Grv). Pratekė́j[o] bliūdas – skylelė rados Lp.
| Pratekė́jo ausytė [vaikui], ir teka Ėr.
5. intr. prasisunkti, prasiskverbti (apie skystį): Misa, kuri prateka, skysta J. Maž da pratekė̃s [v]anduo iš [stogo] šono Dglš.
6. intr. Rtr pradėti tekėti: Uosio kalbą užgirdo upė, ir ana krauju pratekėjo [iš nusiminimo] LTsIII188(Ds). Pradė[jo] sūnelis šermukšnį kirstie, ir pratekė[jo] rusvus kraujelis in bernelio kojelių (d.) Tvr.
7. intr. KŽ suviduriuoti.
8. intr. NdŽ kiek pakilti, patekėti (apie dangaus kūną): Jei tik saulutė pratekė́j[o], ir eina [grybauti] Dbč.
9. intr. praslinkti (apie laiką): Teip pratekė́jo apie ketverius metus MitI385(J.Šliūp).
10. tr. bėgant pralenkti: Šitaip tekėjo Ahimaaz tiesom (tiesiu keliu) ir pratekėjo (paraštėje pranoko) Cusį BB2Sam18,23.
pritekė́ti, pri̇̀teka, -ė́jo
1. intr. SD302, R, MŽ, I, Sut, LL93, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ pribėgti srove ar lašais: Pilnas kubilas pritekėjo vandens po lašniais J. Pritekė́jo didžiausias klanas kraujo J.Jabl(Skp). Rištakai [v]andenio pritekė́jo iš viedro Klt. Sulos pora puodų pri̇̀teka Sb. Nuteka ir priteka vanduo N.
| Seilių spaudimas ištekamuosiuose latakuose dažnai esti didesnis kaip pritekančio į liaukas kraujo spaudimas V.Laš.
^ Iki dagos pritek naudos! Tlž.
2. tr. Q648 tekant pasiekti (apie upę): Iš vakarų pusės atiteka nedidelis upelis, kuris, pritekėjęs pietinį piliakalnio kraštą, susisuka ir teka į šiaurę LTsIV626.
3. intr. įtekėti: Visas Nemuno bei jam pritekamųjų upių ledas dar tebegul Kel1881,95.
4. intr. Sut prisidėti, padaugėti (apie laiką): Metai [žmogui] ne priteka, bet nuteka DP580.
5. tr. išbėgus priešais pasitikti: Eina eina diedas, ir pri̇̀teka jį lapė Tvr.
6. intr. N pribėgti prie ko: Ir aniemus pritekant [prie Loto], idant duris išdaužytų, išsekė anie vyrai laukana BB1Moz19,9.
7. intr. kreiptis kur, ieškoti prieglobsčio: Kurie pritekam ir laikomės prie pasiūlyto nusitikėjimo CI97.
| refl. Q648, CII1065, Lex110, Krz255, N, KŽ: Kurie iš bajaus (mūšio) išbėgs, prisitekės Hesbonop BBJer48,45. Mes kop priesitekėsim? Mž453.
8. refl. dovanojant ką įsiteikti, prisimeilinti: Im (imk) nuo manę šitą žiedą, tai pristekėsi jo dukteriai (ps.) Tvr.
sutekė́ti, sùteka, -ė́jo
1. intr. Q654, SD1163, SD333, N, Sut, M, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ tekant susilieti, suplūsti į vieną vietą (apie vandenį, upę): Iš visų pusių sutekė́jo vanduo ir pasidarė kūdra J. Itas [v]anduoj sùteka upėn LzŽ. Visi upeliukai į Nemuną sùteka, trąšas suneša PnmŽ. Japonų jūra šiltesnė, švelnesnė, ir vanduo čia gėlesnis – daug upių suteka jon iš žemyno rš. Sùteka [Juodoji Ančia ir Baltoji Ančia] abi sykiu ir teka ing Nemuną Kpč. Tenai (ežere) niekada neužšąla: vanduo sùteka iš paversmių Blnk. Nebepanešė jo (velnio) pilvas tiek vandenio ir parsprogo, o vanduo visas sutekėjo į ežerą BsPII84(Šl). Sutekėjo dvi upelės, sukalbėjo dvi seselės LTR(Švn).
| prk.: Taipo balsai žmonių ir vyriausiųjų kunigų į vieną sutekėjo prš.
| refl. Q654, Sut: Susiteka dvi upės – Mūša ir Nemunėlis – ir atiduoda savo vandenį Lielupei sp. Kaip smarkiai susiteka didžių lietų vandenes PK59.
ǁ dėl susikaupusio vienoje vietoje skysčio, kuriame buvo dažoma, pasidaryti vietomis tamsesnės spalvos: Šiuo būdu išgarinti verpalai nesuteka, ir dėl to ruožų neatsiranda sp.
2. intr. pribėgti, pritekėti: Kai sutekė̃s lig burbulo [medsukio viduje], tai bus didelis viedras medaus Všn.
3. tr. permerkti, sušlapinti: Pakabinai šlapią [paltą] – sutekė̃s rūbus Slk. Arbata sutekėjo rūpestingai išvalytas kelnes, bet jis to nepastebėjo rš.
4. intr. SD443, N sueiti į vieną vietą, susiburti: Į Meką ir Mediną kasmet suteka daugybės maldininkų Vr. Sutek marčios ir sesiulės, susemiema tą sudabrą NS18.
| refl. KN63: O štai prieštarnykai mano prieš mane susitekėjo PK69. Kaipo paukštinykas, pasergėjęs, jog ant kokios vietos paukščiai susiteka, tenai jiems ganyklą meta, idant jus galėtų pigiaus gaudyti brš.
| prk.: Tump keturiump galump visi kiti [galai, tikslai] susiteka ir susieiti SPII207.
užtekė́ti, ùžteka, -ė́jo
1. intr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ tekant srove užsilieti ant ko: Kraujis užtekė́jo ant drabužio J.
2. intr. užplūsti, užkilti: Kad užtekès putos – itai anas (Žilvinas) perimdo; kad paslès kraujas – anas negyvas (ps.) Grv.
3. intr. praleisti vandenį: Kap ažtekė́jo – blogas dangtelis – supuvo šienas Ml. Kiauras dangčius, tai užtekė́jo ir sušuto siena Ds.
4. intr. tekant vingiu priartėti (apie upę): Ir pro juos ùžteka Šventoja Ds.
5. intr. H156, R, MŽ, N, J, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ pakilti aukščiau akiračio, patekėti (apie dangaus kūną): Saulė užteka SD405. Mėnuo užteka B134. Kolei saulė ùžteka, va kokį galą suari Mlt. Saulė būdavo neužtekė́jus – karves varai an pievų Upn. Saulė ùžteka, ir reikia keltis Grž. Man matos, kad senelė nebesulauks saulės užtekant (greitai mirs) Grž. Oi aš jauna pradedu savai sesulei tykų alasėlį, nedėlios ankstų rytelį giedriai saulelei užtekėjusiai, tamsiai naktelei miglelei prasiskyrusiai Kb. Sėdžiam, kol saulė užùteka Krs. Saulė nusileidžia – mėnuo ùžteka Mžš. Saulė žutekė́jo, pasniedojai ir nuvažiavai Eišiškėn Rod. Išvažiuoji – saulė ùžteka, atvažiuoji – ažsileidus Ad. Mėnas jau užtekė́jo LzŽ. Iki aušra užtekės, dar galėsiu išeiti iš pilies V.Krėv. Užtekėjo ant dangaus septynios žvaigždelės vienoj krūvikėje DS136(Šmk). Užtekė́k, saulele, papūski, vėjeli, nušildyki, nuvėdinki nuo žirgo raselę JV64. Užtekėjo mėnesėlis tarp dviejų žvaigzdelių RD115. Iš kur užtekėjo šviesus mėnesėlis, iš kur užtekė́jo aušrinė žvaigždelė? (d.) Dkšt. Užtekėjo saulelė par aukštus kalnus (d.) Nmk. Aš nemačiau dienos auštant nei saulelės užtekant LTR(Klp). Užtekėk, saulele, ant mūsų, ant mūsų (d.) Jnk. Tėvulio dvare saulele užtekėtau, už baltų skobnelių lelija pražydėtau LTR(Mrk). Perleidžia saulei savo užtekėt ir žibėt ir geriemus, ir piktiemus vienokiai SPI347. Nes Jis daro tai, jog saulė jo užteka ant piktų ir gerų BtMt5,45. Atėjo … labai anksti, užtekant saulei BPII3. Ik saulei neužtekėjus sugavo jis jaunikaitį BBTeis8,13–14. Paleisk mane, aušra nes užtekėjo Ch1Moz32,26.
| prk.: O kaip užtekėjo saulė, kurijė apžiebė visus pahonis, jie teip labai apjako DP61. Pranašavimas bu[v]o, jog turėjo užtekė́t žvaizdė ižg namų Jakobo DP59. Jeigu anys tatai nesakys, neužtekės jiems aušros žvaizdė MT(praefatioXIV). Nes juosemp užtekė́jo saulė tiesos, o tie vienok neregėjo DP40. O jumus, kurie mano vardo bijotės, užtekės saulė teisybės BBMal4,2. O sėdintiemus vietoje ir šešėlyje smerties užtekėjo šviesybė BtMt4,16.
^ Tiek laukėm ano, kaip saulės ùžtekančios Trk. Lauka it saulės ùžtekančios VP28. Prašyt neprašiau [maisto iš namų], bet laukiau kaip saulės ùžtekant Lkč. Tėvas motina ateita – kaip saulė ùžteka (pasidaro linksma) Yl. Ka išejau į Klaipėdos kraštą, maniau, ka saulė užtekė́jo (taip smagu pasidarė) Ub. Jam jau saulė nebeužtekės (nebesulauks šviesesnio gyvenimo) LTR(Ds). Kolei saulė užtekės, tai rasa akis išės LTR(Vdn).
| refl.: Užsitekė́jo, užsirietėjo šviesi sauliulė prieš kalną (d.) Švnč.
ǁ tr., intr. užtikti, apšviesti tekančiai saulei ką kur būnantį, ką darantį: Saulė muni lovo[je] užtekė́jo Vkš. Munęs saulė neužtekėjo, kad ir buvau pagerąs Šts. Teka saulelė ankstie par girelę, užtekė́jo ežere ledelį (d.) Vkš. Kur saulutė teka, vis mane užteka LTR(Slk). Tos rūtelės buvo saulės šviesos užtekėtos, gailios rasos nuriedėtos J.Jabl. O jeigu saulė ant jo (vagiančio) užtekėjo, tada kraujų tiesa tesūdij ant jo BB2Moz22,3.
6. tr., intr. pasidaryti skausmingam nuo šalčio, užgelti (apie pirštų galus): Mun beskalbant užtekė́jo panagės Krž. Tuos maišus skalbdama net rankas užtekė́jau Brt. Vakar skalbiau, tai kad užtekė́jau rankas! Ig.
| impers. tr.: Nuėjau prie šulinio be pirštinių, tai kad užtekėjo pirštus, nors kazoką šok! Pjv. Prisiėjo važiuoti dviračiu prieš vėją, tai kad užtekė́jo panages! Lkč.
7. intr. SD392 užbėgti aukštyn.
8. intr. SD1206 užeiti, užbėgti kam priešais, pasitikti: Užteku kam, prisitinku, susitinku SD163. O kad jis jau ėjo, užtekėjo jam tarnai ir pasakė I. Skubinkies iš Babilono …, užutekėk Jėzusui, pakolei metas tam derąs SPII169. Didis bažmas žmonių … užtekėjo Viešpati Jėzui su palmų … šakomis DP131. Anys, išgirdę Kristų netoli santį nuog miesto, užtek Jam BPI12. Tada užtekėjo jam Mozėšius ir kloniojosi po jo akim BB2Moz18,7. O kaip anie persiyrė ant kitos šalies gergezėnų, užutekėjo Jam du apsėstu BtMt8,28. O kad ėjo ing nekurį miestelį, užtekėjo Jam dešimtis žmonių raupuotų SE195.
| prk.: Duok mums tikrus mokytojus, kurie … visiems papykiams … stropiai ir išmintingai užtekėtų (užkirstų kelią, sutramdytų) MKr28.
ǁ tr. einant priešais užstoti (kelią): Reikia Jam kelio užtekė́t, ik kolei dabar vaikščioja tarp mūsų DP327. Jei anys tatai nebūtų tikėję, Jam kelį nebūtų užtekėję BPII387. Duok, idanti … su garba, tau pačiam prigulinčia, kelią linksmai užtekėtumim MKr12.
ǁ tr. užbėgus priešais atimti: Ateikiat priš midianitus ir užtekėkiat jiemus vandenį iki Bet Baro ir Jordano BBTeis7,24.

tekė́ti, tẽka, -ė́jo intr. KBII169, Š, Rtr, KŽ, DrskŽ; M
1. R, MŽ, N, DŽ judėti srove kuria kryptimi, bėgti (apie upę, šaltinį ir pan.): Teka vanduo upė[je] J. Upė tẽka K. Netoli upė tekė́j[o] LzŽ. Vanduo srauniai tẽka NdŽ. Smarkiai, ramiai tekė́ti NdŽ. Tekė́ti per pievą NdŽ. Tekė́ti pro šalį NdŽ. Tekė́ti aplink ką NdŽ. Ten, kur tẽka šaltinėlis NdŽ. Maudžiaus tekančiame vandenyje A.Baran. Tekamas vanduo esąs sveikesnis gerti; bet mūsų šulinio (šaltinio) vanduo ir už tekamąjį geresnis J.Jabl. Tyras, tekąs vanduo yra lyg koks užburtas daiktas Mš. Labai gerai baltinius plauti, kur tẽkantis vanduo Nm. Per tę eina tẽkančias vanduo Kb. Tẽkantis [v]anduo Grv. Netekantỹs vanduo Vlk. Karosai an tẽkančio vandenio nelabai mėgsta gyvent Pnm. Ka ne an tẽkančiu [v]andeniu, [žuvys] neišbūna LKT47(Trkn). Upelė te tokia tekė́davo pavasarį Krs. Nat švirkščia, kaip tẽka Birbytas [pavasarį] Aln. Daba ta vaga daugiau užaugusi maldais, nėmaž nèbteka vanduo Lž. Šaltinis, kur tẽka iš pietų pusės, tas sveikas esąs Akm. Išgrūdo (iškasė) grovį didžiausį ten, kur Kesautė tẽka Šauk. Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens, kiek priešų ten kraujo tekėjo Mair. Kaip ašaros skaisčios ir tyros, upokšniai tekės po ledu E.Miež. Tokį upelį reik rasti, kur priš saulę tẽka Klp. Sako, reikia atrast takas, kur vanduo tẽka Kpr. Dūkšta tẽka Nerin per Maišiagalę Viln. Mažutė upė, ana iš šitų raistų ir tẽka tik Nmč. Skliausčiuose ežeran tẽka Lebeda Pb. Teka upė rūdynuosan LTR(Tvr). Šitoj upė pienu teka, anoj krauju verda J.Jabl. Pas mus upeliai vynu teka, iš pakraštėlių midum kvepia LLDII105(Vl). Srauni upelė tekėjo, žaliu vyneliu kvepėjo LTR(Srj). Kur kraujai bėgo, upė tekė́jo DrskD209. Tykiai tykiai Nemunėlis tẽka VoL398(Grv). Per žalias girias, per lygias lankas tẽka upelis kai Nemunėlis (d.) Vlk. Pro tuos beržynus, pro epušynus vynelio upė tẽka DrskD95. Vyno upelis tekėjo, pulkas bernelių stovėjo, su jauna mergele kalbėjo LTR(Grv). Mūso upė vynu tẽka, o berneliai dailiai šneka (d.) Rt. Vai eisim, eisim, kur paukščiai lekia, upės vyneliu teka A1884,259. Pirmoja [upė] yra vadinama Pison, kuri tek aplinkui visą žemę BB1Moz2,11.
^ Ko nenustovi kaip tekąs vanduo?! Šts. Vanduo netekėdamas ir žmogus nieko neveikdamas genda M.Valanč. Kur teki, krive? – Kas tau darbo, skuste (upė ir pieva) B. Keturi upeliai į vieną ežerą teka (karvę melžia) Mrk. Ūsuotų (t. y. alaus) neturiu, o iš tykaus tekė́tą (vandenį) rasi negers BsPI5.
| refl.: Čia upelių nesi̇̀teka Jz.
ǁ sruventi, bėgti kuria kryptimi (apie kraują gyslomis, elektros srovę laidais): Kraujas greičiausiai teka aorta V.Laš. Tegu teka jo gyslomis laisvės kraujas nuo pirmųjų gyvybės dienų! J.Gruš. Kai poliai sujungiami laidu, juo teka srovė rš. Srovė teka iš pliuso į minusą, t. y. iš anodo į katodą rš.
ǁ prk. plūsti, sklisti: Karvė – turtas, kiek gerybių žmoguo tekė́te tẽka Krš. Taip, jau taip, vaikali, piningas tẽka kaip [v]anduo, nu senovės taip eina Krš. Ir gimsta, ir miršta karta po kartos, ir teka žmonija kaip upės vanduo J.Gruš. Mintys tekėjo lygiau ir aiškiau J.Dov. Duok, kad tarp mūsų tavo žodis šventasis tekėtų ir augtų brš. Lai tek it rasa iškalba tavo M.Valanč. Melodija teka rš. Esmi kaip versmė, iž kurios visada visa gera teka ir niekada negal ižsekt SPI155. Melskitės už mus, kad Viešpaties žodis tekėtų ir pagarbintas būtų Bb2PvT3,1. Melskitės, kad jie žodį priimtų ir kad žodis tekėtų ir augtų Ns1848,2.
2. I, J, LL15 lietis, sunktis, lašėti, varvėti: Balsamas, sunka tekanti iž medelio balsamo SD5. Ašaros jam tẽka (ritas) per skruostus KII11. Prakaitas man tẽka (ritas) nuo kaktos KII11. Ašaros tẽka iš akių DŽ. Pripylei [v]andenio, net perėjo tẽka – nusemt reikia Klt. Petras šluostė rankove nuo kaktos tekantį prakaitą J.Bil. Tẽka prakaitai nuo darbų kaime Ūd. Dirbk, kad net prakaitas tekė́tų Vžns. Reikia pasdaryt visa kas patiem, reikia mygt, kad prakaitas su ašarom tekė́t[ų] Vdš. Ka liuobėj prakaitas tekė́s par nosę, par smakrą – visur Klk. Šlapios kojos suskyla, kraujas tẽka Šmn. Iš blauzdelių [piemenukui] kraujas tẽka Vdn. Kraujai tekė́ję tekė́ję: ana gi [ožkelės] pusė apilupta, tai kraujai gi tẽka iž jos (ps.) LKT349(Ad). Tekėjo mūso bočių prabočių krau[ja]s Kltn. Iš mano kojos kraujas teka KlbIV82(Mlk). Guli žvėris, kraujai tekė́ję Ad. Ta pieva vadinasi Raudonupis: kraujo daug tekė́jo Kkl. Kraujo tekamasis indas KlK46,42. Nū karvės vanduo tẽka į pieną Mžk. Geriau tẽka [alus], jei rupesnis salyklas Dgp. Iš viršaus vis užpila verdančio [v]andens, ans ten i tẽka į apačią Akm. Pilia verdantį vandenį, i tẽka [alus] Kri. Jeigu kitokart salyklas blogas, nei iš viso neteka [alus] Kp. Reik žinot, ka par anksti ar par vėlai nèteka [sula] Sk. Sula tekė́jo ir duonytės buvau pasikepus Alz. Po lopelį medaus kory yr, ir tẽka lėkštėn Ant. Toks obuolas didliai y[ra] skanus, ka kandi – minkštas, sunka tẽka Šts. Ažusuku sūramaišelį, kad geriau tekė́t [išrūgos] Klt. Bulbos šlapios, kai kisielius tẽka Trgn. A tavo moma prispirko bulbų, visos sušalo, iš maišų tẽka, ryna eina Ml. Lašiniai kap pakarta – net vanduo tẽka, tai bus jau kada lietaus Aps. Ot burno[je] seilių teip tẽka, čia brauka tiek Vž. Putelytės iš burnos baltos kaip pienas tekė́jo Slk. Iš kojos tẽka ir tẽka juka Aps. Yra rona, ir tẽka Zt. Prakiurus koja, skystimas tẽka, negyja Svn. Ašaros tẽka iš akių Dglš. Ašaros tẽka tẽka Alz. O kita toki karvė – pieno po viedrą, o kaip silkinis siūlelis tẽka Všv. Vakare pienas iš kakų tẽka karvės Klt. Tẽka ir šąla skrepliai LzŽ. Iš nosies kaip [v]anduo tẽka ir tẽka – tai didelis slanktas Ob. Kito nosis – pakliudei i tẽka [kraujas] Klt. Seilė tẽka, kai pamatai duoną Nmč. Noriu valgyt – net seilė tẽka Lkm. Anam (vilkui) seilė tik tẽka, kad griebt Dgč. Jas (knygas) beskaitant, net seilė, būdavo, ema tekė́ti LTI421(A.Baran). Tai riebumas vištos – net tẽka riebuliai! Klt. Kur bernelio jota, kraujo ten tekėta V.Krėv. Į išvirusią mėsą šakutė lenda lengvai, ir iš dūrio vietos teka baltos skaidrios sultys rš. Iš krosnių tekėdavo ištirpusi geležis, tekėjo ji rynomis, čirkšdama ir taškydamasi, į smėlio arba vandens formas P.Cvir. Vasara buvo tokia, apie kurią bitininkai paprastai sako: medus pats teka į avilius Pt. Šaltas prakaitas pradėjo jam nuo kaktos tekėt BsPII282. Kirto galveles kap kopūstėlius, tekėjo kraujelis kap šaltinėlis LLDIII304(Kb). Guli kūnai kaip sienelė, teka kraujai kaip upelė LLDIII333(Mrk). Kur krau[ja]s tekėjo, rožė žydėjo LTR(Slnt). Iš mano veidelio kraujelis tekėjo, kaip lelija žydėjo LTR(Grv). Kur tik einu, paskum seka, jai per lūpas seilės teka LTR(Brž). Ir aš tę buvau, vyną arielką gėriau, nastruosa nebuvo, per barzdą tekė́jo (ps.) LzŽ. Ašaros iš mano akių tekėtų Ns1857,4. Tenai tu olą ištiksi, tada vanduo iš jo tekės, jeib žmonės gertų BB2Moz17,6.
| prk.: Ten broliai kainais pavirto, kraujo upės teka, žmonės ašaromis plūsta, žaizdose vartosi A.Vien. Piningas daba neskalsus, tekė́te tẽka pro pirštus Krš. Mokslai tekėjo pro ją kaip vanduo pro rėtį rš. Pasakojimas apie Jeruzalės išpūstyjimą ne iš mano plunksnos teka TP1881,34.
^ Vokiečiai gniaužia, kad sunka tẽka Šmn. Atanešė priraškę obuolių, tai net ašaros tẽka (labai gražūs, sultingi) Klt. Kad ji negirdės, verks, per blauzdas ašaros tekės LTsV877. Du zuikučiai (kiškeliai) pjaunasi, balti kraujai teka (bėga) (girnos) Jrg. Du šuniu riejas, balti kraujai teka S.Dauk. Du kiškiu pešasi, o balti kraujai teka prš. Du katinu pjaunas, baltas kraujas teka LTR. Keturi broleliai verkia, į vieną dubenį (duobę) ašaros teka (karvę melžia) LTR.
3. SD319, R240,293, MŽ321,392, I aptekti kuo plūstančiu, srūti, šlapiuoti: Krauju teku SD116. Teka akys SD427. Akys ašaromis tẽka (tek B) NdŽ; N. Akys teka vandenimi B. Kūnas krauju teka N. Medumi tekąs, saldus LL87. Kaip padarė ana krauju tekanti žmona – visą turtą savo iždavė ant gydytojų SPI101. Mano nosis apslupus, tekė́jo Švnč. Tekė́[jo] sopulys pro vieną ausį Dglš. Išsirausęs iš manęs [po operacijos] upeliukas, tekù i tekú Bb. Man, kai slanktas, tai bais nosys tẽka, nei atsidvėst negaliu Svn. Nusišluostyk, vaikeli, nosį, matai, ka ji tau visą čėsą tẽka ir tẽka Skrb. Mano akys tek, nei gal liautisi, nesa nėra liovimo BBRd3,49. Kožnas žmogus, kad bus tekančiu iš kūno savo, nečystu bus dėl tekėjimo savo Ch3Moz15,2. Bet kad moteriškė bus tekanti,… bus per septynias dienas atskyrime savo Ch3Moz15,19.
^ Už ją (Lydą) mes gausime Volynę ir Podolę, kraštus, kur upės pienu ir medumi teka V.Krėv. Atejo žemėn, pienu ir medumi tekančion SPII258.
4. R, MŽ, KI318, Mžš, Ob, Kpč leisti skystį, būti kiauram: Tekąs, kiauras SD29. Laša, lietus teka per dangtį SD84. Kibiras tẽka KII1, KŽ. Tẽka pirkios stogas DŽ1. Tẽka puodas pro įtranką Š. Bosas teka N. Dangtis tẽka Nmč. Stogas kiauras, tai ir tẽka vanduo į stubą LKT193(Nm). Va pavietis tẽka – reikia dengt Švnč. Trobos tẽka, o taisyt nėr iš ko Trgn. Tẽka pirkia – reikia dengt Dglš. Kaminas tẽka, visas sutręšęs Klt. Nuplėšė stogą, šiaudinis buvo, tekė́jo Pb. Dangštis pradės tekė́t – ir po namui Ktk. Dabar par stogą nèteka, ale da yra skylučių Skdt. Kas jau mokėdavo dengti tokius gražius stogiukus, galia lytus lyti, ne į trobą tekė́davo Vgr. Kap pradėj[o] tekė́tie [stogas], itai kaminas griūva Ml. Tẽka perejõ svirnas Dglš. Bažnyčia jau tekė́jo, tai apidengė Aps. Ir geležis sudyla, žiūrėk, puodelis tekė́t pradeda Mlt. Tẽka viedras Dbk. Čebatai tẽka Dglš. [Akruotas] prieš vakarą tekėti pradėjo TP1880,44.
^ Puodas puodą kalba (apkalba), ė abie[jų] šikinės tẽka Dglš. Durnojo širdis yra kaip puodas tekąsis NTSir21,17. Kaip puodas, kursai tek CII319.
5. duoti pieno, būti melžiamai: O jūsų karvytė ar jau tẽka? Skp. Ar da tẽka jūsų karvė? Rk. Da biškį tẽka, po puodeliui pritampau Skdt. Da karvė tẽka, tik gal tuoj jau ažtruks Trgn. Viena bergždžia [karvė] paržiem tekės, tai šlakas pieno vis bus Trgn. Ir margoja turi tekė́t lig Kalėdų Užp.
6. K, DŽ rodytis ties akiračiu, kilti (apie dangaus kūną): Žvaigždė, saulė tẽka KI121. Paryžęs mėnuo saulei užuleidus tẽka J. Tẽkanti saulė NdŽ. Prieš saulei tẽkant NdŽ. Anapus tvartų tekė́jo mėnulis NdŽ. Pačia didžiuoja diena saulė tekė̃s pie penktą adyną LzŽ. Ogi pirmiau – saulė tik tẽka – lauke, saulė leidžias – namo tik pareini Pkr. Saulelė tekė́s – kelsi, sutems – gulsi Šts. Saulė tẽka, žiemą vasarą iš trobos, saulė į medžius – numie Trk. Lig saulei tẽkant nušukuosi [linų vežimą], tuokart eis pri pusryčio Lkž. Saulei netekė́jus pasikaišęs andarokus jau audeklus, būdavo, tiesi Vlkv. Atsikeldavom anksti, dar saulė tik tẽka, einam rugių pjaut su pjautuvėliais Pv. Netekė́jus saulelei išeidavom rugių pjautų Šmn. Saulė tẽka, namo turi jot, reikia į lauką eit dirbt Škn. Saulė teka, saulė leidžias – reikia dirbt Žl. Saulė tẽka – rytą išgini, sėda vakare – pargini Alz. Ryto metą saulė netekė́jusi – pažadins, vakare atgulsi – jau saulė būs seniai užsileidusi Bdr. Pakėlė anksti, da saulei netekė́jus Jsv. Ale nueisi in jį – saulė šitai tẽka, jau gatujas (ruošiasi) in darbą Aps. Aš atsikėliau saulelei netekė́jus Km. Reikdavo atsikelt anksti, saulei tẽkant, apsitaisyt, nagines apsiaut i laukt, kol pradeda eit nuo kaimo galo piemenys LKT214(Jnš). Saulė tẽka, penkios – jau gyvas [piemuo] Dg. Misliju, kas čia yra: netrūbija ustovas, o mat da saulė netekė́jus Kp. Saulė tẽka, vėl motinytė kelia Šmn. Saulė tekė́davai ir keldavai vasarą par kaitras bandą ganyt Mšk. Daba vaikai nemato, kaip saulė tẽka Klk. Rytą saulė tẽka, nusileidžia vakare Btrm. O kad tẽkant yr du tie saulabroliai – vienas vieno[je] pusė[je], antras antro[je], tad priš ilgas pagadas Nv. Aušros žvaizdė tekė́s, reikės kelties Brs. Saulė tekė́jo į debesį – lis Dkš. Atejo an jį saulei tẽkant Mlk. In medžio sėdi ažsikabinęs [vabzdys] – miega, ryto, kap saulė tẽka, nė vieno nerasi – visi išskrido Švnč. Teka saulė už Vilniaus miškų, ežerų, o saulėlydis Neringos kopomis slenka V.Myk-Put. Beauštanti aušrelė, betekanti saulelė, kelk, seserele, muno viešnele, ar dar tu n'išmiegojai StnD20. Aušt aušrelė, jau tek saulelė: budin mane mamuželė KlpD5. Per žalią girelę saulelė tekėjo, pro stiklo langelį motužė žiūrėjo KlvD117. Dienelei auštant, saulelei tekant, reikės man šalin joti KlvD342. Aušružei auštant vainiką pyniau; saulužei tẽkant ant galvos dėjau LB24. Aušta aušrelė į vario vartus, tẽka saulelė į ašarėles JV810. Kad aš jojau par žalią girelę, aukštai mėnuo tekė́jo JD684. Dar netekėjo šviesi saulelė, kėlė tėvulis jauną sūnelį TŽI241. Dangun saulelė bus mano motulė, anksti tekė́jo, toli lydėjo DrskD82. Mano jauna mergužėlė valion užauginta, ji nematė saulės tẽkant nei vieno kartelio DrskD190. Ni karto nemačiau saulelės tekanti, ni gailios raselės rytą nukrintanti (d.) Šlv. Kam teka saulutė vis iš rytužėlių, man, jaunai našlaitei, vis iš vakarėlių LTR(Lš). Nemačiau ašian saulytės tekant, nei žalmargėlių laukelin varant LTR(Rk). Aušta balta aušrelė, tẽka šviesi dienelė (d.) Prk. Auštrà aũštra, saulė teka LTR(Pns). Saulė tekėjo, kap brolį užmušė, saulė leidos, kap kavojo LTR(Brsl). Šešuro dvarelin aušrelė aušo, aukštoj klėtelėj saulė tekėjo LTR(Lzd). Statyk dureles į pusrytėlius, stiklo langelius į priešpietėlius, kad aš matyčiau saulutę tekant ir piemenėlius pulkelius genant LTR(Zp). Ant darbelių saulei netekėjus, nuo darbelių saulelei nusileidus LTR(Pg). Saulė ratu tekėjo, aukso žiedas mirgėjo LTR(Slk).
^ Nušvitęs jis visas kaip tekanti saulė rš. Po ledu saulė teka (lempa) LMD(Klvr). Aukštas kotas be lapų, viršuj saulė teka (lelija) LTR. Bitės liemuo, lino gelmuo, viršuj mėnuo teka (žvakė) LMD(Mrj). Ąžuolaitis kankuolaitis, devynšakis, devynlapis, viršuj mėnuo teka (žirnis) LMD(Klvr). Užminsiu mįslę keturgyslę – viršuj saulė teka (jurginas) LTR. Trumpas drūtas avino ragas, tame rage saulė teka (krosnis kūrenasi) Mrk.
ǁ tr. užtikti kylančiai saulei ką kur būvantį, ką darantį: Sūneli, kur tave (šįryt) aušra aušo, kur tave saulė tekėjo? (d.) J.Jabl. Kur tave, seselė, aušružė aušo, kur, lelijėlė, saulė tekė́jo? JV684.
7. H176, Sut, N, I, S.Stan, LL110, Š, FrnW, Dov, Aps eiti už vyro: Teku už vyro R, MŽ. Tekėjusi R110. Merga už vyro tẽka K. Pamėglauk ją, bene tekės už tavęs J. Ana kėslauja tekė́ti J. Ji tẽka už mano brolio NdŽ. Verčiau netekė́k NdŽ. Tẽka mūsų seselė į tolimą kiemelį DŽ. Duktė gi tẽka, o sūnus – ženijas Ml. Man jau para tekė́t ažu bernelio (d.) LzŽ. Mūs moma labai jauna tekė́[jo] Dglš. Anas draudė ją, kad palaukt, netekė́t Dglš. Gi reiks tekė́t, kraičius sudėt Mšk. Kai tekė́jo, daug žadėjo Dglš. Ką už tokio vyro tekė́t, geriau netekė́jus būt Ėr. Tekė́k, kol tẽkamas čėsas, bo seserys ant apivarų užlips Ps. Tekė́t ana nor ir šiandie – kad kas imtų Klt. Tekių yra, bijo tekė́t Klt. Reikė tekė́t až vyro ir bijot Trgn. Bernas ben kiek užu velnią gražesnis – ir tekė́k Užp. Kur dėsies netekė́jus, gailėsies pasenėjus Šmn. Kaip sena kumelė dvėst, teip ana tekė́t nori Slk. Mergai ne valia: jei ima bernas, tai tẽka Aln. Jei už Judošių jaunesnė dviem vasarom, da tekė́t galia Jrb. Tekė́jau už piningų, o ne už vyro Trš. Aš esu augusi, netekė́jusi, ale nesijauninu Vg. Jo duktė tekė́jo ir mane paprašė svočiosna Eiš. Turėsiu žentą, duktė jau tẽka Grv. Tekė́t – tai kilpa an kaklo GrvT134. Septintą dalią imdo iš brolių netekė́jus sesuo Grv. Kap mergos tẽka žu tokio, kur rūkia? Rod. Tę tekė́siu, kur šuva loja [Kūčių vakare] Pls. Kai aš tekė́jau, te buvo alaus Pb. Žmona pakavojo vyrą ir prižadėjo už kito netekė́t Žln. Tu do su botagu karves ganei, o ana jau tekė́jo Klt. Karalius susirūpino, o duktė dar labiau, kad jai reiks tekėti už prasto kareivio J.Balč. Tėvai nuotakos ir jųjų duktė tekė́sima nesibaido juomi (jaunikiu) JR8. Kad tekė́si už manę, tai paleisiu (sako žaltys) (ps.) LKT307(Ldk). Tekė́k, mano dukrele, šį mielą rudenėlį JV344. Mergyte jaunoji, kod nèteki? – Bernyti jaunasis, kod nevedi? JV362. Bevelij namie tekė́t, ne į marteles eiti JV867. O kad aš buvau jauna, netekė́jus, vis bernelius viliojau JD924. Tek ir mūsų seselė į tolimą kiemelį LB74. Jai už girtuoklio tekė́t reikėjo, to šelmio bernužėlio DrskD197. Ka neverksi tekėdama, verksi kampe tupėdama (d.) Plv. Tingiu dirbti, tingiu dirbti, netingiu tekė́ti (d.) Šl. Reikia jai rėžyti plonosios drobelės, tekėti už bernelio LTR(Plv). Aš už tavę netekėsiu, tu neturi nieko A.Strazd. Tek, dukrele, už bajoro, dukrytėle, už bajoro! LTsI295. Mergelė, su vienu vaikinu suderėjusi, nebgal už antro tekėti M.Valanč. Jie gėrė, vedė ir tekėjo CI705. Motė už vyro tẽka, idant motina taptų DP565. Nes norint daug moterų bu[v]o,… visos tekė́t norėjo DP439. Toji šventa žmona už antro vyro, būdama dabar jauna, nenorėjo tekė́t DP52. Vienokig norint luomas vedusiųjų ir tekė́jusių geras yra, bet geresnis nevedžių našlių ir mergų DP69.
^ Kursai veda (kuri tek), tas ger daro, kurs neved (kuri netek), geriaus CII675. Jaunas vedęs, jauna tekėjusi nesigailėkis: užaugs sūnūs kaip broliai, dukters kai sesers B499. Jaunas vedęs, jauna tekė́jusi nesigailėkis Sch97. Verpt – nė trukt, aust – nė stukt, o tekėt – kaip akėt PPr436(Jrb). Akėt – kaip tekėt, aust – nė paklaust PPr304(Ps). Tekėti – ne akėti: paakėjus ateisi, ištekėjus nebeateisi PPr158(Rk). Tekė́t – ne akėt, sekas palūkėt Prng. Nesiskubink: tekė́t – ne akėt Ktk. Tekė́t – kap akėt, o būt – nei pradėt Arm. Dabar dukterys aust tai nepaklausk, a tekė́t – kai akėt Rod. Akėt mažutė, o tekė́t didutė Bsg. Daug tẽkančių, maža imančių Drsk. Dvi sesytės neteka, trečia pieva neželia (durų stakta ir asla) LTR. Kromo duktė graudžiai verkia ant žemės tekėdama, tėvui subinę paliekt (aužuolas – tėvas, kromo duktė – gilės nupuldamos kiaušelę paliekt, subinę tėvui, t. y. aužuolui, rodo) B385.
| refl.: Aš jau tekúosi, užsakus duoduosi Skr. Žmonės… vesis, tekėsis ne teip, kaip pridera DP13. Norėt, idant… visi vestųs ir tekė́tųs, ir minykai su minyškomis DP68.
ǁ eiti į žentus, užkuriomis: Už moteriškės tekėti prš.
8. Vvs, An tilpti, sueiti, subėgti (apie siūlus metant audeklą): Du svarai siūlų tẽka vienon sienon Užp. Koks plonas audeklas, argi daug metant tekė́jo? Ob. Aš misliu, kad jau turi tekė́t trys sienos Sdk. Kad gerai tekė́tų ir dar liktų ataudam (linki metančiai audeklą) Pnm. Staltiesėm po tiek, abrūsam po tiek tekė̃s – vis nustatytos normos Ps. Metmenys skalsūs – tekė́jo trys sienos su stulpeliu Ktk.
9. Mž566, SD442, Q140, CI520, R137, R, MŽ, Sut, NdŽ greitai eiti, bėgti, skubėti: Išilsau tekėdamas SD376. Tekinomis eimi, šokinomis teku, skubinomis, skubiai braukiu SD13. Pirma eimi, teku R387. Kas keleliu ėjo, keleliu tekėjo?.. Sesė keliu ėjo, keleliu tekėjo NS353. Teka per dvarelį, neša žiburėlį NS327. Marti teka per dvarelį LTR(Rk). Bitės… skubinai teka pri darbo ir veikiai sugrįžta IM1852,30. Ing Galilėją tekėkiat Mž251. Tavęspi visi tekame, pagalbės tavo geidžiame PK22. Kaip darydavo Tobijošius š[ventas], kuris apleisdamas pietą savo alkanas tekėjo SPII177. Pahonai ižg Persijos tekini tẽka, idant Jį pamatytų prakarte gulintį DP35. Patys save siunčia, patys teka, norint jų niekas nesiunčia DP219. Pažink mane nevertą, kuris tavęsp tekù DK136. Eš tų prarakų nesiunčiau, o tačiau anys tekėjo BPII312. Bei daug žmonių jopi tekės ir daug pagonų eis bylodami BBMik4,2. O žvėrys tekėjo bei šę, bei tę BBEz1,14. Tekėk, ieškok dabar strėlų, kurias šausiu Ch1Sam20,36. Per takus idant tekėtumei, o akmenimi kojų nežeistumei SGII47. Su dide linksmybe tekėjo apsakyt tatai mokytiniams Jo MP156.
| prk.: Oi, tẽka bėga vakarinė žvaigždelė, visų žvaigždelių pasikviesdama VoL454(Švn).
^ Tekėk šuo, tekėk uodega B, B514. Laktuvis loja, žebotinis teka B, MŽ, N. Gul vilkas – džiūsta, teka vilkas – tunka PrLXVII7.
ǁ eiti prie ko, kreiptis į kur: Vaistytojop dūšių mūsų tekė́kime, o niekad nemiegokime DP478. Kiekviename reikale mūsų Jop su didžiu tikėjimu ir padūksiu tekė́tumbime DP152. Ir ne vieno nottremia, Jop nuoširdžiai tẽkančio DP327. Tosp saulėsp teisybės, tosp versmėsp visokios malonės su didžiu noru tekė́kime DP26. Bei šitai metas buvo Tavęs tekėti (paraštėje meilinėti, meilauti) BBEz16,8.
10. A1884,112, LTI149 slinkti (paprastai apie gyvenimą, laiką): Laikas tẽka DŽ. Jos gyvenimas tekėjo sena vaga DŽ1. Gyvenimas tekėjo jiedviem kaip sapnai sapnavos V.Krėv. Mūs pačių gyvenimas teka labai siaura sriove V.Kudir.
11. tokėtis, gaivelėtis, peikėti: Tekė́te atsitekė́jo i pati atejo Šv.
| refl.: Pieno devė [nualpusiai], pradėjo tekė́ties DūnŽ.
12. refl. KŽ vaisintis (apie avis, ožkas).
◊ pi̇́eno ùpės tẽka apie gerą gyvenimą, perteklių: Manai, kad kitur pi̇́eno ùpės tẽka? Dkš.
séilė tẽka sakoma, kai labai ko norima: Kad galėčiau siūt, tai net séilė tẽka Pnd.
ùpėmis (upẽliais) tẽka labai daug yra ko: O kiek ten vyno! Galima sakyti – upėmis teka I.Simon. Želvoj arielka tai upẽliais tẽka Žl.
aptekė́ti, àpteka, -ė́jo
1. intr., tr. Sut, K, LL117, Š, Ser, Vad tekėti apie ką, apibėgti ką, apie ką: Upė pusę miesto apteka N. Upė àpteka aplink miestą ir nuteka į jūrą DŽ.
ǁ apie kraują: Kraujas, aptekėdamas visą kūną, maitina jį rš.
2. intr. LL302 apvarvėti, aplašėti: Kraujais aptekė́jo visas suolas Ėr. Puodai api̇̀teka, apibūva, reikia peilio nuskust Sb.
ǁ tr. tekant, varvant sušlapinti kuo, apvarvinti: Tete, reik taisyt stogas, visus rugius aptekė̃s Vlkv. Gražusis veidelis krauju visas aptekėtas prš.
3. intr. N, KŽ aptekti kuo: Apteka akes ašaromis B. Akys apteka ašaroms R293, MŽ392. Jam akys ašaromis aptekė́jo KII236. Pakelkim savo akis, ašaromis aptekėjusias MšK. Krauju aptekėjusiomis akimis žiūri didžiulis žvėris į medžiotojus rš. Taukais aptekė́jusios akys KŽ.
4. intr. pasirodyti ties akiračiu, patekėti: Saulė aptekė́[jo], tada suskėlė tumonas (rūkas) Dglš. Bevažiuojant mišku saulė aptekė́jo Ds. Jau mėnulis aptekė́jo – šviesėliau Prng.
5. tr., intr. pasirodyti akiratyje, nenusileidus kitam (paprastai apie saulę ir mėnulį): Sako, po pilnačiai saulė mėnu api̇̀teka Švnč. Delčioj saulė àpteka mėnesį Ll.
6. tr. SD196, Rtr apeiti, apibėgti, apkeliauti: Aptekėję cielą aną aplink gulinčią žemę, pradėjo gabent and lovelių tus, kurie piktai turėjos, and anos vietos, kame girdėjo Jį sant Ch1Mr6,55.
7. tr. apnikti, užpulti: Api̇̀teka brudas Švnč.
◊ širdi̇̀s kraujù aptekė́jo pasidarė skaudu: Krauju aptekėdavo Baubai širdis, ir norėdavosi, kad apleista žemė prarytų K.Bor.
atitekė́ti, ati̇̀teka, -ė́jo intr., attekė́ti, àtteka, -ė́jo K, LVI204
1. N, K, Rtr, FrnW, KŽ tekant priartėti (apie upę): Iki kol šit vanduo ati̇̀teka, t. y. atspito, atbėgo J. Iš ten ati̇̀teka upelis DŽ. Upeliukas toks ati̇̀teka iš miško Sb. Ant pakluonės griovį vandvuo atitekėjo iš pačios Purienbalės Skrb. Šitas upelis iš ežero atateka Kpč. Višakis atiteka nuo Višakio Rūdos ir įteka į Šešupę LTII203. Prie Stalupėnų didis ežeras buvęs ir tenai attekėjęs vis platyn splėtėsi BsV376.
| prk.: Po ilgo čėso Dievo žodis ir lietuvininkams attekėjo Ns1832,1. Tai yra versmės, iš kurių daug tikėjimo bei palinksminojimo atteka prš.
ǁ apie kraują: Tryniau sniegu rankas, iki kraujas atitekė́jo Dkš.
2. refl. KŽ tekant vėl prisipildyti: Vanduo šuliny prie šaltinio atsi̇̀teka, t. y. vis pilnas šulinys, vis priteka J.
3. pradėti daugiau rastis (pieno): Kap nuej[o] karvės an žolės – pienas attekė́j[o] Rod. Kai ji (ožka) dabar priėda, vėl atitekė́jo pienutis jos Skr.
4. N, K, Š, DŽ ištekėti, po vestuvių atsikeliant pas vyrą: Ãtteka GrvT36. Prieš karą atitekė́jo į Lukšius Lkš. Aš kai čia atitekė́jau, visi šeduviškai kalbėjom Šd. Jy iš toliau atitekė́jus, ne vietinė Mžš. Jo gaspadinė ką tik atitekė́jus Pd. Ana iš dusetiškių čia atatekė́jo Vj. Aš čia atatekė́jau iš kitos parapijos Ds. Jau metai kap atatekė́jus Švnč. Trisdešim vienus metus turėjo, kai atatekė́jo Klt. Kai atatekė́jau, tai ir gyvenu čia Lb. Te kur net nuo Stirnių ana atatekė́jus Skdt. Kai atatekė́jau čia, daug dainų mokėjau Kzt. Ji ateivė – iš Upynos atitekė́jusi Skdv. Atitekė́jau in Trečionių kaimą, į Noreikų šeimą Stk. Ji attekėjo iš anos Varėnos Vrn. Mūsų sodžiun attekė́jo merga iš Dubinių Knv. Attekė́jusių mergų gudžių buvo kelios Drsk. Tokian kieman gera attekė́t: ir bažnyčia, ir mokykla arti Grv. Atatekė́j[o] [motutė] an valako Ad. Attekė́jau trisdešimtais metais Ad. Aš attekė́jau šę kurnon (dūminėn) pirkion, ale skaudžiai pabudavojom kitą Dv. Kai attekė́[ja]u, anyta dar buvo gyva, ė šešuras pamiręs Lnt. Šešuras numiręs buvo, kai attekė́jau Rod. Kitą kartą marti atitekėjus už vyro ir radus motiną, o ta jai liepdavus kas rytą malti BsMtI227(Sln). Ji nesutiks su atitekėjusia marčia I.Simon.
ǁ ateiti į žentus: Muno vyras jau buvo attekė́jęs Žgč. Ans attekė́jęs šišion Plik.
5. ištekėjusiai išsiskirti: Ištekė[jo] ir atatekė́[jo] Mlk. Ne tep lengva atatekė́t kap ištekėt Ml.
6. ateiti, atvykti, atkeliauti, atbėgti, atskubėti: Tai ir žydai išpažino, kurie pas grabą gulėjo, kada miestan attekėjo PK166. Avis…, kaip išgirsta balsą pieminies savo, džiaugiasi ir vadinama attek pieminiesp savo BPI224. Išgirdusi Poną Kristų ing jų žemę atėjusį, tuojaus tekina atatek Kristausp BPI283. Nesa eš Jį ūmai iš tę duosiu attekėti BBJer49,19.
7. atsitokėti, atsigaivelėti, atsigauti: Iš medžio iškritus ilgai da pagulėjau, iki atitekė́jau Šil. Tėvukas kai žiemą įsirgo, tai tik vasarą atitekė́jo Zp. Atsisėskim biskį, tai nor kojos attekė̃s Sn. Dvylika kiaušinių suvalgo – ati̇̀teka protas Ig.
| refl. S.Dauk, BzF187, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Mrj, Lkm: Mano akys atsitekė́jo – jau gerai matau J. Nuo išgąsčio, apslabnėjimo atsitekė́ti, t. y. atsigauti negaliu J. Palauk, neskubėk, kol atsitekė́siu J. Koja atsitekė́jo (atitirpo) BŽ342. Vargšelė atsitekė́jo visa balta kaip nabaštikas DūnŽ. Tekėti atsitekė́jo i pati atejo Šv. Kaip tik pakišo štinkspirito (amoniako) – tujau atsitekė́jo Trk. Buvo apslabnėjęs, bet daba jau atsitekė́jo Vkš. Pirštas užtirpo, niekaip neatsi̇̀teka Vkš. Kojos būs sušalusios, i tik įsilipsma į patelus, da kojos neatsitekė́jo Všv. Neatsitekė́jo krau[ja]s dar, kaip buvo [koja] užtirpusi DūnŽ. Biškį atsitekė́jo rankos, o nieko nejutau Jdr. Pailsink nervus, ka atsitekė̃tum DūnŽ. Atsitekė́jęs išnešęs gerti arkliams Lnk. Aš da nesu atsitekė́jus nu praejusios nakties Kin. Užgautas atsitekėjo Tr. Atsisėsk, atsitekė̃s nugara, pavaliui nukasme [bulves] Jnš. Sėskimės, tai nors kojos atsitekė̃s Lp. Atsisėdau in suolelio, atstekė́jau ir nuejau aptiekon Skdt. Buvo blogà, dabar atstekė́jo Aln. Motyna atsitekejo nuo išgąsčio, apsižvalgė Žem. Atsitekėjo jis ligonbuty suraišiota ir sustatyta ranka J.Bil. Veronika, nors ir tampėsi ir visa drebėjo, tačiau veikiai atsitekėjo A.Vien. Savo lauke tiktai teatsitekė́jęs BM58(Vvs). Šerna labai persigando, pamačius porą žmogysčių, bet greit atsitekėjo BsPII31. Bet čia jau vyrai suvis atsitekėjo TS1902,2–3. Sumuštasis atsitekėjo, ale… apie jo pilnintelį pasigavimą abejojama LC1886,25.
| Bulvės atsitekė́jo po lytaus, atsigavo Tl. Atsi̇̀teka bulvės nušalusios, jei tujau apvagosi Šts. Kiti gal dar atsitekė̃s kopūstai, o va šitie jau pragaišo Švnč. Atstekė́jo bulba vandeny, pasdarė pilnesnė Aln.
| prk.: Dabar mano dvasia ben kiek atsitekė́jo A.Baran. Apalpus Lietuva vėl atsitekėjo IM1861,55.
8. praeiti skausmui, atsiradusiam nuo šalčio (apie panages): Palauk, kol atitekės, tada nebeskaudės Klvr.
| refl.: Panagės pateka nuo speigo ir atsiteka Skdv.
9. atitirpti, atsileisti: Tai, kad jau būt attekė́jus visa [žemė]! (apie įšalą) Lp. Atnešk gunčę trobon, tai nor bus attekė́jus! Lp.
įtekė́ti, į̇̃teka, -ė́jo intr.
1. SD1190, SD403, Sut, N, K, M, L, Š, Rtr, Ser, KŽ įbėgti srovei (apie upę): Ta upė į̇̃teka į jūrą NdŽ. Ta upelė atbėga iš toliau ir iñteka į Verknės upę Stk. Pasvaly Svalia į̇̃teka ant Lėvenį Skrb. Visos upės inteka mariosna SPI270.
| prk.: Viskas išteka, niekas neį̇̃teka (visi bėga iš kaimo, naujų neatvažiuoja) Jd.
ǁ apie kraują: Dažniausiai į dešinįjį prieširdį įteka viena ar dvi plaučių venos rš.
2. refl. Rtr, KŽ įsismaginti tekėti srovei.
3. įlašėti, įvarvėti: Įtekė́jo vanduo į vidų J, Š.
4. Vlk, Jz pasirodyti ties akiračiu, užtekėti (apie dangaus kūnus): Jeigu saulė intekė́jus, kai nueini – ponas išvaro Krm. Į tėvo dvarą saulele įtekėčiau, už balto stalelio rožele pražydėčiau LLDII619(Brš). O aš įeinu aukšton klėtelėn, oi, aš įteku šviesiu mėnuliu LTsII551.
5. atsikelti gyventi išėjus už vyro, atitekėti: Jy buvo įtekė́jus tuos namuos Šmn.
6. refl. Rtr, KŽ įsileisti tekėti už vyrų: Netekėjo netekėjo, o kai įsitekė́jo, tai visos iš karto mergos ištekėjo Š.
7. Krns, Svn, An, Trgn tilpti, sueiti (apie siūlus metant audeklą): Kiek gijų į̇̃teka tavo skietan? Ppl. Kad da pora posmų būt intekė́ję, būtų platesnės buvę marškos, būtų kaip tik Aln. Maža posmų intekė́jo Aln. Plona buvo [metama drobė], daug įtekė́jo, da ir liko Ob. Stori siūlai trijos sienos neintekė̃s Ds. Mečiau šiandie audeklą, ale neįtekė́jo Srv.
8. A1883,83, KŽ turėti įtakos: Toks maistas labai gerai įtekėjo mano sveikatai Š.
9. refl. įsiteikti, įgyti palankumą, patikti: Šituo, žmogau, neinstekė́si Trgn. Aš savo klebonui grybais instekė́jau Prng. Pagerbta ir gera motė ne drin ko kito gražinas ir rėdos, tiektai idant įsitekė́tų akimus vyro savo DP561. Bet Ona tais daiktais įsitekėjo Viešpati Dievui DP52. Jei aš turėčio žmonėmus įsitekė́t, nebūčia tarnu Viešpaties Christaus DP574. Nesa be tikėjimo neest galimas daiktas intekė́tis Dievui DP409.
ištekė́ti, i̇̀šteka, -ė́jo intr.
1. SD1199, R46, MŽ62, N, L, Š, LVI815, NdŽ, DŽ1, KŽ išbėgti, prasisunkti, išvarvėti, ištrykšti (apie vandenį, skystį): [V]anduoj ištekė́jo iš viedro LzŽ. Daro gi čia melnyčią, ale kad vandenio nebus an ilgo – ištekė̃s Ker. Iš turbinračio skystis išteka į siurbimo vamzdį rš. Sula ištekė́jo J. Kad neištekėtų sultys, vyšnias reikėtų skinti su koteliais rš. Pašiltai padeda [korį], jis (medus) ir i̇̀šteka Žb. Par tą salyklą i̇̀šteka, išbūna [vanduo], ka jau nebė[ra] nieko, tą salyklą duoda gyvoliams Akm. Ìšteka to misa, atšaldai da šalčiau kaip pamelžtas pienas, na, tada sudedi apvynius, mieles, ir rūgsta Kp. Ir i̇̀šteka rudas [alus] – tei kaip tik ka daba yra [pirktinis] Sk. Sėmenis sudžiovindavo, tarp tokių staklių deda, ištekė́davo koki penki buteliai [aliejaus] Alz. Oda nubraukta, o vienoj vietoj prie smilkinio plyšelis, iš čia kraujo ir ištekėta rš. Tai gardžiai miegojau, net seilė buvo ištekė́jus Vb. Ėmė jos (karalaitės) kaklą spaudyt, tai da daugiaus nečystybės ištekėjo BsPI89(Rg). Antru kartu kai iššovė, kraujas ištekė́jo (d.) Smn. Patol stumdys, pakol nelaimingam visas kraujas iš atvertų žaizdų ištekės Blv. Prakaitas… su kraujais tenai ištekėjo iž švento kūno Jo MP151. Pas šalį altoriaus ir teištek palaikas kraujų BB3Moz5,9. Plyšta sūdai, o vynas išteka BtMt9,17. Ir Jėzaus ašaros pradėjo ištekėti NTJn11,35. Nesa Ninivė yra kaip ežeras pilnas vandinio, be to, tasai turės ištekėti BBNa2,9.
| prk.: Šitus iš pačios Tavo širdies ištekėjusiuosius žodžius duotumbim vėl į savo širdis įtekėti prš. Ištekėjo svietastis mūsų išganymo PK162.
^ Dieną naktį teka, niekad neišteka (upė) TŽV582(Prl).
ǁ nurimti, nustoti banguoti: Reik dar laukti, kol gožos ištekės, kitaip neįeisi į jūrą Plng.
2. tekant, varvant, pasidaryti sausam, išvarvėti: Jam akis ištekė́jo NdŽ. Visa oda ėsanti nuo veido nusilupusi ir viena akis ištekėjusi LC1878,2. Akys iš verksmo ižtekėjo KN33.
^ Lig saulė patekės, mums nuo rasos ašarų ir akys ištekės S.Dauk.
| refl.: Išsitekė́jo varškė, tai myk po akmeniu Klt. Išsitekė́jo takai, pakoriau, išdžiūvo Klt.
3. N, Ser, KŽ, DŽ1 turėti pradžią, pradėti tekėti (apie upę): Iž ko eimi, plūstu, ižteku SD257. Iš ežero i̇̀štekanti upelė NdŽ. Iš ekmeninio kalno ištekėjo ik šiol nematytas šaltinis čysto, saldaus vandenio Tat. Dar Volovyčia keletą valksmų Lukšto ežere kanaunykams užlaikė, kad kumet norėdamys to[je] vieto[je], katro[je] išteka upė Varnelė, galėtum žvejoti M.Valanč. Šitas vanduo, ištekąs priš rytus, per lygius laukus nutekės ing jūres ir iš vienų jūrių ing kitas BBEz47,8.
| prk.: Dievui, viso gero davėjui, ataduosime, iž kurio kaip iž marių visokios dovanos ižteka ir ižplūsta SPI86.
4. refl. išsieikvoti melžiant, išsimelžti: Kai anksti apsiteliuoja, išsi̇̀teka ant vasaros, tai pieno mažai ir beduoda Ds. Galgi, misli, kiek te pieno beduoda, karvė išsitekė́jus Skdt.
5. Dv užtekėti (apie dangaus kūnus): Tamsu, nėra mėno, do paskiau ištekė̃s Str. Ižg ryto ištekė́j[o] saulė Šlčn. Jau saulė ištekė́j[o] Azr. Dar neišaušo šviesi aušrelė, dar neištekėjo giedri saulelė TDrIV20. Ištekė́jo iš rytų saulelė, nutirpino ežerų ledelį JD791. Išteka žvaigždytėlė rytelio vakarėlį NS451.
6. išstypti, sunykti: Kap pabuvo pamidorai itokioj žolėj, tai ir ištekė́j[o] visi Arm. Ištekė́ję bulbos po medžiais Mrp. Kap žolė didesnė išaugs, nerasiu nieko – ištekė̃s burokai Lz. Riebioj žemėj javas i̇̀šteka Rod.
7. B499, Sut, K, M, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1 išeiti už vyro: Mergaitė ištekanti N. Gaši merga ištekėjo už žaižaroko J. Nustiko mergai gerai ištekė́t Dglš. Ištekė́jo devyniolikos metų – piemenė Azr. Ano, kur ištekė́jus, labai gražiai gyvena Mžš. Kap ištekė́[ja]u, buvau sveika sveika Ml. Aštuonios mergos buvo, ir visos ištekė́jo PnmŽ. Tik neištekė́jusioji namieje gyvena Prn. Ženyčiaus, tik negaunu ištekančios panos Sv. I tos, kataros, buvo ištekė́ję, i tom reikė ažmokėtie LKT334(Rš). Ištekėt suspėsi: jeigu geras, to gerumo užteks, jeigu blogas, bus mažiau vargo LTR(Ppl). Jauna – aštuoniolikos metų ištekė́jau Antr. Tėvelis pasimirė, tai tada ištekė́jau LKT244(Pkr). Kita i motriška metų nesulaukusi [po vyro mirties] ištekė́davo, kitas i vyras ženydavos Krš. Ištekė́jus jau retai benuvažiuodavo tėvynėn Sb. Katrai davė didelį pasogą, tai i̇̀šteka Dg. Kur biednos – sėdi, bagotos ištekė́jo Pls. Aš be andaroko likau, paki mergos ištekė́jo, paki išpasogijau Klt. Ištekė́jau pakulniais marškiniais (nieko neturėjau) Klt. I sesuo ištekė́[jo], i berniokai pasiženijo Ad. Ažsilikinėjo ažsilikinėjo i neištekė́jo Ad. Kap ištekė́jai ažu vyro kap až mūro, ė kap až blogo vyro – kampe šluotelė (visų stumdoma, niekinama) LKKXIII127(Grv). Užupėj gudės až lietuvių ištekė́ję GrvT101. Mano sesuva kai ištekė́jo už lenko, tai ir lietuviškai pamiršo Onš. Tę ištekė́jus sesuva ma[no], al jau nėra, numirė Šlčn. Po Švenčionėliais tėvo tikra sesuo buvo te ištekė́jus Švnč. Ana čia seniai ištekė́jus JnšM. Ištekė́jo ana, sulaukė mergaičiokę Ker. Ìšteka mergaitė, tai kryžių užsideda Msn. Reikė akių neturėti už to kelmo ištekė́ti O. Jeigu aviną sugausi, tai tą metą ištekė́si, o jeigu avį, ta tumet nebištekė́si Klk. Pynimas vainiko ir dėjimas ant galvos ženklina dainose žemaičių mergaitę ištekančią StnD7(pastaba). Vargelyj gimiau, vargelyj augau, už vargo bernelio ir ištekėjau KlpD88. Oi sesut, sesule, balta lelijėle, ar dar n'ištekėjo mano mergužėlė? TDrIV162(Rod). Ar [nori] name ištekė́ti? Ar į marteles eisi? JV867. Ir išejo, ištekė́jo balta lelijelė (d.) Rt. Kas pasitiki galėsianti už tokio vyro su gera sąžine ištekėti, teatsiunčia savo adresą A1884,327.
^ Ir ožka ištekėtų, kad pinigų turėtų LTR(Pšl). Kuri ištekėdama šoka, ta verkdama gyvena; kuri verkdama išteka, ta dainuodama gyvena MTtVII94. Pažinsi, šikšna, degutą, kai ištekėsi! LTR(Rk). Ištekėjusi gegutės dainas prisiminė LTR(Šll). Išteka ir ženijas tai ne visi, o mirt reikia kožnam LTR(Kp). Vely su žila kasa, su žalia rūta, neką už tokio ištekėt LTsV148(Ldvn). Ištekėčia nors už jaučio, bile tik vyrą gaučia LTR(Jz). Mergai ištekė́t, tai ne vištai kiaušinį sudėt Tr. Ištekė́t tai ne akėt Ds. Paakėjus sugrįš, o ištekė́jus nebesugrįš Pnd. Kai buvau mergelė, raudonai dėvėjau, o kai ištekėjau, ašaras barsčiau (aguona) LTR.
ǁ išeiti į žentus, užkuriomis: Kai vyras išeita prie marčios, tai i̇̀šteka Ktč. Mudu buvova pasitarę, katram geriau bus ištekė́ti, tas ištekė́s Pgg. Vienas brolis buvo į Saugas ištekė́jęs Prk. Ans buvo ištekė́jęs į Nemirsetą Krg. Kad ištekė́jau, pasiėmiau tris avilius iš tėviškės Dov. Jaunikaitis, į kitą parapiją ištekėdamas, atėjo prie savo kunigo reikalingojo ženklo išsiprašyti LC1879,15.
ǁ tr. išleisti už vyro, ištekinti: Anos jau ištekė́tos Dglš. Kaip žalios rūtelės daržely pasėtos, taip jaunos mergelės dar neištekėtos LTR(Šll).
8. KŽ praeiti, praslinkti (apie laiką): Tad nei jis, nei gydytojai nė nepasijuto, kaip ištekėjo vakaras, visa naktis ir ėmė švisti Vaižg.
9. prk. kilti, atsirasti: Ir daug kitų labai svarių ir didžių tiesų ir mįslių iš matematikos vienos išteka A.Baran. Nuo klaidų, kurios išteka iš nedabojimo subjektyviškumo pasakoriaus, neapgina nei rūbas padavimo J.Šliūp.
10. išbėgti, išskubėti: Išteku, išbėgu SD408. Bet jis (Juozapas) paliko sermėgą jos rankoje ir… išėjo (paraštėje ištekėjo) iš namų BB1Moz39,12.
11. refl. N išvengti, išsisukti.
paištekė́ti, pai̇̀šteka, -ė́jo (dial.) intr. Pst daugeliui ištekėti: Dar trys dukteres paištekė́ję yra Vilny[je] Dv. Ma[no] ir dukteres paištekė́ję, ir anūkai paženiję Dv. Kur tos mergos? – Paištekė́jo Dv.
nutekė́ti, nùteka, -ė́jo intr.
1. SD1163, SD333, R5, MŽ6, Sut, N, K, M, L, Rtr, LL233, DŽ, KŽ nubėgti tolyn (apie vandenį ar kitą skystį): Nemunas nùteka Baltijos jūron NdŽ. Vezuvijaus lava buvo nutekėjusi ligi jūros J.Jabl. Nenùtekami ežerai yra žuvingesni Sn. Nesa surenkas vanduo ing žemumą duobės, o nuteka nuog paputimo kalno DP492. Jau nutekė́jo visos upelės BM413(Kp). Tie lapeliai nubyrėjo, par upelį nutekėjo (nuplaukė) (d.) Tvr.
| prk.: Ot bjauri žmonių mada lieti savas paplavas taip, kad ir po svetimu langu nutekėtų J.Avyž. Nuo rytų iki vakarų jau žodis nutekėjo (nusklido) Ns1840,1. Žinia nueidavo lig smuklės, nutekėdavo į miestelį Pč. Ant tokio kaznodiejos nenùteka Dievo palaiminimas A.Baran. Nùteka į šalį (išvyksta kitur) daug jaunų Krš.
^ Nuo to laiko jau daug vandens į marias nutekėjo (daug laiko praėjo) A.Vien. Daug upėmis vandens nutekėjo nuo to laiko, kai jaunasis bernelis vedė dailią bajoro dukružėlę V.Krėv. Daug nutekėjo Nemunu vandens, bet dar daugiau širdis priaimanavo B.Sruog. Kiekgi vandens nutekėjo [nuo to vakaro] KlK21,23.
2. nuplūsti, nusekti, išnykti (apie susitelkusį, susilaikiusį vandenį): Reikia ištakas prakasti, kad vanduo iš daržo nutekė́tų Š. Vanduo neturi kur nutekė́ti NdŽ. An kalnais y[ra] – greit nū̃teka LKT43(Lc). Griovukas prakastas, tai dėl to ir nùteka vanduo Alv. Anksčiau prakasdavo kokį ravelį, kad nutekė́t [balų vanduo] Alz. Kur vanduo nenùteka, ten rugys greičiau prigeria Škn. Lytaus vanduo ne taip veikiai nutek (įsėd), kaip mano žmones manęs užmiršta CII287.
3. nuvarvėti, nubėgti skysčiui iš vidaus ar nuo paviršiaus: Nuteka vanduo, nuvarva R9, MŽ11. Ištrauki [linus] iš ežero, nùteka, ir kloji an rugienos – geresnis valaknas esti LKT332(Gdr). Skryliai išgriebiami skylėtu samčiu ir, vandeniui nutekėjus, sudedami į pusdubenį rš. Žaginy šieną sulyja, tai [v]anduo nùteka, i vė sausas Klt. Čia aplijo, čia nùteka, kai kuoruos [rugiai] Klt. Lyja – tai nùteka [nuo šiaudinio stogo] gražiai, stovi ben po trisdešium keturiasdešium metų Žb. Tas vilnas ištraukei [iš dažų], nutekė́jo, sukišai į tokį ploną maišiuką [džiovinti] Škn. Dar daug nekalto kraujo nutekė̃s NdŽ. Daug ašarų, per daug jau nutekėjo, kad dar nukrist galėtų nors viena E.Miež. Abiejų sielų nelengvino ašaros, čiurkšlėmis nutekėdamos Vaižg. Anupras Juzai kaip davė par nosį, tai net jušnykas (kraujas) nutekė́jo Zr. Par volę nùteka apačion, eina švarus saldus alus Kp. Rasalas nutekė́jo nuo barščių kubilo J.
^ Nutekės kai nuo žąsies vanduo Sln.
4. R, MŽ, Sut, P, K, M, L, Rtr, Š, DŽ išeiti už vyro, ppr. po vestuvių nusikeliant gyventi pas jį: Šarvas mergos nutekančios SD278. Nutekėti už vyro B499. Mano duktė nutekėjusi prie Danaičio N. Aš esmi iš Luknojų į Žargiles nutekėjusi už Juknį N. Reiks tau kelti anksti rytelį, kaip nutekė́si J. Duktė jau nutekėjo už vyro J. Ar toli nutekė́jo tavo duktė gi? Ut. Ji nutekė́jo į tolimą parapiją Srv. Į būrį nutekė́jau, tik išsiskirstėm Jd. O jau kap nutekė́jai, išpynei kasą, jau nesupinsi Tvr. Nutekė́jo be kraičio Km. O dar viena buvo pas Mikonį nutekė́jus, tę an viešo kelio Btrm. Čia nutekė́jus iš Knystuškių vieno žmogaus dukrė Grv. Viena sesuva nutekė́jo, metų nepabuvo ir numirė Dv. Ana nenutekė́jus, sena likus Aps. Kad marti nutekė́davo py jaunikio, tai važiuodavo, lydėdavo visi svečiai Rsn. Kaip nutekė́s, i nereiks to mokslo mergelkoms Šauk. Prastai muno duktė nutekė́jo, velyk būtų mun žentą parvedusi Vdk. Juodu buvo jau nutarusiu, kad jinai tekės už jo, nutekės į jo ūkį I.Simon. Tenai man lengviau būtų negu vieną pamilus už kito nutekėjusiai V.Krėv. Paseno, o nenutekėjo, tad jau žinok, jog nėra doros Žem. Nės Ilzbutė, jų dukčiutė, buvo paskiausi ir prieg tam už šulco į Taukius nutekė́jo K.Donel. Suderėjo dėl gero tėvynės nutekėsianti už Jagėlos A1885,77. O jei teip doriai elgiesi, norins ir pasogos neturėtum, nutekėsi už vyro Rp. Mergaitės žiūri, į kur vėjas pučia, tenai nutekė̃s NdŽ. Tu, mergele, nutekėjusi daugiaus vainiko nenešiosi StnD17(pastaba). Vargelė[je] gimiau, vargelė[je] augau, už vargo bernelio ir nutekė́jau VoL314(Vkš). Peludė[je] gimiau, šalinė[je] augau, už vėjo nutekė́jau JD838. Sesut mano mieloj, arti nutekėkie… už kiemo bernelio VoL396(Grv). O šiam trečiam šiporiukui jaunam pati nutekėsiu KlvD216. Kad aš jauna nutekėjau, nieko gero nežinojau D3. O toj kuosa bevainikė norėj nutekė́tie DrskD250. Mergos nutekėjo, marčios pasenėjo LLDI413(Švnč). Kur tas žiedelis nuriedėjo, te mano sesiulė nutekė́jo (d.) Jž. Gal tetušio neturėjai, kad teip toli nutekėjai? LTR(Brž). Kai nuėjau nutekė́jau į mažą grinčelę, terp devynių brolužėlių dešimta seselė (d.) Rdd. O jei motė apleis vyrą savo ir nutekė̃s už kito, tad svetimpatalauja DP69–70. Sužieduotinė, nutekėdama ažu vyro, apleidžia… giminę SPI217. Tenutek anos kaip norinčios, tiktai tenutek giminėspi plemės savo tėvo BB4Moz36,6.
^ Mergai nutekėt – tep kap varlei balon užakėt LTR(Lš). Laukia kap našlė nutekėt LTR(Vs).
ǁ Jn(Kv) nueiti į žentus, į užkurius: Ans į Žeimius nūtekė́jęs Krg. Jonas nūtekėjo pri Mikužio Pgg. Vargelė[je] gimiau, vargelė[je] augau, už vargo mergelės ir nutekėjau TDrVII66(Dov).
5. nueiti siauryn, suplonėti: Lapo pentis nusiaursta (nuteka) kotelin Mt.
6. nuslysti, nusmukti (apie šeivą): Šeiva nuteka (nutekėjo Krz4) CI25.
7. praeiti, praslinkti (apie laiką): Trunka tie meteliai nutekėti? rš. Daug laiko nutekėjo, kai mačiau Vydūną, tačiau įspūdžiai išliko iki šiol LKXX416. Metai nutekė́jo in pabaigą Č. Metų ne priest (ne prisideda), bet visadai nuest žmogui: metai ne priteka, bet nuteka DP580.
8. SD376, R94, MŽ124, SGI53 nubėgti, nuskubėti: Nuteku (orig. nutekiu) kur tolyn SD425. Aš nuejau, nutekėjau su variniais viedreliais, su šilkiniais pasaitėliais NS79. Marija Magdalena tada nutekėjo, jeib tatai pasakytų BPI399. Ir nutekėjęs pirma užkopo ant medžio figos, idant Jį regėtų VlnE183. Ižtrūko kuo veikiaus iž anos minios ir nutekė́jo pirm ir užlipo ant medžio lauko figos DP574. Išpylė kodį ingi prakartą (lovį) ir vėl nutekėjo šuliniespi semtų BB1Moz24,20. O Laban nutekėjo anop žmogausp versmėsp Ch1Moz24,29. Nutekėjo ing visas aplink ėsančias šalis, pradėjo nešt tuos, kurie sirgo BtMr6,55.
| refl.: Aš ant svirną nusiteku: svirno raktai tebėra, mano brolio nebėra NS80. Nusitekėt norime niekur kitur, tiktai anop vietop PK243.
panutekė́ti, panùteka, -ė́jo (dial.) intr. visoms ištekėti: Josios dukterys toli panutekė́ję Grv. Panutekė́jo LKKIX188(Dv).
patekė́ti, pàteka, -ė́jo
1. intr. KŽ pasilieti, ištekėti (apie skystį): Ka devė į galvą su kažkuo, i kraujai patekė́jo Vvr. Tas [žmogus] tep suspaudė tą sūrį, kad išrūgos patekė́j[o] (ps.) Azr. Iš jo (lavono) visas brudas patekė́j[o] Str. Negerk per greit, kad nepatekėtų per lūpas Vaižg. Nueinu ryto, guli paršelis išsižiojęs [negyvas], kraujo net patekė́ta iš burnos Klt.
2. intr. SD1126, SD259, J, M, L, Š, NdŽ tekant pasisunkti, pasiskverbti po apačia: Po grindom patekė́jo vanduo Sv.
ǁ tr. N, KŽ tekant paplauti, pagraužti (krantą).
3. intr. NdŽ kurį laiką pasisunkti, pavarvėti, pasroventi: Būdavo, numuši ranką – kraujas neteka, tik ruda sunkelė pàteka (taip išsekę buvo tremtiniai) Ob. Sula truputį patekė́jo ir vėl nustojo Sv. Tepatekỹ žąses kraujas, geresnė bus mėsa Dglš.
4. intr. po truputį tekėti, prasisunkti: Negerai ažkamšei rėčkelę – vis tiek pàteka Sdk.
5. intr. KŽ patvinti, pasrūti, paplūsti: Pateka upė SD261. Krauju patekė́jusios akys NdŽ. Visa mėsa pienu patekė́jus (apipilta) Dg.
6. intr. įbėgti srovei, įtekėti, įsilieti: Kur tas upelis pàteka, aš nežinau Šmk. Tais grioveliais [trąšuotas vanduo] pàteka į didesnį griovį Dg.
7. intr. K, M, L, Rtr, Š, DŽ, KŽ, LzŽ, Č pakilti aukščiau akiračio (apie dangaus kūną): Saulei patekė́jus atejau J. Kol saulė patekė̃s, turim tę nueiti LKT193(Nm). Saulė patekė́s, ir išeisi į laukus Krtn. Baigi darbą su saule: kada patekė́jo – į darbą, nusileido – numo Krž. Parginsi, kaip jau saulė patekė́s Tl. Patekė́jo saulė, i rasą tujau nudžiovino Varn. Nu ka saulė pàteka graži, būs pagada Brs. I tą vieną sykį parejau saulei patekė́jusi Kl. I ta liuob iš vakarų patekė́s viena žvaizdė su rykšte Yl. Saulė tokia raudona patekė́jo Pc. Gana tau drunėt, čėsas keltis, saulė jau kur patekėjus! Lš. Liuobėjusys subatos vakarą nu saulės užsileidimo lig saulei patekant sutartines dainiuoti S.Dauk. Šviesus mėnesėlis patekėjo iš rūtų darželio, o aušros žvaigždelė iš pat vainikėlio (d.) J.Jabl. Patekė́jo šviesioji saulužė, ištirpino vasaros ledaitį Sch8. Nusileis mėnuo, patekė̃s saulelė JD942. O kai laidojo mudu, brolyčiu, šviesus mėnuo patekėjo KlvD249. Tamsi naktis jau sutemo, aušros žvaizdė patekėjo LTIII428(Sln). Saulele motule, patekė́k patekė́k (d.) Rm.
^ Jis kai parėjęs namo, tai jo tie namiškiai džiaugiąsis pamatę kai saulaite patekėjusia LTR(Sln). Kol saulė patekės, rasa ir akis išės PPr62. Aiškink kvailam, kad rytą saulė patekėjo! KrvP(Pun). Kol neišaušta, i saulė nepateka LTR(Vdk). Ji (saulė) ir nesutinkama pateka Vaižg. Jeigu per keturiolika šešiolika valandų darbo keturis litus užkali, tai, rodos, kita saulė pro langą pateka (pasidaro linksma, apima džiaugsmas) J.Marc. Negreit da toj saulė patekė̃s (daug laiko praeis), kol ana sulauks savo vyro An. Elzbietai septynios saulės patekėjo nuo tokių žodžių rš. Šiandien ir mums, buvusiems jūsų vergams, ir jums, buvusiems mūsų ponams, patekėjo nauja saulė (prasidėjo šviesus gyvenimas) A.Vien.
8. intr. Rod, Ml, Str visoms išeiti už vyrų, ištekėti: Visos dukterys patekė́ję LKKXI221(Trak). Turim tris dukteres ir visos trys patekė́ję Arm. Trys jos dukrės Vilniuje, anos gerai patekė́ję Grv. Tik mergos patekė́jo, kur bagotos Pls. Jų yra ketrios (keturios) merginos ir visos patekė́ję Vrn. Gražios mergos visos patekėjo, jaunos marčios visos pasenėjo LTR(Ad).
9. refl. N, KŽ apsivaisinti, pasibėgti (apie avis, ožkas): Ožka pasitekėjusi MŽ. Avys pasitekėjo MŽ403.
10. intr. NdŽ, KŽ, Nm, Snt, Trg, Skdv pasidaryti skausmingam, užgeltam nuo šalčio (apie panages): Panagės patekėjo B, R140, MŽ185, N. Man iš šalčio panagės patekėjo KI713. Panagės patekė́jo nuo šalčio, t. y. po nagų meisos gelia nuo šalčio J. Sušalusias rankas kišk į šaltą vandenį, kad panagės nepatekėtų Grš. Trink sniegu – mun panagės patekė́jo Vvr. Nešildyk sušalusių rankų, o panagės patekė́s Žgč. Ka panagės pateka, reik pirštus kišti į sniegą, ir atsileida Grg. I panagės patekė́jo tą žlugtį beskalbant tokie speiguotie Lkv. Veizėk, mano panagutės patekė́jo MitI67(Klp).
| refl.: Teip sušalo rankos, kad i panagės pasitekė́jo Krt. O jergau, ka pasi̇̀tekėjo panagės, negal betverties! Grg.
11. intr. Sut, N nueiti, nubėgti, nuskubėti: Pateku po kuo SD259. O kam patekanti rakteliai skambėjo? NS338. Sutrinko trinko tėvelio grindos, o kam einanti, kam patekanti? NS341. Nū sunku krikščionimus, kiemuose gyvenantiemus, kiek varstų patekė́t bažnyčion DP64.
12. tr., intr. LTI210(Tvr), Sv pasitinkant išeiti kam priešais: Dar tik svotuliai atšlaime sučežė[jo], ė jau mergos tėvai išbėgo, juos patekė́jo Prng. Bėk tėvo patekėt iš turgaus – baronkų ataveža LTR(Vj). Veselioj pàteka kožną žmogų muzikantas Dglš. Patekė́k mani, sūneli, ne až ilgo (tėvas atsisveikina su mirusiu sūnumi) Dglš. Kunigas patekėjo numirėlio priimt Rš. Kas jam šitiek užmokės? Be kepurės patekės? Gmž. Kai mañ nešė an bažnyčią, varpai suskambėjo, vargamistras, kunigelis mani patekė́jo (d.) Kzt.
| refl. tr., intr. Sut: Oi eisiu eisiu, pasitekė́siu ir kaip galėdamas pasisveikinsiu Š(Tvr). Jog jums nepasitekėjo su duona ir vandenimi ant kelio CII1103. Šitai apžieduotinis eit, išeikite pasitekė́tų jam DP567. [Mergos] ėmusios lempas savas, išėjo pasitekė́tų prieš apžieduotinį savą DP568. [Tarnai] Viešpatį naktį ant kelio pasiteka DP552.
13. tr. apdovanoti (pasitinkamą marčią): Neisiu veselijos: neturiu kuo marčios patekė́t Slm. Seniau ir linų grįžte marčią patekė́davo Slm. Jy man patekė́jo gražų abrūsą Slm.
| Vištelė kiaušinius dėjo, gaspadoriui patekėjo, pagiriom sergančiam A.Strazd.
14. refl. WP3 kreiptis kur pagalbos: Išveržk mane nuog neprietelių mano, Viešpatie, Tavęsp aš pasiteku Mž480. Tavęsp pasitekė́jo visi ligonys ir pavargėliai DK152. Žmogus ne tiesiogu Dievop pasiteka, bet tarpinykų sau ieško Jop DP77. Patiesp Dievop, kaip tėvop tikrop, pasiteka DP538. Idant ir mes… tokiump pagalbump pasitekėtumbime DP587. Nepasiteku tikrai čestyje prieš urėdą bažnyčios MT144.
15. refl. pasirodyti: Mums pasitekė́jo, kad prasta būs mergė, ir neėmėm Nt.
16. refl. atitokti, pagerėti (apie sergantį žmogų): Jau ir teip pasitekė́jo, jug buvo marinamas Šts.
partekė́ti, par̃teka, -ė́jo intr.
1. po vestuvių atsikelti gyventi pas vyrą, atitekėti: Partekėjo čia ji nū Varsėdžio Grd. Mano motina partekė́jus iš Minionių kaimo Rs.
2. Gl parsirasti, pareiti, parbėgti: Motina Šimonienė tik sunkiai atsidūsėjo, kada Anė partekėjo I.Simon.
^ Pargena genulis, par̃teka tekulis (d.) Rdm.
pértekėti NdŽ, pertekė́ti, pérteka, -ė́jo Rtr
1. intr. SD292, Sut, N, Rtr, NdŽ, KŽ kiaurai persisunkti, pratekėti: Par visus drabužius pártekėjo vanduo J.
^ Ateit ubagas ant lops lopo, per tus lopus vanduo nepereit, neperteka (žąsis) PrLXVII34.
2. intr. NdŽ, KŽ persilieti per viršų.
3. intr. praleisti vandenį: Radom 3 valtes: vieną būtinai kiaurą, o dvi partekanti IM1863,23.
4. intr. MŽ įtekėti ir ištekėti, persroventi (apie upę): Jis (Ančios upelis) pérteka per ežerėlį Pastovį ir teka į Ragažiaus ežerą Kpč. Strepečių pasitaiko tik pertekamuose ežeruose rš.
5. intr. SD292, N perbėgti per ką.
6. intr. persikelti, perbėgti kur: Keturi broliai Šimelpeningiai… dėl vieros pertekėjo į Lietuvą LC1886,11.
7. tr. prk. perimti, persmelkti: Iš jo veido ale švietė jo širdyje ėsąsis pakajus, kursai mudu abu pertekėjo LC1887,22.
pratekė́ti, pràteka, -ė́jo
1. intr., tr. EncIX594, NdŽ, DŽ1 prasruventį pro kokią vietą: Nemunas pràteka Tilžę Smln. Pro šalį to miestelio nuo žiemių pusės pràteka upė Sidabra BM176(Jnš). Prie vyšnių sodelį, prie rūtų darželį pratekėjo upelė gailiųjų ašarėlių LTR(Vs).
2. intr. ištekėti iš kur, turėti pradžią (apie upę): Klausinėjo, kap upės, o iš kur jos pràteka Rud.
3. intr. nutekėti, nusruventi:
^ Da daug upėj vandenio pratekės (daug laiko praeis) Brž.
4. intr. LL183, Š, NdŽ, KŽ praleisti skystį (paprastai prakiurus): Statinė perdžiūvus – pràteka DŽ1. Dėlto pràteka [lentelių stogas], pūna greitai Kur. Jau viedras pratekė́jo, reikia naujas pirkt Stk. Puodas jau pratekė́[jo] LKKXIII28(Grv). Pratekė́j[o] bliūdas – skylelė rados Lp.
| Pratekė́jo ausytė [vaikui], ir teka Ėr.
5. intr. prasisunkti, prasiskverbti (apie skystį): Misa, kuri prateka, skysta J. Maž da pratekė̃s [v]anduo iš [stogo] šono Dglš.
6. intr. Rtr pradėti tekėti: Uosio kalbą užgirdo upė, ir ana krauju pratekėjo [iš nusiminimo] LTsIII188(Ds). Pradė[jo] sūnelis šermukšnį kirstie, ir pratekė[jo] rusvus kraujelis in bernelio kojelių (d.) Tvr.
7. intr. KŽ suviduriuoti.
8. intr. NdŽ kiek pakilti, patekėti (apie dangaus kūną): Jei tik saulutė pratekė́j[o], ir eina [grybauti] Dbč.
9. intr. praslinkti (apie laiką): Teip pratekė́jo apie ketverius metus MitI385(J.Šliūp).
10. tr. bėgant pralenkti: Šitaip tekėjo Ahimaaz tiesom (tiesiu keliu) ir pratekėjo (paraštėje pranoko) Cusį BB2Sam18,23.
pritekė́ti, pri̇̀teka, -ė́jo
1. intr. SD302, R, MŽ, I, Sut, LL93, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ pribėgti srove ar lašais: Pilnas kubilas pritekėjo vandens po lašniais J. Pritekė́jo didžiausias klanas kraujo J.Jabl(Skp). Rištakai [v]andenio pritekė́jo iš viedro Klt. Sulos pora puodų pri̇̀teka Sb. Nuteka ir priteka vanduo N.
| Seilių spaudimas ištekamuosiuose latakuose dažnai esti didesnis kaip pritekančio į liaukas kraujo spaudimas V.Laš.
^ Iki dagos pritek naudos! Tlž.
2. tr. Q648 tekant pasiekti (apie upę): Iš vakarų pusės atiteka nedidelis upelis, kuris, pritekėjęs pietinį piliakalnio kraštą, susisuka ir teka į šiaurę LTsIV626.
3. intr. įtekėti: Visas Nemuno bei jam pritekamųjų upių ledas dar tebegul Kel1881,95.
4. intr. Sut prisidėti, padaugėti (apie laiką): Metai [žmogui] ne priteka, bet nuteka DP580.
5. tr. išbėgus priešais pasitikti: Eina eina diedas, ir pri̇̀teka jį lapė Tvr.
6. intr. N pribėgti prie ko: Ir aniemus pritekant [prie Loto], idant duris išdaužytų, išsekė anie vyrai laukana BB1Moz19,9.
7. intr. kreiptis kur, ieškoti prieglobsčio: Kurie pritekam ir laikomės prie pasiūlyto nusitikėjimo CI97.
| refl. Q648, CII1065, Lex110, Krz255, N, KŽ: Kurie iš bajaus (mūšio) išbėgs, prisitekės Hesbonop BBJer48,45. Mes kop priesitekėsim? Mž453.
8. refl. dovanojant ką įsiteikti, prisimeilinti: Im (imk) nuo manę šitą žiedą, tai pristekėsi jo dukteriai (ps.) Tvr.
sutekė́ti, sùteka, -ė́jo
1. intr. Q654, SD1163, SD333, N, Sut, M, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ tekant susilieti, suplūsti į vieną vietą (apie vandenį, upę): Iš visų pusių sutekė́jo vanduo ir pasidarė kūdra J. Itas [v]anduoj sùteka upėn LzŽ. Visi upeliukai į Nemuną sùteka, trąšas suneša PnmŽ. Japonų jūra šiltesnė, švelnesnė, ir vanduo čia gėlesnis – daug upių suteka jon iš žemyno rš. Sùteka [Juodoji Ančia ir Baltoji Ančia] abi sykiu ir teka ing Nemuną Kpč. Tenai (ežere) niekada neužšąla: vanduo sùteka iš paversmių Blnk. Nebepanešė jo (velnio) pilvas tiek vandenio ir parsprogo, o vanduo visas sutekėjo į ežerą BsPII84(Šl). Sutekėjo dvi upelės, sukalbėjo dvi seselės LTR(Švn).
| prk.: Taipo balsai žmonių ir vyriausiųjų kunigų į vieną sutekėjo prš.
| refl. Q654, Sut: Susiteka dvi upės – Mūša ir Nemunėlis – ir atiduoda savo vandenį Lielupei sp. Kaip smarkiai susiteka didžių lietų vandenes PK59.
ǁ dėl susikaupusio vienoje vietoje skysčio, kuriame buvo dažoma, pasidaryti vietomis tamsesnės spalvos: Šiuo būdu išgarinti verpalai nesuteka, ir dėl to ruožų neatsiranda sp.
2. intr. pribėgti, pritekėti: Kai sutekė̃s lig burbulo [medsukio viduje], tai bus didelis viedras medaus Všn.
3. tr. permerkti, sušlapinti: Pakabinai šlapią [paltą] – sutekė̃s rūbus Slk. Arbata sutekėjo rūpestingai išvalytas kelnes, bet jis to nepastebėjo rš.
4. intr. SD443, N sueiti į vieną vietą, susiburti: Į Meką ir Mediną kasmet suteka daugybės maldininkų Vr. Sutek marčios ir sesiulės, susemiema tą sudabrą NS18.
| refl. KN63: O štai prieštarnykai mano prieš mane susitekėjo PK69. Kaipo paukštinykas, pasergėjęs, jog ant kokios vietos paukščiai susiteka, tenai jiems ganyklą meta, idant jus galėtų pigiaus gaudyti brš.
| prk.: Tump keturiump galump visi kiti [galai, tikslai] susiteka ir susieiti SPII207.
užtekė́ti, ùžteka, -ė́jo
1. intr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ tekant srove užsilieti ant ko: Kraujis užtekė́jo ant drabužio J.
2. intr. užplūsti, užkilti: Kad užtekès putos – itai anas (Žilvinas) perimdo; kad paslès kraujas – anas negyvas (ps.) Grv.
3. intr. praleisti vandenį: Kap ažtekė́jo – blogas dangtelis – supuvo šienas Ml. Kiauras dangčius, tai užtekė́jo ir sušuto siena Ds.
4. intr. tekant vingiu priartėti (apie upę): Ir pro juos ùžteka Šventoja Ds.
5. intr. H156, R, MŽ, N, J, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ pakilti aukščiau akiračio, patekėti (apie dangaus kūną): Saulė užteka SD405. Mėnuo užteka B134. Kolei saulė ùžteka, va kokį galą suari Mlt. Saulė būdavo neužtekė́jus – karves varai an pievų Upn. Saulė ùžteka, ir reikia keltis Grž. Man matos, kad senelė nebesulauks saulės užtekant (greitai mirs) Grž. Oi aš jauna pradedu savai sesulei tykų alasėlį, nedėlios ankstų rytelį giedriai saulelei užtekėjusiai, tamsiai naktelei miglelei prasiskyrusiai Kb. Sėdžiam, kol saulė užùteka Krs. Saulė nusileidžia – mėnuo ùžteka Mžš. Saulė žutekė́jo, pasniedojai ir nuvažiavai Eišiškėn Rod. Išvažiuoji – saulė ùžteka, atvažiuoji – ažsileidus Ad. Mėnas jau užtekė́jo LzŽ. Iki aušra užtekės, dar galėsiu išeiti iš pilies V.Krėv. Užtekėjo ant dangaus septynios žvaigždelės vienoj krūvikėje DS136(Šmk). Užtekė́k, saulele, papūski, vėjeli, nušildyki, nuvėdinki nuo žirgo raselę JV64. Užtekėjo mėnesėlis tarp dviejų žvaigzdelių RD115. Iš kur užtekėjo šviesus mėnesėlis, iš kur užtekė́jo aušrinė žvaigždelė? (d.) Dkšt. Užtekėjo saulelė par aukštus kalnus (d.) Nmk. Aš nemačiau dienos auštant nei saulelės užtekant LTR(Klp). Užtekėk, saulele, ant mūsų, ant mūsų (d.) Jnk. Tėvulio dvare saulele užtekėtau, už baltų skobnelių lelija pražydėtau LTR(Mrk). Perleidžia saulei savo užtekėt ir žibėt ir geriemus, ir piktiemus vienokiai SPI347. Nes Jis daro tai, jog saulė jo užteka ant piktų ir gerų BtMt5,45. Atėjo … labai anksti, užtekant saulei BPII3. Ik saulei neužtekėjus sugavo jis jaunikaitį BBTeis8,13–14. Paleisk mane, aušra nes užtekėjo Ch1Moz32,26.
| prk.: O kaip užtekėjo saulė, kurijė apžiebė visus pahonis, jie teip labai apjako DP61. Pranašavimas bu[v]o, jog turėjo užtekė́t žvaizdė ižg namų Jakobo DP59. Jeigu anys tatai nesakys, neužtekės jiems aušros žvaizdė MT(praefatioXIV). Nes juosemp užtekė́jo saulė tiesos, o tie vienok neregėjo DP40. O jumus, kurie mano vardo bijotės, užtekės saulė teisybės BBMal4,2. O sėdintiemus vietoje ir šešėlyje smerties užtekėjo šviesybė BtMt4,16.
^ Tiek laukėm ano, kaip saulės ùžtekančios Trk. Lauka it saulės ùžtekančios VP28. Prašyt neprašiau [maisto iš namų], bet laukiau kaip saulės ùžtekant Lkč. Tėvas motina ateita – kaip saulė ùžteka (pasidaro linksma) Yl. Ka išejau į Klaipėdos kraštą, maniau, ka saulė užtekė́jo (taip smagu pasidarė) Ub. Jam jau saulė nebeužtekės (nebesulauks šviesesnio gyvenimo) LTR(Ds). Kolei saulė užtekės, tai rasa akis išės LTR(Vdn).
| refl.: Užsitekė́jo, užsirietėjo šviesi sauliulė prieš kalną (d.) Švnč.
ǁ tr., intr. užtikti, apšviesti tekančiai saulei ką kur būnantį, ką darantį: Saulė muni lovo[je] užtekė́jo Vkš. Munęs saulė neužtekėjo, kad ir buvau pagerąs Šts. Teka saulelė ankstie par girelę, užtekė́jo ežere ledelį (d.) Vkš. Kur saulutė teka, vis mane užteka LTR(Slk). Tos rūtelės buvo saulės šviesos užtekėtos, gailios rasos nuriedėtos J.Jabl. O jeigu saulė ant jo (vagiančio) užtekėjo, tada kraujų tiesa tesūdij ant jo BB2Moz22,3.
6. tr., intr. pasidaryti skausmingam nuo šalčio, užgelti (apie pirštų galus): Mun beskalbant užtekė́jo panagės Krž. Tuos maišus skalbdama net rankas užtekė́jau Brt. Vakar skalbiau, tai kad užtekė́jau rankas! Ig.
| impers. tr.: Nuėjau prie šulinio be pirštinių, tai kad užtekėjo pirštus, nors kazoką šok! Pjv. Prisiėjo važiuoti dviračiu prieš vėją, tai kad užtekė́jo panages! Lkč.
7. intr. SD392 užbėgti aukštyn.
8. intr. SD1206 užeiti, užbėgti kam priešais, pasitikti: Užteku kam, prisitinku, susitinku SD163. O kad jis jau ėjo, užtekėjo jam tarnai ir pasakė I. Skubinkies iš Babilono …, užutekėk Jėzusui, pakolei metas tam derąs SPII169. Didis bažmas žmonių … užtekėjo Viešpati Jėzui su palmų … šakomis DP131. Anys, išgirdę Kristų netoli santį nuog miesto, užtek Jam BPI12. Tada užtekėjo jam Mozėšius ir kloniojosi po jo akim BB2Moz18,7. O kaip anie persiyrė ant kitos šalies gergezėnų, užutekėjo Jam du apsėstu BtMt8,28. O kad ėjo ing nekurį miestelį, užtekėjo Jam dešimtis žmonių raupuotų SE195.
| prk.: Duok mums tikrus mokytojus, kurie … visiems papykiams … stropiai ir išmintingai užtekėtų (užkirstų kelią, sutramdytų) MKr28.
ǁ tr. einant priešais užstoti (kelią): Reikia Jam kelio užtekė́t, ik kolei dabar vaikščioja tarp mūsų DP327. Jei anys tatai nebūtų tikėję, Jam kelį nebūtų užtekėję BPII387. Duok, idanti … su garba, tau pačiam prigulinčia, kelią linksmai užtekėtumim MKr12.
ǁ tr. užbėgus priešais atimti: Ateikiat priš midianitus ir užtekėkiat jiemus vandenį iki Bet Baro ir Jordano BBTeis7,24.

vartýti, var̃to, var̃tė tr. K, Š, Rtr, DŽ; SD1190, SD201, R, R40, MŽ, MŽ53, N, L, M iter. versti.
1. daugelį, visus guldyti, griauti, versti ant šono: Vienuolika dienų varčiaũ medžius Kbr. Jis visus var̃tė [per imtynes], buvo labai dužas Drsk. Visos vėtros, kurios vartė žmones ir draskė sodybas, prašvilpė pro mane rš.
^ Žodžiais ąžuolus var̃to, darbais skiedos nepakela Plng.
ǁ refl. Bt vartaliotis, griuvinėti: Eina girtas vartýdamos Lk.
| Mama slabnėjo, var̃tės (alpo) par laidotuves – žinai, toks jaunas [sūnus] mirė Trg.
2. daugelį, viską, visa griauti, ardyti: Kaip [melioracija] var̃tė tas trobikes, visi krokėm Rdn. Vartýti trobos pamatus KŽ. Oo daba jauni: kryžius kapukūs var̃to, duodas Krš. Tvoras naktimi var̃to – toki dar jauni Drsk. Vieną kartą [briedis] apvertė, paskuo kožną naktį vartýdavo [gubas] Krš. Matai, kaip vėsulas var̃to gubas, kūgius šieno, kupeles J.
| Nei medžiai nebeauga, nei žolė nebeželia, tik šiauras vėjas smėlius varto V.Krėv.
^ Kartais tiek jėgų, kad nors kalnus vartyk K.Bink. Kap mažas buvau, kalnus klones varčiau, kap pasenau, su ponais tanciun ejau (jautis) Vrn. Eina meška maurodama, baltas pusnis vartydama (girnos) LMD(Sln).
3. visus, daugelį rauti, plėšti, šalinti, kelti: Kelmus vartyti I. Vartýdavom akmenis – gal pinigų rasma Šmn. Sunku išreikšti, ką širdis jaučia. Lengviau būtų akmenis trobos pamatams vartyti J.Paukš. Par kalnalius vaikščiodama akmenėlius varčiau LTR(Slk). Pradėjo šernai bulbas vartýt Sdk.
| prk.: Klausaus Sąjūdžio – jau var̃to ministerius Krš. Juos sugaišyk! Juos iš šaknų visus vartyk (naikink) Qu186.
^ Mokslas sunkiau negu akmenai vartyt LTR(Vrn). Skrenda žąselė gagydama, baltus akminėlius vartydama (akėčios) LTR(Lp).
4. daugelį, visus, visą versti nuo vieno šono ant kito, į kitą pusę: Vartýk blynus, kad nesudegtų Ėr. Višta var̃to kiaušinius, ka nesusigulėtų an vienos pusės Jrb. Jeigu tankiau vartýdavo tas odas, greičiau išrūgsta Krž. Kazys pasipūtęs, išdidžiai varto kortas ir aiškina, ką kortos sako LTR(Ukm). Prastoj dienoj, ne šventoj, rūbus vartýk – iš senovės pasakyta Klt. Medinės šakės vartýt pradalgiai Kpč. Atėjo tėtužis par žalią lanką pradalgėlę vartýdams JD1013. Šieną vartýti KII347. Paskui šienapjovius eina grėbėjos grėbdamos ir vartýdamos šieną BM23(Č). Var̃tom šieną, džiovinam, ale šlapias ir šlapias Pnd. Vakar šieną varčiaũ, padžiovenau Rš. Šienas nevartýtas, krūvon sumušti pradalgiai – anė kaip negali džiūt Mžš. Do te šienagalių buvo prapjauta, gal trečias kartas var̃tėm Slm.
^ Dvi dvylikos kulia, ė trylikis var̃to (dantys ir liežuvis) Sdk. Trisdešim du kulia, o totoriukas var̃to (dantys ir liežuvis) JT359.
5. SD391, N, K, NdŽ, KŽ sklaidyti (knygą, popierius): Ta juokdamasi vartė knygą toliau, užtiko kažkokį žodį ir perskaitė J.Ap. Var̃tė var̃tė po knygas i rado, kas ta žolė tokia būtų Smln. Knyga taip buvo pripratusi Niaurų vartoma Vaižg. Ji ilgai žiūrėjo, var̃tė var̃tė tą žemėlapį Pžrl. Popierius tik var̃to var̃to (raštinėje dirba) Antš.
ǁ sklaidant skaityti, skaitinėti: Kas nori gražiai rašyti, turi pasirinkti gražios lektūros ir nuolat ją vartyti J.Balč. Ponas dabar paėmė laikraštį vartyti, rado paminėjimą apie darbininkų judėjimą Rygoje LzP. Kningų nebvartái i nėko nebžinai Pvn.
6. SD183 visaip, į visas puses sukioti, sukalioti: Atsisės, tai bulbes var̃to var̃to – tai toj neskani, tai toj Pv. Paima tą saujukę [linų] ir var̃to, šukuoja moteres Dg. Kareivis įsimetė smuklinyką į ugnį ir ėmė kept, už kojų vartydamas LTR(Žal). Staiga kažkieno ranka pagriebė jį, suspaudė ir ėmė vartyti į visas puses J.Balč. Tyrimus darė: i aukštienyką, i an šono – visap var̃tė Bgt. Aš ją penėjau, dabojau, varčiaũ, kai in patalo gulėjo Klt. Tam reikėjo [turtą] palikti, kas var̃tė, subinę šluostė, ne kur tik atvažiuodavo aplankyti Krš. Var̃tomas žmogus tik meldys mirti Tl. Prašyk Dievo, ka ilgai nevartỹtumys – kam tas vargas Krš. Šitai dešimtį metų var̃toma senelė, jug nesmaugsi Rdn. Tėvelis tris metus kaip blynelis ant lovos var̃tomas buvo Kltn. Vartýt nereikė[jo], numirė minuta (staigiai) Drsk. Apisuki tuo jau didžiuoju vystyklu, ir juosta vis apvynioji, apvynioji šiteipos vartýdama šitą vaikioką Kp. Vartýti kalaviją NdŽ. Bevartýdamas revolverį iš netyčių persišovė NdŽ.
| refl. Sut, N, K, KŽ: Alksnio lapai vartos prieš oro keitimąsi Pš. Raudona blizgė vartosi šviesiame vandenyje, vilioja rš. Lydeka kaip rąstas var̃tos Trkn. Lydžiai ir šapalai kaip pliauskės var̃tosi Užp. Ka aš tau imsiu duot, tai tu ma[n] nespėsi vartýtise! Jrb. Ana (ligonė) nesvar̃to pati Rš. Iš rankų var̃tos, o kojom – ne (suparalyžiuotas) Klt. Jis var̃tės ant savo guolio KII2. Permaina oro jau bus: aš miegot negaliu, aš vartaũs ir vartaũs Pls. Nubundu – pradžia keturių, tai trankaus trankaus, vartaũs vartaũs, pakol reikia keltis Mžš. Naktis mariom apvirsta, vartaũs vartaũs Klt. Vartáus nevar̃čiusys, neužmingu Rdn. Ko vartais kaip kepamas? Pšl. Var̃tos kai vijurkas Tr. Ka sveikas vaikas, tai sau var̃tos kai lydeka Slv. Traidenio ginklas … mikliai vartės rankoj vyro tvirto A1884,340. Lėktuvas var̃tėsi ore DŽ1. Gimnastas ant skersinio var̃tosi DŽ1. Tik kai niekas nematydavo, jis glamonėdavo vaikus, repečkodavo ir vartydavosi su jais P.Cvir. Vartýtis per galvą NdŽ. Artistai par galvą var̃tos Jnšk.
^ Velnius dirbi (nedorai elgiesi) – var̃tos tėvai grabe Krš. Raudona lentelė papeliučky vartos (liežuvis) LTR.
ǁ kraipyti, judinti į šalis: Jei žąsis susirgs, tujau kaklą pradės vartýti Kv. Aš galvos nevarčiaũ [sirgdama] Dglš. Aukštyn žiūri, akeles varto NS783. Var̃to akis koks girtas, tai neinam šokt Šmn. Eina kai šuva girtas, baltas akis vartýdamas Klt. Vis baltosias var̃to šuva Dglš. Liežuvį galime artinti su visomis burnos vietomis, ištiesti ir sutraukti, pasukti ir pariesti, – žodžiu, vartyti į visas puses J.Balč. Pasturgalį jis teip varto, kiek žagre kripteli kartų Nm.
^ Ko čia vartai̇̃ akis kaip pelėda? JT312. Liežuvis be kaulų, kab nori, tep vartýk Arm.
| refl.: Baisumas – kelnėm apstempus, kumpiai tik var̃tos Slk. Pelėdos akys negali vartýtis kaip žmogaus NdŽ. Akys tik var̃tos, tik var̃tos, paveikslai tik vaikščioja [nakčia bažnyčioje] Knv. Lūpos tik var̃tosi, kai šneka Gs.
ǁ refl. suptis, linguoti į šalis: Iš šonų pridėta lentos, tai nesvar̃to laivas Strn.
7. refl. Sut, NdŽ gulėti, gulinėti, raitytis, voliotis: Jis te pamiegojo, var̃tosi, do tingia keltis Sb. Var̃tos namie dyka, niekur neina Klt. Ačiū Dievuo, lovo[je] da nevartáus Krš. Su cukralige kap pradė[ja]u ligoninėse vartýties, ir vartaũs Žln. Be kokio darbelio Marcė kaip karvė vartėsi patvoriais Žem. Prisiėda, var̃tos par kiauras dienas i nusipenas Krš. Vartýkias (Nevartýkias Pj) kaip cigonė ant parvazo Lkv. A jūs dar čia (neišvažiavę), o aš maniau, ka Palango[je] var̃totės Krš. Pasiuto, i gana, visai svietas – var̃tose girti po krūmus Jrb. Vaikai var̃tosi po smiltį KŽ. Karkvabalis po kojų var̃tos LKT108(Tt). Po kojomis jo vartysis velinas pamintas SPII230.
| Mėtosi [nuotraukos], var̃tosi – nėra kam sutvarkyt Snt.
^ Rūkysi – žemė[je] vartýsys (mirsi), mesk, i ko greičiau Rdn.
ǁ refl. sanguliauti: Paleistuvas, su visokioms mergoms var̃tos, bledė paskutinis Krš.
ǁ refl. Gsč rangantis judėti, raitytis: Supuvęs sūris – kirmėlės var̃tosi Ėr. Pradėjo dvokt, pradėjo kirminai vartýtis [žaizdoje] Pšš. Jy (avietė) toki graži, kai žiūri, o tu pažiūrėk, praplėšk ją – kirmėlytė var̃tos Plvn.
ǁ raičiotis (per galvą).
| prk.: Vėjas, lakstydamas pagal žemę, pradėjo kūlį vartyti Žem.
| refl.: O tada pradeda šokinėti ir viseip kūliais vartytis ir už kojų mergums ima graibytis DS181(Rs). Kiek būdavo tada mums džiaugsmo ir malonumo vartytis kūliais po visą gryčią! rš. Nora [jauni] siusti, gerti, per galvą vartýties Krš.
8. verčiant žemyn mėtyti, kratyti: Jug ka mėšlus varčiáu, jau buvau septynių metų Šv.
9. Dgl vožiant darinėti, vožyti: Skrynelę vartysiu, grometą skaitysiu LLDIII150(Trk). Ar tai aš vartýsiu tas sopkas (sofas) aukšty tą patalynę įdėt? Jrb.
10. atidarinėti ir uždarinėti, varstyti: Vartýsi dureles be brolužėlių, vožysi skryneles be seserėlių JV900.
11. SD365, Sut, Ldk kiloti, judinti, griozti, sklaidyti ką (ppr. ieškant ko): Vartýti archyvą NdŽ. Katkus lauke varto žirnių guzulus LKXX293. Aš jų (agurkų) labai nenoriu ir vartýt, ba labai karšta Ktv. Ką ma[n] vartýt tuos obuolius, ka neperkat Jrb. Po anos akių nebnoru nė vartýti [tų dovanų] Varn. Kas te liks, kai numirsiu, šitas andarokas, – niekas jo vartýt nenores Klt.
| prk.: Oi kaip man viduje skaudžia bevartant mislimi dangiškus daiktus A.Baran.
12. purenti, rausti, arti: Bulbės labai apžėlė, kaip aria – virsta kaip dirvonas, labai sunku rankom tą dirvoną vartýt Mžš. Kaip kurmiai, šen ir ten vartýdami žemę, jus daržovę sėt į daržą ragina bėgti K.Donel. Vartýk vartýk tą žemę, ir vis nieko nėra Ėr. Sunkus darbas artojėlio – žemelę vartyti LLDII394. Reikia juodą žemės sluoksnį vartýti ir iš to misti KlK6,60(Užv).
13. refl. R409, MŽ551, N daužytis, blaškytis, spurdėti (ppr. sugautam).
ǁ prk. smarkiai plakti, tuksėti (apie širdį): Širdis var̃tos var̃tos – nežinau jau, kas daros Klt.
14. mokėti naudoti, vartoti: Traktorių var̃to i be mokslo berniokas Klt. Sukvietė visus savo kaimynus, ir tuos, kur kardą vartė, ir tuos, kur arklu žemę kilojo V.Krėv. Vartýti adatą rankoje KŽ. Tai sunkumas darbelio vartýt dalgelė manojoj rankelėj (rd.) Ml. Mums tuomet rodėsi, jog visa taip lengvai vartýsime praktikoje, kaip lengvai vartýdavome įvairius sakinius ginčuose NdŽ. Kalbą gerai var̃to (gerai moka) Lel.
ǁ prk. išnaudoti: Dar̃ ir senam bloga, ir jį var̃to (stumdo) kap nori Vrn. Kaip nori, teip biedną žmogų var̃to Lnkv. Seniau ponai mužikus kap norė[jo], tep vartė Šlčn.
15. NdŽ turėti savo nuosavybėje, valdyti: Da šitiek pinigų savo rankose nevarčiaũ Slk. Pinigus krūvom var̃to – i vis maža Klt. Jis bagotai gyvena – tūkstančius var̃to Mžš. Kad ana auksą rankosu vartýt, kad ana gyvenimą gerą matyt – kap gerà buvo Str. Ažeik in velnią raišį, katras melnyčią var̃to (ps.) Tvr. Ne pro šalį bus čia šį tą pasakyti apie kunigaikštį …, valdantį apsčius žemės plotus ir vartantį milijonus TS1900,4–5.
16. leisti į apyvartą: Vartýti pinigus NdŽ.
17. keisti, mainyti: Reikė čia sėdėt, kiūtėt, kam tu vartei̇̃, mainei šituos namus?! Klt.
| Gražus pliušas, juostom vartýtas Klvr.
| refl.: Oras labai kaitos, mainos, var̃tos KII262. Vėjas dažnai var̃tosi Gs. Žiemys vėjas var̃tosi tankiai – bus pagada Jz. Mados var̃tos ir var̃tos: čia tokia, čia vėl tokia Jnšk. Var̃tosi čėsai – pražuvo pinigai Krd. Gyvenimas keičiasi, var̃tosi Dkš.
18. prk. keisti kur nustatytą tvarką: Tuo tarpu apsikentę leidžiame dabartiniam vyskupui vartyti seminariją, kaip tik jam jo ištautėjimas nurodo Pt.
19. prk. versti, keisti pažiūras, įsitikinimus, tapti kitokiu: Kap var̃to, tep reik vartýtis – prieš vėją nepapūsi Vvs.
^ Yr žmonių – kai pirštinę vartýk Erž.
| refl.: Mokėjo vartýtis, tai iškilo Igl. Vartýties a gali spėti, gyvenk neplepėjęs savaip, i tiek Krš. Vaikai, nesidėkit niekur, nesivartýkit kai pirštinės Erž. Niekas neindavinėj[o], nepardavinėj[o] – nesvar̃tė niekap DrskŽ.
20. prk. neteisingai, melagingai pateikti, iškraipyti: Dar̃ kad ėmė mano kalbą vartýt! Lp. Aš sakau teisybę, aš žodžių nevartaũ Prn. Papratusi esu stačiai [kalbėti], nė aš vartáu jau tos kalbos Tn.
21. refl. maivytis, vaipytis, darkytis: Anas moka pie jų vartýtis Lz.
22. refl. NdŽ verstis, manytis: Gana aš varčiaũsi visokiais varsteliais JD758. Var̃tėmos, dirbomos su sniegais Šts. Su puodais tik spėk vartýtis, kai sukūriau ugnį Ob. Aš tas vienas pirštines teip įsikirtau, teip ir vartaũs Alks. Aš moku dirvoj su plūgu vartýties, ė tu – plūksną vedžiot Prng. Nesunkiai ir Pranas su pinigais var̃tos Užp. Aš tokis prastokas, prastais žodžiais vartaũs (prastai šneku) Mrk.
| Do tep smagiai var̃tos bobelė Dglš. Kolei vartaus su sveikata, visi šaukia: „Malvinučiūt!“ (visiems esu reikalinga) Dglš.
23. refl. NdŽ, Dglš gyventi, suktis: Kaip vartai̇̃si? Rm. Šiaip taip var̃tomos, prasistumam dar Krš. Kai pinigais [kolūkyje] pradėjo mokėt, pradėjom vartýtis lengviau Antz. Miestietis vartosi pačiame kultūros viduryje A.Sm. Ką gi gali duoti tie žmonės be idealo tai visuomenei, tarp kurios vartosi? A.Sm.
^ Eik už ano, vartýsys kaip inkstas taukūse Krš. Var̃tos kai inkstas į taukus NmŽ.
24. daug kartų paversti į ką, kuo: Kada ją karalius pagavo, tai toji ragana ėmė ją vartyti į visokias kirmėles ir vabalus BsMtII165(Ldvn).
| refl.: Pradėjo ji in visokias bjaurybes vartytis: in žaltį, angį ir t. t. BsPIII160(Brt). Namo parėjęs, pasisakęs tėvam, kad daugiaus nė į ką nebevartysiąsis LMD(Sln). Tuokart ana pradės visaip vartyties: driežais, krupiais, gyvatėmis, žalčiais ir kitais bjauriausiais sutvėrimais MPs.
25. L, KŽ lingv. linksniuoti.
◊ aki̇̀s (akimi̇̀s) vartýti BŽ66; LL80
1. piktai žvilgčioti, dėbčioti: Tik akimù var̃to inejęs kap vilkas Arm.
2. maivytis norint patikti, įsiteikti, koketuoti: Aki̇̀s var̃to, juokas Rdn. Kad ir vartė akis, bet anam nepatiko KlK8,68(Ms).
3. stebėtis: Tai ko čia daba aki̇̀s vartai̇̃, manai, ka nežinau, ką pati primalei?! Jnš. Ko vartái akis lyg pirmą kartą girdėdamas?! Prk. Aki̇̀s var̃to kai iš medžio iškritęs Tr.

ãkmenis vartýti sunkiai dirbti: Aš tai nėščia ãkmenis vartaũ – kokia stipra Aln. Ir mes akmenų̃ nevar̃tėm Drsk. Kad tu būtai, bernužėli, akmenėliùs var̃tęs, nei an mano baltų rankų mažas vaikas verkęs DrskD63.
gálvą vartýti galvoti: Vartai̇̃ vartai̇̃, suki suki gálvas mokytas DrskŽ.
galvojè nesivar̃to trūksta proto: Anam galvo[je] nevar̃tos, durnas Krš.
i̇̀štekliuose var̃tosi apie gyvenantį pertekliuje: Turtų kada turėjai, ištekliuos varteisi? rš.
káilį (káilinius) vartýti keisti pažiūras, įsitikinimus: Kad ir mokėjo káilį vartýti, ale priejo lipto galą Krš. Dėl mašinelės smaugas, káilius var̃to, ai ai! Krš. Lietuviai mokam káilinius vartýti, čia valdžios keitas i keitas Trš.
kójas vartýti į aũkštą mirti: Ryna, nu mažilelės ryna tablietes, užtei pusamžiai i var̃to kójas į aũkštą Krš.
liežùvį (liežiùvį) vartýti
1. kalbėti: Liežùvį vartýti visi moka, pašneka kaip reik Krš. Nevartyk liežuvio be reikalo! Gs. Toks jau tas vyras – užsipylęs akis ir var̃to liežùvį Jrb. Prisisprogęs vos liežùvį var̃to Krš. Girtas, liežùvio nebvar̃to Drsk.
2. nenatūraliai, stengiantis įtikti kalbėti, šnekėti: Kaip visada šneki, teip šnekėk, ko čia liežiuvė̃lį vartai̇̃?! Slm.

liežiùvis var̃tosi apie galėjimą kalbėti, šnekėti: Liežiùvis šiek tiek var̃tos – i ko daugiau norėt? Mžš.
márškinius vartýti keisti pažiūras, įsitikinimus: Žmonys vis taikos pri valdžios, márškinius vis var̃to Krš.
piniguosè (po áuksą) var̃tosi apie gyvenantį pertekliuje, turtingą: Kodėl Dievas neteisybę leida? Kokie brudai po áuksą var̃tos, geri žmonys kaip musys vargsta Krš. Dabar žmonės piniguosè var̃tosi Krm.
meškà gãli vartýtis apie didelę netvarką: Vieni vyrai [gyvena], meškà gãlia vartýtis Krš. ×
skū̃rą vartýti keisti pažiūras: Kap baisu – visi skūràs var̃to Stk.
tur̃tuose var̃tosi apie gyvenantį pertekliuje: Jis gyveno visa ko pertekęs, net galima sakyti – turtuose vartėsi rš.
visai̇̃s šónais vartýtis prisitaikant gyventi: Mažas turi visai̇̃s šónais vartýties Krš.
apvartýti tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; D.Pošk, N, L
1. iter. apversti 1: Va kačiukai visus bukietus apvar̃to aukštyn kojom Pnm.
ǁ virstant apdaužyti, aptrankyti: Lig naujà – jau apvartýta mašinelė Krš.
2. iter. apversti 4: Kepenę kepdamas apvartýk tankiai J. Apvarčiaũ in kitą šoną [dešras], kai apikepė Klt. Paliuobei – loviai reikia apvartýt, kad pacai nelįst Mžš. Su tais spragilais par tas varpas duodi, apvartai̇̃, vėl daužai Sk. Duoda duoda (velėja) apvartýdamos Kp. Šitą šieną apvarčiaũ, ale šiandiej nedžiūsta Lel. Mudi apvar̃tėm mišinį, apvar̃tėm i palikom Jd.
| Gulėjo apvar̃toma, nesivaldė Ss.
apvar̃tomai Sesuo sirgo apvar̃tomai PnmA.
apvartýtinai
| refl. tr., intr. K, Š: Pirmadienį nupjovė [šieną], šiandie susiveš, vakar apsivar̃tė Erž. Mes noriam ganyklą apsivartýt Jrb. Aš jam kad duosiu, tai porą savaičių neapsivartỹs Brž.
3. į visas puses, visaip pasukioti, pasukalioti: Ir teip apvartai̇̃, ir teip apvartai̇̃ [linus], duodi duodi, kol išbrauki PnmR. Paima šmotą mėsos, apvar̃tė apvar̃tė – ir galan (nurijo) Ob. Ponas apvartė, apžiūrėjo – tikrai jo žmonos marškiniai LTR(Pnd). Paėmė jis kurpes į rankas, apvartė, apžiūrėjo, mato, kad jos pasiūtos taip gerai, kaip gali pasiūti tik puikiausias meistras J.Balč.
4. refl. kiek pasisklaidyti (knygas): Daba mokslas nesvarbus: tik apsivar̃to, pavarto kningas, i gana, baiga Krš.
5. refl. pasikeisti, pasimainyti: Bet ašiai nebūnu visados toks patsai del to, kad septyni laikai ant manęs apsivarto A.Baran.
6. refl. prk. pakeisti pažiūras, tapti kitokiu: Jis stebi, kap žmogus apsvar̃to susrinkiman Rud.
7. prk. apkalbėti, apmeluoti: O, ji moka kitus apkalbėt, apvartýt Smn. Jis tep mokės apvartýt, tep dės ir iš vienos, ir iš kitos pusės Graž.
8. refl. būti, trintis, bastytis: Aš buvau Vilniuj, žinau, kur jis apsivar̃to Srj. Nežinau, kur tavo apsivar̃toma Db.
9. refl. prk. apsitrinti, apsidaužyti: Vargo matęs ir apsivar̃tęs Gž.
10. veiksmo intensyvumui, smarkumui nusakyti: Apvartýdamas [neklaužadą] duoda velnią Krš.
| refl.: Valgo apsivartýdamas KzR. Miega iki ryto apsivartýdamas Bsg. Duoda su kultuve apsivartýdamas LKKXV308.
atvartýti tr. NdŽ; M, L
1. N, Rtr, KŽ iter. atversti 1: O ji atvertė kėdes aukštielninkas, o jos (laumės) nebegali atsiversti BsPII71(Lkv). Šieną iš pradalgių atvartýti J. Einu šieno atvartýt Rmš. Kad pagada, do reikia atvartýt miežiai – atverst atverst Klt.
ǁ KŽ.
2. viską, visus atvožti, atidarinėti: Rasi rytą svirnelį atidarytą ir margąsias skryneles atvartytas DvD163(VšR).

×davartýti (hibr.) tr. baigti vartyti į kitą pusę: Davartýsiu šienelį, testa jis išdžiūsta Drsk.
įvartýti
1. NdŽ, KŽ iter. įversti 1.
2. tr. vartant į kitą pusę kartu apversti: Senelis vartė [šieną] ir įvar̃tė marškinius šienan Slm.
išvartýti tr. Rtr; N
1. LL167,329, L, KŽ, DŽ1 iter. išversti 1: Ižkratau, ižvartau SD327. Šunys išvartỹs tavo puodelius, bliūdelius J. Gavėnai pečiuj puodus išvar̃to, mėsą atradę išveža paėmę Skp. Vėjas išvar̃tė gubas Š. Po lietaus buvo rugiai (rugių gubos) išvartýti Krs. Miškas buvo išvartýtas Mlt. [Vėtra] medžius aplaužė, daugumą išvar̃tė BM56(Žb). Vėjas … kartais ir namus, ir medžius … išvar̃to ir pagriauja DP255. Išvartýtas krėslas NdŽ. Rasim rytoj, rasim rytoj ąžuolą išvartýtą (d.) Vrn.
| prk.: Kokis nori būk, visus [mirtis] išvar̃to – čia tai lygybė! Brb. Šią žiemą kaip jei visus [kaimo] senūsius išvar̃tė, a keturi išvažiavo Krš.
| refl. Ser, NdŽ, KŽ: O alksniai, tarsi girti išsivartę, rodo ruplėtus, žalsvai juodus liemenis rš. Pirmosios dienos arimo vagos piestu pasistojusios, lyg girtos išsivarčiusios P.Cvir. Kiemelis kitą sykį buvęs gražiai aptvertas, bet dabar žiogriai išsivartę, vartai išgvėrę Žem. Kreivai užmesta ant galvos kepurė prastai dengė jo plaukus, seniai kirptus ir išsivarčiusius į visas puses J.Balt.
| prk.: Visi sẽniai išsivar̃tę (išmirę), mažai bė[ra] Pvn.
2. LL167 sugriauti, sunaikinti, išdaužyti, išlaužyti: Vakar audra buvo, elektrą išvar̃tė, viską Trk. Daba išvartýtos triobos – nebė[ra], neieškok Šd. Dartės tarybinis [ūkis] ižvar̃tė laukų tvoras – viskas vieno pono Drsk. Buvo čia kryžiai, akmenai – išvar̃tė, žmones nepaisė Kpč. Kur tik buvo [pasiutėlis], visur įsimušo, dures liuob išvartýti, išlaužti Krš. Altorius netikrų dievų išvartė S.Stan.
3. išblaškyti, išmėtyti, išdaužyti: Kada pagada užstoja, išvar̃to gubeles avižų i miežių dėl išdžiūvimo BM225(Krk). Išvar̃to šakėm, iškratinėja bulbienius Klt.
ǁ refl. išsibarstyti, išsimėtyti: Daiktai išsivar̃tę ant žemės NdŽ.
4. verčiant išmėtyti, išsvaidyti lauk: Tai do ir mama išlekia, padeda, išvar̃tom [malkas] – vėl važiuoju ant mišką Slm. Kelkiatės! Ne – išvartýsu iš lovų kaip kopūstus! Krš.
5. Š į visas puses, visaip visus, daugelį apsukti, apsukioti: Su plūktuve išplūki, išvartai̇̃ tą [linų] saują, kad nebūtų nė kokio spalio Pšš. Kumpius, lašinius apsūdai, išvartai̇̃, aplaistai tuo sūrymu Pšš. Nebesivelia ant rankų [duona] – išvartai̇̃ gerai Pš.
ǁ į visas puses pasukioti: Kaip moka [artistai] gražiai iššnekėti ir akes išvartýti Krš.
6. visą ar kokį kiekį apvartyti į kitą pusę: Išvartykit šieną MŽ. Išmušinėsiu, išdaužysiu, išvartýsiu – i padžius [šienas] Klt. Šieną tą išvartai̇̃ – sulyja, ir vėl Krns. Ans pjovė, aš pradalges liūb nueisu išvartýsu, sugrėbsu Lpl. Mes žiopliai: gal hektarą pievos išvar̃tėm ir parejom perlyti Slk.
| refl. tr.: Pati išsivarčiaũ šieną – niekas nemačijo Dglš.
7. kurį laiką vartyti nuo vieno šono ant kito: Ji sirgo ar dvejus metus: aš ją išvarčiaũ an rankų Srj. Savo žmogų išvarčiáu tryleka metų, ar išmesi Krš.
8. refl. išsivolioti: Tada broliai sako kumelei …, kad vyno upėje nusimazgotų ir šilko pievoje išsivartytų ir pagrįžtų namo BsPII176.
| Tiek vyrai, tiek bobos pasuoliais išsivartė Žem.
9. refl. kurį laiką išgulėti: Par naktį išsivartáu – išsivarinė[ja] karštis Rdn. Pusketvirto mėnasio išsivarčiaũ ligoninėn Drsk.
ǁ pakankamai išgulėti, išsigulėti: Galėsi dėti į akį nors iki priešpiečių. Iki nenorų išsivartyti, kol šonai atbuks M.Katil. Susirgai – turi išsigulėti, išsivartýti, nešokis ankstie Krš.
| Kitą sykį seni par žiemą išsivartýs kokio[je] prasčio[je] ligoninikė[je] Krš.
10. NdŽ sklaidant išžiūrinėti: Išvar̃tė visą knygą ir tos vietos nerado DŽ1. Išvartyti leiterius – knygas Q43. Visus gautuosius [laikraščio] numerius kartkartėmis išvarčiau Žem.
11. visus, vieną po kito iškilnoti, išrauti: Iškirtau alksnyną, kelmus išvarčiau, kad tik pasijusčiau prie žemės arčiau rš. Pirmą metą pakol iškapoja tuos krūmus, pakol išvarto [kelmus] Pv. Tiek durpių viena išvarčiaũ, sustačiau Rdm. Tos bulbės išraustytos ir išvartýtos Vgr. Ižvar̃to daržą, ižlaužo, iškoneveikia – tai vištos! Drsk.
12. refl. visiems, daugeliui iškilti, išvirsti, išlįsti, iššokti: Blogos (liesos) tos rankos – gyslos išsivar̃tę Rz. Ka ma[n] blauzos tokiums kumstims išsivar̃to Erž.
ǁ refl. atvėpti, atkarti: Prasta merga tokia, mažutė, lūpos išsivar̃tę Mžš.
13. visus, daugelį atvožti, išvožyti: Jau skrynelės išvartytos, drobės išrėžytos LTR(Smn).
14. N, J, LL191, KŽ išnaršyti, išmaišyti, išrausyti, iščiupinėti: Su durtuvais išbadė šieną, šiaudus, visur išvartė, lentas iškilnojo, išlandžiojo LKXX341. Viską anai reik išvartýti, iščiupinėti – taip ir lando! Krš. Būdavo, išvartýk visus rietimus krautuvėj – žydai nepyks Ob. Sąšlavynus išvartýti NdŽ. Ir del to velinas sukas ir grąžosi kaip levas po visą svietą ir ižvarto visas jo pakampes ieškodamas kurio žmogaus praryt SPI108. Vagys išvar̃tė man kišenes, išieškojo pinigų Š. Iššoko banditai, išveizėjo visą pininginę, išvar̃tė Žd.
15. išarti, išrausti: Kožna vaga reiks išvartýt, išravėt Klt. Pirmosios išvartytosios vagos buvo nelygios rš.
16. apžiūrinėti iš visų pusių: Perkant išvarto arklį J.Jabl(Pš).
17. vartant įžiūrėti, pamatyti: Apvartė kūną, apžiūrėjo, bet ką išvartysi, ką beišžiūrėsi, kad jau nieko nebežymu TS1899,4.
18. iter. išversti 7: Vagilis išvartė kišenes ir rado obuolį Db. Čigonas turėjo išvartyti visas kišenes, kad parodytų, jog nė cento neturi prieg sau rš.
19. išraityti, išvingiuoti: Išvartýt šitie liuktai reikia gerai pečiuj, kai darai Klt.
| refl. prk.: Visep išsivar̃to gyvenimas Dglš.
20. apšmeižti, visaip išvadinti: Tą patį žmogų gali visaip išvartýt: kiti sako mužikai, kiti baurai, kiti chamai Skr. Mane išlojo, an visų pusių išvar̃tė Prn.
21. prk. neteisingai, netiksliai pateikti, iškraipyti: Tuos žodžius pono Christuso kitaip … savi išvarto MP133. Šitie tad piktai prašo, kurie tą būdą prašymo, nuog paties Viešpaties įstatytą, išvar̃to, jog pirm ir daugiaus trokšta DP222.
22. refl. prk. pakeisti pažiūras, tapti kitokiu: Reik išsimaluoti, išsivartýti į valdžią lipant, aukštai einant Krš. Kaip i vieningi buvom, o kaip išsivar̃tėm! Krš.
23. nuolat, dažnai paversti kuo: Anas labai pradėjo išvartýt – vis išverčia arkliu (ps.) Mlt.
24. refl. išsiversti, išgyventi: Sunkiai išsivar̃to su tais vaikais Pj.
25. refl. ištverti: Lig pietų ans išsivartė šiaip teip, anam ten išpėrė tą kailį gerai LTR(Skd).
26. prk. ištyrinėti: Ižkratis ir ižvartis sūdžia teisingas visas žmonių dūmas, žodžius ir darbus SPI6. Kreiva ir neižvartoma yra širdis visų SPI146.
27. išprotauti: Neturiu galvos: išvartýti negaliu Žlp.
◊ į vélnius išvartýti blogus padaryti: [Okupacija] į vélnius žmonis išvar̃tė: vagys i žūlikai [paliko] Krš.
juokai̇̃s išsivartýti visiems labai juoktis: Juokai̇̃s išsivar̃tėm iš tokios šnektos Lk.
nuvartýti tr. Š; LL164,170 iter. nuversti:
1. Vėjas nuvar̃tė medžius NdŽ. Daug anas (traktorininkas) stulpų nuvar̃to Pls.
2. Nenuvartýk nuo stalo žvakių DŽ1. Vėjas nuvartė nuo šelmenio lentgalius Grž.
3. nugriauti, sugriauti: Nieko neliko: nuvar̃tė viską – ir dvarus, ir kaimus Pn. Trobas nuvar̃tė, sodnus išraustė – tiek Krš. Buvo paminklai – sumušė, nuvar̃tė, sudaužė Kpč.
4. apvartyti: Nuglostinė[ja], nuvar̃to: – Mamulel, mamulel, a skausta? Rdn.
ǁ vartant nuvarvinti: Supilia tą pieną [į sūrmaišį], nuvar̃tom nuvar̃tom su gaspadine Alz.
5. refl. vartantis nuvargti, nusibaigti: Nusivartýsu, kol užmigsu Varn.
ǁ Jrb menk. numirti, nusibaigti: Reikėjo daugiau duot tų vaistų, ka greičiau nusivartýtų Šmk.
◊ kálnus nuvartýti daug nuveikti: Tu man kalnų̃ nenuvartýsi Snt.
pavartýti tr. Rtr, DŽ1
1. iter. paversti 1.
ǁ Vienon bažnyčion žvakes pavartýta po nakčia rasdavo Mrc.
ǁ sugriauti, sunaikinti: Pečius pavar̃tė, sienas ižgriovė [vėjas] DrskŽ.
2. iter. paversti 3: Pievą šienauna, razmuša pradalgius, tada pavar̃to, tada grėbia Kzt. Pavartýsma, papurtysma, visgi greičiau [žolė] apvis Slk. Pavartýt reikia šienai, – eisme grebot DrskŽ.
| refl. tr.: Mašina nupjauna, tik pasvartýk [javus] Drsk. Reiks eiti šieno pasivartýti Yl.
3. į visas puses, visaip pasukioti, pasukalioti: Pavartýsim šveitrius kalavijus NdŽ. Sudėtos į paruoštą tirpalą vilnos atsargiai pajudinamos, pavartomos rš. Rasalo atsiranda, tuos kumpius reik pavartýt po tą rasalą PnmŽ. Gaspadinė, atsinešus mėsos gabaliukų dėt in puodą, rankosa mėsą pavar̃tė, prikišo prie nosies, pauostė Lš. Tėvas kuls su spragilu, mas pavartýsam su šakėms Pp. Motina pavartė pavartė kepurę, pažiūrėjo, mato – nieko sau V.Krėv. Pavar̃tė pavar̃tė [skarelę] i padėjo (nepirko) Klt.
| Reik i pavartýt, i pasodyt – jau prastai, kai reik sirgt Jrb. Pavartýk metus kitus pasliauką žmogų, išmanysi Jezaus malonę Krš.
| refl. tr., intr.: Ir pradėjo gydytojas Kažamėką tyrinėti, į visas puses pasivartydamas A.Gric. Gražiai pasivar̃to ant skersinio DŽ1. Aš negaliu nė pasivartýt: ma[n] gelia strėnas i kojas Jrb. Pati pasvar̃tė lovoj i vėl ažmigo LTR(Ds). Ožka, pasivar̃čiusi kvepiančioje žolėje, užlipo ant kalniuko KŽ.
ǁ pakraipyti, pajudinti į šalis: Pelė tiktai uodegai (instr. sing.) pavartỹs pavartỹs Zt. Pažiūrėjo, pavar̃tė akis ir nieko nesakė Dkš.
| refl.: Akies obuolys nepasivarto rš.
4. ŠT291, NdŽ, KŽ, DŽ1 pasklaidyti: Paraginus pirkti pasiskaityti kokią knygutę, pavartys pavartęs ir meta šalin Žem. Petras, kur tik pamatydavo knygų, neiškęsdavo nesustojęs ir jų nepavartęs V.Myk-Put.
| refl. tr. NdŽ, DŽ1.
5. refl. DŽ1 vartantis pagulėti: Eikim sau pasivartyti lovoje saldžiai Mair. Prašom pagulėt, pasivartýt da lovo[je] Ėr. Leisk man ramiai pasivartyti prieš saulutę Blv.
6. panaršyti, pajaukti (ppr. ieškant ko): Pavartýti archyvą NdŽ.
7. paliesti, pajudinti, pačiupinėti: Šiemet pjautuvo i nepavar̃tėm Dglš. Katras rūbas guli i guli nepavartýtas, kandės praryja Klt. Gražiai sudėkit, pakraulykit, kad kas nepavartýt nereikalingas Azr. Šitų pinigų nepavarti̇̀s mano Slk.
| prk.: Pasidairę pamatytume ir daugiau savo bendrųjų reikalų, pavartytų, pasvarstytų ir numestų A.Sm.
8. kaitalioti: I paaudžia, i pavar̃to (pakeičia nyčių suvėrimą) – dvijo reik [kilimus] austi Grd.
9. prk. pakraipyti, iškraipyti: Visaip gali tą žodį pavartýti Plšk.
10. refl. smarkumui nusakyti: Kaimynas par balių kad ėmė bučiuot moteris pasivartýdamas Kair. Duoda ir duoda pasvartýdamas tas lietus Kč.
◊ liežùvį pavartýti DŽ1 galėti pašnekėti: Vos pavar̃to liežùvį NdŽ.
smãginis pavartýti pagalvoti, pasvarstyti: Ūkininkai dar pavar̃to smãginis, ką su žeme daryti, kaip būs Krš.
parvartýti NdŽ iter. parversti 1.
pérvartyti tr. NdŽ, KŽ, DŽ1, pervartýti, pervar̃to, pervar̃tė; Ser
1. iter. perversti 2: Derlingų pievų nupjautą žolę tikslinga du kartus pervartyti: vieną kartą tuojau po nupjovimo, kitą – žolei kiek apvytus rš. Pakūgius šieno párvartyk J. Parvar̃tė, suvežė šieną – i užsidegė Sdb.
2. ŠT291 išsklaidyti, persklaidyti (knygas): Pervartau gromatas, knygas R, MŽ. Pervartyti laiškus N. Pérvarto pérvarto laiškus ir vė[l] neša ir parakina Lp. Stosiu pas kokį advokatą per raštininką, pervartysiu kodeksą Ašb.
3. refl. pasikeisti: Tie dabar jauni jau biškį pársivartė Nmk.
4. KŽ įvertinti, pasverti: Atsirado vyrai, kurie … pervartė kožną mūsų žodį A1884,394.
pravartýti tr.
1. NdŽ kurį laiką vartyti į kitą pusę, nuo vieno šono ant kito.
| refl.: Per naktį neužmigau, tik prasivarčiaũ Mrj.
2. NdŽ kurį laiką sklaidyti (ppr. knygą).
3. darinėjant, varstant apgadinti: Mes pravartėm vario vartelius LTR(Str).
privartýti tr. iter. priversti:
1. Buvo daug vėjo privartytų visokių didžiulių medžių rš.
2.
ǁ Plvn Tenai akmenų privartýta krūsnys didžiausios Arm.
3. NdŽ daug vartyti į kitą pusę: Tai privar̃tėm privar̃tėm šieno Slm.
4. pakankamai pasklaidyti: Privartýti knygą NdŽ.
| refl. tr.: Prisižiūri, prisivartai brėžinių ir projektų rš.
5. refl. NdŽ pakankamai prisisukioti.
6. refl. NdŽ pakankamai pagulėti, prisivolioti.
7. priversti, prispirti: Elektros jėgą žmogus privar̃tė dirbti savo naudai KŽ.

×razvartýti (hibr.) tr. išvartyti: Nuejau šieno razvartýt Arm.
suvartýti Rtr, KŽ iter. suversti:
1. Medžiai suvartýti kryžkryžiais NdŽ. Vėjas visus rugius suvar̃tė Ds. Tik kūnų šimtai, suvartyti keistai, ilgai, dar ilgai ten ilsėjos Mair.
| refl.: Susivar̃tę rugiai NdŽ. Miške medžiai susivar̃tę į visas puses Dkš.
2. Pl Kaip ejo traktorius, suvar̃tė tą tvartą PnmR. Neką tie arkliai suėdė, ale sudirbo, suvar̃tė visą statą [rugių] Ėr.
3. žr. apvartyti 1: Suvarčiaũ šieną – gerai džiovina Kvr.
ǁ refl. NdŽ pasivartyti: Susvartýk, antele, tykiai plūkaudama (d.) Ndz, Drsk.
ǁ tr., intr. pakraipyti, pasukioti, pajudinti į visas puses: Baisias akis suvarto rš. Sėdi, bijo ir akimi suvartýt Mrc.
| refl.: Kai aš susvarčiaũ, balija virto, o aš sa galva upėn Zt.
4. tr. sujaukti, surausti: Žemė suvartýta Dglš. Suvartytas kelias Zr. Nubudus karaliūčia pamatė, kad an rankos aukso žiedas, paskui ažmatė, kad knygos suvartyta BsPII266.
| refl.: Susivartęs patalas atšalo lyg gruodo sustingdytas rš.
5. tr. sučiupinėti, sugraibyti: Jau dreba rankos, nesuvartaũ Dbč.
6. refl. susiimti, susikibti: Du girti susivar̃tė Nj.
7. tr. sukeisti, sukaitalioti: Suvartai̇̃ (sukeiti nyčių suvėrimą), veri in vieną pusę ketrias poras ir in kitą Kpč.
| refl.: Aš susvar̃tant audžiau, an nytukių audžiau Kpč.
8. tr. sutvarkyti: Tu jos būtum nesuvar̃čius, šitos karvės, tau kad bloga kokia karvytė Klt.
| refl.: Ana gerai susvar̃to su pinigais Dglš.
| Lengvas rūbas [striukė] – su juo kur nori susvartai̇̃ Klt.
9. refl. iš naujo pasirodyti, grįžti: Lietus lijo susivartýdamas Brš.
užvartýti NdŽ
1. iter. užversti 3: Jau tas kelias yr užartas, žagrėms užvartýtas (d.) Š.
2. refl. ilgai vartantis nugaišti: Numintas viščiukas vartėsi vartėsi ir užsivar̃tė PnmA.
◊ klùmpius (kójas) užvartýti išmirti: Visi klùmpius užvartýsma, su saule kas gyvens Krš. Visi kojelès užvartýsma Krš.

vartýti, var̃to, var̃tė tr. K, Š, Rtr, DŽ; SD1190, SD201, R, R40, MŽ, MŽ53, N, L, M iter. versti.
1. daugelį, visus guldyti, griauti, versti ant šono: Vienuolika dienų varčiaũ medžius Kbr. Jis visus var̃tė [per imtynes], buvo labai dužas Drsk. Visos vėtros, kurios vartė žmones ir draskė sodybas, prašvilpė pro mane rš.
^ Žodžiais ąžuolus var̃to, darbais skiedos nepakela Plng.
ǁ refl. Bt vartaliotis, griuvinėti: Eina girtas vartýdamos Lk.
| Mama slabnėjo, var̃tės (alpo) par laidotuves – žinai, toks jaunas [sūnus] mirė Trg.
2. daugelį, viską, visa griauti, ardyti: Kaip [melioracija] var̃tė tas trobikes, visi krokėm Rdn. Vartýti trobos pamatus KŽ. Oo daba jauni: kryžius kapukūs var̃to, duodas Krš. Tvoras naktimi var̃to – toki dar jauni Drsk. Vieną kartą [briedis] apvertė, paskuo kožną naktį vartýdavo [gubas] Krš. Matai, kaip vėsulas var̃to gubas, kūgius šieno, kupeles J.
| Nei medžiai nebeauga, nei žolė nebeželia, tik šiauras vėjas smėlius varto V.Krėv.
^ Kartais tiek jėgų, kad nors kalnus vartyk K.Bink. Kap mažas buvau, kalnus klones varčiau, kap pasenau, su ponais tanciun ejau (jautis) Vrn. Eina meška maurodama, baltas pusnis vartydama (girnos) LMD(Sln).
3. visus, daugelį rauti, plėšti, šalinti, kelti: Kelmus vartyti I. Vartýdavom akmenis – gal pinigų rasma Šmn. Sunku išreikšti, ką širdis jaučia. Lengviau būtų akmenis trobos pamatams vartyti J.Paukš. Par kalnalius vaikščiodama akmenėlius varčiau LTR(Slk). Pradėjo šernai bulbas vartýt Sdk.
| prk.: Klausaus Sąjūdžio – jau var̃to ministerius Krš. Juos sugaišyk! Juos iš šaknų visus vartyk (naikink) Qu186.
^ Mokslas sunkiau negu akmenai vartyt LTR(Vrn). Skrenda žąselė gagydama, baltus akminėlius vartydama (akėčios) LTR(Lp).
4. daugelį, visus, visą versti nuo vieno šono ant kito, į kitą pusę: Vartýk blynus, kad nesudegtų Ėr. Višta var̃to kiaušinius, ka nesusigulėtų an vienos pusės Jrb. Jeigu tankiau vartýdavo tas odas, greičiau išrūgsta Krž. Kazys pasipūtęs, išdidžiai varto kortas ir aiškina, ką kortos sako LTR(Ukm). Prastoj dienoj, ne šventoj, rūbus vartýk – iš senovės pasakyta Klt. Medinės šakės vartýt pradalgiai Kpč. Atėjo tėtužis par žalią lanką pradalgėlę vartýdams JD1013. Šieną vartýti KII347. Paskui šienapjovius eina grėbėjos grėbdamos ir vartýdamos šieną BM23(Č). Var̃tom šieną, džiovinam, ale šlapias ir šlapias Pnd. Vakar šieną varčiaũ, padžiovenau Rš. Šienas nevartýtas, krūvon sumušti pradalgiai – anė kaip negali džiūt Mžš. Do te šienagalių buvo prapjauta, gal trečias kartas var̃tėm Slm.
^ Dvi dvylikos kulia, ė trylikis var̃to (dantys ir liežuvis) Sdk. Trisdešim du kulia, o totoriukas var̃to (dantys ir liežuvis) JT359.
5. SD391, N, K, NdŽ, KŽ sklaidyti (knygą, popierius): Ta juokdamasi vartė knygą toliau, užtiko kažkokį žodį ir perskaitė J.Ap. Var̃tė var̃tė po knygas i rado, kas ta žolė tokia būtų Smln. Knyga taip buvo pripratusi Niaurų vartoma Vaižg. Ji ilgai žiūrėjo, var̃tė var̃tė tą žemėlapį Pžrl. Popierius tik var̃to var̃to (raštinėje dirba) Antš.
ǁ sklaidant skaityti, skaitinėti: Kas nori gražiai rašyti, turi pasirinkti gražios lektūros ir nuolat ją vartyti J.Balč. Ponas dabar paėmė laikraštį vartyti, rado paminėjimą apie darbininkų judėjimą Rygoje LzP. Kningų nebvartái i nėko nebžinai Pvn.
6. SD183 visaip, į visas puses sukioti, sukalioti: Atsisės, tai bulbes var̃to var̃to – tai toj neskani, tai toj Pv. Paima tą saujukę [linų] ir var̃to, šukuoja moteres Dg. Kareivis įsimetė smuklinyką į ugnį ir ėmė kept, už kojų vartydamas LTR(Žal). Staiga kažkieno ranka pagriebė jį, suspaudė ir ėmė vartyti į visas puses J.Balč. Tyrimus darė: i aukštienyką, i an šono – visap var̃tė Bgt. Aš ją penėjau, dabojau, varčiaũ, kai in patalo gulėjo Klt. Tam reikėjo [turtą] palikti, kas var̃tė, subinę šluostė, ne kur tik atvažiuodavo aplankyti Krš. Var̃tomas žmogus tik meldys mirti Tl. Prašyk Dievo, ka ilgai nevartỹtumys – kam tas vargas Krš. Šitai dešimtį metų var̃toma senelė, jug nesmaugsi Rdn. Tėvelis tris metus kaip blynelis ant lovos var̃tomas buvo Kltn. Vartýt nereikė[jo], numirė minuta (staigiai) Drsk. Apisuki tuo jau didžiuoju vystyklu, ir juosta vis apvynioji, apvynioji šiteipos vartýdama šitą vaikioką Kp. Vartýti kalaviją NdŽ. Bevartýdamas revolverį iš netyčių persišovė NdŽ.
| refl. Sut, N, K, KŽ: Alksnio lapai vartos prieš oro keitimąsi Pš. Raudona blizgė vartosi šviesiame vandenyje, vilioja rš. Lydeka kaip rąstas var̃tos Trkn. Lydžiai ir šapalai kaip pliauskės var̃tosi Užp. Ka aš tau imsiu duot, tai tu ma[n] nespėsi vartýtise! Jrb. Ana (ligonė) nesvar̃to pati Rš. Iš rankų var̃tos, o kojom – ne (suparalyžiuotas) Klt. Jis var̃tės ant savo guolio KII2. Permaina oro jau bus: aš miegot negaliu, aš vartaũs ir vartaũs Pls. Nubundu – pradžia keturių, tai trankaus trankaus, vartaũs vartaũs, pakol reikia keltis Mžš. Naktis mariom apvirsta, vartaũs vartaũs Klt. Vartáus nevar̃čiusys, neužmingu Rdn. Ko vartais kaip kepamas? Pšl. Var̃tos kai vijurkas Tr. Ka sveikas vaikas, tai sau var̃tos kai lydeka Slv. Traidenio ginklas … mikliai vartės rankoj vyro tvirto A1884,340. Lėktuvas var̃tėsi ore DŽ1. Gimnastas ant skersinio var̃tosi DŽ1. Tik kai niekas nematydavo, jis glamonėdavo vaikus, repečkodavo ir vartydavosi su jais P.Cvir. Vartýtis per galvą NdŽ. Artistai par galvą var̃tos Jnšk.
^ Velnius dirbi (nedorai elgiesi) – var̃tos tėvai grabe Krš. Raudona lentelė papeliučky vartos (liežuvis) LTR.
ǁ kraipyti, judinti į šalis: Jei žąsis susirgs, tujau kaklą pradės vartýti Kv. Aš galvos nevarčiaũ [sirgdama] Dglš. Aukštyn žiūri, akeles varto NS783. Var̃to akis koks girtas, tai neinam šokt Šmn. Eina kai šuva girtas, baltas akis vartýdamas Klt. Vis baltosias var̃to šuva Dglš. Liežuvį galime artinti su visomis burnos vietomis, ištiesti ir sutraukti, pasukti ir pariesti, – žodžiu, vartyti į visas puses J.Balč. Pasturgalį jis teip varto, kiek žagre kripteli kartų Nm.
^ Ko čia vartai̇̃ akis kaip pelėda? JT312. Liežuvis be kaulų, kab nori, tep vartýk Arm.
| refl.: Baisumas – kelnėm apstempus, kumpiai tik var̃tos Slk. Pelėdos akys negali vartýtis kaip žmogaus NdŽ. Akys tik var̃tos, tik var̃tos, paveikslai tik vaikščioja [nakčia bažnyčioje] Knv. Lūpos tik var̃tosi, kai šneka Gs.
ǁ refl. suptis, linguoti į šalis: Iš šonų pridėta lentos, tai nesvar̃to laivas Strn.
7. refl. Sut, NdŽ gulėti, gulinėti, raitytis, voliotis: Jis te pamiegojo, var̃tosi, do tingia keltis Sb. Var̃tos namie dyka, niekur neina Klt. Ačiū Dievuo, lovo[je] da nevartáus Krš. Su cukralige kap pradė[ja]u ligoninėse vartýties, ir vartaũs Žln. Be kokio darbelio Marcė kaip karvė vartėsi patvoriais Žem. Prisiėda, var̃tos par kiauras dienas i nusipenas Krš. Vartýkias (Nevartýkias Pj) kaip cigonė ant parvazo Lkv. A jūs dar čia (neišvažiavę), o aš maniau, ka Palango[je] var̃totės Krš. Pasiuto, i gana, visai svietas – var̃tose girti po krūmus Jrb. Vaikai var̃tosi po smiltį KŽ. Karkvabalis po kojų var̃tos LKT108(Tt). Po kojomis jo vartysis velinas pamintas SPII230.
| Mėtosi [nuotraukos], var̃tosi – nėra kam sutvarkyt Snt.
^ Rūkysi – žemė[je] vartýsys (mirsi), mesk, i ko greičiau Rdn.
ǁ refl. sanguliauti: Paleistuvas, su visokioms mergoms var̃tos, bledė paskutinis Krš.
ǁ refl. Gsč rangantis judėti, raitytis: Supuvęs sūris – kirmėlės var̃tosi Ėr. Pradėjo dvokt, pradėjo kirminai vartýtis [žaizdoje] Pšš. Jy (avietė) toki graži, kai žiūri, o tu pažiūrėk, praplėšk ją – kirmėlytė var̃tos Plvn.
ǁ raičiotis (per galvą).
| prk.: Vėjas, lakstydamas pagal žemę, pradėjo kūlį vartyti Žem.
| refl.: O tada pradeda šokinėti ir viseip kūliais vartytis ir už kojų mergums ima graibytis DS181(Rs). Kiek būdavo tada mums džiaugsmo ir malonumo vartytis kūliais po visą gryčią! rš. Nora [jauni] siusti, gerti, per galvą vartýties Krš.
8. verčiant žemyn mėtyti, kratyti: Jug ka mėšlus varčiáu, jau buvau septynių metų Šv.
9. Dgl vožiant darinėti, vožyti: Skrynelę vartysiu, grometą skaitysiu LLDIII150(Trk). Ar tai aš vartýsiu tas sopkas (sofas) aukšty tą patalynę įdėt? Jrb.
10. atidarinėti ir uždarinėti, varstyti: Vartýsi dureles be brolužėlių, vožysi skryneles be seserėlių JV900.
11. SD365, Sut, Ldk kiloti, judinti, griozti, sklaidyti ką (ppr. ieškant ko): Vartýti archyvą NdŽ. Katkus lauke varto žirnių guzulus LKXX293. Aš jų (agurkų) labai nenoriu ir vartýt, ba labai karšta Ktv. Ką ma[n] vartýt tuos obuolius, ka neperkat Jrb. Po anos akių nebnoru nė vartýti [tų dovanų] Varn. Kas te liks, kai numirsiu, šitas andarokas, – niekas jo vartýt nenores Klt.
| prk.: Oi kaip man viduje skaudžia bevartant mislimi dangiškus daiktus A.Baran.
12. purenti, rausti, arti: Bulbės labai apžėlė, kaip aria – virsta kaip dirvonas, labai sunku rankom tą dirvoną vartýt Mžš. Kaip kurmiai, šen ir ten vartýdami žemę, jus daržovę sėt į daržą ragina bėgti K.Donel. Vartýk vartýk tą žemę, ir vis nieko nėra Ėr. Sunkus darbas artojėlio – žemelę vartyti LLDII394. Reikia juodą žemės sluoksnį vartýti ir iš to misti KlK6,60(Užv).
13. refl. R409, MŽ551, N daužytis, blaškytis, spurdėti (ppr. sugautam).
ǁ prk. smarkiai plakti, tuksėti (apie širdį): Širdis var̃tos var̃tos – nežinau jau, kas daros Klt.
14. mokėti naudoti, vartoti: Traktorių var̃to i be mokslo berniokas Klt. Sukvietė visus savo kaimynus, ir tuos, kur kardą vartė, ir tuos, kur arklu žemę kilojo V.Krėv. Vartýti adatą rankoje KŽ. Tai sunkumas darbelio vartýt dalgelė manojoj rankelėj (rd.) Ml. Mums tuomet rodėsi, jog visa taip lengvai vartýsime praktikoje, kaip lengvai vartýdavome įvairius sakinius ginčuose NdŽ. Kalbą gerai var̃to (gerai moka) Lel.
ǁ prk. išnaudoti: Dar̃ ir senam bloga, ir jį var̃to (stumdo) kap nori Vrn. Kaip nori, teip biedną žmogų var̃to Lnkv. Seniau ponai mužikus kap norė[jo], tep vartė Šlčn.
15. NdŽ turėti savo nuosavybėje, valdyti: Da šitiek pinigų savo rankose nevarčiaũ Slk. Pinigus krūvom var̃to – i vis maža Klt. Jis bagotai gyvena – tūkstančius var̃to Mžš. Kad ana auksą rankosu vartýt, kad ana gyvenimą gerą matyt – kap gerà buvo Str. Ažeik in velnią raišį, katras melnyčią var̃to (ps.) Tvr. Ne pro šalį bus čia šį tą pasakyti apie kunigaikštį …, valdantį apsčius žemės plotus ir vartantį milijonus TS1900,4–5.
16. leisti į apyvartą: Vartýti pinigus NdŽ.
17. keisti, mainyti: Reikė čia sėdėt, kiūtėt, kam tu vartei̇̃, mainei šituos namus?! Klt.
| Gražus pliušas, juostom vartýtas Klvr.
| refl.: Oras labai kaitos, mainos, var̃tos KII262. Vėjas dažnai var̃tosi Gs. Žiemys vėjas var̃tosi tankiai – bus pagada Jz. Mados var̃tos ir var̃tos: čia tokia, čia vėl tokia Jnšk. Var̃tosi čėsai – pražuvo pinigai Krd. Gyvenimas keičiasi, var̃tosi Dkš.
18. prk. keisti kur nustatytą tvarką: Tuo tarpu apsikentę leidžiame dabartiniam vyskupui vartyti seminariją, kaip tik jam jo ištautėjimas nurodo Pt.
19. prk. versti, keisti pažiūras, įsitikinimus, tapti kitokiu: Kap var̃to, tep reik vartýtis – prieš vėją nepapūsi Vvs.
^ Yr žmonių – kai pirštinę vartýk Erž.
| refl.: Mokėjo vartýtis, tai iškilo Igl. Vartýties a gali spėti, gyvenk neplepėjęs savaip, i tiek Krš. Vaikai, nesidėkit niekur, nesivartýkit kai pirštinės Erž. Niekas neindavinėj[o], nepardavinėj[o] – nesvar̃tė niekap DrskŽ.
20. prk. neteisingai, melagingai pateikti, iškraipyti: Dar̃ kad ėmė mano kalbą vartýt! Lp. Aš sakau teisybę, aš žodžių nevartaũ Prn. Papratusi esu stačiai [kalbėti], nė aš vartáu jau tos kalbos Tn.
21. refl. maivytis, vaipytis, darkytis: Anas moka pie jų vartýtis Lz.
22. refl. NdŽ verstis, manytis: Gana aš varčiaũsi visokiais varsteliais JD758. Var̃tėmos, dirbomos su sniegais Šts. Su puodais tik spėk vartýtis, kai sukūriau ugnį Ob. Aš tas vienas pirštines teip įsikirtau, teip ir vartaũs Alks. Aš moku dirvoj su plūgu vartýties, ė tu – plūksną vedžiot Prng. Nesunkiai ir Pranas su pinigais var̃tos Užp. Aš tokis prastokas, prastais žodžiais vartaũs (prastai šneku) Mrk.
| Do tep smagiai var̃tos bobelė Dglš. Kolei vartaus su sveikata, visi šaukia: „Malvinučiūt!“ (visiems esu reikalinga) Dglš.
23. refl. NdŽ, Dglš gyventi, suktis: Kaip vartai̇̃si? Rm. Šiaip taip var̃tomos, prasistumam dar Krš. Kai pinigais [kolūkyje] pradėjo mokėt, pradėjom vartýtis lengviau Antz. Miestietis vartosi pačiame kultūros viduryje A.Sm. Ką gi gali duoti tie žmonės be idealo tai visuomenei, tarp kurios vartosi? A.Sm.
^ Eik už ano, vartýsys kaip inkstas taukūse Krš. Var̃tos kai inkstas į taukus NmŽ.
24. daug kartų paversti į ką, kuo: Kada ją karalius pagavo, tai toji ragana ėmė ją vartyti į visokias kirmėles ir vabalus BsMtII165(Ldvn).
| refl.: Pradėjo ji in visokias bjaurybes vartytis: in žaltį, angį ir t. t. BsPIII160(Brt). Namo parėjęs, pasisakęs tėvam, kad daugiaus nė į ką nebevartysiąsis LMD(Sln). Tuokart ana pradės visaip vartyties: driežais, krupiais, gyvatėmis, žalčiais ir kitais bjauriausiais sutvėrimais MPs.
25. L, KŽ lingv. linksniuoti.
◊ aki̇̀s (akimi̇̀s) vartýti BŽ66; LL80
1. piktai žvilgčioti, dėbčioti: Tik akimù var̃to inejęs kap vilkas Arm.
2. maivytis norint patikti, įsiteikti, koketuoti: Aki̇̀s var̃to, juokas Rdn. Kad ir vartė akis, bet anam nepatiko KlK8,68(Ms).
3. stebėtis: Tai ko čia daba aki̇̀s vartai̇̃, manai, ka nežinau, ką pati primalei?! Jnš. Ko vartái akis lyg pirmą kartą girdėdamas?! Prk. Aki̇̀s var̃to kai iš medžio iškritęs Tr.

ãkmenis vartýti sunkiai dirbti: Aš tai nėščia ãkmenis vartaũ – kokia stipra Aln. Ir mes akmenų̃ nevar̃tėm Drsk. Kad tu būtai, bernužėli, akmenėliùs var̃tęs, nei an mano baltų rankų mažas vaikas verkęs DrskD63.
gálvą vartýti galvoti: Vartai̇̃ vartai̇̃, suki suki gálvas mokytas DrskŽ.
galvojè nesivar̃to trūksta proto: Anam galvo[je] nevar̃tos, durnas Krš.
i̇̀štekliuose var̃tosi apie gyvenantį pertekliuje: Turtų kada turėjai, ištekliuos varteisi? rš.
káilį (káilinius) vartýti keisti pažiūras, įsitikinimus: Kad ir mokėjo káilį vartýti, ale priejo lipto galą Krš. Dėl mašinelės smaugas, káilius var̃to, ai ai! Krš. Lietuviai mokam káilinius vartýti, čia valdžios keitas i keitas Trš.
kójas vartýti į aũkštą mirti: Ryna, nu mažilelės ryna tablietes, užtei pusamžiai i var̃to kójas į aũkštą Krš.
liežùvį (liežiùvį) vartýti
1. kalbėti: Liežùvį vartýti visi moka, pašneka kaip reik Krš. Nevartyk liežuvio be reikalo! Gs. Toks jau tas vyras – užsipylęs akis ir var̃to liežùvį Jrb. Prisisprogęs vos liežùvį var̃to Krš. Girtas, liežùvio nebvar̃to Drsk.
2. nenatūraliai, stengiantis įtikti kalbėti, šnekėti: Kaip visada šneki, teip šnekėk, ko čia liežiuvė̃lį vartai̇̃?! Slm.

liežiùvis var̃tosi apie galėjimą kalbėti, šnekėti: Liežiùvis šiek tiek var̃tos – i ko daugiau norėt? Mžš.
márškinius vartýti keisti pažiūras, įsitikinimus: Žmonys vis taikos pri valdžios, márškinius vis var̃to Krš.
piniguosè (po áuksą) var̃tosi apie gyvenantį pertekliuje, turtingą: Kodėl Dievas neteisybę leida? Kokie brudai po áuksą var̃tos, geri žmonys kaip musys vargsta Krš. Dabar žmonės piniguosè var̃tosi Krm.
meškà gãli vartýtis apie didelę netvarką: Vieni vyrai [gyvena], meškà gãlia vartýtis Krš. ×
skū̃rą vartýti keisti pažiūras: Kap baisu – visi skūràs var̃to Stk.
tur̃tuose var̃tosi apie gyvenantį pertekliuje: Jis gyveno visa ko pertekęs, net galima sakyti – turtuose vartėsi rš.
visai̇̃s šónais vartýtis prisitaikant gyventi: Mažas turi visai̇̃s šónais vartýties Krš.
apvartýti tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; D.Pošk, N, L
1. iter. apversti 1: Va kačiukai visus bukietus apvar̃to aukštyn kojom Pnm.
ǁ virstant apdaužyti, aptrankyti: Lig naujà – jau apvartýta mašinelė Krš.
2. iter. apversti 4: Kepenę kepdamas apvartýk tankiai J. Apvarčiaũ in kitą šoną [dešras], kai apikepė Klt. Paliuobei – loviai reikia apvartýt, kad pacai nelįst Mžš. Su tais spragilais par tas varpas duodi, apvartai̇̃, vėl daužai Sk. Duoda duoda (velėja) apvartýdamos Kp. Šitą šieną apvarčiaũ, ale šiandiej nedžiūsta Lel. Mudi apvar̃tėm mišinį, apvar̃tėm i palikom Jd.
| Gulėjo apvar̃toma, nesivaldė Ss.
apvar̃tomai Sesuo sirgo apvar̃tomai PnmA.
apvartýtinai
| refl. tr., intr. K, Š: Pirmadienį nupjovė [šieną], šiandie susiveš, vakar apsivar̃tė Erž. Mes noriam ganyklą apsivartýt Jrb. Aš jam kad duosiu, tai porą savaičių neapsivartỹs Brž.
3. į visas puses, visaip pasukioti, pasukalioti: Ir teip apvartai̇̃, ir teip apvartai̇̃ [linus], duodi duodi, kol išbrauki PnmR. Paima šmotą mėsos, apvar̃tė apvar̃tė – ir galan (nurijo) Ob. Ponas apvartė, apžiūrėjo – tikrai jo žmonos marškiniai LTR(Pnd). Paėmė jis kurpes į rankas, apvartė, apžiūrėjo, mato, kad jos pasiūtos taip gerai, kaip gali pasiūti tik puikiausias meistras J.Balč.
4. refl. kiek pasisklaidyti (knygas): Daba mokslas nesvarbus: tik apsivar̃to, pavarto kningas, i gana, baiga Krš.
5. refl. pasikeisti, pasimainyti: Bet ašiai nebūnu visados toks patsai del to, kad septyni laikai ant manęs apsivarto A.Baran.
6. refl. prk. pakeisti pažiūras, tapti kitokiu: Jis stebi, kap žmogus apsvar̃to susrinkiman Rud.
7. prk. apkalbėti, apmeluoti: O, ji moka kitus apkalbėt, apvartýt Smn. Jis tep mokės apvartýt, tep dės ir iš vienos, ir iš kitos pusės Graž.
8. refl. būti, trintis, bastytis: Aš buvau Vilniuj, žinau, kur jis apsivar̃to Srj. Nežinau, kur tavo apsivar̃toma Db.
9. refl. prk. apsitrinti, apsidaužyti: Vargo matęs ir apsivar̃tęs Gž.
10. veiksmo intensyvumui, smarkumui nusakyti: Apvartýdamas [neklaužadą] duoda velnią Krš.
| refl.: Valgo apsivartýdamas KzR. Miega iki ryto apsivartýdamas Bsg. Duoda su kultuve apsivartýdamas LKKXV308.
atvartýti tr. NdŽ; M, L
1. N, Rtr, KŽ iter. atversti 1: O ji atvertė kėdes aukštielninkas, o jos (laumės) nebegali atsiversti BsPII71(Lkv). Šieną iš pradalgių atvartýti J. Einu šieno atvartýt Rmš. Kad pagada, do reikia atvartýt miežiai – atverst atverst Klt.
ǁ KŽ.
2. viską, visus atvožti, atidarinėti: Rasi rytą svirnelį atidarytą ir margąsias skryneles atvartytas DvD163(VšR).

×davartýti (hibr.) tr. baigti vartyti į kitą pusę: Davartýsiu šienelį, testa jis išdžiūsta Drsk.
įvartýti
1. NdŽ, KŽ iter. įversti 1.
2. tr. vartant į kitą pusę kartu apversti: Senelis vartė [šieną] ir įvar̃tė marškinius šienan Slm.
išvartýti tr. Rtr; N
1. LL167,329, L, KŽ, DŽ1 iter. išversti 1: Ižkratau, ižvartau SD327. Šunys išvartỹs tavo puodelius, bliūdelius J. Gavėnai pečiuj puodus išvar̃to, mėsą atradę išveža paėmę Skp. Vėjas išvar̃tė gubas Š. Po lietaus buvo rugiai (rugių gubos) išvartýti Krs. Miškas buvo išvartýtas Mlt. [Vėtra] medžius aplaužė, daugumą išvar̃tė BM56(Žb). Vėjas … kartais ir namus, ir medžius … išvar̃to ir pagriauja DP255. Išvartýtas krėslas NdŽ. Rasim rytoj, rasim rytoj ąžuolą išvartýtą (d.) Vrn.
| prk.: Kokis nori būk, visus [mirtis] išvar̃to – čia tai lygybė! Brb. Šią žiemą kaip jei visus [kaimo] senūsius išvar̃tė, a keturi išvažiavo Krš.
| refl. Ser, NdŽ, KŽ: O alksniai, tarsi girti išsivartę, rodo ruplėtus, žalsvai juodus liemenis rš. Pirmosios dienos arimo vagos piestu pasistojusios, lyg girtos išsivarčiusios P.Cvir. Kiemelis kitą sykį buvęs gražiai aptvertas, bet dabar žiogriai išsivartę, vartai išgvėrę Žem. Kreivai užmesta ant galvos kepurė prastai dengė jo plaukus, seniai kirptus ir išsivarčiusius į visas puses J.Balt.
| prk.: Visi sẽniai išsivar̃tę (išmirę), mažai bė[ra] Pvn.
2. LL167 sugriauti, sunaikinti, išdaužyti, išlaužyti: Vakar audra buvo, elektrą išvar̃tė, viską Trk. Daba išvartýtos triobos – nebė[ra], neieškok Šd. Dartės tarybinis [ūkis] ižvar̃tė laukų tvoras – viskas vieno pono Drsk. Buvo čia kryžiai, akmenai – išvar̃tė, žmones nepaisė Kpč. Kur tik buvo [pasiutėlis], visur įsimušo, dures liuob išvartýti, išlaužti Krš. Altorius netikrų dievų išvartė S.Stan.
3. išblaškyti, išmėtyti, išdaužyti: Kada pagada užstoja, išvar̃to gubeles avižų i miežių dėl išdžiūvimo BM225(Krk). Išvar̃to šakėm, iškratinėja bulbienius Klt.
ǁ refl. išsibarstyti, išsimėtyti: Daiktai išsivar̃tę ant žemės NdŽ.
4. verčiant išmėtyti, išsvaidyti lauk: Tai do ir mama išlekia, padeda, išvar̃tom [malkas] – vėl važiuoju ant mišką Slm. Kelkiatės! Ne – išvartýsu iš lovų kaip kopūstus! Krš.
5. Š į visas puses, visaip visus, daugelį apsukti, apsukioti: Su plūktuve išplūki, išvartai̇̃ tą [linų] saują, kad nebūtų nė kokio spalio Pšš. Kumpius, lašinius apsūdai, išvartai̇̃, aplaistai tuo sūrymu Pšš. Nebesivelia ant rankų [duona] – išvartai̇̃ gerai Pš.
ǁ į visas puses pasukioti: Kaip moka [artistai] gražiai iššnekėti ir akes išvartýti Krš.
6. visą ar kokį kiekį apvartyti į kitą pusę: Išvartykit šieną MŽ. Išmušinėsiu, išdaužysiu, išvartýsiu – i padžius [šienas] Klt. Šieną tą išvartai̇̃ – sulyja, ir vėl Krns. Ans pjovė, aš pradalges liūb nueisu išvartýsu, sugrėbsu Lpl. Mes žiopliai: gal hektarą pievos išvar̃tėm ir parejom perlyti Slk.
| refl. tr.: Pati išsivarčiaũ šieną – niekas nemačijo Dglš.
7. kurį laiką vartyti nuo vieno šono ant kito: Ji sirgo ar dvejus metus: aš ją išvarčiaũ an rankų Srj. Savo žmogų išvarčiáu tryleka metų, ar išmesi Krš.
8. refl. išsivolioti: Tada broliai sako kumelei …, kad vyno upėje nusimazgotų ir šilko pievoje išsivartytų ir pagrįžtų namo BsPII176.
| Tiek vyrai, tiek bobos pasuoliais išsivartė Žem.
9. refl. kurį laiką išgulėti: Par naktį išsivartáu – išsivarinė[ja] karštis Rdn. Pusketvirto mėnasio išsivarčiaũ ligoninėn Drsk.
ǁ pakankamai išgulėti, išsigulėti: Galėsi dėti į akį nors iki priešpiečių. Iki nenorų išsivartyti, kol šonai atbuks M.Katil. Susirgai – turi išsigulėti, išsivartýti, nešokis ankstie Krš.
| Kitą sykį seni par žiemą išsivartýs kokio[je] prasčio[je] ligoninikė[je] Krš.
10. NdŽ sklaidant išžiūrinėti: Išvar̃tė visą knygą ir tos vietos nerado DŽ1. Išvartyti leiterius – knygas Q43. Visus gautuosius [laikraščio] numerius kartkartėmis išvarčiau Žem.
11. visus, vieną po kito iškilnoti, išrauti: Iškirtau alksnyną, kelmus išvarčiau, kad tik pasijusčiau prie žemės arčiau rš. Pirmą metą pakol iškapoja tuos krūmus, pakol išvarto [kelmus] Pv. Tiek durpių viena išvarčiaũ, sustačiau Rdm. Tos bulbės išraustytos ir išvartýtos Vgr. Ižvar̃to daržą, ižlaužo, iškoneveikia – tai vištos! Drsk.
12. refl. visiems, daugeliui iškilti, išvirsti, išlįsti, iššokti: Blogos (liesos) tos rankos – gyslos išsivar̃tę Rz. Ka ma[n] blauzos tokiums kumstims išsivar̃to Erž.
ǁ refl. atvėpti, atkarti: Prasta merga tokia, mažutė, lūpos išsivar̃tę Mžš.
13. visus, daugelį atvožti, išvožyti: Jau skrynelės išvartytos, drobės išrėžytos LTR(Smn).
14. N, J, LL191, KŽ išnaršyti, išmaišyti, išrausyti, iščiupinėti: Su durtuvais išbadė šieną, šiaudus, visur išvartė, lentas iškilnojo, išlandžiojo LKXX341. Viską anai reik išvartýti, iščiupinėti – taip ir lando! Krš. Būdavo, išvartýk visus rietimus krautuvėj – žydai nepyks Ob. Sąšlavynus išvartýti NdŽ. Ir del to velinas sukas ir grąžosi kaip levas po visą svietą ir ižvarto visas jo pakampes ieškodamas kurio žmogaus praryt SPI108. Vagys išvar̃tė man kišenes, išieškojo pinigų Š. Iššoko banditai, išveizėjo visą pininginę, išvar̃tė Žd.
15. išarti, išrausti: Kožna vaga reiks išvartýt, išravėt Klt. Pirmosios išvartytosios vagos buvo nelygios rš.
16. apžiūrinėti iš visų pusių: Perkant išvarto arklį J.Jabl(Pš).
17. vartant įžiūrėti, pamatyti: Apvartė kūną, apžiūrėjo, bet ką išvartysi, ką beišžiūrėsi, kad jau nieko nebežymu TS1899,4.
18. iter. išversti 7: Vagilis išvartė kišenes ir rado obuolį Db. Čigonas turėjo išvartyti visas kišenes, kad parodytų, jog nė cento neturi prieg sau rš.
19. išraityti, išvingiuoti: Išvartýt šitie liuktai reikia gerai pečiuj, kai darai Klt.
| refl. prk.: Visep išsivar̃to gyvenimas Dglš.
20. apšmeižti, visaip išvadinti: Tą patį žmogų gali visaip išvartýt: kiti sako mužikai, kiti baurai, kiti chamai Skr. Mane išlojo, an visų pusių išvar̃tė Prn.
21. prk. neteisingai, netiksliai pateikti, iškraipyti: Tuos žodžius pono Christuso kitaip … savi išvarto MP133. Šitie tad piktai prašo, kurie tą būdą prašymo, nuog paties Viešpaties įstatytą, išvar̃to, jog pirm ir daugiaus trokšta DP222.
22. refl. prk. pakeisti pažiūras, tapti kitokiu: Reik išsimaluoti, išsivartýti į valdžią lipant, aukštai einant Krš. Kaip i vieningi buvom, o kaip išsivar̃tėm! Krš.
23. nuolat, dažnai paversti kuo: Anas labai pradėjo išvartýt – vis išverčia arkliu (ps.) Mlt.
24. refl. išsiversti, išgyventi: Sunkiai išsivar̃to su tais vaikais Pj.
25. refl. ištverti: Lig pietų ans išsivartė šiaip teip, anam ten išpėrė tą kailį gerai LTR(Skd).
26. prk. ištyrinėti: Ižkratis ir ižvartis sūdžia teisingas visas žmonių dūmas, žodžius ir darbus SPI6. Kreiva ir neižvartoma yra širdis visų SPI146.
27. išprotauti: Neturiu galvos: išvartýti negaliu Žlp.
◊ į vélnius išvartýti blogus padaryti: [Okupacija] į vélnius žmonis išvar̃tė: vagys i žūlikai [paliko] Krš.
juokai̇̃s išsivartýti visiems labai juoktis: Juokai̇̃s išsivar̃tėm iš tokios šnektos Lk.
nuvartýti tr. Š; LL164,170 iter. nuversti:
1. Vėjas nuvar̃tė medžius NdŽ. Daug anas (traktorininkas) stulpų nuvar̃to Pls.
2. Nenuvartýk nuo stalo žvakių DŽ1. Vėjas nuvartė nuo šelmenio lentgalius Grž.
3. nugriauti, sugriauti: Nieko neliko: nuvar̃tė viską – ir dvarus, ir kaimus Pn. Trobas nuvar̃tė, sodnus išraustė – tiek Krš. Buvo paminklai – sumušė, nuvar̃tė, sudaužė Kpč.
4. apvartyti: Nuglostinė[ja], nuvar̃to: – Mamulel, mamulel, a skausta? Rdn.
ǁ vartant nuvarvinti: Supilia tą pieną [į sūrmaišį], nuvar̃tom nuvar̃tom su gaspadine Alz.
5. refl. vartantis nuvargti, nusibaigti: Nusivartýsu, kol užmigsu Varn.
ǁ Jrb menk. numirti, nusibaigti: Reikėjo daugiau duot tų vaistų, ka greičiau nusivartýtų Šmk.
◊ kálnus nuvartýti daug nuveikti: Tu man kalnų̃ nenuvartýsi Snt.
pavartýti tr. Rtr, DŽ1
1. iter. paversti 1.
ǁ Vienon bažnyčion žvakes pavartýta po nakčia rasdavo Mrc.
ǁ sugriauti, sunaikinti: Pečius pavar̃tė, sienas ižgriovė [vėjas] DrskŽ.
2. iter. paversti 3: Pievą šienauna, razmuša pradalgius, tada pavar̃to, tada grėbia Kzt. Pavartýsma, papurtysma, visgi greičiau [žolė] apvis Slk. Pavartýt reikia šienai, – eisme grebot DrskŽ.
| refl. tr.: Mašina nupjauna, tik pasvartýk [javus] Drsk. Reiks eiti šieno pasivartýti Yl.
3. į visas puses, visaip pasukioti, pasukalioti: Pavartýsim šveitrius kalavijus NdŽ. Sudėtos į paruoštą tirpalą vilnos atsargiai pajudinamos, pavartomos rš. Rasalo atsiranda, tuos kumpius reik pavartýt po tą rasalą PnmŽ. Gaspadinė, atsinešus mėsos gabaliukų dėt in puodą, rankosa mėsą pavar̃tė, prikišo prie nosies, pauostė Lš. Tėvas kuls su spragilu, mas pavartýsam su šakėms Pp. Motina pavartė pavartė kepurę, pažiūrėjo, mato – nieko sau V.Krėv. Pavar̃tė pavar̃tė [skarelę] i padėjo (nepirko) Klt.
| Reik i pavartýt, i pasodyt – jau prastai, kai reik sirgt Jrb. Pavartýk metus kitus pasliauką žmogų, išmanysi Jezaus malonę Krš.
| refl. tr., intr.: Ir pradėjo gydytojas Kažamėką tyrinėti, į visas puses pasivartydamas A.Gric. Gražiai pasivar̃to ant skersinio DŽ1. Aš negaliu nė pasivartýt: ma[n] gelia strėnas i kojas Jrb. Pati pasvar̃tė lovoj i vėl ažmigo LTR(Ds). Ožka, pasivar̃čiusi kvepiančioje žolėje, užlipo ant kalniuko KŽ.
ǁ pakraipyti, pajudinti į šalis: Pelė tiktai uodegai (instr. sing.) pavartỹs pavartỹs Zt. Pažiūrėjo, pavar̃tė akis ir nieko nesakė Dkš.
| refl.: Akies obuolys nepasivarto rš.
4. ŠT291, NdŽ, KŽ, DŽ1 pasklaidyti: Paraginus pirkti pasiskaityti kokią knygutę, pavartys pavartęs ir meta šalin Žem. Petras, kur tik pamatydavo knygų, neiškęsdavo nesustojęs ir jų nepavartęs V.Myk-Put.
| refl. tr. NdŽ, DŽ1.
5. refl. DŽ1 vartantis pagulėti: Eikim sau pasivartyti lovoje saldžiai Mair. Prašom pagulėt, pasivartýt da lovo[je] Ėr. Leisk man ramiai pasivartyti prieš saulutę Blv.
6. panaršyti, pajaukti (ppr. ieškant ko): Pavartýti archyvą NdŽ.
7. paliesti, pajudinti, pačiupinėti: Šiemet pjautuvo i nepavar̃tėm Dglš. Katras rūbas guli i guli nepavartýtas, kandės praryja Klt. Gražiai sudėkit, pakraulykit, kad kas nepavartýt nereikalingas Azr. Šitų pinigų nepavarti̇̀s mano Slk.
| prk.: Pasidairę pamatytume ir daugiau savo bendrųjų reikalų, pavartytų, pasvarstytų ir numestų A.Sm.
8. kaitalioti: I paaudžia, i pavar̃to (pakeičia nyčių suvėrimą) – dvijo reik [kilimus] austi Grd.
9. prk. pakraipyti, iškraipyti: Visaip gali tą žodį pavartýti Plšk.
10. refl. smarkumui nusakyti: Kaimynas par balių kad ėmė bučiuot moteris pasivartýdamas Kair. Duoda ir duoda pasvartýdamas tas lietus Kč.
◊ liežùvį pavartýti DŽ1 galėti pašnekėti: Vos pavar̃to liežùvį NdŽ.
smãginis pavartýti pagalvoti, pasvarstyti: Ūkininkai dar pavar̃to smãginis, ką su žeme daryti, kaip būs Krš.
parvartýti NdŽ iter. parversti 1.
pérvartyti tr. NdŽ, KŽ, DŽ1, pervartýti, pervar̃to, pervar̃tė; Ser
1. iter. perversti 2: Derlingų pievų nupjautą žolę tikslinga du kartus pervartyti: vieną kartą tuojau po nupjovimo, kitą – žolei kiek apvytus rš. Pakūgius šieno párvartyk J. Parvar̃tė, suvežė šieną – i užsidegė Sdb.
2. ŠT291 išsklaidyti, persklaidyti (knygas): Pervartau gromatas, knygas R, MŽ. Pervartyti laiškus N. Pérvarto pérvarto laiškus ir vė[l] neša ir parakina Lp. Stosiu pas kokį advokatą per raštininką, pervartysiu kodeksą Ašb.
3. refl. pasikeisti: Tie dabar jauni jau biškį pársivartė Nmk.
4. KŽ įvertinti, pasverti: Atsirado vyrai, kurie … pervartė kožną mūsų žodį A1884,394.
pravartýti tr.
1. NdŽ kurį laiką vartyti į kitą pusę, nuo vieno šono ant kito.
| refl.: Per naktį neužmigau, tik prasivarčiaũ Mrj.
2. NdŽ kurį laiką sklaidyti (ppr. knygą).
3. darinėjant, varstant apgadinti: Mes pravartėm vario vartelius LTR(Str).
privartýti tr. iter. priversti:
1. Buvo daug vėjo privartytų visokių didžiulių medžių rš.
2.
ǁ Plvn Tenai akmenų privartýta krūsnys didžiausios Arm.
3. NdŽ daug vartyti į kitą pusę: Tai privar̃tėm privar̃tėm šieno Slm.
4. pakankamai pasklaidyti: Privartýti knygą NdŽ.
| refl. tr.: Prisižiūri, prisivartai brėžinių ir projektų rš.
5. refl. NdŽ pakankamai prisisukioti.
6. refl. NdŽ pakankamai pagulėti, prisivolioti.
7. priversti, prispirti: Elektros jėgą žmogus privar̃tė dirbti savo naudai KŽ.

×razvartýti (hibr.) tr. išvartyti: Nuejau šieno razvartýt Arm.
suvartýti Rtr, KŽ iter. suversti:
1. Medžiai suvartýti kryžkryžiais NdŽ. Vėjas visus rugius suvar̃tė Ds. Tik kūnų šimtai, suvartyti keistai, ilgai, dar ilgai ten ilsėjos Mair.
| refl.: Susivar̃tę rugiai NdŽ. Miške medžiai susivar̃tę į visas puses Dkš.
2. Pl Kaip ejo traktorius, suvar̃tė tą tvartą PnmR. Neką tie arkliai suėdė, ale sudirbo, suvar̃tė visą statą [rugių] Ėr.
3. žr. apvartyti 1: Suvarčiaũ šieną – gerai džiovina Kvr.
ǁ refl. NdŽ pasivartyti: Susvartýk, antele, tykiai plūkaudama (d.) Ndz, Drsk.
ǁ tr., intr. pakraipyti, pasukioti, pajudinti į visas puses: Baisias akis suvarto rš. Sėdi, bijo ir akimi suvartýt Mrc.
| refl.: Kai aš susvarčiaũ, balija virto, o aš sa galva upėn Zt.
4. tr. sujaukti, surausti: Žemė suvartýta Dglš. Suvartytas kelias Zr. Nubudus karaliūčia pamatė, kad an rankos aukso žiedas, paskui ažmatė, kad knygos suvartyta BsPII266.
| refl.: Susivartęs patalas atšalo lyg gruodo sustingdytas rš.
5. tr. sučiupinėti, sugraibyti: Jau dreba rankos, nesuvartaũ Dbč.
6. refl. susiimti, susikibti: Du girti susivar̃tė Nj.
7. tr. sukeisti, sukaitalioti: Suvartai̇̃ (sukeiti nyčių suvėrimą), veri in vieną pusę ketrias poras ir in kitą Kpč.
| refl.: Aš susvar̃tant audžiau, an nytukių audžiau Kpč.
8. tr. sutvarkyti: Tu jos būtum nesuvar̃čius, šitos karvės, tau kad bloga kokia karvytė Klt.
| refl.: Ana gerai susvar̃to su pinigais Dglš.
| Lengvas rūbas [striukė] – su juo kur nori susvartai̇̃ Klt.
9. refl. iš naujo pasirodyti, grįžti: Lietus lijo susivartýdamas Brš.
užvartýti NdŽ
1. iter. užversti 3: Jau tas kelias yr užartas, žagrėms užvartýtas (d.) Š.
2. refl. ilgai vartantis nugaišti: Numintas viščiukas vartėsi vartėsi ir užsivar̃tė PnmA.
◊ klùmpius (kójas) užvartýti išmirti: Visi klùmpius užvartýsma, su saule kas gyvens Krš. Visi kojelès užvartýsma Krš.

táikyti, -o, -ė K, Š, Rtr, LVIV157, DŽ; Q198, R, MŽ, N, M, L
1. intr. LL13, LTR(Šmk) stengtis nustatyti taikiklį ar užimti padėtį, kad būtų galima kliudyti taikinį: Ir anam táikė stačiai į širdį, bet jau par petį paršovė Kal. Netáikyk į paukštelį, gali užmušt Kair. Kareiviai taiko užsimerkę, lyg šautų nuosavon širdin S.Nėr.
^ Į kulnį táikė, į nosį pataikė (sakoma pagadinus kam orą) Škn.
| refl. Rtr: Táikytis šauti KŽ. Tai jie prisidėjo ir taikosi, nori nušauti gulbę LTR(Trak). Atrodo, niekas nesitaikė, bet pora šūvių – ir mirtis J.Marcin.
2. tr. daryti, kad pritiktų, parinkti tinkamą, derinti: Akiniai, prie akių netáikyti, negalima nešioti P.Aviž(Br). O kai ataneša prisiūt [batą], tai siuvi siuvi, táikai táikai ton skylėn Žl. Ėmė raktus taikyti į tą pakajų, kad galėtų atsirakyt BsMtI157-158(Brt). Kuolus [akėčių] táikė iš skroblo, ąžuolo Kls. Bet daugiausiai rugius táikys tokius jau gerus [duonai], ka nebūtum dirsių Sd. Taikiau aš šituos kailiniokus vienaip, taikiau kitaip, pagaliau išpjausčiau jų sagas ir nukėliau jas gerokai į šoną J.Balt. Kaip nededi, kaip netaikai, o kepurė per maža! P.Cvir. Táikyti vaistus NdŽ. Mano brolis buvo labai lepus ant valgio, baisiai turėjo valgį táikyt Skr. Aš sa[vo] vaiku[i] maisto netáikau, viską duodu Vrn. Ji labai táikydavo valgį visiem PnmA. Trijų mėnesių paršai, i da jiem reikia táikyt Jnš. Ji netáiko žodį: kas kiek – i žlebtelia Gs. Kaip papuola, teip sakom, netáikom žodžio Trs. Būdavo, balsus táikys, katram natavot, katram prišaukt Erž.
| refl. tr., intr.: Kaip Paulina táikės ir valgymą, ir visa, o mat pirma nugriuvo Slm. Ji nesitáiko, tai ir suserga Rmš.
3. tr., intr. skirti, adresuoti kam, į ką: Katrė tyli, nes į ją buvo taikyti dainos žodžiai I.Simon. Šneka, rodos, apie kitas, o aiškiai matos, kad man táiko Kair. Aš žinojau, kad ma[n] čia táiko Smln. Táikyti kam priekaištą NdŽ. Taikyta ta kalba buvo jau kiek susipratusiems ir mokslintiems prš.
4. tr. DŽ naudoti (paprastai praktikoje): Taikomoji geologija GTŽ. Zoologija gali būti teorinė ir taikomoji S.Mast. Táikomoji dailė LTEXI65. Táikomoji dekoratyvinė dailė LTEXI66. Vietinė anestezija pradėta taikyti labai seniai rš. Mokiniai teorines žinias čia pat bando taikyti praktiškai rš. Sverto taisyklė taikoma nagrinėjant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį skridinį rš. Juk sąmoningas kalbos tvarkymas ir norminimas prasideda tada, kai liaudies kalbą reikia taikyti rašto (literatūros) reikalams KlK49,41.
5. intr. stengtis ką daryti, derinantis prie aplinkybių: Ans táiko pamatyti savo brolį J. Táikai, kad prieš vėją [vėtytum javus] Vdn. Jau visada táikė į pilnatį [sėdami ar sodindami] Dg. Daugiausia táiko šalčiuose kult Krm. Kuleklę suks, táikys, ka arkliams nebūtum par sunkiai Všv. Agurkus reikia sėt pirmadienį ir táikyt, kad žmonių daug vaikščiotų (priet.) Kdn. Žirnius [sėti] táikydavom, ka pilnačio būtų Brž. Bulves táikydavo [sodinti] pabaigoj mėnesio, senugaly Jnšk. Aš labai táikau, kad sava viską turėt Upn. Vis táikydavo, kad Kalėdom būt pjaunamas paršas Skp. Da táikau, kad tektų atgult, pasilsėt Krs. Táikydavo tokiam paduot [pyragaitį su pupa], kurį nori į žentus gaut Sk. Paimk medinį šaukštą ir táikyk, ka nurytų [karvė vaistus] Krš. Táikyk, kad rastumi numie – ir pasimatysi Šts. Jy eina gyvulius pagirdžius ir táiko, kad su mum eit Pnd. Blindokas duoda per kaulus Aleksiukui ir vis prie galvos taiko J.Balt. Reikia taikyti visiems dirbti vieną darbą: tada bus sparu ir nuodarbu M.Katk. Jugėla dabar, važiuodamas iš miesto, visados taikė važiuoti namo kitu keliu V.Piet.
| refl.: Aš táikaus, kad nepasakyčiau bile ką Jrb. Tas žydas vis táikos potrus kalbėti pri lango Kl. Ji taikėsi eiti takučiu, tarp aukštų smilgų P.Cvir. Savo žemės turėjo pakankamai, bet dar taikydavosi kur galima išnuomoti rš. Tie jau ne žodžiais, bet kumstėmis taikėsi perkalbėti A1884,371.
ǁ stengtis tinkamai ką daryti: Kai siuvu, vis táikau, kad būtų gražiai Jrb. Argi táiko [talkininkai] – sumetė, sumetė Kvr. Dideliai čia vyrai táiko ravėti: apdaužo su knaptu, i tiek Rdn. Vežimą kriaunant, pėdus taip táikė kriauti, kad vežimo šonai ir vežimo galai neišsikištų, ale būtų stati Vkš.
6. intr. LL40 stengtis įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Kaip mažu[i] vaiku[i] – táikyk i táikyk Mžš. Viseip táikiau: ir geruojuo, ir piktuojuo – kad nemožna gyvent Slm. Táikyk táikyk [anūkui], gal kada pagaliu galvon gausi Msn. Paimsiu ir nieko jam (vyrui) netáikysiu, ba ar aš šiap, ar kitap jam táikau, vis tiek aš jam neintaikau Lš. Táikyk netáikyk – vis tiek neintiksi Dbk. Sveikatos negailėjau, ėjau, žiūrėjau, valdžiai taikiau, o dabar – vagilė! J.Paukš.
| refl. LL40, Rtr: Mano žmogus buvo geras, ale ir aš táikiaus Nč. Táikiaus, kad nor aš jiem būtau gera Pun. Aš darbe su visais táikaus Vrn. Kai neturi jėgos, reikia prie visų žmonių táikytis Lel. Táikaus, gyvenu an loskavos duonos Mrc.
ǁ refl. Rtr stengtis prisiderinti: Poilsio namuose ar sanatorijoje reikia taikytis prie tenykščio dienos režimo rš. Mum su sėjimu ar javų vežimu reikdavo prie kitų táikytis Skrb. Žmogus gyvena gamtoje, taikosi prie jos ir iš jos mokosi sp. Gyvulių aukštosios nervinės veiklos atsiradimas yra susijęs su procesu taikytis prie aplinkumos V.Laš.
7. refl. sutikti su kuo neprieštaraujant: Duok man išmintį ir protą, idant aš visokiame daikte taikyčiasi su šventa valia tavo Tat.
| Dėl vaikų taikėsi su savo dalia rš.
8. tr. KBII172 šalinti nesutarimus, vienyti: Tu gi jau teisėjas, táikyk te juos Ant. Šiandien visi krikščionys, jūsų netaikomys, mūsų žemę užgulė S.Dauk.
| refl.: Su kaimynu reikia táikytis Alz. I táikysias, i mušias Trk.
9. intr. žiūrėti, laukti, tykoti patogios progos: In mėsą táikyta (taikyta mėsą pavogti) Rmš. Tas šuo vis táiko įkąst Slč. Melagis yra tas, kurs ne tai kalba, ką mislija, ir visad taiko apgauti Blv.
^ Bernas kožnas – šuva: táiko inkąst Aln.
| refl.: Kokis žmogus aplink kampus zulinas. Ar ne vogt ko táikos? Lš. Kai ana (bitė) laksto susrietus, kąst táikos Mlt. Abudu táikosi vienas kitą apgauti Ėr. Jis tik táikosi pabėgt Vrb. Jis blogas žmogus, tik ir táikos įkąst kaip gyvatė Jnš. Vilkas táikėsi in teluką – būtų nunešęs Žln. Pribėgęs prie karvių bandos, margis nusižiūri jam nepatikusią ir taikosi kibti į šlaunį rš. Samanės dūzgė, siuvo aplink, o aš, užsitraukęs marškinaičius ant galvos, taikiausi pagrobti korį V.Bub. Jie taikosi mus gaišyti Bru.
10. intr. tikėtis patekti, gauti, pasiekti ir pan.: Dar pagalvos, kad į seniūnus taikau rš. Nors Andrius ir taiko sueiti į giminę ir, matyt, paims Teresiukę, tačiau ne tokio žento ji norėtų V.Bub.
| refl.: Jonas táikosi į žentus pas kaimynus Prn. O gal tu, gyvatėne, į jos žentus taikais, kad toks stropus? rš.
11. intr. ruoštis, rengtis: Vilius jau stovėjo prisirišęs virvę ir taikė leistis į ūžiančią juodą kiaurumą J.Balč.
| Kviečiai sausi, táiko jau birėt Ėr.
| refl.: Táikaus táikaus i vis neprisitaikau į miestą nuvažiuot Slv. Pasodino tą vaiką an ližės ir jau taikosi mest in pečių BsPIV134.
^ Táikosi kap nuogas į dilgėles tūpt Skrd. Ko čia táikaisi lyg nuogas rugienoj! Rdm. Neranda vietos atsisėst, taikos kaip šikt norėdamas Jnš.
12. intr. gerintis, lįsti, dailintis: Du táikė kavalieriai, pasrinko tą Drsk.
| refl.: Katė táikosi prie žmogaus: čia jai šilta, ėst gauna Gl. Jau ten būt táikiusys pri ano smertelnai Trk.
ǁ refl. stengtis netoli būti, laikytis: Pempės vis prie vandens táikosi Vlkv.
13. intr. lemti, skirti: Pakol šime krutame sviete, turim jau visaip, kaip táiko Dievs, pasikakyt K.Donel.
14. refl. impers. Š atsitikti: Viseip táikos žmogui begyvenant Sb. Man pačiai táikės tep Vlk.
15. refl. impers. Š, Vlk atsirasti, būti atvejui, progai: Táikos ir Vilniun nuvažiuot Vrn. Táikės, keliskart tę buvau Nč. Táikėsi kalbėt su giminėm Klvr. Nestáikė girdėt, kad kumelė atsivestų du kumelukus Kb. Nestáikė man su juoj šnekėt Kpč. Man táikės su juoj važiuot Dsm. Táikos, kad greitai užpuoli (užeini) an sviežių pėdų Dbč. Táikos, kad inkanda gyvatė Rud. Mano gyvenime nestáikė, kad avinas aviną užmuštų Rud. Žibulinė gyvatė, sako, kad nekanda; nežinau, nestáikė man, o marga, tai toj kanda ir gyvulį LKT391(Kb).
16. refl. atsitiktinai, netikėtai būti, įvykti, atsirasti, pasidaryti ir pan.: Tai taikosi labai retai, dėl to aš aplink tokį retą atsitikimą ir kalbėti nenorėčiau TS1902,10(V.Piet). Briedžių táikos kiek, ale maža yr Str. Kad táikosi jaunikis, tai ir eik Gs. Dar̃ ir strokų tep nestáiko kap seniau Dg. Taikėsi ir tokių, kurie sakėsi gerai jį žiną LzP. Taikėsi ne vienas [jaunikis], bet man vis atrodė, kad troba ir karvė jiems labiau rūpi V.Bub.
atitáikyti BŽ401, KŽ
1. tr. parinkti, rasti, padaryti tinkamą, norimą: Atatáikyti Š. Iš rozo to daikto neattáikiau Rdm. Atitáikyta yr – žentas ir uošvis toks o toks Rdn. O aš attáikiau tokį vagoną, kur šilta Lp. Vaikiukai muni vedė penkis kilometrus, kol atitáikė kelią Pln. Gerą žmogų atitaikysim ir leisim [sūnų piemenauti] J.Balt. Jeigu jam valgį ir vaistus neatitaikysi, tai turi mirti LTR(Klvr).
2. refl. taikant, stengiantis ateiti, atvažiuoti, atvykti: Tai sakyk tu man – atsitáikė per mišką tokiu prastu keliuku! Pg. Šlapia labai, ale taikiaus taikiaus pakraštėliais, paravėm, šiaip teip atsitáikiau Srv.
3. refl. ppr. impers. atsitikti: Daug kartais gyvenime atsitáiko Skd. Ale, vyreli, ot kap atsitáiko žmogu[i] Nč. Tep žmogus gyveni, ir visko atsitáiko Srj. Sako, i mun taip atsitáikė Žr. Tarpais ir taip atsitaiko, ko suvis žmogus beveik ir netiki V.Piet. Visaip tam sviete atsitáiko Jnšk. Atsitaikė tau nelaimė TS1900,2-3. Po miestus ir kaimus atsitaiką daug gaisrų LTII234.
4. refl. impers. Zp, Rūd būti, tiktis progai, atvejui: Man atsitáikė būti tenai BŽ521. Gal kada atsitáikis nuvažiuot [į Šiaulius] Sml. Retai teatsitáiko, ka silkės tokios geros būt Rs. Kur jai atsitaikydavo tekėtie, ji vis niekur nenorėjo tekėt BsPIII241(Brt).
5. refl. atsitiktinai, netikėtai būti, įvykti, atsirasti, pasirodyti ir pan.: Seniau tik atsitáikydavo žmonių, kur srėbė Jd. Gal oras atsitáikyt koks, paimk skepetą Gs. Ka koks geras žmogus atsitáikytų, priimčiau gyvęt Rs. Ot kokia smagi lazdutė, kad kas dabar atsitaikytų mušti, tai tuo užmuščiau BsV257(Nm). Jei žmogus (svečias) atsitáikyt, tai ką tu paduosi? Pv. Atsitáikė gera palata, geri žmonės Drsk. Ko dar trūko, tai pasiskolino, tai nusipirko, kur progai atsitaikius Žem. Bado ištiktas [šikšnosparnis] suėda savo draugą, o gerai progai atsitaikius ir vištos kraujo atsigeria Blv.
6. refl. būti panašiam, atitikti: Atsitáikė tik pavardė – ne giminės Krš.

×datáikyti (hibr.)
1. žr. pataikyti 2: Senam i valgį reikia datáikyt Klt. Datáikyk tu žmogus [druskos], bijojau persūdyt Žl.
2. žr. sutaikyti 1: Spragilais kuliant reikia datáikyt Krm.
3. refl. impers. žr. pataikyti 11 (refl.): Ir tam dastáikė jį regėt Dsm.
įtáikyti Rtr; Q143, R, MŽ, N
1. intr. taikant įkišti į vidų: Jau nebeantáikau adaton anvert Žl.
2. intr. padaryti kaip reikiant, prisiderinti: Kad tu … vis kažkaip … šneki ir vis neįtaikai… K.Saj. Lietuviai mėgsta dainuoti ir moka įtaikyti į gana suktą ir painią melodiją Vaižg.
3. intr. Rtr, KŽ įtikti: Negaliu jam niekaip įtáikyti Š. Ka jis nelabai priima mūsų [padėti šertis], neįtáikom Vdžg. Ir teip darau, ir teip darau, niekaip negaliu antáikyt Žl. Sunku jiem intáikyt: vis negerai ir negerai Rud. Jy tokia bjauri, jai neįtáikysi Mžš. Neintáikysi gi jai nieko: velėji – juodai išvelėjai, blynus kepi – blynai suzmekę Slk. Jau niekas neintáiko nei žodžio pasakyt Pv. Kas žmonimi intáikys Knv.
| refl. Š, Rtr, KŽ: Tam vyrui reik įsitáikyt, ka būtų graži Grdž. Tu įsitáikyk, kad tave pamiltų šeiminykė Mrj. Neįsitáikys – vis anam negerai esą valgyti Ggr.
4. tr. pasistengti, kad pakliūtų, įtaisyti, įstatyti: Aš taipgi įtaikiau vieną šaltyšių į vaitus V.Kudir.
| refl.: Mat pirma į pažintį įsiskverbsiu, paskui gal kaip į gimines įsitaikysiu Žem.
^ Įsitaikė kaip šuo į karietą LMD.
5. refl. sutapti su kuo: Visas šventes, kur įsitáiko į prasčią dieną, kela į sekmadienį Krš.
ištáikyti KŽ; LL291
1. tr. pasistengti, kad ko užtektų, būtų, liktų, atsirastų: Ji moka ir iš mažai medžiagos ištáikyt Rmš. Toli ganiava – kur čia visiem arti kas ištáikys Iš. O prieš didžiąsias šventes dažna šeimininkė stengėsi ką nors ištaikyti ir Luciui rš. A beištáikysi kada minutą atvažiuoti Krš.
2. tr. sutartinai atlikti, suderinti: Su spragilais [kuliant] reik ištáikyt taktą Žg.
3. intr. taikant, stengiantis padaryti, atlikti, pajėgti: Tei neištáikysi, ka būtų i vienam, i kitam gerai Jrb. Kad ir dideliai girtas buvo, ale da ištáikė par duris, neužkliuvo Vkš.
| refl.: Kad ir daug balių buvo, ale aš išsitáikiau ir sausom parėjau Jnšk.
4. refl. išsisukti nuo ko, išvengti ko: Užpernai varomas į Kėdainius išsitaikiau nuo mušimo M.Katk.
5. refl. įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Aš tam buožei jokia mada negalėdavau išsitáikyt Skr. Vaikai turi išsitáikyt savo tėvam Rmš. Jisai ir diedeliui žodelį pataikys, ir nuolaidžiam ponui išsitaikys rš.
6. intr. prisirengti, prisiruošti: Niekaip neištáikiau iš numų išsprukti Vkš. Teip norėjosi išeit pagrybaut, teip taikiau taikiau – ir niekaip neištáikiau Krs. Bet pas gydytojus taip ir neištaikė kada užeiti – vis to laiko pritrūkdavo rš.
| refl.: Neišsitáiko, kada eit dirbt – pavėluoja ir pavėluoja visada Snt.
7. tr. pasistengti, kad pakliūtų, įtaisyti: Ė, kad tu, šelmi, būtum geriau mokinęsis, aš būčiau tave į akademiją ištaikęs V.Myk-Put.
nutáikyti Rtr, KŽ, NdŽ; MŽ
1. tr. Š, LL99 nustatyti taikiklį ar užimti padėtį, iš kurios galima kliudyti taikinį: Nutáikė savo šautuvą į kiškelį DŽ1. Žvėris apsisukęs vėl puolė medžiotoją, tačiau ten, kur buvo nutaikęs savo ragus, jis rado tuščią vietą rš.
| refl.: Gerai nusitáikiau ir nušoviau lapę Ėr. Jis nusitaikė į priešakinį mašinos stiklą J.Avyž.
ǁ šaunant pataikyti, nušauti: Nežinom – nutáikė ar nenutáikė Prn.
2. tr. N, LL162, Š, DŽ priderinti, nustatyti, tinkamai padaryti ar parinkti, surasti tinkamą: Ana nutáikė pagal jo būdą J. Gal iš dešims viena šeiminykė ją (duoną) nutáiko, pakepa kap reikia LKT378(Vrn). Ale ir nutáikiau gerai druskos – košė kaip tik Vkš. Ot nutáikė duoną iškept Grk. Jurginam reikia nutáikyt gera žemė, tai jie labai auga Jnšk. Dar jei žemių nutáikai gerų, tai geriau auga [gėlės] Kpč. Kaip tas korių akutes jos nutaiko, suklijuoja, pripila kvepiančio medaus? rš. Iš pradžios nenutáikysu liuob [virti dujomis] ir aš Krš. Žodžius jis mokėjo, bet melodiją nelabai nutaikė rš. Tik reikia nutaikyti akėjimui tinkamiausią laiką rš. Adomas, nutaikęs patogią progą, prisėdo prie Mildos J.Avyž. Nutaikęs laisvą minučiukę, jis nuvyko į ligoninę aplankyti Rimanto J.Dov. Negali nė nutáikyt pietų (nežinai, kada ateis) Lkš.
| refl.: Kai nusitáiko smetona, greit susimuša sviestas Ėr. Nusitáiko alus geras M.Unt. Surūdėjusios, nenūsitáikiusios dešros Grd. Jeigu nustáiko [duona], tai sotesnė Sug. Ant elektrinės [plytelės] labai dega, reikia nusitáikyt PnmŽ.
3. intr. tykant sulaukti, nutykoti, nužiūrėti: Nutáikė, kumet buvo atdaras, ir įlindo į tą šėpą Trk. Nutáikė, kai jo namie nebuvo, i atejo Sug. Nutáikė čigonas – už vištų, ir nuejo Kvr. Iš vieno vežimo kažkas, mikliai nutaikęs, įmetė gėlių puokštę J.Dov.
| tr.: O už dienos, nutaikiusi mane einantį kluonan, vėl kyštelėjo bryzą, įvyniotą drobės skiautėn J.Balt.
| refl.: Nusitáiko, ka niekas nemato, i griebia Erž. Nusitáikęs kai kirto par ausį, tas keberiokš Srv. Nusitáikius kada paklausk jo, kaip tę buvo Slv. Tas keleivis nusitaikęs, kada niekas nemato, palindo po skūroms BsPIII12(Nm). Tad vėl nusitaikiusi kreipė [motina] kalbą į vyriausiąjį sūnų V.Myk-Put.
4. intr. pasistengti rasti laiko: Kaip nors nutaikykit pasėdėti su mumis valandėlę rš.
5. intr. atsitiktinai patekti, pakliūti: Laimingą valandą pirkau bilietą, jei nutaikiau šalia tamstos V.Myk-Put.
6. refl. Š atsitikti, pasitaikyti.
7. tr. nuraminti, numaldyti, sutaikyti: Kad ir murma dar, ale šiaip taip juos nutáiko Grk.
patáikyti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; L, LL172
1. intr. kliudyti: Nešaudyk, patáikysi in akį Lbv. Vaikas man patáikė per akį su sniegu Ėr. Gerai da, kad patáikė par kojas LKT331(Gdr). Kirvis atšoko, ir rankon patáikiau Aln. Jis jam patáikė per galvą su lazda i užmušė Nm. Nei tu kanapėsa tupinčiam žvirbliui patáikysi, nei tu jį iš kanapių išvarysi Lš. Vieną kartą šovėm į stirną, ale nepatáikėm Krš. Kaip tik sustojom, tujau viena kulka tėvuo į klumpį patáikė Krt. Visus langus iššaudė, o kas anims rūpa, ka anie patáikys Slnt. Par karą bombardavo čia, bet nepatáikė vokyčiai Gršl. Tas perpykęs metė spirgą, pataikė jai an lūpos BsPIV113(Brt). Sidabrinė jam kulka širdin pataikė S.Nėr. Žmona pataikė jam tiesiai į nosį alkūne rš. Nepalošė, nepatáikė [krepšininkai], ką galia išlošti! Krš.
| prk.: Gana, kad tai pataikė Narvilui į silpnąją gyslelę – apaštalauti Vaižg.
^ Daug šaudė – mažai pataikė KrvP(Vs). Galvon taikė – uodegon pataikė KrvP(Mrc). Dievas kuo mes, tuo pataikys LTR(Mrj). Mesk akmenį į šunį – patáikysi į Veličką (ta pavardė labai dažna) Vl.
| tr.: Pykšt – kap rozas ir patáikė tą merginą LKKIX220(Dv).
ǁ kurį laiką taikytis, norint kliudyti: Elzė vikriai užsimetė sau ant peties šautuvėlį, pakėlė galvą ir, akimirksnį pataikiusi, šovė Pt.
2. tr., intr. parinkti, padaryti, pagaminti ką tinkamesnį, geresnį: Laiką reik patáikyt, kada ateit Jrb. Ką čia su mūšiu padarysi, geriau žodį pataikyk Trg. Svetimas ateina, vis žodį patáikai Krš. Nieko žodį nepatáiko – metė kap kokiu purvynu Gs. Su svetimais stengiuos kur žodį patáikyt LKKXIII139(Grv). Tau ir kąsnelis buvo patáikytas Pc. Moma maisto nepatáiko, nesaugo vaikų Pnd. Kiek tas seniukas begyvens – reikė jau patáikyt (paduoti geresnį kąsnį) Mžš. Gulėjo lovelėj, valgis buvo patáikytas. Ko jai reikėjo?! Skr. Kad ir ne ką teturia, ale pažįstamiem vis gal patáiko [pardavėja] Slm. Talkinykam jau geriau patáikai valgyt: viralo, mėsos duodi Svn. Su džiaugsmu šią dieną žiburius arba lempas pataikykime DP430.
| refl. tr., intr.: Ligonis turi valgį pasitáikyt Rmš. Pastáikai ir valgymą sau Všn. Pasitáikyk, bo liga gali vėl atkrist Jnšk. Pastáikau maistą, – su tulžia negerai Dg.
3. intr. padaryti ką laiku, gerai, tinkamai, norimai ir pan.: Patáikom nuvažiuot an vestuvių Prn. Kaip gerai, kad ant pietų patáikiau Vkš. Jis patáikė į pačius pietus NdŽ. Dabar tai patáikysiu eit ant kapų – jau atlydžia Jrb. Patáikė parvažiuot prieš pat karą iš Ameriko Kž. Ant šiltų pėdų pataikė LTR(Grk). Priešpiečių sėdam. Laiku pataikei, sėsk ir tu, imk šaukštą J.Balt. Ponas kaipsyk pataikėt ant skerstuvių J.Marc. Svyruodamas berniukas pataikė sugriūti ant suolo S.Nėr. Ar pataikysime giria važiuodamos namo sugrįžti Pt. Juk tada, mokykloje, jis net ir rankomis rikiuotėj nepataikydavo mosuoti rš. Batelius tai jau patáikėt nupirkti Lkv. Kaip kam kaip patáiko, senas daktaras, ans visą amžių gydė žmonis Všv. Mes ne čėse patáikėm rugius sėt – ir visi iššalo Jnšk. Nepatáikysi pasakyt, tai papyksta Sb. Jam niekap negali patáikyt Lzd. Aš jai nepatáikau nė per kambarį pereit Mrj. Tu jam jau biškį patáikyk Žl. Mokėjau pataikyt jai pasiūti I.Simon. Ir kriaučius vadino suknių siūt, ale jom nepatáikė, ir niekas negalėjo pasiūt LB249. Nepatáikei ką pasakyt, tuo[j] piktumas Jrb. Kožnam vis reikia pasakyt patáikyt Krč. Jeigu aš šiandien muzikantas, pataikiau šį ar tą nupiešti, tai motinos kaltė V.Kudir. Galėjai sukraus nusipirkti, jei patáikei gauti Krt.
^ Taip pasakei, kaip iš strielbos patáikei Vkš. Pataikė kap kulka tvoron Nč, Al. Patáikė kai pirštu į dangų Slv. Al ką pasakei, ta pasakei, patáikei kaip pirštu į lubas Varn. Patáikei kaip su pirštu į akį Skr. Pataikė kap kiaulė nosia į tvorą LTR(Mrj). Patáikė kaip lazda tvoron Sn. Nuvažiavom i visko gavom, patáikėm kaip pirštu į subinę Snt. Nuo lietaus bėgo, po palašo pataikė LTR(Rz). Nuo ko bėgau, in to patáikiau Dv.
| tr.: Nežinodama, kas iš jų vyresnis, princesė kreipėsi į gražiausią raitelį ir pataikė karalių J.Balč.
4. intr. pakliūti, patekti, atsidurti kur: Jeigu pas geresnį ūkininką patáikei, tai geresnį drabužį davė LKT188(Gl). Teip patáikiau pri tokių ūkininkų nebiednų Slnt. Aš nieko blogo nemačiau, pri tokio patáikiau Brs. Vienas, grįždamas namo, pataikė pas svetimą pačią V.Kudir. Kaip šoko, pataikė in tokią kiaurą pievą BsPIV35(Brt). Iš kambario išbėga berniukas vienais marškinėliais ir pataiko stačiai Grėtei į glėbį I.Simon.
^ Pataikė kaip aklas duobėn TŽIII378(V.Krėv).
5. intr. taikantis, stengiantis įeiti, įkišti (į vidų): Suvis kemėra jau diedas – jau šaukštu burnon nepatáiko Slk. Ne pro tas duris patáikė Vvr. Rodos, eini eini tiesiai, o nepatáikai ten, i viskas Pp. O aš nepatáikiau įeiti į kitą kambarį Gršl. Tris sykius apie savo namus ėjau ir nepatáikiau Klvr. Nebmatau, nebipatáikau siūlą į adatą įverti Vkš.
^ Kas, kad sukosi galva – jautė, šįsyk giltinė bus nepataikiusi į jo duris rš. Geras žodis pikto ausin nepataiko KrvP(Srj).
| tr.: Ejo iš lauko ir niekaip durų nepatáiko Žl.
^ Pataikė kai koją čebatan (apie gerą įsikūrimą) Slk.
6. intr. Ppl pasistengti (ką padaryti): Patáikysi atvažiuot, kai bus gražu, pavaserį Skp. Vieną kartą patáikė, išejo, pamatė Pln. Atėję pas jį pataikė teip, kad jį nerastų namie BsPI17. Storam tokio ilgumo kalnierius netinka. Čia jau pats kriaučius tura patáikyti Vkš. Patáikom geresnėn vieton, ir užauga geros bulvės Jz. O jeigu kas pabandė pasiskųsti, tai tam pataikė skaudžiai atkeršyt V.Kudir. Oi, išniokojo tuos miškus, su traktoriu negi patáikis Ln. Jy nebešneka senobiškai, biškį patáiko Mžš.
| refl.: Girdu, kaip kiti šneka, kaip kumet pasitáikau, kitaip žodį pakreipu Krš. Eidamas pasitáikyk, kur geriau Vrb.
7. intr. pasistengti įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Pas mum sako, ka daugiausia latvis patáiko RdN. Moka jis pataikyti žmonėms kaip niekas kitas P.Cvir.
| refl.: Kas jiem buvo su žodžiais prie manę pasitáikyt Stk. Viens kitam dabar nepasitáiko: kas tu man, kas tu man Ukm.
8. tr. pasisekti gauti: Gerai, kad aš da tokį vyrą patáikiau į save Plv. Jei gerą patáikytai [vyrą]… Rsn. Gailiai verkė jauna mergelė, nepataikius bernelį DvD243.
9. refl. pasirengti, pasiruošti ką daryti: In fermą buvo pastáikę [vilkai] Žln.
10. refl. impers. Š, Rtr atsitikti: Kap ten pasitáikė, nėr žinios Rod. Gyvena žmones an svieto, ale pastáiko visep Kpč. Pastáiko viseip: ir prigeria, ir ažsimuša Antz. Kas [maitinančiai] motinai pasitáikė negerai, viskas pas vaiką pareina Gdž. Saviškių tarpe visaip pasitaiko: ir susibart, ir susipešt Jnš. Pasitáiko, kad abudu [tėvai] numiršta, [vaikai] lieka čystai siratos Skrb. Naktį jau nemiegi, steni – viseip pasitáiko Smal. I pasitáikyk tu ma[n] iš labo ryto bliūdus daužyt! Slv. Man vienąsyk pasitáikė teip LKT184(Raud). Pasitáikydavo, dar anksčiau vilkų buvo Bgs. Retai kada pasitáikys, ka koks vienas [ėriukas] genant susimaišydavo i nespės pareit Mšk. Tuo pat metu pasitaikė liūto atleistajai pelei pro šalį bėgti J.Jabl. Bet dainos pradžioje neva jau taip pasitaikė, kad vienas jų parvertė žvakę Ašb.
^ Dažnai pasitaiko, kad bažnyčion eina – karčemon pataiko KrvP(Dg). Visai[p] pasitáiko i visai[p] reikia Jrb.
11. refl. impers. Š, Rtr būti progai, atvejui: Pasitáiko ir jaunam mirt Alv. Pasitáiko, kad ima ir sveiką suvažinėja Dg. Pasitáikė žiemos metu važiuot per ežerą Slv. Pasitáikė an kelio rast malūnas labai didelis Mlk. Pasitáiko pervelėt, tai sustraukia marška Dg. Ma[n] tę pasitáikė būt Žgn. Latvijo[je] mun pasitáikė tarnauti pas gerus gaspadorius Vkš. Ir antrą sykį karaliui pasitáikė paklyst (ps.) LKT155(Žg). Tą vakarą i mun pasitáikė būti Varn. Nepasitáikė tei kalakutę nusipirkt iš rudens Jrb. O gal i geru keliu pasitáikys važiuoti Krš. Nepastáikė jį man suti̇̀kt Lš. Pasitáikys karts i geresnis gauti Brs. Kad man kartais vogt ar ką išplėšt pasitáikė, rods ir aš nesigėdėjau ištiest savo ranką K.Donel. Tą butalį sugriovė, išarė žemę, pasitáikė ir atrasti anus [pinigus] End. Zuikį pasitáikė sugauti su rankoms Lk. Pasitáikė gerai sudėt audimą Rs. Jums tiesiog pasakiau, kaip man pasakyt pasitáikė K.Donel.
12. refl. atsitiktinai, netikėtai būti, įvykti, atsirasti, pasirodyti, tekti ir pan.: Mum pasitáikė gražūs orai, tai greit apsidirbom, nereikė[jo] vargt Krs. Gerai, jei pasitáikis pagada – šieną išdžiovinsiu Skdt. Prasta bulbė pasitáiko [tarp gerų] Ėr. Pasitáiko susitikimas kokis an šio svieto Dgp. Vasara bloga pasitáikiusi: pievos pilnos žolės i vandens Sg. Kitam vyruo pasitáikys žmona mirusi, ans jau pasiieškojo kitą gaspadinę Plt. Gera pasitáikė, parejo motriška, i gyvenam Skd. Gerai, kad geras vyras pasitáikė Srj. Ak tu Dieve! Visados turi kas nors pasitaikyti pačiu nelaiku rš. Ir, kad Selmas man ūmai nebūt pasitáikęs, rasi mane … būtų numušęs [Pelėda] K.Donel. Tokių daiktų nepasitáikydavai Mšk. Nevaikščiok viena – visokių valandų pasitáiko Krtn. Pasitáikė žemė labai akmeninė, žvyras, žvirgždai – labai neauga Sdb. Pasitaikė tada kaip tik blogi metai – duonos maža, dirvos ir pievos išdžiūvo J.Bil. Kviečiai gražūs, bet slėnesnėse vietose pasitaiko usnių J.Avyž. Išgruzdėjus vidui, ąžuolą nuvertė pirma pasitaikiusi vėtra rš. Man pasitáikė tokia žalia [mėsa], nė į burną imt negaliu Erž. Kai kuriam pasitáikė i nebloga, teip jau doresnė ta žemė KlvrŽ. Pirma daug kam pasitáikydavo nuo sunkaus darbo ta liga Jrb. Pasitáikė toks žmogus ir pavežė Drs. Dabar, ko gera, iki Alksnynės nei žmogaus nesutiks, nei pakelėje namas pasitaikys rš. Kita pati pasitaikė ragana BsMtI114(Brt).
^ Gera galva, tik durnam pasitáikė Prn. Aklai vištai grūdas pasitáiko Trk. Pasitaikė kap šun rimbas LTR(Ss). Proga pasitaiko, bet nesikartoja TŽV598(Al).
◊ danti̇̀s ant dantiẽs nebepatáiko sakoma drebant iš šalčio: Suėmė toks žvarbis, kad danti̇̀s ant dantiẽs nebipatáiko Vvr.
į kóją patáikyti (su kuo) sutarti: Jis nepataikė į koją su tarybiniais žmonėmis J.Avyž.
į ši̇̀rdį patáikyti sujaudinti: Kaži kaip, ypač naktį, tas balsas pataiko man kaskart tiesiai į širdį Pt. Gero žmogaus žodis į širdį pataiko KrvP(Pšl).
pratáikyti NdŽ
1. intr. nepataikyti, pro šalį prašauti.
2. tr. visą laiką praleisti taikant ką, šalinant nesutarimus.
pritáikyti Š, Rtr, KŽ, DŽ1; R71,416, MŽ94,561, N, LL198, L
1. tr. NdŽ nustatyti tiesiai į taikinį: Pritaikė į patį žandą M.
| refl.: Netrukus pamatė kiškį, prisitaikė ir jau buvo bešaunąs J.Balč. Ir jaunasai Gerulavičius prisitaikęs šovė iš parabelio į telegrafo stulpą A.Vien. Aš prisitaikęs pokš – ir parvirto [kiškis] LTR(Kp).
2. tr., intr. DŽ parinkti, padaryti tinkamai ar tinkamą, priderinti: Pritáikyk lopą prie lopo, kad sutiktum J. To lentelė vėl teip pritaikyta čia prie tos sienos, priglausta Sml. Labai gerai matau; matyt, gerus [akinius] pritáikė prie mano akių Mžš. Jokio ėdimo jai (kiaulei) nepritáikai, velnią ir papjoviau Kpč. Mano tėvas buvo pritáikęs mašiną, kad galėjai ir per kupstus pjaut šieną Nm. Negaliu sau kningos pritáikyti Nt. Visokių tokių gražių juokų pritáikydavo Ps. Žodžių labai pritáikyta gražių yra [dainose] Kpč. Eilėraščių daug mokėjau, i jauniejam per vestuves pritáikydavau KzR. Kad aš mokėčia pagal šiuos laikus pritáikyt [dainas], tai būt gerai Pkn. Kai moki [kulti], tada nesunku pritáikyt Vdn. Galėjai trys kulti, galėjai i daugiau kulti, tik reikėjo mokėti pritáikyti Šv. Mane tę pastatė, ale aš nepritáikiau [kulti] Grnk. Prie skernagių kūno ir dvasios privalumų yra pritaikyta ir jų gyvenamoji vieta Blv. Geležinkelio stotyje, nustumti į atsarginį kelią, stovėjo apiblukę prekiniai vagonai, pritaikyti vežioti gyvuliams J.Avyž. Pritáikysu laiko, ateisu Krš. Žolių sėklų mišinys turi būti pritaikytas prie vietos sąlygų rš. Jau tau būt panelę pritáikę (išpiršę) Prn.
| Dievas Jonošiui žuvį pritáikė KII305.
^ Senam arkliui briko nepritaikysi TŽV604(Ps).
| refl. tr., intr. N, LL314, Rtr, Š, GTŽ: Kap nedirba ir valgį prisitáiko, tai tada geriaus [jaučiasi] Kt. Led prisitáikiau tuos naujus dančius: ėdė, griaužė, i aũsys smelkė Mžš. Ans skrynė[je] turėjo užrišęs tus piningus, o ana prisitáikė tą raktą i pagavo tus piningus Nv. Prisitáikydavai [kurpes] prie kojų, ka netrytų Pžrl. Nu tai jau ji vėl te rėdės rėdės, rėdės rėdės, avės avės – ale bet jau prisitáikė Drs. Juodu gieda drauge, ir – keista: gražiai prisitaiko melodijas I.Simon. Tas, kas buvo, žuvo, ir reikia pri naujo gyvenimo prisitáikyti Plšk. Piktžolės yra prisitaikiusios prie aplinkos rš. Vabalai visai prisitaikę vandens gyvenimui EncIX55. Prisitaikomosios organizmo funkcijos KlK46,41. Darbininkai ne tik atkakliai pasipriešino, bet ir parodė savo sumanumą, sugebėjo iš karto prisitaikyti prie sąlygų ir pasirinkti geriausią kovos formą rš. Evė labai lengvai prisitaiko prie Martyno žingsnio I.Simon. Anie neprisitáiko prie mašinos Vdžg. Neturėdamas savo arklio, poetas, kai važiuodavo į Telšius pašto parvežti, prisitaikydavęs taip pat A.Vien. Svečias jau prisitaikė ant kubilo, ištiesdamas prieš traškančią ugnį savo koją P.Cvir. Vilktakai į būrį vilkų dienoj ir šviesioj nakty negalėdavę prisitaikyt, kiti vilkai juos pjaudavę Sln.
^ Prisitaikęs kaip kuprotas prie sienos PPr409(Btg).
3. tr. panaudoti (paprastai praktikoje): Tampriųjų susidūrimų ypatumai plačiai pritaikomi moksle ir technikoje rš. Buvo pažinęs kiekvieną mokslo kertelę ir mokėsi viską padaryti pritaikomą rš. Lietuvos gyventojai labai greitai perimdavo visa, kas pažangu ir pritaikoma jų sąlygoms rš. Mašinų mokslas vadinasi pritaikomoji mechanika rš. Toliau eina Simanas Daukantas su savo pritaikomosios botanikos raštais LTII442. [Plane] matyti aiškiausia tendencija pritaikyti pradžios mokslas liaudžiai J.Jabl.
4. intr. nutaikyti progą, sulaukti, surasti tinkamą momentą, nutykoti: Vanagas mat pritáikė ir nutvėrė viščiuką Pc. Gal žinomi vagia: i pritáiko, i žino, kur padėta Mžš. Pritáiko, kap anas išvažiuoja, ir eina agurkuosna Rdš. Vasarą [vilkas] pritáiko kokį žvėrelį [nutverti] Ėr. Pritáiko, būdavo, i inlenda kamaron Vp. Tie lietai užėjo, tai vos ne vos pritáikę sudėjom tą šieną, tik kažin kada pritáikysme parsivežt Krs.
| refl. Š: Vitortas prisitaikė pakalbėti su Aldona V.Piet. Pavogė duonos ir silkę prisitáikė pavogt Krk. Čia valkiojas – ka neprisitáikytų mašinėlės pavogt Pv. Prisitáiko vilkai ir papjauna [kumeliukus] Bsg. Prisitaikęs ir pavogė tą skrynutę ir atnešė pas mergą BsMtII122(Brt). Visada prisitáikis išeitienai, tik palik vieną [anūką] Lel. Neprisitáikau niekaip iš namų ištrūkt Slv. Namie tai neprisitáikom pasidaryt [kruopų] Rdm. Neprisitáikau atvažiuot – vis to laiko nėr Ėr. Mes neprisitáikom kept Iš. Dabar tolie vaistinė, kol prisitáikai ateiti Kv. Kada prisitáikai, tada sodini bulbas Dg. Praeitą metą neprisitáikiau prisiskytie Vlkv. Prisitáikiau savo drabužius išsinešti, kumet nė vieno numie nebuvo Vkš.
^ Neprisitaiko kap nuogas triest LTR(Vlkv). Neprisitaiko kai šuo ant rugienos LTR(Šd).
5. intr. įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Žmogus, kurs nepritáiko niekam, kitam pikta velija, visur įsikiša, kur nereikia …, tas įžūlas JI676. Nepritáikysi martelei niekada, niekada Bsg.
| refl.: Įžūlas, kurs neprisitáiko J. Prisitáikyk in vaikus i gyvenk Klt. Kai ligoninėj dirbi, vis prie kiekvieno prisitáikai Dg.
6. refl. prisigerinti, įsiteikti: Ta boba prisitáikys prie dėdės, t. y. prisiglis J. Su gerumu būtų prisitáikiusi [prie vyro] kaip norint Krš. Prysitáikė pry ponų, įsitaisė malūną Pj. Merga prisitáiko, ka i labai nenorėtumi Krš. Prisitáikė, o tai jam pirmininkas davė jau tą ganyklą Jrb.
7. refl. prisigretinti: Prisitáikė prie manęs ir pasakė, kad buvau visą laiką skundžiamas Brb.
8. refl. atsitikti: Tiedu medžiodami prisipažino, kas jiems prisitaikė LTR.
9. refl. impers. būti, atsirasti, atsitikti progai, atvejui: Kada pristáikis, užeik pas mus Vrn.
sutáikyti K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Q654, R, R419, MŽ, L
1. tr., intr. padaryti ar parinkti tinkamą ar tinkamai, suderinti: Medį triobai sutaikyti N. Raštai nesutáikyti [siuvant staltiesę] Rdm. Tei aš parsigandau: kaip tik pašneku, nė lūpų nesutáikau Šmk. Teip sutáikyti [vilko] dantys, ka vienas pro kitą leka (sueina į tarpdančius) Kdl. Kada šokikai gražiai sutaiko mušti plaštakom, labai gražiai atrodo LTR(Auk). Jeigu nesutáikai kult, labai sunku Grz. Sutáikė: vienas girnas an čia traukia, kitas an čia, sumaldavo siekelį iki pusryčių Krč. Žodžius sutaikau CII296. Sutáiko kalbą (taikiai kalba), gal parsivers, gal nebriesias Krš. Mergaitė deda gėlių kesulą. Sutaiko jį taip, kad neatskirsi, kame baigias žalia spalva, o prasideda mėlynoji Blv. I tei[p] vieno amžiaus buvova sutáikę Jrb. O melas ir menas – nesutaikomi dalykai J.Balt. Jėzus Christus sąsparos akmenimi yra, ant kurio cielas budavojimas sutaikytas auga VlnE168.
^ Nesutaiko kaip Kazlai duoną su sula LTR(Mrj).
| refl.: Vienas kela, antras muša, tas kela, tas muša – taip susitáiko Šv. Gruodis susitáiko su gegužiu, sausis susitáiko su birželiu (spėjama apie orą) Grnk. Mano mintys nuo manęs skyrėsi ir su mintim nesusitaikė žodžiai V.Kudir. Gerai, kai jaunieji susitáiko panašaus būdo Mrj. Reiks susitáikyt į porą Bsg. Balsai iš tūkstančių krūtinių susitaikė į vieną darnią gaidą M.Katk.
^ Susitáikė pora pagal Dievo norą Bsg.
2. tr., intr. BzF186, M, LL157 pašalinti nesutarimus, sugerinti, padaryti taiką: Susipešė, tai paskui vos sutáikyt ėjo Slv. Eik, kūma, sutáikyk mano vaikus Kair. Ka tas pantis (mušimas pančiu) teip anudu sutáikė Gd. Atnešusi skanią pavakarę, Grėtė sutaikė susiurzdusias skalbėjas I.Simon. Naujas vyskupas, tokį ermiderį radęs, tarės sutaikysiąs kerštaujančius M.Valanč.
^ Šunio su kate nesutaikysi LTR(Užp).
| refl. Q536, R363,365, N, L, LL157, Š, Rtr, KŽ: Nesustáiko su vyru: pijokas, geria Pv. Koki motriška beprotė: primušo, prispardė, i vėl susitáiko Trk. Tada da susitáikė, pasibučiavo abu ir parėjo namo Krs. O pirma tai paraudojai [vyro] išvyta, i gurbe pabuvai, i vė[l] parėjai, susitáikei Mžš. Kap nori sustáikyt, perka arielką ir gadijasi Grv. Gal susitáikys, gal viskas išeis gerai Krš. Pešas, nesutaria, kol' (kodėl) susitáikyt negãli Smal. Gal susitáikys – dabar taikos eina Vlkv. Broliai ir seniai eina namo linksmi ir susitaikę P.Cvir.
3. refl. Rtr sutikti, neprieštarauti: Sunku buvo susitaikyti su mintimi, kad taip staiga, nelauktai viskas pasisuko nelemta kryptimi rš. Negalėjau jokiu būdu susitaikyti su ta teisybe, kad šiose dienose gali būti toks Naumiesčio pavietis V.Kudir. Susitaikė su tokiu gyvenimu, koks buvo, nes nepajėgė išsikovoti tokio, kokio troško rš. Su Dievo valia susitáikyt reikia Grv.
4. refl. susitarti: Vis nesusitáikė išsidalyt žemės Ps. Mes susitáikėm kartu važiuot Jnšk. Ir su bernu reikia pirma susiderėt, susitaikyt V.Kudir. Tam parėjus namo, kitas eina brolis tarnauti, o nuėjęs susitaikė ant išlygų, kaip anas brolis buvo sutikęs BsPIII86.
5. refl. prireikti, praversti: Mažasai kūlės nepardavė ir vis sakė: – Man susitaikys BsPII171.
6. refl. impers. atsitikti, pasitaikyti: Susitáikydavai, kad ponai tarnaites apsiženydavai Mšk.
7. refl. būti, pasirodyti, atsitikti: Pagados susitáikė, ant lauko nudžiūvo [dobilai] Gsč. Ir susitáikyk – keturios Onos! Dg.
užtáikyti KŽ
1. tr. užkliudyti: Tąsyk galėjo ne tik skaudamą vietą ragu užtaikyti, bet ir žarnas paleisti rš.
2. žr. pataikyti 2: Vaistininkas galia geriau užtáikyti vaistus kaip daktaras Kv. Taip užtáikėt vaikuo batelius, taip reikalingi yra Lkv.
3. žr. pataikyti 3: Užtáikiau ateit – an pačių skerstuvių Ul.
4. tr. užeiti, užtikti: Užtáikysi, gausi [krautuvėje] ko, o taip – ne Krš. Neužtáikau, kada būna duonos Kv. Ir aš vienąsyk ėsu tokios žuvies užtáikiusi Vlkv. Kažin ką aš čia užtaikiau? Šlč.