Termino paieška - s-http

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (6861)

sutar̃ti

Apibrėžtis

tar̃ti, tãria, tãrė K, Rtr, Š, KŽ, DrskŽ, tárti K.Būg, Š, FrnW, Kp, Slm; R, OsG75, MŽ, Sut, L
1. tr. kalbos padargais sudaryti garsus, žodžius: Kalbu, bylau, tariu, ižžandu žodį SD156. Balses tarti, iškalbėti I. Garsą, skiemenį, žodį tar̃ti NdŽ. Nètariamas garsas NdŽ. O yra tokių raidžių, kurių skaitydami kartais visiškai netariame J.Balč. Mums lieka susekti, kaip šis žodis reikia tarti, t. y. kur ir kokia priegaidė statyti K.Būg. Ne visi jie vienodai taria priegaidę žodžiuose labai̇̃, gerai̇̃, vaikai̇̃ rš. Dešim mėnasių [vaikas] jau tãrė žodžius Pv. Neaiškiai žodžius tari̇̀ Vkš.
| refl.: Jau pas jų nètarias taip Žlp.
2. tr., intr. M, Š, KŽ žodžiais reikšti mintis, sakyti, kalbėti; pareikšti: Atšaukiu, ką tariau SD218. Tark žodį vieną, o aš suprasiu J. I burnos neskyrė, i žodžio nètarė [pikta marti] Klt. Pargrįžęs tãrė savo prietelkai ir vaikeliams Varn. Napalys nė nenusišypsodavo į savo motulę paprastu būdu; lyg ne jam tai buvo tarta Vaižg. Atėjo marčelgos prie klebono, – tarusi pertraukė kunigų kalbą [šeimininkė] Žem. Kur reikia žodžio, jis taria dešimts V.Krėv. Tai tark, dukrele, ką širdis tau liepia! Vd. Jablonskis tardavo savo žodį: kur kas gerai – pagirdavo, kur negerai – papeikdavo LKXII225. Jis girdėjo tuos žodžius, lyg jie čia pat būtų buvę tariami jam į pačią ausį V.Myk-Put. Pati vieną kartą tarė [vyrui]: – Kam sėji [javus] vis ant mano [laimės], sėk ir ant savo LMD(Žg). Tič, – tãrė, – tu, bezliepyčia, man laikyk savo snukį! K.Donel. Anyta tãrė, martelę barė (d.) Dkš. Žodelį tãrė, antrą n'ištarė JD1101. Saulė atsakė ir tardamà tãrė (d.) Šl. Tarkim visi amen PK73. Atminkite kalbą maną, kurią jumus tariaũ DP528. Ir kaip tatai tãręs, vėl išėjo žydump ir tãrė jiemus DP164. Idant mumus tartų̃ aną meilingą žodį DP171. Tariu tam „eik“, ir eit SPI258. Tu vis dėlto, anot jo betariant, eisi šunų ganyti (šukuoti) J.Jabl. Kai imi kukuoti, tariant giedoti, visi tavim tik džiaugias J.Jabl. Žalčiai, nu tos Giedrėnės bètariant Trk. Įkandin įslinko į vidų minėtasis Jonukas, vienturtis Vingių sūnus, not tėvo betariant, „berods, vyras ir iš stuomens, ir iš liemens“ Žem. Kryžokai, regėdamys jau atdarą sau pragarą, norėjo, kaip tariama yra, ben užpakalį pastiprinti S.Dauk. Kaip taramas (paklusnus, patiklus) Kos241. Kad svietas dar buvo kaip tariamas ir tikėjo aklai į tą, kas jam buvo sakoma, tad tokiame sviete galybė ir orumas žynių buvo par daug didelis S.Dauk. Pokštaudavo vaikai arba savam, arba kaimynų kieme, kitaip tariant – mokyklai ir auklėtojams nepriklausančioj teritorijoj rš. Žodžiu tãriant NdŽ. Trumpai tãriant NdŽ. Ižg bendro ežero peną sau gamino, vienu žodžiu tariant, buvo žvejais DP377.
^ Tar̃ti žodį lengviau, negu jį atšaukti FT. Geras žodis, laiku tartas, už auksą brangesnis TŽV598. Kaip tarė, teip padarė LTR(Km).
| refl.: Tėvai su vaikais da vis lietuviškai tãrės Smln. Pasiteka prieš Viešpatį su žibančiomis lempomis ir su apstu aliejaus, kaip aukščiaus tarė̃s DP570.
ǁ tvirtinti, teigti: Ką jis tan žodin (į tą) tarė? J.Jabl. Netarsi neteisiai priš artimą savo I. Šiandien dar tariama yra: nėr meisos par kiaulieną S.Dauk. Kamgi tarei: ji est mano sesuo? BB1Moz26,9. Už tiesą, už tiesą tariu tau: jei kas notgimtų iž naujo, negal regėt karalystės Dievo DP251. Aš tariaũ: Dievai este ir sūnūs aukščiausio visi DP491. O dovanai vėl tartumbei, jog aš jam nieku nekaltas DP296. Idant išsipildytų tatai, ką Ponas per praraką taręs esti VlnE140.
| prk.: Sapnai taip taria (nurodo)! Vd. Bet ar girdi, ką taria (reiškia) oro gausmas? Vd.
^ Lig neprapūtęs netark „šaltas“ S.Dauk.
ǁ vartojamas esamojo laiko daugiskaitos pirmasis asmuo reiškiant prielaidą: Tarkime, kad vienalytis kūnas sukasi apie simetrijos ašį rš. Tarkim, kad šie samprotavimai yra teisingi sp.
3. tr., intr. DŽ, NdŽ, KŽ, Šmn spręsti, svarstyti tarpusavyje: Ką čia teip tãriat? Vžns. Tai ką gi teip ilgai tãrėt? Slm. Tãriam, ką virt valgyt Mžš. Tãrav i važiuojav kumet Šv. Tãrėm anksčiau nuvažiuot, kad da rastumėm namie Slm. Tuo reikalu būsią net kalbama ir tariama ministerių kabinete K.Būg. Vyrai pusbalsiu reikalą taria rš. Kas bus, matysiva! Dabar netarkiv! Vd. Kas jų buvo tarta, tas nutarta, ir nė kokių ginčų pas juos nebuvo Sln.
| refl. L, Rtr, KŽ: Tarties, tarybas vesti LL141. Tegul tariẽs, gal tus vaikus į armijas netampys, leis mokyties Krš. Anie pradeda tarp savęs šnekėti, anie tãras tarp savęs Žd. Jau any su saimi tãrias, kur važiuot LzŽ. Vedu buvov išejusiu į žvalgybą, ten tãravos Pln. Tę buvo daug žmonių ir tarė̃s, ką pakvies svečių Dbč. Nu tei tar̃sis: kas nubėgs į jaują, kas ten ardą parneš naktį, dvylekto[je] Mšk. Eisma į traką kokį, ka bobos nematytų, sugulę tar̃smos, kaip čia savo kraštą šviesti Žlp. Einam pažiūrėt, ką anys teip tãrias LKT312(Rk). Mat jų tártas buvo atvažiuot ant sekmadienio Všn. Visos tãriams: eisma eisma int beržų kalnelio [dainuoti] Kvr. Nykštukas buvo už durų ir visa girdėjo, ką tėvai tarės LTR(Rk). Mes tar̃sivos ir gerai gyvęsiva! LKT193(Nm). Tãrias, kaip tą karalių nužudyt (ps.) Sk. Šit, kažin ką negera prieš Veroniką tardamies, suūžė, sušnabždėjo viršūnėmis medžiai A.Vien.
^ Tãrias kai Kaušeliai (kaimo pavadinimas) ubagą pešt (ilgai) Smln, Vlkš. Ligonis jau tãrias su lopetinsku (greit mirs) Tr.
ǁ refl. klausti patarimo, konsultuotis: Ir niekam nesakė, su niekuom nesi̇̀tarė Smln. Jinai irgi kalta, kad nesi̇̀tarė su savo vyru Krs. Petras jau seniai tarės su apylinkės ir savo sodžiaus draugais, kas daryt J.Bil.
4. tr., intr. lygti, derėti: Tárdavo, kaip karvę pirkdavo Bsg.
| refl.: Sutinka velnį i tãras būti nemiegojęs tris naktis (ps.) Pln.
ǁ Rtr, DŽ, NdŽ, Kp kalbėtis dėl vedybų: Vestuves, kap tãrėm, tep ir padarėm Prn. Veselijų da nė su kuo nètarė Jnšk. Tada Valiukas da buvo neženotas, ale jau tãrė Slm. Bus nebus, ale Algis jau tãria su Adele Ps. Girdėjau, jūsų Antanas su Aldona tãria. A teisybė? Sml. Jei su piršliu tárt, tai būtų kalba, o kai su jaunikiu, tai ne Pnm.
| refl.: Boba nespėjo numirt, i jau jis tãriasi su kita Jrb. Piršlybų dainose bernelis dažniau tariasi su mergelės tėvais negu su ja pačia LKXI377. Tai eik dar̃ tu in eigulį ir tar̃kis, katra eis už tave! LKT233(Užg).
5. tr., intr. I, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Skd, Užv, Gs būti kokios nuomonės apie ką, manyti: Aš tariaũ, kad ketais išeis, bet ne – jau įvyko J. Savęsp tarti N. Mes tãriam, kad tau pritinkiausia prašyt Plv. Visi tãrę, kad reikia dėt stogą, o jis – kad ne Slm. Aš tariau jį nieko nežinant J.Jabl. Jei kokia nelaima numūse nutinka, tujau tarai numų sargą alkaną ir nepagerbtą esantį S.Dauk. Ar tu tari, kad aš šuo esu, kad su vėzu ant munęs eini? S.Stan. Aš tuo tarpu duosiu žodį namiškiams, kad netartų Liudvelę prapuolus M.Valanč. Ar da neiškūrenai pirties? Aš tariau jau nusivanojusį BsPII162(Šd). Tamstą pamatę tarėva, kad priešais numirėlis baltas ateina J.Bil. Aš tariaũ – svočiukė geros giminės JV719. Ir prijojau žalią girią, tariaũ – rūtų daržas JV951. Eš tariau jį manęspi išeisiantį BB2Kar5,11. Nesa jis dūmojo (viršuje tarė), mažu ir tas mirs kaip jo broliai BB1Moz38,11. Svietas tarė juos labai šventus esančius BPII57. Ir kėlėsi didis šturmas ant jūrių, kaip tartumbei ekrūtą sudaužomą BBJon1,4. Bet aš galiu tart, jog širdis žmogaus piktanorio yra kietesnė neg diamentas DP508. Idant netartų̃, jog tiektai del didžio padorumo tarp tėvo ir sūnaus pasakė DP450. Ar tari mane be Viešpaties atėjusį į šią žemę CII31.
^ Netark, kad mažas, bet daug išmanąs VP34. Du kartu buvau melnyčioj, tris bažnyčioj – netark mani nieko nenumanant VP13.
| refl. H, Sut, Š, KŽ: Regimisi, tariuosi SD182. Tariaus išmintingas esąs N. Tariuos, kad tebėr, o jau nebesą pinigų kešenė[je] J. Tar̃tumbeis (mislytumbeis) girioj ėsąs KII52. Tarúos kaip girdėjusi, bet neatminu gerai Šts. Jis tariasi gerai darąs J.Jabl. Ans tãras gudriai tarą̃s (sakąs), o nežino, kokios ausys gaudo Kl. Su žodynu tamsta, tariuosi, būsi jau apsipažinęs iš korektūros lakštų K.Būg. O aš tariaũsi: ryto rasužėlė – mūsų sesutės gailios ašarėlės JD1219. Iš pradžių tarėmės ir mums tokių nekaltų juokų būsiant Vaižg. Tarėsi savo kantrumu jį pergalėsianti, į gerą kelią išvesianti LzP. Bent taip atrodė Ilžei, o Ilžė tariasi retai kada teklystanti I.Simon. Degtinėje taries atsiminimus paskandinsiąs NdŽ. Tariasi rasią svetur sviestą, pieną, mėsą A1884,359. Nu tolo veizant tarsys liekną, ne kiemą regįs S.Dauk. Parnešė į trobą vilkyčius, tardamys šunyčius radusys S.Dauk. Jau kryžokai tarės tapusys amžinais valdimierais Žemaičių žemės M.Valanč. Tariamos kartais kitims patiksiantys M.Valanč. Tariasi gerai darąs, o antai negerai daro SPI114. O kaip pirmieji atėjo, tarėsi daugesni gausią VlnE33. Kaip eš tave išvydau, tariaus reginti (išvydusi) angelą Dievo BBEst4,11. Kodėlei ir pats tariaus nevertas BBLuk7,7. Povilas … tarės tame gerai tarnaująs V[iešpačiui] Dievui DP234. Anys tariasi, jog del savo daug kalbėjimo bus išklausyti BtMt6,7. Ir togdėl netariaus būt vertu įeit tavęsp Ch1Luk7,7.
6. tr. BŽ56 laikyti ką kuo: Mūsų protėviai tarė kadugį šventu medžiu M.Katk. Pirmu ta žolė (tabakas) buvo tariama už visu didžiausią vaistę nu visų ligų S.Dauk. Vieni istorijos rašėjai taria jį esant pasakiška žmogysta rš. Anys savą sidabrą išmes ant ūlyčių ir savą auksą anys tars purvą BBEz7,19.
^ Netark vilką raišu, kojos nepadaužęs LTR(Šts).
ǁ vadinti kuo: Tarė (sakė) mane šiokį, tarė mane tokį J.Jabl. Sviets mani tarė: valinykelis, ne tetušio sūnelis D41. Farizeušai gyrės zokonu ir prirašinėjo sau išmanymą jo kaip ir nū evangelikai, nekaltai teip tarti, praminti DP343.
7. intr. NdŽ patarti: Tãra, kaip anims rodos Šv. Tas daktaras gerai tãrė: daryk dabar operaciją Krp. Tik vyras numirė, jau pagrabe visi man tãrė, kad reikia ženytis Sv. Prabaščius tãra, kad rytą laidoti Pln. Aš netar̃čiau iš to audeklo siūtis Rm. Ne kartą jis tardavo mums imtis pavyzdžiu kitas tautas, turinčias daugiau kultūros KlbV79.
8. intr. Kp nuspręsti: Šiandiej buvom tãrę žaginius nešt, ale va dabar užlijo Mžš. O tims, kurie tarė jims vergauti ir kentėti, džiugindamys jus laimingesne atenčia, visados vienokį atsaką davė S.Dauk.
| refl.: Jis iš desperacijos buvo taręsi[s] baduoti prš.
9. intr. Ut, Alz sutikti, sugyventi: Mes tãriam abudu Kp. Sako, su tėvu labai netarią̃. – Marti negi duktė Skp. Gal nètaria tėvas su vaikais, kad pykstas? Ds.
10. intr. DŽ, NdŽ sutartinai, darniai atlikti kokį veiksmą: Mes tai su Petrusia šokt kad duodavom, Jėzau, kaip tárdavom! Slm. Nė jie (kareiviai) kojom tãria Ėr. Tárt reikia, tada lengva kult Alz. Rodos, gerai drožiau, tiesiai, kur visi tarė, o mano spragilas sutabalavo ore ir dėjo ne į klojinį, o į šalinės kraštą J.Balt.
ǁ ppr. su neiginiu nederėti, netikti ritmingam, darniam veiksmui: Ką gi begrajysiu, kad pirštai nebètaria, sustingę Krs. Rankos man nètaria, aš negaliu pamelžt karvės – už rankovių bėga Mžš. Kad man rankos nebètaria, mat buvo paryžavę, trys pirštai atsitaisė, o kiti nebe Slm. Man jau rankos nebètaria prie smulkaus darbo Ps. Jau senatvė, rankos ir kojos pradėjo nebetárt Antš. Ką tu čia brūžuoji, tau gi striūnos nètaria (nesuderintos) – reikia priveržt, sutardyt Krs.
11. intr., tr. DŽ, NdŽ, Kl, Up, Sml, Bsg dainuojant ar giedant antrinti: Būdavo, [chore] vienas veda, kitas tãria Tj. Tu vesk, o aš tar̃siu Lž. Tar̃ti mas abidvi galiam, o vesti negaliam Rdn. Aš kalnus tariáu gerai Akm. Kodė tu nė biškį nètari? O tokį balsą turėjai! Skdv. Tar̃ti ana negalia KlvrŽ. Giedant giesmes dviese, rinkėja dainuoja pirmąją meliodijos dalį – rinkinį, o tarėja tuo pat metu gieda pačius žodžius, tik kita gaida tardama ar pritardama EncIX1530. Po jų ėjo su violončele burmistras, kuriam tarė vaistininkas, pūsdamas vamzdį J.Balč.
| prk.: Vėjas lengvai lankstė žalias eglių viršūnes ir tarė dainai LzP. Gedimino kalne ošė šlamėjo medžiai, ir apačioje tarė jiems upelė A.Vien.
ǁ intr. pritarti: Močiutė barė, broleliai tarė, seselė graudžiai verkė JV61.
| Vieni sėja, kiti aria, o paukšteliai drauge tãria (d.) Ps.
12. intr. dėtis, apsimesti: Tarė, kad tų žodžių nesupranta Jūzapas, nesang su jais par išguldytojį kalbėjos S.Stan.
| refl. DŽ, NdŽ, Ktč, Yl: Vyrai tãrias neregį ir neratavo[ja] J. Jis tãriasi bajoras esąs BŽ78. Aš tarúos nemačiusi Sd. Tar̃kis neregįs Als. Nesakyk nė vieno žodžio, tarkis negirdįs LTsIII255. Tãratės mūso valdžia, o ko muni draskai! Pj. Tarups bešildanti trobą Šts. Nors meninio knygos gilumo tada ne kažin kiek tepajutome, bet tarėmės pajutę J.Paukš.
◊ žõdį tar̃ti pasirodyti, pasireikšti, parodyti savo sugebėjimus: Netrukus italų archeologai ir čia tars savo žodį A.Vien.
anttar̃ti, añttaria, añttarė (ž.) intr. KlvrŽ dainuoti antru balsu, antrinti: Aš dainuosiu, tu anttar̃k J. Kunegas pats liuob anttar̃s vaikų koruo Šts.
aptar̃ti, àptaria, àptarė tr. Š, Rtr, aptárti Š
1. Š, FT, DŽ, NdŽ, KŽ įvertinti visas aplinkybes, apsvarstyti: Aptarė, apsvarstė ir visų nuomonės sutapo rš. Dėl algos tai sutinku, bet sąlygas tai aš norėčiau smulkiau aptarti A.Vien. Valančius, matyt, buvo aptaręs šitą pasiūlymą savųjų tarpe A.Janul. Aptarsiu su tėveliais, kas reik veikti, kas išlydės tave į Romuvą! Vd.
aptartinai̇̃ adv.: Aptartinai̇̃ esu mergę surokavęs, reik dar galutinai sutarti Šts.
| refl. Žeml: Apsitar̃kiat, ką su vaiku daryti Grd. Vyrai apsitarė, apsišnekėjo, tačiau šiandie reikia galutinai apsispręsti rš.
2. apibūdinti, nusakyti, charakterizuoti: Jau S.Daukantas mėgino aptarti lietuvių nacionalinio charakterio bruožus rš. Kantas aptarė pasaulio kilmę P.Slavėn. Tankiai apsikniaubęs laužydavo galvą, kaip čia tokį žodį atradus, kuris tas bjaurybes (davatkas) kaip reikiant aptartų rš. Vidurinių mokyklų vadovėliuose tokios aplinkybės visai neaptariamos KlbXI5. Su praeities tematika buvo susiję ir daugelis aptariamuoju metu pasirodžiusių stambiosios prozos kūrinių rš.
ǁ LL131 išreikšti, pažymėti: Veiksmažodis turi savotišką išvaizdą (lytį) darytiniui veiksmui aptarti LTII327(Jn).
3. M, LL190 nuspręsti: Žmonės buvo aptarę, kad jos gyvos nebėra rš. Daug daktarų aptarė, jog jai jau nebėra žolių ir gydyklos dėl išgydymo kojos brš.
4. CI58, B, P, N, LL131, DŽ, NdŽ, KŽ, Dbg, Pl, Plt, Jd kalbėti apie kitą ką bloga, apkalbėti: Aptarti, apžodžiuoti B57. Kalbomis apkelti, aptarti, sugonyti I. Ãptariau aš jįjį be reikalo J. Gal teip ir nebuvo, tik žmonės api̇̀taria Slm. Tavi bobos àptara Krš. Jin i jauna buvo aptariamà, ka bernus ant klėtį leisdavosi Sml. Lygia dalia ir žmonims, nekaltai aptartims, nepridera nei verkti, nei vaitoti M.Valanč.
5. J, Prk, Plt, Lnkv žr. įtarti 1: Buvo bobelė aptariamà, kad ji moka čeravot Ėr. Jeigu moteriškė yra aptarta ragana esanti, tai reikia pavadelėti ir įmesti į vandenį K.Bor. O ka kokia aptariamà [nėščia esanti], lopšelį da pakabydavai po kokiu medžiu [per Jonines] Mšk. Savo sodžiuj nieko àptariamo neturėjom, kas būtų galėjęs pavogt Sml. Tuokart sūdžios aptartąjį žmogų į kalinį įstūmusys klausinėjo, ar įdėm mokėtum žavėti M.Valanč. Aptariamam šuniui maistą paduoti reikia par kokią kiaurynę Vaižg.
ǁ suabejoti kokio daikto tinkamumu: Į àptaramą (įtartiną, tinkamai neparengtą) bosą suraugėm kopūstus, ir apgedo Šts.
6. refl. BŽ303 apsirikti kalbant.
atitar̃ti, ati̇̀taria, ati̇̀tarė
1. tr. reikiamai ištarti: Tik fonetinis pasiruošimas įgalina tikriau suvokti svetimos kalbos garsinę lytį ir tiksliai atitarti jos garsus EncVIII410.
2. tr., intr. J, KŽ, Lnkv, Ul atsakyti: Jam žodį pasakyk – jis dešimtį atitar̃s Ėr. Kaip vienas taria, teip kitas atàtaria Sb. Manęs laukia nesusilaukia Aigipte, – atitarė kregždė J.Jabl. Na, tu jau kad pasakysi! – atitarė motutė rš.
ǁ priešgyniauti, ginčytis, atsikirsti: Jam bet tik atatárt Trgn. Nebarkie, tėveli, sūnaus sūnaitėlio, ba tavo sūnelis neattars žodelio LTR(Mrk).
atitartinai̇̃ adv.: Tad neattartinai sekasi, jog Christus tokiuo būdu turėtų pramanytas būti turįs du kūnu MTP31.
| refl.: Girtuokliai nebeturi Bachusų, paleistuviai nebeturi Venerų, joks nusidėjėlis nebeturi kuomi atsitarti Blv.
3. intr. Trgn vienam padainavus, pagiedojus, kitam atliepti daina, giesme: Sauktinėse dainose atitar̃k dainuojančiam, tai gražiai dainuosi J. Kai vyrai gieda, moterys atàtaria Krs. Mas vis àttaram Varn. Pačiam klebonui prieš procesiją lenkiškai užgiedojus, niekas neatitarė TS1902,2-3.
| refl.: Bernai ir mergos atsitardami̇̀ dainavo vieni apie kitus Sb. Du mergaičių chorai arba eilios prieš kits kitą susiėmę rankas vaikščioja ir atsitardami gieda NS395(paaiškinimas).
4. intr. daryti ką iš paskos, atsiliepiant į ką: Pragydo gaidys. Jam tuojau atitarė kaimyno giedorius J.Balt. Jo žodžiams atitarė nauji šūviai rš.
| refl.: Dujai yra [povinai], tai duoda duoda (kapojasi) atsitardami (pakaitomis) Antš.
įtar̃ti, į̇̃taria, į̇̃tarė Rtr; L
1. tr., intr. LL163, BŽ384, NdŽ, KŽ, Vkš, Ar, Rm manyti esant nusikaltusį, bloga padariusį: Tik be reikalo žmogų į̇̃tarei J. Aš į̇̃tariau, kad jis vagis, matai – ir įvyko J. Kas jį gali įtar̃ti – toks teisingas žmogus Š. Kas pats pikto nedaro, nė kito neįtaria Pln. Kap vis melavo, tai iñtarė, ka ir pavogė Pv. Kaip tik jau iñtariamas, tai tuoj ir spėja Sdk. Buvo įtártas, kad jis dalyvavo su ginklu prieš valdžią LKT303(And). Į̃taramas žmogus Als. Nei vienas negalėjo sakyti, kad jis yra matęs, kad įtariamàsis yra savo pastatą užkūręs Plšk.
įtariamai̇̃ adv.: Jie įtariamai̇̃ elgėsi NdŽ. Pamažu pamatėme, kad ir kiti zarasiškiai pradėjo į mus žiūrėti kažkaip įtariamai ir su baime A.Vencl. Įtariamai pakraipė jis savo galvą Mš.
į̇̃tariančiai adv.: Ėvė išėjusi taip įtariančiai užkriokė rš.
| refl. NdŽ, KŽ: Kai pats su pačia ima vienas antrą įsitar̃ti, tai jau nebe gyvenimas, o pragaras Š.
ǁ VoL181 spėti, numanyti, nujausti: Tėvo tėvas tada į̇̃tarė, ka ten pinigai yra Gsč. Supratau, kad jie į̇̃taria mane, kad aš gal būti vokiečių kareivis esąs Plšk. Maniau esąs doras žmogus, bent stengiausi toks būti, o iš tiesų buvau bailys, net neįtardamas tuo savęs J.Avyž. Man į̇̃taria širdies ramatą Krs. Šitam ligoniu iñtaria vėžį Vrn. Buvau į̇̃tartas džiovinyku Gs. Petras, nieko blogo neįtardamas, labai anksti išvyko į Paberžę pas kunigą Mackevičių V.Myk-Put.
ǁ suabejoti kokio daikto tinkamumu: Katro [plėvelė] sakei, kad biškį kaip ir įtartà (gali plyšti, nestipri)? Kp.
2. tr. įterpti (žodį): Kalbos anai netrūksta: pats žodžio įtar̃ti negalėsi – vis ana kalbės, kalbą daugindama Bržr.
3. tr., intr. perspėti, tarstelti: Gerai, ka aš jum į̇̃tariau, ka piktas šunė Brž. Kai skirstė laukus, kad būt į̇̃tarta, būt palikę kelią Plk.
4. tr. įvardyti, pavadinti: Įsigėrę kūmai buvo, neį̇̃tarė gerai vardo, ir ne tuo vardu vaiką pakrikštyjo Skr. Mus įtaria triukšmadariais, tai parodykime, kad netiesa ir kuo ramiausiai laikykimės rš. Kunegaikštis Lietuvos Spera pastatęs pilį paežerė[je], kurią įtaręs savo vardu Spera S.Dauk. Aš anam į̇̃tariau (pramaniau) pravardę Plng.
5. refl. žr. nutarti 7 (refl.): Gal aš Dievui iñstariau, kad toks mano vaikelis Blnk.
6. intr. Adm, Alz įtaikyti, prisiderinti (ką dirbant): Aš ir trim, ir keturiais kultuvais iñtariu Sdk. Ir nežiopsoti reikia, laiku įtarti, o kai įtari – spragilas jau pats eina ir muša, kur reikia J.Balt.
7. intr. KŽ prisiderinti prie dainuojančio ar grojančio: Tavo balsas tai geras, ale tau intárt tai labai sunku Sdk.
| Negi vienas gamtai tėra akordas, negi vienaip ir tu jam įtarsi Vaižg.
ištar̃ti, i̇̀štaria, i̇̀štarė K, Rtr, BŽ78, Š, DŽ, KŽ, ištárti Dglš; H158, N, Sut, L
1. tr., intr. P kalbos padargais sudaryti garsus ar žodžius, balsu pasakyti: Ištariu SD415. Žodį klaidingai ištar̃ti NdŽ. Žodis ištartinas ir rašytinas JJ. „Prūdas, o tame prūde bliūdas plūdura“ – ištar̃k greitai J. Tai kad ir i̇̀štariu, kito žodžio nežinau, kas čia za žodis Mlk. Jin nei̇̀štarė par čielus metus nė vieną žodį BM183(Jnš). Iš perpykio jis tą žodį ištarė KBI28. Jema ans ir i̇̀štara tus žodžius Yl. Lauksu, kol močiuka jau ištar̃s tą žodį, kad mauk gulti Varn. Kas pirmas žodį ištar̃s, tas tą ašaką prarys Slnt. Vos buvo tas žodis ištartas, tai su umaru viskas laukan veržės LC1883,4. Ten ir vardai tokie, kad ištaręs liežuvį sulaužysi V.Krėv. Onelė, nors buvo mažesnė, tečiaus dailiai rankeles sudėjusis meldės ir aiškiai ištarė žodžius M.Valanč. Mergelė mano, jaunoji mano, ištark žodelį, ar būsi mano LLDII316(Žsl). Jeigu du žmonės ištaria tą patį žodį, tai ateis svečių LTR(Ds). Aš negaliu gerai ištar̃t – dantų nėra Jsv. Žadas užkrimta, i nebgaliu beištar̃ti nė žodžio Yl. Žmogus nė vieno žodžio ižtart negal DP319.
^ Ištar̃k „pupų“, nesuglaudęs (nekrutinęs Sb) lūpų Mžš.
| refl. N: Dantų nėra, tai nebeišsi̇̀taria gerai Mžš.
ǁ KŽ galėti, įstengti balsu pasakyti: Vaikas nei̇̀štaria r raidės Š. Vaikas da nei̇̀štara, rodo su pirštuku Lkv. Tamsta rasi juo sugalvosi pasakyti aną vardą, aš nei̇̀štaru Sd. Iš to išsigandimo nė žodžio nebi̇̀štara dorai Kl. Žodžio nei̇̀štarė, kai nuejau – slobnas jau Klt. Anos jau dvasią trauka, ana nieko nebi̇̀štara Kl. Kap kada ir žodžio nei̇̀štariu, ba dančio nei vieno neturiu Kpč.
2. tr., intr. P, M balsu išreikšti, išsakyti mintį, pasakyti ką: Yra karalius taip ištãręs, reik taip ir padaryti Akm. Duktė, matydama, kad tikrasai išgelbėtojas nenori rodyties, nenorom ištarė, kad degučius ją išgelbėjo BsPII304. Kaži kumet ir ištarė: – Magdele, bene norėtumi mano būti? M.Valanč. Ale nedingokim, kad kožnas pons įsirėmęs vis šventus ir viežlybus tikt i̇̀štaria daiktus K.Donel. Negalima čion pro šiuos archyvo turtus praeiti neištarus gilaus gailesčio LTII447. Kas visų mislis ištarti apsiims RD201. Visi stengsis ištartus linkėjimus dėtis prie širdies prš. Tatai ištãręs, parodė jiemus rankas ir kojas DP194. Ir kursai norint ištartų žodį prieš Sūnų žmogaus, bus jam atleista BtMt12,32.
^ Ką šiandiej ištarei, tai rytoj jau ir raitas nebeužjosi LTR(Kp). Kol ištarsi žodį ant kito, pagalvok apie save LTR(Brž).
| refl. N, KŽ: Žydas, tą pamatęs, išsi̇̀tarė Jrk68. Bernaitis ėmė ir išsitarė: – Man pinigai, tau katilas! BsPII204(Jž). Kelis kartus esąs baustas dėl to, kad išsitaręs prieš ciesorių I.Simon. Niekados kunigėlis neišsitarė nė žodžio ant klebono Žem.
ǁ išvaidyti, išskaičiuoti: Ponas Dievas velniui liepęs visų medžių vardus ištarti Sln.
ǁ žodžiais nusakyti, apibūdinti: Atleisk mumus mūsų kaltes iž neištariamos meilės PK22. Susimilk ant manęs, Dieve, tarno savo paligei malonės neištartos Tavo SGII22.
ǁ refl. pareikšti nuomonę, išdėstyti savo požiūrį: Kreipėsi dažnai į jas, prašydamas ar šiokiu, ar tokiu iš nagrinėjamųjų ūkio klausimų išsitarti Pt. Horodlės valdovų rašte net išsitariama, kad lietuviai bajorai buvę išvaduoti iš vergovės jungo rš. Anglijos laikraščiai apie Vokietijos prezidento skyrimus iš pradžios ne per daug išsitarė prš.
3. tr. M.Valanč paskelbti: Ištarti, dekretavoti I. Sūdas nuosprendį ištarė ir neprivalo jo išguldinėti A1884,33. Tai yra pirmasis smerties prasūdijimas, kurį anglai Palestinoje ištarė prš. Vienas iš žalnierių savo netikėjimą viešai ištardavo brš. Christus Ponas ant prakeiktųjų dekretą ištars P.
4. refl. intr., tr. Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Kvt netyčia, nenoromis pasakyti: Par pusę burnos išsi̇̀tarė, gal nenori, kad žinotų Skdt. Ji pati išsi̇̀tarė mums vienąsyk Smln. Yra išsitãrusi: paimsu tą vaiką auginti Krš. Tu kam nors išsitar̃si, nesakysiu verčiau Šts. Kai kada senas žmogus žodį ne tą išsi̇̀tari Pnd. Išsi̇̀tariau kažkokį žodį, nė pats nežinau Krž. Kai aš ką išsi̇̀tariu, jai jau ir nepatinka Vlkv. Aš išsi̇̀tariau, kad aš yr verkus Dgp. Tei[p] turėsiu mislyti, ka kokį žodį neišsitar̃čiau Gr. Jeigu mes būtumiam išsitãrę, kaip mums buvę, tad antrą dieną tikriausiai mes būtumiam iškeliavę Bdr. Nepamačiau, kaip išsi̇̀tariau – gal velnias až liežiuvio patraukė Ktk. Išsi̇̀taras koks žodis, nors pasiusk, i nesugrąžinsi Rdn. Tokių dalykų senoviškų kartais išsi̇̀taria Brž. Žmogelis nusigando ir susiprato negerai išsitaręs LTR(Šmk). Magdė iškaito susigėdus ir gailėjos durnai išsitarus Sz. I vienas ką padarei, jei išsi̇̀tarei, tujau i papuolei Vž. Stasys man išsi̇̀tarė, kad i močia ne geresnė buvo Mžš.
5. refl. KŽ kurį laiką tartis: Visą mėnesį išsi̇̀tarėm, ir niekais nuejo tos mūsų tarybos Š.
◊ paskuti̇̀nį žõdį ištar̃ti galutinai nuspręsti: Žmonės, neištyrę gerai dalyko, pasiskubino ištarti paskutinį žodį Blv.
žõdžio nei̇̀štaria apie labai sutrikusį, nustebusį: Karalius žõdžio nei̇̀štaria Btg.
nutar̃ti, nùtaria, nùtarė K, Rtr, Š; L
1. intr., tr. LL170, Š, DŽ, KŽ, Šts, Plšk svarstant prieiti prie išvados, nuspręsti: Nutarėva vasarą vieną mėnesį pas tamstą gyventi J.Jabl. Tarėm tarėm ir nieko gero nenùtarėm NdŽ. Buvo tas susirinkimas tatai, nu nieko ten nenùtarė Trk. Vakar nùtarėm, ka niekas mums neišeis su tų rupučių sėjimu Vvr. Nū̃tara, kur aną dėti, tą žmogų Yl. Ir nùtarė padaryt provą Kdl. Kalvis y[ra] nùtartas grąžyt (kalvį nutarta grąžinti) LD385(Škn). Jau i aš nū̃taru, ka anai reik pensijos Pln. Kartą kas nutarta, tai testa šventa rš.
^ Sutarta – nutarta J.Paukš. Nutarta – padaryta A.Vien.
nutartinai̇̃ adv.: Nutartinai čia ką pasakyti nė pagrindo neturime rš. Tie klausimai dar nėra nutartinai išaiškinti rš.
| refl.: Nusi̇̀tariau pas ją neit Rs. Kaip nūsi̇̀taria, taip duoda [už darbadienius] Grd. Daktarai nusitarė, kad ligonas mirs Trk. Mas jau nusi̇̀tarėm, kad tamsta parveši mum saldainių Žml. Tą vakarą Elzė tvirtai nusitarė: jei pasiseks anksčiau pabusti, keltis ir bėgti į parką Pt.
ǁ tr. tariantis parinkti, paskirti, numatyti: Buvo nutarti̇̀ vyrai byloms spręsti Plng. Išbūk ligoninė[je] nùtartą laiką – gal ir operacijos nebreiks Slnt. Eidavom dainiuodami į kokią pasirinktą, iš anksto nùtartą aikštelę Gr.
2. intr., tr. LL267 sukalbėti, sutarti: Anie susirinks, kaip jau būs nutãrę Yl.
| refl. End: Jie nusi̇̀tarė, kai daryt, i visi vienai[p] daro Šmk. Kaip anie nusi̇̀tarė, nežinau, ale ana nebdirba Krš. Nusi̇̀tarė, po kiek vaikiai lauš i po kiek mergos Kl. I nusi̇̀tarėm su daktaru Žg. Nusi̇̀tariam, kiek pasogo Brž. Nusi̇̀tarei, eini, ne vienas – būrys į tą Užnemunę ar kur [į šokius] Pžrl.
3. tr. Q516, Sut, N, M, KŽ, VšR apkalbėti, apšmeižti: Nutariu, apkalbu, prižadu SD231. Aš nùtariau aną, t. y. pasakiau kitam apie jįjį, kad jis nieko netur, kručas, vagis J. Nutariamas žmogus J.Jabl. Viso svieto nutariamà – ir tai dar lenda Arm. Na, tu žiūrėk, tokią gerą mergiščią kap bjauriai nùtarė Gž. Muni nū̃tara su boboms, o be kokio reikalo: aš nė iš tolo nelendu pri bobų Šts. O mane visi vėjai užpūs, visi lašeliai užlašės, visi šauniais žodeliais nutar̃s JD1199. Tamstos žirgelis avižėlėm šertas, o patsai brolaitis žmonelių nutartas LTR(Sln). Ir tat yra mielaširdystė nenutarti, neapjuokti, nenutrankti svetimos šlovės SE156.
| refl.: Sarmata jau broliam, ką anas bažnyčion neina. Jau ir žmones nustaria (apkalba) TDrIV253(Kb).
4. tr., intr. DŽ1, Gl pripažinti netikusiu, pasmerkti, paniekinti, supeikti: Primint gal svarbu, kad Aristotelės jau pirm Markso nutaria piningų sukrovimą Vd. O teipag ir latrai, kurie buvo nukryžiavoti su Juo, nùtarė Jam ir apijuokė DP172. Aš nulytoji, aš nusnigtoji, matušės nutartóji JD69.
^ Pirtis jaują nùtaria, o abidvi suodinos Pkn. Turtingas nubars, puikus nutar̃s Al.
5. žr. įtarti 1: Katros mergaitės būdavo nùtariamos, būdavai, kokių dilgynių primes Mšk. Ginteliškės staršina Budrys nutariamas žmogus TS1898,8.
| Algimantas užtėmyjo nutartinus blyksnojimus girioje V.Piet. Bernelis Jėzus atrastas yra ne karčemoje, ne turguje, ne ant kitos nepriderančios arba nutariamõs vietos, bet bažnyčioje DP66. Avys … svetimo balso nepažįsta ir labai, kad jį ižgirsta, tur už nùtariamą DP248.
nutartinai̇̃ adv.: Bertainiai midaus, nutartinai pavirtę tūlėmis žemyn, gulėjo ant suolų V.Piet.
6. refl. Ktk, Ukm stebintis kokiu kieno trūkumu, yda, blogiu, užsitraukti sau blogį: Gali nusitárt, kūm, iš kito teip juokdama Antš. Gal teisybė ir yr, kad nusi̇̀tariau Kp. Nėščia moteris neturi iš kitų nusistebėti ar nusitarti, nes tada josios kūdikis užaugęs bus toks pat, ir kiti jį pajuoks rš.
7. refl. Sdk, Tj, Pbs kalbant netinkamai, įžeidžiamai ką pasakyti: Gal, sakau, čia ir mano kaltės kokia kruopelė ant jų nelaimės užkrito, gal kuo nusitariau, gal pavydėjau rš. Žmogus greit Dievui nusi̇̀taria Trgn. Aš nusi̇̀tariau Dievui ar velniui Žl. Nenustárk tik, vaike, tėvui Ktk.
^ Močiai nusitársi – ažmirš, o svetimam – ir pekloj primins Ds.
8. tr. pareikšti nuomonę, pasakyti: Anys (liudininkai) kruopeliūtę minkščiau pasakė, minkščiau nùtarė Str. Didžiausia negarbė mergai buvo, jeigu aplink ją nutardavo: – Nekas do per darbinykė, pati savęs neapsidengia V.Piet. Kad aš parejau rugius rišusi, uošvėnė tarė ir nutardamà: – Eik eik, dukrele, varykias bandą Žv. Kas ir keleliu nepaeina, kojelių nepavelka, ir tas valelę turi, ir tas žodelį nutaria vis ant siratėlių LTR.
9. tr. KŽ užklupti pamiršus sutartą žodį ar ženklą (ėdant keimarį – tokį vaikų žaidimą žaidžiant): Ėdu ėdu keimerį, kad aš tave nutar̃čiau, t. y. sugaučiau kalbo[je] nejuntant, kad nugulčiau, paduočiau J. Ėdu ėdu keimarį, kad ben nutar̃čiau paduodant jeib ką; jei nepasako „atmenu“, tai nùtaria JII65-66.
10. refl. kalbėjimu pasiteisinti: Meiliai yra nusitar̃ti Šts.
patar̃ti, pàtaria, pàtarė Rtr, Kv, Nv, patárti Š, Ktk; L
1. tr., intr. Š, LL23, DŽ1, KŽ, Vkš, Šv pamokyti, nurodyti, kaip elgtis: Gaila, ka jo jau nėr, o kiek ma[n] jis būtų patãręs! Smln. Gerai, ką žmogus gali patárt Švnč. Aš tep tau patartáu Kls. Pàtaru kaip žmoguo: žanykias – toks prilikimas Krš. Aš tau patar̃su: imk šakę, lopetą – ir į kolūkį! (sov.) Varn. Ir aš jam teip pat pàtariau ir dabar pàtariu Krs. Tavo tėvas gerai buvo pataręs, tik tu jį blogai supratai LTR(Aln). Tėvas anam patãręs nuplėšti stogą ir iškūlus pasėti LKT71(KlvrŽ). Aš visims pàtaru: kam tik kas skausta, reik an paparčių gulėti Akm. Pataria šitos šaknytes gertie nuo egzemos Dgp. Šią vasarą ėmiau ir patariau Žemaitei atsiimti tuos raštus iš sūnaus J.Jabl. Patarčiau tau jos pasisaugot V.Myk-Put. Tau nusispjaut patarčia, blaiviau kiek pagalvot S.Nėr. Lukterėsiu, dėkui, tamstos patartas Blv. Patariamàsis organas NdŽ. Vytauto taryba turėjo daugiau tik patariamąjį balsą rš. Patariamieji vaistai kai kada ne tik nepadeda ligoniui, bet dar jam pakenkia rš.
^ Klausykias, kas ką pàtara, daryk, kaip išeina Krš. Senam dera patarti, o jaunam paklausyti SkrT. Kitam patar̃t gali ir bėgdamas, o pats sau nė sėdėdamas Šlvn. Nėr lengviau, kai kitam patart LTR(Vdn).
patariamai̇̃ adv.: Ką patariamai̇̃ subarti NdŽ.
2. refl. Rtr, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1 pasvarstyti tarpusavyje: Reikia pasitárt mum kaip čianai LKT292(PnmR). Man teip užėjo rūpestys, ka aš su vyru nepasi̇̀tariau, ka jis manę bars Ln. Mes da pasitãrę nusipirkom kitą teliuką Krs. O dar vienas pats: a tu pasitar̃si, a tu kur išeini, a numsargą paliksi? Trk. Eisiu, tėve, pasimelsiu… Su Dievu ir savo sąžine pasitarsiu V.Krėv.
^ Nei pasitar̃si, nei susitarsi (apie nesukalbamą žmogų) Jnš. Su Dievu nesibarsi, su ponu nepasitarsi LTR(Jnš).
3. tr. pasakyti, ištarti: Kas, sako, mun žodį pàtarė, kas užstojo, kas pamokino? Nv. Nuo vakar dienos nepàtarė žodžiaus Str. Kokį žodį reikia patárt, tai iškasi [auksą] Mlt. Pagitar̃k, sesiulė, nor vieną žodelį LKKVII196(ČrP).
4. intr. pavadinti kaip: Kultuvė kočiojamoji i skalbamoji – teip tiktai pàtaram Yl. Kiti pàtaria ir Bartininkutė (mergaitės pavardė) Pžrl.
ǁ tr. nutarus laikyti kuo: Bagotas buvo pàtartas, del to ir išvežė Varn.
5. intr. SD1124 pritarti, sutikti: Visi po munim pàtarė, po uošvėne niekas Krš. Anytėlė barė, mošelė patarė (d.) Viln.
6. intr. NdŽ dainuoti antru balsu, antrinti: I pavesti, i patar̃ti [jauna] galėjau Grd.
7. intr. M, NdŽ užtarti, užstoti: Už ubagą patark J. Kaltininkas sako: – Vyrai, patarkite, patarkite! M.Katk.
pértarti, pertárti; L, persitar̃ti Rtr
1. tr., intr. NdŽ, DŽ1, Vlkv, Mrj, Srv įsikišti kitam kalbant, pertraukti kalbą: Pértarei – ir nebežinau, ką šnekėjau Ds. Toleikis, teisybė, pertarė Gaigalą, ir gana piktai J.Avyž. Visi norėjo kalbėti, visi kalbėjo pertardami vieni kitus V.Piet. Šito, broli, jau vis neišsisaugosi, – pertarė brolis TS1897,1.
ǁ intr. paprieštarauti: Bet gal kas čionai partarti, jogei medis, kuriame bartis (dreves) iškirsiąs, padžiūs Nz. Kalboj nerėk balsiai, nepertark daugiau išmanantims, negink daugiaus žinantims O.
2. tr., intr. DŽ, NdŽ, Žrm, Šd, Ukm pamokyti, patarti ko nedaryti, perkalbėti: Pártark, kad nepirktum to pirkimo J. Ans pártarė, kad aš netekėčiau J. Jo nepértarsi, jis vis tiek savo laikosi Mrj. Aš norėjau eit namo, ale jis pértarė, sako: nakvok Alk. Ką tėvai pértaria [vesti kokią merginą], tai negerai Klvr. Jiej norėj[o] pirkt, ale aš pértariau Lp. Ot, kitos ims ir pértars – ir po viskam Krkš. Kad ir pértarė, nusikirpau [kasas], ir tiek! Jz. Vos bepártariau savo senį – būtinai norėjo Krt. Žadėjo atvažiuoti pártarti, ka nebartumias Užv. Protingai niekas ano nė[ra] pártaręs Trk. Buvo vaikas tėvų pártaramas – ir pasitaisė, nebgera Šts.
3. tr. įkalbinėjimu paveikti, įtikinti: Baltaragis dar paabejojo, kam čia ta sutartis, ar negalima prasčiau, bet Pinčuko pertartas pasirašė K.Bor. Šv. Timoteušas, nebgalėdamas ištūrėti, nuejo į pagonų būrį ir partarė, idant vietoj tos šmėklos tikrą Dievą garbintų M.Valanč. O tu, partare, turi tu partarti, po trijų nedėlių mane vinčiavoti JD1562.
4. refl. Pkr, Klvr susižodžiuoti, pasibarti: Juodu jau seniai ženoti, o dar nė vienu žodžiu nėra pérsitarę Pjv. Parsi̇̀tariau kartą su Liuce, tai po tam pusę metų nebesikalbėjom Ps.
5. tr., intr. NdŽ, Šts, Skr perspėti: Ans mane pártarė, kad nesakyčiau „bestija“ J. Nepártark muno vaiko – ans yra mandagus Pln. Blogai darant nepertarei, mažesnį nenubaudei Blv. Pertariame, kad tamsta be reikalo ant kiekvienos [žinios] įrašai dedikacijas TS1899,1.
6. tr., intr. NdŽ trumpai šnektelėti, pasikalbėti: Aš pertarsiu žodį su pirmininku rš. Grįždamas pertariau su Žeguliu [apie piršlybas] J.Balt.
| refl. intr., tr. BŽ473, NdŽ, KŽ: Su juo aš nesu nė žodžio pérsitaręs Pš. Persitarė žodžiu kitu, paspaudė vienas kitam ranką rš.
7. tr. ištarti, pasakyti: Kaip jį (žodį) čia pertárti? Pn.
8. tr. Ukm apibūdinti: Kas greitai valgo, juokais pértariamas: šveičia kaip leistinę valgydamas Jsv.
9. tr. užstoti, užtarti: Nepártark vaiko pri tėvo, negerai Krš.
10. refl. NdŽ pasitarti.
ǁ Mžš iš naujo, pakartotinai pasitarti: Pársitarėm su gentims: pakviesma i tus – i tie gentys Krš.
11. refl. Rtr per daug pasakyti, prasitarti.
12. refl. pergalvoti, apmastyti: Tep labai kosėjau, tai aš pérsitariu, kad kojas nušalau Rdm.
pratar̃ti, pràtaria, pràtarė Rtr, pratárti Š
1. tr., intr. M, Š, NdŽ, KŽ prabilti, prakalbėti: Bus prataras (sprendimas, nutarimas), kad tylėjęs pratars tėvas duoti atrėdą, arba dalį, vaikui savo J. Vilkas žmogaus balsu pratarė LTR(Dov).
| refl.: Ak, kodėl jam nebuvo leista ir vokiškai prasitarti! I.Simon.
ǁ pasakyti įžanginę kalbą: Toms dviem moterims pratarus, prasidėjo suvažiavimo darbas Pt.
2. tr. NdŽ, DŽ1, KŽ, Lkš, VšR, Dsn pasakyti, ištarti: Gal kitąsyk ir pratar̃tų tokį žodį, bet tikrai nežinau Vl. Žodį pràtariau, tujau „ko, ko?“ (klausinėja) Krš. O tas žmogus pratarė „gali sėst“ ir vėl tyli BsPIV13. Norėjo kažin ką pratarti, bet žodis neišėjo iš burnos, tik skaudžiai sudrebėjo lūpos J.Bil. Motina nieko nepratarė, tik tyliai verkė J.Marc. Manęs gyvos neliktų, jei aš dar kartą joms pratarčiau savo vardą P.Vaičiūn. Mergytė mano, jaunoji mano, pratark nors vieną žodelį manei JD586.
| refl. intr., tr. NdŽ, KŽ: Nėkumet neprasimina, neprasi̇̀tara blogai, sutinka Krš. Gal blogą valandą prasitarė KrvP(Mrk). Paskui kiekvienas apie save prasitarė puse lūpų, į dideles kalbas nesileisdami V.Bub. Jie klausė, klausinėjo kitus, bet patys apie save neprasitarė nė žodžio A.Vien. Apie sėklą taip ir neprasitariau P.Cvir.
ǁ galėti, pajėgti ištarti, pasakyti: Jau aš žodžio nebipràtaru – tiek užilsau, nuplukau Varn. Tas žmogus išbėgo iš tos trobos, išbėgo visas parbalęs, plaukai į aukštį pasišiaušę, nė žodžio nebipratarą̃s Als. Motule mano miela, nepakeliu galvelės, nepratariu žodelio LLDIII329(Lp).
3. refl. intr., tr. Rtr, Š, NdŽ, DŽ1, Vkš, Up netyčia, nejučiomis pasakyti, išsiduoti: Kitąsyk ir aš prasi̇̀tariu kai ką Jrb. Prasi̇̀tarė – pakilo kalbos! Ps. Geriau būtau jam neprasitãrus, kam turi an mane kas čirkšt! Lš. Niekas neprašė, tai mes ir neprasi̇̀tarėm ČrP. Sugrįžę namo, nieko neprasitarė Eglei, ką padarę LTR. Prasi̇̀tarei – žmonių liežuviai plačiai išnešios Krš. Bijojo prasitarti, ką nors nereikalinga pasakyti J.Bil. Vyras vėl užsiėmė burną, kad tik neprasitartų LTR(Rk).
prasitariamai̇̃ adv.: Prasitariamai̇̃ (puse lūpų) pasakė, kad žada taksiuką pirkt Mrj.
4. refl. NdŽ netinkamai ką pasakyti, žodžiu užgauti: Lipšnus dabar buvo sūnus ir bijojo jai blogu žodžiu prasitarti V.Krėv.
5. tr. Šts priminti: Pràtarei [vaikui] tas uogas, dabar i zys Krš.
6. refl. NdŽ praleisti kurį laiką tariantis: Dviese užsidaro ir nežinia ką ligi gilių išnaktų prasitaria rš.
pritar̃ti, pri̇̀taria, pri̇̀tarė K, Rtr, Š, pritárti VĮ, KlG172, L
1. intr. SD1152,215, Q75,89, H163, R, MŽ, Jzm, N, Š, NdŽ, DŽ1, KŽ būti tos pačios nuomonės, sutikti, palaikyti ką: Nenoriu ko, nepritariu SD185. Vis „taip“ sakyti, taipoti, visa kam pritarti LL171. Seimas vienu balsu pritarė tam sumanymui J.Jabl. Aš tokims jųjų darbams nepri̇̀tariau Plšk. Ir ant manę buvo papykus, kam jai nepri̇̀tariau Krs. Pri̇̀tariu visu glėbiu Dkš. Tu nedraudi vaiko nuo kvailų darbų, o da pri̇̀tari Stak. Tėvas sūnui pritarė, motyna nenorėjo, kad sūnus ženytųsi LTR(Ndz). Bet senis nepritardavo juokui, o kažkodėl pykdavo I.Simon. Tark, kunigaikšti, žodį, kuriam pritaria ir tavo širdis V.Krėv. Mes nenorim pritarti prisakymui Antiocho BB1Mak2,22. Žmogus bagotas, rodnas, kursai nebuvo pritaręs jų rodijimu ir darbu BPI394. Geras ir teisus vyras, tas neprietarė ant jų rodos ir darbo VlnE212.
| Tam šaltinių liudijimui pritaria (jį paremia, patvirtina) upių ir gyvenamųjų vietų vardai K.Būg.
pritariamai̇̃ Kažkuris darbininkų pasakė keletą žodžių, kiti pritariamai nusijuokė J.Balt. Aukštakepuris pritariamai linguoja galvą K.Saj. Į visa tai pritariamai žiūrėjo ir daktarėlis Dimša V.Myk-Put.
pri̇̀tariančiai adv.: Pats ponas advokatas linkterėjo pritariančiai galva I.Simon.
| refl.: Prysi̇̀taru pry jų – blogai nemokytam Vn.
ǁ sutikti, neprieštarauti: Moziešius pritarė pas tą vyrą pasilikti BB2Moz2,21.
2. intr. M, LL222, NdŽ, DŽ1, KŽ, Vkš, Yl, Škn, Grž, Trgn, Ds, Grv, Kpč prisidėti savo balsu prie uždainavusio, dainuojant antrinti: Pritark giedodamas J. Vienas užgieda, kiti pri̇̀taria, kaip kas moka Šl. Pritar̃t y[ra] kam, tik vest nė[ra] kam Mžš. Krizas užveda dainą, o pagalbininkai plonais balsais jam pritaria P.Cvir.
| Burbuliuoja tetervinai juodukai posmą po posmo, jiems pritaria kanapėtosios rš.
pri̇̀tariančiai adv.: Pritarančiai, arba sutartinai, giedoti, dainiuoti arba griežti I.
3. intr. I, M, DŽ, NdŽ akompanuoti: Griežimu pritarti LL194. Levukas kad lengviai pri̇̀taria, ne teip kaip akėčiom par vargonus Petras kad groja Slm. Antroji korneta pri̇̀tara, turavo[ja] Plt. Muzikai pritariant tikrai nepaprastai ir gražiai šoko J.Balč. Giedodavome pritariami fisharmonijos, kurią maigydavo pats vyskupas A.Vien.
4. intr. NdŽ, KŽ, Šln, Yl, Dr dirbant drauge su kitais prisiderinti prie takto, judesių: Keturi abe penki turi̇̀ prytar̃ti teip, o jei neprỹtari, nepakulsi Sd. Su tais spragilais kad keli kuli̇̀, tad turi̇̀ pritar̃ti Trg. Mokė muni toks senelis kulti, pritar̃ti pri penkių Krtn. Kai penkiese muša [spragilais], pri̇̀taria kas penktas Jsv. Buvo pri muno laiko, buvo spragilai, bet aš nemokėjau i nepri̇̀tariau Žd. Liuob išsives kult, aš maža, nepri̇̀tariu Kž. Tu nepri̇̀tari, tu maišai, eik po šimts pypkių! PnmŽ. Jei maišai, nepri̇̀tari [kulti spragilu], nukerta rankas Všv. Kuris nemoka kulti, tik painioja, tą nuvarome M.Katk. Aš mokėjau milą velti, pri̇̀tariau aš i vaikiuo Kl. Kai kalvis pri̇̀taria, tai ir smagu kalti Žvr.
| Arklys nepri̇̀taria traukt Ėr.
pritartinai̇̃ adv.: Kaip užkerėtas klausė Erdivilas, pritartinai giesmės balsui mosuodamas irklais V.Piet.
ǁ padėti kartu ką daryti: Ar niekas alaus [gerti] nepri̇̀taria? Slm.
5. tr. pasakyti, ištarti: Kokį žodį pritarti N. Žodį pritark – ir paliksi kaltas, kam patarei Šts. Daug žodžių pri̇̀taria iš rusų kalbos Dglš.
6. intr. SD1150 patvirtinti, užtikrinti: Tatai pats mums žadėjai ir žodžiu savu pritarei PK69.
7. tr. Sut užtarti, užstoti.
ǁ užtariant pasakyti: Pritark žodį už jįjį J. Mudu taip pritarėva, ir ant mudums prytaro (nuomonės) apsistojo visi J.
8. refl. NdŽ pakankamai, iki valios tartis.
9. refl. numanyti: Jei pri̇̀starei, kad ryma prilipo nuog katino, uodega nosį pazulyk! (priet.) Vlk.
sutar̃ti, sùtaria, sùtarė K, Rtr, sutárti Š; L
1. intr., tr. M, Š, DŽ, NdŽ, KŽ pasitarus nuspręsti, susikalbėti ką daryti: Ar jau sutarei su juo? J.Jabl. Jau sùtarėm, atsakos nebėr Aln. Visi sùtarė, ka čia reik rugius sėti Lk. Paskiau sùtarėm: žemę pasidalykiam, kožnas savo gyvenkiam Tl. Sùtarėv, padėjov grėblius ir atgulėv Als. Sykį sùtarėm eit į vakarėlį Lkč. Sùtarėm važiuoti žvejoti į prūdą Krt. Vieną vakarą tuodu sutarė eiti į pirtį nusivanoti – ir išėjo BsPII36. Čia lipam? – Sùtarėm čia, tai čia Jrb. A abu sùtaratav nevalgyti? Nv. Sutaramà vaikas, negal skųsties Krš. Kad va but žmonės sutariami̇̀, tai da ir dirbt nieko Slm. Visu pirmu tėvai sùtarė atiduoti didžiąją seserį į augintines Kl. Sùtaria abudu: tą parduosim, tą parduosim Skrb. Mes pasakom, tiktai sutar̃kiam visi vienu kartu bėgti Plt. Ta vedu sùtarėv su tuo draugu į rytų pusę [eiti], i pasisekė išeiti Žd. Kieminiu sūdu sùtaria: kataras kietos širdies, tas muša Grv. Tankiai sutark su numiškiais, kas kožnam atsieita daryti, jei ugnis pasirodytų S.Dauk. Atalėkė paukštis, kai buvom sutãrę (ps.) Mšg. Sùtarė operaciją daryt Bsg. Daugiau tie visi paukščiai ir paukšteliai sutarę per devynias dienas gavėt (ps.) Sln. O kad gegužinę sùtari didelę, tai tada jau atvažiuoja ir su dviračiais, ir su arkliais Kp. Medlinčiai tarp savęs sùtarė sùtarė JD965. Anys nenusiminė ir sutarė save norinčius savo žmones gelbėti BB1Mak3,43.
^ Ką du sutara, trečias sugadina LTR(Sd). Nešnekėsi – nesibarsi, neišgersi – nesutarsi J.Marcin. Nesùtaria kai Kaušeliai (kaimas) ubagą pešt Smln.
sutariamai̇̃ adv.: Tokie darbai yra sutariamai (visur be išimčių) baustini rš.
| refl. H169, R, MŽ, N, I, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ: Susikalbėt, susitart SD347. Anuodu susitarė, t. y. susimokė J. Mes susi̇̀tarėm tylėti K. Jiej dviese sùstarė Dsm. A judu susi̇̀tarėtav su anuo? LKT90(Rt). Jau anie teip gyvena, susi̇̀tarė su tuo vyru Trk. Par kitą (per tarpininką) ėjo kalba – nesusi̇̀tarė žmoniškai Mžš. Rėžiuose reikėjo susitártie, kur sėt, kur ką daryt Sug. Reikėjo kelims ūkininkams susitar̃ti pri javų kūlimo Plšk. Susitãrę padėdavo vieni kitiem Kp. Nu paskiau susi̇̀tarė ūkininkai: dalysiamos ganykloms KlvrŽ. Trys liuobam susitar̃ti [šukuoti vilnas]: dvijau dėsi [vilnas į mašiną], o vienas suks Kl. Pasiunta kur nora pieminį, kaip jau anų buvo susitartà Als. Jeigu netyčia nugano, tai tep (taikiai) susi̇̀taria Grv. Veda liudininkus, apmatuoja [nuganytą pievą] – ir teismas, jei nesusitari geruoju Grz. Atimdinėdavo gyvolius vokyčiai, su jais nesusitar̃sys Krž. O kam to karo reik, a negal ponai susitar̃ti? Pln. Anos (moterys) susi̇̀tarė: uždekiam [karčemą], lei aną balas patrauka! Krp. Dvijūs susi̇̀tarė eita kasti [pinigų] Krtn. Susitãrus buvau jį pasitikt Smln. Susi̇̀tarėm taip, ka po pietų nebkelsamos Klk. Su velniu susi̇̀tarėm sėti javus an pusės (ps.) Všv. Susitarė du melagiu eiti par svietą meluot LMD(Rz). Perpiete mergos susitãrę nuėjo maudytis Nm. Gudriejai susi̇̀tarė paikąjį paklaidinti Klp. Susidėjom, susi̇̀tarėm motriškos deiniuoti senoviškas dainas Varn. Vai ir susi̇̀tarė trys jauni berneliai jot in vieną mergelę LTR(Mrc). O kregždės susitarusios, susirinkusios ir tą žvirblį užmūrijusios (ps.) Sln. Vieną kartą kiškis su meška susitarė pakelti karą LTR(Rk).
| Tik tartum giria, pieva ir laukas sustãrę iš brangiausių kvepalų mišinį padarę A.Baran.
^ Susitarė kaip višta su vanagu TŽIII375.
ǁ tr. apsvarsčius, pasitarus nustatyti, parinkti, paskirti: Laukia sutartõs dienos, kada atvažiuos jau tie jaunikiai Všt. Sùtarėm laiką, kada mašina atvažiuos, ir nuėjom maudytųs Alz. Praėjus sutartam laikui, sakalas vėl sako: – Leisk dabar paskraidyt, gal jau galėsiu LTR(Krč). Išaušus sutartam rytojui, Elzė papietavusi paskubino prie lieptų Pt. Išvykimo diena buvo sutarta V.Myk-Put. Ir herojai atvyko į sutartą vietą HI. Jis turėjo miške sutartas tris vietas, kur palikdavo partizanams savo surinktas žinias rš. Sùtartas ženklas NdŽ.
2. tr. Rtr, Als suderėti, sulygti: Sutar̃ti mergą, berną NdŽ. Buvo sutãrus tą ūkį parduot Jrb. Sutãrę buvom aštuonius tūkstančius Šauk. Ar te po tris dienas valgydavo [kerdžius], ar te po savaitę – kaip sùtari Krs. Šilėnuose ir skerdžius liko nesutartas, ir bandos išginimas nesutvarkytas V.Myk-Put. Kai sùtaria pasogą, [jaunieji] važiuoja in kunigą ažsirašyt Skdt. Užsakai išėjo, vestuvė sutartà Všt. Jie seniai taria, gal jau sùtarė [vestuves] Sml. Kaip tik tą dieną buvo sutartos vestuvės tų dukterų su tais trimis vyrais BsMtII252. Ona jau buvo sutãrus veselijas, bet bobos ėmė ir atraišė kavalierių Brž.
| refl. intr., tr.: Lig Visiem šventiesiem susi̇̀taria ganyt gyvį LzŽ. Susi̇̀tariau mainais malkų gaut Mžš. Mes da susi̇̀tarėm, mum dykiai duoda Kli. Atvažiuoja piršliai i susi̇̀taria [dėl vestuvių] Škt. Susi̇̀taria: ar kumelį, ar karvę duosme [dalies], pinigų, kas turi – aukso Aps. O atlyginimą turi jis (samdinys) su mamike susitarti I.Simon. Ka sutinka, tai palieka [samdinys] ir an kitų metų, kaip susi̇̀taria Ps.
3. tr. pažadėti išleisti už vyro (dukterį): Sutarė mane, t. y. suderino, aš tekėsiu J. Sutartà mergiotė Kp. Girdėjau, vaikel, sùtarė tave? Ppl. Mane jauną sùtarė (d.) Skp. Mergučės tik šaukia: – Piršliai, piršliai, sùtarė Baljonytę! Skr.
| Kadikse hercogas pasimatysiąs su Išpanų karalium, kuris bus sutartas (sužadėtas) Konaute su princesa Marija VŽ1904,15.
ǁ intr. abiem pusėms aptarus sąlygas, sukalbėti vedybas: Kap sùtaria, tai važiuoja Jujon ir pirkdina gėles, žiedus in rankų LzŽ. Jis nuėjo pas našlę, sùtarė ir pakėlė vestuves NdŽ. Rudinį jau i pradeda piršliai važiuoti, atvažiuo[ja], sùtara Vgr. Girdėjau, pas Jonuškaičią piršliai buvo. Nežinai, gal sùtarė? Slm. Sùtariame, mane jau leidžia, teku Skr. Da jis tada buvo nesutãręs, kai piršau Slm. Vaikšto, vaikšto i nesùtaria Ps.
| refl. NdŽ: Kada jau jiej sùstaria, tai tada jau važiuoja an užsakų Dg. Jei nepatinka [vaikinas], nesusi̇̀tari, tai reikia grąžint pinigai už tą [išgertą piršlybose] butelį Alv. Jau vedu susi̇̀tarėv, jau ka reik žaninties Pln.
4. tr. pasakyti, ištarti: Jis iš miegų akim užmiegotom kažką sùtarė, bet neišgirdau ką Skr.
| Ot išej[o] man iš galvos, ir nesùtariau (nepaklausiau), kap jos vaikas Nč.
ǁ vienu kartu tą patį ištarti, pasakyti: Kalbant su kuo ir abiem ištarus tuo pačiu rozu tą patį žodį, sakoma: – Tai sutarėm – bus svečių! LTR(Ds).
ǁ sukalbėjus vestuves, abiem pusėms žodžiu pareikšti sutikimą: Jau treti meteliai sutarti žodeliai LTR(Dkšt). Sutarti̇̀ žodžiai, surištos rankos, žiedeliai sumainyti (d.) Šmn. Ir sutársme mes žodelius, meilingą kalbelę (d.) Tvr.
5. intr. Š, DŽ, KŽ, Rmč, Als, Yl, Rmš, Smln, Užp sutikti, sugyventi: Juodvi sùtaria, t. y. sutinka J. Kas sùtaria, tas ir giminė Pg. Neblogai gyvenau, sùtariau gerai, puikiai, gražiai Slnt. Tėvai neliuob sutar̃ti, tie vaikai liuobam eiti pašaliais LKT64(Lkž). Mes abu, būdavo, labai sùtariam Dbk. Da piemenim mes su juo ėmėm tart ir parvis gerai sùtarėm Antš. Sùtarė su žmonimis, geri buvo žmonims Žd. Kol kas dabar tai gerai sùtaria abudu Krs. Abi brolienės sùtaria Sml. Sakė, kad ir jis nuvažiuojąs, ir tos čia atvažiuoją, sùtaria Slm. Kas sùtaria, kitas kitam padeda – gražiai gyvena Mžš. Net neramu, kaip anys nesùtaria Sdk. O tai gyvenimas, ka sùtari gyvęt! Erž. Jei norėsi, tai ir su pačiu velniu sutársi Šmn. Kaimynai, vienam kieme gyvendami, nesutaria K.Donel1. Vieni bendrapavardžiai tarp savęs giminiavosi, kiti bičiuliavosi, o treti tik kaimyniškai sutarė rš.
| Kokią Dievas pasiunčia [ligą], turia [žmogus] i sutart su ta liga Btg.
^ Mes nesùtariam kap kirvis su akmeniu Dkš. Sùtaria kap Radžiūno jaučiai (gražiai sugyvena) Ldvn. Sùtaria kaip višta su vanagu (nesugyvena) NdŽ.
6. intr. Q536, H169, R116, MŽ151, Sut, N, K, NdŽ, KŽ būti tos pačios nuomonės, laikytis vienodo požiūrio: Aš su tavimi šime dalyke nesùtariu KBI29. Jie niekados nesutar̃s: tie nenoria tokios tvarkos, tie nenoria tokios Sb. Žemė buvo gera, o nesùtarė [tėvai] gaspadorauti Kl. Sutaranti̇̀ kumpanija daug uždirba, kad neprisiema tinginių Lk. Sùtara abudu į vieną dūdą pūsti (viską vienodai daro), jau negali pykti Trš. Marti su močia gerai sùtaria, abidvi tą vyrelį obliavoja Sml. Kadangi sėlių kalba yra palikusi tik visai menkus pėdsakus, tai tyrinėtojai nesutaria dėl jos pobūdžio rš. Tačiau tame surinkime yra daugi nešventų, bet vienok moksle sutariančių MT96.
ǁ būti vienodam, sutapti (apie nuomonę, interesus, pažiūras ir pan.): Mano mislis sùtar[ia] su tavąja KII53. Nė vienos anuo metu nebus nesandaros, bet visi daiktai sutarą, visi suderą DP542. Bet jų liudymas nesutarė (nebuvo sandermingas) CII620. Daug liudijo neteisiai prieš jį, bet jų liudijimai nesutarė NTMr14,56. Todėl ne dyvai, kad abiejų giminių raštas taip labai sutaria Kel1881,26. Jo paveikslas nesutar[ia] su jų elgimu prš.
7. intr. Vžns, Sdb, Pšš, Šd suderinti, sutaikyti bendro darbo, veiksmo judesius: Taip eina, ka sùtaram, kad eina po kitas kito (spragilais kuliant) Lc. Nognai liūb būs penkims sunkiai sutar̃ti kulti su spragilais Vl. O ka nesùtara, kaip sunkiai y[ra] su spragelais Pkl. Reik sutar̃ti, ka kuli, kitaip dirbti būs sunku Všv. Kūlius tai su spragilais kuldavo, i sutar̃t reikėjo mokėt Mšk. Kai daugaly kuli – ir sùtari Vdn. Kai nesùtariam kulti [spragilais], labai rankas ištampo Vdk. Nesùtariau, ka davė tėvas par spragilą, i galva (spragilo buožė) nulėkė Krš. Du vyru sustoja prie piestos ir sutardami muša grūdus M.Katk. Keturiem, septyniem velėt reikia sutart Bsg. Dviese tai sùtarėm tuos kultuvus [mušti] Ps. Su viena koja suki, o su antra dauži – teip turi sutar̃ti [milą veliant] Kl. Tei[p] gražiai sùtaria nešt grabą, supte supa Skr. Seniukai tokie šoko, teip pritarė, sùtarėm šokti, ka, rodos, kaip su jaunu šoki Žd.
| Rankos nebesùtaria ir tavo – krapštai ir krapštai Rm. Ko te iš jo norėt, kad jis i žandais nesùtaria kalbėdamas Upt.
sutariamai̇̃ adv.: Sutariamai (koja į koją) eiti rš.
| refl.: Jei sùtaras, lengvu (spragilu) kulti Užv. Kaip sū̃taras, gražiai išsikuls Všv.
8. intr. Q656, Š, NdŽ, DŽ1, KŽ, Trgn, Jnšk suderinti, sutaikyti balsus dainuojant ar grojant: Šitie balsai sùtar[ia] KI37. Anuodu sùtaria dainuodami sutartinės dainas J. Dvijai [moterys] dainuoja, ale kad sùtaria! Ktk. Nesutársi – giedosi kaip statinėn tvoron inkliuvęs Ds. Nesùtara anie, gieda kaip Varnių ubagai Vkš. Visi esantieji gryčioje gieda ir sutaria M.Katk. Seniau, būdavo, užplėš jaunimas – laukas skamba, o dabar mekena kaip ožiai nesutardami̇̀ Mžš.
sutariamai̇̃ adv.: Sutariamai̇̃ sugiedoti LKGII519.
sùtariančiai adv.: Sutarančiai, arba sutartinai, giedoti, dainiuoti arba griežti I.
ǁ būti suderintam, harmoningam: Nesatarąs garsas B797. Sutariąs, sąlydus, maloniai skambąs LL46.
užtar̃ti, ùžtaria, ùžtarė K, Rtr, Š; L
1. tr., intr. H, H176, R, MŽ, Sut, N, M, LL131, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Vkš, Srv, Vv žodžiais užstoti, ginti: Ažutariu SD1115, SD303. Užtarti, užstoti, užtaryti I. Už gėrimą aš ir savo vaiko neužtar̃su Rdn. Mamos nebuvo, kas užtar̃s, – niekas nė[ra] užtarą̃s Šv. Vis močia: ir bara, ir vėl užùtaria Slm. Sunki dalia siratos: visi jį skriaudžia, o niekas neùžtaria Lš. Nėr man' tėvelių, kurie užtartų̃ Sv. Matušė tarė ir užtardamà: – Eik eik, dukrele, ant pailselio (d.) Žv. Kas jais (tarnaujančias mergaites) užtar̃s tę Mrj. Kas jaučia jūsų kančias ir užtaria už jus? V.Kudir. Jie turėjo užtarti mane geru žodžiu V.Krėv. Visi mane barė, nei viens neužtarė RD44. Bernelis užtardamas, mergelei kalbėdamas D39. Toli mylimas bernelis, o kas mane beužtar̃s? (d.) Gž. Aš turiu močiutę, užtars mane JV1011. Kad Sigutę ir gyvuliai užtaria ir užvaduoja VoK133(Mrj). Ir piktas žmones užutarsit PK74.
| Daugelis čionai užtariamų žodžių jau gavo vietą ir raštuose J.Jabl.
^ Vagis vagį ùžtaria Dkš. Gaidys už gaidį ùžtara Žr.
ǁ tr. užstojant, ginant pasakyti: Užtar̃k už mane gerą žodį J. Skubinuosi užtarti žodį už tą piktą žmogų V.Piet. Ba nėr kam užeit sunkų darbelių, ba nėr kam užtar̃t graudų žodelių DrskD122. Turiu bernelį, užtars žodelį LTR(Mrk). Dievereli, broluželi, užtárk tu žodelį (d.) Dglš.
2. intr. NdŽ pritarti: Vieni niekina, kiti užùtaria Krs.
3. intr. NdŽ, Sml pritarti dainuojant, antrinti: Dainiuok, mas užtar̃sma Krš. Padėk užtar̃t Mžš. Aš šauksu kaip pablūdusi, vaikiai ùžtara, nu ka skambės! Klk. Išeis toki seniukė, ka deiniuos ana, čia ùžtaram Akm. Aš uždainiuoju, anie ùžtara – dainininkai muno vaikai Šauk. Pramatoriui vedžiojant, visoj bažnyčioj užtardavo M.Katk.
| Išmokyti šunys arklius ganė: piemuo grajija armonika, šunys ùžtaria Btg.
4. intr. dainuoti rinkinį, rinkti: Rinkėjas vadinas ir užtarėjas; šitas, vadinas, užtaria, o antrasai gieda ir vadinas giedotojas, arba patarėjas LTII101(Sab).
5. refl. nusistatyti, pasižadėti: [Vytautas] teip didžiai užsitaręs, jog niekados nei vyno, nei midaus, nei alaus negėrė S.Dauk.

Daugiau informacijos

rankà

Apibrėžtis

rankà sf. (2) K, (4) LKKXI173(Zt), Rod; SD315, H182, Sut, M, rañkos pl. (2)
1. viršutinė žmogaus galūnė nuo peties iki pirštų galų; šios galūnės dalis nuo riešo iki pirštų galų: Dešinė rankà, kairė rankà KI584. Tiesioji (dešinioji) rankà Dv. Su rankomis vėduoti J. Rañkos pirštas NdŽ. Rankų žiedas R31. Mokoja (mosuoja) rankà Grv. Siūbuoju rankomis SD90. Tamstai ranka pavargo berodant Lnkv. Ana tik rankoms skleida, o nėko nesako Dr. Moteriškė sklaido rankas Pš. Atkišęs per visą rankos tiesimą popierėlį, skaito siuvėjas P.Cvir. Dievo dukružėlės … jį nešios ant rankų Sch9. Ant rankų nor nešiojama B. Muni užlingavo sena matušelė, muni užnešiojo ant baltų rankelių StnD12. Tą šitai ant rankų nešioja DP39. Eina basi, nešasi čebatus rañkosna LKT359(Ktv). Kiek jie laiko bus ant rañkų nešami [tie vaikai] Šln. Visi vyrai po rañką surišti ir eina Skr. Mano nulaužta buvo ta rankà, pasigadino Šl. Davė rañką gelbėti, kiteip negalėjo LKT146(Nd). Rankàs aukštyn! NdŽ. Sako, i rankàs palaužė, ne vieną užmušė Btrm. Man ranka – ar tai prieš kokias darganas, ar galu mėnesio – kaip nukirsta rš. Uždrebėjo ma[n] kojos ir rañkos, baisu pasdarė Eiš. Man kūnas nutirpo, nė rañkos negaliu pakelt [iš išgąsčio] Erž. Rankos kap grėbliai (nutirpusios) Aps. Reik darbuoties – rankos į kebeklius pavirto Kl. Rankos rudinį ka suaižėjo, į mieles (labai) Trk. Kojos netikę, o rañkom ai da aukštai užlipč Mlk. Malėjos miltinos rañkos NdŽ. Kad aš abidi ranki̇̀ turėčiau sveiki, išmaityčiau visus Sg. Nėr toks uždarbis [vienrankiui], kai su abidim rañkim Sg. Juodos kojos tinginio, juodos rañkos darbininko Stl. Nusbosta – guliu guliu, ažtirpsta rañkos ir kojos Kp. Kap uždabojau, ką namas dega, pamielino kojas, pakirto rankas, netekau žado Vrn. Rankàs pakerta – jau nepagaliu dirbt Klt. Sopančios rañkos Krs. Kad ranka iš pečio skauda, tai bus lietaus LTR(Žgč). Mama dejuoja su rankà Ktk. Ana rankà negali Ign. Šiandie daug dirbau – rankàs gelia Rs. Nuo ravėjimo gėlė juosmenį, tirpo rankos sp. Dejuo[ja] rankoms iš rugių bėrimo Ggr. Rañkos stingsta nuo darbo Klt. Pavargo, nepakelia rañkų Drsk. Variau, variau muses, net ranką iš peties ištraukė Lnkv. Rankas trauka iš pat širdies, kad reik šiaudų prikrautas kestes nešti mašinuojant Šts. Rankose didelė senatvė, o reik ravėti daržus Lž. Žaizdos buvo rañkose ir kojose DP176. Lazdelė rañkoj – visas gerumas (nieko neliko, tik senatvė) Ck. Senelis drebančiom rankom atidarė vartelius ir įėjo kieman J.Bil. Da drūtesnė būčia, kad rañkos nedrebėt Rmš. Lazdą ant ranką imk Ps. Nuo viršaus im rañkosu Prng. Imk rañkostan AruP80(Švnč). Ema su abim rañkim LKT99(Pvn). Imk su abim rañkim Lkv. Paėmė su plika rankà Všk. Mamytė mūsų su bitėm plikom rañkom, nė jai gildavo Mšk. Gal užtatai išdžiūvo obelys, kad tu nedavei savo rankà (pati nepaskyrei skiepų) Ktv. Gėlė rañko[je], knyga rañko[je] i bačiukai (eidavo basos į bažnyčią) Skdv. Kai kada pakeli rañką, tai mašina nuveža Mlk. Ot priskrutė[ja]u, rankàs kojas ažkrutė[ja]u (labai pavargau) LKKXIII134(Grv). Kurgi anys apsvalgę (apsinuodiję), kai duodi, kap sako, viena rankà, tas pats valagas Smal. Kalavijas abišaliai aštras, viena ranka turimas SD239. Su abim rankim už pūčkos plongalio nusitvėręs TP1881,24. Su abidvim rañkim į delnus sau plodams …, puldams, sprandą nusisuko JD856. Abiem rañkiem Sv. Virvės storos, kaip ranka apimt Prng. Davinėjo žalio vyno į baltas rankeles JD319. Del to rankosn šitą mokslą trumpą imkiat Mž12. Teisusis Simeonas ėmė rankosn savo PK159. Vyrai imdavo rañkosn aną dalį sakramento DP139. Atnešė anys jam dovanas ing namus rankosu savo BB1Moz43,26. Iššoko gyvatė (angis) iš karščio ir įsikando rankos jo BtApD28,3. Pridėjęs galą vinies šventosp rañkosp jo, pradėjo ją kryžiausp smarkiai mušt DP176. Ką turi rañkon? FrnS220(Mrk). Reikia peilis kešenėj turėt, ale i rañkose LKT22(Plm). Aš nieko neturėjau į rankàs Rmč. Nerado nieko, tiektai pelenus rañkoje DP140. I rañkoj šautuvo neturėjau (nė neliečiau, nevartojau) Dsn. Akėčių nei rañkon neturėj[o] (nebuvo nei paėmęs, neakėjo) Lp. Aš alulio iž mažumės negeriu, o vynelio nei rankelėn neimu (neprisiliečiu) KrvD229. Senesni žmonės plūgų rañkon neimdavo, sako, žemę sugadins Šmn. Pieštuko nedavė į rankàs LKT224(Bb). Atsisveikindamas karštai paspaudė ranką J.Balč. Būdavo, žanduosan bučiuodavomės, ė dabar rañkom sveikinas Dglš. Antroji rankelė dar nepabučiuota tebėra Žem. Močia tik linksia, o tėvas iš džiaugsmo trina rankas (žento dovanas žiūrinėdami) Vb. Rankas pakelti dangop B. Duok mums rankoms nusiplauti vandens Šts. Burnelę prausiaus, rankas mazgojau, nuskandinau žiedelį JD801. Tę mergelė lelijėlė drobeles skalavo, o rankelėlès mazgojo (d.) Vs. Davei botagą rankon i teganai kiaules Dglš. Turi tep kap rankosa Lp. Šnapšę i dabar gerti gal, by tik pakeli rañką Plng. Oi geria, stiklinė jam iš rañkos neišeina Slm. Jug ir ano rankà atkeltà vien – tinka mušties Ms. Anas kap kirs dyka rankà, tas vagis i nuvirto Vdš. Vyro ranka palieka vyro – skaudesnė, nereikia muštis Žml. Jis paėmė jos seną dreblią ranką, palaikė savo rankose J.Paukš. O darbinyko rañkos kai arimas (suskirdusios) Mrj. Jo rañkos – arimai (įdiržusios), o josios kaip raštininkės Snt. Rankos kietos kaip geležinės, sutrintos, pajuodusios nuo darbo Žem. Rañkos juodos kaip nedėguliai Krs. Rankų kietumėlis – kaip replės rš. Kam ją bevarai, a nematai, ka jau rankà kai kultuvė Sk. Ilgos rañkos kai Lazdijų vagies Smn. Tai moteriškei abidi koji ir ranki̇̀ lūžusi Krg. Parvažiavo iš karo be rankų Šr. Anas tiktaik sa vienai rankái Zt. Ir pečiai rankų jo stiprūs per rankas sylingojo Jakūbo BB1Moz49,24. Nė vieno ranka jo (kalno) nedasilytės BB2Moz19,13. Viena rankà du vyru parita Trk. Padabok, kap mano rañkos šaltos Nmč. Šiandie šalta diena, kad rañkose tep šalta Mrs. Rankosnan sušalau, kojosnan sušalau Žrm. Rankas susitvėrę, ėjova toliau rš. Juodu eit, rañkomis susitvėrusiu KI585. Pademi rankas kam SD260. Po ranki̇̀ paėmė, nuvedė, pasodino krėslan Kls. Eisiu eisiu pavaikščioti tais siaurais takeliais, susiėmus už rankelių su mažais vaikeliais LTR(Trak). Duok greičiau rañką, ir einam! Bgs. Prieš kalnelį raitas jojau, pakalnėlėn rankoj vedžiau NS1110. Tuo nusileidęs pirmasis brolis ir vedąsis rankoj trejų metų sūnelį (ps.) J.Jabl. Išein mūsų brolelis iš stainės, išsiveda žirguželį rankoj StnD17. Tu vis da su rankà nešiojies (skauda ranką) Mlk. Eina be kepurės, o ausis vis tiek rañkoj laiko (rankas priglaudęs prie ausų) Trak. Sveikina jį, ima jį rankosna ir, po pažastėmis jas padėję, veda SPII164. Jis stov, rankàs susiėmęs KI584. Ir sumainė aukso žiedus ant baltų rankẽlių (d.) Šmn. Jok in kitą kaimelį ir dabokis mergelę an eiklesnių kojelių, an baltesnių rankẽlių DrskD87. Rankẽlę daviau, pasižadėjau, žiedelį dovanojau JV269. Ekšę, mano mergužėle, duok man baltą rankužėlę LTR(Lp). Išeina mergelė kaip rūtų kvietkelė, ji ma[n] davė baltą ranką, aš jai dovanėles JV1058. Tada aš dainuosiu, tada linksma būsiu, kap savo berneliu rankèlę paduosiu DrskD130. Dieną grėblelis, naktį spragilėlis, skaudės mano rankeláitės JD1554. Duok ranką man, jei tau sunku: aš vesiu ją žvaigždžių keliais Mair. Man ranką padavei jautriai ir jauną širdį atdarei bendros žvaigždės vardu Mair. Mūs avelės nebaikščios – eina in rankàs Ktk. Kaip senas žvirblys, pripratęs prie rañkų (nebaikštus) Pn. Rymo ant rankelių, žiūri per langelį, ar nepamatys savo bernelio (d.) Plv. Vaiko rankutės griežiniuotos rš. Rankiū́tė maža Plš. Rankė̃lė LKGI265(Knv). Rankeliū́tės šaltos Švnč. Ne taip kalbino, kaip čestavojo, baltas rankeles apdovanojo JD413. O tu, mergelė, tu, balta rankelė, ginsiv mudu jaučius į žalią lankelę JD745. Rankelės mano balčiausios, balčiausios, o kam jūs pateksit, mieliausios, mieliausios? JV1054. Rañkos baltos, ar mokėsi malti (d.) Dbg. Ko rūdyja žiedužėliai ant baltų rankelių? KlvD10. Kokia imtie mergytelė, a baltųjų rankelių, a baltųjų rankytelių? (d.) Tvr. Turėjo… rankėlytė[je]… lazdužikę Jrk102. Meilių žodelių tau nekalbėsiu, rankužėlės nespausiu V.Krėv. Laimink, motinele, nor šalta rankele (rd.) Dglš.
| prk.: Ant sidabrinės jos galvos uždėjo skausmas geležinę ranką S.Nėr. Ištieskime atvira širdimi vieni antriems taikos ranką V.Krėv. Ranka mus spaudžia geležinė, krūtinę apkala ledais Mair. Galingas plačiapetis ąžuolas aukštai iškėlęs gumbuotas rankas J.Balt. Ir beržai rankas į dangų ties sveikint gerves, grįžtančias gulbes S.Nėr. Žmogus negali būti ištisai kaltas, jis tėra žaislelis likimo rankose J.Avyž.
^ Tėvo ranka viena muša, kita glosto An. Tėvo ranka lengviausia LTR(Srj). Savo rankà – ne močeka Rod. Ranka duoda, ranka ima, ranka muša, ranka glosto LTR(Jnš). Rankos šeria, rankos peria PPr228. Juodos rankos, balta putra LMD. Juodos rankos pasaulį peni LTR(Vlkj). Juodums rankums darbo niekada nepritrūksta LTR(Vdk). Baltos rankos tik pono ir kunigo LTR(Šl). Darbininkės rankelės juodos, bet širdelė balta LTR(Kri). Baltos rankos, kol mergelė, juodos, kai martelė KrvP(Vlk). Ubagas ubagui rañką padavė (senis vedė nelabai gudrią merginą) Btg. Ta ant lentos – kitai už rankos LTsV153. Viena ranka glosto, antra peša S.Dauk. Ką turi rañkoj, tai žinai, kad jau tavo Mrj. Paimk akis į rankàs, ir rasi Ms. Išsiimk akis rañkon, kad nematai! Drsk. Nė vienas į savo ranką nekanda Sch94(Rg). Į save vis ranka riestesnė LTsV99. Kožno rankà ne močia – vis in save Str. Ir švento rankos in save Vrn. Kito rañkoj vis baronka didesnė Dglš. Ne vienos rankos ant svieto Ds. Akim nevieriji, tai rañkom krapštai Smal. Dešine ranka budavoja, kaire ardo Pšl. Ranka už ranką, širdis už širdį LTsV248. Kas muno ranko[je], tas tavo kakto[je] Skd. Bjaurus žmogus – kas ranko[je], tas kakto[je] (jei supyko) Dr. Su tokiuo kalbėk, tai ir akmenį rañkoj turėk Sv. Nemušk motiną – rankà nudžius Snt. Visa pamesi, rankas sudėsi in kriūtinės, ilsėsies (mirsi) Aps. Dalė [vestuvėse] vaikio neturėjo, sėdėjo, rankàs susinėrusi Krš. Viena ranka pasiklosi, kita užsiklosi Krs. Viena rankà pinigus paima, kita – krautuvėn Antr. Daba rieki abraką, tai i rankà linksta – baisiausiai sudžiūvus ta duona Jnš. Kad duos, tad ir ranka linktelės (dosniai) – pyrago, sūrio Žem. Rankà rañką plauk, i abi bus baltos Erž. Ranka ranką mazgoja, o abi nor balti būti B. Ranka ranką prausia, kad abi būtų baltos LTR(Grv). Jis į degutą rankų nekiš LTR(Srd). Ką atduosi rañkom (paskolinsi), to ir kojom nemožnės suieškot Str. Atdavei rañkom, privaikščiosi kojom Pls. Viena ranka pametęs, ne abidvim nebepaimsi Lkv. Duodama rankà nuo Dievo, nereikia atstumt Dbk. Duodamoji rankà niekada nenudžiūs LKT156(Grz). Išsimiega rañkai kojai (sočiai) Ds. Už rañkos nepaėmęs, nevadyk vagiu Lp. Šūdo par abi ranki̇̀ [gausi] Sl. Neduok rankos bučiuot, kol jauna: greit sena būsi Ds. Kunigui duok ir dar ranką bučiuok LTR(Vdšk). Viena ranka tiesi, antra – kreiva, vienas galas medinis, antras geležinis (dalgis) Grk. Storas senelis daug rankų turi (ąžuolas) LTR(Krtn). Kojomis minta, rankomis kitiems atiduoda (obelis) LTsV494. Kas visom rankom dirba? (pirštinės) Rs. Girio[je] kirstas, mieste pirktas, ant rankelių verkia (smuikas) Jrg. Be rankų, be kojų marškinių prašo (pagalvis) Ml. Be kojų, be rankų duris atidaro (vėjas) Dkšt. Bėga be kojų, muša be rankų (vilnis) LTR(Vrn). Be kojų eina, be rankų dirba (vėjas) LTR(Klvr). Be rankų namus pastato (paukštis) Jrg. Be rankų, be kojų išsikasė sau duobę ir atsigulė (akmuo) Arm. Be rankų, be kojų duobelę suka (riešutas) Lz. Be kojų, be rankų ant medžių užlipa (apynys) Sim.
ǁ loc. sing. čia pat, arti: Jautis bauba: galas ranko[je] – subadys bematant Šts. Pasiutusi buvo – kaip galas rañko[je], nuknebo nosė Krš. Metų galas ranko[je], gal sukties ant vienos kojos vaikis Dr. Jau badas ranko[je]: pavasarinelis paršelis tris šimtus kaštuo[ja] Ggr.
2. pl. ir sing. žmogaus viršutinė galūnė kaip darbo įrankis: Su rañkums rauna linus, tokie prasti, žolėti Erž. Mes rañkom išsikūlėm visus rugius Rm. Iškuldavai (iškuldavo) viską su rañkum, su spragilais Mšk. Kadai vėtydavo grūdus rañkom Antr. Čia rañkom girnas suka Šlčn. Reikė[jo] rañkom mėšlas kratyt Mrc. Būd[av]o, rañkom visa daro Žrm. Miežius dalge jau pjauna, o rugius vis rañkom (pjautuvu) Ml. Dar̃ darželiuose moteres meta rañkom [bulves] Žln. Visa reikėj rañkomi dirbt LKKII167(Zt). Dirbk sa rañkom, o ne sa kojom! Zt. Laikyk su rañkums (stipriai) Krž. Turi rankosna žagrę Rud. Iškasiau rañkomi Zt. Dirba prie statybai – pardien kirvis rañkose Klt. Žmogus ima rankós ylą ir bado čebatan Lz. Ketverius metus tai sa rankà prapenėjau [ligonį], tai sa rankà paguldžiu ir pakeliu Eiš. Savo pinigais, savo rañkom padarė Pb. Su abiem rañkom laužk duonytę, bo su viena neuždirbai LKT273(Krs). Darbo tur pilnas rankàs Ktč. Rankõmi ir aš galėtau dirbt – kojomi nepagaliu Drsk. Aš negaliu išmokti be rankų važiuoti [dviračiu] Lnkv. Savo ranka R111. Savo rankà ką daryti NdŽ. Su tėvo rankà iškasė pinigus (ps.) Dgč. Patęsė pečelin numirusį ir jo rankà išsikasė pinigus (ps.) Šmn. Tuos pinigus užkeikė, ka be dvylekos galvų i be mano rañkos niekas jų nepaims Lnkv. Užkasiu piningus, kad be muno rañkos niekas neiškastų Erž. Dirbkitegi kožnas savo rankomis, idant turėtumbit ką duoti pavargusiam BPII277. Jaunesnis sūnus išėjo keturiolkos metų, dirba, rañkose darbo turi LKT221(Žm). Kieku rañkų reikia dirbt? KlbIII24(Lkm). Pabūtum, sakau, tu mano kailyje, pamojuotum moteriškom rankom, visi tavo šykštumai per pakaušį tau išeitų J.Balt. Mano pati geras rankàs turi Lkm. Ji moteris gerų rañkų – ką nusitvers, tą padarys Rm. Jo rañkos geros Dglš. Aš dešimt rañkų tai neturiu, negaliu visiem suspėt Mrj. Smarki buvo ranka, ka davė su lazda Mžk. Namuose nieko iš rañkos netampai (rankomis sunkiai nedirbi) Rm. Per katrą rañką dirbi? Alk. Per vieną rañką tik grėbiu Gs. In verpsčio padeda ir rañkosu paturi – kap kas nori daro (dirba) Lnt. Iš kur tu išmokai grajyt, kad armonikos ranko[je] neturėjai? Ps. Muno žodžiu, savo ranka plakit, kiek norit, – pasakė baronas Šts. Palaiminta toj rankà, ką kirvį išrado A.Baran. Be gaspadinės rañkų nieko nė[ra] Sk. Visur reikia rañkų (be darbo nieko nėra) Ėr. In ūkės be arklio kai be rañkų – ani pradėt Skdt. Nors be tavęs man kaip be rankų, bet ką gi darysiu V.Krėv. Ir galva tau nūnai nieko nepadės, jei rankos darbo nemokės KrvP(Mrk). Rankẽlės visa ko moka, i galvelė gera Klt. Žmogaus ranka daug pasidarbavo, apvalydama žemę J.Avyž. Ką žmogaus ranka sukūrė, ir sugriauti žmogaus ranka gali V.Krėv. Ale aš pažiūrė[ja]u – tokias grąžtelis su rañkom padarytas (labai puikus) Aps. Viskas gerai, lyg Mortos ranka čia būtų tvarkiusi V.Krėv. Tas žirgas ne mūs ranka augintas, ne mūs pievų žole mitęs, ne šaltinių vandenį gėręs V.Kudir. Socialistinei Lietuvai būdingas tas gamtos vaizdas, kuriame jaučiama kuriančioji žmogaus ranka (sov.) rš. Jaunimas čia savo rankomis atstatė daug mokyklų sp. Galvos darbas labai vargina žmogų, rankų darbas tiek neįvargina J.Jabl. Lengvo rankų darbo nemoka – nei siūti, nei megzti Žem. Ten J. Jablonskis žiūrinėjo gražius rankų darbus, šnekino moteris, domėjosi jų kalba KlbV59(J.Balč). Oi, tai vis mano rankẽlių darbas! LKT383(Lš). Katris [bernelis] pažįsta iš mažų dienelių mano rañkų darbelį DrskD194. Malonu veizėti, ka rañkų darbais pasirėdys LKT105(Lkv). Iš savo rañkų darbo misti KI585. Jei darbą savo rankelių valgysi, pašlovintas būsi Mž424. Aš išmokysiu savo mergytę visų rankų darbelį: anytą jausti, šeimyną bausti, mane gražiai apskalbti KlvD96. Eš moku ir noriu išardyti bažnyčią Dievo, kuri rankomis yra padaryta VlnE196. Prakeiktas yra tas, kas rankomis drožinėta CII475. Tėvynė pagelbon šaukia visus, kas ginklą rankoj gali vartoti V.Krėv. Iš mano rañkų nežiūrėkit (patys duoną pelnykitės)! Lp. Aš nenoriu iš jūs rañkų dabot Aps. Neteks man iš tavo rañkų žuvies pavalgyt (nepažvejosi) Ob. Kai savo rankà gyvenam – gerai (kol gali dirbti) Klt. Tarybiniai žmonės savo rankomis sukūrė socializmą (sov.) sp. Vargingai savo rañkomis maitintis KI585. Žemės neturiu, iš rankų gyvenu Ut. Ne teip jau lengva iš rankų pragyvent Srv. Toki jauna, sarmata būtų iš kito rankų gyvent Srv. Iš savo rañkų turia gyvęt Jrb. Mano rankomis jie susikrovė lobį rš. Apie visokį daiktą reik vis rañkų Grš. Man kirvis ne po ranki̇̀ (netinkamas) Dkšt. Rankàs nuėmė, kol sutarkavau bulves kugeliui Jnš. Pakolei darbas rankų nepakirto, anksti keliu, vėlai guluos rš. Tik rankàs atkirtai in šitą darbą (nesisekė padaryti) Pls.
^ Ranka rankai nelygu PPr50. Darbas ranko[je] tirpsta Lk. Geros rankos ir blogą darbą pataiso KrvP(Mrk). Blogos rankos ir gerą pagadins PPr30. Turi auksines rankas, o smalinę gerklę Pls. Aukso rankos, vilko gerklė Erž. Daug rankų didžią naštą pakelia VP11. Prašom į talką, bus rankà daugiau Plv. Akys pamatys, rankos padarys KrvP(Jnš). Akys baisinykės, rankos darbinykės Šd. Akelės baidyklėlės, o rankèlės darbinykėlės Drsk. Rankom dirbk, liežuviu kalbėk Pšl. Darmai rañkos dirbt neniežti (netraukia) LKKXIII134(Grv). Nuo darbo rankos nenupliš LTR(Paį). Nenukris rañkos, jeigu biškį pasijudinsi Šv. Dvejom rankom niekas nedirba, vis vienom (atkertama giriantis daug padirbus) Trgn. Gaspadoriui ne berno liežuvio reik, ale jo rankų LTR(Vdk). Viena ranka tik užpakalį pasikasyti An. Svetima rankà subinei kasyti tiktai Lkv. Svetimos rankos žarijoms žerti LTR. Vyrų rañkos tik žarijoms semt Trgn. Ūkė[je] be vyriško rañkų blogai, be motriškos – suirutė Rdn. Jai iš keturių̃ rañkų ir yra Dv. Ji mėgdavo klausytis skambinimo keturiomis rankomis rš.
3. pl. prk. darbo jėga, darbininkai: Šalis plati, rankų visur reikia, ir ieškok, kur geriau V.Bub. Daug mūsų kolūkiuose yra šviesių protų, stiprių rankų, kurios be galo daug padaro (sov.) sp. Buities tarnybai labai reikalingos jaunos rankos sp. Už tas samdytąsias rankas kasmet brangiau prisiėjo mokėti Pt.
| Daugiausia darbo rankų gaunama iš atodirbių rš. Dabar tūkstančiai darbininkų atleidžiami iš darbo, todėl darbo rankos siūlyte siūlosi V.Mont.
4. sing. pusė, šonas: Ant kalniuko Marcelios [gryčia], o po šita rankà – Agotos gryčelė Všn. Po kairės rañkos pirmas numelis Slnt. Anie kapai, arba pilys, yra … išvažiavus ant kalno po kairei rañkai BM64. Anas gyvena po kairei rañkai, in balą Pls. Pamačiau kairėn rankon gražų gyvenimą FrnS12. Užžengė dangun, sėdi po dešinei rankai Dievo tėvo visogalinčio MP6. Jeigu aprenki kairę ranką, tada eisiu dešinėn rankon Ch1Moz13,9.
5. sing. ir pl. prk. valdžia, valia, vadovavimas: Valdžią į savo rankas paėmė stambūs žemvaldžiai ir buržuazija (sov.) rš. Visas suvažiavimo prezidiumas buvo komunistų rankose (sov.) rš. Prūsų Lietuvoje administracija ir teismai buvo vokiečių rankose rš. Kitos rañkos papuolei nieko nedavė Ant. Gyvenom po dvarus, pažinau ir ponų rankàs Btg. Papulsi tu ma[no] rankõsna! Dv. Po jo rankà visi verkia Jnš. Čia tėvo griežta rankà viską tvarko PnmA. Pilni namai, o tvirtos rankos nėra V.Bub. Tegul visas kraštas sužino, kad aš turiu kietą ranką ir nebus pasigailėjimo niekam V.Myk-Put. Biškį rankàs atleido (ėmė neprižiūrėti): tas sau plėšias, tas sau plėšias Bt. Sùėmė rañkon (sudrausmino), o tai ana buvo pradėjus lakstyt po kermošius Skdt. Dabar papuolei po mano rañkai, svieto gūbytojau! BM92. Gyvenam po Dievo rankà Pn. Ką gi galia žandaras sakyt, ka jis po mano rañkom Brž. Prisiverksi, mergele, an bernelio rañkų DrskD114. Visa yr Dievo rankoj VP50. Dievas vienok antraip paguldo, nes vis est jo rankosa Mž338. Priimk mus po savo ranka PK165. Vienas išdavė, o kiti išbėginėjo ir prastojo jį vienytį rañkose priesakių jo DP145. Laikė savo rañko[je] viską, kol akis užmerkė Stl. Laikyti savo rankoje priešą ar draugą vis tiek naudinga ir malonu V.Krėv. Iki šiol jis kietai laikė namus savo rankose J.Avyž. Mes rankõs papuolom [vokiečiams] Imb. Neprieteliams į rankàs įpulti KI584. Turiu pranešti, valdove, kad tavo priešas lenda tiesiog tau į rankas V.Krėv. Patis iš geros valios davės rankosn priesakių savų, norint gerai žinojo visa, ką turėjo kentėt DP147. Iš mano rankų niekas gyvas neišeidavo, kas tik eidavo šituom keliu LTR(Slk). Iš rankų priešo gelbėkit mane, iš kankintojo rankų išpirkit mane V.Krėv. Mane iš rankos faraono išgelbėjo BB2Moz11,22. Ir buvau pro langą pintinėje žemyn nuleistas per mūrą ir iš rankų jo išejau VlnE35. Jei nebesuimtų vagies, tai jis jau visai išspruktų iš jo rankų J.Balč. Idant ir mes… kančias ir sopulius meiliai priimdinėtumbime kaip iž rañkos jo DP183. Žmogus nemielai nori vargus iš Dievo rañkos priimti KII43.
^ Dievo rankos ilgos LTR(Ds).
6. sing. prk. galybė, jėga: Ant galo tiesos ranka dasiekė piktadėjus ir suspaudė V.Kudir. Apie laišką ir tą, kuris jį rašė, užmiršk: ne Dievo lėmimą, bet velnio ranką čia matau V.Krėv. Ar ne per Mindaugo ranką, riteri, ištiko ordiną visi kruvini smūgiai V.Krėv. Invesk jas (žmones) … tavo šventybėspi (į šventyklą), Pone, kurią tavo ranka pagatavijo BB2Moz15,17. Koksai vienok tatai bus bernelis, nes ranka Viešpaties buvo su juo DP461. Bei anys regėjo egipcianus, išdvėsusius ant krašto marių, ir aną didžią ranką, kurią Ponas ant egipcianų parodęs buvo BB2Moz14,30-31. Jo ranka bus pryš kožną ir kožno ranka pryš jį BB1Moz16,4. Erodas pridėjo ranką, kad vargintų kai kuriuos iš bažnyčios BbApD12,1.
7. sing. ir pl. prk. globa, rūpinimasis, dispozicija: Jo ranko[je] i teliukai, i viščiukai Upt. Tai paršiukai papenėt reikia, i tai viščiukai an ma[no] rañkų Vlk. Suieškojau, muno rañko[je] viskas Krš. Visi dirbdavom, ale viskas tėvo rañko[je] buvo Mžš. Visus pinigus į savo rañką susirenk N. Paimk savo rañkostan, kitaip prapuls Klt. Pinigai mėgsta rankàs kietas (taupias) Klt. Kai arkliai, tai jau kožno vyro buvo rañkose LKT183(Prnv). Gero šeimininko rankose šiaudai yra nemažas turtas sp. Visai beprasmiškos kokios nors derybos ar nuolaidos, kai mūsų rankose ginklai ir pinigai J.Gruš. Norėčiau betgi, kad tas leidimas pasiliktų mūsų rankose J.Jabl. Kas mano rankoj, tai mano, nors tai būtų ne priešo, bet draugo kalavijas V.Krėv. Ana, kad gerosa rañkosa (gerai auklėjama), būt gera mergina Btrm. Kodėl tamsta jaudiniesi? – atklausė Urbutis. – Mergina labai gerose rankose J.Balt. Kaip balta žąselė pūkuose, taip ir gero vyro rankose JD1569. Gal da tau teko jo rañkoj būt (pas jį mokytis) Slm. Tai nėr tėvo rankų jai LTR(Ds). Tėvų nė[ra] rañkos – jau negal sutvarkyti Trk. Pamotė jau ne ta rankà, i gana Raud. An svetimų rañkų sėdi vaikas Lp. An motinos rankelių tai nemačiau vargelio LTR(Slk). Nor su juo vieną dieną gyvensiu, bet in jo rankų pamirsiu Prng. In jos rañkų suvis neatsidedu Dglš. Į svieto rankàs (tarnauti) išejau septynių metų Vn. Nu dešimt metų išejau į svetimas rankàs Up. Po svetimas rankàs kiek vargo matėm Rdn. Tamstos raštai … atėjo į mūsų rankas A1884,325. Tėvas sūnų myl ir jam vis ing jo ranką padavė BPII238. Imk dūšias rankosna tavo Mž385. Ant galo duost dvasią savą Dievui tėvui savam, atduodamas visa rankosn jo DP177. Vislab eit per mano rankàs KI585. Iš muno rañkų [vaikas] išejo i susirgo Grd. Iš rankų išleisti N.
^ Gerose rankose ir nešeriamas gyvulys tunka KrvP(Btr). Eik anies Dievo rañkon (tegu jiems Dievas padeda), nor anies man blogai darė Prng.
8. pl. apie priklausymą, buvimą nuosavybėje: Žemė bėgtinai bėga į vienas rankas A1884,158. Kartelių ir trestų rankose neretai susitelkia septynios aštuonios dešimtosios tam tikros pramonės šakos visos gamybos rš. Mes esame tėvynės piliečiai, kol žemė mūsų rankose Pt. Šitie namai jau antrose rañkose (kito savininko) PnmA. Į trečias rankàs parejom (treti gyventojai esame): tėvai, sesuo, dabar mas gyvenam Pvn. Ko verkiant reikia, neišleisi iš rankų rš.
9. sing. ir pl. prk. pagalba, parama: Džiaugiuos, ka ma[n] tą vaiką didįjį atvežė – didelė rankà Jrb. Nėra ko ir abejoti – išsiversią ir be Vlado rankų rš.
ǁ užvadas, pagalbininkas: Mano visa rankà – Jūratė Švnč. Jau toks geras tas vaikas buvo – motinos rankà Jrb. Dešimties metų vaikas – pačios rañkos Rdn.
ǁ palaima: O ranka Viešpaties buvo su juo ChLuk1,66. Dievo ranka B.
10. sing. sugebėjimas, sėkmė: Tokią jau ranką turi: ką ažgirdo – tuoj perprato, ką pamatė – tuoj padarė Trgn. Pagadino ranką Ds. Reiks mainyt avižų sėklą, gal ranką pataisys Sml. Paršai išėjo iš rañkos – nevykę Jnš.
11. sing. sutikimas tekėti: Jogaila vedė derybas su Dimitrijum Donskojum ir prašė jo dukters rankos rš. Ne viens jaunas jaunikaitis jos rankos norėjo BsO84. Jei sutiksi su jo valia, mano rañką gauti gali (d.) Btg.
12. Vlk, Vrn, Drsk, Ds arklo ar plūgo rankena: Anksčiau plūgo rañkos i dišlius buvo medinis, tik palyčia i noragas geležinis Vdš. Kap tik užsiekė plūgo rankas, o jau arė Nmn. Plūgo rankà nulūžo Rdš.
13. N, Yl, Vgr pjautuvo ar dalgio rankena: Įdėk dalgiuo naują rañką Ms. Mano sesulės aukso pjautuvas, sidabrinė rankytelė LMD(Ml).
14. ąsa nusitverti, laikyti: Puodai buvo be rañkų, krugli Šlčn. Čigūnė – juodas puodas su dviem rañkom, o sagonas – be rañkų Žln. Su rankà tai uzbonas Nmn. Uzbonėlio rankà Kb.
15. pasaitas, lankelis: Kašelė su ranka Trgn. Ė kur tavo kašės rankà pragaišo? Vdš.
16. N, Lzd kelio rodyklė: Ansgatės y[ra] ranka, ten parašyta, kur sukas tas kelalis Šts. Ot čia tujau po kairei būs ranka ant Ėgarių Ms. Ten tropysi kelią, ba rankà yra Lš.
17. Mžk, Skd, Vkš, Slnt, Dr ratelio stiebas su skersinuku, į kurį įstatoma prievarpstė: Į ranką įkiša pryvarpstę Brs.
18. sėdimasis verpstės galas: Pataisyk ranką, ba kap attruks, tai dar gali verpstė užmušt vaiką Nč.
19. krosniakaištis: Ar uždarei rañką? Knv.
20. toks ilgio matas (apie 80 cm): Dvie[jų] rankų ir užteks – kiek te jai sijonui reikia Trgn.
21. teisė dalyvauti kelis kartus žaidime, ėjimas: Tau dvie rankų neduosma Ut.
22. rašysena: Raštas, ranka SD251. Tikra (paties, ne kito) ranka rašytas SD315.
23. parašas: Padėk savo rañką (pasirašyk) Alv. Parašymas rankos SD263.
◊ [su] abiẽm [sàvo] rañkomis visiškai, mielai: Abiem rankom yra palaikytina ta tikroji sentencija MT174. Prie šitos malonės tveruosi su abiem savo rankiem LC1886,38.
abiẽm rañkomis gáudyti labai rūpintis: Abiem rankom gaudžiau sveikatą An.
ant greitõs rañkos paskubomis: Gavome laišką, mūsų gaspadinės ant greitõs rañkos siunčia šį tą Jnšk. Ant greitõs rañkos nuvažiuokium, pasiimsma kepurę ir grįšma Slm.
ant rañkos
1. KI584 iš anksto (duoti dalį suderėto užmokesčio, algos): Suderėjus reikia duoti ant rañkos, kad neatsimestų Jnš. Jei nori, kad kitam neparduotau, tai duok kelis litus an rañkos Alv. Kupčiai suderėjo jautį su išmintingaisiais broliais ir paliko pusę piningų ant rañkos BM251(Škn). Davei ant rañkos, ir negausi Slm.
2. grynų pinigų: Šimtą devyniasdešimt gauna ant rañkos Skdv.

ant rañkų nešióti ST212(B), Mžš labai mylėti, gerbti: Tėvą tai ant rañkų nešiója Ds. Koks pestūnas visai motinos neveiza, o tas vargo bitis ant rañkų nešiója KlK6,56(Krš).
ant sàvo rañkos (rañkų) savarankiškai: Jau geriau, ka galėtum ant sàvo rañkos gyvent Šlu. Ir turi ant sàvo rañkų savą kapeiką Vdk.
antrà rankà Jž;
añtros rañkos apie patikimą padėjėją: Mūsų dvarininkas yra per poniškas, nepaslenka visa ir visur pats prižiūrėti, linkęs visur pasitikėti prievaizdu, ūkininkauti antromis rankomis rš.
atbulomi̇̀s rañkomis; atãgalia (atgalià) rankà Ut nerūpestingai; nevikriai; tingiai; kaip pakliūva: Daro vis atbulõm rañkom Švn. Imi kap atbulõm rañkom LKT197(KzR). Kitas dirba, stengiasi, o kitas dirba lyg atbulõm rañkom Mrj. Brūkštelėjo atgalià rankà pakampiais, dėl to visi voratinkliai pasiliko Stl. Duona karti atagalia ranka paduota LTR(Km).
be rañkų [pa]li̇̀kti labai įvarginti rankas: Žoles vilko vilko – be rañkų pali̇̀ko Rd. Be rañkų [darbininkė] liẽka Pst.
dešinióji (dešinė̃) rankà patikimiausias pavaduotojas, patikėtinis: Riškus pasidarė dešinioji pono ranka: važinėjo į Liepoją, į Mintaują, į Rygą su javais, sėmenimis, linais LzP. Jis jo dešinė̃ rankà KI584.
devýnios rañkos mokėjimas burti: Kastulis devynias rankas turėjo, nuo visų gyvačių kirtimo ažužadėdavo Trgn. Gal tau devynios rankos, kad taip tropniai gydai Trgn.
dykomi̇̀s rañkomis
1. be nieko: Gavau laišką, ne dykõm rañkom grįžau iš paštos Jnšk.
2. be dovanų: Dykõm rañkom negi nueisi?! Ds.

gerà rankà apie sekimąsi kurioje nors srityje: Mano gerà rankà: kur aš sėjau, ten gerai auga Gs.
geràs rankàs turė́ti sėkmingai ką nors padaryti: Šitas stalius geràs rankàs tùri PnmA.
grýna rankà be gudrumo, suktumo: Manęs grýna rankà nepaims (neapgaus) Dglš.
į rañką bučiúoti labai prašyti: Ji būt ėjus, bet nori, kad į rañką bučiúotų Snt. Rañkostnan bučiúotum, kad tik atvažiuot Rš.
į rañką pabučiúoti padėkoti: Ims ir dar į rañką pabučiuõs Jnš.
į (kieno) rankàs žiūrė́ti (veizė́ti) laukti, kol ką duos, paduos: Aš į marčių rankàs nenoru veizė́ti Vn. O dabar į rankàs kito turi žiūrė́ti Rs.
į rañką (rañkon Grv, Sl) ei̇̃ti sektis gyventi, ūkininkauti, auginti: Iš jų kada nusperki paršelį, tai visada ei̇̃na rañkon Lkm. Nei̇̃na karvė rañkon Dglš. Kokios spalvos žibenkštį matai, tokios spalvos gyvulį laikyk, tai ei̇̃s rañkon Vdšk. Katės iš namų nenešk – gyvuliai neis rankon Ds. Jaunatvė, sveikata, meilė, perteklius, garbė tiekė kuone ponišką gyvenimą, tik vaikai nėjo rankon Vaižg. Gera, kai viskas ei̇̃na rañkon Kp. Nei̇̃na Marytei į rañką mokinės Pc. Jiems dobilai į rañką ei̇̃na: kasmet abu daržinės galai pilni Sml.
į (an) rankàs prinèšti leisti sėkmingai vykti: Šitam mėnesy bus teliokas, kad Dievas gerai prinèš an rankàs Trgn.
ilgèsnė rankà apie turimą pagalbininką (paprastai paauglį): Kad ir jauna mergiotė, bet vis bus ilgèsnė man rankà Rz. Jau rankà ilgèsnė – turiu sūnų Rm. Tai vis rankà ilgèsnė (yra ūgtelėjęs vaikas) Plv.
i̇̀lgas rankàs turė́ti linkti vagiliauti: Jis prastas žmogus: i̇̀lgas rankàs tùri Mrj. Jos vyrą išvarinėdė – anas i̇̀lgas rankàs turė́[jo] LKKXIII21(Grv).
iš laisvõs rañkos laisvai parduodant: Daugiau už tą kumelę negautum i iš laisvos rankos Dl.
iš pirmų̃jų rañkų tiesiog, be tarpininkų: Užpirkimas iš pirmų̃jų rañkų KŽ.
iš (kieno) rañkos (kieno) dėka, per (ką): Krioku jau dvejus metus iš tavo rañkos, – skundės pijoko pati Šts. Užpuolė iš vokyčio rañkų raupai [1914 m.] Grd. Jis vis laikėsi tos nuomonės, kad aš pasidariau turtingas tik iš jo geros rankos J.Balč. Kurmelis iš mano rankos turi pačią kaip svogūną Žem. Kai brolis, kuris iš jo rankos valdo Lietuvą, nepanorės karaliaus klausyti, gali visaip būti, net karas gali kilti V.Krėv.
iš po [kójų ir] rañkų iš čia pat, bematant: Iš po rañkų pagriebė šaukštą Jnš. Iš po rañkų prapuolė pirštinės Jnš. Vilkas nunešė avelę iš po mano rañkų Klt. Tai man iš po rañkų išsprūdo KI585. Mūs buvo daug, [vilkas] bijoj[o] imt iš po kójų i rañkų [šunį] Vlk.
iš rañkos į bùrną ką uždirba, tuoj išleidžia: Toks jų ir gyvenimas – iš rankos burnon Sb.
iš rañkos nuei̇̃ti turėti nuostolių: Daug iš rañkos nuẽjo Dbč.
iš rañkų į rankàs [pér]ei̇̃ti
1. patekti vis kitam asmeniui: Pinigas tur eit iš rañkų į rankàs Vlkv. Esant prekinei gamybai, kai gaminama nebe sau pačiam vartoti, bet mainams, prekės būtinai pereina iš rankų į rankas rš.
2. būti tai vienos, tai kitos kovojančios šalies valdžioje: Ypač įnirtingai buvo kovojama dėl pilių prie Nemuno, Kryžiuočių ordino ir Lietuvos pasienyje; jos dažnai ėjo iš rankų į rankas MLTEII128. Vėliau Kražiai per kelis šimtmečius ėjo iš rankų į rankas rš.

iš rañkų kri̇̀sti
1. netekti: Taip viskas, kas brangu, man krint iš rankų: tėvynė, jos šviesa irgi Namų Ugnelė Vd.
2. Kt nesisekti (dirbti).

iš rañkų nekriñta (darbas) apie nuolat dirbantį: Liūdo, ilgėjosi kaip mažas vaikas, nors šioks toks darbas niekada jai iš rankų nekrito LzP.
iš rañkų paléisti
1. atiduoti kito nuosavybėn: Kas bus, tas bus, bet žemės iš rankų nepaleisiu rš. Ūkio iš savo rankų nenorėjo paleisti K.Bor.
2. perleisti kitam: Kol paeinu, nepaléisu samčio iš savo rañkų Krš.

iš rañkų namie (šerti, penėti): Mūso karvė iš rañkų šerama KlvrŽ. Nepenim karvių iš rankų – būna lauku Arm. Reikia duot vištom iš rañkų: dabar šlapia, negalia miežiuos nueit Ob.
išskėstomi̇̀s rañkomis mielai, su džiaugsmu: Niekas manęs nei Kaune, nei kur kitur nelaukia išskėstomis rankomis rš.
iš trečių̃jų rañkų per tarpininkus: Žinių apie Lietuvą ir lietuvius gauna iš trečiųjų rankų, o ne iš mūsų, dėl to dažniausiai tos žinios netikros, vienašališkos rš.
iš vienõs rañkos išvien, sutartinai: Jiedu lošia iš vienõs rañkos, abu prieš mane Jnš.
kad táu rañkos atidžiū́tų toks keiksmas: Kap ažpyksta drūčiai an[t] ko, tada sako: kad táu rañkos atdžiū́t! LKKXIII122(Grv).
kai̇̃p rankà atim̃ti (nuim̃ti) staiga išnykti, pradingti (ligai, skausmui, miegui): Metus sirgau, gulėjau, gėriau vaistus – nieko, ėgi nuo žolynų kai̇̃p rankà atàėmė Rš. Kai̇̃p rankà sopstą atàėmė Mlt. Visas ligas kaip ranka nuims LTR(Slk). Išgėriau virinto ožkos pieno su česnaku, ir slogą kaip ranka nuėmė Lnkv. Kad aš akis suleisč parnakt! Kai̇̃ rankà nùėmė miegą Klt.
kai̇̃p rankà nukir̃sti griežtai pasakyti: Daugiau nieko nepasakė, kai̇̃p rankà nukir̃to, ir nutilo Sk.
kám kóją, kám rañką nudaũžti prastai, atmestinai dirbti: Kám kóją, kám rañką nudaũžia – kokis tę jo darbas, drenai anas padaro LKKXIII123(Grv).
kur̃ kója, kur̃ rankà Alv, Arm be tvarkos, be nuoseklumo: Jis nuo seno kur̃ rankà, kur̃ kója dirba Ps. Dainos mano – tai jau kur̃ kója, kur̃ rankà Lkš.
laisvà rankà nedaug darbo: Be vyro [moterims] laisvèsnė rànka Grd.
laisvàs rankàs turė́ti būti neužimtam, netrukdomam: Abu kunigai laiko kasdienines savo mišias, o kad rankas nori turėti laisvas visai dienai, tai laiko jas su patamsėliu J.Balt.
lengvà (laimi̇̀nga Ss) rankà apie sekimąsi kurioje nors veiklos srityje: Jo lengva ranka: jei pasodina gėles ar nukerpa plaukus – greit auga Pn. Tu, vaikeli, laikyk medelį, tavo lengvà rankà, tai greičiau prigis PnmA.
lengvà rankà nerūpestingai, neapgalvotai (ką daryti): Lengvà rankà viską išdoliojo ir sau neliko Dkš. Neišdalink visko lengvà rankà – pačiam prireiks kada PnmA.
leñgvą rañką turė́ti sėkmingai ką nors padaryti: Jisai turi lengvą ranką – jam sekasi ėryčiai romyt Ss.
namų̃ rankà visiems ir dažnai reikalingas: Senelis buvo namų̃ rankà Šk. Tas peilis namų̃ rankà Ss. ×
nuo rañkos (rañkų) ei̇̃ti (kri̇̀sti) (vok. von der Hand gehen) sektis: Darbas visiškai neina nuo rankos I.Simon. Anam darbas krimta nu rankų Brs.
nuo rañkos léisti atsisakyti (paslaugų, turto): Kai turime šitokį darbštuolį, pradedu galvoti, ar nevertėtų leisti Vasilį nuo rankos? J.Avyž. Reikia veršelį greičiau leisti nuo rankos, Strazdienė pirmoji užsiprašė, jai ir parduodame J.Avyž.
nuogomi̇̀s rañkomis DP237 be nieko.
pagálbos rañką ištiẽsti padėti, pagelbėti: Yra moteris, kuri nenusigąsta jokių pavojų jam ištiesti pagalbos ranką V.Myk-Put.
per [rañkų] rankàs ei̇̃ti patekti vis kitam savininkui: Ponui mirus, teip tas dvaras ir ė̃jęs par rankàs Skr. Šitas ūkis jau per daug rankų ėjo prš. Eina par rankų rankas Ėr. Teip i ei̇̃na tas ūkiukas par rankų̃ rankàs Erž.
per rankàs ei̇̃ti Vkš tokia figūra, ratelį šokant, kai eina pro kitas kitą, rankų plaštakomis susiimdami.
per rañką léisti Lp bet kaip dirbti, pro pirštus žiūrėti.
per svi̇́eto rankàs ei̇̃ti Ad būti visų naudojamam: Negerai, kap per svi̇́eto rañkom ei̇̃na bezvėnas Dglš.
pirmóji (pirmà) rankà patikimiausias pavaduotojas, patikėtinis: Jis mano pirmóji rankà Al. Mano vienas žentas maž mokytas tė[ra], ans jau pri žambio, antras pamokytas – pirmininko pirmà rankà Šts. Jei pristatysi, tai būsi pri manęs pirma ranka, o jei ne, tai aš tave gyvą sukaposiu DS106(Rs).
plikomi̇̀s rañkomis be ginklo: Sutikus baltąjį lokį plikomis rankomis, užtenka pasipurtinti ir surėkti, kad lokys nubėgtų Blv. Nu, o jegu lauke kur užpultų, plikõm rañkom – pražuvęs LKT159(Škt).
po rankà (rañkos)
1. arti, patogioje vietoje, parankiai: Pasidėk kepurę po ranka, kad nereikėtų ieškoti Jnš. Toks daiktas visada turi būti po rankà Up. Kad nepapuolė po rankà, tai neėmė (nevogė) Ds. Čia tau, mano miela, po ranka yr visko, ko tik tu nori Brt. Ir sūrio papjaustyta buvo po Dovydonio ranka, ir ragaišio visa žiauberis J.Balt. Būk visada po rankà, kad galėčiau pasisiųsti Up. Tas biesas atgulė vidurė[je], tą vaikį pasiguldė tatai po rañkos Brs.
2. atsitiktinai (pasitaikyti, pasipainioti): Koks lektorius po ranka pakliuvo, kokia paskaita papuolė, – tokia skaitoma sp.
3. iš patogios pusės: Sėsk po mano rankà, gausi vežimą Jnš.

po rañkos ei̇̃ti sektis auginti: Gyvoliai eita po rankos Šts.
prie rañkos
1. R71 parankiui, arti, prie savęs: Peilį buvau čia į pat prie rañkos pasidėjus, i vė nebė[ra] Sk. Aš tai turiu šičion prie rañkos KI585.
2. pasisiunčiamas, parankinis: Ka būtų koks vaikinas pri rañkos Grg. Tos būs gaspadinei pri rankos Klk. Tas vaikas … tėvams didžiai buvo prie rankos ir daug žingsnių jiems užčėdijo BsPI121. Buvo gerai, ka anie gyveno: a ką parnešti – vis buvos kas nors čia pat pri rañkos Ms.

prie rañkos ei̇̃ti sektis auginti: Viskas anam ejo pry rankos MitI75. Idant bitys prie rankos eitų, reikia žalįjį ketvergą bičių avilių kepures su vienas kitu sumainyti LTR.
prie rañkos prinèšti leisti sėkmingai vykti: Kad Dievas pri rankos rugius prineštų B.
prie rañkų
1. visai nebetoli: Jau ruduo, bulbakasis pri rañkų Krš.
2. arti, prie savęs: A turi pri rañkų adatą su siūlu? Krš.
3. pasisiunčiamas, parankinis: Pri rañkų už pusmergikę buvau Užv. Dvare buvau pri rañkų Šts. Mergos pri lauko darbų mums nereik, samdysme tik pri rankų mergikę Vdk.

prie rañkų laikýti penėti: Vieną paršą pjausim, kitą laikýsim žiemą prie rañkų Skr.
rankà ant rañkos lygiomis, be priedo: Nemaino rankà an rañkos Žrm.
prieš rañką į neįprastą pusę: Prieš rañką kasti labai nepatogu Jnš. Reikia gerti iš eilės, neužbėk prieš ranką Jnš.
rankàs [kójas] išbučiúoti labai padėkoti: Už tokią dovaną buvo gatavas rankàs išbučiúoti Jnš. Namą dovanotas rankàs kójas išbučiuõs Jnš.
rankàs dė́ti tekėti: Tada paklaus, ar nori dėti su juo rankas J.Paukš.
rankàs (rañką) [pri]dė́ti (priki̇̀šti LzP)
1. darbuotis, padirbėti: Rankų nepridėsi – ir nieko nėra [darže] Ėr. Ne rañkų motina nèdeda – taip užpyko KlK6,65(Krš). Rañką nebeprydė́si, a bebūsi geras [marčiai]?! Vn. Ranką dės – ir jau gatava K.Bor.
2. prisidėti, dalyvauti: Tebūna, kaip manai! Tik aš prie to rankos nepridėsiu V.Krėv.

rañką pridė́jus prie širdiẽs nuoširdžiai, atvirai: Pridėjęs ranką prie širdies, bent pats sau pasakyk: „Netiesa, netiesa!“ V.Bub.
rankàs sudė́ti pailsėti: Plūkiuos, dirbu, dieną naktį rankų nesudedu J.Balt.
rankàs [ant pil̃vo] su[si]dė́jus (susikei̇̃tus Šmk) be darbo: Rankas sudėjęs nieko negali laukti Ėr. Aš jug nesėdžiu sudė́jus rankàs: nuo pat ryto šveity i šveity, nėr kada nė pavalgyt Kair. Ko sėdi, rankàs susidė́jus! Slk. Sėdžia namie, susidė́jus rankàs, i algą ema Mžš. Mes, gaspadoriai, visi dirbam, rankų nelaikom ant pilvo sudėję J.Balt.
rañkų pridėji̇̀mas darbas: Be rañkų prydė́jimo nėko nėra Šv.
rankà dùrsterti apgraibomis, greitosiomis, prastai ką daryti: Vyras čia ranka dursteri, tę dursteri – kokis tę ano darbas Grv.
rankà ei̇̃na sekasi gyventi, auginti: Pradžia moterystės labai ranka ejo: mylėjo vienas antrą ir nieko jiems netrūko M.Valanč. Kur moterystėj sutikimo nėra, ten niekas negal ranka eiti Jzm. Neina ranka jam gyvenimas Brs. Tep man tos bitės ejo ranka, kad medaus neturėjau kur dėt Vrn. Anam gyvoliai ranka eita Als. Šitie paršeliai jau nei̇̃na rankà Klt.
rañkomis ei̇̃ti stumdytis: Susimildamas, tik rankom neik! Slm.
rankàs périmti
1. būti susilažinimo liudininku: Juodu sulygo [ristis], kas ten jiedviem ir rankàs párėmė Plt.
2. Grd padėti dirbti, pavaduoti: Aš viena – mun nėr kas rankàs párema Rdn. Mergelkos už vyrų išejo, penki vaikiukai liko – nėkas mun rañkų nepárema Rdn.

rañką dúoti
1. pažadėti: Davei̇̃ rañką per Žolines bernu (žadėjai imti už berną) Lp.
2. KŽ laiduoti, garantuoti: Aš duodu tau už jį ranką, kaip kad jam esu davęs už tave V.Krėv.

rañką (rankàs) pa[si]dúoti susitaikyti: Ir rañką pàdavėm vieni in vieną ranką, ir susejom, ir itep padarėm Zt. Pasiduokit visi rankas, būkit gražiuoju! J.Balt.
rankàs paganýti su pasitenkinimu primušti: Nors kartą rankas paganiau J.Balt.
rankà į rañką
1. vienas prieš kitą, iš arti: Ranka ing ranką SD404.
2. N arti, po ranka.
3. vieningai: Ranka į ranką, petys į petį rš. Gyvename visi trys draugiškai, ranka į ranką, širdis į širdį A.Vencl. Milijonai įvairių tautybių žmonių čia dirba ranka rankon, siekdami vieno tikslo sp.

rañkos pakaštavóti gauti mušti, lupti: Mergelkos nė katra nė[ra] gavusios ano rankos pakaštavoti Žr.
rankàs sukei̇̃sti (sukir̃sti; J.Dov) VP33, J paduoti vienas kitam ranką žodžiui patvirtinti.
rañką kélti (kilóti) mušti, pulti: Kol manęs neskriaudžia ir nesikėsina pagrobti, kas mano yra, nekelsiu prieš jį rankos V.Krėv. An tavę siratos rankelės nekelsiu LTR(Ašm). Ale tai matai, rupūžė: rañką pakė́lė! Ktv. Sakydavo: nekélk rañkos pryš tėvą – ranka iš peties išdžiūs Erž. Liežuviu lok, ale rankų nekilok LTR(Kur).
rañką pakélti balsuoti: O kai reikėjo balsuoti už pasiūlymą mesti Senavaitį iš partijos, niekas nepakėlė rankos V.Bub.
rañkos nekỹla (nesi̇̀kelia, nèkelia) nėra noro (ką daryti): Kap pamirė vyras, rañkos nekỹla krutėt LKKXIII134(Grv). Nieko negaliu – nesi̇̀kelia rañkos dirbt suvis Rš. Tai nenori [dirbt], tai rañkos nèkelia Pls.
rankà nekỹla nesiryžta: Nekilo ranka išmesti senuosius bitininkystės įrankius V.Bub. Markauskas ne kartą pagalvodavo: reikia nupjauti topolį. Tačiau nekilo ranka V.Bub.
rañką pakylė́ti užsimoti: Jis pakylėjo ranką ant vagies mušti J.
rankàs kójas pakir̃sti sustingti iš baimės: Keršis neišmanė nė ką begalvoti. O jau visai rankas kojas pakirto ir šaltas prakaitas pasipylė čiurkšlėmis, kai ratuose pasigirdo silpnas, širdį veriantis dejavimas J.Avyž.
rañką (rañkos) kni̇̀ta (kniẽti) labai norisi, rūpi: Knita knita ranką, kad išleisti J. Jam rañkos kniẽti ka teip padaryt Mlk. Seniai knita rankos jum atkeršyti Dkk.
rankàs ap[si]krė̃sti (antsikrė̃sti J) sugadinti gyvenimą, užtraukti nelaimę: Api̇̀krėtei man rankàs Ktk. Kas taũ (tave) paims, tai tik rankàs apskrė̃s Trgn.
rankàs kratýti (nukratýti, pakratýti, apkrė̃sti) atsisakyti: Ji bijo, rankàs krãto Jrb. Kur čia jam beišgyt: visi ir daktarai jau rankàs nukrãtė Užp. Būk žmogus, nors tu rankų nepakratyk Varn. Būč seniai išbėgusi, rankas pakračiusi, kad ne šliūbas būtų pririšęs Žem. Išvažiuosma rankàs pakrãtę – nebnoram purvą bristi Rdn. Kai sužinojo visus jos darbus, pakrãtė rankàs, ir nereik Skr. Norėjau pirma pas jį pirkt tos karvės, ale kap papaisiau, ką kvara, tai ir rankàs àpkrėčiau Arm.
rankàs láužyti labai gailėtis, sielvartauti: Išejo motulė an didžio dvarelio, senas rankas laužydama, ašeras lėdama TŽII269(Mrk). Motina rankàs láužė, ė vaiko jau nėra LKKXIII134(Grv).
rañką láužk jokiu būdu, niekaip: Tu to tai rañką láužk – nežinosi Šts.
rankàs nuléisti netekti noro, vilties, nusiminti: Nuléisti rankàs pirm laiko neapsimoka LKT102(Vg). Blogai padariau, ka nuléidau rankàs i toliau nebesimokiau Btg. Jis dirbo, rankų nenuleidė Ėr. Stovi mergelė, rankas nuleidus LTR(Ig). Dirbk, nenuleisdamas rankų, ir laimėsi LTR(Srd). Japonai nuléidė rankàs, pasidavė Ėr.
rankà pamóti nekreipti dėmesio: Rankà reikia pamót [į tokį prastą darbą] Imb.
rañkoje nešióti labai mylėti, gerbti: Kad tave paimčiau, rankoj nešiočiau LTR(Brž).
rañkos piningai̇̃ rankpinigiai: Atvažiuos i tujau klaus, kiek nori, tiek i tiek, nu tujau rañkos pi̇̀ningus Plng.
rankàs pláuti padėti, pagelbėti: Anys vienas kitam rankàs pláuna LKKXIII138(Grv).
rañkose pū́sta (supùvo) (darbas) apie prastai ir lėtai dirbantį: Pati vyrą namuosa likdo – ano rañkose darbas pū́sta LKKXIII134(Grv). Nesibai̇̃dai [berno], geras darbinykas – jo rañkose darbas nesupùs LKKXIII134(Grv).
rankàs suri̇̀šti
1. atimti veikimo laisvę, suvaržyti iniciatyvą: O jūs, taip atkakliai tylėdamas, mums surišate rankas ir gal visai be reikalo save skandinate rš.
2. susituokti, susijungti: Jei mislinai, mergužėle, atgalio sugrįžtie, tai reikėjo su berneliu rañkų nesuri̇̀štie DrskD144.

rankà pasi̇́ekiamas (dasi̇́eksi) visai arti, čia pat: O už daržo ranka pasiekiamas snaudė jo vienkiemis J.Avyž. Mano namai jau rankà pasiekiami̇̀ Jnš. Nors karvė čia pat, beveik ranka pasiekiama, bet mudvi keliavova tolimą kelią I.Simon. Miestelis netoli – ir rankà dasi̇́eksi Rš.
rankàs išskė̃sti įsigalėti, išplėsti savo valdžią: Ka prūsas (vokietis) nebūt gavęs rañkų išskė̃st, būt kitep buvę Gs.
rankàs praski̇̀rti atsikvėpti, pailsėti: Darbo tiek, kad nėra kada nė rañkų praski̇̀rt Ssk. Rañkų praski̇̀rt per darbus negaliu Pc. Darbų – nei rankų praskirt! Rod. Už šitą vaiką tai nepràskiriu rañkų Vlk.
rañkoms praski̇̀rti būtiniausiems reikalams: Užsidirbau kelius rublius, bus rañkoms praski̇̀rt Ktk.
rañkų tárpe čia pat, bematant: Rankų tarpe vaikas prapuolė Žem.
rañką įtaisýti išmokti, įgusti, įprasti: Esu įtai̇̃siusi rañką, lengvai išnarpalioju Rdn. Įtai̇̃sė rañką, dabar ilgai būs [duona] kailiaraugis Krš. Įtaisiáu rañką eiti ankstie rytą [daržų] laistyti Krš. Rañką įtai̇̃sė vogti, a nenutvers?! Rdn. Įtai̇̃sė rañką, šiks i šiks [vaikas] to[je] lovikė[je] Krš.
rankàs tèpti[s] prisidėti prie kokio nors negarbingo darbo: Savo rankų netepsiu jokiais popieriais rš. Prie svetimų žmonių nenorėjau rankų teptis rš.
rañką (kam) ištiẽsti
1. susitaikyti, bendrauti: O jeigu pralaimėsim [rinkimus]? – neramiai paklausė viršaitis Utkus. – Tada lieka ištiesti ranką tiems, kas laimės, – pasakė klebonas J.Balt.
2. padėti, suteikti pagalbą: Kaimas jaučia šventą pareigą ištiesti miestui ranką, aprūpinti jo žmones duona sp.

rankàs turė́ti pajėgti dirbti: Dirbt rañkų jau neturiù Ad. Kai rankàs turė́jau, dirbau PnmA.
rankàs užver̃sti
1. nieko nedirbti: Aš apsiženysiu seną, ažuver̃siu rankàs – nieko nebus Dv.
2. apgauti (merginą): Rankàs ažver̃čia, an rankų pameta, gyventuvę sutrina LKKII222(Lz).

rañką atvérti duoti, dalyti: Duodi peną visokiam kūnui, atveri ranką savą o sotini vis, kas gyvena pagal pamėgimą tavo MKr41. Savo dosningą rañką atvérti KI584.
sausà rankà be dovanų: Jis prie to daktaro sausà rankà nepriėjo tik Jrb.
sàvo rankà
1. savavališkai: Sàvo rankà nieko neėmiau Dglš.
2. savarankiškai: Jis gyvena sava ranka Klm.

suli̇̀g rankà tuoj pat: Uždirbęs leidau sulig ranka ir esu ubagas senatvė[je] Šts.
šaltomi̇̀s rañkomis atmestinai, prastai: Dirba šaltõm rañkom, atgrubnagis toks Ob.
šuñs rankàs ir kójas turė́ti būti darbščiam ir greitam: Aš šuñs turė́jau rankàs i kójas Erž.
te rankà raginant lažintis: Te rankà, jei tu ją gausi! Lp.
trečiõs rañkos apie tolimesnį, atsarginį padėjėją: Jis ar buvo trečiõs rañkos Krč.
tuščià rankà Žem be dovanų: Kas tavęs klausys tuščia ranka – papyragyk Šts.
tuščiomi̇̀s rañkomis
1. be nieko: Sugrįžo tuščium̃s rañkums Rs. Viešpatis … noteis tuščiomis arba nuogomis rankomis DP237.
2. be dovanų: Jug nenueisi tuščium̃s rañkums į veselę! Krš.

už rañką ilgèsnis Ds apie pasisiunčiamą, sugebantį pagelbėti vaiką: Jau muno vaikas už rañką ilgèsnis Pln. Jau Vytukas už rañką ilgèsnis, man pačiai mažiau žygių Rs. Už rañką ilgèsnis, tokį gali pasisiųsti Krš. Kūdikelis kaip pėdelis, tėvas sako: – Garbė Dievui, mano sūnus jau už ranką ilgesnis S.Dauk. Jau už ranką ilgèsnis i pačios [vaikas], jau vis šioks toks užvadėlis pačiai Sk.
už rañkomis iš anksto (duoti): Piningai už rañkoms uždėti, negaliu beatsisakyti, turiu pirkti Šts.
už rañkos nutvérti pagauti vagiant: Džiaugiesi, kad už rankos nenutvėrė? rš.
vienà rankà Jrb apie išvien, sutartinai veikiančius: Mes vienà rankà – visi zgadoj gyvenam Strn. Ką tu jiems padarysi – jų vienà rankà Skdv. Mes su jais vienà rankà Mrj.
vi̇́ena rankà sutartinai: Visi vi̇́ena rankà buvo Vlkv. Su rajonu vi̇́ena rankà eina, ką padarysi Grd. Anys vi̇́ena rankà gyvena LKKXIII138(Grv).
vi̇́eną rañką laikýti (turė́ti) sutartinai veikti, elgtis: Tėvams reik vi̇́eną rañką laikýti: jei vienas bara, kitas užsto[ja], vaikai į velnius galia išeiti Krš. Vi̇́eną rañką visi tùra, nieko nepadarau Pj.
vi̇̀sos rañkos pragyvenimo šaltinis: Mums žemė – vi̇̀sos rañkos Ktk.

Daugiau informacijos

pértarti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

apvélti

Apibrėžtis

1 vélti, vẽlia, vė́lė KBII162, K, I, Š, Rtr, BŽ42, DŽ, NdŽ, KŽ; Q604, OsG72, N, M, LL35, L, PolŽ38
1. tr. K taršyti, šiaušti: Plaukus vélti Grv. Kam seserelę skriaudi – plaukelius veli̇̀, pešioji Vkš.
| refl. N: Negal surišti, plaukai vẽlas Trk. Storos lūpos kaip du kaušai, kudlos velias ant pakaušio LTR(Brž).
| Pėtnyčioj reik kaltūnus nuimti, būk daugiaus nevelsias ant galvos rš.
ǁ draikyti, raizgyti: Ar nepadėsi kamuolį – kam tus siūlus veli̇̀ čia dabar? Vkš. Ką tu čia tus siūlus veli̇̀! Dov. Prastas dalgis vẽla žolę, nepapjausi Šts. Šita [kuliamoji] mašina vẽlia rugius (prastai kulia) Ėr.
| refl.: Pirmažolė skirias, o atolas vẽlias, kai dedi žaginin Klt. Kūlaičiai vẽlas po dalgiu Pln. Nei vẽlias, nei niek siūlai Dglš.
ǁ Vvs sūkuriuoti: Pusto, vẽla sniegą į rataną, į dangų trauka Krš.
2. tr. N, Krg, Akn šiaušiant, trinant daryti tvirtesnį, storesnį: Veliamos beveik išimtinai tik gelumbinės medžiagos, austos iš kočiotiniu būdu verptų siūlų LEXXXIII321. Milą veliu R392, MŽ527. Milvelė[je] vė́liau milą, pirštines, žekes J. Blauzdinės veltos SD357. Išaudę milą vẽlia Jnšk. Būdavo vandeninis malūnas, tai milus véldavo ir spausdavo Kp. Pandėly būdavo karšykla ir véldavo, ir dažydavo tuos milus PnmR. Milą vélt vežėm an mašinų alne Ivjon LzŽ. Milus vẽlia, birkas duodinė́ja Rod. Reikia vežt vélt milą, nėra kuom apsisegt Arm. Milą ir patys vė́lė, stupon gurino Žrm. Anas milelį véldavo, aždirbdavo Klt. Milus vė́liau, visa dirbau Sug. Veli̇̀ veli̇̀, veli̇̀ veli̇̀, kaip jau gaurą pradeda paleisti, jau tuokart išplauni aną (milą) Kl. Karštan vandenin milą vẽlia ir anas pasdaro tvirtas ir macnas Aps. Kaip drobinis bus [milas], kad nevélsi, nekirpsi pūko Svn. Véldavo mileliukus – kaip gelumbė, blizga Žl. Tas milas nesiduoda vẽliamas Ėr. Vyrai milą vẽlia, o moterys linus bruka Dkš. Kiti vẽla su rankoms an stalu [milą] Kl. Esu i pati vė́lusi [milą], ne tiktai kitą mačiusi Žlp. Véldavo [milą], į kubilą įsidėdavo i mindavo Vg. Buvo tam tikri tokie kubilai, tą drabužį įdeda į kubilą ir eina visi aplinkuo, su kojoms mynė Akm. Vėlė milus kubelūse, su kojėms mynė anus Varn. Patys vélti liuob [milą], myniosi myniosi, apsuksi Gršl. Pradėjo vaikis milą vélti Nv. Lytaus vanduo yr pats geriausias pančekoms ir pirštinėms vélti Vkš. Būs i dvejos, i trejos pančekos vélti End.
^ Nor ožka balta, bet pasoga velta (nors merga nieko neverta, bet pasoga gera) Švnč. Gunčelės baltos, utėlių véltos (pilnos) Nč.
veltinai̇̃ adv.: Veltinai̇̃ suvelk [milą] Grž.
| refl. tr., intr. N, K, L: Milą šiltą rankom in stalo kočėja, ir milas vẽlias Aps. Brangiai kaip reikdavo mokėt, o tų litų nebūdavo, teip ir namie kiti véldavos [milą] Grž.
ǁ Kpč taršant, trinant, lipdant gaminti ką (iš vilnų, plaukų): Nuobarinė ir avižinė [vilna] vailokam vélt gerà Kvr. Audžiau i nėriau i veilokus vė́liau Sdb. Pirkau sau vailokus, namie véltus, mokėjau dvidešim rublių Mžš. Sviedinius [žaisti] véldavo iš karvių [plaukų], kai šerias; anys, kai susivelia, kieti būna Rk. Skrybėles tę vẽlia Rud. Viena iš tų mergų vėlė skrybėlę ir sako: – Kad mane karaliūnas imtų, aš jam duočiau šitą skrybėlę BsMtI86(Brt). Tavo kepuružė Potsdame velta RD124.
| Čia sena ranka vė́lė (mezgė), tai ir rodyt gėda Gdr.
ǁ refl. taršomam, trinamam sulipti, darytis vientisam: Ne visų avių vẽlias vilnos, reikia parinkt Alz. Kalėdinė [vilna] gera veilokam, vẽliasi Kvr. Kad vẽlias vilnos, gražiai apisuki, ir susivelia [veltiniai] gerai Kpr. Ne visos [vilnos], ne visos – ožkavilnė nesivéldavo, tokia šiukšti, ilga būdavo, tai to ne, nesivéldavo Antš. Žieminė vilna ilgesnė ir nesi̇̀velia tep Pns. Kai nesi̇̀velia, tai spjauk kiek nori [veldamas veltinius] Alz. Kad blogai vẽlias, tai pumpulais susi̇̀velia vilna Svn.
ǁ refl. skalbiamam, drėkinamam gadintis: Tokiam pačiam [vandeny] išvelėk i tokiam pačiam išplausk – nesvel̃s [vilnonė skarelė] Klt. Kai skalbi, tai jie (kutai) vẽliasi, nusipešioja Jdp. Lipdyt nereik [verpiant] – smunka audžiant, nytės velias, labai blogai Pš.
3. tr. trinti (pūsles): Ankšti batai pūsles vẽlia DŽ. Pūsles vẽlia šitie čebatai Klt. Maži čebatai pirštuos pūsles vẽlia Ds.
4. tr. Vvs sukti, vyti (lizdą): Dideli vanagai savo lizdus vẽlia Sem. Kambary pelė jau lizdą vẽlia Rmš. Jau ir garnys parlėkęs savo lizdą velia LTR(Krn).
5. tr., intr. traukti prie savęs ką, lipti kuo: Peilis vẽlia [neiškepusią] duoną Ds. Oje, tai vẽlia peilis! Skr. Kietą medį drožant nevela ablius, o minkštas netura gruzdumo, iš didelio minkštumo vela drožant Šts.
| Geri keliai, purvo lig stabulių nèvelam Krš.
| refl.: Vẽlias šitoj šlapioj žemėj žolė, koks te ravėjimas Klt. Ratas neatšoka, vis vẽlias ir vẽlias [minkšta žemė] Lp.
ǁ tr. lipti (prie ko, ant ko): Anksti rytą saulė kelia, šaltos rasos kojas velia rš.
| refl.: Pyragas žalias suzmegęs velias į dantis, t. y. votulas J. Kažkas vẽliasi ant liežuvio OGLIII308. Žmonių pienas kaip vẽlas pry stiklo, krautuvės i plauti nereik Krš. Šį sykį duona toks čiulkinys: kai valgai, į dantis vẽlias Jrb. Lašiniai rudi pasidaro, vẽliasi ant liežuvio Rm. Labai sprangi mėsa, vẽlias gomury Kp. Ant peilio vẽlias, gliejas į burną [pusžalė duona] Bt. Nebesi̇̀velia ant rankų [gerai išminkyta tešla], išvartai gerai Pš. Mazgoju mazgoju, vẽlas kaip taukai i vẽlas (nenusiplauna) Vgr. Vẽlias sniegas po kojom, lempa Klt. Žiemą po jomis (kurpėmis) labai sniegas vẽliasi PnmŽ. Lietui užlijus, žemė, o labiausiai juodžemė, apsivers į veliantįsi pusnyną A1886,182. Dabar jau rasa bus [po lietaus], pavirš tuoj vẽlias, – molis Krč. Pri molio žemė – vė́lės vė́lės arama Krš. Jei nori žibinimui gauti tyrą alyvą, kurs nei veltuosi, nei turėtų didelę smarvę, imk alyvo 2 latu ir sumaišyk su 8 lašais grynojo vitrijolo A1883,264. Po kojomis vėlėsi purvas, žliugsėjo vanduo V.Myk-Put. Drėgna žemė vėlėsi ant dviračio padangų, nes nuo pat ryto dulkė smulki, panaši į tirštą rūką lijundra J.Avyž.
| Suknelė vẽlias apie kojas Ktk. Nèvelas tas sijonas [apie kojas] Trk.
ǁ intr. daryti, kad kas apliptų, susiteptų: Tavo šitie kailiniai vẽlia (leidžia pūką) Db.
| refl. tr., intr.: Vẽlias (tepa dažais) [nudažyti kailiniai], paskui patirpo taukų, įtrina su taukais i nieko nesi̇̀velia Mšk. Nesivélkit [rankų] – aš greit, lapus papjaustysiu, bulbių patraiškysiu Sk.
6. valgyti: Lašinius vẽlia, žandai tik plyšta Str. Klaptas, veldamas savo bedantėje burnoje blynus, giedojo rš.
7. tr. Klt glamžyti, lamdyti; jaukti: Vẽlia, grūda vaikai patalus Dglš. Nevélk lovos, lipk laukan Vkš. Paskutinę [suknelę] siuvo siuvo, vė́lė vė́lė ilgiausia ir nieko gera nepadarė Slk. Kampukan skarelės vė́liau vė́liau tuos pinigus Krok.
| refl.: Vẽlias mazguosna suraišioti daiktai, nėr kur padėt Klt.
ǁ refl. glamžant, lamdant, jaukiant išdykauti, voliotis: Vaikai vẽlias po lovas Brž.
8. glamžomam, lamdomam mėtytis; būti turimam (apie pinigus): I dabar dar vẽlas tų carinių – puiki buvo piningai Sd. Vėlės šimtas rublių visumet kišenė[je], o dabar… Šts. Pas aną tik auksas nèvelas, o piningų anie tura lig valiai Pln.
9. refl. eiti, slinkti, ristis, vilktis: Vienas atsivėlė ir antras vẽlas J. Pareinu naktį pri tos rejos – toks vẽlas kaip tas šėpas didilis Pkl. Ežis vẽlas par slenkstį į vidų Akm.
10. tr. J griauti, versti.
ǁ intr. Brž imtis, ristis.
| refl.: Einam, Jaunuti, veltis! Kvt.
ǁ refl. Mrj, Švn, Vlk, Vdšk prk. netikusiai meilautis, nerimtai elgtis, trintis: Bernai vẽlias su mergom Dglš.
11. intr. Vkš, Lel, Tr kirsti, trenkti, šerti: Vélk tokiam par snapą, ir atsitrauks Krš. Kai vélsiu snukin, tuoj nutilsi An. Gavau pats, ale ir jam vė́liau atgal Šmn. Kai vė́liau ausin, tai ir nugriuvo Vžns.
12. intr. stačiai, įžeidžiamai sakyti: Nereikėjo tau tep vélt akysna Kpč.
ǁ tr., intr. Alv apkalbėti, kaltinti: Mislio[je] seniai vė́liau …, kad ana yra nečyra, t. y. verčiau, lėmiau J. Vẽlia anta tavę, visap kalba DrskŽ. Anai vė́lė i vė́lė: visur išlakstai, nešvari esi Krš. Ta boba vẽlia i vẽlia tave Grnk.
| Vẽla (prikaišioja) mun tus žodžius, [o] aš visai taip nesakiau Krš.
ǁ tr., intr. keikti: Ka tu veli, t. y. siūloji jį velniams, t. y. keiki J. Vẽlia ir vẽlia vienokiai Ds.
ǁ tr., intr. K suktai, neaiškiai kalbėti, nesakyti tiesos, meluoti: Su boboms nepradėk ginčyties – véls véls i nuvels sau Krš. Kad jau vẽlia senis, kad vẽlia! Graž. Aš rimtai, o jie kažin ką velia M.Katil. Vieną kartą stipriai apie jo tėvų vardus mano klausinėjamas prispirtas vė́lė vė́lė ir nieko tikro nepasakė Sr.
veliamai̇̃ adv.: Velamai̇̃ bekalba, negal nė besuprasti Šts.
veltinai̇̃ adv.: Stačiai sakyk, neveltinai̇̃, būk stačios kalbos Šts.
13. tr. sunkiai ką dirbti (gabenti, kelti ir pan.): Vė́lė i vė́lė darbą dviejuos vyrai Dglš. Aš noriu vélti ant viršaus rąstą, akmenį, maišą ant miegos J. Aš vė́liau striūkį del pliauskų, t. y. boginau J. Palei lentom vẽlia ir užvelia aukštyn akmenį Akn. Pavogęs maišą grūdų ir vẽlia tiesiai per lauką Str. Žiūrėk, kokį vežimą vẽlia (veža) Str. Vežimus vẽlia i vẽlia (krauna) Ad.
14. refl. Šts lėtai dirbti; trainiotis be darbo: Jos darbai velas, t. y. nenudirba greitai J. O tei muno nebspėrumas, velúos velúos Krš. Ko tas judošius vẽlas (namie būna), niekur neina Krš. Nėr tvarkos [kolūkyje], taip vẽlamos vẽlamos Rdn. Nuosakos nė[ra] darbo, vẽlias i vẽlias Sk. Teip žmogus velýs, kol da biškį kojėms paeiti̇̀ End. Ka geras žmogus mun vẽlas, aš pagatava pasiusti Trk. Prasta iš jos darbininkė, lig pietų vẽlias i vẽlias po namus Sk. Va šite i veli̇́es žmogus Dglš. Nėkam nebtinki, nėko nebgali. Ka gyvolį, tujau šmūrkšt papjauna, o žmogus vẽlas vẽlas lig paskutinės minutos, vẽlas i vẽlas End.
| Lai nė akėse nèveluos, – pasakė mun marti ir išvarė Šts.
^ Ana velas kaip veltinys po kešenę J. Tinginys, vẽlias kaip vailokas Brž. Velúos šiandien kaip pakula Krš. Veliasi kai pakulų kuodelis Jrk121.
15. tr., intr. trukdyti, kliudyti: Viską vẽla [valdininkai], nėkas nenora dirbti Krš. Valdininkeliai vẽla vẽla, su ta žeme visims galvas susuko Rdn.
ǁ refl. maišytis, kliūti: Vaikas kaip kankolas velsis po kojomis J. Vaikai, ko jūs čia vẽliatės? Ėr. Vaikali, jetau, ką velýs po kojų, bėk lauko Krš. Vaikų mada vélties didelims po kojų Rdn. Seni pri jaunų vẽlas – tura išdvasioti Jdr. Kad atsigulsiu, nebvélsiuos, o teip i velúos po kojėms Kl. Vẽlas katytis į rinkį kojų Šts. Išmesk katūtį laukan – po kojų tiktai vẽlas Kv. Tik po kojų velties kaip žalčiai! Trk. A vélsys po kojų, tu nūsproga, ka greit prapulk iš akių! Šv. Jei jau supykę, lįsk iš akių, ka nevel̃tumys, ka aš tavęs nematyčio daugiau! Žd. Girnos buvo liuosesniam kambarė[je], ka nevel̃tumias po kojėm Všv. Palaidi šunys ka vẽlas aplink kojas – nekentu KlvrŽ. Vẽliasi po taku A.Sal. Tik nevélkiatės po tako i naktimis nevalkiokiatės Kl. Nesivelk po tako, o gausi į ausį Rt.
| prk.: Šaukiuos visu pirma mokytojus ir moksleivius dėl to, kad jiems tie dalykai artimesni, sakyčiau, net velte veliasi po kojomis K.Būg. Vẽlas mun tos skolos, nėkaip neištaikau sugrąžinti Krš. Tie sąsiuviniai čia ant stalu vien vẽlas Plt.
^ Velýs kaip klumpis palaikis po kojų Jdr. Šiaudas po kojų vẽlas [senam], i gali virsti Varn.
16. tr. stengtis įtraukti, įpainioti: Da kitus vẽlia į tą velnių tancių Plv. Vẽla aną į statybą, o ta spiras Krš. Virbyla dar ir šiaip, ir taip, bet aš pertariau: nevelkim [į tą reikalą] mokytojo V.Bub.
ǁ refl. lįsti, kištis: Kaip šeškus visur vẽlas i vẽlas! Krš. Tu pliurpk ką tu nori tą, o aš nevélsuos, i gana End. Nors Mineikienė suprato, kieno adresu Irena savo pastabas siuntė, bet nepanorėjo šį kartą veltis su sena drauge į barnius Pt. Literatūrinės kalbos šalininkai buvo pasyvesni, kurį laiką į ginčus nesivėlė ir savo nusistatymą reiškė tuo, kad ir toliau vartojo įprastą terminą KlK49,35.
17. intr. euf. leisti dujas (iš žarnyno), orą gadinti: Ko teip bjauriai veli̇̀, bene rūgšto pieno prisipliurpei? Slnt.
◊ ×brỹlių vélti Brs, Ms, Trš tokį žaidimą žaisti (vėlėjas stengiasi sudaužti per kojas kliudantiems jam velti): Velu velu brylių, šiokį brylių, tokį brylių, plačia skyle Štk.
burnojè vẽliasi negali atsiminti gerai žinomo dalyko: Vẽliasi burno[je], negaliu ištart Ar. ×
dur̃nių vélti meluoti: Ką tu čia dur̃nių veli̇̀, nei te tep buvo, nei ką Str. Dur̃nių vẽlia akysan Švnč.
galvojè vẽliasi negali atsiminti gerai žinomo dalyko: Vẽlas galvo[je], užmiršau Lk. Man viskas galvõj vẽliasi PnmA.
klastàs vélti KII119 sukčiauti.
kùltas nevéltas netikša, mėmė: Daba kožnas kùltas nevéltas tave niekina Ul.
liežuvis vẽliasi DŽ1 neaiškiai taria žodžius: Liežuvis jam velias G120.
liežuviù vélti niekus plepėti: Bet tik liežuviu velia Grž.
mi̇̀lą vélti
1. kartoti: Turėtum mane palinksminti, turėtum pats apsidžiaugti. Jis gi vis tą patį milą velia, liūdna, liūdna… B.Sruog.
2. tingėti: Jis ir gerai milą velia Vrb.

pi̇̀kis véltų sakoma keikiantis: Veltų pikis visus darbus! Bene kada jiems bus galas? M.Katil.
sùniekę vélti skursti, vargti: O gyventi turėsime kuo – suniekės velti neteks V.Krėv.
vélnius (velniai̇̃) vélti
1. negerus darbus dirbti: Vélnius vẽla, negeri [žmonės] daba dirba Krš.
2. keiktis: Anas velnių̃ nevė́lęs negali nė trupučio pabūt Ds. Gana tau velniai̇̃ véltie Ds.
1 apvélti, àpvelia, apvė́lė tr. Š, Rtr
1. šiaušiant, trinant padaryti kiek tvirtesnį, storesnį: Tris sienas milo išaudėm ir apvė́lėm Lp. Apvė́liau pirštines DŽ1.
ǁ taršant, trinant, lipdant beveik pagaminti ką (iš vilnų), kiek pavelti: Vienoj dienoj apvė́lau sausai, kitoj aplyginau [veltinius] Žl.
2. daryti, kad apliptų, apkibtų, aplipdyti kuo: Drabužius pūkais apvélti DŽ1. Apvéls tave su plaukais, gink tą katiną Krš.
| Nešluostyk, tie puodai taukuoti, tik tą lupatą àpvelia Jnšk. Jau čia kas prosyta – prosas apvéltas Pv. Man tai degtienė netikdavo su bulbom – api̇̀velia koše Vdn. Šitas liežuvėlis apveltas limpamomis seilėmis J.Jabl. Dažai pridžiūsta prie [šepečio] kotelio, jį apvelia rš. Lupenas sukapoju, miltais àpveliu, tai kad lesa vištos! Bgt. Tuos obuolius apmaišai apmaišai, jau àpveli cukrum, pastovi, ir verdi Plv. Aš mat da kaip ir druska apvė́liau apvė́liau, kad nepelytų Dkk. Tus lašiniukus biškį i druska àpvela àpvela Akm. Reikia kept žuvis anas jau apvéltas Kr.
| refl. Š, Rtr, DŽ1: Pūkais apsivė́lus suknelė Klt. Nevat nusigando, kai pamatė mane išlendantį visą plunksnom apsivėlusį Sln. Kriaukš (perlūžo) pusiau ta kestė – nu ta ten apsivélsi tais šiaudais Lnk. Su šlapiu škurliu [dulkes] šluostysi, apsivéls Krš. A neplaunys, ka grindys tokios apsivė́lusios? Rdn. Netura grindės žiubėjimo – apsivė́lusios Krš. Mes nepaabliuojam tų lentų, neema abliai, kaip pakulos apsi̇̀vela tos lentos Als.
| Apsivė́lė rankos, nebsučiupinėju agrastų Krš. Riebinos lėkštės, apsivė́lusios Krš. Viskas apsivėlę, tiek puodai, tiek bliūdai BsPIV14(Brt). Atvedė jį visą apsivėlusį jovalu BsPIV6(Mšk). Kai apsi̇̀velia visai rankos – dešra išminkyta Bsg. Rankos apsivė́lė tešla Brš. Ale bet jau po lytaus, kad i šlapi jau, apsivė́lusios [bulbės] Akm. Guotės apsivė́lusios žeme yr Trk. Plūgelis apsivė́lė purvu, burokus išvartė [vagojant] Ssk. Apsivel̃s jūsų kojos purvynu, neklampokit Kt. Ratai baigia apsivélt, tuoj nebesisuks Pmp. Batai klimpsta į arimą, apsivelia žemėm, pasidaro sunkūs, vos bepavelkami V.Bub.
^ Teip yra apsivėlusi kaip pereklė višta su perais plunksnoms Klp. Šaukštas apsivė́lęs kap avies koja Rod.
ǁ apvynioti: Kad buvo apvéltas [kūlimo įrenginys], reikėjo taisyti Klp.
| refl.: Apsivė́lė kūleklė [šiaudais] ir nebkula Šts.
3. apglamžyti, aptrinti: Apvélti drabužį DŽ1.
4. refl. Š, Al, Zr, Ds būti, pasidaryti netvarkingam, nešvariam, apsileisti: Visos žinom, kaip ana apsivė́lusi Krš. Apsivė́lęs, apsibuvęs senis, tegul aną balai! Krš. Apsivė́lus purvais senė ir gyvena Sug. Buvo tokia mergina apsivė́lus Šmn. Par tingumą ir žmogus apsi̇̀velia Trgn. Iš mažuities nelaužė darban, tai dabar ir apsvė́lus kai meška Užp. Nieks nebarė, nedraudė, teip apsivė́lė, atrodės, kad teip i reikia Ssk.
| Apsivė́liau (aptingau) ir guliu Adm.
^ Vaikštai kaip autas apsvė́lęs Ut.
ǁ apsiprasti: Apsvė́lau, dabar jau baika, kad ir ką sako, aš savo dirbu, ir tiek Ktk.
5. prk. šiek tiek išlavinti, pamokyti: Pasidaro darželius, ale tik katros kur biskį apvéltos Krok.
| refl.: Jy jau biskį apsivė́lus Krok. Kai žmogus apsivė́lęs šiek tiek, tai gal daugiau ką papasakos PnmR.
6. apkulti: Supeizos i dar apvéls šonus [už gautą blogą pažymį] Krš.
◊ aki̇̀s apvélti Pn, Kb apgauti: Lietuviai da ir neturi gero laikraščio… Ot tiktai yra vienas kitas akims apvelti I.Šein.
káulą apvélti Lš truputį papenėti: Tik kaulą apvėlė ir paskerdė [paršą] – nenupenėjo Krok. ×
šùnio skūrà apsivélti aptingti, apsileisti: Apsivėlėt šunio skūra Lp.
ti̇̀nginiu apsivélti aptingti: Aš dabar jau ti̇̀nginiu apsvė́liau Ml.
1 atvélti, àtvelia, atvė́lė
1. tr. Ds, Dsn atriekti (paprastai daug): Kam atvė́lei tokį lustą duonos – žinai, kad greit reiks susdėt dantis an lentynos Rod.
| refl. tr. Lš.: Atsivė́lei didžiausią riekę duonos, suvalgysi gi tu? Ml. Atsivė́lė bernas duonos didžiausią abyšalę ir įsidėjo ažantin Š(Sl).
| Žalia duona, vélte atvė́liau riekikę (lipo prie peilio) Krš.
2. tr. atgabenti, atnešti, atvežti: Dobilų vežimą atvė́lė Dglš. Atvė́liau močiai tris paršus, tegul ugdo Str. Atvė́lė maišą Š(Dglš).
ǁ atsiųsti: Atvéls tokį laišką – i akės pabals Krš.
3. tr. prk. pagimdyti: Atvė́lė vaiką Š(Dglš).
4. intr. Ak iš naujo atželti, ataugti.
5. refl. Db nelauktam, netikėtam ateiti, atsivilkti: Ans atsivéls, o aš neturiu kuomi vaišinti J. Iš kur ten ans atsivė́lė, nėko nesakė Trk. Žiemkeliu atsivela juodas kaip maišas tiesiai anam viršuj LTR(Krp). Nelaba Mogilė atsivėlusi į lietuvių tautą uždegė netaikas ir kerštus S.Dauk.
6. tr., intr. išmušti, išpliekti: Aš tau šonus atvélsiu Š. Kad atvelsiu lazda per šonus, tai tu net kazoką šoksi Nč. Tik atvėlei atvėlei malkapagaliu per šonus, kad atmint visą buitį, iš kur kojos dygsta Rod. Maiše indėsiu, turpėm pašersiu, o kančiukėliu šonus atvelsiu LTR(Srj).
7. tr. prk. spręsti: Ne taip konfliktai atveliami Vd.
1 ×davélti, dàvelia, davė́lė (hibr.) tr. baigti velti:
^ Nugi, buvo toks biškį nedavéltas (ne viso proto) Žl.
1 įvélti, į̇̃velia, įvė́lė Rtr, DŽ1, KŽ
1. tr. taršant, šiaušiant įkišti (pirštus, rankas), sugriebti: Įvélti pirštus į plaukus kam NdŽ.
| refl. tr., intr.: Vaikai įsivėlę rankas į tankias garbanas rš. Andriaus pirštai tebebuvo į jo gerbenę įsivėlę rš.
2. tr. NdŽ pakankamai suvelti: Gerai įvéltas milas Š.
ǁ kietai suvelti: Minkšti veilokai, neinvelti̇̀ Klt. Jei [veltinius] apsiūti skyrė oda ar įmauti į batus, tai vėlė laisvai, o jei tiesiog nešioti, įveldavo labai kietai LEXXXIII337.
3. tr. DŽ1 padaryti, kad įsikabintų, priliptų, veliant įraizgyti (į plaukus, vilną, linus): Vieni šoko, kiti dainavo, o kiti iš patamsių mėtėsi varnalėšų kibiais, taikydami įvelti kam į kudlas M.Katil.
| refl. Š, BzF196, KŽ, Rm: Kibis, dagys įsivė́lė į drabužius, į plaukus J. Įsivė́lė plaukuos bitė ir kad ėmė birbt Sb. Šikšnysparnis į plaukus įsi̇̀vela Rsn. Insivel̃s in plaukus šikšnosparnis Mrc. Insvė́lė plaukuosna ar vobalas koks Klt. Jis buvo naginėtas, su trumpais palopytais kailiniukais, rusvuose ūsuose įsivėlę keletas šiaudgalių J.Avyž.
| Vilnos išplautos, bijau, kad kandys neįsivel̃t PnmR.
^ Įsivėlė … kaip žvirblis į barzdą TP1881,34. Įsivė́lė kaip vištytis į pakulas Sd. Ak, kad tu nueitum laukų laukuosan, ką tu insvė́lei mano plaukuosan Plš.
ǁ refl. patekti, įkliūti, įstrigti: Kritau, į tokias trepes įsivė́lė koja i nutratinau (nusilaužiau) Yl. Kaip lipo, ir įsivė́lė į tą torą dratinę Všv. Tame pačiame pavadyje arklys buvo įsivėlęs, įkėlęs koją į patį pavadį ir nesidavė sugaunamas J.Sav. Jis (ūsorius) įsi̇̀velia į tinklą ir išeina iš tinklo: išmuša, prasiardo LKT192(Zp). Ir menkė kartais įsi̇̀vela į tinklą Plng. Kažin kaip įsivė́lė cibukas į tą rankovę Varn.
| Tai dirsė įsivė́lusi (įsimaišiusi) [į gerą sėklą], tai vikis Užv.
ǁ refl. įsikibti: Įsi̇̀vela [vaikas] į sijoną, nepaleida: veskias aną Krš. Vaikas įsivėlė rankiūkštėmis į jos sijoną rš. Šunies ir aš bijau – kitą kartą yr įsivė́lęs į padelkas i pradrėskęs koją, ta jau dabar bijau Sd.
ǁ refl. prk. įkyriai prikibti: Įsivė́lė į muni, šnekina, klausinė[ja] Krš. Įsivė́lė [vaikas] į motyną, nupirk tą, nupirk tą Krš. Tas Jonis įsivė́lė (įsimylėjo) į aną Krš.
4. refl. prk. įsitaisyti, atsirasti, prisimesti: Vėžys įsivė́lė: viską reiks palikt Vdžg. Tai seseriai įsivėlė kaltūnas Smln. Įsivėlė kaltūnai Rp.
| Insi̇̀velia galvon koks neramumas Aln.
5. įtraukti, įpainioti: Į bėdą įvelti ŠT339. Tu muni gali įvélti kur Vn. Įvė́lė ta boba muni į plepalus Krš. Ar tavi kas įvéls į partiją, a stosi? Rdn. Sako, tu neįvélk tą vaiką kur norintais Žeml. Jeib jie kokį demokrotą į jo vietą įveltų BzF196. Manęs tu nebeįvelsi į savo pinkles I.Simon.
| Pirmininką norėjo į laikraščius įvélti (įrašyti) Pj.
^ Saldūs girklai peklon įvelia SE141.
| refl. KŽ, Šts, Akn, Dv: A tat gražiai vyruo įsivélti į bobų reikalus? Krš. Jauni į biznius įsivė́lę, nebnora dirbti Krš. Aš vėl įsivélsiu į tas statybas! Snt. Nesakyk, nenoriu insivélt in kokius pletkus Pv. Buvo į politiką įsivė́lęs Rg. Insvė́lė merga pati nežino kur Klt. XVII a. pabaigoje, kai Lietuvos feodalai buvo įsivėlę į karus, Vilniaus magistratas rūpinosi išsaugoti miesto įtvirtinimus rš. Kaipo atskirų luomų ypatos, moters ne sykį gali ir tarp savęs įsivelti į kovą Pt. Kas jau taip labai nori į teismus įsivelti! I.Simon. Kiekvienas į savo troškimus įsivėlęs vargsta ir ieško be sustojimo patsai nežinodamas ko Vd. Daktaras buvo įsivėlęs į politinę kovą ir toje kovoje vos galvos nepadėjo K.Bor.
^ Tuoj įsi̇̀veli kai utėlė į baroną (į avino kailį), tave tąso paskui Snt.
6. tr. prk. padaryti ką negera: Klaidą rašinyje įvélti DŽ2. O jeigu pats dėl kažko esi kaltas, jei bent menkiausią klaidelę įvėlei, kuri statybos metu išryškėjo? rš.
7. tr. Š, KŽ, LTR(Žg) ką sunkų įkelti, įnešti, įversti, įmesti: Matei, kokį akmenį invė́lė vežiman Str. Kur tę tokį stalą invélsi salėn Db. Akmenį par langą invė́lė Akn. Akmenas invéltas terpežin, kad [kopūstų] galvos būtų kietos (priet.) Žl. Visi didžiu dyvu dyvijos, kaip galėjo meistras išlipti iš teip aukšto bokšto ir kaip galėjo savo pačią įvelti BsPII21(Varn).
| Nesmaudai saulei nusėdus – nelabasis gylėn įvel̃s (įtrauks) Dglš. Jaunamartės kuperin ir akmenį iñvelia Srj. Įvéldavo akminų į drobę, apgaudavo [kraitvežius] Žg.
| refl. tr. KŽ: Įsivė́lė bernas ratuosna maišą rugių Š.
ǁ Rtr įridenti.
| refl. Rtr.
ǁ tr., intr. ko daug pridėti: Kad anvė́liau kvorbos, tai net kaip debesis išejo Glv. Trąšom invė́lė labiausia dirvą Dglš.
ǁ Pn prk. įduoti, įbrukti: Kokią tūkstantę įvė́lė dėl mašinikės, o nesutaisė kaip reik Krš. Būdavo, kai važiuodavai, lašinių invéldavau Dbk. Sulyg pamatysiu Jonuką nebesunyksiant, tuojau įvelsiu Pempei bent porą šimtų Blv.
8. intr. įkirsti, primušti: Aš vakar savo sūnu[i] kap invė́liau žagaru, tai nor bus ne tokis išsivertęs Pls.
9. refl. įeiti, įlįsti, įsibrauti: Ansvė́lė kambarin su kašiku Vdšk. Mat vištų pulkan jau buvo įsivė́lus [lapė] Slm. Tai įsivėlė! Kaip maišas V.Krėv.
| Niaugi anys būtų įsivė́lę (įbridę) vandenin? Akn.
| [Vėjas] visur įlenda, įeiti, įsivelia, vis jam nusilenkia SE120. Atšovus velkę smuko pro tarpkojį katė, ir šalto, traškaus oro blūškis nuliežė veidą ir įsivėlė užantin M.Katil. Anas (arklys) ir vėl paskočioja in kito šono, tai ir vėlei kap insi̇̀velia trąšosna, oi oi Dv.
ǁ aplipti nešvarumais: Visos kašelės purvynan insvė́lę [kasant bulves] Dglš.
ǁ išsitepti: Ar tu negali kačia akių praplaut, eini pas stalą insivė́lęs kap paršas Arm. Ana vis insivė́lę ir insivė́lę kap pateplia Dv.
ǁ įklimpti: Insvė́lę su mašina pusnioj pijokai Klt.
10. refl. įsivolioti: Insvė́lus laškon i guli Klt. Insvė́lęs samanykščioj [briedis] Klt.
11. refl. apsirengti (storais, šiltais drabužiais), įsirengti: Kutroj (žieminiu paltu) insvė́lus Dglš. Šitep įsivė́lęs gali̇̀ net Amerikon važiuot – nesušalsi Vdš.
12. nutukti, sustorėti: Insvė́lus boba Dglš. Insvė́lė ir andarokan nebepareina Ktk. Pagyveno an geros duonos, tai i ansvė́lė Ml. Graži merga, matai, kokia insvė́lus Aln. Insvė́lus boba mėson Klt. Insvė́lęs lašiniuos, nepaskrutina Švnč. Ana karves gano, tai pati ansvė́lus, da i pinigų turi Švnč. Insvė́lęs lašiniuos kaip telius Slk. Nu ir insvė́lus jūs telyčia Ktk. Katinas ansvė́lė, drybso i drybso Tr.
| Šikna tik insi̇̀velia in rudenio Aln.
◊ į čiùprą įsivélti imti mušti: Nelauk, kol įsivelsiu į čiuprą Up. Atsikėlė [Petriukas] nuo žemės ir nesitikėjusiam Stepui įsivėlė į čiuprą LzP. Palauk, įsivélsu aš tau į čiùprą End.
į (kieno) gálvas įsivélti priklausyti (nuo ko): Aš vienas teturiu galvą, o kiti visi į pačių galvas įsivėlę. Pačios perka, pačios parduoda Žem. ×
į kaltū̃ną įsivélti prikibti, reikalauti vesti: Neprasidėk, sakau, įsivéls tokia pludungė tau į kaltū̃ną Krš.
į kauzūrùs (×į kudlàs Slnt) įsivélti imti mušti: Tylėk nesisprečijęs, o įsivélsu į kauzūrùs! Plt. Juozas tad galėjo nors į kauzūrus įsivelti Žem. Tam aš dar įsi̇̀velu į kudlàs, jei gera (geria) Rdn. Būt bobai in kudlàs insvė́lus, – vaiko tik nesumaigė Slk.
į kùprą įvélti primušti: Pusę barzdos man išplėšė, o kiek į kuprą įvėlė rš. ×
į padélkas įsivélti priklausyti nuo ko: Kaip man rodos, aš vienas teturiu galvą, – juokėsi Drūktenis, artyn bobų priėjęs, – o visi kiti į pačių padelkas įsivėlę Žem.
į pláukus įsivélti primušti; prigriebti: Tik prilįsk, kai įsivélsiu į pláukus, tai žinosi! Jnš. Įsivė́lė tau mergos į pláukus – neužvadžiosi anų Krš.
į skrei̇̃tą įsivélti prigauti (merginą): Buvo į skrei̇̃tą įsivė́lęs Šts. ×
į skū̃rą įvélti primušti: Gal tau gerokai močia skūrõn invė́lė? Km.
1 papaįsivélti, papaįsi̇̀velia, papaįsivė́lė (dial.) daugeliui prikibti: Papainsivė́lę musaitės Dv.
1 išvélti, i̇̀švelia, išvė́lė Rtr
1. tr. sutaršyti, sušiaušti: Išvel̃s tau galvą, t. y. suvels kaltūną J.
2. tr. veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Išveliam milą ir tada siuvam burnosus LzŽ. Tep jau neišglencavojom, neišvė́lėm kap pirktinį [milą] Kpč.
ǁ refl. tr. Š, Rtr veliant pasigaminti.
3. tr. KI382 išnarplioti ką suveltą, supainiotą, sutaršytą: Išvélk man susipainiojusią pakulinę giją Klp. Kad suvė́lei raikščius, tai dar̃ ir išvélk Krok. Kiek aš tų [susivėlusių] plaukų išvė́lau [šukuodama galvą], i vis yr i yr Klt. Susivėlė kaltūnas ir niekaip nebegalima išvélti Š.
| refl. tr.: Šukeliūtė grebenio va stovi i išsivélk (išsišukuok) galvą Klt.
ǁ išlaisvinti ką įkliuvusį, įstrigusį: Ka žuvis įsivela į metinį, nė išvelti nebgal Šts.
| refl. prk.: Kada tu iš mūs krašto išsivélsi? Rod.
4. tr. kurį laiką narplioti ką suveltą, supainiotą, sutaršytą, šukuoti: Visą dieną išvė́liau veltenas Š.
5. tr. sutepti, suteršti: Katinas man audeklą išvė́lė kaip velnias Lg.
| Deguto? O kokią peklą kursit? Bene kuriai duris išvelti užsimanėt? M.Katil.
| refl. tr., intr.: Žiūrėk, kaip veidą išsivė́lei! Ds. Eik, vaikas labai išsivė́lė Lg. [Vaiko] marškinėliai apkibo žiedų kuokeliais ir išsivėlė geltonomis žiedadulkėmis M.Katil.
6. tr. sunkiai išrauti: Žiūrėk, kokį kelmą išvė́lė Str. Liūtas stvėrė beržą glėbin, pavartė i išvėlė su šaknim (ps.) Ml. Išvėliau didelį medį Sv.
ǁ ištraukti: Tave išvel̃s iš eilios žmonių, t. y. išritins J.
| refl. tr.: Anas ir kermošiuj, būdavo, išsivel̃s puodelį iš kešeniaus Sdk. Diedas išsivėlė šukę su mėsa TDrIV296(Prng).
7. tr. iškasti, išrausti: Duobę išvė́lė giliausią Dglš.
8. tr. prk. išmušti, išsukti: Išvė́lė ranką [šautuvo buože] Lp.
| refl. tr.: Puoliau ir išsivė́liau koją Kb.
ǁ išplėšti: Velnias čiupt ir išvėlė akį, ir liko žmogus be akies TDrIV283(Prng).
9. refl. išdykauti, siausti, trintis: Jau menkas tu krutėjas: tik nueini in mergas, išsi̇̀veli – tai visas tavo darbas Rš.
10. tr. iškišti: Nešioja išvėlęs liežuvį kap šuva Kb. Atejo išvėlęs liežuvį lig bambos Kb.
ǁ Btrm, Arm išsproginti, išplėsti (akis): Kur eini išvė́lus akis? Grv. Išvėl[ė] akis lodz šuva dantis Grv. Baisus žmogus, akys išvéltos Str.
11. tr., intr. pasakyti: Išvė́lė išvė́lė, ką turėj[o], pasakė ir nuej[o] Lp.
ǁ tr. išpeikti: Išvė́liau jam po visų akių [merginą, kad nevestų] Lp.
12. refl. prk. gerai paaugti, atsigauti, pasitaisyti: Buvo netikutė, o dabar kad išsivė́lė Aln. Vis buvo mažas ir mažas, o dabar žiūrėk koks vyras išsivė́lė Ck. Dar tik trylika metų bus, o kokia didelė išsivė́lė Str. Ot vyras išsivė́lęs kap žardas Ad. Išsivėlė ir kiaulaitė Pv. Augo augo, išsivė́lė, va koki – kap šulai [paršeliai] Pv.
^ Išsivėlė kap šuva po metų Užg.
◊ aki̇̀s išvélti nustebti: Žiūri, jau net aki̇̀s išvė́lė, kad jau padaryta Grv.
káilį (skùdurus) išvélti primušti: Išvė́lė káilį, bus dabar ramesnis Alk. Išvelia jam kailį, ir tas išbėga LTR(Vlkv). Parejo namo, rado neprietelius, kuriem išvėlė gerai kailį ir išvijo, o pats gyveno su trimi panomis laimingai BsPIII332. Kai pagriebęs išvélsiu skùdurus, tai žinosi! Alvt.
1 nuvélti, nùvelia, nuvė́lė
1. refl. susitaršyti, susišiaušti: Jug į velnius atrodo: apžėlę, apaugę, sprandai nusivė́lę kaip šunų pauodegiai – baimė baimė! (apie jaunuolių išvaizdą) Plt.
2. tr. veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Milai [būdavo] nuvélti par penkis centimetrus storio Grd. Milas gražiai nuvéltas Grž. Bovelna apmes, vilnums ataus, paskuo nuvéls Rdn. Kiti numie kubile nuvéls, suspaus, sukočios [milą] Rdn. Čystą milą vilnonį audė, paskuo nùvela ir pasiūna Akm. Audeklas buvo nuvéltas ir nuspaustas Vkš. Buvo atsiradusi toki mašina gera, ka įduosiam, ka nuvéls, ka spindės drabužiai Pkl.
ǁ Š, DŽ1, Rm, Vkš veliant pagaminti: Jis dėvi skrybėles iš vilnų nuvéltas NdŽ. Nuvė́lė puikius man čebatus! Mrj. Nuvéldavau pardien vailokus Alz. Dėl pykčių žiemos tai turiu da veilokus – Anykščiuos nuvė́lė Slm.
| refl. tr. Š, Sdb: Turu gražius veilokiukus nusivė́lusi, tik par blauzas siauri Krš. Žiemą liūbam tūbus nusivélti Sd. Senesniai gi veilokais [nešioja], nusi̇̀velia Vdn. Va tokiuos ir veilokus turiu, ir tam tyčia nusivė́lus su kaliošais, ale sunku [eiti] Slm. Nusivė́liau tokius veilokus, ka žiema daba nusispjaut Žg. Žaisdavom su sviedinėliu vaikai, nusivéldavom [jį] iš karvės plaukų Svn. Jų kepurės visos palšos, iš šuns uodegų nuvéltos (d.) Plk.
ǁ refl. veliant susitraukti: Argi galėjo milas tiek daug nusivélti? Užv.
3. tr. pašalinti (pasišiaušusį, susivėlusį paviršių), nuskusti, nupjauti, nugramdyti: Kolei nuvė́lė (nuskuto) barzdelę, i britva atšipo Dglš. I glotna pieva – nuvė́liau (nušienavau) Švnč.
ǁ dėvint nutrinti (paviršiaus pūkus), nudėvėti: Kap tu greit kelnes nuvė́lei, da tik du mėnesiai, kap siuvo Mrj.
| refl.: Nusi̇̀velia, nusinešioja, išsiskiedėja išsiskiedėja, pradeda kiurt [milas] Svn.
4. tr. aplipdyti (pūkais ir pan.), apvelti: Rūbai pūkais nuvelti rš.
ǁ išvolioti, nešvarumais ištepti: Tos mergaitės savo paltus nuvė́lė, nušniaukštė Mrj. Visas nuvéltas, numakotas atsikėlė iš dumblynės Grž. Negraibyk, da nuvélsi Kri. Gi kas ten ant turgaus pirks iš jo tą mėsą, nuveltą, nubjaurotą Sln.
| refl.: Nu i kur tu teip nusivė́lei, musiau vėl visus griovius išvoliojai? Žg. Ana girta, nusivaliojusi nusivė́lusi kaip vel[nia]s Trk. Parsinešė nusivėlusią katę Plng. Valgom [keptus žirnius], o nusivė́lę, murzini, bet patenkinti Sk. Jis eina į kalvę, nusi̇̀velia Lg.
^ Nusivėlus kaip kiaulė LTR(Jnš).
5. tr. patepti gydomuoju tepalu: Su kiaušio tryniu nuvela ir paliekta par naktį, rytą numazgoja [pašiurpusią, pleiskanojančią veido odą] Sln.
| refl.: Žaliuoju muilu nusivėlus pabūt, paskui nusimazgot (gydant niežus) Sln.
6. tr. klojant, lipdant padaryti: Gera krovėja moka nuvélti vežimą be kerčių Krš. Šituos molinius tvartus mes nuvė́lėm Iš.
7. tr. padaryti kokį sunkų darbą: Nuvė́lė (nunešė) miestan didžiausį krepšį kiaušinių parduot Švnč. Ažkart nenuvélsi bulbų Dglš.
8. tr. Mrj, Lp, Trk pradanginti, nukišti, nudėti kur: Ir kas galėjo teip tolie nuvélti tą skarą? Sd.
| refl.: Kur toj skepeta galėj[o] nusvélt!? Db. Padėk raktą atskirai, kad nenusivel̃tų kur Šn. Nupuolė ir nusivė́lė Kr.
9. refl. Trk nueiti kur nereikia: Kur ana nusivė́lė, t. y. nuėjo J. Žiūrėk, kur ta karvė nusivė́lusi J.
10. tr. prk. numesti, pašalinti: Ir gaspadorius jau atsikėlęs, nuo savę miego naštą nuvė́lęs šeimyną kelia BM420.
11. intr. suktai, neaiškiai pakalbėti, nepasakyti tiesos, numeluoti: Su boboms nepradėk ginčyties, vels vels i nuvéls sau Krš.
12. nupirkti: Tai nuvė́lė man mamulė šilko suknelelę Švnč.
◊ káilį nuvélti KŽ prilupti: Jei jį sugaus, káilį nuvel̃s gerai, kad ilgai minėtų NdŽ.
1 pavélti, pàvelia, pavė́lė
1. tr. NdŽ kiek sutaršyti, pašiaušti.
| refl. NdŽ: Pasvėlę jau [triušio vilnos], reikia pešt Klt.
2. tr. NdŽ, DŽ1, KŽ kiek veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Išaudžia [milą], tai piestoj grūda, ir tada jau pavéltas Pb. Išplerusios pančekos, reik pavélti Krš. Ka vilnonis [audimas], tai tuo[j] pàvelia [su veliušiu] Plv. Paltelis mileliuko išausta, pavélta Klt. Milelį pavėlė vėlykloj Klt. Tai namie pavéldavo kokį [milą] Žb. Reikėtų pirštines dar biškį pavelti, ale kad nebepaslenku Vkš. Čerkasų priaudžia plonučių an bovelnos, nu tai tada pàvelia kiek, nuspaudžia, net blizga Slm.
| refl. tr., intr.: Volku volkavosi [milą], nu vilnos i pasi̇̀velia Pb. Pirštinės pasivel̃s – nebus didelės Ėr. Su rankom pasvéldavom milus, karštu [v]andeniu piliam, trinam trinam Kvr.
3. tr. sutrinti (pūslę): Mano papadė pavélta – negaliu paeit basa Klt.
4. tr. sutepti: Pavélsit rankas Dv.
| refl. tr. Dv.
5. tr. paglamžyti, palamdyti: Pàvelia po laškas, tada purvina skarele rišas Klt.
6. tr. DŽ1, KŽ pargriauti, parversti, paristi: Pušaloto girio[je] briedis jautį pavė́lė eidamu į veltynes J. Kiti vyrai pavėlė [kiaulę] ir papjovė Pbr. Pavė́lė jis mane apačion Sv. Pavėliau jį apačion, apžergiau ir laikiau abi jo rankas priplojęs prie žemės J.Balt. Verčiasi sniego maišalynė. Sukasi sūkuriais, kurie, rodos, pavels visus po vėjo galybe linkstančius šilus rš.
| prk.: Kai pavė́lė liga, tai tik nenuskapsčiau visiškai Užp. Tai gripas čiut čiut dvi dienas pavė́lė (pakamavo) Ad.
| refl. tr.: Meška žmogų stvėrė i pasvė́lė po savim Prng. Kad jį kur tuoj, tokį šunį, pasivel̃s vištą ir kamuoja Ds. Kad sumanytų Dievą pasvė́lus: – Duok man sveikatą, ir gana! Slm.
ǁ nusodinti, gilyn nustumti, paversti: Tą gerąją žemę pàvela į apačią, nėkas neauga Akm.
ǁ refl. eiti imtynių, ristis, imtis: Galim pasivelt Db.
ǁ paskersti: Baisu, kas da meitėlį pavė́lė Užp. Tai kad pavélsim Velykom! Lp. Pavė́lė didžiausį paršą, o mėsos jau neturi Švnč.
ǁ įtraukti, įsukti: Saugokis, kad mašina nepavéltų Up. Jį pavė́lė po drėlinge Up.
| refl.: Mažai betrūko, kad būtume pasivėlę po jų (tankų) geležiniais vikšrais M.Katil.
7. refl. NdŽ pasipainioti: Apvirsi pasivė́lęs po kojėms Krt. Tujau tas Jonis pasivė́lė Trk. Aš tiktai duodu tiesiáu į trobą, o kas jau užpakalė[je] ka nepasivéltum Kl. Kaip čia tau, sakau, pasivė́lė? Krtn. Višta negalia po kojų pasivélti, aš pagatava sumindyti Šv. Buvo i tų zuikių, pasi̇̀vela, kartais užklysta Yl. Šuo žvirblius keravo[ja], jei tik koks pasivė́lė, capt ir y[ra] kietai Yl. Ka bobos pasi̇̀vela, viską pagadina, negal nė šnapšės beišgerti Šts. Jei šeimininkė neduos, jau ans pats pavogs, jei pasivéls po tako Tl. Katinas pasivėlė tarp kojų, vaikas knabtelėjo ant nosies M.Katil.
ǁ pasitaikyti: Trejus metus ištarnavau, pasivė́lė tas šitai ir apsižanijau Lnk. Nėkas doras nepasi̇̀vela, ir paliekta [senmergė] Šts.
ǁ būti gaunamam, turimam: Retai jam pasi̇̀velia litas NdŽ.
ǁ prk. įlįsti, įsipinti: Ka į tą vištidę (nj.) nebūtų pasivė́lusi dirbti, gal nebūtų pasikartoję [džiova] Grd.
8. tr. įdėti, įversti (ką sunkų): Daro tą skrynią – girnų akmuo didžiausias pavéltas in dugno, nu ir tu panešk kad nori! Brž.
ǁ DŽ1, Pc, Srv paduoti, įbrukti: Ir aš jam pavė́liau sūrelį už gerą ganymą Ėr. Kartais ji man kokį sūrį pàvelia Lnkv.
9. tr. blogai pasakyti: Kol tylia, tylia, al kad pavéls kokį žodį, nė[ra] kur akių kišti Užv.
ǁ NdŽ suktai, neaiškiai pasakyti.
ǁ kiek pakeikti: Aš pavė́liau jį, t. y. siūlojau jįjį velniams J.
10. išleisti kiek dujų (iš žarnyno), orą pagadinti.
| refl. NdŽ.
1 parvélti, par̃velia, parvė́lė tr.
1. Pn, Brž partrenkti, įveikti: Jį parvel̃t ir Petras, nereikia ir stipraus Slm. Jei nekiši kojos, manęs neparvélsi Skrb. Parvė́lau ant žemės aš tą basakojį ir viškai suniurkdžiau Ps. Aš jį parvė́lau Grž. Babutę audra pagavo, parvė́lė i volioja Dj.
| refl. Ppl.
2. pargabenti, parnešti, partempti (ką sunkų): Parvélk pagriebęs medį iš girios dėl pliauskų (skilų), t. y. parnešk J.
3. refl. pareiti: Neparsivela ans, t. y. nepareina J. Laukam laukam – gal i vėliau parsivéls Trk.
1 pérvelti tr.
1. KI324 iš naujo veliant padaryti tvirtesnį, storesnį, naujai suvelti.
2. per daug suvelti: Veizėk, nepárvelk par daug pančekų, kojos nebįkiši Užv.
3. prk. įveikti, nugalėti: Smerčia peklą pérvėlė BzB314.
1 pravélti, pràvelia, pravė́lė
1. NdŽ žr. pavelti 2.
| refl. NdŽ.
2. intr. NdŽ kurį laiką velti.
3. refl. kurį laiką painiotis, maišytis: Prasivélti po kojomis NdŽ.
4. intr. NdŽ skleidžiant blogą kvapą, dvokiant praeiti pro šalį.
1 privélti, pri̇̀velia, privė́lė tr.
1. kiek veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: Vilna apmeti, vilna ataudi ir paskui pri̇̀velia, tai būna milas Pv.
2. NdŽ daug suvelti: Būlo, pri̇̀veliam milo an kiek metų LzŽ.
| refl. tr. NdŽ.
3. NdŽ daug (ppr. siūlų) sunarplioti, suraizgyti.
| refl. NdŽ.
4. DŽ1 padaryti, kad prikibtų, priliptų, veliant priraizgyti: Ana privė́lė jam galvą kibių J. Šiaudų priveltà čiupra NdŽ. Negražu palikt šukas privéltas Krk. Ir par arklius esti [parazitų], ir karčiai reikia ir arkliam [iššvirkšti nuodais], visokių kaltūnų privélta tenai esti Kp.
| impers.: Privė́lė dantis NdŽ. Privė́lė mašiną NdŽ.
| refl. tr., intr. Š, NdŽ, DŽ1, Plt: Varnalėšų prisi̇̀velia karčiuos Ktk. Kepurė akuotų prisivė́lė – paisėm miežius Ėr. Nuo jų (lakišių) sėklos pavalkuos prisivela LTR. Vilnos buvo su kaltūnais, riebios, susivoliojusios, prisivėlusios usnių ir dagių rš. Prisivė́lė milas pelų – nebeišknebinėjom Varn. Kaip ta karvė nabagė kūtė[je] kad y[ra], šiaudų juo prisi̇̀vela Trk. I vė prisivel̃s veilokai šieno kluone, neik Klt.
| Rodos, ka kokių plaukų būtumei gerklę prisivė́lusies tokių Vgr. Nuo miežinių pelų karvei gerklė prisi̇̀velia akuotų Jrb.
ǁ refl. tr. NdŽ prilimpant ko, prisiraizgant užkišti: Čia akėčia geležinė, čia [rankena] pakelt, jėgu prisi̇̀velia velėnų Avl.
ǁ refl. tr., intr. aplipti, priskresti: Riebinuotas [stiklainis], prisivė́lęs, neišplausi Krš. Kiek prisivė́lė grietinės, koks pienas Rdn. Nuo tarkės puodas prisi̇̀velia KzR. Prisi̇̀velia knatas [nuo prasto žibalo], ir nebedega lempa Ėr. I oda [karvės] geltona, i snukis geltonas, i ausys prisivė́lę, o pienas neriebus KzR. Žiemą, būdavo, neši vandenį gyvuliam [apsiavęs mediniais], ką, jėgu biškį padrėgnas sniegas, labai prisi̇̀velia Rk. Sniego prisi̇̀velia, tai išsikrapštai sniegus, šliures į ranką ir bėgi Snt. Burna seilių tokių prisivė́lusi End. O kad džiūdavo gerklė, džiūna, prisi̇̀velia kažko Sdb. Nenoriu aš tų vaistų, tik burną prisivélsiu Skr. [Ievos] uogos juodos, aitrios, nuo kurių burna pajuosta ir prisivelia rš. Koše pilvas prisivė́lė, visą naktį gumbas gėlė (d.) Kt. Pilvukai (skrandžiai) prisivė́lę, neišsidirbę raštininkų Krš. Alus neėmė, tik apsunko mintys, atbuko kojos ir šlykščiai prisivėlė dūmų plaučiai J.Mik.
^ Peršta, kaip prisivė́lusios akės Krš.
5. NdŽ pridraikyti (vilnų, šiaudų ir pan.): Labai buvo pradėję nešt [velti veltinius], tai suniekinau – pri̇̀velia gryčią Alz.
ǁ Rtr, Snt priteršti, prišiukšlinti: Privė́lė ratus purvo DŽ1. Aš ir pati čia su kojom privė́liau žemių Upn. Bene tie kampai neprivélti šąšlavų Snt. Privė́lė aslą ir paliko neiššluotą Vkš. Katinas privė́lė kampe krūvą Rod.
| refl. Rtr: Tų svetimų [ligoninės šliurių] prisivė́lusių nenoru, savo turu Rdn.
6. sutrinti (pūsles): Blogas kotas kirvio, man pūslių privė́lė Ds. Privė́lė pūsles delnuos, paki nušienavo Klt. [Šakių] kotas ilgas, slidus, nei mozolių pri̇̀velia, neiniek Klt. Neprivéldavo [nuospaudų], kai gyvenom ūlyčioj, ant žemės vis basas Lkm.
| refl.: Pūslės prisvė́lė, negaliu pašienaut Klt.
7. prigabenti, prinešti (ko sunkaus), priversti: Krūsnys privélta an ežios tų akmenų [iš lauko] Pst. Kai pri̇̀velia daugybę [sniego], nei išeit, nei išvažiuot Švnč. Privélta sniego kur skradžiai (labai daug) Švnč. Sniego privélta galas žino Str.
ǁ pridėti, pripilti: Tie sakai vieni negerai, reikia privélti žvyro Sd.
ǁ prk. daug duoti: Kytra razumna, razumnai mokyta, beržo viršūnėlė razumo privėlė LLDII484(Kb).
^ Kad skels, ir tau privels, t. y. duos ėsti J.
8. daug parūpinti, įtaisyti (vaikų): Jeigu boba neartavos, vyras gali tuzinų tuzinus [vaikų] privelt, o vis mergučės bus Skr.
| refl. tr.: Prisivė́lė vaikų mergos Brt. Tik vaikų prisivė́lę čia jiejie Pjv.
9. refl. įsitaisyti, atsirasti, prisimesti: Didelė senatvia, didelė, bet i dar prisivė́lė kažikas, su ta ranka nebgalėjau End.
10. prk. pripiršti, prisukti: Privė́lė mane pri tokio našlio Škt.
| refl. Ar: Ans pry tos mergaitės prisivė́lė Vdk. Misli[ja], gal prisivéls pri kokios mergos Užv.
ǁ refl. prisigretinti: Prisivėlė žvakelė ir nepaleido visu keliu Rt.
11. DŽ1 prk. pridaryti ko negera: Daug visokių baikų girtuokliai privė́lė: dantis nusilaužė, nosis nusiskėlė Plv. Jis visą svietą išmalęs čia atgūrino bėdų privelt Br. Bet kai rytą paėmęs pažiūrėjau, ką ten privėliau (prirašiau), tai visos pagirios išgaravo M.Katil. Žiūrįs – rašysena nekokia – prigrūsta, privelta, čia mažom raidėm, čia didelėm J.Paukš. Aš rašydama pri̇̀veliu daug klaidų Smln.
12. prispausti: Aną akminą prig durų grabo privelta WP47.
◊ į vi̇̀lnas prisivélti įkyriai prikibti: Neik pri anos (mergos), prisivéls tau į vi̇̀lnas, matysi Rdn.
1 ×razvélti, ràzvelia, razvė́lė (hibr.)
1. tr. perpjauti: Levonui koją peiliu razvė́lė Dglš.
2. refl. prk. nutukti, sustorėti: Kai amerikonas razsivė́lė Dglš. Mūs ponas razsivė́lęs, didžiausias Tvr.
1 suvélti, sùvelia, suvė́lė BŽ76, DŽ; M
1. tr. Amb, NdŽ, KŽ, Arm sutaršyti, sušiaušti: Maknos suveltos SD122. Aitvaras jo plaukus suvėlė N. Šikšnosparnis įsikimba į tus plaukus i sùvela Sd. Plaukai ne sušukuoti, o suvelti̇̀ kaip raganų Rdn. Aždaryk [autobuso langą], plaukus suvė́lė vienon krūvon Slk. Laumės taip pat suveliančios arkliams karčius, uodegas rš. Iš to [išsigandimo] Gasparas Slančiauskas ilgai sirgęs, o paskui plaukus į virveles suveltus (apie kaltūną) lig pusė amžiaus nešiojo Sln. Ji pešioja plaukus, juos vis daugiau suveldama I.Simon. Matom juk kasdien, kaip jau visur karaliaudams velnias vis baisiaus piktųjų sùvelia kudlą K.Donel.
^ Jei pakaušis suvéltas, tai užkurys Ds.
| refl. N, NdŽ, KŽ, DŽ1: Išsišukuok plaukus, o paskui į kaltūną susivel̃s Stak. Greitai išeis visai iš mados šukuoties – susivéls ir eis Krš. Nebeteko tą nedėlią nė iššukuot, sakau, susivel̃s veilokan galva Kp. Jaunitelė baltitelė motriškelė pri vyrų susivė́lusi vaikščio[ja], nestraini End. Susvė́lę drožia vaikai Lnt. Kasdien kasos tai sùsvelia Dg. Aš susvė́lus kap gulėjau, tep ižlindau DrskŽ. Susvė́lei šiandie, tokia negraži Drsk. Susvė́lęs, plaukuotas, alne britku an jo zdairytis LzŽ. Drabužiais suplyšusiais, plaukais susivė́lusiais – kas tik par mados?! Jrb. Nesusi̇̀velia plaukai, aš visada suspynus Klt. Susvė́lęs atejo Sug. Apskretus, susivėlus vaikščioja to[ji] kūtvėla Ėr. Šiandiej susivė́lus mergaitė visa, burna neprausta, o laksto Slm. Kaži kas tas toks paršiukas susivė́lęs: plaukai atgal virsta Jrb. Susivė́lę į grąžtus [plaukai], susisukę baisiausiai Tl. Jei esti susivėlę arklio karčiai, tai sakoma, kad arklys turi kaltūną LTR(Srj). Plaukai ant galvos į veiloką ar į virvutes susivelia, tai jau yr tikras kaltūnas LMD(Sln). Iššukavus galvą, plaukus nemest į sąšlavyną, kad žvirbliai į lizdą neįneštų – tuoj susivelia galva LMD(Sln). Štai tuojaus visi kaip kudlas koks susivė́lęs raičiojos ant aslos ir taipo mėsinėjos, kad viens nosies, kits ausių girdėt nepalaikė K.Donel.
^ Susivė́lė lyg žemaičio vaikas Šn. Susivėlęs kaip vilką vijęs Slm. Susivė́lęs kaip Kuturių velnias LTR(Vdžg). Ko tokia susivėlus kaip Šatrijos ragana LTR(Rs). O kad tu susiveltum! LTR(Šmk). Atsikėlęs, susivė́lęs, snarglys ištįsęs – gali pasibaisėt (kregždės balso pamėgdžiojimas) Rg.
ǁ veliant padaryti šukuoseną: Pro durų tarpą kyštelėjo madingai suveltų ponios Zosės plaukų kupstas rš.
ǁ sudraikyti, suraizgyti: Vėjis ant žiogrių suvė́lė siūlus, t. y. sudraikė J. Siūlus taip suvė́lei, kad nė galo nebatrandu Vkš. Mašinos suvéltus [šiaudus] susidėliok vienas pats Rdn. Nesuvéldavau, nudėdavau vežimus gerai Krš. Suvė́lė po kojom pašarą karvė Klt. Suvélsiat, mums visam būs mėnesie darbo, kol beištaisys [ūdas] Plng. Storą pradalgį suvėlė (suvertė) LTR(Ps). Pradalgiai suvélta, sumušta, nemožna pastatyt Klt. Pradalgė suveltà, nenupjauta kaip reik Rnv.
| Šiaip taip sugrubusiais nagais suvėlė piršto storumo suktinę M.Katil.
| refl. tr., intr.: Kad susivė́lei raiščius, tai dabar išvélk DŽ. Susvė́lė siūlai, neseka ižnarpliot DrskŽ. Pakaria ant tvoros, anys (siūlai) sùsvelia Rod. Bovelna nesusi̇̀velia teip labai, možna ištaršyt Aln. Tus [išbrauktuosius] susukom, kad nesusivéltų linai Klp. O galvenas [nušukuotų linų] i kedeni susivė́lusias, susiraizgiusias Kl. Čia toks vijoklis palei sieną apsiputojęs, susvė́lęs Sb. Kokie prasti [rugiai] rišti būs, ka tų žirnikų (vikių) daug, tokie anie būs susivė́lę End. Jėgu susivė́lusių dobilų, tai reiks dvi dienas pjaut Slm. Nebeatsikloja nuo pluošto i stovėdavo toki susivė́lę spaliai Grž. Anus (kūlius) reik išpešioti, išdailinti, ka nebūtų susivė́lę Rdn. Ruoplis beržas neskilna, gyslotas, susivė́lęs Vg. An paklodžių reik papilt [sudygusius rugius], patrint, ka nebūtų susivė́lę, taip plytom suaugę Grnk. Ans (salyklas) susi̇̀vela sudygęs LKT67(Trš). [Miežių] daigeliai ir šaknys anys gi susivė́lę, išplėšt negaliama Zr. Prižėlę iki juostai, žolė net susivėlus Vrp1889,35. Žolė kaip vilna susivė́lusi stovėjo K.Donel1. Oi žėlė žėlė ir susivė́lė, nei pjaut, nei raut, nei dalge šienaut DrskD226.
ǁ supustyti: Suvė́lė visą sniegą apie bites Dglš.
2. tr. J, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ veliant padaryti tvirtesnį, storesnį: V[eltuvu] milą suveldavo mindami kojomis arba kaišdami storais kaištuvais (pagaliais) LEXXXIII337. Liuob nedažytų vilnų išaus, suvéls dikčiai, i buvo milas End. Be karšto [vandens] nesuvélsi milo Alz. Kap sùvelia, tai kap lentukė būva [milas] Kpč. Suvéldavo milą, kad anas nebūtum retas Pb. Tokie lygūs, standūs, kai suvelti̇̀ [milai], blizga Kvr. Milelius audžia [moterys], tai sùvelia sùvelia Dg. Suvė́lę milą siuvėm kelines, burnosus LzŽ. Jeigu dvinytas milelis, tai tik sùvelia trupučiuką Vdn. Labai kietai suvéldavo [milą] Gsč. Audžiam an linų milinį, milu ataudžiam, tada duoda suvélt LKT350(Švnč). Milą sùvelia, nuspaudžia, kirpdavo [pūką] Žg. Išaudžiau čerkasą, negalėjo suvélt par plonumą Sdb. Suvėliau milą į tošę Varn. Suvéldavai [naminį milą], lietus nepralydavai Gsč. Milas tokis storas, sùvelia – neženklu, ar jis austas Alv. Kad milą išaudėm, reikėjo suvélti LKT133(Klp). Savo vilnų suvélsam, kaip be milo – kur dingsi Rt. Storus tokius milus išausi, kad suvéls daba vyrai Gršl. Pirštines ir pančekas teip gražiai suvéldavom, ka nė kokių mezgimo ruoželių nebesimatydavo Ps.
^ Vieno milo abudu suvelti̇̀ (vienodi) DrskŽ.
| refl. tr., intr. R, MŽ, Š, NdŽ, DŽ2, Kl, Kpč: Milas jau susivė́lė J. Par naktį, par dieną kulia, velia, kol susi̇̀velia tas audeklas Krm. Veizėk, pirštinės kaip gerai susivė́lė Vkš. Kad nedaug milo, [namuose] susi̇̀velia, būdavo, moterys Alz.
ǁ DŽ1 veliant pagaminti: Veilokam reikia vilnas atskirt, kalėdinėm te užsimušk nesuvélsi Žl. Fabrike per parą suveliama 1000 porų veltinių sp. Fetras … – geros rūšies veltinė medžiaga, suvelta iš plonų vilnų bei triušių, kiškių, kupranugarių ir kt. gyvulių švelnaus minkšto pūko LEVI226.
| refl. tr., intr. Plvn: Daug kas ir susivéldavo veilokus Kpr.
ǁ veliant, taršant, trinant padaryti vientisą, sulipdyti: Vilnos apdorojamos, suklojamos į plokščius ar erdvinius ruošinius ir suveliamos (gaminant fetrą) LTEIII468. Visą vilną nesuvel̃s OG30. Tokios suvéltos vilnos, kaip jas i iškarši Ėr. Sùvelia [vilną] su vaikais šitos avelės Jdp. Kad suvéltos [vilnos] teip smagiai ir tų guzikų pilna Slm. Buvau pasdėjus saujelę pakulų, imta kieno veltos tos mano pakulos, suvéltos in vekulį Lš. Suvélta šitie visi linai, pasdaryta gūžta [pelių] Klt. Linus zurvoliais suvėlė Ds.
| refl.: Vilnas susivė́lusias draskyti J. Katroj vilna menkesnė [, skiriama veltiniams], gera ne tep sùsvelia Kpč. Anys (verpalai) sùsvelia, tik skalauna [juos] Rod. Labai blogos vilnos, susvė́lę – nusizliebia verpiant Aln. Vilnos susvė́lę balnan Klt. Tos vilnos susivė́lusios, neišpašytos – tokie kankolai Trk. Vilna sùsvelia, o valaknas susguli, minkštas tokis pasdaro ir baltas Rud. [Triušio] pagurklėj stovi susvėlę [vilnų] kamuoliai Klt. Biskį toj vilna sùsvelia, kada verdančiu vandeniu užpili ir kočėji Kpč.
ǁ refl. skalbiamam, drėkinamam susigadinti: Vėlė susvė́lė veilokan skarelė Klt. Verdančian vandenin indėta, tai jau susvė́lęs [siūlas]! Pv. Vilnoniai megztiniai, kad nesusiveltų, skalbiami drungname vandenyje rš.
3. tr. DŽ, NdŽ, Ds, Alz sutrinti (pūsles): Suvė́lė pūsles ant kojų Ml. Kol bulbas sukapojo, ant abiejų rankų dvi pūsles suvė́lė Šmn. Čebatai nei mozolius an kojų suvė́lė, paki parejau namo Lel. Sùvelia pūsles rankos[e] par ilgą braukimą Užp. Reikėjo [skuduru] apsukt [rankos], ba suvel̃s kokią pūtį Ob. Labai nelygus milinys, net pūsles suvė́lė Dbk. Šienaunant sùvelia pūslę Vdn. Verbliūgo nagos labai mažos, užtat ant pirštų suveltos storos ir kietos pūslės rš.
| Arkliui pečius suvė́lė Ds.
| refl. DŽ2: Mazolis an šikinės susvel̃s nuo sėdėjimo Aln. Pūslės rankose susi̇̀velia [nuo mėžimo] Švd. Neduok Dieve, kad per darbymetį susiveltų pūslės papautai! Vaižg.
4. refl. veliantis, limpant prisiraizgyti: Lipukai (varnalėšos) itieji plaukuosan kap sùsvelia Grv. Tas lydekas šliaužęs paskui ešerį, iššokusį ant ežero kranto, bet į smiltis susivėlęs atgal kritęs į vandenį Sln.
ǁ patekti, įlįsti: Tie sijonai ligi žemės, aš sakau – susivélsu (susipainiosiu) i pavirsu Klk. Vištos susvė́lę (įlindę) gūžtoj Klt.
5. tr. lipdant padaryti, sulipdyti: Suvelk miltus, virsme parpelius Ds. Iš žąsies pasparnių pūkus išpešus su saldžiais paviršiais suvėlus dėt prie popos Sln.
6. tr. susukti, suvyti (lizdą): Lizdą suvelia ir vaikus veda kuosa kamine Ūd.
| prk.: Širdyje Mažos Lietuvos gyvatė sau lizdą suvėlus prš.
7. tr. Ml kokį sunkų darbą padaryti (sukrauti, suversti): Žiūrėk, kokį vežimą suvė́lė Str.
8. tr., intr. suduoti, sušerti, išmušti: Būtų suvėlęs į snukį Žem. Marška apvilksiu, durpe pašersiu, kančiuku visus šonus suvelsiu LTR(Klvr).
9. tr. suglamžyti, sulamdyti: Suveltà kepurė DŽ. Suvélti drabužiai, suvéltu nevažiuosi žmogus Žvr. Žiūrėk, koks suvéltas rūbas Dbk. Jis labai netausojo drabužių – su naujais medžioti eidavo, o suveltų paskiau nebenorėdavo vilktis LKKXII208.
| Vai, važiuot mieste [autobusu] – visą žmogų sùvelia, sumanko Lkš.
| refl. DŽ2: Rūbeliai susvė́lę Srj.
ǁ NdŽ, KŽ, Plv, Mrj, Tr sujaukti: Besijodydami vaikai po trobą visas lovas suvė́lė Vkš. Jos lova suvelta kap kiauliamigis Dglš. Suvelti̇̀ patalai Trg.
ǁ refl. susimaišyti: Dangus su žeme susivėlę Šts.
ǁ sugadinti: Viskas sunaikyta, suvélta – lygūs laukai Pjv. Taip suvė́lė par laiką, ka žemė niekai, lubizų darbas Rdn.
10. tr., intr. sumenkinti (sveikatą): Septynias [dešimtis metų] pabengiau, suvė́lė, kaip pančiote supančiojo End.
11. refl. pasidaryti netvarkingam, apsileisti: Gražus, kol jaunas, senas susi̇̀veli, susibūni Krš.
12. būti nevikriam, neatidžiam: Gatavai susivė́lusi esi – lig šio čėso pusryčio neišvirei LKT89(End). Dainiuodavom, dabar nieko nebatsiminu, esu susivė́lęs Plt. Tu turi akylas būti, neturi susivė́lęs būti Krg. Susivė́lęs negal būti – greit pabėga žuvė (kai žvejoji) Rmč. Jei gaspadinė kokia susivė́lus, tai gali devynis dvarus turėt (gali būti turtingas, o niekas neišeina) Gs.
13. refl. nutukti, sustorėti: Matai, koks šuniokas, susvė́lė kap velėna Str.
14. supainioti, sutrikdyti: Įsikišo į tarpą kalbant ir suvė́lė visą reikalą su savo durnu protu Dr. Kokios snopos nuejusios viską tik suvéls Krš. To žmogaus viduje rodos suvelti tūli jausmai Vd.
| refl. LC1880,18: Viskas susivė́lė, bobų tie velnio liežuviai Krš.
ǁ padaryti neaiškų: Tie įstatymai suvelti̇̀, žmogus negali suvokti Krš. Mano pasaka būna kažkokia trūkčiojanti, suvelta, sunarpliota – nėra jokio aiškumo rš. Trūko žodžių, raidžių, kitos kėpsojo atvirkščios, sakinys neišnarpliojamai suveltas rš. Dabartinė klasifikacija vien tik suvelia bibliografiją, apsunkina susirasti reikalingą darbą KlbXXVII(1)104.
15. refl. prk. susikivirčyti: Būdavo, mažažemis dėl ko nors susivels su savo kaimynu dvaroniu – ir jis negalės į nieką kitą skųstis, kaip tik į tą patį dvaronį prš.
ǁ kilti neramumams, susidrumsti: A susivéls pasaulė, laikraščiai liūdnai rašo Krš. Lengvai gali į karus susivelti visos tautos Vd.
1 užvélti, ùžvelia, užvė́lė NdŽ, RtŽ
1. refl. KŽ susivelti (apie pūkus, vilnas): Ažsivė́lė ažsibuvo skarelė kralkinė Klt. Ažciravojau, ažsivė́lė [kojinės], i gerai Klt.
ǁ veliantis užsikišti, apsivelti: Ažsivė́lę karštuvai [nupašytomis vilnomis] Dglš. Skylė plaukais ažsivėlė Ds.
2. tr. baigti velti: Meleta kuodelį užvėlė: neškiat laukan kalvaratus, nebeverpsma Ggr.
3. tr. užteršti, priskretinti: Ùžvelia visokiais pelėsiais pilvą (skrandį), tai kapgi nesopės Kpč.
| refl.: Buvo svei̇̃ka [prastas maistas], ne tep skrandžiai buvo užsivė́lę kap dar̃ Kpč. Užsivė́lė knygos, karvė neėda atarijos – pila aliejaus Brb. Daktarai galvojo, kad užsivė́lė ausys, bet ausys švarios Kpč. Tas kaminas buvo užsivė́lęs Graž.
ǁ refl. apsitraukti: Užsivė́lęs stiklas rudu Klvr. Užsivėlė dangus, jau duos lyt perdien Ds.
4. tr. užversti, užgriozdinti: Užvélta pas mane (netvarka) DrskŽ. Čia viskas apleista ir užvélta Kt. Dar̃, žiūrėk, aš kluone jau turiu užvéltus kampus Lzd. Ažvė́lė taką sniegu, i gatava – šitoks geras buvo Klt. Ažuvė́lė taką Pls.
| refl.: Viskas užsivertę, užsivė́lę Klvr.
5. tr. NdŽ, Kč, Ut, Vdn, Akn uždėti ką sunkų, užkelti, užversti: Ar užvė́lei akmenį ant viršaus? J. An duobės užvė́lė didžiausią akmeną Ob. Kad užvė́lė maišą ant nugaros, tai vos partempiau Sv. Užvė́lė terbą žuvų an pečių Dglš. Sūrį akmenu užvélk Dkšt.
| prk.: Tavo širdį sudegino skausmas, varginga jaunystė tavo, todėl iš apmaudo per sunkią naštą užvėlei ant savo sprando V.Krėv. O dabar, nieko niekam neminavoję, užvėlė tokią sumą, kokios jisai seniai jau turbūt nebėra regėjęs! TS1899,2. Užveliate žmonėms sunkiai pakeliamas naštas brš.
| refl. tr.: Užsi̇̀veli ant nugaros dvidešim kilogramų uogų ir neši Šmn.
ǁ duoti: Užvėlė (atsiuntė) jam iš Amerikos strošną papužę rūbų Prng.
ǁ prk. užpulti, užgriūti: Mane va gripas užvė́lė nuo penktadienio Str.
6. intr. Mžk, Up, Šv užduoti, užkirsti: Kad užvélsu par subinę už krokimą Krš. Vieną kartą užvė́liau par nosę, daugiau neblindo Krš. Slėdnus žmogus, bet užpykęs užvė́lė į murzą Ggr. Palauk gi, aš tau užvelsiu! Plv.
| Tavo kumelė labai užvelta, kad sakai – no, tai nė negirdi Užp.
7. intr. stačiai, įžeidžiamai pasakyti: Moka užvélti, labai prasčia boba Krš. Tiek to proto, ka taip beužvė́lusi Krš. Ot tau ir užvė́lė! Grnk.
8. tr. sukietinti, užgrūdinti: Mužiko pirštai ažvelti̇̀ – duok, nesopės Mlt. Galva ažveltà, davė ar nedavė – nei znoko Mlt.
| refl. prk.: Mužikas ažsivė́lęs – ir pekloj nebus baisu Mlt.
9. refl. tr. susitrinti (pūslę): Užsivė́liau pūslę Lp.
ǁ atbukti: Ažsivė́lė peiliai, kirviai Ds. Itiem krūmam škada ir kirvio, bo tik te ašmenys ažsivel̃s Grv.
10. pasidaryti netvarkingam, apsileisti: Užsi̇̀velia vyrai (nedirba žiemą) Lp. Ag, mergom būdama da regis greitesnė buvo, ale, matai, kai išteka, tai užsi̇̀velia Ds. Kada buvai prijunkęs [dirbti], o dar̃ užsivė́lei Lp. Šitokion draugėn žmogus tik užsi̇̀veli Krkš.
ǁ aptekti (darbais), užsikuisti: Ažsivė́lę darbais anys Klt.
11. refl. užsilikti: Užsivė́lė knygos lig šių laikų Šts. Ana užsivėlė viešėti, ta šavalka J.
12. tr. Ukm užsklęsti: Užvélk duris su velke Dbk.
ǁ kietai užrišti, užveržti: Užvélti mazgą NdŽ.
13. išleisti dujas (iš žarnyno), orą sugadinti: Katras teip bjauriai užvė́lėtav, kaip katę į pelinus? Slnt. Jau čia tu užvė́lei, ir žadą trauka Ggr.
◊ kul̃ką užvélti iššauti: Jam kul̃ką ažvė́lei i daugiau nieko tokiam žmogui Str.
nagùs (kam) užvélti sugadinti gyvenimą: Tokia netikus jo pati, tik nagùs žmogui užvė́lė Rdm.

Daugiau informacijos

įvélti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

atstatýti

Apibrėžtis

statýti, stãto (stãčia), stãtė tr. K, Rtr, Š, KŽ; SD353, H, R, MŽ, N, M, L
1. daryti, kad stačiai stovėtų, vertikaliai dėti, kelti, kad būtų stačias: Ans telepono stulpus stãtė Krš. Jei apynvarpčių tujau nestato, tad į jų vietą tu tarpu įbado mažus mietelius S.Dauk. Ant kojų statýti NdŽ. Statýti žvakę į žvakidę NdŽ. Eina an kapų, stãto žvakes [per Vėlines] Pb. Būdavo, par Jonines kalam vainikus prie durų i stãtom beržiukus prie tvorų Bsg. Statýk gubas į statas J. Ejom rugius rinkti, statýti – daba jau nebreik ne statýti, ne rinkti – kombainai KlvrŽ. Tus rugius su dalgiu pjovė, su rankoms rinkom i rišom į tokius pėdelius, į gubeles stãtėm Tl. Pėdus riša, stãčia, džiovina Grv. Kviečius stãtom po penkius pėdus, šeštu apdengiam Aps. Iš po pjautuvo nestãtom [rugių], renkam nuog lauko ir vežam Pls. Jau mano dukrelė nuvargo, tankius rugius bepjaudama, pėdelius bestatydama LTR(Auk). Linus stãtė po keturis pėdus, o rugius po dešims Rod. An tų karčių stãto [linus pirtyje] Pb. Linus pirtin stãto, džiovina Šlčn. Velniai labai šoko – net ausis statydami, uodegas kratydami LTR(Lkv). Žąsys klykavo, nardė, uodegas statė S.Stan. Kumelė ausis tik stãto stãto Jnšk. Arklys stato ausis nuo dviračio (baidosi) Ėr. Kas akis tur piktas, ižg tolo žvakę liepia sau statyti SPII141. Ponas neliepęs esti … žvakių apžadus statyti Mž371.
^ Kaip katė glostoma uodegą stãto Slk. Kantrus glostomas keterą stato LMD.
2. dėti ką kur, ant ko nors: Kur čia da bestatýsi tą stalą, ka jau nė apsisukt nėr kur Jrb. Statýti suolus į eiles NdŽ. Statau ką ant ko R67, MŽ89. Statýti lempą ant stalo BŽII470. Statýti po kuo NdŽ. Statýti priešais NdŽ. Tokia gera versmė raistely – pieną statýsiu Klt. Pernai sirgau – žiūrėjo vaistus, maistą virė, stãtė prie lovos Rs. Statýti vakarienę NdŽ. Oi berneli dobilėli, kur statýti pusrytėlį? (d.) Lar168. Kai numiršta kas, statom naktin pieną ir kitus gėrimus ir valgymus dubenyse ir ąsotyse V.Krėv. Kepurę statyti reiškė padėti ją ant teisėjo stalo ir pasakyti, už ką ji statoma rš. Nestačiau viedrelių, neguldžiau naštelių, nei padėjau bernuželiui žirgelius girdyti StnD8. Kojas užtroškusiojo iki kelių į drungną [v]andenį statyk S.Dauk. Matei šešką?.. Gražus, velnys. Slaikanas, ilgas. Parodon statyk J.Avyž. Nėra kada, reikia eit vandenio, puodai statýt (kaisti) Dv. Statýk puodą, ko žiopsai – matai, kad malkos bereikalingai dega Ldk. Nė vienas, uždegęs žvakę, nestãto jos paslėpime DP556. Demi, guldžiu, statau SD170.
^ Tegu koc puodu vadina, bet pečiun nestãto Arm.
ǁ einant, žengiant dėti (koją): Kur koją statai, tę ir akim žiurėk Vrn. Statýk pėdan koją (pažiūrėsim, ar čia tavo eita) Ob. Kap eina, jau nestãto kojų, ale švok švok švok [velka] Rod. Oi žirge žirgeli, juodasai bėreli, statyk kojas in kelelį, josiu in mergelę LTR(Lš). Nematau, kur koją statýti NdŽ. Vilkas dešinę užpakalinę koją stato į priešakinės kairės kojos pėdą sp.
| refl.: Kojos kažkodėl taip sunkiai statosi iš kulšių, pėdos pasisukusios į vidaus pusę I.Simon.
3. liepti, įsakyti kur stovėti, atsistoti: Stãto mokinį į kampą DŽ1. Mum stãtė po dvidešimt penkius i paveikslavo Gsč. Nuveža į vietą, stato į mierą, dėkuo Dievuo, netinku Plt. Bijo, kad benzinas neužsidegt – reikia sargyba statýt Sb. Žydai stato sargus pas grabą Kristaus M.Valanč. Ne vieną sykį liaudies gynėjai vežė tėvą į valsčių, statė prie nušautų banditų – bene sūnus? V.Bub. O Jonas į tuos tardymus ar kišasi? Turbūt į akivaizdą (į akistatą) stato? K.Saj. Visus [ligonius] stãto an šviesos (rentgeno), žiūri žiūri Ukm. Statýtas ties Kaifošiumi DP158(paraštėje). Kada mudu kunigėlis su mergele venčiavos, seredon po pietelių stati̇̀s mudu už grotelių DrskD232.
^ Kelios seseres ir keli broliai, ir gražūs, nor langan statýk! Pv.
4. palikti kur būti, stovėti, laikyti kur (gyvulį, vežimą, mašiną ir pan.): Kur gyvena, nėr kur karvę statýt – tvarto nėr Rs. Pievoj karves vis vidudienio stãtė (sugindavo) Str. Nestatyk sušilusio arklio ant vėjo LKGII335(Kp). Jisai į savo intaką da nenorįs statýt (rišti) tos karvės Jrb. Ratus pakaladnykėn statýk Mrc. Pastogė vežimams statýti NdŽ. Statýti automobilį į garažą BŽII470. Automobilius statýti draudžiama! NdŽ. Pavargęs, nusiplūkęs laiškininkas vedasi dviratį, stato jį prie kiekvienų vartų rš. Svirne guldysma bernelį, stainioj statysma žirgelį NS1066. Kur aš statysiu žirgelį, kur aš kabinsiu balnelį? LTR(Slk). Statė pristatė pilnas stonias žirgelių LTR. Kur statysium laivelį, ties kuriuoj kiemeliu? KrvD17. Zebulon ant jūrių kranto gyvens ir stotėje ekrūtų (kur ekrūtai statomi yra) ir prasiteks iki Sidon BB1Moz49,13.
| Stãto (pradeda) kiaulę penėt Dv.
5. Sut, N, I, Amb, LL11, PolŽ51 daryti pastatą, statinį, įrenginį: Pas mus statomi nauji miestai rš. Taupant teritoriją, vis dažniau statomi daugiaaukščiai garažai rš. Mokėj[o] ma[no] tėvas namus iš medžiagos statýt Pls. Da šitas rūmas iš Valinių miško statýtas Krs. Akmenis vežėm abudu, namą statýt reikėjo Žln. Tadaik jau mes statýsim pirkią LKKII205(Zt). Anys ir dabar stãto namus an trijų langų Grv. Statýkit namus ant ratų, ba reiks išvažiuot Ukm. Kai trobą stãto, reikia statýt ryty vėjy, tai nebus pelių Ds. Sako, statýsiąs namus vaikam Ob. Niekur neisiu – čia aš su vyreliu rąsčiukus nešiau, trobeles stačiáu Nmk. Paskui su kirviu aš namą stačiaũ Nmč. Stãtė kirviu, nebuvo pielos – ir kokia sąspara graži! Mlt. Sąsparas statýti NdŽ. Stãtomoji medžiaga NdŽ. Po kari statýtas buvo namas Pb. Stãtė Vadakstės dvarą, pilį budavojo Klk. Mūs kluonas da dieduko statýtas Dglš. Tamošius pradėjo statyti trobesį: išvedė sienas, kazilus pakėlė ir lotus prikalo M.Valanč. Medinius tiltus kaimas pats statýdavo Grz. Persėdas stãtė an Ūlos Dbč. Pakirsiu klevelį ir aržuolėlį, statysiu tiltelį per Nemunėlį LTR(Nmj). Ožys malė baltus miltus, briedis stãtė aukštus tiltus DrskD267. Sukilėliai statė barikadas rš. Jonas žvalgėsi, kur čia geriau statyti palapinę K.Saj. Par atlydį vaikai stãto šnėmaną (senį besmegenį) Klp. Fundamentas iš akminų statýtas Rsn. Statýti krosnį NdŽ. Statýti sieną NdŽ. Reikia laiko turėt tvorom statýt Trgn. Bendorius, pristašęs šulelių, cebrikus stãto Kpč. Stãtę nestãtę paminklą – kap nori Dglš. Darau, statau, ižkeliu, ižvedu namus SD21. [Kryžius] po laukus ir ant vėžių stãtome ir viežlyvai laikome DP455.
| prk. kng.: Liaudis stãto sau šviesią ateitį DŽ1. Ant jo (tikrojo tikėjimo) kaip ant tikro fundamento statýsime visokius darbus geruosius DP86.
^ Numai statýti – ne kepurė pakelti! Krš. Ant kito gero stato dvarą LTR(Zp).
| refl. tr., intr.: Ten davė vietą visims tims statýties Krtn. Netoli pakrančio stãtos namiuką Erž. Jūs statýkitės, aš in valdžią inteisiu, man padarys (duos medžiagų) Jz. Petras jau stãtąsys pirkią LD380(Lkm). Lig kelintais metais mes stãtėms [namus], aš nežinau Skp. Po penkis aktarus nupirko žemės i stãtės miškūse Knt. Tu va kerties medžius i stãtais namus Dglš. Im', vežies i stãtais pirtį Aps. Kad būčių iš ko, tai statýčiųsi naują gryčią LKKVII191(Krs). Daba trobą tenai stãtose Vdk.
ǁ montuoti, sudėti, sudaryti iš dalių: Ar nemokė jos motulė stovelių statýtie, ar nemokė jos sesulė drobelių rėdytie? DrskD120. Kap motulė stovus stãtė, dar aš maža buvau (d.) Vrn.
6. NdŽ dėti į skirtą vietą ir įtvirtinti: Šmakštels [batsiuvys] yla į padą, stato vinį, varo plaktuku, o toji nenori gilyn J.Balt. Išgręždavo [akėčių skersinius] ir medinius dantis statýdavo Pv. Darys grėblelį, statys kotelį, ves mane jauną šienelio grėbtie KrvD205. Dantim statýtais (dirbtiniais) [mergina], negraži Klt. Stãtom langus, kad nebūtų vėjo Dgp.
| refl.: In ieneles stãtosis ratas Plm.
ǁ įdurti, įsiūti: Rankovės statytos trimis centimetrais žemiau pečių linijos sp.
7. padėti kokį įtaisymą ir palikti kurį laiką: Stačiaũ stačiaũ visąžiem kilpas ir nei vienos kurapkos nepagavau Rdm. Spąstai statomi prie olų, ant žvėrių takų rš. In lydekaičių stačiaũ bučius Aps. Taures statýti NdŽ. Ar esi taurių statýtas? Šts. Aš neesu kirminais statyta, ne kraujo leista Šts. Statýti kam klizmą NdŽ.
8. J jungti, kad veiktų: Statýti laikrodį NdŽ. Jeigu televizorius neina, radiją stãto Jrb.
9. daryti, kad būtų atsikišęs, iškelti: Statýti lūpas NdŽ. Paltas pečiais statýtais – nemadnas Klt. Tu i vėl tą pasturgalį statái! Tl. Statýk keterą, iki užkelsi medį Kt. Katė stato keterą prieš šunį Vlkv.
ǁ BBEz25,2 gręžti, kreipti (veidą, akis): Ir statyk (gręžk) veidą tavo priš jį BBEz4,3.
×10. rašyti, dėti: Statýti kablelį, tašką NdŽ. Numerius aš mokėjau statýti Vdk. Į laikraščius tik nestatýk! Vn. Buvo paprotys ant kožno nukryžiavoto galvų statyti parašą, reiškiantį, kas kybo ir už kokią kaltybę M.Valanč.
| refl.: Prieš visus kitus ir statosi skirsmelis A.Baran.
11. nurodyti, skirti: Prašysiu, ka pirmą rūšį statýtų Jrb. Manęs nebuvo, kai kainas [už vienkiemį] stãtė, pačius niekus sumokėjo Bb. Statyta yra žmogui vieną kartą mirti CII10. Statýta diena KI470. Neprašykite daugiaus, kaip statyta BbLuk3,13. Kam koravonę uždėti, statýti KII293.
12. siūlyti, skirti, kelti, daryti, dėti kuo, rinkti: Jį viršininku stãto DŽ. Galėčiau į gerą vietą statýti – mergikė zgrebni Vdk. Statýti savo kandidatūrą NdŽ. Žemaičiai atsisakė klausyti savo seniūno Mykolo Kęsgailos, Kazimiero šalininko, ir išvijo jo statytus apskričių valdytojus (tijūnus) rš. Ožį per užveizdą statyti N. Tegiveizd … išmintingo vyro ir testato šitą ant visos Egiptų žemės BB1Moz41,33. Pilnavoju, ant ko statytas esmi R63, MŽ84. Ne tiktai karaliumi vadina Dievą, bet ir karaliumi visų karalių tos žemės, kuriuos anas stato karaliumis SPII150. Idant nei vienas pakrutintas nebūtų tuose varguose, nes patys žinote, jog ant to esme statyti Bt1PvT3,3. Nemoku skaityt nė rašyt – žada mane karaliu statýt BM217(Nj).
13. versti, liepti, įsakyti, nurodyti ką dirbti: Mum tėvai nuo mažuomės prie darbo stãtė Ps. Vyrus prie girnų šeimininkai statė tik tinginius, mergas – tik neišmaningas verpti ir austi Vaižg. Kur poni Zosę statė, čia ji dirbo Žem. Argi reiks mokytas sūnelis leisti bandos ganytų, o po tam statyti prie akėčių ir arklo? rš. Senių nestãto in darbo – prašo Krm. Pristatė riešutų malt – nepamaliau, statė žvirzdų grūsti – nepagrūdau, ir paleidė mane Sln. Anksti ryto nebudyk, prie girnelių nestatyk LTR(Srj).
14. pasirūpinti, kad kas kur nuvyktų, atvyktų, pristatyti kur: Statýti į kariuomenę NdŽ. Karas da buvo nepasbaigęs – sūnų ant karo stãtė Sb. Tu Taduką į gimnaziją statysi (leisi)? rš. Jei sumelavai, dešimt liudinykų statýk – neišsisuksi Alv. Ir tas turėjo išsivadžioti ir liudininkus statyti, jog tikrai jo avis buvo Žem. Ei stãtė stãtė mus tris brolužėlius į kareivių pulkelį JD1153. Herodas atpen statyti Pilotui liep ir sūdyti SGI78.
| refl. SGI19: Tur tačiau [atgailojantis] statytis po akim kunigo DP76. Jo tiktai tasai karias balso klauso, ant jo tiktai įsakymo aba vieno mosterėjimo jam statos SPI261. Visi ant tos tiesos turi statytis SPI16. Statausi (pasirodau, ateinu) pokim SD420. Statause po akim Sut.
15. Pp, Skdv, Krš, Mžš, Krs, Mrc, Slv, Skrd tiekti: Pieną stãtom visą, o sviesto nusiperkam patys Bgt. Ar daug pieno stãtot į pieninę? Tl. Kad tų čia pieninių nebuvo, pieno nestãtė Lž. Kiti stato miesteliams meisą M.Valanč. Mėsą, pieną statýdavom į Joniškį – prievolės buvo Sk. Statýti žaliavas NdŽ. Seniau visa žydai stãtė miestam Slm. Tau reiks i valgį statýt, i viską – bus sunku Jrb. Mūsų pareiga buvo statyti literatūrą iš Tilžės į Šiaulius rš. Visą mėnesį daktaras išlaikė prie savęs, kiek išleido pinigais, kiek valgymų statėme Žem. Statýsi arklį šiandiej an turgaus? Sdk. Šią dieną nes statýtas yra Sutvėrėjui brangusis vaisius žemės DP427. Meldžiu …, idant statytumbite kūnus jūsų gyva, šventa … afiera Ch1PvR12,1.
16. vaišinant duoti, dėti (svaiginamųjų gėrimų): Suvedė mus, alaus stãtė [per pažintuves] Jnšk. Jau tas piršlys gaus tujaus duoti šnapšės jau, statýti piršlio kraujo Jdr. Stato butelį arielkos saldžios [pirmaryčių dalyviams] Pb. Rovėjos, baigę raut linus, šaukdavo: – Dabar, gaspador, statýk bačką! Skrb. Gėrė pakarčiuo alų ar arielką, katrą statė vaikeliai, o mergaitės tujaus ryšeliūse savo užkandos ieškojo M.Valanč. Samdant magaryčias stãtė gaspadorius Vkš. Šitą stiklą pats stataũ NdŽ.
^ Gera gerti kitam statant KrvP(Vs).
17. duoti užstatą (lažinantis, lošiant iš pinigų): Stataũ šimtą rublių, kad taip bus DŽ1. Statýti dvigubai NdŽ. Statýtieji pinigai NdŽ. Statýti už valetą BŽII470. Statau keturis tūkstančius svarų, kad neapvažiuosi J.Balč.
18. rengti, kurti (spektaklį, filmą): Naują spektaklį statýti DŽ. Pjesę, filmą statýti DŽ1. Statant naują šokį, reikia aiškiai ir tiksliai žinoti, kokį momentą jis vaizduos rš. Statomieji veikalai dažniausiai buvo grindžiami antikiniais mitais rš.
19. kelti; pateikti vykdyti, įvykdyti: Statau sąlygą rš. Nestatome jokių sąlygų rš. Aš stataũ (dedu) sau už pareigą BŽ56.
20. manyti turint kokių ypatybių, laikyti kuo: Jauni žmonės save drąsiais stãto Vv. Jis savę stãtė labai gudriu Ppl. Kad svietas matytų, man' mandrą statytų LTR(Slk). Kaip Antaną stataũ kantrum, tai baisiai Lel. Nesirūstinu, mielas broli, už tai, kad mane už nieką statai LTsIV726. Nereikia kitas durnu statýt Dglš. Kas yra neteisus, tas savo malagystę už teisybę stãto PP79. Įvairi bukli vyrai, atrasdamys tose kningose gilią išmintį, aukštesniai jas statė už visas nešventas kningas M.Valanč.
ǁ refl. PK120, N rodytis kokiu, vaizduoti save kuo: Ana dide stãtės, t. y. didžiavos J. Anas visiems stãtos bagotu Dglš. Turtingu baisiai stãtos, o vaikšto apiplyšęs Srv. Ponu statės – papirosus rūkė Plng. Viename daikte stãtos poni, kitame pasiverta į ubagę Krš. Jie dideli stãtėsi Ėr. Dar ką tik bandą varinėjosi, o jau stãtosi kažkokiu vyru Vdžg. Aš da statáus, kad aš vyras Rs. Už bernioką stãtosi Rm. Jei statai̇̃si toks drūtas, ava (eiva) persiimt Alk. Dar iš po mamos skverno neišlindusi, o jau stãtosi pana Gl. Kalakutas statėsi paukščių karalium rš. Statýtis teisėju NdŽ. Svetimims stãtos gera be vieno galo Krš. Aš nesistataũ šventąja Ar. Tokia vikri stateisi, – tarė į marčią, – o žlembi dėl niekų! Žem. Kvailas tu, broli, nors, gyvas būdamas, stateisi gudruoliu V.Krėv. Petras … gyrumi už kitus didesniu stãtės DP150.
^ Didžiu besistãtąs, o mažai tepakeliąs KlvrŽ. Ponu statos, o šūdas ant nosės LTR(Vdk).
ǁ refl. I, Trk didžiuotis: Kiekvienas statosi – kas aš! Gs. Jis nekas, bet baisiai stãtosi Alk. Ana labai stãčiasi GrvT78. Didžiai pykstu ant jų, kad jie prieš tave statosi brš.
| Retai kada vilkas prieš žmogų stãtosi (drįsta, kėsinasi pulti) Ig.
21. daryti, kad kas patektų į kokią padėtį: Statýti ką į keblią padėtį BŽII470. Tėvas viską atidavė sukilėlių reikalams, stato į pavojų savo gyvybę J.Gruš. Statýti save į pavojų NdŽ. Dramaturgas stato savo herojų į dramatiškas situacijas rš.
22. atiduoti, paaukoti, skirti: Visą jėgą statýti NdŽ. Ko čia jėgą statai̇̃? Mrj. Dirbk pagal išgalėjimą, o ne paskutines sylas statýk Gs. Jis (batsiuvys), dratelius traukydamas, visą sylą statýdamas, kur tik jis sėdėjo, te pikis smirdėjo JV267. Visas pajėgas ant to stačiau V.Piet.
23. refl. prieštarauti, priešintis: Prieš ką statýtis KII185. Tu, Emne, vis dėlto drąsiai statais prieš vyrą ir nesivaržai rš. Jis pradėj[o] statỹtis prieš kunigą Mrc. Jis stãtosi prieš vyriausybę KBI23. Ten buvo Šaltabuizių kortininkas, su kuriuom tiktai vienas bernas tegalėjo statytis rš. Statausi vyringai Sut. Rojaus darže pradėjos prapultis, idant tenai V. Christus velinui statýtųs DP149. Ir satanas stovėjo po dešinės jo, idant pryš jį statytųse BBZak3,1. Dievas statosi prieš didžiuojančius, bet prastiemus yra malonus BPI82.
24. refl. mergintis, suktis: Paaugo mergelka, i stãtos vaikiai Krš. Galėtumi statýties pri Aldutės – graži mergikė Rdn.
ǁ gretintis, norėti dėtis: Toki bezdukai vaikai, ir jau prie vyrų stãtosi Dkš. Ko čia prie mano turto stãtotės?! Plv.
25. refl. palaikyti, ginti, užstoti: Aš stačiaũsi už jį Gs.
26. paversti kuo: Aš tave statysiu raiba gegule KrvD85. Dangų kaipo geležį, žemę kaipo varią statai …, idant žemė n'išduotų vaisiaus savo MKr41.
27. Lš traukti paviršių ledu, stingdyti (upę, ežerą): Jau geras šaltis, jau ir ežerą stati̇̀s Sn.
◊ aki̇̀s statýti
1. Plk, Lk piktai žiūrėti, baltakiuoti, šnairuoti, žvairuoti (ppr. nesutinkant, prieštaraujant, rengiantis gintis): Negražu prieš tėvą aki̇̀s statýt Skr. Dėl menkų niekų tuoj aki̇̀s stãto Grž. Stãto akès, jei ne taip pasakai Krš. Jeigu ben rubliu mažiau duosi, tai tuoj stãto aki̇̀s Slm. O ką vyrai sakys, mergos akis statys JD771. Dažnai ir mes vieno kito bijom, susitikę akis statom arba drebam J.Jabl. Ir mės tankiai akis statom, nežinomą kaip pamatom, bet patyrę, ką jis gali, metam baimę tuo į šalį A1884,124.
2. NdŽ stebėtis.
3. dvėsti: Nueinu, žiūriu – paršas jau aki̇̀s stãto Jrb.

akysè (akýsu) statýti įsivaizduoti: Statyk sau akysu amžiną prapultį P.
akysè (akýsa) stãtosi vaidenasi, rodosi: Ko tu bijai, gal tau akýsa stãtos? Kb. Josios paveikslas akyse statos LTR(Sv).
ant galvõs statýti greitai varyti, ginti: Jei arklį stati̇̀s an galvõs, tai gal dar ir suspės Kls.
ant juõko statýti sudaryti progą juoktis, šaipytis kam iš ko: Ne žydelis būtau, kad aš pasakytau ir tave, berneli, an juõko statýtau DrskD242.
ant kõrtos statýti rizikuoti: Gyvenimas tėra vienas, Adomai, ir aš nenoriu dar kartą jo statyti ant kortos J.Avyž.
ant pei̇̃lio statýti pykdyti: Kam jūs mane ant pei̇̃lio stãtot? Al.
ant sàvo statýtis užsispirti, nenusileisti: Toki užsispyrėlė: Aldonia teip ją lupa – nieko, an sàvo stãtos, ir viskas Slm.
ant žmonių̃ liežùvių statýti suteikti dingstį plepalams, pajuokai: Marijonele, daugiau aš tavęs neblankysiu – ant žmonių liežuvių nebstatysiu S.Čiurl.
ausi̇̀s statýti NdŽ suklusti.
baugštyklès statýti gąsdinti, grasinti: Ans mun stãto baugštyklès KlvrŽ.
bókštą statýti svajoti, fantazuoti: Ne, Antanai, aš nė jokio bokšto nestatau, visai siauras tėra mano tikslas Žem.
danti̇̀s statýti nenusileisti, nesutikti, prieštarauti: Juozukas nė vienam nenusileidžia: jis prieš visus danti̇̀s stãto Prn.
ẽšerį statýti
1. priešgyniauti, prieštarauti: Nestatýk ẽšerį prieš tėvą, būk mažesnis Skr. Nu jau nestatýk nestatýk savo ẽšerio Lkš.
2. NdŽ puikautis, pūstis, didžiuotis.

gálvą statýti laiduoti, garantuoti: Už Joną stataũ gálvą Kt.
gerùs kãzilus statýti ant dùgno mušti: [Tėvas] paėmė gerą brūklį, pradėjo ant dugno gerus kazilus statyti, nu, tada pasakė DS151(Vdk).
į kanapès (kanapiùs, kanãpėsen) statýti (stãtomas) apie negražų: Ė kai apsiskarmaliavęs, tik kanapė́sen statýt Švnč. Baidykla merga – į kanapiùs stãtoma Rdn. Vyras ne į kanapius statomas VP50.
į kõrtą statýti rizikuoti: Statė korton savo gyvybę, savo turtą, savo laisvę J.Jabl.
į pė́das statýti paimti kitą į kieno buvusio vietą: Valia nevalia – [mirus motinai] reikės kitą į jos pėdas statyti Žem.
kẽterą statýti spirtis, šiauštis: Prieš viens kitą kẽteras stãto kap katinai Gs. Jei tik ji pradės kẽterą statýt, tai aš į ją nė nežiūrėsiu Skr. Pasileido dabar svietas, tai ir pradėjo prieš ponus keterą statyti V.Myk-Put.
krūti̇̀nę statýti priešintis: Nors kartą, vyrai, pakelkim galvas, bangoms krūtinę statydami! V.Myk-Put.
kui̇̃benas statýti Krtn mirti.
kuõdą statýti pūstis, puikauti: Nuo pat pirmos dienos tas iš miesto atvažiavęs pradėjo kuodą statyti J.Paukš.
lui̇̃šį statýti Ktk, Blnk, Vdš būti nepatenkintam, pykti.
niẽko (nė vi̇́eno) prieš savè ne(si)statýti NdŽ nieko nepaisyti, nesiskaityti su niekuo: Girtas nė vieno nestato priš savi, o pagiriomis nė penkių nepaskaito LMD. Nieko priš savi nestatos karalius I. Ji nieko prieš save nestato, vis pasipūtusi, vis su didyste Žem.
nors į lángą statýk labai gražus: O kai užvelka naują suknelę – gražuolė, nors į langą statyk A.Gric.
nósį statýti [į aũkštį, į aũkštą] NdŽ šiauštis, pūstis, didžiuotis: Visi stãto nóses į aũkštą! Krš. Baigė mokslus, nu statýs nósę į aũkštį! Krš. Tikra duktė stãto nósį, ko iš svetimų norėti? KlK6,63(Krš).
óbelę statýti atsistoti ant galvos: Vaikai, bandą ganydami, išmokdavo óbelę statýt Škn.
óžį (óžius) statýti Lž, Mrj aikštytis, šiauštis, pūstis: Negal išsiduoti, kad labai myliu – pradėsi óžius statýti KlK6,64(Krš).
pi̇̀nkles statýti klastingai elgtis: Aš nepatikėsiu, kol pats patirsiu, kad jis man pinkles stato V.Krėv.
po akimi̇̀s statýti akivaizdžiai rodyti, vaizduoti: Statýdamas mumus po akimis didumą algos DP592.
po akių̃ statýtis įsivaizduoti: Ką gyvai po akių̃ statýtis KII14.
prie si̇́enos statýti Všv šaudyti.
ragùs (rãgą Ms) statýti DŽ, NdŽ pūstis, darytis nesugyvenamam, šiauštis: Šiaip dėl štukų niekas ragų̃ nestatýt Skrb. Toks paršelis, o jau ragùs stãto pryš muni Vkš. Nestatýk ragų̃ – niekas tavęs nebijo! Blnk.
skẽterą statýti NdŽ spirtis, šiauštis.
smė̃lio pili̇̀s statýti kurti nerealius planus, svajoti, fantazuoti: Kiekvienas įtemptai galvojo ir tylėjo, kūrė planus, statė smėlio pilis rš.
statýtas [mókslo KII18] žõdis; R299, MŽ401 teiginys, tezė.
šẽrį (šeriùs NdŽ) statýti prieštarauti, spirtis, šiauštis: Sunku gaspadoriams nuteikti šeimyną: musėlė nepralėkė pro nosį, tuoj šerį stato Žem. Nestatýk par daug šerių̃ prieš savo vyrą – pames Ps.
šerỹs stãtosi apima puikybė: Pasirodo, kad aš labai pageidautina. Man pradeda kažkaip malonu darytis, šerys statytis I.Simon.
ties akių̃ statýti akivaizdžiai rodyti: Saugojimas gavėnios … keturių dešimtų dienų metinykėmis ceremonijomis ties akių statytas DP111.
ti̇̀ltą statýti LKKIII140(Grv) toks žaidimas.
véidą (véidus NdŽ) statýti; N daryti grimasas.
žárdą (žagrès) statýti stotis aukštyn kojomis, remiantis į žemę rankomis ar galva: Vaikai laksto po kluoną, žárdą stãto Ėr. Aš stačiaũ stačiaũ žagrès, net galva pradėjo suktis Ps.
antstatýti (ž.) tr.
1. ant viršaus pastatyti: Paminklas antstatýtas Šts. Supylė kalną ir stabą su povyziu nabaštiko antstatė S.Dauk. Anstatýta namo dalis, viršunamė BŽ263.
2. ant viršaus uždėti, užvožti: Puodą be dugno antstatýs Lc. Ant [avilio] antstatyk kepurę iš šiaudų, idant lytus neįtekėtų prš.
3. liepti stovėti prie ko, pastatyti: Sargus antstãtė pry kožno arklio su šautuvu Kl.
apstatýti tr. Rtr, Š; Q83, SD203, N, BzF176, LL116, L
1. K, NdŽ aplinkui apdėti kuo, statmenai dedant: Kūliais stirtas apstatýk, kad paukščiai nelestum J. Lopšį pakaria, beržiukais apstãto – vaikui pavėsiukas Klt. Karves vainikais apipindavom, duris berželiais apstatýdavom [per Sekmines] Ob. Kai numirė, apstãtė ją gėlioms, gražiai pagiedojo Jrb. Aš apstatýsiu savo mergelę kuo šviesiausioms žvakelėms JD1216.
| refl. N, Š, NdŽ: Pasiėmęs jaunikaitis iš namų tris žvakes ir knygą sugrįžo koplyčion, apsistãtė tom trim žvakėm BM53(Vžns).
ǁ sudėti statmenai aplink ką: Apstatýti ką aplink ką K. Apstãtom [linus] aplink pečių, džiovenam, tada kuliam Klt.
^ Suraizgytas, sumazgytas, apie gyvulius apstatytas (tvora) LTR(Grk).
2. daug ko pristatyti paviršiuje, nustatyti visą kuo: Ten kryžius prie kryžiaus – visas kalnas i pakalnės visos aplinkui apstatýtos Mšk. Tas kalnas jau nuo senų laikų visas apstatytas kryžiais LMD(Sln).
3. NdŽ apkrauti, apdėti: Apstãto [gėrimais] stalą kai par veselę Kln. Tuoj apstatė buteliais stalą Žem. Treitą karčių uždėjo ir apstãtė (apdengė) stogą Vn. Šiąvasar jau reiks delto apstatýt sietkelė (uždėti pavaras ir plūdes) Sdk.
| refl. intr., tr.: Atsiveš ratus, ekėčias ben kelias, apsistatýs Gd. Tėvalis liuob apsistatys kaip eglyną alaus, kad liuob gers karčemo[je] Šts. Da apsistatỹs stalą, i sėdėk visą dieną Jrb.
| prk.: Visą gyvenimą (sodybą) buvo apsistãtę buteliais (dažnai gėrė) – tokie pijokai Krš. Apsistačiau darbais – nėr nė kada pailsėti Rs.
4. R66, MŽ87, Sut, Varn, Plšk liepti stovėti apstojus aplinkui, iš visų pusių: Visų laukų, visų kelių neapstati̇̀s karaūlu Grv. Vario vartai užrakyti, sargais apstatýti (d.) Vv. Garbingasis vyskupas Henrikas ir jo palydai sėdi savo kambary, sargyba apstatyti, kaip kaliniai – ir kenčia V.Krėv. Aš turu kareivius, apstatysu aplink, kad nė paukštis prie tavęs negalės prilėktie! BsPIV44. Vyresnybė apstatė sargais Varnių miestelį, kad nė vienas nebeišeitum, nė įeitum M.Valanč. Kaip šaudykliai zuikį pamatė, pamatė, visus kelius šunimis apstãtė, apstãtė JD1511. Urėdnykas karaliaus Aretas sargais apstatė miestą Damašką, norėdamas mane sugauti VlnE35. Tu mus, bernus savo, šventais apstatyk visad anielais PK20. Anys tada nuėję apstatė grabą sargybe Ch1Mt27,66.
^ Vidury auksas, aplink tą auksą sargai apstatyti (akys) Šd.
| refl.: Apsistatýčiau margais kurtužėliais; tai mano sargovužiai – margi mano kurtužiai JD798. Pats caras apsistatęs savo valdininkais, kad prie jo jokiu būdu negali prieiti Vrp1895,29.
5. palikti stovėti, sustatyti: Matau arklių apstatytų daug pri šventoriaus Yl. Tas žmogus tuos visus gyvulius apstatė apie tą trobelę BsPIV258.
6. Vdk visą pristatyti (pastatų): Gatvės buvo siauros, apstatytos sulūžusiomis mažomis trobelėmis J.Balč.
| refl.: Ir taip apsistãtę – kurgi dės klėtį Skp.
ǁ apsupti aplinkui sustatytais pastatais: Mes namais apstatýti Rmš.
7. išdėlioti (baldus): Didelė stuba, ale menkai apstatýta Rg. Kambarys senoviškais baldais apstatytas rš. Lauritėnas apsidairė po ištaigingai apstatytą kambarį rš.
8. Ml paskirti, išrinkti, padaryti kuo: Nei skaityt, nei rašyt [nemoku], ir nori manę karalium apstatýt (ps.) LKT369(Rdm).
9. užimti (pareigas): Apstatau urėdystę, slūžbą R66, MŽ87.
10. Lzd palaikyti kuo: Mañ labai sena apstãtė žmonės Dglš. Jos mane durne apstãtė Št.
×11. (plg. rus. oбcтaвить) Jdr, Varn, Kt, Žž, Jnšk, Ln apgauti: O tai apstãtė boba: dažylų vietoj suodžių davė Pn. Jis visus ten apstãtė Bb. I apstãtė žmogus velnį (ps.) LKT100(Krtv).
| refl.: Apsistačiáu – aštuonius šimtus aš parmokėjau Trš.
^ Apsistãtė kai merga su devintu vaiku Lkč.
atstatýti tr. K, J, Rtr, NdŽ, KŽ; H, L
1. padaryti, kad vėl stovėtų: Tą [pavirtusią] kėdę atstatýk Pc.
ǁ atgaivinti, sustiprinti nupuolusį nuo kojų (gyvulį): Jau atstãtėm karvelę LKT56(Akm). Atstatỹtumiam į tas kojas [kiaulę], da ka galėtų ben parduoti Trk. Jeigu neatstatýs į kojas [paršelių], žinai, ka neparduosi Trk.
2. BŽ83 sugrąžinti į vietą ką išjudėjusį, pasisukusį: Atstatyti, grąžinti į išeities padėtį SkŽ30. Vieną [išsuktą ranką] trukterėjo trupučiuką ir atstãtė JnšM.
3. BŽ86 atkišti į priekį, atsukti: Eina krūtinę atstãtęs pats pirmasai Sdk. Į klevo viršūnę sutūpė būrys kuosų ir atstatė savo gūžius prieš vėją rš. Vipas pabudęs tuojau išbėgo į denį ir atstatė nosį prieš vėją Mš. Dykduoniai suvažiuo[ja] [į Palangą] i vartos, plikus pilvus atstãtę Krš. Būdavo, atsigulei an pečiaus, galvą nulenkei, kojas atstatei̇̃ Ds. Eina kelius atstãčius, kojos sulenktos Klt. Jaunõs nepadaris [ligoninėje], vis tiek vaikščios šikinę atstãčius (susilenkus) Ob. Rūrą atstãčius (sena, sulinkusi), ale bet eina, ir da vis su jaunom Slm. Kai tik broliukai dalgius atstatė, visi žolynai smūtką pamatė LTR(Gdž). Eina ubagas atstãtęs rankas (išmaldos prašydamas) Arm. Eidami par lauką, susitiko jie levą, kursai, atstãtęs nagus, norėjo jus sudraskyti BM276(Šlv). Dirbo pusnuogiai, saulei, darganom ir lietui atstatę nugaras P.Cvir. Jis atstatė ausį ir sumurmėjo A.Vencl. Jautis atstãtė ragus ir nė iš vietos Vkš. Asilas atstatė kaktą, padelbė akis J.Jabl. Malūno sparnai, atstatyti prieš vėją, sukėsi kaip pašėlę P.Cvir.
| refl.: Tas pilvas atsistãtęs anai Brs. Atsistãtę kaulai Mrc. Toks prakaulis arklys: a šeri jį, a ne – kaulai atsistãtę Ar.
4. LL118, BŽ61, PolŽ55 iš naujo, vėl pastatyti (pastatą, statinį): Išdegė visi seniejai numai, dabar atstatýta yr daug numų Klk. Bokštai buvo abudu sudaužyti, atstãtė po karu Krk. Reikė ūkį atstatýt LKT229(Žž). Anądien audra paskutinę tvorą apvertė. Kas ją atstatys? I.Simon. Nes jei ką suardžiau, vėl tai atstatau GNPvG2,18. Šitai tau, kursai griauni bažnyčią Dievo, o par tris dienas vėl atstatai! M.Valanč.
| refl. tr., intr. Š, Slk: Sudegė triobos, paskui dar geresnes atsistãtė Kp. Dabar jau Žarėnai atsistãtė, al bet nedaug teatsistãtė Lks. Kažin kuo beatsistatys sugriuvusias trobas ir malūną? Vaižg.
5. sugrąžinti pirmykštę būklę, būseną: Suvalgomas maistas – tai žaliavos yrančioms ląstelėms atstatyti K.Daukš. Atstatant sužeistą veidą, chirurgui reikia į tai kreipti labai rimtą dėmesį rš. Tų arų nebatstatýs, nebatsvadins, nebrėk Grd. Teismas atstãtė garbę jo geram vardui BŽ62.
| Aš pati tik atstačiaũ jį, kad važiuotų namo Rg.
| refl.: Raumens darbingumas gali atsistatyti tiktai tada, kai raumuo gauna deguonies V.Laš. Jį buvo suparalyžiavę, ale, sako, vėl atsistãtė Pv. Mano giminietė žolėm atsistãtė (išsigydė) Trgn.
6. iš naujo suorganizuoti, atkurti, įsteigti: Aš nesutariu su ponais bajorais, kurie nori atstatyti Žečpospolitą su senosiomis sienomis V.Myk-Put. Rimtis ir tvarka visame krašte esanti atstatyta P.Cvir.
| refl.: Kai tarybų valdžia atsistatė, pagalvojom, kad kam kam, o mūsų šeimai blogiau nebus sp. Greičiausia, kad jį išveš kur nors toliau į rytų gubernijas, o atsistačius tvarkai, leis grįžti į savo kraštą V.Myk-Put.
7. remiantis kuo, nustatyti, atkurti, atgaminti: Seniai tę buvau, dar jau ir atstatýt sunku, kur buvo tas namelis Vlk. Minėtieji laiškai vienintelė tėra medžiaga, iš kurios galima atstatyti Tatarės gyvenimas [tremtyje] LTII231.
ǁ lingv. transponuoti: Didžiausią dalį netikslumų sudaro blogai atstatytos arba visai neatstatytos į literatūrinę kalbą tarminės formos KlK3,55.
8. Vn, Grdm sugrąžinti į buvusias pareigas, darbą, užimamą vietą: Buvo iškėlę [agronomą], ale atstãtė atgalio Slm. Aš nėko nenoriu, atstatýk (grąžink) ma[n] vyrą Trg. Ir atstatė vyriausį šinkorių vėl ing savo urėdą šinkavimo BB1Moz40,21.
9. Lex3, Q10,11, H153, R9, MŽ11, Sut, K, LL121, Š, Sg, Srd, Snt, Vrb, Mrc atleisti, pašalinti iš vietos, iš darbo, atskirti iš draugės, pavaryti: Atstatė fabrikantas ir Lauryną, nors jis tam fabrikantui tiek metų dirbo, savo sveikatą padėjo J.Bil. Ponaičiai rengėsi važiuoti toliau mokytis, ir namų mokytojas buvo atstatytas LzP. Kad ir turim atstatyti [mergą], reikia širdis turėti V.Krėv. Kai brolis vedė, marti atstatė ją nuo namų šeimininkės pareigų A.Vien. Blogai dirbo, tai atstãtė Sb. Tingi – atstãto nū darbo Užv. Jis nepabūva niekur: iš fermų atstãtė, iš sandėlio atstãtė Mžš. Kuningas tavęs nekenčia ir nori nuo draugystės atstatyti DS258(Rs). Atstatyk Agarą nuog savęs su jos vaiku I. Aš jau ketverius piršlius atstačiaũ Rk. Klebonui pasakyti, kad jis prie kitos lenda, kaip matai ir nuo šliūbo atstatys Žem. Nu meilės atstatýsi, jei mušinėsi vaiką Šts. Atstatau, išmetu iš slūžbos, iš kuningų, iš amtmonų R18, MŽ23. Atstatyti nuo dalyko (nuo paveldėjimo) N. Atstatau ką SD216. Neatsikratomas, neatstatomas SD198. Bei anys našlės nė vienos nei atstatytos netur vesti BBEz44,22. Jis karalius atstato ir karalius įstato BBDan2,21. Ar tu jo todrin vieno neižkarotumbei arba neatstatýtumbei DP391.
ǁ R9,389, MŽ4,524 atleisti, paleisti (iš kariuomenės).
ǁ nuvaryti, nubaidyti, nuginti tolyn: Kalnų žąsis taip yra drąsi ir smarki, kad ji pigiai atstato lapę nuo savęs Blv. Kad iš jūros kerta vė[ja]s, atstãto žuvį nū mūso krašto tolyn Prk. Atstatė kaip šunį nu lakalo Šts. Atstãtė kap tą nuo stintų Plv.
| refl.: Ė, katinas atsistãto (nepasiduoda šuniui) Db.
10. nukelti į šalį, atstumti, atidėti į kitą vietą: Sueina, stalą atstati̇̀s – ir susėda, ir verpia Pb. Dvijau maišo ratūse neatstato – tokie menki muno vaikiai Šts. Pienas atstatytas nuog ugnies I. Vandenį įpylei į ramunes ir atstatai̇̃: negalima virti – jos pačios pritraukia Upn. Oligė, liovusi verpti, atstato šalin verpstį V.Krėv.
11. atiduoti, atvežti (prievolę): Atstatė visą meisą, o vokytis užrašė da i prylaidus Šts.
ǁ J atvežti, atgabenti: Atstatysiat pašarą, aš užmokėsu Šts. Paėmė jį šoferis, atstãtė ligoninėj (į ligoninę) Vlk. Ponuo nepatiksi, i atstatýs tavi į rekrūtus Lnk.
◊ aki̇̀s atstatýti įdėmiai, nekantraujant žiūrėti: Pareini namo, vaikai atstãtę akutès – nori valgyti, o paduoti nėra ko Rm.
danti̇̀s atstatýti šypsotis: Kol pr[i]ėdusios, tai besivaipot danti̇̀s atstãčiusios Jrb.
kãktą atstatýti pūstis, būti išdidžiam: Aš nestovėdavau kãktą atstãčius Lg.
kójas (kepšès Grž) [į duri̇̀s] atstatýti menk. mirti: Taip nesisaugodamas atstatýsi kepšès greit Vkš. Gyveno gyveno, ėmė ir atstãtė kójas Grž. Jei krau[ja]s sustos, ir atstatýsi kójas Rdn. Vai ilgai dar teks palaukti, kol aš kojas į duris atstatysiu V.Bub.
lū́pą atstatýti supykti, būti nepatenkintam: Ben kiek ne po juo, tai ir atstãto lū́pą Skdt. Tik lū́pą neatstatýk! Rg.
nagùs atstãčius nenusitveriant darbo: Tas tėvas i vaikšto visą dieną nagùs atstãtęs Jrb.
ragùs atstatýti priešiškai nusiteikti: Negerai kaimynystėje ragus atstačius gyventi, tačiau ką aš turėjau daryti? V.Bub.

×dastatýti (hibr.) tr.
1. pastatyti pastatą, prišliejant prie kito, pristatyti: Daržinė dastatýta gale Šč.
2. pristatyti, nugabenti: Į vietą dastatýk siuntį, gromatą J. Nieko dauges nenoriu, kad kap mane dastatýtai manan kraštan Lz.
| refl. Auk: Džiaugės namo dasistãtęs Str.
įstatýti K, Rtr, DŽ, KŽ; SD325, H169, R, MŽ, L
1. tr. įdėti į ką statmenai, vertikaliai: Skaitė knygą prie dviejų žvakių, įstatytų į žvakides rš. Pienas reikia šalto vandens kibiran įstatýti, kad taip veikiai nesurūgtų Š. Rapolas įstatė botagą į dėklę, prie dešiniojo turėklo J.Balt. Tuojau, aš pati jas (gėles) į puodelį įstatysiu Ašb. Šluotą į kertę įstatýti NdŽ. Vilkams didelę duobę iškas, vidurė[je] duobės kartį įstatýs Gd. Į tą grabę vandenyje įmerktus gluosnius tiesiai įstatyti turite K.Donel1. Į stiklinę [su taukais] įstatýs kokią skilelę – i degs Krtn. Kame rasi kaip numie: košę išverda, žvakę įstãto – ir valgo Šts.
ǁ užpildyti visą (patalpą) sustatytais daiktais: Pirtis jau instatýta (sudėti linai džiūti) Dsn.
2. tr. įdėti, padėti kur: Kap lieka kokio nors valgio nuo pusryčių, tai reikia instatýt pečiun pietum Nč. Ana instãtė skarvadą pečiun ir indegino Dv. Į klojimo langelį įstãto [lemputę], padega – i dega Krp.
| prk.: Vartoju čia skliaustelius – juose įstatau skaitytojui vieną kitą savo žodį J.Jabl. Tas buvo į laikraštį įstatýta (išspausdinta) Rsn. Buvo ir į laikraštį įstatýtas už tą vogimą NmŽ.
| refl. tr.: Ponai dūdavo in langų gramafonus insistãtę Kli.
3. tr. liepti stovėti kur įkeltam, pastatytam, priversti kur atsistoti: Senelė šiandien pirmą kartą jį čia (į stovynę) įstatė, sumaniusi išbandyti anūko kojyčių stiprumą J.Avyž. Tą žmoną įdeda į vežimą, nuveža į mišką, suranda, kur storiausias ąžuolas, į tą ąžuolą įstãtė i užkalė Jrb. Kad aš įmanyčia, dvarus pastatyčia, trisdešimt šešis strielčius tenai įstatyčia LTR(Plk). Kumelys nesiduoda įstatýt ant ienas Rm. Prikrovęs vežimą, [Meškausis] griebė vienai meškai už kaurų, įstãtė į ienas ir parvažiavo namo VoL327.
| prk.: O mano motynėlė, tik nedėkavoju – į ašarėles įstãčius palikai kaip į vandenėlį JD1182.
^ Rėkia kai ugnin instatýta, ko trobos negriūva Prng. Šventa nevalga, į koplyčelę įstatýta (apie tariamai nevalgų žmogų) Krš.
4. tr. pastatyti, įrengti (pastatą): Jis įstãtė svirną, įstãtė tvartus, visas trobas įstãtė Šk. Matytum, kad įstãtė triobas – kap dvaras! Alk. Čia namai an dviej, an trij aukštų instatýti Dbč. Triobos buvo rūpestingai ir dailiai įstatytos V.Kudir. Jis tą visą malūną įstãtė Jrb.
| refl. tr. Skr: Kiti jau įsistãtė trobas – ko begrįš Trk.
5. tr. įtvirtinti, įtaisyti, įmontuoti: In ką duris instatysi, jei ne adverijos? Kpč. Įstatýti naują šulą duryse BŽ44. Šios bažnyčios akmuo tapė įstatýtas trylektais metais Šlu. Daržo gale Anskis tvorą taiso, išvirtusius vartelius vėl įstato I.Simon. Noriu dančius instatýt Lz. Akį instãtė iš stiklo Ker. Vėžys eina atapakalias až tai, kad jam šikinėj akes instatýtos Pst. Kaip ans sugebėjo, ans sukirpo, rankoves įstãtė Gršl. Kap motka marškinus siuvo, pažastėsan klynelius instãtė Kpč. Padaro tokią skylę rungui įstatýti Žlp. Kumet rakini duris, rakto užkarpius turi įstatýti į skląsčio užkarpius Vkš. Žiedų vertikaliose sandūrose įstatoma armatūra rš. Tai mes padirbtum kitus namelius, tai mes įdėtum stiklo langelius ir įstatytum vario dureles TŽI296. Tik nepadėkavok, kad jiej (karstadirbiai) neinstãtė stiklelio langelio (rd.) LKT387(Rud). Imsite … akmenis insiūtus (viršuje instatytus) efodui BB2Moz25,3-7. Niekas teipag nesiuva naujos gelumbės lopinio and senos drapanos, kiteip lopinys naujas, įstatytas iš jos, plėšia seną (drapaną) Ch1Mr2,21.
| Radiją jis mums įstãtė (įrengė) Skr.
| refl. tr.: Gal dantų turi daugiau – maž insistãčius? Ml. Anksti įsistačiaũ audeklą [austi] Alks. Jau dvi nedėlios, kap insistãtėm stovus Arm.
6. tr. įremti: Instãtė krūtinėn strielbą Rod. Peilį nugaron instãtė i vedas Klt.
| prk.: Zaksok čia akis įstãtęs! Vvr.
7. tr. įvesti (į kelią), parodyti (kryptį, kelią): Aš tavi įstatýsiu į takelį, kad nepaklystumi Dr. Jonuk, instatýk mergaites takan Trgn. Liki tai varyklai atginiau, įstačiaũ gyvulius, paleidau Lkč. O kaip įstačiaũ į vieškelėlį: – Bėk, mano žirgeli, n'atsižiūrėki JV1069.
| prk.: Daugumas lėmė jai aukštą ateitį, reikią tik geros rankos jai pravesti, į vagą įstatyti Žem. Mokė, į kelį įstãtė – padėjo vaikams Krš. Ten darbas į vėžes įstatytas rš.
| refl. Sut: Insistãtė girtas kelian i eina – bet kelias Klt. Nuo mūs ūlyčios kai insistatýta vilko kelian, tai eita ir eita Prng.
8. tr. K, Krtn, Trk padėti, pasirūpinti, kad kur patektų, įstotų, įtaisyti: Įstãtė tėvą į darbą, tedirbie Krš. Buvo ją į pabriką įstãčius Jrb. Kur aną reiks įstatýti mokyties? End. Įstãtė (paliko dirbti) py munęs vaikiuką Vn. Aš neturiu iš ko tavęs įstatýt an daktarus a an kunigus Ėr. Par vasarą aš tavi į trečią klasę įstatáu, į gimnaziją Krt. Tu šeimynykštį į darbą kaip ašvienį į vagą įstatai̇̃ J.
| prk.: Jis drauge su mumis yra bėdoje, jis nor mus iš tos išimti ir garbėn įstatyti BPII105.
ǁ priversti, pavesti ką daryti, pristatyti prie ko: Tinginį reik po pryvarta įstatýti dirbti Šauk.
9. tr. padaryti sugebantį, išmokyti ką atlikti, įveikti: Išmokusią elementorių, įstatė jau į maldaknygę Žem. Motina per kelias žiemas jau buvo jį į kelias litanijas įstačiusi Pč.
10. tr. SD352,418, R341, MŽ456, Vln32, M įsteigti, įkurti: Kas mūsų krašte įstãtė vyskupystes? Š. Aerijus … mokė, jog nereika … laikyt pasnykų, nuog bažnyčios š[ventos] įstatýtų DP546. Yra sakramentai, kuriuos Christus įstatė SPII82. Tiesą įstatau SD289. Ten įstatė žmonėmus įstatymą Ch2Moz15,25.
| Ponas Christus večerą savo įstatė (suruošė) PK215.
11. tr., intr. nustatyti, nurodyti, įsakyti: Ponas įstãto pagal jo žodžio gyventi J. Instãtė laiką, kada operuos Dg. Didžiasis Lietuvos kunegaikštis įstatė, jog nėksai į svetimus medžius įkilų negal kelti S.Dauk. Teip instatyta yra žmogui, idant vieną kartą mirtų BPII202. Taip ponas įstatė, idant kurie evangelijum sako, iš evangelijos gyventų Mž30. Buvo Klaudijušas įstatęs, idant visi žydai iš Rymo išeitų BtApD18,2.
12. tr. OsG156, N, S.Dauk išrinkti, paskirti: Ją instãtė apylinkės pirminyke Dgč. Jo vietoj kitą anstãtė Lel. Vietinykas, instatytas ant kito vietos SD187. Įstatau, aprenku kitą ant būklės, ant vietos kieno SD165. Įstatyti ką klebonu B. Jis mums (nuo) Dievo karaliumi įstatytas KBI56. Dovydas įstatė sūdžias žemėje CI316. N'įstatýtas sūdžia KII261. Juk jie neyra tikri įstatyti mokytojai Ns1832,1. Nesa eš vėl ing mano urėdą įstatytas esmi BB1Moz41,13. Dievas įstatė mane viešpačiu visoj žemėj Egipto Ch1Moz45,9. Karalius įstato, bet be manęs CII173. Įstatė jį vyriausiu ant visų išmintingų Babilonijoje BBDan2,48.
^ Nemoku nei skaityt, nei rašyt – nori mane dangun karalium anstatýt Ad.
13. tr. duoti užstatą, įkeisti, užstatyti: Vienas ponas paėmė iš bankos šmotą piningų ir įstãtė dvarą Krp.
14. refl. N laiduoti, tarpininkauti: Įsistatau ažu ką SD440.
15. intr. pasiryžti, nusistatyti: Įstato ir prižadžia daugiaus nenusidėti Pron.
| refl.: Įsistãtė (užsispyrė) mokytoja, kad padainiuočiau vaikams Grd.
16. refl. Š, Krk įsivaizduoti, didžiuotis: Žiopla paskutinė, o įsistãto, ka baimė! Trk. Ale kam tau reik tei įsistatýt, ka tu tiek žinai? Jrb.
◊ į kójas įstatýti parengti savarankiškam gyvenimui: Ans muni mokė, į kójas įstãtė Krš.
liežùvį (liežiùvį) įstatýti liežuvauti: Nieko nedirba, tik eina per kiemą (kaimą) liežiùvį anstãtęs LKKXIII129(Grv).
išstatýti tr. K, Rtr, Š, KŽ; N, M, L
1. daugelį pastatyti vertikaliai: Linus, durpes išstatýti DŽ1. Kolei išstãtėm linus, ir sutemė Alv. Juo tabokai yra išstatyti į saulėkaitį, juo geresnę įgauna barvą ir kvapą S.Dauk.
2. kurį laiką statyti ką vertikaliai: Sena, o mandelius išstačiáu septynias dienas Pj.
3. daugelį išdėlioti, sustatyti: Ir išstatė avilelius vyšnelių sodelin LTR(Rš). Susirinkus svietui į didžiai ertą numą, jo kertėse išstatė bosus ir verpeles alaus ir midaus S.Dauk.
4. padėti stačią: Jakobas … akmenį (kurį buvo pasidėjęs po galva) ižstãtė ant atminimo DP571.
5. padėti ant ko: Išstatýsim (pastatysim virti) večerią ir eisim verpt Arm.
6. visą iš vidaus apdėlioti kuo statomu: Kitą kartą iškasdavę gilias vilkduobes, kraštus medžio statiniais išstatydavai Sln. Mūs klėtelės labai aukštos, zerkolėliais išstatytos LTR(Lp).
7. SD419, LL296 padėti visiems matomai, rodyti: Išstatýti (parodai) BŽ86. Salėje išstatyta apie 40 tapytojo kūrinių – tematinių drobių, peizažų, portretų sp. Lakuotų nagučių į parodą neišstatysi V.Bub.
8. SD419 daugeliui liepti, nurodyti kur stovėti: Čia išstatyta visur sargyba – neleidžia LTR(Bsg). Po skambučio klasė, išstačiusi sargybą už durų, vis dar tebedūko kaip galėjo V.Bub. Visam mieste išstatė daug sargų LTsIV149. Žvalgai pranešdavo, kur išstatyta naktį stepėse netikėlių piketai A.Vien.
9. NdŽ, Sut, Š, Dglš, Klt, Ktk pastatyti, suręsti, įrengti (ppr. įspūdingą pastatą, statinį): Dirbo kaip juodas jautis, tokias trobas išstãtė! Rdn. Kad jau gražios triobos išstatýtos! Srv. Buvo jau išstatýti triobesiai, viskas Grnk. Visas senovės triobas pardavė, o išstatė tokias kaip pono Tučinsko Tat. Neseniai išstatýtas svirnelis Mrc. Tai išstatytau an dvarelio klėtelę, tai aš sudėtau zerkolėlio langelius LTR(Vlk). O ir išstatė margą dvarelį ant aštuonių kampelių StnD21. Až vienos vasaros išstãtė bažnyčią Brsl. Išstatė namus savo ant smilties GNMt7,26. Apginklas – vieta, išstatyta dėl apsigynimo nuog užpuolimų I. Iš šito klaimo išstãtė malūną Km. Galiu ižardyt bažnyčią Dievo ir tą gi pačią trise dienose ižstatyt Ch1Mt26,61. Paskui išstatė altorių S.Stan.
| refl. tr. Mlk, Grv, Žln, Skr, Skdv: Daug kas išsistãtė gražius namus Dglš. Tokias trobas išsistãtė – gabus vyrukas Krš. Buvo išsistãtęs gerus namus – sudegė Dbč. Kad išsistãtė triobas – kaip dvaro Srv. Išsistatytau vidur dvaro klėtelę LTR(Vrn).
ǁ kokiame plote pastatyti: Daug mūrų išstatýta, nebsuvoku gatvės Krš. Ant kapais to Šventarago Vilniaus miestas yra šiandien išstatytas S.Dauk.
| refl. tr., intr.: Išsistãtė miestas Strn. Dirvonai buvo, reikė išsistatýt viską Vdn. Nu brolio atsiskyrės ir išsistãtės Krš. Bukonto kiemas y[ra] pačio[je] dvaravietė[je] išsistãtęs Vkš. Sodžius pagal kalnelį išsistatęs (įsikūręs) Grž. Kaimas išsistãtęs, išsimėtęs paupyje BŽ227.
ǁ statant iškelti: Kiek išstatysi namo per dieną, tai vakare uždėk ant sąsparos akmenį – velnias gali išardyt LTR(Auk).
10. Trk į priekį atkišti, iškišti į kurią pusę, atstatyti: Žiūria galvą išstãčiusi, įsiręžusi Krž. Stovi žmogus po bažnyčia išstãtęs ranką Grv. Vaikas miega pilvą išstãtęs LKKIX210(Dv). Kas apsigumuręs su skepeta, o kaktą išstatęs, tas kvaukis J. Sėdi visi [žvejai] kupras išstãtę prieš vėją Ktk. [Ežys] kad ką pamato, kuprą išstato D103. Eina briedis kramę išstãtęs Lpl. Ot prilesus višta, net išstatýtas gurklys Pb. Kad naktį yra pilnatis mėnuo, niekados negulk … šlunkus kokius kūno savo išstatęs prieš mėnesį! DS203(Šmk). Erkė galvą inkiša skūron, ė šikinė viršuj išstatýta Aps.
| refl. Azr: Kūdos rankos – labai kaulai išsistãtę, išlindę Ktv. Kniūpsčias atsigulė, kaulai išsistãtė Dbč. Telyčiūtės tešmeniukas išsistãtęs, jau ketvirtas mėnuo (veršinga) Klt.
^ Visa medžiaga lygi, tik viena šaka išsistãtė (melžtuvė) Dv.
11. SD457 paleisti (nuo karinės prievolės): Ižstatyt kareivius iž karionės SD421. Išstatau kareivius Sut.
12. laikyti didžiu, aukštinti, kelti: Y[ra] daug tokių, kas didliai savi išstãto Plng.
| refl.: Da pienburnis, o jau išsistãto Ds. Išsistãtąs, sako, einąs nosį iškėlęs! Krš. Išsistãtąs buvo pri kalbos Trg. Kad i daug turia mokslo, ale n'išsistãto Jrb. Mokytas, o nedamokytas, nežino, kaip išsistatýt Erž. Ka i grapas, bet nebuvo didžiai išsistãtęs Plng. Ana y[ra] be galo išsistãtanti, ta nuovadienė Šts. Labai išsistatai̇̃ suprantančiu Blnk.
^ Iš mužiko kai ponas palieka, labai išsistãto Skrb. Penkių neišmano, o kaip išsistato LTR(Jnš).
ǁ refl. dėtis, apsimesti: Nora išsistatýti gera i čiulba liežuvį paploninusi Krš.
13. skirti kokiam likimui: Dėl to iž rojaus išvytas ir ant vargų išstatytas SGI26.
14. nustatyti, sutvirtinti: Ir ižstatysiu sandarą mano terp manęs ir terp tavęs Ch1Moz17,7.
15. atsiųsti, pristatyti: Ir ižstatė mumus ragą ižganymo (gelbėtoją) namuose Dovydo Ch1Luk1,69. Aba išmanai, kad negalėčia dabar prašyt tėvą mano, o išstatytų mi daugiaus neig dvylika pulkų anielų Ch1Mt26,53.
16. išdėstyti, nurodyti: Toj pirmoj knygoj krainykų ižstatoma est mums trumpai prieš akis pradžia bažnyčios Dievo Ch1Krn(santrauka).
17. pasirodyti kokiam: Rūpinkis, kad ižstatytumbei save datirtu Dievui darbinyku Ch11PvTm2,15.
◊ ant akių̃ išstatýti padaryti apkalbų objektu: Suviliojai man dukrelę, suvedžiojai, ant akių visiems išstatei, tai kur aš ją dabar dėsiu? J.Balt. Tai dabar jį išstatys visiems žmonėms ant akių rš.
ausi̇̀s išstatýti nustebti: Tas ausi̇̀s išstãto – kaip čia y[ra]: čia neturėjai pinigų, čia vėl turi Pgr.
danti̇̀s išstatýti juoktis, šypsotis: Ar neparduodai dantis, ko tep sėdi danti̇̀s išstãtęs?! LKKXIII118(Grv).
gálvą išstatýti pūstis, puikuotis: Statės tokia pana, ejo gálvą išstãčiusi Krš.
juõkui (ant juõko) išsistatýti sudaryti progą juoktis, šaipytis: Tu išsistatei̇̃ an juõko Db. Save juokui išsistatyti LL317.
nósį (krãmę) išstatýti didžiuotis, pasipūsti: Vaikščiojo nósę išstãčiusi i negavo vyro Krš. Rupūžė, nevėkšla, eina krãmę išstãčiusi Krš.
pãjuokai išstatýti sudaryti progą tyčiotis: Be reikalo ėjo į miestą, dabar išstãtė žmonių pãjuokai Jnš.
paišstatýti (dial.) tr. daugeliui pasistatyti (pastatus): Paškonys pirkias paišstãtė Dv.
nustatýti tr. K, Rtr, Š, KŽ; SD460, Sut, N, RtŽ, L
1. visą pristatyti, pridėti ko vertikaliai: Visas kalnas rikėm nustatýtas, net marguoja Alv. Kažkur už upės, gubomis nustatytame lauke, rėkavo kiškis J.Avyž. Ir nustatė tuos kampelius tik vienom lazdelėm KrvD285.
2. visą nudėlioti: Stalas nustatýtas buteliais, valgymais, kad baimės! Krš. Lentyna buvo nustatýta buteliais Pc. Virtuvė nustatýta vienais puodais Rm. Jo kambarys nustatytas visokiais daiktais J.Balč. Karių klubo salė stalais staleliais nustatyta A.Vien. Nustãtė bankom nugarą – visa juoda Žl.
| refl. tr.: Nusistatyta pilnas langas uogom Lp. Visus kampus nusistãtė vazonais DŽ1.
ǁ daug pridėti, pristatyti: Ir nustatė pirmą eilę armotų, šaudyklių LTR(Sv, Lp). O šitų (motociklų) eilios nustatýtos Krč. Žiūrėk, kiek avilių nustatýta – pilnas daržiukas LKT222(Vnd). Ant kiemo nustatė stalus [vakarienei] V.Piet. Tų vainikų nustãtė iki pat durų Jrb. Bankas nūstãtė, išvarinėjo kraują Vn. Taures nustãtė – ir sugijo Ob.
3. daugeliui liepti stovėti sustatytiems, išrikiuotiems: Te nustãtė eilužėles baltų kareivėlių JD1071.
ǁ visą pripildyti stovinčių, pastatytų: Visos gatvės buvo nustatytos sargybomis rš. Ale nustatýta mokiniais miestas iš abiejų pusių Mlt. Seniau arklių būdavo laukai nustatýti par atlaidus Šmn. Visos gatvės arklių nustatýtos [per mugę] Krš. Nustãtė dvarelį žirgeliais (d.) Prl.
4. NdŽ visą pristatyti (pastatų): Ėmė statyti namus vienus po kitų ir nustatė visą gatvę rš. Dalis miesto aukštais mūriniais namais nustatýta NdŽ. Oi, kokie plotai nustatýta Sug.
| refl.: Visas laukas nūsistãtęs – didelė grupinė Pvn.
5. nukaisti, nukelti į kitą vietą: Nustatýk sagoną nuo ugnies J. Kad i greit nustačiaũ puodą, ale vis tiek nubėgo Sdb. Užkursi pečių – rasi išdraskytą, užkaisi puodus – rasi nustatytus LTR(Ndz).
ǁ dedant nepataikyti, pro šalį pastatyti: Stačiaũ torielką an šėputės ir nustačiaũ an žemės Ėr.
6. suteikti reikiamą padėtį, nutaikyti, sureguliuoti: Yr kas nustãto tą laikrodį Pšl. Nustačiaũ dureles kaip an plauko Slm. Sunku teip nustatýt (pasiūti), kad rūbas stovėt kai an diego Trgn. Miopa (žemažiūrė) akis yra nustatyta skleistiniams spinduliams P.Aviž. Nustatýti taikiklį NdŽ. Nustatomasis varžtas PolŽ46.
| refl. tr., intr.: Gerai nusistatýk laikrodį, kad ryto[j] nepramiegotum Krs. Reguliatorius nusistatýt vagos gilumą i platumą LKKXV301(Jrb). Nusistatantis kontaktas SkŽ104.
7. N, Klt iš anksto nurodyti, nužymėti, nuskirti: O kad neturi ariamos [žemės], tai ir karvės ganyklon nevarysi. Šitaip iš seno čia (kaime) nustatyta J.Balt. Kiek kas duos – a dešimtį litų, a penkis – jau nebuvo nustatýta Jdr. Nu Užgavėnių jau austi, lig kol į lauką reiks eiti, jau buvo nustatýti laikai Plt. Miesto darbininkui darbo valandos nustatytos I.Simon. Drebėkit jūs, tarnai tamsybės, jums bausmę liaudis nustatys rš. Nustatýti metinį mokestį NdŽ. Viską saviškai nustatýti NdŽ. Nustatýta tvarka NdŽ.
| refl.: Nusistataũ par dieną išaust tokį gabaliuką Aln. Kiek tu nusistãtęs dirbt aukščio [lovelį]? Slm.
8. remiantis kokiais duomenimis išaiškinti, patvirtinti: Kamisija nustãtė man širdies reumatą Krs. Seniūnai, būdavo, nustatýdavo nuostolius Grz. Jo kaltumas jau tikrai nustatýtas NdŽ. Laiką [senovėje] nustatýdavo [pagal žvaigždes] LKT117(Rs). Danų mokslininkai nustatė, jog prieš mūsų geležinį buvę dar žalvarinis ir akmeninis amžiai J.Jabl. Dabar tiksliai neįmanoma nustatyti, kur stovėjo gimtieji rašytojo namai rš. Miškininkams dažnai reikia nustatyti medžių ir ištisų medynų amžių sp. Ji mañ pasiguldė, nustãtė, kad raktikaulis lūžęs Pnd. Morfologinės normos irgi nustatomos, remiantis zanavykų tarme rš. [J. Jablonskis] ne vienai mokslo sričiai padėjo nustatyti terminus KlbV62(J.Balč).
| refl. tr.: Nusistačiau kryptį an to kupsto LKGII587(Ar). Pačios nusistãto ligas – tokių yra bobų; i daktarai neparšneka Krš.
9. refl. Žlp nepalankiai, priešiškai nusiteikti: Jis viešai pasisakė esąs nusistatęs prieš popiežių J.Jabl. Sunku, kai žmogus vienas, ir prieš jį visi nusistatę V.Krėv. Vis daugiau jaunimo, nusistačiusio prieš fašizmą, atsidūrė kalėjimuose A.Vencl. Matyt, jau jam įkalbėta, kad iš pat mažens jis prieš mane nusistatytų I.Simon. Anam šone Nemuno – tę nusistãtę Dg.
10. refl. laikytis kokių pažiūrų, kokios nuomonės, kokio įsitikinimo: Kas lietuviškai nusistãtęs buvo, tas pasiliko Plšk.
11. refl. Š apsispręsti, pasiryžti: Nusistatýk nėkur neiti be pasiklausimo Krš. Ar man tekėt, ar teip nusistatýt gyvent? Jnšk. Širdyje ji nusistatė daryti taip, lyg kad Tautrimienės čia visai nėra I.Simon. Mat labai nusistatýt reikia, jeigu nori negert Pkr. Nusistačiaũ grynai nerūkyt, i nerūkau Jd. Griežtai nusistãtęs kovoti NdŽ.
12. LC1878,9 atleisti, pašalinti (iš darbo, iš pareigų): Ką nuo ūrėdo nustatýti KI28. Yra keli gendroliai nustatyti ir kiti į tųjų vietą nusiųsti Kel1881,184.
pastatýti tr. K, Rtr, Š, KŽ; H157, H, R, MŽ, N, I, M, LL156, L
1. vertikaliai padėti, suteikti stovimą padėtį: Jis pastãtė kopėčias NdŽ. Stulpą pastatýti KI121. Kad jisai, rodos, galėtų, iš naujo liepą pakeltų, pastatytų ją ant seno kelmo V.Krėv. Pastatýk grėblį prie tvoros Lzd. Kerdžius, pastatęs priemenėj botagą, slinko trobon J.Balt. Lazdą kampe pastačiáu Šll. Devynis pėdus pastatai̇̃, o dešimtu apdengi Pls. Tris pėdus suriša i pastãto bobą Ar. Reikia pastatýt [gubas] padėt vyrui Pb. Pastatýkim kruopą (kiek) pėdus, ba labai pavertė vėjas LKKII207(Zt). Vieną lovą [linų] pastãto, kitą lovą pastãto, o priemenė[je] mina Pb. Pasku pastãto juos (linus), išdžiūsta, suriša LKT185(Čk). Jaujon rugius pastãto pastãto ir ažukuria Vdn. Kai pradeda pjaut [rugius], ataneša gražų kūlelį, kampelin pastãto LKT332(Dbg). Jis savo žirgą piestu pastato rš. Pastatýk man apikaklę Mrj. Uodegos voverė nepastati̇̀s stačiai Rdš. Idant ją (žvakę) and lichtoriaus pastatytų Ch1Mr4,21. Ir stulpui auksinam, kurį tu pastatei̇̃, nekloniosimės DP81.
| refl. tr. Sut, N: Pasistatýk prie kiaulių kūtelės kopėtėles ir užlipsi kiaušinių paieškot Skrb. Prisėdau aš ant akmens, pasistatęs botagą tarp kojų J.Balt.
2. R268, MŽ358 padėti kur, ant ko nors: Burokus pečiun pastatai̇̃ ir verdi Aps. Kur pastatai, te ir verda Žsl. Pastatýta an stalo, ir reikia valgyt Nmč. Prieg va kanpo (kampo) pàstačia GrvT37. Pastàt' puodą ant pripečko Ad. Reikia [rūgštų pieną] pastatýt pečiun Nmč. Sukošia [pieną], pastãto in lentynos Dgč. Pastataũ [gėlę] po lašais – nelaistau Ad. Sumokėjo dešims dolerių [už vyžas] ir langan pastãtė Eiš. Vidury pirkios pastatýdavo diedą inkišt balanai Antr. Anas atanešė tą skrynią, pastãtė ant grindų Gdr. Akminą baisiausį pastãtė vaikai ant tėvo kapo Krž. Pastatei̇̃ (įstatei į vagą) – plūgas i eina Dglš. Pastatoma lempa Zr. Pastatomoji sienelė (paravanas) LL138. Jis atnešė maišą ir pastãtė tvarte NdŽ. Pastatai̇̃ [nagines] kur an pripečko, kad išdžiūt Rod. Pastatyk viedrelius, paguldyk naštelius, eikš padėki, mergužėle, žirgelius girdyti StnD8. Pastàt (pastatyk) viedrelius, paguld' nėšelius, pagird' mano žirgelį (d.) Švnč. Pastãtė lovą prie sienos NdŽ. Vidury salės buvo pastatýtas stalas NdŽ. Dar neinėjau aukšton klėtelėn, jau ir pastãtė naują krėslelį DrskD96. Aukavo aukavo ant rankelių, ilsėtis pastãtė ant savo kelių JD894. Bei malonės krėslą (sostą) padėk (pastatyk) ant skrynelės BB2Moz26,34. O buvo ten pastatyti iš akmenio šeši sūdai vandenio Ch1Jn2,6. Sosta pastatyta buvo danguj, ir sėdėjo ten viens and sostos Ch1Apr4,2. Įvaizdžiai pastatydlavo MT145. Padaryk variną žaltį ir pastatyk jį ant žymės DP454. Raštas šventas, kuris kaip zerkolas pokim širdies pastatytas SPI111.
| Adverniškai pastatei̇̃ žodžius, posmus dainoje, t. y. apkeitei J.
^ Du juodi puodai gale lauko pastatyti (batai) LTR. Surazgytas, sumazgytas, gale lauko pastatýtas (akėčios) Škn.
| refl. tr. N, K: Jeigu lova išsiteks, čia pasistatýsiu Jrb. Jis atsigulė pasistãtęs staliuką prie sienos NdŽ. Jie mintuvus pasistatýdavo klojime, netoli jaujos durų, ir čia mindavo linus Skrb. Priebrauką pasistatýdavo pirkioj i braukdavo linus Klt. Bast ant žemės pasistatei̇̃ [rąstą], pasiselsti i vėl neši Erž. Velnias pasidirbęs juodą ožką ir pasistatęs ant tvoros Sln. Sėdėjo vyras su pačia pasistãtę priešais keptą vištą NdŽ. Pasistãto kur kvarabiškai, i nuvirs puodas Dglš. Vaikų būrys, an pagalio pagalį pasistãtę, kerėplą mušė Kpč.
ǁ padėti, kad pasidarytų tinkamas vartoti: Ar jau pastatei̇̃ (užraugei) kopūstus? Alv. Apkirbęs [pienas], aš jį anta rūgštaus pastatýtau Drsk.
ǁ einant, žengiant padėti (koją): Pastatýti koją ant ko NdŽ.
ǁ pateikti gretinimui, lyginimui: Pajėga ir jėga nėra tapatūs dalykai: jėga pastatoma prieš negalią, pajėga – prieš veiksmą FT.
3. SPII1 liepti kur stovėti, būti: Kur pastatyk, ten tebrasi – toks ans slinkis darbininkas Šts. Aplink dvarą buvo pastatyta šiokia tokia sargyba rš. Jis kap kuolas: kur jį pastatai̇̃, tę jis ir stovi Kpč. Mokytojas seniau, būdavo, ausis nusuka, kertėn pastãto, paklupdo – kaip nebijosi! Mžš. Pastãtė prie durų sargą DŽ1. Piemenėlius po kokius du pastatýdavai an linijos: čia viena linija, čia kita apsuku bandą Mšk. Pastatýsim [pačią] kampe stačią su vienu dančiu, su tuoj klibančiu DrskD235. Ir pastatė jį ties paraono BB1Moz47,7. Duok, id mes po tavo dešinei pastatyti būtumbim visi PK174. Išeis angelai ir pastatys piktuosius ant kairės DP15. Tada velnias ėmė jį ingi miestą šventą ir pastatė jį ant viršaus bažnyčios VlnE44. Pavadinęs vaikelį, pastatė jį viduje jų BtMt18,2.
^ Jį pupos[e] pastatýkit, tai ir žvirblis nečirkš Jž.
| refl. tr.: Jau tokia pleškatainė ji: ka tavi nusitvers, tai pusę dienos laikys pasistãčius Jrb. Pasistãtęs jį prieš save, peržvelgė nuo galvos ligi kojų NdŽ.
4. palikti kur stovėti, būti, laikyti kur (gyvulį, vežimą, mašiną): Pastãtė arklius saulės atokaitoje DŽ1. Esam keturios šeimos, neturam nė kur gyvolį pastatýti Tl. Neturėjom nė karvę pastatýt, nė nieko Kdn. Pastatýti nėra kur karvės [ir nelaikom] Nmk. Pastãtė (pririšo) gyvulį an pliko lauko i dvasina Mžš. Pastãtė šyvą žirgelį pas rūtų naują darželį (d.) Lš. Ai merguže, mergužele, kur man žirgas pastatytie? LTR(Slk). Jau žirgeliai pakinkyti ir prie gonkų pastatýti DrskD168. Nesirūpink, bėrasis žirgeli, aš nujosiu pas tėvelio, pas tėvelio į dvarelį, stainė[je] pastatysiu StnD29. Vidulaukėj pastãtė traktorių i nue[jo] Klt. Vežimams pastatýti vieta NdŽ. Automobilį pastatýti NdŽ. Iš ryto atsistojo, in vakarą ir pastatė sielį Kaune Gg. Jam reikia armotą pastatýt, kad pabudintie tokį miegalį LKKXIII118(Grv).
| refl. tr.: Pasistãtęs arklius turia an dirvos, o pats kur įlindo Slm. Tik gauk girio[je] nors ratams vietą pasistatýt, o paskui bus malkų Skr. Jis čia po langu pasistãto tais mašinas Vv.
ǁ Alk laikyti (gyvulį) kokiomis mitybos sąlygomis: Pastatýk karvę an vienų šiaudų, tai tiek ji tau duos pieno Alv. Pastãtėm [karvę] an bado – vis tiek pieno duoda, sunku užleist Sdb.
5. SD20, Sut, J, Amb, LL149, Mlk, Dv, Skdt, Dbg, Nmč, Smal padaryti pastatą, statinį, įrenginį: Namas pastatýtas, tik vidus neinrengtas Klt. Kokią norėsim, tokią pastatýsim [pirkią] LKKII206(Zt). Jie visą mūrą pastãtė par dvi savaites Všn. Anas pats pirkią pastãtė, pats langus darė LKT399(Rod). Nebuvo klaimo pastatýta JnšM. Pastačiaũ pirtį linaminę Iš. Kalvė buvo naujoviška, iš plytų pastatýta Krš. Jis liepė savo vyrams pastatyti ant ežero kranto palapines sau ir visiems palydovams J.Balč. Čėtrą ižtiesiu, pastatau SD321. Šiaip teip tokį pastačiaũ tvartelį ir gyvenau Pb. Pastatýta gurbas kirviais Aps. Gale kiemo (kaimo) buvo vartai pastatýta GrvT125. Pastãtė pečių kap [pirties] krosnį Arm. Kakalį pastatyti N. Iš tų pelkių nešė, supylė tus kalnus Telšių miestuo pastatýti Tl. Mūsų miestas abipus upės pastatytas J.Jabl. Mes visas Mockas (Mockų kaimą) pastãtėm GrvT64. Kad aš turėtau pas tėvulį valelę, tai pastatýtau viduj dvaro klėtelę (d.) Vlk. Man sapnuojasi, kad pastačiaũ kryžių Aps. Višinskis pirmasis iškėlė sumanymą pastatyti paminklą V. Kudirkai rš. Laivą pastatýti NdŽ. Pastatýti kartuves NdŽ. Pastatýti stovyklą NdŽ. Pastatýtas tiltas NdŽ. Bitei pri procios pridėk žmogaus razumą, tai antrą svietą pastatys LTR(Vdk). O ir pastãtė margą dvarelį su keturiais kampeliais DrskD42. Kuris ardai bažnyčią Dievo, o trise dienose vėl pastatai̇̃ DP172. Pastatė namus savo ant uolos SPI50. Kas pastatė tas baltas trobas, mūrinyčias, iš plytų ir iš akmens blizgančias bažnyčias? D.Pošk. Ir pastatyk jį (altorių) lauke užu užkabą BB2Moz30,6. Miestas, pastatytas and kalno, negali pasislėpt Ch1Mt5,14.
^ I tau namas pastatýtas, i man be langų (abiejų karstas laukia) Mžš. Namas pastatýt – ne kepurė pakelt Pmp. I su aukso razumu trobos nepastatysi – reik dirbti LTR(Vdk). Pastatyt reikia metų, sugriaut – dienos LTR(Km). Sugriaut lengviau kaip pastatyt LTR(Gdr). Su melu didžiausius palocius sugriauna, ale pastatyti tik su teisybe tegal LTR(Vdk). Be kirvio be kirvelio, be grąžto be grąžtelio, be medžio be medelio – pastato (padirba) tiltą (šaltis) J.Jabl. Šepetys repetys perdien pilį pastati̇̀s (grėblys) Ck. Be rankų ir be kirvio – ir pastatýta pirkia (lizdas) LKKIII204(Lz).
| refl. tr.: Iškirto mišką ir pasistãtė namus Ign. Tura savo numuką pasistãčiusys End. Pasistàt' tu čia namus! LKT345(Dsn). Čia pasistãtė trobukę – tokį galuką Alv. Pats pasistačiaũ savo lizdą Stk. Čia mes esam pasistãtę an dvaro žeme Plt. Pasistãtėm tą pirtelę i pradedam gyventi Klk. Pasistãtės pirmą mūrą [Kuršėnuose] ponas Krš. Pasistãtėv, o užejo karas – sudegė Skd. Namelius pasistãtė savo penkiais pirštais Šmn. Giliai miške esanti ištisa partizanų karalystė; pasistatę palapines, laužus susikūrę, dainuoja V.Bub. Susipratęs mirsiąs, užrašė jezavitams 2000 vengriškų raudonųjų, kad už tus piningus klioštorių Kražiūse sau pastatytumias M.Valanč.
6. įdėti į ką, įstatyti: A teip tas dantis i tebuvo kaip grybas pastatýtas (prastai įstatytas) Grg. Seniau buvo, ka skausta, reik surbėles pastatýti a kraujį nuleisti Lž. Liežuvis tieg pastatytas tarp sąnarių mūsų SPII7576. Teip yra pastatytas liežuvis terp sąnarių mūsų Ch1JokL4,6.
7. padėjus, pritvirtinus kokį įtaisymą palikti kurį laiką: Pastačiaũ kiškiam mūklas Švnč. Žiemą kaip apsnigo, tai tada nunešiau šitą kapkoną miškan ir pastačiaũ Dgč. Kilpų kiškiam nepastãtė, tai apgraužė visas obeliūtes Klt. Te kilpos mano pastatýta, tai mažgi žuvų rasiu kilpose (ps.) LKT336(Rš). Jis neleido nei su meškere sugaut žuvų, nei bučio pastatýtie LKT360(Sem). Pastatomasis tinklas lašišoms bei karšiams gaudyti rš. Slastus kap pastačiaũ kluone, tai du šešku iš rozo sugavau Lš.
8. J atkišti, iškelti, atstatyti: Ans pastatė kuprą, o antras užlipo LTR(Žg). Kiek jam tų aparacijų pridarė, o drūtas, eina kuprą sau pastãtęs, i gana Jrb. Dirbo kaip pašėlę, kupras pastãtę KlvrŽ. Marė, subinę pastãčiusi, vagą po vagos varo (kasa bulves) Vkš. Tik paėdė katė ir vėl žiūria kuprą pastãčius Skr. Karvės neturi pašaro, stovi kaulus pastãtę Ėr. Vienas meldžias ašaromis aptekęs, kitas stovi barzdą pastatęs bažnyčioje ir juokias iš visų religijos apeigų Blv. Atsisėdęs ant kupsto, besnaudžia, nosį pastatęs prieš saulę Žem. Knarkia barzdą pastatęs LTR(Žg). Ožys man, prieš mane pastãtė ragus NdŽ. Straigė ragelius pastãtė NdŽ. Katė nagus pastãtė NdŽ. Ji dūdele pastãtė savo burną NdŽ. Ko tę dabar pastãtęs kaktą žibini? Jrb. Prigėrė boba, nebė[ra] žmogaus, kojas pastãtė į aukštį Trk. Vienas dirbk, o kitas gulės kojas pastãtęs Jrb. Karvė aukštynelka įversta ir kojas aukštyn pastãčiusi ratūse gulėjo Sd. Tas zuikis dulkėjo ir nudulkėjo ausis pastatęs LMD(Sln). Katinas ilgą ūsą pastatė, uodegą pakratė LTR(Mrj). Kap šoko jis ant manęs, akis tik išpūtė, ūsus pastãtė, maniau, kad jau duos Gs. Plaukus pastatyti I. Ežys pastãtė savo šepetį NdŽ. Pastatė striekus kap ežgė LTR(Mrs). Laukai, atidavę pribrendusius rugius, ražus kaip šerį pastatę kėksojo Žem. Katė keterą pastãtė Vdžg. Bliūzės aukštai pastatytais pečiais, po smakru pinikiniais įstatais I.Simon. Jei kas tave ištiks dešinan žandan, pastatyk jam antrą DP488. Tvyksterės per vieną šalį veido – pastatyk jam antrą SPII247.
| refl. tr., intr.: Tai vienos kaulai pasistãtę, tai kitos karvės vėl kas negerai Jrb. Sėdi kelius pasistãtęs Sdk.
| Ant ryto tą atradę – galva į žemę įsismeigus, kojos aukštyn pasistačiusios Sln.
ǁ padaryti nejudrų, stačiai žvelgiantį (apie mirštančiojo, miegančiojo akis): Iš nustebimo net akis pastãtė (išplėtė) Gs. Paukščiai tarpais ateidami matė [neužsimerkus miegančios] pelėdos akis pastatýtas Jrk42. Akis pastãto ir miršta – neduok Dieve šitos (nuomario) ligos Lt. Priėjo – akys stulpu pastatytos – į lubas įbestos J.Paukš. Miega, i akys stulpu pastatýtos Klt.
| refl.: Tik man pelė po bliuzka krust krust krust, mano ãkys stulpù pasistãtė Skr.
×9. nustatyti, nurodyti, paskirti: Sąlygas pastatýti NdŽ. Vienas kainos nepastatýsi – kaip visi prašo, tai teip ir moka Užp. Mūsų obuoliam pastãtė aukštesnę kainą, o išmokėjo mažiau Slm. Pigiu pastãto vis pieną Klt. Ir ant to sau adyną tikrą pastatýt DP12. Apaštalai pastãtę est, idant … mirusiųjų atminimą darytų DP544. Pastatyta yra žmonėmus kartą vieną numirt SPI108. Tenai pastatė (paraštėje insakė, pramanė) jisai jiemus prisakymą ir tiesą BB2Moz15,25-26. Ir pastatė [Dievas] žmogų ant šio svieto vargų Mž155. Aš pastatysiu ir nustiprysiu užkalbį PK194.
ǁ Mž81 nutarti, nuspręsti: Širdyj savo pastatė ižduot ir parduot Viešpatį SPII49.
10. paskirti kuo ar kokiam darbui, išrinkti, pavesti ką daryti: Jį direktoriu pastãtė Ėr. Mūsų Mikodemas tik ką nenorė[jo], ė būt jį dideliuom pastãtę Dglš. Mane pastãtė piemeniu Ar. Karalius pastãtė jį pirmuoju po savim NdŽ. Jei tau patarnauti reikia, pasišauk tuos, kurie tam pastatyti V.Krėv. Motina pastatė jį pri sodo už sargą DS310(Stak). Ė tu dabar pastàt' (pastatyk) karvę palaidyt penkiolikos metų [mergaitę]! Str. Išgydė tep, kad likau vyras – kur nori, kokian nori darban pastãtai Aps. Prie kunigo pastatyti N. Pastatė mergelę an pabarėlio rugelius pjautie ir pėdelius rištie KrvD129. Sako, daba išginei mergę, daba pastatýsi kitą į vietą Ms. Šeimininkė pastatýs mergą, ka tus blynus keptų Lpl. Pastatė pri gero žmogaus ir pasamdė derektorių M.Valanč. Ir aš esmi žmogus po valdžios pastatytas I. Penkis ar šešis pastatysim ryšininkais, kad per juos būtų pranešta, kas darosi Mš. Ir pastãtė žentą ciesoriu LB248. Jis turės jį ant viso lobio pastatyti VlnE135. Idant būtų maldos ir prašymai … už visus ant urėdo pastatýtus DP367. Vietinykas miestavaldžio, ant būklės miestavaldžio pastatytas SD21. Pastatys jį and visų turtų savo Ch1Mt24,47. Kadang man ant trupučio buvai ižtikimu, pastatýsiu tave ant daugio DP526. Žmogų karalium ir viešpatim pastatė SPI143.
^ Aš nemoku ne skaityti, ne rašyti, muni nora karalium pastatýti Vkš.
11. Ėr, Lz, Pls padaryti, pasirūpinti, kad kas kuo taptų, koks pasidarytų: Kad vaiką galia pastatýt par žmogų (išmokyti), tai labai gerai Brž. Ponu brolį Mykolas pastãtė (išmokė) Dglš. Kuoj tu jį pastatysi (išmokysi)? Lp. Ką tu man gerai padarei, aš tave pastatýsiu bagotesniu Ml. Aš galiu šventais visą familiją pastatýt [poteriaudama] Srj.
ǁ paversti: Ka muni pastatýtų jauną i ūkį duotų – nenorėčiau Stl. Jau aš tave, dukrele, gegute pastatýsiu (d.) Alk. Dievas kad būtų buvęs, būt akmenais pastãtęs juos (žudikus) Prl.
12. nugabenti, nuvežti, nuvesti, pristatyti: Karan pastãtė – ir negrįžo Trgn. Į žentus n'išleido, į vaiską pastãtė [sūnelį] LB22. Papundiju gerai, o jis tris liūdinykus pastãto Prn. Atnešė jį Jeruzalėna, idant jį pastatytų Ponui, kaip parašyta yra zokane Pono Vln39. Jei eš jį tau nesugrąžinsiu, po tavo akim pastatydamas BB1Moz43,9. Angelų urėdas yra dūšias … po Viešpaties Dievo akimis pastatýt ir afieravot DP523.
13. įsigyti, įsitaisyti: Šitoks paltas tai ir geram čėse sunku pastatýt Trgn. Ne ką už [samdinio] algą galėjai pastatýti Grd.
| refl. tr.: Ne teip lengva paltą pasistatýt PnmR. Pardaviau karvę, tai nors čebatus pasistatýsiu Srv.
14. Tl, Ign, Pb pavaišinti (ppr. gėrimais): Alaus butelį pastatysi – parvešiu namo, jei neužtruksi ilgai miestely V.Krėv. Pastatė litrą, ir užtenka visom vestuvėm Bgs. Atvažiuos tas ponas, pusbutelkį pastatýs muno tėvalis Všv. Pastatýsiu magaryčias visiems NdŽ. Aš kragą alaus kam pastatau B. Svočia pastãto mėsą, sūrį, babką Eiš.
| refl. tr. Všn, Pb, Klt: Pasistačiaũ alutėlį juodą be geltoną JV30. Susirenkam, degtinės pasistãtom, giedam an visų namų Btrm.
15. NdŽ užstatyti (lažinantis, lošiant): Lažybų dydis, pastatyta suma SkŽ24.
16. sukurti (filmą, spektaklį): Lietuvos kino studija neseniai pastatė naują pilnametražį filmą sp. K. Glinskis pastatė septynis veikalus, kuriuose dažnai pats ir vaidindavo rš. Pastatýti spektaklį, pjesę DŽ1.
17. iškelti, paskelbti: Ji pastãtė tai savo tikslu NdŽ. Jis pastãtė ją pavyzdžiu visai klasei NdŽ.
| refl. tr.: Kelias prie pasistatýtojo tikslo NdŽ. Jūs šitą pasistatėt sau idealu, tai privalote be paliovos jo siekti P.Vaičiūn.
18. palaikyti kuo esant: Mane durnu pastati̇̀s, ką aš lėksiu, rėksiu Str. Mislina sau vienas, kap jam iš svirno išejus, ba jį kap ras, tai vagim pastatỹs Lp.
19. H166 parodyti, atvaizduoti.
ǁ refl. H166 nusiteikti kaip, rodytis kokiam, vaizduotis kuo esant: Marti iš karto pasistatė ponia A.Vien. Tu pasistatyk, būk vyras! Krsn. Nieko negali pasistatyt prieš jį BsMtII70. Griežtai pasistatýti NdŽ. Ka tokiu ežiu pasistatai, ir kame sutikę lenks tavi žmonys iš tolo Šts. Pasistatęs ko nopuikiausiai, o nė kas, nė ko Gs. Bulius pasistãtė galingas KzR. Idant kūmai … su visu galimu už bernelį prieš čartą pasistatytų ir drąsiais pasirodytų Vln58.
20. SD217 padaryti, kad kas patektų į kokią padėtį: Šitoks rūpestingumas ir klausimas pastato Vilių į labai keblią padėtį I.Simon. Rėžė žmonėms teisybę į akis, dažnai ir pašiepdavo jų silpnybes, pastatydavo juos į juokingą padėtį J.Balt. Rašytojas neretai pastato savo veikėjus į labai sunkias aplinkybes, kuriose atsiskleidžia svarbiausi jų charakterio bruožai rš. Nepasigirdamas pasakysiu: būčiau aš, kaip tamsta, mokslo paragavęs, ne vieną išminčių durniaus vieton pastatyčiau rš. Nepaklausė rimto patarimo, o dabar ne tik save prapuldė, bet ir kitus pastatė į pavojų rš.
×21. sutvarkyti: Šitas ūkis gerai pastatýtas NdŽ.
×22. suorganizuoti, įsteigti, įkurti: Pastatė večerą savo šventą PK124. Pastatau tavorių (tavorą Sut) SD430. Pastatyt teikeis karalystę, id daugintųsi PK72.
×23. refl. save paskirti, paaukoti: Atsižadėtų velniui irgi svietui su visais jų darbais ir geiduliais, insiduotų ir pasistatytų tena Ponui ir šventai bažnyčiai Mž124.
×24. refl. apsistoti: Bei garbė Pono vėl išėjo nuog slenksnio namų ir pasistatė ant cherubinų BBEz10,18.
◊ aki̇̀s pastãtęs nustebęs, išsigandęs (žiūri): Ko žiūrai į mane aki̇̀s pastãtęs? Mrj. Veiza aki̇̀s pastãčiusi Nt.
aki̇̀s pastatýti
1. Všt žvelgti išplėstomis, nustebusiomis ar išsigandusiomis akimis: Ka pasakiau, tik pastãtė aki̇̀s! Kair. Tik pasakiau, kad ne aš, tai ir pastãtė aki̇̀s Btr. Kumet pasisakiau iš numų išeinanti, visi aki̇̀s teip i pastãtė Vkš. Jis, sutikęs mani, kad pastãtė aki̇̀s! Jrb. Aš jį prirėmiau prie sienos už šunybes, o jis pastãtė aki̇̀s ir pradėjo kryžiavotis Plk. Ka senovės žmonys atsikeltų, akès pastatỹtų Krš.
2. atidžiai žiūrėti: In šitą mergaitę visi akis pastatė: ir vyrai, ir šinkarka V.Piet. Aki̇̀s pastãtėm į tą vietą, žiūriam – neiškilo, ir nuskendo Skr.
3. Trš, Pj sakoma apie supykusį, pasipiktinusį: Tuoj aki̇̀s pastãtė ir rėkia Pc. Akis pastatė kap ešerys Lp. Motyna jai (marčiai) padeda, o ji vis aki̇̀s pastãčiusi i pastãčiusi Vdk. Pastãtė akès, pryšais pulna Krš. Aki̇̀s pastãto – nėko negal pasakyti Rdn.
4. išsigąsti: Aš krebšt, o ji ir pastãtė aki̇̀s Mrj.

aki̇̀s [stulpù] pastatýti Slv numirti: Tik pamačiau, pastãtė aki̇̀s stulpù, ir baigta Blnk. Kaip tik akis pastatysi, tujaus pamatysi šunį su katineliu LTR(Trg). ×
ant kánto pastatýti išjuokti: Berneliai, jūs mane an kánto pastãtėt Rdm. Tai jau ir tave pastatė ant kanto Vv.
ant kẽlio pastatýti užauginti, išauklėti, išmokyti: Da kad pagyvent, kolei vaikus in kẽlio pastatýsiu Ktk.
ant kójų pastatýti
1. parengti savarankiškam gyvenimui, padėti įsigyventi, įsikurti: Galia jau mirt – vaikus ant kojų pastatė: dukterys ištekėjo, sūnai vedė LTR(Pnd). Brolis padėjo mun visus vaikus ant kójų pastatýti Vkš. Daug vaikų gerai, ale kol jus užaugini, ant kójų pastatái… Nmk. Buvo jau nusigyvenęs, bet aš vėl jį pastačiaũ ant kójų Btr. Jį arkliai an kójų pastãtė (iš arklių prasigyveno) Alv. Pagelbmi, ant kojų pastatau R155, MŽ205.
2. Mrj sukelti, pažadinti: Pastãtė visą šeimyną ant kójų Upn. Skardus it varpo garsas bematant pastatė vyrus ant kojų V.Myk-Put.
3. išgydyti: Kad mane an kójų pastatýt, nieko nežiūrėč, eič namo Ukm. Buvau tikras, kad jam vieni niekai pastatyti ant kojų sunkiausią ligonį rš.

ant kõrtos pastatýti surizikuoti: Negalima žaisti su ugnimi ir lengva ranka pastatyti ant kortos viską rš. Petras ne kartą turėjo apsispręsti ir pastatyti viską ant kortos: arba – arba rš.
ant sàvo (ant savę̃s) pastatýti padaryti pagal savo norą, įsitikinimą, nepaisant kitų prieštaravimo: Vis tiek in sàvo pastačiaũ, bobom nepasidaviau Ktk. Nors čia trūktų plyštų, aš turu ant sàvo pastatýti Užv. Sūnus pastãtė ant sàvo ir iš namų nėjo Skrb. Tolei gins, lig an savo pastatis LTR(Ds). Ne kap tu nori, ale kap aš – an sà[vo] nepastatýsi Vlk. Aš pastačiaũ tyčia an saũ, kad man gražų grabą nupirkt Slm.
ausi̇̀s pastãtęs labai atidžiai (klauso): Barė – i klausais ausi̇̀s pastãčiusi Rdn. Jam buvo dyvai, kodė dabar anų kalbą suprantąs, ale veik vis ausi̇̀s pastãtęs klausės Jrk113. Akis ir ausis pastatęs klausė Tat. Nuo avilio nesitrauk, klausyk ausi̇̀s pastãtęs i žiūrėk akis išpūtęs LKT205(Kt). Žmogus būni kap tas kiškis – tik ausi̇̀s pastãtęs ir klausai Rod. Aš ausis pastãtę ir klausau LKKXIV214(Zt).
ausi̇̀s pastatýti KII100 sukaupti dėmesį klausantis, suklusti: Turiu gerai ausi̇̀s pastatýt, kad suprasč LKT177(Smln). Pakelt, pastatyt ausis SD170. Pastatau ausis R333, MŽ446, Sut.
batùs pastatýti [į šiáurę]; bul̃kenas pastatýti Pp, Varn menk. mirti, nusibaigti: Kumelelis pastãtė batùs Šts. Ans dirbs, ka pastatýs batùs į šiáurę (nesulauksi, kad jis dirbtų) Ms.
bùrną pastatýti būti nepatenkintam: Burną (zūbus) pastatau CII25.
danti̇̀s pastãtęs įširdęs, supykęs: Ėmė visi akis pabalinę, dantis pastatę, ant jos pulti Žem.
ẽšerį (ẽžį) pastatýti prieštarauti, pykti: Ką tu jam padarysi: pastãtė ẽšerį – kad nori, tai pykis Gs. Pastatęs ešerį kaip bužys LMD. Bernas pastãtė ẽžį ir neina prie mėšlo vežimo Jnš.
gérklę pastatýti pradėti bartis, šaukti: Ka ji pastãtė ger̃klę ant to senio! Skdv.
gùrklį pastatýti pasipūsti: Eina gùrklį pastãtęs Plt.
į kójas pastatýti
1. padėti įsikurti: Visus keturius vaikus pastatýsi į kójas Als.
2. išgydyti: Daktarai muni bepastatė į kojas, tariaus jau mirsiąs Šts.

į (kieno) pė́das pastatýti sudaryti tokias pat sąlygas: Daba[r] jaunūmenę, ka pastatỹtų į mūso pė́das, anie tokią revaliuciją pakeltų! Trš.
káušą pastatýti pradėti verkti: Aš tik pajuokavau, o tu jau ir pastatei̇̃ káušą Ob.
kẽterą pastãtęs pasipūtęs, išdidus, piktas: Ko vaikščioji kẽterą pastãtęs? Stak. Žiūri – viens ant kito keteras pastatę V.Kudir.
kẽterą pastatýti pasipriešinti, prieštarauti, nesutikti: Kai aš savo kẽterą pastatýsiu, tai visi cyps Kt.
kójas (kaũšenas Lkv, kebekštès, kė̃geles Rt, kė̃gelius, kepšès Jnš, Šl, kė́ženas, ki̇̀belkas, kójenas; Žem, kùlbenas) pastatýti [į vir̃šų, į aũkštą, į aũkštį] Bb menk. numirti, nusibaigti: Par tą didelę sprogseną i kójas pastãtė Vkš. Jei neėsi, kójas pastatýsi į aũkštą! Krš. Dirbsi dirbsi i bedirbdama kójas pastatýsi Vdk. Reiks visims kójas pastatýti į vir̃šų Grd. Arė arė, kol arklys kójas pastãtė Šll. Vienas gaidelis, veizam, kójas pastãtęs Mžk. Ka rėšu – i kė́ženas pastatýsi! Rt. Ėsk ėsk, bene pastatysi kėgelius! Krž. Gėrė gėrė, jau kebekštès ir pastãtė Erž. Plėšos plėšos kaip beprotė, o pastatýs kepšès, i būs po visko Krš. Tik bardokšt aukštielnykas, ir pastatė kepšes Grz. Kam čia taip storojies – pastatýsi ki̇̀belkas, ir bus po visam Sml. Pastatė kojenas vieną kartą ir tas vagies šmotas Brs. Jau greit reikės ir mun kulbenas pastatyti Akm. Nueinu į tvartą – kumelė kaušenas pastačiusi ir gulia Šll.
kóks (ki̇́ek) pari̇̀tus, tóks (ti̇́ek) pastãčius Jrb, Trk sakoma apie mažą storą žmogų: Ji tokia kupurna, kiek paritus, tiek pastačius Prn.
kõzerį pastatýti NdŽ didžiuotis.
krỹžių pastatýti baigti, nieko gera nebesitikint: Kur boba įsimaišo, ten geriau iš karto kryžių pastatyk – gero nebus A.Vien.
lẽtenas pastatýti [į vir̃šų Pvn, į sáulę NdŽ] menk. numirti, nusibaigti: Susidėdino dantis, o po mėnesio letenas pastatė Šts.
lui̇̃šį (lū́pas) pastatýti būti nepatenkintam: Kam pastatei̇̃ lui̇̃šį, gal pyksti? Dglš. Pastãtęs lui̇̃šį – neprijemnas žmogus Dsn. Lū́pas pastãčius mergaitė Ėr.
nagàs pastãtęs pasirengęs griebti: Laukia nagàs pastãtęs Dglš.
naujàs kójas pastatýti vesti jauną: Kap pati pamirė, ažsigeidė naujàs kójas pastatýt LKKXIII130(Grv).
nėrà kur kójos pastatýti labai ankšta, maža vietos: Nė̃r kur būt, kur kójos pastatýt Švn.
ni̇̀kį pastatýti užsispirti: Jug ans čia ni̇̀kį pastãto Gršl.
nósį (nósę) pastatýti [į vir̃šų Ggr]
1. Ggr menk. numirti, nusibaigti.
2. pasipūsti, didžiuotis: Išsirodė, kas par vienas, eina nósę pastãtęs Krš. Poni paliks, pastatýs nosi̇̀kę Krš. Parvažiavo iš Vilniaus, tuo ir vaikšto nósį pastãčiusi Varn.
3. supykti: Tuojau nósį pastãtė i išsikraustė Jrb.

óbelę pastatýti atsistoti aukštyn kojomis: Jau obelę beveik pastatau, tik biškį biškį da už kojų reik pritūrėt Škn.
óžį pastatýti užsispirti: Ir toks krupis jau moka óžį pastatýti Vvr. Monika pastãtė savo óžį Jz.
padùs (piñkules Kv) pastatýti menk. numirti, nusibaigti: Ji tik tik padùs nepastãtė Žlp.
pečiùs pastatýti Ukm nustebti.
po (kieno) akimi̇̀s (po akių̃; N) pastatýti parodyti, pateikti: Pastatau po akių, duomi R154, MŽ204. Jis man savo bėdą po akių̃ pastãtė (papasakojo) KII330.
prie si̇́enos pastatýti sušaudyti: Visus prie sienos pastatysiu! rš.
ragùs pastatýti Srv užsiožiuoti, supykti: Maža kiek nepatiko – tuoj pastãto ragùs Ėr. Neklauso, pastãtė ragùs ir neina prie darbo Jnš. Nespėju aš žodžio pasakyt, o marti ir pastãto ragùs Skrb.
ragõžių pastatýti parvirsti: Vienas vyras ėjo, visai prie durų kad davė – ragõžių pastãtė Jrb.
raudóną gai̇̃dį pastatýti padegti: Galia iš keršto pastatyti raudoną gaidį Krkl. Aš tau raudóną gai̇̃dį pastatýsu, palauk! Krš.
ri̇́etus pastatýti menk. numirti, nusibaigti: Ri̇́etus pastãtė, i viskas Rdn.
skẽterą pastatýti NdŽ pasipriešinti.
skiaũterę pastatýti pasipūsti, didžiuotis: Anas eina kaip gaidys skiaũterę pastãtęs Dbk. Bagočius skiaũterę pastãtęs vaikšto, su nieku nesišneka Vlkj. Brazė jau įkaušęs, skiauterę pastatęs, nors didumo kaip gorčius, nuolat pylė panelei alų J.Paukš.
snùkį pastatýti būti nepatenkintam, įsižeidusiam: Prisitraukė tuos barščius, snùkį pastãtęs, pamaišė, pamaišė i blinkt šaukštą Mžš. Supyko pykutis, pastãtė snukùtį Prk.
sùbinę pastatýti menk. numirti, nusibaigti: Pastatýsi sùbinę taip plėšydamos Krš.
šẽrį (šeriùs, šer̃stį) pastatýti prieštarauti, šiauštis, pykti: Nors dar jaunas, bet jau pastãto šẽrį prieš vyresnį Jnš. Ko dabar į Kupiškį? – pastatė šerius tėvas. – Vis prasimanai tu, Marijon! J.Balt. Aš tik žodį – jis tuoj šeriùs pastãtė Ps. Pastatýs šẽrį, ar su tokia susišnekėsi?! Krš. Daba tokią žlibelę [senutę] turu, i tatai ana da šẽrį pastãto Lkv. Kaip sendvariškiai kad šerį pastatė, pasipūtė provoties Žem. Anys buvo vienas kitam šer̃stį pastãtę Rš.
šerỹs pasistãtė supyko: Visiems ant jo šerys pasistatė kaip katinams prieš šunį Žem.
tóks paguldýtas (pàverstas Sln), tóks pastatýtas Skr; tóks pari̇̀tus, tóks pastãčius; Žem sakoma apie mažą storą žmogų.
úodegą (žagrès) pastatýti Krš menk. numirti, nusibaigti: Serga jau kelinti metai, turbūt ir žagrès pastatỹs Šl.
zūbùs pastatýti KII31 būti nepatenkintam: Pastatė zūbus kai kiaulė šerius B827.
žãgrę pastatýti atsistoti remiantis rankomis ir galva: Ot mano vaikas kad pastãtė žãgrę! Krs.
papastatýti (dial.) tr.
1. Dv daug pristatyti, statmenai pridėti.
2. pristatyti, pastatyti daug pastatų: Papastãtė naujas pirkias Dv.
priešpastatýti tr. kng.
1. sp sugretinti du dalykus, norint iškelti jų priešingumą, priešpriešinti, statyti priešais.
2. iškeliant priešingų jėgų skirtybes, ugdyti priešiškumą, nesantaiką: Jie nori priešpastatýti vienas tautas kitoms DŽ1.
pérstatyti tr. K, Š, perstatýti Rtr
1. Sut, N, M, LL166,190 perdėti, perkelti į kitą vietą: Stalą pérstatė į kampą DŽ1. Žmogus kluone nuejo pérstatyt kūlio, suėmė kūlį – gyvatė ir rankon [kirto] Dg. Kambario sienos plonutės, perstatomos J.Jabl. Pérstatyti puodus NdŽ. Paskui ėmė tais bačkas perstatė: kur buvo drūtas vanduo, tai jis pastatė minkštąjį, o kur buvo minkštas, tai jis pastatė drūtąjį BsPIV227. Pérstatoma sėdynė NdŽ. Pérstatomasis prietaisas NdŽ. Pérstatyti geležinkelio vagonus NdŽ.
| refl. NdŽ.
ǁ einant kelti į priekį (koją): Jau labai serga, negali eit, tik ką kojas pérstato Švnč.
2. Sut, J, LL182, NdŽ išardžius sukonstruoti, padaryti (pastatą, statinį) kitaip ar kitur: Pérstatė namą kitoje vietoje DŽ1. Tas jų namas párstatytas Jrb. Šiemet parstati̇̀s gurbus Mžš. Juk triobas párstatyt – tai ne tvorą užtvert Jsv. Pérstatis palaikį tvartą Ktk. Ta vieta dabar vadinama Gaidžio kalnu, kur ir šiandien tebestovi kelis kartus parstatyta raudona koplyčelė KlbXVII94(Slnt). Gyvenamąjį namą iš naujo perstatė – apipjautų rąstų, trumpesnį, platesnį rš. Reikia pečiuką pérstatyt Ln.
| refl. tr.: Pirkaitę pérsistatė ir skarda apsidengė Alv. Be amato nestova: kūtikę pársistato Krš.
ǁ iš naujo sumontuoti: Tas vežimas yr pérstatomas Plšk.
3. refl. tr. persiskirti, persitverti (patalpą): Kartėm parsistãtėm daržinę Ėr.
4. perkelti į naują vietą (gyvulį, pririštą ganykloje): Išvažiavau iš namų, tai be manęs nebuvo nė kam karvių pérstatyt Srv. Reikia eit an karves pérstatyt Gdr.
5. K perkelti, paskirti į kitą vietą: Jįjį párstatė iš Maksvos į Adesą, t. y. parkėlė J.
| Kristus mus išgelbėjo nuog darbų tamsybės, perstatydamas mus ing karalystę jo sūnaus BPI426.
6. iš naujo, kitaip parengti (veikalą, šokį ir pan.): Neretai choreografui, pradėjus repeticijas su orkestru, reikia perstatyti ne vieną šokį rš.
7. pertvarkyti, kitaip skirti, nurodyti: Po gali (galų gale) kitep pérstatyta buvo [kaimo] rėžiai Vlk.
ǁ refl. pasikeisti: I vis tiek išejo laikai, i pársistatė laikai Vž.
×8. pristatyti, supažindinti: Pažįstamas nuvedė Jurgį į lenkų draugystės posėdį ir perstatė jį kaipo atstovą ir pasiuntinį nuo Lietuvos M.Katk.
| refl. NdŽ: Tartum mes pažįstami? – tarė jis, persistatydamas Ievutei rš.
×9. vaizduoti: Čion paduotieji dainų variantai perstato mums levą dar su paukščiais besikovojantį LTI37(Bs).
10. refl. didžiuotis, įsivaizduoti: Ans y[ra] didliai pársistatęs Krn.
×11. N išversti iš vienos kalbos į kitą: Jo giesmių dalykėlis ir į lietuviškąją kalbą perstatytas prš. Naujas testamentas jų kalboj jau perstatytas ir išdrukavotas Ns1850,2.
piestatýti (ž.)
1. žr. pristatyti 10: Žmona pystãto daržų ravėti Sg.
| refl.: Aš turiu pysistatýti (prisiversti), kad viską išgerčiau Krg.
2. refl. žr. pristatyti 12 (refl.): Anam bešvilpant, pysistãtė velnias Krg.
prastatýti tr.
1. NdŽ pradėti, imtis statyti (pastatą).
2. NdŽ dedant, statant į kitą vietą, nepataikyti.
3. refl. NdŽ pramokti statyti.
4. K, NdŽ, KŽ užstačius (užstatą) netekti, prarasti.

×priešstatýti tr. N pastatyti, iškelti priešpriešiais: Ir kitur malonę nupelnymui ir vertystei darbų mūsų drąsiai priešstato MT79.
pristatýti tr. K, Rtr, Š, KŽ; L
1. SD308, N, LL198, VĮ padėti atrėmus į ką, prišlieti: Kopėčias prie medžio pristatė J.Jabl. Pristãtoma lova NdŽ. Tie visi pristatė koptas, ištraukaliojo vinis M.Valanč.
^ Iš medžio padaryta, prie lūpų pristatyta gražiu balsu gieda (dūdelė) Pnd.
| refl. tr.: Prisistatė prie lango kopėčias ir įlindo rš.
ǁ žengiant greta padėti (koją): Koją reik taip pristatýti, kad užkulniai kaukšteltų Rs.
2. daug sudėti statmenai: Ot laukai pristatýti mandelių! Pc. Pilni laukai sėdelių pristatyti, rikių pririkiuoti J.Jabl. Ar daug nukirtot rugelių? Ar daug pristãtėt kapelių? (d.) Vrn. Kiek vainike varpelių, tiek pristatėm kalne rugelių LTR(suv.). Tų kūlių pristatýdavo daržiniukės galą keliem metam Sk. Aplink visą grabą buvo pristatýta vaškinių žvakių Skrb. Rugių pristati̇̀s, pakurs i džiovena jaujuj Aps. Nuveži, pristatai̇̃ linų, išdžioveni Antr. Du gaspadoriai jaują pristãto [linų] Vdn. Ardai buvo tokie, pridžiovė, pristãtė, pečių kūreno i džiovino [linus] Vvr. Buvo kartys po tą pirtį, teip aukštai pristatýsi tų pėdų Nt.
3. I daug pridėti ko: Pilną stalą pristato visko Dbč. Visas stalas buvo pilnas pristatýtas alaus uzbonų Skrb. Pri̇̀stačiu puodų pilną pečių GrvT134. Pristãtė pilną stalą valgyti ir gerti NdŽ. Kambarys pristatytas gėlių rš. Džiaugės karalius gavęs paną, pasisodino prie stalo, pristatė visokių valgių ir vaišina BsPII137. Motyna pristatė užkandos, susvadino visus vaišinti Žem.
4. liepti įpareigoti kur, prie ko būti, stovėti: Šitas protas intiko Holofernui ir jo zalnai gerai, ir paguldė (apačioje pristatė) po šimtą pas kožną šulinį BBJdt7,11. Į Klevus atsidangino kažkokie žandarai, krečia rūmus, ponų neišleidžia, o ponaitį laiko atskirai, pristatę prie jo sargybinį V.Myk-Put. Kurie žmonys pėsčiokai buvo, tujau pabėgo, o kurie su arkliais, pristãtė sargybą, nebipaleido Knt. Sargybą anielų šventųjų jiemus pristatė SPI333. Apveizdėjo grabą, užženklino akmenį ir pristãtė sargus DP180.
5. palikti stovėti daugelį (arklių, vežimų): Pašaliais, pakraščiais pristãto tus vežimus i eis į vidų Akm. Vai kad prijojo pilnas dvaras svetelių, vai kad pristatė pilnas stonias žirgelių LTR(Grv). O ir pristãtė stainio[je] žirgelių, o ir prisėdo svečių suoleliai JV336. Žirgeliai sukinkyti, prie gonkų pristatyti (d.) Sn.
| Ešalonas dunda – pilnas prisėdęs kareivių, tankų pristatytos platformos, patrankų rš.
6. Sut, LL21,193 įrengti, padaryti (pastatą, statinį), prišliejant prie kito: Sugriuvo mano kiauliatvartis, reiks kitą prie tvarto pristatýt Kpč. Kiaulinykas prie tvarto pristatýtas Dg. Mūs per mažas tvartas, reikia pristatýt trisienis Alv. Pristatýta priemnė Šlčn. Pristatyt ką namump SD302.
| refl. tr.: Prie gryčios prisistatė pavietėlį žabams sukrauti rš.
7. daug įrengti, padaryti (pastatų, statinių): Dusmenys atsikūrė – žiūrėk, kiek namų pristãtė! Pv. Pilną miestą namų pristatysiu J.Jabl. Nepristačiau naujų klėčių dėl tavo dukrelės LTR(Kpč). Nepristačiaũ naujų stainių dėl tavo žirgelio (d.) Rod. Anas bažnyčių daug pristãtė …, o karčemos nė vienos nepastatė (ps.) LKT341(Lb). Ant visų kelelių pristatėm kryželių LTR(Lp).
| refl. tr. Š: Palei plentą žmonės prisistãtė namų DŽ1. Čia jau daba prisistãtė gyva bala Všv. Daug pirkelių prisistãtė Strn. Jis prisistatė dveja tiek kūčių Vaižg. Jiej (bebrai) prisistãto būdaičių Dbč.
ǁ užpildyti (vietą) pastatais, užstatyti: Pakalnė pristatyta viešbučių, kareivinių, krautuvių Šlč.
| refl.: Kaip miestelis toks išeina, prisistãtęs yra Lc.
8. Pb padėjus daugelį kokių įtaisymų palikti kurį laiką: Pelėkautų pristãtėm, gal vis kokią vieną žiurkę pagausme Krs. Dabar bulbõs pristačiaũ baltų maišų [šernams gąsdinti] Dgč.
×9. prirašyti: Ant kelnių, diržų ir petnešų jis pristatė šventa kreida daug kryžių ir vylėsi, kad kelnės ir traukiamos nenusmuks LTsIV473.
10. liepti, užduoti, priversti ką dirbti, daryti: Buvo berniokų, tai art pristãto, tai čia, tai te Skrb. Kad būt mano valia, tai pristatýč prie žemės darbo Ds. Pristãtė muni jovalo kapoti Varn. Būdavo, baigsi kult, prie girnų pristãto LKKXV289(Jrb). Po myriui Raulo motinos niekas nepasirūpino pamokyti jį skaityti arba rašyti, bet tuoj pristatė žąsis ir kiaules ganyti J.Bil. Tokį mažą vaiką i prie darbo pristãtė Dj. Prie grūdų punkto aš buvau pristatýtas Pgg. Dinderį muša mieste – reik pri dalgio, pri šakės pristatýti Krš. Reiktų šitas žmogus vėl pristatýt ant tą darbą LKT309(Žl). Pristãtė jį varpais skambinti NdŽ. Dievas pristatė visus žvėris kasti upes ir ežerus SI64. Pristãtė pelėdą su didžiausioms akims sargu prie pelės olos Jrk42.
| refl. Š, BŽ488.
ǁ palikti kieno priežiūrai: Pristãtė jį prie meistro NdŽ. Nuvežęs pristãtė prie vieno mokytojaus BM189(Šl). Nuvedė jį Kaunan ir pristatė pri gero kalvio M.Valanč. Mano [dėdė], tuojaus atėmęs iš mokyklos, pristatė mieste prie kurpiaus amato mokytis LzP.
11. A1884,324, M, LL24, Švnč atgabenti, nugabenti, nuvežti kur, nugabenus pateikti: Pristatýk man ko reikia J. Ko tik reik – a runkulių, a grūdų – jis viską pristãto Jrb. Nors daugiausia tų visų daiktų ponui turėdavom pristatyti, bet ir mums šis tas kliūdavo J.Bil. Nupirktos prekės pristãtomos į namus DŽ1. I pristãto šviežienėlių visokių [į parduotuves] Mšk. Meisos kiek pristãto (prineša), ka daba patys nebsuėda Trk. Seniai pristačiáu kiaulę Rsn. Kitims tą bjaurybę pristatydamas, ir pats lig laiku sriuobti brauškę pradėjo M.Valanč. Dabar linų nebereik mint: pristãto šiaudus – gauna išaustus Dt. Pristãto čia peno kiaulėm Dv. Pristačiaũ porą vežimų dobilų kariuomenei Srv. Į Skuodą pryvoles vežėm su purmankoms pristatyti valdžiai Ms. Laiku paduoti, pristatyti I. Medžiagas pristatýkiat, aš padirbsu Tl. Valgyti yr pristatýta visko Žeml. Pažiūrėsim, ką šiandiej man valgyt pristatis LTR(Zr). Nieko labai kompromituojančio [korespondencijoje] mes neradome, nors kai ką turėsime pristatyti pono generalgubernatoriaus kanceliarijai V.Myk-Put. Mėlennosiams blogai – savaitė rašalo nepristãto (juok.) Krš. Tuojau jai pristatė čeverykas, liepė apsiaut ir vėl vadina šokt LTR(Šd).
| prk.: Būt pristãčius (pagimdžiusi) [vaiką] i gyvenus Švnč.
pristatýtinai Tik pristatytinai teperka, t. y. nupirkus pardavėjas turi pristatyti rš. Įsakytinis vekselis, kuriame mokėjimo terminas nenurodytas, laikomas mokėtinu pristatytinai rš.
12. pasirūpinti, kad kas kur nuvyktų, atvyktų: Anidvi daktarą tujau pristãtė Vž. A pristãtė tavo vaiką [į kariuomenę]? Jrb. Ažu šitokią neteisybę kas dabar bus? Pristatýk svietkus Mlk. Po metų aš tave pristatysu in tavo karalystę BsPIV199. Mes turiam tave pristatýt karaliui (ps.) Ar.
| refl. Rtr: Pirmadienio rytą jau turi laiku prisi̇̀statyti į darbą Kv. Skolininkai prisistãtė NdŽ. Matai, kiek cagių prisistãtė [vakaroti], nebūs ir kur susvadinti Krš. Kur gegužinė, kur vakarėlis, reikia prisistatýt Rk. Da nespėjo saulė patekėt, i prisistãtė Pmp. Barbutė tuoj prisistatė [merginoms] į pagelbą S.Čiurl. Taip besiriejant – šmakšt uredninkas ir prisistatė Žem. Lapė kojas ištiesė ir laukia varnos. Varna tuoj ir prisistatė rš.
ǁ refl. atvykus pasirodyti kam: Grįžę iš namų kareiviai turėjo kamandantui prisistatýti Plšk. Tuojau prisistačiau kalifui ir apsakiau, kaip atlikau jo pavestą reikalą J.Balč.
ǁ refl. tr. atsikviesti, įsigyti: Prisistãtė daktaras pagelbininką (felčerį) Užv.
13. refl. prie ko pristoti, prikibti: Prisistãtęs sekio[ja] i sekio[ja] paskui Vdk. Eik šalin, i prisi̇̀statys kaip cigonas (įkyriai prašai)! End. Ko čia dabar prisistatéi, ar neatsitrauksi! Pgr. Prisistãtė kap ožka prie vežimo Plv. I prisistatė kaip velnias pri gražio abrozo LTR(Krž). Prisistãtė kai velnias pri davatkos Erž.
14. nuvarginti, nualsinti: Dalgę gerai traukiu – da jaunus pristataũ Ssk. Ji vakar, kratydama mėšlus, dvi mergas pristãtė Snt. Tiek daug rugių neprikraukit, kad arklius pristatýtumėt! Žvr.
15. prarasti: Jis kupčiaudamas visą savo turtą pristãtė KII386.
16. prikimšti, prigurkti: Pristačiaũ pilną pilvą bandų Al. A morką išrovę, ar kame obulių tie velniukai pristatýs Tl. Ka pristãtė vištos gurklius žirnių, net nebepaeina Ps.
| refl.: Prisistačiaũ, kad visądie galėčiau kęst Alk.
17. suvesti į pažintį, supažindinti: Pristãtė naują tarnautoją DŽ1. Keblauskienė merkia Adomui, kad šis pristatytų ją Tomui K.Saj. Draugė Lauritėnienė, – pristatė ją meno tarybos nariams Lengvenis rš.
| refl.: Prisistatýk, kas esąs DŽ1. Jis prisistatė ir draugiškai pakratė man ranką rš. Piršlys su jaunikiu šeimininkams dažniausiai prisistatydavo kaip pirkliai ar medžiotojai rš.
ǁ refl. teikti ką aiškinant: Šimkaus recenzija ne tiek analitinė, kiek knygą propaguojanti, ją visuomenei pristatanti rš.
18. DŽ1 pasiūlyti, rekomenduoti: Pristatýti apdovanoti NdŽ.

×razstatýti (hibr.) tr.
1. iš naujo sustatyti, perstatyti: Tu nesbãstai niekur, eisim rugių razstatýt Grv.
2. išdėstyti, išdėlioti: Retai razstatýta [avilio] rėmeliai Aps.
3. refl. statantis daugeliui kitur persikelti: Buvo didesnė ūlyčia, tik razsistãtė Švnč.
4. išskėsti: Strielkos (laumžirgiai) skraido sparnus razstãtę Lz.
5. atkišti: Kojas razstãtę LKKXIV214(Zt).
| refl. Aps: Vieni kaulai razsistãtę kap tuinai Lz.
sustatýti tr. Rtr, Š, KŽ; LL269, L
1. N, K padaryti, kad stovėtų, stačiai, vertikaliai sudėti, pakelti, kad būtų stati: Sustãtėm stulpus, įdėjom kryžiavonę Vvr. Gubas, rikes sustatýk į statą, į eilią J. Sustãtėm miežius čiupkelėm Mlt. Vakare, jei neparvežė [rugių pėdų], i sustatýsi, nepaliksi End. Gubas sustãto po dešimt pėdų Adm. Nesustãtė rugių kuoruosna – sulis Klt. Grikius surauna, sustãto gubelėm Antr. Kap anys (linai) išauga, tai rauna juos, sustãto pėdus Dv. Linus sustãto gubukais Stl. Ka nenora į vandenį merkti [linų], sustãto an dirvono Gd. Stačiamalkin stačias malkas sustãtė ir užkūrė Šmn. Tę yra ardai, tokios kartys, ir sustãto tę linus LKT314(Rk). Sustati̇̀s [linus] jaujon, tada kūrena pečių – džiūsta Ml. In palų sustãtom [linus] aukštai, tada minam Klt. Sustatýdavai šiltose jaujose, gražiai eiliukėm tokiom [javus] Mšk. Dideles kupetas [rugių] sustatýs, pask apkepurės, i teip būs kupeta pri kupetos End. Yr mestinės turpės, anas sustãto į krūveles, veikiai išdžiūna Brs. Baltramiejus stirtas statė ir sustatė tris stirtaites KlvD3. Sustatýti šautuvai NdŽ. Vienu keliu priklaupiau, aukštyn plaukus sustačiau LTR(Klvr). Kap dar̃ jis tę tuos ūsus sustãto? Lp. Kad sustãtė ausis jaučias, kad pasipūtė! Ob.
| refl. tr., intr.: Ateis, padės rugius surinkti, matai, reikės i susi̇̀statyti Lpl. Jį suėmė baimė, kad net plaukai susistatė SI285. Mun toks skriaubis pašoko, plaukai susistãtė Dr. Arklio plaukai susistãtę, nesuglostyti, reik arklį gūniuoti Ggr. Pūrinių vištų plunksnos yr atbulos, ant galvos susistato Šts.
2. daugelį kurioje nors vietoje sudėti, išdėstyti tam tikra tvarka: Aikštelėje ant sustatytų pakraščiuose suolų sėdi Devynbėdžių žmonės K.Saj. Popiet stalus sustãtė, išgert, pasakė, kad sėstų Lt. Sustatýti paeiliui statines NdŽ. Prie bažnyčiai armotos sustatýtos – laukia vokiečių Kp. Atneš in stalo, sustãto – visi valgom Aps. Ir tuojaus žydelka, atnešus šešias butelkas, sustatė ant stalo eilion Sz. Sustãtė jau kiek tų bliūdų košės valgyti Lž. Dar aš neinejau aukštona klėtelėn, ir sustatė man krėslelius jauna švogerkėlė KrvD44.
| refl. tr., intr.: Ir knygų spintos visu pasieniu susistatys, ir jos bus pilnos knygų V.Bub. Neturiu kur puodų susistatýt Skdt.
ǁ užkėlus sudėti (kojas): Kojas tik sustačiaũ in suolo, bijau i nukart žemyn Klt.
3. Lt liepti, įsakyti keliems ar daugeliuį stovėti vienam šalia kito arba vienoje vietoje: Mus sustãtė į eilę DŽ1. Sustatýti pagal didumą NdŽ. Eilėj sustatýti kareiviai NdŽ. Mus čia sustãtė i varė toliau Plšk. Sustãto iš keturių pusių piemenis, išgena ant eikštės [karves] Sk. Pašešupy būdavo kareiviai sustatýti, ka neitų nė į Vokietiją, nė iš Vokietijos Nm. Prijojau kiemelį, uošvelės dvarelį – vario vartai uždaryti, sargai sustatýti JV64. Šįryt sustatęs darbininkus visus prie vieno darbo, gal dabar nebesirūpinti Žem. Nuejau rinkti [rugių], muni sustãtė su savo martele Kal. Sustatė brolius an aukšto kalno – dūzgia kulkelės pro jų galveles LTR(Vrnv). Ir sustãtė mus bernelius į vieną glitelę JD223. Ir sustatė vedu jaunu pri balto stalelio, ir parkeitė aukso žiedus ant baltų rankelių LTR(Klk).
| refl. tr. Šts: Susistãtė į būriuką i paveikslavos Jrb. Susistãtė ir kamantinėja DŽ1.
ǁ prk. sugretinti, sulyginti: Muni sustatyk su suvalkiečiu – didelis skirtumas Krg.
4. Kv suvedus ar privažiavus palikti stovėti (gyvulius, mašinas ir pan.): Ant dvaro ašvieniai sustatýti J. Arklius sustãtė kluonuose Dglš. Sustatýti mašinas NdŽ. Jau žirgeliai sukinkyti, prie gonkelių sustatýti (d.) Šmn.
5. pasirūpinti, kad atvyktų kur: Galiu ir dešimtį sustatýt liudininkų Jrb. Žinoma, užmokės, sustatysi gerus liudytojus, gerai apsisukęs nusmauksi Žem.
6. M suręsti, padaryti pastatą, statinį: Tėvas sūnui gražias trobas sustãtė Trgn. Davė [ponas] piningų bažnyčiai sustatýti Grd. Vasarą parsivežte [rąstus] ir sustatýste pirkią GrvT137. Priemenelė šakaliukų (plonų rąstelių) sustatýta Dglš. Triobos sustatytos keturkampiu Vrp1895,21. Apie laivus ir iš jų sustatytuosius tiltus ant upių turime ir kronikose gana įdėmias žinias LTI240(Bs). Kad aš turėtau pas tėvulį valelę, sustatytau viduj dvaro klėtelę KrvD91. Šitoj ūlytėlė tankiai sustatýta LKT305(Kur). Sustatė savo stovyklas prie vandens Skv2Moz15,27. Jei pats ponas namų nesustatys, noprosnai jais rūpinas Viešpatis PK93.
| refl. tr. LKT167(Ktč), Vdžg, Skr, Lp, Skp, Ob: Susistãtė žmogus triobeles – kaip tik gyvent Ėr. Gavo [padegėliai] draudimus i susistãtė numus Krš. Keliautojai susistatė palapines, o aplinkui paleido kuprius ir arklius J.Balč.
ǁ įkurti: Gyvenimą sustatýt pinigų kaštuoja, o liuosinykaut nenoriu Gs.
| refl.: Ant mūsų žemės ta kaimutė susistãtė Krk. Iš senų senovės dvaras buvo taip pavadintas, o paskuo to[je] vieto[je] susistãtė Skaudvilė Skdv. Tarp balų susistãtęs kaimas Db. Anys čia jau susistãtę nuo senų senybės Vžns.
7. Mžš sumontuoti, sudėti, surinkti iš dalių: Kumet šulai y[ra] gatavi, tumet tik meistras emas bačką sustatýti Vkš. Sustãtė mašiną Lp. Atsiguliau, i lažka suvirto – šakaliukų sustatýta (menka) Klt. Man be galo įdomu, kada moterys, pailgėjus pavasario dienoms, iš daržinės į trobą atsineša stakles ir, vyrų padedamos, jas sustato A.Vencl. 1620 m. pargobino į Kretingą [vargonus] ir bažnyčio[je] sustatė M.Valanč.
| refl. tr. Klt.
ǁ sulaužytą (kaulą) vėl sudėti, kad sugytų: Atsitekėjo jis ligoninėje su suraišiota ir sustatyta ranka J.Bil. Mašina koją sulaužė, reikėjo vežt an daktarą sustatýt Ėr.
ǁ Sk iš sukirptų dalių dygsniais susiūti, kad galima būtų pasimatuoti (drabužį): Jūsų paltus sustatýsiu pirmadieniui Lnkv. Nuėjau pasimatuot – suknelė da nesustatýta Snt.
ǁ siejant sudėstyti: Sustãto vaikas raides, paskaito Krš. Sintaksėje žiūrime, kaip su vienas kitu sustatomi mūsų kalbos žodžiai J.Jabl. Iš kalbų [teismas] sustãto (nustato) teisybę Pj.
ǁ nutarti: I būtum nušavę, jau buvo sustatýta Žeml.
ǁ refl. tr. suderinti: Nusinešė kišeninį [laikrodį], ten susistãtė End.
8. daugelį sudėti į ką, įtvirtinti: Sustatýti langus NdŽ. Jau gegnės sustatýtos, reikia tik grebėstuot Ėr.
9. suglaudus atkišti: Sustãtė kelius, aš par kelius plumpt Šts. Eina, būdo (būdavo), lūpas sustãtę, tai eina! Lp. Kaip tos bobos eina – papus sustãčiusios Pj. Gali rūkšoti šykas sustãtęs, – nėkas tavęs dideliai nebijo Vvr. Kuprą sustãtė (įsigaužė nepatenkintas) i iše[jo] Klt. Vaikščiauna sustãtęs pečius kap kuolas Vrnv. Eina sustãtęs pečius lodz kuprotas Grv. Lekia net pečius sustãtęs Klt.
| refl. tr.: Senam tik sėdėt in saulės, kelius susistãčius Klt.
ǁ sukišti, suglausti: Nugaras sustatýs tas į kupetą, parsvies tatai katras diktesnis Nv.
10. refl. Alk, Graž susivaidyti, susikivirčyti: Tai žinai, kad susistatys jie abu, tai aš tik jau bijau ir žiūriu į duris Žž. Žodis po žodžio ir susistãtė Gs.
| Šunes kad susistatė (susipjovė)! Šn.
| Kai su tuo susistãtė (susiėmė), tai nutrenkė jį nuo stogo Stk.
11. Sn, Alv, Rmš, Jz užtraukti paviršių ledu, sustingdyti (upę, ežerą): Kap tik sustati̇̀s ežerą, tai ir važiuosim – aplink labai toli Rdm. Stipriai pašalo – ir Nemuną sustãtė PnmA. Nukėlė (nunešė) Nemuno ledus, o jau buvo sustatýtas Lp.
| Ledą sustãto žiemą, ir eini [per ežerą] Dg.
×12. (sl.) A1884,73 surašyti, sudaryti, sukurti: Sustatýti protokolą NdŽ. Sustatýti laišką NdŽ. Jūs nuo manęs (užsirašinėdamas mano pasakojimus) visas knygas sustatýsit Vlkš. Tada ir sustatė tą dainą LTR(Ob). Mokslus išejo – nesustãto pasakėlės padabnos Trgn. Parašyti satyrą kur kas sunkiaus nekaip sustatyti puikiausią pamokslą V.Kudir. Jis ir kompozitorius – muzikai gaidas sustato Žem. Komisijos buvo sustatytas atsišaukimas į visuomenę LTII136. Sustatýti planą NdŽ.
| refl. tr. LL263.
◊ ausi̇̀s sustatýti labai atidžiai klausytis: Vaikai ausi̇̀s sustãtę klausysmos, ką didiejai šnekės Rt.
danti̇̀s sustatýti primušti: Danti̇̀s sustatýsiu tam rupūžei! NdŽ. Greičiau duokše, jei nenori, kad dantis sustatyčiau! rš.
į aki̇̀s sustatýti NdŽ suvesti vieną su kitu į akistatą: Sustatysiu jus į akis Žem.
káušą sustatýti Ds pradėti verkti.
lui̇̃šį sustatýti būti nepatenkintam, supykti: Kai užpyksta, tai tuoj ir sustato luišį Ktk. Kamgi sustatei luišį, manai tavęs bijau KlK29,63(Tvr).
prie duobė̃s sustatýti sušaudyti: Kartu su kitais šakiečiais sustatė prie duobės rš.
skẽterą (skiaũturę) sustatýti priešiškai nusiteikti, supykti, pasipūsti: Dar kiaulė pro kiaulę praeidama sukriunkia – krukt, o ta bieso bobutė eina skiauturę sustačiusi, tik iš paniūros blykt, žvilgt, ir tiek LzP. Mergėms kažkas nepatiko – kažko skẽterą sustãtė Vkš.
pasustatýti (dial.) tr. padaryti, kad visi stovėtų, vertikaliai sudėti: Rugius teip pačia reikia pasustatýt mendeliuosnan Dv.
užstatýti tr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ; N, L
1. padėti, pastatyti prie ko, kad būtų kliūtimi, užstotų: Langą spinta užstatýti DŽ1. Nunešė stalą prieg durų ir užstãtė Lp. Duris buvo akėčioms užstãtę Krš. Kam tu mane užstatai̇̃ [, kad neišeičiau]? Kr. Prijojo dvarelį, uošvelės vartelius – šiaudais vartai užstatýti, kelmais užramstyti JV178. Vario vartai užstatyti, lenciūgais rakyti LTR(Ldvn). Atimu šviesų pavyzdėjimą, ažustatau SD426.
| refl. tr., intr. SD1211, Sut, NdŽ: Atėjau, radau varpo nuolaužą ir užsistačiau nuo pūgos rš. Ans tus kailinius užsistãtęs (užleidęs ant veido) įejo paveizėti, kas ten tokie gẽra Akm.
| prk.: Ažusistato raštu (stengiasi pavaizduoti, kad juo remiasi) ir dangstos žodžiais jo SPI252.
2. LL313 uždėti ant ko: Sriuba užstatoma ant ugnies, kad užkaistų rš. Virtuvė[je] visos skylės statytos užstatýtos, aš išsivirti [prie marčios] negaliu Krš. Jau jam puodą ant ugnies užstačius ir pradėjus virti, pradėjo kas į buto duris barškyt BsPI98. Visa ko užstãtė [ant stalų], buvo viso ko Eiš. Man kai davė plytelių, tai ir aš puslitrį užustačiaũ Slm. Teip niežti galvą, kad nėra nė piršto kur užstatýt, kur neniežtėtų Upt.
| refl. tr., intr.: Užsistãtė vieną butelį [vyno] Km. Užsistatei̇̃ (užsikaitei) jau pieną, tai i stovėk Jrb. Kas kokį akmenį yr užsistãtęs, koks jau ten kokį paminklą Vgr. Kepurę ant galvos užsistatýti, užsidėti KII184.
| Skersai geležis, an ko pumpurė užsistãto Rm.
3. užimti kokią vietą, plotą, daugelį palikti stovėti: Laukus ažustatýdavo arkliais Paringy [per šventes] Dglš. Visur užstatýta – tiek mašinų privažiavo Dg. Prijojo svetelių prie tavęs (dukrelės), užstãtė dvarelį žirgeliais, užkorė tvorelę balneliais (d.) Š.
4. įsakyti, liepti stovėti ir saugoti: Užstãtė sargus, nebleida Šts. Užstãtė vyrus už duris Šts. Užstatýsiu vaktelius ant aštuonių kantelių JD189. O kaip į dvarą nuvarė, strielčius už durių užstãtė JD1067. Ir užstatė jį sode Eden, kad apdirbtų jį ir saugotų jo Ch1Moz2,15.
ǁ saugoti stovinčiai sargybai: Rubežius buvo užstatýtas – neišvažiuosi Grd.
5. refl. užsitraukti (apie ledą): An ežero žiemą ledas visur užsistãto Dg.
6. suręsti, įrengti pastatą: Gatvė pasibaigia, skersai trioba užstatýta Skr.
ǁ LL302 suręsti daug pastatų: Tas sklypas jau užstatýtas DŽ1. Sklypą užstatýti pastatais NdŽ. Ne per toli nuo šio uosto neužstatytoje aikštėje susimetė fakyrai Šlč.
| refl. Grd, Krž: Keturioliktais metais tas buvo, išdalino [žemę], užsistãtėm Žg. Buvo tuščias miestas, o dabar kad užsistãtė! Sug.
7. LL313 pridurti ant (pastato) viršaus: Namui užstãtė dar vieną aukštą DŽ1. Viršun, ant viršaus užstatýti NdŽ.
8. pakėlus atkišti: Galvą palenkė, kuprą užstãtė Ar.
9. padėjus palikti kurį laiką (kokį įtaisą kam sugauti): Šeškas vištas išpjovė. Užstačiau slastus, bet vis nieko V.Bub. Kada toji antukė įplaukė pas savo brolį, užstatė tinklą ant skylės ir ją begrįžtant pagavo BsMtII165.
| prk.: Tinklas užstatytas (įstatymas nusikaltėlių nepaleidžia) Srj.
10. Vl įjungti, prisukti mechanizmą, kad veiktų: Laikrodį užstačiaũ šeštai valandai DŽ1. Parėjo i užstãtė radiją vidurnakty Jrb. A užstatei̇̃ mašinėlę (magnetofoną), pasakot galiu? Bb.
| refl. tr.: Užsistatýk laikrodį, kad nepramiegotum DŽ1. Turi gramafoną, tai kad užsistãto! Klvr. Jis užsistãto radiją ir atsigula Jrb.
ǁ prk. duoti pradžią, pamokyti: Tu mun tik užstatýk, o paskuo aš vienas galėsu dirbti Up.
11. nustatyti, paskirti: Sumažino mokslaines, užstatė skaudžią cenzūrą ant knygų S.Dauk. Ir užstatė jamui zokoną, ižgi kurio anas niekad išrigzt negali MP79. Ant to gavėnia užstatýta DP11(paraštėje).
×12. Pbs, Brsl priversti, prispirti: Mane užustatýdavo par vaikus būt Adm. Jėgu nedirbs, tu jo neažustatýsi Sdk. O ką gi padarysi: ažustãtė, ir turi vežt Skdt. Tas ponas ažstãtė žmogų pakukuot geguže Trgn.
| refl. NdŽ.
13. Q556,598, R, MŽ, Sut, I, N, K, M, BŽ157 duoti užstatą, įkeisti: Už skolą užstãtė armoniką DŽ1. Užstatýk drabužius į užstatą, tai gausi pinigų, duonos J. Užstãtė brolis pinigų, tai paleido iki teismui Gs. Viskas užstatyta lombarde: laikrodis, apsiaustas – daugiau turto aš neturiu rš. Kad tu nepabėgtum, tai užstatyk man savo vaiką BsPII165. Savo galvą užstatýti KI357. Ei, cit, neverki, mergelė, aš užstataũ bėrąjį žirgelį JV115. Ažuduomi, ažustatau SD3. Jisai savą dūšią užustatė CII201.
^ Išpirko marškinius, o žiponą užstatė LTR(Al).
| refl.: Kas neturi kuo užsistatyti, turi eiti į areštą iki teismui, kaltas nekaltas Vaižg.
14. refl. I, Rd, Pj, Pgr užsispirti: Užsistãtė – su pagaliu neišmuši Krš. Ka aš užsistatýsiu, ta (tai) munęs nėkas neparšnekės! Bt. Būčiau nejęs, bet Onutė užsistãtė, tai i užejau Up. Kad ant to užsistatysma, turime išgydyti Žem.
15. refl. pasiryžti, nusistatyti: Užsistačiáu par dieną visas roputes nūkasti Bt. Buvau užsistatęs neduoti be dešimties Žem.

Daugiau informacijos

prikri̇̀sti

Apibrėžtis

kri̇̀sti, kriñta (kreñta, krim̃ta ž., krem̃ta ž., krim̃sta Rdn), kri̇̀to intr.
1. R, N, K staigiai leistis žemyn, pulti; birti: Vaisiai, didumo sulig galva, krenta iš medžių su triukšmu J.Jabl. Kriñta medžio žiedai, lapai, krinta byra putino uogelės J.Jabl. Mirė žmonės, it lapas rudenį krito J.Jabl. Dideli ir stambūs lašai krito iš lapuotų medžių P.Cvir. Kap krinta lietus, tai ir užauga Aps. Ko ant krūtinės ašara krinta griaudi? Mair. Snieguolės žemėn krinta iš aukštai T.Tilv. Kiekvieną giedrią naktį danguje pasirodo tariamai „krintančios žvaigždės“, arba, geriau tariant, meteorai P.Slavėn. Ant šito kavalko kri̇̀to (sėjant) netoli centnerio vikių Btr. Į aũkštą nekrisi NžR. Akminaitis, išmestas į aukštį, ilgainiuo apsisto[ja], o paskuo gurdams krimta nu aukšto žemyn S.Dauk. Krinta prakaitas nuo kaktos kaip lietus BM23. Jei bulvė nekrimta nu laiško (išrovus), teauga, nekask Šts. Kad krito, ir žegterėjo Brs. Krito ir pliumptelėjo Brs. Lipa krimta, lipa krimta kareiviai, o paimti to miesto negalia Šts. Obulas kriñta nu obelies J. Nė varna nuo mieto nekri̇̀stum, kad yra šilta, graži diena J. Krim̃ta toki šlapdriba, ka nė nosies laukan iškišti negal Vvr. Lapai krim̃ta Als. Ar krito [vaikas], užsigavo – jai vis tiek Rs. Jį gandina ir kriñtantis lapas Ds. Pjaukim rugius – pradeda kristi (birti grūdai) Lš. Pučia saldus vėjelis, krenta lengvas lietelis A.Strazd. Krinta duona iš rankų neuždirbta Rs. Geriau lipti į kalną, nekaip kristi Sch83. Kai žvaigždė kreñta, žmogus miršta Ds. Krint raselė iš medelių ant bėro žirgelio KlpD79. Krinta rasa nuo berželių ant žalių rūtelių JD1249. Krito rito nuo medžių raselė (d.) Rš. Krint ašarėlės man iš akelių BsO250. Kriste krito ašaraitės nuog mano veidelio RD1. Krenta byra putino uogelės, krenta rieda mano ašarėlės Krkn. Krinta ritas ašarėlės per skaistus veidelius KlvD72. Per kiemelį jojau, kepurėlė krito KlvD105. Kur galva krito, rožė išdygo StnD24. Vienam karužėly kardelis krito, antram karužėly plintelė liko JD1133. Už mani krito žaliejai lapeliai, ne matušės žodeliai D95. Krimta i raselė, krimta i miglelė, krimt ir merguželės graudžios ašarelės D95. Padžiūst žolės, ir lapai krint ant žemės Mž62.
| Vieversėliai pašokę pavyturiuos pavyturiuos ir vėl krinta (staiga leidžiasi) ant žemės Žem.
| prk.: Seniai žmonės peklon kaip lietus krinta DP72.
| Krito žodžiai po kits kito Petrui ant galvos kaip kirvio kirčiai Žem. Kaip saulės spinduliai tie žodžiai krito, paskelbdami lygybę, laisvę, taiką rš. Kiekvienas žodis lyg perkūnas krito V.Kudir.
| Aukštaičių tvirtagalę priegaidę Žemaičiuose atstoja kriñtančioji K.Būg.
^ Mano širdin krinti kaip gaili raselė (d.) Vb.
| Ne visumet kriñta ir nu geros karvės geras veršis Prk. Gaspadorius nulipė nuo lovos ir kad pradės vanoti savo bobą, kad net jai ugnys iš akių pradėjo kristi (kibirkštys pasirodė) LMD(Rm). Vaikui krintant, angelas priegalvį pabruka, seniui puolant, velnias akmenį pakiša J.Jabl. Jei krim̃ta į puodelį, kris ir į maišelį Vvr. Obuoliai nuo elksnių nekrinta Plv. Obuolys nuo obels netoli krenta Slk, Ds. Kur paukštis skrenda, ten plunksnos krenta Ukm, Bsg. Leka kaip sakalas, krimta kaip vabalas LTR(Yl). Šoko kaip levas, krito kaip lapas Pnd. Aukštai skrenda, žemai krenta Nj. Aukštai šoksi, žemai krisi KrvP(Kdn). Jei jau kri̇̀sti nuo arklio, tai nors nuo gero Žl. Nekriñta nuo jų niekas (jie nieko nedovanoja) Gs. Kri̇̀to kai musia buzon Švnč.
kristinai̇̃ adv.: Maldynų žvirblis skrenda lengvai, leidžias žemyn kristinai Blv. Kristinai̇̃ sukrito į bulbes Jnš.
2. atsirasti, darytis (apie rasą, miglą): Rasoja, rasa krinta SD317. Girdi, kaip šakom šnibžda medžių kalba šventa, kaip žvaigždelės plevena, gaili rasa kriñta A.Baran. Naktį buvo kritusi didelė rasa I.Simon. Kad nenubirtų ankštės, teip pat reik pjauti, rasai nueinant, arba vakarop, rasai krimtant S.Dauk. Par man upelė midulium teka, par man raselė aukseliu krenta LTR(Rk). Migla krim̃ta Lkv.
3. virsti, griūti, pulti: Padrioskėjo šūvis, ir juodasis arklys krito ir pavirto degutu (ps.) S.Nėr. Kumelė krito an žemę, kojas pakratė ir nusistireno Ds. Nesijuok, kai kitas krinta, pasijuok, kai patsai sugriūsi: tai būsi vyras TŽIII382. Vaiskas neprietelių krito kaip medžiai BM168.
ǁ staigiai gulti ar sėstis: Danutė jau nieko nenorėjo, tik kristi į lovą ir miegoti iki rytdienos rš. Norėjau valandikę kristi prasnausti Žem. Aš taip pavargęs, rodos, tuoj kri̇̀sčia miegot Bsg. Tėtė krinta kaip jautis ir miega Rz. Kai parėjęs iš vakaruškos kritau lovon, tai lig ryto nesukrutėjau Užp. Kritau ir užmigau Gs. Teneket pokaičio kristi JD181. Jis nuėjo į savo kambarį, krito į krėslą ir sušuko J.Balč. [Vaikas] krinta alkūnėmis ant suolo ir rauda P.Cvir. Juozapas, regėdams numirusį tėvą, krito ant jo verkdamas S.Stan.
| Jis aiškino Marytei, kad iš tų miežių padarysiąs tokį alų, nuo kurio krisią (pasigersią) visi jo svečiai T.Tilv.
| Ryt poryt sužvangės dalgiai, kris glėbys prie glėbio, stos pėdas prie pėdo, išsities geltonų rikių eilės J.Marc. Krito pievoj pradalgėlis, pievelėj žalioje Gdr.
^ Į pelkę kri̇̀tęs, sausas nebkelsi Slnt.
kristinai̇̃ adv.: Jis greit, kristinai atsisėdo rš.
4. skleistis, leistis, tiestis (apie šviesą, spindulius, šešėlius): Pakelsi akis aukštyn – saulės spinduliai kriste krinta Vaižg. Tuomet didesniai juntam [saulę], juo statesniai jos spinduliai krimta ant žemės IM1849,8. Mūsų šešėliai krito mums po kojų rš.
| Jei dūmai krinta žemyn, bus lytaus Škn.
5. kuliant birti, užderėti (apie javus): Šį metą gerai krim̃ta rugių (pakulūs rugiai) Als. Ar gerai javai krim̃ta? Als. Ar išarbavot? Kaip krito? Grg. Ka tiek iš pūro sėjimo krim̃ta, geri yr Grg. Avižos užderėjo, bet nekrito, buvo be milto Šts.
| Nėr tokios žemės krimtančiõs (derlios), kaip juodžemis Dr.
6. birti (apie dantis); slinkti (apie plaukus): Dantys krim̃ta, paliksu be dantų Lkv. Pirmu krimta plaukai, paskiaus krimta ir pats žmogus VP38.
7. prk. patekti į kokią padėtį: Vargan kri̇̀sti BŽ295. Kritęs į nelaimę, nenusimink, bet žiūrėk, kaip išsisukti Sim. Tenekrintie jūsų širdys į didį liūdesį! rš.
^ Jam mintys greit krinta (ateina) į galvą Vlkv.
8. prk. tekti kieno daliai, liesti ką, patekti ant ko, pasitaikyti kam: Krizio sunkenybės visų pirma krinta ant plačiųjų darbo masių prš. Ant jo karalystės krito liga, nuo katros niekas išgydyti negalėjo BM238. Kad tokia nelaimė krito, nieko nepadarysi Skr. Kris slogos nu mažųjų ir ant didžiųjų (nuo vaikų užsikrės ir suaugusieji) Vkš. Nušalau, ir dabar ma[n] labiausiai krito ant ausų (ausis pradėjo skaudėti) Jrb. Aišku buvo, jog ant jo krito prakeikimas rš. Bijokiamos, kad ir ant mūsų tie patys žodžiai nekristum P. Ant manęs krito apkalbos, bėdos rš. Povilo Daubaro mirtis krinta ant kaltininko galvos V.Myk-Put. Krito amaras ir ant žmonių, ir ant gyvulių, ir ant laukų V.Krėv. Krito atsakymas ant piemens M.Valanč. Kiek pelno kri̇̀to Vvr. Mano daliai kri̇̀to laimikis BŽ83. Nežinom, kam kokia laimė kris Lg. Bevakarieniaujant dvare, visi jau žinojo kritus Jonienei laimę Žem. Man kri̇̀to gera proga Alk. Dabar mato, kai toki metai kri̇̀to, kad negal didžiuotis Gs. Gal manifestas kris, gal paleis [kalinį] Skr. Daug sunkių kaltinimų krito vietos komitetui sp.
| Balsiai a, e, jei nekrinta ant jų kirtis, yra tariami trumpai, netęsiamai J.Jabl.
9. sektis, vykti: Anam nekrito gydyti: visi ano ligonys išmirė Šts. Kaip kri̇̀s, taip kri̇̀s, dabar reik laukti Up. Ne dyvai man būtų nuliūsti, nežinau, kaip krisiu Žem. Jam visada gerai kriñta Skdv.
10. leistis (apie saulę): Saulelė tik kriñta kriñta, o aš vienais marškiniais Gl. Saulė jau krito už alksnyno rš. Pakluonėje smarkiai žemyn krito saulė J.Paukš.
11. pulti, imtis ką daryti: Tie špokai kriñta kai pasiutę vyšnių lest Žml.
| Reiks kristi pri pono prašyti, gal pažyčios piningų Vkš. Kai tik pareinu, tuoj krenta man pasakot, kad aš valkata Smn.
12. Dbk, Snt, Šlv dvėsti, stipti: Po viens kitam du arkliai kri̇̀to Gs. Kaimynui kri̇̀to geriausia kumelė Jnš. Maras užpuolė – pradėjo mirti svietas, gyvoliai kri̇̀sti J. Paskutinė karvelė kri̇̀to Kv. Pavasarį viena karvė kri̇̀to, dabar kita Ėr. Kriñta kap musės Gs. Ar ne vis tiek: ar šiandieną varnoms krisi, ar rytoj Šts. Gyvoliai baisiai kristi pradėjo S.Dauk.
^ Meškai vedamajai kritus, mesk ir dūdas VP29. Senam arkliui kritus, nieks nevaitoja Sim.
13. žūti kovoje; mirti: Žalia žolelė an pievos vyto, o mūsų broliukai kaip lapai krito Pb. Daug mūsų tautiečių krito šventojoje kovoje dėl Tarybų šalies laisvės (sov.) A.Vencl. Broliai, mano broliai, kritot – kaip lapeliai, kaip rudens atolas sugulėt prie kelio S.Nėr. Du sūnu kri̇̀tusiu į karą Sg. Draugai, kovoj už didžią tiesą kritę, gyventi lieka liaudies atminty (sov.) rš. Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens, baltveidės oi verks, nes mylėjo Mair. Šičia, priešą atakoje puolę, krito narsūs tėvynės vaikai E.Miež. Bet kritusiųjų vieton ėjo ir ėjo naujos drąsuolių minios ir lipo ant kalno J.Bil. Geram reikale geriau kristi, kaip pasiduoti KrvP(Pln). Krimta kovė[je] jaunikaitis S.Dauk. Dvidešimt du tūkstančiu jų krito S.Stan. Iš 9 kūdikių du sūnu krito kare, o kiti yra gyvi išlikę prš.
| Nuo visokių drėgmių pavasarį daugiausia krinta žmonės J.Avyž. Būt kritęs blusinėms, kad ne daktaras Šts. Šįmet krito tų džiovinykų dikčiai Plv. Monika nesirgs kaip kita, ji kris ant daikto (staiga mirs) Skr.
14. leipti, alpti: Tai buvo sunki ir varginga kelionė. Krito žmonės, netekdami jėgų rš. Krinta verkia motinėlė NS503. Verkia graudžiai mergužėlė, kap aguona krinta Lp.
15. žlugti, nykti: Krito viena valstybė po kitos sp. Baudžiava krito rš. Krito viena didelė kupčystė rš. Ta mada ėmė kristi, ir atsirado kita Šts.
16. pigti, mažėti vertei: Per visus metus javai kri̇̀to ir kri̇̀to, pavasarį visiškai už niekus reikė[jo] atiduot Jnšk.
17. mažėti, menkėti; slūgti: Šaltis kri̇̀to, bus atlaigà (atodrėkis) Bsg. Na, eisiu gyvulėlių gyti – karštis krinta, ir karvutės išalko V.Krėv. Imsrė, mārod (man rodos), biskį krinta Jrb. Upėj vanduo buvo viena pėda kritęs (sekęs) LC1885,27.
| Gerybinės išeities atveju svoris sustoja kritęs rš. Taip kreñta mano sveikata, kano ar kas bus iš manęs Ds. Arklys apydieniui kriñta (nuo vidurdienio šilumos pavargsta) Gs.
| Kol eina – eina, kai sykį kri̇̀s, tai pūkų svaro nepaneš Krž.
| Lašiniai krito (sulyso), kaip menkas maistas beliko Varn.
| Autorius parašė šį vadovėlį krintamąja tvarka (nuo žinduolių pradėjo ir pirmuonimis baigė) rš.
18. tikti, pritapti, gerai gulėti: Naujasis paltas gerai kreñta Pn. Šitas švarkas taip puikiai nekri̇̀s Pn. Štapelis y[ra] toks krintą̃s Prk.
19. išsileisti, suvirti (apie bulves): Krintančias bulves sunku sveikas išvirti rš. Vėlyvos bulbės nekriñta Ėr. Mūsų bulvės labai kreñta Ds.
20. atsigimti, panašiam būti: Matyt, Adelė į mane kritusi, visai panašus skonis rš. Žinai – vienas vaikas ant tėvo kri̇̀tęs, kitas – ant motynos Prk.
21. turėti palinkimą: Kas ant ko yr kri̇̀tęs: vienas – py mokslo, kitas – py karvių Prk.
22. niršti, pykti: Ėmė krist ir dabar jis manę nekalbina Antš.
◊ galù kri̇̀sti nebeturėti jėgų, nusilpti: Galù kritaũ – sylos nebėr, jau nebedirbu J. Ką bedarysi galù kri̇̀tęs: reik ir paskutinį daiktą parduoti J.
gerù vė́ju kri̇̀tęs; VP16 iš prigimimo turintis gerų savybių, laimingas: Tas tiktai tebuvo tarp jų mylimas ir godojamas, kas vargo vaiku, ne minkštapaučiu, arba geru vėju kritusiu buvo vadinamas S.Dauk.
į ãkį (akiñ) kri̇̀sti
1. patikti: Ta mergina krimta man į akį Vkš. Man į ãkį kri̇̀to ta jos duktė Alk. Ji jam iš pirmo pamatymo krito į akį Bgt. Jam Anė krito akin Lp. Kritai akin su visom padalkom Žmt.
2. patraukti dėmesį: Kiti raštai ir savo antraštėmis daug kam krinta į akį J.Jabl. Šitas jo pasielgimas ir man krito į akį J.Jabl. Kad taip nekristų į akį policijai ir žvalgybininkams, darbininkai atvyko iš įvairių vietų A.Vien.

į aki̇̀s kri̇̀sti patraukti dėmesį: Per daug visiems į akis krinta tinginio sūnaus ūmus išponėjimas P.Cvir. Atsistojo taip, kad visiems krinta į akis Jnš.
į ãpačią kri̇̀sti pralaimėti: Seime valniejai su savo prieštaravimu į apačią krito LC1889,9.
į gálvą kri̇̀sti darytis atmenamam: Iš to visko yra likę atminty tik keli tokie pasakojimai, savo nepaprastumu labiau kritę į galvą J.Balč.
į miẽgą (miegañ) kri̇̀sti staigiai užmigti: Kaip tik anys išgėrė, tuoj visi krito miegan BsPII293. Pabudo ji staiga, kaip ir kritus į miegą, akimis surado vaiką P.Cvir. Jau gal ar vargas koks ateina, kad aš taip miegan krentu Ds. Ir groja, ir šoka, krentu miegan, nors ką nori daryk Ds. Severja buvo nuvargusi dienos darbais ir miegan krito kaip akmuo į vandenį Vaižg.
į ši̇̀rdį kri̇̀sti
1. daryti įspūdį: Nes Tamošius viską girdi: žodžiai krinta jam į širdį K.Bink.
2. patikti: Vokiečiukas teip krito į širdį mergaitei BsPII160.

iš juõko kri̇̀sti labai juoktis: Net krinta abudu iš juoko Arm.
iš kišẽnės nèkrenta visą laiką turi su savimi: Raktai nekrenta iš kišenės: rodos, kad kiekvienas vogti tetyko Žem.
iš rañkų kriñta nesiseka (dirbti): Kai atvažiuodavo piršliai, mergaitei darbas iš rankų krisdavo rš. Sunku žiūrėt – darbas kriñta iš rañkų Kt.
iš rañkų nekriñta vis šį tą dirbinėja: Liūdo, ilgėjosi kaip mažas vaikas, nors šioks toks darbas niekada jam iš rankų nekrito LzP.
juokai̇̃s kri̇̀sti labai juoktis: Tikros komedijos, nebegalime ištūrėti, juokais krentame Lnkv. Jis žiūrėdamas juokais krinta Vb. Leidžiasi juokais, krinta juokais Dkš.
kai̇̃p iš mẽdžio kri̇̀tęs apie nesusigaudantį: Vakar gėlė galva, šiandien mažiau, bet esu toki, kaip iš medžio kritusi Skd.
kalbà (×rodà) kriñta sutaria (kalbėdami): Anuodums roda krim̃ta Als. Nekrimta vedum kalba Šts. Suprantu aš seniai, kad jums krinta roda, bet atleisk, aš, nuo tavęs žodžio neturėdamas, turėjau mergą sudrausti LzP.
kri̇̀sti kiaurai̇̃ (plg. vok. durchfallen) pralaimėti, žūti; dingti: Egzaminus laikiau, bet kritáu kiáurai Ggr. Esam kritę kiaurai Šts. Ar girdėjai, kad mūsų bendrovė kri̇̀to kiaurai̇̃? Skd. Aš seniai sakiau, kad čia su doru nebus – turės kri̇̀sti kiaurai̇̃ Skd.
kietai̇̃ kri̇̀sti būti smarkiai nubaustam: Aš mislijau, kris nabagas kietai už tokį darbą, bet užteko šešių metų kalėjimo Skd.
nuo rañkų nekriñta nesiseka (dirbti): Nežinau, kas tas yra, kad jam nekrinta darbas nuo rankų, o, rodos, dirba Brs.
per nagùs kri̇̀sti daug turėti: Kad ir per nagùs kri̇̀stų, o neduos Gs.
prie širdiẽs kri̇̀sti patikti: Ta pasaka man nekrinta prie širdies Blv.
rugiai̇̃ nekriñta nėra ko skubėti: Ne rugiai krinta B.
antkri̇̀sti (ančkri̇̀sti) (ž.) intr.
1. kristi ant ko, užkristi: Kad ant kokio žmogaus margas vabalas antkrinta, tai tas gauna svotbon eiti LTR. Trys juodvarniai ir ančkrito ant laivės Užv.
2. prk. gimti: Būs aniems antkri̇̀tęs vaikas, ir negalės beparvažiuoti Plt.
3. būti užkrečiamam (apie ligą): Didelė kaitra sukels antkrintamosias ligas rš.
4. užsidėti, atsirasti (apie rasą): Jei ant jų (džiovinamo tabako lapų) rasa antkris ar lytus aplys, tad jie palengvai pūna S.Dauk.
5. užvirsti, užgulti: Aš aną (puodą įsprogusį) pakylėjau, ans ir ištižo. – Tavo ranka antkrito, tu ir atsakai Skd.
| refl.: Verkė mergelė, verkė jaunoji, ant grėblio kotelio antsikrisdama TDrV24. Kad eita, ant pečio (greta einančio) antkritusys Šts.
6. refl. užsipulti: Antsikrito latvis pirkti karvę Šts. Ar kitur arklių nebėra, kad taip ant mūsųjų antsikritai? Vkš. Antsikritau pirkti, lygti ir nulygau Šts.
apkri̇̀sti
1. intr. Lkv apibirti kuo: Žemė apkri̇̀to lapais Ds. Šaltas vėjelis pučia siautoja, lapelius medžių drasko, nešioja. Šlama apkri̇̀tę visi takeliai BM439. Mergele jaunoji, tu man patikai, rūtelių lapeliais visa apkritai̇̃ Š. Apkris drobelės juodais dūmais JD937.
2. tr. apiberti: Bet apsnigo, apipustė ir apkrito visą krantą obelų žiedais E.Miež. Lapai apkrito grybus, nėko nebsugrybausi Šts. Juos apkrisdavo pirmieji obelų žiedai rš.
3. intr. šiek tiek nubirti nuo ko: Lapai apkri̇̀to rudeny nuo medžio J. Nuo artimųjų kalnų apkrinta ir aptirpsta baugieji sniego gabalai A.Vien. Ruduo jau, ir lapai apkritę Alv.
4. intr. apdribti, apsidriekti ant ko viršaus: Apkrito plaukai ant kaklo Lp. Apkri̇̀tę plaukai, kap kraitis Lp. Žvakė krito apkri̇̀to (aptekėjo taukais) Skr.
5. tr. apipulti ką; pulti ką daryti: Žvėrys apsupė, apkrito, jau apžioję savo maistą rš.
| Apkrito šiedvi manęs prašyti Šts.
6. intr. būti apipultam: Žaizdos apkrito musimis Šts.
7. intr. šiek tiek išdvėsti, išstipti, dvesiant sumažėti ko: Buvo biškį apkri̇̀tę musės, ir vėl prieina par langus Bsg.
8. intr. šiek tiek sumažėti, susileisti: Apkrito ir ponams pyragai karės metais Šts. Tuoj bus gaisras baigtas: jau stogas ir sienos apkrito An. [Šėkas] veikiai padžiūsta ir apkrinta DP90.
9. intr. apliesėti: Buvau drūkta, dabar apkritáu, sulysau Šts, Tv. Padirbtų, tai lašiniai apkri̇̀stų Gs. Arkliai nenusitūria, tokie geri buvo, o paskuo apkrito Šts.
10. intr. apiplyšti, apskarti: Aš, kad ir biednas būčia, vis šit apkritęs nevaikščiočia Ml. Senio kelnės apkritusios rš.
11. intr. užsikrėsti: Baisu eiti pas tokį ligonį: kitą sykį gali pats apkristi tuoj liga Srj.
atkri̇̀sti intr.
1. atpulti šen: Akmuo krisdamas lig pat kojų atkri̇̀to Als.
2. atvipti: Akys kaip šuliniai, lūpa atkritusi Žem. Lūpa atkrito kaip senos kumelės J.Balč. Ir lūpa atkrito besiklausant Šts. Apatinis žandas tik dreba atkritęs (susigraudinus) Pt.
ǁ atsiknoti: Suplyšo batai, atkri̇̀to padai, myliu mergelę jau treti metai (d.) Ds. Toks čia sulopymas: vaikas pasitąsė – viskas iširo, lopai atkri̇̀to Skr. Atkri̇̀to tinka nu sienos Skd. Nuo sienos popieriai atkritę rš. Sutikęs bejojantį žmogų, Mikė sušuko: „Tėvai, nosis atkrito!“ M.Valanč. Nešok per smarkiai, bo atkrisi kaip tošis! LMD(Rs).
3. atsitraukti, pasišalinti; netekti reikšmės, atpulti: Lepšiai atkrito, tikslo nepasiekę rš. Neilgai laukus, tos tautos atkrito nuog bažnyčios Gmž. Redaktoriai bijojo, kad atkris skaitytojai Vaižg. Ilgainiui vienas kitas tų terminų gali būt ir atkris (išeis iš apyvartos) J.Jabl.
| Atkrinta paskutinis noras kur beiti Vaižg. Dabar jau tas reikalas atkrito rš.
4. BM108 pasikėlus vėl virsti, sėstis, griūti; grįžti į pirmykščią padėtį: Jo galva vėl atkrito į pagalves rš. Ji atkrito į kėdę rš. Vilkai lipa į medį ir atkrimta – neįlip PP57.
| prk.: Per daug prastu radaus, į griekus atkrisdams P.
5. R, MŽ147, Krš dar ne visai išgijus, vėl smarkiau susirgti ta pačia liga; atslūgstančiai ligos eigai staiga pasmarkėti: Šiltine persirgo, pradėjo vaikščioti ir atkri̇̀to J. Į ligą atkri̇̀sti KII380. Jis pasigavęs vėl atkri̇̀to K. Buvo pasveikęs, šaltis grybštelėjo, ir vėl atkri̇̀to Gs. Štai ne per seniai vėl atkrito V.Piet. Buvo jau pasveikęs, bet nepasivaktavo, atkrito ir mirė Grl. Buvo jau pagijęs, ale persišaldė – ir vėl atkrito Srv. Saugokis, kad neatkristum, tada tai sunku išgyt Krkn. Iš tokios ligos išgijus, bijojo atkristi Kltn. Tik pakilo iš ligos ir vėl atkri̇̀to Brs. Jis persišaldęs atkri̇̀to, tai dabar smarkiai serga Trgn. Neik ant kiemo dar, ba dar atkrisi̇̀ Lp. Jis jau vaikščiojo po ligai, bet kai atkrito, tai daugiau nekėlė Lš. Pasinaujina, atkrinta SD274.
| Atšals kojas su tais kaliošais, ir vėl gripas atkri̇̀s Pš. Šašai atkrito (vėl išbėrė) N. Atkrintamóji karštinė, šiltinė Š.
6. atslūgti; sumažėti: Įrūgusi duona duonmaišė[je] atkri̇̀to atgal J. Kaip tas upis greit atkri̇̀to! Up. Vanduo visas lankas užliejo, šiandien jau atkrito Stak.
| Šaltis jau visai atkri̇̀to, bus palaidinys Brt.
7. atsitaisyti, atsigauti (apie užkritusį žadą, sutrikusį protą): Ano žadas jau atkrito, ans vėl jau galia kalbėti Rt. Atkrito protas (grįžo atmintis) Šts.
8. Vkš atpigti: Dabar gyvoliai atkri̇̀to – mažai pašaro beturia žmonys Dr. Atkri̇̀to kiaušiai: praeitą seredą brangiau mokėjo Dr.
9. nustoti augti: Anas šiemet labai atkri̇̀to: jau už mūs mergaites mažesnis Ut.
10. tekti: Ir kai jam bufete nedavė degtinės, jis prisėdo prie Viliaus Karaliaus stalo, tikėdamasis, gal ten atkris ir jam I.Simon.
11. atsigimti į ką: Ir tie vaikai atkri̇̀tę į jį (į tėvą) Skr. Juk tavo vaikai yra graži, visi į tave atkri̇̀tę Plt. Į ką būs atkritę tie vaikai? Šts. Teip atkri̇̀tęs [tas kumelys] – pati kumelė Grg.
| refl.: Atsikritęs esu į dėdę Šts. Jau tas bindokas gatavai atsikri̇̀to į savo tėvą Slnt.
◊ nuo nósies atkri̇̀to neteko vertės: Tokią davė, kur jiems nuo nosies atkrito! Žem.
įkri̇̀sti intr.
1. K krintant patekti į ką: Krislas į akį įkrito J. Kepurė įkri̇̀to vandenin Š. Lapė netyčiomis įkrito į šulinį S.Dauk. Man septynios stirnenos medaus į vandenį įkrito ir pasileido J.Jabl. Įkrito mano ašara į vyną V.Kudir. Nu to kobinio įkrim̃ta viedras į šulinę Lkv. Neįkrisk akin (ežere) Vb. Įkritęs į vandenį, sausas neišlipsi flk. Neikit ant ledo – įkriste M.Valanč. Senė kumelė pula smarkiai ir įkrim̃ta tujau (įsmunka pievoje) KlvrŽ. Kad sniegas įkrimta (įsninga) į lapus, vagių metai būs (bus prasti metai, ir rasis daug vagių) Šts. Akis įkrito (į akį įkrito) Antš.
| prk.: Į širdį ramumas įkrito Vaižg. Bet mano sielon dabar kitoki rūpesčiai įkrito rš.
^ Nekask duobės kitam, pats įkrisi VP32. Kas kitam duobę kasa, tas ton pačion intkriñta BM48. Krito įkrito, kaip ugny sudegė Grž. Įkrito kaip varlė į balą LTR. Įkrito kaip į vandenį (dingo be pėdsakų) Brs. Prapuolė, kaip į ugnį įkrito rš. Įkrito kaip inkstas į taukus (gavo gerą vietą) Ggr. Kuri Kurmeliui paklius, įkris kaip inkstas į taukus Žem. Į kokį sūrų rasalą įkrito mergelė (į vargą atitekėjo) Žem. Neturi nei į akį ką įkrist (su juo baigta) B.
2. prk. patekti, pakliūti į kokią padėtį: Tie žmonelės įkri̇̀to į didelį vargą Plt. Įkrito žmogelis į bėdą ir ką ans dabar tura daryti Vvr. Reik turėti akis, į bėdą įkritus Šts. Įkrito į ligas (įsisirgo) ir atidavė daktarams visus piningus Plng. Į ligas įkrisi: supykęs nekarščiuokis Dr. Kas tai Burvėnei yra, ka teip greitai įkri̇̀to į ligas? Plt. Tretį kartą karalienei į ligą įkri̇̀tus, pasirodė smertis pri galvos BM395. Į skolas įkritęs buvo Šts. Šįmet mes patys įkri̇̀tom į skolą Skr. Verksman boba inkri̇̀to Gdr. Neduok bobai valios, pats įkrisi į nevalią Žem. Nuodėmėn įkri̇̀sti BŽ68. Apie vakarą jis įkrinta į gilų miegą P.Cvir. Įkritęs į bažnyčios iškeikimą P. Nabagelis įkrito (įkliuvo, apsigaudino), nujau nebišsikas Dr. Įkrisi į liudytojus ir pats, juk matei, kaip mušės Šts.
^ Aš, senas žvirblis, vos tik neįkritau į jos žabangas LzP. Įkrito kaip vel[nia]s į žabangas Sd. Išėjęs medžiotų, įkrito spąstuosna Blv. Į spąslus įkri̇̀to Slnt. Įkrito kaip šeškas į slastus Plt. Aš nė į nagus anam negalėjau įkristi (toks plonas, liesas buvau) Šts. Įkritau į mažus vaikus (turiu mažų vaikų) Šts.
3. prk. likti atmintyje, padaryti įspūdį: Tėvo pavyzdys turėjo įkristi ir sūnui rš. Vietomis ką ne ką ir skyrium pažymiu saviškai, lyg aiškindamas labiau turintį įkristi skaitytojui prielinksnio dalyką J.Jabl.
4. prk. įnikti: Petras buvo įkritęs į uogynę Šv.
5. smarkiai sėstis į ką, įvirsti: Barbutė kaip prigainiotas viščiukas žiopčiojo, į fotelį įkritus S.Čiurl.
ǁ įgulti: Buvo karščiais įkritęs, vos bepagijo Dr.
6. smarkiai įeiti, įpulti: Jis įkrenta, visas nuo dūmų pajuodavęs sp. Ir aš tik vakar įkritáu Skdv.
7. įgriūti į vidų (apie lubas): Cirke įkrito lubos rš.
8. įdubti: Priš pat smertį akys įkrim̃ta Vkš. Jo paakiai įkrito ir pasidarė mėlyni rš. Skruostai įkrito, išblyško J.Avyž. Dar labiau linkęs į dusulį, dar labiau įkritusiais žandais P.Cvir. Grįžo perbadėję: sudžiūvę visiškai, žandai įkri̇̀tę Srv. Jos (kumelės) šonai įkrito, stuburkaulio briauna dar labiau išsišoko P.Cvir. Kai karvė nepriėdusi, tai šonai įkri̇̀tę Jnšk. Įkritę šonai arkliui, gal nieko nedavei? Srv.
9. prk. pasitaikyti, atsitikti: Kalėdų diena įkrito subato[je] Šts.
10. prk. gimti, atsirasti staiga: Įkrito vaikelis (berniukas), o teip norėjom mergelės Šts. Mudviem su ponia viena nakčia įkrito LzP. Jau tatai penktas įkrito, o nė po vieno nesu gulėjusi LzP.
◊ į ãkį įkri̇̀sti
1. patikti: Iš pirmo pasimatymo jis man įkrito į akį Šl. Jis man taip įkri̇̀to į ãkį, kad niekaip užmiršt negaliu Upt.
2. atkreipti dėmesį: Mes keli įkritome į grafo akį rš.

į aki̇̀s įkri̇̀sti atkreipti dėmesį: Pirmiausiai į aki̇̀s man įkri̇̀to ano nešvarumas Varn. Žmogelis ne per daug buvo kazokams į akis įkritęs Pt.
į ãtmintį įkri̇̀sti būti atmenamam: Kas žmogui įdomu, tas jam geriau įkrinta į atmintį sp.
į gálvą įkri̇̀sti atsirasti galvoje (kokiai minčiai): Jam įkri̇̀to į gálvą BŽ98.
į (kieno) kišẽnę (pinigi̇̀nę) įkri̇̀sti įsiskolinti kam: Dvaro piniginėn įkritau, o išsikapstyti nėr kaip P.Cvir. Saugokis, kad nereiktų įkri̇̀sti į kito kišẽnę Skr.
į (kieno) nãgą įkri̇̀sti atsirasti kieno griežtoje valdžioje: Nori, kad veikiau į jų nagą įkristumėte M.Valanč.
į ši̇̀rdį įkri̇̀sti padaryti įspūdį, patikti: Įkrito man į širdį tie žodžiai kaip ligoniui sveikata P.Cvir. Oi mergele, mergužėle, tu graži mergelė, tu įkritai man į širdį kaip gaili raselė LTR(Krk).
iškri̇̀sti intr.
1. išpulti iš kur: Vaikas iškri̇̀to iš lopšio J. Vaikas, iškri̇̀tęs iš medžio, koją pasilaužė J. Viliui iš rankų iškrinta pagalys I.Simon. Telefono ragelis vos neiškrito Laboniui iš rankos J.Dov. Pinigai man iš rankos iškrito N. Gaili ašarėlė seneliui iškrito Mair. Jei valgant iškrenta kąsnis, ateis išalkęs svečias rš. Iš mano širdies tarytum iškrito sunkus akmuo V.Mont. Ir visi grobai jo iškrito DP163.
^ Kalba – žodis kaip kriste i̇̀škremta (sąmojingai kalba) Krtn. Iš jos mažai kas iškriñta (mažai ką ji duoda) Skr. Ar i̇̀škremta kumet saldinis obulas iš rūgštinės obelės? Als. Kas iškrito iš maišo, tas ir pragaišo LTR. O kad tau kiaurai iškristų! LTR. Turėdamas kursų baigimo pažymėjimą, iš penkių šimtų neiškri̇̀si (dirbdamas negausi mažiau kaip penkis šimtus) Krš. Kitas ir iš eglės iškritęs pasiilso LTR(ž.).
2. nusileisti žemėn, nukristi: Atsiskleidžia naujas gyvenimo istorijos puslapis – tuo tarpu švarus ir skaidrus kaip tik ką iškritusios snaigės P.Cvir. Visų medelių lapai iškrito (d.) Slm. Iškri̇̀to keli lytaus lašai Vvr. Kad iškri̇̀stų sniego, reiktų nuvažiuoti pas brolį Pc. Rūkas iškris, bus graži diena Ėr.
^ Iškris obuolys, kai nunoks B.
3. išvirsti, išgriūti: Iškrisk (atsigulk) kiek ant lovos, pasilsėk! Upt.
| Jau visa šeimyna iškrito (sugulė) Krtn.
4. išbirti (apie dantis); išslinkti (apie plaukus); nukristi (apie ragus): Dančiui iškritus, reikia jis užmesti ant pečiaus kalbant: „Pele, pele! še tau dantį kaulinį, atnešk man geležinį!“ Pnd. Iškristą gyvulio dantį dėk į sienotarpį, kad pavogti daiktai sugrįžtų LTR.
| Gal ir nuo vandenio bais iškrito plaukai Sdk. Blakstienai iškrito senatvėj rš.
| Seniams (briedžiams) ragai iškrinta gegužės mėnesyje ir iki rugsėjo vėl atauga Blv. Kaip prieš iškrintant, taip ir iškritus, briedis ragais nebesigina, bet, reikalui atsitikus, kojomis neprietelį muša Blv.
5. išdvėsti, išgaišti (apie gyvulius): Avys iškri̇̀to Kv. Visos karvės iškri̇̀to Lnkv. Nėko netrukus, iškrito Egipte daug gyvolių M.Valanč. Visos vištelės kaip lapai iškri̇̀to Vvr. O galvijai kad iškrito, visas sviets raudavo KlpD29. Visos musės iškris nuo tų vaistų Vdn.
6. daugeliui išmirti: Jie visi jauni iškri̇̀to Ėr. Badu būtumėm iškri̇̀tę, kad ne jis Šmk.
7. prk. dingti, išnykti, prapulti: Iškrito visos užgaidos, kai tėvas mirė Krtn. Pavaikščiojom pavaikščiojom ore, ir miegai vėl iškri̇̀to Skr. Uždaviau ausų, tuoj pagirios iškri̇̀to (išsipagiriojo) Gs. Tai Monikutei kai iškri̇̀to parėdnės – jau eina su apiplyšusiais batukais! Skr.
8. prk. staigiai atsirasti, ištikti; tekti, pasitaikyti: Beiškrito diena visų lauktos pagados Kv. Iš kur tu iškritái? Jau penki metai kaip bebuvau matęs tave Dr. Biednai mergai iškrito tokia laimė rš.
9. prk. atsiskirti nuo ko nors; netekti turėtos reikšmės: Mes dabar turime iškristi iš dorų žmonių tarpo rš.
| Kiekviena prekė, žengdama savo pirmąjį žingsnį cirkuliacijų procese, pirmą kartą pakeisdama savo formą, iškrinta iš cirkuliacijos sferos, į kurią jos vieton nuolat stoja nauja prekė rš.
| Iš kalbos žodyninės sudėties paprastai iškrinta tam tikras kiekis pasenusių žodžių rš.
10. prk. netekti turėtų pareigų, turėtos tarnybos, vietos, malonės: Būtų iškritęs iš gubernatoriaus, kam įvažiavo į šventorių su karieta Šts. Pasileido gerti, dar apsivogė, ir iškrito iš vietai Skd. Drįsti ginti iškritusius iš malonės rš.
11. išplyšti, iškiurti, išdriksti: Kelnių keliai iškrito Žem. Da palto viršus geras, tik pamušalas labai iškri̇̀tęs Ds.
◊ iš dantų̃ neiškri̇̀sti (kam) būti kieno šmeižiamam, apkalbamam: Jau aš ten jiems, matyt, iš dantų̃ neiškrintù Skr.
iš galvõs iškri̇̀sti būti užmirštam: Iškrito iš galvos, o laikos ant galo liežuvio Mrc.
iš juõko iškri̇̀sti labai juoktis: Kaip jis papasakojo, mes visi iškri̇̀tom iš juõko Vl. ×
iš jùpų iškri̇̀sti mesti kunigystę: Kunigas iškris iš jupų Šts.
iš kójų iškri̇̀sti pargriūti: Šliūk, iškritau iš kojų, paslydęs nu kūlių į upį Šts.
iš sterblė̃s iškri̇̀sti kilti, gimti: Pasiutęs garbingumas! Tokie pat iš būrų sterblės iškritę, kaip ir Dovis Plonis I.Simon.
iš véido iškri̇̀sti labai suliesėti, sublogti, pasikeisti; išblykšti: Oje, kaip iškri̇̀tęs iš véido! Nj. Kodėl tu iškritai̇̃ iš véido? Šd. Po baliaus visai iškritęs iš veido Jnš.
kai̇̃p iš ą́žuolo (mẽdžio) iškri̇̀tę nesusigaudantis: Stovia kaip iš ąžuolo iškritęs Žg. Dabar žiūrės į kits kitą kaip iš mẽdžio iškri̇̀tę BM145.
širdi̇̀s iškri̇̀to labai išsigando: Jam širdi̇̀s iš baimės iškri̇̀to BŽ131. Širdis taip ir iškrito rš.
nukri̇̀sti intr.
1. R, K nupulti iš kur žemėn: Vieni lapai jau nukri̇̀to, o da kiti krinta J. Tik lept, ir nukrito lapelis katiniukui ant uodegytės J.Jabl. Po jų kojom ant tako čežėjo nukritę lapai J.Dov. Padžius medeliai, nukris lapeliai RD17. Lietaus pas mus nebuvo, tik keli lašeliai nukrito, nulašėjo Jnšk. Gerai lipti, bet skaudu nukristi Ldvn. Kaip ans šoko į antrą eglę ir nukrito ant žemės BsPII12. Sudegus visai bokšto medigai (medžiagai), dziegorius nukrito, o varpai sutirpę žemėn lašėjo M.Valanč. Kaip žaibas nukrinta nejusčiomis, taip ji (katė) užkrinta ant sau paskirto gyvulėlio vienam akių mirksnyje Blv. Nukri̇̀to šaukštas, da ateis alkanas Gs.
^ Pakilo kaip sakalas, nukrito kaip vabalas Ps. Nesikelk su gandrais – su varnom nukrisi Mrk. Dejuosi – toliau nujosi, pasigirsi – tuoj nukrisi (nesiseks) Rs. Nukrito, koptų nepastatęs, nuskendo, lipto nepamatęs I. Ant žemės sėdėdamas, kur nukrisi? Šll. Gal tu iš dangaus nukritus, kad nieko nežinai?! Ds. Pergalė iš dangaus nenukris rš.
2. tekti kieno daliai; patekti ant ko, paliesti ką: Nugi ir tau, kaip zakristijonui, šis tas nukris. Bent už žvakes rš.
| Kalba, kad ant jo nukritus Dievo rykštė (nelaimė) Pč. Kokia bus laimė, kada nukritusi [bausmė] juos suvaržys! rš.
3. nupulti nuo ko, nusiristi: Vaikai nuo šieno nukris J. Nuo stalo nukri̇̀to Pmp. Turėkis stipriai, kad nenukristumei MPs. Našiai užlipa ant skardžių ir žiūri sau žemyn, nemanydamas nukristi Blv. Bejojančiam, bejojančiam kepurė nukri̇̀to JD368.
^ Geriau į kalną lipti, nekaip nuo kalno nukristi KrvP(Ps). Eina, kad kiaušinis nuo galvos nenukristų Mrk.
4. kristi šalin, atsiskirti; nusmukti, nuslinkti; nubyrėti: Jo (briedžio) ypatybė – tai išsišakoję ragai lyg koks karklynas, kurie kasmet nukrinta ir kiti atauga Blv. Įvairių medžių veislių negyvos šakos nukrinta rš. Mėsa nuo kaulų nukrito BsPI62. Pavyto žolė, ir žiedas nukrito DP463. Nuvyto kvietkeliai, nukrito žiedeliai KrvD118. O da nedajojau uošvelės dvarelio, ir nukrito bijūnėlio raudoni žiedeliai (d.) Klvr. Nukris obels lapužiai ir bijūno žiedužiai, … prapuls mano mergužėlės meiliejai žodeliai LB24. Nukris žiedužėliai, bus ir obuolėliai, nukris mano mergelės veidelių skaistumėlis JD1144. O kad nuėjau pas anytėlę, nukrito roželė nuo mano veidelių JV828. O kaip patekau šelmiui berneliui, po mano langais roželės nukrito JD586. Nukrito medis, noragas nuo žagrės J. Nuo mano kaklo perlai nubiro, nuo mano rankų žiedai nukrito Šl.
| prk.: Vergovės pančiai jau nukrito! rš. Nuo pečių nukrito priespauda sunkioji rš. Nukrito man didiejai vargai Dr. Per ilgą laiką nukris nuo manęs prakeikimas, ir būsiva laimingu S.Nėr. Nukris meirūnų žali lapeliai ir nuo manęs kalbelės JV144. Nukris nuo tavęs jaunos netikri žodeliai DvD332.
^ Galva nenukris, prieš žilą plauką nusilenkus KrvP(Mrk). Kažin kas nukrinta nuo širdies (lengviau pasidaro) rš. Už tėvo galvos vaiko nė plaukas nenukrimta VP48.
5. atsirasti, užsidėti (apie rasą): Rasa nukrito N.
6. išnykti, išgaruoti, dingti (apie rasą, šalną): Kaip tik saulė pakilo, tai ir rasa nukri̇̀to Lš. Kai nukrito rasa, išėjo prie rugių J.Avyž. Išplak dalges, nukri̇̀s rasą, eisime pjauti Pc. Užtekėjo saulelė šviesi, raselė nukrito (d.) Krč. Ką čia dirbsim, kaip nukris šalna? Žem.
7. nudribti, nusvirti, nusileisti: Gūžiai nukri̇̀tę, ir vis dar lest norit Skr. Nukri̇̀tę žandai iš riebumo Upt. Nukrito senio Andersono galva ant gysloto, smaloto kumščio sp. Ant mano peties nukrito ranka rš. Trečias buvo išblyškęs, vagotais paakiais, nukritusių pečių ir ištįsusių rankų jaunuolis rš.
8. pavirsti, pargriūti: Gėrė gėrė, paskui žiūrau – vienas nukritęs grabėj, kitas šalia vežimo Kt. Kap pasimalsi (padirbsi, pasitrankysi) perdien, nukri̇̀si – ir miegi Aps. Ji nukriñta, apmiršta, tai kol ją išdrasko (kol atgaivina)! Skr.
ǁ pargriuvus nusnausti: Dabar po pietų biškį galiam nukri̇̀sti Slnt. Aš čia pat pri stalo valandelę nukritáu ant suolo, o dabar vėl gyvas Slnt.
9. sugulti (apie nepjautus javus): Kaip rugiai nukri̇̀to, tada eina pjovėjų samdyt Arm.
10. nugaišti, nudvėsti: Jauna kumelė nukrito Ėr. Šią žiemą nukrito du arkliai Lnkv.
11. numirti, žūti: Devyni sūnūs krygužė[je] nukrito ArchIV601.
12. nuslūgti, nusileisti: Vandens, staigu užkilę, greit ir nukrito Žem. Šiandie jau Nevėžis nukri̇̀tęs Srv. Jeigu vanduo Nemune nukri̇̀s, galėsim vėl meškerioti Skr. Kai pradėjo šalti, tuoj visi ravai nukri̇̀to Up. Gerkit, nukri̇̀to putos (alaus) visai Skr.
| Saulelė jau nukrito (žemiau nusileido), greit pavakarę atneš Šts. Kai saulutė žemiau nukri̇̀s, bus šalta Šk.
ǁ sumažėti: Šiandie jau nebebaisu nosies iškišt į lauką, šaltis jau nukritęs Srv. Ant ryto nukrito ligoniui karštis Ėr. Oro temperatūra nukritusi J.Balč.
| Išdirbio normos nukrito J.Avyž.
13. suliesėti, palengvėti: Jau tep tas riebulis nukrito, kad net nepanašus pats į save Bgt. Kažin ar aš daugiau nukritaũ už tave, ar mažiau per šį mėnesį? Alvt. Anas greit nukri̇̀s itokioj buityj Arm. Aš vasarą kelius kilus nukrintù Vlkv. Anas per darbymetį pusę pūdo nukrito Dgl. Aną reiktų pėsčia varyti – juo nukri̇̀stų lašiniai KlvrŽ. Nukri̇̀s jam lašiniai, kai nebeturės vietos Jnšk.
14. atpigti; sumažėti (apie vertę): Dabar javai labai nukri̇̀tę, pilnas turgus vakar buvo – niekas neima Jnšk. Palauk, dabar nukris ir sviestas, kada karvės ant ganyklos vėl atsigaus prš.
15. nusigyventi: Nenori garsaus piniguočio garbės: per vintą ar vienas nukrito? Mair.
16. Ps nustoti gero vardo, garbės, moralės: Žmonės pas mūsų labai nukri̇̀tę Žr. Jis dėl savo ištvirkimo tai nukri̇̀to Skr.
17. nusilpti, suglebti (iš senatvės arba nuovargio): Pasenau, nukritau, greit ir pasimirsiu Plng. Nukri̇̀to vienkart, paseno Plng. Žmogus nukrinta kaip žolės žiedas Krz11. Visiškai nukrisi teip patsjan, kaipo tos žmones, kurios yra su tavim Ch2Moz18,18.
18. nuplyšti, nuskarti, nusidėvėti: Jau tavo tos kelnės visai nukri̇̀to, reikės jau naujas pirkti Rt. Nešk taisyti tus savo batus: nukri̇̀s ir bepataisyti nebgalės Skd. Mano čebatai baigia nukri̇̀sti Ds. Ant tavę, vaikeli, tai kai an šakos: panešiojai dienelę, kitą, tai ir nukri̇̀to marškiniai Rod. Girtam nesarmata, kad ir nukritęs Sdk.
19. atsimainyti, pasikeisti (apie veidą): Užsidegė tada Kain labai, ir nukrito veidas Ch1Moz4,5.
◊ akmuõ nukri̇̀to nuo širdiẽs dingo rūpestis: Kaip akmuõ man nuo širdiẽs nukri̇̀to BŽ100.
nuo kójų nukri̇̀sti apšlubti: Arklys nukri̇̀to nuo kójų, visai nepaeina Jnš.
nuo kóto nukri̇̀sti labai pasigerti: Vakar vakare aš nukritáu nu kóto Sd.
nuo širdiẽs nukri̇̀tęs labai mielas: Mano vaikas nuo mano širdies nukritęs, man ir brangus Vad.
várnoms nukri̇̀sti vesti arba ištekėti: Nukri̇̀to várnoms Grš.
põpieriai nukri̇̀to (kieno) pasidarė prasti reikalai kieno: Fogo popieriai labai nukrito J.Balč.
pakri̇̀sti intr.
1. šiek tiek ko nukristi (žemėn): Šiąnakt nedaug tepasnigo, truputį pakrito Ėr. Ot, kad pakri̇̀stų da sniego, tai būtų kelias [rogėmis] Bsg. Net šakelės dai palinko, net lapeliai dai pakrito (d.) TDrV64.
2. M atsidurti po kuo, pariedėti: Tą pradalgę sukočiok – mano sidoklis po jai pakri̇̀to Pc.
3. parpulti, pargriūti, parvirsti: Vaikas iš zlasties ant žemės pakri̇̀to ir rėkdamas spardosi Vkš. Tas kaip išgėrė, tujau ten pat ir pakrito LTR(ž.). Rėčiu duok į galvą – tuoj pakri̇̀s Pc. Briedis ant šono pakrito PP14. Kaimynas pakritęs ir negyvas – mat jį perkūnas užmušė BsMtI11. Viena [laumė] kaip mes į jį su stipinu, jis ir pakrito negyvas BsPII70.
ǁ atsigulti: Pakritęs ant lovos užmigo Sz. Norėjo pasikelti, bet vėl pakrito ant gulto LzP.
4. atsigulti trumpam miegui, nusnausti: Pakrisk valandą ligi pusryčių… taip šįryt gera miegoti Žem. Nuejo adyną pakri̇̀sti Lž. Vaikai, pakri̇̀skit kiek – tuoj vėl eisim mėšlo vežti Jnšk.
| refl.: Truputį pakriskiamos pakaičio Krt.
5. galą gauti, pastipti, padvėsti: Sartoji šiemet mažne pakri̇̀to Upn. Žirgą žynys taip nujodęs, jog nu vargo pats žirgas pakritęs S.Dauk. Rašoma, kad blezdingos vargstančios, jei šen bei ten tūkstančiais iš bado pakrintančios Kel1881,158.
6. numirti, žūti: Aštuoniolika kryžiokų tuoj vietoj pakrito (d.) Nm. Jei atsitiko kovoje pačiam kunigaikščiui pakristi, gėda būtų tarnams gyvims palikti S.Dauk. Kažin, ar šią žiemą mis, ar pakri̇̀s Skd.
7. suliesėti: Neilgai tesirgo, o toks pakri̇̀tęs pasidarė Stl. Šėkelis pavyto, žirgelis pakrito JD376. Žolelė suvyto, žirgelis pakrito, nežinau, ar dajosiu į jauną mergelę (d.) Ktv.
8. palinkti, pasvirti: Pakri̇̀tęs laikrodis (laikrodžio rodyklės nelygiai ties numeriais stovi) Jrb. Į katrą pusę pakris medis, toj ir visados paliks rš.
9. kiek nusvirti: Vesiančios karvės pauodegis yra pakritęs Ggr.
10. kiek sugulti, sukristi (apie nepjautus javus): Pakrito nenurauti linai, būs glindoti Šts.
11. nusekti, nuslūgti; kiek suzmekti, supulti: Kiaušis pakritęs Vkš. Neiškilusi, pakritusi duona Ggr. Dobilai nora pakritusios žemės, be žolių Krš.
12. kiek išsileisti verdant (apie bulves): Ta bulbė kiek pakri̇̀tusi Ėr. Pernai mūsų bulvės daugiau pakri̇̀sdavo Ds. Bul'bos jau pakreñta, možna dažniau pakast Ut.
13. Ašm suplyšti, sudriksti: Pakrito visos vaikų skaros Lp.
14. gimti: Vos pakritęs teliukas, o jau laksto Slč. Tuoj pakritęs kumelys buvo baltas Ggr. Jei geru vėju pakri̇̀to, paaugs greitai [paršeliai] Dr.
15. atsigimti į ką, panašiam būti: Ši yr pakritusi į savo motiną Šts. Vaikai pakrint po tėvo J. Adomis po tėvo pakrito Kal. Aš esu po tėvo pakritęs Šts. Ji skūpa pakritusi buvo Šts.
◊ juokai̇̃s (iš juõko) pakri̇̀sti labai smarkiai juoktis: Tos mergos pakri̇̀to juokai̇̃s Lp. Pakri̇̀tom mes iš juõko Lp.
širdi̇̀s paki̇̀rto pasidarė silpna (nevalgius, alkanam): Taip širdi̇̀s pakri̇̀to, bepjaunant šieną, o pusrytės nekaip neatneša Krt. Įsikišk bent porą virtų kiaušelių: ši̇̀rdžiai pakri̇̀tus būs gerai Kal. Taip širdi̇̀s yra pakri̇̀tusi: kartais sausų bulvių užsikandu, ir užtenka Plt. Mėsos nė kąsnelio neturiam, širdi̇̀s pakriñta, bulbes ir putrą bevalgant Vkš. Taip širdis pakrito, nėko nė dirbti negaliu, tik aplink pietus ir begalvoju Slnt.
parkri̇̀sti intr.
1. parpulti, pargriūti: Jonas, eidamas ledu, parkri̇̀to ir nusilaužė ranką Vl. Mergytė nebejautė savo kojų ir be žado parkrito į sniegą rš. Marytė parkrito ant lovos ir veidą paslėpė į pagalvę LzP.
2. atsigulti trumpam poilsiui: Jis parkrito kiek pasilsėti Ėr. Vilius tuojau parkrinta į lovą ir knarkia I.Simon. Mamelė pietų stundį parkrito rš. Parkri̇̀siu biškį ant lovos, bent kojas pailsinsiu Vkš.
3. susilpnėti, suklupti: Nekaltinkit manęs už tat, kad aš visai nedaug tepadariau, kad greitai parkritau J.Jan.
4. prk. smarkiai pareiti: Ką tik dabar parkri̇̀tom iš raskažių (iš pokylio, iš vaišių) Bsg.
pérkristi intr., parkri̇̀sti
1. sukristi, susileisti (degant): Namelis jau baigė perkristi Grž. Mano pečius pusiaukuris, dar neparkri̇̀tęs (malkos dar nesudegė ir nesukrito) Jnšk. Taip greit sudegė, stogas kaimat ir parkri̇̀to Bsg.
2. pasidaryti įdubusiais šonais (nuo alkio), perkliokti, sulysti, sublogti: Vaikščioja jaučias pérkritęs Jz. Iš kai kurių kiemų išvarė karves – išbadėjusias, perkritusias, vos besilaikančias ant kojų V.Myk-Put. Gal užmiršai arklį paliuobti, kad jis taip pérkritęs stovi? Pg. Pérkritusiu arkliu netoli važiuosi Vlk. Po kelionės arkliai smarkiai pérkrito Lp. Šiaudais šeramos karvės taip baisiai párkrito, kad net gaila žiūrėti Up. Karvė, kap pabuvo neėdus, tai tep perkrito Sn. Kiekvieną dieną karvės pérkritę ir pérkritę, – kas čia ir bus su tokiu ganymu? Srv. Karvė apsisukus apie medį stovi pérkritus Gs. Tokioj ganykloj ir karvės visiškai parkri̇̀to, nebėr nė pieno Paį. Karvės, kai lauke būna, neparkreñta Pc. Mūs teliukas pilnas, neperkritęs kap obuolys Alv. Tie jų ėriukai tokie párkritę Jrb. Šuo párkritęs vaikščio[ja] J. Perkritęs [vilkas], alkanas kap šaka, o uodega kap šatra Lp. Perkritęs, kaip tris dienas neėdęs Grk. Perkritęs vaikščioja R.
3. tekti: Vis zuja Saliamutė, nušvitusi, įraudusi taip, jog aiškiai matei, kad ir jai perkrito lašelis kitas J.Balt.
4. praeiti, atslūgti (apie skubų darbą): Kukurūzus pjausite apie spalį, – pastebėjo Gasiūnas. – Skubiausi darbai bus perkritę J.Avyž. Dabar jau parkrito kiek darbai [siuvėjui]: žmonės kailinių nebesiuva Bsg.
prakri̇̀sti intr. K, Als nukristi pro šalį: Nepataikai nė bulbės į krestį įmesti, prakrim̃ta pro šalį Lkv.
prikri̇̀sti
1. intr. daug ko nukristi, pribirti: Šiąnakt buvo didelis vėjas, daug obuolių prikrito Mrj. Atėjo ruduo, ir prikrito aukso lapų ant pievų, kelių E.Miež. Ot kad prikri̇̀to obelių (obuolių)! Pc.
| prk.: Daug žvaigždžių danguje prikrito rš. Kai atėjo, kai užėjo šaltas rudenėlis, ir pribiro, ir prikrito žemė artojėlių T.Tilv.
2. intr., tr. daug įkristi, pribirti į ką: Šùlinė lapų prikri̇̀to Als. Prikrito pienas musių Gr. Man prikrito akį, ar neišliežtum? Mrj.
| Iš rytmečio oras buvo prikri̇̀tęs (miglotas) Skdv.
3. intr. prigulus priglusti, prisišlieti prie ko: Prie žemės prikri̇̀tęs klausėsi, ką jie kalba Srv. Jis prikrenta prie žemės, vėjeliui pučiant, ir aiškių aiškiausiai girdi visą pievą skambant Vaižg. Aleksiukas kartais, lyg meilės jausmo pagautas, prikrisdavo į priegalvį Vaižg. Aš prikrimtù pri žemės ir tūriu, kad anos vėjas nenuneštų BM348(Vkš). Oniukė prikrito prie žemės pasiklausyti, bene atsigena BsPII83. Ir Mykoliukas prie motinos rankos prikrito, verkiantį atitraukė jį kaimynė LzP.
4. intr., tr. prisilenkti, prigulti prie ko (smarkiai ką darant): Vilkas ėda stačias, o lapė prikritusi Rt. Paršeliai išalkę: ger pieną, prikritę pri žemės Šts. Žiūriu, kad bėga prikri̇̀sdamas Skdv. Šuo, prikrisdamas prie žemės, sveikino atėjusį LzP.
| Kapuose ji verkė kukčiodama, prikrisdama prie žemės Vaižg. Ieškosi mamytės – ji smėly miegos, – ją šauksi, prikritęs prie žemės nuogos S.Nėr. Dega žvakelės prigęsdamos, ašai verkiu prikrisdamas Ppl. Verk motinelė, žemę prikrisdama LTR(Užv).
| prk.: Jo trobesiai visiškai prikritę prie žemės (susmukę) J.Avyž.
| refl.: Eita arkliai prisikritę (labai greit bėga) Šts. Bėga prisikrisdamas Krkl. Šiandie nėriau par visą dieną prisikri̇̀tusi (neatsitraukdama, labai skubėdama) Lkv. Jie prisikrisdami kirto irklais (yrėsi) HO. Vaikai klykia verkia, prie žemės prisikrisdami Žem. Šipa lekia, prisikrisdamas prie žemės, arklys J. Ne tiek ji rinko, kiek graudžiai verkė, prie juodos žemelės prisikrisdama JD418. Verkė abidvi, prie baltos smiltelės prisikritusios Žem.
5. intr. trumpam atsigulti (pailsėti, pamiegoti): Grįžęs iš kelio (kelionės) prikritáu biškį numiegoti Vvr. Rodėjo prikri̇̀st pasilsėt Lnkv. Vyrai, kai pavargste, galėste prikri̇̀sti Up. Nėr kada ir prikri̇̀st Ds. Prikriskim bent kokį pusvalandį! SI183. Prieteliau, prikrisk ir atsilsėk Žlv.
6. intr. glaudžiai prisispausti, pritapti: Gerai pasiūti drabužiai yr prikritę Lk. Kas taip prikri̇̀s pri žmogaus, kaip patalai Plt. Lentas nubraukiau, ir prikrito grindų lentos Šts. Ekėčios narinės eita prikritusios [prie žemės] Kal.
7. intr. prk. prisiplakti prie ko, neatstoti: Ka prikri̇̀to pri munęs tas vaikinas, negal nė atsiginti Vkš. Taip tai iš tolo mergõs bijodavo, bet paskui kai prikrito, tai niekaip nebegalėjom atitraukt Jnšk.
8. intr. prk. pripulti, prišokti: Prikri̇̀skit jūs prie jo ir atimsit jam cukierkas Grž.

×razkri̇̀sti (hibr.) intr. verdant išsileisti, sukristi (apie bulves): Bulvės su visu razvirę, razkri̇̀tę Prng.
sukri̇̀sti
1. intr. parpulti, pargriūti; sukniubti: Arklys po našta parvirto; sukri̇̀to KII276. Staiga pasirėmė alkūnėmis, bandė atsisėsti, vėl sukrito į patalą P.Cvir. Jis paliko trobą ir, sukritęs ant suoliuko po obelaite, susimąstė sp. Bedirbdamas sukrito ir mirė ant vietos Gs. Atrado negyvą, sukritusį Šts. Tik sukritaũ visa, koja kai lūžo Vlkv. Kareivis mostelėjo šoble, ir tasai sukrito ant aslos Žvr. Prašos atleidami, sukrito kẽliais (suklaupė) Šts. Nuvažiavus sukrito jo arklys ir tuoj padvėsė prš. Stabo ištiktas ūmai ant žemės negyvas sukrito Kel1881,35. Kaip tik gaidys pragydo, mergaitė sukrito an žemės BsPII232. Ansai sukritęs gyvop Dievop šaukė Ns1832,3.
| Verksmu sukrito jis iš tokių nuopulių J. O ir sukri̇̀to mergelė graudžioms ašarėlėms, jaunoji JD702. Moteros sukri̇̀to verkt Lp. Kai paklausiau apie vaiką, sukrito verksmu Bsg. Sukrito juoku Lkm. Kad sukris visi juoktis! Lp.
| refl.: Kriokė (verkė) susikrisdams savo motinos Šts. Graudžiai verkė, ant naujo grėblelio susikrisdamà VoL314. Ne tiek ji rinko, kiek graudžiai verkė, ant juodos žemės susikrisdama Kltn. Kad verkė marti – susikrisdamà Upt.
2. intr. visiems suvirsti; trumpam sugulti: Į ratukus sukritę drožiame ant namų Žem. Būtų parbėgę danajai ir savo laivuosna sukritę HI. Už kadugynų sukritę (vaikai) ėmė žiūrėti, kas bus toliau LzP. Jaunimas, sukritęs į vieną didžiulę margą krūvą, gulėjo po beržais rš.
| Kitos dienininkės sukrinta pokaičio snausti Žem. Kiek papjovėję, sukritom ant pievos ir užmigom Al.
| refl.: Kartoms grajija ir vaikai, ant pilvo susikritę Šts.
3. intr. visiems įkristi, supulti kur: Obuoliai sukrito duobėn Š. Zuikis lėkė – įkrito į duobę, lapė įkrito; stirna, vilkas, briedis, meška, levas – visi sukrito BsPII102. Žuvys sukrito ant žarijų ir visos pavirto į juodą anglį J.Balč.
| prk.: Visi ūkio rūpesčiai ant mano galvos sukrito J.Paukš. Ant katro sukris daugiau balsų, tas ir būs išrinktas Šts.
^ Kad aklas aklą veda, abudu sukris į duobę LTR(Rk).
4. intr. sugulti, suvirsti (apie javus, augalus): Nuo dažnų vėjų šįmet javai visai sukri̇̀to Lš. Sukri̇̀tusios avižos Vkš. Linai sukritę subuvę Šts. Miežiai yra nu lytaus sukritę Klp. Derlingi metai: javai net sukri̇̀tę laukūse Sd.
5. intr. susmukti kur: Arkliai balo[je] sukri̇̀to Brs. Bevažiuodami sukri̇̀to į mogną su visais ratais Užv. Velėna viršutinioji partrūko, ir arklys su visu vežimu sukrito neišpasakytai BM329.
6. intr. supulti, suzmekti; susmukti: Būtų labai geri pyragai, kad nebūtų sukri̇̀tę Šl. Šį kartą duona nepavyko: išėjo sukritus kaži koki Škn. Išlytų rugių duona sukriñta Šl. Pečių blogai iškūrenau ir duonos negalėjau gerai iškepti – visa apačia sukri̇̀tusi Vkš. Tėvas išgins mane į pipirų žemę, kaip sukris pyragai Žem.
| Pečius jau sukrito (perdegė malkos) Jnšk. Blynai, kol švieži, buvo tokie stori, bet dabar kažkodėl taip sukri̇̀to Rt.
ǁ atslūgti: Biškį sukri̇̀to upis KlvrŽ. Venta jau gerokai sukritusi Šauk. Kažin dėl ko dideliai sukrinta taukai (puode), kad užšąla? Gršl.
7. intr. Lkv suliesėti, sunykti: Kumelė sukūdo, sukri̇̀to J. Buvo riebus arklys, dabar tik sukri̇̀to Srv. Po ilgai kelionei arkliai sukri̇̀to Kt. Sartis jau tep sukritęs, kad tik skūra ir kaulai likę Mrj. Nuo pažandžių mūsų arkliai visai sukri̇̀to Vl. Kelias dienas arklys nebgavo avižum ir sukri̇̀to Krt. Reik pagirdyti: sukrimta arkliai negėrę Dr. Parduok, kol riebus, nes kai sukri̇̀s, ką begausi Sml. Par darbymetį arklys labai sukri̇̀to Lkm. Kumelė sukritusi kaip šaka On. I tu ma[n] tei sukri̇̀sk, o tokia graži karvė buvo! Jrb. Šienelis pavyto, žirgelis sukrito, nežinau, ar dajosiu aš savo mergelę (d.) Mrj. Tokioj ganykloj besiganydamos karvės visiškai sukri̇̀to Paį. Karvės su visu sukri̇̀s po itokią ganiavą vaikščiodamos Arm. Po šaltos žiemos stotkas (gyvuliai) sukrinta Rod.
| Monika vis negalavo, skundėsi diegliais, o pavasarį visai sukrito P.Cvir. Sukri̇̀to vaikas – ir pažintiej negalima Ktk. Ko toks sukri̇̀tęs – ar serga? Vkš. Anas dabar labai sukri̇̀tęs, nebegali pažint Ut. Pavasarį mokiniai nuo mokslo esti sukri̇̀tę Č. Kaip pradėjo ana sirgt, gatavai jau sukri̇̀to Vvr. Par šiuos metus labai sukritaũ, visi sijonai tabaluoja Užp.
| Prispaustų kas prie darbo, tuo sukristų lašiniai Žem. Kaip vargas prispaudė, ir lašinukai jos sukri̇̀to Kv. Užmiršo valgį ir miegą, net pilvas sukrito rš. Pasenėjus, veidai sukritę Antš. Jo veidas sukrito LzP.
8. intr. sugriūti, suirti, sutižti: Trioba jau labai sugriuvusi; sukri̇̀tusi KII292. Kibiras iširo; sugriuvo, sukri̇̀to KII368. Rūmas sukrito griuvėsių krūva LzP. Trobos visai sukri̇̀tę Gs.
| Buvo viskas sukri̇̀tę. Kai marti atėjo, viskas atgijo Gs.
9. intr. žlugti: Sukrito Romos viešpatystė Gmž.
10. intr. R išsileisti verdant, suvirti: Bulvės miltingos sukriñta, nors da vidurys nesuviręs J. Smėlyne augę bulbės greitai sukrenta Sdb. Sukrito bulvės pervirintos Ob. Labai šlapia vasara šiemet, nesukri̇̀s bulvos Ds. Jau bul'ba, katroj nesukrenta, tai ir skonio par ją nėr Skdt. Bulbės sukri̇̀to, reik nukaisti Pc. Šiemet bulbės gerai suverda, sukriñta Ėr. Miltingos bulvės sukrenta Mšk. Nepasaugojau – bulbės ir sukri̇̀tusios Als. Bulvės gardesnės, kur sukri̇̀tusios Br. Ar jūs bulvės sukrinta? Alk. Mėsa, bulvės sukrito Grž. Žirniai bevirdami taip sukrito, kad košė pasidarė Svn. Lietaus vandeny virinamos pupos sukrinta Pnd. Nemaišyk žuvų: ir taip da sukri̇̀s, lig išvirsi Sdk. Kviečiai reikia gerai virinti, kad sukristų Sn, Pn. Bulvynė, čibulynė, ir sukrito roputynė JD162.
11. intr. suplyšti, sukiurti, susinešioti: Mano marškiniai visai sukri̇̀tę Alk. Tiek sukritę vyrų kelnės, kad nemožna tolko rast, kaip čia ir sulopyt Skdt. Jojo marškiniai tiek jau sukrito, kad tik drizgai beliko rš.
12. intr. prk. sutapti, sutikti: Jųdviejų nuomonės taip sukrinta ir sudaro atskirą krypsnį Vaižg.
13. intr. prk. sugesti: Yra vynyčia visatimė koki aba miestai, didžiais nusidėjimais pagedę ir sukritę SPI321.
14. tr. susišlapinti rasa: Mūsų vainikas nei sudžiovintas, nei suvytintas, aukso kūbke laikytas, žaliam vyne mirkytas, nei vėjo supūstas, nei rasų sukristas Plš.
◊ kalbà (×rodà) sukriñta sutaria, susitaria: Su seserim nesukriñta man rodà KlvrŽ. Sukrimta kalba, galiau vedu (mudu) žanyties Šts.
ši̇̀rdys sukriñta
1. gerai sugyvena, sutaria: Įsūnint įsūnino, o kaip teko sugyventi, nesugyveno: nesukrito širdys, ir tiek Vaižg. Su lietuviais estų širdys sukrinta, sako, dėl didesnio vienodumo charakterių Vaižg.
2. pamilsta vienas kitą: Na, jaunų širdys sukrito Vaižg.
užkri̇̀sti
1. intr. nukristi ant ko: Molio šmotas užkrito ant galvos J. Medis man užkrito N. Užkrito sniegas, pasidarė žiemos kelias Žem. Kai užkris daugiau sniego, važiuosim su rogėm Jnš. Jei užkristų nors vienas saulės spindulys, jis pavirstų į balandį (ps.) J.Balč.
2. intr. nukristi už ko: Tabokinės būta užkritusios už pamušalo rš. Oi užkris užkris už vainikelio žydras linų žiedelis D47. Užkrito rasa už kepurėlės JD969. O kur užkrito tau raselė už gelsvųjų kaselių? JV658.
| Klemka gerai užkrim̃ta (gerai užsidaro) Lkv.
3. intr. užsidėti, atsirasti (apie rasą): Pasiraitok kelnes, ba jau rasa užkrito, tai sušlapsi Lš. Oi, aš nušalau kojas rankeles, užkri̇̀to rasa ant vainikėlio Š. Užkrito miglužėlė ant mano galvelės JV1013.
4. tr. krintant pridengti (apie rasą, miglą): Dėl ko tavo vainikėlį miglelė užkri̇̀to? Dkš. Laukus rasa užkrito rš. O kur tavo vainikėlį raselė užkrito? JD436.
5. intr. nusileisti (apie saulę): Netrukus saulelė užkrito už miško Žem. Kol mišką perėjo, saulelė jau užkrito. Jos tik pėdsakas bešvitėjo Žem.
6. intr. staiga užšokti ant ko: Bėroji apluoke ėda: užkritęs kurk raitas Žem. Ji (katė) užkrinta ant sau paskirto gyvulėlio viename akių mirksnyje Blv.
7. intr. žemyn nusvirti, užsmukti ant ko: Jis džiaugės žvairuodamas į sūnų iš po savo tankių užkritusių antakių rš. Vaiko akys nuolat užkrinta, bet atrodo, kad jis iš mandagumo jas vėl ir vėl atidaro I.Simon. Kepurė užkritusi už akis Šts.
8. tr., intr. nusvyrant, nusileidžiant pridengti ką: Antakiai užkrito akis rš. Vyro galva nuskusta, akys užkritusios rš.
9. intr. trumpam atsigulti pasilsėti; užmigti: Po pietų eisu užkri̇̀sti Pln. Ar jau užkrito tavo merga (duktė)? Krtn.
10. intr. užgriūti: Urvas tujau užkri̇̀to taip, kad nė kokio znoko nepaliko BM365. Bebėgant užkri̇̀to lubos, ir sudegė vaikas BM325.
11. intr. užpulti ką, norint sunaikinti: Jo bičiulis su mokintiniais užkrito ant bažnyčių Gmž.
12. refl. užsipulti priekaištaujant, kaltinant; atkakliai, prisispyrus prašyti, reikalauti: Jis užsikri̇̀to ant manęs JI697, BŽ307. Ko tu taip užsikritai an manę An. Neužsikrisk be reikalo, o gal ir ne jis pavogė Grl. Jie užsikrito ant jo rėkdami A1884,209. Atė[jo] viena moteris, užsikri̇̀to – turi parduoti Kt. Užsikri̇̀to ir neatleidžia, tiek prašė prašė, ir turėjau sutikti Gs. Kap užsikrito mane prašyti teta į svečius Brt.
13. refl. užsigulti (labai smarkiai ką darant): Valgyt svečią ragina užsikrisdami LTII424. Ir Barbikė juokias vis užsikrisdama I.Simon. Visgi tas žmogus nenustojąs klabinti durų užsikrisdamas, kad jam prietelius pažyčiotų duonos A.Baran.
14. intr. prk. staiga, netikėtai atsirasti, ištikti, paliesti: Aš dar nėkur nėko netaisiaus, o jau svečiai užkri̇̀to Up. Jis gali kiekvieną valandą užkri̇̀sti Up. Užkritus paskutinį kartą žemės valdovui, abu Augustai puolė jam kojosna ir prašė, maldavo, kad gryčios neardytų ir jų iš čia nevarytų rš.
| Saulei tuotarp nusileidus, užkrito tamsumas ant žemės HO. Naktis užkrito nerami sp.
| Užkrito karas, visos nelaimės užtiko mumis Yl. Už ką užkrito ant mūsų ta nelaimė? Vaižg. Ant jo galvos gali užkristi didžia nelaimė rš. Užkrito toki nelaimė, akys pradėjo žlibiniuoti, užtraukė miglą, ir apakau Šts. Vargai po vargų staiga ant manęs užkrito I. Ak, koki nelaimė ant manęs užkrito BsPII76. Tais metais užkrito kantonas, ir išvarė muni į Rosiją Šts. Tuokart užkrito geriau gyventi Šts.
15. intr. tekti, atsirasti: Kraitelių pripyniau keliolika, parduosiu nunešęs, skatikas ir užkris J.Balt.
16. intr. užkimti (apie gerklę), užgulti (apie ausis); užsikirsti, sutrikti (apie kalbą): Taip užkri̇̀to gerklė, kad nė žodžio pasakyti nebegaliu Vvr. Atšalau kojas, ir užkri̇̀to gerklė Vvr. Kulkos taip zvimbia, kad ausys užkrenta Pt. Nu to šūvio ir ausys užkri̇̀to Vvr. Po ligos vaiko ausys užkri̇̀to (vaikas apkurto) Skdv. Kalba protarpiais užkrisdavo, ir atrodė, kad nelaimingasis springsta savo žodžiais LzP. Kai ponai kalba, man ausys užkrinta. Nieko negirdžiu A.Gric. Ligonie žadas užkrito: nebištara nė žodžio Skd. Nabagėms nu išgąsčio ir žadas užkrito PP23.
| Man pačiam kartais liežuvis užkriñta (nesiseka kalbėti) P.Cvir.
17. intr. išeiti iš atminties, pasimiršti: Pavardės man užkrim̃ta (nebeatmenu pavardžių) Šts. Kažką norėjau pasakyti, kaip reik – ir užkrito Vvr. Žinojau, tikriausiai žinojau, ale ėmė ir užkri̇̀to, ir nėkaip nebgaliu atsiminti Trk.
18. intr. nėščiai pasidaryti, pastoti: Jau ji vėl užkri̇̀tus, turbūt su devintu [vaiku] Grl.
19. intr. gimti: Bevargstant, besibastant iš vietos į vietą, iš miestelio į miestelį, užkrinta Burbams dukrelė Žem. Vaikas ùžkremta, visokių cackų reik Krš.
20. intr. įniršti: Dėl niekų užkrito, ir kad būtų galas pykčiu[i]! Antš.

Daugiau informacijos

sukri̇̀sti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

antléisti

Apibrėžtis

léisti, léidžia, léido (léidė)
I. duoti sutikimą, laisvę.
1. tr., intr. SD311 duoti sutikimą kam nors ką daryti: Ar tau léidė mama tą knygą nusipirkt? Vb. Žilvine, žalteli, leiski leiski mus į tėvelių šalį aplankyt namus S.Nėr. Ji tėvų neleidama teka Als. Jo neleistas, nėko nedrįsk daryti S.Dauk. Kas gi leido dagilėliui dobilėlio dukrą vesti?! rš. Léidmi (praes. 1 prs. sing.) K. Leiskiat (imper.) bernelius manęsp eiti ir nedrauskiat anų Mž96. Meldžiams, leiskiem eiti, idant vėl savo broliump ateičiau BB2Moz4,18.
| Leiskite Jums padėkoti (prašoma sutikimo iš mandagumo) rš. Léiskite ir man žodį tarti NdŽ.
| Geidžiamosios nuosakos trečiasis asmuo turi ir leidžiamosios nuosakos (m. permissivus) reikšmę J.Jabl. „Уcтyпитeльныe пpeдлoжeния“ galime vadinti „leidžiamaisiais“ sakiniais, „laidõs“ sakiniais (bene geriau, kaip „nuolaidos“?) K.Būg.
ǁ tr., intr. nesipriešinti, nesukliudyti, nesudrausti: Kam léidi vaiku[i] po purvynę braidžiot?! Slm. Kur vaikai ėjo, ten motina léido Kn. Kam léidi tą ožką į avižas? Krš. O jis kap léido, tep léidžia [gyvulius pievon] Vlkv. Ir neleisime niekam ir niekad paniekint to, kas karo ugny iškovota krauju rš. Aš neléisiu jo skriausti BŽ108. Savęs niekinti neleisiu rš. Ugniai neléido išgesti NdŽ.
| Žemė palaiminta neleisdavo bado, pakol pikto garo rūgšties netsirado TŽVII346(A.Baran).
ǁ tr., intr. duoti teisę, nevaržyti nuostatais: To įstatymai neléidžia NdŽ. Jų tikyba neléido numirėlių lavonų deginti NdŽ.
| Garbė neleidžia meluoti rš. Neléidamys žvejojo ir medžiojo Gršl. Man širdis neléidžia (gaila) pamesti vaikus vienus miške NdŽ.
neleidžiamai̇̃ adv.: Neleidamai atlaidus kėlė (be policijos leidimo) Šts.
| refl.: Daug norėtumias, bet ne vis leidas S.Dauk.
ǁ tr. panaikinti draudimą, draudžiantį nuostatą: Aš dar vaikis tebebuvau, kai leido spaudą Šts.
2.
léiskime imper. 1 prs. pl. sakykime, sakysime (įterptinis žodis): Leiskime, šie trikampiai lygūs rš.
3. refl. duotis, sutikti (ppr. su kito veiksmažodžio bendratimi ar neveikiamosios rūšies dalyviu): Ilgainiui leidos perkalbėti S.Dauk. Senutė leidžiasi paguldoma į lovą, užklojama P.Cvir. Šuva pirmiau nesiléisdavo paglostyt, dabar jau léidžiasi, nekanda Ėr. O ana mergaitė, atrodo, niekada nesileis Ilžės gydoma I.Simon. Kaip lengvai léidžiamės įtikinami tų, kuriuos mylime! NdŽ. Vaikas nesileidžia pasakyti (nenori klausyti, ką jam liepia daryti) Rm. Sabalas leidžias prijaukinti Blv. Nesiléido nė kalbėti Vlkv. Kam – gi tu léidaisi, kad tavo žmona tave taip savo valion paimtų?! NdŽ. Motina nesiléido nė sudie pasakyt Skr.
| prk.: Sąmonė, susigyvenusi su visais galimais pavojais, dabar mažiausiai leidosi nuraminama lūkesčiais, viltimis, paguoda rš.
4. tr. duoti įeiti; duoti eiti kur, atsitolinti nuo ko: Neléidžia į vidų Grž. Par pagalį lenda, kaip aną neléisi?! Krš. Ir namuosna savuosna jų neleiskime DP304. Budreika, pirmuoju leidęs Kaušpėdų Povilą, antrąją pradalgę užėmė pats rš. Ar pro šalelę sveteliai leistie, ar an didžio dvarelio? KrvD191. Jis neléisdavo sūnaus nuo savęs NdŽ.
| Leidžiamàsis raštelis (raštu duotas leidimas kur įeiti) NdŽ.
^ Neleisk ašvos prie dobilų, pačios prie pinigų SkrT. Jo labai nereikia prašyti – jis neleidžia pro šalį (mėgsta išgerti) Jnš.
| refl. tr.: Šeimininkas jam liepė nieko nesiléisti NdŽ.
ǁ tr., intr. sutikti priimti: Maž leistum pernaktuitie? Ml. Ei mergužė, mergužėlė, ar leisi nakvynužėlę, ar leisi nakvynužę? JD761. Leisim į suolelį sėsti JV528.
ǁ tr. priimti gyventi (nuomininkus): Mano tėvas medžius kirstų, budavotų budinkus, léistų randaunykus LB168.
ǁ tr. duoti patekti, sklisti į vidų: Daryk duris – leidi šaltį! Ėr.
ǁ tr. prižiūrėti įeinančius, suvaryti: Ei mergužė, mergužėlė, leisk žirgą į stainužėlę JV70. Jau pagirdžiau, ar léist diendaržin [karves]? Vb. Vainorius rengėsi leisti spiečių avilin V.Krėv.
ǁ refl. su ne- neduoti prisiartinti: Norėjau paglostyti [šunį] – iš tolo nesiléidžia Vb. Nesiléisk arčiau per tris žingsnius Grž. Šuniui aną dieną uždaviau botagu, dabar prie manęs nesiléidžia Kt.
5. intr. sudaryti sąlygas, netrukdyti, įgalinti ką daryti: Nečiršk, … leisk muni miegoti PP43. Léiskit išeit iš vagono (duokit kelią) Ut. Praded gaidžiai giedoti, neleid munęs miegoti D46. Supliukš pūslė! Kam leidi orui išeit – užspausk! Vb.
| Šiame straipsnyje, kiek leis dabar turimi duomenys, pasistengsime į šiuos klausimus atsakyti rš. Kalbėdamas leido jai suprasti, kad geriau nė nemėgintų į tą viršininką kreiptis rš.
| Ruduo léido nuimti [nuo laukų] viską gražiai Krš. Kišenė viską leido jam daryti (buvo turtingas) rš. Kada jau lei̇̃s Dievas (kai bus gražus oras), rugius kirs Dglš. Kol orai leido, vakarieniaudavome sode rš. Norėtų grįžti mokyklon, bet amžius nebeleidžia rš. Aš tikiuos padaryt, jeigu sveikata léis (jei nesirgsiu) Rs. Žingsniavo taip arti, kiek leido gaisras J.Dov. Pažiūrėjo į nuotrauką iš arti, paskui – atitraukusi toliau, kiek leidžia ranka rš. Aš sena, o šiteip įverčiau adatą, kaip toli rankos léidžia Skr.
^ Pakalnis ristele, kiek tik senos kojos leido (kiek išgalėjo), nubėgo į mišką rš. Gaubys užtraukė, kiek kakarinė leido (iš visos gerklės) I.Simon. Šauka, kiek tik galvo[je] balsas léidžia Pgr. Šaukia, kaip galva leidžia Tat. Kokią dieną jie uliavoja, kaip tik galva léidžia Ar.
| refl.: Metas buvo šlapias, neléidos sėti Jdr.
6. intr. skirti, lemti: Kaip norėjai, taip Viešpats ir leido M.Valanč. Mum leista gyvent lig šimtui metų Šr.
7. tr. suteikti laisvę (uždarytam, paimtam į nelaisvę, pririštam…): Leisti vergą NdŽ. Paėmęs jau dabar geruoju tavęs neleis Grž. Išjojo jojo brolis medžiotų, paleidė leidė juodus kurtelius J.Jabl. Leisk, aš daugiau tavęs nebemušiu! – prašėsi užgultasis rš.
ǁ nustoti laikius: Léisk tą katytę – tegul bėgioja! Vb. Visą dieną vaiko iš rankų neléidžia, užtat jis ir ožiuojas Slm.
^ Marti ne tinginė, darbo iš rankų neléidžia (visą laiką dirba) Vb. Tų akinių iš kišenės neléido (labai saugojo, stengėsi laikyti kišenėje) Skr.
ǁ atpalaiduoti nuo įpareigojimo: Dabar leidi … tarną savo pakajuj, pagal žodžio tavo Ch1Luk2,29.
8. tr. ginti (gyvulius) ganytis: Ankstybas dar pavasaris buvo, bet pašaro žmonėms pritrūko, ir dėl to arklius jau leisti pradėjo LzP. Jau buvo šviesu šviesu, kap leidom laukan arklius Rod. Ka pirmą dieną léidė į bandą, liuobėjo smilkyt a su švęstoms žolėms Vgr. Leisčiau žirgužį į pūdymužį JD429. Leid (leisk) arklį pievon Prng. Leiskie leiskie jautelius žalian dobilėlin KrvD183. Žirgus, pekų leisk ant žolės R170.
9. tr., intr. daryti pertrauką, skirti laiką (nuo darbo) pailsėti: Léisk arklius, gana art! Ds. Eik pasakyk jam, tegu léidžia pietų Žvr. Kada kūlėjai leis pietų? Jnš. Metas léisti pusryčio [artoją] Ėr. Tais metais ir mokinius anksčiau leido atostogų rš.
10. tr. kergti: Šiemet kumelę léidom po geru kumeliu Ėr. Ar jie su tuo eržilu kumeles léidžia? Žvr. Pavasarį kumelė buvo leista [prie eržilo] Vp. Ar šiemet daug bus leidžiamųjų kumẽlių? Grž.
| Léidžiamas (veislinis) eržilas Grž. Léidžiamas jautis Grž.
ǁ refl. reikalauti eržilo (apie kumelę): Kumelė leidžiasi Smn. Kelintukart vedu kumelę pas eržilą, ir vis léidžiasi Kt.
11. tr. MŽ437 duoti perėti, perinti: Kano, ar jau nebe anksti višta léist? Ds. Šiemet aš ančių viškai neléisiu Ds. Gaspadinė ant Sekminių leido vištą ant kiaušinių Gs. Atėjo kiaušinių vištom leisti Ėr. Jeigu kiaušinius leidi delčią, tai išsiris vištytės, dažnai perinčios LTR(Vlkv). Gavėnion leisti̇̀ [žąseliai] Srj.
| Dė[jo] kiaušinius pelėda, leido vaikus pelėda (d.) Srj.
12. tr. palikti, rezervuoti (veislei): Teliuko neléiskie veislei OG391. Nemožna leist veislei OG400.
II. daryti laisvesnį, palaidesnį, silpnesnį.
1. tr. daryti mažiau suveržtą, mažiau suspaustą, mažiau įtemptą, atpalaiduoti: Reikia léist diržą, negaliu atsidvėst Vb. Teip jau priveržei [vežimą], léisk ben kiek, kad kartis sprogdama dangaus nepramušt Sb. Pripūtė pūslę per nemierą, ir iššovė; negi klaũsė, kai sakiau valniau léist Slm. Gana, léisk (atgniaužk) pirštus – broliuku[i] sopa rankytė Vb. Kam laikai duris užrėmęs, leisk – tų vaikpalaikių nei padujų nebėr! Slm.
2. tr., intr. daryti ne tokį smarkų, silpnesnį: Vakar surakino sopuliai, ir šiandiej da neléidžia Vb. Neléidžia tinimo (nemažėja tinimas) Ėr.
ǁ refl. silpnėti, liautis: Eina šiltyn – léidas speigas Dr. Šaltis leidosi Kv. Jei šaltis léisis, aš eisu į mokyklą Šts.
3. refl. bliūkšti: Putmenys leidas, o netrūksta Šts. Votis léidžiasi DŽ.
4. refl. prk. rimti, ramintis (įsikarščiavus): Pradeda leistis, ir atsileida, nebepyksta Pln.
5. refl. atsisakyti savo nuomonės: Aš jau léidžiuosi Pun.
6. intr. mažinti užprašytą kainą: Prašo šimto rublių, gal da lei̇̃s Pn. Bulvių neléidžia pigiau, kaip po aštuonis Jrb.
| refl.: Aš anam gerai dedu, ans neleidas – vedu ir nesumainėv Šts.
7. intr. nesilaikyti prigulusiam, priveržtam, atsipalaiduoti: Prastos mašinkos (drabužių spaustukjai, spraustukai) – léidžia (atsisega) Mlt. Muterką tol veržė, kol gvintai pradėjo léist Krs.
8. tr. daryti ne taip sukrų, duoti atsisukti, atsivyti (apie siūlus, virvę): Kam leidi [nutraukęs virvagalį] – mazgą tuoj užmegzk! rš.
| refl.: Siūlai leidžiasi rš.
ǁ išpinti (kasas): Krykščia, žaidžia, plaukus leidžia ir vėl pina ir dabina pievažiedžių vainikus rš.
9. tr. ilginti, platinti (atardant drabužio siūles): To tavo suknytė jau labai striuka, ar yr iš ko léist? Vb. Žiūrėk, kiek šonuos įsiūta, gali leist per kokius du pirštus, nebus labai dukslus [sijonas] Slm.
10. tr. aižyti, gliaudyti (grūdus iš varpų, ankščių, uogas nuo šakelių…); birinti: Varnos kviečius léidžia Rs. Pelės smarkiai léidžia vasarojų Vdžg. Strazdai jau vyšnias léidžia – reik baidyklė įkelt Alk.
11. tr. Grž skleisti, kratyti, draikyti (šieną): Nėr ko šieno tokio lietoto[je] dieno[je] léisti Jnšk. Šieno neléidom, tuoj vežėm Srd.
12. refl. kedėti, retėti, plyšti (apie drabužį): Marškiniai pradėjo léistis Ut. Kolei turis, turis šitokia, ė kai pradės leisties, tai ir nebėr Sdk.
ǁ nustoti pavidalo, irti, byrėti.
| prk.: Tie bernai kai ateidavo į veselią, tai stuba léisdavos Jrb.
13. refl. merdėti, mirti: Mamut, mamut, kelkis – tėveliukas leidžias! A.Vien. Apkabino, pabučiavo ir pradėjo leistis Ėr. Kiek tai maž ir kartų akis tavo veizdėjo ant leidžiančiuosius ligonis ir ką gi tenai? brš.
III. daryti minkštesnį, skystesnį; tekinti.
1. refl. drėgti: Kviečiai leidas po pietų, nebgal bekulti su spragilais Šts.
2. refl. skystėti: Šiųmečiai rugiai léidžiasi – sunku bus gera duonelė iškepti Pbr. Į blogesnių miltų patiekalus, kurie gaminant leidžiasi, reikia dėti kiaušinių rš.
ǁ Alk tižti, gesti, pūti: Surinko drauge tas supuvėles (bulves), tai dabar visos leidžiasi Gs.
3. tr., intr. pašalui eiti; pašalą varyti: Važiuok, kol dar léist nepradėjo, paskui kelio nebebus Ds. Bijom, kad kelio nebaigtų léisti Jnšk.
| refl.: Pašalas leidžiasi ir kela akmenis aukštyn ar apsistovėjusį medį Tl. Pavasarį sniegas nutirpsta, o vėliau ir žemė ima pamažu leistis rš.
ǁ tr., intr. tirpti, tirpdyti (sniegą, ledą): Sniego maža laukuose, bemaž visą nedėlią léido Jnšk. Nespėjo pasnigti, o jau léida Krš. Šiemet anksčiau pradėjo sniegą léist Sdk. Čia pašalo, čia vėl pradėjo léist Erž. Vandens leidamuoju laiku atsiranda atlajai Ggr. Snieguo leidant, genys kankorėžius aižo Šts. Vagi, biškį pakūrenam, ir leidžia langus Ut.
| refl.: Kai tik šaltis ne toks didelis, tuoj langai léidžiasi prieš saulę Pc. Ka ir atdrėkis, o langai vis tiek neleidas Vvr.
4. tr. versti tirpalu, tirpdyti: Geriau šiltam vandeny léisk druską, greičiau ištirps Vb.
| refl.: Cukrus léidžiasi vandenyje NdŽ.
^ Bandelės net burnoj léidžias (labai skanios), ką te besakyt! Vb. Obuoliai net nastruosa léidžias (tokie prinokę, minkšti) Pls.
5. tr. skleisti (dažus) skalbiant: Sunku skalbt – dažus léidžia Kn.
6. tr. lydyti: Vašką léisti Kv. Leisti taukai Šts.
| refl.: Nelaikyk sviestą šiltai – pradės léisties Up. Žvakė nuo saulės leidas Skdv.
7. tr. skystinti (vidurius): Neėsk žalesų – léida Krš. Sena gira leida vidurius, negerk Šts. Vidų léida Vkš. Vidurių léidžiamas vaistas BŽ518.
8. tr. skiesti: Su neleistu uksusu užpyliau, visas karpas išdeginau Šts.
9. intr. minkštus kiaušinius dėti: Vištos ėmė léisti – tik tokius minkštpaučius deda Alk. Ar kas parmušo, ar iš didelio dėjimo léida Krš. Jau trys vištos minkštais leidžia rš.
10. tr., intr. euf. šlapintis, teršti, bjauroti: Srutą léisti (šlapintis) KII8. Vaikas pilveliu leidžia (viduriuoja) Dglš. Jau jis kraujais léido, al' aš išgydžiau Lnkv. Senė jau seniai iš lovos nebeišlipa nė savo reikalu – po savęs leida Als. Jei viduriai kraujais leidžia, reikia karvelio mėsa gydytis MTtI85. Lašinių priputus, kap vole leidžia Vlk. Kap apsiėdė, tai devintan rąstan léido Vlk.
^ Pamato gražesnį vaikį ir léida į kelnes (susižavi) Krš. Bagotam velnias košėj spirgučiais leidžia LTR(Srj).
ǁ intr. Lp, Ds orą gadinti: Na, katras čia dabar léidžiat? Alk.
11. tr., intr. tekėti, sunktis, praleisti skystį, nelaikyti skysčio ar oro dėl nesandarumo: Pradėjo jau per stogą léist (varva vanduo) Mrc. Čelna (valtis) leidžia vandenį (įsisunkia į vidų vanduo) Mlt. To bačka jau labai perdžiūvus – léidžia Sb. Viena padanga léidžia orą (nelaiko oro), negali važiuot Jrb.
| refl.: Ežeras sproginėjo, vanduo leidos (sunkėsi), negalėjo beiti Šts.
ǁ tr. duoti persisunkti, persigerti: Bloga oda, vandenį leidžia Lš.
12. tr. SD370 tekinti, bėginti: Sulą léidžia iš klevo ir iš beržo Vkš. A tas puodas jau dykas, kur léidžiu alų? Pš. Leidžiu gėrimą R409. Mano vynelį leidai, nemielą čestavojai (d.) Rod. Į parūgas kraują léisk jukai virti, kad pjauni žąsis J. Kraują léidžia Grž. Aš nesu kraujo leista, nė kirminais (dėlėmis) statyta Šts. Brolis léidžia sau kraujį dėlėmis (duoda iščiulpti) JI309. Léisti vandens srovę DŽ. Vandenį léidžia iš prūdo (duoda nutekėti) Grž. Kirto galvelę kaip kopūstėlį, leido kraujelį kaip rasalėlį DvD5.
| Oro leidžiamàsis vamzdis BŽ131.
| Tėvas žarstė rankomis grūdus, pasiėmęs delne atidžiai juos tyrinėjo, leido (bėrė) kaip vandenį pro pirštus V.Myk-Put.
^ Broliškos rankos brolio kraują leidžia (brolius žudo) V.Kudir.
13. tr. prakiurdant duoti išlįsti, išvirsti (iš vidaus): Viename krašte atsirado toks šernas ir darė daug jeibių: kniso ūkininkų laukus, draskė gyvulius ir žmonėms vidurius leido J.Balč.
14. tr. melžti: Leidžiama karvė Kos35.
15. tr. daryti, gaminti (skystus daiktus): Duoną valgė iš pelų, o arielką leidė iš grūdų Pl. Vieną kartą leista šnapšė baisiai y[ra] prasta pagirioti, kas kita du kartu leista Šts. Kelmus lupdavo ir smalą ratam tepti leisdavo BsPIII97.
IV. išduoti į aplinką, teikti, skleisti.
1. tr., intr. išduoti (iš savęs) į aplinką: Pats nerštas – kuojos ikrus léidžia Ėr. Šnekučiuodami leidžia dūmus (rūko) kaip iš kamino Žem. Įsikandęs papirosą, i léidžia sau pro ūsą dūmą Gs. Dėdė ėmė leist iš savo pypkės dūmų debesis Mš. Garvežys šniokšdamas leido garus rš. Muilo burbulus léidžia Ėr. Gvazdiko dervuočio kotas leidžia rausvas sultis, limpančias kaip derva rš. Smakas pradėjo ugnia leist; kareivis tąj skepetaite mosterėjo, prapuolė ugnis BsMtI169.
| Man liepė neléist viso balso (taip smarkiai nedainuoti) Sml. Skamba sodnas nuo dainelių, kur susėjusios sesutės leidžia balsą iš burnelių LTR(Ps). Skrisdamas viršum medžių, pačioj viršūnėj sėdžiu, leidžiu balsą per tamsias girias A.Strazd. Leidau balsą į žalią girelę JD1019. Viršuj medžio sėdėjau, aplink save žiūrėjau, leidau balselį par žalią girelę Tl.
| Ženklą leisti N.
| prk.: Arkadijus, tarytum smaguriaudamas, kiekvieną žodį leidžia pro savo gražius ūsus rš.
ǁ skraidinti: Bitės tik ūžia, neina an darbą, matyt, spiečių lei̇̃s Ėr. Bitės rengas jau spietlių leisti S.Dauk.
ǁ tr. skleisti, teikti: Ramunės žiedas didelį léidžia kvapą NdŽ. Oi tu mirta, labai tvirta, leidi gardų kvapą (d.) Pnd. Saulė leidžia spindulius per visą kambarį rš. Vakare, uždegus lempą, vaikai dar žaidė su tuo kristalu, ir jie pastebėjo, kad jis leidžia šviesą J.Balč. Aptems saulė ir mėnuo, nebeleis savo šviesos brš.
| Versk mus kožnam meiliai slūžyti, tikrą meilę viernai leisti Mž384.
ǁ tr. platinti (kalbas, gandus…): I leida tokią teisybę į pasaulį, a ne pasiutę! Krš. Aš suseksiu, kas tas kalbas leidžia Ašb. Plepalą leida, kad švedai čia pareita Šts. Leido apie jį gandą visoje anoje šalyje SkvMt9,31. Gandus pikti leidžia, kvaili platina KrvP(Krkn). Žmonės visokius liežuvius (apkalbas) leido rš.
2. tr. sukelti, padaryti: Léidžia rasą vakarėly visokie upeliai Kp. Devynius rytus miglužę leisiu JD1174. Apskardą, apskrabą leida, – sako šatiškiai (Šačių apylinkės gyventojai), o laukuviškiai sako: ledija Lkv. Apskardu léida, kad lyja ir šąla J. Kas griaudžia, žaibus, perkūnus leidžia? brš. Leido velns ant jo daug vočių Mž436. Sakės atejęs ugnies leist SPI312.
3. tr. bažn. sukurti, sutverti: Šiandien dar senu įpročiu yra sakoma: tą žmogų yra Dievas leidęs ant svieto, nesakoma sutvėręs S.Dauk. Dievs leido svietą R127, MŽ167. Toks Dievo leistas B. Ir Dievas leido didžius ešketrus ir visokias žvėris BB1Moz1,21. Tu gimdi žoleles, tu leidi paukšteles KN215. Kuriop galop esti Dievas visus daiktus leidęs? MT44. Kaip tasai negirdėtų, kursai leido ausį? Ir kaip neišvystų, kursai leido akį? BPII389.
| Nemanykit, dainiai, kad čion esat leisti (kad jums gyvenime pavesta) tik vien ditirambus linksmai sau dainuoti J.Jan.
| Iš kur léistas Jūs (iš kur kilęs, kur gimęs)? Km.
^ Pailgo veido, kap Dievas léido Vlkv.
4. tr. auginti, želdinti (daigus, atžalas, šaknis…): Medžiai atažalas léidžia Lš. Žirniai jau ūsus léidžia Ėr. Anie rugiai léidžia krūmus (iš vieno daigo pasidaro keli) Lp. Augo klevelis žaliam gojely, leidė šakeles pagal upelį LTR(Klov). Stiebus leisti I. Apynys leidė plačius laiškelius – tai jais išrašė mano veidelį VoL338. Jau mano kopūstai kelintus lapus léidžia Skr. Ai lazda lazda, lazda sausoja, kada lapelius tu leisi?! TDrIV21(Ck). Skleidė žalius lapelius, leido baltus žiedelius (d.) Prn. Rugeliai žaliavo, kviečiai varpas leido TDrV65. Jau leidžia daigus rugiai – tuoj dygs po lietaus Km. Šaknį léisti, įsišaknyti KII364. Lapo gysla léidžia daugelį šalutinių gyslelių NdŽ.
| Dantis leidžiu SD447.
^ Dažnai mažas medžias plačiai šaknis leidžia KrvP(Mrk). Tirnags, titirnags, aukštyn lipdams, žemyn kiaušius leidžia (apynys) rš.
| refl.: Atšilo oras, ir lapai ėmė leistis Arm. Kad jau šaka jo sprogsta ir lapai leidžias, žinote, jog arti yra vasara GNMt24,32. Po lieti jau rūškyniai leisis Rod.
5. tr. iškišti: Jau jau léidžia ragus [sraigė] Sb.
| Léisk léisk daugiau to nosiniuko iš to kišenio – kas čia tokią mažą kertelytę matys! Škn.
| Krantinėn leidžiamas (nutiesiamas) trapas rš.
6. tr. teikti apyvartai, platinti: Kad po truputį leistų tiražą to žodyno (ne iš karto atgabentų iš sandėlių), labiau žmonės pirktų rš.
| Ėmė leisti raštus į žmonis Žem.
7. tr. tiekti, gaminti (spaudą); skelbti raštu; spausdinti: Leidžiu lietuvių rašomosios kalbos gramatiką J.Jabl. Maksvoje buvo pažadėtas leisti jaunuomenės laikraštis K.Būg. Vis dėlto aš jums siunčiu keletą pataisymų, kuriuos galėsit įdėti, jeigu ši knyga kada nors bus leidžiama antrą kartą J.Balč.
ǁ sudaryti ir paskelbti: Įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia ten buvo vienose rankose sp.
8. tr. eikvoti (pinigus, turtą…): Ta mažoji [mergaitė] piningą léida, o didžioji jau nepraleis, tūrės susispaudusi Krš. Lengvai uždirbu, lengvai leidžiu NdŽ. Jisai léido pinigus už niekus, t. y. eikvojo J. Tu vis mano uždirbtus pinigus saujom léidi Užp. Neturiu padėjėjo dirbime (darbe), ė leist yr kam Str. Tėvelis rinko dūsaudamas, sūnelis leido ūpaudamas J.Jabl. Darmai sveikatą leidi Ktk.
| refl.: An šituos daktarus tik léidžiuos, o nieko nemačija Mlt.
9. tr. parduoti: Leisiu ir tą karvę, neina į ranką (mažai pieno duoda, blogsta) Srv. Aš savo arklio už jokius pinigus neleisiu Žž. Ar už penkiolika léisi tą skepetą? Vlkv. Už mano juodbėrėlį tris šimtus siūlinėjo. Kad gražiai šokinėjo, be keturių neleidau JD993.
10. tr. atiduoti, atmesti, atsisakyti: Tam, kursai imtų rūbą tavo, leisk jam ir ploščių brš. Gausma sėklą leisti šalin Krtn. Kitąmet jie léidžia gyvenimą i eina į miestą Rs.
11. tr. atiduoti nuomai, išnuomoti: Butą leidamą pajutau ir išsinuomojau Šts.
^ Leido žemę renda Šts. Pirko namus ir leido į randas Tat.
V. sudaryti sąlygas kam išvykti; siųsti.
1. tr. rengti kur išvykti: Jie pasiskolino pas mane, kai tą vaiką į Ameriką léido Skr. Manderėlę aš siuvau, marškinėlius surinkau – reiks ma[n] leisti sūnelį į vaiską JD26. Reiks ma[n] leisti sūnų karūmenę JD555. Jei mane vainon leisi, pirk man bėrą žirgelį LB150. Oi lyliai, tatatai, leidė tėvas sūnelį … žalion girion medžiotų LTR(Ob).
2. tr. duoti už vyro, į marčias: Leiskit Elzę, kad tik geras vyras atsitaikintų LzP. Tėvuli manas, tėvuli senasai, leisk mane už jauno bernelio, už jauno raitužėlio V.Krėv. Neduok, neléiskie už kareivėlio Vlkv. Tėveli mano, mano širdele, leisk leisdamas dukrelę (d.) J.Jabl. Ir leiste leisiu, ir pažadėsiu JV330. Leisiu dukrelę savo jaunam ženteliui JV289. Ar mun leisi dukrelę šį mylą rudenelį? StnD14. Žada žvirblelis dukrytę léisti Sch17.
3. tr. sudaryti sąlygas, duoti lėšų (mokytis): Tarutis nusprendė savo Kaziuką leisti į mokslus P.Cvir. Nuo aštuntų metų pradėjo léist mokytis iškalos GB81. Ir léido jį in klesas LB208. Į daktarus leisiu savo pyplį rš. Vieną leido į dišėres (dailides), antrą į račius mokytis BsPI14. Tėvas, matydams, kad iš to vaiko gal kas geras išeiti, pradėjo léisti aukštus mokslus BM393.
4. tr. liepti kur vykti; siųsti ką kur: Kai vaikai paaugo, Gailiūnas vieną po kito pradėjo leisti juos į žmones už piemenis, o vėliau jau už pusbernius bei pusmerges A.Vien. Vieną vaiką teturiv, neleiskiv ano kiaulių ganyti M.Valanč. Jis sakėsi ne pats bėgsiąs, bet léisiąs savo tarną NdŽ. Ant rytojaus davė jam gerą arklį, sutaisė kareivius ir leidžia užbaigtie karę BsPIII282. Ubagais leisti [vaikus] (siųsti elgetauti) N. Mes jums, sesės, piršlius leisim NS402. Aš esu kvieslys, nuo pono Dievo leistas (iš oracijos) Nm. O kaip tu josi pas jaunąją mergelę, vis pirma leiski savo didį pulkelį JV497. Pro vienus vartus panelę leisiu, pro kitus aš pats josiu (d.) Rk. Ne tiktai į svetimus laivus tuos turtus lodãvo (krovė, dėjo), bet ir patys daugybes savo laivų leido į svečias šalis S.Dauk. Leido kurtus į pėdsakas JD106.
| Sūnų iš dangaus leisti, tą ant svieto siųsti BPII150.
| prk.: Vai, kad aš ėjau viešu keleliu, leidau vargelį viduriu kelio (d.) Ktv.
ǁ duoti potvarkį išvykti, išvažiuoti: Viršinykas jau eina traukinio léist Vb.
5. tr. siundyti, pjudyti: Kai eina vasarojun, šunim léidžiu [karvę] Vb. Netęsia arklys, koc tu jį žvėrimu leisk Vrnv.
6. tr. siųsti (laišką, pinigus, daiktus…): Léidom anam jau du laišku, bet nėko neatrašė Grg. Varšuvon gi ir atarašą leisiu LTI418(A.Baran). Keturias pagrečiu grometas leidžiau pas jumis Sz. Leidė paleidė tėvas lakštelį per lygųjį laukelį Tvr.
ǁ gabenti: Dides daugybes [kailių] leido par vandenį į svečias šalis S.Dauk.
ǁ Strn plukdyti (sielius): Sielių (rąstų, sienojų) Nerimi dėl sausos vasaros neleidžia šiemet į Vilnių J.Jabl.
7. tr. perduoti elektromagnetinėmis bangomis, transliuoti: Šiandie radija neleidžia žinių – šventa Jrb. Programa bus leidžiama ir trumpomis bangomis rš.
| Dirginimo leidžiamoji sistema (fiziol.) rš.
8. tr. lydėti (išeinantį): Aš tavę nebeléidžiu, pats išeisi Ėr. Išeisiu ir neléistas, gal dienos neišsinešiu Ds. Toliau neléisiu, tik lig durų Ėr. Leiskit, lydėkit mane, brolyčiai, per rugių lauką, per žalią lanką RD60.
ǁ lydėti mirusį, laidoti: Aš mačiau, kai jį ant kapų léido Skr. Sustokim, broliukai, sudūmokim, kur leisim, kur kavosim TŽI141. Kad mane leido į aukštą kalnelį, mergužėlė gailiai verkė JD1145. Tai leis muni matušelė, tai leis muni sengalvelė ant aukštojo kalnelio StnD27. Gana kloniojais, mano dukružėlė, į kapelius leisdama JD587. Pagrabą léida Ll.
9. tr. prabūti, pragyventi, praleisti (kurį nors laiką); duoti praeiti (laikui): Antrą karą jau léidžiu Ėr. Įdomiai ir turtingai vasaros atostogas leidžia studentai sp. Tėviškėje leidau ramų gyvenimą rš. Aš taip léidau, léidau (kenčiau) vargą Grš. Naudingai leidome laiką rš. Aš dienas léidžiu tik ant to lapavimo (kiaulėms lapus skindama) Rdm. Jam ne tep nuobodu leistie dienas Brt. Aštuoniasdešimt keturis turėjau, penktus léidau Mrj. Ai, sūniuk, daug metų turiu – devintą dešimtį léidžiu JnšM.
| refl.: Gyvenimas léidosi léidosi geriau po biskį, no kiek lengviau pasidarė Grš. Tuo čėsu leidos (ėjo) tretį dešimtą metą BPI255.
VI. duoti veiksmui eigą; judėti tolyn.
1. tr. duoti veikti kokiam mechanizmui, įtaisui, jėgai: Mašiną léisti BŽ110. Nedaug malimo, neléidžia girnų (nemala) Ėr. Vaikai aitvarą léidžia Rm. Negražu, kai kunigas plėšos dėl skatiko, varpų be penkeklio neleidžia rš. Vargonų maž teleida (silpnai, vos girdimai vargonuoja) – vis mergaitės gieda Dr.
| Adomas pirmas darban įtemptus raumenis leido rš.
2. tr. duoti eigą veiksmui; daryti, kad kas judėtų, eitų, slinktų tolyn: Budavočiau laivelį, leisč ant jūrių marelių JD97. Padirbysiu laivelį, leisiu jūrėms marelėms KlpD89. Nešvarios bruknės – reiks léist (berti) par stalą (riedančias geriau perrinkti) Mžš. Leisti siūlą į ritę rš. Nežymiai kreipdamas vamzdį čia į kairę, čia į dešinę, jis leido vieną šovinių kaspiną po kito rš.
| Leis tavo plūksneles ant vėjo (duos vėjui išnešioti) NS9. Po ta obelim sėdi trys senelės, kurios verpia gijas ir vėju leidžia V.Krėv.
| Kam daba léist (pirmajam dėti, mesti ant stalo kortą)? Škn. Léisk į grajų Krš. Leisk pirma tas septynias, ko čia laikai suspaudęs [kortas] kaip gerą daiktą! Škn.
| Léidi iš eilios (kalbi apie viską nesivaržydamas) Dglš. Nemoka, o léida (perkelia) iš klasės į klasę Krš.
ǁ perduoti iš eilės kitam: Nu, sukiam peilį: kam pirmam gert, kas pradės stiklinę léist? (ties kuriuo peilis viršūne sustos, tas turi pirmas pradėti gerti) Škn. Gerkit, broleliai, leiskit aplinkui [taurę, stiklinę] KrvD95.
ǁ reguliuoti ką judantį, slenkantį tolyn; nustatyti veiksmo pobūdį: Neleisk siūlų gurgždūlėms [verpdama] – būs nestiprus siūlas Šts. Verpk, dukryte, netingėk, į kuodelį vis žiūrėk. Neleisk siūlą per storai, nelipink, nesuk sukriai RD91. Kad tu labai storom pliauskėm léidi, smulkiau kapok! Vb. Kieti makaronai, negaliu sukramtyti – cielus léidžiu (ryju) Upt. Neléisk vežimo taip plačiai [kraudamas], išvirs vežant Rm. Klynu leidžiu (pleištiškai ką darau) SD93. Lėta žingine leido vežimą su karstu žentas Miknius, kad ir pėstieji neatsiliktų V.Myk-Put.
| Mokytojų vaikas, lengviau léida (mažiau reikalauja mokėti) Krš.
3. tr. BsPIV262 raginti, smarkiai varyti (arklį): Kad léidžia kumelę, kad net šokinėja ratai Mžš. Jis tyli ir leidžia arklį smarkia ristele J.Marc.
4. refl. imtis kokio veiksmo, pradėti ką daryti: Paskui atsargiai apsidairė aplinkui ir leidosi bėgti, kiek kojos nešė J.Balč. Ir pasikėlė tie vyrai iš te, leidosi eiti Sodomopi BB1Moz18,16. Velniai, sparnus smagesnius prisidėję, vėl leidės gintis MitI382. Léistis lenktynių NdŽ. Visi kareiviai leidosi ieškoti ir gaudyti bėglio V.Myk-Put. Į mūšį nesileido, tik gynėsi A.Vien. Valandėlę pastovi, paskui vėl leidžiasi į kelią rš. Tada sėdo ant arklio ir leidos į kelionę Gd. Nenorėjo leistis ginčan su mokytoju rš. Darbo dienų rytmečiais ji pavalgydina jį greičiau, nelabai leisdamasi į ilgas kalbas I.Simon. Ji niekad nesileidžia su manim į šneką rš. Ėmė léistis į miegą Grž. Jau léidžiuos miegan, tik bar bar bar kažin kas langan Vb. Širdis ir muno susigriauža, bet aš neleiduos į rūpesnį Šts. Léidos ant baidymo (ėmė bauginti) DP23. Ant piktų darbų leidos S.Stan.
ǁ pradėti eiti (amžiaus metus): Leiduos į trečią metą B. Leidžias į ketvirtą nedėlią R164.
| Diena leidės vakarop eit BtLuk9,12.
5. refl. krypti, gilintis, įsitraukti į kurią nors sritį: Jis dažnai kalbindavo kareivius ir būtinai leisdavosi į politiką rš. Nemanau leisties į visų grunaviškės Romovės išgalių kritiką LTI338(K.Būg). Į kalbos teoriją, į platesnius apibendrinimus Jablonskis rečiau tesileisdavo rš. Autoriaus, kaip ir kitų keliautojų, truputį per daug leistasi į smulkmenas J.Balč.
6. pasitikėti, pasikliauti; atsiduoti: Leidžiuosi ant ko SD350. Leistis ant laimės N. Ant jo valios leidėsi PK160. Leidžiuosi ant viernų jo žodžių žadėjimo brš. Ant tavo … šaukimo drąsiai visi leidžiamėsi PK24.
7. intr. eiti, keliauti, vykti: Nu, tad aš jau ir léidu Pln. Visi buvome kaip avys paklydę, ir kiekvienas leidęs buvo savu keliu DP282.
| refl.: Iš Birštono pakliuvome į Alytų, o iš ten pėsti leidomės per Dainavos kraštą A.Vencl. Leidosi žmogus į girias arklio ieškoti P.Cvir. Jau ankstybas buvo rytas, kada jis iš Pagirių leidosi namo I.Simon. Vakaras, reik leisties ant namų Dr. Milciades, trukti laiko neturėdamas, leidos, kur ketėjo S.Dauk. Leidžiuosi kur SD378. Ir tarė ans senas žmogus: kur besileidi ir iš kur ateini? ChTeis19,17. Leisiuos iš tų vargų, kur mano akys mato, kur kojos neša Rod. Žmogus … geru keliu leidžias VoK3. Broliai, léiskimės ing šitą kelią gyvatos DP542.
ǁ refl. varytis (su banda): Pavakary piemenys su galvijais léidžiasi panamėn Slm. Žmonių laukuose nebesimatė, tik leidosi artyn namų piemenys su savo bandomis A.Vien.
ǁ refl. vandeniu keliauti, plaukti: Leidos laivais į Padaugavį S.Dauk. Jonas su samdytais vaikiukais leidos į jūrą menkių meškerioti M.Valanč. Sėdos į akrūtus ir leidos per jūras MPs. Akrūtu leidžiuos MŽ57. Leidosi už jūrių marių, kur ne vieną didis vargas varo A1884,183. Leidos tada eldijoj pūston vieto[n] patys Ch1Mr6,32.
| Tais vėjais leiskis, tais plauk SPI280.
ǁ važiuoti: Nuvažiavai į Klaipėdą, įsėdai į traukinį i léisk Šts.
| refl.: Liuob tuo keliu visi léisias Pp.
| Nėr žiemos – negal su ledžingoms léisties (čiuožti) Krš.
ǁ bėgti: Nu tai aš jau ir léidu Krtn. Numetęs dalgį į krūmus, ka leidžiau namie Krp.
| refl.: Žiūriu – jau jis par kiemą léidžias Jrb. Arklys vėl leidosi risčiuke P.Cvir.
ǁ artėti: Pri krašto leisti N. Barzdoti vyrai, vyrai iš jūrių, prie krašto leidant, į daržą kopant, rūtas numynė Sch5.
8. intr. smarkiai eiti, smarkiai bėgti, smarkiai važiuoti: Kur teip léidi, kaip avis į uodigą įkirpta? Slnt. Leidam visi kaip iškertam Vž. Jonuk, léisk atvarslų atnešti! Kal. Kad léida, tik eina purvai ant galvos Vkš. Kur teip smarkiai leidi (važiuoji)? Dr. Tra tra tra! tekinis į velnio miltus beleidant (greitai važiuojant) išejo Dr.
| refl.: Kad duodu, kad einu – léidžiuos, brolyti Skr. Léiskis, kiek tik gali Žd. Vaikal, leiskis, būs prastai! Šv. Léidžias vaikai iš sodo, kiek tik įkabina Jrb. Griebė muilą ir įnirtęs leidos tekinas į pirtį K.Bink. Ka léidas greit – kaip vė[ja]s! Krš. Ka ta višta tą šunį ginė, ka tas léidės į būdą! Škn. Kad léidaus, tai léidaus, nežiūrėjau tvoros ar grabės Skr. Žaibu léidės iš miško bernaitis FrnS205. Leidžiuos per padangių plynes su pavasariu lenktyniais K.Bink.
ǁ tr., intr. šiaip ką smarkiai daryti: Leidam (smarkiai grojame) tą maršą, o jauniejai nekelas Šts. Ir leis (dainuos) par vakarus štrailus, – gulti eikiat! Vvr. Léida (geria) lygia dalia su vyrais tą šnapšę Skd. Da aš aru dirvas, šieną léidu (pjaunu) kiaurai Nt.
^ Ana léida (plepa) kaip šeštarnė Pln. Ana léida (plepa) kaip nū siūlo, negal nė beapsiklausyti Pln.
VII. daryti, kad kas eitų žemyn, žemėti.
1. tr. keisti daikto padėtį žemėjančia kryptimi: Laikyk iškėlęs, neléisk rankos, ir nustos bėgti kraujas Vb. Jau léidžia vėliavą Slm. Kam taip aukštai kali, léisk žemiau [vinį] Vb. Labai jau atsiraitei rankoves, bus šalta rankom, léisk ben kiek žemiau Slm.
^ Neleisk taip akių žemyn (nesigėdink, nenusimink), aš sveiko nekaltinu J.Jabl.
| refl.: Taip neléidas tas skietas šį kartą Ms.
2. tr. duoti nukristi, nebelaikyti: Durnius, sėdėdamas eglėj su durim, i sako: „Broliai, léisiu duris!“ (ps.) Plš.
| Liepos mėnesį žąsys jau pradeda plunksnas leisti (šertis) Lš. Žąsys jau perėt eis – pūkus léidžia Ds. Léisti plaukus NdŽ.
ǁ prilaikant duoti nuslinkti žemyn: Stalas didelis, griozdas, koridoriukas siauras – reikėjo su virvėmis pro langą leisti rš.
| refl.: Aš léidžiuos iš aukšto virve pagal J. Nusivijo virvę, prisirišo prie dangaus ir leidos BsPIV35. Žiūrėk, voras ties tavo galva léidžias! Vb.
ǁ prilaikant duoti nuslinkti gilyn: Dėk viedran [mėsą] ir léisk šulnin Vb. A jau visą pieną sukošei, į šulnį galiama léist? Rd. Ėmė, virves sumegzdami, leist [duobėn] BsPII217. Leiskit mane į duobelę, kaskit kuo giliausiai JD1218.
| refl.: Atsirado vienas muzikantas, katras pasisiūlė leisties su virve in tą duobę BsPII217. Jūros dugne yra gražu, ir žmonės be reikalo bijo ten leistis J.Balč. Luotas į vandenį grimzta, t. y. leidžiasi į dugną JI471.
3. refl. judėti žemyn, kristi: Pradėjo lovos dangtis pamaželiu žemy léistis Jrk107. Leiskis žemyn (krisk nuo kalno) SPII14. Pasakojo, kad susilaužęs koją leisdamasis parašiutu rš. Leidos snaigės, krito snaigės iš aukštybių pamažu P.Cvir.
ǁ bažn. iš nematomo pasaulio (dangaus) pereiti į matomąjį: Aš todėl užgimęs esmi ir ant šio svieto leidausi, idant apie teisybę liudyčiau BPI377. Kristus iš dangaus leidosi ir žmogumi užgimė BPI272.
ǁ skristi žemyn: Paukščiai čia kilo aukštyn, čia vėl leidosi žemyn J.Dov. Iš aukštumo čirvendamas leidžiasi vyturys J.Balt. Léiskis žemyn ant žemės (sako lapė gaidžiui, tupinčiam ąžuole) PP39. Pagaliau lėktuvas pradėjo leistis rš.
| Ir Jonas išvydo dvasią … kaip karvelį, žemai leidenčiąsią BPI267.
4. intr. nutūpti: Atskrido skrido pilkas sakalelis, leidė, prisleidė prie pilkai gegutei Rš.
| refl.: Ėmė skristi visokie paukščiai ir léistis prie upės kranto NdŽ. Jei sniegena leidžias ant langų, bus sniego ar šalčio Pnd.
5. intr. slėptis už horizonto, sėsti, žemėti (apie dangaus šviesulius): Saulelei tekant, žirgą pašėriau, saulei leidžiant, balnojau JV384.
| refl.: Saulelė léidos skaudžiai raudona, lys Pj. Dirbo lig saulei leidžiantis J.Jabl. Vai, eisiu eisiu į tą šalelę, kur nesileidžia niekad saulelė S.Nėr. Vieną pavasario vakarą mes trys sėdėjome prie lango ir žiūrėjome į besileidžiančią saulę P.Cvir. Leiskis, saulė, tekėk, mėnuo, duok man šventą vakarelį D10. Saulė léidžiasi į debesį Pc. Nevalgydavo net saulei leidžiantis DP108.
| prk.: Jau diena léidžias vakarop (artinasi vakaras) KII220. Atėjo popietis, paskui ir vakaras ėmė leistis Mš. Leidžias vakaras lėtas, ramus Mair.
| Už lango jau leidosi pilka prieblanda J.Avyž.
^ Žinok, kad jau mūsų saulė léidžias (jau senatvė, artinasi mirtis) Ut.
6. tr. guldyti (nukirstą ar nupjautą medį), kirsti (medį): Tokias ilgas pušis leidžia Pnm. Perdien leisdami, nuleidom šimtą medžių Sn. Girelę kirto, girelę leido, pagirėmi pastatė TD30.
7. refl. slūgti: Vanduo ėmė pamažu leistis NdŽ.
8. refl. būti nuožulniam, nuolaidžiam, žemėti: Paskui ten leidosi gražus šlaitas rš. Sodyba vienu šonu rėmėsi į kalvą, kitu leidosi į krūmais ir medžiais užaugusią pelkę rš.
9. tr. duoti nusiristi, duoti nuriedėti, nušliaužti į pakalnę: Sielinykai rąstus leidžia nuo kranto į upę Prn. Tokios bačkos iš ratų neiškelsi – priremk nuožulniai plačią lentą ir léisk žemyn Vb. Užtempia rogeles aukštyn [vaikas], o paskui dykàs leidžia nuo kalniuko, pats bijo sėstis Slm. Léisk atgal vežimą (duok riedėti): kaip tu užvarysi, kad ratai eina atgal?! Rmš.
10. refl. eiti, važiuoti, vykti į pakalnę: Motina leidžiasi takučiu žemyn P.Cvir. Vaikai rogutėmis léidosi nuo kalno NdŽ. Teko keltis į aukščiausius kalnus, čia vėl leistis į pakalnes rš. Ilgas vagonų sąstatas leidosi į daubą J.Dov.
ǁ lipti žemyn (laiptais, kopėčiomis…): Laiptais mes leidomės iš lėto: pakopa po pakopos rš.
11. tr. storinti, žeminti (balsą): Nekelk taip aukštai balso, léisk žemiau Rm. Šito žemai leidžiama giesmė, reikia jai žemo balso Prng.
| refl.: Melodija vėl leidžiasi žemyn, tiktai negrįžta tuo pačiu keliu LTII98.
12. tr. daryti, kad apdribtų, apgultų, nusvarinti žemyn: Šarkus patiekės trumpus, nebjuosės, įgijo batus ir ant tų leido kelnes M.Valanč. Be reikalo suki tą kuodą – léisk ant pečių kasas Vb.
13. intr. mezgant mažinti akių skaičių: Bus trumpas nykštys – per anksti pradėjau léist Vb.
ǁ baigiant megzti, naikinti akis: Užteks megzt, gali̇̀ jau léist Rd. Baigu [megzti], léidu visai Krš.
VIII. kišti.
1. tr. merkti (į vandenį), nardinti: Atėjo lapė pas upę ir ėmė leisti uodegą į vandenį Ašb. Dėjau galvą ant akmenio, … leidžiau kojas Dauguvėlėj NS500. Jis ėjo žvejoti kasdien ir buvo įpratęs tik keturius kartus leisti savo tinklą į vandenį J.Balč. Pamatė du broliu … beleidžiančius tinklą ing marias (nes buvo žvejai) DP377.
ǁ pamažu dėti, krėsti, pilti į skystį: Verdant leistinius kukulius, tešla šaukštu leidžiama į verdantį vandenį ar buljoną rš.
2. tr. švirkšti (vaistus): Siūloma leisti į poodį fiziologinio tirpalo rš.
| Tie vaistai į nosį leidami̇̀ (lašinami) Krš.
3. tr. durti, smeigti: To katis teip giliai nagus leidžia, geriau jos nekibink Vb.
| Toks kudlotas, sunku bitei geluonį léist Slm. Aš tau gylių į kaklą neleidžiu (sako musė arkliui) S.Dauk. Bitys nū gauruoto bi̇̀jos – léida tujau gylį Krg.
4. tr. kišti javus, šiaudus… (į mašiną): Aš šiaudus kroviau, o kitas į mašiną léido Šts. Nepjautų pėdų neléisk, bo mašiną užkiši Škn. Ploniau léisk javus į mašiną, kad išsikultų Rm. Aš vienas pasuksiu akselinę, tu tik spėk léist Lš. Leidžiamasis stalas (mašinos) rš.
5. tr. duoti praeiti per ką: Pienas léist (separuoti) reikia Dglš. Bruknių čielų nevirinu, per mašinką léidžiu Vb. Leisk per tankesnį sietą [miltus] – bus geresnis pyragas Slm. Daržinio[je] pasiriš į durų tarpą kretilą i par vėjį léis tus grūdus Skd. Du sykiu pušį gavo par pjūklus léisti [lentpjūvėje] Šv.
| Leisti par lembikį (distiliuoti) I.
| Kiaurai léidamas buvo kadrilius Užv.
^ Léisti per galvą juodas mintis (pasiduoti pesimizmui) NdŽ. Vaikas motynos žodžius par burną léida (kartoja), ne kitaip Krš.
IX. mesti tolyn, smogti.
1. tr., intr. mesti tolyn: Léisk ripką Ėr. Jis akmenį léidžia par stogą Up. Neléisk akmeno į šunį Ėr. Leisk su kūliu į galvą Kal. Léisiu, kas papuls po ranka Pmp. Ai, metė leidė manę motynėlė raudonais obuolėliais JV787. Gulėdamas pradedu malkom léist tos vietos, kur anos (pelės) triukšmauna Ob.
^ Leisk šuniuo – kliūs muzikantuo (daug muzikantų) Šts.
leistinai̇̃ adv., leistinõs: Nenorėjo imti, leistinai̇̃ leido Rdn. Leistinos leidęs su klumpiu į kaktą Šts.
| refl.: Pirma dagiais leidosi, o galop ristis pradėjo LzP.
2. tr. iš prietaiso sviesti ką į tolį, šauti: Iš šaudyklių kulkas leido JD1150. Kad mes leidom iš muškietų, iš muškietų, kulkos lėkė kaip bitutės, kaip bitutės BsO82. Kai jie per daug prisiartindavo prie pilies sienų, į juos leisdavo iš lankų strėles, mėtydavo ietis A.Vien. Iš laidynės léisti akmenukus J. Leidžiamoji ugnis (raketa) LL203.
3. intr. Nt smogti, kirsti: Tik tik norėjau léisti lopeta – būtų lig žemei išsiskyręs Jnšk. Léidžia per ausį Grž.
4. tr. moti, siausti: Ranką leisk vienokiu šūviu (jėga) – gerai išbersi duoną (rugius) Sd. Ėmė dalgį ir leido jį į pievos žolę rš. Leisiu dalgelį palei žemelę, kirsiu dobilą palei šakneles DvD96.
X. lyginti, glausti.
1. tr. laidyti, lyginti, „prosyti“: Geležis rūbam léist Ds. Léisti marškinius BŽ592.
2. tr. obliuoti, lyginti kraštus: Stalui lentas léidžia Lš. Vyrai per visą dieną léido lentas Brt.
ǁ ką prie ko priderinti, lygiai sudėti: Viskas padaryta, rytoj pradėsim kampus leisti rš.
3. tr. pustyti, aštrinti: Asla (pustyklė) dalgei léist Žln. Šitoj asla gerai léidžia dalgę Lp. Ė tavo dalgė – pora rozų moster[ėj]ai, ir vėl leisk Drsk. Gal barzdą skusies, kad skustuvą léidi? Lš. Riebus arklys – nor britvą lei̇̃d' (leisk) Prng.
4. tr. Trgn sukti, vyti (virvės šakas į vieną): Privijau knatų, rytoj vadžias leisme Mlt. Juozas prieš pusryčius botagą léido Smn. Ar da léiste daugiau virvių? Dglš.
◊ akimi̇̀s (akim̃) léisti
1. peržvelgti: Eina šiaučius per girią, akim̃ léidžia medžius: tai kreivas, tai šakotas, nėr padabno kurpaliui Prng. Čigonė inejus teip ir léidžia akim̃ pirkią Trgn. Tik léidžia léidžia visus akim̃ Ds.
2. žvilgsniu sekioti: Akimi̇̀s léidžiu jį, kur jis eina J.

akių̃ neléisti įsispyrus į ką žiūrėti: Žmogus neleido akių nuo jūrių V.Kudir.
ant kójų léistis užaugti: Pas mus tep: vaikai leidos an kojų, tai darbuja ir darbuja Rod.
ãšaras léisti; SGI101 verkti: Kojų… palytėjos, upes ašarų ižg akių leisdama DP35.
dū́mus léisti į aki̇̀s Vv meluoti.
gérklę léisti smarkiai šaukti: Gaidžiai gerkles leido rš.
į aki̇̀s nesiléisti nenorėti matyti (ppr. nekenčiant): Močeka į akis nesileido Sigutės (ps.) VoK131. Yra tokiam ir tokiam dvare pana, kad ji nuo gimtos dienos int savo aki̇̀s vyro nesiléidus LB255.
į gálvą léistis įsidėmėti, įsiminti: Munie būtum įdomu, o aš nebnoru dideliai ką į gálvą léistis Štk.
į kójas (į stáibius Šts) léistis bėgti: Leiskis į kojas, kad sveikus šonus beišneštumi Šts. Pamatęs gaspadorių ateinant, piemuo leidosi į kojas Šts. Zuikutis susiprato, suglaudė ausis ir leidos į kojas BM377.
į šãlį léisti tekinti: Jau antrą dukterį į šalį leidam Als.
į vãlią (į valiàs Krš) léisti duoti daryti, ką nori; nevaržyti, paikinti: Léisk vaiką valion – pats būsi nevalioj Vb. Motyna léidžia vaiką į vãlią J. Kam vaiką taip į valias leidi?! Vkš. Reikė manęs jaunos valelėn neleisti TDrIV66. O ir supyko jaunas bernelis, leido žirgą į valią JV69.
į žmónes léisti tekinti: Kurią duosi man skrynelę į žmones leisdama? Vlkv. Tėvelis leidžia žmonelėse NS555.
iš akių̃ neléisti NdŽ nuolat stebėti, sekti.
juokai̇̃s léistis labai juoktis, leipti juokais: Grigas išvertė akis, kaimynas leidosi juokais V.Kudir. Teip nutaikė, jog žmonės leidosi juokais V.Piet.
kóserę léisti negražiai kalbėti: Kam tu tep leidi sa[vo] koserę – svietas iš tavę juokias! Vrnv.
liežùvį léisti apkalbėti, liežuvauti: Ana y[ra] papratusi leisti liežuvį ant visų Ms.
lū́pas léisti vãlion kalbėti, plepėti: Dėl manęs lūpų neleisk valion – ne tavo reikalas! rš.
monùs (mõną) léisti į aki̇̀s NdŽ apgaudinėti: Jumi tik léidžia mõną akysà Lp. Monùs in aki̇̀s léist moka Vlkv. Monus tik akysa leidžia Mrc. Ką dar tu čia monus į akis leidi?! rš.
nãsrą léisti smarkiai rėkti, šaukti: Léido nãsrą, net kaži kur girdėt Gs.
niekai̇̃s (niekù CI186) léisti duoti sunykti, sugesti; nepanaudoti iš apsileidimo; nekreipti dėmesio: Daug turi, daug ir niekais leidžia rš. Šitiek grūdų perniek léidžia (neprižiūri, duoda sugesti)! Vb. Ale bėda, kad mes šį mokslą, taip čystą turėdami, o nieku leidžiam MšK.
per ausi̇̀s (per gálvą) léisti Šts nekreipti dėmesio, nepaisyti, neklausyti, nesirūpinti: Adomas viską leido per galvą rš. Buvau manęs duoti į teismą, ale leidžiau par galvą Žg.
per gérklę léisti pragerti: Ką tik uždirba, vis per gérklę léidžia Vb.
per niẽką (per pirštùs) léisti nekreipti dėmesio: Par niẽką motynos žodžius léidau Sg. Aš nieko nepaisiau, viską léidau per pirštùs Drsk.
prãkaitą léisti sunkiai dirbti: Kačei gana pilnai dirbam ir prakaitą savą leidžiam, tačiau tankiai nieko negalim nupelnyti BPII280.
pro pirštùs léisti nekreipti dėmesio: Ką pro pirštùs léisti NdŽ.
šónais léisti labai juoktis: Nors tu imk ir šónais léisk iš jo šnekos Alv.
vė́jais (vė́ju) léisti eikvoti (turtą, pinigus): Ar ilgai teip sūnus tėvo pinigus vė́jais lei̇̃s?! Vb. Pinigus leidžia kaip kvailys vėju Žem. Skaitys skaitys visus niekus, o kas iš to – tik pinigus vėjais leidžia! Žem.
ži̇́ežirbas léisti NdŽ purkšti (apie katę).
žodžiùs léisti vė́jais tuščiai kalbėti, plepėti: Jei ką sakydavo, tai neleisdavo žodžių vėjais rš.
antléisti tr.
1. nedrausti, netrukdyti: Išbraukėm, išgainiojom, neantleidom manipolių daužyti [1905 m.] Šts.
2. duoti pasiganyti: Ančleido ant žolės i pradėjo [karvę] milžti Pvn.
3. užleisti (kergtis): Antleidom kuilį ant kiaulės Dr.
4. refl. duoti, kad ateitų viešpatauti: Lenkai buvo sukilę, mat vokyčio nenorėjo antsileisti Dr. Jug ir vokytys galingas, mislijo neantsiléisti KlvrŽ.
5. užleisti, užsiundyti: Jam galžudžius antleido S.Dauk.
6. smogti, kirsti: Reikėjo dar antleisti vieną žybą (smūgį) Dr.
7. uždėti, priliesti kuo: Atvarslą antleidu [ant arklių] – kaip ugnį antleisčio Šts.
8. duoti didesnį saiką, matą, užleisti: Antléisk an maišo tos druskos kelis gramus Jdr.
◊ ãšarą (ãšaras) antléisti verkti: Kad ben ašarą būt antleidęs pačią laidodamas! Šts. Fui, ka ans būt ãšarą antléidęs Sd. O ši nė ašaros neantleido, nė ai nepasakė M.Valanč. Kas tau nekait su geru vyru: ãšarų neesi antléidusi Šts.
apléisti tr.
1. SD434 neprižiūrėti, netvarkyti, užleisti: Sodas buvo apleistas ir labai apžėlęs krūmais rš. Kai tėvas valdė, tai ūkė buvo apleista Krok. Kas gi te augs – taip žemė apleista! Vb. Kapai gražūs, tik biškį apleistūs Antš. Buta apleista, laukai neišgyventi Jzm. Ten apleistos pilys griūva ant kalnų aukštai Mair. Apleistose trobose žolės pro langus išžėlė S.Dauk. Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdus ir dirvos nepleiski V.Kudir.
| Knygų platinimas apleistas rš.
| Ir apleistas (negydomas, įsisenėjęs) suskis nugyna, ištepus išsuktų ratų šmyru Šts.
2. DP509, BBMr15,34 nepalaikyti su kuo santykių; neteikti pagalbos; neduoti išlaikymo: Sunki senatvė ir jam: visų užmirštas, apleistas J.Bil. Koks tu vaikas, kad savo tėvą senatvė[je] apleidai! Šv. Kam apleidai tą vaiką, kad jįjį ten visi bara, muša? J. Apleistas nuog gydytojų SD216. Kam tu apileidęs esi mane?! Mž447. Didžiai linksmini tuos, kurie est apleisti Mž339. Kurie jam duksisi, nopleisti niekados, bus sotūs visados KN216. Tavęsp šaukiam …, jeib mus neapleistumbi Mž483.
^ Geras draugas nei bėdoje neapleidžia KrvP(Nm). Dievas neapleis, kiaulės nesuės (nepražūsiu) Dl.
3. refl. pasidaryti netvarkingam, nešvariam: Urvakis nustojo skustis ir kirptis, apsileido rš. Labai apsileidęs, baisiai atrodo Skdt. Apsiléidęs kap lapų ryšys Gs.
apsiléidusiai adv.: Apsiléidusiai gyvena Šts.
4. refl. pasidaryti tingiam, vangiam, nestropiam: Ale tėvui apsileidus, ėmus tingėti, neapsižiūrėjus, visas turtas vėjais nuėjo Blv.
apsiléidusiai
5. DP254 praleisti, aplenkti: Perniai nei vienos dienos neapleidau (kasdien dirbau) Pls. Nei vieno šokio neapleido (visus šoko) Lp. Saulė neapleidžia kelmo, o jūs mane apleidžiat Tsk. Apléido Kuršėnus su lytum (Kuršėnų apylinkėse nelyja) Krš. Bet aš, sekdamas Lietuvos rašytojus, negalėjau tos mūšos apleisti, kuri didžią garbę lietuviams daro S.Dauk.
| refl.: Yra ir kitų tol daugesn vardų …, kurie dėl trumpybės čionai apsileidžia SPI357.
ǁ DP110 ko nedaryti, neatlikti: Apléido nerinį, knygas skaito Krš. Pamoką apléisti NdŽ. Dažnai apleidžia gerus darbus SPII176.
ǁ nukrypti nuo ko, nesilaikyti ko: Nors jisai (Kuršaitis) rašo pagal kiekvieno tarsnio ištarmės, vienog kartais apleidžia savo rašybos instatymus ir rašo pagal žodžių kilmės Jn.
6. atiduoti, prarasti: Aš kito nenoriu, bet ir savo neapléidžiu Lš. Dalgelę suleisiu, dobilą išpjausiu, savo panaitėlės kitam neapleisiu (d.) Kb.
^ Savo neapléisk, kito nenorėk Pnd, Šr, Kt, Trgn. Svetimo nenorėk, savo neapleisk Krn. Mergoms apsileisk, gyvenimą apleisk (jei turėsi daug dukterų, išdalysi visą turtą dalims) KlvrŽ.
7. SD229, R367, Ch1Mt4,13 palikti, mesti (buvimo vietą), pasišalinti, pasitraukti: Apleidau namus, kuriuose par aštuoniolika metų tarnavau BsPII14. Kad Abromas kūnu ir apleido žemaičius, širdžia vienok visumet su jais buvo M.Valanč. Tas ne lietuvis, kurs tėvynę bailiai kaip kūdikis apleis Mair. Jeigu kregždė staiga lizdą apleidžia, nujaučia tuose namuose gaisrą MTtII106.
| prk.: Vaikeli, jei taip elgsys, gali kumet tave ir paskutinis kąsnis duonos apléisti Šv. Apleido mane syla mana Mž469.
^ Neapleisk kelio dėl takelio Plv, Trgn.
ǁ pasišalinant palikti ką be apsaugos, be priežiūros, be globos: Barė mane močiutė, kam apleidžiau darželį, pamylėjau bernelį (d.) Sb. Ką tu veiksi, sesutele, apléidus darželį?! Kzt. Barė mane tėvelis, barė mane senasai, kad apleidau žirgelį, pamylėjau mergelę (d.) Gdr. Alkanus papildė geru, o didžturius apléido tuščius DP471. Regiu, mielas pone, jog tu apleidi galiūnus MP91. Prastot, arba apléist, avis savas DP208.
apleistinai̇̃ adv.: Girioj buvo palikęs apleistinai savo motiną I.
ǁ Ch1Mt4,11 atsiskirti nuo ko, palikti ką: Dukrele mano, viešnele mano miela, dėl sa[vo] bernelio apleisi motinėlę MTtII25. Motinėle nešiotojėle, kodėl mane apleidai (mirei)?! dz. Todelei apleis vyras tėvą ir motiną savą ir pristos moterį savą BB1Moz2,24.
ǁ DP511 išsižadėti, atsisakyti: Neapleisti savo teisių rš. Kaukus, žemėpatis ir laukasargus pameskiat, visas velnuvas, deives apleiskiat Mž9. Apleidę žemės daiktus, dangujęjų ieško MP161.
8. refl. duoti paimti viršų, duotis nugalėti, pasiduoti: Tik neapsileisk jam imdamasis Vrb. Apsiléisk, ir sumins į purvą Krš. Kaip apsileisi, tad ir lips ant sprando visi dvaro šunys Žem. Kodėl tu apsiléidi tokiu? Gž. Ko tu juo apsileidi? Dgl. Apsileisi vienam geruoju, kitam teks apsileisti jau piktuoju KrvP(Ut). Apsileisk su ligoms – anos ir pagaus viršų Šts. Tik neapsiléisk su vaikais! Krš. Apsiléidau slinkiu šįrytais, einu gulti Plt.
ǁ ppr. su neiginiu duotis pralenkti, atsilikti: Tu daryk, kaip tas daro, neapsiléisk Skr. Vikrumu neapsileisdamas, neprisileido pažinti tikro savo silpnumo Vaižg.
9. refl. dėtis, apsimesti: Apsileido nesveikata, ir parejo iš kalėjimo Šts.
10. užkrėsti, duoti įsiveisti, duoti užvaldyti: Apleido vyrą niežais Šts. Vilkais apléisdavo [burtininkai] Dglš. Apléidžiu ką, pvz., šunimis, blusomis K. Ir tie velniai apleido jį kirmėlėm LB178. Apleido mus tumet Dievas labai piktais ugnies žalčiais I.
| Apleido miegu aną piktoji dvasia Šts. Mane apleido sapnu BM367. Apleido vargais Plng.
| Apléisti miestą ugnele (padegti) BŽ418.
ǁ daryti, kad kas nuo ko nukentėtų, būtų skriaudžiamas, duoti apipulti, apnikti ką: Senį vaikais apléido Rs. Ar aš tau ne sesuo, kad vaikais apléidi! Ds. Anas neapléidžia marčia (neleidžia žmonai motinos skriausti) Arm. Jis tujau princą su urėdninkais apleido, kurie jį suėmė TP1881,46. Apleido su savo bitimis, mūsąsias ir išpjovė Šts. Ką šunimis apléisti K.
| Apléido rugius su karvėms Šts. A jūs pašėlę esat taip apleisti kiaulėms rugius?! Žem.
ǁ duoti išsikeroti, duoti užgožti ką: Rūteles sėjo, nenuravėjo, dilgėlėmis apleido JV966. Žolėmis neapleidžiat, kad gerąją sėklą nenusmelktų Ns1857,4. Erškėčiais apleisti I.
11. refl. daug ko turėti, apsikrauti kuo: Par daug apsiléidę su tais vaikais: devyni Krš. Galvoj man, kad jūs vaikais apsileidot?! rš. Apsileidusi esu su darbais, negal beišgalėti Šts.
ǁ apželdinti, padaryti apkritusį (plaukais): Gaurais apleisti I.
| refl.: Popai yr plaukais apsileidę Dr. Barzda apsileidęs – juo nepažins Šts.
12. Šv leisti apibėgti, aplieti, užlieti ką: Vanduo apleistas apie visą dvarą BsPIII256. Pievą vandenim apléisti K. Rugius įsėjo, n'išvarinėjo, vandenužiu apleido KlvD148. Apléidamos lankos duoda geriausį šieną Šts.
| refl.: Olandija buvo apsileidusi su vandenimis Šts.
13. refl. apsilieti, apsipilti: Diedas bobai kad smogė nosin, tai ir apsileido kraujais Rod.
14. euf. apteršti, apibjauroti: Mažiukas tik turkšt, ir apleido kelius Gs.
^ Nors ir kulnus apléisiu, bet neapsileisiu Vb. Kad ir vienas, vis apleidžia sienas Pnd.
15. apipilti: Bulvės taukais apleistos – man pirmasis valgis Šts. Košę apleido su taukais – kas aną bevalgys Šts. Būčiau po du į kiaušinius apléidus (užpylusi ant spirgintų lašinių), būt geriau išėję, negu tas blynas Skr.
16. uždėti paviršium sluoksnį, aplydyti: Apleidžiu sidabru B. [Kalvis] Laerkas, karvės ragus kuo greičiausiai nuvalęs, tuoj auksu apleido HO. Visas šepetys buvo apleistas sakais Plt. Apkala (lijundra) buvo apleidusi sniegą Šts. Apléistas stiklas (Schmelzglas) KII162.
ǁ apdriekti: Avis sudėjo į gardes, apkrovė rakibolais, apleido dobilais ir paslėpė Šts. Kūlių šiemet nėr, tai apléisma dangtį lig laikui plonai po varpom Ob.
17. žemyn nuleisti, nusvarinti: Mužikai čiūna (ščiūva, tilsta), apleidę galvas Aru39. Rankeles apleido, žodžio nekalbėjo Ndz. Kam apleidai baltas rankas an kelelių savo?! (d.) Rod. Ko tas mūsų žąsinas vaikščioja sparnus apléidęs? Slm. Oi, smūtnas, liūdnas baltas berželis, tankias šakas apleidęs, viršūnėlę nuleidęs (d.) Srj. Stovi girioj eglė, šakeles apléidus Mrc. Sudrebėjo lelijėlė, žiedelius apleido KrvD134. Oi rūtele, oi tu žalioji, oi, kam apléidai tankias šakeles ir an šakelių drabnus lapelius?! (d.) Lp.
ǁ refl. nuslinkti, nusmukti: Kap nešiau ją anta pečių, apsileido ji žemai Azr.
18. apdribinti ką, apsiausti, nusvirinti žemyn: Apléisk man kelnes ant kurpių Plv. Auga auga egliutelė žalioj girioj, apleisdama žaliom šakelėm (d.) Ml.
| refl. tr., intr.: Višta sparnais apsiléidė, gal jau sudribus Ob. Skarą apsiléidus lig žemei eina Krkn. Apsileidė plaukais kai nuo devynių vėjų kluonas šiaudais Str. Apsileidusiais plaukais nebūk, susišukuok Šts.
apsileistinai̇̃ adv.: Galvą turėjo apsileistinai su skara pridengtą IM1864,7.
ǁ užtiesti, užleisti: Langai apleisti muslinais Lp.
19. padaryti ne taip priveržtą, atpalaiduoti: Buiniau (stambiau) eima, kap suktuvelį pakeli, o kap apléidi, tada mykščiau eima (smulkiau malasi) Lz.
^ Ko tu čia vaikščioji kai Grigas, apivaras apleidęs?! Vlk.
20. R199, MŽ264, Nč duoti perėti, perinti: Apleidau dvi vištas ir kalakutę ant kiaušinių Lzd. Apléisk dvi vištas vištukų Alk. Apleidau net tris vištas žąsiukais Vv. Mes ant žąsiukų dvi vištas apléidom Lš.
| refl.: Apsiléidom ančiukų Lp.
21. R60, Skr sukergti: Su tuo eržilu šiemet daug kumelių apléidau Žvr. Lukošiaus drigantu kumelę apléidau Rs.
22. apvaryti ratą, perduodant iš eilės kitam: Anys apléidė po čėrkai aplink Tvr.
◊ ãšara (ãšaromis) apsiléisti Vrnv, LTR(Užp) apsiverkti: Kaip ėmė iškoneveikdyt pamotė podukrai, tai toj ir apsileido ašarom Rod.
ausi̇̀s apléisti nustoti drąsos: Ašiai ir vėl ausi̇̀s apsiléidžiau Ob.
juokù apsiléisti būti pajuoka: Su šlėdėms, pora jaučių pasikinkęs, bevažiuojąs grapas Tiškevyčia, juoku apsileidęs Dr.
kalbomi̇̀s (liežùviais) apléisti apkalbėti: Dorus žmones apleisdavo bjauriomis kalbomis rš. Pri anų turi bijoti ir žodį kokį prasižioti – tujau apleida liežuviais Vvr. Taip ir mudu jaunu sviets kalboms apleido KlpD93.
pásaulį apléisti Akm mirti: Šį pasáulį aš apléisiu, į kapus gyvent eisiu Jnšk.
plepalai̇̃s apléisti apkalbėti: Visą miestelį plepalais apleidę rš.
rankàs apléisti
1. netekti dvasinės pusiausvyros, nusiminti: Nustebo vyrai pamatę ir narsias rankas apleido V.Krėv.
2. mirti: Ten mano miela rankeles apleido Kb.

sparnùs apléisti nustoti drąsos, nusiminti: Na tai jiej ir apléido sparnùs dz.
svi̇́etą apléisti mirti: Pons apleido tą svietą BsPIII207.
širdi̇̀s neapléidžia nemalonu, sunku; bjauru: Širdis neapleidžia jam tai pasakyti Upt. Širdis neapleidžia man tų barščių valgyti Upt.
atléisti
1. tr., intr. Mž23, SD215, R, MP319 dovanoti įkyrėjusiam, įžeidusiam, nusikaltusiam, nebausti: Atléisk, dėdyt, tą kartą – kitąkart teip nebedarysiu Grž. Ji yra pasakiusi motinai tokių žodžių, kurių greičiausiai nė viena motina negalėtų atleisti I.Simon. Kaltybė atleistina SD68. Neteisybė mano didesnė yra, nekaip galėtumi būt atleista Ch1Moz4,13. Atmileisk tatai BPII294. Atgileisk ir tu kaltes jai DP546.
atleistinai̇̃
| refl. R365, SPI238: Sūnau, atsileidžia tau nusidėjimai tavo M.Valanč. Taigi ir mes suvisu atsileiskime tiems, kurie prieš mumus nukalto A.Baran.
2. refl. nustoti pykti, atlyžti: Ana tokios mados: čia supyksta, čia atsileida Krš. Mirsiu ir neatsléisiu an tokio žmogaus Gdr. Ir didžiausias pikčiurna kartais atsiléidžia Kp. Ans atsiléido pykti J. Saulyka leidžias, ir žmogus in žmogų turi atsileist Arm. Kaip saulė nūsileido, reik atsiléistis Prk. Piktumas atsiléidęs KII304. Atsileiskies nuog rūstybės tavo keršto BB2Moz32,12.
^ Kai kiaules paleis, tada jis atsileis Klt. Supyko nuo baravyko, atsiléido ant katino veido (erzina vaikus) Skr.
neatsileistinai̇̃ adv.: Sūnus … neatsileistinai įkiršęs ant savo tėvo TP1880,46.
3. tr., intr. sumažėti, susilpnėti (šalčiui, karščiui, skausmui…): Dabar negal važiuoti, kol neatléis šaltis Užv. Naktį šalta, dieną biškį atléida Vkš. Atleistu sninga, nėr speigo Šts. Trečia diena karštis neatléidžia Vlkv. Skauda, ale jau atléido, galiu eit Skr. Man koją šitą sopė[jo] sopė[jo], ir atléidė Brsl. Liga atleidžia R245.
| Šaltį atléido Vs. Kap tik išgėriau, tai karštį tep ir atléido Vlk. Tujau geryn geryn – atléido kosulį Kl. Pradedi žiovauti, išsižiovauji, ir skausmą atléidžia Rk. Ar jau atléidė sopę? PnmR.
| refl.: Šaltis atsiléidžia, tuoj oras atidrėgsta Jnšk. Mažum ryt atsilei̇̃s Vrn. Šaltymetis vėlesniu laiku atsileida I. Atsileidęs oras N. Didžiausias šaltis atsileidžia, tai ir žmogus turi atsileisti KrvP(Ut). Gelžis labai greit įkaista, bet greit ir atsiléida Up. Žaizdos ir skauduliai atsileisdavo ir ne taip skaudėdavo P.Cvir. [Nemuno] narsums … greit atsileidžia, ir vėl lėtai slenka A1884,279.
| Šarmas jau yra atsiléidęs, nebestipras (nebeturi gailumo, glitumo) rš.
ǁ tr. padaryti ne taip skaudamą, ne taip smarkiai suimtą (skausmo, sunkumo ir pan.): Nakčia man nedaugį atléido pečius Arm. Išmankštinau gerai skaudulį, ir atleido koją Vvr. Bulvių verdančių garą trauk į save, ir atléis kaklą Šts. Kai burna sutinsta, tai atleidžia dantį Skr. Karštis vaiko niekaip neatleida Bt. Mun atléido tas sunkumas Rsn. Kai tik ištariau žodelį, žodį pirmutinį, tartum akmuo kuo didžiausias atleido krūtinę LTR(Skp). Ka tave tep suimt ir neatlei̇̃st diegliai! (toks keiksmas) Rod. Mune jau ir atleido – nebebūgštu, kaip išaušo Šts.
| Aš jau pana buvau, buvo gavėnia atleistà (palengvintas pasninkas) Užv.
| refl.: Galva biškį atsiléido nu tų liekarstų Vkš.
4. tr. Rdm, Ktk, Šn atslūginti (tinimą): Reikia dėt karštus kompresus, kad atléistų tinimą Srv. Tynių atléido, tai greit sugis Ml. Putmenis pradeda atléisti Bt.
ǁ intr. atslūgti (tinimui): Ar jau atleido kojos tanius? Jrb.
| refl.: Tynius atsiléidė Dglš.
5. tr. sumažinti kietumą, suminkštinti: Kam peilį teip an saulės palieki – nori gal atléist? Mlt. Kalvis gal atleisti dalgiuo ašmenis, įkaitindamas baltai geltonai ašmenis Šts. Atleisk vielą – bus minkštesnė Lš. Negerai britvą kišt karštan vandenin – atleis Sdk.
| refl.: Par rūgštinį obulą partrauktas dalgis atsileida Šts. Peilio nekišk į ugnį, ba atsilei̇̃s ir nepjaus Lš. Per daug spaudžiant, gali įkaisti pjūklas ir atsileisti rš.
6. refl. atsimisti, atšipti, pasidaryti jautriam (apie dantis): Nuo girinių obuolukų ir dantys atsiléido Vn.
7. tr. atidrėkinti: Dieve lenk, šitokius sausus bulbienius atléist (sulydyti)! Dglš.
| refl.: Rugiai, rodos, sausi susivežė, tai gal kluone atsiléido Gs. Susemk rugius nuo grendymo, ba atsilei̇̃s Ūd. Salykla atsiléidusi K. Kai dobilai atsileis, tada sudėsi kūgin Dsm. In pavakarį ir šienas atsiléido Rod. Atsiléidusi žuvis (džiovinta ir vėl drėgmės prisigėrusi) Plng. Tokia buvo kieta duonos pluta, dabar atsiléido Ob. Paraką padėk sausai – gali atsiléisti Up. Atsiléidę sierčikai (degtukai) Lp.
8. tr. suminkštinti, atšildyti ką nuo šalčio sustyrusį, sukietėjusį, suledėjusį: Be karšto vandens įšolėjusį lakatą neatleisi Šts. Prieš šeriant gyvuliams, sušalusius šakniavaisius pirmiau reikia atleisti rš.
| refl.: Niekis, kad ir apšalo – atsilei̇̃s Pc. Sušalusias bulves įnešiau į pirtį, ir greit atsiléido Pbr.
ǁ tr. pašalą išvaryti: Pašalą atleido Grž. Žemę atléido Lp.
| refl.: Pašlaps keliai, kai žemė atsilei̇̃s Pkr. Kap tik žemė atsiléidžia, tai ir renka smarškas (briedžiukus) Azr.
ǁ refl. atsipalaiduoti nuo sustingimo, atgauti lankstumą, jautrumą: Aš padaužiau, bet suklupę nuo šalčio pirštai neatsileido ir neklausė, ką liepiami J.Balt. Sužeisto ranka ir veidas atsileido Žem.
9. intr. atšilti; nuo šilumos tirpti: Jau vidudienį po truputį atléidžia Ds. Kap tik pavasarį pradeda atleisti, tuoj parlekia ir vieversėliai Vrb. Naktį buvo atleidę, bet paryčiui vėl ėmė šalti rš.
| refl.: Šaltis sprogo, užburbėję langai pradeda po truputį atsiléisti Vkš. Visiems nykštukams atsileido apšalę ūsai rš.
10. tr. padaryti ne tokios stiprios koncentracijos, atskiesti: Reik spiritą atleisti su vandeniu arba su uogų sunka Mžk. Atleisk sulą su vandeniu, kad rūgšta nebūtų Šts. Arbatą atléisk (vandens įleisk, kad nebūtų per daug stipri) J.Jabl(Als). Reiks atléist karštas vanduo šaltu Lp. Atleidau duoną su šaltu vandeniu (padariau minkštesnį įmaišalą) Šts.
11. tr. padaryti nebe taip įtemptą, atpalaiduoti: Atléisk ryšį K. Žiobrė lengvai atleido atvarslus, arkliai užkabino šuolį I.Simon. Atléisk tu šitam eržilui galvą – žiūrėk, kap jis čia pakartas (aukštai pririštas) Brt. Tuo tarpu Daubaras, išvaręs naują vagą, šaukė [jaučiams]: – Margi, atleisk! V.Myk-Put. Kur akmenan tūksters [ariant], da ir atleidžia (sustoja) – geras arklys Mlt. Baugščiam arkliui neatleisk pavadžių, jei nenori po vežimu gulėti KrvP(Varn).
| Nusiramink ir atleisk veido raukšles rš. Sušilsiu, tai gal atleisiu gyslas Vlk.
^ Karia ir dar atleidžia Lp.
| refl.: Atsileido stygos rš. Virvė atsileidusi Sr. Pertemptos gyslos ir raumens atsileido ir nieko nebeveikė Vaižg. Maloni šilumos banga perliejo pono Skrodskio vidurius, nervai atsileido V.Myk-Put. Jų įnirtę veidai atsileido rš. Ir atsiléidė kaip šeškas ant duknų (sutižo, aptingo) Vb.
ǁ padaryti nebe taip priveržtą, nebe taip prispaustą, nebe taip sutrauktą, atlaisvinti: Raktu atleido sraigtus ir pirštais juos atsuko rš. Jei šautuvo diržas neatleistas, tai prieš komandą „ginklą pasikabink!“ komanduojama: „diržą atleisk!“ rš. Jaunoja iššoka iš vežimo ir atleidžia [pavalkų] sąmatą Klt. Motina atsigręžė jo raminti ir truputį atleido duris (nebe taip stipriai laikė), ir senis dar giliau įvarė lazdą rš.
| refl. tr., intr.: Ar galima peikti mechanizatorių, jei per sėją atsileidžia sėjamosios ir kultivatoriaus veržlės? sp. Atsiléido diržą ir vėl toliau valgė Vkš. Rado šikšnikę atsiléidusią Krš. Sutrauk geriau sąmatą – atsileis Vrn. Paskui atsileidžia skilveliai ir visa širdis, kol prieširdžiai vėl susitraukia rš. Pastarųjų dienų įspūdžiai veržė galvą lyg spyruoklės, pasiruošusios kiekvienu momentu atsileisti ir su trenksmu išsiveržti rš.
| prk.: Atsileidus priespaudos varžtams, viena po kitos kūrėsi darbininkų profesinės sąjungos, dažnėjo įmonėse streikai rš.
12. tr. atkabinti, atrišti, atsegti: O kad atkeltų ma[n] varinius vartelius, o kad atleistų cidabro lenciūgėlius JD235. Knygą susiuvus, juostelės atleidžiamos, o pati knyga išimama iš staklelių rš.
| Vilnos sunku verpt: rankų negali nei kiek atléist (atitraukti) Lzd.
ǁ intr. atšokti, atkibti, atsikabinti, atsisegti, atsirišti: Tie padai nepraplyšta, tik kraštai atléidžia Skr. Jau atsidarė vario varteliai, atleido lenciūgėliai JV622.
| refl.: Žievė atsiléidžia, lupas KI10. Mano kelnių diržas atsileidžia ir atsileidžia Ds. Ryšys, mazgas atsileido K. O čia dar lyg tyčia nutrūko kairės klumpės ąselė, atsileido apivarai J.Balt. Ir justi nepajutau, kaip atsileido naginės auklės Pbr.
13. tr. pailginti arba paplatinti (drabužį), atardant įsiuvus ar siūles: Da sukneles atléisiu Mrj. Sijonas siauras paliko, reikės biškį iš šonų atleisti Vkš.
14. refl. pasidaryti nebe taip sukriam, atsivyti, atsisukti: Siūlai (botagas…) atsileido rš.
15. tr., intr. Rdm, Pc, PnmR duoti tekėti (melžiant), papydyti: Ir nemislyk, kad tau žebrė atlei̇̃st pieną Vb. Šėmoji ilgai pieno neatléidžia Ktk. Margoji šiandie visai neatleido Sv.
16. intr. imti ką lėčiau daryti, sumažinti smarkumą, intensyvumą: Kas tik truputį atléidžia (mažiau dirba), i nėr gyvenimo Alvt. Suskambino pietums, grėbėjai atleido skubėję Žem.
atleidžiančiai̇̃ adv.: Itas arklys veža atleidžiančiai̇̃ Arm. Arklys ima neatleidžiančiai̇̃ Arm.
| refl.: Buvau pirmūnas, o dabar jau atsiléidau Štk. Reik styrinti numie atsiléidus (pamažu, neskubant) Slnt. Taip aiškiai, atsiléidęs pasako[ja] Krt. Dirbam visai atsileidę Tl. Ką čia mun skubėti – i atsiléidęs pareisiu Dr.
17. intr. pailsėti: Ne visumet gal dirbti – reik vieną kitą valandą atléisti Up.
| refl.: Sėsk, tai nors atsiléisi kiek Lš.
ǁ tr. Drsk, Vrn duoti pailsėti, pailsinti: Nedaugį atléisiu kojas ir eisiu malkų pjaut Arm. Atléisk kojas (atsisėsk) Dv. Nors tu atleisi rankeles, nors atsilsėsi LTR(Vlk). Sėskis, diedule, atsilsėk, atleisk sa[vo] petelius Rod. Gana tau tas šienas iš balos nešioti – atléisk nors kiek pečius Nč.
18. refl. mirti: Apie vidunaktį ligonis ir atsiléido Ds. Atradom senį atsiléidusį Antz. Kaip tik su prietemėle ir atsiléidė Dbk. Akis pastatė ir atsileidė Krik. Būk visados su mumis …, neapleisk atsileidžiančius MKr30.
19. intr. ppr. su ne- Ds, Lp perstoti, liautis, baigtis: I tuom žygiu man tas traukimas eit an dešinės atléido, i aš įejau į vidų Prk. Reikėjo vasarą neatléisti – duoti ir duoti avižų [arkliams] Pln. Kasdien ir kasdien keliu [vaiką ganyti], niekada neatléidžiu Lp. Darbą varau, neatleidžiu R30. Neatleisdami sekėm akimis, ką jie ten daro Mš. Šuo šokinėjo aplink tvirtovę ir lojo neatleisdamas Mš. Laiškai iš Štetino ėjo vis tankiaus ir neatleisdami šaukė jį atgal V.Kudir.
neatleidžiančiai̇̃ adv. be paliovos: Kad tave suimt neatleidžiančiai̇̃ (kad susirgtum ir nepasveiktum)! Arm.
neatleistinai be paliovos, be atlydos: Notleistinai, be atlaidos SD9. Neatleistinai į duris barškina BsPI98. Pradėjęs šuo … neatleistinai kaukt BsV70. Sveikino draugus, ragindamas neatleistinai pradėtą darbą toliau varyti prš.
| refl.: Daktaras liepė muni nu liekarstų nėkuomet neatsiléisti (visą laiką gerti) Vkš. Neatsileisdamas prašęs BsPI119. Festina lente – reiškia: dirbk neatsileisdamas, nors ir palengva Vaižg.
20. intr. Lp atsitraukti, atsitolinti, atstoti: I da jis neatleidžia nuo jų, da stovia, gal vis ką gaus Šmk. Jis neatleido, kol ji jam davė nešt BsPI8.
| refl. Lp.
21. refl. atsisakyti savo nuomonės, nusileisti: Ant tų žodžių kiti broliai maždaug atsileido S.Stan. Nuo savo neatsiléisti BŽ545.
22. tr. užprašytą kainą sumažinti, nuleisti: Aš pardavinėjau po du auksinu, o kaip paskutinė, tai tau atleisiu dešimtuką BsPIV55.
23. tr. duoti pasitraukti, duoti išsiskirstyti, paleisti: Atléidžia ryt poilsiui Vlkv. Atléido atostogų Ss. Iš gimnazijos jį atléido pusę metų (pasilsėti, namie pagyventi) J.Jabl. Atleidęs kitus, palik tiktai tris šimtus vyrų S.Stan. Baiganties karuo, atléido numien Pvn. Jei atleisiu anus alkanus ing namus jų, pails ant kelio I. Tai tu eik, išpiršk ir atvesk ją, tai aš tave gyvą atleisiu MPs. Mokytiniai … prašė jį bylodami: atleid ją DP113. Ir atleido juos nuog savęs MP266. Neatleidau Juozaus (prašiau, kad skaitytų toliau) Lp. Mylėjo jį visi: ir žmonės, ir bajoras, neatleisdamas jo nei žingsnio nuo savęs V.Krėv. Prie darbo nėra kada žiopsoti – darbas neatleidžia Jnš.
| refl.: Aš nenoriu nuo jo atsiléisti (atsitraukti) – man jis geriau patinka Lzd.
24. tr. atpalaiduoti nuo įpareigojimo, nebereikalauti ko vykdyti: Greitai, be jokio užtūrėjimo, atléido [nuo darbo paprašius] Krš. Ponai jau ir tada vienur kitur atleisdavo iš baudžiavos valstiečius be žemės V.Myk-Put. Atleisti nuo mokesčių rš. Neatléidžia nuog mėsos (nuo mėsos prievolės) Rmš.
ǁ R125 dovanoti: Atleido man bausmę Vv. Jei atleisite nuo bausmės, tai daugiau nebegrosiu LTR(Alvt). Skolą jamui taipajag atleido BPII485.
25. tr. nebelaikyti toliau tarnyboje, darbe, pašalinti iš darbo: Jei gerai dirbsi, niekas tavęs iš darbo neatleis rš. Iš vietos atleisti rš.
atleistinai̇̃ adv.: Šeimą (šeimyną) laikyk neatleistinai̇̃, t. y. nebargavok J.
26. tr. padaryti neužimtą, tuščią, atituštinti, atidykinti: Atleisk man tą puodynėlę Jž. Šitą kašytę atléisk, kur kiaušiniai Vdn. Ir atléisk, kai nėr kur išpilia! Trgn. Kai žmogus ateina, reikia atleistie ažustalę Dgl. Stalas kad man būtų atléistas (nukraustytas, atituštintas)! Mlt. Atleisk padą – reiks rugiai vežt Sdk. Kap dirvą atlei̇̃s, tai žąsiukam bus gera ganiava Dglš. Keikė kaimynai, kad Dirdos kliudo ganyti rugienas, neatleidžia vasarienų J.Balt.
| prk.: Širdį bailums atleido jau (dingo širdį slėgusi baimė), ištikimai ji linksta prie tavęs V.Kudir.
| refl. tr., intr.: Atsileisk bliūdą, ir nusiprausi Jž. Sviestavičius vėl džiaugėsi, kad jam ariamoji, pjaunamoji ir ganomoji žemė veikiau atsileis, neg manė iš pradžių Vaižg. Vidury vasaros atsileidžia bent vienas laukas Kp. Kai ratai atsléidė, davėm jiem malkom atsvežt Trgn. Kai kiaulį paskersma, ažudaras (atitvėrimas) paršeliam atslei̇̃s Trgn.
| Buvo trys kandidatai atsileidžiamai vietai J.Balč. Neseniai pašte atsléidė vieta Ut.
27. tr. Lzd, Ml atiduoti kitam, perleisti: Atleid' man, ko namie nepalikai, tai leisiu, – sako velnias Ad. Aš savo mielo, savo mieliulio kitam neatleisiu Tvr.
^ Nereikia savo atléisti, o kito norėti Ds.
| refl.: Nenori namų atsiléist (atsižadėti, netekti) Dglš.
ǁ paskolinti: Jūs turit dvi, atleiskit vieną Vrn.
28. tr. patiekti: Šaknys savo naujoj vietoj išduoti negal vienkartu teip daug sulos ir atleisti į šakas ir jas pastiprinti S.Dauk.
×29. (sl.) tr. parduoti: Atléisk man kiaulaitę Lp. Šitos prekės bus atleidžiamos tik po patikrinimo rš. Jei tu ją (dirvą) man nori atleisti BB1Moz23,13.
30. tr. atiduoti už vyro: Atleido į Vaineikius už Kantrimo savo dukterį Dr. Aš esu atleista už Rankaičio Dr.
31. tr. atsiųsti ką kokiam nors reikalui, kokiam darbui: Atléisk man vaikiuką – galės parsinešti šiaudų Lkv. Kad ne pati ateisiu, tai dukterį atléisiu Trgn. Ar neatleistum Barbelės vežimo krauti? LzP. Žadėjo Česioką atleist kokiai dienai papjovėt Ktk. Gal atléisit savo vaikištį pas mus talkoj? Rdm. Ar negalėtumėte atléisti mergelę į rišikes? Pgr. Kol aš patsai atjosiu ar vedelius atleisiu NS122(Ppl). Atleido arklius žemei išgyventi Šts.
32. tr. atsiųsti (laišką, pinigų, daiktų…): Atléidė laišką, kad serga Dbk. No (< nu o) Antukas ar atléidžia laišką? Skp. Nurašiau gromatą, ir neatléidė atgal Brž. Atléidžia tankiai lakštus Dkšt. Vieton meilių žodžių atleisiu raštelį NS509. Atleido dukrelė pas tėvą žinelę JD995. Jei galima gaut darbo, tai atléiskit žinią Pn. Tatai jos Joniuko paveikslėlis, jai iš Amerikos atleistas J.Bil. Dėdė piningų atléido Vkš. Atléidžia gi drapanų, skarelių kiek Alz.
33. tr. atlydėti (einantį): Aš kitąkart eidavau naktį, tai šunys atléisdavo kiaurai į namus Lnkv.
ǁ atlydėti mirusį: Nūmirėlį su dūdoms atléida Krš. Numirėlį atléidžia į kapines Mrc. Dingojom, bitutės atūžiančios, o buvo seselė atleidžiama JV912. Ne miško bitelės atūža atūža, ten mūsų sesaitę atleida atleida Krp.
34. refl. tr. atsivaryti (gyvulius): Visądien medy ganėm keltuvas, tik pavakarėj atsileidom an lauko Nč.
35. refl. atkeliauti, atplaukti: Gudas atsileidžia luotu per ežerą Vlk.
36. intr. greitai atbėgti: Per pusnis atleidžia zuikis rš.
37. tr. atmesti, atsviesti: Atleisk ir mun obuolį Up. Leisk akmeną – ar lig manęs atléisi? Rm.
38. tr. atželdinti, atauginti: Nupjoviau itą obelį, tai atažalas atléido Bn.
39. intr. su ne- nesuteikti galimumo ką daryti: Ką jau tikru vokiečiu tapsi – kraujas neatleidžia! I.Simon. Prigimtis neatleidžia – tokia kvaila Rmš.
ǁ neduoti teisės, varžyti, neleisti: Labai gali būti teisybė, mat paprotys neatleidžia V.Kudir. Nešiočiau, bet mada neatléidžia Skr. Kiek ant rašto yr, tiek duosiu, daugiau ne: juk raštas neatléidžia Jrb.
^ Veislė veislės neatleidžia (jaunieji taip daro, kaip senieji) R32.
40. tr. žemyn nuleisti: Mergužėlė neatsakė, tik baltas rankas atléido (d.) Rtn.
41. tr. atgal traukti, atgal varyti: Kaminas dūmus atléidžia (tarpais gerai traukia, o tarpais dūmus pūsteli atgal) Rdm. Jau gana šitas kaminas neatleidžia dūmų, kad ir šlapia malka kūreni Rdm.
◊ atleidžiamàsis ožỹs apie žmogų, kuriam suverčiama už ką nors visa atsakomybė: Ksaveras gal ne geriau jautės už anąjį atleidžiamąjį ožį, kuriam savo kaltybes sukraudavo, liepdavo į tyrus nunešti ir ten išbarstyti Vaižg.
gálvą atléisti išsivaduoti nuo rūpesčių, susikrimtimo, širdgėlos: Kad tu, bernužėlis, pats galvelę trūktum, mažgi man, varguolėlei, galvelę atleistų NS1256.
kai̇̃p rankà atléido nustojo skaudėti: Ėmė i kap rankà atléido Prn.
liežùvį atléisti įgalinti plepėti, šnekėti: Bet Nainio alutis atleidžia liežuvį, sužadina dainą, kalbas ir linksmybę P.Cvir.
liežiùvis atsiléidžia ima daug plepėti, šnekėti: Kaip išgėrė, visiem liežiùvis atsiléidė Rm.
rañkos atsiléidžia įgauna valios: Nori, kad tik jam atsileistų rankos, jis paskui pradėtų visus smaugt Plv.
ši̇̀rdį atléisti
1. atsigauti, atsigaivinti: Širdį tujau atleido, kad išgėriau vengro bonipatijos (homeopatinių vaistų) Šts. Netikėtas džiaugsmas atleido mano širdį rš.
2. atsikeršyti (?): Kruglodurovui pasisekė atleist širdį, t. y. nubaust kunigus V.Kudir.

širdi̇̀s atsiléidžia nustoja pykti: Kap gražiai imi prašyt, atsiléidžia kiekvieno širdi̇̀s Gs.
vadžiàs atléisti
1. pailsėti nuo rūpesčių, atsikvėpti: Navikui pasirodė, kad dabar jau galima šiek tiek atleisti vadžias ir daugiau pasirūpinti privačiu bizniu rš.
2. duoti laisvę, nevaržyti: Vaikai tol geri, kol neatleidi vadžių Jnš.

×daléisti (hibr.)
1. intr. duoti sutikimą, teisę kam ką daryti: Damileisk nueit ir pakast pirm tėvą mano Ch1Luk9,59. Mano širdis nedaleist šitei padaryt Užp. Kaip jam širdis daleidė paskutinį kąsnelį atimt! Ktk.
ǁ nesukliudyti, neuždrausti, neužkirsti kelio: Ale ne, aš ant to stovėjau, nedaléidau [apgauti] Krš. Ir nedaleido stabmeldžiams ant Šatrijos kalno apent įkurti šventos ugnies M.Valanč. O dabar damileisk, kad užsidegtų rūstybė mano Ch2Moz32,10.
| refl.: Nusidemi, prastoju, pražengiu, dasileidžiu piktybės SD69. Daleidos žmogus pražengimo SGI13. Giminė pikta ir bjaurybės dasileidžianti BtMt12,39.
| Dar klaidų dasiléidžiu (padarau) [rašydamas] Rs.
2.
daléiskime imper. 1 prs. pl. sakykime, sakysime (įterptinis žodis): Daleiskime, tavo teisybė rš.
3. refl. duoti prisiartinti: Petrienė baili: nedasléidžia žmogaus – ką tu su ja darysi! Rdš.
4. tr. palydėti iki kurios nors vietos: Tik daleido dalydėjo rūtelių darželį Drsk.
5. tr. duoti siekti, liestis, prisitikti: Žemėn nedaléidžiu kojos (nepriminu) Zt.
6. refl. pasiekti ką leidžiantis žemyn: Leidos leidos [virve iš dangaus], dasileido liki debesių BsMtII34.
7. tr. primesti, prisviesti ligi ko: Leisk akmenį, ar daléisi? Žrm.
įléisti
1. tr. SD403, R114 duoti įeiti, įvažiuoti į vidų: Ans vis tiek eita: i ka įléida, i ka neįléida Slnt. Įléisk greičiau, bo sugargėjęs (sušalęs) Jnšk. Atejo lapė ir prašos, kad inlei̇̃st Lš. Šuva čypia, draskosi už durų, reikia įleist vidun Š. Prašėsi įleidžiamas su savo draugu LTR(Šlv). Ji ma[n] atkėlė vario vartelius, įleido į dvarelį JV503.
| Įleisti traukinį rš.
| prk.: Įleido lokamstvą ing širdį savo brš. Lietuvių kalba, nors ir buvo įleista Panevėžio mokytojų seminarijon, bet pamažėl iš ten varoma rš. Dieną į tarpą įleisi (dieną praleisi), ir gerk, – sakė daktaras Šts. Įleiskit mano žodžius į savo ausis NTApD2,14.
^ Visus įleisiu, ale pats tai neisiu (raktas) Vdk. Ir velnią už pinigus į dangų įleis (toks godus pinigų, mėgstantis kyšius) LTR. Gera gaspadinė, kad vilką daržan inléido (neravėjo daržo) Rod. Neinléisk šluotos aruodan (neišsemk visų grūdų) Dbk. Įleisk čigoną priepirtin, įlįs ir pirtin Pnd. Įleisk velnią bažnyčion, lips ir ant altoriaus Sr. Įléisk ožį į bažnyčią, palips ir ant altoriaus Akm. Įleisk utį (utėlę) į rankovę, įlįs ir į kailinius Sim.
| refl. tr. K: Sargas sutiko mane įsiléisti NdŽ. Vis vario vartai, vis užrakinti; neįsileidžia manę mergužė JV380. Oi, panytėle, kodėl tylėjai, ar įsileidus kitą turėjai?! (d.) VšR.
^ Įsileisk velnį į bažnyčią, lips ir ant altoriaus NžR. Įsileisk velnią pirtin, tuoj užlips ir ant plautų Trgn.
ǁ duoti sklisti, patekti į vidų: Langas įléidžia šviesą (į vidų) KI348. Keturi langai iš gatvės pusės ne tik įleisdavo pakankamą kiekį šviesos, bet pro juos įeidavo ir patys pirmieji ryto saulės spinduliai T.Tilv.
| refl. tr.: Įsileisti į vidų tikros šviesos spindulius rš.
| prk.: Smėlis lengvai įsileidžia vandenį, o molis sunkiai rš. Smala purvo į tekinį neįsileida Šts. Linai plaukiniai neįsileida į save pakulų Šts.
| Neesu bugštus, neesu baimės įsileidąs Šts. Apkasus pradėjus kasti, beprotį į save buvau įsileidusi (beveik iš proto buvau išėjusi, bijodama karo) Šts.
ǁ priimti (į draugystę, bendrą gyvenimą, bendrą darbą): Susitarusys pavarė jį būtinai ir nebįleido į draugystę savo M.Valanč. Įleidžiu ką svetimą kur SD42. Įrišu, įleidžiu turtėn (palieku, užrašau turtą) SD408.
| refl. tr.: Įsiléidė gyventoją – bus jai smagiau gyvent Jnšk. Nemokėsi ir par trobą pareiti, marčią įsiléidęs Krš. Tačiau į namus žentų jis neįsileido P.Cvir.
ǁ įginti, įvaryti: Senis, parsivedęs ožką namo, įleido ją į staldą BsPI16. Arklį įleidė į kūtę MitI377. Paukštytį įleisti į kurbutę N.
2. tr. įtekinti, įbėginti: Ta žmonelė įleido į uzbonėlį alaus Sln. Įléisk sulos iš klevo Rk. Įleido jam arbatos puoduką [iš virtuvo] rš.
| prk.: Įleisk ing širdį mano ben vieną šlaką tos kartybės brš.
| refl. tr.: Nežinojau, kad sustabdys [vandenį], būčiau įsileidusi rš. Argi nemoki pats įsileisti [arbatos]?! Š. Pašėlusį alų padirbo: norėjo įsiléisti – špuntą išmušo Krš.
ǁ įlieti, įpilti, primaišyti: Įleidžiu apypenus, apypenais pagadinu SD168.
3. tr. įlydėti į kur: Įleisiu į takelį, toliau pats galėsi eiti Šts.
ǁ mirusį įlydėti: Numirėlį įléido Lp.
4. refl. nusileisti, įsėsti (apie saulę): Ryto lis – saulė į debesį įsileidė Ėr. Saulelė, rodėsi, kartais įsileidžia į debesis Žem. Oi, aš įteku šviesiu nemunėliu, oi, įsileidžiu vakarine žarnyčėle (d.) Vlk.
5. refl. įtūpti: Važiuojant per girią, insleidė medžian gegužė ir ažkukavo BsPII227. Insileidė pova sedulės medelin (d.) Ds. Įsileido paukštelis žaliam diemedėly (d.) Krč. Ir atskrido gegutėlė, įsileido darželin rūtelių (d.) Bgs. Ir insileidus obelėlėn, kukuosiu skardžiu balseliu (d.) Šmn.
6. refl. įlįsti, įsimesti (apie skausmą, ligą): Kažkoks baisus dygulys įsiléido į strėnas Vkš. Įsileido tokiu įsileidimu į kojas ramatika, kad nebužmingu nė naktį Šts.
7. tr. įterpti, įsprausti, įtaisyti ką į vidų: Plačkelnes įleido į dabitiškas pušnis rš. Kišenės įleistos (įsiūtos), atlapėliai dygsniuoti rš. Žemaičių gyvenamų namų trobos siena nuo priemenės dažnai esti įleista tik į iškirstą šoninėse sienose griovelį EncIX90. Dabokim, jog ataugai įleisti, ne ing tikrą kelmą įčiepyti PK186.
| Ne, čia nieko nebuvo inléista (į raštą įterpta) Lp.
įleistinai adv.: Dišeris sudeda lentas įleistinai R133.
ǁ įkasti ką: Katilas su piningais buvo įleistas po grindis Plng. Reikia balkis inléist giliau Lp.
| Dūmtraukių pamatai yra įleisti į žemę rš.
ǁ įauginti (šaknį): Šaknis įremiu, įleidžiu, šakninuosi SD106. [Ąžuolai] drūtas savo šaknis intléidė gilumon kalno BM65. Piktžolės žemėn šaknį įleido rš.
^ Jau kad įleidė šaknį (įsigyveno), tai sunku beiškrapštyt Sln.
8. tr. įkišti į ką (atsargiai, pamažu): Gervė savo snapą vilkui į žiotis įleido J.Jabl. Tą pincetą įleido kupreliui į gerklę, ištraukė žuvies kaulą J.Balč. Esą, įléisk į akį vėžio girnikes, i bus sveika Rs. Išgelbėtasis įleido ranką į savo krepšelį rš.
ǁ įdėti į ką nors: Laikrodį įléidė į bato aulą Ėr. Juristas išsitraukė ir savo šautuvą ir į abudu vamzdžiu įleido kulką V.Myk-Put.
| Bačką į kelnorę (į rūsį) įleisti (įridenti) N.
| Tvardauskis liuobąs išimti dūšią ir įleisti į butelį Plng.
ǁ prilaikant duoti nuslinkti gilyn: Paskui į tą duobę įleido karstą, kapą užkasė J.Bil. Įleido dukrelę į duobelę JD61. Inleido jį in tą skylę BsPIV276. Įleidę [virvę į duobę] antrą kartą, ištraukė antrą MPs. Buvo įleistà trys bitonai [pieno į šulinį] Krš.
| refl.: Insléisk šulnin ir ištrauksi [kibirą] Ds. Kaip tik anas insileidė gilumon, da nebuvo viškai galas, ė jau tolyn virvė nebėjo BsPII217. Gaspadorius pasku kamuoliuką įsiléido [į urvą] BM240.
9. tr. įsmeigti, įdurti, įvaryti: Bitė gylį įleido Prk. Įleis giliau nagus [katė], ir nebepaspurdės žvirblis Vb. Įléidžiau rakštį Rm.
| prk.: Nuleis kelnes, paguldys ant suolo, įléis (įkirs) penkis sykius Pln.
| Pašokusi [saulė] žiūrėjo kiaurai į visas žemės kerteles, gilių giliausiai įleisdama savo liepsnotą akį Žem. [Šventmarė] žiūrėjo, visa linkdama pirmyn, lyg akis į kito akis įleidus S.Čiurl.
^ Kad įleidė nagus (įsikabino) ant čiupryną Upt. Prigriuvinėjo prie senio ir įleido savo pirštus į jo nutriušusią barzdą rš.
| refl. tr.: Skiedrom nešluok, rakštį įsiléisi Pc.
10. tr. įšvirkšti: Įleido ligoniui po oda kamforos rš. Gal daktaras kokių vaistų įleistų̃, vis būt geriau Vb.
11. tr. įkišti, įgramzdinti (į skystį), įmerkti: Akmuo, į vandenį įleistas, tuoj skęsta J.Jabl. Inléiskie uodegą aketėn Dglš. Priėjo prie nedidelio upelio, atsisėdo ant kranto, kojas į vandenį įleido ir ilsasis BsMtII205. Įleiskite tinklą dešiniame laivo šone ir rasite SkvJn21,6.
| prk.: Buto neįleido į skolą, nors ir našlė paliko ž.
^ Be darbo dieną praleisti – kaip akmuo į marias įleisti KrvP(Krtn).
| refl. I: Tekiniai į purvą įsileida (įklimpsta), kad ir pryš atkalnalę Šts.
| Karvės užėdis įsiléidęs yr, reik iškelti Pln.
12. refl. imti plaukti (laivu, valtimi): Vos buvo į jūrą įsileidęs S.Dauk. Ir inskėlė, ir insleidė vidun marių tai giliųjų (d.) Tvr.
13. refl. įsitraukti į kokį veiksmą: Su tėvais įsileisti į kalbas vengė ir vieni į kitus šnairavo lyg visai svetimi ar susipykę A.Vien. Aš neįsileidu į skolą Lkž. Įsiléisti į ginčus BŽ44. Su bobom, vaikel, niekad neįsiléisk (nesiginčyk) – jos vis ant savo verčia (nori, kad jų būtų viršus) Jnšk. Geradėjas įsileidai į smulkmenas Blv. Čia Jauniaus įsileista be reikalo į paprastųjų vadovėlių terminologiją LTII320(J.Jabl). Tik ką įsileidęs tarpti augmuo Vaižg. Insléidžia meluot, tai nė kokio galo nebėr Sdk. Mūsų arklys kai įsileidžia bėgti, tai sunku sustabdyti Svn. Įsiléisti žiovauti, įsižiovauti BŽ471. Kad įsileidė [gerti], tai jau nesusiturės Krkn. Insleidė šnekėt Ds. Insleidžia insleidžia pyktin, tai ir pasikelia nervos Užp. Jūs dabar miegan kai insleiste, tai vasarą bus sunku Ml.
ǁ įsismaginti, įsilaiduoti: Kai bėris įsileisdavo, tik dulkės parūkdavo rš. Pirma blogai siuvo, ė dabar jau insleidė Dglš. O Kęstutis įsileidęs pasakojo ir pasakojo rš. Šaltis įsileido, ir nebėra galo Grž.
ǁ pradėti eiti (amžiaus metus): Įsileidė į šešioliktą metą N.
14. refl. sueiti į draugystę, susiartinti: Tu su juo labai neinsléisk Ds. Kam tau reikia su tais gličais (snargliais) įsileisti! rš. Mano tėvas pasakojo apie tokį berną, kurs su velniu į draugystę įsileidęs BsV281.
15. tr., intr. išvaryti pašalą, įdienoti: Tada buvo labai įléista (klimpo, buvo giliai išvarytas pašalas) Pc. Dirvos buvo įléistos Pc. Sniegas neseniai dar nutirpo, ale žemė jau gerokai įléista Jrb. Keliai įléisti, mažai pašalo Jrb. Kap saulėka inšildys, tir (tai ir) ledą inleis Rod.
16. tr. neįdirbti (žemės), užleisti: Žemė įleistà, išklibint negali – tik varputys Alk. Kelis metus tik nedirbk žemės, pamatytum, kaip ji būtų įleista Žvr. Laukas geras, tik intléistas – niekas nedera Brt.
| refl.: Laukas greit įsiléidžia Gs.
◊ di̇́egą įléisti išdykinti (vaiką): Inléidžia di̇́egą [vaikui, negrėsdami jo] Al.
į óžį įsiléisti imti ožiuotis: Įsileida įsileida į ožį, pasku nė pats nebsusivaldo Vvr.
išléisti; SD417
I. sudaryti sąlygas kam išvykti; išsiųsti.
1. tr. duoti sutikimą, nedrausti kam kur išeiti, išvykti: Ir mane, žinoma, išleis nors (bent) mėnesį (namõ, į tėvus) J.Jabl. O kas tave buvo išléidęs? Slnt. Aš gi žinau: kaip tik nueisi, tai tandiej neišlei̇̃s (prašys pasilikti, neleis išeiti) Sdk.
2. tr. duoti galimumą kam kur išeiti, išvykti: Išléidžiau pačią dukteries aplankytų, tai dabar vienas, be gaspadinės Ds. Mergaites išleidžiau spanguolių rinktų Sz. Pasiuvo senelė gaidžiukui naujas kelnytes, o vištelei sijonuką ir išleido vieną dieną abu juodu riešutauti J.Jabl. Aš išléidau aną į pieninę Akm. Išléidau savo žmogų į malūną Krš.
ǁ duoti kam išeiti, pačiam pasiliekant jo vietoje namie: Nėr kam manęs turgun išléisti (nėra kas namie pabūva) Ps.
3. tr. parengti kur išvykti, padėti susiruošti išvykstančiam: Išleidžiu sūnelį, gal sulauksiu kareivėlį Bsg. Užteka saulelė anksti rytą, išleidžiau dukrelę pas anytą LTR. Aš išleidau bernelį į didįjį karelį JD439. Gandras jau vaikelius užaugusius buvo išléidęs ir be rūpesčių ant lizdo lopė sermėgą K.Donel.
4. tr. liepti kur išvykti, išeiti, išsiųsti: Tėveliai kai mirė, neatmenu – mažučius išléidė tarnaut Antš. Kai išleido jį mėšlo kratyti, tai jam ir vėjas griežė šakėse J.Jabl. Parsivežęs namo ir išleidęs bandos ganyti Sln. Ižleidžiu sūnų iž tėviškos valdžios SD214. Išleido į Rymą Mikalojų kaipo savo pasiuntinį M.Valanč. Išléidė … sūnų jų vytųs BM14. Tada išleido jį Dievas ponas iš žardžio (paraštėje daržo) Eden BB1Moz3,23.
ǁ duoti nurodymą išvykti, išvažiuoti: [Stoties viršininkas] eina išléist traukinio Šd.
5. tr. BB2Moz21,8 išduoti už vyro, į marčias (vyrą į žentus): Trys mergos, visas reik išléisti, iškišti Krš. Buvo su vienu sutarę, bet kažkas perkalbėjo, ir išleido dukterį už kito Srv. Didžian vargelin man motinytė išgileidė (rd.) LMD. Oi, matušele, balta lelijele, tu turėsi didį vargą, lig mane paugusią išleisi D44. Rūpinosi matušelė, rūpinosi sengalvelė – kur išleisiu dukrelę? StnD27. Leidosi saulelė į vakarus, išleidau dukrelę į ašaras JV859. Išleidai dukrelę į marteles, įdavei rūtelę į rankeles d. Vincelis jau vieną sūnų žentuosna išleido Alv.
6. tr. sudaryti sąlygas, duoti lėšų (ko išmokti, ką pasiekti): Sūnų į daktarus išléido Vkš. Jiedu išaugino gražią šeimą ir visus išleido aukštesnį mokslą rš. Ne labadė man buvo jaunystėj: sudegėm, brolį išléidau kuniguos Jnšk. Balsys jau seniai savo širdyje apgailestauja, kad Petro negalėjo į mokslą išleisti V.Myk-Put. Ir išleido mokslą gerą kaip ponaitį kokio dvaro LTR(Žg). Ir išlei̇̃s vaikus žmonėmi Srj.
| refl. tr.: Anys vienas kitą mokslan išsiléidė Ds.
7. tr. išsiųsti (laišką, pinigus, daiktus…): Išléisiu šiandie broliui laišką Jrb. Drauge su šiuo laiškeliu išleidžiu savo straipsnio juodraštį K.Būg. Išleidžiau jau paskutinę pirmojo lakšto korektūrą J.Jabl. Tas karalius visur išleido raštus, kad kas atsirastų, o tą jo dukterį išgydytų, tai būtų žentu BsPIV49. Karalius išleido žinias po visas karalystes Kbr. Sakė, išléidėm [telegramą] iš Vilniaus Plš. Išleido į svečią šalį dvi tūkstanti pundų vaško S.Dauk.
8. tr. R išlydėti: Norėjo vyresnysis sūnus jį išleisti, bet Jonas pats pakilęs išėjo laukan Ašb. Išléisk žmogų nors ligi durų Srv. Išléidžia par visą sodą, kad obuoliuko nepaimtum Skr. Išleido per visą kiemą – labai malonus žmogus Kt. Pasėdėjo kiek ir išejo, da išleidžiau in kiemo Skdt.
^ Išléist, kad dienos neišsineštum (sako rengdamasis palydėti svečią) Sdk. Išléisim, kad dieną neišneštūt Pkn. Išléisk, kad neišnešt nakties Žml. Reikia išleisti, kad diena nesutrumpėtų MTtVII54. Išléisiu, kad diena būt ilgesnė Šln. Reikia išleisti, kad duris neužrištumėt MTtVII54.
ǁ mirusį išlydėti: Mane išleisi, vartus užkelsi, tu pas kitą nujosi JD1009. Kur išleisiu dukrelę?… Ar į aukštą kalnelį? JD173.
9. tr. kurį laiką prabūti, pragyventi, praleisti: Jau vieną išléidom vasaros mėnesį Skr. Išléisim liepos tris savaites, ir jau rugiai bus pjautini Skr. Kad [nors] būt mėsos šventę išléist Arm. Kaip išleido pusę metų, pareina baltas vilkas LB168.
II. suteikti laisvę.
1. tr. DP167, SD423, R247 suteikti laisvę (uždarytam, paimtam į nelaisvę, pririštam…): Palikau namie, žiopsojai – ir išléidei žąsis Vb. Žiūrėk, neišleisk paršiukų, kai neši ėdalą Vb. Tą paukštę išleidžia apiepiet in sodą palakstyt per langą BsPIV185. Išléisk katę į lauką Dkš. Išejo strielčiukas girelėn medžiotų, išleidė šunelius po girią bėgiotų LTR(Ds). Ir išleido (išlėkdino) varną BB1Moz8,7.
| Sėdėjo kalėjime, o dabar jį iš tenai išleido rš. Išleido ją valdžia kaip beprotę, jai nebekenksmingą J.Bil. Tad išleis jį valną Ch2Moz21,27.
| refl. tr.: Išsiléido kiaules, knisa kaip velniai Krš.
2. tr. išginti (gyvulius), duoti pasiganyti: Pro sniegą išléido gyvulius – nugraužė, nutrynė, tuščia, plika Skr. Išleisk išleisk pilkąsias aveles, pradėjo žaliuoti ant laukų žolelė JD287. Veršius, kiaules į aptvarą išleida Slnt.
| Ganyklos buvo išleidamos (aptvertos) Ggr.
| refl. tr.: Buvau išsiléidęs avis paganyti, bet, pradėjus lyti, vėl susivariau Š.
3. tr. nustoti laikius, paleisti: Užmigo ir išleidė iš rankų knygą Vb. Neišleisdamas iš rankų bobulės suknelės, verkdamas reikalauja, kad bobulė duotų jam pieno, ir gana V.Krėv. Veršiukas visai išleidžia spenį (nežinda) Lš.
4. refl. išdykti: Vaike, tu išsiléidęs! Sg. Išsiléidęs kaip rankovė Kin.
5. tr. R125 dovanoti kaltę, atleisti: Anais žodžiais išleidžia, aba išriša, nusidėjusį žmogų SPII160.
III. padaryti laisvesnį, palaidesnį, silpnesnį.
1. tr. padaryti nesujungtą, padaryti laisvesnį ką susuktą, supintą, suvyniotą, atsukti, atrišti, išpinti, išvynioti: Kasas išpinti, išleisti KII35. Paskui klojėjos išleidžia linų pėdus ir saujas kloja lygiai eilėmis plonu sluoksniu rš. Duok man skritulį – aš išléisiu (išvyniosiu susuktus linus ar nuobraukas virvei vyti) Kp. Išleisk [sutrauktą] botagą Lp.
| Seniau dvarai išleistais arkliais (pora pirma, kita paskui sukinkytais) tik lekia, švilpia Lp.
| refl.: Neužmezgei mazgą, ir išsiléido visas galas virvės Jrb. Net plaukai jai bešokant išsileido rš. Mano naktį vis kasos išsiléidžia Ds. Prastai suraitė [plaukus], pabuvo kiek ir išsiléido Krš.
ǁ refl. iširti, prairti: Susiuvimas išsiléido Grž.
2. tr. išskėsti, išskleisti, ištiesti: Jau lyja, išleisk parasoną Ėr. Veranda apstatyta lengvais pintiniais baldais ir drobinėmis išleidžiamomis kėdėmis rš. Panytėlės, drobes išléisdamos, žalioj lankoj tiesia, baltai baldydamos Lnkv.
3. tr. pailginti, paplatinti (atardant siūles ir panaudojant įsiūtą medžiagos atsargą): Kad išléistų to sijono padalkas, tai nebebūtų striukas Jnšk. Tai bliuskelei kai išleis pašones, tai bus ilgesnė Jnšk. Per juozmenį reikia ben kiek išléist – labai apitempta Vb.
4. tr. pakreikti, paskleisti, padriekti: Jau dangus blausias, neverta šieną išleisti Žln. Išléiskit šieną an kluonienos Lp. Išléisk vežimą žemių [ant trobos] Lp. Nukerta tą kraiką, paskui išleidam iš pradalgių (išdaužome grėblio kotu pradalges) StngŽ73.
5. refl. nusidėvėti, iškedėti, suplyšti (apie audeklą): Nekietai austas audeklas, tai drapaną panešioji kiek, ir išsiléidžia Jnšk.
6. tr., intr. sumažinti kainą, pigiau atiduoti, nuleisti: Neimsiu, jei neišlei̇̃s Ėr. Išleisk dar iš penkių kiek, tiek nemokėsim Ėr. Seniau liuob dar išleis iš rublio už kalvaratą Šts. Išléisk iš kelnių (iš kelnėms perkamos medžiagos kainos) ben kiek Ds. Jau tu gi ė kiek išleisk OG106. Išleisk iš dviej šimtų kokią dešimtį rublių Alv. Iš visų paminėtų kainų išleidžiamas nuošimtis rš.
7. tr. R44 praleisti, nepasakyti: Kalboje labai dažnai išleidžiamos lengvai suprantamos sakinio dalys J.Jabl.
IV. padaryti minkštesnį, skystesnį; ištekinti.
1. refl. netekti formos, patižti: Išsiléidė tie paplotėliai Pš. Kruopos išsiléidę (labai suvirę) Vlk. Kai miltai susalę, tai pyragas esti toks išsileidęs, suzmegęs Jnšk. Vienoj vietoj jis atrado išsileidusią nuo rasos nuorūką P.Cvir.
| prk.: Iš meilės jis išsileido lyg vaškas (neteko savo nuomonės, charakterio; suminkštėjo) J.Avyž.
2. tr. išvaryti (pašalą): Šiemet anksti pavasarį išleido pašalą rš.
ǁ refl. atšilti, išeiti pašalui: Po nubėgimo sniego žemė, kuri par visą žiemą buvo sušalusi, išsileid BM318.
3. tr. ištirpdyti, atskiesti: Išléisk mieles Ėr. Gerai, kad da mielės neišléistos Al. Įmaišyti pašildytame vandenyje ir sudėti atskirai šiltame vandenyje išleistą raugą rš. Ar jau išléidai kvarbą (dažus)? Al. Įdėti šaukštelį vandenyje išleisto krakmolo rš.
| refl. KII307: Sniego prinešei, išsileido, ir dartės pirkia pašlapo Rod. Ar jau išsiléido cukrus? Jrb.
4. tr. išlydyti: Gal neišleisti̇̀ taukai? Lp. Vaškas jau išleistas Ktk.
| refl. R145: Šiulta (šilta), tai sviesto ir ant turgaus negali nuvežt – išsiléidžia Ds. Žvakė nū šilimos išsiléido Up. Par didelį karštį visa kas išsiléidžia Trgn.
5. tr. išpilti, ištekinti, ištuštinti, išbėginti: Tas … ją pamokino, kad ji imtų vištkiaušį, tą gražiai išleistų, o į tą kevalą vandens įpiltų BsPI67. Išléisk pieną (ištekink per indo apačią), jau bus smetona nusistojus Kt. Prašo, kad leistum tą prūdą išléist Žr. Iš balos visą vandenį išleido Alv. Atmatas (nedirbamą žemę) išarė, pelkes išleido (nusausino) ir gyvena Šts. Kraujus išleisti BB3Moz1,15. Kubilų tulis (volė su skyle) buvo išleidama (pro ją leisdavo alų) Lnk. Išleidžiamieji inkstų takeliai rš. Šlapimo išleidžiamasis kanalas rš.
| Eisim, vyručiai, alaus išleist (nusišlapinti) Srv.
^ Kãsa senukas, seilę išléidęs (labai atsidėjęs, net jam seilės bėga) Skr.
ǁ duoti nubėgti verdančiam skysčiui: Išléidau putrą, išbėginau Ggr.
ǁ duoti išbyrėti, išbirinti: Išleidimo dėžė sėmenims išleisti į elevatorių rš.
6. tr. tiesiai iš lukšto išpilti į keptuvę kiaušinį, kepant neplaktą: Ji man du kiaušinius išléido Lš.
7. tr. prakiurdant duoti išlįsti, ištrykšti, išbyrėti: Žiurkės praės ir išlei̇̃s maišą (išbirs miltai) Ėr. Vilkas išléido veršelio vidurius, prikimšo pilvan virkščių (ps.) Rod. Katei kad kiek žarnų neišléidžiau (vos nesumindžiau) Ėr.
| refl. tr., intr.: Viduriai jo persprogo ir žarnos išsiléido Jrk.
^ Kad tu kur žarnas išsiléistum taip bepuldinėdamas! Grž.
8. tr. daryti, gaminti (degtinę, vyną…): Išleido bobelė karčią arielką JD381.
| refl. tr.: Kad norėjai eit į svočias, reikė išsileisti rinckojo vynelio JV726.
V. išduoti į aplinką, paskleisti, suteikti.
1. tr. išduoti (iš savęs) į aplinką: Išleidęs dūmą pro nosį, senis užsikosėjo Ėr. Išleidžiamasis, atidirbtas [garvežio] garas rš. Smaks iš piktumo dvylika sieksnių liepsnos iš savo nasrų išleido BsPI6. Jei aš būsiu gyvas, išleisiu pieno putas, jei negyvas – kraujo putas BsMtII68. Kruviną prakaitą išleidž ponas darže BPI144. Dabokiat gerai ir ant to senojo aulio, kurs tą spietlių išleido S.Dauk. Širdyj verkė, o verkimo (ašarų) iž akių neišléido Asv. Ką aš ãšarų išléidau, dabar ir nematau Gg. Da ji nė vienos ãšaros ant dukters neišléido (dėl dukters neverkė) Skr. Jeigu spindulius saulė išleidžia, tai greit gal būt audros Btg. Tu išleidi savo dvasią ir atnaujini žemės veidą brš.
ǁ ištarti, pasakyti: Išleidžiu žodį R119. Susizgribo išsitarusi, bet išleisto žodžio nebesugausi Žem. Jis be buteluko tai žodelio iš po liežuvio neišleidžia – vis tyli kap siera žemelė Nč. Balsu mano šauksmą išleisiu brš.
^ Žodis – kai paukštis: išleidei ir nebesugausi NžR.
ǁ K duoti patirti, duoti pajusti; išlieti: Boba savo piktumą ant to senio išleido BsPI16. Bet Grėtė, norėdama ant ko nors išleisti savo pyktį, smogė didele ropute į vištyčius I.Simon. Ieškojo, ant ko jis savo kerštą išleisti galėtų LMD. Nesa kada tu savo kerštą išleidai, tada jis anus išpustijo kaip stambrus BB2Moz15,7.
ǁ paskleisti: Išleiski šviesybės tavo spindulį Mž318.
| Buvo kalbas išleidusi ant mūsų tėvo Krt. Toksai durnius pasidrįso pikčiausius melus į svietą išleisti A1884,288.
2. tr. iškišti, išstumti; padaryti (labiau) matomą: Bėgiojo šuo, liežuvį išleidęs rš. Ir liežuvius it pančius išleidę lekavo LTI41(Bs). Vapsva kai išléidžia gyluonį, tai bent colis būtų Ds. Katinas pribėgęs, nagus išléidęs už akių čiumpa Žln. Kurčgalius išléisk ir per balkį [šalinėje] Žvr. Inkorą išleisti N. Šilkinių suknelių išleistos kilpos siuvamos kilpiniu dygsniu rš.
| Išléisk labiau šviesą (iškelk lempos dagtį) Jnšk. Išleisk šviesiau lempą rš.
3. tr. išauginti, išskleisti: Ižleidžiu varpą, lapus SD94,133. Išleidžiu uoglį R316. Dar grūdas tik išléidęs daigus Lp. Šaką išléidžia į šoną [kambarinė gėlė] ir vėl auga Rm. Jau jų (seradėlių) šaknys išleistos rš. Išleidž žolelę, žolelę šilkinę TDrIV132(Ml). Kokius žiedelius išleisi? JD1191.
4. refl. iškilti, išsipūsti, susiformuoti: Suputo, gumbas išsileido kaip duonos kepalas Dr. Suodys prigargėjusios ant lubų, t. y. burbulais išsiléidusios J.
5. tr. pateikti parengus darbui, išmokius: Vien aukštosios mokyklos kasmet išleidžia daugelį tūkstančių specialistų įvairioms darbo šakoms sp.
| Vis dėlto šeštoje išleidžiamoje (baigiamojoje) klasėje gavau pabūti dvejus metus Vaižg. Kada bus išleidžiamieji egzaminai? J.Jabl.
6. tr. pateikti apyvartai, pagaminti: Pramonės darbuotojai siekia išleisti kuo daugiau ir kuo geresnės produkcijos sp. Visa išleidžiamoji produkcija eina žmonėms sp. Naują mašinos modelį išléisti DŽ.
7. tr. parengti spaudai ir išspausdinti: Šiandien tobulas žodynas išleisti nėra dar galimas daiktas, nes tam per maža turime surinkę medžiagos K.Būg. Kai kada minkštais apdarais išleidžiamos ir storos knygos rš.
ǁ sudaryti ir paskelbti (potvarkį, nuostatą, įstatymą…): 1918 metų gruodžio 16 d. Lietuvos laikinoji darbininkų ir vargingųjų valstiečių revoliucinė vyriausybė išleido istorinį manifestą dėl tarybų valdžios paskelbimo (sov.) sp.
8. tr. išeikvoti (pinigus, turtą): Kelionei jis buvo išleidęs arti devyniolikos tūkstančių J.Balč. Pinigą greit gali išleist, o kai reik jį paimt, tai iš šuns nasrų neištrauksi P.Cvir. Išléidė daug pinigų Vad. Daug turėdams, daug išleidi RD213. Piningai visi išléisti KI44. Nusižengė išleidęs svetimą turtą rš.
| Saulėje vienas medžiagos gramas išleidžia vidutiniškai apie 2 ergus per sekundę P.Slavėn.
| Jau sylą išleidau (visai nebetekau jėgų, išsisėmiau) B, PrLXVII8.
| refl. tr., intr.: Piningai greitai išsiléidžia KI137. Pinigus išsiléidai, ką dabar veiksi? Skr. Būsi turtingas, kai jai (degtinei) neišsileisi Vaižg. Ant tokio gyvenimo žmogus negali išsileisti (nėr iš ko plačiai gyventi) Gr. Šiemet išsiléidėm labai su tuo statyba Mžš. Ponai išsibergždė, t. y. išsiléido, jau tušti, nieko neturi J. Iš pinigų išsileidom Lp. Jis iš pinigo neišsiléidžia, bet turi iš ko ir pasidaryt Alv.
9. tr. R47 parduoti, nebelaikyti: Nebepasiveršiavo man karvė, paliko su senu pienu, tai išléidžiau Pin. Vargsiu be karvės, ale telyčių neparduosiu, šitos veislės neišleisiu Tvr.
| Išleisti iš varžytynių rš.
| refl.: Neišsiléisk su medum (per daug neparduok) Pš.
10. tr. išduoti (kam kas priklauso): Išduomi, išleidžiu R362. Verk senoji močiutė, kraitelį išleisdama, o senasis tėvelis – dalelę atskirdamas JV202.
| Ko snaudi, tau išléisti (leisti, išmesti kortą)! Krš.
11. tr. atiduoti (nuomai, iš pusės): Neturėjo nei arklių, nei padarynių, [žemę] išleisdavo nuomininkam, ir tiek Srv.
| Laukas reikia išleisti pusei – Mikas ir pusinį jau surado V.Krėv.
VI. pradėti ką daryti; išjudėti.
1. refl. imtis, pradėti ką daryti: Jau kad išsiléidai eit, tai ir eik Lp. Jau kad išsiléidęs kelionėn, reikia eit toliau Tvr. Tarnas išsileido vyti vaiką Al.
^ Tu an to išsiléidęs (tai pamėgęs, pasirinkęs, tam pasiryžęs) jau iš mažens Krok.
2. refl. išeiti, išvykti, iškeliauti: Tingėjau kinkyt – išsileidau pėsčias rš. Jonas su savo pulku slapčiai iš miesto išsileido Jrk. Išgirdo alasą ir išsiléido visi namo Jrb. Kur tu dabar tep išsileidai, gal turgun? Alv.
3. intr. išbėgti: Ka išléido ans į laukus, pradėm dulkės rūksta Vvr.
| refl.: Kai pradėjo lyti, visi iš turgaus išsileido Up.
4. refl. pradėti smarkiai bėgti, įsismaginti bėgti: Vilkas, pagavęs ėrelį, tai kadgi išsiléido, tai tik ol dada, ol dada! Vlk. Kap išsiléido [bėgti], tai kap žaibas! Knv.
VII. padaryti, kad kas eitų žemyn.
1. tr. iškirsti, išpjauti (medžius): Medžiagą išléidžia, tik kelmai lienka Šlčn. Dėdė išléidžia medžius kuitė[je] (miškelyje), t. y. iškerta J.
2. tr. padaryti, kad nukartų, nutįstų: Jo marškiniai buvo išleisti ant baltų drobinių kelnių rš.
| refl.: Drobulė toki juoda išsileidusi iš lovos Dr. Per kepurę plaukai išsileidę TDrIV248(Kb). Valandėlei ji atsisėdo ant kušetės, suimdama rankomis išsileidusius ant pečių ir nugaros šviesius, išsitaršiusius plaukus rš.
VIII. duoti praeiti per ką; išmesti, išmušti.
1. tr. perleisti, pervaryti per ką: Arpų nebuvo: grūdus liuob išleis par vėjį (išleis par kretilą) (išvėtys, išsijos) ir veš malti Šts.
ǁ iškulti: Eikit greičiau in kluoną, kad iki vakari rugius išlei̇̃stūt Al. Mašina kokias keturias kapas išléisim Alv.
2. tr. išmesti, išsviesti:
^ Akmenio, iš rankos išleidęs, nebepačiupsi Lnkv.
| refl.: Eikiam išsileisti, katras aukščiau išleisma: su palaidine ar su svilksniu? Šts.
3. tr. iššauti: Išleidžiu pūčką R247. Greitšovumas – ginklų ypatybė per kiek galint trumpesnį laiką išleisti ko daugiausia šūvių EncIX588.
4. tr. išmušti: Kap davė per petį, ir išleido ranką Kb.
IX. išlyginti.
1. tr. išlaidyti, išlyginti: Išleisk man marškinius K.Būg(Ds).
2. tr. Rtn išgaląsti: Kad išléidau savo peilį, tai kap britva Lš.
| refl. tr.: Išsiléido britvą Lp.
◊ ant (in) akių̃ neišsiléisti labai nekęsti: Anys motkos ir tėvo tai ir in akių̃ neišsiléidžia Arm.
ant svi̇́eto išléisti duoti gyvybę, pagimdyti: Ant svieto vaikus savo išleidė, potam apie juos nieko notbojo MP62.
dū̃šią (dvãsią KII305) išléisti KII305 mirti: Rankeles sudėjęs, išleido dvasią Ns1832,8. Žvilgterėjo seserspi, bet toji tuom tarpu dvasią jau išleidusi buvo BsV151. Jeigu ji (ragana) pasigauna žmogų, kutena jį teip ilgai, kol žmogus dvasią išleidžia BsMtI74. Turėjo palikti savo didį skarbą ir visus savo gerus draugus, turėjo išdvėsti, dūšią savo išleisti BPII195.
į [svečių̃] šãlį išléisti ištekinti: Seserį išlei̇̃s į šãlį, o tau namai Alk. Išleidau dukrelę svečių šalį, jauniausią dukrelę svečių šalį JD1203.
į valiàs (vãlią) išléisti išpaikinti: Ir ana, matyti, yr į valias išleista KlvrŽ. Lig mažus išléido vaikus į vãlią, dabar patys gailias Užv. Tą vieną [dukterį] turiu, tai truputį išleidau į valią LzP.
į valiàs išsiléisti išdykti: Išsiléido į valiàs [vaikas] Kl.
į žmónes išléisti ištekinti: Išléidom dukterį žmonė́sna ir jau išdavėm pasogą Vrn.
iš akių̃ išléisti
1. akimis nesekioti, nesirūpinti, kad būtų matomas: Žiūrėk, jei išleisi karves iš akių, jos tuoj sueis į javus Jnš. Tas senis įtartinas, jo negalima išleisti iš akių Pš.
2. neturėti galvoje, nesirūpinti: Čia dirbo toliau mokslo darbą ir neišleido iš akių savo tikslo rš.

iš dantų̃ neišléisti visą laiką kalbėti apie tą patį: Motina marčios neišléida iš dantų̃ Kv.
iš galvõs išléisti užmiršti: Iš galvõs tą kalbą išléidė Pp. Visai išléidžiau iš galvõs, ka vištos žabinė[je] uždarytos Jnš. Aš jau visai iš galvõs išléidau Prk.
iš nagų̃ neišléisti nenustoti dirbti: Senelė buvo be galo darbšti: ir viešėti atvykusi, ji neišleisdavo darbo iš nagų J.Balč.
iš širdiẽs neišléisti visą laiką apie ką mąstyti, kuo gyventi: Be paliaubimo kalbėti, mislyti ir niekada iš širdies savo neišleisti BPI236.
kvãpo neišléisti labai ramiai, tyliai būti: Stovėsiu kaip ėriukas – tyliai, ramiai, nė kvapo neišleisiu V.Kudir.
liežùvį išléidus Šll intensyviai (ką veikti).
paskuti̇̀nį atódūsį (kvãpą) išléisti mirti: Išleido paskutinį atodūsį rš. Tą žmogų pusgyvį išvežė už miesto, kur jis ir išleido paskutinį kvapą BsPIII9.
per gérklę išléisti pragerti: Visą mūsų gyvenimą (ūkį) par savo ger̃klę išléido Vkš.
per šãlį išléisti neteisėtai parduoti: Meistrai daug plytų ir cemento išleido per šalį Mrj.
prie Diẽvo išléisti numarinti: Tris kūdikius pri Dievo išleido N.
vė́jais išléisti niekams išeikvoti: Iškada piningus vė́jais išléisti Krš.
nuléisti
I. padaryti, kad kas eitų žemyn, gilyn.
1. tr. pakeisti daikto padėtį žemėjančia kryptimi, nulenkti: Pakeldami rankas, įkvėpkime, nuleisdami – iškvėpkime rš. Kam nuléidai baltas rankas an kelučių savo?! Ukm. Žiulpos veidas ištįso, ir abudu su Perminu bejėgiškai nuleido rankas J.Avyž. Iškėlę svarstį aukštyn, pirma nuleiskime jį iki krūtinės ir tik po to žemyn rš. Pastato kibirą, lėtai nuleisdama lanką, kad neskambteltų rš. Reik mokėti dalgį vienaip nuleisti [pjaunant] – ne giliau ir ne sekliau Šts. Juras ėjo per kiemą, nuleidęs galvą P.Cvir. Arkliai kol nuleidę galvas stovinėja, neėda TDrIV222(Rod). Taip gražiai žydėjo vakar [gėlės], o šiandien jau nuleido savo galveles J.Balč. Nuleido uodegą kaip šuo, lazdą pamatęs TŽV597. Vaikščioja lodz kiaulė be kryžiaus – nuléidęs petį Grv. Briedis stovi tuomet (ragams krintant) ausis nuleidęs Blv. Sparnus nuléisti (suglausti) K. O ko pavytai, žalia būdama, o kam nuleidai žalias šakeles?! JD241.
ǁ padaryti, kad kas nuslinktų, atsidurtų žemiau: Ant sienų viename bokšte buvo nuleista vėliava, kas reiškė, kad šeimininkų nėra namie A.Vien. Bures nuleidęs, tyliai iriuosi B.Sruog. Kapitonas liepė nuleisti bures J.Balč. Ponai galėjo pakarti ir nuleisti – tokie buvo galingi Plng. Nuléisk sėdauką (dviračio sėdynę) Azr. Nuleidžiamasis tiltas LL330.
ǁ nukreipti žemyn (akis, žvilgsnį): Senis nuleido akis žemyn ir atsiduso V.Kudir. Moteriškė artinasi prie Andriaus, nuleidusi akis P.Cvir. Sėdi, akis nuleidęs, t. y. murkso, žiūri iš pakerės J. Susisarmatinęs vaikas akeles nuléidė Jnšk. Dūlina, akis nuleidęs, kaip šuva, lašinius suėdęs KrvP(Mlt).
| Ligonis pramerkė akis ir vėl nuleido blakstienas rš. Kristina nuleido ilgas, tamsias blakstienas J.Dov.
| refl.: Abraomo akys neramiai sumirksėjo ir nusileido žemyn rš.
2. tr. numauti, nusmaukti žemyn: Nuléisdavo kelnes i par pliką droždavo Žml. Jonas nutraukė tau skepetėlį, tu jam nuleidai kepurę Žem.
| refl. tr.: Boba skepečikę nusiléido žemyn Skr.
3. tr. numesti žemyn: O tas senis tą šaukštą nuleido ant žemės, sako: „Paduok, vaikeli!“ BsPIV21. An tę šviesą nuleido, i girdėt bumbsėjo (apie bombardavimą) Gs.
4. tr., intr. duoti nukristi, nubyrėti, nuvarvėti iš viršaus žemyn: Atmeni, kad tavi nuleidau maną ant peniukšlo tavo MP252. Ir nuleidžia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų BtMt5,45. Šitai eš rytoje šiuo metu tokiais ledais nuleisiu, kokių Egipte nebuvo BB2Moz9,18. Rasokite, arba nuleiskite rasą, dangūs, ižg viršaus DP502.
5. refl. BB2Moz8,4, SPII1 iš aukšto priartėti prie žemės, prie ko nors žemai esančio: Dangus aukštai, reikia palaukti, kol žemiau nusileis, tada gal ir teks keliauti KrvP(Dgč). Rūkas nusileido pievose BŽ231. Ir štai dangus pasidengė nuo krašto iki krašto nematytai storais švininiais debesimis, nusileidusiais iki pat žemės J.Balt. Sausas lapas, atitrūkęs nuo medžio, nusileido ant jos tamsios suknelės J.Dov.
| prk.: Nusileido debesėliai, verkė manę giminėlė JD1151. Nuo pilko žemai nusileidusio dangaus gatvėse buvo prietema rš. Jau vėlu. Į Gedimino aikštę nusileido rugpjūčio naktis rš. Naktis nusileido staiga P.Cvir. Kažkaip anksti nusileido prietema rš.
^ Paskėlė aukščiausia, nusleidė žemiausia Švnč.
6. tr. nutupdyti: Nuleistų žemėn iš 450 km aukščio bandomųjų gyvulių būklė gera sp.
ǁ refl. nutūpti: Pavasarį Kuomiškėse nusileisdavo pailsėti laukinių žąsų pulkai A.Vien. Atlėkė dvyleka ančių, nusileidė ant žemės MitI363. Ašiai nuskrisčiau, ašiai nusileisčiau in motulės svirnelio, in vyšnelių sodelio Rš. Skrisčia ant motutės sodą, šakon nusileisčia NS1247. Bičiuliui ant nosies musė nusileido J.Jabl. Nusileisdamas lėktuvas, be abejo, patenka į sniego, o gal ir į lietaus debesis rš. Tarybiniai kosmonautai sėkmingai nusileido gimtojoje žemėje (sov.) sp. Nusileidžiamasis skėtis (parašiutas) LL232.
7. refl. intr., tr. pasislėpti už horizonto, nusėsti (apie dangaus šviesulius): Saulė į debesį nusiléidė Pc. Ligi saulei nenusileidus, reikėjo vaikščioti, ne dabar J.Jabl(Tl). Saulė nusileidė až aukšto kalnelio Vnž. Numirė saulei nusileidžiančiai BB2Krn18,34. Anys neveizdi nakties ir saulės nusileidusios BPII28. Nusileis mėnuo, … patiešys mane … siratėlę JD942.
| Kur tave saulė nusiléido (kur tu buvai, kai saulė leidosi)? Ss.
| Tada diena labai nusileido (buvo vėlus vakaras) ChTeis19,11.
| prk.: Diena su saule nusileido S.Nėr. Su saule džiaugsmas nusileido, su saule vėl nubus S.Nėr.
8. tr. nuimti, nukelti žemyn: Noriu, ka šienyką nuléistum no aukšto, paskui tamso[je] tę kabykis Jrb. Ir staigiai nuleido ji kodžių žemyn ant savo rankos BB1Moz24,18. Tatut, nuleisk mane nuo pečiaus žemėn! – Tėvas kilst i nuleido vaiką žemėn Švnč. Nuléisk kojas nuo suolo Š.
| refl. tr.: Sustojo, nusileido luotelį nuo laivo BsPIV190. Nusileidžia kojas nuo lovos ir ieško pypkės rš.
9. tr. prilaikant duoti nuslinkti žemyn, gilyn: Bet pro langą virve pintinėje per mūrą buvau nuleistas Bt2PvK11,33. Ant galo išmislijau nuleisti virvę lig žemei BM145. Siūlas nuleidžiamas pro lentelės apačią (padarius kilpą, neriant tinklą) sp. Karalius liepė tą medį nukirst ir ją (našlaitę) astražniai nuléist [su medžiu] BM183.
| Vyrai nuleido karstą į duobę rš.
| refl.: Vagys pro langą per virves iš antro gyvenimo nusileido Jnšk. Jis sau padarė kokių ten audimų virvę ir nusileido an žemės BsPIII163.
| Jei voras nusileis ant žmogaus, tai bus laimė Skp.
10. tr. pamažu įdėti, nukišti: Jonas nuleidžia ranką į kabančio švarko kišenę P.Cvir.
| Tą užgirdus, moteriškė nuleidė savo dešinę ranką palovėn BsPII191.
| prk.: Kiekvieną Valterio žodį gaudo mergelė ausim ir per mintį į širdį nuleidžia V.Kudir.
11. refl. pamažu pakeisti statesnę kūno padėtį gulstesne (atsisėsti, atsiklaupti, atsigulti): Senis sunkiai nusileido į kėdę rš. Nusileido ant vieno kelio ir jisai A.Vien. Jis pamėgino apsiversti, bet tik kilsterėjo pečius ir vėl nusileido ant margų pagalvių rš.
12. refl. nuslūgti, nukristi: Kviečiai siūbuoja pakildami ir nusileisdami rš.
| Krūtinės ląsta nusileidžia, jos tūris sumažėja, ir iškvepiama rš. O kad norėtų pasisemt vyno iš to šulnio, tai tas vynas nusileidžia teip giliai, kad jos negali pasiekt BsPIV93.
13. tr. prk. padaryti žemesnį, tylesnį (balsą): [Lakštingala] čia pakelia balsą, čia vėl nuleidžia J.Jabl. Po šitos iškilmingos įžangos ponas nuo rogių, jau truputį nuleidęs balsą, skaitė toliau V.Myk-Put. Kainas prisislinko dar arčiau prie jo ir dar labiau nuleido balsą rš.
14. tr. nubrėžti iš viršaus žemyn (statmenį): Iš taško A nuleisti statmuo turimajai tiesiajai Z.Žem.
15. tr. nukirsti, nupjauti (medį, šiaip augalą): Ankšlis (alksnis) nuleista Bn. Nuléidėm eglę nuo kelmo Trgn. Visus medžius gerai nuleidome, tik paskutinieji keli pasikorė Pkr. Kad ir vienu dalgiu, bet gal daug rugių nuleisti par pavakarę Šts.
| Darata ir barzdą Gusčiui taip pat nuleido (nukirpo), kaip ir plaukus Vaižg.
| refl. tr.: Nuvažiavom, nusiléidom po eglę gerą ir važiuojam Rm.
16. tr. nuversti nuo bėgių: Atsimenu, kaip kartą mes nuleidom ešeloną rš. Sako, ne vieną traukinį nuleidęs nuo bėgių J.Avyž.
17. tr. palikti per neapsižiūrėjimą neišmegztą akį: Akį nuléisti KII47. Gera mezgėja akies nenulei̇̃s Rod.
ǁ mezgant nukelti ant kito virbalo neišmegztą akį: Dvi uždėtos akys iš pereitos eilės nuo kairiojo virbalo neišmegztos nuleidžiamos rš.
18. tr. susiaurinti (nėrinį) mažinant akių skaičių: Norėdami tinklą nuleisti, per dvi paskutines akutes neriame vieną sp. Jau pradėk nuléisti po akį nu kiekvieno virbalo Brs. Užteks megzt – jau gali nuléist Kš. Pradėsu kojinę nuléisti Krš.
19. tr. padaryti nuožulnų, nuolaidų: Sermėgos pečiai nuleisti, dabar toki mada Šts. Labiau nuléisk pečius, per statūs Rm. Papjoviau vištą – tą nuleistoms strėnoms Šts. Nuleistų kriauklų arklys y[ra] pigesnis Šts. Arklys nuléisto pirmagalio Rod.
20. tr. padaryti plonesnį (vejant), nuploninti: Botagas vienodas, į galą nė kiek nenuléistas Ėr. Nuléisk laibesnį botagą Ėr.
21. tr. duoti nusiristi, duoti nuriedėti, nušliaužti į pakalnę: Nemesk taip smarkiai [sviedinio], nuléisi nuo kalno, įkris į upę rš. Ir mažąjį [vaiką] kartą nuo tos didžiosios pusnies nuleidžiau Vb. Vaikai, katras muno kurpes nuléidot į pakalnę? Up.
22. refl. nueiti, nuvažiuoti, nuslinkti į pakalnę, į žemesnę vietą: Kelis kartus nusileidę nuo kalno, pasitampę, jie vėl kimba į darbą P.Cvir. Užlipo ant aukšto kalno, paskui nusileido į plačią lygumą J.Balč. Siauru keleliu raitelių būrys nusileido prie pat Dubysos A.Vien. Nereik ne ragikių, ne nėko – subinvaža nu pakalnės nusileida Krš.
| Kol jie kalną nusilei̇̃s Srd.
ǁ nulipti (laiptais, kopėčiomis…): Iš lėto perėjęs ilgu koridorium, gydytojas nusileido cementiniais laiptais į kiemą rš. Jam pavyko nusileisti lipyne, nesutikus savo šeimininkės rš.
ǁ nueiti, nukeliauti, įsirausti gilyn: Nusiléisti gilyn BŽ44. Tuojau persikėlė visi į netolimą salą ir iš ten nusileido į požemį, po jūra rš.
| Kuomet vabalai žiemą nusileidžia giliau, ir kurmis rausia gilumoje Blv.
23. tr. plukdyti, duoti plaukti: O kaip padirbdinčiau naują laivužėlį, nuleisiu ant jūružėlių, nuleisiu ant marelių JD441.
24. tr. padaryti ką nusvirusį, nutįsusį, karantį, pakibusį: Viršuje galima nuleisti nedideles užuolaidėles rš. Šilkų juostelė šalin nuleistà LB30. Botagas prie jo šono nuléistas buvo Ns1857,4. Kepurytė su nuleistu kutosu Sb.
| refl.: Plaukai nusileidžia lig pečių BŽ346. O juodi ūsai grožina jo veidą, o ilga barzda žemyn nusileido A1884,396. Šlebės (suknelės) užpakalis nusileidęs kaip žąsies dėtys Pln. Jam ausys nusiléidusios KI588. Kaip pradėjo šalti, ilgiausi leketai nu stogo nusileido Vvr.
25. tr. N įkišti į vandenį, nuskandinti, nugramzdinti: Nuleidžiu šviną gelmės ieškomą R115.
| Uoste laivas nuleido inkarą rš.
ǁ netyčia paskandinti (nusimaunamą daiktą): O ir nuleidau aukso žiedužėlį į jūružių dugnužėlį JV123. Tik nenuléisk viedro semdamas vandenį [iš šulinio] Rm.
II. padaryti, kad kas eitų tolyn; judėti tolyn.
1. tr. nesukliudyti, nesudrausti kam kur eiti; duoti eiti: Onelė niekur nenuléidžia žąselių į javus Š.
2. tr. išrengti kur išvykti; padėti susiruošti: Kur tu jį (sūnelį) nuleisi? RD67.
3. tr. duoti už vyro, į marčias: Dukterį nuléidom į krãžiškius Ll. Savo dukrą ant kitą parapiją nuléidžiau Jnšk. Privertė, nuleido dukterį už našlio Ašb. Te aš dukrelę nuduosiu, savo vaikutį nuleisiu LTR. Ei, verkė verkė mūsų seselė, taip toli nuleistoji JV860. Žada mane už seno nuleisti LTR(Trg).
4. tr. liepti nuvykti, nusiųsti: Pats nenorėjau te eitie, tai nuléidžiau pačią Ds. Venckuo vertai būt grėbėją nuleisti Slnt. Karalius nuléidė pasižiūrėt, ar teisybė, o nuleisti̇̀ parodė, kad teisybė BM112. Nuleisti į talką rš. Kada jo sūnus paaugo, tai jis ir nuleido jį pas tą mokinčių mokytis BsPIII106. Parašyk, kada parvažiuosi, tai nuléisim ar į Joniškėlį, ar kitur padvadą parvežti Grž.
5. tr. nusiųsti (laišką, pinigus, siuntinį…): Neturim adreso, reiktų nuléist [laiškas] Pl. Gromatėlę surašiau, pas tėvelio nuleidau JV343. Pats taip pat Parčevskis nuleido raštą į Varnius M.Valanč. Reiks tą metriką nuléisti į Ameriką Als. Galėčiau Voronežan nuleisti ben 5 egz. korektūros K.Būg. Augymę tą, rastą Žemaičiūse, nuleidau į Vilnių P. Mes vis anam kas mėnesį nuléidame tai piningų, tai pavilgos siuntinį Grg. Du kartus nuléidėm lašinių Ėr. Mes savo vaikui vis šį tą iš valgymo nuléidžiam Jnšk.
6. tr. nulydėti: Ateik pas mane – aš tave prie garlaivio nuléisiu Skr. Domicela išvirusi pavaišino ir nuleido svetį gulti M.Valanč.
ǁ mirusį nulydėti: Pavasarį nuléidau vyrą į kapus KzR. Jį ant vežimo iškėlė, parėdė ir tei[p] nuléido ant kapų Skr. Nuléido in kapinyną Lp. Nuleidė močiutę aukštan kapelin LTR(Pnd).
7. tr. Krtn, Pls, Vrnv praleisti (laiką): Kelias dienas nuleidę, ejo mazgoties [į pirtį] S.Dauk. Dieną nuléidi ir vėl bėgi Rod. Vėl naktį nuléisi be miego Lp. Iš pradžios kalbėjosi gan tyliai, o kiek laiko nuleidus, galima buvo numanyti, kad ne prie tuščio stalo sėdi LzP.
| Savo jaunas dienas ant nėko (tuščiai) nuléido Žv.
| refl. tr.: Nuleidęsis kelias dienas, nueik ž.
ǁ intr. palaukti: Daba da ugnį kurti anksti – kiek nuléisma i kursma Lkv.
8. tr. duoti praeiti pro ką, perleisti: Rugius nuléisk par vėją, gal nuneš pelus Varn. Par vėjį nuleido, nuklastė, nukulstė ir nubėrė su šiūpele bertinius rugius Šts.
ǁ apdoroti (kokiu įrankiu, priemone): Šėpą ryzu kad nulei̇̃s, blizga! Slm.
9. intr. nubėgti, nuvažiuoti: Zuikis nuléido į krūmalius Vvr. Petrelis nuléis į Kalnalį taboko parnešti Kal.
| refl.: Pats mačiau, kaip vakar vakare kažkieno vaikas iš mūsų sodno nusiléido Up.
| Mes buvom nusiléidę (nuvažiavę) vieną dieną ant Arimaičių ežero Rd.
ǁ refl. nuplaukti (pavandeniui): Šį rytą vyrai nusiléido Nemunu Al.
10. tr. išauginti, išleisti: Ant pamato džiūsta jurginiai, nuleidę po tą vieną žieduką Jrb.
III. nekreipti dėmesio, apleisti, praleisti; susilpninti.
1. tr. nugyventi, apleisti: Vaikai nuléido namus, o tėvai kap gražiai gyveno! Alk. Nusitvers Gaičiaus Anė kokį nors niekam vertą vyrą, šisai nuleis ūkį I.Simon. Ans norėjo didelio ūkio, kad ans ir nuleistas būtum Prk. Nuléidė tuos pastovus, nugriuvo, nubuvo, galų gale paliko, ka reik javus dėt į kauges Sk.
| refl.: Žmogus nusléido viškai Pl. Ar tik ans nenusileis tiek gerdamas?! Dr. Žemės gẽros, viskas auga – ko teip nusiléidot?! Skr.
nusiléidusiai adv.: Gerąs žmogus gyvena nusileidusiai Šts.
ǁ nulaisinti, nualinti, nusilpninti: Ne kokio pažytko paskuo negausi iš nuleistos dirvos Vkš. Nuleista žemė J.Jabl(Žem). Visi tie alkoholiški gėralai nepakelia sveikatos, ale nuleidžia ją žemyn Blv.
| refl.: Nusléido gaspadorstva nuog viso ko Rod.
2. tr. duoti niekais nueiti: Kap susinarpliojo, tai visą špulią siūlo nuléidau Lš. Jau mes, tinginiai, nuléidom dieną (nedirbome) Lp. Dvi antis pašovė ir abi nuléido (nerado) Skr.
3. tr. Alk nulesti, nuėsti, sunaikinti: Pradeda raust kokia vyšnia, tuoj strazdai ir nuléidžia Gs. Kviečius, brolau, žvirbliai nuléido Jrb. Reikia jau rauti kanapes – žvirbliai visas nuleis Kpč. Varlės visas linam galvutes nuleis – tokia palietė Rdm.
4. tr. neimti dėmesin, nepaisyti: Turi jų kvailumą nuléist, kad nenori pyktis Skr. Ar jau nebeduosi teisman už avižų išganymą, taip nuleisi? Ds. Piktas vyras, reik aną nuléisti Rdn.
| Barė brigadierius ir muni skaudžiai, ale aš nenuléidau ne vieno žodžio (į visus atsikirtau) Krš. Idant vienas kitam nutylėtų, žodį nuleistų brš.
ǁ atleisti, dovanoti: O svetimus silpnumus maloniai nuleistumbime DP150.
ǁ praleisti, aplenkti, palikti: Ne vienos [nuodėmės] nenuléidžia be koronės DP183. Nesa ponas nenuleis nekorotą, kursai jo vardą piktai vartoj BB5Moz5,11. Piktybę nekoravotą tur nuleisti BPII250.
5. tr. sutramdyti: Nuleisti rūstybę SD228. Teg nuleid kerštą, tetvardai širdį DP37.
6. refl. būti nuolaidžiam, neprieštarauti, sutikti, atsisakyti savo nuomonės: Tu jaunesnis – nusiléisk jam Jrb. Kiekvienu žodžiu jam nusiléisk, tai būsi geras Gž. Visą pavasarį ir vasarą ji laukė, kad Povilas nusileistų ir sugrįžtų pas ją J.Dov. Jis toks žmogus nusileidžią̃s Žg. Lentas žmogus kitais nusileidžia J.Jabl. Toks užsispyrimas: viena kitai nenusiléida Krš. Jaunesnysis ir nenusiléidžia vyresniuoju Mrj. Nenusiléidi nė per nago juodymą (labai užsispyręs) Kt. Nė per plauką nenusiléisiu – geriau tegul mane gyvą sudrasko! Vkš. Galvos nepramuši, senam nusileisdamas KrvP(Rod).
7. refl. būti pralenktam, atsilikti kokiu nors požiūriu: Aš savo kūno išvaizda, spalva ir švarumu toli prašokantis jo krašto jahus, nors ir nusileidžiantis jiems savo stiprumu J.Balč. Mūsų liaudis sukūrė pasakas, kurios savo fantazija ir grožiu nenusileidžia jokios kitos tautos pasakoms A.Vencl.
8. tr. SD383 sumažinti (kainą, mokestį): Prašiau nuléisti nuomos dalį Jnšk. Nuo dešimties rublį nuleidžia, ir šventa rš. Da pusšimtį nuléidė Skdt. Verk – būtų nenuleidęs [skolos] Ėr. Parduodamas kokį daiktą iš neturto, gatavas yra jį nuléisti pigiaus, nekaip yra vertas A.Baran.
| refl.: Nenusileido nuo savo pasakytos kainos rš. Lygo lygo, i nusileidau ant pusės prekio Vvr.
9. refl. menk. NmŽ mirti: Tas jau nusileido Dr.
10. refl. psn. pasitikėti, pasikliauti: Pasaulyje nėr nieko patenkančio, ant ko žmogus nuléistis turėtų DP581. Bijokimės Viešpaties …, o ant mielaširdumo jo … nenuleiskimės DP509. Ant tavo, pon, valios nusileidžiame MKr42.
IV. nutirpdyti, nutekinti, nubėginti; supilti.
1. tr. nutirpdyti: Kap atšilo, tai penkiom dienom visą sniegą nuléido Sn. Baigia sniegą nuléisti, jau kalneliai kyši Kp. Jau keliūtė gera buvo, i vėl nuléidė Ml. Nulei̇̃s kelią, kaip su rogelėm važiuosi? Rm.
| refl.: Langai jau nusiléido – būs atdrėkis Skdv. Palaikykiat šiltai, ir nusileis [ledas nuo kibiro] Skdv.
2. tr. R nutekinti, nubėginti: Per pilną bačką prikošei [alaus], nuleisk truputį Srv. Kubilai buvo pro tules nuleidamys Šts. Einu nuleisiu pieną iš kibiriuko, galėsi neštis Lkč. Nuleisti šlapimą pro pūslės fistulę rš. Kai nebegal, sako, pagydyt, tai nuléidžia kraują, ir žmogus miršta Jnšk. Jis jam daug kraujo nuléido KI36. Nuleidžiamasis vamzdelis rš.
| prk.: Buliai nenuléisti (neišsieikvoję), o karvė nepasėjo Jrb.
| refl.: Nusileiskim (nusišlapinkime), vyrai, bus lengviau Jnšk.
ǁ prakasus griovį, duoti nutekėti (vandeniui): Nuleido vandenį nu kiemo Krš. Prūdą nuléido Vkš. Nenuleidamūse prūdūse žuvis trokšta Ggr. Iškasiojo griovius griovelius ir nuo visų dirvų vandenį nuléido Vkš. Pavasarį nuleida rudenį užtvenktą lanką i turia šviežios žolės pasipjauti Šts.
ǁ nutekinti liesą, be grietinės (pieną): Duoda nuléisto pieno Krn. Nuléistas pienas neskanus Skr.
ǁ prk. išlieti palengvinant širdį: Tą piktùmą nėr kur nuléist, tai muša gyvuolius Jrb. Piktumui nuleist galėjo jam snukį sudaužyti kur patamsy, ale ne padegt Skr. Juk nieko su tuom nepadarysi, tik uparą nuléida Erž.
3. tr. supilti: Núleisk puodan zacirką Vdš. Ar nuléidai avižas lovin? Vdš.
V. numesti, pamušti.
1. tr. numesti: Paėmė kepurę ir nuléido į dilgynes Up.
^ Viena ranka nuleidi (netvarkingai pasidedi, numeti kur pakliūva), o nė abidvim nerandi Lkv.
2. tr. nusviesti šaunant: Aš žinau, kad jūs ėjot lenktynių, kas toliau nuleis strėlę J.Balč.
3. tr. pamušti: Ir nuléido šuneliui koją – tuturst, tuturst nuskalijo šunelis an triej kojų Rod. Babt boba kalytei ir nuleido klubą (ps.) Nč. Aš tau nuléisiu blauzdas Sn. Ranką iš pat alkūnės nuleidė Srv. Aš jam nuléisiu nagus Antz. Nugi balvonas – nuléido meitėlukui lazda strėnas Mrj.
VI. nulyginti, suvyti.
1. tr. leistuvu nulyginti, nuobliuoti: Leistuvu nuléisk, ir bus gerai Trgn. Pagedo leistuvas, nebėr kuo nuléidžia Ds. Kai deda grindis, tai lentas dailiai nuleidžia Gž. Kai nuléidau lentą su leistuvu, tiesi kaip iššauta pasidarė Vvr.
^ Lygus kaip nuléistas Sdk.
2. tr. išgaląsti: Gerai nuléidai peilį Rdm.
ǁ išlyginti aštrumą: Nuleisti pjūklo asnį – pjūklo aštrimas iš viršaus pabraukti Tl.
3. tr. susukti, suvyti: Iš pakulų gero šniūro nenuleisi Vkš. Šniūras, nusuktas ar nuleistas jauname mėnesy, metas į varžkanas Trk.
◊ aki̇̀s (ãkį) nuléisti atitraukti žvilgsnį, neprižiūrėti: Tik nuléidžiu nuo vaiko aki̇̀s – žiūrėk, jis jau ir kiša ką burnon Vb. Tie varlės pradėjo kėžinėti, negali akių̃ nuléisti Krš. Nenuleisk akies nuo jos, ba ir dings žagaruose Lš.
aki̇̀s nuléisti nusiminti, apsiblausti: Vakar veidu kaip rožė žydėjo, o šiandieną nuleido akis Mair.
akimi̇̀s nuléisti apmesti žvilgsniu, apžvelgti nuo galvos iki kojų: Nuléidė visus žąsiukus akim̃ Slm.
akių̃ nenuléisti įsispyrus, įsistebeilijus žiūrėti: Visą vakarą nenuleidžia nuo jos akių Jnš.
ant juõko (ant vė́jų), nuléisti nekreipti dėmesio: An juõko nuléidau viską Krš. Velytina, kad … tikras lietuvis šitą svarbų reikalą nenuleistų ant vėjų A1885,92.
ãšarą nuléisti paverkti: Ir aš nuleidau ašarą paisant in itos škados Arm.
ausi̇̀s nuléisti liautis didžiavusis, smarkavusis: Tu nuléisk ausi̇̀s (nešokinėk prieš jį)! Lp.
baltõsiomis nuléisti viską apžvelgti: Kad kas negerai, tai tik baltõsiom nuléidžia Ds.
iš kóto nuléisti nužudyti: Tegu tik dar pasišoka prieš mane, tai nei neapsižiūrės, kap iš koto nuleisiu aš jį Lš.
juokù (juokai̇̃s) nuléisti nekreipti dėmesio: Jis juokù nuléidžia tavo barnį (laiko nevertu dėmesio, pasišaipo) J.Jabl. Ką juokù nuléisti, ką juoku dėti KII1. Aš nieko nesakiau, juokai̇̃s nuléidau Jrb.
káilį nuléisti primušti: Tu manai, kad už tai kada nors nenuleis kailio ir jums! rš.
kraũją nuléisti
1. mūšyje susilpninti jėgas: Divizijai buvo nuleistas kraujas rš. Legionininkai nebepuolė, matyt, gerai nuleidome jiems kraujo rš.
2. euf. nusišlapinti: Nespėja išgert [alaus] ir beina kraujo nuleisti Grž. Eisim kraũją nuo širdies nuléist Alk.

negirdomi̇̀s nuléisti nekreipti dėmesio: Ji ir dabar negirdomis nuleido vyro šneką rš. Man, seniui, lyg nepritiko negirdoms nuleisti rašytojo žodžiai J.Jabl.
nei̇̃ pakártas, nei̇̃ paléistas apie neaiškią būklę: Dabar esu nei pakartas, nei nuleistas Blv.
niekù (niẽkais) nuléisti
1. nekreipti dėmesio: Negalima tą kalbą visai nieku nuleist TP1882,9. Kaip ir melą kokį nieku nuleisti BPI80. Ir Petrui, ir kitiemus niekù nuléido jų stambumą ir gintijimą DP150. Ir dabar taip viską niekais nuleisti?! rš.
2. nuskurdinti, išeikvoti: Per tą smarvę (degtinę) ir gyvenimą niekai̇̃s nuléido Skr.

nósį nuléisti
1. KII86 nusiminti, apsiblausti: Pasakiau, kad reiks būt namie, tai ir nuléido nósį Gs. Dainuokit, ko sėdit nuléidę nósis! Gs. Malūnininkas nuleido nosį – suprato, kad jis yra apgautas J.Balč. Nósį nuléidęs, kaip žemę pardavęs Kv. Sėdi nosį nuleidęs, kaip višta pereklė Sim.
2. pasidaryti nebe taip išdidžiam: B[uv]o labai mandras, dabar jau nósį nuléido Gs.

nuo akių̃ nuléisti atitraukti žvilgsnį, neprižiūrėti: Kad tik nuleidai nuo akių, ir nuejo kažin kur LTR(Ds). Nenuléiskit avių nuo akių̃, kad neįeit daržan Slm.
nuo kójos nuléisti nužudyti: Vieną dieną pamatysi – aš tą senį nuléisiu nuo kójos Žml.
nuo pãdų nuléisti paskersti: Naujims metams tujau vieną veršį nu pãdų nuléido Trkn.
pasiùtkraujį nuléisti mušeiką primušti ligi kraujų: Pasiutkraujį nuleido – geresnis būs Vkš.
prãkaitą nuléisti paprakaituoti: Reikėjo gerokai prakaito nuleisti, kol baigėme darbą rš.
pro ausi̇̀s nuléisti nekreipti dėmesio: Plẽpės bobelės dažnai nežino, ar tikėti, ar pro ausis visas Kasparo istorijas nuleisti P.Cvir.
pro šãlį nuléisti neteisėtai parduoti: Ji miltus pro šalį nuleidžia sp.
rankàs nuléisti netekti noro, energijos ką nors veikti, dirbti; nusiminti: Kai mirė tavo teta, dėdė visai nuleido rankas rš. Jis dirbo, rañkų nenuléidė Ėr. Tik rankų nenuleiskim ir vilties nenustokim A.Vien. Stovi pušelė, stovi ir eglelė, stovi mano mergužėlė, rankeles nuleidus JD610.
séilę nuléisti Krč numigti: Seilẽlę nuléidžiau, tai daugiau nebeužmigdysi Vb.
sparnùs nuléisti pasidaryti nebesmarkiam: Toks buvo drąsus, o dabar ir nuleido sparnus rš.
strė́nas (šónus) nuléisti primušti: Aš jam su pagaliu strėnas nuleisiu Žem. Ateis mano tėvas, nuleis tavo strėnas LTR(Tršk). Tylėk, be kai nuléisiu šónus, tai nė neprisiglausi! Ds.
šùniui ant uodegõs nuléisti išeikvoti, tuščiai praleisti: Taip visas gėrybes šuniui ant uodegõs ir nuléido Vb.
tylomi̇̀s nuléisti nutylėti: Užmiršo ar dėl kurios priežasties tylomis nuleido tą svarbų jų gyvenimo bruožą rš. Aš tai tylomis nuleidau, o jis dar bandė ginčytis su Kiaune rš.
vė́jais nuléisti išeikvot: Visą turtą vėjais nuleido Krš.
žadai̇̃s nuléisti neištesėti pažado: Žadėk ir išpildyk, nenuléisk visko žadai̇̃s Krš.
žvil̃gsnio nenuléisti įsistebeilijus žiūrėti: Mergaitė, nenuleisdama žvilgsnio nuo atėjusiojo, gnaibė pašiurpusius kasų galiukus rš.
nuo pečių̃ (kójų…) nenuléisti ištisai, be pertraukos, nepasikeičiant nešioti: Trejus metus išnešiojau [megztinį], nei nuo pečių̃ nenuléidžiau Dgl. Jau tu jų (klumpių) nuog kójų nenuleistái Lp.
panuléisti (dial.) žr. nuleisti I 1.
◊ nósį panuléisti nusiminti: Ko panuléidot nósis?! Lz. Parej[o] verkdami, nósis panuléidę Dv.
paléisti
I. suteikti laisvę, duoti sutikimą.
1. tr. SD383, R, K suteikti laisvę (uždarytam, paimtam į nelaisvę, pririštam…): Bevežant tas kareivis pradėjo prašyti, kad dovanotų ir neskandinęs paleistų BsPIII28. Atsiduso bernaitis, kaip smerties paléistas VoL352. Katro gi norit paleidžiamo? BPI380. Ką sugausva, tą paleisva JD95. Gausim eiti įsukti paršeliams knyslius, antriaip verta kiemą, negal bepaléisti Krtn. Kai tik paléidžia iš gardo [vištas], tai ir į mano lauką Jrb. O tas brolis dvarininkas, kai ateidavo elgetos, šunis paleisdavo LTR. Vieniuolekto[je] paleida velnius Pp. Pasibudavojom trobas, tad nėko nebebijojom – kaip léiste paléidė (pasijutome visai laisvi, nepriklausomi) Akm. Paléisk šunelį an lenciūgo – nusitupa toj[e] būdo[je] Krš.
| Kada nuo dvarų paléidė (panaikino baudžiavą), ji jau sena buvo Jnš.
| prk.: Atėjo vasara, bet ledai nepaleido laivo iš savo nelaisvės rš.
^ Paleidęs balandį iš rankų, nebgaudyk Vvr. Pinigai žmogų pakaria ir paleidžia S.Čiurl. Liežuvis pakaria ir paleidžia Tsk. Tas pats pakartas, tas pats paleistas Kos161.
| refl. tr., intr.: Aš eisiu dabar karves pasiléisiu (pririštas ganykloje atrišiu ir laisvas paganysiu) Pc. Tėvai, eik, padėk – paršeliai pasileido! Šv. Arkliai pasileido (nutrūko) ir išbraidė javus Jnš. Vežimą betaisant pasiléido šuo Krg. Šuo pasiléidžia ir pasiléidžia Skr. Kai ožka nori, tai stovi, kai nenori, tai brūkšt ir pasiléidžia Skr.
2. tr. išvesti į ganyklą; duoti paėsti ganykloje: Paleido arklius iš tvarto ant dobilų Jnš. Paléidė nepančiotas karves – iš rugių liks vieni trapai Ktk.
| refl. tr.: Gumbas parjojęs ganyklose nusibalnojo arklį, pasileido Žem. Pasiléido karves kluone ir saugo, o jos žolę skuta Jnšk. Pasileisk jautelius baltan dobilėlin, ateik tu pas mane vėlai vakarėlį (d.) Pn. Aš pasileidau bėrus žirgelius į žalią lanką (d.) Jrb. Pasileisk žirgelį baltam dobilėly NS1109. [Gulbelės,] pasileidę želmenuos, terpu save ūtura Tvr.
3. tr. iškinkyti arklius (ar jaučius) (arus ar akėjus): Jau pietų metas, paléisk arklius Sdk. Pareina ir tėtė, arklius paleidęs ant pusryčio Srv. Ar jau paleido arę? J.Jabl(Ds). Kur paleis, kad dar saulė pusdienėly Sml. Ir randa žmogaus ką tik paleistus iš jungo arklį ir veršį SI61.
4. tr. pakeisti, pavaduoti (ką nors dirbantį): Kas eis šiandie piemenio pusryčio paleistų? J.Jabl(Kp). Paleisk mane pietų Lp. Paléisiu nuo kiaulių Onutę Slč. Paléisk tu mane nuo rugių [rišimo] popiet, aš tave kitą kartą paleisiu Rm.
| refl. tr.: Apie devintą valandą piemenys pasileidžia pusryčių Kp. Pasiléida [piemenys] vienas kitą ėsti Pvn.
5. tr. duoti pasitraukti (iš mokyklos, iš darbo, tarnybos…), leisti nutraukti (darbą, mokslą…): Paleido mane septynias dienas Rm. Prašau mane paleisti namo trims mėnesiams K.Būg. Jį visą mėnesį paleido atostogų J.Jabl. Tris dienas paléido atostogo Krš. Jau vaikus paléidė iš mokyklos (pamokos baigėsi) Jnšk.
ǁ duoti išeiti, išsiskirstyti: Prisotino ir primylėjo visus lig sočiai ir paleidė svečius pilnais gurkliais namo BsPII258. Susvadino (susodino) visus už stalo, privaišino ir tik tada paléido Krš. Paleidę tada anys minią Ch1Mr4,36. Paleisk, matai, kad žmogus skubinas Brž. Susirinkimą paléisti KII305. Anys jo nieku būdu nenor nuog savęs paleisti BPII27.
| refl.: Suskliudė draugai, tai jau perdien nebepaslei̇̃s (nebeatsiskirs) Ds.
6. tr. išlaipinti: Šlapias buvo kelias, tai prie Salamiesčiu ir paleidė (toliau autobusas neišvažiavo) Vb. Paléisk manę prie šitam keliuku, pėsčiam po tiesumai nebetoli Slm.
7. tr. psn. palikti, pasitraukti, atsiskirti (nuo žmonos): Ar valia vyrui paleisti moterį? SkvMr10,2. Kiekvienas, kurs paleidžia savo moterį, išskyrus paleistuvybės priežastį, daro, kad ji svetimauja brš.
8. tr. R119 atsakyti darbą, tarnybą, atleisti: Ji tarnavo ligoninė[je], o daba nuo rytojaus ją jau paléidžia Jrb.
ǁ panaikinti: Paleisti organizaciją rš.
| Kai paleido baudžiavą, tėvai prisirašė prie miesto Rs.
9. tr. nebelaikyti ką apėmus, išleisti: Tedaužo mus jūra piktais sūkuriais, sustingusios rankos irklų nepaleis V.Myk-Put. Vyrai paleido iš rankų vadeles rš. Katrė sustojo, atsigręžė, paleido ryšulį ir bėgo jo pasitikti V.Myk-Put. Ėmė vilką ginti, vilks ožį paleido [iš nasrų] JD651. Užkliuvo koja, ir paléidžiau stiklinę Vb. Kedulis trumpai suniurnėjo nepaleisdamas iš dantų pypkės V.Myk-Put. Kamuolėlį paléisk, tegu rieda (saujoje laikant, ne taip vyniojasi siūlai) Rm.
^ Paleido liežuvio vadžias (kalbėdami pradėjo nebesivaržyti, nepadoriai kalbėti) rš. Kad arklį už karčių paleidai, už uodegos neišlaikysi LTR. Paleisk žalį, paliaus ir laukis B.
nepaleistinai adv.: Nepaleistinai turėkimos Gaig237.
| refl. tr., intr.: Pasileidau abidvi rankas ir nukritau nu lipto Šts. Pasiléisk, aš tave nutūrėsu Rdn.
ǁ netyčia duoti išsprūsti: Šulny viedrą paleidau – niekaip nebegaliu išgriebti Jnšk. Velėdama upė[je] marškinius paléidė (srovė nunešė) Ėr.
10. tr. nepasirūpinti išlaikyti sau: Jis tokį kąsnį paléido! Skdv. Tokią paną radęs, nepaléisk, jei gali, ženykis Ėr.
| Ir kad nors vieną kada spiečių būtų paleidęs! V.Krėv.
| refl.: Jau dár tu ir nepasléisk, jau dar̃ tu turėkis (vesk ją)! Lp.
11. tr. netekti, prarasti, atiduoti: Žmogui, matai, paléist sveikata greit, ale pataisyt sunku Ut. Niekas nenorėjo paleisti savo pinigų rš. Savo turėdamas, nenoru paléisti Krš. Nenoriu to darbo paléist Šmk. Gavai gerą vietą, dabar storokis, nepaléisk jos! Ėr. Anas savo niekur nepaléidžia Rod. Mas esam seniai, al savo nepaléidam Pln. Mama mun prisakė savo lizdo nepaléisti Krš. Bloga gaspadinė namus greičiau paleidžia, ne gaspadorius LTR(Ds).
| Jie nenori paléist mašinos [kuliamosios] (nori, kad pas juos baigtų kulti) Jnšk.
^ Svetimo netykok, savo nepaleisk S.Dauk. Kito nenorėk, savo nepaleisk LTR(Vl).
12. tr. atsisakyti, atsižadėti: Niekaip nepaleido savo seną įpratimą S.Dauk. I mokytas žmogus savo prigimtos kalbos nepaléida Jdr. Ana paleido savo katalikystą J. Savo teisybę paléisti KI30. Paléido (metė) tą biznį i parvažiavo [vyras] pri munęs Krš.
13. tr. pražiūrėti, išleisti iš akių: Paleidau taką ir paklydau Šts. Zuikio pėdas nepaleisk Šts.
14. tr. praleisti, aplenkti: Kalbėdamas nepaléida nė vienos litaros (aiškiai kalba) Krtn. Niekada nepaleidžia grieko be koronės brš.
15. tr., intr. su ne- neatstoti, neatsitraukti: Kosulys manęs nepaléidžia Ėr. Karštis, o darbas nepaléida, i turi dirbti Rdn. Tingėjau, nemokiaus, ale tėvai nepaléido (prispyrė), ir išejau (baigiau mokyklą) Krš.
| prk.: Kėksojo iškežoti, dar gruodo nepaleisti purvo luitai J.Balt.
^ Kelias valandas miegosi – jaunystė pati nepaléida (jaunystė palaiko jėgas) Gd. Pats kraujas nepaleidžia (kraujo ryšiai, giminystė sieja). Saviškis vis ne svetimas! LzP. Motina i [palieka] motina, pats krau[ja]s nepaléida (motina pagaili vaiko) Krš. Krau[ja]s tas nepaleida [svetimoje šalyje] – numai kvepėtinai kvepa KlvrŽ. Galėč kalbėt radviliškietiškai, ale priprotis nepaléidžia (sunku atprasti) Rd. Vaikas nebibūtų, ale metai paléida, protas nepaléida (metų daug, bet protas vaiko) Krš.
16. tr. nustoti varginus, palengvėti: Nugarkaulį paléidė jam PnmR. Kad pradėč žiobaut, maž galvą paleistų Sdk.
17. tr. palikti (pasitraukiant): Vieno vaiko tai jau nepaléisk Vb. Paléidau vieną kai paukštelį, i susirgo Krš.
| Ne į pastogę paléido, an lauko pakratė [Sibire] Užv.
18. tr. duoti valią, nevaržyti, paikinti: Tavo vaikas paleistas kap ubago botagas Kb. Vaikai paleisti į valią i nesižino, ką daro Jnš. Paleido savo liežuvį ant apkalbėjimų P. Akis … paleido ant geidulių to pasaulio DP479. Širdes junso pagadino paleisti geidimai brš.
^ Ne vienas tėvas ir motina, paleidę savo piktumą ing valią, mažus kūdikėlius muša Tat.
19. refl. SD407 išdykti, išpaikti, ištvirkti: Teip anas būtų geras vaikas, tik truputį pasléidęs Vžns. Ir dėl ko, tėte, dabar taip pasileido svietas? A.Vien. Paaugęs Jurgis ir pats lig laiku sriuobti brauškę pradėjo. Žodžiu sakant, pasileido M.Valanč. Reikia pamušt – pasiléidę, neklauso Vrn. Ten (kolonijoje) mat pasileidusius vaikus laiko Rm. Kaip tada Moziešius regėjo žmones pasileidusias BB2Moz32,25. Verkia už nuodėmes … pasiléidusių žmonių DP533. Pasiléidęs mūsų šuva, retai namie tebūva Nj. Šis vaikis ant vietos (labai, visiškai) pasiléidęs: nė vieną šventdienį nepabūs numie Žgč. Kap dar̃ Vilkanastrai pasléidę an darbo Lp. Sena merga, pasiléidus ant liežuvio Skr. Be vanago paukščiai pasileistų KrvP(Jnš).
^ Gerą bara, ka nepasileistų, blogą – kad pasitaisytų Tsk. Pasileidęs kaip šuva piemuo Srv. Pasileidęs kai lapų ryšys Grš. Pasiléido kap mėšlas po lietaus Gs. Pasileido kaip vėžio mielės LTR(Brž). Pasléidė kap ubago sviestas Str. Pasiléido kaip ubago kelnės Krš. Pasiléidę kaip čigono kelnės LTR(Šll). Pasileidęs lyg šimto metų tvora Mrk. Pasileidęs kaip žabinė tvora PPr401. Pasileidęs kaip bizūnas Pnd. Pasileido kaip čigono kančius LTR(Nm). Pasiléidęs kaip ubago botagas Ds. Pasileidę kap skarulinis botagas Smn. Pasileidęs kaip plaušų botagas LTR(Zp). Pasiléidę kaip ubago lazda Zp. Pasiléidęs kai diedo anūkas Vlk. Pasléidęs kap čigono vaikas Vdš. Pasileidęs kaip ubago paršelis Plng.
pasileidusiai adv.: Tieka skelėdami, kamgi teip pasileidusiai gyvenam BPII489.
20. tr. duoti sutikimą kur išeiti, išvykti, išleisti: Paléisk man bent truputį vakarėlin Ds. Sėdžiu sėdžiu, nė minutytei niekur nuo vaiko nepaléidžia Ds. Manę nepaléido moma Vilnin Lz. Aš nepaléisiu jos namo, tu nebijok Šmk. Titai paleistè (paleiskite) jūs mane an turgų Švnč.
ǁ netrukdyti, nesudrausti, duoti (ką daryti): Kam tu paleidai skatynas pošnion?! Arm. Paleiskiat (leiskitem) eiti ponop mano BB1Moz24,54. Pamileisk, idant mano rūstybė ant jų įkirštų BB2Moz32,10.
| Dabar paléido krūmais [buvusią dirvą] (leido apaugti krūmais) Arm.
ǁ sudaryti sąlygas, įgalinti ką daryti: Man nervos nepaléidžia ginčyt Skr. Nereiktų nieko sakyti, ale nervai nepaléida Krš.
| Širdis nepaléidžia tiek brangiai prašyt nuo žmogaus už duoną Upt.
ǁ priimti, įsileisti vidun: Nepaléidus naktuit, krūtinė nepazvalioja Brsl.
21. intr. su ne- varžyti, apriboti: Daugiau negaliu pilti – saikas nepaléida Als. Kodėl taip lengvas [sviestas] teatrodo? – Nu, nėko, svaras nepaleida Dr. Reikalavimai nepaléida: nemoki – nepriema Pvn. Dokumentą turi̇̀, dokumentas nepaléida (įrodo teisybę) Krš. Metai nepaléida, sena esu Šv. Antrą sykį skolos neprašysu, sumnenė nepaléida Krš.
22. tr. Vdš palikti veislei, rezervuoti: Paleidėm telyčelę, tai iš pradžių i nieko augo Ml. Lengva tada gyvent, kai ką paleidi – auga, ką pasėji – dera Prng.
| refl. tr.: Pasléidėm veršelį, ir išaugo Arm. Diedas pasleido sau gaidelį, o boba – vištelę (ps.) Tvr.
II. atpalaiduoti suspaustą, atrišti; paskleisti.
1. tr. atrišti, atlaisvinti: Paleisk pėdus, tai geriau džius Lš. Paleisti rankas [surištas] Šts.
^ Visiems daba kaip rankas paleido, vokyčius kad išvarė Šts. Apivaras paleidęs klausia, dėl ko atsirišo KrvP(Ds). Apivarus paleidęs, kliaučių ieško J.Jabl.
| refl. tr., intr.: Surišęs sutrink mazgelį, kad siūlas nepasileistų Šts. Tiktai pasileido ryšiai, kuriais surišti buvo S.Stan. Pasileido juostą, kad daugiau suvalgytų Grž. Pats apartis pasiléidęs, pričinių (priekabių) ieškai Rs.
^ Kad kitam tai labai greit „apivarai pasileidžia“ (kiek išgėręs, ima dažnai šlapintis) Grž.
ǁ atlaisvinti ką įtemptą: Kumelikė bėgli, tai paléidau ją i palikau tą ugnį Vdžg.
ǁ atpalaiduoti ką pritvirtintą: Kad beržai lapų nepaleida, būs ruduo vėlybas Ggr. Į pavasarį ir juodausė plaukus paleido Kal. Kazilus paléido, vos tūras [stogas] Krš.
| Parpjovė tą trobą broliai i paléido (suardė) Krš. Tiek buvo pacų, žiurkių, ka miegas paléido Krš.
| refl.: Mūsų karvė pasiléido nuo sieto Šln. Kabėjo, paskum pasiléidė ir nukrito Upt. Nutrūkę uolų gabalai, pasileidę akmenys taipos gi užmuša ne vieną Blv. Bernužėli dobilėli, pasikark, metus kitus pakybojęs, pasileisk JD658.
ǁ išskleisti, išpinti (kasas): Paleisti plaukai SD327. Paleistini plaukai MŽ329.
| refl. tr., intr.: Tada supykstu, kai kasas pasiléidžiu (ps.) Skr.
| Pakaitis tol, kol rankos pasiléis gaspadoriui sunertos Ggr.
2. tr. atsisagstyti, atsilapoti (drabužį): Ko tu ten vaikščioji, kelnes paleidęs? Trk.
3. tr. pailginti atardant palenkimus: Nebėra jau iš ko jupos paleisti Vkš.
4. tr. prakiurdant duoti išlįsti, išsiveržti: Karvė arkliui pilvą paléido (perdūrė) Rs. Vilkas telyčią papjovė – paléido žarnas, ir tiek Pš. Plunksnas vaikai iš poduškos paléido Krš.
5. refl. įvykti savaiminiam abortui: Moteriškė pasiléido (ne laiku pagimdė) J.Jabl(Žem).
6. tr. išbarstyti: Išpjaukit tuos kiečius, tik sėklas palei̇̃s Rdm.
7. tr. paskleisti, pakratyti: Valentas padavė kūlį, senis jį atrišo, paleido ant grebėsto, išlygino delnu, gniutelę uždėjo J.Paukš. Paléisk [iš kupetos] šieną, gal nebelis Plm. Maž čia ne vėjas, maž ir žmogus paléidė kupečius Trgn.
8. tr. atsikabinti, prairti (ppr. apie mezginio akis): Marškiniai paléido akį Skr.
| refl. intr., tr.: Megztinis jau kiauras, kelios akys pasiléidę Ėr. Pasileido akys, reik surinkt Plv. Par vakarelį mano kojinės akis pasiléido Mžk. Pasileidusios (mezgant nuo virbalo nuslydusios) akies surinkimas rš.
| Siūlė pasileido, i palikau be žekių Šts.
9. refl. išplūšijus nutrūkti: Vienas liuntas (suvytas linų pluoštas) pasiléidė, gal virvė trūkt Jnšk.
10. intr. susinešioti, suplyšti: Jau mano kelnės visai paléido, nežinau net su kuo reiks važiuot į turgų Btr. Mano batai jau paleido, reikia nešt taisyt Rtn.
11. refl. sudribti: Pasiléido visa, negali panešt Gs.
12. refl. R, CII22 pailsti.
ǁ suglebti, apsileisti: Pasileidžiu, tingiu, vengiu, nesirūpinu R205.
13. intr. sumažinti kainą parduodant; parduoti pigiau: Prašė po aštuonis, o kai paléidė po septynis, tai tuoj išgaudė [kiaušinius] Ėr. Iš karto branginosi kiek. Tiktai prieš baigiantis turgui, paleido pigiau [paršelius] I.Simon. Paleido veršį už šimtą rublių, bet nėkas neduoda nė to šimto Šts.
III. sutižti, suskystėti.
1. refl. netekti pavidalo, subyrėti, sukristi, ištižti: Kiaušinis pasiléidęs, jau vištos patupėtas (užperėtas) Jnšk. Pasiléidžia (subyra) gruzuliai, kap akėja Žln. Bulbės sukrinta ir tuoj pasiléidžia Ėr. Mėsa pasiléidus (labai suvirusi), nesugaunu puode Jrb. Nugi vandenio užpilsi, tai molis paslei̇̃s Lp.
| prk.: Ar tik tau, broliau, kartais protas nepasileido? V.Kudir.
ǁ refl. supūti: Pasileidę ir pasileidę [bulvės] Rm.
2. tr., intr. atšilti, pašalui išeiti: Jau paléido, nebibūs žiemos, pavasaris atejo Vkš. Buvo paleistà, dabar užšalo i slysta baisiausiai Krš.
ǁ tr. pajudėti ledams: Paléidė upę, išmetė ledą Sv.
ǁ tr. pabjurinti: Reikia vežiot malkas, ba greit kelią paleis Tvr. Ka kelius paléido, į mišką nebįvažiuosi nė kokia mada Slnt. Lietus, vėjas – ragutinį kelią palei̇̃s Ml. Paleistas kelias Rod.
ǁ tr. imti tirpdyti: Pavasarį, paléidus sniegą, pabjūra keliai Dgl. Sniego privertė: kaip paléis, plauksma Krš. Nuo paleisto sniego pažliugo laukai rš.
| refl.: Marių ledas pasileido prš.
3. refl. pavirsti tirpalu, ištirpti: Man septynios stirnenos medaus į vandenį įkrito ir pasileido J.Jabl. Ne cukrus, nepasleisi, kad ir sulis Trgn.
4. tr. išlydyti: Paleisti keptuvėje pusę šaukšto sviesto rš.
| refl.: Tokioj šilumoj sviestas kaipmat pasileidžia Ėr. Kol danešiau, tai ir pasleido sviestas Vrnv.
^ Kad jis smala pasileistų! (toks keiksmas) SI309.
5. tr. suskystinti, padaryti laisvus (vidurius): Jau kelinta diena, kaip vidurius paleido Srv. Pilvą paléidė Trgn. A gal gaidėna vidurius paléisti? Krš. Kam tą gyvolaitį pusiaužnegį tampot – vidurius paléis Plt. Paleidžiamas vaistas rš. O aš čiut pilvo nepaléidžiau iš to juoko Šln.
| refl.: Karvėm viduriai pasiléidžia nuo tų lapų Rm.
6. tr. padėti be lukšto (kiaušinį): Kažkas tai vištai pasidarė – jau kelinta diena kiaušinį paleidžia Srv. Višta minkšpautį paléido Vlkv.
7. intr. euf. šlapintis, viduriuoti: Susapnavęs po savim paléido Krš. Paléido ir šlapumu Lp.
^ Kad tu paleistái kraujais! (toks keiksmas) Arm. Kad tu paleistái viduriais! Arm. Tai kad tu žarnom paleistai! Alv. Aš daugiau tep sunkiai nekelsiu – ko žarnom nepaléidau Alv. Kad tu paleistái per tris sieksnius prieš vėją! Lp. Kad tu paleistái skysčiau už vandenį! Lp.
ǁ orą pagadinti: Kaži kas iš pulko kad paléido Jnšk.
8. tr. tiesiai iš lukšto išpilti į keptuvę kiaušinį, kepant neplaktą: Kalvienė sakė kiaušinių paleisianti ir arbatos išvirsianti rš. Greit kiaušinį paléisk Pnd. Du kiaušiu paléistu Šts. Paleisk ant keptuvės porą kiaušinių pusdieniui Srv.
9. tr. duoti tekėti, duoti bėgti: Parėjus motina žiūri, kad jau alus paleistas rš. Vanduo paléistas – mala Ėr.
| Erškėčiai kraują paleido, bliaukia ir varva nuo veido A.Baran.
| refl.: Apteko šulinė – pienas pasiléidos Užv.
ǁ duoti nubėgti skysčiui (verdant): Taip pradėjo bėgt, kad ir maišymas nepadėjo – gal kokią stiklinę uogų paléidžiau Vb.
10. tr. duoti išsiskirti: Kanapes tol trini, kol paleis aliejų rš.
| refl.: Patrini patrini [kanapes], kad pasileistų pienas Sl.
ǁ paskleisti (dažus): Vyšnios visą spalvą paléidžia ing tą skystimą Žml.
IV. išduoti į aplinką, teikti, skleisti.
1. tr. išduoti į aplinką, leisti išeiti, išpūsti: Paleistas garas pypdamas ėjo iš vamzdžių [garlaivyje] rš. Paleidęs kelis dūmus iš pypkės, pamažu prašneko rš.
| Bitės spietį paleido (išspietė) Lz.
^ Piktą dvasią bažnyčioj paléido (orą pagadino bažnyčioje) Plt. Turbūt jau kas paleido dūlį, kad tep „kvepia“ Kt.
2. tr. ištarti, pasakyti: Lūpas kietai sučiaupė, tartum bijodamas negerą žodį paleisti rš. Paleidžia keiksmą tinginio vardu rš. Paléido visokias kukūžes (ėmė keikti, kukūžiuoti) Gs. Staiga prišoko oficierius, paleisdamas triaukštę keiksmų tiradą rš. Vyras kartais skaudų žodį paleisdavo žmonai rš.
^ Blogą žodį lengva paleisti, bet sunku sugauti KrvP(Jnš). Žodį paleisi, žirgu jo nepavysi TŽV598.
ǁ duoti sklisti (balsui), išduoti balsą: Paleidau balsą namopi, oi, vėlai vėlai užgirdo LTR(Vlk). Ir, užlaužus baltas rankeles, paleido gūdų balselį po didįjį dvarą V.Krėv. Oi, aš paleisiu savo balselį pro rūtų darželį KrvD194. Paleisti visą (didelį) balsą rš. Paleido kalbą it šaltenį M.Valanč.
3. tr. duoti pajusti, patirti; paskleisti (kvapą): Paleido gėlės malonų kvapą rš. Įdėk šakelytę [tos žolės į arbatą], ir paléidžia savo kvapą Ėr. Skilandis jau kvapsnį paléido Kt.
| Tegu paverda obuoliukai, kad skonį paleistų, kad rūgšties turėtų Rm.
| refl.: Jonas su kirviu kaip rėžė, ir nulėkė smako galva, kraujas ir smarvė pasileido visoj stuboj BsPIII33–34.
4. tr. duoti paplisti, paskleisti: Paleisti rankraštį (dienraštį) į žmones (į skaitytojus) rš. Sodžiaus berniokas ima ir sudeda dainą ir paleidžia ją vaikščiot po pasaulį B.Sruog. Aš atdarysiu dainų skrynelę, paleisiu į liustelį StnD1. Žemaičiai … norėtų kalbą tą paleisti ant visos istoriškosios Lietuvos ploto LTII266. Kas paléidžia kokias kalbas, vis anys Sdk. Ten ničnėkaičio nebuvo, ale tas krupis kalbą paléido Krš. Šimas paleidė garsą, kad numirė anas BsPII299. Paleidė garsą po aplinkinį BsV244. Tai ana ir be niekur nieko moka pletkus paleist Skdt. Paleido bjaurius liežuvius rš. Kad nepaleist vėl an jūs liežuvių! Lp. Apie pirmąją sūnaus pačią buvo lyg ir per daug paskalbų paleidusi I.Simon. Kokiu būdu Jablonskis paleido tą žodį (degtuką), buvo rašyta, todėl tos istorijos čia nekartosime J.Balč. Buvo paleistas posakis, kuris gana plačiai prigijo rš.
| refl.: Pasiléido kalbos, kad į mano vietą priimsią Dumčikę Slv.
ǁ paskelbti raštu, išspausdinti: Atsišaukimą paleisti rš. Jis net paléido į laikraščius, kad ūkį parduoda Plv. Būt po laikraščius paleidęs, kad pirmąkart traukiniu važiuoju Pl. Knygosan būtum gi paleidę Tvr. Buvo tada mane laikraštin paléidę (apie mane buvo laikraštyje rašyta) Všn.
5. tr., intr. sukelti, padaryti: Paleido geltąjį šaltį in mareles, in žuveles Švnč. Devynius rytus neužtekėsiu, o šį dešimtą – rūkeliu paleisiu NS495(Ppl). Kai tą lytų paléido, tai tik dideli medžiai iš šaknų virsta Skr.
6. tr. psn. sukurti, sutverti: Kam Dievas paléido šituos uodus? Rmš. Žmogus yr paléistas krutėt Švnč.
^ Tai vaikelis, švento Petro paleistas (negeras) Tvr.
7. tr. auginti, želdinti, išauginti: Medžias jau paléido atažalas Gg. Jau ir mūs pamidorai daigus paléido Alv. Toji šakelė išsprogs, pražydės, žalius lapelius paleis V.Krėv. Ir paleisiu savo tankias šakeles po visą naują darželėlį TDrIV168(Kb).
8. tr. išeikvoti, išleisti: Tik nuėjo į Gelgaudiškį, šmakšt dešimt rublių ir paléido Skr. Daug mes pinigų paléidom, ir nieko nepadarėm Pls. Kitus [pinigus] paléidau vaistams, truputį maistui Rs. Paleido šimtą rublių, o nieko gero nepirko – tai tikras lauke vėjas Kzt. Pasileido gerti ir paleido (prašvilpė) gyvenimą Šts. Atmink, panele, ant savęs, kiek aš paleidau ant tavęs LTR(Aln).
9. tr. parduoti: Senas jau mano kuinas – reiks paleisti Slk. Sudevė (turguje pasiūlė) šimtą, ale aš be dvidešim penkių (125 rb) nepaléidau Krš. Pagalop liko vieni kailiniai, ir tų nepaleido tik dėl to, jog žiema buvo Blv. Joks bankas jau nepaleis iš varžytynių tų, kurie gavo žemės sp.
| Komisija rado jo ir niekieno kito dirbamos ir ganomos keturius valakus ir visus juos paleido jam išpirkti Vaižg.
10. tr. išnuomoti: Paleido ant nūdarbės (už atlyginimą nudirbti) butą Šts.
V. sudaryti sąlygas išvykti, pasiųsti.
1. tr. sudaryti sąlygas, duoti lėšų (mokytis): Aš jį mokyties paléidau Švnč. Buvo paléidę gimnazijoj Str. Kad būt paléidę mokytis, būt žmogus Rod. Jį praminė Medeužiu ir paleido pas daraktorius Mrc.
ǁ kam išeinant pabūti namie, pasaugoti namus: Nėr kam paléidžia važiuot Dglš.
2. tr. liepti kur eiti, vykti, pasiųsti: Gimnazistus paleidė ravėtų Kpr. Buvo paleisti tankai rš. Vaikus pasidariau, ant vargo kai paukščius paléidau Skr.
^ Paleisk šunį pirkt mėsos Klt. Aš tave paléisiu Rygon druskos, tik neklausyk! Trgn.
3. tr. nusiųsti (laišką, pinigus, siuntinį…): Paléido laišką į Kauną Lzd. Leidė paleidė tėvas lakštelį per lygųjį laukelį Tvr. Paleidžiau žinelę su meiliu žodeliu LMD(Prng). Ir bagažą paléidom iki Rygos Ign.
ǁ nugabendinti: Aš Lietuvon jį (kūdikį) paléisiu Str.
4. tr. palydėti: Paléisk nors iki galulaukės Všk. Paléidžiau ją lig vartų Pš. Išgėrėme alų, paléisime Joną Mšk. Palydėti, angu paleisti WP52.
VI. duoti eigą veiksmui, pajudėti.
1. tr. duoti veikti kokiam mechanizmui, įtaisui, jėgai: Paléido mašiną rugius kult, sėklą daryt Skr. Malūną paléisti KII71. Tuojaus paleisim girnas ir sumalsim tamstos kviečius MPs. Paleista Kauno HES sp. Kaip paleido armatėlę, plyšo ūlyčėlė KlvD140. Kas dieną į darbą paleidžiamos vis naujos staklės ir mašinos sp. Sako, dabar naują garlaivį paléido Skr. Vargonus paléisti rš. Gaulė vėl paleido iš visų jėgų armoniką V.Mont. Radiją paléisim, ir bus linksma Rm.
| refl. tr.: Aš pasileisiu radiją, juo nebūs ilgu Šts.
ǁ įžiebti, sukurti: Paléisk, tėvai, ugnį po pečiu Lnkv.
2. tr. padaryti, kad kas judėtų, eitų, lėktų tolyn: Paleidę laivą pavėjui, buvome tolyn nešami SkvApD27,15. O štai šits laivūnas paleido laivą ir paliko ten juos BsMtI150.
ǁ paridenti: Tai aš paleisiu žiedelį, kad jis nubėgt vieškelin (d.) Smn.
ǁ duoti išnešioti (vėjui): Paleidė an vėjo visą druską ir duoną BsPII301. Oi, aš ją (gegulę) pagausiu, … raibas plūksnas paleisiu KrvD146.
^ Paleisk plūksną ant vėjo – jau nesugaudysi Ml.
ǁ duoti eiti per rankas: Ryto seniūnas vėl krivūlę paleis rš. Godžiai kiekvienas stveria per rankas paleistą laiškelį rš.
3. tr. nustatyti veiksmo eigą, veiksmo pobūdį: Paléisk miltus stambiai Lnk. Paléiskie kiek storiau (kiek storesniu sluoksniu šiaudus stogui) OG391. Povilas manė, kad Jurgis iškrito, ir dar smarkiau paleido į kalną traukinį, norėdamas jį lygioj vietoj sustabdyti rš. Padrąsintas tos minties, šoko ant arklio ir, paleidęs kiek tik gali, per kelias minutes prijojo prie uolos J.Balč. Arklius paléidė visakertos (visų smarkumu) Jnšk.
| Motoras paleida šimto kilometrų greitį Ggr.
4. refl. pradėti eiti, bėgti, plaukti, keliauti: Šarūnas iš tolo atpažino brolį ir, pliaukšėdamas botagu, pasileido priešais J.Avyž. Darbininkai jau pasileido numie eiti Lkv. Mergaitės, pamačiusios ir supratusios, kas atsitiko, sukliko ir pasileido sodybų link rš. Kai autobusas, išvažiuodamas iš miestelio, ūždamas pasileido į kalną, rytuose jau liepsnojo aušros gaisras rš. Pasléido svietan ieškot darbo (ps.) Vrn. Ant žirgo užsėdau, į svietą pasléidau Čb. Pasileidžiu nuo krašto R4. Ašiai nueisiu tai ežerelin ir pasleisiu aukso žuvele TDrIV30(Prng). Varnas porą kartų bandė pakilti, pasileisti kur nors į kaimą P.Cvir. Tuomet iš naujo pasileidau kelionėn rš.
| Joja joja, jie pasiléidė (pasuko) pagal marę, i da joja Šln.
| Pasileido ant vargelio kaip gegelė ant sparnų JV865.
5. refl. imti smarkiai judėti (bėgti, čiuožti, plūsti, srūti ir t. t.): Ka pasiléidau nu pakalnės, nosį nusibalnojau Krš. Kad pasléidė nuo kalno, tai tik kojos pamirgėjo Švnč. Ir dabar, sugriebusios laisvą valandėlę, jos dažnai pasileidžia [su slidėmis] per laukus rš. Jis numetė šakę ir kaip katinas pasileido aukštyn kopėčiomis J.Avyž. Nejausdamas po savimi žemės, aš pasileidau į mokyklą rš. Kad pasiléidėm ant obelis! Slm. Jiems beeinant, karalaitė pasivertė į žvaigždę, pasileido į padanges MPs. Sėdęs ant arklio, kibaldom pasileido vieškeliu P.Cvir. Sušlamštė vėjas, pasileido laukais rš. Iš po pusnyno pasileido grioviu vanduo Žem.
| Pasileido kraujas pro burną Šts.
6. intr. (su bendratimi) imti, pradėti smarkiai ką daryti: Ėmiau ir paléidau verkt Lp. Kaip paleidau čiaudėti! Šts. Kad paléis erdėti tie kailiniai! Šts. Pasidarė Jonukui blogai ant širdies, ir paleido vargšas vemti rš. Padėjau ant žemės [vaiką], kaip paléido šaukti Plt. Pilnas dangus vandens, tik reikia paléist lyt Skr. Kai paléido pernai lyt, bobos iki pilvo brido, kol linus nurovė Skr.
| Kad jis paléido [smarkiai dainuoti], tai kaip iš devynių klumbokų Skr.
| refl.: Cinoko taip pat visa šeimyna pasileido bėgti Žem. Visa jaunuomenė pasileido šokti su nauja aitra V.Piet. Neretai pasitaiko, kad kuri individualinio poeto daina pasileidžia po liaudį vaikščiot B.Sruog. Tėvus išlaidojęs, pasileido gerti, naktimis karstytis Skd. Tada pasileido apie tą dalyką kalbėt ir kalbėjo iki vėlybos nakties Mš. O jūs, neprieteliai, vis tikt kirmyt pasiléidot! K.Donel. Kai jis pradėjo pasakoti, kad pasileido visi juoktis! Jrb.
7. refl. palinkti, pakrypti, atsiduoti: Ant visų šelmystų jau visai pasiléido K.Donel. Pats ant tingėjimo ir nedorybės pasileida S.Dauk. Geiduliams pasiduoti, į geidulius pasiléisti KII39. Patys būtinai pasileido ant visų piktų darbų I. Į amžiną tinginį pavirtai, pasileidęs ant miego Žem. Į pasileidimą pasiduoti, į bjaurybę pasiléisti KII9. Pasileido į girtuoklystę ir kekšystę CII523. Pasileidęs yra ant visokių prakeikimų brš. Patys ant visokių piktybių pasileisdami SPI363.
ǁ pasiryžti: Aš in to pasléidęs: kap bus, tep bus – šoksiu vandenin Prng.
8. refl. remtis kuo, pasikliauti: Pasileidžiu ant ko R63. Ant manęs vieno negalit pasileisti rš.
VII. padaryti, kad kas eitų žemyn, žemėtų.
1. tr. padaryti, kad kas nuslinktų, būtų žemiau; nuleisti: Paleidžiau žagrę lig ienelėm, nu jau dabar tai giliai išarsiu Ad. Tiltas paleidžiams R133.
| Paleidžiu rankas R328. Eina kalakutas, sparną paleidęs LTR(Grz). Paleidai šakytėles lig žemelei, parėmei augmenėliu dangelį (d.) Kp.
ǁ refl. tr., intr. atpalaiduoti, kad pailgėtų (pasikaišytas, pakeltas drabužis): Pasileisk sijoną – visas pryšakis plikas Šts. Sijonas pasileido (išsitraukė) – velkasi žeme Jnšk.
2. refl. nutūpti: [Sakalas] pasileidė leidė an medelio LTR(Dkšt). I nuskridęs pasileiskie, pasileidęs apsdairykie LTR(Tvr).
3. tr. nukirsti, nuleisti (medį): Vakar vieną drebulę paléidom Erž.
4. tr. duoti nusiristi, nuriedėti į pakalnę: Paleistas pakalniui kamuolys ritasi į bedugnę I.Simon. Paėmusi ratą lapė įkišo varną ir paleido nuo kalno rš.
5. tr. padaryti atvėpusį, nukarusį: Jis lumso, lūpą paleidęs J.Jabl. Veizėk, lūpą paleidęs, nieko nepelnysi Nt. Ji suraukė kaktą, paleido lūpą, ir per skruostus skubiai nubėgo dvi ašaros I.Simon. Vaikščio[ja] kaip kalakutas, brantą paleidęs (su didyste) Šts. Eina gurklį paleidęs Srd. Karvė tešmenį paléido – greit ves (turės) Varn. Žukaltas (uždarytas) paršas greit paléidžia pilvą Rod. Pautinga višta – višta, kuri dėtis paléidusi KII122. Neša skersas, snarglį paleidęs malkas iš girios Skr.
VIII. mesti, mušti.
1. tr., intr. mesti, sviesti: Paleidžiau akmenį zimblio (kad zimbtų, bimbtų), tai kad zimbė Ds. Kad paléido akmenį, tas net urgzdamas lekia Up. Kad paléidė akmeniu, tai tiesiai languos Trgn. Kad paleisiu šituo samčiu į kaktą, tai neatsišnekėsi Mrj. Pamatęs, kad jau tas žvirblis an lango tupi, paleido lazda, langą išmušė Brt. Iš obuolio (obuoliu) paleido į pakojas Krš. Obuolėliais svaidžiau, žiedeliu paléidžiau VoL398. Aš paėmiau kočėlą ir paleidžiau tam katiniu[i] Azr.
^ Paleidęs akmenį iš rankos, nesuturėsi NžR.
iš paleistos adv. paleistinai, leiste (?): Leido iš paleistos su akmeniu Ggr.
2. tr. iššauti: Paleidęs keletą šūvių tą naktį, Petras jautėsi didvyris rš. Brolis paleido šūvį, bet lapė nekrito S.Nėr. Naktį ugnį vieną paleido iš brauninko ans Dr. Vieni pasakojo, kad jį nušovęs žandaras, o kiti, jog paskutinę kulką paleidęs sau pats rš. Ir paleido į stimpantį žvėrį savo strėlą rš. Kada strėlas paleidžia CI5. Lavoną beįžegnojant tapė pėstininkų garbės salvė paleista LC1885,25.
^ Kai Dievas daleis, tai ir iš lazdos paleis LTR(Mrj).
| refl.: Pasileido [šūvis] netyčia rš.
◊ ant aparė̃lės paléisti juok. neduoti per išpažintį išrišimo: Kunigelis kartais ir davatką paleida ant aparelės Šts.
ant ilgų̃jų paléisti pravirkti: O Viliukas, pastebėjęs, kad mamaitė verkia ir Barbė verkia, taip pat paleido ant ilgųjų I.Simon.
ant svi̇́eto paléisti duoti gyvybę, pagimdyti: Kam mane tėvas ant svieto paleido?! Gs. Penkias pačias amžinatilsin palydėjau ir paleidau svietan trisdešimt šešis vaikus rš.
ant vė́jo paléisti nekreipti dėmesio į ką, nebranginti, niekais nuleisti: Žodį girdėtą, o neišmanytą drin tinginio savo ant vė́jo paléidžia DP212.
bal̃są paléisti
1. garsiai rėkti, šaukti, barti: Savo bal̃są kad palei̇̃s, tai kažno kur girdėt Klvr. Rėkia kaip jautis, balsą paleidęs, o nieko nedaro Rz. Džiugys bal̃są ka paléida, Karpėnūse girdėti Vgr.
2. imti garsiai verkti: Atsibudo mažasis lopšyje, ir tas paleido savo balsą Žem.

birbỹnę paléisti imti garsiai verkti: Bobos kad paléido birbynès – baisus daiktas! Jnšk.
bùrną paléisti
1. negražiai kalbėti: Paléidęs bùrną, baisu klausyt Gs. Burna paleista valioj, savo šnekà nestoja nė senos mergos Jnšk.
2. plūsti, keikti: Gal iš rūstybės ant artimo burną paleidai? brš. Paléido bùrną an ano tik pamačiusi Krš.

dū̃dą (dūdàs) paléisti imti garsiai verkti: Dūdą paleido Grž. Kroklys bestija, biškelį kas, tujau dūdas ir paleida Krš.
dū́mais paléisti
1. prarūkyti: Kas iš tų rūkorių – viską dūmais paleidžia! Srv. Pusę uždarbio dū́mais paléidi Krž.
2. sudeginti (trobesius): Savo susiedo ežias tol perardinėjo, kol tas jį dū́mais paléido Krok. Tai jau paleidei dūmais pirtelę? LTR(Dkk).

el̃geta (el̃getomis) paléisti atimti ar sunaikinti turtą: Užvaldė jų turtą ir paleido elgetomis jų šeimas su mažais vaikais rš. Mano turtas išvaržytas, o aš pats elgeta paleistas rš. Jie ir tavo žemę varžė, rengės elgetom paleist V.Mozūr.
gamari̇̀nę paléidus smarkiai (šaukti, verkti): Vilius paleido gerklę juoktis I.Simon. Gamarines paleidę rėkauja, armonikas liurlina Žem.
gamari̇̀nę paléisti plūsti, keikti: Kad paléido gamari̇̀nę, baugu klausytis Užv.
gamari̇̀nę pasiléisti liežuvauti: Tos bobos gamarinès pasiléid i duodas Krš.
gérklę paléisti
1. imti garsiai verkti: Vos tik prikišau pirštą, ir paléido vaikas ger̃klę Vvr.
2. imti garsiai rėkti: Aš kap užsikeliu, kap paléidžiu gérklę, tai iki gult Lzd. Kad paleido ana ger̃klę – tenkinaus pro duris išnėręs Vkš. Ka paléido gérklę, neit laukai skamba Vlkv. Visi paleido savo gerkles, pritardami tai dainai Ašb. Paléidus gérklę, tik šaukt težino Jrb.

gérklę pa(si)léidus smarkiai (šaukti, verkti): Pats nieko neišmano, o gerklę paleidęs rėkia Pc. Vaikas išsigando ir ėmė verkti, iš karto tylomis, o paskui visą gerklę paleidęs J.Balč. Kad šauka, kad šauka ger̃klę pasiléidusi Ll.
į dárbą paléisti imti veikti (kuo): Janis paleidžia į darbą ilgą botagą (ima mušti botagu) rš. Reik paleisti kojas į darbą (bėgti) Dr.
į laukùs paléisti nevaldyti: Kad paleidi į laukus savo piktus pageidimus, tuokart stojies nevalnyke savo piktų pageidimų brš.
į visùs kẽturis vė́jus paléisti išvaryti: Išveskite ją ir paleiskite į visus keturis vėjus rš.
iš akių̃ paléisti atitraukti dėmesį, neprižiūrėti: Tik paleisk juos iš akių, tuoj visko prasimanys rš. Arklių negalima paléisti iš akių̃ – tuoj sueis į javus Jnš.
iš akių̃ nepaléisti
1. akis įspyrus, į ką žiūrėti: Jie nepaleido iš akių nė vieno Petro judesio rš. Aš takučio iš akių nepaleisiu rš. Duris trenkdama, ji įeina į virtuvę ir nebepaleidžia Barbės iš akių I.Simon.
2. domėtis, nuolatos stebėti: Tik vienas Balsių Petras štai jau treti metai nepaleidžia Katrytės iš akių V.Myk-Put.

iš pasáulio paléisti užmušti: Paléidė iš pasáulio Upt.
iš pėdõs nepaléisti visą laiką kartu būti, laikyti prie savęs: Kur neženysis anuodu, ka ana nė iš pėdõs nepaléido Krtn. Nepaleidžia nei iš pėdos vaiko, o galėtų bėgt paskui Jrb. Ans muni nepaléida nė iš pėdõs Kl.
iš rañkų nepaléisti tvarkyti, valdyti: Kas bus, tas bus, bet žemės iš rankų nepaleisiu V.Mont. Kol painu, nepaléisu samčio (neperduosiu šeimininkavimo) iš savo rañkų Krš.
jùką paléisti sumušti nosį iki kraujo: Tik lįsk – tuoj juką paleisiu! Všk.
juokai̇̃s pasiléisti imti smarkiai juoktis: Kva, kva, kva, – visi pasileido juokais Gs. Moteris čiuptelėjo barzdą, kitiems juokais pasileidžiant rš.
kakari̇̀nę paléisti imti garsiai šaukti: Kai paléidžia kakari̇̀nę, tai visi langai dreba Všk. Paleisk savo kakarinę – juk ji neperkama Asv.
káušą paléisti pradėti verkti: Kad kiek, ir paleidžia kaušą Slm.
kósurą paléisti imti garsiai šaukti: Kaimynas vaikščioja, kosurę paleidęs laukuos ant žmonių, namuos ant pačios Alvt.
liežùvį paléisti
1. negražiai kalbėti, plūsti: Kaip paléido liežùvį, ir pats nesižino, ką kalbąs Krš. Aje gi, neprabavok ją pakliudyt – kai paleis savo liežiuvį, nežinosi, katran šonan lėkt Ut. Teip paléidęs liežùvį ir vaikšto Jnšk. Neužkibink širšuonies – paléis dar liežùvį – nežinosi, kur sprukti Vkš. Paléidęs liežùvį ir loja kap koks lojynė Gs.
2. daug plepėti: An senatvės tos bobos paléida liežuvį Krš.

paléisti liežuviùs liežuvauti: Žmonės vėl paleido liežuvius V.Kudir. Sužinojo kaimo moterėlės, davatkos, zokoninkės ir paleido savo liežuvius A.Vien.
pasiléisti liežùvį nepadoriai kalbėti: Patauzija senovės papratimu, liežùvį pasiléidęs Pvn.
lū́pą pasiléisti verkšlenti: Kas vaikuo, ko ans lūpą paleido? Pln.
mielès paléisti viduriams sugesti: Mieles paleido Grž.
mùziką paléisti pravirkti: Ko čia paléidai mùziką kaip mažas vaikas?! Jnš.
nãsrą (nasrùs) paléisti imti garsiai šaukti: Kad paléido nãsrą ant visų laukų! Alk. Paléidė nasrùs ant viso lauko Ėr.
nãtą paléisti išeiti iš ritmo, sutrikti: Nū tėvo nabaštiko gavau į kuprą – paléidau nãtą bekulant [spragilais] Jdr.
nei̇̃ pakártas, nei̇̃ paléistas Vj sakoma, pakliuvus į neaiškią padėtį.
nórus paléisti labai ko įsigeisti: Paléido nórus, tai dabar ir reiks Alk.
pelenai̇̃s (plė́nimis) paléisti sudeginti (trobesius): Paleisti pelenais rš. Plėnimis paléido gyvenimą, ir gana Jrb.
rankàs paléisti liautis dirbus: Kai tik vyras rankàs paléido, nieko nebliko Skr.
raudóną gai̇̃dį paléisti ant stógo uždegti (trobesius): Paléisu raudóną gai̇̃dį an stógo, jei Palionikei ūkį užrašysi Krš.
snùkį paléisti liežuvauti: Paléidęs snùkį, ir loja kaip koks lojynė Gs. Jo snukis paleistas kai sena vyža Ss.
striūnàs paléisti pravirkti: Jau tas ir vėl paléidė striūnàs Krs.
su dū́mais paléisti sudeginti (namus): Pakišo po jo stogo ugnį ir paleido su dūmais ne tik namus tėvo, bet ir keleto susiedų V.Kudir.
ši̇̀rdį paléisti užpykti, užširsti: Ši̇̀rdį paléidžia, užpyksta, ir daryk ką nori Klvr.
ubagai̇̃s paléisti atimti turtą: Ponas nesavu balsu pradėjo šaukti ant tėvo, kad jį ir visą sodžių ubagais paleisiąs J.Bil.
ùgnį paléisti imti šaudyti: Paléido ùgnį i nuginė [priešus] Vn.
ū̃mą paléisti nusiminti: Ūmą paleidžiu, nusimenu CII92.
už niẽką paléisti išeikvoti, iššvaistyti: Paleido už nieką pinigus rš.
vargonùs paléisti imti garsiai verkti: Paleido vargonus ir bliauna kaip veršis Jnš.
vė́jais paléisti išeikvoti, iššvaistyti: Jis pusę algos paleido vėjais rš.
papaléisti (dial.) žr. paleisti I 6: Mažgi anksčiau ateis [iš armijos], kitus gi papaléidė Str.
parléisti
1. tr. duoti parvykti namo (iš mokyklos, darbo, tarnybos…): Neparléida ne numie vaiko Krš. Parléido visus, kur buvo išvežę Krš. Saimą (seimą) namon parleisti KII5. Atostogų jį parleido tik tris savaites J.Jabl. Saulelė raudona, vakaras netoli. Parleisk mane, močiute, su saule namolio LTR(Krč).
2. tr. pakeisti, pavaduoti dirbantį, kol šis pareis namo ir grįš: Jonuk, nueik piemenį parléisti pietų Žvr. Vieną kartą atėjo durnasis savo brolį pietų parleist BsPIII110.
3. tr. parlydėti: Parléidęs namolio, svirne paguldysiu, lig saulės tekant panelę migdysiu LTR(Grž).
4. tr. liepti nuvykti ten, kur buvo, iš kur išvyko, parsiųsti (žmogų): [Išjojęs] parleido tarnelį – ką mergelė veikia? JD648. Susikalbėjo jie, parleido vieną darbininką pasakyti ponui, kad Martynas neduoda malkų rš.
5. tr. parsiųsti (laišką, pinigus, daiktus…): Sakyk, kame buvęs, kodėl laiško neparleidai? LzP. Ei, parleidž, parleidžia mūsų brolužėlis tris margas gromatėles JD78. Broliai parléido atsisakymą nu gyvenimo Pln. Seniau dėdė da ir pinigų parléisdavo, o dabar nė laiško neatrašo Vrb.
| prk.: Parleida ant tavęs nelaimes, atema vaikus, parleida negerus metus P.
| refl. tr.: „Tilžės Ceitunga“ parsileidžia kas diena su telegrafu naujausias svietiškosios valdžios žinias Kel1881,75.
6. intr. greitai pareiti, parbėgti, parkeliauti; parlėkti: Išejo vaikelis ir besiveizant parléido iš miesto Vvr. Vis tik greit parléidai Kal.
| refl.: Kaimynas iš turgaus jau parsiléidė Lg. Išgirdęs tėvą sergant, tuojau parsiléido namo Jrb. Parléidusi numie juodai mėlena Kal. Kelios valtės parsiléido iš marių su pūsle StngŽ66. Trys prūsai Nemunu iš aukšto parsiléido Lp. Aš veizu, iš kur tas autobusas parsiléida Prk.
7. refl. atsigulti: Parsiléiskim, vyrai, ant pievutės pasilsėt Jrb. Parsiléido ant kranto ir geria vandenį Skr. Eik parsiléisk kokias dvi valandas į lovą Trg. Parsileidęs savo patale, išleido savo dvasią LC1886,42.
pérleisti
I. atiduoti, aplenkti ką, nepadaryti ko.
1. tr. atiduoti kitam, perduoti kitam naudotis, užleisti: Savo lovą aš perleidau senelei rš. Jei jums dabar nereik [mašinos], párleiskiat mums Pgr. Ir man kokią kamarėlę perleisi LzP. Jis galia parleisti savo skolą kitam J. Pradėjo prašyt, kad tą radinį jam perleistų LTR(Dkk). Perleidžiu kam ką, duomi ant noro kam SD45. Perleidau savo ūkį sūnui Vv. Būk žmogus, párleisk munie tas kelias lentikes Pj. Vely parleisčiau ūbą laukužį, ne kad jauną mergužę JV454. Atgyvenančios klasės neperleidžia savo viešpatavimo be kovos sp.
2. tr. parduoti: Kainos forma numato, kad prekės perleidžiamos už pinigus ir kad toks perleidimas yra būtinas rš. Jis man tas malkeles popigiai pérleido Jnšk. Kad geras žmogus pasisuktų, bėroką galėtum ir visai nebrangiai pérleisti Srv.
3. tr. praleisti, padaryti pertrūkį: Anas kožnądien ateina in mane, retai kada pérleidžia dieną Šr. Vienoj dienoj sudeda [višta kiaušinį], ė tris pérleidžia Dglš. Da perléidžiau vieną dainelę (pamiršau padainuoti) Ps.
| Pérleido čėsą (laiku nepadavė prašymo) Lp.
| refl.: Šita tik po pirmam teliukui pérsileidė (pertraukė, praleido metus nesiveršiavus) Ds.
4. refl. paliauti: Prieš pačias Velykas, kai kiaušinių reikia, tai vištos dėt pérsleidė Ml.
5. intr. dovanoti kaltę, atleisti: Parleisk, dovinok neišmintingam žmogui P. Kartais ir aš apei kitus pakalbu, ko čia stebėties, kad ir kiti man neparleida M.Valanč. Jei nenorėjo kas iš puikybės kitam parleisti brš.
II. patirti, praleisti.
1. tr. išbūti, pragyventi, praleisti (kurį laiką): Párleidom vestuves Šts. Sveikas, šventes pérleidęs ir naujus metus pradėjęs A.Baran. Tam susidėjo gyvenimas nuo pat jaunų dienų, kurį kiekvienas kitaip perleido LzP. Perleidau metų apie šimtą kokį (d.) Nm. Džiaugsis, vakarui atejus, dieną gerai parleidęs M.Valanč. Man taipgi rūpi, kaip čia vienas perleidi laiką Žem. Gražiai savo jaunystę parleidė Sz. Niekam nerūpi, kaip jis perleis šaltąją žiemelę J.Jabl. Sunkiai šaltymetį parleida bitės IM1852,30. Mažne pusę gyvatos … miegodamas perleidai DP580.
ǁ refl. praeiti (laikui): Persileis savaitė, ir vėl yr tas pats Ds.
ǁ patirti gyvenant, išgyventi, perkęsti: Visokių madų reikėjo perleisti Ėr. Kai visokių vaistų reikia párleist, tai ilgas gydymas Skr. Aš visko párleidau: i sargyt, i maryt Jrb. Du karu esu párleidęs, užtenka Dov. Visko žmonės pérleidžia šiame pasauly: ir linksmumo, ir liūdnumo Slv. Aš daug skaudžios nepalaimos esu pérleidęs KII153. Visokių reikia perleisti metų – gerų ir blogų Ėr. Kad tei[p] párleistų, kai aš, kitas būtų jau kvailas (būtų iš proto išėjęs) Skr. Esu párleidęs visokius laikus savo amžiuo[je] Dr. Dabar suslaukei dienelės, perleidei visas kalbeles LTR(Kp). Buvo tai Genaveitė, kuri, savo sunkią ligą parleidusi, ilsėjosi silpna ir nuvarginta I.
| refl.: Visokių tų išgąsčių párleidos Užv.
2. tr. priimti praeinantį, pravažiuojantį: Kai senyboj, tai buvo ir [kalėdojantys] kunigai pérleist rūpestis Prng.
ǁ palaukti, žiūrint, kol kas praeina, pravažiuoja: Traukinį pérleidėm (bežiūrinėdami į keleivius prabuvome stotyje, kol stovėjo traukinys) – niekur nėra [laukiamo žmogaus] Str. Kol veselnykus perleidėm, ir sutemo Vb.
3. tr. turėti, laikyti kurį laiką (ppr. apie daugelį tos pat rūšies laikinų, nuolat keičiamų objektų): Esam daug párleidę ringinių vištų ir kitokių Šts. Parleida gaspadoriai daug mergių, vis neįtinkančios Šts. Esu daug piningų pérleidusi Pgg.
| Kiek tas kambarėlis yra žmonių perleidęs! Pn. Aš laikau save teisingu žmogum, bet, tiesą pasakius, esu perleidęs daug amatų J.Balč.
4. tr. persiuntinėti (laiškais): Visus kraštus parleidau su gromatoms – nėr pačios, ir gana Šts.
III. duoti pereiti per ką.
1. tr. duoti pereiti, pervaryti per ką (per mašiną, įrankį…): Dobilus tik pérleido per mašiną Jnš. Iš ausies [grūdus] perleisim dar kartą per arpą Pg. Avižines kruopas perleisk per mėsinę mašinėlę, ir bus miltų Ob. Oi, koki rupūs miltai, ėmęs dar pérleisk Rdm. Rugių duonai taip neperleisi (nepermalsi), kaip kad kiaulėm avižas Vad. Jei tyrė išeis ne visai vienoda, tad perleisti ją per sietą rš. Sakiau, nū sėmenis perleisiu per maišus, tai vis gal ne tiek varpučių bus Pls. Sėmenis tai vis tiek pérleisiu an vėjo Lš. Perleisk grūdus per vėją, tai bus čystesni Arm. Bruknes par stalą párleidom (riedančias perrinkome), gal virti Vkš. Kietą dalgį kalvis parleida par ugnį, ir paminkštė[ja] dalgis Šts. Perleisiu skaras per vandenį (perplausiu, perskalausiu) ir eisiu bulbų sodint Arm.
| Visą skinstalą [inkstai] par save párleida Krš. Perleidžiu vyną (išvalau mieles, drumzles) SD211.
^ Sutarėme, kad mes, matematikai ir fizikai, projektuosime mūsų specialybių terminus, ir po to Jablonskis perleis juos pro kalbos rėtį (kalbiškai apdoros) Z.Žem.
ǁ šiaip taip, paviršutiniškai ką padaryti, apdoroti: Žuvis tik pérleido per dūmus (šiek tiek parūkė) Jnš. Skalbinius tik pérleido prosu (šiek tiek palygino), ir gerai Jnš. Plaukus tik pérleido žirklėm (skubiai apkirpo) Jnš. Lentą tik pérleido oblium (šiek tiek paobliavo) Jnš. Dirvą reikia tik pérleisti akėčiom (šiek tiek paakėti) Jnš. Pérleisk truputį gryčią (truputį perkurk), bo labai šalta Kp. Truputį pečių perleidžiau malkelėm Pn. Tuoj išblokšim, dabar saulutė yra, truputį perleisim (kiek padžiovinsime saulėje) Vad.
2. tr. duoti susigerti, praleisti (vandenį): Sausa žemė parleida lytų Šts.
IV. duoti sutikimą kam ką daryti.
1. tr. SD298 leisti pereiti, pervažiuoti per ką nors: [Žmogus] meldė, kad jis jį per tiltą perleistų BsPI73.
2. intr. psn. duoti sutikimą, nedrausti kam ką daryti: Perleidžiu, paveliju, valią duomi R417. Ginu kam ko, neperleidžiu SD175. Kai Dievas perleido …, velns … nuėjo Jobo gundinti Mž433. Nieko nedraus, bet viso, ko norės daryt, perleis SPI71. Perleisk man rinkti paskun pjovėjus CII475. Neperleistų į namus savo įsiveržti VlnE134-135.
ǁ psn. duoti teisę, nevaržyti nuostatais: Įstatymai tai nepavelija, nepérleidžia KII378. Tvardome … sąnarius, idant nelytėtųs neperleidžiamų daiktų DP568. Kurie netik …, netur būti … top sakramentopi perleisti Mž28.
ǁ KI527 psn. nesukliudyti, nesutrukdyti: Perleiskite abejiems augt drauge iki pjūties BtMt13,30. Neperleidž iš savęs juoką daryti Vln39.
| Liuosybė nuog visokių afektų, kurie neperleidžia šviesiai tiesos regėt SPI15.
ǁ tr. duoti teisę pereiti iš žemesnės į aukštesnę pakopą: Nepárleido į penktą klasę, paliko antrus metus Krš.
3. tr., intr. psn. sudaryti sąlygas kam ką veikti, įgalinti ką daryti: Nū jam miegot perleiskiam Mž414. Dirbk, kiek tavo syla pérleidžia KII190. Tėtiška širdis neperleidžia CI396. Kačeig jūs ir visada rūpinote, bet čėsai jums tai neperleido Bb1PvP4,10.
4. suteikti, duoti; skirti, lemti: Teip regias nu pačių dievų bu[v]o parleista S.Dauk. Párleisiu ant numų Helio tokį negerą, kurio nėkas negalės girdėti S.Stan. Sunkias ligas tu perleidęs esi Mž438. Vainas pats perleidi ir vedi pagal valios tavo MKr40. Perleido tada … didį miegą ant Adomo Vln50. Teisiai ant jų perleidė tą iškorojimą DP412.
V. padaryti, kad kas eitų žemyn, ilgyn, pervirš.
1. tr. nuleisti žemyn, nutraukti, nuimti: Žėglius (bures) perleisti N.
2. refl. įvykti savaiminiam abortui: Karvė išsimeta, boba pársileida Krš. Kėlė sunkiai ir pérsileidė Ds. Vaikščiodama jau antrą mėnesį pérsileidau Vrb. Moters girtuoklės tankiai persileidžia arba tampa visai bevaisėmis V.Kudir. Motriška pársileidus J.
3. refl. tr., intr. persisverti, persimesti: Visą sa[vo] gėrybę prašveitė, išpardav[ė] ir išej[o], maišelį per pečius pérsileidęs, per žmones Rod.
4. refl. atsigulti: Kol aš susiūsiu, gali ant lovos pársileisti Šv.
5. tr. pailginti, patraukti (įšautį): Ratus ilgai párleisk i sukrausi daug rąstų Ggr. Párleistais ratais gyvoliuo lengviau traukti Ggr.
VI. permesti, perkelti, perpliekti.
1. tr. permesti: Pagalį pérleisti per tvorą DŽ. Leisk, ar perleisi akmeną par upę? Ėr.
2. tr. perverti, persmeigti: Párleisk su šriūbu, būs stipriau Dr.
3. tr. perkelti, perirti į kitą (upės) pusę: Gal perleistumėte per Lėvenį? Paį.
| refl.: Su luge persileidė an kitą pusę Ps.
4. tr. uždrožti, užrėžti, perpliekti: Prisivijo ir parleidė kelis kartus par nugarą Rm. Kai pérleisiu virveliniu, tai tuoj nustosi murmėt Dbk. Jis toks neklaužada už tai, kad jam niekada tėvas neperleidžia Vad.
5. nubausti: Tu jau raišas, Dievo perleistas Ml. Taip Dievas perleido tėvą, per daug savo vaikams pataikaujantį I. Dieve, neperleisk, Dieve, apsaugok! B.
VII. padaryti skystesnį; perpilti.
1. tr. SD298 sulydyti.
2. tr. tekinant per viršų perpilti: Leidau ir párleidau alų bepyliodama Šts.
◊ akimi̇̀s pérleisti peržvelgti: Praeinant Petronelei, nuo kojų ligi galvos perleidęs ją akimis Žem. Akimis perleidęs gretimus staliukus, [leitenantas] priėjo tiesiai prie Aldonos rš. Toks jau jo notūras – kožną pérleidžia akim̃ Mlt.
per danti̇̀s pérleisti apkalbėti: Jau katrą pérleis per savo danti̇̀s, tas jau šventas išeis Ut.
per gérklę (kãklą) pérleisti
1. N pragerti: Perleido viską per savo gerklelę rš. Ką turėjo, tą praleido – i par ger̃klę párleido Plt.
2. suvalgyti: Kiek gaidžių, vištų viščiukų, kiaušinių, kiek sviesto vokietis perleido per savo gerklę! P.Cvir.

per pil̃vą (vi̇̀durius) pérleisti suvalgyti: Viena diena karvę párleido par pil̃vą Šv. Prūsai, daugiaus vaisių per vidurius perleisdami, sveikesni už mus rš.
per rankàs pérleisti
1. Užp įsigyti ir vėl išleisti: Jau dėlto daug pérleidžiau per savo rankàs gyvulių, nu tokio da neturėjau Ktk. Duok tu man šiandiej, kiek aš per savo rankas perleidžiau, tai būč bagočius Ktk.
2. patikrinti: Kožną nėkelį párleidu par rankàs Skdv.

pro aki̇̀s ir gálvą pérleisti patirti, pergyventi: Perleidžiau pro savo akis ir galvą visa ko Antš.
praléisti
I. duoti praeiti; aplenkti, prarasti.
1. tr. SD326 duoti kitam praeiti pirma ar pro šalį: Bet ji praleido Ilžę pirma, o pati vis per keletą žingsnių ėjo paskui I.Simon. Praleisk, neša viedrą vandenio! Arm. Praleisk pro šalį, kas eina J.
| refl. tr.: Mokyti kai eina, tai vis vienas kitą prasileisdami Ds.
2. tr. priimti praeinantį, pravažiuojantį: Man vis rūpi, kaip tuos ekskursantus reikės praleisti rš.
ǁ sustojus žiūrėti į praeinančius, pravažiuojančius: Praleidau būrį [žmonių], eitu toliau Plng. Eiseną praleidom ir parejom numo Vkš.
| Jau daug vandens praleidau į Baltjūres (tiltas pasakoja) V.Kudir.
3. tr. Rod, Aps, Stlm palydėti: Praléisk svečią nors iki pro šunį Vrb. Kaziukas mane iki pat namų praleido Žž. Praléisiu svečią i grįšiu Ad. Praléisk namo Lp.
ǁ daryti ką įkandin einančio: Praléisk (apmėtyk) tu jį akmenais Arm.
ǁ VoK33, Lp, Šlčn palydėti mirusį.
4. intr. skubiai pravažiuoti: Ka praleido su dviračiu pro šalį kaip vė[ja]s Vvr.
5. tr. išbūti, pragyventi kurį laiką: Aš visą savo amžių praleidau pas tėvelį I.Simon. Jau pusę žiemos praleidom Šts. Su savo pačia seniaus linksmiai dienas praléidė BM89. Aš praléidau tiek metų, žinau, kaip pirma buvo Krm. Vasarą jis daugiausia laiko praleisdavo sode ir prie bičių rš. Pilis! Tu tiek amžių praleidai garsiai! Mair.
| Mano tėtis be krienų šventės nepraléisdavo Skr. Aš vakarienę dažnai praleidžiu ar su pienu, ar su kuo Skr.
| Šešerius metus praleidus, Siernauskis norėjo užimti gabalą žemės M.Valanč.
^ Negal nusiliauti vargais: eisu į kiną – vis valandelė praleistóji Šts.
ǁ iškęsti, išgyventi, patirti gyvenant: Par savo gyvenimą žmogus daug daug turi visko praléisti Vvr. Visas didžiąsias bėdas jau praleido, Marelė nusiramino Žem. Visokių rūpesčių praléidęs Ėr. Kokių negerų laikų reikia praléist žmogui! Ėr. Kiek vargo reikė[jo] praléist, kol susitvarkėm Rd.
| refl. tr.: Kaip tą žiemą praléisis?! Krš.
6. tr. turėti kurį laiką (apie daugelį tos pat rūšies laikinų, nuolat keičiamų objektų): Jau, dėku Dievui, nemažai viršininkų praleidau, o tokio gero dar nebuvo rš.
| Mūsų teatrai kasmet pro savo sienas praleidžia šimtus tūkstančių ir milijonus žiūrovų rš.
7. tr., intr. aplenkti, padaryti pertrūkį: Dėl ko tu praléidei kelius lapus [skaitydamas]? Vb. Praleidai vieną siūlą, beskubydama vert in skietą Dkš. Sudurtinio tarinio jungtis gali būti praleidžiama rš. Gal šiandie pralei̇̃s neliję Ėr. Tėvas nė dienelės nepraleisdavo nesbaręs Ut. Dieną praleisdama kepa duoną J. Šuva nieko nepraleidžia nelojęs J.Balč. Vieną dieną praléidova garlaivį (nenuėjome pasitikti), o antrą dieną nesulaukėva Skr.
| refl. tr., intr.: Drugys jį krečia, vis dieną prasiléisdamas KII251. Būtų gerai, kad metai neprasilei̇̃stų [einant mokslą] Ėr.
ǁ nelankyti, nedalyvauti: Retą kiną praléidu Krš. Tu pamanink: juk aš esu nusenęs, o nenoru darbo praléisti – juk sėjos laikas yr Štk.
ǁ duoti praeiti (laikui): Eičiau į darbą, kad ne lytus: dabar sėdžiu, laukiu, laiką praléidžiu Skr. Ir su mezgimu daug laiko praléidi Srd. Aš praléidau penkias dienas po termino BŽ452. Šienelis buvo sausas, tik praléidžiau laiką (pavėlavau) Švnč.
8. intr. nebausti, dovanoti, atleisti: Kas kadai girdėjo apie tokį tėvą, … idant latrui ir priesakiui savam praléistų DP242. Pergalėtojas Izraelyj nepraleis nusidėjusiam SPI10.
ǁ (l. przepuścić komu) SD54 pagailėti, išsaugoti, neduoti patirti (sunkumų, kančių): Sūnui savo nepraleido, bet už mus visus išdavė Mž449. Jei … tikram savam sūnui nepraleidė, kaipog mumus nemeilingiemus praleis? DP192. Ne vienam liežuvis piktas nepraleidžia, ant visų užpuola SPII77.
9. tr. prarasti, išeikvoti, išleisti: Argi praléistą sveikatą indės?! Rdm. Praléido savo vietelę Šts. Praléisi viską kaip matai – i esi biednas Pln. Praléido (pragėrė) namus Dkš. Ta mažoji piningą leida, o didžioji jau nepraléis, tūrės suspaudusi Krš.
| refl.: Piningai prasiléisias, i nė čimodano, i nė piningų Krš. Daugiau turi, daugiau ir prasiléidžia Sdk.
10. tr. parduoti: Mažu pralei̇̃s gyvulius Lp.
| refl. tr.: Prasléidžiu (pardavinėju) skareles, kai bulbų nebėr Mrc.
11. tr. duoti praeiti per ką: Būdavo, praléidi per mašinaitę kokią kapą [rugių], jau i turi duonutei Gs.
II. sudaryti sąlygas kam nors tekėti, byrėti, skverbtis.
1. tr. pradėti tekinti: Praléidom naują bačkelę – gardesnio alaus Jnšk. Praléisk alaus verpelę J. Senas tėvas kaip ateis, trečią bačkelę praleis LTR(Vkš).
| refl. tr.: Ėmiau ir prasiléidžiau vieną bačką [vyno] Pc.
ǁ padaryti, kad tekėtų: Pavasarį praléidžia beržus arba klevus, ir bėga sula Skr. Tėvelis praléidė beržą [sulai] Ėr. Ar praléidot sulos? Rs. Daktaro praleistas kraujas bėga čirkšliais Šts. Padaryk man praleidžiamą kubilą Šts.
| refl. tr.: Reik iš beržo siulos prasiléist Pc.
ǁ sudaryti sąlygas nubėgti, nutekėti; nusausinti: Būtų praleidę vandenį, būtų rugiai buvę tokie pat, kaip mano Žem. Ežerą praléisti KI69.
2. tr. prakiurdant duoti išlįsti, išbyrėti: Vilko grobai praleisti Šts. Galėj[o] karvei žarnas praléist Lp.
| Pelių tiek priviso, kad visus maišus su grūdais praleido Žsl.
3. tr. duoti išeiti šilumai, užšaldyti (krosnį): Tu, mergele, duonai pečiaus nepraléisk! Plt. Siuto siuto i pečių praléido – duona paliko žalia Lkv.
4. tr. duoti pereiti, persiskverbti, nesulaikyti: Langai nevarauni – šilumą praléida Vkš. Batai vandenį praléida Vkš.
5. refl. tr. pasirūpinti, kad išperėtų: Prasléidžiau truputį viščiokų, ir užteks Ds.
III. tr. padaryti laisvesnį, didesnės apimties, skystesnį.
1. pralaisvinti: Pėdo drūtgalį praléisk (atrišk) Ėr.
2. pailginti, paplatinti: Praléisk kiek ilgiau kairį viržį Paį. Ankštokos rankovės, duok, tegul kriaučius praléidžia Šk. Čia praléido (paplatino) platų kelią Arm.
3. atmiešti: Sūrą putrą reik praleisti, o tirštą praskiesti Kal. Praleisma pienu, ir būs veršputrė, pienu praleista Šts. Praleisto rūgšto pieno gausi ir vasarą, kad mažiau srėbtumi Šts.
4. skystinti, minkštinti: Rūdynų vanduo praleida vidurius Tl.
◊ ant vė́jo praléisti niekams išeikvoti: Paėmė algą ir teip praleido ant vėjo Ds.
negirdomi̇̀s praléisti nekreipti dėmesio: Nereikia negirdomis praleisti nė „mažmožių“ J.Jabl. Nepraleiskite negirdomis šito mūsų gamtininko balso Vaižg. Suprantama, kad mokslo pasaulis tokių sukakčių negirdomis praleisti negalėjo rš.
nuo sàvo galvų̃ praléisti nusikratyti: Jau praleidau neprietelius nuo savo galvų Ar.
per gérklę praléisti pravalgyti: Ėdūnai visą uždarbį praleisdavo per gerklę rš.
pro aki̇̀s praléisti nepastebėti: Kaip jie galėjo praleisti pro akis tokį šlamštą?! sp.
pro ausi̇̀s praléisti nekreipti dėmesio: Daug aštrių žodžių krisdavo skaudžiais akmenimis Anicetui į širdį, bet viską jis praleisdavo pro ausis, kartais nutylėdamas, o kartais paversdamas įžeidimą juokais J.Avyž.
pro gérklę praléisti pragerti: Kiek uždirba, tiek pro gerklę praleidžia Jnš.
pro pirštùs praléisti išeikvoti, išleisti: Pro pirštùs viską (turtą) praléido Krš.
pro šãlį praléisti
1. nekreipti dėmesio: Jis tuos žodžius pro šãlį praléido Btg.
2. neteisėtai parduoti, praspekuliuoti: Praléida torpių pro šãlį Krš.

tylomi̇̀s praléisti BŽ581 nekreipti dėmesio.
priléisti
I. duoti prisiartinti, duoti įeiti, duoti darytis.
1. tr. SD306 duoti prieiti, prisiartinti: Prasto žmogaus prie pono neprileisdavo Jnšk. Ne iš tolo munęs nepriléido pri vyro Vkš. Prileisk jį prie savęs J. Ne, ne, jis nebeprileisiąs prie savo arklių nė vieno kito I.Simon. Vaikus be eilės prileida Krš. Tuojaus buvo prileisti prie karaliaus BsMtI18. Prileisk veršį pri karvės B. Prigiléiskit, tikri tėveliai, savo dukrelę prie gimtųjų namelių (rd.) Jž. Negipriléiskit, sesytės mano, šito totorėlio an mano rūtų vainikėlį (rd.) Jž. Greičiaus prileidžia savęsp lopiniuotus, apdriskusius ir nuogus SPI45.
| Tu jo nepriléisk prie tų malkų, varyk iš paskutiniosios (neduok jam nupirkti per varžytynes) Jnšk. Prileisk ją tik prie [siuvamosios] mašinos – tuoj sugadins Jnšk. Ale tik priléisk tokią gaspadinę pri kuknės, tai po tam neturėsi kur viralo kišti Krš. Moteris nebuvo prileidžiama prie jokio atsakingo darbo valstybiniame aparate sp.
| prk.: Prileisk ausump tavo maldas tarno savo SGII29.
^ In roną priléidžiamas tasai žmogus lipsnus Prng. Kad tik an rankas gerai Dievas prileist (leistų pasinaudoti)! Trgn.
| refl. tr.: Ligonis nieko neprisileidžia Jnšk. Briedis neprisileidžia šunų prie savęs J.Jabl. Ir mirdamas uošvis žento neprisléidė an sau Ds. Dieną milžau, buvo sveika, o vakare nainu – neprisiléidžia, tešmuo sutinęs Jrb. Neprisileidžia kaip garnys baloj LTR(Zp). Tai laukinis žmogus, nė artyn neprisileidžia V.Kudir. Tokio žmogaus negal nė iš tolo prisiléisti Vkš. Kyšių neima, bet be dovanų neprisileidžia TŽV596. Prisileidę vokiečius visai arti, kariai atidengė smarkią automatų ugnį rš. Neprisileidant pačiai savą vyrą S.Dauk. Prisileido mergė vaikį, o dabar rėka Vkš. Neprileiskies kito nė vieno, nesa ir aš tiktai su tavim laikysiuos BBOz3,3.
ǁ duoti įeiti, priimti: Tu gali tiesiog ateit in mano dvarą ir būsi prileistas BsPIV209. Turėjo būt prileistas anosp draugybėsp žmonių MP76.
2. tr. suleisti kergtis: Karvę prie buliaus priléisti K. Šiandie vieną karvę prie jaučio prileidom Jnšk. Kamgi reikia avino – nag nuveši aveles uošvijon ir prileisi Ds. Prileido kumelę prie eržilo Krkl. Prie karališkųjų eržilų prileistinąsias kumeles prirašys LC1889,27.
| refl.: Ar karvė prisileido? Jnšk. Neprisileidžia nė kaip kumelė, kad ir ieško kumelių Jnšk.
3. tr. daug ko įleisti kur, daug ką priimti: Svieto aibės priléista [į tuos namus] J.Jabl(Žem). Kam tų visokių bernų į veselijas priléidot?! Jnšk.
| refl. tr.: Prisiléido pilną kluoną gyvulių ir goniojasi Jnšk. Prisiléido musų̃ pilną trobą, dabar ir ūža Krš. Lankos prileistos būs avinų, jaučių Šts.
ǁ refl. tr. prisiimti gyventi (nuomininkų): Į butą prisileido nuomininkų rš.
^ Prisleisi svetimų, pats eisi iš namų Vlk.
ǁ priveisti: Utėlių prileido patalus tuos Vlkv. Mažų žuvikių prileisti LL99.
| refl. tr.: Jis prisileido ir žuvų į savo tvenkinį J.Jabl.
4. tr. užkrėsti kuo: Kažin, ar čia tau gripas buvo ar kas, kad man nepriléidai Krok.
5. tr. duoti pribėgti, prisisunkti: Neprilei̇̃s vandenio [batai] Lp.
6. tr., intr. leisti įvykti, nesukliudyti: Aš pykau ant savo vyro, kad ans prileido muno brolį tokį darbą padaryti Brs. Rūpestingas gydytojas jokių komplikacijų neprileido rš. Pryš kaplaną skundimo neprieleisk Mž31. Dirvos širdies savos neiždarys, bet … prileis erškėčiais apželt DP548.
| Širdis nepriléidžia tiek valgyti Ėr. Piršlio gera širdis to neprileidžia prš.
| refl.: Ištvirkęs žmogus ko gi neprisileidžia! rš. Gėdingai sugaudintis ir surišdintis prileidais DP157.
ǁ duoti sutikimą kam ką daryti, nedrausti: Norėjom šį metą taisyti [ratus], motyna neipriléido (nebeprileido) Slnt. Nepryléido vaikai motynai žanyties antrą kartą Jdr.
ǁ leisti paimti, paliesti: Mums adatos neprileida – toks skūpas mūsų bočius Dr.
7. tr. duoti teisę: Priléisk mano vaiką prie egzaminų Jnšk.
8. refl. sutikti, nusileisti: Ir mun reik prisileisti: reik kalėdotojus pavežioti Šts. Prisileida austi, o aš anai žemę išgyvenu Ggr.
| Aš neprisileidu gerti (negeriu) daug šnapšės Šts.
9. (l. przypuścić na kogo) atsiduoti, pasikliauti: Prašyk jos tėvą, man rodos, kad prisileis ant noro tavo S.Stan. Žmonės … niekad jo neprašė …, tiktai visa prileido ant valios… MP74.
10. intr. manyti, teigti: Ne visa, ką žmonės priléidžia, yra hipotezė FT. Kiekviena prielaida priléidžia arba teigia tam tikrą tiesą FT. Sunku prileisti (iš tolo žiūrint), kad tai būtų paukščiai rš.
11. refl. kainą sumažinti, nusileisti, nupiginti: Aš prisiléidu, bet ir tu antdėk Šts. O ar tas, ar kitas meistras siūs, vis tas pats – jug sakos užmokesnė[je] prisileisiąs M.Valanč. Kad viskas jau teip atpigo, reik ir man kiek prisileisti Skr.
12. tr. pasirūpinti, kad daug išperėtų, priperinti: B[uv]o daug žąsukų priléidę Gs. Mūsų moterys šįmet daug vištų prileido Jnšk.
| refl. tr.: Noriu viščiukų prisiléist, bet neperi šėtonai (vištos) Skr. Prisileidžia ančių, vištų, ir viskas po mūs javus! Kt.
13. tr. Rdm palikti, rezervuoti veislei, penėti: Priléidom telyčėkę Rod. Šįmet jau antrą kiaulę prileido Lš.
14. tr. priskirti, prijungti: Taigi atmieravo mums po tris dešimtines, žinai, kur mes išplėšėm, ir prileidom prie savo laukų Žem. Išgirdę apie tą mokyklą, Gasčiūnų ir Ibutonių sodžiai taip pat prileido savo vaikus M.Valanč.
| refl. tr.: Jų arai prie valdiškos žemės yra, tai jie iš tę vieną kitą pėdą prie savo prisiléist norėjo Šmk.
15. tr. lygiai pridėti, priderinti: [Knygos] viršelius reikia visai glaudžiai prileisti prie nugarėlės (įrišant) rš.
ǁ nudrožus, nuobliavus lygiai sudėti, suglausti: Tą lentą reik prileisti prie šitos, tai dar vežėčios stovėję stovės Jnšk. Ir lankai užtraukti, tik buksos įsodyt ir ašys priléist Lp. Geru leistuvu galima tep gerai priléisti lentas, kad nė plyšelio jokio nebelieka Brt.
| refl.: Mūsų durys prie adverijos neprisiléidžia, šaltis eina Lš.
16. refl. prie ko nors greta atsitūpti: Atskrido skrido pilkas sakalėlis iš girios, iš girios, leidė prisleidė prie pilkai gegutei prie šalies, prie šalies Rš.
17. tr. priartinti prie ko, duoti prisiliesti, prisitikti prie ko: Kojos pri žemės prileisti negaliu, teip gela Šts. Negaliu prileisti nė šilto, nė šalto pri danties skaudančio Šts. Kai jis pradėjo maišus dėti, tai tartum patys maišai vežiman bėga, aš nespėjau ir rankų prileisti SI368. Priléido kirvį pri piršto ir atkirto galelį Plng. Jei tu manę nesibaidai, duok prileisti lūpom veidą (d.) Vr. Peilis aštrus, lapus pjausčiau, tai tik reik priléist Skr.
| Dar tik kojas priléidau (atsisėdau) Lp. Tik prileis galvą į padušką (atsiguls), ir miega Ds. Neprileidau galvelės an paduškėlę, anytėlė tarė, žodelį kalbėjo Pls.
18. tr. Lnkv laidojant prilydėti prie ko.
19. refl. prisiartinti plaukiant, priplaukti: Prie krašto prisiléisti KII4. Prisileisti su akrūtu pri kranto N.
20. intr. užkirsti, uždrožti: Kad priléidžiau botagu! Ėr. Jau kai aš nors kartą priléisiu jam, tai ir gana bus Ml. Kap prileido sa[vo] penkinį (ranką), tai net parvirto Arm.
21. intr. metant pasiekti, primesti: Šulinalė netolie: su akmeniu gal prileisti Šts.
II. tr. pribėginti, pripildyti.
1. prilydyti: Tris puodus taukų priléidom Krš.
2. pritekinti, pripilti: Priléisk alaus pilną uzboną J. Aparines nagines liuob prileis gysakių, ir ilgiausiai tvers Šts. Priléisk man arbatos puodelį Gg. Prileidžiau alaus vieną putelę, sėdi sveteliai linksmi už stalo (d.) Šln. Būtum kubilą medaus prileidę Ėr.
| refl. tr.: Prisiléidę alaus, susėdę ir geria Jnšk. Šįmet medaus ir metai – mes patys tris kipius prisiléidom Vkš.
ǁ pripildyti: Vandenilio prileidžia lekiamąsias pūsles rš.
ǁ refl. tr. prisibirinti: Pragręžė padlagoj skylę ir, prisleidęs rugių maišą, parsinešė namo BsPII280.
3. euf. priteršti, prišlapinti: Kelnes iš baimės priléido Vkš. Kad ir kelnes prileisiu, vis tiek neapsileisiu Kz.
| refl. tr.: Prisileisk kelnes, ir turėsi balną LTR(Šmk).
4. priverpti: Aš jai prileisiu ben porą špūlių Sdk.
III. tr. nuleisti žemyn (daug).
1. pripjauti, prikirsti (medžių): Miške daug priléidė sienojų Ėr. Per karą labai daug prileido medžių Lietuvoje Gž.
2. tr. daugeliui nutūpti: Kiek čia varnų prisiléidę! Ėr. Kad daug prisileido pušyse žvirblių! rš.
IV. tr. padaryti (lygių objektų).
1. obliumi nulyginti (daugelį): Šiandie man tep gerai sekėsi – kad priléidau apie penkiasdešimts lentų Brt.
2. refl. tr. prisivyti (virvių): Visą maišą virvių prisiléidė Pc. Kad prisiléidžiau, tai prisiléidžiau botagų – visai vasarai pakaks Jnšk.

×razléisti (hibr.)
1. tr. išskleisti, išdriekti: Kūlį razléidžia in lotų Dv. Kupetą reikia razléist, kad išdžiūt Arm.
2. refl. išsprogti: Žiūrėk, ąžuolas dar nerazsiléidė, regi! Arm. Bit pupšikas (pumpuras) – vandenin inleidom, ir razsiléido Zt.
3. refl. išsivyti, išsidėvėti: Raztrūkinėjęs, razsléidęs [ratelio] šniūras Švnč.
4. refl. išsilydyti: Kai alavas razsiléidžia, leidžia jį vandenin Lz. Instatysiu vašką pečiun, kad anas razsileist Lz.
5. tr. duoti valią, išdykinti: Tai razléidei tu savo vaikus! Švnč.
6. intr. išdykti, ištvirkti, pasileisti: Vienas vaikas, ir razléido kai bizūnas Rod.
| refl.: Razkrito svietas, razsiléidė, geria visi Prng.
suléisti
I. sudaryti sąlygas kartu būti, sujungti, suglausti.
1. tr. duoti sueiti, duoti susirinkti: Per anksti žiūrovus suleido į salę, dar galima buvo ilgiau pavėdinti rš.
| Liuob tėvai suléis vaikus pri daraktoriaus ir mokys Šts.
ǁ priimti, įleisti gyventi (kelis ar daugelį): Troba nors supuvusi, vienok suléidau [gyventi] keturias bobas NdŽ.
2. tr. prižiūrėti sueinančius, suvaryti, suginti: Eik, suléisi kiaules gurban Ds. Į aptvarą liuob kiaules suléisti Mžk. Suléisk karves miškelin Kzt. Suleido žirgus į daržą, patys suėjo į sodą JD875. Susėmė spietlių ir suléido į aulį Krš. Suleisim bitukes naujan naman V.Krėv.
| refl. tr.: Gyvulius susiléidžiau Jnšk. Susiléidė gyvulėlius į sodą ir gano Jnšk.
ǁ nesukliudyti sueiti kur nors: Kamgi vištas gryčion suleidi?! Ds. Žąsis į avižas suleido Vkš. Suléido avis in grendymą Kt. Kerdžius ganė galvijus i suléido į rugius (d.) Rs.
3. tr. SD350, R417 duoti drauge būti, sueiti į krūvą: Gaidžių negalima suléisti NdŽ. Suléiskim avinus pasimušti, gaidžius pasipešti Jnšk. Nesuléisk abiejų [arklių] į krūvą, susimuš Ėr. Suléidau senas bitis su naujoms Lnk. Negalime su kaimynu karvių vienoj ganykloj ganyti: kaip tik suléidam, bados kaip pasiutusios Vkš. Nesuleidž manę jauną su jauna mergele JD739.
| Mušties nebsuleida savo tarpe Šts.
^ Suleisk du piemenis ant ežios – tuoj pradės bartis Rs.
| refl.: Jisai su anuoju susiléido į bendrystą J.
4. tr. sukiršinti, supjudyti: Senus aš greit suléidžiu, ale jaunųjų niekaip negaliu Škn.
5. tr. sukergti: Suléist kumelę suléidau, o ar pasdovijo, tai pažiūrėsma Ds. Reiks kitąkart kralikę su juoduoju patinu suléist Ds.
6. tr. sujungti, suvienyti: Suléido kambariukus, dabar tos vietos užtenka Krš. Tas skolas suleisk į vieną Plng. Akėjant reikia vis aplinkui sukti ir suleisti kraštus su kraštais rš.
7. tr. KI474 padaryti, kad glaudžiai prigultų, prisišlietų; obliuojant, drožiant priderinti, sujungti: Grindų lentos dailiai suléistos, kad nematyti nei plyšių Gž. Blogai suleido duris – jau dabar spinda, o ką bedarys, kad sudžiūs Vkš. Tarp nesuleistų lentų švietė prasižioję plyšiai Vaižg. Taip gerai stalą suléidė, kad ir ženklo nėra Vj. Nesuleisti gerai langai Lp. Blogai suleistas kubilas – leida vandenį Vkš. Ne kiekvienas meistras moka šulus gerai suleisti (sudėti į dugną) Vkš. Aš paprašysiu, o jis man suobliuos, sulei̇̃s loviuką skalbt Skr. Dėžės kertės buvo gerai suleistos, durys sklandžiai darėsi, todėl vandens į vidų negalėjo daug įeiti J.Balč. Nekaip, matyt, rąstai suleisti, kad pro kertes vėjai laksto Srv. Ot suléidė sienojus – kumštis lenda! Ds. Blogai suleidžiami atskiri gintaro gabaliukai rš.
suleistinai adv.: Tašai dažniausiai sujungiami suleistinai rš.
| refl.: Lentos kai susileis, tai nė plyšelio nebebus Jnšk.
8. tr. sukąsti (dantis): Negaliu dantų besuleisti: vienas ilgas, kitas trumpas Šts. Nuo rūgščiuolių obuolių teip atšipau dantis, kad ir suleist jų negaliu Rod. Turbūt žemėti kviečiai buvo, kad tik suleidi dantis, tai kriugžda kukulaičiai Gs. Kokia čia duona: kai knišys, pilna žvyro, neseka nei dantų suleist – dantysa treikši Rod. Blynai čirška, negali nė dantų suléist Rs. Tep krečia drebulys, kad net dančio su dančiu negaliu suleisti Ml.
9. tr. suglausti, suartinti: Reikia girnas suléisti, jeigu nori smulkiau susimalti Vkš. Suleistom girnom sunku malt Dglš. Reikia suléist tuos akmenis, kad labiau jie susimaut Vb. Daugiau mašiną suleisk, ba neiškulia gerai avižų Km.
10. tr. susukti, sujungti į vieną (virvės sluoksnas, šakas): Piemenys botagą iš trijų virvelių suléidžia su kabliukais Jnšk. Nemoki tu nė botago suléist – tuoj atsileidžia Ds. Suleisk tą virvutę dvilinką, tai bus drūtesnė Grš. Stangiai suléidė vadžias Pc. Bevydamas suleido virves į garankštes, užtat dabar sutrūko Klm.
| refl.: Susileida gurgždūlės, ir yr siūlai gurgždūloti Šts.
11. tr. suskleisti: Tošinis parasodninkas (skėtis) nesuleidamas – neįduok vėjuo Šts.
| Gal aš tau suléidau [atverstą knygą]? Lp.
II. lyginti; derinti; aštrinti.
1. tr. sulaidyti, išlyginti: Eik, verčiau kelnes suléisi Antz. Suléisk ir man skarelę Ds. Išvelėjom rūbus, dabar reikia suléistienai Ds.
2. tr. obliuojant sulyginti, nuobliuoti: Imk leistuvą ir suléisk lentas Alk. Da paskui reikės nuobliuot, su leistuvu suléist, tik tada kalsim lankus Rs. Obliuodamas nepalik nelygaus lanko – gerai suleisk Km. Lentleistuvis reikalingas labai ilgoms lentoms suleisti rš.
3. tr. suderinti: Jis kap suléidžia striūnas, tai skripka taryt klega Mrc.
4. tr. pagaląsti; papustyti: Suleisk peilius, ba jau nė kiek neima Ml. Į aną kietąjį diržą skustuvą reikia galąst, į tą švelnutį – suléisti Rm. Duok man savo aslos dalgei suléist Drsk. Suléisk ėmęs šitą dalgę – jau tik peša, nepjauna visai Rdm.
| refl. tr.: Duok aslą, susiléisiu dalgę Dg. Dalgelį susleisiu, žoleles išpjausiu, savo mergužėlės kitam nepaleisiu Kb.
5. tr., intr. sušerti, suduoti, sudrožti: Aš suléidžiau arkliam, ir lėkt Rm.
ǁ sudurstyti, padaužyti: Suléidžia [klojimo] padan pėdus, ir išeina gražūs kūliai Vdn.
III. nustoti pavidalo; suskystėti; sutirpdyti; sutekinti.
1. refl. susmukti, nugriūti netekus jėgų, nualpus: Suriko, ka bloga, ir susiléido Krš. Be žado pas krosnį ant suolo susileido LzP. Sauliukas bejėgis susileido žemėn Vaižg. Ir susleido persigandęs an vietos Vj. Šliūkš pagal stalo ir susileido girtas Šts. Pasiutęs ponas prirakinęs atgal žmogelį ir raižęs, kol tik negyvas susileidęs Žem. Kaip paseno žmogelis, ir susiléido gatavai ant kenklių Vvr. Aš užsimerkiau akis, susileidau į kenkles … ir glūdojau susitūpęs Mc. Ir susileido kaip šniaukšlė ant karklų Lkv.
^ Kad ir susileisiu, o neapsileisiu LTR(Vlkv).
2. refl. sudubti, suirti: Triobos senos: pakrutysi, i susilei̇̃s Šmk. Susiléidusios trobos (susmegusios į žemę) Šts. Sodžiaus stogai susileido rš.
3. refl. suplyšti: Tai susiléido maišai, o turiu i pakulų, i visko, i nėr kada išaust Šmk.
4. refl. pasidaryti žemesniam, susmukti, sukristi: Šienas kaip išdžiūvo, i susiléido Up. Kai susiléido, tai tokia maža maža krūva teliko Up. Kugelis susileido ant dugno (suzmeko) Skdv.
ǁ subliūkšti: Pliukšt ir susileido pūslė Vvr. Pirma buvo kaip pūslė, dabar visai susiléido Up.
ǁ atslūgti: Galva apteko pūslėms, gumbais, aptepiau, ir susileido gumbai Šts. Plaunant karboliniu vandeniu, susileidžia putmenys rš. Naktį susileida [koja], dieną papunta vėl Krtn.
ǁ sutižti, sukristi: Bulvės užvirė ir susiléido DŽ.
5. tr. daryti kietą, supuolusį, suplakti: Lietus suléidė žemę Pc. Po lietui žemė suleista kai padas Prng. Kur anksčiau suartas pūdymas, jau ir suleistas Skr.
6. tr. laistyti vandeniu, gesinti (kalkes): Suleistà vapna Drsk.
7. tr. sulydyti: Suléidžiau pusę paūdrės ir taukus, tai galėsi valgyt vietoj sviesto Skdt. Ar jau visą šviną suléidai? Up.
| Šerius kiaulės suleida su sakais (suklijuoja su ištirpdytais sakais), ir yr plaukams šepetys Tv.
ǁ refl. suskystėti: Sutirpęs vaškas susileido rš. Nepadėjai sviesto šaltai, ir susléidė kai koks pliūra Ds. Geležiai susléist reikia karštos ugnės Trgn.
8. refl. ištirpti: [Akmens] nesusileida vandenėje IM1862,49.
9. tr. supilti; sutekinti, subėginti, suvarvinti: Pienas suleistas į butelius rš. Suleisk tris trynius ir plak Trk. Alų iš bačkos į viedrą suléidė Jnšk. Vyną suleisti per guminę žarnelę į mažesnius indus rš. Nesuleisk varvulio pienan Ds.
ǁ duoti sutekėti: Ji suleis visas tas srutas į grindų plyšius J.Jabl.
10. tr. supilti kepti neplakus (kiaušinį): Suléisk greitosiomis keletą kiaušinių ant petelnės Krp.
IV. sudėti, sukišti.
1. tr. į ką nors sudėti, sukišti: Jis suleidžia rankas į kišenes, kažko ieško rš. Pūkų ar devynis kilus į patalus suléidusi Plt. Į šiaudus suléido šaukštelius ir nebranda nė pati Šts. Suléido pečiun medų Lp.
| Spinteles galima suleisti į sienas (įtaisyti sienose) [statant namus] rš.
ǁ padaryti, kad nusileistų žemyn, į ką nors įlįstų: Suleidė kubilus (rentinius) į šulnį Ėr. Suléisti kibirus į šulnį NdŽ.
| Mažesnius akmenis išrinksma, o kur labai dideli, iškasę žemė̃s (į žemę) suleisma Ds.
ǁ sudėti į vandenį, sumerkti: Katilas jau verda, suléiskiat kleckus Krp. Suléido į vandenį visas lentas Klk. Druską suléisk vandenin Azr. Suléisti tinklus NdŽ.
2. refl. sutūpti: Žvirblių pulkas susileido į kviečių lauką rš. Varnų pulkas ant gubų susiléido ir lesa kviečius Jnšk. Kur gegužėlė, ten sakalėlis. Anys suskrido vienan sodelin, anys susleido vienan klevelin (d.) Tvr. Matė – kaip kepurė spiečius, žilvity susiléidęs Rm.
3. tr. įšvirkšti (vaistus): Ana suléidė vaistų, jau man i lengviau Str.
ǁ švirkščiant suvartoti (vaistus): Jau visą dešimtį ampulių suleido tų vaistų rš.
4. tr. susmeigti, sukišti gilyn: Vanagas visus nagus suléido į vištos plunksnas Pbr. Kad suléidė katė nagas rankon! Ds. Pakraštys [daržo] taip kietas ravėti – nagų negaliu suléisti Krš. Šuva suléidžia iltis į koją paršo J. Gyvatė suleido savo nuodingus dantis į rupūžės kaklą rš. Šuo suléido dantis į pat blauzdą Vkš. Vilko dantys kur suleisti, užputo kaklas, ir padvėsė avis Ggr. Nakutis suleido rankų pirštus į voluotą dirvą sp. Savo liaunus pirštus suleido į plaukų garbanas rš. Suléido pirštus savo barzdon NdŽ.
ǁ duoti įsisiurbti: Suléido dėles Lp.
5. tr. įauginti (šaknis): Medžiai giliai suléidę šaknis (į žemę) NdŽ.
| prk.: Nerimas dar giliau suleido šaknis rš.
6. tr. sukamšyti (drabužio apatinę dalį į kitą drabužį ar apavą): Berniūkštis buvo apsivilkęs purvinai pilkais nenusakomos spalvos marškiniukais, suleistais į kelnes rš. Treningo kelnes buvo suleidus į batus rš.
7. tr. sukišti į mašiną (kuliant): Suléisti (javus) į mašiną NdŽ.
8. tr. sumalti: Suleida miltus stambiai ir verda žiūrę Lnk.
9. tr. nesukriai suverpti: Dabėgdama būtau suléidus Lp. Suleisk pakiltai – greičiau suverpsi Šts.
10. tr. sukaršti: Suleidžia linus an grebenio ir tą sąlaidinį verpia Ml.
11. tr. nusiųsti (nesėkmingai): Suléidau dvi gromati, o atrašo negavau Šts.
V. duoti praeiti (laikui); praleisti; imtis ką daryti.
1. tr. išbūti, išgyventi, praleisti: Ir suleidau trejus metus kai vieną dienelę TŽI230. Oi, metelius šiuos suleidus eisiu in motulę KrvD89.
2. tr. palaukti: Suléisk kelias dienas, ir gana Jrb.
| Mūs karvė visada pora dienų nesuléidžia (atsiveda prieš terminą) Lš.
3. tr., intr. atidėti, palikti nedarytą, neatliktą; praleisti: Uošvienė buvo benorinti į turgų važiuoti, bet suleido kelionę I.Simon. Karui užėjus, suleido pirkimą, sakėsi po karo pirksiąs I.Simon. Aš tą darbą ant kitos dienos paliksiu, suléisiu KII309. Šį sekmadienį aš suleisiu – nenuvažiuosiu Vdžg. Ar toliau kovot, ar suleist? Vd.
4. pradėti ką daryti: Izraelitai, kad be insakymo … kovą suleido (ėmė kovoti), buvo pamušti DP620.
| refl.: Kap susleido eit, tai net mirga Arm.
◊ aki̇̀s (ãkį) suléisti
1. užsimerkti: Taip pamaniusi, suleido šviesias akis ir užmigo valandėlei V.Krėv. Ana (karaliūčia) kap aki̇̀s suléido, tai ir susnūdo (ps.) Prng.
2. kiek nusnūsti, numigti: Akis tik suleidžiau, ir arkliai pakliuvo tvartan Švnč. Tik aki̇̀s suléidžiau, ir kelia Ktk. Antrą naktį bernelis gulėjo, akių nesuleido V.Krėv. Mes, moterys, akių nesuleidžiam, kol užauginam vaikus rš. Ãkį suléist nedavė Str.

nė blúosto nesuléisti visai nemiegoti: Šiąnakt nei blúosto nesuléidau Kč.
sótį suléisti pavalgius prigulti: Popiet, kad ir neužmiegi, bet vis nor sotis suleist reikia Rdm. Suléisi sótį ir nueik klojiman šiaudų Smn.
užléisti
1. tr. DP130 atiduoti vietą, daiktą… kitam naudotis, perleisti: Užléido vietą – sėskias, sako, tamsta senesnė Krš. Jie savo lizdą užleido svetimiems V.Krėv. Užléisk tu man šitą daiktuką Lp. Sėdėjusieji susispaudė, užleido suolą rš. Važiuojantiems užleisk kelią rš. Kęstutis buvo užleidęs valdžią savo broliui Algirdui rš. Tai, kas sena, be kovos neužleidžia vietos tam, kas nauja rš. Barokas drauge su feodaline aristokratija turėjo užleisti vietą naujoms, demokratinėms visuomenės jėgoms rš. Ir tarp savę kaip broliai visi susižodę ažleist dirvas šileliui A.Baran.
2. tr. duoti vietą eilėje pirma savęs: Užléidė mane toks vyras, ir priėjau anksčiau Jnšk. Mokytoją ažléiskim be eilios Užp.
3. tr. leisti užeiti ant ko, leisti įeiti: Žmonės šneką, jog ant jo klėties aitvars esąs …: ant aukšto gaspadoriai patys apsitrūsdavę ir nei vieną neužleisdavę BsMtII133. Ant pačių kapinių tiktai nabaštininko gentys bei prieteliai tebuvo užleidžiami LC1883,3. Atverkie vario vartelius, užleiskie ant dvarelio KlvD47. Pasakyk, kad jie neužleistų nė ant savo žemės jo Upt. Mūsų šuva nė kojos svetimo savan laukan neužleidžia Ds.
ǁ duoti pasiganyti: Užléisk karves an dobilų, tik žiūrėk, kad neapsiėst Mrk. Vasarojų nuėmė, bulbes ir užléidė galvijais Pc. Užléidai savo vištas [ant mano lauko], ir nukūlė visą kampą miežių Jrb.
ǁ refl. leistis užeiti už ko: Neužsileisk į užpakalį, kad nepaukšterėtų į pakaušį Šts.
4. tr. duoti perėti: Jau aš užléidau ančiukų – greit risis Jrb. Kiek sudėjo žąsis, an visų ir užléidėm Ds. Reikės jau užleisti vištą, bus ankstyvesnių viščiukų Krik. Tamstos gal jau užleidėt kokius paukščius? Upt. Užléidžiau vištą ant penkiolikos kiaušinių Skp. Šiemet užléidžiau viščiokų, žąsiokų ir kalakučiokų Dbk.
| refl. tr.: Šiemet neužsiléidžiau viščiukų Ėr.
5. tr. užperėti: Reikia pažiūrėti, ar visus kiaušinius višta užleidė Ds. Iš penkiolikos tik devyni užleisti̇̀ kiaušiniai Dbk.
6. tr. sukergti: Užléidė jautį ant karvės Jnšk.
| refl. tr.: Užsileidau drigantą, dabar ilsinu kumelę Šts.
7. tr. palikti, rezervuoti (veislei, sėklai, penėjimui…): Užléidau šiemet visus dobilus sėklai Srv.
| Kai tik užléidau kiaulę (atskyriau penėti), tai ka pakilo kai ant mielių Vdk.
| Kitąmet čia reikės užléisti pūdymą Jnš. Anas pusę lauko ažléidė dirvonu Ds.
8. tr. nustoti melžti (karvę) prieš apsiveršiuojant: Karvė pieno visai nebedaug duoda – reikia jau užléist Užp. Jau kadai kadžių karvę ažléidė, o da neatsiveda Ob. Du mėnesiu užleistà karvė buvo Ėr. Karvės reiks užléist prieš turėjimą Jnšk. Neseniai užleistas karves ganom pempynūse Šts.
9. tr. nesukliudyti, nepasipriešinti: Jau beveik beveik gauna viršų Vilius [grumdamasis], bet to neužleidžia Vanagūtis. Jis puola gelbėti silpnesniojo I.Simon.
10. tr., intr. (ppr. impers. su bendratimi) duoti priimti, vartoti (valgį); galėti, pajėgti: Valgyt man tai užleidžia, ale tep visą turi surėmus [liga] Pls. Jau man valgyt užleidžia – pavalgau, jau atsitaisiau Tvr. O kai skilandžio gabaliuką paimi, geriau valgį užléidžia Skr. Jam valgyt neužleidžia – tuoj vemia Rm. Tokia čia mano sveikata: valgį neužleidžia (nesivalgo arba užvalgius ima vidurius skaudėti), tuoj prie širdies kabinasi (ima skaudėti širdį) Gs. Man neužléidžia mėsos, tai valgau tik pieną Ds. Valgymo neužléidžia Ėr. Man neužléidžia nė šnekėt su juom, nė klausyt Rd.
ǁ duoti galimumą ką daryti: Man nervai neužléidžia te būt Rd. Gerai, kad širdis užleidžia, o tai žiaukčiotum Kzt. Norėčiau [valgyti], bet širdis neužléidžia (nepriima, bjauru) Kp.
| Man širdis neužléidžia žiūrėt į tokią žaizdą Ds.
ǁ duoti teisę, nevaržyti: Kalba tesidaro tik taip, kaip kraujas, prigimtis tai užleidžia Vd. Man širdis neužleidžia (gaila, nemalonu) jo mušt Ds.
11. refl. pasiduoti, nusileisti: Kad tu nesulauktum tau užsileist! Ds. Tu jam neužsiléisk – nebūk mažesnis Ėr. Bet karalienė neužsileidė – jai būtinai norėjos pamatyt, kas tę do gryčelytė BsPII284. Jo pati niekaip neužsiléidžia – vis kad jos viršus būtų Ds. Dėdė ėmęs neužsileisdamas tvirtinti, kad mokslo dalykus jis geriau išmanantis J.Balč. Mano mėsos jai akysa šoks [mušant], tai neužsiléisiu! Lp. Marti neužsileidžiama, ne pėsčia Vl.
12. refl. su ne- neduoti pralenkti, neduoti kitam būti pranašesniam: Savo greitumu, vikrumu [briedis] neužsileis niekam Blv. Net užkimusi ir neatsikvėpdama plėšia savo gerklę rugių lauke griežlė ir lenktyniaudamos neužsileidžia viena kitai Šeimyniškių valakuose lakštingalos A.Vien. Jie ėjo ant to kalno, neužsileisdami paskui vienas kitą J.Bil. Ona neužsileis niekuomet: aš įmečiau audeklą, ir ji jau riečia Srv.
13. refl. psn. pasikliauti: Gali tu man tikėt, gali ant manęs užleistis DP255.
14. tr. palikti be priežiūros, neprižiūrėti, apleisti: Ir gyvulį ažléisk, ir tai tuoj sunyks Trgn. Ale ir užléistas seniokas! Dbk. Gerai peržiem išmitink kumelioką, neužleisk, tai vasarą galėsi skraidyt Ds. Toks geras buvo šulnys, ale užleidė, tai nieko iš jo nebėr Ob. Britva nebloga, ale kad baisiai ažleista Sdk. Pievos ažléistos, samanom ažaugę Ob. Žemė užleistà, kas čia joj gali augt Skdt. Užléidė žemę, ir nebėr duonos Sdk. Kur rasi tokį kvailą, kas, gailėdamas sėklos, trąšią dirvą užleistų Sim. Išdraskysim užleistus kelmynus, aukso varpos iš dirvos kupės T.Tilv. Ė galva kad užleista, ir šukos nebelenda Ds.
^ Dera kap usnys užleistoj dirvoj KrvP(Vlkv). Bloga žolė užleistą lauką mėgsta KrvP(Ndz).
| refl.: Laukai užsileidę Ppr.
ǁ nesirūpinti, užmesti: Savo darbą jis visiškai užleido sp. Užleistas ir darbas su inteligentija sp.
| refl.: Užsiléido užsiléido (buvo nesirūpinama, buvo negydoma liga), ir nebėr sveikatos Krš.
15. tr. leisti apaugti, apželti: Neužléisk žolėm daržo Ds. Mano darželis jau užleistas žaliom dilgėlėlėm (d.) Pns. Niekai buvo tas laukas pagiry, ir užléidau giria Jrb. Kurmino tėvas, o ypač senelis, taip mėgę medžius, kad du trečdalius savo žemės užleido mišku A.Vien. Dirvą užleido pieva Ukm.
ǁ apsodinti, apželdinti: Žemė prasta, geriau būt sodu užléist Ds.
ǁ duoti užaugti, užauginti (plaukus): Ažuleidžiu plaukus SD437. Senelis užleido barzdą Ukm. Užleidęs barzdą, apsikabinėjęs krepšiais Rp.
| refl. tr.: Žiemon reiks užsileist barzdą Lp.
16. tr. padaryti, kad, veikiant antgamtinėms jėgoms, koks blogis apniktų, apipultų, paliestų ką: Užléisiu tave utėlėm, blusom, pelėm Šr. Ant faraono užleido varles ir kitus stebuklingus daiktus MP88. Kiti sakosi esą nuodnykais (žavėtojais) ir moką, šnibždėdami žodžius arba pridėdami kokius daiktus, užleisti ant kito kokią nelaimę A.Baran. Ką aš padarysiu, kad jau Dievas užleido mane nelaimėmis V.Krėv. Tas vilkas ant jų užleido miegą tuomsyk BsPIII170. Dievai liga jį užleido Lp. Kam koravonę uždėti, ant ko koravonę užleisti KII296. Juos tenai suspaudimu teikės užleisti MP70.
| refl. tr.: Ir šitą glumą žmogus užsileido ant savęs dar nuo Adomo laikų rš.
ǁ padaryti, kad užeitų, atsirastų, kiltų: Užleido smarkų vėją, ir vanduo pamažu nuseko S.Stan. Užléidė kas tokią velnio veseliją (didelį viesulą), kaip žmonės sako BM56. Užvesiu (užleisiu) debesis ant žemės BB1Moz9,14.
17. tr. atsiųsti, kad ką užpultų: Karūmenę užleido – susėmė [miškinius] Krš. Kaip užleido tais kareiviais, tos bobos tuojaus jam viską atdavė VoL302. Bei ponas marias vėl ant jų užpuldino (paraštėje užleido) BB2Moz15,19.
18. tr., intr. užpjudyti: Kaimynas kiaules šunim užleido Lp. Kai užléisiu ant tavęs šunis, tuoj sudraskis Ds. Aš to senio seniai nemylėjau, per girelę kurteliais užleidau (d.) Plm. Per ūlyčią bėgančiam šuneliais užleidau KrvD215.
ǁ pakurstyti, užsiundyti: Užléidau senę, tai ana nuginė [vaikus] Krš. Užléido senį, o tas (žentas) nemoka šnekėti Krš.
19. tr. paskleisti (kalbą, paskalas…): Buvo tokia kalba užleista, ka tas vokietis pleną (planą) šič dirba RdN.
20. tr. duoti prisiliesti, prisitikti: Kad skaudėjo tas dantis, liuob kad užléisi šilto a šalto Mžk.
21. tr. duoti pasklisti: Užteko kvapsnį valgio to užleisti, tuoj pelės stipo, kraustėsi svirpliai V.Kudir.
22. intr. euf. orą pagadinti: Kas čia teip užléido, ka nosį aukšty riečia? Jrb. Ot, žuleido, kad ir dūko neseka sumainyt Pls.
23. tr. uždainuoti, užtraukti: Ka užléida kokią tabalaiką, skleidas ir butas Vvr. Dėdė kažkokią dainelę išklerusiu balsu užleido rš.
24. tr. paleisti veikti (įtaisą, instrumentą, mechanizmą): Gal patefoną užléistum? Ds. Kai tiek javų, tai čia nei ko mašina užléist Ds. Užléidžia tą pulemetą (kulkosvaidį) – tik pu pu pu pu pu Gs. Dobilienai reikia užleisti drapaką (išdrapakuoti) Jnš.
25. tr. padaryti, kad užkiltų: Užléisti šelmenin [sūpuokles] Sv.
26. tr. įmaišyti, užraugti (mielėmis): Iš vakaro užleido duoną, pernakt parūgo, ir antryt kepė Sn. Duoną užmaišo, kad rūgt, o pyragus užléidžia [mielėmis], kad augt Lp. Jau valanda, kai užleidau pyragus, bet dar nekyla Rdm.
27. tr. užliẽti (skylę, plyšį): Tėvas senąją statinę su sakais užléido Up. Šaltkalvis su švinu kortos dugną užléido Up. Eglės bėgančiais gyvsakiais užleisk kulnų sprogius, ir nebsproginės Šts. Su vašku užléisk tą plyšį, ir nebėgs vanduo Jrb.
28. tr. leisti užbėgti, užlieti: Neužléisk vandenio ant daržo, prakask, kad nubėgtų Rm.
| refl.: Vadaksnis, kur vanduo pavasarį užsileidžia J.
29. tr. iškepti neplaktą (kiaušinį): Man vieno kiaušinio užtenka, užléisto ant skaurados Skr.
| refl. tr.: Taip norisi valgyti, eisiu ir užsiléisiu kiaušinių Ėr.
30. refl. nutūpti: Atskrido paukštelis ir užsiléidė an diemedžio šakelės Užp. Kada nykštukas pavargo, ėmė ir užsileido ant sakalo BsMtII11–12.
31. refl. nusėsti (apie dangaus šviesulius): Saulei užsileidus, įspindo mėnulis Žem. Saulelė ir visiškai užsiléido už kalno Vaižg. Lig pat saulei užsiléidant pjovė šieną Mžk. Saulė vis tuo patim laiku užteka ir ažsileidžia Gmž.
| Neažusléidę buvo (saulė buvo nesėdusi) Dv.
ǁ tr. užklupti saulėlydžiui: Da mus toli nuo namų saulė ažsiléidė Trgn.
32. tr. paslėpti: Ai Dievuli mano, kam užleidai dėl manę šviesią saulelę Ml.
| refl.: Kai pamatė mane, bernelį, užsileidė už berželio LMD. Už berželio užsileido, kad neregėtų jos veido LTR(Plt). Užsiléida ir susikela žiburelis (žvakelė) klaidžiodamas Šts.
33. tr. duoti užgesti, nebekūrenti: Neužleisk ugnį, lai dega Šts. Trauk pypką, neužleisk – su kuo beuždegsi Žeml.
34. tr. padaryti, kad būtų ant viršaus, ne sukištas (drabužis): Kelnes užléidžiu ant viršaus (ant aulų), tai sniego neprilenda Pc.
| refl. tr.: Užsileiskit [marškinius] ant kelnių rš.
35. tr. ištiesus, pasmaukus žemyn, uždengti: Taip, užuolaidos užleistos, bet jos kiaurytos, ir, kiek įsižiūrėjus, galima, kad ir ne viską, bet šį tą atskirti ir pamatyti I.Simon. Dabar vartai užkelti, langai užleisti Ašb.
| prk.: Bet dabar į akis tau pažvelgti bijau – jas blakstienais užleidi tuojau Mair.
| refl. tr.: Skarytėlę užsileido, kad nematytų jos veido (d.) Vdk, Žmt, Nj.
ǁ refl. nusvirti (iš kraštų): Baisiai platus – par tą stalą užsiléistų Jrb.
36. tr. nuleisti ką žemyn ar skersai (uždarant ką): Užleisk gaidelį, kad neišsišautum Šts. Užleiskiam kartį už kelio, ir piršlys duos butelį Šts. Pasiėmęs už barzdos, nuvedė tą poną pas kluoną, pakėlė saisparą, barzdą inkišo ir vėl užleido BsPIII243. Užkėlė vartus, uždėjo kuolus, užleido grandinėles DvD291.
| refl.: Vos krūpterėjus užsileida slastai Šts.
37. tr. pasukti, pakreipti: Neužleisk bures už vėjo, laikykis pryš vėjį, kiteip laivas išvirs Plng. Užleido už vėjo, ir apvertė laivą Plng.
38. tr. uždėti viršaus (svorio, ilgio, pločio): Užléist nesunku, kai yr iš ko Trgn. Užléisk truputį šniūro, kad kartais nebūt trumpas Alk. Sakau, užléisk viršaus, ba te jų svėrimu nebus tiek Ktk. Užléisk dešimtį centimetrų Ėr. Kaip jau rauksi (siūsi) kelnikes, užleisk an išaugimo Krš. Padrūktėjai a pamenkėjai, gali partaisyti [drabužį], jei užleida Krš. Gerokai į ilgumą užleidom, kai babūnei grabą dirbom Krš.
^ Geriau užleisk daugiau, nepridursi vėliau KrvP(Zr).
39. tr. užmauti, užkalti: Baisiai kreivai kirvį užleidei [ant kirvakočio], negaliu kapot Dgl.
40. tr. užkišti, užremti: Jei medis yra didis, gal užleisti mietą po šaknies ir palengvai, saugodamos, sverti S.Dauk.
41. tr. DP526 užmesti, įleisti, įmerkti (tinklą): Irkiesi ing gilumą, ir užleiskit tinklus jūsų ant valksmo VlnE90. Prilyginta yra karalystė … tinklui, užleistam ing marias I.
42. intr. mesti, sviesti, paleisti: Užleido su akmeniu ir pataikė vaikuo Šts.
ǁ metant užgauti, pataikyti: Belaidydamas užleisi į akį Šts. Užleisi žąsyčiuo, nelaidykis Šts.
43. intr. suduoti, uždrožti: Tas turi našią ranką: kad užléida, tujau apvirsi Sd. Užléis par snukį, i žinosi Klk. Ar gerai užléido su diržu? Ll.
ǁ smogti, kirsti: Užleisk su kaltiniu dalgiu, ir nupjausi atvašes beregint Šts.
44. tr. pagaląsti: Gal negerai dalgę užléidau, kad visai neima? Al. Ne bile durnius gerai užléidžia dalgę Krok.
| refl. tr.: Jei nemoki dalgės užsileist, tai neik nei šienaut Ūd.
45. (l. zapuścić się) refl. SD437 imtis ko, įsitraukti į ką: Ažusileidžiu ant ko SD443.
◊ an akių̃ neužléisti labai nekęsti: Tep susgyveno, kad jau sūnaus ir an akių neužleidžia Vrn.
dū́lį užléisti orą pagadinti: Pavėjui atsistojęs, kad užléidžia dūlį – net nosį riečia Gs.
perkū́nus (×truciznàs) užléisti nusikeikti: An vaikų tris sykius perkū́nus užléidau (perkūnais sukeikiau) Mrj. Kad jis užléido truciznàs kelias, tuoj vaikai išlakstė Gs.
užléisti var̃valio užgerti svaigiųjų gėrimų, įkaušti: Ans biškį var̃valio užléido i pasidarė dideliai šnekus Pln.

Daugiau informacijos

susiródyti

Apibrėžtis

1 ródyti, -o (ródžia Kp, Čb, Sn; PK93, -ija; N), -ė (-ijo)
1. tr. R, Sut, N, K duoti pamatyti, teikti žiūrėti, apžiūrėti: Man rodos, aš tau rodžiau mano pirkalus J. Ródyti kam paveikslą, nuotrauką NdŽ. Dabar neródžiu nieko niekam JnšM. Dedąs pinigus kapšin ir niekam neródąs LKKVII188(Krs). Kap gaspadorius nueina rugių žiūrėt, tai atsineša saują ir moterim ródžia Vlk. Savo arklius nenorėjau ródyti, geri buvo Als. Tėvai pirma piršliam vyresniąją dukterį ródžia Skdt. Oi man nerodė savo dukrelės, tik man parodė kiemo mergelę LTR(Mrc). Matušele, neeiki, nerodyki skrynelės D36.
| Jam jau žąsienos nerodyk (nemėgsta) Klt.
^ Eimi save rodyt, kitų žiūrėt B539. Eina savi rodyti, kito pamatyti Sim. Vyrui vieną kišką rodyk, antrą – ne (visos teisybės nesakyk) LTR(Krp). Latrui butelio nereikia rodyti LTR(Vdk). Ko nerodai, a pavogęs ką turi?! LTR(Grk). Prieš akis ródo, ką gerai padarei (apgalvojus praeitį, matyti viskas) Mrj. Esu tarp medžių, rodau viską, bet pats nieko nematau (langas) Pnd.
ródytinai Žmogus kuklus – neiškiša rodytinai nei savęs, nei savo veiksmų J.Jabl.
| refl. tr. K, I: Išgėręs vieną kitą ir pradėjęs rodytis tą daiktą, kur rado LTR(Kp). Mama, paeik į šalį – ródykis čia viską (nesikelnėk prie kitų)! Rdn.
ǁ leisti apžiūrėti, patikrinti (sveikatą): Mergaičiukė į galą eina, ar nematai? Išprausiu, negi susmurgusią daktarui rodysi! J.Balt. Sveikatą palaikyti būtina sąlyga vaiką švariai laikyti, marškinėlius dažnai mainyti ir pradžioje kas trečia diena vaiką daktarui rodyti Pt.
ǁ apnuoginti, iškišti, atkišti (kurią kūno dalį) (paprastai reiškiant priešiškus jausmus): Kad kiek įpyksta, žiūrėk, ir berodo liežuvį Grž. Vaikai užkabinėja senį, rodo špygą Jnš. Tas vaikas ir špygą ródo, ir viską, o tu turi būt kvailas Jrb.
^ Miške gimęs, miške augęs, numie parejo – žemei kloniojas, danguo subinę ródo (svirtis) Vgr. Kiemuo kloniojas, o laukuo subinę ródo (svirtis) Štk.
| refl.: Bobos susirovusios subinėms rodės, dėl to ir soda gavo vardą Subinikai Lnk.
^ Mirę subinėm nebesiródysit, kur pastatys, te[n] stovėsit! Skr.
2. tr. daryti matomą atspindint: Tėčio batai, ištepti varveliu ir gerai išblizginti, kone veidą rodė A.Vencl. Šitą veidrodį aš sudaužysiu – jis mane negražiai ródo Skr.
| prk.: Raštas šventas, kuris kaip zerkolas po akim širdies pastatytas, veidą mūsų, kokias yra, rodžia SPI111.
^ Vieną veidą katės, kitą kalės ródo (apie labai nublizgintus batus) Plv. Ar zelkorius kaltas, kad negražiai rodo? Šauk.
ǁ intr. įgalinti matyti: Akys neródo (nematau) Rud. Akulioriai pasigadino ir nerodo ma[n] Gs.
3. tr. demonstruoti: Savo kūrinius užsienyje iki pirmojo pasaulinio karo rodė A. Žmuidzinavičius, J. Šileika, P. Kalpokas ir kiti dailininkai rš. Jis važinėdavo, savo drūtumą ródydamas Skr. Galvojo, šoferiaus ir kiną ródis Mžš. Vaikam ródžia televizorius Kls. Čia tai gražiai ródė: kūliais ritose, matytumėt, kas čia darėse Jrb. Ródė vaidinimą Grv. Stebuklus … ródžia DP166. Rodys dyvus ižgi čerto macies PK122.
ǁ imituoti: Ir anas (anūkas) ródžia, kaip bobutė su lazdom eina Lel.
4. tr., intr. gestais, ženklais aiškinti, nusakyti: Rodžiu SD338. An[t] pirštų ródžia Rš. Gulįs koja ródė Krg. Ródžia – lip (lipk) viršun Rud. Kartas nuo karto rodė man smakru paduoti šieno ir šiaudų, užremti užugardės vartus J.Balt. Stasys norėjo prieiti, tačiau Rokas jam rodė, kad nesiartintų ir tylėtų V.Bub. Galva nedirba – rankom neródyk Jž. Ródžia anas kelią Dglš. Kur jojo, ten gaisais padangę švietė, ten gaisrais kelią savo rodė V.Krėv. Ródomasis ženklas NdŽ. Ir rodžiat (rodo tau) tą kelią MP218. Išklampotas per Gudiškius ir toliau kelias rodė, kur nueita sukilėlių V.Myk-Put.
| prk.: Gyvenimas žmoguo kelį ródo, ale bet par vėlu [tada] Žd. Man vargeliai rodo kelią, tiesus kelias pas tėvelį LTR(Upn).
^ Ar gal aklas aklam kelią rodyti? Prk. Nereik ubagui kelią rodyt, vilkui taipogi B217. Tinginys ir kelią koja rodo LTR(Vl). Darbas darbą rodo Trs. Akės rodo darbą Šts. Darbymetėj darbas darbą rodžia LTR(Ant). Du bėga, du veja, du kelią rodo (vienkinkiai ratai) Stč. Du bėga, du veja, o penktas kelią rodo (porinis vežimas) LTR(Graž). Pats nemato, o kitiems rodo (lazda) LTR.
ǁ kreiptį kieno dėmesį į ką, kad žiūrėtų, matytų: Tu juokavai, man prie peties priglaudus galvą, ir rodei debesis, nuplaukiančius skliautu rš. Ant ko [= į ką] pirštais ródyti KII367. Neródyk pirštu į jį NdŽ. Nerodyk pirštu į saulę – išdursi akis Ds. Su vienu pirštu nerodyk į saulę: jei su dum, jei su visa ranka [galima rodyti] Dr. Rodomuoju pirštu jis trynė panosę I.Simon.
^ Aklai vištai grūdą rodo Lš. Ką tu man rodai ant alksnio grūšnes?! Jnš. Ant alksnio ródo obūlą (vilioja) Tl.
ǁ tr. tam tikra padėtimi žymėti (laiką, temperatūrą ir pan.): Laikrodis jau rodė devintą valandą A.Vien. Prastai ródo jau tas laikrodis – be dešimts vieniuoleka Ar. Jei dangus žvaigždėtas, sietynas rodo nakties laiką M.Katk. Saulė rodė priešpiečių laiką, kai palaukėj pasirodė raiti prievaizdas ir vaitas patikrinti, ar visi stojo į darbą V.Myk-Put. Gyvsidabrio stulpelis rodė trisdešimt šešis ir pusę. Mažai! V.Bub.
5. tr. aiškinti, mokyti: Lig dviem skyriam ródžiau vaikam Ad. Koks tę inžinierius atvažiavęs ir ródžia, kap ir ką daryt Grv.
ródytinai adv.: Aš galiu parodyti ródytinai, teip gerai nesuprasit Vvr.
ǁ skelbti: Ateisim mes sūnausp Dievo, … nes šventas Povilas taipo rodo Mž418. Nuog ano meto pradėjo Jėzus rodyt mokytiniamus savo save eisiant Jeruzalėn ir daug nukentėsiant nuog vyresnių ir vyriausių farizeušų Ch1Mt16,21.
| Kaip jam knyga ródžia, teip jis ir daro Antš. Ką gi kalendorius ródžia? Kp. Mano protas, galva kitaip ródo NdŽ. Kaip liežuvis jau ródo, teip i šneki (savo tarme) Vdk.
6. intr. išeiti į viešumą, atvirą vietą, būti matomam: Pažint, jog jos nerado tanciup, nei puotoj, nei bevaikštinėjančios, nei duryse, nei langiep beródančios ir beveizdinčios ant tų, kurie pro šalį tęnai vaikščiojo, kaip šios kartos mergos daro DP440.
| refl. H173, R130: Aš nenoriu jam rodyties J. Nesiródžia, bijo kareivių Strn. Eik greičiau ir nesirodyk man, kol neparneši pilnos kraitelės uogų! J.Balč. Gali neródyties – nedideliai gražus tesi (juok.) Mžk. Jaunoji pasislepia kamaron ir nesiródžia On. Aš atsiguliau kitan galan ir nesiródžiau, paki visi suejo Šlčn. Garbingu yra dėl zokaninkų daiktu retai iš namų teeiti, kitims nerodyties M.Valanč. Savam tėvuliu[i] nesirodytau, savo vargelio jam neporytau (d.) Vrn. Tą butą parduok, sako, aš nebródysiuos čia tame mieste Krt. Po visų tų įvykių Puodžiūnai niekur iš namų nebesirodė A.Vien. Jis liko to pono žentu, ponavo tam dvare, o tie velniai daugiau jau ten nesirodė BsPIV26. Miškinės kiaulės (šernai) seniau neródės LKT68(Pp). Ka varlės rodos juodos, tai būs lytaus Plt. Saulė ródos Dglš. Kol saulė predės ródyties, ta mas ir išminsma [linus] Varn. Naktį … žvaizdės danguje rodžias DP502.
ǁ refl. atvykti: Jau paleido vaikus [mokytoja atostogų], bet pas mum da nesiródo Jnšk. Mūsasis (tėvas) kai vakar išėjo, tai dar i nesiródo LKKXI202(Škn). Karalienę su dukteria paleido ir prašė, kad ji nesirodytų į savo dvarą BsPII31. Laukai tušti – nieks nei su dalgiu, nei su grėbliu nesirodo V.Bub.
ǁ refl. rastis, darytis: Debesys ródos, ale baltos Vdk. Jau kad iž akmenio [v]anduo ródosi, tai jau bus [lietaus] Grv. Kerta [titnagu], ir tada ugnis ródos Rš. Iš padkavų ugnis ródos Rod. Pavasaris pradėjo rodytis Jnšk. Rytais jau pašąla, gal pradės žiema ródytis Jnšk. Rytais jau šalnos pradeda ródytis NdŽ. Tada dar rubliai nesiródė, litai buvo Skr. Josios veiduose rodės saulės spinduliai LTR(Lp).
| Iš visų pusių (šalių) priegada rodos KBI10.
ǁ refl. darytis matomam, ryškėti: Vieną dieną, vaikščiodamas po krantą, pastebėjau iš vakarų pusės nykstant jūrą ir toj vietoj rodantis iškilus žemę, kuria galėjau pabėgti nuo salos J.Balč.
^ Rodos, rodos, tik neišlenda (taip pasijuokiama iš dažnai vartojančio žodį „rodos“) LTsV841(Vlkv).
ǁ refl. kilti sąmonėje: Ir Ilžei dar vis tebesirodo Ėvės ašarotas veidelis I.Simon. Gal, sakau, tas pasišiaušęs dirigentas taip įstrigo į galvą ir rodosi man akyse visokiais pavidalais? K.Saj.
ǁ refl. būti išspausdintam: Jų (užsienyje gyvenančių lietuvių rašytojų) atskiri kūriniai vis dažniau pradeda rodytis Lietuvos spaudoje bei literatūriniuose leidiniuose rš.
7. tr. prk. išleisti, išduoti iš savęs: Išsiskarojo [kriaušaitė], ale nė vieno žiedo neródė Rd. Anei vienas akmenėlis ugnelės nerodė, anei vienas bernužėlis tieselės nesakė (d.) Rtn. Vaikščiodama uliodama akmenėlius žarstė, anei vienas akmenėlis ugnelės nerodė (d.) Lp.
8. tr., intr. tam tikrais ženklais įgalinti numatyti: Toks karštis badus ródo Skr. Pavasaris gražiai ródo Šln. Dangus ródžia vėją Kp. Visa rodo, kad rytoj bus šilta diena rš. Nė nerodo gamta, ka tuoj būt lietaus Šn. Kap saulė ródžia, lietus bus Kls. Kasdien ródo lytų ir vėl išsišvaisto Skr. Liuob šieną iškreiksi viename rėžė[je] – pradės jau ant lytaus ródyti, bėgsi į kitą rėžį tujau Krt. Katė vėjus ródžia Kp.
9. refl. Pš, Nj, Ds, Smn, Pls, Yl, Plng vaidentis: Seniau ródės žmonėm Vvs. Pali tuom akmeniu tai visiem ródėsi Ktv. Jų pirty, sako, ródos Ktk. Pasakoja, kad čia irgi ródės Lzd. Sako, ka te kokie ródosis, tę kokios tę visokios baisenybės ródos, tai kaip tę eitie?! Krn. Biržyne, būdavo, ródos ugnelė (pinigai degė) Antr. Dabar cūdai nebesrodo Pbs. Sako, bepročiuo i piningai ródos Slnt. Sirgdamas svaitėjau, i mun visokios šmėklos akės[e] ródės Plt.
^ Kad ródos, tai žegnokis Plv. Girtam iš vieno du rodos Plt.
ǁ refl. apsireikšti: Par keturias dešimtis dienų ródės jiemus Viešpatis ir kalbėjo su jais DP212.
10. tr. reikšti kokius jausmus, savybes, leisti juos pajusti, suprasti, suvokti: Aplinkinių gyventojų rodoma jo tėvams pagarba apsvaigina karštą jauno Viliaus galvą rš. Jis niekada nerodydavo savo jausmų vaikams, jis tarytum varžydavosi rš. Žiaurumą neródžiau, kareivis būdamas LKKIII197(Prk). Mielaširdystę man rodysi biednamui KN20. Idant iki gali meilę savą tėvišką rodyt teiktumbeisi PK31. Per stebuklą tat rodei, juog tarnų savo nemirštai PK137. Kaip tiktai prieš juos (tėvus) savo nepaslušnystę rodžia MP65. Matai, ir tos piktumą ródo Prn. Ar čia iš rimtųjų pyksti, ar tik valdžią rodai? K.Saj. Toną ródyti BŽ150. Pats visur vaikščiojo, purvą ir vandenį brido basas ir visiems rodė, kaip reikia nebijoti šalčio J.Balt. Riteriai nulenkia galvas, tuo rodydami, kad sutinka V.Krėv.
| Ligonis buvo labai silpnas, menkai berodė gyvybę J.Balč. Plonučiai medeliai dar nerodė jokių gyvybės žymių rš. Ką pilvas ródo, a neskausta? Krš.
ǁ kelti aikštėn, atskleisti: Mokytojai gyrė jį ir rodė pavyzdžiu kitiems mokiniams rš. Meilę jos ródžiu, idant jus to malko meilaus dalinykais padaryčio DP35. Tau, Tėve maloniausias, rodžiu nuodėmes manas DK134. Du pirmuoju adventu didį mielaširdumą Dievo prieš mus rodžia, o du paskutiniu teisybę jo apreiškia DP2.
| refl.: Tikrasis tikėjimas … ir žodžiuose, ir darbuose ródžias DP465. Didumas anos dienos ne tiektai iž rūstybės Dievo, bat ir iž kantrybės Dievo ródžias DP9. Ir iš daug kitų [vietų] rodžiasi, juog mes iš savęs nieko neturim PK242.
11. tr. žymėti, reikšti: Prielinksniais vadinami … žodžiai, kurie rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais LKGII577. Priežastis rodančios [jungės] S.Dauk.
12. tr. leisti konstatuoti, nustatyti, teigti: Visas [mergaitės] liemuo ir akys rodė žvalumą Žem. Šiandien dar jau raštai, jau pasakos rodo juos žemlionimis buvus S.Dauk. Rašymai [laikraščiuose] rodžia, jog bus karas Pls.
ǁ sakyti, tvirtinti: Įstatymas rodo, ka reik[ia] duoti Vgr. Įstatymas rodo, kad aš pensiją gausiu Stč. Poniškas jo vardas rodo, kad jis reikalaus ir poniško apsiėjimo! K.Saj. Antraštėje minimas žodis surinkimas rodo, kad tas katekizmas yra išleistas kalvinų KlbIII239(J.Balč). Taip pat praktika rodo, kad skruzdėlė su sparniukais lekioja – bus lietaus Btg.
13. tr. tvirtinti teigimą faktais: Tavo teisingumą jie ródė J.Jabl. Tam tikrame savo gramatikos skyriuje Jaunius rodo, kad reikią rašyti … veskime, meskime (iš ved+kime, met+kime) LTII318(J.Jabl). Kožnas savo tiesą ródyt pradėjo Sv. Rodyk tatai po akim mano ir tavo brolių BB1Moz31,37. Jei piktai kalbėjau, tada rodyk tatai pikt sant BPI372.
ǁ duoti parodymus, liudyti: Jis pats neprisipažino, bet visi kaimynai ródo Up. Jie nebeturi teisės rodyti nei civilinėse, nei kriminalinėse bylose, net sprendžiant ginčus dėl lauko sienų J.Balč. O ryto metą susiejo visi byskupai, raštnykai ir vyresnieji žmonių, teipajeg ir visa rata bei rodijo ant Jėzaus BPI374.
14. tr., intr. Btg daryti tam tikrą įspūdį: Rugiai iš pavasario puikiai ródė, tik vėliau numenko Grš. Šįmet mėlynių labai daug bus, labai gražiai ródo Jrb. Šiemet žieminiai prastai ródo Nj. Iš rudenies nieko dobilai ródė, bet dar̃ in pavasarį tai nei velnio Al. Nesvarbu, plotas [bulvių] ką ródo, o ką šaknys Skr. Tas bulvių kaišimas į ką beródo aklo žmogaus Gršl. Nor ir jaunas, al ródžia in pabuvusį LKT403(Šč).
| refl.: Kai papylė [v]andenio, tai vasarojus baikai ródžias Slm. Kur bus susiūta, siūlės visai nežymės, rodysis lyg suaugę KlbXIV42(J.Balč). Iš stuobrio rodės žmogus, iš kadagio gyvolis Žem. Tu netikęs žmogau, kaip tau ta pasaka ródos? K.Donel. Aš negalėjau suprasti, kaip jie nebijojo žiūrėt į tokį baisų daiktą, koks aš turėjau jiems rodytis J.Balč. Didliai slabni ródžiaus tą naktį Ms. Ji ródėsi visai gyva NdŽ. Aš nepilnametis ródaus [iš išvaizdos], o einu jau dvidešimt pirmus metus Šts. Kaip pabaiga svieto ródės tie vokyčiai Krš. Šventadieniui, to laiko mada, mergaitės, o ypač moters, segės bent keliais apsagalais tyčia, kad būtų storiau paskugalyje ir dėl to laibiau rodytųsi juosmenyje Vaižg. Geresnė ródos R47. Viena [duktė] buvo nematyto gražumo mergaitė; karalienė neapsakomai tuo džiaugėsi, iš to džiaugsmo tiesiog be galvos rodėsi J.Balč. Miškas ėmė ródytis vis labiau ir labiau pažįstamas NdŽ. Ródės nei į tvorą, nei į mietą NdŽ.
ǁ refl. elgesiu duoti pamatą save laikyti kokiu: Ir jis nori rodytis teisingas J.Jabl. Nenorėk geras ródytis, geras nebūdamas KII100. Būk, koks nori rodytis, ir geras būsi žmogus J.Jabl. Vieno noro geram rodytis čia neužtenka: reik[ia] ir būti geram, ne tik rodytis J.Jabl. Jonukas nor rodyties tėvuo geru, kad pyrago parvežtų Klm.
ǁ refl. apsimesti, dėtis: Rodžiuosi ką darąs SD34. Jis rodės tikrą teisybę sakąs M.Valanč. Šis ministras visados buvo mano slaptas priešas, nors akyse jis man rodėsi geras J.Balč. Jis turėjo ródytis, jog jam jie nei šalta, nei balta NdŽ.
ǁ refl. I didžiuotis, pūstis.
ǁ refl. išsiduoti, garsintis: Sek paskuo manęs atstu, dabar negali rodyties mano pažįstama Žem. Jie turia visko, tik nelabai ródos, nelabai vaišina Skr.
15. impers. darytis kokiam įspūdžiui, nuomonei: Man rodo, kad nebelis daugiau Skr. Man rodo, nereikalaus tokių, palikste bevypsą Žem. Anos proteliuo teip rodo, kad paprūdžiais žemė liesesnė Šts.
| refl.: Ródos man, tau K. Gerai rodos man N. Man rodžias, kad visur lyja Brš. Man ródos, kad jūs va čia až kalno ažeitūt, tuoj pamatytūt kiškį KlbXI32(Lkm). Man ródosi, kad be reikalo šitas darbas Krm. Veizėk, mun ródos, ka yra durės[e] [raktas] Gršl. Tik man ródos, kad lubos prislėgė man' prie lovos Grv. Mun ródos, ka… – Ka rodos, reik žegnoties (juok.) Plt. Rodžias tamsu vis, nenoriu keltis Brš. I mun pradėjo ródytis, kad i numūse velnių yr Als. Kai judu, tai da nieko ródos, o kai apsistoju dirbus, ródos, ka netvirta sveikata Nmk. Vakar, kaip toks lietus, ródės, va jau po vasarai Mžš. Kaip i nepadoru ródos: pasakok daba tokius nėkus Lk. Visiems rodės Gustį būsiant čiuiniu vaikeliu, nes buvo gan dailus M.Valanč. Kiekvienas taip elgias, kaip jam ródos geriau NdŽ. Jiems ródės taip ir reikiant NdŽ. Jau koks geras lietus – ródos, kad auksas byra Kš. Veizėk, kaip vištos leida nu lytaus: ródos, kad anums drobužiai sušlaps LKT87(Žr). Susėdę ir rodavosas, ródos, ka darbo nebūtų Vvr.
ǁ būti, pasidaryti kokiai būklei: Man dabar blogai ródo (prastas gyvenimas) Plv.
^ Blogai rodo – gerai bus LTsV212, Rs. Su duona prastai rodo, būs brangi rugiai Dr.
16. R žymi numatomą ar spėjamą dalyką, abejojimą sakomu dalyku: Sušuktum, rodos: ką darai! – tik nieks, deja, tavęs negirdi J.Marcin. Jo balse kelis kartus, visai, rodės, netikėtai, taip skaudžiai suskambėjo apmaudo ir baisios nelaimės styga, kad mane visą šiurpas paėmė J.Bil. Nelabai drūtai, ale, ródos, lijo Mlk. Ródos, rytoj lytaus bus KII335. Ródžias, viskas Brš. Rodos, tik vakar čia buvau J.Gruš. Piningų, ródos, neturėjo susikrovę LKT153(Žg). Įsiklausai ir girdi – rodos, laukai tave šaukia A.Vencl. Net saulelė, ródos, dabar skaisčiau šviečia NdŽ. Regis, kiek metų gyvenau, o tik, ródos, pradėjau gyvent Ob. Ródžias, neprisimenu tokių LKKXI133(Glv). Ródžias, seniau ir švaru būdavo LKT318(Imb). Lietuva, ródžias, tik maišelis (maža), o kas namas, tai šneka Krn. Ródžias, kalnas, o nieko nematyt nuo čia Brb. Tokia lėta, ródžias, buvo, o va kap padarė Prn. Kaip te mergos eidavo [vienmarškinės] – negražu, ródos Lel. Ródos, dėsiuos į galvą, užsukau radiją ir užmiršau Vdk. Kaip pripranti, taip, rodos, ir reikia LTR(Vdkt). Kur tie žmones dabar, ródos, važiuoja tiek daug: kiek tų mašinų eina, o važiuoja i važiuoja Jrb. Kai prisėdau prie šalelės, rodos, dangus atsidarė (d.) Lp. Visas miškas siūbuoja, rodžias, kenčia, dejuoja LTR(Lbv).
^ Šiandie, ródos, dvaras, o ryt ubagas (nesigirk turtingumu) Trgn.
17. tr. vesti: Ir jis siuntė Judą pirm savęs Josefop, idant jį rodytų (vestų) in Gosen BB1Moz46,28.
18. SD313(korektūr.klaida) = godyti: Godau apie ką SD3373.
◊ aki̇̀s ródyti DŽ, Lš, Klt, Ds, Km, Šd, Rs atvykti susitikti, apsilankyti: Alfonsas į namus ir akių nerodė A.Vien. Ganote po mano ganyklas, o ant rokundo šaukiami nė akių nerodote! Žem. Marčia akių̃ neródo Klvr. Ji nenorėjo matyti žmonių nei savo akių rodyti LzP. Kaip tas aki̇̀s ródyti, skolos neatidevus Rdn. Pasiskolino, tai nė akių̃ neródo Prn. Tolei mačiau, kolei užauklėjau, o dabar nė vienas akių̃ neródžia Ktk. Jau bėda kokia atvarė – teip jau ir akių̃ neródai Ut. Kaip susipykom, visus metus nė akių̃ nebródė Užv. Po tos kalbos jis nė akių̃ neródo Plv.
ámbas ródyti Jnš būti užsispyrusiam, ožiuotis.
ãšaras ródyti verkti: Nerodė ašarų viena Gražutė, nes nenorėjo didinti tėvui skausmo J.Balč.
bal̃są ródyti rėkti, šaukti: Ir šito[ji] bal̃są ródžia (barasi) JnšM.
dañgų ródo apie neuždarytą viralą: Susėdom rytą pusryčių, o čia – vėl žili barščiai dangų rodo J.Balt.
danti̇̀s ródyti
1. Aln, Kv menk. juoktis, šaipytis: Tik rodo visiem dantis Blnk. Mergos tik staiposi prieš vyrus, ródo danti̇̀s Jnš. Jaunai mergiotei nepritinka danti̇̀s ródyt kožnam berniokui Ps. Aš čia ėduos graužuos, o ans danti̇̀s ródo Krš. Neródyk dantų̃ jam, bo su ragais nudurs (mušis) Šln. Nerodyk dantų: ir taip žinau, kad balti LTR(Vdkt). Drebėjo, drebėjo, kol siaubas praėjo, o dabar rodo dantis LTR(Srd). Ar dantis parduot atnešei, kad visiems rodai? Dkš. Nerodyk dantų – nieks nepirks LTR(Rs).
2. gąsdinti: Rodo dantis kaip vilkas PPr412. Nerodyk kaip šuo dantų Srv. Neródyk dantų̃, aš jų nebijau Mrj.

į aki̇̀s (akysè) ródytis ateiti ir būti matomam: Prašom pasakyti, kad jis daugiau mano akyse nebesirodytų rš. Vis ana prieš jį stovi, o jis prašo, kad jinai nesiródyt[ų] jam akýse Eiš. Nesiródyk šeimininkui in aki̇̀s Mrj.
nósies neródyti
1. neatvykti pasimatyti: Sėdo i išdulkėjo, i daugiau panai nósies neberódė LKT216(Mšk).
2. arti nelįsti, nesiartinti: Didžiausias žvirblių pabaisa – tai Angoros katinas, kuriam jie ir nosies nerodo rš.

óžius ródyti aikštytis, ožiuotis: Vaikas pradėjo óžius ródyti Šk.
pir̃štais ródyti tyčiotis: Kur pasisuku, visur mane ródo pir̃štais Ds.
sylàs ródyti eiti imtynių, muštis: Žodis po žodį – pradėjo savo sylàs ródyt! Jrb.
smagini̇̀nėje negerai̇̃ ródo apie myštantį protą: Must jau tau smagininė[je] negerai berodo, ka[d] tokius nėkus išsimislijai Vvr.
sùbinę ródyti būti nedėkingam: Tu jam žmogus gera darai, o jis tau atsigręžęs sùbinę ródo Lnkv.
ši̇̀rdį ródyti nuoširdžiai ką daryti, gera daryti: Rodyk ponui širdį, o jis tau pasturgalį parodys Žem. O tau šitaip pasakysiu: apsaugok tave Viešpatie rodyti šeimininkams gerą širdį! J.Balt. Nu sakyk, ródyk ši̇̀rdį, ka nori Brs. Aš nežinau, kaip tamstai gerą širdį rodyti ir atsimokėti ažu visas geradėjystas A.Baran. Tu anam širdį rodyk, o ans tau nugarą Ll. Tu jam šnekėk, širdį rodyk, o jis tau špygą An. Aš anam rodau širdį, o ans sako, kad avino kulis LTR(Yl). Tu rodai jam širdį, o jis tau uodegą Pnd. Jei rodai kitam širdį, ans sako, kad tu smirdi Dr. Tu rodai širdį, o jis tau uodegą LTR(Jz). Jis su tavim kalba ir tau širdį rodo, paskum apsigręžęs kitai ranką duoda (d.) Rgvl.
šùn[iui] kẽlią ródyti vargingai, skurdžiai gyventi: Jei jis būtų tėvų klausęs, tai šiandien jis šùn kẽlią neródytų Skr. Jis čia šùn kẽlio neródo (turtingai gyvena) Skr.
tuõ beródo apie didelį pasitenkinimą: Juozukui tuo berodo: beveizdint pasikinkė ir išlėkė Žem.
vélnius ródyti dūkti, šėlti, savivaliauti: Savo vélnius [vaikai] ródo, neklauso Nj.
1 antródyti (ž.) tr. pasakyti ką kur esant, paskųsti: Jis ančródė vyrus, nu karo pasislėpusius Trk.
1 apródyti tr.
1. Sut, Š, DŽ viską pateikti apžiūrėti: Apródė kambarius Dkšt. Einam pas mane, aprodysiu savo gerą Srv. Aš tamstai rytoj aprodysiu, kas kame yra LzP. Kada piningus aprodė, paliepė žiūrėt aukštyn BsPIII49. Tas brolis apródęs viską: puikiame dvare begyvenąs Nv.
| refl. tr., intr. Š, DŽ1: Kai nuėjau, tai viską apsiródė Sb. Kai atvažiuos pražvalgai, reiks viskas apsiródyti Kp. Apsirodė, kad aš bagotas Slk.
| Apsirodė jis visiem susiedam [, kad apmuštas] Lp.
2. refl. gestais paaiškinti: Ši (žmona) nuejus su ranka apsirodžius: čia rytojui, čia porytui, šiai dienai nebėr LMD(Sln).
3. refl. žr. 1 parodyti 1 (refl.): Keliavo į Rymą popiežiui apsirodyti S.Dauk.
4. žr. 1 parodyti 9: Kokią man aprodai malonę ir kaip man esi viernus! brš.
1 atródyti K; N
1. intr. Š, DŽ1 daryti kokį įspūdį, būti kokios išvaizdos: Da gerai atródžia, sveikas, stipras Alks. Jau dar̃ tu atrodi gerai Lp. Anas až man jaunesniu atródžia Švd. Ant veido jis nėko atródydavo, ale buvo sergąs LKT107(Klm). Ant veido atródo nesurukęs, gražus, o baltas LKT90(Rt). Merga gražiai atródžia Dglš. Tuokart kai su Poviliu buvę nueję, prasčiai atródę Trk. Koks pasenęs atródo, koks nepažįstamas Rt. Ilgai laikės šiaudų stogai, tiktai va nepuikiai atródė Lž. Kito tvartas gražiau atródo, kaip jų pirkia Krd. Ne toks atrodo kunigo veidas, kad pargrįžtančios žmonos lauktų V.Krėv. Eržilui iš nasrų krito putos, ir jis visas atrodė kaip išmaudytas V.Myk-Put. Jeigu aš tokia bjauri atródau, nėkados nebigersiu Vkš. Miestas atrodė gražus ir net didelis P.Cvir. Nė į ką neatrodo linai (menki) Dr. Vėjuotie i mažas šaltis dideliu speigu atródo Vvr. Jis man kvailas atrodė Šl. Ir ji suprunkštė vėl, taip juokingai jai atrodė Rapolo ir Amilios nesupratingumas J.Balt. Klausimas, iš pradžių atrodęs toks paprastas, staiga pasidaro be galo painus J.Avyž. Kaip atrodo šiemet javų daigslis, ar gerai sudygsta? Lnkv. Aš turiu kelnes, gražias, raudonas, kap jom apsiaunu, atródau ponas (d.) Vlkv.
^ Atrodo kaip šuo be uodegos KrvP(Vlkv). Aprėdytas ir kelmas kitaip atrodo LTsV97. Ne visada taip yr, kaip atrodo LTsV231(Ldvn). Boba tur metų tiek, kiek ji atródo Jrb.
| refl.: Kad apdroši [tekinį], kitoks atsiródys Grg. Kap atsiródo lauke? Mrj. Teip jau atsiródo nieko, beveik sveika Brž.
ǁ panėšėti: Mergšė vienuolikos dvylikos metų daugiau in vaikutį atródo LKT212(Lbv).
2. impers. DŽ1 susidaryti kokiam įspūdžiui, nuomonei: Man atrodė, kad čia kas kitas rėkė Grš. Juk tą visi žino jau, kaip čia buvo, man atrodo, kad tai menka naujyna tėr Vvr. Juo daugiau vežėm, juo labiau atrodė: nebus nei galo, nei krašto šitiems žabarams J.Balt. Man tai atródo beprasmiška BŽ193. Atródė, ka visas pilvas perpjautas i visos žarnos lauke Jrb. Atrodo, lyg viliotų, kviestų žemelė, motina gera J.Marcin. Pats kurčiausias kampas – neturim nieko, o mumi atródo, kad pats smagiausias Pls. Greit bus pavasaris, teip atrodo Ėr.
| refl.: Jam atsiródo, kad šnapsas yra paprasčiausia nuodėmė Ūd. Man ir atsiródo, kad ten geros avižos Grš. Mergele jaunoji, kap tau atsiródo, gal žalia rūtelė nešiot nusibodo? DrskD130. Sakykie, berneli, kaip tau atsirodo, ar bėri žirgeliai šerti atsibodo? (d.) Nmn. Atsiródo, ka tai ne velnias, ale susiedas apsirengęs už velnią Vlk.
3. modal. praes., praet. 3 prs. matyt, turbūt: Atrodo, jis nė nesirengia imtis kokio darbo rš.
4. refl. pasimatyti (akyse): Pirma atsiródė vienas, dabar atsiródo du Sd. Ma[n] tąsyk akyse atsiródė baisybė Ss.
5. tr. atvaizduoti: Atródo zelkorius, koks esi J.
6. KII332 žr. 1 parodyti 1.
7. žr. 1 parodyti 2: Aš atródau kelį jamui, kur eiti J.
8. tr. atiduoti, grąžinti: Ir atrodė Abrahamui jo moterį Sarą BB1Moz20,14. Idant jį savam tėvui atrodytų BB1Moz37,22. Norim mirdami Dievui atrodyti savo mielą dūšelę ant amžino išganymo BPII414. Kurs ant ubago susimilsta, tas Dievui žyčija, kursai gerybę jam vėl atrodys BPII255.
9. tr. įskųsti, įduoti: Žinojo, jog žydai jį tiktai iš keršto atrodę buvo BPI380. Mano tarnai mane užstotų, jeig žydams nebūčiau atrodytas BPI377.
10. tr. paskirti: Tą dieną, kada anys atrodyti (paraštėje išskirti) buvo plebonais būti ponui BB3Moz7,35.
1 ×daródyti (hibr.)
1. tr. pademonstruoti sugebėjimą: Da žentas nedaródys, ką tėvukas daródo Jsv.
2. tr. I argumentais įtikinti: Dėl ko trokšti mums darodyti, jog vienas jūsų Dievas yra stipresnis ir galingesnis už visus dievus mūsūsius? M.Valanč. Jis darodė, kad čia viskas gerai padaryta rš.
ǁ faktais, argumentais paremti kokį teiginį: Dabar be niekur nieko darodys, ir būsi kaltas Sdk. Paskiaus darodė, jog kryžokai, norėdamys be galo žemaičius krobti ir lupti, tyčiomis nemokė jų katalikų tikėjimo M.Valanč. Paukštis … pasakė jam istoriją apie vaikus jo, kuriuos darodo karaliu[i] tikrais jo vaikais esančiais BM94(Brž). Liudininkai darodė, kad anas ne bernas, o vyras LTR(Slk).
^ Ko biesas netropys, tą boba darodys LMD.
3. tr., intr. patarti, pamokyti: Vilniuj buvau, dešimt metų veikiau, tik tokia durna buvau – niekas nedaródė [išsiimti pažymėjimo] Dv. Geri žmonės daródė, vaikel, – kur aš pati būč suieškojus?! Ut. Man darodė geri žmonės, kur man senis dėtie LTR(Mrk).
ǁ pasakyti, nurodyti: Kas tau daródė in mus? Mes da[r] niekam nesakėm, kad arklį parduodam Ut.
4. intr. prilygti: Drūtas labai, argi jūs katras daródytūt jam?! Krok. Mano mamelė sveika buvo, o aš jau nedaródau nieku Krok.
1 įródyti tr. K
1. stengtis, kad pamatytų: Negal anam įrodyti kaip aklam saldį pieną Šts.
2. refl. atsirasti, pasireikšti: Lenkų žemėje nesenai visokios limpančios ligos ir maras įsirodė prš.
3. Š, DŽ1 argumentais atskleisti tiesą, tikrumą: Kas per daug įrodinėja, tas nieko neįrodo rš. Stengiasi klausytojams įrodyti K.Būg. Mokslo veikale privalu išrodyti esminius argumentus ir savo tezę įródyti FT. Laužavietės liekanos nenuginčijamai įrodė, kad mišką padegė jie sp.
^ Ginčais proto neįrodysi KrvP(Lp).
ǁ paremti faktais: Nusispjaut, tėte, kas ką kalba: kalbėt kalbėk, o tu įrodyk A.Vien. Kur liudininkai? Kur įrodomieji dokumentai? B.Sruog. Aš įródau, kad tu pavogei, tai pavogei Lkš.
įródytai adv.: Įródytai negalimas LKGII523.
įródomai adv.: Įródomai apkaltinti BŽ302.
| refl.: Įsiródyti reikia, ka turėjai darbo (rūpinantis gauti pensiją) Grd.
ǁ samprotavimais įtikinti teisingumu: Įrodyk prieštaromis Z.Žem.
4. padaryti akivaizdžiu dalyku, patvirtinti: Ekonominė Rusijos istorija tuo būdu jau įrodė tai, ką rytoj įrodys politinė Rusijos istorija rš.
| refl.: Taip įsirodanti meilė savo tautai Vd.
5. Šv, Rm įskųsti: Įródė juos vokiečiam, ir suėmė Ėr. Jis tikrą savo brolį įródė valdžiai Gdž. Ans, o ne kas kitas įródė vokyčiams, ka pas mumis kavojas žmogus Slnt.
1 išródyti
1. tr. H163, R97, K, M, DŽ pateikti apžiūrėti: Juškevičius išródė, kad [koriuose] kiaušiniukai yra Rm. Atvažiuosi vasarą – išródysma LKT102(Vg). Nusivedęs išródė anam visas vietas, kuriose ans gyvena BM251(Krp). Tada įvedęs savo seserį tuos namuose, išródė visas stancijas BM98(Krč). Gatavos viską išródyti, iš – geros pardevėjos! Krš. Ta (naminė bitė) išrodžius laukinei visus turtus Sln. Visas dalis išródė, išdėliojo – kaip nesupranta, taip nesupranta Up. Viską išródžiau aš jamui J.
| refl. K, Š.
2. tr. išaiškinti rodant: Išródys [žemėlapyje], kaip kame kariau[ja] Vn. Rodytinai anims (nebyliams) išródo, ir išmoksta [rašyti] Šv.
3. tr. judesiais pavaizduoti: Moka tokie [artistai] visaip iššnekėti ir išródyti Krš.
4. tr. pareikšti, išreikšti: Gerą valią parodau, išrodau R186. Kam meilę išródyti KII28. Jie turi valdžiai bei vyriausybei išrodyti paklusnumą I.Simon. Šime dalyke jis savo viernybę išródė KBI15. Kristus, vandenį vynu paversdamas, savo macę didę išrodė BPI186. Jis daug mums išrodo geradėjysčių brš. Ir pagonai ketino visą savo macį išrodyti Ns1858,3. Dėkavojam už tokią tavo didę malonę, kurią tu mums išródęs esi VoL88. Visaip jis bandė jiems išrodyti gera, jeib jiems tik būtų naudinga ir smagu gyventi Vd. Jis (velnias) ėmė labai didelį maišą, pilną akmenų, ir norėjo su tais ties Kaunu Nemuną užpilti, manydamas tokiu darbu visiems svotbos svečiams didelę garbę išrodysiąs LTsIV598.
| refl. R129: Jis tame dalyke nei šiltas, nei šaltas išsiródė KII11. Jis prieš kiekvieną teisus išsiródo KII367. Ans negali išsiródyt: kaip valdžia nori, teip turi daryti Vdk. Kad neatvirai klasta išsirodo, ir ta tuojaus gal[i] atliudyta būti prš. Ir jis malonus išsirodos tiems, kurie jopi prisiverčias BbSir17,28. Išsirodykit meilingi! KlvD349.
5. tr. išryškinti, atskleisti: Bus išrodyta gėda tava, ir bjaurumą tavą regės WP11. Jo rūbai, jo nusijuokimas bei ėjimas jį išrodo BbSir19,27.
| refl.: Savo čėsu tai išsiródys, išsireikš KII18. Tokiame dalyke išsirodo tikrai broliškoji meilė LC1878,31. Policijai tai geriaus ištardant [ = ištardžius], išsirodė, kad tai tiesa esanti Kel1881,35(priedas). Ką jie daryti tur[i], tatai mumus gražiai išsirodo ant apaštalų BPI12. Mes jau esame Dievo vaikai, ir dar neišsirodė, kas mes būsime Bb1Jn3,2.
6. refl. Sdk, Vj apsimesti, dėtis, vaizduoti: Baisiu ponu išsirodo Trgn. Išsiródo geras, o y[ra] velnių priėdęs Šts. Matai, išsiródo mokąs Ms. Dvyliktas kaip lindo, tai tam tik vieną ausį nukirto, ir tas inpuolė in duobę pas tuos negyvėlius ir išsirodė teip, kaip negyvas, ir guli BsPIV268.
ǁ refl. Kb išsiduoti: Senis piningų daug turi, galėtų padoriau gyventi, ale bijo išsiródyti Vkš. Mat nenori išsiródyti, kad jo namas Mrj. Neišsiródė, ka supykęs Grd. Jis savy kenčia, bet neišsiródo Mrj.
ǁ refl. Q258 stengtis patraukti dėmesį, išsiskirti iš kitų: Išsiródo anas – kopėčias su viena ranka neša Dkk. Išsiródo, kas par vienas, eina nosį pastatęs Krš.
7. DŽ1, Alv, Sv, Dv, Kls, Prk žr. 1 atrodyti 1: Ji dar gerai išródo J. Jisai išrodo puikiai ir sveikai T.Tilv. Mūsų priešininkai ne tokie silpni, kaip kai kam gali išrodyti rš. Gražiai išródau, ale sena Ad. Katras čia senas išrodo jaunas?! Pc. Kodėl jūs taip išródot blogai? Rdd. Vienas [žmogus] taip išródo, kitas kitaip Krš. Išródo sveikas, o yra tikras ligonis Up. Išródai toks jaunas, pagražėjęs Pvn. Tep neišródau, kad aštuntą dešimtį einu Lnt. Tarpais ana išródo kaip trūkusi (ne viso proto) Krš. Nors visa virpėdama, vis dėlto stengiausi susivaldyti, kad rami išrodyčiau Pt. Gumbas dar raudonesnis ir stambesnio veido išrodė Žem. Kitiems jie (prūsai) išrodė kaipo tyri barbarai BsVVII. Gryčioj arklys dideliu išródžia Ds. Kurmis, nors išrodo žabalas, bet regi gan gerai Blv. Išrodo gražūs, švarūs numukai Grd. Gražiai išródžia aukšti medeliai BM432. Kurgi taip gražiai išrodo kaip rojaus kvietkelė LTR(Jnšk). Kada Jonelis apsivilko, išrodė kai koks kunigaikštis BsMtII257. Nors jis ir išrodo kaip baidyklė, baisus, bet namus tur gražius BsMtII102.
^ Ne taip durnas, kaip išródžia Ds. Ir usnė gražiai išródo JnšM. Aprėdytas ir kelmas kitaip išrodo Pšl. Išrodo katė ir yra katė, o bet ne katė (katinas) LTR(J.Jabl).
| refl.: Ans daug dirba, išsiródo pavargęs Vgr. Ans plonesnis išsiródė Jnš. Kitas ir neišsirodo toks senas N. Toks į aulys gražiaus išsirodys S.Dauk. Dailus o skaistus veidelis gražiai išsirodė I. Tas [dalykas] nei kokia paikystė išsirodo Ns1857,6. Kūnelis jo pailgesnis, ir dėl to jis išsirodo didesnis už jas A1885,125. Pagavo mus didis vėjas, kuris mano neprypratime (orig. nepriepratime) išsirodė baisiu sujudinimu oro I.
8. impers. žr. 1 atrodyti 2: Dyvinai išródo senam žmoguo Šv. Išródo, kad brėkšta vakaras Krš. Kaip išródo lauke? Pc. Jau gal bus ir pavasaris – tep išródžia Sn. Jau jis bėga, o jam išrodo, kad ta varna vis rėkia ant jo BsPIV30.
| refl.: Man išsiródė iškart, kad bus nieko mergina Alk. Panele jaunoji, kaip tau išsirodo, gal žalia rūtelė nešiot nusibodo LTR(Mrc). Man išsiródo, kad žmonimi lengviau gyvent Drsk.
9. R71, MŽ, N, M, Z.Žem žr. 1 įrodyti 3: Čia (straipsnyje) išrodyta, kad tai ne slavių ir ne keltų žodis K.Būg. Negalima išrodyti slavėnus ir aisčius turėjus dar kitą, atskirą nuo visų indoeuropiečių prokalbę K.Būg. Sveikas turėjai žmonių kalbos pavyzdžiais išrodyti, kad vardininkas netinkąs J.Jabl. To vienodumo nemokėtum iš mano straipsnių išrodyti J.Jabl. Mokslo veikale privalu išródyti esminius argumentus ir savo tezę įrodyti FT. Vargina kartais ir pats velinas žmones, kaip tatai gražiai išrodo historija BPII369. Vienkart išrodžiau ir jeibes Jn. Užvis rūgos, jog neišrodžiau aiškiai kilties giminės S.Dauk. Jėzų Kristų iš numirusiųjų prisikėlusį ir gyvą sančiu išrodo dešimteriopi jo pasirodymai BPII9.
| refl.: Iš to išsirodo, jog tikroji religija pirm nupuolimo žmogaus buvo MT15.
ǁ Liudininkais išrodau R60. Kuo tu išródysi, kad aš netiesą sakau? Š. Neturi dokumentų, ir išródyk [, kur dirbęs] Pgg. Šitam išrodyti, ką sakau, toli neieškosiu. Nesiteisink! Pt. Kai ji kiek aprimo, ėmė galvoti, kaip išrodyti savo vyrui jo klydimą J.Balč. Išrodžiau, kiek naudos bus Jn.
| refl.: Par karą viskas yra pražuvusi, negaliu išsiródyti Plik. Turėjo išsiródyti, ką dirbo Krš.
10. refl. išsipildyti, įvykti: Žmonims išsiródo sapnai Skdv.
11. tr. Krč prikalbėti išeiti: Atėjo girtas, led išrodėm iš gryčios Ėr. Motina išródo vaiką namo Rm. Reikia išródyt neprašytą svečią Lel.
ǁ išsiųsti: Baisu ir išródyt: da čėsais gali kas atstikt Ut. Tėtė išrodė mane žuvaut Ps. Kol senį prie darbo išródai, ir vakaras prieina Kair. Pačiu vidvasariu išródė vaikį Užv.
12. refl. pavykti, pasitaikyti: Ir antrajam išsirodė vis tai par Jono parodą užkuriom išeiti LTR(Kp).
◊ gẽrą ši̇̀rdį išródyti gera padaryti: Kaip tai aš galėjęs, girdi, ir įsimanyti jį pamesti – jį, kursai tiek man geros širdies išrodęs LzP.
1 nuródyti
1. tr. M, DŽ1 pasakyti esant, turint kokių ypatybių: Tos paklaidos, kurios mano tenai pažymėtos, ir čia nurodomos J.Jabl. Istorikai nurodo ne vieną rusų tautos ir lietuvių tautos draugystės pavyzdį senais laikais A.Vencl. Dažnai savo straipsniuose, kalbėdamas apie literatūrinę kalbą, Jablonskis nurodo pavyzdžiu latvius LKI44. Nurodykit, kuo esu nusidėjęs V.Krėv. Ans plepis, ans viską nurõdytum Eig. Daubomis, pelkėmis nurodžiau savo žemę, o mokesnius uždėjo kaip už pirmos rūšės Šts.
2. tr. pažymėti, išreikšti: Jungtukais tàd, tai̇̃, tai̇̃gi yra nurodomi priežasties – padarinio aiškinamieji santykiai LKGII673. Įvardžiais vadinami apibendrintos reikšmės žodžiai, kurie nurodo daiktus, daiktų ypatybes arba daiktų kiekį, bet neišreiškia tų daiktų ar ypatybių konkretaus turinio, nepasako apibrėžto daiktų kiekio LKGI637.
3. tr. H153, K, M, DŽ1 nusakyti vietą, laiką, kryptį, objektą: Atvažiuodavo jaunikis su piršliu, būdavo nuródyta žmonių aba paties pasidabota kokia pana LKT181(Prnv). Čia reiktų jum nurodyt žmogelį su pasakom Klvr. Nenuródysiu nė vienų namų Ad. Nuródžiau – čia stačiai eik pro tą tvartą, sakau, takas yr Vvr. Nuródė žmonės kelią, ale patamsy vis tiek netropijau namo Skdt. Ir šį kartą keleivis, Lapinsko nurodytas, gavo pas mus nakvynę rš. Jis (J.Jablonskis) nurodė kelią, kuriuo turime eiti, jei norime turėti padorią kalbą, – tas kelias yra laikytis gyvosios kalbos normų KlbV62(J.Balč). Katė niekad nedrybsojo ant suolų ar lovos, o saugojo jai nurodytą vietą P.Cvir. Ne vien, ka tiktai vaikas rėka, duoti valgyti – būs nuródyta, kumet duoti valgyti Lpl. Abu be savo namų, ne savoj troboj, palieptą darbą dirba, nurodytą kąsnį kanda rš.
nuródomai adv.: Nuródomai galiu pasakyti, kas verda šnapšę Šts.
| refl.: Tokios žinios ateidavo iš netyčių, kaimynai ant kits kito nusirodydavo LTI494(A.Janul).
4. žr. 1 atrodyti 1: Tame ežere vanduo nurodo mėlynas Pg. Blogiau nurodo [Kuršėnų] centras, kaip pakraščiai Krš. Šitas juodplaukis nurodė truputį vyresniu už baltplaukį V.Piet. Pajėgos puošė kūną, viltis gaivino širdį, visas puikus pasaulis taip mielai nurodė V.Piet.
| refl.: Aš nusiródau labai stora Alv.
5. impers. žr. 1 atrodyti 2: Man nuródė, kad ligonis jau ryto nebesulauks Bt. Taip mun nuródo, ka baisiai liūdnas tas čėsas Vdk. Kaip paskaitai Senkevičių ir pamisliji apie kitus raštininkus, tai taip nurodo, jog geriaus būtų, jeigu jie eitų ką nors kita daryti, neužsiimtų rašymu V.Piet.
| refl.: Anam teip nusiródė, kad tiek tėra kaltas KlvrŽ. Man nusirodė, kad jai ne visi namie – rėkia, kalba Bsg. Pasipjovė save – taip nuródosi mergom Ūd. Berneli, kaip tau nusirodo, gal šyvus žirgelius šerti nusibodo LTR(Mrc).
6. refl. argumentais paremti: Nusirodė, nusisakė nebuvęs partizanas, ir paleido Šts.
7. tr., intr. kokiais požymiais, ženklais įspėti būsiant: Bet ne prieš dorą saulė teip raudona tekėjo: mat nurodė vėjus Žem. Saulė teip gražiai nusileido, rasa dedasi – nuródo rytoj į gerą orą Ėr. Ant atsimetimo speigo nieko nenurodo; bus diena šviesi ir šalta Žem.
8. intr., tr. vaizduoti, dėtis, apsimesti: Parodytumėt kur mergą, man tikrai po širdies patinkamą, – tarė urėdas, nurodydamas liūdnumą Žem. Tu mani pririšk prie lovos, o aš daužysiuos, nurodysiu ant girto LTR(Grz).
| refl.: Jis čia tau nusirodo geras, ant ano varosi (jį apkalba, peikia) Lkš.
9. tr. reikšti (jausmus): Po sodą teipogi kas gyvas galįs juda, plasta, kožnas ypatingai nurodo džiaugsmą, sulaukęs linksmo pavasario Žem.
| Nubėgo [mergina], juokingai nurodydama savo paskubą LzP.
10. refl. ką rodant, žūti: Rodo, rodo mandrumus maudyklo, kol nusiródo (nuskęsta) Krš.
11. tr. H161 nulemti, skirti: Sakytojas nenurodo žmogaus į tamsiąją kapų duobę, o į dangišką šviesą I.Simon.
12. tr. R206 nustumti, atitolinti: Nuródė bėdą nuo savęs ant manęs Ps. Nurodė pagundinimą nuo savęs šalin Kel1862,203. Tave kožnas nu savo vartų šalin nurodys Kel1881,125.
◊ pir̃štais nuródyti išsityčioti: Pir̃štais tavi nuródytų, jei atlaidų drabužiais eitumi į vakaruškas (buvusi ne mada) Als. Aukso kubke laikytas, žaliam vyne mirkytas, nei pir̃štais nuródytas, nei žodžiais nukalbėtas, nei drobliaus dribtas, nei lietaus lytas (apie rūtų vainiką) Ukm.
1 paródyti DŽ; Q638, H163, R397,410, K, Sut
1. tr. duoti pažiūrėti, apžiūrėti: Parodžiu SD268. Parodykit man jūsų rankas N. Patvykst sijoną pakėlusi, viską savo parodė girta J. Aš paródžiau jai tas skarytes JnšM. Parod', ką tu čia turi̇̀! Arm. Ką žinau – pasakau, ką turiu – paródau Erž. Paród', ką pirkai Švnč. Atnešte, paród'te, ką pirkot Str. Knygą parodžiu Alv. Paródė man savo vyrą JnšM. Parodyk man vaiką itą LKKII227(Lz). Važiuojam kitų pamatyt ir savęs paródyt Dkš. Atveš [marčią] paródyt – neimsma neparódytos Lel. O ši trečia mergužėlė žemyn akis nuleido, matyt, kad ji nenorėjo paródyt savo veido DrskD126. Pirkion tėvas invedė, paródė vaikam, ką karvelę nupirko Rod. Mūsų baba liuob mumis vesias paródyti tą Blindos kapą Lk. Paródysi kam raštą, sakis – kokis durnavotas apsakinėj[o] Šlčn. Pamatė visko, kas jiem verta buvo paródyt Krm. Jum paródysiu visa Nmč. Paródai tu man žmogų – aš nė karto neregėjau (ps.) Pst. Lape, lape, parodyk tu mumi savo vyrą, labai mes norim pažiūrėtie LTR(Dv). Ko čia nepadarysiu, kad čia parodomas daiktas Lp. Gražu pasdairyt ir kitiemu paródyt LKKIX199(Dv). Duris atdarysiu, visiem parodysiu LTR(Trak). Jis paródžia žiedą [ir sako]: – Su karalio dukteria buvau, pats mačiau LKT235(Btr). Parodė kitas žmogus duonos šmotuką, ir šuo nusekė paskui jį LTR(Kp). Išgerk šitą, pripilk kitą, paródyki dugnelį JD1341. Ir tatai jis bylojęs, parodė jiemus rankas ir kojas VlnE61. Kaipo tau ant kalno parodyta yra BB2Moz27,8. Teparód tau Viešpatis veidą savą ir tesusimilst ant tavęs DP258. Viešpatie, paród mumus tėvą DP447. Tegi parod mumus atskaluonis DP19. Te paródig mumus anys, kas juos atsiuntė DP227. Pone, parodyk mumus tėvą, tada gan turėsim VlnE151. Paródykim tieg, kur tatai parašyta DP64. Pamirodyk tieg veidą tavo SPI175. Vėl ėmė jį velnas ant kalno labai aukšto ir parodė jamui visas karalystas šio svieto ir šlovę anų VlnE44. Eikiam, parodysuot, ką turįs Pj.
| Kiaušinius tik paródžiau (iškėliau, išdėliojau), kaipmat i išgriebė Mžš. Reikia paródyt vytį (pagrasinti vytimi) ar ką: gauna kokią bailę, tada mokos Lel. Gerų batų krautuvė neparódo (išparduota iš po prekystalio) Rš.
| prk.: Prasta skalbėja: ji baltinius neišskalbia, tik vandenį parodo (pamirko, palaiko vandenyje) Gs.
^ Tau dūšią paródysi – sakysi, kad varlė Slk. Parodyk jam širdį, sakis – varlė LTR(Ds). Rodos, išimtai širdį, paródytai, ale nieko nepadarai Kls. Ot išsirinko pačią: nė sau pažiūrėt, nė žmonėm paródyt (labai prastą) Grv. Eina kaip į Vilnių vyžų parodyti KrvP(Rtn). Maža kada kas pastaiko: akių neparodysi [svečiui] – reikia turėt nors sviesto Ktk. O kai ateis, tai gal dantis paródysi (reikės pavaišinti)?! Ds.
paródytinai adv.: Parodytinai SD288. Neparodytinai SD192.
| refl. tr., intr. H173: Eikš, suknę pasiródysiu Mžš. Ko atėjai? – Savę pasródyt, tavę pamatyt Krkš. Nunešė (pavogė daiktus), neturiu kuom pasródyt Ad. Pasródai, kiek pinigų turi, kai toks razumnas Klt.
^ Su maž[a] pasirodyk, su daug pasikavok NžR.
ǁ duoti patikrinti: Paródyti pasą DŽ1.
| refl. tr.: Eik, pasiródyk savo pasą Jrb. Galiu pasiródyti popierius Pšl.
ǁ leisti apžiūrėti (tikrinant sveikatą): Parodž tą akį Slm. Reikėjo neatidėliojant ją parodyti daktarui P.Cvir.
| refl. tr., intr.: Aš noriu pasiródyt koją – čia tei[p] raudonuo[ja], tei[p] skauda Jrb. Ans mun pasiródė – jetu muno, visa burna kaip iškepta Klk. Kurius kaip išvydo, bylojo jampi: eikiat ir pasirodykiat kaplanams VlnE109. Veizdėk, idant niekam nesakytumei to, bet eik, parodykis kunigui SPI234.
ǁ rodant paskirti: Paródis kokių karklų (prastą pievą) – ką te prišienausi Mžš.
2. tr., intr. R30,155 gestais, ženklais paaiškinti, nusakyti: Anas sako: – Paródyk kelią! Smal. Paródytas kelią, jis keliaus toliau Pn. Neparódytas ten nenueisi, paklysi Šts. Anas paródis jumi, kur ežeras Rš. Kad važiuotuvav[a] į miestą, aš tevie paródyčiau Krg. Kaip eisyt, paródysuot [kelią] Pj. Paródžia anas, ką nieko neturi Ant. Marijona pakilo, parodė galva man ir Paurukui eiti J.Balt. Tėvas pašviesėjo, parodė ranka Levukui šaukti Alaušą J.Balt. Eik … žemėna, kurią eš tav parodysiu BB1Moz12,1. Jisai šaukė ponop, ir ponas parodė jam medį; tą dėjo jis vandenina, tada tapo saldus BB2Moz15,25. Neturiu motinytės nei tikro tėvelio parodyt keleliui LTR(Ut). Teparod kitą kurią vietą DP141. Broliukai mano, uogyte mano, pagiródykai šitam sveteliui viešią kelelį (rd.) Dgč. Pagiródyk, mergyčiute, man bėrą žirgelį (d.) Dgč. Broleli gi mano brangus, negiparódyk šitiem sveteliam viešių kelelių (rd.) Ds. Jei bus, tau kas parodys, tai eik, bet vienas neik (ps.) Pn.
^ Aklas aklam kelį nedaug teparodys NžR. Aklam kelio neparodysi, kvailam proto neįdėsi KrvP(Mrk). Aklas būdamas, kitiems kelio neparodysi LTR(Srd). Šuniui kelio neparodysi LTR(Srj). Akių pasiklausk, nosis parodys Šn. Ta knyga gera: paródo kai kelią žiuburys Jrb. Siūlas kamuolį parodo LTR(Vdk). Darbas darbą parodžia Ds.
paródomai adv.: Netolie anų kiemas, paródomai Šts.
ǁ intr. atkreipti kieno dėmesį: Oi, čia bus garsūs namai! Nė vienas nepravažiuos pro šalį, kad į juos neparodytų rš. Reikia vaikams parodyti į Dovydonį: mokykitės, paršai, kaip gimdytojus mylėt, po mirties pagerbt! J.Balt. Puplesienę, tiesa, jie (vokiečiai) apiplėšė iki paskutinio siūlelio. Parodomoji bausmė už vyrą, taip sakant J.Avyž. Parodomieji įvardžiai J.Jabl. Įvardžio ji̇̀s pirmykštė reikšmė yra buvusi parodomoji LKGI670.
3. tr. vaidinant, koncertuojant pademonstruoti: Ką tokie vaikeliai galia paródyti: pasistaipė, padainiavo, i tiek Rdn. Ką jie gali gero parodyti, kad jie patys nemoka Č.
| refl.: Apžiūroje pasirodo daugiau kaip pusantro tūkstančio atlikėjų sp. Koncertuose dažnai pasirodydavo ir junginio kariai rš. Reikėjo su choru pasiródyti Pgg.
ǁ pavaizduoti imituojant: Pamirodyk, ožy, kaip motulė šoka LTR(Ukm).
4. tr., intr. paaiškinti, pamokyti: Lietuviškai skaityti tėvas paródys, motina mokys Brs. Nėkas už dyką, bėda, nenora paródyti Up. Taigi tu paródyk, kaip dirbt: ką gi vaikas gali žinot?! Sdk. Būčio paródęs, aritmetiką paaiškinęs – gena muni į šalį, nenor[i] Všv. Tą asilą išmoksma, kitą paródys LKT105(Lkv). Do, būna, nueina kluonan, paródžia, kap kratinys sukratyt Str. Kap paródyta iš mažų dienų, tep i darom Ad. Nėr kada paródo, kaip mes išaudžiam Antz. Bėgdavai pas kits kitą: kaip tu dirbi, kaip tu dirbi, i[r] man paródyk [pirštinės raštą] Mšk. Motina nemokėjo paródyti, kaip reik audeklą suverti Vkš. Da čia mokytojis prašė vieną kartą, ka paródyčia [žaidimą] Mšk. Gyvenimas pats paródo, kaip reika gyventi Štk.
| refl.: Pasiródys liuob vienas kitam ir išmoks rašyti Stl.
5. refl. H173, Sut išeiti į atvirą vietą, pasidaryti matomam: Pasirodė kažkas, atsiliepė SD238. Kad skruzdės dienos metu pasirodo arba kad musės kanda, tai lys Ktč. Jei kielė pasirodo, bus greit pavasaris, dėl to ją vadina ledspyre LTR(Rs). Žvaigzdė ant dangaus pasiródė KII367. Vos pasirodžius saulelei, tuojau jauti jos spindulių galybę J.Jabl. Kai pasrodo žvaigždė su uodega, tai reikia laukt vainos: bus kraujo pralėjimas, ir vaina kaip šluota nušluos svietą LTR(Slk). An Lydos balionas pasródė, kruglas, su kutosu Rod. Kitą dieną viršum miesto pasirodė lėktuvas J.Dov. Moters žvilgsnį patraukė tolumoj pasirodęs žmogus P.Cvir. Žiūrėjau, bene Jonas pasirodys Žem. Vanagas pasirodė iš anapus trobos ir pasuko pakluonėmis J.Jabl. Fabriko duryse pasirodo išblyškusios merginos J.Bil. Tu nepasiródyk, stovėk ir veizėk, kur ans nueis LKT43(Lž).
| prk.: Amatininko darbo produktas nepasirodo rinkoje rš. Nebgaliu (sergu), lova jau greit pasiródys (ateis karšatis) Grd.
ǁ refl. ateiti, atvykti: Uošvijoj pasródžia retai retai Adm. Nė rodyte nepasirodė Žemaičiūse M.Valanč. Tepasirodo tik Jonis su Petru, kuriuodu tą pasakė KlbXVII92(Slnt). Jis iš bėdos jau nežino nė kur eitie. Namon nė pasirodyt negali BsPIV289. Pasirodė it jaunas mėnuo LTsV221. Kaip vaivorykštė pasiródė ir išbėgo LKT89(Rt). Bet nepasirodykite tušti po mano akim BB2Moz23,15. Tris kartus per metus visas vyriškis tepasirodo po akim ponavojančio pono ir Dievo Izraelio BB2Moz34,23. Visi turime paródytis ties sostu sūdžios DP584. Kuriuo būdu turi pasirodyti pokim majestoto Dievo PK41.
ǁ refl. atsirasti: An mainų, an jauno [mėnulio] gali pasródyt [grybų] Mrc. Po šalnelei mačernykai pasródydavo Dglš. Jau kai pasiródo užmezgimas, greit bus agurkai Bt. Smakas (vaivorykštė) pasrodė an dangaus Srj. Pradžio[je] ugnelė pasiródė ant stogo, o kol nubėgom, jau visa trioba liepsnojo Ps. Liuobam pėsti eiti, par karą mašinos pasiródė Krtn. Ir vėl vagilių pasirodė Kel1932,55.
ǁ refl. išlįsti, išsikišti: Iš anapus miškų pasirodo varpinės viršūnė J.Bil. Už kranto alkūnės pasirodė senio Čepulio luotas rš.
ǁ refl. pasimatyti: Jai belipant – tvykst, žvaigzdėtasis aprėdas princo akims pasiródė Jrk80.
ǁ refl. pasidaryti: Virptelėjo jos putnios lūpos, sužibo akys, skruostuose pasiródė duobutės rš. Pirmukart kirto – balta pasródė, antrukart kirto – kraujas išbėgo DrskD185. Vietoje žalios žolės tikt viena juoda žemė pasirodo K.Donel1. Tesusirenka vandeniai vienon vieton, kurie yra po dangumi, ir tesiparodžia sausa vieta Ch1Moz1,9.
ǁ refl. išeiti iš spaudos: Prūsų Lietuvoje pasirodo pirmosios lietuviškos pasaulinio turinio knygelės rš. Lietuvių rašytojų kūrinių, išverstų į rusų kalbą, karo metais pasirodė ir periferijos spaudoje rš. Gegužės mėn. pabaigoje pasirodys pirmoji „Lietuvių kalbos sintaksė“, parašyta Rygiškių Jono, didžiausio lietuvių kalbininko rš. Su naujais aktualaus politinio turinio kūriniais … pasirodė S. Nėris rš.
ǁ refl. iškilti, pasireikšti: Ir naujesniaisiais laikais pasirodydavo ten didžių žmonių J.Jabl.
6. tr. prk. kiek suteikti: Ta obelis šiemet jau parodė (išaugino) obuolių Brš.
| Nu laiškų gražios bulbės. Ką šaknės paródys? Krš. Nelyna, kaip kumet kelius lašus paródo Krš. Paródo lietų, ir nelyja Ėr.
ǁ išduoti, išskelti: Tai ne kožnas titnagėlis ugnelę parodė, tai ne kožnas bernužėlis praudelę pasakė (d.) Vlk.
7. intr. tam tikrais ženklais įgalinti numatyti: Nu, šiandie paródo ant lietų Pg. Šiemet paródė, kad bus anksti pavasaris Srv.
8. refl. LL51 pasivaidenti: Pasirodo, regėdinas, vaidinas R127. Pasirodo jam viskas N. Toks didelis juodas šuo ant sniego prie pat mūsų pasiródė Pš. Niūkdavo, ką pasródo kur gaidžiai in Juodupio šito Aps. Turbūt man tiktai taip akyse pasirodė Ašb. Jis baronu jam pasródė: an balos baronas bėgiojo Eiš. Buvo merga pasródę Dv. Jam rodės, kad dūkas pasródė, o dar nėr, niekur negirdėt [vaiduoklių] Rod. Vėlės, žmonėms pasirodydamos, tankiausiai jų akims apsireiškia kaipo šešėlis BsVXX. Koks vyras Kūčių naktį par sapną pasiródys, už tokio ir ištekėsi Brž. Būdavo, pamato, kad dega pinigai, iš kokio kalno pasiródo LKT312(On). Neužkeiktieji piningai kartais dienos čėse pasiródą kokiu noriant gyvoliu Žr. Velnias pasrodžia arkliu ir juodu katinu LTR(Slk). Žmogaus dūšia pasrodo balta peteliške LTR(Slk). Aš tau pasiródysiu trečioj dienoj po smerčio mėnesienoj ožio asaboj Vkš. Kaip žmonys anksti keldavos, miego norėdavo, i[r] pasiródydavo aniems Krš. Kap jau bijo, tep ir strokas pasródo Aps.
ǁ refl. apsireikšti: Aš vienok jums sakau, jog ne baidyklė kokia ant tuo akmeniu pasirodė, bet švenčiausia mergaitė su savo sūnu M.Valanč. Angelas pono pasirodė jam ugningoje liepsnoje iš krūmo BB2Moz3,2. Eš ponas ir pasirodžiau Abrahamui, Isaakui ir Jakūbui, jog aš jų visgalįsis Dievas norėčiau būti BB2Moz6,2-3. Todėlei tikės anys tau pasirodžiusį poną BB2Moz4,5. O jis pasirodė per daug dienų tiemus, kurie drauge su juo atejo iš Galilėjos ingi Jeruzalem, kurie yra jo liudinykais žmoniump VlnE60-61. Ir Oniaš su Heremijošiumi, seniai pirm to numirę, parodžiusiuos sapne Judošiui DP196. Angelas Viešpaties pasirodė jam sapne Ch1Mt1,20.
9. tr. R40 išreikšti kokius jausmus, savybes, leisti juos patirti, pajusti, suvokti: Sakytojas neiškenčia ir savo jausmų neparodęs J.Jabl. Augau kaip ir visi kaimo vaikai, o savo charakterį spėjau parodyti jau trečią dieną V.Bub. Tuo, kad greit išpirks žodyną, lietuviai parodys autoriui, kad jų branginama darbas KlbXIV168(K.Būg). Ne, ne! Jis dar pakankamai stiprus, jis dar parodys, kaip miršta žmonės, kurie žino, už ką turi mirti! J.Avyž. Nor savo galybę paródyti LKT142(Kin). Tą drąsą du sykiu nepavyko paródyti LKT116(Žlp). Toje kelionėje jis parodė daug uolumo, neregėto valios tvirtumo J.Balč. Daugelis jų parodė tikrą draugiškumą, dėmesį, simpatijas P.Cvir. Nors prieš žmones neparódyk savo pykčio Glv. Ir jūs didžiai gražų paveikslą (pavyzdį) parodėt Sz. Tegiparód tai prajėvais ir ženklais DP204. Tada pamirodyk tavą garbę BB2Moz33,8. Parodyk mumus, pone, tavo susimylimą Mž490. Jaunieji, paduoti būkiat seniemusiemus ir parodykiat tame pasižeminimą Vln43. Idant atmintumbim, … vartodami geradėjystes tavo, kurias mumus teikeis parodyti PK25. Loską ir susimylimą savą parodyk mums MKr42. Dideliai patiko ir karaliui Aleksendrai, katras, ypatingą savą mylestą norėdamas parodyti, atidavė jam Surviliškę M.Valanč. Ir kaip aš mano ženklus (stebuklingus reiškinius) tarp jų parodžiau BB2Moz10,2.
| refl.: Pasirodė išganytinga malonė Dievo visiems žmonėms VlnE19. Nu nu, pasirodys ir ant tavęs kada nors Dievo rūstybė NžR.
10. tr. pavaizduoti (kūrinyje): Apsakyme „Trys pažįstami“ autorius parodo prisiplakėlius ir veidmainius, demagogiška fraze prisidengusius turto grobstytojus rš.
11. tr. padaryti aiškų, išryškinti, atskleisti: Ar mes esame draugai, ar priešai, ateitis turi dar parodyti, vokieti V.Krėv. Ateitis paródys, kaip toliau būs Vkš. Laikas paródo, ko kas vertas PnmA. Skaudamą daiktą tai ir oras labai paródo Gs. Eš noriu jamui parodyti, kaip daug jis tur kentėti dėl vardo mano VlnE143. Parodyki tatai gerai, kaipo bjaurą ir didę iškadą tiemus daro, jei nepadest taip vaikų užauginti Vln7. Ir kaip rodyte parodytų jį gerą, šventą ir reikingą daiktą santį BPI143.
^ Teisybės neparodo veidrodis Sim. Aš jam paródysiu, iš kur kojos dygę! Žvr. Aš tau parodysiu, iš kur kojos dygsta LTsV262(Šd). Valgysi mano duoną, o nieko nedirbsi, aš tau parodysiu, kame blezdingos žiemoja! J.Jabl. Aš tau parodysiu, kur pipirai auga! Grž. Bedūšis, bedvasis – visą tiesą parodžia (bezmėnas) LTI300.
parodytinai
| refl.: Gera statės, lyžinos, ale vieną sykį pasiródė – išbjaurojo motyną Rdn. Vyriškas pasiródo [koks esąs] penktame mete, motriška – iš sykio Krš. Kai lietuvių kalba pradėjo reikalauti viešumoj sau teisių, tai didžiausiais jos priešais pasirodė mūsų pačių tautiečiai iš privilegijuotų klasių LKI20(J.Balč). Jug vėžį nežinai a turi, ans tik pasiródo priš mirtį End. Nor apgaut, o paskui pasiródo Jrb. Jis labai negražiai pasiródė Kdn.
^ Nakties darbas dieną pasiródo Slnt. Durnių nereikia ieškot – jie patys pasiródo Ds.
12. tr. R49 argumentuotai patikinti: Kada yra kurios linksnių lytys vartojamos kalboje, turi šiuo tarpu parodyti ir duodami žemiau pavyzdžiai J.Jabl. Parodyk man moterų proto pajėgą, jų kūrybinę galią, jų išmintį, ištesėjimą – visa tai, be ko nėra pažangos Vaižg. Jums parodys, ką pikta daro jūsų kišenei ir sveikatai tokie pasilinksminimai, parodys, kaip naudingiau leisti laiką Žem. Jei piktai eš kalbėjau, tada parodyk VlnE195. Idant aš sūdyčiau tarp kožno ir jo artimo ir parodyčiau jiemus Dievo tiesą ir jo prisakymą BB2Moz18,16. Teparódaig Liuteris, kas jam tą urėdą paskyrė ir kas jam tą galybę davė DP205. Noriegu patiródysiu, jog ir tasai veikalas yr dvasios š[ventos] be abejojimo DP251.
| refl. R49.
ǁ TTŽ paliudyti: Prisiektinai parodžiu, prisiekiu ką kame SD45. Jis prašė jų visų teisme parodyti, kaip jis nekaltai buvo įžeistas J.Balč. Liudytojai paklausti parodė VĮ. Kad parodysi teisybę, tai aš tau duosiu šimtą rublių LTR(Sln).
| refl.: Neturėsi kum pasiródyti, i nėko (pensijos) negausi Rdn. Paskui ji jam pasirodė, kad ji jo moteris, ir karaliavo abudu BsPIV205.
13. tr. pažymėti, išreikšti: Kokybiniai būdvardžiai parodo daikto ypatybę pačia savo leksine reikšme LKGI474.
14. intr. padaryti kokį įspūdį: Jis paródo nesenas Pg.
| refl.: Pasirodytis H166. Mėsa pasirodė labai negardi J.Balč. Šulmistras kitiems per sens ir blogs pasirodo K.Donel. Iš pradžios Batutis pasirodė jam baisus, labai negražus Žem. Jis jai pasirodė iš karto geras, mylėtinas I.Simon. Tokia paslaptinga, baisi tyla, kad net čia pat sustaugęs vilkas broliu pasirodytų Vaižg. O žmogus ir vėl nusigando, pritilo, matyt, aš jam baisus keistuolis pasirodžiau V.Bub. Kaip mano raštas akademijai pasiródė, ar tiko ar ne? LTI423(A.Baran). Ežeras pasirodė grambuoliui kaip kokia jūra J.Balč.
ǁ refl. elgesiu duoti pamatą save laikyti kuo: Šis, matyt, norėjo pasirodyti tikru vyru, taigi visiškai neverkė, o tik žiūrėjo, akis išpūtęs, ir šnarpštė nosimi J.Balt. Ir jos pasiródyta gudrios Sv. Ir jis pasirodė didvyris J.Jabl. Laikom gudriu, ale viškum durnas pasiródei PnmR. Tikriausiai jūs nesate toks jau blogas, kaip stengiatės kai kada pasirodyti J.Gruš. Kad nepasiródytum, kas gi supras, kad gudras (juok.) Klov. Bet visuosu daiktuosu pasirodykim kaip tarnai VlnE43. Ižg pranašų … užgimt teikės, idant parodytųs esąs tikruoju anuo pranašu DP504.
^ Pasirodyti neišmintingu kartais yra didžiausia išmintis ir gudrybė M.
ǁ refl. apsimesti, dėtis: Jis tik pasirodo girtas Žml.
ǁ refl. išsiduoti: Niekas jo darbštumo nepasirodė matą Vaižg.
ǁ refl. patraukti kitų dėmesį, papuikuoti: Jis mėgo pasirodyti ir imponuoti rš.
^ Darbu pasirodyk, ne žodžiais KrvP(Jnš).
15. impers. susidaryti įspūdžiui, atrodyti: Neparódo, kad jau tiek metų turi Krk.
| refl.: Kaip Ona valgai, ir man pasiródė gardu Skp. O čia tai nieko negali kaltint: kaip kokiu momentu pasiródo, taip ir padarai Rz. Sunku ir gėda pasirodė Raului atkišus ranką prašyti praeinančių pašalpos, bet badas prispyrė ubagauti J.Bil. Mun pasiródė, kad jis lenkiškai kalba Up. Trumpam ji atsigrįžo, ir man pasirodė, kad ji šypsosi P.Cvir. Pasiródo, teip kaip daugiau mes dirbom, kaip daba Als. Tai pasiródo, kad pagauna [žuvų] Mžš. Jei pasirodysią, kad jis turįs užtektinai žinių, būsią matyti, ar jis tinkamas ar ne A.Vencl.
16. intr. šnek. pribausti (ppr. sakoma grasinant): Ar šiandie jie atvažiuos? Mes jiem paródysim! Krč. Jau jo širdis užkepus, mislija sau: palauk tu, bjaurybe, aš tau už tai parodysu BsPIII210. Tik tu neklausyk, aš tau parodysiu! Jnš. Aš tau paródysiu po svetimus namus landžioti! KŽ. Nu nu nu! Parodys vaikas tėtei mamą barti! P.Cvir.
^ Vai aš tau paródysiu! – Aš nežiūrėsiu, kai tu paródysi (juok.) Kt.
17. refl. modal. praes. 3 prs. taigi, mat: Pasiródo, pastočių nereikia važiuoti, kai tarnauja Srd. Taip… Įdomus rašinėlis. Jūs, pasirodo, su fantazija K.Saj.
18. tr. patarti, parekomenduoti: Ana ir man parodžia tas šakneles nuo vidurių sopės Alks. Pasiundžiu, parodžiu būdą SD167.
◊ aki̇̀s paródyti ateiti, lankytis: Apleido visą miestą su liežuviais, daba ir pati bijo kam aki̇̀s paródyti Vvr. Reikia geras akis turėt, ka po visko (po rietenų) drįst aki̇̀s paródyt Jnš. Vienąkart parodė akis ir nebėr LTR(Ds). Bet kur buvai taip prapuolęs, kad akių nebeparodai? J.Paukš. Būta man giminės: kelinti metai, kap akių neparodo Alv. Dešimtuos metuos aki̇̀s paródei, tai jau reikia pamylėt Ktk.
an[t] mañdro paródyti pūstis, didžiuotis: Užsisegęs su siūlu i da an mañdro paródo Ar.
ãšaras paródyti apsiverkti: Prie tam darbui ir ašiai ãšaras paródžiau Adm.
bal̃są paródyti surėkti, sušukti, sudejuoti: Jis (vaikas) jau bal̃są paródo, kad nu! Grd. Guli užsimerkęs ir tyliai šnirpščia. Ir kad bent balsą parodytų, bent lūpas sukrutintų V.Bub.
danti̇̀s paródyti nusijuokti: Tu ir ant peklą nueitum, ka[d] tik tau danti̇̀s paródyt mergiotė Ps. Vyrams kalbinant, mergina paródė danti̇̀s ir nuėjo sau Jnš.
duri̇̀s paródyti Btg išvyti, išvaryti: Nueis ir parodys duris! Be ceremonijų parodys abiem! J.Paukš. Tokiam ponuo durès gal paródyti Krš.
kẽlią paródyti išprašyti, išvaryti: Jam kelùžį paródžiau (už jo netekėjau) JV246.
kulni̇̀s paródyti pabėgti: Vyrukas tik kulnis prie durų parodė, ir nėr rš.
nósį paródyti ateiti: Nuo to laiko urėdas nė nosies nebeparodė tuos namuos BsPII290. Tėvas retai kada namuose ir nosį parodo rš.
padùs paródyti pabėgti, nurūkti: Vaikas nubėgo, tik padùs paródė Mrj.
pir̃štą (rañką) paródyti nubausti: Dievas savo pirštą parodys LTR(Zp). Bei anys regėjo egipcianus išdvėsusius ant krašto marių ir aną didę ranką, kurią ponas ant egipcianų parodęs buvo BB2Moz14,30-31.
sùbinę paródyti vlg. nepareikšti dėkingumo: Už visą vargą sùbinę paródė Vvr. Kol turėjo naudos, tol padėjo, o paskui paródė sùbinę Jnš.
ši̇̀rdį paródyti
1. nuoširdžiai pasielgti, ką padaryti: O uošvienė tikrai šį rytą norėjo parodyti savo širdį – bent taip atrodė I.Simon. Jeigu tu man širdį parodei – še tau mano! P.Cvir. Jam visą ši̇̀rdį paródė Jrk44. Nėra su kuo pasidejuoti, nėra kam parodyti širdies J.Balč.
2. atvirai išsipasakoti: Jis teisybę sako, gatavas ši̇̀rdį paródyti Jnš.

ši̇̀rdį [išė̃mus] paródyti įtikinamiausiai patvirtinti: Nors tu jam ši̇̀rdį išė̃męs paródyk, netiki, ir gatava Trgn. Motynišką savo ši̇̀rdį išė̃mus paródyč BM449.
štukàs paródyti pajuokauti: Ir aš norėjau štukàs paródytie, ale anys prilėkdė Grv.
šùniui kẽlio neparódyti
1. visai nieko nedirbti: Aš nū šùniu[i] kẽlio neparódžiau Lp. Par visą dieną nei šuniui kelio neparodė LTR(Sdb).
2. neturėti rūpesčių: Taip ramiai visą laiką išsigyveno, kad šùni kẽlio neparódė Dkš.

ti̇̀krą véidą paródyti pasielgti be apsimetinėjimų: Svarbu viena: atsikratyti Šalteikiais, nebematyti uošvienės, kuri šį rytą parodė savo tikrą veidą I.Simon.
úodegą paródyti
1. apsisukus nubėgti: Vaikas iš kailio nerias, ka pavytų kiškį, bet tas tik paródė úodegą ir nustriksėjo Ps. Pamatęs tėvą ateinant, vaikas tik paródė úodegą Jnš.
2. mesti buvimo, darbo vietą, pabėgti: Ta merga jiem úodegą paródys, man rodos Alk.

zui̇̃kių (zui̇̃kio Gs) bažnýčią paródyti pakelti (vaiką), suspaudus galvą per ausis: Paródyk Jonukui zui̇̃kių bažnyčią Alk.
žõdį paródyti prabilti (ppr. apie raudotoją): Uršuliotė i nesuverkė [savo sesers], i žõdžio neparódė Dglš.
1 ×išparódyti; R129, N
1. žr. 1 išrodyti 1: Žydelis išparodo įvairius savo pirkinius, petnešas, šukas, žvelgyrus rš.
2. refl. žr. 1 parodyti 5 (refl.): [Mokytojas] mėgdavo išgerti, ir tas nedavė jam ilgai pabūti gimnazijoje: vieną sykį ant gatvės išsiparodė girtas, ir nuo to laiko mes daugiau jo nematėme M.Katk.
3. žr. 1 parodyti 10: Jeigu raštininkas stengiasi išparodyti žmogų visą, su visomis savybėmis, teigiamomis ir neigiamomis, vadinasi, stengiasi jį nufotografuoti M.Katk.
4. žr. 1 išrodyti 4: Kas gal mums išparodytą Dievo loską jo sūnui mūsump atent pakaktinai išskelbti? KlM69.
5. žr. 1 išrodyti 9: Ponuli! Tamsta puikiai išparodei, kad pats esi lygus mano širmokui Blv. Jei tamsta norėtumei, tai aš didumą jo apsirikimų, neišmanymų ir netikrybių išparódyčiau A.Baran. Sumaniau anam juokdariui išparodyti, kad jis yra didelis melagis rš.
6. žr. 1 išrodyti 5: Šleicheras labai gerai tris eiles balsių (vocalium) išparódė LTI420(A.Baran).
1 ×priparódyti tr. argumentais įtikinti: Priparodyti negali, tik taip sau spėja Alv. Jei aš netiesą sakau, priparódyk Alv.
ǁ paliudyti: Matai, ką anas priparódė Dv.
1 pérrodyti tr. K į kitą pusę parodyti.
1 pieródyti žr. 1 prirodyti 3: Kamėno nepyródei, kaip gali sakyti, ka medžiai vogti Pj.
1 praródyti intr. įstengti šviesti, prasišviesti: Saulė nėkaip nepraródo Slnt.
1 priródyti tr. K, DŽ1; Q660
1. žr. 1 nurodyti 1: Mes galėsime apsvarstyti prirodytas [susirinkime] klaidas rš.
2. žr. 1 nurodyti 3: Mačulio dvasė ėjo, lyg juos vesdama duobei vietą prirodyt BsV92.
ǁ atkreipti dėmesį į ką, kad įsižiūrėtų, įsimintų: Jis tą Šipką (kumetį) mušdavo, priródydavo kitiems Skr.
3. argumentuotai pateikti, įrodyti: Kad tamsta man netiki, aš prirodysiu, kad tiesa rš. Giesmės tuo pačiu prirodo didį lietuvio ritmiškumą LTII102(Sab). Mes tau prirodysim, kaip jis tau pameluos LTR(Rk).
priródomai
ǁ paremti faktais, paliudyti: Priródyk jo kaltę Srv. Priródyk teisme, kad aš tau pievą nuganiau Trg.
ǁ refl. remiantis faktais, ko pasiekti: Prisirodė, kad jo žemė, ne muno Trk.
4. patarti vartoti: Priródė žmonės alksnių lapų, viršūnaičių [žaizdai] Vrn.
ǁ Ps patarti, parekomenduoti (pirkti, priimti dirbti ir pan.): Aš jum priródysiu gerą karvę, kad noriat Krs. Prirodyk man gerą berną N. Ana ir savo brolį ten priródė Ll. Karčemnykas ir tąjį prie to paties popo prirodė [tarnauti] su tomis pačiomis sąlygomis MPs. Darbštų žmogų prirodė man rš. Jis šią mergą man prirodė B510. Sesyte mano, jaunoji mano, prirodyk man, rodyk kieme mergytę NS1385. Prirodykit man erčiukų žemę N.
5. paskirti: Ant palengvinimo bėdos, kurią Elzasyj tvanai išprovyję, yra ciesorius 15 000 markių prirodęs LC1883,3.
1 susiródyti
1. K, DŽ1, Pv gestais susižinoti, suprasti kits kitą: Susirodiju N. Nebyliai pirštais susiródo Ss. Išmoko nebelius susiródyti, nepražūna Krš. Paliko pusnebelė – rodytinai besusirodo Dr. Kaip te anas su niemke ir susródžia, susišneka Lel. Aš nemoku totoriškai, totorius lietuviškai, tai ledva an pirštų susiródėm Ds. Susikalbėti nemokam [su vokiečiais], susirodom pirštais Ėr.
ǁ gestais susimokyti ką daryti: Iš tolo susiródė, kur eit, ir nuėjo Sb. Jeronimas su Vincu susirodo, makliavoja Žem.
2. vienas kitam parodyti, duoti pamatyti: Artie drūžė[je] (kolūkio gyvenvietėje) trobos, galės bobos i liežuviais susiródyti Krš.
3. Dsn susidaryti įspūdžiui, pasimatyti: Ažejo an kiškio, ė jam susródė, ką vilkas Ml. Kas tau susródė, kad tu pašokai iš vietos? Ml.
1 užródyti
1. tr. K, LVIV372 aukštyn parodyti.
2. tr. R30, N pasakyti, parodyti ką kur slapta esant: Adomėlį surado jo šeimininko Čeraškos kieme, ant jaujos, spaliuose. Gal nebūtų nė suradę – pats Čeraška užrodė J.Balt. Jis užvedė ir užródė slapuką J.
ǁ tr., intr. BŽ122 įskųsti: Tuojau jis užrodė polismenui J.Balč. Ką pamačys, kad jūs mane užrodėt? Ps. Ant jo užrodyta Krsn. Kas galėjo daba tuos vagius užródyti? Kair. Neužródyk močekai, ka aš darže buvau Skrb.
ǁ skundžiant atvesdinti: Piktas buvo, užródė policiją, ir sugavo degtinę bevarančius Pkl.
3. tr. paakinti, pamokyti: Ant to paklusnumo ir viernybės juos dar sykį užrodau prš.

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (6861)

sutar̃ti

rankà

pértarti

apvélti

įvélti

atstatýti

prikri̇̀sti

sukri̇̀sti

antléisti

susiródyti