váikščioti, -ioja (váikšto), -iojo K, Š, Rtr, Kr, vaikščióti, -iója, -iójo Pls; SD111, SD25, H, H273
1. intr. Rtr, DŽ1 judėti iš vietos į vietą žingsniu, žingsniuoti: Beváikščiodamas pavargsi NdŽ. Daktaras užgynė greitai váikščioti KŽ. Aš váikštau, judu, man šilta Ad. Ma[n] negerai nė gulėt, nė váikščiot Jrb. Velyt pagulėt, ką vaikščiot Lt. Kap váikščiot, tai galas (uždūstu) Dglš. Váikščiot – sopa kojas, negaliu Jž. Jei daugiau váikščioji, pradeda skaudėti [lūžęs sąnarys] Žlb. Širdis pastaiso, kai váikščioji Šmn. Žadu jau váikščioti. – Neváikščiok dar, biškį pagulėk Trk. Aš dar váikščiodama sirginėju Krs. Vaikščiodamas persirgau N. Reik su arkliais po lauką dirbt, váikščiot, tai žaizdos ir žaizdos an tų kojų Sk. Váikšto su dalge šieną pjaudamas Žml. Nuo pavasario lig pat rudeniui turi vaikščiot diena dienon su botagu Rš. Naktimi váikščiojo [miegodamas], tai reikė buvo žiūrėt Pv. Naktimi vaikščiojįs Q350. [Lunatikas, –] kursai váikščio[ja] par miegą I. Medinių (klumpių) padirbdavo, kad gera būdavo, kad šilta kojom, tiktai váikščiot tai sunkiau su mediniais Antš. Aš mat tokia tridas, vis lekiu ir lekiu, pėsčia neváikštau Slm. Užkūrei – dūmų lig žemės, pasilenkęs váikščiojai [dūminėje pirkioje] Škn. Susirietęs, nusilenkęs vaikščioju SD133. Raišui liepė keltis ir vaikščiot SPI178. Jis pašoko ir vaikščiojo SkvApD14,9. Dabar bent sausa vaikščioti Žem.
| Toj moteriškė ant karštos žemės klupsčiais váikšto [ravėdama] Pls. Samanykščioj sausa, keliaklupsta vaikščiojau rinkdama [uogas] Klt. Nėščia váikščiojau keliais, burokus sodinau Vad. Su saiku gerdavom, keliais neváikščiodavom Plvn. Ant rankų pasiremia, kojas iškelia i váikšto Grž. Užkulnio neprileidžia in žemę, pirštais váikščioja Alv. Váikščiok an galų pirštų – miega visi [po šokių] Pv. Váikščioja stypinėdamas kaip gandras NdŽ. Šuo mokėjo váikščioti ant paskutinių kojų NdŽ. Tas tėvas sėdžia ant nugaros, o tas arklys tik piestu vaikščioja, i gana LMD(Grz).
| O kaip gražios yra kojos, vaikščiojančios kalnuose MP127. Daug metų jau váikščio[ja] muno kojos, dešimtais metais esu gimusi Pln. Mano koja jau seniai nenori váikščioti Srj. Tegul tavo kojos vaikščio[ja] kaipo raitos S.Dauk.
^ Vaikščioja kai parmušta Tr. Váikščioja kai su tešmeniu Švnč. Váikščioja, ka kiaušinis nuo galvos nenupultų Bgt. Vaikšto kaip an ledą sušalęs Tr. Ko vaikštai kai kaulą prarijęs LTR(Grz). Váikščioja kap višta sušlapus Alv. Vaikščioja kap višta, dėčius pakorus LTR(Smn). Dažnai laimė basa váikšto (ir neturtingas būna laimingas) Tr. Koks tę draugas: vienas pėsčias vaikščioja, kitas važiuoja LTR(Grv). Bevaikščiojant kojos lig senatvės pro pakaušį išlįs Tl. A žinai, kaip meška váikščio[ja] po kerpes? (jei vaikas sako nežinąs, tada jį niurko) End. Dvi sesutės stovi, viena vaikščioja (durys) LMD(Ldk). Paršas guli, o lašiniai vaikščioja (slenkstis) LTR(Kp). Ant lentukių vaikščioja, ragu žolę ėda (žąsis) LTR(Jrg). Buvo gyvas – pats vaikščiojo, miręs kitus nešioja (jautis ir iš jo odos pasiūti batai) LTR. Kada gyvas buvau, gyvus penėjau, kada numiręs buvau, gyvus nešiojau, gyvi apačioj manęs vaikščiójo (valtis) Sch66. Kas yra: par rytą váikščioja an keturių kojų, par pietus – an dvie, vakare – an trijų (žmogus) Grv. Turia kojas – neváikščioja, turia plūksnas – neskraido, turia šiaudų – neėda, turia dūšią, – bet ne visada (lova) JT246. Turi kojas, o nevaikščioja, turi šiaudų, o neėda, mato duris – neišeina LTR(Mrj). Ant galvos pastatytas, ant kojų vaikščioja (bato vinis) LTsV557. Kap mane prikala ant kojų, tai aš vaikščioju ant galvos (vinis) LTR(Vlkv). Kap reikia vaikščioti, kad batai neplyštų? (basam) LTR(Mrj). Kas vaikšto aukštyn kojom? (musė ant lubų) LTR(An).
ǁ tr. žingsniuojant minti: Váikščioti taką NdŽ. Sunku akmenėliui, per kurį vaikščioja LTR(Kpr). Ana y[ra] neverta šventos žemės vaikščioti Šts. Aš tą tiltą vaikščiojau, aukso žiedą ridenau (d.) Grž. Tavo pėdas vaikščiotąsias šluotražiu ražysiu KlvD187.
2. intr. KŽ, Ms, Vkš, Sdb, Lt, Aps, Jž, Slm sugebėti eiti, paeiti: Kūdikis dar nevaikščioja N. Kitas anksti pradeda váikščiot vaikas Klt. Mano Onutė da buvo mažutė, da aplink stalą váikščiojo ansistvėrus Žl. Tas vaikas neváikščio[ja] ir iš lopišio neišlipa, rėka i rėka kaip pasiutęs Lk. Berniukas buvo, tai gal trejus metus neváikščiojo Kp. Šakų (lukštų) vanus taiso, kad nevaikščioja vaikai Sln. Vaikščiot jis vaikšto Jnšk. Váikščioji i džiaukis, ko dar nori parsenęs? Rdn. Jau devintą dešimtį baigiu, ale váikštau da Ssk. Váikštąs, visa, ale dirbt negali Kz. Váikšto, neguli, al jau gerumo nėra Mžš. Tiktai jis ilgai nesirgo – váikščiodamas mirė Brb. Visos [bendraamžės] serga, nebeváikšto, tai su lazdom eina Kp. Tu nė nepagalvoji, kaip aš váikščioju: einu su lazdoms Stak. Pats neváikščioj[o], vedė už rankos vaikai DrskŽ. Kojos va sopa, negaliu váikščiot Grv. Kojos labai menkos, kojums sunkiai váikščioju Krž. Anys (vaikeliai) del silpnumo amžio negali vaikščioti PK195. Kaulas kraiposi, negaliu váikščiot Sn. Menka liga gulėjo gulėjo, o dabar nė biškio nebipaeita, neváikščio[ja] End. Váikščio[ja] motriška jau po biškį, gaspadinau[ja] Trk. Berniukas ant visų keturių váikščiojo, kaip ir beprotis paliko Antš.
| refl.: Atsikelu, išsivaikščioju, i váikščiojas Krš.
ǁ prk. būti gyvam, gyventi: Štai kas yra, sūneli: nei mano mamytei, nei man pačiai nebuvo, gal ir tau nebus lengva šioj žemelėj vaikščioti… A.Vaičiul. Mes tebeváikščiojame šioje žemelėje NdŽ. Kol pasauly vaikščiósiu, tai vis minėsiu geruoju Pl. Kas mislijo, ka po tokios opieracijos po tą žemę vai̇̃kščiočiu Krš. Ana jau senai po žemėm, ė aš do váikščioju Dglš. Jūs dar jaunesni, dar váikščiokit Kpč. Tegu váikšto jauni Žsl.
^ Váikščiaite su Dievu! (pasakyta atsisveikinant) Lz. Laimingai váikščiot! Pnm. Kad tu neváikščiotai! Kpč. Kad tu nevaikščiotai po baltą svietą! Arm.
3. intr. R, R114,201,377, MŽ, MŽ149,506, Sut, KBII194, M, L, KŽ šen ir ten eiti: Vaikščioju, aplink einu, slankioju MŽ267. Kas girdėt, kur tu váikščiojai? LzŽ. Ligi nesutemus reikėjo vaikščioti J.Jabl. Lig vėlai vaikščiojo miške Lt. Gerų tėvų vaikai naktį neváikšto: dieną išeina, dieną ir ateina (juok.) Trgn. Gaspadinė valgį virdama galėjo apsukuo [ugniavietę] vaikščioti S.Dauk. Ne ieškai, o váikštai kampas iš kampo Mrj. Vaikai váikščioja paskui, nelienka niekur LKT403(Šč). Anos abi váikščioj[o] visa kartu LKKXVIII160(Zt). Neváikščiojęs buvo tūs kraštūs LKT111-112(Klm). Aš skėmiškai pakalbu: ten vaikystė, ten panystė, ten váikščiota, šokta Bsg. Varniai – būti, váikščioti – kaip numie aš Varniūs Plt. Nueinam į traką, į pievas, nu tai varlinėjam, váikštom pagal markas Pn. Par tą trobą váikščioju, nu nerandu durių Klk. Žiūriąs, vaikščiojąs – tuščios trobos, žmogaus nė vieno Sln. Viena lieku. Pamatysi – neváikščioju, ateik padabot Klt. Viena diena nesiregi váikščiojant, kita diena nesiregi Dglš. Pensiją gauna, vai̇̃kščiotų po trobą, po kiemą, ne – dar pulna į darbą Krš. Be darbo kap váikščiotai, tai sakytai, kada tas vakaras bus Btrm. Pasiėmė votegą i váikščio[ja] po karves Gd. Váikščiojom visi po kiaules Plv. Nenori mokytis – galėsi paskui žagrę váikščiot VšR. Paskuo ekėčių, paskuo plūgo turėsi váikščioti par dienas Grd. Jaunam vyruo niekas nebuvo váikščioti po plūgo End. Vaikščiodavo pečius suglaudę Pin. Váikščioja insispendus, te bast, te bast Švnč. Bobos su ryšeliais, vyrai rankomis kišenėse vaikščioja Žem. Praded gaideliai giedoti, praded dvariškiai vaikščioti KlpD75. Vaikščiojo tėvulis pabarėmi, parugėmi LTR(Ndz). Váikščio[ja] močia po dvarelį sūnytėlius kilodama JV674. Pamačiau savo mergelę pylimais bevaikščiojant KlvD35. Šen vaikščiojau, ten vaikščiojau – nebėr rūtų vainikelio (d.) Šll. Kur pripratęs váikščiot [arklys ardamas], tę ir váikščioja, o kitur jo nepastatysi Kpč. Briedys po laukais váikščioja Rdš. Apie triobas buvo briedžio váikščiota – kaip karvės pėdai Ob. Veiza – padvarijo[je] váikščio[ja] kiaulės su vaikais Nv. Kai šalta tvarte, avelę paleisk in karvę – i tegu váikščioja Klt. Vaikščio[ja] pova po dvarą StnD16. Šarkos váikščio[ja] po kiemą – jau svečių y[ra] LKT43(Lc). Kai varną pašauna, pėsčia váikščioja Dkš. Žąses visos váikščioja aplink jį (piemenį), o jo užmigta Kpč. Jeigu ilgas lytus, vištos váikščio[ja] sau paleidusios sparnus Erž. Tegul duoda darbą ne tokį váikščiojantį Slnt. Naktys nevaikščiojamos Šts. Yr piliakalnis toks aplink váikščiojamas Skp. Duok vaikščiot tavuosna pulkuosna, kur visi vierni gyvena PK77. Bet anys, išvydę jį vaikščiojant po marius, tarėsi sant pakusą, ir rėkė labai Ch1Mr6,49. Nedrįso regimai vaikščioti BPII143.
| prk.: Smertis apsukuo váikščio[ja], o kitus apšnekat Rdn. Išrodė kaip ir sveikas, ale su smerčiu váikščiojo žmogelis Krš. Tau josios (dalios) ieškoti netenka, ji pati paskui tave vaikščioja V.Krėv. Atejo tokis laikas, kap žemė pradėjo váikščiot: buvo dvaro, daba mūs Upn. Dabar duona par daug rankų váikšto, tai mes plutelę vis nuraikom Mžš.
^ Váikšto kaip veršis be darbo Str. Par dienas tik váikščio[ja] bambą kasinėdamas, i gana Kv. Vaikščio[ja] rankas sudėjęs, kaip atsėjęs VP48. Váikšto váikšto kaip salyklą padiegęs Ps. Bėdos medžiais nevaikšto, jos par žmones eina Ps. Smertis šūkaudama neváikščioja Mrc. Nu jau ta žeme neváikščio[ja] – torums, mietais (visaip išsidarinėja) Pln. Nelaimė nevaikšto viena LTR(Km). Kad neturi barzdos, tai nevaikščiok su ožkom LMD(Lzd). Aš su pinigais neváikštau (nesiderėsiu: kiek prašysi, tiek duosiu) Aln. A jis geras? – Geras: gali̇̀ su kuolu aplink váikščiot Šln. Dvi sesi paežiu vaikščioja i niekaip negali susieit (akys) LTR(Krk). Kai jaunas buvau – dvarus valdžiau, kai išaugau – kalnus verčiau, kai numiriau – po bažnyčią vaikščiojau (jautis) LTR. Vaikščiojo mergelė po pievelę ir išbarstė perlus; mėnulis matė, bet nesakė, saulė kėlė ir surinko (rasa) LTR(Ut). Vaikščiojau naktį, pamečiau sagtį; mėnuo atrado, saulė pagavo (šalna) Ppl. Vaikščiojo panelė po aslą ir į kampą atsistojo (šluota) LTR.
| refl. Rtr, NdŽ, KŽ, Lnkv: Ten váikščiojas dideliai i laužos gėlės Pln. Ką čia váikštais po svetimus pašalius, da pavogsi ką Slč. Paleidė váikščioties po miestą RdN.
ǁ daug kartų eiti kuria kryptimi (į vieną ar į kitą pusę): Aš tuom keliu váikščiojau, tai šaltinį žinau Dv. Jau šituo keliu, kad jį versmelė, važiuota ir váikščiota Svn. Váikščiodavau tiesiai par mišką, vis biškį arčiau PnmR. Kadai váikščiojom [į Vilnių] pėsti Pb. Anys váikščioja prie mūsų pirkią, tai išmins takus Klt. Prie kapus váikščiodavom Klt. Vieta, pro kurią kasdien váikščiojo medžiotojas NdŽ.
| Mažos durelės žmonėms váikščioti (įeiti ir išeiti) NdŽ.
| prk.: Pagirtas…, kurs vaikščio[ja] Dievo kele Mž386. Keliu tiesos stipriai vaikščiókit DP591.
^ Gera galva blogais keliais nevaikšto KrvP(Vs).
| refl. prk.: Vaikščiojąsis keliu neišžagtu, tas man tarnaus DP553.
ǁ N, Sut, M, L, LL231, KŽ ilsintis šen ir ten iš lėto eiti, ėjinėti: Šaligatviu, po parką váikščioti DŽ. Ilgai váikščiojom kartu NdŽ. Jaunimas tai parugėm váikšto, dainuoja Vdn. Po daržytį vaikščiodama vainikytį pyniau BzBkXV139. Kas subatoj vakarely ejau vaikščiot su berneliais LTR(Grv). Gana, dukrele, gana váikščiotie, žalia rūtelė gana nešiotie DrskD169.
| refl. KŽ: Per ilgai váikščiotis, užsivaikščioti BŽ149. Ponai eidavo váikščiotis Rmš. Kad tik po pietų, i nebesiváikščioja [ligonis] po kiemiuką Rd.
ǁ prk. draugauti: Baltrūniokas vaikščioja su Varnaičia, gal ir sudaris porą Ukm. Váikščios váikščios ir suskabys Srj. Aš su savo Juozu visus metus váikščiojau Vrn.
4. intr. KŽ, Grnk, Upn, Sb, Grv, Lt, Aps, Vlk nuolat, dažnai eiti kur ar turint kokį tikslą lankytis: Nekviesti čion neváikščioja NdŽ. O vaikai tai váikščiojo lietuviškon mokyklon Dv. Menkai váikščiojau mokytis Ker. Gražių nažutkų nebenešiosi ir pamergėliuos nebevaikščiosi Kp. Nenori dovanai váikščiot Asv. Kolchozan váikščiojam, linus ravėjam LzŽ. Buvo žmuoj ir váikščioj[o] ponop darban (ps.) Lz. Perdieniu váikščioja in tarnybą Dsn. Vakar kunigas buvo pas mum (prieglaudoje), aplanko dažnai, jis po palatus váikšto Avl. Niekas nevaikščio[jo] pirtin, sako, susdavinėja Pst. Karvės váikščiojau veizėdamas pirkti Šts. Váikščiojau ruda rudine paukščių medžiot Dgč. Váikščioti į riešutus NdŽ. Kelis metus vaikščiójau in daktarus Drsk. Mėnesį vaikščioji, kol priima, metus vaikščioji, kol pasiuva A.Gric. Į teatrą vaikščiosiu kaip vaikščiojęs, nepaisydamas jokių draudimų V.Myk-Put. Bernas váikščiojo pas mergą, kol apšukojo DrskŽ. Neváikščiojo in ją, tik atvaži[av]o stačiai maršelgom Klt. Kad jau pamiršau, kap váikščiojau [pas mergas] Alv. Jeigu aš pas aną gyvą neváikščiojau, mun nereik nė pas mirusį Trk. Kitaip aš kalbu, o kitaip dūmoju; kitur aš einu, o kitur vaikščioju D.Pošk. Jis patis teikės mūsump váikščiot ir lankyt mus DP237. Jiemus nesunku buvo ant tų atlaidų váikščiot ir teip ilgą kelią del tarnavimo Dievo keliaut DP64.
| O kodėl neis, ar ne váikščiojamos (jaunos) dienos? Rm.
^ Be reikalo nevaikščiok pas poną, be ligos – pas daktarą KrvP(Km). Kur karalius pėsčias vaikšto? (į išvietę) Šk.
| refl.: Nebváikščiojas [į bažnyčią], atprantas Krš.
ǁ tr. lankyti: Kas váikščiojęs mokyklą, tai jau tas gali ir pasaką pasakyt, ir giesmių pagiedot – visa Arm. Profesija nedidelė, nereikia technikumą vaikščiotie Dgp. Pabaigė sesutė váikščiot jaunimėlį ir žada nustoti nešiot vainikėlį (d.) Pc.
ǁ tr. atlikinėti: Mano momos moma váikščio[jo] baudžiavą Ad. Kur žmonės vaikščiodavo baudžiavą, išdarbis tildė pono reikalus A1884,298.
ǁ tr., intr. FrnS141 meldžiantis apeiti tam tikrų apeigų vietas; eiti atlikti tam tikrų apeigų: Su giesmėm palei kryžius váikščiodavo Sb. Pradžioje sėjimo vaikščiojo Kryžiaunas dienas. Maršalka Vaitiškis vedė nuo kryžiaus prie kryžiaus M.Katil. Kasdien mišias ir stacijas vaikščiosiu! Žem. Kas norėjo, gradusus vaikščiojo [Šiluvoje] Žem. Gieda, stacijas váikščioja Gs. Meldėmos, i gan, váikščiojėm kalnus Brs. Žemaičių Kalvarijo[je] žmonys būrių būriais kalnus váikščio[ja] Vkš. Buvo tai vienas gaspadorius, kuris po kartą tik ant metų spaviednės tevaikščiojo Sz. Jie retai teváikščioja sakramentų KŽ.
5. intr., tr. L keliauti, klajoti: Aš po pasaulį váikščiojęs, daug visko matęs Brž. Ans po visus miestus yra váikščiojęs Krš. Po Prūsių žemelę nuliūdęs vaikščiójo, apie savo kraštą dažnai minavojo TŽIV598(Paį).
^ Svietą váikščiojęs, visa žinosi Brž. Baltas, kertuotas po visą svietą vaikščioja (laiškas) LTR.
ǁ intr. eiti, vykti nuo vieno pas kitą, vienur kitur užsukant: Váikščioti iš namų į namus NdŽ. Nuo numų iki numų vaikščioju D.Pošk. Vagis apnasriais svietą mokydamas váikščio[ja] J. Dabok, saugok pirkią, cigonkos váikščioja Klt. Trys karaliai váikščioja, būdavo, par pirkiom Klt. Par Užgavėnes Viekšnių vaikai liuob žydais váikščioti Vkš. [Žmona] eidavo palei svietą [siūti], palei svietą váikščiodavo Kp. Žydai liuobės po kaimus váikščios kriaučiaudamys End. Reiks prasmanyt váikščiot per kiemais – maž pastaisyčia (iron.) Švnč. Senais laikais velniai váikščiojo po žmonis Yl. Per žmones váikščioti NdŽ. Po talkas beváikščiodamas savo daržą sušaldė Krs. Dėl to jūs tokios geros, nepanabernos, ka jūs po svietą váikščiojat Jdr. Váikščioja [tyrinėtojai] po pirkiom kap ubagai Grv. Tada daug kas su tarbelėm váikščiojo (elgetavo) Rš. Apsukai vaikščiojo, darydamas daug gero VlnE57.
^ Taip ir vaikščioji žmogus nuo Ainošiaus prie Kaipošiaus, kol ką sutvarkai LKKXVII191(Krtn). Bėda namų neturi, po žmonėm vaikščioja LTR(Grv).
ǁ intr. (ppr. einant, vykstant nuo vieno pas kitą) verstis (kuo): Povilaitienė visą gyvenimą už babą (pribuvėją) váikščiojo Sml. Pavargėliais váikščios [našlaičiai] Grz. Mes savo gryčios neturėjom, po nuomas váikščiojom Bsg. Antanaitis seniau váikščiojo arendose, tik paskui nusipirko Pajulius Sml. An pusių váikščiodavo labai biedni Pl.
6. intr. dažnai persikelti kitur (gyventi ar dirbti): Petras už tuos pinigus nusipirko ūkį ir daugiau nevaikščiojo po žmones LTR(Mrj). Kai neturėjom žemės, tai visur váikščiojom Antz. O vaikščioti kasmet nuo vieno gaspadoriaus pas kitą jie irgi negalės A.Vien.
7. intr. Pl turėti tam tikrų (išorinių ar vidinių) ypatybių; būti tam tikros būsenos, savijautos ir pan.: Valgėme biralinę duoną, vaikščiojome su žaizdomis nuo rykščių J.Gruš. Supleišti kojas, váikščioji kruvinom blauzdom [ganydamas gyvulius] Dglš. Velnias váikščio[ja] su ragais, su viskum Krž. Ir váikščiojo lig smerčiai su kreiva burna Aps. Voras váikščioja kuprotas NdŽ. Šitokia karšta vasara, kai čebatas [įdegus] váikščiok Klt. Sloba, kvara devynelis metus váikščiojau Pls. Daug kas be proto, be razumo kokio váikščioja Aps. Ir váikščioja kaip ir be pometies Plvn. Pirm neváikščiojo tos motriškos riebios kaip bačkos Sd. Aš stora (nėščia) po karo váikščiojau Jd. Ana váikščioja sunki Avl. Tėvelis da gyvas buvo, kai mamytė sunkume váikščiojo Šln. Jis váikščioja iškėlęs galvą NdŽ.
^ Vaikščioja kaip musmirių priėdęs LTR(Rs). Vaikščioja galvą nuleidęs kaip dvarą pardavęs Jnš. Váikščio[ja] kaip musėlę parkandęs Kv. Vaikšto nosį pakabinęs LTR(Zp). Váikšto kaip kojon įsikirtęs Kp. Vaikščioja lig su vištos galva LMD(Mrj). Váikšto kaip dvasia be vietos Trs. Vaikščioja kai kūnas be dūšios Sln. Tom pačiom akim váikšto Švn. Ko váikščioji kai voras kuprą papūtęs? LKT178(Jrb). Vaikščio[ja] sau uostus papūtęs LMD(Tl). Ale váikšto vis kap pūslė paspūtus Švnč. Váikščiojo nosę išstačiusi ir negavo vyro Krš. Ko daba váikštai rūrą užrietus, nė nesilabini Jd. Kas negerai, kad váikščioji patempęs lūpą? Vkš. Kopūstų su blynais prikemša, tai váikšto pardien gurklį pastatęs Dkk. Vaikščioja kaip dūmas (girtas) Kltn. Po boliaus visi kaip galvas pametę váikšto Ktk. Kad sutino kaklas, tai kaip amerikonas váikščiojau Svn. Išplakiau kojas dilgėlėm ir vėl kap ponas váikštau (pasveikau) Mrs.
8. intr. tam tikru būdu tvarkyti savo išvaizdą – nešioti, dėvėti, avėti: Vyrai váikščioja barzdoti NdŽ. Palaidais plaukais niekas neváikščiojo, visos liuob susipinti Vkš. Numie daugiau po plaukų vaikščiojo S.Dauk. Aš plika galva neváikštau, ausys nekokios Ob. Neváikščiok nuogais keliais Prn. Anksčiau vaikai grynu pasturgalaičiu váikščiodavo Srj. Vaisgamtos tėvali, augink mums linus aukštus sulig muni, kad mes plikos nevaikščiotumėm S.Dauk. Vasara, šieno laikas, plikas galėjai váikščioti Yl. Dabar niekas apiplyšę neváikšto Slk. Tau pirksiu, o ana (podukra) gryna váikščios?! Aps. Váikšto išsipusčius kai poniutė Ds. Váikščioja kap varna po juodais (juodai apsirengus) Pv. Na ir purvinai váikščioja! Pv. Aš nepaspėsiu žlugtelį skalbti, kožną dienelę baltai vaikščioti StnD4. Vaikšto žebras kaip kiaulę žindęs Tr. Gaspadorius bagotas: pančiu susijuosęs váikšto (iron.) An. Audžiant įmargindavo, tai visai rainom kelnėm váikščiodavom Antš. Aš kraują perlėjau, tu dar be kelinių váikščiojai Btrm. Su kailiniais reiks visa vasara váikščiot (šalta vasara) Klvr. Močia va váikšto juoda suknele Avl. Váikšto suknę tokią šiltą užsivilkus par karštybę Mžš. Iš dirvono bobų kepurę su kyveliu nusipynėm i váikštom Pl. Dievo tarnai lopiniuoti, apdriskę, lėtuose rūbuose vaikščioja, o dūšios jų pilnos Dievo dovanų SPII36. Antri raupai rūbų, kad kas ne pagal savo stano brangesniuose rūbuose vaikščioja, negi jam pridera SPI254. Jis (Judas) savo šarvu vaikščioja kaip ricerius BB1Mak3,3. Basas nevaikščiosi, vis reikia apsiavus J.Jabl(r.). Aš dar pamenu gerai, kap su vyžais váikščiojo DrskŽ. Su vyžom kap ir basos po rugienas váikštom Pl. Dar̃ vaiką paleisk, ka jis nemoka váikščiot basas Kpč. Dabar šalta, lytus, basi váikštot Sg. Basutė gruode váikščiojau Dglš. Vienais kandaliukais váikščiočia, kad tik sveika būčia Pc. Trobo[je] váikščiok su lepšėms LKT55(Vkš).
| Kurs su lyčina vaikščiotum, pakūtą pildys teip pat metus trejus P.
^ Palaidais plaukais tik ragana vaikščioja PPr288. Kurs nedirba, váikščio[ja] pilvą susijuosęs LKT83(Pln). Kas nedirba, tas be kelnių vaikšto LTR(Klt). Kriaučius su suplyšusiom kelnėm váikšto, daktaras su ausim ligota Jon. Anas pliku užpakaliu jau seniai váikšto Tr. Kas užgins bagotą basam váikščiot! Sn. Po svietą nuogas vaikščioja, anty marškinius nešiojasi (žvakė) LTR.
| refl.: Eime, mergele, mūsų šalelėn. Mūsų šalelėj lengvi darbeliai: nei sėjus pjovus – pinigai rankos, nei verpus audus – gražiai vaikščiojas VoL433(Lzd).
9. (plg. l. chodzić) intr. tam tikru būdu gyventi, elgtis: Aš ponia (instr.) váikščiot nemokėsiu Tvr. Tamsta váikščioji su visu po seną gadynę Lc. Kas jau puikiai váikščioja, tai pinigų nė kiek neturi Srv. Aukštai váikščiojąs (besipuikuojantis) žmogus KlvrŽ. Pas močiutę buvau, pas senutę buvau, raškažėly vaikščiojau (d.) Tj. Gyvenk (paraštėje vaikščiok) po mano akim ir būk geras BB1Moz17,1. Anys atstoję buvo nuog prisakymo, kurį Dievas jiemus buvo davęs, idant tame vaikščiotų BBJdt5,20. Tiemus nori būt Dievu meilingu, kurie prisakyme jo vaikščioja MP66. Dievas sutrins galvą… tų, kurie vaikščio[ja] amžinai savo griekūsu Mž290. Mes vaikščiojom neviežlybystėje, geiduliuose, girtuoklystėje CII603. Kas vaikščioja tamsumuose, nežino, kur ejęs DP506. Vaikščiokitėg toje šviesoje ir tikėkit ing manę DP509. Ateis apjuoktojai, kurie vaikščios pagal savo geidulių VlnE133. Priesakymuosa mano vaikščiokite MT52. Duok, idant per visas dienas gyvenimo mūsų naujystėj živato priderančiai vaikščiotume MKr33. Mokytiniai tavo kodel nevaikščioja pagal įstatymą senųjų, bet valgo duoną nenupraustomis rankomis? Ch1Mr7,5. Kolei vaikščioste paskui veikalų tuštybės SGII2.
ǁ kurį laiką būti (kuo): Štadentužiu váikščiojau FrnS206(Vlkš). Jos sūnai váikščiojo partizanais Sn.
10. intr. NdŽ prižiūrėti, rūpintis: Gera ūkininkė nevaroma vaikščioja apie savo gyvulius J.Jabl. Karvė, kai apie ją váikščioji, tai karvė Klt. Pie teliukus váikščiojo jinai Str. Nėr kam váikščiot apie bites Vvs. Nei jis dirba, nei ką, tik apie namus tąsos, apie bites váikščioja Pv. Tik apie juos (kopūstus) váikščiok, o pelno nėr! Kp. Jy apie vyrą kap apie mažą [vaiką] váikščioja Kpč. Kas apie mane váikščios, kai pasenėsiu, nepagalėsiu Klt.
11. intr. Ml, JnšM, Žsl, Dv, Pls, Alv, Švn, Lp ganytis: Jau juos (jaučius) neleidžiam an ganiavos, pririšam, váikščioja vieni Rud. Kad būt žolės, tai prikaltum[e], ir tegu váikščiotų Aps. Ana (karvė) in virvės moka váikščiot Str. Arklį paleidi – teváikščioja LzŽ. Sausa, ir aves Raigrodan váikščioja DrskŽ. Palaidos [karvės] váikščioja, tai riebiausios kai velenai Klt. Karvės dobiluose váikščioja agi, priėdę labiausiai Mšk. Tai mūs karvės ir váikščioja vis tiek kap pamuštos po atolą – nor imk ir miegok ganydamas Rtn. Pirmądien ir mūs karvė neváikščiojo Nč.
12. intr. Slv, Jž, Mžš, Bsg būti nėščiai: Kitą kartą, kai váikščioji, ir nieko negali̇̀ DrskŽ. Ne vienu váikščiojau ir viską dirbau Pv. Vienas vaikas buvo gimęs ir antru váikščiojau Mrc. Antaru váikščiojau OG279. Ana tada šituo mergiote váikščiojo Klt. Ji jau aštuntą mėnesį váikščio[ja] Trg. Aš šituo vaiku váikščiodama kudabinaus, užtai jis ir sarmatlyvas Vlk. Váikščioj[o] motka su manim, nusgąsdė – aš bijaus bijaus Azr.
13. intr. šen ir ten ropinėti, rėplinėti, šliaužioti: Prieš lietų rupkės váikščioja ant žemės Snt. Pjaunant rugius, pjovėjai žiūri – apie pėdus kad vaikščioja rupūžė, kad šiukštinėja LTsIV467. Keistas sapnas: rodos, per mano ranką vaikščioja raudonos skruzdėlės Ul. Sliekai naktiniai ant viršaus nakčia váikšto Brb. Išeina an to [avilio] i vaikšto tos bitės Ps. Ir vis, kas ant pilvo slenka (rėplioj), ir vis, kas ant keturių alba daugesni kojų vaikščioj, … jūs neturit valgyti BB3Moz11,42. Vaikščiojamosios, bėgiojamosios, šokamosios, rausiamosios [vabalų] kojos rš. Vienokart salyklas buvo, kad kirmėlės váikščiojo Dgp.
| Ant pilvo tavo vaikščiosi BB1Moz3,14.
ǁ ropinėjant dažnai, nuolat brautis, lįsti (kur): Iš pavasario man pirkion [rupūžė] váikščiojo, žindo karvei pieną Eiš.
14. intr. skverbiantis judėti, skverbtis, landžioti: Pamatas sutrešėjęs, pelės váikščiojo Klt. Kap kurmis atsisakė nuo darbo, tai Dievas jam paskyrė po žemėm váikščiot (ps.) Ml.
| Sustingusioj žemėj jokia šaknis negali vaikščioti rš.
^ Juodas juodvarnėlis po žemėmis vaikšto (kurmis) LTR.
15. intr. Srj, Sv, Krd plaukioti: Žuves váikščioj[o] pakraščiais, sekėj[o] gaudyt rankomi DrskŽ. Iškasė prūdą, jau ir žuves váikščioja, grei̇̃ta Mrc. Anos (žuvys) váikščiodavo i po mažus vandeniukus Krž. Matyt, kaip váikšto po vandenį šapalai – kaip paršai Ėr. Váikščiojo [žuvys] pulkais, pulkais Kdn. Kumet nusausino, nei ten karosai váikščiojo, nei ten lydekos Klk.
16. intr. Antš skraidyti: Atejo vėl an mum spiečius iš kažin kur, jau váikščioja bitelės Alz.
17. intr. NdŽ, KŽ, Krš, Pšl, Rk, Bgs, Lb, Kli važinėti; kursuoti: Iš mūs Eišiškėn váikščioja autobusas Šlčn. Šitoj mašina váikščioja keturis kartus DrskŽ. Kaip váikščiodavo keleivinės, tai nuveža tiesiai, paveža an bažnyčią Skp. Traukinėlis Pandėlin váikščiodavo PnmR. Toks traukinelis buvo – gelžkeliu váikščio[ja] Pp. Ė, lėktuvai danguj váikščioja Str. Tuodu garlaiviu vaikščiojo nuo Kauno iki Prūsų rubežiui V.Kudir.
ǁ vykti susisiekimo priemone: Su akrūtais ant jūrių vaikščioj ir varė savo prekystę didžiuose vandenysa BBPs107,23.
18. intr. būti siunčiamam, gabenamam: Karai buvo, tai laiškai neváikščiojo, nė nieko Vdn. Tep ėmė vadyt [paldienyką pirmadieniu], kap ėmė laikraščiai váikščiot Mrp. Laikraštis kitoks neváikščiodavo po karuomenę kap „Lietuva“ Gs.
19. intr. Snt slystant judėti iš vienos pusės į kitą, slankioti, slydinėti: Šaudyklė gerai váikščioja Grš. Tie šautuvai jau ir kleviniai, anie jau slydi tokie, ka váikščiotum gerai Žeml. Yra nyčių rataliai, rataliais nytės váikščiodavo Pj. An ribulukų nytys váikščioja Onš. Rato krumpliai lengvai vaikščioja Gs. Kultuvas – pagalys ar sieksnio ilgio, tada pakartas trumpas pagaliukas an skūrelės ir pririštas an ilgąjį: anas tada vaikščioja Rš. Stūma sunkiai váikščioja Lzd. Kab jos (medinės akėčios) neprislėgtos, tep kap váikščioja Kpč.
| Gale gerklės barankelė váikščiojo, negaliu nuryt Klt. Mislijau, stiklinė akis, ale žiūriu – váikšto abi Psn.
ǁ Vlkv sukiotis apie savo ašį, varstytis: Ar tos labai jau girgždėdamos váikšto durys? Sb. Durys sunkiai váikščioja Jrb. Durys váikščioja ant kukių Grl. Kol’ žirklės teip sunkiai váikšto? Aln.
ǁ linguoti, siūbuoti: Váikščiodavo tas liūnas Brž.
ǁ keisti formą, trauktis ar plėstis: Medis tiesiog kap váikščioja – čia jis traukiasi, čia jis tempiasi, pučiasi Pns. Namas jau senas, matai, medis váikščioja (lentos įtrūkusios) Srj. Šita siūlė [po operacijos] neleidžia raumeniui váikščioti Jrb.
20. intr. KŽ, Jrb, Grš, Lb nuolat sruventi, cirkuliuoti: Dirbant kraujas geriau váikščioja, o sėdėt nesveika Gs. Stojo (liovėsi) kraujas váikščiot Blnk. Galva ūžia – labai sunkiai jau váikšto kraujas Mžš. Kuriam kraujas neváikščioja, tai kravauninko gera Yl.
ǁ nuolat bėgti, tekėti: Senas Nemnas, šimtas metų, kap jis váikšto DrskŽ.
21. intr. NdŽ, LzŽ, Krž, Rz, Drsk, Švnč, Zr, Kli judėti erdve kuria kryptimi, slinkti: Debesiai váikšto, gal bus lietaus LKT271(Ps). Tušti debesiai váikšto, niekada nelija Srj. Žmonės[e] lietaus yra, šmuorai váikšto – gal i čia užeis koks šmuoras Jnšk. Kai debesiai váikšto, didžiuliai debesiai, tai [reikia] sodint bulbas Upn. Pečius kūrenas – aukštinį pradaro ir váikščioja dūmai kai debesis LKT164(Btg). Anapus tvoros obelų viršūnėmis vaikščioja dūmai P.Andr. Diena apsiniaukusi, rūkai pažemiais vaikščioja J.Paukš. Váikščio[ja] lytus apsukuo, čia neužsuka Krš. Visais pakraščiais váikščio[ja] lytūs, ale pas mus da nely[ja] Rs. Lietus váikšto i váikšto šalim, gal susitaisys ant nakties Jnš. Dar̃ váikščios lietukas kiek Dg.
| Kaip sako, kad senovėj ežerai liuob vaikščioti LTR(Vkš).
ǁ apie dangaus kūnus: Mums rodosi, … kad saulė vaikščioja aplink ją (žemę) A1884,206. Jau aukštai mėnulis váikščioja NdŽ. Oi žemai žemai sauliūtė váikščiojo (d.) Ck. Kad tu šiąnakt ugnelę sergėsi, tad žvelk aukštyn, kur žvaigždės vaikščioja Vd.
22. intr. Gs, Aps, Klt pūsti, prapūsti: Vėjas tik váikšto po gryčią – langai atviri Aln. Gyvas vėjas váikščioja pirkioj Švnč. Šių laikų statybos tokios, vėjai váikščiote váikščio[ja] po trobas Krš. Vėjas váikšto po aukštą, drapanos greit išdžius Rm. Kad džiūtų [šienas], reikia, kad būtų ant aukštų stulpelių, kad vėjas váikščiotų Kp. Toj šėpoj oras váikščioj[o], tai buvo gerai [lašiniams] Pv. Dėžutė tik iš vieno šono turėjo mažas dureles man įeiti ir išeiti ir keletą išgręžtų skylučių orui vaikščioti J.Balč. Medžių viršūnėmis vėjelis váikščioja NdŽ.
| Užmetė užmetė [jurginus] – kolei šalnos váikščiojo Švnč. Čia šaltis i váikščioja [pro plyšius] Švnč. [Grytelėje] šaltis teip ir vaikščiojo, tarsi jautis po ganyklas TS1899,1.
| refl.: Gerai mėsai, kur vėjas váikščiojas Mrk.
23. intr. NdŽ, Rs, Šln, Žg, Všk, Slč, Brž rodytis įvairiose vietose; klaidžioti: Padubysiais váikščiodavo šviesikės tokios LKT112(Ldv). Tie žibureliai i žiemą váikščiojo Všv. Reik pareiti numie, o jergau, bijau – váikščio[ja] baltos tokios žvakelės Krt. Žvakelės pasikels i váikščios ten po tus laukus, po dirvas váikščios Ms. Žvakės váikščiojant nebuvo daugiau regėt Lp. Tenai pinigai váikšto (apie ugneles) Pg.
| Kad koks pasikorėlis [yra buvęs], tai jo dūšia váikščioja Pls. Kol, sako, neužkas, ta siela aplink kūną i váikšto Grž. Váikščiojančios dūšios nekrikštytos Lpl.
| Jau váikščioja akyse vis mašalai Tvr.
24. intr. būti juntamam, pasireikšti įvairiose vietose: Šiurpuliai po visą kūną vaikščioti pradėjo, kad išgirdo dar vilką subliaunant LTR(ž.). Tai ir tas išgąstis váikščiojo po žmogų Alks. Váikščio[ja] nervai, pradeda į petį durti Krtn. Diegliai pradėjo váikščiot po kūną Dbk. Lig tiktai gumbas sujudo váikščiot, kur inpuls, tęnai jaučiama neišpasakyta sopė LMD(Tršk). Įpylus nedaug į ausį [lapės taukų] – niežus, po kūną vaikščiojančius, gydo LMD. Prakaitas dar nedrėkino marškinių, tik gaivi šiluma vaikščiojo po sąnarius kaip tie pavasarinės žemės syvai V.Myk-Put.
| Vaistai ima vaikščiot po kūną Gs.
| impers.: Tep skaudžiai man per kūną váikščioja, kad negali Gs. Patepi [tepalu], tai peršti, váikščioja Švnč.
ǁ prk. sklisti, plisti: Kokios bjaurios ligos váikščio[ja] Krš. Pavasarį ligos váikščio[ja] Prn. Kvaraba váikščioja LzŽ. Kalbos váikščioja, kad tu išteki Mrj. Visokių kalbų po sodžius váikščioja Drsk. Toj kalba po miestelį cielą mėnesį váikščiojo Pls. Nusileidžiu, kad piktumai neváikščiotų Rmš. Iš kartos į kartą vaikščiojo legenda rš. Dabar jau toji maldelė vaikščioja iš lūpų lūposna A1886,175.
25. intr. funkcionuoti, veikti: Mano vienas inkstas nebeváikšto, nebesveika esu Brž. Išgeria pusę stakanėlio arielkos, ir pradeda váikščiot [širdis] Žl. Toj pačioj dienoj jai širdelė stojo váikščiot Ign.
26. intr. BŽ145, DŽ, NdŽ, Ll, Alks, Lnkv, Ėr rūgti, fermentuotis: Alus váikščioja, kap ažveda LKKXIII25(Grv). Del saldumo, ka jis (alus) váikščiotų geriau, reik cukro Pšš. Alus váikščioja, net bačka braška Sdk. Bačkas net sudrasko, kai pradeda váikščiot Krk. Dar alaus negalima gert, ba tebeváikšto Rk.
| Mieželis drūtas, labai nugrūstas, apynelis gelsvas po mieles vaikščiojo D17. Apvynėli puronėli, apvynėli žalusis, tu kubile váikščiojai JV693.
^ Mielės pri juodos duonos nevaikščio[ja], o melagiai par tankiai S.Dauk.
ǁ DŽ judėti prieš užverdant (apie vandenį): Nuimk puodą, jau vanduo váikšto Ds.
27. intr. Pc, Ukm, Mrp, Brš, Žrm būti vartojamam (apie pinigus): Te litai váikščiojo Lietuvoj Ml. Karaliaus laikais váikščiojo ir auksiniai, ir popieriniai [pinigai] Krš. Tai pirmai gi auksas váikščioj[o], auksas, sidabras, popieriai neváikščioj[o] Lp. Vaikščiojo nemaž ir svetimų pinigų A.Janul.
ǁ turėti vertę, kainuoti: Prieš vainą pūras rugių i rubliaus neváikščiojo Švnč.
28. intr. daryti ėjimus, lošti (kortomis, šachmatais): Iš vynų ir reikėjo vaikščioti, kolei švietalų neatėmei rš. Nu, kaipgi dabar váikščiosi [žaisdamas šachmatais]? Šr.
◊ ant [galų̃ Mrj, Kt] pir̃štų váikščioti Msn pataikauti: Váikščioja in pir̃štų apie ją (marčią), kai nei žinios apie ką Klt. Ant galų̃ pir̃štų váikščiojau, kai nuo tavęs priklausiau, o dabar patrūbyk tu man! Lkč. Váikšto aplink brigadyrių an pir̃štų galų̃ ir galvą linkčioja Tr. Visi sakė, kad ją paimsiu, tai ant pir̃štų galiùkų váikščiosiu, bet dabar tai visa pėda vaikštau Adm.
ant skarų̃ váikščioti sirgti mėnesinėmis: Joj váikščioja an skarų̃ Dv.
be kepùrės váikščioti gerbti: Visi apie jį be kepùrių váikščioja Mrj.
gálva váikščioti dūkti, šėlti: Ten ka[d] norėjai, gálva galėjai váikščioti Kv.
galvomi̇̀s váikščioti
1. Švnč dūkti, šėlti.
2. apie besididžiuojantį: Žiūrėk, Baltraus Jonio gyrimos: tiek tūkstančių parsivežęs, įmanytų, galvomis vaikščiotų besididžiuodamas Žem.

kárvių takai̇̃s váikščioti blogai elgtis, gyventi: Jis kárvių takai̇̃s váikščioja, karvių takais eina, ne žmoniškom pėdom eina Ps.
keliãklupstas váikščioja Škn nusižeminusiai prašo: Aš jau tai neváikščiosiu keliãklupstas Sdk.
liežùvis váikščioja sugeba kalbėti: Kąsnį liežùvis ne tep váikščioja LzŽ.
ne pė́sčias váikščioja turi vertę: Ir kamaros šiokiais metais ne pėsčios vaikščioja Žem.
palaidai̇̃s api̇̀varais váikščioti Grž priekabių ieškoti.
paupari̇̀bais váikščioti dykinėti: Vyrai paupari̇̀bais váikščio[ja], t. y. dyki J.
(kieno) pėdai̇̃s (pėdomi̇̀s) váikščioti sekti, laikytis mokymo: Jis vaikščiojo pėdomis Christaus DP486. Vaikščiotumbim pėdais jo DP192.
pir̃štų galai̇̃s váikščioti labai gerbti: Visi aplink juos pirštų galais vaikščiojo Žem. ×
su knatù váikščioti gadinti orą: O tu tai vis su knatù váikštai Dbk.
su paláidu liežuviù váikščioti liežuvauti: Ana su paláidu liežuviù váikščio[ja] Krš.
vė́jai váikščioja po gálvą apie kvailiojantį, nerimtą: Jam vė́jai váikščioja po gálvą Grd.
apváikščioti
1. tr., intr. Q73,262,571,572, Sut, N, KII257, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Klk, Kpr aplink apeiti; apeinant apžiūrėti: Apváikščioju lauką K. Apváikščiok laukus, kad nebūtum iškados J. Vidury nakties išejo oran apváikščiotų namų BM8(Skp). Padirbo meistrai, išmūrijo [urvą] – jam ir apie grabą možna apvaikščiot LTR. Apivaikščioju SD199.
^ Apvaikščiojom jūrą be durų (sakoma po tolimos kelionės) Pls.
| refl. K.
ǁ aplink apsiuvinėti: Staltiesė balta, o pakraščiai apváikščioti žaliais siūlais Antš.
2. tr. daug kur nueiti; visus apeiti, aplankyti: Visus kampelius apváikščiojau Dbč. Išejusi iš numų apvaikščiodavo visus kelius, kuriais tikėjose, kad sūnus jos sugrįš S.Stan. Apváikščiojau visus kaimynus DŽ. Pardien neapváikščiojau visų Ds. Visą giminę apváikščiojom, ale nė rublio negavom Vkš. Smulkesni knygų nešiotojai apvaikščiodavo kaimus LKXII399. Ir apvaikščiojo Jezus visus miestus ir kiemus, mokydamas bažnyčiose jų Ch1Mt9,35.
| refl.: Gerai, apsiváikščiosi po gentis, apsilankysi Krš.
ǁ Vkš meldžiantis apeiti tam tikrų apeigų vietas: Šiandie eik anksčiau an bažnyčią, ka spėtum da stacijas apváikščiot Ps. [Vyskupas] pats kalnus apvaikščiojo M.Valanč. Apváikščiojo Teodozijus ciesorius su kunigais ir su žmonėmis visas vietas maldų DP540.
3. tr., intr. Klvr apžiūrėti, prižiūrėti: Sunku buvo dirbt, pagalvokit, kad reikėdavo apváikščiot laukus Sk. Prie ūkio darbo daug, o da apie mane reik apváikščiot Grnk. Kaip gražiai jį apváikšto: pavalgęs, švarus Vdšk. Reiks ma[n] sėt apravėt darže batvinėlius, reiks mylėt apvaikščiot jaunas bernužėlis LTR(Ūd).
| refl. tr., intr.: Šiandie viską apsiváikščiojau Mrj. Nemoki apie gyvulius apsiváikščiot Lp.
ǁ tr. Gs tinkamai pavaišinti, pagerbti: Svečią gerai apváikščiojo Tr. Apváikščiojo kai lapė diedas visus [baliuje] Klt.
4. refl. kiek pasivaikščioti: Apsiváikščioju kiek, geriau kojai bus Šil.
5. refl. laikui bėgant apsiraminti, užsitrenkti: Tai dar̃ jau jy apsiváikščiojo Krok.
6. tr. išleisti, sunaudoti: Anas, parvažiavęs iš Amerikos, turėj[o] pinigų, bet greit apváikščioj[o] Prng.
×7. (l. obchodzić) tr. atlikti kokias apeigas: Neturėjo ne vieno miestelio, kiemelio, kur valnai apváikščiot turėtų ceremonijas ir nobažnumus religijos savos DP89. Noriegu žinot, žmogau krikščionie, kaip turi naudingai tą adventą apváikščiot DP4.
×8. tr. M, L, Rtr, NdŽ, KŽ paminėti, atšvęsti: Dveji metai atgal yra jau apvaikščiojęs 50 metų savo kunigystės sukaktuves Pt. Kad jau gražiai Kėdainiuose Lietuvos šventę apváikščiojo Srv. Nebeteko šiemet Daugailių atlaidų apváikščiot Sdk. Apvaikščio[ja] dominikonys šventę užgimimo š. Jono su atlaidais M.Valanč. Apvaikščiokimėg tad, broliai mieliausieji, su linksmybe ir džiaugsmu dūšios tą teip didę šventę DP494. Išleisk žmones mano, kad apivaikščiotų mi šventę Ch2Moz5,1.
| refl.: Budavonė su išmitimu ir vargu ateit: betaig pašventimas su linksmybe apvaikščiojas DP575.
×9. refl. Prng elgtis: Pas mus daugis tep apsiváikščioja negražiai Lš. Ne visi žmonys moka vienodai apsiváikščiot su visokiais daiktais Krkš. Tu su mums meilingai apsivaikščiot teikies PK114. Maldomis … numirėliai est pašelpiami, idant su jais V. Dievas mielaširdžiaus apsiváikščiotų DP545. Teip su juo idant apsivaikščiotumbim prašymuose mūsų, kaip tie žmones MP74. Uparniais buvot nasrams Viešpaties ir apsivaikščiojot puikiai Ch5Moz1,43.
atváikščioti
1. intr. NdŽ pakankamai vaikščioti: Atváikščiota, negaliu niekur nueit Dg. Jau atváikščiota, ką dauges váikščiosi Drsk. Savo atváikščiojau, dabar galiu pasilsėti Vkš.
| refl. Š: Aš per itą pievelę neatsivaikščio[ja]u, o kurį labai mylėjau – neatsidabo[ja]u (d.) Ml.
ǁ tr. NdŽ, KŽ nueiti gana didelį atstumą.
2. intr. pakankamai vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, lankytis: Ne, ne tos mintys, viskas jau atváikščiota Erž. Gana, dukrele, gana vaikščioti, gana tau jaunai rūta nešioti: jau atváikščiojai po jaunimėlį, jau atnešiojai žalią rūtelę (d.) Š.
| refl.: Žiemą į mišką nebeinu, par vasarą atsiváikščiojau Vkš. Ji atsiváikšto po bažnyčias Rm. Visur nusbosta, ė in mergą neatsiváikščioji žmogus Ml.
3. intr. K, KŽ, LTR(Brž) ateiti: Ir ateina matutė, atvaikščioja senutė NS1155. Aš keliais atváikščiojau pas jį, ale darbo davė Raud.
| refl. KŽ: Idant ji nė vieno nepapiktintų namie pasilikdama ir bažnyčiona neatsivaikščiodama BPI223.
4. tr. vaikščiojant nuvarginti: Audeklą mesdama kojas atváikščiojau Rod. Ganiau ganiau jautelius po girelę, atvaikščiojau kojeles po raselę (d.) Dbč.
5. tr. meldžiantis apeiti tam tikrų apeigų vietas: Buvau apsižadėjusi į Kalvariją kalnus atvaikščioti Žem. Už tą skepetėlį stacijas atvaikščiosiu Žem. Paskuo po tų mišių stacijas atváikščioji Sd. Atvaikščiosu altorelius, atkalbėsu poterelius Pln.
6. tr. slenkant atnešti: Debesiukai vaikšto, galia lietų atváikščiot LKT258(Jnšk).
7. intr. pakankamai rodytis, baigti rodytis: Žvakelės atvaikščiojo savo laiką, nebrodos Šts.

×daváikščioti (hibr.)
1. tr. nueiti, prieiti: Argi tu daváikščiosi tokiais blogais keliais Mrk.
2. refl. pajėgti dažnai lankytis: Ar pas daktarus dasváikščiosi, kas bus Drsk.
įváikščioti intr.
1. K, KŽ įeiti.
2. refl. Š, Rtr, NdŽ, KŽ įsileisti, įprasti vaikščioti: Palaukit biskį, reik įsiváikščiot, kad neparpulčia Graž. Diena po dienos Martynas įsivaikščiojo ir galėjo jau išeiti į gatvę V.Bub.
3. refl. įlįsti: Po obele senelis beeitąs keliais apei tą obelę, teip įsivaikščiojęs keliais gilie lig pat pečių, tik ką bematyti S.Dauk.
4. pakeliauti: Itai anváikščioj[o] daugiau, anrazumnėjo tada žmonės LKKXXIX183(Lz).
išváikščioti
1. intr. N, K, M, L, LL167,173, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Vkš, Šv, Erž, JT387 vienam po kito, visiems išeiti, išsiskirstyti: Visi talkininkai klegėdamys numon išvaikščiojo M.Valanč. Padėjo darbą, suklaupę sukalbėjo poterus ir išvaikščiojo gulti Žem. Visi išvaikščiojo gultų, pasakę seneliui labąnaktį Sz. Meldžiu visų svečių neišvaikščiot (ps.) Brt. Labai greit išváikščioja žmonės [nuo kapų per Vėlines] Žl.
| refl. KŽ, Vkš, Mrj: Visi išsiváikščiojo, aš tik vienas likau namie Š. Visi kiti buvo jau išsiváikščioję kas sau NdŽ.
2. intr. Rtr, NdŽ, Pln, Stl, Skdv, Mžš, Ps išeiti, išvykti kitur gyventi, išsikelti: Matai, visi išvaikščiojo iš namų, liko tik motina J.Balč. Vaikai benga išváikščioti Šv. Vienu du seniukai, vaikai išváikščioję Krš. Išnyko šeimyna: seniai išmirė, vaikai išváikščiojo Sug. Vaikai išváikščioj[o] Amerikėn, viena liko Kpč. Daug buvo gyventojų, daug išváikščiojo Pn.
| refl. Rtr, Vn: Vyro vaikai jau dideli ir iš ūkio jau išsivaikščioję po pasaulį A.Vencl. Užaugo vaikai ir išsiváikščiojo Plv.
3. tr., intr. Š, FrnS142, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, Klt, Kp, Vkš, Yl, Krt apeiti daugelį vietų, didelį plotą: Visus pašalius išváikščiojau, ieškodamas ašvienių J. Visus laukus išváikščiojau, motinelės išieškojau Klk. Aš visus miškus išmindžius, išváikščiojus Bsg. Tę mano visi takai išváikščioti Všt. Ma[n] tai gali akis užrišt, aš išváikščiojęs viską, viską žinau [savo apylinkėje] Graž. Visą Klaipėdą išváikščiojau par kelis sykius Sdb. Išváikščiojo, visur apveizėjo i liepa mums eiti gulti KlvrŽ. Apveizėsi viską po kūtes, po visur išváikščiosi, kas yr Trk. Išváikščiojo kiemus ir visas ūlyčias DrskD76. Aš išvaikščiojau šimtą kermošių KrvD256. Da neišvaikščiojau nė pusės sodelio, jau aš išgirdau gegutės balselį LTR(Pg).
| prk.: Upė per amžius išvaikščioja visą lauką ne sykį, bet daug sykių M.Katk. [Kamuolinis žaibas] išdraskė visą kaminą, išvaikščioj[o] visą trobą ir nesudegino, išej[o] Kpč. Vakarinė žvaigždelė visą dangų išvaikščiojo, visą dangų išvaikščiojo ir pas mėnulį nustojo TDrIV93(Vlk).
^ Miškus išvaikščiojęs medžio nerado LTR(Vdk). Be reikalo tik jin pučias – vištos jau ir jai išvaikščiojo paakius (sena) Jnš. Išvaikščiojo panelė visas kerteles, o visada toj pačioj atsistoja (šluota) LTR.
ǁ intr. daug kartų nueiti didelį atstumą, daug vaikščioti: Anelė šite toli išváikščiojo Dglš. Šitiek išváikščiojau, Jėzau Marija: traktoriai sudyla, nesudilsma bobos Rk. Daug metų, daug kelio išváikščiota Pp.
ǁ tr. ariant daug apeiti, apvažiuoti: Išvaikščiot kelius diktarus (hektarus) reikėjo Šmn. Norėjo su traktorium išváikščiotie – inklimpo Srj.
4. tr. apkeliauti daugelį vietų, didelį plotą: Jis, sako, skersai ir išilgai išvaikščiojęs visą pasaulį V.Krėv. Aš išváikščiojau visas žemeles JV824.
5. intr. Ėr, Prn, Skp kurį laiką šen ir ten vaikščioti: Visą dieną išváikščiojo anudu, o kitos kalbos tėvas negirdėjo nū sūnaus, kaip tik aplei gaspadorystę BM380(Lž). Visą vakarą jis išváikščiojo medžiodamas NdŽ. Regis, apsisukęs ir namo, o kai nuvažiuoji, tai ir išváikščioji visą dieną Sdk. Jau daba kokį dvyleka metų su krėsleliu išváikščiojo Žeml. Reiks man išvaikščiotie ir tamsi naktelė, reiks man išklaidžiotie žalioji girelė LTR(Srj).
ǁ kurį laiką vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, lankytis: Tai visą nedėlią išvaikščiojau iš Šakių į Lukšius, iš Lukšių į Šakius Lkš. Kiek ten gali išváikščioti, ką padaryti Krš. Dešimt dienų išváikščiojau an šildymų ir pagijau Knv.
ǁ kurį laiką (vaikščiojant nuo vieno prie kito) verstis kuo: Kur ten susigreibęs kokius lupatus, apsiškarmaliavęs ir išvaikščiojęs ubagais trejus metus Sln.
6. refl. Rtr pakankamai ilgai vaikščioti; pasivaikščioti: Ekiam, išsiváikščiosma, i galva nebskaudės Rdn. Kad aš išsiváikščioju, mun geriau Krš. Niekur neišsiváikštai, tai ir svoris didėja Sug. Išsiváikščiojus gardu valgyt Gs. Miške išsiváikščiojus miegosi Dkš.
ǁ KŽ, Vkš, Kp vaikščiojant išsimiklinti: Kojos patinę buvo, tai dabar išsiváikščiojau Jž. Iš ryto, kol išsiváikščioju, tai ir teip sopa [koja], kaip ir dantys sopa Slm. Išsiváikštai, įsidirbi i užmiršti tą ligą Sdb.
ǁ KŽ, Brb vaikščiojant pasveikti: Buvau ėmęs sirgti, bet nepasiduodamas išsiváikščiojau Š. Mergaitė sveika, greita, darbšti ir negirdi. Aš manau, kad išsivaikščios, ir gan A.Vien. Visur sopa, ale ką gi darysi, išsiváikščioji Slm. Gal išsiváikščiosiu, gal pereis galvą skaudėję Plv. Gal kaip išsiváikščiosias, praeis [gripas] Krš.
7. tr., intr. vaikščiojant išminti, ištrypti; palikti pėdsakus: Po plačiomis liepos šakomis žolė reta, nugeltusi, išvaikščiota, nusėdėta rš. Briedžių išváikščiota visa samanykščia, ištapuota Klt. Išváikščiota šerno kai arklio po bulbas Klt. Randu basų išváikščiota: pėdeliukai, pėdeliukai išeita palei šulnį Adm.
| prk.: Eini jau kitų pramintais, o kartais ir gerokai išvaikščiotais keliais rš.
ǁ tr. vaikščiojant, minant sutepti: O batai, užkulniai kokie šūdini, po karvių kūtę išváikščioti Sd.
8. tr. vaikščiojant nuvarginti: Mano kojos išváikščiotos Lp. Kojas išváikščiosit ir mažai pinigų gausit Nč.
ǁ refl. vaikščiojant nuvargti: Eikit per bulves tiesiai, ko jumi kojos sukt – dar išsiváikščios Srj.
| prk.: Senam krau[ja]s išsiváikščiojęs, išsidirbęs Krš.
9. tr. vaikščiojant pasiekti, laimėti: Vaikščioji vaikščioji [gydytis] i nieko neišváikščioji Bb. O ką aš išváikščiosu po tą miestą, aš nesu papratusi Krt.
10. tr. išlaikyti tam tikras ypatybes: Aš statkaunai savo mergystę išváikščiojau Rš.
ǁ intr. kurį laiką išlaikyti tam tikras ypatybes: Išváikščiojo tris mėnesius sveikas LKT98(Pvn).
11. intr. kurį laiką išbūti nėščiai: Marčios veidas švarus, pati nesudribus, nepadusus, gali sakyti, kaip stirna savo laiką išvaikščiojo rš.
12. tr. Lš dėvint, avint padaryti tinkamą: Batai buvo maži, bet išváikščiojau DŽ.
| refl. Lš.
13. intr. išropinėti, iššliaužioti: Sraigės išvaikščiojo ir prisikabinėjo, kur kuriai patiko rš. Nu tai mat po visą bažnyčią tie vėžiai išváikščiojo Krs.
14. tr. skverbiantis išlandžioti: Žiūrėk, jau tie kirminiukai ir išváikščioję lašinius Jrb. Kirminiukų išváikščioti obuoliai Švnč.
| prk.: Mineralų susitelkimai, pasirodo, išvaikščioti augalų šaknelių rš.
15. intr. išplaukti: Ledai išvaikščiojo rš.
16. intr. sruvenant, cirkuliuojant išsiskirstyti: Vaistai išváikšto par gyslom Sug. Sudaužiau ranką dideliai, gal ir išváikščios sudaužytas krau[ja]s Vkš.
| refl. Kvr, Alz, Trk: Toks raumenų plėšymas, kol [vaistai] išsiváikščiojo! Rdn. Neišsiváikščio[ja] krau[ja]s, pila pimpiai Rdn.
ǁ refl. skirstantis, sklaidantis išnykti, praeiti: Sutinimas tik po savaitės išsiváikščiojo Kdl. Pūslės gali išsiváikščiot Kdl. Davė daktaras vaistų vočiai išsiváikščiot Rs.
| Ta liga turia išsiváikščiot Rs.
17. refl. KŽ, Ssk judant erdve, slenkant išsisklaidyti: Debesys išsiváikščiojo, ir oras išsivalkstė, išsiblaivė, išsiblandė J. Atidaryk langą, tegu dūmai išsiváikščios Ds. Nevarstykit durų, kad šiluma neišsiváikščiotų Rmš.
| Palikai buteliuką nestipriai ažkišus, tai išsiváikščioj[o] jodina Ml.
ǁ refl. impers. išsigiedryti: Gal nelis, gal išsiváikščios? Mrc.
18. intr. prk. paplisti, išsiplatinti: Dainos yra jau plačiai išvaikščiojusios tarp lietuvių Vnž. Išváikščiojo mano pasakos Sb.
| refl.: Tos mintys išsivaikščiojo po sodžius T.Tilv.
19. intr. išrūgti: Raudonas, gražus alus, kai išváikščioja – tamsus Smal. Taigi, mielės išváikščioja, išrūgina Upn.
| refl. LL297, Aps, Ds, Slk, Jž, Rm, Srv, Kpč: Pats Iešmantas, pasitelkęs aludarį, laiku darė stipraus alaus, kad iki galui švenčių išsivaikščiotų, išgyventų ir nebepūstų pilvų Vaižg. Da gira neišsiváikščiojus Dglš. Midus, kai išverda, būna tirštas, paskui, kai išsiváikščioja, praskysta Alk. Kap paskelia [tešla], išsiváikščioja, pastovi, tik tada kepam DrskŽ. Duonai reikia išsiváikščiot gerai: kai iš rėčkos lipa, tai duona bus gera Dkk. Pora dienų, kol išsiváikščioja mielės [, gyvena alus] Škt.
nuváikščioti
1. intr. N, K, L, LL164 nueiti kur: Jau visi darban nuváikščiojo Tvr. Vyrai jau nuváikščiojo medžian Arm. Svietas seniai nuváikščioj[o] in turgų, o tu dar namie Arm.
2. intr. einant daugeliui pasišalinti, išsiskirstyti: Neleido [į autobusą] be biliotų, žmonys nuváikščiojo Krš. O kad visi nuvaikščiojo, paliko pačios bobelės ir du ar trys seniai Sz.
3. tr. Vkš daug kartų vaikščioti, apeiti: Nuváikščiojau takus grybaudama ir nieko negavau J. Buvo nuváikščiotos tos vietos, buvo didliai gerai žinomos Als. Aukštus kalnelius mes nuvaikščiojom, stiklų langelius mes nužiūrėjom LTR(Plk). Žemė ne pirmarūšė, balota, bet miela, senelių, prosenelių nuvaikščiota J.Avyž. Čia viskas mano nuvaikščiota, po šimtą sykių koja tan pačian daiktan statyta rš.
| Reikia keliais nuváikščiot tus runkelius (ravint) Srv. Tikrai keliais nuváikščiosi tą žemę Žeml.
ǁ intr. daug kartų nueiti didelį atstumą, daug vaikščioti: Daug nuváikščiota, vis skubinies, kad greičiau, – ganyklos toli Slm.
4. tr. vaikščiojant numinti, nutrypti: Jeigu kur dažniau vaikščioji, tai ir nuváikščioji žemę NdŽ. Nuváikščiota pieva DŽ1.
| refl. DŽ, NdŽ: Grindys mokykloj greitai nusiváikščioja Db.
5. Lp žr. pravaikščioti 1: Eik ir eik, teip visą dieną ir nuváikščioji Ob.
6. tr. DŽ1 vaikščiojant nuvarginti: Šiandien visai aš kojas nuváikščiojau Lš. Ji (močiutė) nuvaikščiotas kojas atgręžus į klabenamas vėjo duris S.Nėr.
| prk.: Jau tik vien su lazda beliko šokti, ir mum, ir tau. Mus nuvaikščiojo vargai, o tave amžius V.Krėv.
| refl.: Nusiváikščiojo kojos, nebepaeinu Lnk.
ǁ refl. N, J, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Vkš vaikščiojant nuvargti: Sena boba krupinėdama nusikrupinė[ja] (nusiváikščio[ja]) aplei ūkį JII257. Nieko nepadarė, ale nusiváikščiojo Pn. Tai nenuorama, niekur nenusvaikščioja Vdš. Višta pabuvo pririšta ir pradėjo dėt: mat nenusiváikščioja Pc. Supūskit, vėjai, užverskit duris, teils mergelė, teils jaunoji nusiváikščiojus LTR(Dl). Ilga dienelė, trumpa naktelė, nusiváikščiojai JD680. Nusivaikščiojau, nusiklajojau, kur dabar galvą priglausti? K.Brad.
7. tr. L, Lš, Ml nuvarginant prie galo privaryti; pražudyti: Jis tokis greitas, tai arklius greit nuváikščioja Rdm. Jis žmoną nuváikščiojo per darbus Mrk. Nuváikščiojo senį anūkai Nmn.
| Vyrai arklinį (arkliavagį) nuváikščiojo ir nei lapė neamterėjo Sn. Bet tas galvažudys Petrukas, tasai ištvirkėlis dar vidurvasary kiaulę nuvaikščiojo V.Krėv. Vai, jūs žmonės, pikti žmonės, kam nuvaikščiojot Erelį, visų erelių erelį V.Krėv.
| Tai, matyt, šklerozė mane tep ir nuváikščios Dg.
ǁ Lš pradanginti.
8. intr. pragyventi, baigti amžių: Čia ir muno mama nuváikščioja, ir tatušelis savo amžių Akm. Teip ir nuváikščiojo moterė vieno kito pastogėj Brž.
ǁ refl. pasibaigti vaikščiojant: Taip ana i nusiváikščios, niekai iš anos Krš.
9. tr. įvykdyti, atlikti: Pilnavoju, pridaroju, nuvaikščioju savo darbą R12, MŽ15.
10. tr. dėvint, avint kreivai numinti, nuavėti: Batam visą užkulnį į vieną pusę nuváikščiojo Grž.
11. refl. išrūgti: Alus jau nusivaikščiojo, reikia košt į bačkas Ps.
paváikščioti J, Rtr; SD257
1. intr. NdŽ, Slm, Aps kiek vaikščioti, šen ir ten eiti: Tai atejot po kaimą paváikščiot DrskŽ. Tę paváikščioj[o], pasdairė melnyčion, kap dirbasi LzŽ. Pas mus po klonius kad paváikščiotute, tai pavargtute LKT370(Nmn). Būtau paváikščiojus, kur uogų yr Lt. Paváikščiojant galima prisirinkt uogų Dsm. Padyrauna, paváikščioja pakraščiais vaikas i vė pirkion Klt. Aptulenk [vaiką] ir paleisk, tegul paváikšto po orą Aln. Kai būdavo kermošius, paváikštom po Kupiškį Šmn. Dar̃, suskabinę paváikščioja paváikščioja [per šokius] Kč. Dar švento Jurgio dienoj žmonės išvaro visus savo gyvulius laukan pavaikščiot, kad jie būtų stipresni LTR(Užp). Tegu paváikšto paskiau žąsiukai Smal. Nebėr pečiaus, tai nebėr jam (katinui) kur gulėt: paváikščioja po gryčią, nueina te mano lovoj kad paguli kiek, o teip tai, būdavo, tuoj ant pečiaus Plvn. Oi paduok paduok man vainikėlį, dar paváikščiosiu po jaunimėlį DrskD169. Oi, aš eisiu lygioj lankoj pavaikščiotie, savo mielo sūnelio paieškotie LLDIII322(Srj). Pavaikščios kiek paskui plūgą ir tveriasi, būdavo, už vidurių: taip pradėdavo raižyti skausmai, kaip peiliais S.Zob.
^ Pavaikščio[ja] pavaikščio[ja] po trobą ir vėl nueina į kerčią ir atsisto[ja] (šluota) LTR(Užv).
ǁ N, NdŽ, Akm, Mšk, Bsg, Žl ilsintis šen ir ten vaikščioti, ėjinėti: Išėjo paváikščioti NdŽ. Man pavaikščioti gera po pievas, laukus V.Myk-Put. Paváikščiodamos nuejo [senelės] i lig krautuvei, kas te Klt. Jeigu an patalo reiktų gulėt, tada tai jau blogai, dabar da išeinam oran gi paváikščiot Pl. Išeisi i pašokti, i padainiuoti, i paváikščioti – viskas buvo gerai Tl. Eisiu paváikščiosiu, eisiu pauliavosiu: dabar mana para, dabar mana valia (d.) LzŽ.
| refl. N, K, Amb, LL296, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Ėr, Jrb, Plšk: Einam pasváikščiot kur Grv. Kas jai dar̃ rūpi – pasváikščiot, pažiūrėt Dv. Išejom pasiváikščioti pakrūmiais Krp. Jaunas žmogus rodus pasiváikščiot Sdb. Eime abudu pasivaikščioteina Gmž(Krd). Kunigaikštienė ejusi pasiváikščioti i susitikusiu anuodu sodno vidurė[je] End. Jau saulutė nusileido, mėnasėlis šviečia, bernužėlis mergužėlę pasiváikščiot kviečia DrskD66.
^ Bene protelis išejo pasivaikščioti (pašiepiamas kvailai besielgiantis) Pln. Išeina panelė iš kampo po kambarį pasivaikščioti, pasivaikščiojus vėl į kampą atsistoja (šluota) Šlv.
2. intr. NdŽ, Akm, Erž, Mžš, Sdb, Klt sugebėti kiek vaikščioti, paeiti: Aš kol daba galiu paváikščioti, tad aš da viena vargstu Sd. Nukapota, primušta nebgalėjau bepaváikščioti Lc. Pasku pradėjau atsikelt, pradėjau paváikščiot Mšk. Kai batai spaudžia ar smukčioja, gražiai nepavaikščiosi sp.
ǁ galėti greit ir ilgai vaikščioti: Buvau toki paváikščiojanti, paeinanti Varn. Aš su anuo negaliu paváikščioti, kaip ans laksto End.
3. intr. nueiti kur: Žmones po apchrikštymo delto piktais pasto[ja], jog taip lėtai prieg chrikšto su jais pavaikščioja Vln57.
ǁ tr. KŽ nueiti tam tikrą atstumą.
4. intr. kurį laiką vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, palankyti: Paváikščioti į mokyklą KŽ.
5. intr. eiti, vykti nuo vieno pas kitą, pas daugelį apsilankyti: Paváikščiojit ir par kitus, kur geriaus kalba [lietuviškai] Dgp.
^ Reikės nu Einošiaus pri Keipošiaus paváikščioti, kol teisybę atrasiu Vkš.
ǁ apsilankius pabūti, paviešėti: Pas penkis vaikus paváikščiojo ir nėra kur dėtis Kč.
6. intr. prižiūrėti: Apie gyvulius reikia paváikščiot Ds.
7. intr. kurį laiką turėti tam tikrų ypatybių: Nieko nepadėjo [tepami vaistai], tik pasmirdus paváikščiojau Ukm.
8. intr., tr. kiek padėvėti, panešioti: Paváikščiosi šiandien su juodais marškiniais NdŽ.
^ Vis tai pasenės kaip rūbas pavaikščiotas SGII57.
9. intr. pavažinėti: Nusipirko mašiną, užsisėdęs paváikščiojo – ir nudi̇̀rbta (nupjauta) Gs.
10. intr. kiek sruventi, cirkuliuoti: Kraujas nebepaváikščioja, gyslos kalkėja Grz.
11. intr. kiek slinkti erdve: Debesai aplink paváikščioja ė aukštyn ir neužlipa Antz. Paváikščioja [debesys] ir išsklinda, nelija Drsk.
12. kurį laiką sklisti, klaidžioti (apie gandą).
×13. (l. pochodzić) intr. Sut būti kilusiam: Dvasia š[venta] nuog tėvo ir nuog sūnaus ne padaryta, ne sutverta nei pagimdyta, bet paváikščiojanti DP258.
14. refl. Žž pasivaikyti, pasilakstyti: Jau penktas mėnuo, kai karvė pasváikščio[jo], ė da ženklo nėr, ką telinga Švnč. Savo kiaulelę nuvariau pas meičiuką, ir pasváikščiojo Tvr.
15. intr. NdŽ kurį laiką rūgti, fermentuotis.
◊ krỹžiaus keliùs paváikščioti labai pavargti besirūpinant: Tau gal neteko reikalų turėti įstaigose arba vieną kitą medį nusipirkti? Pavaikščiotum kryžiaus kelius!.. V.Myk-Put.
parváikščioti
1. intr. K, NdŽ, KŽ pareiti, grįžti: Apie pietus parváikščiojo visi namo Arm. Oi aš pareinu, aš parvaikščioju o in tėvelio didį dvarelį VoK180(Trak).
2. tr. NdŽ, Prn, Nč, Kls vaikščiojant nuvarginti, nuvaikščioti: Parváikščiojau jau savo kojas, nor į senatvę reik pasėdėt Gs. Dieną kojas parváikščiojo, naktį rankužes nurymojo JV782. Ganiau ganiau jautelius pagirėly, parvaikščiojau kojeles po raselę (d.) Vrn.
3. kurį laiką lankytis, vaikščioti: A žiemą pry mergos parváikščioji? Jdr.
pérvaikščioti K, KŽ, perváikščioti Rtr, NdŽ, KŽ, párvaikščioti; Sut
1. intr., tr. Q134, H, H167, R, R107, MŽ, MŽ140, N, KI324, K, NdŽ visur išvaikščioti, apvaikščioti, pereiti: Jug nepárvaikščios, neišsakios visur [žmonos] Krš. Párvaikščio[ja] klebonas par bažnyčią, bet nieko daug nesurenka Dr. Lauką pérvaikščioti KI322. Ir pervaikščiojo Jėzus Galilėją mokydamas iškalose jų BtMt4,23. Viešpatis … lieps jiemus sėdėt už skomios savos ir pervaikščiodamas patis jiemus tarnaus DP554. Išsiųstiejai, parvaikščioję visas apykaimes, sugrįžo I. Pervaikščiojęs visas bažnyčias LC1884,25.
| refl. NdŽ: Pasodins juos o persivaikščiodamas tarnaus jiemus brš.
ǁ tr. vaikštant paravėti: Bulbas tai ar nuo ryto, kai ne teip bus šilta, perváikščiosiu Slm.
ǁ daug kartų pereiti kuria kryptimi (į vieną ir į kitą pusę): Šituo takeliu mano vaikščiota pérvaikščiota Svn. Grįsiu tiltelį, nepervaikščiosiu, ba jau man trumpas laikelis mergele būti d.
2. intr. Kos33, TŽI348(Vkš), NdŽ kurį laiką vaikščioti: Párvaikščiojau visą dieną J. Párvaikščiojėm lig pietų po kriautuves Plt. Šią naktelę par naktelę aš miegelio nemiegojau, par naktelę parvaikščiojau D90. Cielą dieną parvaikščiojai šalto vandinelio LTR(Tt).
3. intr. daug kartų vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, lankytis: Aš daug pérvaikščiojau Vilniun Dglš. Pri tokios nėkas nepárvaikščios Krš.
4. žr. pravaikščioti 6: Mes pervaikščiojom šviesius kelelius, mes perstovėjom aukštus kalnelius LTR(Srj).
5. refl. NdŽ vaikščiojant nuvargti.
praváikščioti
1. intr. NdŽ praleisti laiką vaikščiojant: Dvi valandas praváikščiojau DŽ1. Ksaveras grįžo spjaudydamasis, keikdamas veltui pravaikščiotą laiką J.Avyž. Rankos tirpsta, sopa, naktim praváikšto nemiegodama Krs. Šiandie visą dieną teip dykas praváikščiojau Ėr. Pravaikščiosi dieną arklio prašydamas, gausi arklį – nėr pakinkymo Kkl.
2. intr. NdŽ be pateisinamos priežasties neatvykti į darbą.
3. intr. daugeliui išsivaikščioti, išsiskirstyti: Žmonys praváikščiojo, tai paskui aš padaviau savo pinigus – nenorėjau, ka kas matytų Jrb.
| refl. NdŽ.
4. refl. suvaikščioti: [Kristus] ing peklą prasivaikščiojo Mž153.
5. žr. pervaikščioti 1: Daug praváikščiojau, pravažinėjau, bet tokios gražios mergos neregėjau (ps.) Rod.
6. tr. daug kartų vaikščiojant praminti: Mes pravaikščiojom kalne takelius, mes prakilojom dvaro vartelius LTR(Vs). Močia kelius paštan pravaikšto, langus pražiūri S.Zob.
| prk.: Žengti nepravaikščiotu keliu jis visuomet kažkaip instinktyviai vengė rš.
7. refl. N, M, L, LL186, Rtr, NdŽ, KŽ, Skp, Ėr, Vrn kiek pavaikščioti, pasivaikščioti: Einu prasiváikščioti, t. y. prasioruoti J. Prasivaikščiojai jau gerai, ne čia pat dvaras Žem. Prasivaikščiojus atilsis darosi malonesnis J.Balč. Jaunam žmogu[i] reikia prasváikščiot Azr. Par dieną sėdėjęs eik prasiváikščiot Skr. Prasiváikščiosias, norėsias valgyti Pvn.
ǁ NdŽ, KŽ, Kv, Krž, An, Lel vaikščiojant prasimiklinti: Aš miklinu [kojas], kad tik daugiau paeit, aš noriu prasváikščiot Žl. Prasiváikščioju, kupra skausta mažiau Krš. Eisiąs į mėlenes, prasiváikščiosias Krš. Gerai, senas ką prasváikščioja, ilgai gyvens Drsk. Jau jijė, kad i vaikščio[ja], negal prasiváikščiot Jrb.
8. tr. vaikščiojant prasirgti: Sirgdavom viena – koją skaudėjo, gripai užpuldavo – viską pravaikščiodavo rš.
ǁ refl. NdŽ, Brž, Mrj vaikščiojant pasveikti: Eik lauk – mažu prasiváikščiosi Skr. Pagul[ėj]au vienądien, kitandie – reikia kelties – prasváikščiosiu Aps.
9. žr. parvaikščioti 2: Pravaikščiojau kojeles po raselę KrvD244.
10. intr. NdŽ vaikščiojant prarasti: Pravaikščiojai jaunas dienas ir aukso žiedelį, o dar nori pravaikščioti rūtų vainikėlį LTR(Krok).
11. intr. praleisti laiką einant, vykstant nuo vieno pas kitą, verčiantis (kuo): Mano vaikystė piemenais praváikščiota Vrn. Svetimiems pravaikščiotas gyvenimas rš.
12. intr. kurį laiką turėti tam tikrų ypatybių, būti tam tikros būsenos, savijautos ir pan.: Išlindo kyla i kai su viedru praváikščiojo visą amžių Klt.
13. intr. kurį laiką nešioti, dėvėti: Jis dar šiaip taip pravaikščiotų ir su lietpalčiu, kreipdamas į save visuotinį dėmesį rš.
14. tr. Sut kiek padėvėti, pranešioti: Ir kandės kremta rūbus, kurių nepraváikščioja DP391.
ǁ nešiojant, dėvint, avint padaryti tinkamą, pratampyti: Praváikščiojau naujus batus J.
| refl.: Gal tie batukai paskiau kiek ir prasiváikščiosias Krš.
ǁ NdŽ nešiojant, dėvint, avint pradilinti.
15. intr. kurį laiką ganytis: Karvės per dieną praváikščiojo miške Prn.
◊ slenksčiùs praváikščioti daug kartų kur užeidinėti: Susiedai už kaltybes (skolas) ir slenksčiùs praváikščiojo Dbč.
priváikščioti
1. intr. NdŽ, Dbk daug, pakankamai vaikščioti: Priváikščiojau aš jau tais keliais DŽ1. Oi, dienos ilgos: i priváikščiojau, i primiegojau, ir apsidirbau Krš. Ai ai, priváikščiota, privargta Pst. Aš privaikščiojau, mano močiute, po svetimą šalelę BsO75. Privaikščiojau, dieną naktį po dvarelį vaikščiodama LTR(Upn).
| refl. D.Pošk, S.Dauk, LL93, Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Kiek prisiieškojo, kiek prisivaikščiojo, prisiaimanavo moterys V.Krėv. Kap prisváikščioju, kojos sutinsta Rod. Svetimuos laukuos prisivaikščiosiu NS919.
2. intr. NdŽ daug, pakankamai kartų nueiti, suvaikščioti: Tąkart pri mūso neliuob tiek priváikščioti Ms. Aš ten priváikščiojau ir žinojau visus padėlius Šts.
| refl.: Prisiváikščiojau pas gydytojus sirgdamas DŽ1. Prisiváikščiojau aš jop itų grašių LzŽ.
3. intr. įstengti kiekvieną kartą, daug kartų nueiti, suvaikščioti: Pėsti nepriváikščios Drs. Kožną dieną į tokias tolybes nepriváikščiosi Krš. Visados nepriváikščiosi [bažnyčion], govei arklius – dirbsi šventėn Drsk. Kas gi benueis, bepriváikščios? Skp.
4. tr. vaikščiojant išminti: Priváikščiojau takus, kol atėmiau skolą J.
5. refl. N, NdŽ daug vaikščiojant nuvargti: Tie vyrai i teip pasku plūgą prisivaikšto Krč.
ǁ Mano kojelės, mano kojelės prisivaikščiojo LTR.
6. tr. vaikščiojant prinešti, prileisti: Vaikai, nepriváikščiokit gryčion [šalto] oro! Ds.
7. tr. vaikščiojant, lankantis įtaisyti, parūpinti: Bernas vaikščiojo mergos[p] ir vaiką priváikščiojo LzŽ.
ǁ refl. tr. vaikščiojant, lankantis gauti, laimėti: Vaikščiojau dieneles, tamsias nakteles, kol prisivaikščiójau sau Galenutę (d.) Ad.

×razváikščioti (hibr.) žr. išvaikščioti:
1. Vyreliai, nerazváikščiokit, tuojau pradėsim lošt Slk.
2. refl. Keturi sūnai razsiváikščiojo Pls.
3. refl. vaikščiojant išsimiklinti: Kolei razsiváikščioja kiek [koja] Pst.
4. refl. vaikščiojant apsiraminti: Sako, jau nekvarkščia [višta] – razsiváikščiojo Švnč.
suváikščioti
1. intr. M, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ, Btrm, Kpč, Erž, Jrb, Pln, Vkš, Akm, Jnšk, Dglš, Lt nueiti kur ir grįžti: Led suváikščiojau tenai J. Suváikščioj Žydžiūnuos, pasklausai, ką tę girdėt Lz. Pas Barnadiką saváikščiojau Zt. Tris kartus kol suváikštai ant karves, tai kad prisivarai Slm. Reiks suváikščiot grybų miškan Aps. Suváikščio[ja]u doktorop Lz. Tu suváikščioj padabotie, bitės ar skraido Dgp. Žu dienos nesuváikščiosi Pls. Kitą kartą į Skuodą už dienos nesuváikščiosi Žeml. Par dieną tokį galą nesuváikščiosi Ll. Nebelabai suváikščiosi lig vakariai Sdk. Tai toli suváikščiot reikėjo Sutk. Darmai tik suváikščiojau, o naudos nė už skatiką neradau Dkš. Suvaikščioję peronu į abu galus, mes jau buvome seni pažįstami P.Cvir. Tada kelsi puotą, kai aš suvaikščiosiu in seną bajorą Kindį V.Krėv.
ǁ tr. nueiti tam tikrą atstumą: Suváikščioti tiek kelio, dvidešimt kilometrų NdŽ. Greita buvau: būdavo, nueini [Rokiškin] ir ateini – penkiasdešium kilometrų pardien suváikščiodavau Jž.
| refl. NdŽ.
2. intr., tr. Sut, N, NdŽ daug apeiti, išvaikščioti: Suvaikščiot svietą SD461. Žmogui reikia per dieną daug suváikščiot Vlkv. Suvaikščioja ponystes ir karalystes šito svieto ieškodamas išganymo brš.
| refl. NdŽ, Vkš: I daba, ka susiváikščioju, skausta ta koja Trk.
ǁ tr. vaikščiojant suteršti, suminti: Katinas suváikščiojo man visus darbelius (siuvinius) Pn.
3. intr. Rtr pavaikštinėti: Suváikščiojau sau LzŽ.
4. intr. NdŽ sueiti, susirinkti.
| refl.: Aš visados mokiau sinagogoj ir bažnyčioj, kur visi žydai susiváikščioja DP158. Tą dieną žmones krikščionių suváikščiodavos ant tarnavimo Dievo DP339.
5. refl. galutinai susidraugauti: Kol susiváikščiojo, metus dar gyveno Šv.
6. tr. vaikščiojant įgyti, laimėti, parūpinti: Ką gero suváikščiojai? Lp. Kai vaikščioji, vis šį tą suváikščioji Šn. Šitus vaikščiojo vaikščiojo ir vaiką suváikščiojo DrskŽ.
| Aš suváikščiosu (atliksiu) savą dielą (reikalą) Lz.
| refl. tr.: Susiváikščiojo su vaikiais belakstydama, vaiką nešina parejo Krš.
7. tr. sudėvėti, sunešioti: Buvo ievos geros, ale tik jas viekas suváikščiojo Švnč.
^ Mažą bile kap aprenk – suváikščios, girtą bile kap pašerk – suės DrskŽ.
8. tr. skverbiantis visą išlandžioti: Obuolys visas kirmėlių suváikščiotas Švnč.
9. intr. End siunčiamam nukeliauti ir grįžti: Laiškai dar nebuvo suváikščioję, o jau aš žinojau Gs. Dokumentai turi suvaikščioti į Ameriką, būt patvirtinti, tada ir gausi A.Vencl.
10. refl. cirkuliacijai susinorminti: Jis glaudė įkaitusią kaktą į šaltą lango stiklą ir ilgai stovėjo laukdamas, kol susivaikščios negeras kraujas rš.
11. refl. žr. užvaikščioti 5 (refl.).
| prk.: Susváikščio[jo] jaudra Pls. Die, kap nesusváikščioja lietaus Rtn.
užváikščioti
1. intr. RtŽ, NdŽ vaikščiojant užeiti (ant ko); užminti: Einam, seselės, atgal keleliu, kur neužvaikščiota mūsų brolelių LTR(Pns). Ant [neišdžiūvusio] cemento katės užváikščiota, pėdos likę Rdd.
ǁ užeiti (už ko): Užváikščioti už ko NdŽ.
2. intr. NdŽ užeidinėti.
3. tr. RtŽ, NdŽ vaikščiojant gauti, laimėti.
4. tr. vaikščiojant užauginti: O dėkui kojelėms, kuriomis užváikščiojai, o dėku rankelėms, kuriomis užnešiojai JD1179.
5. refl. BŽ149, NdŽ ilgai užtrukti vaikščiojant.
6. refl. vaikščiojant nuvargti, nusivaikščioti: Jūs užsiváikščiojat per daug Mrc.
7. refl. pakilti (apie vėją): Kad žusiváikščioj[o] vėjas didelys, buris, tai ana led pabėgo Pls.
8. refl. nešiojamam, negimusiam įgyti tam tikrų ypatybių: Kaip [nėščia] vaikščio[ja], taip užsiváikščio[ja], toks vaikas Krš.

váikščioti, -ioja (váikšto), -iojo K, Š, Rtr, Kr, vaikščióti, -iója, -iójo Pls; SD111, SD25, H, H273
1. intr. Rtr, DŽ1 judėti iš vietos į vietą žingsniu, žingsniuoti: Beváikščiodamas pavargsi NdŽ. Daktaras užgynė greitai váikščioti KŽ. Aš váikštau, judu, man šilta Ad. Ma[n] negerai nė gulėt, nė váikščiot Jrb. Velyt pagulėt, ką vaikščiot Lt. Kap váikščiot, tai galas (uždūstu) Dglš. Váikščiot – sopa kojas, negaliu Jž. Jei daugiau váikščioji, pradeda skaudėti [lūžęs sąnarys] Žlb. Širdis pastaiso, kai váikščioji Šmn. Žadu jau váikščioti. – Neváikščiok dar, biškį pagulėk Trk. Aš dar váikščiodama sirginėju Krs. Vaikščiodamas persirgau N. Reik su arkliais po lauką dirbt, váikščiot, tai žaizdos ir žaizdos an tų kojų Sk. Váikšto su dalge šieną pjaudamas Žml. Nuo pavasario lig pat rudeniui turi vaikščiot diena dienon su botagu Rš. Naktimi váikščiojo [miegodamas], tai reikė buvo žiūrėt Pv. Naktimi vaikščiojįs Q350. [Lunatikas, –] kursai váikščio[ja] par miegą I. Medinių (klumpių) padirbdavo, kad gera būdavo, kad šilta kojom, tiktai váikščiot tai sunkiau su mediniais Antš. Aš mat tokia tridas, vis lekiu ir lekiu, pėsčia neváikštau Slm. Užkūrei – dūmų lig žemės, pasilenkęs váikščiojai [dūminėje pirkioje] Škn. Susirietęs, nusilenkęs vaikščioju SD133. Raišui liepė keltis ir vaikščiot SPI178. Jis pašoko ir vaikščiojo SkvApD14,9. Dabar bent sausa vaikščioti Žem.
| Toj moteriškė ant karštos žemės klupsčiais váikšto [ravėdama] Pls. Samanykščioj sausa, keliaklupsta vaikščiojau rinkdama [uogas] Klt. Nėščia váikščiojau keliais, burokus sodinau Vad. Su saiku gerdavom, keliais neváikščiodavom Plvn. Ant rankų pasiremia, kojas iškelia i váikšto Grž. Užkulnio neprileidžia in žemę, pirštais váikščioja Alv. Váikščiok an galų pirštų – miega visi [po šokių] Pv. Váikščioja stypinėdamas kaip gandras NdŽ. Šuo mokėjo váikščioti ant paskutinių kojų NdŽ. Tas tėvas sėdžia ant nugaros, o tas arklys tik piestu vaikščioja, i gana LMD(Grz).
| O kaip gražios yra kojos, vaikščiojančios kalnuose MP127. Daug metų jau váikščio[ja] muno kojos, dešimtais metais esu gimusi Pln. Mano koja jau seniai nenori váikščioti Srj. Tegul tavo kojos vaikščio[ja] kaipo raitos S.Dauk.
^ Vaikščioja kai parmušta Tr. Váikščioja kai su tešmeniu Švnč. Váikščioja, ka kiaušinis nuo galvos nenupultų Bgt. Vaikšto kaip an ledą sušalęs Tr. Ko vaikštai kai kaulą prarijęs LTR(Grz). Váikščioja kap višta sušlapus Alv. Vaikščioja kap višta, dėčius pakorus LTR(Smn). Dažnai laimė basa váikšto (ir neturtingas būna laimingas) Tr. Koks tę draugas: vienas pėsčias vaikščioja, kitas važiuoja LTR(Grv). Bevaikščiojant kojos lig senatvės pro pakaušį išlįs Tl. A žinai, kaip meška váikščio[ja] po kerpes? (jei vaikas sako nežinąs, tada jį niurko) End. Dvi sesutės stovi, viena vaikščioja (durys) LMD(Ldk). Paršas guli, o lašiniai vaikščioja (slenkstis) LTR(Kp). Ant lentukių vaikščioja, ragu žolę ėda (žąsis) LTR(Jrg). Buvo gyvas – pats vaikščiojo, miręs kitus nešioja (jautis ir iš jo odos pasiūti batai) LTR. Kada gyvas buvau, gyvus penėjau, kada numiręs buvau, gyvus nešiojau, gyvi apačioj manęs vaikščiójo (valtis) Sch66. Kas yra: par rytą váikščioja an keturių kojų, par pietus – an dvie, vakare – an trijų (žmogus) Grv. Turia kojas – neváikščioja, turia plūksnas – neskraido, turia šiaudų – neėda, turia dūšią, – bet ne visada (lova) JT246. Turi kojas, o nevaikščioja, turi šiaudų, o neėda, mato duris – neišeina LTR(Mrj). Ant galvos pastatytas, ant kojų vaikščioja (bato vinis) LTsV557. Kap mane prikala ant kojų, tai aš vaikščioju ant galvos (vinis) LTR(Vlkv). Kap reikia vaikščioti, kad batai neplyštų? (basam) LTR(Mrj). Kas vaikšto aukštyn kojom? (musė ant lubų) LTR(An).
ǁ tr. žingsniuojant minti: Váikščioti taką NdŽ. Sunku akmenėliui, per kurį vaikščioja LTR(Kpr). Ana y[ra] neverta šventos žemės vaikščioti Šts. Aš tą tiltą vaikščiojau, aukso žiedą ridenau (d.) Grž. Tavo pėdas vaikščiotąsias šluotražiu ražysiu KlvD187.
2. intr. KŽ, Ms, Vkš, Sdb, Lt, Aps, Jž, Slm sugebėti eiti, paeiti: Kūdikis dar nevaikščioja N. Kitas anksti pradeda váikščiot vaikas Klt. Mano Onutė da buvo mažutė, da aplink stalą váikščiojo ansistvėrus Žl. Tas vaikas neváikščio[ja] ir iš lopišio neišlipa, rėka i rėka kaip pasiutęs Lk. Berniukas buvo, tai gal trejus metus neváikščiojo Kp. Šakų (lukštų) vanus taiso, kad nevaikščioja vaikai Sln. Vaikščiot jis vaikšto Jnšk. Váikščioji i džiaukis, ko dar nori parsenęs? Rdn. Jau devintą dešimtį baigiu, ale váikštau da Ssk. Váikštąs, visa, ale dirbt negali Kz. Váikšto, neguli, al jau gerumo nėra Mžš. Tiktai jis ilgai nesirgo – váikščiodamas mirė Brb. Visos [bendraamžės] serga, nebeváikšto, tai su lazdom eina Kp. Tu nė nepagalvoji, kaip aš váikščioju: einu su lazdoms Stak. Pats neváikščioj[o], vedė už rankos vaikai DrskŽ. Kojos va sopa, negaliu váikščiot Grv. Kojos labai menkos, kojums sunkiai váikščioju Krž. Anys (vaikeliai) del silpnumo amžio negali vaikščioti PK195. Kaulas kraiposi, negaliu váikščiot Sn. Menka liga gulėjo gulėjo, o dabar nė biškio nebipaeita, neváikščio[ja] End. Váikščio[ja] motriška jau po biškį, gaspadinau[ja] Trk. Berniukas ant visų keturių váikščiojo, kaip ir beprotis paliko Antš.
| refl.: Atsikelu, išsivaikščioju, i váikščiojas Krš.
ǁ prk. būti gyvam, gyventi: Štai kas yra, sūneli: nei mano mamytei, nei man pačiai nebuvo, gal ir tau nebus lengva šioj žemelėj vaikščioti… A.Vaičiul. Mes tebeváikščiojame šioje žemelėje NdŽ. Kol pasauly vaikščiósiu, tai vis minėsiu geruoju Pl. Kas mislijo, ka po tokios opieracijos po tą žemę vai̇̃kščiočiu Krš. Ana jau senai po žemėm, ė aš do váikščioju Dglš. Jūs dar jaunesni, dar váikščiokit Kpč. Tegu váikšto jauni Žsl.
^ Váikščiaite su Dievu! (pasakyta atsisveikinant) Lz. Laimingai váikščiot! Pnm. Kad tu neváikščiotai! Kpč. Kad tu nevaikščiotai po baltą svietą! Arm.
3. intr. R, R114,201,377, MŽ, MŽ149,506, Sut, KBII194, M, L, KŽ šen ir ten eiti: Vaikščioju, aplink einu, slankioju MŽ267. Kas girdėt, kur tu váikščiojai? LzŽ. Ligi nesutemus reikėjo vaikščioti J.Jabl. Lig vėlai vaikščiojo miške Lt. Gerų tėvų vaikai naktį neváikšto: dieną išeina, dieną ir ateina (juok.) Trgn. Gaspadinė valgį virdama galėjo apsukuo [ugniavietę] vaikščioti S.Dauk. Ne ieškai, o váikštai kampas iš kampo Mrj. Vaikai váikščioja paskui, nelienka niekur LKT403(Šč). Anos abi váikščioj[o] visa kartu LKKXVIII160(Zt). Neváikščiojęs buvo tūs kraštūs LKT111-112(Klm). Aš skėmiškai pakalbu: ten vaikystė, ten panystė, ten váikščiota, šokta Bsg. Varniai – būti, váikščioti – kaip numie aš Varniūs Plt. Nueinam į traką, į pievas, nu tai varlinėjam, váikštom pagal markas Pn. Par tą trobą váikščioju, nu nerandu durių Klk. Žiūriąs, vaikščiojąs – tuščios trobos, žmogaus nė vieno Sln. Viena lieku. Pamatysi – neváikščioju, ateik padabot Klt. Viena diena nesiregi váikščiojant, kita diena nesiregi Dglš. Pensiją gauna, vai̇̃kščiotų po trobą, po kiemą, ne – dar pulna į darbą Krš. Be darbo kap váikščiotai, tai sakytai, kada tas vakaras bus Btrm. Pasiėmė votegą i váikščio[ja] po karves Gd. Váikščiojom visi po kiaules Plv. Nenori mokytis – galėsi paskui žagrę váikščiot VšR. Paskuo ekėčių, paskuo plūgo turėsi váikščioti par dienas Grd. Jaunam vyruo niekas nebuvo váikščioti po plūgo End. Vaikščiodavo pečius suglaudę Pin. Váikščioja insispendus, te bast, te bast Švnč. Bobos su ryšeliais, vyrai rankomis kišenėse vaikščioja Žem. Praded gaideliai giedoti, praded dvariškiai vaikščioti KlpD75. Vaikščiojo tėvulis pabarėmi, parugėmi LTR(Ndz). Váikščio[ja] močia po dvarelį sūnytėlius kilodama JV674. Pamačiau savo mergelę pylimais bevaikščiojant KlvD35. Šen vaikščiojau, ten vaikščiojau – nebėr rūtų vainikelio (d.) Šll. Kur pripratęs váikščiot [arklys ardamas], tę ir váikščioja, o kitur jo nepastatysi Kpč. Briedys po laukais váikščioja Rdš. Apie triobas buvo briedžio váikščiota – kaip karvės pėdai Ob. Veiza – padvarijo[je] váikščio[ja] kiaulės su vaikais Nv. Kai šalta tvarte, avelę paleisk in karvę – i tegu váikščioja Klt. Vaikščio[ja] pova po dvarą StnD16. Šarkos váikščio[ja] po kiemą – jau svečių y[ra] LKT43(Lc). Kai varną pašauna, pėsčia váikščioja Dkš. Žąses visos váikščioja aplink jį (piemenį), o jo užmigta Kpč. Jeigu ilgas lytus, vištos váikščio[ja] sau paleidusios sparnus Erž. Tegul duoda darbą ne tokį váikščiojantį Slnt. Naktys nevaikščiojamos Šts. Yr piliakalnis toks aplink váikščiojamas Skp. Duok vaikščiot tavuosna pulkuosna, kur visi vierni gyvena PK77. Bet anys, išvydę jį vaikščiojant po marius, tarėsi sant pakusą, ir rėkė labai Ch1Mr6,49. Nedrįso regimai vaikščioti BPII143.
| prk.: Smertis apsukuo váikščio[ja], o kitus apšnekat Rdn. Išrodė kaip ir sveikas, ale su smerčiu váikščiojo žmogelis Krš. Tau josios (dalios) ieškoti netenka, ji pati paskui tave vaikščioja V.Krėv. Atejo tokis laikas, kap žemė pradėjo váikščiot: buvo dvaro, daba mūs Upn. Dabar duona par daug rankų váikšto, tai mes plutelę vis nuraikom Mžš.
^ Váikšto kaip veršis be darbo Str. Par dienas tik váikščio[ja] bambą kasinėdamas, i gana Kv. Vaikščio[ja] rankas sudėjęs, kaip atsėjęs VP48. Váikšto váikšto kaip salyklą padiegęs Ps. Bėdos medžiais nevaikšto, jos par žmones eina Ps. Smertis šūkaudama neváikščioja Mrc. Nu jau ta žeme neváikščio[ja] – torums, mietais (visaip išsidarinėja) Pln. Nelaimė nevaikšto viena LTR(Km). Kad neturi barzdos, tai nevaikščiok su ožkom LMD(Lzd). Aš su pinigais neváikštau (nesiderėsiu: kiek prašysi, tiek duosiu) Aln. A jis geras? – Geras: gali̇̀ su kuolu aplink váikščiot Šln. Dvi sesi paežiu vaikščioja i niekaip negali susieit (akys) LTR(Krk). Kai jaunas buvau – dvarus valdžiau, kai išaugau – kalnus verčiau, kai numiriau – po bažnyčią vaikščiojau (jautis) LTR. Vaikščiojo mergelė po pievelę ir išbarstė perlus; mėnulis matė, bet nesakė, saulė kėlė ir surinko (rasa) LTR(Ut). Vaikščiojau naktį, pamečiau sagtį; mėnuo atrado, saulė pagavo (šalna) Ppl. Vaikščiojo panelė po aslą ir į kampą atsistojo (šluota) LTR.
| refl. Rtr, NdŽ, KŽ, Lnkv: Ten váikščiojas dideliai i laužos gėlės Pln. Ką čia váikštais po svetimus pašalius, da pavogsi ką Slč. Paleidė váikščioties po miestą RdN.
ǁ daug kartų eiti kuria kryptimi (į vieną ar į kitą pusę): Aš tuom keliu váikščiojau, tai šaltinį žinau Dv. Jau šituo keliu, kad jį versmelė, važiuota ir váikščiota Svn. Váikščiodavau tiesiai par mišką, vis biškį arčiau PnmR. Kadai váikščiojom [į Vilnių] pėsti Pb. Anys váikščioja prie mūsų pirkią, tai išmins takus Klt. Prie kapus váikščiodavom Klt. Vieta, pro kurią kasdien váikščiojo medžiotojas NdŽ.
| Mažos durelės žmonėms váikščioti (įeiti ir išeiti) NdŽ.
| prk.: Pagirtas…, kurs vaikščio[ja] Dievo kele Mž386. Keliu tiesos stipriai vaikščiókit DP591.
^ Gera galva blogais keliais nevaikšto KrvP(Vs).
| refl. prk.: Vaikščiojąsis keliu neišžagtu, tas man tarnaus DP553.
ǁ N, Sut, M, L, LL231, KŽ ilsintis šen ir ten iš lėto eiti, ėjinėti: Šaligatviu, po parką váikščioti DŽ. Ilgai váikščiojom kartu NdŽ. Jaunimas tai parugėm váikšto, dainuoja Vdn. Po daržytį vaikščiodama vainikytį pyniau BzBkXV139. Kas subatoj vakarely ejau vaikščiot su berneliais LTR(Grv). Gana, dukrele, gana váikščiotie, žalia rūtelė gana nešiotie DrskD169.
| refl. KŽ: Per ilgai váikščiotis, užsivaikščioti BŽ149. Ponai eidavo váikščiotis Rmš. Kad tik po pietų, i nebesiváikščioja [ligonis] po kiemiuką Rd.
ǁ prk. draugauti: Baltrūniokas vaikščioja su Varnaičia, gal ir sudaris porą Ukm. Váikščios váikščios ir suskabys Srj. Aš su savo Juozu visus metus váikščiojau Vrn.
4. intr. KŽ, Grnk, Upn, Sb, Grv, Lt, Aps, Vlk nuolat, dažnai eiti kur ar turint kokį tikslą lankytis: Nekviesti čion neváikščioja NdŽ. O vaikai tai váikščiojo lietuviškon mokyklon Dv. Menkai váikščiojau mokytis Ker. Gražių nažutkų nebenešiosi ir pamergėliuos nebevaikščiosi Kp. Nenori dovanai váikščiot Asv. Kolchozan váikščiojam, linus ravėjam LzŽ. Buvo žmuoj ir váikščioj[o] ponop darban (ps.) Lz. Perdieniu váikščioja in tarnybą Dsn. Vakar kunigas buvo pas mum (prieglaudoje), aplanko dažnai, jis po palatus váikšto Avl. Niekas nevaikščio[jo] pirtin, sako, susdavinėja Pst. Karvės váikščiojau veizėdamas pirkti Šts. Váikščiojau ruda rudine paukščių medžiot Dgč. Váikščioti į riešutus NdŽ. Kelis metus vaikščiójau in daktarus Drsk. Mėnesį vaikščioji, kol priima, metus vaikščioji, kol pasiuva A.Gric. Į teatrą vaikščiosiu kaip vaikščiojęs, nepaisydamas jokių draudimų V.Myk-Put. Bernas váikščiojo pas mergą, kol apšukojo DrskŽ. Neváikščiojo in ją, tik atvaži[av]o stačiai maršelgom Klt. Kad jau pamiršau, kap váikščiojau [pas mergas] Alv. Jeigu aš pas aną gyvą neváikščiojau, mun nereik nė pas mirusį Trk. Kitaip aš kalbu, o kitaip dūmoju; kitur aš einu, o kitur vaikščioju D.Pošk. Jis patis teikės mūsump váikščiot ir lankyt mus DP237. Jiemus nesunku buvo ant tų atlaidų váikščiot ir teip ilgą kelią del tarnavimo Dievo keliaut DP64.
| O kodėl neis, ar ne váikščiojamos (jaunos) dienos? Rm.
^ Be reikalo nevaikščiok pas poną, be ligos – pas daktarą KrvP(Km). Kur karalius pėsčias vaikšto? (į išvietę) Šk.
| refl.: Nebváikščiojas [į bažnyčią], atprantas Krš.
ǁ tr. lankyti: Kas váikščiojęs mokyklą, tai jau tas gali ir pasaką pasakyt, ir giesmių pagiedot – visa Arm. Profesija nedidelė, nereikia technikumą vaikščiotie Dgp. Pabaigė sesutė váikščiot jaunimėlį ir žada nustoti nešiot vainikėlį (d.) Pc.
ǁ tr. atlikinėti: Mano momos moma váikščio[jo] baudžiavą Ad. Kur žmonės vaikščiodavo baudžiavą, išdarbis tildė pono reikalus A1884,298.
ǁ tr., intr. FrnS141 meldžiantis apeiti tam tikrų apeigų vietas; eiti atlikti tam tikrų apeigų: Su giesmėm palei kryžius váikščiodavo Sb. Pradžioje sėjimo vaikščiojo Kryžiaunas dienas. Maršalka Vaitiškis vedė nuo kryžiaus prie kryžiaus M.Katil. Kasdien mišias ir stacijas vaikščiosiu! Žem. Kas norėjo, gradusus vaikščiojo [Šiluvoje] Žem. Gieda, stacijas váikščioja Gs. Meldėmos, i gan, váikščiojėm kalnus Brs. Žemaičių Kalvarijo[je] žmonys būrių būriais kalnus váikščio[ja] Vkš. Buvo tai vienas gaspadorius, kuris po kartą tik ant metų spaviednės tevaikščiojo Sz. Jie retai teváikščioja sakramentų KŽ.
5. intr., tr. L keliauti, klajoti: Aš po pasaulį váikščiojęs, daug visko matęs Brž. Ans po visus miestus yra váikščiojęs Krš. Po Prūsių žemelę nuliūdęs vaikščiójo, apie savo kraštą dažnai minavojo TŽIV598(Paį).
^ Svietą váikščiojęs, visa žinosi Brž. Baltas, kertuotas po visą svietą vaikščioja (laiškas) LTR.
ǁ intr. eiti, vykti nuo vieno pas kitą, vienur kitur užsukant: Váikščioti iš namų į namus NdŽ. Nuo numų iki numų vaikščioju D.Pošk. Vagis apnasriais svietą mokydamas váikščio[ja] J. Dabok, saugok pirkią, cigonkos váikščioja Klt. Trys karaliai váikščioja, būdavo, par pirkiom Klt. Par Užgavėnes Viekšnių vaikai liuob žydais váikščioti Vkš. [Žmona] eidavo palei svietą [siūti], palei svietą váikščiodavo Kp. Žydai liuobės po kaimus váikščios kriaučiaudamys End. Reiks prasmanyt váikščiot per kiemais – maž pastaisyčia (iron.) Švnč. Senais laikais velniai váikščiojo po žmonis Yl. Per žmones váikščioti NdŽ. Po talkas beváikščiodamas savo daržą sušaldė Krs. Dėl to jūs tokios geros, nepanabernos, ka jūs po svietą váikščiojat Jdr. Váikščioja [tyrinėtojai] po pirkiom kap ubagai Grv. Tada daug kas su tarbelėm váikščiojo (elgetavo) Rš. Apsukai vaikščiojo, darydamas daug gero VlnE57.
^ Taip ir vaikščioji žmogus nuo Ainošiaus prie Kaipošiaus, kol ką sutvarkai LKKXVII191(Krtn). Bėda namų neturi, po žmonėm vaikščioja LTR(Grv).
ǁ intr. (ppr. einant, vykstant nuo vieno pas kitą) verstis (kuo): Povilaitienė visą gyvenimą už babą (pribuvėją) váikščiojo Sml. Pavargėliais váikščios [našlaičiai] Grz. Mes savo gryčios neturėjom, po nuomas váikščiojom Bsg. Antanaitis seniau váikščiojo arendose, tik paskui nusipirko Pajulius Sml. An pusių váikščiodavo labai biedni Pl.
6. intr. dažnai persikelti kitur (gyventi ar dirbti): Petras už tuos pinigus nusipirko ūkį ir daugiau nevaikščiojo po žmones LTR(Mrj). Kai neturėjom žemės, tai visur váikščiojom Antz. O vaikščioti kasmet nuo vieno gaspadoriaus pas kitą jie irgi negalės A.Vien.
7. intr. Pl turėti tam tikrų (išorinių ar vidinių) ypatybių; būti tam tikros būsenos, savijautos ir pan.: Valgėme biralinę duoną, vaikščiojome su žaizdomis nuo rykščių J.Gruš. Supleišti kojas, váikščioji kruvinom blauzdom [ganydamas gyvulius] Dglš. Velnias váikščio[ja] su ragais, su viskum Krž. Ir váikščiojo lig smerčiai su kreiva burna Aps. Voras váikščioja kuprotas NdŽ. Šitokia karšta vasara, kai čebatas [įdegus] váikščiok Klt. Sloba, kvara devynelis metus váikščiojau Pls. Daug kas be proto, be razumo kokio váikščioja Aps. Ir váikščioja kaip ir be pometies Plvn. Pirm neváikščiojo tos motriškos riebios kaip bačkos Sd. Aš stora (nėščia) po karo váikščiojau Jd. Ana váikščioja sunki Avl. Tėvelis da gyvas buvo, kai mamytė sunkume váikščiojo Šln. Jis váikščioja iškėlęs galvą NdŽ.
^ Vaikščioja kaip musmirių priėdęs LTR(Rs). Vaikščioja galvą nuleidęs kaip dvarą pardavęs Jnš. Váikščio[ja] kaip musėlę parkandęs Kv. Vaikšto nosį pakabinęs LTR(Zp). Váikšto kaip kojon įsikirtęs Kp. Vaikščioja lig su vištos galva LMD(Mrj). Váikšto kaip dvasia be vietos Trs. Vaikščioja kai kūnas be dūšios Sln. Tom pačiom akim váikšto Švn. Ko váikščioji kai voras kuprą papūtęs? LKT178(Jrb). Vaikščio[ja] sau uostus papūtęs LMD(Tl). Ale váikšto vis kap pūslė paspūtus Švnč. Váikščiojo nosę išstačiusi ir negavo vyro Krš. Ko daba váikštai rūrą užrietus, nė nesilabini Jd. Kas negerai, kad váikščioji patempęs lūpą? Vkš. Kopūstų su blynais prikemša, tai váikšto pardien gurklį pastatęs Dkk. Vaikščioja kaip dūmas (girtas) Kltn. Po boliaus visi kaip galvas pametę váikšto Ktk. Kad sutino kaklas, tai kaip amerikonas váikščiojau Svn. Išplakiau kojas dilgėlėm ir vėl kap ponas váikštau (pasveikau) Mrs.
8. intr. tam tikru būdu tvarkyti savo išvaizdą – nešioti, dėvėti, avėti: Vyrai váikščioja barzdoti NdŽ. Palaidais plaukais niekas neváikščiojo, visos liuob susipinti Vkš. Numie daugiau po plaukų vaikščiojo S.Dauk. Aš plika galva neváikštau, ausys nekokios Ob. Neváikščiok nuogais keliais Prn. Anksčiau vaikai grynu pasturgalaičiu váikščiodavo Srj. Vaisgamtos tėvali, augink mums linus aukštus sulig muni, kad mes plikos nevaikščiotumėm S.Dauk. Vasara, šieno laikas, plikas galėjai váikščioti Yl. Dabar niekas apiplyšę neváikšto Slk. Tau pirksiu, o ana (podukra) gryna váikščios?! Aps. Váikšto išsipusčius kai poniutė Ds. Váikščioja kap varna po juodais (juodai apsirengus) Pv. Na ir purvinai váikščioja! Pv. Aš nepaspėsiu žlugtelį skalbti, kožną dienelę baltai vaikščioti StnD4. Vaikšto žebras kaip kiaulę žindęs Tr. Gaspadorius bagotas: pančiu susijuosęs váikšto (iron.) An. Audžiant įmargindavo, tai visai rainom kelnėm váikščiodavom Antš. Aš kraują perlėjau, tu dar be kelinių váikščiojai Btrm. Su kailiniais reiks visa vasara váikščiot (šalta vasara) Klvr. Močia va váikšto juoda suknele Avl. Váikšto suknę tokią šiltą užsivilkus par karštybę Mžš. Iš dirvono bobų kepurę su kyveliu nusipynėm i váikštom Pl. Dievo tarnai lopiniuoti, apdriskę, lėtuose rūbuose vaikščioja, o dūšios jų pilnos Dievo dovanų SPII36. Antri raupai rūbų, kad kas ne pagal savo stano brangesniuose rūbuose vaikščioja, negi jam pridera SPI254. Jis (Judas) savo šarvu vaikščioja kaip ricerius BB1Mak3,3. Basas nevaikščiosi, vis reikia apsiavus J.Jabl(r.). Aš dar pamenu gerai, kap su vyžais váikščiojo DrskŽ. Su vyžom kap ir basos po rugienas váikštom Pl. Dar̃ vaiką paleisk, ka jis nemoka váikščiot basas Kpč. Dabar šalta, lytus, basi váikštot Sg. Basutė gruode váikščiojau Dglš. Vienais kandaliukais váikščiočia, kad tik sveika būčia Pc. Trobo[je] váikščiok su lepšėms LKT55(Vkš).
| Kurs su lyčina vaikščiotum, pakūtą pildys teip pat metus trejus P.
^ Palaidais plaukais tik ragana vaikščioja PPr288. Kurs nedirba, váikščio[ja] pilvą susijuosęs LKT83(Pln). Kas nedirba, tas be kelnių vaikšto LTR(Klt). Kriaučius su suplyšusiom kelnėm váikšto, daktaras su ausim ligota Jon. Anas pliku užpakaliu jau seniai váikšto Tr. Kas užgins bagotą basam váikščiot! Sn. Po svietą nuogas vaikščioja, anty marškinius nešiojasi (žvakė) LTR.
| refl.: Eime, mergele, mūsų šalelėn. Mūsų šalelėj lengvi darbeliai: nei sėjus pjovus – pinigai rankos, nei verpus audus – gražiai vaikščiojas VoL433(Lzd).
9. (plg. l. chodzić) intr. tam tikru būdu gyventi, elgtis: Aš ponia (instr.) váikščiot nemokėsiu Tvr. Tamsta váikščioji su visu po seną gadynę Lc. Kas jau puikiai váikščioja, tai pinigų nė kiek neturi Srv. Aukštai váikščiojąs (besipuikuojantis) žmogus KlvrŽ. Pas močiutę buvau, pas senutę buvau, raškažėly vaikščiojau (d.) Tj. Gyvenk (paraštėje vaikščiok) po mano akim ir būk geras BB1Moz17,1. Anys atstoję buvo nuog prisakymo, kurį Dievas jiemus buvo davęs, idant tame vaikščiotų BBJdt5,20. Tiemus nori būt Dievu meilingu, kurie prisakyme jo vaikščioja MP66. Dievas sutrins galvą… tų, kurie vaikščio[ja] amžinai savo griekūsu Mž290. Mes vaikščiojom neviežlybystėje, geiduliuose, girtuoklystėje CII603. Kas vaikščioja tamsumuose, nežino, kur ejęs DP506. Vaikščiokitėg toje šviesoje ir tikėkit ing manę DP509. Ateis apjuoktojai, kurie vaikščios pagal savo geidulių VlnE133. Priesakymuosa mano vaikščiokite MT52. Duok, idant per visas dienas gyvenimo mūsų naujystėj živato priderančiai vaikščiotume MKr33. Mokytiniai tavo kodel nevaikščioja pagal įstatymą senųjų, bet valgo duoną nenupraustomis rankomis? Ch1Mr7,5. Kolei vaikščioste paskui veikalų tuštybės SGII2.
ǁ kurį laiką būti (kuo): Štadentužiu váikščiojau FrnS206(Vlkš). Jos sūnai váikščiojo partizanais Sn.
10. intr. NdŽ prižiūrėti, rūpintis: Gera ūkininkė nevaroma vaikščioja apie savo gyvulius J.Jabl. Karvė, kai apie ją váikščioji, tai karvė Klt. Pie teliukus váikščiojo jinai Str. Nėr kam váikščiot apie bites Vvs. Nei jis dirba, nei ką, tik apie namus tąsos, apie bites váikščioja Pv. Tik apie juos (kopūstus) váikščiok, o pelno nėr! Kp. Jy apie vyrą kap apie mažą [vaiką] váikščioja Kpč. Kas apie mane váikščios, kai pasenėsiu, nepagalėsiu Klt.
11. intr. Ml, JnšM, Žsl, Dv, Pls, Alv, Švn, Lp ganytis: Jau juos (jaučius) neleidžiam an ganiavos, pririšam, váikščioja vieni Rud. Kad būt žolės, tai prikaltum[e], ir tegu váikščiotų Aps. Ana (karvė) in virvės moka váikščiot Str. Arklį paleidi – teváikščioja LzŽ. Sausa, ir aves Raigrodan váikščioja DrskŽ. Palaidos [karvės] váikščioja, tai riebiausios kai velenai Klt. Karvės dobiluose váikščioja agi, priėdę labiausiai Mšk. Tai mūs karvės ir váikščioja vis tiek kap pamuštos po atolą – nor imk ir miegok ganydamas Rtn. Pirmądien ir mūs karvė neváikščiojo Nč.
12. intr. Slv, Jž, Mžš, Bsg būti nėščiai: Kitą kartą, kai váikščioji, ir nieko negali̇̀ DrskŽ. Ne vienu váikščiojau ir viską dirbau Pv. Vienas vaikas buvo gimęs ir antru váikščiojau Mrc. Antaru váikščiojau OG279. Ana tada šituo mergiote váikščiojo Klt. Ji jau aštuntą mėnesį váikščio[ja] Trg. Aš šituo vaiku váikščiodama kudabinaus, užtai jis ir sarmatlyvas Vlk. Váikščioj[o] motka su manim, nusgąsdė – aš bijaus bijaus Azr.
13. intr. šen ir ten ropinėti, rėplinėti, šliaužioti: Prieš lietų rupkės váikščioja ant žemės Snt. Pjaunant rugius, pjovėjai žiūri – apie pėdus kad vaikščioja rupūžė, kad šiukštinėja LTsIV467. Keistas sapnas: rodos, per mano ranką vaikščioja raudonos skruzdėlės Ul. Sliekai naktiniai ant viršaus nakčia váikšto Brb. Išeina an to [avilio] i vaikšto tos bitės Ps. Ir vis, kas ant pilvo slenka (rėplioj), ir vis, kas ant keturių alba daugesni kojų vaikščioj, … jūs neturit valgyti BB3Moz11,42. Vaikščiojamosios, bėgiojamosios, šokamosios, rausiamosios [vabalų] kojos rš. Vienokart salyklas buvo, kad kirmėlės váikščiojo Dgp.
| Ant pilvo tavo vaikščiosi BB1Moz3,14.
ǁ ropinėjant dažnai, nuolat brautis, lįsti (kur): Iš pavasario man pirkion [rupūžė] váikščiojo, žindo karvei pieną Eiš.
14. intr. skverbiantis judėti, skverbtis, landžioti: Pamatas sutrešėjęs, pelės váikščiojo Klt. Kap kurmis atsisakė nuo darbo, tai Dievas jam paskyrė po žemėm váikščiot (ps.) Ml.
| Sustingusioj žemėj jokia šaknis negali vaikščioti rš.
^ Juodas juodvarnėlis po žemėmis vaikšto (kurmis) LTR.
15. intr. Srj, Sv, Krd plaukioti: Žuves váikščioj[o] pakraščiais, sekėj[o] gaudyt rankomi DrskŽ. Iškasė prūdą, jau ir žuves váikščioja, grei̇̃ta Mrc. Anos (žuvys) váikščiodavo i po mažus vandeniukus Krž. Matyt, kaip váikšto po vandenį šapalai – kaip paršai Ėr. Váikščiojo [žuvys] pulkais, pulkais Kdn. Kumet nusausino, nei ten karosai váikščiojo, nei ten lydekos Klk.
16. intr. Antš skraidyti: Atejo vėl an mum spiečius iš kažin kur, jau váikščioja bitelės Alz.
17. intr. NdŽ, KŽ, Krš, Pšl, Rk, Bgs, Lb, Kli važinėti; kursuoti: Iš mūs Eišiškėn váikščioja autobusas Šlčn. Šitoj mašina váikščioja keturis kartus DrskŽ. Kaip váikščiodavo keleivinės, tai nuveža tiesiai, paveža an bažnyčią Skp. Traukinėlis Pandėlin váikščiodavo PnmR. Toks traukinelis buvo – gelžkeliu váikščio[ja] Pp. Ė, lėktuvai danguj váikščioja Str. Tuodu garlaiviu vaikščiojo nuo Kauno iki Prūsų rubežiui V.Kudir.
ǁ vykti susisiekimo priemone: Su akrūtais ant jūrių vaikščioj ir varė savo prekystę didžiuose vandenysa BBPs107,23.
18. intr. būti siunčiamam, gabenamam: Karai buvo, tai laiškai neváikščiojo, nė nieko Vdn. Tep ėmė vadyt [paldienyką pirmadieniu], kap ėmė laikraščiai váikščiot Mrp. Laikraštis kitoks neváikščiodavo po karuomenę kap „Lietuva“ Gs.
19. intr. Snt slystant judėti iš vienos pusės į kitą, slankioti, slydinėti: Šaudyklė gerai váikščioja Grš. Tie šautuvai jau ir kleviniai, anie jau slydi tokie, ka váikščiotum gerai Žeml. Yra nyčių rataliai, rataliais nytės váikščiodavo Pj. An ribulukų nytys váikščioja Onš. Rato krumpliai lengvai vaikščioja Gs. Kultuvas – pagalys ar sieksnio ilgio, tada pakartas trumpas pagaliukas an skūrelės ir pririštas an ilgąjį: anas tada vaikščioja Rš. Stūma sunkiai váikščioja Lzd. Kab jos (medinės akėčios) neprislėgtos, tep kap váikščioja Kpč.
| Gale gerklės barankelė váikščiojo, negaliu nuryt Klt. Mislijau, stiklinė akis, ale žiūriu – váikšto abi Psn.
ǁ Vlkv sukiotis apie savo ašį, varstytis: Ar tos labai jau girgždėdamos váikšto durys? Sb. Durys sunkiai váikščioja Jrb. Durys váikščioja ant kukių Grl. Kol’ žirklės teip sunkiai váikšto? Aln.
ǁ linguoti, siūbuoti: Váikščiodavo tas liūnas Brž.
ǁ keisti formą, trauktis ar plėstis: Medis tiesiog kap váikščioja – čia jis traukiasi, čia jis tempiasi, pučiasi Pns. Namas jau senas, matai, medis váikščioja (lentos įtrūkusios) Srj. Šita siūlė [po operacijos] neleidžia raumeniui váikščioti Jrb.
20. intr. KŽ, Jrb, Grš, Lb nuolat sruventi, cirkuliuoti: Dirbant kraujas geriau váikščioja, o sėdėt nesveika Gs. Stojo (liovėsi) kraujas váikščiot Blnk. Galva ūžia – labai sunkiai jau váikšto kraujas Mžš. Kuriam kraujas neváikščioja, tai kravauninko gera Yl.
ǁ nuolat bėgti, tekėti: Senas Nemnas, šimtas metų, kap jis váikšto DrskŽ.
21. intr. NdŽ, LzŽ, Krž, Rz, Drsk, Švnč, Zr, Kli judėti erdve kuria kryptimi, slinkti: Debesiai váikšto, gal bus lietaus LKT271(Ps). Tušti debesiai váikšto, niekada nelija Srj. Žmonės[e] lietaus yra, šmuorai váikšto – gal i čia užeis koks šmuoras Jnšk. Kai debesiai váikšto, didžiuliai debesiai, tai [reikia] sodint bulbas Upn. Pečius kūrenas – aukštinį pradaro ir váikščioja dūmai kai debesis LKT164(Btg). Anapus tvoros obelų viršūnėmis vaikščioja dūmai P.Andr. Diena apsiniaukusi, rūkai pažemiais vaikščioja J.Paukš. Váikščio[ja] lytus apsukuo, čia neužsuka Krš. Visais pakraščiais váikščio[ja] lytūs, ale pas mus da nely[ja] Rs. Lietus váikšto i váikšto šalim, gal susitaisys ant nakties Jnš. Dar̃ váikščios lietukas kiek Dg.
| Kaip sako, kad senovėj ežerai liuob vaikščioti LTR(Vkš).
ǁ apie dangaus kūnus: Mums rodosi, … kad saulė vaikščioja aplink ją (žemę) A1884,206. Jau aukštai mėnulis váikščioja NdŽ. Oi žemai žemai sauliūtė váikščiojo (d.) Ck. Kad tu šiąnakt ugnelę sergėsi, tad žvelk aukštyn, kur žvaigždės vaikščioja Vd.
22. intr. Gs, Aps, Klt pūsti, prapūsti: Vėjas tik váikšto po gryčią – langai atviri Aln. Gyvas vėjas váikščioja pirkioj Švnč. Šių laikų statybos tokios, vėjai váikščiote váikščio[ja] po trobas Krš. Vėjas váikšto po aukštą, drapanos greit išdžius Rm. Kad džiūtų [šienas], reikia, kad būtų ant aukštų stulpelių, kad vėjas váikščiotų Kp. Toj šėpoj oras váikščioj[o], tai buvo gerai [lašiniams] Pv. Dėžutė tik iš vieno šono turėjo mažas dureles man įeiti ir išeiti ir keletą išgręžtų skylučių orui vaikščioti J.Balč. Medžių viršūnėmis vėjelis váikščioja NdŽ.
| Užmetė užmetė [jurginus] – kolei šalnos váikščiojo Švnč. Čia šaltis i váikščioja [pro plyšius] Švnč. [Grytelėje] šaltis teip ir vaikščiojo, tarsi jautis po ganyklas TS1899,1.
| refl.: Gerai mėsai, kur vėjas váikščiojas Mrk.
23. intr. NdŽ, Rs, Šln, Žg, Všk, Slč, Brž rodytis įvairiose vietose; klaidžioti: Padubysiais váikščiodavo šviesikės tokios LKT112(Ldv). Tie žibureliai i žiemą váikščiojo Všv. Reik pareiti numie, o jergau, bijau – váikščio[ja] baltos tokios žvakelės Krt. Žvakelės pasikels i váikščios ten po tus laukus, po dirvas váikščios Ms. Žvakės váikščiojant nebuvo daugiau regėt Lp. Tenai pinigai váikšto (apie ugneles) Pg.
| Kad koks pasikorėlis [yra buvęs], tai jo dūšia váikščioja Pls. Kol, sako, neužkas, ta siela aplink kūną i váikšto Grž. Váikščiojančios dūšios nekrikštytos Lpl.
| Jau váikščioja akyse vis mašalai Tvr.
24. intr. būti juntamam, pasireikšti įvairiose vietose: Šiurpuliai po visą kūną vaikščioti pradėjo, kad išgirdo dar vilką subliaunant LTR(ž.). Tai ir tas išgąstis váikščiojo po žmogų Alks. Váikščio[ja] nervai, pradeda į petį durti Krtn. Diegliai pradėjo váikščiot po kūną Dbk. Lig tiktai gumbas sujudo váikščiot, kur inpuls, tęnai jaučiama neišpasakyta sopė LMD(Tršk). Įpylus nedaug į ausį [lapės taukų] – niežus, po kūną vaikščiojančius, gydo LMD. Prakaitas dar nedrėkino marškinių, tik gaivi šiluma vaikščiojo po sąnarius kaip tie pavasarinės žemės syvai V.Myk-Put.
| Vaistai ima vaikščiot po kūną Gs.
| impers.: Tep skaudžiai man per kūną váikščioja, kad negali Gs. Patepi [tepalu], tai peršti, váikščioja Švnč.
ǁ prk. sklisti, plisti: Kokios bjaurios ligos váikščio[ja] Krš. Pavasarį ligos váikščio[ja] Prn. Kvaraba váikščioja LzŽ. Kalbos váikščioja, kad tu išteki Mrj. Visokių kalbų po sodžius váikščioja Drsk. Toj kalba po miestelį cielą mėnesį váikščiojo Pls. Nusileidžiu, kad piktumai neváikščiotų Rmš. Iš kartos į kartą vaikščiojo legenda rš. Dabar jau toji maldelė vaikščioja iš lūpų lūposna A1886,175.
25. intr. funkcionuoti, veikti: Mano vienas inkstas nebeváikšto, nebesveika esu Brž. Išgeria pusę stakanėlio arielkos, ir pradeda váikščiot [širdis] Žl. Toj pačioj dienoj jai širdelė stojo váikščiot Ign.
26. intr. BŽ145, DŽ, NdŽ, Ll, Alks, Lnkv, Ėr rūgti, fermentuotis: Alus váikščioja, kap ažveda LKKXIII25(Grv). Del saldumo, ka jis (alus) váikščiotų geriau, reik cukro Pšš. Alus váikščioja, net bačka braška Sdk. Bačkas net sudrasko, kai pradeda váikščiot Krk. Dar alaus negalima gert, ba tebeváikšto Rk.
| Mieželis drūtas, labai nugrūstas, apynelis gelsvas po mieles vaikščiojo D17. Apvynėli puronėli, apvynėli žalusis, tu kubile váikščiojai JV693.
^ Mielės pri juodos duonos nevaikščio[ja], o melagiai par tankiai S.Dauk.
ǁ DŽ judėti prieš užverdant (apie vandenį): Nuimk puodą, jau vanduo váikšto Ds.
27. intr. Pc, Ukm, Mrp, Brš, Žrm būti vartojamam (apie pinigus): Te litai váikščiojo Lietuvoj Ml. Karaliaus laikais váikščiojo ir auksiniai, ir popieriniai [pinigai] Krš. Tai pirmai gi auksas váikščioj[o], auksas, sidabras, popieriai neváikščioj[o] Lp. Vaikščiojo nemaž ir svetimų pinigų A.Janul.
ǁ turėti vertę, kainuoti: Prieš vainą pūras rugių i rubliaus neváikščiojo Švnč.
28. intr. daryti ėjimus, lošti (kortomis, šachmatais): Iš vynų ir reikėjo vaikščioti, kolei švietalų neatėmei rš. Nu, kaipgi dabar váikščiosi [žaisdamas šachmatais]? Šr.
◊ ant [galų̃ Mrj, Kt] pir̃štų váikščioti Msn pataikauti: Váikščioja in pir̃štų apie ją (marčią), kai nei žinios apie ką Klt. Ant galų̃ pir̃štų váikščiojau, kai nuo tavęs priklausiau, o dabar patrūbyk tu man! Lkč. Váikšto aplink brigadyrių an pir̃štų galų̃ ir galvą linkčioja Tr. Visi sakė, kad ją paimsiu, tai ant pir̃štų galiùkų váikščiosiu, bet dabar tai visa pėda vaikštau Adm.
ant skarų̃ váikščioti sirgti mėnesinėmis: Joj váikščioja an skarų̃ Dv.
be kepùrės váikščioti gerbti: Visi apie jį be kepùrių váikščioja Mrj.
gálva váikščioti dūkti, šėlti: Ten ka[d] norėjai, gálva galėjai váikščioti Kv.
galvomi̇̀s váikščioti
1. Švnč dūkti, šėlti.
2. apie besididžiuojantį: Žiūrėk, Baltraus Jonio gyrimos: tiek tūkstančių parsivežęs, įmanytų, galvomis vaikščiotų besididžiuodamas Žem.

kárvių takai̇̃s váikščioti blogai elgtis, gyventi: Jis kárvių takai̇̃s váikščioja, karvių takais eina, ne žmoniškom pėdom eina Ps.
keliãklupstas váikščioja Škn nusižeminusiai prašo: Aš jau tai neváikščiosiu keliãklupstas Sdk.
liežùvis váikščioja sugeba kalbėti: Kąsnį liežùvis ne tep váikščioja LzŽ.
ne pė́sčias váikščioja turi vertę: Ir kamaros šiokiais metais ne pėsčios vaikščioja Žem.
palaidai̇̃s api̇̀varais váikščioti Grž priekabių ieškoti.
paupari̇̀bais váikščioti dykinėti: Vyrai paupari̇̀bais váikščio[ja], t. y. dyki J.
(kieno) pėdai̇̃s (pėdomi̇̀s) váikščioti sekti, laikytis mokymo: Jis vaikščiojo pėdomis Christaus DP486. Vaikščiotumbim pėdais jo DP192.
pir̃štų galai̇̃s váikščioti labai gerbti: Visi aplink juos pirštų galais vaikščiojo Žem. ×
su knatù váikščioti gadinti orą: O tu tai vis su knatù váikštai Dbk.
su paláidu liežuviù váikščioti liežuvauti: Ana su paláidu liežuviù váikščio[ja] Krš.
vė́jai váikščioja po gálvą apie kvailiojantį, nerimtą: Jam vė́jai váikščioja po gálvą Grd.
apváikščioti
1. tr., intr. Q73,262,571,572, Sut, N, KII257, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Klk, Kpr aplink apeiti; apeinant apžiūrėti: Apváikščioju lauką K. Apváikščiok laukus, kad nebūtum iškados J. Vidury nakties išejo oran apváikščiotų namų BM8(Skp). Padirbo meistrai, išmūrijo [urvą] – jam ir apie grabą možna apvaikščiot LTR. Apivaikščioju SD199.
^ Apvaikščiojom jūrą be durų (sakoma po tolimos kelionės) Pls.
| refl. K.
ǁ aplink apsiuvinėti: Staltiesė balta, o pakraščiai apváikščioti žaliais siūlais Antš.
2. tr. daug kur nueiti; visus apeiti, aplankyti: Visus kampelius apváikščiojau Dbč. Išejusi iš numų apvaikščiodavo visus kelius, kuriais tikėjose, kad sūnus jos sugrįš S.Stan. Apváikščiojau visus kaimynus DŽ. Pardien neapváikščiojau visų Ds. Visą giminę apváikščiojom, ale nė rublio negavom Vkš. Smulkesni knygų nešiotojai apvaikščiodavo kaimus LKXII399. Ir apvaikščiojo Jezus visus miestus ir kiemus, mokydamas bažnyčiose jų Ch1Mt9,35.
| refl.: Gerai, apsiváikščiosi po gentis, apsilankysi Krš.
ǁ Vkš meldžiantis apeiti tam tikrų apeigų vietas: Šiandie eik anksčiau an bažnyčią, ka spėtum da stacijas apváikščiot Ps. [Vyskupas] pats kalnus apvaikščiojo M.Valanč. Apváikščiojo Teodozijus ciesorius su kunigais ir su žmonėmis visas vietas maldų DP540.
3. tr., intr. Klvr apžiūrėti, prižiūrėti: Sunku buvo dirbt, pagalvokit, kad reikėdavo apváikščiot laukus Sk. Prie ūkio darbo daug, o da apie mane reik apváikščiot Grnk. Kaip gražiai jį apváikšto: pavalgęs, švarus Vdšk. Reiks ma[n] sėt apravėt darže batvinėlius, reiks mylėt apvaikščiot jaunas bernužėlis LTR(Ūd).
| refl. tr., intr.: Šiandie viską apsiváikščiojau Mrj. Nemoki apie gyvulius apsiváikščiot Lp.
ǁ tr. Gs tinkamai pavaišinti, pagerbti: Svečią gerai apváikščiojo Tr. Apváikščiojo kai lapė diedas visus [baliuje] Klt.
4. refl. kiek pasivaikščioti: Apsiváikščioju kiek, geriau kojai bus Šil.
5. refl. laikui bėgant apsiraminti, užsitrenkti: Tai dar̃ jau jy apsiváikščiojo Krok.
6. tr. išleisti, sunaudoti: Anas, parvažiavęs iš Amerikos, turėj[o] pinigų, bet greit apváikščioj[o] Prng.
×7. (l. obchodzić) tr. atlikti kokias apeigas: Neturėjo ne vieno miestelio, kiemelio, kur valnai apváikščiot turėtų ceremonijas ir nobažnumus religijos savos DP89. Noriegu žinot, žmogau krikščionie, kaip turi naudingai tą adventą apváikščiot DP4.
×8. tr. M, L, Rtr, NdŽ, KŽ paminėti, atšvęsti: Dveji metai atgal yra jau apvaikščiojęs 50 metų savo kunigystės sukaktuves Pt. Kad jau gražiai Kėdainiuose Lietuvos šventę apváikščiojo Srv. Nebeteko šiemet Daugailių atlaidų apváikščiot Sdk. Apvaikščio[ja] dominikonys šventę užgimimo š. Jono su atlaidais M.Valanč. Apvaikščiokimėg tad, broliai mieliausieji, su linksmybe ir džiaugsmu dūšios tą teip didę šventę DP494. Išleisk žmones mano, kad apivaikščiotų mi šventę Ch2Moz5,1.
| refl.: Budavonė su išmitimu ir vargu ateit: betaig pašventimas su linksmybe apvaikščiojas DP575.
×9. refl. Prng elgtis: Pas mus daugis tep apsiváikščioja negražiai Lš. Ne visi žmonys moka vienodai apsiváikščiot su visokiais daiktais Krkš. Tu su mums meilingai apsivaikščiot teikies PK114. Maldomis … numirėliai est pašelpiami, idant su jais V. Dievas mielaširdžiaus apsiváikščiotų DP545. Teip su juo idant apsivaikščiotumbim prašymuose mūsų, kaip tie žmones MP74. Uparniais buvot nasrams Viešpaties ir apsivaikščiojot puikiai Ch5Moz1,43.
atváikščioti
1. intr. NdŽ pakankamai vaikščioti: Atváikščiota, negaliu niekur nueit Dg. Jau atváikščiota, ką dauges váikščiosi Drsk. Savo atváikščiojau, dabar galiu pasilsėti Vkš.
| refl. Š: Aš per itą pievelę neatsivaikščio[ja]u, o kurį labai mylėjau – neatsidabo[ja]u (d.) Ml.
ǁ tr. NdŽ, KŽ nueiti gana didelį atstumą.
2. intr. pakankamai vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, lankytis: Ne, ne tos mintys, viskas jau atváikščiota Erž. Gana, dukrele, gana vaikščioti, gana tau jaunai rūta nešioti: jau atváikščiojai po jaunimėlį, jau atnešiojai žalią rūtelę (d.) Š.
| refl.: Žiemą į mišką nebeinu, par vasarą atsiváikščiojau Vkš. Ji atsiváikšto po bažnyčias Rm. Visur nusbosta, ė in mergą neatsiváikščioji žmogus Ml.
3. intr. K, KŽ, LTR(Brž) ateiti: Ir ateina matutė, atvaikščioja senutė NS1155. Aš keliais atváikščiojau pas jį, ale darbo davė Raud.
| refl. KŽ: Idant ji nė vieno nepapiktintų namie pasilikdama ir bažnyčiona neatsivaikščiodama BPI223.
4. tr. vaikščiojant nuvarginti: Audeklą mesdama kojas atváikščiojau Rod. Ganiau ganiau jautelius po girelę, atvaikščiojau kojeles po raselę (d.) Dbč.
5. tr. meldžiantis apeiti tam tikrų apeigų vietas: Buvau apsižadėjusi į Kalvariją kalnus atvaikščioti Žem. Už tą skepetėlį stacijas atvaikščiosiu Žem. Paskuo po tų mišių stacijas atváikščioji Sd. Atvaikščiosu altorelius, atkalbėsu poterelius Pln.
6. tr. slenkant atnešti: Debesiukai vaikšto, galia lietų atváikščiot LKT258(Jnšk).
7. intr. pakankamai rodytis, baigti rodytis: Žvakelės atvaikščiojo savo laiką, nebrodos Šts.

×daváikščioti (hibr.)
1. tr. nueiti, prieiti: Argi tu daváikščiosi tokiais blogais keliais Mrk.
2. refl. pajėgti dažnai lankytis: Ar pas daktarus dasváikščiosi, kas bus Drsk.
įváikščioti intr.
1. K, KŽ įeiti.
2. refl. Š, Rtr, NdŽ, KŽ įsileisti, įprasti vaikščioti: Palaukit biskį, reik įsiváikščiot, kad neparpulčia Graž. Diena po dienos Martynas įsivaikščiojo ir galėjo jau išeiti į gatvę V.Bub.
3. refl. įlįsti: Po obele senelis beeitąs keliais apei tą obelę, teip įsivaikščiojęs keliais gilie lig pat pečių, tik ką bematyti S.Dauk.
4. pakeliauti: Itai anváikščioj[o] daugiau, anrazumnėjo tada žmonės LKKXXIX183(Lz).
išváikščioti
1. intr. N, K, M, L, LL167,173, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Vkš, Šv, Erž, JT387 vienam po kito, visiems išeiti, išsiskirstyti: Visi talkininkai klegėdamys numon išvaikščiojo M.Valanč. Padėjo darbą, suklaupę sukalbėjo poterus ir išvaikščiojo gulti Žem. Visi išvaikščiojo gultų, pasakę seneliui labąnaktį Sz. Meldžiu visų svečių neišvaikščiot (ps.) Brt. Labai greit išváikščioja žmonės [nuo kapų per Vėlines] Žl.
| refl. KŽ, Vkš, Mrj: Visi išsiváikščiojo, aš tik vienas likau namie Š. Visi kiti buvo jau išsiváikščioję kas sau NdŽ.
2. intr. Rtr, NdŽ, Pln, Stl, Skdv, Mžš, Ps išeiti, išvykti kitur gyventi, išsikelti: Matai, visi išvaikščiojo iš namų, liko tik motina J.Balč. Vaikai benga išváikščioti Šv. Vienu du seniukai, vaikai išváikščioję Krš. Išnyko šeimyna: seniai išmirė, vaikai išváikščiojo Sug. Vaikai išváikščioj[o] Amerikėn, viena liko Kpč. Daug buvo gyventojų, daug išváikščiojo Pn.
| refl. Rtr, Vn: Vyro vaikai jau dideli ir iš ūkio jau išsivaikščioję po pasaulį A.Vencl. Užaugo vaikai ir išsiváikščiojo Plv.
3. tr., intr. Š, FrnS142, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, Klt, Kp, Vkš, Yl, Krt apeiti daugelį vietų, didelį plotą: Visus pašalius išváikščiojau, ieškodamas ašvienių J. Visus laukus išváikščiojau, motinelės išieškojau Klk. Aš visus miškus išmindžius, išváikščiojus Bsg. Tę mano visi takai išváikščioti Všt. Ma[n] tai gali akis užrišt, aš išváikščiojęs viską, viską žinau [savo apylinkėje] Graž. Visą Klaipėdą išváikščiojau par kelis sykius Sdb. Išváikščiojo, visur apveizėjo i liepa mums eiti gulti KlvrŽ. Apveizėsi viską po kūtes, po visur išváikščiosi, kas yr Trk. Išváikščiojo kiemus ir visas ūlyčias DrskD76. Aš išvaikščiojau šimtą kermošių KrvD256. Da neišvaikščiojau nė pusės sodelio, jau aš išgirdau gegutės balselį LTR(Pg).
| prk.: Upė per amžius išvaikščioja visą lauką ne sykį, bet daug sykių M.Katk. [Kamuolinis žaibas] išdraskė visą kaminą, išvaikščioj[o] visą trobą ir nesudegino, išej[o] Kpč. Vakarinė žvaigždelė visą dangų išvaikščiojo, visą dangų išvaikščiojo ir pas mėnulį nustojo TDrIV93(Vlk).
^ Miškus išvaikščiojęs medžio nerado LTR(Vdk). Be reikalo tik jin pučias – vištos jau ir jai išvaikščiojo paakius (sena) Jnš. Išvaikščiojo panelė visas kerteles, o visada toj pačioj atsistoja (šluota) LTR.
ǁ intr. daug kartų nueiti didelį atstumą, daug vaikščioti: Anelė šite toli išváikščiojo Dglš. Šitiek išváikščiojau, Jėzau Marija: traktoriai sudyla, nesudilsma bobos Rk. Daug metų, daug kelio išváikščiota Pp.
ǁ tr. ariant daug apeiti, apvažiuoti: Išvaikščiot kelius diktarus (hektarus) reikėjo Šmn. Norėjo su traktorium išváikščiotie – inklimpo Srj.
4. tr. apkeliauti daugelį vietų, didelį plotą: Jis, sako, skersai ir išilgai išvaikščiojęs visą pasaulį V.Krėv. Aš išváikščiojau visas žemeles JV824.
5. intr. Ėr, Prn, Skp kurį laiką šen ir ten vaikščioti: Visą dieną išváikščiojo anudu, o kitos kalbos tėvas negirdėjo nū sūnaus, kaip tik aplei gaspadorystę BM380(Lž). Visą vakarą jis išváikščiojo medžiodamas NdŽ. Regis, apsisukęs ir namo, o kai nuvažiuoji, tai ir išváikščioji visą dieną Sdk. Jau daba kokį dvyleka metų su krėsleliu išváikščiojo Žeml. Reiks man išvaikščiotie ir tamsi naktelė, reiks man išklaidžiotie žalioji girelė LTR(Srj).
ǁ kurį laiką vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, lankytis: Tai visą nedėlią išvaikščiojau iš Šakių į Lukšius, iš Lukšių į Šakius Lkš. Kiek ten gali išváikščioti, ką padaryti Krš. Dešimt dienų išváikščiojau an šildymų ir pagijau Knv.
ǁ kurį laiką (vaikščiojant nuo vieno prie kito) verstis kuo: Kur ten susigreibęs kokius lupatus, apsiškarmaliavęs ir išvaikščiojęs ubagais trejus metus Sln.
6. refl. Rtr pakankamai ilgai vaikščioti; pasivaikščioti: Ekiam, išsiváikščiosma, i galva nebskaudės Rdn. Kad aš išsiváikščioju, mun geriau Krš. Niekur neišsiváikštai, tai ir svoris didėja Sug. Išsiváikščiojus gardu valgyt Gs. Miške išsiváikščiojus miegosi Dkš.
ǁ KŽ, Vkš, Kp vaikščiojant išsimiklinti: Kojos patinę buvo, tai dabar išsiváikščiojau Jž. Iš ryto, kol išsiváikščioju, tai ir teip sopa [koja], kaip ir dantys sopa Slm. Išsiváikštai, įsidirbi i užmiršti tą ligą Sdb.
ǁ KŽ, Brb vaikščiojant pasveikti: Buvau ėmęs sirgti, bet nepasiduodamas išsiváikščiojau Š. Mergaitė sveika, greita, darbšti ir negirdi. Aš manau, kad išsivaikščios, ir gan A.Vien. Visur sopa, ale ką gi darysi, išsiváikščioji Slm. Gal išsiváikščiosiu, gal pereis galvą skaudėję Plv. Gal kaip išsiváikščiosias, praeis [gripas] Krš.
7. tr., intr. vaikščiojant išminti, ištrypti; palikti pėdsakus: Po plačiomis liepos šakomis žolė reta, nugeltusi, išvaikščiota, nusėdėta rš. Briedžių išváikščiota visa samanykščia, ištapuota Klt. Išváikščiota šerno kai arklio po bulbas Klt. Randu basų išváikščiota: pėdeliukai, pėdeliukai išeita palei šulnį Adm.
| prk.: Eini jau kitų pramintais, o kartais ir gerokai išvaikščiotais keliais rš.
ǁ tr. vaikščiojant, minant sutepti: O batai, užkulniai kokie šūdini, po karvių kūtę išváikščioti Sd.
8. tr. vaikščiojant nuvarginti: Mano kojos išváikščiotos Lp. Kojas išváikščiosit ir mažai pinigų gausit Nč.
ǁ refl. vaikščiojant nuvargti: Eikit per bulves tiesiai, ko jumi kojos sukt – dar išsiváikščios Srj.
| prk.: Senam krau[ja]s išsiváikščiojęs, išsidirbęs Krš.
9. tr. vaikščiojant pasiekti, laimėti: Vaikščioji vaikščioji [gydytis] i nieko neišváikščioji Bb. O ką aš išváikščiosu po tą miestą, aš nesu papratusi Krt.
10. tr. išlaikyti tam tikras ypatybes: Aš statkaunai savo mergystę išváikščiojau Rš.
ǁ intr. kurį laiką išlaikyti tam tikras ypatybes: Išváikščiojo tris mėnesius sveikas LKT98(Pvn).
11. intr. kurį laiką išbūti nėščiai: Marčios veidas švarus, pati nesudribus, nepadusus, gali sakyti, kaip stirna savo laiką išvaikščiojo rš.
12. tr. Lš dėvint, avint padaryti tinkamą: Batai buvo maži, bet išváikščiojau DŽ.
| refl. Lš.
13. intr. išropinėti, iššliaužioti: Sraigės išvaikščiojo ir prisikabinėjo, kur kuriai patiko rš. Nu tai mat po visą bažnyčią tie vėžiai išváikščiojo Krs.
14. tr. skverbiantis išlandžioti: Žiūrėk, jau tie kirminiukai ir išváikščioję lašinius Jrb. Kirminiukų išváikščioti obuoliai Švnč.
| prk.: Mineralų susitelkimai, pasirodo, išvaikščioti augalų šaknelių rš.
15. intr. išplaukti: Ledai išvaikščiojo rš.
16. intr. sruvenant, cirkuliuojant išsiskirstyti: Vaistai išváikšto par gyslom Sug. Sudaužiau ranką dideliai, gal ir išváikščios sudaužytas krau[ja]s Vkš.
| refl. Kvr, Alz, Trk: Toks raumenų plėšymas, kol [vaistai] išsiváikščiojo! Rdn. Neišsiváikščio[ja] krau[ja]s, pila pimpiai Rdn.
ǁ refl. skirstantis, sklaidantis išnykti, praeiti: Sutinimas tik po savaitės išsiváikščiojo Kdl. Pūslės gali išsiváikščiot Kdl. Davė daktaras vaistų vočiai išsiváikščiot Rs.
| Ta liga turia išsiváikščiot Rs.
17. refl. KŽ, Ssk judant erdve, slenkant išsisklaidyti: Debesys išsiváikščiojo, ir oras išsivalkstė, išsiblaivė, išsiblandė J. Atidaryk langą, tegu dūmai išsiváikščios Ds. Nevarstykit durų, kad šiluma neišsiváikščiotų Rmš.
| Palikai buteliuką nestipriai ažkišus, tai išsiváikščioj[o] jodina Ml.
ǁ refl. impers. išsigiedryti: Gal nelis, gal išsiváikščios? Mrc.
18. intr. prk. paplisti, išsiplatinti: Dainos yra jau plačiai išvaikščiojusios tarp lietuvių Vnž. Išváikščiojo mano pasakos Sb.
| refl.: Tos mintys išsivaikščiojo po sodžius T.Tilv.
19. intr. išrūgti: Raudonas, gražus alus, kai išváikščioja – tamsus Smal. Taigi, mielės išváikščioja, išrūgina Upn.
| refl. LL297, Aps, Ds, Slk, Jž, Rm, Srv, Kpč: Pats Iešmantas, pasitelkęs aludarį, laiku darė stipraus alaus, kad iki galui švenčių išsivaikščiotų, išgyventų ir nebepūstų pilvų Vaižg. Da gira neišsiváikščiojus Dglš. Midus, kai išverda, būna tirštas, paskui, kai išsiváikščioja, praskysta Alk. Kap paskelia [tešla], išsiváikščioja, pastovi, tik tada kepam DrskŽ. Duonai reikia išsiváikščiot gerai: kai iš rėčkos lipa, tai duona bus gera Dkk. Pora dienų, kol išsiváikščioja mielės [, gyvena alus] Škt.
nuváikščioti
1. intr. N, K, L, LL164 nueiti kur: Jau visi darban nuváikščiojo Tvr. Vyrai jau nuváikščiojo medžian Arm. Svietas seniai nuváikščioj[o] in turgų, o tu dar namie Arm.
2. intr. einant daugeliui pasišalinti, išsiskirstyti: Neleido [į autobusą] be biliotų, žmonys nuváikščiojo Krš. O kad visi nuvaikščiojo, paliko pačios bobelės ir du ar trys seniai Sz.
3. tr. Vkš daug kartų vaikščioti, apeiti: Nuváikščiojau takus grybaudama ir nieko negavau J. Buvo nuváikščiotos tos vietos, buvo didliai gerai žinomos Als. Aukštus kalnelius mes nuvaikščiojom, stiklų langelius mes nužiūrėjom LTR(Plk). Žemė ne pirmarūšė, balota, bet miela, senelių, prosenelių nuvaikščiota J.Avyž. Čia viskas mano nuvaikščiota, po šimtą sykių koja tan pačian daiktan statyta rš.
| Reikia keliais nuváikščiot tus runkelius (ravint) Srv. Tikrai keliais nuváikščiosi tą žemę Žeml.
ǁ intr. daug kartų nueiti didelį atstumą, daug vaikščioti: Daug nuváikščiota, vis skubinies, kad greičiau, – ganyklos toli Slm.
4. tr. vaikščiojant numinti, nutrypti: Jeigu kur dažniau vaikščioji, tai ir nuváikščioji žemę NdŽ. Nuváikščiota pieva DŽ1.
| refl. DŽ, NdŽ: Grindys mokykloj greitai nusiváikščioja Db.
5. Lp žr. pravaikščioti 1: Eik ir eik, teip visą dieną ir nuváikščioji Ob.
6. tr. DŽ1 vaikščiojant nuvarginti: Šiandien visai aš kojas nuváikščiojau Lš. Ji (močiutė) nuvaikščiotas kojas atgręžus į klabenamas vėjo duris S.Nėr.
| prk.: Jau tik vien su lazda beliko šokti, ir mum, ir tau. Mus nuvaikščiojo vargai, o tave amžius V.Krėv.
| refl.: Nusiváikščiojo kojos, nebepaeinu Lnk.
ǁ refl. N, J, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Vkš vaikščiojant nuvargti: Sena boba krupinėdama nusikrupinė[ja] (nusiváikščio[ja]) aplei ūkį JII257. Nieko nepadarė, ale nusiváikščiojo Pn. Tai nenuorama, niekur nenusvaikščioja Vdš. Višta pabuvo pririšta ir pradėjo dėt: mat nenusiváikščioja Pc. Supūskit, vėjai, užverskit duris, teils mergelė, teils jaunoji nusiváikščiojus LTR(Dl). Ilga dienelė, trumpa naktelė, nusiváikščiojai JD680. Nusivaikščiojau, nusiklajojau, kur dabar galvą priglausti? K.Brad.
7. tr. L, Lš, Ml nuvarginant prie galo privaryti; pražudyti: Jis tokis greitas, tai arklius greit nuváikščioja Rdm. Jis žmoną nuváikščiojo per darbus Mrk. Nuváikščiojo senį anūkai Nmn.
| Vyrai arklinį (arkliavagį) nuváikščiojo ir nei lapė neamterėjo Sn. Bet tas galvažudys Petrukas, tasai ištvirkėlis dar vidurvasary kiaulę nuvaikščiojo V.Krėv. Vai, jūs žmonės, pikti žmonės, kam nuvaikščiojot Erelį, visų erelių erelį V.Krėv.
| Tai, matyt, šklerozė mane tep ir nuváikščios Dg.
ǁ Lš pradanginti.
8. intr. pragyventi, baigti amžių: Čia ir muno mama nuváikščioja, ir tatušelis savo amžių Akm. Teip ir nuváikščiojo moterė vieno kito pastogėj Brž.
ǁ refl. pasibaigti vaikščiojant: Taip ana i nusiváikščios, niekai iš anos Krš.
9. tr. įvykdyti, atlikti: Pilnavoju, pridaroju, nuvaikščioju savo darbą R12, MŽ15.
10. tr. dėvint, avint kreivai numinti, nuavėti: Batam visą užkulnį į vieną pusę nuváikščiojo Grž.
11. refl. išrūgti: Alus jau nusivaikščiojo, reikia košt į bačkas Ps.
paváikščioti J, Rtr; SD257
1. intr. NdŽ, Slm, Aps kiek vaikščioti, šen ir ten eiti: Tai atejot po kaimą paváikščiot DrskŽ. Tę paváikščioj[o], pasdairė melnyčion, kap dirbasi LzŽ. Pas mus po klonius kad paváikščiotute, tai pavargtute LKT370(Nmn). Būtau paváikščiojus, kur uogų yr Lt. Paváikščiojant galima prisirinkt uogų Dsm. Padyrauna, paváikščioja pakraščiais vaikas i vė pirkion Klt. Aptulenk [vaiką] ir paleisk, tegul paváikšto po orą Aln. Kai būdavo kermošius, paváikštom po Kupiškį Šmn. Dar̃, suskabinę paváikščioja paváikščioja [per šokius] Kč. Dar švento Jurgio dienoj žmonės išvaro visus savo gyvulius laukan pavaikščiot, kad jie būtų stipresni LTR(Užp). Tegu paváikšto paskiau žąsiukai Smal. Nebėr pečiaus, tai nebėr jam (katinui) kur gulėt: paváikščioja po gryčią, nueina te mano lovoj kad paguli kiek, o teip tai, būdavo, tuoj ant pečiaus Plvn. Oi paduok paduok man vainikėlį, dar paváikščiosiu po jaunimėlį DrskD169. Oi, aš eisiu lygioj lankoj pavaikščiotie, savo mielo sūnelio paieškotie LLDIII322(Srj). Pavaikščios kiek paskui plūgą ir tveriasi, būdavo, už vidurių: taip pradėdavo raižyti skausmai, kaip peiliais S.Zob.
^ Pavaikščio[ja] pavaikščio[ja] po trobą ir vėl nueina į kerčią ir atsisto[ja] (šluota) LTR(Užv).
ǁ N, NdŽ, Akm, Mšk, Bsg, Žl ilsintis šen ir ten vaikščioti, ėjinėti: Išėjo paváikščioti NdŽ. Man pavaikščioti gera po pievas, laukus V.Myk-Put. Paváikščiodamos nuejo [senelės] i lig krautuvei, kas te Klt. Jeigu an patalo reiktų gulėt, tada tai jau blogai, dabar da išeinam oran gi paváikščiot Pl. Išeisi i pašokti, i padainiuoti, i paváikščioti – viskas buvo gerai Tl. Eisiu paváikščiosiu, eisiu pauliavosiu: dabar mana para, dabar mana valia (d.) LzŽ.
| refl. N, K, Amb, LL296, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Ėr, Jrb, Plšk: Einam pasváikščiot kur Grv. Kas jai dar̃ rūpi – pasváikščiot, pažiūrėt Dv. Išejom pasiváikščioti pakrūmiais Krp. Jaunas žmogus rodus pasiváikščiot Sdb. Eime abudu pasivaikščioteina Gmž(Krd). Kunigaikštienė ejusi pasiváikščioti i susitikusiu anuodu sodno vidurė[je] End. Jau saulutė nusileido, mėnasėlis šviečia, bernužėlis mergužėlę pasiváikščiot kviečia DrskD66.
^ Bene protelis išejo pasivaikščioti (pašiepiamas kvailai besielgiantis) Pln. Išeina panelė iš kampo po kambarį pasivaikščioti, pasivaikščiojus vėl į kampą atsistoja (šluota) Šlv.
2. intr. NdŽ, Akm, Erž, Mžš, Sdb, Klt sugebėti kiek vaikščioti, paeiti: Aš kol daba galiu paváikščioti, tad aš da viena vargstu Sd. Nukapota, primušta nebgalėjau bepaváikščioti Lc. Pasku pradėjau atsikelt, pradėjau paváikščiot Mšk. Kai batai spaudžia ar smukčioja, gražiai nepavaikščiosi sp.
ǁ galėti greit ir ilgai vaikščioti: Buvau toki paváikščiojanti, paeinanti Varn. Aš su anuo negaliu paváikščioti, kaip ans laksto End.
3. intr. nueiti kur: Žmones po apchrikštymo delto piktais pasto[ja], jog taip lėtai prieg chrikšto su jais pavaikščioja Vln57.
ǁ tr. KŽ nueiti tam tikrą atstumą.
4. intr. kurį laiką vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, palankyti: Paváikščioti į mokyklą KŽ.
5. intr. eiti, vykti nuo vieno pas kitą, pas daugelį apsilankyti: Paváikščiojit ir par kitus, kur geriaus kalba [lietuviškai] Dgp.
^ Reikės nu Einošiaus pri Keipošiaus paváikščioti, kol teisybę atrasiu Vkš.
ǁ apsilankius pabūti, paviešėti: Pas penkis vaikus paváikščiojo ir nėra kur dėtis Kč.
6. intr. prižiūrėti: Apie gyvulius reikia paváikščiot Ds.
7. intr. kurį laiką turėti tam tikrų ypatybių: Nieko nepadėjo [tepami vaistai], tik pasmirdus paváikščiojau Ukm.
8. intr., tr. kiek padėvėti, panešioti: Paváikščiosi šiandien su juodais marškiniais NdŽ.
^ Vis tai pasenės kaip rūbas pavaikščiotas SGII57.
9. intr. pavažinėti: Nusipirko mašiną, užsisėdęs paváikščiojo – ir nudi̇̀rbta (nupjauta) Gs.
10. intr. kiek sruventi, cirkuliuoti: Kraujas nebepaváikščioja, gyslos kalkėja Grz.
11. intr. kiek slinkti erdve: Debesai aplink paváikščioja ė aukštyn ir neužlipa Antz. Paváikščioja [debesys] ir išsklinda, nelija Drsk.
12. kurį laiką sklisti, klaidžioti (apie gandą).
×13. (l. pochodzić) intr. Sut būti kilusiam: Dvasia š[venta] nuog tėvo ir nuog sūnaus ne padaryta, ne sutverta nei pagimdyta, bet paváikščiojanti DP258.
14. refl. Žž pasivaikyti, pasilakstyti: Jau penktas mėnuo, kai karvė pasváikščio[jo], ė da ženklo nėr, ką telinga Švnč. Savo kiaulelę nuvariau pas meičiuką, ir pasváikščiojo Tvr.
15. intr. NdŽ kurį laiką rūgti, fermentuotis.
◊ krỹžiaus keliùs paváikščioti labai pavargti besirūpinant: Tau gal neteko reikalų turėti įstaigose arba vieną kitą medį nusipirkti? Pavaikščiotum kryžiaus kelius!.. V.Myk-Put.
parváikščioti
1. intr. K, NdŽ, KŽ pareiti, grįžti: Apie pietus parváikščiojo visi namo Arm. Oi aš pareinu, aš parvaikščioju o in tėvelio didį dvarelį VoK180(Trak).
2. tr. NdŽ, Prn, Nč, Kls vaikščiojant nuvarginti, nuvaikščioti: Parváikščiojau jau savo kojas, nor į senatvę reik pasėdėt Gs. Dieną kojas parváikščiojo, naktį rankužes nurymojo JV782. Ganiau ganiau jautelius pagirėly, parvaikščiojau kojeles po raselę (d.) Vrn.
3. kurį laiką lankytis, vaikščioti: A žiemą pry mergos parváikščioji? Jdr.
pérvaikščioti K, KŽ, perváikščioti Rtr, NdŽ, KŽ, párvaikščioti; Sut
1. intr., tr. Q134, H, H167, R, R107, MŽ, MŽ140, N, KI324, K, NdŽ visur išvaikščioti, apvaikščioti, pereiti: Jug nepárvaikščios, neišsakios visur [žmonos] Krš. Párvaikščio[ja] klebonas par bažnyčią, bet nieko daug nesurenka Dr. Lauką pérvaikščioti KI322. Ir pervaikščiojo Jėzus Galilėją mokydamas iškalose jų BtMt4,23. Viešpatis … lieps jiemus sėdėt už skomios savos ir pervaikščiodamas patis jiemus tarnaus DP554. Išsiųstiejai, parvaikščioję visas apykaimes, sugrįžo I. Pervaikščiojęs visas bažnyčias LC1884,25.
| refl. NdŽ: Pasodins juos o persivaikščiodamas tarnaus jiemus brš.
ǁ tr. vaikštant paravėti: Bulbas tai ar nuo ryto, kai ne teip bus šilta, perváikščiosiu Slm.
ǁ daug kartų pereiti kuria kryptimi (į vieną ir į kitą pusę): Šituo takeliu mano vaikščiota pérvaikščiota Svn. Grįsiu tiltelį, nepervaikščiosiu, ba jau man trumpas laikelis mergele būti d.
2. intr. Kos33, TŽI348(Vkš), NdŽ kurį laiką vaikščioti: Párvaikščiojau visą dieną J. Párvaikščiojėm lig pietų po kriautuves Plt. Šią naktelę par naktelę aš miegelio nemiegojau, par naktelę parvaikščiojau D90. Cielą dieną parvaikščiojai šalto vandinelio LTR(Tt).
3. intr. daug kartų vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, lankytis: Aš daug pérvaikščiojau Vilniun Dglš. Pri tokios nėkas nepárvaikščios Krš.
4. žr. pravaikščioti 6: Mes pervaikščiojom šviesius kelelius, mes perstovėjom aukštus kalnelius LTR(Srj).
5. refl. NdŽ vaikščiojant nuvargti.
praváikščioti
1. intr. NdŽ praleisti laiką vaikščiojant: Dvi valandas praváikščiojau DŽ1. Ksaveras grįžo spjaudydamasis, keikdamas veltui pravaikščiotą laiką J.Avyž. Rankos tirpsta, sopa, naktim praváikšto nemiegodama Krs. Šiandie visą dieną teip dykas praváikščiojau Ėr. Pravaikščiosi dieną arklio prašydamas, gausi arklį – nėr pakinkymo Kkl.
2. intr. NdŽ be pateisinamos priežasties neatvykti į darbą.
3. intr. daugeliui išsivaikščioti, išsiskirstyti: Žmonys praváikščiojo, tai paskui aš padaviau savo pinigus – nenorėjau, ka kas matytų Jrb.
| refl. NdŽ.
4. refl. suvaikščioti: [Kristus] ing peklą prasivaikščiojo Mž153.
5. žr. pervaikščioti 1: Daug praváikščiojau, pravažinėjau, bet tokios gražios mergos neregėjau (ps.) Rod.
6. tr. daug kartų vaikščiojant praminti: Mes pravaikščiojom kalne takelius, mes prakilojom dvaro vartelius LTR(Vs). Močia kelius paštan pravaikšto, langus pražiūri S.Zob.
| prk.: Žengti nepravaikščiotu keliu jis visuomet kažkaip instinktyviai vengė rš.
7. refl. N, M, L, LL186, Rtr, NdŽ, KŽ, Skp, Ėr, Vrn kiek pavaikščioti, pasivaikščioti: Einu prasiváikščioti, t. y. prasioruoti J. Prasivaikščiojai jau gerai, ne čia pat dvaras Žem. Prasivaikščiojus atilsis darosi malonesnis J.Balč. Jaunam žmogu[i] reikia prasváikščiot Azr. Par dieną sėdėjęs eik prasiváikščiot Skr. Prasiváikščiosias, norėsias valgyti Pvn.
ǁ NdŽ, KŽ, Kv, Krž, An, Lel vaikščiojant prasimiklinti: Aš miklinu [kojas], kad tik daugiau paeit, aš noriu prasváikščiot Žl. Prasiváikščioju, kupra skausta mažiau Krš. Eisiąs į mėlenes, prasiváikščiosias Krš. Gerai, senas ką prasváikščioja, ilgai gyvens Drsk. Jau jijė, kad i vaikščio[ja], negal prasiváikščiot Jrb.
8. tr. vaikščiojant prasirgti: Sirgdavom viena – koją skaudėjo, gripai užpuldavo – viską pravaikščiodavo rš.
ǁ refl. NdŽ, Brž, Mrj vaikščiojant pasveikti: Eik lauk – mažu prasiváikščiosi Skr. Pagul[ėj]au vienądien, kitandie – reikia kelties – prasváikščiosiu Aps.
9. žr. parvaikščioti 2: Pravaikščiojau kojeles po raselę KrvD244.
10. intr. NdŽ vaikščiojant prarasti: Pravaikščiojai jaunas dienas ir aukso žiedelį, o dar nori pravaikščioti rūtų vainikėlį LTR(Krok).
11. intr. praleisti laiką einant, vykstant nuo vieno pas kitą, verčiantis (kuo): Mano vaikystė piemenais praváikščiota Vrn. Svetimiems pravaikščiotas gyvenimas rš.
12. intr. kurį laiką turėti tam tikrų ypatybių, būti tam tikros būsenos, savijautos ir pan.: Išlindo kyla i kai su viedru praváikščiojo visą amžių Klt.
13. intr. kurį laiką nešioti, dėvėti: Jis dar šiaip taip pravaikščiotų ir su lietpalčiu, kreipdamas į save visuotinį dėmesį rš.
14. tr. Sut kiek padėvėti, pranešioti: Ir kandės kremta rūbus, kurių nepraváikščioja DP391.
ǁ nešiojant, dėvint, avint padaryti tinkamą, pratampyti: Praváikščiojau naujus batus J.
| refl.: Gal tie batukai paskiau kiek ir prasiváikščiosias Krš.
ǁ NdŽ nešiojant, dėvint, avint pradilinti.
15. intr. kurį laiką ganytis: Karvės per dieną praváikščiojo miške Prn.
◊ slenksčiùs praváikščioti daug kartų kur užeidinėti: Susiedai už kaltybes (skolas) ir slenksčiùs praváikščiojo Dbč.
priváikščioti
1. intr. NdŽ, Dbk daug, pakankamai vaikščioti: Priváikščiojau aš jau tais keliais DŽ1. Oi, dienos ilgos: i priváikščiojau, i primiegojau, ir apsidirbau Krš. Ai ai, priváikščiota, privargta Pst. Aš privaikščiojau, mano močiute, po svetimą šalelę BsO75. Privaikščiojau, dieną naktį po dvarelį vaikščiodama LTR(Upn).
| refl. D.Pošk, S.Dauk, LL93, Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Kiek prisiieškojo, kiek prisivaikščiojo, prisiaimanavo moterys V.Krėv. Kap prisváikščioju, kojos sutinsta Rod. Svetimuos laukuos prisivaikščiosiu NS919.
2. intr. NdŽ daug, pakankamai kartų nueiti, suvaikščioti: Tąkart pri mūso neliuob tiek priváikščioti Ms. Aš ten priváikščiojau ir žinojau visus padėlius Šts.
| refl.: Prisiváikščiojau pas gydytojus sirgdamas DŽ1. Prisiváikščiojau aš jop itų grašių LzŽ.
3. intr. įstengti kiekvieną kartą, daug kartų nueiti, suvaikščioti: Pėsti nepriváikščios Drs. Kožną dieną į tokias tolybes nepriváikščiosi Krš. Visados nepriváikščiosi [bažnyčion], govei arklius – dirbsi šventėn Drsk. Kas gi benueis, bepriváikščios? Skp.
4. tr. vaikščiojant išminti: Priváikščiojau takus, kol atėmiau skolą J.
5. refl. N, NdŽ daug vaikščiojant nuvargti: Tie vyrai i teip pasku plūgą prisivaikšto Krč.
ǁ Mano kojelės, mano kojelės prisivaikščiojo LTR.
6. tr. vaikščiojant prinešti, prileisti: Vaikai, nepriváikščiokit gryčion [šalto] oro! Ds.
7. tr. vaikščiojant, lankantis įtaisyti, parūpinti: Bernas vaikščiojo mergos[p] ir vaiką priváikščiojo LzŽ.
ǁ refl. tr. vaikščiojant, lankantis gauti, laimėti: Vaikščiojau dieneles, tamsias nakteles, kol prisivaikščiójau sau Galenutę (d.) Ad.

×razváikščioti (hibr.) žr. išvaikščioti:
1. Vyreliai, nerazváikščiokit, tuojau pradėsim lošt Slk.
2. refl. Keturi sūnai razsiváikščiojo Pls.
3. refl. vaikščiojant išsimiklinti: Kolei razsiváikščioja kiek [koja] Pst.
4. refl. vaikščiojant apsiraminti: Sako, jau nekvarkščia [višta] – razsiváikščiojo Švnč.
suváikščioti
1. intr. M, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ, Btrm, Kpč, Erž, Jrb, Pln, Vkš, Akm, Jnšk, Dglš, Lt nueiti kur ir grįžti: Led suváikščiojau tenai J. Suváikščioj Žydžiūnuos, pasklausai, ką tę girdėt Lz. Pas Barnadiką saváikščiojau Zt. Tris kartus kol suváikštai ant karves, tai kad prisivarai Slm. Reiks suváikščiot grybų miškan Aps. Suváikščio[ja]u doktorop Lz. Tu suváikščioj padabotie, bitės ar skraido Dgp. Žu dienos nesuváikščiosi Pls. Kitą kartą į Skuodą už dienos nesuváikščiosi Žeml. Par dieną tokį galą nesuváikščiosi Ll. Nebelabai suváikščiosi lig vakariai Sdk. Tai toli suváikščiot reikėjo Sutk. Darmai tik suváikščiojau, o naudos nė už skatiką neradau Dkš. Suvaikščioję peronu į abu galus, mes jau buvome seni pažįstami P.Cvir. Tada kelsi puotą, kai aš suvaikščiosiu in seną bajorą Kindį V.Krėv.
ǁ tr. nueiti tam tikrą atstumą: Suváikščioti tiek kelio, dvidešimt kilometrų NdŽ. Greita buvau: būdavo, nueini [Rokiškin] ir ateini – penkiasdešium kilometrų pardien suváikščiodavau Jž.
| refl. NdŽ.
2. intr., tr. Sut, N, NdŽ daug apeiti, išvaikščioti: Suvaikščiot svietą SD461. Žmogui reikia per dieną daug suváikščiot Vlkv. Suvaikščioja ponystes ir karalystes šito svieto ieškodamas išganymo brš.
| refl. NdŽ, Vkš: I daba, ka susiváikščioju, skausta ta koja Trk.
ǁ tr. vaikščiojant suteršti, suminti: Katinas suváikščiojo man visus darbelius (siuvinius) Pn.
3. intr. Rtr pavaikštinėti: Suváikščiojau sau LzŽ.
4. intr. NdŽ sueiti, susirinkti.
| refl.: Aš visados mokiau sinagogoj ir bažnyčioj, kur visi žydai susiváikščioja DP158. Tą dieną žmones krikščionių suváikščiodavos ant tarnavimo Dievo DP339.
5. refl. galutinai susidraugauti: Kol susiváikščiojo, metus dar gyveno Šv.
6. tr. vaikščiojant įgyti, laimėti, parūpinti: Ką gero suváikščiojai? Lp. Kai vaikščioji, vis šį tą suváikščioji Šn. Šitus vaikščiojo vaikščiojo ir vaiką suváikščiojo DrskŽ.
| Aš suváikščiosu (atliksiu) savą dielą (reikalą) Lz.
| refl. tr.: Susiváikščiojo su vaikiais belakstydama, vaiką nešina parejo Krš.
7. tr. sudėvėti, sunešioti: Buvo ievos geros, ale tik jas viekas suváikščiojo Švnč.
^ Mažą bile kap aprenk – suváikščios, girtą bile kap pašerk – suės DrskŽ.
8. tr. skverbiantis visą išlandžioti: Obuolys visas kirmėlių suváikščiotas Švnč.
9. intr. End siunčiamam nukeliauti ir grįžti: Laiškai dar nebuvo suváikščioję, o jau aš žinojau Gs. Dokumentai turi suvaikščioti į Ameriką, būt patvirtinti, tada ir gausi A.Vencl.
10. refl. cirkuliacijai susinorminti: Jis glaudė įkaitusią kaktą į šaltą lango stiklą ir ilgai stovėjo laukdamas, kol susivaikščios negeras kraujas rš.
11. refl. žr. užvaikščioti 5 (refl.).
| prk.: Susváikščio[jo] jaudra Pls. Die, kap nesusváikščioja lietaus Rtn.
užváikščioti
1. intr. RtŽ, NdŽ vaikščiojant užeiti (ant ko); užminti: Einam, seselės, atgal keleliu, kur neužvaikščiota mūsų brolelių LTR(Pns). Ant [neišdžiūvusio] cemento katės užváikščiota, pėdos likę Rdd.
ǁ užeiti (už ko): Užváikščioti už ko NdŽ.
2. intr. NdŽ užeidinėti.
3. tr. RtŽ, NdŽ vaikščiojant gauti, laimėti.
4. tr. vaikščiojant užauginti: O dėkui kojelėms, kuriomis užváikščiojai, o dėku rankelėms, kuriomis užnešiojai JD1179.
5. refl. BŽ149, NdŽ ilgai užtrukti vaikščiojant.
6. refl. vaikščiojant nuvargti, nusivaikščioti: Jūs užsiváikščiojat per daug Mrc.
7. refl. pakilti (apie vėją): Kad žusiváikščioj[o] vėjas didelys, buris, tai ana led pabėgo Pls.
8. refl. nešiojamam, negimusiam įgyti tam tikrų ypatybių: Kaip [nėščia] vaikščio[ja], taip užsiváikščio[ja], toks vaikas Krš.

váikščioti, -ioja (váikšto), -iojo K, Š, Rtr, Kr, vaikščióti, -iója, -iójo Pls; SD111, SD25, H, H273
1. intr. Rtr, DŽ1 judėti iš vietos į vietą žingsniu, žingsniuoti: Beváikščiodamas pavargsi NdŽ. Daktaras užgynė greitai váikščioti KŽ. Aš váikštau, judu, man šilta Ad. Ma[n] negerai nė gulėt, nė váikščiot Jrb. Velyt pagulėt, ką vaikščiot Lt. Kap váikščiot, tai galas (uždūstu) Dglš. Váikščiot – sopa kojas, negaliu Jž. Jei daugiau váikščioji, pradeda skaudėti [lūžęs sąnarys] Žlb. Širdis pastaiso, kai váikščioji Šmn. Žadu jau váikščioti. – Neváikščiok dar, biškį pagulėk Trk. Aš dar váikščiodama sirginėju Krs. Vaikščiodamas persirgau N. Reik su arkliais po lauką dirbt, váikščiot, tai žaizdos ir žaizdos an tų kojų Sk. Váikšto su dalge šieną pjaudamas Žml. Nuo pavasario lig pat rudeniui turi vaikščiot diena dienon su botagu Rš. Naktimi váikščiojo [miegodamas], tai reikė buvo žiūrėt Pv. Naktimi vaikščiojįs Q350. [Lunatikas, –] kursai váikščio[ja] par miegą I. Medinių (klumpių) padirbdavo, kad gera būdavo, kad šilta kojom, tiktai váikščiot tai sunkiau su mediniais Antš. Aš mat tokia tridas, vis lekiu ir lekiu, pėsčia neváikštau Slm. Užkūrei – dūmų lig žemės, pasilenkęs váikščiojai [dūminėje pirkioje] Škn. Susirietęs, nusilenkęs vaikščioju SD133. Raišui liepė keltis ir vaikščiot SPI178. Jis pašoko ir vaikščiojo SkvApD14,9. Dabar bent sausa vaikščioti Žem.
| Toj moteriškė ant karštos žemės klupsčiais váikšto [ravėdama] Pls. Samanykščioj sausa, keliaklupsta vaikščiojau rinkdama [uogas] Klt. Nėščia váikščiojau keliais, burokus sodinau Vad. Su saiku gerdavom, keliais neváikščiodavom Plvn. Ant rankų pasiremia, kojas iškelia i váikšto Grž. Užkulnio neprileidžia in žemę, pirštais váikščioja Alv. Váikščiok an galų pirštų – miega visi [po šokių] Pv. Váikščioja stypinėdamas kaip gandras NdŽ. Šuo mokėjo váikščioti ant paskutinių kojų NdŽ. Tas tėvas sėdžia ant nugaros, o tas arklys tik piestu vaikščioja, i gana LMD(Grz).
| O kaip gražios yra kojos, vaikščiojančios kalnuose MP127. Daug metų jau váikščio[ja] muno kojos, dešimtais metais esu gimusi Pln. Mano koja jau seniai nenori váikščioti Srj. Tegul tavo kojos vaikščio[ja] kaipo raitos S.Dauk.
^ Vaikščioja kai parmušta Tr. Váikščioja kai su tešmeniu Švnč. Váikščioja, ka kiaušinis nuo galvos nenupultų Bgt. Vaikšto kaip an ledą sušalęs Tr. Ko vaikštai kai kaulą prarijęs LTR(Grz). Váikščioja kap višta sušlapus Alv. Vaikščioja kap višta, dėčius pakorus LTR(Smn). Dažnai laimė basa váikšto (ir neturtingas būna laimingas) Tr. Koks tę draugas: vienas pėsčias vaikščioja, kitas važiuoja LTR(Grv). Bevaikščiojant kojos lig senatvės pro pakaušį išlįs Tl. A žinai, kaip meška váikščio[ja] po kerpes? (jei vaikas sako nežinąs, tada jį niurko) End. Dvi sesutės stovi, viena vaikščioja (durys) LMD(Ldk). Paršas guli, o lašiniai vaikščioja (slenkstis) LTR(Kp). Ant lentukių vaikščioja, ragu žolę ėda (žąsis) LTR(Jrg). Buvo gyvas – pats vaikščiojo, miręs kitus nešioja (jautis ir iš jo odos pasiūti batai) LTR. Kada gyvas buvau, gyvus penėjau, kada numiręs buvau, gyvus nešiojau, gyvi apačioj manęs vaikščiójo (valtis) Sch66. Kas yra: par rytą váikščioja an keturių kojų, par pietus – an dvie, vakare – an trijų (žmogus) Grv. Turia kojas – neváikščioja, turia plūksnas – neskraido, turia šiaudų – neėda, turia dūšią, – bet ne visada (lova) JT246. Turi kojas, o nevaikščioja, turi šiaudų, o neėda, mato duris – neišeina LTR(Mrj). Ant galvos pastatytas, ant kojų vaikščioja (bato vinis) LTsV557. Kap mane prikala ant kojų, tai aš vaikščioju ant galvos (vinis) LTR(Vlkv). Kap reikia vaikščioti, kad batai neplyštų? (basam) LTR(Mrj). Kas vaikšto aukštyn kojom? (musė ant lubų) LTR(An).
ǁ tr. žingsniuojant minti: Váikščioti taką NdŽ. Sunku akmenėliui, per kurį vaikščioja LTR(Kpr). Ana y[ra] neverta šventos žemės vaikščioti Šts. Aš tą tiltą vaikščiojau, aukso žiedą ridenau (d.) Grž. Tavo pėdas vaikščiotąsias šluotražiu ražysiu KlvD187.
2. intr. KŽ, Ms, Vkš, Sdb, Lt, Aps, Jž, Slm sugebėti eiti, paeiti: Kūdikis dar nevaikščioja N. Kitas anksti pradeda váikščiot vaikas Klt. Mano Onutė da buvo mažutė, da aplink stalą váikščiojo ansistvėrus Žl. Tas vaikas neváikščio[ja] ir iš lopišio neišlipa, rėka i rėka kaip pasiutęs Lk. Berniukas buvo, tai gal trejus metus neváikščiojo Kp. Šakų (lukštų) vanus taiso, kad nevaikščioja vaikai Sln. Vaikščiot jis vaikšto Jnšk. Váikščioji i džiaukis, ko dar nori parsenęs? Rdn. Jau devintą dešimtį baigiu, ale váikštau da Ssk. Váikštąs, visa, ale dirbt negali Kz. Váikšto, neguli, al jau gerumo nėra Mžš. Tiktai jis ilgai nesirgo – váikščiodamas mirė Brb. Visos [bendraamžės] serga, nebeváikšto, tai su lazdom eina Kp. Tu nė nepagalvoji, kaip aš váikščioju: einu su lazdoms Stak. Pats neváikščioj[o], vedė už rankos vaikai DrskŽ. Kojos va sopa, negaliu váikščiot Grv. Kojos labai menkos, kojums sunkiai váikščioju Krž. Anys (vaikeliai) del silpnumo amžio negali vaikščioti PK195. Kaulas kraiposi, negaliu váikščiot Sn. Menka liga gulėjo gulėjo, o dabar nė biškio nebipaeita, neváikščio[ja] End. Váikščio[ja] motriška jau po biškį, gaspadinau[ja] Trk. Berniukas ant visų keturių váikščiojo, kaip ir beprotis paliko Antš.
| refl.: Atsikelu, išsivaikščioju, i váikščiojas Krš.
ǁ prk. būti gyvam, gyventi: Štai kas yra, sūneli: nei mano mamytei, nei man pačiai nebuvo, gal ir tau nebus lengva šioj žemelėj vaikščioti… A.Vaičiul. Mes tebeváikščiojame šioje žemelėje NdŽ. Kol pasauly vaikščiósiu, tai vis minėsiu geruoju Pl. Kas mislijo, ka po tokios opieracijos po tą žemę vai̇̃kščiočiu Krš. Ana jau senai po žemėm, ė aš do váikščioju Dglš. Jūs dar jaunesni, dar váikščiokit Kpč. Tegu váikšto jauni Žsl.
^ Váikščiaite su Dievu! (pasakyta atsisveikinant) Lz. Laimingai váikščiot! Pnm. Kad tu neváikščiotai! Kpč. Kad tu nevaikščiotai po baltą svietą! Arm.
3. intr. R, R114,201,377, MŽ, MŽ149,506, Sut, KBII194, M, L, KŽ šen ir ten eiti: Vaikščioju, aplink einu, slankioju MŽ267. Kas girdėt, kur tu váikščiojai? LzŽ. Ligi nesutemus reikėjo vaikščioti J.Jabl. Lig vėlai vaikščiojo miške Lt. Gerų tėvų vaikai naktį neváikšto: dieną išeina, dieną ir ateina (juok.) Trgn. Gaspadinė valgį virdama galėjo apsukuo [ugniavietę] vaikščioti S.Dauk. Ne ieškai, o váikštai kampas iš kampo Mrj. Vaikai váikščioja paskui, nelienka niekur LKT403(Šč). Anos abi váikščioj[o] visa kartu LKKXVIII160(Zt). Neváikščiojęs buvo tūs kraštūs LKT111-112(Klm). Aš skėmiškai pakalbu: ten vaikystė, ten panystė, ten váikščiota, šokta Bsg. Varniai – būti, váikščioti – kaip numie aš Varniūs Plt. Nueinam į traką, į pievas, nu tai varlinėjam, váikštom pagal markas Pn. Par tą trobą váikščioju, nu nerandu durių Klk. Žiūriąs, vaikščiojąs – tuščios trobos, žmogaus nė vieno Sln. Viena lieku. Pamatysi – neváikščioju, ateik padabot Klt. Viena diena nesiregi váikščiojant, kita diena nesiregi Dglš. Pensiją gauna, vai̇̃kščiotų po trobą, po kiemą, ne – dar pulna į darbą Krš. Be darbo kap váikščiotai, tai sakytai, kada tas vakaras bus Btrm. Pasiėmė votegą i váikščio[ja] po karves Gd. Váikščiojom visi po kiaules Plv. Nenori mokytis – galėsi paskui žagrę váikščiot VšR. Paskuo ekėčių, paskuo plūgo turėsi váikščioti par dienas Grd. Jaunam vyruo niekas nebuvo váikščioti po plūgo End. Vaikščiodavo pečius suglaudę Pin. Váikščioja insispendus, te bast, te bast Švnč. Bobos su ryšeliais, vyrai rankomis kišenėse vaikščioja Žem. Praded gaideliai giedoti, praded dvariškiai vaikščioti KlpD75. Vaikščiojo tėvulis pabarėmi, parugėmi LTR(Ndz). Váikščio[ja] močia po dvarelį sūnytėlius kilodama JV674. Pamačiau savo mergelę pylimais bevaikščiojant KlvD35. Šen vaikščiojau, ten vaikščiojau – nebėr rūtų vainikelio (d.) Šll. Kur pripratęs váikščiot [arklys ardamas], tę ir váikščioja, o kitur jo nepastatysi Kpč. Briedys po laukais váikščioja Rdš. Apie triobas buvo briedžio váikščiota – kaip karvės pėdai Ob. Veiza – padvarijo[je] váikščio[ja] kiaulės su vaikais Nv. Kai šalta tvarte, avelę paleisk in karvę – i tegu váikščioja Klt. Vaikščio[ja] pova po dvarą StnD16. Šarkos váikščio[ja] po kiemą – jau svečių y[ra] LKT43(Lc). Kai varną pašauna, pėsčia váikščioja Dkš. Žąses visos váikščioja aplink jį (piemenį), o jo užmigta Kpč. Jeigu ilgas lytus, vištos váikščio[ja] sau paleidusios sparnus Erž. Tegul duoda darbą ne tokį váikščiojantį Slnt. Naktys nevaikščiojamos Šts. Yr piliakalnis toks aplink váikščiojamas Skp. Duok vaikščiot tavuosna pulkuosna, kur visi vierni gyvena PK77. Bet anys, išvydę jį vaikščiojant po marius, tarėsi sant pakusą, ir rėkė labai Ch1Mr6,49. Nedrįso regimai vaikščioti BPII143.
| prk.: Smertis apsukuo váikščio[ja], o kitus apšnekat Rdn. Išrodė kaip ir sveikas, ale su smerčiu váikščiojo žmogelis Krš. Tau josios (dalios) ieškoti netenka, ji pati paskui tave vaikščioja V.Krėv. Atejo tokis laikas, kap žemė pradėjo váikščiot: buvo dvaro, daba mūs Upn. Dabar duona par daug rankų váikšto, tai mes plutelę vis nuraikom Mžš.
^ Váikšto kaip veršis be darbo Str. Par dienas tik váikščio[ja] bambą kasinėdamas, i gana Kv. Vaikščio[ja] rankas sudėjęs, kaip atsėjęs VP48. Váikšto váikšto kaip salyklą padiegęs Ps. Bėdos medžiais nevaikšto, jos par žmones eina Ps. Smertis šūkaudama neváikščioja Mrc. Nu jau ta žeme neváikščio[ja] – torums, mietais (visaip išsidarinėja) Pln. Nelaimė nevaikšto viena LTR(Km). Kad neturi barzdos, tai nevaikščiok su ožkom LMD(Lzd). Aš su pinigais neváikštau (nesiderėsiu: kiek prašysi, tiek duosiu) Aln. A jis geras? – Geras: gali̇̀ su kuolu aplink váikščiot Šln. Dvi sesi paežiu vaikščioja i niekaip negali susieit (akys) LTR(Krk). Kai jaunas buvau – dvarus valdžiau, kai išaugau – kalnus verčiau, kai numiriau – po bažnyčią vaikščiojau (jautis) LTR. Vaikščiojo mergelė po pievelę ir išbarstė perlus; mėnulis matė, bet nesakė, saulė kėlė ir surinko (rasa) LTR(Ut). Vaikščiojau naktį, pamečiau sagtį; mėnuo atrado, saulė pagavo (šalna) Ppl. Vaikščiojo panelė po aslą ir į kampą atsistojo (šluota) LTR.
| refl. Rtr, NdŽ, KŽ, Lnkv: Ten váikščiojas dideliai i laužos gėlės Pln. Ką čia váikštais po svetimus pašalius, da pavogsi ką Slč. Paleidė váikščioties po miestą RdN.
ǁ daug kartų eiti kuria kryptimi (į vieną ar į kitą pusę): Aš tuom keliu váikščiojau, tai šaltinį žinau Dv. Jau šituo keliu, kad jį versmelė, važiuota ir váikščiota Svn. Váikščiodavau tiesiai par mišką, vis biškį arčiau PnmR. Kadai váikščiojom [į Vilnių] pėsti Pb. Anys váikščioja prie mūsų pirkią, tai išmins takus Klt. Prie kapus váikščiodavom Klt. Vieta, pro kurią kasdien váikščiojo medžiotojas NdŽ.
| Mažos durelės žmonėms váikščioti (įeiti ir išeiti) NdŽ.
| prk.: Pagirtas…, kurs vaikščio[ja] Dievo kele Mž386. Keliu tiesos stipriai vaikščiókit DP591.
^ Gera galva blogais keliais nevaikšto KrvP(Vs).
| refl. prk.: Vaikščiojąsis keliu neišžagtu, tas man tarnaus DP553.
ǁ N, Sut, M, L, LL231, KŽ ilsintis šen ir ten iš lėto eiti, ėjinėti: Šaligatviu, po parką váikščioti DŽ. Ilgai váikščiojom kartu NdŽ. Jaunimas tai parugėm váikšto, dainuoja Vdn. Po daržytį vaikščiodama vainikytį pyniau BzBkXV139. Kas subatoj vakarely ejau vaikščiot su berneliais LTR(Grv). Gana, dukrele, gana váikščiotie, žalia rūtelė gana nešiotie DrskD169.
| refl. KŽ: Per ilgai váikščiotis, užsivaikščioti BŽ149. Ponai eidavo váikščiotis Rmš. Kad tik po pietų, i nebesiváikščioja [ligonis] po kiemiuką Rd.
ǁ prk. draugauti: Baltrūniokas vaikščioja su Varnaičia, gal ir sudaris porą Ukm. Váikščios váikščios ir suskabys Srj. Aš su savo Juozu visus metus váikščiojau Vrn.
4. intr. KŽ, Grnk, Upn, Sb, Grv, Lt, Aps, Vlk nuolat, dažnai eiti kur ar turint kokį tikslą lankytis: Nekviesti čion neváikščioja NdŽ. O vaikai tai váikščiojo lietuviškon mokyklon Dv. Menkai váikščiojau mokytis Ker. Gražių nažutkų nebenešiosi ir pamergėliuos nebevaikščiosi Kp. Nenori dovanai váikščiot Asv. Kolchozan váikščiojam, linus ravėjam LzŽ. Buvo žmuoj ir váikščioj[o] ponop darban (ps.) Lz. Perdieniu váikščioja in tarnybą Dsn. Vakar kunigas buvo pas mum (prieglaudoje), aplanko dažnai, jis po palatus váikšto Avl. Niekas nevaikščio[jo] pirtin, sako, susdavinėja Pst. Karvės váikščiojau veizėdamas pirkti Šts. Váikščiojau ruda rudine paukščių medžiot Dgč. Váikščioti į riešutus NdŽ. Kelis metus vaikščiójau in daktarus Drsk. Mėnesį vaikščioji, kol priima, metus vaikščioji, kol pasiuva A.Gric. Į teatrą vaikščiosiu kaip vaikščiojęs, nepaisydamas jokių draudimų V.Myk-Put. Bernas váikščiojo pas mergą, kol apšukojo DrskŽ. Neváikščiojo in ją, tik atvaži[av]o stačiai maršelgom Klt. Kad jau pamiršau, kap váikščiojau [pas mergas] Alv. Jeigu aš pas aną gyvą neváikščiojau, mun nereik nė pas mirusį Trk. Kitaip aš kalbu, o kitaip dūmoju; kitur aš einu, o kitur vaikščioju D.Pošk. Jis patis teikės mūsump váikščiot ir lankyt mus DP237. Jiemus nesunku buvo ant tų atlaidų váikščiot ir teip ilgą kelią del tarnavimo Dievo keliaut DP64.
| O kodėl neis, ar ne váikščiojamos (jaunos) dienos? Rm.
^ Be reikalo nevaikščiok pas poną, be ligos – pas daktarą KrvP(Km). Kur karalius pėsčias vaikšto? (į išvietę) Šk.
| refl.: Nebváikščiojas [į bažnyčią], atprantas Krš.
ǁ tr. lankyti: Kas váikščiojęs mokyklą, tai jau tas gali ir pasaką pasakyt, ir giesmių pagiedot – visa Arm. Profesija nedidelė, nereikia technikumą vaikščiotie Dgp. Pabaigė sesutė váikščiot jaunimėlį ir žada nustoti nešiot vainikėlį (d.) Pc.
ǁ tr. atlikinėti: Mano momos moma váikščio[jo] baudžiavą Ad. Kur žmonės vaikščiodavo baudžiavą, išdarbis tildė pono reikalus A1884,298.
ǁ tr., intr. FrnS141 meldžiantis apeiti tam tikrų apeigų vietas; eiti atlikti tam tikrų apeigų: Su giesmėm palei kryžius váikščiodavo Sb. Pradžioje sėjimo vaikščiojo Kryžiaunas dienas. Maršalka Vaitiškis vedė nuo kryžiaus prie kryžiaus M.Katil. Kasdien mišias ir stacijas vaikščiosiu! Žem. Kas norėjo, gradusus vaikščiojo [Šiluvoje] Žem. Gieda, stacijas váikščioja Gs. Meldėmos, i gan, váikščiojėm kalnus Brs. Žemaičių Kalvarijo[je] žmonys būrių būriais kalnus váikščio[ja] Vkš. Buvo tai vienas gaspadorius, kuris po kartą tik ant metų spaviednės tevaikščiojo Sz. Jie retai teváikščioja sakramentų KŽ.
5. intr., tr. L keliauti, klajoti: Aš po pasaulį váikščiojęs, daug visko matęs Brž. Ans po visus miestus yra váikščiojęs Krš. Po Prūsių žemelę nuliūdęs vaikščiójo, apie savo kraštą dažnai minavojo TŽIV598(Paį).
^ Svietą váikščiojęs, visa žinosi Brž. Baltas, kertuotas po visą svietą vaikščioja (laiškas) LTR.
ǁ intr. eiti, vykti nuo vieno pas kitą, vienur kitur užsukant: Váikščioti iš namų į namus NdŽ. Nuo numų iki numų vaikščioju D.Pošk. Vagis apnasriais svietą mokydamas váikščio[ja] J. Dabok, saugok pirkią, cigonkos váikščioja Klt. Trys karaliai váikščioja, būdavo, par pirkiom Klt. Par Užgavėnes Viekšnių vaikai liuob žydais váikščioti Vkš. [Žmona] eidavo palei svietą [siūti], palei svietą váikščiodavo Kp. Žydai liuobės po kaimus váikščios kriaučiaudamys End. Reiks prasmanyt váikščiot per kiemais – maž pastaisyčia (iron.) Švnč. Senais laikais velniai váikščiojo po žmonis Yl. Per žmones váikščioti NdŽ. Po talkas beváikščiodamas savo daržą sušaldė Krs. Dėl to jūs tokios geros, nepanabernos, ka jūs po svietą váikščiojat Jdr. Váikščioja [tyrinėtojai] po pirkiom kap ubagai Grv. Tada daug kas su tarbelėm váikščiojo (elgetavo) Rš. Apsukai vaikščiojo, darydamas daug gero VlnE57.
^ Taip ir vaikščioji žmogus nuo Ainošiaus prie Kaipošiaus, kol ką sutvarkai LKKXVII191(Krtn). Bėda namų neturi, po žmonėm vaikščioja LTR(Grv).
ǁ intr. (ppr. einant, vykstant nuo vieno pas kitą) verstis (kuo): Povilaitienė visą gyvenimą už babą (pribuvėją) váikščiojo Sml. Pavargėliais váikščios [našlaičiai] Grz. Mes savo gryčios neturėjom, po nuomas váikščiojom Bsg. Antanaitis seniau váikščiojo arendose, tik paskui nusipirko Pajulius Sml. An pusių váikščiodavo labai biedni Pl.
6. intr. dažnai persikelti kitur (gyventi ar dirbti): Petras už tuos pinigus nusipirko ūkį ir daugiau nevaikščiojo po žmones LTR(Mrj). Kai neturėjom žemės, tai visur váikščiojom Antz. O vaikščioti kasmet nuo vieno gaspadoriaus pas kitą jie irgi negalės A.Vien.
7. intr. Pl turėti tam tikrų (išorinių ar vidinių) ypatybių; būti tam tikros būsenos, savijautos ir pan.: Valgėme biralinę duoną, vaikščiojome su žaizdomis nuo rykščių J.Gruš. Supleišti kojas, váikščioji kruvinom blauzdom [ganydamas gyvulius] Dglš. Velnias váikščio[ja] su ragais, su viskum Krž. Ir váikščiojo lig smerčiai su kreiva burna Aps. Voras váikščioja kuprotas NdŽ. Šitokia karšta vasara, kai čebatas [įdegus] váikščiok Klt. Sloba, kvara devynelis metus váikščiojau Pls. Daug kas be proto, be razumo kokio váikščioja Aps. Ir váikščioja kaip ir be pometies Plvn. Pirm neváikščiojo tos motriškos riebios kaip bačkos Sd. Aš stora (nėščia) po karo váikščiojau Jd. Ana váikščioja sunki Avl. Tėvelis da gyvas buvo, kai mamytė sunkume váikščiojo Šln. Jis váikščioja iškėlęs galvą NdŽ.
^ Vaikščioja kaip musmirių priėdęs LTR(Rs). Vaikščioja galvą nuleidęs kaip dvarą pardavęs Jnš. Váikščio[ja] kaip musėlę parkandęs Kv. Vaikšto nosį pakabinęs LTR(Zp). Váikšto kaip kojon įsikirtęs Kp. Vaikščioja lig su vištos galva LMD(Mrj). Váikšto kaip dvasia be vietos Trs. Vaikščioja kai kūnas be dūšios Sln. Tom pačiom akim váikšto Švn. Ko váikščioji kai voras kuprą papūtęs? LKT178(Jrb). Vaikščio[ja] sau uostus papūtęs LMD(Tl). Ale váikšto vis kap pūslė paspūtus Švnč. Váikščiojo nosę išstačiusi ir negavo vyro Krš. Ko daba váikštai rūrą užrietus, nė nesilabini Jd. Kas negerai, kad váikščioji patempęs lūpą? Vkš. Kopūstų su blynais prikemša, tai váikšto pardien gurklį pastatęs Dkk. Vaikščioja kaip dūmas (girtas) Kltn. Po boliaus visi kaip galvas pametę váikšto Ktk. Kad sutino kaklas, tai kaip amerikonas váikščiojau Svn. Išplakiau kojas dilgėlėm ir vėl kap ponas váikštau (pasveikau) Mrs.
8. intr. tam tikru būdu tvarkyti savo išvaizdą – nešioti, dėvėti, avėti: Vyrai váikščioja barzdoti NdŽ. Palaidais plaukais niekas neváikščiojo, visos liuob susipinti Vkš. Numie daugiau po plaukų vaikščiojo S.Dauk. Aš plika galva neváikštau, ausys nekokios Ob. Neváikščiok nuogais keliais Prn. Anksčiau vaikai grynu pasturgalaičiu váikščiodavo Srj. Vaisgamtos tėvali, augink mums linus aukštus sulig muni, kad mes plikos nevaikščiotumėm S.Dauk. Vasara, šieno laikas, plikas galėjai váikščioti Yl. Dabar niekas apiplyšę neváikšto Slk. Tau pirksiu, o ana (podukra) gryna váikščios?! Aps. Váikšto išsipusčius kai poniutė Ds. Váikščioja kap varna po juodais (juodai apsirengus) Pv. Na ir purvinai váikščioja! Pv. Aš nepaspėsiu žlugtelį skalbti, kožną dienelę baltai vaikščioti StnD4. Vaikšto žebras kaip kiaulę žindęs Tr. Gaspadorius bagotas: pančiu susijuosęs váikšto (iron.) An. Audžiant įmargindavo, tai visai rainom kelnėm váikščiodavom Antš. Aš kraują perlėjau, tu dar be kelinių váikščiojai Btrm. Su kailiniais reiks visa vasara váikščiot (šalta vasara) Klvr. Močia va váikšto juoda suknele Avl. Váikšto suknę tokią šiltą užsivilkus par karštybę Mžš. Iš dirvono bobų kepurę su kyveliu nusipynėm i váikštom Pl. Dievo tarnai lopiniuoti, apdriskę, lėtuose rūbuose vaikščioja, o dūšios jų pilnos Dievo dovanų SPII36. Antri raupai rūbų, kad kas ne pagal savo stano brangesniuose rūbuose vaikščioja, negi jam pridera SPI254. Jis (Judas) savo šarvu vaikščioja kaip ricerius BB1Mak3,3. Basas nevaikščiosi, vis reikia apsiavus J.Jabl(r.). Aš dar pamenu gerai, kap su vyžais váikščiojo DrskŽ. Su vyžom kap ir basos po rugienas váikštom Pl. Dar̃ vaiką paleisk, ka jis nemoka váikščiot basas Kpč. Dabar šalta, lytus, basi váikštot Sg. Basutė gruode váikščiojau Dglš. Vienais kandaliukais váikščiočia, kad tik sveika būčia Pc. Trobo[je] váikščiok su lepšėms LKT55(Vkš).
| Kurs su lyčina vaikščiotum, pakūtą pildys teip pat metus trejus P.
^ Palaidais plaukais tik ragana vaikščioja PPr288. Kurs nedirba, váikščio[ja] pilvą susijuosęs LKT83(Pln). Kas nedirba, tas be kelnių vaikšto LTR(Klt). Kriaučius su suplyšusiom kelnėm váikšto, daktaras su ausim ligota Jon. Anas pliku užpakaliu jau seniai váikšto Tr. Kas užgins bagotą basam váikščiot! Sn. Po svietą nuogas vaikščioja, anty marškinius nešiojasi (žvakė) LTR.
| refl.: Eime, mergele, mūsų šalelėn. Mūsų šalelėj lengvi darbeliai: nei sėjus pjovus – pinigai rankos, nei verpus audus – gražiai vaikščiojas VoL433(Lzd).
9. (plg. l. chodzić) intr. tam tikru būdu gyventi, elgtis: Aš ponia (instr.) váikščiot nemokėsiu Tvr. Tamsta váikščioji su visu po seną gadynę Lc. Kas jau puikiai váikščioja, tai pinigų nė kiek neturi Srv. Aukštai váikščiojąs (besipuikuojantis) žmogus KlvrŽ. Pas močiutę buvau, pas senutę buvau, raškažėly vaikščiojau (d.) Tj. Gyvenk (paraštėje vaikščiok) po mano akim ir būk geras BB1Moz17,1. Anys atstoję buvo nuog prisakymo, kurį Dievas jiemus buvo davęs, idant tame vaikščiotų BBJdt5,20. Tiemus nori būt Dievu meilingu, kurie prisakyme jo vaikščioja MP66. Dievas sutrins galvą… tų, kurie vaikščio[ja] amžinai savo griekūsu Mž290. Mes vaikščiojom neviežlybystėje, geiduliuose, girtuoklystėje CII603. Kas vaikščioja tamsumuose, nežino, kur ejęs DP506. Vaikščiokitėg toje šviesoje ir tikėkit ing manę DP509. Ateis apjuoktojai, kurie vaikščios pagal savo geidulių VlnE133. Priesakymuosa mano vaikščiokite MT52. Duok, idant per visas dienas gyvenimo mūsų naujystėj živato priderančiai vaikščiotume MKr33. Mokytiniai tavo kodel nevaikščioja pagal įstatymą senųjų, bet valgo duoną nenupraustomis rankomis? Ch1Mr7,5. Kolei vaikščioste paskui veikalų tuštybės SGII2.
ǁ kurį laiką būti (kuo): Štadentužiu váikščiojau FrnS206(Vlkš). Jos sūnai váikščiojo partizanais Sn.
10. intr. NdŽ prižiūrėti, rūpintis: Gera ūkininkė nevaroma vaikščioja apie savo gyvulius J.Jabl. Karvė, kai apie ją váikščioji, tai karvė Klt. Pie teliukus váikščiojo jinai Str. Nėr kam váikščiot apie bites Vvs. Nei jis dirba, nei ką, tik apie namus tąsos, apie bites váikščioja Pv. Tik apie juos (kopūstus) váikščiok, o pelno nėr! Kp. Jy apie vyrą kap apie mažą [vaiką] váikščioja Kpč. Kas apie mane váikščios, kai pasenėsiu, nepagalėsiu Klt.
11. intr. Ml, JnšM, Žsl, Dv, Pls, Alv, Švn, Lp ganytis: Jau juos (jaučius) neleidžiam an ganiavos, pririšam, váikščioja vieni Rud. Kad būt žolės, tai prikaltum[e], ir tegu váikščiotų Aps. Ana (karvė) in virvės moka váikščiot Str. Arklį paleidi – teváikščioja LzŽ. Sausa, ir aves Raigrodan váikščioja DrskŽ. Palaidos [karvės] váikščioja, tai riebiausios kai velenai Klt. Karvės dobiluose váikščioja agi, priėdę labiausiai Mšk. Tai mūs karvės ir váikščioja vis tiek kap pamuštos po atolą – nor imk ir miegok ganydamas Rtn. Pirmądien ir mūs karvė neváikščiojo Nč.
12. intr. Slv, Jž, Mžš, Bsg būti nėščiai: Kitą kartą, kai váikščioji, ir nieko negali̇̀ DrskŽ. Ne vienu váikščiojau ir viską dirbau Pv. Vienas vaikas buvo gimęs ir antru váikščiojau Mrc. Antaru váikščiojau OG279. Ana tada šituo mergiote váikščiojo Klt. Ji jau aštuntą mėnesį váikščio[ja] Trg. Aš šituo vaiku váikščiodama kudabinaus, užtai jis ir sarmatlyvas Vlk. Váikščioj[o] motka su manim, nusgąsdė – aš bijaus bijaus Azr.
13. intr. šen ir ten ropinėti, rėplinėti, šliaužioti: Prieš lietų rupkės váikščioja ant žemės Snt. Pjaunant rugius, pjovėjai žiūri – apie pėdus kad vaikščioja rupūžė, kad šiukštinėja LTsIV467. Keistas sapnas: rodos, per mano ranką vaikščioja raudonos skruzdėlės Ul. Sliekai naktiniai ant viršaus nakčia váikšto Brb. Išeina an to [avilio] i vaikšto tos bitės Ps. Ir vis, kas ant pilvo slenka (rėplioj), ir vis, kas ant keturių alba daugesni kojų vaikščioj, … jūs neturit valgyti BB3Moz11,42. Vaikščiojamosios, bėgiojamosios, šokamosios, rausiamosios [vabalų] kojos rš. Vienokart salyklas buvo, kad kirmėlės váikščiojo Dgp.
| Ant pilvo tavo vaikščiosi BB1Moz3,14.
ǁ ropinėjant dažnai, nuolat brautis, lįsti (kur): Iš pavasario man pirkion [rupūžė] váikščiojo, žindo karvei pieną Eiš.
14. intr. skverbiantis judėti, skverbtis, landžioti: Pamatas sutrešėjęs, pelės váikščiojo Klt. Kap kurmis atsisakė nuo darbo, tai Dievas jam paskyrė po žemėm váikščiot (ps.) Ml.
| Sustingusioj žemėj jokia šaknis negali vaikščioti rš.
^ Juodas juodvarnėlis po žemėmis vaikšto (kurmis) LTR.
15. intr. Srj, Sv, Krd plaukioti: Žuves váikščioj[o] pakraščiais, sekėj[o] gaudyt rankomi DrskŽ. Iškasė prūdą, jau ir žuves váikščioja, grei̇̃ta Mrc. Anos (žuvys) váikščiodavo i po mažus vandeniukus Krž. Matyt, kaip váikšto po vandenį šapalai – kaip paršai Ėr. Váikščiojo [žuvys] pulkais, pulkais Kdn. Kumet nusausino, nei ten karosai váikščiojo, nei ten lydekos Klk.
16. intr. Antš skraidyti: Atejo vėl an mum spiečius iš kažin kur, jau váikščioja bitelės Alz.
17. intr. NdŽ, KŽ, Krš, Pšl, Rk, Bgs, Lb, Kli važinėti; kursuoti: Iš mūs Eišiškėn váikščioja autobusas Šlčn. Šitoj mašina váikščioja keturis kartus DrskŽ. Kaip váikščiodavo keleivinės, tai nuveža tiesiai, paveža an bažnyčią Skp. Traukinėlis Pandėlin váikščiodavo PnmR. Toks traukinelis buvo – gelžkeliu váikščio[ja] Pp. Ė, lėktuvai danguj váikščioja Str. Tuodu garlaiviu vaikščiojo nuo Kauno iki Prūsų rubežiui V.Kudir.
ǁ vykti susisiekimo priemone: Su akrūtais ant jūrių vaikščioj ir varė savo prekystę didžiuose vandenysa BBPs107,23.
18. intr. būti siunčiamam, gabenamam: Karai buvo, tai laiškai neváikščiojo, nė nieko Vdn. Tep ėmė vadyt [paldienyką pirmadieniu], kap ėmė laikraščiai váikščiot Mrp. Laikraštis kitoks neváikščiodavo po karuomenę kap „Lietuva“ Gs.
19. intr. Snt slystant judėti iš vienos pusės į kitą, slankioti, slydinėti: Šaudyklė gerai váikščioja Grš. Tie šautuvai jau ir kleviniai, anie jau slydi tokie, ka váikščiotum gerai Žeml. Yra nyčių rataliai, rataliais nytės váikščiodavo Pj. An ribulukų nytys váikščioja Onš. Rato krumpliai lengvai vaikščioja Gs. Kultuvas – pagalys ar sieksnio ilgio, tada pakartas trumpas pagaliukas an skūrelės ir pririštas an ilgąjį: anas tada vaikščioja Rš. Stūma sunkiai váikščioja Lzd. Kab jos (medinės akėčios) neprislėgtos, tep kap váikščioja Kpč.
| Gale gerklės barankelė váikščiojo, negaliu nuryt Klt. Mislijau, stiklinė akis, ale žiūriu – váikšto abi Psn.
ǁ Vlkv sukiotis apie savo ašį, varstytis: Ar tos labai jau girgždėdamos váikšto durys? Sb. Durys sunkiai váikščioja Jrb. Durys váikščioja ant kukių Grl. Kol’ žirklės teip sunkiai váikšto? Aln.
ǁ linguoti, siūbuoti: Váikščiodavo tas liūnas Brž.
ǁ keisti formą, trauktis ar plėstis: Medis tiesiog kap váikščioja – čia jis traukiasi, čia jis tempiasi, pučiasi Pns. Namas jau senas, matai, medis váikščioja (lentos įtrūkusios) Srj. Šita siūlė [po operacijos] neleidžia raumeniui váikščioti Jrb.
20. intr. KŽ, Jrb, Grš, Lb nuolat sruventi, cirkuliuoti: Dirbant kraujas geriau váikščioja, o sėdėt nesveika Gs. Stojo (liovėsi) kraujas váikščiot Blnk. Galva ūžia – labai sunkiai jau váikšto kraujas Mžš. Kuriam kraujas neváikščioja, tai kravauninko gera Yl.
ǁ nuolat bėgti, tekėti: Senas Nemnas, šimtas metų, kap jis váikšto DrskŽ.
21. intr. NdŽ, LzŽ, Krž, Rz, Drsk, Švnč, Zr, Kli judėti erdve kuria kryptimi, slinkti: Debesiai váikšto, gal bus lietaus LKT271(Ps). Tušti debesiai váikšto, niekada nelija Srj. Žmonės[e] lietaus yra, šmuorai váikšto – gal i čia užeis koks šmuoras Jnšk. Kai debesiai váikšto, didžiuliai debesiai, tai [reikia] sodint bulbas Upn. Pečius kūrenas – aukštinį pradaro ir váikščioja dūmai kai debesis LKT164(Btg). Anapus tvoros obelų viršūnėmis vaikščioja dūmai P.Andr. Diena apsiniaukusi, rūkai pažemiais vaikščioja J.Paukš. Váikščio[ja] lytus apsukuo, čia neužsuka Krš. Visais pakraščiais váikščio[ja] lytūs, ale pas mus da nely[ja] Rs. Lietus váikšto i váikšto šalim, gal susitaisys ant nakties Jnš. Dar̃ váikščios lietukas kiek Dg.
| Kaip sako, kad senovėj ežerai liuob vaikščioti LTR(Vkš).
ǁ apie dangaus kūnus: Mums rodosi, … kad saulė vaikščioja aplink ją (žemę) A1884,206. Jau aukštai mėnulis váikščioja NdŽ. Oi žemai žemai sauliūtė váikščiojo (d.) Ck. Kad tu šiąnakt ugnelę sergėsi, tad žvelk aukštyn, kur žvaigždės vaikščioja Vd.
22. intr. Gs, Aps, Klt pūsti, prapūsti: Vėjas tik váikšto po gryčią – langai atviri Aln. Gyvas vėjas váikščioja pirkioj Švnč. Šių laikų statybos tokios, vėjai váikščiote váikščio[ja] po trobas Krš. Vėjas váikšto po aukštą, drapanos greit išdžius Rm. Kad džiūtų [šienas], reikia, kad būtų ant aukštų stulpelių, kad vėjas váikščiotų Kp. Toj šėpoj oras váikščioj[o], tai buvo gerai [lašiniams] Pv. Dėžutė tik iš vieno šono turėjo mažas dureles man įeiti ir išeiti ir keletą išgręžtų skylučių orui vaikščioti J.Balč. Medžių viršūnėmis vėjelis váikščioja NdŽ.
| Užmetė užmetė [jurginus] – kolei šalnos váikščiojo Švnč. Čia šaltis i váikščioja [pro plyšius] Švnč. [Grytelėje] šaltis teip ir vaikščiojo, tarsi jautis po ganyklas TS1899,1.
| refl.: Gerai mėsai, kur vėjas váikščiojas Mrk.
23. intr. NdŽ, Rs, Šln, Žg, Všk, Slč, Brž rodytis įvairiose vietose; klaidžioti: Padubysiais váikščiodavo šviesikės tokios LKT112(Ldv). Tie žibureliai i žiemą váikščiojo Všv. Reik pareiti numie, o jergau, bijau – váikščio[ja] baltos tokios žvakelės Krt. Žvakelės pasikels i váikščios ten po tus laukus, po dirvas váikščios Ms. Žvakės váikščiojant nebuvo daugiau regėt Lp. Tenai pinigai váikšto (apie ugneles) Pg.
| Kad koks pasikorėlis [yra buvęs], tai jo dūšia váikščioja Pls. Kol, sako, neužkas, ta siela aplink kūną i váikšto Grž. Váikščiojančios dūšios nekrikštytos Lpl.
| Jau váikščioja akyse vis mašalai Tvr.
24. intr. būti juntamam, pasireikšti įvairiose vietose: Šiurpuliai po visą kūną vaikščioti pradėjo, kad išgirdo dar vilką subliaunant LTR(ž.). Tai ir tas išgąstis váikščiojo po žmogų Alks. Váikščio[ja] nervai, pradeda į petį durti Krtn. Diegliai pradėjo váikščiot po kūną Dbk. Lig tiktai gumbas sujudo váikščiot, kur inpuls, tęnai jaučiama neišpasakyta sopė LMD(Tršk). Įpylus nedaug į ausį [lapės taukų] – niežus, po kūną vaikščiojančius, gydo LMD. Prakaitas dar nedrėkino marškinių, tik gaivi šiluma vaikščiojo po sąnarius kaip tie pavasarinės žemės syvai V.Myk-Put.
| Vaistai ima vaikščiot po kūną Gs.
| impers.: Tep skaudžiai man per kūną váikščioja, kad negali Gs. Patepi [tepalu], tai peršti, váikščioja Švnč.
ǁ prk. sklisti, plisti: Kokios bjaurios ligos váikščio[ja] Krš. Pavasarį ligos váikščio[ja] Prn. Kvaraba váikščioja LzŽ. Kalbos váikščioja, kad tu išteki Mrj. Visokių kalbų po sodžius váikščioja Drsk. Toj kalba po miestelį cielą mėnesį váikščiojo Pls. Nusileidžiu, kad piktumai neváikščiotų Rmš. Iš kartos į kartą vaikščiojo legenda rš. Dabar jau toji maldelė vaikščioja iš lūpų lūposna A1886,175.
25. intr. funkcionuoti, veikti: Mano vienas inkstas nebeváikšto, nebesveika esu Brž. Išgeria pusę stakanėlio arielkos, ir pradeda váikščiot [širdis] Žl. Toj pačioj dienoj jai širdelė stojo váikščiot Ign.
26. intr. BŽ145, DŽ, NdŽ, Ll, Alks, Lnkv, Ėr rūgti, fermentuotis: Alus váikščioja, kap ažveda LKKXIII25(Grv). Del saldumo, ka jis (alus) váikščiotų geriau, reik cukro Pšš. Alus váikščioja, net bačka braška Sdk. Bačkas net sudrasko, kai pradeda váikščiot Krk. Dar alaus negalima gert, ba tebeváikšto Rk.
| Mieželis drūtas, labai nugrūstas, apynelis gelsvas po mieles vaikščiojo D17. Apvynėli puronėli, apvynėli žalusis, tu kubile váikščiojai JV693.
^ Mielės pri juodos duonos nevaikščio[ja], o melagiai par tankiai S.Dauk.
ǁ DŽ judėti prieš užverdant (apie vandenį): Nuimk puodą, jau vanduo váikšto Ds.
27. intr. Pc, Ukm, Mrp, Brš, Žrm būti vartojamam (apie pinigus): Te litai váikščiojo Lietuvoj Ml. Karaliaus laikais váikščiojo ir auksiniai, ir popieriniai [pinigai] Krš. Tai pirmai gi auksas váikščioj[o], auksas, sidabras, popieriai neváikščioj[o] Lp. Vaikščiojo nemaž ir svetimų pinigų A.Janul.
ǁ turėti vertę, kainuoti: Prieš vainą pūras rugių i rubliaus neváikščiojo Švnč.
28. intr. daryti ėjimus, lošti (kortomis, šachmatais): Iš vynų ir reikėjo vaikščioti, kolei švietalų neatėmei rš. Nu, kaipgi dabar váikščiosi [žaisdamas šachmatais]? Šr.
◊ ant [galų̃ Mrj, Kt] pir̃štų váikščioti Msn pataikauti: Váikščioja in pir̃štų apie ją (marčią), kai nei žinios apie ką Klt. Ant galų̃ pir̃štų váikščiojau, kai nuo tavęs priklausiau, o dabar patrūbyk tu man! Lkč. Váikšto aplink brigadyrių an pir̃štų galų̃ ir galvą linkčioja Tr. Visi sakė, kad ją paimsiu, tai ant pir̃štų galiùkų váikščiosiu, bet dabar tai visa pėda vaikštau Adm.
ant skarų̃ váikščioti sirgti mėnesinėmis: Joj váikščioja an skarų̃ Dv.
be kepùrės váikščioti gerbti: Visi apie jį be kepùrių váikščioja Mrj.
gálva váikščioti dūkti, šėlti: Ten ka[d] norėjai, gálva galėjai váikščioti Kv.
galvomi̇̀s váikščioti
1. Švnč dūkti, šėlti.
2. apie besididžiuojantį: Žiūrėk, Baltraus Jonio gyrimos: tiek tūkstančių parsivežęs, įmanytų, galvomis vaikščiotų besididžiuodamas Žem.

kárvių takai̇̃s váikščioti blogai elgtis, gyventi: Jis kárvių takai̇̃s váikščioja, karvių takais eina, ne žmoniškom pėdom eina Ps.
keliãklupstas váikščioja Škn nusižeminusiai prašo: Aš jau tai neváikščiosiu keliãklupstas Sdk.
liežùvis váikščioja sugeba kalbėti: Kąsnį liežùvis ne tep váikščioja LzŽ.
ne pė́sčias váikščioja turi vertę: Ir kamaros šiokiais metais ne pėsčios vaikščioja Žem.
palaidai̇̃s api̇̀varais váikščioti Grž priekabių ieškoti.
paupari̇̀bais váikščioti dykinėti: Vyrai paupari̇̀bais váikščio[ja], t. y. dyki J.
(kieno) pėdai̇̃s (pėdomi̇̀s) váikščioti sekti, laikytis mokymo: Jis vaikščiojo pėdomis Christaus DP486. Vaikščiotumbim pėdais jo DP192.
pir̃štų galai̇̃s váikščioti labai gerbti: Visi aplink juos pirštų galais vaikščiojo Žem. ×
su knatù váikščioti gadinti orą: O tu tai vis su knatù váikštai Dbk.
su paláidu liežuviù váikščioti liežuvauti: Ana su paláidu liežuviù váikščio[ja] Krš.
vė́jai váikščioja po gálvą apie kvailiojantį, nerimtą: Jam vė́jai váikščioja po gálvą Grd.
apváikščioti
1. tr., intr. Q73,262,571,572, Sut, N, KII257, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Klk, Kpr aplink apeiti; apeinant apžiūrėti: Apváikščioju lauką K. Apváikščiok laukus, kad nebūtum iškados J. Vidury nakties išejo oran apváikščiotų namų BM8(Skp). Padirbo meistrai, išmūrijo [urvą] – jam ir apie grabą možna apvaikščiot LTR. Apivaikščioju SD199.
^ Apvaikščiojom jūrą be durų (sakoma po tolimos kelionės) Pls.
| refl. K.
ǁ aplink apsiuvinėti: Staltiesė balta, o pakraščiai apváikščioti žaliais siūlais Antš.
2. tr. daug kur nueiti; visus apeiti, aplankyti: Visus kampelius apváikščiojau Dbč. Išejusi iš numų apvaikščiodavo visus kelius, kuriais tikėjose, kad sūnus jos sugrįš S.Stan. Apváikščiojau visus kaimynus DŽ. Pardien neapváikščiojau visų Ds. Visą giminę apváikščiojom, ale nė rublio negavom Vkš. Smulkesni knygų nešiotojai apvaikščiodavo kaimus LKXII399. Ir apvaikščiojo Jezus visus miestus ir kiemus, mokydamas bažnyčiose jų Ch1Mt9,35.
| refl.: Gerai, apsiváikščiosi po gentis, apsilankysi Krš.
ǁ Vkš meldžiantis apeiti tam tikrų apeigų vietas: Šiandie eik anksčiau an bažnyčią, ka spėtum da stacijas apváikščiot Ps. [Vyskupas] pats kalnus apvaikščiojo M.Valanč. Apváikščiojo Teodozijus ciesorius su kunigais ir su žmonėmis visas vietas maldų DP540.
3. tr., intr. Klvr apžiūrėti, prižiūrėti: Sunku buvo dirbt, pagalvokit, kad reikėdavo apváikščiot laukus Sk. Prie ūkio darbo daug, o da apie mane reik apváikščiot Grnk. Kaip gražiai jį apváikšto: pavalgęs, švarus Vdšk. Reiks ma[n] sėt apravėt darže batvinėlius, reiks mylėt apvaikščiot jaunas bernužėlis LTR(Ūd).
| refl. tr., intr.: Šiandie viską apsiváikščiojau Mrj. Nemoki apie gyvulius apsiváikščiot Lp.
ǁ tr. Gs tinkamai pavaišinti, pagerbti: Svečią gerai apváikščiojo Tr. Apváikščiojo kai lapė diedas visus [baliuje] Klt.
4. refl. kiek pasivaikščioti: Apsiváikščioju kiek, geriau kojai bus Šil.
5. refl. laikui bėgant apsiraminti, užsitrenkti: Tai dar̃ jau jy apsiváikščiojo Krok.
6. tr. išleisti, sunaudoti: Anas, parvažiavęs iš Amerikos, turėj[o] pinigų, bet greit apváikščioj[o] Prng.
×7. (l. obchodzić) tr. atlikti kokias apeigas: Neturėjo ne vieno miestelio, kiemelio, kur valnai apváikščiot turėtų ceremonijas ir nobažnumus religijos savos DP89. Noriegu žinot, žmogau krikščionie, kaip turi naudingai tą adventą apváikščiot DP4.
×8. tr. M, L, Rtr, NdŽ, KŽ paminėti, atšvęsti: Dveji metai atgal yra jau apvaikščiojęs 50 metų savo kunigystės sukaktuves Pt. Kad jau gražiai Kėdainiuose Lietuvos šventę apváikščiojo Srv. Nebeteko šiemet Daugailių atlaidų apváikščiot Sdk. Apvaikščio[ja] dominikonys šventę užgimimo š. Jono su atlaidais M.Valanč. Apvaikščiokimėg tad, broliai mieliausieji, su linksmybe ir džiaugsmu dūšios tą teip didę šventę DP494. Išleisk žmones mano, kad apivaikščiotų mi šventę Ch2Moz5,1.
| refl.: Budavonė su išmitimu ir vargu ateit: betaig pašventimas su linksmybe apvaikščiojas DP575.
×9. refl. Prng elgtis: Pas mus daugis tep apsiváikščioja negražiai Lš. Ne visi žmonys moka vienodai apsiváikščiot su visokiais daiktais Krkš. Tu su mums meilingai apsivaikščiot teikies PK114. Maldomis … numirėliai est pašelpiami, idant su jais V. Dievas mielaširdžiaus apsiváikščiotų DP545. Teip su juo idant apsivaikščiotumbim prašymuose mūsų, kaip tie žmones MP74. Uparniais buvot nasrams Viešpaties ir apsivaikščiojot puikiai Ch5Moz1,43.
atváikščioti
1. intr. NdŽ pakankamai vaikščioti: Atváikščiota, negaliu niekur nueit Dg. Jau atváikščiota, ką dauges váikščiosi Drsk. Savo atváikščiojau, dabar galiu pasilsėti Vkš.
| refl. Š: Aš per itą pievelę neatsivaikščio[ja]u, o kurį labai mylėjau – neatsidabo[ja]u (d.) Ml.
ǁ tr. NdŽ, KŽ nueiti gana didelį atstumą.
2. intr. pakankamai vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, lankytis: Ne, ne tos mintys, viskas jau atváikščiota Erž. Gana, dukrele, gana vaikščioti, gana tau jaunai rūta nešioti: jau atváikščiojai po jaunimėlį, jau atnešiojai žalią rūtelę (d.) Š.
| refl.: Žiemą į mišką nebeinu, par vasarą atsiváikščiojau Vkš. Ji atsiváikšto po bažnyčias Rm. Visur nusbosta, ė in mergą neatsiváikščioji žmogus Ml.
3. intr. K, KŽ, LTR(Brž) ateiti: Ir ateina matutė, atvaikščioja senutė NS1155. Aš keliais atváikščiojau pas jį, ale darbo davė Raud.
| refl. KŽ: Idant ji nė vieno nepapiktintų namie pasilikdama ir bažnyčiona neatsivaikščiodama BPI223.
4. tr. vaikščiojant nuvarginti: Audeklą mesdama kojas atváikščiojau Rod. Ganiau ganiau jautelius po girelę, atvaikščiojau kojeles po raselę (d.) Dbč.
5. tr. meldžiantis apeiti tam tikrų apeigų vietas: Buvau apsižadėjusi į Kalvariją kalnus atvaikščioti Žem. Už tą skepetėlį stacijas atvaikščiosiu Žem. Paskuo po tų mišių stacijas atváikščioji Sd. Atvaikščiosu altorelius, atkalbėsu poterelius Pln.
6. tr. slenkant atnešti: Debesiukai vaikšto, galia lietų atváikščiot LKT258(Jnšk).
7. intr. pakankamai rodytis, baigti rodytis: Žvakelės atvaikščiojo savo laiką, nebrodos Šts.

×daváikščioti (hibr.)
1. tr. nueiti, prieiti: Argi tu daváikščiosi tokiais blogais keliais Mrk.
2. refl. pajėgti dažnai lankytis: Ar pas daktarus dasváikščiosi, kas bus Drsk.
įváikščioti intr.
1. K, KŽ įeiti.
2. refl. Š, Rtr, NdŽ, KŽ įsileisti, įprasti vaikščioti: Palaukit biskį, reik įsiváikščiot, kad neparpulčia Graž. Diena po dienos Martynas įsivaikščiojo ir galėjo jau išeiti į gatvę V.Bub.
3. refl. įlįsti: Po obele senelis beeitąs keliais apei tą obelę, teip įsivaikščiojęs keliais gilie lig pat pečių, tik ką bematyti S.Dauk.
4. pakeliauti: Itai anváikščioj[o] daugiau, anrazumnėjo tada žmonės LKKXXIX183(Lz).
išváikščioti
1. intr. N, K, M, L, LL167,173, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Vkš, Šv, Erž, JT387 vienam po kito, visiems išeiti, išsiskirstyti: Visi talkininkai klegėdamys numon išvaikščiojo M.Valanč. Padėjo darbą, suklaupę sukalbėjo poterus ir išvaikščiojo gulti Žem. Visi išvaikščiojo gultų, pasakę seneliui labąnaktį Sz. Meldžiu visų svečių neišvaikščiot (ps.) Brt. Labai greit išváikščioja žmonės [nuo kapų per Vėlines] Žl.
| refl. KŽ, Vkš, Mrj: Visi išsiváikščiojo, aš tik vienas likau namie Š. Visi kiti buvo jau išsiváikščioję kas sau NdŽ.
2. intr. Rtr, NdŽ, Pln, Stl, Skdv, Mžš, Ps išeiti, išvykti kitur gyventi, išsikelti: Matai, visi išvaikščiojo iš namų, liko tik motina J.Balč. Vaikai benga išváikščioti Šv. Vienu du seniukai, vaikai išváikščioję Krš. Išnyko šeimyna: seniai išmirė, vaikai išváikščiojo Sug. Vaikai išváikščioj[o] Amerikėn, viena liko Kpč. Daug buvo gyventojų, daug išváikščiojo Pn.
| refl. Rtr, Vn: Vyro vaikai jau dideli ir iš ūkio jau išsivaikščioję po pasaulį A.Vencl. Užaugo vaikai ir išsiváikščiojo Plv.
3. tr., intr. Š, FrnS142, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, Klt, Kp, Vkš, Yl, Krt apeiti daugelį vietų, didelį plotą: Visus pašalius išváikščiojau, ieškodamas ašvienių J. Visus laukus išváikščiojau, motinelės išieškojau Klk. Aš visus miškus išmindžius, išváikščiojus Bsg. Tę mano visi takai išváikščioti Všt. Ma[n] tai gali akis užrišt, aš išváikščiojęs viską, viską žinau [savo apylinkėje] Graž. Visą Klaipėdą išváikščiojau par kelis sykius Sdb. Išváikščiojo, visur apveizėjo i liepa mums eiti gulti KlvrŽ. Apveizėsi viską po kūtes, po visur išváikščiosi, kas yr Trk. Išváikščiojo kiemus ir visas ūlyčias DrskD76. Aš išvaikščiojau šimtą kermošių KrvD256. Da neišvaikščiojau nė pusės sodelio, jau aš išgirdau gegutės balselį LTR(Pg).
| prk.: Upė per amžius išvaikščioja visą lauką ne sykį, bet daug sykių M.Katk. [Kamuolinis žaibas] išdraskė visą kaminą, išvaikščioj[o] visą trobą ir nesudegino, išej[o] Kpč. Vakarinė žvaigždelė visą dangų išvaikščiojo, visą dangų išvaikščiojo ir pas mėnulį nustojo TDrIV93(Vlk).
^ Miškus išvaikščiojęs medžio nerado LTR(Vdk). Be reikalo tik jin pučias – vištos jau ir jai išvaikščiojo paakius (sena) Jnš. Išvaikščiojo panelė visas kerteles, o visada toj pačioj atsistoja (šluota) LTR.
ǁ intr. daug kartų nueiti didelį atstumą, daug vaikščioti: Anelė šite toli išváikščiojo Dglš. Šitiek išváikščiojau, Jėzau Marija: traktoriai sudyla, nesudilsma bobos Rk. Daug metų, daug kelio išváikščiota Pp.
ǁ tr. ariant daug apeiti, apvažiuoti: Išvaikščiot kelius diktarus (hektarus) reikėjo Šmn. Norėjo su traktorium išváikščiotie – inklimpo Srj.
4. tr. apkeliauti daugelį vietų, didelį plotą: Jis, sako, skersai ir išilgai išvaikščiojęs visą pasaulį V.Krėv. Aš išváikščiojau visas žemeles JV824.
5. intr. Ėr, Prn, Skp kurį laiką šen ir ten vaikščioti: Visą dieną išváikščiojo anudu, o kitos kalbos tėvas negirdėjo nū sūnaus, kaip tik aplei gaspadorystę BM380(Lž). Visą vakarą jis išváikščiojo medžiodamas NdŽ. Regis, apsisukęs ir namo, o kai nuvažiuoji, tai ir išváikščioji visą dieną Sdk. Jau daba kokį dvyleka metų su krėsleliu išváikščiojo Žeml. Reiks man išvaikščiotie ir tamsi naktelė, reiks man išklaidžiotie žalioji girelė LTR(Srj).
ǁ kurį laiką vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, lankytis: Tai visą nedėlią išvaikščiojau iš Šakių į Lukšius, iš Lukšių į Šakius Lkš. Kiek ten gali išváikščioti, ką padaryti Krš. Dešimt dienų išváikščiojau an šildymų ir pagijau Knv.
ǁ kurį laiką (vaikščiojant nuo vieno prie kito) verstis kuo: Kur ten susigreibęs kokius lupatus, apsiškarmaliavęs ir išvaikščiojęs ubagais trejus metus Sln.
6. refl. Rtr pakankamai ilgai vaikščioti; pasivaikščioti: Ekiam, išsiváikščiosma, i galva nebskaudės Rdn. Kad aš išsiváikščioju, mun geriau Krš. Niekur neišsiváikštai, tai ir svoris didėja Sug. Išsiváikščiojus gardu valgyt Gs. Miške išsiváikščiojus miegosi Dkš.
ǁ KŽ, Vkš, Kp vaikščiojant išsimiklinti: Kojos patinę buvo, tai dabar išsiváikščiojau Jž. Iš ryto, kol išsiváikščioju, tai ir teip sopa [koja], kaip ir dantys sopa Slm. Išsiváikštai, įsidirbi i užmiršti tą ligą Sdb.
ǁ KŽ, Brb vaikščiojant pasveikti: Buvau ėmęs sirgti, bet nepasiduodamas išsiváikščiojau Š. Mergaitė sveika, greita, darbšti ir negirdi. Aš manau, kad išsivaikščios, ir gan A.Vien. Visur sopa, ale ką gi darysi, išsiváikščioji Slm. Gal išsiváikščiosiu, gal pereis galvą skaudėję Plv. Gal kaip išsiváikščiosias, praeis [gripas] Krš.
7. tr., intr. vaikščiojant išminti, ištrypti; palikti pėdsakus: Po plačiomis liepos šakomis žolė reta, nugeltusi, išvaikščiota, nusėdėta rš. Briedžių išváikščiota visa samanykščia, ištapuota Klt. Išváikščiota šerno kai arklio po bulbas Klt. Randu basų išváikščiota: pėdeliukai, pėdeliukai išeita palei šulnį Adm.
| prk.: Eini jau kitų pramintais, o kartais ir gerokai išvaikščiotais keliais rš.
ǁ tr. vaikščiojant, minant sutepti: O batai, užkulniai kokie šūdini, po karvių kūtę išváikščioti Sd.
8. tr. vaikščiojant nuvarginti: Mano kojos išváikščiotos Lp. Kojas išváikščiosit ir mažai pinigų gausit Nč.
ǁ refl. vaikščiojant nuvargti: Eikit per bulves tiesiai, ko jumi kojos sukt – dar išsiváikščios Srj.
| prk.: Senam krau[ja]s išsiváikščiojęs, išsidirbęs Krš.
9. tr. vaikščiojant pasiekti, laimėti: Vaikščioji vaikščioji [gydytis] i nieko neišváikščioji Bb. O ką aš išváikščiosu po tą miestą, aš nesu papratusi Krt.
10. tr. išlaikyti tam tikras ypatybes: Aš statkaunai savo mergystę išváikščiojau Rš.
ǁ intr. kurį laiką išlaikyti tam tikras ypatybes: Išváikščiojo tris mėnesius sveikas LKT98(Pvn).
11. intr. kurį laiką išbūti nėščiai: Marčios veidas švarus, pati nesudribus, nepadusus, gali sakyti, kaip stirna savo laiką išvaikščiojo rš.
12. tr. Lš dėvint, avint padaryti tinkamą: Batai buvo maži, bet išváikščiojau DŽ.
| refl. Lš.
13. intr. išropinėti, iššliaužioti: Sraigės išvaikščiojo ir prisikabinėjo, kur kuriai patiko rš. Nu tai mat po visą bažnyčią tie vėžiai išváikščiojo Krs.
14. tr. skverbiantis išlandžioti: Žiūrėk, jau tie kirminiukai ir išváikščioję lašinius Jrb. Kirminiukų išváikščioti obuoliai Švnč.
| prk.: Mineralų susitelkimai, pasirodo, išvaikščioti augalų šaknelių rš.
15. intr. išplaukti: Ledai išvaikščiojo rš.
16. intr. sruvenant, cirkuliuojant išsiskirstyti: Vaistai išváikšto par gyslom Sug. Sudaužiau ranką dideliai, gal ir išváikščios sudaužytas krau[ja]s Vkš.
| refl. Kvr, Alz, Trk: Toks raumenų plėšymas, kol [vaistai] išsiváikščiojo! Rdn. Neišsiváikščio[ja] krau[ja]s, pila pimpiai Rdn.
ǁ refl. skirstantis, sklaidantis išnykti, praeiti: Sutinimas tik po savaitės išsiváikščiojo Kdl. Pūslės gali išsiváikščiot Kdl. Davė daktaras vaistų vočiai išsiváikščiot Rs.
| Ta liga turia išsiváikščiot Rs.
17. refl. KŽ, Ssk judant erdve, slenkant išsisklaidyti: Debesys išsiváikščiojo, ir oras išsivalkstė, išsiblaivė, išsiblandė J. Atidaryk langą, tegu dūmai išsiváikščios Ds. Nevarstykit durų, kad šiluma neišsiváikščiotų Rmš.
| Palikai buteliuką nestipriai ažkišus, tai išsiváikščioj[o] jodina Ml.
ǁ refl. impers. išsigiedryti: Gal nelis, gal išsiváikščios? Mrc.
18. intr. prk. paplisti, išsiplatinti: Dainos yra jau plačiai išvaikščiojusios tarp lietuvių Vnž. Išváikščiojo mano pasakos Sb.
| refl.: Tos mintys išsivaikščiojo po sodžius T.Tilv.
19. intr. išrūgti: Raudonas, gražus alus, kai išváikščioja – tamsus Smal. Taigi, mielės išváikščioja, išrūgina Upn.
| refl. LL297, Aps, Ds, Slk, Jž, Rm, Srv, Kpč: Pats Iešmantas, pasitelkęs aludarį, laiku darė stipraus alaus, kad iki galui švenčių išsivaikščiotų, išgyventų ir nebepūstų pilvų Vaižg. Da gira neišsiváikščiojus Dglš. Midus, kai išverda, būna tirštas, paskui, kai išsiváikščioja, praskysta Alk. Kap paskelia [tešla], išsiváikščioja, pastovi, tik tada kepam DrskŽ. Duonai reikia išsiváikščiot gerai: kai iš rėčkos lipa, tai duona bus gera Dkk. Pora dienų, kol išsiváikščioja mielės [, gyvena alus] Škt.
nuváikščioti
1. intr. N, K, L, LL164 nueiti kur: Jau visi darban nuváikščiojo Tvr. Vyrai jau nuváikščiojo medžian Arm. Svietas seniai nuváikščioj[o] in turgų, o tu dar namie Arm.
2. intr. einant daugeliui pasišalinti, išsiskirstyti: Neleido [į autobusą] be biliotų, žmonys nuváikščiojo Krš. O kad visi nuvaikščiojo, paliko pačios bobelės ir du ar trys seniai Sz.
3. tr. Vkš daug kartų vaikščioti, apeiti: Nuváikščiojau takus grybaudama ir nieko negavau J. Buvo nuváikščiotos tos vietos, buvo didliai gerai žinomos Als. Aukštus kalnelius mes nuvaikščiojom, stiklų langelius mes nužiūrėjom LTR(Plk). Žemė ne pirmarūšė, balota, bet miela, senelių, prosenelių nuvaikščiota J.Avyž. Čia viskas mano nuvaikščiota, po šimtą sykių koja tan pačian daiktan statyta rš.
| Reikia keliais nuváikščiot tus runkelius (ravint) Srv. Tikrai keliais nuváikščiosi tą žemę Žeml.
ǁ intr. daug kartų nueiti didelį atstumą, daug vaikščioti: Daug nuváikščiota, vis skubinies, kad greičiau, – ganyklos toli Slm.
4. tr. vaikščiojant numinti, nutrypti: Jeigu kur dažniau vaikščioji, tai ir nuváikščioji žemę NdŽ. Nuváikščiota pieva DŽ1.
| refl. DŽ, NdŽ: Grindys mokykloj greitai nusiváikščioja Db.
5. Lp žr. pravaikščioti 1: Eik ir eik, teip visą dieną ir nuváikščioji Ob.
6. tr. DŽ1 vaikščiojant nuvarginti: Šiandien visai aš kojas nuváikščiojau Lš. Ji (močiutė) nuvaikščiotas kojas atgręžus į klabenamas vėjo duris S.Nėr.
| prk.: Jau tik vien su lazda beliko šokti, ir mum, ir tau. Mus nuvaikščiojo vargai, o tave amžius V.Krėv.
| refl.: Nusiváikščiojo kojos, nebepaeinu Lnk.
ǁ refl. N, J, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Vkš vaikščiojant nuvargti: Sena boba krupinėdama nusikrupinė[ja] (nusiváikščio[ja]) aplei ūkį JII257. Nieko nepadarė, ale nusiváikščiojo Pn. Tai nenuorama, niekur nenusvaikščioja Vdš. Višta pabuvo pririšta ir pradėjo dėt: mat nenusiváikščioja Pc. Supūskit, vėjai, užverskit duris, teils mergelė, teils jaunoji nusiváikščiojus LTR(Dl). Ilga dienelė, trumpa naktelė, nusiváikščiojai JD680. Nusivaikščiojau, nusiklajojau, kur dabar galvą priglausti? K.Brad.
7. tr. L, Lš, Ml nuvarginant prie galo privaryti; pražudyti: Jis tokis greitas, tai arklius greit nuváikščioja Rdm. Jis žmoną nuváikščiojo per darbus Mrk. Nuváikščiojo senį anūkai Nmn.
| Vyrai arklinį (arkliavagį) nuváikščiojo ir nei lapė neamterėjo Sn. Bet tas galvažudys Petrukas, tasai ištvirkėlis dar vidurvasary kiaulę nuvaikščiojo V.Krėv. Vai, jūs žmonės, pikti žmonės, kam nuvaikščiojot Erelį, visų erelių erelį V.Krėv.
| Tai, matyt, šklerozė mane tep ir nuváikščios Dg.
ǁ Lš pradanginti.
8. intr. pragyventi, baigti amžių: Čia ir muno mama nuváikščioja, ir tatušelis savo amžių Akm. Teip ir nuváikščiojo moterė vieno kito pastogėj Brž.
ǁ refl. pasibaigti vaikščiojant: Taip ana i nusiváikščios, niekai iš anos Krš.
9. tr. įvykdyti, atlikti: Pilnavoju, pridaroju, nuvaikščioju savo darbą R12, MŽ15.
10. tr. dėvint, avint kreivai numinti, nuavėti: Batam visą užkulnį į vieną pusę nuváikščiojo Grž.
11. refl. išrūgti: Alus jau nusivaikščiojo, reikia košt į bačkas Ps.
paváikščioti J, Rtr; SD257
1. intr. NdŽ, Slm, Aps kiek vaikščioti, šen ir ten eiti: Tai atejot po kaimą paváikščiot DrskŽ. Tę paváikščioj[o], pasdairė melnyčion, kap dirbasi LzŽ. Pas mus po klonius kad paváikščiotute, tai pavargtute LKT370(Nmn). Būtau paváikščiojus, kur uogų yr Lt. Paváikščiojant galima prisirinkt uogų Dsm. Padyrauna, paváikščioja pakraščiais vaikas i vė pirkion Klt. Aptulenk [vaiką] ir paleisk, tegul paváikšto po orą Aln. Kai būdavo kermošius, paváikštom po Kupiškį Šmn. Dar̃, suskabinę paváikščioja paváikščioja [per šokius] Kč. Dar švento Jurgio dienoj žmonės išvaro visus savo gyvulius laukan pavaikščiot, kad jie būtų stipresni LTR(Užp). Tegu paváikšto paskiau žąsiukai Smal. Nebėr pečiaus, tai nebėr jam (katinui) kur gulėt: paváikščioja po gryčią, nueina te mano lovoj kad paguli kiek, o teip tai, būdavo, tuoj ant pečiaus Plvn. Oi paduok paduok man vainikėlį, dar paváikščiosiu po jaunimėlį DrskD169. Oi, aš eisiu lygioj lankoj pavaikščiotie, savo mielo sūnelio paieškotie LLDIII322(Srj). Pavaikščios kiek paskui plūgą ir tveriasi, būdavo, už vidurių: taip pradėdavo raižyti skausmai, kaip peiliais S.Zob.
^ Pavaikščio[ja] pavaikščio[ja] po trobą ir vėl nueina į kerčią ir atsisto[ja] (šluota) LTR(Užv).
ǁ N, NdŽ, Akm, Mšk, Bsg, Žl ilsintis šen ir ten vaikščioti, ėjinėti: Išėjo paváikščioti NdŽ. Man pavaikščioti gera po pievas, laukus V.Myk-Put. Paváikščiodamos nuejo [senelės] i lig krautuvei, kas te Klt. Jeigu an patalo reiktų gulėt, tada tai jau blogai, dabar da išeinam oran gi paváikščiot Pl. Išeisi i pašokti, i padainiuoti, i paváikščioti – viskas buvo gerai Tl. Eisiu paváikščiosiu, eisiu pauliavosiu: dabar mana para, dabar mana valia (d.) LzŽ.
| refl. N, K, Amb, LL296, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Ėr, Jrb, Plšk: Einam pasváikščiot kur Grv. Kas jai dar̃ rūpi – pasváikščiot, pažiūrėt Dv. Išejom pasiváikščioti pakrūmiais Krp. Jaunas žmogus rodus pasiváikščiot Sdb. Eime abudu pasivaikščioteina Gmž(Krd). Kunigaikštienė ejusi pasiváikščioti i susitikusiu anuodu sodno vidurė[je] End. Jau saulutė nusileido, mėnasėlis šviečia, bernužėlis mergužėlę pasiváikščiot kviečia DrskD66.
^ Bene protelis išejo pasivaikščioti (pašiepiamas kvailai besielgiantis) Pln. Išeina panelė iš kampo po kambarį pasivaikščioti, pasivaikščiojus vėl į kampą atsistoja (šluota) Šlv.
2. intr. NdŽ, Akm, Erž, Mžš, Sdb, Klt sugebėti kiek vaikščioti, paeiti: Aš kol daba galiu paváikščioti, tad aš da viena vargstu Sd. Nukapota, primušta nebgalėjau bepaváikščioti Lc. Pasku pradėjau atsikelt, pradėjau paváikščiot Mšk. Kai batai spaudžia ar smukčioja, gražiai nepavaikščiosi sp.
ǁ galėti greit ir ilgai vaikščioti: Buvau toki paváikščiojanti, paeinanti Varn. Aš su anuo negaliu paváikščioti, kaip ans laksto End.
3. intr. nueiti kur: Žmones po apchrikštymo delto piktais pasto[ja], jog taip lėtai prieg chrikšto su jais pavaikščioja Vln57.
ǁ tr. KŽ nueiti tam tikrą atstumą.
4. intr. kurį laiką vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, palankyti: Paváikščioti į mokyklą KŽ.
5. intr. eiti, vykti nuo vieno pas kitą, pas daugelį apsilankyti: Paváikščiojit ir par kitus, kur geriaus kalba [lietuviškai] Dgp.
^ Reikės nu Einošiaus pri Keipošiaus paváikščioti, kol teisybę atrasiu Vkš.
ǁ apsilankius pabūti, paviešėti: Pas penkis vaikus paváikščiojo ir nėra kur dėtis Kč.
6. intr. prižiūrėti: Apie gyvulius reikia paváikščiot Ds.
7. intr. kurį laiką turėti tam tikrų ypatybių: Nieko nepadėjo [tepami vaistai], tik pasmirdus paváikščiojau Ukm.
8. intr., tr. kiek padėvėti, panešioti: Paváikščiosi šiandien su juodais marškiniais NdŽ.
^ Vis tai pasenės kaip rūbas pavaikščiotas SGII57.
9. intr. pavažinėti: Nusipirko mašiną, užsisėdęs paváikščiojo – ir nudi̇̀rbta (nupjauta) Gs.
10. intr. kiek sruventi, cirkuliuoti: Kraujas nebepaváikščioja, gyslos kalkėja Grz.
11. intr. kiek slinkti erdve: Debesai aplink paváikščioja ė aukštyn ir neužlipa Antz. Paváikščioja [debesys] ir išsklinda, nelija Drsk.
12. kurį laiką sklisti, klaidžioti (apie gandą).
×13. (l. pochodzić) intr. Sut būti kilusiam: Dvasia š[venta] nuog tėvo ir nuog sūnaus ne padaryta, ne sutverta nei pagimdyta, bet paváikščiojanti DP258.
14. refl. Žž pasivaikyti, pasilakstyti: Jau penktas mėnuo, kai karvė pasváikščio[jo], ė da ženklo nėr, ką telinga Švnč. Savo kiaulelę nuvariau pas meičiuką, ir pasváikščiojo Tvr.
15. intr. NdŽ kurį laiką rūgti, fermentuotis.
◊ krỹžiaus keliùs paváikščioti labai pavargti besirūpinant: Tau gal neteko reikalų turėti įstaigose arba vieną kitą medį nusipirkti? Pavaikščiotum kryžiaus kelius!.. V.Myk-Put.
parváikščioti
1. intr. K, NdŽ, KŽ pareiti, grįžti: Apie pietus parváikščiojo visi namo Arm. Oi aš pareinu, aš parvaikščioju o in tėvelio didį dvarelį VoK180(Trak).
2. tr. NdŽ, Prn, Nč, Kls vaikščiojant nuvarginti, nuvaikščioti: Parváikščiojau jau savo kojas, nor į senatvę reik pasėdėt Gs. Dieną kojas parváikščiojo, naktį rankužes nurymojo JV782. Ganiau ganiau jautelius pagirėly, parvaikščiojau kojeles po raselę (d.) Vrn.
3. kurį laiką lankytis, vaikščioti: A žiemą pry mergos parváikščioji? Jdr.
pérvaikščioti K, KŽ, perváikščioti Rtr, NdŽ, KŽ, párvaikščioti; Sut
1. intr., tr. Q134, H, H167, R, R107, MŽ, MŽ140, N, KI324, K, NdŽ visur išvaikščioti, apvaikščioti, pereiti: Jug nepárvaikščios, neišsakios visur [žmonos] Krš. Párvaikščio[ja] klebonas par bažnyčią, bet nieko daug nesurenka Dr. Lauką pérvaikščioti KI322. Ir pervaikščiojo Jėzus Galilėją mokydamas iškalose jų BtMt4,23. Viešpatis … lieps jiemus sėdėt už skomios savos ir pervaikščiodamas patis jiemus tarnaus DP554. Išsiųstiejai, parvaikščioję visas apykaimes, sugrįžo I. Pervaikščiojęs visas bažnyčias LC1884,25.
| refl. NdŽ: Pasodins juos o persivaikščiodamas tarnaus jiemus brš.
ǁ tr. vaikštant paravėti: Bulbas tai ar nuo ryto, kai ne teip bus šilta, perváikščiosiu Slm.
ǁ daug kartų pereiti kuria kryptimi (į vieną ir į kitą pusę): Šituo takeliu mano vaikščiota pérvaikščiota Svn. Grįsiu tiltelį, nepervaikščiosiu, ba jau man trumpas laikelis mergele būti d.
2. intr. Kos33, TŽI348(Vkš), NdŽ kurį laiką vaikščioti: Párvaikščiojau visą dieną J. Párvaikščiojėm lig pietų po kriautuves Plt. Šią naktelę par naktelę aš miegelio nemiegojau, par naktelę parvaikščiojau D90. Cielą dieną parvaikščiojai šalto vandinelio LTR(Tt).
3. intr. daug kartų vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, lankytis: Aš daug pérvaikščiojau Vilniun Dglš. Pri tokios nėkas nepárvaikščios Krš.
4. žr. pravaikščioti 6: Mes pervaikščiojom šviesius kelelius, mes perstovėjom aukštus kalnelius LTR(Srj).
5. refl. NdŽ vaikščiojant nuvargti.
praváikščioti
1. intr. NdŽ praleisti laiką vaikščiojant: Dvi valandas praváikščiojau DŽ1. Ksaveras grįžo spjaudydamasis, keikdamas veltui pravaikščiotą laiką J.Avyž. Rankos tirpsta, sopa, naktim praváikšto nemiegodama Krs. Šiandie visą dieną teip dykas praváikščiojau Ėr. Pravaikščiosi dieną arklio prašydamas, gausi arklį – nėr pakinkymo Kkl.
2. intr. NdŽ be pateisinamos priežasties neatvykti į darbą.
3. intr. daugeliui išsivaikščioti, išsiskirstyti: Žmonys praváikščiojo, tai paskui aš padaviau savo pinigus – nenorėjau, ka kas matytų Jrb.
| refl. NdŽ.
4. refl. suvaikščioti: [Kristus] ing peklą prasivaikščiojo Mž153.
5. žr. pervaikščioti 1: Daug praváikščiojau, pravažinėjau, bet tokios gražios mergos neregėjau (ps.) Rod.
6. tr. daug kartų vaikščiojant praminti: Mes pravaikščiojom kalne takelius, mes prakilojom dvaro vartelius LTR(Vs). Močia kelius paštan pravaikšto, langus pražiūri S.Zob.
| prk.: Žengti nepravaikščiotu keliu jis visuomet kažkaip instinktyviai vengė rš.
7. refl. N, M, L, LL186, Rtr, NdŽ, KŽ, Skp, Ėr, Vrn kiek pavaikščioti, pasivaikščioti: Einu prasiváikščioti, t. y. prasioruoti J. Prasivaikščiojai jau gerai, ne čia pat dvaras Žem. Prasivaikščiojus atilsis darosi malonesnis J.Balč. Jaunam žmogu[i] reikia prasváikščiot Azr. Par dieną sėdėjęs eik prasiváikščiot Skr. Prasiváikščiosias, norėsias valgyti Pvn.
ǁ NdŽ, KŽ, Kv, Krž, An, Lel vaikščiojant prasimiklinti: Aš miklinu [kojas], kad tik daugiau paeit, aš noriu prasváikščiot Žl. Prasiváikščioju, kupra skausta mažiau Krš. Eisiąs į mėlenes, prasiváikščiosias Krš. Gerai, senas ką prasváikščioja, ilgai gyvens Drsk. Jau jijė, kad i vaikščio[ja], negal prasiváikščiot Jrb.
8. tr. vaikščiojant prasirgti: Sirgdavom viena – koją skaudėjo, gripai užpuldavo – viską pravaikščiodavo rš.
ǁ refl. NdŽ, Brž, Mrj vaikščiojant pasveikti: Eik lauk – mažu prasiváikščiosi Skr. Pagul[ėj]au vienądien, kitandie – reikia kelties – prasváikščiosiu Aps.
9. žr. parvaikščioti 2: Pravaikščiojau kojeles po raselę KrvD244.
10. intr. NdŽ vaikščiojant prarasti: Pravaikščiojai jaunas dienas ir aukso žiedelį, o dar nori pravaikščioti rūtų vainikėlį LTR(Krok).
11. intr. praleisti laiką einant, vykstant nuo vieno pas kitą, verčiantis (kuo): Mano vaikystė piemenais praváikščiota Vrn. Svetimiems pravaikščiotas gyvenimas rš.
12. intr. kurį laiką turėti tam tikrų ypatybių, būti tam tikros būsenos, savijautos ir pan.: Išlindo kyla i kai su viedru praváikščiojo visą amžių Klt.
13. intr. kurį laiką nešioti, dėvėti: Jis dar šiaip taip pravaikščiotų ir su lietpalčiu, kreipdamas į save visuotinį dėmesį rš.
14. tr. Sut kiek padėvėti, pranešioti: Ir kandės kremta rūbus, kurių nepraváikščioja DP391.
ǁ nešiojant, dėvint, avint padaryti tinkamą, pratampyti: Praváikščiojau naujus batus J.
| refl.: Gal tie batukai paskiau kiek ir prasiváikščiosias Krš.
ǁ NdŽ nešiojant, dėvint, avint pradilinti.
15. intr. kurį laiką ganytis: Karvės per dieną praváikščiojo miške Prn.
◊ slenksčiùs praváikščioti daug kartų kur užeidinėti: Susiedai už kaltybes (skolas) ir slenksčiùs praváikščiojo Dbč.
priváikščioti
1. intr. NdŽ, Dbk daug, pakankamai vaikščioti: Priváikščiojau aš jau tais keliais DŽ1. Oi, dienos ilgos: i priváikščiojau, i primiegojau, ir apsidirbau Krš. Ai ai, priváikščiota, privargta Pst. Aš privaikščiojau, mano močiute, po svetimą šalelę BsO75. Privaikščiojau, dieną naktį po dvarelį vaikščiodama LTR(Upn).
| refl. D.Pošk, S.Dauk, LL93, Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Kiek prisiieškojo, kiek prisivaikščiojo, prisiaimanavo moterys V.Krėv. Kap prisváikščioju, kojos sutinsta Rod. Svetimuos laukuos prisivaikščiosiu NS919.
2. intr. NdŽ daug, pakankamai kartų nueiti, suvaikščioti: Tąkart pri mūso neliuob tiek priváikščioti Ms. Aš ten priváikščiojau ir žinojau visus padėlius Šts.
| refl.: Prisiváikščiojau pas gydytojus sirgdamas DŽ1. Prisiváikščiojau aš jop itų grašių LzŽ.
3. intr. įstengti kiekvieną kartą, daug kartų nueiti, suvaikščioti: Pėsti nepriváikščios Drs. Kožną dieną į tokias tolybes nepriváikščiosi Krš. Visados nepriváikščiosi [bažnyčion], govei arklius – dirbsi šventėn Drsk. Kas gi benueis, bepriváikščios? Skp.
4. tr. vaikščiojant išminti: Priváikščiojau takus, kol atėmiau skolą J.
5. refl. N, NdŽ daug vaikščiojant nuvargti: Tie vyrai i teip pasku plūgą prisivaikšto Krč.
ǁ Mano kojelės, mano kojelės prisivaikščiojo LTR.
6. tr. vaikščiojant prinešti, prileisti: Vaikai, nepriváikščiokit gryčion [šalto] oro! Ds.
7. tr. vaikščiojant, lankantis įtaisyti, parūpinti: Bernas vaikščiojo mergos[p] ir vaiką priváikščiojo LzŽ.
ǁ refl. tr. vaikščiojant, lankantis gauti, laimėti: Vaikščiojau dieneles, tamsias nakteles, kol prisivaikščiójau sau Galenutę (d.) Ad.

×razváikščioti (hibr.) žr. išvaikščioti:
1. Vyreliai, nerazváikščiokit, tuojau pradėsim lošt Slk.
2. refl. Keturi sūnai razsiváikščiojo Pls.
3. refl. vaikščiojant išsimiklinti: Kolei razsiváikščioja kiek [koja] Pst.
4. refl. vaikščiojant apsiraminti: Sako, jau nekvarkščia [višta] – razsiváikščiojo Švnč.
suváikščioti
1. intr. M, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ, Btrm, Kpč, Erž, Jrb, Pln, Vkš, Akm, Jnšk, Dglš, Lt nueiti kur ir grįžti: Led suváikščiojau tenai J. Suváikščioj Žydžiūnuos, pasklausai, ką tę girdėt Lz. Pas Barnadiką saváikščiojau Zt. Tris kartus kol suváikštai ant karves, tai kad prisivarai Slm. Reiks suváikščiot grybų miškan Aps. Suváikščio[ja]u doktorop Lz. Tu suváikščioj padabotie, bitės ar skraido Dgp. Žu dienos nesuváikščiosi Pls. Kitą kartą į Skuodą už dienos nesuváikščiosi Žeml. Par dieną tokį galą nesuváikščiosi Ll. Nebelabai suváikščiosi lig vakariai Sdk. Tai toli suváikščiot reikėjo Sutk. Darmai tik suváikščiojau, o naudos nė už skatiką neradau Dkš. Suvaikščioję peronu į abu galus, mes jau buvome seni pažįstami P.Cvir. Tada kelsi puotą, kai aš suvaikščiosiu in seną bajorą Kindį V.Krėv.
ǁ tr. nueiti tam tikrą atstumą: Suváikščioti tiek kelio, dvidešimt kilometrų NdŽ. Greita buvau: būdavo, nueini [Rokiškin] ir ateini – penkiasdešium kilometrų pardien suváikščiodavau Jž.
| refl. NdŽ.
2. intr., tr. Sut, N, NdŽ daug apeiti, išvaikščioti: Suvaikščiot svietą SD461. Žmogui reikia per dieną daug suváikščiot Vlkv. Suvaikščioja ponystes ir karalystes šito svieto ieškodamas išganymo brš.
| refl. NdŽ, Vkš: I daba, ka susiváikščioju, skausta ta koja Trk.
ǁ tr. vaikščiojant suteršti, suminti: Katinas suváikščiojo man visus darbelius (siuvinius) Pn.
3. intr. Rtr pavaikštinėti: Suváikščiojau sau LzŽ.
4. intr. NdŽ sueiti, susirinkti.
| refl.: Aš visados mokiau sinagogoj ir bažnyčioj, kur visi žydai susiváikščioja DP158. Tą dieną žmones krikščionių suváikščiodavos ant tarnavimo Dievo DP339.
5. refl. galutinai susidraugauti: Kol susiváikščiojo, metus dar gyveno Šv.
6. tr. vaikščiojant įgyti, laimėti, parūpinti: Ką gero suváikščiojai? Lp. Kai vaikščioji, vis šį tą suváikščioji Šn. Šitus vaikščiojo vaikščiojo ir vaiką suváikščiojo DrskŽ.
| Aš suváikščiosu (atliksiu) savą dielą (reikalą) Lz.
| refl. tr.: Susiváikščiojo su vaikiais belakstydama, vaiką nešina parejo Krš.
7. tr. sudėvėti, sunešioti: Buvo ievos geros, ale tik jas viekas suváikščiojo Švnč.
^ Mažą bile kap aprenk – suváikščios, girtą bile kap pašerk – suės DrskŽ.
8. tr. skverbiantis visą išlandžioti: Obuolys visas kirmėlių suváikščiotas Švnč.
9. intr. End siunčiamam nukeliauti ir grįžti: Laiškai dar nebuvo suváikščioję, o jau aš žinojau Gs. Dokumentai turi suvaikščioti į Ameriką, būt patvirtinti, tada ir gausi A.Vencl.
10. refl. cirkuliacijai susinorminti: Jis glaudė įkaitusią kaktą į šaltą lango stiklą ir ilgai stovėjo laukdamas, kol susivaikščios negeras kraujas rš.
11. refl. žr. užvaikščioti 5 (refl.).
| prk.: Susváikščio[jo] jaudra Pls. Die, kap nesusváikščioja lietaus Rtn.
užváikščioti
1. intr. RtŽ, NdŽ vaikščiojant užeiti (ant ko); užminti: Einam, seselės, atgal keleliu, kur neužvaikščiota mūsų brolelių LTR(Pns). Ant [neišdžiūvusio] cemento katės užváikščiota, pėdos likę Rdd.
ǁ užeiti (už ko): Užváikščioti už ko NdŽ.
2. intr. NdŽ užeidinėti.
3. tr. RtŽ, NdŽ vaikščiojant gauti, laimėti.
4. tr. vaikščiojant užauginti: O dėkui kojelėms, kuriomis užváikščiojai, o dėku rankelėms, kuriomis užnešiojai JD1179.
5. refl. BŽ149, NdŽ ilgai užtrukti vaikščiojant.
6. refl. vaikščiojant nuvargti, nusivaikščioti: Jūs užsiváikščiojat per daug Mrc.
7. refl. pakilti (apie vėją): Kad žusiváikščioj[o] vėjas didelys, buris, tai ana led pabėgo Pls.
8. refl. nešiojamam, negimusiam įgyti tam tikrų ypatybių: Kaip [nėščia] vaikščio[ja], taip užsiváikščio[ja], toks vaikas Krš.

váikščioti, -ioja (váikšto), -iojo K, Š, Rtr, Kr, vaikščióti, -iója, -iójo Pls; SD111, SD25, H, H273
1. intr. Rtr, DŽ1 judėti iš vietos į vietą žingsniu, žingsniuoti: Beváikščiodamas pavargsi NdŽ. Daktaras užgynė greitai váikščioti KŽ. Aš váikštau, judu, man šilta Ad. Ma[n] negerai nė gulėt, nė váikščiot Jrb. Velyt pagulėt, ką vaikščiot Lt. Kap váikščiot, tai galas (uždūstu) Dglš. Váikščiot – sopa kojas, negaliu Jž. Jei daugiau váikščioji, pradeda skaudėti [lūžęs sąnarys] Žlb. Širdis pastaiso, kai váikščioji Šmn. Žadu jau váikščioti. – Neváikščiok dar, biškį pagulėk Trk. Aš dar váikščiodama sirginėju Krs. Vaikščiodamas persirgau N. Reik su arkliais po lauką dirbt, váikščiot, tai žaizdos ir žaizdos an tų kojų Sk. Váikšto su dalge šieną pjaudamas Žml. Nuo pavasario lig pat rudeniui turi vaikščiot diena dienon su botagu Rš. Naktimi váikščiojo [miegodamas], tai reikė buvo žiūrėt Pv. Naktimi vaikščiojįs Q350. [Lunatikas, –] kursai váikščio[ja] par miegą I. Medinių (klumpių) padirbdavo, kad gera būdavo, kad šilta kojom, tiktai váikščiot tai sunkiau su mediniais Antš. Aš mat tokia tridas, vis lekiu ir lekiu, pėsčia neváikštau Slm. Užkūrei – dūmų lig žemės, pasilenkęs váikščiojai [dūminėje pirkioje] Škn. Susirietęs, nusilenkęs vaikščioju SD133. Raišui liepė keltis ir vaikščiot SPI178. Jis pašoko ir vaikščiojo SkvApD14,9. Dabar bent sausa vaikščioti Žem.
| Toj moteriškė ant karštos žemės klupsčiais váikšto [ravėdama] Pls. Samanykščioj sausa, keliaklupsta vaikščiojau rinkdama [uogas] Klt. Nėščia váikščiojau keliais, burokus sodinau Vad. Su saiku gerdavom, keliais neváikščiodavom Plvn. Ant rankų pasiremia, kojas iškelia i váikšto Grž. Užkulnio neprileidžia in žemę, pirštais váikščioja Alv. Váikščiok an galų pirštų – miega visi [po šokių] Pv. Váikščioja stypinėdamas kaip gandras NdŽ. Šuo mokėjo váikščioti ant paskutinių kojų NdŽ. Tas tėvas sėdžia ant nugaros, o tas arklys tik piestu vaikščioja, i gana LMD(Grz).
| O kaip gražios yra kojos, vaikščiojančios kalnuose MP127. Daug metų jau váikščio[ja] muno kojos, dešimtais metais esu gimusi Pln. Mano koja jau seniai nenori váikščioti Srj. Tegul tavo kojos vaikščio[ja] kaipo raitos S.Dauk.
^ Vaikščioja kai parmušta Tr. Váikščioja kai su tešmeniu Švnč. Váikščioja, ka kiaušinis nuo galvos nenupultų Bgt. Vaikšto kaip an ledą sušalęs Tr. Ko vaikštai kai kaulą prarijęs LTR(Grz). Váikščioja kap višta sušlapus Alv. Vaikščioja kap višta, dėčius pakorus LTR(Smn). Dažnai laimė basa váikšto (ir neturtingas būna laimingas) Tr. Koks tę draugas: vienas pėsčias vaikščioja, kitas važiuoja LTR(Grv). Bevaikščiojant kojos lig senatvės pro pakaušį išlįs Tl. A žinai, kaip meška váikščio[ja] po kerpes? (jei vaikas sako nežinąs, tada jį niurko) End. Dvi sesutės stovi, viena vaikščioja (durys) LMD(Ldk). Paršas guli, o lašiniai vaikščioja (slenkstis) LTR(Kp). Ant lentukių vaikščioja, ragu žolę ėda (žąsis) LTR(Jrg). Buvo gyvas – pats vaikščiojo, miręs kitus nešioja (jautis ir iš jo odos pasiūti batai) LTR. Kada gyvas buvau, gyvus penėjau, kada numiręs buvau, gyvus nešiojau, gyvi apačioj manęs vaikščiójo (valtis) Sch66. Kas yra: par rytą váikščioja an keturių kojų, par pietus – an dvie, vakare – an trijų (žmogus) Grv. Turia kojas – neváikščioja, turia plūksnas – neskraido, turia šiaudų – neėda, turia dūšią, – bet ne visada (lova) JT246. Turi kojas, o nevaikščioja, turi šiaudų, o neėda, mato duris – neišeina LTR(Mrj). Ant galvos pastatytas, ant kojų vaikščioja (bato vinis) LTsV557. Kap mane prikala ant kojų, tai aš vaikščioju ant galvos (vinis) LTR(Vlkv). Kap reikia vaikščioti, kad batai neplyštų? (basam) LTR(Mrj). Kas vaikšto aukštyn kojom? (musė ant lubų) LTR(An).
ǁ tr. žingsniuojant minti: Váikščioti taką NdŽ. Sunku akmenėliui, per kurį vaikščioja LTR(Kpr). Ana y[ra] neverta šventos žemės vaikščioti Šts. Aš tą tiltą vaikščiojau, aukso žiedą ridenau (d.) Grž. Tavo pėdas vaikščiotąsias šluotražiu ražysiu KlvD187.
2. intr. KŽ, Ms, Vkš, Sdb, Lt, Aps, Jž, Slm sugebėti eiti, paeiti: Kūdikis dar nevaikščioja N. Kitas anksti pradeda váikščiot vaikas Klt. Mano Onutė da buvo mažutė, da aplink stalą váikščiojo ansistvėrus Žl. Tas vaikas neváikščio[ja] ir iš lopišio neišlipa, rėka i rėka kaip pasiutęs Lk. Berniukas buvo, tai gal trejus metus neváikščiojo Kp. Šakų (lukštų) vanus taiso, kad nevaikščioja vaikai Sln. Vaikščiot jis vaikšto Jnšk. Váikščioji i džiaukis, ko dar nori parsenęs? Rdn. Jau devintą dešimtį baigiu, ale váikštau da Ssk. Váikštąs, visa, ale dirbt negali Kz. Váikšto, neguli, al jau gerumo nėra Mžš. Tiktai jis ilgai nesirgo – váikščiodamas mirė Brb. Visos [bendraamžės] serga, nebeváikšto, tai su lazdom eina Kp. Tu nė nepagalvoji, kaip aš váikščioju: einu su lazdoms Stak. Pats neváikščioj[o], vedė už rankos vaikai DrskŽ. Kojos va sopa, negaliu váikščiot Grv. Kojos labai menkos, kojums sunkiai váikščioju Krž. Anys (vaikeliai) del silpnumo amžio negali vaikščioti PK195. Kaulas kraiposi, negaliu váikščiot Sn. Menka liga gulėjo gulėjo, o dabar nė biškio nebipaeita, neváikščio[ja] End. Váikščio[ja] motriška jau po biškį, gaspadinau[ja] Trk. Berniukas ant visų keturių váikščiojo, kaip ir beprotis paliko Antš.
| refl.: Atsikelu, išsivaikščioju, i váikščiojas Krš.
ǁ prk. būti gyvam, gyventi: Štai kas yra, sūneli: nei mano mamytei, nei man pačiai nebuvo, gal ir tau nebus lengva šioj žemelėj vaikščioti… A.Vaičiul. Mes tebeváikščiojame šioje žemelėje NdŽ. Kol pasauly vaikščiósiu, tai vis minėsiu geruoju Pl. Kas mislijo, ka po tokios opieracijos po tą žemę vai̇̃kščiočiu Krš. Ana jau senai po žemėm, ė aš do váikščioju Dglš. Jūs dar jaunesni, dar váikščiokit Kpč. Tegu váikšto jauni Žsl.
^ Váikščiaite su Dievu! (pasakyta atsisveikinant) Lz. Laimingai váikščiot! Pnm. Kad tu neváikščiotai! Kpč. Kad tu nevaikščiotai po baltą svietą! Arm.
3. intr. R, R114,201,377, MŽ, MŽ149,506, Sut, KBII194, M, L, KŽ šen ir ten eiti: Vaikščioju, aplink einu, slankioju MŽ267. Kas girdėt, kur tu váikščiojai? LzŽ. Ligi nesutemus reikėjo vaikščioti J.Jabl. Lig vėlai vaikščiojo miške Lt. Gerų tėvų vaikai naktį neváikšto: dieną išeina, dieną ir ateina (juok.) Trgn. Gaspadinė valgį virdama galėjo apsukuo [ugniavietę] vaikščioti S.Dauk. Ne ieškai, o váikštai kampas iš kampo Mrj. Vaikai váikščioja paskui, nelienka niekur LKT403(Šč). Anos abi váikščioj[o] visa kartu LKKXVIII160(Zt). Neváikščiojęs buvo tūs kraštūs LKT111-112(Klm). Aš skėmiškai pakalbu: ten vaikystė, ten panystė, ten váikščiota, šokta Bsg. Varniai – būti, váikščioti – kaip numie aš Varniūs Plt. Nueinam į traką, į pievas, nu tai varlinėjam, váikštom pagal markas Pn. Par tą trobą váikščioju, nu nerandu durių Klk. Žiūriąs, vaikščiojąs – tuščios trobos, žmogaus nė vieno Sln. Viena lieku. Pamatysi – neváikščioju, ateik padabot Klt. Viena diena nesiregi váikščiojant, kita diena nesiregi Dglš. Pensiją gauna, vai̇̃kščiotų po trobą, po kiemą, ne – dar pulna į darbą Krš. Be darbo kap váikščiotai, tai sakytai, kada tas vakaras bus Btrm. Pasiėmė votegą i váikščio[ja] po karves Gd. Váikščiojom visi po kiaules Plv. Nenori mokytis – galėsi paskui žagrę váikščiot VšR. Paskuo ekėčių, paskuo plūgo turėsi váikščioti par dienas Grd. Jaunam vyruo niekas nebuvo váikščioti po plūgo End. Vaikščiodavo pečius suglaudę Pin. Váikščioja insispendus, te bast, te bast Švnč. Bobos su ryšeliais, vyrai rankomis kišenėse vaikščioja Žem. Praded gaideliai giedoti, praded dvariškiai vaikščioti KlpD75. Vaikščiojo tėvulis pabarėmi, parugėmi LTR(Ndz). Váikščio[ja] močia po dvarelį sūnytėlius kilodama JV674. Pamačiau savo mergelę pylimais bevaikščiojant KlvD35. Šen vaikščiojau, ten vaikščiojau – nebėr rūtų vainikelio (d.) Šll. Kur pripratęs váikščiot [arklys ardamas], tę ir váikščioja, o kitur jo nepastatysi Kpč. Briedys po laukais váikščioja Rdš. Apie triobas buvo briedžio váikščiota – kaip karvės pėdai Ob. Veiza – padvarijo[je] váikščio[ja] kiaulės su vaikais Nv. Kai šalta tvarte, avelę paleisk in karvę – i tegu váikščioja Klt. Vaikščio[ja] pova po dvarą StnD16. Šarkos váikščio[ja] po kiemą – jau svečių y[ra] LKT43(Lc). Kai varną pašauna, pėsčia váikščioja Dkš. Žąses visos váikščioja aplink jį (piemenį), o jo užmigta Kpč. Jeigu ilgas lytus, vištos váikščio[ja] sau paleidusios sparnus Erž. Tegul duoda darbą ne tokį váikščiojantį Slnt. Naktys nevaikščiojamos Šts. Yr piliakalnis toks aplink váikščiojamas Skp. Duok vaikščiot tavuosna pulkuosna, kur visi vierni gyvena PK77. Bet anys, išvydę jį vaikščiojant po marius, tarėsi sant pakusą, ir rėkė labai Ch1Mr6,49. Nedrįso regimai vaikščioti BPII143.
| prk.: Smertis apsukuo váikščio[ja], o kitus apšnekat Rdn. Išrodė kaip ir sveikas, ale su smerčiu váikščiojo žmogelis Krš. Tau josios (dalios) ieškoti netenka, ji pati paskui tave vaikščioja V.Krėv. Atejo tokis laikas, kap žemė pradėjo váikščiot: buvo dvaro, daba mūs Upn. Dabar duona par daug rankų váikšto, tai mes plutelę vis nuraikom Mžš.
^ Váikšto kaip veršis be darbo Str. Par dienas tik váikščio[ja] bambą kasinėdamas, i gana Kv. Vaikščio[ja] rankas sudėjęs, kaip atsėjęs VP48. Váikšto váikšto kaip salyklą padiegęs Ps. Bėdos medžiais nevaikšto, jos par žmones eina Ps. Smertis šūkaudama neváikščioja Mrc. Nu jau ta žeme neváikščio[ja] – torums, mietais (visaip išsidarinėja) Pln. Nelaimė nevaikšto viena LTR(Km). Kad neturi barzdos, tai nevaikščiok su ožkom LMD(Lzd). Aš su pinigais neváikštau (nesiderėsiu: kiek prašysi, tiek duosiu) Aln. A jis geras? – Geras: gali̇̀ su kuolu aplink váikščiot Šln. Dvi sesi paežiu vaikščioja i niekaip negali susieit (akys) LTR(Krk). Kai jaunas buvau – dvarus valdžiau, kai išaugau – kalnus verčiau, kai numiriau – po bažnyčią vaikščiojau (jautis) LTR. Vaikščiojo mergelė po pievelę ir išbarstė perlus; mėnulis matė, bet nesakė, saulė kėlė ir surinko (rasa) LTR(Ut). Vaikščiojau naktį, pamečiau sagtį; mėnuo atrado, saulė pagavo (šalna) Ppl. Vaikščiojo panelė po aslą ir į kampą atsistojo (šluota) LTR.
| refl. Rtr, NdŽ, KŽ, Lnkv: Ten váikščiojas dideliai i laužos gėlės Pln. Ką čia váikštais po svetimus pašalius, da pavogsi ką Slč. Paleidė váikščioties po miestą RdN.
ǁ daug kartų eiti kuria kryptimi (į vieną ar į kitą pusę): Aš tuom keliu váikščiojau, tai šaltinį žinau Dv. Jau šituo keliu, kad jį versmelė, važiuota ir váikščiota Svn. Váikščiodavau tiesiai par mišką, vis biškį arčiau PnmR. Kadai váikščiojom [į Vilnių] pėsti Pb. Anys váikščioja prie mūsų pirkią, tai išmins takus Klt. Prie kapus váikščiodavom Klt. Vieta, pro kurią kasdien váikščiojo medžiotojas NdŽ.
| Mažos durelės žmonėms váikščioti (įeiti ir išeiti) NdŽ.
| prk.: Pagirtas…, kurs vaikščio[ja] Dievo kele Mž386. Keliu tiesos stipriai vaikščiókit DP591.
^ Gera galva blogais keliais nevaikšto KrvP(Vs).
| refl. prk.: Vaikščiojąsis keliu neišžagtu, tas man tarnaus DP553.
ǁ N, Sut, M, L, LL231, KŽ ilsintis šen ir ten iš lėto eiti, ėjinėti: Šaligatviu, po parką váikščioti DŽ. Ilgai váikščiojom kartu NdŽ. Jaunimas tai parugėm váikšto, dainuoja Vdn. Po daržytį vaikščiodama vainikytį pyniau BzBkXV139. Kas subatoj vakarely ejau vaikščiot su berneliais LTR(Grv). Gana, dukrele, gana váikščiotie, žalia rūtelė gana nešiotie DrskD169.
| refl. KŽ: Per ilgai váikščiotis, užsivaikščioti BŽ149. Ponai eidavo váikščiotis Rmš. Kad tik po pietų, i nebesiváikščioja [ligonis] po kiemiuką Rd.
ǁ prk. draugauti: Baltrūniokas vaikščioja su Varnaičia, gal ir sudaris porą Ukm. Váikščios váikščios ir suskabys Srj. Aš su savo Juozu visus metus váikščiojau Vrn.
4. intr. KŽ, Grnk, Upn, Sb, Grv, Lt, Aps, Vlk nuolat, dažnai eiti kur ar turint kokį tikslą lankytis: Nekviesti čion neváikščioja NdŽ. O vaikai tai váikščiojo lietuviškon mokyklon Dv. Menkai váikščiojau mokytis Ker. Gražių nažutkų nebenešiosi ir pamergėliuos nebevaikščiosi Kp. Nenori dovanai váikščiot Asv. Kolchozan váikščiojam, linus ravėjam LzŽ. Buvo žmuoj ir váikščioj[o] ponop darban (ps.) Lz. Perdieniu váikščioja in tarnybą Dsn. Vakar kunigas buvo pas mum (prieglaudoje), aplanko dažnai, jis po palatus váikšto Avl. Niekas nevaikščio[jo] pirtin, sako, susdavinėja Pst. Karvės váikščiojau veizėdamas pirkti Šts. Váikščiojau ruda rudine paukščių medžiot Dgč. Váikščioti į riešutus NdŽ. Kelis metus vaikščiójau in daktarus Drsk. Mėnesį vaikščioji, kol priima, metus vaikščioji, kol pasiuva A.Gric. Į teatrą vaikščiosiu kaip vaikščiojęs, nepaisydamas jokių draudimų V.Myk-Put. Bernas váikščiojo pas mergą, kol apšukojo DrskŽ. Neváikščiojo in ją, tik atvaži[av]o stačiai maršelgom Klt. Kad jau pamiršau, kap váikščiojau [pas mergas] Alv. Jeigu aš pas aną gyvą neváikščiojau, mun nereik nė pas mirusį Trk. Kitaip aš kalbu, o kitaip dūmoju; kitur aš einu, o kitur vaikščioju D.Pošk. Jis patis teikės mūsump váikščiot ir lankyt mus DP237. Jiemus nesunku buvo ant tų atlaidų váikščiot ir teip ilgą kelią del tarnavimo Dievo keliaut DP64.
| O kodėl neis, ar ne váikščiojamos (jaunos) dienos? Rm.
^ Be reikalo nevaikščiok pas poną, be ligos – pas daktarą KrvP(Km). Kur karalius pėsčias vaikšto? (į išvietę) Šk.
| refl.: Nebváikščiojas [į bažnyčią], atprantas Krš.
ǁ tr. lankyti: Kas váikščiojęs mokyklą, tai jau tas gali ir pasaką pasakyt, ir giesmių pagiedot – visa Arm. Profesija nedidelė, nereikia technikumą vaikščiotie Dgp. Pabaigė sesutė váikščiot jaunimėlį ir žada nustoti nešiot vainikėlį (d.) Pc.
ǁ tr. atlikinėti: Mano momos moma váikščio[jo] baudžiavą Ad. Kur žmonės vaikščiodavo baudžiavą, išdarbis tildė pono reikalus A1884,298.
ǁ tr., intr. FrnS141 meldžiantis apeiti tam tikrų apeigų vietas; eiti atlikti tam tikrų apeigų: Su giesmėm palei kryžius váikščiodavo Sb. Pradžioje sėjimo vaikščiojo Kryžiaunas dienas. Maršalka Vaitiškis vedė nuo kryžiaus prie kryžiaus M.Katil. Kasdien mišias ir stacijas vaikščiosiu! Žem. Kas norėjo, gradusus vaikščiojo [Šiluvoje] Žem. Gieda, stacijas váikščioja Gs. Meldėmos, i gan, váikščiojėm kalnus Brs. Žemaičių Kalvarijo[je] žmonys būrių būriais kalnus váikščio[ja] Vkš. Buvo tai vienas gaspadorius, kuris po kartą tik ant metų spaviednės tevaikščiojo Sz. Jie retai teváikščioja sakramentų KŽ.
5. intr., tr. L keliauti, klajoti: Aš po pasaulį váikščiojęs, daug visko matęs Brž. Ans po visus miestus yra váikščiojęs Krš. Po Prūsių žemelę nuliūdęs vaikščiójo, apie savo kraštą dažnai minavojo TŽIV598(Paį).
^ Svietą váikščiojęs, visa žinosi Brž. Baltas, kertuotas po visą svietą vaikščioja (laiškas) LTR.
ǁ intr. eiti, vykti nuo vieno pas kitą, vienur kitur užsukant: Váikščioti iš namų į namus NdŽ. Nuo numų iki numų vaikščioju D.Pošk. Vagis apnasriais svietą mokydamas váikščio[ja] J. Dabok, saugok pirkią, cigonkos váikščioja Klt. Trys karaliai váikščioja, būdavo, par pirkiom Klt. Par Užgavėnes Viekšnių vaikai liuob žydais váikščioti Vkš. [Žmona] eidavo palei svietą [siūti], palei svietą váikščiodavo Kp. Žydai liuobės po kaimus váikščios kriaučiaudamys End. Reiks prasmanyt váikščiot per kiemais – maž pastaisyčia (iron.) Švnč. Senais laikais velniai váikščiojo po žmonis Yl. Per žmones váikščioti NdŽ. Po talkas beváikščiodamas savo daržą sušaldė Krs. Dėl to jūs tokios geros, nepanabernos, ka jūs po svietą váikščiojat Jdr. Váikščioja [tyrinėtojai] po pirkiom kap ubagai Grv. Tada daug kas su tarbelėm váikščiojo (elgetavo) Rš. Apsukai vaikščiojo, darydamas daug gero VlnE57.
^ Taip ir vaikščioji žmogus nuo Ainošiaus prie Kaipošiaus, kol ką sutvarkai LKKXVII191(Krtn). Bėda namų neturi, po žmonėm vaikščioja LTR(Grv).
ǁ intr. (ppr. einant, vykstant nuo vieno pas kitą) verstis (kuo): Povilaitienė visą gyvenimą už babą (pribuvėją) váikščiojo Sml. Pavargėliais váikščios [našlaičiai] Grz. Mes savo gryčios neturėjom, po nuomas váikščiojom Bsg. Antanaitis seniau váikščiojo arendose, tik paskui nusipirko Pajulius Sml. An pusių váikščiodavo labai biedni Pl.
6. intr. dažnai persikelti kitur (gyventi ar dirbti): Petras už tuos pinigus nusipirko ūkį ir daugiau nevaikščiojo po žmones LTR(Mrj). Kai neturėjom žemės, tai visur váikščiojom Antz. O vaikščioti kasmet nuo vieno gaspadoriaus pas kitą jie irgi negalės A.Vien.
7. intr. Pl turėti tam tikrų (išorinių ar vidinių) ypatybių; būti tam tikros būsenos, savijautos ir pan.: Valgėme biralinę duoną, vaikščiojome su žaizdomis nuo rykščių J.Gruš. Supleišti kojas, váikščioji kruvinom blauzdom [ganydamas gyvulius] Dglš. Velnias váikščio[ja] su ragais, su viskum Krž. Ir váikščiojo lig smerčiai su kreiva burna Aps. Voras váikščioja kuprotas NdŽ. Šitokia karšta vasara, kai čebatas [įdegus] váikščiok Klt. Sloba, kvara devynelis metus váikščiojau Pls. Daug kas be proto, be razumo kokio váikščioja Aps. Ir váikščioja kaip ir be pometies Plvn. Pirm neváikščiojo tos motriškos riebios kaip bačkos Sd. Aš stora (nėščia) po karo váikščiojau Jd. Ana váikščioja sunki Avl. Tėvelis da gyvas buvo, kai mamytė sunkume váikščiojo Šln. Jis váikščioja iškėlęs galvą NdŽ.
^ Vaikščioja kaip musmirių priėdęs LTR(Rs). Vaikščioja galvą nuleidęs kaip dvarą pardavęs Jnš. Váikščio[ja] kaip musėlę parkandęs Kv. Vaikšto nosį pakabinęs LTR(Zp). Váikšto kaip kojon įsikirtęs Kp. Vaikščioja lig su vištos galva LMD(Mrj). Váikšto kaip dvasia be vietos Trs. Vaikščioja kai kūnas be dūšios Sln. Tom pačiom akim váikšto Švn. Ko váikščioji kai voras kuprą papūtęs? LKT178(Jrb). Vaikščio[ja] sau uostus papūtęs LMD(Tl). Ale váikšto vis kap pūslė paspūtus Švnč. Váikščiojo nosę išstačiusi ir negavo vyro Krš. Ko daba váikštai rūrą užrietus, nė nesilabini Jd. Kas negerai, kad váikščioji patempęs lūpą? Vkš. Kopūstų su blynais prikemša, tai váikšto pardien gurklį pastatęs Dkk. Vaikščioja kaip dūmas (girtas) Kltn. Po boliaus visi kaip galvas pametę váikšto Ktk. Kad sutino kaklas, tai kaip amerikonas váikščiojau Svn. Išplakiau kojas dilgėlėm ir vėl kap ponas váikštau (pasveikau) Mrs.
8. intr. tam tikru būdu tvarkyti savo išvaizdą – nešioti, dėvėti, avėti: Vyrai váikščioja barzdoti NdŽ. Palaidais plaukais niekas neváikščiojo, visos liuob susipinti Vkš. Numie daugiau po plaukų vaikščiojo S.Dauk. Aš plika galva neváikštau, ausys nekokios Ob. Neváikščiok nuogais keliais Prn. Anksčiau vaikai grynu pasturgalaičiu váikščiodavo Srj. Vaisgamtos tėvali, augink mums linus aukštus sulig muni, kad mes plikos nevaikščiotumėm S.Dauk. Vasara, šieno laikas, plikas galėjai váikščioti Yl. Dabar niekas apiplyšę neváikšto Slk. Tau pirksiu, o ana (podukra) gryna váikščios?! Aps. Váikšto išsipusčius kai poniutė Ds. Váikščioja kap varna po juodais (juodai apsirengus) Pv. Na ir purvinai váikščioja! Pv. Aš nepaspėsiu žlugtelį skalbti, kožną dienelę baltai vaikščioti StnD4. Vaikšto žebras kaip kiaulę žindęs Tr. Gaspadorius bagotas: pančiu susijuosęs váikšto (iron.) An. Audžiant įmargindavo, tai visai rainom kelnėm váikščiodavom Antš. Aš kraują perlėjau, tu dar be kelinių váikščiojai Btrm. Su kailiniais reiks visa vasara váikščiot (šalta vasara) Klvr. Močia va váikšto juoda suknele Avl. Váikšto suknę tokią šiltą užsivilkus par karštybę Mžš. Iš dirvono bobų kepurę su kyveliu nusipynėm i váikštom Pl. Dievo tarnai lopiniuoti, apdriskę, lėtuose rūbuose vaikščioja, o dūšios jų pilnos Dievo dovanų SPII36. Antri raupai rūbų, kad kas ne pagal savo stano brangesniuose rūbuose vaikščioja, negi jam pridera SPI254. Jis (Judas) savo šarvu vaikščioja kaip ricerius BB1Mak3,3. Basas nevaikščiosi, vis reikia apsiavus J.Jabl(r.). Aš dar pamenu gerai, kap su vyžais váikščiojo DrskŽ. Su vyžom kap ir basos po rugienas váikštom Pl. Dar̃ vaiką paleisk, ka jis nemoka váikščiot basas Kpč. Dabar šalta, lytus, basi váikštot Sg. Basutė gruode váikščiojau Dglš. Vienais kandaliukais váikščiočia, kad tik sveika būčia Pc. Trobo[je] váikščiok su lepšėms LKT55(Vkš).
| Kurs su lyčina vaikščiotum, pakūtą pildys teip pat metus trejus P.
^ Palaidais plaukais tik ragana vaikščioja PPr288. Kurs nedirba, váikščio[ja] pilvą susijuosęs LKT83(Pln). Kas nedirba, tas be kelnių vaikšto LTR(Klt). Kriaučius su suplyšusiom kelnėm váikšto, daktaras su ausim ligota Jon. Anas pliku užpakaliu jau seniai váikšto Tr. Kas užgins bagotą basam váikščiot! Sn. Po svietą nuogas vaikščioja, anty marškinius nešiojasi (žvakė) LTR.
| refl.: Eime, mergele, mūsų šalelėn. Mūsų šalelėj lengvi darbeliai: nei sėjus pjovus – pinigai rankos, nei verpus audus – gražiai vaikščiojas VoL433(Lzd).
9. (plg. l. chodzić) intr. tam tikru būdu gyventi, elgtis: Aš ponia (instr.) váikščiot nemokėsiu Tvr. Tamsta váikščioji su visu po seną gadynę Lc. Kas jau puikiai váikščioja, tai pinigų nė kiek neturi Srv. Aukštai váikščiojąs (besipuikuojantis) žmogus KlvrŽ. Pas močiutę buvau, pas senutę buvau, raškažėly vaikščiojau (d.) Tj. Gyvenk (paraštėje vaikščiok) po mano akim ir būk geras BB1Moz17,1. Anys atstoję buvo nuog prisakymo, kurį Dievas jiemus buvo davęs, idant tame vaikščiotų BBJdt5,20. Tiemus nori būt Dievu meilingu, kurie prisakyme jo vaikščioja MP66. Dievas sutrins galvą… tų, kurie vaikščio[ja] amžinai savo griekūsu Mž290. Mes vaikščiojom neviežlybystėje, geiduliuose, girtuoklystėje CII603. Kas vaikščioja tamsumuose, nežino, kur ejęs DP506. Vaikščiokitėg toje šviesoje ir tikėkit ing manę DP509. Ateis apjuoktojai, kurie vaikščios pagal savo geidulių VlnE133. Priesakymuosa mano vaikščiokite MT52. Duok, idant per visas dienas gyvenimo mūsų naujystėj živato priderančiai vaikščiotume MKr33. Mokytiniai tavo kodel nevaikščioja pagal įstatymą senųjų, bet valgo duoną nenupraustomis rankomis? Ch1Mr7,5. Kolei vaikščioste paskui veikalų tuštybės SGII2.
ǁ kurį laiką būti (kuo): Štadentužiu váikščiojau FrnS206(Vlkš). Jos sūnai váikščiojo partizanais Sn.
10. intr. NdŽ prižiūrėti, rūpintis: Gera ūkininkė nevaroma vaikščioja apie savo gyvulius J.Jabl. Karvė, kai apie ją váikščioji, tai karvė Klt. Pie teliukus váikščiojo jinai Str. Nėr kam váikščiot apie bites Vvs. Nei jis dirba, nei ką, tik apie namus tąsos, apie bites váikščioja Pv. Tik apie juos (kopūstus) váikščiok, o pelno nėr! Kp. Jy apie vyrą kap apie mažą [vaiką] váikščioja Kpč. Kas apie mane váikščios, kai pasenėsiu, nepagalėsiu Klt.
11. intr. Ml, JnšM, Žsl, Dv, Pls, Alv, Švn, Lp ganytis: Jau juos (jaučius) neleidžiam an ganiavos, pririšam, váikščioja vieni Rud. Kad būt žolės, tai prikaltum[e], ir tegu váikščiotų Aps. Ana (karvė) in virvės moka váikščiot Str. Arklį paleidi – teváikščioja LzŽ. Sausa, ir aves Raigrodan váikščioja DrskŽ. Palaidos [karvės] váikščioja, tai riebiausios kai velenai Klt. Karvės dobiluose váikščioja agi, priėdę labiausiai Mšk. Tai mūs karvės ir váikščioja vis tiek kap pamuštos po atolą – nor imk ir miegok ganydamas Rtn. Pirmądien ir mūs karvė neváikščiojo Nč.
12. intr. Slv, Jž, Mžš, Bsg būti nėščiai: Kitą kartą, kai váikščioji, ir nieko negali̇̀ DrskŽ. Ne vienu váikščiojau ir viską dirbau Pv. Vienas vaikas buvo gimęs ir antru váikščiojau Mrc. Antaru váikščiojau OG279. Ana tada šituo mergiote váikščiojo Klt. Ji jau aštuntą mėnesį váikščio[ja] Trg. Aš šituo vaiku váikščiodama kudabinaus, užtai jis ir sarmatlyvas Vlk. Váikščioj[o] motka su manim, nusgąsdė – aš bijaus bijaus Azr.
13. intr. šen ir ten ropinėti, rėplinėti, šliaužioti: Prieš lietų rupkės váikščioja ant žemės Snt. Pjaunant rugius, pjovėjai žiūri – apie pėdus kad vaikščioja rupūžė, kad šiukštinėja LTsIV467. Keistas sapnas: rodos, per mano ranką vaikščioja raudonos skruzdėlės Ul. Sliekai naktiniai ant viršaus nakčia váikšto Brb. Išeina an to [avilio] i vaikšto tos bitės Ps. Ir vis, kas ant pilvo slenka (rėplioj), ir vis, kas ant keturių alba daugesni kojų vaikščioj, … jūs neturit valgyti BB3Moz11,42. Vaikščiojamosios, bėgiojamosios, šokamosios, rausiamosios [vabalų] kojos rš. Vienokart salyklas buvo, kad kirmėlės váikščiojo Dgp.
| Ant pilvo tavo vaikščiosi BB1Moz3,14.
ǁ ropinėjant dažnai, nuolat brautis, lįsti (kur): Iš pavasario man pirkion [rupūžė] váikščiojo, žindo karvei pieną Eiš.
14. intr. skverbiantis judėti, skverbtis, landžioti: Pamatas sutrešėjęs, pelės váikščiojo Klt. Kap kurmis atsisakė nuo darbo, tai Dievas jam paskyrė po žemėm váikščiot (ps.) Ml.
| Sustingusioj žemėj jokia šaknis negali vaikščioti rš.
^ Juodas juodvarnėlis po žemėmis vaikšto (kurmis) LTR.
15. intr. Srj, Sv, Krd plaukioti: Žuves váikščioj[o] pakraščiais, sekėj[o] gaudyt rankomi DrskŽ. Iškasė prūdą, jau ir žuves váikščioja, grei̇̃ta Mrc. Anos (žuvys) váikščiodavo i po mažus vandeniukus Krž. Matyt, kaip váikšto po vandenį šapalai – kaip paršai Ėr. Váikščiojo [žuvys] pulkais, pulkais Kdn. Kumet nusausino, nei ten karosai váikščiojo, nei ten lydekos Klk.
16. intr. Antš skraidyti: Atejo vėl an mum spiečius iš kažin kur, jau váikščioja bitelės Alz.
17. intr. NdŽ, KŽ, Krš, Pšl, Rk, Bgs, Lb, Kli važinėti; kursuoti: Iš mūs Eišiškėn váikščioja autobusas Šlčn. Šitoj mašina váikščioja keturis kartus DrskŽ. Kaip váikščiodavo keleivinės, tai nuveža tiesiai, paveža an bažnyčią Skp. Traukinėlis Pandėlin váikščiodavo PnmR. Toks traukinelis buvo – gelžkeliu váikščio[ja] Pp. Ė, lėktuvai danguj váikščioja Str. Tuodu garlaiviu vaikščiojo nuo Kauno iki Prūsų rubežiui V.Kudir.
ǁ vykti susisiekimo priemone: Su akrūtais ant jūrių vaikščioj ir varė savo prekystę didžiuose vandenysa BBPs107,23.
18. intr. būti siunčiamam, gabenamam: Karai buvo, tai laiškai neváikščiojo, nė nieko Vdn. Tep ėmė vadyt [paldienyką pirmadieniu], kap ėmė laikraščiai váikščiot Mrp. Laikraštis kitoks neváikščiodavo po karuomenę kap „Lietuva“ Gs.
19. intr. Snt slystant judėti iš vienos pusės į kitą, slankioti, slydinėti: Šaudyklė gerai váikščioja Grš. Tie šautuvai jau ir kleviniai, anie jau slydi tokie, ka váikščiotum gerai Žeml. Yra nyčių rataliai, rataliais nytės váikščiodavo Pj. An ribulukų nytys váikščioja Onš. Rato krumpliai lengvai vaikščioja Gs. Kultuvas – pagalys ar sieksnio ilgio, tada pakartas trumpas pagaliukas an skūrelės ir pririštas an ilgąjį: anas tada vaikščioja Rš. Stūma sunkiai váikščioja Lzd. Kab jos (medinės akėčios) neprislėgtos, tep kap váikščioja Kpč.
| Gale gerklės barankelė váikščiojo, negaliu nuryt Klt. Mislijau, stiklinė akis, ale žiūriu – váikšto abi Psn.
ǁ Vlkv sukiotis apie savo ašį, varstytis: Ar tos labai jau girgždėdamos váikšto durys? Sb. Durys sunkiai váikščioja Jrb. Durys váikščioja ant kukių Grl. Kol’ žirklės teip sunkiai váikšto? Aln.
ǁ linguoti, siūbuoti: Váikščiodavo tas liūnas Brž.
ǁ keisti formą, trauktis ar plėstis: Medis tiesiog kap váikščioja – čia jis traukiasi, čia jis tempiasi, pučiasi Pns. Namas jau senas, matai, medis váikščioja (lentos įtrūkusios) Srj. Šita siūlė [po operacijos] neleidžia raumeniui váikščioti Jrb.
20. intr. KŽ, Jrb, Grš, Lb nuolat sruventi, cirkuliuoti: Dirbant kraujas geriau váikščioja, o sėdėt nesveika Gs. Stojo (liovėsi) kraujas váikščiot Blnk. Galva ūžia – labai sunkiai jau váikšto kraujas Mžš. Kuriam kraujas neváikščioja, tai kravauninko gera Yl.
ǁ nuolat bėgti, tekėti: Senas Nemnas, šimtas metų, kap jis váikšto DrskŽ.
21. intr. NdŽ, LzŽ, Krž, Rz, Drsk, Švnč, Zr, Kli judėti erdve kuria kryptimi, slinkti: Debesiai váikšto, gal bus lietaus LKT271(Ps). Tušti debesiai váikšto, niekada nelija Srj. Žmonės[e] lietaus yra, šmuorai váikšto – gal i čia užeis koks šmuoras Jnšk. Kai debesiai váikšto, didžiuliai debesiai, tai [reikia] sodint bulbas Upn. Pečius kūrenas – aukštinį pradaro ir váikščioja dūmai kai debesis LKT164(Btg). Anapus tvoros obelų viršūnėmis vaikščioja dūmai P.Andr. Diena apsiniaukusi, rūkai pažemiais vaikščioja J.Paukš. Váikščio[ja] lytus apsukuo, čia neužsuka Krš. Visais pakraščiais váikščio[ja] lytūs, ale pas mus da nely[ja] Rs. Lietus váikšto i váikšto šalim, gal susitaisys ant nakties Jnš. Dar̃ váikščios lietukas kiek Dg.
| Kaip sako, kad senovėj ežerai liuob vaikščioti LTR(Vkš).
ǁ apie dangaus kūnus: Mums rodosi, … kad saulė vaikščioja aplink ją (žemę) A1884,206. Jau aukštai mėnulis váikščioja NdŽ. Oi žemai žemai sauliūtė váikščiojo (d.) Ck. Kad tu šiąnakt ugnelę sergėsi, tad žvelk aukštyn, kur žvaigždės vaikščioja Vd.
22. intr. Gs, Aps, Klt pūsti, prapūsti: Vėjas tik váikšto po gryčią – langai atviri Aln. Gyvas vėjas váikščioja pirkioj Švnč. Šių laikų statybos tokios, vėjai váikščiote váikščio[ja] po trobas Krš. Vėjas váikšto po aukštą, drapanos greit išdžius Rm. Kad džiūtų [šienas], reikia, kad būtų ant aukštų stulpelių, kad vėjas váikščiotų Kp. Toj šėpoj oras váikščioj[o], tai buvo gerai [lašiniams] Pv. Dėžutė tik iš vieno šono turėjo mažas dureles man įeiti ir išeiti ir keletą išgręžtų skylučių orui vaikščioti J.Balč. Medžių viršūnėmis vėjelis váikščioja NdŽ.
| Užmetė užmetė [jurginus] – kolei šalnos váikščiojo Švnč. Čia šaltis i váikščioja [pro plyšius] Švnč. [Grytelėje] šaltis teip ir vaikščiojo, tarsi jautis po ganyklas TS1899,1.
| refl.: Gerai mėsai, kur vėjas váikščiojas Mrk.
23. intr. NdŽ, Rs, Šln, Žg, Všk, Slč, Brž rodytis įvairiose vietose; klaidžioti: Padubysiais váikščiodavo šviesikės tokios LKT112(Ldv). Tie žibureliai i žiemą váikščiojo Všv. Reik pareiti numie, o jergau, bijau – váikščio[ja] baltos tokios žvakelės Krt. Žvakelės pasikels i váikščios ten po tus laukus, po dirvas váikščios Ms. Žvakės váikščiojant nebuvo daugiau regėt Lp. Tenai pinigai váikšto (apie ugneles) Pg.
| Kad koks pasikorėlis [yra buvęs], tai jo dūšia váikščioja Pls. Kol, sako, neužkas, ta siela aplink kūną i váikšto Grž. Váikščiojančios dūšios nekrikštytos Lpl.
| Jau váikščioja akyse vis mašalai Tvr.
24. intr. būti juntamam, pasireikšti įvairiose vietose: Šiurpuliai po visą kūną vaikščioti pradėjo, kad išgirdo dar vilką subliaunant LTR(ž.). Tai ir tas išgąstis váikščiojo po žmogų Alks. Váikščio[ja] nervai, pradeda į petį durti Krtn. Diegliai pradėjo váikščiot po kūną Dbk. Lig tiktai gumbas sujudo váikščiot, kur inpuls, tęnai jaučiama neišpasakyta sopė LMD(Tršk). Įpylus nedaug į ausį [lapės taukų] – niežus, po kūną vaikščiojančius, gydo LMD. Prakaitas dar nedrėkino marškinių, tik gaivi šiluma vaikščiojo po sąnarius kaip tie pavasarinės žemės syvai V.Myk-Put.
| Vaistai ima vaikščiot po kūną Gs.
| impers.: Tep skaudžiai man per kūną váikščioja, kad negali Gs. Patepi [tepalu], tai peršti, váikščioja Švnč.
ǁ prk. sklisti, plisti: Kokios bjaurios ligos váikščio[ja] Krš. Pavasarį ligos váikščio[ja] Prn. Kvaraba váikščioja LzŽ. Kalbos váikščioja, kad tu išteki Mrj. Visokių kalbų po sodžius váikščioja Drsk. Toj kalba po miestelį cielą mėnesį váikščiojo Pls. Nusileidžiu, kad piktumai neváikščiotų Rmš. Iš kartos į kartą vaikščiojo legenda rš. Dabar jau toji maldelė vaikščioja iš lūpų lūposna A1886,175.
25. intr. funkcionuoti, veikti: Mano vienas inkstas nebeváikšto, nebesveika esu Brž. Išgeria pusę stakanėlio arielkos, ir pradeda váikščiot [širdis] Žl. Toj pačioj dienoj jai širdelė stojo váikščiot Ign.
26. intr. BŽ145, DŽ, NdŽ, Ll, Alks, Lnkv, Ėr rūgti, fermentuotis: Alus váikščioja, kap ažveda LKKXIII25(Grv). Del saldumo, ka jis (alus) váikščiotų geriau, reik cukro Pšš. Alus váikščioja, net bačka braška Sdk. Bačkas net sudrasko, kai pradeda váikščiot Krk. Dar alaus negalima gert, ba tebeváikšto Rk.
| Mieželis drūtas, labai nugrūstas, apynelis gelsvas po mieles vaikščiojo D17. Apvynėli puronėli, apvynėli žalusis, tu kubile váikščiojai JV693.
^ Mielės pri juodos duonos nevaikščio[ja], o melagiai par tankiai S.Dauk.
ǁ DŽ judėti prieš užverdant (apie vandenį): Nuimk puodą, jau vanduo váikšto Ds.
27. intr. Pc, Ukm, Mrp, Brš, Žrm būti vartojamam (apie pinigus): Te litai váikščiojo Lietuvoj Ml. Karaliaus laikais váikščiojo ir auksiniai, ir popieriniai [pinigai] Krš. Tai pirmai gi auksas váikščioj[o], auksas, sidabras, popieriai neváikščioj[o] Lp. Vaikščiojo nemaž ir svetimų pinigų A.Janul.
ǁ turėti vertę, kainuoti: Prieš vainą pūras rugių i rubliaus neváikščiojo Švnč.
28. intr. daryti ėjimus, lošti (kortomis, šachmatais): Iš vynų ir reikėjo vaikščioti, kolei švietalų neatėmei rš. Nu, kaipgi dabar váikščiosi [žaisdamas šachmatais]? Šr.
◊ ant [galų̃ Mrj, Kt] pir̃štų váikščioti Msn pataikauti: Váikščioja in pir̃štų apie ją (marčią), kai nei žinios apie ką Klt. Ant galų̃ pir̃štų váikščiojau, kai nuo tavęs priklausiau, o dabar patrūbyk tu man! Lkč. Váikšto aplink brigadyrių an pir̃štų galų̃ ir galvą linkčioja Tr. Visi sakė, kad ją paimsiu, tai ant pir̃štų galiùkų váikščiosiu, bet dabar tai visa pėda vaikštau Adm.
ant skarų̃ váikščioti sirgti mėnesinėmis: Joj váikščioja an skarų̃ Dv.
be kepùrės váikščioti gerbti: Visi apie jį be kepùrių váikščioja Mrj.
gálva váikščioti dūkti, šėlti: Ten ka[d] norėjai, gálva galėjai váikščioti Kv.
galvomi̇̀s váikščioti
1. Švnč dūkti, šėlti.
2. apie besididžiuojantį: Žiūrėk, Baltraus Jonio gyrimos: tiek tūkstančių parsivežęs, įmanytų, galvomis vaikščiotų besididžiuodamas Žem.

kárvių takai̇̃s váikščioti blogai elgtis, gyventi: Jis kárvių takai̇̃s váikščioja, karvių takais eina, ne žmoniškom pėdom eina Ps.
keliãklupstas váikščioja Škn nusižeminusiai prašo: Aš jau tai neváikščiosiu keliãklupstas Sdk.
liežùvis váikščioja sugeba kalbėti: Kąsnį liežùvis ne tep váikščioja LzŽ.
ne pė́sčias váikščioja turi vertę: Ir kamaros šiokiais metais ne pėsčios vaikščioja Žem.
palaidai̇̃s api̇̀varais váikščioti Grž priekabių ieškoti.
paupari̇̀bais váikščioti dykinėti: Vyrai paupari̇̀bais váikščio[ja], t. y. dyki J.
(kieno) pėdai̇̃s (pėdomi̇̀s) váikščioti sekti, laikytis mokymo: Jis vaikščiojo pėdomis Christaus DP486. Vaikščiotumbim pėdais jo DP192.
pir̃štų galai̇̃s váikščioti labai gerbti: Visi aplink juos pirštų galais vaikščiojo Žem. ×
su knatù váikščioti gadinti orą: O tu tai vis su knatù váikštai Dbk.
su paláidu liežuviù váikščioti liežuvauti: Ana su paláidu liežuviù váikščio[ja] Krš.
vė́jai váikščioja po gálvą apie kvailiojantį, nerimtą: Jam vė́jai váikščioja po gálvą Grd.
apváikščioti
1. tr., intr. Q73,262,571,572, Sut, N, KII257, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Klk, Kpr aplink apeiti; apeinant apžiūrėti: Apváikščioju lauką K. Apváikščiok laukus, kad nebūtum iškados J. Vidury nakties išejo oran apváikščiotų namų BM8(Skp). Padirbo meistrai, išmūrijo [urvą] – jam ir apie grabą možna apvaikščiot LTR. Apivaikščioju SD199.
^ Apvaikščiojom jūrą be durų (sakoma po tolimos kelionės) Pls.
| refl. K.
ǁ aplink apsiuvinėti: Staltiesė balta, o pakraščiai apváikščioti žaliais siūlais Antš.
2. tr. daug kur nueiti; visus apeiti, aplankyti: Visus kampelius apváikščiojau Dbč. Išejusi iš numų apvaikščiodavo visus kelius, kuriais tikėjose, kad sūnus jos sugrįš S.Stan. Apváikščiojau visus kaimynus DŽ. Pardien neapváikščiojau visų Ds. Visą giminę apváikščiojom, ale nė rublio negavom Vkš. Smulkesni knygų nešiotojai apvaikščiodavo kaimus LKXII399. Ir apvaikščiojo Jezus visus miestus ir kiemus, mokydamas bažnyčiose jų Ch1Mt9,35.
| refl.: Gerai, apsiváikščiosi po gentis, apsilankysi Krš.
ǁ Vkš meldžiantis apeiti tam tikrų apeigų vietas: Šiandie eik anksčiau an bažnyčią, ka spėtum da stacijas apváikščiot Ps. [Vyskupas] pats kalnus apvaikščiojo M.Valanč. Apváikščiojo Teodozijus ciesorius su kunigais ir su žmonėmis visas vietas maldų DP540.
3. tr., intr. Klvr apžiūrėti, prižiūrėti: Sunku buvo dirbt, pagalvokit, kad reikėdavo apváikščiot laukus Sk. Prie ūkio darbo daug, o da apie mane reik apváikščiot Grnk. Kaip gražiai jį apváikšto: pavalgęs, švarus Vdšk. Reiks ma[n] sėt apravėt darže batvinėlius, reiks mylėt apvaikščiot jaunas bernužėlis LTR(Ūd).
| refl. tr., intr.: Šiandie viską apsiváikščiojau Mrj. Nemoki apie gyvulius apsiváikščiot Lp.
ǁ tr. Gs tinkamai pavaišinti, pagerbti: Svečią gerai apváikščiojo Tr. Apváikščiojo kai lapė diedas visus [baliuje] Klt.
4. refl. kiek pasivaikščioti: Apsiváikščioju kiek, geriau kojai bus Šil.
5. refl. laikui bėgant apsiraminti, užsitrenkti: Tai dar̃ jau jy apsiváikščiojo Krok.
6. tr. išleisti, sunaudoti: Anas, parvažiavęs iš Amerikos, turėj[o] pinigų, bet greit apváikščioj[o] Prng.
×7. (l. obchodzić) tr. atlikti kokias apeigas: Neturėjo ne vieno miestelio, kiemelio, kur valnai apváikščiot turėtų ceremonijas ir nobažnumus religijos savos DP89. Noriegu žinot, žmogau krikščionie, kaip turi naudingai tą adventą apváikščiot DP4.
×8. tr. M, L, Rtr, NdŽ, KŽ paminėti, atšvęsti: Dveji metai atgal yra jau apvaikščiojęs 50 metų savo kunigystės sukaktuves Pt. Kad jau gražiai Kėdainiuose Lietuvos šventę apváikščiojo Srv. Nebeteko šiemet Daugailių atlaidų apváikščiot Sdk. Apvaikščio[ja] dominikonys šventę užgimimo š. Jono su atlaidais M.Valanč. Apvaikščiokimėg tad, broliai mieliausieji, su linksmybe ir džiaugsmu dūšios tą teip didę šventę DP494. Išleisk žmones mano, kad apivaikščiotų mi šventę Ch2Moz5,1.
| refl.: Budavonė su išmitimu ir vargu ateit: betaig pašventimas su linksmybe apvaikščiojas DP575.
×9. refl. Prng elgtis: Pas mus daugis tep apsiváikščioja negražiai Lš. Ne visi žmonys moka vienodai apsiváikščiot su visokiais daiktais Krkš. Tu su mums meilingai apsivaikščiot teikies PK114. Maldomis … numirėliai est pašelpiami, idant su jais V. Dievas mielaširdžiaus apsiváikščiotų DP545. Teip su juo idant apsivaikščiotumbim prašymuose mūsų, kaip tie žmones MP74. Uparniais buvot nasrams Viešpaties ir apsivaikščiojot puikiai Ch5Moz1,43.
atváikščioti
1. intr. NdŽ pakankamai vaikščioti: Atváikščiota, negaliu niekur nueit Dg. Jau atváikščiota, ką dauges váikščiosi Drsk. Savo atváikščiojau, dabar galiu pasilsėti Vkš.
| refl. Š: Aš per itą pievelę neatsivaikščio[ja]u, o kurį labai mylėjau – neatsidabo[ja]u (d.) Ml.
ǁ tr. NdŽ, KŽ nueiti gana didelį atstumą.
2. intr. pakankamai vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, lankytis: Ne, ne tos mintys, viskas jau atváikščiota Erž. Gana, dukrele, gana vaikščioti, gana tau jaunai rūta nešioti: jau atváikščiojai po jaunimėlį, jau atnešiojai žalią rūtelę (d.) Š.
| refl.: Žiemą į mišką nebeinu, par vasarą atsiváikščiojau Vkš. Ji atsiváikšto po bažnyčias Rm. Visur nusbosta, ė in mergą neatsiváikščioji žmogus Ml.
3. intr. K, KŽ, LTR(Brž) ateiti: Ir ateina matutė, atvaikščioja senutė NS1155. Aš keliais atváikščiojau pas jį, ale darbo davė Raud.
| refl. KŽ: Idant ji nė vieno nepapiktintų namie pasilikdama ir bažnyčiona neatsivaikščiodama BPI223.
4. tr. vaikščiojant nuvarginti: Audeklą mesdama kojas atváikščiojau Rod. Ganiau ganiau jautelius po girelę, atvaikščiojau kojeles po raselę (d.) Dbč.
5. tr. meldžiantis apeiti tam tikrų apeigų vietas: Buvau apsižadėjusi į Kalvariją kalnus atvaikščioti Žem. Už tą skepetėlį stacijas atvaikščiosiu Žem. Paskuo po tų mišių stacijas atváikščioji Sd. Atvaikščiosu altorelius, atkalbėsu poterelius Pln.
6. tr. slenkant atnešti: Debesiukai vaikšto, galia lietų atváikščiot LKT258(Jnšk).
7. intr. pakankamai rodytis, baigti rodytis: Žvakelės atvaikščiojo savo laiką, nebrodos Šts.

×daváikščioti (hibr.)
1. tr. nueiti, prieiti: Argi tu daváikščiosi tokiais blogais keliais Mrk.
2. refl. pajėgti dažnai lankytis: Ar pas daktarus dasváikščiosi, kas bus Drsk.
įváikščioti intr.
1. K, KŽ įeiti.
2. refl. Š, Rtr, NdŽ, KŽ įsileisti, įprasti vaikščioti: Palaukit biskį, reik įsiváikščiot, kad neparpulčia Graž. Diena po dienos Martynas įsivaikščiojo ir galėjo jau išeiti į gatvę V.Bub.
3. refl. įlįsti: Po obele senelis beeitąs keliais apei tą obelę, teip įsivaikščiojęs keliais gilie lig pat pečių, tik ką bematyti S.Dauk.
4. pakeliauti: Itai anváikščioj[o] daugiau, anrazumnėjo tada žmonės LKKXXIX183(Lz).
išváikščioti
1. intr. N, K, M, L, LL167,173, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Vkš, Šv, Erž, JT387 vienam po kito, visiems išeiti, išsiskirstyti: Visi talkininkai klegėdamys numon išvaikščiojo M.Valanč. Padėjo darbą, suklaupę sukalbėjo poterus ir išvaikščiojo gulti Žem. Visi išvaikščiojo gultų, pasakę seneliui labąnaktį Sz. Meldžiu visų svečių neišvaikščiot (ps.) Brt. Labai greit išváikščioja žmonės [nuo kapų per Vėlines] Žl.
| refl. KŽ, Vkš, Mrj: Visi išsiváikščiojo, aš tik vienas likau namie Š. Visi kiti buvo jau išsiváikščioję kas sau NdŽ.
2. intr. Rtr, NdŽ, Pln, Stl, Skdv, Mžš, Ps išeiti, išvykti kitur gyventi, išsikelti: Matai, visi išvaikščiojo iš namų, liko tik motina J.Balč. Vaikai benga išváikščioti Šv. Vienu du seniukai, vaikai išváikščioję Krš. Išnyko šeimyna: seniai išmirė, vaikai išváikščiojo Sug. Vaikai išváikščioj[o] Amerikėn, viena liko Kpč. Daug buvo gyventojų, daug išváikščiojo Pn.
| refl. Rtr, Vn: Vyro vaikai jau dideli ir iš ūkio jau išsivaikščioję po pasaulį A.Vencl. Užaugo vaikai ir išsiváikščiojo Plv.
3. tr., intr. Š, FrnS142, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, Klt, Kp, Vkš, Yl, Krt apeiti daugelį vietų, didelį plotą: Visus pašalius išváikščiojau, ieškodamas ašvienių J. Visus laukus išváikščiojau, motinelės išieškojau Klk. Aš visus miškus išmindžius, išváikščiojus Bsg. Tę mano visi takai išváikščioti Všt. Ma[n] tai gali akis užrišt, aš išváikščiojęs viską, viską žinau [savo apylinkėje] Graž. Visą Klaipėdą išváikščiojau par kelis sykius Sdb. Išváikščiojo, visur apveizėjo i liepa mums eiti gulti KlvrŽ. Apveizėsi viską po kūtes, po visur išváikščiosi, kas yr Trk. Išváikščiojo kiemus ir visas ūlyčias DrskD76. Aš išvaikščiojau šimtą kermošių KrvD256. Da neišvaikščiojau nė pusės sodelio, jau aš išgirdau gegutės balselį LTR(Pg).
| prk.: Upė per amžius išvaikščioja visą lauką ne sykį, bet daug sykių M.Katk. [Kamuolinis žaibas] išdraskė visą kaminą, išvaikščioj[o] visą trobą ir nesudegino, išej[o] Kpč. Vakarinė žvaigždelė visą dangų išvaikščiojo, visą dangų išvaikščiojo ir pas mėnulį nustojo TDrIV93(Vlk).
^ Miškus išvaikščiojęs medžio nerado LTR(Vdk). Be reikalo tik jin pučias – vištos jau ir jai išvaikščiojo paakius (sena) Jnš. Išvaikščiojo panelė visas kerteles, o visada toj pačioj atsistoja (šluota) LTR.
ǁ intr. daug kartų nueiti didelį atstumą, daug vaikščioti: Anelė šite toli išváikščiojo Dglš. Šitiek išváikščiojau, Jėzau Marija: traktoriai sudyla, nesudilsma bobos Rk. Daug metų, daug kelio išváikščiota Pp.
ǁ tr. ariant daug apeiti, apvažiuoti: Išvaikščiot kelius diktarus (hektarus) reikėjo Šmn. Norėjo su traktorium išváikščiotie – inklimpo Srj.
4. tr. apkeliauti daugelį vietų, didelį plotą: Jis, sako, skersai ir išilgai išvaikščiojęs visą pasaulį V.Krėv. Aš išváikščiojau visas žemeles JV824.
5. intr. Ėr, Prn, Skp kurį laiką šen ir ten vaikščioti: Visą dieną išváikščiojo anudu, o kitos kalbos tėvas negirdėjo nū sūnaus, kaip tik aplei gaspadorystę BM380(Lž). Visą vakarą jis išváikščiojo medžiodamas NdŽ. Regis, apsisukęs ir namo, o kai nuvažiuoji, tai ir išváikščioji visą dieną Sdk. Jau daba kokį dvyleka metų su krėsleliu išváikščiojo Žeml. Reiks man išvaikščiotie ir tamsi naktelė, reiks man išklaidžiotie žalioji girelė LTR(Srj).
ǁ kurį laiką vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, lankytis: Tai visą nedėlią išvaikščiojau iš Šakių į Lukšius, iš Lukšių į Šakius Lkš. Kiek ten gali išváikščioti, ką padaryti Krš. Dešimt dienų išváikščiojau an šildymų ir pagijau Knv.
ǁ kurį laiką (vaikščiojant nuo vieno prie kito) verstis kuo: Kur ten susigreibęs kokius lupatus, apsiškarmaliavęs ir išvaikščiojęs ubagais trejus metus Sln.
6. refl. Rtr pakankamai ilgai vaikščioti; pasivaikščioti: Ekiam, išsiváikščiosma, i galva nebskaudės Rdn. Kad aš išsiváikščioju, mun geriau Krš. Niekur neišsiváikštai, tai ir svoris didėja Sug. Išsiváikščiojus gardu valgyt Gs. Miške išsiváikščiojus miegosi Dkš.
ǁ KŽ, Vkš, Kp vaikščiojant išsimiklinti: Kojos patinę buvo, tai dabar išsiváikščiojau Jž. Iš ryto, kol išsiváikščioju, tai ir teip sopa [koja], kaip ir dantys sopa Slm. Išsiváikštai, įsidirbi i užmiršti tą ligą Sdb.
ǁ KŽ, Brb vaikščiojant pasveikti: Buvau ėmęs sirgti, bet nepasiduodamas išsiváikščiojau Š. Mergaitė sveika, greita, darbšti ir negirdi. Aš manau, kad išsivaikščios, ir gan A.Vien. Visur sopa, ale ką gi darysi, išsiváikščioji Slm. Gal išsiváikščiosiu, gal pereis galvą skaudėję Plv. Gal kaip išsiváikščiosias, praeis [gripas] Krš.
7. tr., intr. vaikščiojant išminti, ištrypti; palikti pėdsakus: Po plačiomis liepos šakomis žolė reta, nugeltusi, išvaikščiota, nusėdėta rš. Briedžių išváikščiota visa samanykščia, ištapuota Klt. Išváikščiota šerno kai arklio po bulbas Klt. Randu basų išváikščiota: pėdeliukai, pėdeliukai išeita palei šulnį Adm.
| prk.: Eini jau kitų pramintais, o kartais ir gerokai išvaikščiotais keliais rš.
ǁ tr. vaikščiojant, minant sutepti: O batai, užkulniai kokie šūdini, po karvių kūtę išváikščioti Sd.
8. tr. vaikščiojant nuvarginti: Mano kojos išváikščiotos Lp. Kojas išváikščiosit ir mažai pinigų gausit Nč.
ǁ refl. vaikščiojant nuvargti: Eikit per bulves tiesiai, ko jumi kojos sukt – dar išsiváikščios Srj.
| prk.: Senam krau[ja]s išsiváikščiojęs, išsidirbęs Krš.
9. tr. vaikščiojant pasiekti, laimėti: Vaikščioji vaikščioji [gydytis] i nieko neišváikščioji Bb. O ką aš išváikščiosu po tą miestą, aš nesu papratusi Krt.
10. tr. išlaikyti tam tikras ypatybes: Aš statkaunai savo mergystę išváikščiojau Rš.
ǁ intr. kurį laiką išlaikyti tam tikras ypatybes: Išváikščiojo tris mėnesius sveikas LKT98(Pvn).
11. intr. kurį laiką išbūti nėščiai: Marčios veidas švarus, pati nesudribus, nepadusus, gali sakyti, kaip stirna savo laiką išvaikščiojo rš.
12. tr. Lš dėvint, avint padaryti tinkamą: Batai buvo maži, bet išváikščiojau DŽ.
| refl. Lš.
13. intr. išropinėti, iššliaužioti: Sraigės išvaikščiojo ir prisikabinėjo, kur kuriai patiko rš. Nu tai mat po visą bažnyčią tie vėžiai išváikščiojo Krs.
14. tr. skverbiantis išlandžioti: Žiūrėk, jau tie kirminiukai ir išváikščioję lašinius Jrb. Kirminiukų išváikščioti obuoliai Švnč.
| prk.: Mineralų susitelkimai, pasirodo, išvaikščioti augalų šaknelių rš.
15. intr. išplaukti: Ledai išvaikščiojo rš.
16. intr. sruvenant, cirkuliuojant išsiskirstyti: Vaistai išváikšto par gyslom Sug. Sudaužiau ranką dideliai, gal ir išváikščios sudaužytas krau[ja]s Vkš.
| refl. Kvr, Alz, Trk: Toks raumenų plėšymas, kol [vaistai] išsiváikščiojo! Rdn. Neišsiváikščio[ja] krau[ja]s, pila pimpiai Rdn.
ǁ refl. skirstantis, sklaidantis išnykti, praeiti: Sutinimas tik po savaitės išsiváikščiojo Kdl. Pūslės gali išsiváikščiot Kdl. Davė daktaras vaistų vočiai išsiváikščiot Rs.
| Ta liga turia išsiváikščiot Rs.
17. refl. KŽ, Ssk judant erdve, slenkant išsisklaidyti: Debesys išsiváikščiojo, ir oras išsivalkstė, išsiblaivė, išsiblandė J. Atidaryk langą, tegu dūmai išsiváikščios Ds. Nevarstykit durų, kad šiluma neišsiváikščiotų Rmš.
| Palikai buteliuką nestipriai ažkišus, tai išsiváikščioj[o] jodina Ml.
ǁ refl. impers. išsigiedryti: Gal nelis, gal išsiváikščios? Mrc.
18. intr. prk. paplisti, išsiplatinti: Dainos yra jau plačiai išvaikščiojusios tarp lietuvių Vnž. Išváikščiojo mano pasakos Sb.
| refl.: Tos mintys išsivaikščiojo po sodžius T.Tilv.
19. intr. išrūgti: Raudonas, gražus alus, kai išváikščioja – tamsus Smal. Taigi, mielės išváikščioja, išrūgina Upn.
| refl. LL297, Aps, Ds, Slk, Jž, Rm, Srv, Kpč: Pats Iešmantas, pasitelkęs aludarį, laiku darė stipraus alaus, kad iki galui švenčių išsivaikščiotų, išgyventų ir nebepūstų pilvų Vaižg. Da gira neišsiváikščiojus Dglš. Midus, kai išverda, būna tirštas, paskui, kai išsiváikščioja, praskysta Alk. Kap paskelia [tešla], išsiváikščioja, pastovi, tik tada kepam DrskŽ. Duonai reikia išsiváikščiot gerai: kai iš rėčkos lipa, tai duona bus gera Dkk. Pora dienų, kol išsiváikščioja mielės [, gyvena alus] Škt.
nuváikščioti
1. intr. N, K, L, LL164 nueiti kur: Jau visi darban nuváikščiojo Tvr. Vyrai jau nuváikščiojo medžian Arm. Svietas seniai nuváikščioj[o] in turgų, o tu dar namie Arm.
2. intr. einant daugeliui pasišalinti, išsiskirstyti: Neleido [į autobusą] be biliotų, žmonys nuváikščiojo Krš. O kad visi nuvaikščiojo, paliko pačios bobelės ir du ar trys seniai Sz.
3. tr. Vkš daug kartų vaikščioti, apeiti: Nuváikščiojau takus grybaudama ir nieko negavau J. Buvo nuváikščiotos tos vietos, buvo didliai gerai žinomos Als. Aukštus kalnelius mes nuvaikščiojom, stiklų langelius mes nužiūrėjom LTR(Plk). Žemė ne pirmarūšė, balota, bet miela, senelių, prosenelių nuvaikščiota J.Avyž. Čia viskas mano nuvaikščiota, po šimtą sykių koja tan pačian daiktan statyta rš.
| Reikia keliais nuváikščiot tus runkelius (ravint) Srv. Tikrai keliais nuváikščiosi tą žemę Žeml.
ǁ intr. daug kartų nueiti didelį atstumą, daug vaikščioti: Daug nuváikščiota, vis skubinies, kad greičiau, – ganyklos toli Slm.
4. tr. vaikščiojant numinti, nutrypti: Jeigu kur dažniau vaikščioji, tai ir nuváikščioji žemę NdŽ. Nuváikščiota pieva DŽ1.
| refl. DŽ, NdŽ: Grindys mokykloj greitai nusiváikščioja Db.
5. Lp žr. pravaikščioti 1: Eik ir eik, teip visą dieną ir nuváikščioji Ob.
6. tr. DŽ1 vaikščiojant nuvarginti: Šiandien visai aš kojas nuváikščiojau Lš. Ji (močiutė) nuvaikščiotas kojas atgręžus į klabenamas vėjo duris S.Nėr.
| prk.: Jau tik vien su lazda beliko šokti, ir mum, ir tau. Mus nuvaikščiojo vargai, o tave amžius V.Krėv.
| refl.: Nusiváikščiojo kojos, nebepaeinu Lnk.
ǁ refl. N, J, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Vkš vaikščiojant nuvargti: Sena boba krupinėdama nusikrupinė[ja] (nusiváikščio[ja]) aplei ūkį JII257. Nieko nepadarė, ale nusiváikščiojo Pn. Tai nenuorama, niekur nenusvaikščioja Vdš. Višta pabuvo pririšta ir pradėjo dėt: mat nenusiváikščioja Pc. Supūskit, vėjai, užverskit duris, teils mergelė, teils jaunoji nusiváikščiojus LTR(Dl). Ilga dienelė, trumpa naktelė, nusiváikščiojai JD680. Nusivaikščiojau, nusiklajojau, kur dabar galvą priglausti? K.Brad.
7. tr. L, Lš, Ml nuvarginant prie galo privaryti; pražudyti: Jis tokis greitas, tai arklius greit nuváikščioja Rdm. Jis žmoną nuváikščiojo per darbus Mrk. Nuváikščiojo senį anūkai Nmn.
| Vyrai arklinį (arkliavagį) nuváikščiojo ir nei lapė neamterėjo Sn. Bet tas galvažudys Petrukas, tasai ištvirkėlis dar vidurvasary kiaulę nuvaikščiojo V.Krėv. Vai, jūs žmonės, pikti žmonės, kam nuvaikščiojot Erelį, visų erelių erelį V.Krėv.
| Tai, matyt, šklerozė mane tep ir nuváikščios Dg.
ǁ Lš pradanginti.
8. intr. pragyventi, baigti amžių: Čia ir muno mama nuváikščioja, ir tatušelis savo amžių Akm. Teip ir nuváikščiojo moterė vieno kito pastogėj Brž.
ǁ refl. pasibaigti vaikščiojant: Taip ana i nusiváikščios, niekai iš anos Krš.
9. tr. įvykdyti, atlikti: Pilnavoju, pridaroju, nuvaikščioju savo darbą R12, MŽ15.
10. tr. dėvint, avint kreivai numinti, nuavėti: Batam visą užkulnį į vieną pusę nuváikščiojo Grž.
11. refl. išrūgti: Alus jau nusivaikščiojo, reikia košt į bačkas Ps.
paváikščioti J, Rtr; SD257
1. intr. NdŽ, Slm, Aps kiek vaikščioti, šen ir ten eiti: Tai atejot po kaimą paváikščiot DrskŽ. Tę paváikščioj[o], pasdairė melnyčion, kap dirbasi LzŽ. Pas mus po klonius kad paváikščiotute, tai pavargtute LKT370(Nmn). Būtau paváikščiojus, kur uogų yr Lt. Paváikščiojant galima prisirinkt uogų Dsm. Padyrauna, paváikščioja pakraščiais vaikas i vė pirkion Klt. Aptulenk [vaiką] ir paleisk, tegul paváikšto po orą Aln. Kai būdavo kermošius, paváikštom po Kupiškį Šmn. Dar̃, suskabinę paváikščioja paváikščioja [per šokius] Kč. Dar švento Jurgio dienoj žmonės išvaro visus savo gyvulius laukan pavaikščiot, kad jie būtų stipresni LTR(Užp). Tegu paváikšto paskiau žąsiukai Smal. Nebėr pečiaus, tai nebėr jam (katinui) kur gulėt: paváikščioja po gryčią, nueina te mano lovoj kad paguli kiek, o teip tai, būdavo, tuoj ant pečiaus Plvn. Oi paduok paduok man vainikėlį, dar paváikščiosiu po jaunimėlį DrskD169. Oi, aš eisiu lygioj lankoj pavaikščiotie, savo mielo sūnelio paieškotie LLDIII322(Srj). Pavaikščios kiek paskui plūgą ir tveriasi, būdavo, už vidurių: taip pradėdavo raižyti skausmai, kaip peiliais S.Zob.
^ Pavaikščio[ja] pavaikščio[ja] po trobą ir vėl nueina į kerčią ir atsisto[ja] (šluota) LTR(Užv).
ǁ N, NdŽ, Akm, Mšk, Bsg, Žl ilsintis šen ir ten vaikščioti, ėjinėti: Išėjo paváikščioti NdŽ. Man pavaikščioti gera po pievas, laukus V.Myk-Put. Paváikščiodamos nuejo [senelės] i lig krautuvei, kas te Klt. Jeigu an patalo reiktų gulėt, tada tai jau blogai, dabar da išeinam oran gi paváikščiot Pl. Išeisi i pašokti, i padainiuoti, i paváikščioti – viskas buvo gerai Tl. Eisiu paváikščiosiu, eisiu pauliavosiu: dabar mana para, dabar mana valia (d.) LzŽ.
| refl. N, K, Amb, LL296, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Ėr, Jrb, Plšk: Einam pasváikščiot kur Grv. Kas jai dar̃ rūpi – pasváikščiot, pažiūrėt Dv. Išejom pasiváikščioti pakrūmiais Krp. Jaunas žmogus rodus pasiváikščiot Sdb. Eime abudu pasivaikščioteina Gmž(Krd). Kunigaikštienė ejusi pasiváikščioti i susitikusiu anuodu sodno vidurė[je] End. Jau saulutė nusileido, mėnasėlis šviečia, bernužėlis mergužėlę pasiváikščiot kviečia DrskD66.
^ Bene protelis išejo pasivaikščioti (pašiepiamas kvailai besielgiantis) Pln. Išeina panelė iš kampo po kambarį pasivaikščioti, pasivaikščiojus vėl į kampą atsistoja (šluota) Šlv.
2. intr. NdŽ, Akm, Erž, Mžš, Sdb, Klt sugebėti kiek vaikščioti, paeiti: Aš kol daba galiu paváikščioti, tad aš da viena vargstu Sd. Nukapota, primušta nebgalėjau bepaváikščioti Lc. Pasku pradėjau atsikelt, pradėjau paváikščiot Mšk. Kai batai spaudžia ar smukčioja, gražiai nepavaikščiosi sp.
ǁ galėti greit ir ilgai vaikščioti: Buvau toki paváikščiojanti, paeinanti Varn. Aš su anuo negaliu paváikščioti, kaip ans laksto End.
3. intr. nueiti kur: Žmones po apchrikštymo delto piktais pasto[ja], jog taip lėtai prieg chrikšto su jais pavaikščioja Vln57.
ǁ tr. KŽ nueiti tam tikrą atstumą.
4. intr. kurį laiką vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, palankyti: Paváikščioti į mokyklą KŽ.
5. intr. eiti, vykti nuo vieno pas kitą, pas daugelį apsilankyti: Paváikščiojit ir par kitus, kur geriaus kalba [lietuviškai] Dgp.
^ Reikės nu Einošiaus pri Keipošiaus paváikščioti, kol teisybę atrasiu Vkš.
ǁ apsilankius pabūti, paviešėti: Pas penkis vaikus paváikščiojo ir nėra kur dėtis Kč.
6. intr. prižiūrėti: Apie gyvulius reikia paváikščiot Ds.
7. intr. kurį laiką turėti tam tikrų ypatybių: Nieko nepadėjo [tepami vaistai], tik pasmirdus paváikščiojau Ukm.
8. intr., tr. kiek padėvėti, panešioti: Paváikščiosi šiandien su juodais marškiniais NdŽ.
^ Vis tai pasenės kaip rūbas pavaikščiotas SGII57.
9. intr. pavažinėti: Nusipirko mašiną, užsisėdęs paváikščiojo – ir nudi̇̀rbta (nupjauta) Gs.
10. intr. kiek sruventi, cirkuliuoti: Kraujas nebepaváikščioja, gyslos kalkėja Grz.
11. intr. kiek slinkti erdve: Debesai aplink paváikščioja ė aukštyn ir neužlipa Antz. Paváikščioja [debesys] ir išsklinda, nelija Drsk.
12. kurį laiką sklisti, klaidžioti (apie gandą).
×13. (l. pochodzić) intr. Sut būti kilusiam: Dvasia š[venta] nuog tėvo ir nuog sūnaus ne padaryta, ne sutverta nei pagimdyta, bet paváikščiojanti DP258.
14. refl. Žž pasivaikyti, pasilakstyti: Jau penktas mėnuo, kai karvė pasváikščio[jo], ė da ženklo nėr, ką telinga Švnč. Savo kiaulelę nuvariau pas meičiuką, ir pasváikščiojo Tvr.
15. intr. NdŽ kurį laiką rūgti, fermentuotis.
◊ krỹžiaus keliùs paváikščioti labai pavargti besirūpinant: Tau gal neteko reikalų turėti įstaigose arba vieną kitą medį nusipirkti? Pavaikščiotum kryžiaus kelius!.. V.Myk-Put.
parváikščioti
1. intr. K, NdŽ, KŽ pareiti, grįžti: Apie pietus parváikščiojo visi namo Arm. Oi aš pareinu, aš parvaikščioju o in tėvelio didį dvarelį VoK180(Trak).
2. tr. NdŽ, Prn, Nč, Kls vaikščiojant nuvarginti, nuvaikščioti: Parváikščiojau jau savo kojas, nor į senatvę reik pasėdėt Gs. Dieną kojas parváikščiojo, naktį rankužes nurymojo JV782. Ganiau ganiau jautelius pagirėly, parvaikščiojau kojeles po raselę (d.) Vrn.
3. kurį laiką lankytis, vaikščioti: A žiemą pry mergos parváikščioji? Jdr.
pérvaikščioti K, KŽ, perváikščioti Rtr, NdŽ, KŽ, párvaikščioti; Sut
1. intr., tr. Q134, H, H167, R, R107, MŽ, MŽ140, N, KI324, K, NdŽ visur išvaikščioti, apvaikščioti, pereiti: Jug nepárvaikščios, neišsakios visur [žmonos] Krš. Párvaikščio[ja] klebonas par bažnyčią, bet nieko daug nesurenka Dr. Lauką pérvaikščioti KI322. Ir pervaikščiojo Jėzus Galilėją mokydamas iškalose jų BtMt4,23. Viešpatis … lieps jiemus sėdėt už skomios savos ir pervaikščiodamas patis jiemus tarnaus DP554. Išsiųstiejai, parvaikščioję visas apykaimes, sugrįžo I. Pervaikščiojęs visas bažnyčias LC1884,25.
| refl. NdŽ: Pasodins juos o persivaikščiodamas tarnaus jiemus brš.
ǁ tr. vaikštant paravėti: Bulbas tai ar nuo ryto, kai ne teip bus šilta, perváikščiosiu Slm.
ǁ daug kartų pereiti kuria kryptimi (į vieną ir į kitą pusę): Šituo takeliu mano vaikščiota pérvaikščiota Svn. Grįsiu tiltelį, nepervaikščiosiu, ba jau man trumpas laikelis mergele būti d.
2. intr. Kos33, TŽI348(Vkš), NdŽ kurį laiką vaikščioti: Párvaikščiojau visą dieną J. Párvaikščiojėm lig pietų po kriautuves Plt. Šią naktelę par naktelę aš miegelio nemiegojau, par naktelę parvaikščiojau D90. Cielą dieną parvaikščiojai šalto vandinelio LTR(Tt).
3. intr. daug kartų vaikščioti kur ar turint kokį tikslą, lankytis: Aš daug pérvaikščiojau Vilniun Dglš. Pri tokios nėkas nepárvaikščios Krš.
4. žr. pravaikščioti 6: Mes pervaikščiojom šviesius kelelius, mes perstovėjom aukštus kalnelius LTR(Srj).
5. refl. NdŽ vaikščiojant nuvargti.
praváikščioti
1. intr. NdŽ praleisti laiką vaikščiojant: Dvi valandas praváikščiojau DŽ1. Ksaveras grįžo spjaudydamasis, keikdamas veltui pravaikščiotą laiką J.Avyž. Rankos tirpsta, sopa, naktim praváikšto nemiegodama Krs. Šiandie visą dieną teip dykas praváikščiojau Ėr. Pravaikščiosi dieną arklio prašydamas, gausi arklį – nėr pakinkymo Kkl.
2. intr. NdŽ be pateisinamos priežasties neatvykti į darbą.
3. intr. daugeliui išsivaikščioti, išsiskirstyti: Žmonys praváikščiojo, tai paskui aš padaviau savo pinigus – nenorėjau, ka kas matytų Jrb.
| refl. NdŽ.
4. refl. suvaikščioti: [Kristus] ing peklą prasivaikščiojo Mž153.
5. žr. pervaikščioti 1: Daug praváikščiojau, pravažinėjau, bet tokios gražios mergos neregėjau (ps.) Rod.
6. tr. daug kartų vaikščiojant praminti: Mes pravaikščiojom kalne takelius, mes prakilojom dvaro vartelius LTR(Vs). Močia kelius paštan pravaikšto, langus pražiūri S.Zob.
| prk.: Žengti nepravaikščiotu keliu jis visuomet kažkaip instinktyviai vengė rš.
7. refl. N, M, L, LL186, Rtr, NdŽ, KŽ, Skp, Ėr, Vrn kiek pavaikščioti, pasivaikščioti: Einu prasiváikščioti, t. y. prasioruoti J. Prasivaikščiojai jau gerai, ne čia pat dvaras Žem. Prasivaikščiojus atilsis darosi malonesnis J.Balč. Jaunam žmogu[i] reikia prasváikščiot Azr. Par dieną sėdėjęs eik prasiváikščiot Skr. Prasiváikščiosias, norėsias valgyti Pvn.
ǁ NdŽ, KŽ, Kv, Krž, An, Lel vaikščiojant prasimiklinti: Aš miklinu [kojas], kad tik daugiau paeit, aš noriu prasváikščiot Žl. Prasiváikščioju, kupra skausta mažiau Krš. Eisiąs į mėlenes, prasiváikščiosias Krš. Gerai, senas ką prasváikščioja, ilgai gyvens Drsk. Jau jijė, kad i vaikščio[ja], negal prasiváikščiot Jrb.
8. tr. vaikščiojant prasirgti: Sirgdavom viena – koją skaudėjo, gripai užpuldavo – viską pravaikščiodavo rš.
ǁ refl. NdŽ, Brž, Mrj vaikščiojant pasveikti: Eik lauk – mažu prasiváikščiosi Skr. Pagul[ėj]au vienądien, kitandie – reikia kelties – prasváikščiosiu Aps.
9. žr. parvaikščioti 2: Pravaikščiojau kojeles po raselę KrvD244.
10. intr. NdŽ vaikščiojant prarasti: Pravaikščiojai jaunas dienas ir aukso žiedelį, o dar nori pravaikščioti rūtų vainikėlį LTR(Krok).
11. intr. praleisti laiką einant, vykstant nuo vieno pas kitą, verčiantis (kuo): Mano vaikystė piemenais praváikščiota Vrn. Svetimiems pravaikščiotas gyvenimas rš.
12. intr. kurį laiką turėti tam tikrų ypatybių, būti tam tikros būsenos, savijautos ir pan.: Išlindo kyla i kai su viedru praváikščiojo visą amžių Klt.
13. intr. kurį laiką nešioti, dėvėti: Jis dar šiaip taip pravaikščiotų ir su lietpalčiu, kreipdamas į save visuotinį dėmesį rš.
14. tr. Sut kiek padėvėti, pranešioti: Ir kandės kremta rūbus, kurių nepraváikščioja DP391.
ǁ nešiojant, dėvint, avint padaryti tinkamą, pratampyti: Praváikščiojau naujus batus J.
| refl.: Gal tie batukai paskiau kiek ir prasiváikščiosias Krš.
ǁ NdŽ nešiojant, dėvint, avint pradilinti.
15. intr. kurį laiką ganytis: Karvės per dieną praváikščiojo miške Prn.
◊ slenksčiùs praváikščioti daug kartų kur užeidinėti: Susiedai už kaltybes (skolas) ir slenksčiùs praváikščiojo Dbč.
priváikščioti
1. intr. NdŽ, Dbk daug, pakankamai vaikščioti: Priváikščiojau aš jau tais keliais DŽ1. Oi, dienos ilgos: i priváikščiojau, i primiegojau, ir apsidirbau Krš. Ai ai, priváikščiota, privargta Pst. Aš privaikščiojau, mano močiute, po svetimą šalelę BsO75. Privaikščiojau, dieną naktį po dvarelį vaikščiodama LTR(Upn).
| refl. D.Pošk, S.Dauk, LL93, Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Kiek prisiieškojo, kiek prisivaikščiojo, prisiaimanavo moterys V.Krėv. Kap prisváikščioju, kojos sutinsta Rod. Svetimuos laukuos prisivaikščiosiu NS919.
2. intr. NdŽ daug, pakankamai kartų nueiti, suvaikščioti: Tąkart pri mūso neliuob tiek priváikščioti Ms. Aš ten priváikščiojau ir žinojau visus padėlius Šts.
| refl.: Prisiváikščiojau pas gydytojus sirgdamas DŽ1. Prisiváikščiojau aš jop itų grašių LzŽ.
3. intr. įstengti kiekvieną kartą, daug kartų nueiti, suvaikščioti: Pėsti nepriváikščios Drs. Kožną dieną į tokias tolybes nepriváikščiosi Krš. Visados nepriváikščiosi [bažnyčion], govei arklius – dirbsi šventėn Drsk. Kas gi benueis, bepriváikščios? Skp.
4. tr. vaikščiojant išminti: Priváikščiojau takus, kol atėmiau skolą J.
5. refl. N, NdŽ daug vaikščiojant nuvargti: Tie vyrai i teip pasku plūgą prisivaikšto Krč.
ǁ Mano kojelės, mano kojelės prisivaikščiojo LTR.
6. tr. vaikščiojant prinešti, prileisti: Vaikai, nepriváikščiokit gryčion [šalto] oro! Ds.
7. tr. vaikščiojant, lankantis įtaisyti, parūpinti: Bernas vaikščiojo mergos[p] ir vaiką priváikščiojo LzŽ.
ǁ refl. tr. vaikščiojant, lankantis gauti, laimėti: Vaikščiojau dieneles, tamsias nakteles, kol prisivaikščiójau sau Galenutę (d.) Ad.

×razváikščioti (hibr.) žr. išvaikščioti:
1. Vyreliai, nerazváikščiokit, tuojau pradėsim lošt Slk.
2. refl. Keturi sūnai razsiváikščiojo Pls.
3. refl. vaikščiojant išsimiklinti: Kolei razsiváikščioja kiek [koja] Pst.
4. refl. vaikščiojant apsiraminti: Sako, jau nekvarkščia [višta] – razsiváikščiojo Švnč.
suváikščioti
1. intr. M, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ, Btrm, Kpč, Erž, Jrb, Pln, Vkš, Akm, Jnšk, Dglš, Lt nueiti kur ir grįžti: Led suváikščiojau tenai J. Suváikščioj Žydžiūnuos, pasklausai, ką tę girdėt Lz. Pas Barnadiką saváikščiojau Zt. Tris kartus kol suváikštai ant karves, tai kad prisivarai Slm. Reiks suváikščiot grybų miškan Aps. Suváikščio[ja]u doktorop Lz. Tu suváikščioj padabotie, bitės ar skraido Dgp. Žu dienos nesuváikščiosi Pls. Kitą kartą į Skuodą už dienos nesuváikščiosi Žeml. Par dieną tokį galą nesuváikščiosi Ll. Nebelabai suváikščiosi lig vakariai Sdk. Tai toli suváikščiot reikėjo Sutk. Darmai tik suváikščiojau, o naudos nė už skatiką neradau Dkš. Suvaikščioję peronu į abu galus, mes jau buvome seni pažįstami P.Cvir. Tada kelsi puotą, kai aš suvaikščiosiu in seną bajorą Kindį V.Krėv.
ǁ tr. nueiti tam tikrą atstumą: Suváikščioti tiek kelio, dvidešimt kilometrų NdŽ. Greita buvau: būdavo, nueini [Rokiškin] ir ateini – penkiasdešium kilometrų pardien suváikščiodavau Jž.
| refl. NdŽ.
2. intr., tr. Sut, N, NdŽ daug apeiti, išvaikščioti: Suvaikščiot svietą SD461. Žmogui reikia per dieną daug suváikščiot Vlkv. Suvaikščioja ponystes ir karalystes šito svieto ieškodamas išganymo brš.
| refl. NdŽ, Vkš: I daba, ka susiváikščioju, skausta ta koja Trk.
ǁ tr. vaikščiojant suteršti, suminti: Katinas suváikščiojo man visus darbelius (siuvinius) Pn.
3. intr. Rtr pavaikštinėti: Suváikščiojau sau LzŽ.
4. intr. NdŽ sueiti, susirinkti.
| refl.: Aš visados mokiau sinagogoj ir bažnyčioj, kur visi žydai susiváikščioja DP158. Tą dieną žmones krikščionių suváikščiodavos ant tarnavimo Dievo DP339.
5. refl. galutinai susidraugauti: Kol susiváikščiojo, metus dar gyveno Šv.
6. tr. vaikščiojant įgyti, laimėti, parūpinti: Ką gero suváikščiojai? Lp. Kai vaikščioji, vis šį tą suváikščioji Šn. Šitus vaikščiojo vaikščiojo ir vaiką suváikščiojo DrskŽ.
| Aš suváikščiosu (atliksiu) savą dielą (reikalą) Lz.
| refl. tr.: Susiváikščiojo su vaikiais belakstydama, vaiką nešina parejo Krš.
7. tr. sudėvėti, sunešioti: Buvo ievos geros, ale tik jas viekas suváikščiojo Švnč.
^ Mažą bile kap aprenk – suváikščios, girtą bile kap pašerk – suės DrskŽ.
8. tr. skverbiantis visą išlandžioti: Obuolys visas kirmėlių suváikščiotas Švnč.
9. intr. End siunčiamam nukeliauti ir grįžti: Laiškai dar nebuvo suváikščioję, o jau aš žinojau Gs. Dokumentai turi suvaikščioti į Ameriką, būt patvirtinti, tada ir gausi A.Vencl.
10. refl. cirkuliacijai susinorminti: Jis glaudė įkaitusią kaktą į šaltą lango stiklą ir ilgai stovėjo laukdamas, kol susivaikščios negeras kraujas rš.
11. refl. žr. užvaikščioti 5 (refl.).
| prk.: Susváikščio[jo] jaudra Pls. Die, kap nesusváikščioja lietaus Rtn.
užváikščioti
1. intr. RtŽ, NdŽ vaikščiojant užeiti (ant ko); užminti: Einam, seselės, atgal keleliu, kur neužvaikščiota mūsų brolelių LTR(Pns). Ant [neišdžiūvusio] cemento katės užváikščiota, pėdos likę Rdd.
ǁ užeiti (už ko): Užváikščioti už ko NdŽ.
2. intr. NdŽ užeidinėti.
3. tr. RtŽ, NdŽ vaikščiojant gauti, laimėti.
4. tr. vaikščiojant užauginti: O dėkui kojelėms, kuriomis užváikščiojai, o dėku rankelėms, kuriomis užnešiojai JD1179.
5. refl. BŽ149, NdŽ ilgai užtrukti vaikščiojant.
6. refl. vaikščiojant nuvargti, nusivaikščioti: Jūs užsiváikščiojat per daug Mrc.
7. refl. pakilti (apie vėją): Kad žusiváikščioj[o] vėjas didelys, buris, tai ana led pabėgo Pls.
8. refl. nešiojamam, negimusiam įgyti tam tikrų ypatybių: Kaip [nėščia] vaikščio[ja], taip užsiváikščio[ja], toks vaikas Krš.

vadžióti, -iója, -iójo KBII199, K, Rtr, FrnW, DŽ, NdŽ plg. vedžioti.
1. tr. H, H176, Q198,261, SD1195, SD401, R, R243,377, MŽ, MŽ506, Sut, N, L, Š, Iš, Str, Aps, Kr nuolat vesti iš vienos vietos į kitą ar kur nors: Aklą žmogų vadžióti J. Jei mane kas vadžiótų, važiuotau [į miestą] Drsk. Su savim vadžiója LKKIX200(Dv). Sugyvens amžių (nukarš), ir vadžiósiu kaip vaiką Sug. Vadžió[ja] vaiką jau po aslą Jd. Nuog kokliušo vaikus po rasas vadžiójo Kč. Vadžiõs ir vadžiõs in palatą čia studentes [mokyti] Žln. Al’ kaip gražiai ans vadžió[ja] tą savo papunelį Varn. Jug aš pats esu čia gimęs, augęs, i muni liuob mama vadžiós Vvr. Vadžiójamas esi, bėdų bėdos Rdn. Jis vadžios liuob žmonis par Jūrą Pj. Vadžióju tavi, o muni muši, skraudi (sako senelė ją kėpščiojančiam vaikaičiui) Rdn. Vadžiój[o] pas daktarį, nieko nesakė DrskŽ. Vadžiójo daktarus, ale mirė DūnŽ. Vadžiója per daktarus, ką padės tokiai senei Dsm. Gavom vadžióti į kalėjimą caro nūteistūsius Šv. Vadžiók tą avį, kame tos pievos, tepašėlstie Grd. Vadžióju karvę, rišinėju pamiškiais Rdn. Vadžiósią [karves] į paventį ganyti, čia grandyte nugrandė Krš. Seniau vadžio[jo]m karves an virvių GrvT133. Vaikščios mano broleliai, vadžiõs bėrus žirgelius JV665. Bulbes sėjo, arklius vadžiójau DūnŽ. Vadžióju, būlo, tuos jaučius Azr. Mano senis gaspadorius arė, o aš vadžiójau [arklį] Sn. Šitai mūso buvo papampusi karvė, su šiaudais trynė, vadžiójo didliai, lakstė Krt. Karvę triskart vadžiójau veršeliop Lz. Meškinykai meškas tancina po kaimas vadžiodamys S.Dauk. Jam pačiam įsakė ganyti ir vadžioti aveles savo M.Valanč. Lietuvos didžiasis kunegaikštis liepė svietą iš girių vadžioti ir pri kitas kito sodinti S.Dauk. Viešpatis … septynis kartus vadžiótas tai ten, tai šen DP159. Pėtnyčioj vadžiotas buvo po ūlyčias ir namus SPI363. Vadžioti taipo jau būsite prieš storastas (kunigaikščius) ir karalius dėl manęs BtMt10,18.
| prk.: Jau mano rankos silpnos, kad kirvis mane vadžiója Raud. Dėl kelių vagų [kaimynas] vadžiójo muni po teismus Grd. Karaliau mačnus, mus valdžiok, pagal valios tavo vadžiok Mž274-275. Tavo geroji dvasia, vadžiok mane tikru keliu OsG56. Eš tave vadžiosiu tikru taku BBPat4,12. Viešpatie, vadžiokiam tavo teisybė[je] dėlei neprietelių, taisyk tavo kelią pirm manęs BBPs5,9. Kitaip negalime būt ižganyti, tiektai šitą gyvatą vadžiódami geruose darbuose DP559. Dievo žodis tau tesie vadžiójanti žvaigzdė (tavo vadas) ant tamsiųjų šio svieto takų KII24. Kitus daugiaus į griekus nebvadžiok LC1883,7.
^ Tu daug žinai, a ne ubagą vadžiójai po kaimą Šmk. Aklas aklą vadžiója Sch73; B, MŽ, N, Stč. Aklas neregį vadžioja M. Galva visą žmogų vadžiója JT363, Vg, N, J.Jabl(PrL). Galva razumą vadžioja LTR(Vlkv). Protas išmintį vadžio[ja] S.Dauk. Išmintis tur protą vadžioti Bru. Liežuvis proto nevadžio[ja] LTR(Grk). Tas niekam netinka, kaip tikt meškoms (lokiams) vadžioti J.Jabl(PrL). Mešką sykį pargalėjęs, drąsiai vadžiosi VP29. Vadžios tave šilais nuogą, trakais basą (mylės, bet neves) B, B871, PrLXVII27. Graži mergelė žmones iš kelio vadžioja (uoga) LTR(An).
| refl. tr., intr. Pjv, Vn: Abudu maži, vadžiójasi vienas až vieno, kaunasi LzŽ. Eisma vadžióties gyvolius Šv. Su raikšte karvės nesivadžiósi [ganydamas] DrskŽ. Tą mergučę vadžiódavos už rankos po bažnyčią Jrb. Savo gali vadžiótis, o svetimo neužkabyk Jrb. Kam tokius kuliganus vadžiójys?! Rdn. Visur vadžiódavos, išeisma kaip su žąsinu Krt. Aukštais kalneliais vaikščioju, margus kurtelius vadžiójuos JD1227. Visi berneliai porom vadžiojas, tik aš jaunasai vienas vaikščioju KrvD29. Namieje Sigutė per dienų dienas vadžiojosi su kalaite VoK132(Mrj).
ǁ vedant šalinti: Tos karūmenės rūsas vadžió[ja] po kelius (po nedaug), galo nebū́s Krš.
2. tr. globoti, prižiūrėti jauniklius (apie naminius paukščius): Višta žąsyčius svied[ė] vadžiót Lz. Ir ančiukų, ir pulukų pirkom, vadžiój[o] kvaksūnas višta Drsk. Vadžió[ja] pereklė viščiukus DūnŽ. Raudons gaidys gražiai gieda, višteles vadžiódams JD861.
3. refl. tr., intr. draugaujant vaikščioti: Vadžiójasi berną, žanysies DrskŽ. Juodu antras metas vadžiójasi Alk. Jei negalvoji imti, kam vadžiójys? Krš. Vadžiójas mergą už savi vyresnę Krš. Juodlikę mergikę besivadžiójąs Rdn. Žinai, su kitomis mergomis nesivadžiojau, joms meilių žodelių nekalbėjau V.Krėv.
4. tr. Kl nejučiomis nuolat klaidinti (einantį): Vadžió[ja] velniai po mišką DūnŽ. Esu žvakelės vadžióta po klebono Lendrupį Lnk. Niekas nėra baidęs, bet kad vadžió[ja], ta tikra teisybė Klk. Ta paskuo lik pat aušros tatai anuodu vel[nia]s vadžiójo aple kupetą tą Jdr. Velniai, nukritę ant žemės, pradėjo slankioti ir žmonis visaip gundyti, vadžioti BsPII5(Dkš).
| prk.: Nesiduokit vadžiot tūlais ir svetimais mokslais Ch1PvŽ13,9.
5. tr. laikyti, tąsyti (už plaukų, už gerklės) mušant: Vaikuo nieko nesakyk, už plaukų vadžiós Krš. Mušė mane ir barė, už kaselių vadžiojo LTR(Ūd). Už kaselių vadžiója, per galvelę kapoja (d.) DrskŽ, Kb.
| refl.: Anuodu broliu čiuprynuojas, t. y. už čiuprynų vadžiójas JI277. Kad abu būt smarkūs, už gerklių vadžiótųs Gs. Gi jos kasdie pešasi, už plaukų vadžiójasi Mrj. Vadžiojasi dabar, už krūtų susiėmę, po pirkią kaip du žąsinai, vienas antrą pešiodami V.Krėv.
6. tr. tiesti, rengti (kokias komunikacijas): Miškūs vadžió[ja] tiliponus pažemiais DūnŽ. Vadžio[ja] vandentrakius (vandentiekį) po kiaulidę Grd. Išsimokė elektras vadžióti Krš.
| refl. tr.: Ka čia pradėjo vadžiótis, ir mes įsivedėm [centrinį šildymą] Snt.
7. tr. I raižyti, rašyti: Vadžió[ja] dideles raides, stambiai rašo Rdn. Aš vis šipulėlį nusidrožus į rašalą vis dažau ir vadžióju Grš. Gerai, ka moki gerai vadžióti Erž. Kad aš galėčiau kaipo tie ponai plunksną vadžioti, kiek tai aš dainų aikštėn išliečiau A1884,165.
^ Kas moka vadžiot plunksną po popierą, tegu užrašo V.Kudir. Gražiai rašė, kap jo ranką kas vadžiój[o] Drsk.
8. tr., intr. braukyti: Vadžiój[o] ranka (masažavo), pilvą sopėj[o] Žln. Vadžiót reikia su karklo šakele, kur vanduo yra, susiriečia tas karklas PnmŽ. Svelam kiaulę: atskiriam saujukę šiaudų ir vadžiójam Dv. Tas labiau labiau groja, smičių labiau vadžioja DvP352.
9. tr. KŽ siuvinėti puošiant: Brolio mandūras galionais vadžiótas, juodu krauju išrašytas (d.) Jrb. Nupirko tėvelis brangias sukneles, aukseliu išsiūtas, šilkais vadžiótas JV398. Turiu plintelę užplintavotą, cidabružiu vadžiótą JD603. Dovanojo man mergelė baltą gražią skepetėlę, žaliais šilkais siūtą, rašteliais vadžiotą LTR(Mrs).
10. tr., intr. KŽ, Krž dainuojant vadovauti: Dainuodavom visos trys [seserys], viena vadžiódavo PnmŽ. Tai ir vadžiót, ir tūrot į mamą (gerai dainuoja, kaip mama) Snt. Klausyk, jau korkina kur iš pakalnės, vadžiója [giesmę] kriaučius Sn. Ar jis moka, ar ne, visgi vyras ir, mergaitei vadžiojant, pritaria vyrišku balsu M.Katk.
ǁ tr. dainuoti, giedoti: Vadžiót ar pasakyt itą giesmelę LKKXIII26(Grv). Tokią liūdną natą vadžió[ja] Krš. Lakštingala gaidas vadžiójo JR72.
11. tr. griežti (melodijas): Vadžiódavo polkas po tum ąžuolu Klm. Muzikantas išsitraukė savo skripką ir pradėjo valcus vadžiot Brt. Kalvis Dundulis su savo smuikeliu vis taip pat mikliai vadžiojo šokių melodijas V.Myk-Put. Padėk uliavoti, tancelius vadžióti JD933.
12. tr. Sn pasakoti (ppr. niekus), postringauti: Ateina ir vadžió[ja] kalbas atsisėdusi Krš. Kalbas su visoms vadžióji, i velkas čia! Rdn. Einu, gana maliodijas bevadžióti Krš. Gana žaimas vadžioti, darbą dirbkiam Šts. Galiu gavendas vadžioti, liežuvis neserga DūnŽ. Anekdotus baisius vadžió[ja] pri stalo, i tat mokyti! Rdn. Prigėręs yra ir vadžió[ja] juokus Dr. Liūb komedijas vadžiósma Žr. Tegul ji čionai nekukuoja, nė alasėlio nevadžioja BsO68. Mums gardui tavo grumzdžia, vadžiodami barnias, norėdami mus išteriot PK141. Jie tiektai už ženklą prastą jį (sakramentą) tur ir tūleropas barnis apie jį vadžioja DP51.
13. tr. naudoti (burtus): Daug burtų vadžiójo žydai ir latviai Šts.
14. tr. Dv, Skr dažnai gimdyti: Vadžiója, būlo, vaikų daug DrskŽ. Toj merga šešiolikos metų ėmė vaikus vadžiót Kpč. Tik mergytes vadžiósi, o gaspadoriaus (sūnaus) nereik? Šn. Jeigu mane karalaitis imtų, tai aš gražius vaikus vadžiótau (ps.) Mrc.
15. tr. nuolat vesti (jauniklius): Buvo kiaulė, ką paršus vadžiójo DrskŽ. Lapės vaikus ten vadžió[ja] Krkl.
^ Tokie šabakštynai, ka nė vilkas vaikų nevadžiõtų Lkv. Devyni velniai vaikus vadžió[ja] pri mūso (pas mus didelis užkampis) DūnŽ. Nevaikščiok, kur velnias vaikus vadžió[ja] Trš.
16. tr. nuolat duoti vaisių: O tos obels baltais žiedais žydėjo, raudonpusius obalėlius vadžiójo JV1005. Baltais žiedeliais žydėsime, raudonas uogas vadžiosime LLDII127(Brt).
17. refl. pasilakstyti, apsivaisinti: Kada yr Pelėkė vadžiójusys? DūnŽ.
| menk.: Ir Janikė [mergose] buvo vadžiójusys DūnŽ.
18. tr. N, NdŽ imti už žmoną: Vadžioju jos seserį R418, MŽ565, N. Ans vadžió[ja] pačią nuo tos giminės J. Ei brolau, broluži brangvarduži, ar vesi našlužę, ar vadžiósi? JV406.
19. DŽ, NdŽ, Užp, Kp žr. vadelėti 1: Kam vadžioji (vadelėji) arklius, ar kur važiuosi? J.Jabl. Paukščiam beperant, juos (šunis) namiej pririšt arba prie virvių vadžioti prš.
| Vadžias vadžiója Rod. Vadžiók gi greičiau vadeles! Ds.
20. žr. vadelėti 2: Duok bernui vadžias, tegu jis vadžiója Jnš. Vadžiójo arklius iš Krevo Dv.
◊ akimi̇̀s vadžióti sekti žvilgsniu, kreipti žvilgsnį: Kur tik aš einu, jis mane akim̃ vadžiója Gdl. Apsvaigusiomis akimis aplink save vadžiojo Žem. Kur žengsnelį jaunas žengiau, paskui jauną mergužėlės akelėm vadžioja KrvD38. Eš savo akimis tave vadžiosiu BBPs32,8.
liežuviùs vadžióti apkalbėti: Vis geriau, negu su bobomis liežuvius vadžioti J.Bil. Na dabar liežuvių daugiau nevadžiosite! – praniurnėjo gudruolė, triuškindama paukštes V.Piet. ×
už čiùpros vadžióti primesti savo valią, varinėti: Atiduok viską, paskui vaikas bevadžios mus už čiupros! Žem.
už nósies (nósės Vn) vadžióti Žg, An; L apgaudinėti, mulkinti: Nebturėsu savo lizdelio, už nósės visi ir vadžiós DūnŽ. Rupūžė tu, muni tu vadžióji i vadžióji už nósės! Krš. Už nósės vadžiójo mumis kaip velnias Jdr. Tokį vaikį už nósės vadžióti, negražiai End. Kiek ilgai berną už nósies vadžiósi, jiej supyksta ir meta Drsk. Kavalierius pilnan protan, o merga už nósies vadžiója DrskŽ. Jis nori kitą už nosies vadžiót Dkš. Vadžiosi vyrą už nosies kaip veršį Žem.
antvadžióti (ž.) I žr. atvadžioti 1.
apvadžióti tr. Š, Rtr, NdŽ plg. apvedžioti.
1. SD1103, Sut, K, M, L, LL117, KŽ, Graž daug kur nuvesti: Jaunąją apvadžiójo po tvartus, svirnan nuvedė LzŽ. Apvadžiójo visur [po miestą], nakvojau Jd. Vaikus visur apvadžiója, žino visa Drsk.
| refl. tr.: Apsivadžiójo biškį, parodė miestą Žr.
2. apibraukyti: Apvadžiój[o] rankomi visą pilvą, rado ligą Žln.
3. KŽ, Vrb išsiuvinėti apvadus, jais papuošti: Andaroko pažemė apvadžióta juostaitėm Rtn. Jis mandras vyras, apvadžiotą kailiuku žiponą nešioja Plv. Tuos krepšius apvadžio[jo] visokiais žibučiais BsPIV256. Tad Marcė segė savo sietyną prie lubų ties stalu, Justas pataisūnais apvadžiojo duris, langus V.Myk-Put.
| refl. tr.: Kas tau apsivadžiót pačiai! Alk.
4. refl. Mžk, Lk pasibėgti: Kaip pakilo, nuvedėm pri jaučio, ir apsivadžiójo Krš. Apsivadžiójo jauneklė, neparduosma DūnŽ. Karvė apsibėgo, apsivadžiójo J.Jabl(Als).
atvadžióti tr. NdŽ, KŽ plg. atvedžioti.
1. Sut, M daugelį ar visus atvesti: Atvadžiójo karves sklypininkai ponuo, niekas dėl to anų ir nešaudė Šts. Kas atvadžiós, ką padarys?! Krš.
| refl. Sut.
2. S.Stan prk. atitraukti, nukreipti: Atvadžioja nuog tikros ganyklos MP46. Notgivadžiok jų nuog viernų ganyklų jų MP182. Atvadžioja nuog vierno mokslo Pono savo MP86. Ir išmanė tamui Ponas, kad toj piktoj dvasia turėjo apie juos visados gundyt atvadžiodamas juos nuog tos tobulystos MP110. Petras… Christų nuog kančios ir mirimo atvadžiójo DP490.
3. refl. žr. atvadelėti (refl.): Viena vadelė atsivadžiójo, kadgi aš arklį kaip suturėč! Užp.

×davadžióti (hibr.) tr.; D.Pošk išaiškinti, įrodyti: Davadžiój[o], darodė, kas pavogė Pns. Apie žynūną papasakojo ponas šitiem, bet tie nenori tikėt, norint šitas ir davadžiojo, kad tikrai žiedą atieškojo BsPIII293. Daugiausiai davadžioja priklodais Tat. Bet Saul[ius] tuo daugiaus stiprinos ir pergalėjo žydus, kurie gyveno Damaškuj, davadžiodamas, jog tas yra Christus Ch1ApD9,22.
įvadžióti plg. įvedžioti.
1. tr. K, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ daugelį ar visus įvesti į patalpą: Arklius į tvartą įvadžiók J. Dabar šventa dvasia mus tikinčius kavoja, į dangų įvadžioja PG.
| prk.: Tėvai, neingivadžiokiat rūstybėn sūnelių jūsų Mž35.
| refl. tr. Š, Rtr: Jį per išvadžiotojį iššaukė srš.
2. J, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ, Mšk, Žvr, Lp, Užp žr. įvadelėti: Įvadžiojamas arklys SD132, N. Bėrąją par trumpai įvadžiójai Jrb. Tė vadžias, juk moki arklius įvadžióti Trg. Sugrubę rankos, negaliu nė vadžių įvadžiót Sk. Apie pakinkymą tai nėr ko nė šnekėt, anas ir vadelių nemoka invadžiót Ds.
^ Arti vilku negali, kad pažabot nemoki, o akėt neakėsi, kad įvadžiot negalėsi KrvP(Ds).
| refl. tr. Š, Rtr: Aš pats insivadžióju Ds. Įsivadžiójo ketvertą Alk. Jis surado storą virvę ir liepė įsivadžioti rš.
išvadžióti tr. plg. išvedžioti.
1. SD1204, K, Š, Rtr, Kos37, L, NdŽ, KŽ visus ar daugelį išvesti iš patalpos ar išvedus išskirstyti: Mažus visus ir išvadžiós pri ūkininko, o pareiti jau nemėgink Lkž. Išvadžiós karves uriadninkas Užv. Arklius išvadžiójo iš tvartų Dv. Saulukė teka, užsikelia žmones, gyvulius išvadžiója ir eina darban Kč. Velinas… vagia ir išvadžioja ižg gardo mizernas avis DP246. O tais mergas, kap jos labai dailios buvo, tuo karaliūnai išvadžio[jo] (ps.) Brt.
^ Važiuoja tik ubagų šikt išvadžiót (labai vėlai važiuoja į miestą, į bažnyčią) Gs.
| refl. tr., intr. Sut, K, Š, Rtr, KŽ: Kol išsivadžióji [rytą] gyvolius, kol pasimelži, i pusryčio reik Rdn. Į darbą išsivadžió[ja] tus pačius [arklius] Erž.
| Kodrinag tad per jo giminę išvadžiojas giminė Viešpaties Christaus DP504.
ǁ iš daug kur išvesti.
| prk.: Kurs iž visų sylvartų mane išvadžioji PK45.
2. Š, LzŽ daug kur nuvesti: Aš išvadžiójau aną po visas stubas J. Išvadžiósma [elgetą] po kiemus DūnŽ. Aš tave išvadžiósiu po panemnę DrskŽ. Išvadžiójau [vaiką] po laukus, miegta kaip pridaužtas Krš. Išvadžiójo mane dukrelės po svečius Vlkv. Tas senelis jį visur išvadžiojęs, visa išrodęs, kaip ten gyvena tame dvare LTsIV654.
| refl. tr. Š: Išsivadžiojo po visus pakajus DS314(Stak).
3. MP156, Q548, H, R364, MŽ, MŽ489, MŽ2117, N, KI34, KII293, KŽ suklaidinti, sugundyti: Gėda ir bėda, kad žmogų šėtonas gauna suklastot ir išvadžioti LC1881,16. Švelniais žodžiais… išvadžioja nekaltas širdis CII663. Išvadžiojau svietą, mylas Pone Mž432. Teipo kalba Ponas priš prarakus, išvadžiojančius mano žmones BBMik3,5. Neduokis išvadžiót žmonėmus heretikamus, kurie pramones savas niekam nevertai didesnėmis daro DP415. Adomas netapė išvadžiotas, bet moteriškė tapė išvadžiota ir peržengimą pradėjo Bb1PvTm2,14. Ir kelsis daug falšyvų pranašų ir išvadžios daugel BtMt24,11. Bet piktos žmones ir išvadžiotojai piktynių eis išvadžiodami ir būdami išvesti Ch12PvTm3,13. Jie mus sela išvadžioti VlnE173.
| refl. MŽ, N: O nesiduokimės išsivadžiot nei ižgąsčiamus, nei geradėjystoms svieto to MP59. Nesiduokitės išsivadžioti tūleropais ir svetimais mokslais BbPvŽ13,9.
ǁ kurį laiką klaidinti einantį: Velnias išvadžiójo muni po pušyną Trš.
4. kurį laiką prižiūrėti, globoti: Kita višta po du mėnesiu [viščiukus] išvadžió[ja] Šv. Visą amžių už rankelių [vaiko] neišvadžiósi Krš.
| refl. tr.: Kam čia tiek tų gyvulių: i karvę kiek išsivadžióji – užtenka Jrb.
5. DūnŽ, Vlkv nutiesti: Ižvadžiót skaromi [džiauti] reikia dratų DrskŽ. Elektrą išvadžiójo, šviesiai gyvensma Rdn.
| refl.: Ūksminių bulvių šaknys yr toli išsivadžiójusios Skdv.
6. Kos37 išrašyti, išraižyti: Išvadžiótos litaros anta kryžiaus DrskŽ. Išvadžiójau raides, viską DūnŽ. Išraižo [paminkle], ka nori, viską išvadžió[ja] Ms. Vargonininkas natas išvadžiojo su rankoms Šts.
7. siuvinėjant išpuošti: Balti skaistūs marškinėliai žaliais šilkais siūti, žaliais šilkais išvadžioti LTR(Plk). Kad aš žinočiau bernužį gausiant, jam sermėgėlę siūčiau…, sidabrėliu išvadžiočiau RD35. Ta rudinė išnešiota, žiurkių skūrom išvadžiota LTR(Plv).
| Aplink jo (karaliaus) rūmus buvo gražūs sodai, išvadžioti takai LTR.
8. sugebėti padainuoti: Senas teip neišdainiuosi, tas natas neišvadžiósi Sd. Katinėlis rainas, išvadžiójo dainas (d.) Jnk.
9. išpasakoti: Įsidavė ing kalbas su anais išmintingais ir su anais daktarais… išvadžiodamas jiemus teipag valią Dievo tėvo dangujęjo MP57.
| refl. tr., intr.: Kalbõs bobos ėjo išsivadžióti, t. y. daeiti teisybę J. Ir tas turėjo išsivadžioti ir liudininkus statyti, jog tikrai jo avis buvo Žem.
10. pripasakoti (ppr. niekų), pripostringauti: Išvadžió[ja] [politikai], ka nereik Lietuvai karū́menės Krš. Ana sudeda visokias dainas, ana visokias komedijas išvadžió[ja] Kl. Užkremta mun žodžiai, nebišvadžióju kalbų Krš.
| refl. tr.: Duoda sevi išsi̇̀vadžioties (išjuokti) toks senas žmogus Prk.
11. KŽ daug pagimdyti: Merga, vaikų neižvadžiójus, turi sveikatos DrskŽ. Anksčiau po penkioleka vaikų išvadžiódavo Vdk. Tai aš te ponavočiau, vaikelius išvadžióčiau JD313.
| Vaikų neižvadžiójęs, kap jis vargsta DrskŽ.
| refl. tr. Š: Vaikus išsivadžiójo i pabėgo nū vyro Pj. Ji jauna išsivadžiõs vaikus, bus paskui lengviau Ss.
12. Š, Rtr, NdŽ, Ds žr. išvadelėti 1: Kam išvadelėjai, išvadžiojai arklius, ar čia ganytis ketini? J.Jabl. Išvadžiók arklius ir nuvesk į ganyklą Jrb. Išvadžiók ir įsek vadžias Rs.
| refl. Š, Rtr.
nuvadžióti tr. plg. nuvedžioti.
1. Š, NdŽ, KŽ visus ar daugelį nuvesti: Toks vaikis a benuvadžiós [veršius], tegul DūnŽ.
2. numinti, nutrypti bevedant: Žardis visas gyvuolių nuvadžiótas, – nėr kur karves pririšt Jrb.
pavadžióti plg. pavedžioti.
1. tr. N, M, Rtr, NdŽ, KŽ, Žlb, Pjv, Žvr kiek pavesti: Pavadžiók ašvienius ariant J. Reikia pavadžiót vaikus an oro LzŽ. Ka nor sulauktau vaiko (vaikaičio) už rankutės pavadžiót DrskŽ. Pavadžiódavo tą aklą bobalę Grd. Svaigsta galva, muni pavadžiókiat Krš. Pavadžió[ja], jau noria eit mergica Jd.
| refl. tr.: Ana tik vaiką už rankikės pasivadžió[ja] Krš. Jis karvę pasivadžió[ja] kiek i gulia Jrb. [Mažiukėlį] pasivadžiók ir pasinešiok ant baltų rankelių JD1192.
ǁ sugebėti, pajėgti kiek pavesti: Aš dar arklį pavadžióju, tiek tegaliu Rdn.
2. refl. drauge apvaikščioti: O čia da pasi̇̀vadžios, pamatysi, kaip čia ta Kartena yr Krt.
3. tr. kiek pagloboti jauniklius (apie naminius paukščius): Višta kap pavadžiója mažukus, jiej stipresni būna Dg.
4. intr. pabraukyti: Itep va pirštas pavadžiója sau per kaktą, po lūpas pavadžiója LKKXXIX183(Lz).
5. tr. braukant pavalyti: Grindis pavadžióju anta šepečio [skudurą] apsivyniojus DrskŽ.
6. tr. pasukioti, pareguliuoti: Šriubas, kur pavadžiója žirkles PnmŽ.
7. tr. NdŽ, Up, Žg įvadelėti, pažaboti: Pavadžiók arklius Šts. Mano kamanotas, brolio padkavotas, o to šelmio balamūto karklais pavadžiotas LMD(Dkšt).
◊ gai̇̃dį po pùsnį pavadžióti Jrb greit pavargti.
už nósies (nósės) pavadžióti apgaudinėti: Vaikio daba už nósės nepavadžiósi, anų mažiau Krš. Pavadžiósu jumis už nósės, aš gudresnis DūnŽ.
| Tokio (18 metų vaikino) už nósės nepaimsi nepavadžiósi Krš.
parvadžióti NdŽ, KŽ; M žr. parvedžioti 1: Tu tvorele, tu tiesioji, visus girtus parvadžióji (d.) Rtn.
pérvadžioti tr., pervadžióti plg. pervedžioti.
1. KI316, M, Rtr, KŽ visus ar daugelį vedant pergabenti: Brolelius parkilnokit, žirgelius parvadžiókit [per upę] JV924.
2. visur išvadžioti: Aš tavi párvadžiočiu, pamatytumi kokios pievos! Rdn. Ten žemai kažkoks senukas priėjęs, jį per visus gražiausioms seklyčioms prilygstančius ruimus pervadžiojęs LTsIV638.
3. refl. tr. keisti vadžiojantis: Tiek jau tų mergų pérsivadžiojęs – šimtą DrskŽ.
4. kurį laiką vadžiojant rūpintis: Tu mane ir per šią nedėlę taip laimingai pervadžiojai ir man didei daug gero dovanojai brš.
5. prk. nukreipti: Nes ans baisus čertas ir prieštarnykas jo, kad jau Ponas atstojo nuog jo, moka su juo žaist, o parvadžiot ant jo visa pagal valios savo MP148.
pievadžióti (ž.) tr. pritraukus priraišioti: Anksčiausis čėsas apynius pyvadžioti Prk.
pravadžióti plg. pravedžioti.
1. tr. N, M, NdŽ, KŽ kiek pavesti mokant: Nemokantį arklį arti pravadžiók J.
2. tr. pragyventi: O tėvas tris pačias pravadžiójo Dg.
3. refl. praleisti kurį laiką, prabūti: Anas teip i prasvadžiójo – nebuvo kariuomenėj Gdr.
4. R, R364,368, MŽ, MŽ489,493, N žr. išvadžioti 12.
privadžióti NdŽ plg. privedžioti.
1. tr. SD1151, L, Rtr, KŽ daugelį atvesti: Savo senuosius skaitytojus meldžiame: nepastokite mums neviernais, bet mums dar ir naujų skaitytojų privadžiokite LC1880,13.
2. refl. tr. N daug vedžioti (ppr. iki nuvargstant): Aš prisiariau lygių laukelių, prisivadžiójau palšų jautelių JD962.
3. tr. išmokyti atlikti tam tikras apeigas: Katekizmo vaikus apmokom, privadžiójam [komunijos] Žr.
4. tr. daug komunikacijų nutiesti: Privadžióta elektrų DūnŽ.
5. tr., intr. įpasakoti, pamokyti, įtikinėti: Privadžió[ja] vaikams gražiai būti, nemušties Krš. Kunigą laukiant, ligonį privadžiók J. Mokina vaikus, privadžiója, o tie savo [daro] Gs. Ko čia tu mun privadžioji, kaip Škimelis šunį kardamas! Šts. Kiek kartų ėjo ko į vidų, vis privadžiojo mergikei Žem. Tėvams privadžioja, idant savo vaikus dievabaimingai augintų I. Tuokart klebonas pašaukė Jurgį su motere ir sūnų, pažinęs pramokytus, privadžiojo, kad nebgertų M.Valanč. Kurių žodžius ilga būtų čia privadžiot DP468. Privadžioja, jog jis est ansai tikrasis mesijas žadėtasis DP504.
^ Jau aš kai ta katė pelę privadžióju, mokau jį Skr.
6. tr. Sut, M įkalbėti, įtraukti kalbant: Pomažam privadžioja žmogų maži nusidėjimai didžiump SPI316. Dievo tavo verksman mane privadžiojo PK59. Tėvai, neprivadžiokiat sūnų jūsų ingi rūstybę Mž35. Aš ją privadžiójau, idant kreivai prisiegotų DP523. Kursai tame visados privadžios, idant užmiršęs kaltes savo sekiotumbei svietą tą MP38. Privadžio[ja] darbus mylaširdingus ŽCh63. Palaiminti pakajingieji, kurie… visus suderėjimop ir bendrosp meilėsp o tikrop pakajausp privadžioja DP534.
suvadžióti tr. plg. suvedžioti.
1. Sut, N, K, M, KŽ, Rtr, NdŽ, Tl visus suvesti: Suvadžiósu gyvolius, ateisu Žv. Parejęs girtas, nesuvadžiójęs nė gyvolių Šv. Tu suvadžiók arklius į tvartą, o aš eisiu šėko papjaut Jrb. Parejau numie, gyvolius suvadžiójau, sugirdžiau, sutvarkiau Tl. Im’ ir suvadžiõj bernukus [į mokyklą] LzŽ.
| refl. tr.: Susivadžió[ja] [į nibrę] mergų, išprašę iš tėvų Krš.
2. visur nutiesti: Dračiukus suvadžiójam ant kamino, ka kuosai n’įlįstų Šmk. Už savo piningus elektrą [nuomininkas] suvadžiójo Grd.
3. P, L, LL317, Rtr, NdŽ, KŽ, Grv, Dv suklaidinti, apgauti: Kam tu suvadžióji žmonis ir [jie] tur par tave bartis J. Sūnus apdairė tokią sau mergą, ir ana jį suvadžiójo LzŽ. Anos galva dirbo suvadžióti DūnŽ. Suvadžióti, an juoko laikyti kitą nemoku Vn. Ta tilivizija susuka galvas, visaip šneka, suvadžió[ja] žmonis Krš. Tu tik mane suvadžióji, daugiau nieko Jrb. Melavo, kits kitą suvadžiojo S.Stan. Duodavaus suvadžiojamas ir kitus suvadžiojau brš.
| refl. Lp.
4. suvilioti, nuskriausti: Nesuvadžiók mergelkos, brude! Krš.
◊ liežuviùs suvadžióti suliežuvauti, apkalbėti: Tik to bereik – liežuviùs suvadžióti Krš. Gera boba, liežùvių nesuvadžió[ja] DūnŽ. Nelabi žmonės liežuvius suvadžiojo Tat.
užvadžióti plg. užvedžioti.
1. tr. Sut, M, NdŽ, KŽ visus ar daugelį užvesti.
| refl. Sut.
2. intr. Sn, Alk uždainuoti pirmu balsu: Mūsiškis visada užvadžiója Rdm. Menka ji giesminykė buvo – užvadžiót negalėjo, tik pritardavo Rdm.
3. tr. NdŽ, KŽ, Pln, Vdk, Drsk apgaudinėti: Kadai tu mane naravoji, užvadžióji, sako ana JII6. Ko žmonis užvadžióji? Į miliciją paduoti! Grd.
| refl. Sut: Neužvadžiokimės patys, bet ik be metų apveizdėkimės, pasergėkimės ir klausykime rodos to, kursai pirma nori būt tarpinyku mūsų DP16.
4. tr. prk. nukreipti, nusukti: Atskaluonis… ing tūlus klaidėjimus ir nuodėmes žmones užvadžioja DP518.
5. tr. suvilioti: Neužvadžió[ja] anas (merginas), neprasideda DūnŽ. Kam paviliojai jauną mergelę? Kam užvadžiójai kiemo mergelę? JD703. Ir nestatyki aukštų klėtelių, neužvadžioki kaimo mergelių LMD(Pns).
6. refl. sudraugauti: Neužsivadžióčio su tokiu Šts.

1 žū́ti, žū̃va (žū́sta LzŽ, žū̃na Varn, Vž, Pp; D.Pošk, N, J), žùvo intr. KBII159, K, K.Būg, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD367, SD59, R, MŽ, I, N, L, LL156
1. Skd, Lnk, Lc, Žlb, Vvr, Rsn, Sn, PnmŽ, Btrm, Ant netekti gyvybės, mirti ne savo mirtimi: Žùvo per karą tėtis, i mama mirė Kbr. Vieną vaikelį užauginom, i tas pats žùvo Žeml. Mano vaikas žùvęs karan DrskŽ. Kitas nuo pirmos kulkos žū́sta Dg. Jaunas toks vaikelis buvo, išejo savanoriais ir žùvo Vgr. Ažu itą žemę žùvo tėvas Pst. Seniau, ka karys žū́davo, tai su visu ginklu jį i palaidodavo Gsč. Močia plaukus nuo galvos rauna, rėkia, kad sūnus žùvo Pl. Oi kiek jaunų vyrų kaip ąžuolų an karo žùvo Brž. Ajegis, ajegis kiek išvežė, kiek žùvo, negrįžo! JnšM. Ansiuvau [šv. Agotos] duonos, ir sugrįžo, nežùvo [sūnus] Aln. Ma jį velniai: penki žū́sim, devyniasdešimt penki liks gyvi! Jrb. Sūneli mano, tave auginau, kad karužėj žūsi, niekad nemaniau LTR(Grv). Knebinėjo ten kažkokią miną [sūnus] i žùvo, i sudraskė į gabalus Varn. Karas kada jau praejo, o žmonės kasdien žū́sta Skp. Par tą pirmąjį karą tiek nežùvo svieto, kiek dabar su mašinoms žū̃na End. Visiemi ginocidas (genocidas), lietuviam nieko nebuvo: patys žùvo žùvo žùvo (niekas nebaudžiamas dėl jų naikinimo) Mrk. Žū́sta žmonys kaip musės su tais velnio motociklais Mžš. Žū́sta žmones, kap musios krinta Drsk. Mes noris visi žū́sma, ale bet šiandien bažninčios neuždarys Vž. Nu tas, kas sudegino tą bažnyčią, ans žùvo nelaimingai Šts. Kiek žmonių žū́davo nuo arklių, kiek arkliai užmuša, kap pasibaido Brb. Toks juoko žmogus buvo, miręs ans jau y[ra] a žùvęs Kl. Vyras mūsų šaly juk tam ir gimsta, kad žūtų garbingai ir su kalaviju rankoje V.Krėv.
^ Niekur negali rast – nor žū́k žmogus Dsn. Kas kardu kariauja, tas nuo kardo ir žūva Mair. Kožnas žodis tinka, kožnas darbas: geriau žū́ti neko be ano būti, – toks y[ra] traukimas pri vienas kito (kai įsimyli) Yl.
žūtinai̇̃ A mirtinai, a žūtinai̇̃ ans žuvo tais laikais Kl. Susitarta kautis žūtinai rš.
ǁ mirti: Pažiūrėjo, kad vyras jau žū́sta, jau nebėra pagelbos Antš. Išvežė ištirti, kaip ans y[ra] žùvęs Als. Aš aną išgandinau, ana par muni žùvo Yl. Visi žū́sma, i nebreiks ne vaikų ne vedums Rt. Jei jau žū́su, vis tiek ben po kaldra Brs. Kaip daug samdinykų Tėvo mano turi duonos apsčiai, o aš badu žūstu? Ch1Luk15,17.
| Jeigu jau motina nunyko, o kitos nėr pere, tas [spiečius] jau žū́s Krž. Kai davė chimikalais (chemikalais) linus, tai žùvo darbinykės bitės Aps. Perai žū́sta, ka pikį nugramdai Jrb.
ǁ nudvėsti: Karvė mūsų žùvo Vdn. Karvė pradeda žū́ti, jei suėda nūvalas Yl.
2. vargti, kamuotis: Kadai aš žūvù po tą pelkę, dumblynę arkliams įkritus į versmę J. Žùvo ans tūse miškūse, vargo DūnŽ. Esam žùvę vargę dideliai Žd. Koks čia žmogaus buvimas, žūni̇̀ par dienas, ir gana Vvr. Pasilsėt nebuvo kada – pardien žū́stam Vdn. Ana viena motriška vargsta, žū̃na End. Lebeda vyras, žū́si ilgai Pp. Tamystai vargas – eik, žū́k Kl. I žū́k par visą žiemą su paršeliais Pln. Žū́sme liūb, žū́sme su spragilais Kž. Karštybė, žū́sta svietas Grd. Visą pakaitį žùvom, kol išėmėm [arklį iš duobės] KlvrŽ. Žū̃na vaikai su tais skaitymais, rašymais, ka mokėčiu – padėčiu Rdn. Žùvo labai su vaikais Jdr. Su traukiniu juk aš vėl kelias paras žūnù (ilgai važiuoju) Plt. Ko tu čia žūni̇̀ vienas, leisk, aš tau padėsu Lkv. Žū̃na vyrai su gėrimais, nabagẽliai (iron.) DūnŽ. Nė ji kosėdavo, nė kirminais žuvo TS1900,2-3(Pč). Nei jis turguje per kiauras dienas žuvo, nei karčemoje sėdėjo Vaižg. Nuo pat ryto su tuo kalakutu žūnu: kol nupešiau, kol ką LzP. Sapnuoju kas naktį: žūnu, vargstu, po purvynus braidau – vis po dvarą Žem.
| Ilgai raštūse bežūdamas, pasergėjo vieno[je] vieto[je] sukibusius lakštus M.Valanč. Širšūnas bitei sako: – Dėl ko tu teip žūni, vargsti par visą vasarą? PP52.
3. dingti, prapulti: Dvi nuotraukos žùvo, gal kas pasiėmė Krs. Turėjau išsisiuvinėjus [pagalvėles], per karą žùvo Graž. Ka ta knygutė žū́tų, tę jie savo knygose vis tiek rastų, kiek buvo padėta pinigų Jrb. Kur dalgis mažasis? Taip žū̃na viskas, kas čia būs! Vgr. Buvo [žmonės] i gerai prasigyvenę, viskas žùvo Kl. Jeigu prapuola, žū́sta tie žąsiokai [ganant], taigi tada baras ir tuoj lupt gauna piemenys Slm. Ėmė ir kiaušiniai iš vištidės žūti Pt.
| prk.: Ką pasakysiu, tegu žū̃va tarp mūsų Bgt.
ǁ staiga pasišalinti: Atsivertęs tą lakštą, ėmęs skaityt – tuoj ir ėmę visi tie numirėliai vienas po kito žūt, žūt ir visi išėję sau Sln.
4. nustoti egzistuoti, prarasti vertę: Dvi tūkstanti rublių padėjau į banką, tie piningai žùvo Vž. Taupkasė[je] pinigai kap ir žùvo – skatikus perrašė Brš. Karalius žùvo, piningai žùvo Yl. Seniau susrinkdavo auksą, auksas nežū́sta On. Per karą tas Dievas žùvo Snt. Jeigu ašiai tik an patalo, tai viskas (ūkis, tvarka) mūsų žū́sta Šmn. Eini senyn, negali sugalvoti, tas pats da žū̃na galvo[je] Vkš. Žūna mano jaunystėlė, jaunosios dienelės KrvD65. Visos taikos išlaikymo viltys yra žuvusios sp. Prigimtos dovanos, išmintis, atminimas … veikiai žūva, kad jomis žmogus dažnai garbėsp ir liaupsėsp Dievo ir naudosp artimųjų nevartoja DP391. Dūšios nežū̃va paskui numirimą DP578.
^ Kas žuvo, tas pražuvo Sln. Tas, kas buvo, žùvo, ir reikia prie naujo gyvenimo prisitaikyti Plšk. Kas buvo – jau žuvo, sugrįžti negali! Mair. Čia yra, čia nėra, bet niekuomet nežūva (mėnulis) Pnd.
žūtinai̇̃ adv.: Pusė pinigų nue[jo] žūtinai̇̃ Grv.
žùvusiai adv.: Y[ra] žùvusiai viskas, nu šaukšto i žvakės reik pirkti Slnt.
5. Lg sunykti: Viena tikrai žùs obelė Šd. Jau sakau, žùvo mano kadugutis Graž. Mūso to meto bulvės buvo žùvusios, bulvių nebuvo Krt. Labai žvarbią bemiegę žiemą žūva daug medžių rš. Vienam kaimynui šienas ir javai žuvę J.Jabl.
ǁ sugesti: Jei randi, tai gerai, o jei nerandi, tai žū́sta tie kiaušiniai Kpč.
^ Ką geras valgymas žùs, geriau blogas pilvas pliš Aln.
6. ŠT352 patirti sunkumų, į bėdą patekti: Vaikeliai, už tuos pinigus daugiausia ir žūsta žmonės Jz. Ant amžių nežūsit, jei su manim būsit Skr. Mergytė mano, tekėk už mane, tai tu nežū́si, varge nebūsi JV9.
7. bažn. darytis blogam, smukti morališkai: Viešpatie, gelb mus, nes šitai žū́vame DP79. Būk mums Dievas maloningas, mus, žūstančius savo vaikus, priimk savęsp mus varguolius PK165. Žmogus, neklausąs Dievo, žūna kaip vaikas be tėvo Sch104(Rg).
8. lakstyti, duotis: Tik eina, tik žū́sta vištos, aždaryk paėmus Klt. Tik žū́sta vaikai pakraščiais Klt.
ǁ dažnai lankytis, landžioti: Žū́sta i žū́sta, būdavo, kasdien [kaimynė], o dabar ne Klt. Pirkia nerakinta, žū́sta vagiai naktį Klt. Teip ir žūsta, kad kas pavogt Trgn.
9. vaikytis madų: Žū̃na jauni su drobužiais, su plaukais, o kokie nėkai Krš.
◊ žū́ti bū́ti; žū́ta bū́ta; (ar) žū́ti ar bū́ti End būtinai: Žū́ta bū́ta, bet ištekėta J.Jabl, Š. Žū́ta bū́ta reik važiuoti Lkv. Žū́ti bū́ti reik padirbti Krš. A žū́ti, a bū́ti, o visi bijojo [po karo]: čia kars, čia pjaus Sd. Širdį pjausią žū́ti ar bū́ti Krš. Dabar jie nepuls nei mūsų, nei lenkų, o ruošis į kovą žūt ar būt A.Vien.
1 išžū́ti intr. K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ; Sut, LL156, DS207(Šmk)
1. išmirti ne savo mirtimi, visiems žūti: Šaudė žmones, kiek žmonių išžùvo Bsg. Kiek tų kareivelių yr visur išžùvę Kv. Išžùvo netol šimto kareivių Krš. Kiek žmonių dabar išžū̃na be karo, be nėko Rdn. Išžùvę ponai, išdingę Pvn. Rymiečiai, iš visų pusių apstoti, be mažo ko visi išžuvo TS1898,5-6. Ant tos plikos vietos, duok Dieve, idant išžūtumiam I. „Maištininkai“ vieni išžuvo ant kartuvių, kiti mūšiuose, kiti tapė iššaudyti A1884,156. Daugybės lietuvių tą dieną versmėse Narvos upės išžuvo S.Dauk.
2. Pvn išvargti: Metus tame lauže išžùvo, po tam kitur išejo gyventi DūnŽ. Išžùvo žmonys šį metą Krš. Tamošius Uvainis, Varnių kanaunykas, 1745 m. klebonu patapęs, begyniodamas turtų savo klebonijos, nemaž sūdūse išžuvo M.Valanč.
3. KŽ dingti, prapulti: Katilaitis toks buvo, paliava vidus išdirbtas, liuob sakys, tuščio nekaitinkiat, paliava išžū́s Plt. Jog tų kningų nedaug yr, visos jau išžuvo D.Pošk.
1 nužū́ti intr. KBI40, K, Rtr, KŽ; Kel1865,6, M
1. Grv numirti ne savo mirtimi: Daba tik i girdėti: tas nūžùvo, tas nūžùvo Šv. Sūnus vienas buvo, tas pats nužùvo Erž. Tryleka jaunų nužùvo šį metą: kitas pasikorė, kitas pasipjovė, kitas nusiskandino Všv. Kariuominėj ir nužùvo Pst. Pareidamas įkrito į tokį karnolį, galėjo i nužū́ti End. Ar nužuvo, ar nuskendo, ar su kita sukalbėjo LTR(Trg). Ne vienas nužūsta tokią naktį, nes išklydęs iš kelio ar į versmę kur įpuola, arba, jei speiguota, sušąlna! BM305(Pvn). Sūde kai sviets drebės ir grūs, jis nesugaiš neigi nužūs RD200. Daug žmonių nužuvusių ir sužeistų LC1887,9. Seniau pagal kelio kryžius statydavo, kur rasdavo kokį nužùvusį Grž. Mani vieną ištraukė iš prapulties, kurioj visi mano drauginykai nuožuvo I. Kaip pradėjo mani mušti ir pati nuožuvo IM1862,51.
^ Ką turiam jeib kaip būti, geriaus nužūti D(167psl.). Nei pėdelės, nei takelio, jei nori – nužū́k End.
ǁ mirti: Popieriais apkrovėm i nūžùvo [bičių] motynikė Jdr. Daug bičių nužùvo Pd.
ǁ nugaišti: Bevedant visi ėrukai nužùvo Jdr. Nužùvo tas veršis, nė rykmečio nesulaukė Krž. Tame rave tropijas nužū́ti ne tikt karvėms, bet ir arkliams BM329(Krš).
2. J, Š, DŽ, NdŽ nusilpti, nuvargti, nusikamuoti: Nužùvęs, suvargęs, nėkai [iš vyro] Rdn. Neduok Dieve, ka reiktų su paukščiais par dieną vargti, nužū́ti greit gali Vn. Esu nuvargęs nužùvęs, kur aš čia nuejau, nebrandu numų Kl. Nužuvo, vargšelis, par dieną dirbdamas Pkp. Parejo tėvas iš lauko nužùvęs ir atsigulė Šll. Bebėgdama par visus tus savo nepabengamus darbus – nuvargau, nužuváu Vkš. Purvyne nūsivalioji, nūžūni̇̀ prisisprogęs (iron.) DūnŽ. Kaip čia ir parvažiavai per tokią kaitrą, arklys nužuvęs visai Srv. Jei bitės nužuvusios pavasarį, tai tiek ir medaus iš jų tikėkis Pš. Bagotas gaspadorius meilingai prižadėjo nužùvusius keleivius numūse savo parnakvinti BM341(Dr). Po tokio vargingo darbo, nužuvę per dieną, dvaro darbininkai vėl vargsta be doro poilsio Žem. Ale tas vaikas nenužuvo nei vilko pilve BsPII142(Prnv). Neturtu ir ligomis daugumas nužuvo TS1901,1b. Liepė skatinti lečius, nužuvusius vergysto[je], idant keltumias priš miečeivius S.Dauk.
3. dingti, prapulti: Kažkur nužùvo mergaitė – gal į sodą išlėkė Ėr. Du vištyčiai nužùvo Bt. Šį pavasarį višta nužùvo Žr. Ar sulauksime to brangaus skarbo, ar tas nuorašas gal kur nužuvo Mair. Popieriai ir plenas … kažin kur kanceliarijose buvo nužuvę TS1899,6.
| Visa itep nužùs Lz.
| prk.: Rūpinkis, idant stotumbeis mielu vasarūgiu pašlavinto čiepo jo, kuriamui užmokėjimas visad apstingas ir dosningas yra, o niekad nenužus MP96.
1 pažū́ti intr.
1. numirti ne savo mirtimi: Didiejai susikimba, o kiek tų mažųjų pažū̃na Šv.
2. NdŽ pavargti, pasikamuoti: Pažùvo ir dar kiek nabagė už tokio latro išejusi Krš. Ir vėleik pažùvęs išvažiavo Ub.
1 paržū́ti intr. sunkiai, vargingai parvažiuoti: Paržùvome, parvažiavome NdŽ.
1 péržūti intr. į bėdą papulti, pražūti: Paržūti, parvargti S.Dauk. Kad apsieičiau su jais smarkiai, paržuvę būtų brš. Kaltybėse neperžuvę giedotum šventą poterį brš.
1 pražū́ti intr. Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; SD3359, SD450, KlG97, R, D.Pošk, Sut, N, M, ŠT3,330,340
1. J numirti: Daugel mūsų brolių nuo bado pražuvo Pn. Pražùvo vaikas su kepenoms Žr. Toks gražus berniokas ir pražùvo Pb. Matai, dvyleka turės pražū́ti, trylektasis tegalės paimti tus [užkeiktus] piningus (ps.) Sd. Su išminavimu labai daug pražùvo Akn. Keturi broliai, ir visi pražùvo – nebėr dabar nei vieno Plvn. Ka galėtumi senas žmogus nu smerčio išsisukti, o žinai, ka kiteip nebūs – kiek buvo, visi pražùvo, nė vienas nebsivalkio[ja] po svietą End. O ka ne smertis, i nepražùvo, i parejo Plt. Bus kalėjimas, ir tu, tėvai, pražū́si ažu jo Sug. Ne ko už tavęs būč pakliuvus, geriau mažiukė būč pražuvus LLDII102. Velei man jaunai Dunojuj pražūtie, nei ką su kazokėliu ant šliūbelio stot (d.) Dv. Jei negrįšiu, mergužėle, reiks tame kare pražūt, pasirink kitą bernelį, linkiu jums laimingai būt LTR(Lp). Su rusais, su prūsais didis karas buvo, ir tavo bernelis tam kare pražuvo LTR(Krok). Kas nenorėtų … smerčia amžina pražūt, teklauso Pono, savęsp kalbančio PK244. Visi, kurie ima kalaviją, kalaviju pražū̃va DP154.
| Bitinelis pražū̃na, i visos bitės nyksta Lpl. Kas čia bebūs iš tų bičių – pražuvusi ta motinelė Plt.
pražūtinai̇̃
ǁ nugaišti, nudvėsti: Plumpt man po kojų i pražùvo ans (paukštis) Stl. Pražùvo veršis Rd.
2. į vargą, bėdą patekti, patirti sunkumų, nemalonumų: Pražùvo bernelis svetimoj šalelėj Gg. Pražū̃čiau aš išvažiavusi Krg. Šiaip taip tarp žmonių nepražū́su Krž. Sako, tau reik žanyties, tu viena i pražū́si Yl. Piršlienė pirš, vaikas pražùs Brš. Jeigu tu imsi bijoti, tu čia pražū́si Nmk. Pražùs anas vienas likę LzŽ. Jau, Stasele, būsi nepražùvusi, Stasele, aš tavi mylėsiu kaip akelę vieną kakto[je] Trk. Paimsi ponią, ponu nebūsi, paimsi mane – ir nepražū́si (d.) Slk. Su anuo nepražū́si, su anuo ir danguo[je] būsi Pln. Neverk, mergele, tu nepražūsi, už mane jauno varge nebūsi LTR(Klvr). Jei bernužėlis padorus, už jo gerai būsiu, o jei koksai pijokėlis, per amžius pražūsiu! LTR(Plv). Par tą savo sprogimą (girtuokliavimą) pražùvęs Krš. Kiek tokių bernužėlių pražùvo, nusigėrė be skaičiaus Jnšk. Da jeigu pirkčiau, pražū́čiau amžinai – tokia brangybė [vaistų] Sur. Mama, dovenok, neklausiau tamstos žodelių, pražuváu dabar Žeml. Jeigu aš kitaip šnekėsu, aš pražùvęs vis tiek būsu Všv. Vyras yr kalėjime, rokuo[ja], jau pražùvusi esu Kal. Pražū́si, vaikel, pinigus teip mėtydamas Mžš. Pasenau, akims nematau – ir pražuváu čystai Pp. Pražū́si par žuvelę, nukąs pirščioką (gąsdina vaiką) Ant. Mergelė buvo, kol protelio buvo, protelio nebliko, mergelė pražùvo Sd. Nepražū́s ans, tas vyras, kad i netarnausi, ans nemirs End.
^ Kas bus, kas nebus, lietuvis nepražus LTR. Kas bus, bet mužikas nepražus LTR(Auk). Su pinigais ir pragare nepražūsi PPr300. Gera galva bėdoje nepražūsta KrvP(Žml). Su razumu i girio[je] nepražūsi LTR(Vdk). Nesiženijęs nebūsi, apsiženijęs pražū́si Skdv, Gž, An. Nebijok, katras tavo bus, nė vandeny nepražùs Mrj. Katras tavo bus, tas ir pekloj nepražùs Ds.
3. ZtŽ nežinia kur dingti: Par karą pražùvo mun ta knyga Vgr. Kai ne pražūtinoja, tai ir nepražuvo [pinigai] Plvn. Gaspadinė nustebusi sako, kad par tiek metų, kaip gyvenu, nėra adata pražuvusi LTR(Pp). Šventas Antanas pražū́tus daiktus atranda Šts. Antrą naktį vėl pražuvo vienas auksinis obuolys LTR(Rk). Pražuvo bobutei jau visos ožkos LTR(Dr). Ilgai karalius ieškojo savo pražuvusių dukterų, bet niekur jų nerado LTR(Grk). Vienoms baltosioms kelnėms pražùvo žmogus Vkš. Tie žmonys pražùvo: pragyveno a du metus, – nėkas nežinojo, kame anie yr Klk. Senybės[e] matėm[ė]s, kur buvai pražùvęs? Žmt. Viešpatis yra karalius ant amžio ir visada tepražūst pagonys iš žemės jo Mž525. Kad buvo radus taip mielą pražuvusį vaikelį, savo sūnelį MP3. Bet geriaus eikit aviump pražuvusiump BtMt10,6. Piemuo avies pražuvusios ieško, atradęs ded ant pečių savo džiaugdamos P.
^ Pražuvo lyg vilkas miške LTR(Auk). Pražuvo kaip akmuo į vandenį LTR. Pražuvo, kaip degt sudegė LTR(Jnš). Pražuvo, kaip smilgose sudegė LTR(Krk). Pražuvo kaip ugnyj LTR(Žg). Kaip į ugnį, kaip kur anie pražuvo Trk.
4. netikėtai dingti iš akių, pasitraukti, pasišalinti: Iš vieno šono pasirodė [vilkas] – pražùvo, iš kito pasirodė – pražùvo Grz. Jis pražùvo, aš žiūriu, kur jis dingo Škt. Kokį laiką pabuvęs ir tas akmuo pražuvęs Sln. I ta mergaitė paliko liuosa, o tas smakas pražùvo Yl. Sarna (stirna) pražùvo medžiañ (miške) tąkart Rod. Kur ta baba mūsų pražùvo su pienu? Grnk. Nepražū́k, tujau pietai būs gatavi Krš. Vieną kartą tos gulbės buvo pražùvę, kaip potvynis, buvo paplaukę toliau Bsg. Vieni vyrai geri būtų, kad ant turgaus nepražūtų A.Strazd.
5. labai įsitraukti į kokį darbą, veiksmą, vargti: Neturu kada prisėsti, pražùvusi esu su tais darbais Pp. Su savo tais gyvoliais žmogus pražùvęs buvo, i viskas Trk. Moterys vasarą pražū̃va su darbais Jnš. Buvau pražùvusi vaikais, kol dvyleka paauginau Ggr. Aš manau, kad jūs popierose pražuvę PnmA. Ta su tuo daržu pražùvusi Vgr. Su snaudimu pražùvęs senis, netrunka prisnausti Rdn. Vyriškis su rūkymu, gėrimu pražùvęs Jd. Kaip tu esi su ta šnapše pražùvęs! End. Bobos su liežuviais pražùvusios Rdn. Pražùvę mūso žmonys su skundimais Krš. Pražùvę [vaikai] su tais žaidimais Vn.
6. SPII78 niekais nueiti, netekti vertės: Kiek jau piningų pražùvo, šikti nuejo, nepasimoko svietas – kraunas, vargsta Krš. Vienas nesuvalgai, jau turi pjaut par pusę [svogūno galvą], kai parpjauni, vėl ans pražū̃na agi Grz. Jeigu žudikas, tai atpažinsi, matai, nekaltas kraujas nepražū̃va Žž. Ir pinigai pražuvo, ir kiek vargo reikėjo pakelti S.Čiurl. Ir atsakė Nemunėlis – jau pražūtas vainikėlis LTR(Slk). Atsimink, kad nei viena tavo ašara veltui nepražus jo (Dievo) akyse V.Krėv. Tvirtai tikiu, jog nė viena ašara, nė vienas skausmas nepražūna Pč. Surinkite trupučius, kurie atliko, idant nepražūtų MP122. Nes naudingiaus tau yra, idant viens iš sąnarių tavo pražūtų, neng jeib visas kūnas tavo įmestas būtų ing peklos ugnį BtMt6,30.
^ Nė vieno jūsų plaukas nuo galvos nepražus SkvApD27,34. Tarnyba karaliui ir malda Dievui nepražū́sta JT364.
pražūtinai̇̃
7. BŽ66 praeiti, pasibaigti: Kas seniau buvo, viskas pražùvo Ds. Senyboj kas buvo, tai jau pražùvo Švnč. Pražuvo man linksmybė, dabar laikas liūdėt LTR(Ob). Gailu gailu, kad pražuvo, tikrai puikus sapnas buvo LTR(Brž). Duotum lazdà – visa liga pražū́t Švnč. Nė metų nebuvo, kaip meilė pražuvo LTR. Buvo laimužė, buvo, ir pražuvo kaip sapnas LzP. Pražus girtybės, paleistuvystės, barniai, provos, vagystės A1884,335.
8. išnykti, nebebūti: Žiūrėdavom, ka tik tas keliukas nepražū́tum Krž. Pievoms pražùvęs kelias Krž. Žanysys, mergelei pavardė tuokart pražū̃na Sd. Nuo ožkos pieno visos žaizdos pražùvo Rd. Pražysta i vėl pražū̃na [paparčio žiedas] Vdk. Priėmė jį draugystėn kasėjų pražuvusio miesto M.Valanč. Jeigu būriniai debesys vakare nepražūna, oras pablogės prš.
| Jaunimas jau pražùvo (sumažėjo) Akn.
| prk.: Visas džiugesys jaunojo vyro pražuvo M.Katil.
9. prastai augant sunykti: Durpynuos pražū́sta linai Pn. Rugiai dėl blogo pavasario pražùvo Mrs. Kada bus liūtinga vasara, tada pražùs bulbos, supus Aps. Jei augs labai gražūs, pavagia ir pasodina savan [daržan], tai anie burokai pražùs Sur. Išlindę i pražùvo [bulvės] Grnk. Kviečiai, kurie lopais pražuvo, yra labai brangūs A1883,218. Visa vasara buvo karšta, visas vasarojus pražuvo TS1902,2-3b.
10. vargti, kentėti: Reik pražū́ti, kol išplaus drabužį iš pelenų Rt. Bagotas, o vis šauka pražùvęs i pražùvęs Krš. Ten aš jau i pražū́siu visą savo amžių Yl. Pražùvę anie su tais pusininkais KlvrŽ. Mama su ta galva pražùvusi (skauda galvą) Kv. Aš be tavęs, bernužėli, ilgą laiką pražuvau LTR(Aln).
11. PK211, K bažn. netekti Dievo malonės, į pražūtį patekti: Amžinai su kūnu ir siela pražū́ti NdŽ. Idant pavargusius ir pražūstančius gelbėtumbi Mž558. Bučiuokiat sūnų, jeib neapsirūstautų ir pražūtumbit jūs ant kelio Mž507. Turėjo jamui vėl in loską prigręžt aną biedną ir pražuvusį žmogų MP150. Nesa sūnus žmogaus atejo ieškoti ir išganyti tatai, kas pražuvę yra VlnE183. Šitai žmogus, kuris už tave, žmogau, teip daug ir kentė, ir darė, idant tu ant amžių nepražūtum̃bei DP170. Eik šalin nuog manęs, nes pražuvęs esi, ta spaviednis, kurią darai, nieko tau nepamacis brš.
^ Dieve duok mirt, o ne pražūt B, MŽ, PrLXVII1.
1 prižū́ti intr.
1. Rdn privargti: Prižuváu, privargau [su ligoniu] par naktes Užv. Kiek prižùvom jaujose su spragilais – baimės DūnŽ. Ūkė[je] tik prižū́si, ne praturtėsi Krš. Kiek prižùvo žmonys po Cibirus (Sibirus), po lagerius, o užmiršo Krš. Kad kumelė metas, ka kumelys y[ra] prižùvęs, tepk pažiaunes ir pauodegį su pušine smala Šts. O kiek jis privargo, prižuvo pagalbos ieškodamas Žem.
2. NdŽ daugeliui mirti.
1 sužū́ti intr. Rtr, KŽ; M
1. NdŽ staiga tragiškai mirti: Abipus sužuvo 100 000 žmonių A1883,109. Par karą daug jaunų vyrų sužū̃na Ldv. Ne visi sužùvę surašyti [kryžiuje] Prl. Ir jaunų vyrų kiek daug sužū̃na iš laisvės Vdk. Nebevažiuok tokiam neramiam laike – gali sužū́t Mžš.
ǁ numirti: Šešis metus liga truko, jis turėjo sužū́t Pgg.
ǁ nugaišti: Kitas paršiukas atsistatė, kitas i sužùvo Rdn.
2. NdŽ suvargti, prisikamuoti: Sužuváu suvargau čia po karo Grd. Sužùvęs, sveikatos nebė[ra] DūnŽ. Kiek sužùvusių žmonių po Sibirus, po visas peklas Krš. Sužùvom, ale nepražuvom, i ten (Sibire) prasigyvenom Rdn. Vienas sūnus miške sužùvo, kitas stribokas žmonis žudė, mat kaip Rdn. Su ta širdžia esu dikčiom sužùvusi Kv. Sužùvęs ans buvo, vieni šakaleliai Kl. Sužùvę žmonys, piktumu dega Krš. Sužuváu, suplukau, kol tokį kelią nuejau Up. A tu, dukterele, nesužū́si su tokiu žalčiu? Rdn. Suvargę sužuvę, visuomet be šeimynos Žem. Sužùvo kaimas par visokius keitimos, keitė i keitė viską Rdn. Sušlapo Vielutienė, sušalo sužuvo, o žuvų kaip nėra, taip nėra Pč.
| refl. NdŽ: Trobo[je] susižùvo, i tiek DūnŽ. Susižūnù par visą dieną bulvėse Šts. Ne tas vaikis, būtumiam visai susižùvę Rdn.
3. labai į ką įsitraukti, būti užsiėmusiam: Motriškos juo sužùvusios su darbais, vyrams kas ten Akm. Vakar aš buvau sužùvusi su toms malkoms Trg. Sužuváu su tais popieriais Krš. Sužùvęs vaikas su dviračiu, žmoguo negal pasakyti Krš. Daug vyrų sužùvę su gėrimu, Dievaliau! Rdn. Tas vaikesas su mergoms sužùvęs, labai smailus an mergų Rdn. Ta nabagėlė sužuvusi su sesers tekūte Žem.
| refl.: Į poterius puoliau i verkiau, kaip vaikas susižùvo su gė́rimais Rdn.
4. į bėdą patekti: Sužùvo ano draugas, pana a vaiko laukantỹs Rdn. O kiek žmonių sužùvo par teisybę Krš. Par liežuvį žmonys tankiai sužū̃na Krš. Bevogdamas karts i sužūni̇̀ (būni sučiuptas) Rdn.
5. NdŽ dingti, pražūti: Gal kely laiškai sužuvo J.Bil. Karė užejo, tai viskas sužùvo Šl. Jų anas kaukozinis (kolūkinis) stažas jau sužùvo Mžš. Litas buvo tvirtas, tik sužùvo par rūsą Rdn. Draugija sužus pergalėta kaimėnų A1884,36(J.Šliūp). Nelab toli dvaras buvo, mažu lig šiol jau sužuvo TS1900,6-7.
6. sunykti, neužderėti: Lomoje pasėjau avižas – ir sužùvo Pc. Šįmet javai visai sužuvo – nei duonos neteksi rš.
7. Q161 prk. labai susijaudinti, įsikarščiuoti.

sùkti, -a, -o (-ė)
1. tr. Q127, SD112,201, R, R103, MŽ, N, K, LL226, Jdr, Krt, Slnt, Lkž, Lk, Mšk, Všn, Prng, Aps versti judėti aplink savo ašį: Jis turėjęs gerą vandens malūną, sukamą didelės upės vandeniu J.Balč. [V]anduo darmai nevarvėjo, sùkė akmenis, girnas Pb. Tę vanduva sùka girnas, o čia rankom sùka Šlčn. Akminai [girnose] buvo pataisyti, su ranka sukami̇̀ Všv. Gaidžio sugiedojimu jau girnas sùksi (malsi) Krš. Visą žiemą sùkėma girnas LKKXI222(Trak). Suki̇̀ suki̇̀ girneles, paskui bėgi in ratelį Pun. Girnas sùksma, susimalsma i ėsma Kv. Viena ranka girnas sùkė, kita ranka mane supė (d.) Ad. Suksi girneles be pailselio LTR(Krtn). Sėdies, kap imi koja sùkt [ratelį], net koja sopa! Rod. Žiemą kito nieko nedirbs, tiktai sùks ratelį (verps) Plng. Arbą turėjo savo, nu ir arbavos: vienas pils, kitas sùks, kitas šlavinės Lpl. Mašinos ten linams minti buvo tokios jau, su arkliu sùkamos Žr. Patys savim sùkėm šiečką Mrc. Mūsų muštokė ranka sukamà, tai labai lengva PnmR. Sùkamas į vėjį (vėjo) malūnas Žg. Puodžius tur ratą kojomis savo sukti CII407. Kerčioje kiemo šulinė, ratu sukama Žem. Domicėlė suka telefono diską, paprašo priimti užsakymą V.Bub. Jūs sùktūt Lkm. Suksu raktelį – suskambės d. Aš dainuosiu ir rylą (jos rankenėlę) suksiu, o tu šoksi rš. Sukamieji vargonai LC1889,16. Sukamàsis kranas NdŽ. Sukamasis gręžimo būdas GTŽ. Traktoriukai atsirado jau, su žibalu pradėjo sùkti (varyti mechanizmą) jau Pp. Sùkanti arkliai LKGII315(Knv).
^ Liežuvis ne melnyčia: kiek nori suk – miltų nesumalsi LTR(Vdk).
sukamai̇̃ adv.: Smeik [smeigtuką] sukamai̇̃, tai geriau lįs Vlkj.
suktinai̇̃ adv.: Pilsi su rieškutėms ir malsi suktinai̇̃ Mžk. Piemenys suktinai̇̃ išsuka [alksnio, karklo] šerdį laukan, kad birbynes suka Šts. Vienu delnu suktinai nusukė zūbelius Vaižg.
| refl. Q127, SD112,388, B821, MŽ, N, LL306, Rtr: Ratas ant ašies braškėdams sùkasi sunkiai K.Donel. Arkliai traukia, bet ratai nesi̇̀suka Dkš. Čia su koja suki, čia ratelis sùkas, čia špuolė eina Kv. Ir tuodu ratu, sako, sukančiuosi (sukąsi); ir tuodu ratu, sako, sukantis J.Jabl. Kelerios girnos jau sudilo, malūne besisukdamos A.Vencl. Pradėjo vė[ja]s pūsti, malūnas sùkties Lk. Senovė[je] liuob pasitaisyti morę: važiuos, sùksis ta morė į rinkį Krt. Tas tekinis sùkas i ta boba sùkas į ratą Sk. Kokia kreiva šeiva, nesi̇̀suka Aln. Išviręs kiaušinis sùkas, žalias nesisuka Erž. Pasakė padarytie lovą, kad ana tep aplink suktų̃s (ps.) Grv. Sukdamós eina [kulka] Ds. Andarokas sùkasis [šokant], net nosis šluosto Krn. Dulkės rūks [šokiuose], sijonai sùksis į rinkį Krt. Sukasi̇̀ LKKXIV223(Grv).
| Avys apsirgo kvaituliu – sukas apei save Krkl. [Nuo Kūčių] iki Naujų metų verpt neduodavo: sako, avys sùkasi Gs. Sukuos kaip avelė kvaitulio Ds. Avelė kaituliu sukasi – eina ratu ir griūva Lnkv.
| prk.: Taip ir sùkasi kaip ratas – koks tas gyvenimas su visais darbais Krs. Prie ūkės toks ratas sùkas i sùkas: tiem gyvuliam perki, sukiši – nieko te pelno! Mžš. Metai greit sùkas – jau ir senatvė Trgn.
^ Pateptas ratas vis geriau sùkas Trgn. Sukis, kedelys (sako šokanti mergina), dar namie keturi (dar keturi kedeliai yra atsargoje) B. Sukas sukas – vis ant vietos (ratelis) Pnd. Augęs miške, gimęs miške, išėjo ant lauko – sukasi (vėjinis malūnas) Jrg(Pn). Ketursparnis žvirbliukas ant kalnelio dailiai sukas (vėjinis malūnas) LTsV579(Klvr). Pana sukas keturiom rankom (vėjinis malūnas) LMD(Sln). Nei pasiutęs, nei padūkęs, o kai sukas – dulka (rėtis) Ds. Kas sukas be vėjo? (vytuvai) Dr. Miške gimęs, miške augęs, parejęs namo kvaituliu sukas (ratelis) Lš.
ǁ priveržti mechanizmo spyruoklę: A sùkėt laikrodį? Mžš.
ǁ VĮ darant, kad judėtų apie savo ašį, įtvirtinti ar atlaisvinti: Sùkti sraigtą NdŽ. Iš ratpėdžio gali kiaulei į nosį drotį sùkti Trk.
^ Niekas mieto į subinę nesuka, gal dar gyventi Dr.
ǁ kelti, traukti, judinant apie ašį atitinkamą įtaisymą: Kasdien viedrą [v]andenio sukù iš šulnio i laistau Klt. Su volu sukamas [v]anduo iš šulinės Šts. Čia kranas stovi, užkabina [vagonėlius]; mes tę keturi sùkam viršun LKT315(Rk).
ǁ griežti judinant ratu instrumento (rylos) rankenėlę: Vaikinas suko kokį be galo graudų romansą rš.
ǁ NdŽ, Aln varstyti (rožančių) poteriaujant: Ražončių sukù sukù kieku linkių Klt. Ką čia liežuvį plaki, ta (tai) geriau rožančių sùk Trk. Rožančių pasiėmęs, atsisėdęs pri pečiaus, sùka į ritinį Žr.
2. intr. L, Rtr judėti ratu, aplink (skriejant, einant): Suka paukščiai ties pušynu, klykia išsigandę S.Nėr. Ir paukštis, iš gūžtos išvytas, vis apie ją suka A.Gric. Pempės tik laksto, tik sùka apei galvas Klk. Cyrulis suka jau, tujau atšils Šts. Bus svečių – šarkos apie triobas sùka (juok.) Šmk. Kitur sùka i sùka [debesys], o čia lytaus nėra Rs. Aplinkui dūmai suka, kibirkštys lakioja į šalis V.Kudir.
| prk.: Atrodai susirūpinęs, vade. Juodos mintys kaip krankliai suka apie tavo galvą V.Myk-Put.
^ Gandras suka apie mūsų gryčią… (susilauksime naujagimio) V.Bub. Apie nosį suka, bet į rankas nesiduoda (musė) Ds.
suktinai̇̃ adv., suktinõs: Gyvatė lipa į medį ne stačiai, bet suktinai̇̃ Šts. Suktinõs kaip rėžė su alkūne! Šts.
| refl. Rtr, Všv, Grv: Varnos po lankas pri [v]andens plakas, sùkas ratanais tokiais Pln. Vieną vakarą aš pamačiau: varnų dunduliai sùkas, ir įsisuko į tą būrį vanagiukas Sd. Parplys (malūnsparnis) apie stogą sùkas Ldv. [Lėktuvas] sùkės, sùkės ir nuskrido te kur in mišką KlbIV82(Mlk). Karuselės jomarke tik sùkdavosi į rundą Nm. Aš nesu nė lingynė[je] lingavusys, nė sūkynė[je] sùkusys – baugšti buvau Kl. [Kuliant spragilais] eisi i duosi: sukýs i sukýs, ratu i ratu Žr. Ėjom ėjom ir sùkėmės vietoj (klaidžiojome aplink, nerasdami kelio) Trgn. In daikto sùkasi avelė ir priėda LKKIX216(Dv). Užeina toks svaigulys: lova sùkasi, sienos sùkasi Ln. Akyse pradeda viskas suktis V.Kudir. Dievuli baltasai, kaip ta visa žemelė sukas, kaip tas visas svietelis girtas APhVII124(A.Baran).
| Sveiks pa sveiks, pradėjo stiklelis aplink stalą sukties Žem.
| prk.: Vis tokios mintys, balabaikos sukasi po galvą Žem. Galvoje sukosi viena mintis rš. Mintyse nuolatos sùkosi brolio laiškas NdŽ. Kai aš liekuosi viena, tai man visokios mintys in galvą sùkasi Mrj. Jam nesiseka šnekėt: tie patys žodžiai sùkasi (kartojasi) Dkš.
^ Sėskis geriau, kogi čia suki̇́es kap šūdas eketėj! Krok. Sukas it skieda eketėj VP42. Ir sukasi kaip ožka apie kelmą LTR(Krč). Aplink nosį sukasi, bet į rankas nesiduoda (kvapas) LTsV545.
ǁ tr. daryti ratą (skriejant, einant aplink): Kaip pilkoji bitelė suko ratą po gėlynėlį, taip ir tu, sesiule, suki ratą po jaunimėlį B.Sruog. Seniau, būdavo, vanagas teip i sùka ratą, pakol nutuliojam Mžš. Jeigu gervės suka ratą ant kieno nors namų, tai iš tų namų kas nors ištekės LTR(Pkr). Jei varnos aukštai pakilę suka ratą ir dūksta – bus didelis viesulas Pnd. Be kepurės ir be batų apie svirną suka ratą LTR(Srj). Kartais [lėktuvai] sukdavo ratus lyg gandrai ir tarškindavo iš kulkosvaidžių V.Bub.
ǁ tr. daryti lankstą: Visi eina i vingį sùka (apeina girtą) Jrb. Kilometrus suktáu nuo jos Dg.
ǁ refl. lakiojant būriu, maišytis, judėti šen ir ten, zuiti: Uodai sùkas į viršų – pagadą žada Dbg. Jos (bitės) par landą eina iš avilio lauka i čia sùkas, duoda Jrb. Kūjagalviai apie pilvą tik sùkas Vj. Pundokai in vandenio sùkasi Dv. Apie pietus šaltis atslūgo, oras suminkštėjo ir ėmė suktis retos snaigės rš.
ǁ refl. prk. daugeliui būti susijusiem su kuriuo vienu objektu: Kareiviškėje apie jį sukosi visų gyvenimas ir šnekos V.Kudir. Grėtė žvalgosi, kur tas žmogus, apie kurį sukasi tokie ginčai I.Simon. Yra kalnas ant Nemuno kranto tarp Tilžės ir Ragainės, apie kurį taip daug pasakų sukasi prš. Apie Nastutę sukasi visi apysakos įvykiai rš.
^ Girto sapnas aplink butelį sukas KrvP(Lž).
3. tr., intr. daryti, kad kas judėtų ratu, aplink: Berniokas tik sùka botagą arkliam apie pasturgalį ir varo greičiau Skrb. Nu dvylekai nakties atsikelsi i sùksi spragilą (kulsi) lig išaušimo Pln. Jis dažnai nusikabindavo pilną kibirą ir imdavo sukti jį aplink galvą rš. Kai tik jis (žąsinas) tave puola, tik čiupk už galvos i sùk į rinkį Žg. Jegu močia skarelės nèsukė (nemojavo skarele, duodama ženklą ateiti), gali ir neit Slm. Vienas sùks arklį, gainios, kiti eis į rinkį su medinėms šakėms Gd. Su ruliu tokiu i sùksi į rinkį tą arklį Gršl. Ruginės košės padės liūb pusbliūdį, ale ka sùksiam, ka sùksiam į rinkį! Als. Aplinkuo kąsnį sukti, t. y. vobulti J. Aplinku apstodami, su makarais sukdami, tai ponystos nebojom, jam zomčinę sukapojom JD383. Kad ma[no] nigdi vargas nesulaukt, kad anas sùkt stračku in ma[no] galvos! Vrnv. Maža kiek, tuoj su kumščiu sùka panosėj Ėr. Medžius sukdamas, lankstydamas nuūžė vėsulas Dr. Viršutinis dangus visus apatinius ir žemesnius su savim drauge suka ir grąžo SPI126.
ǁ kelti, sudaryti (sūkurį, verpetą): Išeinam į kelią, kur vėjas suka smėlio sūkurį A.Vencl. Užeina – vėjas pusto, labai smarkiai suka LTR(Brž). Viesulas pakilo, į grąžtą sùka Grdž. Kur jūrės bangos krantus skalavo, ten dabar vėjas smiltynus suka S.Nėr. Toji upelė sùk verpetėlį BzF24. Lėkė vanagas par pušynelį, sukė verpetą ant ežerelio LTR. Toje pakalnėje tek sriaun' upelis, tame upelyj suk did' verpetą KlpD48.
| refl.: Dundulis sùkas vandenyje JI365. Terp gylės verpetas sùkasi: gali tenai nuskęst LKT241(Žml). [V]anduo sùkantysis be parstogės BM90(Brž). Kur tik kokia užuolanka upėn, tę ir verpetas sukas vandinin Kpč. Netrukus jie pamatė tirštą dulkių debesį sukantis viesulu ir lekiantį artyn J.Balč. Pešasi tėvai, kad plaukų visur išplėštų sùkasi pluoštai K.Donel. Lyg žemei dūmai tik sùkas dūminėj pirkioj Ml. Karvė, ažrietus ragus, kad lekia iš paskos, net smėlys sùkas! Ob.
| prk.: Ištisus metus nesibaigiančiu verpetu sukasi muzikinis gyvenimas sp.
ǁ intr. Dg šėlti, sūkuriuoti (apie vėją): Šitokia vėtra sùka, stogus kiloja LKT240(Žml). Ale ir vėtra sùkė! Vlk.
4. tr. NdŽ, Lb traukti (dalgį, imant pradalgę): Mekšmekštės pievose dalgius suko pjovėjai J.Paukš. Kur suki dalgę, te virsta glėbys Upt. Munie vienam apkyro sùkti [dalgį] Mžk. Dalgį sukant ir grobai sukas, ka nesi pavalgęs Šts. Tokioj žolėj reikia smagiai sùkt dalgę Km.
ǁ pjauti dalgiu: Nuėjo prie daržinės, nusikabino dalgį, paplakė jį trupučiuką, papustė ir pradėjo sukti čia pat žydinčius raudonuosius dobilus J.Paukš. Vedu sùkov pradalgę po pradalgės LKT60(Sd). Jau tas pjovėjas plačią pradalgę sùka LKT250(Rd). Kam tokį didelį pradalgį suki̇̀ – teip neilgai pjausi Dbk. Visą dieną sùkęs turi pailsėti Slč.
5. tr. šokti darant ratą, ratelį: Viliui tai patiko, ypačiai kaip jie ratelį suko I.Simon. Susistvėrę už rankų sukdavę „kubilą“ arba „žvirblį“ ir „kregždelę“, skrajodavę po dvi pori LTI200.
ǁ šokdinti: Būs nibrė, sùksma mergas DūnŽ. Pusė durniaus, kad ponas ir sùks tarnaitę: apibėga aplink ir rankos neduoda, jeigu tarnaitė Pnm. Jo akys net žiba bešokant, ir žiba akys tų merginų, kurias jis suka ratu rš. Ak, kokiu viesulu sukdavo mane Daunys! rš. Suk baltą, suk raudoną, kad širdelei būt malonu (d.) Ds.
ǁ refl. LTR(Žal), Kri, Skd šokti ratu: Pakviesta šokti betgi atsijokėjo, šoko stačiai ir ėmė kaip padūkusi suktis Vaižg. Trys žvejų mergaitės sukasi ratu S.Nėr. Sukosi, šoko, kaip kas išmano ir moka K.Bor. Anuodu ilgai sùkusius po tą aslą, stanciją J. Su bernais sùkėmės kalėduškosa Drsk. Panelė sùkas į rinkį, o tas (jaunikaitis) va eina teip Sk. Teip ema po rankos i sùkas Sd. Šokantieji sukos kaip lapai ir plunksnos vėje prš. Mergaičiūtė sùkas kratos, spadnyčelė balta matos (d.) Rš.
^ Tep smagiai šoka, kad sukas kap vijurkas! Kpč. Sùkas [šokėja] kaip apatinė girnapusė Vj.
6. tr. einant iš visų pusių siausti, supti: Pamatė, ka sùka anų gyvenimą DūnŽ.
7. intr. Vlkš vaikštinėti aplink, sukinėtis (domintis kuo): Kogi jis čia sùka, ar kad kubilėlis [alaus] yr? Slm. Kaip tėvas išlošė pinigų, tai visi giminės tik sùka aplink Jnš. Sukom ir sukom po visus miesto užkampius sp. Jau jis sùka: noria pirkt Jrb.
^ Du pešasi, trečias apie kišenius sùka LTR. Suko suko kaip varna prie vištuko LTsV277(Lkš). Suko, kol padarė štuką LTsV277(Jnš).
| refl. R201, MŽ267, KBI50: Sukas po akių R321. Nesisuk po mano akių! B. Uliojau uliojau, sukiaũs sukiaũs, ale dėlto radau Lb. Kada tik nueik krautuvėn, ir jis jau te sùkas Slm. Aplink karaliaus stalą sukdamos, šunelis pagriebė liūtui iš nagų kąsnelį rš. Nesisuk man po ranka Smn. Jonas sùkas apie mus, kad ką duotum Dglš. Sùkės, sùkės i išsinešė pažasty [skarelę] Klt. Ar ilga (ilgai) tu čia suksi̇́es? LKKXV282(Zt). Vištas išbaidžiau iš pirtes, tai dabar aplink pirtį sùkas Ktk. Sùkas ir sùkas vištos po bulbes Žrm. Sùkės i sùkės žąsiukai in kelio Dglš.
^ Sùkas (painiojasi) kaip penktas ratas py vežimo Klp. Eiki gi nesisukęs ne vagis po jormarko B348,539. Vaikas sukas kaip gyvsidabris, meišia i meišia po akims Rs. Daug yra tokių, kur sukas po akių LTR. Kur mergelės, ten ir bernelis sukas LTR(Krtn). Visi, kurie su šoble sukas (švaistosi), nu šoblės ir pražus M.Valanč.
ǁ refl. Zr būti, lankytis kur: Čia besisukdamas nesitikėtai pasižino su E. Jasinskiu M.Valanč. Sukúos vasarą po žmonis, užsidirbu Krš. Aplei Viduklę taip i sùkomės (ėjome uždarbiaudami) Vdk.
| prk.: Vargas didis, tiesa, est tenai, kur maras sukasi brš.
ǁ refl. būti, pasitaikyti: Miške sukas visokių uogų Šts. Pas mumis šnapšė nesukas, nėr Šts.
| Ūkininkai žemės turi po nedaug, dažniausia sukasi apie 5 ha J.Balč.
8. refl. Grv, Nv vykti, dangintis: Kogi te Birutei reikia sùktis – sėdėt namie! Slm. Velnio gi te reikė sùktis ton Alizavon! Slm. Nagi sukis sau, kad jau teip užsimanei! Drs. Kur tu dabar suki̇́es? Ot, pasiutus kiaulė! Jnšk. Ale dabok tiktai, kaip veikiai ji (ponaičių nosis) nusilenktų, kad … su mumis drauge prisivargt į baudžiavą sùktųs K.Donel.
9. stengtis prisivilioti, įgyti palankumą, meilintis: Bernas apie mergą sùka, lankauja Jnšk. Gal jis apie ją sùka kiek, gal ženytis ketina Jrb. Treškyčią Anę, galima sakyti, nuo pusbernio metų pradėjau sukti J.Paukš. Aš piemenė buvau, jis jau mergas sùkė Nč. Sùko sùko ir prisuko savo gaspadoriaus dukterį Sml. Gyliokas sakąs Stasę suką̃s PnmR.
| refl. Šk, Alv, Vp, Ktk, Pš, Žg: Jonas su Maryte jau sùkas apie vienas kitą Dbk. Vorta (verta) sùktis apie Antanioką: vienatūris Skdt. An šitą berną galima sùktis Užp. Dabar žemė ne madoj, sùkis pri amatininkės Krp.
^ Aliūnė sùkasi apie Povilą kaip vijurkas Rgv. [Vaikinas] sùkas kai verpstė apie mergiotę Klt. Kas apie bobas sukas, tiem nesiseka bitės LMD(Tvr).
ǁ refl. taikytis, stengtis kur patekti: Ten gera vieta, sùkis, Antanai, į žentus Snt. Tę jis parduos tą namą i čia sùksis kur nors Jrb.
ǁ refl. flirtuoti, dūkti, trankytis: Tas Jonis velnių priėdęs, su toms mergoms sùkas Plt. Ana smarkiai sukas su kavalieriais Dr. Sukos su svetimais vyrais ir išejo po kelmo Šts. Pats su mergėms sùkas, pačią už nieką tūra Nt.
ǁ refl. užsiimti kuo: Nors su žeme nèsukuos, bet žinau, koks yra grūdo kritimas didžiausis Šts. Mes su pyragais nèsukamos; gerai, kad ir duonelės netrūkstam Šts. Mes su svečiais nèsukamos Šts. Ano tėvai didžiai su ponybe liūb sukties (bičiuliautis) S.Dauk.
10. intr. I, Lk, Kal einant, vykstant krypti į kurią pusę, keisti judėjimo kryptį: Kokia tau garbė visame kaime, kai į tavo kiemą ima sukti, iš atlaidų grįždami, vienas vežimas, antras, trečias… Vaižg. Injojo in dideles girias, jau tas eržilas suka iš kelio in tankumyną BsPIV259. Iš pėdų apžiūro, kur [žvėris] sùkė Drsk. Kad nereiktų į šoną sùkt, nueičiau Prn. Jis sùko tuo keliu atgal eiti Plšk. Pametęs darbą, sùko į kaimynus NdŽ. Debesys labiau sùka anuo šonu Ėr.
| Audra į šoną suka su debesų kalnais S.Nėr.
| prk.: Saulė dažniau ir dažniau pasirodydavo, žiema į pavasarį suko rš. Vilis anksti ėmė į kairę sùkt (darytis kairiųjų pažiūrų) Jnš.
^ Sutikęs girtą bobą, suk iš kelio – arkliai pasibaidys LTR(Vdk).
| refl. Vkš, Krž: Rasi kelį i vėl sùkis po kairės KlvrŽ. Pavažiavę sùkamos an Rūdaičių Krtn. Arklys neina, sustoja arba sukas ravan LTR(Kp). Sùkdavos iš kelio, kai mane pamatydavo Jrb. Tas vaikas kur nori – sùkas, kur nori – eina Pls. Anas (autobusas) an te sùksis Ign. Garbingas kunigaikštis lenkų, paveikęs Pamarius, sukos su visa galia ant prūsų S.Dauk. Kalbėk su vaikais Izraelio ir sakyk, idant anys suktųsi (paraštėje apsisuktų) ir pasiguldytų prieš lanką Hiro BB2Moz14,2.
| Į vakarus jau saulė sukas E.Miež.
| prk.: Sukiamos ant rublio (skaičiuokime rubliais) – būs brangiai, o markėms – pigiai Šts.
^ Matai durnių, sutikai, tai ir sukis iš kelio LTR(Ds).
ǁ daryti posūkį, vingį (apie kelią, upę): Ar nežinai, kur tas kelias sùka? Ėr. Takas suka į kaimą, į sodybą, susigūžusią po senais topoliais V.Bub.
| refl. Vkš: Kelias ėjo ne tiesiog į namus, bet kokį pusverstį nuo kaimo sukosi į šalį V.Piet. Už Dargvainių sùkas ant Skujinės kelias Všv. Keliūtė sùkas alksnynan Klt. Kaip tas plentelis sùkasis, tai jau lenkai Krm. Ta Siesartis sùkasi pro juos LKT190(Šk).
ǁ tr. praleisti, duoti (kelią): Atvažiuodamas pryš, turi sukti kelį Šts. O dėl ko tu nesuki kelio? Ar tau vienam kelias?! Skd.
11. tr. Q616, NdŽ gręžti į šoną ar atgal, kreipiant keisti padėtį: Bėris vis suko galvą į vartus, karpė ausim V.Bub. Aš ausį sukù – aš nenoriu jos bučiuot Šmk. Sùka vežimą atgal DŽ1. Kad liautumias kerštauti [tarpusavyje] ir suktų ginklą nu savęs ant savo neprietelių S.Dauk. Sùk subinę prie tvoros, kad šuo neįkąstų J. Uodegą sùka arklys, nežino kur dėties [mušamas] Aps. Kai važiuoji, vaikel, tai arklį reikia vis po dešine sùkt Jnšk. Sukiam ienas ant Upynos Up. Kai žvejyba užbaigta, tai ant krašto sukù laivą Rsn. Tėveli mano, į katrą kraštelį suksim juodą laivelį LTR(Brt). Vakare vėl taip pat eina motriškos laukti savo karvių, vėl sùka karves į savo kiemą Krp. Palyčia pritaisyta, kad sùkt (verstų) vagą Pls.
| prk.: Mėgino sukti (patraukti) muni pri žemės, bet neprisuko Šts.
^ Kožnas savo šikinę sùka (kiekvienas save gelbsti) Trgn. Raudona mergelė visus iš kelio suka (uoga) LTR(Ldvn).
| refl. R, MŽ: I tan šonan sukúos, i tan – vėjas neša Klt. Sùkdamos, sùkdamos (gręžiodamasi, apsisukinėdama) beįpuoliau į vidų nu šunų Šts. Ji sukdamõsi išbėgo pro duris PnmA. Ta nenoria, ka jis kibtųs, sùkas nuo jo Jrb. Tada kai sukas šituom arklu, i veršį (jautį) sùka Pb. Su peiliu kai sùkės, būt ir bet kam kliuvę Sug. Negulėk ant vienais šonais, sùkis (verskis) ant antru Štk. Kur sukýs, čia save matai (taip viskas spindi bute) Lkv. Skersas sùksys, kad eisi Kl. Dėl ko šalin sukys nuo munęs? P. Šiaurės vė[ja]s sùkas – būs šalta Krš. Vėjas vakarų sùkosi – medžiai an čia linksta Jsv.
| prk.: Iš pradžios buvo sukęsis (ryžęsis) neleisti, po tam ar piktumas perėjo, ar užmiršo Žem. Nuog bažnyčios nesi̇̀sukė svietas, Dievo bijojo Drsk. Davė … mokytojus …, idant nenešiotų mūsų visokias vėjas aba idant nesisuktume šen ir ten klaiduodami SPI279.
^ Šiaip suksies, taip suksies – vis į akis vėjas LTR(Nm). Sùkis nesisùk – užpakalio nepamatysi Dkš. Ar tu šiap sukis, ar tu tep sukis, vis tiek subinė užpakaly[je] (sakoma, kai darbas nesiseka) Plut. Gali sùkties kaip nori, o nugara vis į užpakalį Rsn. In šunį sukas, in dangų sukas, vienam gale mina, kitam kiša (verpia) LTR(Sl).
ǁ refl. nestovėti tiesiai, krypti į kurią nors pusę (apie drabužį): Sukritau, smunka sùkas sijonai Krš.
ǁ prk. kreipti tam tikra linkme (kalbą, mintį): Steponas mato, kad Vacys nejaučia jo balse geluonies ir, kaip visada, suka kalbą savo pusėn V.Bub. Aš noru sužinoti, o ta nesakos, sùka kalbą į šalį Rdn. Kur tu kalbą suki̇̀? Atsakyk, ko klausu! Krš. [Ligonio] mintys sùka į tamsesnę pusę (darosi liūdnos, pesimistinės) Jd. Ana nora viršų turėti, sùka viską po savam DūnŽ. Ir visą mano troškimą suk ant dangiškų daiktų M.Valanč.
ǁ prk. kalbėti kitaip negu įprasta, keisti tarminę kalbą bendrine kalba: Nereikia sùkt, ale reikia tep, kap mes dudenam Dv. Buvo sukančiõs kalbos, mat Amerikoj buvęs Šts.
12. tr. kreipiant laužti, nutraukti: Sùkti sprandą NdŽ. Suksiù galvą, mesiu peklon molio mint, pakabint (brt.) Mžš. Žioge, žioge, duok deguto! Ka neduosi, sùksiu uostą kai kopūstą! Vdk.
13. tr. kreipiant iš normalios padėties, skaudinti: Jei neišmoksta, kas užduota, teta jam suka ausį arba tėtis juosiasi diržą A.Vencl. Senelė stvėrė mane už ausies ir ėmė negailestingai sukti rš. Kaip vilko marškinėliais, sùko mano rankeles JD419.
ǁ R403, MŽ543 sukioti, grąžyti (rankas, pirštus): Motka pirštus sùkė, plaukus rovė nuog savę [nuskendus sūnui] Pls.
14. tr. daryti lenktą, kreivą: Dalgis iš fabriko yra ištisas, nèsukta koja: reikėjo nešti pas kalvį pasukti koją Šts. Tokios trūbelės sùktos, susuktos susuktos kaip gyvatė Upn. Par tą kelį sùka [koją] lauko[n], čia, matyt, jau ramatikas y[ra] Vgr.
| refl.: Nariai sùkas (krypsta) tie, viskas, sakau, iš senatvos Grd. Kad meti audeklą žiemiu vėju, tai sukas audeklas LMD(Sln).
15. tr. L, Rtr, NdŽ riesti, raityti: Seniau vyrai uostų galus pirštais sùko Vkš. Senis ūsą suka rš. Ir moteres idant … su … viežlybumu dabintųs, ne su plaukais suktais Bt1PvTm2,9.
| refl.: Javai sukėsi iš karščio rš. Krito amaras, pasiuto [obelų] lapiukai sùkties Krš. Anos plaukai patys nèsukas (nesigarbanoja) Vkš. Tas paršas dvilinkas sùkase i virsta Jrb.
16. tr. Q624, L, NdŽ vynioti į ritinį, vyti į kamuolį: Moters suka į šeivą siūlus Grk. Nutrūksta ten bèsukant siūlus į šeivą Plt. Aš galiu sukt siūlus ir patamsy priepročiu Kp. Siūlą sukiaũ per (pas) Malviną Dglš. Viena verpia, antra audžia, o trečioji šilkus sùka JD1470. Suk man tą tolką ant ragų BsPIV92. Nesuk kasos, ba neaugs Pnd. Šarūnė suka plaukų sruogą ant piršto V.Bub. Sùktas, susuktas (suveltas, suglamžytas) rūbas – in kabeliuko reikia pakart Klt.
| Motina neleida mun kuodo sùkti Vkš. Visko buvo: i tų mėsų suktų̃, riestų – kiek tę da jų liko! Jrb.
| refl.: Ant to veleno sùkas siaurai siūlai [rankšluosčiams] Pls.
ǁ vynioti siūlus ant šeivų, trinti: Toks kalvaratas tai tik šeivom sùkt, o ne vilnom verpt Zr. Viena audė, kita verpė, kita šeivas suko LB223.
ǁ vyniojant sutvirtinti, surišti: Vyrai, baikit kūlelius sùkt Mrs. Rykštėm suktà tvora LKAI63(Azr).
ǁ nerti: Sukite kilpą ant savo kaklo! TS1902,1.
ǁ vyniojant daryti, gaminti: Sùkti cigaretę NdŽ.
| refl. tr.: Susisukęs [papirosą] supapsi i vė sùkasi Gs.
ǁ kurti, gaminti (filmą): Šiandien sukami nauji mūsų filmai A.Vencl.
17. tr. Dgp, Sug, Ut, Šmn, End apsukui lenkiant, vejant daryti, gaminti: Suku virvę R403, MŽ543. Kur sùka virves, kebeklis J. Iš pakulų pančius sùka Nmč. Vyrai sùkdavo pančius Rg. Apivaras sukiau vyžom Rud. Krūkus pasdarė ir sùka virves Pls. Nesgi už visu didžiausią gėdą sau turėjo vaikelis šešergis ar septynergis nemokėti vyžinų vyžti, aparų vyti ir tinklų megzti, virvių sukti S.Dauk. Negalima nuo Kūčių iki Naujų metų nieko sukt, ba gyvuliai kvaituliu sukasi LTR(Klvr). Vyteles sùka dangsčiui dengt Klt. Rykštes sùkė in rankos Dv. Eisiu paupėn vyčių sùktų Km. Grįžtes sùka [krosniai kūrenti] i duoną kepa Grž.
ǁ R424, MŽ575 sukeičiant jungti dvi gijas, du siūlus į vieną, dvilinkuoti: Gija nesukta, o siūlas suktas J. Anos nora geriau sudėti du siūlu i nesùkti Trk. Gerai tie pirktiejie siūlai – jų nė sùkt nereikia Jrb. Padarysi [šėtrai užkabą iš] plonai suktos (plonų suktinių siūlų) drobės Ch2Moz26,36.
| refl. Eiš.
ǁ verpti, daryti iš pluošto giją: Da turiu ratelį, da sukù Grdž. Tavo motina tokiom verpstėm sùkė Rod. Linus verpia, o kanapes sùka Vlkv. Aš šaučuko nenorėjau, drotvos sùktie nemokėjau DrskD138.
ǁ pinti: Iš tų rūtų vainiką sukaũ i nemažą nusukau Jrb.
18. tr. Mrj vystyti, vynioti į ką, supti: Sùkėm, supom ir išauginom šiaip teip vaiką Šmn. Nežino kuom sùkt vaikus, perynelės visokios (labai popina) Str. Ji savo kūdikėlį šilkuos sùka Všk. Sùka i sùka lėles Ign. Autus an kojų sùka tik ir nieko nesako Btrm. Šalta rasa, o aš basa – gelia kojeles. Imsim rūbužius, suksim kojeles LTR(Lš). Gerai, ka ir į gazetą (vietoj rūkomojo popieriaus) bėra ko sùkti Slnt.
^ Nesuk šūdą į bovelną (nedailink, neteisink) Kt.
19. refl. SD204 vyniotis aplink: Sùkas vejas apynelis aplink lazdytelę (d.) Prng. Tie žirniukai, puiki kvietkai, po lovelę (lysvelę) sukas (riečia) LTR(Brž). Kelnės plačiausios pasiūta, [klešnės] aplink blauzdas sùkas Klt.
| Rugiai jau sukosi tirštomis gūžtomis, o ir kviečiai net juodavo nuo vešlumo J.Paukš. Ot rugiai gražūs, net verpstėm sukas – bus neišgriežiami! Kb. Mano javai net trūbosna sukas Pls.
20. tr. Krš tam tikru mechanizmu žiesti, formuoti iš minkštos masės: Lyzis suka puodus ir bliūdus Vkš.
ǁ lieti: Mano mama mokėjo grabnyčias sùkt Skr.
21. tr. BŽ97, Pnd krauti, vyti, lipdyti (lizdą): Kovukai jau lizus sùka LKT108(Tt). Jei kregždės prie namų lizdą sùka, prie gegnių, tai laimę neša Dbg. Kad pelės suka lizdus [linų] varpučių galūnėse, būs šlapias ruduo Šts. Kiaulė kinį sùka Vkš. Karklynelyj lizdelį sukau N15. Sùko lizdą pelėda JD96. Jei lig balandžio nepabengei verpti, cyrulis pradės kuodelė[je] lizdą sùkti Brs.
^ Kielė lapielė lipo dangun lizdelio sukti (apynys) LTR.
| refl. tr.: Medžių viršūnėse sukosi lizdus sakalai, ereliai ir didieji vanagai A.Vien.
22. tr. Dr, Všv, Kv maišyti kokiu įrankiu aplink, gaminant ką: Įsipilk į puodą [grietinės], sùk, sùk su šaukštu, i paliks kastinys DūnŽ. Rūgšto pieno antpils, ka pasidaugintų – smatono vieno nesùks Gršl. Dedam sviesto vieną šaukštelį, po biškį sùkam, dedam smetono, druskos, pipiro (darydami kastinį) Brs. Jeigu sùksi daugiau, aišku, kad sviestas išeis [, ne kastinys] Trš. Ką dirbsime? – Košę virsime. – Su kuo suksime? – Su lazda pjauta LTR(Brž). Samagonuo sukti reik turėti beržo virbinį maišytuvą su kvynų kuškiais Šts. Uogienę tuoj bus galima imt: kai suki̇̀, jau spjaudos Lb. Ar, mama, greit suksi̇̀ (virsi) košę? Pc. Suki̇̀ miltų košę Grnk.
23. tr. Bt, Up, Šv, LKT58(Ms), Slnt, Sk, Skrb, Kp, Skp, PnmR, Rk, Ob, Sdk, Užp gaminti (sviestą, kastinį) maišant įrankiu aplink: Šaukštu dideliam bliūde sviestą sùkdavo Vj. I su šaukštu, i su samčiu liūb sùkti [sviestą] LKT53(Skd). Suk antraip sviestą, greičiau susimuš Užv. Sviestą daba sùka sukeklė Kv. Kalatauka sviesto sukamà Vdk. Suk iš širdies ir susuksi Šts.
^ Sviestą iš kaktos nesuksi, kad ir gražus vyras J. Iš miego sviesto nesuksi Sln, Gsč, PPr39.
| refl.: Nesi̇̀suka sviestas, ir daryk, ką nori: jau valanda kaip duodu sušilus Dbk.
24. tr. spausti, malti: Varstotan tarbą [sėmenų] deda ir sùka [aliejų] Žrm. Seniau apie šventą Antaną jau sùkdavo medų, o šiemet nė palaižyt nėr Slm. Atskirai sùkėm medų, kur su cukru; ne toks – turi aitrumo Ln. Su kočėlu sùksi, sùksi, ka to [aguonų] pieno būs tujaus Nt. Su kirvio kotu sùks [kanapes] Všv. Nū ryto turėsi sùkti kiaulėms DūnŽ. Dėk stiebus į malamąją i suk [taboką] Šts. Suktõs mėsos ataveža Klt.
ǁ Trgn, Rmš minti, dirbti (odą, kailį): Sùkt skūrą – nedidelis mokslas: pirma išmirko terp varvalio a terp deguto, tada kiša į mešką i sùka, arklį užkinkę Sml. Tokia skūra tai tik sirmėčiai sùkt Lel.
25. tr. Bt, LTR(Šln), Vb, Ml, Pls auginti, siausti (galvas) (apie kopūstus): Kopūstų lapai dideli, bet nèsuka galvutes Gs. Jau kopūstai sùka galvas – jau spragilus girdžia Sk. Kopūstas išgirsta kultuvę i pradeda sùkt gūžę Skrb. Jauną mėnesį [sodinti] galvų nesuka kopūstai Akm. Kad kopūstai dideles galvas suktų, reikia sodinant padėti ant lysvės didelį akmenį Mrj. Vasarės gūželės tai jau sùka; da tik lapeliai pradėti sùkt Slm.
| Teip gražios rožės: daugiažiedės, baltos ir teip gražiai sùka (krauna žiedus) Lb.
| refl.: Sùkas galvos kopūstų Dglš.
26. tr. Šts daryti (švilpynę) iš atkepusio luobo, ištraukiant šakelės medieną: Pavasarį vaikai iš gluosnių švilpynes sùka Skr. Sùka piemens dūdeles JD128.
| refl.: Na kaip, ar jau dūdos sùkasi? Ldk.
27. tr. rausti, išgriežti: Duobę sukama bomba Ėr.
28. tr. gręžti skalbinius: Koja primygus rūbų nemožna sukt – kojas niežti LTR(Brsl).
29. tr. kramtyti: Tu nieko nedarai, tik in pečiaus sėdi ir duoną suki̇̀ Btrm. Sausagrūdį sukiaũ sukiaũ, ką net daėd[ė] Grv. Rudenį duonelę sùka pilna burna, o pavasarį ir parodai šluopelės nėra Asv.
30. tr. impers. Vdš, Ktk, Vp, Pb, Plm, Krn, Zp, Smn, Lš, Kbr, Btrm, Pls, Lkš, Trk, Krp gelti, skaudėti (ppr. pilvą ar sąnarius): Toks nebetikęs oras – sùka rankas kojas Kp. Momai rankas sùka, nieko negali daryt Dglš. An lietaus tai man sùka kojas, negaliu uliot Nmč. Prieš kokį orą kojas sùka Kdn. Man sausai koją sùka Rdš. Iš kumpio koją sùka Aps. Ot sùka pusiau, kad negaliu suslenkt Str. Mano šie kaulai sukami Rmš. Visą dieną raitaus – sùka vidurius Šln. Pilvą sùka, musėt gumbas Užv. Juo pyragus valgom, juo mumis sùka Žr. Sùka pilvą kai ratan Trgn. Tada kosulys perejo, galvą pradėjo sùkt Rš. Šiąnakt labai pirštą sùkė, sukraipė viseip Slm. Jai dantis nuog nervų sùka Rod. Man antra diena akį sùka Alk. Kad autakojus kočiosi, kojas sùks (priet.) Lb.
31. tr. svaiginti, kvaitinti (galvą): Alus apynių prikištas, širdį degina, galvą suka Žem. Gailės tai labai galvą sùka, tuoj susvaigina – bjauri žolė PnmŽ.
| impers.: Nuog apynių galvą sùka Upn.
| refl. Skp, Všn, Lel, Ln, Aln, Ker, Rod, Žln, Nmč, Trk, Žr, Ms, Kv: Iškvaršo galva mano beverkiant ir sùkasi J. Žvaiginėju, galva man sukas R323, MŽ432. Aukštyn žiūrint, galva sukas Vaižg. Regėti buvo taip toli, taip toli, jog vargšei piemenėlei pradėjo suktis galva J.Balč. Sako, jai ausys skaudančios ir galva sukantis S.Čiurl. Nu garų ėmė galva sukties Krkl. Tik negaliu pastovėti, mun sùkas galva stipriai Žeml. Ta galva sùkas, ūža – ant mirsenos taisaus Mžk. Sugeriam da vynelio, o man jau sùkas galva Ml. Žmogui pačiam pradėjo galva sùktiese Vdk. Kad jau galvoj sùkas, verčia ant šono Žrm.
^ Galvai besisukant nemėgink per lieptą eiti KrvP(Nm). Galvai sukanties kojų nebesuvaldysi VP15.
ǁ refl. impers. trūkti proto: Jam truputį sukasi LTR(Lbv).
32. tr., intr. ppr. impers. Rdm, LTR(Auk), Stk, Švn, Pv, Gdl augti skauduliui, tvinkti: Pašinas kojoj liko, dabar sùka Kt. Man sùka kojos padą – bus jau kokia perauga Pjv. Sùka po padu, negaliu nei paeit Vs. Man sùka pirštą, tai negaliu dirbt Smn. Apstoj[o] votys: viena paskui kitą tik sùka ir sùka Pls.
33. tr. siūlyti, teikti, piršti: Sùko, sùko ir įsuko veršius auginti Grd. Sùka, sùka vis, svotoja, o anas kaip nesiženija, teip nesiženija Klt. Piršlėnė norėjo savo gentainę kaimyno vaikiuo pysukti; suko, suko, bet nesusuko Klp.
ǁ daug kalbėti: Sukiaũ, sukiaũ ir išsisukiau Šlčn. Sùkė sùkė i nieko nepasakė Klt.
34. tr., intr. SD91,360, Sut, L, Rtr, Ds, Lnkv, Up, Nv sukčiauti, apgaudinėti: Maišau, painioju, suku, meluoju SD139. Kad darbo žmogus galėtų savo reikalus ginti, jam reikia suprasti, kas ir kaip jį suka, kas jį melžia J.Jabl. Bet kad reikėjo užrašytūsius piningus mokėti, pradėjo raukyties, makliavoti ir sukti M.Valanč. Eik, kam suki̇̀! Aš matau, kad menkesnę medžiagą duodi! Nmn. Nei sukiaũ, nei vogiau, gyvenau tik iš savo rankų Dbk. Nelošk su juo [kortom]: jis labai sùka Ėr. Par akis sùka, apgaudinėja Krč. Sùka be sarmatos Dbk. Idant tiktai apgautų, bjauriai sukt ir meluot nesigėdi SPII14.
^ Sùkta – nedrūta Dglš. Suks, vogs – nepralobs Mrj.
suktinai̇̃
ǁ tr. neatiduoti, kiek priklauso: Darbinykams algos nesuk M.Valanč. Anys sùkdavo kaip išmislydami ažudarbį On. Aš jam daugiau jau nedirbsiu: vis man sùka ir sùka pinigus Vrn. I tokiai ten ubagei sùks dešimtį rublių! Trk. Sùkti svorį NdŽ. Visi Lauksodyje suka nuo [vokiečių] valdžios, kiek išgali: užrašo vieną gyvulį, o laiko du J.Avyž.
35. refl. Vkš, Sdk stengtis išvengti ką atlikti, išeiti iš keblios padėties: Tingi, sùkasi iš darbo Ėr. Ale ką darysi – reik kaip norint iš bėdos sùkties Šauk. Buvo susipainiojęs (įkliuvęs), bet sùkės, sùkės ir išsikilpavo Kp. Ir čia stebuklingai sùkas adversoriūs, kad jiemus tai (tokius klausimus) uždavinėjame DP139.
^ Kaip tik primenu sutartį, tai sukasi [ponas] lyg gyvatė iš praskilo LzP. Sukas kaip nuogas dilgynėj LTsV200(Ut). Sukas kap musia, šiltose kruopose inkritus LTR(Mrc). Sukas kai yla maiše LTR(Aps). Anas sùkas, sùkas kap laskūtas an ugnies Švnč. Sukisi ligą atimtas B. Sukúos kaip kirmėlė bačkoj, bet nežinau, ar išsisuksiu Dbk. Kaip suksies, kaip nesisuksi – iš smerties neišsisuksi LTR(Km).
36. refl. R212, MŽ283, Sut, I, Mžš, Mlt, LKT364(Mrp), Erž, Vn, Vkš greitai ruoštis, triūsti, darbuotis: Mergikės sukos apie pusrytį ir apyvoką Žem. Todėl tuo abu (gandrai), kaip reik tikriems gaspadoriams, vislab vėl taisyt ir provyt sùkosi greitai K.Donel. Darbylaike po laukus visi sùkas Pgr. Kap atsikeliu su patamsiu, tai sukúos ir sukúos: tai apie pečių, tai apie gyvulius, tai apie vaikus Kpč. Kai linus rauna su talka, tai gaspadinė tik sùkas, tik ruošias po gryčią Skrb. Ka poras vaikų numie būtų, sùktumys nušilęs Krš. Kad šešis vežimus parveži, tai labai reikia sùktis Brt. Kas sukė̃si, tas gyveno Drsk. Motriškos …, aple namus sùkdamos, mažiau tenuvargsta BM391(Rdn). Ir nebūkime kaip tos netikusios mergos, kurios dabar rėdytis pradėjo, dabar suktis, kad jau Viešpatis ejo DP570.
^ Abu sukės kai par rugiapjūtę LTR(Dkk). Sùkas kaip šėrė Slnt. Marytė sùkasi po virtuvę kaip vijurkas Snt. Šeimininkavo, sukosi kaip menturis po košę Žem. Sùkas kaip menturis be kobinio, t. y. žmogus greitai sukas J. Sùkas kai verpstė aplink, gaspadiniauna Klt. Sukas kaip karvalto ratelis Pšl. Sukasi (Sukies Tršk) kaip Darata apie grandį KlK32,87(Brž). Sùksiuos kai melnyčia be vėjo Jrb. Sukis kaip apatinė pusė girnų B360. Kokia te iš jos šeiminykė: sùkas kaip apatinė pusė girnų Dj. I sùkas kaip girnų apatiniasis kūlis Štk. Sukúos kaip mašinelė Krš. Baltras, vienas palikęs, sukos tuščiūse numūse kaip gandras lizde nupavasar M.Valanč.
ǁ labai stengtis, rūpintis: Sukis greitai – veikiaus vieta tropysis B. Jis tai sùkasi į gyvenimą (stengiasi prasigyventi) Gs.
37. refl. Knt, Skd, Skp, Ut, Lp, Klvr, Vl verstis, manytis: Sunku buvo suktis, vienam palikus Žem. Sukis pats, kaip išmanai. Aš savo bėdų turiu K.Bor. Kas begirdėti, kaip sùkatės? Šts. Kažin kaip ten anie bèsukas po Šiaulius? Plt. Našlė paliko su keturiais vaikais, reikėjo gerai sùkties! Rdn. Sunkiai vienai bobai sùkties Krš. Sukáus su savim, vyro pamesta – jug į žemę neįlįsi Šts. Mokėk sùktis, tai ir gyvensi Dkš. Reik sùktis mažu kuo (smulkmenomis, mažmožiais) Plv. Tai agurką užsiaugina, parduoda, tai pamidorą – žmonys sùkasi šiai[p] tei[p] Jsv. Vaikus auginome, dukteris leidome … sukomėsi kaip visi TS1903,11(V.Piet).
| Kampeliuke sukúos (esu suvaržyta, negaliu ką noriu daryti ir kur noriu būti): marti neprileidžia niekur Klt. Čia mun su keturiais arkliais nėr kame sukties – maž žemės tėra Šts.
38. refl. Vkš, Vl, Lp menkti, skursti, nykti: Ko jis pradėjo sùktise – a ne iš rūpesčių? Jrb. Negeros jo akys: kai jis pasižiūria, gyvulys sùkas Šmk. Paršas ėmė sùktis, tai papjovėm Mrj. Paršeliai sukas žemyn (dvesia) Trk.
◊ aki̇̀s sùkti [į šãlį] vengti susitikti, pamatyti, pažiūrėti (gėdijantis): Kai pamato mane, aki̇̀s sùka Jrb. [Tėvas kalbėdamas] užsikirto, suka akis į šalį, bet Akvilei aiški nutylėta mintis J.Avyž.
ant atmintiẽs (galvõs, liežùvio ST208(B), liežùvio gãlo Krs, mintiẽs, minčių̃, põmėties Dbč, Dv, Asv) sùkasi Kv, Žrm sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Sùkasi ant atmintiẽs, o vardo neprisimenu gerai Stk. Ot sùkasi an galvõs, ale negaliu atsimyt Lz. Sùkas ant galvõs, nežinau kaip pasakyt Erž. Ot sùkasi tas kaimas ant liežùvio, ir niekaip negaliu pasakyti Lkč. Prapuolė vardas, dabar man ant liežùvio sùkas Rsn. Ot sùkas ant liežùvio gãlo, ale prisimint negaliu Slv. Sùkasi ant mintiẽs, ale neatsimenu Stk. Sùkasi ant minčių̃, ale kad neatsimenu Btr. ×
ant dū̃šios sùkasi
1. B, R321, MŽ430, PrLXVII19, N sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko.
2. nuolat prisimena: Sukasi ant dūšios, tai ir ant liežuvio M.

ant smagenų̃ sùkasi sakoma, kai kas įkyriai kartojasi mintyse: Man tai viena [daina] sùkas an smagenų̃ Pls.
ant širdiẽs sùkasi; N
1. Kv, Grd sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Sukas ant širdies, ir negaliu atminti I. Sùkas ant širdies, ale niekaip neateina ant liežuvio Bt.
2. nuolat prisimena: O užmirštie ir negalėjo, vis ji jam sùkos an širdiẽs Jrk112. Stov bernytis prie šalies, vis ma[n] sùkas ant širdiẽs JV874.

ant vienõs kójos sùktis
1. būti mikliam, vikriam: Tai mano boba kai ratas an ašies – tik sukas an vienos kojos Ml. Septyniasdešim metų, o do sùkas in vienõs kójos Klt.
2. apie labai besidžiaugiantį: Linksmiausioji, sùkas ant vienõs kójos Lž.

apiẽ (apliñk Grž) aũsį sùkti grasinti, taikytis mušti, suduoti: Mėnesį neišgyveno, o jau suka vienas kitam apie ausį Ėr.
ãšaros sùkasi akysè darosi graudu: Ašaros sukasi jam akyse, sakyt ką norėtų V.Kudir. Norėjo vaikus paglostyti, ėmė ašaros akyse sukties Žem. Skaudu darosi, ašaros sukasi man akyse Pt. ×
barakãtą sùkti
1. Slnt siausti, šėlti: Tik palik vienus vaikus, tujau pradės sukti barakatą Vvr. Kai tik pritemo, ir pradėjo vaikiai su mergoms barakãtą sùkti Krt. Mergei visaip nukrypsta, su vaikiais besukant barakatą Šts.
2. I tuščiai plepėti.
3. bizniauti: Jau tuodu pradėjo sùkti kaži kokį barakãtą Vvr.

čemerỹs nesùks nieko bloga neatsitiks: Valdžios nesùks čemerỹs, ka tik žmonys susišienautų! Krš.
dangtùką sùkti žaisti tokį žaidimą: Eidavom rundu, dangtùką sùkdavom Rsn.
galvà sùkasi
1. rūpi: Jum nesisùkdavo galvà del žemės Trgn. Man sùkasi galvà, kaip jis čia gyvens Mžš.
2. apima puikybė, išdidumas: Kai tokiems žmonėms ima suktis galva, jie darosi pavojingi A.Vencl.
3. eina iš proto, kvaišta: Matyt, jam galva sukas, kad vis nenurimsta KlK14,72(Jnš).
4. labai sunku (mokytis): Kaip nuėjo technikuman, tenai galvà sùkėsi Upn.

gálvą sùkti
1. L, LTR(Ant), Mlk, Slm, Rz, Jnš, Šl, Plk, Dkš galvoti, svarstyti: Susmukęs savo kėdėje, jis galvojo, suko galvą ir ieškojo išeities A.Vien. Vaikai gėrisi pasakos fabula, daug nesukdami galvos, kokia ten yra autoriaus pamatinė mintis J.Balč. Kas čia norėta pasakyti, veltui galvą suktumei rš. Teip, tiem mokytiem daugiau reikia sùkt galvà negu prastiem Mžš.
2. Vdk, Jrb, Ps, Lb vargti protaujant, mokantis: Sùk sùk gálvą, o nieko negali išmokti Vvr. O kam munie reik gálvą sùkti be reikalo Grdm. Galvą prie kningos jaunuomenė suka TS1899,5.
3. Mrj, Bgs, Aln, Ps, Šln rūpintis: Visą dieną vaiko nėra namie, anys ir neieško, nèsuka galvõs LKT331(Gdr). Pro vaikus ir galvõs nèsuku – visi gerai gyvena Krš. Mama nė su vienu tiek nèsukei galvõs, kiek su tuo savo Stasiuku Mžš. Nèsukiau galvõs su namais (būdamas ligoninėje) – sustvarkė Adm. Sùkium gálvą su stogu – sienas sulipdysma Slm. Apie karves nesùk galvõs, sutvarkis be tavę Ktk. Gálvą sukù (jaudinuos, sielojuos), kam ne vieną pirkau paršelį Klt.
4. I, Plk, Plv, Mrj, Vrn, Km, Vp, Brž, Sk, Pc, Šl, Grdm, Vvr versti rūpintis, neduoti ramybės: Ko man suki galvą? – sušuko ponas Žem. Nesùk tu man galvõs su savo siūlais! Žmt. Visą dieną sùkė man gálvą [vaikai] Dgp. Kam man galvà sùktie apie tokius dalykus?! Smal. Sugyvena, nèsuka vienas kitam galvõs Klt.
5. Vkš vilioti, meilintis: Mes tiek kuklios, kiek mokame jaunikaičiams galvas sukti Pt. Jisai gálvą sùka jai, ka eitų už jo Jrb.
6. I stengtis apgauti, apmulkinti: Man galvõs nesùk! Mrj.

galvojè sùkasi
1. Kt, Rod sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Tik sùkasi galvo[je], bet vis dar negaliu atsimint Gs. Ot, man galvõj sùkasi – tik pasakyt! Alk. Sùkasi giesmės galvoj Žrm. Kad ažgirsčiak, pagiedočiak, dar̃ – sùkasi galvõj, ir nemenu LKKXIII121(Grv).
2. rūpi: Jam sukės galvoj, kap čia sužinot, ką vargamista an jo šneka LTR(Vs).
3. trinka protas: Jai jau galvõj sùkas Rmš.

giltinė̃ nesùks nieko bloga neatsitiks: Nebijok, nesùks ano giltinė Užv. Dievui padedant, giltinė nesuks VP13.
giltinė̃ sùka (ką) ištinka mirtis, sunaikinimas: Kodėl jų (ponų) taip daug pirm čėso gi̇̀ltinė sùka? K.Donel. Krūmus ir girias linksmas jau gi̇̀ltinė sùka K.Donel.
giltinė̃ sùka [apiẽ úodegą] artinasi mirtis: Aplink jį giltinė jau suka Grž. Aš jau numatau, kad giltinė suka apie uodegą Slm.
į laukùs sùkti apie neprotingą elgimąsi: Kaip sunkiai protas žmogų valdo – vis į laukùs sùka Krš.
į šãlį sùkti (ką) darytis pranašesniam, lenkti: Jau muni suka į šalį sūnus: geriau už tėvą paskaito Nt.
jáutį už uodegõs sùkti meluoti: Ką čia jáutį už uodegõs suki̇̀! Šv.
káilį sùkti Ėr, Rmš stengtis neįkliūti, išvengti ko: Aš sukaũ káilį, norėjau iš bėdos išsisukt Prn. Kiekvienas savo káilį sùka Rm.
kãklą sùkti LKKXIII123(Grv) žudyti, daryti galą: Bėda an bėdos lenda, o trečia kãklą sùka Lz. Suk tavo kaklą velniai! (keik.) Str. ×
katari̇̀nką sùkti vienodai, nuobodžiai kalbėti: Ir pradeda sukti savo katarinką: Tep tata tep… kas ant stalo, suvalgykim, kas čierkoj – išgerkim K.Saj.
ki̇̀ta sùkus antra vertus, kitu požiūriu: O kita sukus, ko nori? Gmž.
knýpkius sùkti žaisti tokį žaidimą: Kad bus piktas oras, po stalais knýpkius sùka Ktč.
kójas sùkti prie (ant) dùrų mirti: Vargsti, vargsti, žiūrėk – jau reikia sùkt kojelès prie dùrių Btg. Jei ji mun nieko nebūtų dariusi, jau būtų reikėję kójas sùkti ant dùrų Skdv.
lẽtenos sùkasi ant dùrų; LTR apie norintį išeiti.
liežuviù (liežùvį, liežiùvį) sùkti daug plepėti: Jeigu jis taip mikliai gydys, kaip liežuviu suka, po metų kitų nebus ligonių rš. Sùka liežiùvį visi, kap kas moka, kap gali Rš.
liežùvis (liežiùvis) sùkasi įstengia kalbėti: Jos liežùvis sùkas, ji paporina visokių naujienų LKT386(Mrc). Tėvui ne tep liežiùvis sùkas (prastai kalba) Rš. Liežùvis jo nèssuka – atsigėręs arielkos Pls. Mano liežùvis nèsukas vokiškai Plšk.
li̇̀zdą sùkti (sùktis)
1. kurti šeimą: Su Vincentu neiškentu, su Juzuku li̇̀zdą sukù (apie nepastovią merginą) Šll. Reikia jau savo li̇̀zdas sùktie Švnč.
2. įsitaisyti, įsikurti: Pačiame jo valstybės viduryje, jo, galima sakyti, širdyje, priešas sukasi sau lizdą rš.

nósį sùkti
1. veikti uoslę maloniu kvapu: Visa tai buvo taip apetitinga, jog net nosį suko ir seilę varė Vaižg.
2. LKKIII194(Pls) pykti.
3. bjaurėtis smarve: Žmogus, per amžių papratęs padoriai, nosį suka, įėjęs į tokį kiaulininką Žem.

nósį sùkti [į šãlį, pro šãlį, tolỹn] End rodyti nepalankumą, šalintis: Kitą kartą, žiūrėk, jau ir sutarė, ir merga nebesùka nosies J.Balt. Visi čia tokie poniški, mandrūs, suka nuo manęs nosis į šalį J.Avyž. Ji į mane nenori nei žiūrėt – eidama suka nosį tolyn Ėr. Vieną kitą sykį parnešė vaistus – nósę sùka Klm. Pinigų nėr, tai kiekvienas gaspadoraitis nosį pro šalį suka A.Vencl.
nósį sùkti [į šãlį, į trū̃bą] Jnš nemaloniai veikti uoslę: Ką čia teip verdat, kad net nósį sùka? Sv. Tabokas nósį sùka į šalį Varn. Smarvė nósę sùka į trū̃bą Krš.
pakáušį sùkti įtemptai galvoti: Rūpinasi i jis – sùka pakáušį Pn.
pánčius sùkti ėdant velti tarp dantų: Tas arklys nebepaėda, pánčius sùka Ėr.
pil̃vas iñgrąžtį sùka labai norisi valgyti: Pil̃vas gal jau iñgrąžtį sùka? Klt.
ramùlį sùkti dūkti, išdykauti: Šventoms dienoms vaikai susirenka ir sùka ramùlį, kol par dulkes vienas kito nebmato Kin.
ramùnį (ramùlę Erž, ramùlį Jnš, rãtą, ratẽlį) sùkti Všk meilintis, mergintis: Visą vakarą, sako, apie gimnazistę ramunį sukęs J.Paukš. Daba jauni – ką ten! Tik pakėlė galvą, jau, žiūrėk, ramùlį sùka apie panas Sk. Sùka ramùlę aplink Julę Krž. Reikėjo Anelei ištekėti ne už Gulbino, bet už Anzelmo Lukošiaus, kuris apie ją suko ratą J.Avyž. Levukas, o gal kokia Levutė! Palauk, palauk, ar tu ne su ta ratelį sukai? rš.
ratù sùkasi sakoma negalint atsiminti gerai žinomo dalyko: Sùkas ratù, ale nemenu Šlčn.
spar̃ną sùkti Adm mergintis.
sprándą sùkti žudyti, daryti galą: Viena bėda ne bėda, antra nepatinka, ė trečia sprándą sùka LKKXIII123(Grv). Suk sau sprandą, bene man tavę gaila! Žž.
sprándą sùktis žūti, galą gauti: Nors jūs sprándus sùkitės! Lkm. Sùkis kur sprándą! Klt.
su liežiùviais sùkti apkalbėti: Eina, patikinėja, su liežiùviais tik sùka, tik sùka Klt.
sùkęs apsùkęs Ds, Skdt, An, Pbs, Jnš labai dažnai, nuolat: Ko tau reikia toje daržinėje, kad ten sukus apsukus? J.Avyž. Valgnumas vaiko: sùkęs apsùkęs vis prie stalo Ktk. Sùkus apsùkus vis lekia in močią [ištekėjusi duktė] Klt. Sùkę apsùkę ir vėl visi čia sulenda Užp.
sùk (ką) balà, (devýnios, gãlas NdŽ, galai̇̃ Krž, kélmas, kvarabà Mlk, nemãtęs Ds, nógla, pakrãtę, pélkė, perkū́nas Žl, Grž, pi̇̀kis, smalà Strn, šim̃tas NdŽ, vélnias) Aln; M tiek to, tesižinai: Sùk ją devýnios, gali važiuot! Ds. Užmokėjai, ir sùk jį gãlas! Sug. Kaip būs, teip išvažiavus, sùk tave kélmas! KlvrŽ. Sùk juos nógla, tuos pinigus! Aln. Sakau, eisiu išsibart, o vėl misliju – sùk pakrãtę Ob. Sùk tave pélkė: kaip ten būs, teip! KlvrŽ. Sùk jį perkū́nas, tegul sniega! Dbk. Važiuoju ir aš į jomarką, sùk aną pi̇̀kis! KlvrŽ. A, sùk ją velniai̇̃, tą žuvį, gal nesupuvus! Vdn. Sùk tave vélnias, neškis jau tą kirkę Vlkv.
sùk (sùka) (ką) devyni̇̀ [perkū́nai] (bi̇́esas, devýnios DŽ, ùbagas, velniai̇̃ Šts, Sdk) Ar toks keiksmas: Suk devyni stiprybę mano tokią! B.Sruog. Sùk tave devyni perkū́nai! Skr. Suk ubagas, mesiu aš ir tą dešrą! Šts. Sùk taũ velniai̇̃ su visa tavo pačia! Kam man jos reikia! Ds. Suk tave velniai su visokiais niekais prasidėt Jnš. Suk jį biesas, teip daėdė kult! Antr. Sùka tave velniai LD376(Lbv).
sùk matarúok būtinai: Sùk matarúok, kas priguli – atiduok Skp.
súkti apsukui̇̃ Jnš nuolat tą patį kalbėti.
sūkà sùka NdŽ, VP26 graužia rūpestis, susikrimtimas: Kuri čia tavi sūka suka? S.Dauk.
sū̃ką sùkti
1. bėgioti, ieškoti, rūpintis: Ir sùko sū̃ką, kol gavo Slnt. Vel[nia]s pašėlusiai sū̃ką sùka terp žmonių KlvrŽ. Dabar jis vėl iš naujo sūką sukt pradėjo TP1881,34.
2. pataikauti: Sùkti sū̃ką apie ką NdŽ.

sū̃kį sùkęs nuolat, labai dažnai: Sū̃kį sùkęs ir vėl čia Stl.
ši̇̀rdį sùkti Dr, Skd, Trk, Nt pykinti: Sùka ši̇̀rdį, vemsu po tos jūso ruginės Šts. Net ši̇̀rdį sùka, kaip man juokas ima Tj.
úodegą (úodega) sùkti
1. Mlt, Vkš stengtis išvengti, išsisukinėti: Sùka úodegą ir šiaip, ir taip, kad tik nereiktų eit prie kūlymo Lkč. Nesùk uodegõs, aš viską žinau Dkš. Dabar šiap sùkęs úodegą, tep sùkęs – nieko nepadaro Vlkv.
2. meilintis, glaustytis: A, gudri lapė tai uodega suka, tai vėl įkanda V.Kudir. Jau anos úodegas sùka, tos katės Dov.
3. džiaugtis: Vilkas kap šoko an kiškio i griuvo. – Jau, – sako, – dabar prispaudžiau! – i úodegą sùka Vlk.

ū̃są sùkti meilintis: Vaikinai sùka ū̃są apie mergas Jnš.
ùžpakalį sùkti pralaimėjus bėgti, trauktis: Velija toj vietoj atlikti, nekaip kryžokams užpakalį sukti S.Dauk.
vė́jai sùkasi galvojè labai nerimtas: Jai sùkasi vė́jai galvõj Jon.
žándus sùka apie ką labai rūgštų: Tavo obulai žándus sùka Slnt.
žarnomi̇̀s sùkti apgaudinėti, meluoti: Visi sùka žarnõm, žiūri savo kišenės Jnšk.
antsùkti, añtsuka, -o (ž.) tr.
1. pasukus atvaryti: Antsuko lytaus būrelį Šts. Buvo lytų antsuką̃ i nusuko vėl LKT64(Lkž).
2. uždėti, užmesti: Dar galiu antsukti pusę centnerio ant pečio Dr.
apsùkti, àpsuka, -o (àpsukė Š) Š; L
1. tr. R, MŽ, K padaryti, kad judėtų aplink savo ašį: Api̇̀sukiau dukart [girnas], ir nukrito pumpurė Pb. Jo vėjinis malūnas àpsukamas Mrj. [Daktaras] liepė padaryt tokią apsukamą lovą ir karalaitę paguldė ing tą lovą BsV33. Kalvaratą apsùkti (verpti) išmokė, i gan Pvn. Ko ana verps, ka nėra ne kalvarato apsùkusi (niekada nepabandė verpti) Gd. Aš žiemą, kai turiu laiko, ratelį api̇̀suku (suverpiu) da kam Aln. Apsùk girnas (pramalk kiek), be miltų nebėr Vrnv. Kelki, marti, ilgai miegi. Apsuk girnas – kiaulės žviegia NS619.
| refl. R, MŽ, Sut, N, K, Š, NdŽ: [Šokdamas] paskui tarp savęs apsi̇̀suki ir paimi mergaitę, suki Sk. Net apsi̇̀sukė aplink an savę bežiūrėdama Ob. Įmetu tą rundulį į tą [v]andinį, tas rundulis šr aplinkuo apsi̇̀sukas Klk. Dvi teipag šali pjauti kitų durų buvo apsisukami Ch1Kar6,34.
| prk.: Sveikam netrunka metai apsisùkt Tj. Greit viskas apsisùks: tie metai prašvelps kaip juokas Krš. Laukiam vasaros, jėjam, o ta atejo, apsi̇̀sukė, čiukšt – ir nebėra Lb.
^ Duok, kad penkiais kūliais apsisuktų (verstųsi per galvą)! rš.
ǁ pavarstyti (rožančių) poteriaujant: Aš dar vieną rožančių to bedievio pražūčiai apsuksiu rš.
2. tr., intr. Všv padaryti, kad judėtų ratu: Paėmė už apikaklės, apsuko apsukęs ir nutrenkė į patvorį BIII204(Škn). Ka aš dėsu į griovį apsùkęs! Akm. Žmogus su spragelu apsukęs davęs lapei į galvą Sln. Tai kūlėjas! Nemokė[ja]u apsùkt kultuvo Rš. Anei spragilo neàpsukė (nė kiek nepadėjo kulti)! Lp. Rankos neàpsukė (nesumalė nė grūdo)! Lp. Liežiuvio galu api̇̀suka, api̇̀suka ir išema krislą iš akies Ob.
| refl. tr.: Davė į žemę apsùkusys juodos duonos riekę Šts.
3. tr. traukti dalgį šienaujant: Žolės – nemožna dalge apsùkt (daug) Klt. Bijo dalgės apsùkt (nenori šienauti) Klt.
4. tr. maišant pajudinti ratu, aplink: Kas čia tavo do viralas – kaip kaulas, nemožna ir šaukštas apsukt LTR(Ds). Prideda smetonos burokuosna – nemožna šaukštu apsùkt (labai tiršti) Klt.
apsukamai̇̃ adv.: Prydėjau varinį kleckų neapsukamai (tirštai) Lkv. Tokia paaugà šįmet tų kopūstų: kai verdam, tai puode neapsukamai̇̃ Žal.
5. tr., intr. LL126, Prn ratu, lanku apeiti, apvažiuoti, apskrieti: Apsuksi̇̀ tą mišką ir privažiuosi tokį kelelį Jnšk. Plačiai [autobusas] prekes išvažio[ja], plačiai àpsuka Pvn.
| Žvaliai apsuko akimis (apžvelgė) gubų eiles J.Avyž.
ǁ tr. padaryti ratą (skriejant, einant aplink): Gandras apsukdavo aplink sodybą trejetą ratų rš. Ančiukas apsuko vandeny ratą rš. Apsukau lyg aklas du rinkius apei mišką Slnt.
ǁ tr. padaryti, apvaryti aplinkui: Gal šiandiej apsukstà klodą [statomam tvartui] Slm. Eik ubagui duonos griežinikę apsùk (atriek) par kamputį Erž.
6. tr. Slm, Grd iš visų pusių einant apsiausti, apsupti: Apsùko mišką iš keturių pusių i paėmė visus Krš. Kazokai juos apsùko i paėmė vokiečius Sdr.
| prk.: Kapus apsùko numais, mokyklums, darželiais – nebūs kur gulties Krš.
7. tr., intr. Alv, Skrd, Dkš, Rmš, Pc, Vkš daugelį vietų apeiti, apvaikščioti, apvažinėti: Visur apėjau, apsukaũ ir nieko neradau, ko man reikėjo Mrj. Teko daug kur apsùkt Jsv. Dabar àpsuka žmones mašinom visur Iš. Pusę Kuršėnų apsukái, o kad aš prašau pajudėti, raitais kaip kirminas Krš. Daba tai jau apsùksi visur, ka viena likai Šmk. Apsukaũ [per vaikus], pavažinėjau smagiai Jd. Visus kraštus àpsukat vis par tuos mokslus Jon. Išalkęs vilkas aplink visur apsuko ieškodamas sau paėstie Tat.
| prk.: Pasakos … platinasi iš vietos į vietą ir apsuka visą svieto dalį LTII477(Bs). Jis su savo liežuviu visą svietą apsuka LTR(Vdk).
ǁ intr. apeiti gyvenant, nuomojant: Mes visur api̇̀sukėm, kai savos žemės neturėjom Pg.
ǁ tr. apeinant rasti: Pagu Šventybrastį geros geros žemės apsukaũ Srv.
8. refl. apsilankyti, pabūti: Važiavo pas dukterį apsisùkti Trk. Aš, mis[liju], važiuosu pri Vandos apsisùkti End. Jūs, berniukai geltonūsiai, apsisùkit mūsų pusėj (d.) Grž. Važiuokiav, sako, į muno pamiliją apsisukti S.Dauk. Vargų vargai vieni, kur apsisuksi V.Kudir. Kur tik apsisuksi – bjaurybė, nenauda, vagis, dykaduonis! J.Jabl.
9. prisimeilinti: Apsisùk apie tėvą, gal ko i gausi Upt. Apsisùk, ir Jonas tavo! Mrj. Pry našlės apsisùkęs gyvena Šv.
10. tr. pašokti ratu: Porą kartų apsùkę aplinkinį aslo[je], suleidžia jaunuosius į porą šokti JR65. Susitiko gegužinėje ir ten apsuko keletą ratų rš.
ǁ refl. Lb, Sdk pašokti: Visi šoka, einam ir mudu apsisùkti Jnš. Šiąkart teip ir neteko apsisùkt su Maryte Užp.
11. tr. R201,378, MŽ268,507, M, LL101, Rtr, Trgn apgręžti: Arklį àpsukė ir nuvažiavo Aps. Kad sugebi arklius gerai apsùkti, nereik jau kelti to plūgo Als. Apsùko už rankos paėmęs ir paleido Brs. Antreip šliures reik apsùkti Rsn. Ans y[ra] toks mandrus: gal šnekėti i vienaip, i antraip, ka i vandenį bebėgantį apsùktų Lkv.
| prk.: Ant neprieteliaus apsuk nelaimes, nes anie gyvena be tavo baimės M.Valanč.
| refl. intr., tr. R322, MŽ431, Š, Rtr, Gsč, Trk, Plng, Jdr: Atsisėdau, kepurę apsi̇̀sukau antraip, lezgį į užpakalį Tl. Mašinos apsisuko ant dirvonėlio ir nuvažiavo atgal V.Bub. Autobusas čia ateina, apsi̇̀suka ir grįžta JnšM. Kol varsnų gale apsisuki, arklys pasilsi Kpč. Tas senas [jautis] jau gerai eina, o šitas negerai apsi̇̀suka Pb. Čia apsi̇̀sukta arklio su rogėm Trak. Nuvažiavo į paardę, apsisùkos i privažiavo pri pat Krp. Mūs atšlaimas nedidelis, su ratais neapsisuksi̇̀ Dglš. Nė žodžio nepasakė, apsisùko ir nuejo Vkš. Bugenis kariškai pasitempė ir, apsisukęs ant vieno kulno, išžygiavo iš kambario J.Avyž. Pamatė muni, greit apsisùko ir pabėgo Vkš. Tavę name neradau, apsisùkęs išėjau JD1304. Ant [storų mūrų] viršu šeši kareiviai, greta jodamys, apsisukti galėjo S.Dauk. Ir kada anys vaikščiodavo, nebuvo jiemus privalu apsisukti (paraštėje apsigręžti) BBEz1,9.
^ Kad duosiu, net apsisuksi̇̀! Ds. Vienas sako – bėkim, kitas sako – čia stovėkim, trečias sako – apsisukim (vanduo, akmuo, nendrė) LTR(Skp).
ǁ refl. galėti pajudėti: Virtuvė tik apsisùkt Dg. Daržinė didžiausia, apei dvidešimt sieksnių daržinė – neapsisùksi, kas buvo svieto KlvrŽ.
ǁ refl. padaryti posūkį, pakrypti į kitą pusę: Po tam apsisuks ta rubežis nuo Baalos ChJoz15,10.
12. atėjus labai trumpai pabūti: Neilgai buvai svečiuos: tik apsi̇̀sukei ir vėl namo Skdt. Ko taip skubi: nespėjai nė apsisùkt ir vėl išvažiuoji Jnš. Pareisma, apsisùksma i vėl išeisma Trš.
ǁ neilgai trukti, truputį palaukti, pabūti: Vaikai pavalgo, apsi̇̀suka ir vėl nori Ėr. Kai grįžta namo, tai apsisùks – i vėl valgo, apsisùks – i vėl valgo Upt. Tai ne gaspadinė, kad kur apsisukus valgo Rod. Vis valgai i valgai apsisùkdamas – kur tau i telpa! Ll. Kai namie, tai apsisukdami̇̀ valgom Pg. Tokius obūlius, grūšus gali ėsti apsi̇̀sukdamas – vienas [v]anduo Krš. Ai, apsisukdamà dešimt litrų suvalgyčiau! Rdd. Rija ir rija kur tik apsisùkęs Nč. Apsisùkei, atsileidei i vė myli vaiką Dglš. Pamatysi, apsisùksi i vėl pati turėsi dirbti Sk. Apsisùkęs i eik pri kiaulių Erž. Apsisukdamà palaistau, tai ir auga [uogos] Šil. Ji, būdavo, apsisùkus i atvažiuo[ja], apsisùkus i atvažiuo[ja], vargšė Jrb. Lesyt vištos reikia apsi̇̀sukant – lesa gerai Alv. Ji apsisukdamà pasmus ir pas mus Mrj. Tą pačią [šneką] varo i varo apsisùkdamas Klt. Tas katinas prausas, prausas apsisukdamas Žr. Duoda vėjo visims apsi̇̀sukdamas Kv. Vogė apsisukdamys Kl.
13. tr. Nv, Vkš apversti: Apsùk antrą pusę kepenės, kad apkeps viena J. Sakau, kad dega [pyragas], reikia apsùkt kita puse Pv. Pridedi tokią lentą i taip duodi [linus]: àpsuki, àpsuki, papurtini Lc. Buvau lovo[je] apsukamúoju (vartomas) – teip sirgau strėnoms Lnk.
| Girtas, liežuvio neapsuka rš.
| refl.: Jis apsisuka lovoje į sienos pusę I.Simon.
^ Del ko šuo guldamas trissyk apsisuka? – Ieško priegalvio Nm.
ǁ prk. pakeisti, pertvarkyti: Neapsùksiam pono Dievo tvarkos Šts.
| refl.: Bene bus visą laiką taip – apsisùks Rs.
ǁ prk. antraip pakreipti, išaiškinti: Jis taip apsuko, jog tamsta nežinodamas likai jo bičiulis J.Balč. Nei aš taip maniau, nei ką. Kad tu mano kalbą taip neapsuktum I.Simon. Àpsukė, kad mes lieso pieno neimam Krč.
14. refl. R240, MŽ320, I, Trk, Krš, Krč, Kt vikriai susitvarkyti, apsidirbti, apsiruošti: Apsisùk greitai ir grįžk namo J. Mamaite, apsisuk mums čia su pusdieniu! Žem. Mokėjo, apsisùko, greit reikalus sutvarkė Jrb. Par kelias dienas ir apsi̇̀sukė Dbk. Aš apsisùkdavau gerai, dar i siuvau Vn. Ne juokas, trisdešimt karvių melža, ale ji kai[p]mat apsi̇̀suka Rs. Greit apsisùk apie gyvulius, i einam Krkn. Tik va apsisuksiù ir ateisiu Vlk. Bėgsiu numie apsisukti, palikau pečių bekūrenamą Dr. Turam apsisukančią gaspadinę, py visko ji supranta Prk. Buvo apsisuką̃s vyras Šts. Oi tu, gaspadine, greitai apsisukie, privirkie kopūstų ir su lašiniais LTR(Grv). Matas siųstas tur netrukti, bet kuo greičiau apsisùkti JD181.
ǁ vikriai apeinant sutvarkyti: Tu tik apsisùk su kirviu po sodą, i bus tvarka Ps. Jis ims ir botagu apsisùks Gž.
| prk.: Ar nemanai, kad laikas būtų su šluota apsisukt ir po pasaulio rūmą S.Nėr.
ǁ susidoroti: Su užpuolikais mes sumaniai apsisukome rš.
15. refl. nuvykti kur ir greit atgal grįžti, sparčiai suvažinėti: Į miestą par valandą apsisukáu Rs.
16. tr. R378, MŽ507, LL199, Rtr, Slm, Pnd, Kb, Aps apvynioti, apsupti kuo: Apsùk pala – ką tę vaiką gryną nešioji Dbč. Nešės neapsùkę vaiką veselion i peršaldė Dglš. Su skarele jam api̇̀sukė koją Brž. Ana man i pirštui apsùkt skepetaitės nenupirko Prng. Api̇̀suka [nuometu], būdavo, galvą Sb. Stula ituoj apsùk tu ją Lz. Kad einant miškan gyvatė neįkąstų, tai reikia kojas apsukt su žaliu audeklu LTR(Auk). Grikių tik viršūnes àpsukam su tais pačiais grikiais ir statom po vieną kūlį Slk.
apsukamai̇̃ adv.: Apsiūk rankovę apsukamai̇̃ Alv.
| refl. tr., intr. Gdr: Senis apsisukęs kaklą stora raudona skepeta rš. Visą ranką apsisùkus, nieko negalia paimt Jrb. Tas vagis atėjo pas dvarą, apsisuko virkščioms ir ritosi BsPIII228(Brt).
17. tr. uždėti vyniojant aplink: Beržioką api̇̀sukei apie ragus – ir vainikas Sug. Nėr čia kas veja (maža siūlų) – trys rozai apsùkt [apie lanktį] Klt. Apsuko ant plūgo vadeles, pavalkus atleido J.Paukš.
| refl. tr.: Tas ponaitis ka leka, tokį raudoną šalikiuką apsisùkęs Akm.
18. refl. OG409, Svn, Aps apsivynioti, apsivyti, apsiraizgyti: Tu man ar užmigsi, ka prieis, ka duos su botagu [kerdžius], tai apsisùks kelis kartus apie sprandą! Mšk. Aplink bulbas ta žolytė apsi̇̀suka Dgp. Apsisuks ant kaklo tavo žalčiai Sut.
ǁ Ktk pririštam aplink einant susinarplioti, vyniojantis virvei, grandinei: Pažiūrėsiu, ar neapsisùkę arkliai Ėr. Apie karklus [karvė] apsisùkus, žemė juodai išgraužta Slk. Karve, kur dabar apsisukai̇̃ tuos krūmuos! Jrb. Karvę radau aplink mietą apsisùkusią Vkš.
19. tr. Š, LL122, Rtr, Dglš, Dkšt, Trgn, On, Vad, Nmč, Lš, Arm, Snt, Up, Vkš apgauti: Žiūrėk, kad turguj niekas neapsùkt Dgl. Gal manai, kad žmones apsuksi, Dievą apgausi? KrvP(Al). Ko vėpsai sakytum api̇̀suktas? Vj.
20. refl. Kl, Up pasistengti, pasirūpinti: Reikia apsisukti, kad arkliai žardyje nekęstų bado V.Kudir.
ǁ refl. prisigretinti, prisitaikyti: O tę apie melžėjas apsisùk, tos tai papasakos Ob. Mokėk apsisùkt, tai visa gausi Krs. Apsi̇̀sukė i pavogė grūdų Dglš. Gaidys i dvi vištos prapuolė – lapė apsi̇̀sukė Klt. Jisai razumnas vyras, reikia tik apsisùkt Pnd.
ǁ refl. reikiamai pasielgti, susitvarkyti: Nemislykiat, vaikaliai, da aš su jumis mokėsu apsisùkti Vvr.
21. refl. išsiversti: Su merge neapsisuksi, reik pačios Šts.
22. tr. LL266, Rmš, Jnš, Vkš apsvaiginti: Smalkiai apsùko galvą Dkš. Degtinė kožnam galvą àpsuka Lš. Jau ir man galvą api̇̀sukė alus Slm. Tep smarkiai važiavau, kad neit galvą apsùko Alk. Jokūbas vyno nei nė kokio galvą apsukančio gėrimo negėrė M.Valanč. Tu (apyny) visims vyrams galvą apsuki S.Dauk. Gardi rūgštelė apsuka galvelę Pšl.
^ Ko tu in tuos vaikus lygiai api̇̀suktas lendi? Trgn. Laksto, rėkia kaip api̇̀suktas Vj.
| refl. R95, MŽ124, Jon, Dglš, Ml, Gršl: Kai mergės drignių an garo padeda, tai apsi̇̀suka galva – kaip durnas palieki Žg. Teip jau porą stiklinių ka išgersi, jau jusi į pakaušį, jau apsisùks Jdr. Mergai [supantis] apsi̇̀sukė galva, ir nutrūko, nulėkė [nuo sūpuoklių] Aps. Apsi̇̀suka galva, griūvu Klt. Ka ans jema pasakoti, aš jau nepratęs, galva apsisùksias Akm. Nu to televizoriaus apsisùko savie galva kaži kaip Trk. Šiš lyg galva apsi̇̀suka, lyg kai, i paklaidydavo žmogų Vlkš.
23. tr. šnek. godžiai suvalgyti: Košės bliūdą apsukáu Vvr.
◊ aki̇̀s apsùkti suvedžioti, apgauti: Baidyklė apsuko mun akis Šts.
ant vienõs kójos apsisùkti greitai ką padaryti: Šis, ant vi̇́ena kója apsisùkęs, greit padavęs gerti Šts.
gai̇̃liąją apsùkti paverkti, nubraukti ašarą: Apsùks gai̇̃liąją išejus, ir tep mačis (turės tuo pasitenkinti) Krok.
gálvą apsùkti
1. Grdm, Rz, Jnš, Ut pasiekti, kad pamiltų, prisivilioti: Puiki mergė kožnam vaikiuo gálvą àpsuka Vkš. Tėvai nepadarys nieko, ka [bernui] gálvą apsùko Slnt. By kokia jam gálvą neàpsuka Erž. Kiekai mergų gálvas tu api̇̀sukei? KlbIII24(Lkm). Geru liežuviu mergai galvą apsuksi KrvP(Dg).
2. Lkž, Lk palenkti į savo pusę, paveikti, patraukti: Jau jums visiems tas kvailys Kazas apsuko galvas, su visokiomis baikomis besilandydamas pas jus Žem. Jeigu ko reiks, ims kalbėt ir api̇̀suka gálvą Slm. Blogos kningos ir netikę laikraščiai apsuka dažnam galvą Blv.
3. padaryti išpuikusį, nesugebantį realiai vertinti padėties: Paprastai pergalė apsuka galvą kai kuriems vadams rš.
4. paklaidinti: Nepažįstu nė tos vietos, nė nieko, kažin kas kaip buvo, ot gálvą apsùko, i viskas Als.

galvà apsisùko
1. Skrb, Als apkvaišo, sukvailėjo: Žmonės rugius veža, o jie – smiltis! ar galva apsisuko? LzP. A tau galvà buvo apsisùkusi ten eiti? Krtn. Per karą žmonių gálvos apsisùkę PnmA.
2. Km nesusiorientavo, sutriko: Taip giriant lapei, apsisuko varnos galva J.Jabl. Į vargą įpuolus ir galva apsisuko Žem. Tiek darbo, net galvà apsisùko Pkr. Kap noragas jo nusmuko, berno galvà apsisùko DrskD245.

kai̇̃p ant ži̇́edo apsisùkti Skp labai greitai praeiti: Tai greit laikas bėga – metai kai̇̃p ant ži̇́edo apsi̇̀sukė: čia buvo žiema, čia vėl vasara Slm.
ki̇̀ta apsùkus antra vertus, kitu požiūriu: Ki̇̀ta apsùkus, i anas kaltas Dglš.
krãmę apsùkti antrà pusè primušti: Apsuksu tau kramę antra puse, kad sugausu! Šts.
liežùvis (liežiùvis) visai̇̃p apsi̇̀suka labai įgiria, įpasakoja: Iš jos tai gausi, ko nepirkęs – jos liežiùvis visai̇̃p apsi̇̀suka Lb.
nėrà kur̃ apsisùkti Skrb;
ledvà apsi̇̀suki labai ankšta: Į trobą priėjo tiek žmonių, kad nėrà kur̃ apsisùkt Jnš. Seniau ka sueidavo po kelias šeimas, ka negalėdavo prasigrūst pirty – tirštai būdavo, ka nebùs kur̃ apsisùkt Mšk. Nė̃r kur̃ i apsi̇̀suka pirkioj – ažkrauta Klt. Yra tokia pašiūrikė, ledvà apsi̇̀suki – nėr kur vištų laikyti Skdv.
prõtą (rãzumą Sln) apsùkti padaryti kvailą: Ką Dievas nori bausti, tam pirma protą apsuka PPr96. Rãzumą àpsuka: užpulna ant žmogaus keli, piningus atema Stl.
smageni̇̀nė apsisùko pakvaišo, sukvailėjo: Žiūrėk, kad smageni̇̀nė neapsisùktų nu tų mokslų Pln.
sprándą apsùkti; N užmušti.
sū̃kį (sùkęs Klt, Sug) apsùkęs DŽ, Sv, Lnkv sakoma, kai žmogus, ką padaręs, truputį palaukęs vėl tą patį daro, kartoja: Sūkį apsukęs vis čia pat beesąs; visų jo pasivaikščiojimų galas savaime pasidarė Gondingoje Vaižg. Sùkęs apsùkęs, būdavo, ir par mum Sdk. Ana kur sùkus apsùkus vis kąsnelį kokį valgyt paduoda Ad. Sukę apsukę ir vis tą pačią (tą pačią kalbą kartoja) LTR(Ds).
širdi̇̀s apsisùko praėjo pyktis: Imčiau vadžią, riščiau pačią; apsisùko širdi̇̀s mano, jau aš ir pas pačią JD1337.
špygõm apsùkti apgauti: Anys mane tik api̇̀suka špygõm ir toliau savo varo Lb.
atsùkti, àtsuka, -o (àtsukė Š) tr. K; L
1. LL211, Rtr sukant atpalaiduoti, atidaryti: Atsùk atgal skląstelį nu durų J. Duris atsùkti NdŽ. Atsùkti sraigtą DŽ1. Atsukáu ir tą raktą LKT44(Lž). Atsuko volę, kibirą pakišo, alus šnypščia, švirkščia J.Paukš. Yra tokios bačkos, trikojai: kaltą atàsuki, viedrą pakiši, ir bėga gira Antr. Kraną atàsukiau šiltą Adm.
| refl. tr. Š, LL211: Girdu, atei̇̃ta kažin kas, įkišo raktą į duris atsisùkti Als. Muno vaikas dar mažas: pats negalia durių atsisùkti Vkš.
2. DŽ pasukus įjungti: Atsuk radiją, pasiklausysim Plng.
| refl. tr.: Ko tik neprisiklausai atsisùkęs radiją! Žr.
3. MŽ, N, P, I, Rtr, DŽ, NdŽ, Brs atgręžti: Grėtė įsižeidusi atsuko jam nugarą I.Simon. Aš aną kalbinu, ana mun nugarą àtsuka Vkš. Atsùk murzą šišion Gršl. Brinkt, subinę atsùko, į lovą – i papūsk į uodegą! Trk. Paveiza, ka ratai an stogo užvažiuoti, dišlius àtsuktas an Žagarės (apie kaimo jaunimo pokštus) Klk. Atàsukė arklius iš šalikelės ir nuvažiavo plentu Ds. Pakinkykit žirgelius ir atsùkit į vartus JV595. Atsuku akis – nebėra baidyklės Šts. Prariektą duonos kepalą neatsuk į duris, kad neišeitų (priet.) Šts. [Trobų] gyvenamasis galas visados buvo į rytus ar pietus atsuktas S.Dauk. Tada atgrįžo (atsuko) Ponas labai stiprą vakarinę [vėtrą] BB2Moz10,19. Nu to laiko visą savo galią atsuko ant lietuvių ir žemaičių S.Dauk.
| prk.: Vaikai tėvų antraip neatsùks (nepakeis) Šv. Atsùkus (antra vertus) dabar i geriau gyvent Slk.
^ Pabaigiau dainas i viską jau, į kitą pusę atsùko (pasenau) – jau lauk mirtis Šll.
atsukamai̇̃ adv.: Neatsukamai I.
| refl. J, Š, Rtr, Ad, Nm, Jrb, Plšk, Jdr, Vž, Als, Sd, Klk: Varnos pačioj viršūnėj ir prieš vėją atsisukusios. Oi, dar paspirgins! V.Bub. O tatušis nė sukte nebatsi̇̀suka, paleido iš tiesų rūkti į pušyną BM382(Lž). Tegu jį bala, ka tik sulauksiu Kalėdų – nė atsisùkt neatsisùksiu, ka eisiu į namus! Mšk. Atsisukáu i parejau numie kailiniais kvepančiais Gd. Tas vaikas ten draskos, kroka, o anie nė atsisùkę nepaveiza Tl. Rodos, eičiau ir neatsisùkčiau į tą pusę Stak. Atsi̇̀sukiau padabot, kas te eina Ck. Kai eina, tai vyža ugnį degina, o atsisuki – nieko nėr LTR(Lkm). Ka žvirbliai javų nelestų, reik sėjant taip daryti: atsisukti į šiaurę i mesti tris saujas grūdų, o po tam greit atsisukti i eiti pri savo darbo LTR(Vdk). Ka katė prausas, ta būs svečių iš tos pusės, į kurią atsisukusi prausas Plt. Paskui, atsisukę ant kits kito, mušose tarp savęs S.Stan. Atsisuko ant munęs užpakaliu, o ne veidu P. Kitais keliais atsisukęs laimingai grobį parvirdė S.Dauk. Tada bus lietus, kai vėjas atsisùks iš vakarų Jsv. Vėjas atsisuko nuo žiemvakarių J.Balč. Atsi̇̀sukė an čia vėjas, gryčia baisiausia šalta paliko Mžš. Vasarojaus neveža, kol neatsisùko šiaurės vėjas Žg. Atsisuko rytvėjelis ir nupūtė vainikelį D57.
| Atsisùkus saulei (po saulėgrąžos) diena pradeda ilgėt Ds. Jau turbūt tik kitas kampas žemės atsisùko – toks šaltis balandy! Jrb.
| prk.: Bepročiai, pamišėliai, jūs nežinote, kad tas pats šautuvas, kuriuo kitus šaudote, gali ir į jus atsisukti! J.Paukš. Skriauda pačiam grįžta atsisùkusi Šts. Nežinom, kokie laikai atsisùks Šts.
^ Na, eikita ant kur atsisùkę (nešdinkitės)! Skr. Arba, sakysim, šitaip [keikiamasi]: kad tu surūgtum, kulnai kad tau atsisuktų, pakinkliai susivytų J.Balt. Iš bado ir atsisukęs suėda LTR(Vdk). Suktas galas atsisuks Nj.
4. P nukreipti į šalį, nugręžti: Nebesuspėjo ratų pasturgalio atsùkt – i užvažiavo keleivinė Mžš. Dievas neatsuks nuo tavęs veido savo M.Valanč.
| prk.: Niekas tos nelaimės neatàsukė nuo manės Adm.
^ Ka tau kulnes į antrą pusę atsùktų! Krš.
| refl.: Prie darbo buvo netinkamas, o draugai nuo jo atsisukė LTR(Aln).
^ Atsisuko kaip šuva nuo dešros (nuo kumpio Mrc) KrvP(Rs).
5. atėjus labai trumpai pabūti: Pamišo ir poterai; atsisukusi išvažiavo namon Žem. Tas ponas paskui pasigedęs [pinigų], atsisukęs išvažiavęs ieškot Sln. Nuvažiavo ir parvažiavo atsisùkęs (nieko nepešęs) Trk. Atsisukęs aš ir vėl į Prūsus – pargrūdau knygų Ar.
ǁ ką padarius truputį palaukti, nusiteikus ar priverstam vėl tą patį daryti, su tuo pačiu susidurti: Moma ažpyksta [ant vaikų], atsi̇̀suka – i vė gerai Dglš. Neseniai sutvarkiau, o dabar atsisùkęs ir vėl tvarkyk Rs. Prausys, prausys žmogus, atsisùkęs – vėl murinas LKT69(Dr). Tik pasakei, o atsisùkęs klausk – nežino Jnš.
^ Giminė atsisukus vėl bus giminė KrvP(Jnš).
6. refl. Vv einant, vykstant pakrypti į kurią pusę, pasukti kuria linkme: In Kartėnus ir atsisùkit šituo keliu Ldk. Jis kaip važiavo tiesiai, tai elektros stulpan ir pylė – nebespėjo atsisùkt Krs.
7. refl. R, MŽ, RtŽ, Vn, Up, Erž, Srv, Lš, Antš atvykti, užeiti, atsirasti, atsidanginti: Iš kurgi tu vėl atsisukai? MŽ219, N. Jis nuolat čia maišės, aitvaru čia atsisukdamas Vaižg. Ar iš tolie atsisùkęs esi? Krš. Uršele, kumet pas mumis beatsisùksi paviešėti? Plt. Veselios tai gal atsisùks ir jie Slm. Pas mus tai ji tankiai atsi̇̀suka, ta Daratėlė Grš. Iš kurios balos atsisùko toks katinas – visus vištelius išpjovė Lkv. O galas žino, iš kur jis čia atsisùko Alk. Žiùrėk, katė prausias – jau kas atsisùks Kvr.
| prk.: Kad kokia daina atsisùktų į galvą, t. y. atsiminčiau, padainuočiau J.
8. Vkš, Brs, KlvrŽ, Lkv pavaryti atgal, sugrąžinti (einantį): Juri, atsùk avis? Prk. Arkliukas mano àtsuka kaimynų karvę i varo atgal Pgg. Leisk (bėk), vaikelis, atsùk žalausę: antai eita į rugius Plt. Trijų metų piemenikė, ale karvę àtsuka Užv.
9. atvynioti: Duok, aš atsuksiù [saldainį] Azr.
| refl. tr., intr.: Jis atsi̇̀sukė tas apyvaras, ir nubyrėjo žiedas Upn. Diržai išsitempia, susisuka ir atgal atsisuka rš.
10. atpalaiduoti suvytą, sudvilinkuotą: Atàsukiau siūlus ir vėl susukiau, ir labai gerai išejo Ktk.
ǁ išpinti: Ir atsukste žaliosias kaseles, ir nukelste rūtų vainikelį RD59.
11. atpalaiduoti susivijusį, susiraizgiusį: Ale apsisukus karvė į vieną pusę kokią dešimt sykių – tei[p] pailsau, kol atsukaũ Jrb. Atsuko vadeles ir griebė už plūgelio A.Vien.
12. ištiesinti: Dabar te nei mūrelio nebėr, kelias atàsuktas Slm.
13. sukant iškreipti: Ažu sparno neimk – atsuksi̇̀ sparną [vištai] Klt. Kas jam àtsukė tą sparniuką: a gyvulėlis barkštelėjo kiek, a kas? LKT251(Šd). Rankas atàsukė (sukraipė) nuo darbo Užp.
^ Kad ranką atsùkt radusiam pinigus [ir negrąžinusiam]! (toks piktas linkėjimas) Rod.
14. refl. tr. Lš sukant atsiskirti, nutraukti: Kampą duonos atsi̇̀sukė ir valgo Vrnv. Aš va lyno atsi̇̀sukiau galvą Lp.
15. atitaisyti išsuktą, sužalotą: Kojas kreivas [daktarai] àtsuka, rankas Nmk.
16. sustabdyti (galvos svaigimą): Jau! Daktaras atsùks gaivą, jeigu ji sukas! Jrb. Tą galvą neatsùks nė tie akiniai Skdv.
17. šnek. parūpinti, pristatyti: Atsuk rugių pūrą ir gausi prekių Šts. Paskolinsu sviesto, bet gausi mun tiek pat atsùkti, pieno pasigavusi Šts.
◊ añtra atsùkus antra vertus, kitu požiūriu: Antra atsukus, argi svetimtaučiai gal teip atjausti mūsų bėdas ir vargus kaip mes patys? VŽ1904,1. Añtra atsùkus, ko iš jo norėt – senas Kair.
gálvą atsùkti nužudyti: Tu ką padarysi – tau gálvą atsùks Dv.
gálvą atsùkti į ùžpakalį sukvailinti: Gálvą atsùko į ùžpakalį tas plepis Pvn.
kãklą atsùkti nužudyti: Kad tep darbuit, kap ėda, tai vienas velniui kaklą atsùkt Rod.
kanópkas atsùkti į duri̇̀s Šd menk. mirti.
kójas (kulni̇̀s Šll, lẽtenas Pp, Ggr) atsúkti į duri̇̀s (ant dùrų Šlv, ant dùrių Rdn) KlbXXVII(1)42, Gž, Pgr mirti: Jei kójų an dùrų neatsùksiu, tai susitiksim Jd. Pailsinsi kaulus, kójas an dùrių atsùkusi Krš. Tai atsùko vargšelis kójas į duris Mrj.
kójas atsùkti mirti: Jeigu ne vaistai, tai seniai būčiau atsùkus kójas Plv.
krãmę atsùkti užmušti: Kramę atsuksu, ka neklausysi! Šts.
kulnų̃ neàtsuka tingi prieiti: Ji visada palieka atdaras duris, neàtsuka kulnų̃ Skr.
nùgarą atsùkti nekreipti dėmesio, nepaisyti, paniekinti: O kaip dabar su jumis kalbėti, jei jūs darbo žmonėms nugarą atsukat? A.Gric. Na, bet ir tu neatsuk nugaros. Numesk mano labui kokį gražiau suraitytą žodelį K.Saj.
padùs atsùkti į duri̇̀s KlbXXVII(1)42 mirti.
smãgenys atsi̇̀suka Kpč pasidaro aišku.
sprándą atsisùkti žūti: Kad tu vely sprándą atsisùkus, ką tu pisorka tapai! Švnč.
sùbinę atsùkti vlg.
1. susirgti: Plėšeis – sùbinę ir atsukai̇̃ KzR.
2. nusigręžti, nebebendrauti: Toks draugas i sùbinę greit atsùks: tie gėrėjai visumet taip daro Krš.

susùks ir atsùks Dkk apie labai plepų.
šiáurę atsùkti nusigręžti, nekreipiant dėmesio: Kai užsiminiau apie skolą, tai šiáurę atsùko, nė klausyt nenori Brt.
úodegą atsùkti į duri̇̀s Vkš menk. mirti.
ùžpakalį atsùkti
1. nutraukti bendravimą, parodyti nedėkingumą: Kišė kišė, davė davė viską, o dabar tas ùžpakalį àtsukė Mžš. Juk tai savas žmogus. Tai ne Erna, kuri man užpakalį atsuko I.Simon. Atsùko ùžpakalį [buvusi gera kaimynė], ir ko? Krš.
2. pabėgti: Keistutas velijos to[je] vieto[je] mirti, nekaip užpakalį kryžeiviams atsukti S.Dauk.
įsùkti, į̇̃suka, -o (į̇̃sukė)
1. tr. R, MŽ, N, K, M, Amb, L, Š, Rtr, Lk sukant įtvirtinti: Varžtelį įsùkti DŽ1. Į̃sukamas dugnas NdŽ. Įsùk gvintas į sričę ratelio J. Į pryšnagį įsukáu gripą Lkv. Kiauliui iñsuka brūzguolį Ds. Seniau drotis įsùks į nosę [kiaulėms] Lc. Įsuk šerį į pikdrotę Plik. Lempeliūtė insuktà kai akytė Klt.
| refl. K, Rtr, BŽ44.
2. tr. Šts, Vkš, Rmš sukantis įtraukti: Reikia žiūrėti, kad [linaminės] velenai nesisuktų dyki, o dar saugotis, kad pirštų neįsuktų kartu su linais J.Balt. Susikamšyk skvernus, kad neįsuktų̃ ratan Š. Pačiam koją, iškeltą iš ratų lauka, ratas įsuko Sln. Vėjas šiaudus stulpais įsukė verpetuosna rš. Arkliai pasibaidė, vadelė kaži kai įsùko pri drangos pirštą ir nuspaudė Gdž.
^ Kai rate insukti̇̀ pardien eina eina [vaikai] Klt. Tas vaikas kap ratan iñsuktas rėkia Ign.
| refl.: Įsisuko botkotis į ratą N.
ǁ įtraukti suktis (ppr. į šokančiųjų ratą): Aiškiai laukė ji, kad pakvies Stanislovas [šokti], viesulu įsuks į ratą J.Balt.
| prk.: Aš įsukčiau (įvelčiau, įpainiočiau) į kokią istoriją patį žymųjį apylinkės žmogų, sakysime, daktarą Gintautą, ir patupdyčiau į kalėjimą Vaižg.
| refl.: Abu įsisuko į šokančiųjų tarpą rš.
3. tr. sukant nuleisti žemyn, įtraukti: Įsuko lempos knatą rš. Įsukta (prigesinta) lempa rš.
4. tr. Vkš sukant ratu, suteikti inerciją: Gerai įsùkęs mėtyklę, paleido akmenį DŽ1. Įsùkęs akmenį, kad paleido į langą! Klvr. Tik gerai įsùk ranką, kad toliau numestum Jnšk. Tu gerai n'įsukai̇̃ to ratuko Jrb. Biesas melninčią įsùko Slnt.
^ Vincuk, Vincuk, insùk ir paleisk (atsikratyk) Mrj.
| refl.: Smarkiai įsisukęs ratas vėl palėtėdavo rš.
ǁ refl. Š įsismaginti suktis: Įsisùkti [šokant] gerai nė[ra] kur: bilst į spintą, bilst į sieną Vkš.
5. tr. padaryti reikiamą apsukimą (pjaunant dalgiu): Kas moka pjaudamas įsùkti dalgį, to dalgis tura atlėkti į užpakalį Krš. Pjauna rugius kamariuotai: pjovė[ja]s neįsuka kirčio Šts.
6. tr. Bsg maišant iberti, įblęsti: Viralan reikia įsukt miltų Antš.
7. tr. SD388, Sut, NdŽ, Krkn, Trgn, Str, Dbč, Rod, Dv, Lz įvynioti, įsupti: Vyrai užgulė stalą, traukė iš kišenių į laikraščius įsuktą duoną, lašinius V.Bub. Iñsukta abrūsan bakanas [duonos] Klt. Kiaušinius insùk gerai in pakulas, kad vežant nesusidaužytų Al. Iñsuka duonos ir cukro autelin ir duoda vaikui [čiulpti] Pls. Duo[k], aš tave kalniuosan insuksiù, bus šilčiau Tvr. Juosta iñsuka, kad anė susjudint tas vaikas Btrm. Jei neinsuksiù kojų [šiltai], tai negulėsiu Rud.
| In miltus iñsukta kopūstų Dg.
| refl. tr., intr. SD190, NdŽ: Prie pabūklų anies stovėjo tęnai galvas insisùkę tokiom skarom Ml. Durnius antsi̇̀sukė gelumbėsen i ejo keliu (ps.) LKT347(Švnč).
8. tr. sukant, vejant (lizdą) įpinti: Nukirptus plaukus reikia sudeginti, kad paukščiai į kinį neįsùktų: jeigu įsùks – galva skaudės (priet.) Vkš.
9. tr. smarkiai suvyti, padaryti sukrų: Metmenim siūlas turi būt iñsuktas Ut.
10. intr. pasukus į kurią pusę, įeiti, įvažiuoti: Kai procesija įsuko į Lukiškių aikštę, minios žmonių grūdosi jos pakraščiuose V.Myk-Put. Nusileidęs nuo kalno, įsukau į vieškelį J.Marcin. Įsùkt bus tau tę bjauru pas jų Jrb.
| refl.: Joškis kromu vežinas įsisuko į kiemelį Žem.
ǁ padaryti posūkį, vingį (apie kelią): Kelelis įsuko į mišką, vingiuodamas tarp ištekinių pušų V.Bub.
| refl.: Palauk prie kelelio, kur įsi̇̀suka į mišką Ėr.
11. intr. užeiti einant, vykstant pro šalį: Aš, pro šalį važiuodamas, įsuksiu sužinoti LzP. Aš turu įsùkti py anų, aš turu reikalą Prk.
12. tr. Gdr judantį nukreipti į kurią pusę: Negaliu mašinos įsùkt į šitą kelelį Mrj. Vadelės suspynė po ratais ir įsukė arklį šventoriun LTR(Kp). Tvanas įsuko arklį į upę Šts.
13. tr., intr. prk. priderinti, įtaikyti: Aš nemoku natą įsukti, o balsą turu gerą Šts. Aš neįsuku natas tai giesmei Dr. Nedainuok, nes tu neįtaisysi, neįsuksi prie žmonių balso (šuo sako vilkui) S.Dauk.
14. tr. pakreipti, atgręžti: Dar dreba jo (vaiko) kojytės, jos taip plačiai išskėstos, pėdytės į vidų įsuktos, – bet jis stovi! I.Simon.
15. padėti gauti darbą, įtaisyti į kokią vietą: Sūnų gimnazijon iñsukiau Nč. Ją įsùko į statybos kantorą dirbt Jrb. Ko atejai? Kas čia tave įsuko? Šts.
| refl. Vdšk: Insi̇̀sukė geran darban, kad netingės dirbt Klt. Įsisukaũ į gerą vietą Žvr. Norėčiau kur nors įsisùkt į tarnybą Skr. Anas nori kur gerai užkuriom insisùkt Ds.
16. įpiršti, įsiūlyti, įbrukti: Jie labai norėjo jam įsùkt tą mergučę Šmk. Buvo biedna, ale añsukė bagotam Švnč. Čigonas tą šlubį vis dėlto tau įsùko Alk. Įsùko vokyčiams raišą arklį Šts. Štai kad ir brolis – bėdą iñsukė, ir gatava Sdk.
17. įsibrauti, įsimaišyti, įlįsti kur: Kai aš ten įsisukaũ, tai visi bernai išbėgiojo namo Žvr. Tik neklausykit: kai įsisùksiu su diržu, tuoj nusiraminsit! Jnš. Kai įsisùksiu duoti, tai akys ne akys! Ll. Bėkit, ba kad įsisùksiu su šluota, tai žinosit! Mrj. Įsi̇̀sukė an gryčią ir tuoj pakėlė rietenas Ėr. Ir įbėgau, įsisukaũ į seselių pulką JV560. Dešimtasis įsisùko į mergelių būrį D79. Aš intsisùksiu in arklius, tai aš išvaikysiu LB257. Vilks, tarp avių įsisùkęs, plėšė, draskė, ėdė Jrk39. Aš vilką rėkiu, ė anas kap insi̇̀sukė avelėsen! Tvr. Ale vienos vištos trūksta, musė (turbūt) lapė įsisùko Vdk. Katei įsisukus, pelės nešmižinėja TŽV621. Kurmis įsi̇̀suka į daržą, ežes išrausa Kl. Įsisùko į dobilus ir nurovė visą kraštą Jrb.
| Viesulas kai terp trobų įsi̇̀suka, tai net sienos braška Jnšk. Kur audra įsisuko, laukai tapė visiškai išplėšyti prš. Ta (audra), įsisukusi į Kėblių sodą, akies mirksnė[je] sulaužė, sutraškino ir išardė visą butą Jono M.Valanč.
| prk.: Į jo širdį įsisuko baimė rš. Į mūs kaimą giltinė įsisùko VšR.
^ Pilna kūtė žalų karvių, viena juoda įsisuko – visas išgainiojo (žarijos ir žarsteklis) Škn.
ǁ NdŽ, DŽ1, Mrj, Žvr, Šlv, Stk, Rmš prk. paplisti, įsigalėti (apie ligą): Kaip dabar ligos įsisuko į žmones N. Tik man nuo to darbo įsisuko liga V.Kudir. Pas mus kap insi̇̀sukė kokia liga, tai vičvisi negali Vrnv. Del valgymo nepamirsi, ale va kokia liga insi̇̀suka Pun. Įsisùko blusinės į vaikus Šts. Tą vasarą į jų kiemą karštinės įsisukusios LMD(Sln). Į arklius įsisùko pažandės – ėmė sirgt Vl. Kaži koki liga jau yra įsisùkusi toms kiaulėms Trk.
18. refl. įkibti: Ko lakstai po kiemą? Kai insisùks Margis blauzdon! Ant.
19. tr. apgauti: Norėjo mane įsukti, bet aš nepasidaviau Ms.
20. tr. įskųsti: Gumbas per visą dieną vis galvojo, kaip čia tą Narį įsukus ponui Žem.
21. tr. apsvaiginti: Degtinė insùkdavo galvą geriau negu vynelis Srj.
ǁ refl. įsismarkauti svaigti, suktis: Man galva insi̇̀sukė Dbč.
◊ gálvą įsùkti priversti mokytis: Jei galvõs pati nesuks – neinsuksi̇̀! Klt.
grū̃šių įsùkti skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Su nykščiu aš anam į galvą įsukáu grū̃šių Lkv.
į aũsį įsùkti nuolat primenant įtikinti, įkalbėti: Tėvų buvo į̇̃sukta į aũsį, kad gražiai su seneliais apsieičiau Šk.
į gálvą įsisùkti
1. kilti staiga kokiai netikėtai minčiai: Kas jam in gálvą insisùko, kad staiga vedė Mrj. Kažin kas jam įsisùko į gálvą – terkš, ir pardavė tėviškę Alk. Insisùko į gálvą tą pušį nupjaut Prn.
2. prisiminti: Insi̇̀suka galvõn visokių tų dainų Srj.

į tãbalą įsùkti primušti: Įsùksu aš tave į tãbalą Ggr.
vélnias įsi̇̀suka Vdšk apie neapgalvotą pasielgimą: Jam įsisùko vélnias, ir pametė žmoną Skr.
vélnias įsùko úodegą pairo geri santykiai, sutriko dermė: Buvo pora sutikusi, ale ka vélnias úodegą isùko Grd.
išsùkti, i̇̀šsuka, -o (i̇̀šsukė)
1. tr. K, M, Š, LL289, Rtr, NdŽ sukant išimti, ištraukti, pašalinti ką įtvirtintą, įsuktą: Išsùkti (sraigtą) BŽ77. Išsùksiu su grąžtu vinį, ir parskils medis J. Dominykas nieko neatsakė, pypkę iš dantų ištraukė, išsuko kandiklį ir syvus išpylė LzP.
ǁ Aln sukant iškelti, ištraukti į viršų: Išsùk kelis viedrus vandens Pžrl. [V]andenio išsùkt aš turėjau, visas darbas: i̇̀šsukiau – galiu gulėtie Adm. Kalvis tuo tarpu drebančiu pirštu iššluostė stiklą, išsuko dagtį ir užžibino lempą A.Vencl. Par daug lempą (jos dagtį) išsukai̇̃ – rūksta Vkš.
ǁ Žg sukant išplėšti, išrauti: Po trijų dienų atkasę [jautį] išsukė ragą BsPII159(Šd). Išsukus danties nervą, skausmai nurimsta rš. Jurgilus baigia išsùkt vėjas Ktk.
| refl. tr.: Čiuprynas išsi̇̀sukė (už plaukų pasitampė pešdamiesi) ir eina pirkion Dglš.
2. tr. sukamu judesiu išimti, pašalinti (vidinę dalį): Atskaitom mes su Stepuku devintą pušaitės metūgį, išsukam jos šerdį ir darom birbynę J.Balt. Alksnio išsùks tą šerdelę i padarys tokį kiaurą pagaliuką Lž.
3. tr. Zp, Asv padaryti (ppr. švilpynę) iš atkepusio luobo, ištraukiant iš šakelės medieną: [Birbynė] dažniausiai išsukama iš aliksnio LTII107(Sab). Jis jai buvo birbynę iš liepos žievės išsùkęs Skrb. Eik atnešk gluosnio, tai išsuksiù švirkšlį Lp. Išsuk švilpį – daba medžių žievė yra atkepusi KlvrŽ. Kolei pavasarį neužgriaudžia, negalima dūdelės išsukt LTR(Ppl).
| Seniau pypkes iš alksnio išsùkdavo Krž.
^ Ne tep lengva nupjaut šaką, kap dūdą išsukt Grv.
| refl. tr. DŽ, Vdn, Rod, Eiš: Išsi̇̀sukiau alksnio dūdelę Grž.
4. tr. Sut, BŽ77,81 nutvėrus ištraukti, atimti, išveržti: Brūkšt išsuko jam iš glėbio virtuvą ir nešasi Žem. Tėvas ma[n] iš rankų išsùko knygas Jrb. Reikėj[o] išsukt šautuvas iš rankų Lp. Dovydas jam piningus iš mašnos išsukęs LC1888,14.
5. tr. kokiu įrankiu maišant išjudinti iš vietos, išvaikyti: Kiemo kryžiuje pradėjo žvirblaičiai čirkščioti; šis tujaus su kartale išsuko ir tarė: palaukiat, jūs daugesni nebčirkščioste, nebeleste kanapių M.Valanč.
6. tr. sukant kuo išvalyti, iššluostyti: Suvilgęs nosinę, perbrauksi veidą ir išsuksi kepurės vidinį ratlankį rš. Jis ma[n] išplovė ausį, išsùko su vata, i gerai Jrb. Skepečiūte šlapia i̇̀šsuku, i̇̀šsuku sūdelius, i švarūs Klt.
7. tr. sukant nužiesti: Sukėjas žino, kokio molio gabalo reik bliūduo arba puoduo išsùkti Vkš.
| refl.: Ne visuomet ąsotis išsisuka be plyšio rš.
ǁ sukiojant, vartant iškepti: Gaidžiui galvą nusukčia ir an iešmo išsùkčia Vlkv.
8. tr. gręžiojantis, sukantis išrausti: Dirvoj traktorių i̇̀šsuktos tokios gūžtos Snt. Šita bukta vandenio išsuktà Rmš.
| refl. tr.: Urvinės [kregždės] olas išsi̇̀suka kur Skr.
ǁ sukiojantis išvartyti, ištrinti: Arkliai rugius išsùko, išmalė Plv. Vėjas rugius baisiai išsùko Lš.
ǁ refl. išsidilinti, atsirasti nuo sukiojimosi: Rate išsisuk[ė] jau per didelė skylė Grv.
9. tr. išvažinėti (ratų tepalą): Išsuktu tekinių šmyru (išvažomis) suskius gydo Šts.
10. tr. Brs, Trš, Skdt padaryti reikiamą kirčio apsukimą (pjaunant dalgiu): Tokia tanki žolė, kad dalgės negalima išsùkt Sdk. Vieną kirtį juo išsuka, kitą – ne, ir y[ra] kamaruotai išpjauta Šts.
ǁ Rz nupjauti dalgiu: Reikėjo suvežti rugiai, Žydbaloj išsukti panuovolį A.Vien. Tėvas iš viso be sveikatos: i̇̀šsukė vieną pradalgį ir užduso Ktk. Dobilas buvo tep išgulęs, kad vos jį i̇̀šsukiau Knv. Pievų sužėlimas – kap delgiu išsùkt?! Rod.
11. tr. sukant susmulkinti, sumalti: Suksi [girnas], suksi, kol sėtuvikę išsùksi End. Išpjausčiau visas riebumas, kūdą [mėsą] i̇̀šsukiau par mašinką Klt.
ǁ iškulti: Tą krūvelę i̇̀šsukė, tada jau kitą suka [rankine kuliamąja] Dsn.
ǁ suverpti: Išsùk tu rateliu, išmink [viso audeklo siūlus]! Dbč.
ǁ sukant išvalyti, išmalti: Jau i̇̀šsuktos girnos – do malam Klt.
ǁ Pbs sukant išskirti, išmašinuoti (pieną): Vakare, prieš gulant, verda šeimininkė žirnienę trintinę, pabalina išsuktu pienu! J.Balt. Tu, vaikas, paimk ir išsùk pieną Slnt.
| refl. tr.: Reik da pieną išsùkties End.
ǁ išspausti: Iš dviej šitų namelių i̇̀šsukėm daugiau kap keturiasdešim kilų medaus Rod. Mano darbas buvo jau išsuktus, tuščius korius nešti tėčiui A.Vencl.
| refl. tr.: Oras gražus, išsisùksiu medų savo Dj.
ǁ išdirbti (odą, kailį): Buvau vieną karvės skūrą išsùkęs Sml.
^ Papulsi tu mano rankosan, aš tave išsuksiu kai sirmėtį! Tvr.
| refl.:
^ Kol žmogus neišsisuks kap skūra, tol nemokės gyvent Arm.
12. tr. maišant, sukant ištrinti: Trynius reik išsùkti su sukru ir tik tumet dėti į medauninką Vkš. Kiaušinius sumušt, išsùkt gerai Sk. Išsuktas padažas pasūdomas, įberiama raudonųjų pipirų rš.
| refl. tr.: Turu juodųjų serbentų išsisùkusi Krš.
ǁ maišant, plakant pagaminti: Kaip seniau gerą karvę turėjom, i̇̀šsukei [sviestą], savaitė – i vėl suk Ssk. Par Kūčias aguonų pieno išsùkdavo Sk. Gal da pusryčiam kokios košės išsuksiu Skrb.
13. tr. susukant, suvejant padaryti: Tokia rykštė buvo iš beržo išsuktà Str. Kliūbus paema, i̇̀šsuka, i̇̀šsuka i užvynio[ja] ant mieto Varn. Kad nuvažiuosma į pievą, ta (tai) karklyną nusipjausma ir išsùksma tus atsaičius Vvr.
14. tr. ką susuktą, suvyniotą išvynioti, išleisti: Iki jis kapą [kūlelių] išdengė, aš pusantros išsukaũ Alv.
| refl. tr.: Kitąroz [šuo] ir iš popieriuko išsi̇̀suka pats [saldainį] Str.
ǁ išskleisti: Paskui, nerasdamas ką pulti, [kalakutas] išsuko uodegą ratu ir iškilmingai nužingsniavo toliau į kiemą I.Simon.
15. tr. SD323, N išvyti (iš ritės): Mama išsùks vilnas iš ratelio, tada pradėsiu megzt Rm.
| refl.: Išsisukusi (išsileidusi) špūlė N.
ǁ išskirti suvytą, sudvilinkuotą siūlą ar išlyginti garankštį: Jei besivydama laumė nutveria berno kelnes ar sermėgą, suplėšo į gijas arba išardo po vieną siūlelį ir net juos išsuka rš.
| refl.: Kamūlį vydamas, kietai subrauk siūlus, kad spaliai išbirtų ir gurgždūlės išsisuktų Šts.
16. tr. šokant apsukti ratu, aplink: Par ranką i̇̀šsuki panelę Sk.
ǁ pašokdinti: Vedu panas išsùkova po šokį Dr.
17. intr. LL323, BŽ55, DŽ, NdŽ, Jon einant, važiuojant pasukti į šalį: Ar ne geriau būtų mums kur nors išsukus iš kelio ir pernakvojus? A.Vien. Tiktai, žiūrėk, niekur iš takučio neišsùk: kad išsùksi – motinos neberasi (ps.) Klvr. Nei paklydova, nei iš kelio išsukėva, bet važiavova stačiai pas Svirplį Blv. Traukiniams einant išsukamai̇̃siais keliais, reikalingas ypatingas atsargumas VĮ.
| refl. Lp: Svetimi žmonės dar už varsto antro, ligi tik išsisukdami iš vieškelio, jau klausias kelio Vaižg. Pametė kelią ir įvažiavo ing tankų karklyną teip, kad niekur negalėjo išsisùkti BM263(Šl). Gaudėm kumelę, bet iš kelio išsisùko, pabėgo į plentą Jdr.
| Kai saulė išsisuka iš pietų, banda sustoja antrą sykį M.Katk.
ǁ praleidžiant pasitraukti į šalį: Jis nori išsukti vestuvininkams iš kelio I.Simon.
| refl.: Paliepė … skambalą pririšti, kad … visi žinotų, kad „činauninkas“ važiuoja ir kad visi jam iš kelio išsisuktų TS1897,11. Išsi̇̀sukė žmogus iš kelio ir laukia, ligi praeis autobusas Ds.
ǁ padaryti posūkį, vingį: Nuo to storulio ąžuolo išsuka takas dešinėn rš.
| refl.: Po kairei išsi̇̀suka keliukas Ukm. Ežeras išsi̇̀suka ir ties mumim Dg.
18. išvykti, išsidanginti: Gerai, kad jis išsi̇̀sukė iš namų – bus ramiau Ėr. Nebesulaukiam Viktoro: išsi̇̀sukė nuo ryto ir negrįžo Slm. Tu suksies ir išsisùksi, o man reiks likt Pv. Tie varlės viščiokai vėl an kelio išsi̇̀sukė Antš.
19. tr. padaryti kreivą, iškreivinti, iškraipyti: [Reumatas] kriūtinėj kaulus guzais i̇̀šsukė Klt. Ramatas i̇̀šsukė, išvarė kaulus Vrn. Mano pirštai jau išsukti̇̀ Aln. Jos rankos i̇̀šsuktos, tai skauda, kai blogas oras Mrc. Statant naują namą nereikia dėt perkūno muštų ir vėjo išsuktų medžių, ba perkūnas muša LTR(Auk). Akys i̇̀šsuktos, išmaliavotos, in žmogų nepadabna Klt. Jų dirvos nėra tiesios, ali aneję pono dvaran ir i̇̀šsuktos kap gyvatės (labai vingiuotos) LKKXIII124(Grv).
| refl.: Kamašeliai išsisùkę, išsikraipę Klt.
20. tr. prk. pakeisti, iškreipti: O aplink Rietavą (į vakarus) lala išsukta kalba JJ.
ǁ pakreipti norima linkme (kalbą): Jis visada kalbą išsùks pagal savo (savo naudai) Dkš. Dabar jau kitep i̇̀šsuka (aiškina) Dg.
ǁ sugalvoti atsakymą, išspręsti (užduotą klausimą): Aš kito klausimo negaliu išsùkt Krč.
21. tr. išnirti: Kur leki! Išsùksi koją Klvr.
ǁ VoK133(Mrj), L, Rtr, Trš, Mšk, LTR(Rk), Imb sukant išstumti iš sąnario, išnarinti: Pagavo už rankos, patraukė ir išsùko ranką Vkš. Išsuktà ranka, negalėjo nieko daryt JnšM. Ìšsukė pirštą Dglš. Visai koja išsuktà paršui Rz. Kai kalaitė neklausė, pamotė išsuko jai koją LTR(Šil).
| refl. tr. Rtr, NdŽ, LKT256(Slč), Trk: Ko tik kojos neišsisukiau, kap kadokas kryptelėjo Lš. Jie kasdien pliekias: tai ranką išsi̇̀sukė, tai ančiakį išsidaužė Slm. Išsisukė uodelis savo miklius sparnelius LLDI380(Mrk).
ǁ išlaužti: Du dantis išsukė, šonakaulį išlaužė LLDI386(Ck).
| refl. tr.: Gali dantis išsisùkt, tokius riešutis bekąsdamas Trgn.
22. tr. impers. išstumti iš vietos (skaudamą akį): Strošnai sukė tiesiąją akį ir išsukė – nieko nebematau Vrn.
^ Kad jam akis išsùkt, kad žverblėt anas an sniego kai ragana! Prng. Kad man akis išsùkt, kad tas arklys blogas! Dg.
23. tr. impers. įtrinti (guzą): Maliau maliau – guzus an rankų i̇̀šsukė Pls. Čionau i̇̀šsukta guzas Ml.
24. tr. impers. kurį laiką skaudėti, gelti: Ìšsukė man parnakt dantį Ds.
25. refl. Kdn išsilenkti, ištrūkti, pasprukti: Jis išsi̇̀suka (išspriūsta) kaip koks ungurys KI1. Nejaugi meška nuo jo raginėlės gyva išsisùksiant? BM68(Žb). Savo pažadėtąją norėjo pabučiuot, ale ta išsisuko ir pabėgo BsMtII101(Nm). Mes patys būtum tavę ieškoję, ir tada iš mūsų rankų būtum neišsisukęs LTR(Slk).
26. tr. LTR(Al), Up, Dr padėti išvengti ko, išgelbėti iš keblios padėties: Užmokėsiu advokatuo nesigailėdamas – išsùks muni! Vkš. Gentys išsùko – būtų varžytynės buvusios Krš. Vaiką sukau ir išsukáu nu kantono Šts. Iš Erodo nagų tėvai jį išsukė Gmž.
ǁ intr. išsigelbėti, išsiteisinti: Pakliuvau vokyčiams. Pakol iš ten beišsukáu! Kal.
| refl. M, J, NdŽ, Kbr, Žvr, Jrb, Prn, Srv, Mšk, Pn, Ėr, Ds, Jdr, Všv: Buvo pakliuvęs, bet išsi̇̀sukė Š. Neišsisùksi, krupi, vesu pri daktaro! Krš. Ot, delto šiap tep ir išsi̇̀sukiau iš bėdos Rod. Vis tep išsisuki kap žalmargis su uodega Gs. Tarnaitė tik ir džiaugiasi iš darbo išsisukusi Pt. Gal išsisuksi̇̀ (išgysi) be ligoninės Krs. Vyrai moka išsisùkti nu numų darbų Krš. Išsisukáu nevažiavęs: prastas y[ra] nakties važiavimas, gal paklysti Šts. Senas esi, be karšybos neišsisùksi Krš. Jaunas žmogus gali, senas turi mirti, todėl ir Elzbieta neišsisuko nemirusi M.Valanč. Išsisùkt išsi̇̀sukiau, ale uodegos nėr (ps.) Dv. Ir tu misliji, kad išsisuksi, išsimaluosi su savo tokiu nežinojimu? P.
^ Kur vargas žmogų traukia, nuo jo neišsisuksi LTsV206(Vrn). Nuo nelaimės neišsisùksi Prn. Nelaimėse ne verk, bet veizėk, kaip išsisukti VP32. Nuo blogų liežuvių neišsisuksi, o geri žmonės užjaus LTR(Srd).
27. refl. išsiversti: Netarnavusi aš negalėjau niekaip išsisùkti – tėvai labai biednai gyveno Nv.
28. tr. Š, NdŽ apgaule, suktybe išgauti, išvilioti: Kam turtą išgauti, išsùkti KII251. Jei kada pasiseka koks palivarkiukas iš jų rankų išsukti, tai negut per apgaulę, kitų vardu Vaižg. Tai padūkus: i̇̀šsuka iš tos bobutės pinigus, i gana Stak. Žiūrėk, ir išsùks iš to durniaus armoniką Skr. Kad tu būtum galvą trūkęs, o ne dukrą man išsukęs LTR(Ps).
| Kol iš jo tą pasižadėjimą išsùkom, tai praejo daug laiko Up.
◊ gálvą išsùkti Lkm, Ob, End privarginti, prikvaršinti: Galvà išsuktà jai – devyni vaikai Vn. Ìšsuka gálvą vaikai, nepameni, nei kur ką pasidedi Skdt. Nuo to skaitymo ir gálvą i̇̀šsuka Mlt. Jau mano senos galvà išsuktà, iškrutėta Tvr.
gluzdùs išsùkti atimti protą: Kad tau velnias gluzdùs išsuktų̃! Nč.
iš galvõs (iš gluzdų̃, iš prõto) išsùkti (išsisùkti)
1. pasimiršti: Buvau Balatnoj ir nieko nepirkau – visa i̇̀šsukė iš galvõs Arm. Buvau medžiuj ir i̇̀šsukė iš gluzdų̃ parnešt šluotą pečiun Vrnv. Man ką tu sakei, tai visai iš proto išsisukė Lš.
2. atimti orientaciją; sukvailinti: Jį bėdos iš galvõs i̇̀šsuk[ė] Ml.

káilį (kauniẽrių, kiaušùs) išsùkti išsigelbėti, išvengti: Raitės, raitės ir išsùko káilį – nepakliuvo Jnš. Nuo vokiečių kauniẽrių i̇̀šsukė Dbk. Suko, suko i išsùko savo kiaušùs Gs.
liežùvį išsùkti šmaikščiai pakalbėti: Aš negaliu tep gadnai išsùkt liežùvio kap anas Lz.
paskuti̇̀nis šriū̃bas išsisùko visai sukvailiojo: Eik eik, paskuti̇̀nis šriū̃bas išsisùko anai Ms.
sprándą išsisùkti žūti: Iškrito uodas iš ąžuolėlio, išsisuko sprandelį LTR(Vb).
úodegą išsùkti išsigelbėti, išvengti: Tai išsukai̇̃ úodegą nuo darbo? Klvr.
nusùkti, nùsuka, -o (nùsukė)
1. tr. N, K, DŽ, Brs, Dgč, Aps sukant, kreipiant nulaužti, nutraukti: Sukinėjo durų rankeną ir nùsukė NdŽ. Jis nusùko raktą J. Nùsukiau raktelius, jis šmaukš ir padarė naujus Rm. Vieną naktį atėjo vagis, nusuko spyną, kur buvo staininiai arkliai, pasimovė ir jau vesis BsPIII9(Nm). Tiek to, nepjauk tų karkliokų, ba da dalgę nusuksi Ktk. Pirmą brūkį kai braukiau, grėblio galvą nusukau KlvD22. Jau nùsukta grėblio du dančiai Dglš. Vė[ja]s nusuko obelę Šts. Tokią šaką nùsukė vėtra Kp. Audra sukte nusùko eglės viršūnę NdŽ. Rytmetį tujau nusùksu [alijošiaus] ragiuką, tujau į medų – nu to pagijau Pln. Nùsuktu ragu karvė Sug. Nugriuvo uodelis ir nùsukė sparnelį Aru22(Dv). Kam ranka nusuktà, kam galva LKT273(Krs). Gaidžiuo sprandą nusùko, mums šviežienos pataisė Vkš. Nekišk nagų į mašinos krumplius – nusùksiu (sukdamas nupjausiu)! Jrb.
^ Nu, ir miltai – tik dešimtam galva nusukta (labai rupiai sumalti) KlK13,98(Šln).
| refl. tr. Mrk, Trk: Kai pas mum yr ragaišio, tai, kas tik nori, tas ir nusi̇̀suka po šmotą Užp. Paporyk porą, kap šoko vilkas per tvorą, nussukė koją Rod.
^ Nagi vis tas skerdžius padarė, kad jis būtų kojas nusisukęs, dar turgun eidamas! V.Krėv. Eik sau, eik, nors ir kojas nusisuk! KrvP(Lnt).
ǁ refl. tr. išsinarinti: Nusi̇̀sukiau pirštą NdŽ.
ǁ Jrb, Vkš, Dj kreipiant iš normalios padėties, įskaudinti: Neišmokai – duok ausį nusùksiu Lnkv. Mun ka nusùko ausį, kad aš pri žemės prikritau Trk. Mokytojis seniau, būdavo, ausis nùsuka, kertėn pastato, paklupdo – kaip nebijosi?! Mžš.
| Ir mediniai teip nùsuka (nuvargina, išklaipo) kojas Dbk.
ǁ refl. tr., intr. pasitempti (sąnarį): Galvos negaliu pajudinti, musti sprandą nusisukáu Ms. Nešiau maišą, parvirtau, buvau strėnas nusisùkusi Brs. Strėnoms esu nusisùkusi Šts. Arklį nulaužtu sprandu mainė į kumelę nusisùkusioms strėnoms Šts.
2. tr. sukamu judesiu numauti, nusmaukti išviršinę dalį: Nusùk žievę nuo stiebo Grv.
3. tr. OG223 padaryti (ppr. švilpynę) iš atkepusio luobo, sukant nusmaukto nuo šakelės: Žilvutinė [dūda] lengviau nusùkt nekap liepinė Grv. Švilpius nusùko iš alksnio medžio Vkš.
| refl. tr. Grv, Ign: Aš aiškinau vaikinams, kaip galima nusisukti švilpuką I.Simon. Nuginė bandą raganos vaikas ir nusisuko iš to gluosnio … vamzdį DS150(Vdk). Katinelis pasisiuvo sau tarbelę, nusisukė dūdelę (ps.) Dkšt. Dai nueikie girelėn, nusisukie triūbelę LLDI237(Tvr).
4. tr. Vkš sukant suformuoti, nužiesti: Ot rankas turėjo: tokius uzbonus nusùkdavo! Krš.
5. tr. S.Dauk, BM330(Šv), Lkv, Lp sukant nuvyti: Nusuk mun iš trijų šakų kanapinę virvę Klp. Nūsùks virves iš kanapių i raištys karves – lenciūgų nebuvo Grd. Pantis nùsuktas, tik storokas Mlt. Iš smilčių nusuk kančiuką, kad būt kuo paplakt arkliuką V.Kudir. Iš vyčių nebenusùkčiau [spragilo grįžties] Grz. Ievos ar karklo vyčių nusuktos ekėčios išejo iš mados Šts.
| refl. tr., intr. NdŽ: O kitsai [vaikų pulkas], botagus sau iš plaušų nusisùkęs, pauškėjo be kelnių šen ir ten bėginėdams K.Donel. Par visą žiemelę ištursavo pas kitus, ė sau ir pančio nenusi̇̀sukė Ds. Virvė vijasi aba nusisuka ilga SPII158.
| Šokinėjo, bėginėjo pempelė po pievą, nusisukė, nusisukė juostelę raštuotą (d.) Prng.
ǁ nupinti: Tų ąžuolų tokį storą nusukaũ tą vainiką Jrb.
6. refl. tr. susikrauti (lizdą): Paukščiai nusisuka lizdus rš.
7. tr. ką užvyniotą, užsuktą nuvynioti, atpalaiduoti: Tos vielos buvo pririštos a už trijų kampų, o vaikai atėjo, nusùko i paliko Jrb.
| refl. tr.: Šalką tokį storą vilnonį nusisùko – še, neškis, ir atidavė ma[n] Skr.
8. refl. kam įtvirtintam, prisuktam atsipalaidavus atsiskirti: Nusi̇̀sukė muterka, i ratas nulėkė Dglš.
9. tr. nupjauti užsimojus (dalgiu): Reik su dalgiu nusùkt tą žolę Jrb.
10. tr. sukant įtraukti: Šviesa nusukta, kad nerūktų I.Simon. Nusùk lempą (jos dagtį), palik tik ką gyvą Vvr.
11. tr. sukant ratu, atskirti (rėtyje stambmenas): Reikia nusùkt varpos [rėtyje] Knv. Atsinešk miltų gorčelį ir nusùk (išsijok) Pls.
12. tr. nubrūžinti, nuzulinti kuo apsuktu: Paspėlęs medelis dėl to, kad gyvolių nusuktas su lenciūgais Šts.
13. tr. Rtr, Jdr nukreipti į šalį, nugręžti: Eina marti pro šalį i galvą nùsuka Ėr. Jis eina galvą nusùkęs i nesustoja, kad jam ką sakai Lnkv. Nebegalėjau benusukti akių nuo to lango, pro kurį tave pamatydavau Vaižg. Nusukáu šūvį į šoną ir nesužeidžiau žmogaus Šts. Į kur katės uodega nusuktà, iš ten bus svečių su pyragais (priet.) NdŽ.
| Avis jau miežiūs, tą bėk nusùkti Als.
| Ravo galą nusuko suvisu į mano rėžį Žem.
| refl. intr., tr. Š, Rtr, Mšk, Skrb: Ji pasistiepus pakštelėjo į žandą, pataisė nusisukusį kaklaraištį rš. Kvartūgas nusisùko ant užpakalio, belakstant par dieną Užv. Viena šaka labai buini, į šiaurę nusisùkus Vdžg. Nusisuko ant sienos, būsiąs bemiegąs Žem. Kur nors į sieną nusi̇̀suki i juokys KlvrŽ. Tu man burnon ūturk – nusisùkus nesgirdi Dglš. Kai gaspadinė nemato, nusisùkus (nuošaliau pasitraukusi) suvalgai šmotelį Skdt. Žiūr į šalį nusisukęs kai vagis NžR. Labai geras būni, kada miegti i dantis į sieną nusi̇̀suki (juok.) Trš.
| prk.: Jojo gentis nuo jo šalin nusisuko (paniekino, nutraukė santykius) Ns1832,8.
ǁ Vkš prk. nukreipti (kalbą, reikalą) kokia linkme: [Šarūnė] mato – Domicelė patikėjo, tačiau dėl visa ko nusuka kalbą į šoną V.Bub. Nejučiomis buvo nusukęs kalbą ir apie Petro Marės gimines A.Vien. [Kalbėdamas] nusùko, ka ne valdžia, o karas kaltas Plv. Nesunku buvo nusukti dalykus taip, kad bendro visų partijų suvažiavimo nebūtų rš. Baltramiejus jį į [krikščionių] tikėjimą nusukęs brš. Jis esąs … skaitęs, kad del visų tų ant jo nusuktųjų (jam priskirtųjų) vagysčių … 500 markių pažadėti esą tam, kurs jį sugausiąs TP1880,43.
| refl.: Toli apie ką kita nusisukau; grįšiu prie maitinimo ir duonos dalinimo Sln.
14. tr. Jdr nustumti į šalį: Pakabinsi katilą, o ka nereiks, nusùksi i tą [v]ąšą, teip pasuksi Nt. Vanduo pakilo, lieptą nusùko Jrb. Nū̃sukamas tiltas išilguo upės paliekta Prk. Vė[ja]s nusùko žardinę, vargu nevirs Šts. Į šoną nùsukė debesį Ėr. Nusùko lytų šalimis Šts.
^ Kad taũ nusuktų in sausą medžią! Arm.
| refl.:
^ Vėjis nusisùko į kitą pusę (šeima susitaikė), gerai gyvena Krš.
15. intr. Š, NdŽ, Gdr, Pc einant, vykstant nukrypti į kurią pusę: Galą ejom kartu, o paskuo ans kitur nusùko Up. Nùsukė anan šonan vežimas Aln. Kartais kone viso kiemo vyrai nusukdavo į karčemą degtinės maukti prš. Mažu nusùks tas lytus į šalį Gs. Buvo bepasikelą tokie nejauki debesys, bet nusùko į šalį Plt.
| prk.: Nusukęs (persimetęs) į rašybą [nuo kalbos mokslo] rš.
| refl. KII255: Kaip eisit, tai tik keleliu, o tada nusisùkit in čia Čb. Kaip nors ištverti, kol nusisuks kur vėtra! B.Sruog. Debesỹs nusi̇̀suka į žiemius, nebelis Ėr. Nuo Adutiškio ejo, ejo [debesis] ir nusisukė šonan Pst.
| prk.: Turėjau biškį į šalį nusisùkti (imti kitką dirbti) Krtn. Ilgainiu giltinė nusisuko į kitą pusę M.Valanč.
ǁ refl. padaryti posūkį, vingį (apie upę, kelią): Kitasai vėl klonis … nusisuka labai toli pietų linkui LTI89(Bs). Tidikas nusi̇̀suka ant Mituvos Šmk.
16. nuvykti, nusidanginti: O kurgi tam tarpe nusisukai? N. Jis nusi̇̀sukė pas mergas – dirbs mat! Slm. Nereikia jiem nei apseit, nei paduot karvėm: kap tik sutemo, tai ir nussukė kieman Arm. Ona gal an Petrą nusi̇̀sukė Ds. Ta nusi̇̀sukė an aną galą [sodžiaus] – eik jos dabar ieškoti! Ėr. Kaip tiktai [vanagas su šuniu] nusisukusiu į vestuvių šoną, tuoj šis (vanagas) pradėjęs vištas kvarkinti S.Dauk. Atsiskyręs nuog tėvo savo ir ing tolą šalį nusisukęs … visą turtą išgaišino SPI149.
17. tr. Krok, Dr apgauti: Na jau dabar tai jau mane, švoger, nusukai̇̃! Skr. Vakar mane nusùko rubliu KzR.
ǁ Klp, Brs, Vkš, Trk, Vž, Stl, Jrb, Lp, Pls, Ut, Dgl, Lel, Sv, Pl, Rk, Aps neatiduoti, kiek priklauso, nuvogti: Nusùkti svorį DŽ. Tik nenusùk mokėdamas! NdŽ. Man sviesto užpylėt, o vaikams ne? Kodėl nuo jų nusukat? V.Bub. Kiek jis nùsukė man algos per visą laiką, tai baisu ir pamanyt Vrn. I tris rublius, i medžių vežimą nusùko Šts. Jug tas judošius mun dešimtinę nusùko par akis Plt. Nu savęs nusùkusi paskutinį grašgalį atidaviau Skdv. Jam ir raidės nenusuksi LTR(Ds).
| Paskutinę dieną, būdavo, nùsukam – neinam ganyt Ktk.
^ Geriau savo pridėti negu svetimo nusukti KrvP(Drsk).
| refl.: Kad išsivarytum [naminės], tai vis nusisùktum nuo vyrų [savo reikalams] Mlt.
ǁ atskaityti, nepriskaičiuoti: Nūsùko aktarą, ka nekėlėmos iš sodos Grd.
ǁ pavogti, nudžiauti: Jeigu norit, tai ir velniui šnirpštoką nusuksiù! (toks drąsus ir sumanus esu) Švnč.
18. refl. išvengti, išsisukti: Jūs tai tik ir dyrot, kad tik nusisùkt nuo darbo Užp.
19. refl. Ps, Kri suliesėti, sumenkti, sublogti: Par tą ligą visai nusisukáu Vkš. Nusi̇̀sukė, nusibaigė, ka i pažint sunku Všk. Tu nusisuksi visiškai, tą pypką bečiulpdamas Jnšk. Nusisùkęs vargšas, į žmogų nebepanašus Lnkv.
20. refl. nunykti, nusibaigti: Tavo dėdė jau ar nusi̇̀sukė? Vb. Kažkas blogoms akims į muno paršelį paveizėjo: pradėjo nebaugti i nusisùko Vkš. Gavo sukinį avis i nusisùko Pvn. Kas Trijų karalių vakare verpia, to avelės kaituliu nusisuks MTtV144(Sk).
◊ aki̇̀s nusùkti nekreipti dėmesio, nesidomėti: Negražu nuo ligonio aki̇̀s nusùkt Vlkv.
akių̃ nenusùkti (nuo ko) įdėmiai žiūrėti: Jis žiūri ir žiūri – akių̃ nenùsuka nuo manęs Rm.
gálvą nusùkti Gr, KlvrŽ nužudyti: Jeigu pastebėsiu tamstą kreivai einant, tuojau galvą nusuksiu J.Balč. Už liežuvį ne vienam gálvą nùsukė Vlk.
gálvą nusisùkti
1. Št, Sv, Kvt užsimušti, žūti: Nors gálvą nusisùk bedirbdamas (labai daug darbo) Ds. Kad tu kur galvą nusisuktumei! LTR(Rs).
2. apie didelę netvarką patalpoje: Niekas nesutvarkyta toj būdoj – baisu, da gálvą nusisùktum Slm. Na ir tvarka tvarkelė – gálvą nusisùkt gali Mrj.

kãklą nusisùkti Grv, Str žūti: Landžioj[o] kelis metus pas mergą – kad būt kãklą nusisùkęs! Rod.
kójas nusùkti ant dùrų mirti: Jau būčiau nusùkusi kójas ant dùrų, kad ne tie vaistai Skdv.
krãmę nusùkti užmušti: Nutversu tą krupį, krãmę nusùksu Krš.
krãmę nusisùkti žūti, užsimušti: Krãmę kame nusisùksi, i būs gerai Ub.
liežuviùs nusùkti apkalbėti: Žmonims buvo kur liežuviùs nusùkti Krš.
meškà nusisùktų gálvą apie didelę netvarką patalpoje: Gyveni kaip kiaulmigė[je], ir meškà gálvą nusisùktų Tt.
nósį nusùkti
1. Ds liautis kreipus dėmesį: Kai gerai, tai ir svetimas pagaili, o kai bėda, tai ir savas nosį nusuka J.Balt.
2. užpykus nusigręžti: Tai ko dabar nusukai̇̃ nósį? Mrj.

sprándą nusùkti
1. Ds užmušti: Ar nebijais, kad jie (ponai) dėl to tau sprándą nusùktų? K.Donel. Jei manęs neklausysi, tai sprándą nusùksiu KlK23,90(Jnš). Aš jam paskutinį sprándą nusùksiu! Rmš.
2. žūti, užsimušti: Nelipk aukštai: kai dėsies, sprándą nusuksi̇̀ Sld.

sprándą (strė́nas) nusisùkti Švd, Grž, Šmk, Sur, Gr žūti: Šventadienį nors sprandą nusisuk, – sakydavo, – bet tik pirmadienį iš ryto prie darbo būtumei LzP. Neduokias, nemandravok – sprandą nusisùksi! Rdn. Krito ant galvos ir nusisùko sprándą LKT116-117(Žlp). Duok Dieve, kad jis ant lygaus lauko sau sprandą nusisuktų KrvP(Ndz). Toks strė́nas nusisùks vis tiek kumet nors Vvr. Girdžiu – girioj vaivoja: lėkta uodelio iš ąžuolėlio, nusisukta sprandelis (d., r.) J.Jabl. Išpuolė uodas iš ąžuolėlio, nusisùko sprandẽlį JD879, JV1080.
vélnias nusisùktų kóją apie didelę netvarką patalpoje: Jau toj priemenėj tai ir velnias koją nusisuktų! Mtl.
pasùkti, pàsuka, -o (pàsukė)
1. tr. N, Rtr, Grv priversti pajudėti apie savo ašį: Pasùk raktą, ir atsidarys J. Jie iešmą kelius kartus pasùko NdŽ. Kad nori įsileisti tos sulos, tad tą varpstę reik pasùkti LKT45(Lž). Užsimauk žiedelį, sako, vieneip pasùk – būsi vaikelis, antreip pasisuksi – mergelė (ps.) Krt. Nuo pusės latakelio pastatei, nuo toliau pàsukei, tai nigdi anas (ridenamas kiaušinis) naprosniai (veltui) nenueis, vis pakliudis kiaušinį Aps. Romas atrišo malūno sparnus, įsibėgėjęs juos pasuko P.Cvir. Raunant grybą, geriausia palengva pasukti jį aplink jo ašį rš.
| prk.: Gvintelį moka pasùktie (gerai tvarko) Dgč. Istorijos rato atgal nepasùksi DŽ1.
^ Ana (bitė) taip daro: sugnyba i pàsuka (labai įgelia) Krš.
| refl. Rtr: Raktukas be garso pasisuka durų spynoje rš. Kap rėžiau šuni kuolu, tai passùkdamas nuej[o] Vlk.
ǁ įjungti sukant: Elektriką pàsuki, ir tuojau švinta Rsn. Reikia pasùkt radiją Jrb.
ǁ pavaryti (laikrodį): Laikrodį pasùkti į priekį NdŽ.
ǁ intr. paskambinti telefonu: Kam dar paskambinti? Tamašauskui į „Vienybę“. Tam pataikūnui, viršininkų klapčiukui. Reikia pasukti, verkiant V.Bub. Pirmadienį gali pasùkti iš ryto Šlu.
ǁ LTR(Grz), Antr, Ml, Vlk galėti, įstengti sukti: Nieko nebus, plikom rankom nepasuksi̇̀ Sb. Įneš ratelį nepasukamą, pririš kuodelį nepaverpiamą (d.) Mšk.
2. tr. Krš sukant kiek iškelti į viršų.
| refl. tr.: Pasisùksi, ka nerūktum lempa – šauks, ka daug žiubalo išdegini Krš.
3. tr. padaryti reikiamą apsukimą (pjaunant dalgiu): Dalgį tiktai kartą pasukai, ir jau – šmirkšt! – nebėra ašmenų J.Balt. Šiemet mūsų pievos inžėlę kap pasùkt (reikės imti plačias pradalges) Nč.
| Pasuko giltinė su dalgiu, ir baigtos tavo dienos J.Paukš.
ǁ galėti, pajėgti pjauti (dalgiu): Vaikas jau dalgę pàsuka Mžš.
ǁ Jnšk, Skrd kiek papjauti dalgiu: Imk dalgį ir pasuk dobilų arkliams V.Bub. Gal atolo man pasuksi? Pc.
4. tr., intr. pajudinti ratu, aplink: Smagiai pasuko paplavų kibirą ir šliūkštelėjo į duobę rš. Nuog miežio an akies per zerkolą pati špigą pasuk – pragaiš (priet.) Vlk. Ateis laikas – ir šaudyklę paspausiu, ir kardą pasuksiu (pavartosiu, pamostaguosiu) V.Myk-Put. Pelenų tarbikes turėsim, ka pasùksim par akis! (per Užgavėnes) Žg. Autakoju pàsukė, pàsukė, pašluostė, i čysta Klt.
5. refl. sukantis palakioti šen ir ten: Pirmojo sniego pūkeliai pasisuko padangėje, nedrąsiai prikibo prie suvytusios žolės P.Cvir.
6. tr. NdŽ pašokti darant ratą, ratelį: Jie kalbėjo, giedojo Kalėdų giesmę ir paskui pasuko ratelį I.Simon.
ǁ refl. tr., intr. pašokti sukantis aplink, ratu: Pasisùkti porą valsų NdŽ. Kai pasi̇̀suki, andarokas net balanas užgeso Vdn. Tautinių šokių ratelyje dar kad pasisuks [bobutė], dainą kad užves – neatsigėrėsi sp.
7. tr. NdŽ pamaišyti kokiu įrankiu: Tai viralas – pasùkt negalima (labai tirštas) KlK13,97(Kp). Kuo pasuksme? – Katės kojele LMD.
ǁ NdŽ, DŽ1 kiek paplakėti, pamaišyti gaminant (sviestą): Pasùk sviestą, kol aš vandens atsinešiu Jnšk. Aš jau privargau, dabar tu pasùk [sviestą] PnmR.
8. tr. Dkš įmaišyti (miltų), pablęsti: Kai viralą miltais pasuki, tai pasidaro tuknesnis Kp. Pasuktà bulbienė daug gardesnė Pnd.
| Pasuku miltų – vaikų kaip stintų LLDI97.
9. tr. sukant kiek išspausti: Štai ir bitelės koptos, medus imtas, suktas… – tiktai pasuktas, ne išsuktas J.Balt.
10. tr. NdŽ sukant, vejant padaryti: Pavartė, matyt, maišų šitas žmogus begyvendamas ir mėšlo pamėžė, ir rąstų pakilnojo, ir knatų, matyt, gerai pasuko J.Balt. Virves pasùkti DŽ1.
11. tr. sukant su jungti dvi gijas, du siūlus į vieną, sudvilinkuoti: Pàsukam siūlus ir tada mastom Dv. Šeivose visi pasukti̇̀ siūlai Klt.
12. tr. paraityti: Jis pasùko ūsus NdŽ.
| refl.: Ma[no] dieduko plaukai passùkę Dv.
13. refl. tr. pasirišti po kaklu: Žaliai raudonai margą skepetaitę pasisukęs Tat.
| Jaunas vyras ir kaklo nepasisuka (be kaklaryšio)! Ilg.
14. intr. BŽ271, NdŽ, Knt, Kv einant, važiuojant, skriejant pakrypti į kurią pusę: Pajoję kiek nuo palapinių, jie pasuko plačiu taku, ėjusiu į mišką J.Balč. Vanagas pasirodė iš anapus trobos ir pasuko pakluonėmis J.Jabl. Moteriškė pasuko prie durų rš. Turbūt ir dabar ne čia pasùkova. Grįžkiva atgal, eisiva į pietus rš. Jin pasùko į pakluones, o ten tvoros – vanduo, tvoros – vanduo Mšk. Kaip pasùkta ir angriūta išilgos Pb. O kitas laivas i pasùko į šalį Vkš. Kap tik žmogus pàsuka prieg pempei, tai ana sako: pyhi, pyhi Dv.
| Saulutė pasuka į vakarus S.Nėr.
| prk.: Glaudesnių ryšių su žmonėmis linkme pasuko teatrai rš. Daugelis baigusių vidurines mokyklas pasuka į aukštąsias sp.
| refl. Amb, Lc: Jis pasisùko takeliu per mišką NdŽ. Petras išėjo iš miško, pasisuko stačiai per kelmynus į tą pusę, kur geležiniai žvangėjo Žem. Aš pasisukáu pro kapus – o ka bijau, ta bijau! Varn.
| Tai gaidys užgiedojo, tai žvaizdės pasi̇̀suka – i žino laiką [senovės žmonės] Vdk.
| prk.: Rugpjūčio pabaigoje vasara pasisuka į rudenį sp.
ǁ refl. prk. įgauti kitą kryptį (apie kokį reiškinį, dalyko eigą): Grįždamas namo, visą kelią galvojo, kaip kartais keistai pasisuka žmogaus likimas J.Avyž. Matau, kad čia viskas gerojon pusėn pasisukę J.Balt.
ǁ refl. padaryti posūkį, vingį (apie kelią): Kelias pasisùko į kairę DŽ1. Takas staiga pasisuko, ir mes nepaprastoj lomoj atsidūrėm J.Jabl. Kelukas pasisuks pry ežero, tu keluku nesukias – skersai plento išeisi End.
15. tr. I, P pakreipti į šoną ar atgal, pagręžti kita linkme, puse: Aš pajuntu žvilgsnį, įremtą į mane, ir bijau pasukti galvą, pasižiūrėti V.Bub. Teip skauda galva – akių pasùkti negaliu Mžk. Aš pačiu laiku sučiupau jai už rankos, pasukau visa jėga ir atėmiau nedidelį popieriaus lapelį rš. Pasùkdavai [televizorių], i tuo pasitaisydavo, gerai imdavo rodyt Jrb. Negerai pastatė – reikia pasùkt Rg. Mašiną atgal ant Endriejavo pasukáu Vž. Pàsukiau [mašiną] šonan, žiūriu – žmogus guli in kelio Ktk. Pasùk arklį pri durų Šts.
| Bėk, karvę pasùk (nukreipk atgal, sugrąžink) – į miežius eina Užv. Kiekvienas, mokąs žavėti, būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs sutraukti perkūnijas ir krušas, pasukti kitur vėjį M.Valanč.
| prk.: Likimas pasuko mano gyvenimą nauja, visai nenumatyta linkme rš.
| refl.: Pasisukęs šonu ir galvą įtraukęs į pečius, jis priėjo prie vieno suimtojo rš. Pasisùksi ant Šerkšnėnų, klausysys – dainiuo[ja] vaikiai, mergės Trk. Tik anas pasi̇̀sukė vienon pusėn, pasi̇̀sukė kiton – žiūrėk, koks aš puikus Slk. Jeigu kartais kas nepatiko, pasi̇̀sukam, patyliam ir vė kalbamės Žg. Pasilenkiau, pasi̇̀sukiau – nemožna atsidust Aps. Ateis ant kožno iš jūso [ta valanda], jog nebgalėsit anė ant šonu bepasisukti P. Teip sunkiai susirgau, kad negalėjau į lovą (lovoje) pasisùkti Plšk. Kurion pusėn klumpė pasisuka (metant per Kūčias), te ištekės LTR(Rk). Jei nepasisuks vėjas, gali lyti visą dieną I.Simon.
ǁ refl. pajudėti, žingsnį žengti: Užniūktà vaikas, nemoka pasisùkti Krš. Nepasi̇̀suka kaip girnų apatinis kūlys Lkv.
ǁ Vkš prk. pakreipti kuria linkme (kalbą, mintį): Grėtė stengiasi pasukti kalbą kita linkme I.Simon. Gaižauskas pasuko kalbą kitur, netikėtai pasidarė linksmas, sąmojingas rš. Žodžius savo pasuka ant to viso, kas prigul pri darbų I. Aš pasakodama nepasùksu (neiškreipsiu), visą tiesą pasakysu Šts.
ǁ prk. pakeisti įprastą kalbą literatūrine kalba: Liepa tikrai žemaitiškai [šnekėti], o ana pasùko Trkn. Mes norim pasùkt liežiuvio kitap (ne tarmiškai kalbėti) Str.
16. atsirasti kur nors, pasirodyti, pasimaišyti: Kur jis pasi̇̀suka, čia gvelbia, vagia J. Kur tik nepasisuksi, visur tave pažįsta Alv. Mes kur passùkę valgom Lz. Kad pasisuksi Sidabrave, užeik! Sdb. Kartais ir pas mus pasi̇̀suka svečių Dkš. Kada pasisùksi pry mūso? Up. Kas pasisùks, paprašysiu atnešt vandenio Aln. Daba čia pasisùktum, matytum, kokių gražių namų pristatyta Jrb. Ka ten nepasi̇̀sukai – ten, vaikali, senų žmonių gyvas kelmas! Nv. Pasisùk terp žmonių, tai visko išgirsi Ds. Pasisuksi tu man, aš tau kailį išvelėsiu! Lp. Dėl šunų kãtės negali nė pasisùkt Ėr. Kap pàssukė vanagas, tai vištos stačia galva atbėgo namo Arm. Velnias daugiau į tus namus nepasisuko LTR(Grk). Jinai pati maž ką gero namie daro, tiktai kiekvieną, kas jai pasisuka, rieja, loja ir bara Sln. Pasisuko bobelė jam po akių BsPII133.
ǁ pabūti kur, pavaikštinėti: Tegu ore pasi̇̀suka [vaikas] – nemiegos naktį Dbč.
ǁ pasitaikyti, būti: Kažin ar pasisùks mums šiandien koks geresnis daiktas NdŽ. Namie kap būna, tai delto tūlai pàssuka mėsos kąsnelis Vrnv.
17. pasisukinėti aplink, pasimeilinti, pasigerinti: Tu pasisùk apie jį, gal pasidabos Ėr. Reiks man pasisùkt, ar negausiu iš jo kokio lito Jnšk. Pasi̇̀suka, vis pasi̇̀suka apie mañ – nori, kad ką duoč Klt. Ka da jie būtų pasisùkę (tinkamai pasirūpinę, pasiprašę), da būtų ją palaikę kiek to[je] ligoninė[je] Jrb.
18. tr. padaryti lenktą, užlinkusį: Kalvė[je] gal dalgiuo koją pasukti: reik pakaitinti, ir būs dalgis užknebesnis Tl.
19. tr. Eiš iškraipyti, susukinėti: Ma[no] rankas pàsukė nuo darbų Grv. Ramatas pàsukė rankas, kojas Pls. Rankas pàsukė an guzų Pls.
^ Kad tau pasùkt gyslas, do tau pasùkt sąnarius! (toks piktas linkėjimas nusikaltusiam) Arm. Tegul tau kojas pàsuka, jau aš tavę nepasvysiu! Nč.
ǁ Vdk, Všv išnarinti, iškreipti iš vietos: Netyčioms pasukáu ranką par čiurnį Vkš.
| refl. tr., intr. NdŽ: Ant lygios vietos koją pasisùko Vkš. Ta koja mun pasisùko Klk.
ǁ išlaužti: Čertas ir dančius pàsukė – nepakremta kulkos (ps.) Lz. Dėl ko riši? – Kad vėjas nepasùkt (neišverstų) obelių Pls.
20. duoti, teikti, ištaikyti ką kam išskiriamam iš kitų: Ana mun visumet ko nors pàsuka: tai lašinių šmotelį, tai rublį Vkš. Motina jam pàsuka vis kur gardesnį kąsnelį Ėr. Pasùk ir man obuolių Alk. Tu ir jam pasùk ką nors, kai daugiau iš ten gausi Btr. Pasukti nenora, aš ir neprašau dykai [pardavėjos] – primesčiu Rdn. Martičiuke, pasùk man šį rietimėlį Slm. Aš šunelius nulenksiu, duonos kampą pasuksiu LTR(Žž). Jam pasukau „Aušros“ kalendorių A1885,235.
| Aš tamstai vis darbų pàsuku – išplauk, mamuk Krš.
21. refl. pasvaigti: Alaus išgėrusiam kai kada gerai galva pasisuka Jnšk.
22. tr. numarinti, nugalabyti: Giltinė su rauplėms piktoms atšokusi smaugia ar su karštlige dar tikt macką pàsuka bėdžių K.Donel. Decijų spėriai giltinė pasuko M.Valanč. Tai norėjo tą kūdikį pasùkti po velnių! Pgg.
^ Da aš tau duosiu, kad tave velnias pasùks! Skr.
◊ akių̃ nepasùkti nepažvelgti: Praejo pro šalį, nė akių̃ nepasùko Vdk. Įniršęs į darbus, nė akių̃ nepàsuka KlK9,67(Krš).
akių̃ nėrà kur pasùkti darosi gėda: Akių nebėra kur pasukt nuo tavo apsileidimų! J.Balt.
ant kẽlio pasùkti padėti suprasti: Mama biškį mane pàsuka ant kẽlio Šln.
gálvą pasùkti
1. Vkš, Jnš įtemptai pagalvoti: Mezgant raštais, reikia gálvą pasùkt, kur ką pritaikyt Mrj. Turi gerai gálvą pasùkti, ka nori ką išmokti Vvr. Ir gerai pasùkt gálvą reikėjo, kol triobas išsistačiau Srv.
2. pakvaršinti: Kam galvą pasukti LL148.

kójos ant duri̇̀s pàsuktos arti mirtis: Kójos an duri̇̀s pàsuktos, nieko nebenorėk Ukm.
liežùvio nepasùkti nemokėti švelniai, maloniai kalbėti: Vaikai daba liežùvio nepàsuka, labai užšaudo tėvams Krš.
liežiùvį pasùkti į šóną būti atsargiam kalbant, pasisaugoti: Nuo ponų reikia liežiùvį pasùkt šónan Pb.
negali̇̀ nė̃ pasisùkti labai ankšta: Užsiveisė tokią fermą vištų, ka negali̇̀ nė̃ pasisùkt Jrb.
prõtą pasùkti įtemptai pagalvoti: Tai spėk! Reikia prõtas pasùkt! Km.
prõtas pasisùko sakoma kvailai pasielgus: Ar tat nebuvo prõtas pasisùkęs? DūnŽ.
špỹgą pasùkti po nósimi neklausyti: Špigą po nosia pasuks jis tau! Pls.
vélnias pasùko suvedžiojo, apgavo: Ne, jei tą velnias pasuko ir blogai pasidarė, – šaukė, kumščiu mušdama į stalą, – tai mergelė išmanytų Jėzaus malonę!.. Žem.
žárnos pàsuktos apie klastingą, gudrų: Anas razumnas, jo iš razumo ir žárnos pàsuktos Rod.
parsùkti, par̃suka, -o (par̃sukė Upt) tr. K
1. partraukti ką riedantį, parritinti: Tokia bekelė, purvyno ik stebulėm – ledva arklys ratus namo par̃sukė Rod.
| prk.: Baravykų parsuksu (pargabensiu, partempsiu) krežį, valgysma kaip ponai Šts.
2. sugrąžinti: Pasku, kaip nuleidom, palaidojom, parejom, parsùko į tus namus dar Varn.
3. parvykti, atvykti, parsirasti: Jei tu į šį kraštą neparsisùksi, tai gal jis kada parvyktų Plv. O kumet į mūso pusę parsisùksi? Up. Buvau parsisùkęs pri tėvų kelias dienas paviešėti Šts. Tasai, kažkur bastęsis, jau parsisùko Rmš. Jau ir svetur buvo, dabar vėl parsisùko namo – nei naginė, nei vyža Rm. Broliai knygininkai, meldžiame jūsų, idant … parsisuktumėte į mūsų kampą TS1901,6-10.
| prk.: Neparsisùko čia tos ligos Grd.
pérsukti tr. K, persùkti, pérsuka, -o NdŽ, pársukti; M
1. BzF179, Rtr per daug pasukti, prisukti: Laikrodis sustojo ir nebeina – ar tik nebūsiu pársukęs Vkš.
| Moliūgai geriau noksta, jei atsargiai, nepersukant vaiskočio, pavartomi rš.
2. per daug sukriai susukti, suvyti: Siūlai susukta ir persukta – kilpom susukta JnšM.
ǁ per daug pasukti gręžiant (skalbinius): Kai gręši rūbus, žiūrėk, nepérsuk Ds.
3. kiek pasukti: Raktas duryse, pársuktas (užrakinant pasuktas) Ėr.
4. sukant perleisti, pervaryti: Pérsukti per mašiną NdŽ.
5. refl. pereiti sukantis ratu: Persi̇̀suka teip per rankas, kai tokį valsą šoka Upn.
6. pakreipti į kitą pusę, apgręžti: Pérsukti lovą antraip DŽ1. [Dviračio] rankos sekas pérsukt Rod. Atvažiavęs berniokas pársukė arklį ir, petį įrėmęs, apvertė vežimą Skrb.
| refl.: Ji persisùkus (nusigręžusi) sėdi, nešneka Jnšk.
ǁ prk. iškreipti, pakeisti (žodžius, kalbą): Šitų žodžių kitaip nepérsuka Ker. Pasakiau vienaip, ana tujau pársuko kitaip Vkš.
7. sukant sukeisti, perpinti: Pinamieji du siūlai tarp savęs persukami vieną kartą arba du kartu rš.
8. L padaryti kreivą, perkreipti: Vieną sykį parsùko vėtra stogą, antrą sykį – sudegėm Gsč. Būtų neblogai pasiūtas [švarkas], tik rankovės pérsuktos Slm. Sėklos užauga spirališkai susuktose ankštyse, todėl esti nesimetriškos – persuktos rš. Pats kaltas esi, kad žandą pársuko – nereikėjo sušilusiam ant skersvėjo sėdėti Vkš. Va, rankos kokios pérsuktos Dg.
| refl.: Vienoje rankoje jis laikė švarką, antra taisėsi persisukusią petnešą rš. Kelšės tos pérsisukę, persigręžę Lp. Diržas pérsisukęs, pastaisyk Pv. Eina, tas kvartukas parsisùkęs – vinks, vinks Mžš. Žalios lentos saulėkaitė[je] pàrsisuks Up.
| [Marti] miną nudrėbusi, pársisukusi iš pasiutimo Krš.
9. ilgai sukant, gaminant sugadinti: Jeigu pársuki, kastinis paliekta kaip į vandenį End.
10. refl. šnek. perkarti, perdžiūti: Pársisukę, parkliokę kaip gončai Krš. Nugaišo persisukęs šuo rš.
^ Persisukęs kaip Grįžalo ratai Pšl.
◊ gálvą pérsukti pervargti galvojant: Ji gali besimokydama gálvą pérsukt Rmš.
snùkį pérsukti reikšti nepasitenkinimą: Kogi jau pérsukei snùkį?! Sdk.
prasùkti, pràsuka, -o (pràsukė) NdŽ
1. intr. J, Trs einant, važiuojant pro ką pasisukti į šalį, išsilenkti: Prasuk pro šalį; kiteip neišvažiuosi Ėr. Jei traktorius galėjo antvažiuoti, gal prasùkti nebuvo vietos Eig. Paėmė tas vaikas iš to tėvo vadeles ir prasùko pro tą [ant kelio gulintį] vilką LB171. Sudavė kumelei, kad prasùkt Ad. Ne koja pro koją greit pràsuka KlvrŽ. Debesỹs pràsukė, nebelis Ėr.
neprasukamai
neprasuktinai
| refl. Kli, Ėr: Vos prasisukáu pro purvyną neįvirtęs Šts. Galėjo prasisùkt, ale užkliuvo Jrb. Ta audra čia pro šalį prasisùkos Akm.
ǁ refl. prasilenkti: Ė kurgi prasisuksi̇̀ – tokia ledinyčia Sdk.
ǁ refl. padaryti vingį, lankstą (apie upę, kelią): Veiža (upelis) pro girės kampą prasi̇̀suka Pgg.
ǁ refl. prk. išvengti: Judas prasisuko nuog to apgavimo I. Aš teip ir prasi̇̀sukiau nuo [caro] armijos Strn.
2. refl. šokant ratu pralėkti pro šalį: Ir nešoko Elzė, šypsojosi prasisukančioms poroms, o kartais į Stanislovą akimis dėbt J.Balt.
3. tr. pakreipti į šoną, kad praeitų pro šalį: Bėgšlį arklį lengviau y[ra] prasùkti kelė[je] kaip kokį slinkį Žeml.
4. tr. kurį laiką pralaikyti judantį ratu: Kaip išgys karves vaikai, tai pràsuka ant vieno daikto Nč.
5. refl. nusigręžti: Ana prasi̇̀sukė, anas iš kišeniaus padėjo an torielkos (ps.) Ml.
6. refl. pakrypti į šoną: Akies vydis prasisùko, išsprūdo iš vietos Ggr. Prasisùko akis, ir šavau pro šalį Dr.
7. tr. pragręžti: Prasùk skylę grąžtu Zt.
^ Koks ten rūsys – kaip su kulne pràsuktas (mažas) Lkv.
8. tr. truputį atsukti: Kraną prasùko, įleido alaus Krš. Tus saladynus supilk tujau į kubilą; kaip sūpili, prasukái tą varpstę LKT67(Trš). Neprasùk, išbėgs visi dikalonai Krš.
9. tr. kiek pasukus įjungti: Prasukáu tik [radiją] – ka užkrokė! Krš.
| refl. tr.: Prasi̇̀suku radiją, kaip nubosta vienai Rdn.
ǁ sukant įjungti: Prasùk dabar Vilnių Slm.
10. tr. Ėr, Žl, Ml kiek prapjauti (dalgiu): Prasùk dobilų kiaulėm Srv. Prasùk pievakraščio vakarui Dglš.
ǁ įstengti papjauti (dalgiu): Debesiu pakilo vešli žolė, pritvinko dalgiu neprasukamos lankos ir sodrios ganyklos J.Balt.
11. tr. Švnč prapjauti (sukama mašina): Eisium prasùkt kapotės Brb. Prasùkit jūs tos siečkos nor karvei Lp.
12. tr. Vn, Rdn, Kvr, Ktk pramalti: Kruopų su girnoms liuob prasùkti Šv. Truputį prasuksit košei grikių Lp. Skubinai turi prasùkti miltų Krš. Po saujikę pràsukam veršiukui, i gerai Vdk.
| refl. tr.: Tums girnums žmonys prasisùkdavo miltų Grd. Būt gerai miežių košei prasisùkt Ds. Savim prasisùksys liuob [miltų], i būs gerai DūnŽ.
13. tr. pamaišyti: Nepilk su taukais – prasùk, kad būt visiem pavienodai Č.
ǁ įstengti pamaišyti: Ir indėjo vieną ausį į barščius; barščiai buvo neprasukami (labai riebūs) LMD(Pn). Kopūstai neprasukami Pš.
14. tr. Žeml maišant, plakant kiek pagaminti: Prasùkov kastinio Brs. Pusryčiui ar košės žirnienės prasùk, ar ką Srv. Šnapšės prasuksu ir apsimokėsu skolas Šts.
| refl. tr.: Prasisùkti sviesto šventėms Šts. Prasisùkos kastinio iš smetono Šts.
| Jie ten prasisuka [krūminės], i gerai Erž.
15. tr. vejant kiek pagaminti: Virvių, pančių prasùkti NdŽ.
16. tr. per smarkiai sukant, žiedžiant sugadinti: Artelė[je] su elektra suka, bijo prasùkti – nėra puodai lengvi kaip seniau Krš.
◊ nósį prasùkti
1. praeiti pro šalį: Ar tu pro mūsų gyvolius nosies neprasuki? Užkliuvo tau… Žem. Tas muno senis pro užkandinę nósę negalia prasùkti Krš.
2. pasišalinti, išeiti: Kad neišsitenki, tokia ponia, gali nosį prasukti Žem.
prisùkti, pri̇̀suka, -o (pri̇̀sukė)
1. tr. N, K, Amb, LL195, Rtr, VĮ sukant pritvirtinti, priveržti: Prisùkti sraigtą stipriau NdŽ. Gerai prisuk pačiūžas, tai ir pačiauši Km. Dar kabliuką prisùk, tai ir ganės Pc. [Kanklių] ištemptos stygos prisukamos medžių kuoleliais LTII104(Sab).
| refl. tr.: Prisisùk pačiūžas DŽ1.
ǁ Ds, Ėr apsukant kuo pririšti: Arklys buvo labai pri̇̀suktas prie stulpo Dglš. Padas buvo visai nukritęs, tai su viela prisukaũ Jrb.
| prk.: Ir muni liga buvo prisùkusi pri lovos KlvrŽ.
| refl. tr.: Prisi̇̀sukė in dviratį dračiuku kašeliūtę i nuvažiav[o] miškan Klt.
2. tr. NdŽ, Pc, Vkš sukant padaryti, kad veiktų: Ažmiršau prisùkt laikrodį, ir sustojo Ktk. Čia pat tupėjo prisukama beždžionėlė, kuri moka juokingai verstis kūliu V.Bub.
^ Kalba ir kalba kaip pri̇̀suktas Krs. Ji žinojo – už ketvirčio valandos jis knarks kaip prisuktas J.Avyž.
3. tr. Vkš, Alv sukant sumažinti degimą: Rapolas ir lempą prisuko, kad mažiau muštų į akis, kai miegam J.Balt. Uždek lempą ir prisùk – žibalas brangus Šts. Ugnį (dujas) prisukaũ – iš palengva verda Jrb.
4. tr. sukant prisemti (iš šulinio): Prisùk gyvuliam vandenio Vrn.
5. tr. pripjauti (dalgiu): Tiesiog dalge pri̇̀sukei rūgštėlių Vžns.
6. tr. NdŽ, Ėr, Pb vejant, sukant pridaryti, prigaminti: Jis prisùko kebeklį virvučių, špūlę siūlų J. Žinai, kiek reikia prisùkt pančių iš nuobraukų! Skp. Pri̇̀sukiau kapą kūlaraišų linam Sv.
| refl. tr.: Kūlaraišių namie prisisuksiu Švnč. Prisisùk vytelių, reiks stogą dengt Ėr. Pakol mergaitės pusrytį išvirs, ta turi prisisùkti ryšių Kl. Tvirtų siūlų prisisukdavo iš elnių gyslų rš. Prispjoviau karklų ir prisukiau vytelių tvorai užtvert Kpč.
ǁ apsukant, surišant pridaryti: Naktį kūlelių pri̇̀suku, o dieną išdengiu Alv.
ǁ Grnk, Nmč, Dbč, Aps, Vkš privynioti siūlų (į šeivas), pritrinti: Šeivą pri̇̀suka siūlų Grv. Pri̇̀suki šeivą an kalvarato Rš. Moteris ausdavo, anas prisùkdavo šeivų Ob.
| refl. tr.: Tik prisi̇̀sukiau šeivų – ir aust! Vlk.
ǁ privynioti metmenų ant mestuvų, apmesti: Ka aš greitai prisùkdavau – rankos papratusios buvo Rs.
ǁ priverpti: Per žiemą [rateliu] prisùk tu [didelei šeimai]! Dg.
7. refl. tr. prisidaryti (ppr. švilpynių) iš atkepusio luobo: Prisisùkti švirkšlių Lp.
8. tr. NdŽ plakant, maišant prigaminti: Kamarėlėje sviesto palivonas prisuktas Vaižg. Va, močia sviesto prisùks – galėsi tepėt Slm.
| refl. tr. DŽ1: Ir sviesto prisi̇̀sukam sočiai Krs.
9. tr. maišant prispausti, prisunkti: Raudonųjų [serbentų] soko pri̇̀sukė Klt. Buvom prisùkę gal tris pudus medaus Nč. Kiek čia tų bičių – po viedrą medaus pri̇̀suku Vp.
| Mun kokią dešimtį butelkų prisùk [degtinės] Všv.
10. tr. sukant daug prismulkinti: Gyvuliam prisùkt šiečkos! Lp.
11. tr. primalti: Prisukaũ daugybę miltų Zp. Mėsos yr, va, tik prisùks, prisùks katlietam Klt. Pri̇̀sukta bliūdas kai kraujo spalgenų Klt.
| refl. tr.: Prisi̇̀sukė diedas miltų Rūd.
12. tr. prikimšti, prigrūsti, primurdyti: Su lopetkočiu liuob plėš, pūs maiše miltus, ir teip prisuktą maišą vos nu žemės beatkelsi Šts.
13. tr. atsukti, atgręžti: Jis man buvo nugarą prisùkęs, prikreipęs KII378. Vilkas uodigą brukš ir prysuko PP57. Stova nugarą prysùkęs Šv.
14. tr. Ggr sukant į kurią pusę priartinti: Aš pri̇̀suku arklius pri to mūro Kv. To dvaro kumetis pasitikęs poną ant to tilto, prisukęs vežimą prie pono ir numetęs nuo tilto Sln.
| prk.: Reik ir laisvamanius pri maldos prisukti Šts.
ǁ šokant ratu, priartinti, privesti: Ir, prisukęs Elzę, pastatė ją prieš pat Stanislovą J.Balt.
| refl.: Aštuntoji Laumė prisisuka prie antrosios Vd.
15. refl. NdŽ pakankamai ilgai suktis ratu.
16. intr. einant, vykstant priartėti prie ko: Laputynas nėra labai pratęs irstytis valtimi, bet prie kranto prisuka neblogai rš. Kur jau ans prisuka, ta jau viską į nieką suvaro Vvr. Vežiau per tiltą, nė just nejutau, kaip prie pakraščio aš prisukau LTR(Sln).
ǁ refl. N pasirodyti, atvykti.
17. tr. Šd atpūsti, atvaryti, prinešti: Vėjas prisùks lietaus, prisùktie gali Azr. Vėjas sukė sukė ir pri̇̀sukė lietaus Arm. Vėjas prisùko lapų pilnus kampus Kn. Prineša [sniego], ė terpu trobų pri̇̀suka oršiau Švnč. Pusėn tvorų sniego pri̇̀sukta Švnč.
18. padėti gauti, parūpinti, rekomenduoti: Prašo par ašaras [seserį] prisùktienai darbą Vilniuj Lel. I mun prysùk tokius batus Bt. Prašyk, mažu ir tave prisùks kam nors per mergą Alk. Jonas Petrą man pri̇̀sukė Gmž. Rebeka Jokūbui Dievo nužadėtąją žegnonę su klasta prisuko Ns1832,7.
ǁ NdŽ, Šts, Vkš, Trk, Lkv, Ėr, Ut, Lš pripiršti: Norėtum, ir aš tau paną prisùkčia Gs. Pabūk ilgiau, prisùksma tau mergikę Krš. Galėtum jau, dėde, ir man prisùkt kokį bernioką Užp.
| refl. tr.: Laikas ir tau būtų kokią užkurinę prisisùkt Sml. Prisisùko sau kavalierių Šts.
19. prisigretinti, prisitaikyti, prilįsti: Pieno nė lašo nebliko: vaikai būs prisisùkę ir išgėrę Vkš. Prisisùko pry valgyklos, pirko paplavas, nusišėrė ar penkias kiaules Erž. Labai gudras: prisisùko bemokslis prie tokios puikios vietos Žvr. Kai prisisuksiù prie valdiško darbo, bus pinigų Sdk. Pagaliau sugalvojo, kad reikia prisisukti pas tą žmogų už berną SI242. Jos priaugęsis sūnus naktyje prie tos žąsies prisisukęs ir ją visą sudrožęs BsV18.
ǁ prikibti: Dar prisi̇̀sukė kita liga Dv.
20. prisigerinti, prisimeilinti, įsiteikti: Mokėk tik prisisùkt prie jo – nepražūsi Ds. Jonis nedurnas vaikis – pri tokios bagotos našlės prisisùko Vkš.
21. tr. faktais įrodyti: Prisùko dėlto advokatai Šts.
ǁ primeluoti: Aa! Sužinoti, ką tas veidmainys ir melagis mano vardu prisukė policijai Vaižg.
22. tr. priversti: Prisùkom ir aną porą stikliukų išgerti Brs.
23. tr., intr. impers. P.Aviž, Pjv, Vs, Lš, Mrc, Arm išaugti skauduliui; pritvinkti: Pasvėriau pašiną, ir paskui pri̇̀sukė Vlk. Pri̇̀sukė votį kap kepurę Vrnv. Tuoj jau šitą votį prisùks, tada galėsi pjaut Dg. Da nedurk skaudulį, ba pri̇̀sukta visai mažai Alk. Da neprisuktà ta votis buvo, da negatava (negalima pjauti) Plv.
24. tr. šnek. sukčiaujant įgyti: Pinigų pri̇̀suka ir geria Rmš. Pas senėtą yra gana prisuktų pinigų BsPIII148(Brt).
| refl.: Ko čia svetimo gero gailėt: prisi̇̀sukei – turėsi Ds.
25. tr. šnek. daug privalgyti: Bepigu tokiam žmogui gyvent: pri̇̀suk[ė] sausos duonos, i sveika Klt.
26. tr. pričiupti, sugriebti, pasigauti: Ans teip norėjo muni prisùkti kame norintais Trk.
27. įtaisyti (kūdikį): Bėda, pri̇̀sukė [bernas] mergai vaiką Ant.
◊ gálvą prisùkti NdŽ
1. Rmš ilgai neduoti ramybės, privarginti: Ar dar negana prisuka galvas mūsų vaikams visokiais niekais? J.Balč. Kiek jai pri̇̀suka gálvą šitie vaikai! Klt.
2. ilgai svarstyti, įtemptai galvoti: Teko daug privargti ir prisukti galvos J.Balč.

ùžpakalį prisùkti nebenorėti bendrauti, nekreipti dėmesio, nusisukti: Šitai prieteliai muno užpakalį mun prisuka P.

×razsùkti, ràzsuka, ràzsukė (hibr.) tr. sukant ištiesinti: Nauja padkava arklio, tai paėmė ir ràzsukė Aps.
susùkti, sùsuka, -o (sùsukė)
1. tr. NdŽ visus įsukti, sukant įtvirtinti: Susùkti sraigtus, varžtus DŽ1.
2. tr. kuo įsukamu sutvirtinti, suveržti: Susùkti ką sraigtu NdŽ. Susùk ragutes Aln.
3. tr. LKT293(Kpr), Šmn, Krp, Knt apsukant, apvyniojant sutvirtinti, surišti: Bruzguliais susukti Q301. Pastvers [kiaulę], pagriovė, sukavylu snukį sùsukė i pjauna Dglš. Žiemą kojas apvynioja autais, virvelėm sùsuka ir nešioja Antr. Susukáu klumpius su drote, juo nesproginės Šts. Ekėčios būdavo iš medžio, vyčiums susukti̇̀ stori virbalai Grz. Susuktà [baslių] tvora LKAI63(Lž). Su grįžčia sùsuki ir išpurtai tas varpas [iš kūlio] Pš. Sùsuka į grįžtę po dešimt saujų Bsg. Sùsukam, suveržiam, kad neišbyrėt šiaudai [iš kūlių] Ps. Kap sùsukta kojos, ne tep jai (avelei) smagu Pls. Susuko stipriai jiems į užpakalį rankas rš.
ǁ surišant padaryti: Si̇̀sukiau (susukau) kelias šluotas Rod. Si̇̀sukė LKKIX188(Dv). Kai jau švarūs linai, tada sùsuki grįžtes Žg.
4. tr. NdŽ, LTR(Rk), Jnšk, Vgr suvynioti į ką, susupti: Jis tei[p] gerai sùsuka tuos kiaušinius į tą popierą Jrb. Kraitis marškelėn sùsukta Lb. Būt susuktà [mergaitė] – nesikėdotų rankutėm Kt. Mane kailiniuose susùko Dg. Nešioja lėlę kaip vaiką – kojos vystykle sùsuktos Pnd. Sùsuka teboko, įduoda – rūkyk! Vadina vyru Gršl.
| refl. intr., tr.: Turbūt šalta, kad susisukai̇̃ į kailinius Dkš. Susisùkusi į tris skepetas i dar tauškina dantims Krš. Vaiką susisùkus į skarą neša PnmA. Prisirinko anglelių nuo degėsių, nosinelėn susi̇̀sukė ir nusinešė Tvr. Kojas gerai susisùk su dekiu, kad neatšaltum Sml.
5. tr. NdŽ suvynioti į ritinį, suvyti į kamuolį: Mergaitė stovėjo prie mokytojų stalelio, laikydama rankoje dūdele susuktą sąsiuvinį J.Avyž. Blynus plonus daro, sùsuka Dgp. Dvilinką audeklą sudedi ir po tam sùsuki tokian kočėlan Eiš. [Šoferis] atplėšė bilietą nuo ilgos juostos, susuktos į didelę ritę J.Balt. Silkes galima marinuoti susuktas ritinėliais rš. Karnų priplėšia, kamuoliuos sùsuka Ob. Kamuolin sùsukta [karvių] lencūgai Klt.
| refl. intr., tr.: Susisuko tošeles rš. Jau ir medeliai susodinti, tik gaila žiūrėti, kokie nuvytę, lapai balti nuo dulkių, susisukę į dūdeles V.Bub. Kokius penkis rugelius palieka [nepjautus] ir susuka, kad kitąmet gražūs rugeliai būtų – į trūbą susisùkę LKKXIII121(Grv).
ǁ Prng, Ėr, Dov sugumulti, surutulti: Susùko rūbus į mažutį ryšuliuką NdŽ. Atrišau aš savo drabužius, kuriuos buvau susukęs į kezulą, kaip kadaise pamokė motina J.Balt. Pašukas atskirai, pakulas atskirai kuodeliuosna sùsukam Eiš. Gaila šitep susùkt suknelę Dg. Telyčia sukė sukė ir po kojom sùsukė šieną Klt. Sùsuka tešlos kąsnelių ir padeda an slenksčio, tai kurios [kąsnelį] šuva pirmą pagaus, tai toji ištekės (priet.) Pls.
| refl. tr.: Susi̇̀sukiau kailinius i vėl atsiguliau ant kelmelio Vel. Ale jis susisuko tą [levo] skūrą, atnešęs deda an arklio BsPIV195(Brt).
ǁ N, NdŽ, Vkš sukant aplink sudėti (plaukus): Dabar jos (kasos) susuktos ant pakaušio į menką kuodelį J.Avyž. Sùsuka kasą viršugalvy – gražu padabot Klt.
| refl. tr.: [Šarūnė] susisuka plaukus į kuodą, susisega ant pakaušio V.Bub. Vienplaukė, plaukus susisùkus [vainiku] – ta jos kasa ve didelė yra Jrb. Galvelę (kasas ant galvos) susisuka, skepetėlę pastato Skr.
6. tr. sukant, vyniojant padaryti: Susùko iš tošių ąsotėlius NdŽ. Čia, susukęs žilvičio birbynę, iš lakštingalų mokiaus dainų E.Miež. Susuka triūbą lopinio ir ataneša [ugnį iš bažnyčios] Rš. Gavo laišką ir sùsuktą iš ryzų vaiką Krs. [Jonas] atsikėlė, susuko suktinę J.Balt. Susukáu tokį bimbalą, ka vieną dūmą užtraukus galva sukas Slnt. Ar neturi susùkt [parūkyti] Ėr.
| refl. tr. Pn, Dr: [Kerdžius] trūbą susi̇̀suka iš alksnio žievės Žln. Susisùks tokius čiulkius i rūkys Pvn. Ar neturi duok susisùkt! Ėr. Nėr taboko nė tam kartuo susisukti Šts. Kūpt taboko, susisùko popierosą ir blykt rūko Vvr.
ǁ LTR(Auk) lenkiant, riečiant padaryti: Tai ir va! – Andrius susuka špygą ir duria į lubas V.Bub. Aš jam galiu špigą susùkęs po nosia parodyt Rud. Iš minklės supynė pyną ir iš tos pynos susùko krengelį Vkš.
7. tr. LL306, Rtr, Slč, Mrj, Trš suraityti: Susukti (garbanoti), ažuriesti plaukai SD88. Katras vyras turėjo ilgus uostus, anus susùko ir galus aukštyn užraitė Vkš.
| refl. tr., intr.: Man labiausiai patinka, kad tamstos čiuprynų nesusisùkę Rz. Jei verpia [tarp Kalėdų ir Naujųjų metų] – ėriukų vilna bus per daug susisukusi LTR(Srj).
8. tr. suriesti, surangyti: Tik sėsis, kojas susùks po savim i večerioja Str. Ale tas velniukas atbėgo Jonui ties akims ir tupi, akis išvertęs, žiūrėdamas į Joną, uodegą susukęs BsV255. Grąžto susuktàsis galas NdŽ.
| refl. Arm: Dieną šeškai miega guoliuose susisukę į kamuoliukus rš. An kelio guli sussùkę gyvatės Pls. Guli žaltys sasisùkę LKKXIV214(Zt). Kaip šuva ant šieno niekaip negaliu susisùkt Šk. Jei siurbėlės susisukusios guli – bus vėjo (priet.) MTtV17(Kdn). Viedmos duktė ižlindo in ližės, sùssukė kap katė Dv. Ana (ragana) ižlindo an ližės ir sùssukė grįžtėn kai kamuolin (ps.) Pls. Šuva susisukė grįžtelėn Rod. Važaunyko šaknys susisùkę kaip baronkytės Gdr. O vainikėlį kai pina [šokant], susi̇̀suka visi kaip vainikėlis Ktk. Sraigtu susisùkę ragai NdŽ.
9. tr. SD462, BŽ81, Mšk, Ėr, Gdr, Švnč apsukui lenkiant suvyti: Iž linų susùkt pantį, tai il̃ga nešios Nmč. Aš tėvelį nulenksiu, šilkų juostą susùksiu JD694. Kūralaišą sùsukei, surišei kūlį Aps. Linams rauti ryšių reikėjo susùkti iš šiaudų Kl. Vyteles karklines susùkdavo, ka nelūžtų Škn. Vytis susùkdavo teip kaip krežiams KlvrŽ. Vytį sùsuki, kartį perdedi ir tveri tvorą Vj. Ale su tais žiužiais, žinai: įsineš, a regi, abrūsą tokį, susùks Lc. Su šiaudais susuktai̇̃s pririša Vdn. Beržėlį nukirtai, susukai̇̃ – ir atasajos Rud. Buvo rastos dvi įvijinės apyrankės, susuktos iš žalvarinės vielos rš.
| Yra virvės, amžinos kančios, iž ugnies, iž liepsnų susuktos SPI373.
| refl. tr.: Tėvas pantį susisùkęs ir už durų užsibrukęs (d.) Ktk. Aš susisuksiu beržo rykštelę, eisiu budinsiu valios mergelę (d.) Vrn. Tau reiks susisùkt grįžčių ir surišt va šituos šiaudų kūlius Skrb. Jau rytmetį sueisma pas jaujį i susisùksma ryšius – pasitiesi ir dėsi [linus] End.
ǁ Q653, R177, MŽ235, K, L, Rtr, Eiš, Btrm sujungti, suvyti į vieną dvi ar daugiau gijų, šakų: Keturlinką siūlą susùkti NdŽ. Trisdešimtis siūlų susuktų (posmas) SD242. Par daug sukriai siūlus susukái Vkš. Siūlai sùsukta ir persukta – kilpom sùsukta JnšM. Susukaũ kelius siūlus, išaudžiau [lovatiesę] Žg. Ana (šeiva), lėkdama žemyn, siūlą sùsuka LKT326(Trgn). Siūlas nesùsuktas, možnės išskirt Klt. Ir [padarė] megztą juostą iš sasuktų baltų šilkų BB2Moz39,29.
| refl. tr., intr.: Apsimeti po pirmo, po tam susi̇̀suki tas [raiščių] šakas atskirai Kv. Susisùko siūlas į gurgždules, o virvė į garankštę J. Gręžant skalbinį, neduok skalbiniuo susisukti į garankštį – gausi kuprotą vyrą (juok.) Prk.
| prk.: Jie susisùkę giminės (ir vyrui, ir žmonai tie patys asmenys yra giminės) Snt, Plv.
^ Bobai negalima sakyti, kur išeinu: visą kaimą sukels ant kojų, kad jai liežuvis garankštimis susisuktų! J.Avyž.
ǁ suverpti: Siūlų dabar va susuksiù, broliui ataduosiu Ml. Kiek jau aš [siūlų] sùsukiau! Lp.
10. tr. J.Jabl, NdŽ, LTR(Skd) sukrauti (lizdą, gūžtą): Skregždė sùsukė gūžtą pastogė[je] Brž. Nereikia duot susùkt varnom gūžtos Sdk. Nukirptų plaukų negalima mesti laukan, bo žvirbliai iš jų lizdą susuks – protą sumaišys LTR(Rs). Įtūpė žvirblis girio[je] ant krūmelio. – O kam susukai ne vieto[je] lizdelį? JV1001. Susuk gurbą, susuk gurbą, susuk gurbą, pelėda LTR(Krtn).
| refl. tr. BŽ44, LTR(Klvr), Vdk: Varnos kamine lizdus susi̇̀sukė Rgv. Paukščiai pera, gandras lizą tura susisùkęs, jeigu niekas nenugrovė Vg. Paukščiukas lizdelį susisùkęs dilgės[e] Ktk. Gulbė susisukė iš žolės gūžtą MPs.
^ Širdy tarytum kirminas gūžtą susisuko ir graužia rš.
ǁ suvartoti lizdui sukti: Cyrulis čiurkščio[ja] – kuodelius susùks į lizdą, kad nesuverpsite J.
11. tr. NdŽ, Krtn, Trš, Als, Brs, Jdr, Mšk, Paį, Sv, Antz plakant, maišant pagaminti: Pyragai iškepti, kastinis susuktas Žem. Kad susukáu, toks kietas buvo sviestas LKT106(Krž). Kaip aš susùksu iš parūgų sviestą? Šts. Neikaip nepriveikiu sviesto susùkt Skp. Aš išeisuot ravėti, a susùksyt (tu susuksi) sviestą? Pj. Lig atanešė, iš pieno sviestą sùsukė Km. I silkių sviestą susùkdavom, skaniai būdavo Vgr.
^ Iš gražumo sviesto nesusuksi LTR(Brž). Neklausysi, tai gausi beržinės košės su susuktu pienu Vrn.
| refl. tr., intr. Š, Dbk, Trgn: Ilgai nesusi̇̀suka sviestas Sb. Susi̇̀sukiau sviesto kruopelę Jnšk. Talkai reiks kelis sukimus sviesto susisùkti Up. Čia nebedaug [sviesto], susisuksmà rytoj šviežio Kp. Daba jau nieko nebsusi̇̀suku [sviesto] Trk. Kastinis su pasukoms, su viskuom susi̇̀suka Kv.
ǁ sukant, maišant ištrinti: [Margariną ir kiaušinius tortui] reikia susùkt prie pečiaus Sk.
12. tr. sukant susmulkinti, sumalti: Grūdų nedaug nuvežiau, vėjas, matyt, bus geras, ir nepamatysit, kaip susuksit rš. Seniau reikėdavo puspūrę par rytą susùkt Bsg. Sùsukta uogos par mašinką: nei skūrelės, nei grūdelio Klt. Susuksmà taukus [malamąja mašinėle] Skp.
| refl. tr.: Susisukái kruopų saują, išsisijoji i srebi Vn. Girnos būdavo, tai su rankom susi̇̀suki ir turi kruopų Slv.
ǁ sukapoti: Einam, susùkim žolę! Lp.
13. tr. šnek. suvalgyti, sukramtyti: Plutą sùsukė, ir gerai – nelaukia, kad vis gardžiai Ktk.
14. tr. Pg, Lb, Dg, Pns, Kb, Yl sukreivinti, iškraipyti: Rankos sukraipytos, sùsuktos Klt. Mane liga susùko Dkš. Nebėr iš jo žmogaus: visas ramato sùsuktas, sutrauktas Ds. Susùko rankas i kojas, i veidą Krž. Susukti̇̀ jau pirštai, dar̃ jau nieko nepadarai Kls. Pirštų nariukai sùsukta nuo darbo Aln. Ana guli susuktà Dgp. Terpukalėdžiais nemožna verpt ir virvių sukt, ba keltuvių (keltuvų) bus kojos susuktos LTIII459(Tvr). Parvažiuo[ja] ryto metą, dviratis būs sùsuktas, tekiniai būs sulankstyti Krtn. Vėjas paskėlė, sùsukė, nulaužė tą žilvitį BM10(Skp).
^ Kad ją kruvinoji susuktų! rš. Ka tau rankas kojas susuktų̃! Pv. Kad tau sprandą susùks J. Kad jį susùkt krūvon – tep apširdau! Pls. Kad tave susuktų į brantus! LTsV875.
| refl.: Pati strėnoms susisukusioms buvo Šts. Medis susisukęs R403, MŽ543. O tas buvęs skauduliais apaugęs, nosė susisùkusi Yl. Kelmas toks susisùkęs, išsikerojęs Ėr. Stovi susisùkęs tas lieptelis Krkn. Rankovės susisùkusios, susivijusios – tai dabar apsivilko! Jrb. Mezgimas bus instrižas, susisùkęs – nesukti siūlai Klt.
| Štai susisùkęs (išsivingiavęs) upelis Vad.
ǁ End, Klt paralyžiuoti: Sùsukė žmogų Aps. Kojos sùsuktos suvis Dglš. Į ką šauksys sùsuktas, jei būsi vienas kap pirštas Rdn. Ir buvo susukta, ir negalėjo pati save niekaip pritiest Ch1Luk13,11.
15. tr. suraukti, perkreipti: Kam rūstą (sùsuktą) veidą rodyti KII163. Žiūrėk, kaip tas kalakutelis iš tevęs juokas, nosę susùkęs Vkš. Zūbus susukęs kaip koks vypla Prk.
| refl.: Jo veidas pajuodo ir susisuko V.Kudir. Žandai susi̇̀sukė, nieko neliko, tik skūrelės Žml.
ǁ refl. Krtv susiraukti, reiškiant nepasitenkinimą, supykti: Susisùkęs visumet ans, ir žodį bijok anam pasakyti Vvr. Negalėjęs pri anos prieiti: nu pat ryto vis tokia susisùkusi Pp. Vaikščiok susisùkęs kaip ožys koks Šv. Ko susisukai̇̃ dabar? Vv. Žmogus vis susisùkęs, vis ko trūkęs, vis nepatenkintas Krš. Numiškiai svečių nemylėjo, iš tai gėdai susisukę par petį veizėjo LTR(Plng).
16. refl. NdŽ, Jdr, Trk, Gd, Vdk, Ėr, Vl, Alk, Lš labai sulysti; susitraukti, sunykti, suvargti: Nuo visokių ligų viškum susi̇̀sukė žmogus Krs. Susisùkus boba, serga suvis Dglš. Sudžiūvusi kaip tik kempė, susisùkusi Krš. Kokia spyna buvo, ir tebėr tokia pat susisùkus Snt. Visiškai boba susisùkus, tik graban gult Dbk. Turėk proto! Jau taip susisùkęs, o dar geri! Dj. Jėgi kokia baisi nuo gėrimo likus: susraukšlėjus, susisùkus Slk. Susi̇̀sukau i aš po nelabojo! End. Vyras kap aržuolas b[uv]o, o tik susisùko, i nėr LKT200(Plv). Ana kap virvė susisùkę LD382(Zt).
^ Šitas mūs arklys susisùkęs, sunykęs lyg į virves įrištas Kt. Kas švento Jurgio dienoj su arkliais dirba, tai tas niekados neturės gerų arklių, vis bus kūdi, tokie kaip karstai susisukę LTR(Kp). Tas jau susisukęs kaip naginė LTR(Pnd). Valkiojas susisùkęs kai be žarnų Sdk. Motka toj susisùkus kap krūkutis Lp. Susisùkęs kaip Serapino pakanktė Vkš. Susisùkęs kaip Benio blauzda Vkš. Susisùkęs, susimetęs kaip grabo negelys Pgg. Susisukęs kaip melnyčios sparnas LTR(Grk). Susisukę kaip Grižo ratai LTsV367(Srd).
ǁ pasidaryti menkam, užskursti: Styro medelis užskurdęs ir susisukęs P.Cvir. Agurkai sodne susisùkę, nieko nė[ra] Sk.
17. tr. sudraikyti, sutaršyti, suvelti: Ant pievos tai mat vėjas sùsuka [linus], o ant rugienų nesùsuka: susilaiko, neduoda pasikelt Sml. Buvau išnešus an oro [pomidorų daigus] – vėjas sùsukė Žln. Skubėkiam verpti: parlėks vyturys, susùks mūso kuodelius Vn.
^ Susuktas kaip pakulų kuodelis LTR(Grk).
| refl.: Rugiai nuo lietaus susisùkę NdŽ. Po ąžuolu būna javai derlingi, susisukę, o šermukšnis ir kiti medžiai tik dirvą smelka Dr. Jei linai bus pasėti pavasarį, kada ant dangaus matos debesėlių verpetai, tada linai bus susisukę, išgulę LTR(Imb). Susisùko siūlai, susmaišė Btrm. Vakar ribokai susisukusią matnią ištraukė, tai nei vienos žuvies nepagavo Kpč. Žarnos susi̇̀sukė, operavo Ukm.
^ Susisùkę kaip Mikės viduriai Tl, Kv.
18. refl. susipainioti: Susisuko kojos, t. y. susimizgo J. Čia prie virvės branktelio nėra, da susisùks karvė Skdt. Sukę susisùkę karvės! Klt.
19. tr. aplink smarkiai sukant atimti pusiausvyrą: Viesulas gali susùkt žmogų Aps. Sùsukė vėjas diedą i pargriovė Dglš. Susùko toks vė[ja]s i nūnešė tą vaiką Gd.
| prk.: Bijau karaliaus meilės kaip poeto. Ateina jis kaip vėtra. Viesulan pagauna. Susuka ir apsvaigina B.Sruog.
20. tr. genant nukamuoti, užvaryti: Jauną arklį greičiau sùsuki kap seną Lp.
21. tr. impers. apsvaiginti: Nuo gailių galvą sùsuka PnmŽ.
ǁ refl. apsvaigti: Vaike, nesisuk į vieną pusę tei[p] ilgai: susisùks galva, parvirsi Jrb. Susi̇̀sukė galva, ir nuvirto purvynan Ds.
22. tr. Rtr pakreipti į kurią nors pusę, pasukti: Arkliai jau susukti̇̀ į Kuršėnus važiuoti Krš. Kuršinės pavažos yra susukti geresnės, neužkerta Šts. Tujaus vairą susukáu į viršų Plng. Jis susuko vežimą skersai kelio …, o pats pasislėpė po tilto BsPII38(Tl). Akis į kertes susukti mokėjo vaikiai špitokliai Šts.
| Parkietė iš dangaus pietų vėją ir savo galybe susuko vėją iš vakarų brš.
| prk.: Susùko (suvertė) kalčią an bobų Pvn. Už liežuvį anai Dievas susùko (atlygino) – dukterie nebgerai Krš. Susukai ant manęs visas audras brš.
| refl.: Visa močia: i kojos vidun susisùkę, kai eina Klt.
23. tr. sugrąžinti einantį: Tos telyčios nevaliojau susùkt – da giliau įsibrido į avižas Rs.
| refl. tr.: Kurmanas susi̇̀sukė arklius i nudūmė atgal Prng.
24. intr. M einant, vykstant pakrypti į kurią nors pusę, pasukti: [Ragutis] susuko į sodžių pasikalbėti su senais pažįstamais LzP. Nusileido pakalnėn ir, pervažiavę per tiltą, susuko kairėn Pč. Reik susukt taku, tiesiai per rugius Nmn.
| refl.: Cinokas susisuko į klėtį, priėjęs pabarškino į duris Žem.
ǁ refl. IM1860,53, NdŽ, Sd, Klk, Plt, Eig, Varn, Krž, Pbr, Klt, Dsn pasukti atgal, apsigręžti, apsisukti: Buvo jau vakaras, ana susisùkusi eita numie Krtn. Susisùko i parmovė numo Rdn. Inejau pirkion, susisukiau i vė atgal Prng. Kad ejo numo susisùkusi! Krš. Ponas nusigando, susisuko ir atgalio jot LTsIV203. Ta greitoji susisùko i greit nuvažiavo Jrb. Traktorius netura vietos kame susisùkti End.
| Tuoj vėjas ir susisuko į antrą pusę LMD(Sln).
ǁ refl. atsisukti, atsigręžti: Įbėgo Marikė, tėvas ant jos susisuko: – Parodyk pirkinius, kur su Joškiumi mainėte Žem.
25. intr. Lkm, Klt, Ml, Vj, Aps, Trk nuvykti ten ir atgal; suvaikščioti, suvažinėti: Vakar dukart miškan sùsukiau Ut. Du kartu par naktį automobilis susuka par sodą Šts.
26. skubiai atlikti, apsidirbti: Kaip greitai susisùkom, o maniau, ka lig vakaro dirbsma Rdn. Numie greit susi̇̀suku ir išleku į grybas Vkš. Ana kai nori, tai gali i greičiau susisùkt Ml. Apdirbama vietelė, bet reik susisukti par darbylaikį Šts. Gaspadinė mūso y[ra] susisukanti̇̀ (apsukri) Šts. Susisùk, kad geras, su seniu! Ktk.
ǁ būti greit sutvarkytam, atliktam: Berneli tu mano, kap griebė jie, tai tik susisùko tie miežiai, i nėr (greit nupjovė)! Plv.
27. tr. Plng, Užv suvaryti, suginti į vieną vietą (gyvulius): Kokia jų ganiava: suvaro, sùsuka gyvulius, ir prastovi tep perdien kap in turgo Arm. Piemuo susuka karves pri upės, o ganyti nenora Šts. Turi karves susùkęs viduj lauko, kur žolės nėr, vien juodos pėdos – tai jo ganymas! Ml. Kam susukái gyvolius į toros kertę? Plt.
| refl.: Kai strokas, tai avelės žž an vietos susisùks i stovi Pb.
28. tr. sukant ratu sukaupti, sutraukti į vieną vietą: Grūdus siautant su rėčiais, reik mokėti susukti į verpetą šlamštus Šts. Sùsukė verpetas šieną ir nunešė miškan Ktk. Jūroje vėtros susuka vilnis, ir jos kalnais kalnais ritinas užlieti slesną pakraštį Vaižg.
| refl.: Berant lengviejai grūdai į vidurį susisuka Ggr.
ǁ sutraukti, sustumti į vieną vietą (šieną): Didelę pakūgę susùkom, didelį ir kupstį sukriausim Vkš.
| Susùkti pradalgę NdŽ.
29. tr. sukant surinkti reikiamus skaitmenis (telefonu): Žmona kažkam susuko telefono numerį rš. Ponas Zaranka susuko telefoną (telefono numerį), prisižadino poną Straižį rš.
30. refl. Kp sukantis pakilti, atsirasti: Viesulas tik susi̇̀sukė ant vieškelio, teip dulkių debesis ir nuslinko pavėjui Skrb. Susisuko šiaurus vėjas ir nupūtė vainikelį LMD.
31. refl. pradėti, imti ką daryti: Šalininkai susisuko pasakoti, kad aš buvęs girtas Šts.
32. refl. susidaryti, įsimesti (ligai): Gal smagenų uždegimas susisukti Žem. Man kartais po krūtine susisuka mažas dusulėlis rš.
33. tr. šnek. suriesti, susarginti: Jį ne laiku ligos susùko Grl.
^ Vel[nia]s čia tave ir susùko nečėsu! Lk.
34. tr. impers. užaugti skauduliui, ištvinkti: Palauk! Kai kyla skaudulys, tai ne tep greit sùsuka – reik pakęst Alk. Peraugą iki susùks, tai dar paleliuosi Gs. Sùsukė votį in pačios kaktos Vrnv.
35. tr. impers. Lnkv, Skrb, Vžns, Vkš paleisti (vidurius): Užėdžiau žalių žirnių, i susùko vidurius Krt. Sùsukė pilvą Ds.
36. tr. Brs, Upt, Pl, Ml, Šn neatiduoti kiek priklauso, nusukti: Tai buvo susukti mano pusantro rublio! Žem. Jug aš amžėj savo nieko pikto nedariau, nė vienam nė skatiko nesusukau M.Valanč. Sùsukė jo pinigus, tik anas nesupranta Klt. Uždarbę susùko meistruo Šts. Ana sùsukė man kelius rublius Aln. Ir pieną sùsuka, ir darbadienius susùko, neapskaitė Rdš. Ar nesusukai kam užmokesnį? Jzm.
ǁ Btrm apgauti: Ar tu mane pašidyt norėjai, ar susùkt? Švnč.
37. tr., intr. gudraujant, painiojant ką padaryti: Kokią klastą išmislyti, susùkti KII32. Karą susùkti, sukurstyti KI80. Jau ka sumeluos, susùks! Pv. Sùsukė sùsukė aktą, ir mokėk baudą! Drsk. Susùko jam tą sutartį, ir jis liko be turto ir be ūkio Grl. Priežastį [nužudyti] iš bile ko susukdavo brš. Vokytis viseip teisybę susuka prš. Mūsų žodžius susuks arba negerai apvers rš.
^ Susuko kai Magdei vaiką LTR(Grk).
38. refl. įvykti kam numatytam, norimam: Kap važiuoja ažsirašyt jaunieji, tai jos draugės girnas suka, kad veselė susisuktų Ml.
39. tr. palenkti į savo pusę, paveikti: Ta boba jį ir sùsukė: atlėkė ir ėmė įkalbinėt Rz. Sùsukė (prisiviliojo) berną i ištekėjo Ps.
ǁ supiršti: Susuksiù, pamatysi, ir tave su kuo nors Dgl. Sùsukė, surodijo tėvai i apženijo Klt.
◊ dūšià susisùko; MŽ, N pasidarė bloga, vimdo.
dū̃šią sùsuka (susùko); R359, MŽ480, N darosi bloga, vimdo: Sasuko dūšią B.
galvà susisùko (susi̇̀sukė Ck, Grv, Skdt, Ps) Als, Šts, Žeml, Lnkv susipainiojo, apkvaišo, nebesiorientuoja: Paklydau, kaži kai galvà susisùko LKT163(Rs). Susi̇̀sukė galvà, neišeinu kelian Adm. Čia ir galvà gali susisùkt, bežiūrint į šituos raštus Prn. Galvà anos yra susisùkusi – veselia an nosies Krš. O jergau, kaip susisukusi yr galva, atminties neturu ant vietos Kv. Susi̇̀sukė galvà kaip kopūstas Ėr. Kad jum galvà susisùkus! (keik.) Kdn.
gálvą susùkti
1. BŽ50, Krš, Jnš, Rm, Ob, Trgn, Ds, Msn, Dv atimti nuovoką, sumaišyti, supainioti: Jis man gálvą sùsukė – nebežinau, ką čia daryt Ėr. Susuko man galvą su tais savo klausimais Sk. Mes daug atsimintum, ale sùsuktos gálvos Stk. Rūpesčių galvà susuktà – ar čia rūpi tos dainos Pkn. Susukta muno galva, nieko nebatminu Trk. Labai gálvas sùsuka tas mokslas Kdn. Kai virvė sùsuktos gálvos [nuo rūpesčių] Žln. Tada Uršulė visai rimtai susirūpino, kad tikrai malūnas bus susukęs Baltaragiui galvą K.Bor.
ǁ sukvailinti: Ai ai, kaip velnias jaunims gálvas sùsuka! Krš.
2. Jnš, Sv, Vlkj suvilioti, patraukti: Susùko boba tokiam vyrui gálvą Skr. Mergos gudrios, žalčiai – sùsuka vaikiams gálvas kaipmat Krš. Kaip tik pasmaišė tas bernas, ir sùsukė mergai gálvą Dbk.

gálvą susùkti į padurkùs suvilioti: Susùko boba tokiam vyrui gálvą į padurkùs Skr.
gluzdai̇̃ susisùko sukvailėjo: Jau ma[no] in senystą ir gluzdai susisukė Vlk.
gluzdùs susùkti supainioti: Reikia tep sakyt, tai ir susùksim gluzdùs Pv.
gū̃žtą (li̇̀zdą Vn) susùkti (susisùkti Jnš)
1. įsikurti (šeimai): Savo li̇̀zdą susisùkiat ir gyvenkiat. Kam su seniais maišyties?! Pvn.
2. įsitaisyti, įsigalėti: Karionės ir sumišimai sviete nesustoja vedlug to, kad žmogaus širdy susisuko gūžtą žalčiukas P.Cvir.

į grą̃žtą (į lenciū̃gą, į pi̇̀ntį) susisùkti sulysti: Sudžiūvęs, susisùkęs į grą̃žtą Krš. Susi̇̀sukiau lenciū̃gan Žb. Ligonis, varge, sudžiūvo, susisùko į pi̇̀ntį Klvr.
lui̇̃šį (mū̃zą) susùkti reikšti nepasitenkinimą, susiraukti: Vaikšto luišį susukęs Blnk. Biškį kas anam nepatinka, tujau ir sùsuka mū̃zą Vvr.
nósį susùkti (susisùkti)
1. BŽ107, Bgt, Alk, Kp, Všk, Šts, NmŽ reikšti nepasitenkinimą, užpykti: Ana tuoj sùsuka nósį, supyksta greit Aln. Pareina parsiutusi, nósę susùkusi Krš. Laksto tik, duris tranko, nósį susùkus Mžš. Susùko nósį ir nešneka Mrj. Eina pro šalį nósį susùkusi i galvos nepakelia LKT108(Tt). Eita nosę susùkęs[is], kad negavo pragėrimuo Šts.
2. sukelti pasibjaurėjimą smarve: Kur tu eisi visa mėšlina į būrį – žmonėms nósis susùks Skr.

pakáušius susùkti
1. sukvailinti: Kaip ta degtinelė sùsuka pakáušius! Krš.
2. apsvaigti (prisigėrus): Pakáušius sùsuka, ir rėkia Ėr.

prõtas (rãzumas) susisùko Smn pamišo, sukvailėjo: Šiais laikais i senims prõtas karts susi̇̀sukas – daro kaip kvaišeliai Krš. Jam buvo rãzumas susisùkęs Ėr.
si̇́elą susùkti; N pasidaryti bloga.
smẽgenys susisùko antrai̇̃p susipainiojo, nebesiorientuoja, apkvaišo: Susi̇̀suka smãgenės antrai̇̃p, ką čia beatminsi Žr.
snùkį susùkti reikšti nepasitenkinimą: Gali Bintakienė pamanyti, kad ji vėl snukį susukusi I.Simon. Ji susùkus snùkį i susùkus, nežinai, nė kas, nė ko Jrb. Mažą stukį padėjo, svotas snùkį susùko JV768.
susùks ir atsùks apie labai plepų: Jos gi liežiuvis – susùks ir atsùks! Dkk.
širdi̇̀s susisùko pasidarė bloga: Susisuko širdis nu numinės, ir susivėmiau Šts.
širdį susùkti Slnt supykinti, vimdyti: Vėmalai, fi, ši̇̀rdį mun susùko Krš. Užgavėnių suopynės liuob širdį susuks, ir vemsi po suopynių Šts. Negersu – dar širdį susùks Rdn.
šnervès (šni̇̀pą) susùkti užpykti: Kai mūs vaikai augo, buvo geri, o dabar tik šnervès susùkę Snt. Jau sùsukė šnipą Lp.
uõstą susùkti supykti, įsižeisti: Susuko uostą (dial. ūstą) dėl kopūsto LMD(NmŽ).
vepšlàs (zūbùs) susùkti supykti: Žodelį ne taip, tuojau susuka vepšlas KlK29,53(Krš). Piktas, zūbus susukęs Krš.
užsùkti, ùžsuka, -o (ùžsukė) Rtr, Š, NdŽ; SD430, Sut
1. tr. N, K, M, Amb, VĮ, Mlk sukant pritvirtinti, prisukti: Ans mokėjo varžtą kur reik užsùkti Vvr. Ažùsukiau šriūbą, ir gerai Nmč.
2. tr. N, LL96, Vkš, Gs prisukti, kad veiktų (kokį aparatą): Ažusuku ziegorių SD164. Neažùsukiau laikrodžio, ir sustojo Ktk. Užsuk laikrodį aštuntai rš.
ǁ pasukant įjungti, paleisti: Paskun ùžsukėm radiją, ir kalbėj[o] Drsk.
| prk.: Užsuki savo fantazijos malūnėlį rš.
| refl. tr.: Liūb jau ans užsisùks [radiją] ir klausysias Lk.
ǁ refl. prk. pradėti kalbėti: Kai jau užsisuka, tai mala i mala be jokios parstogės Rs.
3. tr. pasukant išjungti: Tu musi atsukai radę (radiją) – neš šen, užsùkti reik Ms. Su dujom gerai, kolek verda: ùžsuki – i šalta Sdb. Buvo neàžsukta [dujos], kaip šavo virtuvėj! Mlt.
4. tr. kuo prisukamu uždengti, uždaryti: Užsukami̇̀ stikliniai indai labai geri Rm. Ans sau padarė ùžsukamą (iš dviejų sujungiamų dalių, tuščiu viduriu) lazdą Jdr.
| refl.: Kranas gerai neužsisuka, laša ir laša vanduo rš.
5. tr. pasukti aplink ašį: Užsùk raktą, kad neatsirakintum J. Užsùksita tą raktą vienąsyk i čia štai padėsita į tą daiktą Jrb.
6. tr. Lk, Grk, Pc, Jon užrakinti, užsklęsti: Kai išeisi, tai ažusùk kamarėlę Mlt. Palauk, da klėtį ušsuksiu Trs. Užsukáu duris ir raktą su savim pasiėmiau Vkš. Buvau užsùkusi su raktu [duris] LKT44(Lž). Sukynė – durim užsùkt Brb. Kaimynas, suskius, pajuto, svirno dureles užsùko JD894.
| Biškilelį pasėdėk, aš tujau užsùksu (užkišiu) liuktą Lk.
| refl. tr.: Dures su velke užsi̇̀sukė Vrn. Dukterytė kai pajuto, svirno duris užsisuko LTsII230.
7. tr. pasukti, kad susivytų, persisuktų, susukti į grįžtę: Itą karklą àžsukam, gerai àžsukam, ką neraztrūkt Grv.
^ Pamečiau peilį – reikia žusukt velniu[i] barzdą (kuokštelį žolės susukti ir prispausti akmeniu), tai greičiau rasiu (brt.) Nč. Jei ko nerandi, užsuk velniu[i] ausį – rasi Vlk.
ǁ susukant užspausti: Ažùsuku sūrmaišelį, kad geriau tekėt [išrūgos] Klt. Užsùk maišą, kad viščiukai grūdų nekapotų Skr.
8. tr. Lp, Krtv užvynioti: Virvė ažùsukta už kojos, ir supu [lopšį], ir verpiu Str. Žąsims droteles mažytes užsùkdavo an kojos Škn. Kap užsùks karvė lenciūgą an kojų, tai ar išsilaikysi? Dg. Pasaitus eglių karnõs ùžsuka Mrc.
| refl. tr.: Užsisùk ant kaklo ką norints – neik nuoga Jrb.
| Tokią šilkinaitę skepetą buvau užsisùkus (užsigobusi) Jrb.
ǁ vyniojant, rišant uždaryti: Durys pančiu ùžsukta, o langai peržegnota – negaliu inteit LB161. Aš visada užrakinu, drata užùsuku tą šapą (būdą) Slm.
| refl. tr.: Ažsisùk virvele duris, i neišeis vištos Klt.
ǁ Klt apvyniojus užveržti: Suriša bruzguliuką ir ùžsuka kiaulės snukį Ob. Užsuk branktu nosį Dkšt.
^ Ma[no] koserė ratu neažsukamà Dv. Mano gerklė ne suktu užsukta K.Bor.
9. refl. Skrd, VšR, Mlt pririštam aplink einant apsisukti, vyniojantis grandinei, virvei: Už mieto užsisùkęs arklys ir išbuvęs visą naktį neėdęs Nt. Ji (karvė) už tos griūšės užsisùko, užsisùko i stovia Jrb. Pirmai nuejau – karvė sukus ažsisùkus biržynely Smal.
ǁ užsismaugti (pririštam): Avelė užsisùko viena Krn. Dar kiaulė buvo dviejų metų, ir ta užsisùko Gs.
ǁ susinarplioti: Reikia narstyt [siūlus sruogoje] – ažsisùkę Klt.
10. intr., tr. sukant, rišant užsidirbti: Jei su rytu suku kūlelius, tai ùžsuku an dviej litų Alv.
11. tr. suvynioti į ką: Tan milan ažùsuka tuos [kanapių] miltus, kap ažmaišo LKT379(Btrm).
12. tr. užriesti: Tie ūsai juodi, užsukti̇̀ – vyras nė šioks, nė toks Jrb. Teliukas laksto uodegelę ažusùkęs Aps.
^ Meluoja ir galą ùžsuka Nm. Maža kalaitė, užsukta uodegaitė, lot neloja ir vagies neinsileidžia (spyna) TŽV584(Kb).
ǁ Sb įmantriai suraityti: Rašė ir ant galo ùžsukė [parašą] Jnšk.
13. tr. iškreipti iš normalios padėties: Užsuktà koja tai motriškai, nepaeina Grd. Ma[n] bukis (velnias) sprandą užsùko: tep kap medis (suparalyžiuotas) Kb.
ǁ sukant įskaudinti: Mokytojas vienam ausį užsùko, kitam ilgus plaukus užpešė Dkš.
| Jau moja (gal) mėsas ùžsukei (įgnybai), kad [vaikas] tep rėkia Vlk.
14. tr. R331, MŽ443, N atlenkti, atlaužti (gaiduką).
15. tr. nukreipti, nugręžti: Akysna ir nepadabos, ažùsuka galvą Nmč. Ale sykį rado jį po klėčia negyvą, sprandu užsuktu in užpakalį BsPIV141(Brt). Neišauklėtas, vaikščioja rankas už nugaros užsùkęs (susidėjęs) Klvr.
| refl.: Kaliuška užsisuka ir sėdas prie stalo Vaižg. Vuodega (toks žmogus) dėbtelėjo akimis n'ištikinčiai ir užsisuko į šalį V.Piet. Ažsisùkęs te ką padarė, neregė[ja]u Dglš. Ans negalvojo mirti, užsisùko an šono i užgeso Lpl. Ažsisùkus nugara nuo manęs sėdi (pyksta) Klt.
| prk.: Gyveno atsiskyrus, nuo visų užsisukus ir džiūvo taip, smilko visą gyvenimėlį V.Bub. Užsisùkę, užsičiaupę – neprašnekinsi mokytųjų Krš.
ǁ pastatyti pakreipus, kad užstotų: Buvo kambarė[je] spinta užsuktà, kad nebūtų lovos matyti Varn.
16. intr. Šlč vykstant pakeisti kryptį, nusikreipti į kurią pusę: Jis užsùko už kampo DŽ1. Berniukai užsuko per Petkūnų sodžių A.Vien. Užsùko pri Ventos arklių pagirdyti Krš. Ažùsukė arklį [su ratais] ažu daržinės i pastatė Klt. Kai bernas pamatė šitą numirėlį, ažùsukė par arimais, par dirvom Trgn. Tu parvažiuok par tiltą su mėšlo vežimu, arčiau užusùk (privažiuok), tai parodysiu tą mergą Slm. Žùsukė [žaibas] an kito šono ir žemėn nuejo, žmogu[i] neškadijo Pls.
| refl.: Tiesiai nejo, ažsi̇̀sukė paupe Klt. Užsisùko liaušėn (į kairę) LKKXVIII160(Zt). Eikit ir užsisùkit po kairei rankai Dg.
ǁ padaryti posūkį, vingį: Aplink apeit reikia, žusùkt reikia daugel (didelis lankstas) Dbč. Kokie penki kilometrai reikia užsùkt Gg.
| refl. NdŽ: Po kairei rankai užsi̇̀suka kelelis Jz. Žusisùkus pieva Dbč. Kelios lovos matyti, kitų tik galai kyšo iš užsisukusio urvo S.Čiurl.
ǁ refl. prk. būti skirtingam, kitokiam: Jų šneka jau šiek tiek užsi̇̀suka Plut.
17. tr. sukantis, gręžiantis užeiti į priekį: Tai šitas [senas jautis] užusùks šitą jauną ir užeis vėl vagon Pb.
18. intr. LKT238(Kri), Sml, Kp, Užp, Sug, Ldk, Jz, Alv, Mrj, Kt, Žvr, Nm užeiti, užvažiuoti, apsilankyti: Eidama pro šalį, galėjai užsukti Žg. Artie kelio, tai kai kas ažùsuka Gdr. Tankiai jis pas mus ùžsuka Vrn. Norėjo da ant Panevėžį užsùkt LKKVI282(Jnšk). Užsuka anie į tokį mažą miestelį LTR(Slnt). Nebijodavo užusukančio gero svečio Vaižg.
| Debesys vis kraštais praeina, o čia neùžsuka Krs. Vaikščio[ja] lytus apsukuo, čia neùžsuka Krš. Tokia nežmoniška sausybė, niekad neužsuka lytus Gs.
| prk.: Kap kada žùsuka galvon [gera mintis], tai gẽra Rod.
| refl. Lš, Slm: Vakar buvo užsisùkęs tokis vyrukas Rdm. Tas, grįždamas iš Egipto, užsisuko į Jeruzolimą M.Valanč.
19. refl. NdŽ įsiveržti, įsibrauti: Vytenis, kame tiktai užsisuko, tenai kūlį ir vandenį beliko S.Dauk.
20. intr. sūkuriuojant užeiti (apie vėją): Žiemą kaip užsùks [vėjas], tai pilna pirkia dūmų Nmč.
21. intr. Gž, Alk sukant, mosuojant suduoti, uždrožti: Ubagas kad eina, vis su botagu kad ažùsuka, kad ažùsuka, tai šunes kur katras eina Ob. Tas velnias gerai užsuko su šakaliu tai meškai per leteną BsPIV73(Brt).
| refl. Pln: Aš tau užsisùksiu par šonus, tik tu mun liežuvauk! Dr. Tėvas kai užsisùko, vaikai vos teišspruko Rt. Tėvai netura rankų užsisùkti tokims vaikams pijokams Šts.
22. refl. staiga užpulti: Kareiviai kaip užsisùko, kad anus vijo! Lks.
| prk.: Jei gripo liga neužsisùks, pasisaugosu, ta (tai) galiu šimto metų sulaukti Slnt.
23. tr. apsvaiginti, apsukti: Girtuoklės kap ùžsuka galvą Mrc. Atsigulsi, tai galvą užsùks LKT385(Drsk).
| refl. LKKXI221(Trak), Vlk, Smal: Bronius gert nepratęs, tai nei nepajuto, kaip galva užsisuko rš. Su traukiniu gerai važiuot, nežusi̇̀suka galva Dbč.
24. refl. dingtelėti, toptelėti: Jai kai užsi̇̀suka kas, tai ir išeina iš namų viską palikus Lkč. Nu, jiem tep užsi̇̀sukė Šč.
25. refl. prk. užsinorėti: Užsisukáu žvejoti ir laimėjau Trk.
26. refl. prk. pasimiršti, užkristi: Ant to sykio užsi̇̀suka i neina atmyt, o paskui po laiko atsikvošėji Jrb. Ar atmysiu tas dainas, ar vėl ma[n] užsisùks Plv.
27. tr. nusukti, nuvogti: Užsukti̇̀ pinigai neišeis į gerą Alk.
28. refl. užsidirbti iš šalies: Jei iš niekur neužsisuksi̇̀, tai ir an kolionijų išejus nebus geriau Lp.
29. tr. šnek. duoti, parūpinti, pasukti: Neštum kilus, tai [kokį sunkiai gaunamą dalyką] užsùktų Gs.
30. refl. neišvengti, užsitraukti (bausmę): Taip ir anie žmonelės besisukdami (norėdami išsisukti, išvengti) po devynis mėnesius kalėjimo užsisukę TP1881,46.
◊ aki̇̀s užsùkti apgauti: Tau tas Klimas ùžsukė akis, ir nieko nepratai Vlk.
galvà užsisùko apkvaišo, nebesusiorientuoja: Kai galvà užsi̇̀suka, visko gali būt (galima paklysti) Bsg.
gálvą užsùkti
1. priversti pamilti: O ką garbė, tai garbė, kad net tokiam užmušėjui užsukau galvą! V.Kudir. Ji ne vienam galvą užusukė rš.
2. užduoti rūpestį: Ažùsukė galvą Btrm.
3. Mrc, Arm išvarginti: Jau galvà ažusuktà rūpesčiais Lb. Daug mislina, galvà užsuktà Srj.
4. atimti sveiką protą, sukvailinti: Ar neužsùks veinias bernu[i] galvõs? Dg.

į gálvą užsisùkti apimti kokiai minčiai: Užsisùks kas in galvą, ir daro visokias nesąmones Lkč. Užsisùko galvon, ir padariau bėdą Mrc.
kai̇̃p (lýg) ùžsuktas; kai̇̃p užsuktà mašinė̃lė apie plepantį, šnekantį be sustojimo: Viešnia lyg užsukta tarška barška, žodžius krečia lyg pati savo nedrąsumą užtrenkdama Vaižg. Ji šneka kai̇̃p mašinė̃lė užsuktà PnmA. Barškalas boba, kai̇̃p užsuktà Krš.
kai̇̃p ùžsuktas [lai̇̃krodis] daug, be sustojimo (dirba): Rytą pašokę, kiaurą dienelę ėjom [apyvoką] kaip užsukti J.Balt. Eina, dirba kiauras dienas kaip užsuktas laikrodis, nieko aplinkui nemato ir net klausiamas neatsiliepia J.Balt.
nósį (snùkį) užsùkti Mrj, Rmš, Vlk, Pv, Vrn užpykti: Jau vėl jie užsùko nósis Sn. Matyt, Onelė nósį užsùko, kad neateina Šn. Ko dabar tu ant manęs užsukai̇̃ nósį? Lš. Negražu vaikščiot [prie svečio] užsùkus nósį Mrc. Negeras mokytojas: užsukęs ir užsukęs nosį Smn. Tyli, snùkį ažusùkus Klt.
pãlos užsisùko sukvailiojo, pakvaišo: Kas tau? Užsi̇̀sukė pãlos?! Lp.
šikinè užsùkti vlg. blogu atsimokėti: Kartais atsitinka tep, kad žmogus ažùsuka in tave šikinè Tvr.
paužsùkti, paùžsuka, -o (dial.) tr. daugelį užvynioti kuo: Buvo akėčių dančiai paužsukti žagarais Lz.

sùkti, -a, -o (-ė)
1. tr. Q127, SD112,201, R, R103, MŽ, N, K, LL226, Jdr, Krt, Slnt, Lkž, Lk, Mšk, Všn, Prng, Aps versti judėti aplink savo ašį: Jis turėjęs gerą vandens malūną, sukamą didelės upės vandeniu J.Balč. [V]anduo darmai nevarvėjo, sùkė akmenis, girnas Pb. Tę vanduva sùka girnas, o čia rankom sùka Šlčn. Akminai [girnose] buvo pataisyti, su ranka sukami̇̀ Všv. Gaidžio sugiedojimu jau girnas sùksi (malsi) Krš. Visą žiemą sùkėma girnas LKKXI222(Trak). Suki̇̀ suki̇̀ girneles, paskui bėgi in ratelį Pun. Girnas sùksma, susimalsma i ėsma Kv. Viena ranka girnas sùkė, kita ranka mane supė (d.) Ad. Suksi girneles be pailselio LTR(Krtn). Sėdies, kap imi koja sùkt [ratelį], net koja sopa! Rod. Žiemą kito nieko nedirbs, tiktai sùks ratelį (verps) Plng. Arbą turėjo savo, nu ir arbavos: vienas pils, kitas sùks, kitas šlavinės Lpl. Mašinos ten linams minti buvo tokios jau, su arkliu sùkamos Žr. Patys savim sùkėm šiečką Mrc. Mūsų muštokė ranka sukamà, tai labai lengva PnmR. Sùkamas į vėjį (vėjo) malūnas Žg. Puodžius tur ratą kojomis savo sukti CII407. Kerčioje kiemo šulinė, ratu sukama Žem. Domicėlė suka telefono diską, paprašo priimti užsakymą V.Bub. Jūs sùktūt Lkm. Suksu raktelį – suskambės d. Aš dainuosiu ir rylą (jos rankenėlę) suksiu, o tu šoksi rš. Sukamieji vargonai LC1889,16. Sukamàsis kranas NdŽ. Sukamasis gręžimo būdas GTŽ. Traktoriukai atsirado jau, su žibalu pradėjo sùkti (varyti mechanizmą) jau Pp. Sùkanti arkliai LKGII315(Knv).
^ Liežuvis ne melnyčia: kiek nori suk – miltų nesumalsi LTR(Vdk).
sukamai̇̃ adv.: Smeik [smeigtuką] sukamai̇̃, tai geriau lįs Vlkj.
suktinai̇̃ adv.: Pilsi su rieškutėms ir malsi suktinai̇̃ Mžk. Piemenys suktinai̇̃ išsuka [alksnio, karklo] šerdį laukan, kad birbynes suka Šts. Vienu delnu suktinai nusukė zūbelius Vaižg.
| refl. Q127, SD112,388, B821, MŽ, N, LL306, Rtr: Ratas ant ašies braškėdams sùkasi sunkiai K.Donel. Arkliai traukia, bet ratai nesi̇̀suka Dkš. Čia su koja suki, čia ratelis sùkas, čia špuolė eina Kv. Ir tuodu ratu, sako, sukančiuosi (sukąsi); ir tuodu ratu, sako, sukantis J.Jabl. Kelerios girnos jau sudilo, malūne besisukdamos A.Vencl. Pradėjo vė[ja]s pūsti, malūnas sùkties Lk. Senovė[je] liuob pasitaisyti morę: važiuos, sùksis ta morė į rinkį Krt. Tas tekinis sùkas i ta boba sùkas į ratą Sk. Kokia kreiva šeiva, nesi̇̀suka Aln. Išviręs kiaušinis sùkas, žalias nesisuka Erž. Pasakė padarytie lovą, kad ana tep aplink suktų̃s (ps.) Grv. Sukdamós eina [kulka] Ds. Andarokas sùkasis [šokant], net nosis šluosto Krn. Dulkės rūks [šokiuose], sijonai sùksis į rinkį Krt. Sukasi̇̀ LKKXIV223(Grv).
| Avys apsirgo kvaituliu – sukas apei save Krkl. [Nuo Kūčių] iki Naujų metų verpt neduodavo: sako, avys sùkasi Gs. Sukuos kaip avelė kvaitulio Ds. Avelė kaituliu sukasi – eina ratu ir griūva Lnkv.
| prk.: Taip ir sùkasi kaip ratas – koks tas gyvenimas su visais darbais Krs. Prie ūkės toks ratas sùkas i sùkas: tiem gyvuliam perki, sukiši – nieko te pelno! Mžš. Metai greit sùkas – jau ir senatvė Trgn.
^ Pateptas ratas vis geriau sùkas Trgn. Sukis, kedelys (sako šokanti mergina), dar namie keturi (dar keturi kedeliai yra atsargoje) B. Sukas sukas – vis ant vietos (ratelis) Pnd. Augęs miške, gimęs miške, išėjo ant lauko – sukasi (vėjinis malūnas) Jrg(Pn). Ketursparnis žvirbliukas ant kalnelio dailiai sukas (vėjinis malūnas) LTsV579(Klvr). Pana sukas keturiom rankom (vėjinis malūnas) LMD(Sln). Nei pasiutęs, nei padūkęs, o kai sukas – dulka (rėtis) Ds. Kas sukas be vėjo? (vytuvai) Dr. Miške gimęs, miške augęs, parejęs namo kvaituliu sukas (ratelis) Lš.
ǁ priveržti mechanizmo spyruoklę: A sùkėt laikrodį? Mžš.
ǁ VĮ darant, kad judėtų apie savo ašį, įtvirtinti ar atlaisvinti: Sùkti sraigtą NdŽ. Iš ratpėdžio gali kiaulei į nosį drotį sùkti Trk.
^ Niekas mieto į subinę nesuka, gal dar gyventi Dr.
ǁ kelti, traukti, judinant apie ašį atitinkamą įtaisymą: Kasdien viedrą [v]andenio sukù iš šulnio i laistau Klt. Su volu sukamas [v]anduo iš šulinės Šts. Čia kranas stovi, užkabina [vagonėlius]; mes tę keturi sùkam viršun LKT315(Rk).
ǁ griežti judinant ratu instrumento (rylos) rankenėlę: Vaikinas suko kokį be galo graudų romansą rš.
ǁ NdŽ, Aln varstyti (rožančių) poteriaujant: Ražončių sukù sukù kieku linkių Klt. Ką čia liežuvį plaki, ta (tai) geriau rožančių sùk Trk. Rožančių pasiėmęs, atsisėdęs pri pečiaus, sùka į ritinį Žr.
2. intr. L, Rtr judėti ratu, aplink (skriejant, einant): Suka paukščiai ties pušynu, klykia išsigandę S.Nėr. Ir paukštis, iš gūžtos išvytas, vis apie ją suka A.Gric. Pempės tik laksto, tik sùka apei galvas Klk. Cyrulis suka jau, tujau atšils Šts. Bus svečių – šarkos apie triobas sùka (juok.) Šmk. Kitur sùka i sùka [debesys], o čia lytaus nėra Rs. Aplinkui dūmai suka, kibirkštys lakioja į šalis V.Kudir.
| prk.: Atrodai susirūpinęs, vade. Juodos mintys kaip krankliai suka apie tavo galvą V.Myk-Put.
^ Gandras suka apie mūsų gryčią… (susilauksime naujagimio) V.Bub. Apie nosį suka, bet į rankas nesiduoda (musė) Ds.
suktinai̇̃ adv., suktinõs: Gyvatė lipa į medį ne stačiai, bet suktinai̇̃ Šts. Suktinõs kaip rėžė su alkūne! Šts.
| refl. Rtr, Všv, Grv: Varnos po lankas pri [v]andens plakas, sùkas ratanais tokiais Pln. Vieną vakarą aš pamačiau: varnų dunduliai sùkas, ir įsisuko į tą būrį vanagiukas Sd. Parplys (malūnsparnis) apie stogą sùkas Ldv. [Lėktuvas] sùkės, sùkės ir nuskrido te kur in mišką KlbIV82(Mlk). Karuselės jomarke tik sùkdavosi į rundą Nm. Aš nesu nė lingynė[je] lingavusys, nė sūkynė[je] sùkusys – baugšti buvau Kl. [Kuliant spragilais] eisi i duosi: sukýs i sukýs, ratu i ratu Žr. Ėjom ėjom ir sùkėmės vietoj (klaidžiojome aplink, nerasdami kelio) Trgn. In daikto sùkasi avelė ir priėda LKKIX216(Dv). Užeina toks svaigulys: lova sùkasi, sienos sùkasi Ln. Akyse pradeda viskas suktis V.Kudir. Dievuli baltasai, kaip ta visa žemelė sukas, kaip tas visas svietelis girtas APhVII124(A.Baran).
| Sveiks pa sveiks, pradėjo stiklelis aplink stalą sukties Žem.
| prk.: Vis tokios mintys, balabaikos sukasi po galvą Žem. Galvoje sukosi viena mintis rš. Mintyse nuolatos sùkosi brolio laiškas NdŽ. Kai aš liekuosi viena, tai man visokios mintys in galvą sùkasi Mrj. Jam nesiseka šnekėt: tie patys žodžiai sùkasi (kartojasi) Dkš.
^ Sėskis geriau, kogi čia suki̇́es kap šūdas eketėj! Krok. Sukas it skieda eketėj VP42. Ir sukasi kaip ožka apie kelmą LTR(Krč). Aplink nosį sukasi, bet į rankas nesiduoda (kvapas) LTsV545.
ǁ tr. daryti ratą (skriejant, einant aplink): Kaip pilkoji bitelė suko ratą po gėlynėlį, taip ir tu, sesiule, suki ratą po jaunimėlį B.Sruog. Seniau, būdavo, vanagas teip i sùka ratą, pakol nutuliojam Mžš. Jeigu gervės suka ratą ant kieno nors namų, tai iš tų namų kas nors ištekės LTR(Pkr). Jei varnos aukštai pakilę suka ratą ir dūksta – bus didelis viesulas Pnd. Be kepurės ir be batų apie svirną suka ratą LTR(Srj). Kartais [lėktuvai] sukdavo ratus lyg gandrai ir tarškindavo iš kulkosvaidžių V.Bub.
ǁ tr. daryti lankstą: Visi eina i vingį sùka (apeina girtą) Jrb. Kilometrus suktáu nuo jos Dg.
ǁ refl. lakiojant būriu, maišytis, judėti šen ir ten, zuiti: Uodai sùkas į viršų – pagadą žada Dbg. Jos (bitės) par landą eina iš avilio lauka i čia sùkas, duoda Jrb. Kūjagalviai apie pilvą tik sùkas Vj. Pundokai in vandenio sùkasi Dv. Apie pietus šaltis atslūgo, oras suminkštėjo ir ėmė suktis retos snaigės rš.
ǁ refl. prk. daugeliui būti susijusiem su kuriuo vienu objektu: Kareiviškėje apie jį sukosi visų gyvenimas ir šnekos V.Kudir. Grėtė žvalgosi, kur tas žmogus, apie kurį sukasi tokie ginčai I.Simon. Yra kalnas ant Nemuno kranto tarp Tilžės ir Ragainės, apie kurį taip daug pasakų sukasi prš. Apie Nastutę sukasi visi apysakos įvykiai rš.
^ Girto sapnas aplink butelį sukas KrvP(Lž).
3. tr., intr. daryti, kad kas judėtų ratu, aplink: Berniokas tik sùka botagą arkliam apie pasturgalį ir varo greičiau Skrb. Nu dvylekai nakties atsikelsi i sùksi spragilą (kulsi) lig išaušimo Pln. Jis dažnai nusikabindavo pilną kibirą ir imdavo sukti jį aplink galvą rš. Kai tik jis (žąsinas) tave puola, tik čiupk už galvos i sùk į rinkį Žg. Jegu močia skarelės nèsukė (nemojavo skarele, duodama ženklą ateiti), gali ir neit Slm. Vienas sùks arklį, gainios, kiti eis į rinkį su medinėms šakėms Gd. Su ruliu tokiu i sùksi į rinkį tą arklį Gršl. Ruginės košės padės liūb pusbliūdį, ale ka sùksiam, ka sùksiam į rinkį! Als. Aplinkuo kąsnį sukti, t. y. vobulti J. Aplinku apstodami, su makarais sukdami, tai ponystos nebojom, jam zomčinę sukapojom JD383. Kad ma[no] nigdi vargas nesulaukt, kad anas sùkt stračku in ma[no] galvos! Vrnv. Maža kiek, tuoj su kumščiu sùka panosėj Ėr. Medžius sukdamas, lankstydamas nuūžė vėsulas Dr. Viršutinis dangus visus apatinius ir žemesnius su savim drauge suka ir grąžo SPI126.
ǁ kelti, sudaryti (sūkurį, verpetą): Išeinam į kelią, kur vėjas suka smėlio sūkurį A.Vencl. Užeina – vėjas pusto, labai smarkiai suka LTR(Brž). Viesulas pakilo, į grąžtą sùka Grdž. Kur jūrės bangos krantus skalavo, ten dabar vėjas smiltynus suka S.Nėr. Toji upelė sùk verpetėlį BzF24. Lėkė vanagas par pušynelį, sukė verpetą ant ežerelio LTR. Toje pakalnėje tek sriaun' upelis, tame upelyj suk did' verpetą KlpD48.
| refl.: Dundulis sùkas vandenyje JI365. Terp gylės verpetas sùkasi: gali tenai nuskęst LKT241(Žml). [V]anduo sùkantysis be parstogės BM90(Brž). Kur tik kokia užuolanka upėn, tę ir verpetas sukas vandinin Kpč. Netrukus jie pamatė tirštą dulkių debesį sukantis viesulu ir lekiantį artyn J.Balč. Pešasi tėvai, kad plaukų visur išplėštų sùkasi pluoštai K.Donel. Lyg žemei dūmai tik sùkas dūminėj pirkioj Ml. Karvė, ažrietus ragus, kad lekia iš paskos, net smėlys sùkas! Ob.
| prk.: Ištisus metus nesibaigiančiu verpetu sukasi muzikinis gyvenimas sp.
ǁ intr. Dg šėlti, sūkuriuoti (apie vėją): Šitokia vėtra sùka, stogus kiloja LKT240(Žml). Ale ir vėtra sùkė! Vlk.
4. tr. NdŽ, Lb traukti (dalgį, imant pradalgę): Mekšmekštės pievose dalgius suko pjovėjai J.Paukš. Kur suki dalgę, te virsta glėbys Upt. Munie vienam apkyro sùkti [dalgį] Mžk. Dalgį sukant ir grobai sukas, ka nesi pavalgęs Šts. Tokioj žolėj reikia smagiai sùkt dalgę Km.
ǁ pjauti dalgiu: Nuėjo prie daržinės, nusikabino dalgį, paplakė jį trupučiuką, papustė ir pradėjo sukti čia pat žydinčius raudonuosius dobilus J.Paukš. Vedu sùkov pradalgę po pradalgės LKT60(Sd). Jau tas pjovėjas plačią pradalgę sùka LKT250(Rd). Kam tokį didelį pradalgį suki̇̀ – teip neilgai pjausi Dbk. Visą dieną sùkęs turi pailsėti Slč.
5. tr. šokti darant ratą, ratelį: Viliui tai patiko, ypačiai kaip jie ratelį suko I.Simon. Susistvėrę už rankų sukdavę „kubilą“ arba „žvirblį“ ir „kregždelę“, skrajodavę po dvi pori LTI200.
ǁ šokdinti: Būs nibrė, sùksma mergas DūnŽ. Pusė durniaus, kad ponas ir sùks tarnaitę: apibėga aplink ir rankos neduoda, jeigu tarnaitė Pnm. Jo akys net žiba bešokant, ir žiba akys tų merginų, kurias jis suka ratu rš. Ak, kokiu viesulu sukdavo mane Daunys! rš. Suk baltą, suk raudoną, kad širdelei būt malonu (d.) Ds.
ǁ refl. LTR(Žal), Kri, Skd šokti ratu: Pakviesta šokti betgi atsijokėjo, šoko stačiai ir ėmė kaip padūkusi suktis Vaižg. Trys žvejų mergaitės sukasi ratu S.Nėr. Sukosi, šoko, kaip kas išmano ir moka K.Bor. Anuodu ilgai sùkusius po tą aslą, stanciją J. Su bernais sùkėmės kalėduškosa Drsk. Panelė sùkas į rinkį, o tas (jaunikaitis) va eina teip Sk. Teip ema po rankos i sùkas Sd. Šokantieji sukos kaip lapai ir plunksnos vėje prš. Mergaičiūtė sùkas kratos, spadnyčelė balta matos (d.) Rš.
^ Tep smagiai šoka, kad sukas kap vijurkas! Kpč. Sùkas [šokėja] kaip apatinė girnapusė Vj.
6. tr. einant iš visų pusių siausti, supti: Pamatė, ka sùka anų gyvenimą DūnŽ.
7. intr. Vlkš vaikštinėti aplink, sukinėtis (domintis kuo): Kogi jis čia sùka, ar kad kubilėlis [alaus] yr? Slm. Kaip tėvas išlošė pinigų, tai visi giminės tik sùka aplink Jnš. Sukom ir sukom po visus miesto užkampius sp. Jau jis sùka: noria pirkt Jrb.
^ Du pešasi, trečias apie kišenius sùka LTR. Suko suko kaip varna prie vištuko LTsV277(Lkš). Suko, kol padarė štuką LTsV277(Jnš).
| refl. R201, MŽ267, KBI50: Sukas po akių R321. Nesisuk po mano akių! B. Uliojau uliojau, sukiaũs sukiaũs, ale dėlto radau Lb. Kada tik nueik krautuvėn, ir jis jau te sùkas Slm. Aplink karaliaus stalą sukdamos, šunelis pagriebė liūtui iš nagų kąsnelį rš. Nesisuk man po ranka Smn. Jonas sùkas apie mus, kad ką duotum Dglš. Sùkės, sùkės i išsinešė pažasty [skarelę] Klt. Ar ilga (ilgai) tu čia suksi̇́es? LKKXV282(Zt). Vištas išbaidžiau iš pirtes, tai dabar aplink pirtį sùkas Ktk. Sùkas ir sùkas vištos po bulbes Žrm. Sùkės i sùkės žąsiukai in kelio Dglš.
^ Sùkas (painiojasi) kaip penktas ratas py vežimo Klp. Eiki gi nesisukęs ne vagis po jormarko B348,539. Vaikas sukas kaip gyvsidabris, meišia i meišia po akims Rs. Daug yra tokių, kur sukas po akių LTR. Kur mergelės, ten ir bernelis sukas LTR(Krtn). Visi, kurie su šoble sukas (švaistosi), nu šoblės ir pražus M.Valanč.
ǁ refl. Zr būti, lankytis kur: Čia besisukdamas nesitikėtai pasižino su E. Jasinskiu M.Valanč. Sukúos vasarą po žmonis, užsidirbu Krš. Aplei Viduklę taip i sùkomės (ėjome uždarbiaudami) Vdk.
| prk.: Vargas didis, tiesa, est tenai, kur maras sukasi brš.
ǁ refl. būti, pasitaikyti: Miške sukas visokių uogų Šts. Pas mumis šnapšė nesukas, nėr Šts.
| Ūkininkai žemės turi po nedaug, dažniausia sukasi apie 5 ha J.Balč.
8. refl. Grv, Nv vykti, dangintis: Kogi te Birutei reikia sùktis – sėdėt namie! Slm. Velnio gi te reikė sùktis ton Alizavon! Slm. Nagi sukis sau, kad jau teip užsimanei! Drs. Kur tu dabar suki̇́es? Ot, pasiutus kiaulė! Jnšk. Ale dabok tiktai, kaip veikiai ji (ponaičių nosis) nusilenktų, kad … su mumis drauge prisivargt į baudžiavą sùktųs K.Donel.
9. stengtis prisivilioti, įgyti palankumą, meilintis: Bernas apie mergą sùka, lankauja Jnšk. Gal jis apie ją sùka kiek, gal ženytis ketina Jrb. Treškyčią Anę, galima sakyti, nuo pusbernio metų pradėjau sukti J.Paukš. Aš piemenė buvau, jis jau mergas sùkė Nč. Sùko sùko ir prisuko savo gaspadoriaus dukterį Sml. Gyliokas sakąs Stasę suką̃s PnmR.
| refl. Šk, Alv, Vp, Ktk, Pš, Žg: Jonas su Maryte jau sùkas apie vienas kitą Dbk. Vorta (verta) sùktis apie Antanioką: vienatūris Skdt. An šitą berną galima sùktis Užp. Dabar žemė ne madoj, sùkis pri amatininkės Krp.
^ Aliūnė sùkasi apie Povilą kaip vijurkas Rgv. [Vaikinas] sùkas kai verpstė apie mergiotę Klt. Kas apie bobas sukas, tiem nesiseka bitės LMD(Tvr).
ǁ refl. taikytis, stengtis kur patekti: Ten gera vieta, sùkis, Antanai, į žentus Snt. Tę jis parduos tą namą i čia sùksis kur nors Jrb.
ǁ refl. flirtuoti, dūkti, trankytis: Tas Jonis velnių priėdęs, su toms mergoms sùkas Plt. Ana smarkiai sukas su kavalieriais Dr. Sukos su svetimais vyrais ir išejo po kelmo Šts. Pats su mergėms sùkas, pačią už nieką tūra Nt.
ǁ refl. užsiimti kuo: Nors su žeme nèsukuos, bet žinau, koks yra grūdo kritimas didžiausis Šts. Mes su pyragais nèsukamos; gerai, kad ir duonelės netrūkstam Šts. Mes su svečiais nèsukamos Šts. Ano tėvai didžiai su ponybe liūb sukties (bičiuliautis) S.Dauk.
10. intr. I, Lk, Kal einant, vykstant krypti į kurią pusę, keisti judėjimo kryptį: Kokia tau garbė visame kaime, kai į tavo kiemą ima sukti, iš atlaidų grįždami, vienas vežimas, antras, trečias… Vaižg. Injojo in dideles girias, jau tas eržilas suka iš kelio in tankumyną BsPIV259. Iš pėdų apžiūro, kur [žvėris] sùkė Drsk. Kad nereiktų į šoną sùkt, nueičiau Prn. Jis sùko tuo keliu atgal eiti Plšk. Pametęs darbą, sùko į kaimynus NdŽ. Debesys labiau sùka anuo šonu Ėr.
| Audra į šoną suka su debesų kalnais S.Nėr.
| prk.: Saulė dažniau ir dažniau pasirodydavo, žiema į pavasarį suko rš. Vilis anksti ėmė į kairę sùkt (darytis kairiųjų pažiūrų) Jnš.
^ Sutikęs girtą bobą, suk iš kelio – arkliai pasibaidys LTR(Vdk).
| refl. Vkš, Krž: Rasi kelį i vėl sùkis po kairės KlvrŽ. Pavažiavę sùkamos an Rūdaičių Krtn. Arklys neina, sustoja arba sukas ravan LTR(Kp). Sùkdavos iš kelio, kai mane pamatydavo Jrb. Tas vaikas kur nori – sùkas, kur nori – eina Pls. Anas (autobusas) an te sùksis Ign. Garbingas kunigaikštis lenkų, paveikęs Pamarius, sukos su visa galia ant prūsų S.Dauk. Kalbėk su vaikais Izraelio ir sakyk, idant anys suktųsi (paraštėje apsisuktų) ir pasiguldytų prieš lanką Hiro BB2Moz14,2.
| Į vakarus jau saulė sukas E.Miež.
| prk.: Sukiamos ant rublio (skaičiuokime rubliais) – būs brangiai, o markėms – pigiai Šts.
^ Matai durnių, sutikai, tai ir sukis iš kelio LTR(Ds).
ǁ daryti posūkį, vingį (apie kelią, upę): Ar nežinai, kur tas kelias sùka? Ėr. Takas suka į kaimą, į sodybą, susigūžusią po senais topoliais V.Bub.
| refl. Vkš: Kelias ėjo ne tiesiog į namus, bet kokį pusverstį nuo kaimo sukosi į šalį V.Piet. Už Dargvainių sùkas ant Skujinės kelias Všv. Keliūtė sùkas alksnynan Klt. Kaip tas plentelis sùkasis, tai jau lenkai Krm. Ta Siesartis sùkasi pro juos LKT190(Šk).
ǁ tr. praleisti, duoti (kelią): Atvažiuodamas pryš, turi sukti kelį Šts. O dėl ko tu nesuki kelio? Ar tau vienam kelias?! Skd.
11. tr. Q616, NdŽ gręžti į šoną ar atgal, kreipiant keisti padėtį: Bėris vis suko galvą į vartus, karpė ausim V.Bub. Aš ausį sukù – aš nenoriu jos bučiuot Šmk. Sùka vežimą atgal DŽ1. Kad liautumias kerštauti [tarpusavyje] ir suktų ginklą nu savęs ant savo neprietelių S.Dauk. Sùk subinę prie tvoros, kad šuo neįkąstų J. Uodegą sùka arklys, nežino kur dėties [mušamas] Aps. Kai važiuoji, vaikel, tai arklį reikia vis po dešine sùkt Jnšk. Sukiam ienas ant Upynos Up. Kai žvejyba užbaigta, tai ant krašto sukù laivą Rsn. Tėveli mano, į katrą kraštelį suksim juodą laivelį LTR(Brt). Vakare vėl taip pat eina motriškos laukti savo karvių, vėl sùka karves į savo kiemą Krp. Palyčia pritaisyta, kad sùkt (verstų) vagą Pls.
| prk.: Mėgino sukti (patraukti) muni pri žemės, bet neprisuko Šts.
^ Kožnas savo šikinę sùka (kiekvienas save gelbsti) Trgn. Raudona mergelė visus iš kelio suka (uoga) LTR(Ldvn).
| refl. R, MŽ: I tan šonan sukúos, i tan – vėjas neša Klt. Sùkdamos, sùkdamos (gręžiodamasi, apsisukinėdama) beįpuoliau į vidų nu šunų Šts. Ji sukdamõsi išbėgo pro duris PnmA. Ta nenoria, ka jis kibtųs, sùkas nuo jo Jrb. Tada kai sukas šituom arklu, i veršį (jautį) sùka Pb. Su peiliu kai sùkės, būt ir bet kam kliuvę Sug. Negulėk ant vienais šonais, sùkis (verskis) ant antru Štk. Kur sukýs, čia save matai (taip viskas spindi bute) Lkv. Skersas sùksys, kad eisi Kl. Dėl ko šalin sukys nuo munęs? P. Šiaurės vė[ja]s sùkas – būs šalta Krš. Vėjas vakarų sùkosi – medžiai an čia linksta Jsv.
| prk.: Iš pradžios buvo sukęsis (ryžęsis) neleisti, po tam ar piktumas perėjo, ar užmiršo Žem. Nuog bažnyčios nesi̇̀sukė svietas, Dievo bijojo Drsk. Davė … mokytojus …, idant nenešiotų mūsų visokias vėjas aba idant nesisuktume šen ir ten klaiduodami SPI279.
^ Šiaip suksies, taip suksies – vis į akis vėjas LTR(Nm). Sùkis nesisùk – užpakalio nepamatysi Dkš. Ar tu šiap sukis, ar tu tep sukis, vis tiek subinė užpakaly[je] (sakoma, kai darbas nesiseka) Plut. Gali sùkties kaip nori, o nugara vis į užpakalį Rsn. In šunį sukas, in dangų sukas, vienam gale mina, kitam kiša (verpia) LTR(Sl).
ǁ refl. nestovėti tiesiai, krypti į kurią nors pusę (apie drabužį): Sukritau, smunka sùkas sijonai Krš.
ǁ prk. kreipti tam tikra linkme (kalbą, mintį): Steponas mato, kad Vacys nejaučia jo balse geluonies ir, kaip visada, suka kalbą savo pusėn V.Bub. Aš noru sužinoti, o ta nesakos, sùka kalbą į šalį Rdn. Kur tu kalbą suki̇̀? Atsakyk, ko klausu! Krš. [Ligonio] mintys sùka į tamsesnę pusę (darosi liūdnos, pesimistinės) Jd. Ana nora viršų turėti, sùka viską po savam DūnŽ. Ir visą mano troškimą suk ant dangiškų daiktų M.Valanč.
ǁ prk. kalbėti kitaip negu įprasta, keisti tarminę kalbą bendrine kalba: Nereikia sùkt, ale reikia tep, kap mes dudenam Dv. Buvo sukančiõs kalbos, mat Amerikoj buvęs Šts.
12. tr. kreipiant laužti, nutraukti: Sùkti sprandą NdŽ. Suksiù galvą, mesiu peklon molio mint, pakabint (brt.) Mžš. Žioge, žioge, duok deguto! Ka neduosi, sùksiu uostą kai kopūstą! Vdk.
13. tr. kreipiant iš normalios padėties, skaudinti: Jei neišmoksta, kas užduota, teta jam suka ausį arba tėtis juosiasi diržą A.Vencl. Senelė stvėrė mane už ausies ir ėmė negailestingai sukti rš. Kaip vilko marškinėliais, sùko mano rankeles JD419.
ǁ R403, MŽ543 sukioti, grąžyti (rankas, pirštus): Motka pirštus sùkė, plaukus rovė nuog savę [nuskendus sūnui] Pls.
14. tr. daryti lenktą, kreivą: Dalgis iš fabriko yra ištisas, nèsukta koja: reikėjo nešti pas kalvį pasukti koją Šts. Tokios trūbelės sùktos, susuktos susuktos kaip gyvatė Upn. Par tą kelį sùka [koją] lauko[n], čia, matyt, jau ramatikas y[ra] Vgr.
| refl.: Nariai sùkas (krypsta) tie, viskas, sakau, iš senatvos Grd. Kad meti audeklą žiemiu vėju, tai sukas audeklas LMD(Sln).
15. tr. L, Rtr, NdŽ riesti, raityti: Seniau vyrai uostų galus pirštais sùko Vkš. Senis ūsą suka rš. Ir moteres idant … su … viežlybumu dabintųs, ne su plaukais suktais Bt1PvTm2,9.
| refl.: Javai sukėsi iš karščio rš. Krito amaras, pasiuto [obelų] lapiukai sùkties Krš. Anos plaukai patys nèsukas (nesigarbanoja) Vkš. Tas paršas dvilinkas sùkase i virsta Jrb.
16. tr. Q624, L, NdŽ vynioti į ritinį, vyti į kamuolį: Moters suka į šeivą siūlus Grk. Nutrūksta ten bèsukant siūlus į šeivą Plt. Aš galiu sukt siūlus ir patamsy priepročiu Kp. Siūlą sukiaũ per (pas) Malviną Dglš. Viena verpia, antra audžia, o trečioji šilkus sùka JD1470. Suk man tą tolką ant ragų BsPIV92. Nesuk kasos, ba neaugs Pnd. Šarūnė suka plaukų sruogą ant piršto V.Bub. Sùktas, susuktas (suveltas, suglamžytas) rūbas – in kabeliuko reikia pakart Klt.
| Motina neleida mun kuodo sùkti Vkš. Visko buvo: i tų mėsų suktų̃, riestų – kiek tę da jų liko! Jrb.
| refl.: Ant to veleno sùkas siaurai siūlai [rankšluosčiams] Pls.
ǁ vynioti siūlus ant šeivų, trinti: Toks kalvaratas tai tik šeivom sùkt, o ne vilnom verpt Zr. Viena audė, kita verpė, kita šeivas suko LB223.
ǁ vyniojant sutvirtinti, surišti: Vyrai, baikit kūlelius sùkt Mrs. Rykštėm suktà tvora LKAI63(Azr).
ǁ nerti: Sukite kilpą ant savo kaklo! TS1902,1.
ǁ vyniojant daryti, gaminti: Sùkti cigaretę NdŽ.
| refl. tr.: Susisukęs [papirosą] supapsi i vė sùkasi Gs.
ǁ kurti, gaminti (filmą): Šiandien sukami nauji mūsų filmai A.Vencl.
17. tr. Dgp, Sug, Ut, Šmn, End apsukui lenkiant, vejant daryti, gaminti: Suku virvę R403, MŽ543. Kur sùka virves, kebeklis J. Iš pakulų pančius sùka Nmč. Vyrai sùkdavo pančius Rg. Apivaras sukiau vyžom Rud. Krūkus pasdarė ir sùka virves Pls. Nesgi už visu didžiausią gėdą sau turėjo vaikelis šešergis ar septynergis nemokėti vyžinų vyžti, aparų vyti ir tinklų megzti, virvių sukti S.Dauk. Negalima nuo Kūčių iki Naujų metų nieko sukt, ba gyvuliai kvaituliu sukasi LTR(Klvr). Vyteles sùka dangsčiui dengt Klt. Rykštes sùkė in rankos Dv. Eisiu paupėn vyčių sùktų Km. Grįžtes sùka [krosniai kūrenti] i duoną kepa Grž.
ǁ R424, MŽ575 sukeičiant jungti dvi gijas, du siūlus į vieną, dvilinkuoti: Gija nesukta, o siūlas suktas J. Anos nora geriau sudėti du siūlu i nesùkti Trk. Gerai tie pirktiejie siūlai – jų nė sùkt nereikia Jrb. Padarysi [šėtrai užkabą iš] plonai suktos (plonų suktinių siūlų) drobės Ch2Moz26,36.
| refl. Eiš.
ǁ verpti, daryti iš pluošto giją: Da turiu ratelį, da sukù Grdž. Tavo motina tokiom verpstėm sùkė Rod. Linus verpia, o kanapes sùka Vlkv. Aš šaučuko nenorėjau, drotvos sùktie nemokėjau DrskD138.
ǁ pinti: Iš tų rūtų vainiką sukaũ i nemažą nusukau Jrb.
18. tr. Mrj vystyti, vynioti į ką, supti: Sùkėm, supom ir išauginom šiaip teip vaiką Šmn. Nežino kuom sùkt vaikus, perynelės visokios (labai popina) Str. Ji savo kūdikėlį šilkuos sùka Všk. Sùka i sùka lėles Ign. Autus an kojų sùka tik ir nieko nesako Btrm. Šalta rasa, o aš basa – gelia kojeles. Imsim rūbužius, suksim kojeles LTR(Lš). Gerai, ka ir į gazetą (vietoj rūkomojo popieriaus) bėra ko sùkti Slnt.
^ Nesuk šūdą į bovelną (nedailink, neteisink) Kt.
19. refl. SD204 vyniotis aplink: Sùkas vejas apynelis aplink lazdytelę (d.) Prng. Tie žirniukai, puiki kvietkai, po lovelę (lysvelę) sukas (riečia) LTR(Brž). Kelnės plačiausios pasiūta, [klešnės] aplink blauzdas sùkas Klt.
| Rugiai jau sukosi tirštomis gūžtomis, o ir kviečiai net juodavo nuo vešlumo J.Paukš. Ot rugiai gražūs, net verpstėm sukas – bus neišgriežiami! Kb. Mano javai net trūbosna sukas Pls.
20. tr. Krš tam tikru mechanizmu žiesti, formuoti iš minkštos masės: Lyzis suka puodus ir bliūdus Vkš.
ǁ lieti: Mano mama mokėjo grabnyčias sùkt Skr.
21. tr. BŽ97, Pnd krauti, vyti, lipdyti (lizdą): Kovukai jau lizus sùka LKT108(Tt). Jei kregždės prie namų lizdą sùka, prie gegnių, tai laimę neša Dbg. Kad pelės suka lizdus [linų] varpučių galūnėse, būs šlapias ruduo Šts. Kiaulė kinį sùka Vkš. Karklynelyj lizdelį sukau N15. Sùko lizdą pelėda JD96. Jei lig balandžio nepabengei verpti, cyrulis pradės kuodelė[je] lizdą sùkti Brs.
^ Kielė lapielė lipo dangun lizdelio sukti (apynys) LTR.
| refl. tr.: Medžių viršūnėse sukosi lizdus sakalai, ereliai ir didieji vanagai A.Vien.
22. tr. Dr, Všv, Kv maišyti kokiu įrankiu aplink, gaminant ką: Įsipilk į puodą [grietinės], sùk, sùk su šaukštu, i paliks kastinys DūnŽ. Rūgšto pieno antpils, ka pasidaugintų – smatono vieno nesùks Gršl. Dedam sviesto vieną šaukštelį, po biškį sùkam, dedam smetono, druskos, pipiro (darydami kastinį) Brs. Jeigu sùksi daugiau, aišku, kad sviestas išeis [, ne kastinys] Trš. Ką dirbsime? – Košę virsime. – Su kuo suksime? – Su lazda pjauta LTR(Brž). Samagonuo sukti reik turėti beržo virbinį maišytuvą su kvynų kuškiais Šts. Uogienę tuoj bus galima imt: kai suki̇̀, jau spjaudos Lb. Ar, mama, greit suksi̇̀ (virsi) košę? Pc. Suki̇̀ miltų košę Grnk.
23. tr. Bt, Up, Šv, LKT58(Ms), Slnt, Sk, Skrb, Kp, Skp, PnmR, Rk, Ob, Sdk, Užp gaminti (sviestą, kastinį) maišant įrankiu aplink: Šaukštu dideliam bliūde sviestą sùkdavo Vj. I su šaukštu, i su samčiu liūb sùkti [sviestą] LKT53(Skd). Suk antraip sviestą, greičiau susimuš Užv. Sviestą daba sùka sukeklė Kv. Kalatauka sviesto sukamà Vdk. Suk iš širdies ir susuksi Šts.
^ Sviestą iš kaktos nesuksi, kad ir gražus vyras J. Iš miego sviesto nesuksi Sln, Gsč, PPr39.
| refl.: Nesi̇̀suka sviestas, ir daryk, ką nori: jau valanda kaip duodu sušilus Dbk.
24. tr. spausti, malti: Varstotan tarbą [sėmenų] deda ir sùka [aliejų] Žrm. Seniau apie šventą Antaną jau sùkdavo medų, o šiemet nė palaižyt nėr Slm. Atskirai sùkėm medų, kur su cukru; ne toks – turi aitrumo Ln. Su kočėlu sùksi, sùksi, ka to [aguonų] pieno būs tujaus Nt. Su kirvio kotu sùks [kanapes] Všv. Nū ryto turėsi sùkti kiaulėms DūnŽ. Dėk stiebus į malamąją i suk [taboką] Šts. Suktõs mėsos ataveža Klt.
ǁ Trgn, Rmš minti, dirbti (odą, kailį): Sùkt skūrą – nedidelis mokslas: pirma išmirko terp varvalio a terp deguto, tada kiša į mešką i sùka, arklį užkinkę Sml. Tokia skūra tai tik sirmėčiai sùkt Lel.
25. tr. Bt, LTR(Šln), Vb, Ml, Pls auginti, siausti (galvas) (apie kopūstus): Kopūstų lapai dideli, bet nèsuka galvutes Gs. Jau kopūstai sùka galvas – jau spragilus girdžia Sk. Kopūstas išgirsta kultuvę i pradeda sùkt gūžę Skrb. Jauną mėnesį [sodinti] galvų nesuka kopūstai Akm. Kad kopūstai dideles galvas suktų, reikia sodinant padėti ant lysvės didelį akmenį Mrj. Vasarės gūželės tai jau sùka; da tik lapeliai pradėti sùkt Slm.
| Teip gražios rožės: daugiažiedės, baltos ir teip gražiai sùka (krauna žiedus) Lb.
| refl.: Sùkas galvos kopūstų Dglš.
26. tr. Šts daryti (švilpynę) iš atkepusio luobo, ištraukiant šakelės medieną: Pavasarį vaikai iš gluosnių švilpynes sùka Skr. Sùka piemens dūdeles JD128.
| refl.: Na kaip, ar jau dūdos sùkasi? Ldk.
27. tr. rausti, išgriežti: Duobę sukama bomba Ėr.
28. tr. gręžti skalbinius: Koja primygus rūbų nemožna sukt – kojas niežti LTR(Brsl).
29. tr. kramtyti: Tu nieko nedarai, tik in pečiaus sėdi ir duoną suki̇̀ Btrm. Sausagrūdį sukiaũ sukiaũ, ką net daėd[ė] Grv. Rudenį duonelę sùka pilna burna, o pavasarį ir parodai šluopelės nėra Asv.
30. tr. impers. Vdš, Ktk, Vp, Pb, Plm, Krn, Zp, Smn, Lš, Kbr, Btrm, Pls, Lkš, Trk, Krp gelti, skaudėti (ppr. pilvą ar sąnarius): Toks nebetikęs oras – sùka rankas kojas Kp. Momai rankas sùka, nieko negali daryt Dglš. An lietaus tai man sùka kojas, negaliu uliot Nmč. Prieš kokį orą kojas sùka Kdn. Man sausai koją sùka Rdš. Iš kumpio koją sùka Aps. Ot sùka pusiau, kad negaliu suslenkt Str. Mano šie kaulai sukami Rmš. Visą dieną raitaus – sùka vidurius Šln. Pilvą sùka, musėt gumbas Užv. Juo pyragus valgom, juo mumis sùka Žr. Sùka pilvą kai ratan Trgn. Tada kosulys perejo, galvą pradėjo sùkt Rš. Šiąnakt labai pirštą sùkė, sukraipė viseip Slm. Jai dantis nuog nervų sùka Rod. Man antra diena akį sùka Alk. Kad autakojus kočiosi, kojas sùks (priet.) Lb.
31. tr. svaiginti, kvaitinti (galvą): Alus apynių prikištas, širdį degina, galvą suka Žem. Gailės tai labai galvą sùka, tuoj susvaigina – bjauri žolė PnmŽ.
| impers.: Nuog apynių galvą sùka Upn.
| refl. Skp, Všn, Lel, Ln, Aln, Ker, Rod, Žln, Nmč, Trk, Žr, Ms, Kv: Iškvaršo galva mano beverkiant ir sùkasi J. Žvaiginėju, galva man sukas R323, MŽ432. Aukštyn žiūrint, galva sukas Vaižg. Regėti buvo taip toli, taip toli, jog vargšei piemenėlei pradėjo suktis galva J.Balč. Sako, jai ausys skaudančios ir galva sukantis S.Čiurl. Nu garų ėmė galva sukties Krkl. Tik negaliu pastovėti, mun sùkas galva stipriai Žeml. Ta galva sùkas, ūža – ant mirsenos taisaus Mžk. Sugeriam da vynelio, o man jau sùkas galva Ml. Žmogui pačiam pradėjo galva sùktiese Vdk. Kad jau galvoj sùkas, verčia ant šono Žrm.
^ Galvai besisukant nemėgink per lieptą eiti KrvP(Nm). Galvai sukanties kojų nebesuvaldysi VP15.
ǁ refl. impers. trūkti proto: Jam truputį sukasi LTR(Lbv).
32. tr., intr. ppr. impers. Rdm, LTR(Auk), Stk, Švn, Pv, Gdl augti skauduliui, tvinkti: Pašinas kojoj liko, dabar sùka Kt. Man sùka kojos padą – bus jau kokia perauga Pjv. Sùka po padu, negaliu nei paeit Vs. Man sùka pirštą, tai negaliu dirbt Smn. Apstoj[o] votys: viena paskui kitą tik sùka ir sùka Pls.
33. tr. siūlyti, teikti, piršti: Sùko, sùko ir įsuko veršius auginti Grd. Sùka, sùka vis, svotoja, o anas kaip nesiženija, teip nesiženija Klt. Piršlėnė norėjo savo gentainę kaimyno vaikiuo pysukti; suko, suko, bet nesusuko Klp.
ǁ daug kalbėti: Sukiaũ, sukiaũ ir išsisukiau Šlčn. Sùkė sùkė i nieko nepasakė Klt.
34. tr., intr. SD91,360, Sut, L, Rtr, Ds, Lnkv, Up, Nv sukčiauti, apgaudinėti: Maišau, painioju, suku, meluoju SD139. Kad darbo žmogus galėtų savo reikalus ginti, jam reikia suprasti, kas ir kaip jį suka, kas jį melžia J.Jabl. Bet kad reikėjo užrašytūsius piningus mokėti, pradėjo raukyties, makliavoti ir sukti M.Valanč. Eik, kam suki̇̀! Aš matau, kad menkesnę medžiagą duodi! Nmn. Nei sukiaũ, nei vogiau, gyvenau tik iš savo rankų Dbk. Nelošk su juo [kortom]: jis labai sùka Ėr. Par akis sùka, apgaudinėja Krč. Sùka be sarmatos Dbk. Idant tiktai apgautų, bjauriai sukt ir meluot nesigėdi SPII14.
^ Sùkta – nedrūta Dglš. Suks, vogs – nepralobs Mrj.
suktinai̇̃
ǁ tr. neatiduoti, kiek priklauso: Darbinykams algos nesuk M.Valanč. Anys sùkdavo kaip išmislydami ažudarbį On. Aš jam daugiau jau nedirbsiu: vis man sùka ir sùka pinigus Vrn. I tokiai ten ubagei sùks dešimtį rublių! Trk. Sùkti svorį NdŽ. Visi Lauksodyje suka nuo [vokiečių] valdžios, kiek išgali: užrašo vieną gyvulį, o laiko du J.Avyž.
35. refl. Vkš, Sdk stengtis išvengti ką atlikti, išeiti iš keblios padėties: Tingi, sùkasi iš darbo Ėr. Ale ką darysi – reik kaip norint iš bėdos sùkties Šauk. Buvo susipainiojęs (įkliuvęs), bet sùkės, sùkės ir išsikilpavo Kp. Ir čia stebuklingai sùkas adversoriūs, kad jiemus tai (tokius klausimus) uždavinėjame DP139.
^ Kaip tik primenu sutartį, tai sukasi [ponas] lyg gyvatė iš praskilo LzP. Sukas kaip nuogas dilgynėj LTsV200(Ut). Sukas kap musia, šiltose kruopose inkritus LTR(Mrc). Sukas kai yla maiše LTR(Aps). Anas sùkas, sùkas kap laskūtas an ugnies Švnč. Sukisi ligą atimtas B. Sukúos kaip kirmėlė bačkoj, bet nežinau, ar išsisuksiu Dbk. Kaip suksies, kaip nesisuksi – iš smerties neišsisuksi LTR(Km).
36. refl. R212, MŽ283, Sut, I, Mžš, Mlt, LKT364(Mrp), Erž, Vn, Vkš greitai ruoštis, triūsti, darbuotis: Mergikės sukos apie pusrytį ir apyvoką Žem. Todėl tuo abu (gandrai), kaip reik tikriems gaspadoriams, vislab vėl taisyt ir provyt sùkosi greitai K.Donel. Darbylaike po laukus visi sùkas Pgr. Kap atsikeliu su patamsiu, tai sukúos ir sukúos: tai apie pečių, tai apie gyvulius, tai apie vaikus Kpč. Kai linus rauna su talka, tai gaspadinė tik sùkas, tik ruošias po gryčią Skrb. Ka poras vaikų numie būtų, sùktumys nušilęs Krš. Kad šešis vežimus parveži, tai labai reikia sùktis Brt. Kas sukė̃si, tas gyveno Drsk. Motriškos …, aple namus sùkdamos, mažiau tenuvargsta BM391(Rdn). Ir nebūkime kaip tos netikusios mergos, kurios dabar rėdytis pradėjo, dabar suktis, kad jau Viešpatis ejo DP570.
^ Abu sukės kai par rugiapjūtę LTR(Dkk). Sùkas kaip šėrė Slnt. Marytė sùkasi po virtuvę kaip vijurkas Snt. Šeimininkavo, sukosi kaip menturis po košę Žem. Sùkas kaip menturis be kobinio, t. y. žmogus greitai sukas J. Sùkas kai verpstė aplink, gaspadiniauna Klt. Sukas kaip karvalto ratelis Pšl. Sukasi (Sukies Tršk) kaip Darata apie grandį KlK32,87(Brž). Sùksiuos kai melnyčia be vėjo Jrb. Sukis kaip apatinė pusė girnų B360. Kokia te iš jos šeiminykė: sùkas kaip apatinė pusė girnų Dj. I sùkas kaip girnų apatiniasis kūlis Štk. Sukúos kaip mašinelė Krš. Baltras, vienas palikęs, sukos tuščiūse numūse kaip gandras lizde nupavasar M.Valanč.
ǁ labai stengtis, rūpintis: Sukis greitai – veikiaus vieta tropysis B. Jis tai sùkasi į gyvenimą (stengiasi prasigyventi) Gs.
37. refl. Knt, Skd, Skp, Ut, Lp, Klvr, Vl verstis, manytis: Sunku buvo suktis, vienam palikus Žem. Sukis pats, kaip išmanai. Aš savo bėdų turiu K.Bor. Kas begirdėti, kaip sùkatės? Šts. Kažin kaip ten anie bèsukas po Šiaulius? Plt. Našlė paliko su keturiais vaikais, reikėjo gerai sùkties! Rdn. Sunkiai vienai bobai sùkties Krš. Sukáus su savim, vyro pamesta – jug į žemę neįlįsi Šts. Mokėk sùktis, tai ir gyvensi Dkš. Reik sùktis mažu kuo (smulkmenomis, mažmožiais) Plv. Tai agurką užsiaugina, parduoda, tai pamidorą – žmonys sùkasi šiai[p] tei[p] Jsv. Vaikus auginome, dukteris leidome … sukomėsi kaip visi TS1903,11(V.Piet).
| Kampeliuke sukúos (esu suvaržyta, negaliu ką noriu daryti ir kur noriu būti): marti neprileidžia niekur Klt. Čia mun su keturiais arkliais nėr kame sukties – maž žemės tėra Šts.
38. refl. Vkš, Vl, Lp menkti, skursti, nykti: Ko jis pradėjo sùktise – a ne iš rūpesčių? Jrb. Negeros jo akys: kai jis pasižiūria, gyvulys sùkas Šmk. Paršas ėmė sùktis, tai papjovėm Mrj. Paršeliai sukas žemyn (dvesia) Trk.
◊ aki̇̀s sùkti [į šãlį] vengti susitikti, pamatyti, pažiūrėti (gėdijantis): Kai pamato mane, aki̇̀s sùka Jrb. [Tėvas kalbėdamas] užsikirto, suka akis į šalį, bet Akvilei aiški nutylėta mintis J.Avyž.
ant atmintiẽs (galvõs, liežùvio ST208(B), liežùvio gãlo Krs, mintiẽs, minčių̃, põmėties Dbč, Dv, Asv) sùkasi Kv, Žrm sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Sùkasi ant atmintiẽs, o vardo neprisimenu gerai Stk. Ot sùkasi an galvõs, ale negaliu atsimyt Lz. Sùkas ant galvõs, nežinau kaip pasakyt Erž. Ot sùkasi tas kaimas ant liežùvio, ir niekaip negaliu pasakyti Lkč. Prapuolė vardas, dabar man ant liežùvio sùkas Rsn. Ot sùkas ant liežùvio gãlo, ale prisimint negaliu Slv. Sùkasi ant mintiẽs, ale neatsimenu Stk. Sùkasi ant minčių̃, ale kad neatsimenu Btr. ×
ant dū̃šios sùkasi
1. B, R321, MŽ430, PrLXVII19, N sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko.
2. nuolat prisimena: Sukasi ant dūšios, tai ir ant liežuvio M.

ant smagenų̃ sùkasi sakoma, kai kas įkyriai kartojasi mintyse: Man tai viena [daina] sùkas an smagenų̃ Pls.
ant širdiẽs sùkasi; N
1. Kv, Grd sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Sukas ant širdies, ir negaliu atminti I. Sùkas ant širdies, ale niekaip neateina ant liežuvio Bt.
2. nuolat prisimena: O užmirštie ir negalėjo, vis ji jam sùkos an širdiẽs Jrk112. Stov bernytis prie šalies, vis ma[n] sùkas ant širdiẽs JV874.

ant vienõs kójos sùktis
1. būti mikliam, vikriam: Tai mano boba kai ratas an ašies – tik sukas an vienos kojos Ml. Septyniasdešim metų, o do sùkas in vienõs kójos Klt.
2. apie labai besidžiaugiantį: Linksmiausioji, sùkas ant vienõs kójos Lž.

apiẽ (apliñk Grž) aũsį sùkti grasinti, taikytis mušti, suduoti: Mėnesį neišgyveno, o jau suka vienas kitam apie ausį Ėr.
ãšaros sùkasi akysè darosi graudu: Ašaros sukasi jam akyse, sakyt ką norėtų V.Kudir. Norėjo vaikus paglostyti, ėmė ašaros akyse sukties Žem. Skaudu darosi, ašaros sukasi man akyse Pt. ×
barakãtą sùkti
1. Slnt siausti, šėlti: Tik palik vienus vaikus, tujau pradės sukti barakatą Vvr. Kai tik pritemo, ir pradėjo vaikiai su mergoms barakãtą sùkti Krt. Mergei visaip nukrypsta, su vaikiais besukant barakatą Šts.
2. I tuščiai plepėti.
3. bizniauti: Jau tuodu pradėjo sùkti kaži kokį barakãtą Vvr.

čemerỹs nesùks nieko bloga neatsitiks: Valdžios nesùks čemerỹs, ka tik žmonys susišienautų! Krš.
dangtùką sùkti žaisti tokį žaidimą: Eidavom rundu, dangtùką sùkdavom Rsn.
galvà sùkasi
1. rūpi: Jum nesisùkdavo galvà del žemės Trgn. Man sùkasi galvà, kaip jis čia gyvens Mžš.
2. apima puikybė, išdidumas: Kai tokiems žmonėms ima suktis galva, jie darosi pavojingi A.Vencl.
3. eina iš proto, kvaišta: Matyt, jam galva sukas, kad vis nenurimsta KlK14,72(Jnš).
4. labai sunku (mokytis): Kaip nuėjo technikuman, tenai galvà sùkėsi Upn.

gálvą sùkti
1. L, LTR(Ant), Mlk, Slm, Rz, Jnš, Šl, Plk, Dkš galvoti, svarstyti: Susmukęs savo kėdėje, jis galvojo, suko galvą ir ieškojo išeities A.Vien. Vaikai gėrisi pasakos fabula, daug nesukdami galvos, kokia ten yra autoriaus pamatinė mintis J.Balč. Kas čia norėta pasakyti, veltui galvą suktumei rš. Teip, tiem mokytiem daugiau reikia sùkt galvà negu prastiem Mžš.
2. Vdk, Jrb, Ps, Lb vargti protaujant, mokantis: Sùk sùk gálvą, o nieko negali išmokti Vvr. O kam munie reik gálvą sùkti be reikalo Grdm. Galvą prie kningos jaunuomenė suka TS1899,5.
3. Mrj, Bgs, Aln, Ps, Šln rūpintis: Visą dieną vaiko nėra namie, anys ir neieško, nèsuka galvõs LKT331(Gdr). Pro vaikus ir galvõs nèsuku – visi gerai gyvena Krš. Mama nė su vienu tiek nèsukei galvõs, kiek su tuo savo Stasiuku Mžš. Nèsukiau galvõs su namais (būdamas ligoninėje) – sustvarkė Adm. Sùkium gálvą su stogu – sienas sulipdysma Slm. Apie karves nesùk galvõs, sutvarkis be tavę Ktk. Gálvą sukù (jaudinuos, sielojuos), kam ne vieną pirkau paršelį Klt.
4. I, Plk, Plv, Mrj, Vrn, Km, Vp, Brž, Sk, Pc, Šl, Grdm, Vvr versti rūpintis, neduoti ramybės: Ko man suki galvą? – sušuko ponas Žem. Nesùk tu man galvõs su savo siūlais! Žmt. Visą dieną sùkė man gálvą [vaikai] Dgp. Kam man galvà sùktie apie tokius dalykus?! Smal. Sugyvena, nèsuka vienas kitam galvõs Klt.
5. Vkš vilioti, meilintis: Mes tiek kuklios, kiek mokame jaunikaičiams galvas sukti Pt. Jisai gálvą sùka jai, ka eitų už jo Jrb.
6. I stengtis apgauti, apmulkinti: Man galvõs nesùk! Mrj.

galvojè sùkasi
1. Kt, Rod sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Tik sùkasi galvo[je], bet vis dar negaliu atsimint Gs. Ot, man galvõj sùkasi – tik pasakyt! Alk. Sùkasi giesmės galvoj Žrm. Kad ažgirsčiak, pagiedočiak, dar̃ – sùkasi galvõj, ir nemenu LKKXIII121(Grv).
2. rūpi: Jam sukės galvoj, kap čia sužinot, ką vargamista an jo šneka LTR(Vs).
3. trinka protas: Jai jau galvõj sùkas Rmš.

giltinė̃ nesùks nieko bloga neatsitiks: Nebijok, nesùks ano giltinė Užv. Dievui padedant, giltinė nesuks VP13.
giltinė̃ sùka (ką) ištinka mirtis, sunaikinimas: Kodėl jų (ponų) taip daug pirm čėso gi̇̀ltinė sùka? K.Donel. Krūmus ir girias linksmas jau gi̇̀ltinė sùka K.Donel.
giltinė̃ sùka [apiẽ úodegą] artinasi mirtis: Aplink jį giltinė jau suka Grž. Aš jau numatau, kad giltinė suka apie uodegą Slm.
į laukùs sùkti apie neprotingą elgimąsi: Kaip sunkiai protas žmogų valdo – vis į laukùs sùka Krš.
į šãlį sùkti (ką) darytis pranašesniam, lenkti: Jau muni suka į šalį sūnus: geriau už tėvą paskaito Nt.
jáutį už uodegõs sùkti meluoti: Ką čia jáutį už uodegõs suki̇̀! Šv.
káilį sùkti Ėr, Rmš stengtis neįkliūti, išvengti ko: Aš sukaũ káilį, norėjau iš bėdos išsisukt Prn. Kiekvienas savo káilį sùka Rm.
kãklą sùkti LKKXIII123(Grv) žudyti, daryti galą: Bėda an bėdos lenda, o trečia kãklą sùka Lz. Suk tavo kaklą velniai! (keik.) Str. ×
katari̇̀nką sùkti vienodai, nuobodžiai kalbėti: Ir pradeda sukti savo katarinką: Tep tata tep… kas ant stalo, suvalgykim, kas čierkoj – išgerkim K.Saj.
ki̇̀ta sùkus antra vertus, kitu požiūriu: O kita sukus, ko nori? Gmž.
knýpkius sùkti žaisti tokį žaidimą: Kad bus piktas oras, po stalais knýpkius sùka Ktč.
kójas sùkti prie (ant) dùrų mirti: Vargsti, vargsti, žiūrėk – jau reikia sùkt kojelès prie dùrių Btg. Jei ji mun nieko nebūtų dariusi, jau būtų reikėję kójas sùkti ant dùrų Skdv.
lẽtenos sùkasi ant dùrų; LTR apie norintį išeiti.
liežuviù (liežùvį, liežiùvį) sùkti daug plepėti: Jeigu jis taip mikliai gydys, kaip liežuviu suka, po metų kitų nebus ligonių rš. Sùka liežiùvį visi, kap kas moka, kap gali Rš.
liežùvis (liežiùvis) sùkasi įstengia kalbėti: Jos liežùvis sùkas, ji paporina visokių naujienų LKT386(Mrc). Tėvui ne tep liežiùvis sùkas (prastai kalba) Rš. Liežùvis jo nèssuka – atsigėręs arielkos Pls. Mano liežùvis nèsukas vokiškai Plšk.
li̇̀zdą sùkti (sùktis)
1. kurti šeimą: Su Vincentu neiškentu, su Juzuku li̇̀zdą sukù (apie nepastovią merginą) Šll. Reikia jau savo li̇̀zdas sùktie Švnč.
2. įsitaisyti, įsikurti: Pačiame jo valstybės viduryje, jo, galima sakyti, širdyje, priešas sukasi sau lizdą rš.

nósį sùkti
1. veikti uoslę maloniu kvapu: Visa tai buvo taip apetitinga, jog net nosį suko ir seilę varė Vaižg.
2. LKKIII194(Pls) pykti.
3. bjaurėtis smarve: Žmogus, per amžių papratęs padoriai, nosį suka, įėjęs į tokį kiaulininką Žem.

nósį sùkti [į šãlį, pro šãlį, tolỹn] End rodyti nepalankumą, šalintis: Kitą kartą, žiūrėk, jau ir sutarė, ir merga nebesùka nosies J.Balt. Visi čia tokie poniški, mandrūs, suka nuo manęs nosis į šalį J.Avyž. Ji į mane nenori nei žiūrėt – eidama suka nosį tolyn Ėr. Vieną kitą sykį parnešė vaistus – nósę sùka Klm. Pinigų nėr, tai kiekvienas gaspadoraitis nosį pro šalį suka A.Vencl.
nósį sùkti [į šãlį, į trū̃bą] Jnš nemaloniai veikti uoslę: Ką čia teip verdat, kad net nósį sùka? Sv. Tabokas nósį sùka į šalį Varn. Smarvė nósę sùka į trū̃bą Krš.
pakáušį sùkti įtemptai galvoti: Rūpinasi i jis – sùka pakáušį Pn.
pánčius sùkti ėdant velti tarp dantų: Tas arklys nebepaėda, pánčius sùka Ėr.
pil̃vas iñgrąžtį sùka labai norisi valgyti: Pil̃vas gal jau iñgrąžtį sùka? Klt.
ramùlį sùkti dūkti, išdykauti: Šventoms dienoms vaikai susirenka ir sùka ramùlį, kol par dulkes vienas kito nebmato Kin.
ramùnį (ramùlę Erž, ramùlį Jnš, rãtą, ratẽlį) sùkti Všk meilintis, mergintis: Visą vakarą, sako, apie gimnazistę ramunį sukęs J.Paukš. Daba jauni – ką ten! Tik pakėlė galvą, jau, žiūrėk, ramùlį sùka apie panas Sk. Sùka ramùlę aplink Julę Krž. Reikėjo Anelei ištekėti ne už Gulbino, bet už Anzelmo Lukošiaus, kuris apie ją suko ratą J.Avyž. Levukas, o gal kokia Levutė! Palauk, palauk, ar tu ne su ta ratelį sukai? rš.
ratù sùkasi sakoma negalint atsiminti gerai žinomo dalyko: Sùkas ratù, ale nemenu Šlčn.
spar̃ną sùkti Adm mergintis.
sprándą sùkti žudyti, daryti galą: Viena bėda ne bėda, antra nepatinka, ė trečia sprándą sùka LKKXIII123(Grv). Suk sau sprandą, bene man tavę gaila! Žž.
sprándą sùktis žūti, galą gauti: Nors jūs sprándus sùkitės! Lkm. Sùkis kur sprándą! Klt.
su liežiùviais sùkti apkalbėti: Eina, patikinėja, su liežiùviais tik sùka, tik sùka Klt.
sùkęs apsùkęs Ds, Skdt, An, Pbs, Jnš labai dažnai, nuolat: Ko tau reikia toje daržinėje, kad ten sukus apsukus? J.Avyž. Valgnumas vaiko: sùkęs apsùkęs vis prie stalo Ktk. Sùkus apsùkus vis lekia in močią [ištekėjusi duktė] Klt. Sùkę apsùkę ir vėl visi čia sulenda Užp.
sùk (ką) balà, (devýnios, gãlas NdŽ, galai̇̃ Krž, kélmas, kvarabà Mlk, nemãtęs Ds, nógla, pakrãtę, pélkė, perkū́nas Žl, Grž, pi̇̀kis, smalà Strn, šim̃tas NdŽ, vélnias) Aln; M tiek to, tesižinai: Sùk ją devýnios, gali važiuot! Ds. Užmokėjai, ir sùk jį gãlas! Sug. Kaip būs, teip išvažiavus, sùk tave kélmas! KlvrŽ. Sùk juos nógla, tuos pinigus! Aln. Sakau, eisiu išsibart, o vėl misliju – sùk pakrãtę Ob. Sùk tave pélkė: kaip ten būs, teip! KlvrŽ. Sùk jį perkū́nas, tegul sniega! Dbk. Važiuoju ir aš į jomarką, sùk aną pi̇̀kis! KlvrŽ. A, sùk ją velniai̇̃, tą žuvį, gal nesupuvus! Vdn. Sùk tave vélnias, neškis jau tą kirkę Vlkv.
sùk (sùka) (ką) devyni̇̀ [perkū́nai] (bi̇́esas, devýnios DŽ, ùbagas, velniai̇̃ Šts, Sdk) Ar toks keiksmas: Suk devyni stiprybę mano tokią! B.Sruog. Sùk tave devyni perkū́nai! Skr. Suk ubagas, mesiu aš ir tą dešrą! Šts. Sùk taũ velniai̇̃ su visa tavo pačia! Kam man jos reikia! Ds. Suk tave velniai su visokiais niekais prasidėt Jnš. Suk jį biesas, teip daėdė kult! Antr. Sùka tave velniai LD376(Lbv).
sùk matarúok būtinai: Sùk matarúok, kas priguli – atiduok Skp.
súkti apsukui̇̃ Jnš nuolat tą patį kalbėti.
sūkà sùka NdŽ, VP26 graužia rūpestis, susikrimtimas: Kuri čia tavi sūka suka? S.Dauk.
sū̃ką sùkti
1. bėgioti, ieškoti, rūpintis: Ir sùko sū̃ką, kol gavo Slnt. Vel[nia]s pašėlusiai sū̃ką sùka terp žmonių KlvrŽ. Dabar jis vėl iš naujo sūką sukt pradėjo TP1881,34.
2. pataikauti: Sùkti sū̃ką apie ką NdŽ.

sū̃kį sùkęs nuolat, labai dažnai: Sū̃kį sùkęs ir vėl čia Stl.
ši̇̀rdį sùkti Dr, Skd, Trk, Nt pykinti: Sùka ši̇̀rdį, vemsu po tos jūso ruginės Šts. Net ši̇̀rdį sùka, kaip man juokas ima Tj.
úodegą (úodega) sùkti
1. Mlt, Vkš stengtis išvengti, išsisukinėti: Sùka úodegą ir šiaip, ir taip, kad tik nereiktų eit prie kūlymo Lkč. Nesùk uodegõs, aš viską žinau Dkš. Dabar šiap sùkęs úodegą, tep sùkęs – nieko nepadaro Vlkv.
2. meilintis, glaustytis: A, gudri lapė tai uodega suka, tai vėl įkanda V.Kudir. Jau anos úodegas sùka, tos katės Dov.
3. džiaugtis: Vilkas kap šoko an kiškio i griuvo. – Jau, – sako, – dabar prispaudžiau! – i úodegą sùka Vlk.

ū̃są sùkti meilintis: Vaikinai sùka ū̃są apie mergas Jnš.
ùžpakalį sùkti pralaimėjus bėgti, trauktis: Velija toj vietoj atlikti, nekaip kryžokams užpakalį sukti S.Dauk.
vė́jai sùkasi galvojè labai nerimtas: Jai sùkasi vė́jai galvõj Jon.
žándus sùka apie ką labai rūgštų: Tavo obulai žándus sùka Slnt.
žarnomi̇̀s sùkti apgaudinėti, meluoti: Visi sùka žarnõm, žiūri savo kišenės Jnšk.
antsùkti, añtsuka, -o (ž.) tr.
1. pasukus atvaryti: Antsuko lytaus būrelį Šts. Buvo lytų antsuką̃ i nusuko vėl LKT64(Lkž).
2. uždėti, užmesti: Dar galiu antsukti pusę centnerio ant pečio Dr.
apsùkti, àpsuka, -o (àpsukė Š) Š; L
1. tr. R, MŽ, K padaryti, kad judėtų aplink savo ašį: Api̇̀sukiau dukart [girnas], ir nukrito pumpurė Pb. Jo vėjinis malūnas àpsukamas Mrj. [Daktaras] liepė padaryt tokią apsukamą lovą ir karalaitę paguldė ing tą lovą BsV33. Kalvaratą apsùkti (verpti) išmokė, i gan Pvn. Ko ana verps, ka nėra ne kalvarato apsùkusi (niekada nepabandė verpti) Gd. Aš žiemą, kai turiu laiko, ratelį api̇̀suku (suverpiu) da kam Aln. Apsùk girnas (pramalk kiek), be miltų nebėr Vrnv. Kelki, marti, ilgai miegi. Apsuk girnas – kiaulės žviegia NS619.
| refl. R, MŽ, Sut, N, K, Š, NdŽ: [Šokdamas] paskui tarp savęs apsi̇̀suki ir paimi mergaitę, suki Sk. Net apsi̇̀sukė aplink an savę bežiūrėdama Ob. Įmetu tą rundulį į tą [v]andinį, tas rundulis šr aplinkuo apsi̇̀sukas Klk. Dvi teipag šali pjauti kitų durų buvo apsisukami Ch1Kar6,34.
| prk.: Sveikam netrunka metai apsisùkt Tj. Greit viskas apsisùks: tie metai prašvelps kaip juokas Krš. Laukiam vasaros, jėjam, o ta atejo, apsi̇̀sukė, čiukšt – ir nebėra Lb.
^ Duok, kad penkiais kūliais apsisuktų (verstųsi per galvą)! rš.
ǁ pavarstyti (rožančių) poteriaujant: Aš dar vieną rožančių to bedievio pražūčiai apsuksiu rš.
2. tr., intr. Všv padaryti, kad judėtų ratu: Paėmė už apikaklės, apsuko apsukęs ir nutrenkė į patvorį BIII204(Škn). Ka aš dėsu į griovį apsùkęs! Akm. Žmogus su spragelu apsukęs davęs lapei į galvą Sln. Tai kūlėjas! Nemokė[ja]u apsùkt kultuvo Rš. Anei spragilo neàpsukė (nė kiek nepadėjo kulti)! Lp. Rankos neàpsukė (nesumalė nė grūdo)! Lp. Liežiuvio galu api̇̀suka, api̇̀suka ir išema krislą iš akies Ob.
| refl. tr.: Davė į žemę apsùkusys juodos duonos riekę Šts.
3. tr. traukti dalgį šienaujant: Žolės – nemožna dalge apsùkt (daug) Klt. Bijo dalgės apsùkt (nenori šienauti) Klt.
4. tr. maišant pajudinti ratu, aplink: Kas čia tavo do viralas – kaip kaulas, nemožna ir šaukštas apsukt LTR(Ds). Prideda smetonos burokuosna – nemožna šaukštu apsùkt (labai tiršti) Klt.
apsukamai̇̃ adv.: Prydėjau varinį kleckų neapsukamai (tirštai) Lkv. Tokia paaugà šįmet tų kopūstų: kai verdam, tai puode neapsukamai̇̃ Žal.
5. tr., intr. LL126, Prn ratu, lanku apeiti, apvažiuoti, apskrieti: Apsuksi̇̀ tą mišką ir privažiuosi tokį kelelį Jnšk. Plačiai [autobusas] prekes išvažio[ja], plačiai àpsuka Pvn.
| Žvaliai apsuko akimis (apžvelgė) gubų eiles J.Avyž.
ǁ tr. padaryti ratą (skriejant, einant aplink): Gandras apsukdavo aplink sodybą trejetą ratų rš. Ančiukas apsuko vandeny ratą rš. Apsukau lyg aklas du rinkius apei mišką Slnt.
ǁ tr. padaryti, apvaryti aplinkui: Gal šiandiej apsukstà klodą [statomam tvartui] Slm. Eik ubagui duonos griežinikę apsùk (atriek) par kamputį Erž.
6. tr. Slm, Grd iš visų pusių einant apsiausti, apsupti: Apsùko mišką iš keturių pusių i paėmė visus Krš. Kazokai juos apsùko i paėmė vokiečius Sdr.
| prk.: Kapus apsùko numais, mokyklums, darželiais – nebūs kur gulties Krš.
7. tr., intr. Alv, Skrd, Dkš, Rmš, Pc, Vkš daugelį vietų apeiti, apvaikščioti, apvažinėti: Visur apėjau, apsukaũ ir nieko neradau, ko man reikėjo Mrj. Teko daug kur apsùkt Jsv. Dabar àpsuka žmones mašinom visur Iš. Pusę Kuršėnų apsukái, o kad aš prašau pajudėti, raitais kaip kirminas Krš. Daba tai jau apsùksi visur, ka viena likai Šmk. Apsukaũ [per vaikus], pavažinėjau smagiai Jd. Visus kraštus àpsukat vis par tuos mokslus Jon. Išalkęs vilkas aplink visur apsuko ieškodamas sau paėstie Tat.
| prk.: Pasakos … platinasi iš vietos į vietą ir apsuka visą svieto dalį LTII477(Bs). Jis su savo liežuviu visą svietą apsuka LTR(Vdk).
ǁ intr. apeiti gyvenant, nuomojant: Mes visur api̇̀sukėm, kai savos žemės neturėjom Pg.
ǁ tr. apeinant rasti: Pagu Šventybrastį geros geros žemės apsukaũ Srv.
8. refl. apsilankyti, pabūti: Važiavo pas dukterį apsisùkti Trk. Aš, mis[liju], važiuosu pri Vandos apsisùkti End. Jūs, berniukai geltonūsiai, apsisùkit mūsų pusėj (d.) Grž. Važiuokiav, sako, į muno pamiliją apsisukti S.Dauk. Vargų vargai vieni, kur apsisuksi V.Kudir. Kur tik apsisuksi – bjaurybė, nenauda, vagis, dykaduonis! J.Jabl.
9. prisimeilinti: Apsisùk apie tėvą, gal ko i gausi Upt. Apsisùk, ir Jonas tavo! Mrj. Pry našlės apsisùkęs gyvena Šv.
10. tr. pašokti ratu: Porą kartų apsùkę aplinkinį aslo[je], suleidžia jaunuosius į porą šokti JR65. Susitiko gegužinėje ir ten apsuko keletą ratų rš.
ǁ refl. Lb, Sdk pašokti: Visi šoka, einam ir mudu apsisùkti Jnš. Šiąkart teip ir neteko apsisùkt su Maryte Užp.
11. tr. R201,378, MŽ268,507, M, LL101, Rtr, Trgn apgręžti: Arklį àpsukė ir nuvažiavo Aps. Kad sugebi arklius gerai apsùkti, nereik jau kelti to plūgo Als. Apsùko už rankos paėmęs ir paleido Brs. Antreip šliures reik apsùkti Rsn. Ans y[ra] toks mandrus: gal šnekėti i vienaip, i antraip, ka i vandenį bebėgantį apsùktų Lkv.
| prk.: Ant neprieteliaus apsuk nelaimes, nes anie gyvena be tavo baimės M.Valanč.
| refl. intr., tr. R322, MŽ431, Š, Rtr, Gsč, Trk, Plng, Jdr: Atsisėdau, kepurę apsi̇̀sukau antraip, lezgį į užpakalį Tl. Mašinos apsisuko ant dirvonėlio ir nuvažiavo atgal V.Bub. Autobusas čia ateina, apsi̇̀suka ir grįžta JnšM. Kol varsnų gale apsisuki, arklys pasilsi Kpč. Tas senas [jautis] jau gerai eina, o šitas negerai apsi̇̀suka Pb. Čia apsi̇̀sukta arklio su rogėm Trak. Nuvažiavo į paardę, apsisùkos i privažiavo pri pat Krp. Mūs atšlaimas nedidelis, su ratais neapsisuksi̇̀ Dglš. Nė žodžio nepasakė, apsisùko ir nuejo Vkš. Bugenis kariškai pasitempė ir, apsisukęs ant vieno kulno, išžygiavo iš kambario J.Avyž. Pamatė muni, greit apsisùko ir pabėgo Vkš. Tavę name neradau, apsisùkęs išėjau JD1304. Ant [storų mūrų] viršu šeši kareiviai, greta jodamys, apsisukti galėjo S.Dauk. Ir kada anys vaikščiodavo, nebuvo jiemus privalu apsisukti (paraštėje apsigręžti) BBEz1,9.
^ Kad duosiu, net apsisuksi̇̀! Ds. Vienas sako – bėkim, kitas sako – čia stovėkim, trečias sako – apsisukim (vanduo, akmuo, nendrė) LTR(Skp).
ǁ refl. galėti pajudėti: Virtuvė tik apsisùkt Dg. Daržinė didžiausia, apei dvidešimt sieksnių daržinė – neapsisùksi, kas buvo svieto KlvrŽ.
ǁ refl. padaryti posūkį, pakrypti į kitą pusę: Po tam apsisuks ta rubežis nuo Baalos ChJoz15,10.
12. atėjus labai trumpai pabūti: Neilgai buvai svečiuos: tik apsi̇̀sukei ir vėl namo Skdt. Ko taip skubi: nespėjai nė apsisùkt ir vėl išvažiuoji Jnš. Pareisma, apsisùksma i vėl išeisma Trš.
ǁ neilgai trukti, truputį palaukti, pabūti: Vaikai pavalgo, apsi̇̀suka ir vėl nori Ėr. Kai grįžta namo, tai apsisùks – i vėl valgo, apsisùks – i vėl valgo Upt. Tai ne gaspadinė, kad kur apsisukus valgo Rod. Vis valgai i valgai apsisùkdamas – kur tau i telpa! Ll. Kai namie, tai apsisukdami̇̀ valgom Pg. Tokius obūlius, grūšus gali ėsti apsi̇̀sukdamas – vienas [v]anduo Krš. Ai, apsisukdamà dešimt litrų suvalgyčiau! Rdd. Rija ir rija kur tik apsisùkęs Nč. Apsisùkei, atsileidei i vė myli vaiką Dglš. Pamatysi, apsisùksi i vėl pati turėsi dirbti Sk. Apsisùkęs i eik pri kiaulių Erž. Apsisukdamà palaistau, tai ir auga [uogos] Šil. Ji, būdavo, apsisùkus i atvažiuo[ja], apsisùkus i atvažiuo[ja], vargšė Jrb. Lesyt vištos reikia apsi̇̀sukant – lesa gerai Alv. Ji apsisukdamà pasmus ir pas mus Mrj. Tą pačią [šneką] varo i varo apsisùkdamas Klt. Tas katinas prausas, prausas apsisukdamas Žr. Duoda vėjo visims apsi̇̀sukdamas Kv. Vogė apsisukdamys Kl.
13. tr. Nv, Vkš apversti: Apsùk antrą pusę kepenės, kad apkeps viena J. Sakau, kad dega [pyragas], reikia apsùkt kita puse Pv. Pridedi tokią lentą i taip duodi [linus]: àpsuki, àpsuki, papurtini Lc. Buvau lovo[je] apsukamúoju (vartomas) – teip sirgau strėnoms Lnk.
| Girtas, liežuvio neapsuka rš.
| refl.: Jis apsisuka lovoje į sienos pusę I.Simon.
^ Del ko šuo guldamas trissyk apsisuka? – Ieško priegalvio Nm.
ǁ prk. pakeisti, pertvarkyti: Neapsùksiam pono Dievo tvarkos Šts.
| refl.: Bene bus visą laiką taip – apsisùks Rs.
ǁ prk. antraip pakreipti, išaiškinti: Jis taip apsuko, jog tamsta nežinodamas likai jo bičiulis J.Balč. Nei aš taip maniau, nei ką. Kad tu mano kalbą taip neapsuktum I.Simon. Àpsukė, kad mes lieso pieno neimam Krč.
14. refl. R240, MŽ320, I, Trk, Krš, Krč, Kt vikriai susitvarkyti, apsidirbti, apsiruošti: Apsisùk greitai ir grįžk namo J. Mamaite, apsisuk mums čia su pusdieniu! Žem. Mokėjo, apsisùko, greit reikalus sutvarkė Jrb. Par kelias dienas ir apsi̇̀sukė Dbk. Aš apsisùkdavau gerai, dar i siuvau Vn. Ne juokas, trisdešimt karvių melža, ale ji kai[p]mat apsi̇̀suka Rs. Greit apsisùk apie gyvulius, i einam Krkn. Tik va apsisuksiù ir ateisiu Vlk. Bėgsiu numie apsisukti, palikau pečių bekūrenamą Dr. Turam apsisukančią gaspadinę, py visko ji supranta Prk. Buvo apsisuką̃s vyras Šts. Oi tu, gaspadine, greitai apsisukie, privirkie kopūstų ir su lašiniais LTR(Grv). Matas siųstas tur netrukti, bet kuo greičiau apsisùkti JD181.
ǁ vikriai apeinant sutvarkyti: Tu tik apsisùk su kirviu po sodą, i bus tvarka Ps. Jis ims ir botagu apsisùks Gž.
| prk.: Ar nemanai, kad laikas būtų su šluota apsisukt ir po pasaulio rūmą S.Nėr.
ǁ susidoroti: Su užpuolikais mes sumaniai apsisukome rš.
15. refl. nuvykti kur ir greit atgal grįžti, sparčiai suvažinėti: Į miestą par valandą apsisukáu Rs.
16. tr. R378, MŽ507, LL199, Rtr, Slm, Pnd, Kb, Aps apvynioti, apsupti kuo: Apsùk pala – ką tę vaiką gryną nešioji Dbč. Nešės neapsùkę vaiką veselion i peršaldė Dglš. Su skarele jam api̇̀sukė koją Brž. Ana man i pirštui apsùkt skepetaitės nenupirko Prng. Api̇̀suka [nuometu], būdavo, galvą Sb. Stula ituoj apsùk tu ją Lz. Kad einant miškan gyvatė neįkąstų, tai reikia kojas apsukt su žaliu audeklu LTR(Auk). Grikių tik viršūnes àpsukam su tais pačiais grikiais ir statom po vieną kūlį Slk.
apsukamai̇̃ adv.: Apsiūk rankovę apsukamai̇̃ Alv.
| refl. tr., intr. Gdr: Senis apsisukęs kaklą stora raudona skepeta rš. Visą ranką apsisùkus, nieko negalia paimt Jrb. Tas vagis atėjo pas dvarą, apsisuko virkščioms ir ritosi BsPIII228(Brt).
17. tr. uždėti vyniojant aplink: Beržioką api̇̀sukei apie ragus – ir vainikas Sug. Nėr čia kas veja (maža siūlų) – trys rozai apsùkt [apie lanktį] Klt. Apsuko ant plūgo vadeles, pavalkus atleido J.Paukš.
| refl. tr.: Tas ponaitis ka leka, tokį raudoną šalikiuką apsisùkęs Akm.
18. refl. OG409, Svn, Aps apsivynioti, apsivyti, apsiraizgyti: Tu man ar užmigsi, ka prieis, ka duos su botagu [kerdžius], tai apsisùks kelis kartus apie sprandą! Mšk. Aplink bulbas ta žolytė apsi̇̀suka Dgp. Apsisuks ant kaklo tavo žalčiai Sut.
ǁ Ktk pririštam aplink einant susinarplioti, vyniojantis virvei, grandinei: Pažiūrėsiu, ar neapsisùkę arkliai Ėr. Apie karklus [karvė] apsisùkus, žemė juodai išgraužta Slk. Karve, kur dabar apsisukai̇̃ tuos krūmuos! Jrb. Karvę radau aplink mietą apsisùkusią Vkš.
19. tr. Š, LL122, Rtr, Dglš, Dkšt, Trgn, On, Vad, Nmč, Lš, Arm, Snt, Up, Vkš apgauti: Žiūrėk, kad turguj niekas neapsùkt Dgl. Gal manai, kad žmones apsuksi, Dievą apgausi? KrvP(Al). Ko vėpsai sakytum api̇̀suktas? Vj.
20. refl. Kl, Up pasistengti, pasirūpinti: Reikia apsisukti, kad arkliai žardyje nekęstų bado V.Kudir.
ǁ refl. prisigretinti, prisitaikyti: O tę apie melžėjas apsisùk, tos tai papasakos Ob. Mokėk apsisùkt, tai visa gausi Krs. Apsi̇̀sukė i pavogė grūdų Dglš. Gaidys i dvi vištos prapuolė – lapė apsi̇̀sukė Klt. Jisai razumnas vyras, reikia tik apsisùkt Pnd.
ǁ refl. reikiamai pasielgti, susitvarkyti: Nemislykiat, vaikaliai, da aš su jumis mokėsu apsisùkti Vvr.
21. refl. išsiversti: Su merge neapsisuksi, reik pačios Šts.
22. tr. LL266, Rmš, Jnš, Vkš apsvaiginti: Smalkiai apsùko galvą Dkš. Degtinė kožnam galvą àpsuka Lš. Jau ir man galvą api̇̀sukė alus Slm. Tep smarkiai važiavau, kad neit galvą apsùko Alk. Jokūbas vyno nei nė kokio galvą apsukančio gėrimo negėrė M.Valanč. Tu (apyny) visims vyrams galvą apsuki S.Dauk. Gardi rūgštelė apsuka galvelę Pšl.
^ Ko tu in tuos vaikus lygiai api̇̀suktas lendi? Trgn. Laksto, rėkia kaip api̇̀suktas Vj.
| refl. R95, MŽ124, Jon, Dglš, Ml, Gršl: Kai mergės drignių an garo padeda, tai apsi̇̀suka galva – kaip durnas palieki Žg. Teip jau porą stiklinių ka išgersi, jau jusi į pakaušį, jau apsisùks Jdr. Mergai [supantis] apsi̇̀sukė galva, ir nutrūko, nulėkė [nuo sūpuoklių] Aps. Apsi̇̀suka galva, griūvu Klt. Ka ans jema pasakoti, aš jau nepratęs, galva apsisùksias Akm. Nu to televizoriaus apsisùko savie galva kaži kaip Trk. Šiš lyg galva apsi̇̀suka, lyg kai, i paklaidydavo žmogų Vlkš.
23. tr. šnek. godžiai suvalgyti: Košės bliūdą apsukáu Vvr.
◊ aki̇̀s apsùkti suvedžioti, apgauti: Baidyklė apsuko mun akis Šts.
ant vienõs kójos apsisùkti greitai ką padaryti: Šis, ant vi̇́ena kója apsisùkęs, greit padavęs gerti Šts.
gai̇̃liąją apsùkti paverkti, nubraukti ašarą: Apsùks gai̇̃liąją išejus, ir tep mačis (turės tuo pasitenkinti) Krok.
gálvą apsùkti
1. Grdm, Rz, Jnš, Ut pasiekti, kad pamiltų, prisivilioti: Puiki mergė kožnam vaikiuo gálvą àpsuka Vkš. Tėvai nepadarys nieko, ka [bernui] gálvą apsùko Slnt. By kokia jam gálvą neàpsuka Erž. Kiekai mergų gálvas tu api̇̀sukei? KlbIII24(Lkm). Geru liežuviu mergai galvą apsuksi KrvP(Dg).
2. Lkž, Lk palenkti į savo pusę, paveikti, patraukti: Jau jums visiems tas kvailys Kazas apsuko galvas, su visokiomis baikomis besilandydamas pas jus Žem. Jeigu ko reiks, ims kalbėt ir api̇̀suka gálvą Slm. Blogos kningos ir netikę laikraščiai apsuka dažnam galvą Blv.
3. padaryti išpuikusį, nesugebantį realiai vertinti padėties: Paprastai pergalė apsuka galvą kai kuriems vadams rš.
4. paklaidinti: Nepažįstu nė tos vietos, nė nieko, kažin kas kaip buvo, ot gálvą apsùko, i viskas Als.

galvà apsisùko
1. Skrb, Als apkvaišo, sukvailėjo: Žmonės rugius veža, o jie – smiltis! ar galva apsisuko? LzP. A tau galvà buvo apsisùkusi ten eiti? Krtn. Per karą žmonių gálvos apsisùkę PnmA.
2. Km nesusiorientavo, sutriko: Taip giriant lapei, apsisuko varnos galva J.Jabl. Į vargą įpuolus ir galva apsisuko Žem. Tiek darbo, net galvà apsisùko Pkr. Kap noragas jo nusmuko, berno galvà apsisùko DrskD245.

kai̇̃p ant ži̇́edo apsisùkti Skp labai greitai praeiti: Tai greit laikas bėga – metai kai̇̃p ant ži̇́edo apsi̇̀sukė: čia buvo žiema, čia vėl vasara Slm.
ki̇̀ta apsùkus antra vertus, kitu požiūriu: Ki̇̀ta apsùkus, i anas kaltas Dglš.
krãmę apsùkti antrà pusè primušti: Apsuksu tau kramę antra puse, kad sugausu! Šts.
liežùvis (liežiùvis) visai̇̃p apsi̇̀suka labai įgiria, įpasakoja: Iš jos tai gausi, ko nepirkęs – jos liežiùvis visai̇̃p apsi̇̀suka Lb.
nėrà kur̃ apsisùkti Skrb;
ledvà apsi̇̀suki labai ankšta: Į trobą priėjo tiek žmonių, kad nėrà kur̃ apsisùkt Jnš. Seniau ka sueidavo po kelias šeimas, ka negalėdavo prasigrūst pirty – tirštai būdavo, ka nebùs kur̃ apsisùkt Mšk. Nė̃r kur̃ i apsi̇̀suka pirkioj – ažkrauta Klt. Yra tokia pašiūrikė, ledvà apsi̇̀suki – nėr kur vištų laikyti Skdv.
prõtą (rãzumą Sln) apsùkti padaryti kvailą: Ką Dievas nori bausti, tam pirma protą apsuka PPr96. Rãzumą àpsuka: užpulna ant žmogaus keli, piningus atema Stl.
smageni̇̀nė apsisùko pakvaišo, sukvailėjo: Žiūrėk, kad smageni̇̀nė neapsisùktų nu tų mokslų Pln.
sprándą apsùkti; N užmušti.
sū̃kį (sùkęs Klt, Sug) apsùkęs DŽ, Sv, Lnkv sakoma, kai žmogus, ką padaręs, truputį palaukęs vėl tą patį daro, kartoja: Sūkį apsukęs vis čia pat beesąs; visų jo pasivaikščiojimų galas savaime pasidarė Gondingoje Vaižg. Sùkęs apsùkęs, būdavo, ir par mum Sdk. Ana kur sùkus apsùkus vis kąsnelį kokį valgyt paduoda Ad. Sukę apsukę ir vis tą pačią (tą pačią kalbą kartoja) LTR(Ds).
širdi̇̀s apsisùko praėjo pyktis: Imčiau vadžią, riščiau pačią; apsisùko širdi̇̀s mano, jau aš ir pas pačią JD1337.
špygõm apsùkti apgauti: Anys mane tik api̇̀suka špygõm ir toliau savo varo Lb.
atsùkti, àtsuka, -o (àtsukė Š) tr. K; L
1. LL211, Rtr sukant atpalaiduoti, atidaryti: Atsùk atgal skląstelį nu durų J. Duris atsùkti NdŽ. Atsùkti sraigtą DŽ1. Atsukáu ir tą raktą LKT44(Lž). Atsuko volę, kibirą pakišo, alus šnypščia, švirkščia J.Paukš. Yra tokios bačkos, trikojai: kaltą atàsuki, viedrą pakiši, ir bėga gira Antr. Kraną atàsukiau šiltą Adm.
| refl. tr. Š, LL211: Girdu, atei̇̃ta kažin kas, įkišo raktą į duris atsisùkti Als. Muno vaikas dar mažas: pats negalia durių atsisùkti Vkš.
2. DŽ pasukus įjungti: Atsuk radiją, pasiklausysim Plng.
| refl. tr.: Ko tik neprisiklausai atsisùkęs radiją! Žr.
3. MŽ, N, P, I, Rtr, DŽ, NdŽ, Brs atgręžti: Grėtė įsižeidusi atsuko jam nugarą I.Simon. Aš aną kalbinu, ana mun nugarą àtsuka Vkš. Atsùk murzą šišion Gršl. Brinkt, subinę atsùko, į lovą – i papūsk į uodegą! Trk. Paveiza, ka ratai an stogo užvažiuoti, dišlius àtsuktas an Žagarės (apie kaimo jaunimo pokštus) Klk. Atàsukė arklius iš šalikelės ir nuvažiavo plentu Ds. Pakinkykit žirgelius ir atsùkit į vartus JV595. Atsuku akis – nebėra baidyklės Šts. Prariektą duonos kepalą neatsuk į duris, kad neišeitų (priet.) Šts. [Trobų] gyvenamasis galas visados buvo į rytus ar pietus atsuktas S.Dauk. Tada atgrįžo (atsuko) Ponas labai stiprą vakarinę [vėtrą] BB2Moz10,19. Nu to laiko visą savo galią atsuko ant lietuvių ir žemaičių S.Dauk.
| prk.: Vaikai tėvų antraip neatsùks (nepakeis) Šv. Atsùkus (antra vertus) dabar i geriau gyvent Slk.
^ Pabaigiau dainas i viską jau, į kitą pusę atsùko (pasenau) – jau lauk mirtis Šll.
atsukamai̇̃ adv.: Neatsukamai I.
| refl. J, Š, Rtr, Ad, Nm, Jrb, Plšk, Jdr, Vž, Als, Sd, Klk: Varnos pačioj viršūnėj ir prieš vėją atsisukusios. Oi, dar paspirgins! V.Bub. O tatušis nė sukte nebatsi̇̀suka, paleido iš tiesų rūkti į pušyną BM382(Lž). Tegu jį bala, ka tik sulauksiu Kalėdų – nė atsisùkt neatsisùksiu, ka eisiu į namus! Mšk. Atsisukáu i parejau numie kailiniais kvepančiais Gd. Tas vaikas ten draskos, kroka, o anie nė atsisùkę nepaveiza Tl. Rodos, eičiau ir neatsisùkčiau į tą pusę Stak. Atsi̇̀sukiau padabot, kas te eina Ck. Kai eina, tai vyža ugnį degina, o atsisuki – nieko nėr LTR(Lkm). Ka žvirbliai javų nelestų, reik sėjant taip daryti: atsisukti į šiaurę i mesti tris saujas grūdų, o po tam greit atsisukti i eiti pri savo darbo LTR(Vdk). Ka katė prausas, ta būs svečių iš tos pusės, į kurią atsisukusi prausas Plt. Paskui, atsisukę ant kits kito, mušose tarp savęs S.Stan. Atsisuko ant munęs užpakaliu, o ne veidu P. Kitais keliais atsisukęs laimingai grobį parvirdė S.Dauk. Tada bus lietus, kai vėjas atsisùks iš vakarų Jsv. Vėjas atsisuko nuo žiemvakarių J.Balč. Atsi̇̀sukė an čia vėjas, gryčia baisiausia šalta paliko Mžš. Vasarojaus neveža, kol neatsisùko šiaurės vėjas Žg. Atsisuko rytvėjelis ir nupūtė vainikelį D57.
| Atsisùkus saulei (po saulėgrąžos) diena pradeda ilgėt Ds. Jau turbūt tik kitas kampas žemės atsisùko – toks šaltis balandy! Jrb.
| prk.: Bepročiai, pamišėliai, jūs nežinote, kad tas pats šautuvas, kuriuo kitus šaudote, gali ir į jus atsisukti! J.Paukš. Skriauda pačiam grįžta atsisùkusi Šts. Nežinom, kokie laikai atsisùks Šts.
^ Na, eikita ant kur atsisùkę (nešdinkitės)! Skr. Arba, sakysim, šitaip [keikiamasi]: kad tu surūgtum, kulnai kad tau atsisuktų, pakinkliai susivytų J.Balt. Iš bado ir atsisukęs suėda LTR(Vdk). Suktas galas atsisuks Nj.
4. P nukreipti į šalį, nugręžti: Nebesuspėjo ratų pasturgalio atsùkt – i užvažiavo keleivinė Mžš. Dievas neatsuks nuo tavęs veido savo M.Valanč.
| prk.: Niekas tos nelaimės neatàsukė nuo manės Adm.
^ Ka tau kulnes į antrą pusę atsùktų! Krš.
| refl.: Prie darbo buvo netinkamas, o draugai nuo jo atsisukė LTR(Aln).
^ Atsisuko kaip šuva nuo dešros (nuo kumpio Mrc) KrvP(Rs).
5. atėjus labai trumpai pabūti: Pamišo ir poterai; atsisukusi išvažiavo namon Žem. Tas ponas paskui pasigedęs [pinigų], atsisukęs išvažiavęs ieškot Sln. Nuvažiavo ir parvažiavo atsisùkęs (nieko nepešęs) Trk. Atsisukęs aš ir vėl į Prūsus – pargrūdau knygų Ar.
ǁ ką padarius truputį palaukti, nusiteikus ar priverstam vėl tą patį daryti, su tuo pačiu susidurti: Moma ažpyksta [ant vaikų], atsi̇̀suka – i vė gerai Dglš. Neseniai sutvarkiau, o dabar atsisùkęs ir vėl tvarkyk Rs. Prausys, prausys žmogus, atsisùkęs – vėl murinas LKT69(Dr). Tik pasakei, o atsisùkęs klausk – nežino Jnš.
^ Giminė atsisukus vėl bus giminė KrvP(Jnš).
6. refl. Vv einant, vykstant pakrypti į kurią pusę, pasukti kuria linkme: In Kartėnus ir atsisùkit šituo keliu Ldk. Jis kaip važiavo tiesiai, tai elektros stulpan ir pylė – nebespėjo atsisùkt Krs.
7. refl. R, MŽ, RtŽ, Vn, Up, Erž, Srv, Lš, Antš atvykti, užeiti, atsirasti, atsidanginti: Iš kurgi tu vėl atsisukai? MŽ219, N. Jis nuolat čia maišės, aitvaru čia atsisukdamas Vaižg. Ar iš tolie atsisùkęs esi? Krš. Uršele, kumet pas mumis beatsisùksi paviešėti? Plt. Veselios tai gal atsisùks ir jie Slm. Pas mus tai ji tankiai atsi̇̀suka, ta Daratėlė Grš. Iš kurios balos atsisùko toks katinas – visus vištelius išpjovė Lkv. O galas žino, iš kur jis čia atsisùko Alk. Žiùrėk, katė prausias – jau kas atsisùks Kvr.
| prk.: Kad kokia daina atsisùktų į galvą, t. y. atsiminčiau, padainuočiau J.
8. Vkš, Brs, KlvrŽ, Lkv pavaryti atgal, sugrąžinti (einantį): Juri, atsùk avis? Prk. Arkliukas mano àtsuka kaimynų karvę i varo atgal Pgg. Leisk (bėk), vaikelis, atsùk žalausę: antai eita į rugius Plt. Trijų metų piemenikė, ale karvę àtsuka Užv.
9. atvynioti: Duok, aš atsuksiù [saldainį] Azr.
| refl. tr., intr.: Jis atsi̇̀sukė tas apyvaras, ir nubyrėjo žiedas Upn. Diržai išsitempia, susisuka ir atgal atsisuka rš.
10. atpalaiduoti suvytą, sudvilinkuotą: Atàsukiau siūlus ir vėl susukiau, ir labai gerai išejo Ktk.
ǁ išpinti: Ir atsukste žaliosias kaseles, ir nukelste rūtų vainikelį RD59.
11. atpalaiduoti susivijusį, susiraizgiusį: Ale apsisukus karvė į vieną pusę kokią dešimt sykių – tei[p] pailsau, kol atsukaũ Jrb. Atsuko vadeles ir griebė už plūgelio A.Vien.
12. ištiesinti: Dabar te nei mūrelio nebėr, kelias atàsuktas Slm.
13. sukant iškreipti: Ažu sparno neimk – atsuksi̇̀ sparną [vištai] Klt. Kas jam àtsukė tą sparniuką: a gyvulėlis barkštelėjo kiek, a kas? LKT251(Šd). Rankas atàsukė (sukraipė) nuo darbo Užp.
^ Kad ranką atsùkt radusiam pinigus [ir negrąžinusiam]! (toks piktas linkėjimas) Rod.
14. refl. tr. Lš sukant atsiskirti, nutraukti: Kampą duonos atsi̇̀sukė ir valgo Vrnv. Aš va lyno atsi̇̀sukiau galvą Lp.
15. atitaisyti išsuktą, sužalotą: Kojas kreivas [daktarai] àtsuka, rankas Nmk.
16. sustabdyti (galvos svaigimą): Jau! Daktaras atsùks gaivą, jeigu ji sukas! Jrb. Tą galvą neatsùks nė tie akiniai Skdv.
17. šnek. parūpinti, pristatyti: Atsuk rugių pūrą ir gausi prekių Šts. Paskolinsu sviesto, bet gausi mun tiek pat atsùkti, pieno pasigavusi Šts.
◊ añtra atsùkus antra vertus, kitu požiūriu: Antra atsukus, argi svetimtaučiai gal teip atjausti mūsų bėdas ir vargus kaip mes patys? VŽ1904,1. Añtra atsùkus, ko iš jo norėt – senas Kair.
gálvą atsùkti nužudyti: Tu ką padarysi – tau gálvą atsùks Dv.
gálvą atsùkti į ùžpakalį sukvailinti: Gálvą atsùko į ùžpakalį tas plepis Pvn.
kãklą atsùkti nužudyti: Kad tep darbuit, kap ėda, tai vienas velniui kaklą atsùkt Rod.
kanópkas atsùkti į duri̇̀s Šd menk. mirti.
kójas (kulni̇̀s Šll, lẽtenas Pp, Ggr) atsúkti į duri̇̀s (ant dùrų Šlv, ant dùrių Rdn) KlbXXVII(1)42, Gž, Pgr mirti: Jei kójų an dùrų neatsùksiu, tai susitiksim Jd. Pailsinsi kaulus, kójas an dùrių atsùkusi Krš. Tai atsùko vargšelis kójas į duris Mrj.
kójas atsùkti mirti: Jeigu ne vaistai, tai seniai būčiau atsùkus kójas Plv.
krãmę atsùkti užmušti: Kramę atsuksu, ka neklausysi! Šts.
kulnų̃ neàtsuka tingi prieiti: Ji visada palieka atdaras duris, neàtsuka kulnų̃ Skr.
nùgarą atsùkti nekreipti dėmesio, nepaisyti, paniekinti: O kaip dabar su jumis kalbėti, jei jūs darbo žmonėms nugarą atsukat? A.Gric. Na, bet ir tu neatsuk nugaros. Numesk mano labui kokį gražiau suraitytą žodelį K.Saj.
padùs atsùkti į duri̇̀s KlbXXVII(1)42 mirti.
smãgenys atsi̇̀suka Kpč pasidaro aišku.
sprándą atsisùkti žūti: Kad tu vely sprándą atsisùkus, ką tu pisorka tapai! Švnč.
sùbinę atsùkti vlg.
1. susirgti: Plėšeis – sùbinę ir atsukai̇̃ KzR.
2. nusigręžti, nebebendrauti: Toks draugas i sùbinę greit atsùks: tie gėrėjai visumet taip daro Krš.

susùks ir atsùks Dkk apie labai plepų.
šiáurę atsùkti nusigręžti, nekreipiant dėmesio: Kai užsiminiau apie skolą, tai šiáurę atsùko, nė klausyt nenori Brt.
úodegą atsùkti į duri̇̀s Vkš menk. mirti.
ùžpakalį atsùkti
1. nutraukti bendravimą, parodyti nedėkingumą: Kišė kišė, davė davė viską, o dabar tas ùžpakalį àtsukė Mžš. Juk tai savas žmogus. Tai ne Erna, kuri man užpakalį atsuko I.Simon. Atsùko ùžpakalį [buvusi gera kaimynė], ir ko? Krš.
2. pabėgti: Keistutas velijos to[je] vieto[je] mirti, nekaip užpakalį kryžeiviams atsukti S.Dauk.
įsùkti, į̇̃suka, -o (į̇̃sukė)
1. tr. R, MŽ, N, K, M, Amb, L, Š, Rtr, Lk sukant įtvirtinti: Varžtelį įsùkti DŽ1. Į̃sukamas dugnas NdŽ. Įsùk gvintas į sričę ratelio J. Į pryšnagį įsukáu gripą Lkv. Kiauliui iñsuka brūzguolį Ds. Seniau drotis įsùks į nosę [kiaulėms] Lc. Įsuk šerį į pikdrotę Plik. Lempeliūtė insuktà kai akytė Klt.
| refl. K, Rtr, BŽ44.
2. tr. Šts, Vkš, Rmš sukantis įtraukti: Reikia žiūrėti, kad [linaminės] velenai nesisuktų dyki, o dar saugotis, kad pirštų neįsuktų kartu su linais J.Balt. Susikamšyk skvernus, kad neįsuktų̃ ratan Š. Pačiam koją, iškeltą iš ratų lauka, ratas įsuko Sln. Vėjas šiaudus stulpais įsukė verpetuosna rš. Arkliai pasibaidė, vadelė kaži kai įsùko pri drangos pirštą ir nuspaudė Gdž.
^ Kai rate insukti̇̀ pardien eina eina [vaikai] Klt. Tas vaikas kap ratan iñsuktas rėkia Ign.
| refl.: Įsisuko botkotis į ratą N.
ǁ įtraukti suktis (ppr. į šokančiųjų ratą): Aiškiai laukė ji, kad pakvies Stanislovas [šokti], viesulu įsuks į ratą J.Balt.
| prk.: Aš įsukčiau (įvelčiau, įpainiočiau) į kokią istoriją patį žymųjį apylinkės žmogų, sakysime, daktarą Gintautą, ir patupdyčiau į kalėjimą Vaižg.
| refl.: Abu įsisuko į šokančiųjų tarpą rš.
3. tr. sukant nuleisti žemyn, įtraukti: Įsuko lempos knatą rš. Įsukta (prigesinta) lempa rš.
4. tr. Vkš sukant ratu, suteikti inerciją: Gerai įsùkęs mėtyklę, paleido akmenį DŽ1. Įsùkęs akmenį, kad paleido į langą! Klvr. Tik gerai įsùk ranką, kad toliau numestum Jnšk. Tu gerai n'įsukai̇̃ to ratuko Jrb. Biesas melninčią įsùko Slnt.
^ Vincuk, Vincuk, insùk ir paleisk (atsikratyk) Mrj.
| refl.: Smarkiai įsisukęs ratas vėl palėtėdavo rš.
ǁ refl. Š įsismaginti suktis: Įsisùkti [šokant] gerai nė[ra] kur: bilst į spintą, bilst į sieną Vkš.
5. tr. padaryti reikiamą apsukimą (pjaunant dalgiu): Kas moka pjaudamas įsùkti dalgį, to dalgis tura atlėkti į užpakalį Krš. Pjauna rugius kamariuotai: pjovė[ja]s neįsuka kirčio Šts.
6. tr. Bsg maišant iberti, įblęsti: Viralan reikia įsukt miltų Antš.
7. tr. SD388, Sut, NdŽ, Krkn, Trgn, Str, Dbč, Rod, Dv, Lz įvynioti, įsupti: Vyrai užgulė stalą, traukė iš kišenių į laikraščius įsuktą duoną, lašinius V.Bub. Iñsukta abrūsan bakanas [duonos] Klt. Kiaušinius insùk gerai in pakulas, kad vežant nesusidaužytų Al. Iñsuka duonos ir cukro autelin ir duoda vaikui [čiulpti] Pls. Duo[k], aš tave kalniuosan insuksiù, bus šilčiau Tvr. Juosta iñsuka, kad anė susjudint tas vaikas Btrm. Jei neinsuksiù kojų [šiltai], tai negulėsiu Rud.
| In miltus iñsukta kopūstų Dg.
| refl. tr., intr. SD190, NdŽ: Prie pabūklų anies stovėjo tęnai galvas insisùkę tokiom skarom Ml. Durnius antsi̇̀sukė gelumbėsen i ejo keliu (ps.) LKT347(Švnč).
8. tr. sukant, vejant (lizdą) įpinti: Nukirptus plaukus reikia sudeginti, kad paukščiai į kinį neįsùktų: jeigu įsùks – galva skaudės (priet.) Vkš.
9. tr. smarkiai suvyti, padaryti sukrų: Metmenim siūlas turi būt iñsuktas Ut.
10. intr. pasukus į kurią pusę, įeiti, įvažiuoti: Kai procesija įsuko į Lukiškių aikštę, minios žmonių grūdosi jos pakraščiuose V.Myk-Put. Nusileidęs nuo kalno, įsukau į vieškelį J.Marcin. Įsùkt bus tau tę bjauru pas jų Jrb.
| refl.: Joškis kromu vežinas įsisuko į kiemelį Žem.
ǁ padaryti posūkį, vingį (apie kelią): Kelelis įsuko į mišką, vingiuodamas tarp ištekinių pušų V.Bub.
| refl.: Palauk prie kelelio, kur įsi̇̀suka į mišką Ėr.
11. intr. užeiti einant, vykstant pro šalį: Aš, pro šalį važiuodamas, įsuksiu sužinoti LzP. Aš turu įsùkti py anų, aš turu reikalą Prk.
12. tr. Gdr judantį nukreipti į kurią pusę: Negaliu mašinos įsùkt į šitą kelelį Mrj. Vadelės suspynė po ratais ir įsukė arklį šventoriun LTR(Kp). Tvanas įsuko arklį į upę Šts.
13. tr., intr. prk. priderinti, įtaikyti: Aš nemoku natą įsukti, o balsą turu gerą Šts. Aš neįsuku natas tai giesmei Dr. Nedainuok, nes tu neįtaisysi, neįsuksi prie žmonių balso (šuo sako vilkui) S.Dauk.
14. tr. pakreipti, atgręžti: Dar dreba jo (vaiko) kojytės, jos taip plačiai išskėstos, pėdytės į vidų įsuktos, – bet jis stovi! I.Simon.
15. padėti gauti darbą, įtaisyti į kokią vietą: Sūnų gimnazijon iñsukiau Nč. Ją įsùko į statybos kantorą dirbt Jrb. Ko atejai? Kas čia tave įsuko? Šts.
| refl. Vdšk: Insi̇̀sukė geran darban, kad netingės dirbt Klt. Įsisukaũ į gerą vietą Žvr. Norėčiau kur nors įsisùkt į tarnybą Skr. Anas nori kur gerai užkuriom insisùkt Ds.
16. įpiršti, įsiūlyti, įbrukti: Jie labai norėjo jam įsùkt tą mergučę Šmk. Buvo biedna, ale añsukė bagotam Švnč. Čigonas tą šlubį vis dėlto tau įsùko Alk. Įsùko vokyčiams raišą arklį Šts. Štai kad ir brolis – bėdą iñsukė, ir gatava Sdk.
17. įsibrauti, įsimaišyti, įlįsti kur: Kai aš ten įsisukaũ, tai visi bernai išbėgiojo namo Žvr. Tik neklausykit: kai įsisùksiu su diržu, tuoj nusiraminsit! Jnš. Kai įsisùksiu duoti, tai akys ne akys! Ll. Bėkit, ba kad įsisùksiu su šluota, tai žinosit! Mrj. Įsi̇̀sukė an gryčią ir tuoj pakėlė rietenas Ėr. Ir įbėgau, įsisukaũ į seselių pulką JV560. Dešimtasis įsisùko į mergelių būrį D79. Aš intsisùksiu in arklius, tai aš išvaikysiu LB257. Vilks, tarp avių įsisùkęs, plėšė, draskė, ėdė Jrk39. Aš vilką rėkiu, ė anas kap insi̇̀sukė avelėsen! Tvr. Ale vienos vištos trūksta, musė (turbūt) lapė įsisùko Vdk. Katei įsisukus, pelės nešmižinėja TŽV621. Kurmis įsi̇̀suka į daržą, ežes išrausa Kl. Įsisùko į dobilus ir nurovė visą kraštą Jrb.
| Viesulas kai terp trobų įsi̇̀suka, tai net sienos braška Jnšk. Kur audra įsisuko, laukai tapė visiškai išplėšyti prš. Ta (audra), įsisukusi į Kėblių sodą, akies mirksnė[je] sulaužė, sutraškino ir išardė visą butą Jono M.Valanč.
| prk.: Į jo širdį įsisuko baimė rš. Į mūs kaimą giltinė įsisùko VšR.
^ Pilna kūtė žalų karvių, viena juoda įsisuko – visas išgainiojo (žarijos ir žarsteklis) Škn.
ǁ NdŽ, DŽ1, Mrj, Žvr, Šlv, Stk, Rmš prk. paplisti, įsigalėti (apie ligą): Kaip dabar ligos įsisuko į žmones N. Tik man nuo to darbo įsisuko liga V.Kudir. Pas mus kap insi̇̀sukė kokia liga, tai vičvisi negali Vrnv. Del valgymo nepamirsi, ale va kokia liga insi̇̀suka Pun. Įsisùko blusinės į vaikus Šts. Tą vasarą į jų kiemą karštinės įsisukusios LMD(Sln). Į arklius įsisùko pažandės – ėmė sirgt Vl. Kaži koki liga jau yra įsisùkusi toms kiaulėms Trk.
18. refl. įkibti: Ko lakstai po kiemą? Kai insisùks Margis blauzdon! Ant.
19. tr. apgauti: Norėjo mane įsukti, bet aš nepasidaviau Ms.
20. tr. įskųsti: Gumbas per visą dieną vis galvojo, kaip čia tą Narį įsukus ponui Žem.
21. tr. apsvaiginti: Degtinė insùkdavo galvą geriau negu vynelis Srj.
ǁ refl. įsismarkauti svaigti, suktis: Man galva insi̇̀sukė Dbč.
◊ gálvą įsùkti priversti mokytis: Jei galvõs pati nesuks – neinsuksi̇̀! Klt.
grū̃šių įsùkti skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Su nykščiu aš anam į galvą įsukáu grū̃šių Lkv.
į aũsį įsùkti nuolat primenant įtikinti, įkalbėti: Tėvų buvo į̇̃sukta į aũsį, kad gražiai su seneliais apsieičiau Šk.
į gálvą įsisùkti
1. kilti staiga kokiai netikėtai minčiai: Kas jam in gálvą insisùko, kad staiga vedė Mrj. Kažin kas jam įsisùko į gálvą – terkš, ir pardavė tėviškę Alk. Insisùko į gálvą tą pušį nupjaut Prn.
2. prisiminti: Insi̇̀suka galvõn visokių tų dainų Srj.

į tãbalą įsùkti primušti: Įsùksu aš tave į tãbalą Ggr.
vélnias įsi̇̀suka Vdšk apie neapgalvotą pasielgimą: Jam įsisùko vélnias, ir pametė žmoną Skr.
vélnias įsùko úodegą pairo geri santykiai, sutriko dermė: Buvo pora sutikusi, ale ka vélnias úodegą isùko Grd.
išsùkti, i̇̀šsuka, -o (i̇̀šsukė)
1. tr. K, M, Š, LL289, Rtr, NdŽ sukant išimti, ištraukti, pašalinti ką įtvirtintą, įsuktą: Išsùkti (sraigtą) BŽ77. Išsùksiu su grąžtu vinį, ir parskils medis J. Dominykas nieko neatsakė, pypkę iš dantų ištraukė, išsuko kandiklį ir syvus išpylė LzP.
ǁ Aln sukant iškelti, ištraukti į viršų: Išsùk kelis viedrus vandens Pžrl. [V]andenio išsùkt aš turėjau, visas darbas: i̇̀šsukiau – galiu gulėtie Adm. Kalvis tuo tarpu drebančiu pirštu iššluostė stiklą, išsuko dagtį ir užžibino lempą A.Vencl. Par daug lempą (jos dagtį) išsukai̇̃ – rūksta Vkš.
ǁ Žg sukant išplėšti, išrauti: Po trijų dienų atkasę [jautį] išsukė ragą BsPII159(Šd). Išsukus danties nervą, skausmai nurimsta rš. Jurgilus baigia išsùkt vėjas Ktk.
| refl. tr.: Čiuprynas išsi̇̀sukė (už plaukų pasitampė pešdamiesi) ir eina pirkion Dglš.
2. tr. sukamu judesiu išimti, pašalinti (vidinę dalį): Atskaitom mes su Stepuku devintą pušaitės metūgį, išsukam jos šerdį ir darom birbynę J.Balt. Alksnio išsùks tą šerdelę i padarys tokį kiaurą pagaliuką Lž.
3. tr. Zp, Asv padaryti (ppr. švilpynę) iš atkepusio luobo, ištraukiant iš šakelės medieną: [Birbynė] dažniausiai išsukama iš aliksnio LTII107(Sab). Jis jai buvo birbynę iš liepos žievės išsùkęs Skrb. Eik atnešk gluosnio, tai išsuksiù švirkšlį Lp. Išsuk švilpį – daba medžių žievė yra atkepusi KlvrŽ. Kolei pavasarį neužgriaudžia, negalima dūdelės išsukt LTR(Ppl).
| Seniau pypkes iš alksnio išsùkdavo Krž.
^ Ne tep lengva nupjaut šaką, kap dūdą išsukt Grv.
| refl. tr. DŽ, Vdn, Rod, Eiš: Išsi̇̀sukiau alksnio dūdelę Grž.
4. tr. Sut, BŽ77,81 nutvėrus ištraukti, atimti, išveržti: Brūkšt išsuko jam iš glėbio virtuvą ir nešasi Žem. Tėvas ma[n] iš rankų išsùko knygas Jrb. Reikėj[o] išsukt šautuvas iš rankų Lp. Dovydas jam piningus iš mašnos išsukęs LC1888,14.
5. tr. kokiu įrankiu maišant išjudinti iš vietos, išvaikyti: Kiemo kryžiuje pradėjo žvirblaičiai čirkščioti; šis tujaus su kartale išsuko ir tarė: palaukiat, jūs daugesni nebčirkščioste, nebeleste kanapių M.Valanč.
6. tr. sukant kuo išvalyti, iššluostyti: Suvilgęs nosinę, perbrauksi veidą ir išsuksi kepurės vidinį ratlankį rš. Jis ma[n] išplovė ausį, išsùko su vata, i gerai Jrb. Skepečiūte šlapia i̇̀šsuku, i̇̀šsuku sūdelius, i švarūs Klt.
7. tr. sukant nužiesti: Sukėjas žino, kokio molio gabalo reik bliūduo arba puoduo išsùkti Vkš.
| refl.: Ne visuomet ąsotis išsisuka be plyšio rš.
ǁ sukiojant, vartant iškepti: Gaidžiui galvą nusukčia ir an iešmo išsùkčia Vlkv.
8. tr. gręžiojantis, sukantis išrausti: Dirvoj traktorių i̇̀šsuktos tokios gūžtos Snt. Šita bukta vandenio išsuktà Rmš.
| refl. tr.: Urvinės [kregždės] olas išsi̇̀suka kur Skr.
ǁ sukiojantis išvartyti, ištrinti: Arkliai rugius išsùko, išmalė Plv. Vėjas rugius baisiai išsùko Lš.
ǁ refl. išsidilinti, atsirasti nuo sukiojimosi: Rate išsisuk[ė] jau per didelė skylė Grv.
9. tr. išvažinėti (ratų tepalą): Išsuktu tekinių šmyru (išvažomis) suskius gydo Šts.
10. tr. Brs, Trš, Skdt padaryti reikiamą kirčio apsukimą (pjaunant dalgiu): Tokia tanki žolė, kad dalgės negalima išsùkt Sdk. Vieną kirtį juo išsuka, kitą – ne, ir y[ra] kamaruotai išpjauta Šts.
ǁ Rz nupjauti dalgiu: Reikėjo suvežti rugiai, Žydbaloj išsukti panuovolį A.Vien. Tėvas iš viso be sveikatos: i̇̀šsukė vieną pradalgį ir užduso Ktk. Dobilas buvo tep išgulęs, kad vos jį i̇̀šsukiau Knv. Pievų sužėlimas – kap delgiu išsùkt?! Rod.
11. tr. sukant susmulkinti, sumalti: Suksi [girnas], suksi, kol sėtuvikę išsùksi End. Išpjausčiau visas riebumas, kūdą [mėsą] i̇̀šsukiau par mašinką Klt.
ǁ iškulti: Tą krūvelę i̇̀šsukė, tada jau kitą suka [rankine kuliamąja] Dsn.
ǁ suverpti: Išsùk tu rateliu, išmink [viso audeklo siūlus]! Dbč.
ǁ sukant išvalyti, išmalti: Jau i̇̀šsuktos girnos – do malam Klt.
ǁ Pbs sukant išskirti, išmašinuoti (pieną): Vakare, prieš gulant, verda šeimininkė žirnienę trintinę, pabalina išsuktu pienu! J.Balt. Tu, vaikas, paimk ir išsùk pieną Slnt.
| refl. tr.: Reik da pieną išsùkties End.
ǁ išspausti: Iš dviej šitų namelių i̇̀šsukėm daugiau kap keturiasdešim kilų medaus Rod. Mano darbas buvo jau išsuktus, tuščius korius nešti tėčiui A.Vencl.
| refl. tr.: Oras gražus, išsisùksiu medų savo Dj.
ǁ išdirbti (odą, kailį): Buvau vieną karvės skūrą išsùkęs Sml.
^ Papulsi tu mano rankosan, aš tave išsuksiu kai sirmėtį! Tvr.
| refl.:
^ Kol žmogus neišsisuks kap skūra, tol nemokės gyvent Arm.
12. tr. maišant, sukant ištrinti: Trynius reik išsùkti su sukru ir tik tumet dėti į medauninką Vkš. Kiaušinius sumušt, išsùkt gerai Sk. Išsuktas padažas pasūdomas, įberiama raudonųjų pipirų rš.
| refl. tr.: Turu juodųjų serbentų išsisùkusi Krš.
ǁ maišant, plakant pagaminti: Kaip seniau gerą karvę turėjom, i̇̀šsukei [sviestą], savaitė – i vėl suk Ssk. Par Kūčias aguonų pieno išsùkdavo Sk. Gal da pusryčiam kokios košės išsuksiu Skrb.
13. tr. susukant, suvejant padaryti: Tokia rykštė buvo iš beržo išsuktà Str. Kliūbus paema, i̇̀šsuka, i̇̀šsuka i užvynio[ja] ant mieto Varn. Kad nuvažiuosma į pievą, ta (tai) karklyną nusipjausma ir išsùksma tus atsaičius Vvr.
14. tr. ką susuktą, suvyniotą išvynioti, išleisti: Iki jis kapą [kūlelių] išdengė, aš pusantros išsukaũ Alv.
| refl. tr.: Kitąroz [šuo] ir iš popieriuko išsi̇̀suka pats [saldainį] Str.
ǁ išskleisti: Paskui, nerasdamas ką pulti, [kalakutas] išsuko uodegą ratu ir iškilmingai nužingsniavo toliau į kiemą I.Simon.
15. tr. SD323, N išvyti (iš ritės): Mama išsùks vilnas iš ratelio, tada pradėsiu megzt Rm.
| refl.: Išsisukusi (išsileidusi) špūlė N.
ǁ išskirti suvytą, sudvilinkuotą siūlą ar išlyginti garankštį: Jei besivydama laumė nutveria berno kelnes ar sermėgą, suplėšo į gijas arba išardo po vieną siūlelį ir net juos išsuka rš.
| refl.: Kamūlį vydamas, kietai subrauk siūlus, kad spaliai išbirtų ir gurgždūlės išsisuktų Šts.
16. tr. šokant apsukti ratu, aplink: Par ranką i̇̀šsuki panelę Sk.
ǁ pašokdinti: Vedu panas išsùkova po šokį Dr.
17. intr. LL323, BŽ55, DŽ, NdŽ, Jon einant, važiuojant pasukti į šalį: Ar ne geriau būtų mums kur nors išsukus iš kelio ir pernakvojus? A.Vien. Tiktai, žiūrėk, niekur iš takučio neišsùk: kad išsùksi – motinos neberasi (ps.) Klvr. Nei paklydova, nei iš kelio išsukėva, bet važiavova stačiai pas Svirplį Blv. Traukiniams einant išsukamai̇̃siais keliais, reikalingas ypatingas atsargumas VĮ.
| refl. Lp: Svetimi žmonės dar už varsto antro, ligi tik išsisukdami iš vieškelio, jau klausias kelio Vaižg. Pametė kelią ir įvažiavo ing tankų karklyną teip, kad niekur negalėjo išsisùkti BM263(Šl). Gaudėm kumelę, bet iš kelio išsisùko, pabėgo į plentą Jdr.
| Kai saulė išsisuka iš pietų, banda sustoja antrą sykį M.Katk.
ǁ praleidžiant pasitraukti į šalį: Jis nori išsukti vestuvininkams iš kelio I.Simon.
| refl.: Paliepė … skambalą pririšti, kad … visi žinotų, kad „činauninkas“ važiuoja ir kad visi jam iš kelio išsisuktų TS1897,11. Išsi̇̀sukė žmogus iš kelio ir laukia, ligi praeis autobusas Ds.
ǁ padaryti posūkį, vingį: Nuo to storulio ąžuolo išsuka takas dešinėn rš.
| refl.: Po kairei išsi̇̀suka keliukas Ukm. Ežeras išsi̇̀suka ir ties mumim Dg.
18. išvykti, išsidanginti: Gerai, kad jis išsi̇̀sukė iš namų – bus ramiau Ėr. Nebesulaukiam Viktoro: išsi̇̀sukė nuo ryto ir negrįžo Slm. Tu suksies ir išsisùksi, o man reiks likt Pv. Tie varlės viščiokai vėl an kelio išsi̇̀sukė Antš.
19. tr. padaryti kreivą, iškreivinti, iškraipyti: [Reumatas] kriūtinėj kaulus guzais i̇̀šsukė Klt. Ramatas i̇̀šsukė, išvarė kaulus Vrn. Mano pirštai jau išsukti̇̀ Aln. Jos rankos i̇̀šsuktos, tai skauda, kai blogas oras Mrc. Statant naują namą nereikia dėt perkūno muštų ir vėjo išsuktų medžių, ba perkūnas muša LTR(Auk). Akys i̇̀šsuktos, išmaliavotos, in žmogų nepadabna Klt. Jų dirvos nėra tiesios, ali aneję pono dvaran ir i̇̀šsuktos kap gyvatės (labai vingiuotos) LKKXIII124(Grv).
| refl.: Kamašeliai išsisùkę, išsikraipę Klt.
20. tr. prk. pakeisti, iškreipti: O aplink Rietavą (į vakarus) lala išsukta kalba JJ.
ǁ pakreipti norima linkme (kalbą): Jis visada kalbą išsùks pagal savo (savo naudai) Dkš. Dabar jau kitep i̇̀šsuka (aiškina) Dg.
ǁ sugalvoti atsakymą, išspręsti (užduotą klausimą): Aš kito klausimo negaliu išsùkt Krč.
21. tr. išnirti: Kur leki! Išsùksi koją Klvr.
ǁ VoK133(Mrj), L, Rtr, Trš, Mšk, LTR(Rk), Imb sukant išstumti iš sąnario, išnarinti: Pagavo už rankos, patraukė ir išsùko ranką Vkš. Išsuktà ranka, negalėjo nieko daryt JnšM. Ìšsukė pirštą Dglš. Visai koja išsuktà paršui Rz. Kai kalaitė neklausė, pamotė išsuko jai koją LTR(Šil).
| refl. tr. Rtr, NdŽ, LKT256(Slč), Trk: Ko tik kojos neišsisukiau, kap kadokas kryptelėjo Lš. Jie kasdien pliekias: tai ranką išsi̇̀sukė, tai ančiakį išsidaužė Slm. Išsisukė uodelis savo miklius sparnelius LLDI380(Mrk).
ǁ išlaužti: Du dantis išsukė, šonakaulį išlaužė LLDI386(Ck).
| refl. tr.: Gali dantis išsisùkt, tokius riešutis bekąsdamas Trgn.
22. tr. impers. išstumti iš vietos (skaudamą akį): Strošnai sukė tiesiąją akį ir išsukė – nieko nebematau Vrn.
^ Kad jam akis išsùkt, kad žverblėt anas an sniego kai ragana! Prng. Kad man akis išsùkt, kad tas arklys blogas! Dg.
23. tr. impers. įtrinti (guzą): Maliau maliau – guzus an rankų i̇̀šsukė Pls. Čionau i̇̀šsukta guzas Ml.
24. tr. impers. kurį laiką skaudėti, gelti: Ìšsukė man parnakt dantį Ds.
25. refl. Kdn išsilenkti, ištrūkti, pasprukti: Jis išsi̇̀suka (išspriūsta) kaip koks ungurys KI1. Nejaugi meška nuo jo raginėlės gyva išsisùksiant? BM68(Žb). Savo pažadėtąją norėjo pabučiuot, ale ta išsisuko ir pabėgo BsMtII101(Nm). Mes patys būtum tavę ieškoję, ir tada iš mūsų rankų būtum neišsisukęs LTR(Slk).
26. tr. LTR(Al), Up, Dr padėti išvengti ko, išgelbėti iš keblios padėties: Užmokėsiu advokatuo nesigailėdamas – išsùks muni! Vkš. Gentys išsùko – būtų varžytynės buvusios Krš. Vaiką sukau ir išsukáu nu kantono Šts. Iš Erodo nagų tėvai jį išsukė Gmž.
ǁ intr. išsigelbėti, išsiteisinti: Pakliuvau vokyčiams. Pakol iš ten beišsukáu! Kal.
| refl. M, J, NdŽ, Kbr, Žvr, Jrb, Prn, Srv, Mšk, Pn, Ėr, Ds, Jdr, Všv: Buvo pakliuvęs, bet išsi̇̀sukė Š. Neišsisùksi, krupi, vesu pri daktaro! Krš. Ot, delto šiap tep ir išsi̇̀sukiau iš bėdos Rod. Vis tep išsisuki kap žalmargis su uodega Gs. Tarnaitė tik ir džiaugiasi iš darbo išsisukusi Pt. Gal išsisuksi̇̀ (išgysi) be ligoninės Krs. Vyrai moka išsisùkti nu numų darbų Krš. Išsisukáu nevažiavęs: prastas y[ra] nakties važiavimas, gal paklysti Šts. Senas esi, be karšybos neišsisùksi Krš. Jaunas žmogus gali, senas turi mirti, todėl ir Elzbieta neišsisuko nemirusi M.Valanč. Išsisùkt išsi̇̀sukiau, ale uodegos nėr (ps.) Dv. Ir tu misliji, kad išsisuksi, išsimaluosi su savo tokiu nežinojimu? P.
^ Kur vargas žmogų traukia, nuo jo neišsisuksi LTsV206(Vrn). Nuo nelaimės neišsisùksi Prn. Nelaimėse ne verk, bet veizėk, kaip išsisukti VP32. Nuo blogų liežuvių neišsisuksi, o geri žmonės užjaus LTR(Srd).
27. refl. išsiversti: Netarnavusi aš negalėjau niekaip išsisùkti – tėvai labai biednai gyveno Nv.
28. tr. Š, NdŽ apgaule, suktybe išgauti, išvilioti: Kam turtą išgauti, išsùkti KII251. Jei kada pasiseka koks palivarkiukas iš jų rankų išsukti, tai negut per apgaulę, kitų vardu Vaižg. Tai padūkus: i̇̀šsuka iš tos bobutės pinigus, i gana Stak. Žiūrėk, ir išsùks iš to durniaus armoniką Skr. Kad tu būtum galvą trūkęs, o ne dukrą man išsukęs LTR(Ps).
| Kol iš jo tą pasižadėjimą išsùkom, tai praejo daug laiko Up.
◊ gálvą išsùkti Lkm, Ob, End privarginti, prikvaršinti: Galvà išsuktà jai – devyni vaikai Vn. Ìšsuka gálvą vaikai, nepameni, nei kur ką pasidedi Skdt. Nuo to skaitymo ir gálvą i̇̀šsuka Mlt. Jau mano senos galvà išsuktà, iškrutėta Tvr.
gluzdùs išsùkti atimti protą: Kad tau velnias gluzdùs išsuktų̃! Nč.
iš galvõs (iš gluzdų̃, iš prõto) išsùkti (išsisùkti)
1. pasimiršti: Buvau Balatnoj ir nieko nepirkau – visa i̇̀šsukė iš galvõs Arm. Buvau medžiuj ir i̇̀šsukė iš gluzdų̃ parnešt šluotą pečiun Vrnv. Man ką tu sakei, tai visai iš proto išsisukė Lš.
2. atimti orientaciją; sukvailinti: Jį bėdos iš galvõs i̇̀šsuk[ė] Ml.

káilį (kauniẽrių, kiaušùs) išsùkti išsigelbėti, išvengti: Raitės, raitės ir išsùko káilį – nepakliuvo Jnš. Nuo vokiečių kauniẽrių i̇̀šsukė Dbk. Suko, suko i išsùko savo kiaušùs Gs.
liežùvį išsùkti šmaikščiai pakalbėti: Aš negaliu tep gadnai išsùkt liežùvio kap anas Lz.
paskuti̇̀nis šriū̃bas išsisùko visai sukvailiojo: Eik eik, paskuti̇̀nis šriū̃bas išsisùko anai Ms.
sprándą išsisùkti žūti: Iškrito uodas iš ąžuolėlio, išsisuko sprandelį LTR(Vb).
úodegą išsùkti išsigelbėti, išvengti: Tai išsukai̇̃ úodegą nuo darbo? Klvr.
nusùkti, nùsuka, -o (nùsukė)
1. tr. N, K, DŽ, Brs, Dgč, Aps sukant, kreipiant nulaužti, nutraukti: Sukinėjo durų rankeną ir nùsukė NdŽ. Jis nusùko raktą J. Nùsukiau raktelius, jis šmaukš ir padarė naujus Rm. Vieną naktį atėjo vagis, nusuko spyną, kur buvo staininiai arkliai, pasimovė ir jau vesis BsPIII9(Nm). Tiek to, nepjauk tų karkliokų, ba da dalgę nusuksi Ktk. Pirmą brūkį kai braukiau, grėblio galvą nusukau KlvD22. Jau nùsukta grėblio du dančiai Dglš. Vė[ja]s nusuko obelę Šts. Tokią šaką nùsukė vėtra Kp. Audra sukte nusùko eglės viršūnę NdŽ. Rytmetį tujau nusùksu [alijošiaus] ragiuką, tujau į medų – nu to pagijau Pln. Nùsuktu ragu karvė Sug. Nugriuvo uodelis ir nùsukė sparnelį Aru22(Dv). Kam ranka nusuktà, kam galva LKT273(Krs). Gaidžiuo sprandą nusùko, mums šviežienos pataisė Vkš. Nekišk nagų į mašinos krumplius – nusùksiu (sukdamas nupjausiu)! Jrb.
^ Nu, ir miltai – tik dešimtam galva nusukta (labai rupiai sumalti) KlK13,98(Šln).
| refl. tr. Mrk, Trk: Kai pas mum yr ragaišio, tai, kas tik nori, tas ir nusi̇̀suka po šmotą Užp. Paporyk porą, kap šoko vilkas per tvorą, nussukė koją Rod.
^ Nagi vis tas skerdžius padarė, kad jis būtų kojas nusisukęs, dar turgun eidamas! V.Krėv. Eik sau, eik, nors ir kojas nusisuk! KrvP(Lnt).
ǁ refl. tr. išsinarinti: Nusi̇̀sukiau pirštą NdŽ.
ǁ Jrb, Vkš, Dj kreipiant iš normalios padėties, įskaudinti: Neišmokai – duok ausį nusùksiu Lnkv. Mun ka nusùko ausį, kad aš pri žemės prikritau Trk. Mokytojis seniau, būdavo, ausis nùsuka, kertėn pastato, paklupdo – kaip nebijosi?! Mžš.
| Ir mediniai teip nùsuka (nuvargina, išklaipo) kojas Dbk.
ǁ refl. tr., intr. pasitempti (sąnarį): Galvos negaliu pajudinti, musti sprandą nusisukáu Ms. Nešiau maišą, parvirtau, buvau strėnas nusisùkusi Brs. Strėnoms esu nusisùkusi Šts. Arklį nulaužtu sprandu mainė į kumelę nusisùkusioms strėnoms Šts.
2. tr. sukamu judesiu numauti, nusmaukti išviršinę dalį: Nusùk žievę nuo stiebo Grv.
3. tr. OG223 padaryti (ppr. švilpynę) iš atkepusio luobo, sukant nusmaukto nuo šakelės: Žilvutinė [dūda] lengviau nusùkt nekap liepinė Grv. Švilpius nusùko iš alksnio medžio Vkš.
| refl. tr. Grv, Ign: Aš aiškinau vaikinams, kaip galima nusisukti švilpuką I.Simon. Nuginė bandą raganos vaikas ir nusisuko iš to gluosnio … vamzdį DS150(Vdk). Katinelis pasisiuvo sau tarbelę, nusisukė dūdelę (ps.) Dkšt. Dai nueikie girelėn, nusisukie triūbelę LLDI237(Tvr).
4. tr. Vkš sukant suformuoti, nužiesti: Ot rankas turėjo: tokius uzbonus nusùkdavo! Krš.
5. tr. S.Dauk, BM330(Šv), Lkv, Lp sukant nuvyti: Nusuk mun iš trijų šakų kanapinę virvę Klp. Nūsùks virves iš kanapių i raištys karves – lenciūgų nebuvo Grd. Pantis nùsuktas, tik storokas Mlt. Iš smilčių nusuk kančiuką, kad būt kuo paplakt arkliuką V.Kudir. Iš vyčių nebenusùkčiau [spragilo grįžties] Grz. Ievos ar karklo vyčių nusuktos ekėčios išejo iš mados Šts.
| refl. tr., intr. NdŽ: O kitsai [vaikų pulkas], botagus sau iš plaušų nusisùkęs, pauškėjo be kelnių šen ir ten bėginėdams K.Donel. Par visą žiemelę ištursavo pas kitus, ė sau ir pančio nenusi̇̀sukė Ds. Virvė vijasi aba nusisuka ilga SPII158.
| Šokinėjo, bėginėjo pempelė po pievą, nusisukė, nusisukė juostelę raštuotą (d.) Prng.
ǁ nupinti: Tų ąžuolų tokį storą nusukaũ tą vainiką Jrb.
6. refl. tr. susikrauti (lizdą): Paukščiai nusisuka lizdus rš.
7. tr. ką užvyniotą, užsuktą nuvynioti, atpalaiduoti: Tos vielos buvo pririštos a už trijų kampų, o vaikai atėjo, nusùko i paliko Jrb.
| refl. tr.: Šalką tokį storą vilnonį nusisùko – še, neškis, ir atidavė ma[n] Skr.
8. refl. kam įtvirtintam, prisuktam atsipalaidavus atsiskirti: Nusi̇̀sukė muterka, i ratas nulėkė Dglš.
9. tr. nupjauti užsimojus (dalgiu): Reik su dalgiu nusùkt tą žolę Jrb.
10. tr. sukant įtraukti: Šviesa nusukta, kad nerūktų I.Simon. Nusùk lempą (jos dagtį), palik tik ką gyvą Vvr.
11. tr. sukant ratu, atskirti (rėtyje stambmenas): Reikia nusùkt varpos [rėtyje] Knv. Atsinešk miltų gorčelį ir nusùk (išsijok) Pls.
12. tr. nubrūžinti, nuzulinti kuo apsuktu: Paspėlęs medelis dėl to, kad gyvolių nusuktas su lenciūgais Šts.
13. tr. Rtr, Jdr nukreipti į šalį, nugręžti: Eina marti pro šalį i galvą nùsuka Ėr. Jis eina galvą nusùkęs i nesustoja, kad jam ką sakai Lnkv. Nebegalėjau benusukti akių nuo to lango, pro kurį tave pamatydavau Vaižg. Nusukáu šūvį į šoną ir nesužeidžiau žmogaus Šts. Į kur katės uodega nusuktà, iš ten bus svečių su pyragais (priet.) NdŽ.
| Avis jau miežiūs, tą bėk nusùkti Als.
| Ravo galą nusuko suvisu į mano rėžį Žem.
| refl. intr., tr. Š, Rtr, Mšk, Skrb: Ji pasistiepus pakštelėjo į žandą, pataisė nusisukusį kaklaraištį rš. Kvartūgas nusisùko ant užpakalio, belakstant par dieną Užv. Viena šaka labai buini, į šiaurę nusisùkus Vdžg. Nusisuko ant sienos, būsiąs bemiegąs Žem. Kur nors į sieną nusi̇̀suki i juokys KlvrŽ. Tu man burnon ūturk – nusisùkus nesgirdi Dglš. Kai gaspadinė nemato, nusisùkus (nuošaliau pasitraukusi) suvalgai šmotelį Skdt. Žiūr į šalį nusisukęs kai vagis NžR. Labai geras būni, kada miegti i dantis į sieną nusi̇̀suki (juok.) Trš.
| prk.: Jojo gentis nuo jo šalin nusisuko (paniekino, nutraukė santykius) Ns1832,8.
ǁ Vkš prk. nukreipti (kalbą, reikalą) kokia linkme: [Šarūnė] mato – Domicelė patikėjo, tačiau dėl visa ko nusuka kalbą į šoną V.Bub. Nejučiomis buvo nusukęs kalbą ir apie Petro Marės gimines A.Vien. [Kalbėdamas] nusùko, ka ne valdžia, o karas kaltas Plv. Nesunku buvo nusukti dalykus taip, kad bendro visų partijų suvažiavimo nebūtų rš. Baltramiejus jį į [krikščionių] tikėjimą nusukęs brš. Jis esąs … skaitęs, kad del visų tų ant jo nusuktųjų (jam priskirtųjų) vagysčių … 500 markių pažadėti esą tam, kurs jį sugausiąs TP1880,43.
| refl.: Toli apie ką kita nusisukau; grįšiu prie maitinimo ir duonos dalinimo Sln.
14. tr. Jdr nustumti į šalį: Pakabinsi katilą, o ka nereiks, nusùksi i tą [v]ąšą, teip pasuksi Nt. Vanduo pakilo, lieptą nusùko Jrb. Nū̃sukamas tiltas išilguo upės paliekta Prk. Vė[ja]s nusùko žardinę, vargu nevirs Šts. Į šoną nùsukė debesį Ėr. Nusùko lytų šalimis Šts.
^ Kad taũ nusuktų in sausą medžią! Arm.
| refl.:
^ Vėjis nusisùko į kitą pusę (šeima susitaikė), gerai gyvena Krš.
15. intr. Š, NdŽ, Gdr, Pc einant, vykstant nukrypti į kurią pusę: Galą ejom kartu, o paskuo ans kitur nusùko Up. Nùsukė anan šonan vežimas Aln. Kartais kone viso kiemo vyrai nusukdavo į karčemą degtinės maukti prš. Mažu nusùks tas lytus į šalį Gs. Buvo bepasikelą tokie nejauki debesys, bet nusùko į šalį Plt.
| prk.: Nusukęs (persimetęs) į rašybą [nuo kalbos mokslo] rš.
| refl. KII255: Kaip eisit, tai tik keleliu, o tada nusisùkit in čia Čb. Kaip nors ištverti, kol nusisuks kur vėtra! B.Sruog. Debesỹs nusi̇̀suka į žiemius, nebelis Ėr. Nuo Adutiškio ejo, ejo [debesis] ir nusisukė šonan Pst.
| prk.: Turėjau biškį į šalį nusisùkti (imti kitką dirbti) Krtn. Ilgainiu giltinė nusisuko į kitą pusę M.Valanč.
ǁ refl. padaryti posūkį, vingį (apie upę, kelią): Kitasai vėl klonis … nusisuka labai toli pietų linkui LTI89(Bs). Tidikas nusi̇̀suka ant Mituvos Šmk.
16. nuvykti, nusidanginti: O kurgi tam tarpe nusisukai? N. Jis nusi̇̀sukė pas mergas – dirbs mat! Slm. Nereikia jiem nei apseit, nei paduot karvėm: kap tik sutemo, tai ir nussukė kieman Arm. Ona gal an Petrą nusi̇̀sukė Ds. Ta nusi̇̀sukė an aną galą [sodžiaus] – eik jos dabar ieškoti! Ėr. Kaip tiktai [vanagas su šuniu] nusisukusiu į vestuvių šoną, tuoj šis (vanagas) pradėjęs vištas kvarkinti S.Dauk. Atsiskyręs nuog tėvo savo ir ing tolą šalį nusisukęs … visą turtą išgaišino SPI149.
17. tr. Krok, Dr apgauti: Na jau dabar tai jau mane, švoger, nusukai̇̃! Skr. Vakar mane nusùko rubliu KzR.
ǁ Klp, Brs, Vkš, Trk, Vž, Stl, Jrb, Lp, Pls, Ut, Dgl, Lel, Sv, Pl, Rk, Aps neatiduoti, kiek priklauso, nuvogti: Nusùkti svorį DŽ. Tik nenusùk mokėdamas! NdŽ. Man sviesto užpylėt, o vaikams ne? Kodėl nuo jų nusukat? V.Bub. Kiek jis nùsukė man algos per visą laiką, tai baisu ir pamanyt Vrn. I tris rublius, i medžių vežimą nusùko Šts. Jug tas judošius mun dešimtinę nusùko par akis Plt. Nu savęs nusùkusi paskutinį grašgalį atidaviau Skdv. Jam ir raidės nenusuksi LTR(Ds).
| Paskutinę dieną, būdavo, nùsukam – neinam ganyt Ktk.
^ Geriau savo pridėti negu svetimo nusukti KrvP(Drsk).
| refl.: Kad išsivarytum [naminės], tai vis nusisùktum nuo vyrų [savo reikalams] Mlt.
ǁ atskaityti, nepriskaičiuoti: Nūsùko aktarą, ka nekėlėmos iš sodos Grd.
ǁ pavogti, nudžiauti: Jeigu norit, tai ir velniui šnirpštoką nusuksiù! (toks drąsus ir sumanus esu) Švnč.
18. refl. išvengti, išsisukti: Jūs tai tik ir dyrot, kad tik nusisùkt nuo darbo Užp.
19. refl. Ps, Kri suliesėti, sumenkti, sublogti: Par tą ligą visai nusisukáu Vkš. Nusi̇̀sukė, nusibaigė, ka i pažint sunku Všk. Tu nusisuksi visiškai, tą pypką bečiulpdamas Jnšk. Nusisùkęs vargšas, į žmogų nebepanašus Lnkv.
20. refl. nunykti, nusibaigti: Tavo dėdė jau ar nusi̇̀sukė? Vb. Kažkas blogoms akims į muno paršelį paveizėjo: pradėjo nebaugti i nusisùko Vkš. Gavo sukinį avis i nusisùko Pvn. Kas Trijų karalių vakare verpia, to avelės kaituliu nusisuks MTtV144(Sk).
◊ aki̇̀s nusùkti nekreipti dėmesio, nesidomėti: Negražu nuo ligonio aki̇̀s nusùkt Vlkv.
akių̃ nenusùkti (nuo ko) įdėmiai žiūrėti: Jis žiūri ir žiūri – akių̃ nenùsuka nuo manęs Rm.
gálvą nusùkti Gr, KlvrŽ nužudyti: Jeigu pastebėsiu tamstą kreivai einant, tuojau galvą nusuksiu J.Balč. Už liežuvį ne vienam gálvą nùsukė Vlk.
gálvą nusisùkti
1. Št, Sv, Kvt užsimušti, žūti: Nors gálvą nusisùk bedirbdamas (labai daug darbo) Ds. Kad tu kur galvą nusisuktumei! LTR(Rs).
2. apie didelę netvarką patalpoje: Niekas nesutvarkyta toj būdoj – baisu, da gálvą nusisùktum Slm. Na ir tvarka tvarkelė – gálvą nusisùkt gali Mrj.

kãklą nusisùkti Grv, Str žūti: Landžioj[o] kelis metus pas mergą – kad būt kãklą nusisùkęs! Rod.
kójas nusùkti ant dùrų mirti: Jau būčiau nusùkusi kójas ant dùrų, kad ne tie vaistai Skdv.
krãmę nusùkti užmušti: Nutversu tą krupį, krãmę nusùksu Krš.
krãmę nusisùkti žūti, užsimušti: Krãmę kame nusisùksi, i būs gerai Ub.
liežuviùs nusùkti apkalbėti: Žmonims buvo kur liežuviùs nusùkti Krš.
meškà nusisùktų gálvą apie didelę netvarką patalpoje: Gyveni kaip kiaulmigė[je], ir meškà gálvą nusisùktų Tt.
nósį nusùkti
1. Ds liautis kreipus dėmesį: Kai gerai, tai ir svetimas pagaili, o kai bėda, tai ir savas nosį nusuka J.Balt.
2. užpykus nusigręžti: Tai ko dabar nusukai̇̃ nósį? Mrj.

sprándą nusùkti
1. Ds užmušti: Ar nebijais, kad jie (ponai) dėl to tau sprándą nusùktų? K.Donel. Jei manęs neklausysi, tai sprándą nusùksiu KlK23,90(Jnš). Aš jam paskutinį sprándą nusùksiu! Rmš.
2. žūti, užsimušti: Nelipk aukštai: kai dėsies, sprándą nusuksi̇̀ Sld.

sprándą (strė́nas) nusisùkti Švd, Grž, Šmk, Sur, Gr žūti: Šventadienį nors sprandą nusisuk, – sakydavo, – bet tik pirmadienį iš ryto prie darbo būtumei LzP. Neduokias, nemandravok – sprandą nusisùksi! Rdn. Krito ant galvos ir nusisùko sprándą LKT116-117(Žlp). Duok Dieve, kad jis ant lygaus lauko sau sprandą nusisuktų KrvP(Ndz). Toks strė́nas nusisùks vis tiek kumet nors Vvr. Girdžiu – girioj vaivoja: lėkta uodelio iš ąžuolėlio, nusisukta sprandelis (d., r.) J.Jabl. Išpuolė uodas iš ąžuolėlio, nusisùko sprandẽlį JD879, JV1080.
vélnias nusisùktų kóją apie didelę netvarką patalpoje: Jau toj priemenėj tai ir velnias koją nusisuktų! Mtl.
pasùkti, pàsuka, -o (pàsukė)
1. tr. N, Rtr, Grv priversti pajudėti apie savo ašį: Pasùk raktą, ir atsidarys J. Jie iešmą kelius kartus pasùko NdŽ. Kad nori įsileisti tos sulos, tad tą varpstę reik pasùkti LKT45(Lž). Užsimauk žiedelį, sako, vieneip pasùk – būsi vaikelis, antreip pasisuksi – mergelė (ps.) Krt. Nuo pusės latakelio pastatei, nuo toliau pàsukei, tai nigdi anas (ridenamas kiaušinis) naprosniai (veltui) nenueis, vis pakliudis kiaušinį Aps. Romas atrišo malūno sparnus, įsibėgėjęs juos pasuko P.Cvir. Raunant grybą, geriausia palengva pasukti jį aplink jo ašį rš.
| prk.: Gvintelį moka pasùktie (gerai tvarko) Dgč. Istorijos rato atgal nepasùksi DŽ1.
^ Ana (bitė) taip daro: sugnyba i pàsuka (labai įgelia) Krš.
| refl. Rtr: Raktukas be garso pasisuka durų spynoje rš. Kap rėžiau šuni kuolu, tai passùkdamas nuej[o] Vlk.
ǁ įjungti sukant: Elektriką pàsuki, ir tuojau švinta Rsn. Reikia pasùkt radiją Jrb.
ǁ pavaryti (laikrodį): Laikrodį pasùkti į priekį NdŽ.
ǁ intr. paskambinti telefonu: Kam dar paskambinti? Tamašauskui į „Vienybę“. Tam pataikūnui, viršininkų klapčiukui. Reikia pasukti, verkiant V.Bub. Pirmadienį gali pasùkti iš ryto Šlu.
ǁ LTR(Grz), Antr, Ml, Vlk galėti, įstengti sukti: Nieko nebus, plikom rankom nepasuksi̇̀ Sb. Įneš ratelį nepasukamą, pririš kuodelį nepaverpiamą (d.) Mšk.
2. tr. Krš sukant kiek iškelti į viršų.
| refl. tr.: Pasisùksi, ka nerūktum lempa – šauks, ka daug žiubalo išdegini Krš.
3. tr. padaryti reikiamą apsukimą (pjaunant dalgiu): Dalgį tiktai kartą pasukai, ir jau – šmirkšt! – nebėra ašmenų J.Balt. Šiemet mūsų pievos inžėlę kap pasùkt (reikės imti plačias pradalges) Nč.
| Pasuko giltinė su dalgiu, ir baigtos tavo dienos J.Paukš.
ǁ galėti, pajėgti pjauti (dalgiu): Vaikas jau dalgę pàsuka Mžš.
ǁ Jnšk, Skrd kiek papjauti dalgiu: Imk dalgį ir pasuk dobilų arkliams V.Bub. Gal atolo man pasuksi? Pc.
4. tr., intr. pajudinti ratu, aplink: Smagiai pasuko paplavų kibirą ir šliūkštelėjo į duobę rš. Nuog miežio an akies per zerkolą pati špigą pasuk – pragaiš (priet.) Vlk. Ateis laikas – ir šaudyklę paspausiu, ir kardą pasuksiu (pavartosiu, pamostaguosiu) V.Myk-Put. Pelenų tarbikes turėsim, ka pasùksim par akis! (per Užgavėnes) Žg. Autakoju pàsukė, pàsukė, pašluostė, i čysta Klt.
5. refl. sukantis palakioti šen ir ten: Pirmojo sniego pūkeliai pasisuko padangėje, nedrąsiai prikibo prie suvytusios žolės P.Cvir.
6. tr. NdŽ pašokti darant ratą, ratelį: Jie kalbėjo, giedojo Kalėdų giesmę ir paskui pasuko ratelį I.Simon.
ǁ refl. tr., intr. pašokti sukantis aplink, ratu: Pasisùkti porą valsų NdŽ. Kai pasi̇̀suki, andarokas net balanas užgeso Vdn. Tautinių šokių ratelyje dar kad pasisuks [bobutė], dainą kad užves – neatsigėrėsi sp.
7. tr. NdŽ pamaišyti kokiu įrankiu: Tai viralas – pasùkt negalima (labai tirštas) KlK13,97(Kp). Kuo pasuksme? – Katės kojele LMD.
ǁ NdŽ, DŽ1 kiek paplakėti, pamaišyti gaminant (sviestą): Pasùk sviestą, kol aš vandens atsinešiu Jnšk. Aš jau privargau, dabar tu pasùk [sviestą] PnmR.
8. tr. Dkš įmaišyti (miltų), pablęsti: Kai viralą miltais pasuki, tai pasidaro tuknesnis Kp. Pasuktà bulbienė daug gardesnė Pnd.
| Pasuku miltų – vaikų kaip stintų LLDI97.
9. tr. sukant kiek išspausti: Štai ir bitelės koptos, medus imtas, suktas… – tiktai pasuktas, ne išsuktas J.Balt.
10. tr. NdŽ sukant, vejant padaryti: Pavartė, matyt, maišų šitas žmogus begyvendamas ir mėšlo pamėžė, ir rąstų pakilnojo, ir knatų, matyt, gerai pasuko J.Balt. Virves pasùkti DŽ1.
11. tr. sukant su jungti dvi gijas, du siūlus į vieną, sudvilinkuoti: Pàsukam siūlus ir tada mastom Dv. Šeivose visi pasukti̇̀ siūlai Klt.
12. tr. paraityti: Jis pasùko ūsus NdŽ.
| refl.: Ma[no] dieduko plaukai passùkę Dv.
13. refl. tr. pasirišti po kaklu: Žaliai raudonai margą skepetaitę pasisukęs Tat.
| Jaunas vyras ir kaklo nepasisuka (be kaklaryšio)! Ilg.
14. intr. BŽ271, NdŽ, Knt, Kv einant, važiuojant, skriejant pakrypti į kurią pusę: Pajoję kiek nuo palapinių, jie pasuko plačiu taku, ėjusiu į mišką J.Balč. Vanagas pasirodė iš anapus trobos ir pasuko pakluonėmis J.Jabl. Moteriškė pasuko prie durų rš. Turbūt ir dabar ne čia pasùkova. Grįžkiva atgal, eisiva į pietus rš. Jin pasùko į pakluones, o ten tvoros – vanduo, tvoros – vanduo Mšk. Kaip pasùkta ir angriūta išilgos Pb. O kitas laivas i pasùko į šalį Vkš. Kap tik žmogus pàsuka prieg pempei, tai ana sako: pyhi, pyhi Dv.
| Saulutė pasuka į vakarus S.Nėr.
| prk.: Glaudesnių ryšių su žmonėmis linkme pasuko teatrai rš. Daugelis baigusių vidurines mokyklas pasuka į aukštąsias sp.
| refl. Amb, Lc: Jis pasisùko takeliu per mišką NdŽ. Petras išėjo iš miško, pasisuko stačiai per kelmynus į tą pusę, kur geležiniai žvangėjo Žem. Aš pasisukáu pro kapus – o ka bijau, ta bijau! Varn.
| Tai gaidys užgiedojo, tai žvaizdės pasi̇̀suka – i žino laiką [senovės žmonės] Vdk.
| prk.: Rugpjūčio pabaigoje vasara pasisuka į rudenį sp.
ǁ refl. prk. įgauti kitą kryptį (apie kokį reiškinį, dalyko eigą): Grįždamas namo, visą kelią galvojo, kaip kartais keistai pasisuka žmogaus likimas J.Avyž. Matau, kad čia viskas gerojon pusėn pasisukę J.Balt.
ǁ refl. padaryti posūkį, vingį (apie kelią): Kelias pasisùko į kairę DŽ1. Takas staiga pasisuko, ir mes nepaprastoj lomoj atsidūrėm J.Jabl. Kelukas pasisuks pry ežero, tu keluku nesukias – skersai plento išeisi End.
15. tr. I, P pakreipti į šoną ar atgal, pagręžti kita linkme, puse: Aš pajuntu žvilgsnį, įremtą į mane, ir bijau pasukti galvą, pasižiūrėti V.Bub. Teip skauda galva – akių pasùkti negaliu Mžk. Aš pačiu laiku sučiupau jai už rankos, pasukau visa jėga ir atėmiau nedidelį popieriaus lapelį rš. Pasùkdavai [televizorių], i tuo pasitaisydavo, gerai imdavo rodyt Jrb. Negerai pastatė – reikia pasùkt Rg. Mašiną atgal ant Endriejavo pasukáu Vž. Pàsukiau [mašiną] šonan, žiūriu – žmogus guli in kelio Ktk. Pasùk arklį pri durų Šts.
| Bėk, karvę pasùk (nukreipk atgal, sugrąžink) – į miežius eina Užv. Kiekvienas, mokąs žavėti, būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs sutraukti perkūnijas ir krušas, pasukti kitur vėjį M.Valanč.
| prk.: Likimas pasuko mano gyvenimą nauja, visai nenumatyta linkme rš.
| refl.: Pasisukęs šonu ir galvą įtraukęs į pečius, jis priėjo prie vieno suimtojo rš. Pasisùksi ant Šerkšnėnų, klausysys – dainiuo[ja] vaikiai, mergės Trk. Tik anas pasi̇̀sukė vienon pusėn, pasi̇̀sukė kiton – žiūrėk, koks aš puikus Slk. Jeigu kartais kas nepatiko, pasi̇̀sukam, patyliam ir vė kalbamės Žg. Pasilenkiau, pasi̇̀sukiau – nemožna atsidust Aps. Ateis ant kožno iš jūso [ta valanda], jog nebgalėsit anė ant šonu bepasisukti P. Teip sunkiai susirgau, kad negalėjau į lovą (lovoje) pasisùkti Plšk. Kurion pusėn klumpė pasisuka (metant per Kūčias), te ištekės LTR(Rk). Jei nepasisuks vėjas, gali lyti visą dieną I.Simon.
ǁ refl. pajudėti, žingsnį žengti: Užniūktà vaikas, nemoka pasisùkti Krš. Nepasi̇̀suka kaip girnų apatinis kūlys Lkv.
ǁ Vkš prk. pakreipti kuria linkme (kalbą, mintį): Grėtė stengiasi pasukti kalbą kita linkme I.Simon. Gaižauskas pasuko kalbą kitur, netikėtai pasidarė linksmas, sąmojingas rš. Žodžius savo pasuka ant to viso, kas prigul pri darbų I. Aš pasakodama nepasùksu (neiškreipsiu), visą tiesą pasakysu Šts.
ǁ prk. pakeisti įprastą kalbą literatūrine kalba: Liepa tikrai žemaitiškai [šnekėti], o ana pasùko Trkn. Mes norim pasùkt liežiuvio kitap (ne tarmiškai kalbėti) Str.
16. atsirasti kur nors, pasirodyti, pasimaišyti: Kur jis pasi̇̀suka, čia gvelbia, vagia J. Kur tik nepasisuksi, visur tave pažįsta Alv. Mes kur passùkę valgom Lz. Kad pasisuksi Sidabrave, užeik! Sdb. Kartais ir pas mus pasi̇̀suka svečių Dkš. Kada pasisùksi pry mūso? Up. Kas pasisùks, paprašysiu atnešt vandenio Aln. Daba čia pasisùktum, matytum, kokių gražių namų pristatyta Jrb. Ka ten nepasi̇̀sukai – ten, vaikali, senų žmonių gyvas kelmas! Nv. Pasisùk terp žmonių, tai visko išgirsi Ds. Pasisuksi tu man, aš tau kailį išvelėsiu! Lp. Dėl šunų kãtės negali nė pasisùkt Ėr. Kap pàssukė vanagas, tai vištos stačia galva atbėgo namo Arm. Velnias daugiau į tus namus nepasisuko LTR(Grk). Jinai pati maž ką gero namie daro, tiktai kiekvieną, kas jai pasisuka, rieja, loja ir bara Sln. Pasisuko bobelė jam po akių BsPII133.
ǁ pabūti kur, pavaikštinėti: Tegu ore pasi̇̀suka [vaikas] – nemiegos naktį Dbč.
ǁ pasitaikyti, būti: Kažin ar pasisùks mums šiandien koks geresnis daiktas NdŽ. Namie kap būna, tai delto tūlai pàssuka mėsos kąsnelis Vrnv.
17. pasisukinėti aplink, pasimeilinti, pasigerinti: Tu pasisùk apie jį, gal pasidabos Ėr. Reiks man pasisùkt, ar negausiu iš jo kokio lito Jnšk. Pasi̇̀suka, vis pasi̇̀suka apie mañ – nori, kad ką duoč Klt. Ka da jie būtų pasisùkę (tinkamai pasirūpinę, pasiprašę), da būtų ją palaikę kiek to[je] ligoninė[je] Jrb.
18. tr. padaryti lenktą, užlinkusį: Kalvė[je] gal dalgiuo koją pasukti: reik pakaitinti, ir būs dalgis užknebesnis Tl.
19. tr. Eiš iškraipyti, susukinėti: Ma[no] rankas pàsukė nuo darbų Grv. Ramatas pàsukė rankas, kojas Pls. Rankas pàsukė an guzų Pls.
^ Kad tau pasùkt gyslas, do tau pasùkt sąnarius! (toks piktas linkėjimas nusikaltusiam) Arm. Tegul tau kojas pàsuka, jau aš tavę nepasvysiu! Nč.
ǁ Vdk, Všv išnarinti, iškreipti iš vietos: Netyčioms pasukáu ranką par čiurnį Vkš.
| refl. tr., intr. NdŽ: Ant lygios vietos koją pasisùko Vkš. Ta koja mun pasisùko Klk.
ǁ išlaužti: Čertas ir dančius pàsukė – nepakremta kulkos (ps.) Lz. Dėl ko riši? – Kad vėjas nepasùkt (neišverstų) obelių Pls.
20. duoti, teikti, ištaikyti ką kam išskiriamam iš kitų: Ana mun visumet ko nors pàsuka: tai lašinių šmotelį, tai rublį Vkš. Motina jam pàsuka vis kur gardesnį kąsnelį Ėr. Pasùk ir man obuolių Alk. Tu ir jam pasùk ką nors, kai daugiau iš ten gausi Btr. Pasukti nenora, aš ir neprašau dykai [pardavėjos] – primesčiu Rdn. Martičiuke, pasùk man šį rietimėlį Slm. Aš šunelius nulenksiu, duonos kampą pasuksiu LTR(Žž). Jam pasukau „Aušros“ kalendorių A1885,235.
| Aš tamstai vis darbų pàsuku – išplauk, mamuk Krš.
21. refl. pasvaigti: Alaus išgėrusiam kai kada gerai galva pasisuka Jnšk.
22. tr. numarinti, nugalabyti: Giltinė su rauplėms piktoms atšokusi smaugia ar su karštlige dar tikt macką pàsuka bėdžių K.Donel. Decijų spėriai giltinė pasuko M.Valanč. Tai norėjo tą kūdikį pasùkti po velnių! Pgg.
^ Da aš tau duosiu, kad tave velnias pasùks! Skr.
◊ akių̃ nepasùkti nepažvelgti: Praejo pro šalį, nė akių̃ nepasùko Vdk. Įniršęs į darbus, nė akių̃ nepàsuka KlK9,67(Krš).
akių̃ nėrà kur pasùkti darosi gėda: Akių nebėra kur pasukt nuo tavo apsileidimų! J.Balt.
ant kẽlio pasùkti padėti suprasti: Mama biškį mane pàsuka ant kẽlio Šln.
gálvą pasùkti
1. Vkš, Jnš įtemptai pagalvoti: Mezgant raštais, reikia gálvą pasùkt, kur ką pritaikyt Mrj. Turi gerai gálvą pasùkti, ka nori ką išmokti Vvr. Ir gerai pasùkt gálvą reikėjo, kol triobas išsistačiau Srv.
2. pakvaršinti: Kam galvą pasukti LL148.

kójos ant duri̇̀s pàsuktos arti mirtis: Kójos an duri̇̀s pàsuktos, nieko nebenorėk Ukm.
liežùvio nepasùkti nemokėti švelniai, maloniai kalbėti: Vaikai daba liežùvio nepàsuka, labai užšaudo tėvams Krš.
liežiùvį pasùkti į šóną būti atsargiam kalbant, pasisaugoti: Nuo ponų reikia liežiùvį pasùkt šónan Pb.
negali̇̀ nė̃ pasisùkti labai ankšta: Užsiveisė tokią fermą vištų, ka negali̇̀ nė̃ pasisùkt Jrb.
prõtą pasùkti įtemptai pagalvoti: Tai spėk! Reikia prõtas pasùkt! Km.
prõtas pasisùko sakoma kvailai pasielgus: Ar tat nebuvo prõtas pasisùkęs? DūnŽ.
špỹgą pasùkti po nósimi neklausyti: Špigą po nosia pasuks jis tau! Pls.
vélnias pasùko suvedžiojo, apgavo: Ne, jei tą velnias pasuko ir blogai pasidarė, – šaukė, kumščiu mušdama į stalą, – tai mergelė išmanytų Jėzaus malonę!.. Žem.
žárnos pàsuktos apie klastingą, gudrų: Anas razumnas, jo iš razumo ir žárnos pàsuktos Rod.
parsùkti, par̃suka, -o (par̃sukė Upt) tr. K
1. partraukti ką riedantį, parritinti: Tokia bekelė, purvyno ik stebulėm – ledva arklys ratus namo par̃sukė Rod.
| prk.: Baravykų parsuksu (pargabensiu, partempsiu) krežį, valgysma kaip ponai Šts.
2. sugrąžinti: Pasku, kaip nuleidom, palaidojom, parejom, parsùko į tus namus dar Varn.
3. parvykti, atvykti, parsirasti: Jei tu į šį kraštą neparsisùksi, tai gal jis kada parvyktų Plv. O kumet į mūso pusę parsisùksi? Up. Buvau parsisùkęs pri tėvų kelias dienas paviešėti Šts. Tasai, kažkur bastęsis, jau parsisùko Rmš. Jau ir svetur buvo, dabar vėl parsisùko namo – nei naginė, nei vyža Rm. Broliai knygininkai, meldžiame jūsų, idant … parsisuktumėte į mūsų kampą TS1901,6-10.
| prk.: Neparsisùko čia tos ligos Grd.
pérsukti tr. K, persùkti, pérsuka, -o NdŽ, pársukti; M
1. BzF179, Rtr per daug pasukti, prisukti: Laikrodis sustojo ir nebeina – ar tik nebūsiu pársukęs Vkš.
| Moliūgai geriau noksta, jei atsargiai, nepersukant vaiskočio, pavartomi rš.
2. per daug sukriai susukti, suvyti: Siūlai susukta ir persukta – kilpom susukta JnšM.
ǁ per daug pasukti gręžiant (skalbinius): Kai gręši rūbus, žiūrėk, nepérsuk Ds.
3. kiek pasukti: Raktas duryse, pársuktas (užrakinant pasuktas) Ėr.
4. sukant perleisti, pervaryti: Pérsukti per mašiną NdŽ.
5. refl. pereiti sukantis ratu: Persi̇̀suka teip per rankas, kai tokį valsą šoka Upn.
6. pakreipti į kitą pusę, apgręžti: Pérsukti lovą antraip DŽ1. [Dviračio] rankos sekas pérsukt Rod. Atvažiavęs berniokas pársukė arklį ir, petį įrėmęs, apvertė vežimą Skrb.
| refl.: Ji persisùkus (nusigręžusi) sėdi, nešneka Jnšk.
ǁ prk. iškreipti, pakeisti (žodžius, kalbą): Šitų žodžių kitaip nepérsuka Ker. Pasakiau vienaip, ana tujau pársuko kitaip Vkš.
7. sukant sukeisti, perpinti: Pinamieji du siūlai tarp savęs persukami vieną kartą arba du kartu rš.
8. L padaryti kreivą, perkreipti: Vieną sykį parsùko vėtra stogą, antrą sykį – sudegėm Gsč. Būtų neblogai pasiūtas [švarkas], tik rankovės pérsuktos Slm. Sėklos užauga spirališkai susuktose ankštyse, todėl esti nesimetriškos – persuktos rš. Pats kaltas esi, kad žandą pársuko – nereikėjo sušilusiam ant skersvėjo sėdėti Vkš. Va, rankos kokios pérsuktos Dg.
| refl.: Vienoje rankoje jis laikė švarką, antra taisėsi persisukusią petnešą rš. Kelšės tos pérsisukę, persigręžę Lp. Diržas pérsisukęs, pastaisyk Pv. Eina, tas kvartukas parsisùkęs – vinks, vinks Mžš. Žalios lentos saulėkaitė[je] pàrsisuks Up.
| [Marti] miną nudrėbusi, pársisukusi iš pasiutimo Krš.
9. ilgai sukant, gaminant sugadinti: Jeigu pársuki, kastinis paliekta kaip į vandenį End.
10. refl. šnek. perkarti, perdžiūti: Pársisukę, parkliokę kaip gončai Krš. Nugaišo persisukęs šuo rš.
^ Persisukęs kaip Grįžalo ratai Pšl.
◊ gálvą pérsukti pervargti galvojant: Ji gali besimokydama gálvą pérsukt Rmš.
snùkį pérsukti reikšti nepasitenkinimą: Kogi jau pérsukei snùkį?! Sdk.
prasùkti, pràsuka, -o (pràsukė) NdŽ
1. intr. J, Trs einant, važiuojant pro ką pasisukti į šalį, išsilenkti: Prasuk pro šalį; kiteip neišvažiuosi Ėr. Jei traktorius galėjo antvažiuoti, gal prasùkti nebuvo vietos Eig. Paėmė tas vaikas iš to tėvo vadeles ir prasùko pro tą [ant kelio gulintį] vilką LB171. Sudavė kumelei, kad prasùkt Ad. Ne koja pro koją greit pràsuka KlvrŽ. Debesỹs pràsukė, nebelis Ėr.
neprasukamai
neprasuktinai
| refl. Kli, Ėr: Vos prasisukáu pro purvyną neįvirtęs Šts. Galėjo prasisùkt, ale užkliuvo Jrb. Ta audra čia pro šalį prasisùkos Akm.
ǁ refl. prasilenkti: Ė kurgi prasisuksi̇̀ – tokia ledinyčia Sdk.
ǁ refl. padaryti vingį, lankstą (apie upę, kelią): Veiža (upelis) pro girės kampą prasi̇̀suka Pgg.
ǁ refl. prk. išvengti: Judas prasisuko nuog to apgavimo I. Aš teip ir prasi̇̀sukiau nuo [caro] armijos Strn.
2. refl. šokant ratu pralėkti pro šalį: Ir nešoko Elzė, šypsojosi prasisukančioms poroms, o kartais į Stanislovą akimis dėbt J.Balt.
3. tr. pakreipti į šoną, kad praeitų pro šalį: Bėgšlį arklį lengviau y[ra] prasùkti kelė[je] kaip kokį slinkį Žeml.
4. tr. kurį laiką pralaikyti judantį ratu: Kaip išgys karves vaikai, tai pràsuka ant vieno daikto Nč.
5. refl. nusigręžti: Ana prasi̇̀sukė, anas iš kišeniaus padėjo an torielkos (ps.) Ml.
6. refl. pakrypti į šoną: Akies vydis prasisùko, išsprūdo iš vietos Ggr. Prasisùko akis, ir šavau pro šalį Dr.
7. tr. pragręžti: Prasùk skylę grąžtu Zt.
^ Koks ten rūsys – kaip su kulne pràsuktas (mažas) Lkv.
8. tr. truputį atsukti: Kraną prasùko, įleido alaus Krš. Tus saladynus supilk tujau į kubilą; kaip sūpili, prasukái tą varpstę LKT67(Trš). Neprasùk, išbėgs visi dikalonai Krš.
9. tr. kiek pasukus įjungti: Prasukáu tik [radiją] – ka užkrokė! Krš.
| refl. tr.: Prasi̇̀suku radiją, kaip nubosta vienai Rdn.
ǁ sukant įjungti: Prasùk dabar Vilnių Slm.
10. tr. Ėr, Žl, Ml kiek prapjauti (dalgiu): Prasùk dobilų kiaulėm Srv. Prasùk pievakraščio vakarui Dglš.
ǁ įstengti papjauti (dalgiu): Debesiu pakilo vešli žolė, pritvinko dalgiu neprasukamos lankos ir sodrios ganyklos J.Balt.
11. tr. Švnč prapjauti (sukama mašina): Eisium prasùkt kapotės Brb. Prasùkit jūs tos siečkos nor karvei Lp.
12. tr. Vn, Rdn, Kvr, Ktk pramalti: Kruopų su girnoms liuob prasùkti Šv. Truputį prasuksit košei grikių Lp. Skubinai turi prasùkti miltų Krš. Po saujikę pràsukam veršiukui, i gerai Vdk.
| refl. tr.: Tums girnums žmonys prasisùkdavo miltų Grd. Būt gerai miežių košei prasisùkt Ds. Savim prasisùksys liuob [miltų], i būs gerai DūnŽ.
13. tr. pamaišyti: Nepilk su taukais – prasùk, kad būt visiem pavienodai Č.
ǁ įstengti pamaišyti: Ir indėjo vieną ausį į barščius; barščiai buvo neprasukami (labai riebūs) LMD(Pn). Kopūstai neprasukami Pš.
14. tr. Žeml maišant, plakant kiek pagaminti: Prasùkov kastinio Brs. Pusryčiui ar košės žirnienės prasùk, ar ką Srv. Šnapšės prasuksu ir apsimokėsu skolas Šts.
| refl. tr.: Prasisùkti sviesto šventėms Šts. Prasisùkos kastinio iš smetono Šts.
| Jie ten prasisuka [krūminės], i gerai Erž.
15. tr. vejant kiek pagaminti: Virvių, pančių prasùkti NdŽ.
16. tr. per smarkiai sukant, žiedžiant sugadinti: Artelė[je] su elektra suka, bijo prasùkti – nėra puodai lengvi kaip seniau Krš.
◊ nósį prasùkti
1. praeiti pro šalį: Ar tu pro mūsų gyvolius nosies neprasuki? Užkliuvo tau… Žem. Tas muno senis pro užkandinę nósę negalia prasùkti Krš.
2. pasišalinti, išeiti: Kad neišsitenki, tokia ponia, gali nosį prasukti Žem.
prisùkti, pri̇̀suka, -o (pri̇̀sukė)
1. tr. N, K, Amb, LL195, Rtr, VĮ sukant pritvirtinti, priveržti: Prisùkti sraigtą stipriau NdŽ. Gerai prisuk pačiūžas, tai ir pačiauši Km. Dar kabliuką prisùk, tai ir ganės Pc. [Kanklių] ištemptos stygos prisukamos medžių kuoleliais LTII104(Sab).
| refl. tr.: Prisisùk pačiūžas DŽ1.
ǁ Ds, Ėr apsukant kuo pririšti: Arklys buvo labai pri̇̀suktas prie stulpo Dglš. Padas buvo visai nukritęs, tai su viela prisukaũ Jrb.
| prk.: Ir muni liga buvo prisùkusi pri lovos KlvrŽ.
| refl. tr.: Prisi̇̀sukė in dviratį dračiuku kašeliūtę i nuvažiav[o] miškan Klt.
2. tr. NdŽ, Pc, Vkš sukant padaryti, kad veiktų: Ažmiršau prisùkt laikrodį, ir sustojo Ktk. Čia pat tupėjo prisukama beždžionėlė, kuri moka juokingai verstis kūliu V.Bub.
^ Kalba ir kalba kaip pri̇̀suktas Krs. Ji žinojo – už ketvirčio valandos jis knarks kaip prisuktas J.Avyž.
3. tr. Vkš, Alv sukant sumažinti degimą: Rapolas ir lempą prisuko, kad mažiau muštų į akis, kai miegam J.Balt. Uždek lempą ir prisùk – žibalas brangus Šts. Ugnį (dujas) prisukaũ – iš palengva verda Jrb.
4. tr. sukant prisemti (iš šulinio): Prisùk gyvuliam vandenio Vrn.
5. tr. pripjauti (dalgiu): Tiesiog dalge pri̇̀sukei rūgštėlių Vžns.
6. tr. NdŽ, Ėr, Pb vejant, sukant pridaryti, prigaminti: Jis prisùko kebeklį virvučių, špūlę siūlų J. Žinai, kiek reikia prisùkt pančių iš nuobraukų! Skp. Pri̇̀sukiau kapą kūlaraišų linam Sv.
| refl. tr.: Kūlaraišių namie prisisuksiu Švnč. Prisisùk vytelių, reiks stogą dengt Ėr. Pakol mergaitės pusrytį išvirs, ta turi prisisùkti ryšių Kl. Tvirtų siūlų prisisukdavo iš elnių gyslų rš. Prispjoviau karklų ir prisukiau vytelių tvorai užtvert Kpč.
ǁ apsukant, surišant pridaryti: Naktį kūlelių pri̇̀suku, o dieną išdengiu Alv.
ǁ Grnk, Nmč, Dbč, Aps, Vkš privynioti siūlų (į šeivas), pritrinti: Šeivą pri̇̀suka siūlų Grv. Pri̇̀suki šeivą an kalvarato Rš. Moteris ausdavo, anas prisùkdavo šeivų Ob.
| refl. tr.: Tik prisi̇̀sukiau šeivų – ir aust! Vlk.
ǁ privynioti metmenų ant mestuvų, apmesti: Ka aš greitai prisùkdavau – rankos papratusios buvo Rs.
ǁ priverpti: Per žiemą [rateliu] prisùk tu [didelei šeimai]! Dg.
7. refl. tr. prisidaryti (ppr. švilpynių) iš atkepusio luobo: Prisisùkti švirkšlių Lp.
8. tr. NdŽ plakant, maišant prigaminti: Kamarėlėje sviesto palivonas prisuktas Vaižg. Va, močia sviesto prisùks – galėsi tepėt Slm.
| refl. tr. DŽ1: Ir sviesto prisi̇̀sukam sočiai Krs.
9. tr. maišant prispausti, prisunkti: Raudonųjų [serbentų] soko pri̇̀sukė Klt. Buvom prisùkę gal tris pudus medaus Nč. Kiek čia tų bičių – po viedrą medaus pri̇̀suku Vp.
| Mun kokią dešimtį butelkų prisùk [degtinės] Všv.
10. tr. sukant daug prismulkinti: Gyvuliam prisùkt šiečkos! Lp.
11. tr. primalti: Prisukaũ daugybę miltų Zp. Mėsos yr, va, tik prisùks, prisùks katlietam Klt. Pri̇̀sukta bliūdas kai kraujo spalgenų Klt.
| refl. tr.: Prisi̇̀sukė diedas miltų Rūd.
12. tr. prikimšti, prigrūsti, primurdyti: Su lopetkočiu liuob plėš, pūs maiše miltus, ir teip prisuktą maišą vos nu žemės beatkelsi Šts.
13. tr. atsukti, atgręžti: Jis man buvo nugarą prisùkęs, prikreipęs KII378. Vilkas uodigą brukš ir prysuko PP57. Stova nugarą prysùkęs Šv.
14. tr. Ggr sukant į kurią pusę priartinti: Aš pri̇̀suku arklius pri to mūro Kv. To dvaro kumetis pasitikęs poną ant to tilto, prisukęs vežimą prie pono ir numetęs nuo tilto Sln.
| prk.: Reik ir laisvamanius pri maldos prisukti Šts.
ǁ šokant ratu, priartinti, privesti: Ir, prisukęs Elzę, pastatė ją prieš pat Stanislovą J.Balt.
| refl.: Aštuntoji Laumė prisisuka prie antrosios Vd.
15. refl. NdŽ pakankamai ilgai suktis ratu.
16. intr. einant, vykstant priartėti prie ko: Laputynas nėra labai pratęs irstytis valtimi, bet prie kranto prisuka neblogai rš. Kur jau ans prisuka, ta jau viską į nieką suvaro Vvr. Vežiau per tiltą, nė just nejutau, kaip prie pakraščio aš prisukau LTR(Sln).
ǁ refl. N pasirodyti, atvykti.
17. tr. Šd atpūsti, atvaryti, prinešti: Vėjas prisùks lietaus, prisùktie gali Azr. Vėjas sukė sukė ir pri̇̀sukė lietaus Arm. Vėjas prisùko lapų pilnus kampus Kn. Prineša [sniego], ė terpu trobų pri̇̀suka oršiau Švnč. Pusėn tvorų sniego pri̇̀sukta Švnč.
18. padėti gauti, parūpinti, rekomenduoti: Prašo par ašaras [seserį] prisùktienai darbą Vilniuj Lel. I mun prysùk tokius batus Bt. Prašyk, mažu ir tave prisùks kam nors per mergą Alk. Jonas Petrą man pri̇̀sukė Gmž. Rebeka Jokūbui Dievo nužadėtąją žegnonę su klasta prisuko Ns1832,7.
ǁ NdŽ, Šts, Vkš, Trk, Lkv, Ėr, Ut, Lš pripiršti: Norėtum, ir aš tau paną prisùkčia Gs. Pabūk ilgiau, prisùksma tau mergikę Krš. Galėtum jau, dėde, ir man prisùkt kokį bernioką Užp.
| refl. tr.: Laikas ir tau būtų kokią užkurinę prisisùkt Sml. Prisisùko sau kavalierių Šts.
19. prisigretinti, prisitaikyti, prilįsti: Pieno nė lašo nebliko: vaikai būs prisisùkę ir išgėrę Vkš. Prisisùko pry valgyklos, pirko paplavas, nusišėrė ar penkias kiaules Erž. Labai gudras: prisisùko bemokslis prie tokios puikios vietos Žvr. Kai prisisuksiù prie valdiško darbo, bus pinigų Sdk. Pagaliau sugalvojo, kad reikia prisisukti pas tą žmogų už berną SI242. Jos priaugęsis sūnus naktyje prie tos žąsies prisisukęs ir ją visą sudrožęs BsV18.
ǁ prikibti: Dar prisi̇̀sukė kita liga Dv.
20. prisigerinti, prisimeilinti, įsiteikti: Mokėk tik prisisùkt prie jo – nepražūsi Ds. Jonis nedurnas vaikis – pri tokios bagotos našlės prisisùko Vkš.
21. tr. faktais įrodyti: Prisùko dėlto advokatai Šts.
ǁ primeluoti: Aa! Sužinoti, ką tas veidmainys ir melagis mano vardu prisukė policijai Vaižg.
22. tr. priversti: Prisùkom ir aną porą stikliukų išgerti Brs.
23. tr., intr. impers. P.Aviž, Pjv, Vs, Lš, Mrc, Arm išaugti skauduliui; pritvinkti: Pasvėriau pašiną, ir paskui pri̇̀sukė Vlk. Pri̇̀sukė votį kap kepurę Vrnv. Tuoj jau šitą votį prisùks, tada galėsi pjaut Dg. Da nedurk skaudulį, ba pri̇̀sukta visai mažai Alk. Da neprisuktà ta votis buvo, da negatava (negalima pjauti) Plv.
24. tr. šnek. sukčiaujant įgyti: Pinigų pri̇̀suka ir geria Rmš. Pas senėtą yra gana prisuktų pinigų BsPIII148(Brt).
| refl.: Ko čia svetimo gero gailėt: prisi̇̀sukei – turėsi Ds.
25. tr. šnek. daug privalgyti: Bepigu tokiam žmogui gyvent: pri̇̀suk[ė] sausos duonos, i sveika Klt.
26. tr. pričiupti, sugriebti, pasigauti: Ans teip norėjo muni prisùkti kame norintais Trk.
27. įtaisyti (kūdikį): Bėda, pri̇̀sukė [bernas] mergai vaiką Ant.
◊ gálvą prisùkti NdŽ
1. Rmš ilgai neduoti ramybės, privarginti: Ar dar negana prisuka galvas mūsų vaikams visokiais niekais? J.Balč. Kiek jai pri̇̀suka gálvą šitie vaikai! Klt.
2. ilgai svarstyti, įtemptai galvoti: Teko daug privargti ir prisukti galvos J.Balč.

ùžpakalį prisùkti nebenorėti bendrauti, nekreipti dėmesio, nusisukti: Šitai prieteliai muno užpakalį mun prisuka P.

×razsùkti, ràzsuka, ràzsukė (hibr.) tr. sukant ištiesinti: Nauja padkava arklio, tai paėmė ir ràzsukė Aps.
susùkti, sùsuka, -o (sùsukė)
1. tr. NdŽ visus įsukti, sukant įtvirtinti: Susùkti sraigtus, varžtus DŽ1.
2. tr. kuo įsukamu sutvirtinti, suveržti: Susùkti ką sraigtu NdŽ. Susùk ragutes Aln.
3. tr. LKT293(Kpr), Šmn, Krp, Knt apsukant, apvyniojant sutvirtinti, surišti: Bruzguliais susukti Q301. Pastvers [kiaulę], pagriovė, sukavylu snukį sùsukė i pjauna Dglš. Žiemą kojas apvynioja autais, virvelėm sùsuka ir nešioja Antr. Susukáu klumpius su drote, juo nesproginės Šts. Ekėčios būdavo iš medžio, vyčiums susukti̇̀ stori virbalai Grz. Susuktà [baslių] tvora LKAI63(Lž). Su grįžčia sùsuki ir išpurtai tas varpas [iš kūlio] Pš. Sùsuka į grįžtę po dešimt saujų Bsg. Sùsukam, suveržiam, kad neišbyrėt šiaudai [iš kūlių] Ps. Kap sùsukta kojos, ne tep jai (avelei) smagu Pls. Susuko stipriai jiems į užpakalį rankas rš.
ǁ surišant padaryti: Si̇̀sukiau (susukau) kelias šluotas Rod. Si̇̀sukė LKKIX188(Dv). Kai jau švarūs linai, tada sùsuki grįžtes Žg.
4. tr. NdŽ, LTR(Rk), Jnšk, Vgr suvynioti į ką, susupti: Jis tei[p] gerai sùsuka tuos kiaušinius į tą popierą Jrb. Kraitis marškelėn sùsukta Lb. Būt susuktà [mergaitė] – nesikėdotų rankutėm Kt. Mane kailiniuose susùko Dg. Nešioja lėlę kaip vaiką – kojos vystykle sùsuktos Pnd. Sùsuka teboko, įduoda – rūkyk! Vadina vyru Gršl.
| refl. intr., tr.: Turbūt šalta, kad susisukai̇̃ į kailinius Dkš. Susisùkusi į tris skepetas i dar tauškina dantims Krš. Vaiką susisùkus į skarą neša PnmA. Prisirinko anglelių nuo degėsių, nosinelėn susi̇̀sukė ir nusinešė Tvr. Kojas gerai susisùk su dekiu, kad neatšaltum Sml.
5. tr. NdŽ suvynioti į ritinį, suvyti į kamuolį: Mergaitė stovėjo prie mokytojų stalelio, laikydama rankoje dūdele susuktą sąsiuvinį J.Avyž. Blynus plonus daro, sùsuka Dgp. Dvilinką audeklą sudedi ir po tam sùsuki tokian kočėlan Eiš. [Šoferis] atplėšė bilietą nuo ilgos juostos, susuktos į didelę ritę J.Balt. Silkes galima marinuoti susuktas ritinėliais rš. Karnų priplėšia, kamuoliuos sùsuka Ob. Kamuolin sùsukta [karvių] lencūgai Klt.
| refl. intr., tr.: Susisuko tošeles rš. Jau ir medeliai susodinti, tik gaila žiūrėti, kokie nuvytę, lapai balti nuo dulkių, susisukę į dūdeles V.Bub. Kokius penkis rugelius palieka [nepjautus] ir susuka, kad kitąmet gražūs rugeliai būtų – į trūbą susisùkę LKKXIII121(Grv).
ǁ Prng, Ėr, Dov sugumulti, surutulti: Susùko rūbus į mažutį ryšuliuką NdŽ. Atrišau aš savo drabužius, kuriuos buvau susukęs į kezulą, kaip kadaise pamokė motina J.Balt. Pašukas atskirai, pakulas atskirai kuodeliuosna sùsukam Eiš. Gaila šitep susùkt suknelę Dg. Telyčia sukė sukė ir po kojom sùsukė šieną Klt. Sùsuka tešlos kąsnelių ir padeda an slenksčio, tai kurios [kąsnelį] šuva pirmą pagaus, tai toji ištekės (priet.) Pls.
| refl. tr.: Susi̇̀sukiau kailinius i vėl atsiguliau ant kelmelio Vel. Ale jis susisuko tą [levo] skūrą, atnešęs deda an arklio BsPIV195(Brt).
ǁ N, NdŽ, Vkš sukant aplink sudėti (plaukus): Dabar jos (kasos) susuktos ant pakaušio į menką kuodelį J.Avyž. Sùsuka kasą viršugalvy – gražu padabot Klt.
| refl. tr.: [Šarūnė] susisuka plaukus į kuodą, susisega ant pakaušio V.Bub. Vienplaukė, plaukus susisùkus [vainiku] – ta jos kasa ve didelė yra Jrb. Galvelę (kasas ant galvos) susisuka, skepetėlę pastato Skr.
6. tr. sukant, vyniojant padaryti: Susùko iš tošių ąsotėlius NdŽ. Čia, susukęs žilvičio birbynę, iš lakštingalų mokiaus dainų E.Miež. Susuka triūbą lopinio ir ataneša [ugnį iš bažnyčios] Rš. Gavo laišką ir sùsuktą iš ryzų vaiką Krs. [Jonas] atsikėlė, susuko suktinę J.Balt. Susukáu tokį bimbalą, ka vieną dūmą užtraukus galva sukas Slnt. Ar neturi susùkt [parūkyti] Ėr.
| refl. tr. Pn, Dr: [Kerdžius] trūbą susi̇̀suka iš alksnio žievės Žln. Susisùks tokius čiulkius i rūkys Pvn. Ar neturi duok susisùkt! Ėr. Nėr taboko nė tam kartuo susisukti Šts. Kūpt taboko, susisùko popierosą ir blykt rūko Vvr.
ǁ LTR(Auk) lenkiant, riečiant padaryti: Tai ir va! – Andrius susuka špygą ir duria į lubas V.Bub. Aš jam galiu špigą susùkęs po nosia parodyt Rud. Iš minklės supynė pyną ir iš tos pynos susùko krengelį Vkš.
7. tr. LL306, Rtr, Slč, Mrj, Trš suraityti: Susukti (garbanoti), ažuriesti plaukai SD88. Katras vyras turėjo ilgus uostus, anus susùko ir galus aukštyn užraitė Vkš.
| refl. tr., intr.: Man labiausiai patinka, kad tamstos čiuprynų nesusisùkę Rz. Jei verpia [tarp Kalėdų ir Naujųjų metų] – ėriukų vilna bus per daug susisukusi LTR(Srj).
8. tr. suriesti, surangyti: Tik sėsis, kojas susùks po savim i večerioja Str. Ale tas velniukas atbėgo Jonui ties akims ir tupi, akis išvertęs, žiūrėdamas į Joną, uodegą susukęs BsV255. Grąžto susuktàsis galas NdŽ.
| refl. Arm: Dieną šeškai miega guoliuose susisukę į kamuoliukus rš. An kelio guli sussùkę gyvatės Pls. Guli žaltys sasisùkę LKKXIV214(Zt). Kaip šuva ant šieno niekaip negaliu susisùkt Šk. Jei siurbėlės susisukusios guli – bus vėjo (priet.) MTtV17(Kdn). Viedmos duktė ižlindo in ližės, sùssukė kap katė Dv. Ana (ragana) ižlindo an ližės ir sùssukė grįžtėn kai kamuolin (ps.) Pls. Šuva susisukė grįžtelėn Rod. Važaunyko šaknys susisùkę kaip baronkytės Gdr. O vainikėlį kai pina [šokant], susi̇̀suka visi kaip vainikėlis Ktk. Sraigtu susisùkę ragai NdŽ.
9. tr. SD462, BŽ81, Mšk, Ėr, Gdr, Švnč apsukui lenkiant suvyti: Iž linų susùkt pantį, tai il̃ga nešios Nmč. Aš tėvelį nulenksiu, šilkų juostą susùksiu JD694. Kūralaišą sùsukei, surišei kūlį Aps. Linams rauti ryšių reikėjo susùkti iš šiaudų Kl. Vyteles karklines susùkdavo, ka nelūžtų Škn. Vytis susùkdavo teip kaip krežiams KlvrŽ. Vytį sùsuki, kartį perdedi ir tveri tvorą Vj. Ale su tais žiužiais, žinai: įsineš, a regi, abrūsą tokį, susùks Lc. Su šiaudais susuktai̇̃s pririša Vdn. Beržėlį nukirtai, susukai̇̃ – ir atasajos Rud. Buvo rastos dvi įvijinės apyrankės, susuktos iš žalvarinės vielos rš.
| Yra virvės, amžinos kančios, iž ugnies, iž liepsnų susuktos SPI373.
| refl. tr.: Tėvas pantį susisùkęs ir už durų užsibrukęs (d.) Ktk. Aš susisuksiu beržo rykštelę, eisiu budinsiu valios mergelę (d.) Vrn. Tau reiks susisùkt grįžčių ir surišt va šituos šiaudų kūlius Skrb. Jau rytmetį sueisma pas jaujį i susisùksma ryšius – pasitiesi ir dėsi [linus] End.
ǁ Q653, R177, MŽ235, K, L, Rtr, Eiš, Btrm sujungti, suvyti į vieną dvi ar daugiau gijų, šakų: Keturlinką siūlą susùkti NdŽ. Trisdešimtis siūlų susuktų (posmas) SD242. Par daug sukriai siūlus susukái Vkš. Siūlai sùsukta ir persukta – kilpom sùsukta JnšM. Susukaũ kelius siūlus, išaudžiau [lovatiesę] Žg. Ana (šeiva), lėkdama žemyn, siūlą sùsuka LKT326(Trgn). Siūlas nesùsuktas, možnės išskirt Klt. Ir [padarė] megztą juostą iš sasuktų baltų šilkų BB2Moz39,29.
| refl. tr., intr.: Apsimeti po pirmo, po tam susi̇̀suki tas [raiščių] šakas atskirai Kv. Susisùko siūlas į gurgždules, o virvė į garankštę J. Gręžant skalbinį, neduok skalbiniuo susisukti į garankštį – gausi kuprotą vyrą (juok.) Prk.
| prk.: Jie susisùkę giminės (ir vyrui, ir žmonai tie patys asmenys yra giminės) Snt, Plv.
^ Bobai negalima sakyti, kur išeinu: visą kaimą sukels ant kojų, kad jai liežuvis garankštimis susisuktų! J.Avyž.
ǁ suverpti: Siūlų dabar va susuksiù, broliui ataduosiu Ml. Kiek jau aš [siūlų] sùsukiau! Lp.
10. tr. J.Jabl, NdŽ, LTR(Skd) sukrauti (lizdą, gūžtą): Skregždė sùsukė gūžtą pastogė[je] Brž. Nereikia duot susùkt varnom gūžtos Sdk. Nukirptų plaukų negalima mesti laukan, bo žvirbliai iš jų lizdą susuks – protą sumaišys LTR(Rs). Įtūpė žvirblis girio[je] ant krūmelio. – O kam susukai ne vieto[je] lizdelį? JV1001. Susuk gurbą, susuk gurbą, susuk gurbą, pelėda LTR(Krtn).
| refl. tr. BŽ44, LTR(Klvr), Vdk: Varnos kamine lizdus susi̇̀sukė Rgv. Paukščiai pera, gandras lizą tura susisùkęs, jeigu niekas nenugrovė Vg. Paukščiukas lizdelį susisùkęs dilgės[e] Ktk. Gulbė susisukė iš žolės gūžtą MPs.
^ Širdy tarytum kirminas gūžtą susisuko ir graužia rš.
ǁ suvartoti lizdui sukti: Cyrulis čiurkščio[ja] – kuodelius susùks į lizdą, kad nesuverpsite J.
11. tr. NdŽ, Krtn, Trš, Als, Brs, Jdr, Mšk, Paį, Sv, Antz plakant, maišant pagaminti: Pyragai iškepti, kastinis susuktas Žem. Kad susukáu, toks kietas buvo sviestas LKT106(Krž). Kaip aš susùksu iš parūgų sviestą? Šts. Neikaip nepriveikiu sviesto susùkt Skp. Aš išeisuot ravėti, a susùksyt (tu susuksi) sviestą? Pj. Lig atanešė, iš pieno sviestą sùsukė Km. I silkių sviestą susùkdavom, skaniai būdavo Vgr.
^ Iš gražumo sviesto nesusuksi LTR(Brž). Neklausysi, tai gausi beržinės košės su susuktu pienu Vrn.
| refl. tr., intr. Š, Dbk, Trgn: Ilgai nesusi̇̀suka sviestas Sb. Susi̇̀sukiau sviesto kruopelę Jnšk. Talkai reiks kelis sukimus sviesto susisùkti Up. Čia nebedaug [sviesto], susisuksmà rytoj šviežio Kp. Daba jau nieko nebsusi̇̀suku [sviesto] Trk. Kastinis su pasukoms, su viskuom susi̇̀suka Kv.
ǁ sukant, maišant ištrinti: [Margariną ir kiaušinius tortui] reikia susùkt prie pečiaus Sk.
12. tr. sukant susmulkinti, sumalti: Grūdų nedaug nuvežiau, vėjas, matyt, bus geras, ir nepamatysit, kaip susuksit rš. Seniau reikėdavo puspūrę par rytą susùkt Bsg. Sùsukta uogos par mašinką: nei skūrelės, nei grūdelio Klt. Susuksmà taukus [malamąja mašinėle] Skp.
| refl. tr.: Susisukái kruopų saują, išsisijoji i srebi Vn. Girnos būdavo, tai su rankom susi̇̀suki ir turi kruopų Slv.
ǁ sukapoti: Einam, susùkim žolę! Lp.
13. tr. šnek. suvalgyti, sukramtyti: Plutą sùsukė, ir gerai – nelaukia, kad vis gardžiai Ktk.
14. tr. Pg, Lb, Dg, Pns, Kb, Yl sukreivinti, iškraipyti: Rankos sukraipytos, sùsuktos Klt. Mane liga susùko Dkš. Nebėr iš jo žmogaus: visas ramato sùsuktas, sutrauktas Ds. Susùko rankas i kojas, i veidą Krž. Susukti̇̀ jau pirštai, dar̃ jau nieko nepadarai Kls. Pirštų nariukai sùsukta nuo darbo Aln. Ana guli susuktà Dgp. Terpukalėdžiais nemožna verpt ir virvių sukt, ba keltuvių (keltuvų) bus kojos susuktos LTIII459(Tvr). Parvažiuo[ja] ryto metą, dviratis būs sùsuktas, tekiniai būs sulankstyti Krtn. Vėjas paskėlė, sùsukė, nulaužė tą žilvitį BM10(Skp).
^ Kad ją kruvinoji susuktų! rš. Ka tau rankas kojas susuktų̃! Pv. Kad tau sprandą susùks J. Kad jį susùkt krūvon – tep apširdau! Pls. Kad tave susuktų į brantus! LTsV875.
| refl.: Pati strėnoms susisukusioms buvo Šts. Medis susisukęs R403, MŽ543. O tas buvęs skauduliais apaugęs, nosė susisùkusi Yl. Kelmas toks susisùkęs, išsikerojęs Ėr. Stovi susisùkęs tas lieptelis Krkn. Rankovės susisùkusios, susivijusios – tai dabar apsivilko! Jrb. Mezgimas bus instrižas, susisùkęs – nesukti siūlai Klt.
| Štai susisùkęs (išsivingiavęs) upelis Vad.
ǁ End, Klt paralyžiuoti: Sùsukė žmogų Aps. Kojos sùsuktos suvis Dglš. Į ką šauksys sùsuktas, jei būsi vienas kap pirštas Rdn. Ir buvo susukta, ir negalėjo pati save niekaip pritiest Ch1Luk13,11.
15. tr. suraukti, perkreipti: Kam rūstą (sùsuktą) veidą rodyti KII163. Žiūrėk, kaip tas kalakutelis iš tevęs juokas, nosę susùkęs Vkš. Zūbus susukęs kaip koks vypla Prk.
| refl.: Jo veidas pajuodo ir susisuko V.Kudir. Žandai susi̇̀sukė, nieko neliko, tik skūrelės Žml.
ǁ refl. Krtv susiraukti, reiškiant nepasitenkinimą, supykti: Susisùkęs visumet ans, ir žodį bijok anam pasakyti Vvr. Negalėjęs pri anos prieiti: nu pat ryto vis tokia susisùkusi Pp. Vaikščiok susisùkęs kaip ožys koks Šv. Ko susisukai̇̃ dabar? Vv. Žmogus vis susisùkęs, vis ko trūkęs, vis nepatenkintas Krš. Numiškiai svečių nemylėjo, iš tai gėdai susisukę par petį veizėjo LTR(Plng).
16. refl. NdŽ, Jdr, Trk, Gd, Vdk, Ėr, Vl, Alk, Lš labai sulysti; susitraukti, sunykti, suvargti: Nuo visokių ligų viškum susi̇̀sukė žmogus Krs. Susisùkus boba, serga suvis Dglš. Sudžiūvusi kaip tik kempė, susisùkusi Krš. Kokia spyna buvo, ir tebėr tokia pat susisùkus Snt. Visiškai boba susisùkus, tik graban gult Dbk. Turėk proto! Jau taip susisùkęs, o dar geri! Dj. Jėgi kokia baisi nuo gėrimo likus: susraukšlėjus, susisùkus Slk. Susi̇̀sukau i aš po nelabojo! End. Vyras kap aržuolas b[uv]o, o tik susisùko, i nėr LKT200(Plv). Ana kap virvė susisùkę LD382(Zt).
^ Šitas mūs arklys susisùkęs, sunykęs lyg į virves įrištas Kt. Kas švento Jurgio dienoj su arkliais dirba, tai tas niekados neturės gerų arklių, vis bus kūdi, tokie kaip karstai susisukę LTR(Kp). Tas jau susisukęs kaip naginė LTR(Pnd). Valkiojas susisùkęs kai be žarnų Sdk. Motka toj susisùkus kap krūkutis Lp. Susisùkęs kaip Serapino pakanktė Vkš. Susisùkęs kaip Benio blauzda Vkš. Susisùkęs, susimetęs kaip grabo negelys Pgg. Susisukęs kaip melnyčios sparnas LTR(Grk). Susisukę kaip Grižo ratai LTsV367(Srd).
ǁ pasidaryti menkam, užskursti: Styro medelis užskurdęs ir susisukęs P.Cvir. Agurkai sodne susisùkę, nieko nė[ra] Sk.
17. tr. sudraikyti, sutaršyti, suvelti: Ant pievos tai mat vėjas sùsuka [linus], o ant rugienų nesùsuka: susilaiko, neduoda pasikelt Sml. Buvau išnešus an oro [pomidorų daigus] – vėjas sùsukė Žln. Skubėkiam verpti: parlėks vyturys, susùks mūso kuodelius Vn.
^ Susuktas kaip pakulų kuodelis LTR(Grk).
| refl.: Rugiai nuo lietaus susisùkę NdŽ. Po ąžuolu būna javai derlingi, susisukę, o šermukšnis ir kiti medžiai tik dirvą smelka Dr. Jei linai bus pasėti pavasarį, kada ant dangaus matos debesėlių verpetai, tada linai bus susisukę, išgulę LTR(Imb). Susisùko siūlai, susmaišė Btrm. Vakar ribokai susisukusią matnią ištraukė, tai nei vienos žuvies nepagavo Kpč. Žarnos susi̇̀sukė, operavo Ukm.
^ Susisùkę kaip Mikės viduriai Tl, Kv.
18. refl. susipainioti: Susisuko kojos, t. y. susimizgo J. Čia prie virvės branktelio nėra, da susisùks karvė Skdt. Sukę susisùkę karvės! Klt.
19. tr. aplink smarkiai sukant atimti pusiausvyrą: Viesulas gali susùkt žmogų Aps. Sùsukė vėjas diedą i pargriovė Dglš. Susùko toks vė[ja]s i nūnešė tą vaiką Gd.
| prk.: Bijau karaliaus meilės kaip poeto. Ateina jis kaip vėtra. Viesulan pagauna. Susuka ir apsvaigina B.Sruog.
20. tr. genant nukamuoti, užvaryti: Jauną arklį greičiau sùsuki kap seną Lp.
21. tr. impers. apsvaiginti: Nuo gailių galvą sùsuka PnmŽ.
ǁ refl. apsvaigti: Vaike, nesisuk į vieną pusę tei[p] ilgai: susisùks galva, parvirsi Jrb. Susi̇̀sukė galva, ir nuvirto purvynan Ds.
22. tr. Rtr pakreipti į kurią nors pusę, pasukti: Arkliai jau susukti̇̀ į Kuršėnus važiuoti Krš. Kuršinės pavažos yra susukti geresnės, neužkerta Šts. Tujaus vairą susukáu į viršų Plng. Jis susuko vežimą skersai kelio …, o pats pasislėpė po tilto BsPII38(Tl). Akis į kertes susukti mokėjo vaikiai špitokliai Šts.
| Parkietė iš dangaus pietų vėją ir savo galybe susuko vėją iš vakarų brš.
| prk.: Susùko (suvertė) kalčią an bobų Pvn. Už liežuvį anai Dievas susùko (atlygino) – dukterie nebgerai Krš. Susukai ant manęs visas audras brš.
| refl.: Visa močia: i kojos vidun susisùkę, kai eina Klt.
23. tr. sugrąžinti einantį: Tos telyčios nevaliojau susùkt – da giliau įsibrido į avižas Rs.
| refl. tr.: Kurmanas susi̇̀sukė arklius i nudūmė atgal Prng.
24. intr. M einant, vykstant pakrypti į kurią nors pusę, pasukti: [Ragutis] susuko į sodžių pasikalbėti su senais pažįstamais LzP. Nusileido pakalnėn ir, pervažiavę per tiltą, susuko kairėn Pč. Reik susukt taku, tiesiai per rugius Nmn.
| refl.: Cinokas susisuko į klėtį, priėjęs pabarškino į duris Žem.
ǁ refl. IM1860,53, NdŽ, Sd, Klk, Plt, Eig, Varn, Krž, Pbr, Klt, Dsn pasukti atgal, apsigręžti, apsisukti: Buvo jau vakaras, ana susisùkusi eita numie Krtn. Susisùko i parmovė numo Rdn. Inejau pirkion, susisukiau i vė atgal Prng. Kad ejo numo susisùkusi! Krš. Ponas nusigando, susisuko ir atgalio jot LTsIV203. Ta greitoji susisùko i greit nuvažiavo Jrb. Traktorius netura vietos kame susisùkti End.
| Tuoj vėjas ir susisuko į antrą pusę LMD(Sln).
ǁ refl. atsisukti, atsigręžti: Įbėgo Marikė, tėvas ant jos susisuko: – Parodyk pirkinius, kur su Joškiumi mainėte Žem.
25. intr. Lkm, Klt, Ml, Vj, Aps, Trk nuvykti ten ir atgal; suvaikščioti, suvažinėti: Vakar dukart miškan sùsukiau Ut. Du kartu par naktį automobilis susuka par sodą Šts.
26. skubiai atlikti, apsidirbti: Kaip greitai susisùkom, o maniau, ka lig vakaro dirbsma Rdn. Numie greit susi̇̀suku ir išleku į grybas Vkš. Ana kai nori, tai gali i greičiau susisùkt Ml. Apdirbama vietelė, bet reik susisukti par darbylaikį Šts. Gaspadinė mūso y[ra] susisukanti̇̀ (apsukri) Šts. Susisùk, kad geras, su seniu! Ktk.
ǁ būti greit sutvarkytam, atliktam: Berneli tu mano, kap griebė jie, tai tik susisùko tie miežiai, i nėr (greit nupjovė)! Plv.
27. tr. Plng, Užv suvaryti, suginti į vieną vietą (gyvulius): Kokia jų ganiava: suvaro, sùsuka gyvulius, ir prastovi tep perdien kap in turgo Arm. Piemuo susuka karves pri upės, o ganyti nenora Šts. Turi karves susùkęs viduj lauko, kur žolės nėr, vien juodos pėdos – tai jo ganymas! Ml. Kam susukái gyvolius į toros kertę? Plt.
| refl.: Kai strokas, tai avelės žž an vietos susisùks i stovi Pb.
28. tr. sukant ratu sukaupti, sutraukti į vieną vietą: Grūdus siautant su rėčiais, reik mokėti susukti į verpetą šlamštus Šts. Sùsukė verpetas šieną ir nunešė miškan Ktk. Jūroje vėtros susuka vilnis, ir jos kalnais kalnais ritinas užlieti slesną pakraštį Vaižg.
| refl.: Berant lengviejai grūdai į vidurį susisuka Ggr.
ǁ sutraukti, sustumti į vieną vietą (šieną): Didelę pakūgę susùkom, didelį ir kupstį sukriausim Vkš.
| Susùkti pradalgę NdŽ.
29. tr. sukant surinkti reikiamus skaitmenis (telefonu): Žmona kažkam susuko telefono numerį rš. Ponas Zaranka susuko telefoną (telefono numerį), prisižadino poną Straižį rš.
30. refl. Kp sukantis pakilti, atsirasti: Viesulas tik susi̇̀sukė ant vieškelio, teip dulkių debesis ir nuslinko pavėjui Skrb. Susisuko šiaurus vėjas ir nupūtė vainikelį LMD.
31. refl. pradėti, imti ką daryti: Šalininkai susisuko pasakoti, kad aš buvęs girtas Šts.
32. refl. susidaryti, įsimesti (ligai): Gal smagenų uždegimas susisukti Žem. Man kartais po krūtine susisuka mažas dusulėlis rš.
33. tr. šnek. suriesti, susarginti: Jį ne laiku ligos susùko Grl.
^ Vel[nia]s čia tave ir susùko nečėsu! Lk.
34. tr. impers. užaugti skauduliui, ištvinkti: Palauk! Kai kyla skaudulys, tai ne tep greit sùsuka – reik pakęst Alk. Peraugą iki susùks, tai dar paleliuosi Gs. Sùsukė votį in pačios kaktos Vrnv.
35. tr. impers. Lnkv, Skrb, Vžns, Vkš paleisti (vidurius): Užėdžiau žalių žirnių, i susùko vidurius Krt. Sùsukė pilvą Ds.
36. tr. Brs, Upt, Pl, Ml, Šn neatiduoti kiek priklauso, nusukti: Tai buvo susukti mano pusantro rublio! Žem. Jug aš amžėj savo nieko pikto nedariau, nė vienam nė skatiko nesusukau M.Valanč. Sùsukė jo pinigus, tik anas nesupranta Klt. Uždarbę susùko meistruo Šts. Ana sùsukė man kelius rublius Aln. Ir pieną sùsuka, ir darbadienius susùko, neapskaitė Rdš. Ar nesusukai kam užmokesnį? Jzm.
ǁ Btrm apgauti: Ar tu mane pašidyt norėjai, ar susùkt? Švnč.
37. tr., intr. gudraujant, painiojant ką padaryti: Kokią klastą išmislyti, susùkti KII32. Karą susùkti, sukurstyti KI80. Jau ka sumeluos, susùks! Pv. Sùsukė sùsukė aktą, ir mokėk baudą! Drsk. Susùko jam tą sutartį, ir jis liko be turto ir be ūkio Grl. Priežastį [nužudyti] iš bile ko susukdavo brš. Vokytis viseip teisybę susuka prš. Mūsų žodžius susuks arba negerai apvers rš.
^ Susuko kai Magdei vaiką LTR(Grk).
38. refl. įvykti kam numatytam, norimam: Kap važiuoja ažsirašyt jaunieji, tai jos draugės girnas suka, kad veselė susisuktų Ml.
39. tr. palenkti į savo pusę, paveikti: Ta boba jį ir sùsukė: atlėkė ir ėmė įkalbinėt Rz. Sùsukė (prisiviliojo) berną i ištekėjo Ps.
ǁ supiršti: Susuksiù, pamatysi, ir tave su kuo nors Dgl. Sùsukė, surodijo tėvai i apženijo Klt.
◊ dūšià susisùko; MŽ, N pasidarė bloga, vimdo.
dū̃šią sùsuka (susùko); R359, MŽ480, N darosi bloga, vimdo: Sasuko dūšią B.
galvà susisùko (susi̇̀sukė Ck, Grv, Skdt, Ps) Als, Šts, Žeml, Lnkv susipainiojo, apkvaišo, nebesiorientuoja: Paklydau, kaži kai galvà susisùko LKT163(Rs). Susi̇̀sukė galvà, neišeinu kelian Adm. Čia ir galvà gali susisùkt, bežiūrint į šituos raštus Prn. Galvà anos yra susisùkusi – veselia an nosies Krš. O jergau, kaip susisukusi yr galva, atminties neturu ant vietos Kv. Susi̇̀sukė galvà kaip kopūstas Ėr. Kad jum galvà susisùkus! (keik.) Kdn.
gálvą susùkti
1. BŽ50, Krš, Jnš, Rm, Ob, Trgn, Ds, Msn, Dv atimti nuovoką, sumaišyti, supainioti: Jis man gálvą sùsukė – nebežinau, ką čia daryt Ėr. Susuko man galvą su tais savo klausimais Sk. Mes daug atsimintum, ale sùsuktos gálvos Stk. Rūpesčių galvà susuktà – ar čia rūpi tos dainos Pkn. Susukta muno galva, nieko nebatminu Trk. Labai gálvas sùsuka tas mokslas Kdn. Kai virvė sùsuktos gálvos [nuo rūpesčių] Žln. Tada Uršulė visai rimtai susirūpino, kad tikrai malūnas bus susukęs Baltaragiui galvą K.Bor.
ǁ sukvailinti: Ai ai, kaip velnias jaunims gálvas sùsuka! Krš.
2. Jnš, Sv, Vlkj suvilioti, patraukti: Susùko boba tokiam vyrui gálvą Skr. Mergos gudrios, žalčiai – sùsuka vaikiams gálvas kaipmat Krš. Kaip tik pasmaišė tas bernas, ir sùsukė mergai gálvą Dbk.

gálvą susùkti į padurkùs suvilioti: Susùko boba tokiam vyrui gálvą į padurkùs Skr.
gluzdai̇̃ susisùko sukvailėjo: Jau ma[no] in senystą ir gluzdai susisukė Vlk.
gluzdùs susùkti supainioti: Reikia tep sakyt, tai ir susùksim gluzdùs Pv.
gū̃žtą (li̇̀zdą Vn) susùkti (susisùkti Jnš)
1. įsikurti (šeimai): Savo li̇̀zdą susisùkiat ir gyvenkiat. Kam su seniais maišyties?! Pvn.
2. įsitaisyti, įsigalėti: Karionės ir sumišimai sviete nesustoja vedlug to, kad žmogaus širdy susisuko gūžtą žalčiukas P.Cvir.

į grą̃žtą (į lenciū̃gą, į pi̇̀ntį) susisùkti sulysti: Sudžiūvęs, susisùkęs į grą̃žtą Krš. Susi̇̀sukiau lenciū̃gan Žb. Ligonis, varge, sudžiūvo, susisùko į pi̇̀ntį Klvr.
lui̇̃šį (mū̃zą) susùkti reikšti nepasitenkinimą, susiraukti: Vaikšto luišį susukęs Blnk. Biškį kas anam nepatinka, tujau ir sùsuka mū̃zą Vvr.
nósį susùkti (susisùkti)
1. BŽ107, Bgt, Alk, Kp, Všk, Šts, NmŽ reikšti nepasitenkinimą, užpykti: Ana tuoj sùsuka nósį, supyksta greit Aln. Pareina parsiutusi, nósę susùkusi Krš. Laksto tik, duris tranko, nósį susùkus Mžš. Susùko nósį ir nešneka Mrj. Eina pro šalį nósį susùkusi i galvos nepakelia LKT108(Tt). Eita nosę susùkęs[is], kad negavo pragėrimuo Šts.
2. sukelti pasibjaurėjimą smarve: Kur tu eisi visa mėšlina į būrį – žmonėms nósis susùks Skr.

pakáušius susùkti
1. sukvailinti: Kaip ta degtinelė sùsuka pakáušius! Krš.
2. apsvaigti (prisigėrus): Pakáušius sùsuka, ir rėkia Ėr.

prõtas (rãzumas) susisùko Smn pamišo, sukvailėjo: Šiais laikais i senims prõtas karts susi̇̀sukas – daro kaip kvaišeliai Krš. Jam buvo rãzumas susisùkęs Ėr.
si̇́elą susùkti; N pasidaryti bloga.
smẽgenys susisùko antrai̇̃p susipainiojo, nebesiorientuoja, apkvaišo: Susi̇̀suka smãgenės antrai̇̃p, ką čia beatminsi Žr.
snùkį susùkti reikšti nepasitenkinimą: Gali Bintakienė pamanyti, kad ji vėl snukį susukusi I.Simon. Ji susùkus snùkį i susùkus, nežinai, nė kas, nė ko Jrb. Mažą stukį padėjo, svotas snùkį susùko JV768.
susùks ir atsùks apie labai plepų: Jos gi liežiuvis – susùks ir atsùks! Dkk.
širdi̇̀s susisùko pasidarė bloga: Susisuko širdis nu numinės, ir susivėmiau Šts.
širdį susùkti Slnt supykinti, vimdyti: Vėmalai, fi, ši̇̀rdį mun susùko Krš. Užgavėnių suopynės liuob širdį susuks, ir vemsi po suopynių Šts. Negersu – dar širdį susùks Rdn.
šnervès (šni̇̀pą) susùkti užpykti: Kai mūs vaikai augo, buvo geri, o dabar tik šnervès susùkę Snt. Jau sùsukė šnipą Lp.
uõstą susùkti supykti, įsižeisti: Susuko uostą (dial. ūstą) dėl kopūsto LMD(NmŽ).
vepšlàs (zūbùs) susùkti supykti: Žodelį ne taip, tuojau susuka vepšlas KlK29,53(Krš). Piktas, zūbus susukęs Krš.
užsùkti, ùžsuka, -o (ùžsukė) Rtr, Š, NdŽ; SD430, Sut
1. tr. N, K, M, Amb, VĮ, Mlk sukant pritvirtinti, prisukti: Ans mokėjo varžtą kur reik užsùkti Vvr. Ažùsukiau šriūbą, ir gerai Nmč.
2. tr. N, LL96, Vkš, Gs prisukti, kad veiktų (kokį aparatą): Ažusuku ziegorių SD164. Neažùsukiau laikrodžio, ir sustojo Ktk. Užsuk laikrodį aštuntai rš.
ǁ pasukant įjungti, paleisti: Paskun ùžsukėm radiją, ir kalbėj[o] Drsk.
| prk.: Užsuki savo fantazijos malūnėlį rš.
| refl. tr.: Liūb jau ans užsisùks [radiją] ir klausysias Lk.
ǁ refl. prk. pradėti kalbėti: Kai jau užsisuka, tai mala i mala be jokios parstogės Rs.
3. tr. pasukant išjungti: Tu musi atsukai radę (radiją) – neš šen, užsùkti reik Ms. Su dujom gerai, kolek verda: ùžsuki – i šalta Sdb. Buvo neàžsukta [dujos], kaip šavo virtuvėj! Mlt.
4. tr. kuo prisukamu uždengti, uždaryti: Užsukami̇̀ stikliniai indai labai geri Rm. Ans sau padarė ùžsukamą (iš dviejų sujungiamų dalių, tuščiu viduriu) lazdą Jdr.
| refl.: Kranas gerai neužsisuka, laša ir laša vanduo rš.
5. tr. pasukti aplink ašį: Užsùk raktą, kad neatsirakintum J. Užsùksita tą raktą vienąsyk i čia štai padėsita į tą daiktą Jrb.
6. tr. Lk, Grk, Pc, Jon užrakinti, užsklęsti: Kai išeisi, tai ažusùk kamarėlę Mlt. Palauk, da klėtį ušsuksiu Trs. Užsukáu duris ir raktą su savim pasiėmiau Vkš. Buvau užsùkusi su raktu [duris] LKT44(Lž). Sukynė – durim užsùkt Brb. Kaimynas, suskius, pajuto, svirno dureles užsùko JD894.
| Biškilelį pasėdėk, aš tujau užsùksu (užkišiu) liuktą Lk.
| refl. tr.: Dures su velke užsi̇̀sukė Vrn. Dukterytė kai pajuto, svirno duris užsisuko LTsII230.
7. tr. pasukti, kad susivytų, persisuktų, susukti į grįžtę: Itą karklą àžsukam, gerai àžsukam, ką neraztrūkt Grv.
^ Pamečiau peilį – reikia žusukt velniu[i] barzdą (kuokštelį žolės susukti ir prispausti akmeniu), tai greičiau rasiu (brt.) Nč. Jei ko nerandi, užsuk velniu[i] ausį – rasi Vlk.
ǁ susukant užspausti: Ažùsuku sūrmaišelį, kad geriau tekėt [išrūgos] Klt. Užsùk maišą, kad viščiukai grūdų nekapotų Skr.
8. tr. Lp, Krtv užvynioti: Virvė ažùsukta už kojos, ir supu [lopšį], ir verpiu Str. Žąsims droteles mažytes užsùkdavo an kojos Škn. Kap užsùks karvė lenciūgą an kojų, tai ar išsilaikysi? Dg. Pasaitus eglių karnõs ùžsuka Mrc.
| refl. tr.: Užsisùk ant kaklo ką norints – neik nuoga Jrb.
| Tokią šilkinaitę skepetą buvau užsisùkus (užsigobusi) Jrb.
ǁ vyniojant, rišant uždaryti: Durys pančiu ùžsukta, o langai peržegnota – negaliu inteit LB161. Aš visada užrakinu, drata užùsuku tą šapą (būdą) Slm.
| refl. tr.: Ažsisùk virvele duris, i neišeis vištos Klt.
ǁ Klt apvyniojus užveržti: Suriša bruzguliuką ir ùžsuka kiaulės snukį Ob. Užsuk branktu nosį Dkšt.
^ Ma[no] koserė ratu neažsukamà Dv. Mano gerklė ne suktu užsukta K.Bor.
9. refl. Skrd, VšR, Mlt pririštam aplink einant apsisukti, vyniojantis grandinei, virvei: Už mieto užsisùkęs arklys ir išbuvęs visą naktį neėdęs Nt. Ji (karvė) už tos griūšės užsisùko, užsisùko i stovia Jrb. Pirmai nuejau – karvė sukus ažsisùkus biržynely Smal.
ǁ užsismaugti (pririštam): Avelė užsisùko viena Krn. Dar kiaulė buvo dviejų metų, ir ta užsisùko Gs.
ǁ susinarplioti: Reikia narstyt [siūlus sruogoje] – ažsisùkę Klt.
10. intr., tr. sukant, rišant užsidirbti: Jei su rytu suku kūlelius, tai ùžsuku an dviej litų Alv.
11. tr. suvynioti į ką: Tan milan ažùsuka tuos [kanapių] miltus, kap ažmaišo LKT379(Btrm).
12. tr. užriesti: Tie ūsai juodi, užsukti̇̀ – vyras nė šioks, nė toks Jrb. Teliukas laksto uodegelę ažusùkęs Aps.
^ Meluoja ir galą ùžsuka Nm. Maža kalaitė, užsukta uodegaitė, lot neloja ir vagies neinsileidžia (spyna) TŽV584(Kb).
ǁ Sb įmantriai suraityti: Rašė ir ant galo ùžsukė [parašą] Jnšk.
13. tr. iškreipti iš normalios padėties: Užsuktà koja tai motriškai, nepaeina Grd. Ma[n] bukis (velnias) sprandą užsùko: tep kap medis (suparalyžiuotas) Kb.
ǁ sukant įskaudinti: Mokytojas vienam ausį užsùko, kitam ilgus plaukus užpešė Dkš.
| Jau moja (gal) mėsas ùžsukei (įgnybai), kad [vaikas] tep rėkia Vlk.
14. tr. R331, MŽ443, N atlenkti, atlaužti (gaiduką).
15. tr. nukreipti, nugręžti: Akysna ir nepadabos, ažùsuka galvą Nmč. Ale sykį rado jį po klėčia negyvą, sprandu užsuktu in užpakalį BsPIV141(Brt). Neišauklėtas, vaikščioja rankas už nugaros užsùkęs (susidėjęs) Klvr.
| refl.: Kaliuška užsisuka ir sėdas prie stalo Vaižg. Vuodega (toks žmogus) dėbtelėjo akimis n'ištikinčiai ir užsisuko į šalį V.Piet. Ažsisùkęs te ką padarė, neregė[ja]u Dglš. Ans negalvojo mirti, užsisùko an šono i užgeso Lpl. Ažsisùkus nugara nuo manęs sėdi (pyksta) Klt.
| prk.: Gyveno atsiskyrus, nuo visų užsisukus ir džiūvo taip, smilko visą gyvenimėlį V.Bub. Užsisùkę, užsičiaupę – neprašnekinsi mokytųjų Krš.
ǁ pastatyti pakreipus, kad užstotų: Buvo kambarė[je] spinta užsuktà, kad nebūtų lovos matyti Varn.
16. intr. Šlč vykstant pakeisti kryptį, nusikreipti į kurią pusę: Jis užsùko už kampo DŽ1. Berniukai užsuko per Petkūnų sodžių A.Vien. Užsùko pri Ventos arklių pagirdyti Krš. Ažùsukė arklį [su ratais] ažu daržinės i pastatė Klt. Kai bernas pamatė šitą numirėlį, ažùsukė par arimais, par dirvom Trgn. Tu parvažiuok par tiltą su mėšlo vežimu, arčiau užusùk (privažiuok), tai parodysiu tą mergą Slm. Žùsukė [žaibas] an kito šono ir žemėn nuejo, žmogu[i] neškadijo Pls.
| refl.: Tiesiai nejo, ažsi̇̀sukė paupe Klt. Užsisùko liaušėn (į kairę) LKKXVIII160(Zt). Eikit ir užsisùkit po kairei rankai Dg.
ǁ padaryti posūkį, vingį: Aplink apeit reikia, žusùkt reikia daugel (didelis lankstas) Dbč. Kokie penki kilometrai reikia užsùkt Gg.
| refl. NdŽ: Po kairei rankai užsi̇̀suka kelelis Jz. Žusisùkus pieva Dbč. Kelios lovos matyti, kitų tik galai kyšo iš užsisukusio urvo S.Čiurl.
ǁ refl. prk. būti skirtingam, kitokiam: Jų šneka jau šiek tiek užsi̇̀suka Plut.
17. tr. sukantis, gręžiantis užeiti į priekį: Tai šitas [senas jautis] užusùks šitą jauną ir užeis vėl vagon Pb.
18. intr. LKT238(Kri), Sml, Kp, Užp, Sug, Ldk, Jz, Alv, Mrj, Kt, Žvr, Nm užeiti, užvažiuoti, apsilankyti: Eidama pro šalį, galėjai užsukti Žg. Artie kelio, tai kai kas ažùsuka Gdr. Tankiai jis pas mus ùžsuka Vrn. Norėjo da ant Panevėžį užsùkt LKKVI282(Jnšk). Užsuka anie į tokį mažą miestelį LTR(Slnt). Nebijodavo užusukančio gero svečio Vaižg.
| Debesys vis kraštais praeina, o čia neùžsuka Krs. Vaikščio[ja] lytus apsukuo, čia neùžsuka Krš. Tokia nežmoniška sausybė, niekad neužsuka lytus Gs.
| prk.: Kap kada žùsuka galvon [gera mintis], tai gẽra Rod.
| refl. Lš, Slm: Vakar buvo užsisùkęs tokis vyrukas Rdm. Tas, grįždamas iš Egipto, užsisuko į Jeruzolimą M.Valanč.
19. refl. NdŽ įsiveržti, įsibrauti: Vytenis, kame tiktai užsisuko, tenai kūlį ir vandenį beliko S.Dauk.
20. intr. sūkuriuojant užeiti (apie vėją): Žiemą kaip užsùks [vėjas], tai pilna pirkia dūmų Nmč.
21. intr. Gž, Alk sukant, mosuojant suduoti, uždrožti: Ubagas kad eina, vis su botagu kad ažùsuka, kad ažùsuka, tai šunes kur katras eina Ob. Tas velnias gerai užsuko su šakaliu tai meškai per leteną BsPIV73(Brt).
| refl. Pln: Aš tau užsisùksiu par šonus, tik tu mun liežuvauk! Dr. Tėvas kai užsisùko, vaikai vos teišspruko Rt. Tėvai netura rankų užsisùkti tokims vaikams pijokams Šts.
22. refl. staiga užpulti: Kareiviai kaip užsisùko, kad anus vijo! Lks.
| prk.: Jei gripo liga neužsisùks, pasisaugosu, ta (tai) galiu šimto metų sulaukti Slnt.
23. tr. apsvaiginti, apsukti: Girtuoklės kap ùžsuka galvą Mrc. Atsigulsi, tai galvą užsùks LKT385(Drsk).
| refl. LKKXI221(Trak), Vlk, Smal: Bronius gert nepratęs, tai nei nepajuto, kaip galva užsisuko rš. Su traukiniu gerai važiuot, nežusi̇̀suka galva Dbč.
24. refl. dingtelėti, toptelėti: Jai kai užsi̇̀suka kas, tai ir išeina iš namų viską palikus Lkč. Nu, jiem tep užsi̇̀sukė Šč.
25. refl. prk. užsinorėti: Užsisukáu žvejoti ir laimėjau Trk.
26. refl. prk. pasimiršti, užkristi: Ant to sykio užsi̇̀suka i neina atmyt, o paskui po laiko atsikvošėji Jrb. Ar atmysiu tas dainas, ar vėl ma[n] užsisùks Plv.
27. tr. nusukti, nuvogti: Užsukti̇̀ pinigai neišeis į gerą Alk.
28. refl. užsidirbti iš šalies: Jei iš niekur neužsisuksi̇̀, tai ir an kolionijų išejus nebus geriau Lp.
29. tr. šnek. duoti, parūpinti, pasukti: Neštum kilus, tai [kokį sunkiai gaunamą dalyką] užsùktų Gs.
30. refl. neišvengti, užsitraukti (bausmę): Taip ir anie žmonelės besisukdami (norėdami išsisukti, išvengti) po devynis mėnesius kalėjimo užsisukę TP1881,46.
◊ aki̇̀s užsùkti apgauti: Tau tas Klimas ùžsukė akis, ir nieko nepratai Vlk.
galvà užsisùko apkvaišo, nebesusiorientuoja: Kai galvà užsi̇̀suka, visko gali būt (galima paklysti) Bsg.
gálvą užsùkti
1. priversti pamilti: O ką garbė, tai garbė, kad net tokiam užmušėjui užsukau galvą! V.Kudir. Ji ne vienam galvą užusukė rš.
2. užduoti rūpestį: Ažùsukė galvą Btrm.
3. Mrc, Arm išvarginti: Jau galvà ažusuktà rūpesčiais Lb. Daug mislina, galvà užsuktà Srj.
4. atimti sveiką protą, sukvailinti: Ar neužsùks veinias bernu[i] galvõs? Dg.

į gálvą užsisùkti apimti kokiai minčiai: Užsisùks kas in galvą, ir daro visokias nesąmones Lkč. Užsisùko galvon, ir padariau bėdą Mrc.
kai̇̃p (lýg) ùžsuktas; kai̇̃p užsuktà mašinė̃lė apie plepantį, šnekantį be sustojimo: Viešnia lyg užsukta tarška barška, žodžius krečia lyg pati savo nedrąsumą užtrenkdama Vaižg. Ji šneka kai̇̃p mašinė̃lė užsuktà PnmA. Barškalas boba, kai̇̃p užsuktà Krš.
kai̇̃p ùžsuktas [lai̇̃krodis] daug, be sustojimo (dirba): Rytą pašokę, kiaurą dienelę ėjom [apyvoką] kaip užsukti J.Balt. Eina, dirba kiauras dienas kaip užsuktas laikrodis, nieko aplinkui nemato ir net klausiamas neatsiliepia J.Balt.
nósį (snùkį) užsùkti Mrj, Rmš, Vlk, Pv, Vrn užpykti: Jau vėl jie užsùko nósis Sn. Matyt, Onelė nósį užsùko, kad neateina Šn. Ko dabar tu ant manęs užsukai̇̃ nósį? Lš. Negražu vaikščiot [prie svečio] užsùkus nósį Mrc. Negeras mokytojas: užsukęs ir užsukęs nosį Smn. Tyli, snùkį ažusùkus Klt.
pãlos užsisùko sukvailiojo, pakvaišo: Kas tau? Užsi̇̀sukė pãlos?! Lp.
šikinè užsùkti vlg. blogu atsimokėti: Kartais atsitinka tep, kad žmogus ažùsuka in tave šikinè Tvr.
paužsùkti, paùžsuka, -o (dial.) tr. daugelį užvynioti kuo: Buvo akėčių dančiai paužsukti žagarais Lz.

kùlti, -ia, kū́lė K; SD153, R
1. tr., intr. šalinti grūdus iš varpų: Kūlikai rugius kùlia Dkš. Pas mumi kùlt ateidavo Brš. Nėra kas kulia (nėra žmogaus kulti) J.Jabl(Jnšk). Nei kulsi, nei malsi, nei duonos kepsi J.Jabl. Ji laikė apglėbusi grabą, kuris svyravo, paguldytas minkštuose, dar nekultuose šiauduose P.Cvir. Ir dar̃ kùlia spragilais Klvr. Jų rugiai jau kuliami J.Jabl. Kad kulama būs, iš vakaro reik bulves nusikaišti Šts. Oi kū́liau kū́liau šiaudus be grūdų, padariau alutį grynų avižų (d.) Slnt. Ar turi kuliamą mašiną? J.Jabl. Jaučiui kulančiam neužriši nasrų Mž31. Išėjo tada iš kuliamo tako ir pasikloniojo Dovydui Ch1Krn21,21. Atėjo moteriškė and kuliamos aslos ChRut3,14. Afieravosi aną kultą grūdą iš pilnų žalių varpų Ch3Moz2,14. Ir kuląsis lūkestyje tur kulti, kad gautų pagal savo lūkestį NT1PvK9,10.
^ Dvi dvylika kūlė, totorukas vartė (dantys ir liežuvis) flk.
kultinai̇̃ adv.: Kùlk linus kultinai̇̃, ir bus nūkulos J.
| refl.: Kaip kuliasi rugiai? J.Jabl. Šiemet javai visai nesi̇̀kulia, daug grūdų lieka varpose Snt.
2. tr., intr. mušti, perti, daužyti: Tylėk, paršeli, gausi kulti! Sd. Ir davai ana jį kùltie Lz. O kad ėmė jiemdviem užpakalius kulti, kad ėmė kulti! rš. Martelė vištą kulia, kol (kodėl) ana capulių nežindo (ps.) Lz. Kap gali maną vyrišką kult botagu?! Lz. Man kap kū́lė gerai! Aps. Ar negavai kartais kulti?! Žd. Uždengė veidą jo, mušė ir kūlė jį DP161. Vežimas ėmė gult, tekiniai paskubėjo, kula arklį į kulnis Žlv.
| Ledai kūlė rūteles, vėjas laužė roželes Nm. Vėjas kūlė lapelius, liemenėlį judino (d.) TDrVII66.
| Eikim jaunųjų kultų (žadinti smarkiu beldimu) Užp.
| prk.: Vokiečiai vos ne per pirštus iš automato kulia (šaudo) rš. Visą žiemą paltuką kūlė (nešiojo), o da, žiūrėk, kitai užteks Al. Tą laikraštį kùlia ir kùlia (skaito) kap viedma pupas Mrc.
3. tr. skalbti; velėti: Tu nemoki kùlti Drsk. Eik rūbų kùlt Lb. Kuldamà audeklus, atšalo rankas Švnč.
4. tr. grūsti: Prisakyk vaikams Izraeliaus, kad atneštų tavęsp čystą kultą alyvos medžio alyvą Ch3Moz24,2.
5. tr. ardyti, daužyti, trupinti, mušti į gabalus: Patrakėliai dieną ir naktį trimis taranais mūrus kula S.Dauk. Labai buvo inšalę žemė; kūlėm kirviais ir nemožna nei kap ankasti Lz. Vis dar tebkula torielkas Šll. Sukulkit kulkit nete ižgi grunto PK98. Tą miestą labai kùlia (bombarduoja) Ėr.
| Kulk kiaušį, tepk sviestą ir valgyk Vkš.
^ Ir šventieji puodus kulia PPr188.
| refl.: Par Velykas eina kultis kiaušiais Skd.
6. refl. SD370 spurdėti, daužytis: Gyvolis, ant apierai vedamas, kūlės S.Dauk. Sakė, eik šalin, nekulkias M.Valanč.
| prk.: Man širdis kùlias KI635. Marijos širdis kūlės kūne Ns1842,2. Kaip tai regėjo, tai jo širdis jame kultisi pradėjo brš.
7. refl. muštis, peštis: Bernaičiai tarpusavy kū́lės Žln. Sa kitais nesikū́lė Zt. Dyvai jam, jog gali būti toksai pusvalandis, kad niekas nesikultų su juo Vaižg.
8. refl. K, BŽ14, K.Būg, Blv, Kl, Tv, Krkl, Trg, Kv, Jž, Ds, Br, Plv, Ps išdykauti, siausti, dūkti; žaisti: Su savo vaikais kūlės ir po aslą ritinėjos kaip mažas Vaižg. Regėjau šunelį troboj begulintį ir besikuliantį su trečių metelių vaiku M.Valanč. Esopas su vaikais besikuląs S.Dauk. Kuldamos ir galuodamos P. Kulas, daužos, šokinė[ja], drabužį plėša Jzm. Jaunims nepakyri kùltis Brs. Vaikai kùliasi po kambarį Jnš.
^ Senis džiaugias stenėdamas, jaunikaitis važinėdamas, vaikas kuldamos M.Valanč.
9. refl. valkiotis, bastytis, trankytis: Nekulkias pašaliais P. Per naktis kitur kulias, retai miegti atgulęs JV1022.
10. intr. vargti, dirbti, plušėti: Jau kelinta diena kap kuliù (vaikščioju), ir jokios tvarkos negaliu tę rast Al.
| refl.: Katrie dabar tęnoj gyvena, tai visi kulias Krns. Parvasar reikia kùltis su visokiais darbais Slm. Tai tep ir kùliatės?! KzR.
11. tr., intr. vaisinti, lytiškai santykiauti; lakstytis (ppr. apie gyvulius): Muno mitulys jau pradėjo kumeles kulti Kal.
^ Dieną gula, naktį kula Šts.
| refl. J, Ant, Ut, Ds, Up: Avys rudenop kùlas Užv. Mūsų kumelė kùlias, reiks šiandiej jot in kumelį Dbk.
| Tokia jauna pradėjo su vaikiais kultis Brs. Ana nepadoriai kùlias J.
^ Kai kalė kùlias, šunų daug yra Vj.
12. tr. pagardinti valgį riebalais, pramesti, užtrinti: Būtų geras [šiupinys], tik senu užkulu kultas Vdk.
13. tr. mušti, sukti (sviestą):
^ Iš veido (iš gražumo) sviestą nekulsi LMD.
◊ gálvą kùlti Als įgristi kam, įkyrėti, neduoti ramybės: Nekùlk be reikalo galvõs Slnt.
kójas kùlti Šts daug vaikščioti: Vilkas dieną ir naktį kojas kūlė LTI40(Bs).
kùltas nevelė́tas nevala, mėmė: Mat koks kultas nevelėtas! Šmn. Kožnas kultas nevelėtas ieško, kad būt graži Bsg.
liežùvį kùlti Šts plepėti be saiko.
tuščiùs šiáudus kùlti niekus plepėti: Ne, ji nenori kulti tuščių šiaudų, o nauju kuo atremti ji nežino I.Simon.
vélnias kū́lė pupàs apie rauplėtą: Ant to snukio velnias pupas kūlė KrvP(Lzd).
antkùlti, añtkulia, antkū́lė (ž.) tr. sumušus (kiaušinį) užpilti (kepant): Iškepiau lašinių, antkuliau kiaušių, ir pavalgėm Nt.
apkùlti, àpkulia (api̇̀kulia), apkū́lė K, Š
1. tr. ne visai ar ne viską, didumą iškulti: Einam, kūlinius apkùlsme Sdk. Jau ant vieno šono ir apkūlėm klojimą Alv. Miežius apikulu SD235. Apkū́liau sykį klojimą J. Šita mašina javus tik àpkulia, daug grūdų varpose lieka Snt.
| refl.: Prieš šventes ir mes truputį apsikū́lėm Ds. Didumą apsikū́lėm Jnšk.
| prk.: Apsikùlk (nugalėk, atsikratyk) nors kiek bėdas, paskui taisykis radiją Gs.
2. tr. iškulti daugeliui: Viena mašina visiem negali apkùlt Ėr. Pirma miestalį apkulsu, paskui duosuos į sodas Vvr.
3. refl. viską iškulti: Šiemet žmonės anksčiau apsikul̃s Pc. Žmonys jau buvo apsikū́lę Vvr. Kaip apsikùlsma, pradėsma linus rauti Skdv.
4. tr. apmušti, apdaužyti: Marcė jį draugiškai apkūlė į nugarą P.Cvir. Stipresnieji klasės draugai dažnai jį apkuldavo J.Dov. Kas kiek, tuoj viens kitą ir àpkulia Gs. Girtas tai dažniausiai api̇̀kulia bobą Užp. Už tokį darbą tave reikia smarkiai apkùlt Jnš. Kai jį vienąkart gerai apkūlė, tai daugiau nigdi nebeužkabinėja Vžns.
| prk.: Ir ūsai jo nekaringi – gana liūdni ūsai žmogaus, kurį gyvenimas apkūlė rš.
| refl. intr., tr.: Juk čia jau nebebuvo broliai ir seserys, o svetimi, kurie ir apsikeikdavo, ir apsikuldavo I.Simon. Mūsų vaikai tarpusavy apsikulia Jnšk. Žiūrėk, apskū́lė vienas kitą, ir vėl bovijas Skdt.
5. refl. kiek pasiausti: Pašėls, apsikul̃s ir paskui nurims Jnš. Teapsi̇̀kulia iš pradžios, praeis Jnš.
6. refl. apsiprasti, apsikęsti: Muši muši, apsi̇̀kulia, ir vis tiek neklauso Al. Taip apsikūlė ir Nečionys ir nebedrįso būti despotais Vaižg. Nu jau žmogus apsikū́lęs – ką jam bemačys, ar sakęs, ar nesakęs Slm. Bark nebark – jau jis apsikū́lęs Alk. Iš pradžių nepatiko, vėliau apsikū́lė Jnš. Apsikū́lė arklys, nei botago nebijo Mrs.
| Kai matydavo, kad neišeina, tai būdavo kap koks apskū́lęs (nusiminęs) Str.
7. tr. apvaisinti (ppr. apie gyvulius): Raudukas mūsų bėrąją apkū́lė Kal.
| refl.: Mūsų kumelė apsikū́lė pavasarį Up. Tavo triušiai jau apsikū́lė Slnt. Mūsų karvė apsikū́lė KlvrŽ. Kalė apsikū́lė Plt. Pilkoji avis apsikū́lė su juoduoju avinu Jnš.
◊ ši̇̀rdį apkū́lus prisivertus, be noro (ką daryti): Dirbi žmogus, ši̇̀rdį apkū́lęs, be kokio noro Vvr. Ka priverta, apkūlęs širdį i valgau Krtn.
vélniu apsikū́lusi apie smarkią, neramią moterį: Bene tu su velniu ir esi apsikūlusi, kad tokia nerami! Brs.
atkùlti, àtkulia, atkū́lė Š
1. tr. truputį iškulti: Žagas lig pusės atkùltas ir apsnigtas Šts. Atkulsi duobą ir vėl rugių prižersi – toki buvo senoji gadynė Trk. Jau pusę kūlės atkūlėm Jnšk.
2. intr. už talką atsilyginti kūlimu: Mum kūlė, reikės atkùlt, atidirbt Ėr. Kumet kulti bevadinsi? Ar nebijai, kad aš nenumirčio – paliksiu neatkūlęs Plng. Atkū́liau aš ten rytą jamui J.
3. refl. kuliant atgauti, atsiimti: Ūkinykai vienais metais nieko negauna, kitais gi atsikulia ir už nederliaus metus Ob.
4. tr. primušti, pridaužyti: Atkùlkit gerai! Aps. Nepristok tu in jį – anas greit gali tau atkult šonus Dgl. Kai atkū́lė gerai kailį, tuoj liko geresnis Ds.
5. tr. smūgiais atitrenkti, pakenkti, įskaudinti: Kepenis atkū́lė (atidaužė) jam, ir paliego Mrj. Atkùlsi padus, nelakstyk! Ut. Turbūt smarkiai kojas atkū́lei Ldk.
| refl.: Taip atsikūlė rankos, akmenis skaldant Ds.
6. tr. išmušti kultuvėmis, išvelėti: Graži drobė, kap atkū́lėm siūlus Arm.
7. tr. atidaužti dalį, gabalą: Buvo jau mūrus išverčią ir pačios bokštos šmotą atkulą S.Dauk.
8. refl. Š su triukšmu atvykti, atsibastyti: Du šaldru žuvėdų atsikūlusiu į Žemaičių pajūrius S.Dauk. Kol atsikū́liau namo, tai visa peršlapau Tvr.
9. refl. atsigauti: Po lietaus visi javai atsikū́lė ir pradėjo gražiai žaliuot Ds.
◊ atkùltas atmáltas labai panašus (į ką nors): Ji atkultà atmaltà į savo motiną Skr.
atkultai̇̃s galai̇̃s lig soties (užtekti): Mano ožkikei to šieno užteks atkultai̇̃s galai̇̃s Skdv. Tik ropučių turia užtekti atkultai̇̃s galai̇̃s Skdv.
badùs (bãdą) atkùlti kiek pavalgyti, užvalgyti; alkio nebekęsti: Dabar, badùs atkū́lę, galim ir šnektelt Ss. Atkū́lei badùs, tai pietų gali palaukti Jnk. Kai prasimanysim šviežių rugių, tai visus badus atkulsim Ds. Tu da vis neatàkuli badų̃?! Užp. Greit bus šviežių bul'bų badám atkùlt Trgn. Užvalgiau kiek, ir gerai – bile bãdą atkū́liau Gs.
šónus atkùlti (kuo) prisivalgyti ko iki valios: Mes jau nūnai atkūlėm šonus obuoliais Knv.

×dakùlti, dàkulia, dakū́lė (hibr.) tr. sumušti, primušti: Anas juos dakū́lė dakū́lė ir in kelio pametė Dv.
įkùlti, į̇̃kulia, įkū́lė
1. tr., intr. įmušti, įplakti: Piemenį įkūlė ir paleido Krkl. Palauk, inkùlsiu aš tau kailin! Btr. Traukis, įkul̃s tave! J. Inkū́lė gerai [sugavę] Lp.
2. tr. kiek įmušti, įdaužti: Kiaušį įkùlti K. Kibiras … įkùltas KI383. Į stiklą skylę įkùlti KI150. Įkū́lei tu bliūdą, todėl įplyšo J.
3. tr. sukūlus įdėti, įmušti (kiaušinį): Į tešlą įkulti porą kiaušinių rš.
4. intr. prk. pajėgti, išgalėti: Ar dar į̇̃kuli, senoli, t. y. ar pajėgi, ar drūtas? J.
5. refl. įbėgti, įpulti: Vaikai įsikū́lė pirkion Š.
iškùlti, i̇̀škulia, iškū́lė K, Š; R49, M
1. tr. J mušti grūdus iš varpų: Iškūlėm iš stambų dobilus Kp. Kiek šiandien klojimų iškūlėt? Grž. Pamanyk, dvarus (dvaro javus) kultuvais iškùldavo! Rm.
iškultinõ adv.: Kad jau kultum iškultinõ (švariai, galutinai), tai gal ir daugiau sukultum̃ Trgn.
| refl. tr., intr.: Jau baigiam išsikùlti Kt. Jau ir išsikū́lėm, ir išsivarpavojom Rmš. Žiūrėk, jie bus jau išsikūlę, kai mes pradėsim kulti J.Jabl. Tas žmogus kviečius išsikūlė, sumalė, prikepė pyragų BsPIV281. Išsikū́lė anksti Vrnv. Mūs jau, Dievui dėkui, išsikùlta OG416.
2. tr. išmušti, mušimu išnarinti: Petį iškulti N.
3. tr. išnaikinti, išžudyti: Tiek žmonių iškū́lė! Gs. Parnakt lapė tvarte visas žąsis iškūlė Ml.
4. tr. išpurtyti, iškrėsti: Vė[ja]s daug obulų iškūlė Vvr.
5. tr. išvelėti: Toki stori rūbai reikia gerai ant upės iškùlti Ktk. Tai priilsau, kolei visus rūbus iškū́liau Dglš.
6. tr. BŽ76, Šll išmušti, išdaužyti: Pro iškultą langą padvelkė karčių dūmų kvapas rš. Langą išmušti, iškùlti KI150. Atejęs iškuls langus, ir ką tu jam padarysi! Sv. Katras, vaikai, iškū́lėt stiklą? Ut.
| refl.: Kalviui tą gelžį mažumą pastūmėjus, langas su didžiu tarškėjimu išsikūlė LC1887,7.
7. tr. sudaužyti visus: Iškū́lė visus puodelius Rm. Girtas iškū́lė visus sūdus, indus J.
8. refl. S.Dauk ištrūkti, išbėgti.
9. refl. nuvargti besigrumiant: Ir anas išsikū́lė pernakt, išsimenčijo Tvr.
| Parbėgo šuo vakare išsikū́lęs, išnokęs Ds.
◊ gálvą iškùlti neduoti ramybės: Iškū́lė man gálvą su savo plepalais Plt. Pati man ir galvą jau iškūlė už gėrimą M.Valanč. Vaikai man i galvą iškūlė su savo mokykla Krtn. Ìškula gálvą tas anos rokavimas Krtn.
galvà išsikū́lė (išsikū́lusi) vargas apėmė: Nėr išsikū́lusi galvà mokytojų, nėr išpliumpota Šts.
iškùltus šiáudus kùlti veltui, tuščiai ką daryti (kalbėti, rašyti): Darbus jo įvairi žmonės lenkiškai aprašė, todėl ir nenoriu iškultų šiaudų bekulti M.Valanč. Iškultų šiaudų nebkulk VP19.
nukùlti, nùkulia, nukū́lė K; S.Dauk
1. Jnš žr. iškulti 1: Šiaudus sumina, grūdus nùkulia [vištos javuose] Gs. Nukùlti šiaudai KI10. Kūlius, ilginius nukulkitau gerai J. Blogai Balvočiaus mašina benùkula Brs. Nukùlsiu kanapę krašte pamarėsuj (d.) Tvr. Aš nukūliau linelius tėtušėlio jaujelė[je] JD73.
| Kvynai da neišdžiūvę, nukùlti (iškrėsti) da negalės Lkv.
| refl.: Varpinės žolės nusikulia ir paprasta kuliama mašina rš. Kviečiai, atbuli įleisti į mašiną, nenusi̇̀kula Šts.
2. tr. dalį javų iškulti: Jau kiek nukū́lėm (šalinės) ir tik tris karčius pakūlėm Lp. Atrodo, kad šią naktį būtum kaži kiek klojimų javų nukūlęs I.Simon.
| refl. tr.: Nusikū́lė sėklai, tai ligi balkio liko Rdm.
3. tr. primušti, apmušti: Nukū́lė vokiečiai (vokiečių kareiviai) bobą Ėr. Už tokį niekšišką darbą tą vaikpalaikį reikia gerai nukùlti Brt. Pasikėlus kad nukulsiu, tai žinosi, kaip verkti! V.Krėv. Jis gerai nupliekiamas, nukuliamas ir sužeidžiamas yra RBSir31,38. Našlaitelę nugrūdo, nukū́lė (mušdami nuvijo) Tvr.
4. tr. užmušti, nukauti: Šiandien du zuikius nukū́liau Tv.
5. tr. per Velykas kiaušinius mušant laimėti: Su užperiu nukūliau visus kiaušius par Velykas Šts. Sakuoto kiaušio nenukulsi – kietas Ggr.
6. tr. nudaužti, numušti: Kam sušildei juodbėrį žirgelį, kam nukūlei plieno padkaveles? Trg. Lai prapuolas toks kalvaratas su špuolėms nukultoms Šts. Nukulta šaka B.
| Nukùltos kojos Sr.
| refl. tr., intr.: Špūlė ratelio nusikūlė, ir ana negalia paverpti, met šniūrą žemėn J.
| Eik pamaži, nenusikulk kojų! B. Dar didžiaus nusikūliau kojas Sr.
7. intr. greit nuvažiuoti, nujoti: Popiet reiks nukùlt į miestą Ėr. Raiteliai nukū́lė į vakarus Dglš.
| refl.: Gi nusikùldavo raitas Ps.
8. intr. sunkiai nueiti, nupluošti: Važiuosme, kada pėsti nukùlsme tokį kelį Bsg.
9. refl. nuklysti: Nusikūlė nuo kelio Zt. Pačiudu vienudu vėl nusikulsiva Dievas žino kur Blv.
10. tr. nuvarginti: Sirgdami ir kūną nukūlę turim numirti BPII104.
pakùlti, pàkulia, pakū́lė
1. intr. pajėgti kulti: Ta garbė viena, kad mašina, o pakùlti negalia Dr. Nepàkulia mašina, be arkliai nepaveža Ds. Nepàkuliam su ta plerpinyčia (išklerusia mašina) Gs.
2. tr., intr. gauti derliaus kuliant: A daug šįmet pakùlsi rugių? Trg. Girdėjau, pats gerai avižų šiemet pakū́lei Ds. Reik skaudžiai daužti su spragilu, norint gerai pakulti Pln. Šiemet anys nemažai rugių pakū́lė Skdt. Prigėrė miežiai: iš dviejų pūrų puspūrę pakū́lė Š. Buvo apie trisdešimt pūrų rugių pakùlta Ds. Kap šiemet rugiai? Ar pakuliami kiek? Krok. Šiemet šiaudai gražūs, bet varpos nebus pakuliamos Pns.
| prk.: Ot tas tai pakū́lė piningo (daug pelnė)! Up. Važiuok – dovenų pakùlsi! Krž.
| refl. M.
3. tr. truputį iškulti: Pakùlkit kiek avižų kiaulėm Alv.
| refl. tr.: Dėl nuobaigų pasikùldavo šviežių rugių Ds.
4. intr. kurį laiką kulti: Pakùlk už mane rytą, valandą J. Dieną pakū́lę, iškulsime žirnius DŽ.
5. tr. Zt kiek pamušti, padaužyti; išperti kailį: Dabar aš pakulsiu truputį tau nugarą, kad sušiltum rš. Prisigėrė vakar turguj, ir pakū́lė kažkas, dabar vos paeina Kair.
6. tr. padaužti, pamušti: Kad tau perkūnas kaulus pakult, kol tu neini kult! Vrnv.
^ Nenusitikėk vilku raišu, pats kojas nepakūlęs B.
7. tr. užmušti: Turėkis liaušo (kairio) šono, kad mūsų beržai ant kelio nepakùltų Aru49(Zt).
8. tr. sumušti, nugalėti: Pigai ir žodžiu vienu būtų pakūlęs priešinykus savo SPII218. Pamušu, pakuliu karią SD276.
9. refl. sunkiai pavažiuoti: Tai jau nepasikuli, žiūrėk, kai aš inbėgysiu! (sako važiuojančiam rambiu arkliu) Lp.
10. refl. K, Kv kiek pasiausti, paišdykauti, padūkti: Žinai, tebėr vaiku – nebus nelaimės, kad ir pasikuls M.Valanč. Ir aš jums, kaipo vaikams, neginu skrajoti ir pasikulti M.Valanč. Vaikai nora kitas su kitu pasikulti Klp.
11. refl. Lnkv, Skr, Ds, Slk, Mlt, Pg, Švnč apsivaisinti (apie gyvulius): Kumelė pasikūlė su tuom drigančiuku Rs. Kaip tik pasikū́lė, tuoj ramesnė kiauliotė Sv.
◊ gálvą pakùlti įtemptai padirbėti: Galvą ans biškį pakula pakula raštinė[je], i tur penkis litus Dr.
kójas pakùlti apvaisinti: Muderės kojas pakūliau (mano žmona pagimdė) ST545.
parsikùlti, parsi̇̀kulia, parsikū́lė sunkiai pareiti, parpūškuoti: Nebijok, neprapulsiu – atgal namo parsikulsiu rš.
pérkulti tr., perkùlti
1. K dar kartą kulti jau iškultus šiaudus: Parkūlęs vieną stogą ir kitą ir pasėjęs prikultus grūdus Šts.
2. kurį laiką ištisai kulti: Aš párkulsiu visą žiemą javus J.
3. refl. sugesti, išgverti nuo kūlimo: Jų mašina jau persikū́lė Rm.
4. perdaužti, perskelti, permušti: Párkūliau pusiau bliūdą, puodą J. Kiautą neparkūlęs, baltymės nematysi KlvrŽ.
| Galvą perkulti N.
| refl. tr.: Galvą persikulti N.
5. refl. Ak kurį laiką išdykauti, siausti: Pri Matutėnės patalkė[je] iki aušros pársikūlėm Brs.
prakùlti, pràkulia, prakū́lė
1. tr. kiek kulti, truputį iškulti: Rugių duonai prakùlk J. Pyrago prakùlsim Gs. O jūs, vyrai, kaip prakulsite, atneškit man (gaidžiui) lesti Š.
| refl. tr.: Jau prasikū́lėm rugių Gs.
2. tr. mušant paploninti: Teip neišgaląsi, reikia prakùlt Sdk. Prakùlk kirvio ašmenis, matai – labai stori Ds.
3. tr. M padaryti skylę, pramušti: Po tam ana prakū́lė vienam daikte skylę ir išstūmė savo vyrą Aru46(Zt).
| Tilviks atlėkė, su snapu jam kaktą prakūlė JD1512. Kad ėmė kulti lazda, net šonus prakūlė Tvr. Anam galvą prakūlė LTR(Dr).
^ Šutka galvos neprakulia B. Juokas galvą neprakula LTR(Kl). Žodis galvos neprakuls Sim. Kad su manim gulsi, galvos neprakulsi (nieko tau bloga neatsitiks) Žg.
| refl. tr.: Galvą prasikùlti KII33.
| Galvą kur prasikultumei! (toks keikimas) rš.
4. refl. N šiaip taip pragyventi, pravargti.
5. refl. prasilavinti: Praskuls vaikas (ims geriau, lengviau mokytis) Lp.
◊ ausi̇̀s prakùlti įkyrėti: Ausès prakū́lė su toms pasakoms Krš.
prakultà galvà labai ko nors norėti, stengtis pasiekti: Galva prakulta ant mokslo Kv. Ant madnųjų sermėgelių anims galva prakulta LTR(Krtv). Prakulta galva ant visokių niekų Jnš. Anai ant tų išeigų galvà prakultà Užv.
prikùlti, pri̇̀kulia, prikū́lė tr.
1. LL97 daug (javų) iškulti; kuliant ką pripildyti: Prikulta aguonų sėkla džiovinama J.Krišč. Prikūlėm pilną aruodą kviečių Slm.
| prk.: Prikū́lė tokią krūvą vaikų, o nežiūri, kap jie gyvens Rdm.
| refl. tr.: Tas žmogus prisikūlęs javų, pinigų pasirūpinęs BsMtI32. Kad prisikūlė tų kviečių – nežino, kur dėti LTR.
2. primušti, pripliekti, sumušti: Ne kartą jį (piemenuką) prikūlė šeimininkas P.Cvir. Vyras pasigėręs taip prikūlė pačią, kad tris dienas sirgo Jnš.
3. mušant sužaloti, pakenkti: Koja prikùlta – gipsan rinko Zt.
◊ ausi̇̀s prikùlti įkyrėti: Ausis jau prikūlei – gana jau to skaitymo! Žem.
sukùlti, sùkulia, sukū́lė; R, M
1. tr. kuliant sudaryti, gauti, prikulti: Gražūs rugiai buvo – iš kapos po du centneriu sukū́lė Ut. Nuplėšk stogą, iškulk jį ir, ką sukulsi, raitas neškis sėtų Vaižg.
2. tr. iškulti: Dabar gali neversti [pėdų], kol tuos sukùlsim Pc.
3. tr. kuliant sugadinti, sudilinti, sudėvėti: Aną mašiną sukūlė Ėr.
4. tr. R, Ut sudaužyti, sutrupinti į gabalus, suskaldyti: Ans prisitiko stiklinę ir sukū́lė J. Aš ją sukūliau ir, surinkęs tiktai gražiausias daleles, sudėjau jas į daiktą Ašb. Ir sukūlė uzbonėlį KlvD191. Tu sùkuli jau kelintą stiklinę Ds. Aš tau pypkę sukulsiu, tabokėlę išbersiu JV287. Ledai sukūlė juodą laivelį RD77. Visus puodus par savo nezgrebnumą sukū́lė Slnt. Išritino visus kiaušius iš lizdo ant žemės, visus sukū́lė PP11. Ta, sukūlusi sklėnyčią, pylė vandenį ant galvos jo BPI356. O ans molio sūdas, kuriame buvo virta, bus sukultas Ch3Moz6,28. Kaip puodą puodžiedžio sukulsi anus Mž506. Sukuliu eldiją SD321.
| Sukulti grumtus N. Stiklo neišgersi, pilvo nepripilsi, galvos nesukùlsi JD1323. Su tuo kūju sukūlusys bokštą S.Dauk.
| refl.: Nukrito nu stalo torielka i susikū́lė Slnt. Visi grobstantys ir vagantys susikūlusio laivo daiktus M.Valanč. Laivas susikūlė į uolas rš. Laivui susikūlus, bene glemžei pajūrė[je] išmestus turtus? P. Bliūdas susikū́lė J. Iš tų penkių kiaušių dar du susikū́lės Užv.
| Traukiniai susikūlė rš.
| prk.: Laimė kaip stiklas – greitai susikulia Sim.
5. tr., intr. sutrenkti, mušimu įskaudinti, sužaloti: Į sprandą sukū́liau, ir tiek Šts. Sulupė, sukū́lė pačią Lp. Sukulti norėjau aną, t. y. užtikti par pečius J. Nukritau žemėn it pelų maišas. Šoną baisiai sukūliau BsPII13. Kūlė anas, kūlė – čysta poną sukū́lė (ps.) Lz. Ei tu, žvirbli, pulsi, uodegą sukulsi! JD1450. Subukinu, sukuliu burną SD198. Sukultas ir sumuštas esmi lyšnai Mž469. Jis mūsų nusidėjimo dėlei tapo išronytas ir mūsų griekų dėlei sukultas BPI347. Stojos po jų suraišiotas, sukultas ir suvalkiotas SGI77. Akmenimis sukūlę BtMr12,4.
| Eik pamaži, nesukulk kojų Kvr. Viešpatis … dienoje narso … sukuls galvą (nubaus) daug giminių Mž457. Tu ištinki visus mano neprietelius į jų veidą ir sukuli dantis Dievo nesibijančiųjų brš.
| refl. tr., intr.: Kuris puls ant to akmens, susikuls BtLuk20,18. Erelis išsikėlęs paleido, ir vėžlys ant uolomis susikūlė S.Dauk. Išpuolė uodas iš ąžuolėlio, susikūlė galvelę (d.) TDrV140. [Tarpdury] nepamatė vienas antro ir gangreit galvomis susikūlė rš. Eik pamažu, nesusikulk kojas M.
^ Aukštyn lipi, kad labiau susikultum KrvP(Ps). Nuo aukščiau pulsi, labiau susikulsi PPr271. Kas aukštai nosį kelia, tas į adveriją susikulia PPr257.
6. tr. daužant suguldyti (augalus): Ledai rūtas sukū́lė LB46. Javus ledai sukū́lę; javai ledų sukùlti KII296.
7. refl. susipešti, susimušti: Nei iš šio, nei iš to susikū́lę, ir dar̃ sėdi kalėjime Krok.
8. tr. nugalėti, sumušti: Pone, tava dešinė sukūlė (sudaužė) neprietelius BB2Moz15,6. Piktas tarnas … bus sukultas VlnE135. Tu sukulk velno piktybę Mž53. Teikis sukult dūšios prieštarnykus PK137.
| refl.: Šitais tad žodžiais … sukultis gal paklydimas pelagijonų DP606.
9. tr. užmušti, nutrenkti: Kad tave perkūnas sukultų! (toks keikimas) BzF57.
10. intr. suvaikščioti, suplūkti: Dėl svetimų reikalų sukūliau penkis kartus į miestą Skdv.
11. tr. susukti sviestą, kastinį: Sušildydavo tą grietinę, sukùldavo, ir kastinys pasidarydavos Akm.
◊ kójas sukùlti nueiti toli ir be naudos: Be reikalo kójas sukū́liau, o neradau daktaro Šts.
sukultà širdi̇̀s (dvasià) nusižeminęs: Visi šeši, pilni sukultos dvasės bei tikėjimo, meldė Ns1832,6. Aš skundžiuos su gailinčia bei sukulta ir pakarna širdžia brš.
užkùlti, ùžkulia, užkū́lė; M
1. tr. uždirbti kuliant javus: Su tuo matoru nemažai užkū́lė Gs. Kas užkùlta, reikia atiduot Bsg.
| refl. tr.: Ažsikū́lė bent kelius maišus Skp. Užsi̇̀kulia grūdų, duonos netrūksta Skdt.
| Darbininkus užsi̇̀kula (eidami patys kulti, užsidirba), kūlė nebrangiai ir teatseita Vvr.
2. refl. užtrukti bekuliant: Prieš šventę tai kiek ilgiau užsikū́lėm Ds.
3. tr. užmušti: Baudžiaunykai, sako, savo piktą poną kultuvais užkūlę Grž. Tiek metų, ir niekas jo (šunio) nebeùžkulia – reikalingumo jis čia nereikalingas Rm. Žmogus … ažumušė vilką, o po tam ir lapę užkūlė BM35.
| refl.: Kad kiek, ir būčiau užsikū́lęs Šl.
4. tr. nuvarginti, užkamuoti: Ažumuštas, ažkùltas – kurgi… vienas in tiek žemės Dbk.
| refl.: Nuo karščio visos karvės ažsikū́lė Vj.
5. tr. BŽ169 pagardinti valgį riebalais, grietine ar kuo kitu, pramesti, pradaryti, užtrinti: Būdavo, nusipirks lašinių, užkùldavo bulves, tai ir atsivalgyti negali Srv. Darbymety nešykštėk įsnaujos barščiams užkulti Jnš. Be meisos virti, tik su užkulu užkulti̇̀ batviniai Užv. Šiandie paskutine spirgiuke bulbas užkū́liau Ar. Ar aš jam neišviriau su pipirais barščių, ar aš jam neužkūliau baravyko kotu (d.)?! Pns. Lašinių anys jau senai nebeturi – viralą užùkulia kanapių pienu Dkk. Namie ir žvakigalio užtenka putrai užkulti J.Jabl(Sln).
^ Su gražumu barščius neužkulsi Šmk.
| refl. tr.: Mėsos nebeturim nė barščiam užsikult Srv.
◊ ausi̇̀s užkùlti galvą išūžti, iškvaršinti: Tie visokie barniai, rietynės man ir ausi̇̀s užkū́lė Užv. Motūzėnė ausès mamai užkùls su savo kalboms Krš.
giltinė̃ užkū́lė barščiùs mirė: Ir tu pasensi, jei giltinė barščių neužkuls NžR.

2 tvérti, tvẽria, tvė́rė KBII162, K, Š, DŽ, NdŽ, FrnW
1. tr., intr. R, MŽ, N čiupti, griebti (rankomis, dantimis, nagais ir pan.), stverti: Vilkas i žmogų tvẽra už gerklės Rsn. Tvérk vieną paukštį už kojos Varn. Kap pakelia [arklys] galvą, tai až gerklės tvẽria [vilkas] Grv. Tujau vyrams tvẽra už kenklės, nėko nelauka [šuo] NmŽ. Šunukas pamatė – tvė́rė už piršto Krg. Kaip išnerščia, tai anys (lynai) alkani, tada tvẽria, kas papuola Ob. Netvérk iš rankų, pati paduosiu Upt. Pagalį vyriausia tveria į nagus S.Nėr. Jaunoja tveria samtį, to boba neduoda LTR(Ds). [Burdamos merginos] bėga ir glėbiu tvẽria visus baslius Jdp. Tvėrė tad už kišeniaus, žiūri, kad pinigų netur BsPIII291. Už rankelės tvė́rė, į seklyčią vedė JV184. Svirnelę vėriau, rankelę tvėriau: – Ar žadi pasigauti, ar žadi mano būti? KlvD62. Tvérk prie ragų, kišk į kulboką tinginį žalį K.Donel. Vilius tikrai tveria už durų rankenos I.Simon. Ji (lapė) tik sučeksėjo iltimis, tvėrė gaidį už pakarpos ir nusinešė per miškus ir kalnus A.Vaičiul.
| prk.: Lauke šąla: už ausų stipriai tveria KlK21,70(Jnš). Žiemelinis vėjas ima gnaibyti nosį ir skaudžiai tveria į pirštus I.Simon. Šaltis šio novemberio mėnesio pradžioj mus su vienu sykiu smagiai pradėjo tverti Kel1871,185. Piktosios notrės, Dieve saugai, kap ugnia ažu širdies tvẽria Dgp.
| refl.: Tvẽriasi kur pirktinis [rankšluostis] Jdp. Ir ašiai tvė́riaus šaukšto ir gulau kisieliun Ob. Anksti rytą kelias, už kančiuko tverias LLDII396. Karalienė abiem rankom tveriasi už širdies, pašoksta, perbėga vieną kitą kartą per kambarį I.Simon. Tačiau kol kas Lietuvos žmonės vis kažko laukia, ginklo nesitveria V.Myk-Put.
| prk.: Mylimieji mano vaikeliai lietuviai nebeklauso mano balso ir žabangos[na] lenda. Meta mano kalbą, ė svetimų tvẽrias A.Baran.
^ Nors peilio tvérkis! Ds.
ǁ J liesti, čiupinėti: Kai tveri̇̀, skauda, tai tau rodos, – guzas yra, o tę – nė neraudona Jrb. Čia skaudą – jis vis tvẽria Jrb.
2. tr., intr. kibtis, kabintis, norint išsilaikyti ar ką sulaikyti: Tvérk už uodegos, tai išlaikysi Snt. Nebuvo kada arklys ažu snukio tvẽria Ds. Tvė́rė žirgui už kamanų (d.) Grš. Kaip tvė́riau už rankos, kaip suspaudžiau – tuoj paleido Dbk. Tvė́rė až rankos [vagiantį berniuką]: – Ar padėjai, kad emi!? PnmR. Tą senį tvért, tas oran [išbėgo] ir ant mišką davės Svn. Ir vis regėjos, kad kažkas tveria ją už nugaros A.Vien. Tvėrė jį vienas, tvėrė kitas, norėjo sulaikyti rš. I teip tvérsi, i teip tvérsi, vis tiek neišlaikysi: ans (ungurys) pabėgs Prk. Ta kripė sprūdo, jis už tos vielos tvė́rė ir nutvėrė (elektra nutrenkė) Jrb. Nuo žirgelio puoliau, už ievelės tvė́riau JV163. Onytė skęsdama marių kranto tvė́rė (d.) Pnd.
| refl. tr., intr.: Mano vyras kaip šoko jį (vagį) tvértis pro duris: – Kam muši senesnį žmogų, kam muši! Kp.
^ Skęsdamas ir britvos tvẽrias An.
ǁ intr. prk. remtis, pasitikėti: Aš drūtai tveriù į jumis, nes tik pry žvakės gal naktį matyt MitII334(Prk).
tvertinai̇̃ adv.: Yškiai ir tvertinai tur būti išreikštas išpažinimas MT208.
| refl. N: Jis tavimi gal tvértis KI582. Duok, kad į tave tikėtų, tavim tvertisi galėtų brš. Tavo, miels Jėzau, krauju aš tveriuosu brš. Tveriuos aš tuom žodžiu brš.
3. tr. NdŽ godžiai čiupti, griebti, norint gauti, įsigyti (ppr. prekių).
4. tr., intr. imtis ko, griebtis ką daryti: Imk drąsiai, tverk, nesibijok R96, MŽ125. Jis toks apuokėlis – nedrąsiai tvẽria [darbo] Smln. Kada nutrūkę nuo kolūkio darbų savo tvẽria Adm. Visi gi tvẽriam žiūrėt televizorių Adm. Bijau ir sustikt, tvẽria lojot Svn. Liuobu tverti gerti, jaunesnis ka buvau, pasenęs nebtveru begerti Šts. Anas geria, ale i tvẽria (daug dirba) Klt.
^ Gerk ir ūkę tverk VP16.
| refl. tr., intr.: [Dėdelė] susirūpino, kurio darbo pirma tvertis A.Vien. Reikia, kad mokslo tvertų̃s arba kad darbo Kp. Mato, kad jau anas našlaitis ir labai geras, tvẽrias darbo Rk. Anksti rytą kėliaus, už darbelio tvėriaus (d.) Skp. Jau pabaigęs mokslus turi ką nor tvértis Vrt. Daug senių tveriasi mokyt vaikus, o vaikai, tris žiemas mokyti, sudėt literų nemoka O. Atgijo mūs viršininkas ir su visa energija tvėrėsi prie taisymo V.Kudir. Lietuviai pradėjo susiprasti, patys labiaus ėmė tvertis už amatų ir pirklystės TS1900,6-7. I nugarą skauda, i skrandį skauda – nežino ko tvértis visai Slv. Jis tebestovėjo, nežinodamas nei ką sakyti, nei ko tvertis rš.
| Širdis tvė́rės mušti Ck.
| Kai nemokytas, tai vis žemės tveri̇́es – ari, kasi PnmR. Bus da šalčio, ba špokai yr, ale avilėlio (inkilo) da nesi̇̀tveria (nesirūpina krauti gūžtos) Ob. Atgrubnagis darbo nesi̇̀tveria Tr. Lietuvoje yra tokia daugybė šelptinų kultūros reikalų, kad ir nebeišmanai, kurio galo pirma tvertis A.Sm.
5. tr. Lkš drausminti, barti, čiupti: Aš vis tveriù i tveriù jį (vaiką) Snt. Ta jo pati jį gerai tvė́rė Jrb. Ką čia baus, ką čia tvérs – visi tokie Rsn. Aš piemenį kad tvėriau, tai tvėriau! Gr. Kaip jy man tvė́rė – išlojojo, iškiauliavojo – išplėštakė toky Svn.
6. intr. staigiai siausti, apimti: Ugnis išsimušė ir taip smarkiai aplink save tvėrė, kad visai negalima buvo čia esančius tavorus gelbėti LC1883,2.
7. intr. Antz, Aln suimti (apie ligą): Liga vis macniaus apninka, tvẽria KI59. Peršlapau kojas, ir tvė́rė gripas, dvi savaites pragulėjau Svn. Gal jau uždegimas tvẽria – karštis tik pilia, galva sukas PnmR.
◊ ši̇̀rdį (už gerklė̃s, už paširdžių̃, už širdiẽs) tvérti labai jaudinti: Atsisėdi, dainiuo[ja] – jug pačią ši̇̀rdį tvẽra Sd. Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria, vat teip linksmina dūšią, ažù širdiẽs tvẽria A.Baran. Kai užgiedojo, tai tik už paširdžių̃ tvẽria Skr. Ji dainuoja sau viena, tačiau ir mane tai stipriai tveria už gerklės I.Simon.
2 aptvérti, àptveria, aptvė́rė tr.
1. KŽ apimti (ranka, pirštais), apgniaužti: Obuolį ranka aptvérti Rtr. Jau savo kamuolį vos ranka aptvėrė, o ans kamuolys vis rastam didume liko LTsIV632.
| refl. Rtr.
ǁ sutalpinti: Upė Neckar į Reiną tekančioji, didei siaučia, negalėdama daugumą vandenių aptverti LC1883,2.
2. R, MŽ sugauti, suimti, areštuoti: Sugautas, aptvertas, pagriebtas kalinys R162, MŽ214.
3. apsiausti: Visas [liepsnos] išsimušimas buvo aptvėręs tikt mažą vietą Gmž.
4. aprėpti: Jo pažintis daug àptveria, aptenka KII252. Vislab aptverianti̇̀ išmintis KI47.
5. protu suvokti, priimti, įsisąmoninti: Dievo kantrumas bei lengvybė ir jo kūdikiams neaptverama yra prš.
| refl. tr.: Kaipo yra pasisavinamos gėrybės Christaus: tikra viera, kuria kiekvienas iš širdies išpažindamas tas gėrybes apsitvėrė MT34.
2 įsitvérti, įsi̇̀tveria, įsitvė́rė
1. tr., intr. įsikibti, įsikabinti norint išsilaikyti ar ką sulaikyti: Laikosi abiem rankomis įsitvė́ręs turėklų DŽ1. Įsitvérk karčio, vaike, kad nenulėktum nuo arklio Š. Jis varė arklį, įsitvė́ręs pavadžius NdŽ. Po truputį eina geryn, įsitvė́rus lovos jau pavaikšto Krs. Pirmąvakar atėjo įsitverdamà adverijų Slm. Vaikas, įsitvė́ręs už močios andaroko, ėjo iš paskos verkdamas Skrb. Kišenėn įsi̇̀tveria [vaikas] tėvu[i] ir rėkia, kad duot saldainių Svn. Tvoros įsitvė́ręs, su lazdute, tai da paeina Ln. Į tą stalą šitai įsitvė́ręs laikęs[is] Plng. Per lieptą žydas avį veda insitvė́ręs Pnm. Instver̃s kokią mergą ir vedžiojas Adm. [Ginklų] vietoje kas lazdą, kas botagą, kas linų pluoštą įsitvėręs turi LTR(Pnd). Įsitvėrė velnias, tąso – nėr baisiau Šmn. Šok gėręs, šok negėręs, šok mergiotės įsitvė́ręs (d.) Krs. Žmonės tegalėjo eiti tik po du susikibę ir į tilto pakraštį įsitvėrę prš. Sausa buvo, dobilai neįsitvė́rę žemė̃s (nesudygo) Ob.
| prk.: Na, kažno kokios kalbos dabar įsitvérste?! Sl. Tuomet jie lengvai galėtų įsitverti gyvenimo A.Sm.
2. paimti (ranka): Ąsai – rankelės tokios insitvért intaisyta Rš. Kultuvės būdavo padirbtos tyčiom, tep įsitvért čianoj Slm. Botagas su raudona papliauška, botkotis lendrinis, oda aptrauktu drūtgaliu rankai įsitverti M.Katil.
3. tr. imtis ko, griebtis ką daryti: Pašoko kiekvienas, kokį darbą bebuvo įsitvė́ręs rš. Dabar čia ir gyvena [Andrius] nieko neįsitverdamas, niekam nesiryždamas P.Cvir.
4. įsikurti, prasigyventi, susitvarkyti: Nusipirkom gyvolių, įsitvė́rėm i gyvenam Vlkš. Žmogus, kuris nor išgerti, negali namų įsitvérti (d.) Šmn. Gal toliau ir insitvers Antz. Dabar jau insitvė́rė ir anys Ds. Jūsų ir žemės daugiau, ir negalit insitvért Užp.
| Įsitverti šiame pasauly[je] Qu362.
◊ bámbos įsitvė́rus nieko nedirbant: Jų Petras eina perdien bambos įsitvėręs, tai ir darbas Ds.
į ši̇̀rdį įtvérti padaryti įspūdį, sujaudinti: Tas žodis į mano ši̇̀rdį labai įtvė́rė KI64. ×
(kieno) padálkų įsitvė́rus
1. neatsitraukiant (nuo ko): Laksto Janės padálkų įsitvė́ręs Ps.
2. aklai klausant (ko): Negi jis ką žino, vaikšto bobos padálkų įsitvė́ręs Ps.
2 nutvérti, nùtveria, nutvė́rė Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Q27, SD1129, SD78,388, H, H171, R, MŽ, Sut, N, M
1. tr., intr. nučiupti, pagriebti (rankomis, dantimis, nagais ir pan.): Šuva nutvė́ręs už kelnės dantimis duskina J. Iš nejučių nutvérk J. Plaukų nutvėręs traukau R187, MŽ248. Nutvė́riau tą šunį už sprando, laikau aš jį Pšš. Už pentinų arklį nutveri, ka kaustai Klm. Anie jau nora mun už apkaklės nutvérti Als. Gaspadinė nutver̃s už kudlių [vyrą] ir veda Žl. Toks vėjas namą kilo[ja], lyg kas būtų jį už kampų nutvė́ręs Rg. Avį paleisk, o aš nūtvérsu, kaip parlėks Lkv. Nùtveri, paspėji pagaut [bitę], tai kitos nepuola tada Kvr. Kas tur bitis savo kieme arba darže, tas spietlių savo tur nutverti ant savo gruntu S.Dauk. Žuvį nū̃tveru, nū̃tveru, ana vis mun iš rankų pasprunka Pln. Kojas an suolo užsikeldavai, ka koks vaiduoklis nenutvértų Slv. Va, katinas neseniai nutvė́rė [žiurkę] Sk. Vištą nutvė́riau: sparnai šlapi, papilvė šlapia – nuo tų ančiukų Jrb. Nutvė́riau už barzdos seniaus tokio ir pakračiau Varn. Už kaltūnų nutvė́rė i gerai aną pamokė Škn. Ana už pečius nutvė́rė aną ir įvilko į tą kamarą Dr. Papykus aš kad nùtveriu [prausiamą vaiką] už kaklo, kad palenkiu Mžš. Motriškė buvo jam nutvėrusi už skverno ploščiaus S.Stan. Ir nutvėrė ranką jos, ir pametė karštinė (drugys) ją BtMt8,15. Nutvėrė tada ranką kūdikio ir tarė jop Ch1Mr5,41. Nusidėjimas tada aba neteisybė sugauna, nutveria ir suriša piktadėją SPII159. Ir nutvėręs veršį, kurį buvo pasidarę, sudegino Skv2Moz32,20. Kas būtų iš jūsų, kurs, turėdamas vieną avį, o ir ta inpultų subatos dienoj šulnin, o nenutvertų jos ir neištrauktų? Ch1Mt12,11.
| prk.: Ką čia da nutvė́rei (išgirdai)? Lk. Gal kur netoli, bet kad nenùtveri (negali prisiminti) Kvr. Telžk kokį žodį nutvė́ręs, nepasiduok Krš. Nepiktžodžiauk, idant V. Dievas už žodžio nenutvertų ir neišpildytų tavo geidimų brš. Visus mano žodžius, kuriuos aš tau sakau, tus nutverk (pabraukta priimk) širdžia ir priim juos ausimis BBEz3,10. Nė vieno šlako malonės negalėjo nutvért savimp DP396. Kurių tiektai atleisite griekus, atleisti bus jiemus, kurių tiektai nuotversite, tų bus nuotverti Mž589.
^ Už uodegos niekada žuvies nenutvérsi Jrb. Apsidžiaugė, lyg velnią už uodegos nutvėręs KrvP(Vlk). Nutvėrė kaip šuo ožką LTR(Rs). Ne ausys, ne ragai, nenutversi susiperdus Šts. Dantys kaip vilko – ką nutvėrė, neišleis KrvP(Rk). Nelipk aukštyn, kiti nutvers už kojos VP32.
| refl. tr. Sut: Ta lapė ir vėl capt jį nusitvėrus sau neštis Sln. Veizu – vieną avikę vilkas nusitvė́rė LKT115(Up). Tai tuo pavijo, nusitvė́rė, da antausių davė Nm. Ik Enskys, iš papykio beržinį pagriebęs, Slunkiaus irgi Pelėdos šonus skalbti pradėjo ir po tam, plaukų nusitvė́ręs, išmetė laukan K.Donel. Nusi̇̀tveras putbalą (kamuolį) i leka [krepšininkas] par aikštę Krš. Anų troba užsidegė, mama nusitvė́rė už galvos, o sunki buvusi, – i paliko vaiko žandeliai juodi Yl. Kaip iš lovos atsikeliu, ant rankų vaiką nusi̇̀tveriu JV839.
| Vaikiai mergaites liuob nešios į lauką nutvė́rusys Pln. Jie (žvėrys ir paukščiai) ne tik rėkė ir dainavo, bet ir šoko, kas ką nusitvėręs A.Vaičiul.
| prk.: Reikia … nusitverti lietuviškumo LTII381. Mano raštuose nėra nieko tokio, už ko galėtų nusitverti ir pagaląsti savo dantis visokie kritikai, recenzentai J.Balč. Paskui Kepleris nusitvėrė visomis keturiomis už Koperninko teorijos Blv. Kodėl bažnyčia nusitvėrė pamaldose numirusios kalbos (lotynų)? Blv. Tuos žodelius savo tėvo aš tikrai nusitvė́riau ir, kol gyvs krutėsiu, kasdien paminėsiu K.Donel. Žodį pagaunu, žodžio nusitveriu R38, MŽ51. Nusitveriu tėviškės, pasiliekmi pri tėviškės savo R23, MŽ30. Važiuotum čia dirbtų, kad jūs te miesto nusitvė́rę Slm.
^ Nusitvėręs kaip velnias savo močią PPr288.
ǁ tr. apkabinti: Klišis su bjauriais sopagais Pimę nutvė́rė, o Kairiuks aps’avęs kurpes Tušę pagriebė ir lietuviškai ant aslos šokdami spardės K.Donel. Ir jis (kareivis) savo žmoną nutvėrė į glėbį taip drūčiai, kad ji net spigtelėjo iš laimės A.Vaičiul.
ǁ refl. tr. prk. susistabdyti, sulaikyti: Jau ji tokia pleškatainė: ka tave nusitver̃s, pusę dienos laikys pasistačius Jrb.
2. tr. įsikibti, įsikabinti norint išsilaikyti ar ką sulaikyti: Aš būč šokus pro langą, o duktė nutvė́rė LKT319(Ant). O Danielas juokėsi ir nutvėrė karalių, jeib neįeitų BBDan14,18.
| refl. intr., tr. Kv: Ji nusitvėrė už tvoros, kad neišvirstų J.Balč. Abiem rankom nusitvė́riau už sesers NdŽ. Tik spėjau už [ratų] krašto nusitvért, būčiau išgriuvęs Grž. Ka joji, nusitverk už karčių, ka nenukristumi Pln. Gaspadorius nusitvė́rė tam arkliui už pavadžio BM156(Jnšk). Galiu vaikščiot tik nusitverdamà Prn. Jisai beskęsdamas į jūrių kraštelį, jisai nusitvėrė žaliąją ievelę StnD3. [Viešpats] nuogas ant kryžiaus ižpėlotas, medžio abiem rank[om]u nusitvėręs SPII230.
^ Rėkauja kaip girtas, tvorą nusitvėręs TŽV599(Al). Jei bijai, nusitvérk už „bijau“ (juok.) Šv.
ǁ refl. tr., intr. prk. pasiremti, vadovautis: Jaunas nusi̇̀tveri už myliamo, o senas už ko nusitvérsi, ka ne už Dievo Krš. Nemimielas svietas živatui verksmingam, nėr ko nusitvert žmogui sielvartingam KN16. Eina į bažnyčią tankiai, meldas – už ko nusitvérsi senas?! Krš. Atstok nuog pikto, o gamtos nutvérkis DP36. Jūs turit poną savo Dievą sekti, … jam slūžyti ir jo nusitverti BPII310. Nusitverkiat šarvą Dievo, idant galėtumbit atsispirti hadyną piktą VlnE121. Nuositveriu nuog to, idant kas manęs ne aukščiaus laikytų, neng jisai mane regi VlnE36. Dievas … užžiebė mūsump tikėjimą, kuriuo sūnaus nuslūžijimą nusitveriame ir gėrybes jo sau pasisaviname MT81.
3. tr. paimti, suimti, apimti (ranka, pirštais), apgniaužti: Jau su ranka buvau nutvė́rus raut lauk tą žolę Smln. Rankelę mergučei išmušė, nė peilio nenùtveria, duonelės nenuriekia Skr. Čia da mėsos prie kaulo nėr, o tę jau gali nutvért Jrb. Spenys įlindęs į tešmenį, kai tik gali nutvért Jrb. Nùtveri pėdą eidama i neši į eilę Krž. Taigi nutvérk rykus, kurie tam yr padaryti, o mėžk greitai ir linksmai pakvipusį skarbą! K.Donel. Tokiam duok nutvė́rus kačergą kaip šuniui Srv. Kelkitės, vyrai, … spragilus reikia nutvert KlvD276. Prūsų jaunimas pasikelia, už kits kitą ginklus nutvera RD194. Nutvė́ręs akmenį šveitė galvon Skdt.
nutvertinai̇̃ adv.: Jisai kalaviją davęs šviestų (orig. šviestu) nutvertinai CII586.
| refl. intr., tr.: Nusitveriu kokio daikto B177. Turėjo lazdinę nūsitvė́ręs Jdr. Tas Antonas mūso lazdą ranko[je] tokią nusitvė́ręs Pln. Nėra šaukšto nusitverti, nė vieno bliūdelio LTR(Kp). Nusi̇̀tveri i kuli su spragilais Pžrl. Šiaudus i krausi teip: an kestėms padėsi i tujau nutvérsys už galus Gršl. Už to stalelio sėdi jauna panaitė ir nusitvėrus siuvinį siuvinėjo BsPIII25. Kaba svirne kančiukėlis, aš jį nusitvérsiu JV951. Stovėjo žalnierukas, pūčką nusitvėręs, kardu pasirėmęs KlvD230. Lovys [duonai minkyti] iš drūkto medžio iškirstas, pri galo tokios rankos nusitvérti End. Antras galas to buomo yr smailus, kad būtų nusitvért už jo Vl. Šitas kotelis smagus nusitvert Snt.
4. refl. žr. 2 sutverti 5 (refl.): Vesas tą pačią į bažnyčią už ranką nutvė́ręs[is] Dr. Ant galo pamenu, jog ir mūsų broliai latviai norėtų, idant lietuviai nusitvėrę už rankų latvių eitų kariauti maskolius A1884,3(J.Šliūp). Su brolužėliais namo parėjau, už baltų rankų nusitvérdami JV122.
5. tr. atsitiktinai pačiupti ko kiek: Skrisdama paukštytė pro šalį nutvėrė žiedą ir nešas LTR(Ds). Te kokių bulbų nutvė́ręs [pavalgai] Kvr. Jei nutvérsi kokių silkelių, tai jau labai sotus Šmn. Aš tai neposnykauju: kad tik nùtveriu šmotą mėsos, ir suvalgau Svn. Ir vaišina kas ką nutvė́ręs Bsg. Gert, būdavo, ką nutvėrus, paduoda Ps. [Kilus gaisrui] norėjo nutvė́rus išsinešt, ką pagriebus Pl. Eisiu į dvarą, gal gausiu ką nutverti suėsti DvP30. Vogdavo viską, ir vištas, ką tik nutver̃s Skp. Gera būtų mergiotė, tik džiauna, ką tik nutvėrusi LKKXVII24(Sml). Ką tik nutvérdamas pardavinėja Srv.
| Čigoniotės, čigoniokai tai jie eina visur, par kaimą lekia, vienas tą nutvė́rė, kitas tą nutvė́rė Kp. Į pirštą įsipjauni, po stalu voratinklių ieško, uždeda i užriša škurlį kokį nutvė́rę Gdž. Kokį [medžiagos gabalą] nutvérdavau, tokį išsiuvinėdavau PnmŽ.
| prk.: Progą nutvė́rė tą preikšą atsivesti Krš. Kiek nutvérdamas laiko, kraunu malkas pavietin Krs. Nutvėrusios laisvesnę valandėlę, čia susėda užkąsti ir pačios virėjos rš.
^ Ką nùtveru, su tum duru Krš.
| refl. tr.: Teip valgyt noris, o nėr ko ant greitųjų nusitvért Skrb.
ǁ atsitiktinai gauti, įsigyti: Einu į turgų – gal kiaušinių nutvérsiu Mžš. Klumpelį kame tu rasi nutvérti turguo, nė būti nebuvo End. Jei pri krautuvių stypsotumi, gal ką i nutver̃tumi Krš. Kad avižienių kruopų nutvérsiu, padarysiu kysielio Skp. Kur nutvė́rei tiek pinigų? Jnšk. Siuvėjas tiko žmonėms ir jis greit ką nutvérdavo (gaudavo darbo) NdŽ.
| refl. tr.: Kai rublį nusitveria, geriau pavalgo Ps. Gerą gyvolį yra sunku nusitverti Lkž.
6. tr., intr. imtis ko, griebtis ką daryti: Ką nùtveri pirmiau, tą daryk Jrb. Dirbo ką nutvėręs, tiktai to nusitvėrimo nelabai kas buvo J.Balt. Duoną nùtveria riekt, po tam ir viralą srebia K.Donel. Paskui nutvė́rė gydyt, gerai gydė Erž. Alvydukas kad nū̃tvera purtinti vežimuką, tai net vaiko galva laksto į šalis Lkv. Sunkius darbus taip nutvėriau, kai[p] kitos mergytės RD1. Kad jie tik pabandys, tai jie paskui su džiaugsmu tą darbą (bitininkystę) nutvers LC1883,21. Kalbėt tai galo nėr, tik kalbą reikia nutvért Pnd. Ale ka dabar teip stačiai nutvė́rėt [pasakoti] Pš.
^ Nutverk darbą ne šventoms, bet šiokioms dienomis ST623.
| refl. tr., intr. DŽ: Nusitvérk darbo, nevalkiokis be darbo J. Darbą prademi, nusitveriu darbo R22, MŽ29. Nusitverkis ką MŽ. Jis labai darbų nusitvėrė N. Seniau nė tų pabrikų nebuvo, nė nieko, o visi darbo nusitvérdavo Akm. Negražu dykam valkiotis, galėtum kokio darbo nusitvert Ps. Namie ji taip pat nelabai ką nusitverdavo rš. Pačio[je] sveikato[je] merga, pačio[je] gražumo[je] – any darbo nenusitver̃s! Mžš. Žoliauju žoliauju kiaulei, nei kada darbo nusitvért Skr. Per tuos paukščius tai nieko negali nusitvért Slv. Kai nemiega, ką gi nusitver̃s – geria Ėr. Nūsi̇̀tverias jiejai (vyrai) rūkalo i dirbas Grd. Prie alaus ką gi nusitver̃s: balsą turėjo, tai maliodijas ir vedžiodavo Krs. Vis protingai, vis pamaži nusitvérkite darbus K.Donel. Po tėvo mirties jis nenusitveria kito darbo, tik trankosi po gatves J.Balč. Minutės be darbo nepabus, vis ko nors nusitveria, juda ir juda! J.Balt.
| Ale kokia [daina] čia dar nusitvért Plv. Anksti rytą atsikėliau, dainuškėlę nusitvėriau LTR(Pn). Per tą susirinkimą jis ją nusitvė́rė (ėmė kaltinti) Jrb.
7. tr. R129, MŽ170 užklupti, užtikti: Nutvė́rė bevagant obūlus Kv. Ir aną nutvė́rė su tais kailiniais Žeml. Samagoną nutvė́rei i nudyžk teip, ka nenorėtų Trg. Neimk iš torielkos paskutinio kąsnelio, be par mergas nutvers LTR(Ob). Nenutvė́ręs negi gali pasakytie Skp. Sako, nutvérsme parduodant a papjaunant – sausas nebišeisi Mžš. Vartai̇̃ tave dar niekados nenutvė́rė K.Donel. Vieną sykį nutvėrė jį tėtušis darže ropes beraunant LzP. Bet aš tave perspėju: jei nutversiu vagiant, pasielgsiu kaip su vagim J.Balč.
| prk.: Karas čia muni nutvė́rė, atsivargau Krš.
ǁ sugauti, suimti, areštuoti: Kai jį nutvė́rė, viską iš padugnių išrinkinėjo Skr. Jauni policninkiukai, nėko nenùtvera kuliganų Krš. Čia Liebų buvo nutvė́rę, nu ką čia žmogus padarys Gršl. Antrąsyk ka nùtveria [knygnešį], da toliau nuveža (ištremia toliau nuo pasienio) Bt. Jie turėjo ateit ir jį (Jėzų) nutverti, idant jį padarytų karaliumi VlnE51. Nutvėrė jį žydai PK160. Tuomet jie ieškojo jį nutverti, bet jis ištrūko jiems iš rankų SkvJn10,39.
| Paskui jį nutvė́rė (pasodino) į kalėjimą Jrb.
^ Bepigu būt vogti, kad nieks nenutvertų LTR(Šll). Nenutvė́rei – ne vagis Jrb. Namų vagis sunku nutvért JT295. Nùtvera vagį i malagį Yl. Nūtvérčiau ir už bambai pakarčiau Krg.
ǁ Lkv prk. nustatyti, išsiaiškinti: Daktaras nutvėrė ligą, bereik pagydyti Šts.
| Su daktarais prasidėk, šimtus ligų nutvérs (išras) Krš.
8. tr. gauti, susirasti: Laiminga ta motriška, kur muni jau nutvė́rė Yl. Kad ir seną bobą nùtveria, vis tiek ženijas Pnd. Kvieslį atsivežė ir savo svočią kubilo drūtumo. Kur jie tokią drūtą ir nutvėrė? Skrb. Ateikit popiet, Lukinskienę maž nutvérsiu Slm. Iš kur tu tokį dainininką nutvėrei? J.Bil. Sakau, dabar mergos – tai tik ir težiūri, kaip kokį vyrą sau nutverti J.Paukš.
| refl. tr.: Būtų nors kokį senį nusitvė́rusi, vis lengviau kaip vienai Krš. Tokią lutelę nusitvė́ręs, a geresnės neranda mergos Rdn. Aš kalta, kad nusitvėrei ubagą vyrą?.. I.Simon.
9. tr. užgriebti, užkabinti: Vasarojus palei žemę, su dalgiu nenùtveria Skr. Sausą eglės šaką braukyk par dalgio ašmenis: minkštoji vieta nutvers, kietesnė – slys Šts. Pielyčia nū̃tvera, kur minkšta dalgio vieta Šts. Vienam akies mirksnyje šitas žmogus po akių savo moteriškės ir vaikų garinios mašynės nutvertas ir sutriuškintas Kel1878,13. Traukinys automobilą nutvėrė, metė į grabę ir visai sutruškino prš.
10. tr. staigiai apimti, apsiausti: Akrūtas, čionai arti upėje esąsis, tapė ugnies nutvertas ir nudegė sulig vandenimi LC1883,2. Dideliam vėjui esant, liepsnos nutvėrė veik visus namus prš.
| prk.: Naujas karštis ūmai silpną širdį jo nutvėrė A1884,122.
11. tr. End staigiai suimti, užpulti (apie ligą): Dabar jau tikrai nutvė́rė [liga]: a ketvirta diena, kai nepaeinu Skdv. Muno moterį buvo nutvė́rusi sunki liga Šv. Gal liga kokia nutvėrė, ar vėjas užpūtė V.Krėv. Te jau kokia smarki liga jį nutvė́rė Jrb. Ką nùtveria liga, tai geria ar negeria – tas pats Snt. Drugys jį nutvėrė R140, MŽ303, N. Jį vakar drugys užpuolė, nutvė́rė, pagavo krėsti KI59. Nutvėrė mane baisus drebulys rš.
| refl. tr.: Pradėjo pensiją gaut, i ligos nusitvė́rė Jrb.
12. part. praes. storas, pritveriamas: I marškiniai buvo nutveriami̇̀, samplėšiniukai, i skersės – vis numiniukai Vdk.
◊ po pãžasčia nutvérti; R31, MŽ41 pagelbėti, apsaugoti.
trumpai̇̃ [už kùpros] nutvérti
1. griežtai pareikalauti: Nūtvérk trumpai̇̃: sakyk, ką žinai Šv. Sakau, nutvérk trumpai̇̃ už kùpros: jei je – je, jei ne – i nereik End.
2. griežtai prižiūrėti: Trumpai jį nutverk N.

už galvõs nusitvérti labai nustebti: Pamatytų žmogus dabartės užsikėlęs – už galvõs nusitver̃tų Brt.
už nósies nusitvérti imti galvoti, susiprotėti: Ko čia tie žmonės dar vis mala liežuviais, tegul už savo nosies nusitveria I.Simon.
už rañkos nutvérti pagauti vagiant: Ar tave už rankos nutvėrė? Žem. Vagys viseip išsisukinė[ja], kol nùtvera už rañkos Pln. Nenutvėręs už rankos, nesakyk – vagis Krtn. Už rankos nenutvė́ręs, nesakyk, kad vogė Grž. Nutvė́ręs až rañkos, tai žinai, kas PnmR.
už uodegõs nutvérti priversti už ką atsakyti, prigriebti: Kai nutvers už uodegos, kur tada pasidėsi? Vdžg.
2 patvérti, pàtveria, patvė́rė tr.
1. NdŽ, KŽ pagriebti, pačiupti (rankomis, dantimis, nagais ir pan.): Jis ją patvė́rė beeinant J. Dažnai lapė atlekia, pàtveria vištą Upn. Pjovė[ja]s kaip pàtvera tas kojas, bridinkt apvirsta tas paršas ant šono Kal. Ale ką gi tę rastų, mėsos kąsnelį patvértų [vagys] Kvr.
| An mūsų [vyresniosios] pykdavo, ka katrie berniukai pàtveria i išveda šokt Ln.
^ Nelipk aukštyn: kiti patvers už kojos PPr217.
| refl. tr. NdŽ: Keletas vaikigalių, pasitvėrę kuokas, triukšmingai ritinėjasi rš.
2. Skdt užklupti, užtikti, sučiupti: Ans belendantį pro langą vagį patvė́rė Vvr.
2 pratvérti, pràtveria, pratvė́rė tr. NdŽ griebti pro šalį, nepagriebti, nesugriebti.
2 pritvérti, pri̇̀tveria, pritvė́rė tr.
1. pagriebti, pačiupti (rankomis, dantimis, nagais ir pan.): Dairės dairės, ale sopagą nė vienas nenorėjo pritvért Jrk128. O iškišusiam būras pritvė́ręs tik šnikšt! su peiliu liežuvio galą nupjovęs Jrk18-19. Bastosi [kiškiai], kol koks šuva pritveria už kiškų arba medžiotojas užšutina šratais S.Zob.
^ Nepritvė́ręs už rankos bevagiant, nesakyk, kad vagis Trg.
| refl. tr.: Nedoras gobšius jau daug kąsnelių prisitvėrė TS1900,10-11.
2. įsikibti, įsikabinti, norint išsilaikyti ar ką sulaikyti: Kiti virves užmetę pritvė́rė mislydami jau nulaikysią [raitelį] Jrk136.
| refl. NdŽ: Labai silpnutė, prisitvėrus ji eina RdN.
3. paimti, suimti, apimti (ranka, pirštais), apgniaužti: Tynė – medinė, plati, pritvért nebuvo (neturėjo ąsų) Tlž. Ranka privargo beraujant, nebegaliu pritvért Skr. Be pirštinių dirbau, dabar nepri̇̀tveriu Snt. Pirštais pritvėrusi, pakylėjusi laiko sijonus, iš po jų matyti basos paraudusios kojos I.Simon.
ǁ prisiliesti, pačiupinėti: Nukritau nu staldo, kaktą prasimušiau, jergau, kaip skauda, nė pritvert negalim! TDrVII83(Dov). Tas žmogus pritvė́rė tos elektros Pgg.
4. Pš užklupti, užtikti, sučiupti: Pritvė́rė vagį Grž. Manęs dar niekada nepritvė́rė meluojant Rs. Pritvė́riau, ka jo darže bulvės pakasamos Ps. Stalupėnuose yr … vienas arklių vagis pritvertas LC1880,17.
5. užgriebti, užkabinti: Jam apsidabojant pritvėrė beeinančios mašynos ratas jo sermėgos skverną LC1878,34.
6. DŽ, NdŽ prigriebti, prispausti: Reik vaikus pritvért prie darbo Jrb. Tai ir tave prie darbo pritvė́rė Snt. Ir merginas šiandie prie rugių pjovimo gerokai pritvė́rė Žvr. Jis kad pritver̃s žmogų [prie darbo], nepaleis visą dieną Ėr.
| prk.: Teip ir yra, ir juos pritvėrė šaltis rš.
| refl.: Jis prie darbo labai nusisylyja, prisi̇̀tveria KI64.
7. staigiai suimti, užpulti (apie ligą): Liga jį labai pritvė́rusi KI64.
8. part. praes. storas, stangrus: Pritveriamà drobė, t. y. stora J. Čia jau pri̇̀tveriamas milelis, šuo nelabai perkąs Slv. Tavo palto medžiaga tikrai pritveriamà Šk.
| Ką čia tokius mažiukus, duok pri̇̀tveriamą pagalį Slv.
2 sutvérti, sùtveria, sutvė́rė tr.
1. NdŽ, Klk sučiupti, sugriebti (rankomis, dantimis, nagais ir pan.): Sutvė́rė už pečių ir laiko DŽ1. Akmeną kaip sutvė́riau, kaip daviau! Ob. Vaikai sutvė́rė tą žmogelį, nebepaleidžia Pš. Vigrus avinas, bet už nugaros sutvė́riau Ėr. Anie vedė muni už rankų sutvė́rę Skdv.
| refl. tr.: Gal tai draugė vedė, už rankos susitvėrus, o Severija nepasidavė – ir grįžo tuo pat keliu, vėl pro Mykoliuką Vaižg.
2. refl. įsikibti, įsikabinti norint laikytis ar ką sulaikyti: Į kudlas susitvérti KŽ.
3. sugauti, suimti, areštuoti: Plėšikai burliokai išdūmė su nuoplėšiu nesutverti A1885,135.
4. suimti, apimti (ranka, pirštais), apgniaužti: Tokios kultuvėlės padarytos medinės, teip apdailinta, rankai sutvért dailu Rk.
| refl.: An galo, pasibarę ilgai, susitvėrė visi ažu muškietos, ė vieno rankos nebeparėjo, tai tas su delnu ažklojo skylę BsPII247.
5. refl. susiimti, susikibti (rankomis): Rankomis susitvérti KII306. Susi̇̀tveria visi už rankų ir eina, dainuoja Ppl. Žmonių daug, eina susitvė́rę Brž. Susitvérkit, vaikai, kad nepasimestut Krs. Sustvérsma abidvi ir parkinkuosma Šmn. Ištekėjau kaip ožka, nieko nežinojau, misliau – vaikščiosma sustvė́rę Pl. Eina abu int bažnyčią meiliai abu susitvėrę BsO18. Ratelius visada šoka susitvė́rę Kp. Sustvė́ręs su žentu pareina, ingėrę abudujai Adm. Būtume už rankų susitvėrę Šventosios pakraščiais vaikščioję, lakštingalos giesmių klausę J.Bil. Abi mergaitės, susitvėrusios už rankų, pasileidžia kalneliu aukštyn į sodą S.Zob. Ranka rankon su jais susitvėrę kakinamės į dangiškąją tėviškę LC1882,40. Paukšteliai susitvė́rė į ratą NdŽ.
| prk.: Tik mūsų laimei, teisė visados eina susitvėrusi su pareiga, kaip dvynės seselės Vaižg.
^ Drūti vyrai sustatyti ir rankomis susitvėrę, o laibieji prisikibę laikosi (tvora) LTR.
6. refl. eiti imtynių: Susitvė́rė šitie engliškieji svečiai tarp savęs KA97. Ale vos susitvėrus, pasijuto vėl nuo ano ant žemės parblokštas BsV346.
ǁ susikaupti, susigrumti: Mūsiškieji su užrubežiniais žalnieriais susitvė́rę buvo MitI79. Su prancūzais kelis kartus susitvėrė Kel1881,143.
7. refl. pasistengti, susiimti: Kurs nesusi̇̀tveria, kurs vengia savo sylą pristatyti, vangus KII79.
8. prk. suvokti, suprasti: Visa par kartą negalėjau sutvért Ob. A nebesùtveri tų žodžių Sk.
| refl.: Kalba vieną ir tą patį, paskui aš jau pati susi̇̀tveriu RdN.
2 užtvérti, ùžtveria, užtvė́rė intr.
1. sučiupti, užgriebti: Jis besigraibydamas netyčiomis užtvėrė laumei už pirštų TDrVII276.
ǁ tveriant, griebiant užčiuopti: Mano kelnės tik čior čior, ir užtveriu, kad visa pasostė išplėšta prš.
2. refl. įsikibti, įsikabinti norint išsilaikyti ar ką sulaikyti: Neduok Dieve, koki koronė, padalkos užsitvė́ręs [vaikas] rėkia, nemožna palikt Slm. Kaip jau sėdo [kunigas] važiuot, tai žmonės užsitvė́rė ratų ir neleidė, ale vis tiek jau išvažiavo [dirbti kitur] Plvn. Užsitvė́ręs [už molo] i susilaikęs dar, nenūnešė [į jūrą] Klp. Jis užsi̇̀tveria biškį už šaknies ir velnią liepia tvertis (ps.) Sb.
3. suduoti, sušerti: Užtvėriau su geru mietu, veršis ir išvirto Šts.