kaip gìltinių katė̃ Anyta išdžiūvusi kaip gìltinių katė̃. J II 53.
kaip išálkusi katė̃ nemieštùs ropučiùs Ėda kaip išalkusi katė nemieštus ropučius (raugintų ropių lapų sriubą). KrvP (Rod).
kaip (kai, kap, keip, lyg) katė̃
1. Gaji kaip katė. KrvP (Klvr). Ėdrus kaip vilkas, gajus kaip katė. KrvP (Užp). Gyvus (gajus) kaip katė – nesurangysi, tik maiše nuskandinsi. KrvP (Mrk).
2. Ot kebrus (skabrus) – kaip katė̃ laipioja!. Šd.
3. Apsukrus kaip katė. KrvP (Zp).
4. Nebūk stalgi kaip katė̃. Rz. Smalus kaip katė̃. Všk. Jis ant tos žuvies kaip katė̃. Skr.
5. Ko čiulpstais (laižais) kap katė̃!. Ig.
6. Koks ten jos valgymas – palaižė kaip katė̃. Dbk. Kiek čia to valgio – lyg katė̃ užlaižo. Gs. Užlaižė kaip katė̃ ir eina. JT 427.
7. Glaudosi kap katė̃. Plv. Ji prisiglaudė kaip katė prie manęs. P.Cvir.
8. Glaudus kaip katė̃. Šll. Gudrus kaip žaltys, lipšnus kaip katė, malonus kaip prijaukinta lapė. KrvP (Vlk).
9. Insiširdijęs kai katė̃. Zr. Jų viršus, teip keip kãtės pasiutę. Kpr. Nepristokit į šitą erštą – anas kaip katė̃. Ds. Ko arškojies kaip katė̃?!. Tršk. Ko purkštauji kaip katė̃?!. Šmk. Šoka akys keip katė̃, nei sarmatos, nei nieko. Skp.
10. Dreski kaip katė. KrvP (Srv). Draskosi kaip katės. KrvP (Žl). Aš tyčia draskaus kai katė̃. Mrp.
11. Ko tep miaukčioji kap katė̃ – a negali gražiai šnekėt?!. Gs. Niauzgeklė, kuri vis niauzga kaip katė̃, vis vyvi. J. Kniauroja pro nosį kai katė̃. Ml. O tie žmonės šneka, kaip katės per nosį kniaukia. Žem.
12. Ėmė leistis laiptais atsargiai, negirdoms, kaip katė. (rš). Įeinu tykiai tykiai. Kaip katė. (rš).
13. Išsitepus kai katė̃. Trgn.
14. Durna kaip avis, baili kaip pelė, ruini (raina) kaip katė. KrvP (Lnt).
15. O sugrįžo nustriūgusi (permirkusi) kaip katė, visa varvanti. I.Simon.
16. Ji sudžiūvusi kai katė̃. Sch 109.
17. Tai ir kriaukšės (krenkš) kaip katė̃. Lnkv.
18. Kai praudą (tiesą) išrėžiau, tai tik mirkt mirkt kap katė̃, i neturi kas sakyt. Švnč.
19. Jaunoji niauzga (verkia) kaip katė̃. KlvrŽ.
20. Kniurksos merga užstaly atsisėdus kaip katė̃. J II 190.
lyg katė̃ ant dešrõs Taip maloniai ant jos vis žiūri, lyg katė ant dešros. V.Kudir.
kaip katė̃ ant pẽčiaus Išsipūravai (išsimiegojai) kaip katė̃ ant pẽčiaus. Krkl.
kai katė̃ apie púodus Strėpauna kai katė̃ apie púodus. Vlk.
kaip katė apsigadìnus Laksto kaip katė̃ apsigadìnus (apsidergusi). Skr.
kaip katė̃ glóstoma
1. Ko tu čia puties kaip katė̃ glóstoma – ubagas esi i būsi. Krp. I pūsis kaip katė̃ glóstoma. Dr. Šiaušias kaip katė glostoma. PPr 422 (Grz). Kaip katė̃ glóstoma uodegą stato. Slk.
2. Glaudus kaip katė glostoma. PPr 342 (Jnš). Glaudosi (Glaudos Jnš) kaip katė glostoma. KrvP (Mlt).
lyg katė̃ gróbą Pati nu žemės vos matyti, o vaiką tampo lyg katė̃ gróbą. Krtn.
kaip katė̃ į dešràs Apsilaižė kaip katė į dešras. KrvP (Lzd).
kaip katė̃ į dienų̃ gãlą Gulinėja kaip katė į dienų galą. LTR.
kaip katė̃, į kanapès įmestà Atsigavo kaip katė, į kanapes įmesta. PPr 313 (Btg).
kaip katė̃ į kójas Braižosi (Glaudosi KrvP (Grz)) kaip katė į kojas. KrvP (Žg).
kaip (kai) katė̃ į (an, in) lãšinius Žiūri kaip katė į lašinius. TŽ III 380. Ko žiopsai kaip katė̃ į lãšinius?. An. Knopso kai katė̃ in lãšinius. Slk. Ko čia kioksai kaip katė̃ an lãšinius!. Dbk.
kap katė̃ į mìltus Pritaisė (priteršė) kap katė̃ į mìltus. Kt.
kaip (lyg) katė̃ į (an) pẽlę
1. Ko teip kušlini (sėlini) kaip katė̃ an pẽlę. Vžns. Glūdina kaip katė̃ an pẽlę. Vžns.
2. Žiūra kaip katė̃ į pẽlę. Pp. Ko tu čia tiki (stebi, tykoji) lyg katė̃ į pẽlę?. Vrb.
kaip katė̃ į pẽlenus Katras teip bjauriai užvėlėtav (pasmardinote) kaip katė̃ į pẽlenus?. Slnt.
kaip katė̃ ir šuõ Kaip katė ir šuo terp savęs gyvena. BržT 213.
kaip katė̃, į skíedras pridãriusi Dar laižosi kaip katė, į skiedras pridariusi. KrvP (Gdl).
kaip (lyg) [išálkus] katė̃ į taukìnę Visi kvaili vaikinai į merginas kaip išalkus katė į taukinę žiūrėjo. Tat. Merginos smorėjo (meiliai žiūrėjo) į jį lyg katės į taukinę. V.Kudir.
kaip katė̃ kanãpiūse Pradėjau gauties kaip katė̃ kanãpiūse. Šts.
kaip katė̃ kariẽto Ko čia ranguojys kaip katė̃ kariẽto[je]?!. Dr.
kaip katė̃, káulą prarìjus Sprengsi kaip katė̃, káulą prarìjus. Krsn.
lyg katė̃, kišamà į maĩšą Ko spyriuojiesi lyg katė̃, kišamà į maĩšą?!. Šn.
kaip katė̃ krósnį Pamėgo kaip katė krosnį. TŽ V 597 (Al).
kap katė̃ lãšinius Rainoja (ryja, ėda) kap katė̃ lãšinius. Pns.
kaip katė̃, lãšinius pamãčius(i) Laižosi kaip katė, lašinius pamačiusi. TŽ III 385. Ko tu laižais kaip katė, lašinius pamačius?. LVP 244 (Škn).
lyg katė̃ maišè Rėkia lyg katė̃ maišè. Šn.
kaip katė mėnesíeną Daužosi (bastosi) kaip katė mėnesieną. KrvP (Nč, Jnš).
lyg (kaip, kap) katė̃, mìltus (į mìltus, mìltuosa) pridãrius(i) (pribjáurojusi, pridaĩrius, pridìrbus, primỹžus, prišìkus)
1. Ko tu tep išsišiepęs lyg katė̃, pridaĩrius mìltuosa?. Pns. Atėjo antstolis tokia mina, lyg katė, miltus pribjaurojusi. Vaižg. Šaiposi kap katė̃, į mìltus pridãriusi. Mrj. Čiaupos kaip katė̃, mìltus primỹžus. Kp.
2. Ko laižais (geriniesi) kap katė̃, mìltus pridìrbus?!. Lp.
3. Zurza (burba) kap katė̃, mìltuosa pridãrius. Srj. Ko murki lyg katė̃, mìltuosa pridaĩrius?!. Sn.
4. Žiūri kap katė̃, į mìltus pridãrius (kaltai). Plv. Žiūri kap katė̃, į mìltus prišìkus. Prn.
5. Čiaudi lyg katė̃, mìltus pridãrius. Gs.
6. Sliūkina lyg katė̃, mìltus prišìkus. Vv.
kaip katė̃, mùsmirėmis apsiė́dusi (mùsmirių užė́dusi)
1. Voliojasi kaip katė, musmirėmis apsiėdusi. PPr 441 (Btg).
2. Ir teip girtieji vyrai šen ten apnyko, bobos teipogi kaip katės, musmirių užėdusios, liaukojos (vėmė), tvoromis žiogriais besikarstydamos nuslankiojo iš pokylio. Žem.
kaip katė̃ nuo píeno Atsisuko (nusigręžė) kaip katė nuo pieno. (iron). KrvP (Mrj).
kaip katė̃ nuo šuniẽs Čiaudi kaip katė nuo šunies. KrvP (Vkš).
kaip katė̃ nuo šutiẽnės (nuo šutỹnės) Čiaudi kaip katė̃ nuo šutỹnės (nuo šutiẽnės Jrb). Erž.
kaip katė̃ patrãkusi Ana boba kaip katė patrakusi kabinėjas. J.
kaip (it, kai, kap) katė̃ pẽlę (žiùrkę)
1. Tykoja kap katė̃ pẽlę. Prn. Netykok kap katė̃ pẽlę. Viln.
2. Niurko kaip katė̃ pẽlę. Žgč.
3. Suraitė kaip katė̃ pẽlę. Svn. Nusmaugė it katė pelę. M.Valanč.
4. Ką tu čia styriji (velki) kaip katė̃ pẽlę?. Vlkv. Ir kadaruosi (vilksi) kaip katė̃ pẽlę. Jrb. Matušės nabaštikė liuob vilks, matysiu, batvinius kaip katė pelę. Žem. Atnešė kaip katė pelę. KrvP (Dg). Ladzią vyrai kaip katė̃ pẽlę nešte nusinešė. Skp.
5. Čėkoja (pamažu valgo) kaip katė̃ pẽlę. Trgn.
6. Myli (Mylia Krp) kaip katė pelę. (iron). PPr 385 (Alvt). Jis ją myli kaip katė̃ žiùrkę. Jnš.
7. Griebė kaip katė pelę. KrvP (Mrk).
8. Glostė kaip katė pelę. (iron). KrvP (Lc).
9. Jau aš kai ta katė̃ pẽlę privadžioju, mokau jį. Skr.
kaip katė̃, pẽleną prišìkusi Ir tvainos (gėdijasi) kaip katė̃, pẽleną prišìkusi. Nt.
kaip katė̃, pẽlę pagãvusi Giriasi kaip katė, pelę pagavusi (tuščiai). KrvP (Al).
kaip katė̃, pẽlę paléidus Ilgai siuto, kaip katė, pelę paleidus. KrvP (Lž).
kaip katė̃ pelès Engia kaip katė peles. KrvP (Pšš).
lyg katė̃, pẽlę užúodus Ko tu čia šniukštinėji lyg katė̃, pẽlę užúodus?. Snt.
kaip katė̃ pẽlę vaikám(s) nešdamà Ko niurzgi kaip katė̃ pẽlę nešdamà vaikám?!. Nj. Ko miauzgi kaip katė pelę vaikams nešdama!. M.Valanč.
kaip (kap) katė̃, píeną išlãkus(i)
1. Dūlina kaip katė, pieną išlakusi. KrvP (Krkn).
2. Giriasi kaip katė, pieną išlakusi. KrvP (Vlkv).
3. Laižosi kap katė̃, píeną išlãkus. Vlkv.
kaip (keip) katė̃, píeną palíejus (išpýlus)
1. Ko čia slaugaisi (slapstaisi) kaip katė̃, píeną palíejus?!. Srv.
2. Tyli kaip katė̃, píeną išpýlus. Ds.
3. Susiprato kaip katė̃, píeną palíejus. Vel.
4. Laižos kaip katė, pieną paliejus. PPr 379 (Ds).
5. Jau šlidinas keip katė̃, píeną palíejus. Pl.
kaip katė̃ píeno Stalgsta (labai nori) kaip katė̃ píeno. Svn.
kai katė̃ po pãlagu Ko čiaudi kai katė̃ po pãlagu (po kačiavimosi)?. Ar.
kaip katė̃ po púodus Ko čia smaigstais (landžioji) kaip katė̃ po púodus?!. Krš.
kai katė̃ po šlúota Tupi kai katė̃ po šlúota (ramiai). Rk.
kap katė̃ prie lašinių̃ Selina (sėlina) kap katė̃ prie lašinių̃. Žal.
kaip katė̃ prie pẽčiaus Purpia (šnarpščia, šnopuoja) kaip katė̃ prie pẽčiaus. Sb.
kaip katė̃ pri sal̃džio píeno Smalsus (stalgus) kaip katė̃ pri sal̃džio píeno. Kl.
kaip katė̃ prieš dárganą (prieš líetų)
1. Gražinasi kaip katė prieš lietų. KrvP (Šil).
2. Raskažijas (šėlsta, išdykauja) kaip katė̃ prieš dárganą. Ob.
3. Ana graibydama po vandenį viedrą rūstybėje savo purkšt kaip katė prieš darganą pradėjo (ėmė bartis). DS 202 (Šmk).
kaip katė̃ prieš mė̃są Nesipūsk kaip katė prieš mėsą. TŽ III 377.
kaip katė̃ prieš pãlagą Ko čia guli kaip katė̃ prieš pãlagą (prieš kačiavimąsi)?!. Šmn.
kaip katė̃ prieš šùnį Ko purkštauji kaip katė̃ prieš šùnį?!. Ldk. Vaikšto dagi kaip erškėtėlis, kad tiktai kas, tuoj – purkšt purkšt! – kaip katė prieš šunį. J.Balt.
kaip (kai) katė̃ pū̃slę
1. Netampyk kai katė̃ pū̃slę!. Šmk. Kai katė̃ pū̃slę tampai. Ldv. Valko[ja] kaip katė̃ pū̃slę. DūnŽ 425.
2. Velka kaip katė̃ pū̃slę. Grk. Kidena (velka, tempia) kaip katė̃ pū̃slę. Užv.
3. Želio[ja] (kramto) kaip katė̃ pū̃slę. Plt.
kaip katė̃ smetõnos Nekenčia kaip katė smetonos (grietinės). (iron). PPr 392 (Ms).
lyg katė̃ stipdamà Ko dabar vaipais lyg katė̃ stipdamà?!. Skr.
kaip katė̃ su dešrà Eina kaip katė su dešra (greitai). KrvP (Ldv).
kap katė̃, sugãvus pẽlę Purškia iš džiaugsmo kap katė̃, sugãvus pẽlę. Mrk.
kai katė̃ su kója Negi ažgavo – kepšterėjo kai katė̃ su kója (neskaudžiai). Kp.
kaip (kai, kap) katė̃ su pelè
1. Nešiojas kai katė̃ su pelè. OG 237.
2. Žaidžia kaip katė su pele. TŽ III 377. PPr 442. Ir bovinasi kaip katė su pele. KrvP (Sd). PPr 442.
3. Jis su jai suteikia (sutinka) kap katė̃ su pelè. (iron). Šn. Susidraugavo kaip katė su pele. TŽ V 597 (Al). Santaika kaip katė̃s su pelè. Mlt.
kaip (it, kai, kap, ki, lyg, nei) katė̃ su pūslè [prie uodegõs] ([su] pūslè pàrišta)
1. Ir eina it (Eita kaip Klvr) katė̃ pūslè pàrišta. Sd.
2. Bėgioja kap katė̃ su pūslè. Vrb. Laksto kaip (nei Šn) katė̃ su pūslè. Šd. ZnŽ II 501 (Snt). Ko trankaisi lyg katė su pūsle?. VoL 452. Trankos kaip katė̃ su pūslè. Mžk. Laksto kaip katė̃ pūslè pàrišta. Šts. Ir daužosi kaip katė su parišta pūsle. KrvP (Sd). Ko čia lakstai ki katė̃ su pūslè?!. Šmn. Ko trankaisi lyg katė̃ su pūslè?!. Vl. Bėginėja kaip katė su pūsle. AED 265. Ar neaplakstei savo kūmučių kaip katė su pūsle prie uodegos girdamasi bagotu žentu?. (rš).
3. Vargsta kaip katė̃ su pūslè. Krž. Ko i vargsti kaip katė̃ su pūslè?!. Plt.
4. Tąsos kaip katė̃ su pūslè. Ds. Aš su tuo vaiku tai kaip katė̃ su pūslè. KzRŽ II 139. Su tais jų paliktais daiktais tai ir tampomės kaip katė su pūsle iš vienos vietos į kitą. (rš).
5. Ir bovysis (gaiš) dabar čia kaip katė su pūsle. KrvP (Pln, Slnt).
6. Giriasi kaip katė su pūsle. KrvP (Šd).
kaip (kai, kap, keip) katė̃ su šuniù (su šunim̃, su šunimì, su šunimìs) Gyvena kaip katė̃ su šuniù (nesutaria). Sv. Nesusikenčia kai katė̃ su šuniù. Ds. Sugyvena kaip katė su šunimi. (iron). TŽ III 375. Pešasi kap katė̃ su šunim̃. Gž. Pjaunas kaip katė̃ su šuniù (su šunimìs Zp). Pšl. Anys teip suteikia kaip katė̃ su šuniù. Mlt. Kad susiniovė (susipešė), tai kap katė̃ su šunim̃. Mrs. Visi žinojo, kad Čepulių Juras ir Levandra, du broliu, tik pasidalinusiu, gyvena kaip katė su šunimi. V.Krėv. Kai nebėr, tai rauda, kai numiršta, kai gyvena, tai keip katė̃ su šuniù. Kpr.
kai (kaip, kaip ir, kap) katė̃ su vaikaĩs (su kačiùkais, su katýnais, vaĩką, vaikùs)
1. Nešiojas kai katė̃ su vaikaĩs. Trgn. Krausčiaus krausčiaus [iš vienos palatos į kitą] kaip ir katė̃ su vaikaĩs. Plvn. Nešiojas kaip katė vaiką. Sln. PPr 394 (Grz). Tu tąsai ir tąsai tuos savo skurlius iš vietos į vietą kaip katė̃ vaikùs. Jnš. Tąsos, nešiojas kap katė̃ su katýnais. Krok.
2. Laksto kaip katė su kačiukais. PPr 380 (Šd).
kaip katė̃ svečių̃ laukdamà Ji prausias ir prausias kaip katė svečių laukdama. J.Jabl.
kaip katė̃, svíesto paragãvus Apsilaižė kaip katė, sviesto paragavus. KrvP (Vl).
kaip (lýgu) katė̃, šùnį pamãčius(i)
1. Pasipūtė kaip katė̃, šùnį pamãčius. Ds.
2. Tos išgirdusios purkšt, purkšt! lygu katės, šunį pamačiusios, nulėkė per kluoną. Žem.
kai katė̃, tik pelių̃ negáudo Geras kai katė̃, tik pelių̃ negáudai. (juok). Km.
kaip katė̃, úodegą užmýnus (uodegõn įskeltà) Cypia kaip katė, uodegą užmynus. KrvP (Krn). Čiepia kaip katė, uodegon įskelta. KrvP (Als).
kaip katė̃ [sàvo] vaikùs (kačiokùs) Mielauna kaip katė̃ kačiokùs. Slk. Pamilo kaip katė̃ sàvo vaikùs. Zp.
kap katė̃ vándenį Prižagė (priteršė) kap katė̃ vándenį. Mrs.
kap katė̃ vė́jo Bijo kap katė̃ vė́jo. Mrj.
kaip katė̃ žiùrkių Ana knypsojo (tykojo) kaip katė̃ žiùrkių. J II 186.
it katė̃, žvìrblį iš nagų̃ išléidusi Stebėjos it katė̃, žvìrblį iš nagų̃ išléidusi. J II 53. Š.
kaip senà katė̃ nudìlusiais šónais Graži kaip sena katė nudilusiais šonais. (iron). KrvP (Kvr).
kaip smetõną išlaĩžiusi katė̃ Ir dairosi į šalis kaip smetoną išlaižiusi katė. KrvP (Nč).
lyg užmintà katė̃ Suspigo ji lyg užminta katė. J.Balt.

paži̇̀nti, pažį̇́sta, paži̇̀no tr.
1. SD287,456, R turėti santykių, ryšių: Kitusyk pažinaũ visus to krašto senuosius Alk. Aš jį pažį̇́t pažį̇́stu, ale nesuseinam Erž. Aš jį nei žįte nepažį̇́stu KI349. Aš savo mergelės dar nepažįstu JV3. Lig penkiosdešim metų aš daktarų nepažinaũ Str. O jo žmona, pasakysiu, – velei (geriau) būčiau jos nepaži̇̀nusi Rs. Kitas i motinos savo nepažį̇́sta Šlv. Iš matymo Karaliaus vyrus jinai jau pažino I.Simon. Kai pažįsta, tai ir drįsta LTR. Tai kadai pažinau OG367. Bet jei kas myli Dievą, tas yra pažintas nuog jo Bt1PvK8,3.
^ Geras buvo, ale nepažináu (toks pasijuokimas) LTR(Užv). Kad tavę svietas nepažint! Arm. O kad tu būtum nepažinta! Mrj. Kad tu tę surūgus, mano nepažintà! (taip keikia vyras žmoną) Ml.
| refl.: Pasižįstu su kuo SD287. Mudu pasižį̇́stava K. Anuodu pasiži̇̀no J. Jiedviem rodėsi, kad jie seniai pasižįsta, kad jie jau vienas kitą matę J.Bil. Jau treti metai, kaip vedu (mudu) pasižį̇́stav Grg. Tuokart juodu eina sau kaip šimtą metų pasižinusiu MPs. Pasižįstu su juomi nu 18 metų M.Valanč. Labai gerai pasižįsta, tai nuolat susikviečia Antš. Net sarmata, kad tokie artimi giminės beveik nepasižįstam V.Myk-Put. Pasižindavau su visokiais ponais Zr. Neilgai pasižinau su savo vyru, kaip ištekėjau (prieš ištekėdama) Žr. Aš su juo arti pasižį̇́stu BŽ211. Jis gerai pasižįsta su velinais BPI299.
2. refl. sueiti į santykius, į ryšius: Daug ir seniai girdžiu, o neteko pasižinti Žem. Būtų gerai su anuo pasiži̇̀nti Grg. Vėl išejo tokia žmonelė, pasiži̇̀nom ir pradėjom kalbėti Lnkv. Išėjo jis kaimynų aplankyti, su kuo nors pasižinti, pasišnekėti J.Jabl. Atmeni, kaip visados tą dainelę dainavome, kaip tik pasižinome Pč. Jaunystėj pasižinę ir draugėj pasenę A.Baran.
3. fil. suvokti (daiktus, reiškinius): Žmogus tam ir pažįsta aplinkinį pasaulį, atskleidžia jo vystymosi dėsnius, kad galėtų pažinimo rezultatus panaudoti savo praktinėje veikloje rš. Paži̇̀nti reiškia perkelti tam tikra prasme objektą į savo sąmonę FT. Visa, kas egzistuoja, gali būti pažinta rš.
4. turėti žinių, žinoti, suprasti: Mėklinau, norėjau paži̇̀nti, kas ans yra J. Per tuos kelis mėnesius mes gerai viens kitą pažinome J.Dov. O aš pažįstu, o ir suprantu, kuris bernytis yr darbininkas RD13. Jau aš, kaip senas darbininkas, fabrikuose užaugęs ir pasenęs, gerai pažįstu mūsų ponus darbdavius A.Vien. Mišką ir keliukus Pakalnis pažino labai gerai rš. Tų patalų anė nepažino – su kaldroms apsiklojo Prk. Tos trūbos dabar nėra pažįstamos ir nu senųjų tiktai atmenamos StnD30(prierašas). Lašinaičiai [šerno] yra geri, ir nepaži̇̀nsi, kur ne kiaulės Dbč. In burną – ir pažį̇́stu žuvį (paragavęs suprantu, kokia žuvis) Gdr. Ana [giriasi] mokyta, skaito lenkiškai, o pinigų nepažįsta Ob. Boba paži̇̀ndavo, kas yra (kuo žmogus serga) Trgn. Dūkšte [gydytojas] nepažino, kas jai yra (kuo serga) Rš. Anas paži̇̀no ligą ir žino, kad jau nebeišgydis Ob. Pažinaũ an kvapo, kad duoną kepat Lp. Devyniasdešimt dvejus metus išgyveno, daktaro nepaži̇̀no (niekada nesigydė) Šv. Kada jau šakos jo (fygos medžio) sprogsta ir lapus išleidžia, pažįstate, jog vasara arti yra BtMt24,32.
^ Aš jį pažį̇́stu kaip savo penkis pirštus Prn. Pažįstu kaip rankos pirštus Ggr. Kiaulių neganęs, juoko nepažįsta Yl. Bobos mat in dantų nepažinsi – ne kumelė Ut. Ūglį medžio pažinsi po rievių, o gyvolį po plaukų (ragų) J. Iš balso pažinsi paukštį, iš darbo pažinsi žmogų LTR. Pažinsi alų per putą, duoną per plutą, žmogų per būdą LTR(Lkm). Arklį pažįsta iš dantų, žmogų iš žodžio PPr166. Melagį iš kalbos pažįsta LTR(Vdk). Pažįsti žmogų, nelaimės sutiktas LTR. Draugus nelaimėj pažįstam LTR(Vl). Sotus alkaną nepažįsta B. Gera pažįstam, jo nebtekę M.Valanč. Varna varną nu lėkimo pažįsta VP49. Šuva šunį pažįsta LTR. Pažino kaip žirniai sieną Klt. Bile pažį̇́sta kiaulė pėtnyčią (sakoma apie žmogų, nesuprantantį, kada kas tinka) Gs. Ar pažįsta kiaulė pipirus! Sln. Jis nepažįsta nei juoda, nei balta J.Jabl.
pažintinai̇̃ adv.: Meilę neišmestuojamą pažintinai̇̃ mumus išreiškė tais žodžiais DP241.
| refl.: Davė jis man pasižintis RD213. Su vertimais arčiau pasižinti dar neteko J.Jabl. Aukštojoje mokykloje pasižins jis su kalbos tyrimo metodu K.Būg.
5. SD323,389 išskirti iš kitų, atskirti, nustatyti tapatybę: Jau mamą pažį̇́sta [vaikas] OG340. Jis greit pažįsta žmogų (kartą pamatęs, tuoj atsimena) Ėr. Aš jo nepažintáu, jis – manę Kls. Pamatyčia ir pažinčia, kas ateina keleliu (d.) Ds. Niekas nei te mato, nei te paži̇̀nsi žmogaus [patamsyje] Ob. Toliau ka eina, i nebepažį̇́stu žmogaus Krš. Nė nepažinau – būsi turtingas Dkš. Žiūrėjau, ar jau nė vienas neatsiras pažįstąs mane J.Jabl. Svetimą pažindavo tik iš balso (apie neregį) P.Cvir. Tai argi jūs manę nepažį̇́stat? Lzd. Šuva vagį pažįsta LTR(Al). Tai pasiutus bitis, gaspadoriaus savo nepažį̇́sta: eik pro šalį – cvankt į kaktą Šmk. Bet prisiartinusys nė žinte jo nebepažino M.Valanč. Ir nors jis pažino brolius, tečiaus jų nebuvo pažintas Skv1Moz42,8. Čia visi ejo mokyklon, nei aš jų paži̇̀nč dabar Ob. Aš pažinčiabe savo tėvulį per du šimtu kaimynėlių Ad. Norint ta mergelė į gegužę pasivertusi kukavo, vienok motina pažino, jog tai ne gegužės balsas StnD23(prierašas). Akys jų užturėtos buvo, idant jo nepažintų̃ DP189. Ka geras dalgis, briedgaurio nepažinsi Als. Tų balsų ausis skyrium nepažįsta A.Baran. Jau akes sopa – paži̇̀nt pažį̇́sta, ale kap per dūmus Nmč. Kap senas ateitų, tai nepažiñt savo daikto (taip pasikeitė vietos) Nmč. Dabar Dargužių sodžiaus nepažintái Vlk. Šitą mokslą Dievo tikrai pažįsit Mž8. Kad pažintumbim čionai žemėj kelius tavo PK68. Pažinsime savo nieką arba nebuitį SPI86. Idant patys ižg stebuklingų veikalų … pažintų̃, jog jisai est mesijas DP18. Pažino jautis ir asils, jog bernelis est Viešpatis Mž195. Jisai nuog mūsų noris pažinstamas ir meldžiamas MT10. Pagižink tą čėsą atlankymo savo VoL65. Mažai buvo pažint ir gymis jo MP326.
^ Kvailą suprasi, aklą pažinsi rš. Mane pažįsta visi kaip seną vilką Žem. Aš jį ir nuluptą pažinčiau LTR(Ds). Aš tavo ir skūrą žarde pažintáu Knv. Aš jo ir skūrą an tvoros pažiñčia Klvr. Toks tokį pažino ir ant alaus pavadino Užv. Pažįsta auksą pelenuose, durnių – namuose LTR(Rdd). Durnas durno nepažį̇́sta (abudu kvailai daro ir nesupranta) Gs.
paži̇̀ntinai adv., pažintinai̇̃, pažintinõs: Vienokig gana pažintinai̇̃ ant tūlų vietų parodės jiemus DP253. Vanduo, nuog kraujo pažintinai atskirtas, galėjo būt pažintas DP182. Nepaži̇̀ntinai (ant nepažintinõs) išsirėdyti KII298.
pažį̇́stamai adv.: Apsidarė tos bobalės nepažį̇́stamai Tl.
| refl.: A pasižį̇́stat, mieste susitikę? Skdv. Kaip jie naktį pasižįsta? Ėr.
| Gyvenimas aiškiai pasiži̇̀no pijoko rankose (pasirodė girtavimo padariniai ūkyje) Dr.
ǁ pastebėti, įžiūrėti: A pažį̇́t, kad aš rėkus (verkusi)? Jrb. Dar nepažinti, kad aušta Jn.
^ Pernai diedas vaikščioj[o], o šiemet pėdai paži̇̀nt (žymu) Dv. Juodas arklys šoka, pėdų nepažint (blusa) B. Lopas ant lopo, siūlės nė pažinti (žąsis) ž.
pažintinai̇̃ adv.: Prilopiau tris lopus nepažintinai̇̃, būs kaip jei nau[ja]s Šts. Lengvai ir nepažintinai̇̃ (nejučiom) … visą pasaulį ing prigimimą savą atmainė DP90.
pažį̇́stamai adv.: Būs pažįstamai, jei su baltais siūlais užsiūsiu juodą audeklą Šts.
6. patirti, pajusti: Pažino laisvės džiaugsmą mūs tauta rš. Kap aš netekau savo tėvulio, tai aš pažinau didį vargelį (d.) Rod. Gyvenom dvare, po dvarus, pažinaũ ir ponų rankas (priespaudą) Btg. Kai atves tėvas pamotę, tai paži̇̀nsi! (grasina motina neklausančiam vaikui) Sdk. Senas esu, valdove, ir jau pažinau, kas yra žmogus ir jo karti buitis V.Krėv. Pas motutę augau, vargo nepažinau TŽI137. Kaimynų visą klastą dar nepažį̇́stu K.Donel. Nepažį̇́sta sarmatos – leidžia vaikus in stalo lipt Klt. Toki gėdos nepažį̇́sta Mrj. Tas gali gerti, kas pagirių nepažįsta LMD. Visiško sąžinės ramumo ji nepažino rš. Tėvo diržo jis nepažįsta I.Simon. Duok mums, prašome, pažinti tavo malonę! brš. Mes nepažįstam nė žinte, kas tas yra par rūpesnis J.Jabl. Nepažindami ligų, pragyvendavo po šimtą ir daugiau metų rš. Aš buvau sveikas, nepažinaũ jokios sopės Krd.
^ Vasarą paži̇̀nsi be pieno, o žiemą be kailinių Lnkv. Paži̇̀nk, šikšna, degutą (tai dykai nepraeis)! Alks; M. Pažink, šunie, virvelinį! Užp.
7. refl. Q76,220 pasisakyti, prisipažinti: Pasižindamas esąs teip niekam nederančiu DK128. Mes jau girdėjome, kuo Jonas esąs nepažinos DP23.
8. refl. pasisakyti, prisipažinti esant kaltu: Pasižįstam, kad jau nusidėjom PK135. Eš pažįstuos nusidėjęs prieš tave BPII294. Pranašas graudeno, idant pasižintų o atmainytų akmeningas širdis savo MP101. Pasižinsiu priš mane prastojimus mano, Viešpatie Mž466. Tatai regimai po akimis Dievo ir žmonių pasižįsta Vln50. Ir brangvyno būriškai prisiriję, būrai kits kitam klastas ir šelmystes pasižį̇́sta K.Donel. Pasižinta ir nužeminta širdis MP173.
9. laikyti, pripažinti: Jau tu Dievo nepažįsti Ml. Pažink mus už vaikus savo Mž494. Nenori pažinti ažu Viešpatį Gmž.
10. Švnč, Dsn suprasti kalbą: Ką anys sako, tai eš pažįstu Nmč. Buvo lietuvis, gudiškai nepaži̇̀no nė žodžio Tvr. Kad ne mergos, nieko nepažintáu lietuviškai Dv. Ana pažį̇́sta, ką mes klegam Grv. Ana jau pažį̇́sta, liš nemoka ūtaryt Lz. Tas Petras keltuvos ūturką pažįsta LTR(Brsl).
ǁ suprasti, ką kalba; orientuotis pokalbyje: An i anas da sėdi, nei anas nieko pažį̇́sta, i garkso Prng. Jau anas labai senas, nepažįsta, ką i žmogus kalba Ml.
11. žinoti, mokėti, sugebėti taikyti praktikoje: Poetas, rašytojas turi mokėti literatūros teoriją, pažinti ją labai gerai, kaip pažįsta raides įgudęs skaitytojas A.Vencl. III tūkstantmetyje pr. m. e. visa Europa jau plačiai pažino akmeninius įrankius, gamintus šlifavimo būdu rš. Dainuok, kad nori, aš jokių dainų nepažįstu. Mano motina drausdavo dainuoti I.Simon.
12. sueiti į intymius santykius: Bei Kainas pažino savo moterį, ta tapo nėščia BB1Moz4,17. Kaipo tai bus, kadangi nepažįstu vyro Ch1Luk1,34.
apsipaži̇̀nti
1. SD197, R59 kiek sueiti į santykius, ryšius, susipažinti: Pirmą sykį susieję giminės apsipaži̇̀no J. Aš jau buvau apsipaži̇̀nęs su visais Rš. Aš pas jus kap apspažinaũ, apsbuvau, tai kap namie Ml. Apsipažinsit abu (piemenys), ir karvės tegu apsibado J.Balt.
2. įsigyti kiek žinių, supratimo: Apsipažinkit kiek su jo gyvenimu ir darbais J.Jabl. Jis menkai apsipažinęs su mūsų papročiais rš. Kiekvienas yra šiek tiek apsipažinęs su Lietuvos istorija ir geografija Pt.
3. tr., intr. Ar svetimą palaikyti pažįstamu, savu, apsirikti: Gal apspaži̇̀nęs anas mane pasveikino: aš jo nepažįstu Ut. Apspažinaũ ir ažkalbinau nepažįstamą žmogų Ds. Apspažį̇́sta mane daugelis Plš. O gal ir apsipažinaũ – matai, iš tolo neinžiūriu Vžns. Apspažinaũ – misliau, kad mano sesuo ateina Dglš.
atpaži̇̀nti
1. tr. nustatyti tapatybę, pažinti iš kokių nors ženklų: Jį nesunkiai atpažinau iš gimnazistiškos milinės sp. Aš atpažįstu senojo Alaušo balsą ir staiga pamatau jį patį J.Balt. Karalienei per toli ir per tamsu, kad atpažintų, kieno ta fotografija I.Simon. Ligonį sunku buvo beatpažinti rš.
2. refl. nutraukti santykius, ryšius: Buvau susipažinęs, dabar atsipažinaũ Krsn.

×dapaži̇̀nti (hibr.) tr. suprasti, nustatyti (iš duomenų, reiškinių): Daktarai dapaži̇̀no, kad negerai padaryta aparacija Strn. Dapaži̇̀no, kad plaučiuos vėžys Strn.
įsipaži̇̀nti; R sueiti į santykius, ryšius, susipažinti: Įsipažinom su vyru par žmones Brž. Pagyveni, įsipažį̇́sti su žmogum, i gerai Šmk. Suvesk anuodu, lai įsipažį̇́sta J. Dabar tau ten smagu gyventi – su visais įsipažinai̇̃ Rm. Mes jau gerai įsipaži̇̀nomos Vgr. Ilgainiuo įsipažinusys su artimoms tautoms S.Dauk. Tuojau po visam prisitaisė Giedrulis, su seniu įsipažino LzP. Reik su juo įsipažį̇́t, o paskui jau prašyt Jrb.
išpaži̇̀nti tr.
1. R pažinti, atskirti, nustatyti tapatybę: Ana mane išpaži̇̀no, aš ją išpažinaũ Pls. Matau, bet nebišpažįstu, akelės pasilpo Lk. Aš jį, rods, mačiau, ale n'išpažinaũ KII358. Tai tu išpažinai̇̃ visus paukštelius, tik neišpažinai̇̃ siero sakalėlio (d.) Nč. Ūmais išpažį̇́stamas KII335. Uošvė, žento n'išpažinus, vartus užrakino JV166. Vienas išpažino, pasakyt ketino, visus pavardėlėm gražiai išvadino (d.) Kp. Bet vaizdas jau taip nublukęs ir nušutęs, kad nebegalima išpažinti, ką jis vaizduoja I.Simon. Vilkus, vagis nuo tikrų piemenų išpažinti SE134.
2. refl. Plv, Srv gerai susipažinti: Jau su juomi išsipaži̇̀nome J. Nuvažiuosit, vaikai, ir išsipažinsit Rm. Kol išsipažį̇́si, bus tau tę nuobodu Skr. Jis vaikščiojo į turgų, išsipažino su turtingiausiais pirkliais ir išmoko suprasti kiekvieno daikto vertę J.Balč.
3. žinoti, suprasti: Nemokėjom ūtaryt, bo neišpaži̇̀nom tokių žodžių Ker. Niekas tave neišpažiñs, kad tu ne mergelė (d.) Smn. Iš vaisiaus medis išpažįstamas BbMt12,33. Daktarai ligos neišpaži̇̀no Lzd. Tegu gi anies išpažįsta, kai mokyti, ką čia aš durną galvą suksiu Klt. Kvaili, jie štukos neišpažį̇́sta Skr.
^ Sotus alkano neišpažį̇́sta Lš.
ǁ sužinoti: Bau apsūdija …, pirm neng … išpažinta būtų, ką jisai yra daręs CII676. Bernas išpažino, kam šunys priklauso prš.
4. pripažinti, patvirtinti, laikyti kuo: Seselė priėjus sveikino juos, išpaži̇̀ndama per savo brolius Jrk100. Rasi, pavargėlių tėvų tavo nenorėjai nė sutikti, nė pagaliau išpažinti už tėvus? P. Visi … išpažįsta jį karalium DP4. Kas tada išpažins mane po žmonėmis, ir ašen jį išpažįsiu po tėvu mano Ch1Mt10,32. Visi svečiai išpažino piršlį už malagį M.Valanč. Pilotas … penkis kartus išpažino po visų akim teisybę ir nekaltę jo DP171. Visi žmones išpažįs galybę jo MP85. Didį visose giminiose pašlovinimą širdyje pažįstame, tikime ir nasrais išpažįstame MKr23.
| refl.: Ižpažinos esanti žemiausiąja tarnaite jo DP491. Po akim tavo nusižemindami tarnais tavais save nuoširdžiai išsipažintumim MKr24.
5. laikytis įsitikinimų, tikėti: Mūsų šalies įstatymai yra tokie, kad kiekvienas pilietis turi teisę išpažinti bet kurią religiją rš. Aš išpažįstu mokslą krikščioniškąjį MT1. Maž kas tarp jų teišpažįsta tikrą Dievą M.Valanč.
| refl. tr.: Savo vierą išsipaži̇̀nti KI549.
6. SD422, B pasisakyti, prisipažinti: Sūnus pats išpaži̇̀no savo kalčią J. Dažnai išpažį̇́sta nuodėmes DK112. Ižpažink po akimis Pono, kad to niekad nevertas MP77. Kurių griekų reik tada išpažinti? Vln29. Gera buvo kalbėtis, išpažinti savo pačias slapčiausias svajones arba be žodžių skendėti tyloje rš.
| refl. intr., tr.; R174: Neimaž nesigynė, bet tuojau išsipažino esąs … krikščionis Ns1832,7. Jis norįs vislab išsipaži̇̀nt, ką jis daręs Jrk125. Tas žmogus dailidei išsipažino, kad jis Perkūnas esąs BsPI108. Po visų akim ižpažinos esąs sūnumi Dievo DP164. Ižpažįstasi po[a]kim kunigo SPI369. Savo griekus išsipaži̇̀ntis KI198. O tačiau neišsipažino būti pergalėtais SE214.
7. patirti, pajusti: Ką čia per tuos vienus metus išpaži̇̀nsi žmogaus gerumą! Srv. Pas močiutę augau, vargo n'išpažinau JV691. Bevelyčiau negimusi nekaip vargužį išpažinusi JD734. Tu atlaidėlio neišpažįsi, nedėlios dieną vištas ganysi DvD284. Apkabink, pabučiuok, meilę išpažinsi LTR(Sln). Išpažino ji moterų stoną JV939. Tai duok man nuo rankos žiedelį arba išpažinti skaistąjį veidelį (d.) Brž.
^ Kad tu jaunų dienų neišpaži̇̀ntum! (keik.) Šln. Išpažinsi vasarą be karvės, žiemą – be kailinių PPr61, LTR(Ps).
8. R125 turėti lytinių santykių: Moteriškę išpaži̇̀nti KI396. Moteriškė, kuri vyro neišpažinusi CI593.
9. sutikti, leisti: Neišpažįstu SD185.
pasipaži̇̀nti
1. J sueiti į santykius, ryšius, susipažinti: Tiek gera esu apie tamstą girdėjusi, kad net noras paėmė su tamsta pasipažinti Pt. Janė pasipaži̇̀no su bernu ir išej[o] iž ženyko Lz. Pasišnekėkita judu, pasipažinkita arčiau Ašb.
| prk.: O seniui laikas su kapais pasipažinti Žlv.
2. Lkč, Sv, Rm turėti santykių, ryšių: Ar judu jau nuo seniai taip gerai pasipažįstat? Up. Mudu gerai pasipažį̇́stava Jrb. Pasipažindamas gi su apšviestesniais žmonėmis, jis išsilavino ir įgijo kitokesnes pažiūras į gyvenimą J.Bil.
| prk.: Vyrai protingi ir narsūs, neretas ir su laikraščiu pasipažįsta (šiek tiek paskaito) rš.
3. įsigyti žinių, sužinoti: Pasipažinome, kokią daro pragaištį alkoholis V.Kudir.
pripaži̇̀nti tr.
1. Slnt, Lž išskirti iš kitų, pažinti, atpažinti: Ar tu manęs nebepripažį̇́sti? Brž. Pripažiñ' (atpažink) – yr [nuotraukoje] Ad. Apsiželdęs barzda – vargiai bepripažinaũ Kp. Kap mes buvom su jum sustikę, pripažinaũ po [= iš] veido Grv. Aš gi nepripažinaũ, misli[j]au, kad gydytoja Str. Niekap nepripažiñtum, kad anas [nuotraukoje] Dglš. Ir išėjo broterelis, pripažino vainikelį: tas yr sesės vainikelis TDrVII33. Mieli tėveliai, mieli senuolėliai, prigipažinkit savo dukrelę iš didžių vargelių (rd.) Jž. Nebepripažįstamys nė laukai, nė vietos Šts. Girtas ne savo arklio, ne šlajukų nepripaži̇̀no Krš. Pripaži̇̀no drapanas, sėdo an dviračio ir privijo Slm.
| refl. tr., intr.: Anas an tėvą neprispažino (susirgęs nebepažino) Dglš. Tai aš, paėmęs tą kardą, einu per svietą, tai kas tą kardą bus prisipažinęs, bus mano tėvą nužudęs MPs.
2. laikyti kuo: Nė viena mergaitė nenorėjo jo pripažinti tikru vyru I.Simon. Bet tikruoju mūsų botanikos tėvu reikia pripažinti kunigas Ambraziejus Pabrėža LTII442. Nepripažį̇́sta manę [gimine] brolių vaikai Kls. Doktoriai nepripažį̇́sta už ligą plėštalunkio Rš. Pripažink mus už savo tikrus vaikelius MKr20. Degtienės aš nepripažįstu už nuodus Gdr.
| Anas ėjo namo pripažintu (žinomu) keliu Klt.
3. laikyti ką esant, egzistuojant: Jau tas nė Dievą, nė peklą, nebe dangų bepripažįsta P. Jaunikliai Dievo nepripažį̇́sta, seniai tik Dglš. Jisai mirdamas krikščionių Dievą pripažino ir pagerbė jį V.Krėv.
ǁ laikyti vertu dėmesio: Monopolistinis kapitalas nepripažįsta jokios tėvynės sp. Anas nieko nepripaži̇̀no, nei daktarų Ob. Imperialistai pripažįsta tik savo piniginės interesus sp. Aš tavęs visai nepripažį̇́stu Jrb.
4. sutikti su nuomone, laikytis nuomonės, pažiūros: Pirmininko žodžius visi pripažino teisingais Ašb. Kvailys nemokėjo karaliaus akyse savęs išteisinti, ir liko pripažintas kaltu LTR(Brž). Aš pripažinaũ, kad brolis vagis J. Pripažįsta, ką jis durnas Rud. Tikrai, jis labai senas, – pripažino kunigas: – bet kad ir gana dar stiprus V.Krėv. Istorinis materializmas pripažįsta pirminiu dalyku visuomeninę būtį ir antriniu dalyku visuomeninę sąmonę (sov.) rš. Visi pripažįsta tą teisybę P. Daug kalčių nepripaži̇̀no jis J. Anas viską pripaži̇̀no Dglš. Anys mat nenori pripaži̇̀nt nė kokio tikėjimo Sdk. Jos (beždžionės) nepripažįsta jokio pavojaus, iš kurio nebūtų išėjimo Blv.
5. priskirti pagal teisę, paskirti, suteikti: Tamstai teisus nuopelnas bus pripažinta A.Baran. Darbai senovės lietuviams ir žemaičiams šiandien pripažįstami S.Dauk. Man pensijos buvo nepripažinę Vlk. Pripaži̇̀nta buvo tarnybos laikas geležinkely Vv. O sau savūsius dalykus tepripažink M.Valanč.
6. Kl, Ss, Azr, Grv, Sm išaiškinus nustatyti: Bijojom, kad nebūtų kraujo užkrėtimas, bet gydytojai nepripaži̇̀no Krs. Ligos nepripaži̇̀nsi, tai jau ne daktaras Ob. Sveika, daktarai nepripažį̇́sta nei jokios ligos Skp. Kačerga pripaži̇̀no, kad pušinę pagadino (d.) Ktk. Pripaži̇̀nta, kad stulpas ir melnyčia tai Dieveniškių daiktas Dv.
| refl. tr.: Žmonys patys prisipažį̇́sta ligas Krš.
7. refl. pasakyti teisybę apie save: Prisipažįstu esąs dabar laimingas Blv. Ji niekam neprisipažintų, kad jis jai patinka I.Simon. Siuvėjas turėjo prisipažinti, kad savo namuose niekados nematė tokių puikių pietų J.Balč.
8. refl. SD309, N, J, Vrn, Krt pareikšti savo kaltumą: Jis prisipaži̇̀no nusižengęs BŽ428. Prispaži̇̀no, kad sumelavo JnšM. Ana kad i sakė, vis tiek išsigins, neprispažiñs Dglš. Ir be botago prispaži̇̀no Trgn. Pats prisipažinsi – mažiau tegausi [pylos] LTR(Grk). Malonu yra klausyties, kad žmogus prisipažįsta prie savo silpnybės Blv.
9. patirti, pajusti: Tai pripaži̇̀no gerą gyvenimą! Krsn. Suvalgiau tris kiaušinius, ir nieko nepripažinaũ Lp. Pripažinsi kelionę prieš vėją Str.
supaži̇̀nti tr.
1. tarpininkauti, kad sueitų į ryšius, supažindinti: Aš ant jo pykstu, kam jis anksčiau mūsų nesupažino J.Balč. Jis mus supaži̇̀no su tais atvažiavusiais Vl. Tvirtai pasiketino nevesti jos, nesupažinęs su tėvais rš.
2. refl. R59 sueiti į ryšius: Suspažį̇́sta ir ateina (atiteka) mergiotės Pb. Anuodu susipaži̇̀no J. Po kermošius važinėjo ir suspažindavo su panom LTR(Slk). Kai rugius pjovėm, tai suspaži̇̀nom su Stasiu Slk.
| Su tąj žvėrimi lietuviai susipažinę gilioje senovėje Bs.
| prk.: Jau manie su smerčiu susipažį̇́t reik (laikas mirti) Pgg.
^ Eina kap ožka, su vilku susipažinusi KrvP(Lzd).
3. refl. įgyti žinių, sužinoti: Jis turėjo progą susipažinti su mūsų krašto reikalais bei jo rūpesčiais rš.
4. refl. būti pažįstamam, pasižinti: Iš seno su juoj suspažį̇́stam Lp. Aš su ja suspažį̇́stu jau seniai Ktk. Tai mano prietelis, su kuriuomi aš didei susipažį̇́stu KII313. Su šituo Skrebūnu aš nieko bendra neturiu, dargi mažai susipažįstame A.Vien.
5. suprasti, žinoti: Mūs prastam žmogu[i] sunku visa supažinti Vrnv.
užpaži̇̀nti tr. pripažinti, laikyti: Tokių pusryčių aš neužpažįstu už pusryčius Lš. Jį (kareivį) užpaži̇̀no [komisija] kvaru Lp.

spáusti, spáudžia, spáudė Š
1. tr., intr. SD185, SD31,289, H167, R, MŽ, K, I, KŽ svoriu, jėga slėgti, sloginti: An tų virbų ritini akminis, kad spáustų [merkiamus linus] Vž. Kailiniai dideliai sunki, pečius mun spáuda Vkš. Patalai svyrna ant žemės i muno kojas spáuda Lkv. Sunki našta mano sprandą spaudžia TS1900,6-7. Siera žemelė, žalia vejelė, spaudžia baltos lentelės JD904. Jeigu dūmus spáuda žemyn, tai pryš lytų Prk. Spáudąs oras daba y[ra], matai – sunku i dvasią atgauti Dov. Linus minti tokie buvo mintuvai, ka spáusi, kiek galėsi Skd. Pirma buvo mašina savim spaudamà, turėjom i mas tokią Kl. Išaustą milelį velia, spáudžia ir da kartais jam pūką kerpa Slm. Pilia jin miltus, o ponas vis spáudžia juos, ka būt mažiau LKT259(Jnšk). Lengvas vėjas nebespaudė burės rš. O tu nespausk, – pasakė Rapolas vėl man. – Kiek pjūklas sveria, tiek tegul ir eina į medį J.Balt. Durys braška, iš oro spaudžiamos V.Krėv. Berniokas spaudė plūgo rankenas žemyn, kad žagrė ne taip giliai kabintų – sarčiui lengviau būtų J.Paukš. Vargonykas spaudž vargonus, linksmin svotelius ir ponus (d.) Vp. Tas kraučius paėmė tą kailuką, kad ans varo su nykščiais, ka ans varo, ka spáuda, ka dura! Jdr. Spaudžiamasis vandentiekis PolŽ50. Spáusti šieną NdŽ.
| prk.: Mus mūsų tikrieji nusidėjimai žemyniu spáudžia DP611.
^ Mažas vaikas motinai kelius spauda, didelis – širdį Lk. Maži vaikai tėvam kelius spaudžia, o dideli širdį graužia Jnš. Nespaudęs norago, nekąsi pyrago VP33. Spausk, kol duodasi LTR(Zp).
| refl.: Čia armoškos po du klepanu spáudas, o bandonija spáudas po keturis Plt.
ǁ versti priglusti: Fašistai bangomis lipo ant pylimo, mes juos spaudėme prie žemės, sprogdinome, šaudėme, neleidome persiristi į mūsų pusę rš.
2. tr. LL221, Rtr, KŽ apkabinus, suėmus veržti, gniaužti: Kaip čia mygs, kad didžiausias rumbas aplink spáudžia Ob. Rankoje kalaviją spáudė DŽ1. Bet, ginklą spausdami kiečiau, į priekį žengėm vis tvirčiau rš. Martynas, suėmęs rankas, spaudžia pirštus iki skausmo, kad nepravirktų iš džiaugsmo I.Simon. Taip šimtą trisdešimt parų laivas buvo spaudžiamas ledų ir kiekvieną akimirką galėjo būti sutriuškintas ir nugramzdintas į dugną K.Bor. Į kiemelį įjodamas, bėrą žirgą šankindamas, pentineliais spausdamas, laužtineles tempdamas StnD14. Spausiu raktelius, kad neskambėtų, pakelsiu dureles, kad negirgždėtų LTR(PnmR). Negispauski mano galvelės žaliais šilkeliais LMD(S.Dauk). Kai tik neišsimiegu, galvą pradeda spáust Klm.
| refl.: Velniukas ir tarė Mykolui: – Eikiva spausties! Jeigu tu mane nuspausi, tai tau liks dvaras, o jeigu aš tave, tai man BsMtII112.
3. tr. R221, MŽ295, M, Šlčn gaminti slegiant: Šildau varškę – sūrį spáusiu Mžš. Ir dar̃ spáudžiam sūrius, ale aš tai po akmenu Nmn. Sūrį spáustą čia tokį kapojo, dalino Gršl. Kas bites turi, spáudžia vašką Dg.
ǁ gaminti sunkiant: Sėmenis padžiovindavo, sumaldavo ir spáusdavo aliejų Adm. Sa[vo] darėme aliejų, spáudėme iš kanapių LKT379(Btrm). Prietaisas aliejui spáusti NdŽ. Iš vaisių sultis spaudžia rš. Patraukė tiesiog į nedidelę trobelę: tai buvo vieta, kur vyną spaudė Ašb. Buvo pasidaręs sėmenų spáudamą mašiną Krž.
| prk.: Iš centnerio selyklo dešim viedrų pirmoko [alaus] gali spáust Mžš. Spáudžia šitą degtinę Ker.
4. tr., intr. šalinti skystį sunkiant, maigant, traiškyti, gniužinti: Citriną spáusti DŽ1. Pūlius spáudžia iš voties DŽ1. Nebišspáudu, pienas nebišeina par jėgą, ka spáudu anai (karvei) skaudžiai Trk. I tas vel[nia]s spáuda spáuda, ką ans išspáus [iš akmeniuko] Jdr. Spaudžiu, treškiu SD40.
| prk.: Saulė dar prakaito nespáudė NdŽ. Tie yra teip sunki našta, kurie jam šitą kruviną prakaitą spaudžia DP153.
spaustinai̇̃ adv.: Spaustinai̇̃ sunkiau yr milžt kai trauktinai Jrb.
| refl.: Kada šitas guzas spaudžias, traukia kažin kas man Brž.
5. tr. iš ankštumo veržti: Maži batai spáudžia koją DŽ1. Pampos tokios atsiranda, kam spáuda klumpiai Jdr. Ta kurpė mažesnė, ale ma[n] nespáudžia Jrb. Tavo kepurė mun par maža – galvą spáuda Vkš. Apykaklė veržia, spáudžia, smaugia (kaklą) BŽI196. Pavalkai spáudžia kumelei kaklą NdŽ.
6. tr. I, L, Rtr, KŽ spausdinti: Tilžėj spáusdavo tas knygas Stk. Ciesorius neleidžia nė lietuviškos gazietos spausti V.Myk-Put. Knygas duoti spausti B. Spaudžiamà knyga NdŽ. Įdavė jam kningelę, 1641 metūse Vilniuj spaustą M.Valanč.
| refl.: Kad knygos Vilniuj, Kaune spaustųsi, kad nereikėtų eit į Paprūsį A1884,280.
7. tr. glausti, šlieti: Spáuskim krikšto tėvus, kad naujagimio dantys nebūtų reti Gdl. Kietai spaudė prie savęs maišelį su bankos bilietais J.Balč. Šaltą pageltusį lapą spaudžiu prie degančių lūpų S.Nėr. O aš viena vargo diena vis spaudžiu galvą prie sienos JD863.
| refl.: Prie langų spaudėsi vaikų veidai rš. Arkliai spaudėsi į krūvą rš. Jos spáudėsi viena prie kitos NdŽ.
ǁ refl. prk. ieškoti globos, užtarimo: Spáusties pri giminės reik Vgr.
ǁ mygti esant ankštumoje: Spauda žemėn, neatalsuoju Šts. Priešais klubo spaudė kaip bažnyčioje J.Balč. Mokytojau, minia tave spaudžia ir slegia, o kalbi: – Kas dasilytėjo manęs? Ch1Luk8,45.
| Ką nebūs lytaus, dėl ko tą smiltį spáuda Mžk.
spaustinai̇̃ adv.: Stovėjo spaustinai̇̃ susispaudę Db.
| refl.: Žmonys bažnyčio[je] spáudas, virsta, būna Šts.
| Kaime plačiai gyvena, nenora mieste spáusties Krš. Keturios šeimos spaudėsi ir niovėsi kaip katės viename maiše rš.
8. tr. (akių vokus) glausti: Nu y[ra] miręs, nu reik tas akis užspausti; kaip ans ims tas akis spáusti, kaip ans grobs anam su dantėms už tos rankos Klk.
9. tr. kišti, smeigti: Pats mačiau, kaip spaudė į jų košę žvakgalius M.Valanč.
| refl.: Pėda plati basa spaudžias į smulkų ežero žvyrą rš.
10. tr. SD161, Sut pulti, atakuoti: Kareiviai, eilėmis eidami, durtuvus sustatę spaudė žmones, neturinčius nei pagalių, nei strypų M.Valanč. Jų spaudžiami pėstieji spruko į tarpuvartes LKGIII29. Stipresnių priešo jėgų spaudžiami žygiavome Molodečno link rš. Užpuolu ant ko, spaudžiu ką R20, MŽ26.
11. tr. dumti, pūsti: Jeigu į kalvę atejai, tai spáusk dumples Slnt. Tėvas dumples spáudžia, o sūnus geležį virina žaizdre BM190(Šl).
12. tr. varyti (ašaras): Macnios tokios buvo krienos, kad ašaras spáudė Lk. Mėlynos musės kaip žarijos krito į akis, spausdamos gličias ašaras P.Cvir.
13. refl. Sut, Rtr, NdŽ stengtis kur patekti, brautis, spraustis, skverbtis, tarpintis: Kur didelė spūstis yra, ten reikia spáustis J. Spáudas į vidurį, rodos, ka kitur vietos nė[ra] Kv. Spáuskimės į priekį (reikiant išlipti iš autobuso) Jrb. Spaudės atgal į kluoną LKGII452. Spaustis per žmonių tytveiką L. Kap pirtin žmonės spáudžias Vvs. Heretikas … ten spaudžias, ten veržias, kur pirm seniai buvo tikrieji krikščionys DP246. Daug žmonių eis ir spausis tosp afierosp dvasiškosp DP35. Ir tie veidamainiai spaudės ponop savo MP244. Žmonės spaudės klausyti jo pamokslų M.Valanč.
14. tr. Rod, Pgg, Krg smaugti, dusinti, sloginti: Laumės naktį žmonis spáuda į lovą (lovoje) Plik. Sako, tos laumės spáudžia: arklius, karves spáusdavo Vlkš. Kad laumė spáuda karvę, tai reikia karvei tarp ragų iš šermukšlių surištą šluotą pyrišti Rsn. Anas papasakos, kap jį velniai spáudė Ad.
15. versti ką daryti, varu varyti, spirti, raginti: Pasisamdydavo šeimyną, prie darbo spáusdavo, valgyt prastai duodavo Ar. Gerai, kai spáudžia iš mažų dienų prie darbo Ob. Mūso vaikai i nespaudami̇̀ dirba Rdn. Tėvelis mus į darbą spáudė Prn. Tėvas toks šnerkšlys, spaudžia prie darbo kaip pašėlęs Žem. Jis spaudė save į darbą kaip ponas baudžiauninką V.Myk-Put. Aš patenkinta, kad tėveliai taip spáudėt mane mokytis Grš. Mokytojai labiai spáudžia, nėr kada po miestą valkiotis Jnšk. Šitai spáuda, kad mokytumias toliau Plng. Labai prieš karą ėmė spáust kalbėt vokiškai Smln. Pasidarė be galo dideli mokesniai, ėmė be galo lupti, spausti lažus Žem. Kas tamstą spáudžia: ka negaliat, negerkiat LKT239(Žml). Aš nevažiuoč – giminės spáuda Šlu. Jis tuojau susivokė, kas čia darosi, ir iš visų jėgų tik spaudė arklius rš. Ka darbo turi, pats darbas spáuda – nežiopsosi Krš. Ir teip juos badais spaudė DP311. Idant nieks nespaustų, neigi prigautų kokiame daikte brolį savo Bt1PvT4,6.
^ Kitą vargan spausi, tuoj sau plaukus rausi LTR(Šš).
spaustinai̇̃ adv.: Spaustinai spaudžia vaikus eiti į seminariją A1885,356.
| refl.: Te darbop spaudžiuosi brš.
16. tr. I varginti, kamuoti, sunkinti: Sloginu, sunkinu, spaudžiu SD61. Tos duoklės spáudžia, o kult nėra kam Rdm. Vokytis spauda žemyn žmonis Šts. Spáuda [šalčiai] paukščius, spáus i žmonis – būs blogi metai Krš. Vaikai tyli, pati myli, padotkai nespáudžia (d.) Čb. Su baudžiava, su dvaro darbais spaudžia Žem. I darbai, i vargai spáudžia žmogų Vrn. Rūpesniai spáuda kaip pupa širdį Slnt. Vargų spaudžiama (papjauta) nežino, ką kalba CII1122. Žinai, kūmyte, vargas spaudžia! V.Kudir. „Ak“, tarė, „miels brolau, bėda mane didelė spáudžia“ K.Donel. Spauskite tas žmones darbais, idant turėtų darbo ir neklausytų falšyvų žodžių BB2Moz5,9. Kaip norėsiu, taipgi spausiu PK69. Lėtieji ir mi spaudžiami dėl mano piktybių KN265. Par stiprį pasnyką spaudžiau kūną savo brš. Bet kuo juos (žmones) labiaus spaudė, tuo anysjan labiaus dauginos Ch2Moz1,12. Ir spáudžia mus prisakymas jo DP528. Jį dabar tačiau grynumas spáudžia ir privalumas visų daiktų DP194.
17. tr. R103, MŽ136 primygtinai, prisispyrus reikalauti, klausti: Spáusk skolą, kol jis čia tebėra, o kaip išeis, tai jo nebesugaudysi Up. Ką čia prastas žmogus suprasi, ką spausti ir iš ko išspausti A.Vien. Kiekvienai progai pasitaikius, jis spaudė tėvus, brolį ir seserį, kad būtų žmoniški ir giminiški neturtingiems giminaičiams V.Myk-Put. Per egzaminus vis labiau spaudžia rš.
| Atitempia dvaro vežėją žvalgybon ir spaudžia: – Kas šovė? rš.
18. tr., intr. L teikti skausmo, slėgti, sloginti, gniaužti: Kai tik neišsimiegtu, galvą pradeda spáusti Klm. Apsirgo, jam spáudžia jau ir krūtinę, ir visa ką LKT395(Grv). Ilgai Mortukė nesitaisė. Jai spaudė po krūtine, sunku buvo atgauti kvapą A.Vencl. Vaikuo spáus širdį: prisivalgys bulvių nekąsnotų Plt. Sprangi obūlai spauda širdį Šts. Ka liga spáudžia, nieko nepadarysi Jrb. Pabuvo metus, pradėjo dejuoti, ka muni dideliai spáuda, muni troškina Plt. Tai kam mane niekina! – atsakė Andriukas, kuriam jau verksmas spaudė gerklę Pč. O kap senatvė spáudžia, tai jau vis tiek Dbč. Oi atstok atstok, jaunas berneli, oi spaudžia spaudžia tavieji žodeliai TDrIV44(Nč). Kaip vilko marškinėliais, laužė mano rankeles, o kaip juosė su juostele, spáudė mano širdelę JD566. Gailesys spáudžia BŽ138. Tik Katrei graudi nerimastis spaudė širdį V.Myk-Put. Skausmas kaip replėm širdelę jam spaudžia V.Krėv. Jei kalbi – prabliūvi, jei nekalbi – dūšią spaudžia Sch79.
19. tr. prk. engti, išnaudoti: Jie (darbininkai) supras, kad vyriausybė ir jos valdininkai palaiko fabrikantų pusę, o įstatymai sudaromi taip, kad savininkui būtų lengviau spausti darbininką rš. Kaimo varguomenę vienodai spausdavo tiek dvaras, tiek ir buožės rš. Ka motina turia, tai jie tą motiną spáudžia, o pats tūkstančius krau[ja] Jrb. Kaltais yra gaspadoriai, par daug spaudantys šeimyną savo brš.
20. tr., intr. šnek. taupiai gyventi, taupyti: Antano apsikrovę gyvuliais, ryzuoja, spáudžia, o kam jie spáudžia – nė[ra] žinios Mžš. Kad dabar nespáusi, iš ko senatvėj gyvensi Srv. Jie negėrę, nevalgę, neapsiavę spáudė, tai atadalijo [pasogą] Slm. Gardesnį kąsnį nuo savęs atitraukdamas vežė į turgų ir spaudė centą prie cento V.Bub. Moka kapeiką spáusti Prn. Spáuda to piningo, dirba kaip jaučiai Krš. Taip spáusčiau pinigus, kad tik skolą atiduočiau Rm. Pašėlau spausti rublį prie rublio, dėti prie tų gautųjų iš brolių J.Avyž.
^ Kas snaudžia, tai sau naudą spaudžia LMD.
| refl. tr., intr.: Spáuduos, bet klumpių neperku, kentu basas Dr. Jis vienas, ko jam čia spáustis Erž. Jis savo pinigus tai spáudžias, ma[n] neduoda Jrb. Jis nelabai spaudžiasi su pinigais J.Balč.
21. refl. prk. siekti ko, labai norėti, stengtis, veržtis: Spáudas vyrukas, nora pasirėdyti Krš. Mokslas nepatiko, nespáudės pry mokslo krupiai Pvn. Kam čia reik tei spáustis – pasilsėk Jrb. Spáudžiaus taip, ka užsidirbčiuo duonos Klk. Spáudės mokyties ir išejo į ponus Šts. Benor pasitaisyti muno koja, bet dar skauda, negaliu spausties dirbti Trk. Kulsi, spáusys klojime kaip šuo Pp. Visaip spáudiesi geriau šnekėt, ale neišeina Jon. O spaudės mokslop jo MP227. Dėl to tai samdinykai spaudės į jo namus M.Valanč.
22. intr. šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti: Ka spáuda, ka spáuda išsiviepę, vos paginiau Krš. Spáudėm tai spáudėm, nepamačiau, kaip paupy atsidūrėm Dbk. Spáusk, vyreli, ko greičiau, ka nepasivėluotum! Jrb. Spáudav numie tiktai, i gan, ką greičiau Kl. Spáusk tik greičiau, kad negautum drūtgalėlio! Antš. Kur spáudi su dviračiu? Dr. Spáusk, vaikali, iš akių, o gausi į kailį! Vvr. Spáusk nestovėjęs! Kdl. Spáusk, kol kailis sveikas! Šk. Tiktai spáusk pats pavėjuo i nė atsisukęs neveizėk! Trk. Spaustū̃me, jei turėtume tokią mašiną Drsk.
23. intr. šnek. smarkiai reikštis (ppr. šalti ar kaitinti): Šiandien šaltis gerai spáudžia Jnš. Šiąnakt dar smarkiai spáudžia Snt. Teip sau spáudžia be vėjo Pc. Šaltis spáudžia vienu pradėjimu Ob. Spaudžia speigas, siaučia pūgos, dieną naktį sninga sninga V.Myk-Put. Kad ir tyki, bet kad spáudžia, net už nosies griebia Šl. Speigas taip spaudžia, net tvoros pauška Žem. Saulė teip spáudžia, kad net smėlys karštas On. Tu negirdėjai šiąnakt kaip lijo, spaustè kaip spáudė Kp.
◊ ãšaras iš akių̃ spáusti graudinti, virkdyti: Ir Elzė nė nejuto, kaip toji jos dabar gyvenamoji valanda jai ašaras iš akių spaudė Pt. Nespausk ašarų iš akių motinos nepaklausymais savo Rp.
ãšaras spáudžia graudu: Ašaras spaudžia į ją žiūrint. O buvo mergina – kraujas ir pienas rš.
čià spáudžia, čià nèvarva Mrc apie šykštuolį, kuris gailėdamasis duoda.
į kójas spáusti Jnš greitai eiti, skubėti: Spausk į kojas, kad nepavėluotumi Dr.
į vė́ją spáusti nešdintis, šalintis: Duosu tau piningų, i spáusk į vė́ją Prk.
pupà spáudžia ši̇̀rdį LTR neiškenčia nepasakęs.
rañką (rankàs) spáusti sveikinti: Kada šie žmonės man spaudė ranką kaip artimam draugui, aš iš naujo pajutau, kad mūsų šalis turi daug draugų A.Vencl. Spáudžia sesė baltas rankas paskutinį kartą (d.) An. Rankeles spaudžiau, žiedelius mausčiau (d.) prš.
rankàs spáustis sveikintis: Lingavo galvas, spaudėsi kitas kitam rankas rš.
raudóną kir̃miną spáusti labai stengtis: Nors ir raudóną kir̃miną spáusi, bet visų rugių per dieną nesuveši Jnš.
sū́rį spáusti toks žaidimas: Sū́rį spáudžiant sukrito vaikai į kurkulę J. Vaikai, einam sū́rio spáust Ėr.
ši̇̀rdį spáusti
1. darytis liūdna, graudu, skaudu: Ligi ašarų ši̇̀rdį spáudžia Dkš. O vis dėlto širdį spaudžia, kad šitoje vietelėje bus jau tuščia Vaižg. Spaudžia, drasko širdis kartus sopulys S.Nėr. Visų namiškių širdis spaudė sunkus nujautimas – vargu ar daugiau bepasimatys? K.Bor. Ak man, Dieve, širdį spaudžia skirtis iš to krašto J.Jabl(Kp). Lenda tas verksmas, spáudžia ši̇̀rdį Aln. Ai, man širdį spaudžia, sopa! A.Baran. Nuliūdimas širdį spaudžia, lyg kad replėmis ją gniaužo Mair. Mušei žirgelį vis per galvelę, spáudė maną širdẽlę (d.) Žln.
2. kelti rūpesčių: Maži vaikai kelius spaudžia, dideli – širdį LKT156(Grz).
antspáusti (ž.) tr.
1. BŽ80, KŽ uždėti antspaudą, ženklą, sužymėti, padaryti žymę: Žibt antspaudą i ančspáudė Pvn. Aš ant tavo kamanėlių rašysiu laiškelį ir antspausiu antspaudėlį raudona raidele TDrVII27(Prk).
2. užmauti: Nupynusys iš erškėčių vainiką antspaudė jam ant galvos M.Valanč.
3. prk. palikti žymę: Gėdą kam antspáusti BŽ154. Kiekviena karta antspausdavo savo kultūrines pasiekas naujuose žodžiuose ir sakymbūdžiuose rš.
apspáusti tr. K, Rtr, KŽ
1. N, K apslėgti kuo, apmygti iš viršaus ar aplink: Kiš [milą] po duonkepio pečiaus nelabai karšto ir apdės akminimis ten, apspáus aną ir ans sau, kad ištrauks, tra tra tra i spindąs būs Lpl. Pasodinti daigai iš visų pusių apspaudžiami, kad jų šaknelės susisiektų su žeme rš. Prideda [bulvių košės], apspáudžia su šaukštu ir valgo, kap kas nor, iš vieno bliūdo Asv.
2. spaudžiant apimti, apglėbti: Apspáudęs tą kruviną pirštą ir turi Pc. Na, nebešildyk apspáudęs [stiklinės] – išgerk K.Saj. Arterijų sienelės įtemptos ir laiko kraują apspaustą V.Laš. Laikau saujoj penkrublę apspaudęs rš.
| prk.: O senis viską apspaudęs laiko – ir mūrus, ir dvarą, ir auksą S.Čiurl. O kartais apspaustas yra kryžiumi ir vargais MT100.
3. Upn užveržti: Imkit šalin gipsą, ba apspaũs gysles, i mirs Ln.
4. kiek nuspausti, spaudžiant nuvarvinti, nulašinti: Iš krakmolo išėmęs drabužį apspáusk biškį ir padžiauk J. Sutarkuotas bulves, sukrėtus į maišelį, reikia truputį apspausti rš.
5. spaudžiant aprėžti: Šiaučius su ruletka apspáuda rantą aplinkuo padą Vkš.
6. Brž žr. prispausti 6: Ūkininkas apspáustas, mokesniai dideli buvo Eig.
◊ ši̇̀rdį apspáusti truputį nuliūdinti: Apspaustà širdi̇̀s yr visų jaunųjų karės metais Šts.
atspáusti KŽ; R39, MŽ53
1. tr. R34, MŽ45, N, K spaudžiant atstumti, atidaryti.
2. tr. Pv padaryti atkerusią, neprilipusią (plutą): Nu kaip ten dėsi atbulai [duonos kepalą], plutą atspáusi Ms. Atspaustà duona Ūd.
3. tr. slegiant įskaudinti: Atspáudė man karvė ranką, ir dabar į senatvę atliepia Skr.
4. tr. LL287, Š, Rtr išspausdinti: Raštą apei bitis, antrą kartą atspaudęs, pagal mūsų suokos skelbu S.Dauk. Laikraštyje buvo atspausta ir mažytė nuotrauka rš.
| Menininkai geri, galia padirbti, atspáusti tokį pat piningą End.
| refl.: Čia neaiškiai raidės atsispáudę – negali paskaityti Jž.
5. tr. spaudžiant grąžinti į seną padėtį: Nirinį reik atspáusti, patempti Vkš. Atspáusk tešlą duonmaišy, kad kyla J.
6. tr. uždėti, įspausti (antspaudą, ženklą), palikti (žymę): Atrašysiu gromatėlę aukso litarėlėm ir atspausiu antspaudėlį rūtų vainikėliu LTR(Auk).
| prk.: Gražiose jos akutėse geiduliai dar nebuvo atspaudę savo antspaudos rš. Jėzus atspaudęs ant žemės šventas pėdas savo, teberegimas dar jo gadynėje A.Baran.
| refl.: Ten, kur jis (velnias) dėjo koją, paliko jo pėda atsispaudusi akmenyje SI225.
7. intr. šnek. skubiai ateiti, atbėgti: Atspáuda atspáuda toks vaikiukas: – Priimk nakoti Vn.

×dasispáusti (hibr.); SD41, Sut, N įsiskverbti, prasiskverbti.
įspáusti Rtr, KŽ; L
1. tr. Sut, M, Š, PolŽ40 spaudžiant, mygant padaryti įdubimą, įlenkti: Kumščiu viršugalvyje įspaudė duobę T.Tilv. Visi miestai lomose – dideli numai žemę įspáuda Rdn. Viriau iš avižinių kruopų kisielio, nu tei avižiniai kruopai tie įspausti̇̀ (sutraiškyti) Lpl.
| refl. K: Būgnelis kartais įsispaudžia lakūnams ir keleiviams lėktuvui tupiant ant žemės rš.
2. tr. spaudimu padaryti specialios paskirties žymę: Šiaučius su ruletka įspáuda rante griovelius Vkš. Skareles išsiausdavo, paskui nunešė pas mildažį, kvietkas, gėles įspáudė LKT205(Mrj). Ramūnas paima misinginę sagą su įspausta penkiakampe ir sugniaužia saujoje V.Bub. Visiem bakanam aplinkui pirštu duobukes inspaudžiau, kad kepdami nesutrūktų Kpč. Ir jis ištraukė visus liežiuvius iš to smako galvų ir įspáudė ing kožną liežiuvį tos panelės vardą BM129(Pš).
| prk.: Skruostuose šypsnis įspausdavo duobutes P.Cvir.
| refl.: Moteris nusišypsojo – skruostuose įsispaudė apvalios duobutės J.Paukš. Įsispáusti (atmintyje) BŽ68.
3. tr., intr. SD161 pajėgti spausti: Jis daug įspáudžia DŽ1. Tavo kočiolai sunkūs, a gali valiot juos įspáust? Jrb. Klavišai buvo kieti, vos įspaudžiami K.Bor.
4. tr. įveržti, suveržti: Lig vakarui tiek įspáudžia [guma koją], kad didžiausias rumbas Ob. Vadžios inspáust vežimu[i] Šlčn. Slimslai (silpnai) inspáustas šienas LKKXIV216(Zt).
| refl.: Vežimą veržant, šienveržė įsispáuda giliai į šieną, ir vežimo šonai išsiputa Všk.
5. tr. K spaudžiant, kišant įdėti į vidų, įterpti, įsprausti: Įspáusk biškį varškės, sviesto į vogoną, į puragą J. Įspáusk silkę į košę ir valgyk Ggr. Į rietus [vindo] įspáuda ratą Vn. Tu ma[n] to ratuko gerai n'įspáudei, i iškrito Jrb. Kitą kartą ponas Dievas, sutvėręs visokius gyvolius, įspaudė visims akis BsPII5. Sėklas įspaudžiantis volelis ŽŪŽ94. Įkamšau, įspaudžiu SD407.
| prk.: Įspausti, įspūdį daryti LL282. Ka galėtum, įspáustum tą mokslą su klėbiu Vž. Už reikalą vaikui į užpakalį įspáudžiu (įkertu) Smn. Įspáus rykščių Šts.
^ Ko čia topsai kaip subinė, į mūrą įspaustà? J.Jabl(Als).
| refl. tr., intr. SD407, K: Sviesto įspáuskis į tą košę Dr. Insispáudęs tarpukojin terbą blynų ir valgo Arm. Insispáudus diedo galvą terpu kojų, kūlokais mušė per nugarą Lzd.
| Pats savo rankomis pasistatė spąstus ir įsispaudė Vaižg.
ǁ Erž suspaudus, sutrėškus įdėti, įtrėkšti: Įspáusk šunie [į lakalą] kelias roputes Šv. Žmogui į kūną tą nuodą gyvatė įspáuda Plšk.
6. tr. išspausdinti: Duomi knygas drukavoti, įspausti R44, MŽ58. Knygas iš naujo įspaudžiu R36, MŽ48. Tarnavimas smerties (užvertas) rašte o and akmenų įspaustas Ch12PvK3,7.
7. refl. Sut, Š įlįsti, įsiveržti, įsisprausti: Ir kapgi jai te insispáust Dv. Eilėse tų visų rasi kur įsispaudusius ir vakarykščius draugus Pt. Įsispaudus tarp pulko žmonių dasilytėjo rūbą jo MP379.
8. tr. prk. įduoti, įbrukti, įkišti: Mergaitei inspáudžiu šimtą rublių – nešk, sakau Drs. Anam neįspáudei, ans nerašys tavie Štk. Neįspáudęs į delną, nieko negausi Rs. Suradau kišenėj du skatiku ir atsikėlęs įspaudžiau jai rankon J.Bil. Ji įspaudė po degančią žvakę Anskiui ir Anei į rankas I.Simon. Išdavei dukrelę martelėsa, inspaudei rūtelę rankelėsa (d.) Rod.
9. intr. šnek. nuskubėti, nueiti: Tik ant sumos beįspáudžiau į Šates Šts.
◊ į ši̇̀rdį įspáusti; N, LC1885,27 įdiegti, įskiepyti: Įspausk į mano širdį tus žodžius rš. Savo parapijonams į širdis įspausti tiesą pasirūpino brš. Indemi, įspaudžiu širdin SD392.
išspáusti K, Rtr, KŽ, DŽ1; L
1. tr. SD410, R42, MŽ57, N, M, Š spaudžiant išstumti, išgrūsti, išdaužti: Viena mergaitė, kaži kaip betrindama, ir išspaudė veidrodžio stiklą Žem. Kažkas išspaudė langą, ir pabiro ant aslos stiklai A.Vien.
| refl. K, Š.
2. tr. spaudžiant išstumti iš vidaus: Būdamas už vandenį lengvesnis, strazdas [nardydamas] imasi įvairių gudrybių, kad nebūtų išspaustas viršun sp. Ant durių pasidės i smauks, išspáus tus spalius lauk Lpl.
| prk.: Vieną išspauda (pagimdo), du, o jau daugiau i nebnora vaikų Všv. Paleistuvauti tinka, o vaiką išspáusti – ne Rdn. Jei višta kiaušinį išspáudė (padėjo), nešė Druskinykuosna Drsk.
| refl.: Oras iš skilties išsispaudžia, ir skiltis subliūška EncIV767.
3. tr. R45, MŽ61, LL286,297, BŽ264 spaudžiant išgauti, išsunkti: Aš jau išspáudžiau syvus iš uogų J. Ką tu išspáusi iš tiek obuolių – kilogramas, daugiau nebus Jrb. Uogas išspáuda par merlį Krp. Toks buvo pienas iš kanapių, sugrūs, išspáus i tada valgys Lž. Ištirpytą vašką, į maišelį įpylęs, išspaudu ir ataušti duodu S.Dauk.
| Nebišspáudu, pienas nebišeina par jėgą, ka spaudu anai (karvei) skaudžiai Trk. Spaudė spaudė gydytojas ir išspáudė [gyvatės nuodus] Bsg. Čystijo aną įsisenėjusią žaizdą ižspausdamas ir ižsvilindamas ikgal anuos pūlius ir aną bjaurumą DP598. Nei erškėčiai, nei vinys kraują jam ižspáudžia DP153. Išspaudžiu, ižtreskiu SD421. Paskum reikėdavo įdurt kairės rankos mažajan pirštan, išspaust kraujo ir tuo krauju pasirašyt LTR(Kp). Tam velniuo atkrapštęs akminuką, i tas vel[nia]s spauda spauda, ką ans išspáus? Jdr. Iš uolos vandenį lengviau išspausti kaip iš pasaulio teisingumą J.Gruš.
| Išspáus (išplaus) mun mergos marškinius Krš.
| prk.: Kam atdūsių išspáusti KI146.
^ Iš šūdo vaško neišspausi LTR(Lkv), Ub.
| refl.: Koriams sutirpus, presą prisuki, ir visas vaškas išsispaudžia Rdž.
ǁ prk. sunaikinti: Daktarė sako, ka darbas išspáudė [skrandžio] sultis Jnš.
4. tr. BŽ78, Krž pagaminti sunkiant: Aliejaus iš linsėmenių išspáusti KI146. Salako Šileikis iš kanapių labai gerą aliejų išspáusdavo Slk.
ǁ prk. pagaminti degtinės: Nors gina valdžia, draudžia, ale vis da išspáudžia Jon. Išspáudžiau in švenčių iš pūdelio Ktk.
5. tr. Vln42, BPI1, DP456, Sut, S.Dauk išspausdinti: Ižspaudžiu raštą, knygas SD47. Antrą kartą ižspaust SD294. Knygas raštais išspáusti KI5. Išspáustas raštas KI5. Geistinas yra daiktas, idant visiškas gražesniųjų dainų žemaitiškų surinkimas ištiektas ir išspaustas būtų StnD(6psl.). Visos dainos, išspáustos šime surinkime svotbinių dainų, užrašytos buvo iš žodžių veliuoniškių lietuvių dainininkų ir dainininkių JV(XVpsl.). Giesmės chriksčioniškos …, išspaustos Karaliaučiuj Mž149. Katechizmas, arba mokslas, kiekvienam krikščioni privalus …, išspaustas Vilniuje DK1. Išspausta Karaliaučiuje Prūsų MT(titulinis.psl.).
6. tr. SD417 spaudimu padaryti žymę: Eikš, aš tau [plaukų] bangas išspáusiu Skr. Sienos buvo išmuštos audiniais ir oda su išspaustais raštais rš. Kad būtų gražiau, tai pagal bakano šonus išspáudžia tokias duobeles su pirštu – katės pėdas Jnšk. Žymė, ižspaudžiama ant pinigų SD54. Išspaudžiu pavyzdus SD408.
| prk.: Šitą žymę lietuvio būde turbūt išspaudė jo apgyventa žemė LTII98(Sab). Idant tąjag prisakymą parašytų ir ižspaustų ant širdų savų ištikimųjų DP31. Tverdamas Dievas žmogų, ižspaudė ant jo vaizdą ir tolygybę savo SPI98.
7. tr. išvaryti: Nuovargis pakirto pakinklius, išspausdamas ant kaktos prakaito rasą J.Avyž. [Garstyčia] ašaras ižg akių išspáudžia DP90. Didis graudumas ir gailėjimas jos širdies … teip gausias versmes ašarų ir verksmo ižg jos išspáudė DP478.
| refl.: Nubraukė nuo veido išsispaudusias iš akių ašaras J.Bil.
8. išreikalauti, išgauti, išvilioti: Sumanytų jis iš žmogaus galiautinę kapeikėlę išspaustų Jnšk. Nežinau, ar tu beišspáusi iš jo skolą Ds. Ka galėtų, išspaũstų viską iš tėvų ir praūžtų Krš. Šitie spėliojo, kokią naudą išspaus šykštuolis dėdė iš neturtingų giminaičių, pavedęs jiems tą griuvėsį V.Myk-Put.
| refl. tr.: O jei valdininkai sugeba dar kai ką išspausti, tai tegu sau išsispaudžia Vaižg.
9. tr. sugebėti išgauti, padirbti: Pirštai išspaudžia iš akordeono dumplių graudžius akordus E.Miež.
| Duosu duosu liuob, išspáusu liuob (suverpsiu) kaip silkinį siūlą Krš.
ǁ prk. sugebėti gauti, pasiekti: Reikia taip gyventi, Gailiūnai, kad iš vieno lito du tris litus išspaustum! A.Vien. Jis iš tuščio pinigą išspáudžia Mrj. Žinai, ko reikia žemei, kad išspaustum iš jos dešimtą penkioliktą grūdą J.Avyž.
10. tr. išgalėti duoti: Gal po tris rublius išspaũs už darbadienį Jnš.
11. tr. spiriant, verčiant padaryti, kad pasiektų: Senutis išspáudė [mokydamas], i paskaitau, i parašau Rdn.
| Jis mokslą varo, nori ką išspáust Jon.
12. greitai išeiti, išvykti, išbėgti: Tas ant dviračio išspáudė į miestą Kbr. Ilgai nebuvo – išspáudė numie Krš. Kai tik tėvas išvažiavo, tep jis ir išspáudė iš namų Mrj. Ponas spaudė ir išspáudė į Ameriką Lk.
13. tr. prk. lėtai ištarti, pasakyti: Tik balsas jo nuolat mainosi – čia sunkus, pro sukąstus dantis išspaustas, čia tvirtas ir ryžtingas V.Bub. Nedavė žemės, šėtonai! Čia tu, brol, atspėjai, – išspaudė kimiai J.Balt. Jis nenoromis išspaudė porą žodžių rš.
◊ ãšarą (ãšaras) išspáusti [iš akių̃]
1. L pravirkdyti: Ne vieną tau ãšarą vargas išspaũs, kap liksi be motkos Arm. Taip griaudu buvo žiūrėt, ka man net ãšaras išspáudė Skrb. O ašarėlę sidabrinę ant veido meilė teišspaus Mair. Pasakodamas savo vargus, ne vienam klausytojui ir ašaras išspaudė Žem. Tu man, vaikel, tiek išspáudei ãšarų, kad aš tave josa galėtau išpraust Nč. Šio pasaulio ižgaišinimas miesto Hierusalem … ižspaudė ašaras ižg akių Viešpati mūsų DP310.
2. pravirkti: Úarą išspáudžiau i gavau piningų Vn.

žõdį išspáusti prašnekinti: Iš jos žõdis tai jau sunku išspáust Užp.
nuspáusti K, Rtr, Š, DŽ1, KŽ; L
1. tr. SD185, H171, Q2, Sut, N, M svoriu suslėgti, prislėgti: Nušukuotus [linus] veš į marką, apkraus virbais ir akiminimis, nuspáus, nu i mirkys Ms.
2. tr. spaudžiant suteikti deramą išvaizdą, supresuoti: Tiktai suverpiau, išaudžiau, įdeviau į Telšius, suvėlė, nuspáudė – i gražiausis audeklas buvo Lpl. Negražiai bjaurybė melnykas nuspáudė milelį Slm. Milą nuspáusdavo, nudažydavo Žg.
3. tr. LL119, NdŽ nuo ankštumo įveržti, nutrinti: Čeverykai kojeles nuspáudė, kasnykėliai petelius nulenkė (d.) Vlk.
| refl. LL128.
4. tr. nuo sunkumo spaudžiant įskaudinti: Nenuspáusk man kojos J. Užsivilk žiuponėlį – nešant virvė pečius nuspaũs Pc. Subinę galėjo nuspáusti beaudant Všv. Plikos svirno lentos nuspaudė [gulinčiųjų] šonus rš. Nuspaudė man rankas pančiai geležiniai LTR(Aln). Seno našlelio maži vaikeliai, oi nuspaus mano baltas rankeles LTR(Mrs).
5. tr. sutraiškyti: Nelįskiat, nenūspáuskiat munie kiaušius Sg.
| refl. tr.: Bobos kiaušius nūsispáuda į mašiną Sg.
6. tr. Bb žemyn nulenkti: Įjungiant šviesą, mygtukas nuspáudžiamas NdŽ. Klemką nuspáudžiau, pastūmiau duris – neatsidaro Skr. Adomas nepabarbenęs nuspaudė rankeną ir įėjo į kabinetą J.Avyž. Neina nuspáust tų mintuvų, i gana – sunkūs linai Jrb.
7. tr. spaudžiant nusausinti, išspausti vandenį, nusunkti: Vilnonio rūbo nereikia gręžt, tik nuspáust Ktk. Nuspaudus vandenį, siūlai suvyniojami į minkštą rankšluostį rš. Nė to maišo gali nugręžt, nė nuspáust Jrb. Pavirina tas grybas, nuspáuda sausai, nuplauna, ka nebūtų glitumų Krp. Atsikėlusi nuspáudu tus avižinius miltus, iškošu ir einu virt kisielių Žgč. Parašė ir nuspáudė sugeriamuoju popierium NdŽ. Nuspaudžiamasis popierius PolŽ33.
| prk.: Pasiderėjus dar galima koks šimtukas nuspaust (nusiderėti) Db.
| refl. tr.: Nusispáusk panosę Švnč.
8. tr. Š, NdŽ spaudžiant uždusinti, sutrėkšti: Prigulė kiaulė paršelį ir negyvai nuspáudė Vkš. Kad ėmė kimštis tarpdury, ko nenuspáudė Srv. I mažne jau ten muni nuspáudė, par plaukelį išlikau gyva Trš. Kaip medų ėmė, musėt motynikę ir nuspáudė Rdn. Ranką antdėsiąs an to vaiko, kiek to proto, jug gali i nuspáusti Dr.
| prk.: Lašiniai nuspaudė Šts. Mes ejom jau tave nuspáust (numarinti) Gr. Buklumų ir spąstų ieško, kaip tiesą užraust ir nuspáust galėtų DP343.
| refl.: Kalakučiukai būna neramūs, gali susiburti į krūvelę ir kai kurie nusispausti sp.
9. nuvarginti, nukamuoti: Žmonės tada buvo nuspáusti, apie visokius niekus negalvojo Ll. Vargai jį nuspáudė KII92. Antrą mumus pavaizdą paliko, idant ne tiektai žodžiais tiešytumbime nuspáustus, bet ir rankomis mašnump ištiestumbime DP336. Buvo nuspaudęs ir apgulęs miestą Jeruzalem MP80.
| To vaiko nėkaip negal nuspáusti (užmigdyti): nemiegta Slnt.
| prk.: Daug rūpesnių ir skausmų ne sykį širdį nuspaudė Žem. Nuspaudė dūšią maną CII139-140.
10. tr. prk. paengti, pajungti: Netrauk į Parusį paduoti ranką nuspaustiesims, kurie buvo kėlusys numesti jungą kruvinos vergybos S.Dauk. Jie tylėjo ir tylėjo kaip kitos nuspaustos giminės prš. Nauda Mokslo draugystės … būtų išgelbėjimas bei praplatinimas mūsų nuspaustosios bei papeiktosios kalbos LC1882,39. Tada stovės teisieji su dide drąsybe prieš tuos, kurie jus nuspaudė VlnE149. [Faraonas] buvo nuspaudęs žmones Dievo MP80.
11. greitai nuvykti, nuvažiuoti, nueiti, nudrožti: Tu imk ir nuspáusk in Vilnių Mrj. Galėsi nūspáusti pasiteirauti Vn. Jei būtų sausa, sėsčiau ant dviračio ir nuspausčiau rš.
◊ ãšarą nuspáusti bent kiek apsiverkti: Kazimieras ir net Juoziokas taip pat nuspaudė ašarą J.Balt.
ši̇̀rdį nuspáusti Dgp įskaudinti.
paspáusti Š, KŽ
1. tr., intr. K, J, LL150,261, Brs kiek spausti, spustelėti: [Adomas] paspaudė rankeną, ir durys girgžtelėjusios prasivėrė J.Avyž. Tik paspáudei, i visur šviesu Trg. Ka paspáusk, ta teip kaip skaudulys skausta Žeml. Stipriai paspáudžiau [rakštį], ir pati išlindo Vkš. Tie grybai – kur paspáudi, mėlynūs Dgp. Vėl paspaudė plūgo rankenas, kad artųsi greičiau J.Paukš. Ateis laikas – ir šaudyklę paspausiu, ir kardą pasuksiu V.Myk-Put.
| Pasveikinau mergužėlę, rankelę paspaudžiau LTR(Brž). Vyskūpėlis galvas mums paspáudė [dirmavodamas] J.Jabl(Lp). Amalis paėmė Veronikos ranką ir dėkingai, nuoširdžiai ją paspaudė J.Dov.
^ Graži panaitė, kap paspaudi – juoda smala bėga (rašomoji plunksna) Krok.
| refl.: Buvo tokia plati viešnė (vyšnia), pasispáudė, i nukritau Všv.
ǁ refl. tr. vienas kitam spustelėti: Atsisveikino abu kaip geri pažįstami. Rankas pasispaudė rš. Jei šiandie rankų per skverną nepasispausita, niekados nieko jau prie širdies nebeprisispausi Vaižg.
2. tr. Žrm prislėgti po apačia: Kai arklį ažumušė, šitą koją paspáudė Ob. Eina gaspadorius keliu per girę ir randa smaką po šlėme paspáustą LB236.
| refl.: Radau smaką po šlėme pasispáudusį, ir jis prašėsi, kad aš jį paleisčia LB237.
3. tr. Krš, Bt, Lp užslėgti gaminant: Motina sūrį paspaudė Rs. Vieną [sūrį] šviežią paspáudžiau – antai maiše da Jrb.
ǁ refl. tr. slegiant pasigaminti: Sėmenys tai aliejui, šiek tiek pasispáusdavom Slv.
4. intr. kurį laiką veržti (apie batus): Tie naujiejai batai paspáus iš pradžios Krš.
5. tr. pabrukti, pakišti: Valentina suima sauja chalato atlapus, paspaudžia kumštelį po smakru ir skubiai atsisėda prie rašomojo stalo V.Bub.
^ Eina kaip vilkas paspaudęs uodegą E.
| refl. tr.: Tuoj muzikantas, pasispaudęs po pažasčia skripkelę, instvėrė virvės galo ir ėmė leisties duobėn BsPII217.
6. tr. kiek suglausti: Paspáusk baltinius lagamine, ir sutilps DŽ1.
| refl.: Pasispáuskit ir visi tilpsit prie stalo Upt. Konduktorė vis liepia pasispausti rš. Mes galėtumėm kiek pasispausti, prigultų žmogus B.Sruog.
7. refl. tr., intr. šnek. kiek pataupyti: Tegu tik pasispáudžia, ir atiduos skolą Srv. Turim pasispáudę tris šimtus rublių Dkš.
8. tr. spaudimu paraginti, prispirti, pavaryti: Arklį paspáusk, tai netruksi nujot Vlkv. Nujojęs paspaudė pentinais arklį ir užjojo ligi pusės kalno LTR(Rk).
| prk.: Paspáusk jį labiau prie darbo, tai nenorės naktim lakstyt Ėr. Tu jį paspáusk, ir padarys DŽ. Aš paspáusčiau tus žmonis girtūklius Grd.
9. intr. šnek. greitai paėjėti, pabėgėti, pasiskubinti: Tik paspauskim gerai, pavysim, nebetoli An. Biskį paspáuskime, ba kada mes nueisim tokį didelį kelio galą Kt. Vilius paspaudė visu greičiu J.Dov.
10. intr., tr. prk. imti smarkiai ką daryti, stipriai pasireikšti, pasistengti: Paspaudę visą lauką rugių nurėžėm per vieną dieną rš. Paspáudžiau mašyną, ka greičiau jau Endriejavą pritekčio Vž. Reikia paspausti žingsnius, kad kiti mums ant kulnų neliptų J.Paukš. Ka paspáudė, tai paspáudė šaltelis! Skrb. Kad tik būt pagada paspáudę (palaikiusi) Lp. Gripas paspáudė, ir numirė seniokas Ktk. Paspausdamas žodžius, visiems skundės Vaižg.
| refl.: Kai pasispáudžiam, tai daugiau ir uždirbam Ig. Pasispáudėm ir padarėm KzR. Po pietų pasispáudėm ir lig vakaro pabengėm linus rauti Vkš. Vai pasispáusk, kad neliktum gale ratų Mrj. Biškį reik i pasispáusti, gabumų reik, ale i pasistengti Grd. Pikčiurnai teks pasispausti, jis turės ilgiau kalbėti ir ne bet kaip, bet įdomiai I.Simon.
◊ po padù paspáusti nieko nereiškia: Man šitie piemenys tai tik po padù paspáust Užp.
úodegą paspáusti pasijusti nejaukiai, išsigąsti: Nesitikėjęs to, meistras labai nusistebėjo ir, paspaudęs uodegą, dūlino pro duris J.Bil. Dabar jūs visi šventi ir geri! Paspaudėt uodegą kaip katinai, pieną palieję V.Myk-Put.
parspáusti
1. tr. KŽ prie žemės prispausti.
2. intr. šnek. skubiai pareiti, parvažiuoti: Dar tas neparspáuda iš miško, o jau būtų laikas Užv. Aš tik noru greičiau parspáusti numie Lnk.
pérspausti tr.
1. N, K, I, L, Rtr, NdŽ, KŽ spaudžiant sulaužyti ar perdalyti, sutraiškyti: Ar párspausi riešutą tarp pirštų? J. Muno rankos stiprios – pirštais riešutą galiu párspausti Vkš. Žaltys visas puodynes apsiriesdamas párspaudęs Skr. Tas paemąs bulvę – pukš párspaudąs, o tam velniuo atkrapštęs akminuką Jdr. Sveikydams panelę, ranką suspaudžiau, auksinį žiedelį pusiau perspaudžiau LTR(Plk).
| refl.: Da anksti pjaut rugiai, grūdas su nagu parsispáudžia Krs.
2. spaudžiant įlenkti: Šiaučiuo linkšnitis (toks prietaisas) reikalingas linkiuo párspausti Vkš.
3. NdŽ per daug įspausti, suspausti, persmaugti: Moterų rūbai buvo siuvami perspaustais liemenimis rš.
4. NdŽ spaudžiant išstumti, išversti.
5. NdŽ nustoti spausti.
6. L, Rtr perspausdinti: Pérspausti draudžiama NdŽ. Medžiaga lietuvių kalbos fonetikai. Perspausta iš „Laisvosios minties“ rš.
7. NdŽ įspauduoti, perantspauduoti.
piespáusti (dial.) tr.
1. prislėgti: Laumė mane buvo pyspáudusi Prk. Kanda bitis, kad pyspáudi Krg. Pamatinę kaip pyspáudi, cypa Dov.
| prk.: Dikt esu su liga pyspáusta Klp.
2. negyvai nuspausti: Kiaulė liuobėjo paršuką pyspáusti Dov.
praspáusti tr.
1. K, Rtr, NdŽ kiaurai perspausti, pradurti: Praspaudė popierių, ir išbiro sukrus Šts. Praspaudžia mažesnę skylę, o paskui pragręžia iki reikiamo dydžio rš.
2. KI102, NdŽ spaudžiant prakiurdyti: Nepraspáusk skaudulį, praspáustas skaudulys ilgiau gys Šts.
3. NdŽ kiek išspausti sulčių.
4. refl. BŽ88, PnmA pralįsti, prasibrauti, prasiveržti, prasigrūsti: Vos prasispáudėm pro žmones Dkš. Su tuo jausmu krūtinėje jis prasispaudė pro minią rš.
prispáusti
1. tr. SD303,334, H154, R20,29, MŽ26, N, K, I, M, LL93,199 jėga ar svoriu tvirtai prislėgti: Nusmilko man ranka prispaustà J. Kad galva prispaustà, ale subinė kruta, – sako boba J. Tus pėdus [linų] apklos apklos i su akminimis prispáus Krtn. Da esu tus maglius mačiusi, ten gerai prispáuda jau, skrynia pilna akminų Lž. Kai kopūstus sodina, tai pirmąjį kopūstą prispaudžia su akmenu, sako, kopūstai bus tokio dydžio kai tasai akmuo LTR(Auk). Muni mažą vieną kartą prispáudė pri sienos Sd. O pats atsisėdęs sėdi pakelėje ir laiko kepurę prispaudęs BsPIV236. Vienu pirštu prispáudžiu tokį apsisnargliavusį [berną] Žln. Stumiamas pirmyn prieš galąstuvą peilis prispaudžiamas, traukiamas atgal atleidžiamas rš. Nedaug lijo, tik dulkes prispáudė Srd. Priespausti H167. Žagariečiai jau liežiuvį prispáudžia [, tardami garsus] Žg. Prispaudei sprandą, nupjauk ir galvą LTR. Čypia kaip varlė, rato prispausta KrvP(Všn).
| Prispausti, pristelbti [ugnį] LL194.
| prk.: In upelę prispáudėm, tai nėra kur dedas [kiškiui] Mlk. Paklausė jis prispaustu (dusliu) balsu rš.
| refl. Š, Sut.
ǁ spaudžiant pažeisti: Turėjau koją skaudančią, a ten prispáusta, a kas ten buvo Slnt.
2. tr. L, Rtr, Š stipriai priglausti, prišlieti: Prispáudžiau prieg tvorai Btrm. Staiga Vilius pačiumpa Grėtės ranką ir delnu prispaudžia prie savo lūpų I.Simon. Norėčiau lygiai aš visus prispaust prie degančios krūtinės Mair. Pridėjau ranką prie kepurės, kitą kietai prispaudžiau prie šono, kaip pridera einant su raportu rš.
| refl. Š, KŽ: Prie medžių prisispáudę išbuvom, kol ėjo ta ugnis per karą Šil. Jis gula po juoda stora egle, prisispaudžia prie žemės J.Dov. Ale tas gaidys bijo pažiūrėt, o toj lapė prisispaudė prie sienos ir laukia BsPIV288. Prisispáudė pry vienas antro i kenta Kv. Lėnė apkabino Gerberiui kaklą ir prisispaudė visai arti prie jo I.Simon. Tie marškiniai geri: rankovės prisispáudusios (prigludusios) Jrb.
ǁ greta pristatyti: Pryspáudė varandikę pry buto, turu kur ką pasidėti Vn.
ǁ refl. tr. prisikinkyti: Prysispáus kumelikę pry [žambio] ienų i brazins (ars) tą žemę Grd.
3. tr. L, Pbs, Brš pridėti (antspaudą): Uosto policija prispaudė išvažiuojamą antspaudą Šlč. Edelmonas tokiam laiškui savo pečvėtį prispausti tur prš.
4. tr. I priveržti: Su kartimi prispáusti vežimą NdŽ. Liepiniu lankeliu [sieto] kraštus prispaudė ir skaidulom apsiuvo Kpč. Klynelis prispáudžia dalgę ingi dalgakotį Šlčn. Prispaudžiamieji laikikliai rš.
| prk.: Ne tas yra didis, prieš ką milijonai prispausti retėžiais žemyn galvas lenkia, o dvasioje keikia V.Kudir.
5. tr. sunkiant prigaminti, prisunkti: A tų citrinų tu tę prispáudei, a ko? Jrb.
| refl. tr.: Baisiai sultingi obūliai: sulčių prisispáudžiau viedrą Krš. Vynelio prisispáusiu Mžš.
ǁ refl. tr. slegiant prigaminti: Sako, kubilus jau te šile prisispáudę turia grybių Slm.
6. tr. P, I, LL196, LKKII206(Zt), Ėr, Alks priversti, prispirti ką daryti: Prispiriu, primygu, prispaudžiu, įveikiu SD41. Prispaudžiu, labai veju R262, MŽ351. Prispáusk jąją prie darbo J. Kad prispáustų prie darbo, suplonėtų, nebūtų tokia riebi Srv. Kad kas prispaustų prie darbo, supliukštų jos lašiniai Žem. Valdžia prispáudė atduoti piningus Akm. Pradžioj tas žiūlikas tylėjo, bet paskui, kad prispáudėm, tai viską pasakė Krp. Reik prispáusti pijokus, trumpai paimti – kitaip nieko nebūs Rdn. Kad pradžio[je] ben biškį prispaustumėm, viskas paskiaus eitum sklandžiai ir linksmai M.Valanč. Bet nei angelas, nei velinas gal juos nevaliosp priverst nei prispaust DP60. Teprispaud juos ižg viršaus reikalais DP278.
prispaustinai̇̃ Prispaustinai, įveiktinai, įgautinai I.
| refl. P, BŽ267, Krž: Prisispáudam pri darbų ir apsidarbuojam Ggr. Pradžio[je] nebuvo lengvu, ale prisispáudžiau Up. Žmonės čia mažai prisispáudę prie darbo Rm. Reik prisispáudusio žmogaus užgalėms su pirštais nupinti Šts. Mokysiuos prisispaudęs, idant savo laiku pastočiau doru žmogumi IM1864,28. Kad prisispaus, ir Juozelis išmoks arti rš. Et, kaip reikės, ir dirbs, kaip prisispaus, ir visa ko išmoks M.Valanč. Bet negana norėti, reik ir prisispausti Jzm.
prisispaustinai̇̃ adv.: Neprisispaustinai, nedabotinai, neįstelgtinai I.
7. tr. prk. imti kamuoti, varginti, apsunkinti, prislėgti: Varginu, prispaudžiu, raminu R68, MŽ91. Vilką prispáudė badas, ej[o] ieškot žyro Vlk. Lapė yra drąsi, bet tik bado prispausta Blv. Teip sunkiai prispaudž[ia] badai žemę Kanaan BB1Moz47,4. Kai vargas prispáudžia, tai žmogus protingas pasidaro Mrj. Prispáudę buvo visoki vargai Arm. Vargais … prispausti PK139. Kai liga, bėda prispáudžia, tai visur nebegerai, nebemiela Upn. O tokius jaunus žmones prispáudžia tokios sunkios ligos Stak. O vėl jį liga kap prispáudė – tik nesuvirbėj[o] Lp. Per dieną arba dvi, arba tris liga kokia prispáudžia DP191-192. Prispáudė sunkumas (astma) Dgp. Visus vienodai sielvartas prispaudė B.Sruog. O gobšai baisiausiais neturtais bus prispausti M.Valanč. Prispausti laikai užejo Šts. O brangumas prispaudė žemę BB1Moz43,1. Nes kad mus kas pikto prispaudžia, tad mumus regis Dievas kaip miegąs DP79.
8. pajungti, pavergti: Jų chlopai dar labiau prispausti ir nuniokoti negu mūsiškiai V.Myk-Put. Kariavo už savo tautiečius, turkų jungo prispaustus rš.
| Už cėro (caro) buvo prispaustà (paniekinta) kalba: sa[vo] kalbos sarmatinos jauni LKKXI223(Trak).
9. tr. H153, R, MŽ sukelti baimę, įbauginti.
10. intr. Dv, Ėr smarkiai pasireikšti (ppr. šalti): Gerai pradėt kult, kai šaltis prispaudžia LTR(Auk).
11. refl. tr. spaudžiant ką pasiekti: Spaudžia varpuką [ponas], ka atneštų pančekas, neprisispáudžia (neprisiskambina) nieko Grd.
◊ liežùvį prispáusti tylėti: Jau kaip žmogui reikia liežùvį prispáusti, nesakyk KlK9,73(Užv). Liežùvį prispáudęs laikau Ob.
lóvą prispáudus laikýti miegoti, gulėti: Kur šeimininkė? – Lovą prispaudus laiko Krns.
nãgą prispáusti pasistengti: Noriant šios dienos pabaigt darbus, prispausk nagą, o ant rytojaus tiktai atidėk pyragą IM1852,36.
prie si̇́enos prispáusti priversti: O va suvažiuos profsąjungų delegatai iš visos Lietuvos kampų ir prispaus valdžią prie sienos, kad ji rimtai žiūrėtų liaudies reikalų! rš.
úodegą prispáusti
1. suvaržyti laisvą: Žiema kiekvienam žvėriui uodegą prispaudžia ir žmonių neaplenkia rš. Dabar abu geru, kai bėda uodegą prispaudė KrvP(Drsk). Diedoko uodegà prispaustà (vedęs) Dbk.
2. ištikti (nelaimei): O kad kokia úodegą prispaustų̃, nebijok, prie namų glausis Trgn.

úodegą (sùbinę) prispáudęs klusniai, niekur nesikišant (būti, sėdėti ir pan.): Sėdėkiat úodegas prispáudę numūse LKT109(Kv). Tylėk sùbinę prispáudus, i viskas Gs.
suspáusti Š, KŽ; L, Rtr
1. tr. Q653, R267, MŽ357, N, K, I, M svoriu, jėga suslėgti, prislėgti, supresuoti: Suspáusdavo dideliai [skilandį] į medinius tokius Kv. Vilnas gerai suspáudžiau, ir sutilpo visos [į maišą] Vkš. Turi milą suspáusti Užv. Kietimų su skystimais ir didžiausia jėga negalima suspausti rš. Dirvą suspaudžiantis volas ŽŪŽ94. Ot išverda mėsa – gali su lūpomis suspáust Jrb. Pirmokart reikėjo suspaust akmuo teip, kad iš jo imt bėgt skystimas LTR(Pmp). Suspáustos kaip silkės bačkoj Pnd. Mane žmonės kaip sūrį suspáudė Pkn. Suspáudi kaip tais mintuvais (be dantų valgydamas) Msn.
| prk.: Giliai atsikvepia Marčius Kreivėnas ir suspaustu balsu užtraukia savo senovinę dainą V.Bub.
^ Dešimts tūkstančių apkabina ir nesuspaudžia (akys) LTR.
| refl. Š, N: Patalus kietai suvyniojau, plunksnos susispáudė, ryšys ir paliko mažesnis Vkš. Lytaus nebuvo, gal susispáudė tas kelias Jrb.
ǁ spaudžiant pažeisti: Žinai – da skauda: tik jau gerai suspáudė [karvė koją] Jrb.
2. tr. SD334, LL302,321 stipriai suimti, apglėbti, sugniaužti: O daba paėmei, su pirštais suspáudei i sulankstei Trk. Eidamas pro šalį, suspáusk mano ranką, kad aš žinočiau J. Rankeles da suspáudu, bet išminkyti nebgalėčio pyragų Slnt. Įsisenėjo [sąnarių liga] – botkočio negaliu suspáust Gsč. Kalvis gniaužtuvais suspáudė geležį NdŽ. Jis suėmė abiem rankom persimetusį ratą, suspaudė iš visų jėgų – ratas ir atitiestas J.Paukš. Rankos kap į reples suspáustos Kbr. Jo rankos labai kietos, suspáudė kaip su replėm Jnš. Suspáustas kap pelė slastuosa Lp. Dabar šauktų galvą suspaudę, kad bereiktų keturiasdešimt naktų linus minti Šts. Kai man pins kaseles, suspaus man galvelę LTR(Pnd). Lokeli, lokeli, kam suspaudeim (suspaudei man) galvelę? J.Jabl. Matė suspáudė mano galvelę, labai graudžiai verkdama JV92. Sveikindamas kalbindamas ranką suspáudžiau (d.) Grž. Paimi, suspáudi teip kiaušinį i muši Škn. Ir kaip gimė, vis laiko suspaudęs rankos kumštį LTR(Skd). Liūtas suspaudęs velnią ir kaip davęs jį į žemę, kad pasidarius pelkė LTR(Šmk). Begrėbiant jai kas už kojos nustvėrė ir smarkiai suspaudė LTR(Brt). Ties gryčios durimis, pavėsyje, sėdi motina, keliais suspaudusi muštuvį V.Bub. Žirgą suspaudęs kaip žaibas išnyko (nujojo) TS1900,12. Gaidelis į saują suspaudamas (nedidelis) Krš.
| Ir suspaus tave iš visų šalių Ch1Luk19,43.
| prk.: Tas tavo Vilnius kalnų suspáustas Krš.
| refl. tr., intr.: Visi [žaidėjai] susispáudžia rankom ir nepaleidžia vilkelio Ktk. Ponas mato, kad blogai, už galvos susispáudė Vdk. Pilvą susispáudus laikau, kad nepabėgtų (iron.) Skr. Mergos, ko sėdat, pilvus susispáudusios – ėsti taisykiatės! Krš. Gyvoliai, patys kas kartas prastesnį pašarą krimsdami, tankiai žvalgės į duris, o žmonėms – nors galvą susispaudęs bėk į laukus! Žem. Aš tą kumelaitę susispáudęs ir parjojau Gs.
3. tr. Lp, Pns, Jnšk spaudžiant pagaminti, suslėgti: Suspaudei sūrį ir nešk ant stalo Db. Tau ant kelio reiktum suspáusti kokį sūraitį Slnt. Supilsi į maišelį, nuvarvinsi, suspáusi gerai [varškę] Kv.
| Suspaudžiau didelę minkštą gniūžtę ir paleidau į ją rš.
| refl. tr.: Šįryt susispáudžiau tokį ilgą sūrį, galėsit valgyt Jrb. Susispáusk sūrelį gardų ir nusiveši Vilniun Kp. Retinybė[je] vyriškas kokią varškę susispáudas Krš.
ǁ sunkiant pagaminti: Prašom parvažiuot Velykom, gal suspausim kiek rudžiuko (alaus) Grž. Ir ėmiau uogas, ir suspaudžiau anas ing kupkelę BB1Moz40,11.
| refl. tr.: Žiemai bulvikių turėsim, aliejaus susispáusim Skr.
4. tr. Sut, LL331 spaudžiant suveržti, susukti: Vaiką teip sau suvynios su tuo tatai valiniu, dideliai suspáus aną Lpl. Ma[n] stambus pinigas tai geriau: suspaudei, įkišai ir eik Jrb. Ištepk dureles lašiniais, suspausk raktelius marškiniais LTR(Klvr).
| Aš dar atmenu suspáudamus (persmaugtus) sijonus Šts. Suspaustais šonais arklys vadinas briauzgis Šts.
| refl.: Kareivis gražia miline susispaudęs rš.
5. tr. SD353 suglausti, suartinti: Suspáudžiau abidi kojas į krūvą i stoviu Jrb. Kai jau insigeria visi, tai kūmus suspáudžia Pnm. Jei nespausią kūmų, tai ir kūdikio danteliai išaugs nesuspausti LTR(Šil). Vyrai vedėsi mane suspaudę pečiais rš. Turėjau, bet nepalaikiau tošinį nesuspaudamą parasodninką Šts. Žmonys, bažnyčio[je] suspausti, kraušos su alkūnėmis vienas į kitą J. Mus autobuse tep suspáudė, kad net akys sproginėjo Dkš. Ir apguls tave, ir suspaũs tave ižg visų šalių, ir su žeme tave sulygins DP309.
| Suspáusk (pagreitink) vestuves, piršlėnele, ir būs gerai Tv.
| refl. Š: Susispáuskiat, i sutilpsma visi Kv. Susispáuskit prie stalo arčiau, kad ir kitiem būt vietos Ėr. Nuvažiuosim ir šeši, kaip nors vis susispáusim į vežimą Vdžg. Šalta, susispáuskiam – šilčiau būs Akm. Susispáudėm in vieną kambariuką Rmš. Vejant visi susispaudžia ir tankiai dainuoja LTR(Slk). Susispauskite, kūmaitės, susispauskite, – šaukia bobos, – kad vaiko dantukai nebūtų reti Žem. Širdys tirpte tirpsta, nors su bet kuo sukibk į glėbį, susispausk, pasimieluok, pasibučiuok Vaižg. Visa minia susispaudė į vieną krūvą rš. Kai orą iškvepiame, krūtinė susispaudžia Db.
| Visos valstybės į krūvą susispáudę vis nugalės Alk.
| prk.: Tylėsiu aš anam susispáudusi, o ans pri kitų lįs Trk. Esu susispáudusi, neturu piningų Šts.
ǁ sumažinti apimtį: Daba žemė jau suspáusta: žiūri, kad pasodytų agurkų, kriučkų a burokų, – tai tabokai vietos nėra Ar. Nėr kur avių laikyt: jau arai ir suspáusti Jrb.
6. tr. spaudžiant nužudyti, uždusinti: Vieną viščiuką tarp kiaušinių suspáudė Jrb. Kaip avelės pilkos suslinko į pievelę žalią žmonės. Teisingi, taikūs – musės nesuspaus B.Sruog.
ǁ Š sutraiškyti, sutrupinti: Traktoriai važiavo, suspáudė trūbas [tilto] Smln.
7. tr. prk. suimti, suremti (apie skausmą, ligą); imti kamuoti (apie vargą, nelaimę): Ka staigiai suspauda [liga], visi laksto Krš. Jinai plaučių uždegimą turėjo, paskui gripas suspáudė Ar. Suspáudė mėšliūgas Ppl. Da gali numirt – suspaus širdį Brb. Ma[n] širdį suspáudė, pradėjau rėkt Jrb. Kai žmogų [liga] suspáudžia, visko gana Ukm. Nėra jam čėso vaitoti, ligų suspaustam gulėti A.Strazd. Susišaldė ir gavo karštligę, kuri palaikė jį suspaudus porą nedėlių TS1901,2­3. O muno širdelę vargeliai suspaudė LTR(Plt). Muno širdis yr suspausta visokių vargų Plng. Gailesiu tebturėjo suspaustą širdį I. Bijau ir užsiminti apie senybę, tuoj suspáudžia visą Šmn. Akyse iš karto pažaliavo, krūtinę suspaudė didelis sunkumas, – niekaip negalėjau atgauti kvapo A.Vencl. Buvo ir jo tėvas, vargo suspaustas (bėdos prispaustas, ligos suimtas) senelis J.Jabl. Dvasią smūtną, širdį suspaustą ir sutrintą, Dieve, nepapeiksi Mž540. Suspausti esme neturte, duonos badu sunkiu ir viso didžiu brangumu MKr41. Jis dar̃ suspáustas sėdi be jokio cento Lp. Zosei suspaudė skausmas kaip su replėmis širdį Žem. Oi suspaus suspaus mano širdelę kaip lytis lytelę TŽI299(Mrs).
^ Bėdai suspaudus, i drąsos atsiranda LTR(Vdk).
| refl.: Tai kodėl dabar nuo tos dainos taip skaudžiai susispaudė širdis? V.Myk-Put.
8. suvaržyti laisvę, neleisti laisvai reikštis, prislėgti: Dabar čia tie darbai suspáudė Šn. Mes tada gyvenom suspausti Prn. Ka i suspausti̇̀, linksmi buvom Žr. Visų suspáusta buvo Lietuva Grv. Seniau buvo žmonės suspausti̇̀ Btg. Valdžia tikrai mūsų kalbą suspaudė TS1901,11-12. Čia buvo toks ėdrus, karūmenė[je] biškį suspáus Krš. Užtark nuo savęs žodelį už mane. Matai, kaip esu kaimynų suspaustas Žem. Teikis būt … suspaustų gelbėtoju PK31-32. Anas šaukia kožną suspaustą, nužemintą savęsp MP120.
9. intr. prk. smarkiai ką daryti: Pirmiau šaltis jau buvo suspáudęs, o dabar ir vėl atleidė Vb.
10. refl. tr. šnek. pasistengti ką pasidaryti, pasirūpinti: Tas jų vaikinas pirmiau vaiką susispáudė, o tik paskui ženijos Jrb. Du vaikeliu susispáudė, i viskas Krš. Žiūrėjom, ka tik numelį susispaũstumėm Krš. Trobelę būtų kokią susispáudę Užv.
11. tr. šnek. sutaupyti, sukrauti, sukaupti: I dabar, kas spaudžia [rublius], tai suspáudžia Mžš. Žinau, kaip sunku kapeiką suspausti TS1900,1. Kokią porą šimtų mažu galėsiu suspáust Gs. Labiau gal suspáust tų pinigų, ka yr iš ko Skrb.
| refl. intr., tr.: Kas statosi, tas turi susispáust Mrj. Susispáudę gyvena, kapeikos neleidžia, teip ir sudeda dukterim pasogas Ėr. Sunkmečiui užejus, susispáudėm ir šiaip taip iškentėjom Up. Turėjo šimtą rublių susispáudus Rmš.
◊ blaksti̇́enas suspáusti trumpai prisnūsti: Jie tik išaušus blakstienas kiek suspaudė S.Čiurl.
pil̃vą susispáudus; pil̃vą susispáusti apie smarkų juoką: Juokės visi, pilvùs susispáudę Jd. Tokias pasakas [sakė], ka reik pil̃vą susispáust iš juoko Šln.
sáujoje laikýti suspáudus taupyti: Kiekvieną grašgalį tėvas laikė suspaudęs saujoj, taupė, stenėjo A.Vencl.
suspáusta širdimi̇̀ tramdant nepasitenkinimą, pyktį: Suspausta širdimi ir sukandęs dantis priėmė bajoras Nykštys po savo pastoge amžinus Lietuvos priešus A.Vien. Survilai suspausta širdimi vaišino nekviestuosius svečius popiečio kava V.Myk-Put.
ši̇̀rdį suspáusti nuliūdinti: Ši̇̀rdį suspáudė, kad tėvelis mirė Mrj. Man suspaudžia širdį, lyg būčiau amžinai praradęs savo tėviškę P.Cvir. Ją apima liūdesys, ir širdį suspaudžia tokia vienatvė, nors verk rš. Vienas ėmė už rankelės, antras už antrosios, o tam trečiam bernužėliu širdẽlę suspáudė DrskD261.
užspáusti Rtr, Š, KŽ
1. tr. Q2, M, Amb, Sk, Vdk spaudžiant uždaryti, užstumti, užsegti: Jonukas greit instūmė ją (raganą) pečiun ir užspaudė su pečiadangte LTR(Auk). Duris užspáudžiau Mrc. Gerai užspáusk langą, kad kartais vė[ja]s neatklibintų Vkš. Plerpa, dantis sukandęs, užspaudė portfelį T.Tilv. Užspáudė stiklainio viršelį DŽ1. Užspaudžiamóji saga NdŽ.
| Užspáusiu paukštį po žambu, niekas ir nematys vagant Plng. Galustalėje, užspausti iš abiejų šonų, prakaitavo jaunieji rš. Užmerki akis kietai kietai ir pirštais užspauski ausis! V.Myk-Put. Antdėjo tokį dangtį medinį, užspáudė Jdr. Stasė ranka kietai užspaudė man burną rš.
| refl. tr.: Aš jį virtuvė[je] į kampą užsispáudžiau Jrb.
ǁ Auk spaudžiant prislėgti: Po grumsto sėtinį (jo daigą) pakiši, užspáudi, i užauga Krž.
| prk.: Jau senatvė užspáudė Pgg. Ji lyg norėjo užspausti savo širdies sopę Vaižg.
2. tr. N, L spaudžiant palikti žymę (antspaudą): Gromatą rašydavo ir su pavogtąja pečviete užspausdavo ir karaliui nusiųsdavo BsPI20. Reljefai buvo užspaudžiami antspaudėliais ir moliniais ritinėliais rš.
| refl.: Kai užsispáudžia to rūta, išema iš slėgtų Skrb.
3. tr. spaudžiant uždėli (ant galvos): Pagaliau vyras, netekęs kantrybės, greitai užspaudžia nuometą ant galvos LTR(Plv). Nupynė karūną iž erškėčių ir užspáudė ją ant galvos jo šventos DP169.
| refl. tr.: Apykaklę aukštai pasistatė, kepurę ant akių užsispaudė ir išėjo LzP.
4. tr. privarginti: Šiandie mane darbas užspáudė Mrj. Ažuspausti̇̀ žmonės, neduoda atsikvėpt Arm.
5. tr. užveržti, suveržti, užsukti stabdant judėjimą kame ar pro ką: Užspáusti žarną NdŽ. Užspausti kraujagyslę rš. Užspausti nosį rš. Nenugalimas drovumas užspaudžia lūpas rš. Taip skauda krūtinę, kad užspáudžia kvapą Jnš. Ilgai negalime ištarti pirmo žodžio, gėla sunki užspaudžia gerklę mūs S.Nėr. Ašaros, žinoma, ašaros užspaudė gerklę I.Simon.
6. tr. K ką atvirą (ppr. akis) suglausti: Užspáusk mirusio akis J. Y[ra] miręs, reik tas akis užspáusti Klk. Numiškiams neužspaudus numirėlio abudums blakstienums, žmones, atejusys į budynę, sako: – Tas numirėlis išveizės dar du to buto M.Valanč. Užspausk akis ir dėk į grabą Žem. Norisi kristi ant grindinio, ir, rodos, tuojau saldus ir ilgas miegas maloniai užspaustų akis rš.
7. tr. spaudžiant užgesinti: Steponas pasklaido ranka dūmus, užspaudžia cigaretę į nuorūkų prikaupuotą peleninę V.Bub.
| Man reikėjo tada tiktai užspausti ugnį ir iš to nebūt buvę nieko Ašb.
| refl. tr.: Papirosą užsispáusiu, užgesysiu Sd.
8. tr. spaudžiant atimti gyvybę, užgriuvus negyvai prispausti: Ne vieną ir užspáudė tokiam susigrūdime Alk. Vos neužspáudė minia PnmA. Kad vėjas – tai bijok, kad mane neužspáustų [sukrypusioje troboje] Upn. Antrą [vaiką] jų pačių mašina manieže užspaudė Vaižg. Trenkė perkūnas, perskėlė medį, ir krisdama viršūnė vaiką negyvai užspaudė V.Bub. Mirtis užspáudžia žmogų, ir baigta Skr.
9. tr. prispirti, priversti: Muni užspáudė, kad tuoj atiduočiau skolą Up. Tėvas užspáudė dviratį nuvalyti Krš. Užspaudžiu, išmokiu SD166.
| Šiaip teip gavau užspáust (užmigdyti vaiką) Sk.
10. tr. šnek. sutaupyti, pasilaikyti: Kitas vyras pinigus užspáudęs laiko Jrb. Čia turė[jo]m tą ar šimtą rublių užspáudę Trk.
| refl.: O kad jis teip užsispáudęs, tai i turi Upt.
11. intr. šnek. skubant užeiti: Užspáusti ant ko NdŽ. Užspáusti už ko NdŽ.
ǁ trumpam atvykti: Užspáusti pas ką NdŽ.
ǁ refl. tr. skubant, spaudžiant priartinti: Kiek tokių spaudžia spaudžia ir užsispáudžia smertį Ukm.
12. tr. užglausti, užkišti: Teresė gražiai sumuštus rugius tik griebia, griebia į sterblę, perjuosia ryšiu ir galus susuka, užspaudžia ir nubloškia pėdą V.Bub.
| refl.: Užsispáusti už ko NdŽ.
◊ aki̇̀s užspáusti
1. Grd, Vkš numarinti: Jau nėra motinėlės, šiandien aki̇̀s užspáudžiau Jnš. Viena kaip pirštas, nebūs nė kam aki̇̀s užspáusti KlK11,79(Pj). Ir badas, juos gana kankinęs, pasigaili ir užspaudžia pagaliau akis I.Simon. Kai man akis užspaus, gyvenkit teip pat gražiuoju tarp savęs, nesipykit, nepavydėkit viens kitam Kair.
2. kiek prisnūsti: Vakare atsiguliau mažą biškutį, aki̇̀s užspáudžiau Skdv.

liežùvį užspáusti tylėti, neplepėti: Kad tu liežuvį turėsi užspaudus, aš tau viską pasakysiu LTR(Bsg).
pirštù sùbinę užsispáudęs vlg. be nieko, be dovanų, nieko nenusinešant: Nenueisi pirštu subinę užspaudęs[is] į krikštynas – reik pyragų Šts.
tik aki̇̀s užspáusk apie labai silpną, sunykusį: Nieko iš jo nebė[ra] – tik akis užspausk KlK17,80(Jnš).

žinóti, ži̇̀no, -ójo K, Rtr, DŽ, KŽ; SD1177, SD188,190, R, MŽ, Sut, I
1. tr., intr. R404, MŽ544 turėti galvoje; turėti žinių, nusimanyti: Tai nežinau R338, MŽ453. Kas žino N. Jis tai man nežinant daro KBI26. Šitas dalykas ir tau būtų žinotinas J.Jabl. Ir jų žinota apie tavo atvažiavimą J.Jabl. Aš tai nei žinóte nežinójau OGLIII244. Nei tu žinai̇̃, nei tu ką NdŽ. Pats apie savi tiek nežinai̇̃, kiek kitas apie tavi ži̇̀no Jrb. O buvai žinójusi? Pln. Dviratį buvo pasivogęs, išsiardė, o ta motyna būs nežinanti̇̀ Trk. Aš dar̃ jau nieko nežinaũ Grv. Aš tai jau ir užmiršus, o ana viską ži̇̀no Žl. Jums (jūs) patys ži̇̀not geriau jau, kaip dabar y[ra] Varn. Anie yr tikrai žinójusiai, kad čia viskas yr Prk. Žinó[ja]u vardą, ažmiršau Klt. Ot tau – gyvena žmogus in svieto ir neži̇̀no kam Ut. Ką atgyvenai, tą žinai̇̃, ė kap bus, tai nežinai̇̃: kokia smerčia mirsi – nežinai̇̃ Dglš. Teip teip, ana dikčiai daug ži̇̀no Tv. Ana liuobanti žinóti visas naujynas Trk. Ten didliai daug ži̇̀nąs žmogus, didliai gerą galvą turįs Brs. Moteris užaugo, mokyklon nėjo – nù tai tiek ir ži̇̀no Akn. O tas vaikis būsiąs nėko neži̇̀nąs Vkš. Mes negirdė́[jo]m ir nežinó[jo]m Brsl. Senesni žmonės tai da gal žinótų Krs. Senópip ažeikit, maža ana razsakis, ana maža ži̇̀no daugiau ką Lz. Katrie jauni, negi beatmins, negi bežinõs LKT312(Rk). Mes žinome, kuomi esame ir kuomi buvome, nės atmename savo tėvų darbus A1884,91. Teip yr užpykusi, ka nedevė žinóti (nepranešė) End. Kiek aš žinaũ žinių ir apie juos, tik ką niekam nesakau Pv. Ži̇̀no ką kas, ar tep pliaukščia? Švnč. Rast ži̇̀not čia Paalančio kaimą už Kuliams? Kl. Tai aš gi tavų namų než[i]naũ Lz. Plepina plepina svietas, ži̇̀no ar neži̇̀no Klt. Savo dūšė[je] žinái, o taip nepliurpi Krž. Iš kur tu ir žinai̇̃ viską kaip ant delno? Snt. Nereikė paskalas leist – žinai̇̃ i žinai̇̃ viena Švnč. Ką žinaũ, tai ir malu Užp. Nė čia ką daug žinaũ, nė čia ką pasakot LKT197(KzR). Vyrui visko žinót ir nereikia, boba viską sutvarkai jam neži̇̀nant, i gerai Drs. Kunigas ži̇̀no, kas jam gal kalbėt lietuviškai Cs. Kas ži̇̀no, kaip ana (sala, kaimas) atsirado, nežinau Kr. Neži̇̀nančiam žmoguo sunku Tl. A ten taip buvo, a nebuvo, kas čia ži̇̀no Klk. Tikriausiai ans i žmogaus mislę ži̇̀no Sd. Jaunas, ką ans bežinós [senovės dalykų] Akm. Žinójai, kur ejai, kur tekėjai, žinójai, kiek vaikų yra Klt. Gal ar atsitikimas koks, ar apsirgot, kas te jum ži̇̀no Ant. Než[i]naũ, ar aš tavo duktukė LKT212(Lbv). Nuspirksiu sąsvinį ir surašysiu viską, ką žinaũ Švnč. Noriu, kad vaikai ir vaikų vaikai žinótų, koks jų protėvių gyvenimas buvo Plšk. Ka teip vaikščioji, žinái daug naujynų End. Nejot ir palikot neži̇̀ną Mžk. Ka teip žinójus, kur karvę nusipirkt, tai daba būtų gerai Sml. Iš kur žinias žinóti, kumet būs geri laikai? Ggr. Mano kur padėta, visa aš žinaũ Alks. Ai vyrai, metė numetė, neži̇̀no kur ką pasidedą Krš. Maž žinai̇̃ ką nuo pilvo sopės? Sdk. Kuom išgydytie, aš žinaũ Dgp. Mamytė labai žinódavo, kur yr tų grybių, prinešdavo daug Alz. Aš žinaũ lydeką, kelbuką, aušlę, badikšlį, mekšruką, ūsočių Brb. Kad aš žinótau, kap man bus gerai, tai aš tep darytau Rud. Kap seniau, tai žinójau viską, o dabar ne Žsl. Kad žmogus viską žinótų, jis nu daug ko apsisaugotų Rsn. Pirmiau žmonys kaji kaip žinójo savo mirtį Sd. Tep paskui Dievas padarė, kad než[i]nótųbi, kada mirs Lz. Žmogus, katris neži̇̀nomas (nežinantis), negali rast Drsk. Žinódamiem sekasi (galima) te eit, o tep nuskęsi DrskŽ. Reik ži̇̀nomo (žinančio) žmogaus, o tep sunku pataikyt Mrc. Čia būta ži̇̀nomo vagio Dglš. Neži̇̀nantis vogt tikrai neatėjo Mžš. Kaip žinomam, tai kelias geras, nežinomam – balos Ad. Čia, matyt, ži̇̀nomų žmonių darbas Ėr. Neži̇̀nomas nebūt radęs to žiedo Alk. Svečiai neži̇̀nomi (nežinota, kad atvažiuos), neturiu kuo mylėt Rm. Dailiai žinójėm, kad ans kručas yr End. Aš nežinójau da lig perniai metais, kad ana šitokia Mlk. Tam sakyk, kas neži̇̀no Dglš. Daug ži̇̀no, maža išmano Imb. Anos trydos abi: ži̇̀no neži̇̀no – vis tiek šneka Aln. Lyg aš negyvenau, lyg nieko než[i]naũ Ad. Noriu vis regėt, noriu vis žinót Asv. Aš an diedo krikštynų nebuvau, iš kur man žinót jo vardas (juok.) Pv. Žinodamas tai darau S.Stan. Liūdna man! Gal ir tau? O kodėl, nežinau Mair. Sako, jis gėręs taip, kad kartais nė savo vardo nebežinojęs I.Simon. Žinome, jog XVIII a. pirmoje pusėje lietuvių kalbos buvo mokoma Kėdainių reformatų mokykloje rš. Juk žinai̇̃, kad vis tiesa, ką čia suvapėjom K.Donel. Dabar raganaitėms užrūpo žinoteino mąslis našlaitės Gmž(Krd). Kad aš žinójus, kur močiutė nuduos (d.) Tvr. Kam sẽnai vyras: geriau nė žinót, nė regėt Onš. Kad aš žinočio jį atjojantį, taisyčio jam patalelį D65. O kad žinóčiau brolelį josiant, aš pabalnočiau bėrą žirgelį JD1101. Ne pana būčiau, kad nežinočiau, kas juods, kas juods nuvelėtas TŽIV586(Pn). Juk tu žinojai, širdies bernyti, mane dvare nesėdint KlvD257. Kad būčia žinójus, kur mano motutė, būčia nuklojus kelelius drobelėm JT290. Vyte pavysiu, ginte paginsiu, Dievas tikt žino, ar aš sugrįšiu StnD24. Žinom Christų kėlusįsi, smertį pergalėjusį Mž255. Apie Tėvą tad žinau tatai, jog est sutvėrėju DP249. Viešpatie, nežinome, kana eisi DP449. Žinojai tu, aš esmi žmogus kietas VlnE186. Nežino žmogus apie savo turtą, kaip ilgai juo vartos SPI115. Nežino žmogus, kada jop smertis ateis PK149. Todėlei budėkite, nesa nežinote nei dienos, nei hadynos, kurioje žmogaus sūnus ateis VlnE182. Tu vienas ateivis esi Jeruzalėje, kurs nežinai, kas per tas dienas nusidavė MP164. Ir žinosit, kas ger ir pikt yra BB1Moz3,5. Tu žinai mane tave mylintį BPI410. Šitai žinau tave gražią moteriškę sančią ant veido BB1Moz12,4. Juk nuo amžių Viešpačiui žinomas jo darbas SkvApD15,18. Kunegas Pabrėža pažįsta kožną žolelę mūsų pusė[je] augančią, kožnos žino vardą ir pavardę, numano teipogi, kam kuri yra deranti M.Valanč.
^ Neklausi – nežinósi Ds. Ką žinai̇̃, reikia až kasų turėt Sug. Niekas nežino galo vežimo LTsV211(Vlkv). Niekas nežino, kas až [už šieno Srj] vežimo LTR(Ds). Žinoma, kas yra, nežinoma, kas bus Pšl. Kad aš būčia žinójus, kad tu tokis, tai až dešims kalnų būčia bėgus Švnč. Žinai ką – nežinók, girdėjai ką – negirdėk Ėr. Dievo galybė neži̇̀noma: vienam nueinant, kitam pareinant Jrb. Vaikų ausės stačios, akės plačios – nora viską žinóti Krš. Jei nori, kad apie tave visi žinõtų, tai pasakyk pačiai, pati mergai, merga piemeniui, piemuo skerdžiui, skerdžius ubagui, ubagas visam svietui Dkš. Kad šuneliai nelotų, kaimynai nežinotų̃ Lb. Kad žinótai, ką pulsi, atsisėstai Lp. Greit pasenėsi, kai daug žinósi J.Jabl(Šl). Tu daug nori žinót, greit susenėsi Dglš. Aš žinaũ kaip šiandie Erž. Kad žinai, tai ger ir sakyt NžR. Daug žinok, maža bylok LTR(Rm, Pnd). Meluot nemoku, teisybės nežinau NžR. Pats žinai – vienas žinai, du trys – visi žino LTR(Lkv). Žinai – žinok, kitam nelok LTR(Vdk). Kame ži̇̀no Jonis, ži̇̀no ir Onė Grg. Nežinomas kaip smerčio adyna LTR(Ul). Ką gali žinóti: rytas už naktie, o smertis už durims Sd. Ko nežinom, to nenoriam VP24. Visų dantes balti, tik nežinai̇̃, kas až dantų JT328. Kožno vieno dantys balti, o kas už dantų – nežinai̇̃ Kls. Nė velnias neži̇̀no, kur motriškos pagalanda peilį Krž. Kas dirba, tam nereikia, kas perka, tai ne sau, o kam reikia, tas nežino (karstas) Sim.
ži̇̀nančiai Dauk: Atėjo neži̇̀nančiai Lnkv.
žinótinai
| refl. tr., intr. H163, R, MŽ: Nieko nežinaus R71. Aš žinaũsi visą reikalą viena Snt. Aš geriau apie save žinaũsi Sutk. Mes visi žinójomės apie kitas kitą Smln. Kaipgi broliai nesižinos, kur gyvena Ėr. Ką čia gali papasakot, pats nesižinai̇̃, kur ką pasidedi Snt. Jis žinosi už kitus ne vėliau nuvažiuosiąs Vaižg. Nėko neži̇̀nos, gal be atminties? LKT111(Šll). Nė nesiži̇̀nom, kiek jų turį J.Jabl. Aš žinaũs, kur staunu, kur eitu MitI70. Jei žinósias, pasakysias, ko čia slėpti Krš. O juodu nesižinójo tėvams tei[p] arti ėsą Jrk86. Keleivis nežinosi, kur užėjęs razbaininką, piktą kokį draugą, nežinos, kur apsergąs, nežinos, kur alba kaipo dūšią išleisiąs BPII510. Gana gerai žinaũs, kaip vokietis ėjo Grš. Jis ži̇̀nos kaltas ėsąs KII357. Aš žinaũs esąs griekininkas K. Trankais žmogus, pats nesižinai, kurio galo sulauksiąs J.Bil. Eš žinaus teisus būsiąs BBJob13,18. Jeib Petras dėlei savo grieko nenusimintų, bet žinotųsi malonę Dievo gavęs BPII35. Ji žinojosi vyro nelytėta BPI287. O nežinomės, kurią dieną alba hadyną būsim Dievo paieškoti BPII293. Žinausi tame esąs tarnu mano pono MT21. Tada žinokias smertimi mirsiąs BB1Moz20,7. Jogei mirsiu, žinaus tikrai, bet kada? P.
ǁ modal. vartojama pašnekovo dėmesiui aktyvinti: Žinai̇̃, pavargom pėsti Švnč. A tu žinái, ka buvo didiliai drūktas reikalas Sd. Ži̇̀not, šiandiej čiut vaiko nesupjaustė kertamoja LKT331(Gdr). Sako, žinai̇̃, Jon, aš žinau paną, Balaišyčią Kp. Graži ta mergė buvo, daba, žinái, jau sena Vkš. Kad žinotum, ir aš esu tinginys J.Jabl. Kad sušalau kojas, kad jūs žinótūt! Pls. Sušilau, kad tu žinótum! Antš. Man, kad žinotum, gaila tavęs! J.Jabl. Kad žinotūt, meilumas moterėlės, tik čiulba, siūlo valgyt LMD(Pns). Žinái, sugebėti reik i prašyti, juk teip nuejęs i negausi nėko Trk. Aš i stovu, žinái, sena boba, kas mun rūpa Sd. Teip, žinótum, piktai: duok alaus Skp. Ži̇̀not, koki čia kviečiai abuojūs Mlk. O dabar, žinai̇̃, tarp krūmų buvo, augo ir apaugo [ežeras] Brž. Žinai̇̃, tie rudens darbai: tą pabaigt, aną pabaigt Jrb. Jug žinái, laikas jau kieta (keičia) visus Lž. Dirbk, vaikel, žinai gi, vasaros prakaitas, žiemą šiluma Dgč. Senatvė[je] nebevalgom tiek daug, žinai̇̃ Sdb. Viena gyvena, žinai̇̃ gi, sena merga Aln. Žinótum, užvalgiau riebiau – bloga bloga, nei kur dėtis! Mžš. Kad, žinai̇̃, mano sakymas: kaip išeina, teip ir ateina Pnm. Mokini gi vis, žinai, kaip motina Kp. Žinók gi, papratęs dirbt, tai ką gi daugiau veiksi Skp. Ieško paparčio žiedo visi, žinótumėt, tai šlapi lig pažastų Kp. Kita, žinai̇̃, nemokėdavai nė dvinytai išaust Mšk. Tas, kur biednas, turėjo pulką vaikų, o kitas – nei vieno, tai kurgi, žinók, žemės valakas, ir viso turėjo, gražiausi namai Plvn. Ži̇̀note, jis tę vienas gyvena Vrn. Gerą pusmetį išbuvo i sako: –A žinái, ciocale, ką, kad aš čia metus išbūsu, aš jau i peklo[je] galėsu būti Kl. A žinái, lei einie po velnių anie visi! Trš. A žinai, ka gerai y[ra] daba gyventi žmonims Ms. A žinái, matyt, sveikesni būdavo žmonys senovė[je] Krž. Žináik, vargstu su širdžia, sirgau žiemą Krš. Kad žinótūte, su sveikata nekas Vrn. Oi, seniau kaip buvo gražu [per tautos šventes], kad jūs žinótumėt, tai niekai dabar ir sąjūdžiai, ir persitvarkymai visi Skp. Jau, žinai̇̃, galvoj nėra, silpsta viskas Pst. Žináik, blogai senam vienam Krš. Jau, žinai̇̃, po gyvenimo – jam jau aštuoniasdešium, man tuoj bus septyniasdešium Grv. Ir buvo tokia mada, ži̇̀not, laidot saulei leidžiantis Jnk. Ir, žinotum, sugrudo man širdelė, pati vos nepravirkau A.Vaičiul.
| Eik tu, Alyzai… žinai kur!.. – pasakiau piktai J.Balt. Įsikišk tą savo draugystę žinai kur, – tyliai, bet įtaigiai pasakė vairuotojas rš.
| refl.: Ži̇̀notės, pas mus yra svečių Dkš.
ǁ modal. abejojimui, svarstymui reikšti: Man tai visa įdomu, aš nežinaũ Plvn. Nežinaũ, kad dabar reiktų jauniem teip dirbt kaip mės dirbom, kas te būt Plvn. Apsirgo, nežinaũ, metus gyveno a negyveno, i pamirė Švnč.
2. tr. R221,234, MŽ295, NdŽ pažinti: Aš žinójau jį Arm. Než[i]naũ to žmogo Pst. Savo bočiulio (tėvelio) anas neminės, než[i]nõs bočios LKKIII203(Lz). Ką te ana jį ži̇̀no, tik iš matymo Klt. Tą kuningą gerai žinai? Mšk. Žinaũ jį ir kalbą jo saugoju DP127. Jūs neži̇̀not, nepažįstat mūsų klebono PnmR. Aš jus žinaũ, nežinaũ, ar jūs mane ži̇̀not ar ne Str. Nenoriu aš jo ir žinót Pv. Jeigu aš aštuoniasdešimt pragyvenau čia, mane visi ži̇̀no Dv. Aš žinaũ juos nuluptus (labai gerai pažįstu) Dglš. Tu jo nepažįsti ir nežinai̇̃ – jis pas mus vertėn, šitas žmogus Sn. Kad žinótau ją, vestau Brš. Man visi pažįstami, ži̇̀nomi Pl. Ko čia bijot – ži̇̀nomi žmonės, negi piemenys Slm. Daug užmiršau, nežinaũ nė žmonių visų Pn. Bile kam neduos neži̇̀nomam Sn. Nenoriu tavęs įžeisti, kilnusis riteri, bet man baisu pasitikėti nežinomu žmogumi V.Krėv. Jug ana sena merga buvo, gyvatė, aš aną seniai žináu Trk. Baisi bestija, jau aš ją žinaũ kaip savo penkius pirštus Ut. Aš jau žinau jį skersai ir pailgai LTR(Ds). Aš aną žináu kaip padėtą Jdr. Ažu ži̇̀nomo berno ištekė[jo] Dglš. Aš pramergavau merga, aš nežinójau berno Al. Kiek ją žinau, mėgo gražiai puoštis, linksmai praleisti laiką J.Avyž. Bažnytkiemiai, kurių vardais vadinas visa apylinkė, jug daug yra žinotinesni neg paprasti sodžiai TS1900,4-5. Ten mun vietos buvo didliai gerai ži̇̀nomos Als. Ir toliau mato, kad toki nežinomos žemės žmonės žuvis gaudo BsPIII273. Prijojo kiemas svetelių iš nežinomų šalelių LTR(Pnd). Jis man ži̇̀nomas tik iš pavardės PnmA. Anas kvolijas, ką visą mišką ži̇̀no Brsl. Aš tą ežerą žináu kaip savo trobikę End. Jug tie keliai muno takai ži̇̀nomys, aš einu numie Žr. Nebži̇̀no savo numų, klaidžio[ja] klaidžio[ja] Trk. Nelabai ži̇̀nantis (žinomas) kelias, tai greit nė nenuvyksit Nm. Ieškau žmogaus, žinančio kelio A.Baran. Oi žinaũ žinaũ aš kaime našlelę, tę nujosiu, tę sustosiu, naktelę nakvosiu DrskD263. Kad aš žinojus šitą bernelį, būčia paklojus jam patalėlį LTR(Šmn). Nakčia išjojau, nakčia parjojau, nieks manę nežinójo, nieks manę nesuprato LB19. Toli mano mergužėlė, balta graži lelijėlė, mano nežinota LLDII231(Mrc). Nuduosiu dukrelę ką toliausia až šimto mylelių nežinančių, až žalių girelių nesiaudžiančių LTR(Ds). Ir sutikau seną šeirį, seną šeirį nežinotą KlpD12. Buvo žmogus biednas ir nežinótas, ejo jis savo keliu MitVI67(Mrc). Vaiščiojom kap savi nežinójomi žmones LKKXIV215(Zt). Katrie daugiau dasimanę būdavo prie bičių, tai jau jie žinódavo bičių balsą Jdp. Aš tų žolių tai nežinaũ, o anksčiau tai žinójau Graž. Žinójau visus budis, ir apsivalgiau Kb. Žolynai reikia tik žinót, anies visi vis kur nuo ko buvo Švnč. Ji jau ži̇̀no mano obuolius, tai nė neragau[ja] Jrb. Vėžį visi regėj[o] ir ži̇̀no Vlk. Nei mes jų (žuvų) gaudom, nei ži̇̀nom Pst. Aš nė pats visokias žuves nežináu Rsn. Visas jau raides žino ir vardus atmena, tik viena tokia sunki Žem. Veršius (jaučius) aš žinaũ – veršius ganiau Pb. Jūs nematėt, neži̇̀not [naminių girnų], o aš maliau, oi, maliau Mšk. Matulis jau penkti metai kulia, turėt[ų] kaip nuluptą žinót [kombainą] Slm. Kazienė i nuvažiuoja, i parduoda, o Antanienė Panevėžio neži̇̀no! Mžš. Jei tarysiu, jog nežinau jo (Dievo), būsiu lygus jums melagis SPII109.
| prk.: Kap aš šitos karvės nežinaũ, teip ir tu nežinai̇̃ Švnč. Kap ani [seni] buvo, Dievą žinój[o], žinój[o] Dievą, o mes jau ne tep ži̇̀nom, liš darbas, darbas, darbas LKKXXIX185(Lz). Nesa jūs žinot širdį ateivių, kadangi ir jūs ateiviais buvot Egiptų žemėje BB2Moz23,9.
^ Žinomą imk, nuog nežinomojo atsitrauk B. Žinaũ kap savo penkis pirštus Dkš. Eik: moki žodį, žinai kelią B, N. Kalbas moki, kelią žinai̇̃ – keliauk Ar. Moki žodį – žinai kelią J.Jabl. Kas genio vaikus žinotų, kad pats neklyksėtų LTsV225(Dglš). Jei nori, kad tave visi žinotų, būk kaltas kriaučiui ir šiaučiui LTR(Kb). Kai bėda, tai ir Dievą žino Švnč. Nežináu nei peklos, nei velnio Yl. Kad tu būtum nežinótas! (keik.) Mrj. Kad tu dienų nežinótai! Rod. Žino jį šaltos dienos (magylos, bėdos) B, B819, PrLXVII32.
| refl.: Tai tarė Marija angelui: – Kaip tai nusiduos, kadangi nė jokio vyro nesižinau? NTLuk1,34.
ǁ atskirti, rasti: Arklys žinojo savo vagą K.Bor. Tai protingą arklį nupirkau, ka i kiemą mano ži̇̀no Sk. Dabar karvės nežino ką ėst Ktk. Žinodavo gyvoliai katras savo kiemą Grz. Žėdna kiaulė ži̇̀no savo gardą Šmn. Namo gena piemenys, tai avys skirias, kiekviena savo namus atranda, ži̇̀no Kvr. Jauna vištikė – savo numų neži̇̀no Rdn. Padeklį paėmiau, vištos nebžinos, kur bedėti Kal. Savo laiką žuvys ži̇̀no Rsn.
ǁ būti susipažinusiam ir naudoti, taikyti: Tada šitų lentinių [avilių] nežinójo, tik toki loviai būdavo LKT204(Kt). Pjaudavom pjautuvais, dalgių nežinojom Aps. Anies neži̇̀no pavalkų arkliui Imb. Seniau visa malė namie, turėjo girnas, malūnų nežinójo LKT378(Vrn). Kol žmonės nežinójo šulinio, tai tik prie vandenų ir gyveno Vžn. Nė mašinos nežinódavom, nė dviračio nežinódavom Trs. Kilogramo nežinójėm, svarai tik buvo End. Kitą kartą literį mažai kas težinójo: kvarta, puskvartė, gorčius Plt. Seniau su pitliavotais [miltais] nėkas nežinójo virti [košę], su ruginiais virė Kl. Vasarą laistyt laukus niekas nežinójo Smln.
3. refl. NdŽ turėti pažintį, pasižinti, bendrauti: Tarp savęs žinójos [du žmonės], gyveno Rdn. Jos vyras žinojosi su kitais to krašto gyventojais J.Jabl. Savo [pačią] tura, kam da su kitoms ži̇̀nos, fu koks! Jdr. Tai reikė mumiem iš jaunio nesižinótie, tai būtum pagyvenę Lp. Žydai su niemčiais žinójosi seniau DrskŽ. Žinójos su žandarais ir dėl to laimingai nešė kontrabandas Šts. Tas kupčius žinojosi su tais razbaininkais BsPI15. Ans žinójos su tais vokyčiais, ans ir išvedė mumis Plt. Žinókiatės su munim ir turėsiat pieno, – tarusi čerauninkė Šts.
4. tr., intr. suprasti, išmanyti, susigaudyti: Mokytas, prityręs, žinąs SD12. Nežinąs ką daryt, nestiprus R381, MŽ511. Ką žinąs ir parmanąs Jzm. O tas žmuoj nieko než[i]nój[o] – durnas buvo kap tamsi naktis Lz. Mokykias, ka žinótumei daugiau kaip aš Gd. Kad aš i sena, viską žináu i viską suprantu, lig plauko viską suprantu End. Ką žinójau, tai pasakiau, daugiau neišmanau Ker. Senovės žmonys daug ko žinójo, ko dabar mokslas neži̇̀no Kin. Kurie nieko nesmokina, tai jie nieko i neži̇̀no Slm. Apie linus tai labai atamenu, labai žinaũ, labai teko dirbt Kp. Daba tu vaiko mažo neapgausi – ži̇̀no viską Jdr. Sako visus mokslus ži̇̀nąs, o paklausus, dėl ko višta kiaušinį padėjusi kata, vargšas nėko neatsakė, nežinójo Tv. Kap man sako, aš žinaũ, o pasakyt negaliu Nmč. Ir nežinau taipajag, ką tu kalbi VlnE194. Jie žino perkalbėti, jog žaidimas, šokimai, štukos ir juokai negali būt taip baisūs griekai brš. Ar jūs nežinot, ar jūs neišmanot: kupiškėnai geri žmonės, jų tiesūs keleliai (d.) Kp. Ar jūs neži̇̀not savo čysto stono JD567. Ką tas čia senas žmogus tik esi toks nėko nebži̇̀nąs, nėko nesuprantąs Skd. Kad nebžinái, nė ko senas žmogus nori End. Ant metų galo žinójau, kaip gyvenau Plšk. Kad vaikai nežinótumb, sẽniai ūtarino teip LKT355(Nmč). Pažįsti save, žinai žmogumi esąs Žem. Dirbk, sūneli, žinók, kad duonelė ne su vėju ateina Dgč. Kad žinótumbi, tai neitumbi [lankytis] Lz. Pati nežinaũ, kaip gyva likau KlbIV156(Vdšk). Ta sirgo, o ans (vyras) dėjos nematąs, neži̇̀nąs, nesuprantąs End. Jei nora, ži̇̀no [moterys] prisikabinti Rdn. Durnikė, o liežuvius sudirbti ži̇̀no Krš. Kẽliai nušalę, kad nebežinai̇̃ kur dėtis Pnd. Trudna žinót, kap tę bus, kap pamirsim Aps. Kad priskelt[ų] iš to pasaulio, nežinót[ų] kap i gyvent Dglš. Būk tu nežináu kas, gyvenk nežináu kaip, o lįsi į žemę Krš. Kad ir pavargsti grodamas, tai žinai̇̃ až ką (gerai atlygina) Sug. Kap apsiženijo su kitu, neži̇̀no kap šėnavot, nežino kap godot Pls. Labai labai buvo skanu, kad jau nebežinaũ kaip jau ir pasakyt Ant. Kad dar vieną paslaugėlę brolienė mums padarytum, tai jau nebežinotumėm kaip ir atsidėkot A.Vien. Išeini laukan [per trėmimus] – než[i]nai̇̃ ką daryt ir kur eit: ar bėgt, ar stovėt Žsl. Kad kas man pasakytų, kur dabar jis, atiduočiau nežinau ką! Nj. Parnešė vaiką, neži̇̀no ką daryt: vaikas verkia ir ana verkia Rod. Kartais baisiai galvą sopa, kad jy neži̇̀no kur dėtis Slm. Kai duosiu, tai nežinõs anas kur skrist Ob. Aš nežinaũ, kap tu nedaboji! Dgp. Daryk kap žinai̇̃ Al. Daryk kaip žinanti P.Cvir. Priaugina kaime tų lašinių negales, žmonys neži̇̀no, kur anus dėti Klm. Žmonės než[i]nójo sa[vo] gėrybos kur dėt Dv. Lietuviai kad užstotų ten (Sibire) gyventi, anie skarbo galo nežinótų, neturėtų kur dėti Sd. Skolos nežinójo galo, nemokėjo gyventi End. Savo kampo neturėsi, visi tavo daiktus turi žinót, visi gali imt Bb. Reik žinóti savo laiku pjauti, savo laiku sėti Sd. Žinodavo, kaip selyklą padaryt, nu tai būdavo ir alus geras Plvn. Pripynėm virvių, kaip tik žinójo galva PnmR. Dabar dalge nebepjaus, paimt neži̇̀no už katro galo Kpr. Nei jūs ži̇̀not, kumet gulti, kumet kelti, kumet valgyti (netvarkingai gyvenate) End. Viską ži̇̀nom: i kaip bulves sėti, i kaip batvinius diegti Šts. Tegul žinõs, kaip jo tėvai jauni būdami duoną pelnės Skrb. Dabar kamanų yr, ale nebežinai̇̃ kaip maut (naujoviškos) Slm. Gal žemė [negera], gal reikia žinót, kaip reikia jie (pomidorai) auklėt Antš. Nė žinót nežinójo, nemokėjo muilo virt Vdk. Nei anas suprato, nei nieko žinójo, kaip te to žemė aria ar te kaip sėja Sug. Biškį pašvindus [mėsa], aš an kvapo žinaũ Žl. Toks buvo brangus daktaras – akis paveizės ir ans ži̇̀no tavo ligą Žr. Da daktarui nemoki pasakyt, kaip tau yr – jis pats turia žinót Jrb. Makt praduria pilvą [išputusiai karvei], ži̇̀no, kur pradurt Alz. Arklys tai mat reikia žinot pakaustyt, ba tik kad kiek, ir bus šlubas PnmR. Aš visą darbo eilę žinaũ Tvr. Tu nieko nežinai̇̃ apie sarmatą Kp. Ka dab kito nėko žmonys nebži̇̀no kaip tik važinėties End. Anas tik pavalgyt ži̇̀no, o darbas jam ne galvoj Kzt. Aš aštuonių metų į mišką bandą giniau, o daba aštuonių metų vaikas nieko neži̇̀no Grz. Tu tik nuraut žinai̇̃, o pasėt nenori Jrb. Tiek i težinai̇̃ – pasigert i susimušt su kitais tokiais Sml. Du metu nežinójau, a piemuo, a vaikis besu (dirbau visokius darbus) Rdn. Mun žinóti, ką aš turiu daryti! Vkš. Prigera, nebži̇̀no ką bekalbąs, nebži̇̀no ką bedirbąs Mžk. Pririjo (prisigėrė), nieko neži̇̀no Aln. Žinójėv sveikatą užlaikyti, negėrėv vedu [su broliu] Ms. Beprotis ir geriausį darbą visad peikia, o pats nežino, kaipo pataisyti reikia D.Pošk. Nežino pavargusios žmonės nei numano, kas su jais veikias ir kas turi veiktis paskui DP312. Padarė per žydus nežinančius, ižg kur būtų žinąjie atvaduoti, o kurie užginai būtų pagėdinti DP577. O eš dūmojau: gerai, pavarguliai (ruduliai) neišmano, nieko nežino apie kelį Pono ir apie savo Dievo tiesą BBJer5,4. Bet apie dvasiškas dovanas, mieli broliai, nenoriu, idant nežinotumbit VlnE99. Tvirtais būkite ir nepakrutinamais, skalsindamies darbe Viešpaties, visada žinodami, jog darbas jūsų neesti tuščias Viešpatip SPI44. Duok man, Viešpatie, žinoti, kas žinoti reikia A.Baran. Atleisk mums, Viešpatie, nežinomus nusidėjimus CII645.
| Skruzdėlės ir bitės gudriausi vabaliukai – kiekviena savo darbą ži̇̀no Žb. Timptelėjo aną, arklys tujau ži̇̀no, ans i pasuko čia, kur tavie reik End. Dabar tai durni arkliai: paemi, tai neži̇̀no, kur lėktien – kaip laukiniai Kp. Jautis tep ži̇̀no, kap žmogus: stojos an vagos ir nuej[o] Rod. Padį paėmiau, vištos nebžinós, kur bedėti Kal. Savo laiką žuvys ži̇̀no Rsn.
| prk.: Ans (sijonas) jau nebži̇̀no savo metų Krtn.
^ Kalbi kaip žinódamas JT498. Ką žinósi, an pečių nenešiosi JT371. Ką tik žinai, tai gerai LTR(Žg). Ką jaunas išmoksi, visą amžių žinósi JT371. Nežino, kur likti, kur dėtis B. Daug žinosi, veikiai pasęsi Plt. Daug žinosi, greit pasensi Vdžg. Reik žinóti, ką dirba žanoti Žr. Žino, kaip žolė auga, tik gyvent nemoka LTR(Igl). Kap duok, tai neži̇̀no, kap te (imk), tai ži̇̀no Btrm. Žinók, iš ko duoną valgai JT435. Nueinu namo, tai nežinaũ ko stvertis (daug darbų), i te, i te lekiu Klt. Žinósi, iš kur kojos dygusios, ka lupti gausi NmŽ. Žinai̇̃, iš kur kojos dygsta JT435. Žinái, kaip buvęs, nežinósi, kaip bebūsi Bdr. Padaryk muni ži̇̀nomą (išmanantį), aš tavi bagotą Krš. Padirbk tu mane ži̇̀nomu, aš tave padirbsiu bagotu J. Padaryk muni žinančiu, o aš tavi bagotu Plt. Nė rytas, nė vakaras nežináu, o mala aple muni Krš. Nežináu nė pradžios, nė pabangos Šv. Tiek tu žinai, kas nuo nosies nuvarva LTR(Zp). Žinai, kiek iš nosės į gerklę LTR(Rm). Tiek i težinai̇̃ – iš nosies ant gerklę Sml. Tu tiek žinai̇̃, kiek nuo lūpų iki nosiai Plv. Tu žinai, kas nuo nosies ant lūpos PPr431. Žino, kas iš nosies į dantis Grš. A mis[lini] – ana ką išmano, ana tik teži̇̀no iš ančio an dančio Ms. Jis žino tik duoną ėst ir pamatus krėst LTR(Grk). Težinai̇̃, kaip iš klėties karčemon nešt JT300. Barzdos doklą priskutai ir dar to nežinai LTR. Kiaulė tik ir težino purvyną LTR(Km). Kiaulė daug žino, kur debesis eit B826. Duok Dieve viską žinoti, bet ne viską dirbti M. Peniukšlė kiaulė neži̇̀no, ko žieminė žviega LKT86(Kl). Senis vilkas ži̇̀no, kaip avelė nešt Sld. Katė žino, kieno pieną laka JT363. Maiše gimęs, papečky augęs, nieko aš nežinau LTR(Grv). Naktyje gimęs, maiše krikštytas, miške augęs – nieko nežino LTR(J.Jabl).
| refl. H163: Jis nesižinójo ką darąs K. Nežinausi ką darąs R28, MŽ37. Nesižinąs ką darąs, nenuvokiąs LL108. Jis savęs nesižinójo KII41. Iš džiaugsmo savęs nesižino KBI13. Vaikšto kaip apdujęs, pats savęs nesiži̇̀no Dgl. Kai parėjo – nė pats nesižinójo jau Jrb. Pernai ma[n] buvo kaži kas užėję, ka aš visai nesižinójau, kur aš ėsu Slv. Pūga [Sibire], nežináis kame gimęs, kame augęs Jdr. Iš gero gyvenimo neži̇̀nos, kas besąs Yl. Nebesiži̇̀no kaip ponavot Sur. Mat ka tu savo kaily nebesižinai̇̃! Ps. Gerai gyvenom, nebžinójomos ko benorėti Plt. Jau nesiži̇̀no nė kaip gyveną, nė ko norį Jrb. Daba žmonys neži̇̀nos kas esantys Žlb. Subinė šonūse yr, nebži̇̀nos ko benorianti (juok.) End. Nebsiži̇̀nos ką bepliurpti Grdm. Jaunesnė buvos, žinójos Lk. Kaip kulkozą paleido, neži̇̀nos kantõriškės (kontoros darbuotojos) kur dėties Krš. Jie turto nesižinójo galo Šk. Daugelis žmonių per visą savo gyvastį nesižino patys, ko nori Tat. Žinausi ir šiose knygose vienur kitur suklydęs K.Būg. Mažai pagundai apnikus nebžinaus ką bedarysiąs M.Valanč. Nereik nė vadinimo į talką, reikia žinóties pačiam Šts. Nesižino piktai darąs žmogus Mž446. Daug žmonių nesižino, kokie esą BPII148. Teip didė linksmybė širdį švento Petro buvo apiėmus, del kurios nesižinojo ir pats kur esąs ir ką regiąs – apgaišus buvo dūšia nuog didybės džiaugsmo SPII32. O Jėzus bylojo: Tėve, atleisk jiemus, nes anys nesižino, ką darą BPI388. Žinausi, iš kur atėjęs ir kur nueinąs NTJn8,14. Tikrai žinausi, nuog jo gavęs atleidimą visų mano griekų BPI67. Tėve muno! Atleisk tam nendznam ligonie griekus, kurius papildė, nes nežinojos ką darąs P. Nesižino Jurgelis kaip pačios džiuginti NS103. Jūzapas ant pirmo balso kūdikio visas sudrebėjo, nebežinojos, kas su juomi dedas Žem. Nebesižinodama pati ką daranti, prilekia motutė prie krosnies, nutveria šluotą ir gena Joniuką pro duris J.Bil. Nuo pakilusios goslybės jis nebesižinojo kur besidėti Vaižg. Net mėlyna rėkia, nesižino kur gyva dėtis, kaipgi bijo pelės, skreba te po kuprą Svn.
| Parginė peralkusias karves, nesiži̇̀no tos kur griebtis namie Ėr.
^ Katė pieną paliejus žinos Tsk.
ǁ įsidėmėti, atsiminti: Gausi skūron, tai žinósi! Pns. Išvanosiu kailį, tai žinósi į svetimus daržus lįst! Slv. Dabar žinosi neklausyti tėvų! Žem. Kad nuskalto, tai tegu žinõs i tėvo kietą ranką Tr. Užvožė jam delnu par pakaušį – kitą kartą žinos Ėr. Va, paimsiu diržą, perjuosiu, tai žinósi Rš. Žinósi lįsti kur nereik Kal. Vis aš buvau negera, o jis geras, tai dabar žinõs Stak. Kai išdirbsiu kailį, tai žinósi! Ėr. Kad aš tau užplėšiu lazda per pastargalį, tai tu žinósi, kuoj Dievas vardu Lp. Gausi į nosį i žinósi! Jrb. Kai iššveisiu kailį, tai žinósi Švnč. Rupūže, aš tave kaip pakratysiu, tai tu žinósi! Kš. Nelakstykit čia, vaikai, nenumindžiokit man darželio, ba kai išsirausiu dilgynę, kai nukaposiu užpakalį, tai žinóstat! Pnd.
5. tr., intr. patirti, pajusti; būti patyrusiam, pajutusiam: Daugį amatų turi – reikia apie badą žinót Drsk. Ir sarmatą žinójo žmogus, ir baisumą Aps. Nežinoma kančia R25, MŽ33. Kas nėr kaštavojęs [skyrybų], tas neži̇̀no nėko, o kas kaštavojo, tas ži̇̀no tą smoką: bjauriai yr, dikčiai bjauriai End. Ana až jo gyveno, žinójo, ką gyvena Klt. Valgyk, sūnel, žinósi, kad pas mamą buvai Jrb. Negyveno ana nei su moša, nei su dieveriu, tai nieko neži̇̀no Dglš. Pas mamužės augau, vargo nežinojau (d.) BzBkXV139(1512m.vad.Dresdeno.juostos.įrašas). Vienas žmogus nežinojo nei jokios bėdos ir išjojo jos ieškoti LMD(Rz). Kad žinójęs, kad neis kunigu, būč ir nemokinęs Žl. Tas vaikas teip išlepintas, kad nebežino, kas tas vargas Brž. Jis nežinójo šaltos žiemužės nė vasaružės JD201. Nors vokietis negerbia jų (dievų), bet jis atviras vyras, ir jo širdis baimės nežino V.Krėv. Esu aklas, nežináu nė nakties, nė dienos Pln. Aš par amžių nežinójau, kas tas y[ra] liga, kas y[ra] susirgti Skd. Nežinójau aš, kas do ligos, dar̃ žinaũ Kls. Galėjai eiti kada nori i kur, kuliganų ir žodžio negirdėjom, žinóti nežinójom Krš. Kad apalpsti, nuslambi, nieko nejauti, nežinai̇̃ Rs. Aš rankos nežinojau, toks buvo gėlimas Plng. Lig dvidešims metų nežinójau, kas yra dantų sopėjimas Ėr. Tėtė nežinojo dantų sopės Ktk. Neži̇̀no, kap galvą skauda, neži̇̀no, kap dantį skauda Brt. Mano tėvas doktoriaus nežinó[jo] (nėra buvęs pas gydytoją) Dglš. Tas yr ži̇̀nomas, ka cukrus negerai dantims Slnt. Kab insidedi saują [vaistažolių], tai žinai̇̃, kad vaistai Dg. Kai ganiau, tai žinójau, kaip kožnas kvietkelis kvepia Kp. Kaip einam, tai kur yr kepta duona ar [virti] kopūstai, vis žinai̇̃, gali užuost Brž. Pašoktumi (patriūstumei) aple vaikus, žinõtumi Dievo malonę (vargo patirtum) KlK12,70(Rdn). Gaspadinė par Kalėdas įneš mergai savo kuskelę – šiandieną tepasišvieta su ta kuskele – iš to ta merga ži̇̀no, ka gaspadinė nora, ka būtumi da i kitą metą End. Būčio Velykų nežinanti̇̀, kad būt kiti nesušelpę Ggr. Kab lija, tai jau žinai̇̃, kad lija, dartės tokių lietų nėra Sn. Ne mes karvių ganyti žinójom, kad tokias platybes turėjom miškų Plng. Mes dykai dirbom, išeiginių (nj.) nežinójom Adm. Su mašina važiavau, jokio vargo nežinójau Al. Jis nei pjovė, nei šakių, nei lopetos rankoj neėmė, tik šitą vieną pienelį težinójo (dirbo pienininku) Č. Visos ži̇̀nom: dėl vyro galėk, dėl vaikų turėk Rdn. Tas žmogus buvo del visų geras ir žinojo tiktai dirbti, kas yra naudinga del savo krašto A1883,143. Kas tatai nori žinoti, neprivalo toli lėkėti BBJer2,24. Nes tas medis ir vaisius, ir tokią macį turi, nes kas tiktai jį paragaus, žinos visa pikta ir gera, kas destis ant svieto MP146.
^ Nusipirk, žinósi, ką kaštuoja (atsakas prašinėtojui) Šk. Pirty nebuvęs, nežinai̇̃, kaip karšta JT306. Gavai nosim žemę paarti, žinok, kaip senesnį barti PPr110. Ži̇̀nom tus pyragus Vgr. Žináu aš tą pyragą Tn.
×6. (sl.) tr. NdŽ mokėti: Motina neži̇̀no nė žodžio lietuviškai Pb. An futorų du vyrai žinój[o] lietuviškai, ale jų jau nėr Zt. Kap anas ži̇̀no, tep žegnojas Aps. Tu viską žinósi, kalbas visų gyvulių, paukščių pažinsi (ps.) Ign. Pasakelių žinóta daug Ad. Ir mėgstu, ir daug žinó[ja]u [dainų], bet visos pabėgo Grv. Niekas tiek nežinojo pasakų, kiek senasis Lapinas V.Krėv. Aš šį vakarą neišdainiuočiu, kiek aš anų (dainų) žinójau Nv.
^ Žinójai sugriauti, žinók i pataisyti Kal.
7. refl. NdŽ manytis, verstis savo nuožiūra: Jie bylojo, kas mumus do to? Tu žinokias VlnE198. Žinókies, kap nori Ad. Žinókis tu sau ten LB213. Žinókitės, kas man rūpi Vlk. Žinókiatavs, didili, nekišuos, kaip noriatav Pln. Aš išeinuos, o tu žinokis Šts. Tu su jais, su tais pinigais žinókis, ale jie ne tavo Raud. Žinókis su tais savo vaikais, ma[n] duona uždirbt rūpi, kap pasiklosi, tep išsimiegosi, žinókis KzR. Paliko, žinókitės su viskuo Ėr. Duos šimtelį prieš šliūbą ir žinokis su žmona Pn. Vyras pasikinko arklį ir išvažiuoja an turgaus, o tu, moč, žinókis su visais daržais namie pasilikus Skrb. Ži̇̀nais su savo sviestu Jn(Jž). Žinókis sau, kad nesiduodi sušukuot Krs. O aš liuobu užsitarnausu: atves pri kokio gaspadoriaus, paliks i žinókis Vž. Žemės skundė, buvo kelius užarę [vienkiemių naikintojai], žinókias, su dangaus ratais važinėkias Krš. Jeigu kokio neramumo [dėl nelaukto poelgio], tai žinókis, vaikeli Sn. Dabar žinókis, mano mergelė, kad manę nenorėjai JV443. Žinokis, vaidila, su savo dainomis ir į mūsų darbus nesikišk V.Krėv. Tas atsitikimas visai suardė karaliaus sumanymus, ir jis gavo palikti miestą pačiam žinotis J.Balč. Paliksiu, ir tegu anys sau ži̇̀nos Mlt. Eime, tesiži̇̀nai su savo pupomis J.Jabl. Tegul sau ži̇̀nos su tais svečiais Ps. Kieno gaspadorysčia, tesiži̇̀no Skdv. Tesiži̇̀nai, tepešys Erž. Tada teži̇̀nos, kaip noria tedãrai Rs. Ką tu padarysi, tegu ži̇̀naise Jrb. Tesižiniẽ, jau aš nedirbsu Gs. Tegu jisai ži̇̀naisis Snt. Tegu jis ži̇̀nos su tais obuoliais, ko tu ten belendi Jnšk. Lai ži̇̀nos! Ko kišės, kur nereikia Pš.
| Vilkas neša ožį, bast tą ožį, besiži̇̀nai, man skūrelę sugrąžino LTR(Pnd). Nė aš klausaus, nė girdžiu: sykį pakišau po pečiaus, tegu ži̇̀nais tas kugelis Jrb. Šeimyna žinókis, bile šeimininkė soti Skr.
8. tr., intr. rūpintis, paisyti: Tiek tėvų vaikai ir teži̇̀no – ejo išejo Rdn. Mes (vaikai) tik namuose žinójom [būti], tėvai dvaran ėjo Gdr. Vyras turi tvarką žinót ir darbo nepamest Brš.
◊ aklatỹs (ámžinas) ži̇̀no neaišku, nežinia: Aklatỹs jį ži̇̀no – valkiojas ir valkiojas, ar kur reikia ar nereikia Pbs. Ámžinas ži̇̀no, kada anie parbildės Užv.
balà (balai̇̃, bãlas, bãlės, bãliai) ži̇̀no NdŽ nežinia, neaišku, sunku suprasti: O balà žino, kur jis naktim trankosi, ale namie nenakvoja Slv. Mes jau bala žino kada einam – labai išalkom P.Klim. Kai kada gerai girdžia, o kai kada – balà ži̇̀no Jrb. Balà ži̇̀no, daržan ejau, ar čia vėjo supūtimas, teip sopėjo va šič, stuburo galą šič Kp. Balai̇̃ ži̇̀no, kaip tę buvo Skr. Man kartą buvo užsikėlus [rožė], nuo ko – bãlas ži̇̀no Grž. Eina i eina tumonas, nuo kur anas eina – bãlas jį ži̇̀no Švnč. Sako, kad mirė, o bãlės jį ži̇̀no Sdb. Bãliai ži̇̀no – ar čia augs rugiai, ar ne Ėr. ×
bi̇́esas (×brántas, bùdelis) ži̇̀no nežinia, neaišku: Bi̇́esas aną ži̇̀no, kur ana gyvena Užv. Kaip jų šiemet teip priviso, tų musių – visokių, žaliom galvom – bi̇́esas juos ži̇̀no Mžš. Kaip ten tie dvarai išnyko, brántas anus ži̇̀no Jdr. Bùdelis ži̇̀no, kur jis išvažiavo Snt. Bùdelis ži̇̀no, kaip ana sudegė Kv.
bur̃bulą žinóti nieko neišmanyti: Bur̃bulą anas žinójo: iš nosies burnon Ob.
čemerỹs ži̇̀no nežinia: Čemerỹs ži̇̀no, kas bus iš to vaiko Pnd. O čemerỹs ži̇̀no, kaip čia bus Kp.
[vi̇́enas Dglš, gẽras Slnt] Diẽvas (dievai̇̃) ži̇̀no
1. nežinia: O Diẽvas ją ži̇̀no. Šito tai aš nežinau Krns. O Diẽvas ži̇̀no, kuom anas numirė Ob. Ar anas gyvas ar ne, Diẽvas jį ži̇̀no Švnč. Diẽvas ži̇̀no, kur tie vijūnai paliko End. Jeigu kas buvo, tai jau ir nuėjo Dievas žino kur I.Simon. Kuom tas [šventas] Jurgis buvo pasigarsinęs, tai dievai̇̃ ži̇̀no Grž. Dievai̇̃ ži̇̀no, iš kurio tu karklyno (juok.) Klm.
2. sakoma apie ką nors ypatinga: Aš dar ne Dievas žino kokis senis esu V.Krėv. Per dieną Dievùlis ži̇̀no kiek suveždavo [šieno] – keliolika kãrų Kvr. Mes neretai linkę perdėti ir dievai žino ką įsivaizduoti V.Bub. Pinigas ne dievai žino koks, o vis pinigas. Dykai nepaimsi ir tokio J.Balt.

gãlas (galai̇̃) ži̇̀no NdŽ
1. nežinia, neaišku: Ir gãlas ži̇̀no, kogi nėra dar̃ grybų Sn. Kur ji tęnuis nusigrūdo, gãlas ži̇̀no– žinai bobas Kbr. O gãlas čia ži̇̀no, kad daug buvo tę prisodyta visokių gėlių, nei neprisimenu Vs. Galai̇̃ jį ži̇̀no, kur jis nuėjo Stk. Galai̇̃ ži̇̀no, kas jam buvo Pls.
2. labai daug: Sniego privelta gãlas ži̇̀no Str.
3. sakoma keikiantis: Galas žino, pareini pavargęs kaip šuo, o čia dar valgyti nieku būdu neprisišauki V.Krėv.

gãlas ži̇̀no ki̇́ek labai daug: Grikių tai gãlas ži̇̀no kiek prisėja, nurauk paskui Pv.
gãlas ži̇̀no kóks labai didelis, gausus: Taip, pasirodo, būna gyvenime, kad už tokius daiktus galas žino kokius turtus atiduotum J.Avyž.
gãlo nežinóti labai daug turėti: Užtat visi mano, pagaliau ir mato, jog Drūktenis savo pinigų galo nežino Žem.
giltinė̃ (gi̇̀ltinė) ži̇̀no nežinia: Giltinė žino, kur jis dabar Dkšt. Kaip aną vadino, gi̇̀ltinė ži̇̀no Yl. Kaži kur ans dingo, giltinė žino Plng.
griaũsmas (graũzmas) ži̇̀no nežinia: Griaũsmas ži̇̀no, kiek tų paršiokų toj fermoj Aln. Griaũsmas juos ži̇̀no, kur jie dabar šienauja Strn. Kažno, anas gyvas ar yra, griaũsmas jį ži̇̀no Žl. Ė graũzmas te juos ži̇̀no Švnč.
kàd žinók daug, negailint: Ir įvertė mun medaus kaušą kad žinok Plt.
kẽlio neži̇̀no nesilanko: Kol bėdos nespaudė, kẽlio nežinójai pas mum Srv.
kélmas (kelmai̇̃) ži̇̀no
1. nežinia: Kélmas ži̇̀no, ar būs ta pagada Vvr. Nusidangino ir gyvena kelmas žino kur KlK15,78(Krt). Kelmai̇̃ jį ži̇̀no, kur jis yra Jrb. Kumet ana parvažiuos, kelmai̇̃ ži̇̀no Trk.
2. sakoma stebintis: Al kviečiai, kélmas ži̇̀no, liuob maž teatneš [derliaus] Kl. ×

kvarabà ži̇̀no
1. nežinia: Ale kvarabà ži̇̀no, kur jis nulėkė Srj.
2. sakoma stebintis: Bėrasiai tai gerai eina, ė šitas, kvarabà jį ži̇̀no, kai įsiutęs lekia [ariant] Švnč. ×

kvarabà ži̇̀no ki̇́ek labai daug: Pinigų prileido kvarabà ži̇̀no ki̇́ek Sn. ×
mõnas ži̇̀no nežinia: Ir kur jie paliko, dabar mõnas ži̇̀no On. ×
pai̇̃beliai ži̇̀no sakoma švelniai keikiantis: Paibeliai žino, nemoku ir pasakyti, ką noriu J.Ap.
parãkas (×peklà, pélkė, perkū́nas, piktumà, Põndievas, prãgaras, rai̇̃stas, smalà NdŽ) ži̇̀no nežinia: Parãkas jį ži̇̀no, kur jis dingo Graž. Peklà žino, ar duoda až pieną pinigus Kp. Ar pélkė ją ži̇̀no: tvora tai tvora, ale ne pintinė KlK24,60(Ps). Jegu niekas nesutrukdis, nesurėks, tai jis (lunatikas) užlips perkū́nas ži̇̀no kur, boniõs, kažno ką padirbs Č. Piktumà juos ži̇̀no, kur any LzŽ. Kaip ten yr tikrinybė[je], vienas Põndievas teži̇̀no End. Pragaras juos žino rš. A rai̇̃stas ži̇̀no, gal dar augs ta kaliotė Kvr.
šim̃tas ži̇̀no NdŽ
1. nežinia: O šim̃tas jį ži̇̀no – nesvėrėm, nežinom, kiek kuodelis svėrė Kpč.
2. sakoma stebintis: Valsčiaus sekretorius, jeigu ne gražuolis, tai pakenčiamos išvaizdos vyras, dabar atrodė šimtas žino kaip: jo pilnas veidas supliuško, žandikauliai išsikišo, o nosis – tokios nebuvo visame apskrityje! P.Cvir.

širdi̇̀s ži̇̀no nėra užmiršta (ppr. apie skriaudas): Kad ir kalbuos, bet širdi̇̀s viską ži̇̀no Plng.
šuõ (šùnys) ži̇̀no nežinia: Šuo žino, kas per žvėrys atsivilko į girią, pasistatė trobelę (ps.) V.Piet. Gal te nebuvo vėžys, šùnes ži̇̀no Slm. Ir tegul nesitranko šunys žino kur A.Vencl.
tai̇̃p ir žinók
1. sakoma grasinant: Išmesi, sudaužysi – tei̇̃p i žinók! Mžš. Negrįši [laiku], vaikel, tei̇̃p ir žinók: lupsiu, kai pareisi Mžš.
2. sakoma, reiškiant įsitikinimą: Ir nebūsi, nebūsi tu valdžioj, taip ir žinok, – pasakė motina J.Balt.

var̃gas (vélnias NdŽ, velniai̇̃) ži̇̀no nežinia: Iš kur anas yra, vargas vienas žino KlK24,60(Kair). O vél[nia]s aną ži̇̀no: gal i ta pati, o gal i ne Trk. Užlipam visi – a vélnias ten ži̇̀no, kas ten buvo LKT100(Krtv). O kaip toliaus būs, velniai̇̃ ži̇̀no Akm. Nei slydokas, nei vélnias ži̇̀no kas End. Vélnias ži̇̀no, už ko ana ištekės Ukm. Bijau [degtinės] kap vélnias ži̇̀no ko Švnč. Kad ir velniai žino kas būtų – vis tiek eisiu KlK15,79(Nmk). Velniai žino, ko čia mes dar tupime P.Cvir. O kad ans (laikrodis) eina vél[nia]s ži̇̀no kaip Trk.
vélnias ži̇̀no ki̇́ek labai daug: Dabar žolės vélnias ži̇̀no ki̇́ek [miškuose], tai kurgi augs tas grybas Žl. Vélnias ži̇̀no ki̇́ek obuolių Dglš.
vencai̇̃ (vė́tra, Viẽšpats) ži̇̀no nežinia: Vencai̇̃ ži̇̀no kada [bus] Snt. Vė́tra ži̇̀no, kur jis nuėjo KlK24,60(Šl). Likau pati viena, o kaip gyvęsiu, kaip pabaigsiu amžių, vienas Viẽšpats ži̇̀no Pžrl.
neži̇̀no kàs ẽsąs keliasi į puikybę, labai įsivaizduoja: Merga, vyrą gavusi, nebži̇̀no kàs ẽsanti Trš.
apžinóti
1. tr. Š, LVI137, NdŽ, KŽ, Vvr iš daug kur sužinoti, apsiteirauti: Važiuodamas daug apžinái Rt. Apžinók, kur obūlius superka Krš. Ką besupasakosiu, kad tamsta pats daug apžinái Šts. Žmonės čia viską vieni apie kitus apžino Db. Kaip apži̇̀no, bet tik žino Ds. Visko apžinót negali̇̀ Rmš. Da saulelė nešildo, ė anas lekia jau miestelin, jo visi žydeliai apžinóta, kur silkės pigesnės Ml.
| refl.: Apsižinojo visi Šts. Apsižinójo, kur darbą gaus Rmš. Apsižinó[jo], iš visur važiuoja LTR(Dkšt). Jau jiej apsižinój[o], kur mes gyvenam Lp.
2. tr. surasti, užtikti: Apžinójom pas gerą žmogų karvę, ir reikia pirkt Arm.
| prk.: Pelnas iš visų gerų darbų sueina bendran visõs bažnyčios skarban, kurį V. Dievas, kaipo dangiškasis Tėvas, apži̇̀no ir dalija savo vaikams A.Baran.
3. tr. pažinti, ištirti: Ana sakė, tura pareiti žmonys, apžinóti Kv. Apžinóti čia visi pašaliai, nebėr ko čia bemedžioti Šts.
| refl.: Kruopą apsižinójot jau Zt. Anys apsižinój[o] sa manim ZtŽ. Ciecoriui vienam nieku būdu galima vislab apmatyti ir su visum apsižinoti Kel1881,128.
4. tr. BŽ304 suprasti, suvokti: Neapžinomi tavo keliai, Viešpatie! Db. Neapži̇̀no, kiek pinigų turi Dglš. Ji neapži̇̀no savo turto Bgt.
5. tr. BŽ147 aprūpinti, pasirūpinti, aptvarkyti: Apžinóti visus tur gaspadorius J. Kam kas negerai, tai vis aš turiu apžinót Plv. Visi bus atlygyti ir visi bus apžinoti Db. Man visur reikia valkioties, visus aprūpinti, apžinoti, o tu nei apie namus negali apsiruošti TS1904,4. Iš to paršelio reikia ir padotkai apžinót, ir skyles užkamšyt Vlk.
6. tr., intr. Alk, Pkp, Up, Kltn užvaldyti, pasiglemžti, pasisavinti, sunaudoti: Ans vienas nora viską apžinóti Pln. Viską ana apžinójo: vyšneles, morkelius – nėko jug nepirko Krš. Kas gi ir apži̇̀no visas uogas, jei ne jos Grž. Kas buvo amžinatilsį Untulėnės – medžiai, viskas – Jonušėnė apžinójo Sd. Muno pyragus kažkas jau apžinójo Kl. Pusę karvės atidavė, antrą pusę apžinójo Lkv. Žinote vaitai viską apžinódavo J.Jabl(Pšl). Šiaip ar taip, svetimi žmonės visą naudą apžinos Žem. Jis apžinós vienas visais jo turtais, t. y. nedavęs nėkam iš giminės žinios, vienas užvaldys naudą, paveldės J. Marijona viską pati apžino S.Čiurl. Jau i kirvį kažin kas apžinójo Slnt. Buvau pasidėjus antienos šlaunelę, i nebė[ra] – matyt, katinas apžinójo Sml.
7. tr. prižagti: Kas tą katiną įleidot į kamarikę – visus muno puodus apžinójęs Kl.
8. tr. Šll, Vkš turėti lytinių santykių: Jau apžinójo Mykolas Petronę Sml. Jo visos mergos apžinóta Ml.
| Tai gal žiemvakarių vėjas jų motiną apžinojo? (juok.) rš.
atžinóti
1. refl. BŽ117,119 pasiteirauti, pasiklausti: Norėjau atsižinóti, ar reik, ar nereik ateiti J.
2. refl. vėl, iš naujo paklausti: Tai atsižinók po kokios savaitės Sn.
3. refl. atprasti: Jis atsižinójo savo mylimą brolį lankyti J.
4. tr. sužinoti: Da gaideliai negiedojo, jau tėvelis atžinojo LTR(Ad).
| refl. tr., intr. LL229, Š: Par ką mes galim atsižinót? J.Jabl(Ukm). Tamistos visa greit atsiži̇̀not Aps. Nesenai atsižinó[ja]u, kad Anupro numirta Dglš. Ir brolis galės nuvežt – tegul atsiži̇̀no kelią Mlt. Visus galus atsižinójo OG106. Atsižinój[o], kur šokiai, ir važiuoja Str. Boba plepuonė – išplepės visiem, i ponas atsižinõs Švnč. O teip kur tu eisi neatsižinójęs – galia būti išejęs mokyto[ja]s kur End. Žmonės, atsižinoję, kad tai esąs stabmeldystės laikų dievaitis, sudaužę jį K.Būg. Ką aš galiu žinoti, iš kur policija apie tą atsižinojo TS1900,9. Anas tuojos atsižinojęs, kur esą ažkasti pinigai VoL383(Tvr). Kad būčia atsižinojus savo nedalelę, būčia žirgelį pašėrus rūtų vainikeliu (d.) Ml.
^ Ubago neatsižinósi, kur gimęs Prng.
5. tr. pažinti, patirti: Tavo žmona išgirs, kad kas atejo, ir tave, sako, atžinõs Pls.
| refl. tr., intr.: Kap pagyvensi, atsižinósi [savo vyrą] Dglš. Per mus kad pabūtum, tai atsižinótum, kap šalta Dglš. Kai pradėsiu aš, tai atsižinos, kuom vilkas švilpia (ką aš galiu) Ml. Kada tave, dukrele, atsižinósiu? – Dieną per vėjulį, naktį per sapnulį, tada mane, tėtuli, atsižinósi (rd.) Š(Tvr).
6. refl. tr., intr. atpažinti: Ka ne akminai, nebūčiu atsižinójusi [buvusios sodybos] Krš. Čia augusi, ale vos atsižinójau – sugrautà, krūmų prižėlusi Krš. Paklydau, šiaip taip atsižinójusi išlindau, ir akės atšvito Krš. Kad paklysti, reik drabužius išsiversti, tad atsižinai, kur esi LTR.
7. tr. surasti, užtikti: Atžinójot tamsų kampelį Pls. Regi, kur žmones atsižinójo mūs kraštą Rod.
| refl. tr.: I mūs ūlyčios žmonys atsižinójo Ameriką Dglš.
8. intr. atvykti: Ot iš kur pas mus žmones atžinójo Rod. Aš pas tave tankiai atžinosiu: žiemos ledeliu šyvu žirgeliu, pavasarėku – luoteliu LMD(Rod).
| refl.: Išgaudo žuvis, ir tada žydai atsiži̇̀no, prisperka kašikus ir vežioja po kaimus, pardavinėja Sld. Dabar jau kada pas mus atsižinósit? Dv.
9. refl. tr. pripažinti: Visi atsižinójo visokius dievus Kli.
10. intr. atsakyti: Tai dabar reikia už tą [krūminę] atžinót, tai nebekas Pl.
| refl.: Tu turi žemę, tu ir atsižinósi Pl.
11. tr. prisiminti: Kap išvažiuosi, tai kas taũ atžinõs, kad ne motka Vrnv.
| refl. tr.: Neužsirašei, ir dabar neatsižinai Mrj.

×dažinóti (hibr.) tr.
1. sužinoti: Reikia dažinót, kas daros Šlčn. Ar dažinójai, kur anas dabar gyvena? Lel. Dažinój[o] aplinkiniai ir eina Šč. Norėj[o] dažinót, kas terp mūsų Sn. Dažinójo žmonys, kad rugių parduos – pulkais, pulkais! Mžš. Kai dažinójau, kur jūs esat, tai tada nuėjau – nebe teip ilgu buvo Kp. Kai tik tėvas dažinójo, tuoj išvarė iš namų Skp. Reikia dažinót, kuomet išleis Zt. Dažinójo tokių vaistinėj žolių (vaistažolių) Blnk. Sako, visa vientara dažinõs kungas LKKXXIX185(Lz). Noriu klaust, dažinot, ar leisi dukrelę LLDII302(Mrc).
| refl. tr., intr. SD125, D.Pošk: Dasižinau, ižklausinėju SD45. Katrie dasiži̇̀no, ir perka Pns. Dabar jau dasižinójo, ka tat aš taip padirbau Varn. Tėvas, nebesumanydamas ką veikti, siuntęs tą savo sūnų pas laimę dasižinot, kas tai yra ir kas gal būt Sln. Nedasižinójai dangaus aukščio, nedasižinósi marios gilumos LzŽ. Po tam išlekino nug savęs balandį, jeib dasižinotų, bau nuseko audra ant žemės BB1Moz8,8. Liepė visus bernelius užmušti … nuog dvejų metų ir kurie žemiaus buvo pagal čėsą, kurio jis (Herodas) pilnai nuog išmintingųjų dasižinojo VlnE141. O sesuo jo stovėjo iš tolo, idant ištirtų (paraštėje dasižinotų), kaip jam būtų BB2Moz2,4.
2. patirti: Nežinojai, kokių žmonių yra, dabar dažinósi Klt.
| refl.: Dasižinójo, koki anys yra an svieto Dv. Man ne galvoj, patys dasižinósit Dbg.

×išdasižinoti (hibr.) N išsiteirauti, išklausti.
įžinóti tr.
1. sužinoti: Ans neįži̇̀no, ką aš mislyju Kl. Aš tokis, kad visa man inžinót kur kas ZtŽ. Aš turiu vištą, reik mun ir antės, aš tą noriu įžinoti, ką ta antė verta LLDI463(Vkš).
| refl. tr.: Daug žodžių įsižinái iš laikraščių Šv. Kaip jūs galiat įsižinot? Erž.
×2. (sl.) išmokti: Daugi mažų vaikų lietuviškai inžinójo ZtŽ.
3. įspėti: Ir inžinój[o], kas jamp biti rankoj ZtŽ.
išžinóti tr. daug sužinoti: Kap išžinõs anas, tai taũ gyvą apkas po sierąj[a] žeminyka Arm. Kad jis tai ir viską išži̇̀no Gs.
| prk.: Šitiek knygų išžinók (išmok), tai reik pasukt galvą Gs.
| refl.: Jūs išsižinókit, tai pasakysit Pv. Giminiuočius išsižinojo, atejo ir ištraukė pinigus Nmn. Bendraitė Nojaus, išsižinojusi apie nuskandą pasaulės, apreiškė velniui Gmž(Krd).
nužinóti tr.
1. NdŽ nuspėti, numanyti: Tas išminčius vadinos kaip, nu koks užspėjėjis, kaip koks žynys, kur nuspėjo, nūžinójo viską NmŽ. Nėkas aiškiai nenužino tos bažnyčios prasidėjimo Dr.
2. pavogti: Ans nužinójo muno auksinelius Vkš.
pažinóti tr.
1. DŽ, NdŽ iš žinomų bruožų suvokti kuo esant, pažinti: Ka parejau, žmona nepažinójo iš balso, kas aš esu Kl. Neregėt gerai, ar vyriškas eit, ar moteriškas ZtŽ. Ant galvos šydas toks, kad nė nepažinót negali̇̀ Snt. Išsimaliavo[ja] murzas, ka nėkas nepažinótų [Užgavėnių veikėjų] Žlb. Nesa ant ko turėtų pažinota būti mane ir tavo žmones malonę radusius BB2Moz33,16.
| refl. tr.: Kaip į veidrodį pasižiūrėjau, tai bemenk save nepasižinójau Plšk.
2. tr. pažinti, būti mačiusiam, bendravusiam: Jie mani nuo anksčiau pažinójo Plšk. Aš tą seną seniai pažinójau, per nedėlią bulbom čestavojau LKKXXIX185(Lz). Jis visai nepanašus dabar į tą, kurį mes gyvą pažinojom V.Krėv.
| Tėvuko aš nepažinójau, [mirė, kai] mes mažučiai dar buvom On.
ǁ refl. būti pažįstamam: Ne su visais pasi̇̀žinojo Všv. Nu mergystės vedvi pasižinójėv End.
3. refl. susipažinti: Papas (popas) pasižinój[o] ir visą kelią sa manim ūtarino Zt. Ir anys vot pasižinój[o] ir pernaik sasrašė ZtŽ.
4. tr. mokėti atskirti, išmanyti: Senelė žoles gerai pažinójo Dgč. Mano sesuoj tai žadėj[o] nuvest [parodyti], pažinój[o] tas žolukes Sn. Aš jau paž[i]nójau iš karto, jau teliuosis ana ZtŽ. Mama mane mokino skaityt, raides kad pažinóčia visas Pl. O jis buvo toks – nė raidę nepažinójo, nemokytas buvo Graž. Juk nebuvo beprotelis: i tą piningą ans pažinójo, i nusipirko ans pats, ko reik End. Jis kalvis buvo, veterinariją pažinójo Grl.
5. tr. suprasti: Anei kokių baikavimų nepažinójo Smn.
6. tr. vartoti, naudoti: Gilioje senovėje mūsų proseniai nepažinojo plytų ir plytinių mūrų A1883,37. Nepažinójom raktų – buvo geri žmones Drsk.
7. tr. sužinoti, patirti: Tadaik pažinój[o], kad ten jokios pauštės nėra Zt.
8. intr. pranešti, duoti žinią: Kada bus pamaldos? Man reikia pažinót dukteriai, ba ji kaime gyvena Švnč.
9. tr. pripažinti: Jei kursai pažinotų jį esant Christų, tas iš bažnyčios būtų atmestas BBJn9,22.
| refl.: Mes patys turim pasižinoti, jog kožną dieną ing griekus … įbraidinami esme, kartais velino, kartais pikto žmogaus, kartais mūsų pačių kūno BPII53.
ǁ įsiminti: O kad anas nepažnótų, kur kelias, tai ėmė ir užlipino smalái akis ir nuvedė ZtŽ.
atpažinóti tr. atpažinti: Aš jos visai neatpažinójau: ji teip buvo nusirgusi ir nubadėjusi Plšk. Įeitų dabar čia, atpažinóčiau, ligi mirties neužmiršiu Erž.
išpažinóti žr. išpažinti 8: Eš meldžiaus Ponop mano Dievop, išpažinojau ir bylojau BBDan9,4.
péržinoti tr.
1. I, Sut, S.Dauk viską iki galo sužinoti, patirti, perprasti: Nepáržino anie visko gerai Šv. Aš jįjį kiaurai páržinau J. Nepáržinau visų Akm. Iž pirmo (ką tik susituokę) karaktorio nepéržino DrskŽ. Numanė, páržinojo [audėja] viską, visus raštus Šts. Žmonės péržinojo, tai visus grybus renka Rud. Geras ta[vo] bernelis, tu čia nepražūsi, peržinok, sesule, tu jo notūrėlį Š(Knv). Dievas, paržinodamas blogas misles žmonių, nepakoro[ja] tujau brš. Kuriuos jau buvo peržinojęs ir peržvelgęs, tuos teipajagi ir paženklinojo WP147.
| refl. S.Dauk.
ǁ įsitikinti: Péržinoj[o], ką gera pati, gyvens Drsk. Péržinojom, kad tę patys žmonės rėkaloja Vrn.
2. sužinoti: Rasit ir Dievas palūkurs ant tavęs. Bet kas tą gali paržinoti? brš. Da gaidelis negiedojo, kai tėvelis péržinojo (d.) Aps.
3. refl. atsiskaityti: Kaipgi persižinai tu su savo sąžine? AK41.
4. prk. pažinti lytiškai santykiaujant: Páržino vaikiai mergas priš vestuves – moka anie prisisukti Rdn.
papéržinoti (dial.) tr. pažinti: Aš daugelį papéržinojau LKKIX203(Dv).
pražinóti tr., intr. gerai suprasti, išmanyti: Kad žinotau, pražinótau, ką per mano valią, pateriotau šyvą žirgą, šimtą raudonųjų (d.) Nč. A kad tu gyvent nepražinótai! (keik.) Vrn. Neabejotinas ir tikriausis tai daiktas, jog Dievas visa pražino, visa suvaldo A.Baran.
prižinóti tr.
1. Kal žinoti: Daugiau neprižinaũ nieko J. Aš apei tą štabo (stabo) kūlį maž ką teprižináu Skd. Turi prižinóti – kaip tat nežinai! Pvn. Ar jis jums nieko nedavė aną šventą dieną prižinoti, kur jis lėks TŽV325. Kiek prižinome, buvo ik šiol mislijama, kad kalėjimas mieste Kėpenik šios visos žemės džiaugsmingiausiasis ėsąs LC1878,44. Prižináu visus atsitikimus Šts. Seniejai pasakas bepriži̇̀no Šts. Jei prižinai tas velėnduobes, tad esi girdėjęs, kad ten piningai šmėklaujas naktį Šts.
| Jis dideliai prie ugnies priži̇̀no Lnkv.
2. pažinoti: Ar prižinai, koks tas vaikis yr? – Aš ten netolie esu, kur aš neprižinosu Grg. Turėjau priži̇̀nomą daržininką, ans ir patarė, kaip daryti obelinę plėstrą Šts.
| refl. tr.: Biliūną daktarą prisižinái? Kv.
3. išaiškinus nustatyti: Daktoriai neprižinój[o] nieko ZtŽ.
4. refl. tr. prisipažinti: Kuris prisižinójo, o kuris nenori ir prisižinót [savo metų] ZtŽ. Spaviednykuo visus savo griekus drąsiai, aiškiai ing ausį reik prisižinoti brš.
5. paskirti: Mane prižinój[o] ketvirton ZtŽ.

×razžinóti (hibr.) tr. suprasti: Itai aš negaliu razžinót gadnai ZtŽ.
sužinóti tr.
1. LL229, DŽ gauti žinią (apie ką): Suži̇̀no žmonės vienas per kitą viską Pv. Vienas nuo kito suži̇̀no, kad žadu nuo rožės Sug. Pensininkai ta iš radijos visas naujynas suži̇̀no Akm. Visi gavo sužinóti, kas čia yra Pgg. Reikia sužinótie, kap sviete ką daros Brsl. Kas į pasaulį dedas, sužinodavo žmonės per žydus, kur per butus su kromeliu eidavo Plšk. Kap itai buvę – mum sakė – ir mes visa sužinójom Dv. Ka jis noria sužinót, lai pats ateina pas mani LKT155(Žg). Pirkioj sėdėdamas, nieko nesužinósi Dglš. Reikia sažinóti, kas ko nori mokytis Zt. Ir iš kur jūs sužinójot, kad aš moku lietuviškai Pb. Noriu sažinot, kap tėvai mano gyvena Krn. Kai mane pagavo [į nelaisvę], sažinój[o], kad aš iš Slanimo ZtŽ. Kad pavogęs parduok, tuo sužinós J. Pamažu svietas sužinójo, pradėjo kast [durpes] Pls. Sužinójo pinigus, pradėjo piršliai važinėtis Lnkv. Nu i dar ketvirtadienė[je] ateik, mes aiškiai sužinósiam viską Trk. Dar bernelis neatjojo, jau motulė sužinójo DrskD43. Kai pelėda sužinójo, in penkių kiškių atjojo (d.) Švd.
| refl. tr., intr.: Anys greit susižinójo Dglš. Viską nesusižinósiam Prk. Vienas per kitą susiži̇̀no, kada reikia susirinkt Graž. Susiži̇̀no dabar svietas visa ką: mokyti, visur važinėja Klt. Ne žinduklis, susižinós Krš. Susiži̇̀no vaikiai aple mergas, paeina šlovė greitai Rdn. Susižinójau tarnystę, važiuosiu apsižiūrėt Skr.
2. DŽ1 išmokti, įgyti žinių: Kai pradeda mokyklę, daug suži̇̀no Skrb. Nelab seniai pirtis parejo: perenė buvo, mamos nabaštikė tik sužinójo [naują žodį] Krš. Aš tą darbą sužinaũ, ir jis man neįdomus jau Dg. Armijoj pabuvo, ruskus litarus sužinójo Aps.
3. patirti: Kaip munęs nebliks, sužinós [marti] darbus, vargą Krš. Palauk, pasenste, sužinóste viską Krš. Sužinós vargo, gal būs protingesnis Rdn. Jauni, gal žinot apie meilę, ė kad nežinot, tai sužinóstat Pnm.
4. pažinti: Aš nesužinójau to eigulio Lg. Aš nesužináu, kas tos y[ra] Slnt. Ana nebsuži̇̀no, ar gegužė, ar vanagas tupi ant mieto J. Kaip ans muni sužinójo, nežinau Trš.
ǁ įsidėmėti: Pavardiẽs to vaikeso nežinau, kas jaunus sužinós Krš.
5. Arm pajėgti sutvarkyti, aprėpti: Anas sa[vo] gerybos nesuži̇̀no Rod. Veizdėkit kits kitą, veizdėkit vaikus, aš viena negaliu sužinoti Žem. Vienas bagotas, savo turtų galo negalia sužinót BM254(Grz).
6. Š, Svn, Pl priglobti, pasisavinti: Man rodos, gi̇̀minės tuos pinigus sužinójo Mžš. Mirs, brolio vaikai turtą sužinós Krš. Turtelį sužinojo Strypeikienė, o brolienę pamynė LzP. Laumės už lango sako, kad tas vaikas pirklio turtą sužinos LTR(Skp). Palikimą sužinójo, o kapų veizėti nenora Pp.
| Trys kiemo šuneliai kuiną sužinojo, o patys svoteliai nieko nežinojo LTR(Pnd).
7. refl. M, DŽ, Jnšk susisiekti, palaikyti ryšį: Tai mano prietelis, su kuriuomi aš didei susipažįstu, susižinaũ KII313. Jie susrašą, susiži̇̀ną JT380. Ar jos matančiosi, ar jos susižinančios? J.Jabl. Aš susižinojau su juomi J. Laukia nesulaukia, nesusiži̇̀no, niekas neaišku Pv. Mes su jais nelabai susiži̇̀nom Al. Su Jono vaikais nebesusiži̇̀nom – nė kaip jie, nė kur jie Mžš. O su taũ susižinót teip greit nebuvo galiama Krs. Susižinójėm, susiteiravom, i parejo pri munęs Vn. Su vagimis susižinójęs, prasikišo i sėda Rdn. Anys sasižinój[o], kap degino ZtŽ. Buvo suspėta telegrafu susižinoti Pt. Kaip tu su dangum susižinósi? Ds. Todėl … visur mislijama, kad karalius bei ans jo gendrolius slaptomis susižinančiu Kel1862,131.
ǁ susipažinti: Tos piršlybos buvo bjauriai: piningų ieškojo, geriau, ka patys susiži̇̀no Eig. Jei tu nori su Mare susižinot, tai galiu suvest Al.
8. refl. R372, MŽ500, N, LL167, ŠT49 susitarti: Su vyrais susižinósi greičiaus, o su boboms, e, vienos nervos Pvn. Su tuo žmogum nesusižinóję nė nosies į girią nekiša Alk. Jos pažadėjo bemat viską sutvarkyti, susižinoti J.Ap.
ǁ susikalbėti: Jis ir su cigonais susižinójo, ir ruskai sušneka – jau jo nenupirksi Graž.
užžinóti tr.
1. Skr, Užv, Kal sužinoti: Bil tik užžinójo, ėjo kažkur ieškoti Lnkv. Nuvedė į stubą, žiūri, kad pilna popierų; perskaitė, užžinojo, kas visam sviete vakar pasidarė BsMtI36.
2. susigaudyti, perprasti: O tų markių tai jau neužžinójo, kiek jis jų turi Kt. Jie savo turtų neužži̇̀no Mrj.
3. S.Dauk aprūpinti; patvarkyti: Bažnyčios … turėtų užžinoti a užveizdėti WP198. Užžinok (paraštėje užrūpink) tavo namus, nesa tu mirsi ir nebūsi gyvas BB2Kar20,1.
4. užvaldyti: Bei mus, savo apaštalus, urėdnykais dideis padarys, idant mes tam padėtumbim visą žemę užžinoti BPI258. Vilniaus miestas brukavotas, mūs brolelių užžinotas LTR(Btr).

žinóti, ži̇̀no, -ójo K, Rtr, DŽ, KŽ; SD1177, SD188,190, R, MŽ, Sut, I
1. tr., intr. R404, MŽ544 turėti galvoje; turėti žinių, nusimanyti: Tai nežinau R338, MŽ453. Kas žino N. Jis tai man nežinant daro KBI26. Šitas dalykas ir tau būtų žinotinas J.Jabl. Ir jų žinota apie tavo atvažiavimą J.Jabl. Aš tai nei žinóte nežinójau OGLIII244. Nei tu žinai̇̃, nei tu ką NdŽ. Pats apie savi tiek nežinai̇̃, kiek kitas apie tavi ži̇̀no Jrb. O buvai žinójusi? Pln. Dviratį buvo pasivogęs, išsiardė, o ta motyna būs nežinanti̇̀ Trk. Aš dar̃ jau nieko nežinaũ Grv. Aš tai jau ir užmiršus, o ana viską ži̇̀no Žl. Jums (jūs) patys ži̇̀not geriau jau, kaip dabar y[ra] Varn. Anie yr tikrai žinójusiai, kad čia viskas yr Prk. Žinó[ja]u vardą, ažmiršau Klt. Ot tau – gyvena žmogus in svieto ir neži̇̀no kam Ut. Ką atgyvenai, tą žinai̇̃, ė kap bus, tai nežinai̇̃: kokia smerčia mirsi – nežinai̇̃ Dglš. Teip teip, ana dikčiai daug ži̇̀no Tv. Ana liuobanti žinóti visas naujynas Trk. Ten didliai daug ži̇̀nąs žmogus, didliai gerą galvą turįs Brs. Moteris užaugo, mokyklon nėjo – nù tai tiek ir ži̇̀no Akn. O tas vaikis būsiąs nėko neži̇̀nąs Vkš. Mes negirdė́[jo]m ir nežinó[jo]m Brsl. Senesni žmonės tai da gal žinótų Krs. Senópip ažeikit, maža ana razsakis, ana maža ži̇̀no daugiau ką Lz. Katrie jauni, negi beatmins, negi bežinõs LKT312(Rk). Mes žinome, kuomi esame ir kuomi buvome, nės atmename savo tėvų darbus A1884,91. Teip yr užpykusi, ka nedevė žinóti (nepranešė) End. Kiek aš žinaũ žinių ir apie juos, tik ką niekam nesakau Pv. Ži̇̀no ką kas, ar tep pliaukščia? Švnč. Rast ži̇̀not čia Paalančio kaimą už Kuliams? Kl. Tai aš gi tavų namų než[i]naũ Lz. Plepina plepina svietas, ži̇̀no ar neži̇̀no Klt. Savo dūšė[je] žinái, o taip nepliurpi Krž. Iš kur tu ir žinai̇̃ viską kaip ant delno? Snt. Nereikė paskalas leist – žinai̇̃ i žinai̇̃ viena Švnč. Ką žinaũ, tai ir malu Užp. Nė čia ką daug žinaũ, nė čia ką pasakot LKT197(KzR). Vyrui visko žinót ir nereikia, boba viską sutvarkai jam neži̇̀nant, i gerai Drs. Kunigas ži̇̀no, kas jam gal kalbėt lietuviškai Cs. Kas ži̇̀no, kaip ana (sala, kaimas) atsirado, nežinau Kr. Neži̇̀nančiam žmoguo sunku Tl. A ten taip buvo, a nebuvo, kas čia ži̇̀no Klk. Tikriausiai ans i žmogaus mislę ži̇̀no Sd. Jaunas, ką ans bežinós [senovės dalykų] Akm. Žinójai, kur ejai, kur tekėjai, žinójai, kiek vaikų yra Klt. Gal ar atsitikimas koks, ar apsirgot, kas te jum ži̇̀no Ant. Než[i]naũ, ar aš tavo duktukė LKT212(Lbv). Nuspirksiu sąsvinį ir surašysiu viską, ką žinaũ Švnč. Noriu, kad vaikai ir vaikų vaikai žinótų, koks jų protėvių gyvenimas buvo Plšk. Ka teip vaikščioji, žinái daug naujynų End. Nejot ir palikot neži̇̀ną Mžk. Ka teip žinójus, kur karvę nusipirkt, tai daba būtų gerai Sml. Iš kur žinias žinóti, kumet būs geri laikai? Ggr. Mano kur padėta, visa aš žinaũ Alks. Ai vyrai, metė numetė, neži̇̀no kur ką pasidedą Krš. Maž žinai̇̃ ką nuo pilvo sopės? Sdk. Kuom išgydytie, aš žinaũ Dgp. Mamytė labai žinódavo, kur yr tų grybių, prinešdavo daug Alz. Aš žinaũ lydeką, kelbuką, aušlę, badikšlį, mekšruką, ūsočių Brb. Kad aš žinótau, kap man bus gerai, tai aš tep darytau Rud. Kap seniau, tai žinójau viską, o dabar ne Žsl. Kad žmogus viską žinótų, jis nu daug ko apsisaugotų Rsn. Pirmiau žmonys kaji kaip žinójo savo mirtį Sd. Tep paskui Dievas padarė, kad než[i]nótųbi, kada mirs Lz. Žmogus, katris neži̇̀nomas (nežinantis), negali rast Drsk. Žinódamiem sekasi (galima) te eit, o tep nuskęsi DrskŽ. Reik ži̇̀nomo (žinančio) žmogaus, o tep sunku pataikyt Mrc. Čia būta ži̇̀nomo vagio Dglš. Neži̇̀nantis vogt tikrai neatėjo Mžš. Kaip žinomam, tai kelias geras, nežinomam – balos Ad. Čia, matyt, ži̇̀nomų žmonių darbas Ėr. Neži̇̀nomas nebūt radęs to žiedo Alk. Svečiai neži̇̀nomi (nežinota, kad atvažiuos), neturiu kuo mylėt Rm. Dailiai žinójėm, kad ans kručas yr End. Aš nežinójau da lig perniai metais, kad ana šitokia Mlk. Tam sakyk, kas neži̇̀no Dglš. Daug ži̇̀no, maža išmano Imb. Anos trydos abi: ži̇̀no neži̇̀no – vis tiek šneka Aln. Lyg aš negyvenau, lyg nieko než[i]naũ Ad. Noriu vis regėt, noriu vis žinót Asv. Aš an diedo krikštynų nebuvau, iš kur man žinót jo vardas (juok.) Pv. Žinodamas tai darau S.Stan. Liūdna man! Gal ir tau? O kodėl, nežinau Mair. Sako, jis gėręs taip, kad kartais nė savo vardo nebežinojęs I.Simon. Žinome, jog XVIII a. pirmoje pusėje lietuvių kalbos buvo mokoma Kėdainių reformatų mokykloje rš. Juk žinai̇̃, kad vis tiesa, ką čia suvapėjom K.Donel. Dabar raganaitėms užrūpo žinoteino mąslis našlaitės Gmž(Krd). Kad aš žinójus, kur močiutė nuduos (d.) Tvr. Kam sẽnai vyras: geriau nė žinót, nė regėt Onš. Kad aš žinočio jį atjojantį, taisyčio jam patalelį D65. O kad žinóčiau brolelį josiant, aš pabalnočiau bėrą žirgelį JD1101. Ne pana būčiau, kad nežinočiau, kas juods, kas juods nuvelėtas TŽIV586(Pn). Juk tu žinojai, širdies bernyti, mane dvare nesėdint KlvD257. Kad būčia žinójus, kur mano motutė, būčia nuklojus kelelius drobelėm JT290. Vyte pavysiu, ginte paginsiu, Dievas tikt žino, ar aš sugrįšiu StnD24. Žinom Christų kėlusįsi, smertį pergalėjusį Mž255. Apie Tėvą tad žinau tatai, jog est sutvėrėju DP249. Viešpatie, nežinome, kana eisi DP449. Žinojai tu, aš esmi žmogus kietas VlnE186. Nežino žmogus apie savo turtą, kaip ilgai juo vartos SPI115. Nežino žmogus, kada jop smertis ateis PK149. Todėlei budėkite, nesa nežinote nei dienos, nei hadynos, kurioje žmogaus sūnus ateis VlnE182. Tu vienas ateivis esi Jeruzalėje, kurs nežinai, kas per tas dienas nusidavė MP164. Ir žinosit, kas ger ir pikt yra BB1Moz3,5. Tu žinai mane tave mylintį BPI410. Šitai žinau tave gražią moteriškę sančią ant veido BB1Moz12,4. Juk nuo amžių Viešpačiui žinomas jo darbas SkvApD15,18. Kunegas Pabrėža pažįsta kožną žolelę mūsų pusė[je] augančią, kožnos žino vardą ir pavardę, numano teipogi, kam kuri yra deranti M.Valanč.
^ Neklausi – nežinósi Ds. Ką žinai̇̃, reikia až kasų turėt Sug. Niekas nežino galo vežimo LTsV211(Vlkv). Niekas nežino, kas až [už šieno Srj] vežimo LTR(Ds). Žinoma, kas yra, nežinoma, kas bus Pšl. Kad aš būčia žinójus, kad tu tokis, tai až dešims kalnų būčia bėgus Švnč. Žinai ką – nežinók, girdėjai ką – negirdėk Ėr. Dievo galybė neži̇̀noma: vienam nueinant, kitam pareinant Jrb. Vaikų ausės stačios, akės plačios – nora viską žinóti Krš. Jei nori, kad apie tave visi žinõtų, tai pasakyk pačiai, pati mergai, merga piemeniui, piemuo skerdžiui, skerdžius ubagui, ubagas visam svietui Dkš. Kad šuneliai nelotų, kaimynai nežinotų̃ Lb. Kad žinótai, ką pulsi, atsisėstai Lp. Greit pasenėsi, kai daug žinósi J.Jabl(Šl). Tu daug nori žinót, greit susenėsi Dglš. Aš žinaũ kaip šiandie Erž. Kad žinai, tai ger ir sakyt NžR. Daug žinok, maža bylok LTR(Rm, Pnd). Meluot nemoku, teisybės nežinau NžR. Pats žinai – vienas žinai, du trys – visi žino LTR(Lkv). Žinai – žinok, kitam nelok LTR(Vdk). Kame ži̇̀no Jonis, ži̇̀no ir Onė Grg. Nežinomas kaip smerčio adyna LTR(Ul). Ką gali žinóti: rytas už naktie, o smertis už durims Sd. Ko nežinom, to nenoriam VP24. Visų dantes balti, tik nežinai̇̃, kas až dantų JT328. Kožno vieno dantys balti, o kas už dantų – nežinai̇̃ Kls. Nė velnias neži̇̀no, kur motriškos pagalanda peilį Krž. Kas dirba, tam nereikia, kas perka, tai ne sau, o kam reikia, tas nežino (karstas) Sim.
ži̇̀nančiai Dauk: Atėjo neži̇̀nančiai Lnkv.
žinótinai
| refl. tr., intr. H163, R, MŽ: Nieko nežinaus R71. Aš žinaũsi visą reikalą viena Snt. Aš geriau apie save žinaũsi Sutk. Mes visi žinójomės apie kitas kitą Smln. Kaipgi broliai nesižinos, kur gyvena Ėr. Ką čia gali papasakot, pats nesižinai̇̃, kur ką pasidedi Snt. Jis žinosi už kitus ne vėliau nuvažiuosiąs Vaižg. Nėko neži̇̀nos, gal be atminties? LKT111(Šll). Nė nesiži̇̀nom, kiek jų turį J.Jabl. Aš žinaũs, kur staunu, kur eitu MitI70. Jei žinósias, pasakysias, ko čia slėpti Krš. O juodu nesižinójo tėvams tei[p] arti ėsą Jrk86. Keleivis nežinosi, kur užėjęs razbaininką, piktą kokį draugą, nežinos, kur apsergąs, nežinos, kur alba kaipo dūšią išleisiąs BPII510. Gana gerai žinaũs, kaip vokietis ėjo Grš. Jis ži̇̀nos kaltas ėsąs KII357. Aš žinaũs esąs griekininkas K. Trankais žmogus, pats nesižinai, kurio galo sulauksiąs J.Bil. Eš žinaus teisus būsiąs BBJob13,18. Jeib Petras dėlei savo grieko nenusimintų, bet žinotųsi malonę Dievo gavęs BPII35. Ji žinojosi vyro nelytėta BPI287. O nežinomės, kurią dieną alba hadyną būsim Dievo paieškoti BPII293. Žinausi tame esąs tarnu mano pono MT21. Tada žinokias smertimi mirsiąs BB1Moz20,7. Jogei mirsiu, žinaus tikrai, bet kada? P.
ǁ modal. vartojama pašnekovo dėmesiui aktyvinti: Žinai̇̃, pavargom pėsti Švnč. A tu žinái, ka buvo didiliai drūktas reikalas Sd. Ži̇̀not, šiandiej čiut vaiko nesupjaustė kertamoja LKT331(Gdr). Sako, žinai̇̃, Jon, aš žinau paną, Balaišyčią Kp. Graži ta mergė buvo, daba, žinái, jau sena Vkš. Kad žinotum, ir aš esu tinginys J.Jabl. Kad sušalau kojas, kad jūs žinótūt! Pls. Sušilau, kad tu žinótum! Antš. Man, kad žinotum, gaila tavęs! J.Jabl. Kad žinotūt, meilumas moterėlės, tik čiulba, siūlo valgyt LMD(Pns). Žinái, sugebėti reik i prašyti, juk teip nuejęs i negausi nėko Trk. Aš i stovu, žinái, sena boba, kas mun rūpa Sd. Teip, žinótum, piktai: duok alaus Skp. Ži̇̀not, koki čia kviečiai abuojūs Mlk. O dabar, žinai̇̃, tarp krūmų buvo, augo ir apaugo [ežeras] Brž. Žinai̇̃, tie rudens darbai: tą pabaigt, aną pabaigt Jrb. Jug žinái, laikas jau kieta (keičia) visus Lž. Dirbk, vaikel, žinai gi, vasaros prakaitas, žiemą šiluma Dgč. Senatvė[je] nebevalgom tiek daug, žinai̇̃ Sdb. Viena gyvena, žinai̇̃ gi, sena merga Aln. Žinótum, užvalgiau riebiau – bloga bloga, nei kur dėtis! Mžš. Kad, žinai̇̃, mano sakymas: kaip išeina, teip ir ateina Pnm. Mokini gi vis, žinai, kaip motina Kp. Žinók gi, papratęs dirbt, tai ką gi daugiau veiksi Skp. Ieško paparčio žiedo visi, žinótumėt, tai šlapi lig pažastų Kp. Kita, žinai̇̃, nemokėdavai nė dvinytai išaust Mšk. Tas, kur biednas, turėjo pulką vaikų, o kitas – nei vieno, tai kurgi, žinók, žemės valakas, ir viso turėjo, gražiausi namai Plvn. Ži̇̀note, jis tę vienas gyvena Vrn. Gerą pusmetį išbuvo i sako: –A žinái, ciocale, ką, kad aš čia metus išbūsu, aš jau i peklo[je] galėsu būti Kl. A žinái, lei einie po velnių anie visi! Trš. A žinai, ka gerai y[ra] daba gyventi žmonims Ms. A žinái, matyt, sveikesni būdavo žmonys senovė[je] Krž. Žináik, vargstu su širdžia, sirgau žiemą Krš. Kad žinótūte, su sveikata nekas Vrn. Oi, seniau kaip buvo gražu [per tautos šventes], kad jūs žinótumėt, tai niekai dabar ir sąjūdžiai, ir persitvarkymai visi Skp. Jau, žinai̇̃, galvoj nėra, silpsta viskas Pst. Žináik, blogai senam vienam Krš. Jau, žinai̇̃, po gyvenimo – jam jau aštuoniasdešium, man tuoj bus septyniasdešium Grv. Ir buvo tokia mada, ži̇̀not, laidot saulei leidžiantis Jnk. Ir, žinotum, sugrudo man širdelė, pati vos nepravirkau A.Vaičiul.
| Eik tu, Alyzai… žinai kur!.. – pasakiau piktai J.Balt. Įsikišk tą savo draugystę žinai kur, – tyliai, bet įtaigiai pasakė vairuotojas rš.
| refl.: Ži̇̀notės, pas mus yra svečių Dkš.
ǁ modal. abejojimui, svarstymui reikšti: Man tai visa įdomu, aš nežinaũ Plvn. Nežinaũ, kad dabar reiktų jauniem teip dirbt kaip mės dirbom, kas te būt Plvn. Apsirgo, nežinaũ, metus gyveno a negyveno, i pamirė Švnč.
2. tr. R221,234, MŽ295, NdŽ pažinti: Aš žinójau jį Arm. Než[i]naũ to žmogo Pst. Savo bočiulio (tėvelio) anas neminės, než[i]nõs bočios LKKIII203(Lz). Ką te ana jį ži̇̀no, tik iš matymo Klt. Tą kuningą gerai žinai? Mšk. Žinaũ jį ir kalbą jo saugoju DP127. Jūs neži̇̀not, nepažįstat mūsų klebono PnmR. Aš jus žinaũ, nežinaũ, ar jūs mane ži̇̀not ar ne Str. Nenoriu aš jo ir žinót Pv. Jeigu aš aštuoniasdešimt pragyvenau čia, mane visi ži̇̀no Dv. Aš žinaũ juos nuluptus (labai gerai pažįstu) Dglš. Tu jo nepažįsti ir nežinai̇̃ – jis pas mus vertėn, šitas žmogus Sn. Kad žinótau ją, vestau Brš. Man visi pažįstami, ži̇̀nomi Pl. Ko čia bijot – ži̇̀nomi žmonės, negi piemenys Slm. Daug užmiršau, nežinaũ nė žmonių visų Pn. Bile kam neduos neži̇̀nomam Sn. Nenoriu tavęs įžeisti, kilnusis riteri, bet man baisu pasitikėti nežinomu žmogumi V.Krėv. Jug ana sena merga buvo, gyvatė, aš aną seniai žináu Trk. Baisi bestija, jau aš ją žinaũ kaip savo penkius pirštus Ut. Aš jau žinau jį skersai ir pailgai LTR(Ds). Aš aną žináu kaip padėtą Jdr. Ažu ži̇̀nomo berno ištekė[jo] Dglš. Aš pramergavau merga, aš nežinójau berno Al. Kiek ją žinau, mėgo gražiai puoštis, linksmai praleisti laiką J.Avyž. Bažnytkiemiai, kurių vardais vadinas visa apylinkė, jug daug yra žinotinesni neg paprasti sodžiai TS1900,4-5. Ten mun vietos buvo didliai gerai ži̇̀nomos Als. Ir toliau mato, kad toki nežinomos žemės žmonės žuvis gaudo BsPIII273. Prijojo kiemas svetelių iš nežinomų šalelių LTR(Pnd). Jis man ži̇̀nomas tik iš pavardės PnmA. Anas kvolijas, ką visą mišką ži̇̀no Brsl. Aš tą ežerą žináu kaip savo trobikę End. Jug tie keliai muno takai ži̇̀nomys, aš einu numie Žr. Nebži̇̀no savo numų, klaidžio[ja] klaidžio[ja] Trk. Nelabai ži̇̀nantis (žinomas) kelias, tai greit nė nenuvyksit Nm. Ieškau žmogaus, žinančio kelio A.Baran. Oi žinaũ žinaũ aš kaime našlelę, tę nujosiu, tę sustosiu, naktelę nakvosiu DrskD263. Kad aš žinojus šitą bernelį, būčia paklojus jam patalėlį LTR(Šmn). Nakčia išjojau, nakčia parjojau, nieks manę nežinójo, nieks manę nesuprato LB19. Toli mano mergužėlė, balta graži lelijėlė, mano nežinota LLDII231(Mrc). Nuduosiu dukrelę ką toliausia až šimto mylelių nežinančių, až žalių girelių nesiaudžiančių LTR(Ds). Ir sutikau seną šeirį, seną šeirį nežinotą KlpD12. Buvo žmogus biednas ir nežinótas, ejo jis savo keliu MitVI67(Mrc). Vaiščiojom kap savi nežinójomi žmones LKKXIV215(Zt). Katrie daugiau dasimanę būdavo prie bičių, tai jau jie žinódavo bičių balsą Jdp. Aš tų žolių tai nežinaũ, o anksčiau tai žinójau Graž. Žinójau visus budis, ir apsivalgiau Kb. Žolynai reikia tik žinót, anies visi vis kur nuo ko buvo Švnč. Ji jau ži̇̀no mano obuolius, tai nė neragau[ja] Jrb. Vėžį visi regėj[o] ir ži̇̀no Vlk. Nei mes jų (žuvų) gaudom, nei ži̇̀nom Pst. Aš nė pats visokias žuves nežináu Rsn. Visas jau raides žino ir vardus atmena, tik viena tokia sunki Žem. Veršius (jaučius) aš žinaũ – veršius ganiau Pb. Jūs nematėt, neži̇̀not [naminių girnų], o aš maliau, oi, maliau Mšk. Matulis jau penkti metai kulia, turėt[ų] kaip nuluptą žinót [kombainą] Slm. Kazienė i nuvažiuoja, i parduoda, o Antanienė Panevėžio neži̇̀no! Mžš. Jei tarysiu, jog nežinau jo (Dievo), būsiu lygus jums melagis SPII109.
| prk.: Kap aš šitos karvės nežinaũ, teip ir tu nežinai̇̃ Švnč. Kap ani [seni] buvo, Dievą žinój[o], žinój[o] Dievą, o mes jau ne tep ži̇̀nom, liš darbas, darbas, darbas LKKXXIX185(Lz). Nesa jūs žinot širdį ateivių, kadangi ir jūs ateiviais buvot Egiptų žemėje BB2Moz23,9.
^ Žinomą imk, nuog nežinomojo atsitrauk B. Žinaũ kap savo penkis pirštus Dkš. Eik: moki žodį, žinai kelią B, N. Kalbas moki, kelią žinai̇̃ – keliauk Ar. Moki žodį – žinai kelią J.Jabl. Kas genio vaikus žinotų, kad pats neklyksėtų LTsV225(Dglš). Jei nori, kad tave visi žinotų, būk kaltas kriaučiui ir šiaučiui LTR(Kb). Kai bėda, tai ir Dievą žino Švnč. Nežináu nei peklos, nei velnio Yl. Kad tu būtum nežinótas! (keik.) Mrj. Kad tu dienų nežinótai! Rod. Žino jį šaltos dienos (magylos, bėdos) B, B819, PrLXVII32.
| refl.: Tai tarė Marija angelui: – Kaip tai nusiduos, kadangi nė jokio vyro nesižinau? NTLuk1,34.
ǁ atskirti, rasti: Arklys žinojo savo vagą K.Bor. Tai protingą arklį nupirkau, ka i kiemą mano ži̇̀no Sk. Dabar karvės nežino ką ėst Ktk. Žinodavo gyvoliai katras savo kiemą Grz. Žėdna kiaulė ži̇̀no savo gardą Šmn. Namo gena piemenys, tai avys skirias, kiekviena savo namus atranda, ži̇̀no Kvr. Jauna vištikė – savo numų neži̇̀no Rdn. Padeklį paėmiau, vištos nebžinos, kur bedėti Kal. Savo laiką žuvys ži̇̀no Rsn.
ǁ būti susipažinusiam ir naudoti, taikyti: Tada šitų lentinių [avilių] nežinójo, tik toki loviai būdavo LKT204(Kt). Pjaudavom pjautuvais, dalgių nežinojom Aps. Anies neži̇̀no pavalkų arkliui Imb. Seniau visa malė namie, turėjo girnas, malūnų nežinójo LKT378(Vrn). Kol žmonės nežinójo šulinio, tai tik prie vandenų ir gyveno Vžn. Nė mašinos nežinódavom, nė dviračio nežinódavom Trs. Kilogramo nežinójėm, svarai tik buvo End. Kitą kartą literį mažai kas težinójo: kvarta, puskvartė, gorčius Plt. Seniau su pitliavotais [miltais] nėkas nežinójo virti [košę], su ruginiais virė Kl. Vasarą laistyt laukus niekas nežinójo Smln.
3. refl. NdŽ turėti pažintį, pasižinti, bendrauti: Tarp savęs žinójos [du žmonės], gyveno Rdn. Jos vyras žinojosi su kitais to krašto gyventojais J.Jabl. Savo [pačią] tura, kam da su kitoms ži̇̀nos, fu koks! Jdr. Tai reikė mumiem iš jaunio nesižinótie, tai būtum pagyvenę Lp. Žydai su niemčiais žinójosi seniau DrskŽ. Žinójos su žandarais ir dėl to laimingai nešė kontrabandas Šts. Tas kupčius žinojosi su tais razbaininkais BsPI15. Ans žinójos su tais vokyčiais, ans ir išvedė mumis Plt. Žinókiatės su munim ir turėsiat pieno, – tarusi čerauninkė Šts.
4. tr., intr. suprasti, išmanyti, susigaudyti: Mokytas, prityręs, žinąs SD12. Nežinąs ką daryt, nestiprus R381, MŽ511. Ką žinąs ir parmanąs Jzm. O tas žmuoj nieko než[i]nój[o] – durnas buvo kap tamsi naktis Lz. Mokykias, ka žinótumei daugiau kaip aš Gd. Kad aš i sena, viską žináu i viską suprantu, lig plauko viską suprantu End. Ką žinójau, tai pasakiau, daugiau neišmanau Ker. Senovės žmonys daug ko žinójo, ko dabar mokslas neži̇̀no Kin. Kurie nieko nesmokina, tai jie nieko i neži̇̀no Slm. Apie linus tai labai atamenu, labai žinaũ, labai teko dirbt Kp. Daba tu vaiko mažo neapgausi – ži̇̀no viską Jdr. Sako visus mokslus ži̇̀nąs, o paklausus, dėl ko višta kiaušinį padėjusi kata, vargšas nėko neatsakė, nežinójo Tv. Kap man sako, aš žinaũ, o pasakyt negaliu Nmč. Ir nežinau taipajag, ką tu kalbi VlnE194. Jie žino perkalbėti, jog žaidimas, šokimai, štukos ir juokai negali būt taip baisūs griekai brš. Ar jūs nežinot, ar jūs neišmanot: kupiškėnai geri žmonės, jų tiesūs keleliai (d.) Kp. Ar jūs neži̇̀not savo čysto stono JD567. Ką tas čia senas žmogus tik esi toks nėko nebži̇̀nąs, nėko nesuprantąs Skd. Kad nebžinái, nė ko senas žmogus nori End. Ant metų galo žinójau, kaip gyvenau Plšk. Kad vaikai nežinótumb, sẽniai ūtarino teip LKT355(Nmč). Pažįsti save, žinai žmogumi esąs Žem. Dirbk, sūneli, žinók, kad duonelė ne su vėju ateina Dgč. Kad žinótumbi, tai neitumbi [lankytis] Lz. Pati nežinaũ, kaip gyva likau KlbIV156(Vdšk). Ta sirgo, o ans (vyras) dėjos nematąs, neži̇̀nąs, nesuprantąs End. Jei nora, ži̇̀no [moterys] prisikabinti Rdn. Durnikė, o liežuvius sudirbti ži̇̀no Krš. Kẽliai nušalę, kad nebežinai̇̃ kur dėtis Pnd. Trudna žinót, kap tę bus, kap pamirsim Aps. Kad priskelt[ų] iš to pasaulio, nežinót[ų] kap i gyvent Dglš. Būk tu nežináu kas, gyvenk nežináu kaip, o lįsi į žemę Krš. Kad ir pavargsti grodamas, tai žinai̇̃ až ką (gerai atlygina) Sug. Kap apsiženijo su kitu, neži̇̀no kap šėnavot, nežino kap godot Pls. Labai labai buvo skanu, kad jau nebežinaũ kaip jau ir pasakyt Ant. Kad dar vieną paslaugėlę brolienė mums padarytum, tai jau nebežinotumėm kaip ir atsidėkot A.Vien. Išeini laukan [per trėmimus] – než[i]nai̇̃ ką daryt ir kur eit: ar bėgt, ar stovėt Žsl. Kad kas man pasakytų, kur dabar jis, atiduočiau nežinau ką! Nj. Parnešė vaiką, neži̇̀no ką daryt: vaikas verkia ir ana verkia Rod. Kartais baisiai galvą sopa, kad jy neži̇̀no kur dėtis Slm. Kai duosiu, tai nežinõs anas kur skrist Ob. Aš nežinaũ, kap tu nedaboji! Dgp. Daryk kap žinai̇̃ Al. Daryk kaip žinanti P.Cvir. Priaugina kaime tų lašinių negales, žmonys neži̇̀no, kur anus dėti Klm. Žmonės než[i]nójo sa[vo] gėrybos kur dėt Dv. Lietuviai kad užstotų ten (Sibire) gyventi, anie skarbo galo nežinótų, neturėtų kur dėti Sd. Skolos nežinójo galo, nemokėjo gyventi End. Savo kampo neturėsi, visi tavo daiktus turi žinót, visi gali imt Bb. Reik žinóti savo laiku pjauti, savo laiku sėti Sd. Žinodavo, kaip selyklą padaryt, nu tai būdavo ir alus geras Plvn. Pripynėm virvių, kaip tik žinójo galva PnmR. Dabar dalge nebepjaus, paimt neži̇̀no už katro galo Kpr. Nei jūs ži̇̀not, kumet gulti, kumet kelti, kumet valgyti (netvarkingai gyvenate) End. Viską ži̇̀nom: i kaip bulves sėti, i kaip batvinius diegti Šts. Tegul žinõs, kaip jo tėvai jauni būdami duoną pelnės Skrb. Dabar kamanų yr, ale nebežinai̇̃ kaip maut (naujoviškos) Slm. Gal žemė [negera], gal reikia žinót, kaip reikia jie (pomidorai) auklėt Antš. Nė žinót nežinójo, nemokėjo muilo virt Vdk. Nei anas suprato, nei nieko žinójo, kaip te to žemė aria ar te kaip sėja Sug. Biškį pašvindus [mėsa], aš an kvapo žinaũ Žl. Toks buvo brangus daktaras – akis paveizės ir ans ži̇̀no tavo ligą Žr. Da daktarui nemoki pasakyt, kaip tau yr – jis pats turia žinót Jrb. Makt praduria pilvą [išputusiai karvei], ži̇̀no, kur pradurt Alz. Arklys tai mat reikia žinot pakaustyt, ba tik kad kiek, ir bus šlubas PnmR. Aš visą darbo eilę žinaũ Tvr. Tu nieko nežinai̇̃ apie sarmatą Kp. Ka dab kito nėko žmonys nebži̇̀no kaip tik važinėties End. Anas tik pavalgyt ži̇̀no, o darbas jam ne galvoj Kzt. Aš aštuonių metų į mišką bandą giniau, o daba aštuonių metų vaikas nieko neži̇̀no Grz. Tu tik nuraut žinai̇̃, o pasėt nenori Jrb. Tiek i težinai̇̃ – pasigert i susimušt su kitais tokiais Sml. Du metu nežinójau, a piemuo, a vaikis besu (dirbau visokius darbus) Rdn. Mun žinóti, ką aš turiu daryti! Vkš. Prigera, nebži̇̀no ką bekalbąs, nebži̇̀no ką bedirbąs Mžk. Pririjo (prisigėrė), nieko neži̇̀no Aln. Žinójėv sveikatą užlaikyti, negėrėv vedu [su broliu] Ms. Beprotis ir geriausį darbą visad peikia, o pats nežino, kaipo pataisyti reikia D.Pošk. Nežino pavargusios žmonės nei numano, kas su jais veikias ir kas turi veiktis paskui DP312. Padarė per žydus nežinančius, ižg kur būtų žinąjie atvaduoti, o kurie užginai būtų pagėdinti DP577. O eš dūmojau: gerai, pavarguliai (ruduliai) neišmano, nieko nežino apie kelį Pono ir apie savo Dievo tiesą BBJer5,4. Bet apie dvasiškas dovanas, mieli broliai, nenoriu, idant nežinotumbit VlnE99. Tvirtais būkite ir nepakrutinamais, skalsindamies darbe Viešpaties, visada žinodami, jog darbas jūsų neesti tuščias Viešpatip SPI44. Duok man, Viešpatie, žinoti, kas žinoti reikia A.Baran. Atleisk mums, Viešpatie, nežinomus nusidėjimus CII645.
| Skruzdėlės ir bitės gudriausi vabaliukai – kiekviena savo darbą ži̇̀no Žb. Timptelėjo aną, arklys tujau ži̇̀no, ans i pasuko čia, kur tavie reik End. Dabar tai durni arkliai: paemi, tai neži̇̀no, kur lėktien – kaip laukiniai Kp. Jautis tep ži̇̀no, kap žmogus: stojos an vagos ir nuej[o] Rod. Padį paėmiau, vištos nebžinós, kur bedėti Kal. Savo laiką žuvys ži̇̀no Rsn.
| prk.: Ans (sijonas) jau nebži̇̀no savo metų Krtn.
^ Kalbi kaip žinódamas JT498. Ką žinósi, an pečių nenešiosi JT371. Ką tik žinai, tai gerai LTR(Žg). Ką jaunas išmoksi, visą amžių žinósi JT371. Nežino, kur likti, kur dėtis B. Daug žinosi, veikiai pasęsi Plt. Daug žinosi, greit pasensi Vdžg. Reik žinóti, ką dirba žanoti Žr. Žino, kaip žolė auga, tik gyvent nemoka LTR(Igl). Kap duok, tai neži̇̀no, kap te (imk), tai ži̇̀no Btrm. Žinók, iš ko duoną valgai JT435. Nueinu namo, tai nežinaũ ko stvertis (daug darbų), i te, i te lekiu Klt. Žinósi, iš kur kojos dygusios, ka lupti gausi NmŽ. Žinai̇̃, iš kur kojos dygsta JT435. Žinái, kaip buvęs, nežinósi, kaip bebūsi Bdr. Padaryk muni ži̇̀nomą (išmanantį), aš tavi bagotą Krš. Padirbk tu mane ži̇̀nomu, aš tave padirbsiu bagotu J. Padaryk muni žinančiu, o aš tavi bagotu Plt. Nė rytas, nė vakaras nežináu, o mala aple muni Krš. Nežináu nė pradžios, nė pabangos Šv. Tiek tu žinai, kas nuo nosies nuvarva LTR(Zp). Žinai, kiek iš nosės į gerklę LTR(Rm). Tiek i težinai̇̃ – iš nosies ant gerklę Sml. Tu tiek žinai̇̃, kiek nuo lūpų iki nosiai Plv. Tu žinai, kas nuo nosies ant lūpos PPr431. Žino, kas iš nosies į dantis Grš. A mis[lini] – ana ką išmano, ana tik teži̇̀no iš ančio an dančio Ms. Jis žino tik duoną ėst ir pamatus krėst LTR(Grk). Težinai̇̃, kaip iš klėties karčemon nešt JT300. Barzdos doklą priskutai ir dar to nežinai LTR. Kiaulė tik ir težino purvyną LTR(Km). Kiaulė daug žino, kur debesis eit B826. Duok Dieve viską žinoti, bet ne viską dirbti M. Peniukšlė kiaulė neži̇̀no, ko žieminė žviega LKT86(Kl). Senis vilkas ži̇̀no, kaip avelė nešt Sld. Katė žino, kieno pieną laka JT363. Maiše gimęs, papečky augęs, nieko aš nežinau LTR(Grv). Naktyje gimęs, maiše krikštytas, miške augęs – nieko nežino LTR(J.Jabl).
| refl. H163: Jis nesižinójo ką darąs K. Nežinausi ką darąs R28, MŽ37. Nesižinąs ką darąs, nenuvokiąs LL108. Jis savęs nesižinójo KII41. Iš džiaugsmo savęs nesižino KBI13. Vaikšto kaip apdujęs, pats savęs nesiži̇̀no Dgl. Kai parėjo – nė pats nesižinójo jau Jrb. Pernai ma[n] buvo kaži kas užėję, ka aš visai nesižinójau, kur aš ėsu Slv. Pūga [Sibire], nežináis kame gimęs, kame augęs Jdr. Iš gero gyvenimo neži̇̀nos, kas besąs Yl. Nebesiži̇̀no kaip ponavot Sur. Mat ka tu savo kaily nebesižinai̇̃! Ps. Gerai gyvenom, nebžinójomos ko benorėti Plt. Jau nesiži̇̀no nė kaip gyveną, nė ko norį Jrb. Daba žmonys neži̇̀nos kas esantys Žlb. Subinė šonūse yr, nebži̇̀nos ko benorianti (juok.) End. Nebsiži̇̀nos ką bepliurpti Grdm. Jaunesnė buvos, žinójos Lk. Kaip kulkozą paleido, neži̇̀nos kantõriškės (kontoros darbuotojos) kur dėties Krš. Jie turto nesižinójo galo Šk. Daugelis žmonių per visą savo gyvastį nesižino patys, ko nori Tat. Žinausi ir šiose knygose vienur kitur suklydęs K.Būg. Mažai pagundai apnikus nebžinaus ką bedarysiąs M.Valanč. Nereik nė vadinimo į talką, reikia žinóties pačiam Šts. Nesižino piktai darąs žmogus Mž446. Daug žmonių nesižino, kokie esą BPII148. Teip didė linksmybė širdį švento Petro buvo apiėmus, del kurios nesižinojo ir pats kur esąs ir ką regiąs – apgaišus buvo dūšia nuog didybės džiaugsmo SPII32. O Jėzus bylojo: Tėve, atleisk jiemus, nes anys nesižino, ką darą BPI388. Žinausi, iš kur atėjęs ir kur nueinąs NTJn8,14. Tikrai žinausi, nuog jo gavęs atleidimą visų mano griekų BPI67. Tėve muno! Atleisk tam nendznam ligonie griekus, kurius papildė, nes nežinojos ką darąs P. Nesižino Jurgelis kaip pačios džiuginti NS103. Jūzapas ant pirmo balso kūdikio visas sudrebėjo, nebežinojos, kas su juomi dedas Žem. Nebesižinodama pati ką daranti, prilekia motutė prie krosnies, nutveria šluotą ir gena Joniuką pro duris J.Bil. Nuo pakilusios goslybės jis nebesižinojo kur besidėti Vaižg. Net mėlyna rėkia, nesižino kur gyva dėtis, kaipgi bijo pelės, skreba te po kuprą Svn.
| Parginė peralkusias karves, nesiži̇̀no tos kur griebtis namie Ėr.
^ Katė pieną paliejus žinos Tsk.
ǁ įsidėmėti, atsiminti: Gausi skūron, tai žinósi! Pns. Išvanosiu kailį, tai žinósi į svetimus daržus lįst! Slv. Dabar žinosi neklausyti tėvų! Žem. Kad nuskalto, tai tegu žinõs i tėvo kietą ranką Tr. Užvožė jam delnu par pakaušį – kitą kartą žinos Ėr. Va, paimsiu diržą, perjuosiu, tai žinósi Rš. Žinósi lįsti kur nereik Kal. Vis aš buvau negera, o jis geras, tai dabar žinõs Stak. Kai išdirbsiu kailį, tai žinósi! Ėr. Kad aš tau užplėšiu lazda per pastargalį, tai tu žinósi, kuoj Dievas vardu Lp. Gausi į nosį i žinósi! Jrb. Kai iššveisiu kailį, tai žinósi Švnč. Rupūže, aš tave kaip pakratysiu, tai tu žinósi! Kš. Nelakstykit čia, vaikai, nenumindžiokit man darželio, ba kai išsirausiu dilgynę, kai nukaposiu užpakalį, tai žinóstat! Pnd.
5. tr., intr. patirti, pajusti; būti patyrusiam, pajutusiam: Daugį amatų turi – reikia apie badą žinót Drsk. Ir sarmatą žinójo žmogus, ir baisumą Aps. Nežinoma kančia R25, MŽ33. Kas nėr kaštavojęs [skyrybų], tas neži̇̀no nėko, o kas kaštavojo, tas ži̇̀no tą smoką: bjauriai yr, dikčiai bjauriai End. Ana až jo gyveno, žinójo, ką gyvena Klt. Valgyk, sūnel, žinósi, kad pas mamą buvai Jrb. Negyveno ana nei su moša, nei su dieveriu, tai nieko neži̇̀no Dglš. Pas mamužės augau, vargo nežinojau (d.) BzBkXV139(1512m.vad.Dresdeno.juostos.įrašas). Vienas žmogus nežinojo nei jokios bėdos ir išjojo jos ieškoti LMD(Rz). Kad žinójęs, kad neis kunigu, būč ir nemokinęs Žl. Tas vaikas teip išlepintas, kad nebežino, kas tas vargas Brž. Jis nežinójo šaltos žiemužės nė vasaružės JD201. Nors vokietis negerbia jų (dievų), bet jis atviras vyras, ir jo širdis baimės nežino V.Krėv. Esu aklas, nežináu nė nakties, nė dienos Pln. Aš par amžių nežinójau, kas tas y[ra] liga, kas y[ra] susirgti Skd. Nežinójau aš, kas do ligos, dar̃ žinaũ Kls. Galėjai eiti kada nori i kur, kuliganų ir žodžio negirdėjom, žinóti nežinójom Krš. Kad apalpsti, nuslambi, nieko nejauti, nežinai̇̃ Rs. Aš rankos nežinojau, toks buvo gėlimas Plng. Lig dvidešims metų nežinójau, kas yra dantų sopėjimas Ėr. Tėtė nežinojo dantų sopės Ktk. Neži̇̀no, kap galvą skauda, neži̇̀no, kap dantį skauda Brt. Mano tėvas doktoriaus nežinó[jo] (nėra buvęs pas gydytoją) Dglš. Tas yr ži̇̀nomas, ka cukrus negerai dantims Slnt. Kab insidedi saują [vaistažolių], tai žinai̇̃, kad vaistai Dg. Kai ganiau, tai žinójau, kaip kožnas kvietkelis kvepia Kp. Kaip einam, tai kur yr kepta duona ar [virti] kopūstai, vis žinai̇̃, gali užuost Brž. Pašoktumi (patriūstumei) aple vaikus, žinõtumi Dievo malonę (vargo patirtum) KlK12,70(Rdn). Gaspadinė par Kalėdas įneš mergai savo kuskelę – šiandieną tepasišvieta su ta kuskele – iš to ta merga ži̇̀no, ka gaspadinė nora, ka būtumi da i kitą metą End. Būčio Velykų nežinanti̇̀, kad būt kiti nesušelpę Ggr. Kab lija, tai jau žinai̇̃, kad lija, dartės tokių lietų nėra Sn. Ne mes karvių ganyti žinójom, kad tokias platybes turėjom miškų Plng. Mes dykai dirbom, išeiginių (nj.) nežinójom Adm. Su mašina važiavau, jokio vargo nežinójau Al. Jis nei pjovė, nei šakių, nei lopetos rankoj neėmė, tik šitą vieną pienelį težinójo (dirbo pienininku) Č. Visos ži̇̀nom: dėl vyro galėk, dėl vaikų turėk Rdn. Tas žmogus buvo del visų geras ir žinojo tiktai dirbti, kas yra naudinga del savo krašto A1883,143. Kas tatai nori žinoti, neprivalo toli lėkėti BBJer2,24. Nes tas medis ir vaisius, ir tokią macį turi, nes kas tiktai jį paragaus, žinos visa pikta ir gera, kas destis ant svieto MP146.
^ Nusipirk, žinósi, ką kaštuoja (atsakas prašinėtojui) Šk. Pirty nebuvęs, nežinai̇̃, kaip karšta JT306. Gavai nosim žemę paarti, žinok, kaip senesnį barti PPr110. Ži̇̀nom tus pyragus Vgr. Žináu aš tą pyragą Tn.
×6. (sl.) tr. NdŽ mokėti: Motina neži̇̀no nė žodžio lietuviškai Pb. An futorų du vyrai žinój[o] lietuviškai, ale jų jau nėr Zt. Kap anas ži̇̀no, tep žegnojas Aps. Tu viską žinósi, kalbas visų gyvulių, paukščių pažinsi (ps.) Ign. Pasakelių žinóta daug Ad. Ir mėgstu, ir daug žinó[ja]u [dainų], bet visos pabėgo Grv. Niekas tiek nežinojo pasakų, kiek senasis Lapinas V.Krėv. Aš šį vakarą neišdainiuočiu, kiek aš anų (dainų) žinójau Nv.
^ Žinójai sugriauti, žinók i pataisyti Kal.
7. refl. NdŽ manytis, verstis savo nuožiūra: Jie bylojo, kas mumus do to? Tu žinokias VlnE198. Žinókies, kap nori Ad. Žinókis tu sau ten LB213. Žinókitės, kas man rūpi Vlk. Žinókiatavs, didili, nekišuos, kaip noriatav Pln. Aš išeinuos, o tu žinokis Šts. Tu su jais, su tais pinigais žinókis, ale jie ne tavo Raud. Žinókis su tais savo vaikais, ma[n] duona uždirbt rūpi, kap pasiklosi, tep išsimiegosi, žinókis KzR. Paliko, žinókitės su viskuo Ėr. Duos šimtelį prieš šliūbą ir žinokis su žmona Pn. Vyras pasikinko arklį ir išvažiuoja an turgaus, o tu, moč, žinókis su visais daržais namie pasilikus Skrb. Ži̇̀nais su savo sviestu Jn(Jž). Žinókis sau, kad nesiduodi sušukuot Krs. O aš liuobu užsitarnausu: atves pri kokio gaspadoriaus, paliks i žinókis Vž. Žemės skundė, buvo kelius užarę [vienkiemių naikintojai], žinókias, su dangaus ratais važinėkias Krš. Jeigu kokio neramumo [dėl nelaukto poelgio], tai žinókis, vaikeli Sn. Dabar žinókis, mano mergelė, kad manę nenorėjai JV443. Žinokis, vaidila, su savo dainomis ir į mūsų darbus nesikišk V.Krėv. Tas atsitikimas visai suardė karaliaus sumanymus, ir jis gavo palikti miestą pačiam žinotis J.Balč. Paliksiu, ir tegu anys sau ži̇̀nos Mlt. Eime, tesiži̇̀nai su savo pupomis J.Jabl. Tegul sau ži̇̀nos su tais svečiais Ps. Kieno gaspadorysčia, tesiži̇̀no Skdv. Tesiži̇̀nai, tepešys Erž. Tada teži̇̀nos, kaip noria tedãrai Rs. Ką tu padarysi, tegu ži̇̀naise Jrb. Tesižiniẽ, jau aš nedirbsu Gs. Tegu jisai ži̇̀naisis Snt. Tegu jis ži̇̀nos su tais obuoliais, ko tu ten belendi Jnšk. Lai ži̇̀nos! Ko kišės, kur nereikia Pš.
| Vilkas neša ožį, bast tą ožį, besiži̇̀nai, man skūrelę sugrąžino LTR(Pnd). Nė aš klausaus, nė girdžiu: sykį pakišau po pečiaus, tegu ži̇̀nais tas kugelis Jrb. Šeimyna žinókis, bile šeimininkė soti Skr.
8. tr., intr. rūpintis, paisyti: Tiek tėvų vaikai ir teži̇̀no – ejo išejo Rdn. Mes (vaikai) tik namuose žinójom [būti], tėvai dvaran ėjo Gdr. Vyras turi tvarką žinót ir darbo nepamest Brš.
◊ aklatỹs (ámžinas) ži̇̀no neaišku, nežinia: Aklatỹs jį ži̇̀no – valkiojas ir valkiojas, ar kur reikia ar nereikia Pbs. Ámžinas ži̇̀no, kada anie parbildės Užv.
balà (balai̇̃, bãlas, bãlės, bãliai) ži̇̀no NdŽ nežinia, neaišku, sunku suprasti: O balà žino, kur jis naktim trankosi, ale namie nenakvoja Slv. Mes jau bala žino kada einam – labai išalkom P.Klim. Kai kada gerai girdžia, o kai kada – balà ži̇̀no Jrb. Balà ži̇̀no, daržan ejau, ar čia vėjo supūtimas, teip sopėjo va šič, stuburo galą šič Kp. Balai̇̃ ži̇̀no, kaip tę buvo Skr. Man kartą buvo užsikėlus [rožė], nuo ko – bãlas ži̇̀no Grž. Eina i eina tumonas, nuo kur anas eina – bãlas jį ži̇̀no Švnč. Sako, kad mirė, o bãlės jį ži̇̀no Sdb. Bãliai ži̇̀no – ar čia augs rugiai, ar ne Ėr. ×
bi̇́esas (×brántas, bùdelis) ži̇̀no nežinia, neaišku: Bi̇́esas aną ži̇̀no, kur ana gyvena Užv. Kaip jų šiemet teip priviso, tų musių – visokių, žaliom galvom – bi̇́esas juos ži̇̀no Mžš. Kaip ten tie dvarai išnyko, brántas anus ži̇̀no Jdr. Bùdelis ži̇̀no, kur jis išvažiavo Snt. Bùdelis ži̇̀no, kaip ana sudegė Kv.
bur̃bulą žinóti nieko neišmanyti: Bur̃bulą anas žinójo: iš nosies burnon Ob.
čemerỹs ži̇̀no nežinia: Čemerỹs ži̇̀no, kas bus iš to vaiko Pnd. O čemerỹs ži̇̀no, kaip čia bus Kp.
[vi̇́enas Dglš, gẽras Slnt] Diẽvas (dievai̇̃) ži̇̀no
1. nežinia: O Diẽvas ją ži̇̀no. Šito tai aš nežinau Krns. O Diẽvas ži̇̀no, kuom anas numirė Ob. Ar anas gyvas ar ne, Diẽvas jį ži̇̀no Švnč. Diẽvas ži̇̀no, kur tie vijūnai paliko End. Jeigu kas buvo, tai jau ir nuėjo Dievas žino kur I.Simon. Kuom tas [šventas] Jurgis buvo pasigarsinęs, tai dievai̇̃ ži̇̀no Grž. Dievai̇̃ ži̇̀no, iš kurio tu karklyno (juok.) Klm.
2. sakoma apie ką nors ypatinga: Aš dar ne Dievas žino kokis senis esu V.Krėv. Per dieną Dievùlis ži̇̀no kiek suveždavo [šieno] – keliolika kãrų Kvr. Mes neretai linkę perdėti ir dievai žino ką įsivaizduoti V.Bub. Pinigas ne dievai žino koks, o vis pinigas. Dykai nepaimsi ir tokio J.Balt.

gãlas (galai̇̃) ži̇̀no NdŽ
1. nežinia, neaišku: Ir gãlas ži̇̀no, kogi nėra dar̃ grybų Sn. Kur ji tęnuis nusigrūdo, gãlas ži̇̀no– žinai bobas Kbr. O gãlas čia ži̇̀no, kad daug buvo tę prisodyta visokių gėlių, nei neprisimenu Vs. Galai̇̃ jį ži̇̀no, kur jis nuėjo Stk. Galai̇̃ ži̇̀no, kas jam buvo Pls.
2. labai daug: Sniego privelta gãlas ži̇̀no Str.
3. sakoma keikiantis: Galas žino, pareini pavargęs kaip šuo, o čia dar valgyti nieku būdu neprisišauki V.Krėv.

gãlas ži̇̀no ki̇́ek labai daug: Grikių tai gãlas ži̇̀no kiek prisėja, nurauk paskui Pv.
gãlas ži̇̀no kóks labai didelis, gausus: Taip, pasirodo, būna gyvenime, kad už tokius daiktus galas žino kokius turtus atiduotum J.Avyž.
gãlo nežinóti labai daug turėti: Užtat visi mano, pagaliau ir mato, jog Drūktenis savo pinigų galo nežino Žem.
giltinė̃ (gi̇̀ltinė) ži̇̀no nežinia: Giltinė žino, kur jis dabar Dkšt. Kaip aną vadino, gi̇̀ltinė ži̇̀no Yl. Kaži kur ans dingo, giltinė žino Plng.
griaũsmas (graũzmas) ži̇̀no nežinia: Griaũsmas ži̇̀no, kiek tų paršiokų toj fermoj Aln. Griaũsmas juos ži̇̀no, kur jie dabar šienauja Strn. Kažno, anas gyvas ar yra, griaũsmas jį ži̇̀no Žl. Ė graũzmas te juos ži̇̀no Švnč.
kàd žinók daug, negailint: Ir įvertė mun medaus kaušą kad žinok Plt.
kẽlio neži̇̀no nesilanko: Kol bėdos nespaudė, kẽlio nežinójai pas mum Srv.
kélmas (kelmai̇̃) ži̇̀no
1. nežinia: Kélmas ži̇̀no, ar būs ta pagada Vvr. Nusidangino ir gyvena kelmas žino kur KlK15,78(Krt). Kelmai̇̃ jį ži̇̀no, kur jis yra Jrb. Kumet ana parvažiuos, kelmai̇̃ ži̇̀no Trk.
2. sakoma stebintis: Al kviečiai, kélmas ži̇̀no, liuob maž teatneš [derliaus] Kl. ×

kvarabà ži̇̀no
1. nežinia: Ale kvarabà ži̇̀no, kur jis nulėkė Srj.
2. sakoma stebintis: Bėrasiai tai gerai eina, ė šitas, kvarabà jį ži̇̀no, kai įsiutęs lekia [ariant] Švnč. ×

kvarabà ži̇̀no ki̇́ek labai daug: Pinigų prileido kvarabà ži̇̀no ki̇́ek Sn. ×
mõnas ži̇̀no nežinia: Ir kur jie paliko, dabar mõnas ži̇̀no On. ×
pai̇̃beliai ži̇̀no sakoma švelniai keikiantis: Paibeliai žino, nemoku ir pasakyti, ką noriu J.Ap.
parãkas (×peklà, pélkė, perkū́nas, piktumà, Põndievas, prãgaras, rai̇̃stas, smalà NdŽ) ži̇̀no nežinia: Parãkas jį ži̇̀no, kur jis dingo Graž. Peklà žino, ar duoda až pieną pinigus Kp. Ar pélkė ją ži̇̀no: tvora tai tvora, ale ne pintinė KlK24,60(Ps). Jegu niekas nesutrukdis, nesurėks, tai jis (lunatikas) užlips perkū́nas ži̇̀no kur, boniõs, kažno ką padirbs Č. Piktumà juos ži̇̀no, kur any LzŽ. Kaip ten yr tikrinybė[je], vienas Põndievas teži̇̀no End. Pragaras juos žino rš. A rai̇̃stas ži̇̀no, gal dar augs ta kaliotė Kvr.
šim̃tas ži̇̀no NdŽ
1. nežinia: O šim̃tas jį ži̇̀no – nesvėrėm, nežinom, kiek kuodelis svėrė Kpč.
2. sakoma stebintis: Valsčiaus sekretorius, jeigu ne gražuolis, tai pakenčiamos išvaizdos vyras, dabar atrodė šimtas žino kaip: jo pilnas veidas supliuško, žandikauliai išsikišo, o nosis – tokios nebuvo visame apskrityje! P.Cvir.

širdi̇̀s ži̇̀no nėra užmiršta (ppr. apie skriaudas): Kad ir kalbuos, bet širdi̇̀s viską ži̇̀no Plng.
šuõ (šùnys) ži̇̀no nežinia: Šuo žino, kas per žvėrys atsivilko į girią, pasistatė trobelę (ps.) V.Piet. Gal te nebuvo vėžys, šùnes ži̇̀no Slm. Ir tegul nesitranko šunys žino kur A.Vencl.
tai̇̃p ir žinók
1. sakoma grasinant: Išmesi, sudaužysi – tei̇̃p i žinók! Mžš. Negrįši [laiku], vaikel, tei̇̃p ir žinók: lupsiu, kai pareisi Mžš.
2. sakoma, reiškiant įsitikinimą: Ir nebūsi, nebūsi tu valdžioj, taip ir žinok, – pasakė motina J.Balt.

var̃gas (vélnias NdŽ, velniai̇̃) ži̇̀no nežinia: Iš kur anas yra, vargas vienas žino KlK24,60(Kair). O vél[nia]s aną ži̇̀no: gal i ta pati, o gal i ne Trk. Užlipam visi – a vélnias ten ži̇̀no, kas ten buvo LKT100(Krtv). O kaip toliaus būs, velniai̇̃ ži̇̀no Akm. Nei slydokas, nei vélnias ži̇̀no kas End. Vélnias ži̇̀no, už ko ana ištekės Ukm. Bijau [degtinės] kap vélnias ži̇̀no ko Švnč. Kad ir velniai žino kas būtų – vis tiek eisiu KlK15,79(Nmk). Velniai žino, ko čia mes dar tupime P.Cvir. O kad ans (laikrodis) eina vél[nia]s ži̇̀no kaip Trk.
vélnias ži̇̀no ki̇́ek labai daug: Dabar žolės vélnias ži̇̀no ki̇́ek [miškuose], tai kurgi augs tas grybas Žl. Vélnias ži̇̀no ki̇́ek obuolių Dglš.
vencai̇̃ (vė́tra, Viẽšpats) ži̇̀no nežinia: Vencai̇̃ ži̇̀no kada [bus] Snt. Vė́tra ži̇̀no, kur jis nuėjo KlK24,60(Šl). Likau pati viena, o kaip gyvęsiu, kaip pabaigsiu amžių, vienas Viẽšpats ži̇̀no Pžrl.
neži̇̀no kàs ẽsąs keliasi į puikybę, labai įsivaizduoja: Merga, vyrą gavusi, nebži̇̀no kàs ẽsanti Trš.
apžinóti
1. tr. Š, LVI137, NdŽ, KŽ, Vvr iš daug kur sužinoti, apsiteirauti: Važiuodamas daug apžinái Rt. Apžinók, kur obūlius superka Krš. Ką besupasakosiu, kad tamsta pats daug apžinái Šts. Žmonės čia viską vieni apie kitus apžino Db. Kaip apži̇̀no, bet tik žino Ds. Visko apžinót negali̇̀ Rmš. Da saulelė nešildo, ė anas lekia jau miestelin, jo visi žydeliai apžinóta, kur silkės pigesnės Ml.
| refl.: Apsižinojo visi Šts. Apsižinójo, kur darbą gaus Rmš. Apsižinó[jo], iš visur važiuoja LTR(Dkšt). Jau jiej apsižinój[o], kur mes gyvenam Lp.
2. tr. surasti, užtikti: Apžinójom pas gerą žmogų karvę, ir reikia pirkt Arm.
| prk.: Pelnas iš visų gerų darbų sueina bendran visõs bažnyčios skarban, kurį V. Dievas, kaipo dangiškasis Tėvas, apži̇̀no ir dalija savo vaikams A.Baran.
3. tr. pažinti, ištirti: Ana sakė, tura pareiti žmonys, apžinóti Kv. Apžinóti čia visi pašaliai, nebėr ko čia bemedžioti Šts.
| refl.: Kruopą apsižinójot jau Zt. Anys apsižinój[o] sa manim ZtŽ. Ciecoriui vienam nieku būdu galima vislab apmatyti ir su visum apsižinoti Kel1881,128.
4. tr. BŽ304 suprasti, suvokti: Neapžinomi tavo keliai, Viešpatie! Db. Neapži̇̀no, kiek pinigų turi Dglš. Ji neapži̇̀no savo turto Bgt.
5. tr. BŽ147 aprūpinti, pasirūpinti, aptvarkyti: Apžinóti visus tur gaspadorius J. Kam kas negerai, tai vis aš turiu apžinót Plv. Visi bus atlygyti ir visi bus apžinoti Db. Man visur reikia valkioties, visus aprūpinti, apžinoti, o tu nei apie namus negali apsiruošti TS1904,4. Iš to paršelio reikia ir padotkai apžinót, ir skyles užkamšyt Vlk.
6. tr., intr. Alk, Pkp, Up, Kltn užvaldyti, pasiglemžti, pasisavinti, sunaudoti: Ans vienas nora viską apžinóti Pln. Viską ana apžinójo: vyšneles, morkelius – nėko jug nepirko Krš. Kas gi ir apži̇̀no visas uogas, jei ne jos Grž. Kas buvo amžinatilsį Untulėnės – medžiai, viskas – Jonušėnė apžinójo Sd. Muno pyragus kažkas jau apžinójo Kl. Pusę karvės atidavė, antrą pusę apžinójo Lkv. Žinote vaitai viską apžinódavo J.Jabl(Pšl). Šiaip ar taip, svetimi žmonės visą naudą apžinos Žem. Jis apžinós vienas visais jo turtais, t. y. nedavęs nėkam iš giminės žinios, vienas užvaldys naudą, paveldės J. Marijona viską pati apžino S.Čiurl. Jau i kirvį kažin kas apžinójo Slnt. Buvau pasidėjus antienos šlaunelę, i nebė[ra] – matyt, katinas apžinójo Sml.
7. tr. prižagti: Kas tą katiną įleidot į kamarikę – visus muno puodus apžinójęs Kl.
8. tr. Šll, Vkš turėti lytinių santykių: Jau apžinójo Mykolas Petronę Sml. Jo visos mergos apžinóta Ml.
| Tai gal žiemvakarių vėjas jų motiną apžinojo? (juok.) rš.
atžinóti
1. refl. BŽ117,119 pasiteirauti, pasiklausti: Norėjau atsižinóti, ar reik, ar nereik ateiti J.
2. refl. vėl, iš naujo paklausti: Tai atsižinók po kokios savaitės Sn.
3. refl. atprasti: Jis atsižinójo savo mylimą brolį lankyti J.
4. tr. sužinoti: Da gaideliai negiedojo, jau tėvelis atžinojo LTR(Ad).
| refl. tr., intr. LL229, Š: Par ką mes galim atsižinót? J.Jabl(Ukm). Tamistos visa greit atsiži̇̀not Aps. Nesenai atsižinó[ja]u, kad Anupro numirta Dglš. Ir brolis galės nuvežt – tegul atsiži̇̀no kelią Mlt. Visus galus atsižinójo OG106. Atsižinój[o], kur šokiai, ir važiuoja Str. Boba plepuonė – išplepės visiem, i ponas atsižinõs Švnč. O teip kur tu eisi neatsižinójęs – galia būti išejęs mokyto[ja]s kur End. Žmonės, atsižinoję, kad tai esąs stabmeldystės laikų dievaitis, sudaužę jį K.Būg. Ką aš galiu žinoti, iš kur policija apie tą atsižinojo TS1900,9. Anas tuojos atsižinojęs, kur esą ažkasti pinigai VoL383(Tvr). Kad būčia atsižinojus savo nedalelę, būčia žirgelį pašėrus rūtų vainikeliu (d.) Ml.
^ Ubago neatsižinósi, kur gimęs Prng.
5. tr. pažinti, patirti: Tavo žmona išgirs, kad kas atejo, ir tave, sako, atžinõs Pls.
| refl. tr., intr.: Kap pagyvensi, atsižinósi [savo vyrą] Dglš. Per mus kad pabūtum, tai atsižinótum, kap šalta Dglš. Kai pradėsiu aš, tai atsižinos, kuom vilkas švilpia (ką aš galiu) Ml. Kada tave, dukrele, atsižinósiu? – Dieną per vėjulį, naktį per sapnulį, tada mane, tėtuli, atsižinósi (rd.) Š(Tvr).
6. refl. tr., intr. atpažinti: Ka ne akminai, nebūčiu atsižinójusi [buvusios sodybos] Krš. Čia augusi, ale vos atsižinójau – sugrautà, krūmų prižėlusi Krš. Paklydau, šiaip taip atsižinójusi išlindau, ir akės atšvito Krš. Kad paklysti, reik drabužius išsiversti, tad atsižinai, kur esi LTR.
7. tr. surasti, užtikti: Atžinójot tamsų kampelį Pls. Regi, kur žmones atsižinójo mūs kraštą Rod.
| refl. tr.: I mūs ūlyčios žmonys atsižinójo Ameriką Dglš.
8. intr. atvykti: Ot iš kur pas mus žmones atžinójo Rod. Aš pas tave tankiai atžinosiu: žiemos ledeliu šyvu žirgeliu, pavasarėku – luoteliu LMD(Rod).
| refl.: Išgaudo žuvis, ir tada žydai atsiži̇̀no, prisperka kašikus ir vežioja po kaimus, pardavinėja Sld. Dabar jau kada pas mus atsižinósit? Dv.
9. refl. tr. pripažinti: Visi atsižinójo visokius dievus Kli.
10. intr. atsakyti: Tai dabar reikia už tą [krūminę] atžinót, tai nebekas Pl.
| refl.: Tu turi žemę, tu ir atsižinósi Pl.
11. tr. prisiminti: Kap išvažiuosi, tai kas taũ atžinõs, kad ne motka Vrnv.
| refl. tr.: Neužsirašei, ir dabar neatsižinai Mrj.

×dažinóti (hibr.) tr.
1. sužinoti: Reikia dažinót, kas daros Šlčn. Ar dažinójai, kur anas dabar gyvena? Lel. Dažinój[o] aplinkiniai ir eina Šč. Norėj[o] dažinót, kas terp mūsų Sn. Dažinójo žmonys, kad rugių parduos – pulkais, pulkais! Mžš. Kai dažinójau, kur jūs esat, tai tada nuėjau – nebe teip ilgu buvo Kp. Kai tik tėvas dažinójo, tuoj išvarė iš namų Skp. Reikia dažinót, kuomet išleis Zt. Dažinójo tokių vaistinėj žolių (vaistažolių) Blnk. Sako, visa vientara dažinõs kungas LKKXXIX185(Lz). Noriu klaust, dažinot, ar leisi dukrelę LLDII302(Mrc).
| refl. tr., intr. SD125, D.Pošk: Dasižinau, ižklausinėju SD45. Katrie dasiži̇̀no, ir perka Pns. Dabar jau dasižinójo, ka tat aš taip padirbau Varn. Tėvas, nebesumanydamas ką veikti, siuntęs tą savo sūnų pas laimę dasižinot, kas tai yra ir kas gal būt Sln. Nedasižinójai dangaus aukščio, nedasižinósi marios gilumos LzŽ. Po tam išlekino nug savęs balandį, jeib dasižinotų, bau nuseko audra ant žemės BB1Moz8,8. Liepė visus bernelius užmušti … nuog dvejų metų ir kurie žemiaus buvo pagal čėsą, kurio jis (Herodas) pilnai nuog išmintingųjų dasižinojo VlnE141. O sesuo jo stovėjo iš tolo, idant ištirtų (paraštėje dasižinotų), kaip jam būtų BB2Moz2,4.
2. patirti: Nežinojai, kokių žmonių yra, dabar dažinósi Klt.
| refl.: Dasižinójo, koki anys yra an svieto Dv. Man ne galvoj, patys dasižinósit Dbg.

×išdasižinoti (hibr.) N išsiteirauti, išklausti.
įžinóti tr.
1. sužinoti: Ans neįži̇̀no, ką aš mislyju Kl. Aš tokis, kad visa man inžinót kur kas ZtŽ. Aš turiu vištą, reik mun ir antės, aš tą noriu įžinoti, ką ta antė verta LLDI463(Vkš).
| refl. tr.: Daug žodžių įsižinái iš laikraščių Šv. Kaip jūs galiat įsižinot? Erž.
×2. (sl.) išmokti: Daugi mažų vaikų lietuviškai inžinójo ZtŽ.
3. įspėti: Ir inžinój[o], kas jamp biti rankoj ZtŽ.
išžinóti tr. daug sužinoti: Kap išžinõs anas, tai taũ gyvą apkas po sierąj[a] žeminyka Arm. Kad jis tai ir viską išži̇̀no Gs.
| prk.: Šitiek knygų išžinók (išmok), tai reik pasukt galvą Gs.
| refl.: Jūs išsižinókit, tai pasakysit Pv. Giminiuočius išsižinojo, atejo ir ištraukė pinigus Nmn. Bendraitė Nojaus, išsižinojusi apie nuskandą pasaulės, apreiškė velniui Gmž(Krd).
nužinóti tr.
1. NdŽ nuspėti, numanyti: Tas išminčius vadinos kaip, nu koks užspėjėjis, kaip koks žynys, kur nuspėjo, nūžinójo viską NmŽ. Nėkas aiškiai nenužino tos bažnyčios prasidėjimo Dr.
2. pavogti: Ans nužinójo muno auksinelius Vkš.
pažinóti tr.
1. DŽ, NdŽ iš žinomų bruožų suvokti kuo esant, pažinti: Ka parejau, žmona nepažinójo iš balso, kas aš esu Kl. Neregėt gerai, ar vyriškas eit, ar moteriškas ZtŽ. Ant galvos šydas toks, kad nė nepažinót negali̇̀ Snt. Išsimaliavo[ja] murzas, ka nėkas nepažinótų [Užgavėnių veikėjų] Žlb. Nesa ant ko turėtų pažinota būti mane ir tavo žmones malonę radusius BB2Moz33,16.
| refl. tr.: Kaip į veidrodį pasižiūrėjau, tai bemenk save nepasižinójau Plšk.
2. tr. pažinti, būti mačiusiam, bendravusiam: Jie mani nuo anksčiau pažinójo Plšk. Aš tą seną seniai pažinójau, per nedėlią bulbom čestavojau LKKXXIX185(Lz). Jis visai nepanašus dabar į tą, kurį mes gyvą pažinojom V.Krėv.
| Tėvuko aš nepažinójau, [mirė, kai] mes mažučiai dar buvom On.
ǁ refl. būti pažįstamam: Ne su visais pasi̇̀žinojo Všv. Nu mergystės vedvi pasižinójėv End.
3. refl. susipažinti: Papas (popas) pasižinój[o] ir visą kelią sa manim ūtarino Zt. Ir anys vot pasižinój[o] ir pernaik sasrašė ZtŽ.
4. tr. mokėti atskirti, išmanyti: Senelė žoles gerai pažinójo Dgč. Mano sesuoj tai žadėj[o] nuvest [parodyti], pažinój[o] tas žolukes Sn. Aš jau paž[i]nójau iš karto, jau teliuosis ana ZtŽ. Mama mane mokino skaityt, raides kad pažinóčia visas Pl. O jis buvo toks – nė raidę nepažinójo, nemokytas buvo Graž. Juk nebuvo beprotelis: i tą piningą ans pažinójo, i nusipirko ans pats, ko reik End. Jis kalvis buvo, veterinariją pažinójo Grl.
5. tr. suprasti: Anei kokių baikavimų nepažinójo Smn.
6. tr. vartoti, naudoti: Gilioje senovėje mūsų proseniai nepažinojo plytų ir plytinių mūrų A1883,37. Nepažinójom raktų – buvo geri žmones Drsk.
7. tr. sužinoti, patirti: Tadaik pažinój[o], kad ten jokios pauštės nėra Zt.
8. intr. pranešti, duoti žinią: Kada bus pamaldos? Man reikia pažinót dukteriai, ba ji kaime gyvena Švnč.
9. tr. pripažinti: Jei kursai pažinotų jį esant Christų, tas iš bažnyčios būtų atmestas BBJn9,22.
| refl.: Mes patys turim pasižinoti, jog kožną dieną ing griekus … įbraidinami esme, kartais velino, kartais pikto žmogaus, kartais mūsų pačių kūno BPII53.
ǁ įsiminti: O kad anas nepažnótų, kur kelias, tai ėmė ir užlipino smalái akis ir nuvedė ZtŽ.
atpažinóti tr. atpažinti: Aš jos visai neatpažinójau: ji teip buvo nusirgusi ir nubadėjusi Plšk. Įeitų dabar čia, atpažinóčiau, ligi mirties neužmiršiu Erž.
išpažinóti žr. išpažinti 8: Eš meldžiaus Ponop mano Dievop, išpažinojau ir bylojau BBDan9,4.
péržinoti tr.
1. I, Sut, S.Dauk viską iki galo sužinoti, patirti, perprasti: Nepáržino anie visko gerai Šv. Aš jįjį kiaurai páržinau J. Nepáržinau visų Akm. Iž pirmo (ką tik susituokę) karaktorio nepéržino DrskŽ. Numanė, páržinojo [audėja] viską, visus raštus Šts. Žmonės péržinojo, tai visus grybus renka Rud. Geras ta[vo] bernelis, tu čia nepražūsi, peržinok, sesule, tu jo notūrėlį Š(Knv). Dievas, paržinodamas blogas misles žmonių, nepakoro[ja] tujau brš. Kuriuos jau buvo peržinojęs ir peržvelgęs, tuos teipajagi ir paženklinojo WP147.
| refl. S.Dauk.
ǁ įsitikinti: Péržinoj[o], ką gera pati, gyvens Drsk. Péržinojom, kad tę patys žmonės rėkaloja Vrn.
2. sužinoti: Rasit ir Dievas palūkurs ant tavęs. Bet kas tą gali paržinoti? brš. Da gaidelis negiedojo, kai tėvelis péržinojo (d.) Aps.
3. refl. atsiskaityti: Kaipgi persižinai tu su savo sąžine? AK41.
4. prk. pažinti lytiškai santykiaujant: Páržino vaikiai mergas priš vestuves – moka anie prisisukti Rdn.
papéržinoti (dial.) tr. pažinti: Aš daugelį papéržinojau LKKIX203(Dv).
pražinóti tr., intr. gerai suprasti, išmanyti: Kad žinotau, pražinótau, ką per mano valią, pateriotau šyvą žirgą, šimtą raudonųjų (d.) Nč. A kad tu gyvent nepražinótai! (keik.) Vrn. Neabejotinas ir tikriausis tai daiktas, jog Dievas visa pražino, visa suvaldo A.Baran.
prižinóti tr.
1. Kal žinoti: Daugiau neprižinaũ nieko J. Aš apei tą štabo (stabo) kūlį maž ką teprižináu Skd. Turi prižinóti – kaip tat nežinai! Pvn. Ar jis jums nieko nedavė aną šventą dieną prižinoti, kur jis lėks TŽV325. Kiek prižinome, buvo ik šiol mislijama, kad kalėjimas mieste Kėpenik šios visos žemės džiaugsmingiausiasis ėsąs LC1878,44. Prižináu visus atsitikimus Šts. Seniejai pasakas bepriži̇̀no Šts. Jei prižinai tas velėnduobes, tad esi girdėjęs, kad ten piningai šmėklaujas naktį Šts.
| Jis dideliai prie ugnies priži̇̀no Lnkv.
2. pažinoti: Ar prižinai, koks tas vaikis yr? – Aš ten netolie esu, kur aš neprižinosu Grg. Turėjau priži̇̀nomą daržininką, ans ir patarė, kaip daryti obelinę plėstrą Šts.
| refl. tr.: Biliūną daktarą prisižinái? Kv.
3. išaiškinus nustatyti: Daktoriai neprižinój[o] nieko ZtŽ.
4. refl. tr. prisipažinti: Kuris prisižinójo, o kuris nenori ir prisižinót [savo metų] ZtŽ. Spaviednykuo visus savo griekus drąsiai, aiškiai ing ausį reik prisižinoti brš.
5. paskirti: Mane prižinój[o] ketvirton ZtŽ.

×razžinóti (hibr.) tr. suprasti: Itai aš negaliu razžinót gadnai ZtŽ.
sužinóti tr.
1. LL229, DŽ gauti žinią (apie ką): Suži̇̀no žmonės vienas per kitą viską Pv. Vienas nuo kito suži̇̀no, kad žadu nuo rožės Sug. Pensininkai ta iš radijos visas naujynas suži̇̀no Akm. Visi gavo sužinóti, kas čia yra Pgg. Reikia sužinótie, kap sviete ką daros Brsl. Kas į pasaulį dedas, sužinodavo žmonės per žydus, kur per butus su kromeliu eidavo Plšk. Kap itai buvę – mum sakė – ir mes visa sužinójom Dv. Ka jis noria sužinót, lai pats ateina pas mani LKT155(Žg). Pirkioj sėdėdamas, nieko nesužinósi Dglš. Reikia sažinóti, kas ko nori mokytis Zt. Ir iš kur jūs sužinójot, kad aš moku lietuviškai Pb. Noriu sažinot, kap tėvai mano gyvena Krn. Kai mane pagavo [į nelaisvę], sažinój[o], kad aš iš Slanimo ZtŽ. Kad pavogęs parduok, tuo sužinós J. Pamažu svietas sužinójo, pradėjo kast [durpes] Pls. Sužinójo pinigus, pradėjo piršliai važinėtis Lnkv. Nu i dar ketvirtadienė[je] ateik, mes aiškiai sužinósiam viską Trk. Dar bernelis neatjojo, jau motulė sužinójo DrskD43. Kai pelėda sužinójo, in penkių kiškių atjojo (d.) Švd.
| refl. tr., intr.: Anys greit susižinójo Dglš. Viską nesusižinósiam Prk. Vienas per kitą susiži̇̀no, kada reikia susirinkt Graž. Susiži̇̀no dabar svietas visa ką: mokyti, visur važinėja Klt. Ne žinduklis, susižinós Krš. Susiži̇̀no vaikiai aple mergas, paeina šlovė greitai Rdn. Susižinójau tarnystę, važiuosiu apsižiūrėt Skr.
2. DŽ1 išmokti, įgyti žinių: Kai pradeda mokyklę, daug suži̇̀no Skrb. Nelab seniai pirtis parejo: perenė buvo, mamos nabaštikė tik sužinójo [naują žodį] Krš. Aš tą darbą sužinaũ, ir jis man neįdomus jau Dg. Armijoj pabuvo, ruskus litarus sužinójo Aps.
3. patirti: Kaip munęs nebliks, sužinós [marti] darbus, vargą Krš. Palauk, pasenste, sužinóste viską Krš. Sužinós vargo, gal būs protingesnis Rdn. Jauni, gal žinot apie meilę, ė kad nežinot, tai sužinóstat Pnm.
4. pažinti: Aš nesužinójau to eigulio Lg. Aš nesužináu, kas tos y[ra] Slnt. Ana nebsuži̇̀no, ar gegužė, ar vanagas tupi ant mieto J. Kaip ans muni sužinójo, nežinau Trš.
ǁ įsidėmėti: Pavardiẽs to vaikeso nežinau, kas jaunus sužinós Krš.
5. Arm pajėgti sutvarkyti, aprėpti: Anas sa[vo] gerybos nesuži̇̀no Rod. Veizdėkit kits kitą, veizdėkit vaikus, aš viena negaliu sužinoti Žem. Vienas bagotas, savo turtų galo negalia sužinót BM254(Grz).
6. Š, Svn, Pl priglobti, pasisavinti: Man rodos, gi̇̀minės tuos pinigus sužinójo Mžš. Mirs, brolio vaikai turtą sužinós Krš. Turtelį sužinojo Strypeikienė, o brolienę pamynė LzP. Laumės už lango sako, kad tas vaikas pirklio turtą sužinos LTR(Skp). Palikimą sužinójo, o kapų veizėti nenora Pp.
| Trys kiemo šuneliai kuiną sužinojo, o patys svoteliai nieko nežinojo LTR(Pnd).
7. refl. M, DŽ, Jnšk susisiekti, palaikyti ryšį: Tai mano prietelis, su kuriuomi aš didei susipažįstu, susižinaũ KII313. Jie susrašą, susiži̇̀ną JT380. Ar jos matančiosi, ar jos susižinančios? J.Jabl. Aš susižinojau su juomi J. Laukia nesulaukia, nesusiži̇̀no, niekas neaišku Pv. Mes su jais nelabai susiži̇̀nom Al. Su Jono vaikais nebesusiži̇̀nom – nė kaip jie, nė kur jie Mžš. O su taũ susižinót teip greit nebuvo galiama Krs. Susižinójėm, susiteiravom, i parejo pri munęs Vn. Su vagimis susižinójęs, prasikišo i sėda Rdn. Anys sasižinój[o], kap degino ZtŽ. Buvo suspėta telegrafu susižinoti Pt. Kaip tu su dangum susižinósi? Ds. Todėl … visur mislijama, kad karalius bei ans jo gendrolius slaptomis susižinančiu Kel1862,131.
ǁ susipažinti: Tos piršlybos buvo bjauriai: piningų ieškojo, geriau, ka patys susiži̇̀no Eig. Jei tu nori su Mare susižinot, tai galiu suvest Al.
8. refl. R372, MŽ500, N, LL167, ŠT49 susitarti: Su vyrais susižinósi greičiaus, o su boboms, e, vienos nervos Pvn. Su tuo žmogum nesusižinóję nė nosies į girią nekiša Alk. Jos pažadėjo bemat viską sutvarkyti, susižinoti J.Ap.
ǁ susikalbėti: Jis ir su cigonais susižinójo, ir ruskai sušneka – jau jo nenupirksi Graž.
užžinóti tr.
1. Skr, Užv, Kal sužinoti: Bil tik užžinójo, ėjo kažkur ieškoti Lnkv. Nuvedė į stubą, žiūri, kad pilna popierų; perskaitė, užžinojo, kas visam sviete vakar pasidarė BsMtI36.
2. susigaudyti, perprasti: O tų markių tai jau neužžinójo, kiek jis jų turi Kt. Jie savo turtų neužži̇̀no Mrj.
3. S.Dauk aprūpinti; patvarkyti: Bažnyčios … turėtų užžinoti a užveizdėti WP198. Užžinok (paraštėje užrūpink) tavo namus, nesa tu mirsi ir nebūsi gyvas BB2Kar20,1.
4. užvaldyti: Bei mus, savo apaštalus, urėdnykais dideis padarys, idant mes tam padėtumbim visą žemę užžinoti BPI258. Vilniaus miestas brukavotas, mūs brolelių užžinotas LTR(Btr).

šókti, -a (-sta Š, Pg, Mžš, Pnm, Aln, Dg), -o K, Š
1. intr. H, R, MŽ, N, M, L, LL226, DŽ, Vvr, Tl, Dr, Klk, Bsg, Krs, Kkl, Ss, Eiš, Mlk daryti šuolį: Per upelį šokte šoko R176. Jo čia per griovį šokta J.Jabl. Kaip šókęs Juzė par tą arklį, i nulūžo koją Gršl. Šók nuo karčių stačiai šalinėn Švnč. Šók nuo tilto, jeigu už jo eini – laimingesnė būsi Mžš. Nuo krėslo katė šóko ant stalo NdŽ. I griūva, i lekia, i šóksta [veršiukas, išleistas iš gardo] Kdn. Kap šóko ožkelis per tvorelę Nmč. Šokau kaip jautis, byzdėlės įkąstas J.Bil. Iš pradžios, ka reik balną uždėti, tie arkliai šóksta į viršų Krš. Šóka an dvie kojų i pila krūtinėn [eržilas] Ssk. Kiškis kad šoko kai iš ugnies ir nudulkėjo par lauką kai vėjas LTR(Km). Vilkas kap atlėkė, kap šóko per ėglių, už to oželio stvėrė ir nuej[o] Pv. Ta kumelė ugnį mato, šóksta, neina vaga, – negalia arti Šln. Patrakus arklys į piestą šóka J. Piestu šokti N. Piestomis šókti NdŽ. Arklys nesulaikomas, piestais tik šóka – kaip tu važiuosi! Plv. Kaip šóks arkliai į griovį! Krt. Arkliai per vartus šóko, už stulpo užsikabino akėčios ir pairo LKT371(Nmn). Kaip jis (briedis) pajuto, kaip šóko, išėjo per tas virves PnmŽ. Karvės kad šõks iš gurbo, tik tėvo nesumindė Šmn. Tėvas šmaukštelėjo botagu per strėnas, ir sartokas šoko iš vietos risčia A.Vien. Arkliai geri: pašmigoji, tai šóka į padanges Al. Vištos alkanos, ant galvos šóksta, tai kam jos laikyt? Mžš. Ka tik varna kur lakstytum, tai ana (kalakutė) šoksta aukštyn nuo žemės (saugo kalakučiukus) Pb. Nemokėjo žirgužėlis aukštai šoktie, garsiai žvengtie LTR(Nmj). Katiniukas, nuo kartelės šokdamas, kojeles išlūžo J.Jabl. Ir šitai avinai šoka ant šlakeliais apkrapytų, šlakuotų, rainų ir margų guotų (bandų) BB1Moz31,10.
| prk.: Vaisius, pribrendęs ar nepribrendęs, kirmino pamėgintas, nuo medžio ant žemės šoka TS1900,12. Per šventą Petrą saulė šoka atgal LTR(Srj). Jos širdis pradeda taip tankiai plakti, stačiai šokti pro gerklę, ir, rodosi, ji tuoj pliš I.Simon.
^ Aukštai šoko, žemai tūpė Prk. Kas aukštai šoka, tai žemai tupia Ndz. Šok nešokęs, aukščiau bambos neiššoksi LTR(Všk). Nors šok į ugnį, ir gana NžR. Nešók bokštan bažnyčios, bo nutūpsi šūdan telyčios Kp. Šóksi in ugnį – sudegsi, šóksi in vandenį – prigersi Ds. Par žemąją tvorą visi šunys šóka Prk. Kur žema tvora, ten visi gyvuliai šoka LTR(Vlkj). Nešok aukštai ir per žemą tvorą LTR(Užp). Eidamas pro karkles, nešok par torą LTR(Plng). Iš prūdo šokau, į ežerą įšokau LTR(Užv). Nešók pirma tėvo peklom (neskubėk daryti nepasiklausęs vyresniųjų)! Plš. Nešok par grabę nepažiūrėjęs, kas kito[je] pusė[je] yra LTR(Vdk). Šokai per kumelę, tai šok ir per vadelę LTR(Kš). Par šunį šókęs, šók ir par uodegą Krs. Šóko kaip Pilypas iš kanapių Pg. Šoka kaip gaidys, o negal nė kaip višta LTsV129(Krtn). Šoko kaip jautis (levas Bsg), nukrito kaip musė LTR. Šok į sieną, gausi pieno Žd. Blusa šoko avino guolin (kibiras, leidžiamas į šulinį) LTR. Šoko jautis per tvorą – pėdų nežymu (blusa) LTR(Mrj).
šoktinai̇̃ adv., šóktinai K, Rtr; L, šoktinõs: Atsibėgėjus šoktinai̇̃ antšoksiu J. Ar tu gali šoktinai̇̃ antšokti? Skd. [Karvė] par slenkstį šoktinõs šóka, taip abim kojom strykt – ir paršoka Vkš. Šoktinõs kaip šóko, teip aną patraukė po vėžės Skd.
| refl.: Šokosi nusigandęs žirgelis bėrasis S.Stan.
ǁ šuoliu užimti kokią padėtį (paprastai atsisėsti): Jis liepė paduoti patį greitąjį arklį, šoko ant jo ir nulėkė į mišką J.Balč. Šók in vežimo galą – mum pakeliui, pavėžėsim Prn. Mikliau šókit in mašiną! Ig.
ǁ Lkv, Jrb prk. greitai vilktis, autis, mautis: Rapolas, žodžio nebetaręs, šoko į kelnes, paskui į aulinius batus J.Balt.
^ Šoko į batus, pataikė į kaliošus LTsV271(Krtn).
2. intr. Gr, Lpl, Šlv, Pg, Krs, Klt, Pv, Vrn, Pls greitai, staigiai pakilti gulėjus, sėdėjus ir pan.: Šóko iš lovos kaip ingiltas Užp. Laikrodys nuterškia – i keliuosi, šókstu (iš patalo) ką greičiausia Mžš. Šóko iš lovos, adeta dygt – į koją įdūrė Plt. Aš nuo stalo norėjau šókt, nepasiduot [operuoti] Bb. Kaip šókau [pavėlavusi rytą] – nė lovos paklojau, nėniek Žl. Mano vaikas, gal ar išsigandęs, naktį šóksta iš miego Sdk. Išgąstis, vaikas iš patalo šóka Drsk. Anytos keliama šókau nuo suolelio JV341. Kai užriks, galėsi šókt į padanges Jrb. Šešurėlio kelta šoktele šokau, bėgtele bėgau LTR(Alv).
| refl. Trk, Sd: Ryto[j] šventà, nereikės laiku (anksti) šókties – galėsma pamiegoti Vkš. Šókos, muni pamatęs, ranką padevė, pabučiavo Krš. Šokusis pati atėmė čėrką ir padavė tetušiui Žem. Lapė šókos iš savo kinio PP39. Tupėdamas medė[je] ant šakų špokas, pats nežadinamas iš miego šokas D103.
ǁ sujudėti, suspurdėti: Šoko kūdikis žyvate jos (Elzbietos) Ch1Luk1,41. Šventas Jonas, žyvate būdamas, poną savo pajuto šokdamas Mž179.
3. intr. Štk, Kl, Pnd, Pbr, Jon, Mtl, GrvT86 pulti, mestis, skubėti: Vaikai, mešką pamatę, šoko kur įmanydamys M.Valanč. Aš tuo šókdavau į vidurį i neleisdavau peštise Jrb. Mokyto[ja]s šoko į knygas, bet nerado paukščio vardo Šts. Mieste kas tik, visi šoka in daktarus – kas iš kaimo lėks Azr. Reikė[jo] tik sakyt, būč šókęs visom keturiom Sdk. Dėl ko šóksta (puola dirbti)? Ar kad in laikraščius papult? Sug. Vidunaktį nueik – šõks, eis ir padės, ot Povilas! Pv. Šokdamà eit[ų] (tekėtų), kad ją imt[ų] Klt. Tuo šókęs (greitai, skubomis) nieko nepadarysi Lkv. Žvirbliai nekviečiami vištoms į talką šoka Mš. Apaštalai…, perplėšę rūbus savo, šoko tarp žmonių šaukdami BtApD14,14.
^ Kur ankšta, čia visi i šóka Gl. Staigu šokęs, akis išdegsi Plt. Smarkiai šokęs, akis išsidursi LTR(Al). Ant palieto pieno visos katės šóka Snt. Ant feningio šóka, ant dolerio netropija (nori daugiau pelnyti, bet nevyksta) Prk.
| refl.:
^ Staigu šokęs[is], akis išdursi S.Dauk. Vaikali, staigiai šókęsys, akes išdegsi Krš.
ǁ skubiai į ką kreiptis: Tu šók pry vaistininkės, ana padės Pvn. Aš į valdžią nedrįstu eiti, tada šóksiu [pagalbos] į pamiliją Vdk. Šoko šen, šoko ten, mato, kad negaus viršaus – ir apsistojo Žem. Jog pati boba sukirpti nemoka, tada prie kraučiaus kuo greičiaus šoka S.Dauk.
ǁ Pv ko nors griebtis, kuo verstis: Kai tą pievą nuganys, matysim, kur paskui šõks Jrb. Šóka vienur, šóka kitur, niekur nenušoka Varn.
| refl.: Ir ans šókos, bet, kai niekas neišejo, turėjo nurimti Up. Kam taip šókties (norėti pasirodyti), kam išsididžiuoti Rdn. Ir ans teip šókas šókas, nora garbės End.
4. intr. SPI129, N, NdŽ, Mžš, LKT340(Vdš) pulti, mestis (ant ko), norint nugalėti, įveikti, sunaikinti: Kai šóko, tik akių neiškirto [gaidys] Klt. Gaidžio piktumas – rėžia sparnu, jau šóks Ktk. Kumelė pikta – an žmogaus šóksta Ppr. Kokia pasiutus katė: šóka kiaurai, kerta Jrb. Šoksiu ir parplėšiu Grž. Hitleris šóko pirmiausia an Lenkijos Strn. Šóko karalius an smako devyngalvio, dėjo su kardu du sykiu (ps.) Žr. Vilkas tuojau šoko ant jaučio ir už gerklės stvėrė K.Bor. Jei dar̃ vilkas šõkt[ų], ką darytai? Rud. Kai tik pasigeria, tuoj šóka su kūlokais Srj. Ožys kiškeliui: – Neik, ba kap šoksiu, subadysiu ir su mėšlu sumaišysiu (ps.) Vrn. Išėjo anys (pagonys) iš abazo, jeib ant Judo šoktų BB1Mak4,12-13. Ant tos pačios vietos kartuves pastatė, ant kurios anas šokęs buvo ant motinos savo brš.
| prk.: Briedgauris šoka pryš pjaunamas Šts.
^ Tegul niekad silpnas ant drūto nešoka A1884,19. Šóka kaip varlė pryš dalgį Kv. Šoka kap varlė ant dalgės Gs. Nešok kaip varlė ant dalgės LTR(Užp). Ko tu šóki lyg varlė prieš debesį! Rdm. Šóko kai gaidys akysan Švnč. Šóksta kaip insiutę gyvatės Ut. Šoko kap meška ant dūmo Mrj, Vlkv.
| refl. Trk: Šokose Kainas ant Abliaus ir užmušo jį S.Stan.
5. staiga imti reikšti nepasitenkinimą, piktumą, imti bartis, šaukti, priešgyniauti: Jis net su piktu ant manę šóka Blnk. Pasakyk jam [teisybę], kaip šóktų, Dievuliau mano! Žl. Jei ne po ją, tai šóksta tuoj, ažpyksta Aln. Na ir bobelė! Kad šõks, – sakytai, kad iš velnio prijuostės! Krkš. Šóka vienas prieš kitą kaip žarijos Zp. Ka aš ko neduodu joms, tėvas ant manę šóka Jrb. Katrą pragalia, ant to šóka Erž. Boba šóksta kai katė išsiutus Dglš. Kai šókau: – Kuom negera [marti], o kokios gi reikia?! Slk. Dabar priešu šóksta [vaikai], neklauso [tėvų] Švnč. Šóka ans kožnam pryš Trk. Šóka pryš kaip gyvatė Trk. Ir Mikols, ant kiemų statyts pakamorė, su kitais draugais ant Dočio umaru šóko K.Donel.
^ Seną žmogų reikia gerbt, nešók prieš žilą plauką Jnš.
| refl.: Ka šóksias [marti] kumet už tą kurkimą, neiškęs, matysi Krš. Ką aš čia šoksiuos už kitus, ne muno dalykas Dr. Šókstas pryš, pasiutęs, o krupis Krš. Sūnus Jonas ir duktė Uršė šokosi prieš tėvą V.Myk-Put.
ǁ kištis (į kalbą): Kam į kalbą šókti KII124.
| refl.: Šmakšt šókos į mūso kalbą Krš.
ǁ karštai užsistoti, užtarti: Šóka vaikai už tetuką Grd.
6. intr. KzR, Kp smarkiai lėkti, sklisti, pasipilti: Prikūrenam, net kibirkštės iš pečiaus šóksta Klt. Kap skuti [barzdą], tai net akysa šóka Lp. Nuo pušies šóko [žaibas] an gryčios i gryčią sudegino Ob. Liepsna lig medžių šoka Ėr. Kad tik žarija šóksta vidury pirkios, bus svečias (priet.) Sem.
| Kirvis nusmuko nuo koto ir šóko į koją NdŽ. Tie rąstai pradeda krist, šókt Šd. Šluoja kambarį, šiukšlės šóka atgal – bus svečių Skrb. Pirmąroz kirto – skiedrelės šoko LTR(Mrk). Didžiausios vilnys šóko į krantą Db.
| refl.: Šokos (įsidegė) ugnelė pri pirties galo: piningai dega Dr. Ugnies liežuviai šokos paskui mane pro duris rš.
ǁ prk. susimaišyti, susijaukti: Mano galva šóka visai, neteip sako Trg.
ǁ NdŽ, Kls, Trgn atsirasti, tikšti (lyjant): Jei [baloje] šóka burbulai, tai lis ilgai Upn. Dabar tai bus lytaus – tik burbulukai šóka Gs. Kad gerai lyja, tai [v]anduo baloj net aukštyn šóka Ob.
7. intr. atsiplėšti, atkerti, atšokti: An aliejaus blynai geriau šóksta, aliejaus viršuj plūduoja Ob.
8. intr. staiga atsitiesti (apie ką prilenktą): Prilenki krūmą prie žemės, prispaudi, kad nešóktų, neatsistotų Pš.
9. intr. palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Nū pirmos nytės šóki an trečios [rinkinius ausdama] Grd.
ǁ prk. aplenkti (kokį mokymosi tarpsnį): Ans didelios galvos, yra šókęs par klasę Krš.
10. intr. Adm kilti iš skrandžio (šlykštėjantis valgiu, gėrimu): Ką valgysi, ka negali – šóksta pryš Rdn. Negal nė kąsniuko męsos, šóka atgal Stl. Tos visos jūsų košalynės mun šóksta pryš Trk. Kaip atgal [degtinė] nešóksta, širdis priima?! Ėr. Pamatė… iškepusį prūsoką, ir bemaž ko valgis nešoko jai atgal TS1904,2.
11. intr. TS1900,4-5, LC1882,6, Ėr, An, Slm, Kp, Adm, Dkk, Sl, Pbr imti smarkiai tekėti, trykšti, veržtis: Čiurkšliais šóko kraujas NdŽ. Anta manę kraujas labai šóko Drsk. Šóko krau[ja]s par burną, par nosę i nūmirė Plt. Ažušildė saulė, pradėjo galva sopėt – net kraujas par nosį šóko LKT313(Ob). Snargliai perdėm iš nosies šókti pagavo K.Donel. Man ašaros iš akių šoko Ns1833,1. Petrukas vėrė trobos duris – dūmai ir garai šoko iš vidaus Žem. Šoka tabokas į nosę kaip patrakęs Šts.
12. intr. NdŽ, Žrm, Dv, Stk, Vlkv, Jrb, Všv, Dj, Ds, Ml, Ėr, Rm, Mžš, Krs smarkiai, greitai imti ką daryti: Nusikalsi, tėvas ka šóks lupti Tv. Jam ažsidegė smagenys, tai šóko mušties Slk. Valgyt pastaisysiu, tada šóksiu ruoštųs Skp. Savo nešóko dirbti rėžių, laukė, ka visi eitų Grd. Tegu anie (jaunuoliai) šõkie pri darbo, o ne siusti! Rdn. Šókau į miškus dirbt Lkš. Nieko nepakelia, o šóka gert Snt. Kad šoks nešokęs žmogelis ponui rankas bučiuoti, teisintis (ps.) LKGII129. Visa pametęs, šókau atrašytų LTI417(A.Baran). Šoko žvirbliai kapstytis po mėšlyną ir surado vieną miežio grūdą K.Bor. [Lapė] apžiūrėjus nusigando i šóko lėkt J.Balč(Pn).
| refl.: Šókos ankstie po ligos [dirbti] ir atkrito Krš. Pasakai, nešókstas, turi niūkti i niūkti – tada padaro Krš. Jei pats nešókas dirbti, ta iš to nieko nebūs Krtn. Šokos žmogelis arklį vytis LTR(Dkk). Nusigandau, sako, nebišmanau, ar šókties bėgti, a klausyties Nv. Kad būtų gera žolė esanti, kožnas šõktumias nūmoti Šts. Gobšus nešókas duoti kam liekį daiktą PP21. Kurstė kits kitą, bet nė vienas nesišoko nešti Žem.
| Beržai nešókas ruduoti, vėlybas būs ruduo Šts.
ǁ Trs nevalingai, netikėtai pradėti daryti: Dagiau kaip šóko vemt i numirė Sdb.
ǁ smarkiai dirbti: Šóku šóku visą dieną – i be kojų palikau: i kiaules pašerti, i karves pamilžti Žeml.
^ Darbas šoka, darbas ir pinigus moka KrvP(Smn).
13. intr. Kvr, Sdb staigiai pradėti (augti): Kad užlytų, vėl šóktų dygt grybai Ėr. Na, dabar bulbės šõks augt, mat gražu, lietūs Krkn. Kad dabar nustot[ų] lyt, tai šoktè šókt[ų] viskas augt Slm.
ǁ Mžš staigiai pradėti, imti augti: Kad šóko [apgenėtos obelės] ūgliai kitais metais, ir atsigavo obelė Slm. Pripyliau skysto karvės mėšlo po obelimi, tai obelys tik šóka Rod. Šiemet pievų nieko nė[ra], iš pavasario da buvo šókę, daba vė[l] sustojo Bsg. Atšilo, žolelė šókte šóksta į viršų Krš.
| refl.: Dobilai šókos nu pavasario, bet užejo kaitros, ir panyko Šts. Niekas nešókas – nė[ra] šilimos Vgr.
14. intr. DŽ, NdŽ, Bt, Krž, Lnkv, Kž, Šmn, Sl, Čb staiga kilti (paprastai apie ligą): Šóka į burną rožė – gerk durnaropes Šts. Paršalna, i šóksta kas į plaučius Rdn. Anam šóko plaučių uždegimas Trš. Į galvą skausmas šóka Kv. Šóko kaži kas į koją, i turėjo nupjauti DūnŽ. Šóko į pirštą landuonė Krš. Šaltekšniai nuo niežulio, kai papuškai šóka Pun. Jau vėl dedervinės kad šóka, kad šóka nu vieno daikto Plt. Rožė šóko galvõ[n] Lg. Blakė inkanda, tai spuogais šóka Tj. Jų (dilgynių) tu turėsi pati prisirauti, nors tau ant visų rankų didžiausios pūslės šoktų J.Balč. Ant plaučių bronchitas šóko Rm. Sąnarių uždegimas šóko Užp. Kaip tik padirbėjant[i], ir gulk, – karštis šókąs Slm. Šóko į galvą durnumas Grd. Į tą šlaunį šóka skaudulys (skausmas) Dov. Pavydas šóko, nenora pasiduoti Krš. Išsigandęs nusispjauk, priemėtis nešoks LTR(Kp).
| refl.: Vaiko rankelės šokas puškais Šts.
15. intr. Sld, Mrk, Dg, Rod, Srj staigiai prasidėti (apie vėją, lietų, audrą ir pan.): Kaip šóko šaltis iš po nakties Ktk. Vėjas kokis šóko! Azr. Kaip tik rytvėjis šóka pryš saulę – tat an lytaus Prk. Kaip šõks pagada vienu kartu, pamatysi Upt. Pavasaris teip ūmiai šóko Mžš. Jis priėjo [ledo] trūkimą – kad šoko šturmas, ir išpluko varpas LTsIV647.
16. intr. Krkl mestis į garankštį, raizgytis (apie siūlus): Jau nė neverpk, matai, kad į gurgulus šóka Gs. Vilnonas gijas reik įmerkti ir pamirkyti šiltame vandenė[je]: kumet ausi, nešóks į garankštes Vkš.
ǁ trauktis (apie medžiagą): Nelygu audeklas: minkštas daugiau šóksta, kietas mažiau Užp.
17. intr. DŽ, Trk, Slm, Pnm, Vdš šokuoti, šuoliuoti: Šūku šóka šuo, kad bėga J. Kai arklys šóka iš visų keturių, tai zovada Ob. Kiek tik arklys turi šokti, pasileidžiau vieškeliu J.Bil. Kita karvė eina tiltu, o kita šókte šóka: gali į griovį nušokt Vdžg. Ai, kaip anys šóka, kumeliukai maži! Ant. Žiūriu žiūriu – devynios stirnos viena koja bešokančios J.Jabl. Priekinės ir vidurinės [tiesiasparnių vabzdžių] kojos bėgiojamosios, užpakalinės – šokamosios rš. Šoktele šokau, leliumai, bėgtele bėgau, leliumai LTR(Lzd).
| prk.: Upelė teka, par akminis šoka LTR(Mžk).
^ Kurgi šoki kaip blusa? Kp. Kad tu šoktái kur varle pavirtęs! Sn. Žemėj šoka, ore lekia (šarka) Bsg, Vp. Šoka jautis – nėr pėdų (blusa) LTR(Ds). Juodas arklys šoka, o pėdų nepažint? M.
šoktinai̇̃ adv., šoktinõs: Valgis gatavas, tik eik [į darbą] šoktinai̇̃ Trkn. Kad eina, tik plykt plykt – šoktinõs Lž. Šoktinõs šóka, tos kojos nepryrema Rdn.
18. intr., tr. H, R, MŽ, Sut, N, K, M, LL252, Rtr, DŽ, Vl, Šk, Brt, Ldvn, Ūd, Žln, Btrm, Dv, Rmš, Jsv, Slk, Rš, Dgp, Bsg, Tlž, Rs, Akm, Lc, Jdr ritmingai judėti (paprastai muzikos taktu): Šokdamà jauniškė miklina kojas J. Kad muzikontai žaidžia, tai ir šókt reikia LzŽ. Nueini [jaunystėje] rugių pjautie, ateini vakare šóktie Lel. Vakaruška parugėj, eisma šóktų Kvt. Susikibsma tarp saũ ir šókam, net dulka gryčia Šmn. Pasidirbsma alaus, susiedus sukviesma, šóksma Žr. Ka duodavom, ka šókdavom visokiais monais [per Užgavėnes] Vg. Šókom į vienas kitą įsikibę, i gan Brs. O aš jau ta šokėja, šókti aš didliai norėjau, mirtinai Dr. Kadrilių mažiau kap keturi nešóka Rod. Darželį šókdavom. Vienas balana šviečia, kiti šóka Antr. Mas šókom jonkelį, kadrylį, greitpolkę Lnk. Polka tai sunku šókt labai Ker. Šókdavo valcą, suktinį, eidavo kadriliaus, dirbs dirbs visokius ratelius, padaro lenciūgą, ir baigdavos Lel. Visi sueina ir su mumi ratelius šóka Žrm. Vasarą ant kiemo arba kur pamiškė[je] ratelius tus labiausiai i šóks Užv. Šókdavom, ka kurpės lakstydavo pasieniais Krž. Šóka padus pasipustydamas Zr. Kad šókdavom, tai šókdavom, net asla trūkinėdavo Dbk. Kap šókom su klumpukėm, tai nat pliaukši Stk. Dar̃ daboj[o] visi, kap aš šóku Rod. Tep smagiai šóka, kad sukas kap vijurkas Lš. Anas kap išeina šókt, tai šuva ažu uodegos nesugaut Arm. Kito[je] vieto[je] i tų patalkių nenorėjau šókti: pavargsu par dieną i norėsu eiti numie Als. Kas tamstai duos apsiaut – basos šókdavom! Antš. Atėjo velnias ir vedė ją (dukterį) šóktienai (ps.) LKT280(Ukm). Svotas išveda jaunąją šókt, tai svotui reikėdavo stuomenys duot Antr. Šoko pernakt kap velniai balą aždegę Švnč. Daba mergos tik šókti ir dainiuoti moka Trg. Dabar šokiai, kur teko matyt, su rankom šoka Plv. Dabar tai tik senam šókt – kap pipirus [grūda] Kzt. Daba vakaruškos būna, ka nors išsižiotų, sudainuotų nors vieną dainą, ale ne – tik duoda šókt, i gana LKT255(Trs). Jau visi pavargo bešókdamys, jau prašo – nebgrajyk Yl. Dabar lig dienai šõks, o dieną ažsimerkę miega Aps. Gavėnion nešóko seniau – vištukes gaudė Dg. Ne visada, kada šokama, yra šoktina J.Jabl. Rytoj bus čia šokamas vakarėlis J.Jabl. Čia jų šokamoji salė J.Jabl. Aplink ugnį ugnytelę jaunimelio šókta (d.) Mlk. Šok, mergyte, platų ratą, kad berniokai pasdabotų (d.) Ds. Eidamas šokti, žagružę taisė, parėjęs šokęs laukužį arė; eidama šokti staklužes taisė, parėjus šokus drobužes rietė (d.) J.Jabl. Šókit, vyžos, šókit šitos, ant kamaros yra kitos (d.) Krs. Šokit, vyžai ir čebatai, ir mergelės, ik subatai (d.) Nč. Kai aš šokau su savo berneliu, mane jauną ant rankelių nešė DvD413. Šók šók, mergele, koleik vainikuota, kai nuims vainikėlį, būsi kai parduota (d.) Cs. Šókit, mergos, kad ir basos, čia ne purvai, čia ne rasos JD1431. Ir Dovydas šoko iš visos sylos CII575. Šoko pelėda akla ir raiša D93. Išvedė žvirblis pelėdą šókti Sch18.
| prk.: Žiūriu – jau po langu uodai šóka Smln. Karšės, stintės ir stintikės šók ant kranto be muzikės (d.) Rsn.
^ Verpt – nė trukt, aust – nė stukt, o šókt – kap vėjas! Mrj. Kap šókt, tai kojos kelias, o kap darbuit, tai ne Vrn. Šókt, dainuot – tai visi, verkt – nė vieno Kt. Sunku žmogui šokti, kai kojos karklu linksta V.Krėv. Kulnis niežti – šokt gausi VšR. Jei kojos padą niežti, tai teks šokt LTR(Pn). Jauni šóka – žemė dreba, seni šóka – dantys kleba Jrb. Geriau akmenys kilot, kaip su drimba šokt LTR(Km). Geriau jau poterių nemokėt, ale šókt mokėk Mžš. Nori šók, nori dainiuok, vienas o vienas pamiškė[je] Krš. Jei jaunas nešóks, a dvėsdamas žemėn šóks?! Yl. Kaip moki, taip šoki B. Kaip kas moka, teip ir šóka Trgn, Ds. Kaip grajija, teip i šók (kaip liepia, taip ir dirbk) Štk. Kaip griežia, taip ir šoka LMD(Šl). Mandras i cigonas šókt, kai gražiai grajija Bsg. Ir meškas šokti gal išmokyti LMD(Tl). Šoka kaip ožka ant ledo LTR(Rk). Šoka kaip gudas ant dūdoms LTR(Ms). Kas darbymety šoks, tas pavasarį vogs LKGIII72(Jnš). Abu kaip vienas: vogti ir šokti KrvP. Kai pinigų yra, visi velniai šóka Krtn. Už pinigus ir velnias kazoką šoka LTR(Srd). Boba piršlys, velnias vestuves šoka LTR(Lnkv). Pažiūrėsim, kap tas šlubis šõks Šn. Nežiūrėk, kad gražiai šóka, mažu bulvių skust nemoka Gl. Išmoksti kaip kurmis ant velėnos šókt (visko išmoksti, pripranti) Ob. Kap kazokas šoka, kap arklys žvengia, kap genys margas (šarka) Ml. Kai jaunas buvau, kalnus slėnius ariau, kai pasenau, mergas šokt vedžiau (apavas) Pnd. Meška stovi – ausys šoka (piestas ir piesta) LTR. Nei šioks keverzas, nei toks kerėpla, o su mergums šoka (ratelis) LTR(Vdk). Keturi šoka, du klausos, du veiza, du uosto (arklys, šuo ir kiti gyvuliai) LTR. Ažu balto beržyno vilkas tabalą šóka (liežuvis) Dv.
šóktinai adv.: Kubas su smuiku paliovė šóktinai čirškyt K.Donel.
ǁ intr. Grv trypti, trypinėti, šokinėti: Pažiūro ir žino: šókta kiškio Drsk. Nemigom [speige], arklio kaklą apsikabinę, šókom šókom, tei išlikom gyvi Krš. Karvės tik šoka visą dieną neėdę LKKIX101(Brž).
19. žr. šokdinti 1: Na, ir ana (mergaitė) nuejo večerinkon, ir ėmė berniukai ją šóktie LKKII224(Lz).
20. tr. dilinti, dėvėti ritmingai judant: Ot batai: šeši metai anys nešioti, šokti̇̀ Švnč.
21. stengtis įtikti, rūpintis: Naktį kėliau penkioleka sykių, dieną ar turi šókti [apie ligonį] DūnŽ. Jūs apie Branį šókitėt, tai da galia išgelbėt [šieną] nuo lietaus (parveš) Slm. Džiaukitės, kad aš aplink jus šóku Mrj. Kad aš tau šoktáu apie kokį senį! (netekėsianti už senio) Drsk. Aš jau kitap nešóksiu apie jį Ad. Šoka apie mergas kap gaidys apie vištas LTR(Lzd). Numirtų, ir šók be rublio KzR.
22. intr. Nv smarkiai kilnotis: Kaip grajyte graji[ja], šókte šóka spragilai! Krš. Tus pėdas nespė[jo] šókt, kap suduodi [kuliant] Kpč. Tekiniai šókte šóka, toks leidimas! Krš. Ratas sens, pamaži besisukdams, tą daugsyk apgauna, kurs vis ritasi šókdams K.Donel. Nytys negerai šóka, moja pagedo Nč.
| prk.: Šókanti šventė, ne ant vietos pasiliekanti šventė KI234.
23. intr. smarkiai plakti, šokinėti (apie širdį): Iš bailės širdis kad uždūko, ėmė baisiai smagiai šókt Užp. I širdis nebšóko, ir akės atšvito sužinojus Krš.
ǁ pulsuoti: Gysla šoka N.
◊ ãkys ant kaktõs šóksta dideliam nustebimui nusakyti: Pasako taip, ka ãkės an kãktos šóksta Krš.
aki̇̀s į ãkį šókti piktai bartis, priešgyniauti: Pikti vaikai, aki̇̀s į ãkį šóka Šn.
altadrỹdą šókti nieko neveikti, siausti, išdykauti: Daba galės altadrỹdą šókti – iš darbo išvarė Kv.
ant galų̃ pir̃štų šókti karščiuotis, labai skubėti, blaškytis: Vakar tinginiavo, o šiandie an galų̃ pir̃štų šóka Gdl.
ant (kieno) galvõs šókti valdyti, įsakinėti: Moka anas (brigadininkas) an mūs galvõs šókt Pst.
ant nýkščio šókti kazõką viską sparčiai dirbti: Močeka išmokino an nýkščio kazõką šókt Plv.
ant sprándo (kam) šókti akiplėšiškai lįsti: Visai pasiuto mergos – bernam an sprándo šóka, pusnuogės eina Jd.
ant vienõs kójos šókti labai džiaugtis: An vienõs kójos šókom, ka carą nuvertė Btg. Ka kas muni jauną padarytų, an vienõs kójos šókčiau Krž. Kad tu itokį namą turėtum, tai an vienõs kójos šóktum Švnč.
į aki̇̀s (į ãkį Skr, akýsna Klt, akýsan, akýsnan, akýsa Mrc) šókti
1. prieštarauti, ginčytis, bartis: Pasakai ką, šóka į aki̇̀s KzR. Tiktai ką pasakysi, tai kad šóka akỹs Ds. Tik pasakyk ką, tai tep ir šóka in aki̇̀s kap žvėris! Alv. Boba šóka akýsna – kaip šeškas Krs. Kodė mergos nešóka bernam į ãkį, kai nori ištekėt?! Bb. Šóksta akýsan kai gyvatė Švnč. Nešók į aki̇̀s kitam, ba pačiam iškabys Vlkv. Dėde! man vyro neniekink prieš svietą, nės kaip vanags į akis tau šoksiu V.Kudir.
2. lįsti prie ko: Ponadievuo ir klebonuo į akis šoka, o ubagus varo laukan Šts. Kreivas, šleivas ir in aki̇̀s šóka Mrj. Berniukas inejo tvartan, visos kiaulės šóko jam akýsnan Prng.

į aũkštą šókti Vn ginčytis: Nepriduoda, šóksta į aũkštą Krš.
į gaisràs (į pagaisras) šókti pykti, karščiuotis: Kad prisiminiau skolą, šoka į gaisras Rt. Šoka į pagaisras, kad kas anam nepatinka Ggr.
į gálvą (galvõn) šókti
1. staiga sugalvoti, atsirasti (minčiai): Mun į gálvą šóka, ka ana trūktina (neprotinga) End. Kur eini, kas šoko galvon – jau vakaras KlK14,87(Rdm). Zosei staiga šoko mintis į galvą: be neišsigelbėtų kaip iš čia Žem. Tik kas jam šoko į galvą staigiai viską atmainyti TS1899,4.
2. svaiginti: Prašom išgerti sutartuvių, tas (vynas) nešoks į galvą Žem. Tabakas tura macnumo – šóka į gálvą: kai pirmą sykį užrūkiau, turėjau atsisėsti Krž.

į lõpą (lõpon) šókti nuolankiai prašyti, žemintis: Šók, vaike, tėvam lopõn – gal atleis tavo nusikaltimą Klt.
į piẽstą (į spiẽstą, piestù) šókti
1. labai griežtai priešintis, nesutikti, ginčytis: Ka tik žodį – tuoj šóka piestù Jnš. Pasakyk ką, į piẽstą šóka Krš. Anie šóka į spiẽstą – ką darot! Lnk.
2. labai džiaugtis: Ka ans pasisakė, ka vokiškai moka, vokietys net piestù šóka Ar.

į si̇́eną šókti Dr nežinoti ką daryti susijaudinus.
į skrybas šokti TP1881,8, KŽ labai šėlti.
į stū́gas šókti Varn nerimauti, karščiuotis.
į stul̃pą šókti baidytis: Arkliai pamatė gyvatę, tuoj stulpañ šóka Srj.
į ùgnį [ir į vándenį] šóktų viską padarytų: Anas dėl Liucės būtų šokęs į ugnį ir į vandenį V.Myk-Put. Pažįstu gerai dėdienę. Dėl savųjų ji šoktų į ugnį, kad tik juos pasisektų gelbėti Pt.
kadrỹlių šókti būti linksmam, gerai nusiteikusiam: Ka tu šiandieną kadrỹlių šóki End.
krùpę šókti Krš nugaromis susiglaudus ir rankomis susikabinus šokinėti (toks žaidimas).
li̇̀gi lubų̃ šókti susijaudinimui iš pykčio ar džiaugsmo nusakyti: Li̇̀gi lubų̃ šóka iš pasiutimo KlK9,13(Jdr).
nórs į si̇́eną šók sakoma, esant padėčiai be išeities: Nórs į si̇́eną šók – nebėr paso Dr.
nórs per lángą šók sakoma, pakliuvus į keblią padėtį: Nor per langą šok, tep buvo man Vrn. Nenoriu [mieste] būt, nór per lángą šók Mtl.
pagal̃ (kieno) dū̃dą šókti aklai klausyti: Ir vėl graužiniai, laužadžiai žabos, kinkys… Ir visi turės pagal jų dūdą šokti… rš. Vaikigalis gros, o tu, seni, šok pagal jo dūdą J.Avyž.
per aukštai̇̃ šókti Mrj siekti negalimo dalyko: Jis par aukštai̇̃ šóka, jei nori, kad tokia jauna merga už jo eitų Jnš.
per tvõrą šókti džiaugtis: Buvo, šókam per tvõrą – pavalgę buvom Lb.
per virvùtę šókti būti paklusniam: Viršininkas taip visus suėmė, kad visi šóka per virvùtę Jnš.
po žarijàs šókti patirti vargo: Tegul, bjaurybė, ir jis pasimokina po žarijas šokti! V.Piet.
sal̃dę šókti pataikauti: Sal̃dę jis prieš poną šóka Plv. ×
sáldų tañcių šók; Žem sakoma neturinčiam ką veikti.
si̇́enomis šókti Trk labai išsigandus puldinėti.
šlúota šóka [kampè] sakoma apie plačias apkalbas: Per vestuves ir šlúota kampè šóka Bsg. Prieš vestuves i šlúotos, i velniai šóka, ale mes nieko nenugirdom, ka jis y[ra] ženotas Rd.
vė́jai šóka Švnč tuščia.
velniai̇̃ šóka su rãganom; vélnias kazõką šóka apie smarkią pūgą: Šiandien velniai̇̃ su rãganom šóka, baisu lauk nosį iškišt Jnš. Neik niekur – lauke vélnias kazõką šóka Krš.
antšókti (ž.) KŽ
1. intr., tr. P, I, Pln, Klk, LTR(Skd) užšokti: Antšókau ant to arklio ir išjojau į mišką Als. Mun taip ant galvos kaip šoko tas šuo par torą ir antšóko Tl. Varlė antšóko ant kojos – ir išsigandai Slnt. Kas an to bokšto su arkliu antšóks, tas gaus ano (karaliaus) vieną dukterį (ps.) Žd. Gandrui lekant, pečlinda antšóko gandrui ant nugaros, įsikibo į plunksnas PP79. Antšokęs žirgą, parūko S.Dauk.
2. intr. KlvrŽ, Žr ištrykšti: Prapjauk landuonį, kad antšoktų krau[ja]s Šts. Prapjovus skaudulį, antšoko kraujai su pūliais Šts. Biškį buvo beketančios ašaros antšókti Kl. Ale i troški, ka kartais antšóksta prakaitas ant nosės Brs.
3. intr. staiga atsirasti (apie ligas): Ant nosės antšóko puškas Pln. Karštis buvo ant visos galvelės antšokęs S.Čiurl.
4. tr. užtikti, rasti: Šokau šokau po šunbalius, dar mergą antšokau ir gavau piktąją ligą Šts.
apšókti DŽ
1. tr. Sut, N, Š, LL116, J.Jabl. Ėr apipulti, apsupti iš visų pusių: Tuojaus apšoko mane keturi šunes: vienas vampt vampt lojo, kitas cyp cyp cypė, trečias vau vau kaukė M.Valanč. Kai tik atvažiavo pas ugnį, tuojau žmogžudžiai apšoko juos LTsIV120. Tuoj apšoko tą poną trisdešimt liokajų LMD(Sln).
2. tr. aplenkti šokant į tolį arba į aukštį: Šok nešokęs, tu manęs neapšóksi Skr.
| prk.: Jis tave, broliuk, jau apšóko (labiau pagarsėjo) Lp.
3. tr. R, MŽ apdirbti, nudirbti: Didžiūsius darbus apšókau, pasėdėsu Krš. Taigi ir be mañ apšõks – tiek žmonių Slm. Pavargsti, iki tą trūsą apšóki Mrj. Dar nebaigė aušti, o Rapolas jau nusiskuto, apšokęs ryto liuobą J.Balt.
4. tr., intr. apžiūrėti, aptarnauti: Vyrai nora, kad apšõktų anus [žmonos], neburbėtų Krš. Jam mat, kad turėt[ų] arklio sveikatą [pati,] darbus padirbt[ų], jį apšõkt[ų], – tai gerai Skp. Ta marti ir moka apie tuos senukus apšókt Mrj. Parėjus namo, dar savo gyvulukus apšókau, apžiūrėjau Mrj. Pogulis jam! O tu čia žinokis, tu čia plūkis, tu čia apšok visus namus ir jį patį J.Balt.
5. intr. Ser, NdŽ apsipilti (paprastai ašaromis), išriedėti, ištrykšti: Gailu vaikų – ašaros apšóko Rdn. Akys ašarom apšóka, kai pagalvoju, kaip sunkiai ji gyvena Rs. Bobai iš apmaudo net ašaros apšóko Šv. Veizuos aš į aną, ir akys muno ašaroms apšoka iš to džiaugsmo S.Čiurl. O Joneliui, nors ausys peršėjo, net ašaros apšoko, bet džiaugiasi k (raidę) pažinęs Žem.
6. intr., tr. BzF184, DŽ, KŽ, Vkš, Skd, Varn, Štk, Lkv, Šv, Vž, Krt, End apaugti, aptekti spuogais, apšašti: Išsigando vaikas, ir apšóko visa burna Vvr. Visas kūnas apšóko tokiais raudonais puškais Slnt. Tas muno vaikẽlius apšókęs yra Kv. Lūpos muno y[ra] apšókusios Šts. Dabar tokios posargos užejo: skauda galva, apšóksta lūpos Brs. Papjovėjau nuogas, ir apšóko nugara pūtėlėm Ds. Apšókusios kojos į rinkį, i nenugydo Jdr. Mano liežiuvį spuogai apšóko Mrj.
7. intr. DŽ, KŽ, Slk, Dkk, Tvr, Švnč, Kzt, Dgl, Krd, Kvr, Slm aprūgti, apgižti: Pienas vakar dienos, jau apšókęs, neskanus Antš. Apšókęs jau pienas, apraugsiu Klt. Vasarą, kai šilta, pienas labai greit apšóksta Trgn. Praliejai batvinius apšókusiu pienu, ir surūgo Lkm. Gira apšóko kokių kailių rūgščia Lel. Jei karštai padėsi bačką su alum, tai anas gali apšókt kailių raugais Ds. Gryčioj, šilimoj, raugalė apšóko, reikė[jo] prikaitėn išnešt, tada teip greit nebūtų apšókus Užp. Žiūrėk, kad neapšóktų kruopos Trgn. Apšóko rūgšte tašla – mielės prastos Ktk. Nupylė nuo obuoliukų rūgštį – ir apšóko Ldk.
| refl.: Alus kažin (kaži MŽ, N) kuom apsišokęs R.
8. intr. kiek sukibti į grumuliukus, truputį supulti: Jau apšókęs cimantas Gs.
9. intr. KŽ pakeisti kryptį, sūkuriuoti: Vėjas apšóko, nusisuko KII255.
10. refl. MP231, Q645,646, Lex110, SD203,204, B, CI90,568, CII1057, R43, Krz11, Sut, BŽ61, KŽ užpykti, užsirūstinti, įsikarščiuoti: O anas apsišokęs, jog pranašas neišėjo prieš jį, ir, dėdamas ant jo rankas savo, nesimeldė Dievui savam, kaip anas tarėsi, liepė pagrįžt namop, nieko nepabaigęs, dėl ko buvo atvažiavęs SPII180. Nepapyk (neapsišok), jog dar daugiaus kalbu CII149. Tada namų viešpats apsišokęs bylojo tarnui savo: – Eik greitai BPII204. Bet kaip Jėzus išvydo, apsišokosi ir tarė anump: leiskiat bernelius manęspi eiti Mž122. O išgirdęs tatai karalius ansai apsišokęs, ir nusiuntęs karius savus, išgaišino užžavintojus anuos ir miestą jų sudegino DP350. Veik apsišokęs N.
11. tr. K, KŽ, Krg, Jrb apvaisinti: Eržilas apšóka kumelę KI221. Avinas avį apšóko Šv.
| refl. KI265.
12. tr. Brt, Slv suvedžioti, suvilioti: Tai vyras – apšóko mergą ir paliko Snt.
13. tr. R374, MŽ502 apgauti.
| refl. Š, KŽ: Ana apsišóko, gavusi blogą algą, t. y. apsigaudino J. Jis kartais apsišoka N. Aš labai apsišókau, kad nepaslikau veislei daugiau paršelių Ds.
14. refl. apsivogti: Merčius kartais apsišoka R, MŽ.
15. tr. Užv, Gs dalyvauti kieno nors vestuvėse, apvesdinti: Tai ko belauki, vesk, tuoj apšóksma, ir būsi vyras Kp. Jonas jau apšóktas Mrj. Ištekėjo merga, apšókom – ir baigta! Ds. Jau vieną [jaunamartę] apšoko, apgiedojo Lp. Neatsisakykite mane paskutinę iš tos kartos apšokti, apdainuoti Žem.
16. tr. šokant apsukti (ratą): Apšokti ratą Db. Da neapšokau nė trijų eilelių LTR(Ūd).
17. tr. Ds, Ml, LTR(Aln) šokant aplenkti, geriau ar gražiau pašokti: Vis tiek tu manę neapšóksi (aš geriau moku šokti) Kp. Aš visus apšókau Db.
atšókti K
1. intr. SD1108, SD216,385, Q652, R, R419, MŽ, Sut, N, M, LL122, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Slm, Krtn atlikti šuolį į šoną ar atgal, šokant atsitraukti: Kai nudegiau pirštą, tuoj atšókau in šalį Dg. Ko čia atšókai kaip nuo ugnies? Ktk. Duoda i tam par galvą, ale tas atgal atšókęs LKT150(Žg). Radęs mane pririštą pliką, kruviną, net atbulas atšoko Žem. Peršoka per medžią ir vėl atgalio atšoka Knv. [Prie rakto skylutės] pasilenkė ir atšoko, lyg būtų nudegusi rš. Staiga Eglė suriko ir atšoko nuo savo marškinių BsPIII294(Grl).
| prk.: Atšókiam kelis žingsnius atgal, pamatysi, kaip gyvenom Vn. Dabar atšóksta atgal į praeitį Varn.
2. intr. B, N, Š, LL122, KŽ, Klp, Klk, Ms, KlvrŽ, Kl, Snt, Skrb, Dkk, Sdk, Mlk atsiskirti paviršiui, atkerti, atsiknoti, atskilti, atvipti, atlėpti: Matai, koki atšókusi duona – nebkepa gerai pečius Pgr. Par didumą duonelė atšókus Kp. Padeda apverstą [kepalą], kad pluta neatšóktų Ssk. Parsisėdėjo duona po pečium ir atšóko Up. Paguldyk duoną kniūpsčią, kad pluta neatšoktų̃ Ds. Nemaigyk šiltos duonos – pluta atšõks Pnm. Nežerk par ližę, bo duona atšoks LTR(Rs). Kad duona neatšokt, reikia, kap kepa duoną, neit niekam per duris LTR(Vs). Ta duona jau tei[p] iškepta, tei[p] atšókusi, kad katė po pluta palįstų ir uodegą pastatytų Erž. Padus merkit, kad neatšõktų, subrankykit! (juok. apie rengimąsi į vestuves) Grz. Bešokant man net puspadis atšóko Lel. Visur atšóko dažai, tokie čia i darbai Krš. Blogai išklijavo, tai visi popieriai nuo sienų atšókę Sb. Vakar suklijavau lentas, o šiandien jau atšóko Up. Kaip kailis (linų pluoštas) jau biškį atšóks, tuokart skleisi Ms. Užgriaudė jau – dabar kap sykis karnos lupsis, žievė atšóko Pv. Luobas atšóko, pradėjo džiūti [obelys] Žlp. Avižas tokiu kočėlu grūda, lukštai atšóka Kpč. Medžio skieba atšókus Aln. Kam tu užstatei an žairių tuščią puodą, tai bielos atšõks Nč. Anas (šienas) kai pūkas, visas atšókęs nuo žemės (labai sausas) Klt. Aš tau kad džiausiu per kuprą, tai net tau jeknos atšoks! Knv. Atšókusios jo ausys Rg. Atšokusi [akies] tinklainė rš.
| prk.: Kai ištekėjo, nebe ta duktė – atšóko pluta Aln.
^ Pluta atšokusi nebeprilips LTR(Mrj). Lupk žievę, kol atšokus LTR(Al). Kol tu gyvas, aš tavi dabosiu, o kai numirsi, nu tavęs atšoksiu (medžio žievė) LTR(Vdk).
ǁ aplūžti, sugesti, išklerti: Spynos ir kaiščiai atšóko KŽ.
^ Seni ratai atšóka BzF50(Prk).
ǁ staiga atsidaryti, atsiverti: Raktuką pasuka: brinkt – atšoka durys LTR(Vlkv). Staiga su trenksmu atšoko durys rš.
3. intr. NdŽ, Ėr atsimušus lėkti atgal, atsimušti: Sviedinys metamas atšóka DŽ1. Kirvis atšóko, ir rankon pataikiau Aln. Ale šiemet burokai tai neaugs, kieta žemė, kaip geležy, kaplė atšóka, nelenda Slm. Geri raumenys buvo: mesdavo peilį atlenktą, ir atšókdavo Rm. Kai lyja ir ant balos atšóka burbulai, tai ilgai lis Upn.
| prk.: Rašytojų žodžiai atšoka nuo mūsų širdžių kaip žirniai nuo sienos Žem.
^ Atšoko kai nuo akmenio LTR(Zr, Ds).
ǁ LTR(Lp) atspringti: Paspringau duonos trupinuku, riuktelk man kupron kūloku, tai atšõks atgal Lš.
4. nustoti draugauti, bendrauti, atsitraukti, nutolti: Atšóko nu tos mergos, nebipatinka DūnŽ. Aš dabar supratau, kodėl jis iš karto nuo jos atšoko kaip kirvis nuo akmens J.Paukš.
ǁ Nč atitrūkti: Itai atšókęs nuog darbo, itus kūlius sukrėčiau Arm. Atšokusių nuo gyvos kalbos miestelėnų kalba yra pagadinta M.Unt.
ǁ Jrb, Jnšk, Slm netekti noro, atlyžti, atstoti: Išsyk smarkiai puolė, dabar jau atšóko (nustojo reikalavę) Alk. Kalbino išvažiuot ir mane, ale vienas atšóko, kitas, tai ir aš nevažiavau Plv. Iš nieko negavęs atsakymo, tuojau atšokau atgal A.Vien.
ǁ aprimti: Atšóko širdis Šk.
5. intr. prk. sugrįžti į pirmykštę padėtį: Suėmė barti – vėleik atšóko mokslas (pradėjo gerai mokytis) DūnŽ. Dieną pervarei [arklį], o ponakt vėl atšóka (pailsėjęs) Db.
ǁ prisiminti: Atšóks, pasakysu – daba nebžinau Krš. Užgertumėm, gal atšóktų kas iš senovės Vn.
ǁ Bsg apie saulės judėjimą (grąžą): Žiūrėk, kaip saulė atšóka (diena trumpėja) Žl. Matai, kiek jau saulė atšókusi: kur pirmiau leidos, o kur dabar Užv. Saulė atbulyn atšoko MT45.
ǁ pasikartoti: Eina, eina ir atgal atšóksta šventės Kv.
6. intr. N, TS1900,4-5, Upt, Bgs, Lš, Žln, Lel, Ml atpigti: Javai atšoko B, MŽ. Kap čia šiandie visa kas atšóko, gal ažtai, ką daug privežė Švnč. Rudenį rugiai kiek atšóko Vlk. Pavasarį javų kainos atšóko Ldk. Linai atšóko Rm.
7. atkristi (apie orą, šaltį): Atšóko jau oras, šiltesnis Klt. Kai tik atšõks šaltis, pjausim kiaulę Rs. Snyguriauna, gal šaltis atšõks Alv.
8. intr. prk. šiek tiek ataušti, atvėsti: Bene būs viralas jau atšókęs – srėbsiam Plt.
ǁ nusivadėti: Ot atšókęs alus, kad nė kiek neina galvon Vdš.
ǁ atidrėkti: Šienas atšókęs, neapsimoka vežt daržinėn Mžš.
9. intr. greitai pradėti augti: Po lieti dobilai atšóko, pažaliav[o] vėlei in lauko Arm. Teip sunkiai ravėjom, dabar jau vėl atšóko [žolė] Slm. Kad palyt greičiau lietus, tai atolas atšókt Grv.
10. intr. N, KII199, KŽ šuoliu ar šuoliuojant priartėti: Atšoka atšokęs pri munęs ir sako Dr. Vilkas iš dvijų mėterių atšóka [prie gyvulio] ir gerklę atplėša Rsn. An to pasakymo atšóko vienas kareivis prie karininko Plšk. Tai zuikutis atšokęs tuo greitai ir tą nusidavimą gražiai papasakojo BsPI52.
| prk.: Nebatšoksta nė koki naujyna: palikom be radijos Šts. Čėdykitės kytriai jauni, dar būdami klapais, kad dar ir senysta ką ras, atšókdama kartą K.Donel. Giltinė su rauplėmis atšókusi smaugia K.Donel.
ǁ užšokti: Jis ant manęs atšóko KI98.
ǁ prk. būti įgyjamam: Poras litų ir atšóks už uogas Gršl. Šį tą pardavus vis kapeika atšóka Šts.
11. intr. N, KŽ, Smln atbėgti, atskubėti, atvažiuoti, atvykti: Su pagaliu atšóko numie varyti iš nibrės Trš. Ar negalėtumėt atšókti mun į talką? Up. Atšokdami̇̀ nupjovėm rugius Kb. Mes jum atšókę inkrutėsme sotkas (arus) Dglš. Visus darbus vaikai atšóka nudirba Erž. Atšóko vaikai į talką, visi sukibę greit atsisodinom Slv. Tik eik, laikyk priruošęs mūsų žirgus! – Bet kad prireiks, atšoki man pagalbon! Vd.
12. tr. M, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ, Dkk, Ds, Slv šokant atšvęsti: Atšóko vyriausios dukteres vestuves Trgn. Kai ji atšoko išleistuvių naktį, aš jai pasiūliau tekėti už manęs rš.
13. intr., tr. iki valios prisišokti, prisilinksminti: Kap susrenka svodbija, atšóka Dv.
| Vaikai už mus atšóka, ką čia mes, seniai, bešoksim Srv.
| refl. Š, LL288,293, Ds, Skr: Kai kiti išeina, tada duoda mum atsišókt Sdb. Pintuvių vakarą reik jaunajai atsišokti, daugiau nebšoks su kavalieriais Šts. Vienas pašokdeno, kitas – aš ir atsišókau Slk. Pamergėliai atsišokę sėda ažu stalo LTR(Ob).
14. tr. Ds baigti šokti: Keturios poros išeis: dvi čia sustos, dvi čia, tie atšóks savo, tie šoks savo Nv. Mano dienos atšóktos, dabar šokit jūs Jnš. Atšókau jau aš savo Mlk.
15. intr. šokiu atlyginti: Kad gerai būsiu, tanciuj atšoksiu, kad blogai būsiu, rugeliais atpjausiu LTR(Ob).
16. intr. Rtr šokant priartėti prie kokios vietos: Pora, atšókus iki stalo, sustojo Mrj.
◊ į gálvą (galvojè) atšókti Vvr prisiminti: Kaip atšóks į gálvą, pasakysu, dabar užmiršau Krš. Turės galvoje kas nors atšokti, turės prisiminti rš.
širdi̇̀s atšóko įgriso: Pamatysi, kap ilgai prieg ligonio teks būt, tai ir širdi̇̀s atšõks Dg.

×dašókti (hibr.) tr. I, Rtr, KŽ; SD43, LTR(Slk) prišokti iki kurios vietos:
^ Nešiotas vilkas – keturių vaikų tėvas: per ugnį peršoks, vandenio nedašoks rš.
įšókti K
1. intr. SD1197, H, H185, Sut, N, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Plšk, Btrm šuoliu patekti kur: Jis mane leido įšókti KI70. Pasispyrėjo barzda ir inšoko gryčion J.Jabl(Kp). Miklesnis vaikinas įšoka ir įsispraudžia [į traukinį] Kt. Buvo durės atdaros, varlė įšóko, katinas laksto LKT110(Kltn). Ans (oželis) plykt į ratų galą ir įšóko Brs. Kaip tiktai bėgo par kapus [ožka] ir įšóko į duobę Mšk. [Tvoros] aukštumo tiek, kad gyvulys neanšóktų LKT284(Šr). Int galą molo nūejo ir intšóko int vandinį Klp. Intšoko oželis in rūtų darželį LB145.
| prk.: Įšóko dūmas į stubą, praverk duris Skr. Vieną [taurelę] išgeri, da kitą, trečia pati įšóksta burnon Mžš.
^ Balon įšokęs, sausas neišeisi Lš. Šitai noris įšok į ugnį M.Valanč. Įšóko kap varlė į šulinį Prn. Inšoko kap šamas venterin LTR(Vs).
| refl. Rtr: Šokinėjo šokinėjo pempelė po pievą, insišoko insišoko žaliojon girelėn LTR(Slk).
^ Įsišoko kap ožys į rūtų daržą LTR(Vlkv).
ǁ šuoliu, greitai įlipti: Sako, įšók į grūšę, prikrėsi grūšių Žr. Ans, sako, įšóks iš užpakalio [į mašiną], alaus butelkas išsvaidys Gd.
ǁ Pns prk. greitai apsiauti, apsimauti, apsivilkti, įsispirti: Senis jau į kailinius įšokęs, o kame dar žiema Šts. Įšóksu į šiltesnį sijoną, ne taip blauzas plikys Krš. Greit išpuolęs iš lovos į kelnes įšóko Lkč. Tai čebatai: nuo pečiaus galėsi įšókt! Rmš. Tėvas įšóko į batus ir išbėgo, nė susivarstyti nebspėjęs Vkš. Nubėk, įšókus į šliuraites, karvės parvaryt Šk.
| Pirma įšók į vyro kelnes (paauk), tada galėsi rūkyt Dkš.
ǁ prk. būti įgyjamam: Rublius koks įšóksta iš daržo, iš karvės End.
2. intr. KŽ, Slnt, Jrb, Slv, Klt, Sug skubiai trumpam užeiti, užbėgti, įbėgti: Inšoko pirkion, kap Sveika Marija pasakė i vė išrūko pro duris Tvr. Įšókau į Eibūčio eglyną grybų paieškoti Vkš. Vieną kartą žiūriu: gi įšókę ben dvi [sodan], renka obuolius Slm. Liokajus, įšókęs į vidų, išvydo vieną patį poną BM341(Dr). Ir Povilas su Barnaba listriškius miesčionis, kurie jiemus kaip dievamus norėję buvo afieravot, baisiai išbarė įšókęs tarp žmonių ir prašukęs: – Vyrai, ką tatai darote? DP536.
| refl. Rtr: Reiks man ryt užporyt anksti atsikelti ir mergelių suprašyt, ir darželin insišokt, ir žalių rūtų prisiskint LTR(Žsl).
3. intr. įgalėti, pajėgti, įstengti (bėgti, lėkti): Išgrąžino savo arklius atgal prie daktaro, liepė vaikui lėkti kaip tik įšoka Žem.
4. patekti į keblią padėtį: Jai išejo gerai, o jis tai inšóko Lzd. Įšoko į skolas, ir atėmė gyvenimą skolininkai Dr. Atsišokau, paskui įšókau į vargą (ištekėjau) Pžrl. Ans į bėdas ir į ašaras įšóko Dr. Mes čia negiliuokingai įšokom (nelaimingai ištekėjo) N. Žinodami apie savo silpnybę, patys ne patys norėtinai įšoka josna (į pagundas) SPII10.
^ Įšóko kaip tarp akėčių Up. Įšokau kaip į silkių rasalą J.
5. pradėti eiti (kuriuos nors metus): Jau merga įšókusi į ketvirtą dešimtį, niekai Krš. Nori aštunton dešimtin inšókus būt drūta! Lb. Bartkienė jau į devynias [dešimtis] įšókusi Stl.
| Kai tik ėmė ženytis senis, tuoj į jaunas dienas įšóko (juok.) Alk.
ǁ prasidėti (mėnulio fazei): Jaunan inšóko, jau neatšils Klt.
6. intr. KŽ pasidaryti, tapti kuo: O dabar jiems visų velnių reikia, gimnazijų ir universitetų, iš kurių išėję ir įšokę į daktarus, aptiekorius, advokatus ir visokius raštininkus, neužlaiko nė šabos, nė košerystės A1885,119. Sugrįžęs į Lietuvą, spėriai įšoko į Vilniaus pralotus M.Valanč.
7. intr. įsigilinti, įsitraukti į ką: Nu ryto jau į darbus anie įšókę Rdn. Jau gerai įšókusi: kožną metą po skyrių išejusi Žv. Vaikelis gan gerai mokės: gavėnės būvė[je] parejo kiaurai lementorių ir į kningas įšoko M.Valanč.
8. intr. N, KŽ įstrigti, įsisprausti: Įšóko ašaka į gerklę J. A balas į tą gerklę įšóko, ka teip kosu?! Krš. Inšóko duonos gerklėn, kosiu, neiškosiu Krs.
9. intr. prk. įsiterpti: Ji įšóko ma[n] į tarpą – turėjau numegzt anoms dviem, o daba jai pirmiau gaunu megzt Jrb. Įšóko daug švenčių par pat darbėlaikį Plt.
| refl.: Štai alksnių giraitė gumšo, įsišokusi į Geisatį rš.
10. intr. prk. įsiterpti (į kalbą): Inšóka mano kalbon, ir negaliu užbeigt Drsk.
| refl.: Taigi taigi, dvylikos metų! – įsišoko kita Žem.
11. ką nereikalingą, ne laiku pasakyti, negerai, netinkamai pasielgti, išsišokti, apsirikti: Insišókau [jauna tekėdama], vargo kapterė[ja]u Dglš. Neinsišók nors – tu toks karštas Skdt. Ir mokytas, o insišóka Kt. Tu jau čia turbūt įsišókai Ilg. Neinsišók su ilgu liežuviu Auk. Ne tokie, bra, insišóksta dabar! Ktk. Insišóko žmogystė su šitais grūdais, apskundė žmogų darmai Klt. Dabokit, neinsišókit [pirkdami] – papuvus pirkelė Slk. Su virimu nėr ko įsišokti: pienelio nėra, pradaro viso labo krislas kaip vištos galva LzP.
| Kas ims įsišókusią mergą (su vaiku) Alk. Savi, o insišóksta (kivirčijasi) Vrn.
12. intr. staiga prasidėti, atsirasti (apie ligą): Tą dieną kaip įšoko pečiuose dieglius, ir negaliu nė susilenkt Db. Ežį pakišo panelės lovoj, apsirgo rože – rožė įšóko Pbr. Į šnekamąją gerklę vėžys įšóko Všv. Kai tik karštà atsiranda, karvei į tešminį slinkiai įšóka Kv.
13. refl. tr., intr. RtŽ, Š, LL215, Rtr, NdŽ, KŽ įsileisti į šokį, smagiai šokti: Kai insišóki polką, tai, regis, net aukštyn kelia Ds. Oras buvo tada ramus, žmonės įsilinksminę, įsišokę, įsidainavę, todėl ilgai niekas nieko nepastebėjo rš. Tik nupjauk stygas velniams nematant, kai jie bus labai įsišokę LTR(Lkv).
14. tr. mokėti, galėti šokti, pašokti: Kitąsyk tai visokius šokius įšókdavome: i aleksandrus, i suktinius, i kijevatus Br.
15. tr. kiek laiko šokti: Dar neinšóko nei pusės tancelio, o ir nukirto mergelei galvelę DrskD77.
◊ į gálvą įšókti
1. staiga kilti minčiai, sugalvoti: Į gálvą nebeįšóka niekas Žg. Kaip man į galvą neįšoko anksčiau tą katilą su bulvėm užkaisti KlK14,85(Jnš). Gal tokios žmogaus akės yra, gal jam taip įšóka į gálvą Skdv.
2. apsvaigti nuo alkoholio, pasigerti: Mun jau įšóko į gálvą Kv.
iššókti K
1. intr. SD419, Sut, N, M, LL175,295, Rtr, NdŽ, KŽ, Sln, Vlkv, Pb, Ob, Všv, Kl, Lpl šokant, šuoliu pasišalinti iš kur: Iššók iš vežimo J. Iš paskubos nebe pro duris, pro langą iššókau Š. Jaunikis sprukt pro langą iššóko Gdr. Driūkt pro langą, iššóko ir šlamatuoja palei vyšneles Šmn. Tiek kartų buvau jau iššokstąs iš ratų TS1899,4. O anas iššóko iš šulnio ir papečėn palindo (ps.) LzŽ. Žiaurusis ponas ir dabar dažnai naktimis, audros metu, staugdamas iššoka iš vandens LTR. Iš kitos auselės iššóko šeši žirgai ir karieta gražiausia (ps.) Mlk. Ir iššóko iš [v]andenio lokys (ps.) Lz. Lazda iš krepšio tuoj iššoks ir ims kulti skriaudėjų nugaras (ps.) J.Balč. Iššokti su parašiutu rš.
| prk.: Ramūnui atrodo, kad ims ir iššoks širdis iš krūtinės – taip ji daužosi V.Bub. Iššóko iš kišenytės šimtas litų paravėj[e], ir neberadau Slm. Saulė iššoko iš ažu piliakalnio rš. Čia posūkis, o į dešinę iššoka į jo namus keliukas sp.
| Man iššóko šito nelaimė (susirgo brolis) Slk.
| O tarp jų atsirado ir Adomėlis – linksmabalsis ir žvairiaakis, tik iššokęs iš pusbernių ir pirmus metelius bernaująs J.Balt. Generolas buvo visai negeneroliškas, – taip sau staiga iššokęs iš kapitonų, per kelias pakopas, už niekam nežinomus nuopelnus rš.
^ Iššóksta iš šūdo grūdas, nerasi blogiau Krš. [Tėvas] švintant per langą iššoko (apie nesantuokinio vaiko tėvą) Dkš.
iššoktinai̇̃
ǁ prk. būti išleistam: Būnant mieste, daug pinigo iššóka Dkš. Nupirkau [šio to] – i vė iššóko šeši rubliai su puse Mžš. Kad būčiau bylinėjęsis, dar būt viršaus keli litai iššókę Ėr. Būt gerai kūmuot, ale kad iš kišenės iššóka Ds.
2. intr. greitai, staigiai gulėjus, sėdėjus ir pan. pakilti, išlipti: Tik buvom iš lovų iššókę, ir jis čia Gs. A jau i tu iš lovos iššókęs? End. Ankstickai iššoko ir nuėjo kult LKGII505(Arm). Aprietus audeklą, greit iššokt iš staklių, – tai greit išaus LTR(Smn).
| refl.: Anas išsišóko iš miego – ir bėgt Rš.
ǁ sujudėti, suspurdėti, šoktelėti: Bernelis įsčioje iššóko ižg didžio džiaugsmo DP473. Iššoko nuog džiaugsmo vaikelis brš.
3. intr. R120, MŽ157 greitai išpulti, išbėgti, išlėkti: Motina tuoj rėkdama iššoko iš trobos Lb. Iššóko [žmogus] iš pirkios ir trečion nuskrido Rod. Taip ištaręs jis kūliais pro duris iššóko K.Donel. Mėnesiena buvo, einam par tiltą – ar iššõks plėšikų?! Jd. Kap iššóko anas, visą vaiską pakūlė (ps.) LzŽ. Anas (šernas) iš krūmo iššóko – ir kandžiot! Pb. Prie tavo miežiais iššóko trys šernai Dgč. Tankiai iš po arklių kanopų iššoka kurtinių patelės su jauniklių būriais rš. Iš kur tu dabar iššókai? Pun. Iš girios iššoko didelis briedis A.Vien. Akimirka iššokau į denį rš. Iššoko gyvatė pro karštį ir prilipo rankosp jo Ch1ApD28,3.
^ Iššoko kap angelas iš jaujo Prng. Kap iš po krūmo iššókus (neturi ką sakyt staiga užklupta) Arm.
ǁ išeiti, išvykti: Ir ten bernai tankiai iššóka (pabėga iš tarnybos) Ll. Reikėjo bėgti pasipelnyti, po kelis mėnesius iššókdavau Vn.
4. intr. DŽ1 padaryti šuolį (aukštyn arba tolyn): Iššóksu liūb labai aukštai – buvau pašankus Akm. Jis į pakreigę iššóka Dkš. Vienam yra lengviau į aukštą iššókti, kitam į tolį iššókti Plt. Daba aš par tą pelkę iššóksu, nereiks tų kojų sušlapti Žr. Aš tau kad kirsiu, tai iki lubų iššóksi! Dkš.
^ Neiššokęs par torą, nesakyk op LTR(Šts).
5. intr. Ll, Ds pajėgti, galėti bėgti, lėkti šuoliais: Važiavom važiavom, kap tik arkliai iššóksta Vlk. Bėga kap iššókt Klt. [Kunigas] suragino arklį bėgt kiek tik iššoka BsPII282.
ǁ staiga pradėti bėgti: Kai lenktynės važiuoja, tai bijo, kad arklys neiššõkt[ų] zovada Ob.
6. intr. prk. staiga imti reikšti savo nuomonę, karštai kalbėti (paprastai piktai): Visaip esam iššókę (išsibarę), grabas sutaikys Grd. Iššóku ir už jį kalbu Drsk.
^ Iššoko kaip Pilypas iš kanapių LMD(Šl).
| refl.: Viliui pačiam šiandien gėda, kad jis įžeistas išsišoko I.Simon. Erlienė mėgino su šiokia ar kitokia pastaba išsišokti, bet vis nevykusiai Pt.
| Tau ką tik pasakyk, tai ir išsišóksti kitom Skp.
ǁ P, RtŽ, Rtr, Rš išsprūsti (apie žodžius): Vis iššóka žodis (vis ką prasitari) Mrc. O iš kur anas, tas žodis, iššóksta! Grv. Poniučių meilikavimo sunervintai Elzei iššoko toks palyginimas Pt. Jam iš burnos iššoka pikt alba ger daryti BB3Moz5,4.
^ Iššoka žodis nepaikam, paslysta koja negirtam BzF53.
7. neapgalvotai, netinkamai pasielgti: Jis pasijuto nereikalingai išsišókęs NdŽ. Nesakysiu, nenoriu išsišókt Sug.
^ Išsišoko kaip merga su trečiu vaiku LTsV323(Mrj).
ǁ persistengti, padauginti: Neišsišók teip greitai, galia da nepadirbti – pats spjaudysys Vkš. Išsišóksta žmonys su iškilums [laidojant] Krš. Tu par daug neišsišók su ta druska, ka nepritrūktų [burokus barstant] Jnš.
| Par daug mama išsišóko su tuo darbu, ir pakliudė sveikatai Jnš.
ǁ imtis, griebtis (ką daryti): Iš to džiaugsmo, kad taip brangiai suderėjo, nei pati nesijuto, kaip išsišóko pamylėti BM314(Bt).
8. intr. Klt staiga iškilti į viršų: Kai išmini [pakoją], tik viena pervertinė iššóksta Aln. Iššóko dvidešimtas numeris – ir eik į tą kambarį Tj.
9. intr. Dg staiga iškristi, išlėkti: Kur grūdelis didesnis – iššóka kuliant, o šitie ažsimerkę i liko [varpose] Klt. Kai pečiuj žarija šauna ir iššoka iš pečiaus – bus svečias LTR(Slk). Jei skauragė jau karšta yra, tad saugokias, nes sviestas [įdėtas] iššoka S.Dauk.
ǁ Pb, Gd plykstelėti, pasipilti, pliūptelėti: Tris kartus iššóko ugnelė mėlena – žibt žibt žibt Rt. Sako, kad piningai tie, ka dega, i plėnės tos iššoksta Jdr. Ir vis gesyk vidutinę ugnį, kad liepsna neiššoktų srš. [Senis] pypkelę su nagu bakš bakš pasibadęs, tuoj kibirkštys iššokusios LMD(Sln). Arklys spyrė akmenin, ir iššoko ugnis LTR(Ukm). Drignė iššóko an dangaus Gdr.
10. intr. MŽ103, NdŽ, KŽ, Kv, Trš, Vb ištrykšti, staiga pasirodyti, išsiveržti: Tik pagręžė keturis metrus, ir iššóko vanduo Pv. Čia dūrė su spilga, kraujas juodas iššóko Nmk. Juokėmės, iki ašaros iššóko Dkš. Kai numirsiu, kad nė vienam ašaros neiššõkt, dabar verkit Klt. Kai duosiu per snarglį (nosį), tai raudonas burbulas iššoks (pasipils kraujas) Snt. Monika tikrai nusišluostė kaktoje iššokusius prakaito lašus P.Cvir. Ir iššoko veidelio skaistumėlė Lp. Bei šitai vanduo iššoko nuog dešinės šalies BBEz47,1.
11. intr. NdŽ, Krš pasiduoti į priekį, atsikišti, išsišauti: O ta nugarelė ano iššókusi, kauleliai suskaitomi End. Siūk sijoną platesnį, juo pilvas neiššóks Šts. Tavo akys iššókę kaip guzikai Btg. Žmonės buvusys ankštomis akimis, pupnosiai, žandais iššokusiais S.Dauk.
^ Kad tau akys iššoktų̃! Ds. Kai duosiu per kaktą, iššõks akys kaip kiškio! Slč. Išmoks, kad ir akys iššoks B157. Išmoksi, kai akys iššoks LTR(Graž).
| refl. KŽ: Sudžiūvęs, kauleliai išsišókę – ir vis par sprogimą Krš. Tu šermukšneli žaliasai, užaugai krašte girelės, išsišokai laukan dabodamas (d.) Tvr.
12. intr. Mžš iškrypti, išeiti (iš savo vietos): Iš kojos vainikas yra iššokęs, i sergu Šts. Traukė virvę, i iššóko ranka iš peties Klt. Vieną stipiną kalu, žiūrėk, kitas iššóka, vėl reikia visus kalt Ėr. Kaulelis iššokęs iš savo vietos LMD(Sln). Petys iššoko N.
| Traukinys iššoko iš vėžių prš.
| refl. prk.: Neiššókdamos (nepraleisdamas) skaitai: pirmas, antras, trečias… J.
ǁ refl. tr. šokant išsinarinti: Jis koją išsišóko KI158.
13. intr. R38, MŽ51 staiga išaugti, suželti: Ateis pavasaris, iššõks žolė – pjauk per vasarą Lp.
14. intr. NdŽ, Žg staiga iškilti, išaugti, atsirasti (apie ligą, gumbą, išvirtusį kaulą ir pan.): An rankos iššóko pūslėm Rod. Nusideginau rankas – nents pūslė buvo iššokus Pc. Pūslės kai pupai iššóko Kdn. Ant kaktos buvo dvi iššókusios [rauplės] Rs. Maži skaudulukai iššóka, bet greit užgija Rdm. Pamaluosi – ant liežuvio galo spuogas iššóks Vkš. Uždėjau pleiskanių kanapių su rugieniais miltais, ir atslūgo rožė, nebespėjo iššókt Škt. Ant rankos kaulas iššóko, teip gela, teip gela – eisiu pas narininką Krtn. Gerai sudaviau [rykšte], rumbas tuoj iššóko in blauzdytės Slk. Kaukšt – ir iššóko mėlynė Srj. Tėvui pasakyčiau, tai užpakalis dešroms iššóktų (gautų diržų) Jrb. Iššóko bumburukai kap katino ašaros Sn. Aš jums ka pašnekėsu, ta i gumbai ant akių iššóks! Akm. Kaktoje guzas iššoko kaip kiaušinis K.Bor. O kaip ragus žvalgiau, šitai iššoko tarp anų kits mažas ragas BBDan7,8. Skaudulys iššoko R43, MŽ57.
15. trumpam užeiti (apie kokį orą): Vieną dienelę iššóko šaltis, kokia čia žiema Klt. Kelias dienas tik iššóko šiulmos Mlk. Lengva gi žiema, kas te sakyt, in pavasarį kad i iššoks šalčiukas Švnč. Iššóka pagada – reikia tvarkyt šienas Strn. Kap saulė iššõks šviesiau, eisium pjaut Arm.
| refl.: Išsišóko kelios dienos gražios, gal i vė bus blogo oro Klt.
16. tr. mokėti, sugebėti pašokti (šokį): Visus šokius iššóksu liuob, nebuvau ištižusi Krš. I didelis šite neiššõks kap anas (mažas) Dglš. Kap aš iššóksiu, sūnus tep neiššõks Rod. Galiu duoti karvę, – neiššóksi tokių [senovės] šokių Užv.
17. tr. Rtr, NdŽ, KŽ kurį laiką šokti (šokį); pašokti (visą) šokį (ar jo dalį): Jaunimas visą naktį iššóko, išsilinksmino Š. Svarbiausia iššokti visą šokį ir neišeiti iš savo vietų LTR(Auk). Neiššokau nė pusės polkelės, kaip nukirto panelės galvelę LTR(Krtn).
18. tr. LL297 šokant laimėti.
19. refl. RtŽ, LL297, Rtr, Š, NdŽ, Mžš iki valios prisišokti: Anos vakare išsišókusios, tokios linksmios šiandien Klk. Tridienę (tris dienas) išsišókom, išsidainavom Kdl. Gerai jumi, kad sau išsišokat, išsiuliojat rš. Kokia čia nauda iš tos vakaruškos? Išsišoki, kojos pavargsta Žem. Sugrįžo alkanos, išsišókę Ėr. Rytoj gulės apvartomi šitep išsišókę Mrj.
| prk.: Ar jūs da perdien neišsišókat an kojų?.. Srj.
20. intr. prk. kurį laiką rūpintis kuo, slaugyti, stengiantis įtikti: Septynius mėnesius išsarginau, iššókau aplinkuo Krš. Metus iššókau aple aną DūnŽ.
21. intr. LKKII199(Zt) viršun užšokti.
◊ ãkys iššóko [ant kaktõs]
1. KzR sakoma apie labai nustebusį, išsigandusį: Atnešiau, pastačiau kvietienės (degtinės) ant stalo, tai jam ãkys ant kãktos iššóko Grnk. Chorą paruošiu, kad užtrauks ant viškų, kanauninkui akys iššoks! J.Balt. Mano bičiuliams akys iššoko ant kaktos iš pavydo Db. Kad aš sušvilpsiu, tai tau ir ãkys ant kãktos iššõks, jei neužriši BM222(Jsv).
2. sakoma apie sunkiai ką dirbantį, nešantį: Net ãkys ant kaktõs iššóko, betęsiant tą maišą Prn.
3. sakoma apie įtemptai žiūrintį: To vaiko net ãkys ant kaktõs iššókę, kai jis žiūri Gs.

aukščiaũ (viršum̃) bámbos (klỹno Al, kulnų̃ Erž, nósies Vlkv, savę̃s Krtv, už sùbinę) neiššóksi Al, Bsg, Lnkv, Krš, Varn, Kv daugiau negu gali nepadarysi: Kad narsiausias būsi, aukščiaũ bámbos neiššóksi Kltn. Viršum nosies neiššoksi LTR(Rm). Neiššóks aukščiaũ už sùbinę Trk. Už sùbinę aukščiaũ neiššóksi, nemokykias teip smarkiai Dr.
iš galvõs iššókti Viln pamiršti.
iš kélnių iššókti nusigyventi: Ka ans paims tą motrišką, tujau iš kel̃nių iššóks Všv. ×
iš klepkõs iššókti neprotingai ką pasakyti ar padaryti, išsišokti: Kad ir Antanas, būdo (būdavo), iššókdavo iš klepkõs Lp. ×
iš skūrõs iššókti labai nusigąsti: Nuog ito vandenio vaikas iš skūrõs iššõks Arm.
li̇̀gi lubų̃ iššókti labai užpykti: Pasakyk ką, jin li̇̀gi lùbų iššóksta Šln.
žari̇̀jos iššóko iš akių̃ apie smarkų smūgį: Teip man šėrė, kad žari̇̀jos iššóko iš akių̃ Lnkv.
nušókti K
1. intr. SD460, Sut, N, Š, LL320, Rtr, KŽ, Skr, Dv padaryti šuolį žemyn ar tolyn; šuoliu nulipti: Nušoku žemyn R201, MŽ268. Drikt ir nušóko katė nuo krėslo ant žemės J. Niekas tep nenušóka toli kap aš Krsn. Iškūrink gerai pirtį, kad tėvelis nušõkt[ų] nuo palų, kai vanosis Ob. Raitelis greit nušóko nuo arklio ir puolė motinai į glėbį NdŽ. Čebatais užsimovęs galėjo tris dešimtis mylių nušókti BM196(Krkn). Tik ateis vakaras, nušoka nuo pečiaus juodas katinas ir supa lopšį LTR(Grk). Vištos perekšlės nuo gūžtos nušókta, puodas išversta Mžš. Ta lapė, kaip jau daug tų žiuvelių išmetus, ir pati nušokus nuo to vežimo Sln. Kap insbėgėja, tai nuo ežios lig ežios nušóka (pajuokiamas buvusių rėžių siaurumas) Srj. [Katė] gali nušokti dešimtį kartų toliau, kaip pati kad yra Blv.
^ Per Naujus metus diena būna ilgesnė per avies pėdą, o an Gramnyčių – kiek baronas nušóka Drsk. Ir įsibėgėjęs ne visada toli nušoki (pasigyręs ne visada padirbi) LTR(Ds). Kuo aukščiau šoka, tuo žemiau nušoka LTR(Ds). Kaip nušókai, teip i tupėk Bsg.
| refl.: Šokinėjo šokinėjo pempelė po pievą, nusišoko nusišoko žaliojon girelėn LTR(Ds).
ǁ prk. pakeisti kryptį: Vėjas į šiaurę nusisukęs, nušókęs KII354.
ǁ NdŽ, DŽ1 prk. pakeisti savo vietą: Kirtis visur išlieka iš senovės šaknyje, tik vienaskaitos įnagininke… ir daugiskaitos galininke jis nušoka į galūnę LKGI233.
ǁ Klt griebtis kitos temos (kalbant): Aš da toliau nušókau Vdšk.
2. intr. DŽ1, KŽ, Slm, Rs nulėkti, nugriūti, nukristi, nubirti: Par ausį ka davė, kepurė nušóko Tj. Nušóksta daug [linų] galvų su spragilu kulant Krp. Nušóko pumpurė nuog verpstės Drsk. Nušoko lankas nu graižtvų Šts. Durys nušóko nuo zovieckų Kri. Ratlankis nušóko nuo rato NdŽ. Nušóko mašina nu tilto i pasinėrė Krš. Gali traukinys nušokti nuo bėgių J.Balč. Užmušus [katiną], įmesti į puodą ir virinti, kol mėsa nuo kaulų nušoka LTR(Šil).
^ Tegu pamėgina [liesti] – galva nušõks! Ėr.
ǁ prk. nukristi, sumažėti (apie temperatūrą): Taigi, kad dar tiktai karštis nušókt, ir nieko būt [ligoniui] Db.
ǁ prk. sumažėti (apie mokesčius): Šiemet mokesčiai nušóko Ml.
3. intr. LL313, NdŽ, Lkm, Sdb, Prn, Dkš, Vlkv, Snt, Kv greitai, skubiai, netikėtai, trumpam nubėgti, nueiti, nupulti, nuvažiuoti: Ten pat gyveni, gali nušókti paveizėti Krš. Pabūk – nė kur nušóksi Slk. Aš greit nušóksiu in susiedą i sugrįšiu Str. Rūbus paskalau (paplauk) nušókus in balą Prng. Nušókit abu i pagirdykit karves Tvr. A mas kumet nenušóksma į svečius į Vilnių Rdn. Šeimynai parodysiu, kur pradėti [rugius pjauti], o pats nušoksiu lig malūno rš.
4. numirti: Kad greičiau nušõkt senis, tai nors turto likt Vžns. Jų tėvas jau prieš metus nušóko Ktk.
5. intr. prk. aptekti pūslėm, šašais, būti išbertam: Veidas pūslėms nušoko Lk.
6. tr. Žg šokant atšvęsti: Petri, muno parėdką turi nušókti, einav, i tiek, pri mūso Dr. Septynioleka porų jaunimo muno vestuves nušóko Vkš.
7. intr. pasilinksminti šokant: A linksmai nušókot? Trk. Teip gerai nušokom vakar Sk.
8. tr. kiek pašokti: Tris šokius nušóksi, tris ratelius išeisi Šts. Tik lieps kadrylių, kadrylių, tą nušóks, tujau, sako, užpirks kitą Nv.
9. intr. mokėti šokti: Kas čia visų gražiausiai nušóka? Db.
10. intr. šokant nutolti: Jau nušóko šokėjai į aną galą Db.
11. tr. šokant nuvarginti: Jau nušókau ir kojas, nepaeinu Trgn.
12. refl. Š, Ds, Klk šokant nuvargti: Jau tu, vaikeli, visai blogai atrodai. Turbūt per daug vakar nusišókai Šk. Parėjau iš šokių gerai nusišókęs Prn. Buvo taip nusišokęs, kad vos kojas pavilko LTR(Grk).
13. tr. šokant nuplėšti, nudėvėti: Batus nušoka jauniejai po šokius Ggr. Jei jau kokius medpadžius turėsi, ta jau rojus, bet i tie neilgai tetvera, tujau nušóki KlvrŽ. Savo batų nepasigailėsiu, kruvinai nušoksiu [per vestuves] S.Čiurl.
14. refl. šokant nusipelnyti prapultį: Jūs gyvi nusišoksite, į pragarą nusidainuosite I.Simon.
15. refl. prk. nuvargti, nusidirbti: Nusišóki žmogus par dieną, ka nė kojų nebepavelki Vvr.
16. refl. prk. apsigauti: Boba nusišóko, t. y. gavo vaiką J.
◊ kur̃ nušóksi (benušóksi End, nušóki); niẽkur nenušóksi Žr sakoma, esant padėčiai be išeities, kai nieko negalima pakeisti, padaryti: Mes žemknisiai – kur̃ čia nūšóksi Žv. O ką padarysi žmogus, vark, kol gyvas – kur̃ nušóksi Yl. Ryto[j] rytą tas pats būs, o kur̃ nušóki?! Trk. [Jauni] ką užmislijo, tą padirbo, – kur̃ senas nūšóksi Lk. Seni, suskaitomos dienos – nėkur̃ nenušóksi Rdn. Aš nerūpinuos niekuo: senas daiktas, kur̃ aš nušóksiu Vlkš. Kur̃ čia dabar nušóksi: jau nieko nepagelbėsi Jrb. Daba jau par vėlai, kur̃ benušóksi Dr.
pašókti K
1. intr. SD264, H157, R, R34,37,395, MŽ49, N, M, LL154, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Plt, Kv, Grk padaryti šuolį (į priekį, į šoną, atgal ar į viršų), užšokti ant ko: Iš džiaugsmo mergaitė pašóko aukštyn Ėr. Strykt nu munęs i pašóko į šalį Krš. Iš to džiaugsmo pašókau iki lubų Dkš. Atidaręs duris, pašokau žingsnį atgal rš. Ir jeigu pašõks [jautis], a pasibaidys, a kas pasidarys – jau jį neatlaikysi LKT190(Šk). Švyst su batareika muni visą apšvieta, tas arklys kiūst pašóko Lpl. Griežėlė neskrenda, pašóka kokį šmotelį ir vėl terškia Ob. Julė ir Kazė, ant mūro pašokusios, kojas šildė LzP. Ugnė tuosna namuosna – aš net pašókau Btrm. Karalius pašoko į aukštą iš to išgąsčio LMD(Sln). Katinėlis kaip pašoks, kaip supurkš! Mš. Vilkas labai nusgando, tai kad šoko aukštyn, labai aukštai pašoko ir nubėgo LTR(Slk). Pasibaidė šyvas žirgas ir pašoko in šalelę V.Krėv.
| prk.: Saulelė kąsnį pašóko, ir pjaunam Lz. Saulelė, pašokusi aukščiau, linksmiau šviečia ir šilčiau šildo Žem.
pašoktinai̇̃
| refl. NdŽ: Pjaunu rugelius pasišókdamas, riš mano mergelė, graudžiai verkdama (d.) Pgr. Avinas, nuo kalno pasišokdamas, kai davęs vilkui į kaktą! Sln. Pasišókęs toks [vaikėzas] pliaukšt par ausį Krš.
2. intr. NdŽ, DS58(Rs), Erž, Nv, Jnš, Ob staiga, greitai, vikriai atsikelti, pakilti, atsistoti: Pašokęs apsitaisiau, kuo turėjau J.Balč. Pašókstu [atsibudęs ligoninėje], kniost – kur aš čia guliu? Jd. Pašókęs iš miego, pamačiau, ka jau visas butas dega Vvr. Aš pašókau – i pri lango Varn. Vieną naktį vaikas pradėjo rėkti, aš iš lovos pašókau Grg. Eik gulti – ankstie pašókęs, galėsi važiuoti End. Rytmetį pašókusi mokos Pvn. Ryto metą, anksteinais pašokęs, Gumbas stačiai nudrožė Žem. Vaikai, pašókiat katras, leiskiat mamai atsisėsti Rdn. Kad pašõks, kad ims stalan kumščiu daužyt! Krs. Jis pašóko nuo stalo ir sako Plšk. Ilgai guli praviromis akimis, pašoksta, vaikšto palangiais P.Cvir. Seselės pašoko iš vietos: jos pažino Vanagą ir Naujokaitį A.Vien. Tą gubą parvertė, pačiudu parvirto, kūliais apsivertė; paskui pašokusiu tekinu ėmė bėgti atgal rš. Tuojau pašókęs [vyras], klausė savo moteriškę, kas tai per žvakė esanti VoK291. Paršiukai tie pašókdavo pajutę žiurkes Erž. Pašoka patvartėj šuo ir smarkiai suloja V.Bub. Vilius pašoksta lyg angies įgeltas ir iškelia ranką į Gaidį I.Simon. Tarė didžiu balsu: stokis tiesiai ant kojų tavo. Ir jis pašoko ir vaikščiojo BtApD14,10.
| prk.: Aušra, ankstie pašokusi, skleidė baltą savo šviesą Žem.
| refl. Als, Štk: Pasišókusi visur aplakstau Rdn. Pasišóko atsibudęs – nebėr piningų! Krš.
ǁ sujudėti, suspurdėti: Netrukus jos viduriuosa pašoko kūdikis ir po kelių mėnesių gimė LTR(Lzd).
ǁ prk. greitai pasveikti, pakilti po ligos: Jaunas tujau pašõktų po operacijos Kv.
| refl.: Ka ne tas gripas, būčiau [po operacijos] pasišókusi greičiau Rdn.
3. intr. NdŽ, Ps, Kv greitai kur nueiti, nulėkti, nuvažiuoti: Bemiegtant nubėgsu, pašóksu paslaptoms Všv. Pašókau ant kalno, kailinius ant galvos Trš. Po kelių dienų, nebetverdamos badu, pašoko į krautuvikę Žem. Pašok pri bandos ir skubiai parnešk dveitą ožaičių M.Valanč. Vasaros metą ketinu pašokti Kaunan Blv. Todėl prašomės, idant … pašoktumbei ir mus gelbėtumbei BB1Mak5,12.
ǁ prk. pasisukti (apie vėją): Tas vė[ja]s čia pabūna pusdienį i pašóksta kitur Prk.
4. refl. prk. pradėti piktai kalbėti, pasipriešinti: Vienas vaikis pasišóko: padirbs, sako, nemalonumą Als. Ji pasišóko, ka neduosiant parduot Jrb.
5. intr. Btg staiga pakilti į viršų: Davė į stalą, stalas pašóko Jrb. Pašóko tris kartus teip į viršų smarkiai ta liepsna Vž. Kibirkštys pašoka karštu spiečiumi, pakvimpa pagruzdusiais eglės spygliais rš. Ir mušo iš visos spėkos, kad net kepurė pašoko aukštyn MPs.
6. intr. išsikišti, atsikišti: Jos i kreivi dantys – pryšakiniai pašókę Jrb. Tas veršis kūdas, kas ka ta jo uodega pašókus Jrb. Vyro pasmakrys aukštyn pašokęs rš. Aukštai pašoko bažnyčios bokštas tarp aplinkinių namų J.Balč. Upeliai su kloniais mainosi aukštai pašokusiais kalnais Apž1893,18(V.Piet).
| refl.: Skrandinis y[ra] pasišókęs raštas, o eglėtasis – lygus Šts.
ǁ išnirti: Kai virtau, kojos ropelė pašóko į šoną Jrb.
7. intr. Plng, Ssk valgant ar geriant staiga patekti (trupiniui ar lašui į kvėpuojamąją gerklę): Į pyragų gerklę kruopas pašóko J. Į pyrago gerklę [kąsnis] pašóko – visai užsikosėjau Rdn. Bjauru, kaip gerklėn kas pašóka Krs. Kap tik jis tep pasakė, tai man pašóko kąsnis ir dar̃ gerklėj stovi Rdm. Pašoko gerklėj – bus svečias (priet.) Rod.
ǁ Š, NdŽ, Ukm, Ut paspringti, užsiryti: O ka tu gi, kad pašókau, trupinys ne an tą gerklę papuolė musėt Pn. Pašókau dešra – duok vandenio Ktk. Valgydamas nesijuok – pašóksi Ds. Teip pašókau, kad net prakaitas išmušė Ds. Kad pašókau, tai ir kriaukšiu Ėr. Neskubink teip valgyt, ba pašóksi Žl. Kad pašóko, užsivertęs spirito, ko nenusikapstė Kp. Trinktelėk par nugarytę, aba palauk, matai, kad vaikas pašóko Sdb. Skubinas kas, kad pašókau (juok.) Trgn. Bevalgant jei kas pašoksta, sakoma, kas tai jam to kąsnio pavydėjo LTR(Dkk).
ǁ impers. prk. apsirikti: Su tuo A man vis taip pašoka (a garsu prasidedančius vardus sukeičia) N(Tlž).
8. intr. ištrykšti: Šypsojosi, vos suvaldydama staiga pašokusias ašaras J.Avyž. Skaudžiai atsiduksėjusi, arba nurijusi pašokusias ašaras, krinta kniūpsčia į lovą Žem.
ǁ kiek įsiveržti, patekti: Pašóko dūmų į trobą Krš.
9. intr. KŽ, Gmž, Mrj, Rs greitai imti, pulti ką daryti: Anas pašóksta mažų mušt Ut. Priš pabranginimus visi pašóksta pirkties Krš. Jie buvo pašókę tuoj iš rudenio visą vasarojų iškult Ssk. Buvo pašókęs eit vidurinę Kvr. Aš pašokau bėgti, tėvas pradė[jo] rėkti LTR(VšR).
| refl.: Aš pasišókau padaryt i padariau Šmk. Ans pasišókęs šieną pjauti Ds. Juzis pasišóko už tėvą į melnyčią nuvažiuoti – tegu važiuo[ja], tegu gudinas tėvą užvaduoti Vkš. Pasišoko pati tratėti Žem.
ǁ Lp pasišauti, suskasti kur: Katrė teip buvo pašókus, teip pasišovus miestan Mžš. Jau aš jei kur pašokau, tai turiu padaryti Smn.
| refl.: Mokytojai į talką pasišoka siuvėjas, kuris ir įtikina Pocius leisti vaikus mokyties rš. Pirmas pasišoko vyriausias karaliaus sūnus LTR(Auk).
10. intr. Rs pradėti (augti): Po tokio sodrio lytaus viskas pašóko augti – kaip ant mielių kilsta Vkš. Po lietaus pašóko bulvės augt Nj.
ǁ NdŽ, End, Vkš staiga paaugti, ūgtelėti: Kad būtum lytaus, pašóktum viskas Šv. Toks lytus – auksas: tujau pašóks bulbės, daržai DūnŽ. Palijus pašoksta šieno, dobilų pavilnė: pasitęs ir šienpjūtė Ggr. Pašoko šilimikė, pašóko i bulbikės Pj. Javai pašoko B. Vaikas par metus smarkiai pašóko į viršų Plng. Dvyleka metų sukakęs, Prancė maž tepaaugo, bet aukštyn pašoko, net jau pri kito ūkinyko ganė bandą M.Valanč.
| refl.: Užlijo, pasišóko bulbelės Rdn. To šit beržo viršūnė yra išlaužta, kita, veizėk, pasišóko iš šakos Lkv.
11. intr. N, M.Valanč, DŽ, NdŽ, Krt, Yl, Jnš staiga kilti, ištikti, atsirasti, užeiti, apimti: Ot gerą vyrą gavo – tái rojus pašóko Ms. Pašoko mun gailesys, kad ėmė pasakoti savo bėdas Šts. Meilė begalinė pašóko, kaip trobikę užrašė (iron.) Krš. Ačiuo, kad tamsta ėmei (pirkai), i kitims pašóko ūpas Plng. Pašóks pavydas, nesakysuos, kiek [pinigų] turįs DūnŽ. Manie juokas pašóko Dov. Paskiau da už kito ištekėjau – da karštis pašóko, i tą numarinau Klm. Pašóko [liga] vaikuo į gerklelę Rdn. Šitaip trukus kelis mėnesius arba kelius metus, pašoksta ūminės glaukomos priepuolis rš. Pašóko apmaudas, ir sukalau par strėnas Šv. Ir tikrai pašoko didelis karaliui apmaudas, kai jis išgirdo, kas to žmogaus buvo sakyta J.Balč. Ėmė juoktis senė, net kosulys pašoko LzP. Jis kietai suspaudė ją glėbyje, smaugiamas ūmai pašokusio pykčio J.Avyž. Apėmė visus linksmumas, pašoko noras dainuoti Žem. Nuo gero alaus… pašoka burnoje kaitinąs kartumelis IM1878,27.
^ Apmaudui pašokus, valdyk rankas ir liežuvį M, TŽV604(Ps).
ǁ Žd ateiti (į galvą), dingtelėti, toptelėti, knioštelėti: Mun pašoko paklausti Šts. Mislia pašoko paveizėti, kokius vaistus gera Rdn. Keista, kad niekam mintis nepašoko prakalbinti žveją S.Čiurl.
ǁ staigiai prasidėti, kilti (apie gamtos reiškinius): Kad pašoktų̃ šalta! Lp. Kap pašóko vėjelis, nustreigė kepurėlę (d.) Rod.
12. intr. NdŽ, KŽ, Mrc padidėti (apimtimi, kiekiu, svoriu ir pan.): Gal tau venos pašóko, ka skauda kirkšnį Jrb. Svoris pašóko par tris šimtus gramų Jd. Parnakt kad pašóko karštis Krs. Kraujo spaudimas pašóko KzR. Pašóko šaltis Srj. Kviečių derlius žymiai pašoko rš. Skaitlius aukautojų įžymiai pašoko TS1899,1.
13. intr. N, KŽ, Rdm, Rm pakilti kainai, pabrangti: Javai pabrango, pašoko B574, MŽ231. Karvės pašóko Lp. Prieš orę arkliai visada pašóksta Rod. Kai mėsos kombinatą pastatis, oi jautiena pašõks Sug.
ǁ BŽ383 padidėti (apie kainą): Prekių kainos pašóko DŽ. Turgaus pašókę kainos, kaimu[i] geriau Brb.
ǁ pakilti vertei, perkamajai galiai: Jau mūs pinigai biskį pašóko vėl Db.
14. intr. N, KŽ pasisekti, pasitaikyti: Sako, geri metai pašóko, tiek ir tiek vežimų šieno parvežiau Krš.
| impers.: Šį kartą tai pašóko jiem arklį nupirkt Kair.
ǁ prasigyventi, gauti pelno, pasipelnyti: Jau nepašóks, jeibentais tėvai pridėtų End.
| refl.: Aš misliju, ka šį metą pašóksu iš sodno Ggr.
15. pakilti į aukštesnę vietą tarnyboje; padaryti pažangą; pasiekti gerų rezultatų: Pašokau kaip į daktarus – ėmė muni ir pri ponių važioti (pasakoja šundaktarė) Šts. Aš iš sekretorių pašokau į mokinius K.Būg. Neišmanau, už ką jis pašoko tokion garbėn Blv. Labai pašoko moksluose, gaudamas užtat mokslo laipsnius TS1901,2-3. Man labai sekės, tai tada labai aš toli pašokau: skaičiau gerai, visokias eilias gerai sakiau Sb. Pasaulis gerą žingsnį pirmyn pašókęs (padaręs pažangą) Pgg.
^ Retai plikas tepašoka į vaitus VP39.
| refl. NdŽ.
16. intr. susitraukti, sutrumpėti (apie audeklą): Tokios medžiagos kelnės vis pašóksta Trgn. Išvelėsi ją (suknelę), ana pašõks, neinlįsi Klt.
17. tr. M, L, LL123,171, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LKT104(Pd), Lz, Grv atlikti (kokį šokį): Paknopstomis pašóko avietėlę J. Darželius pašókam, žieduką padalinam Kb. Kazoką tie vyrai pašóks, motriškos kazoko nešokdavo Kv. Aš atėjau pašokti džiaugsmo šokio ir padainuoti vasaros dainos S.Nėr. Einam, vaikai, pašokti klecko (toks vaikų žaidimas) Ms.
18. intr. Š, NdŽ, Dgč, Mlt, Klk, Sd, End pasilinksminti šokant: Neprašyti kuokinėn nueidavo ir pašókdavo Švnč. Gerai pašóksiam, kol jauni! Šts. Kas te užvys, va ir pašokmè mės abu GrvT134. Išgirsti armoniką, tai rodos, ka tę būtum, ka gautum pašókt PnmŽ. Kad ma[n] kojos būtų, tai da aš su jauna mergele pašókčiau! Plšk. Jaunimas liekma ir pašóka Dv. Nestovėk stuobrio vieto[je], eik pašókt, padainuot kartu su jaunimu Skrb. Pažaidžia, pašóka ir susrinkdinėja namop LzŽ. Šitų vietų (padų) negirdi̇̀, kai pašóki basa Dbč. Pas vieną [šeimininką] išminam, par naktį pašókam, einam pas kitą LKT220(Jsv). Turia ko – pas vieną pašóka, padainiuoja, pas kitą Gsč. Nu par Velykas jau i pašóks, aba par Kalėdas, bet pirmąją dieną dar ne KlvrŽ.
| prk.: Pašóksi (užsipelnysi pylos, gausi mušti) tu mun už visas tas savo išmones! Slnt.
| refl. Tl, Jdr, Slv, Trgn, Nmč: Sekmadienį vakarelį kaime pasikels, i pasišóks jaunimas Als. Vakaruškos liuob visumet būti pas mumis: mes turėjom didelę trobą pasišókti Vkš. Pasišóksam, kol tems; tems, ir eisma numie Kv. Pasišóki, pasbūvi – ir vėl dainuodami einam namo Šmn. Suvažiavo svečiai, ir stalai aptiesti, i paviešėjo, ir pasišóko visi End. Talkos ka būs, būs šokiai, dikčiai gražiai pasišóksi Jdr.
19. intr. Š, NdŽ, Žr, Sb sugebėti šokti: Kažin a pašõkčiu daba, o buvau šokėja kitą kartą Krš. Eidavau šokti, dailiau nepašoko niekas Grdž.
^ Kad verpt ir aust nemoka, abil gražiai pašóka Bsg.
20. intr. Slm gerokai pasidarbuoti, palakstyti, pasirūpinti, pavargti: Apie ligonį reikia pašókt, pasirūpyt KzR. Pašõktumi aple vaikus, žinotumi Dievo malonę Rdn. Kai dirbau apylinkės pirminyku, reikė[jo] pašókt, ir vis tiek visiem neintikau Trgn. Ot dabar tai pašóksi – kap žydas erškėty Nč.
^ Pašoksi, kai duonos neteksi PPr401(Mrj).
21. pagelbėti, padėti: Pašok man kaip gelbėtojis mano Mž408. Jei regėsi sirus mane apgalinčius, tada tu man pašok BB1Krn20,12. Nėra nė vieno, kursai man prieš anus pašoktų BBDan10,21. Geru protu pašokti BPII251. Aš artimą savo iš širdies nemylėjau, nei jam pašokau jo reikmenėse KlM680. Pašok visiems vargstantiems ir duok jiems jų dienišką duoną KlM230.
◊ aukščiaũ bámbos nepašóksi; TŽIII376 daugiau, negu gali, nepadarysi.
į gaisrùs pašókti įsikarščiuoti, supykti: Į gaisrùs pašóko dėl griekų, t. y. stojas supykęs JI402.
į gálvą pašókti dingtelėti, toptelėti: Mintis jam į gálvą pašóko NdŽ.
į piẽstą (į piestàs, piestù) pašókti
1. Lp griežtai pasipriešinti, nesutikti: Tas kareivis pašóko į piẽstą – i gatavas Gd. Ši į piestàs pašókusi tarė: – Kaip tai gal būti, kad tu, toks gelumbėtas, neturėtumi kuomi įmokėti už nakvynę! G22. Mano bičiulis kaipmat piestu pašoko rš.
2. nustebti (iš džiaugsmo): Aš ir į piestą pašokau iš džiaugsmo Šts.

į ráugą pašókti surūgti: Žiūrė pašóko į ráugą J.
į saũsą mẽdį pašókti būti pakartam: Kaltinykus taip kankino: vienus korė į sausą medį, kaip šiandien dar tariama yra į paiką žmogų: tas, sako, pašoks į sausą medį S.Dauk.
į stul̃bą pašókti apie mirštančio ar išsigandusio žmogaus akis: Akys pašoko į stulbą K.Būg(Kv).
pykčiù pašókti staiga užpykti, užsiusti: Jis pašóko pykčiù BŽ51.
širdi̇̀s pašóko; CI61 atsirado nuojauta.

×padšókti (hibr.) intr.
1. šuoliu prisiartinti, prišokti: O merguta padšóko, rankom inkėlė jį pirkelėn, dav[ė] jam pas[i]ėst LzŽ. Anas padšóko, kai davė kūloku veidan Aps.
2. peršokti: Padšóko arklys per tą tvorą ir nuvažiav[o] LzŽ.
3. staiga pakilti: Devinta galva padšóko ir inkando jam až rankos (ps.) Lz.
4. imtis ką smarkiai, greitai daryti: Padšóko do tekėt, kai diedas numirė Klt.
paršókti K
1. intr. KŽ parbėgti šuoliais, paršokuoti: Jautis paršóka šoktinai Lkv.
2. intr. greitai trumpam parvykti: Paršók atostogų kumet – bevaikščiosi pamiškiais Rdn.
3. tr. LB115 šokant prarasti, netekti: O jau tave, bernužėli, niekur nenudėsiu: nei turgeliuj neparduosiu, tanciuj neparšoksiu LTR(Vlk). Sakė tave, mergužėlė, vainiką pragėrus, aukso žiedelį liustužy paršókus JD465.
ǁ JD71, Prn šokant nunešioti, nudėvėti: Aš paršokau kamašėlius ant aržuolo grindų LTR(Plv).
4. tr. šokant pervarginti: Ma[n] sako: paršókai kojas, kai jauna buvai PnmŽ.
péršokti K
1. intr., tr. N, LL190, Rtr, NdŽ, KŽ, GrvT104, Kp, Lš šokant šuoliu persigauti per ką į kitą pusę: Paršoku Sut. Anoks lendrė, stipras vyras – žardą páršoktų J. Tai smagus (miklus) vyras – gali per kreigą péršokt Kt. Tik tik péršokau par ravą KlbIV85(Mlk). Kaip kepant duoną par ližę paršoksi, tai duona atšoks LTR(Grk).
^ Užeina tokia diena, ka péršoktai ir per pirkią – tep smagu Pv. Kiek čia tos žemės: nuo slenksčio péršoksi per arus Dg. Maža buvo žemė – tik péršokt Drsk. Neparšókęs (Nepáršokęs Krp, Šl) per tvorą (par upę Šl), nesakyk op! Lnkv. Neperšokęs per griovį, nedžiovink autelių LTR. Peršokai per šunį, peršok ir per uodegą Grš. Jeigu péršokai per šunį, per uodegą nėr nė ko! Mrj. Jei peršokai per arklį, tai šok ir per jo uodegą LTR. Par savo šešėlį dar nė vienas nėra paršokęs LTR. Ne teip lengva per upelį peršokt kaip pasakyt Ktk. Kol jaunas buvo – tprùs, – páršoksiu, kai paseno – škac, – parvirsiu (jaunas ir per veršį peršoks, seną ir katė parvers) Erž. Jei paršoks – paršoks par dalgį, jei ne – ne NžR. Lėks, par ugnį péršoks, i pasiims (ves) Klt. Jei kas ieško piktybės, paršoka mūrų aukštybes (viską pastebi) S.Dauk.
ǁ intr. NdŽ persigauti iš vienos vietos į kitą: Beždžionė gali peršokti nuo vieno medžio ant kito atstu bent pustrečio sieksnio Blv.
| prk.: Bet tas pats žodis, balsakilai páršokus ant pradžios, pav. vė́gėlei (dat. sing.), rodo suvisu kitas balses LTI557(Jn). Vaje, jau ugnis šit kur peršoko – visai arti rš. Rods, rijau kaip rijusi, páršoko [kąsnis] į pyrago gerklę Krš.
^ Péršoko iš vyžų kaliošuosna, tai ir vaidina Dg.
2. tr., intr. NdŽ, DŽ1, Btrm palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Páršoka ekėčios, neprisuka arklio, ir paliekta dirva su vogiais Ggr.
péršokamai adv.: Javai neperšokamai sėjami Al.
péršoktinai adv.: Kai siuva, tai peršoktinai: vieno[je] vieto[je] prisiuva, kito[je] – ne Bsg.
ǁ tr. Arm prk. praleisti, palikti nepaminėjus, neparašius ir pan.: Rasi kokį šmotą ir páršokau bepasakodama tą pasaką Šts. Mano mintys bėga greičiau, ir aš žodžius vis péršoku Smln. Aš žiūriu, ar neturiu péršokusi ką nors Rg. Rašytoja… peršoka ištisas savo biografijos dalis ir vėl prie jų grįžta atgaline data rš.
péršoktinai adv.: Viską pamažėle, nieko peršoktinai [nemokyti] rš.
ǁ tr., intr. prk. aplenkti (kokį mokymosi tarpsnį): Mokslo metų viduryje peršoko į penktąją [klasę] rš. Berods, peršokai dvi klases ir neprastai mokaisi? J.Dov.
3. peržengti (apie metus, kokį laiko tarpą): Brolis, péršokęs trisdešims metų, mirė Upn. Ar jau tu peršokęs antrą pusę amžiaus? Vv. Dukterėlė jau buvo per trisdešimts metų amžiaus peršokusi TS1900,4-5. Jau per dvidešimt peršoko, o mylėti dar nemoka LTR(Ukm).
| Bėda jaunai mergai, pakol savo skaistumą páršoks! J.
4. staiga pereiti prie kitos temos: Šnekėjom aple Nijolę, páršokai pri Aldonos, – nebžinau, kas i kaip Krš. Lyrinių vestuvinių dainų kompozicija nenuosekli, jose lengvai peršokama nuo vieno objekto prie kito LKXI308.
×5. tr. nusikalsti, pažeisti: Klūpaujame po akim tavo, …žinodami, jog esmi kalti,… peršokdami dažnai norą ir prisakymą tavo PK26.
6. refl. išsišokti: Nusako tai gerai, ale kai kada tai ir pérsišoka Sdk. Kai susiprato parsišókęs kalboje, toks pakarnus, geras pasidarė, ale po laiko Brž.
7. intr. prk. praeiti, perstoti, liautis, dingti: Kol páršoks su pyliavoms, uždarys turgus ir malūnus Šts. Mun bi vištai: karštis ir páršoko – atsileidau, nebepykau Šts. Grybai buvo paršokę ir vėl dygsta Šts.
ǁ praeiti, prabėgti (apie laiką): Geradėjystes labai dides ėmėm… šią peršokusią dieną PK38.
8. intr., tr. prk. viršyti kokį kiekį: Sodiečių minia susidėjo tada veik iš analfabetų, o inteligentų skaičius gal ir peršokdavo kelius šimtus Pt. Zarasėnai, va, kokie meistrai, ir tie per penkis litus neperšoka, o moteris ką? rš.
9. intr. šokuojant pereiti, perbėgti: Su krukiais tik par trobą páršoka Šv. Lapei ar zuikiui par kelią paršokus, tarės nieko nepešiąs ar nelaimei kokiai atsitiksiant M.Valanč.
10. intr. LL191, NdŽ kurį laiką šokti, prabūti šokiuose: Kiek liuobam páršokti, visą naktį, lig pat pusnaktės Ms. Būt rozelį [su merge] péršokęs ir neatkandęs Lp. Pranule, nor eitai, péršoktai [kokį kartą] Db.
11. tr. NdŽ, Ds pakartoti šokant: Dar sykį péršoksim šokį, ir mokėsi DŽ1.
12. tr. šokant aplenkti, greičiau, vikriau pašokti: Aš dár ją péršoktau Dg.
13. tr. šokant atšvęsti, atšokti: Pabaigoj vasario péršokom linksmias veselijas Grž. Pakavojam nabašnyką, paršókam vestuves Skrb.
14. refl. NdŽ šokant pavargti: Turbūt vakar persišoko, kad ją kur kotas J.Avyž. Ka tei[p] pavargus, gal vakar pársišokai? Skr.
◊ per ãlų péršokti sakoma apie labai nusigėrusį: Per alų peršokęs arba perėjęs B232.
per metùs péršokti senstelėti: Par metùs páršoka, sunku tada apžanyti Krš.
šuõ péršoko per tvõrą sakoma apie susipykusius: Ir paršoko šuva par tvorą Sln.
piešókti (dial.)
1. žr. prišokti 4: Pyšóko vaikinai py jo, padėjo atsikelti Vn.
2. žr. prišokti 5: Ana i liuobėjo pyšókti: sumazgoti rykus, aslą pašluoti Dov.
3. žr. prišokti 6: Visos kūno bėdos pyšóksta biednam žmoguo Dov.
prašókti Š
1. intr. H, Sut, N, J, Rtr, NdŽ, KŽ, Skr darant šuolį šokti pro šalį: Nebžinau, ar įšoko, ar prašóko [avinas] PP28.
| prk.: Leido, ale, laimė, plyta prašóko (pralėkė) pro ausį Krš.
prašoktinai̇̃
ǁ padaryti šuolį (į šoną, atgal): Kas prašóko nuo lango i nudundėjo palangėm Ml. Bejodamas pradėjo snaustie; arklys prašoko in šalį, prabudo, žiūri – vilkas užsikabinęs arkliui ant kaklo BsPIII159(Brt).
| prk.: Jau saulė toli prašóko, diena sutrumpė[jo] Ad.
2. žr. peršokti 1: Pažymėjai ežias, aba rubežius, jo, kurie pražengti ir prašokti negal būt SPI136.
3. intr. prk. ką nors nereikalinga pasakyti, užgauti: Kunigai dažnai par pamokslus prašóksta Trgn.
| refl. NdŽ: Ka niekam neprasišóka, tai da gerai Gs. Žinojo, kas tai yra viršininkui prasišokti V.Kudir.
4. refl. prk. apsigauti: Ta merga lyg prasišókus (rodos, turi nesantuokinį vaiką)? Alk.
5. tr. palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Prašóko [žolę] dalgė pakrypus Imb.
ǁ prk. praleisti, palikti nepaminėjus, nepasakius ir pan.: Galbūt tarpais i prašókau aš tus žodžius Klk. Aš jau prašókau – reikėj[o] atsimyt ir iš naujo pasakot Jrb.
ǁ prk. nekreipti į ką dėmesio, apeiti, aplenkti: Negerai būt per ankstie tų darbų (spraudymų) užsiimti, o tuomi pačiu prašokti attirpimą sulos medžiūse S.Dauk.
ǁ prk. greitosiomis praleisti, pasikartoti: Su mokytoju, kur pensijo[je], prašóko visus biliotus, išlaikė gerai Krš.
6. intr. išsiveržti, ištrykšti: Tas čiupt i atkando pirštelį, net kraujas prašóko Tvr.
| Pradaryk dures, lai prašõkstie dūmai Užv.
7. refl. atsikišti, išlįsti: Nykščio kaulas par narį prasišóko Rs.
8. tr. būti aukštesniam, didesniam: Visi broliai buvo lyg vienos ankšties žirniai, tik nežymiai vienas kitą prašokę ūgiu P.Cvir. Ir gandras kalena aukštoje vinkšnoje, prašokančioje varpinę rš.
9. būti pranašesniam, tobulesniam, pralenkti kuo: Visi muni prašókę: uždirba, gerai gyvena Krš. Mergos [apsirengimu] buvo prašókusios tėvūnaites Užv. Tu nieko nebijai, nei dievų, nei žmonių. Senovės didvyrius, brol, prašokai! V.Krėv. Paties Mažvydo originalioji prakalba rimavimo menu neprašoka giesmyno V.Myk-Put. Tai, ką jis išvydo, prašoko visus jo lūkesčius rš.
10. padaryti daugiau negu numatyta, viršyti (normą, planą, užduotį): Penkmečio planą prašokome daugiau kaip du kartus rš. Pradėjus gausiau bulves tręšti mėšlu, sėklos norma prašoko 20 cnt/ha ribą rš.
11. intr. PK159, MP7, SD1141, SD300,333, Q547,558, B, H, Sut, N, KII178, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ praeiti, praslinkti, prabėgti, pralėkti (paprastai apie laiką): Šis metas greitai prašóko K. Prašóka amžius šoktinai, i nepajuntas Krš. Naktis greit prašóka Rsn. Prašokusi, perėjusi nedėlė R364, MŽ489. Čėsas prašoka, praeina MŽ500. Ilgi šimtmečiai laiko prašoko jau A1884,235. Žiema prašoko, jau į antrą pavasarį ėjo LzP. Prašokus tam laikui, reik jus (agrastus) pardiegti naujais kerais S.Dauk. Lygiai taip prašóko mums su vasara džiaugsmas K.Donel. Visi ją (Eglę) vaišino, meilės kalbas kalbėjo taip, jog ji ir nepasijuto, kaip devynios dienos prašoko BsPIII319-320(Vlkv). Eš skanios strovos nevalgiau…, iki prašokus tomis trimis nedėliomis BBDan10,3. Ir gulėsi po rasos dangaus, ir pašlapsi, iki septyni metai ant tavęs praeis (prašoks) BBDan4,22. Regime tatai, ko farizeušai nedėlioje prajiešókusioje suprast arba nenorėjo, arba negalėjo DP346. Metai ir valandos, jų viešpatavimui pažymėtos, jau prašoko ir pasibaigė SPI134. Naktis prašoko, o diena prisiartino Ch1PvR13,12. Prašokusį čėsą perleidom pagal pagonišką norą CII667. Šeštam mėnesiui dar neprašókus, tur darbas gatavas būti KBI27. Jei laikui duodi prašokti, tai daug prapuldai S.Dauk.
| Historija, pradėta apie karalius Izraeliaus ir Judos prašokusioj (pereitoje, ankstesnėje) knygoj, baigias toj knygoj Ch2Kar(įžanga). Pragišokta, užgimiršta MŽ.
ǁ DK169, DP278,554, SPI1 prk. praeiti, pranykti, prapulti: Už tiesą sakau jumus, jog neprašõks toji giminė, net visa tai išsipildys DP13.
^ Spėriai prašoka apmaudas gero žmogaus VP41.
12. truputį praaušti, pravėsti: Palaukiat, prašóks pietai, galėsiam valgyti Kal. Tegu prašõkstie, karšta putrelė DūnŽ. Nukėliau puodą nu ugnies, ka prašoktų ta košalyna Krž. Išdėliok košę į torielkas, ka prašoktų Slnt. Lygiai išžarstyk anglis i palik speltes, ka pečius biškį prašóktum Slnt.
13. intr. R373, MŽ, NdŽ praleisti laiką šokant: Prašóko visą naktį DŽ1. [Vyriškis] savo gyvenimą prašoko, prajodinėjo rš.
14. intr. NdŽ pradėti šokti: Vestuvėse negalima prašókt našliui – jauniesiem nesiseks (flk.) Al.
15. intr. Rtr, NdŽ šokant praeiti, pralįsti: Kiekvienas šokėjas šoka vėl dešiniu šonu, taigi prašoka pro kitus tarpus ir vėl atsiranda tose pačiose vietose, kaip šios figūros pradžioje rš.
16. refl. NdŽ įprasti šokti: Būtų gerai, jeigu [jaunoji balerina] plačiau pasireikštų ir mažesnės apimties vaidmenyse, kad apsiprastų su scena, prasišoktų sp. Prasišokit, gėriukėliai ir visos puotos vaikeliai A.Strazd.
17. šokant prarasti, netekti: Aš prašókau jaunystėlę su jaunuoju bernužėliu (d.) Pjv. Eisiu jaunimėlin, šoksiu šokimėlį, gal prašoksiu, prauliosiu savo bernužėlį LTsI522. Sako tave… vainikėlį tanceliuj prašokus D25. Aš prašokau vainikėlį ik raibų gaidelių, aš pragėriau jaunystėlę ik baltai dienelei LTR(Br). Raudonuosius po cimbolais prašókau KII12. Jis prašoko surdotaitį už vieną tancaitį LTR(VšR).
18. tr. LB17 šokant pradilinti, suplėšyti: Aš prašokau kamašiukus ant aržuolų grindų LTR(Ss). Kai jis rytą vėl atidarydavo duris, rasdavo jų kurpes prašoktas J.Balč.
19. tr. šokant nuvarginti, nuilsinti: Merga prašóko kojas Vgr. Oi, jis prašoko eiklias kojeles LTR(Lp).
prišókti intr. K
1. SD307, Q658, R, MŽ280, Sut, I, N, M, LL198, Rtr, Š, NdŽ, KŽ šuoliu priartėti, staiga šokti prie ko nors: Tuoj [prie kvailio] prišoko varlė ir paprašė duonos LTR(Rk). Paukštelis prišóko prie anties ir sugiedojo Db. Jeigu katė aukštai prišoka prie mėsos, tai reikia jai nukirsti galas uodegos, ir ji nebegalės aukštai iššokti LTR(Šd).
2. NdŽ, DŽ1, Lp daugeliui sušokti kur nors: Prišóko varlių ta duobė Srd. Seniau mūsų šulnio ritinis buvo sulig žeme, ir an šulnį prišókdavo daug varlių Skrb.
ǁ prk. įsiveržti, įeiti: Ka nori kepti, i prišóka (prieina) dūmų troba (garinis netraukia) Krš.
3. refl. staigiai, greitai pakilti gulėjus, sėdėjus ir pan.: Susnūdau i vė[l] prisišókau Klt.
4. PK160, N, M, NdŽ, DŽ1, Lkž, Ggr, Dg greitai prieiti, pribėgti, pripulti: Kaip pradėjo vaikas klykti, bematant prišóko ir vienas, ir kitas Vvr. Purtinos obūlių prišókusi Krš. Anas, prišókęs man kaklan, pridaužė prieg mirčiai Grv. Prišóko tik prie tos telyčios, su karkliniu čiokšt čiokšt! Jrb. Prišóko [telyčia] i man su ragais nugaron davė Klt. Lietuviai nebsuskubėjo par upę lig laiku su nauja rinda prišokti ir savo vyčius pastiprinti S.Dauk. Prišóko ir rankas užmetė ant Jėzaus DP154.
^ Prišoko kai šuva in karštą bulbą LTR(Švnč).
prišokamai̇̃
prišoktinai̇̃
ǁ skubiai į ką kreiptis, prieiti, prisiprašyti: Prišók ir tu prie jo, bene gausi šieno J.
5. Slnt, Ll, Antz, Sdk trumpam atitrūkus arba priešokiais imtis ko, pripulti: Reiks pri vežimo [per darbymetį] prišókti, pri daržo Užv. Gal tamstos prišóksit kokią valandą padėt Srv. Jai vaikai padeda, i vyras kada prišókęs padeda Vdk. Sūnus atvažiavo su vaikais, bene apsišienausma daba prišókant Krkl. Kai kada prišóksiu ir jum padarysiu vežėčias Trgn. Darbymetyj padėti dirbti prišoksiu LzP. Prišókai prie dainos, i gerai išėjo Šmk. Vos teprišókau, sugriebęs palaidesnę valandėlę, atarašo (atsakymo) duotų APhVI154(A.Baran). Žemę dirbti reik suvokti i norėti, taip prišókę tik terliūzijas Krš.
| Jau pri to [vaiko] niekas nė[ra] prišókęs (vaikas panašus į tėvą) End.
prišoktinai̇̃
| refl.: Ką čia padirbsi prišókdamos Štk. Prisišókdams dirbo K.
6. DūnŽ prisimesti (apie ligą): Padrungnina [gyvuliams] [v]andinį, ka plaučių uždegimas neprišõktų Krš. Smarkiasis kruopas prišóko, mirė Rdn. Vėžys prišókęs, opieraciją darę Krš. Velėnas metė, paršalo – ir prišoko karščiai Šts.
| prk.: Kitam prišoka toks partaras: sakant, teip sakant Šts.
ǁ daug atsirasti, iškilti: Prišóko pūslių visa ranka Rod.
7. Slm, Svn prk. gauti, turėti pajamų, pelno: Kad rublelis prišóka, nė[ra] prasčiau Štk.
| Aš kožną dieną paliksiu duris atdaras, rasti prišóks (atsiras) pienelis (priet.) Ms.
8. pakankamai rūpintis, privargti: Su vaiku prišókau, kole pragijo Dglš.
| refl.: Prisišókau ing valiai [,kol vaikus išauginau] Lp. Kiek aš prislaksčiau, kiek prisišókau! Lp.
9. kurį laiką šokti, šokant linksmintis: Metų dvidešim prišókau, o mylėt da nemoku (d.) Trgn.
10. refl. M, Amb, LL98,100, Rtr, NdŽ, Pnm, Krs, Lp pakankamai, daug šokti, šokant prisilinksminti: Aš šiandie prisišókau, kiek norėjau Mrj. Rytojaus dieną jie dar prisišoks ir prisidainuos ligi valiai V.Myk-Put.
sušókti K, Š
1. intr. N, NdŽ visiems šuoliu atsidurti ant ko, įšokti į ką: Visos varlės pliumpt į prūdą sušóko KŽ. Sušókom į tus kapus, už mūro užsiglaudėm Bt. Per langus sušoko trys stirnos, pašokinėjo ir pavirto vėl panelėm LTR(Vb).
| prk.: Milžauk (braukyk), tai ir surinksi, an saulę žiūrint pačios [mėlynės] kašelėn nesušoks Trgn.
ǁ visiems šuoliu užimti kokią padėtį (paprastai susėsti): Visi žvėrių kailiais apsisiautę bajorai sušoko ant savo mažų žemaitukų A.Vien.
2. intr. VlnE13, Sut, N, NdŽ, Gs, Lnk, Krž, Grd, Trgn, Ds visiems skubiai sueiti, subėgti, sulėkti, supulti į ką, kur: Visos ožkos į daržinę sušóko J. Visi sušóksma, i po darbui bus Rš. Viena diena pasodino bulbas visi sušókę Ktk. Sušóko anies keturiuos i inkėlė mašinon [spintą] Klt. Žmonės sušoko prie darbo rš. Sušókę kop kop (išgraibstė) – par pusvalandį ir nėr Slk. Sušóko daktarai – kojos buvo suputusios Vn. Pradėjus dainuoti, visi sušoko į trobą Trg. Visi sušóko aplink ją i pradė[jo] klausinėt Tvr.
| refl.: Jug i teip kartais susišókat pri kitas kito Slnt. Paskui klojimas būs apvokti, reiks ten visims susišókti D110.
3. intr. NdŽ, BsPII211(Jž), Aps visiems staiga imtis, griebtis (ką daryti), sukrusti, sujusti: Visi sušóko gyvulius gelbėt Smln. Ka papylė tas bulves, tai tuo[j] sušóko visi jas rinkt Nm. Visi sušoko klausti, kas atsitiko J.Balč. Ir paėmęs gi būtų Juzukas, prie altoriaus nusivedęs, tiktai giminės mūsų sušoko visi prieš, atraišė Juzukui Marijoną J.Balt.
ǁ staiga imti ką daryti: Dar̃ aš sušókau [jos ieškot]! Lp. Čiuinas vaikas, kap paprašai, tep sušoka (paklauso) Lp.
4. intr. staiga susidaryti, iškilti: Burbulas po nosės sušoko, kaip gavau su akminu par pakaušį Lk. Sušoko pūslės apkasus bekasant Varn.
ǁ susimesti, pereiti (apie ligą): Viskas į kojas sušóko, nepaeina, gulia Krš.
5. intr. SD341, N, NdŽ, Rmš, Ss susimesti į žildinius, sugižti, sukrekti, surūgti (paprastai apie pieną): Pienas apkirpęs, tai sušóko Mrj. Putrą užbaltinau su rūgštu pienu, i sušóko Up. Pienas sušoka, sukreka, subėga R293, MŽ392. Surūgęs (sušókęs, suklekęs) pienas KI524.
6. intr. Srv, Alk, PnmŽ, Kal, Rdn, Mšk, Rs, Rsn sukibti į grumuliukus, sulipti, supulti, susimesti, sukietėti, sukrešėti: Trintinė kankolynė sušóko į vieną kankolą J. Nelaikyk miltų šilto[je] vieto[je] – sušõks į grumuliukus Šk. [Sėmenų] išspaudas pavirini su vandeniu, sušóksta, i pasidaro varškė Škt. Ka tie saldainiai jau sušókę Jrb. Druskelė tokia sušókus Plv. Kad krakmolas nesušoktų į gabalus, jį reikia pilti į karštą, bet ne verdantį vandenį rš. Žemė į akmenį sušóko Kltn. Gruodan jau žemė sušókus Drsk. Supylei krūvoj kalkius, o dabar sušoko – priseis basliu daužyt Pkr. Krau[ja]s yra sušókęs iš rugių statymo Lk.
ǁ NdŽ suzmekti: Ragaišis visai nekilo, sušókęs Snt.
ǁ Gršl sukant pasidaryti (apie sviestą, didžiasviestį, kastinį): Šilta grietinė į kastinį sušóka Vn. Smetonas sušoko į didįjį sviestą Šts. Besukamas sviestas sušóksta su pasukoms, ir būs didsviestis Ggr. Sviestas sušókęs į didįjį Štk.
ǁ judant, šokinėjant sulipti į krūvą, sukibti: Eina anos (šviesikės): iš vienos pasidaro dvi i trins, i vėl į vieną sušoka, i vėl… LKT112(Ldv).
| refl.: Susikimba, susišóka sukapoti gluodenai Pj.
7. intr. NdŽ susisukti, susivyti, susiraityti, susiraizgyti, susivelti: Gijos į gurždules sušóko J. Virvė sušóko į gryvenkas J. Par daug nesusuk – veizėk, ka nesušõktų į gurgždūles KlvrŽ. Jos vilnos gerai išsikaršusios, parmatomos, nesušoksta į garankščius Pd.
8. intr. Sut, N, NdŽ, BŽ498, KŽ, Grz, Pv, Ml, Slk, Ps, Mžš, Rgv, An, KlvrŽ, Vvr, Up susitraukti, sutankėti, susimesti (paprastai sušlapinus ar sušlapus džiūstant): Sudrėgintas audeklas visuomet sušóka Rm. Kai išmazgosi, sušõks perkelys Dkk. In vieno centimetro sušóko medžiaga Krd. Labai išsverto milo pasiūtas rūbas vėl sušóka Vlk. Tegu tik sulis, tai kalniai tuoj sušõks Trgn. Išplaudžiau puspaltėlį, ir sušóko Ds. Sušoko nertinis išplovus, ka nė kokia moda įlįsti nebgal Vvr. Vakar išbridau batus, bedžiūdami sušóko Ut. Jeigu labiau nesušõks, tai prasavės [batai] Sdk. Žiūrėk tiktai, kad būt lentos gerai sušókę, o ne – tai išsikės Sv. Žalias medžias daug sušóksta Ds.
| refl. N: Susišoka, surunka SD460.
9. intr. sutankėti: Dirvoj javas nesušóksta Prng.
| refl.: Mūsų dirvoj javas nesusišóksta Prng.
10. pradėti gyventi be santuokos: Susišóko [merga] jaunose dienose su vaikiu Dr. Vaikis su merge susišóko be šliūbo Šts.
11. tr. suminti šokinėjant, sutrypti: Gerai, kad nurišiau, vis tiek jie (teliukai) būt sušókę [žolę] – teip šoka Slm.
12. tr. NdŽ atlikti kokį šokį: Moka kazoką sušókti Ėr. Ką tu nori sušókit? LzŽ. Ištemptas Monikos [Tarutis] sušoko valsą P.Cvir. Sušóksim šokimėlį, išgersim gėrimėlį (d.) Prn.
13. intr. Ds, Jnšk, Pšl, Lkš pasilinksminti šokant, pašokti: Mes abudedu gražiai sušókdavom Dglš. Ka mas ten sušóksma, jauja tuščia Krš. Tu turi sušokti su manimi, mano gražutis berneli (ps.) J.Jabl. Sutrinko trinko, sušoko šoko. Kodėl nešokčiau, kodėl netrinkėčiau NS332(Pp).
14. intr. N šokant sueiti į vieną vietą, eilę: Visos aštuonios poros nušoka per avansceną, dešinį scenos kraštą ir sušoka į vieną eilę skersai scenos rš.
| refl.: Susišókti (į krūvą) NdŽ.
15. tr. šokant sudėvėti, sunešioti, nuplėšti: Vieną porą čeverykų sušókote ir kitą, ir trečią Tršk.
užšókti K
1. intr., tr. I, L, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, GrvT36, Pun, Krs, Pg, Čb, Sem, Vkš šokant atsidurti ant viršaus, šuoliu užlėkti ant ko: Užšóko an šakos katinas Slm. Kad kur užšókus [katė] nesumušt ko! Klt. Velinas užšóko an pečiuko ir šoka (ps.) Aps. Užšóko gaidelis an lazdos LKKXIV226(Grv). Jo (kvailio) arklys šoko ir užšoko dalį kalno LTR(Ukm). Ir davė [durnius] savo šyvukei kančiuku per šoną: šoko arklys ir užšóko pas tą karaliaus dukterį LB188. Ešerys pasivertęs į aukso žiedą ir užšokęs ant skalbiamo zoslano LMD(Sln). Jei antis užšoksta ant tvoros, bus vestuvės MTtV66.
| prk.: Kelias tai užšoka ant kalvos, tai vėl nusileidžia prie pat jūros sp. Laivas ėmė vis labiau ir labiau suptis, pagaliau baisiai sutreškėjęs užšoko (užplaukė) ant kieto daikto J.Balč.
| refl. NdŽ.
ǁ N, I, NdŽ, KŽ pasišokėjus užsėsti: Užšóko an dviračio ir išsileido Krš. Iš to stroko negaliu bepataikinti an to arklio užšókti Všv.
ǁ intr. greitai užlipti ant ko: Užšókau greitai [į paliepę] i paleidau pakaroklį Krš.
| refl.: Užsišók an gurbo ir nuimk man linų ryšį Ds.
2. refl. Trgn staiga nubudus pašokti, pakilti, atsikelti: Tik susnūsiu i vė užsišókstu – daviaus daviaus parnakt Klt. Linai pradėjo degt – užsišókau Ad. Aš tuoj užsišókau, kap užgirdau graudžiant Dglš. Diedas iš miego užsišóko vienamarškinėj Dglš.
| prk.: Nuo šerdulių tuoj ugnelė užsišóko (užsidegė) Plš.
3. intr. tr. Sut, I, NdŽ, KŽ, A1883,108 netikėtai susidurti, užtikti, užklupti, užgriūti: Užšóko priešas BŽ267. Kap užšóko, i paparinko juos Pst. Būrys užšóko ant pasalos DŽ1. Ažušoku SD1211.
| prk.: Neik par kelią, dar mašina užšóks Krš. Vėlybi lietūs niekados jau nebesugrąžina pragaišties, kurią padaro sausuma, užšokusi jaunus augalus rš. Palauk tu, palauk! Užšóksi tu nu munęs lupti (užsipelnysi bausmę), kad tavo kailis bildės! Slnt. Būt užšókta ant skolos Gs.
^ Ale ne ant tokio užšokai LTR(Dgl).
4. intr. trumpam užeiti, užvažiuoti, užbėgti: Paturėk arklį, aš ažušóksiu padabot, ar namiej gaspadorius Prng. Jei būsi, tai pabeigoj savaitės gal užšóksi, gal padarysiu Pv. Reikėtų kurią dieną užšokti pas Simaną V.Bub.
| refl.: Užsišokęs [berniokas], – kap sveika, tetū, – apskabino, pabučiavo LTR(Dglš).
5. intr. A1884,122, NdŽ einant užbėgti kam į priekį, užeiti, užlėkti pirma: Ažušoku SD203. Bernaitis ažušoko priekin jo LTR(Slk). Įeinant į kleboniją, piršlys užšoka už akių [jauniesiems] ir įėjęs stoja klebonui pirmas į akis MTtVII65.
| prk.: Kas kokį darbą pradėjo, tuojaus kitas jam už akių užšoka, kad savo nagais pasigirtų A1885,113.
6. kalbantis pasiskubinti pasakyti: Ažušókai i neduodi pabaigt Klt. Su juo geriau neprasidėti: ans tuo[j] užšóks Kv. Trata, plepa, viena kitai užšokdamos Žem. Jis papratęs tei užšókt už kalbos Jrb. Užšóko už žodžio NdŽ. Aš pasakoju, o jis tuojau užšóka už akių, i aš negaliu pasakot Jrb.
| refl.: Tos dvi rokavo motinai pirkinius, papuošalus, viena kitai užsišokdamos Žem.
7. intr. prk. imti kabinėtis, bartis, plūstis, staiga užsipulti, užrikti: Užšóko anta vedėjo: didesnis už vedėją, ai, ai! Drsk. Aš da sakau, pono loska, gal leisi man kokią vantelę susipjaut [miške], o jis tik užšóko: – Kaip tu drįsti pono mišką vogt! Jnšk.
| refl. NdŽ, Prn, Mrj: Bet Mariutė tuoj užsišóko: – Neturinčiam nepriduosi! Ss. Užsišókai be reikalo Dkš. O kas tau darbo?! – užsišoko pati Žem.
ǁ refl. prk. per daug užsimoti, nusistatyti: Ans užsišóko nepasiduoti Up. Nereik užsišókt į tą puiką, kad negali ištesėt Gs.
8. intr. NdŽ, KŽ, Krns užsikirsti, užkliūti, užeiti (apie užraktą, uždorį, spyną, spyruoklę): Spyna užšókusi KII385. Vartai taip užšoko, kad negalima buvo jų nieku būdu atidaryti rš.
9. intr. Ml, Ktk valgant ar geriant patekti (trupiniui, lašui) į kvėpuojamąją gerklę, staiga užsiryti, užsikosėti, užspringti: Anuprų vaikui kai užšóko, net pas daktarą vežė Trgn.
| Nevalgyk greit – da užšóksi Trgn. Kai stvers paršelis, i ažušóko – gal te jam kas buvo gerklėj? Klt.
10. intr. ištrykšti: Visų ašarikės užšóko, atsisveikinom Kltn. Kartais jį taip pajuokdavo, kad net ašaros užšokdavo ant akių rš.
11. intr. N, BsPII116(Srd) užaugti, susidaryti, iškilti, atsirasti: Kai kerta kušlys, net pūslukė užšóka Alv. Man iš nakties kokia votis užšoko Lš.
12. intr. NdŽ staiga užeiti, prasidėti (paprastai apie gamtos reiškinius, nelaimes): Užšoko naktis, paklydom, sušalom Žem. Ankstyba žiema užšokusi teip, jog apsnigo javus ant dirvų S.Dauk. Reikalui užšokus, atsišaukiu į jus J.Mač-Kėk. Ak, ir karas galįs užšokti Db. Darbas buvo gerai pradėtas, tik užšokęs karas nedavė privaryti jo prie galo J.Balč. Gali ir smertis užšokti TS1900,2-3(S.Dauk).
13. intr. N pakilti (apie kainą).
14. intr. užtekėti, pakilti (apie saulę, mėnulį): Greitai saulė užšóko – bus lietaus Rdš. Jau mėnulis užšóko Lp.
15. tr., intr. prk. pradėti eiti, užkliudyti (metus): Jau vaikas an trečių [metų] užšókęs Krš. Vos teužšokusi septynioliktus metukus, Elzė išteka Db.
16. intr. prk. staiga kilti, ateiti į galvą: Užšóko toki mislia – i numovė pas Bakienę Trk. Kap kokia [daina] užšóka ant mislių Srj.
17. refl. NdŽ užtrukti, užsimiršti šokant: Jaunimas užtrunka, užsišóka, užsižaidžia Mrj.
18. refl. NdŽ šokant pavargti.
19. tr. NdŽ šokant uždirbti: Aš užšókau pinigą, t. y. gavau pinigą už šokimą J.
◊ aukščiaũ bámbos (nósies Kz) neužšóksi Km, Ds, Skdt, Trgn, Slk daugiau nepadarysi, negu gali.
bizū̃nas (dir̃žas) užšóko ant kùpros (ant nùgaros) gavo mušti: Kaip užšóko dir̃žas ant nùgaros, išbiro to vaikelio visi ožiai Vvr. Siusk siusk tu ilgiau, must tikrai nori, ka bizū̃nas ant kùpros užšóktų Vvr.

klausýti, klaũso, klaũsė intr. K; SD343,279, R, BPII157, M
1. naudotis klausa, stengtis išgirsti: Klausykite visi, kurie ausis dar turit! V.Mont. Ir svajočiau, ir klausyčiau, kaip dejuoja, verkia vėjas S.Nėr. Dabulis nė klausyti nenorėjo tokių kalbų P.Cvir. Kur tik klausai, vis linksma: šlama, ūžia, siaudžia! A.Baran. Važiuoja per tiltą, – ugi klauso, kad po tiltu vaitoja žmogus BsMtII66. Klaũsai, ar jau jūs išsikūlėt? Jnšk. Klaũsai, ar nematei kirvio? Ėr. Klaũsai, draugas! Aps. [Jis manęs] rūstum veidu klaũsė A.Baran. Jo kalbų klausýk, bet kitam nesakyk Mlt. Žmogelis mėgino teisintis grūstuvo neradęs, bet karalius nė klausyti jo neklausė (ps.) J.Balč. Klausýkit, ką pasakysiu! J.Jabl. Ir prijojau žalią girią, paukšteliai sučiulbo: nė man joti, nė sustoti, nė klausyt paukštelių JV1078. Dabar teklausė žalio vario būgnelių LB64. O taipo klausykiame Mž96. Važinėdamos po miestelius ir sodas, kas diena sakė žemaitiškai pamokslus ir klausė žmonių išpažinimo nusidėjimų M.Valanč. Kas turi ausis ant klausymo, teklausai Ev. Klausykimėg, ką kalba ant Viešpaties SPII132. Susieidavo klausytų anų šventų žodžių jo MP183. Rado jį bažnyčioje besėdintį vidurėje daktarų, beklausantį jų ir beklausiantį juos DP63. Klausomasis nervas (girdimasis nervas) anat. nervus acusticus EncIV1025. Klausomųjų kauliukų (ossicula auditus) neurozė rš. Klausomoji kriauklė (telefono ragelis) VĮ. Klausomasis kambarys (priimamasis kambarys) LL169.
| prk.: Ir toli plaukia tolimoji dainelė tyruoju lauku, kur smėlis jos tik klauso V.Krėv.
^ Daug klausyk, maž kalbėk B. Klauso net liežuvį iškišęs (labai) Pnd. Klauso net liežuvį paklojus LTR(Ds). Reikia ausim klausýt, ne pilvu Ds. Ar pilvu klausai, kad negirdi?! Krk. Klauso kaip su nugara (negirdi) Rm. Yra ko klausyt, nėra ko kitam pasakyt Pnd. Beklausydamas klausyk, bet liežuvį už dantų laikyk (neišplepėk, ką išgirdęs) Vs. Kaip skaitys, taip ir klausys Sim. Kai sako, klausyk, ale kišenėn nedėk (netikėk) Ds. Jo klausýt, paklausyt, bet tikėt nėra ką Skr. Vienas tyli, kitas klauso (apie nekalbius žmones) Kp. Tankiai šaukojančio nėkas neklauso VP46.
| refl.: Klausykis, kaip dainiuo[ja] Slnt. Kur jūsų paukščiai, paukšteliai, paukštytės, katrų čilbančių taip ramu klausytis?! A.Baran. Klausykis, maž tekalbėk, ne visims tikėk, būsi išmintingu VP24. Užsimerkęs tvylo, klaũsos, ką mes šnekame J.
| prk.: Didžiojo rašytojo drąsaus balso klausėsi visa pažangioji žmonija sp. Laikas leka, neklaũsos nė biškio (nesustodamas, nepalaukdamas) Lkv.
^ Klausos liežuvį pasidėjęs (labai klausosi) Sln. Klausaus ausis ištempęs Žem. Klausėsi ausis išpūtęs, bet, kai išgirdo, net ir nosis prilipo (nusiminė, ką nemalonų išgirdęs) Šv. Klausos kaip senų pasakų (nenoromis) Sim.
2. kreipti dėmesį, reaguoti; patikėti: Ką jis papaisto, tai nereikia klausyt Antš. Nereikia klausýt, ką kiti sako Klvr. Neklausýk, mergele, ką bernelis kalba (d.) Plm.
^ Visų vėjų neklausyk Šll. Neklausyk kožno vėjo pūtimo Sln. Tarybinė vyriausybė ir komunistų partija atidžiai klauso darbo liaudies masių balso (sov.) sp.
3. dalyvauti paskaitose, pamokose: Studentai klausys paskaitų šešiose erdviose ir šviesiose auditorijose sp. Kurie iš klausomų dalykų jį labiausiai domino, galima spręsti iš jo skaitytų universiteto bibliotekoje knygų rš.
4. refl. sutikti, susiderinti: Tėvas su vaikais nesiklaũso Rm.
5. vykdyti kieno įsakymą, paliepimą, norą, valią, paklusti kam: Pasižadėjom visi dirbti ir pirmininko su valdyba klausyti (sov.) J.Balt. Būsi laimingas, jei mano žodžių klausysi S.Dauk. Klausysiu aš bobų, kad jos nesulauktų! rš. Jis nė vieno pradėjo neklausyti Vrb. Būk klaũsanti vaikas (sako mergaitei) Nt. Nėr ko davatkų klausyti Grž. Ketino parplėšti, jei neklausys parnešti … [v]andens BM399(Slnt). Kai neklausys, kumščia į sprandą Gs. Aš jau jo labai klausydavau, tai man šaudyklę padirbo Sdk. Jis paliepimams neklauso KI504. Tam įstatymui visi turi klausyti KII287. Daug jo draugų vėl nuo jo pabėgo, nenorėdami sau lygiam klausyti Jrk. Jau gana klausiau savo matušės, jau reikia klausyt ir anytėlės D94. Dar būsiu pas močiutę, dar klausysiu močiutei RD31. Aš nemokėsiu kareivio klausyt, nė šiaip, nė teip kardužio nušveist JV522. Oi, aš nenorėjau už našlelio eiti, oi, aš nenorėjau našlelio klausyti StnD13. Jauna marti … sakos jau į vargą įpuolusi, būtent todėl, jog jos dieveriai, kurie veža kraitį, neklausantys StnD19(paaiškinim.prie.dainos). Ir turiu dar kitas avis …, ir jos klausys mano balsui NTJn10,16. Norėjos Dievas pažįstamas ir savęs klausomas MT28. Garbink ir klausyk visada tėvą bei motiną tavą Mž388. Klausykiat tų, kurie vyresni yra Mž31. Teklausai tų pačių MP237. Kas jūsų klauso, manęs klauso DP205. Avis teklausai, ką jai tame aukščiausias piemuo daryt liepia DP248.
| prk.: Bartkus bandė pakilti, bet kojos neklausė rš. Savo geidulių neklauso rš. Tarybiniai teisėjai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo (sov.) sp. Sumirkus skripka plyšo ir nustojo klausius (nebegalėjo griežti) V.Kudir. Net gražu žiūrėti, kaip jūs šaudyklė klauso (audžiant) V.Kudir. Rodėsi, kad dalgė ne taip klauso kirtikų, kaip seniau rš. Mano plaukai taip neklaũso, kaip tavo (taip gerai nestovi) Skr.
^ Klausęs senolių negailėsys VP24. Kito klausyk, bet ir savo proto nepamesk Vžns. Kito patarties klausyk, savo proto neapleisk Sim. Jei tėvų neklausysi, šuns barškančios skūros klausysi (grasinama kartuvėmis; esą, vedant karti, šuns odos būgneliu būgnydavę) Pn. Šunies kailio klausysi, kad manęs neklausai LMD. Manęs, tėvo, neklausýstat, tai šunio uodegos klausýstat Dbk. Tavęs klausyk, tai eisi keliu kaip vandeniu LTR. Kas seno neklauso, tas valgo duoną sausą (senųjų patarimų neklausydamas, nemoka praktiškai tvarkytis) LTR. Kas tėvo motinos neklaũso, valgo duoną sausą Slk. Sauso niekas neklaũso (tuščiomis, be dovanų nieko neatliksi) Trgn. Tol klausiáu tėvų, kol žąsino bijojau Šll.
| refl.: Bitės viena kitos klaũsosi Aps.
6. prk. dirbti: Ak, kur dingo Prūsuose barzdota gadynė, kaip slūžauninks dar už menką pinigą klaũsė! K.Donel. Už tą žemės šmotelį tris dienas rugiapjūtėj klausiaũ Slm.
◊ ko klausai̇̃! kur tau! netiesa, taip nėra!: Maniau, kad riebus – ko klausái! Šts.
su avižomi̇̀s klausýti(s) sakoma neišgirdusiam: Klausýk ausim, ne avižom! Pš. Klausyk su ausimis, ne su avižoms! Vkš. Ar avižoms klausai, kad negirdi?! Šll. A su avižoms klausais, ka negirdi?! Ll.
apklausýti
1. tr. klausymu ištirti ką nors: Daktaras tuojau priėjo ir apklausė jų širdis Mš. Gydytojas dar kartą davė man vaistų išgerti, apgraibstė, apklausė A.Vien.
| refl.: Apsiklausiau: visur tyla Šts. Linkiu Tamstai gerai apsiklausyti, kas ką kalba Blv. Karveleli, apsklausýkie, kurian šone gailiai verkia Tvr.
2. refl. Zr klausant apsirikti.
3. intr. klausantis sužinoti: Kad jie ir apklaũso (sužino, kur kas pigiau nusipirkti)! Lp.
| refl.: Apsiklausýk jomarke, ką už arklius bemoka Plt. Apsiklausýsiu kur namelis pirkti Dkšt.
4. refl. ppr. su neiginiu pakęsti, kokį garsą, kalbą, ištverti: [Geriančių po karčemas] paskui keiksmų negalėsi apsiklausyti Žem. Bėdojimas – apsklausyt negalima! Ds. Nėra žinios, kolei būtų dūkęs [Aleksiukas], kad namiegai nebeapsiklausydami nebūtų jam pažadėję diržą Vaižg. Tą patį duoda ir duoda, negalima ir apsiklausýt Alv. Ūžia, terška, pyška, bilda – negalima nė apsiklausýti Ukm. Negal nu tėvo apsiklausýti – ūža ir ūža Užv. Labai daug visokių paukščių – apsiklausýt negali Rgv. Aš negaliu apsiklausyti jūso kalbų Brs. Kad pradės visi spiegti, nė neapsiklausýsi Kp. Vaikai drakojas, cypau[ja], šėlsta – negal apsiklausýti Plt. Negalima buvo apsklausýti rėksmu Ds. Aš negaliu apsiklausyt jų riksmo, net ausis rėžia Prl. Ka kumet treikė[ja] [perkūnija], negal apsiklausyti KlvrŽ. Dreba akyse, neseka apsiklausýt (negali klausyti) Lp. Visi rėka, visi šauka, negaliu nė beapsiklausyti Skd. Aš visko apsiklausiáu: i kiaulių žviegimo, i vaikų bliovimo Slnt. Tylėkit nerėkę visi kartu – nebegaliu apsiklausýti! Š.
atklausýti intr.
1. refl. Š iki valios, lig nebenorint klausyti: Ausys yr atsiklausiusios tų kalbų Dr. Čia visokių dainų atsiklaũsom Skrd. Jausmingos jų (mergelių) dainelės, kad, dieną naktį beklausydamas, neatsiklausytai V.Krėv. Silpnutis negalėjo nei į juos atsižiūrėti, nei jų balselių atsiklausyti rš.
2. atsilyginti darbu už ką, atidirbti: Kad duoda, tai nori, kad ir atklausýtum Trgn. Už arklį reikia atklausyti (atidirbti už arklio paskolinimą) Ėr. Atleisk mergaitę pagrėbti, aš atklausýsiu Ėr. Padaryk man tą malonę, aš atklausysiu (ir tau padirbėsiu atsilygindamas) J.Jabl. Sušelpkite: kai pasveiksiu, atklausýsiu Rk. Geri yr žmonelės: kiek begalėdami visumet mums atklaũso Plt. Būdavo, anas man daržą įdirba, aš jam atklausau Ds. Mes tamstai ar darbu atklausýsma už rugius Užp. Reik atklausýti už žemės sugyvenimą, turiu užverpti Ggr. Kada aš motinytei atlyginsiu, kada atklausýsiu! Jž.
įklausýti
1. tr. nugirsti: Neįklausiaũ, ką šnekėjo Gs.
2. refl. intr., tr. atidžiai, su dėmesiu klausyti; klausantis įsidėmėti: Ėjo atsargiai, apsidairydamas, įsiklausydamas A.Vien. Mes įsiklausėme, kaip tyliai šlama krūmokšnių lapai J.Balt. Dirbantieji vienu tarpu sustojo ir įsiklausė P.Cvir. Jis įtempia ausis, įsiklauso A.Vencl. Gerai įsiklausę, suprato ąžuole esančius Jrk82. Įsiklausýk gerai, gal išgirsi Š. Žalioj girelėj raibs sakalėlis tai gražiai vis čiulbėjo; ir įsiklausė jauna mergelė, staklužėj sėdėdama KlvD238.
| Įsiklausýk šitą dainą [, kad mokėtum] Alk. Įsiklausyk gerai, paskui nežinosi Mrj. Įsiklausýk gerai, ką sako tau J. Buvau ir įsiklausius [dainų], ir teip žinojau (mokėjau) Grl.
išklausýti
1. tr., intr. klausyti iki galo: Grinius išklausė susijaudinusio vaikino J.Dov. Pirma išklausyk mano kalbos, paskum tu sakyk Ėr. Motina, išklausiusi jo prypuolių, tarė M.Valanč. Sodietis, kantriai išklausęs visos skelbėjo tuščios kalbos, tarė Blv. Silpnutis išklausė senelės, pasižadėjo viską padaryti kaip lieptas ir parėjo namo rš. Susijaudinęs išklausiau visą pasaką iki galo rš.
2. tr. pelnyti, laimėti klausant: Klausei̇̃ klausei̇̃, ką gi tu išklausei̇̃?! Š.
3. tr., intr. patenkinti (prašymą): Meldžiantį išklausau R76. Perkūnas išklausė gyvatės Blv. Išklausyk mano vieno prašymo I. Brolis sesę mylėjo ir jos prašymą išklausė MPs. Anys tariasi, jog dėl savo daug kalbėjimo bus išklausyti BtMt6,7. Ižklausys tikrai sūnus motiną, ir tėvas ižklausys sūnų DP626. Nesitikėk tujen toj bėdoj savo Dievo išklausomas SE60. Išklausys visus prašymus ir maldas mūsų MP77. Ižmiklausė šaukiantį maldose KN96. Norisi žmogus išklausoms maldoje BPII101. Tuo čėsu kad ir šauksmos pri Dievo, ale nebišklausys P.
išklausýtinai
išklaũsomai Tu mus gali mokyti melstis išklausomai brš.
nuklausýti
1. tr., intr. nugirsti; klausant patirti: Anys toliau paėjėjo, ir aš nebenuklausiau šnekos pabaigos Ds. Taip ar kitaip sakė, aš nenuklausiaũ gerai Rm. Ale kaip jau nuklausė, kad jau tas baubimas ne per toli, tai jis apsisukęs jot BsPIV187. Kiba tu nenuklausei̇̃ gerai?! Alk. Ir pradėjo jis ant savo dūdžiukės dūduot, kad subustų jo žvėrelės. Ir ėmė nuklausė žvėrys LB262. Mums jis nei gero, nei blogo, ale kai nuklausai̇̃, tai daug žmonių jį keikia Skr. Klausiáu, bet nenuklausiáu Plng. Negaliu nuklausýt, kuriam plyšy svirpia svirplelis Grš. Aš nuklausiaũ, ką jis už sienos šneka J.
| refl.: Tu nenusklausai̇̃, ką žmogus šneka, o paskui kažin ką pasakoji Alv. Nusiklausiáu, kaip anuodu kalbėjos savo tarpe Plng. Kartą ožka savo vaikelius šaukė, o vilkas už sienos nusiklausė ps. Jų muzikos nusiklausius, švendruose sučiulbo paukštė rš. Nusiklaũsęs, ką vyresniejai rokuo[ja], kišas ir ans į kalbą Plt. Klausyk gerai, nenusiklausýk pro šalį, kad kitaip neišgirstumei J.
2. refl. klausantis sužinoti: Nusiklausyk, kiek moka už tą žemę Skr.
3. refl. tr., intr. klausantis išmokti: Jis dainuoja nusiklaũsęs (iš ausies) BŽ275. Vilkas nusiklausė dainos piemenėlio, atėjęs kartą pas klėtaitę, sako, ir jis tą pačią dainelę storu balsu uždainavo BsPIII66. Visas dainas tu esi nusiklausiusi nuo Dagių Adomo I.Simon. Supratau, jog čia yra šnekama jau apie kokį prietarą, ir nusiklausiau A1884,402.
4. pasiklausyti: Lakštingalas čiulbaudavo, o mes, vaikinai, nuklausýdavom Smln.
| refl.: Kai ji pradeda ant mergučių [bartis], nusiklausýk – ant manęs nubaigs Skr. Nusiklausyki girios skambančios, žemužės sudrebančios JD603.
5. refl. klausant apsirikti: Gal nusiklausei, gal kiteip sakė? Šts.
paklausýti intr.; SD385, R
1. kurį laiką klausyti: Sustok kalbėjęs, paklausyk, ką aš pasakysiu J.Jabl. Yra ko paklauso, bet nėra kas kitam pasako (apie plepų žmogų) Ds. Paklausykit paukštelės žaliam vyšnių sodely JV816. Ale tas karalaitis rengėsi ženytis, o jis, būdavo, eina pro tą grintelę pasivaikštinėti, o būdavo, eidams paklauso po langu BsMtI86. Paklausýk, motule, koks gegutės balselis (d.) Gg. O ir išėjo jauniejie broleliai gegutės paklausýti JD1251. Išeikie, mergele, an didžio dvarelio, paklausyk, mergele, iš kur vėjas pučia TDrIV61(Rod). Paklausykiam, kas girdėt MitII166(Šd). Paklausyk, mergele, papasakosiu tau vieną pasaką Rp.
^ Paklausýk (ar girdi, žiūrėk), koki tatai esu pasenusi! Lnk.
| refl.: Kalvienė nušlepsėjo prie durų, prikišo ausį, pasiklausė ir atsargiai atidarė duris A.Vencl. Ir buvo ko pasiklausyti (verta buvo klausyti) rš. Išgirdau, kad taip gražiai dainuoja, išbėgau pasiklausyti P.Cvir. Aš pasiklausysiu, kaip anys kalba MPs. Radijos galima paklausyt ir pasiklausyt Grl. Gražu pasiklausýt [pasakų, dainų] Klvr. Eisim pasklausýtie giesmių Brsl. Pasiklausyčiau, ar kukuoja gegelė JD130.
^ Nu, pasiklausyk! (stebintis) Šts.
2. patikėti: Kam paklausei to bernelio meilingų žodelių D22.
3. įvykdyti kieno įsakymą, paliepimą, norą: Liucija jos nepaklausė ir išėjo iš namų J.Balt. Kitąsyk ir tėvai turia vaikų paklausýt Skr. Balso jų visų pirma paklausiusys nemokyti mūsų kunigai M.Valanč. Kur geresni buvo žmonės, tuojau paklausė Sz. Ko tas rekežis, nė ant vieno žodžio tavęs nepaklausýs! Vvr. Pati vyresnybė greičiau tavęs paklausys J.Jabl(Žem). Daugiau [aš] nepaklausęs tavę berazumio! (o, kad aš tavęs kada klausyčiau!) Rod. Neklausei, dukrele, nė vieno žodelio, ale paklausei̇̃, dukrele, to šelmio bernelio Arm. Aš turėjau našlaitytė visų paklausýti (d.) Ds.
| prk.: Šiaurvėjis paklausė: sušlamėjo, suūžė Blv.
^ Geras ir žodžio paklauso, o pikto ir lazda neatataiso Pnd. Kas nenori imtie pyrago, tas paklausys kruvino botago Sz. Dabar tėvo neklauso, ryt šunies paklausys KrvP(Lš). Anytos paklausysi, ne visados blogai padarysi KrvP(Vs).
4. padirbti, padirbėti, padėti (darbe): Maž priseis kada ko, ir aš paklausysiu Sdk. Reik ir jam paklausyt, reik nueit rugių pjauti (nes prašė) J.Jabl. Aš su kumele [talkoje] paklausiáu, dėl to ir ans man padėjo nusidarbuoti Šts. Tu man padėjai, ir aš tavęs paklausýsiu, kai kulste Trgn.
5. pasibėgti: Kiaulė jau yr paklaũsiusi Varn. Kumelę, vedant pas eržilo, negirdyt, tai paklausys LTR. Ar jau paklaũsė tavo kumelė? Up.
◊ ×bárškančios šuñs skūrõs paklausýti gailėtis: Neklausai manęs, tai šuns skūros barškančios paklausysi Kt.
dvãsios (kvãpo) pasiklaũsant
1. smarkiai (muša): Duoda (muša), būdavo, kvapo pasiklausydami BsPIII16. Kad duočiau, kad duočiau tai bezlepyčiai, dvasios pasiklausydama! Žem.
2. trūkstant jėgų: Į Plungę ėjau, dvãsios pasikláususi Krtn.
pérklausyti
1. tr. ištisai ar pakartojamai ko klausyti: Ką jis sakė, viso gerai nepérklausiau Vlk. Ta kalba iš naujo reik párklausyti J. Aš dar jų (plokštelių) visų neperklausiau Srj.
2. intr. N klausant apsirikti, nenugirsti.
| refl.: Parsiklausė mamytė: papa grajija, ne vaikas rėka Pln. Tu pérsiklausei (neišgirdai teisingai) J. Tu pársiklausei, aš ne taip sakiau Slnt.
3. tr. KII245 išklausyti atsakinėjančio (mokinio).
praklausýti tr., intr.
1. kurį laiką ištisai klausyti: Per visą naktį žmonės praklausė ilgojo pamokslo Vaižg.
2. klausant nenugirsti: Klausėm, klausėm ir praklaũsėm, nepaspėjom užgirst, kaip sakė Krs.
priklausýti intr.
1. iki valios klausytis: Ko čia nepamatysi, ko čia nepriklausysi! rš. Kiek jin priklaũso visokių kalbų už tokią motiną! Pc.
| refl. SD307: Klausės tų dainų ir niekada prisiklausyti negalėjo LzP. Į paupį nuėjęs prisiklausai̇̃ visokių paukščių Klvr. Te visokių pasakų prisiklausai̇̃ Ėr. Šiandien kiek aš prisiklausiau – į jaučio skūrą nesurašytum A.Vencl. Vyresniųjų kalbų prisiklausęs supratau, jog mano tėvam geriau už kitus sekas Vaižg. Prisiklausė daug naujienų nuo savo profesorių rš. Pats, pryštaravimų prisiklausęs, nutilo M.Valanč. Vieversukai ant kalnelių gieda gražiai tarp brolelių, kad prisiklausytų, žagreles taisytų Mrj. Tenai gerų daiktų prisiklausiau MP100. Priveizdėtis jo ir priklausytis, ir palytėtis gali DP2.
^ Durniaus prisiklausęs durnas kalbas kartoja KrvP(Vlk). Prisisrėbė par ausis, prisiklausė par dantis (prastai klausė) Šv.
2. B, R būti kieno nuosavybe, priderėti kam: Kam tu priklausai̇̃? KI63. Toji žemė, kurią valdė dvarininkai, grafai, buožės, toji žemė dabar priklauso darbo valstiečiams (sov.) sp. Anys dvarui priklausýdavo Ds. Menas priklauso liaudžiai, – tu jai taip pat priklausai S.Nėr. Tos knygos man priklaũso KI504. Jai nė aguonos grūdo nepriklauso rš. Duokit bitims, kas joms priklauso rš. Tas dalykas tau visai nepriklaũso J.Jabl. Kolektyviniam darbui žemės ūkyje priklauso didelė ateitis (sov.) sp. Tegul dunda mūs pergalės būgnai – mums priklauso, draugai, ateitis! (sov.) rš. Tu čia nieko nepriklausai̇̃ (čia nėr tau reikalo) J.Jabl.
^ Drąsiam ir pasaulis priklauso Mrj.
3. priežastiškai ar išeitiškai santykiauti, pareiti nuo ko: Tas viskas ne nuo mūs priklaũso Kt. Artikuliacija ir moduliacija vėl priklauso nuo miminių judesių EncVIII1024. Kiekvienos cheminės reakcijos šiluma priklauso nuo temperatūros J.Mat. Kinetinė energija priklauso nuo kūno greičio ir kūno masės K.Barš.
priklaũsomai adv.: Strategija keičiasi priklausomai nuo istorinių posūkių, istorinių poslinkių rš.
4. būti kieno valdžioje, nelaisvam: Buržuazinė Lietuva visuomet buvo priklausoma nuo stambių Vakarų Eropos kapitalistinių valstybių (sov.) sp. Geriau nesiskolinus pakentėti, negu nuo kito loskos priklausyti KrvP(Ps). Tu man davei … visus man priklausančius sveikus ir linksmus rasti KlM1737. Šen manęspi, kursai priklauso pono BB2Moz32,26.
| Kitų sakinių jie nepriklauso J.Jabl. Visi trys šitie sakiniai yra pagrindiniai, savarankiai, nepriklausomi J.Jabl.
priklausýtinai adv.: Patronuojamieji vaikai būtinai turi būti priskiriami prie atitinkamų medicininių įstaigų ar konsultacijų priklausytinai rš. Inglonų vyriausybei priklausytinai paduota Ns1846,1.
5. būti kieno nariu, dalimi: Alesnykai in Pilypiškes priklaũso Vvs. Branktas priklauso prie akėčių Jrb. Kalba priklauso prie visuomeninių reiškinių, veikiančių per visą visuomenės egzistavimo laiką rš. Jis nepriklausė prie jokios mokslo arba dailės draugijos J.Balč. Šitas (žemės) sklypas ar prie tavo ūkio priklaũso? J.Jabl. Nieko nėra aukštesnio, kaip garbė priklausyti tai armijai rš.
6. būti klusniam, klausyti: Nenorėjo priklausýti motinos, tai dabar testa vargsta Rš. Visą amžį svetimų nepriklausysi V.Piet. Mes noromis nenoromis tėvo priklausėm J.Jabl. Aš savo tėvelių nepriklausýsiu, tėveliam kojelių neprimainysiu (d.) Prng. Vienas sūnus buvo geras, tėvo priklausydavo, o kitas vis priešu jį ejo (ps.) Tvr. Dar ans tėvų priklauso Krkl. Nepriklausė [vyresnysis sūnus] užvis lėtos motinos ir tankiai užduodavo jai širdį M.Valanč.
7. šiek tiek klausyti: Ar bent vaikai priklauso tavęs (ar kiek klauso)? J.Jabl. Jų vaikai kažin kodėl nepriklauso mokytojų J.Jabl. Dabar anys priklaũso manęs Dbk.
| prk.: Nėkas nebepriklauso: nė kojos, nė ausys, nė akys, nė dančiai seno žmogaus Nt.
8. refl. klausant įsidėmėti: Prisklaũsė prisklaũsė ir kalba jau [lietuviškai] Bn. Neprisklausiaũ, kokią [giesmę] giedojo Aps.
9. tikti, derėti: Mano motinai priklauso būti Karalienei, ji to verta, o ne tu I.Simon.

×razsiklausýti (hibr.) įsiklausyti, ištirti klausant: Ale ponas – ne mūs mužikas: pirma razsiklaũso, kap itai naležit (kaip čia išeina) Lz.
suklausýti
1. tr., intr. pajėgti išgirsti, kai daug garsų, daug kalbančiųjų: Vieni verkia, kiti dainuoja, ir jų negali suklausyti P.Cvir. Negali suklausýt visų šnekų Gs. Tu tik teip sapnavai, o man pasakoji tokius niekus, kad aš nė suklausyt negaliu BsPIII277. Aš kurčias – ausim nesuklausýsiu, bet akim – sudabosiu Tvr. [Iš senystos] ausysa zvanai zvanija, ir balsų nesuklausai̇̃ Prng. Buvo arklys, labai slaunas širvukelis, auselėm visą vaiskelį suklaũsė Tvr. Veltui šikšnosparnis abi statė ausi, gudraus karaliuko nėkur nesuklausė S.Stan. Tėvas, sūnų kalbos nebgalėdams suklausyti, davė kožnam po arklį BM397.
| refl.: Dūdelių ir birbynių balsai, botagų pliauškėjimai ir vaikiškų balsų erzatis net susiklausyt neduodavo kaimo gatvėje ir kiemuose V.Myk-Put. Nesusiklausai bažnyčioj per ubagus, namie per vaikus Mrj.
2. tr. nugirsti, suprasti: Kad aš ir nesuklausiaũ, ką ji sakė Lp. Aš jos nigdi nesuklausau (nesuprantu), ką ji šneka Lp.
3. intr. supaisyti: Suklausysi tu to senio, ką jis babaliuoja (niekus kalba)! Gs. Visų nėkų nesuklausýsi: kaip kas nori, taip sako Skd. Kito kalbų nesuklausysi! Grk. Nesuklausysi daktarų: jie viską gina Žem.
4. intr. būti klusniam: Tie vaikai manęs jau nebsuklaũso Slnt. Jaunikaitis pažadėjo neprietelius panokęs paveikti, jei tiktai jo rodos suklausys S.Dauk.
5. intr. sutikti, sutarti, sugyventi: Suklausyk tu su anuomi J. Nesuklausė vaikai, tėvas ir paleido gyvenimą Šts.
| refl.: Žiūrėk, kap jie dabar gražiai susiklaũso, kai to senio nėr Alk. Jų šeimyna gražiai susiklaũso Ėr. Šeimyna barėsi – nebesusiklausė Žem. Jos (skruzdės) darbščios, jos ir susiklauso Vaižg. Jie nors ir be tėvo gyvena, bet gražiai susiklauso Lš. Jie visada gerai susiklaũsė Gs. Kas jau ir būt, kad jie terpu savę nesusklausýt Lp. Broliai sutaria, vienas kito pasiklausia, visi susiklaũso J.Jabl. Jei susklausys vienas kito, tai gal ir nesdalinę sugyvens Vlk. Bėda užtiko tą sodžių – šeimyna pradėjo nesusiklausyt Sz. Dirba kai susiklaũsę (susitarę) Skr.
| prk.: Jo sąnariai nebesusiklauso – kiekvienas eina savo keliu I.Simon.
užsiklausýti
1. klausant užsimiršti; ilgai klausyti: Pati giltinė užsiklausė lakštingalos (ps.) J.Balč. Senis prakalbos užsiklausė, net pypkė iš dantų iškrito J.Paukš. Atsidėjęs klausiau tos pasakos … ir taip užsiklausiau, kad nejutau, kaip mano pažįstamas atsisveikino ir išėjo V.Kudir. Jos svečiai užsiklausė ir užsižiūrėjo rš. Aš užsiklausiau jojo, užmiršau žaibu lekiančias valandas rš.
2. pajėgti išgirsti, apsiklausyti: Vaikai tie rėkia, nemožna nė užsiklausýt Bsg.

šáudyti, -o (šáudžia), -ė iter. šauti.
1. intr. SD1176, SD355, H, R, MŽ, Sut, N, K, M, LL240, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ leisti kulkas iš šaunamojo ginklo: Vakar visą dieną jie šaudė J.Jabl. Šáudyti aukštyn, į orą NdŽ. Šáudomasis laukas NdŽ. Šaudomasis langas, skylė Šlč. Šáudyti iš lanko NdŽ. Strėlėmis šáudyti NdŽ. Sprogyklomis šaudyti, sprogyklas mesti, laidyti I. Apstojo šáudę – tyku, ramu Mrj. Prisakė muni šáudyt in viršų Krm. Kap šáudė – skylės yr [trobelėje] Ad. Čia šáudo, kulkos eina, lėktuvai lekia Skdv. Pradėjo ten šáudyti iš patrankų, veizam, ka karūmenė važiuo[ja] Pln. Pradėjo iš armotų par tą daiktą šáudyt Aps. Šuniukas orlaivio bijodavo: šáudžia – kojas palaižė ir miškan! Ps. Juk tie žmonės, į kuriuos aš šaudžiau ir kurie į mane šaudė, taip pat galvojo laukus sėti V.Bub. Glūps savovalninks šáudydams durnai kitiems supleškino namą K.Donel. Šaudykiamà, vai̇̃keliai (d.) LD336(Kal).
| prk.: Gavau slanktą ir šáudau kaip iš armotos (smarkiai čiaudžiu) Kp. Christus buvo už ženklą, arba cielių, kuriop visi šaudė DP50.
^ Žmogus šaudo – velnias kulkas gaudo SkrT. Žmogus šaudo – Dievas kulkas gaudo LTR(Mrp). Nešáudyk in Dievo langus (dirbk atidžiai, tiksliai) Vrn. Šáudyk į taikinį, o ne Dievui į langus Mrj.
| refl. Š, Rtr, KŽ: Šáudytis kulkosvaidžiais DŽ. Visą savaitę šáudėsi su turkais NdŽ. Baisus buvo karas, šáudės ten, karūmenės didliai daug Pp. Trobą uždegė, tos padegamosios kaip šáudės Lpl. Pradėjo šáudyties, o švilpti, ūžti! Parsigandom, sulėkėm į kaminą Nv. O tyku, niekur nebesišáudo… Sb. Susitikusi abidvi šali pradėjo kyvoties, paskiaus mušties su kumstėmis ir brūkliais, pagalop pradėjo šaudyties M.Valanč. Pasdabok, ar gerai strielba šáudos (ar tinkama šaudyti) Pls.
ǁ laidyti (ppr. su timpa): Vaikai šáudo iš ragatkių Pn.
| refl.: Berniukai, pasidalinę į du frontus, šaudėsi iš gumelių, mėtėsi drėgna kempine V.Bub.
2. tr. DŽ žudyti šūviais: Priešai mūsų brolius šaudo – kaip mes galim tylėti, nuleidę rankas?! J.Jabl. Reikia vietoje šaudyti tuos, kurie, pasinaudoję suirute, plėšikauja sp. Šaudė visus, neiškadijo nei mažų, nei senų KlbVI105(Mlk). Atsirado tokių padėjėjų, kad anam padėjo šáudyti žmonis Sd. Tada nešáudė, ale da pikčiau – bizūnais [plakė] Eiš. Niemčiai gaudė ir šáudė GrvT132. Pradėj[o] jau šáudytie, tai jau truputį apmušė juos (vilkus), al vis tiek dar yra LKT402(Azr). An šitų ežerų antis šáudė Pb. [Būrai] sau karnų vyžas nusipint užsigeidžia ar ką šáudyt ir gardžiai pasikept prasimano K.Donel. Medžiotojai šáudė žvėris iš lankų NdŽ. Per du tris laukelius kurtelių vytas, o per šį ketvirtą strielčių šaudytas (apie zuikį) LTR(Br). Ėjo strielčius žalion girion šaudyti žvėrelių DvD423.
^ Žvirbliam šaudyti nestato kanuolių LTR. Vienu šūviu du zuikius šáudai Jnš.
šáudytinai adv.: Kitur kara piršlį, ten šáudytinai šáudė Gršl.
3. intr. Švnč spragsėti, pyškėti, pokšėti: Jeigu paimsi pūslelę (naktižiedę) už galo ir duosi (muši) – ana šáudo Dgp. Teip šáudo malkos – net žarijas iš pečiaus išmetė Pb. Malka eglinė, tai šáudo labai Lnt. Susitvenkusioje tyloje smagiai plepėjo puodai ant krosnies, šaudė pušinės malkos J.Avyž. Tvoros įšalusios pyškina, šaudo S.Nėr. Didelis šaltis buvo, kad net kiauliašūdžiai šaudė LTR(Pns). Prie daugelio staliukų skamba taurės, šaudo šampano buteliai J.Balt. Garsiai šaudė spyruoklė, pritraukdama duris J.Dov. Jeigu pečiuj malkos šaudo, atsilankis kas nors Vrn. Ugnė šáudo – da svečių bus Aln.
| refl.: Ugnis šáudosi, spraga Ėr.
ǁ pliauškinti, pyškinti: Putna į orą šaudė botagu T.Tilv. Lėkė zovada šaukdamas, šaudydamas su botagais Pč.
4. intr. Azr, Eiš, Vlk, Pst trankytis, griausti, trenkti (apie perkūną): Girdi jis, kad perkūnas vis vienoj vietoj šaudo M.Katk. Labai šaudė perūnas – pie keturiskart daužė Grv. Kviečius šventinam – tai nuog perkūno, kad nešáudyt Rūd. Perūnas griaudžia ir šáudo Dv. Kap šaũs budinkan [perkūnas], tai dar ažudegs Šlčn.
5. tr. plaišinti: Šáudė tuos akmenus, skaldė Kdn.
6. intr., tr. mušti, pliekti: Šáudė šáudė su lendrine par kuprą Šv. Kožnam tėvuo vaikas – a tu leistumi su diržais šáudyti?! Gršl. Jis gerai Pranui šáudė per ausis Vlk. Šáudėm [karvę] iš votagų – smaigstės visur DūnŽ. Laikraštį susilanksto ir šáudo musias Vj. Milžionis geruoju prašė, kad atstotų, paskui kaip pradės šaudyti su lazda velniams – visi išlakiojo! BsPII29(Tl).
7. tr. laidyti į viršų iššaunant: Tę skamba dainos, šáudomos margos ugnys Pgg.
8. tr. mėtyti, svaidyti: Meška užšoko an kūgio, šieną sukė lopa i vilkus šaudė vis (ps.) Vlk. Ejo bernai pabaliais, šáudė mergas pagaliais (d.) Dv. Par ūlyčią šunim užpjudysiu, par laukelius akmenais šaudysiu LTR(Čb).
9. tr. Lp kaišioti į krosnį, kepti: Ana šáudė bakanus duonos po pečiaus J. Motutė darė iš tirštos tešlos didelius kepalus, dėjo ant ližės, prausė su vandeniu, o tėvelis nešiojo ir šaudė krosnin V.Krėv. Duoną šáudo lopeta Dr.
10. tr. DŽ, NdŽ kaišioti šaudyklę audžiant: Viena ranka šáudo [šaudyklę], kita muša [muštuvus] Lp. Šaudyklę iš vienos pusės, iš kitos šáudai [ausdama] Mrk.
11. intr. K, DŽ, KŽ smarkiai, greitai bėgioti, lakioti: Čiurliai visą laiką šáudo aukštai ore NdŽ. Kregždės su lengvais sparnais aukštai pasikėlė irgi bešūtydamos nei kulkos šáudė per orus K.Donel. Bitės, piktai zvimbdamos, kaip kulkos šaudė į avilius V.Myk-Put. Blezdingos šáudo pačiais pažemukais – būs lytaus Vvr. Pro daržo tvoros rikius šen bei ten šaudo viščiukai I.Simon. Ir šermuonelis, mažas žvėrelis, peleles gaudo, kaip kulka šaudo D103. Ten tetervinai bubeno, zuikiai šaudė aplinkui prš. Šįryt ka bešáudąs į Salantus! Kal. Ko šáudai pro duris? Šv. Įnirtusi motina šaudyte šaudė iš vieno kambario galo į kitą rš. Kas ten toksai po pievą šáudo? Up. Toks apykula, o, žiūrėk, šáudo (vaikštinėja) in kitas Ut.
| refl.: Ko čia šáudais po visus kampus? Kpč.
ǁ refl. mėtytis (apie skausmą): Skaudėjimas šáudos kap gyvas Dg. Šonus diegia, galvon spiegia, po visą kūną šaudos sopuliai Kb.
12. intr. prk. šiurkščiai, užgauliai sakyti, rėžti: Ta Jonienė šáudo motinai, oi! Krš.
| refl.: Šáudos, šáudos (barasi), jau, sakau, susmuš Klt. Šáudais ir pati nežinai ko Drsk. Lėtas kaip lapelis, nemoka šáudyties (atsikirtinėti) Krš.
13. godžiai valgyti, ėsti, ryti: Bliūdą košės ana pasiėmė, ana tik šáudo į save End. Šuo tuo tarpu virenė[je] meisas šaudąs S.Dauk.
^ Šáudo kaip Balsys baravykus KlvrŽ. Šaudo kaip Balsienė grybus Plt. Šáudo kaip Gurskis guires Plt.
14. tr. NdŽ tverti kartimis (ppr. viena kartelių eile): Daržą kartimis šáudyti DŽ1.
15. tr. durti, siūti (ppr. prie senų batų aulų naujas galvas): Šiaučius šáudo čebatus Ėr.
◊ [su] akimi̇̀s šáudyti (šáudytis) NdŽ
1. gundomai, viliojančiai žvilgčioti (žvalgytis): Vyras knisis po žemę, o jo ponia šaudys akimis į vaikius! Žem. Blikt, su aki̇̀kėms tik šáudo! Krš. Į mergas akim̃s šáudo, pačiõs reikalingas KlK6,55(Krš). Ka būčio bjauri, nešáudytų vaikiai į muni akimi̇̀s Vvr. Gi par sambarį jie tik šáudo akim̃ vienas kitą Jnš. Du ponaičiai akims šaudė, gražių mergų veidus gaudė Gmž. Jiedu tik akim̃ šáudosi, turbūt mylisi Dkš.
2. Grž įdėmiai žiūrinėti, žvilgčioti: Į kiekvieną tik ir šáudo akimis Kl. Valandą tylėjo, šaudydamas savo mažomis akimis po trobą LzP.

kalbomi̇̀s šáudyti apkalbėti: Kaip didi vėjai medžių šakas laužo, teip muni jauną sviets kalbomis šaudo D77.
várnas šáudyti KlK2,48 žiopsoti, dairytis: Gal nešdamas varnas šaudei, kad nusiteliuškavo A.Vien. Reikia ne várnas šáudyt, ė karavalataitį suktie LKKXIII138(Grv). Ko stovi kap žioplys ir šáudai várnas, bene pirmąroz kermošiuj?! Žž. Ar varnų šaudyt eisi į bažnyčią? KrvP(Srv).
zuikiùs šáudyti klūpoti ant vieno kelio: Begėdis, par visą sumą zuikius šaudo! Skd.
žõdžiais šáudyti (šáudytis) įžeidinėti, užgaulioti; ginčytis: Dar mat dręsi žodžiais prieš brolį šaudyti! Žem. Jisai kaip strypais žodžiais atgal motynai šaudė Žem. Užveizėta ana, net žõdžiais šáudo kaip strypais KlK9,78(Krš). Būtų gerai, ka žõdžiais [seno] nešáudytų Krš. Tik šaudo akysna visokiais žodžiais! Rod. Sena neslaugys, jauna nemylės, o bagotoji žodeliais šaudys LTR(Vkš). Kaip smarkus vėjas medžių šakas laužo, teip muni jauną sviets žodeliais šaudo LTR(Krtn). Šáudos žõdžiais par dieną, bijau ir nueiti Pj.
žvil̃gsniais šáudyti NdŽ įdėmiai žvilgčioti: Jaunas, visi žvil̃gsniais šáudo Rdn.
antšáudyti (ž.) tr. atausti: Antšáudyk su ataudais, ir būs kanapinelis gražus Šts.
apšáudyti tr.
1. R64, MŽ85, N, J, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Btrm šaudyti, leidžiant kulkas, sviedinius į numatytą vietą: Apšáudau miestą K; R65, MŽ86. Tas kelias buvo ir nakčia apšáudomas Plšk. Jie te kur iš kokio griovio kiek apšáudė [traukinį] Sb. Užė[jo] vokiečiai čia, apšáudė, išbėgom į laukus Žg. Minosvaidžių apšaudoma riba pasiliko užpakalyje rš.
| refl. Ant: Fronto čia ištiso nebuvo, ties Ylakiais biškį apsišáudė Yl.
2. šaudant apnaikinti: Tus visus apšáudė, katrie neišbėgo į Rusiją Plt. Visus anus jau apšáudė, ans išsisaugojo – išvažiavo Vž.
3. apmušti, apdaužyti: Apšáudžiau su pagaliu, ka nevalkiotųs su vaikiais DūnŽ. Par murzą apšáudžiau, apšáudžiau, i nebreikėjo karties (laipioti)! Žr. Išeik ir apšáudyk iš lazos tokį! Grd. Kamisorius apšaudė vaikius su naika Dr. Ausis apšáudė Dglš.
4. apmėtyti, apsvaidyti; apspjaudyti (vyšnių kauliukais): Ėsdamas vyšnias, kareivis apšaudė iš burnos senį P.Cvir.
ǁ nukreipti vienas materijos daleles prieš kitas: Alfa dalelėmis apšaudydamas azoto atomus, pagamino deguonį rš.
5. Plng prk. pasakyti užgaulių, aštrių žodžių, apibarti, iškoneveikti: Turi apšáudyti muni, i gan DūnŽ.
6. Skd, Pp, Kv, Šd, Sml aptverti (ppr. viena kartelių ar vielos eile): Apšáudyk su kartelėm daržą – nebelįs karvės Ėr. Reikės sodną nors po vieną kartelę apšáudyt – vis gyvuliai ne teip lįs Sdb. Reiks genesį su kartėms apšáudyti KlvrŽ. Po vieną kartę apšáudė apšáudė Pln. Apšáudė laukus drotimis, ir nebreik ganyti Šts.
7. greitai apvažinėti: Padabok, kiek mergų apšáudė piršlėm! Krd.
◊ akimi̇̀s apšáudyti įdėmiai apžiūrinėti: Jis dar apšaudė visus iš laimės blizgančiom akelėm K.Saj. Senukas įtartinai apšaudė Girinį savo žydromis akutėmis rš.
žõdžiais apsišáudyti įžeidinėti vienam kitą, žodžiuotis: Žõdžiais apsišáudo, nesutinka Krš.
atšáudyti
1. intr. SD217, Sut, N, K, M, J, LL123, Rtr, KŽ šaudyti atgal į šaudančiuosius.
| refl. Š, Ser, KŽ: Priešas atsišáudė DŽ1. Šitie sugulę, o tas stačias atsišáudo Sug. Ten žvalgai buvo, anie atsišáudė ir pabėgo Pln. Atsišaudė tie plėšikai smarkiai, nakčia troboj apsupti J.Balt.
2. refl. Ser pakankamai prisišaudyti.
3. refl. tr. šaudant numušti, sužaloti: Sau pirštus atsišáudė, kad paleistų iš kariuomenės Lp.
4. intr. apmušti, apdaužyti: Atšáudė tokiam par ausis, ir gerai Trgn. Jam gerai reikia atšáudyt, tai kitąroz žinos Vlk.
5. intr. prk. šiurkščiai atsakyti, atsikirsti: Mokytam taip neatšáudysi, turi gražiai šnekėti Grd.
| refl.: Tėvas tylės tylės, o kad nesukentęs pradės atsišáudyt, tai ažverda – nor iš namų bėk! Slk.
6. intr. vikriai atbėgti, ateiti: Antai tas jau atšáudo į šokius Šts. Ir atšáudąs rugių pjauti, kad ir neprašytas Nt.
7. tr. atšauti, atverti: Atšaudyk [tvoroj] spragą ir suleisk į daržą gyvulius J.Jabl.
8. tr. J audžiant išlyginti, leisti šaudyklę ne per visą audeklą: Atšáudyk biskį, matai, kap kreivuoja [audeklas] Rdm.
9. tr. atausti: Tų reiks siūlų atšáudyti Ms.
◊ žõdžiais atsišáudyti atsikirtinėti: Kitas nepasiduoda, atsišáudo su visokiais žõdžiais Krš. Krizas atsišaudo taikliais žodžiais P.Cvir.
įšáudyti
1. K, Rtr, NdŽ, KŽ iter. įšauti 1.
2. intr. NdŽ įsileisti šaudyti, įstengti ilgai šaudyti: Ir įšáudydavo gi vokiečiai, negailėdavo šovinių, ir dieną, ir naktį pliekdavo Š.
| refl. Rtr, Ser: Įsišaudžiusių sukilėlių ugnis buvo pragaištinga rš.
3. refl. NdŽ išmokti, įprasti taikliai šaudyti: Norint taikliai šaudyti, reikia pirmiau įsišaudyti rš.
4. tr. KŽ šaudant išbandyti (pabūklo, ginklo) taiklumą: Pabūklą įšáudyti NdŽ.
iššáudyti Rtr
1. tr. SD1159, N, K, M, Š, LL296, NdŽ šaudant išeikvoti, sunaudoti: Visus šovinius iššáudė DŽ1. Aš iššáudžiau visą paraką, o nieko nenušoviau J.
2. tr. Š, Slv, Pb, Všv šaudant daug ar visus nukauti, nužudyti: Kiek paukščių per metus iššáudo! DŽ1. Troba buvo sudaužyta, ir gyvolius iššáudė Lk. Našlių buvo galybės: vyrus iššáudė, i paliekta motriškos Kal. Par keturiolektų metų karą iššáudė daug žmonių Sd. Ėjo vokiečiai ir viską kai šluota šlavė: iššáudė aveles, išpjovė kiaules Bgs. Juk ten, mano gimtinėje, tūkstančius [okupantai] be teismo, be nieko iššaudė rš. Aš iššáudysiu girios paukštelius, kad nebaidytų bėrų žirgelių JV632. Strielčius pasamdyčiau, šunis iššaudyčiau LTR(Brž).
| refl.: Po karo kiek žmonių išsišáudės! Krš.
3. refl. tr. šaudant išsimušti: Teip šaudydamas gali abi akis išsišáudyt Kn.
4. intr. kurį laiką šaudyti: Iššáudžiau visą dieną Š.
ǁ atlikti kokį šaudymo uždavinį: Kaip išsimokys, iššáudys [kareivis], parleis atostogų Krs.
5. intr. išmušinėti (kamščius), nuplėšyti (viršelius): Prastai suvirinai – iššáudys tamstos uogos Krš.
ǁ susproginėti, supleišėti: Gal pečiun karštan pastatei, kad iššáudė puodas?! Ut.
6. tr. išdaužyti: Iššáudžiau visas musias – nebėra Drsk.
7. tr. išmėtyti, išsvaidyti: Meška visą kūgį išsukė i iššáudė [į vilkus] (ps.) Vlk.
ǁ prk. pašalinti, išgainioti: Kuris maža kiek priešu kalbėjo, tai visus iššáudė Tvr. Ana smarki: jin čia visus iššáudytų su sejonu Bsg.
8. tr. prk. griežtai pasakyti, išrėžti: Iššáudžiau, iššáudžiau, ką turėjau, tims skundėjams Pvn.
9. refl. išsikišti, išsišauti: Kiaulės kaulai išsišáudę, kad negauna gero jovalo Lk.
10. intr. išbėgioti, išlakstyti: Iššáudė visuos kraštuos Ds.
| refl. SD1159.
nušáudyti
1. tr. Š, NdŽ, KŽ, Ms šaunant daug nukauti: Daug žmonių yr nušáudę par karą Trg. Arklių grabės nušáudytų priverstos [fronte] Erž. Kap partizanai buvo, tai nušáudė Rod.
| refl. tr.: Aš iš bėdos, gaivindams savo dūšelę, varnų ben kelias išsikept kasmets nusišáudau K.Donel.
2. tr. BB2Moz19,13 nušauti: Atsinešė šautuvą ir nušáudė [žmogų] Dbč.
3. intr. šaudant nutolti: Pavakary nušáudė čia Krč.
4. refl. pašaudyti: Į kelintą dieną nusišáudo tai iš vieno krašto, tai iš kito Snt.
5. tr. prk. nupliekti: Liuob vaikius nušáudys su bizūnu už mergių kabavojimą Šts.
6. tr. prk. nukirsti, nupjauti: Šiandie reiks kopūstus nušáudyti KlvrŽ.
7. tr. prk. nuėsti, nugraužti: Nušáudytais (pelių nuėstais) kailiniais išvažiavus, reik nušalti žemėn Šts.
◊ kai̇̃p nuo li̇̀žės nusišáudyti greit vieną po kito numarinti: Mano vaikus smertis kai̇̃ nuo li̇̀žės nusišáudė Prng.
pašáudyti
1. intr. Rtr, KŽ kiek šaudyti: Einame pašáudyti į taikinį DŽ1. Eikim į paupę pašáudyt – katras geriau pataikysim Ėr.
| prk.: Ji ieškojo progos pašáudyti į jo tuščią savimylą NdŽ.
| refl. Ser, NdŽ, Lž: Pasišáudė atsitraukdamas prūsas ir nuė[jo] į Vokietiją Kbr. Trumpai pasišaudęs, priešas vis dar traukėsi rš.
ǁ mokėti šaudyti: Ar jau pašáudai iš puštalieto? Ds.
2. tr. pamedžioti: Medžiotojas nuėjo į mišką pašáudyti žvėrių NdŽ. Mėgdavo anas ir pašáudyt, ir ant ežero pasėdėt Lb. Tu gi šaulys, nueini į apušrotą kovarnių rudeniop pašaudyti Vaižg.
3. tr. GrvT109, Kls nušauti, peršauti, iššaudyti: Daug žmonių pašáudė Žrm. Išlipė ir pradėj[o] šaudyt, pašáudė (peršovė) abu Str. Visas tris bobas pašáudė, o vaikus paliko Dsn. Kiek jie žmonių pašáudė nekaltai! Grv. Aš juos (girtuoklius) pašáudytau, jei valdžia būtau Dg. Kiek jų (arklių) pašáudė, kap karas buvo! Eiš. Dabar pašáudžia vilkus Ad. Strielčiau, strielčiau, kam tu vilko vaikus pašaudei? LTR(Šlčn).
4. refl. žr. sušaudyti 3 (refl.): Kap lietuviai buvo užeję, su lenkais pasišáudė Mrc.
5. tr. nutrenkti, numušti: Tik kad juos perūnas pašáudyt, kap anys ryja itą arielką! Dv.
6. tr. sugriauti, susprogdinti: Minom visus tiltus pašáudė Dsn.
7. tr. papliekti, padaužyti: Pašáudei iš votago tą šatoną (nenustygstančią karvę) Krš.
8. intr. išduoti pyškantį garsą: Na ką, gal eisime šampanu pašaudyti? P.Vaičiūn.
9. tr. pakaišioti į krosnį: Ar padėt pašáudyt ragaišį? Ėr. Tamsta kepaluok, o aš pašáudysu Užv.
10. tr. audžiant įmaišyti kitos spalvos siūlą: Būdavo, žibuliais pašáudytus andarokus audžiam Rdm.
11. tr. audžiant padaryti prošūvą, proretą: Pašáudytas, arba prošūvotas, audeklas Šts.
| refl.: Neparspyrė audėja pakojų, ir pasišaudė milas Trš.
12. intr. šen ir ten palakstyti, paskraidyti: Pašáudyk po turgų – mažgi ir rasi tuos pijokus Ktk. Kregždės pašáudė, pašáudė NdŽ.
13. intr. parbėgti: Pašáudė karvės numie begyliuodamos Lnk.
14. tr. šnek. godžiai, greitomis užvalgyti: Pašaudėm košės po bliūdalį, dabar galiam stumties (laukti pietų) Šts.
| refl. NdŽ.
◊ žõdžiais (pastabomi̇̀s) pašáudyti (pasišáudyti) užgauliai, įgeliančiai pa(si)kalbėti: Jos geroką valandą mandagiomis pastabomi̇̀s pasišáudė NdŽ. Ką aštriais žõdžiais pašáudyti NdŽ.
žvil̃gsniais pašáudyti viliojamai ar piktai pažvilgčioti: Apolonija mėgdavo užustalėje meiliai pašaudyti į Leoną savo žvilgsniais rš. Patylėję ponai dar vienas kitam reikšmingai pažvelgė į akis, paskui pašaudė nejaukiais žvilgsniais į Donato pusę Pt.
paršáudyti iter. paršauti:
1. M, KŽ.
2. Dr, Lnk Paršáudė vaikai iš mokyklos Nt.
péršaudyti KŽ, peršáudyti Rtr; L, Ser iter. peršauti 1.
| refl.: Kitas i pársišaudydavo, ka bėgdavo par rubežių Kv.
prašáudyti
1. intr. NdŽ šaudyti pro šalį.
2. tr. NdŽ šaudyti per ką.
3. tr. šaudant išbandyti: Naują šautuvą prašaudyti Ser.
4. tr. prk. prakiurinti: Kelnių užpakalys prašáudytas Rm.
5. intr. prabėgioti, pralakstyti: Prašáudė visą dieną Ds.
prišáudyti tr.
1. LL100, Š, NdŽ daug nušauti, primedžioti: Prišaudęs paukščių, Jonas parėjo pas bobutę rš.
| refl. tr. NdŽ: Prisišáudė [vokiečių kareiviai] vištų ir išejo Žeml.
ǁ refl. tr. daugeliui vienam kitą nušauti: Kiek jų prisišáudė, kiek pasižudė [karo metais]! Pst.
2. impers. prikristi atsprogusių dalelių: Va, žiūrėk, kokie barščiai prišáudyti, prispragėję eglinių medžių Km. Eglinėm malkom kūrinau pečių, tai pilnus puodus anglių prišáudė Alv.
3. prikaišioti, pristumdyti (kepti): Prišáudė pilną pečių duonos Krok.
4. Klm, Šl, Jnš, Vv, Prn, Mrk pridurti, prisiūti (prie aulų naujas batų galvas): Kai prišáudys batus, tai nešios ligi gyvas Alk. Auleliai dar geri, reikia prišáudyt Rdm. Pernai mano batam naujas galvas prišáudė Al.
| refl. tr. Rs, Ėr: Prisišáudysiu prie senų aulų galvas, ir bus geri batai Jrb.
5. NdŽ šnek. godžiai privalgyti.
| refl. tr. NdŽ: Duonelės prisišáudo su pastijolkele Plt.
◊ akimi̇̀s prišáudyti (prisišáudyti NdŽ) NdŽ pakankamai žvilgčioti.
sušáudyti
1. tr. N, LL215, Rtr, NdŽ, KŽ šūviais nukauti, nužudyti: Nuteistas sušáudyti DŽ1. Kad būtų sušaudytas buvęs, visi būtų žinoję J.Jabl. Už tokius darbus tik sušáudei visus sustatęs, i gatava Jrb. Sušáudė mano vyro seserį su visa šeimyna Lt. Sušáudyt nesušáudė – kalėjimu baudė Žln.
2. tr. SD326, Sut, NdŽ kulkomis prakiurdyti, suvarpyti: Jis sušáudė man kepurę J. Skuodo trobalės kiaurynių vienų – sušáudytos Šts.
| prk.: Kepurė saulės spindulių sušaudyta, kaklas nuogas TS1902,12.
ǁ šūviais sužeisti: Buvau išejęs į karą, buvau sušáudytas Lnk. Buvo karvė sušáudyta, ne visai, bet sušáudyta Mrs. To[je] lovelė[je] gul bernelis, sušáudytas, sukruvintas JD1236.
3. refl. Rtr, NdŽ, KŽ imti vieniems į kitus šaudyti: Kartais susišaudydavo abiejų pusių sargybiniai A.Vien. Jie biškį susišáudydavo, ir vėl viskas gerai būdavo LKT166(Ktč). Susišáudė terpui save LKT388(Kpč). Kiti nusitraukė toliau, mes gavom susišáudyti Plt. Metėžnykai susišáudė po Biržais su caro karuomene Krs.
4. intr. uždrožti, supliauškinti (botagu): Sušaudė vaikis votegu arkliams ir pavažiavo LTR(Plng).
5. tr. sukišti kepalus (į krosnį): Kol sušáudysiu bakanus, nevyrinėk durų Lš.
6. tr. pakalinėti, kalinėjant sutvirtinti: Visus ratukus reikia sušáudyt, kad neklibėtų Rm.
ǁ sudurstyti, susiuvinėti: Kokie te jo marškiniai – sušáudyti iš kąsnelių! Dglš.
7. tr. NdŽ sunaudoti karteles tvorai tverti.
8. tr. šaudyklę stumdant suausti: Sušáudytas audeklas – šūviais suaustas Šts.
9. refl. prk. susiginčyti, susižodžiuoti: Susišáudyti su kuo NdŽ.
10. godžiai suvalgyti.
◊ akimi̇̀s susišáudyti NdŽ susižvilgčioti: Susišáudo akim̃s, ka tėvai i neleida Krš.
užšáudyti KŽ
1. tr. NdŽ užtverti (ppr. viena ar dviem kartelių eilėmis): Karčiums užšáudoma tora Grd. Kartėms užšáudyta, kaltinai prikalta tora Kal. Po porą sklandų pagal kelio užšáudžiau Brs. Užšaudysme ganyklą kartim, ir nereiks samdyt piemenio Pšš.
| Kumeliai nu senių arklių atskiesti ir kartimis kampe užšaudyti stovėjo S.Dauk. Tą duobę reik užšáudyt kartim, kad kas neįlįstų Pc.
ǁ užkalinėti: Lentos tik užšáudytos, kad vė[ja]s neįpūstų Nt.
2. tr. NdŽ užsklandyti: Durys visos užšáudytos, negalima įeit Dkš. Ona, iškūrenusi krosnis, užšaudė juškas rš.
| Mūsų durys ir langai geležim užšaudyti Mšk.
3. tr. audžiant įterpti kitokį siūlą: Storais siūlais užšáudytas audeklas Lkž.
4. godžiai užvalgyti.
5. intr. NdŽ greitai, skubiai žingsniuojant užeiti.
6. intr. prk. užgauliai pasakyti, prikaišioti: Užšáudo [mokytas vyras], ka [pati] nemokyta DūnŽ.
^ Durnam i mažam neužšáudyk Krš.
◊ žõdžiais užšáudyti įžeidinėti, prikaišioti: Gera marti, neužšáudo žõdžiais Krš. Kad ir neturu kur galvos priglausti, bet pas seserį neisiu: nenoru, kad ana muni kožną dieną žõdžiais užšáudytų Vkš.

klausýti, klaũso, klaũsė intr. K; SD343,279, R, BPII157, M
1. naudotis klausa, stengtis išgirsti: Klausykite visi, kurie ausis dar turit! V.Mont. Ir svajočiau, ir klausyčiau, kaip dejuoja, verkia vėjas S.Nėr. Dabulis nė klausyti nenorėjo tokių kalbų P.Cvir. Kur tik klausai, vis linksma: šlama, ūžia, siaudžia! A.Baran. Važiuoja per tiltą, – ugi klauso, kad po tiltu vaitoja žmogus BsMtII66. Klaũsai, ar jau jūs išsikūlėt? Jnšk. Klaũsai, ar nematei kirvio? Ėr. Klaũsai, draugas! Aps. [Jis manęs] rūstum veidu klaũsė A.Baran. Jo kalbų klausýk, bet kitam nesakyk Mlt. Žmogelis mėgino teisintis grūstuvo neradęs, bet karalius nė klausyti jo neklausė (ps.) J.Balč. Klausýkit, ką pasakysiu! J.Jabl. Ir prijojau žalią girią, paukšteliai sučiulbo: nė man joti, nė sustoti, nė klausyt paukštelių JV1078. Dabar teklausė žalio vario būgnelių LB64. O taipo klausykiame Mž96. Važinėdamos po miestelius ir sodas, kas diena sakė žemaitiškai pamokslus ir klausė žmonių išpažinimo nusidėjimų M.Valanč. Kas turi ausis ant klausymo, teklausai Ev. Klausykimėg, ką kalba ant Viešpaties SPII132. Susieidavo klausytų anų šventų žodžių jo MP183. Rado jį bažnyčioje besėdintį vidurėje daktarų, beklausantį jų ir beklausiantį juos DP63. Klausomasis nervas (girdimasis nervas) anat. nervus acusticus EncIV1025. Klausomųjų kauliukų (ossicula auditus) neurozė rš. Klausomoji kriauklė (telefono ragelis) VĮ. Klausomasis kambarys (priimamasis kambarys) LL169.
| prk.: Ir toli plaukia tolimoji dainelė tyruoju lauku, kur smėlis jos tik klauso V.Krėv.
^ Daug klausyk, maž kalbėk B. Klauso net liežuvį iškišęs (labai) Pnd. Klauso net liežuvį paklojus LTR(Ds). Reikia ausim klausýt, ne pilvu Ds. Ar pilvu klausai, kad negirdi?! Krk. Klauso kaip su nugara (negirdi) Rm. Yra ko klausyt, nėra ko kitam pasakyt Pnd. Beklausydamas klausyk, bet liežuvį už dantų laikyk (neišplepėk, ką išgirdęs) Vs. Kaip skaitys, taip ir klausys Sim. Kai sako, klausyk, ale kišenėn nedėk (netikėk) Ds. Jo klausýt, paklausyt, bet tikėt nėra ką Skr. Vienas tyli, kitas klauso (apie nekalbius žmones) Kp. Tankiai šaukojančio nėkas neklauso VP46.
| refl.: Klausykis, kaip dainiuo[ja] Slnt. Kur jūsų paukščiai, paukšteliai, paukštytės, katrų čilbančių taip ramu klausytis?! A.Baran. Klausykis, maž tekalbėk, ne visims tikėk, būsi išmintingu VP24. Užsimerkęs tvylo, klaũsos, ką mes šnekame J.
| prk.: Didžiojo rašytojo drąsaus balso klausėsi visa pažangioji žmonija sp. Laikas leka, neklaũsos nė biškio (nesustodamas, nepalaukdamas) Lkv.
^ Klausos liežuvį pasidėjęs (labai klausosi) Sln. Klausaus ausis ištempęs Žem. Klausėsi ausis išpūtęs, bet, kai išgirdo, net ir nosis prilipo (nusiminė, ką nemalonų išgirdęs) Šv. Klausos kaip senų pasakų (nenoromis) Sim.
2. kreipti dėmesį, reaguoti; patikėti: Ką jis papaisto, tai nereikia klausyt Antš. Nereikia klausýt, ką kiti sako Klvr. Neklausýk, mergele, ką bernelis kalba (d.) Plm.
^ Visų vėjų neklausyk Šll. Neklausyk kožno vėjo pūtimo Sln. Tarybinė vyriausybė ir komunistų partija atidžiai klauso darbo liaudies masių balso (sov.) sp.
3. dalyvauti paskaitose, pamokose: Studentai klausys paskaitų šešiose erdviose ir šviesiose auditorijose sp. Kurie iš klausomų dalykų jį labiausiai domino, galima spręsti iš jo skaitytų universiteto bibliotekoje knygų rš.
4. refl. sutikti, susiderinti: Tėvas su vaikais nesiklaũso Rm.
5. vykdyti kieno įsakymą, paliepimą, norą, valią, paklusti kam: Pasižadėjom visi dirbti ir pirmininko su valdyba klausyti (sov.) J.Balt. Būsi laimingas, jei mano žodžių klausysi S.Dauk. Klausysiu aš bobų, kad jos nesulauktų! rš. Jis nė vieno pradėjo neklausyti Vrb. Būk klaũsanti vaikas (sako mergaitei) Nt. Nėr ko davatkų klausyti Grž. Ketino parplėšti, jei neklausys parnešti … [v]andens BM399(Slnt). Kai neklausys, kumščia į sprandą Gs. Aš jau jo labai klausydavau, tai man šaudyklę padirbo Sdk. Jis paliepimams neklauso KI504. Tam įstatymui visi turi klausyti KII287. Daug jo draugų vėl nuo jo pabėgo, nenorėdami sau lygiam klausyti Jrk. Jau gana klausiau savo matušės, jau reikia klausyt ir anytėlės D94. Dar būsiu pas močiutę, dar klausysiu močiutei RD31. Aš nemokėsiu kareivio klausyt, nė šiaip, nė teip kardužio nušveist JV522. Oi, aš nenorėjau už našlelio eiti, oi, aš nenorėjau našlelio klausyti StnD13. Jauna marti … sakos jau į vargą įpuolusi, būtent todėl, jog jos dieveriai, kurie veža kraitį, neklausantys StnD19(paaiškinim.prie.dainos). Ir turiu dar kitas avis …, ir jos klausys mano balsui NTJn10,16. Norėjos Dievas pažįstamas ir savęs klausomas MT28. Garbink ir klausyk visada tėvą bei motiną tavą Mž388. Klausykiat tų, kurie vyresni yra Mž31. Teklausai tų pačių MP237. Kas jūsų klauso, manęs klauso DP205. Avis teklausai, ką jai tame aukščiausias piemuo daryt liepia DP248.
| prk.: Bartkus bandė pakilti, bet kojos neklausė rš. Savo geidulių neklauso rš. Tarybiniai teisėjai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo (sov.) sp. Sumirkus skripka plyšo ir nustojo klausius (nebegalėjo griežti) V.Kudir. Net gražu žiūrėti, kaip jūs šaudyklė klauso (audžiant) V.Kudir. Rodėsi, kad dalgė ne taip klauso kirtikų, kaip seniau rš. Mano plaukai taip neklaũso, kaip tavo (taip gerai nestovi) Skr.
^ Klausęs senolių negailėsys VP24. Kito klausyk, bet ir savo proto nepamesk Vžns. Kito patarties klausyk, savo proto neapleisk Sim. Jei tėvų neklausysi, šuns barškančios skūros klausysi (grasinama kartuvėmis; esą, vedant karti, šuns odos būgneliu būgnydavę) Pn. Šunies kailio klausysi, kad manęs neklausai LMD. Manęs, tėvo, neklausýstat, tai šunio uodegos klausýstat Dbk. Tavęs klausyk, tai eisi keliu kaip vandeniu LTR. Kas seno neklauso, tas valgo duoną sausą (senųjų patarimų neklausydamas, nemoka praktiškai tvarkytis) LTR. Kas tėvo motinos neklaũso, valgo duoną sausą Slk. Sauso niekas neklaũso (tuščiomis, be dovanų nieko neatliksi) Trgn. Tol klausiáu tėvų, kol žąsino bijojau Šll.
| refl.: Bitės viena kitos klaũsosi Aps.
6. prk. dirbti: Ak, kur dingo Prūsuose barzdota gadynė, kaip slūžauninks dar už menką pinigą klaũsė! K.Donel. Už tą žemės šmotelį tris dienas rugiapjūtėj klausiaũ Slm.
◊ ko klausai̇̃! kur tau! netiesa, taip nėra!: Maniau, kad riebus – ko klausái! Šts.
su avižomi̇̀s klausýti(s) sakoma neišgirdusiam: Klausýk ausim, ne avižom! Pš. Klausyk su ausimis, ne su avižoms! Vkš. Ar avižoms klausai, kad negirdi?! Šll. A su avižoms klausais, ka negirdi?! Ll.
apklausýti
1. tr. klausymu ištirti ką nors: Daktaras tuojau priėjo ir apklausė jų širdis Mš. Gydytojas dar kartą davė man vaistų išgerti, apgraibstė, apklausė A.Vien.
| refl.: Apsiklausiau: visur tyla Šts. Linkiu Tamstai gerai apsiklausyti, kas ką kalba Blv. Karveleli, apsklausýkie, kurian šone gailiai verkia Tvr.
2. refl. Zr klausant apsirikti.
3. intr. klausantis sužinoti: Kad jie ir apklaũso (sužino, kur kas pigiau nusipirkti)! Lp.
| refl.: Apsiklausýk jomarke, ką už arklius bemoka Plt. Apsiklausýsiu kur namelis pirkti Dkšt.
4. refl. ppr. su neiginiu pakęsti, kokį garsą, kalbą, ištverti: [Geriančių po karčemas] paskui keiksmų negalėsi apsiklausyti Žem. Bėdojimas – apsklausyt negalima! Ds. Nėra žinios, kolei būtų dūkęs [Aleksiukas], kad namiegai nebeapsiklausydami nebūtų jam pažadėję diržą Vaižg. Tą patį duoda ir duoda, negalima ir apsiklausýt Alv. Ūžia, terška, pyška, bilda – negalima nė apsiklausýti Ukm. Negal nu tėvo apsiklausýti – ūža ir ūža Užv. Labai daug visokių paukščių – apsiklausýt negali Rgv. Aš negaliu apsiklausyti jūso kalbų Brs. Kad pradės visi spiegti, nė neapsiklausýsi Kp. Vaikai drakojas, cypau[ja], šėlsta – negal apsiklausýti Plt. Negalima buvo apsklausýti rėksmu Ds. Aš negaliu apsiklausyt jų riksmo, net ausis rėžia Prl. Ka kumet treikė[ja] [perkūnija], negal apsiklausyti KlvrŽ. Dreba akyse, neseka apsiklausýt (negali klausyti) Lp. Visi rėka, visi šauka, negaliu nė beapsiklausyti Skd. Aš visko apsiklausiáu: i kiaulių žviegimo, i vaikų bliovimo Slnt. Tylėkit nerėkę visi kartu – nebegaliu apsiklausýti! Š.
atklausýti intr.
1. refl. Š iki valios, lig nebenorint klausyti: Ausys yr atsiklausiusios tų kalbų Dr. Čia visokių dainų atsiklaũsom Skrd. Jausmingos jų (mergelių) dainelės, kad, dieną naktį beklausydamas, neatsiklausytai V.Krėv. Silpnutis negalėjo nei į juos atsižiūrėti, nei jų balselių atsiklausyti rš.
2. atsilyginti darbu už ką, atidirbti: Kad duoda, tai nori, kad ir atklausýtum Trgn. Už arklį reikia atklausyti (atidirbti už arklio paskolinimą) Ėr. Atleisk mergaitę pagrėbti, aš atklausýsiu Ėr. Padaryk man tą malonę, aš atklausysiu (ir tau padirbėsiu atsilygindamas) J.Jabl. Sušelpkite: kai pasveiksiu, atklausýsiu Rk. Geri yr žmonelės: kiek begalėdami visumet mums atklaũso Plt. Būdavo, anas man daržą įdirba, aš jam atklausau Ds. Mes tamstai ar darbu atklausýsma už rugius Užp. Reik atklausýti už žemės sugyvenimą, turiu užverpti Ggr. Kada aš motinytei atlyginsiu, kada atklausýsiu! Jž.
įklausýti
1. tr. nugirsti: Neįklausiaũ, ką šnekėjo Gs.
2. refl. intr., tr. atidžiai, su dėmesiu klausyti; klausantis įsidėmėti: Ėjo atsargiai, apsidairydamas, įsiklausydamas A.Vien. Mes įsiklausėme, kaip tyliai šlama krūmokšnių lapai J.Balt. Dirbantieji vienu tarpu sustojo ir įsiklausė P.Cvir. Jis įtempia ausis, įsiklauso A.Vencl. Gerai įsiklausę, suprato ąžuole esančius Jrk82. Įsiklausýk gerai, gal išgirsi Š. Žalioj girelėj raibs sakalėlis tai gražiai vis čiulbėjo; ir įsiklausė jauna mergelė, staklužėj sėdėdama KlvD238.
| Įsiklausýk šitą dainą [, kad mokėtum] Alk. Įsiklausyk gerai, paskui nežinosi Mrj. Įsiklausýk gerai, ką sako tau J. Buvau ir įsiklausius [dainų], ir teip žinojau (mokėjau) Grl.
išklausýti
1. tr., intr. klausyti iki galo: Grinius išklausė susijaudinusio vaikino J.Dov. Pirma išklausyk mano kalbos, paskum tu sakyk Ėr. Motina, išklausiusi jo prypuolių, tarė M.Valanč. Sodietis, kantriai išklausęs visos skelbėjo tuščios kalbos, tarė Blv. Silpnutis išklausė senelės, pasižadėjo viską padaryti kaip lieptas ir parėjo namo rš. Susijaudinęs išklausiau visą pasaką iki galo rš.
2. tr. pelnyti, laimėti klausant: Klausei̇̃ klausei̇̃, ką gi tu išklausei̇̃?! Š.
3. tr., intr. patenkinti (prašymą): Meldžiantį išklausau R76. Perkūnas išklausė gyvatės Blv. Išklausyk mano vieno prašymo I. Brolis sesę mylėjo ir jos prašymą išklausė MPs. Anys tariasi, jog dėl savo daug kalbėjimo bus išklausyti BtMt6,7. Ižklausys tikrai sūnus motiną, ir tėvas ižklausys sūnų DP626. Nesitikėk tujen toj bėdoj savo Dievo išklausomas SE60. Išklausys visus prašymus ir maldas mūsų MP77. Ižmiklausė šaukiantį maldose KN96. Norisi žmogus išklausoms maldoje BPII101. Tuo čėsu kad ir šauksmos pri Dievo, ale nebišklausys P.
išklausýtinai
išklaũsomai Tu mus gali mokyti melstis išklausomai brš.
nuklausýti
1. tr., intr. nugirsti; klausant patirti: Anys toliau paėjėjo, ir aš nebenuklausiau šnekos pabaigos Ds. Taip ar kitaip sakė, aš nenuklausiaũ gerai Rm. Ale kaip jau nuklausė, kad jau tas baubimas ne per toli, tai jis apsisukęs jot BsPIV187. Kiba tu nenuklausei̇̃ gerai?! Alk. Ir pradėjo jis ant savo dūdžiukės dūduot, kad subustų jo žvėrelės. Ir ėmė nuklausė žvėrys LB262. Mums jis nei gero, nei blogo, ale kai nuklausai̇̃, tai daug žmonių jį keikia Skr. Klausiáu, bet nenuklausiáu Plng. Negaliu nuklausýt, kuriam plyšy svirpia svirplelis Grš. Aš nuklausiaũ, ką jis už sienos šneka J.
| refl.: Tu nenusklausai̇̃, ką žmogus šneka, o paskui kažin ką pasakoji Alv. Nusiklausiáu, kaip anuodu kalbėjos savo tarpe Plng. Kartą ožka savo vaikelius šaukė, o vilkas už sienos nusiklausė ps. Jų muzikos nusiklausius, švendruose sučiulbo paukštė rš. Nusiklaũsęs, ką vyresniejai rokuo[ja], kišas ir ans į kalbą Plt. Klausyk gerai, nenusiklausýk pro šalį, kad kitaip neišgirstumei J.
2. refl. klausantis sužinoti: Nusiklausyk, kiek moka už tą žemę Skr.
3. refl. tr., intr. klausantis išmokti: Jis dainuoja nusiklaũsęs (iš ausies) BŽ275. Vilkas nusiklausė dainos piemenėlio, atėjęs kartą pas klėtaitę, sako, ir jis tą pačią dainelę storu balsu uždainavo BsPIII66. Visas dainas tu esi nusiklausiusi nuo Dagių Adomo I.Simon. Supratau, jog čia yra šnekama jau apie kokį prietarą, ir nusiklausiau A1884,402.
4. pasiklausyti: Lakštingalas čiulbaudavo, o mes, vaikinai, nuklausýdavom Smln.
| refl.: Kai ji pradeda ant mergučių [bartis], nusiklausýk – ant manęs nubaigs Skr. Nusiklausyki girios skambančios, žemužės sudrebančios JD603.
5. refl. klausant apsirikti: Gal nusiklausei, gal kiteip sakė? Šts.
paklausýti intr.; SD385, R
1. kurį laiką klausyti: Sustok kalbėjęs, paklausyk, ką aš pasakysiu J.Jabl. Yra ko paklauso, bet nėra kas kitam pasako (apie plepų žmogų) Ds. Paklausykit paukštelės žaliam vyšnių sodely JV816. Ale tas karalaitis rengėsi ženytis, o jis, būdavo, eina pro tą grintelę pasivaikštinėti, o būdavo, eidams paklauso po langu BsMtI86. Paklausýk, motule, koks gegutės balselis (d.) Gg. O ir išėjo jauniejie broleliai gegutės paklausýti JD1251. Išeikie, mergele, an didžio dvarelio, paklausyk, mergele, iš kur vėjas pučia TDrIV61(Rod). Paklausykiam, kas girdėt MitII166(Šd). Paklausyk, mergele, papasakosiu tau vieną pasaką Rp.
^ Paklausýk (ar girdi, žiūrėk), koki tatai esu pasenusi! Lnk.
| refl.: Kalvienė nušlepsėjo prie durų, prikišo ausį, pasiklausė ir atsargiai atidarė duris A.Vencl. Ir buvo ko pasiklausyti (verta buvo klausyti) rš. Išgirdau, kad taip gražiai dainuoja, išbėgau pasiklausyti P.Cvir. Aš pasiklausysiu, kaip anys kalba MPs. Radijos galima paklausyt ir pasiklausyt Grl. Gražu pasiklausýt [pasakų, dainų] Klvr. Eisim pasklausýtie giesmių Brsl. Pasiklausyčiau, ar kukuoja gegelė JD130.
^ Nu, pasiklausyk! (stebintis) Šts.
2. patikėti: Kam paklausei to bernelio meilingų žodelių D22.
3. įvykdyti kieno įsakymą, paliepimą, norą: Liucija jos nepaklausė ir išėjo iš namų J.Balt. Kitąsyk ir tėvai turia vaikų paklausýt Skr. Balso jų visų pirma paklausiusys nemokyti mūsų kunigai M.Valanč. Kur geresni buvo žmonės, tuojau paklausė Sz. Ko tas rekežis, nė ant vieno žodžio tavęs nepaklausýs! Vvr. Pati vyresnybė greičiau tavęs paklausys J.Jabl(Žem). Daugiau [aš] nepaklausęs tavę berazumio! (o, kad aš tavęs kada klausyčiau!) Rod. Neklausei, dukrele, nė vieno žodelio, ale paklausei̇̃, dukrele, to šelmio bernelio Arm. Aš turėjau našlaitytė visų paklausýti (d.) Ds.
| prk.: Šiaurvėjis paklausė: sušlamėjo, suūžė Blv.
^ Geras ir žodžio paklauso, o pikto ir lazda neatataiso Pnd. Kas nenori imtie pyrago, tas paklausys kruvino botago Sz. Dabar tėvo neklauso, ryt šunies paklausys KrvP(Lš). Anytos paklausysi, ne visados blogai padarysi KrvP(Vs).
4. padirbti, padirbėti, padėti (darbe): Maž priseis kada ko, ir aš paklausysiu Sdk. Reik ir jam paklausyt, reik nueit rugių pjauti (nes prašė) J.Jabl. Aš su kumele [talkoje] paklausiáu, dėl to ir ans man padėjo nusidarbuoti Šts. Tu man padėjai, ir aš tavęs paklausýsiu, kai kulste Trgn.
5. pasibėgti: Kiaulė jau yr paklaũsiusi Varn. Kumelę, vedant pas eržilo, negirdyt, tai paklausys LTR. Ar jau paklaũsė tavo kumelė? Up.
◊ ×bárškančios šuñs skūrõs paklausýti gailėtis: Neklausai manęs, tai šuns skūros barškančios paklausysi Kt.
dvãsios (kvãpo) pasiklaũsant
1. smarkiai (muša): Duoda (muša), būdavo, kvapo pasiklausydami BsPIII16. Kad duočiau, kad duočiau tai bezlepyčiai, dvasios pasiklausydama! Žem.
2. trūkstant jėgų: Į Plungę ėjau, dvãsios pasikláususi Krtn.
pérklausyti
1. tr. ištisai ar pakartojamai ko klausyti: Ką jis sakė, viso gerai nepérklausiau Vlk. Ta kalba iš naujo reik párklausyti J. Aš dar jų (plokštelių) visų neperklausiau Srj.
2. intr. N klausant apsirikti, nenugirsti.
| refl.: Parsiklausė mamytė: papa grajija, ne vaikas rėka Pln. Tu pérsiklausei (neišgirdai teisingai) J. Tu pársiklausei, aš ne taip sakiau Slnt.
3. tr. KII245 išklausyti atsakinėjančio (mokinio).
praklausýti tr., intr.
1. kurį laiką ištisai klausyti: Per visą naktį žmonės praklausė ilgojo pamokslo Vaižg.
2. klausant nenugirsti: Klausėm, klausėm ir praklaũsėm, nepaspėjom užgirst, kaip sakė Krs.
priklausýti intr.
1. iki valios klausytis: Ko čia nepamatysi, ko čia nepriklausysi! rš. Kiek jin priklaũso visokių kalbų už tokią motiną! Pc.
| refl. SD307: Klausės tų dainų ir niekada prisiklausyti negalėjo LzP. Į paupį nuėjęs prisiklausai̇̃ visokių paukščių Klvr. Te visokių pasakų prisiklausai̇̃ Ėr. Šiandien kiek aš prisiklausiau – į jaučio skūrą nesurašytum A.Vencl. Vyresniųjų kalbų prisiklausęs supratau, jog mano tėvam geriau už kitus sekas Vaižg. Prisiklausė daug naujienų nuo savo profesorių rš. Pats, pryštaravimų prisiklausęs, nutilo M.Valanč. Vieversukai ant kalnelių gieda gražiai tarp brolelių, kad prisiklausytų, žagreles taisytų Mrj. Tenai gerų daiktų prisiklausiau MP100. Priveizdėtis jo ir priklausytis, ir palytėtis gali DP2.
^ Durniaus prisiklausęs durnas kalbas kartoja KrvP(Vlk). Prisisrėbė par ausis, prisiklausė par dantis (prastai klausė) Šv.
2. B, R būti kieno nuosavybe, priderėti kam: Kam tu priklausai̇̃? KI63. Toji žemė, kurią valdė dvarininkai, grafai, buožės, toji žemė dabar priklauso darbo valstiečiams (sov.) sp. Anys dvarui priklausýdavo Ds. Menas priklauso liaudžiai, – tu jai taip pat priklausai S.Nėr. Tos knygos man priklaũso KI504. Jai nė aguonos grūdo nepriklauso rš. Duokit bitims, kas joms priklauso rš. Tas dalykas tau visai nepriklaũso J.Jabl. Kolektyviniam darbui žemės ūkyje priklauso didelė ateitis (sov.) sp. Tegul dunda mūs pergalės būgnai – mums priklauso, draugai, ateitis! (sov.) rš. Tu čia nieko nepriklausai̇̃ (čia nėr tau reikalo) J.Jabl.
^ Drąsiam ir pasaulis priklauso Mrj.
3. priežastiškai ar išeitiškai santykiauti, pareiti nuo ko: Tas viskas ne nuo mūs priklaũso Kt. Artikuliacija ir moduliacija vėl priklauso nuo miminių judesių EncVIII1024. Kiekvienos cheminės reakcijos šiluma priklauso nuo temperatūros J.Mat. Kinetinė energija priklauso nuo kūno greičio ir kūno masės K.Barš.
priklaũsomai adv.: Strategija keičiasi priklausomai nuo istorinių posūkių, istorinių poslinkių rš.
4. būti kieno valdžioje, nelaisvam: Buržuazinė Lietuva visuomet buvo priklausoma nuo stambių Vakarų Eropos kapitalistinių valstybių (sov.) sp. Geriau nesiskolinus pakentėti, negu nuo kito loskos priklausyti KrvP(Ps). Tu man davei … visus man priklausančius sveikus ir linksmus rasti KlM1737. Šen manęspi, kursai priklauso pono BB2Moz32,26.
| Kitų sakinių jie nepriklauso J.Jabl. Visi trys šitie sakiniai yra pagrindiniai, savarankiai, nepriklausomi J.Jabl.
priklausýtinai adv.: Patronuojamieji vaikai būtinai turi būti priskiriami prie atitinkamų medicininių įstaigų ar konsultacijų priklausytinai rš. Inglonų vyriausybei priklausytinai paduota Ns1846,1.
5. būti kieno nariu, dalimi: Alesnykai in Pilypiškes priklaũso Vvs. Branktas priklauso prie akėčių Jrb. Kalba priklauso prie visuomeninių reiškinių, veikiančių per visą visuomenės egzistavimo laiką rš. Jis nepriklausė prie jokios mokslo arba dailės draugijos J.Balč. Šitas (žemės) sklypas ar prie tavo ūkio priklaũso? J.Jabl. Nieko nėra aukštesnio, kaip garbė priklausyti tai armijai rš.
6. būti klusniam, klausyti: Nenorėjo priklausýti motinos, tai dabar testa vargsta Rš. Visą amžį svetimų nepriklausysi V.Piet. Mes noromis nenoromis tėvo priklausėm J.Jabl. Aš savo tėvelių nepriklausýsiu, tėveliam kojelių neprimainysiu (d.) Prng. Vienas sūnus buvo geras, tėvo priklausydavo, o kitas vis priešu jį ejo (ps.) Tvr. Dar ans tėvų priklauso Krkl. Nepriklausė [vyresnysis sūnus] užvis lėtos motinos ir tankiai užduodavo jai širdį M.Valanč.
7. šiek tiek klausyti: Ar bent vaikai priklauso tavęs (ar kiek klauso)? J.Jabl. Jų vaikai kažin kodėl nepriklauso mokytojų J.Jabl. Dabar anys priklaũso manęs Dbk.
| prk.: Nėkas nebepriklauso: nė kojos, nė ausys, nė akys, nė dančiai seno žmogaus Nt.
8. refl. klausant įsidėmėti: Prisklaũsė prisklaũsė ir kalba jau [lietuviškai] Bn. Neprisklausiaũ, kokią [giesmę] giedojo Aps.
9. tikti, derėti: Mano motinai priklauso būti Karalienei, ji to verta, o ne tu I.Simon.

×razsiklausýti (hibr.) įsiklausyti, ištirti klausant: Ale ponas – ne mūs mužikas: pirma razsiklaũso, kap itai naležit (kaip čia išeina) Lz.
suklausýti
1. tr., intr. pajėgti išgirsti, kai daug garsų, daug kalbančiųjų: Vieni verkia, kiti dainuoja, ir jų negali suklausyti P.Cvir. Negali suklausýt visų šnekų Gs. Tu tik teip sapnavai, o man pasakoji tokius niekus, kad aš nė suklausyt negaliu BsPIII277. Aš kurčias – ausim nesuklausýsiu, bet akim – sudabosiu Tvr. [Iš senystos] ausysa zvanai zvanija, ir balsų nesuklausai̇̃ Prng. Buvo arklys, labai slaunas širvukelis, auselėm visą vaiskelį suklaũsė Tvr. Veltui šikšnosparnis abi statė ausi, gudraus karaliuko nėkur nesuklausė S.Stan. Tėvas, sūnų kalbos nebgalėdams suklausyti, davė kožnam po arklį BM397.
| refl.: Dūdelių ir birbynių balsai, botagų pliauškėjimai ir vaikiškų balsų erzatis net susiklausyt neduodavo kaimo gatvėje ir kiemuose V.Myk-Put. Nesusiklausai bažnyčioj per ubagus, namie per vaikus Mrj.
2. tr. nugirsti, suprasti: Kad aš ir nesuklausiaũ, ką ji sakė Lp. Aš jos nigdi nesuklausau (nesuprantu), ką ji šneka Lp.
3. intr. supaisyti: Suklausysi tu to senio, ką jis babaliuoja (niekus kalba)! Gs. Visų nėkų nesuklausýsi: kaip kas nori, taip sako Skd. Kito kalbų nesuklausysi! Grk. Nesuklausysi daktarų: jie viską gina Žem.
4. intr. būti klusniam: Tie vaikai manęs jau nebsuklaũso Slnt. Jaunikaitis pažadėjo neprietelius panokęs paveikti, jei tiktai jo rodos suklausys S.Dauk.
5. intr. sutikti, sutarti, sugyventi: Suklausyk tu su anuomi J. Nesuklausė vaikai, tėvas ir paleido gyvenimą Šts.
| refl.: Žiūrėk, kap jie dabar gražiai susiklaũso, kai to senio nėr Alk. Jų šeimyna gražiai susiklaũso Ėr. Šeimyna barėsi – nebesusiklausė Žem. Jos (skruzdės) darbščios, jos ir susiklauso Vaižg. Jie nors ir be tėvo gyvena, bet gražiai susiklauso Lš. Jie visada gerai susiklaũsė Gs. Kas jau ir būt, kad jie terpu savę nesusklausýt Lp. Broliai sutaria, vienas kito pasiklausia, visi susiklaũso J.Jabl. Jei susklausys vienas kito, tai gal ir nesdalinę sugyvens Vlk. Bėda užtiko tą sodžių – šeimyna pradėjo nesusiklausyt Sz. Dirba kai susiklaũsę (susitarę) Skr.
| prk.: Jo sąnariai nebesusiklauso – kiekvienas eina savo keliu I.Simon.
užsiklausýti
1. klausant užsimiršti; ilgai klausyti: Pati giltinė užsiklausė lakštingalos (ps.) J.Balč. Senis prakalbos užsiklausė, net pypkė iš dantų iškrito J.Paukš. Atsidėjęs klausiau tos pasakos … ir taip užsiklausiau, kad nejutau, kaip mano pažįstamas atsisveikino ir išėjo V.Kudir. Jos svečiai užsiklausė ir užsižiūrėjo rš. Aš užsiklausiau jojo, užmiršau žaibu lekiančias valandas rš.
2. pajėgti išgirsti, apsiklausyti: Vaikai tie rėkia, nemožna nė užsiklausýt Bsg.

šáudyti, -o (šáudžia), -ė iter. šauti.
1. intr. SD1176, SD355, H, R, MŽ, Sut, N, K, M, LL240, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ leisti kulkas iš šaunamojo ginklo: Vakar visą dieną jie šaudė J.Jabl. Šáudyti aukštyn, į orą NdŽ. Šáudomasis laukas NdŽ. Šaudomasis langas, skylė Šlč. Šáudyti iš lanko NdŽ. Strėlėmis šáudyti NdŽ. Sprogyklomis šaudyti, sprogyklas mesti, laidyti I. Apstojo šáudę – tyku, ramu Mrj. Prisakė muni šáudyt in viršų Krm. Kap šáudė – skylės yr [trobelėje] Ad. Čia šáudo, kulkos eina, lėktuvai lekia Skdv. Pradėjo ten šáudyti iš patrankų, veizam, ka karūmenė važiuo[ja] Pln. Pradėjo iš armotų par tą daiktą šáudyt Aps. Šuniukas orlaivio bijodavo: šáudžia – kojas palaižė ir miškan! Ps. Juk tie žmonės, į kuriuos aš šaudžiau ir kurie į mane šaudė, taip pat galvojo laukus sėti V.Bub. Glūps savovalninks šáudydams durnai kitiems supleškino namą K.Donel. Šaudykiamà, vai̇̃keliai (d.) LD336(Kal).
| prk.: Gavau slanktą ir šáudau kaip iš armotos (smarkiai čiaudžiu) Kp. Christus buvo už ženklą, arba cielių, kuriop visi šaudė DP50.
^ Žmogus šaudo – velnias kulkas gaudo SkrT. Žmogus šaudo – Dievas kulkas gaudo LTR(Mrp). Nešáudyk in Dievo langus (dirbk atidžiai, tiksliai) Vrn. Šáudyk į taikinį, o ne Dievui į langus Mrj.
| refl. Š, Rtr, KŽ: Šáudytis kulkosvaidžiais DŽ. Visą savaitę šáudėsi su turkais NdŽ. Baisus buvo karas, šáudės ten, karūmenės didliai daug Pp. Trobą uždegė, tos padegamosios kaip šáudės Lpl. Pradėjo šáudyties, o švilpti, ūžti! Parsigandom, sulėkėm į kaminą Nv. O tyku, niekur nebesišáudo… Sb. Susitikusi abidvi šali pradėjo kyvoties, paskiaus mušties su kumstėmis ir brūkliais, pagalop pradėjo šaudyties M.Valanč. Pasdabok, ar gerai strielba šáudos (ar tinkama šaudyti) Pls.
ǁ laidyti (ppr. su timpa): Vaikai šáudo iš ragatkių Pn.
| refl.: Berniukai, pasidalinę į du frontus, šaudėsi iš gumelių, mėtėsi drėgna kempine V.Bub.
2. tr. DŽ žudyti šūviais: Priešai mūsų brolius šaudo – kaip mes galim tylėti, nuleidę rankas?! J.Jabl. Reikia vietoje šaudyti tuos, kurie, pasinaudoję suirute, plėšikauja sp. Šaudė visus, neiškadijo nei mažų, nei senų KlbVI105(Mlk). Atsirado tokių padėjėjų, kad anam padėjo šáudyti žmonis Sd. Tada nešáudė, ale da pikčiau – bizūnais [plakė] Eiš. Niemčiai gaudė ir šáudė GrvT132. Pradėj[o] jau šáudytie, tai jau truputį apmušė juos (vilkus), al vis tiek dar yra LKT402(Azr). An šitų ežerų antis šáudė Pb. [Būrai] sau karnų vyžas nusipint užsigeidžia ar ką šáudyt ir gardžiai pasikept prasimano K.Donel. Medžiotojai šáudė žvėris iš lankų NdŽ. Per du tris laukelius kurtelių vytas, o per šį ketvirtą strielčių šaudytas (apie zuikį) LTR(Br). Ėjo strielčius žalion girion šaudyti žvėrelių DvD423.
^ Žvirbliam šaudyti nestato kanuolių LTR. Vienu šūviu du zuikius šáudai Jnš.
šáudytinai adv.: Kitur kara piršlį, ten šáudytinai šáudė Gršl.
3. intr. Švnč spragsėti, pyškėti, pokšėti: Jeigu paimsi pūslelę (naktižiedę) už galo ir duosi (muši) – ana šáudo Dgp. Teip šáudo malkos – net žarijas iš pečiaus išmetė Pb. Malka eglinė, tai šáudo labai Lnt. Susitvenkusioje tyloje smagiai plepėjo puodai ant krosnies, šaudė pušinės malkos J.Avyž. Tvoros įšalusios pyškina, šaudo S.Nėr. Didelis šaltis buvo, kad net kiauliašūdžiai šaudė LTR(Pns). Prie daugelio staliukų skamba taurės, šaudo šampano buteliai J.Balt. Garsiai šaudė spyruoklė, pritraukdama duris J.Dov. Jeigu pečiuj malkos šaudo, atsilankis kas nors Vrn. Ugnė šáudo – da svečių bus Aln.
| refl.: Ugnis šáudosi, spraga Ėr.
ǁ pliauškinti, pyškinti: Putna į orą šaudė botagu T.Tilv. Lėkė zovada šaukdamas, šaudydamas su botagais Pč.
4. intr. Azr, Eiš, Vlk, Pst trankytis, griausti, trenkti (apie perkūną): Girdi jis, kad perkūnas vis vienoj vietoj šaudo M.Katk. Labai šaudė perūnas – pie keturiskart daužė Grv. Kviečius šventinam – tai nuog perkūno, kad nešáudyt Rūd. Perūnas griaudžia ir šáudo Dv. Kap šaũs budinkan [perkūnas], tai dar ažudegs Šlčn.
5. tr. plaišinti: Šáudė tuos akmenus, skaldė Kdn.
6. intr., tr. mušti, pliekti: Šáudė šáudė su lendrine par kuprą Šv. Kožnam tėvuo vaikas – a tu leistumi su diržais šáudyti?! Gršl. Jis gerai Pranui šáudė per ausis Vlk. Šáudėm [karvę] iš votagų – smaigstės visur DūnŽ. Laikraštį susilanksto ir šáudo musias Vj. Milžionis geruoju prašė, kad atstotų, paskui kaip pradės šaudyti su lazda velniams – visi išlakiojo! BsPII29(Tl).
7. tr. laidyti į viršų iššaunant: Tę skamba dainos, šáudomos margos ugnys Pgg.
8. tr. mėtyti, svaidyti: Meška užšoko an kūgio, šieną sukė lopa i vilkus šaudė vis (ps.) Vlk. Ejo bernai pabaliais, šáudė mergas pagaliais (d.) Dv. Par ūlyčią šunim užpjudysiu, par laukelius akmenais šaudysiu LTR(Čb).
9. tr. Lp kaišioti į krosnį, kepti: Ana šáudė bakanus duonos po pečiaus J. Motutė darė iš tirštos tešlos didelius kepalus, dėjo ant ližės, prausė su vandeniu, o tėvelis nešiojo ir šaudė krosnin V.Krėv. Duoną šáudo lopeta Dr.
10. tr. DŽ, NdŽ kaišioti šaudyklę audžiant: Viena ranka šáudo [šaudyklę], kita muša [muštuvus] Lp. Šaudyklę iš vienos pusės, iš kitos šáudai [ausdama] Mrk.
11. intr. K, DŽ, KŽ smarkiai, greitai bėgioti, lakioti: Čiurliai visą laiką šáudo aukštai ore NdŽ. Kregždės su lengvais sparnais aukštai pasikėlė irgi bešūtydamos nei kulkos šáudė per orus K.Donel. Bitės, piktai zvimbdamos, kaip kulkos šaudė į avilius V.Myk-Put. Blezdingos šáudo pačiais pažemukais – būs lytaus Vvr. Pro daržo tvoros rikius šen bei ten šaudo viščiukai I.Simon. Ir šermuonelis, mažas žvėrelis, peleles gaudo, kaip kulka šaudo D103. Ten tetervinai bubeno, zuikiai šaudė aplinkui prš. Šįryt ka bešáudąs į Salantus! Kal. Ko šáudai pro duris? Šv. Įnirtusi motina šaudyte šaudė iš vieno kambario galo į kitą rš. Kas ten toksai po pievą šáudo? Up. Toks apykula, o, žiūrėk, šáudo (vaikštinėja) in kitas Ut.
| refl.: Ko čia šáudais po visus kampus? Kpč.
ǁ refl. mėtytis (apie skausmą): Skaudėjimas šáudos kap gyvas Dg. Šonus diegia, galvon spiegia, po visą kūną šaudos sopuliai Kb.
12. intr. prk. šiurkščiai, užgauliai sakyti, rėžti: Ta Jonienė šáudo motinai, oi! Krš.
| refl.: Šáudos, šáudos (barasi), jau, sakau, susmuš Klt. Šáudais ir pati nežinai ko Drsk. Lėtas kaip lapelis, nemoka šáudyties (atsikirtinėti) Krš.
13. godžiai valgyti, ėsti, ryti: Bliūdą košės ana pasiėmė, ana tik šáudo į save End. Šuo tuo tarpu virenė[je] meisas šaudąs S.Dauk.
^ Šáudo kaip Balsys baravykus KlvrŽ. Šaudo kaip Balsienė grybus Plt. Šáudo kaip Gurskis guires Plt.
14. tr. NdŽ tverti kartimis (ppr. viena kartelių eile): Daržą kartimis šáudyti DŽ1.
15. tr. durti, siūti (ppr. prie senų batų aulų naujas galvas): Šiaučius šáudo čebatus Ėr.
◊ [su] akimi̇̀s šáudyti (šáudytis) NdŽ
1. gundomai, viliojančiai žvilgčioti (žvalgytis): Vyras knisis po žemę, o jo ponia šaudys akimis į vaikius! Žem. Blikt, su aki̇̀kėms tik šáudo! Krš. Į mergas akim̃s šáudo, pačiõs reikalingas KlK6,55(Krš). Ka būčio bjauri, nešáudytų vaikiai į muni akimi̇̀s Vvr. Gi par sambarį jie tik šáudo akim̃ vienas kitą Jnš. Du ponaičiai akims šaudė, gražių mergų veidus gaudė Gmž. Jiedu tik akim̃ šáudosi, turbūt mylisi Dkš.
2. Grž įdėmiai žiūrinėti, žvilgčioti: Į kiekvieną tik ir šáudo akimis Kl. Valandą tylėjo, šaudydamas savo mažomis akimis po trobą LzP.

kalbomi̇̀s šáudyti apkalbėti: Kaip didi vėjai medžių šakas laužo, teip muni jauną sviets kalbomis šaudo D77.
várnas šáudyti KlK2,48 žiopsoti, dairytis: Gal nešdamas varnas šaudei, kad nusiteliuškavo A.Vien. Reikia ne várnas šáudyt, ė karavalataitį suktie LKKXIII138(Grv). Ko stovi kap žioplys ir šáudai várnas, bene pirmąroz kermošiuj?! Žž. Ar varnų šaudyt eisi į bažnyčią? KrvP(Srv).
zuikiùs šáudyti klūpoti ant vieno kelio: Begėdis, par visą sumą zuikius šaudo! Skd.
žõdžiais šáudyti (šáudytis) įžeidinėti, užgaulioti; ginčytis: Dar mat dręsi žodžiais prieš brolį šaudyti! Žem. Jisai kaip strypais žodžiais atgal motynai šaudė Žem. Užveizėta ana, net žõdžiais šáudo kaip strypais KlK9,78(Krš). Būtų gerai, ka žõdžiais [seno] nešáudytų Krš. Tik šaudo akysna visokiais žodžiais! Rod. Sena neslaugys, jauna nemylės, o bagotoji žodeliais šaudys LTR(Vkš). Kaip smarkus vėjas medžių šakas laužo, teip muni jauną sviets žodeliais šaudo LTR(Krtn). Šáudos žõdžiais par dieną, bijau ir nueiti Pj.
žvil̃gsniais šáudyti NdŽ įdėmiai žvilgčioti: Jaunas, visi žvil̃gsniais šáudo Rdn.
antšáudyti (ž.) tr. atausti: Antšáudyk su ataudais, ir būs kanapinelis gražus Šts.
apšáudyti tr.
1. R64, MŽ85, N, J, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Btrm šaudyti, leidžiant kulkas, sviedinius į numatytą vietą: Apšáudau miestą K; R65, MŽ86. Tas kelias buvo ir nakčia apšáudomas Plšk. Jie te kur iš kokio griovio kiek apšáudė [traukinį] Sb. Užė[jo] vokiečiai čia, apšáudė, išbėgom į laukus Žg. Minosvaidžių apšaudoma riba pasiliko užpakalyje rš.
| refl. Ant: Fronto čia ištiso nebuvo, ties Ylakiais biškį apsišáudė Yl.
2. šaudant apnaikinti: Tus visus apšáudė, katrie neišbėgo į Rusiją Plt. Visus anus jau apšáudė, ans išsisaugojo – išvažiavo Vž.
3. apmušti, apdaužyti: Apšáudžiau su pagaliu, ka nevalkiotųs su vaikiais DūnŽ. Par murzą apšáudžiau, apšáudžiau, i nebreikėjo karties (laipioti)! Žr. Išeik ir apšáudyk iš lazos tokį! Grd. Kamisorius apšaudė vaikius su naika Dr. Ausis apšáudė Dglš.
4. apmėtyti, apsvaidyti; apspjaudyti (vyšnių kauliukais): Ėsdamas vyšnias, kareivis apšaudė iš burnos senį P.Cvir.
ǁ nukreipti vienas materijos daleles prieš kitas: Alfa dalelėmis apšaudydamas azoto atomus, pagamino deguonį rš.
5. Plng prk. pasakyti užgaulių, aštrių žodžių, apibarti, iškoneveikti: Turi apšáudyti muni, i gan DūnŽ.
6. Skd, Pp, Kv, Šd, Sml aptverti (ppr. viena kartelių ar vielos eile): Apšáudyk su kartelėm daržą – nebelįs karvės Ėr. Reikės sodną nors po vieną kartelę apšáudyt – vis gyvuliai ne teip lįs Sdb. Reiks genesį su kartėms apšáudyti KlvrŽ. Po vieną kartę apšáudė apšáudė Pln. Apšáudė laukus drotimis, ir nebreik ganyti Šts.
7. greitai apvažinėti: Padabok, kiek mergų apšáudė piršlėm! Krd.
◊ akimi̇̀s apšáudyti įdėmiai apžiūrinėti: Jis dar apšaudė visus iš laimės blizgančiom akelėm K.Saj. Senukas įtartinai apšaudė Girinį savo žydromis akutėmis rš.
žõdžiais apsišáudyti įžeidinėti vienam kitą, žodžiuotis: Žõdžiais apsišáudo, nesutinka Krš.
atšáudyti
1. intr. SD217, Sut, N, K, M, J, LL123, Rtr, KŽ šaudyti atgal į šaudančiuosius.
| refl. Š, Ser, KŽ: Priešas atsišáudė DŽ1. Šitie sugulę, o tas stačias atsišáudo Sug. Ten žvalgai buvo, anie atsišáudė ir pabėgo Pln. Atsišaudė tie plėšikai smarkiai, nakčia troboj apsupti J.Balt.
2. refl. Ser pakankamai prisišaudyti.
3. refl. tr. šaudant numušti, sužaloti: Sau pirštus atsišáudė, kad paleistų iš kariuomenės Lp.
4. intr. apmušti, apdaužyti: Atšáudė tokiam par ausis, ir gerai Trgn. Jam gerai reikia atšáudyt, tai kitąroz žinos Vlk.
5. intr. prk. šiurkščiai atsakyti, atsikirsti: Mokytam taip neatšáudysi, turi gražiai šnekėti Grd.
| refl.: Tėvas tylės tylės, o kad nesukentęs pradės atsišáudyt, tai ažverda – nor iš namų bėk! Slk.
6. intr. vikriai atbėgti, ateiti: Antai tas jau atšáudo į šokius Šts. Ir atšáudąs rugių pjauti, kad ir neprašytas Nt.
7. tr. atšauti, atverti: Atšaudyk [tvoroj] spragą ir suleisk į daržą gyvulius J.Jabl.
8. tr. J audžiant išlyginti, leisti šaudyklę ne per visą audeklą: Atšáudyk biskį, matai, kap kreivuoja [audeklas] Rdm.
9. tr. atausti: Tų reiks siūlų atšáudyti Ms.
◊ žõdžiais atsišáudyti atsikirtinėti: Kitas nepasiduoda, atsišáudo su visokiais žõdžiais Krš. Krizas atsišaudo taikliais žodžiais P.Cvir.
įšáudyti
1. K, Rtr, NdŽ, KŽ iter. įšauti 1.
2. intr. NdŽ įsileisti šaudyti, įstengti ilgai šaudyti: Ir įšáudydavo gi vokiečiai, negailėdavo šovinių, ir dieną, ir naktį pliekdavo Š.
| refl. Rtr, Ser: Įsišaudžiusių sukilėlių ugnis buvo pragaištinga rš.
3. refl. NdŽ išmokti, įprasti taikliai šaudyti: Norint taikliai šaudyti, reikia pirmiau įsišaudyti rš.
4. tr. KŽ šaudant išbandyti (pabūklo, ginklo) taiklumą: Pabūklą įšáudyti NdŽ.
iššáudyti Rtr
1. tr. SD1159, N, K, M, Š, LL296, NdŽ šaudant išeikvoti, sunaudoti: Visus šovinius iššáudė DŽ1. Aš iššáudžiau visą paraką, o nieko nenušoviau J.
2. tr. Š, Slv, Pb, Všv šaudant daug ar visus nukauti, nužudyti: Kiek paukščių per metus iššáudo! DŽ1. Troba buvo sudaužyta, ir gyvolius iššáudė Lk. Našlių buvo galybės: vyrus iššáudė, i paliekta motriškos Kal. Par keturiolektų metų karą iššáudė daug žmonių Sd. Ėjo vokiečiai ir viską kai šluota šlavė: iššáudė aveles, išpjovė kiaules Bgs. Juk ten, mano gimtinėje, tūkstančius [okupantai] be teismo, be nieko iššaudė rš. Aš iššáudysiu girios paukštelius, kad nebaidytų bėrų žirgelių JV632. Strielčius pasamdyčiau, šunis iššaudyčiau LTR(Brž).
| refl.: Po karo kiek žmonių išsišáudės! Krš.
3. refl. tr. šaudant išsimušti: Teip šaudydamas gali abi akis išsišáudyt Kn.
4. intr. kurį laiką šaudyti: Iššáudžiau visą dieną Š.
ǁ atlikti kokį šaudymo uždavinį: Kaip išsimokys, iššáudys [kareivis], parleis atostogų Krs.
5. intr. išmušinėti (kamščius), nuplėšyti (viršelius): Prastai suvirinai – iššáudys tamstos uogos Krš.
ǁ susproginėti, supleišėti: Gal pečiun karštan pastatei, kad iššáudė puodas?! Ut.
6. tr. išdaužyti: Iššáudžiau visas musias – nebėra Drsk.
7. tr. išmėtyti, išsvaidyti: Meška visą kūgį išsukė i iššáudė [į vilkus] (ps.) Vlk.
ǁ prk. pašalinti, išgainioti: Kuris maža kiek priešu kalbėjo, tai visus iššáudė Tvr. Ana smarki: jin čia visus iššáudytų su sejonu Bsg.
8. tr. prk. griežtai pasakyti, išrėžti: Iššáudžiau, iššáudžiau, ką turėjau, tims skundėjams Pvn.
9. refl. išsikišti, išsišauti: Kiaulės kaulai išsišáudę, kad negauna gero jovalo Lk.
10. intr. išbėgioti, išlakstyti: Iššáudė visuos kraštuos Ds.
| refl. SD1159.
nušáudyti
1. tr. Š, NdŽ, KŽ, Ms šaunant daug nukauti: Daug žmonių yr nušáudę par karą Trg. Arklių grabės nušáudytų priverstos [fronte] Erž. Kap partizanai buvo, tai nušáudė Rod.
| refl. tr.: Aš iš bėdos, gaivindams savo dūšelę, varnų ben kelias išsikept kasmets nusišáudau K.Donel.
2. tr. BB2Moz19,13 nušauti: Atsinešė šautuvą ir nušáudė [žmogų] Dbč.
3. intr. šaudant nutolti: Pavakary nušáudė čia Krč.
4. refl. pašaudyti: Į kelintą dieną nusišáudo tai iš vieno krašto, tai iš kito Snt.
5. tr. prk. nupliekti: Liuob vaikius nušáudys su bizūnu už mergių kabavojimą Šts.
6. tr. prk. nukirsti, nupjauti: Šiandie reiks kopūstus nušáudyti KlvrŽ.
7. tr. prk. nuėsti, nugraužti: Nušáudytais (pelių nuėstais) kailiniais išvažiavus, reik nušalti žemėn Šts.
◊ kai̇̃p nuo li̇̀žės nusišáudyti greit vieną po kito numarinti: Mano vaikus smertis kai̇̃ nuo li̇̀žės nusišáudė Prng.
pašáudyti
1. intr. Rtr, KŽ kiek šaudyti: Einame pašáudyti į taikinį DŽ1. Eikim į paupę pašáudyt – katras geriau pataikysim Ėr.
| prk.: Ji ieškojo progos pašáudyti į jo tuščią savimylą NdŽ.
| refl. Ser, NdŽ, Lž: Pasišáudė atsitraukdamas prūsas ir nuė[jo] į Vokietiją Kbr. Trumpai pasišaudęs, priešas vis dar traukėsi rš.
ǁ mokėti šaudyti: Ar jau pašáudai iš puštalieto? Ds.
2. tr. pamedžioti: Medžiotojas nuėjo į mišką pašáudyti žvėrių NdŽ. Mėgdavo anas ir pašáudyt, ir ant ežero pasėdėt Lb. Tu gi šaulys, nueini į apušrotą kovarnių rudeniop pašaudyti Vaižg.
3. tr. GrvT109, Kls nušauti, peršauti, iššaudyti: Daug žmonių pašáudė Žrm. Išlipė ir pradėj[o] šaudyt, pašáudė (peršovė) abu Str. Visas tris bobas pašáudė, o vaikus paliko Dsn. Kiek jie žmonių pašáudė nekaltai! Grv. Aš juos (girtuoklius) pašáudytau, jei valdžia būtau Dg. Kiek jų (arklių) pašáudė, kap karas buvo! Eiš. Dabar pašáudžia vilkus Ad. Strielčiau, strielčiau, kam tu vilko vaikus pašaudei? LTR(Šlčn).
4. refl. žr. sušaudyti 3 (refl.): Kap lietuviai buvo užeję, su lenkais pasišáudė Mrc.
5. tr. nutrenkti, numušti: Tik kad juos perūnas pašáudyt, kap anys ryja itą arielką! Dv.
6. tr. sugriauti, susprogdinti: Minom visus tiltus pašáudė Dsn.
7. tr. papliekti, padaužyti: Pašáudei iš votago tą šatoną (nenustygstančią karvę) Krš.
8. intr. išduoti pyškantį garsą: Na ką, gal eisime šampanu pašaudyti? P.Vaičiūn.
9. tr. pakaišioti į krosnį: Ar padėt pašáudyt ragaišį? Ėr. Tamsta kepaluok, o aš pašáudysu Užv.
10. tr. audžiant įmaišyti kitos spalvos siūlą: Būdavo, žibuliais pašáudytus andarokus audžiam Rdm.
11. tr. audžiant padaryti prošūvą, proretą: Pašáudytas, arba prošūvotas, audeklas Šts.
| refl.: Neparspyrė audėja pakojų, ir pasišaudė milas Trš.
12. intr. šen ir ten palakstyti, paskraidyti: Pašáudyk po turgų – mažgi ir rasi tuos pijokus Ktk. Kregždės pašáudė, pašáudė NdŽ.
13. intr. parbėgti: Pašáudė karvės numie begyliuodamos Lnk.
14. tr. šnek. godžiai, greitomis užvalgyti: Pašaudėm košės po bliūdalį, dabar galiam stumties (laukti pietų) Šts.
| refl. NdŽ.
◊ žõdžiais (pastabomi̇̀s) pašáudyti (pasišáudyti) užgauliai, įgeliančiai pa(si)kalbėti: Jos geroką valandą mandagiomis pastabomi̇̀s pasišáudė NdŽ. Ką aštriais žõdžiais pašáudyti NdŽ.
žvil̃gsniais pašáudyti viliojamai ar piktai pažvilgčioti: Apolonija mėgdavo užustalėje meiliai pašaudyti į Leoną savo žvilgsniais rš. Patylėję ponai dar vienas kitam reikšmingai pažvelgė į akis, paskui pašaudė nejaukiais žvilgsniais į Donato pusę Pt.
paršáudyti iter. paršauti:
1. M, KŽ.
2. Dr, Lnk Paršáudė vaikai iš mokyklos Nt.
péršaudyti KŽ, peršáudyti Rtr; L, Ser iter. peršauti 1.
| refl.: Kitas i pársišaudydavo, ka bėgdavo par rubežių Kv.
prašáudyti
1. intr. NdŽ šaudyti pro šalį.
2. tr. NdŽ šaudyti per ką.
3. tr. šaudant išbandyti: Naują šautuvą prašaudyti Ser.
4. tr. prk. prakiurinti: Kelnių užpakalys prašáudytas Rm.
5. intr. prabėgioti, pralakstyti: Prašáudė visą dieną Ds.
prišáudyti tr.
1. LL100, Š, NdŽ daug nušauti, primedžioti: Prišaudęs paukščių, Jonas parėjo pas bobutę rš.
| refl. tr. NdŽ: Prisišáudė [vokiečių kareiviai] vištų ir išejo Žeml.
ǁ refl. tr. daugeliui vienam kitą nušauti: Kiek jų prisišáudė, kiek pasižudė [karo metais]! Pst.
2. impers. prikristi atsprogusių dalelių: Va, žiūrėk, kokie barščiai prišáudyti, prispragėję eglinių medžių Km. Eglinėm malkom kūrinau pečių, tai pilnus puodus anglių prišáudė Alv.
3. prikaišioti, pristumdyti (kepti): Prišáudė pilną pečių duonos Krok.
4. Klm, Šl, Jnš, Vv, Prn, Mrk pridurti, prisiūti (prie aulų naujas batų galvas): Kai prišáudys batus, tai nešios ligi gyvas Alk. Auleliai dar geri, reikia prišáudyt Rdm. Pernai mano batam naujas galvas prišáudė Al.
| refl. tr. Rs, Ėr: Prisišáudysiu prie senų aulų galvas, ir bus geri batai Jrb.
5. NdŽ šnek. godžiai privalgyti.
| refl. tr. NdŽ: Duonelės prisišáudo su pastijolkele Plt.
◊ akimi̇̀s prišáudyti (prisišáudyti NdŽ) NdŽ pakankamai žvilgčioti.
sušáudyti
1. tr. N, LL215, Rtr, NdŽ, KŽ šūviais nukauti, nužudyti: Nuteistas sušáudyti DŽ1. Kad būtų sušaudytas buvęs, visi būtų žinoję J.Jabl. Už tokius darbus tik sušáudei visus sustatęs, i gatava Jrb. Sušáudė mano vyro seserį su visa šeimyna Lt. Sušáudyt nesušáudė – kalėjimu baudė Žln.
2. tr. SD326, Sut, NdŽ kulkomis prakiurdyti, suvarpyti: Jis sušáudė man kepurę J. Skuodo trobalės kiaurynių vienų – sušáudytos Šts.
| prk.: Kepurė saulės spindulių sušaudyta, kaklas nuogas TS1902,12.
ǁ šūviais sužeisti: Buvau išejęs į karą, buvau sušáudytas Lnk. Buvo karvė sušáudyta, ne visai, bet sušáudyta Mrs. To[je] lovelė[je] gul bernelis, sušáudytas, sukruvintas JD1236.
3. refl. Rtr, NdŽ, KŽ imti vieniems į kitus šaudyti: Kartais susišaudydavo abiejų pusių sargybiniai A.Vien. Jie biškį susišáudydavo, ir vėl viskas gerai būdavo LKT166(Ktč). Susišáudė terpui save LKT388(Kpč). Kiti nusitraukė toliau, mes gavom susišáudyti Plt. Metėžnykai susišáudė po Biržais su caro karuomene Krs.
4. intr. uždrožti, supliauškinti (botagu): Sušaudė vaikis votegu arkliams ir pavažiavo LTR(Plng).
5. tr. sukišti kepalus (į krosnį): Kol sušáudysiu bakanus, nevyrinėk durų Lš.
6. tr. pakalinėti, kalinėjant sutvirtinti: Visus ratukus reikia sušáudyt, kad neklibėtų Rm.
ǁ sudurstyti, susiuvinėti: Kokie te jo marškiniai – sušáudyti iš kąsnelių! Dglš.
7. tr. NdŽ sunaudoti karteles tvorai tverti.
8. tr. šaudyklę stumdant suausti: Sušáudytas audeklas – šūviais suaustas Šts.
9. refl. prk. susiginčyti, susižodžiuoti: Susišáudyti su kuo NdŽ.
10. godžiai suvalgyti.
◊ akimi̇̀s susišáudyti NdŽ susižvilgčioti: Susišáudo akim̃s, ka tėvai i neleida Krš.
užšáudyti KŽ
1. tr. NdŽ užtverti (ppr. viena ar dviem kartelių eilėmis): Karčiums užšáudoma tora Grd. Kartėms užšáudyta, kaltinai prikalta tora Kal. Po porą sklandų pagal kelio užšáudžiau Brs. Užšaudysme ganyklą kartim, ir nereiks samdyt piemenio Pšš.
| Kumeliai nu senių arklių atskiesti ir kartimis kampe užšaudyti stovėjo S.Dauk. Tą duobę reik užšáudyt kartim, kad kas neįlįstų Pc.
ǁ užkalinėti: Lentos tik užšáudytos, kad vė[ja]s neįpūstų Nt.
2. tr. NdŽ užsklandyti: Durys visos užšáudytos, negalima įeit Dkš. Ona, iškūrenusi krosnis, užšaudė juškas rš.
| Mūsų durys ir langai geležim užšaudyti Mšk.
3. tr. audžiant įterpti kitokį siūlą: Storais siūlais užšáudytas audeklas Lkž.
4. godžiai užvalgyti.
5. intr. NdŽ greitai, skubiai žingsniuojant užeiti.
6. intr. prk. užgauliai pasakyti, prikaišioti: Užšáudo [mokytas vyras], ka [pati] nemokyta DūnŽ.
^ Durnam i mažam neužšáudyk Krš.
◊ žõdžiais užšáudyti įžeidinėti, prikaišioti: Gera marti, neužšáudo žõdžiais Krš. Kad ir neturu kur galvos priglausti, bet pas seserį neisiu: nenoru, kad ana muni kožną dieną žõdžiais užšáudytų Vkš.