Termino paieška - priimti

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (657)

priderė́ti

Apibrėžtis

1 derė́ti, dẽra (dẽri, dẽria), -ė́jo
1. tr., intr. tartis, sutartį daryti, lygti: Aš derė́jau arklį J. Kiek derė́jai, tiek užmokėk J. Ar jūs dẽrit, ar nèderit, pigiaus aš neparduosiu Sch191. Kupčius arklio dẽria KBI40. Dẽri kiaušinius Ėr. Taip, dėde, griovių kast nebuvo derėta A.Vien.
^ Katės maiše nederėk Trgn. Ilgai derėsi – brangiai mokėsi PPr186. Dera žąsį – perka vištą KrvP(Mrk). Jau tavo kumelę varnos dẽra (greit dvės) Plv.
| refl.: Martynas užmokėjo prašytą kainą, nė kiek nesiderėdamas I.Simon. Reikė da derė́tis – būt išleidę Kt. Jis pirkdamas visada daug dẽrasi Gs. Apžiūrėjus jo ir mano malkas, moteris ėmė derėtis rš.
ǁ tarti vestuves, kalbinti tuoktis, žadėtis: Pradėjo derė́ti su kita pana Lc. Aš jau derėjau (dėl vedybų), o tu dar žąsis ganei Šts. Atjojo bernužėlis per lygiuosius laukelius manęs derėti – jaunos mergelės ir žaliosios rūtelės LTR(Prl). Anie derė́jo derė́jo, buvo jau ir žiedus nusipirkę, bet suskydo Brs.
2. intr. lažybų eiti, kirsti, lažintis: Dẽram iš pusbutelio! Ds.
| refl.: Galiu derė́tis, kad ryt bus gražus oras Škn. Einam derė́tis Grž.
3. intr. gerai sugyventi, sutikti, sutarti: Geras žmogus su visais dẽra Prng. Ji su marčia labai derė́jo Užp.
4. intr. tikti, pritikti, būti tinkamam, priimtinam; reikėti: Kiekvienas padargas padėtas, kur jam dera, net šienvirvei kablys, ir tai savo vietoje J.Dov. Argi dẽra tau su tuo piemeniu ažsidėt? Ktk. Paršelis gal jau į bekonus derėti Šts. Šašuots pavasario sniegas žiemos jau nedera keliui K.Donel. Niekad nèdera juoktis iš kito nelaimės Škn. Per nedera tokiam suodinam švariu rūbu vilktis Ds. Senam žmogui nèdera jau taip blevyzgot Klt. Ištekėjai – ir nebèderi mergų kumpanijon Užp. Bau dera sabatoje gydyti? BPII417.
| Kas ėda su mėsa, kai pasninkas, tas neturi paskui ir deramoms (ne pasninko) dienoms Vdk. Par ištisą gavėnią virė dẽramus valgius Up.
^ Senam dẽra patarti, jaunam – paklausyti TŽIII375.
deramai̇̃ adv.: Jis pasijuto tarsi patekęs pas seniai pažįstamus žmones, kurie džiaugėsi galį deramai priimti laukiamą svečią J.Avyž. Toji reikšminga sukaktis buvo deramai mūsų atšvęsta rš.
dẽrančiai adv.: Nauda derančiai imama SD78.
5. intr. R, K būti naudingam, tikti: Kad jau ne tam dẽra žmogus, tai ką ten jį siunti Slm. Geri paukščiai dera veislei palikti rš. Bederam šunims lakinti mes seniejai Šts. Kam derės mano sveikata, jei nedarbuosiuos? M.Valanč. Nedera (mumus) teipo daryti BB2Moz8,26. Daiktas nederąs SD176. Esi niekam nederąs purvas po akimis jo MP75. Jis jau niekam nedera, nors ant šuns mesk Lkš.
^ Kas tau gera, tai ir kitam dera TŽIII378. Dera nei yla vienam darbui B.
6. intr. tikti, būti gražu: Tai tau dẽra šitas rūbas, kaip kita atrodai Trgn. Labai dẽra šita kepurė Rk. Jai skepeta dẽra Vs.
ǁ tikti, derintis: Ir ežeras, ir kalnai, ir smėlynai taip gražiai tarp savęs derėjo, jog malonu buvo iš tolo žiūrėti A.Vien. Dera kaip vyža batui LTR.
| Bulbelė su sviestu dẽra (skanu) Brsl.
^ Kol lubos nedera su bolkėm? Mlt.
7. tr. erzinti: Kregždės dẽra vanagą Brt.
ǁ išjuokti: Vyrai vis dẽra kvailesnę mergą Brt.
1 apderė́ti, àpdera, -ė́jo tr., intr. K derantis apsiklausinėti: Apderė́k gerai, gal gausi pigų arklį pirkt Ėr. Aš jau apderė́jau čia kumelį Jž.
| refl. tr.: Turiu apsiderė́jęs gerą karvę, žadu pirkt Rm.
ǁ tr. sutarti vestuves: Apderėjau pačią Lk.
1 įderė́ti, į̇̃dera, -ė́jo
1. tr., intr. derantis susitarti, sulygti: Nieko negali žmogus įderė́ti, tokios šiandien viso ko brangios kainos Š. Man nepatogu buvo iš svetimų rankų išplėšt – moteris daiktą buvo jau įderė́jusi Plv.
ǁ derantis įlygti, tam tikromis sąlygomis sulygti: Kai išnuomoja ežerą, reikia įderė́ti, kad žuvį prižiūrėtų Rm.
2. refl. derantis įsiprašyti: Įsiderė́jo butan, o paskui šeimininkas nebegali išvaryti Š.
3. intr. SD62 įtikti: Atvesk čia ir aniolą iš dangaus, tai ir anas neinderė̃s tokiam žmogui Arm.
ǁ būti tinkamam, naudingam: Anie medžiai indera ing pečių ir ant budavojimo, šie ant nieko neindera DP558.
1 išderė́ti, i̇̀šdera, -ė́jo
1. tr., intr. R sutarti, sulygti, derantis išprašyti: Užmokėjo išderėtą algą A1883,43. Išderė́jau sau dienas J. Pusbernį pernai kai vadino, išderė́jo ir karves melžti Srv. Piršlys visada išdera didesnį pasogą Rm.
| refl. tr.: Ir šiap, ir tep kalbėjau, bet nieko neišsiderė́jau Kt. Išimtinę išsiderė́ti K. Jis jautvedą išsiderėjo pasilikti sau BsMtII81.
ǁ derantis pasiekti nuolaidos:
^ Ką išderė́si, to nemokėsi Bsg.
2. intr. pasidaryti nebetinkamam: Jau mano kaulai yra seni ir išderėję prš.
1 nuderė́ti, nùdera, -ė́jo tr., intr. K derantis gauti nuolaidos, nulygti: Jeigu nuderė́si, t. y. nulygsi, mažiau temokėsi J. Užsiprašė daug, bet nuderė́jau Gs. Atsisveikindama ji ištraukė iš kišenės puslitį, nuderėtą nuo pirkinio, ir pastūmė sūnui J.Avyž. Krautuvėj tai nei tu nuderė́si, nei tu pridėsi – mokėk, kiek reikia Rm. Dera, dera, kol nudera, nenuderėjęs nieko neperka Šts.
^ Ką nuderė́si, tą neužmokėsi Skr.
| refl. tr.: Visą pusrublį nusiderė́jau Ėr.
1 paderė́ti, pàdera, -ė́jo
1. tr., intr. kurį laiką derėti, palygti: Paderė́jo vienas [arklį], paderė́jo kitas, bet nepirko Rdm.
^ Pirksi ar nepirksi – paderėti gali PPr405.
| refl.: Pasiderė́k, gal nuleis Grž.
2. intr. SD62 tikti, būti priimtinam: Ar pàdera tau teip sakyti? Rm.
3. intr. būti naudingam: Matai, kaip ans paderė́jo: atnešė vienas visus rykus (indus) Dov.
4. intr. tikti, būti gražu: Šitó suknia tau kaip ir pàdera Ds.
5. intr. sugebėti, įstengti, turėti įpratimą: Kaip jūs i pàderat rašyti, – eikit į pailsį Dov. Tu paderi niekus kalbėti I. Ir kad pradeda temt, ar naktį pàderi šūkaut? (apie lakštingalą) K.Donel. Visus tuos daiktelius ans pader gerai pavartot MitI69.
1 priderė́ti, pri̇̀dera, -ė́jo
1. tr. derantis papildomai sutarti, sulygti: Tėvas priderė́jo dar ir grūdų truputį Ut. Ar priderė́jai jam akmenis išversti? Grž. Priderė́jo karvę prieg skerdžiu[i] ganyt Lp. Davė dar sermėgą, nors ir nebuvo priderėta Brs.
| refl. tr.: Dar prisiderė́jau paviržį Brs.
2. tr. prikalbėti derantis: Kap ilgai reikia derėti, iki jį pri̇̀deri, kad eitų Vrb. Kas tau, kad šiandie toks nepri̇̀deramas? Alk.
3. refl. praleisti laiką besiderant: Kėlėjas buvo arabas, tai su juo teko gerokai prisiderėti Šlč.
4. intr. SD308, R349 pritikti, būti tinkamam, reikėti: Klausyk vyresnių ir daryk kaip pri̇̀dera Ut. Ne taip elgės, kaip jam priderėjo S.Dauk. Kad atneš, atvaduos [vainikėlį], nebeužsidėsi, mergelių pulkelin nebepriderėsi LTR(Pnd). Tau nepri̇̀dera taip daryti Slnt. Vesis, tekėsis ne taip, kaip pridera DP13. Gailėjimas jo nebuvo priderą̃s DP165.
prideramai̇̃ adv., pri̇̀deramai Vlkv: Svarbu ne tik rašyti, bet ir prideramai žodžiai tarti J.Jabl.
pri̇̀derančiai priderančiai̇̃ DP29,77: Veskis pri̇̀derančiai, tai ir svietas neapkalbės Vj. Pridera pri̇̀derančiai barti už blogą darbą J. Kas priderančiai žemaičius pažino, tas tur juos mylėti M.Valanč. Kaip nepriderančiai daro krikščionis, kuris elgia daiktų sau daug gadinančių, aba žalingų SPI378. Jų niekada priderančiai nebaudė S.Stan. Tepalą gali užlaikyti kokiame nors inde, o priderantesniai skardinėlėje su viršeliu IM1878,42.
priderė́tinai adv.: Idant … priderėtinai pazopostytumbimės dviejų daiktų, mumus didžiausiai privalų DP6.
5. intr. būti naudingam, pritikti: Tie klijai dėl jų (bičių) visam pridera S.Dauk. Ugnis mums didei pridera, bet ir daug iškadų galia padaryti S.Dauk. Pušis pridera rąstams prš. Prider tai mums R.
6. intr. pritikti, būti gražu: Jam labai pri̇̀dera juoda skrybėlė Krok. Tau barzda pri̇̀deri Lp. Ot kap pri̇̀dera tau aukštyn plaukai Pls. Buvo graži dukterytė, priderėjo jai skarytė LTR.
7. intr. priklausyti: Airija tuo laiku buvęs atsilikęs ir nuskurdęs kraštas, visai priderantis nuo Anglijos J.Balč. Viso Žemaičių krašto priderėta kuršių tautai K.Būg. Bet ugnis žmones, galvijus ir žmonėms priderančius daiktus gal sudeginti S.Dauk. Nenuplėšti nė vienam prideramos garbos jo DP20. Mumus nepridera toj karalystė iž prigimimo SPII30.
8. intr. pareiti (nuo ko): Jam rodės, jog visa pridera dabar nuo tų žodžių, kuriais jis prakalbės į dvaro poną LzP.
1 suderė́ti, sùdera, -ė́jo
1. tr., intr. SD104, R55 sutarti dėl kainos, sulygti: Ar suderė́jai vakar arklį? Trgn. Negalėjo sutarčių suderėti su kitomis valstybėmis A.Janul. Aš su juom tiek suderė́jau K. Suderėjau bernaitį ganyt mano avaitę KlvD335. Šeimynužei brangiai suderėsim RD148. Ar ne iž grašio suderėjai su manim? Ev.
^ Pirma suderėk, paskui sumokėk PPr128.
suderė́tinai
| refl. tr., intr.: Susiderė́jau didelę algą Lnkv. Kiek už sartį susiderė́ta? Grž. Atėjo pas jį toks žmogus, susiderėjo pas jį per berną (ps.) Brt. Ir kad susiderėjo su darbinykais iš grašio ant dienos, nusiuntė juos vynyčion savo Ch1Mt20,2.
ǁ intr. BM75 sutarti: Anys, jį iš tolo išvydę, … suderėjo (paraštėje susirodijo) jį užmušti BB1Moz37,18.
ǁ susitarti dėl vedybų: Ar tu akių neturėjai, kad su tokiu suderė́jai? Alk. Vaikis su merga suderė́jo žanytis J. O jau tavo mergužėlę kitsai suderėjo RD115. Dėl to greitai supelėjau, kad su našliu suderėjau (d.) Pln.
| refl.: Su kuomi susižadėti, susiderė́ti KII301.
2. tr., intr. Ds, Sl susilažinti: Ir suderėjo tris šimtus rublių, kad pavogs LB231.
| refl.: Susiderė́jome iš puskvortės [degtinės] Ps. Susiderė́jo žąsis su višta, katra mes būsim pirma surišta Grž.
3. intr. gražiai sugyventi, sutikti: Petras su žmona gražiai sùdera Slk. Dabar sùderam su visais Aps. Abudu [vaikai] labai sùdera Švnč. Nesudera su piktais susiedais BPII510.
sùderančiai adv.: Suderančiai ir romiai su savo vyru gyveno brš.
ǁ susitaikyti: Suderėk su tavo priešinyku greitai, kolei su juo ant kelio esi BPII284.
| refl.: Jei savo brolį kuomi užkabinęs, tai eik ir susiderėk MšK. Aš dabar ateimi tavęspi ir noriu su tavim susiderėti PG.
4. intr. sutikti, sutapti, derintis: O su tuo sudera kalbos pranašų BtApD15,15. Baimė nesudera su malone brš. Suderančiais balsais giedokim PK23. Giedojimas balsu suderančiu SD145.
suderamai̇̃ adv.: Teip suderamai̇̃ visi daktarai bažnyčios išmanė DP468.
suderėtinai
5. intr. būti naudingam, tikti: Tu dėl turėjimo nieko neturi, bet tu pati mums suderėsi M.Valanč.
1 užderė́ti, ùždera, -ė́jo
1. tr. išsilygti, užsiprašyti viršaus: Ant šimto dar tris litus užderė́jau Ds.
| refl.: Paieškok tokio, kur neužsi̇̀dera Grž.
2. intr. tikti, būti naudingam: Galėčiau vėliaus rasi ir Lietuvai užderėti A1884,291.

Daugiau informacijos

atprašýti

Apibrėžtis

prašýti, prãšo, prãšė
1. tr. SD1140, VlnE71, H, R, K kreiptis į ką norint gauti, pageidaujant, kad ką darytų: Nedrąsu prašýt, ale ką darysi – kur gausi pašelpą Bgt. Žmona nueis, prãšo, prãšo arklio – neduoda Nmč. Nusibodo man belendant į akis i beprãšant Bgt. Pamatė seną senelį, kuris prašė iš kareivio duonos LTR(Aln). Mañ' prãšė nupirkt JnšM. Prašyk, maldauki, ko tiktai nori: šiandie aš nieko neatsakysiu S.Nėr. Gražiuoju prašýk ir gausi daiktą Sv. Prãšaite tėvą lentos Kli. Jisai prãšąs ant aukšto kambario – ženysiąse Jrb. Iš jo ir prašýdamas vandens lašelio negausi BŽ123. Tep jau prãšo gyvu Dievu (labai) Švnč. Ji anksčiau prasižiot nedrįso, o dabar – pati žodžio prašo J.Marcin. Jozefas su Nikodemu … drąsiai ir nieko nebijodamies eit Pilotop prašytų kūno Viešpaties DP182. Ką te, kiaule nebūsi – pats neprašýsi Dglš. Prašančiam duok A.Baran. Anys par man prašė LKKVII203. Aš neprašiaũ jiemp (jų) Zt. Prãšant galima žmogui viską dovanot Ktk. Prašęs neprašęs – nieko negausi Kp. Prašyk neprašęs – nieko nebepriprašysi Grž. Ar prašysi, ar neprašysi – vis jis savo Grž. Aš prašaũ, ale neklauso Eiš. Vis prãšo pas diedą, kad jai nuskintų obuolį LKT376(Mrk). Aš jo prašýte prašáu, ka negertų Vdk. Prašáu geruoju, be atlydos J. Prašyk seną motinėlę, kad parneštų rūtų vainikėlį (d.) J.Jabl. Neprašaũ, neprašaũ, jaunas berneli, susgrėbsiu, susgrėbsiu žalią šienelį (d.) Švd. Aš prašiau Dievo per visą dieną ūkanotos naktelės BsO66. Prašau aš jus, lietuvinykus ir žemaičius, myluosius brolius ir seseris …, idant tą trumpą mokslą išmoktumbiat Mž39. Jonas … neprašo jo, idant būtų ižleistas iž kalinės SPI34. Aš prašiau susiedėlius, kad pamokytų Nm. Prašysiu gegužėlės, kad nelėktų sodelin LTR(Trak). Prašykimėg teipag Tėvą dangujęjį, idant terp mūsų paplatintų karalystę savą PK18. Kodrinag šventieji … mūsų prãšančių ižgirst neturėtų? DP273. Teprãšai, idant ją (širdį) įmankštint teiktųs DP101. Kiti, man rodos, gali kaip prašę prašyti Blv. Pas Perkūną beliko retoka svečių, ir visi jie prašomomis akimis žiūrėjo į Perkūną, kad daugiau duotų Vaižg. Supyks, ka nesakysi prãšomas Kl. Kas iš tavo gelsvų kasų, ka lopšely valgyt prãšo (apie merginą su vaiku) Sk.
^ Prašyti – ne galvon mušti Tr. Ko šile nėr, to prašo B. Kas skaito rašo, duonos neprašo LTR(Užp). Geriau duoti, neko prašýti Lkv. Kas verkia prašydamas, tas verks ir atiduodamas LMD(Šk). Duok Dieve duotum, ne prašýtum Trgn. Šuva dantų neprašys Sln. Margas nerašytas, dirba neprašytas (genys) LTR(Krtn). Be rankų, be kojų – marškinių prašo (kočėlas) Lnkv.
| refl.: Atejo lapė ir prãšos, kad inleist [į trobelę] (ps.) Lš. Tas prašosi, kad paleistų BsMtII89. Kam prašais varomas? J.Jabl(Žem). Atejo velnias pas tą žmogų ir prašosi už berną priimt SI232. Prašytis, kad mane kas priimtų, negaliu I.Simon. Seneliukas prašosi arklio, kad perneštų jį per upę TŽV637. Ana jamp prãšosi: „Leidž mane“ Lz. Užejo ir prãšosi nakvot Lp. O ar kelužio klausias, ar nakvynužės prašos? JV255. Užėjo pas tokį ūkinyką i prãšosi į nakvynę LKT197(Br). Vaikas ant rankų prãšosi Rs. Ligonis prašėsi daktaro J.Jabl. Po poros dienų nors ir nebesiskundė ji skausmais krūtinėje, bet visa degė kaip ugny, prašėsi tai apkloti, tai nukloti ir lyg pradėjo nukalbėti A.Vien.
| Smerties jau Galena prãšos (jai labai blogai, nebenori gyventi) Dglš.
^ Gimti nesiprašė, mirti nenori KrvP(Ut).
2. tr. kviesti: Prãšo [į vestuves] tik gimines Dv. Prašaũ veseilion ir didelių ir mažų, ir sveikų ir kuprotų Dg. Iš toliau gi neprãšot, savi tik Ps. Važiuoč, ale neprãšė Klt. Katri prašýti ateidinėj[o], katri ir neprašýti ateidinėj[o] Zt. Prašýtų, neprašýtų kap prieina iš visų kraštų, visų kaimų! Žln. Tada jaunoja jau prãšo svečius Grv. Mano sveteliai prašyti, už balto stalo sodinti JV570. Jeigu mūsų sesiulė, prašau dvarelin, jeigu miško paukštelė – skriski miškelin (d.) Slk. Ir išėjo mergužėlė, balta graži lelijėlė, – prašė prašinėjo bernelį seklyčion LTsI269. Prãšo atvažiuot, ale kad vis nedasrengiu Knv. Prãšė: ateikit kada Gg. Jos nereikia daug prašýt Grv. Atlėkė pelėda ir neprašyta (d.) J.Jabl. Atejo žmogui bėda neprašýta Skdt. Mirtis ateina neprašyta Bgs. Šunį teprãšai, o jis i pats nueina į veselę Erž. Nešluoj an kojų mėšlų, ė tai niekas kūmu neprašys Rš. Kiek pamergių, tai tiek prãšo pajaunių JnšM. Prašysma pamergiuos! rš.
^ Kai prašo – eik, kai duoda – imk, kai muša – bėk LTR(Vl). Neprašyk ožio daržan: ir neprašytas ateis PPr218. Prãšomą visi prãšo NdŽ. Šunį tik reikia prašýt, o kiaulė i pati įlenda Bsg. Neprašýtas atejau, nevarytas ir išeisiu Trgn. Neprãšomas atejo, nevaromas išeis Erž. Ateik neprašomas, išeik nevaromas Grž. Neprašytam nėra vietos Vel. Neprašytam šaukšto nėr LMD(Klvr). Neprašytiems veselninkams da krėslai negatavi LTR(Vdk). Neprašytam suolas netašytas Rod.
ǁ refl. vieniems kitus kviesti į svečius, svečiuotis: Jie prãšosi, baliavoja Ėr. Puikaujas jie, su kaimynais nesiprãšo Srv. Kad ir giminės, bet nesiprãšom Ps. Su jais dabar nuo tų veselijų pradėjom prašýtis Jnšk.
3. tr., intr. NdŽ raginti gerti, valgyti: Sėdas jisai su savo jauna moteraite ir prašo svečių: – Išgerkit, užvalgykit! Alv.
4. intr., tr. pageidauti už parduodamą daiktą tam tikros sumos: Kiekgi dabar avižom prãšo an turgaus? Pnd. Kiek rugiam prãšo? RdN. Žmona vyro paklausė, kiek už rugius prašyti LTR. Jis prašė brangiai, o visi siūlė pigiai rš. Ką prašai̇̃ už tą dalgį? Alk. Jis prašė vėl tuos pačius pinigus [už ožką] BsPI16.
ǁ norėti gauti, reikalauti už darbą tam tikro atlyginimo: Didžios algos prašo nušašėlis J.
| refl.: Prašykiasi algos, kurią nori, kaip eš tau duočiau BB1Moz30,28.
5. refl. melsti atleidimo: Jei du sako, kad kaltas, tai ir prašykies Kpr. Šaltis jo prašosi, kad jis jam dovanotų BsMtI135. Nesiprašýk, nedovanosiu! Skr.
6. intr. prk. būti reikalingam ko: Aš žinau, kiek tie laukai prašo (kiek juos reikia tręšti) Prk.
| refl.: Pats matai – laukai grūdo prašosi sp.
ǁ refl. Dkš būti vertam, užsitarnavusiam (bausmės): Vaikas šiandie prãšos diržo (taip elgiasi, kad reikia bausti) Ps. Arklys prãšosi gero botago – lenda ir lenda an gubą Ėr.
ǁ refl. būti tinkamam: Šie eilėraščiai prašyte prašosi dainuojami rš.
7. formos prašyčiau, prašytume, prašome, prašau su bendratimi vartojamos reikšti mandagiam prašymui, raginimui: Prašýčiau dar kartą užeit Šl. Prašýčia ateit vakare Glv. Prašýčia paskolint keleto rublių Rz. Prašytume, kaimynėli, į talką KlK12,31. Kepurę prašau čia pakabinti, ant vagio A.Vien.
ǁ forma prašau paprastai vartojama reikšti oficialesniam kreipimuisi, griežtam reikalavimui: Prašau užpildyti blanką KlK12,32. Prašaũ nekliudyti! NdŽ. Prašaũ išeiti! NdŽ.
ǁ NdŽ forma prašau vartojama perklausti, pageidaujant, kad būtų pakartotas gerai neišgirstas klausimas.
◊ gérti (kõšės Prn) prãšo Ktk apie batus atšokusiais padais: Regi: ta[vo] čebatai kõšės prãšo Grv.
Diẽvo prašýti
1. Bn, Azr melsti, maldinti.
2. dėkoti: Mes jau sudėję rankas tepos Diẽvo prãšėm, ką nejudino nor vaiko Azr.

pil̃vas prãšo KI203 norisi valgyti.
válgyti (ė́sti) neprãšo netrukdo, nekliudo: Ką išmoksi – válgyt neprãšo, in senystės rasi Skdt. Ė́sti tas sijonukas neprãšo, testovie neparduotas Krš.
vienà kója prãšo šiẽno, kità šiaudų̃ Ėr sunku eiti.
apiprašýti
1. tr. priet. užleisti nemalonumais tą, kuris ko nedavė prašančiam (pvz., nėščiai moteriai): Tavę kas ar neapiprãšė? Trgn.
2. refl. tr. apeiti prašant: Apsiprašiáu kaimynus, ko reiks talkai, o rytą susinešiosu Šts.
atprašýti
1. tr. Q4, B stengtis atgauti, išreikalauti grąžinti: Atieškau, atprašau skolą R114. Šią dieną dovanoja, rytoje atprašo BBSir20,16. Kurs tavo ką ima, to n’atprašyk CII966. Kam daug duota, nuo to ir daug atprãšoma KII348. Tas velnias nėkaip nebeatprãšo nu ano piningų Žr.
| Tada piktasis dėlei savo pikto gyvenimo mirs. Bet jo kraujį aš nuog tavo rankų atprašysiu (pareikalausiu, kad tu už jį atsakytum) BPII83.
| refl. tr. KII352: Tačiau Advė dar turi vilties: jis dar neatsiprašė žiedo. Jo žiedas tebėra ant Advės piršto I.Simon. Dabar tų paleistųjų kokie keturi šimtai susipulkavoję ėjo į ministeriją savo algos atsiprašyti LC1879,8.
2. tr., intr. labai prašant paveikti, kad ko nedarytų, nevykdytų: Atprãšėm, kad neimt arklio, i išejo [kareiviai] Ck. Žuvelė prašė prašė žūklio, kad ją paleist gyvą, i atprašė (ps.) Prng. Atprãšė žmonės, kad jo nešaut Lp. Dar siuvėjas atprašė velnio, kad jis lauktų, iki sūnus užaugs TDrVI139. Tu atprašei mums vienas savo dangaus tėvą, jeib griekus mums atleistų Mž221. Mama jau traukė rykštę jam, aš vos atprašiau rš.
| refl.: Kaip pasenau, nueinu į mišką, nebepasilaužiu nė vantelių: visi [medeliai] atsiprašo manęs BsMtI10. Kap paskutinį arklį atėmė, dapuoliau ir atsiprašiaũ Prn. Jau kad užvarė, tai ir važiuok – neatsiprašysi Srv. Prašykis neprašęs, bet turi išgerti su munim – neatsiprašysi Plng. Sutikę vilką, norėjo šaut, bet tas atsiprašęs davė jiems visiems trims po vaiką LTI25(Bs).
3. tr. prikalbinti grįžti: Nenusiųsdinsit be jaunųjų brolelių, neatprašysit be senojo tėvelio JV583.
| Reiktų senovės gadynę atprašyti jaunims Užv.
4. refl. tr., intr. Q1, B, R3, K melsti atleidimo: Aš tavęs atsiprašau iš širdies brš. Ar atsiprašei jį? J.Jabl. Tai dar atsiprašom savo tėvulį Mrs. Mergaitės susizgribusios jos atsiprašė M.Valanč. Dar kartą atsiprašiusiu vienas kito už nesusipratimą, atsisveikinova ir nuėjova kiekvienas savo keliu J.Bil. Jis nusprendė rytą parašyti jai atsiprašomą laišką rš. Atsiprašaũ prie ko K. Tasai gailiasi, nuog Dievo atsiprašo BPII54. Nedręsa tėvui po akim eiti, net iš tolo stovėdamas atsiprašo BPII225. Graudena kožną žmogų, idant … atsiprašančiam atleistų BPII285. Eš, Viešpatie, šauksiu tavęspi, Viešpatį atsiprašysiuos BBPs30,8.
^ Duoda kuolu į galvą ir atsiprãšo (pajuokiant atsiprašymą) Dkš.
ǁ padalyvio forma atsiprãšant vartojama pabrėžti, kad kalbamas dalykas nenusipelno tokio vardo, yra per menkas: Argi galima taikstytis su tokia, atsiprašant, ekonomika?! sp.
atsiprãšančiai adv.: Mūsų davatkos, atsiprãšančiai, [v]andens tau nepaduos, jei sirgsi Trk.
5. refl. BŽ338 prašyti leidimo pasitraukti, išvykti.
6. refl. atsiklausti: Reik atsiprašýti, kaip būs su tais rugiais Žlb. Atsiprãšėm, leido pirmininkas avių laikyti Grd.
7. tr. pakviesti pas save pasisvečiuoti kvietusįjį: Mes pas jį kiek kartų baliavojam, jo vis neatprãšom Trs. Pas juos svečiavomės, tai reiks ir pas save atprašýt Trgn.

×daprašýti (hibr.) tr. priprašyti: Ir vėl mane daprãšė in arklius (prižiūrėti arklių) Imb.
| refl.: Dasprãšė su manim važiuot Rš.
įprašýti
1. tr. labai prašant prikalbinti ką padaryti: Moterėlę įprašydavo prižiūrėti vaikus, kad gerai mokytųsi A.Vien. Tačiau ne visuomet Krizą įprašysi laišką parašyti P.Cvir. Dabar jo neinprãšo važiuot kieman Dglš. Inprašiaũ, kad ir mano berniokui kai ką nuvežtų Dbk. Neinprašai̇̃, kad pastraukt šonan Vlk. Geri Lauruko tėveliai geruoju įprašė į Iešmantus nebevaikščioti Vaižg. Įprašykit motinėlės, kad gailiai neverktų LTR(Šn). Aš ingprašiau giminėlių ir artimų susiedėlių: nejudinkit lelijėlės, nebudinkit mergelės BsO335. Įprašýta pjaut dobilai, reiks pjaut Slm. Inprãšė, kad ateit Dglš. O biednas tep ir neinprãšė sau kūmų Azr. Led imprãšė jo, kad sėst mašinon Kb. Atbėgo ne vytas, tik žmonių įprašytas KrvP(Lzd). Įprašome (labai prašome, raginame) dar sykį visus, kokias nors žinias turinčius, idant teiktųs mums prisiųsti rš.
| refl. R112, Q141: Įsiprašė Šateika pasakyti jo žentui, kad atvažiuotų ratų atsiimti į kalvę Pl.
2. tr. priprašyti įeiti, įkviesti: Įprašýk svečius vidun Š. Kai ateis, prašom įprašyti į kambarį, ir tegu sėdi rš. Į tą namą žmogaus nė su pyragu neįprašytumei rš.
3. refl. labai prašant gauti sutikimą įeiti: Negalima ir insprašýt gryčion Ds. Nagi nors trumpam čėsui insprãšėm, kolei gausma kur vietą Skdt. Anot tos pasakos, įsiprašyt įsiprašo, o kaip reikia išeit, nebeišeina Vaižg. Ar ne piršlys per vestuves įsiprašydamas oracijas kalba prieš šeimininką? Žem. Apsistos su visu kitame kaime, tai piršlys nueis įsiprašýti Vkš. Reik įsiprašýti, ka įleistų tus jaunūsius Krš. Šit vieną kartą atėjus ubagė ir įsiprašius į nakvynę BsMtI108. Kelian išvažiavęs, naktigulto neinsprašýsi Brsl. Kole tik insprãšė, gera buvo Dglš.
^ Ašaromis į dangų neįsiprašysi LTR.
4. refl. prikalbinti, priprašyti, kad leistų išvykti: Motiejus važiavo, tai ir aš insiprašiaũ [nuvažiuoti su juo į miestą] Lp. Tada insprašiaũ namo padabotie Kli.
5. tr. reikalauti už parduodamą daiktą tam tikros sumos: Įprãšė tą pačią kainą, neduoda be savo kainos Grd.
išprašýti
1. tr., intr. Q53, R, K labai prašant paveikti, kad duotų, sutiktų ką padaryti: Tol prašė, kol išprãšė paskutinį paršiuką Srv. Pavasarį nė šimtas davatkų lytaus neišprãšo, o ka reik šienauti, i viena davatka gerai Lk. Led išprãšė, kad operaciją darytų Rm. Išprãšė, paliko dirbti Rdn. Pirklys išprašė jų palaukti lig rytdienos J.Balč. Davės ir dėdė išprašomas J.Jabl. Ubagas … turi žebravoti, … jeib kur kąsnį duonos išprašytų BPII199. Prašydamas ataušinimo, nė šlakelį vandinio negali išprašyti BPII196.
^ Par bergždžią kumelę kumelioko negi išprašýsi (iš neturinčio nieko negausi) Krd. Ot moka prašyt: gali išprašýt iš bergždžios karvės teliuką! Kb. Jis ir iš gyvatės vaiką išprašytų Šd. Per geležinę kumelę pieno išprašytum, ė per jum žodžio nemožna [ištraukti] Vdš.
| refl. tr., intr. K, Vlkv, Vž: Tada žmogus išsiprašė vienos mylistos (malonės) BsPII324.
2. refl. labai prašant prikalbinti, kad leistų išvykti: Vieną kartą mergaitė išsiprašė krembliautų J.Jabl. Saulius mielai pasižadėjo išsiprašyti iš namų Vaižg. Bet jis vis tiek išsiprãšė tėvo, kad ir jį leistų Vv. Išsiprašiau išsimeldžiau kieman an vienos dienelės (d.) Ml. Kol išsiprašė [paleidžiamas], policijantai gerai par ausis išpėrė Šts.
ǁ refl. pasiprašyti: Kūdikis išsiprašo laukan (tuštintis) N.
^ Viską išmano, tik lauka[n] neišsiprašo LTR(Erž).
3. tr. prikalbinti išeiti: Mėgino gražiuoju išprašyti nekviestuosius svečius rš.
^ Nevyk Dievo į medį: kai įvysi, nė su pyragu neišprašysi LTR(Lnkv).
4. tr. N išvaryti: Tokį, kai tik įėjo, reikėjo išprašýt už durų Srv. Atėjot neprašyti – išeikit išprašyti A.Vien.
nuprašýti
1. tr. nuvadinti, nuvesti: Raštininkas, neilgai galvojęs, sugalvojo būdą, kap vaikus nuo lango toliau nuprašyti LTR(Plv). Kol dar turi bent truputį maisto, nenuprašysi nuo apgraužto medžio niekaip Blv. Ta Birutėlė kad įknimba į knygas, tai nenuprašysi Gs.
| prk.: Reikia tą vandenį nuprašyti nuo kalno, reikia kasti ravas rš.
2. intr. labai prašant atkalbėti ką daryti, sulaikyti nuo kokio veiksmo: Vokyčiai ketino Kretingos bažnyčią sumušti; benuprašė, nesušaudė Šts.
3. intr. paprašyti, priprašyti: Jau Salvio nuprašiau, kad jam paskolytų Lp. Kai nuprãšo, tai kitas eina Vlk. Jis melavo, tų sukčių nuprašýtas Alv. Nuprašiaũ, tai neganė panamėj Dkšt. Nuprašiaũ, kad negert arielkos Ign. Kad aš primanytau, tai aš nuprašytau … gegužėlių, kad jos sulėktų TŽI277. Nuglostyk, nuprašýk, ir paklausys Šts.
| refl. N: Negali̇̀ nusiprašyti [, kad paliktų ramybėje] J.Jabl. Reikėj[o] susiedo nusprašýt, tai būt padėjęs padaryt Vlk. Tada ponas nusiprašė bernų, kad jie dabotų (ps.) Rš.
4. tr. išprašyti: Nuprašiáu miežių nu Deveikėnės Jdr.
5. tr. išvaryti: Per dvarelį išleisdama, šatrelį pastūmiau, per laukelį šuneliu nuprašiau (nemylimą išlydint) Nč.
paprašýti
1. tr., intr. H, R, K kreiptis su pageidavimu: Mūsų svečiai paprašė sau vakarienės Blv. Kad dar bepaprašys vandens, tai jau įnešti, pasėmus iš jūros BM375. Valgyt nepaprašýsiu, o rūkyt paprašýsiu Nmč. Tu gali suskalbėtie, tai tu paprãšai valgytie Kli. Ateina, paprãšo darbo – duodi visai dienai Antr. Paprašýsiu pusbrolio – parveš [malkas] Rud. Nueik pas karalių, paprašyk trijų dienų laiko LTR. Jūs paprašykit seno tėvelio, kad jums pasėtų kalne linelių BsO108. Ko paprašiaũ, jis manę visada paklaũsė Kls. Mechaninio cecho vardu žodžio paprašė pamainos meistras rš. Įsidrąsinęs tėvas paprašė sūnaus čebatų, sūnus padovanojo A.Vien. Paprašyčiau seselės šaltinio vandens gerti JD367. Paprašaim šventosios dvasios Mž363. Nėr gi kas paprãšo (ką paprašyti) Tvr. Nueikit an namą ir paprašykit Gg. Nepaprašęs nelauk Grž. Pagiprašykai poną Dievulį, kadgi nupūstų baltą smėlelį (rd.) Jž. Nepyk ant manęs, paprašius vieno daikto Blv.
| refl. tr., intr.: Pasiprašýsiu vienur kitur žiupsnelį druskos Šk. Paėjau tris kilometrus, žiūriu – važiuoja ūkininkas. Pasiprašiau pavėžėti rš. Kad leistų eiti, pasiprašyk J. Pasprãšė, kieman kad paleistų Ad. Užusukiau pakely prie trobos ir pasprašiaũ nakvynėn Sv. Atėjo jaunas žmogus ir pasiprašė priimti javų kulti MPas. Pas karalių nutraukęs, pasiprãšė dukterų pamatyt Jrk131. Pasiprašiau keliom savaitėm atostogų I.Simon. Pasiprašęs padėjimo Dievo, su neprieteliais mušosi S.Stan.
| Tokia mergučė didelė i nepasiprãšo (nepasisako, kad nori eiti laukan, tuštintis) Šmk.
2. tr. pakviesti: Raštininką paprašė vieną valandėlę į raštinę J.Jabl. Paprašiau užeiti kavos puodeliui J.Marcin. Paprašýk kieman (į svečius) Nmč. Paprãšė žmogų galvijam pašert Ut. Kūmosna paprãšė Krs. Padaryva alutį, paprašyva tetušį StnD30. Oi tai tu suprašei visos giminėlės, tiktai nepaprašei̇̃ senos motinėlės (d.) Drsk.
| refl. tr.: Jonas pasiprašė ir mane bent pusvalandį į trobą J.Jabl(Žem). Nieko neprašė, savus tik kelis pasiprãšė Mžš. Jis pasiprãšė tris mūrinykus, ir tie jam tuojau tą namą pastatė (ps.) Smn. Jo pasiprašýtas draugas ir išvažiuota iš namų Kp. Mergučė susimetrikavo, reiktų pasiprašýt, reiktų butelį išgert Skr.
^ Pasiprašyk kvailį į veselę, tai gausi ir į ausį LTR(Šmk).
3. refl. pageidauti už parduodamą daiktą tam tikros sumos: Kiek pasiprãšė, tiek ir mokėjau (nesiderėjau) Krd.

×papaprašýti (hibr.) intr. keliems paprašyti: Mergos papaprãšo kokio žmogaus, kad jaučius išvarytų Dv.
parprašýti tr. parsikviesti: Buvau vaiką parprãšiusi numie – nenorėjo būti Grd.
^ Nevaryk Dievo medžian – paskum neparprašysi J.Jabl.
pérprašyti
1. tr. SD1144, H, Q158, K labai prašant įtikinti, paveikti: Skubinkis, berneli, nešk aukso žiedelį, maž ir pérprašysi jos meilų tėvelį (d.) Sdk. Mes vartelius užversma, matušę parprašysma JD1503. Tėvelį perprašysiu, motulę perkalbėsiu, priims priims mano mergužėlę kaip tikrą dukružėlę LTR(Prl). Dūmoj tėvop grįžti … ir tėvą perprašyti, jeib jį vėl priimtų BPII225. Ir ponas davės perprašyti BB1Moz25,21. Jis nesiduodas perprašyti N.
2. intr. pakartotinai, labai prašyti: Jo prašyk, pérprašyk – neduos! Pbs. Niekap negaliu, kad tu prašysi ir pérprašysi! Lp.
3. refl. atsiklausti: Ka sutikčio Zaborą, pársiprašyčio dar, kumet galės ateiti Šts.
×4. (l. przepraszać) tr. atsiprašyti: Reikia pérprašyt, kad dovanot Lz. Jeigu par metą supykęs yr, ans párprašo Žr. Párprašau svetį, kad mano tokie rykai, tokie dalykai J. Ja jis duosis, tai párprašyk J. Perprašysiu motulę ir jaunas seserėles LTR(Mrk).
| refl.: Tu būk mažesnis, persiprašyk jo, o jis tau dovanos Ašb. Prieš teismą nulėkė i pérsprašė Klt.
praprašýti tr.; N pareikalauti.
priprašýti
1. tr., intr. prikalbinti, įprašyti ką padaryti: Ne ką dirbu, tik ji da priprãšo šiaudų atnešt Slm. Priprašaũ, būd[av]o, Antano, tai prikapoja malkos Lp. Visų priprãšo, talką padaro Mrc. Priprašýti iš anksto BŽ163. Įdavė pinigų ir priprašė nupirkti, ko reikia rš. Priprãšė ateit – žadėjaus Ktk. Prašyk – nepriprašýsi, kad ateitų padėt Nmč.
| refl. tr., intr.: Prisprašýsme jį, maž iškas balą Dglš. Nei tu jo dirbt prisprašýsi, nei tu jo valgyt Sld. Par kelis metus neprisiprašaũ Grk. Duoda i pirminykas, negali sakyt, prisiprašai̇̃ Lnkv. Tik tavęs neprisiprašysi, – nenori mums pasakoti J.Bil. Aš moku gražiai prisiprašýti tų vyrų Skr. Nor šunim pavirtęs lok, jo nieko neprisiprašýsi Mrj.
| Tik šeiminykė prisiprãšo prie jos (karvės) – svetimas nepamilš nėkaip Žml.
2. intr. daug, ilgai prašyti: Ejau, paprašiau vieną sykį, antrą – kiek aš galiu priprašýt! Grk.
| refl.: Maistaras kiek prisprãšė, kad tik skųstau! Lp.
3. refl. labai prašius gauti sutikimą prisiglausti, apsistoti, įeiti: Nebeturim kur gyventi, gyvenam prisiprašę par kitą Km. Prisprašė an vieną žmogų ant naktigulto BsPII222. Sargai nenorėjo priimti, bet žmogelis šiaip taip prisiprašė LTR(Pnd). Kap negalėsi, kur pasdėsi tada? Neprisiprašýsi! Nmč.
4. tr., intr. prikviesti: Priprãšė daug svečių Dkšt.
| refl. tr., intr.: Prisiprãšė svečių, o sodyt tai neturi kur Srv.
5. refl. tr. prikalbinti atvykti: Negaliu jo niekaip prisprašýt Ds.

×papriprašýti (hibr.) tr. kelis kartus visiems prašyti: Ot, dėde, tai tave mergos papriprãšė! Dv.
suprašýti tr. K
1. H sukviesti: Tu visą sodžių gali talkon suprašýt Lp. Vakare parvažiuoja vyras, svečius suprãšęs Škn. Eita prašytojai svečius suprašýti Jdr. Suprãšo brolius, pamergius Dg. Veseliodavo ben keturias dienas, daug žmonių suprašýdavo Antz. Vai ir suprašė visus svetelius, tiktai neprašė vienos pelėdos LTR(Tvr). Didelė veseilia buvo, suprãšė visõs giminė̃s ir dar viso sodžiaus Drsk. Buvo veselia, svečiai suprašýta Ad.
| refl. tr., intr. N: Aš pažįstu gaspadorių, kurs svečius nemyli, susiprašęs svetelių, patsai kampe dyro J. Saldaus alučio pasidarysma ir giminėles susiprašýsma Pnd. Susiprašėm giminėlių sūnelį leisdami LTR(Lp).
ǁ refl. kviestis vienam kitą, svečiuotis: Nors jie ne giminės, bet susiprãšo Šl. Mes su jais susiprãšom Jnšk.
2. B surinkti elgetaujant, prašinėjant: Suprašytos duonos (išmalda) H. Suprašyta duona R.
| refl. tr.: Vilkas taip susiprašė visas keturias kojeles LTR(Ut).
3. refl. savo elgesiu užsitarnauti, susilaukti (bausmės): Susiprašýsi ir tu per ilga [botago], kad da nenurimsi Ds.
4. žr. išprašyti 3:
^ Nevyk Dievo medin su rančiu, ba nesuprašysi ir su pyragu LKKXIII131(Grv).
užprašýti
1. tr. N, M iš anksto pakviesti: Užprašýt reikia, tai tada ateis [svečiai] Grv. Užprašė užeiti pas mumis pažiūrėt Krm. Ją gi dėdė ažuprãšė kieman Ob. Stirna visų pirma užprašýta buvo (d.) Ps. A zuikys į kūmus užprãšė, ka taip lakstai?! LTR(Vdk).
| refl. tr.: Kits kitą užsiprašo ant alaus rš. Ažsiprãšė daug berniukų, sukapojo du sūriuku (d.) Dglš. Nesamdė, ale tik teip užsiprãšė muzikontus Krs.
2. intr. įprašyti, paprašyti: Duktė užprãšė dažų parnešt Lp.
3. tr. Mžš iš anksto paprašyti, užsakyti: Amiliutė vieną paršą užprašė, liepė užvežt Všn. Užprãšė iš anksčiau siuvėją, kad pasiūtų Jnšk. Mano uogos užprašýtos Ktk. Tą dešimtį literių galėjo mun atnešti: jug aš buvau užprãšęs Pp.
4. tr. paraginti, pasiūlyti (valgyti, gerti): Visi valgė ir gėrė, užprašomi ir raginami šeimininkų M.Katk.
5. refl. nusibaigti, gauti galą prašant: O sūnui tai niekados nedavė skatikėlio, kad jisai prašytų užsiprašytų V.Krėv. Niekad nevirdavau, kad jiej ir užsiprašýtų Klvr.
6. tr., intr. pradedant derėtis, reikalauti už parduodamą daiktą, už darbą tam tikros sumos: Užprašyti moka: keturių dešimtų tūkstančių užprašė A.Vien.
| refl.: Išleidau visus piningus, o tas siuvėjas teip brangiai užsiprãšė Vvr. Užsiprãšė po dvylika, o nupirko už dešimt Všk. Kas jam tiek duos – par daug jau užsiprãšo Všk.
ǁ refl. pareikalauti per didelės sumos: Bijau užsiprašyti, bijau būti brangininkė I.Simon.

Daugiau informacijos

užprašýti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

piemylė́ti

Apibrėžtis

mylė́ti, mýli (mỹli, mýlia), -ė́jo
1. tr. SD151, R, K jausti kam prisirišimą, atsidavimą, palankumą; jausti traukimą, linkimą į priešingos lyties asmenį: Jauni ir gražūs, abu mylėjo vienas antrą ir, susiėmę už rankų, ramiai ir drąsiai ėjo gyvenimo keliu J.Bil. Kuris myli motiną, tas kurią dieną mylės ir pačią Žem. Jis čia visų mylimiausias žmogus; jis čia ir už tave mylimesnis J.Jabl. Bijomui ir mýlimui turėk arielkos, t. y. kurį bijai ir mýli J. Ne penkiems šešiems manę augino, vienam tėvo sūneliui, mýlimujum berneliui JD1504. Jei geras esi, mylimas esi BB1Moz4,7. Vyrai, mylėkiat moteris jūsų Mž33. Myliegu V. Dievą tavo? DP344. Petre, mylygu mane? DP414. Kartais ir mylintiemus save bei gana dirbantiemus nesisek jų darbai BPII510.
| Turiu arklį mylimą Rm. Bitės juk jaučia, kad aš myliu jas V.Krėv.
^ Myly (mylėk) kap dūšią, krėsk kap grūšią Ml. Myli kaip karvelis pačią LTR(Jnš). Myli kaip katė pelę (iron.) Krp. Nėkas dar nematė, kad šuo mylėtų katę S.Dauk. Mylėk, kaip akį kaktoj turėk LTR(Jnš). Kurs myli, tas tyli LTR(Nj). Lūpos tyli – širdis mýli Trgn. Norėdamas būti mylėtu, pats pirmu mylėk VP35. Gerai mylėti, bet geriau mylimam būti KrvP(Jnš). Ateik belaukiamas, išeik bemylimas B. Taip tavi mylėsiu, kad ir, vilkuo nešant, pakylėsu, meškai pešant – patūrėsu (iron.) Vvr. Aš tave mylėsiu: kai neš vilkas par tvorą – pakylėsiu LTR(Šmn). Darbas durnių myli Dsn.
mylė́tinai Ateik pas marčią savo, ją globok mylėtinai brš.
| refl.: Dabar juodu mylisi ir labai gražiai gyvena J.Jabl. Tėvai juos (vaikus) mylėjo visus vienodai, ir jie mylėjosi tarpu savęs vienodai I.Simon. Žinai, mylias, mylias i pasimeta, o visai nemyliančią parsiveda Pn. Kurie iš pirmo didžiai mylėjos BPII510. Eikš, mylė́kivos taip, kaipo mylė́davos broliai! K.Donel.
^ Mylisi kaip du karveliai Vel. Mylias kai alyva su ugnia LTR(Vdk). Besimylėdami nosį nukanda B.
2. tr. vertinti, branginti: Žygiais, o ne žodžiais mes tėvynę mylime S.Nėr. Senų miškai mylė́ta, tūlon giesmėn dėta A.Baran. Myliu laisvę ir darbą pasauly E.Miež. Tai todėl, dėl to be vainikėlio, kad nemylė́jau žalių rūtelių JV932. Myliu tavo balsą, tavo žingsnius, tavo rankas J.Gruš. Mylėt tiesą – geros širdies ženklas SPII118. Didžiaus myli jupą ir čebatus savus, o neg gyvatą savą DP584.
ǁ gerai užlaikyti, rūpestingai prižiūrėti: Gyvulį reikia mylė́t Ut.
3. tr. vaišinti: Suprašėme visus į vestuves, pradėjome vaišinti, mylėti Žem. Grapas mylė́davo arbata Brž. Labai mylėjo, ir medaus davė Pnd. Kad mylėjo, tai mylėjo, ir šustinio davė Kp. Nei arielkos, nei alaus svečiams nenor duoti, o svečiukai nemylėti nenor išvažiuoti LTR(Kp). Tai gardu gerti, kad mýli, gražu pareiti, kad lydi JD1024.
| refl.: Šuva ir vilkas susisėdo už stalo ir pradėjo mylėtis LTI41(Bs). Besimylėdami ir visai nusimylėjo Pnd.
×4. (sl.) tr., intr. mėgti: Gyvuliai ir mỹli šilimą Vrn. Mano sūnus dideliai daines mylė́jo Lc. Taip ana (mergytė) mylia tą kepurę – apsimovusi ir apsimovusi Grg. Aš jau rūgštaus tai nemýliu nieko Pš. Kokius jūs vaisius mỹlit? Vlkv. Musios mỹli medų Azr. Vienas pieną myli, kitas mėsą Ad. Jis girtų labai nemylia Vvs. Boba labai mylėjo valgyt lašinius Vvs. Kas, gyvas būdamas, mylėjo lazdą nešiotis, to ir vėlė ją nešiojas BsVXX. Aš tai myliù sūrį prisūdyt Mrp. Sūnus mylė́jo gardžiai suvalgyt Str. Aš myliu lietuviškai dudent Šlčn. Oi, aš mylėdavau grybaut Kt. Myliù su žmogum paklegėt Drsk. Jis myli pajuokaut, pašnekėt Kš. Žuves visada myli eit prieš vandenį Aps. Aš myliù vaikščiot po laukus Vrn. Petras labai išgert mylėjo, pabaliuit Tvr.
ǁ prk. turėti ką tinkama augimo sąlyga (apie augalus): Lepeškos ne kiekvieną mišką myli (ne visur dygsta) Mrc. Bulvės myli šviežion žemėn: arba sėklą, sako, keisk, arba žemę Čb. Rugys nemylia balėj augt Ppr.
5. tr. saugoti, gelbėti (nuo blogybės, nemalonumo) (prašant Dievą linkėjimuose, pageidavimuose): Tegul Tamstą Viešpats Dievas nuo viso blogo myli LTI425(A.Baran). Rasi, Dievas mylės: rasi, kaip nusuks į šalį tą kryželių Plt. Kad Dievas mylėt mus visus nuog tokio gyvenimo, kaip ana nutekėjus būna Vrnv.
◊ Diẽve (Diẽ, Diẽv) mylė́k (mýlėk, mylỹ)
1. sakoma nusistebint: Mylėk Dieve, kaip lyja! Pn. Diẽve mylė́k, kiek drapanų prisisiuvo, kada gi jas visas ir sunešios! Sim. Čia jai tai mylėk Dieve, rakštis LTR(Ds). Myl' Dieve! Jž. Diẽve tu mylỹ, koks bjaurus! Mlt. Mylė́k Diẽve, koks šaltis! Ds. Dieve myliąs! Ds.
2. sakoma tvirtinant: Diẽvai mylė́k, nuo šio karto jau daugiau nebarsiu JV951. Diẽv mylỹ, šiandien jau daugiau nebelis Ds.
3. sakoma nerimaujant, būgštaujant dėl ko: Tik, Diẽve mýlėk, saugok pinigus! KzR. Die myly, bus lietaus, tai mūs šienas čystai supus Arm. Dieve mylėk nuo svečio! Pšl. Da, Diev myly, gali ažsidegt Skp. Kad pasisuktų, Diẽve mýlėk, žandarai, būtų visiems strioko Šk.

ne Diẽve mylė́k; ne Diẽ mylỹ neduok Dieve (sakoma būgštaujant, kad kas bloga neatsitiktų): Ne Diẽve mylė́k, jis tę nueitų, būt po jam! Alk. Ne Diẽ mylỹ, paregėtų tave šitai darant tėvulis, tai užmuštų! dz.
Põne mylė́k (mýlėk) sakoma ko nors bijantis: Põne mýlėk nuo tokio žmogaus, nuo tokios nelaimės Šts.
tegul̃ Diẽvas mýli
1. sakoma nusistebint: Kokių aš riebių avinų mačiau šiandien ir kokią daugybę, tai tegul Dievas myli! V.Piet.
2. sakoma nerimaujant dėl ko: Kad neema miegas, tegul Dievas myli! Km.
apsimylė́ti
1. žr. sumylėti 1: Taip anuodu gyvenančiu i apsimylėjusiu S.Dauk.
2. susižavėti kuo, pamėgti ką: Apsimylėjo Laukžemiu baronas, čia ir pasilaidojo Lkž.
atmylė́ti tr.
1. MŽ217 atsilyginti meile už meilę: Ką už jo meilę atmylė́ti KI499. Ir kaipog jo už tatai atpenč notmylėt? DP146. Tuo gi jaukinkimės šį poną savą atmylėti BPI268.
2. refl. pakankamai mylėti: Baisiausia terp jų meilė – negali atsimýlėt Gs.
3. vaišinimu atsilyginti už vaišinimą: Ji mañ tada teip primylėjo, o aš vis neprisitaisau jos atmylė́t Slm. Dėkui, tamsta mane primylėjai, ale kada gi aš tamstą atmylė́siu Užp. Aš jį atmylė́jau, t. y. atvaišinau J.
4. R60 atlyginti už gerą darbą, paslaugą.
| refl.: Kad gerai gyvensiu, tai atsimylėsiu, kad blogai gyvensiu, rugeliais atpjausiu LTR(Ob).
5. refl. atsibosti mylėti, nusibosti: Tu man atsimylė́jai Trgn.
įmylė́ti
1. refl. tr., intr. pamilti: Įsimylė́jo tokį senį, ir išvažiavo Ėr. Be jos negali gyventi – įsimylė́jo iki ausų Jnš. Vyriškas į motrišką įsimýlia J. Kad teip labai įsimylėjo žmogų biedną MP174. Ir kasg neįmylėtųs Viešpaties! DP237. Duoki gi, idant ir aš tavęs visa širdžia įsimylėčia brš. Teip Dievas įsimylėjo to pasaulio, jog sūnų savą vienatijį davė DP144.
ǁ patikti: Ponui Dievui įsimylė́jusi duktė, kuri vis meldžias J.
2. refl. pamėgti: Kalvis labai įsimylė́jo į buteliuką Ėr. Labai įsimylė́jęs į tą gėrimą Ėr. Jis baisiai įsimylėjo į knygas rš. Širdis jūnsų įsimylėtų ing dangiškas gėrybes I. Ak, nusidėjimuose įsimylėję žmonės! Gmž. Christus … teip stipriai grynumo įsimylėjo, jog … neturėjo, kur galvą palenktų DP488.
3. tr. įgirdyti vaišinant: Gerai įmylė́ti svečiai įsimanė dainuoti Š.
išmylė́ti tr.
1. mylėti kurį laiką: Išmylėjo man bernelis tik vienus metelius LTR(Pnd).
| refl.: Išsimylė́jova mudu vienus metelius Š.
2. vaišinant išgirdyti (gėrimus), išvalgydinti (valgius): Visą alų jam išmylė́jo, kad tik imtų dukterį Jnšk. Išmylė́jom svečiams daug ragaišio Š.
| refl.: Daug sviesto, sūrių pas mus svečiams išsimylė́jo Š.
3. svetingai priimti: Pirmasis jų darbas buvo nuvesti svetį į pirtį, išpėrus paskuo gerai jį išvaišinti ir šilto[je] trobo[je] išgulinti ir, teip išmylėjus, dar jį palydėti S.Dauk.
numylė́ti tr.
1. pamilti: Meile amžinąja numylėjau tavę DP508. Nes visad turėjo numylėt vierną, o prieš stovėt neviernam MP45. Atjos bernelis numylė́tas Ut. Sūnup savo numylėtamp MKr33.
| Nenumylėk nė vieno tokioms nelaimėms! Šts.
2. vertinti, branginti: Lydėjo širdis į tolimąsias, į numylėtas tėvelių šalis Mair. Mūsų numylėta Tilžė Pgg. Kurie numylėjo aną šlovingą atėjimą jo MKr32.
3. pamėgti: Numylė́jęs Adutiškį (niekur kitur nenori gyventi) Ad.
4. refl. iš meilės nueiti blogais keliais: Mūsų mergytės myli, dažnai įsimyli ir nusimyli rš.
5. vaišinant nugirdyti: Ana tavę numylės, t. y. nučestavos, kad virsi eidamas J. Numylė́jo gerai, tai išsipasakojo Gs. Teip numylė́jo, kad repečkoms parejo Skdv. Reikėjo jai tą dieną visus numylėti, su visais gerti S.Dauk. Nenoriu aš tokios meilės: pirma numyli, paskui juokiasi Srv.
| refl.: Vienam laike ir mūsų Jonas atjojo visai nusimylė́jęs Pnd.
◊ Diẽvas numylė́jo sakoma, kai ką ištinka nelaimė: Dievas numylėjo, t. y. davė ligą, akis atėmė J. Nelaimes datyrę, sakom: Dievas numylėjo VP26. Juos Diẽvas tai jau tikrai numylė́jo: ligom apleidė, o dabar vėl ugnele pakorojo Slm.
Diẽvo numylė́tas silpnas, menkas: Ir čia gi Dievo numylėtas tiltelis – nors nešte arklį pernešk Srv. Tas paršelis Dievo numylėtas – vos pastovia Skr. Eina jau Dievo numylė́tas (girtas girtutėlis) Kzt.
pamylė́ti tr.
1. pamilti: Sunku užmiršti, ką pamylė́jau Šn. Jo tėvai nepamylėjo Prn. Ir pamylėjo Jonukas Marutę, ir vienas be kito negalė[jo] gyvent Pjv. Tu mus didžiai pamylėjai Mž419. Mėnuo viens vaikštinėjo, aušrinę pamylėjo RD27.
ǁ refl. pasimyluoti, pasiglamonėti: Eikš gi, pasmylėsma Sdk.
2. K pavaišinti: Obuoliais pamylė́jo Ktk. Prisikepiau pyragų – turėsiu kuo svečius pamylė́ti Jnš. Ir arklius į tvartą pastatė, ir mus pamylė́[jo] Gs. Neturiu, vaikeliai, kuo aš jūsų pamylė́t Ut. O kas mane pamylės, kaip ne midutėlis?! JD483.
| prk.: Paveš arklys, tik avižų negailėk ir botagu pamylėk Vlk. Kazokai prievaizdą buku kardo šonu gerokai užvakar pamylėję Pt.
^ Nuo savo burnos nenutraukęs, kito nepamylėsi rš. Savęs neprigavęs, kitą nepamylėsi J. Aš tave pamylėsiu, tik savo gerti ir valgyti atsinešk KrvP(Mrj).
| refl. K: Susiėję giminės pasi̇̀myli, pasišnekučiuoja Gs. Atėjus šventai dienai, žmonės, suėję su pažįstamais, pasimyli LTR. Gražiai pasišnekėjo, pasimylėjo ir išvažiavo BsPIV201.
pérmylėti tr. per daug mylėti: Nepármylia vaikų par daug Krš.
piemylė́ti (dial.) tr. suvedžioti: Par daug mylės, kol pymylė́s Dov.
primylė́ti tr.
1. mylėti: Dar užtenkamai vyras muni primýlia Užv. Jisai tave daugiaus primylės, nekaip tavo motina tave primylia RBSir4,11.
| refl. tr. K, Ggr.
2. vertinti, branginti: Ir kurs išmintį primyl, tas, rods, klauso BbSir3,32.
3. R405, Gs privaišinti: Plaučiūns … visus kaimyniškai primylė́t pažadėjo K.Donel. Tai jau juos te primylės bobutė, seniai mačius Ktk. Primylėjo ir ragaišiu, ir medum Dbk. Geri žmonės: primylė́jo mus gražiai, privalgydino Jnšk.
^ Primylėjo, dar ir kišenes pridėjo LTR(Šmn).
| refl.: Prisimylėję visi išsiskirstė J.Jabl. Taip labai prisimylėjo, kad ryto metą vos gyvas ir nuo šalčio pastyręs rastas buvo LC1885,51.
sumylė́ti
1. refl. Šmk pamilti vienam kitą: Anys susimylė́jo labai Šr. Susdabo, susmylėjo ir parvažiavo apsiženiję Aps. Geriau prieš kalnelį vandenėlį neštie, nei susimylėjus viens kitą pamestie (d.) Vrn.
×2. (plg. l. zmiłować się) refl. pasigailėti: Geri žmonės susmylėjo ir jam davė sočiai pavalgyt LTR(Ant). Jau jis ant biedno visada susimyli Kt.
ǁ pusdalyvio forma, vartojama kreipiantis, prašant išklausyti, padaryti malonę: Susmylėdamas, duok man arklių! Db. Nugi prisitrauk bliūdą, nevarvink, susimylė́damas! Rm. Susimylė́dami, tep nedarykit! Gs.
3. tr. pavaišinti: Par laidotuves sumylėjo žmonis: visi gėrė, valgė dvi dieni Šts.
4. tr. suvartoti vaišinant, suvaišinti: Kol mergytę prikalbėjau, daugel slyvų sumylėjau (d.) Jnšk. Dukteryte, kur padėjai [sūrį], gal berniokam sumylėjai? (d.) LTR.
◊ tegù Diẽvas (dievai̇̃) susimýli sakoma nerimaujant, reiškiant nepasitenkinimą dėl ko nors: Tegu Diẽvas susi̇̀myli – tokia nelaimė! Gs. Tegu dievai̇̃ susimýli – lyja ir lyja Skr.
užmylė́ti tr.
1. pamilti: Eidavo čia dažnai pro mumi, kai buvo Zosią ažmylė́jęs Sdk. Užmylė́jau panaitėlę septynių metelių (d.) Slk. Jo mergelė užmylėta tuo keleliu eina (d.) Tvr.
| refl.: Užusimylėt SD324.
2. gerai užlaikyti, prižiūrėti, mylėti: Misli[ji], tę ją ùžmyli?! (apie senutę) Lp. Užmylė́ti reik šunį – turėsi apginklą numūse Šts.
3. refl. vertinti, branginti, pamėgti: Ažusimylėjęs gerų darbų, nepameta jų SPI44. Užusimylėjau prisakymų tavo labiaus, negi aukso SPI354.
4. užvaišinti: Tas užmylė́jo, tai kad pasigėrė! Lnkv. Užvaišino, užmylė́jo, ir buvo anos viršus Šts.
| refl.: A ne per ilgai tu tę užsibuvai, užsimylė́jai? Gs.

Daugiau informacijos

sužénklinti

Apibrėžtis

žénklinti (-yti K, DrskŽ; Q638), -ina, -ino tr. KBII190, K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, OGLII408, KŽ, žeñklinti ZtŽ; SD448, H163, R, R410, MŽ, MŽ553, I, M, L, ŠT34,131, ŽŪŽ132
1. daryti ženklą, žymėti: Žyminu, pėtnavoju, ženklinu SD110. Ėrus, oželius, žąselius žénklink J. Ženklinti su kreida S.Dauk. Avis žénklino ausysna, kitom – an kaklo mazgus [rišo] Dg. Ženklina mieteliais vietas, į kurias diegai būs diegamys S.Dauk. Sugavus ženklintą gyvūną, ženklas grąžinamas nurodytai įstaigai, kartu pranešant sugavimo datą ir vietą LTEIV123. Lietuvoje ženklintos antys aptiktos Austrijoje, Vakarų Vokietijoje, Danijoje, Belgijoje, Prancūzijoje sp. Kai kur elgetos buvo ženklinami, tremiami, kartais baudžiami mirtimi LTEIII336. Statyčiau stulpelį, rasi neklysi, ženklinčiau bernytį, rasi pažysiu KlvD92. Jai buvo labai lengvas grįžimas, nes atitiko kelią, kuris buvo ženklytas atvažiuojant BsPIII99. Kaip tenai radau balses ženklintas, teip ir čia jas paženklinau S.Dauk. Bet po vieną balsę rašydamys ženklina jas (dvibalses ir tribalses) įvairiais ženklais S.Dauk. Ženklink, tėveli, savo sūnelį, reik jam krygužėn joti LTR(Bt).
^ Ir ženklintą avį vilkas neša PPr189. Dievo ženklytas, kad žmones pažintų, su kuo reikalą turi KrvP(Mrj).
| refl. K, Š: Ant ko ženklysiuos, ant ko mėklysiuos, jaunas berneli, tavo juodą laivelį? KlpD9.
ǁ rodyti, išreikšti: Karaliai, sekdami žvaizdę, Christų Poną est atradę, ženklin per trejas dovanas, jog Jezus est žmogus bei Dievas Mž224. Tuo darbu šventu ženkliname vienybę, kurią su Christu turime PK125. Teipag tada tatai gi mumus ženklino ir ansai akrūtas Noes MP138. Norėjo Ponas Kristus krikštą priimti nuog Jono, jeib visi krikščionys iki svieto galo žinotų Poną Dievą mylintį šventą krikštą ir jo Sūnų todėlei krikštą priėmusį, idant tuo ženklintų save tas žmones mylintį, kurios yra apkrikštytos, ir save norintį tokiuo apkrikštytu žmonių draugu būti BPI144. O tatai bylojo [Viešpatis] žénklindamas, kuriuo mirimu turėjo mirt DP506. Apreiškimas Jėzaus Kristaus, kurį jam davė Dievas, idant parodytų, kas nusiduoti turi veikiai, ir ženklino nusiuntęs per angelą savo tarnui savam Jonui BtApr1,1. Juodgalvienė numojo ranka, tuo ženklindama, kad jai jau užtenka tų pliauškalų I.Simon.
ǁ rodytis, reikštis (kame): Žmogus žvelgė į didelį mėnulį lyg į tuštumą, išblyškusį jo veidą ženklino kančia rš. Skulptoriaus darbus visada ženklino didelis profesionalumas sp.
2. rodyti, žymėti: Rubežių žénklino siaura sausa grabė Smln. Tėvo gimtinę žénklino tas medis Rg. Jaunesnių alyvų krūmas ir mažas pakilimas ženklina amžinos ramybės vietą L.Dovyd. Tik medinis, aptriušęs kryželis ženklina tą vietą, kur ilsisi taip savo tėvynę mylėjusios ir tiek veikusios širdies palaikai Pt.
| prk.: Anksti rytą. Dar tamsu. Aušra tik ženklina rytų šalį V.Krėv.
| refl.: Prasbunda, jau ženklinas diena, zaria paskėlus an dangaus Prng.
ǁ būti ko ženklu: Todrin moterystė žmonių ženklina moterystę Viešpaties Christaus su Bažnyčia, jog viena tiktai turi būt motė vyrui savo Naujame Testamente, ne dvi, ne trys, ne kaip Sename Testamente vienas vyras turėdavo daug moterų SPI216. Marios ženklina mumus žmonių gyvenimą ant žemės SPI269. Tai yra kūnas mano, tai yra tai ženklina kūną mano, duona ta yra duona, notsimaino ing kūną, bet tiktai yra ženklu kūno SPI288. Vienas jų (karių) laikė iškeltą trikampę vėliavą, ženklinančią karališkos šeimos nario buvimą vilkstinėje rš. Toji apyjuoka Viešpaties Herodiep išmanos mišioj š[ventoj] per aną baltąjį rūbą, kuriuo kunigas rėdos, kaip ir visi kiti rūbai kunigų žénklina paslaptę kančios V. Christaus DP167.
| refl.: O kaip faraonas tatai antrą kartą sapnavo, ženklinasi Dievą tatai iš tiesos ir ūmai darysiantį BB1Moz41,32. Ketveriopą tad atejimą jo rašte randame, kuris žénklinas per tas keturias nedėlias advento švento DP2. O ant žmonių razumo didžiais stebuklais paprovijo, idant tuo tobulai ženklintųs, kad tatai buvo tiesa, ką tiektai jiemus bylot teikės MP67. Kas tada ženklinase toksai vandenio chrikštas Vln27. Nardus (nardas) yra žema žolė, o iškuopiantyji krūtis, jog šviesiai nusižeminimas per šitą žolelę ženklinas, kurios kvapas ir gražumas malonę Dieviep atrado DP624. Nesa per alyvą žénklinas mielaširdumas DP5. Veizdėkig, kad jau tą mielą afierą afieravoti tamui šventamui kunigui ir ižganytoju savamui, ką gi ženklys ansai kitas žvirblis, valnai išleistas MP76.
3. refl. SD448, Sut, N daryti kryžiaus ženklą, žegnotis: Ženklas kryžiaus švento, kuriuo ženklinamės, yra kaip suma koki viso tikėjimo mūsų DK17. Teipajag ir Tertulionas, kuris arti amžio apaštalų buvo, regimai apie tatai liudija, jog amžiuose jo visi krikščionys kryžiumi šventuoju prieg kiekvieno veikalo savo, įeidami, išeidami, pirtyje, skomiaip, prieg žvakei ir visur žegnojos ir žénklinos DP455.
4. H166, R55, MŽ73, Sut, N, ŠT17 reikšti: Žodis, vardą daikto ženklinąs D.Pošk. Tylite, tai žénklina, kad neturite ką mums prikišti NdŽ. Įvairios tų vardų formos … ženkliną gelsvą (pagal spalvą) žvėrį LTI7(Bs). Reiškinys „gavau urėdą“ jų kalboje ženklina ne „gavau vietą, darbą“, bet „gavau žmogų“, kursai mane vaduos J.Jabl. Ką tai ženklina tas balsas trimitų A1884,308. Nė aš nesuprantu, ką ženklina kalba tavoji V.Kudir. Atėjo vėl in stubą, klausia tas tėvas: „Kas čia yra? Ką tai ženklin, ką čia aš mačiau?“ BsPIV28(Brt). Skara taip vadinama nu žodžio „suskiręs“, ženklina seną ir sudriskusią skepetą StnD3. Urtė žiūrėjo norėdama žinoti, ką tas viskas ženklinąs prš. Faktai nieko dar neženklina V.Piet. Jeigu perai yra gana žemai, tai ženklina, kad aukštai ir užpakalyje korių yra daug medaus rš. Grybšta, arba apostropas (apostrofas), ženklina išleidimą balsinės raidės rš. Naujieji metai antradienį ženklina šaltą, bet pastovią žiemą, lietingą ir ilgą pavasarį LTR(Ds). Aistų vardas neženklina „rytų gyventojus“ A1885,111.
5. KII187 duoti ženklą, signalizuoti.
6. piešti: Moliavonę, abrozą ženklinu R291, MŽ389.
apžénklinti tr.
1. B, R, R73,387, MŽ96,521, N, KŽ pažymėti: Šiaudų pluoštu apženklintus kelius negal vartoti prš. Prilyginimu apženklintas D.Pošk.
| refl. tr.: Kur šakotas rąstas, stavariuotas, tai apsižénklina ir kirviais aptašo Kč.
2. refl. N persižegnoti.
3. reikšti: Savyveikslis apžénklina tokį veiksmą, kurs sugrįžta ant paties veikėjo Jn.
4. refl. atsirasti, pasirodyti: Apsižénklino lengvesnis darbas, nekamuoja tavę Srj.
atžénklinti tr.
1. pažymėti, padaryti ženklą: Skriestuvu atženklinu D.Pošk.
| prk.: Įdėmėti, neguoda atženklinti LL97.
2. refl. Sut atsižegnoti: Atsiženklint kryžiu šventu SD218.
3. pažymėti, išskirti: Bet iš to dar neišpuola, kaip klieda klaidžiatikiai, jog Kristus Viešpats nebūtų atženklinęs Petro švento nuo kitų apaštalų ir nebūtų jam davęs aukščiausios piemenystės A.Baran.
| refl. KŽ: Ant galo tie tebūs diduomiais, kurie gerais darbais ir dorybe už visus didesniai atsiženklins S.Dauk. Boleslavas buvo atsiženklinęs karėse su pamarionimis S.Dauk. Veiziant giliūse amžiūse į gimines, dyvytis reik iš jų įvairių atmainų, kaipogi vienas mokslu atsiženklinusias, kitas pasidariusias valdytojomis visos pasaulės, kitas buvusias ilgą laiką povyziumi dorybės ir teisybės S.Dauk. Pirmieji tie tikintys atsiženklindavo visokiomis dorybėmis brš. Visu geroji [obuolynė] tura atsiženklinti stiprumu, vyniniu skanumu S.Dauk. Lapai jų (Virginijos tabako) pūslėti, beje, pavėdi į pūslę, atsiženklina tuomi, jog ankstesniai pribręsta S.Dauk.
įžénklinti (-yti; Q151) tr. K, Rtr, NdŽ, KŽ; CI130, MŽ, D.Pošk, S.Dauk, ŠT36
1. pažymėti, padaryti žymę, ženklą: Įžénklink man kepurę, kad su kitų (kepurėmis) nesumainyčia Š. Mūs naminiai maišai i inžénklinti Dglš. Mano arklys anžeñklintas, neprapuls Nmč.
| refl. tr. K, Rs: Aš tai sau knygose įsižénklinau KI71. Įsižénklinti liuobam auselę [avies], i kožnas savo ženklą žinosam rudinį End.
2. nustatyti: Tas neveizd nei tavęs, nei tavo prisakymo, kurį tu įženklinai BBDan6,14.
3. nužymėti, ženklais parodyti: Kristus negerus mokytojus dvejais ženklais inženklin šioje evangelijoje BPII162. Ponas Kristus inženklino prigimimą ir būdą piktųjų koznadėjų BPII165.
išžénklinti
1. tr. Sut, N pavaizduoti: Ižvaidau, ižženklinu, imu vaidą, paveikslą sau darau iž ko SD103.
2. refl. pasižymėti, išsiskirti: Išsiženklino jis per karžygiškumą ir kytrybę prš. Anglų tauta išsiženklina savo sveikata, ramiu būdu, dideliu ištvermingumu Kel1937,17. Estijos paviršius niekuomi ypatingai neišsiženklina Kel1937,21.
nužénklinti tr. K, KŽ; Q15, CI50, R12, MŽ16, N
1. padaryti ženklą, pažymėti: Buto budavonę nužénklinti KII133. Kaip aš tau tus namus ir jo stotkus nuženklinsiu, taipo darykiat BB2Moz25,9. Ir nurašė plunksna (paraštėje nuženklino spilka) BB2Moz32,4.
| prk.: Po daugelio dienų trankymosi Lietuvos krašte, po triukšmingų kovų, krauju ir gaisrais nuženklintu keliu, jis ordeno (ordino) gurguolėje buvo atvežtas į Marienburgą rš.
| refl. tr. K.
2. prk. ženklais nurodyti, pažymėti: Kelias ant to yra nuženklintas to zokano užmanyme LC1878,41.
3. nusakyti: Aš tau tai triumpai nužénklysiu KI22.
4. pažymėtą pradanginti: Ana nužénklino avį, t. y. prapuldė, pagavo ir ženklintą J.
pažénklinti (-yti DrskŽ; Q91, R, MŽ) tr. K, I, J, Rtr, DŽ, KŽ; H166,176, R40,410, MŽ54,553, Sut, N, M, L, LL136, ŠT29
1. pažymėti, padaryti ženklą: Paženklintas daiktas H178. Ji vilko ženklu buvo pažénklinta NdŽ. Pažénklyk ežias, kur morkves pasėjai Krsn. Tavo dėželės yra pažénklytos kryželiais Vlkv. Reikia, kad būt pažénklytos telingosios [karvės] Slm. Ne vieną šimtą didžiųjų ančių rezervato darbuotojai paženklina žiemos metu sp. Mūs aves pažénklytos ausin Pns. [Berniukui] rūpėjo pempės lizdas, kurį Keršis užėjo, pirmą kartą akėdamas pernykštį arimą, ir tą vietą paženklino karkline rykšte, kad nesumindžiotų J.Avyž. Žvyruotas vieškelis perdirbtas į solidų platoką plentą ir užbaigtas taip neseniai, kad net kilometriniai stulpai dar nespėta paženklinti I.Šein. Vyčiu buvo paženklinti Vilniaus miesto Aušros vartai – taip parodant šį miestą esant Lietuvos sostine rš. Pagal jos (virvės) eidamas paženklina vietas, kuriose diegai būs diegamys S.Dauk. „Aš tau algos paskiriu tris avis“, – ir paženklino tais avis BsPIV126(Brt). Ant pečiais paženklintas yra kryžiumi, idant visokias priklastis, sau nu kitų padarytas, pakeltų M.Valanč.
| Ketvirtasis mėnuo šienpjovinis (liepos) buvęs paženklintas liepos lapu, kas rodydavo, kad laukai ir girios lapais visiškai pasipuošė A1884,28. Kaip tenai radau balses ženklintas, teip ir čia jas paženklinau S.Dauk. Būdvardžiai turi dvi išvaizdi: vieną nepažénklintą (forma indefinita): mažas …, – antrą pažénklintą (forma definita): mažasis Jn. Visos dainos tarp 1865–1874 m. surinktos ir tais metais paženklintos BsO(I,XIVpsl.).
| prk.: Bet šalia jo guli pageltęs ir jau juodais spuogais mirties paženklintas lapas I.Simon. Karo perkūnija šaudo vis macniaus savo žaibus, o sugriuvimai bei kraujai paženklina kelią, kur jos vėtra ėjusi Kel1877,128. Lietuvos upeliai kraujais patvino, lygius laukelius kapais paženklino TŽIV598(Paį). Tebus paženklintas vardu tavuoju ir šitas mano dvasios sušvitimas V.Myk-Put.
| refl. tr. NdŽ, KŽ: Tuo tarpu pasiženklinau keliolika medžių laivui dirbti Š. Aš buvau pasižénklinęs, dar akminų padėjęs ten to[je] vieto[je] Brs.
2. NdŽ išreikšti, parodyti: Ir tarp gerų krikščionių buvo, dabar esti ir iki sūdnos dienos bus įmaišyti pikti, Dievo tikrai nesibijantys žmonės, kaip tatai Ponas Kristus ir per kitu du prilyginimu paženklina apie tinklą žvejų ir apie svodbą BPI212. O jei kas nepaklusnus yra kalbai mūsų, per gromatą tą paženklykite, o nesimaišykite su juo, idant užgėdintas būtų Bt2PvT3,14.
3. LL101,299, ŠT12 paskirti, nurodyti: Kur pažénklins, ten ir dirbs Tvr. Buvo pažeñklyta daugest duot ZtŽ. Dieną [Jėzui nukryžiuoti] paženklino ne šventoj tieg dienoj, bet kitoj, tai yra pėtnyčioj SPII162. Nuog Christaus vadina mus krikščionimis, kuris pažénklino mus sau ant krikšto dvasia sava DP367. Tataig mumus šią dieną Viešpatis Christus kalba, jog tas metas trumpas gyvatos mūsų ne ant prabangų, nei gėrių, nei ant menkų puotų ir pompų to pasaulio mumus yra paženklintas, bet idant vynyčioje Viešpaties dirbtumbime net ik vakari DP500. Tu nuog amžių motina Dievo paženklinta SGI23. Reikia žinot septynis sakramentus ir priimdinėt juos savu metu, kad liepia ir paženklina Bažnyčia Dievo DK94. Atlikusys pakūtą, nu Viešpaties Dievo paženklintą, eina į dangų brš.
4. padaryti kryžiaus ženklą prieš ką, peržegnoti: Motina paženklino kryžiumi sodybą, pati persižegnojo rš.
| refl.: Tasai ženklas (kryžius) ir nuodus, ir velinus atatremia tolyn, ir mokslą juodųjų kunigų gadina, ką ir Julionas Apostata prakeiktasis prityrė, norint jau užsigynęs Christaus, kad ižgąstyje tuo ženklu paženklinos DP455.
pérženklinti
1. tr. NdŽ iš naujo paženklinti.
2. refl. KII317, NdŽ klaidingai, blogai paženklinti.
pražénklinti tr.; Sut
1. parodyti, pažymėti: Šitą skaičių dvylikos apaštalų tūlomis figūromis sename ir naujame testamente Dievas praženklino DP622. Per ką dvasia Dievo gana pirm praženklino aną ateisiantį atmainymą DP418.
2. paskirti: Sakome ižmintį Dievo paslaptėj aną ažuslėptą, kurią Dievas praženklino pirma amžių ant garbos mūsų SPII205.
prižénklinti tr. K, NdŽ, KŽ daug pažymėti: Jis tai tikt paviršumis … prižénklino KI57. Prižénklinta eilia, plecius namam [statyti] Ad.
| refl.: Jis daug prisižénklinęs KI72.
sužénklinti tr. J, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; MŽ, N, ŠT355 visus sužymėti: Sukarpė tąs avis, sužénklino i paliko – tai da sykį! Jrb. Padarius vagas virbaliniu ženklintuvu skersai vagų suženklinama, kur reikės sodinti bulves J.Krišč. Tu nežinai, o jis (arkangelas Gabrielius) žinojo, kad buvau nykščiu suženklinęs kortas, ir bepigu man buvo tave aplošti (ps.) A.Vaičiul.
| refl. tr. NdŽ, DŽ1, Kč: Medžius susižénklino, kad statydami atsirinkt Krsn.
užžénklinti tr. K, Rtr; L
1. NdŽ, KŽ pažymėti: Užžénklysiu, kur siūt Mrj. Jis ten nuej[o], užžénklino visą [auksą] Dg. Langus sienoj užžeñklino Upn. Tada jau pripylė dvi plėčkuti. Ir užženklino, katroje gyvas, katroje gydomas vanduo yra DS125(Šmk). Užžénklinu, kiek kartų skutu tuo peiluku Vlkv. Užžénklyta, kuoliukai buvo Brt. Tokioj tai dienoj atjosiu su pačia savo ant arklių ant šitos vietos, kur yra užženklyta DS241. Žydai grabą užženklino, pečėtimi prispausdino Mž276. Jie atstoję apveizdėjo grabą, užženklino akmenį ir pristatė sargus DP180. Uždaryk dures ir anas užženklink su savo paties piršto žiedu I.
^ Mūs žemė kap užžénklyta – inmėžta Drsk.
| refl. tr. NdŽ: Palaidojo Šilavoto kapinyne, užsiženklino vietą ir sakė, kad atvažiuos savo draugui paminklą pastatyt LTsIV663.
2. paskirti, lemti: Ansai Juozefas užženklintas apiekūnas jo MP43. Pajudino jampi pranašystę Danieliaus, pranašystę Ezdrošiaus, Dovydo ir kitų apie čėsą atejimo jo užženklintą MP91.
3. pažymėti, pasakyti, pareikšti: Pirmiausiai turiu užženklinti labai tankius policijos kratymus, ypač Suvalkų gubernijoje Vrp1897,1.
ǁ refl. pasižymėti, atkreipti kieno dėmesį: Užsižénklino jis man per tas šventes Kpč.

Daugiau informacijos

žénklinti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

aptrùpinti

Apibrėžtis

1 trùpinti (-yti K, Alz, Kb; Q103), -ina, -ino KBII190, K, Š; SD126, H164, R, MŽ, Sut, N, I, L
1. tr. SD115, KI717, M, DŽ, NdŽ, KŽ, Snt, Kv, Vvr, Pln, Alz, On dalyti, ardyti į trupinius: Tu trùpini duoną su pirštais paršeliams J. Antukam duoną trùpina Dkš. Lapeikienė trobos gale trupino ančiukams duonos riekę M.Katil. Trùpinam duoną vandenin ir cukraus įdedam – vadinam čiupnyku Plvn. Nykštukas eidamas trupino duoną, kad galėtų rasti kelią namo LTR(Rk). Netrùpin’ duonos LzŽ. Sutrini tą tešlą i trùpini į blėtą Smln.
| refl. tr. K.
ǁ skaidyti, daužyti, skaldyti į gabaliukus, gurinti, laužyti, smulkinti: Ar nori, kad [žemę] trùpytų, ar kad gražiai verstų? LKT212(Klvr). Medinis plūgas trùpina velėną Dg. Žinom juk, ką jaučiai mums rėplodami riekia, kuinai tur, kad liepiam jiems, skraidydami trùpyt K.Donel. Vietomis matėsi šmeižikų darbo: tai svirties kartis atkabinta ir užskersinta tarpvarty, tai grumstų trupinamasis volas pastatytas galu ir paremtas branktu M.Katil. Vinis išplėša, ištrupina [šiferį], o ka su grąžtuku pagrąžai, ta jau nėkas nebetrùpina Krž. Trupinamasis malūnas Rtr. Mašina kuldavo [pupas], arkliais trùpino Č. Kaulus trupino, griaužė, pyrago ir mėsos jiems (vilkui ir šuniui) nukrisdavo LTR. Ar ne ugnim yra žodžiai mano ir kūju, kuris trupina ir sukulia uolas? SPI355.
| prk.: Naujos dienos praeitį visą baigia trupint – lašas po lašo J.Marcin. Ir taip kiekvienas išgama laužo ir trupina mūsų gyvenimą! rš. Smertis trupina visus stonus, rauna lygiai vergus ir ponus (d.) S.Dauk.
2. tr. J.Jabl, Sn, Lp, Dg, Mrc, Kb, Rtn, Rod pjaustyti: Trupinu, smulkiai papjaustau, sulaužau SD46. Reikia kiaulėm žolė trùpint Plš. Bobulė vėl viena, skubinasi greičiau su bulbėmis: saulė nebeaukštai, o dar žolė netrupinta V.Krėv. Su šituo peiliu reikia riekt duona, o jis taboką trupina Kpč. Nebturiam taboko, aš numinio liuob turėsu – trùpinsma i rūkysma Kl. Trùpink i trùpink kurkinam notres Dglš. Kopūstai reikia kirst ir trùpyt Dbč. Trùpina kopūstus, tik traikši galva DrskŽ. Vieną bačką kopūstų deda trùpintų, o kitą galvom deda. Trùpintus kopūstus valgo pirmiau Dv. Burokus trùpinam ir kiaulėm duomam LzŽ. Boba trùpino brokus ir insipjovė pirštą LKT378(Eiš). Trùpyk agurkų, ko gailiesi? Drsk. Kumpis karštas trùpint negerai Švnč. Trùpysiu mėsą ir kepsiu kotletų DrskŽ. Trupink lašinius (košei paspirgyti) J.Jabl. Trùpina taukus Btrm.
| refl. tr.: Toliau patys svečiai trùpinas – duoną, pyragą raiko Tvr.
3. tr. prk. dalyti, skirstyti į smulkesnius vienetus, smulkinti: Ir gana lankstus buvo kunigas Mykolas, vykdydamas žemės reformą, trupindamas sklypelius rš.
4. po truputį dalyti, naudoti, skalsinti, šykštėti: Par žiemą trùpinau trùpinau tą malką Krž. Trùpinu tą pašarą, trùpinu, ale iki pavasario nesuteksiu Rs. Ko taip trùpini, pilk, jei pili – išlenks burnikę toks vyras! Krš. Trùpino kaip višta – vienu žygiu nedavė Vn. Trùpina trùpina kai utėliums (labai nedaug teduoda medžiagos ratams dirbti) Rs. Baisiai skunda, trùpina tos žemės (neduoda arų) Lks.
ǁ prk. ką nutylint, šykščiai sakyti, pasakoti: Trùpina trùpina, visos teisybės nesako Krš.
5. intr. eiti, bėgti mažais žingsneliais: O kur tu trùpini, rakari? Lp. Ot trùpina kumelė, kap parodei botagą! Arm.
6. tr., intr. greitai, neaiškiai kalbėti: Ką čia daba trùpini? Pln. Tie žemaičiai gargia, trùpina, kad nieko nesupranti Srj. A tu supranti, ką ana tau trùpina – tiek smulkiai, tiek smulkiai! End. Tokiais trumpais žodžiais trùpina – kap i kukulius leistinius Bgt.
◊ ši̇̀rdį trùpinti žadinti gailestį, graudinti: O Jėzau, kraujais aplietas, trupink mūsų širdis kietas A.Baran. Apgrįš Dievop pagonus Dievo žodžiu, kuriuo širdis daužis ir trupins, idant gailėtųs ažu savo piktybes SPI356.
1 aptrùpinti tr. Š, NdŽ, DŽ1
1. K apibarstyti trupiniais: Vaikai visą stalą aptrùpino Pln.
| refl.: Apsitrùpinai ėsdamas, parsibrauk kelius Krš.
2. aplupinėti, apdaužyti, apardyti: Kruša… apdaužė sienas, mūrus aptrupino IM1862,24.
1 atitrùpinti, atatrùpinti Š
1. tr. Š trupinant atskirti, atidalyti.
| refl. tr. Š.
2. refl. tr. nusipjauti: Trupino boba batvinius ir atsitrupino nykštutį (ps.) Vlk.
1 įtrùpinti tr.
1. SD185, SD392, R, MŽ, Sut, N, K, M, Š, LL274, NdŽ, DŽ1 trupinant įbarstyti, įberti: Įtrùpink duonos paršeliams į geldą J. Pienan intrùpini duonos – ir čiupka Str. Vandenin indedi cukraus, duonos intrùpini – tai juodasiai gaidys (mutinys), ė kai pienan – tai baltasiai Prng. Vyšnių sutrydavo, duonos įtrùpydavo – toks mutinys, ir vadino vyšnaine Snt. Kad noriat, dar įtrùpinsiu sūrio Pc. Intrùpink teliokui bulbų Klt. Dabar pats turėjo išvalgyt, ką kitiems įtrupinęs buvo TP1880,36.
| refl. tr. DŽ1, Rod, Ds, Kp: Įsitrùpinu duonos į pieną K. Įsitrùpinęs giron duonos, bernas pavalgė ir išejo malkų pjautų Š. Duonos instrùpinau [v]andenin i pavalgiau Dglš. Aš į barščius įsitrùpinu duonos Mrj.
^ Kaip kas sau įsitrupina, taip turi ir išvalgyti I.Simon. Pats įsitrupino, pats tegu išsrebia I.Simon.
2. Mrs įpjaustyti: Intrùpyk batviniuosna nor kiek spirginių Nč. Antrùpin' cibulių burokeliuos LzŽ. Intrùpini morkvių, zupę prabaltai – ot gerai! DrskŽ. Va dar svogūnuko intrùpysiu, tai bus kitas smokas Pv. Lapų intrùpini meičiokam, tai geriau ėda Dglš. Intrùpinu burokelį karvei ar ką Klt.
| refl. tr.: Instrùpina cibulių tan skystimukan, pasisūdo, ir labai skanu Kpč.
1 ištrùpinti NdŽ, DŽ1
1. tr. M, LL290 trupinant išbarstyti: Vaikai mažieji ne tiek suvalgė, kiek po aslą ištrupino Žem. Kiek ištrùpina duonelės vištums, kiek išvaro kiauliums! Krš. Anas ištrùpins [bandelę], trupinių pridirbs mašinoj Žl. Vaikas ištrùpino vėdarą šunie Šts. Netrùpink, netrùpink, pienes ištrùpinsi Rdn.
^ Neduok duonos – ištrupinsiu, neduok miltų – išdulkinsiu LTR(Slk).
2. tr. Pnm, Pnd, Krž sudaužyti į smulkias dalis, sugurinti: Paėmęs pagalį ištrupinsiu aš tau visus langus Š. Langus išdaužė, ištrùpino Šmn. Ramai [akėčių] užeis an akmenio ir ištrùpins, nesuspėji taisyt žmogus Pb.
| prk.: Jis organizuotas tautos žmogus, tautos rūmo viena plytelė, kurios nevalia ištrupinti Vaižg.
^ Kad tau dantis ištrùpintų! Ds. Aš misliju, kad jisai, besidžiaugdamas Tamstą inkandęs, nei nesupranta dantis sau ištrùpinęs A.Baran.
| refl. tr., intr. Š: Ištrùpinosi LKKXIV213(Zt).
3. refl. tr. prk. po truputį duodant, skalsinant išsimitinti, išsišerti: Tai grūdų saujikę, tai runkulį, tai šieno glėbelį – tei[p] jis ir išsitrùpino savo arklį Skr.
4. refl. prk. išsieikvoti, išsimėtyti: Išsitrùpina pinigeliai par ilga Klt.
1 nutrùpinti tr. KI4, K, Š, DŽ, NdŽ; RtŽ, LL263
1. trupinant pabarstyti: Cibulio laiškų nutrùpina Škt.
2. trupinant pašalinti: Kalinys, nutrùpinęs duoną, rado suvyniotą mažą popierėlį NdŽ.
ǁ nudaužyti, nudaužti: Kas čia nutrùpino tą puodelio kraštą? NdŽ. I vėl kuls, i vėl kuls, kol anus ten nutrùpinsi (nukulsi) Lks.
| Dusinos dusinos – ir nutrùpino (nulaužė) koją Arm.
ǁ refl. nusilaupyti, aptrupėti, nušiupėti: Puodas iš senumo nusitrùpina NdŽ. Nesopėj[o]: pasdarė juodi ir nustrùpino [dantys] Lz.
3. apibarstyti trupiniais, aptrupinti kieno paviršių: Visą stalą nutrùpino trupiniais Grž.
1 patrùpinti tr.
1. K, M, LL263, NdŽ, DŽ1, Jd, Ėr kiek trupinti: Vištoms duonos trupinti, patrùpinti KI717. Patrùpinsiu bulbų vištom Ktk. Eisiu ančiukams kiaušinį patrùpyt Jrb. Duonos patrùpino gi, skepeton surišė – tas [vaikas] valgo Rk. Patrùpinu duonos pienan, tai baisiausia gardu Klt. Kindziuką [buvo mada] dėl kvapo bulbienėn patrùpyt Mžš. Kur nebūs geri [grybai]: druskos biškį užbarsto, cibulių žalių, biškį da babko lapų patrùpina padžiovinusios Krp.
| refl. tr.: Ji pasitrùpino duonos NdŽ. Neturi ko į pieną pasitrupinti ST81.
ǁ patrinti, pamaigyti: Mat aną (linų pluoštą) teip biškį liuobs patrùpinsi, jau tie spaliai būs valni, anie birs Kl.
ǁ sudaužyti, sulaužyti, sutrupinti: Langus patrùpinti NdŽ. Anas jau te sumuštas, visas šiuža, jo jau kaulai patrùpinta, visas minkštas Ml. Ana (meška) šitom nagom palaužė, patrùpino [duris] (ps.) Apt.
2. Onš, Kpč, Lp, Mrs, Dv, Pst, Asv, Rod papjaustyti: Patrùpyk svečiu[i] ko: lašinukų, kumpio Azr. Mėsos an lėkštukės tik an juoko patrùpino Sn. Tu jiemi patrùpyk lašinių, agurkų DrskŽ. Legėsių patrùpinu, apšuntu ir padarau kaladnyko Grv. Reikia patrùpyt abuolių, ižvirt kampoto DrskŽ.
| refl. tr.: Pastrùpinau duonos riekelėm ir valgau Vlk.
ǁ supjaustyti: Mėsą drabnickai patrùpinsim, pasūdysim LzŽ. Tą silkę patrùpina ir inpila makaronuos Asv.
ǁ pakapoti, paskaldyti: Patrùpinsiu kiek malkelių pakurui Klt.
3. NdŽ prk. po truputį duoti, dalyti: Patrùpino po dešimtį kitą – nejutau tos skolos Krš. Visims vaikams patrùpino patrùpino, – kiek čia to palikimo Krš.
1 prasitrùpinti tr. maigant, gurinant prasikrapštyti, prasiardyti: Nekantri [ligonė], daug kur prasitrùpino gipsą Grd.
1 pritrùpinti tr. K, NdŽ; SD185, LL94, Amb
1. Kpr, Mžš, JnšM, Pb, Pls, Dv trupinant kiek įberti į ką: Pritrùpina duonos [v]andenin, ažsaldo, ir itai čiūra LzŽ. Juka: kraujo, duonos pritrùpydavo, rūgštumo dėdavo Sdb. Vaikam, būdavo, arielkos pripilia bliūdą ir duonos pritrùpina, tai anys pavalgo ir miega Rk.
| refl. tr. Plvn, Krč: Prisitrùpinam vandenin duonos ir valgom Dbč. Prisitrùpina, paskui neišvalgo Dkš. Aš prisitrùpinsiu duonos [į pieną] ir valgysiu JnšM.
ǁ pakankamai sutrupinti: Pritrùpinau vištom duonos – tegu ryja Klt. Iš palėpės išsitraukia rūklį, prilaužo, pritrupina pjaulų ir dega šipuliukus, kuria V.Bub. Pritrùpinti durpių DŽ.
| refl. tr. Dbč: Pristrùpinai [duonos] trupučių Pls.
2. trupinant pribarstyti, priteršti: Visą pastalę duonos pritrùpino tie vaikai Brž. Visi stalai pritrùpinti, pridrabstyti, pribūti Trk. Pritrùpys pusę mokyklos tų trupinių Šv. Visų mučės perkraipytos, sūrio ūsai pritrupyti LTR(Br). Po slenksčiu radau duonos pritrùpyta, pribarstyta Sl. Nebeduok, – sako, – Viešpatie, piemenims duonos! Matai, kokių gabalų pilna žemė pritrùpinta! J.Jabl.
3. Drsk, Nmj, Ūd, Sn pripjaustyti: Mėsos pritrùpini, duonos pritrùpini – ir valgai Ktv. Svočios sūrio, sviesto, mėsos pritrùpino, kiek turėjo, vaišino Srj. Cibulių pritrùpink gražiai LKKXIII22(Grv). Pritrùpina mėsos ir žarnosna kemša Žrm. Jiem bus dos (gana) kopūstų, kur pritrùpinom LzŽ. Dirgėlių pritrùpina, paverda Pns. Prižoliaunu, pritrùpinu kurkučiam, apžiūrau Pv.
| refl. tr.: Lašinių pristrùpinus, kiaušinienės prisdarius ir valgo Vlk. Pristrùpinau šviežio tabako parūkyt Alv.
4. prk. po truputį sudėti, sukrauti, sutaupyti: Kromininkas nor sau pritrùpinti po trupinėlį parduodamas smulkmes J.
1 ×raztrùpinti (hibr.) žr. 1 sutrupinti 1: Raztrùpino vaikas duoną Aps.
1 sutrùpinti tr. K; SD165,108,130, SD263, MŽ, Sut, N, M, LL154,159
1. Kp, Alz, Krč, Upn, Pb suardyti, sutrinti į trupinius: Sutrùpink tą kriaukšlę vištoms DŽ1. Trupiniais sutrùpino duoną rš. Vandenį pasaldo, duoną sutrùpina ir valgo – tai mutinys Šk. Tą varškę sutrùpini smulkiai ir da pieno rūgusio ben puodynę… Kp. Sutrùpini molinian bliūdan sūrį, inpili pieno, sušildai ir valgai, o kad gardu! DrskŽ. Kam stambiai sutrùpinai kleckus? J. Padžiovini, sutrupini, sutrini [mėtas] – dėk varškėn Kvr. Koks te sūris – vištom sutrùpinau Klt. [Žaltys,] ištaręs tuos žodžius, pagriebęs akmenį, sugniaužęs ir sutrùpinęs BM5(Kp).
^ Neduok duonos – sutrupinsiu, neduok bulbų – išbarstysiu LTR(Sv).
| refl.: Turpai sausi, daug susitrupys N.
ǁ sutrinti, sumaigyti: Mašinos liuob sutrùpins [linus], paskuo išminsi saujas Krtn. Tas ruilis susmulkina tus šiaudus, sutrùpina Akm.
ǁ SD1127, P, DŽ, NdŽ, End, Skd, Grz, Sk sudaužyti, sugurinti: Sutrupinu, sugurinu, truškinu SD116. Netrukus pakilo baisi vėtra, mūsų laivą ėmė kaip skiedrą svaidyti tarp putojančių bangų, pagaliau trenkė į uolą ir sutrupino į šipulius J.Balč. Ale teip gražiai akmenį skėlė, pagal šlaitus, tiek sutrùpino Č. Kūlę atsinešė, sutrùpino akmenį, tai aptaisėm svirtį Slm. Dievuliau, duoda durys šitos (loc. pl.), sutrùpino spyną, raktelį nusukė Kp. [Kombainas] pagaus akmenį, sutrùpis, sudaužis – ir po kombaino Kp. Šokdamas sutrupink zelkorį į smulkius trupinius MPs. Išpyliau stiklus iš maišo sutrùpytus Smn. Rodos, ir kaulus te sutrùpins – teip mušas! Trgn. Kartą [išsigandęs mašinos] ka davės kieman Kupišky arklys, Jėzau Jėzau, misliau, kad sutrùpis! Kp. Penkius šešius kartus galvą sutrùpina – ir baigta, daina sudainuota tokio Č. Dviem daiktam arklys koją sutrùpino Pst. Su tuom [akmeniu] teip gerai gervei suteikė, kad vienu sykiu abi kojas sutrupino! Tat. Arklys sutrùpino visą vežimą Šmn. Mašina Jonuo ranką sutrùpino Pln. Bombos sutrùpino miestą visai Sur. Panemunėlio stotį sudaužė visą, sutrùpino Pnm. Keturioliktais metais klėtys sutrùpintos buvo Sl. Čia visą namą sutrùpino Km. Perkūnas kaip muša, tai ir ąžuolą sutrupina LTR(Tršk). Tol vežiojo mergiotes, kol mašinėlę sutrùpino Pnd. Visas septynias lazdas sutrùpino bemušdamas [velnius] BM162(Jnšk). Sutrupino tą telią ir garbintojus jo ažumušė SPI73. Jei kada jį (diementą) vieną kartą sutrùpina, tad teip ing mažas dulkes pabyra, jog jas vos gali kas akimi pamatyt DP9. Jis mano dantis sutrupino BBRd3,16. Sutrupino peklą MP178. Sutraukydavo grandines ir sutrupindavo pančius, ir niekas negalėjo jo suvaldyti SkvMr5,4.
| prk.: Jaunius žadėjo parašyti Mierzynskio „Romovės“ kritiką ir jį, kaip sako Būga, sutrupinti į šipulius Db. Pamačiau tokią nesutrupinamą galią, kurios neišgąsdins nei kulkos, nei kankinimai, nei mirtis rš. Sutrupinus tą vienybę, dvi sostinės – Vilnius ir Varšuva – iki šios dienos karčiai teberaudančios A.Baran. Galėjo sutrupint ir sugurint visas sylas priesakių savų DP155. Man niekas džiaugsmo nesutrùpino, linksmas buvau Pnm. Ronos yra kūju, kuris sudaužo ir sutrupina kietą ir ažuretėjusią dūšią senuose ant pikto pajunkimuose SPII255.
^ Kad jaunų daug mirt, tai peklą sutrùpytų Vb. Kad tau kaulus sutrùpintų! Ds.
| refl. NdŽ.
2. prk. sumušti, apdaužyti; užmušti: Žmogus, kol jaunas, velnią sutrùpytum Antš. Kai karas užeina, sutrùpina jaunus vyrus Šmn. Stipras, ans tavi galia sutrùpinti, – nepradėk su vyru mušties Rdn. O tas stipresnis būs, ans galia nutverti muni, išmesti lauk i sutrùpinti Jdr. [Viešpatie,] sutrynei, sutrupinai anus (izraelitus), o vienok nenorėjai priimti mokymo P. Eš tavo žirgus ir raitinykus sutrupinsiu BBJer51,21. O ansai smarkus smakas, kursai buvo vadinamas šėtonu, buvo sutrupintas, sunaikintas o pamintas žemėsna MP118. Sutrupino aną smertį amžiną MP158.
^ Kad tave perkūnas sutrupytų kurioj pekloj! LTR(Plv).
| refl.: Mašiną turėjo ir sustrùpino pats, ir dabar ligoninėj Skp.
3. Dbč, Vlk, Rdš, Lš, Mrs, Rod supjaustyti: Dar kopūstai reikia sutrùpyt Rtr. Lambelius sutrùpinam ir verdam batvinius Sem. Sutrùpyt kap šiaudus ir valgyt kap salotus DrskŽ. Paskui atnešė lašinių kąsnelį, sutrupino, pasidėjusi ant dugnelio, ir padavė artojui V.Krėv. Reikia sutrùpint itie lašiniai kąsneleliais Pst. Mėsą sukapojo, lašiniukus čirškint sutrùpino Švnč. Sutrùpinu mėsą, konservuot tokiais dideliais gabalais kap kindziun dėt Kpč. Svotas sutrùpina duoną, mėsą supjausto, visi valgo, ūlioja GrvT139. Sutrùpini [v]andenin burokų – ir viralas Lnt. Kopūstus sutrùpina, cagonelin sumeta, mėsos anmeta ir verda LzŽ. Kopūstus sutrùpini, krapų, morkvių, spalgenų uogų indedi [rauginant] Kpč. Trikšt trikšt sinkiai sutrùpinu česnaką i valgau Klt. Lakštus (lapus) reikia sutrùpint peiliu kap kopūstus Lz. Apskritai šitep sutrùpinam grybų kočiukus i verdam Ign. Kap sutrùpina [tabaką] – gražu žiūrėt: kvepia, dūmas gražus, pelenai balti Pv. Burokelį sutrùpinu karvei, ar bulbų Klt.
ǁ suskaldyti, sukapoti: Nū paskuitinį [medį] supjauna ir sutrùpina Drsk. Toj malka prašosi sutrùpinama Drsk.
| prk.: Piliečiai keleiviai, kas pajėgsit sutrupinti šimtinę? J.Mik.
4. prk. po truputį atiduoti, sunaudoti: Paskutinį trupinį nesutrùpink pyliavoms Šts.
◊ sutrùpintos dvãsios (širdiẽs) apimtas gailesčio, sugraudintas: Nusiuntė mane sakyt evangeliją ubagamus, gydyt tus, kurie yra sutrupintos širdies Ch1Luk4,18. Gyveni ir su tais, kurie yra sutrupintos ir nužemintos dvasios MKr97.
ši̇̀rdį sutrùpinti sužadinti gailestį, sugraudinti: Miklos širdys mūkomis Dievo nu verksmo bus suminkštintos ir sutrupintos ŽCh257.
ši̇̀rdžia sutrùpinta nuolankiai: Dėkavojame tau širdžia sutrupinta ir nužeminta PK30.
1 pasutrùpinti (dial.) tr. papjaustyti: Pasutrùpino cibulių Ad.
1 užtrùpinti tr. K trupinant užbarstyti: Burokų skilčių supjausto, ben kiek silkės užtrùpina Alz.

Daugiau informacijos

léisti

1 Reikšmė

Apibrėžtis

(kam, ką) duoti sutikimą, nedrausti ką daryti, nesipriešinti, kad kas būtų daroma: Léiskite vaikáms pažai̇̃sti kiemè. Tėvai̇̃ jám vi̇̀ską léidžia. Rai̇̃telis léido árkliui eiti̇̀ žiñgine. Šuõ neléisdavo svetimám žmõgui įei̇̃ti prõ duri̇̀s. Prašiaũ tė́vą, kàd ir̃ mán léistų pavairúoti. Gar̃so signalù miestè léidžiama naudótis ti̇̀k tadà, kai̇̃ grẽsia pavõjus ei̇̃smo saugùmui. | neig. (ko, kam): Tõ įstãtymai neléidžia. Mán są́žinė neléistų jõs skriaũsti. Neléisk órui išei̇̃ti i̇̀š baliòno – užspáusk. | prk.: Garbė̃ neléidžia melúoti. • ant. drausti. | Ji̇̀s léidosi pérkalbamas. Šuõ nesiléidžia paglóstyti [paglóstomas]. Senùtė léidžiasi pagul̃doma į̇̃ lóvą. | (ką, kam) sudaryti sąlygas, įgalinti ką daryti: Gražùs ruduõ léido nuim̃ti vi̇̀są der̃lių. Kõl orai̇̃ léido, vakarieniáudavome sodè. Jéi sveikatà lei̇̃s – di̇̀rbsiu. Kišẽnė vi̇̀ską léido jám darýti. Keliáuti ámžius nebeléidžia.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Gražùs ruduõ léido nuim̃ti vi̇̀są der̃lių. Kõl orai̇̃ léido, vakarieniáudavome sodè. Jéi sveikatà lei̇̃s – di̇̀rbsiu. Kišẽnė vi̇̀ską léido jám darýti. Keliáuti ámžius nebeléidžia.

Léiskite vaikáms pažai̇̃sti kiemè. Tėvai̇̃ jám vi̇̀ską léidžia. Rai̇̃telis léido árkliui eiti̇̀ žiñgine. Šuõ neléisdavo svetimám žmõgui įei̇̃ti prõ duri̇̀s. Prašiaũ tė́vą, kàd ir̃ mán léistų pavairúoti. Gar̃so signalù miestè léidžiama naudótis ti̇̀k tadà, kai̇̃ grẽsia pavõjus ei̇̃smo saugùmui.

Tõ įstãtymai neléidžia. Mán są́žinė neléistų jõs skriaũsti. Neléisk órui išei̇̃ti i̇̀š baliòno – užspáusk.

Ji̇̀s léidosi pérkalbamas. Šuõ nesiléidžia paglóstyti [paglóstomas]. Senùtė léidžiasi pagul̃doma į̇̃ lóvą.

Garbė̃ neléidžia melúoti.

2 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką, ko, į ką, iš ko, pro ką) duoti eiti, važiuoti, plaukti, sklisti: Uždãrius kãsą, lankýtojai į̇̃ pir̃tį nebeleidžiami̇̀. Léido keleiviùs i̇̀š gárlaivio. Uždarýk duri̇̀s, kám léidi šal̃tį! Ar̃ jaũ léidžia gárlaivį į̇̃ úostą? Kárves jaũ léisiu į̇̃ laũką. | neig. (ko, į ką): Niẽko neléidžia į̇̃ vi̇̀dų. Neléisk ožkõs į̇̃ ãvižas! | prk.: Dù langẽliai prõ pur̃vinus stiklùs mažai̇̃ léido šviesõs į̇̃ trõbą.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Uždãrius kãsą, lankýtojai į̇̃ pir̃tį nebeleidžiami̇̀. Léido keleiviùs i̇̀š gárlaivio. Uždarýk duri̇̀s, kám léidi šal̃tį! Ar̃ jaũ léidžia gárlaivį į̇̃ úostą? Kárves jaũ léisiu į̇̃ laũką.

Dù langẽliai prõ pur̃vinus stiklùs mažai̇̃ léido šviesõs į̇̃ trõbą.

Niẽko neléidžia į̇̃ vi̇̀dų. Neléisk ožkõs į̇̃ ãvižas!

3 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką, į ką) sudaryti sąlygas, duoti lėšų (mokytis, tapti kuo): Tėvai̇̃ nuspréndė léisti vaikùs į̇̃ mókslus [mókytis]. Léidžiame dùkterį į̇̃ marčiàs.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Tėvai̇̃ nuspréndė léisti vaikùs į̇̃ mókslus [mókytis]. Léidžiame dùkterį į̇̃ marčiàs.

4 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką, už ko) duoti (už vyro); sin. tekinti: Tėvai̇̃ léidžia dùkterį ùž výro [ùž ver̃slininko].

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Tėvai̇̃ léidžia dùkterį ùž výro [ùž ver̃slininko].

5 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką) duoti laisvę, nebelaikyti: Léisk jį̇̃, kám laikai̇̃! Léisk katýtę, tegù bėgiója!

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Léisk jį̇̃, kám laikai̇̃! Léisk katýtę, tegù bėgiója!

6 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką, į ką) rengti kur eiti, vykti: Reikė̃s sū́nų į̇̃ kariúomenę léisti.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Reikė̃s sū́nų į̇̃ kariúomenę léisti.

7 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką, pas ką, į ką) siųsti kokiu tikslu: Kai̇̃ vaikai̇̃ paáugdavo, tėvai̇̃ juõs léisdavo pàs ū́kininkus tarnáuti. Léisiu sū́nų į̇̃ ganỹklą kárvės parvèsti.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Kai̇̃ vaikai̇̃ paáugdavo, tėvai̇̃ juõs léisdavo pàs ū́kininkus tarnáuti. Léisiu sū́nų į̇̃ ganỹklą kárvės parvèsti.

8 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką) daryti, kad veiktų: Méistras léidžia maši̇̀ną [vari̇̀klį]. | (ką, per ką) atkurti įrašytą vaizdą ar garsą: Léisti vai̇̃zdo į̇́rašą [garsãjuostę]. Galė́site léisti kompiùteryje įrašýtą mùziką. Vaizdãjuostę léidau per̃ visùs leistuvùs, ki̇́ek turiù, bèt nepaléidžia.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Léisti vai̇̃zdo į̇́rašą [garsãjuostę]. Galė́site léisti kompiùteryje įrašýtą mùziką. Vaizdãjuostę léidau per̃ visùs leistuvùs, ki̇́ek turiù, bèt nepaléidžia.

Méistras léidžia maši̇̀ną [vari̇̀klį].

9 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką, į ką, per ką) daryti, kad kas judėtų vandeniu, oru, žeme ir pan.: Berniùkas léido pasroviui̇̃ laiveliùs. Vaikai̇̃ į̇̃ órą léido áitvarus. Výrai léidžia stikliùką per̃ rankàs. Léidau árklį žiñgsniais [šúoliais, risčià].

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Berniùkas léido pasroviui̇̃ laiveliùs. Vaikai̇̃ į̇̃ órą léido áitvarus. Výrai léidžia stikliùką per̃ rankàs. Léidau árklį žiñgsniais [šúoliais, risčià].

10 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką, į ką, per ką) mesti, sviesti: Vaikai̇̃ pradė́jo léisti į̇̃ mùs grumstùs. Ji̇̀s ãkmenį léidžia per̃ stógą.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Vaikai̇̃ pradė́jo léisti į̇̃ mùs grumstùs. Ji̇̀s ãkmenį léidžia per̃ stógą.

11 Reikšmė

Apibrėžtis

(kam, kuo, į ką) suduoti metamu daiktu: Supỹkęs tė́vas léido sū́nui šáukštu į̇̃ kãktą.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Supỹkęs tė́vas léido sū́nui šáukštu į̇̃ kãktą.

12 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką, iš ko, į ką) iš prietaiso sviesti, šauti: Vai̇̃kas i̇̀š laidỹnės léidžia akmenukùs. Ìš lankų̃ léidome į̇̃ juõs strėlès.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Vai̇̃kas i̇̀š laidỹnės léidžia akmenukùs. Ìš lankų̃ léidome į̇̃ juõs strėlès.

13 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką, kam, į ką) siųsti (paštu): Àš jám dažnai̇̃ siuñtinius léidžiu į̇̃ miẽstą. Sūnùs kàs mė́nesį léisdavo láiškus į̇̃ namùs.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Àš jám dažnai̇̃ siuñtinius léidžiu į̇̃ miẽstą. Sūnùs kàs mė́nesį léisdavo láiškus į̇̃ namùs.

14 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką, kam, po kuo, į ką) švirkšti (vaistų tirpalą ar emulsiją): Šiuõs váistus léiskite põ óda [į̇̃ vèną, į̇̃ raũmenis]. Sunki̇́ems ligóniams léidžiamas mòrfijus. | sngr. (ką, į ką): Ji̇̀ kiekvi̇́eną diẽną léisdavosi váistus (į̇̃ raũmenis).

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Šiuõs váistus léiskite põ óda [į̇̃ vèną, į̇̃ raũmenis]. Sunki̇́ems ligóniams léidžiamas mòrfijus.

Ji̇̀ kiekvi̇́eną diẽną léisdavosi váistus (į̇̃ raũmenis).

15 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką) teikti apyvartai: Fi̇̀rma lei̇̃s naũją prodùkciją. Konstrùktoriai žãda léisti naũją maši̇̀nos mòdelį.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Fi̇̀rma lei̇̃s naũją prodùkciją. Konstrùktoriai žãda léisti naũją maši̇̀nos mòdelį.

16 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką, ko) rengti spaudai ir spausdinti: Leidyklà lei̇̃s añtrąjį rãštų tòmą. Lietuvojè léidžiama daũg lai̇̃kraščių. Ši̇̀ knygà bùs leidžiamà añtrą kar̃tą.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Leidyklà lei̇̃s añtrąjį rãštų tòmą. Lietuvojè léidžiama daũg lai̇̃kraščių. Ši̇̀ knygà bùs leidžiamà añtrą kar̃tą.

17 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką) sudaryti, priimti ir skelbti (įstatymus ar kitus dokumentus): Įstãtymų leidžiamóji valdžià. Parlameñtas léidžia įstãtymus.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Įstãtymų leidžiamóji valdžià. Parlameñtas léidžia įstãtymus.

18 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką, kam) eikvoti (pinigus): Pi̇̀nigus léidau knỹgoms (pir̃kti). Kám tai̇̃p léidi pi̇̀nigus, pataupýk. | neig. (ko, kam): Neléisk pinigų̃ niẽkniekiams.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Pi̇̀nigus léidau knỹgoms (pir̃kti). Kám tai̇̃p léidi pi̇̀nigus, pataupýk.

Neléisk pinigų̃ niẽkniekiams.

19 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką, į ką, iš ko) išduoti, išskirti (iš savęs) į aplinką: Žùvys ikrùs léidžia į̇̃ vándenį. Mū́sų avilỹs [bi̇̀tės] léidžia spiẽčių. Sẽnis, gulė́damas lóvoje, jaũ žõdžio nebei̇̀štarė, ti̇̀k léido kažkókius garsùs. Vaikai̇̃ mė́gsta léisti mui̇̃lo bur̃bulus į̇̃ órą. Ìš burnõs výras léido cigarètės dū́mus tiesióg mán į̇̃ véidą.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Žùvys ikrùs léidžia į̇̃ vándenį. Mū́sų avilỹs [bi̇̀tės] léidžia spiẽčių. Sẽnis, gulė́damas lóvoje, jaũ žõdžio nebei̇̀štarė, ti̇̀k léido kažkókius garsùs. Vaikai̇̃ mė́gsta léisti mui̇̃lo bur̃bulus į̇̃ órą. Ìš burnõs výras léido cigarètės dū́mus tiesióg mán į̇̃ véidą.

20 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką, į ką, iš ko) auginti, skleisti (atžalas, daigus, šaknis): Mẽdžiai (į̇̃ šónus) ãtžalas léidžia. Slyvà léidžia i̇̀š šaknų̃ ãtžalas. Grū́das jaũ léidžia dáigą. Pasodi̇̀nta gėlė̃ grei̇̃t léido šakni̇̀s į̇̃ žẽmę.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Mẽdžiai (į̇̃ šónus) ãtžalas léidžia. Slyvà léidžia i̇̀š šaknų̃ ãtžalas. Grū́das jaũ léidžia dáigą. Pasodi̇̀nta gėlė̃ grei̇̃t léido šakni̇̀s į̇̃ žẽmę.

21 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką) nelaikyti skysčio ar oro, duoti prasisunkti: Váltis léidžia vándenį. Niẽkam ti̇̀kę bãtai – vándenį léidžia. Stati̇̀nė labai̇̃ pérdžiūvusi, léidžia (vándenį). Vienà automobi̇̀lio padangà léido órą.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Váltis léidžia vándenį. Niẽkam ti̇̀kę bãtai – vándenį léidžia. Stati̇̀nė labai̇̃ pérdžiūvusi, léidžia (vándenį). Vienà automobi̇̀lio padangà léido órą.

22 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką, kuo, iš ko, į ką) daryti, kad tekėtų, bėgtų; sin. tekinti, bėginti: Léidžiu vándenį į̇̃ võnią. Žùvininkai léidžia vándenį i̇̀š tveñkinio. Vanduõ léidžiamas vam̃zdžiais [vagomi̇̀s]. Pavãsarį i̇̀š beržų̃ ir̃ klevų̃ léidžia sùlą. | neig. (ko, iš ko): Bè rei̇̃kalo neléisk vandeñs i̇̀š čiáupo.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Bè rei̇̃kalo neléisk vandeñs i̇̀š čiáupo.

Léidžiu vándenį į̇̃ võnią. Žùvininkai léidžia vándenį i̇̀š tveñkinio. Vanduõ léidžiamas vam̃zdžiais [vagomi̇̀s]. Pavãsarį i̇̀š beržų̃ ir̃ klevų̃ léidžia sùlą.

23 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką) lydyti, tirpdyti, skystinti: Vãšką [mielès] léisti. Nuõ kiaũlės pil̃vo nuimti̇̀ taukai̇̃ leidžiami̇̀ atskirai̇̃ ir̃ naudójami viẽtoj svi̇́esto. | sngr. (nuo ko): Žvãkė [sniẽgas, svi̇́estas] nuõ šilumõs léidžiasi.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Vãšką [mielès] léisti. Nuõ kiaũlės pil̃vo nuimti̇̀ taukai̇̃ leidžiami̇̀ atskirai̇̃ ir̃ naudójami viẽtoj svi̇́esto.

Žvãkė [sniẽgas, svi̇́estas] nuõ šilumõs léidžiasi.

24 Reikšmė

Apibrėžtis

beasm. būti polaidžiui: Jaũ pradė́jo léisti, sniẽgo grei̇̃t nebebùs. Bemàž vi̇̀są saváitę léido. | beasm. (ką, nuo ko) tirpti nuo paviršiaus (apie sniegą, ledą): Nuõ laukų̃ jaũ léidžia sniẽgą. | beasm. (ką) tirpstant likti be sniego, ledo, pašalo: Trùputį pakūrẽnom ir̃ léidžia lángus. Jaũ bai̇̃gia kẽlią léisti.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Jaũ pradė́jo léisti, sniẽgo grei̇̃t nebebùs. Bemàž vi̇̀są saváitę léido.

Trùputį pakūrẽnom ir̃ léidžia lángus. Jaũ bai̇̃gia kẽlią léisti.

Nuõ laukų̃ jaũ léidžia sniẽgą.

25 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką, kame, prie ko) būti, gyventi kur arba kaip tam tikrą laiko tarpą: Atóstogas léisime priẽ jū́ros. Laisvãlaikį paprastai̇̃ léidžiu gamtojè. Jaunavedžiai̇̃ medaũs mė́nesį smagiai̇̃ léido Kanãrų salosè. Vãkarus léisdavau vienà. Naudi̇̀ngai léidžiu dienàs. | neig. (ko): Tuščiai̇̃ neléisk lai̇̃ko.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Tuščiai̇̃ neléisk lai̇̃ko.

Atóstogas léisime priẽ jū́ros. Laisvãlaikį paprastai̇̃ léidžiu gamtojè. Jaunavedžiai̇̃ medaũs mė́nesį smagiai̇̃ léido Kanãrų salosè. Vãkarus léisdavau vienà. Naudi̇̀ngai léidžiu dienàs.

26 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką, kuo, į ką) daryti, kad kas slinktų, judėtų žemyn ar į ko vidų: Ki̇̀birą į̇̃ šùlinį léisti. Léisti rąstùs į̇̃ ùpę. Spòrtininkas pamažù léido vė̃liavą žemỹn. Žvejai̇̃ léidžia tinklùs į̇̃ ẽžerą. Leidi̇̀kai javùs léidžia į̇̃ kùliamąją. Leistiniùs šáukštu léidžia į̇̃ vérdantį vándenį. | sngr. (kuo, su kuo, nuo ko, į ką): Ji̇̀s atsargiai̇̃ léidosi láiptais. Autobùsas ė̃mė léistis nuõ kálno į̇̃ pakal̃nę. Vaikai̇̃ (sù) rogùtėmis léidžiasi nuõ kálno. Ji̇̀s nùtarė léistis sù virvè į̇̃ tą̃ duõbę.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Ji̇̀s atsargiai̇̃ léidosi láiptais. Autobùsas ė̃mė léistis nuõ kálno į̇̃ pakal̃nę. Vaikai̇̃ (sù) rogùtėmis léidžiasi nuõ kálno. Ji̇̀s nùtarė léistis sù virvè į̇̃ tą̃ duõbę.

Ki̇̀birą į̇̃ šùlinį léisti. Léisti rąstùs į̇̃ ùpę. Spòrtininkas pamažù léido vė̃liavą žemỹn. Žvejai̇̃ léidžia tinklùs į̇̃ ẽžerą. Leidi̇̀kai javùs léidžia į̇̃ kùliamąją. Leistiniùs šáukštu léidžia į̇̃ vérdantį vándenį.

27 Reikšmė

Apibrėžtis

sngr. (kame, į ką, ant ko) judėti iš viršaus (oru) žemyn, ant žemės: Lėktùvas léidžiasi (óro úoste). Per̃ lángą mataũ, kai̇̃p léidžiasi añt šakõs kažkóks paũkštis. Parašiùtininkai vi̇́enas põ ki̇̀to léidosi pi̇́evoje [añt pi̇́evos]. Pamažù añt žẽmės léidosi snai̇̃gės. | sngr. (į ką) slėptis už akiračio (apie saulę, mėnulį); sin. sėsti: Sáulė jaũ léidžiasi. Sáulė léidžiasi į̇̃ dẽbesį.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Sáulė jaũ léidžiasi. Sáulė léidžiasi į̇̃ dẽbesį.

Lėktùvas léidžiasi (óro úoste). Per̃ lángą mataũ, kai̇̃p léidžiasi añt šakõs kažkóks paũkštis. Parašiùtininkai vi̇́enas põ ki̇̀to léidosi pi̇́evoje [añt pi̇́evos]. Pamažù añt žẽmės léidosi snai̇̃gės.

28 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką) kirsti, pjauti: Tókias storàs eglès léidžia! Perdiẽn miškè léidom medžiùs.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Tókias storàs eglès léidžia! Perdiẽn miškè léidom medžiùs.

29 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką, kame) mezgant mažinti (akių): Mẽzginio šónuose léidžiama põ dvi̇̀ aki̇̀s pràdedant ir̃ bai̇̃giant ei̇̃lę. Kai̇̃ pasi̇́eksi mãžąjį pirštùką, pradė́k léisti kójinę.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Mẽzginio šónuose léidžiama põ dvi̇̀ aki̇̀s pràdedant ir̃ bai̇̃giant ei̇̃lę. Kai̇̃ pasi̇́eksi mãžąjį pirštùką, pradė́k léisti kójinę.

30 Reikšmė

Apibrėžtis

mažinti užprašytą kainą: Prãšo šim̃to li̇̀tų, bèt gál ki̇́ek lei̇̃s. Pigiaũ neléisiu.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Prãšo šim̃to li̇̀tų, bèt gál ki̇́ek lei̇̃s. Pigiaũ neléisiu.

31 Reikšmė

Apibrėžtis

sngr. (kuo, iš ko, į ką) eiti, bėgti, plaukti, vykti: Léidžiasi vaikai̇̃ i̇̀š sõdo ki̇́ek ti̇̀k įkabi̇̀na. Pė́sčias [tẽkinas] léidosi namõ. Léidausi į̇̃ keliõnę [į̇̃ žỹgį, į̇̃ kẽlią]. Žvejai̇̃ léidosi į̇̃ jū̃rą ménkių žvejóti. Pasidarýsiu mãžą plaũstą ir̃ léisiuosi upè pasroviui̇̃. Ji̇̀s pérliejo botagù kumẽlę, tà nèt šúoliais léidosi keliù.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Léidžiasi vaikai̇̃ i̇̀š sõdo ki̇́ek ti̇̀k įkabi̇̀na. Pė́sčias [tẽkinas] léidosi namõ. Léidausi į̇̃ keliõnę [į̇̃ žỹgį, į̇̃ kẽlią]. Žvejai̇̃ léidosi į̇̃ jū̃rą ménkių žvejóti. Pasidarýsiu mãžą plaũstą ir̃ léisiuosi upè pasroviui̇̃. Ji̇̀s pérliejo botagù kumẽlę, tà nèt šúoliais léidosi keliù.

32 Reikšmė

Apibrėžtis

sngr. pradėti smarkiai ką daryti: Vaikai̇̃ léidosi bė́gti. Visi̇̀ léidosi ieškóti bėglių̃. Jiẽ léidosi kópti į̇̃ kálną.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Vaikai̇̃ léidosi bė́gti. Visi̇̀ léidosi ieškóti bėglių̃. Jiẽ léidosi kópti į̇̃ kálną.

33 Reikšmė

Apibrėžtis

sngr. (į ką) įsitraukti į kokį veiksmą: Mókslininkas léidžiasi į̇̃ teòriją [į̇̃ plačiùs apibeñdrinimus]. Ji̇̀s paprastai̇̃ nesiléidžia į̇̃ ginčùs [į̇̃ kalbàs]. Į̃ tókias kombinãcijas àš nesiléisiu. Nesiléisk į̇̃ smùlkmenas.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Mókslininkas léidžiasi į̇̃ teòriją [į̇̃ plačiùs apibeñdrinimus]. Ji̇̀s paprastai̇̃ nesiléidžia į̇̃ ginčùs [į̇̃ kalbàs]. Į̃ tókias kombinãcijas àš nesiléisiu. Nesiléisk į̇̃ smùlkmenas.

34 Reikšmė

Apibrėžtis

sngr. (kuo) būti nuožulniam, nuolaidžiam: Teñ léidosi šlai̇̃tas. Stógvamzdis léidosi tarpùlangėmis.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Teñ léidosi šlai̇̃tas. Stógvamzdis léidosi tarpùlangėmis.

Daugiau informacijos

užtrùpinti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

antléisti

Apibrėžtis

léisti, léidžia, léido (léidė)
I. duoti sutikimą, laisvę.
1. tr., intr. SD311 duoti sutikimą kam nors ką daryti: Ar tau léidė mama tą knygą nusipirkt? Vb. Žilvine, žalteli, leiski leiski mus į tėvelių šalį aplankyt namus S.Nėr. Ji tėvų neleidama teka Als. Jo neleistas, nėko nedrįsk daryti S.Dauk. Kas gi leido dagilėliui dobilėlio dukrą vesti?! rš. Léidmi (praes. 1 prs. sing.) K. Leiskiat (imper.) bernelius manęsp eiti ir nedrauskiat anų Mž96. Meldžiams, leiskiem eiti, idant vėl savo broliump ateičiau BB2Moz4,18.
| Leiskite Jums padėkoti (prašoma sutikimo iš mandagumo) rš. Léiskite ir man žodį tarti NdŽ.
| Geidžiamosios nuosakos trečiasis asmuo turi ir leidžiamosios nuosakos (m. permissivus) reikšmę J.Jabl. „Уcтyпитeльныe пpeдлoжeния“ galime vadinti „leidžiamaisiais“ sakiniais, „laidõs“ sakiniais (bene geriau, kaip „nuolaidos“?) K.Būg.
ǁ tr., intr. nesipriešinti, nesukliudyti, nesudrausti: Kam léidi vaiku[i] po purvynę braidžiot?! Slm. Kur vaikai ėjo, ten motina léido Kn. Kam léidi tą ožką į avižas? Krš. O jis kap léido, tep léidžia [gyvulius pievon] Vlkv. Ir neleisime niekam ir niekad paniekint to, kas karo ugny iškovota krauju rš. Aš neléisiu jo skriausti BŽ108. Savęs niekinti neleisiu rš. Ugniai neléido išgesti NdŽ.
| Žemė palaiminta neleisdavo bado, pakol pikto garo rūgšties netsirado TŽVII346(A.Baran).
ǁ tr., intr. duoti teisę, nevaržyti nuostatais: To įstatymai neléidžia NdŽ. Jų tikyba neléido numirėlių lavonų deginti NdŽ.
| Garbė neleidžia meluoti rš. Neléidamys žvejojo ir medžiojo Gršl. Man širdis neléidžia (gaila) pamesti vaikus vienus miške NdŽ.
neleidžiamai̇̃ adv.: Neleidamai atlaidus kėlė (be policijos leidimo) Šts.
| refl.: Daug norėtumias, bet ne vis leidas S.Dauk.
ǁ tr. panaikinti draudimą, draudžiantį nuostatą: Aš dar vaikis tebebuvau, kai leido spaudą Šts.
2.
léiskime imper. 1 prs. pl. sakykime, sakysime (įterptinis žodis): Leiskime, šie trikampiai lygūs rš.
3. refl. duotis, sutikti (ppr. su kito veiksmažodžio bendratimi ar neveikiamosios rūšies dalyviu): Ilgainiui leidos perkalbėti S.Dauk. Senutė leidžiasi paguldoma į lovą, užklojama P.Cvir. Šuva pirmiau nesiléisdavo paglostyt, dabar jau léidžiasi, nekanda Ėr. O ana mergaitė, atrodo, niekada nesileis Ilžės gydoma I.Simon. Kaip lengvai léidžiamės įtikinami tų, kuriuos mylime! NdŽ. Vaikas nesileidžia pasakyti (nenori klausyti, ką jam liepia daryti) Rm. Sabalas leidžias prijaukinti Blv. Nesiléido nė kalbėti Vlkv. Kam – gi tu léidaisi, kad tavo žmona tave taip savo valion paimtų?! NdŽ. Motina nesiléido nė sudie pasakyt Skr.
| prk.: Sąmonė, susigyvenusi su visais galimais pavojais, dabar mažiausiai leidosi nuraminama lūkesčiais, viltimis, paguoda rš.
4. tr. duoti įeiti; duoti eiti kur, atsitolinti nuo ko: Neléidžia į vidų Grž. Par pagalį lenda, kaip aną neléisi?! Krš. Ir namuosna savuosna jų neleiskime DP304. Budreika, pirmuoju leidęs Kaušpėdų Povilą, antrąją pradalgę užėmė pats rš. Ar pro šalelę sveteliai leistie, ar an didžio dvarelio? KrvD191. Jis neléisdavo sūnaus nuo savęs NdŽ.
| Leidžiamàsis raštelis (raštu duotas leidimas kur įeiti) NdŽ.
^ Neleisk ašvos prie dobilų, pačios prie pinigų SkrT. Jo labai nereikia prašyti – jis neleidžia pro šalį (mėgsta išgerti) Jnš.
| refl. tr.: Šeimininkas jam liepė nieko nesiléisti NdŽ.
ǁ tr., intr. sutikti priimti: Maž leistum pernaktuitie? Ml. Ei mergužė, mergužėlė, ar leisi nakvynužėlę, ar leisi nakvynužę? JD761. Leisim į suolelį sėsti JV528.
ǁ tr. priimti gyventi (nuomininkus): Mano tėvas medžius kirstų, budavotų budinkus, léistų randaunykus LB168.
ǁ tr. duoti patekti, sklisti į vidų: Daryk duris – leidi šaltį! Ėr.
ǁ tr. prižiūrėti įeinančius, suvaryti: Ei mergužė, mergužėlė, leisk žirgą į stainužėlę JV70. Jau pagirdžiau, ar léist diendaržin [karves]? Vb. Vainorius rengėsi leisti spiečių avilin V.Krėv.
ǁ refl. su ne- neduoti prisiartinti: Norėjau paglostyti [šunį] – iš tolo nesiléidžia Vb. Nesiléisk arčiau per tris žingsnius Grž. Šuniui aną dieną uždaviau botagu, dabar prie manęs nesiléidžia Kt.
5. intr. sudaryti sąlygas, netrukdyti, įgalinti ką daryti: Nečiršk, … leisk muni miegoti PP43. Léiskit išeit iš vagono (duokit kelią) Ut. Praded gaidžiai giedoti, neleid munęs miegoti D46. Supliukš pūslė! Kam leidi orui išeit – užspausk! Vb.
| Šiame straipsnyje, kiek leis dabar turimi duomenys, pasistengsime į šiuos klausimus atsakyti rš. Kalbėdamas leido jai suprasti, kad geriau nė nemėgintų į tą viršininką kreiptis rš.
| Ruduo léido nuimti [nuo laukų] viską gražiai Krš. Kišenė viską leido jam daryti (buvo turtingas) rš. Kada jau lei̇̃s Dievas (kai bus gražus oras), rugius kirs Dglš. Kol orai leido, vakarieniaudavome sode rš. Norėtų grįžti mokyklon, bet amžius nebeleidžia rš. Aš tikiuos padaryt, jeigu sveikata léis (jei nesirgsiu) Rs. Žingsniavo taip arti, kiek leido gaisras J.Dov. Pažiūrėjo į nuotrauką iš arti, paskui – atitraukusi toliau, kiek leidžia ranka rš. Aš sena, o šiteip įverčiau adatą, kaip toli rankos léidžia Skr.
^ Pakalnis ristele, kiek tik senos kojos leido (kiek išgalėjo), nubėgo į mišką rš. Gaubys užtraukė, kiek kakarinė leido (iš visos gerklės) I.Simon. Šauka, kiek tik galvo[je] balsas léidžia Pgr. Šaukia, kaip galva leidžia Tat. Kokią dieną jie uliavoja, kaip tik galva léidžia Ar.
| refl.: Metas buvo šlapias, neléidos sėti Jdr.
6. intr. skirti, lemti: Kaip norėjai, taip Viešpats ir leido M.Valanč. Mum leista gyvent lig šimtui metų Šr.
7. tr. suteikti laisvę (uždarytam, paimtam į nelaisvę, pririštam…): Leisti vergą NdŽ. Paėmęs jau dabar geruoju tavęs neleis Grž. Išjojo jojo brolis medžiotų, paleidė leidė juodus kurtelius J.Jabl. Leisk, aš daugiau tavęs nebemušiu! – prašėsi užgultasis rš.
ǁ nustoti laikius: Léisk tą katytę – tegul bėgioja! Vb. Visą dieną vaiko iš rankų neléidžia, užtat jis ir ožiuojas Slm.
^ Marti ne tinginė, darbo iš rankų neléidžia (visą laiką dirba) Vb. Tų akinių iš kišenės neléido (labai saugojo, stengėsi laikyti kišenėje) Skr.
ǁ atpalaiduoti nuo įpareigojimo: Dabar leidi … tarną savo pakajuj, pagal žodžio tavo Ch1Luk2,29.
8. tr. ginti (gyvulius) ganytis: Ankstybas dar pavasaris buvo, bet pašaro žmonėms pritrūko, ir dėl to arklius jau leisti pradėjo LzP. Jau buvo šviesu šviesu, kap leidom laukan arklius Rod. Ka pirmą dieną léidė į bandą, liuobėjo smilkyt a su švęstoms žolėms Vgr. Leisčiau žirgužį į pūdymužį JD429. Leid (leisk) arklį pievon Prng. Leiskie leiskie jautelius žalian dobilėlin KrvD183. Žirgus, pekų leisk ant žolės R170.
9. tr., intr. daryti pertrauką, skirti laiką (nuo darbo) pailsėti: Léisk arklius, gana art! Ds. Eik pasakyk jam, tegu léidžia pietų Žvr. Kada kūlėjai leis pietų? Jnš. Metas léisti pusryčio [artoją] Ėr. Tais metais ir mokinius anksčiau leido atostogų rš.
10. tr. kergti: Šiemet kumelę léidom po geru kumeliu Ėr. Ar jie su tuo eržilu kumeles léidžia? Žvr. Pavasarį kumelė buvo leista [prie eržilo] Vp. Ar šiemet daug bus leidžiamųjų kumẽlių? Grž.
| Léidžiamas (veislinis) eržilas Grž. Léidžiamas jautis Grž.
ǁ refl. reikalauti eržilo (apie kumelę): Kumelė leidžiasi Smn. Kelintukart vedu kumelę pas eržilą, ir vis léidžiasi Kt.
11. tr. MŽ437 duoti perėti, perinti: Kano, ar jau nebe anksti višta léist? Ds. Šiemet aš ančių viškai neléisiu Ds. Gaspadinė ant Sekminių leido vištą ant kiaušinių Gs. Atėjo kiaušinių vištom leisti Ėr. Jeigu kiaušinius leidi delčią, tai išsiris vištytės, dažnai perinčios LTR(Vlkv). Gavėnion leisti̇̀ [žąseliai] Srj.
| Dė[jo] kiaušinius pelėda, leido vaikus pelėda (d.) Srj.
12. tr. palikti, rezervuoti (veislei): Teliuko neléiskie veislei OG391. Nemožna leist veislei OG400.
II. daryti laisvesnį, palaidesnį, silpnesnį.
1. tr. daryti mažiau suveržtą, mažiau suspaustą, mažiau įtemptą, atpalaiduoti: Reikia léist diržą, negaliu atsidvėst Vb. Teip jau priveržei [vežimą], léisk ben kiek, kad kartis sprogdama dangaus nepramušt Sb. Pripūtė pūslę per nemierą, ir iššovė; negi klaũsė, kai sakiau valniau léist Slm. Gana, léisk (atgniaužk) pirštus – broliuku[i] sopa rankytė Vb. Kam laikai duris užrėmęs, leisk – tų vaikpalaikių nei padujų nebėr! Slm.
2. tr., intr. daryti ne tokį smarkų, silpnesnį: Vakar surakino sopuliai, ir šiandiej da neléidžia Vb. Neléidžia tinimo (nemažėja tinimas) Ėr.
ǁ refl. silpnėti, liautis: Eina šiltyn – léidas speigas Dr. Šaltis leidosi Kv. Jei šaltis léisis, aš eisu į mokyklą Šts.
3. refl. bliūkšti: Putmenys leidas, o netrūksta Šts. Votis léidžiasi DŽ.
4. refl. prk. rimti, ramintis (įsikarščiavus): Pradeda leistis, ir atsileida, nebepyksta Pln.
5. refl. atsisakyti savo nuomonės: Aš jau léidžiuosi Pun.
6. intr. mažinti užprašytą kainą: Prašo šimto rublių, gal da lei̇̃s Pn. Bulvių neléidžia pigiau, kaip po aštuonis Jrb.
| refl.: Aš anam gerai dedu, ans neleidas – vedu ir nesumainėv Šts.
7. intr. nesilaikyti prigulusiam, priveržtam, atsipalaiduoti: Prastos mašinkos (drabužių spaustukjai, spraustukai) – léidžia (atsisega) Mlt. Muterką tol veržė, kol gvintai pradėjo léist Krs.
8. tr. daryti ne taip sukrų, duoti atsisukti, atsivyti (apie siūlus, virvę): Kam leidi [nutraukęs virvagalį] – mazgą tuoj užmegzk! rš.
| refl.: Siūlai leidžiasi rš.
ǁ išpinti (kasas): Krykščia, žaidžia, plaukus leidžia ir vėl pina ir dabina pievažiedžių vainikus rš.
9. tr. ilginti, platinti (atardant drabužio siūles): To tavo suknytė jau labai striuka, ar yr iš ko léist? Vb. Žiūrėk, kiek šonuos įsiūta, gali leist per kokius du pirštus, nebus labai dukslus [sijonas] Slm.
10. tr. aižyti, gliaudyti (grūdus iš varpų, ankščių, uogas nuo šakelių…); birinti: Varnos kviečius léidžia Rs. Pelės smarkiai léidžia vasarojų Vdžg. Strazdai jau vyšnias léidžia – reik baidyklė įkelt Alk.
11. tr. Grž skleisti, kratyti, draikyti (šieną): Nėr ko šieno tokio lietoto[je] dieno[je] léisti Jnšk. Šieno neléidom, tuoj vežėm Srd.
12. refl. kedėti, retėti, plyšti (apie drabužį): Marškiniai pradėjo léistis Ut. Kolei turis, turis šitokia, ė kai pradės leisties, tai ir nebėr Sdk.
ǁ nustoti pavidalo, irti, byrėti.
| prk.: Tie bernai kai ateidavo į veselią, tai stuba léisdavos Jrb.
13. refl. merdėti, mirti: Mamut, mamut, kelkis – tėveliukas leidžias! A.Vien. Apkabino, pabučiavo ir pradėjo leistis Ėr. Kiek tai maž ir kartų akis tavo veizdėjo ant leidžiančiuosius ligonis ir ką gi tenai? brš.
III. daryti minkštesnį, skystesnį; tekinti.
1. refl. drėgti: Kviečiai leidas po pietų, nebgal bekulti su spragilais Šts.
2. refl. skystėti: Šiųmečiai rugiai léidžiasi – sunku bus gera duonelė iškepti Pbr. Į blogesnių miltų patiekalus, kurie gaminant leidžiasi, reikia dėti kiaušinių rš.
ǁ Alk tižti, gesti, pūti: Surinko drauge tas supuvėles (bulves), tai dabar visos leidžiasi Gs.
3. tr., intr. pašalui eiti; pašalą varyti: Važiuok, kol dar léist nepradėjo, paskui kelio nebebus Ds. Bijom, kad kelio nebaigtų léisti Jnšk.
| refl.: Pašalas leidžiasi ir kela akmenis aukštyn ar apsistovėjusį medį Tl. Pavasarį sniegas nutirpsta, o vėliau ir žemė ima pamažu leistis rš.
ǁ tr., intr. tirpti, tirpdyti (sniegą, ledą): Sniego maža laukuose, bemaž visą nedėlią léido Jnšk. Nespėjo pasnigti, o jau léida Krš. Šiemet anksčiau pradėjo sniegą léist Sdk. Čia pašalo, čia vėl pradėjo léist Erž. Vandens leidamuoju laiku atsiranda atlajai Ggr. Snieguo leidant, genys kankorėžius aižo Šts. Vagi, biškį pakūrenam, ir leidžia langus Ut.
| refl.: Kai tik šaltis ne toks didelis, tuoj langai léidžiasi prieš saulę Pc. Ka ir atdrėkis, o langai vis tiek neleidas Vvr.
4. tr. versti tirpalu, tirpdyti: Geriau šiltam vandeny léisk druską, greičiau ištirps Vb.
| refl.: Cukrus léidžiasi vandenyje NdŽ.
^ Bandelės net burnoj léidžias (labai skanios), ką te besakyt! Vb. Obuoliai net nastruosa léidžias (tokie prinokę, minkšti) Pls.
5. tr. skleisti (dažus) skalbiant: Sunku skalbt – dažus léidžia Kn.
6. tr. lydyti: Vašką léisti Kv. Leisti taukai Šts.
| refl.: Nelaikyk sviestą šiltai – pradės léisties Up. Žvakė nuo saulės leidas Skdv.
7. tr. skystinti (vidurius): Neėsk žalesų – léida Krš. Sena gira leida vidurius, negerk Šts. Vidų léida Vkš. Vidurių léidžiamas vaistas BŽ518.
8. tr. skiesti: Su neleistu uksusu užpyliau, visas karpas išdeginau Šts.
9. intr. minkštus kiaušinius dėti: Vištos ėmė léisti – tik tokius minkštpaučius deda Alk. Ar kas parmušo, ar iš didelio dėjimo léida Krš. Jau trys vištos minkštais leidžia rš.
10. tr., intr. euf. šlapintis, teršti, bjauroti: Srutą léisti (šlapintis) KII8. Vaikas pilveliu leidžia (viduriuoja) Dglš. Jau jis kraujais léido, al' aš išgydžiau Lnkv. Senė jau seniai iš lovos nebeišlipa nė savo reikalu – po savęs leida Als. Jei viduriai kraujais leidžia, reikia karvelio mėsa gydytis MTtI85. Lašinių priputus, kap vole leidžia Vlk. Kap apsiėdė, tai devintan rąstan léido Vlk.
^ Pamato gražesnį vaikį ir léida į kelnes (susižavi) Krš. Bagotam velnias košėj spirgučiais leidžia LTR(Srj).
ǁ intr. Lp, Ds orą gadinti: Na, katras čia dabar léidžiat? Alk.
11. tr., intr. tekėti, sunktis, praleisti skystį, nelaikyti skysčio ar oro dėl nesandarumo: Pradėjo jau per stogą léist (varva vanduo) Mrc. Čelna (valtis) leidžia vandenį (įsisunkia į vidų vanduo) Mlt. To bačka jau labai perdžiūvus – léidžia Sb. Viena padanga léidžia orą (nelaiko oro), negali važiuot Jrb.
| refl.: Ežeras sproginėjo, vanduo leidos (sunkėsi), negalėjo beiti Šts.
ǁ tr. duoti persisunkti, persigerti: Bloga oda, vandenį leidžia Lš.
12. tr. SD370 tekinti, bėginti: Sulą léidžia iš klevo ir iš beržo Vkš. A tas puodas jau dykas, kur léidžiu alų? Pš. Leidžiu gėrimą R409. Mano vynelį leidai, nemielą čestavojai (d.) Rod. Į parūgas kraują léisk jukai virti, kad pjauni žąsis J. Kraują léidžia Grž. Aš nesu kraujo leista, nė kirminais (dėlėmis) statyta Šts. Brolis léidžia sau kraujį dėlėmis (duoda iščiulpti) JI309. Léisti vandens srovę DŽ. Vandenį léidžia iš prūdo (duoda nutekėti) Grž. Kirto galvelę kaip kopūstėlį, leido kraujelį kaip rasalėlį DvD5.
| Oro leidžiamàsis vamzdis BŽ131.
| Tėvas žarstė rankomis grūdus, pasiėmęs delne atidžiai juos tyrinėjo, leido (bėrė) kaip vandenį pro pirštus V.Myk-Put.
^ Broliškos rankos brolio kraują leidžia (brolius žudo) V.Kudir.
13. tr. prakiurdant duoti išlįsti, išvirsti (iš vidaus): Viename krašte atsirado toks šernas ir darė daug jeibių: kniso ūkininkų laukus, draskė gyvulius ir žmonėms vidurius leido J.Balč.
14. tr. melžti: Leidžiama karvė Kos35.
15. tr. daryti, gaminti (skystus daiktus): Duoną valgė iš pelų, o arielką leidė iš grūdų Pl. Vieną kartą leista šnapšė baisiai y[ra] prasta pagirioti, kas kita du kartu leista Šts. Kelmus lupdavo ir smalą ratam tepti leisdavo BsPIII97.
IV. išduoti į aplinką, teikti, skleisti.
1. tr., intr. išduoti (iš savęs) į aplinką: Pats nerštas – kuojos ikrus léidžia Ėr. Šnekučiuodami leidžia dūmus (rūko) kaip iš kamino Žem. Įsikandęs papirosą, i léidžia sau pro ūsą dūmą Gs. Dėdė ėmė leist iš savo pypkės dūmų debesis Mš. Garvežys šniokšdamas leido garus rš. Muilo burbulus léidžia Ėr. Gvazdiko dervuočio kotas leidžia rausvas sultis, limpančias kaip derva rš. Smakas pradėjo ugnia leist; kareivis tąj skepetaite mosterėjo, prapuolė ugnis BsMtI169.
| Man liepė neléist viso balso (taip smarkiai nedainuoti) Sml. Skamba sodnas nuo dainelių, kur susėjusios sesutės leidžia balsą iš burnelių LTR(Ps). Skrisdamas viršum medžių, pačioj viršūnėj sėdžiu, leidžiu balsą per tamsias girias A.Strazd. Leidau balsą į žalią girelę JD1019. Viršuj medžio sėdėjau, aplink save žiūrėjau, leidau balselį par žalią girelę Tl.
| Ženklą leisti N.
| prk.: Arkadijus, tarytum smaguriaudamas, kiekvieną žodį leidžia pro savo gražius ūsus rš.
ǁ skraidinti: Bitės tik ūžia, neina an darbą, matyt, spiečių lei̇̃s Ėr. Bitės rengas jau spietlių leisti S.Dauk.
ǁ tr. skleisti, teikti: Ramunės žiedas didelį léidžia kvapą NdŽ. Oi tu mirta, labai tvirta, leidi gardų kvapą (d.) Pnd. Saulė leidžia spindulius per visą kambarį rš. Vakare, uždegus lempą, vaikai dar žaidė su tuo kristalu, ir jie pastebėjo, kad jis leidžia šviesą J.Balč. Aptems saulė ir mėnuo, nebeleis savo šviesos brš.
| Versk mus kožnam meiliai slūžyti, tikrą meilę viernai leisti Mž384.
ǁ tr. platinti (kalbas, gandus…): I leida tokią teisybę į pasaulį, a ne pasiutę! Krš. Aš suseksiu, kas tas kalbas leidžia Ašb. Plepalą leida, kad švedai čia pareita Šts. Leido apie jį gandą visoje anoje šalyje SkvMt9,31. Gandus pikti leidžia, kvaili platina KrvP(Krkn). Žmonės visokius liežuvius (apkalbas) leido rš.
2. tr. sukelti, padaryti: Léidžia rasą vakarėly visokie upeliai Kp. Devynius rytus miglužę leisiu JD1174. Apskardą, apskrabą leida, – sako šatiškiai (Šačių apylinkės gyventojai), o laukuviškiai sako: ledija Lkv. Apskardu léida, kad lyja ir šąla J. Kas griaudžia, žaibus, perkūnus leidžia? brš. Leido velns ant jo daug vočių Mž436. Sakės atejęs ugnies leist SPI312.
3. tr. bažn. sukurti, sutverti: Šiandien dar senu įpročiu yra sakoma: tą žmogų yra Dievas leidęs ant svieto, nesakoma sutvėręs S.Dauk. Dievs leido svietą R127, MŽ167. Toks Dievo leistas B. Ir Dievas leido didžius ešketrus ir visokias žvėris BB1Moz1,21. Tu gimdi žoleles, tu leidi paukšteles KN215. Kuriop galop esti Dievas visus daiktus leidęs? MT44. Kaip tasai negirdėtų, kursai leido ausį? Ir kaip neišvystų, kursai leido akį? BPII389.
| Nemanykit, dainiai, kad čion esat leisti (kad jums gyvenime pavesta) tik vien ditirambus linksmai sau dainuoti J.Jan.
| Iš kur léistas Jūs (iš kur kilęs, kur gimęs)? Km.
^ Pailgo veido, kap Dievas léido Vlkv.
4. tr. auginti, želdinti (daigus, atžalas, šaknis…): Medžiai atažalas léidžia Lš. Žirniai jau ūsus léidžia Ėr. Anie rugiai léidžia krūmus (iš vieno daigo pasidaro keli) Lp. Augo klevelis žaliam gojely, leidė šakeles pagal upelį LTR(Klov). Stiebus leisti I. Apynys leidė plačius laiškelius – tai jais išrašė mano veidelį VoL338. Jau mano kopūstai kelintus lapus léidžia Skr. Ai lazda lazda, lazda sausoja, kada lapelius tu leisi?! TDrIV21(Ck). Skleidė žalius lapelius, leido baltus žiedelius (d.) Prn. Rugeliai žaliavo, kviečiai varpas leido TDrV65. Jau leidžia daigus rugiai – tuoj dygs po lietaus Km. Šaknį léisti, įsišaknyti KII364. Lapo gysla léidžia daugelį šalutinių gyslelių NdŽ.
| Dantis leidžiu SD447.
^ Dažnai mažas medžias plačiai šaknis leidžia KrvP(Mrk). Tirnags, titirnags, aukštyn lipdams, žemyn kiaušius leidžia (apynys) rš.
| refl.: Atšilo oras, ir lapai ėmė leistis Arm. Kad jau šaka jo sprogsta ir lapai leidžias, žinote, jog arti yra vasara GNMt24,32. Po lieti jau rūškyniai leisis Rod.
5. tr. iškišti: Jau jau léidžia ragus [sraigė] Sb.
| Léisk léisk daugiau to nosiniuko iš to kišenio – kas čia tokią mažą kertelytę matys! Škn.
| Krantinėn leidžiamas (nutiesiamas) trapas rš.
6. tr. teikti apyvartai, platinti: Kad po truputį leistų tiražą to žodyno (ne iš karto atgabentų iš sandėlių), labiau žmonės pirktų rš.
| Ėmė leisti raštus į žmonis Žem.
7. tr. tiekti, gaminti (spaudą); skelbti raštu; spausdinti: Leidžiu lietuvių rašomosios kalbos gramatiką J.Jabl. Maksvoje buvo pažadėtas leisti jaunuomenės laikraštis K.Būg. Vis dėlto aš jums siunčiu keletą pataisymų, kuriuos galėsit įdėti, jeigu ši knyga kada nors bus leidžiama antrą kartą J.Balč.
ǁ sudaryti ir paskelbti: Įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia ten buvo vienose rankose sp.
8. tr. eikvoti (pinigus, turtą…): Ta mažoji [mergaitė] piningą léida, o didžioji jau nepraleis, tūrės susispaudusi Krš. Lengvai uždirbu, lengvai leidžiu NdŽ. Jisai léido pinigus už niekus, t. y. eikvojo J. Tu vis mano uždirbtus pinigus saujom léidi Užp. Neturiu padėjėjo dirbime (darbe), ė leist yr kam Str. Tėvelis rinko dūsaudamas, sūnelis leido ūpaudamas J.Jabl. Darmai sveikatą leidi Ktk.
| refl.: An šituos daktarus tik léidžiuos, o nieko nemačija Mlt.
9. tr. parduoti: Leisiu ir tą karvę, neina į ranką (mažai pieno duoda, blogsta) Srv. Aš savo arklio už jokius pinigus neleisiu Žž. Ar už penkiolika léisi tą skepetą? Vlkv. Už mano juodbėrėlį tris šimtus siūlinėjo. Kad gražiai šokinėjo, be keturių neleidau JD993.
10. tr. atiduoti, atmesti, atsisakyti: Tam, kursai imtų rūbą tavo, leisk jam ir ploščių brš. Gausma sėklą leisti šalin Krtn. Kitąmet jie léidžia gyvenimą i eina į miestą Rs.
11. tr. atiduoti nuomai, išnuomoti: Butą leidamą pajutau ir išsinuomojau Šts.
^ Leido žemę renda Šts. Pirko namus ir leido į randas Tat.
V. sudaryti sąlygas kam išvykti; siųsti.
1. tr. rengti kur išvykti: Jie pasiskolino pas mane, kai tą vaiką į Ameriką léido Skr. Manderėlę aš siuvau, marškinėlius surinkau – reiks ma[n] leisti sūnelį į vaiską JD26. Reiks ma[n] leisti sūnų karūmenę JD555. Jei mane vainon leisi, pirk man bėrą žirgelį LB150. Oi lyliai, tatatai, leidė tėvas sūnelį … žalion girion medžiotų LTR(Ob).
2. tr. duoti už vyro, į marčias: Leiskit Elzę, kad tik geras vyras atsitaikintų LzP. Tėvuli manas, tėvuli senasai, leisk mane už jauno bernelio, už jauno raitužėlio V.Krėv. Neduok, neléiskie už kareivėlio Vlkv. Tėveli mano, mano širdele, leisk leisdamas dukrelę (d.) J.Jabl. Ir leiste leisiu, ir pažadėsiu JV330. Leisiu dukrelę savo jaunam ženteliui JV289. Ar mun leisi dukrelę šį mylą rudenelį? StnD14. Žada žvirblelis dukrytę léisti Sch17.
3. tr. sudaryti sąlygas, duoti lėšų (mokytis): Tarutis nusprendė savo Kaziuką leisti į mokslus P.Cvir. Nuo aštuntų metų pradėjo léist mokytis iškalos GB81. Ir léido jį in klesas LB208. Į daktarus leisiu savo pyplį rš. Vieną leido į dišėres (dailides), antrą į račius mokytis BsPI14. Tėvas, matydams, kad iš to vaiko gal kas geras išeiti, pradėjo léisti aukštus mokslus BM393.
4. tr. liepti kur vykti; siųsti ką kur: Kai vaikai paaugo, Gailiūnas vieną po kito pradėjo leisti juos į žmones už piemenis, o vėliau jau už pusbernius bei pusmerges A.Vien. Vieną vaiką teturiv, neleiskiv ano kiaulių ganyti M.Valanč. Jis sakėsi ne pats bėgsiąs, bet léisiąs savo tarną NdŽ. Ant rytojaus davė jam gerą arklį, sutaisė kareivius ir leidžia užbaigtie karę BsPIII282. Ubagais leisti [vaikus] (siųsti elgetauti) N. Mes jums, sesės, piršlius leisim NS402. Aš esu kvieslys, nuo pono Dievo leistas (iš oracijos) Nm. O kaip tu josi pas jaunąją mergelę, vis pirma leiski savo didį pulkelį JV497. Pro vienus vartus panelę leisiu, pro kitus aš pats josiu (d.) Rk. Ne tiktai į svetimus laivus tuos turtus lodãvo (krovė, dėjo), bet ir patys daugybes savo laivų leido į svečias šalis S.Dauk. Leido kurtus į pėdsakas JD106.
| Sūnų iš dangaus leisti, tą ant svieto siųsti BPII150.
| prk.: Vai, kad aš ėjau viešu keleliu, leidau vargelį viduriu kelio (d.) Ktv.
ǁ duoti potvarkį išvykti, išvažiuoti: Viršinykas jau eina traukinio léist Vb.
5. tr. siundyti, pjudyti: Kai eina vasarojun, šunim léidžiu [karvę] Vb. Netęsia arklys, koc tu jį žvėrimu leisk Vrnv.
6. tr. siųsti (laišką, pinigus, daiktus…): Léidom anam jau du laišku, bet nėko neatrašė Grg. Varšuvon gi ir atarašą leisiu LTI418(A.Baran). Keturias pagrečiu grometas leidžiau pas jumis Sz. Leidė paleidė tėvas lakštelį per lygųjį laukelį Tvr.
ǁ gabenti: Dides daugybes [kailių] leido par vandenį į svečias šalis S.Dauk.
ǁ Strn plukdyti (sielius): Sielių (rąstų, sienojų) Nerimi dėl sausos vasaros neleidžia šiemet į Vilnių J.Jabl.
7. tr. perduoti elektromagnetinėmis bangomis, transliuoti: Šiandie radija neleidžia žinių – šventa Jrb. Programa bus leidžiama ir trumpomis bangomis rš.
| Dirginimo leidžiamoji sistema (fiziol.) rš.
8. tr. lydėti (išeinantį): Aš tavę nebeléidžiu, pats išeisi Ėr. Išeisiu ir neléistas, gal dienos neišsinešiu Ds. Toliau neléisiu, tik lig durų Ėr. Leiskit, lydėkit mane, brolyčiai, per rugių lauką, per žalią lanką RD60.
ǁ lydėti mirusį, laidoti: Aš mačiau, kai jį ant kapų léido Skr. Sustokim, broliukai, sudūmokim, kur leisim, kur kavosim TŽI141. Kad mane leido į aukštą kalnelį, mergužėlė gailiai verkė JD1145. Tai leis muni matušelė, tai leis muni sengalvelė ant aukštojo kalnelio StnD27. Gana kloniojais, mano dukružėlė, į kapelius leisdama JD587. Pagrabą léida Ll.
9. tr. prabūti, pragyventi, praleisti (kurį nors laiką); duoti praeiti (laikui): Antrą karą jau léidžiu Ėr. Įdomiai ir turtingai vasaros atostogas leidžia studentai sp. Tėviškėje leidau ramų gyvenimą rš. Aš taip léidau, léidau (kenčiau) vargą Grš. Naudingai leidome laiką rš. Aš dienas léidžiu tik ant to lapavimo (kiaulėms lapus skindama) Rdm. Jam ne tep nuobodu leistie dienas Brt. Aštuoniasdešimt keturis turėjau, penktus léidau Mrj. Ai, sūniuk, daug metų turiu – devintą dešimtį léidžiu JnšM.
| refl.: Gyvenimas léidosi léidosi geriau po biskį, no kiek lengviau pasidarė Grš. Tuo čėsu leidos (ėjo) tretį dešimtą metą BPI255.
VI. duoti veiksmui eigą; judėti tolyn.
1. tr. duoti veikti kokiam mechanizmui, įtaisui, jėgai: Mašiną léisti BŽ110. Nedaug malimo, neléidžia girnų (nemala) Ėr. Vaikai aitvarą léidžia Rm. Negražu, kai kunigas plėšos dėl skatiko, varpų be penkeklio neleidžia rš. Vargonų maž teleida (silpnai, vos girdimai vargonuoja) – vis mergaitės gieda Dr.
| Adomas pirmas darban įtemptus raumenis leido rš.
2. tr. duoti eigą veiksmui; daryti, kad kas judėtų, eitų, slinktų tolyn: Budavočiau laivelį, leisč ant jūrių marelių JD97. Padirbysiu laivelį, leisiu jūrėms marelėms KlpD89. Nešvarios bruknės – reiks léist (berti) par stalą (riedančias geriau perrinkti) Mžš. Leisti siūlą į ritę rš. Nežymiai kreipdamas vamzdį čia į kairę, čia į dešinę, jis leido vieną šovinių kaspiną po kito rš.
| Leis tavo plūksneles ant vėjo (duos vėjui išnešioti) NS9. Po ta obelim sėdi trys senelės, kurios verpia gijas ir vėju leidžia V.Krėv.
| Kam daba léist (pirmajam dėti, mesti ant stalo kortą)? Škn. Léisk į grajų Krš. Leisk pirma tas septynias, ko čia laikai suspaudęs [kortas] kaip gerą daiktą! Škn.
| Léidi iš eilios (kalbi apie viską nesivaržydamas) Dglš. Nemoka, o léida (perkelia) iš klasės į klasę Krš.
ǁ perduoti iš eilės kitam: Nu, sukiam peilį: kam pirmam gert, kas pradės stiklinę léist? (ties kuriuo peilis viršūne sustos, tas turi pirmas pradėti gerti) Škn. Gerkit, broleliai, leiskit aplinkui [taurę, stiklinę] KrvD95.
ǁ reguliuoti ką judantį, slenkantį tolyn; nustatyti veiksmo pobūdį: Neleisk siūlų gurgždūlėms [verpdama] – būs nestiprus siūlas Šts. Verpk, dukryte, netingėk, į kuodelį vis žiūrėk. Neleisk siūlą per storai, nelipink, nesuk sukriai RD91. Kad tu labai storom pliauskėm léidi, smulkiau kapok! Vb. Kieti makaronai, negaliu sukramtyti – cielus léidžiu (ryju) Upt. Neléisk vežimo taip plačiai [kraudamas], išvirs vežant Rm. Klynu leidžiu (pleištiškai ką darau) SD93. Lėta žingine leido vežimą su karstu žentas Miknius, kad ir pėstieji neatsiliktų V.Myk-Put.
| Mokytojų vaikas, lengviau léida (mažiau reikalauja mokėti) Krš.
3. tr. BsPIV262 raginti, smarkiai varyti (arklį): Kad léidžia kumelę, kad net šokinėja ratai Mžš. Jis tyli ir leidžia arklį smarkia ristele J.Marc.
4. refl. imtis kokio veiksmo, pradėti ką daryti: Paskui atsargiai apsidairė aplinkui ir leidosi bėgti, kiek kojos nešė J.Balč. Ir pasikėlė tie vyrai iš te, leidosi eiti Sodomopi BB1Moz18,16. Velniai, sparnus smagesnius prisidėję, vėl leidės gintis MitI382. Léistis lenktynių NdŽ. Visi kareiviai leidosi ieškoti ir gaudyti bėglio V.Myk-Put. Į mūšį nesileido, tik gynėsi A.Vien. Valandėlę pastovi, paskui vėl leidžiasi į kelią rš. Tada sėdo ant arklio ir leidos į kelionę Gd. Nenorėjo leistis ginčan su mokytoju rš. Darbo dienų rytmečiais ji pavalgydina jį greičiau, nelabai leisdamasi į ilgas kalbas I.Simon. Ji niekad nesileidžia su manim į šneką rš. Ėmė léistis į miegą Grž. Jau léidžiuos miegan, tik bar bar bar kažin kas langan Vb. Širdis ir muno susigriauža, bet aš neleiduos į rūpesnį Šts. Léidos ant baidymo (ėmė bauginti) DP23. Ant piktų darbų leidos S.Stan.
ǁ pradėti eiti (amžiaus metus): Leiduos į trečią metą B. Leidžias į ketvirtą nedėlią R164.
| Diena leidės vakarop eit BtLuk9,12.
5. refl. krypti, gilintis, įsitraukti į kurią nors sritį: Jis dažnai kalbindavo kareivius ir būtinai leisdavosi į politiką rš. Nemanau leisties į visų grunaviškės Romovės išgalių kritiką LTI338(K.Būg). Į kalbos teoriją, į platesnius apibendrinimus Jablonskis rečiau tesileisdavo rš. Autoriaus, kaip ir kitų keliautojų, truputį per daug leistasi į smulkmenas J.Balč.
6. pasitikėti, pasikliauti; atsiduoti: Leidžiuosi ant ko SD350. Leistis ant laimės N. Ant jo valios leidėsi PK160. Leidžiuosi ant viernų jo žodžių žadėjimo brš. Ant tavo … šaukimo drąsiai visi leidžiamėsi PK24.
7. intr. eiti, keliauti, vykti: Nu, tad aš jau ir léidu Pln. Visi buvome kaip avys paklydę, ir kiekvienas leidęs buvo savu keliu DP282.
| refl.: Iš Birštono pakliuvome į Alytų, o iš ten pėsti leidomės per Dainavos kraštą A.Vencl. Leidosi žmogus į girias arklio ieškoti P.Cvir. Jau ankstybas buvo rytas, kada jis iš Pagirių leidosi namo I.Simon. Vakaras, reik leisties ant namų Dr. Milciades, trukti laiko neturėdamas, leidos, kur ketėjo S.Dauk. Leidžiuosi kur SD378. Ir tarė ans senas žmogus: kur besileidi ir iš kur ateini? ChTeis19,17. Leisiuos iš tų vargų, kur mano akys mato, kur kojos neša Rod. Žmogus … geru keliu leidžias VoK3. Broliai, léiskimės ing šitą kelią gyvatos DP542.
ǁ refl. varytis (su banda): Pavakary piemenys su galvijais léidžiasi panamėn Slm. Žmonių laukuose nebesimatė, tik leidosi artyn namų piemenys su savo bandomis A.Vien.
ǁ refl. vandeniu keliauti, plaukti: Leidos laivais į Padaugavį S.Dauk. Jonas su samdytais vaikiukais leidos į jūrą menkių meškerioti M.Valanč. Sėdos į akrūtus ir leidos per jūras MPs. Akrūtu leidžiuos MŽ57. Leidosi už jūrių marių, kur ne vieną didis vargas varo A1884,183. Leidos tada eldijoj pūston vieto[n] patys Ch1Mr6,32.
| Tais vėjais leiskis, tais plauk SPI280.
ǁ važiuoti: Nuvažiavai į Klaipėdą, įsėdai į traukinį i léisk Šts.
| refl.: Liuob tuo keliu visi léisias Pp.
| Nėr žiemos – negal su ledžingoms léisties (čiuožti) Krš.
ǁ bėgti: Nu tai aš jau ir léidu Krtn. Numetęs dalgį į krūmus, ka leidžiau namie Krp.
| refl.: Žiūriu – jau jis par kiemą léidžias Jrb. Arklys vėl leidosi risčiuke P.Cvir.
ǁ artėti: Pri krašto leisti N. Barzdoti vyrai, vyrai iš jūrių, prie krašto leidant, į daržą kopant, rūtas numynė Sch5.
8. intr. smarkiai eiti, smarkiai bėgti, smarkiai važiuoti: Kur teip léidi, kaip avis į uodigą įkirpta? Slnt. Leidam visi kaip iškertam Vž. Jonuk, léisk atvarslų atnešti! Kal. Kad léida, tik eina purvai ant galvos Vkš. Kur teip smarkiai leidi (važiuoji)? Dr. Tra tra tra! tekinis į velnio miltus beleidant (greitai važiuojant) išejo Dr.
| refl.: Kad duodu, kad einu – léidžiuos, brolyti Skr. Léiskis, kiek tik gali Žd. Vaikal, leiskis, būs prastai! Šv. Léidžias vaikai iš sodo, kiek tik įkabina Jrb. Griebė muilą ir įnirtęs leidos tekinas į pirtį K.Bink. Ka léidas greit – kaip vė[ja]s! Krš. Ka ta višta tą šunį ginė, ka tas léidės į būdą! Škn. Kad léidaus, tai léidaus, nežiūrėjau tvoros ar grabės Skr. Žaibu léidės iš miško bernaitis FrnS205. Leidžiuos per padangių plynes su pavasariu lenktyniais K.Bink.
ǁ tr., intr. šiaip ką smarkiai daryti: Leidam (smarkiai grojame) tą maršą, o jauniejai nekelas Šts. Ir leis (dainuos) par vakarus štrailus, – gulti eikiat! Vvr. Léida (geria) lygia dalia su vyrais tą šnapšę Skd. Da aš aru dirvas, šieną léidu (pjaunu) kiaurai Nt.
^ Ana léida (plepa) kaip šeštarnė Pln. Ana léida (plepa) kaip nū siūlo, negal nė beapsiklausyti Pln.
VII. daryti, kad kas eitų žemyn, žemėti.
1. tr. keisti daikto padėtį žemėjančia kryptimi: Laikyk iškėlęs, neléisk rankos, ir nustos bėgti kraujas Vb. Jau léidžia vėliavą Slm. Kam taip aukštai kali, léisk žemiau [vinį] Vb. Labai jau atsiraitei rankoves, bus šalta rankom, léisk ben kiek žemiau Slm.
^ Neleisk taip akių žemyn (nesigėdink, nenusimink), aš sveiko nekaltinu J.Jabl.
| refl.: Taip neléidas tas skietas šį kartą Ms.
2. tr. duoti nukristi, nebelaikyti: Durnius, sėdėdamas eglėj su durim, i sako: „Broliai, léisiu duris!“ (ps.) Plš.
| Liepos mėnesį žąsys jau pradeda plunksnas leisti (šertis) Lš. Žąsys jau perėt eis – pūkus léidžia Ds. Léisti plaukus NdŽ.
ǁ prilaikant duoti nuslinkti žemyn: Stalas didelis, griozdas, koridoriukas siauras – reikėjo su virvėmis pro langą leisti rš.
| refl.: Aš léidžiuos iš aukšto virve pagal J. Nusivijo virvę, prisirišo prie dangaus ir leidos BsPIV35. Žiūrėk, voras ties tavo galva léidžias! Vb.
ǁ prilaikant duoti nuslinkti gilyn: Dėk viedran [mėsą] ir léisk šulnin Vb. A jau visą pieną sukošei, į šulnį galiama léist? Rd. Ėmė, virves sumegzdami, leist [duobėn] BsPII217. Leiskit mane į duobelę, kaskit kuo giliausiai JD1218.
| refl.: Atsirado vienas muzikantas, katras pasisiūlė leisties su virve in tą duobę BsPII217. Jūros dugne yra gražu, ir žmonės be reikalo bijo ten leistis J.Balč. Luotas į vandenį grimzta, t. y. leidžiasi į dugną JI471.
3. refl. judėti žemyn, kristi: Pradėjo lovos dangtis pamaželiu žemy léistis Jrk107. Leiskis žemyn (krisk nuo kalno) SPII14. Pasakojo, kad susilaužęs koją leisdamasis parašiutu rš. Leidos snaigės, krito snaigės iš aukštybių pamažu P.Cvir.
ǁ bažn. iš nematomo pasaulio (dangaus) pereiti į matomąjį: Aš todėl užgimęs esmi ir ant šio svieto leidausi, idant apie teisybę liudyčiau BPI377. Kristus iš dangaus leidosi ir žmogumi užgimė BPI272.
ǁ skristi žemyn: Paukščiai čia kilo aukštyn, čia vėl leidosi žemyn J.Dov. Iš aukštumo čirvendamas leidžiasi vyturys J.Balt. Léiskis žemyn ant žemės (sako lapė gaidžiui, tupinčiam ąžuole) PP39. Pagaliau lėktuvas pradėjo leistis rš.
| Ir Jonas išvydo dvasią … kaip karvelį, žemai leidenčiąsią BPI267.
4. intr. nutūpti: Atskrido skrido pilkas sakalelis, leidė, prisleidė prie pilkai gegutei Rš.
| refl.: Ėmė skristi visokie paukščiai ir léistis prie upės kranto NdŽ. Jei sniegena leidžias ant langų, bus sniego ar šalčio Pnd.
5. intr. slėptis už horizonto, sėsti, žemėti (apie dangaus šviesulius): Saulelei tekant, žirgą pašėriau, saulei leidžiant, balnojau JV384.
| refl.: Saulelė léidos skaudžiai raudona, lys Pj. Dirbo lig saulei leidžiantis J.Jabl. Vai, eisiu eisiu į tą šalelę, kur nesileidžia niekad saulelė S.Nėr. Vieną pavasario vakarą mes trys sėdėjome prie lango ir žiūrėjome į besileidžiančią saulę P.Cvir. Leiskis, saulė, tekėk, mėnuo, duok man šventą vakarelį D10. Saulė léidžiasi į debesį Pc. Nevalgydavo net saulei leidžiantis DP108.
| prk.: Jau diena léidžias vakarop (artinasi vakaras) KII220. Atėjo popietis, paskui ir vakaras ėmė leistis Mš. Leidžias vakaras lėtas, ramus Mair.
| Už lango jau leidosi pilka prieblanda J.Avyž.
^ Žinok, kad jau mūsų saulė léidžias (jau senatvė, artinasi mirtis) Ut.
6. tr. guldyti (nukirstą ar nupjautą medį), kirsti (medį): Tokias ilgas pušis leidžia Pnm. Perdien leisdami, nuleidom šimtą medžių Sn. Girelę kirto, girelę leido, pagirėmi pastatė TD30.
7. refl. slūgti: Vanduo ėmė pamažu leistis NdŽ.
8. refl. būti nuožulniam, nuolaidžiam, žemėti: Paskui ten leidosi gražus šlaitas rš. Sodyba vienu šonu rėmėsi į kalvą, kitu leidosi į krūmais ir medžiais užaugusią pelkę rš.
9. tr. duoti nusiristi, duoti nuriedėti, nušliaužti į pakalnę: Sielinykai rąstus leidžia nuo kranto į upę Prn. Tokios bačkos iš ratų neiškelsi – priremk nuožulniai plačią lentą ir léisk žemyn Vb. Užtempia rogeles aukštyn [vaikas], o paskui dykàs leidžia nuo kalniuko, pats bijo sėstis Slm. Léisk atgal vežimą (duok riedėti): kaip tu užvarysi, kad ratai eina atgal?! Rmš.
10. refl. eiti, važiuoti, vykti į pakalnę: Motina leidžiasi takučiu žemyn P.Cvir. Vaikai rogutėmis léidosi nuo kalno NdŽ. Teko keltis į aukščiausius kalnus, čia vėl leistis į pakalnes rš. Ilgas vagonų sąstatas leidosi į daubą J.Dov.
ǁ lipti žemyn (laiptais, kopėčiomis…): Laiptais mes leidomės iš lėto: pakopa po pakopos rš.
11. tr. storinti, žeminti (balsą): Nekelk taip aukštai balso, léisk žemiau Rm. Šito žemai leidžiama giesmė, reikia jai žemo balso Prng.
| refl.: Melodija vėl leidžiasi žemyn, tiktai negrįžta tuo pačiu keliu LTII98.
12. tr. daryti, kad apdribtų, apgultų, nusvarinti žemyn: Šarkus patiekės trumpus, nebjuosės, įgijo batus ir ant tų leido kelnes M.Valanč. Be reikalo suki tą kuodą – léisk ant pečių kasas Vb.
13. intr. mezgant mažinti akių skaičių: Bus trumpas nykštys – per anksti pradėjau léist Vb.
ǁ baigiant megzti, naikinti akis: Užteks megzt, gali̇̀ jau léist Rd. Baigu [megzti], léidu visai Krš.
VIII. kišti.
1. tr. merkti (į vandenį), nardinti: Atėjo lapė pas upę ir ėmė leisti uodegą į vandenį Ašb. Dėjau galvą ant akmenio, … leidžiau kojas Dauguvėlėj NS500. Jis ėjo žvejoti kasdien ir buvo įpratęs tik keturius kartus leisti savo tinklą į vandenį J.Balč. Pamatė du broliu … beleidžiančius tinklą ing marias (nes buvo žvejai) DP377.
ǁ pamažu dėti, krėsti, pilti į skystį: Verdant leistinius kukulius, tešla šaukštu leidžiama į verdantį vandenį ar buljoną rš.
2. tr. švirkšti (vaistus): Siūloma leisti į poodį fiziologinio tirpalo rš.
| Tie vaistai į nosį leidami̇̀ (lašinami) Krš.
3. tr. durti, smeigti: To katis teip giliai nagus leidžia, geriau jos nekibink Vb.
| Toks kudlotas, sunku bitei geluonį léist Slm. Aš tau gylių į kaklą neleidžiu (sako musė arkliui) S.Dauk. Bitys nū gauruoto bi̇̀jos – léida tujau gylį Krg.
4. tr. kišti javus, šiaudus… (į mašiną): Aš šiaudus kroviau, o kitas į mašiną léido Šts. Nepjautų pėdų neléisk, bo mašiną užkiši Škn. Ploniau léisk javus į mašiną, kad išsikultų Rm. Aš vienas pasuksiu akselinę, tu tik spėk léist Lš. Leidžiamasis stalas (mašinos) rš.
5. tr. duoti praeiti per ką: Pienas léist (separuoti) reikia Dglš. Bruknių čielų nevirinu, per mašinką léidžiu Vb. Leisk per tankesnį sietą [miltus] – bus geresnis pyragas Slm. Daržinio[je] pasiriš į durų tarpą kretilą i par vėjį léis tus grūdus Skd. Du sykiu pušį gavo par pjūklus léisti [lentpjūvėje] Šv.
| Leisti par lembikį (distiliuoti) I.
| Kiaurai léidamas buvo kadrilius Užv.
^ Léisti per galvą juodas mintis (pasiduoti pesimizmui) NdŽ. Vaikas motynos žodžius par burną léida (kartoja), ne kitaip Krš.
IX. mesti tolyn, smogti.
1. tr., intr. mesti tolyn: Léisk ripką Ėr. Jis akmenį léidžia par stogą Up. Neléisk akmeno į šunį Ėr. Leisk su kūliu į galvą Kal. Léisiu, kas papuls po ranka Pmp. Ai, metė leidė manę motynėlė raudonais obuolėliais JV787. Gulėdamas pradedu malkom léist tos vietos, kur anos (pelės) triukšmauna Ob.
^ Leisk šuniuo – kliūs muzikantuo (daug muzikantų) Šts.
leistinai̇̃ adv., leistinõs: Nenorėjo imti, leistinai̇̃ leido Rdn. Leistinos leidęs su klumpiu į kaktą Šts.
| refl.: Pirma dagiais leidosi, o galop ristis pradėjo LzP.
2. tr. iš prietaiso sviesti ką į tolį, šauti: Iš šaudyklių kulkas leido JD1150. Kad mes leidom iš muškietų, iš muškietų, kulkos lėkė kaip bitutės, kaip bitutės BsO82. Kai jie per daug prisiartindavo prie pilies sienų, į juos leisdavo iš lankų strėles, mėtydavo ietis A.Vien. Iš laidynės léisti akmenukus J. Leidžiamoji ugnis (raketa) LL203.
3. intr. Nt smogti, kirsti: Tik tik norėjau léisti lopeta – būtų lig žemei išsiskyręs Jnšk. Léidžia per ausį Grž.
4. tr. moti, siausti: Ranką leisk vienokiu šūviu (jėga) – gerai išbersi duoną (rugius) Sd. Ėmė dalgį ir leido jį į pievos žolę rš. Leisiu dalgelį palei žemelę, kirsiu dobilą palei šakneles DvD96.
X. lyginti, glausti.
1. tr. laidyti, lyginti, „prosyti“: Geležis rūbam léist Ds. Léisti marškinius BŽ592.
2. tr. obliuoti, lyginti kraštus: Stalui lentas léidžia Lš. Vyrai per visą dieną léido lentas Brt.
ǁ ką prie ko priderinti, lygiai sudėti: Viskas padaryta, rytoj pradėsim kampus leisti rš.
3. tr. pustyti, aštrinti: Asla (pustyklė) dalgei léist Žln. Šitoj asla gerai léidžia dalgę Lp. Ė tavo dalgė – pora rozų moster[ėj]ai, ir vėl leisk Drsk. Gal barzdą skusies, kad skustuvą léidi? Lš. Riebus arklys – nor britvą lei̇̃d' (leisk) Prng.
4. tr. Trgn sukti, vyti (virvės šakas į vieną): Privijau knatų, rytoj vadžias leisme Mlt. Juozas prieš pusryčius botagą léido Smn. Ar da léiste daugiau virvių? Dglš.
◊ akimi̇̀s (akim̃) léisti
1. peržvelgti: Eina šiaučius per girią, akim̃ léidžia medžius: tai kreivas, tai šakotas, nėr padabno kurpaliui Prng. Čigonė inejus teip ir léidžia akim̃ pirkią Trgn. Tik léidžia léidžia visus akim̃ Ds.
2. žvilgsniu sekioti: Akimi̇̀s léidžiu jį, kur jis eina J.

akių̃ neléisti įsispyrus į ką žiūrėti: Žmogus neleido akių nuo jūrių V.Kudir.
ant kójų léistis užaugti: Pas mus tep: vaikai leidos an kojų, tai darbuja ir darbuja Rod.
ãšaras léisti; SGI101 verkti: Kojų… palytėjos, upes ašarų ižg akių leisdama DP35.
dū́mus léisti į aki̇̀s Vv meluoti.
gérklę léisti smarkiai šaukti: Gaidžiai gerkles leido rš.
į aki̇̀s nesiléisti nenorėti matyti (ppr. nekenčiant): Močeka į akis nesileido Sigutės (ps.) VoK131. Yra tokiam ir tokiam dvare pana, kad ji nuo gimtos dienos int savo aki̇̀s vyro nesiléidus LB255.
į gálvą léistis įsidėmėti, įsiminti: Munie būtum įdomu, o aš nebnoru dideliai ką į gálvą léistis Štk.
į kójas (į stáibius Šts) léistis bėgti: Leiskis į kojas, kad sveikus šonus beišneštumi Šts. Pamatęs gaspadorių ateinant, piemuo leidosi į kojas Šts. Zuikutis susiprato, suglaudė ausis ir leidos į kojas BM377.
į šãlį léisti tekinti: Jau antrą dukterį į šalį leidam Als.
į vãlią (į valiàs Krš) léisti duoti daryti, ką nori; nevaržyti, paikinti: Léisk vaiką valion – pats būsi nevalioj Vb. Motyna léidžia vaiką į vãlią J. Kam vaiką taip į valias leidi?! Vkš. Reikė manęs jaunos valelėn neleisti TDrIV66. O ir supyko jaunas bernelis, leido žirgą į valią JV69.
į žmónes léisti tekinti: Kurią duosi man skrynelę į žmones leisdama? Vlkv. Tėvelis leidžia žmonelėse NS555.
iš akių̃ neléisti NdŽ nuolat stebėti, sekti.
juokai̇̃s léistis labai juoktis, leipti juokais: Grigas išvertė akis, kaimynas leidosi juokais V.Kudir. Teip nutaikė, jog žmonės leidosi juokais V.Piet.
kóserę léisti negražiai kalbėti: Kam tu tep leidi sa[vo] koserę – svietas iš tavę juokias! Vrnv.
liežùvį léisti apkalbėti, liežuvauti: Ana y[ra] papratusi leisti liežuvį ant visų Ms.
lū́pas léisti vãlion kalbėti, plepėti: Dėl manęs lūpų neleisk valion – ne tavo reikalas! rš.
monùs (mõną) léisti į aki̇̀s NdŽ apgaudinėti: Jumi tik léidžia mõną akysà Lp. Monùs in aki̇̀s léist moka Vlkv. Monus tik akysa leidžia Mrc. Ką dar tu čia monus į akis leidi?! rš.
nãsrą léisti smarkiai rėkti, šaukti: Léido nãsrą, net kaži kur girdėt Gs.
niekai̇̃s (niekù CI186) léisti duoti sunykti, sugesti; nepanaudoti iš apsileidimo; nekreipti dėmesio: Daug turi, daug ir niekais leidžia rš. Šitiek grūdų perniek léidžia (neprižiūri, duoda sugesti)! Vb. Ale bėda, kad mes šį mokslą, taip čystą turėdami, o nieku leidžiam MšK.
per ausi̇̀s (per gálvą) léisti Šts nekreipti dėmesio, nepaisyti, neklausyti, nesirūpinti: Adomas viską leido per galvą rš. Buvau manęs duoti į teismą, ale leidžiau par galvą Žg.
per gérklę léisti pragerti: Ką tik uždirba, vis per gérklę léidžia Vb.
per niẽką (per pirštùs) léisti nekreipti dėmesio: Par niẽką motynos žodžius léidau Sg. Aš nieko nepaisiau, viską léidau per pirštùs Drsk.
prãkaitą léisti sunkiai dirbti: Kačei gana pilnai dirbam ir prakaitą savą leidžiam, tačiau tankiai nieko negalim nupelnyti BPII280.
pro pirštùs léisti nekreipti dėmesio: Ką pro pirštùs léisti NdŽ.
šónais léisti labai juoktis: Nors tu imk ir šónais léisk iš jo šnekos Alv.
vė́jais (vė́ju) léisti eikvoti (turtą, pinigus): Ar ilgai teip sūnus tėvo pinigus vė́jais lei̇̃s?! Vb. Pinigus leidžia kaip kvailys vėju Žem. Skaitys skaitys visus niekus, o kas iš to – tik pinigus vėjais leidžia! Žem.
ži̇́ežirbas léisti NdŽ purkšti (apie katę).
žodžiùs léisti vė́jais tuščiai kalbėti, plepėti: Jei ką sakydavo, tai neleisdavo žodžių vėjais rš.
antléisti tr.
1. nedrausti, netrukdyti: Išbraukėm, išgainiojom, neantleidom manipolių daužyti [1905 m.] Šts.
2. duoti pasiganyti: Ančleido ant žolės i pradėjo [karvę] milžti Pvn.
3. užleisti (kergtis): Antleidom kuilį ant kiaulės Dr.
4. refl. duoti, kad ateitų viešpatauti: Lenkai buvo sukilę, mat vokyčio nenorėjo antsileisti Dr. Jug ir vokytys galingas, mislijo neantsiléisti KlvrŽ.
5. užleisti, užsiundyti: Jam galžudžius antleido S.Dauk.
6. smogti, kirsti: Reikėjo dar antleisti vieną žybą (smūgį) Dr.
7. uždėti, priliesti kuo: Atvarslą antleidu [ant arklių] – kaip ugnį antleisčio Šts.
8. duoti didesnį saiką, matą, užleisti: Antléisk an maišo tos druskos kelis gramus Jdr.
◊ ãšarą (ãšaras) antléisti verkti: Kad ben ašarą būt antleidęs pačią laidodamas! Šts. Fui, ka ans būt ãšarą antléidęs Sd. O ši nė ašaros neantleido, nė ai nepasakė M.Valanč. Kas tau nekait su geru vyru: ãšarų neesi antléidusi Šts.
apléisti tr.
1. SD434 neprižiūrėti, netvarkyti, užleisti: Sodas buvo apleistas ir labai apžėlęs krūmais rš. Kai tėvas valdė, tai ūkė buvo apleista Krok. Kas gi te augs – taip žemė apleista! Vb. Kapai gražūs, tik biškį apleistūs Antš. Buta apleista, laukai neišgyventi Jzm. Ten apleistos pilys griūva ant kalnų aukštai Mair. Apleistose trobose žolės pro langus išžėlė S.Dauk. Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdus ir dirvos nepleiski V.Kudir.
| Knygų platinimas apleistas rš.
| Ir apleistas (negydomas, įsisenėjęs) suskis nugyna, ištepus išsuktų ratų šmyru Šts.
2. DP509, BBMr15,34 nepalaikyti su kuo santykių; neteikti pagalbos; neduoti išlaikymo: Sunki senatvė ir jam: visų užmirštas, apleistas J.Bil. Koks tu vaikas, kad savo tėvą senatvė[je] apleidai! Šv. Kam apleidai tą vaiką, kad jįjį ten visi bara, muša? J. Apleistas nuog gydytojų SD216. Kam tu apileidęs esi mane?! Mž447. Didžiai linksmini tuos, kurie est apleisti Mž339. Kurie jam duksisi, nopleisti niekados, bus sotūs visados KN216. Tavęsp šaukiam …, jeib mus neapleistumbi Mž483.
^ Geras draugas nei bėdoje neapleidžia KrvP(Nm). Dievas neapleis, kiaulės nesuės (nepražūsiu) Dl.
3. refl. pasidaryti netvarkingam, nešvariam: Urvakis nustojo skustis ir kirptis, apsileido rš. Labai apsileidęs, baisiai atrodo Skdt. Apsiléidęs kap lapų ryšys Gs.
apsiléidusiai adv.: Apsiléidusiai gyvena Šts.
4. refl. pasidaryti tingiam, vangiam, nestropiam: Ale tėvui apsileidus, ėmus tingėti, neapsižiūrėjus, visas turtas vėjais nuėjo Blv.
apsiléidusiai
5. DP254 praleisti, aplenkti: Perniai nei vienos dienos neapleidau (kasdien dirbau) Pls. Nei vieno šokio neapleido (visus šoko) Lp. Saulė neapleidžia kelmo, o jūs mane apleidžiat Tsk. Apléido Kuršėnus su lytum (Kuršėnų apylinkėse nelyja) Krš. Bet aš, sekdamas Lietuvos rašytojus, negalėjau tos mūšos apleisti, kuri didžią garbę lietuviams daro S.Dauk.
| refl.: Yra ir kitų tol daugesn vardų …, kurie dėl trumpybės čionai apsileidžia SPI357.
ǁ DP110 ko nedaryti, neatlikti: Apléido nerinį, knygas skaito Krš. Pamoką apléisti NdŽ. Dažnai apleidžia gerus darbus SPII176.
ǁ nukrypti nuo ko, nesilaikyti ko: Nors jisai (Kuršaitis) rašo pagal kiekvieno tarsnio ištarmės, vienog kartais apleidžia savo rašybos instatymus ir rašo pagal žodžių kilmės Jn.
6. atiduoti, prarasti: Aš kito nenoriu, bet ir savo neapléidžiu Lš. Dalgelę suleisiu, dobilą išpjausiu, savo panaitėlės kitam neapleisiu (d.) Kb.
^ Savo neapléisk, kito nenorėk Pnd, Šr, Kt, Trgn. Svetimo nenorėk, savo neapleisk Krn. Mergoms apsileisk, gyvenimą apleisk (jei turėsi daug dukterų, išdalysi visą turtą dalims) KlvrŽ.
7. SD229, R367, Ch1Mt4,13 palikti, mesti (buvimo vietą), pasišalinti, pasitraukti: Apleidau namus, kuriuose par aštuoniolika metų tarnavau BsPII14. Kad Abromas kūnu ir apleido žemaičius, širdžia vienok visumet su jais buvo M.Valanč. Tas ne lietuvis, kurs tėvynę bailiai kaip kūdikis apleis Mair. Jeigu kregždė staiga lizdą apleidžia, nujaučia tuose namuose gaisrą MTtII106.
| prk.: Vaikeli, jei taip elgsys, gali kumet tave ir paskutinis kąsnis duonos apléisti Šv. Apleido mane syla mana Mž469.
^ Neapleisk kelio dėl takelio Plv, Trgn.
ǁ pasišalinant palikti ką be apsaugos, be priežiūros, be globos: Barė mane močiutė, kam apleidžiau darželį, pamylėjau bernelį (d.) Sb. Ką tu veiksi, sesutele, apléidus darželį?! Kzt. Barė mane tėvelis, barė mane senasai, kad apleidau žirgelį, pamylėjau mergelę (d.) Gdr. Alkanus papildė geru, o didžturius apléido tuščius DP471. Regiu, mielas pone, jog tu apleidi galiūnus MP91. Prastot, arba apléist, avis savas DP208.
apleistinai̇̃ adv.: Girioj buvo palikęs apleistinai savo motiną I.
ǁ Ch1Mt4,11 atsiskirti nuo ko, palikti ką: Dukrele mano, viešnele mano miela, dėl sa[vo] bernelio apleisi motinėlę MTtII25. Motinėle nešiotojėle, kodėl mane apleidai (mirei)?! dz. Todelei apleis vyras tėvą ir motiną savą ir pristos moterį savą BB1Moz2,24.
ǁ DP511 išsižadėti, atsisakyti: Neapleisti savo teisių rš. Kaukus, žemėpatis ir laukasargus pameskiat, visas velnuvas, deives apleiskiat Mž9. Apleidę žemės daiktus, dangujęjų ieško MP161.
8. refl. duoti paimti viršų, duotis nugalėti, pasiduoti: Tik neapsileisk jam imdamasis Vrb. Apsiléisk, ir sumins į purvą Krš. Kaip apsileisi, tad ir lips ant sprando visi dvaro šunys Žem. Kodėl tu apsiléidi tokiu? Gž. Ko tu juo apsileidi? Dgl. Apsileisi vienam geruoju, kitam teks apsileisti jau piktuoju KrvP(Ut). Apsileisk su ligoms – anos ir pagaus viršų Šts. Tik neapsiléisk su vaikais! Krš. Apsiléidau slinkiu šįrytais, einu gulti Plt.
ǁ ppr. su neiginiu duotis pralenkti, atsilikti: Tu daryk, kaip tas daro, neapsiléisk Skr. Vikrumu neapsileisdamas, neprisileido pažinti tikro savo silpnumo Vaižg.
9. refl. dėtis, apsimesti: Apsileido nesveikata, ir parejo iš kalėjimo Šts.
10. užkrėsti, duoti įsiveisti, duoti užvaldyti: Apleido vyrą niežais Šts. Vilkais apléisdavo [burtininkai] Dglš. Apléidžiu ką, pvz., šunimis, blusomis K. Ir tie velniai apleido jį kirmėlėm LB178. Apleido mus tumet Dievas labai piktais ugnies žalčiais I.
| Apleido miegu aną piktoji dvasia Šts. Mane apleido sapnu BM367. Apleido vargais Plng.
| Apléisti miestą ugnele (padegti) BŽ418.
ǁ daryti, kad kas nuo ko nukentėtų, būtų skriaudžiamas, duoti apipulti, apnikti ką: Senį vaikais apléido Rs. Ar aš tau ne sesuo, kad vaikais apléidi! Ds. Anas neapléidžia marčia (neleidžia žmonai motinos skriausti) Arm. Jis tujau princą su urėdninkais apleido, kurie jį suėmė TP1881,46. Apleido su savo bitimis, mūsąsias ir išpjovė Šts. Ką šunimis apléisti K.
| Apléido rugius su karvėms Šts. A jūs pašėlę esat taip apleisti kiaulėms rugius?! Žem.
ǁ duoti išsikeroti, duoti užgožti ką: Rūteles sėjo, nenuravėjo, dilgėlėmis apleido JV966. Žolėmis neapleidžiat, kad gerąją sėklą nenusmelktų Ns1857,4. Erškėčiais apleisti I.
11. refl. daug ko turėti, apsikrauti kuo: Par daug apsiléidę su tais vaikais: devyni Krš. Galvoj man, kad jūs vaikais apsileidot?! rš. Apsileidusi esu su darbais, negal beišgalėti Šts.
ǁ apželdinti, padaryti apkritusį (plaukais): Gaurais apleisti I.
| refl.: Popai yr plaukais apsileidę Dr. Barzda apsileidęs – juo nepažins Šts.
12. Šv leisti apibėgti, aplieti, užlieti ką: Vanduo apleistas apie visą dvarą BsPIII256. Pievą vandenim apléisti K. Rugius įsėjo, n'išvarinėjo, vandenužiu apleido KlvD148. Apléidamos lankos duoda geriausį šieną Šts.
| refl.: Olandija buvo apsileidusi su vandenimis Šts.
13. refl. apsilieti, apsipilti: Diedas bobai kad smogė nosin, tai ir apsileido kraujais Rod.
14. euf. apteršti, apibjauroti: Mažiukas tik turkšt, ir apleido kelius Gs.
^ Nors ir kulnus apléisiu, bet neapsileisiu Vb. Kad ir vienas, vis apleidžia sienas Pnd.
15. apipilti: Bulvės taukais apleistos – man pirmasis valgis Šts. Košę apleido su taukais – kas aną bevalgys Šts. Būčiau po du į kiaušinius apléidus (užpylusi ant spirgintų lašinių), būt geriau išėję, negu tas blynas Skr.
16. uždėti paviršium sluoksnį, aplydyti: Apleidžiu sidabru B. [Kalvis] Laerkas, karvės ragus kuo greičiausiai nuvalęs, tuoj auksu apleido HO. Visas šepetys buvo apleistas sakais Plt. Apkala (lijundra) buvo apleidusi sniegą Šts. Apléistas stiklas (Schmelzglas) KII162.
ǁ apdriekti: Avis sudėjo į gardes, apkrovė rakibolais, apleido dobilais ir paslėpė Šts. Kūlių šiemet nėr, tai apléisma dangtį lig laikui plonai po varpom Ob.
17. žemyn nuleisti, nusvarinti: Mužikai čiūna (ščiūva, tilsta), apleidę galvas Aru39. Rankeles apleido, žodžio nekalbėjo Ndz. Kam apleidai baltas rankas an kelelių savo?! (d.) Rod. Ko tas mūsų žąsinas vaikščioja sparnus apléidęs? Slm. Oi, smūtnas, liūdnas baltas berželis, tankias šakas apleidęs, viršūnėlę nuleidęs (d.) Srj. Stovi girioj eglė, šakeles apléidus Mrc. Sudrebėjo lelijėlė, žiedelius apleido KrvD134. Oi rūtele, oi tu žalioji, oi, kam apléidai tankias šakeles ir an šakelių drabnus lapelius?! (d.) Lp.
ǁ refl. nuslinkti, nusmukti: Kap nešiau ją anta pečių, apsileido ji žemai Azr.
18. apdribinti ką, apsiausti, nusvirinti žemyn: Apléisk man kelnes ant kurpių Plv. Auga auga egliutelė žalioj girioj, apleisdama žaliom šakelėm (d.) Ml.
| refl. tr., intr.: Višta sparnais apsiléidė, gal jau sudribus Ob. Skarą apsiléidus lig žemei eina Krkn. Apsileidė plaukais kai nuo devynių vėjų kluonas šiaudais Str. Apsileidusiais plaukais nebūk, susišukuok Šts.
apsileistinai̇̃ adv.: Galvą turėjo apsileistinai su skara pridengtą IM1864,7.
ǁ užtiesti, užleisti: Langai apleisti muslinais Lp.
19. padaryti ne taip priveržtą, atpalaiduoti: Buiniau (stambiau) eima, kap suktuvelį pakeli, o kap apléidi, tada mykščiau eima (smulkiau malasi) Lz.
^ Ko tu čia vaikščioji kai Grigas, apivaras apleidęs?! Vlk.
20. R199, MŽ264, Nč duoti perėti, perinti: Apleidau dvi vištas ir kalakutę ant kiaušinių Lzd. Apléisk dvi vištas vištukų Alk. Apleidau net tris vištas žąsiukais Vv. Mes ant žąsiukų dvi vištas apléidom Lš.
| refl.: Apsiléidom ančiukų Lp.
21. R60, Skr sukergti: Su tuo eržilu šiemet daug kumelių apléidau Žvr. Lukošiaus drigantu kumelę apléidau Rs.
22. apvaryti ratą, perduodant iš eilės kitam: Anys apléidė po čėrkai aplink Tvr.
◊ ãšara (ãšaromis) apsiléisti Vrnv, LTR(Užp) apsiverkti: Kaip ėmė iškoneveikdyt pamotė podukrai, tai toj ir apsileido ašarom Rod.
ausi̇̀s apléisti nustoti drąsos: Ašiai ir vėl ausi̇̀s apsiléidžiau Ob.
juokù apsiléisti būti pajuoka: Su šlėdėms, pora jaučių pasikinkęs, bevažiuojąs grapas Tiškevyčia, juoku apsileidęs Dr.
kalbomi̇̀s (liežùviais) apléisti apkalbėti: Dorus žmones apleisdavo bjauriomis kalbomis rš. Pri anų turi bijoti ir žodį kokį prasižioti – tujau apleida liežuviais Vvr. Taip ir mudu jaunu sviets kalboms apleido KlpD93.
pásaulį apléisti Akm mirti: Šį pasáulį aš apléisiu, į kapus gyvent eisiu Jnšk.
plepalai̇̃s apléisti apkalbėti: Visą miestelį plepalais apleidę rš.
rankàs apléisti
1. netekti dvasinės pusiausvyros, nusiminti: Nustebo vyrai pamatę ir narsias rankas apleido V.Krėv.
2. mirti: Ten mano miela rankeles apleido Kb.

sparnùs apléisti nustoti drąsos, nusiminti: Na tai jiej ir apléido sparnùs dz.
svi̇́etą apléisti mirti: Pons apleido tą svietą BsPIII207.
širdi̇̀s neapléidžia nemalonu, sunku; bjauru: Širdis neapleidžia jam tai pasakyti Upt. Širdis neapleidžia man tų barščių valgyti Upt.
atléisti
1. tr., intr. Mž23, SD215, R, MP319 dovanoti įkyrėjusiam, įžeidusiam, nusikaltusiam, nebausti: Atléisk, dėdyt, tą kartą – kitąkart teip nebedarysiu Grž. Ji yra pasakiusi motinai tokių žodžių, kurių greičiausiai nė viena motina negalėtų atleisti I.Simon. Kaltybė atleistina SD68. Neteisybė mano didesnė yra, nekaip galėtumi būt atleista Ch1Moz4,13. Atmileisk tatai BPII294. Atgileisk ir tu kaltes jai DP546.
atleistinai̇̃
| refl. R365, SPI238: Sūnau, atsileidžia tau nusidėjimai tavo M.Valanč. Taigi ir mes suvisu atsileiskime tiems, kurie prieš mumus nukalto A.Baran.
2. refl. nustoti pykti, atlyžti: Ana tokios mados: čia supyksta, čia atsileida Krš. Mirsiu ir neatsléisiu an tokio žmogaus Gdr. Ir didžiausias pikčiurna kartais atsiléidžia Kp. Ans atsiléido pykti J. Saulyka leidžias, ir žmogus in žmogų turi atsileist Arm. Kaip saulė nūsileido, reik atsiléistis Prk. Piktumas atsiléidęs KII304. Atsileiskies nuog rūstybės tavo keršto BB2Moz32,12.
^ Kai kiaules paleis, tada jis atsileis Klt. Supyko nuo baravyko, atsiléido ant katino veido (erzina vaikus) Skr.
neatsileistinai̇̃ adv.: Sūnus … neatsileistinai įkiršęs ant savo tėvo TP1880,46.
3. tr., intr. sumažėti, susilpnėti (šalčiui, karščiui, skausmui…): Dabar negal važiuoti, kol neatléis šaltis Užv. Naktį šalta, dieną biškį atléida Vkš. Atleistu sninga, nėr speigo Šts. Trečia diena karštis neatléidžia Vlkv. Skauda, ale jau atléido, galiu eit Skr. Man koją šitą sopė[jo] sopė[jo], ir atléidė Brsl. Liga atleidžia R245.
| Šaltį atléido Vs. Kap tik išgėriau, tai karštį tep ir atléido Vlk. Tujau geryn geryn – atléido kosulį Kl. Pradedi žiovauti, išsižiovauji, ir skausmą atléidžia Rk. Ar jau atléidė sopę? PnmR.
| refl.: Šaltis atsiléidžia, tuoj oras atidrėgsta Jnšk. Mažum ryt atsilei̇̃s Vrn. Šaltymetis vėlesniu laiku atsileida I. Atsileidęs oras N. Didžiausias šaltis atsileidžia, tai ir žmogus turi atsileisti KrvP(Ut). Gelžis labai greit įkaista, bet greit ir atsiléida Up. Žaizdos ir skauduliai atsileisdavo ir ne taip skaudėdavo P.Cvir. [Nemuno] narsums … greit atsileidžia, ir vėl lėtai slenka A1884,279.
| Šarmas jau yra atsiléidęs, nebestipras (nebeturi gailumo, glitumo) rš.
ǁ tr. padaryti ne taip skaudamą, ne taip smarkiai suimtą (skausmo, sunkumo ir pan.): Nakčia man nedaugį atléido pečius Arm. Išmankštinau gerai skaudulį, ir atleido koją Vvr. Bulvių verdančių garą trauk į save, ir atléis kaklą Šts. Kai burna sutinsta, tai atleidžia dantį Skr. Karštis vaiko niekaip neatleida Bt. Mun atléido tas sunkumas Rsn. Kai tik ištariau žodelį, žodį pirmutinį, tartum akmuo kuo didžiausias atleido krūtinę LTR(Skp). Ka tave tep suimt ir neatlei̇̃st diegliai! (toks keiksmas) Rod. Mune jau ir atleido – nebebūgštu, kaip išaušo Šts.
| Aš jau pana buvau, buvo gavėnia atleistà (palengvintas pasninkas) Užv.
| refl.: Galva biškį atsiléido nu tų liekarstų Vkš.
4. tr. Rdm, Ktk, Šn atslūginti (tinimą): Reikia dėt karštus kompresus, kad atléistų tinimą Srv. Tynių atléido, tai greit sugis Ml. Putmenis pradeda atléisti Bt.
ǁ intr. atslūgti (tinimui): Ar jau atleido kojos tanius? Jrb.
| refl.: Tynius atsiléidė Dglš.
5. tr. sumažinti kietumą, suminkštinti: Kam peilį teip an saulės palieki – nori gal atléist? Mlt. Kalvis gal atleisti dalgiuo ašmenis, įkaitindamas baltai geltonai ašmenis Šts. Atleisk vielą – bus minkštesnė Lš. Negerai britvą kišt karštan vandenin – atleis Sdk.
| refl.: Par rūgštinį obulą partrauktas dalgis atsileida Šts. Peilio nekišk į ugnį, ba atsilei̇̃s ir nepjaus Lš. Per daug spaudžiant, gali įkaisti pjūklas ir atsileisti rš.
6. refl. atsimisti, atšipti, pasidaryti jautriam (apie dantis): Nuo girinių obuolukų ir dantys atsiléido Vn.
7. tr. atidrėkinti: Dieve lenk, šitokius sausus bulbienius atléist (sulydyti)! Dglš.
| refl.: Rugiai, rodos, sausi susivežė, tai gal kluone atsiléido Gs. Susemk rugius nuo grendymo, ba atsilei̇̃s Ūd. Salykla atsiléidusi K. Kai dobilai atsileis, tada sudėsi kūgin Dsm. In pavakarį ir šienas atsiléido Rod. Atsiléidusi žuvis (džiovinta ir vėl drėgmės prisigėrusi) Plng. Tokia buvo kieta duonos pluta, dabar atsiléido Ob. Paraką padėk sausai – gali atsiléisti Up. Atsiléidę sierčikai (degtukai) Lp.
8. tr. suminkštinti, atšildyti ką nuo šalčio sustyrusį, sukietėjusį, suledėjusį: Be karšto vandens įšolėjusį lakatą neatleisi Šts. Prieš šeriant gyvuliams, sušalusius šakniavaisius pirmiau reikia atleisti rš.
| refl.: Niekis, kad ir apšalo – atsilei̇̃s Pc. Sušalusias bulves įnešiau į pirtį, ir greit atsiléido Pbr.
ǁ tr. pašalą išvaryti: Pašalą atleido Grž. Žemę atléido Lp.
| refl.: Pašlaps keliai, kai žemė atsilei̇̃s Pkr. Kap tik žemė atsiléidžia, tai ir renka smarškas (briedžiukus) Azr.
ǁ refl. atsipalaiduoti nuo sustingimo, atgauti lankstumą, jautrumą: Aš padaužiau, bet suklupę nuo šalčio pirštai neatsileido ir neklausė, ką liepiami J.Balt. Sužeisto ranka ir veidas atsileido Žem.
9. intr. atšilti; nuo šilumos tirpti: Jau vidudienį po truputį atléidžia Ds. Kap tik pavasarį pradeda atleisti, tuoj parlekia ir vieversėliai Vrb. Naktį buvo atleidę, bet paryčiui vėl ėmė šalti rš.
| refl.: Šaltis sprogo, užburbėję langai pradeda po truputį atsiléisti Vkš. Visiems nykštukams atsileido apšalę ūsai rš.
10. tr. padaryti ne tokios stiprios koncentracijos, atskiesti: Reik spiritą atleisti su vandeniu arba su uogų sunka Mžk. Atleisk sulą su vandeniu, kad rūgšta nebūtų Šts. Arbatą atléisk (vandens įleisk, kad nebūtų per daug stipri) J.Jabl(Als). Reiks atléist karštas vanduo šaltu Lp. Atleidau duoną su šaltu vandeniu (padariau minkštesnį įmaišalą) Šts.
11. tr. padaryti nebe taip įtemptą, atpalaiduoti: Atléisk ryšį K. Žiobrė lengvai atleido atvarslus, arkliai užkabino šuolį I.Simon. Atléisk tu šitam eržilui galvą – žiūrėk, kap jis čia pakartas (aukštai pririštas) Brt. Tuo tarpu Daubaras, išvaręs naują vagą, šaukė [jaučiams]: – Margi, atleisk! V.Myk-Put. Kur akmenan tūksters [ariant], da ir atleidžia (sustoja) – geras arklys Mlt. Baugščiam arkliui neatleisk pavadžių, jei nenori po vežimu gulėti KrvP(Varn).
| Nusiramink ir atleisk veido raukšles rš. Sušilsiu, tai gal atleisiu gyslas Vlk.
^ Karia ir dar atleidžia Lp.
| refl.: Atsileido stygos rš. Virvė atsileidusi Sr. Pertemptos gyslos ir raumens atsileido ir nieko nebeveikė Vaižg. Maloni šilumos banga perliejo pono Skrodskio vidurius, nervai atsileido V.Myk-Put. Jų įnirtę veidai atsileido rš. Ir atsiléidė kaip šeškas ant duknų (sutižo, aptingo) Vb.
ǁ padaryti nebe taip priveržtą, nebe taip prispaustą, nebe taip sutrauktą, atlaisvinti: Raktu atleido sraigtus ir pirštais juos atsuko rš. Jei šautuvo diržas neatleistas, tai prieš komandą „ginklą pasikabink!“ komanduojama: „diržą atleisk!“ rš. Jaunoja iššoka iš vežimo ir atleidžia [pavalkų] sąmatą Klt. Motina atsigręžė jo raminti ir truputį atleido duris (nebe taip stipriai laikė), ir senis dar giliau įvarė lazdą rš.
| refl. tr., intr.: Ar galima peikti mechanizatorių, jei per sėją atsileidžia sėjamosios ir kultivatoriaus veržlės? sp. Atsiléido diržą ir vėl toliau valgė Vkš. Rado šikšnikę atsiléidusią Krš. Sutrauk geriau sąmatą – atsileis Vrn. Paskui atsileidžia skilveliai ir visa širdis, kol prieširdžiai vėl susitraukia rš. Pastarųjų dienų įspūdžiai veržė galvą lyg spyruoklės, pasiruošusios kiekvienu momentu atsileisti ir su trenksmu išsiveržti rš.
| prk.: Atsileidus priespaudos varžtams, viena po kitos kūrėsi darbininkų profesinės sąjungos, dažnėjo įmonėse streikai rš.
12. tr. atkabinti, atrišti, atsegti: O kad atkeltų ma[n] varinius vartelius, o kad atleistų cidabro lenciūgėlius JD235. Knygą susiuvus, juostelės atleidžiamos, o pati knyga išimama iš staklelių rš.
| Vilnos sunku verpt: rankų negali nei kiek atléist (atitraukti) Lzd.
ǁ intr. atšokti, atkibti, atsikabinti, atsisegti, atsirišti: Tie padai nepraplyšta, tik kraštai atléidžia Skr. Jau atsidarė vario varteliai, atleido lenciūgėliai JV622.
| refl.: Žievė atsiléidžia, lupas KI10. Mano kelnių diržas atsileidžia ir atsileidžia Ds. Ryšys, mazgas atsileido K. O čia dar lyg tyčia nutrūko kairės klumpės ąselė, atsileido apivarai J.Balt. Ir justi nepajutau, kaip atsileido naginės auklės Pbr.
13. tr. pailginti arba paplatinti (drabužį), atardant įsiuvus ar siūles: Da sukneles atléisiu Mrj. Sijonas siauras paliko, reikės biškį iš šonų atleisti Vkš.
14. refl. pasidaryti nebe taip sukriam, atsivyti, atsisukti: Siūlai (botagas…) atsileido rš.
15. tr., intr. Rdm, Pc, PnmR duoti tekėti (melžiant), papydyti: Ir nemislyk, kad tau žebrė atlei̇̃st pieną Vb. Šėmoji ilgai pieno neatléidžia Ktk. Margoji šiandie visai neatleido Sv.
16. intr. imti ką lėčiau daryti, sumažinti smarkumą, intensyvumą: Kas tik truputį atléidžia (mažiau dirba), i nėr gyvenimo Alvt. Suskambino pietums, grėbėjai atleido skubėję Žem.
atleidžiančiai̇̃ adv.: Itas arklys veža atleidžiančiai̇̃ Arm. Arklys ima neatleidžiančiai̇̃ Arm.
| refl.: Buvau pirmūnas, o dabar jau atsiléidau Štk. Reik styrinti numie atsiléidus (pamažu, neskubant) Slnt. Taip aiškiai, atsiléidęs pasako[ja] Krt. Dirbam visai atsileidę Tl. Ką čia mun skubėti – i atsiléidęs pareisiu Dr.
17. intr. pailsėti: Ne visumet gal dirbti – reik vieną kitą valandą atléisti Up.
| refl.: Sėsk, tai nors atsiléisi kiek Lš.
ǁ tr. Drsk, Vrn duoti pailsėti, pailsinti: Nedaugį atléisiu kojas ir eisiu malkų pjaut Arm. Atléisk kojas (atsisėsk) Dv. Nors tu atleisi rankeles, nors atsilsėsi LTR(Vlk). Sėskis, diedule, atsilsėk, atleisk sa[vo] petelius Rod. Gana tau tas šienas iš balos nešioti – atléisk nors kiek pečius Nč.
18. refl. mirti: Apie vidunaktį ligonis ir atsiléido Ds. Atradom senį atsiléidusį Antz. Kaip tik su prietemėle ir atsiléidė Dbk. Akis pastatė ir atsileidė Krik. Būk visados su mumis …, neapleisk atsileidžiančius MKr30.
19. intr. ppr. su ne- Ds, Lp perstoti, liautis, baigtis: I tuom žygiu man tas traukimas eit an dešinės atléido, i aš įejau į vidų Prk. Reikėjo vasarą neatléisti – duoti ir duoti avižų [arkliams] Pln. Kasdien ir kasdien keliu [vaiką ganyti], niekada neatléidžiu Lp. Darbą varau, neatleidžiu R30. Neatleisdami sekėm akimis, ką jie ten daro Mš. Šuo šokinėjo aplink tvirtovę ir lojo neatleisdamas Mš. Laiškai iš Štetino ėjo vis tankiaus ir neatleisdami šaukė jį atgal V.Kudir.
neatleidžiančiai̇̃ adv. be paliovos: Kad tave suimt neatleidžiančiai̇̃ (kad susirgtum ir nepasveiktum)! Arm.
neatleistinai be paliovos, be atlydos: Notleistinai, be atlaidos SD9. Neatleistinai į duris barškina BsPI98. Pradėjęs šuo … neatleistinai kaukt BsV70. Sveikino draugus, ragindamas neatleistinai pradėtą darbą toliau varyti prš.
| refl.: Daktaras liepė muni nu liekarstų nėkuomet neatsiléisti (visą laiką gerti) Vkš. Neatsileisdamas prašęs BsPI119. Festina lente – reiškia: dirbk neatsileisdamas, nors ir palengva Vaižg.
20. intr. Lp atsitraukti, atsitolinti, atstoti: I da jis neatleidžia nuo jų, da stovia, gal vis ką gaus Šmk. Jis neatleido, kol ji jam davė nešt BsPI8.
| refl. Lp.
21. refl. atsisakyti savo nuomonės, nusileisti: Ant tų žodžių kiti broliai maždaug atsileido S.Stan. Nuo savo neatsiléisti BŽ545.
22. tr. užprašytą kainą sumažinti, nuleisti: Aš pardavinėjau po du auksinu, o kaip paskutinė, tai tau atleisiu dešimtuką BsPIV55.
23. tr. duoti pasitraukti, duoti išsiskirstyti, paleisti: Atléidžia ryt poilsiui Vlkv. Atléido atostogų Ss. Iš gimnazijos jį atléido pusę metų (pasilsėti, namie pagyventi) J.Jabl. Atleidęs kitus, palik tiktai tris šimtus vyrų S.Stan. Baiganties karuo, atléido numien Pvn. Jei atleisiu anus alkanus ing namus jų, pails ant kelio I. Tai tu eik, išpiršk ir atvesk ją, tai aš tave gyvą atleisiu MPs. Mokytiniai … prašė jį bylodami: atleid ją DP113. Ir atleido juos nuog savęs MP266. Neatleidau Juozaus (prašiau, kad skaitytų toliau) Lp. Mylėjo jį visi: ir žmonės, ir bajoras, neatleisdamas jo nei žingsnio nuo savęs V.Krėv. Prie darbo nėra kada žiopsoti – darbas neatleidžia Jnš.
| refl.: Aš nenoriu nuo jo atsiléisti (atsitraukti) – man jis geriau patinka Lzd.
24. tr. atpalaiduoti nuo įpareigojimo, nebereikalauti ko vykdyti: Greitai, be jokio užtūrėjimo, atléido [nuo darbo paprašius] Krš. Ponai jau ir tada vienur kitur atleisdavo iš baudžiavos valstiečius be žemės V.Myk-Put. Atleisti nuo mokesčių rš. Neatléidžia nuog mėsos (nuo mėsos prievolės) Rmš.
ǁ R125 dovanoti: Atleido man bausmę Vv. Jei atleisite nuo bausmės, tai daugiau nebegrosiu LTR(Alvt). Skolą jamui taipajag atleido BPII485.
25. tr. nebelaikyti toliau tarnyboje, darbe, pašalinti iš darbo: Jei gerai dirbsi, niekas tavęs iš darbo neatleis rš. Iš vietos atleisti rš.
atleistinai̇̃ adv.: Šeimą (šeimyną) laikyk neatleistinai̇̃, t. y. nebargavok J.
26. tr. padaryti neužimtą, tuščią, atituštinti, atidykinti: Atleisk man tą puodynėlę Jž. Šitą kašytę atléisk, kur kiaušiniai Vdn. Ir atléisk, kai nėr kur išpilia! Trgn. Kai žmogus ateina, reikia atleistie ažustalę Dgl. Stalas kad man būtų atléistas (nukraustytas, atituštintas)! Mlt. Atleisk padą – reiks rugiai vežt Sdk. Kap dirvą atlei̇̃s, tai žąsiukam bus gera ganiava Dglš. Keikė kaimynai, kad Dirdos kliudo ganyti rugienas, neatleidžia vasarienų J.Balt.
| prk.: Širdį bailums atleido jau (dingo širdį slėgusi baimė), ištikimai ji linksta prie tavęs V.Kudir.
| refl. tr., intr.: Atsileisk bliūdą, ir nusiprausi Jž. Sviestavičius vėl džiaugėsi, kad jam ariamoji, pjaunamoji ir ganomoji žemė veikiau atsileis, neg manė iš pradžių Vaižg. Vidury vasaros atsileidžia bent vienas laukas Kp. Kai ratai atsléidė, davėm jiem malkom atsvežt Trgn. Kai kiaulį paskersma, ažudaras (atitvėrimas) paršeliam atslei̇̃s Trgn.
| Buvo trys kandidatai atsileidžiamai vietai J.Balč. Neseniai pašte atsléidė vieta Ut.
27. tr. Lzd, Ml atiduoti kitam, perleisti: Atleid' man, ko namie nepalikai, tai leisiu, – sako velnias Ad. Aš savo mielo, savo mieliulio kitam neatleisiu Tvr.
^ Nereikia savo atléisti, o kito norėti Ds.
| refl.: Nenori namų atsiléist (atsižadėti, netekti) Dglš.
ǁ paskolinti: Jūs turit dvi, atleiskit vieną Vrn.
28. tr. patiekti: Šaknys savo naujoj vietoj išduoti negal vienkartu teip daug sulos ir atleisti į šakas ir jas pastiprinti S.Dauk.
×29. (sl.) tr. parduoti: Atléisk man kiaulaitę Lp. Šitos prekės bus atleidžiamos tik po patikrinimo rš. Jei tu ją (dirvą) man nori atleisti BB1Moz23,13.
30. tr. atiduoti už vyro: Atleido į Vaineikius už Kantrimo savo dukterį Dr. Aš esu atleista už Rankaičio Dr.
31. tr. atsiųsti ką kokiam nors reikalui, kokiam darbui: Atléisk man vaikiuką – galės parsinešti šiaudų Lkv. Kad ne pati ateisiu, tai dukterį atléisiu Trgn. Ar neatleistum Barbelės vežimo krauti? LzP. Žadėjo Česioką atleist kokiai dienai papjovėt Ktk. Gal atléisit savo vaikištį pas mus talkoj? Rdm. Ar negalėtumėte atléisti mergelę į rišikes? Pgr. Kol aš patsai atjosiu ar vedelius atleisiu NS122(Ppl). Atleido arklius žemei išgyventi Šts.
32. tr. atsiųsti (laišką, pinigų, daiktų…): Atléidė laišką, kad serga Dbk. No (< nu o) Antukas ar atléidžia laišką? Skp. Nurašiau gromatą, ir neatléidė atgal Brž. Atléidžia tankiai lakštus Dkšt. Vieton meilių žodžių atleisiu raštelį NS509. Atleido dukrelė pas tėvą žinelę JD995. Jei galima gaut darbo, tai atléiskit žinią Pn. Tatai jos Joniuko paveikslėlis, jai iš Amerikos atleistas J.Bil. Dėdė piningų atléido Vkš. Atléidžia gi drapanų, skarelių kiek Alz.
33. tr. atlydėti (einantį): Aš kitąkart eidavau naktį, tai šunys atléisdavo kiaurai į namus Lnkv.
ǁ atlydėti mirusį: Nūmirėlį su dūdoms atléida Krš. Numirėlį atléidžia į kapines Mrc. Dingojom, bitutės atūžiančios, o buvo seselė atleidžiama JV912. Ne miško bitelės atūža atūža, ten mūsų sesaitę atleida atleida Krp.
34. refl. tr. atsivaryti (gyvulius): Visądien medy ganėm keltuvas, tik pavakarėj atsileidom an lauko Nč.
35. refl. atkeliauti, atplaukti: Gudas atsileidžia luotu per ežerą Vlk.
36. intr. greitai atbėgti: Per pusnis atleidžia zuikis rš.
37. tr. atmesti, atsviesti: Atleisk ir mun obuolį Up. Leisk akmeną – ar lig manęs atléisi? Rm.
38. tr. atželdinti, atauginti: Nupjoviau itą obelį, tai atažalas atléido Bn.
39. intr. su ne- nesuteikti galimumo ką daryti: Ką jau tikru vokiečiu tapsi – kraujas neatleidžia! I.Simon. Prigimtis neatleidžia – tokia kvaila Rmš.
ǁ neduoti teisės, varžyti, neleisti: Labai gali būti teisybė, mat paprotys neatleidžia V.Kudir. Nešiočiau, bet mada neatléidžia Skr. Kiek ant rašto yr, tiek duosiu, daugiau ne: juk raštas neatléidžia Jrb.
^ Veislė veislės neatleidžia (jaunieji taip daro, kaip senieji) R32.
40. tr. žemyn nuleisti: Mergužėlė neatsakė, tik baltas rankas atléido (d.) Rtn.
41. tr. atgal traukti, atgal varyti: Kaminas dūmus atléidžia (tarpais gerai traukia, o tarpais dūmus pūsteli atgal) Rdm. Jau gana šitas kaminas neatleidžia dūmų, kad ir šlapia malka kūreni Rdm.
◊ atleidžiamàsis ožỹs apie žmogų, kuriam suverčiama už ką nors visa atsakomybė: Ksaveras gal ne geriau jautės už anąjį atleidžiamąjį ožį, kuriam savo kaltybes sukraudavo, liepdavo į tyrus nunešti ir ten išbarstyti Vaižg.
gálvą atléisti išsivaduoti nuo rūpesčių, susikrimtimo, širdgėlos: Kad tu, bernužėlis, pats galvelę trūktum, mažgi man, varguolėlei, galvelę atleistų NS1256.
kai̇̃p rankà atléido nustojo skaudėti: Ėmė i kap rankà atléido Prn.
liežùvį atléisti įgalinti plepėti, šnekėti: Bet Nainio alutis atleidžia liežuvį, sužadina dainą, kalbas ir linksmybę P.Cvir.
liežiùvis atsiléidžia ima daug plepėti, šnekėti: Kaip išgėrė, visiem liežiùvis atsiléidė Rm.
rañkos atsiléidžia įgauna valios: Nori, kad tik jam atsileistų rankos, jis paskui pradėtų visus smaugt Plv.
ši̇̀rdį atléisti
1. atsigauti, atsigaivinti: Širdį tujau atleido, kad išgėriau vengro bonipatijos (homeopatinių vaistų) Šts. Netikėtas džiaugsmas atleido mano širdį rš.
2. atsikeršyti (?): Kruglodurovui pasisekė atleist širdį, t. y. nubaust kunigus V.Kudir.

širdi̇̀s atsiléidžia nustoja pykti: Kap gražiai imi prašyt, atsiléidžia kiekvieno širdi̇̀s Gs.
vadžiàs atléisti
1. pailsėti nuo rūpesčių, atsikvėpti: Navikui pasirodė, kad dabar jau galima šiek tiek atleisti vadžias ir daugiau pasirūpinti privačiu bizniu rš.
2. duoti laisvę, nevaržyti: Vaikai tol geri, kol neatleidi vadžių Jnš.

×daléisti (hibr.)
1. intr. duoti sutikimą, teisę kam ką daryti: Damileisk nueit ir pakast pirm tėvą mano Ch1Luk9,59. Mano širdis nedaleist šitei padaryt Užp. Kaip jam širdis daleidė paskutinį kąsnelį atimt! Ktk.
ǁ nesukliudyti, neuždrausti, neužkirsti kelio: Ale ne, aš ant to stovėjau, nedaléidau [apgauti] Krš. Ir nedaleido stabmeldžiams ant Šatrijos kalno apent įkurti šventos ugnies M.Valanč. O dabar damileisk, kad užsidegtų rūstybė mano Ch2Moz32,10.
| refl.: Nusidemi, prastoju, pražengiu, dasileidžiu piktybės SD69. Daleidos žmogus pražengimo SGI13. Giminė pikta ir bjaurybės dasileidžianti BtMt12,39.
| Dar klaidų dasiléidžiu (padarau) [rašydamas] Rs.
2.
daléiskime imper. 1 prs. pl. sakykime, sakysime (įterptinis žodis): Daleiskime, tavo teisybė rš.
3. refl. duoti prisiartinti: Petrienė baili: nedasléidžia žmogaus – ką tu su ja darysi! Rdš.
4. tr. palydėti iki kurios nors vietos: Tik daleido dalydėjo rūtelių darželį Drsk.
5. tr. duoti siekti, liestis, prisitikti: Žemėn nedaléidžiu kojos (nepriminu) Zt.
6. refl. pasiekti ką leidžiantis žemyn: Leidos leidos [virve iš dangaus], dasileido liki debesių BsMtII34.
7. tr. primesti, prisviesti ligi ko: Leisk akmenį, ar daléisi? Žrm.
įléisti
1. tr. SD403, R114 duoti įeiti, įvažiuoti į vidų: Ans vis tiek eita: i ka įléida, i ka neįléida Slnt. Įléisk greičiau, bo sugargėjęs (sušalęs) Jnšk. Atejo lapė ir prašos, kad inlei̇̃st Lš. Šuva čypia, draskosi už durų, reikia įleist vidun Š. Prašėsi įleidžiamas su savo draugu LTR(Šlv). Ji ma[n] atkėlė vario vartelius, įleido į dvarelį JV503.
| Įleisti traukinį rš.
| prk.: Įleido lokamstvą ing širdį savo brš. Lietuvių kalba, nors ir buvo įleista Panevėžio mokytojų seminarijon, bet pamažėl iš ten varoma rš. Dieną į tarpą įleisi (dieną praleisi), ir gerk, – sakė daktaras Šts. Įleiskit mano žodžius į savo ausis NTApD2,14.
^ Visus įleisiu, ale pats tai neisiu (raktas) Vdk. Ir velnią už pinigus į dangų įleis (toks godus pinigų, mėgstantis kyšius) LTR. Gera gaspadinė, kad vilką daržan inléido (neravėjo daržo) Rod. Neinléisk šluotos aruodan (neišsemk visų grūdų) Dbk. Įleisk čigoną priepirtin, įlįs ir pirtin Pnd. Įleisk velnią bažnyčion, lips ir ant altoriaus Sr. Įléisk ožį į bažnyčią, palips ir ant altoriaus Akm. Įleisk utį (utėlę) į rankovę, įlįs ir į kailinius Sim.
| refl. tr. K: Sargas sutiko mane įsiléisti NdŽ. Vis vario vartai, vis užrakinti; neįsileidžia manę mergužė JV380. Oi, panytėle, kodėl tylėjai, ar įsileidus kitą turėjai?! (d.) VšR.
^ Įsileisk velnį į bažnyčią, lips ir ant altoriaus NžR. Įsileisk velnią pirtin, tuoj užlips ir ant plautų Trgn.
ǁ duoti sklisti, patekti į vidų: Langas įléidžia šviesą (į vidų) KI348. Keturi langai iš gatvės pusės ne tik įleisdavo pakankamą kiekį šviesos, bet pro juos įeidavo ir patys pirmieji ryto saulės spinduliai T.Tilv.
| refl. tr.: Įsileisti į vidų tikros šviesos spindulius rš.
| prk.: Smėlis lengvai įsileidžia vandenį, o molis sunkiai rš. Smala purvo į tekinį neįsileida Šts. Linai plaukiniai neįsileida į save pakulų Šts.
| Neesu bugštus, neesu baimės įsileidąs Šts. Apkasus pradėjus kasti, beprotį į save buvau įsileidusi (beveik iš proto buvau išėjusi, bijodama karo) Šts.
ǁ priimti (į draugystę, bendrą gyvenimą, bendrą darbą): Susitarusys pavarė jį būtinai ir nebįleido į draugystę savo M.Valanč. Įleidžiu ką svetimą kur SD42. Įrišu, įleidžiu turtėn (palieku, užrašau turtą) SD408.
| refl. tr.: Įsiléidė gyventoją – bus jai smagiau gyvent Jnšk. Nemokėsi ir par trobą pareiti, marčią įsiléidęs Krš. Tačiau į namus žentų jis neįsileido P.Cvir.
ǁ įginti, įvaryti: Senis, parsivedęs ožką namo, įleido ją į staldą BsPI16. Arklį įleidė į kūtę MitI377. Paukštytį įleisti į kurbutę N.
2. tr. įtekinti, įbėginti: Ta žmonelė įleido į uzbonėlį alaus Sln. Įléisk sulos iš klevo Rk. Įleido jam arbatos puoduką [iš virtuvo] rš.
| prk.: Įleisk ing širdį mano ben vieną šlaką tos kartybės brš.
| refl. tr.: Nežinojau, kad sustabdys [vandenį], būčiau įsileidusi rš. Argi nemoki pats įsileisti [arbatos]?! Š. Pašėlusį alų padirbo: norėjo įsiléisti – špuntą išmušo Krš.
ǁ įlieti, įpilti, primaišyti: Įleidžiu apypenus, apypenais pagadinu SD168.
3. tr. įlydėti į kur: Įleisiu į takelį, toliau pats galėsi eiti Šts.
ǁ mirusį įlydėti: Numirėlį įléido Lp.
4. refl. nusileisti, įsėsti (apie saulę): Ryto lis – saulė į debesį įsileidė Ėr. Saulelė, rodėsi, kartais įsileidžia į debesis Žem. Oi, aš įteku šviesiu nemunėliu, oi, įsileidžiu vakarine žarnyčėle (d.) Vlk.
5. refl. įtūpti: Važiuojant per girią, insleidė medžian gegužė ir ažkukavo BsPII227. Insileidė pova sedulės medelin (d.) Ds. Įsileido paukštelis žaliam diemedėly (d.) Krč. Ir atskrido gegutėlė, įsileido darželin rūtelių (d.) Bgs. Ir insileidus obelėlėn, kukuosiu skardžiu balseliu (d.) Šmn.
6. refl. įlįsti, įsimesti (apie skausmą, ligą): Kažkoks baisus dygulys įsiléido į strėnas Vkš. Įsileido tokiu įsileidimu į kojas ramatika, kad nebužmingu nė naktį Šts.
7. tr. įterpti, įsprausti, įtaisyti ką į vidų: Plačkelnes įleido į dabitiškas pušnis rš. Kišenės įleistos (įsiūtos), atlapėliai dygsniuoti rš. Žemaičių gyvenamų namų trobos siena nuo priemenės dažnai esti įleista tik į iškirstą šoninėse sienose griovelį EncIX90. Dabokim, jog ataugai įleisti, ne ing tikrą kelmą įčiepyti PK186.
| Ne, čia nieko nebuvo inléista (į raštą įterpta) Lp.
įleistinai adv.: Dišeris sudeda lentas įleistinai R133.
ǁ įkasti ką: Katilas su piningais buvo įleistas po grindis Plng. Reikia balkis inléist giliau Lp.
| Dūmtraukių pamatai yra įleisti į žemę rš.
ǁ įauginti (šaknį): Šaknis įremiu, įleidžiu, šakninuosi SD106. [Ąžuolai] drūtas savo šaknis intléidė gilumon kalno BM65. Piktžolės žemėn šaknį įleido rš.
^ Jau kad įleidė šaknį (įsigyveno), tai sunku beiškrapštyt Sln.
8. tr. įkišti į ką (atsargiai, pamažu): Gervė savo snapą vilkui į žiotis įleido J.Jabl. Tą pincetą įleido kupreliui į gerklę, ištraukė žuvies kaulą J.Balč. Esą, įléisk į akį vėžio girnikes, i bus sveika Rs. Išgelbėtasis įleido ranką į savo krepšelį rš.
ǁ įdėti į ką nors: Laikrodį įléidė į bato aulą Ėr. Juristas išsitraukė ir savo šautuvą ir į abudu vamzdžiu įleido kulką V.Myk-Put.
| Bačką į kelnorę (į rūsį) įleisti (įridenti) N.
| Tvardauskis liuobąs išimti dūšią ir įleisti į butelį Plng.
ǁ prilaikant duoti nuslinkti gilyn: Paskui į tą duobę įleido karstą, kapą užkasė J.Bil. Įleido dukrelę į duobelę JD61. Inleido jį in tą skylę BsPIV276. Įleidę [virvę į duobę] antrą kartą, ištraukė antrą MPs. Buvo įleistà trys bitonai [pieno į šulinį] Krš.
| refl.: Insléisk šulnin ir ištrauksi [kibirą] Ds. Kaip tik anas insileidė gilumon, da nebuvo viškai galas, ė jau tolyn virvė nebėjo BsPII217. Gaspadorius pasku kamuoliuką įsiléido [į urvą] BM240.
9. tr. įsmeigti, įdurti, įvaryti: Bitė gylį įleido Prk. Įleis giliau nagus [katė], ir nebepaspurdės žvirblis Vb. Įléidžiau rakštį Rm.
| prk.: Nuleis kelnes, paguldys ant suolo, įléis (įkirs) penkis sykius Pln.
| Pašokusi [saulė] žiūrėjo kiaurai į visas žemės kerteles, gilių giliausiai įleisdama savo liepsnotą akį Žem. [Šventmarė] žiūrėjo, visa linkdama pirmyn, lyg akis į kito akis įleidus S.Čiurl.
^ Kad įleidė nagus (įsikabino) ant čiupryną Upt. Prigriuvinėjo prie senio ir įleido savo pirštus į jo nutriušusią barzdą rš.
| refl. tr.: Skiedrom nešluok, rakštį įsiléisi Pc.
10. tr. įšvirkšti: Įleido ligoniui po oda kamforos rš. Gal daktaras kokių vaistų įleistų̃, vis būt geriau Vb.
11. tr. įkišti, įgramzdinti (į skystį), įmerkti: Akmuo, į vandenį įleistas, tuoj skęsta J.Jabl. Inléiskie uodegą aketėn Dglš. Priėjo prie nedidelio upelio, atsisėdo ant kranto, kojas į vandenį įleido ir ilsasis BsMtII205. Įleiskite tinklą dešiniame laivo šone ir rasite SkvJn21,6.
| prk.: Buto neįleido į skolą, nors ir našlė paliko ž.
^ Be darbo dieną praleisti – kaip akmuo į marias įleisti KrvP(Krtn).
| refl. I: Tekiniai į purvą įsileida (įklimpsta), kad ir pryš atkalnalę Šts.
| Karvės užėdis įsiléidęs yr, reik iškelti Pln.
12. refl. imti plaukti (laivu, valtimi): Vos buvo į jūrą įsileidęs S.Dauk. Ir inskėlė, ir insleidė vidun marių tai giliųjų (d.) Tvr.
13. refl. įsitraukti į kokį veiksmą: Su tėvais įsileisti į kalbas vengė ir vieni į kitus šnairavo lyg visai svetimi ar susipykę A.Vien. Aš neįsileidu į skolą Lkž. Įsiléisti į ginčus BŽ44. Su bobom, vaikel, niekad neįsiléisk (nesiginčyk) – jos vis ant savo verčia (nori, kad jų būtų viršus) Jnšk. Geradėjas įsileidai į smulkmenas Blv. Čia Jauniaus įsileista be reikalo į paprastųjų vadovėlių terminologiją LTII320(J.Jabl). Tik ką įsileidęs tarpti augmuo Vaižg. Insléidžia meluot, tai nė kokio galo nebėr Sdk. Mūsų arklys kai įsileidžia bėgti, tai sunku sustabdyti Svn. Įsiléisti žiovauti, įsižiovauti BŽ471. Kad įsileidė [gerti], tai jau nesusiturės Krkn. Insleidė šnekėt Ds. Insleidžia insleidžia pyktin, tai ir pasikelia nervos Užp. Jūs dabar miegan kai insleiste, tai vasarą bus sunku Ml.
ǁ įsismaginti, įsilaiduoti: Kai bėris įsileisdavo, tik dulkės parūkdavo rš. Pirma blogai siuvo, ė dabar jau insleidė Dglš. O Kęstutis įsileidęs pasakojo ir pasakojo rš. Šaltis įsileido, ir nebėra galo Grž.
ǁ pradėti eiti (amžiaus metus): Įsileidė į šešioliktą metą N.
14. refl. sueiti į draugystę, susiartinti: Tu su juo labai neinsléisk Ds. Kam tau reikia su tais gličais (snargliais) įsileisti! rš. Mano tėvas pasakojo apie tokį berną, kurs su velniu į draugystę įsileidęs BsV281.
15. tr., intr. išvaryti pašalą, įdienoti: Tada buvo labai įléista (klimpo, buvo giliai išvarytas pašalas) Pc. Dirvos buvo įléistos Pc. Sniegas neseniai dar nutirpo, ale žemė jau gerokai įléista Jrb. Keliai įléisti, mažai pašalo Jrb. Kap saulėka inšildys, tir (tai ir) ledą inleis Rod.
16. tr. neįdirbti (žemės), užleisti: Žemė įleistà, išklibint negali – tik varputys Alk. Kelis metus tik nedirbk žemės, pamatytum, kaip ji būtų įleista Žvr. Laukas geras, tik intléistas – niekas nedera Brt.
| refl.: Laukas greit įsiléidžia Gs.
◊ di̇́egą įléisti išdykinti (vaiką): Inléidžia di̇́egą [vaikui, negrėsdami jo] Al.
į óžį įsiléisti imti ožiuotis: Įsileida įsileida į ožį, pasku nė pats nebsusivaldo Vvr.
išléisti; SD417
I. sudaryti sąlygas kam išvykti; išsiųsti.
1. tr. duoti sutikimą, nedrausti kam kur išeiti, išvykti: Ir mane, žinoma, išleis nors (bent) mėnesį (namõ, į tėvus) J.Jabl. O kas tave buvo išléidęs? Slnt. Aš gi žinau: kaip tik nueisi, tai tandiej neišlei̇̃s (prašys pasilikti, neleis išeiti) Sdk.
2. tr. duoti galimumą kam kur išeiti, išvykti: Išléidžiau pačią dukteries aplankytų, tai dabar vienas, be gaspadinės Ds. Mergaites išleidžiau spanguolių rinktų Sz. Pasiuvo senelė gaidžiukui naujas kelnytes, o vištelei sijonuką ir išleido vieną dieną abu juodu riešutauti J.Jabl. Aš išléidau aną į pieninę Akm. Išléidau savo žmogų į malūną Krš.
ǁ duoti kam išeiti, pačiam pasiliekant jo vietoje namie: Nėr kam manęs turgun išléisti (nėra kas namie pabūva) Ps.
3. tr. parengti kur išvykti, padėti susiruošti išvykstančiam: Išleidžiu sūnelį, gal sulauksiu kareivėlį Bsg. Užteka saulelė anksti rytą, išleidžiau dukrelę pas anytą LTR. Aš išleidau bernelį į didįjį karelį JD439. Gandras jau vaikelius užaugusius buvo išléidęs ir be rūpesčių ant lizdo lopė sermėgą K.Donel.
4. tr. liepti kur išvykti, išeiti, išsiųsti: Tėveliai kai mirė, neatmenu – mažučius išléidė tarnaut Antš. Kai išleido jį mėšlo kratyti, tai jam ir vėjas griežė šakėse J.Jabl. Parsivežęs namo ir išleidęs bandos ganyti Sln. Ižleidžiu sūnų iž tėviškos valdžios SD214. Išleido į Rymą Mikalojų kaipo savo pasiuntinį M.Valanč. Išléidė … sūnų jų vytųs BM14. Tada išleido jį Dievas ponas iš žardžio (paraštėje daržo) Eden BB1Moz3,23.
ǁ duoti nurodymą išvykti, išvažiuoti: [Stoties viršininkas] eina išléist traukinio Šd.
5. tr. BB2Moz21,8 išduoti už vyro, į marčias (vyrą į žentus): Trys mergos, visas reik išléisti, iškišti Krš. Buvo su vienu sutarę, bet kažkas perkalbėjo, ir išleido dukterį už kito Srv. Didžian vargelin man motinytė išgileidė (rd.) LMD. Oi, matušele, balta lelijele, tu turėsi didį vargą, lig mane paugusią išleisi D44. Rūpinosi matušelė, rūpinosi sengalvelė – kur išleisiu dukrelę? StnD27. Leidosi saulelė į vakarus, išleidau dukrelę į ašaras JV859. Išleidai dukrelę į marteles, įdavei rūtelę į rankeles d. Vincelis jau vieną sūnų žentuosna išleido Alv.
6. tr. sudaryti sąlygas, duoti lėšų (ko išmokti, ką pasiekti): Sūnų į daktarus išléido Vkš. Jiedu išaugino gražią šeimą ir visus išleido aukštesnį mokslą rš. Ne labadė man buvo jaunystėj: sudegėm, brolį išléidau kuniguos Jnšk. Balsys jau seniai savo širdyje apgailestauja, kad Petro negalėjo į mokslą išleisti V.Myk-Put. Ir išleido mokslą gerą kaip ponaitį kokio dvaro LTR(Žg). Ir išlei̇̃s vaikus žmonėmi Srj.
| refl. tr.: Anys vienas kitą mokslan išsiléidė Ds.
7. tr. išsiųsti (laišką, pinigus, daiktus…): Išléisiu šiandie broliui laišką Jrb. Drauge su šiuo laiškeliu išleidžiu savo straipsnio juodraštį K.Būg. Išleidžiau jau paskutinę pirmojo lakšto korektūrą J.Jabl. Tas karalius visur išleido raštus, kad kas atsirastų, o tą jo dukterį išgydytų, tai būtų žentu BsPIV49. Karalius išleido žinias po visas karalystes Kbr. Sakė, išléidėm [telegramą] iš Vilniaus Plš. Išleido į svečią šalį dvi tūkstanti pundų vaško S.Dauk.
8. tr. R išlydėti: Norėjo vyresnysis sūnus jį išleisti, bet Jonas pats pakilęs išėjo laukan Ašb. Išléisk žmogų nors ligi durų Srv. Išléidžia par visą sodą, kad obuoliuko nepaimtum Skr. Išleido per visą kiemą – labai malonus žmogus Kt. Pasėdėjo kiek ir išejo, da išleidžiau in kiemo Skdt.
^ Išléist, kad dienos neišsineštum (sako rengdamasis palydėti svečią) Sdk. Išléisim, kad dieną neišneštūt Pkn. Išléisk, kad neišnešt nakties Žml. Reikia išleisti, kad diena nesutrumpėtų MTtVII54. Išléisiu, kad diena būt ilgesnė Šln. Reikia išleisti, kad duris neužrištumėt MTtVII54.
ǁ mirusį išlydėti: Mane išleisi, vartus užkelsi, tu pas kitą nujosi JD1009. Kur išleisiu dukrelę?… Ar į aukštą kalnelį? JD173.
9. tr. kurį laiką prabūti, pragyventi, praleisti: Jau vieną išléidom vasaros mėnesį Skr. Išléisim liepos tris savaites, ir jau rugiai bus pjautini Skr. Kad [nors] būt mėsos šventę išléist Arm. Kaip išleido pusę metų, pareina baltas vilkas LB168.
II. suteikti laisvę.
1. tr. DP167, SD423, R247 suteikti laisvę (uždarytam, paimtam į nelaisvę, pririštam…): Palikau namie, žiopsojai – ir išléidei žąsis Vb. Žiūrėk, neišleisk paršiukų, kai neši ėdalą Vb. Tą paukštę išleidžia apiepiet in sodą palakstyt per langą BsPIV185. Išléisk katę į lauką Dkš. Išejo strielčiukas girelėn medžiotų, išleidė šunelius po girią bėgiotų LTR(Ds). Ir išleido (išlėkdino) varną BB1Moz8,7.
| Sėdėjo kalėjime, o dabar jį iš tenai išleido rš. Išleido ją valdžia kaip beprotę, jai nebekenksmingą J.Bil. Tad išleis jį valną Ch2Moz21,27.
| refl. tr.: Išsiléido kiaules, knisa kaip velniai Krš.
2. tr. išginti (gyvulius), duoti pasiganyti: Pro sniegą išléido gyvulius – nugraužė, nutrynė, tuščia, plika Skr. Išleisk išleisk pilkąsias aveles, pradėjo žaliuoti ant laukų žolelė JD287. Veršius, kiaules į aptvarą išleida Slnt.
| Ganyklos buvo išleidamos (aptvertos) Ggr.
| refl. tr.: Buvau išsiléidęs avis paganyti, bet, pradėjus lyti, vėl susivariau Š.
3. tr. nustoti laikius, paleisti: Užmigo ir išleidė iš rankų knygą Vb. Neišleisdamas iš rankų bobulės suknelės, verkdamas reikalauja, kad bobulė duotų jam pieno, ir gana V.Krėv. Veršiukas visai išleidžia spenį (nežinda) Lš.
4. refl. išdykti: Vaike, tu išsiléidęs! Sg. Išsiléidęs kaip rankovė Kin.
5. tr. R125 dovanoti kaltę, atleisti: Anais žodžiais išleidžia, aba išriša, nusidėjusį žmogų SPII160.
III. padaryti laisvesnį, palaidesnį, silpnesnį.
1. tr. padaryti nesujungtą, padaryti laisvesnį ką susuktą, supintą, suvyniotą, atsukti, atrišti, išpinti, išvynioti: Kasas išpinti, išleisti KII35. Paskui klojėjos išleidžia linų pėdus ir saujas kloja lygiai eilėmis plonu sluoksniu rš. Duok man skritulį – aš išléisiu (išvyniosiu susuktus linus ar nuobraukas virvei vyti) Kp. Išleisk [sutrauktą] botagą Lp.
| Seniau dvarai išleistais arkliais (pora pirma, kita paskui sukinkytais) tik lekia, švilpia Lp.
| refl.: Neužmezgei mazgą, ir išsiléido visas galas virvės Jrb. Net plaukai jai bešokant išsileido rš. Mano naktį vis kasos išsiléidžia Ds. Prastai suraitė [plaukus], pabuvo kiek ir išsiléido Krš.
ǁ refl. iširti, prairti: Susiuvimas išsiléido Grž.
2. tr. išskėsti, išskleisti, ištiesti: Jau lyja, išleisk parasoną Ėr. Veranda apstatyta lengvais pintiniais baldais ir drobinėmis išleidžiamomis kėdėmis rš. Panytėlės, drobes išléisdamos, žalioj lankoj tiesia, baltai baldydamos Lnkv.
3. tr. pailginti, paplatinti (atardant siūles ir panaudojant įsiūtą medžiagos atsargą): Kad išléistų to sijono padalkas, tai nebebūtų striukas Jnšk. Tai bliuskelei kai išleis pašones, tai bus ilgesnė Jnšk. Per juozmenį reikia ben kiek išléist – labai apitempta Vb.
4. tr. pakreikti, paskleisti, padriekti: Jau dangus blausias, neverta šieną išleisti Žln. Išléiskit šieną an kluonienos Lp. Išléisk vežimą žemių [ant trobos] Lp. Nukerta tą kraiką, paskui išleidam iš pradalgių (išdaužome grėblio kotu pradalges) StngŽ73.
5. refl. nusidėvėti, iškedėti, suplyšti (apie audeklą): Nekietai austas audeklas, tai drapaną panešioji kiek, ir išsiléidžia Jnšk.
6. tr., intr. sumažinti kainą, pigiau atiduoti, nuleisti: Neimsiu, jei neišlei̇̃s Ėr. Išleisk dar iš penkių kiek, tiek nemokėsim Ėr. Seniau liuob dar išleis iš rublio už kalvaratą Šts. Išléisk iš kelnių (iš kelnėms perkamos medžiagos kainos) ben kiek Ds. Jau tu gi ė kiek išleisk OG106. Išleisk iš dviej šimtų kokią dešimtį rublių Alv. Iš visų paminėtų kainų išleidžiamas nuošimtis rš.
7. tr. R44 praleisti, nepasakyti: Kalboje labai dažnai išleidžiamos lengvai suprantamos sakinio dalys J.Jabl.
IV. padaryti minkštesnį, skystesnį; ištekinti.
1. refl. netekti formos, patižti: Išsiléidė tie paplotėliai Pš. Kruopos išsiléidę (labai suvirę) Vlk. Kai miltai susalę, tai pyragas esti toks išsileidęs, suzmegęs Jnšk. Vienoj vietoj jis atrado išsileidusią nuo rasos nuorūką P.Cvir.
| prk.: Iš meilės jis išsileido lyg vaškas (neteko savo nuomonės, charakterio; suminkštėjo) J.Avyž.
2. tr. išvaryti (pašalą): Šiemet anksti pavasarį išleido pašalą rš.
ǁ refl. atšilti, išeiti pašalui: Po nubėgimo sniego žemė, kuri par visą žiemą buvo sušalusi, išsileid BM318.
3. tr. ištirpdyti, atskiesti: Išléisk mieles Ėr. Gerai, kad da mielės neišléistos Al. Įmaišyti pašildytame vandenyje ir sudėti atskirai šiltame vandenyje išleistą raugą rš. Ar jau išléidai kvarbą (dažus)? Al. Įdėti šaukštelį vandenyje išleisto krakmolo rš.
| refl. KII307: Sniego prinešei, išsileido, ir dartės pirkia pašlapo Rod. Ar jau išsiléido cukrus? Jrb.
4. tr. išlydyti: Gal neišleisti̇̀ taukai? Lp. Vaškas jau išleistas Ktk.
| refl. R145: Šiulta (šilta), tai sviesto ir ant turgaus negali nuvežt – išsiléidžia Ds. Žvakė nū šilimos išsiléido Up. Par didelį karštį visa kas išsiléidžia Trgn.
5. tr. išpilti, ištekinti, ištuštinti, išbėginti: Tas … ją pamokino, kad ji imtų vištkiaušį, tą gražiai išleistų, o į tą kevalą vandens įpiltų BsPI67. Išléisk pieną (ištekink per indo apačią), jau bus smetona nusistojus Kt. Prašo, kad leistum tą prūdą išléist Žr. Iš balos visą vandenį išleido Alv. Atmatas (nedirbamą žemę) išarė, pelkes išleido (nusausino) ir gyvena Šts. Kraujus išleisti BB3Moz1,15. Kubilų tulis (volė su skyle) buvo išleidama (pro ją leisdavo alų) Lnk. Išleidžiamieji inkstų takeliai rš. Šlapimo išleidžiamasis kanalas rš.
| Eisim, vyručiai, alaus išleist (nusišlapinti) Srv.
^ Kãsa senukas, seilę išléidęs (labai atsidėjęs, net jam seilės bėga) Skr.
ǁ duoti nubėgti verdančiam skysčiui: Išléidau putrą, išbėginau Ggr.
ǁ duoti išbyrėti, išbirinti: Išleidimo dėžė sėmenims išleisti į elevatorių rš.
6. tr. tiesiai iš lukšto išpilti į keptuvę kiaušinį, kepant neplaktą: Ji man du kiaušinius išléido Lš.
7. tr. prakiurdant duoti išlįsti, ištrykšti, išbyrėti: Žiurkės praės ir išlei̇̃s maišą (išbirs miltai) Ėr. Vilkas išléido veršelio vidurius, prikimšo pilvan virkščių (ps.) Rod. Katei kad kiek žarnų neišléidžiau (vos nesumindžiau) Ėr.
| refl. tr., intr.: Viduriai jo persprogo ir žarnos išsiléido Jrk.
^ Kad tu kur žarnas išsiléistum taip bepuldinėdamas! Grž.
8. tr. daryti, gaminti (degtinę, vyną…): Išleido bobelė karčią arielką JD381.
| refl. tr.: Kad norėjai eit į svočias, reikė išsileisti rinckojo vynelio JV726.
V. išduoti į aplinką, paskleisti, suteikti.
1. tr. išduoti (iš savęs) į aplinką: Išleidęs dūmą pro nosį, senis užsikosėjo Ėr. Išleidžiamasis, atidirbtas [garvežio] garas rš. Smaks iš piktumo dvylika sieksnių liepsnos iš savo nasrų išleido BsPI6. Jei aš būsiu gyvas, išleisiu pieno putas, jei negyvas – kraujo putas BsMtII68. Kruviną prakaitą išleidž ponas darže BPI144. Dabokiat gerai ir ant to senojo aulio, kurs tą spietlių išleido S.Dauk. Širdyj verkė, o verkimo (ašarų) iž akių neišléido Asv. Ką aš ãšarų išléidau, dabar ir nematau Gg. Da ji nė vienos ãšaros ant dukters neišléido (dėl dukters neverkė) Skr. Jeigu spindulius saulė išleidžia, tai greit gal būt audros Btg. Tu išleidi savo dvasią ir atnaujini žemės veidą brš.
ǁ ištarti, pasakyti: Išleidžiu žodį R119. Susizgribo išsitarusi, bet išleisto žodžio nebesugausi Žem. Jis be buteluko tai žodelio iš po liežuvio neišleidžia – vis tyli kap siera žemelė Nč. Balsu mano šauksmą išleisiu brš.
^ Žodis – kai paukštis: išleidei ir nebesugausi NžR.
ǁ K duoti patirti, duoti pajusti; išlieti: Boba savo piktumą ant to senio išleido BsPI16. Bet Grėtė, norėdama ant ko nors išleisti savo pyktį, smogė didele ropute į vištyčius I.Simon. Ieškojo, ant ko jis savo kerštą išleisti galėtų LMD. Nesa kada tu savo kerštą išleidai, tada jis anus išpustijo kaip stambrus BB2Moz15,7.
ǁ paskleisti: Išleiski šviesybės tavo spindulį Mž318.
| Buvo kalbas išleidusi ant mūsų tėvo Krt. Toksai durnius pasidrįso pikčiausius melus į svietą išleisti A1884,288.
2. tr. iškišti, išstumti; padaryti (labiau) matomą: Bėgiojo šuo, liežuvį išleidęs rš. Ir liežuvius it pančius išleidę lekavo LTI41(Bs). Vapsva kai išléidžia gyluonį, tai bent colis būtų Ds. Katinas pribėgęs, nagus išléidęs už akių čiumpa Žln. Kurčgalius išléisk ir per balkį [šalinėje] Žvr. Inkorą išleisti N. Šilkinių suknelių išleistos kilpos siuvamos kilpiniu dygsniu rš.
| Išléisk labiau šviesą (iškelk lempos dagtį) Jnšk. Išleisk šviesiau lempą rš.
3. tr. išauginti, išskleisti: Ižleidžiu varpą, lapus SD94,133. Išleidžiu uoglį R316. Dar grūdas tik išléidęs daigus Lp. Šaką išléidžia į šoną [kambarinė gėlė] ir vėl auga Rm. Jau jų (seradėlių) šaknys išleistos rš. Išleidž žolelę, žolelę šilkinę TDrIV132(Ml). Kokius žiedelius išleisi? JD1191.
4. refl. iškilti, išsipūsti, susiformuoti: Suputo, gumbas išsileido kaip duonos kepalas Dr. Suodys prigargėjusios ant lubų, t. y. burbulais išsiléidusios J.
5. tr. pateikti parengus darbui, išmokius: Vien aukštosios mokyklos kasmet išleidžia daugelį tūkstančių specialistų įvairioms darbo šakoms sp.
| Vis dėlto šeštoje išleidžiamoje (baigiamojoje) klasėje gavau pabūti dvejus metus Vaižg. Kada bus išleidžiamieji egzaminai? J.Jabl.
6. tr. pateikti apyvartai, pagaminti: Pramonės darbuotojai siekia išleisti kuo daugiau ir kuo geresnės produkcijos sp. Visa išleidžiamoji produkcija eina žmonėms sp. Naują mašinos modelį išléisti DŽ.
7. tr. parengti spaudai ir išspausdinti: Šiandien tobulas žodynas išleisti nėra dar galimas daiktas, nes tam per maža turime surinkę medžiagos K.Būg. Kai kada minkštais apdarais išleidžiamos ir storos knygos rš.
ǁ sudaryti ir paskelbti (potvarkį, nuostatą, įstatymą…): 1918 metų gruodžio 16 d. Lietuvos laikinoji darbininkų ir vargingųjų valstiečių revoliucinė vyriausybė išleido istorinį manifestą dėl tarybų valdžios paskelbimo (sov.) sp.
8. tr. išeikvoti (pinigus, turtą): Kelionei jis buvo išleidęs arti devyniolikos tūkstančių J.Balč. Pinigą greit gali išleist, o kai reik jį paimt, tai iš šuns nasrų neištrauksi P.Cvir. Išléidė daug pinigų Vad. Daug turėdams, daug išleidi RD213. Piningai visi išléisti KI44. Nusižengė išleidęs svetimą turtą rš.
| Saulėje vienas medžiagos gramas išleidžia vidutiniškai apie 2 ergus per sekundę P.Slavėn.
| Jau sylą išleidau (visai nebetekau jėgų, išsisėmiau) B, PrLXVII8.
| refl. tr., intr.: Piningai greitai išsiléidžia KI137. Pinigus išsiléidai, ką dabar veiksi? Skr. Būsi turtingas, kai jai (degtinei) neišsileisi Vaižg. Ant tokio gyvenimo žmogus negali išsileisti (nėr iš ko plačiai gyventi) Gr. Šiemet išsiléidėm labai su tuo statyba Mžš. Ponai išsibergždė, t. y. išsiléido, jau tušti, nieko neturi J. Iš pinigų išsileidom Lp. Jis iš pinigo neišsiléidžia, bet turi iš ko ir pasidaryt Alv.
9. tr. R47 parduoti, nebelaikyti: Nebepasiveršiavo man karvė, paliko su senu pienu, tai išléidžiau Pin. Vargsiu be karvės, ale telyčių neparduosiu, šitos veislės neišleisiu Tvr.
| Išleisti iš varžytynių rš.
| refl.: Neišsiléisk su medum (per daug neparduok) Pš.
10. tr. išduoti (kam kas priklauso): Išduomi, išleidžiu R362. Verk senoji močiutė, kraitelį išleisdama, o senasis tėvelis – dalelę atskirdamas JV202.
| Ko snaudi, tau išléisti (leisti, išmesti kortą)! Krš.
11. tr. atiduoti (nuomai, iš pusės): Neturėjo nei arklių, nei padarynių, [žemę] išleisdavo nuomininkam, ir tiek Srv.
| Laukas reikia išleisti pusei – Mikas ir pusinį jau surado V.Krėv.
VI. pradėti ką daryti; išjudėti.
1. refl. imtis, pradėti ką daryti: Jau kad išsiléidai eit, tai ir eik Lp. Jau kad išsiléidęs kelionėn, reikia eit toliau Tvr. Tarnas išsileido vyti vaiką Al.
^ Tu an to išsiléidęs (tai pamėgęs, pasirinkęs, tam pasiryžęs) jau iš mažens Krok.
2. refl. išeiti, išvykti, iškeliauti: Tingėjau kinkyt – išsileidau pėsčias rš. Jonas su savo pulku slapčiai iš miesto išsileido Jrk. Išgirdo alasą ir išsiléido visi namo Jrb. Kur tu dabar tep išsileidai, gal turgun? Alv.
3. intr. išbėgti: Ka išléido ans į laukus, pradėm dulkės rūksta Vvr.
| refl.: Kai pradėjo lyti, visi iš turgaus išsileido Up.
4. refl. pradėti smarkiai bėgti, įsismaginti bėgti: Vilkas, pagavęs ėrelį, tai kadgi išsiléido, tai tik ol dada, ol dada! Vlk. Kap išsiléido [bėgti], tai kap žaibas! Knv.
VII. padaryti, kad kas eitų žemyn.
1. tr. iškirsti, išpjauti (medžius): Medžiagą išléidžia, tik kelmai lienka Šlčn. Dėdė išléidžia medžius kuitė[je] (miškelyje), t. y. iškerta J.
2. tr. padaryti, kad nukartų, nutįstų: Jo marškiniai buvo išleisti ant baltų drobinių kelnių rš.
| refl.: Drobulė toki juoda išsileidusi iš lovos Dr. Per kepurę plaukai išsileidę TDrIV248(Kb). Valandėlei ji atsisėdo ant kušetės, suimdama rankomis išsileidusius ant pečių ir nugaros šviesius, išsitaršiusius plaukus rš.
VIII. duoti praeiti per ką; išmesti, išmušti.
1. tr. perleisti, pervaryti per ką: Arpų nebuvo: grūdus liuob išleis par vėjį (išleis par kretilą) (išvėtys, išsijos) ir veš malti Šts.
ǁ iškulti: Eikit greičiau in kluoną, kad iki vakari rugius išlei̇̃stūt Al. Mašina kokias keturias kapas išléisim Alv.
2. tr. išmesti, išsviesti:
^ Akmenio, iš rankos išleidęs, nebepačiupsi Lnkv.
| refl.: Eikiam išsileisti, katras aukščiau išleisma: su palaidine ar su svilksniu? Šts.
3. tr. iššauti: Išleidžiu pūčką R247. Greitšovumas – ginklų ypatybė per kiek galint trumpesnį laiką išleisti ko daugiausia šūvių EncIX588.
4. tr. išmušti: Kap davė per petį, ir išleido ranką Kb.
IX. išlyginti.
1. tr. išlaidyti, išlyginti: Išleisk man marškinius K.Būg(Ds).
2. tr. Rtn išgaląsti: Kad išléidau savo peilį, tai kap britva Lš.
| refl. tr.: Išsiléido britvą Lp.
◊ ant (in) akių̃ neišsiléisti labai nekęsti: Anys motkos ir tėvo tai ir in akių̃ neišsiléidžia Arm.
ant svi̇́eto išléisti duoti gyvybę, pagimdyti: Ant svieto vaikus savo išleidė, potam apie juos nieko notbojo MP62.
dū̃šią (dvãsią KII305) išléisti KII305 mirti: Rankeles sudėjęs, išleido dvasią Ns1832,8. Žvilgterėjo seserspi, bet toji tuom tarpu dvasią jau išleidusi buvo BsV151. Jeigu ji (ragana) pasigauna žmogų, kutena jį teip ilgai, kol žmogus dvasią išleidžia BsMtI74. Turėjo palikti savo didį skarbą ir visus savo gerus draugus, turėjo išdvėsti, dūšią savo išleisti BPII195.
į [svečių̃] šãlį išléisti ištekinti: Seserį išlei̇̃s į šãlį, o tau namai Alk. Išleidau dukrelę svečių šalį, jauniausią dukrelę svečių šalį JD1203.
į valiàs (vãlią) išléisti išpaikinti: Ir ana, matyti, yr į valias išleista KlvrŽ. Lig mažus išléido vaikus į vãlią, dabar patys gailias Užv. Tą vieną [dukterį] turiu, tai truputį išleidau į valią LzP.
į valiàs išsiléisti išdykti: Išsiléido į valiàs [vaikas] Kl.
į žmónes išléisti ištekinti: Išléidom dukterį žmonė́sna ir jau išdavėm pasogą Vrn.
iš akių̃ išléisti
1. akimis nesekioti, nesirūpinti, kad būtų matomas: Žiūrėk, jei išleisi karves iš akių, jos tuoj sueis į javus Jnš. Tas senis įtartinas, jo negalima išleisti iš akių Pš.
2. neturėti galvoje, nesirūpinti: Čia dirbo toliau mokslo darbą ir neišleido iš akių savo tikslo rš.

iš dantų̃ neišléisti visą laiką kalbėti apie tą patį: Motina marčios neišléida iš dantų̃ Kv.
iš galvõs išléisti užmiršti: Iš galvõs tą kalbą išléidė Pp. Visai išléidžiau iš galvõs, ka vištos žabinė[je] uždarytos Jnš. Aš jau visai iš galvõs išléidau Prk.
iš nagų̃ neišléisti nenustoti dirbti: Senelė buvo be galo darbšti: ir viešėti atvykusi, ji neišleisdavo darbo iš nagų J.Balč.
iš širdiẽs neišléisti visą laiką apie ką mąstyti, kuo gyventi: Be paliaubimo kalbėti, mislyti ir niekada iš širdies savo neišleisti BPI236.
kvãpo neišléisti labai ramiai, tyliai būti: Stovėsiu kaip ėriukas – tyliai, ramiai, nė kvapo neišleisiu V.Kudir.
liežùvį išléidus Šll intensyviai (ką veikti).
paskuti̇̀nį atódūsį (kvãpą) išléisti mirti: Išleido paskutinį atodūsį rš. Tą žmogų pusgyvį išvežė už miesto, kur jis ir išleido paskutinį kvapą BsPIII9.
per gérklę išléisti pragerti: Visą mūsų gyvenimą (ūkį) par savo ger̃klę išléido Vkš.
per šãlį išléisti neteisėtai parduoti: Meistrai daug plytų ir cemento išleido per šalį Mrj.
prie Diẽvo išléisti numarinti: Tris kūdikius pri Dievo išleido N.
vė́jais išléisti niekams išeikvoti: Iškada piningus vė́jais išléisti Krš.
nuléisti
I. padaryti, kad kas eitų žemyn, gilyn.
1. tr. pakeisti daikto padėtį žemėjančia kryptimi, nulenkti: Pakeldami rankas, įkvėpkime, nuleisdami – iškvėpkime rš. Kam nuléidai baltas rankas an kelučių savo?! Ukm. Žiulpos veidas ištįso, ir abudu su Perminu bejėgiškai nuleido rankas J.Avyž. Iškėlę svarstį aukštyn, pirma nuleiskime jį iki krūtinės ir tik po to žemyn rš. Pastato kibirą, lėtai nuleisdama lanką, kad neskambteltų rš. Reik mokėti dalgį vienaip nuleisti [pjaunant] – ne giliau ir ne sekliau Šts. Juras ėjo per kiemą, nuleidęs galvą P.Cvir. Arkliai kol nuleidę galvas stovinėja, neėda TDrIV222(Rod). Taip gražiai žydėjo vakar [gėlės], o šiandien jau nuleido savo galveles J.Balč. Nuleido uodegą kaip šuo, lazdą pamatęs TŽV597. Vaikščioja lodz kiaulė be kryžiaus – nuléidęs petį Grv. Briedis stovi tuomet (ragams krintant) ausis nuleidęs Blv. Sparnus nuléisti (suglausti) K. O ko pavytai, žalia būdama, o kam nuleidai žalias šakeles?! JD241.
ǁ padaryti, kad kas nuslinktų, atsidurtų žemiau: Ant sienų viename bokšte buvo nuleista vėliava, kas reiškė, kad šeimininkų nėra namie A.Vien. Bures nuleidęs, tyliai iriuosi B.Sruog. Kapitonas liepė nuleisti bures J.Balč. Ponai galėjo pakarti ir nuleisti – tokie buvo galingi Plng. Nuléisk sėdauką (dviračio sėdynę) Azr. Nuleidžiamasis tiltas LL330.
ǁ nukreipti žemyn (akis, žvilgsnį): Senis nuleido akis žemyn ir atsiduso V.Kudir. Moteriškė artinasi prie Andriaus, nuleidusi akis P.Cvir. Sėdi, akis nuleidęs, t. y. murkso, žiūri iš pakerės J. Susisarmatinęs vaikas akeles nuléidė Jnšk. Dūlina, akis nuleidęs, kaip šuva, lašinius suėdęs KrvP(Mlt).
| Ligonis pramerkė akis ir vėl nuleido blakstienas rš. Kristina nuleido ilgas, tamsias blakstienas J.Dov.
| refl.: Abraomo akys neramiai sumirksėjo ir nusileido žemyn rš.
2. tr. numauti, nusmaukti žemyn: Nuléisdavo kelnes i par pliką droždavo Žml. Jonas nutraukė tau skepetėlį, tu jam nuleidai kepurę Žem.
| refl. tr.: Boba skepečikę nusiléido žemyn Skr.
3. tr. numesti žemyn: O tas senis tą šaukštą nuleido ant žemės, sako: „Paduok, vaikeli!“ BsPIV21. An tę šviesą nuleido, i girdėt bumbsėjo (apie bombardavimą) Gs.
4. tr., intr. duoti nukristi, nubyrėti, nuvarvėti iš viršaus žemyn: Atmeni, kad tavi nuleidau maną ant peniukšlo tavo MP252. Ir nuleidžia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų BtMt5,45. Šitai eš rytoje šiuo metu tokiais ledais nuleisiu, kokių Egipte nebuvo BB2Moz9,18. Rasokite, arba nuleiskite rasą, dangūs, ižg viršaus DP502.
5. refl. BB2Moz8,4, SPII1 iš aukšto priartėti prie žemės, prie ko nors žemai esančio: Dangus aukštai, reikia palaukti, kol žemiau nusileis, tada gal ir teks keliauti KrvP(Dgč). Rūkas nusileido pievose BŽ231. Ir štai dangus pasidengė nuo krašto iki krašto nematytai storais švininiais debesimis, nusileidusiais iki pat žemės J.Balt. Sausas lapas, atitrūkęs nuo medžio, nusileido ant jos tamsios suknelės J.Dov.
| prk.: Nusileido debesėliai, verkė manę giminėlė JD1151. Nuo pilko žemai nusileidusio dangaus gatvėse buvo prietema rš. Jau vėlu. Į Gedimino aikštę nusileido rugpjūčio naktis rš. Naktis nusileido staiga P.Cvir. Kažkaip anksti nusileido prietema rš.
^ Paskėlė aukščiausia, nusleidė žemiausia Švnč.
6. tr. nutupdyti: Nuleistų žemėn iš 450 km aukščio bandomųjų gyvulių būklė gera sp.
ǁ refl. nutūpti: Pavasarį Kuomiškėse nusileisdavo pailsėti laukinių žąsų pulkai A.Vien. Atlėkė dvyleka ančių, nusileidė ant žemės MitI363. Ašiai nuskrisčiau, ašiai nusileisčiau in motulės svirnelio, in vyšnelių sodelio Rš. Skrisčia ant motutės sodą, šakon nusileisčia NS1247. Bičiuliui ant nosies musė nusileido J.Jabl. Nusileisdamas lėktuvas, be abejo, patenka į sniego, o gal ir į lietaus debesis rš. Tarybiniai kosmonautai sėkmingai nusileido gimtojoje žemėje (sov.) sp. Nusileidžiamasis skėtis (parašiutas) LL232.
7. refl. intr., tr. pasislėpti už horizonto, nusėsti (apie dangaus šviesulius): Saulė į debesį nusiléidė Pc. Ligi saulei nenusileidus, reikėjo vaikščioti, ne dabar J.Jabl(Tl). Saulė nusileidė až aukšto kalnelio Vnž. Numirė saulei nusileidžiančiai BB2Krn18,34. Anys neveizdi nakties ir saulės nusileidusios BPII28. Nusileis mėnuo, … patiešys mane … siratėlę JD942.
| Kur tave saulė nusiléido (kur tu buvai, kai saulė leidosi)? Ss.
| Tada diena labai nusileido (buvo vėlus vakaras) ChTeis19,11.
| prk.: Diena su saule nusileido S.Nėr. Su saule džiaugsmas nusileido, su saule vėl nubus S.Nėr.
8. tr. nuimti, nukelti žemyn: Noriu, ka šienyką nuléistum no aukšto, paskui tamso[je] tę kabykis Jrb. Ir staigiai nuleido ji kodžių žemyn ant savo rankos BB1Moz24,18. Tatut, nuleisk mane nuo pečiaus žemėn! – Tėvas kilst i nuleido vaiką žemėn Švnč. Nuléisk kojas nuo suolo Š.
| refl. tr.: Sustojo, nusileido luotelį nuo laivo BsPIV190. Nusileidžia kojas nuo lovos ir ieško pypkės rš.
9. tr. prilaikant duoti nuslinkti žemyn, gilyn: Bet pro langą virve pintinėje per mūrą buvau nuleistas Bt2PvK11,33. Ant galo išmislijau nuleisti virvę lig žemei BM145. Siūlas nuleidžiamas pro lentelės apačią (padarius kilpą, neriant tinklą) sp. Karalius liepė tą medį nukirst ir ją (našlaitę) astražniai nuléist [su medžiu] BM183.
| Vyrai nuleido karstą į duobę rš.
| refl.: Vagys pro langą per virves iš antro gyvenimo nusileido Jnšk. Jis sau padarė kokių ten audimų virvę ir nusileido an žemės BsPIII163.
| Jei voras nusileis ant žmogaus, tai bus laimė Skp.
10. tr. pamažu įdėti, nukišti: Jonas nuleidžia ranką į kabančio švarko kišenę P.Cvir.
| Tą užgirdus, moteriškė nuleidė savo dešinę ranką palovėn BsPII191.
| prk.: Kiekvieną Valterio žodį gaudo mergelė ausim ir per mintį į širdį nuleidžia V.Kudir.
11. refl. pamažu pakeisti statesnę kūno padėtį gulstesne (atsisėsti, atsiklaupti, atsigulti): Senis sunkiai nusileido į kėdę rš. Nusileido ant vieno kelio ir jisai A.Vien. Jis pamėgino apsiversti, bet tik kilsterėjo pečius ir vėl nusileido ant margų pagalvių rš.
12. refl. nuslūgti, nukristi: Kviečiai siūbuoja pakildami ir nusileisdami rš.
| Krūtinės ląsta nusileidžia, jos tūris sumažėja, ir iškvepiama rš. O kad norėtų pasisemt vyno iš to šulnio, tai tas vynas nusileidžia teip giliai, kad jos negali pasiekt BsPIV93.
13. tr. prk. padaryti žemesnį, tylesnį (balsą): [Lakštingala] čia pakelia balsą, čia vėl nuleidžia J.Jabl. Po šitos iškilmingos įžangos ponas nuo rogių, jau truputį nuleidęs balsą, skaitė toliau V.Myk-Put. Kainas prisislinko dar arčiau prie jo ir dar labiau nuleido balsą rš.
14. tr. nubrėžti iš viršaus žemyn (statmenį): Iš taško A nuleisti statmuo turimajai tiesiajai Z.Žem.
15. tr. nukirsti, nupjauti (medį, šiaip augalą): Ankšlis (alksnis) nuleista Bn. Nuléidėm eglę nuo kelmo Trgn. Visus medžius gerai nuleidome, tik paskutinieji keli pasikorė Pkr. Kad ir vienu dalgiu, bet gal daug rugių nuleisti par pavakarę Šts.
| Darata ir barzdą Gusčiui taip pat nuleido (nukirpo), kaip ir plaukus Vaižg.
| refl. tr.: Nuvažiavom, nusiléidom po eglę gerą ir važiuojam Rm.
16. tr. nuversti nuo bėgių: Atsimenu, kaip kartą mes nuleidom ešeloną rš. Sako, ne vieną traukinį nuleidęs nuo bėgių J.Avyž.
17. tr. palikti per neapsižiūrėjimą neišmegztą akį: Akį nuléisti KII47. Gera mezgėja akies nenulei̇̃s Rod.
ǁ mezgant nukelti ant kito virbalo neišmegztą akį: Dvi uždėtos akys iš pereitos eilės nuo kairiojo virbalo neišmegztos nuleidžiamos rš.
18. tr. susiaurinti (nėrinį) mažinant akių skaičių: Norėdami tinklą nuleisti, per dvi paskutines akutes neriame vieną sp. Jau pradėk nuléisti po akį nu kiekvieno virbalo Brs. Užteks megzt – jau gali nuléist Kš. Pradėsu kojinę nuléisti Krš.
19. tr. padaryti nuožulnų, nuolaidų: Sermėgos pečiai nuleisti, dabar toki mada Šts. Labiau nuléisk pečius, per statūs Rm. Papjoviau vištą – tą nuleistoms strėnoms Šts. Nuleistų kriauklų arklys y[ra] pigesnis Šts. Arklys nuléisto pirmagalio Rod.
20. tr. padaryti plonesnį (vejant), nuploninti: Botagas vienodas, į galą nė kiek nenuléistas Ėr. Nuléisk laibesnį botagą Ėr.
21. tr. duoti nusiristi, duoti nuriedėti, nušliaužti į pakalnę: Nemesk taip smarkiai [sviedinio], nuléisi nuo kalno, įkris į upę rš. Ir mažąjį [vaiką] kartą nuo tos didžiosios pusnies nuleidžiau Vb. Vaikai, katras muno kurpes nuléidot į pakalnę? Up.
22. refl. nueiti, nuvažiuoti, nuslinkti į pakalnę, į žemesnę vietą: Kelis kartus nusileidę nuo kalno, pasitampę, jie vėl kimba į darbą P.Cvir. Užlipo ant aukšto kalno, paskui nusileido į plačią lygumą J.Balč. Siauru keleliu raitelių būrys nusileido prie pat Dubysos A.Vien. Nereik ne ragikių, ne nėko – subinvaža nu pakalnės nusileida Krš.
| Kol jie kalną nusilei̇̃s Srd.
ǁ nulipti (laiptais, kopėčiomis…): Iš lėto perėjęs ilgu koridorium, gydytojas nusileido cementiniais laiptais į kiemą rš. Jam pavyko nusileisti lipyne, nesutikus savo šeimininkės rš.
ǁ nueiti, nukeliauti, įsirausti gilyn: Nusiléisti gilyn BŽ44. Tuojau persikėlė visi į netolimą salą ir iš ten nusileido į požemį, po jūra rš.
| Kuomet vabalai žiemą nusileidžia giliau, ir kurmis rausia gilumoje Blv.
23. tr. plukdyti, duoti plaukti: O kaip padirbdinčiau naują laivužėlį, nuleisiu ant jūružėlių, nuleisiu ant marelių JD441.
24. tr. padaryti ką nusvirusį, nutįsusį, karantį, pakibusį: Viršuje galima nuleisti nedideles užuolaidėles rš. Šilkų juostelė šalin nuleistà LB30. Botagas prie jo šono nuléistas buvo Ns1857,4. Kepurytė su nuleistu kutosu Sb.
| refl.: Plaukai nusileidžia lig pečių BŽ346. O juodi ūsai grožina jo veidą, o ilga barzda žemyn nusileido A1884,396. Šlebės (suknelės) užpakalis nusileidęs kaip žąsies dėtys Pln. Jam ausys nusiléidusios KI588. Kaip pradėjo šalti, ilgiausi leketai nu stogo nusileido Vvr.
25. tr. N įkišti į vandenį, nuskandinti, nugramzdinti: Nuleidžiu šviną gelmės ieškomą R115.
| Uoste laivas nuleido inkarą rš.
ǁ netyčia paskandinti (nusimaunamą daiktą): O ir nuleidau aukso žiedužėlį į jūružių dugnužėlį JV123. Tik nenuléisk viedro semdamas vandenį [iš šulinio] Rm.
II. padaryti, kad kas eitų tolyn; judėti tolyn.
1. tr. nesukliudyti, nesudrausti kam kur eiti; duoti eiti: Onelė niekur nenuléidžia žąselių į javus Š.
2. tr. išrengti kur išvykti; padėti susiruošti: Kur tu jį (sūnelį) nuleisi? RD67.
3. tr. duoti už vyro, į marčias: Dukterį nuléidom į krãžiškius Ll. Savo dukrą ant kitą parapiją nuléidžiau Jnšk. Privertė, nuleido dukterį už našlio Ašb. Te aš dukrelę nuduosiu, savo vaikutį nuleisiu LTR. Ei, verkė verkė mūsų seselė, taip toli nuleistoji JV860. Žada mane už seno nuleisti LTR(Trg).
4. tr. liepti nuvykti, nusiųsti: Pats nenorėjau te eitie, tai nuléidžiau pačią Ds. Venckuo vertai būt grėbėją nuleisti Slnt. Karalius nuléidė pasižiūrėt, ar teisybė, o nuleisti̇̀ parodė, kad teisybė BM112. Nuleisti į talką rš. Kada jo sūnus paaugo, tai jis ir nuleido jį pas tą mokinčių mokytis BsPIII106. Parašyk, kada parvažiuosi, tai nuléisim ar į Joniškėlį, ar kitur padvadą parvežti Grž.
5. tr. nusiųsti (laišką, pinigus, siuntinį…): Neturim adreso, reiktų nuléist [laiškas] Pl. Gromatėlę surašiau, pas tėvelio nuleidau JV343. Pats taip pat Parčevskis nuleido raštą į Varnius M.Valanč. Reiks tą metriką nuléisti į Ameriką Als. Galėčiau Voronežan nuleisti ben 5 egz. korektūros K.Būg. Augymę tą, rastą Žemaičiūse, nuleidau į Vilnių P. Mes vis anam kas mėnesį nuléidame tai piningų, tai pavilgos siuntinį Grg. Du kartus nuléidėm lašinių Ėr. Mes savo vaikui vis šį tą iš valgymo nuléidžiam Jnšk.
6. tr. nulydėti: Ateik pas mane – aš tave prie garlaivio nuléisiu Skr. Domicela išvirusi pavaišino ir nuleido svetį gulti M.Valanč.
ǁ mirusį nulydėti: Pavasarį nuléidau vyrą į kapus KzR. Jį ant vežimo iškėlė, parėdė ir tei[p] nuléido ant kapų Skr. Nuléido in kapinyną Lp. Nuleidė močiutę aukštan kapelin LTR(Pnd).
7. tr. Krtn, Pls, Vrnv praleisti (laiką): Kelias dienas nuleidę, ejo mazgoties [į pirtį] S.Dauk. Dieną nuléidi ir vėl bėgi Rod. Vėl naktį nuléisi be miego Lp. Iš pradžios kalbėjosi gan tyliai, o kiek laiko nuleidus, galima buvo numanyti, kad ne prie tuščio stalo sėdi LzP.
| Savo jaunas dienas ant nėko (tuščiai) nuléido Žv.
| refl. tr.: Nuleidęsis kelias dienas, nueik ž.
ǁ intr. palaukti: Daba da ugnį kurti anksti – kiek nuléisma i kursma Lkv.
8. tr. duoti praeiti pro ką, perleisti: Rugius nuléisk par vėją, gal nuneš pelus Varn. Par vėjį nuleido, nuklastė, nukulstė ir nubėrė su šiūpele bertinius rugius Šts.
ǁ apdoroti (kokiu įrankiu, priemone): Šėpą ryzu kad nulei̇̃s, blizga! Slm.
9. intr. nubėgti, nuvažiuoti: Zuikis nuléido į krūmalius Vvr. Petrelis nuléis į Kalnalį taboko parnešti Kal.
| refl.: Pats mačiau, kaip vakar vakare kažkieno vaikas iš mūsų sodno nusiléido Up.
| Mes buvom nusiléidę (nuvažiavę) vieną dieną ant Arimaičių ežero Rd.
ǁ refl. nuplaukti (pavandeniui): Šį rytą vyrai nusiléido Nemunu Al.
10. tr. išauginti, išleisti: Ant pamato džiūsta jurginiai, nuleidę po tą vieną žieduką Jrb.
III. nekreipti dėmesio, apleisti, praleisti; susilpninti.
1. tr. nugyventi, apleisti: Vaikai nuléido namus, o tėvai kap gražiai gyveno! Alk. Nusitvers Gaičiaus Anė kokį nors niekam vertą vyrą, šisai nuleis ūkį I.Simon. Ans norėjo didelio ūkio, kad ans ir nuleistas būtum Prk. Nuléidė tuos pastovus, nugriuvo, nubuvo, galų gale paliko, ka reik javus dėt į kauges Sk.
| refl.: Žmogus nusléido viškai Pl. Ar tik ans nenusileis tiek gerdamas?! Dr. Žemės gẽros, viskas auga – ko teip nusiléidot?! Skr.
nusiléidusiai adv.: Gerąs žmogus gyvena nusileidusiai Šts.
ǁ nulaisinti, nualinti, nusilpninti: Ne kokio pažytko paskuo negausi iš nuleistos dirvos Vkš. Nuleista žemė J.Jabl(Žem). Visi tie alkoholiški gėralai nepakelia sveikatos, ale nuleidžia ją žemyn Blv.
| refl.: Nusléido gaspadorstva nuog viso ko Rod.
2. tr. duoti niekais nueiti: Kap susinarpliojo, tai visą špulią siūlo nuléidau Lš. Jau mes, tinginiai, nuléidom dieną (nedirbome) Lp. Dvi antis pašovė ir abi nuléido (nerado) Skr.
3. tr. Alk nulesti, nuėsti, sunaikinti: Pradeda raust kokia vyšnia, tuoj strazdai ir nuléidžia Gs. Kviečius, brolau, žvirbliai nuléido Jrb. Reikia jau rauti kanapes – žvirbliai visas nuleis Kpč. Varlės visas linam galvutes nuleis – tokia palietė Rdm.
4. tr. neimti dėmesin, nepaisyti: Turi jų kvailumą nuléist, kad nenori pyktis Skr. Ar jau nebeduosi teisman už avižų išganymą, taip nuleisi? Ds. Piktas vyras, reik aną nuléisti Rdn.
| Barė brigadierius ir muni skaudžiai, ale aš nenuléidau ne vieno žodžio (į visus atsikirtau) Krš. Idant vienas kitam nutylėtų, žodį nuleistų brš.
ǁ atleisti, dovanoti: O svetimus silpnumus maloniai nuleistumbime DP150.
ǁ praleisti, aplenkti, palikti: Ne vienos [nuodėmės] nenuléidžia be koronės DP183. Nesa ponas nenuleis nekorotą, kursai jo vardą piktai vartoj BB5Moz5,11. Piktybę nekoravotą tur nuleisti BPII250.
5. tr. sutramdyti: Nuleisti rūstybę SD228. Teg nuleid kerštą, tetvardai širdį DP37.
6. refl. būti nuolaidžiam, neprieštarauti, sutikti, atsisakyti savo nuomonės: Tu jaunesnis – nusiléisk jam Jrb. Kiekvienu žodžiu jam nusiléisk, tai būsi geras Gž. Visą pavasarį ir vasarą ji laukė, kad Povilas nusileistų ir sugrįžtų pas ją J.Dov. Jis toks žmogus nusileidžią̃s Žg. Lentas žmogus kitais nusileidžia J.Jabl. Toks užsispyrimas: viena kitai nenusiléida Krš. Jaunesnysis ir nenusiléidžia vyresniuoju Mrj. Nenusiléidi nė per nago juodymą (labai užsispyręs) Kt. Nė per plauką nenusiléisiu – geriau tegul mane gyvą sudrasko! Vkš. Galvos nepramuši, senam nusileisdamas KrvP(Rod).
7. refl. būti pralenktam, atsilikti kokiu nors požiūriu: Aš savo kūno išvaizda, spalva ir švarumu toli prašokantis jo krašto jahus, nors ir nusileidžiantis jiems savo stiprumu J.Balč. Mūsų liaudis sukūrė pasakas, kurios savo fantazija ir grožiu nenusileidžia jokios kitos tautos pasakoms A.Vencl.
8. tr. SD383 sumažinti (kainą, mokestį): Prašiau nuléisti nuomos dalį Jnšk. Nuo dešimties rublį nuleidžia, ir šventa rš. Da pusšimtį nuléidė Skdt. Verk – būtų nenuleidęs [skolos] Ėr. Parduodamas kokį daiktą iš neturto, gatavas yra jį nuléisti pigiaus, nekaip yra vertas A.Baran.
| refl.: Nenusileido nuo savo pasakytos kainos rš. Lygo lygo, i nusileidau ant pusės prekio Vvr.
9. refl. menk. NmŽ mirti: Tas jau nusileido Dr.
10. refl. psn. pasitikėti, pasikliauti: Pasaulyje nėr nieko patenkančio, ant ko žmogus nuléistis turėtų DP581. Bijokimės Viešpaties …, o ant mielaširdumo jo … nenuleiskimės DP509. Ant tavo, pon, valios nusileidžiame MKr42.
IV. nutirpdyti, nutekinti, nubėginti; supilti.
1. tr. nutirpdyti: Kap atšilo, tai penkiom dienom visą sniegą nuléido Sn. Baigia sniegą nuléisti, jau kalneliai kyši Kp. Jau keliūtė gera buvo, i vėl nuléidė Ml. Nulei̇̃s kelią, kaip su rogelėm važiuosi? Rm.
| refl.: Langai jau nusiléido – būs atdrėkis Skdv. Palaikykiat šiltai, ir nusileis [ledas nuo kibiro] Skdv.
2. tr. R nutekinti, nubėginti: Per pilną bačką prikošei [alaus], nuleisk truputį Srv. Kubilai buvo pro tules nuleidamys Šts. Einu nuleisiu pieną iš kibiriuko, galėsi neštis Lkč. Nuleisti šlapimą pro pūslės fistulę rš. Kai nebegal, sako, pagydyt, tai nuléidžia kraują, ir žmogus miršta Jnšk. Jis jam daug kraujo nuléido KI36. Nuleidžiamasis vamzdelis rš.
| prk.: Buliai nenuléisti (neišsieikvoję), o karvė nepasėjo Jrb.
| refl.: Nusileiskim (nusišlapinkime), vyrai, bus lengviau Jnšk.
ǁ prakasus griovį, duoti nutekėti (vandeniui): Nuleido vandenį nu kiemo Krš. Prūdą nuléido Vkš. Nenuleidamūse prūdūse žuvis trokšta Ggr. Iškasiojo griovius griovelius ir nuo visų dirvų vandenį nuléido Vkš. Pavasarį nuleida rudenį užtvenktą lanką i turia šviežios žolės pasipjauti Šts.
ǁ nutekinti liesą, be grietinės (pieną): Duoda nuléisto pieno Krn. Nuléistas pienas neskanus Skr.
ǁ prk. išlieti palengvinant širdį: Tą piktùmą nėr kur nuléist, tai muša gyvuolius Jrb. Piktumui nuleist galėjo jam snukį sudaužyti kur patamsy, ale ne padegt Skr. Juk nieko su tuom nepadarysi, tik uparą nuléida Erž.
3. tr. supilti: Núleisk puodan zacirką Vdš. Ar nuléidai avižas lovin? Vdš.
V. numesti, pamušti.
1. tr. numesti: Paėmė kepurę ir nuléido į dilgynes Up.
^ Viena ranka nuleidi (netvarkingai pasidedi, numeti kur pakliūva), o nė abidvim nerandi Lkv.
2. tr. nusviesti šaunant: Aš žinau, kad jūs ėjot lenktynių, kas toliau nuleis strėlę J.Balč.
3. tr. pamušti: Ir nuléido šuneliui koją – tuturst, tuturst nuskalijo šunelis an triej kojų Rod. Babt boba kalytei ir nuleido klubą (ps.) Nč. Aš tau nuléisiu blauzdas Sn. Ranką iš pat alkūnės nuleidė Srv. Aš jam nuléisiu nagus Antz. Nugi balvonas – nuléido meitėlukui lazda strėnas Mrj.
VI. nulyginti, suvyti.
1. tr. leistuvu nulyginti, nuobliuoti: Leistuvu nuléisk, ir bus gerai Trgn. Pagedo leistuvas, nebėr kuo nuléidžia Ds. Kai deda grindis, tai lentas dailiai nuleidžia Gž. Kai nuléidau lentą su leistuvu, tiesi kaip iššauta pasidarė Vvr.
^ Lygus kaip nuléistas Sdk.
2. tr. išgaląsti: Gerai nuléidai peilį Rdm.
ǁ išlyginti aštrumą: Nuleisti pjūklo asnį – pjūklo aštrimas iš viršaus pabraukti Tl.
3. tr. susukti, suvyti: Iš pakulų gero šniūro nenuleisi Vkš. Šniūras, nusuktas ar nuleistas jauname mėnesy, metas į varžkanas Trk.
◊ aki̇̀s (ãkį) nuléisti atitraukti žvilgsnį, neprižiūrėti: Tik nuléidžiu nuo vaiko aki̇̀s – žiūrėk, jis jau ir kiša ką burnon Vb. Tie varlės pradėjo kėžinėti, negali akių̃ nuléisti Krš. Nenuleisk akies nuo jos, ba ir dings žagaruose Lš.
aki̇̀s nuléisti nusiminti, apsiblausti: Vakar veidu kaip rožė žydėjo, o šiandieną nuleido akis Mair.
akimi̇̀s nuléisti apmesti žvilgsniu, apžvelgti nuo galvos iki kojų: Nuléidė visus žąsiukus akim̃ Slm.
akių̃ nenuléisti įsispyrus, įsistebeilijus žiūrėti: Visą vakarą nenuleidžia nuo jos akių Jnš.
ant juõko (ant vė́jų), nuléisti nekreipti dėmesio: An juõko nuléidau viską Krš. Velytina, kad … tikras lietuvis šitą svarbų reikalą nenuleistų ant vėjų A1885,92.
ãšarą nuléisti paverkti: Ir aš nuleidau ašarą paisant in itos škados Arm.
ausi̇̀s nuléisti liautis didžiavusis, smarkavusis: Tu nuléisk ausi̇̀s (nešokinėk prieš jį)! Lp.
baltõsiomis nuléisti viską apžvelgti: Kad kas negerai, tai tik baltõsiom nuléidžia Ds.
iš kóto nuléisti nužudyti: Tegu tik dar pasišoka prieš mane, tai nei neapsižiūrės, kap iš koto nuleisiu aš jį Lš.
juokù (juokai̇̃s) nuléisti nekreipti dėmesio: Jis juokù nuléidžia tavo barnį (laiko nevertu dėmesio, pasišaipo) J.Jabl. Ką juokù nuléisti, ką juoku dėti KII1. Aš nieko nesakiau, juokai̇̃s nuléidau Jrb.
káilį nuléisti primušti: Tu manai, kad už tai kada nors nenuleis kailio ir jums! rš.
kraũją nuléisti
1. mūšyje susilpninti jėgas: Divizijai buvo nuleistas kraujas rš. Legionininkai nebepuolė, matyt, gerai nuleidome jiems kraujo rš.
2. euf. nusišlapinti: Nespėja išgert [alaus] ir beina kraujo nuleisti Grž. Eisim kraũją nuo širdies nuléist Alk.

negirdomi̇̀s nuléisti nekreipti dėmesio: Ji ir dabar negirdomis nuleido vyro šneką rš. Man, seniui, lyg nepritiko negirdoms nuleisti rašytojo žodžiai J.Jabl.
nei̇̃ pakártas, nei̇̃ paléistas apie neaiškią būklę: Dabar esu nei pakartas, nei nuleistas Blv.
niekù (niẽkais) nuléisti
1. nekreipti dėmesio: Negalima tą kalbą visai nieku nuleist TP1882,9. Kaip ir melą kokį nieku nuleisti BPI80. Ir Petrui, ir kitiemus niekù nuléido jų stambumą ir gintijimą DP150. Ir dabar taip viską niekais nuleisti?! rš.
2. nuskurdinti, išeikvoti: Per tą smarvę (degtinę) ir gyvenimą niekai̇̃s nuléido Skr.

nósį nuléisti
1. KII86 nusiminti, apsiblausti: Pasakiau, kad reiks būt namie, tai ir nuléido nósį Gs. Dainuokit, ko sėdit nuléidę nósis! Gs. Malūnininkas nuleido nosį – suprato, kad jis yra apgautas J.Balč. Nósį nuléidęs, kaip žemę pardavęs Kv. Sėdi nosį nuleidęs, kaip višta pereklė Sim.
2. pasidaryti nebe taip išdidžiam: B[uv]o labai mandras, dabar jau nósį nuléido Gs.

nuo akių̃ nuléisti atitraukti žvilgsnį, neprižiūrėti: Kad tik nuleidai nuo akių, ir nuejo kažin kur LTR(Ds). Nenuléiskit avių nuo akių̃, kad neįeit daržan Slm.
nuo kójos nuléisti nužudyti: Vieną dieną pamatysi – aš tą senį nuléisiu nuo kójos Žml.
nuo pãdų nuléisti paskersti: Naujims metams tujau vieną veršį nu pãdų nuléido Trkn.
pasiùtkraujį nuléisti mušeiką primušti ligi kraujų: Pasiutkraujį nuleido – geresnis būs Vkš.
prãkaitą nuléisti paprakaituoti: Reikėjo gerokai prakaito nuleisti, kol baigėme darbą rš.
pro ausi̇̀s nuléisti nekreipti dėmesio: Plẽpės bobelės dažnai nežino, ar tikėti, ar pro ausis visas Kasparo istorijas nuleisti P.Cvir.
pro šãlį nuléisti neteisėtai parduoti: Ji miltus pro šalį nuleidžia sp.
rankàs nuléisti netekti noro, energijos ką nors veikti, dirbti; nusiminti: Kai mirė tavo teta, dėdė visai nuleido rankas rš. Jis dirbo, rañkų nenuléidė Ėr. Tik rankų nenuleiskim ir vilties nenustokim A.Vien. Stovi pušelė, stovi ir eglelė, stovi mano mergužėlė, rankeles nuleidus JD610.
séilę nuléisti Krč numigti: Seilẽlę nuléidžiau, tai daugiau nebeužmigdysi Vb.
sparnùs nuléisti pasidaryti nebesmarkiam: Toks buvo drąsus, o dabar ir nuleido sparnus rš.
strė́nas (šónus) nuléisti primušti: Aš jam su pagaliu strėnas nuleisiu Žem. Ateis mano tėvas, nuleis tavo strėnas LTR(Tršk). Tylėk, be kai nuléisiu šónus, tai nė neprisiglausi! Ds.
šùniui ant uodegõs nuléisti išeikvoti, tuščiai praleisti: Taip visas gėrybes šuniui ant uodegõs ir nuléido Vb.
tylomi̇̀s nuléisti nutylėti: Užmiršo ar dėl kurios priežasties tylomis nuleido tą svarbų jų gyvenimo bruožą rš. Aš tai tylomis nuleidau, o jis dar bandė ginčytis su Kiaune rš.
vė́jais nuléisti išeikvot: Visą turtą vėjais nuleido Krš.
žadai̇̃s nuléisti neištesėti pažado: Žadėk ir išpildyk, nenuléisk visko žadai̇̃s Krš.
žvil̃gsnio nenuléisti įsistebeilijus žiūrėti: Mergaitė, nenuleisdama žvilgsnio nuo atėjusiojo, gnaibė pašiurpusius kasų galiukus rš.
nuo pečių̃ (kójų…) nenuléisti ištisai, be pertraukos, nepasikeičiant nešioti: Trejus metus išnešiojau [megztinį], nei nuo pečių̃ nenuléidžiau Dgl. Jau tu jų (klumpių) nuog kójų nenuleistái Lp.
panuléisti (dial.) žr. nuleisti I 1.
◊ nósį panuléisti nusiminti: Ko panuléidot nósis?! Lz. Parej[o] verkdami, nósis panuléidę Dv.
paléisti
I. suteikti laisvę, duoti sutikimą.
1. tr. SD383, R, K suteikti laisvę (uždarytam, paimtam į nelaisvę, pririštam…): Bevežant tas kareivis pradėjo prašyti, kad dovanotų ir neskandinęs paleistų BsPIII28. Atsiduso bernaitis, kaip smerties paléistas VoL352. Katro gi norit paleidžiamo? BPI380. Ką sugausva, tą paleisva JD95. Gausim eiti įsukti paršeliams knyslius, antriaip verta kiemą, negal bepaléisti Krtn. Kai tik paléidžia iš gardo [vištas], tai ir į mano lauką Jrb. O tas brolis dvarininkas, kai ateidavo elgetos, šunis paleisdavo LTR. Vieniuolekto[je] paleida velnius Pp. Pasibudavojom trobas, tad nėko nebebijojom – kaip léiste paléidė (pasijutome visai laisvi, nepriklausomi) Akm. Paléisk šunelį an lenciūgo – nusitupa toj[e] būdo[je] Krš.
| Kada nuo dvarų paléidė (panaikino baudžiavą), ji jau sena buvo Jnš.
| prk.: Atėjo vasara, bet ledai nepaleido laivo iš savo nelaisvės rš.
^ Paleidęs balandį iš rankų, nebgaudyk Vvr. Pinigai žmogų pakaria ir paleidžia S.Čiurl. Liežuvis pakaria ir paleidžia Tsk. Tas pats pakartas, tas pats paleistas Kos161.
| refl. tr., intr.: Aš eisiu dabar karves pasiléisiu (pririštas ganykloje atrišiu ir laisvas paganysiu) Pc. Tėvai, eik, padėk – paršeliai pasileido! Šv. Arkliai pasileido (nutrūko) ir išbraidė javus Jnš. Vežimą betaisant pasiléido šuo Krg. Šuo pasiléidžia ir pasiléidžia Skr. Kai ožka nori, tai stovi, kai nenori, tai brūkšt ir pasiléidžia Skr.
2. tr. išvesti į ganyklą; duoti paėsti ganykloje: Paleido arklius iš tvarto ant dobilų Jnš. Paléidė nepančiotas karves – iš rugių liks vieni trapai Ktk.
| refl. tr.: Gumbas parjojęs ganyklose nusibalnojo arklį, pasileido Žem. Pasiléido karves kluone ir saugo, o jos žolę skuta Jnšk. Pasileisk jautelius baltan dobilėlin, ateik tu pas mane vėlai vakarėlį (d.) Pn. Aš pasileidau bėrus žirgelius į žalią lanką (d.) Jrb. Pasileisk žirgelį baltam dobilėly NS1109. [Gulbelės,] pasileidę želmenuos, terpu save ūtura Tvr.
3. tr. iškinkyti arklius (ar jaučius) (arus ar akėjus): Jau pietų metas, paléisk arklius Sdk. Pareina ir tėtė, arklius paleidęs ant pusryčio Srv. Ar jau paleido arę? J.Jabl(Ds). Kur paleis, kad dar saulė pusdienėly Sml. Ir randa žmogaus ką tik paleistus iš jungo arklį ir veršį SI61.
4. tr. pakeisti, pavaduoti (ką nors dirbantį): Kas eis šiandie piemenio pusryčio paleistų? J.Jabl(Kp). Paleisk mane pietų Lp. Paléisiu nuo kiaulių Onutę Slč. Paléisk tu mane nuo rugių [rišimo] popiet, aš tave kitą kartą paleisiu Rm.
| refl. tr.: Apie devintą valandą piemenys pasileidžia pusryčių Kp. Pasiléida [piemenys] vienas kitą ėsti Pvn.
5. tr. duoti pasitraukti (iš mokyklos, iš darbo, tarnybos…), leisti nutraukti (darbą, mokslą…): Paleido mane septynias dienas Rm. Prašau mane paleisti namo trims mėnesiams K.Būg. Jį visą mėnesį paleido atostogų J.Jabl. Tris dienas paléido atostogo Krš. Jau vaikus paléidė iš mokyklos (pamokos baigėsi) Jnšk.
ǁ duoti išeiti, išsiskirstyti: Prisotino ir primylėjo visus lig sočiai ir paleidė svečius pilnais gurkliais namo BsPII258. Susvadino (susodino) visus už stalo, privaišino ir tik tada paléido Krš. Paleidę tada anys minią Ch1Mr4,36. Paleisk, matai, kad žmogus skubinas Brž. Susirinkimą paléisti KII305. Anys jo nieku būdu nenor nuog savęs paleisti BPII27.
| refl.: Suskliudė draugai, tai jau perdien nebepaslei̇̃s (nebeatsiskirs) Ds.
6. tr. išlaipinti: Šlapias buvo kelias, tai prie Salamiesčiu ir paleidė (toliau autobusas neišvažiavo) Vb. Paléisk manę prie šitam keliuku, pėsčiam po tiesumai nebetoli Slm.
7. tr. psn. palikti, pasitraukti, atsiskirti (nuo žmonos): Ar valia vyrui paleisti moterį? SkvMr10,2. Kiekvienas, kurs paleidžia savo moterį, išskyrus paleistuvybės priežastį, daro, kad ji svetimauja brš.
8. tr. R119 atsakyti darbą, tarnybą, atleisti: Ji tarnavo ligoninė[je], o daba nuo rytojaus ją jau paléidžia Jrb.
ǁ panaikinti: Paleisti organizaciją rš.
| Kai paleido baudžiavą, tėvai prisirašė prie miesto Rs.
9. tr. nebelaikyti ką apėmus, išleisti: Tedaužo mus jūra piktais sūkuriais, sustingusios rankos irklų nepaleis V.Myk-Put. Vyrai paleido iš rankų vadeles rš. Katrė sustojo, atsigręžė, paleido ryšulį ir bėgo jo pasitikti V.Myk-Put. Ėmė vilką ginti, vilks ožį paleido [iš nasrų] JD651. Užkliuvo koja, ir paléidžiau stiklinę Vb. Kedulis trumpai suniurnėjo nepaleisdamas iš dantų pypkės V.Myk-Put. Kamuolėlį paléisk, tegu rieda (saujoje laikant, ne taip vyniojasi siūlai) Rm.
^ Paleido liežuvio vadžias (kalbėdami pradėjo nebesivaržyti, nepadoriai kalbėti) rš. Kad arklį už karčių paleidai, už uodegos neišlaikysi LTR. Paleisk žalį, paliaus ir laukis B.
nepaleistinai adv.: Nepaleistinai turėkimos Gaig237.
| refl. tr., intr.: Pasileidau abidvi rankas ir nukritau nu lipto Šts. Pasiléisk, aš tave nutūrėsu Rdn.
ǁ netyčia duoti išsprūsti: Šulny viedrą paleidau – niekaip nebegaliu išgriebti Jnšk. Velėdama upė[je] marškinius paléidė (srovė nunešė) Ėr.
10. tr. nepasirūpinti išlaikyti sau: Jis tokį kąsnį paléido! Skdv. Tokią paną radęs, nepaléisk, jei gali, ženykis Ėr.
| Ir kad nors vieną kada spiečių būtų paleidęs! V.Krėv.
| refl.: Jau dár tu ir nepasléisk, jau dar̃ tu turėkis (vesk ją)! Lp.
11. tr. netekti, prarasti, atiduoti: Žmogui, matai, paléist sveikata greit, ale pataisyt sunku Ut. Niekas nenorėjo paleisti savo pinigų rš. Savo turėdamas, nenoru paléisti Krš. Nenoriu to darbo paléist Šmk. Gavai gerą vietą, dabar storokis, nepaléisk jos! Ėr. Anas savo niekur nepaléidžia Rod. Mas esam seniai, al savo nepaléidam Pln. Mama mun prisakė savo lizdo nepaléisti Krš. Bloga gaspadinė namus greičiau paleidžia, ne gaspadorius LTR(Ds).
| Jie nenori paléist mašinos [kuliamosios] (nori, kad pas juos baigtų kulti) Jnšk.
^ Svetimo netykok, savo nepaleisk S.Dauk. Kito nenorėk, savo nepaleisk LTR(Vl).
12. tr. atsisakyti, atsižadėti: Niekaip nepaleido savo seną įpratimą S.Dauk. I mokytas žmogus savo prigimtos kalbos nepaléida Jdr. Ana paleido savo katalikystą J. Savo teisybę paléisti KI30. Paléido (metė) tą biznį i parvažiavo [vyras] pri munęs Krš.
13. tr. pražiūrėti, išleisti iš akių: Paleidau taką ir paklydau Šts. Zuikio pėdas nepaleisk Šts.
14. tr. praleisti, aplenkti: Kalbėdamas nepaléida nė vienos litaros (aiškiai kalba) Krtn. Niekada nepaleidžia grieko be koronės brš.
15. tr., intr. su ne- neatstoti, neatsitraukti: Kosulys manęs nepaléidžia Ėr. Karštis, o darbas nepaléida, i turi dirbti Rdn. Tingėjau, nemokiaus, ale tėvai nepaléido (prispyrė), ir išejau (baigiau mokyklą) Krš.
| prk.: Kėksojo iškežoti, dar gruodo nepaleisti purvo luitai J.Balt.
^ Kelias valandas miegosi – jaunystė pati nepaléida (jaunystė palaiko jėgas) Gd. Pats kraujas nepaleidžia (kraujo ryšiai, giminystė sieja). Saviškis vis ne svetimas! LzP. Motina i [palieka] motina, pats krau[ja]s nepaléida (motina pagaili vaiko) Krš. Krau[ja]s tas nepaleida [svetimoje šalyje] – numai kvepėtinai kvepa KlvrŽ. Galėč kalbėt radviliškietiškai, ale priprotis nepaléidžia (sunku atprasti) Rd. Vaikas nebibūtų, ale metai paléida, protas nepaléida (metų daug, bet protas vaiko) Krš.
16. tr. nustoti varginus, palengvėti: Nugarkaulį paléidė jam PnmR. Kad pradėč žiobaut, maž galvą paleistų Sdk.
17. tr. palikti (pasitraukiant): Vieno vaiko tai jau nepaléisk Vb. Paléidau vieną kai paukštelį, i susirgo Krš.
| Ne į pastogę paléido, an lauko pakratė [Sibire] Užv.
18. tr. duoti valią, nevaržyti, paikinti: Tavo vaikas paleistas kap ubago botagas Kb. Vaikai paleisti į valią i nesižino, ką daro Jnš. Paleido savo liežuvį ant apkalbėjimų P. Akis … paleido ant geidulių to pasaulio DP479. Širdes junso pagadino paleisti geidimai brš.
^ Ne vienas tėvas ir motina, paleidę savo piktumą ing valią, mažus kūdikėlius muša Tat.
19. refl. SD407 išdykti, išpaikti, ištvirkti: Teip anas būtų geras vaikas, tik truputį pasléidęs Vžns. Ir dėl ko, tėte, dabar taip pasileido svietas? A.Vien. Paaugęs Jurgis ir pats lig laiku sriuobti brauškę pradėjo. Žodžiu sakant, pasileido M.Valanč. Reikia pamušt – pasiléidę, neklauso Vrn. Ten (kolonijoje) mat pasileidusius vaikus laiko Rm. Kaip tada Moziešius regėjo žmones pasileidusias BB2Moz32,25. Verkia už nuodėmes … pasiléidusių žmonių DP533. Pasiléidęs mūsų šuva, retai namie tebūva Nj. Šis vaikis ant vietos (labai, visiškai) pasiléidęs: nė vieną šventdienį nepabūs numie Žgč. Kap dar̃ Vilkanastrai pasléidę an darbo Lp. Sena merga, pasiléidus ant liežuvio Skr. Be vanago paukščiai pasileistų KrvP(Jnš).
^ Gerą bara, ka nepasileistų, blogą – kad pasitaisytų Tsk. Pasileidęs kaip šuva piemuo Srv. Pasileidęs kai lapų ryšys Grš. Pasiléido kap mėšlas po lietaus Gs. Pasileido kaip vėžio mielės LTR(Brž). Pasléidė kap ubago sviestas Str. Pasiléido kaip ubago kelnės Krš. Pasiléidę kaip čigono kelnės LTR(Šll). Pasileidęs lyg šimto metų tvora Mrk. Pasileidęs kaip žabinė tvora PPr401. Pasileidęs kaip bizūnas Pnd. Pasileido kaip čigono kančius LTR(Nm). Pasiléidęs kaip ubago botagas Ds. Pasileidę kap skarulinis botagas Smn. Pasileidęs kaip plaušų botagas LTR(Zp). Pasiléidę kaip ubago lazda Zp. Pasiléidęs kai diedo anūkas Vlk. Pasléidęs kap čigono vaikas Vdš. Pasileidęs kaip ubago paršelis Plng.
pasileidusiai adv.: Tieka skelėdami, kamgi teip pasileidusiai gyvenam BPII489.
20. tr. duoti sutikimą kur išeiti, išvykti, išleisti: Paléisk man bent truputį vakarėlin Ds. Sėdžiu sėdžiu, nė minutytei niekur nuo vaiko nepaléidžia Ds. Manę nepaléido moma Vilnin Lz. Aš nepaléisiu jos namo, tu nebijok Šmk. Titai paleistè (paleiskite) jūs mane an turgų Švnč.
ǁ netrukdyti, nesudrausti, duoti (ką daryti): Kam tu paleidai skatynas pošnion?! Arm. Paleiskiat (leiskitem) eiti ponop mano BB1Moz24,54. Pamileisk, idant mano rūstybė ant jų įkirštų BB2Moz32,10.
| Dabar paléido krūmais [buvusią dirvą] (leido apaugti krūmais) Arm.
ǁ sudaryti sąlygas, įgalinti ką daryti: Man nervos nepaléidžia ginčyt Skr. Nereiktų nieko sakyti, ale nervai nepaléida Krš.
| Širdis nepaléidžia tiek brangiai prašyt nuo žmogaus už duoną Upt.
ǁ priimti, įsileisti vidun: Nepaléidus naktuit, krūtinė nepazvalioja Brsl.
21. intr. su ne- varžyti, apriboti: Daugiau negaliu pilti – saikas nepaléida Als. Kodėl taip lengvas [sviestas] teatrodo? – Nu, nėko, svaras nepaleida Dr. Reikalavimai nepaléida: nemoki – nepriema Pvn. Dokumentą turi̇̀, dokumentas nepaléida (įrodo teisybę) Krš. Metai nepaléida, sena esu Šv. Antrą sykį skolos neprašysu, sumnenė nepaléida Krš.
22. tr. Vdš palikti veislei, rezervuoti: Paleidėm telyčelę, tai iš pradžių i nieko augo Ml. Lengva tada gyvent, kai ką paleidi – auga, ką pasėji – dera Prng.
| refl. tr.: Pasléidėm veršelį, ir išaugo Arm. Diedas pasleido sau gaidelį, o boba – vištelę (ps.) Tvr.
II. atpalaiduoti suspaustą, atrišti; paskleisti.
1. tr. atrišti, atlaisvinti: Paleisk pėdus, tai geriau džius Lš. Paleisti rankas [surištas] Šts.
^ Visiems daba kaip rankas paleido, vokyčius kad išvarė Šts. Apivaras paleidęs klausia, dėl ko atsirišo KrvP(Ds). Apivarus paleidęs, kliaučių ieško J.Jabl.
| refl. tr., intr.: Surišęs sutrink mazgelį, kad siūlas nepasileistų Šts. Tiktai pasileido ryšiai, kuriais surišti buvo S.Stan. Pasileido juostą, kad daugiau suvalgytų Grž. Pats apartis pasiléidęs, pričinių (priekabių) ieškai Rs.
^ Kad kitam tai labai greit „apivarai pasileidžia“ (kiek išgėręs, ima dažnai šlapintis) Grž.
ǁ atlaisvinti ką įtemptą: Kumelikė bėgli, tai paléidau ją i palikau tą ugnį Vdžg.
ǁ atpalaiduoti ką pritvirtintą: Kad beržai lapų nepaleida, būs ruduo vėlybas Ggr. Į pavasarį ir juodausė plaukus paleido Kal. Kazilus paléido, vos tūras [stogas] Krš.
| Parpjovė tą trobą broliai i paléido (suardė) Krš. Tiek buvo pacų, žiurkių, ka miegas paléido Krš.
| refl.: Mūsų karvė pasiléido nuo sieto Šln. Kabėjo, paskum pasiléidė ir nukrito Upt. Nutrūkę uolų gabalai, pasileidę akmenys taipos gi užmuša ne vieną Blv. Bernužėli dobilėli, pasikark, metus kitus pakybojęs, pasileisk JD658.
ǁ išskleisti, išpinti (kasas): Paleisti plaukai SD327. Paleistini plaukai MŽ329.
| refl. tr., intr.: Tada supykstu, kai kasas pasiléidžiu (ps.) Skr.
| Pakaitis tol, kol rankos pasiléis gaspadoriui sunertos Ggr.
2. tr. atsisagstyti, atsilapoti (drabužį): Ko tu ten vaikščioji, kelnes paleidęs? Trk.
3. tr. pailginti atardant palenkimus: Nebėra jau iš ko jupos paleisti Vkš.
4. tr. prakiurdant duoti išlįsti, išsiveržti: Karvė arkliui pilvą paléido (perdūrė) Rs. Vilkas telyčią papjovė – paléido žarnas, ir tiek Pš. Plunksnas vaikai iš poduškos paléido Krš.
5. refl. įvykti savaiminiam abortui: Moteriškė pasiléido (ne laiku pagimdė) J.Jabl(Žem).
6. tr. išbarstyti: Išpjaukit tuos kiečius, tik sėklas palei̇̃s Rdm.
7. tr. paskleisti, pakratyti: Valentas padavė kūlį, senis jį atrišo, paleido ant grebėsto, išlygino delnu, gniutelę uždėjo J.Paukš. Paléisk [iš kupetos] šieną, gal nebelis Plm. Maž čia ne vėjas, maž ir žmogus paléidė kupečius Trgn.
8. tr. atsikabinti, prairti (ppr. apie mezginio akis): Marškiniai paléido akį Skr.
| refl. intr., tr.: Megztinis jau kiauras, kelios akys pasiléidę Ėr. Pasileido akys, reik surinkt Plv. Par vakarelį mano kojinės akis pasiléido Mžk. Pasileidusios (mezgant nuo virbalo nuslydusios) akies surinkimas rš.
| Siūlė pasileido, i palikau be žekių Šts.
9. refl. išplūšijus nutrūkti: Vienas liuntas (suvytas linų pluoštas) pasiléidė, gal virvė trūkt Jnšk.
10. intr. susinešioti, suplyšti: Jau mano kelnės visai paléido, nežinau net su kuo reiks važiuot į turgų Btr. Mano batai jau paleido, reikia nešt taisyt Rtn.
11. refl. sudribti: Pasiléido visa, negali panešt Gs.
12. refl. R, CII22 pailsti.
ǁ suglebti, apsileisti: Pasileidžiu, tingiu, vengiu, nesirūpinu R205.
13. intr. sumažinti kainą parduodant; parduoti pigiau: Prašė po aštuonis, o kai paléidė po septynis, tai tuoj išgaudė [kiaušinius] Ėr. Iš karto branginosi kiek. Tiktai prieš baigiantis turgui, paleido pigiau [paršelius] I.Simon. Paleido veršį už šimtą rublių, bet nėkas neduoda nė to šimto Šts.
III. sutižti, suskystėti.
1. refl. netekti pavidalo, subyrėti, sukristi, ištižti: Kiaušinis pasiléidęs, jau vištos patupėtas (užperėtas) Jnšk. Pasiléidžia (subyra) gruzuliai, kap akėja Žln. Bulbės sukrinta ir tuoj pasiléidžia Ėr. Mėsa pasiléidus (labai suvirusi), nesugaunu puode Jrb. Nugi vandenio užpilsi, tai molis paslei̇̃s Lp.
| prk.: Ar tik tau, broliau, kartais protas nepasileido? V.Kudir.
ǁ refl. supūti: Pasileidę ir pasileidę [bulvės] Rm.
2. tr., intr. atšilti, pašalui išeiti: Jau paléido, nebibūs žiemos, pavasaris atejo Vkš. Buvo paleistà, dabar užšalo i slysta baisiausiai Krš.
ǁ tr. pajudėti ledams: Paléidė upę, išmetė ledą Sv.
ǁ tr. pabjurinti: Reikia vežiot malkas, ba greit kelią paleis Tvr. Ka kelius paléido, į mišką nebįvažiuosi nė kokia mada Slnt. Lietus, vėjas – ragutinį kelią palei̇̃s Ml. Paleistas kelias Rod.
ǁ tr. imti tirpdyti: Pavasarį, paléidus sniegą, pabjūra keliai Dgl. Sniego privertė: kaip paléis, plauksma Krš. Nuo paleisto sniego pažliugo laukai rš.
| refl.: Marių ledas pasileido prš.
3. refl. pavirsti tirpalu, ištirpti: Man septynios stirnenos medaus į vandenį įkrito ir pasileido J.Jabl. Ne cukrus, nepasleisi, kad ir sulis Trgn.
4. tr. išlydyti: Paleisti keptuvėje pusę šaukšto sviesto rš.
| refl.: Tokioj šilumoj sviestas kaipmat pasileidžia Ėr. Kol danešiau, tai ir pasleido sviestas Vrnv.
^ Kad jis smala pasileistų! (toks keiksmas) SI309.
5. tr. suskystinti, padaryti laisvus (vidurius): Jau kelinta diena, kaip vidurius paleido Srv. Pilvą paléidė Trgn. A gal gaidėna vidurius paléisti? Krš. Kam tą gyvolaitį pusiaužnegį tampot – vidurius paléis Plt. Paleidžiamas vaistas rš. O aš čiut pilvo nepaléidžiau iš to juoko Šln.
| refl.: Karvėm viduriai pasiléidžia nuo tų lapų Rm.
6. tr. padėti be lukšto (kiaušinį): Kažkas tai vištai pasidarė – jau kelinta diena kiaušinį paleidžia Srv. Višta minkšpautį paléido Vlkv.
7. intr. euf. šlapintis, viduriuoti: Susapnavęs po savim paléido Krš. Paléido ir šlapumu Lp.
^ Kad tu paleistái kraujais! (toks keiksmas) Arm. Kad tu paleistái viduriais! Arm. Tai kad tu žarnom paleistai! Alv. Aš daugiau tep sunkiai nekelsiu – ko žarnom nepaléidau Alv. Kad tu paleistái per tris sieksnius prieš vėją! Lp. Kad tu paleistái skysčiau už vandenį! Lp.
ǁ orą pagadinti: Kaži kas iš pulko kad paléido Jnšk.
8. tr. tiesiai iš lukšto išpilti į keptuvę kiaušinį, kepant neplaktą: Kalvienė sakė kiaušinių paleisianti ir arbatos išvirsianti rš. Greit kiaušinį paléisk Pnd. Du kiaušiu paléistu Šts. Paleisk ant keptuvės porą kiaušinių pusdieniui Srv.
9. tr. duoti tekėti, duoti bėgti: Parėjus motina žiūri, kad jau alus paleistas rš. Vanduo paléistas – mala Ėr.
| Erškėčiai kraują paleido, bliaukia ir varva nuo veido A.Baran.
| refl.: Apteko šulinė – pienas pasiléidos Užv.
ǁ duoti nubėgti skysčiui (verdant): Taip pradėjo bėgt, kad ir maišymas nepadėjo – gal kokią stiklinę uogų paléidžiau Vb.
10. tr. duoti išsiskirti: Kanapes tol trini, kol paleis aliejų rš.
| refl.: Patrini patrini [kanapes], kad pasileistų pienas Sl.
ǁ paskleisti (dažus): Vyšnios visą spalvą paléidžia ing tą skystimą Žml.
IV. išduoti į aplinką, teikti, skleisti.
1. tr. išduoti į aplinką, leisti išeiti, išpūsti: Paleistas garas pypdamas ėjo iš vamzdžių [garlaivyje] rš. Paleidęs kelis dūmus iš pypkės, pamažu prašneko rš.
| Bitės spietį paleido (išspietė) Lz.
^ Piktą dvasią bažnyčioj paléido (orą pagadino bažnyčioje) Plt. Turbūt jau kas paleido dūlį, kad tep „kvepia“ Kt.
2. tr. ištarti, pasakyti: Lūpas kietai sučiaupė, tartum bijodamas negerą žodį paleisti rš. Paleidžia keiksmą tinginio vardu rš. Paléido visokias kukūžes (ėmė keikti, kukūžiuoti) Gs. Staiga prišoko oficierius, paleisdamas triaukštę keiksmų tiradą rš. Vyras kartais skaudų žodį paleisdavo žmonai rš.
^ Blogą žodį lengva paleisti, bet sunku sugauti KrvP(Jnš). Žodį paleisi, žirgu jo nepavysi TŽV598.
ǁ duoti sklisti (balsui), išduoti balsą: Paleidau balsą namopi, oi, vėlai vėlai užgirdo LTR(Vlk). Ir, užlaužus baltas rankeles, paleido gūdų balselį po didįjį dvarą V.Krėv. Oi, aš paleisiu savo balselį pro rūtų darželį KrvD194. Paleisti visą (didelį) balsą rš. Paleido kalbą it šaltenį M.Valanč.
3. tr. duoti pajusti, patirti; paskleisti (kvapą): Paleido gėlės malonų kvapą rš. Įdėk šakelytę [tos žolės į arbatą], ir paléidžia savo kvapą Ėr. Skilandis jau kvapsnį paléido Kt.
| Tegu paverda obuoliukai, kad skonį paleistų, kad rūgšties turėtų Rm.
| refl.: Jonas su kirviu kaip rėžė, ir nulėkė smako galva, kraujas ir smarvė pasileido visoj stuboj BsPIII33–34.
4. tr. duoti paplisti, paskleisti: Paleisti rankraštį (dienraštį) į žmones (į skaitytojus) rš. Sodžiaus berniokas ima ir sudeda dainą ir paleidžia ją vaikščiot po pasaulį B.Sruog. Aš atdarysiu dainų skrynelę, paleisiu į liustelį StnD1. Žemaičiai … norėtų kalbą tą paleisti ant visos istoriškosios Lietuvos ploto LTII266. Kas paléidžia kokias kalbas, vis anys Sdk. Ten ničnėkaičio nebuvo, ale tas krupis kalbą paléido Krš. Šimas paleidė garsą, kad numirė anas BsPII299. Paleidė garsą po aplinkinį BsV244. Tai ana ir be niekur nieko moka pletkus paleist Skdt. Paleido bjaurius liežuvius rš. Kad nepaleist vėl an jūs liežuvių! Lp. Apie pirmąją sūnaus pačią buvo lyg ir per daug paskalbų paleidusi I.Simon. Kokiu būdu Jablonskis paleido tą žodį (degtuką), buvo rašyta, todėl tos istorijos čia nekartosime J.Balč. Buvo paleistas posakis, kuris gana plačiai prigijo rš.
| refl.: Pasiléido kalbos, kad į mano vietą priimsią Dumčikę Slv.
ǁ paskelbti raštu, išspausdinti: Atsišaukimą paleisti rš. Jis net paléido į laikraščius, kad ūkį parduoda Plv. Būt po laikraščius paleidęs, kad pirmąkart traukiniu važiuoju Pl. Knygosan būtum gi paleidę Tvr. Buvo tada mane laikraštin paléidę (apie mane buvo laikraštyje rašyta) Všn.
5. tr., intr. sukelti, padaryti: Paleido geltąjį šaltį in mareles, in žuveles Švnč. Devynius rytus neužtekėsiu, o šį dešimtą – rūkeliu paleisiu NS495(Ppl). Kai tą lytų paléido, tai tik dideli medžiai iš šaknų virsta Skr.
6. tr. psn. sukurti, sutverti: Kam Dievas paléido šituos uodus? Rmš. Žmogus yr paléistas krutėt Švnč.
^ Tai vaikelis, švento Petro paleistas (negeras) Tvr.
7. tr. auginti, želdinti, išauginti: Medžias jau paléido atažalas Gg. Jau ir mūs pamidorai daigus paléido Alv. Toji šakelė išsprogs, pražydės, žalius lapelius paleis V.Krėv. Ir paleisiu savo tankias šakeles po visą naują darželėlį TDrIV168(Kb).
8. tr. išeikvoti, išleisti: Tik nuėjo į Gelgaudiškį, šmakšt dešimt rublių ir paléido Skr. Daug mes pinigų paléidom, ir nieko nepadarėm Pls. Kitus [pinigus] paléidau vaistams, truputį maistui Rs. Paleido šimtą rublių, o nieko gero nepirko – tai tikras lauke vėjas Kzt. Pasileido gerti ir paleido (prašvilpė) gyvenimą Šts. Atmink, panele, ant savęs, kiek aš paleidau ant tavęs LTR(Aln).
9. tr. parduoti: Senas jau mano kuinas – reiks paleisti Slk. Sudevė (turguje pasiūlė) šimtą, ale aš be dvidešim penkių (125 rb) nepaléidau Krš. Pagalop liko vieni kailiniai, ir tų nepaleido tik dėl to, jog žiema buvo Blv. Joks bankas jau nepaleis iš varžytynių tų, kurie gavo žemės sp.
| Komisija rado jo ir niekieno kito dirbamos ir ganomos keturius valakus ir visus juos paleido jam išpirkti Vaižg.
10. tr. išnuomoti: Paleido ant nūdarbės (už atlyginimą nudirbti) butą Šts.
V. sudaryti sąlygas išvykti, pasiųsti.
1. tr. sudaryti sąlygas, duoti lėšų (mokytis): Aš jį mokyties paléidau Švnč. Buvo paléidę gimnazijoj Str. Kad būt paléidę mokytis, būt žmogus Rod. Jį praminė Medeužiu ir paleido pas daraktorius Mrc.
ǁ kam išeinant pabūti namie, pasaugoti namus: Nėr kam paléidžia važiuot Dglš.
2. tr. liepti kur eiti, vykti, pasiųsti: Gimnazistus paleidė ravėtų Kpr. Buvo paleisti tankai rš. Vaikus pasidariau, ant vargo kai paukščius paléidau Skr.
^ Paleisk šunį pirkt mėsos Klt. Aš tave paléisiu Rygon druskos, tik neklausyk! Trgn.
3. tr. nusiųsti (laišką, pinigus, siuntinį…): Paléido laišką į Kauną Lzd. Leidė paleidė tėvas lakštelį per lygųjį laukelį Tvr. Paleidžiau žinelę su meiliu žodeliu LMD(Prng). Ir bagažą paléidom iki Rygos Ign.
ǁ nugabendinti: Aš Lietuvon jį (kūdikį) paléisiu Str.
4. tr. palydėti: Paléisk nors iki galulaukės Všk. Paléidžiau ją lig vartų Pš. Išgėrėme alų, paléisime Joną Mšk. Palydėti, angu paleisti WP52.
VI. duoti eigą veiksmui, pajudėti.
1. tr. duoti veikti kokiam mechanizmui, įtaisui, jėgai: Paléido mašiną rugius kult, sėklą daryt Skr. Malūną paléisti KII71. Tuojaus paleisim girnas ir sumalsim tamstos kviečius MPs. Paleista Kauno HES sp. Kaip paleido armatėlę, plyšo ūlyčėlė KlvD140. Kas dieną į darbą paleidžiamos vis naujos staklės ir mašinos sp. Sako, dabar naują garlaivį paléido Skr. Vargonus paléisti rš. Gaulė vėl paleido iš visų jėgų armoniką V.Mont. Radiją paléisim, ir bus linksma Rm.
| refl. tr.: Aš pasileisiu radiją, juo nebūs ilgu Šts.
ǁ įžiebti, sukurti: Paléisk, tėvai, ugnį po pečiu Lnkv.
2. tr. padaryti, kad kas judėtų, eitų, lėktų tolyn: Paleidę laivą pavėjui, buvome tolyn nešami SkvApD27,15. O štai šits laivūnas paleido laivą ir paliko ten juos BsMtI150.
ǁ paridenti: Tai aš paleisiu žiedelį, kad jis nubėgt vieškelin (d.) Smn.
ǁ duoti išnešioti (vėjui): Paleidė an vėjo visą druską ir duoną BsPII301. Oi, aš ją (gegulę) pagausiu, … raibas plūksnas paleisiu KrvD146.
^ Paleisk plūksną ant vėjo – jau nesugaudysi Ml.
ǁ duoti eiti per rankas: Ryto seniūnas vėl krivūlę paleis rš. Godžiai kiekvienas stveria per rankas paleistą laiškelį rš.
3. tr. nustatyti veiksmo eigą, veiksmo pobūdį: Paléisk miltus stambiai Lnk. Paléiskie kiek storiau (kiek storesniu sluoksniu šiaudus stogui) OG391. Povilas manė, kad Jurgis iškrito, ir dar smarkiau paleido į kalną traukinį, norėdamas jį lygioj vietoj sustabdyti rš. Padrąsintas tos minties, šoko ant arklio ir, paleidęs kiek tik gali, per kelias minutes prijojo prie uolos J.Balč. Arklius paléidė visakertos (visų smarkumu) Jnšk.
| Motoras paleida šimto kilometrų greitį Ggr.
4. refl. pradėti eiti, bėgti, plaukti, keliauti: Šarūnas iš tolo atpažino brolį ir, pliaukšėdamas botagu, pasileido priešais J.Avyž. Darbininkai jau pasileido numie eiti Lkv. Mergaitės, pamačiusios ir supratusios, kas atsitiko, sukliko ir pasileido sodybų link rš. Kai autobusas, išvažiuodamas iš miestelio, ūždamas pasileido į kalną, rytuose jau liepsnojo aušros gaisras rš. Pasléido svietan ieškot darbo (ps.) Vrn. Ant žirgo užsėdau, į svietą pasléidau Čb. Pasileidžiu nuo krašto R4. Ašiai nueisiu tai ežerelin ir pasleisiu aukso žuvele TDrIV30(Prng). Varnas porą kartų bandė pakilti, pasileisti kur nors į kaimą P.Cvir. Tuomet iš naujo pasileidau kelionėn rš.
| Joja joja, jie pasiléidė (pasuko) pagal marę, i da joja Šln.
| Pasileido ant vargelio kaip gegelė ant sparnų JV865.
5. refl. imti smarkiai judėti (bėgti, čiuožti, plūsti, srūti ir t. t.): Ka pasiléidau nu pakalnės, nosį nusibalnojau Krš. Kad pasléidė nuo kalno, tai tik kojos pamirgėjo Švnč. Ir dabar, sugriebusios laisvą valandėlę, jos dažnai pasileidžia [su slidėmis] per laukus rš. Jis numetė šakę ir kaip katinas pasileido aukštyn kopėčiomis J.Avyž. Nejausdamas po savimi žemės, aš pasileidau į mokyklą rš. Kad pasiléidėm ant obelis! Slm. Jiems beeinant, karalaitė pasivertė į žvaigždę, pasileido į padanges MPs. Sėdęs ant arklio, kibaldom pasileido vieškeliu P.Cvir. Sušlamštė vėjas, pasileido laukais rš. Iš po pusnyno pasileido grioviu vanduo Žem.
| Pasileido kraujas pro burną Šts.
6. intr. (su bendratimi) imti, pradėti smarkiai ką daryti: Ėmiau ir paléidau verkt Lp. Kaip paleidau čiaudėti! Šts. Kad paléis erdėti tie kailiniai! Šts. Pasidarė Jonukui blogai ant širdies, ir paleido vargšas vemti rš. Padėjau ant žemės [vaiką], kaip paléido šaukti Plt. Pilnas dangus vandens, tik reikia paléist lyt Skr. Kai paléido pernai lyt, bobos iki pilvo brido, kol linus nurovė Skr.
| Kad jis paléido [smarkiai dainuoti], tai kaip iš devynių klumbokų Skr.
| refl.: Cinoko taip pat visa šeimyna pasileido bėgti Žem. Visa jaunuomenė pasileido šokti su nauja aitra V.Piet. Neretai pasitaiko, kad kuri individualinio poeto daina pasileidžia po liaudį vaikščiot B.Sruog. Tėvus išlaidojęs, pasileido gerti, naktimis karstytis Skd. Tada pasileido apie tą dalyką kalbėt ir kalbėjo iki vėlybos nakties Mš. O jūs, neprieteliai, vis tikt kirmyt pasiléidot! K.Donel. Kai jis pradėjo pasakoti, kad pasileido visi juoktis! Jrb.
7. refl. palinkti, pakrypti, atsiduoti: Ant visų šelmystų jau visai pasiléido K.Donel. Pats ant tingėjimo ir nedorybės pasileida S.Dauk. Geiduliams pasiduoti, į geidulius pasiléisti KII39. Patys būtinai pasileido ant visų piktų darbų I. Į amžiną tinginį pavirtai, pasileidęs ant miego Žem. Į pasileidimą pasiduoti, į bjaurybę pasiléisti KII9. Pasileido į girtuoklystę ir kekšystę CII523. Pasileidęs yra ant visokių prakeikimų brš. Patys ant visokių piktybių pasileisdami SPI363.
ǁ pasiryžti: Aš in to pasléidęs: kap bus, tep bus – šoksiu vandenin Prng.
8. refl. remtis kuo, pasikliauti: Pasileidžiu ant ko R63. Ant manęs vieno negalit pasileisti rš.
VII. padaryti, kad kas eitų žemyn, žemėtų.
1. tr. padaryti, kad kas nuslinktų, būtų žemiau; nuleisti: Paleidžiau žagrę lig ienelėm, nu jau dabar tai giliai išarsiu Ad. Tiltas paleidžiams R133.
| Paleidžiu rankas R328. Eina kalakutas, sparną paleidęs LTR(Grz). Paleidai šakytėles lig žemelei, parėmei augmenėliu dangelį (d.) Kp.
ǁ refl. tr., intr. atpalaiduoti, kad pailgėtų (pasikaišytas, pakeltas drabužis): Pasileisk sijoną – visas pryšakis plikas Šts. Sijonas pasileido (išsitraukė) – velkasi žeme Jnšk.
2. refl. nutūpti: [Sakalas] pasileidė leidė an medelio LTR(Dkšt). I nuskridęs pasileiskie, pasileidęs apsdairykie LTR(Tvr).
3. tr. nukirsti, nuleisti (medį): Vakar vieną drebulę paléidom Erž.
4. tr. duoti nusiristi, nuriedėti į pakalnę: Paleistas pakalniui kamuolys ritasi į bedugnę I.Simon. Paėmusi ratą lapė įkišo varną ir paleido nuo kalno rš.
5. tr. padaryti atvėpusį, nukarusį: Jis lumso, lūpą paleidęs J.Jabl. Veizėk, lūpą paleidęs, nieko nepelnysi Nt. Ji suraukė kaktą, paleido lūpą, ir per skruostus skubiai nubėgo dvi ašaros I.Simon. Vaikščio[ja] kaip kalakutas, brantą paleidęs (su didyste) Šts. Eina gurklį paleidęs Srd. Karvė tešmenį paléido – greit ves (turės) Varn. Žukaltas (uždarytas) paršas greit paléidžia pilvą Rod. Pautinga višta – višta, kuri dėtis paléidusi KII122. Neša skersas, snarglį paleidęs malkas iš girios Skr.
VIII. mesti, mušti.
1. tr., intr. mesti, sviesti: Paleidžiau akmenį zimblio (kad zimbtų, bimbtų), tai kad zimbė Ds. Kad paléido akmenį, tas net urgzdamas lekia Up. Kad paléidė akmeniu, tai tiesiai languos Trgn. Kad paleisiu šituo samčiu į kaktą, tai neatsišnekėsi Mrj. Pamatęs, kad jau tas žvirblis an lango tupi, paleido lazda, langą išmušė Brt. Iš obuolio (obuoliu) paleido į pakojas Krš. Obuolėliais svaidžiau, žiedeliu paléidžiau VoL398. Aš paėmiau kočėlą ir paleidžiau tam katiniu[i] Azr.
^ Paleidęs akmenį iš rankos, nesuturėsi NžR.
iš paleistos adv. paleistinai, leiste (?): Leido iš paleistos su akmeniu Ggr.
2. tr. iššauti: Paleidęs keletą šūvių tą naktį, Petras jautėsi didvyris rš. Brolis paleido šūvį, bet lapė nekrito S.Nėr. Naktį ugnį vieną paleido iš brauninko ans Dr. Vieni pasakojo, kad jį nušovęs žandaras, o kiti, jog paskutinę kulką paleidęs sau pats rš. Ir paleido į stimpantį žvėrį savo strėlą rš. Kada strėlas paleidžia CI5. Lavoną beįžegnojant tapė pėstininkų garbės salvė paleista LC1885,25.
^ Kai Dievas daleis, tai ir iš lazdos paleis LTR(Mrj).
| refl.: Pasileido [šūvis] netyčia rš.
◊ ant aparė̃lės paléisti juok. neduoti per išpažintį išrišimo: Kunigelis kartais ir davatką paleida ant aparelės Šts.
ant ilgų̃jų paléisti pravirkti: O Viliukas, pastebėjęs, kad mamaitė verkia ir Barbė verkia, taip pat paleido ant ilgųjų I.Simon.
ant svi̇́eto paléisti duoti gyvybę, pagimdyti: Kam mane tėvas ant svieto paleido?! Gs. Penkias pačias amžinatilsin palydėjau ir paleidau svietan trisdešimt šešis vaikus rš.
ant vė́jo paléisti nekreipti dėmesio į ką, nebranginti, niekais nuleisti: Žodį girdėtą, o neišmanytą drin tinginio savo ant vė́jo paléidžia DP212.
bal̃są paléisti
1. garsiai rėkti, šaukti, barti: Savo bal̃są kad palei̇̃s, tai kažno kur girdėt Klvr. Rėkia kaip jautis, balsą paleidęs, o nieko nedaro Rz. Džiugys bal̃są ka paléida, Karpėnūse girdėti Vgr.
2. imti garsiai verkti: Atsibudo mažasis lopšyje, ir tas paleido savo balsą Žem.

birbỹnę paléisti imti garsiai verkti: Bobos kad paléido birbynès – baisus daiktas! Jnšk.
bùrną paléisti
1. negražiai kalbėti: Paléidęs bùrną, baisu klausyt Gs. Burna paleista valioj, savo šnekà nestoja nė senos mergos Jnšk.
2. plūsti, keikti: Gal iš rūstybės ant artimo burną paleidai? brš. Paléido bùrną an ano tik pamačiusi Krš.

dū̃dą (dūdàs) paléisti imti garsiai verkti: Dūdą paleido Grž. Kroklys bestija, biškelį kas, tujau dūdas ir paleida Krš.
dū́mais paléisti
1. prarūkyti: Kas iš tų rūkorių – viską dūmais paleidžia! Srv. Pusę uždarbio dū́mais paléidi Krž.
2. sudeginti (trobesius): Savo susiedo ežias tol perardinėjo, kol tas jį dū́mais paléido Krok. Tai jau paleidei dūmais pirtelę? LTR(Dkk).

el̃geta (el̃getomis) paléisti atimti ar sunaikinti turtą: Užvaldė jų turtą ir paleido elgetomis jų šeimas su mažais vaikais rš. Mano turtas išvaržytas, o aš pats elgeta paleistas rš. Jie ir tavo žemę varžė, rengės elgetom paleist V.Mozūr.
gamari̇̀nę paléidus smarkiai (šaukti, verkti): Vilius paleido gerklę juoktis I.Simon. Gamarines paleidę rėkauja, armonikas liurlina Žem.
gamari̇̀nę paléisti plūsti, keikti: Kad paléido gamari̇̀nę, baugu klausytis Užv.
gamari̇̀nę pasiléisti liežuvauti: Tos bobos gamarinès pasiléid i duodas Krš.
gérklę paléisti
1. imti garsiai verkti: Vos tik prikišau pirštą, ir paléido vaikas ger̃klę Vvr.
2. imti garsiai rėkti: Aš kap užsikeliu, kap paléidžiu gérklę, tai iki gult Lzd. Kad paleido ana ger̃klę – tenkinaus pro duris išnėręs Vkš. Ka paléido gérklę, neit laukai skamba Vlkv. Visi paleido savo gerkles, pritardami tai dainai Ašb. Paléidus gérklę, tik šaukt težino Jrb.

gérklę pa(si)léidus smarkiai (šaukti, verkti): Pats nieko neišmano, o gerklę paleidęs rėkia Pc. Vaikas išsigando ir ėmė verkti, iš karto tylomis, o paskui visą gerklę paleidęs J.Balč. Kad šauka, kad šauka ger̃klę pasiléidusi Ll.
į dárbą paléisti imti veikti (kuo): Janis paleidžia į darbą ilgą botagą (ima mušti botagu) rš. Reik paleisti kojas į darbą (bėgti) Dr.
į laukùs paléisti nevaldyti: Kad paleidi į laukus savo piktus pageidimus, tuokart stojies nevalnyke savo piktų pageidimų brš.
į visùs kẽturis vė́jus paléisti išvaryti: Išveskite ją ir paleiskite į visus keturis vėjus rš.
iš akių̃ paléisti atitraukti dėmesį, neprižiūrėti: Tik paleisk juos iš akių, tuoj visko prasimanys rš. Arklių negalima paléisti iš akių̃ – tuoj sueis į javus Jnš.
iš akių̃ nepaléisti
1. akis įspyrus, į ką žiūrėti: Jie nepaleido iš akių nė vieno Petro judesio rš. Aš takučio iš akių nepaleisiu rš. Duris trenkdama, ji įeina į virtuvę ir nebepaleidžia Barbės iš akių I.Simon.
2. domėtis, nuolatos stebėti: Tik vienas Balsių Petras štai jau treti metai nepaleidžia Katrytės iš akių V.Myk-Put.

iš pasáulio paléisti užmušti: Paléidė iš pasáulio Upt.
iš pėdõs nepaléisti visą laiką kartu būti, laikyti prie savęs: Kur neženysis anuodu, ka ana nė iš pėdõs nepaléido Krtn. Nepaleidžia nei iš pėdos vaiko, o galėtų bėgt paskui Jrb. Ans muni nepaléida nė iš pėdõs Kl.
iš rañkų nepaléisti tvarkyti, valdyti: Kas bus, tas bus, bet žemės iš rankų nepaleisiu V.Mont. Kol painu, nepaléisu samčio (neperduosiu šeimininkavimo) iš savo rañkų Krš.
jùką paléisti sumušti nosį iki kraujo: Tik lįsk – tuoj juką paleisiu! Všk.
juokai̇̃s pasiléisti imti smarkiai juoktis: Kva, kva, kva, – visi pasileido juokais Gs. Moteris čiuptelėjo barzdą, kitiems juokais pasileidžiant rš.
kakari̇̀nę paléisti imti garsiai šaukti: Kai paléidžia kakari̇̀nę, tai visi langai dreba Všk. Paleisk savo kakarinę – juk ji neperkama Asv.
káušą paléisti pradėti verkti: Kad kiek, ir paleidžia kaušą Slm.
kósurą paléisti imti garsiai šaukti: Kaimynas vaikščioja, kosurę paleidęs laukuos ant žmonių, namuos ant pačios Alvt.
liežùvį paléisti
1. negražiai kalbėti, plūsti: Kaip paléido liežùvį, ir pats nesižino, ką kalbąs Krš. Aje gi, neprabavok ją pakliudyt – kai paleis savo liežiuvį, nežinosi, katran šonan lėkt Ut. Teip paléidęs liežùvį ir vaikšto Jnšk. Neužkibink širšuonies – paléis dar liežùvį – nežinosi, kur sprukti Vkš. Paléidęs liežùvį ir loja kap koks lojynė Gs.
2. daug plepėti: An senatvės tos bobos paléida liežuvį Krš.

paléisti liežuviùs liežuvauti: Žmonės vėl paleido liežuvius V.Kudir. Sužinojo kaimo moterėlės, davatkos, zokoninkės ir paleido savo liežuvius A.Vien.
pasiléisti liežùvį nepadoriai kalbėti: Patauzija senovės papratimu, liežùvį pasiléidęs Pvn.
lū́pą pasiléisti verkšlenti: Kas vaikuo, ko ans lūpą paleido? Pln.
mielès paléisti viduriams sugesti: Mieles paleido Grž.
mùziką paléisti pravirkti: Ko čia paléidai mùziką kaip mažas vaikas?! Jnš.
nãsrą (nasrùs) paléisti imti garsiai šaukti: Kad paléido nãsrą ant visų laukų! Alk. Paléidė nasrùs ant viso lauko Ėr.
nãtą paléisti išeiti iš ritmo, sutrikti: Nū tėvo nabaštiko gavau į kuprą – paléidau nãtą bekulant [spragilais] Jdr.
nei̇̃ pakártas, nei̇̃ paléistas Vj sakoma, pakliuvus į neaiškią padėtį.
nórus paléisti labai ko įsigeisti: Paléido nórus, tai dabar ir reiks Alk.
pelenai̇̃s (plė́nimis) paléisti sudeginti (trobesius): Paleisti pelenais rš. Plėnimis paléido gyvenimą, ir gana Jrb.
rankàs paléisti liautis dirbus: Kai tik vyras rankàs paléido, nieko nebliko Skr.
raudóną gai̇̃dį paléisti ant stógo uždegti (trobesius): Paléisu raudóną gai̇̃dį an stógo, jei Palionikei ūkį užrašysi Krš.
snùkį paléisti liežuvauti: Paléidęs snùkį, ir loja kaip koks lojynė Gs. Jo snukis paleistas kai sena vyža Ss.
striūnàs paléisti pravirkti: Jau tas ir vėl paléidė striūnàs Krs.
su dū́mais paléisti sudeginti (namus): Pakišo po jo stogo ugnį ir paleido su dūmais ne tik namus tėvo, bet ir keleto susiedų V.Kudir.
ši̇̀rdį paléisti užpykti, užširsti: Ši̇̀rdį paléidžia, užpyksta, ir daryk ką nori Klvr.
ubagai̇̃s paléisti atimti turtą: Ponas nesavu balsu pradėjo šaukti ant tėvo, kad jį ir visą sodžių ubagais paleisiąs J.Bil.
ùgnį paléisti imti šaudyti: Paléido ùgnį i nuginė [priešus] Vn.
ū̃mą paléisti nusiminti: Ūmą paleidžiu, nusimenu CII92.
už niẽką paléisti išeikvoti, iššvaistyti: Paleido už nieką pinigus rš.
vargonùs paléisti imti garsiai verkti: Paleido vargonus ir bliauna kaip veršis Jnš.
vė́jais paléisti išeikvoti, iššvaistyti: Jis pusę algos paleido vėjais rš.
papaléisti (dial.) žr. paleisti I 6: Mažgi anksčiau ateis [iš armijos], kitus gi papaléidė Str.
parléisti
1. tr. duoti parvykti namo (iš mokyklos, darbo, tarnybos…): Neparléida ne numie vaiko Krš. Parléido visus, kur buvo išvežę Krš. Saimą (seimą) namon parleisti KII5. Atostogų jį parleido tik tris savaites J.Jabl. Saulelė raudona, vakaras netoli. Parleisk mane, močiute, su saule namolio LTR(Krč).
2. tr. pakeisti, pavaduoti dirbantį, kol šis pareis namo ir grįš: Jonuk, nueik piemenį parléisti pietų Žvr. Vieną kartą atėjo durnasis savo brolį pietų parleist BsPIII110.
3. tr. parlydėti: Parléidęs namolio, svirne paguldysiu, lig saulės tekant panelę migdysiu LTR(Grž).
4. tr. liepti nuvykti ten, kur buvo, iš kur išvyko, parsiųsti (žmogų): [Išjojęs] parleido tarnelį – ką mergelė veikia? JD648. Susikalbėjo jie, parleido vieną darbininką pasakyti ponui, kad Martynas neduoda malkų rš.
5. tr. parsiųsti (laišką, pinigus, daiktus…): Sakyk, kame buvęs, kodėl laiško neparleidai? LzP. Ei, parleidž, parleidžia mūsų brolužėlis tris margas gromatėles JD78. Broliai parléido atsisakymą nu gyvenimo Pln. Seniau dėdė da ir pinigų parléisdavo, o dabar nė laiško neatrašo Vrb.
| prk.: Parleida ant tavęs nelaimes, atema vaikus, parleida negerus metus P.
| refl. tr.: „Tilžės Ceitunga“ parsileidžia kas diena su telegrafu naujausias svietiškosios valdžios žinias Kel1881,75.
6. intr. greitai pareiti, parbėgti, parkeliauti; parlėkti: Išejo vaikelis ir besiveizant parléido iš miesto Vvr. Vis tik greit parléidai Kal.
| refl.: Kaimynas iš turgaus jau parsiléidė Lg. Išgirdęs tėvą sergant, tuojau parsiléido namo Jrb. Parléidusi numie juodai mėlena Kal. Kelios valtės parsiléido iš marių su pūsle StngŽ66. Trys prūsai Nemunu iš aukšto parsiléido Lp. Aš veizu, iš kur tas autobusas parsiléida Prk.
7. refl. atsigulti: Parsiléiskim, vyrai, ant pievutės pasilsėt Jrb. Parsiléido ant kranto ir geria vandenį Skr. Eik parsiléisk kokias dvi valandas į lovą Trg. Parsileidęs savo patale, išleido savo dvasią LC1886,42.
pérleisti
I. atiduoti, aplenkti ką, nepadaryti ko.
1. tr. atiduoti kitam, perduoti kitam naudotis, užleisti: Savo lovą aš perleidau senelei rš. Jei jums dabar nereik [mašinos], párleiskiat mums Pgr. Ir man kokią kamarėlę perleisi LzP. Jis galia parleisti savo skolą kitam J. Pradėjo prašyt, kad tą radinį jam perleistų LTR(Dkk). Perleidžiu kam ką, duomi ant noro kam SD45. Perleidau savo ūkį sūnui Vv. Būk žmogus, párleisk munie tas kelias lentikes Pj. Vely parleisčiau ūbą laukužį, ne kad jauną mergužę JV454. Atgyvenančios klasės neperleidžia savo viešpatavimo be kovos sp.
2. tr. parduoti: Kainos forma numato, kad prekės perleidžiamos už pinigus ir kad toks perleidimas yra būtinas rš. Jis man tas malkeles popigiai pérleido Jnšk. Kad geras žmogus pasisuktų, bėroką galėtum ir visai nebrangiai pérleisti Srv.
3. tr. praleisti, padaryti pertrūkį: Anas kožnądien ateina in mane, retai kada pérleidžia dieną Šr. Vienoj dienoj sudeda [višta kiaušinį], ė tris pérleidžia Dglš. Da perléidžiau vieną dainelę (pamiršau padainuoti) Ps.
| Pérleido čėsą (laiku nepadavė prašymo) Lp.
| refl.: Šita tik po pirmam teliukui pérsileidė (pertraukė, praleido metus nesiveršiavus) Ds.
4. refl. paliauti: Prieš pačias Velykas, kai kiaušinių reikia, tai vištos dėt pérsleidė Ml.
5. intr. dovanoti kaltę, atleisti: Parleisk, dovinok neišmintingam žmogui P. Kartais ir aš apei kitus pakalbu, ko čia stebėties, kad ir kiti man neparleida M.Valanč. Jei nenorėjo kas iš puikybės kitam parleisti brš.
II. patirti, praleisti.
1. tr. išbūti, pragyventi, praleisti (kurį laiką): Párleidom vestuves Šts. Sveikas, šventes pérleidęs ir naujus metus pradėjęs A.Baran. Tam susidėjo gyvenimas nuo pat jaunų dienų, kurį kiekvienas kitaip perleido LzP. Perleidau metų apie šimtą kokį (d.) Nm. Džiaugsis, vakarui atejus, dieną gerai parleidęs M.Valanč. Man taipgi rūpi, kaip čia vienas perleidi laiką Žem. Gražiai savo jaunystę parleidė Sz. Niekam nerūpi, kaip jis perleis šaltąją žiemelę J.Jabl. Sunkiai šaltymetį parleida bitės IM1852,30. Mažne pusę gyvatos … miegodamas perleidai DP580.
ǁ refl. praeiti (laikui): Persileis savaitė, ir vėl yr tas pats Ds.
ǁ patirti gyvenant, išgyventi, perkęsti: Visokių madų reikėjo perleisti Ėr. Kai visokių vaistų reikia párleist, tai ilgas gydymas Skr. Aš visko párleidau: i sargyt, i maryt Jrb. Du karu esu párleidęs, užtenka Dov. Visko žmonės pérleidžia šiame pasauly: ir linksmumo, ir liūdnumo Slv. Aš daug skaudžios nepalaimos esu pérleidęs KII153. Visokių reikia perleisti metų – gerų ir blogų Ėr. Kad tei[p] párleistų, kai aš, kitas būtų jau kvailas (būtų iš proto išėjęs) Skr. Esu párleidęs visokius laikus savo amžiuo[je] Dr. Dabar suslaukei dienelės, perleidei visas kalbeles LTR(Kp). Buvo tai Genaveitė, kuri, savo sunkią ligą parleidusi, ilsėjosi silpna ir nuvarginta I.
| refl.: Visokių tų išgąsčių párleidos Užv.
2. tr. priimti praeinantį, pravažiuojantį: Kai senyboj, tai buvo ir [kalėdojantys] kunigai pérleist rūpestis Prng.
ǁ palaukti, žiūrint, kol kas praeina, pravažiuoja: Traukinį pérleidėm (bežiūrinėdami į keleivius prabuvome stotyje, kol stovėjo traukinys) – niekur nėra [laukiamo žmogaus] Str. Kol veselnykus perleidėm, ir sutemo Vb.
3. tr. turėti, laikyti kurį laiką (ppr. apie daugelį tos pat rūšies laikinų, nuolat keičiamų objektų): Esam daug párleidę ringinių vištų ir kitokių Šts. Parleida gaspadoriai daug mergių, vis neįtinkančios Šts. Esu daug piningų pérleidusi Pgg.
| Kiek tas kambarėlis yra žmonių perleidęs! Pn. Aš laikau save teisingu žmogum, bet, tiesą pasakius, esu perleidęs daug amatų J.Balč.
4. tr. persiuntinėti (laiškais): Visus kraštus parleidau su gromatoms – nėr pačios, ir gana Šts.
III. duoti pereiti per ką.
1. tr. duoti pereiti, pervaryti per ką (per mašiną, įrankį…): Dobilus tik pérleido per mašiną Jnš. Iš ausies [grūdus] perleisim dar kartą per arpą Pg. Avižines kruopas perleisk per mėsinę mašinėlę, ir bus miltų Ob. Oi, koki rupūs miltai, ėmęs dar pérleisk Rdm. Rugių duonai taip neperleisi (nepermalsi), kaip kad kiaulėm avižas Vad. Jei tyrė išeis ne visai vienoda, tad perleisti ją per sietą rš. Sakiau, nū sėmenis perleisiu per maišus, tai vis gal ne tiek varpučių bus Pls. Sėmenis tai vis tiek pérleisiu an vėjo Lš. Perleisk grūdus per vėją, tai bus čystesni Arm. Bruknes par stalą párleidom (riedančias perrinkome), gal virti Vkš. Kietą dalgį kalvis parleida par ugnį, ir paminkštė[ja] dalgis Šts. Perleisiu skaras per vandenį (perplausiu, perskalausiu) ir eisiu bulbų sodint Arm.
| Visą skinstalą [inkstai] par save párleida Krš. Perleidžiu vyną (išvalau mieles, drumzles) SD211.
^ Sutarėme, kad mes, matematikai ir fizikai, projektuosime mūsų specialybių terminus, ir po to Jablonskis perleis juos pro kalbos rėtį (kalbiškai apdoros) Z.Žem.
ǁ šiaip taip, paviršutiniškai ką padaryti, apdoroti: Žuvis tik pérleido per dūmus (šiek tiek parūkė) Jnš. Skalbinius tik pérleido prosu (šiek tiek palygino), ir gerai Jnš. Plaukus tik pérleido žirklėm (skubiai apkirpo) Jnš. Lentą tik pérleido oblium (šiek tiek paobliavo) Jnš. Dirvą reikia tik pérleisti akėčiom (šiek tiek paakėti) Jnš. Pérleisk truputį gryčią (truputį perkurk), bo labai šalta Kp. Truputį pečių perleidžiau malkelėm Pn. Tuoj išblokšim, dabar saulutė yra, truputį perleisim (kiek padžiovinsime saulėje) Vad.
2. tr. duoti susigerti, praleisti (vandenį): Sausa žemė parleida lytų Šts.
IV. duoti sutikimą kam ką daryti.
1. tr. SD298 leisti pereiti, pervažiuoti per ką nors: [Žmogus] meldė, kad jis jį per tiltą perleistų BsPI73.
2. intr. psn. duoti sutikimą, nedrausti kam ką daryti: Perleidžiu, paveliju, valią duomi R417. Ginu kam ko, neperleidžiu SD175. Kai Dievas perleido …, velns … nuėjo Jobo gundinti Mž433. Nieko nedraus, bet viso, ko norės daryt, perleis SPI71. Perleisk man rinkti paskun pjovėjus CII475. Neperleistų į namus savo įsiveržti VlnE134-135.
ǁ psn. duoti teisę, nevaržyti nuostatais: Įstatymai tai nepavelija, nepérleidžia KII378. Tvardome … sąnarius, idant nelytėtųs neperleidžiamų daiktų DP568. Kurie netik …, netur būti … top sakramentopi perleisti Mž28.
ǁ KI527 psn. nesukliudyti, nesutrukdyti: Perleiskite abejiems augt drauge iki pjūties BtMt13,30. Neperleidž iš savęs juoką daryti Vln39.
| Liuosybė nuog visokių afektų, kurie neperleidžia šviesiai tiesos regėt SPI15.
ǁ tr. duoti teisę pereiti iš žemesnės į aukštesnę pakopą: Nepárleido į penktą klasę, paliko antrus metus Krš.
3. tr., intr. psn. sudaryti sąlygas kam ką veikti, įgalinti ką daryti: Nū jam miegot perleiskiam Mž414. Dirbk, kiek tavo syla pérleidžia KII190. Tėtiška širdis neperleidžia CI396. Kačeig jūs ir visada rūpinote, bet čėsai jums tai neperleido Bb1PvP4,10.
4. suteikti, duoti; skirti, lemti: Teip regias nu pačių dievų bu[v]o parleista S.Dauk. Párleisiu ant numų Helio tokį negerą, kurio nėkas negalės girdėti S.Stan. Sunkias ligas tu perleidęs esi Mž438. Vainas pats perleidi ir vedi pagal valios tavo MKr40. Perleido tada … didį miegą ant Adomo Vln50. Teisiai ant jų perleidė tą iškorojimą DP412.
V. padaryti, kad kas eitų žemyn, ilgyn, pervirš.
1. tr. nuleisti žemyn, nutraukti, nuimti: Žėglius (bures) perleisti N.
2. refl. įvykti savaiminiam abortui: Karvė išsimeta, boba pársileida Krš. Kėlė sunkiai ir pérsileidė Ds. Vaikščiodama jau antrą mėnesį pérsileidau Vrb. Moters girtuoklės tankiai persileidžia arba tampa visai bevaisėmis V.Kudir. Motriška pársileidus J.
3. refl. tr., intr. persisverti, persimesti: Visą sa[vo] gėrybę prašveitė, išpardav[ė] ir išej[o], maišelį per pečius pérsileidęs, per žmones Rod.
4. refl. atsigulti: Kol aš susiūsiu, gali ant lovos pársileisti Šv.
5. tr. pailginti, patraukti (įšautį): Ratus ilgai párleisk i sukrausi daug rąstų Ggr. Párleistais ratais gyvoliuo lengviau traukti Ggr.
VI. permesti, perkelti, perpliekti.
1. tr. permesti: Pagalį pérleisti per tvorą DŽ. Leisk, ar perleisi akmeną par upę? Ėr.
2. tr. perverti, persmeigti: Párleisk su šriūbu, būs stipriau Dr.
3. tr. perkelti, perirti į kitą (upės) pusę: Gal perleistumėte per Lėvenį? Paį.
| refl.: Su luge persileidė an kitą pusę Ps.
4. tr. uždrožti, užrėžti, perpliekti: Prisivijo ir parleidė kelis kartus par nugarą Rm. Kai pérleisiu virveliniu, tai tuoj nustosi murmėt Dbk. Jis toks neklaužada už tai, kad jam niekada tėvas neperleidžia Vad.
5. nubausti: Tu jau raišas, Dievo perleistas Ml. Taip Dievas perleido tėvą, per daug savo vaikams pataikaujantį I. Dieve, neperleisk, Dieve, apsaugok! B.
VII. padaryti skystesnį; perpilti.
1. tr. SD298 sulydyti.
2. tr. tekinant per viršų perpilti: Leidau ir párleidau alų bepyliodama Šts.
◊ akimi̇̀s pérleisti peržvelgti: Praeinant Petronelei, nuo kojų ligi galvos perleidęs ją akimis Žem. Akimis perleidęs gretimus staliukus, [leitenantas] priėjo tiesiai prie Aldonos rš. Toks jau jo notūras – kožną pérleidžia akim̃ Mlt.
per danti̇̀s pérleisti apkalbėti: Jau katrą pérleis per savo danti̇̀s, tas jau šventas išeis Ut.
per gérklę (kãklą) pérleisti
1. N pragerti: Perleido viską per savo gerklelę rš. Ką turėjo, tą praleido – i par ger̃klę párleido Plt.
2. suvalgyti: Kiek gaidžių, vištų viščiukų, kiaušinių, kiek sviesto vokietis perleido per savo gerklę! P.Cvir.

per pil̃vą (vi̇̀durius) pérleisti suvalgyti: Viena diena karvę párleido par pil̃vą Šv. Prūsai, daugiaus vaisių per vidurius perleisdami, sveikesni už mus rš.
per rankàs pérleisti
1. Užp įsigyti ir vėl išleisti: Jau dėlto daug pérleidžiau per savo rankàs gyvulių, nu tokio da neturėjau Ktk. Duok tu man šiandiej, kiek aš per savo rankas perleidžiau, tai būč bagočius Ktk.
2. patikrinti: Kožną nėkelį párleidu par rankàs Skdv.

pro aki̇̀s ir gálvą pérleisti patirti, pergyventi: Perleidžiau pro savo akis ir galvą visa ko Antš.
praléisti
I. duoti praeiti; aplenkti, prarasti.
1. tr. SD326 duoti kitam praeiti pirma ar pro šalį: Bet ji praleido Ilžę pirma, o pati vis per keletą žingsnių ėjo paskui I.Simon. Praleisk, neša viedrą vandenio! Arm. Praleisk pro šalį, kas eina J.
| refl. tr.: Mokyti kai eina, tai vis vienas kitą prasileisdami Ds.
2. tr. priimti praeinantį, pravažiuojantį: Man vis rūpi, kaip tuos ekskursantus reikės praleisti rš.
ǁ sustojus žiūrėti į praeinančius, pravažiuojančius: Praleidau būrį [žmonių], eitu toliau Plng. Eiseną praleidom ir parejom numo Vkš.
| Jau daug vandens praleidau į Baltjūres (tiltas pasakoja) V.Kudir.
3. tr. Rod, Aps, Stlm palydėti: Praléisk svečią nors iki pro šunį Vrb. Kaziukas mane iki pat namų praleido Žž. Praléisiu svečią i grįšiu Ad. Praléisk namo Lp.
ǁ daryti ką įkandin einančio: Praléisk (apmėtyk) tu jį akmenais Arm.
ǁ VoK33, Lp, Šlčn palydėti mirusį.
4. intr. skubiai pravažiuoti: Ka praleido su dviračiu pro šalį kaip vė[ja]s Vvr.
5. tr. išbūti, pragyventi kurį laiką: Aš visą savo amžių praleidau pas tėvelį I.Simon. Jau pusę žiemos praleidom Šts. Su savo pačia seniaus linksmiai dienas praléidė BM89. Aš praléidau tiek metų, žinau, kaip pirma buvo Krm. Vasarą jis daugiausia laiko praleisdavo sode ir prie bičių rš. Pilis! Tu tiek amžių praleidai garsiai! Mair.
| Mano tėtis be krienų šventės nepraléisdavo Skr. Aš vakarienę dažnai praleidžiu ar su pienu, ar su kuo Skr.
| Šešerius metus praleidus, Siernauskis norėjo užimti gabalą žemės M.Valanč.
^ Negal nusiliauti vargais: eisu į kiną – vis valandelė praleistóji Šts.
ǁ iškęsti, išgyventi, patirti gyvenant: Par savo gyvenimą žmogus daug daug turi visko praléisti Vvr. Visas didžiąsias bėdas jau praleido, Marelė nusiramino Žem. Visokių rūpesčių praléidęs Ėr. Kokių negerų laikų reikia praléist žmogui! Ėr. Kiek vargo reikė[jo] praléist, kol susitvarkėm Rd.
| refl. tr.: Kaip tą žiemą praléisis?! Krš.
6. tr. turėti kurį laiką (apie daugelį tos pat rūšies laikinų, nuolat keičiamų objektų): Jau, dėku Dievui, nemažai viršininkų praleidau, o tokio gero dar nebuvo rš.
| Mūsų teatrai kasmet pro savo sienas praleidžia šimtus tūkstančių ir milijonus žiūrovų rš.
7. tr., intr. aplenkti, padaryti pertrūkį: Dėl ko tu praléidei kelius lapus [skaitydamas]? Vb. Praleidai vieną siūlą, beskubydama vert in skietą Dkš. Sudurtinio tarinio jungtis gali būti praleidžiama rš. Gal šiandie pralei̇̃s neliję Ėr. Tėvas nė dienelės nepraleisdavo nesbaręs Ut. Dieną praleisdama kepa duoną J. Šuva nieko nepraleidžia nelojęs J.Balč. Vieną dieną praléidova garlaivį (nenuėjome pasitikti), o antrą dieną nesulaukėva Skr.
| refl. tr., intr.: Drugys jį krečia, vis dieną prasiléisdamas KII251. Būtų gerai, kad metai neprasilei̇̃stų [einant mokslą] Ėr.
ǁ nelankyti, nedalyvauti: Retą kiną praléidu Krš. Tu pamanink: juk aš esu nusenęs, o nenoru darbo praléisti – juk sėjos laikas yr Štk.
ǁ duoti praeiti (laikui): Eičiau į darbą, kad ne lytus: dabar sėdžiu, laukiu, laiką praléidžiu Skr. Ir su mezgimu daug laiko praléidi Srd. Aš praléidau penkias dienas po termino BŽ452. Šienelis buvo sausas, tik praléidžiau laiką (pavėlavau) Švnč.
8. intr. nebausti, dovanoti, atleisti: Kas kadai girdėjo apie tokį tėvą, … idant latrui ir priesakiui savam praléistų DP242. Pergalėtojas Izraelyj nepraleis nusidėjusiam SPI10.
ǁ (l. przepuścić komu) SD54 pagailėti, išsaugoti, neduoti patirti (sunkumų, kančių): Sūnui savo nepraleido, bet už mus visus išdavė Mž449. Jei … tikram savam sūnui nepraleidė, kaipog mumus nemeilingiemus praleis? DP192. Ne vienam liežuvis piktas nepraleidžia, ant visų užpuola SPII77.
9. tr. prarasti, išeikvoti, išleisti: Argi praléistą sveikatą indės?! Rdm. Praléido savo vietelę Šts. Praléisi viską kaip matai – i esi biednas Pln. Praléido (pragėrė) namus Dkš. Ta mažoji piningą leida, o didžioji jau nepraléis, tūrės suspaudusi Krš.
| refl.: Piningai prasiléisias, i nė čimodano, i nė piningų Krš. Daugiau turi, daugiau ir prasiléidžia Sdk.
10. tr. parduoti: Mažu pralei̇̃s gyvulius Lp.
| refl. tr.: Prasléidžiu (pardavinėju) skareles, kai bulbų nebėr Mrc.
11. tr. duoti praeiti per ką: Būdavo, praléidi per mašinaitę kokią kapą [rugių], jau i turi duonutei Gs.
II. sudaryti sąlygas kam nors tekėti, byrėti, skverbtis.
1. tr. pradėti tekinti: Praléidom naują bačkelę – gardesnio alaus Jnšk. Praléisk alaus verpelę J. Senas tėvas kaip ateis, trečią bačkelę praleis LTR(Vkš).
| refl. tr.: Ėmiau ir prasiléidžiau vieną bačką [vyno] Pc.
ǁ padaryti, kad tekėtų: Pavasarį praléidžia beržus arba klevus, ir bėga sula Skr. Tėvelis praléidė beržą [sulai] Ėr. Ar praléidot sulos? Rs. Daktaro praleistas kraujas bėga čirkšliais Šts. Padaryk man praleidžiamą kubilą Šts.
| refl. tr.: Reik iš beržo siulos prasiléist Pc.
ǁ sudaryti sąlygas nubėgti, nutekėti; nusausinti: Būtų praleidę vandenį, būtų rugiai buvę tokie pat, kaip mano Žem. Ežerą praléisti KI69.
2. tr. prakiurdant duoti išlįsti, išbyrėti: Vilko grobai praleisti Šts. Galėj[o] karvei žarnas praléist Lp.
| Pelių tiek priviso, kad visus maišus su grūdais praleido Žsl.
3. tr. duoti išeiti šilumai, užšaldyti (krosnį): Tu, mergele, duonai pečiaus nepraléisk! Plt. Siuto siuto i pečių praléido – duona paliko žalia Lkv.
4. tr. duoti pereiti, persiskverbti, nesulaikyti: Langai nevarauni – šilumą praléida Vkš. Batai vandenį praléida Vkš.
5. refl. tr. pasirūpinti, kad išperėtų: Prasléidžiau truputį viščiokų, ir užteks Ds.
III. tr. padaryti laisvesnį, didesnės apimties, skystesnį.
1. pralaisvinti: Pėdo drūtgalį praléisk (atrišk) Ėr.
2. pailginti, paplatinti: Praléisk kiek ilgiau kairį viržį Paį. Ankštokos rankovės, duok, tegul kriaučius praléidžia Šk. Čia praléido (paplatino) platų kelią Arm.
3. atmiešti: Sūrą putrą reik praleisti, o tirštą praskiesti Kal. Praleisma pienu, ir būs veršputrė, pienu praleista Šts. Praleisto rūgšto pieno gausi ir vasarą, kad mažiau srėbtumi Šts.
4. skystinti, minkštinti: Rūdynų vanduo praleida vidurius Tl.
◊ ant vė́jo praléisti niekams išeikvoti: Paėmė algą ir teip praleido ant vėjo Ds.
negirdomi̇̀s praléisti nekreipti dėmesio: Nereikia negirdomis praleisti nė „mažmožių“ J.Jabl. Nepraleiskite negirdomis šito mūsų gamtininko balso Vaižg. Suprantama, kad mokslo pasaulis tokių sukakčių negirdomis praleisti negalėjo rš.
nuo sàvo galvų̃ praléisti nusikratyti: Jau praleidau neprietelius nuo savo galvų Ar.
per gérklę praléisti pravalgyti: Ėdūnai visą uždarbį praleisdavo per gerklę rš.
pro aki̇̀s praléisti nepastebėti: Kaip jie galėjo praleisti pro akis tokį šlamštą?! sp.
pro ausi̇̀s praléisti nekreipti dėmesio: Daug aštrių žodžių krisdavo skaudžiais akmenimis Anicetui į širdį, bet viską jis praleisdavo pro ausis, kartais nutylėdamas, o kartais paversdamas įžeidimą juokais J.Avyž.
pro gérklę praléisti pragerti: Kiek uždirba, tiek pro gerklę praleidžia Jnš.
pro pirštùs praléisti išeikvoti, išleisti: Pro pirštùs viską (turtą) praléido Krš.
pro šãlį praléisti
1. nekreipti dėmesio: Jis tuos žodžius pro šãlį praléido Btg.
2. neteisėtai parduoti, praspekuliuoti: Praléida torpių pro šãlį Krš.

tylomi̇̀s praléisti BŽ581 nekreipti dėmesio.
priléisti
I. duoti prisiartinti, duoti įeiti, duoti darytis.
1. tr. SD306 duoti prieiti, prisiartinti: Prasto žmogaus prie pono neprileisdavo Jnšk. Ne iš tolo munęs nepriléido pri vyro Vkš. Prileisk jį prie savęs J. Ne, ne, jis nebeprileisiąs prie savo arklių nė vieno kito I.Simon. Vaikus be eilės prileida Krš. Tuojaus buvo prileisti prie karaliaus BsMtI18. Prileisk veršį pri karvės B. Prigiléiskit, tikri tėveliai, savo dukrelę prie gimtųjų namelių (rd.) Jž. Negipriléiskit, sesytės mano, šito totorėlio an mano rūtų vainikėlį (rd.) Jž. Greičiaus prileidžia savęsp lopiniuotus, apdriskusius ir nuogus SPI45.
| Tu jo nepriléisk prie tų malkų, varyk iš paskutiniosios (neduok jam nupirkti per varžytynes) Jnšk. Prileisk ją tik prie [siuvamosios] mašinos – tuoj sugadins Jnšk. Ale tik priléisk tokią gaspadinę pri kuknės, tai po tam neturėsi kur viralo kišti Krš. Moteris nebuvo prileidžiama prie jokio atsakingo darbo valstybiniame aparate sp.
| prk.: Prileisk ausump tavo maldas tarno savo SGII29.
^ In roną priléidžiamas tasai žmogus lipsnus Prng. Kad tik an rankas gerai Dievas prileist (leistų pasinaudoti)! Trgn.
| refl. tr.: Ligonis nieko neprisileidžia Jnšk. Briedis neprisileidžia šunų prie savęs J.Jabl. Ir mirdamas uošvis žento neprisléidė an sau Ds. Dieną milžau, buvo sveika, o vakare nainu – neprisiléidžia, tešmuo sutinęs Jrb. Neprisileidžia kaip garnys baloj LTR(Zp). Tai laukinis žmogus, nė artyn neprisileidžia V.Kudir. Tokio žmogaus negal nė iš tolo prisiléisti Vkš. Kyšių neima, bet be dovanų neprisileidžia TŽV596. Prisileidę vokiečius visai arti, kariai atidengė smarkią automatų ugnį rš. Neprisileidant pačiai savą vyrą S.Dauk. Prisileido mergė vaikį, o dabar rėka Vkš. Neprileiskies kito nė vieno, nesa ir aš tiktai su tavim laikysiuos BBOz3,3.
ǁ duoti įeiti, priimti: Tu gali tiesiog ateit in mano dvarą ir būsi prileistas BsPIV209. Turėjo būt prileistas anosp draugybėsp žmonių MP76.
2. tr. suleisti kergtis: Karvę prie buliaus priléisti K. Šiandie vieną karvę prie jaučio prileidom Jnšk. Kamgi reikia avino – nag nuveši aveles uošvijon ir prileisi Ds. Prileido kumelę prie eržilo Krkl. Prie karališkųjų eržilų prileistinąsias kumeles prirašys LC1889,27.
| refl.: Ar karvė prisileido? Jnšk. Neprisileidžia nė kaip kumelė, kad ir ieško kumelių Jnšk.
3. tr. daug ko įleisti kur, daug ką priimti: Svieto aibės priléista [į tuos namus] J.Jabl(Žem). Kam tų visokių bernų į veselijas priléidot?! Jnšk.
| refl. tr.: Prisiléido pilną kluoną gyvulių ir goniojasi Jnšk. Prisiléido musų̃ pilną trobą, dabar ir ūža Krš. Lankos prileistos būs avinų, jaučių Šts.
ǁ refl. tr. prisiimti gyventi (nuomininkų): Į butą prisileido nuomininkų rš.
^ Prisleisi svetimų, pats eisi iš namų Vlk.
ǁ priveisti: Utėlių prileido patalus tuos Vlkv. Mažų žuvikių prileisti LL99.
| refl. tr.: Jis prisileido ir žuvų į savo tvenkinį J.Jabl.
4. tr. užkrėsti kuo: Kažin, ar čia tau gripas buvo ar kas, kad man nepriléidai Krok.
5. tr. duoti pribėgti, prisisunkti: Neprilei̇̃s vandenio [batai] Lp.
6. tr., intr. leisti įvykti, nesukliudyti: Aš pykau ant savo vyro, kad ans prileido muno brolį tokį darbą padaryti Brs. Rūpestingas gydytojas jokių komplikacijų neprileido rš. Pryš kaplaną skundimo neprieleisk Mž31. Dirvos širdies savos neiždarys, bet … prileis erškėčiais apželt DP548.
| Širdis nepriléidžia tiek valgyti Ėr. Piršlio gera širdis to neprileidžia prš.
| refl.: Ištvirkęs žmogus ko gi neprisileidžia! rš. Gėdingai sugaudintis ir surišdintis prileidais DP157.
ǁ duoti sutikimą kam ką daryti, nedrausti: Norėjom šį metą taisyti [ratus], motyna neipriléido (nebeprileido) Slnt. Nepryléido vaikai motynai žanyties antrą kartą Jdr.
ǁ leisti paimti, paliesti: Mums adatos neprileida – toks skūpas mūsų bočius Dr.
7. tr. duoti teisę: Priléisk mano vaiką prie egzaminų Jnšk.
8. refl. sutikti, nusileisti: Ir mun reik prisileisti: reik kalėdotojus pavežioti Šts. Prisileida austi, o aš anai žemę išgyvenu Ggr.
| Aš neprisileidu gerti (negeriu) daug šnapšės Šts.
9. (l. przypuścić na kogo) atsiduoti, pasikliauti: Prašyk jos tėvą, man rodos, kad prisileis ant noro tavo S.Stan. Žmonės … niekad jo neprašė …, tiktai visa prileido ant valios… MP74.
10. intr. manyti, teigti: Ne visa, ką žmonės priléidžia, yra hipotezė FT. Kiekviena prielaida priléidžia arba teigia tam tikrą tiesą FT. Sunku prileisti (iš tolo žiūrint), kad tai būtų paukščiai rš.
11. refl. kainą sumažinti, nusileisti, nupiginti: Aš prisiléidu, bet ir tu antdėk Šts. O ar tas, ar kitas meistras siūs, vis tas pats – jug sakos užmokesnė[je] prisileisiąs M.Valanč. Kad viskas jau teip atpigo, reik ir man kiek prisileisti Skr.
12. tr. pasirūpinti, kad daug išperėtų, priperinti: B[uv]o daug žąsukų priléidę Gs. Mūsų moterys šįmet daug vištų prileido Jnšk.
| refl. tr.: Noriu viščiukų prisiléist, bet neperi šėtonai (vištos) Skr. Prisileidžia ančių, vištų, ir viskas po mūs javus! Kt.
13. tr. Rdm palikti, rezervuoti veislei, penėti: Priléidom telyčėkę Rod. Šįmet jau antrą kiaulę prileido Lš.
14. tr. priskirti, prijungti: Taigi atmieravo mums po tris dešimtines, žinai, kur mes išplėšėm, ir prileidom prie savo laukų Žem. Išgirdę apie tą mokyklą, Gasčiūnų ir Ibutonių sodžiai taip pat prileido savo vaikus M.Valanč.
| refl. tr.: Jų arai prie valdiškos žemės yra, tai jie iš tę vieną kitą pėdą prie savo prisiléist norėjo Šmk.
15. tr. lygiai pridėti, priderinti: [Knygos] viršelius reikia visai glaudžiai prileisti prie nugarėlės (įrišant) rš.
ǁ nudrožus, nuobliavus lygiai sudėti, suglausti: Tą lentą reik prileisti prie šitos, tai dar vežėčios stovėję stovės Jnšk. Ir lankai užtraukti, tik buksos įsodyt ir ašys priléist Lp. Geru leistuvu galima tep gerai priléisti lentas, kad nė plyšelio jokio nebelieka Brt.
| refl.: Mūsų durys prie adverijos neprisiléidžia, šaltis eina Lš.
16. refl. prie ko nors greta atsitūpti: Atskrido skrido pilkas sakalėlis iš girios, iš girios, leidė prisleidė prie pilkai gegutei prie šalies, prie šalies Rš.
17. tr. priartinti prie ko, duoti prisiliesti, prisitikti prie ko: Kojos pri žemės prileisti negaliu, teip gela Šts. Negaliu prileisti nė šilto, nė šalto pri danties skaudančio Šts. Kai jis pradėjo maišus dėti, tai tartum patys maišai vežiman bėga, aš nespėjau ir rankų prileisti SI368. Priléido kirvį pri piršto ir atkirto galelį Plng. Jei tu manę nesibaidai, duok prileisti lūpom veidą (d.) Vr. Peilis aštrus, lapus pjausčiau, tai tik reik priléist Skr.
| Dar tik kojas priléidau (atsisėdau) Lp. Tik prileis galvą į padušką (atsiguls), ir miega Ds. Neprileidau galvelės an paduškėlę, anytėlė tarė, žodelį kalbėjo Pls.
18. tr. Lnkv laidojant prilydėti prie ko.
19. refl. prisiartinti plaukiant, priplaukti: Prie krašto prisiléisti KII4. Prisileisti su akrūtu pri kranto N.
20. intr. užkirsti, uždrožti: Kad priléidžiau botagu! Ėr. Jau kai aš nors kartą priléisiu jam, tai ir gana bus Ml. Kap prileido sa[vo] penkinį (ranką), tai net parvirto Arm.
21. intr. metant pasiekti, primesti: Šulinalė netolie: su akmeniu gal prileisti Šts.
II. tr. pribėginti, pripildyti.
1. prilydyti: Tris puodus taukų priléidom Krš.
2. pritekinti, pripilti: Priléisk alaus pilną uzboną J. Aparines nagines liuob prileis gysakių, ir ilgiausiai tvers Šts. Priléisk man arbatos puodelį Gg. Prileidžiau alaus vieną putelę, sėdi sveteliai linksmi už stalo (d.) Šln. Būtum kubilą medaus prileidę Ėr.
| refl. tr.: Prisiléidę alaus, susėdę ir geria Jnšk. Šįmet medaus ir metai – mes patys tris kipius prisiléidom Vkš.
ǁ pripildyti: Vandenilio prileidžia lekiamąsias pūsles rš.
ǁ refl. tr. prisibirinti: Pragręžė padlagoj skylę ir, prisleidęs rugių maišą, parsinešė namo BsPII280.
3. euf. priteršti, prišlapinti: Kelnes iš baimės priléido Vkš. Kad ir kelnes prileisiu, vis tiek neapsileisiu Kz.
| refl. tr.: Prisileisk kelnes, ir turėsi balną LTR(Šmk).
4. priverpti: Aš jai prileisiu ben porą špūlių Sdk.
III. tr. nuleisti žemyn (daug).
1. pripjauti, prikirsti (medžių): Miške daug priléidė sienojų Ėr. Per karą labai daug prileido medžių Lietuvoje Gž.
2. tr. daugeliui nutūpti: Kiek čia varnų prisiléidę! Ėr. Kad daug prisileido pušyse žvirblių! rš.
IV. tr. padaryti (lygių objektų).
1. obliumi nulyginti (daugelį): Šiandie man tep gerai sekėsi – kad priléidau apie penkiasdešimts lentų Brt.
2. refl. tr. prisivyti (virvių): Visą maišą virvių prisiléidė Pc. Kad prisiléidžiau, tai prisiléidžiau botagų – visai vasarai pakaks Jnšk.

×razléisti (hibr.)
1. tr. išskleisti, išdriekti: Kūlį razléidžia in lotų Dv. Kupetą reikia razléist, kad išdžiūt Arm.
2. refl. išsprogti: Žiūrėk, ąžuolas dar nerazsiléidė, regi! Arm. Bit pupšikas (pumpuras) – vandenin inleidom, ir razsiléido Zt.
3. refl. išsivyti, išsidėvėti: Raztrūkinėjęs, razsléidęs [ratelio] šniūras Švnč.
4. refl. išsilydyti: Kai alavas razsiléidžia, leidžia jį vandenin Lz. Instatysiu vašką pečiun, kad anas razsileist Lz.
5. tr. duoti valią, išdykinti: Tai razléidei tu savo vaikus! Švnč.
6. intr. išdykti, ištvirkti, pasileisti: Vienas vaikas, ir razléido kai bizūnas Rod.
| refl.: Razkrito svietas, razsiléidė, geria visi Prng.
suléisti
I. sudaryti sąlygas kartu būti, sujungti, suglausti.
1. tr. duoti sueiti, duoti susirinkti: Per anksti žiūrovus suleido į salę, dar galima buvo ilgiau pavėdinti rš.
| Liuob tėvai suléis vaikus pri daraktoriaus ir mokys Šts.
ǁ priimti, įleisti gyventi (kelis ar daugelį): Troba nors supuvusi, vienok suléidau [gyventi] keturias bobas NdŽ.
2. tr. prižiūrėti sueinančius, suvaryti, suginti: Eik, suléisi kiaules gurban Ds. Į aptvarą liuob kiaules suléisti Mžk. Suléisk karves miškelin Kzt. Suleido žirgus į daržą, patys suėjo į sodą JD875. Susėmė spietlių ir suléido į aulį Krš. Suleisim bitukes naujan naman V.Krėv.
| refl. tr.: Gyvulius susiléidžiau Jnšk. Susiléidė gyvulėlius į sodą ir gano Jnšk.
ǁ nesukliudyti sueiti kur nors: Kamgi vištas gryčion suleidi?! Ds. Žąsis į avižas suleido Vkš. Suléido avis in grendymą Kt. Kerdžius ganė galvijus i suléido į rugius (d.) Rs.
3. tr. SD350, R417 duoti drauge būti, sueiti į krūvą: Gaidžių negalima suléisti NdŽ. Suléiskim avinus pasimušti, gaidžius pasipešti Jnšk. Nesuléisk abiejų [arklių] į krūvą, susimuš Ėr. Suléidau senas bitis su naujoms Lnk. Negalime su kaimynu karvių vienoj ganykloj ganyti: kaip tik suléidam, bados kaip pasiutusios Vkš. Nesuleidž manę jauną su jauna mergele JD739.
| Mušties nebsuleida savo tarpe Šts.
^ Suleisk du piemenis ant ežios – tuoj pradės bartis Rs.
| refl.: Jisai su anuoju susiléido į bendrystą J.
4. tr. sukiršinti, supjudyti: Senus aš greit suléidžiu, ale jaunųjų niekaip negaliu Škn.
5. tr. sukergti: Suléist kumelę suléidau, o ar pasdovijo, tai pažiūrėsma Ds. Reiks kitąkart kralikę su juoduoju patinu suléist Ds.
6. tr. sujungti, suvienyti: Suléido kambariukus, dabar tos vietos užtenka Krš. Tas skolas suleisk į vieną Plng. Akėjant reikia vis aplinkui sukti ir suleisti kraštus su kraštais rš.
7. tr. KI474 padaryti, kad glaudžiai prigultų, prisišlietų; obliuojant, drožiant priderinti, sujungti: Grindų lentos dailiai suléistos, kad nematyti nei plyšių Gž. Blogai suleido duris – jau dabar spinda, o ką bedarys, kad sudžiūs Vkš. Tarp nesuleistų lentų švietė prasižioję plyšiai Vaižg. Taip gerai stalą suléidė, kad ir ženklo nėra Vj. Nesuleisti gerai langai Lp. Blogai suleistas kubilas – leida vandenį Vkš. Ne kiekvienas meistras moka šulus gerai suleisti (sudėti į dugną) Vkš. Aš paprašysiu, o jis man suobliuos, sulei̇̃s loviuką skalbt Skr. Dėžės kertės buvo gerai suleistos, durys sklandžiai darėsi, todėl vandens į vidų negalėjo daug įeiti J.Balč. Nekaip, matyt, rąstai suleisti, kad pro kertes vėjai laksto Srv. Ot suléidė sienojus – kumštis lenda! Ds. Blogai suleidžiami atskiri gintaro gabaliukai rš.
suleistinai adv.: Tašai dažniausiai sujungiami suleistinai rš.
| refl.: Lentos kai susileis, tai nė plyšelio nebebus Jnšk.
8. tr. sukąsti (dantis): Negaliu dantų besuleisti: vienas ilgas, kitas trumpas Šts. Nuo rūgščiuolių obuolių teip atšipau dantis, kad ir suleist jų negaliu Rod. Turbūt žemėti kviečiai buvo, kad tik suleidi dantis, tai kriugžda kukulaičiai Gs. Kokia čia duona: kai knišys, pilna žvyro, neseka nei dantų suleist – dantysa treikši Rod. Blynai čirška, negali nė dantų suléist Rs. Tep krečia drebulys, kad net dančio su dančiu negaliu suleisti Ml.
9. tr. suglausti, suartinti: Reikia girnas suléisti, jeigu nori smulkiau susimalti Vkš. Suleistom girnom sunku malt Dglš. Reikia suléist tuos akmenis, kad labiau jie susimaut Vb. Daugiau mašiną suleisk, ba neiškulia gerai avižų Km.
10. tr. susukti, sujungti į vieną (virvės sluoksnas, šakas): Piemenys botagą iš trijų virvelių suléidžia su kabliukais Jnšk. Nemoki tu nė botago suléist – tuoj atsileidžia Ds. Suleisk tą virvutę dvilinką, tai bus drūtesnė Grš. Stangiai suléidė vadžias Pc. Bevydamas suleido virves į garankštes, užtat dabar sutrūko Klm.
| refl.: Susileida gurgždūlės, ir yr siūlai gurgždūloti Šts.
11. tr. suskleisti: Tošinis parasodninkas (skėtis) nesuleidamas – neįduok vėjuo Šts.
| Gal aš tau suléidau [atverstą knygą]? Lp.
II. lyginti; derinti; aštrinti.
1. tr. sulaidyti, išlyginti: Eik, verčiau kelnes suléisi Antz. Suléisk ir man skarelę Ds. Išvelėjom rūbus, dabar reikia suléistienai Ds.
2. tr. obliuojant sulyginti, nuobliuoti: Imk leistuvą ir suléisk lentas Alk. Da paskui reikės nuobliuot, su leistuvu suléist, tik tada kalsim lankus Rs. Obliuodamas nepalik nelygaus lanko – gerai suleisk Km. Lentleistuvis reikalingas labai ilgoms lentoms suleisti rš.
3. tr. suderinti: Jis kap suléidžia striūnas, tai skripka taryt klega Mrc.
4. tr. pagaląsti; papustyti: Suleisk peilius, ba jau nė kiek neima Ml. Į aną kietąjį diržą skustuvą reikia galąst, į tą švelnutį – suléisti Rm. Duok man savo aslos dalgei suléist Drsk. Suléisk ėmęs šitą dalgę – jau tik peša, nepjauna visai Rdm.
| refl. tr.: Duok aslą, susiléisiu dalgę Dg. Dalgelį susleisiu, žoleles išpjausiu, savo mergužėlės kitam nepaleisiu Kb.
5. tr., intr. sušerti, suduoti, sudrožti: Aš suléidžiau arkliam, ir lėkt Rm.
ǁ sudurstyti, padaužyti: Suléidžia [klojimo] padan pėdus, ir išeina gražūs kūliai Vdn.
III. nustoti pavidalo; suskystėti; sutirpdyti; sutekinti.
1. refl. susmukti, nugriūti netekus jėgų, nualpus: Suriko, ka bloga, ir susiléido Krš. Be žado pas krosnį ant suolo susileido LzP. Sauliukas bejėgis susileido žemėn Vaižg. Ir susleido persigandęs an vietos Vj. Šliūkš pagal stalo ir susileido girtas Šts. Pasiutęs ponas prirakinęs atgal žmogelį ir raižęs, kol tik negyvas susileidęs Žem. Kaip paseno žmogelis, ir susiléido gatavai ant kenklių Vvr. Aš užsimerkiau akis, susileidau į kenkles … ir glūdojau susitūpęs Mc. Ir susileido kaip šniaukšlė ant karklų Lkv.
^ Kad ir susileisiu, o neapsileisiu LTR(Vlkv).
2. refl. sudubti, suirti: Triobos senos: pakrutysi, i susilei̇̃s Šmk. Susiléidusios trobos (susmegusios į žemę) Šts. Sodžiaus stogai susileido rš.
3. refl. suplyšti: Tai susiléido maišai, o turiu i pakulų, i visko, i nėr kada išaust Šmk.
4. refl. pasidaryti žemesniam, susmukti, sukristi: Šienas kaip išdžiūvo, i susiléido Up. Kai susiléido, tai tokia maža maža krūva teliko Up. Kugelis susileido ant dugno (suzmeko) Skdv.
ǁ subliūkšti: Pliukšt ir susileido pūslė Vvr. Pirma buvo kaip pūslė, dabar visai susiléido Up.
ǁ atslūgti: Galva apteko pūslėms, gumbais, aptepiau, ir susileido gumbai Šts. Plaunant karboliniu vandeniu, susileidžia putmenys rš. Naktį susileida [koja], dieną papunta vėl Krtn.
ǁ sutižti, sukristi: Bulvės užvirė ir susiléido DŽ.
5. tr. daryti kietą, supuolusį, suplakti: Lietus suléidė žemę Pc. Po lietui žemė suleista kai padas Prng. Kur anksčiau suartas pūdymas, jau ir suleistas Skr.
6. tr. laistyti vandeniu, gesinti (kalkes): Suleistà vapna Drsk.
7. tr. sulydyti: Suléidžiau pusę paūdrės ir taukus, tai galėsi valgyt vietoj sviesto Skdt. Ar jau visą šviną suléidai? Up.
| Šerius kiaulės suleida su sakais (suklijuoja su ištirpdytais sakais), ir yr plaukams šepetys Tv.
ǁ refl. suskystėti: Sutirpęs vaškas susileido rš. Nepadėjai sviesto šaltai, ir susléidė kai koks pliūra Ds. Geležiai susléist reikia karštos ugnės Trgn.
8. refl. ištirpti: [Akmens] nesusileida vandenėje IM1862,49.
9. tr. supilti; sutekinti, subėginti, suvarvinti: Pienas suleistas į butelius rš. Suleisk tris trynius ir plak Trk. Alų iš bačkos į viedrą suléidė Jnšk. Vyną suleisti per guminę žarnelę į mažesnius indus rš. Nesuleisk varvulio pienan Ds.
ǁ duoti sutekėti: Ji suleis visas tas srutas į grindų plyšius J.Jabl.
10. tr. supilti kepti neplakus (kiaušinį): Suléisk greitosiomis keletą kiaušinių ant petelnės Krp.
IV. sudėti, sukišti.
1. tr. į ką nors sudėti, sukišti: Jis suleidžia rankas į kišenes, kažko ieško rš. Pūkų ar devynis kilus į patalus suléidusi Plt. Į šiaudus suléido šaukštelius ir nebranda nė pati Šts. Suléido pečiun medų Lp.
| Spinteles galima suleisti į sienas (įtaisyti sienose) [statant namus] rš.
ǁ padaryti, kad nusileistų žemyn, į ką nors įlįstų: Suleidė kubilus (rentinius) į šulnį Ėr. Suléisti kibirus į šulnį NdŽ.
| Mažesnius akmenis išrinksma, o kur labai dideli, iškasę žemė̃s (į žemę) suleisma Ds.
ǁ sudėti į vandenį, sumerkti: Katilas jau verda, suléiskiat kleckus Krp. Suléido į vandenį visas lentas Klk. Druską suléisk vandenin Azr. Suléisti tinklus NdŽ.
2. refl. sutūpti: Žvirblių pulkas susileido į kviečių lauką rš. Varnų pulkas ant gubų susiléido ir lesa kviečius Jnšk. Kur gegužėlė, ten sakalėlis. Anys suskrido vienan sodelin, anys susleido vienan klevelin (d.) Tvr. Matė – kaip kepurė spiečius, žilvity susiléidęs Rm.
3. tr. įšvirkšti (vaistus): Ana suléidė vaistų, jau man i lengviau Str.
ǁ švirkščiant suvartoti (vaistus): Jau visą dešimtį ampulių suleido tų vaistų rš.
4. tr. susmeigti, sukišti gilyn: Vanagas visus nagus suléido į vištos plunksnas Pbr. Kad suléidė katė nagas rankon! Ds. Pakraštys [daržo] taip kietas ravėti – nagų negaliu suléisti Krš. Šuva suléidžia iltis į koją paršo J. Gyvatė suleido savo nuodingus dantis į rupūžės kaklą rš. Šuo suléido dantis į pat blauzdą Vkš. Vilko dantys kur suleisti, užputo kaklas, ir padvėsė avis Ggr. Nakutis suleido rankų pirštus į voluotą dirvą sp. Savo liaunus pirštus suleido į plaukų garbanas rš. Suléido pirštus savo barzdon NdŽ.
ǁ duoti įsisiurbti: Suléido dėles Lp.
5. tr. įauginti (šaknis): Medžiai giliai suléidę šaknis (į žemę) NdŽ.
| prk.: Nerimas dar giliau suleido šaknis rš.
6. tr. sukamšyti (drabužio apatinę dalį į kitą drabužį ar apavą): Berniūkštis buvo apsivilkęs purvinai pilkais nenusakomos spalvos marškiniukais, suleistais į kelnes rš. Treningo kelnes buvo suleidus į batus rš.
7. tr. sukišti į mašiną (kuliant): Suléisti (javus) į mašiną NdŽ.
8. tr. sumalti: Suleida miltus stambiai ir verda žiūrę Lnk.
9. tr. nesukriai suverpti: Dabėgdama būtau suléidus Lp. Suleisk pakiltai – greičiau suverpsi Šts.
10. tr. sukaršti: Suleidžia linus an grebenio ir tą sąlaidinį verpia Ml.
11. tr. nusiųsti (nesėkmingai): Suléidau dvi gromati, o atrašo negavau Šts.
V. duoti praeiti (laikui); praleisti; imtis ką daryti.
1. tr. išbūti, išgyventi, praleisti: Ir suleidau trejus metus kai vieną dienelę TŽI230. Oi, metelius šiuos suleidus eisiu in motulę KrvD89.
2. tr. palaukti: Suléisk kelias dienas, ir gana Jrb.
| Mūs karvė visada pora dienų nesuléidžia (atsiveda prieš terminą) Lš.
3. tr., intr. atidėti, palikti nedarytą, neatliktą; praleisti: Uošvienė buvo benorinti į turgų važiuoti, bet suleido kelionę I.Simon. Karui užėjus, suleido pirkimą, sakėsi po karo pirksiąs I.Simon. Aš tą darbą ant kitos dienos paliksiu, suléisiu KII309. Šį sekmadienį aš suleisiu – nenuvažiuosiu Vdžg. Ar toliau kovot, ar suleist? Vd.
4. pradėti ką daryti: Izraelitai, kad be insakymo … kovą suleido (ėmė kovoti), buvo pamušti DP620.
| refl.: Kap susleido eit, tai net mirga Arm.
◊ aki̇̀s (ãkį) suléisti
1. užsimerkti: Taip pamaniusi, suleido šviesias akis ir užmigo valandėlei V.Krėv. Ana (karaliūčia) kap aki̇̀s suléido, tai ir susnūdo (ps.) Prng.
2. kiek nusnūsti, numigti: Akis tik suleidžiau, ir arkliai pakliuvo tvartan Švnč. Tik aki̇̀s suléidžiau, ir kelia Ktk. Antrą naktį bernelis gulėjo, akių nesuleido V.Krėv. Mes, moterys, akių nesuleidžiam, kol užauginam vaikus rš. Ãkį suléist nedavė Str.

nė blúosto nesuléisti visai nemiegoti: Šiąnakt nei blúosto nesuléidau Kč.
sótį suléisti pavalgius prigulti: Popiet, kad ir neužmiegi, bet vis nor sotis suleist reikia Rdm. Suléisi sótį ir nueik klojiman šiaudų Smn.
užléisti
1. tr. DP130 atiduoti vietą, daiktą… kitam naudotis, perleisti: Užléido vietą – sėskias, sako, tamsta senesnė Krš. Jie savo lizdą užleido svetimiems V.Krėv. Užléisk tu man šitą daiktuką Lp. Sėdėjusieji susispaudė, užleido suolą rš. Važiuojantiems užleisk kelią rš. Kęstutis buvo užleidęs valdžią savo broliui Algirdui rš. Tai, kas sena, be kovos neužleidžia vietos tam, kas nauja rš. Barokas drauge su feodaline aristokratija turėjo užleisti vietą naujoms, demokratinėms visuomenės jėgoms rš. Ir tarp savę kaip broliai visi susižodę ažleist dirvas šileliui A.Baran.
2. tr. duoti vietą eilėje pirma savęs: Užléidė mane toks vyras, ir priėjau anksčiau Jnšk. Mokytoją ažléiskim be eilios Užp.
3. tr. leisti užeiti ant ko, leisti įeiti: Žmonės šneką, jog ant jo klėties aitvars esąs …: ant aukšto gaspadoriai patys apsitrūsdavę ir nei vieną neužleisdavę BsMtII133. Ant pačių kapinių tiktai nabaštininko gentys bei prieteliai tebuvo užleidžiami LC1883,3. Atverkie vario vartelius, užleiskie ant dvarelio KlvD47. Pasakyk, kad jie neužleistų nė ant savo žemės jo Upt. Mūsų šuva nė kojos svetimo savan laukan neužleidžia Ds.
ǁ duoti pasiganyti: Užléisk karves an dobilų, tik žiūrėk, kad neapsiėst Mrk. Vasarojų nuėmė, bulbes ir užléidė galvijais Pc. Užléidai savo vištas [ant mano lauko], ir nukūlė visą kampą miežių Jrb.
ǁ refl. leistis užeiti už ko: Neužsileisk į užpakalį, kad nepaukšterėtų į pakaušį Šts.
4. tr. duoti perėti: Jau aš užléidau ančiukų – greit risis Jrb. Kiek sudėjo žąsis, an visų ir užléidėm Ds. Reikės jau užleisti vištą, bus ankstyvesnių viščiukų Krik. Tamstos gal jau užleidėt kokius paukščius? Upt. Užléidžiau vištą ant penkiolikos kiaušinių Skp. Šiemet užléidžiau viščiokų, žąsiokų ir kalakučiokų Dbk.
| refl. tr.: Šiemet neužsiléidžiau viščiukų Ėr.
5. tr. užperėti: Reikia pažiūrėti, ar visus kiaušinius višta užleidė Ds. Iš penkiolikos tik devyni užleisti̇̀ kiaušiniai Dbk.
6. tr. sukergti: Užléidė jautį ant karvės Jnšk.
| refl. tr.: Užsileidau drigantą, dabar ilsinu kumelę Šts.
7. tr. palikti, rezervuoti (veislei, sėklai, penėjimui…): Užléidau šiemet visus dobilus sėklai Srv.
| Kai tik užléidau kiaulę (atskyriau penėti), tai ka pakilo kai ant mielių Vdk.
| Kitąmet čia reikės užléisti pūdymą Jnš. Anas pusę lauko ažléidė dirvonu Ds.
8. tr. nustoti melžti (karvę) prieš apsiveršiuojant: Karvė pieno visai nebedaug duoda – reikia jau užléist Užp. Jau kadai kadžių karvę ažléidė, o da neatsiveda Ob. Du mėnesiu užleistà karvė buvo Ėr. Karvės reiks užléist prieš turėjimą Jnšk. Neseniai užleistas karves ganom pempynūse Šts.
9. tr. nesukliudyti, nepasipriešinti: Jau beveik beveik gauna viršų Vilius [grumdamasis], bet to neužleidžia Vanagūtis. Jis puola gelbėti silpnesniojo I.Simon.
10. tr., intr. (ppr. impers. su bendratimi) duoti priimti, vartoti (valgį); galėti, pajėgti: Valgyt man tai užleidžia, ale tep visą turi surėmus [liga] Pls. Jau man valgyt užleidžia – pavalgau, jau atsitaisiau Tvr. O kai skilandžio gabaliuką paimi, geriau valgį užléidžia Skr. Jam valgyt neužleidžia – tuoj vemia Rm. Tokia čia mano sveikata: valgį neužleidžia (nesivalgo arba užvalgius ima vidurius skaudėti), tuoj prie širdies kabinasi (ima skaudėti širdį) Gs. Man neužléidžia mėsos, tai valgau tik pieną Ds. Valgymo neužléidžia Ėr. Man neužléidžia nė šnekėt su juom, nė klausyt Rd.
ǁ duoti galimumą ką daryti: Man nervai neužléidžia te būt Rd. Gerai, kad širdis užleidžia, o tai žiaukčiotum Kzt. Norėčiau [valgyti], bet širdis neužléidžia (nepriima, bjauru) Kp.
| Man širdis neužléidžia žiūrėt į tokią žaizdą Ds.
ǁ duoti teisę, nevaržyti: Kalba tesidaro tik taip, kaip kraujas, prigimtis tai užleidžia Vd. Man širdis neužleidžia (gaila, nemalonu) jo mušt Ds.
11. refl. pasiduoti, nusileisti: Kad tu nesulauktum tau užsileist! Ds. Tu jam neužsiléisk – nebūk mažesnis Ėr. Bet karalienė neužsileidė – jai būtinai norėjos pamatyt, kas tę do gryčelytė BsPII284. Jo pati niekaip neužsiléidžia – vis kad jos viršus būtų Ds. Dėdė ėmęs neužsileisdamas tvirtinti, kad mokslo dalykus jis geriau išmanantis J.Balč. Mano mėsos jai akysa šoks [mušant], tai neužsiléisiu! Lp. Marti neužsileidžiama, ne pėsčia Vl.
12. refl. su ne- neduoti pralenkti, neduoti kitam būti pranašesniam: Savo greitumu, vikrumu [briedis] neužsileis niekam Blv. Net užkimusi ir neatsikvėpdama plėšia savo gerklę rugių lauke griežlė ir lenktyniaudamos neužsileidžia viena kitai Šeimyniškių valakuose lakštingalos A.Vien. Jie ėjo ant to kalno, neužsileisdami paskui vienas kitą J.Bil. Ona neužsileis niekuomet: aš įmečiau audeklą, ir ji jau riečia Srv.
13. refl. psn. pasikliauti: Gali tu man tikėt, gali ant manęs užleistis DP255.
14. tr. palikti be priežiūros, neprižiūrėti, apleisti: Ir gyvulį ažléisk, ir tai tuoj sunyks Trgn. Ale ir užléistas seniokas! Dbk. Gerai peržiem išmitink kumelioką, neužleisk, tai vasarą galėsi skraidyt Ds. Toks geras buvo šulnys, ale užleidė, tai nieko iš jo nebėr Ob. Britva nebloga, ale kad baisiai ažleista Sdk. Pievos ažléistos, samanom ažaugę Ob. Žemė užleistà, kas čia joj gali augt Skdt. Užléidė žemę, ir nebėr duonos Sdk. Kur rasi tokį kvailą, kas, gailėdamas sėklos, trąšią dirvą užleistų Sim. Išdraskysim užleistus kelmynus, aukso varpos iš dirvos kupės T.Tilv. Ė galva kad užleista, ir šukos nebelenda Ds.
^ Dera kap usnys užleistoj dirvoj KrvP(Vlkv). Bloga žolė užleistą lauką mėgsta KrvP(Ndz).
| refl.: Laukai užsileidę Ppr.
ǁ nesirūpinti, užmesti: Savo darbą jis visiškai užleido sp. Užleistas ir darbas su inteligentija sp.
| refl.: Užsiléido užsiléido (buvo nesirūpinama, buvo negydoma liga), ir nebėr sveikatos Krš.
15. tr. leisti apaugti, apželti: Neužléisk žolėm daržo Ds. Mano darželis jau užleistas žaliom dilgėlėlėm (d.) Pns. Niekai buvo tas laukas pagiry, ir užléidau giria Jrb. Kurmino tėvas, o ypač senelis, taip mėgę medžius, kad du trečdalius savo žemės užleido mišku A.Vien. Dirvą užleido pieva Ukm.
ǁ apsodinti, apželdinti: Žemė prasta, geriau būt sodu užléist Ds.
ǁ duoti užaugti, užauginti (plaukus): Ažuleidžiu plaukus SD437. Senelis užleido barzdą Ukm. Užleidęs barzdą, apsikabinėjęs krepšiais Rp.
| refl. tr.: Žiemon reiks užsileist barzdą Lp.
16. tr. padaryti, kad, veikiant antgamtinėms jėgoms, koks blogis apniktų, apipultų, paliestų ką: Užléisiu tave utėlėm, blusom, pelėm Šr. Ant faraono užleido varles ir kitus stebuklingus daiktus MP88. Kiti sakosi esą nuodnykais (žavėtojais) ir moką, šnibždėdami žodžius arba pridėdami kokius daiktus, užleisti ant kito kokią nelaimę A.Baran. Ką aš padarysiu, kad jau Dievas užleido mane nelaimėmis V.Krėv. Tas vilkas ant jų užleido miegą tuomsyk BsPIII170. Dievai liga jį užleido Lp. Kam koravonę uždėti, ant ko koravonę užleisti KII296. Juos tenai suspaudimu teikės užleisti MP70.
| refl. tr.: Ir šitą glumą žmogus užsileido ant savęs dar nuo Adomo laikų rš.
ǁ padaryti, kad užeitų, atsirastų, kiltų: Užleido smarkų vėją, ir vanduo pamažu nuseko S.Stan. Užléidė kas tokią velnio veseliją (didelį viesulą), kaip žmonės sako BM56. Užvesiu (užleisiu) debesis ant žemės BB1Moz9,14.
17. tr. atsiųsti, kad ką užpultų: Karūmenę užleido – susėmė [miškinius] Krš. Kaip užleido tais kareiviais, tos bobos tuojaus jam viską atdavė VoL302. Bei ponas marias vėl ant jų užpuldino (paraštėje užleido) BB2Moz15,19.
18. tr., intr. užpjudyti: Kaimynas kiaules šunim užleido Lp. Kai užléisiu ant tavęs šunis, tuoj sudraskis Ds. Aš to senio seniai nemylėjau, per girelę kurteliais užleidau (d.) Plm. Per ūlyčią bėgančiam šuneliais užleidau KrvD215.
ǁ pakurstyti, užsiundyti: Užléidau senę, tai ana nuginė [vaikus] Krš. Užléido senį, o tas (žentas) nemoka šnekėti Krš.
19. tr. paskleisti (kalbą, paskalas…): Buvo tokia kalba užleista, ka tas vokietis pleną (planą) šič dirba RdN.
20. tr. duoti prisiliesti, prisitikti: Kad skaudėjo tas dantis, liuob kad užléisi šilto a šalto Mžk.
21. tr. duoti pasklisti: Užteko kvapsnį valgio to užleisti, tuoj pelės stipo, kraustėsi svirpliai V.Kudir.
22. intr. euf. orą pagadinti: Kas čia teip užléido, ka nosį aukšty riečia? Jrb. Ot, žuleido, kad ir dūko neseka sumainyt Pls.
23. tr. uždainuoti, užtraukti: Ka užléida kokią tabalaiką, skleidas ir butas Vvr. Dėdė kažkokią dainelę išklerusiu balsu užleido rš.
24. tr. paleisti veikti (įtaisą, instrumentą, mechanizmą): Gal patefoną užléistum? Ds. Kai tiek javų, tai čia nei ko mašina užléist Ds. Užléidžia tą pulemetą (kulkosvaidį) – tik pu pu pu pu pu Gs. Dobilienai reikia užleisti drapaką (išdrapakuoti) Jnš.
25. tr. padaryti, kad užkiltų: Užléisti šelmenin [sūpuokles] Sv.
26. tr. įmaišyti, užraugti (mielėmis): Iš vakaro užleido duoną, pernakt parūgo, ir antryt kepė Sn. Duoną užmaišo, kad rūgt, o pyragus užléidžia [mielėmis], kad augt Lp. Jau valanda, kai užleidau pyragus, bet dar nekyla Rdm.
27. tr. užliẽti (skylę, plyšį): Tėvas senąją statinę su sakais užléido Up. Šaltkalvis su švinu kortos dugną užléido Up. Eglės bėgančiais gyvsakiais užleisk kulnų sprogius, ir nebsproginės Šts. Su vašku užléisk tą plyšį, ir nebėgs vanduo Jrb.
28. tr. leisti užbėgti, užlieti: Neužléisk vandenio ant daržo, prakask, kad nubėgtų Rm.
| refl.: Vadaksnis, kur vanduo pavasarį užsileidžia J.
29. tr. iškepti neplaktą (kiaušinį): Man vieno kiaušinio užtenka, užléisto ant skaurados Skr.
| refl. tr.: Taip norisi valgyti, eisiu ir užsiléisiu kiaušinių Ėr.
30. refl. nutūpti: Atskrido paukštelis ir užsiléidė an diemedžio šakelės Užp. Kada nykštukas pavargo, ėmė ir užsileido ant sakalo BsMtII11–12.
31. refl. nusėsti (apie dangaus šviesulius): Saulei užsileidus, įspindo mėnulis Žem. Saulelė ir visiškai užsiléido už kalno Vaižg. Lig pat saulei užsiléidant pjovė šieną Mžk. Saulė vis tuo patim laiku užteka ir ažsileidžia Gmž.
| Neažusléidę buvo (saulė buvo nesėdusi) Dv.
ǁ tr. užklupti saulėlydžiui: Da mus toli nuo namų saulė ažsiléidė Trgn.
32. tr. paslėpti: Ai Dievuli mano, kam užleidai dėl manę šviesią saulelę Ml.
| refl.: Kai pamatė mane, bernelį, užsileidė už berželio LMD. Už berželio užsileido, kad neregėtų jos veido LTR(Plt). Užsiléida ir susikela žiburelis (žvakelė) klaidžiodamas Šts.
33. tr. duoti užgesti, nebekūrenti: Neužleisk ugnį, lai dega Šts. Trauk pypką, neužleisk – su kuo beuždegsi Žeml.
34. tr. padaryti, kad būtų ant viršaus, ne sukištas (drabužis): Kelnes užléidžiu ant viršaus (ant aulų), tai sniego neprilenda Pc.
| refl. tr.: Užsileiskit [marškinius] ant kelnių rš.
35. tr. ištiesus, pasmaukus žemyn, uždengti: Taip, užuolaidos užleistos, bet jos kiaurytos, ir, kiek įsižiūrėjus, galima, kad ir ne viską, bet šį tą atskirti ir pamatyti I.Simon. Dabar vartai užkelti, langai užleisti Ašb.
| prk.: Bet dabar į akis tau pažvelgti bijau – jas blakstienais užleidi tuojau Mair.
| refl. tr.: Skarytėlę užsileido, kad nematytų jos veido (d.) Vdk, Žmt, Nj.
ǁ refl. nusvirti (iš kraštų): Baisiai platus – par tą stalą užsiléistų Jrb.
36. tr. nuleisti ką žemyn ar skersai (uždarant ką): Užleisk gaidelį, kad neišsišautum Šts. Užleiskiam kartį už kelio, ir piršlys duos butelį Šts. Pasiėmęs už barzdos, nuvedė tą poną pas kluoną, pakėlė saisparą, barzdą inkišo ir vėl užleido BsPIII243. Užkėlė vartus, uždėjo kuolus, užleido grandinėles DvD291.
| refl.: Vos krūpterėjus užsileida slastai Šts.
37. tr. pasukti, pakreipti: Neužleisk bures už vėjo, laikykis pryš vėjį, kiteip laivas išvirs Plng. Užleido už vėjo, ir apvertė laivą Plng.
38. tr. uždėti viršaus (svorio, ilgio, pločio): Užléist nesunku, kai yr iš ko Trgn. Užléisk truputį šniūro, kad kartais nebūt trumpas Alk. Sakau, užléisk viršaus, ba te jų svėrimu nebus tiek Ktk. Užléisk dešimtį centimetrų Ėr. Kaip jau rauksi (siūsi) kelnikes, užleisk an išaugimo Krš. Padrūktėjai a pamenkėjai, gali partaisyti [drabužį], jei užleida Krš. Gerokai į ilgumą užleidom, kai babūnei grabą dirbom Krš.
^ Geriau užleisk daugiau, nepridursi vėliau KrvP(Zr).
39. tr. užmauti, užkalti: Baisiai kreivai kirvį užleidei [ant kirvakočio], negaliu kapot Dgl.
40. tr. užkišti, užremti: Jei medis yra didis, gal užleisti mietą po šaknies ir palengvai, saugodamos, sverti S.Dauk.
41. tr. DP526 užmesti, įleisti, įmerkti (tinklą): Irkiesi ing gilumą, ir užleiskit tinklus jūsų ant valksmo VlnE90. Prilyginta yra karalystė … tinklui, užleistam ing marias I.
42. intr. mesti, sviesti, paleisti: Užleido su akmeniu ir pataikė vaikuo Šts.
ǁ metant užgauti, pataikyti: Belaidydamas užleisi į akį Šts. Užleisi žąsyčiuo, nelaidykis Šts.
43. intr. suduoti, uždrožti: Tas turi našią ranką: kad užléida, tujau apvirsi Sd. Užléis par snukį, i žinosi Klk. Ar gerai užléido su diržu? Ll.
ǁ smogti, kirsti: Užleisk su kaltiniu dalgiu, ir nupjausi atvašes beregint Šts.
44. tr. pagaląsti: Gal negerai dalgę užléidau, kad visai neima? Al. Ne bile durnius gerai užléidžia dalgę Krok.
| refl. tr.: Jei nemoki dalgės užsileist, tai neik nei šienaut Ūd.
45. (l. zapuścić się) refl. SD437 imtis ko, įsitraukti į ką: Ažusileidžiu ant ko SD443.
◊ an akių̃ neužléisti labai nekęsti: Tep susgyveno, kad jau sūnaus ir an akių neužleidžia Vrn.
dū́lį užléisti orą pagadinti: Pavėjui atsistojęs, kad užléidžia dūlį – net nosį riečia Gs.
perkū́nus (×truciznàs) užléisti nusikeikti: An vaikų tris sykius perkū́nus užléidau (perkūnais sukeikiau) Mrj. Kad jis užléido truciznàs kelias, tuoj vaikai išlakstė Gs.
užléisti var̃valio užgerti svaigiųjų gėrimų, įkaušti: Ans biškį var̃valio užléido i pasidarė dideliai šnekus Pln.

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (657)

priderė́ti

atprašýti

užprašýti

piemylė́ti

sužénklinti

žénklinti

aptrùpinti

léisti

užtrùpinti

antléisti