Kremliaus „trolė“ duoda į teismą buvusį darbdavį [antraštė]
Buvusi viena iš Rusijos interneto „trolių“ armijos narių Liudmila Savčiuk dabar duoda į teismą savo buvusį darbdavį. Taip ji tikisi atkreipti rusų dėmesį į vykstantį informacinį karą ir atskleisti tiesą apie slaptą praktiką, kai žmonėms mokama už politinių komentarų skelbimą internete, rašo „The Moscow Times“.

Lietuviški trolių komiksai. Mes norime pralinksminti visus facebook vartotojus. Prisijunk prie mūsų.

Savo straipsnyje „Naujas V. Putino ginklas propagandiniame kare – interneto troliai“ P. R. Gregory atskleidžia, kaip veikia vis didėjanti Kremliaus interneto trolių armija. Profesorius pažymi, kad interneto trolius V. Putinas laiko reikšmingu propagandinio karo įrankiu, kurio neturėtų nuvertinti Vakarai.

Pagrindinė trolių užduotis yra ne tiek noras įtikinti žmones kažkokia paraleline realybe, bet visų pirma „kitokios“ nuomonės legitimacija – ginčo įteisinimas, kas iš esmės yra diskusijos, kurioje dalyvauja dvi neva skirtingos nuomonės, imitacija. Troliai apeliuoja į kitos nuomonės teisę ir apsimeta kitaip, savotiškai, „nepataikaudami JAV“ giną Lietuvos interesus.

Štai čia ir noriu aptarti vieną interneto diskusijose gana dažną reiškinį.Jis vadinamas „trolinimu“, tuo užsiimantys asmenys – „troliais“.
[...] Ar pavyks tokį „trolį“ įtikinti? Labai abejoju. Jei jo tikslas tėra pakenkti diskusijai, tai gali būti, jog jam neįdomi nei tema, nei kokie nors su ta tema susiję teiginiai. Šioje situacijoje labai daug kas priklauso nuo forumo dalyvių sąmoningumo – tereikia negriebti blizgės. Įsisąmoninus, kad „troliui“ nelabai rūpi atsakymas į jo komentarą, o viskas, kas bus pasakyta, jam tik taps medžiaga tolesniam kabinėjimuisi, bus gerokai lengviau tiesiog nekreipti dėmesio į „trolinimą“ ir palikti „blizgiautojo“ komentarus be atsakymo.
[...] Ne veltui interneto platybėse taip plačiai pasklido santrumpa DNFTT – Do not feed the troll – nemaitink trolio!

Tai ne tik vadovas pradedantiems skaitytojams, neturintiems komentavimo patirties – tai ir perspėjimas komentarų troliams ir chuliganams, kad diskusija yra moderuojama, tad jų siautėjimas čia nepageidautinas ir jam bus užkirstas kelias.

Juos vadina troliais, šiuolaikinėmis interneto pabaisomis. Tai gali būti realūs žmonės arba vadinamieji robotai, kurie tyčia erzina forumo dalyvius ir trukdo sklandų jų bendravimą. [...]
Nesu pats aktyviausias lietuviškos „blogerių“ bendruomenės veikėjas, tačiau teko girdėti apie „trolius“, – sakė informacinių technologijų specialistas Gytis Repečka. – Nors Džiugas „troliais“ labiau linkęs vadinti žmones, aš, kaip programuotojas praktikas, prie šio termino priskirčiau ir taip vadinamus robotus (angliškai „bots“).
Tai yra automatizuota programinė įranga, gebanti užsiregistruoti forumuose ar tinklaraščiuose, išanalizuoti diskusijos turinį ir sugeneruoti atsakymą.

[...] (reikia pripažinti, kad Arvydo Marijaus Šliogerio parašyti puslapiai skaitomi smagiausiai: filosofas aiškiai mėgaujasi makabriškomis ateities vizijomis, o elegantiškas vaizdinys, kaip po penkiasdešimties metų Lietuvos nebebus, liks tik pramogų parkas, kur lietuviškai nebekalbančios lietuvaitės kaimo stiliaus gryčiose tenkins užsieniečių kūno geidulius, yra pernelyg juokingas, kad jį galima būtų priimti rimtai – autorius šaiposi, jis trolina; Šliogeris yra visų interneto trolių tėvas, kuriam visi jaunieji glumintojai, surenkantys tūkstančius peržiūrų ir šimtus komentarų, neverti atrišti kurpių dirželio).

Viena didžiausių nuodėmių, kurias daro komunikatoriai, yra emocijų nepaisymas. Dažnai komunikacija yra planuojama kaip racionali, remiantis aksioma „parodykime naudas ir jie pirks“. Deja, ne.

Danguolė Kiznienė tvirtino, kad šis projektas bus naudingas visiems, kurie jau dirba, o gal tik rengiasi mokslininko karjerai ar nori tapti mokslo komunikatoriais. Konkursas suteikia galimybę ne tik išbandyti savo komunikacinius gebėjimus, bet ir juos patobulinti.

Pranešimus skaitys mokslo komunikatorius, filmų kūrėjas ir televizijos laidų vedėjas Derek‘as Muller‘is, kuris dalinsis įžvalgomis apie „Facebook“ fenomeną ir jo grėsmes, [...].

„Publicum FComm“ vadovas Vaidotas Vyšniauskas BNS sakė, kad koncerno prezidentas Darius Mockus, kuris paprastai mažai bendrauja su žiniasklaida, žada plačiau komentuoti padėtį grupėje.
„Jis imsis pagrindinio komunikatoriaus vaidmens, nes tai aukščiausio lygio krizė ir bus daroma viskas, kad ji būtų suvaldyta“, – BNS sakė V. Vyšniauskas.

Kiekvienoje įstaigoje - ne šiaip bokštas, bet visa virtinė gyvųjų trikdžių. Na, kokie jie komunikatoriai, viešieji ryšininkai? Vadinkime juos žmogiško pavidalo duslintuvais. Visiškai paklusniais savo įstaigų generalisimams. Ir, jei žurnalistas gyvai kaišioja nosį, kur nereikia, duslintuvas tą smalsią nosį noriai apkiauksi. Pasipiktina už „neteisingai puolamą“ bosą.

Būkite iniciatyvus komunikatorius
Išsiaiškinkite, kokiu būdu jūsų vadovas linkęs komunikuoti – elektroniniu paštu, akis į akį, ilgos apimties dokumentais – ir informaciją perteikite šiuo būdu.

Komunikacija visuomet buvo kertinė stiprių lyderių savybė. Tačiau šiandieninė komunikacija – „sienos“ atnaujinimai, SMS žinutės, 140 simbolių tweetʼai – daugiau ar mažiau tapo „vienas-visiems“ (angl. one-to-many), užuot buvusi „vienas-vienam“ (angl. one-to-one). Problema tame, jog žmonės tampa dirbtiniais komunikatoriais, nebėra nuoširdaus dialogo.

„Nežinau ar tai nenuskambės labai ciniškai, bet visos komunikacinės krizės yra ganėtinai panašios – ar žūsta žmonės, ar ne. Jų sprendimo algoritmai yra vienodi. Komunikatoriaus tikslas reaguoti pakankamai greitai, nesivelti į emocijas ir, svarbiausia, priversti vadovus priimti teisingus sprendimus komunikaciniu požiūriu. Tai sunkiausia, nes generaliniai direktoriai dažnai mėgsta sakyti „taigi mes nieko nepadarėm“ arba „tai ne mūsų reikalas“. Tikslas yra priversti juos kalbėti tai, ką žmonės nori išgirsti. Aš manau, kad mūsų 20 metų istorijoje buvo nemažai krizių, kalbant apie komunikatoriaus darbą. Tik tiek, kad jose nebuvo žūčių“, – dėsto p. Gečas.

Komunikacijos procesą lemia ir informacijos turinys, ir dalyvių aktyvumas. Iš esmės be aktyvių komunikatorių toks vyksmas yra neįmanomas. [...]
Ir pavienis asmuo, ir grupė žmonių, ir institucija, dalyvaujanti viešojoje komunikacijoje, privalo adekvačiai jausti kontekstą, gebėti prisitaikyti prie kintančios auditorijos bei demonstruoti norą keistis informacija, būti pirmiausia siuntėju arba iniciatyviu komunikatoriumi.

„Biržos transporto bendruomenę buria į vieną vietą, kur palankiausiomis sąlygomis gali surasti ir vežti skirtą krovinį, ir transportą. Jose galima derėtis. Pavyzdžiui, „Trans.eu“ pirmoji Europoje įvedė vadinamojo komunikatoriaus paslaugą, kai dirbantis sistemoje žmogus atsiliepia tiesioginiame eteryje su sistemos darbuotoju. Pokalbio metu gali būti koreguojamos kainos, daromi visoms pusėms priimtini sprendimai“, - dėstė „Trans.eu Baltic“ vadovas.

Geras komunikatorius pasižymi analitiniu mąstymu, geba išsikelti tikslus ir atrasti puikų ryšį su auditorija, be to, jis turi būti ekspertas vienoje srityje ir išmanyti daug kitų sričių. [...] Buvęs Tarptautinės ryšių su visuomene asociacijos prezidentas Goranas Sjobergas man kartą išsakė savąją komunikatoriaus sampratą: „Jis yra kaip laidas, kuris prijungia prietaisą prie energijos šaltinio, žodynas, kuris paprastais žodžiais apibūdina vykstančius reiškinius ar rodomus objektus, kompasas, nurodantis judėjimo kryptį kompanijai ar individui, ir žiūronai, kurie leidžia matyti ne tik žmones greta, bet ir jų visumą.“ Tai – puikus ryšių su visuomene specialisto apibrėžimas.

Doc. Mikas Vengris: prasti komunikatoriai neturėtų gadinti mokslininkų įvaizdžio [antraštė]
„Svarbu, kad įdomiai papasakota istorija neliktų vienintelė. Reikia atrasti savo stilių – triukų portfelį, kuris leistų patraukliai pateikti daug temų. Ši savybė skiria profesionalų mokslo komunikatorių nuo mėgėjo, per giminės balių užlipusio ant statinės“, – teigia jis.

Trumpraščio (angl. „policy-brief“) rengimas, leidyba ir platinimas

MITA turėtų kaupti ir apibendrinti inovacinės veiklos ir inovacijų politikos rezultatus iliustruojančius rodiklius, leisti metines apžvalgas „Inovacijos Lietuvoje“ (panašiai kaip MOSTA leidžia leidinius „Mokslas“ ir „Studijos“), analizuoti ir lyginti Lietuvos situaciją tarptautiniame kontekste, leisti politikos trumpraščius (angl. policy briefs), šią funkciją perimdama iš LIC ir ŪM, taip atlaisvindama ŪM papildomus išteklius, reikalingus politikai formuoti, teisės aktams rengti, sprendimams priimti.

Remiantis atliktu „Lietuvos mokslo apžvalgų analizė tarptautiškumo aspektu" tyrimu, parengtas trumpraštis „Kokie yra pagrindiniai mokslo perspektyvas lemiantys veiksniai?"

Projektas „Lyderių laikas2“ tęsia atliktų veiklų pristatymus ir kviečia Jus 2012 m. rugsėjo 26 d. 15-17 val. į Švietimo ir mokslo ministerijos Kolegijų salę susipažinti su trijomis švietimo analizėmis (trumpraščiais).

POLITIKOS ANALIZĖS RENGIMAS
Politikos trumpraščiai; politikos apžvalgos; politikos rekomendacijos; viešosios politikos planai; politikos stebėsena ir vertinimas.

Projektas „Lyderių laikas 2“ kviečia į trijų švietimo analizių (trumpraščių) pristatymą
Projektas „Lyderių laikas2“ tęsia atliktų veiklų pristatymus ir kviečia Jus 2012 m. rugsėjo 26 d. 15-17 val. į Švietimo ir mokslo ministerijos Kolegijų salę susipažinti su trijomis švietimo analizėmis (trumpraščiais).

Trumpraštyje „Mokslo politika Lietuvoje: globalios tendencijos, „koordinavimo piltuvėlis" ir „korsarų laivai" pateikiami svarbiausi projekto „Mokslo valdymas globalizacijos sąlygomis: prioritetų koordinavimo ir administravimo priemonės" rezultatai, išvados bei rekomendacijos. Trumpraštis parengtas remiantis baigiamąja projekto ataskaita.

Išsiųsime trumpraštį.

Remiantis pirmojo etapo metu atliktų tyrimų bei parengtų modelių medžiaga bus parengti trys trumpraščiai:
Kiek lyderystės surasta Lietuvos mokyklose?
Švietimo konsultavimas: patirtis bei perspektyvos
Neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimo galimybės bei iššūkiai

Žinių ekonomikos forumas parengė pirmąjį trumpraštį „Kuriantiems ateitį. Tvarus vartojimas – Lietuvos piliečių akimis“, kuriame apibendrinami ir pristatomi konsultacijos rezultatai bei labiausiai Lietuvoje išryškėjusios tendencijos, piliečių pozicijos ir pateikiamos rekomendacijos, kurios gali būti svarbios ateityje priimant su tvariu vartojimu susijusius sprendimus.
Trumpraščiuose „Kuriantiems ateitį“ bus apžvelgiamos dabartinės pasaulinės technologinės ir socialinės tendencijos, pateikiama objektyvi informacija apie galimą jų naudą bei kylančius iššūkius.

Prieš pradedant gilesnę NMVA išorės vertintojų pamokų stebėjimo protokolų analizę, buvo nutarta, kad tokia analizė gali būti naudinga ne tik duomenims švietimo problemos analizei (trumpraščiui) surinkti, bet ir UPC Ugdymo turinio bei Ugdymo turinio įgyvendinimo ir organizavimo skyrių darbuotojams, kitiems įvairių lygių švietimo vadybininkams, mokslininkams, politikams.

Trumpraščio leidybos paslaugos

Kai atvykome į Edukologijos universiteto bendrabutį, kur šiuo metu gyvena Giorgi, buvome taip pat labai šiltai priimti. [...] Maždaug dvi valandas trunkantis gruziniškųjų chinkalių, kurie labiau paplitę šalies kalnų regionuose, gaminimo procesas visiškai neprailgo draugiškai besišnekučiuojant. [...]
Tešlos apskritimo krašteliai į viršų sulankstomi armonikėle ir viršuje susiformavęs galiukas užsukamas taip, kad chinkalis įgautų panašią į svogūno formą. Klasikiniame chinkalyje turėtų būti apie 16 įlinkių, tačiau gruziniškos virtuvės profesionalai padaro 32 ar netgi daugiau. Giorgi pasakojo, kad Gruzijoje gaminantys chinkalius virėjai netgi varžosi, kuris sugebės padaryti daugiau įlinkių.
Paruošti chinkaliai sudedami į kuo platesnį puodą su verdančiu vandeniu. Virti juos reikia apie dešimt minučių.

Ką gruzinai deda ant vaišių stalo? Geriausiai įsiminė saulėje prinokusių pomidorų ir agurkų salotos su graikinių riešutų užpilu, baltos žuvys su saldžiarūgščiu granatų užpilu, sultingos vištienos patiekalai, chinkaliai (miltiniai virtiniai, įdaryti mėsa su kaukazietiškais prieskoniais). [...]
Populiariausi chinkaliai – su mėsa, bet gaminami ir su pievagrybiais, sūriu.

Kita gruzinų vizitinė kortelė – chinkaliai. Tai milžiniški koldūnai su malta ir prieskoniais pagardinta mėsa, suspausti į mazgelį viršuje. Chinkaliai, kaip mus mokė restorano-kavinės savininkai, valgomi rankomis taip, kad sultinys neištekėtų į lėkštę, o mazgelis, už kurio paimamas chinkalis, paliekamas nesuvalgytas. Mažiausia porcija, kokią gausite užeigoje, – trys chinkaliai lėkštėje.

Kaip daryti chinkalius [antraštė]
Chinkali [...] – Lietuvoje vadinami „gruziniški“ koldūnai. Iš tikrųjų tai čia nei koldūnai, nei ką – tik kad principas panašus, atseit, faršas tešloje... Na, tada ir kibinus būtų galima pavadinti „karaimiškais keptais koldūnais“ – būtų tas pats. [...]
Chinkalius derėtų ruošti iš 30% avienos, 40% kiaulienos, 10% lašinukų ir 20% svogūnų – pagal masę.

Tradiciniai patiekalai – khinkaliai ir khačiapuriai. Tai yra miltiniai valgiai. [...]
Khinkaliai primena koldūnus. Viduje – ne tik maišytas jautienos ir kiaulienos faršas bet ir vienas ypatingas ingredientas – vanduo. Kuo jis ypatingas? Ogi tuo, kad khinkaliai valgomi rankomis, tad būtina saugotis, kad skystis neišbėgtų ant kelnių. Sakoma, kad geras khinkalių valgytojas palieka lėkštę sausą, o tai gana sunki užduotis.

Živilė Barusevičiūtė: lietuvės universalios – ir malkas kapoja, ir chinkalius lipdo [antraštė]
Kaukaziečių posakiui „Papjauk aviną, išdorok mėsą, paduok moteriai ir ji sugadins kepsnį“ Živilė turi paaiškinimą. „Moterims patikėti kruopštumo reikalaujantys darbai: minkyti tešlą chačapuriams (papločiai su sūriu), chinkaliams (dideli koldūnai su kapota mėsa), sukti dolmas (mažyčiai balandėliai iš vynuogių lapų) [...]. Lietuvoje šių tradicijų nepaisoma, mat lietuvės – universalios moterys, gali ir malkas kapoti, ir chinkalius lipdyti“, – šypsosi pašnekovė.

Gruzinai nebūtų gruzinais – nepaisant akivaizdaus skurdo ir bedarbystės, jie nepraranda linksmo būdo ir vaišingumo. Ir tai daro bene didžiausią įspūdį. [...] Jų virtuvė labai gera, neįmanoma neapsivalgyti, ypač tais chinkaliais. Tai tokie didžiuliai koldūnai, kurių „statusas“ prilygsta mūsų cepelinams.

Khinkaliai verdami negali liestis prie vienas kito, tad reikalingi didžiuliai puodai ir rėčiai tešlainukams išgrėbti. [...] Ranka imi už khinkalio viršūnės, atsargiai prakandi kraštelį ir išgeri karštą sultinį. [...] Kuo khinkalis sultingesnis ir jo tešla plonesnė, tuo labiau įgudusi šeimininkė jį raitė. Nėra paprasta taip plonai iškočioti tešlą, kad ši neprakiurtų ir neišlietų sultinio bei liktų standi, taigi dauguma restoranų turi tešlos kočiojimo mašinėles. [...] Nuo 3-4 khinkalių galima sočiai užkąsti, o 6 užtenka vyrui pamaitinti.

Chinkaliai – tai didžiuliai gruziniški koldūnai, kuriuos prakandus pirmiausia reikia išgerti viduje esantį sultinį.

Chinkalių ir koldūnų valgymas skiriasi. Chinkalius reikėtų suimti už uodegėlės, apversti aukštyn kojomis ir atkąsti gabalėlį šone. Tuomet išgerti viduje susidariusį sultinį ir pamažu suvalgyti likusį chinkalį. Tačiau uodegėlės nevalgykite, ji skirta tik chinkalio laikymui.

Khinkaliai – gruziniški koldūnų pusbroliai [antraštė]
Tikrai pasimėgaučiau Gruzijos saulėje prinokusiais persikais, melionais, arbūzais, paragaučiau chačiapurių ir mūsų koldūnų pusbrolių – khinkalių.
Kol svajojam apie kelionę į Gruziją, siūlau imti ir pasigaminti kažką gruziniško. Gruzinės khinkalius raito taip, kad viduje liktų kuo daugiau sodraus skonio sultinio. Į mėsą dėl aromato būtinai maišo daug kalendrų ir svogūno (kas mėgstat), o tešlą kočioja kuo plonesnę. Tuo tešlos plonumu khinkaliai ir skiriasi nuo mūsiškių koldūnų, restoranuose ją daro specialiomis mašinėlėmis tešlai, bet tikrai išsikočiosite ir namuose patys.

Maistas - labai svarbi Gruzijos kultūros dalis. Nacionaliniais vadinami du patiekalai: chačiapuris (pyragas su užkeptu varškės sūriu) ir chinkaliai (panašūs į mūsų koldūnus, tik didesni). Tradiciškai chinkaliai valgomi tik rankomis, nes iš perpjauto chinkalio išbėgus sultims jis praranda didumą savo skonio. Pirmiausia yra nukandamas chinkalio galiukas, išsiurbiamos sultys, o tada suvalgomas. Chinkalių gali būti su įvairiais įdarais, pradedant mėsa ir baigiant trintomis daržovėmis ar vaisiais.

Chinkalis – didžiuliai koldūnai su įvairiais įdarais.

Valstybė pažemintai transseksualei turės sumokėti 30 tūkst. Lt [antraštė]
Egzotiškame Tailande lytį pasikeitusiai vilnietei valstybė privalės atlyginti 30 tūkst. litų neturtinę žalą. Tačiau ši pergalė moterimi tapusiai Rasai S. ypatingo džiaugsmo nesuteikė, nes ji prašė beveik penkiskart didesnės sumos, rašo „Lietuvos žinios“.

Vaikai transseksualai. Nauja „laisvos visuomenės“ mada [antraštė]
Masinėje kultūroje, kuri propaguoja transgenderiškumą, pirmauja japonų animatoriai. Pirmas tokio pobūdžio filmukas „manga“ stiliumi pasirodė dar 1978 metais. Siužetas sukasi aplink transseksualą vardu Klaudin, kurį nuo vaikystės jaudina noras tapti moterimi.

Nepatenkinti savo lytimi žmonės vadinami ne gėjais, o transseksualais.

Nors jos "Muilo" (En Soap), kuriame pasakojama moters ir transseksualo, kurie įsimyli vienas kitą, istorija, biudžetas buvo visai nedidelis, jis taip pat pasidalijo Didžiuoju žiuri prizu su iraniečių komedija apie futbolą "Nuošalė" (Offside).

Lietuva dar bylinėsis su transseksualu [antraštė]
Išnaginėjęs transseksualo bylą, tarptautinis teismas savo sprendime nepasitenkino vien paskelbdamas, kad Lietuva pažeidė savo piliečio žmogaus teises, bet įpareigojo mūsų šalį per 3 mėnesius priimti lyties keitimo įstatymą arba sumokėti 40 tūkstančių eurų siekiančiam pakeisti lytį piliečiui.

Išrinktos gražiausios pasaulio transseksualės: sunku patikėti, kad jos kadaise buvo vyrais! [antraštė]

Nėšti vyrai: vis daugiau transseksualų ryžtasi gimdyti patys [antraštė]
Transseksualas Thomas Beanie (42) tapo tikra įžimybe, kai 2008 metais pasaulis išgirdo apie pirmąjį „nėščią vyrą“.
Iš Havajų kilęs Thomas gimė mergaite, o tikrasis jo vardas – Tracy Lehuanani LaGondino. Nors paauglystėje dirbo modeliu ir sėkmingai dalyvavo moterų grožio konkursuose, jau nuo 10-mies metų pradėjo save identifikuoti kaip vyrą.

Antai vieną lapkričio pavakarę LNK rodė laidą „Istorijos“. Ją žiūrėjo labai daug vaikų ir paauglių, nors ženklelis „N-7“ ir buvo. Tad ką žiūrovai išvydo ekrane? Ogi transseksualą, pasikeitusį lytį, kuris (o gal kuri) labai „vaizdžiai“ kalbėjo apie homoseksualus, prostituciją ir visokiausius iškrypėliškus dalykus.

Lietuvių plojimai – transseksualui Joanai [antraštė]
Į mūsų šalį trumpam atvyko Londone surengto pasaulinio transseksualų konkurso nugalėtoja. Pritrenkiamo grožio atlikėja Joan Jullian, kuri anksčiau buvo vyras, sutiko duoti išskirtinį interviu. [...]
Transseksualas kalbėdamas save visuomet įvardija kaip moterį.

Jauniausias transseksualas pasaulyje: lyties keitimo operacija atlikta 16-mečiui [antraštė]
Šiuo metu nėra jokio paaiškinimo, kodėl žmonės, kurie pagal chromosomų rinkinį yra vienos lyties, iš tikrųjų jaučiasi būdami kitos lyties. Tyrimai parodė, kad transseksualų smegenų dalys struktūriškai yra tokios pat kaip asmenų tos lyties, kurios jie jaučiasi esą. Apklausa JAV taip pat atskleidė, kad bent 50 proc. transseksualų bent kartą bandė nusižudyti ir jiems daug sunkiau susirasti darbą.

Tailando egzotika: nuo universitetų transseksualams iki lyties keitimo operacijų [antraštė]
Nors šalis puikuojasi nuostabia gamta bei puikia virtuve, pasaulio dėmesys vis dažniau krypsta į „katois“ – transseksualus, kurių čia daugiau nei pusė milijono. „Lady boys“ vadinami lytį pakeitę vyrai kelia prieštaringus jausmus, tačiau niekas negalėtų paneigti, jog būtent jie yra neatsiejama Tailando egzotikos dalis.

Policija siunčia žinią – per šventes „inkilai“ bus „jautresni“ [antraštė]
„Švenčių laikotarpiu stacionarūs greičio matuokliai taps „jautresni“ greičio viršijimui. 2016 m. gruodžio 24 – 2017 m. sausio 1 d. tam tikruose kelių ruožuose stacionarūs greičio matuokliai fiksuos net menkiausią greičio viršijimą, netaikant jokios tolerancijos.

„Negražu, kai vairuotojus laiko varnomis, kurias galima baidyti baidyklėmis. Suprask, pristatysim baidyklių, ir visi bijos. Tegu užpildo kiekvieną tą inkilą su realiai veikiančia įranga, tada visiems bus aišku ir ramu“, - sako M. Ramonas.

Uostamiesčio pareigūnai pageidauja, kad miesto gatvėse prasižengusius vairuotojus fiksuotų dar daugiau greičio matuoklių. Šiuo metu Klaipėdoje įrengta 15 vadinamųjų inkilų – vietų greičio matuokliams. Kasdien Kelių eismo taisyklių pažeidėjus fiksuoja trys matuokliai.

Mieste planuojama pastatyti dešimt 'inkilų', tačiau tik dviejuose iš jų veiks greičio fiksavimo prietaisai.
Kitąmet Marijampolės gatvėse bus sumontuota 10 stacionarių automobilio greičio matavimo taškų, vadinamų inkilais. Tokiais iki šiol eismo saugumas prižiūrimas tik didžiuosiuose šalies miestuose - Vilniuje ir Kaune.

Vilniaus „SOS vaikų kaime“ veikiančiuose dviejuose laikinosios globos nameliuose, vadinamuose „Inkilo“ vardu, auga vaikai, kurių tėvai dėl nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių laikinai negali pasirūpinti savo vaikais. [...]
Laikinosios globos name „Inkile“ vienu metu gali augti 5–6 vaikai. Nors pranešimų apie smurtą šeimose daugėja ir vis daugiau vaikų reikia prieglobsčio, šiuose namuose galima priimti tik numatytą vaikų skaičių.

Judrioje Vilniaus gatvėje „inkilas“ fiksuoja menkiausią greičio viršijimą [antraštė]
Penktadienio rytas vairuotojus, keliaujančius Molėtų plentu, pasitiko nemalonia staigmena. Vairuotojai internete dalijasi perspėjimais, kad, važiuojant Geležinio Vilko gatvės pabaigoje, jau prasidedant Molėtų plentui, ties Santariškių ir Bajorų sankryža esantis stacionarus greičio matuoklis fiksuoja vos menkiausią greičio viršijimą.

Stengiantis nuo tokių atsitikimų apsaugoti vairuotojus, buvo nupjauta nemažai medžių Kulėšuose bei Laučiuose, bei pastatytas jau minėtas greičio matuoklis. Tačiau, pasibaigus birželiui, visi pamatė, kad ten, kur anksčiau buvo greičio matuoklis, liko tik vienišas stulpelis, ant kurio anksčiau buvo uždėta greičio matuoklio dėžė (vadinamasis "inkilas"). [...]
Greičio matuoklius prižiūrinčios įmonės "Fima" atstovė spaudai Jurgita Bukauskaitė paaiškino, kad jie negali perkelti greičio matuoklių, jei jiems jau yra numatyta vieta avaringame ruože. Tuo tarpu Kulėšuose iki šiol stovėjo tik tuščias "inkilas", be greičio matuoklio viduje. Jis ten buvo tam, kad elektros tinklų darbuotojai žinotų, iki kur vesti laidus.

Septyni iš dešimties kelis mėnesius nuo šeimų dėl smurto, nepriežiūros, priklausomybių sukeltų problemų atskirtų vaikų vėl grįžta atgal. Trys nesulaukia, kol tėvai pasitaisys, ir keliauja pas globėjus ar įtėvius. Maždaug per porą mėnesių įsitempę, sutrikę, jausmus sulaikę vaikai, patekę į Vilniaus SOS Vaikų kaimo laikinos globos namus, vadinamuosius inkilus, parodo save tikrus – būna ir prisirišimų, ir nevaldomų agresijos priepuolių. [...]
Gyventi „inkiluose“ vaikai gali iki metų – kol jų šeimos išsprendžia problemas ir tampa saugu grįžti arba kol surandama alternatyva.

Tačiau išmontavus matuoklių dėžes (vadinamus „inkilus“), jie ne tik nefiksuos greičio pažeidėjų, bet ir neatliks vienos svarbiausių - prevencinės funkcijos.
Mat važiuodami net ir pro tuščią „inkilą“ vairuotojai sumažina greitį - niekada negali žinoti yra jame kamera, ar ne. Galbūt vakar „inkilas“ buvo tuščias, o šiandien jame jau sumontuota fotokamera.

Sostinėje esančius stacionarius greičio matuoklius vairuotojai ne veltui įpratę vadinti inkilais. Tačiau neseniai šalia šių aparatų atsirado ir tikrų inkilų.
Greičio matuokliai kurį laiką sostinėje neveikė, todėl jiems prilipo „inkilų“ pavadinimas – tinkami tik paukščiams perėti. Net ir dabar, kai matuokliai jau turėtų normaliai veikti, dėl techninių kliūčių dažnai stringa prasižengusių vairuotojų duomenų perdavimas.

Išskirtinis pasirodymas buvo skiriamas gauti paramą alternatyviems vaikų globos namams, SOS vaikų kaimuose dar kitaip vadinamiems „inkilais“, teikiančiais laikiną prieglobstį bei pagalbą į savo tikruosius namus kol kas negalintiems grįžti mažiesiems.

Jeigu atsitinka taip, kad tėvų įgaliojimai apribojami, „SOS vaikų kaime“ yra namas „inkilas“, kur vaikai gyvena nuo pusės metų iki metų laiko. Jo tikslas - grąžinti vaikus į šeimą. Pastaruosius metus „inkile“ gyveno 16 vaikų, iš jų 14 pavyko sugrįžti į saugesnę, sustiprėjusią šeimą.

"Inkilą“ niokojo nepilnametis [antraštė]
Kretingos rajono policijos pareigūnai ištyrė, kad prie Vydmantų gyvenvietės kelyje Šiauliai–Palanga stovėjęs stacionarus greičio matuoklis, žmonių vadinamas "inkilu“, galėjo nukentėti nuo mūsų rajone gyvenančio septyniolikmečio rankos.

[...] magistraliniuose ir valstybinės reikšmės keliuose, kuriuos prižiūri Automobilių kelių direkcija, tuščių „inkilų“ nėra. Šiuo metu iš viso magistralėse jų turėtų būti 12, bet keturi laikinai yra sugadinti, mat lietuviai juos degino, ir apšaudė, ir sprogdino.
Nepadeda net tai, kad Lietuvai skirtos radarų dėžės, vadinamieji „inkilai“, užsakomi su dvigubu plieno korpusu, neperšaunamais objektyvo stiklais. Be to, įranga turi apsaugos sistemą, kuri iškart siunčia signalą reaguodama į smūgį, stiklo dūžį arba „inkilo“ durelių atidarymą.

„Šiemet ketinama įrengti dešimt greičio matavimo vietų bei įsigyti penkis įrenginius, kurie bus nuolat rotuojami. Matavimo prietaisų vieta bus keičiama, tad vairuotojai realiai nežinos, kuris greičio matavimo „inkilas“ yra aktyvus, o kuris – ne“, – pasakojo P. Keras.