Termino paieška - vėl surinkti

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (61)

atprašýti

Apibrėžtis

prašýti, prãšo, prãšė
1. tr. SD1140, VlnE71, H, R, K kreiptis į ką norint gauti, pageidaujant, kad ką darytų: Nedrąsu prašýt, ale ką darysi – kur gausi pašelpą Bgt. Žmona nueis, prãšo, prãšo arklio – neduoda Nmč. Nusibodo man belendant į akis i beprãšant Bgt. Pamatė seną senelį, kuris prašė iš kareivio duonos LTR(Aln). Mañ' prãšė nupirkt JnšM. Prašyk, maldauki, ko tiktai nori: šiandie aš nieko neatsakysiu S.Nėr. Gražiuoju prašýk ir gausi daiktą Sv. Prãšaite tėvą lentos Kli. Jisai prãšąs ant aukšto kambario – ženysiąse Jrb. Iš jo ir prašýdamas vandens lašelio negausi BŽ123. Tep jau prãšo gyvu Dievu (labai) Švnč. Ji anksčiau prasižiot nedrįso, o dabar – pati žodžio prašo J.Marcin. Jozefas su Nikodemu … drąsiai ir nieko nebijodamies eit Pilotop prašytų kūno Viešpaties DP182. Ką te, kiaule nebūsi – pats neprašýsi Dglš. Prašančiam duok A.Baran. Anys par man prašė LKKVII203. Aš neprašiaũ jiemp (jų) Zt. Prãšant galima žmogui viską dovanot Ktk. Prašęs neprašęs – nieko negausi Kp. Prašyk neprašęs – nieko nebepriprašysi Grž. Ar prašysi, ar neprašysi – vis jis savo Grž. Aš prašaũ, ale neklauso Eiš. Vis prãšo pas diedą, kad jai nuskintų obuolį LKT376(Mrk). Aš jo prašýte prašáu, ka negertų Vdk. Prašáu geruoju, be atlydos J. Prašyk seną motinėlę, kad parneštų rūtų vainikėlį (d.) J.Jabl. Neprašaũ, neprašaũ, jaunas berneli, susgrėbsiu, susgrėbsiu žalią šienelį (d.) Švd. Aš prašiau Dievo per visą dieną ūkanotos naktelės BsO66. Prašau aš jus, lietuvinykus ir žemaičius, myluosius brolius ir seseris …, idant tą trumpą mokslą išmoktumbiat Mž39. Jonas … neprašo jo, idant būtų ižleistas iž kalinės SPI34. Aš prašiau susiedėlius, kad pamokytų Nm. Prašysiu gegužėlės, kad nelėktų sodelin LTR(Trak). Prašykimėg teipag Tėvą dangujęjį, idant terp mūsų paplatintų karalystę savą PK18. Kodrinag šventieji … mūsų prãšančių ižgirst neturėtų? DP273. Teprãšai, idant ją (širdį) įmankštint teiktųs DP101. Kiti, man rodos, gali kaip prašę prašyti Blv. Pas Perkūną beliko retoka svečių, ir visi jie prašomomis akimis žiūrėjo į Perkūną, kad daugiau duotų Vaižg. Supyks, ka nesakysi prãšomas Kl. Kas iš tavo gelsvų kasų, ka lopšely valgyt prãšo (apie merginą su vaiku) Sk.
^ Prašyti – ne galvon mušti Tr. Ko šile nėr, to prašo B. Kas skaito rašo, duonos neprašo LTR(Užp). Geriau duoti, neko prašýti Lkv. Kas verkia prašydamas, tas verks ir atiduodamas LMD(Šk). Duok Dieve duotum, ne prašýtum Trgn. Šuva dantų neprašys Sln. Margas nerašytas, dirba neprašytas (genys) LTR(Krtn). Be rankų, be kojų – marškinių prašo (kočėlas) Lnkv.
| refl.: Atejo lapė ir prãšos, kad inleist [į trobelę] (ps.) Lš. Tas prašosi, kad paleistų BsMtII89. Kam prašais varomas? J.Jabl(Žem). Atejo velnias pas tą žmogų ir prašosi už berną priimt SI232. Prašytis, kad mane kas priimtų, negaliu I.Simon. Seneliukas prašosi arklio, kad perneštų jį per upę TŽV637. Ana jamp prãšosi: „Leidž mane“ Lz. Užejo ir prãšosi nakvot Lp. O ar kelužio klausias, ar nakvynužės prašos? JV255. Užėjo pas tokį ūkinyką i prãšosi į nakvynę LKT197(Br). Vaikas ant rankų prãšosi Rs. Ligonis prašėsi daktaro J.Jabl. Po poros dienų nors ir nebesiskundė ji skausmais krūtinėje, bet visa degė kaip ugny, prašėsi tai apkloti, tai nukloti ir lyg pradėjo nukalbėti A.Vien.
| Smerties jau Galena prãšos (jai labai blogai, nebenori gyventi) Dglš.
^ Gimti nesiprašė, mirti nenori KrvP(Ut).
2. tr. kviesti: Prãšo [į vestuves] tik gimines Dv. Prašaũ veseilion ir didelių ir mažų, ir sveikų ir kuprotų Dg. Iš toliau gi neprãšot, savi tik Ps. Važiuoč, ale neprãšė Klt. Katri prašýti ateidinėj[o], katri ir neprašýti ateidinėj[o] Zt. Prašýtų, neprašýtų kap prieina iš visų kraštų, visų kaimų! Žln. Tada jaunoja jau prãšo svečius Grv. Mano sveteliai prašyti, už balto stalo sodinti JV570. Jeigu mūsų sesiulė, prašau dvarelin, jeigu miško paukštelė – skriski miškelin (d.) Slk. Ir išėjo mergužėlė, balta graži lelijėlė, – prašė prašinėjo bernelį seklyčion LTsI269. Prãšo atvažiuot, ale kad vis nedasrengiu Knv. Prãšė: ateikit kada Gg. Jos nereikia daug prašýt Grv. Atlėkė pelėda ir neprašyta (d.) J.Jabl. Atejo žmogui bėda neprašýta Skdt. Mirtis ateina neprašyta Bgs. Šunį teprãšai, o jis i pats nueina į veselę Erž. Nešluoj an kojų mėšlų, ė tai niekas kūmu neprašys Rš. Kiek pamergių, tai tiek prãšo pajaunių JnšM. Prašysma pamergiuos! rš.
^ Kai prašo – eik, kai duoda – imk, kai muša – bėk LTR(Vl). Neprašyk ožio daržan: ir neprašytas ateis PPr218. Prãšomą visi prãšo NdŽ. Šunį tik reikia prašýt, o kiaulė i pati įlenda Bsg. Neprašýtas atejau, nevarytas ir išeisiu Trgn. Neprãšomas atejo, nevaromas išeis Erž. Ateik neprašomas, išeik nevaromas Grž. Neprašytam nėra vietos Vel. Neprašytam šaukšto nėr LMD(Klvr). Neprašytiems veselninkams da krėslai negatavi LTR(Vdk). Neprašytam suolas netašytas Rod.
ǁ refl. vieniems kitus kviesti į svečius, svečiuotis: Jie prãšosi, baliavoja Ėr. Puikaujas jie, su kaimynais nesiprãšo Srv. Kad ir giminės, bet nesiprãšom Ps. Su jais dabar nuo tų veselijų pradėjom prašýtis Jnšk.
3. tr., intr. NdŽ raginti gerti, valgyti: Sėdas jisai su savo jauna moteraite ir prašo svečių: – Išgerkit, užvalgykit! Alv.
4. intr., tr. pageidauti už parduodamą daiktą tam tikros sumos: Kiekgi dabar avižom prãšo an turgaus? Pnd. Kiek rugiam prãšo? RdN. Žmona vyro paklausė, kiek už rugius prašyti LTR. Jis prašė brangiai, o visi siūlė pigiai rš. Ką prašai̇̃ už tą dalgį? Alk. Jis prašė vėl tuos pačius pinigus [už ožką] BsPI16.
ǁ norėti gauti, reikalauti už darbą tam tikro atlyginimo: Didžios algos prašo nušašėlis J.
| refl.: Prašykiasi algos, kurią nori, kaip eš tau duočiau BB1Moz30,28.
5. refl. melsti atleidimo: Jei du sako, kad kaltas, tai ir prašykies Kpr. Šaltis jo prašosi, kad jis jam dovanotų BsMtI135. Nesiprašýk, nedovanosiu! Skr.
6. intr. prk. būti reikalingam ko: Aš žinau, kiek tie laukai prašo (kiek juos reikia tręšti) Prk.
| refl.: Pats matai – laukai grūdo prašosi sp.
ǁ refl. Dkš būti vertam, užsitarnavusiam (bausmės): Vaikas šiandie prãšos diržo (taip elgiasi, kad reikia bausti) Ps. Arklys prãšosi gero botago – lenda ir lenda an gubą Ėr.
ǁ refl. būti tinkamam: Šie eilėraščiai prašyte prašosi dainuojami rš.
7. formos prašyčiau, prašytume, prašome, prašau su bendratimi vartojamos reikšti mandagiam prašymui, raginimui: Prašýčiau dar kartą užeit Šl. Prašýčia ateit vakare Glv. Prašýčia paskolint keleto rublių Rz. Prašytume, kaimynėli, į talką KlK12,31. Kepurę prašau čia pakabinti, ant vagio A.Vien.
ǁ forma prašau paprastai vartojama reikšti oficialesniam kreipimuisi, griežtam reikalavimui: Prašau užpildyti blanką KlK12,32. Prašaũ nekliudyti! NdŽ. Prašaũ išeiti! NdŽ.
ǁ NdŽ forma prašau vartojama perklausti, pageidaujant, kad būtų pakartotas gerai neišgirstas klausimas.
◊ gérti (kõšės Prn) prãšo Ktk apie batus atšokusiais padais: Regi: ta[vo] čebatai kõšės prãšo Grv.
Diẽvo prašýti
1. Bn, Azr melsti, maldinti.
2. dėkoti: Mes jau sudėję rankas tepos Diẽvo prãšėm, ką nejudino nor vaiko Azr.

pil̃vas prãšo KI203 norisi valgyti.
válgyti (ė́sti) neprãšo netrukdo, nekliudo: Ką išmoksi – válgyt neprãšo, in senystės rasi Skdt. Ė́sti tas sijonukas neprãšo, testovie neparduotas Krš.
vienà kója prãšo šiẽno, kità šiaudų̃ Ėr sunku eiti.
apiprašýti
1. tr. priet. užleisti nemalonumais tą, kuris ko nedavė prašančiam (pvz., nėščiai moteriai): Tavę kas ar neapiprãšė? Trgn.
2. refl. tr. apeiti prašant: Apsiprašiáu kaimynus, ko reiks talkai, o rytą susinešiosu Šts.
atprašýti
1. tr. Q4, B stengtis atgauti, išreikalauti grąžinti: Atieškau, atprašau skolą R114. Šią dieną dovanoja, rytoje atprašo BBSir20,16. Kurs tavo ką ima, to n’atprašyk CII966. Kam daug duota, nuo to ir daug atprãšoma KII348. Tas velnias nėkaip nebeatprãšo nu ano piningų Žr.
| Tada piktasis dėlei savo pikto gyvenimo mirs. Bet jo kraujį aš nuog tavo rankų atprašysiu (pareikalausiu, kad tu už jį atsakytum) BPII83.
| refl. tr. KII352: Tačiau Advė dar turi vilties: jis dar neatsiprašė žiedo. Jo žiedas tebėra ant Advės piršto I.Simon. Dabar tų paleistųjų kokie keturi šimtai susipulkavoję ėjo į ministeriją savo algos atsiprašyti LC1879,8.
2. tr., intr. labai prašant paveikti, kad ko nedarytų, nevykdytų: Atprãšėm, kad neimt arklio, i išejo [kareiviai] Ck. Žuvelė prašė prašė žūklio, kad ją paleist gyvą, i atprašė (ps.) Prng. Atprãšė žmonės, kad jo nešaut Lp. Dar siuvėjas atprašė velnio, kad jis lauktų, iki sūnus užaugs TDrVI139. Tu atprašei mums vienas savo dangaus tėvą, jeib griekus mums atleistų Mž221. Mama jau traukė rykštę jam, aš vos atprašiau rš.
| refl.: Kaip pasenau, nueinu į mišką, nebepasilaužiu nė vantelių: visi [medeliai] atsiprašo manęs BsMtI10. Kap paskutinį arklį atėmė, dapuoliau ir atsiprašiaũ Prn. Jau kad užvarė, tai ir važiuok – neatsiprašysi Srv. Prašykis neprašęs, bet turi išgerti su munim – neatsiprašysi Plng. Sutikę vilką, norėjo šaut, bet tas atsiprašęs davė jiems visiems trims po vaiką LTI25(Bs).
3. tr. prikalbinti grįžti: Nenusiųsdinsit be jaunųjų brolelių, neatprašysit be senojo tėvelio JV583.
| Reiktų senovės gadynę atprašyti jaunims Užv.
4. refl. tr., intr. Q1, B, R3, K melsti atleidimo: Aš tavęs atsiprašau iš širdies brš. Ar atsiprašei jį? J.Jabl. Tai dar atsiprašom savo tėvulį Mrs. Mergaitės susizgribusios jos atsiprašė M.Valanč. Dar kartą atsiprašiusiu vienas kito už nesusipratimą, atsisveikinova ir nuėjova kiekvienas savo keliu J.Bil. Jis nusprendė rytą parašyti jai atsiprašomą laišką rš. Atsiprašaũ prie ko K. Tasai gailiasi, nuog Dievo atsiprašo BPII54. Nedręsa tėvui po akim eiti, net iš tolo stovėdamas atsiprašo BPII225. Graudena kožną žmogų, idant … atsiprašančiam atleistų BPII285. Eš, Viešpatie, šauksiu tavęspi, Viešpatį atsiprašysiuos BBPs30,8.
^ Duoda kuolu į galvą ir atsiprãšo (pajuokiant atsiprašymą) Dkš.
ǁ padalyvio forma atsiprãšant vartojama pabrėžti, kad kalbamas dalykas nenusipelno tokio vardo, yra per menkas: Argi galima taikstytis su tokia, atsiprašant, ekonomika?! sp.
atsiprãšančiai adv.: Mūsų davatkos, atsiprãšančiai, [v]andens tau nepaduos, jei sirgsi Trk.
5. refl. BŽ338 prašyti leidimo pasitraukti, išvykti.
6. refl. atsiklausti: Reik atsiprašýti, kaip būs su tais rugiais Žlb. Atsiprãšėm, leido pirmininkas avių laikyti Grd.
7. tr. pakviesti pas save pasisvečiuoti kvietusįjį: Mes pas jį kiek kartų baliavojam, jo vis neatprãšom Trs. Pas juos svečiavomės, tai reiks ir pas save atprašýt Trgn.

×daprašýti (hibr.) tr. priprašyti: Ir vėl mane daprãšė in arklius (prižiūrėti arklių) Imb.
| refl.: Dasprãšė su manim važiuot Rš.
įprašýti
1. tr. labai prašant prikalbinti ką padaryti: Moterėlę įprašydavo prižiūrėti vaikus, kad gerai mokytųsi A.Vien. Tačiau ne visuomet Krizą įprašysi laišką parašyti P.Cvir. Dabar jo neinprãšo važiuot kieman Dglš. Inprašiaũ, kad ir mano berniokui kai ką nuvežtų Dbk. Neinprašai̇̃, kad pastraukt šonan Vlk. Geri Lauruko tėveliai geruoju įprašė į Iešmantus nebevaikščioti Vaižg. Įprašykit motinėlės, kad gailiai neverktų LTR(Šn). Aš ingprašiau giminėlių ir artimų susiedėlių: nejudinkit lelijėlės, nebudinkit mergelės BsO335. Įprašýta pjaut dobilai, reiks pjaut Slm. Inprãšė, kad ateit Dglš. O biednas tep ir neinprãšė sau kūmų Azr. Led imprãšė jo, kad sėst mašinon Kb. Atbėgo ne vytas, tik žmonių įprašytas KrvP(Lzd). Įprašome (labai prašome, raginame) dar sykį visus, kokias nors žinias turinčius, idant teiktųs mums prisiųsti rš.
| refl. R112, Q141: Įsiprašė Šateika pasakyti jo žentui, kad atvažiuotų ratų atsiimti į kalvę Pl.
2. tr. priprašyti įeiti, įkviesti: Įprašýk svečius vidun Š. Kai ateis, prašom įprašyti į kambarį, ir tegu sėdi rš. Į tą namą žmogaus nė su pyragu neįprašytumei rš.
3. refl. labai prašant gauti sutikimą įeiti: Negalima ir insprašýt gryčion Ds. Nagi nors trumpam čėsui insprãšėm, kolei gausma kur vietą Skdt. Anot tos pasakos, įsiprašyt įsiprašo, o kaip reikia išeit, nebeišeina Vaižg. Ar ne piršlys per vestuves įsiprašydamas oracijas kalba prieš šeimininką? Žem. Apsistos su visu kitame kaime, tai piršlys nueis įsiprašýti Vkš. Reik įsiprašýti, ka įleistų tus jaunūsius Krš. Šit vieną kartą atėjus ubagė ir įsiprašius į nakvynę BsMtI108. Kelian išvažiavęs, naktigulto neinsprašýsi Brsl. Kole tik insprãšė, gera buvo Dglš.
^ Ašaromis į dangų neįsiprašysi LTR.
4. refl. prikalbinti, priprašyti, kad leistų išvykti: Motiejus važiavo, tai ir aš insiprašiaũ [nuvažiuoti su juo į miestą] Lp. Tada insprašiaũ namo padabotie Kli.
5. tr. reikalauti už parduodamą daiktą tam tikros sumos: Įprãšė tą pačią kainą, neduoda be savo kainos Grd.
išprašýti
1. tr., intr. Q53, R, K labai prašant paveikti, kad duotų, sutiktų ką padaryti: Tol prašė, kol išprãšė paskutinį paršiuką Srv. Pavasarį nė šimtas davatkų lytaus neišprãšo, o ka reik šienauti, i viena davatka gerai Lk. Led išprãšė, kad operaciją darytų Rm. Išprãšė, paliko dirbti Rdn. Pirklys išprašė jų palaukti lig rytdienos J.Balč. Davės ir dėdė išprašomas J.Jabl. Ubagas … turi žebravoti, … jeib kur kąsnį duonos išprašytų BPII199. Prašydamas ataušinimo, nė šlakelį vandinio negali išprašyti BPII196.
^ Par bergždžią kumelę kumelioko negi išprašýsi (iš neturinčio nieko negausi) Krd. Ot moka prašyt: gali išprašýt iš bergždžios karvės teliuką! Kb. Jis ir iš gyvatės vaiką išprašytų Šd. Per geležinę kumelę pieno išprašytum, ė per jum žodžio nemožna [ištraukti] Vdš.
| refl. tr., intr. K, Vlkv, Vž: Tada žmogus išsiprašė vienos mylistos (malonės) BsPII324.
2. refl. labai prašant prikalbinti, kad leistų išvykti: Vieną kartą mergaitė išsiprašė krembliautų J.Jabl. Saulius mielai pasižadėjo išsiprašyti iš namų Vaižg. Bet jis vis tiek išsiprãšė tėvo, kad ir jį leistų Vv. Išsiprašiau išsimeldžiau kieman an vienos dienelės (d.) Ml. Kol išsiprašė [paleidžiamas], policijantai gerai par ausis išpėrė Šts.
ǁ refl. pasiprašyti: Kūdikis išsiprašo laukan (tuštintis) N.
^ Viską išmano, tik lauka[n] neišsiprašo LTR(Erž).
3. tr. prikalbinti išeiti: Mėgino gražiuoju išprašyti nekviestuosius svečius rš.
^ Nevyk Dievo į medį: kai įvysi, nė su pyragu neišprašysi LTR(Lnkv).
4. tr. N išvaryti: Tokį, kai tik įėjo, reikėjo išprašýt už durų Srv. Atėjot neprašyti – išeikit išprašyti A.Vien.
nuprašýti
1. tr. nuvadinti, nuvesti: Raštininkas, neilgai galvojęs, sugalvojo būdą, kap vaikus nuo lango toliau nuprašyti LTR(Plv). Kol dar turi bent truputį maisto, nenuprašysi nuo apgraužto medžio niekaip Blv. Ta Birutėlė kad įknimba į knygas, tai nenuprašysi Gs.
| prk.: Reikia tą vandenį nuprašyti nuo kalno, reikia kasti ravas rš.
2. intr. labai prašant atkalbėti ką daryti, sulaikyti nuo kokio veiksmo: Vokyčiai ketino Kretingos bažnyčią sumušti; benuprašė, nesušaudė Šts.
3. intr. paprašyti, priprašyti: Jau Salvio nuprašiau, kad jam paskolytų Lp. Kai nuprãšo, tai kitas eina Vlk. Jis melavo, tų sukčių nuprašýtas Alv. Nuprašiaũ, tai neganė panamėj Dkšt. Nuprašiaũ, kad negert arielkos Ign. Kad aš primanytau, tai aš nuprašytau … gegužėlių, kad jos sulėktų TŽI277. Nuglostyk, nuprašýk, ir paklausys Šts.
| refl. N: Negali̇̀ nusiprašyti [, kad paliktų ramybėje] J.Jabl. Reikėj[o] susiedo nusprašýt, tai būt padėjęs padaryt Vlk. Tada ponas nusiprašė bernų, kad jie dabotų (ps.) Rš.
4. tr. išprašyti: Nuprašiáu miežių nu Deveikėnės Jdr.
5. tr. išvaryti: Per dvarelį išleisdama, šatrelį pastūmiau, per laukelį šuneliu nuprašiau (nemylimą išlydint) Nč.
paprašýti
1. tr., intr. H, R, K kreiptis su pageidavimu: Mūsų svečiai paprašė sau vakarienės Blv. Kad dar bepaprašys vandens, tai jau įnešti, pasėmus iš jūros BM375. Valgyt nepaprašýsiu, o rūkyt paprašýsiu Nmč. Tu gali suskalbėtie, tai tu paprãšai valgytie Kli. Ateina, paprãšo darbo – duodi visai dienai Antr. Paprašýsiu pusbrolio – parveš [malkas] Rud. Nueik pas karalių, paprašyk trijų dienų laiko LTR. Jūs paprašykit seno tėvelio, kad jums pasėtų kalne linelių BsO108. Ko paprašiaũ, jis manę visada paklaũsė Kls. Mechaninio cecho vardu žodžio paprašė pamainos meistras rš. Įsidrąsinęs tėvas paprašė sūnaus čebatų, sūnus padovanojo A.Vien. Paprašyčiau seselės šaltinio vandens gerti JD367. Paprašaim šventosios dvasios Mž363. Nėr gi kas paprãšo (ką paprašyti) Tvr. Nueikit an namą ir paprašykit Gg. Nepaprašęs nelauk Grž. Pagiprašykai poną Dievulį, kadgi nupūstų baltą smėlelį (rd.) Jž. Nepyk ant manęs, paprašius vieno daikto Blv.
| refl. tr., intr.: Pasiprašýsiu vienur kitur žiupsnelį druskos Šk. Paėjau tris kilometrus, žiūriu – važiuoja ūkininkas. Pasiprašiau pavėžėti rš. Kad leistų eiti, pasiprašyk J. Pasprãšė, kieman kad paleistų Ad. Užusukiau pakely prie trobos ir pasprašiaũ nakvynėn Sv. Atėjo jaunas žmogus ir pasiprašė priimti javų kulti MPas. Pas karalių nutraukęs, pasiprãšė dukterų pamatyt Jrk131. Pasiprašiau keliom savaitėm atostogų I.Simon. Pasiprašęs padėjimo Dievo, su neprieteliais mušosi S.Stan.
| Tokia mergučė didelė i nepasiprãšo (nepasisako, kad nori eiti laukan, tuštintis) Šmk.
2. tr. pakviesti: Raštininką paprašė vieną valandėlę į raštinę J.Jabl. Paprašiau užeiti kavos puodeliui J.Marcin. Paprašýk kieman (į svečius) Nmč. Paprãšė žmogų galvijam pašert Ut. Kūmosna paprãšė Krs. Padaryva alutį, paprašyva tetušį StnD30. Oi tai tu suprašei visos giminėlės, tiktai nepaprašei̇̃ senos motinėlės (d.) Drsk.
| refl. tr.: Jonas pasiprašė ir mane bent pusvalandį į trobą J.Jabl(Žem). Nieko neprašė, savus tik kelis pasiprãšė Mžš. Jis pasiprãšė tris mūrinykus, ir tie jam tuojau tą namą pastatė (ps.) Smn. Jo pasiprašýtas draugas ir išvažiuota iš namų Kp. Mergučė susimetrikavo, reiktų pasiprašýt, reiktų butelį išgert Skr.
^ Pasiprašyk kvailį į veselę, tai gausi ir į ausį LTR(Šmk).
3. refl. pageidauti už parduodamą daiktą tam tikros sumos: Kiek pasiprãšė, tiek ir mokėjau (nesiderėjau) Krd.

×papaprašýti (hibr.) intr. keliems paprašyti: Mergos papaprãšo kokio žmogaus, kad jaučius išvarytų Dv.
parprašýti tr. parsikviesti: Buvau vaiką parprãšiusi numie – nenorėjo būti Grd.
^ Nevaryk Dievo medžian – paskum neparprašysi J.Jabl.
pérprašyti
1. tr. SD1144, H, Q158, K labai prašant įtikinti, paveikti: Skubinkis, berneli, nešk aukso žiedelį, maž ir pérprašysi jos meilų tėvelį (d.) Sdk. Mes vartelius užversma, matušę parprašysma JD1503. Tėvelį perprašysiu, motulę perkalbėsiu, priims priims mano mergužėlę kaip tikrą dukružėlę LTR(Prl). Dūmoj tėvop grįžti … ir tėvą perprašyti, jeib jį vėl priimtų BPII225. Ir ponas davės perprašyti BB1Moz25,21. Jis nesiduodas perprašyti N.
2. intr. pakartotinai, labai prašyti: Jo prašyk, pérprašyk – neduos! Pbs. Niekap negaliu, kad tu prašysi ir pérprašysi! Lp.
3. refl. atsiklausti: Ka sutikčio Zaborą, pársiprašyčio dar, kumet galės ateiti Šts.
×4. (l. przepraszać) tr. atsiprašyti: Reikia pérprašyt, kad dovanot Lz. Jeigu par metą supykęs yr, ans párprašo Žr. Párprašau svetį, kad mano tokie rykai, tokie dalykai J. Ja jis duosis, tai párprašyk J. Perprašysiu motulę ir jaunas seserėles LTR(Mrk).
| refl.: Tu būk mažesnis, persiprašyk jo, o jis tau dovanos Ašb. Prieš teismą nulėkė i pérsprašė Klt.
praprašýti tr.; N pareikalauti.
priprašýti
1. tr., intr. prikalbinti, įprašyti ką padaryti: Ne ką dirbu, tik ji da priprãšo šiaudų atnešt Slm. Priprašaũ, būd[av]o, Antano, tai prikapoja malkos Lp. Visų priprãšo, talką padaro Mrc. Priprašýti iš anksto BŽ163. Įdavė pinigų ir priprašė nupirkti, ko reikia rš. Priprãšė ateit – žadėjaus Ktk. Prašyk – nepriprašýsi, kad ateitų padėt Nmč.
| refl. tr., intr.: Prisprašýsme jį, maž iškas balą Dglš. Nei tu jo dirbt prisprašýsi, nei tu jo valgyt Sld. Par kelis metus neprisiprašaũ Grk. Duoda i pirminykas, negali sakyt, prisiprašai̇̃ Lnkv. Tik tavęs neprisiprašysi, – nenori mums pasakoti J.Bil. Aš moku gražiai prisiprašýti tų vyrų Skr. Nor šunim pavirtęs lok, jo nieko neprisiprašýsi Mrj.
| Tik šeiminykė prisiprãšo prie jos (karvės) – svetimas nepamilš nėkaip Žml.
2. intr. daug, ilgai prašyti: Ejau, paprašiau vieną sykį, antrą – kiek aš galiu priprašýt! Grk.
| refl.: Maistaras kiek prisprãšė, kad tik skųstau! Lp.
3. refl. labai prašius gauti sutikimą prisiglausti, apsistoti, įeiti: Nebeturim kur gyventi, gyvenam prisiprašę par kitą Km. Prisprašė an vieną žmogų ant naktigulto BsPII222. Sargai nenorėjo priimti, bet žmogelis šiaip taip prisiprašė LTR(Pnd). Kap negalėsi, kur pasdėsi tada? Neprisiprašýsi! Nmč.
4. tr., intr. prikviesti: Priprãšė daug svečių Dkšt.
| refl. tr., intr.: Prisiprãšė svečių, o sodyt tai neturi kur Srv.
5. refl. tr. prikalbinti atvykti: Negaliu jo niekaip prisprašýt Ds.

×papriprašýti (hibr.) tr. kelis kartus visiems prašyti: Ot, dėde, tai tave mergos papriprãšė! Dv.
suprašýti tr. K
1. H sukviesti: Tu visą sodžių gali talkon suprašýt Lp. Vakare parvažiuoja vyras, svečius suprãšęs Škn. Eita prašytojai svečius suprašýti Jdr. Suprãšo brolius, pamergius Dg. Veseliodavo ben keturias dienas, daug žmonių suprašýdavo Antz. Vai ir suprašė visus svetelius, tiktai neprašė vienos pelėdos LTR(Tvr). Didelė veseilia buvo, suprãšė visõs giminė̃s ir dar viso sodžiaus Drsk. Buvo veselia, svečiai suprašýta Ad.
| refl. tr., intr. N: Aš pažįstu gaspadorių, kurs svečius nemyli, susiprašęs svetelių, patsai kampe dyro J. Saldaus alučio pasidarysma ir giminėles susiprašýsma Pnd. Susiprašėm giminėlių sūnelį leisdami LTR(Lp).
ǁ refl. kviestis vienam kitą, svečiuotis: Nors jie ne giminės, bet susiprãšo Šl. Mes su jais susiprãšom Jnšk.
2. B surinkti elgetaujant, prašinėjant: Suprašytos duonos (išmalda) H. Suprašyta duona R.
| refl. tr.: Vilkas taip susiprašė visas keturias kojeles LTR(Ut).
3. refl. savo elgesiu užsitarnauti, susilaukti (bausmės): Susiprašýsi ir tu per ilga [botago], kad da nenurimsi Ds.
4. žr. išprašyti 3:
^ Nevyk Dievo medin su rančiu, ba nesuprašysi ir su pyragu LKKXIII131(Grv).
užprašýti
1. tr. N, M iš anksto pakviesti: Užprašýt reikia, tai tada ateis [svečiai] Grv. Užprašė užeiti pas mumis pažiūrėt Krm. Ją gi dėdė ažuprãšė kieman Ob. Stirna visų pirma užprašýta buvo (d.) Ps. A zuikys į kūmus užprãšė, ka taip lakstai?! LTR(Vdk).
| refl. tr.: Kits kitą užsiprašo ant alaus rš. Ažsiprãšė daug berniukų, sukapojo du sūriuku (d.) Dglš. Nesamdė, ale tik teip užsiprãšė muzikontus Krs.
2. intr. įprašyti, paprašyti: Duktė užprãšė dažų parnešt Lp.
3. tr. Mžš iš anksto paprašyti, užsakyti: Amiliutė vieną paršą užprašė, liepė užvežt Všn. Užprãšė iš anksčiau siuvėją, kad pasiūtų Jnšk. Mano uogos užprašýtos Ktk. Tą dešimtį literių galėjo mun atnešti: jug aš buvau užprãšęs Pp.
4. tr. paraginti, pasiūlyti (valgyti, gerti): Visi valgė ir gėrė, užprašomi ir raginami šeimininkų M.Katk.
5. refl. nusibaigti, gauti galą prašant: O sūnui tai niekados nedavė skatikėlio, kad jisai prašytų užsiprašytų V.Krėv. Niekad nevirdavau, kad jiej ir užsiprašýtų Klvr.
6. tr., intr. pradedant derėtis, reikalauti už parduodamą daiktą, už darbą tam tikros sumos: Užprašyti moka: keturių dešimtų tūkstančių užprašė A.Vien.
| refl.: Išleidau visus piningus, o tas siuvėjas teip brangiai užsiprãšė Vvr. Užsiprãšė po dvylika, o nupirko už dešimt Všk. Kas jam tiek duos – par daug jau užsiprãšo Všk.
ǁ refl. pareikalauti per didelės sumos: Bijau užsiprašyti, bijau būti brangininkė I.Simon.

Daugiau informacijos

užprašýti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

parsklei̇̃sti

Apibrėžtis

sklei̇̃sti, sklei̇̃džia (skleičia), sklei̇̃dė (skleitė?), skléisti, skléidžia, skléidė Š
1. tr. N, K, Kos52, L, Rtr, DŽ plonu sluoksniu kratyti, kloti: Sklei̇̃sk linus ant pievos J. Eik pirma, sklei̇̃sdamas kūlį, o aš pasku eisiu rišdamas J. Kaip linai išmirksta, spalį paleida, i sklei̇̃si Brs. Linus tus vešma į lauką, sklei̇̃sma Trk. Plonai skleidžiáu tas bulves, i gerai buvo Šmk. Darbo yr dar: reik tų durpių sklei̇̃sti Štk. Molį neša į trobą i sklei̇̃da Vkš. Padaro skleistą minklę: padžiovinę verda lekšalynę Ggr. Virbais, žabarais kelią skleisti I.
| Ved žirgelį iš dvaro, skleid šimtelį ant stalo LTR(Vgr).
| refl. tr. K: Ten sklei̇̃dės tus šiaudus, ten reikėjo mušti su spragelais Lž.
ǁ išplėtojus tiesti, dengti: Sklei̇̃sk drobulę ant tvoros J. Skepeta skleidžiamà ant pečių NdŽ. Žemėlapį sklei̇̃sti DŽ. Skleidu ir leidu pilksermėgelę ant bėro žirgo KlvD47.
2. tr. Rtr skėsti, plėsti ką suglaustą: Sklei̇̃sti skėtį NdŽ. Kad pradės parasodnyką skleisti, tai tuoj daros tvanas BsMtII145. Veltui ilgis, nerimsta iškentėjus dvasia; nor padangėmis skleisti sparnus Mair. Šutiniokas vis šokdino Adelę, jos sijonus palube skleisdamas rš. Važiuojant valtimis į šalis, du vyrai nuolat meta po gabalą [tinklo] sparno vandenin – skleidžia sparnus rš.
| refl. Rtr: Jos plaukai sklei̇̃dėsi ligi kelių NdŽ. Šviesiame dangaus fone buvo matyti, kaip skleidėsi parašiutai rš.
ǁ tiesti į šalis: Skleidė uosis šakas per naktis ir dienas Mair.
ǁ intr. augant plėstis: Tie tavo arbūzai sklei̇̃džia, bulves stelbia Jrb.
| refl.: Dvelkia oras minkštai, auga jaunas [uosis] aukštai ir skleidžias platyn, ir didžiuojas Mair.
3. tr. versti (knygos lapus), atversti (knygą): Sklei̇̃džia knygos lapus DŽ1. Paėmę skleisti mūsų šiokio ar tokio laikraščio lapus, susitiksime su daugybe sumanymų, patarimų, ginčų Pt. Skleidžia kunigas knygelę, alpsta mergelės širdelė JV616. Skleiskim ant antros pusės (pažiūrėkim iš kitos pusės) TP1880,43.
4. tr. DŽ plėtoti išleistus, išsprogusius (lapus, pumpurus): Pumpurus, lapus sklei̇̃sti KI373. Klesčia medžiai ir skleidžia lapus J. Medis pradeda pumpuruoti ir lapus skleisti S.Dauk. Medžiai lapus skleida D.Pošk. Avižas reik sėti, kai apušelės lapus sklei̇̃da Vkš. Šiaudų kūlys kai žydės, sausi karklai lapus skleis (d.) Nmk.
ǁ intr. išsprogus plėtotis, augti (apie lapus, žiedus): Senieji tankiausiai miršta ar lapui krentant, ar lapui skleidžiant Sln. Vidury lauko liepelė su linkstančiomsiums šakelims, su skleidžiančiaisiais lapeliais LB74.
| refl.: Pavasarį, skleidžiantis lapams, patelė padeda 15–20 kiaušinių rš. Rožė sklei̇̃džias KI373. Grakščios gėlių galvutės skleidžias S.Nėr. Skleidėsi bijūnai, jazminai J.Paukš. Jei iš vidurio gudobelės skleidas žiedai, būs geri viduriniai (sėti pavasario vidury) linai Šts.
ǁ intr. lapoti: Pavasaris šaltas, medeliai nèskleida Gd.
5. tr. M skirti, darant tarpą: Plaukus sklei̇̃sk par šoną, daugiau pritinka Kal. Eina, rugius rankomis sklei̇̃sdamas DŽ. Pūsk, vėjeli, skleisk plaukelius, vėdink man veidelį JD1341. Kalnas debesis skleida – toks aukštas Šts.
| refl.: Eina teip laivai, kad vanduo sklei̇̃das Klm. Debesys skleidės par kalnus – toki aukštybė yr Kaukazo Šts. Būdavo, bėgs, tai žmonės tik skleisis Žem. Ma[n] drabužis turia būt laisvas i skvernai nesisklei̇̃st Jrb.
6. tr. daryti, kad plistų į šalis, sklisdamas užimtų tam tikrą plotą: Prašavau zuikį, lapę, kad skleidą̃s buvo šautuvas Šts. Skleidžiamieji stiklai rš.
| refl.: Lova žemių velėnomis apriesta, idant tenai žemės neskleistumias S.Dauk. Paskutiniai saulės spinduliai, pasiekę akmenų krūvą, atspindžiais skleidžias nuo jųjų P.Vaičiūn. Leiski, močiute, miegelio noriu, saulutė leidžias, naktelė skleidžias LTR(Zp). Kaip tie dūmai skleidžiasi ir nyksta, taip ir jūsų baimė išnyks LzP.
^ Bėga, kad purvynė skleidžiasi LTR(Grk). Kas myl, purvai skleidžias, kad lek prie mylimos J.
7. refl. skirstytis iš būrio, išsivaikščioti: Gyvolių buvo daug, anie tujau plačiai sklei̇̃sias, jeigu nebūs kas sulaiko Lž. Sklei̇̃das į visas puses KlvrŽ.
8. tr. DŽ leisti iš savęs į aplinką: Lempa degė šviesiai ir skleidė ypatingą jaukumą ir net šilimą aplink save I.Simon. Kur tavo, Vilniau, tie spinduliai, kuriuos skleidei Lietuvai, mūsų tėvynei? Mair. Nuo skleidžiamų spindulių rūšies priklauso radioaktingo skilimo produktai J.Mat. Saulė ir žvaigždės nuolat skleidžia savo turimą energiją rš. Sklei̇̃džia aplink kvapą DŽ1.
| refl.: Nuo jų sklei̇̃dėsi malonus kvapas NdŽ. Švelni šviesa lygiai skleidžiasi pro plačius langus rš.
9. tr. platinti: Sklei̇̃sti gandus DŽ. Tokios raganos liežuvius ir sklei̇̃dė po sodą Krš. Sklei̇̃sti naujas idėjas, pažiūras DŽ. Raštus į liaudį skleisti Žem. Knygos paslėptą išmintį skleidžia tik tam, kas jas pamilsta rš. Skleisk naujynas – kratyk, pasakok Šts. Jei ana galia tokias malagystas sklei̇̃sti, a gali tikėti ana! Krš.
| Jeigu jis (eigulys) nesklei̇̃s (nesodins, neaugins) tų medelių, viskas žūs Grz.
| refl.: Pasakos … palengvėle skleidžiasi tarp žmonių, platinasi iš vietos į vietą LTII477(Bs). Žmonėse skleidžiasi kalbos, kad Šiauliai pilni iš Prūsų atgabentų žmonių Pt. Paleido liežiuvius, tie ir sklei̇̃das didėdami Krš.
10. refl. plėtotis, rutuliotis: Leidžia įgimtoms įvairių tautų ypatybėms skleistis greta viena kitos rš. Žmogaus organizmas negali be to skleistis rš.
11. refl. griūti, irti: Budinkas tavo budavojamas sklei̇̃džias į šalis, t. y. eina iš daikto J. Mano namo pudimentas sklei̇̃džias Jrb.
12. tr., intr. Vdk eikvoti, švaistyti: Sklei̇̃sti vyrai mėgsta, o čia motriška Krš. Teisinos tik nenorėjęs veltui skleisti pinigus, kurių ir be to dėdė daug buvo išleidęs Vaižg.
13. refl. Pgr, Erž, Vvr smarkiai aidėti, skambėti, plyšti (nuo garsų): Kaip praplyšo dainuoti, tai laukai skleidėsi Žem. Šauka, kad laukai sklei̇̃das Krž. Toks kriokimas, ka visa troba sklei̇̃das Trk. Šokimas buvo begalinis – troba sklei̇̃dės Jdr. [Vaikėzas] užleida radiją – troba sklei̇̃das Krš.
14. greitai eiti, bėgti, važiuoti: Naktį nuo ožkos sklei̇̃dėm – pasirodė, kad velnias Jd. Sklei̇̃sk pri tėvo ir ėsti nulakink Krš. Skleida, kaip gaisrą pamatęs Up. Dėl to prakeikto krepšo turėjau par lytų sklei̇̃sti Rs. Antai zuikis par laukus ka sklei̇̃da, tei sklei̇̃da! Krš. Turbūt į turgų skleidat? Šts.
15. refl. gaudomam gūžtis, tūptis (ppr. apie vištą): Tokia jauki buvo višta – sklei̇̃sdavos Jrb. Teip lekia, teip lekia vištos man ant kelių, sklei̇̃džias Skr. Teip sklei̇̃sdavos ta vištelė, teip dėjo – ėmė bjaurybė vanagas ir nunešė Skr.
antsklei̇̃sti, antsklei̇̃džia, añtskleidė (ž.) tr. skaitant, sklaidant rasti, užtikti: Ir aš pats niekur antskleisti negalėjau [ko nors parašyta apie Izidoriaus gyvenimą] Jzm.
apsklei̇̃sti, apsklei̇̃džia (àpskleidžia), àpskleidė tr. NdŽ
1. Všv, Vkš, Grd, Gd, Sd kuo išskleistu apkloti, apdengti, apgaubti: Žemė šiaudais apskleistà DŽ. Puikus klevas, išsikerėjęs, išsišakojęs, maž visą stogą apskleidęs savo šakomis Žem. Visi medžiai žiedais apskleistais yra I. Liepų ir kitų medžių lapais apskleistie visą apynyną Rp. Dagiai ir veja apskleidžia nedirbamą dirvą ir nusmelkia apleistą jais gražiausią žolę LzP. Petronelė apskleidė stalą pirmu su šienu, paskiaus su drobule M.Valanč. Pjūklelį padėjo į mišką ir àpskleidė su žagarais Krg. Stalas laikraščiais apskleistas rš. Laukus apskleidė numirėliais S.Dauk. Apskleičiu B.
| refl. tr., intr.: Tarpininkas atsisėdęs, stalą popieriais apsiskleidęs, berašąs Žem. Sėdėjo apsiskleidęs raštais LzP. Eina pri mūso lig pusės nugaros baisiai apsisklei̇̃dusios [plaukais] Trk. Apsisklei̇̃dęs plaukais kaip nelabasis – še rublį, apsikirpk! Krš.
| Apsi̇̀skleidė (apibėgo, pasklido) kraujas ant to stalo Jrb.
2. apsupti: Su kokia rūstybe ir narsybe lietuviai apskleisti mirė vidurė[je] neprietelių, save gindamys S.Dauk. Dievystė yra apskleista šviesybe brš.
ǁ prk. apimti: Pavasario linksmybės apskleidė visą pasaulį, bet jomis džiaugtis niekam nebuvo laiko Žem.
3. užgožti: Tos obels àpskleidžia, nė bulvių nėr, nė nieko Jrb.
4. sklindant į šalis, užimti tam tikrą plotą: Šratai àpskleidė, bet lapei nekliuvo Pp.
atsklei̇̃sti, atsklei̇̃džia (àtskleidžia), àtskleidė
1. tr. N, L, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1 skleidžiant atidaryti, atverti, atversti: Popieras atsklei̇̃sk J. Kningą atsklei̇̃sk i padėk Lpl. Povilas pasilenkė ir tvarkė ant kėdžių numestas atskleistas knygas J.Dov. Saulė dar buvo ne taip aukštai, bet jau šildė krūtines pro atskleistus švarkų atlapus rš. Atskleidžiamosios durys Mdž.
| prk.: Skolytiniai žodžiai jam atskleidžia senovės gadynės tautų santykių ne vieną lakštą K.Būg.
| refl. tr., intr. Š, Rtr, DŽ1: Atsiskleidė knygą, knyga atsiskleidė KlbIV44. Liepia man atsiskleisti knygą ir skaityti rš. Jos žengė į mano pusę, atsiskleidusios veidus ir linksmai šnekučiuodamos tarpu savęs Šlč. Matai, atsi̇̀skleidė drabužis, ir pamatei krūtinę pliką J.
2. tr. NdŽ iškelti aikštėn, parodyti, išaiškinti, išryškinti: Visas savo mintis tau atskleidžiau rš. Moksle slypi tūkstančiai neatskleistų paslapčių rš. Būga pagrįstai ir įtikinamai atskleidė gilius istorinius baltų kalbų, jų tarpe ir lietuvių kalbos, ryšius su slavų kalbomis LKI12(K.Kors). Niekas taip neatskleidžia tautos esmės, prigimties, dvasios, kaip jos liaudies menas rš. Jis nori pamatyti, kur prasideda jo tėvų gyvenimas. Nori atskleisti tėvų praeitį J.Gruš. Nėra lengva atskleisti paauglių ir jaunuolių profesinius interesus sp.
| refl. DŽ1: [V. Montvilos] poetinis talentas, anksčiau buržuazinės santvarkos slopinimas, dabar atsiskleidė visa jėga (sov.) rš. Atsiskleidė žmogaus taurūs bruožai sp. Ir niekados niekam neatsiskleisk, ką turįs S.Čiurl.
ǁ refl. pasidaryti matomam, iškilti prieš akis: Priešais atsiskleidė graži, erdvi aikštė rš.
3. intr. šnek. greitai atbėgti, ateiti, atvažiuoti: Kad àtskleida par laukus, kad àtskleida! Ll. Àtskleida su pora arklių Krš. Àtskleida vaikai tekini pry saldainių Krš.
◊ ausi̇̀s atsisklei̇̃dus labai įdėmiai (klausytis): Klausėmos ausi̇̀s beveik atsisklei̇̃dę Sd.
kortàs atsklei̇̃sti supažindinti su planais, sumanymais, paslaptimis: Jūs pernelyg protinga. Atskleisti kortų jums negalima J.Gruš. Kam viską paaiškinti, kortas ligi galo kam atskleisti? V.Bub.
išsklei̇̃sti, išsklei̇̃džia (i̇̀šskleidžia), i̇̀šskleidė
1. tr. LL211, Š, Rtr plonu sluoksniu išdriekti, iškloti: Sklei̇̃si, sklei̇̃si linus, nepaspėsi išsklei̇̃sti – antpula bulbes kasti Sd. Išskleisk kūlį ant stogo stiegdamas J. Senis nutvėrė kūlį, išskleidė jį ant grebėstų J.Paukš. Išskleidžiau kningas Als. Išskleidžiau į aslą pupas Gršl.
2. tr. H, N, I, K, Š, Rtr, NdŽ, DŽ išskėsti, išplėsti ką suglaustą: Šlapią skėtį reikia tuojau išskleisti, gerai išdžiovinti ir pavalyti šepečiu rš. Povas uodegą i̇̀šskleidė J. Prisigėręs senis žvirblis sparnelius i̇̀šskleidė, kojeles ištiesė priš saulę Žr. Jautis su išskleistais ragais rš. Jug ienas ir išskleida, kad arklį kinko Lk. Atsisėsti turi gerai, išsižergti ir kojas savo išskleisti DS285(Rs). Ne mano valia, – išskleidė rankas studentas Žem. Tas duris i̇̀šskleidė ir įvažiavo vidun Ps. Aš akis i̇̀šskleidžiau i žiūriu Vdk. Akelės jos, plačiai išskleistos, žibėjo Pč.
| Šviesos spinduliai pro iškilą stiklą išeis iš skrynelės išskleistu pluoštu Mš.
^ Visą laiką rankas išskleidęs laiko (kryžius) LTR(Grk).
| refl. K, Rtr: Vienam [lakūnui] neišsi̇̀skleidė parašiutas, vienas vargšas užsimušė Erž. Išsi̇̀skleidė mergelės aukso plaukai NdŽ. Nukrito rankos nabašninko, išsi̇̀skleidė į šonus Nmk. Pusiau rungų suriši tas rungvirves ir vėl krauni: jagu nesuriši, rungai išsisklei̇̃s Erž. Išsiskleidę kai perkūno ūsai LTR(Jz).
ǁ ištiesti, išvynioti ką sudėtą, susuktą: Čia aš kiek išmanydamas geriau nupasakojau, kas yra laivas, ir su išskleista nosine parodžiau, kaip jis vėjo varomas J.Balč. Žiūriu į tavo išskleistą žemėlapį, į jo vingiuotas linijas, išmėtytus taškus K.Kors.
3. tr. išleisti, išplėtoti (lapus, žiedus): Pumpuras i̇̀šskleidė žiedus savo J. Oi tu, lazdyneli, žaliasis medeli, kuomet išskleisi žalius lapelius? (d.) Pkl. Ir išskleidė [avietėlė] baltūsius žiedelius (d.) Tv.
| refl.: Medžio pumpurai išsiskléidžia pavasarį FT. Pumpurai jau tuoj išsisklei̇̃s DŽ1. Neišsisklei̇̃dę vainiklapiai DŽ. Epušių pumpurus reikia rinkti, lapams neišsiskleidus rš.
| prk.: Šitoji buvo gražuolė, moteris visai išsiskleidusio gražumo rš.
ǁ intr. sulapoti: Kad medžiai i̇̀šskleida, yr dideliai gražu Štk.
4. refl. Š išplisti, išsklisti: Iš daikto žemės, smiltys, grūdai, drabužiai išsi̇̀skleidė J. Sula, tekėdama iš šaknių aukštyn, užsitūr tuo kartu kamiene, išsiskleid artimose šakose S.Dauk. Po visas ginslas krau[ja]s išsi̇̀skleida DūnŽ. Išsi̇̀skleidė tokios ugnys, kibirkštys, i nebliko nieko Grg.
| prk.: Naktis išsiskleidė plačiai B.Sruog.
5. refl. Rtr iškrikti, išsiskirstyti: Parvažiuo[ja] jisai – tie arkliai išsisklei̇̃dę Vdk. Žmonės, išeję iš bažnyčios, išsiskleidė po visus kapus Sz.
| prk.: Negalėjo surinkti minčių išsiskleidusių J.Bil.
6. refl. gaudomam susigūžti (ppr. apie vištą): Višta išsi̇̀skleidžia ir laukia, kol paimi Skr.
7. refl. pasidaryti stambiam, išplitusiam, išdribusiam: Išsisklei̇̃dusi karvė mūsoji Šermūnė Trš. Tešmuo išsisklei̇̃dęs, nėr ko laukt, reik eit milžt Jrb. Kokia pardžiūvus buvo, o dabar matytum – graži, išsisklei̇̃dus Jrb. Einu išsisklei̇̃dusi (išsikėtojusi) tokio[je] slydžiausio[je] Krš. Sėda išsisklei̇̃dusi kaip varlė Užv. Kaip tu sėdi?! Kaip ropynė išsiskleidusi Žem. Išsisklei̇̃dęs kaip devynios nelaimės Krs. Išsiskleidusi kaip Raseinių Magdė TS1901,4-5.
8. refl. ištižti: Molis nei verda, nei tirpsta, bet tyžta, išsiskleidžia ir pasiskleidžia rš. Jei kleckai neišsisklei̇̃s, būs gerai, jei išsisklei̇̃s – i po viso gerumo Trk.
9. tr. išardyti, suplėšyti: Jeigu greit uždarysi alų, tai kiekvieną [bačką] išsklei̇̃s Gr. Mato, ka jau i̇̀šskleista (po avarijos sudaužyta) Vdk.
ǁ refl. iširti, sugriūti: Išsiskleidė tekinis, muni ir paleido iš purmankų Šts. Šulus tuos parskėlė stačius, ir išsiskleidė siena DS133(Šmk). Suduskins [atomas] žemę, pamatysi, kaip viskas išsisklei̇̃s Krš.
10. refl. parvirsti: Ale tikrai, vos aš neišsi̇̀skleidžiau Varn.
ǁ refl. prk. atgulti susirgus: Kiek tokių jaunų išsi̇̀skleida! Vvr. Guliu išsisklei̇̃dusi, jau po visam (mirsiu) Rdn.
ǁ refl. prk. kristi negyvam, žūti: Paleido šūvį, ten pat ir išsi̇̀skleidė Šts.
11. tr. išeikvoti, iškleisti, išleisti: Tiek daug turėjo piningų, i visus paspėjo išsklei̇̃sti Vdk. Tokie dvarponiai paleistuviai i̇̀šskleidė turtus Krš. Kazys uždirba, bet veltui išskleidžia Vaižg.
12. tr. išplėtoti, išugdyti, išrutulioti: Laisvas darbas leidžia darbo žmonėms išskleisti visus savo sugebėjimus (sov.) sp.
| refl.: Sudėtingos mašinos išsiskleidė iš paprasčiausių įrankėlių rš. Išsi̇̀skleidė rašytojo talentas DŽ1.
nusklei̇̃sti, nusklei̇̃džia (nùskleidžia), nùskleidė
1. tr. G99, Ser nukloti kuo paviršių: Lentyna nuskleistà tų popierų – negali žiūrėt Jrb. Neapregimi laukai buvo nuskleisti užmuštų kareivių kūnais M.Valanč. Jau karvietė, nuskleista svietu, žirgais ir ginklais, niūksojo S.Dauk. Žemaičiai, nuskleidusys neprieteliais sniegą, su grobiu laimingai pagrįžo į namus S.Dauk.
2. tr. skleidžiant išblaškyti: Kur tas žemes dabar nusklei̇̃si? Jrb.
3. refl. pasklisti: Nusiskleidė šviesybė – dangus atsivėrė Ggr.
4. refl. nusidriekti, nutįsti: Veizėk, kaip nusisklei̇̃dęs šašuolėtis Kl.
5. refl. nuaidėti, nuskambėti: Ponaitis kad surėkė, kad visi laukai nusiskleidė, seniukui ko tik ausys neplyšo Škn.
6. intr. šnek. nulėkti, nudumti: Kas jį sugaus – skleidė i nùskleidė Ll. Par pelkes nuskleidžiau ant numų Dr.
pasklei̇̃sti, pasklei̇̃džia (pàskleidžia), pàskleidė tr.
1. J, Rtr, Š, Ser, NdŽ nestoru sluoksniu pakloti, pakratyti: Paskiau iš markos ištrauks [linus], dar pasklei̇̃s kelias dienas, o i būs gražiausiai, kaip vieni silkai KlvrŽ. Atrišo tus [linų] ryšiukus i pàskleidė plonai Krp. Išdžiovys, iškuls [linus] i pasklei̇̃s an dirvos Gd. Javus rejos kluone paskleidusys kul S.Dauk. Krapai džiovinami paskleisti ant sietų rš. Ka būs pagada, pàskleidei ten dirvo[je], ir išdžiūs šiaudai Trk. Aš pàskleidžiau linelius ant tėtušio laukelio JD73. Saulužė šįryt negudriai tekėjo, rūkas aukštyn pakilo, gali būti lietaus, šienas gi paskleistas LzP. Ar jau avižas paskleidei? Dr.
| Penkis šimtus kaip ledą pirm šliūbo tėvas paskleidžia Žem. By tik šimtus paskleis, kito nieko nereik Žem. Aš pasklei̇̃su šešius šimtus ant balto stalelio (d.) Šv.
ǁ DŽ išsklaidyti, išskirstyti iš krūvos: Kalio trąšos turi būti vienodai dirvoje paskleistos ir ypač gerai su dirva sumaišytos rš. Tamošius savo rėžyje paskleidė ir sulygino žemes, išmestąsias iš griovio Žem. Grūdus nuižytus reik patogiai sluoksnėmis paskleisti sausoje vietoje S.Dauk. Įnešė į virtuvę ir pàskleidė tas šukes iš to maišo Žgč.
ǁ N, K, NdŽ plėtojant ištiesti, patiesti: Skepetą paskleidžiau ant tvoros padžiovinti Žem. Vėjai susuka paskleistus balinti audeklus, todėl reik skleidant mirkyti Šts. Tėvas, parėjęs iš Gudelių, paskleidė ant stalo su geltonais viršeliais ir gražiais paveikslėliais lietuvišką „gazietą“ V.Myk-Put.
| refl. tr. NdŽ: Ka aš noru didesnį kokį popierių pasisklei̇̃sti, nėr vietos Lž. Kiti prie arbatos užkandos savo ryšelius pasiskleidę valgo Žem.
ǁ refl. tr. plėtojant pasistatyti: Šioje dykumoje netoli antrosios piramidės bastuoliai beduinai pasiskleidė keletą baltų ir juodų palapinių Šlč.
2. kiek paversti (knygą, knygos lapus): Pasklei̇̃sti knygą NdŽ. Pasklei̇̃sti keletą puslapių toliau NdŽ.
3. kiek pastumti: Pasklei̇̃sti į šalį NdŽ.
4. praskirti, darant tarpą: Pasklei̇̃sti plaukus NdŽ.
5. padaryti, kad išplistų, išsklistų į šalis: Pàskleidė šautuvas, o būčio nušavęs juodmeisę (varną) Šts.
6. refl. išsiskirstyti, iškrikti iš būrio: Jie pasi̇̀skleidė plačiu būriu DŽ1. Ir paliko jie savo gimtinę, ir pasiskleidė plačiame pasaulyje rš. Pirmieji kariai pasiskleidusia linija jau kopė lėkšta atkalne rš. Tų ančių labai daug, po daržą pasisklei̇̃dusios Jrb.
ǁ išsidėstyti: Motiejukai labai paplitusi pievų žolė, bet auga retokai pasiskleidę rš. Ganyklos, krūmai, alksnynai, lazdynai, plačiai pasiskleidę upės antkrančiais, jam prigulėjo Žem.
7. išduoti (garsą), padaryti, kad plistų, sklistų (ore, erdvėje): Priglaudė ragą prie lūpų, ir gaidą tolimą, raudančią paskleidė ragas S.Čiurl.
| refl.: Balsas po visą girią pasisklei̇̃džia, visi kampai skamba NdŽ. Viešpats davė griausmus ir krušą ir pasiskleidžiančius ant žemės žaibus Skv2Moz9,23.
8. refl. būti plačiam, išsiplėtusiam: Tę ant kampo stovia toks namas pasisklei̇̃dęs Jrb. Pasisklei̇̃dęs (plačiais kraštais) bliūdas – ką tu čia jam̃ gali išvirt?! Jrb.
9. DŽ, NdŽ išplatinti: Reikia pasklei̇̃sti mokslo žinias DŽ1. Kas gi yra paskleidęs gandus, kad Lietuvos karalius kryžiaus atsižadėjo? V.Krėv. Paskleistų raštų skaičiumi buvo matuojamas žmonių susipratimo laipsnis rš. Jie tikėjos palengva paskleisti pradinį apšvietimą tarp saviškių prigimtąja kalba rš.
10. refl. patrūkti, persprogti: Nebėsk, pasiskleisi! Šts.
11. Up išeikvoti, iššvaistyti: Nu jo viską atėmė, pàskleidė Krš. Gavo vyras algą, [pati] pàskleidė, i nebtura Pvn.
parsklei̇̃sti, parsklei̇̃džia (par̃skleidžia), par̃skleidė intr. šnek. greitai parlėkti, pardumti: Žiūriu – žmogus par̃skleida, parlakatuo[ja] Ll. Tiek nusijuokė drūktai [velnias], ka i mūso tėvelis be kepurės parskleidą̃s Lnk.
pérskleisti tr.
1. Sd padaryti tarpą, perskirti: Pérskleisti užuolaidas NdŽ. Párskleisk mun plaukus, aš pati negaliu tiesiai sau sklydžio parsiskleisti Vkš. Pasergėjo vieno[je] vieto[je] sukibusius lakštus, kurius parskleidęs, šius žodžius atrado M.Valanč. Žydams, nuog faraono bėgantims, vandenius marės pusiau parskleidei brš.
| refl. tr., intr. NdŽ: Plaukai pársiskleidė lygiai J. Tokia merga a bepársiskleis sklydį?! Krš. Persiskleidė debesys, ir pasirodė dangaus mėlynė rš. Šis jiems su kuskele pablaškė į šalis [v]andinį, ir tuojaus [v]anduo parsiskleidė S.Dauk.
2. skleidžiant atversti, atskleisti, perversti: Pérskleisti kelis puslapius NdŽ. Parskleisiam dar pirmūsius raštus raštinykų S.Dauk. Párskleid kunigas knygeles, krint kaip lietus ašarėlės JD1488.
prasklei̇̃sti, prasklei̇̃džia (pràskleidžia), pràskleidė tr.
1. K, Š, NdŽ padaryti tarpą, praskirti ką suglaustą: Eina, rugius prasklei̇̃sdamas DŽ. Norėsi, ka dora būtų eglelė, aukšta, – šakas prasklei̇̃dęs mieruosi KlvrŽ. Praskleidė kareivis apsiaustą LTR(Graž). Einam žiūrėt pri tos daržinės: pri vienos kerčios žagarus prasklei̇̃dusios i pri kitos – nieko nėr Krp. Zenienė priėjo prie lango, praskleidė užuolaidą ir pakvietė merginas į vidų P.Cvir. Mintuvų žiomenis prasklei̇̃sk aukščiau, nedraikyk linų Varn. Su prosu pràskleida siūlę Sd. Rugelius praskleisdama, vosilkas paskindama, atrasiu kelelį pas matušę (d.) Gr. Ans, praskleisdamas žmones, eina J.
| prk.: Nejau tavy nėra drąsos praskleisti nakties glūdybę? P.Vaičiūn.
| refl. tr., intr. Š, NdŽ: Uždanga prasi̇̀skleidė DŽ1. Jo apsiaustas plačiai prasiskleidė, ir visiems krito į akis spindintieji ant jo krūtinės medaliai V.Myk-Put. Prasiskleidusi skepetą, merga žiūri, kur josios mylimasis J. Jis nespėjo užmigti, žiūri – vienoj vietoj prasiskleidė žemė, iš ten pakilo dvasia ir nulėkė LTsIV490. Atsiklaupkie prie tėvelio kapo, tai prasiskleis žalioji vejelė, tai prasivers sieroji žemelė LTR(Ldvn). Prasiskleisčia velėnėlę, prisikelčia motinėlę LTR(Graž). Ir pablyškusiame veide blankios lūpos prasiskleidę V.Myk-Put.
2. Š, NdŽ ištiesti ką sulenktą: Mokytojas praplėšė antrąjį laišką, ištraukė perlenktą sąsiuvinio lapą ir praskleidė popierių V.Bub.
3. kiek praskirstyti, prasklaidyti: Prasklei̇̃sti šieną NdŽ.
ǁ NdŽ plėtojant kiek ištiesti.
| refl. NdŽ.
4. NdŽ išplėtoti (žiedą, pumpurą): Kilk, saulute, kilk, meilioji! Tu taip glostai, taip vilioji! Kai tik tavo spinduliais gėlės pumpurus praskleis, pasistiebęs iš pavėsių, aš taip pat jau pražydėsiu V.Myk-Put.
| refl. NdŽ: Būkime atidūs viduryje girių, viduryje pievų, raistų rytmetį prasiskleidžiantiems žiedams sp. Tos žolės dar neprasisklei̇̃dusios Sg.
5. iškelti aikštėn, parodyti, išryškinti, atskleisti: Jo eilėraščiuose dažnai slypi konkretūs gyvenimo įvykiai, kurių prasmė praskleidžiama ryškiomis kontrastinėmis situacijomis rš. Poetas labai miglotai tepraskleidė teigiamą įsivaizduojamos valstybės santvarkos idealą rš.
| refl.: Tarybiniu laikotarpiu plačiai prasiskleidė Grušo dramaturginis talentas (sov.) rš.
◊ aki̇̀s prasklei̇̃sti
1. išlavinti, išprusinti: Jai praskleidė akis svietas, kaip nuvažiavo į miestą jauna, t. y. praakino J.
2. atsibusti: Aki̇̀s prasklei̇̃dęs valgyt šaukia, i dar skubyk KzR. Pràskleidė akès i prašo ėsti DūnŽ.
prisklei̇̃sti, prisklei̇̃džia (pri̇̀skleidžia), pri̇̀skleidė
1. tr. NdŽ, DŽ1 skleidžiant sluoksniu daug prikloti.
| refl. tr. NdŽ: Aš i žiūriu, iš kur čia to šieno tu tiek prisi̇̀skleidei Jrb. Paskuo nešiam iš tos pirties, prisisklei̇̃siam i kulsiam Nt. Marcikė, Striaukienė, Julikė, prisiskleidusios pilną prieangį žalumynų, gėlių, kopėčias pasistačiusios, vainiką ant durų bekabinančios S.Čiurl.
ǁ pridraikyti: Pri toros buvo pri̇̀skleista plunksnų Gr.
| refl.: Prisiskleidė [puodo] iženų (šukių) pilna troba, kad pavirtau su puodu nešina Šts.
ǁ plėtojant pritiesti: Kambarys didelis, ant stalų ir kėdžių pluoštais priskleista spausdintų ir nespausdintų lietuviškų raštų Žem. Priskleidėm daug audeklų Šts.
ǁ NdŽ prikreikti, prišiukšlinti: Negali paspėti trobos šluoti, kaip i vėl pri̇̀skleida Slnt.
| refl. NdŽ.
2. refl. daugeliui apsigyventi, paplisti: Kiek tų žmonių prisi̇̀skleidė, prisistatė [miestelyje] – mainės, pirko Erž.
susklei̇̃sti, susklei̇̃džia (sùskleidžia), sùskleidė tr.
1. Rtr, NdŽ, DŽ1 suglausti, sudėti, suklostyti: Greitai suskleidė parašiutą, šiaip taip sulankstė jį, įkišo į krūmus J.Paukš. Stovi Teofilis su suskleistu skėčiu po pažastim rš. Apskleistuvė – būklas (prietaisas), kuriuomi apsidengame nuog lietaus arba saulės, kurį gal išskleisti ir suskleisti pagal reikalo I. [Ilgos kasos,] vainiku suskleistos, puošė jai galvą Pt. Atlek gegutė par lauką, įtup į žalią liepelę ant nulenktųjų šakelių, ant suskleistų̃jų lapelių JD91.
| refl.: Žiedai vakare susisklei̇̃džia DŽ1.
2. NdŽ išplėtoti, išauginti (lapus, žiedus): Medžiai kaip išsprogsta pavasarį, suskleidžia lapus J.
3. NdŽ plėtojant ištiesti.
užsklei̇̃sti, užsklei̇̃džia (ùžskleidžia), ùžskleidė tr.
1. uždengti, užgaubti: Užskleidęs apsiaustą, išėjau pro duris rš. Ten dega lempa, ir langas neužskleistas I.Simon.
| Tie lapiniai medžiai suaugo ir ùžskleidė (užstojo), nebgal beregėti [rūmų] Lž.
| refl. tr., intr.: Užsiskleidus skara seno žvejo dukra S.Nėr. Nuo lytaus galėtų skėtį užsiskleisti Žem. Užsisklei̇̃dusi didelį skepatą Grd. Atsilošė į palangę ir vėl užsiskleidė laikraščiu rš.
| Tokio šakoto medžio neverta laikyti taip užsiskleidusio ant stogo Žem.
2. L, Rtr, NdŽ užversti atskleistą: Užskleidžiau knygą rš. Užsklei̇̃sti puslapį DŽ1.
| refl. tr., intr.: Paėmė literatūros vadovėlį ir ėmė ieškoti užsiskleidusio puslapio V.Bub. Ans sau tą kningą užsi̇̀skleidė Jdr.
3. refl. susiglausti (išsiplėtojusiam): Daugelio gėlių žiedai vakarais užsisklei̇̃džia DŽ1.
4. N, NdŽ užrakinti, užsklęsti: Ar bijai ko, kad užskleidei duris? Nv.
| refl.: Vos ji jam galvą linktelėdavo ir tuoj užsiskleisdavo kambary LzP.
| prk.: Nesistengė užsiskleisti vien tik tarp keturių sienų sp. Ji gyvena užsisklei̇̃dusi NdŽ.
5. NdŽ apskleisti, užkloti: Užsklei̇̃sk šiaudais diegus agurkų J. Apdėjai dugną tais pagaliukais, an tų pagaliukų užsklei̇̃sti reik šiaudų LKT67(Trš). Ùžskleidė aslą drožlėmis DŽ1. Kapas gėlėmis užskleistas rš. Graži žemė, puikiais žiedais užskleista brš.
ǁ užsėti, užsodinti: Tą visą daržą užsklei̇̃su batviniais Krš. Kol užskleisi tą dirvą, builių, palauk, kiek reiks! Dr.
ǁ refl. užželti: Buvau išravėjusi, kas tat žliūgė užsi̇̀skleidė! Rdn.
6. refl. privisti, išplisti: Jei nešaudys [usūrinių] šunų, užsisklei̇̃s jų daug Pj.

Daugiau informacijos

antsikàsti

Apibrėžtis

kàsti, kãsa, kãsė tr.
1. kapstyti; rausti duobę, griovį; žerti, versti į krūvą (žemes, grūdus, šiaudus, šieną…): Krapštau žemę, kasu, kasinėju nagais SD68. Pabalnotas jau pegasas kojom žemę kasa S.Nėr. Kãsa [arklys] kojom, tai ir padkavas greit sudilina Sdk. Šuo peles kãsa Dkš. Žiurkė olą kasa Dkš. Dabar tie šunys vis su kojoms kasė į žemę BsPI7. Ein jauteliai baubdami, baubdami, ragais žemę kasdami, kasdami A.Strazd. Galvijai kasdavo kojomis žemę ir rėkdavo įvairiais balsais BsPII66. Buliai maurioja žemę kasdami̇̀ prieš viens kitą J. Pelė kas urvą žemėje J. Šunys kas žemę J. Kasu žemę, spiriu į žemes R343. Nemitęs vilkas peles kasa B. Žiūro, kad čia kãsta šviežiai Lp. Durnis pradėjo skruzdėlyną kast BM147. Kasė kasė, bekasant ir užgriuvo ją kalnas Žvr. O aš kasęs kasęs kasęs pailsėsiu, o aš savo mylimosios daugiau neregėsiu JD352. Aukštus kalnus kasęs, gali pasilsėti Šll. Jau griovį kasa, tuoj iškas (bus griovys) J.Jabl. Jau griovį kasa, tuoj užkas (nebebus griovio) J.Jabl. Grabę kàsti K. Kaip daug naudos ganyklai pasidarytų, kad šę ir ten grabes kastumbime K.Donel1. Ir gaidys, per torą lėkęs, kas grūdą S.Dauk.
^ Giliau kasi, daugiau rasi Dkš. Ir višta neveltui kasa S.Dauk. Višta, kur kasa, ten lesa Kpr. Kas kas, tas ir ras Ll. Kas kas, tas ir les Plt, Krš. Nepadėjus nėr kas kãsa (nėr ko kasti) LTR, Ds. Ir višta kasus žiūri, kad ką iškastų Sln, J.Jabl. Aš jam kalną pylau, jis ma[n] duobę kasė RD213. Nekask duobės kitam – pats inkrisi J.Jabl, Sch79, VP32, Krp, Jnš, Mrk, Krtn, Sld. Kas kasa kitam duobę, tas pats jon inpuola Lp. Kad varlės prūdus kastų, kam žmonių reiktų LTR(Pkr).
kastinai̇̃ adv.: Ilgus plaukus kastinai̇̃ reikia rankomis už ausų kasti kaip ir žemes Sr.
| refl.: Višta po savim kasasi, ieško B.
2. K bedžioti, vartyti kastuvu žemę:
^ Žemę kasi, duoną rasi, o apačioj pyragą Bb.
ǁ daryti ežias: Kasu ežias darže SD65.
3. daržoves (šakniavaisius) rauti, bulves imti nuo lauko: Kūdikis gimė pumpučius kasant N. Kur šakutė, bulvių kasamà? Skr. Bulvės nèkastos Nm.
| refl.: Tuoj bul'bos kàsis, o orai tokie negražūs Slm. Čia reikia kult, čia reikia sėt, bulbės ir nesikasa Ėr.
4. kastuvu imti iš žemės: Jau laikas turpes kasti Als.
5. žemėse slėpti: Žmonės nuo prancūzų [per karą] kasdavo rūbus Tvr. Kasę į žemę bosus S.Dauk.
6. K laidoti (mirusiojo kūną): Aug lelija kuo aukščiausiai, kaskit poną kuo giliausiai JD446.
| refl.: Kai numirė tėvas, ji stačiai į žemes kãsės (iš gailesčio norėjo mirti, norėjo būti palaidota) Alk.
7. maukti; skusti, plūšinti (gijas); skaptuoti: Skietas netikęs, gijas kasa Lel. Verpetė bloga, ažtat ir skietas kasa Lel. Šitas skietas labai kãsa, nepaausi Ds. Siūlai neinsukta, tai skietas tik kãsa Ml. Matyt, skietas kãsa, kad tiek pūkų po staklėm Slm. Tas žmogus kãsa kubiliukus (iš rąsto išskobia, ne iš lentų daro) Pš. Avilys kàstas iš medžio Švnč.
8. refl. prk. sunkiai irtis, eiti, važiuoti ar šiaip ką daryti: Kàskis dabar tokiame kelyje į miestą! DŽ. Kàstis (irtis) laiveliu prie kranto DŽ. Jis teip smarkiai pjauna, kad ir man reikė[jo] kàstis Upt. Baigsiu kastis į namus Ėr. Šešiais vieškeliais kasasi pėsti ir važiuoti rš. Nuvargau besikasdamas per tuos krūmus Vdžg. Valtis kãsasi per vandenį Vdžg. Iš pat anksto ryto žmonės kãsasi į miestą Brt. Šituo keliu sunku kàstis Ds. Šiteip ir varau gyvenimą, ant smertį kasúos Skp.
^ Basas toliau kasas LTR, Kp, An, Š, Ds.
| Sunkiai jis kãsasi moksle Šk. Žentas kãsasi iš paskutiniųjų, o skolos vis dar nemažė[ja] Up. Kàsiuos, kiek galėsiu, ir išsimokėsiu skolas Dr.
◊ po (kieno nors) pamatai̇̃s kàstis DŽ stengtis kam pakenkti: Baisioji rūsio boba kasasi po jo gyvenimo pamatais V.Mont.
antsikàsti, antsi̇̀kasa, antsi̇̀kasė (dial.) tr. rasti bekasant: Ir antsikasė diktai apkaltą skrynią M.Valanč.
apkàsti, àpkasa, àpkasė tr.
1. SD222, R, K, Š apžerti, aprausti kuo: Aš žemėmis àpkasu rūtį (rūsį) J. Šuva sniegu kaulą api̇̀kasė Slm.
| refl.: Buvo vilkas senas, iš senumo žilas, nuvažiavo Trakuosna, apsikasė lapuosna Dbč.
| prk.: Jie apsikãsę (nešvariai, netvarkingai gyvena) Skr. Darbuos apskasę (turi daug darbų) Skdt. Jaunoji negali imt iš namų vištos – būsi apskasus visada kaip višta darbe LTR. Vaikais apskasus (turi daug vaikų) Ds. Kad ėda arkliai tą šieną net apsikãsę (labai godžiai)! Rdm. Tik jom duok darmai, tai neapskasi̇̀ bobom – eis ir eis Švnč.
2. kasant apsupti grioviu: Apkaskit raveliu apie gryčią, kad nebėgt vanduo Ds. Vieškelis iš abiejų pusių grioviais apkastas rš. Ir apkas tave [Jeruzalę] tavo neprieteliai pylimu, ir apguls tave brš.
3. refl. išsikasti apkasą (apkasus), įsitvirtinti: Kuopos, būriai, skyriai skubiai apsikasė rš. Kiekviena kariuomenės dalis, jei ją priešas puola, turi apsikasti rš.
4. užtikti bekasant: Àpkasiau puodą piningų, bet nemoku iškasti Šts.
5. apveikti, aplenkti kasimu: Katras katrą apkasėt [bulves kasdami]? Lp.
6. refl. tr. apsivalyti nuo lauko daržoves: Jau bul'bas apsi̇̀kasėm (daugumą nukasėm) Slm.
7. palaidoti: Gailu gerą žmogų apkàst Ssk.
| refl.: Gyvas žemėn neapsikasi̇̀ Rud.
atkàsti, àtkasa, àtkasė tr.
1. atkapstyti, atrausti, atžerti: Šuo àtkasa pakastąją mėsą KI115. Atkàsk duobę J. Kad kokia, tai būtų ašarom duobę atkãsus Švnč.
| prk.: Kap atkasa (nustato, remdamiesi dokumentais), tai tep yra Lp. Iš ryto negaliu akių atkasti (atmerkti) Krtn.
| refl. tr.: Nespėjau takų atsikasti, kaip ir vėl užpustė Brs.
2. atsilyginti, atidirbti daržovių valymu: Nuej[o] boba bul'bų atkàst už tą šunytį Lp.
| refl.
atsikastinai̇̃ adv.: Atsikastinai talkinėtis [durpes kasant] Brs.
3. baigti kasti: Jau mes rugius atkūlėm, durpas, bulves àtkasėm, vasarojų atsėjom Lp.
4. kasimo darbu su kuo susilyginti: Šitoj vaikas atkasa už gerą kasėją Lp.
5. kasantis atplaukti; atsiirti; sunkiai atvažiuoti, ateiti: Kelias šlapias, vos atsi̇̀kasėm Kp. Į turgų atsikasė vėlokai rš. Vos atsi̇̀kasiau prieš vėjį Ukm. Snieguotu keliu, kai man, sunku jau atsikasti Ds. Atsikasė ir senelis rš.
◊ aki̇̀s atkàsti
1. pamokyti, apšviesti: Laikraštis atkasė žmonėms akis Žem. Atkasiam savo vaikuo akis – vis nebūs toks žemės kurmis kaip mes Yl.
2. pasimokyti, pagudrėti: Jis jau yra akis atkasęs J.Jabl(Rs).

aki̇̀s atsikàsti įsižiūrėti: Liurbi, aki̇̀s atkàskis! Dr.

×dasikàsti, dasi̇̀kasa, dasi̇̀kasė (hibr.) prk. sunkiai prieiti, prisikasti: Tep skaudėjo koją, kad vos dasi̇̀kasiau ligi namų Gž. Iki dasikasiau namų, taip man galvon ir įsmigo: pargrįžus susirinkt vaikai, susrišt skudurai ir maut atgalio miestan rš.
įkàsti, į̇̃kasa, į̇̃kasė tr.
1. R, SD430,400 įrausti, įleisti į žemes ir pan.: Įkàsk į žemę stulpą J. Reikia įkàst nauja varčia, mat kad sena baigia pūt Š. Diktai apkaltą skrynę įkasė į žemę M.Valanč.
^ Sakyk nesakyk – stovi kaip iñkastas Skdt. Į visus klausimus ji atsakinėjo ramiai ir kaip įkasta stovėjo viduasly A.Vien. Ant priebučio jis staiga sustojo ir paliko ant vietos lyg kad įkastas rš.
| refl. R, OG409: Žiemą rupūžė įsikasa į dumblyną J.Jabl. Įsikasiu į kerpes, nebus šalta S.Dauk. Anas guli šiauduosna insikasęs ir punta (miega) Rod. Aštrūs nagai, smailus knislys padeda kurmiui įsikasti beregint Blv. Atkasinėdami sluoksnį po sluoksnio randam įsikasę vis senesnių laikų liekanų J.Jabl. Kaip jis bus giliai insikasęs, mes jį su žemėm gyvą užpilsim LB210.
| Neturite savo skarbus rinkti, kuriump vagis įsikasa CII103. Įsikaskis giliai ir išmėgink tavo nepertiriamą gilybę bėdos brš.
2. įstengti kasti: Žemė perdžiūvus, kažin ar įkasi̇̀ Kp. Baisiai kieta, neį̇̃kasu Kp.
3. įstengti suvalyti daržovių: Ta į̇̃kasa lig penkiolika pūrų [bulvių] Bsg.
4. palaidoti: Kūnas bus į žemę įkastas rš.
5. iškasti: Mažą grabelę pagal šnūrą, dviejų pėdų plačią, pusantros pėdos gilią, įkasti [turite] K.Donel1.
iškàsti, i̇̀škasa, i̇̀škasė tr.
1. SD413 išimti, išrausti iš žemės: Iškasamieji gyvuliai rš. Iškasami daiktai N. Kai nėr, tai iš žemių neiškasi̇̀ Trgn. Lobykite sau lobius danguje, kur vagis neiškasa nei pavagia DP525.
| prk.: Šiąnakt bėroji kumeliuką iškasė (atsivedė) – toks gražus, greitas Skr. Karvė šiandien iš po nakties veršiuką iškasė Lp.
| Iš kur tamista iškasei, kad lietuvaitės esančios „kvailiausios“ moters? V.Kudir.
^ Ką iškasi, tą sulesi VP24. Kiek iškasiu, tiek sulesiu Auk. Kas iškàs, tai tam ir bus Švnč. Gaidys, ką iškas, tą ir sules D165. Kiek iškasi̇̀, tiek paliksi Pnd. Be dulkės neiškasi Vdk.
2. refl. kasant išsivalyti: Šiemet labai gražiai markos išsi̇̀kasė (gera buvo valyti sausas markas) Pš. Iš žemės išsikàsti J.
3. išrausti griovį, duobę…: Kanalą iškasti sp. Jau griovį kasa, tuoj iškas J.Jabl. Aš iškasiau gilų griovį J. Jau iškasė duobę OG360. Tris duobes tos granatos i̇̀škasė Gs. Kiti [vyrai] prižadėjo ir vaikiukus leisti duobei iškasti Žem. Per vidurį miestelio iškasė antrą vagą upei Kražančiui (= Kražantei) M.Valanč. Kap nuves pirtin, bus iškasta duobė, tę bus pripilta žėro (žarijų) Tvr. Abiem duobę i̇̀škasė, abu drauge pakasė JV1048.
| refl. tr.: Čia ji išsikasa sau urvą ir miega per dieną Blv.
4. refl. prk. šiaip taip išeiti, išsikapstyti, išsigelbėti: Ir Tvarionas gal išsikàs (išgis) Pc. Vos iš mirties nagų išsikasiau rš. Neišsikas iš rūpesčių B. Jonas taip sunkiai sirgo gripu, kad vos vos išsi̇̀kasė Vl. Nebeišsikasiu aš iš šitos ligos Užp. Jos džiaugsmas iš tos bėdos išsikasus ir mums yra suprantamas J.Jabl. Vis dėlto išsikasiau, tik jau sveikatos nebeturiu A.Vien.
5. susukti, padaryti: Reiks man kada iškàst kastinį, tik reik tirštos geros smetonos Ps.
nukàsti, nùkasa, nùkasė tr.
1. R, N, M nužerti, nukapstyti: Aš nukasiau nuo viršaus žemes J. Nukask pagrėbstas nuo vežimo Sdk.
| Nenukàsk lempos nuo stalo Rm.
2. padaryti duobę, iškasti: Kokia ilga sodželka nukastà Ėr.
3. refl. tr. nusiimti kasant: Kokia graži tavo velėna nusikastà! Slm.
4. nuvalyti daržoves: Bulvė nebijo anksti nukastà: suvysta, bet nepūva Skr. Do bul'bos nenùkastos, o lyt nenustoja Slm.
| refl. tr., intr.: Rudenį žmogus nusikasė bulves LTR. Jau mūsų visos kapčinės bulvės nusi̇̀kasė Ds. Perniai tai gražiai bul'bos nusi̇̀kasė (bulves kasant nebuvo lietaus) Slm.
5. refl. pasiekti kasantis: Dviejų varstų gilumoj – pačioje giliojoj žemės vietoj, kur pasisekė žmonėms nusikasti, jau esama 70° rš.
6. refl. prk. sunkiai kur nuvykti: Pailso arkliai, kažin ar benusikasiù šiandien Viešintõs Kp. Vos nusikasiau į miestą – tep buvau pailsęs Gž. Prieš dienelę nuskãsęs artimon ūlytėlėn BM57. Led nusi̇̀kasiau Dustõs (į Dusetas) Ds. Kur čia dabar nusikàsi tokiam šlapume! Sml.
panukàsti, panùkasa, panùkasė (dial.) tr. nukasti, nuvalyti (šakniavaisius): Mes tai vis panupjausim, panukasim, panurausim – visa padarysim Dv.
pakàsti, pàkasa, pàkasė tr.
1. R, M, MitII16, SD261,267 kiek kasti: Do pakàskim bent kiek Kp. Do gilesnę pakasė duobelę (pagilino) Kp. Pakàsk kiek toliau tuos grūdus Kp. Pakàsk giliau čia J. Da reikia žemę pakast ir rasodos pasodint Dv.
| refl. tr.: Daboja – plūduoja knyga ežere; anas ją pasi̇̀kasė in kraštą arčiau Tvr.
2. kasti po žemėmis; paslėpti: Pakasė po slenksčiu [akmenuką] Grv. Pakàsti ką po pamatais DŽ. Didžiausi kubilai [pinigų] nuo maišto metų esą tenai pakasti J.Bil. Pakasė bulves Ktk. Pàkasiau pinigus, kad kas man jų nepavogtų Š. Pàkasė savo pinigus po žemėm BM9.
| refl.: Pasikasu, pasirausiu SD361. Ale tu pasakyk man, kaip tokia pelytė po tokiuo akmenim ir dar taip giliai pasi̇̀kasa Ds. Pàskasė vilkai po tvartu Lp. Atėjo dvylika razbaininkų, o jie per pamatą pasikasė ir įlindo į vidų BsPI10.
3. palaidoti: Pakasu, iždėmi numirusį SD568. Šunys užgulė ant to kapo, kur tas raginis žmogus buvo pakastas BsPI7. Kukuosi kai gegužė, ale neiškukuosi, ką po žeme pakasei B, Sch81. Mane visi laikė jau seniai pakastu rš. Pakasė jį sodžiaus kapinėse M.Valanč. Numirė teipag bagočius ir buvo pakastas MP237. Rūsis ūmai įgriuvo ir vyrą pakasė prš. Pavelyk man pirm nueit ir pakast tėvą mano BtMt8,21. Pakastas būsi geroj senatvėj Ch1Moz15,15. Numirusius pakastumime SPII182. Būdami … palaidoti, arba pakasti DP54. Kožną dieną žmones mirštančias ir pakasamas regim BPII6. Tenai numirė Aaronas ir tapo tenai pakastas BB5Moz10,6. Numiręs ir pakastas Vln18. Nū žmogaus kūną pakaskim Mž413. Žmonių taipo nū daug didei pamirė, jog nepakastus varnai, vilkai ėdė Mž427.
4. kasant ką nuversti, išrauti: Kad kas tą uolą pakastų, nuritintų Vaižg. Kad žinotų ūkinykas, kurią adyną vagis turėtų ateit, … neduotų pakast namų savų DP552.
5. nedaug prikasti (šakniavaisių), iškelti į viršų kasant: Pakàsk bul'bų pietum! Slm. Gal do bul'vų nėra pakastų̃? Ds. Padėjo dieną bulbių pakàst Ėr. Iš sykelio [bul'vų] pakãsę (prikasę) pūrą Ds. Nevartoti šviežio, ką tik pakasto durpžemio, bet duoti kokius metus išsivėdinti Š.
6. iškasti (duobę, apkasus): Okopai pakasti per laukais Dsn.
^ Žmogus, kurs valgė duoną mano, pakasė po manim duobę (padarė ką bloga) M.Valanč.
7. galėti, įstengti kasti: Tu dar mažas, nepakasi̇̀ Kp. Be lopetos žemės nepakas Pnd.
^ Kaip pakasi, taip palesi (kaip dirbsi, taip ir valgysi) Skr.
8. refl. prk. sunkiai pasiirti, paeiti, pavažiuoti: Jis vos pasi̇̀kasa per tą purvyną Gž. Ji jau šaunų galą pasikasė I.Simon. Vis šiek tiek į priekį pasi̇̀kasa Gž.
◊ (kur) šuõ pàkastas esmė: Tai mat kur šuva pakastas! rš. Čia kur kitur šuva pakastas A.Vien.
parsikàsti, parsi̇̀kasa, parsi̇̀kasė
1. įsirausti: Vištos, dabar smėlin parsikasusios, guli ant šono Vaižg.
2. prk. privargti, ką sunkiai dirbant: Šiandien parsikasiau, bepjaudamas šieną Gž.
3. prk. sunkiai parsiirti, pareiti, parvažiuoti: Jau parsi̇̀kasė [vyrai] iš girių [su medžiais žiemą] Gs. Parsi̇̀kasė lyg vėžys į trečią dieną Šn. Jie jau namie, o kada mes parsikàsim?! Pg. Kap mes parsikàsim namie per tokius pūtinius? Kb. Palauk da, paki jis parsikas Pg. Jei tep vakar būtų snigę, būtau niekap neparsikãsęs namo Lš. Manė su nakčia parsikasią namo A.Vien.
pérkasti
1. tr. skersai, kiaurai ką iškasti: Perkasu SD295.
^ Jūros neparbrisi, kalnų nepárkasi Šll.
2. tr., intr. padauginti kasant, per daug iškasti; per toli nukasti: Reikia žiūrėti, kad, kasdami griovį, jo „neperkastų“, neiškastų gilesnio kaip reikia rš. Nebekask toliau, matai, kad jau pérkasei dirvon Kp.
3. intr. praleisti kasant kurį laiką: Párkasiau par dieną Bržr.
4. refl. prk. sunkiai ką padaryti, sunkiai apsidirbti: Liuobam nepársikasti verpalais (daug turėjome verpimo), o dabar nėkas nėko neverpina Bržr.
5. tr. perbedžioti, pervartyti kastuvu: Kad kompostas greit vienodai pūtų, jį reikia 2–3 kartus per metus perkasti rš. Perkasta žemė yra derlinga Šl.
prakàsti, pràkasa, pràkasė tr.
1. M, J, N prarausti; kiek iškasti: Užpustytus takus reikia prakàsti rš. Prakàsk patvory duobelę ir supilk šitas šiukšles Slm. Kur laikosi vanduo, reikėtų griovelius prakasti rš.
| Tas žmogus, tai matydamas, ir ėmė kast ir prakasė tą raginį žmogų BsPI7.
2. pralenkti kasimu: Manęs nė vienas vyriškas neprakàs par bulvakasį Šts.
3. nusikasti kiek (šakniavaisių): Prakàsk kelius kelmelius bul'bų! Slm.
| refl. tr.: Kai duonos nėr, tai da lietuvis, ė bul'bų prasikas… Plš. Dabar jau bul'bų prasi̇̀kasėm, tai duonos mažiau bereikia Slm.
4. refl. prk. sunkiai praeiti, prasiplunkti: Eik, prasikask per vėpūtinius, jei nori, pamėgink! V.Krėv.
prikàsti, pri̇̀kasa, pri̇̀kasė tr.
1. prieiti kasant: Kasdami molį pri̇̀kasėm Rm. Turiu durpos neprikasamos šešis margus (kasant negalima pasiekti durpių dugno) Lp.
prikastinai̇̃ adv.: Turim velėnų, bet negal prigauti: yr neprikastinai̇̃ (giliai) Šts.
| refl. tr., intr.: Yra daromi gilūs gręžimai, bet iki pagrindinio meteorinio gabalo dar neprisikasta P.Slavėn. Kask, kiek nori, vis tiek nieko neprisikasi rš.
2. prirausti, pririnkti (šakniavaisių): Prikask pilną krežį bulvių J. Pri̇̀kasiau bul'bų kai akmenų Tvr.
| refl. tr.: Prisi̇̀kasiau ir morkų, ir burokėlių Slm. Ot bùlbių kad prisi̇̀kasiau! Pc.
| Pigai to lobio prikàsimės DP525.
3. kastuvu iš žemės išimti: Daug turpių prikasėm par dieną Als.
| refl. tr.: Prisikasėm turpių dvejims metams Als.
4. refl. prk. sunkiai prieiti, privažiuoti: Led prisi̇̀kasiau prie namų Ds. Vis dėlto prisikasiu ligi Dotamų A.Vencl. Led led (= vos vos) prisikasiau (priplaukiau) prie krašto, būčiau prigėręs Rm. Prisiirti (prisikàsti) prie kranto BŽ24. Prieš vakarą jau mes prisi̇̀kasėm iki namų Up.
5. truputį užkasti: Sėjinukai prikasami iki juos išsiunčiant į miško kultūrų plotą rš.
sukàsti, sùkasa, sùkasė tr.
1. M suleisti į žemę: Nauji stulpai sukasti Pc. Grįšime senuoju vieškeliu, pro mažus, nosis į žemę sukasusius, namukus P.Cvir.
| refl. tr.: Jie patys stulpus susikasė Grl.
2. sužerti, sukapstyti: Krūva sniego sukasta Žem. Sukasė kelio kraštus ir vidurį, norėdami pakelti gatvę rš. Aš sukasiau tą tvartą (dėjau kastinius šulus) Lp. Sùkasė, sužarstė pelenelius Klt.
ǁ suversti, sustumti: Sukask plaukus nors už ausų Všv. Plaukai tamsūs, už ausis sukasti S.Dauk.
| refl. tr.: Vaikščioja, plaukus už ausų susikasęs Sr.
3. subedžioti kastuvu, supurenti: Kokis plotas žemės sùkasta Lp.
| refl. tr.: Susikasiau sau darželį, pasisėsiu bijūnėlį Upn.
4. sulaidoti: Ten juos vokiečiai sùkasė pusgyvius, suvertė Gl. Sukasa žemėse jo sėbrų ir kitų mūšyje kritusių priešų kūnus LTII398.
5. suvalyti, surinkti: Sukasa du maišeliu [bul'bų] ir veža [namo] Lp. Sėklos nesùkasėm (neprikasėm tiek, kiek buvo sodinta) Ut. Sodinau didesnėm, sùkasiau kiaulinėm [bulbėm] Ign.
6. kastuvu išimti iš žemės: Ar jau sukasėt turpes? Als.
| refl. tr.: Turpes susikasę, galėsim kitų darbų imtis Als.
užkàsti, ùžkasa, ùžkasė tr.
1. užrausti, užversti žemėmis ar kuo kitu: Užkask rūsį, kad nebūtum žymės J. Šuniukas tuo užšoko ant uslano, … pagriebė … blyną ir užkasė po suolu BsPIV266. Žukask šienan obuolius, tai ir neras vaikai Rod. Du kačiukus ùžkasiau, vieną palikau Rm.
| prk.: Pasakiau žodį, visas kalbas ùžkasiau (nutildžiau) Ll.
| refl.: Užsikasa pusnynuose iki akių Blv.
2. palaidoti: Jau senelės nebematysma po saule – ažùkasėm žemėm Ob.
| refl.: Grabe gyva užsikast turiu rš.
3. paslėpti žemėje: Pinigų ažùkasta žemėsna Dglš. Yra žemėj pinigai užkasti M.Valanč.
^ Užkasti pinigai nešildo M, Sim.
4. kasant ką užtikti, rasti: Kasdamas duobę, užkasė seną grabą Up. Kaip tik pradėjo kast, tuoj užkasė didelį katilą pinigų BsPII200.
5. refl. tr. užsidirbti kasimu ar kokiu kitu darbu: Kelius pūrelius da užsikasmà rudenį bul'bų Skdt. Jis per vasarą kasė griovius ir užsi̇̀kasė pinigų Ėr.
6. iškasti, darant užtvarą: Norėdamys dar kryžeiviai, idant žemaičiai negalėtum jiems atmonyti, nu Sambijos krašto tris pylas užpylė ir tris griovius užkasė S.Dauk.
7. refl. kasant praturtėti, prasigyventi: Apsiženijęs ir anas užsi̇̀kasė Ktk. Vienas neteisingas skatikas šimtą teisingų ryja, ir toki [žmonės] niekados užsikasti negali Gmž.
8. refl. sunkiai užeiti, užlipti, užsikapstyti: Kaip tu ant vežimo toks mažutis užsikasi? Ėr.

Daugiau informacijos

dasisémti

Apibrėžtis

sémti, sẽmia (sẽma Ktk, Dv; KlC61), sė́mė K; SD35, H, R315, MŽ422, I, Sut
1. tr. DŽ imti, pilti skysčių, kabinti biralų: Moteris prisaikdino urėdas, kad vandens iš čia nesemtų J. Senis sẽma, sẽma vandenį, ir vis dykas rėtis (ps.) Smn. Būriai semia vandenį i lieja Plv. Kas neturi šulinio, tam [v]andenį leidžia sémt [kaimynai] Grv. Iš kur tu semi̇̀ vandenį? Mlk. Šaltinėlis – sémk ir sémk, ir vis tai yra vandens Rod. Tris keturis kibirus išnešei, i nebėr vandens: su kaušeliu turi sémt LKT144(Kin). Ir vandens malkus iš klano sémdami gėrėm K.Donel. Buvo sémtie mediniai kaušai Smal. Sẽma su juom, su šituo samčiu JnšM. Su ranka sémsi vandenį LKT255(Pg). Sẽma iš krūvos ir pilia prieš savę Kkl. Sėmė iš maišo miltus virtiniams, o žvilgsnis nejučiomis rausėsi svirnelyje J.Avyž. Viduo[je] tau sẽma grūdus, pila į maišą – visus grūdus tau išpils! Sd. Anos (moterys) bulbas sklepe sẽmia Dglš. Su ta bertuve sẽma i bera grūdus Vvr. Ten pinigai sukrauti krūvomis, lyg akmens prie plento – tik pasilenk ir semk rieškučiomis V.Kudir. Bites semdamys, būkiat kantri ir palengvai tą darbą atlikiat S.Dauk. Atėjo mergelė vandenėlio semti, atjojo bernelis žirgelio girdyti LTR(Grv, Btr). Man vandenėlį bèsemiančiai ir burnelę beprausiančiai, ir užtiko šiurkštus vėjas (d.) And. Kareivėlis žirgelį girdė, mergužėlė vandenėlį sė́mė JD939. Man vandenio besemiant, atjojo du bernyčiu KlvD190. Ir atejo trins seselės vandenelį semti StnD7. Kam sė́mei avižužėlių, kano šėrei žirgužėlį? JV70. Tos atejo semtų vandinio BB2Moz2,16. Semkite dabar o neškit užveizdėtojui svodbos BtJn2,8. Tarnai žinojo, kurie sė́mė vandenį DP68.
^ Tie rūpesčiai sveikatą kasdie kap semtè sẽmia Žal. Nesemk su samčiu – ir su pirštu prilaižysi (apie karštą meilę) LTR(Plng). Semk lapus (lapienę), daugiaus nieko nebus (sakoma, kai baigiasi valgis) VP40. Sémk lapus, bo daugiau nebus Žrm. Sémk grybus, geriau nebus Dv. Gera gyventi, kai yra iš kur semti KrvP(Dt). Semi su rėčiu vandenį VP40, M. Nemėtyk bulvių po kojų – ne iš balės semi̇̀! Ps. I tėvas pinigus ne iš upės sẽmia Klt. Pinigai ne iš upės semami, bet sunkiu darbu gaunami TŽV602. Nei semta, nei pilta – pilna bačka syvų (kiaušinis) LTR(Slk).
semtinai̇̃ semtinõs: Anims (kaimynams) rodos, ka piningus semtinai̇̃ sẽma Krš. Pieno semtinai̇̃ pasemk su puodelaičiu Slnt. Nepilk, nepilk – semtinõs semk Yl.
| refl. tr. K: Gerti vandenį semdavos iš upelio J.Jabl. Aš nesisémsiu, tu man duok Skr.
ǁ traukti, siurbti: Drignė sẽma iš versmės vandenį – lis lietus Aps.
ǁ valgyti (sriubą): Kruopikių gal sémsi? Erž. Kiek te aš valgysiu, šaukštą sémsiu, i gana Klt. Padėk prastų burokų – nesem̃s i šaukšto Klt.
2. tr. prk. imti, gauti ką tinkama, reikalinga, naudinga: Jis maudos, sveikatą sẽmia Šd. Jis iš to tik naudą sẽmia PnmA. Iš mano kalbos pinigus sẽmia Čk. Būtų gerai, kad ir kiti rašantieji per daug nesiskubintų ir stengtųsi semt žinias iš tikresnių šaltinių V.Kudir. Mašinos gamins mašinas ir sems pasaulio energiją tokiu mastu, kurį dabar mums sunku net įsivaizduoti P.Slavėn.
| refl. tr.: Iš tarmių semdamies medžiagos, galėtume gerinti rašomąją kalbą rš. Išraiškos priemonių K. Donelaitis semiasi iš liaudies kalbos rš.
3. tr., intr. DŽ užlieti, tvindyti: Pavasarį vanduo visą apylinkę sẽmia Ėr. Vakar po lietui vanduo net tiltą sė́mė Pc. Vanduo sẽmia pievas Dkš. Jau vanduo lieptą sẽmia Jrb. Kad paleidžia [v]andenį, tai sẽma dirvą, pilni tarpežiai Slm. Varduva sema į lankas, kad upis yra ištvinusi Šts. Šuoja patvinus – per brastą važiuojant, ratus sẽmia Sml. Semia vežimą R, N.
| prk.: Dangus žemas, retos žvaigždės kibirkščiuoja, o jo pakraščius nuo pievų kylantis rūkas semia V.Bub. Saulė jau leidosi, ir raudona žara sėmė dangaus pakraštį rš.
| refl.: Pakilo didelis viesulas ir varė bangas į laivą taip, kad laivas sėmėsi SkvMr4,37.
ǁ refl. Skrb lietis, bėgti į vidų: Kol aš nubėgau, karvei pradėjo vanduo sémties į burną Rt. Batas suplyšo, sẽmas [v]anduo į vidų Vgr. Par liptą eitant, jau sẽmas [vanduo] Šts.
4. tr. prk. supti, siausti: Sẽmia, sẽmia mus vokiečiai iš visų šonų! Klt.
ǁ apimti: Snaudulys sėmė jo sąmonę rš. Nerimas sėmė jaunų vyrų širdis rš. Pyktis ema, kaip [v]anduo sema Vžns.
5. mušti, kirsti, rėžti, duoti: Sémk į sprandą už tokį darbą! Ll. Jis piktas, sẽmia, ką nutveria Mrj. Kai sėmiau antausį! Gs. Aš tau kad sémsiu, tai tu atsiminsi! Gž. Sémk smagiai į snukį, ka pajustų! Vdk. Sémti par ausį tokiam kogaliuo! Šts. Sėmė iš peties, pasivedęs į šalį, ir paklausė, ar dar nori rš.
6. tr. pjauti: Mano peilis gerai duoną sẽmia Snt.
◊ gali̇̀ rieškùčiomis sémti daug: Senojoj gryčioj, būdavo, duonvabalius gali̇̀ rieškùčiom sémti Skrb.
nors sáuja (rieškùčiais, sámčiu) sémk labai daug: Samanykščioj uogų – nors sáuja sémk Klt. Žmonių aibę turiu valgydinti, bet užtat naujienų – nors rieškučiais semk Pt. Šiem reikalam mergų – nors samčiu semk B.Sruog.
pi̇̀nigus sémti pelnytis: Žiūri mūs žmonelės, kaip iš po jų kojų svetimšalis begėdiškai semia pinigus V.Kudir.
sáuja sémti labai daug: Jai kad būt sáuja sémt uogų, tai gal rinkt[ų] tada Klt.
sáujomis sémti daug gauti: Pinigus semu saujomis rš. Išsimokiau siūti, daba piningus saujoms semsu Vkš.
svetimomi̇̀s rañkomis žarijàs sémti nemalonų ar pavojingą darbą pavesti kitiems: Mėgsti svetimõm rankom žarijàs sémt Rgv.
apsémti, àpsemia (àpsema J, Š, Dbk; R, Sut, api̇̀semia Kp, An; RtŽ), apsė́mė tr. K; Rtr
1. didumą (biralų) nusemti: Apsė́miau grūdus, apsė́miau iš pakojos Klt.
2. R, N, Š, DŽ užlieti, užtvindyti: Vanduo apsė́mė tekinius ratų J. Vanduo apsė́mė visą pievą BŽ160. Nemunas apsė́mė daržus Vl. Miežiai buvo apsemti vandeniu ir iššuto Lnkv. Vienąkart ažėjo lietus, tai apsė́mė visą gryčią Kp. Kožnam pavasary api̇̀semia tą pievą Krs. Ans pasilipo an kėdalės, jau i kėdalę vanduo apsė́mė Als. Tankiai čia àpsema ir tiltą, ir lanką Drsk. Lieptai plūduoja, apsemti̇̀ [v]andenio Klt.
| prk.: Buvo suspindusios kelios vakarinės žvaigždės, bet ir jas visas apsėmė debesys rš. Dūmais visas apsémtas jau tvartas (dega)! Klt.
| refl. Š: Visa pieva apsisė́mė vandeniu Vlkš.
ǁ prk. apimti: Buvo apsémtas ligų Vvs. Bėdos, vargai mane apsė́mė Ds. Apsė́mė miegas Ktk. Šilta pasitikėjimo banga apsėmė jo krūtinę rš. Iš karto viską pasaulyje apsėmė tyla J.Balt. Savo baisybe visus mus apsėmė PK143.
3. prk. apnikti: Tik ineik pas juos gryčion, tuoj visas kojas blusos àpsema Trgn. Ana varnos visą lauką apsė́mė lyg marios Lš. Jos (bitės) apsė́mę (apgulę) korius sėdi Lp.
4. R377, Dbk apsupti, apstoti iš visų pusių: Vokiečiai užejo, apsė́mė Ad. Nieko ir nenumanėm, tik žiūrim, kad jau apsė́mė kariuomenė Sdk. Apsė́mę [laiko] urėdą jiej visi Lp.
ǁ apjuosti, apsukti: Lovelis turi apsė́męs kartį JnšM.
atsémti, àtsemia (àtsema Š), atsė́mė tr. K, J, Sem; Rtr semiant atpilti, dalį nusemti, nupilti: Ar atsė́mei vandenio arbatai? Lnkv. Atsė́miau tau kiek prėskinio, ar valgysi? Ktk. Da truputį atsémk miltų, bo bus per daug Krs. Puodas kai tik pradės virt, atsémk vandenio Srv. Ot, àtsemi pirmalakų ir mali Btrm. Ir atsémti reik sėklai, jug reik pasėti Ms. Atsémsu [viralo] i tau paliksu, neliksi neėdęs! Krš. Šeimininkė atsems po stiklinę, prikimštą plunksnų, papils priešais ant stalo Žem. Grūdus inpylus, neatsémk: visą dalią atsémsi (priet.) Klt.
| prk.: Graužė ji mane, graužė, kol sveikatą atsėmė (atėmė) Srv.
| refl. tr. Gsč: Aš vaikuo atsisė́miau pieno Akm. Sau irgi gerokas rieškučias [sėklos] atsisėmiau Jž.

×dasisémti, dasi̇̀semia, dasisė́mė (hibr.) tr. prisipilti tam tikrą kiekį: Dasisémk uogosna [v]andenio, i atsigersi Klt.
įsémti, į̇̃semia (į̇̃sema), įsė́mė
1. tr. K, N, Š, Rtr semiant įpilti: Įsémk porą šaukštų kąsniui užbaigti Skr. Šulnis taip nuseko, kad nebgal į viedrą nė vandens įsémti Vkš.
| Kad spietį įsemi, tai menkiaus trečia dalis avilio tur tuščia pasilikti Rdž. Įsemkiat dabar kožną [spietlių] ypačiai į aulį ir nuneškiat ant savo tikros vietos S.Dauk.
| prk.: Velniuo (nedoram žmogui) proto neįsémsi Krš.
| refl. tr., intr. Rtr: Sėmiau brazdėjau po šulnį, bet nieko neįsi̇̀sema kibiran Š. Ansai indą pasiėmęs, karšto vandens įsisėmęs (d.) Tv. Kopūstų jukelės insisė́miau, o mėsos nevalgiau Klt.
2. refl. prk. įsileisti, pradėti, imti (ką daryti): Kad įsisems paskui žmogų lakstyt, tai ant kulnų ir ant kulnų Skr.
išsémti, i̇̀šsemia (i̇̀šsema Š; SD183), išsė́mė tr. K; R47,127, I, Sut, N, M, Rtr
1. išpilti (skysčius), iškabinti (biralus): Išsemt SD410. Jinai, anyta, išsė́mė visus grūdus, miltus J. Pieną išsė́mė iš šulnies, kaip visi buvo laukūse Krš. Šulinys stovi vidur kiemo, neišsemiamas nei žiemą, nei vasarą Grš. Kvaila buvai, reikėjo visus barščius išsémt Erž. Kumet kiaulę mesinėjo, kraujus iš vidaus išsė́mė su krūzeliu Vkš. Iš aruodo išsė́mei rugelius, ir nėra Žrm. Eikit maltų, pabėralę iš pečiaus išsėmiau Užp. Sniegą prastums kely [mašinos], o purvo neišsem̃s Klt. Anglis i̇̀šsemia ir veža parduot Krs. O kad jie virė, privirė katilus ir sagonus, vis tų miltų neišsėmė DS262(Rs). Pelenus i̇̀šsemia, padaro šarmą Grnk. Žvyrių išsė́mė, kelin išvežė – ir paliko duobė Trgn.
| prk.: Išsėmei (išnaikinai) gražumą iš mano veidelio LTR(Rš).
^ Ėmei išsėmei, dabar pripilk LTR(Šll). Aruodą išsemti lengviau kai pripilt LTR(Km). Marių neišsemsi, žvaigždžių nesuskaitysi LTR(Rz). Šaukštu (Su šaukštu VP43) upės neišsemsi Sim, LTR(Rz). Ne viedru sveikatą išsémsi, ale šaukščiuku Rš.
| refl. Rtr: Šulnys išsisė́mė Š. Ir šulinyje vanduo, tankiai semamas, išsisema TS1896,8. Išsisė́miau du viedrus [v]andenio karvei pagirdyt Klt.
| prk.: Ar jau išsisėmė šaltinis vargų? TS1900,1.
2. prk. viską tinkama, reikalinga, naudinga paimti, sunaudoti: Mokslios mergaitės iš jos veikiai išsėmė visą jos skaitomąjį, rašomąjį mokslą Vaižg. Galimybės dar toli gražu neišsemtos sp. Neišsemta versmė meilės didės PK146. Ir mokslus labai naudingus, ir graudinimus reikalingus pigai ižsemsime DP413. O pone Dieve, mielaširdystėj neišsemtas MKr32.
išsemiamai̇̃ adv.: Autorius nemano, kad jis išsemiamai (išsamiai) viską yra aprašęs rš. Priežastis nėra išsemiamai̇̃ žinoma NdŽ.
| refl.: Meilė jo niekumet nemažinas, negi išsisem nepabengta gausybė jo mylaširdystės M.Valanč.
3. LL237, Dkš, Pb prk. atimti, sunaikinti (sveikatą, jėgas): Girtavimas sveikatą išsė́mė Mrj. Tie sunkūs darbai man sveikatą semte išsė́mė Mrj. Ilgų metų vargas išsėmė jėgas tėvams sp.
| refl.: Išsisémsiu iš sveikatos Rs.
ǁ refl. netekti jėgų, nusilpti: Trečią kelionės dieną dainininkai išsisėmė ir užkimo rš. [Mokytojas] visai išsisėmęs, pavargęs J.Paukš. Bet aš visai išsisėmiau ir nusigalavęs atsisėdau ant akmens rš. Vaismedžiai, per anksti pradėdami vesti vaisius, greit išsisema ir nusilpsta rš. Menko ryškio žvaigždės išsisemia P.Slavėn.
4. iki galo atskleisti, viską apimti: Mūsų rinkinyje galėjo tilpti vos menkutė milžiniško Vilniaus meno lobyno dalelė – jo neišsemsi nė tūkstančiais fotografijų rš. Elektronas taip pat neišsemiamas, kaip ir atomas rš. Šitoje apibrėžtyje yra dalis tiesos, bet tai toli gražu neišsemia visos tiesos rš.
5. refl. baigtis: Ligonio jėgos visai išsisė́mė NdŽ.
nusémti, nùsemia (nùsema), nusė́mė tr. K; N, M, LL318, Rtr
1. semiant paimti dalį (skysčių ar biralų): Nusemk biškį, kad nebėgtų par viršų J. Vieną [šulinio] kubilą nùsemia, o ryte i vė vandens yra Grd. Nusistos, tą šarmą nusémsi, parkoši i drabužius virinsi Vž. Juliukas sumals, o tu, Janyt, nusémk girnas Skr. Tai kas gi nusė́mė aruodą – klėtis ažrakinta buvo! Sdk. Miltus nùsemam sūdan kokian Rš. Pasižiūriu – ogi baisiai smarkiai nusémta [bulvės] Slv. Kad aruodus pripiltumėt ir kaupų nenusémtumėt (palinkėjimas kuliantiems) Pnm. Duok, Dieve, svočiai penkiais šešiais arti, ketveriais akėti, aruode kaupelio nigdi nenusemti NS751.
| refl.: Mūsų mažasis šulniukas nusisė́mė Grz. Nusisem̃s didumas, [vanduo] bus da skanesnis Mžš. Tas supuvęs medis šuliny pradeda nusisemti, tai ir vanduo gardesnis KzR.
2. nupilti, nugriebti: Putas nusemiu R303. Vieni būrai buvo blogi, nūsémdavo [valgio] taukus Rsn.
3. prk. Ut smarkiai paveikti, perimti, sujaudinti: Nusė́mė visą – šitokį žvėrį pamačiau! Klt. Kaip aš jį pamatau, tai visą tuoj ir nùsema šiurpas Sdk. Tai nusgandau, kad net visą nusė́mė! Dglš. Esmu nusémtas visas Gmž.
pasémti, pàsemia (pàsema Mžk, Lš, Rod), pasė́mė tr. K; N, Sut, M, Rtr
1. paimti kuo skysčių ar biralų: Su samčiu pasė́miau vandens J. Pamilšu, paséms pri košės pieno literį Všv. Su bertuve pasémsi, išbersi, i būs čysti grūdai Vvr. Jei viedras eketėn nelįs, vandinio nepasémsi Kpč. Vainorus pasėmė bites mediniu šaukštu iš sieto lyg tyrės ir įpylė avilin kartą ir kitą V.Krėv. Priejo pri šulinės ir pasėmė vandens S.Stan. Vandenėlio nepasėmiau, viedružėlį palydėjau LTR(Rm).
| prk.: O, kad oro plačiau kiek pasemt krūtine! Mair.
^ Ir tavo, vaikeli, kruvinai uždirbta kapeikėlė ne iš upės pasemiama Žem. Stiklinis puodas, puode vanduo juodas, kai pàsemi, kalba (rašalas) Užp.
pasemtinai̇̃ adv.: Su bulvėms pasemtinai̇̃ valgė žalius kopūstus, užpiltus su kanapių pienu Lk.
| refl. tr.: Pasi̇̀semas saują zodos (sodos) i gera Krš. Pasisėmei vandens iš šulnies – gerk, pilvelį apmušdamas Mžk. Pasi̇̀semia saują košės i valgo Btg. Pasi̇̀sema saldės, atsigeria Mrc. Palūkėk tamsta čia valandėlę, pasisemsiu vištelėms lesti Žem. Kad būt krūva [uogų], pasi̇̀semi ir eini Klt. Kaimynai pamokė, kaip lengva gauti pinigų, jei yra ko iš aruodo pasisemti V.Krėv.
ǁ įstengti semti: Niekas neparaško [obuolių], kas išeina, ir vyno nepàsema (ps.) Mlk.
ǁ pasrėbti: Ir kopūstų, – jei porą šaukštų pasem̃s, ir dauges nesema Pv. Pasė́mėm pieno su duona, ir gana! Lp.
| refl. tr.: Anas pasisėmė bent porą šaukštų LTR(Ds).
2. prk. gauti, paimti: Žinios, gautos per vietinius gyventojus, daugiausia buvo pasemtos iš okupacinės spaudos J.Avyž.
| refl. tr.: Pavažinėjęs gudrybės daugiau pasisemia J.Paukš. Parvažiuodavau aš su paviržiu atostogų, skubėjau mokyklon – nors mėnesį, nors du pasisemti mokslo J.Balt.
3. užlieti, apsemti, užtvindyti: Kai kuriais metais šitą pievą [v]anduo pàsema Ds. Iš kalno bėga [v]anduo ir pàsemia klaimelį Skdt. Kitur pasė́mė ir krantus, o čia kap nelijo, tep ir nelyja Gs. Kap siūbterė lietaus, tai vanduva pasė́mė visus daiktus Rod. Ot lietus, ir kelius pasė́mė Pv. Visos pievos vandeniu pasémtos Lzd.
| Arkliai brisdavo vandenin iki pakinktų, pasemdavo vežimus Mlt.
ǁ prk. apimti: Monikos galva darėsi sunki ir sviro, miego pasemta rš.
ǁ aptekti: Pasėmė pūliai nagą ir nuvarė Plv.
◊ kai̇̃p ugniẽs pasisémti labai trumpam laikui: Nuvažiuoji į Širvintas kaip ugnies pasisemt ir vėl atgal Gdr.
kai̇̃p žari̇̀jų pasisė́męs labai skubiai (išbėga): Trumpai buvo, kàp žari̇̀jų pasisė́mus išbėgo Mrj.
pérsemti tr.
1. perpilti (skysčius ar biralus):
^ Šaukštu jūros nepersemsi LTR(Auk).
2. Sut prk. išsekti, pasibaigti: Ižg versmės nepersemiamosios visa gera plūsta DK180. Nepersemiamą ir neižmestuojamą mielaširdystę garbinu DK142. Neižmestuojamoji didėji ir nepérsemiamoji meilė DP242. Lobiai nepersemiami, lobiai neregėti DP525.
3. refl. prk. pasidaryti apimtam, prisiimti: Jos giliai persisėmę tos dvasios rš. Pats persisemi tuo didžiu heroizmu sp.
prasémti, pràsemia, prasė́mė tr.
1. Rtr kiek nusemti, semiant nupilti: Šulnėlis prašo: – Mergele, mergele, prasemk mane, tai pati pagersi, ir man bus lengviau (ps.) Vlk. Paėmęs sau stuomenį, pràsemia šaukštu pautienę Dv.
2. prk. išsekinti, išeikvoti: Neprasemta mylaširdysta brš.
prisémti, pri̇̀semia (pri̇̀sema; Sut), prisė́mė tr. K, BŽ280; DP26, I, N, Rtr
1. BB1Moz24,16 semiant paimti, pripildyti (biralų, skysčių): Prisemk man pilną samtį vandens J. Prisem̃s [v]andenio ir duoda vėlios Pb. Prisémk pilną viedrą [v]andenio, sugers karvė Klt. Priraškė obuolių ir vyno prisė́mė (ps.) Mlk. Pasturlakų prisė́miau pilną maišą Kt. Prisė́mė avižų iš jo aruodo Pls. Tų miežinių pelų terbikę prisėmęs Nv.
prisemtinai̇̃
| refl. tr. DŽ: Valstietis, prisisėmęs sėtuvę, nubrido per dirvą J.Avyž. Prisisė́mė bliūdelį, prisipylė, pagėrė Als.
ǁ refl. tr. pritraukti, prisisiurbti: Ji prisisė́mė burną vandens NdŽ.
ǁ refl. tr. prisirinkti: Tvarte utėlių prisisė́miau (vištų utėlės aplipo) Dglš.
ǁ privalgyti: Jau prisėmiau Šlv.
2. biralus, skysčius semiant išpilti iki galo: Šiemet prisė́mėm savo šulnį Rm. Jų šulnys prastas: kai tik daugiau vandenio reikia, tai ir pri̇̀semia Sml.
^ Šulnį prisemia – aruodo neprisems! Pšl.
| refl.: Kai prisisė́mė šulnys, i nebeatsiranda daugiau vandenio Bsg. Širmulio šulnys geras – neprisi̇̀semia Pc.
3. užpilti, pripildyti; duoti įbėgti, įtekėti, įbirti: Vanduo ką tik rogių neprisėmė Grž. Rodos, negilu, o batus prisė́miau Lš. Prisė́miau čebatus vandenio OG363. Prisė́miau koją (batus) Šts. Prisémti gali tus kaliošelius Rt. Neik čia tiesiai par balę – prisémsi kojas Krč. Prisemti medžiokai žliurgsėjo žingsnį žengiant rš. Kol parėjau par kiemą, ir prisė́miau medžiakus purvo Skrb.
^ Neperšokęs per upelį, nesakyk opa, kad neprisemtai čebatus LTR(Mrj).
| refl. J, Všv: Klumpės prisisė́mė sniego Km.
4. prk. gauti, paimti: Iš kur tu i prisėmei tiek žinių? Upt.
| refl.: Sveikatos kurortuose per daug neprisisémsi Vlkv. Budėkite, kad prisisemtumėt meilės kaip kriauklės – jūros ošimo J.Marcin. Vargo prisisė́męs, vargo ir nebebijai Kp.
◊ kai̇̃p (lýg) vandeñs (vándenio) [bùrną, burnõn] prisė́męs (prisisė́męs) visiškai (tyli): Tyli kai̇̃p [v]ándenio prisisė́męs Krs. Pievose tik arkliai iš lėto pančiais žvangina, o bernai – lyg burnas vandens prisėmę K.Bor. Krekla su Jazukevičium nors žino, bet kaip vandens burnon prisisėmę rš.
rieškùčiomis prisisémti daug patirti: Visko toje artelėje rieškučiomis prisisėmiau rš.
susémti, sùsemia (sùsema Krš), susė́mė; N, Rtr
1. tr. M, DŽ semiant visus paimti, surinkti: Susémk visus grūdus J. Susémk iš pamaišinio pasturlakas, žąsys sules atėjusios Pš. Tu da ir susémk miltus Skdt. Jau tus grūdus susė́mė, parvežė i supylė į miegą Kv. Išvėtė gražiai, susė́mė tą javą, net gražu dabot Btrm. Policija atrado javus, į maišus susemtus prš. Kiek čia tų žirnių – visus į sėtuvę susė́miau Vkš. Petrienė bites susė́mė iš liepos Pbr. Susė́mė spietlių ir suleido į aulį Krš. Susémk [ištiškusį] kiaušinį Ėr. Ragana …, susėmus žarijas, supylė jas į … duobę VoK133. Susemiema tą sudabrą, nunešiema ant kalvelį NS18.
| prk.: Nelaimių, kaip ir visuose namuose po tokio žiauraus karo, semte nesusemsi J.Marc.
| refl. tr.: Sau susisė́mė tus piningus Rt. Aš noriu morkas susisémt Pc. Susisė́mės savie į rėtį [bičių spiečių] i parsinešės LKT135(Dov).
2. tr. sugerti, sutraukti: I susemk man dirvai tiek vandenio! Upt.
3. tr. prk. apsupus visus paimti, suimti: O gal juos ten visus vokiečiai susėmė… J.Avyž. Apsuko girias i susė́mė tus ponaičius Pj. Užvedė miliciją, tus žalčius susė́mė Krš.
4. tr. prk. užgrobti, pasisavinti: Žentas susems visą turtą, pamatysi! Upt. Valdininkai susems ūkius rš.
5. tr. prk. apimti, ištikti: Kad sùsemia piktumas žmogų, kai kitas moko, o pats nieko nežino! Srv.
6. intr. šnek. užtvoti, suduoti: Gerai, ka susė́mei par vaplę – žinos pliaukšti! Ll.
◊ barščiùs susisémti apsikruvinti, apsijukoti: Kai duosiu – barščiùs susisémsi! Alv.
užsémti, ùžsemia (ùžsema Krm, Ob), užsė́mė K; Rtr
1. žr. pasemti 1: Atrakino svirną, ažsė́mė miltų ir nuvežė Lz. Ažusémk man vandenio pagerėt (atsigerti) LKKIX206(Dv). Ažsė́miau rieškučias grūdų Grv. Nuotaka žusė́mė pirmą viedrą vandenio ir žurišė juostą Rod. Kas ateima, àžsema maišelį grašių ir duoma (ps.) Lz.
2. tr. BzB335, NdŽ semiant sugauti (žuvį).
3. tr. užsrėbti, užvalgyti skysto maisto (paprastai valgymo pabaigoje): Gal žusémsit rūgštaus pieno? Pls. Užsemk nor kopūstų, kad nenori mėsos Nč. Reik žusémt nedaugį Rod.
| refl. tr.: Pavalgiau, tai daba reik ką užsisémt Erž. Kruopų užsisems vaikas Brb. Reikia užsisémt grucės Lp.
4. tr. DŽ užtvindyti, užlieti: Daug pievų ažùsema Dauguva Ob. Vanduva žusė́mė Žrm. Pavaserį Neris vis ùžsema ir ùžsema tą pievą Krm. Kasyklos yra vandens užsémtos NdŽ. Serbentelę uogelę [v]anduo ažsėmė Tvr.
| refl. NdŽ.
ǁ prk. užimti, užplūsti: Kariuominė užsė́mė visus laukus Vrn.
5. intr. šnek. suduoti, užtvoti: Kad užsémsiu par nagus, tai kai mat paleisi! Ll.

Daugiau informacijos

prisémti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

apdarýti

Apibrėžtis

darýti, dãro, dãrė
1. tr. gaminti, dirbti (konkretų objektą): Tas senis viską – ir ratus, ir kubilus dãro Gs. An marių darė (statė) namą Dglš. Šieną grėbiau, glėbius dariaũ Prng. Šiandie darýsim durpes Rdm. Pas mano tėvą dãrė sūrį Vlkv. Žagrele ariau, vagelę dariaũ Rdm. Mūsų daržas nedarýtas dar Skr. Lovelę dariau JD643. Pats pušį kirtau, laivužį dariau JD15. Iš žiedelių … padkavėles darė VoL436. Vasarą bitės daugiaus motynų daro S.Dauk. Liepynas … žiedais bites penėjęs, saldų medų dãręs, ligas visas lietuvių su prakaitu varęs A.Baran. Šeškas alų darė, žvirblis misą maišė RD20. Lizdą darau SD61. Raukšles darau SD52. Sieksnius dãro (malkas krauna į sieksnius) OG139. Duobę darai̇̃, idant ing ją įlįstumbei DP200. Christe, kuris mus žmones ranka darei tava SGI44.
^ Girio[je] gimęs, mieste darytas, ant rankų verkia (smuikas) Sch64.
| refl. tr., intr.: Jis pats dãrosi ratus, neperka Rm. Žadam darýtis alaus šventėms Jnšk.
| Sviestui nesidarant, reik įdėti adatą Pn.
ǁ megzti, nerti: Darýt lengviau, nei ardyt Dsn. Par sodelį vaikščiojau, pančekėles dariaũ Brsl.
ǁ refl. atsirasti: Birželio mėnesį dãrosi kokios musytės Dbg. Kunkalai darosi vandeny SD4. Jis išmanė, iš ko darosi rasa, debesys, lytus Tat.
2. tr., intr. K dirbti, darbuotis: Dãrom dãrom, ir jokios naudos nėra, tik iškada darbo Rod. Darbo nedaraũ ir čėso neturiu Prng. Daugiau šneka, bet nieko nedãro Plv. Ką tu čia darai? Slč. Jis to nedaro, ko an svieto nėra (visų galų žmogus) Lp. Ne velnią darysi, reiks dirbt Sdk. Ketverius metus an traktoriaus dãrė Brsl. Anas kriaučium dãro Brsl. Tu nemoki darbelių daryti KrvD179. Tegidãrai tatai, ką tas aklas dãrė DP106.
ǁ vykdyti, atlikti; ruošti, kelti (ppr. junginyje su abstrakčiu daiktavardžiu, kuris nusako konkrečią veiksmo reikšmę): Dirbami daiktai, daromi dalykai FT. Šiandie vakaruškas dãro Pn. Subatvakariais jie šokius dãro Gs. Kad viską išvalgai, tai pagadą darai̇̃ Gs. Jie žada daryti mainą (kitas kito seserį vesti) Rdm. Kam tiems vaikeliams daryti badą (kam alkinti juos) Lnkv. Darysiu aš tau smertį Švnč. Nebijok, aš nieko blogo nedarysiu. – Aš ir daroma nebijau Skd. Vaike, jei nori, daryk prapuolimą (bėk)! Alk. Toks būrelis lytaus šienui nieko nedarys (nekenks) Vvr. Tas šuo niekam nieko nedãro (nepiktas) Vvr. Neik, nė kelionės nedaryk Pc. Kad jam bus maža pinigų, tad nė žygio nedarys Žem. Jo ir kalba darė didelio įspūdžio klausytojams J.Jabl. Tenedãrai to, tenežada kitam, ko negali padaryti J.Jabl. Arielka sveikiems ligą daro rš. Vaidą daryti, kerštą daryti B. Atakes jis man daro (keršija) B. Jei patinka mergelė, daryk greitai vestuves M.Valanč. Su tom savo šnekom ma[n] tik sarmatą dãro Vlkv. Kaip paseno [šuo], naudos jokios nebdaro S.Dauk. Mažiukai arba snaudžia, arba, vienas kitą pešiodami, juokus daro Sz. Ten pat buvo ir visų aukščiausias sūdas, kuriame teisybę darė (teisė) S.Dauk. Kuris daro valią tėvo mano, tas įeis į karalystę dangišką I. Tarnai mano mylimi, nedarykit man melą BsO18. Kad eina per jomarką, jam visi taką daro Tat. Jis nė vienam netiesos nedarė BPII421. Galą darau (baigiu) SD42. Turgų darau (kainoju) SD23. Atstokit nuog manę, kurie darėt piktybes MP139. Darbai mūsų pikti žalos nedãro DP217. Palaiminti pakajų dãrą DK103. Šią dieną pergalėjimo atminimą dãrome DP486. Daro valią tėvo mano DP570. Kas daro nuodžią, yra vergu nuodžios DP510. Išklausyk mūsų meldimą, kurį tavęspi darome PK21. Tenedãrai jo neprivalumi DP255. Du tiktai daiktu nemidaryk BBJob13,20.
| Dãrantieji dalyviai (participia activa) Jn.
^ Darydamas žmonėms ką gera, nelauk atsigėravimo VP11. Kas tau nemalonu, ir kitam nedaryk B.
| refl.: Naktys jau šaltos dãrosi Pc. Akyse tamsu dãrosi Gs. Pikta dãrosi, žiūrint į tokį darbą Ėr. Kas tau dãros, kad toks išbalęs? Vvr. Nuo tų grybų man net pikta dãrosi (verčia vemti) Rdm. Pati nežinau, kas man darosi J.Jabl. Baisus daiktas, kas dãrėsi per muštynes! Pn. Niekas nesidãro – vežimas nė iš vietos! Rm. Šienui pašaly nieko nesidari̇̀s, neužlis Trgn.
| Rodos, ir tėvas numirė, reiktų rėkt, ale ji nieko nesidãro (neliūdi) Jrb.
ǁ veikti, elgtis: Nėr ką darýt, reikia eit Rm. Nebeliko kas jam bedarýt Grž. Tu vis ką nors darai̇̃ atbulai: ne taip, kaip visas svietas Lkč. Nėr kas jam darą Dglš. Jis man ant keršto taip dãro Ėr. Visi dãro teip, kaip randa užaugdami dãrant Skr. Ką aš dabar darysiu, kur pasidėsiu? J.Jabl. Nieko nedarýsi – vėlu Sdk. Motinyte, kam barei, kad tu pati taip darei̇̃ Rm. Prieš savo sąžinės nepakajų darydlavo (darydavo) MT174. Atleisk jiemus, jog nežino, ką darą DP172. Ar nedera man, ką noriu, darýt DP93.
^ Dãraime kaip reikia, ne kaip norime J.Jabl. Taip turi daryt, kai regis, ne kai noris B. Kaip reik, taip daryk, kito neklausyk Grk. Ką jaunas papratęs, tą senas darysi Prk. Ką dabar darýsi, gyvas į žemę neįlįsi Grž. Ir darýk ką dãrąs vargšas žmogus! Nm. Daryk ką darydamas, žiūrėk, kaip galas išeis Sln. Daryk mandriai, veizėk galo VP11.
3. intr. dėti, skirti: Nemoku rašyti, nemoku skaityti, mane karalium nor daryti J.Jabl. Daro mus vaikais šviesybės Mž182.
ǁ tr. teikti kokią išvaizdą, pavidalą, būklę, versti: Ant mėnesio matyti juodų taškų, kurie daro jį panašų į žmogaus veidą J.Jabl. Už nieką … daro žmogaus darbus ir gyvatą Mž133. Dãro juos kurčius DP118. Velinas daro žmones nužemintus SPII47.
| refl.: Iš žiemos vėl vasara pradeda darýtis, šalčio to nėra Pš. Iš vaikų darosi piliečiai J.Jabl. Darais tikra kaimos kiaulė, da ir pabalnota Iš.
4. refl. dėtis: Audėja dãros, o austi nemoka Šts. Jis dãrės numirėliu J.Jabl. Ansai, kuris dãrės numirusiu, … iž tiesos numirė DP459.
5. refl. impers. rodytis: Man dãros, šiandien bus lietaus Krok. Dãros, aš ten nelabai išsigandau Lp. Dãrėsi, galo nebus visokiem tąsymam Sn. Man tep dãros, kad nėr ko čia juoktis Krok.
6. tr. dėti, rinkti, kaupti: Daraũ pinigus arkliui pirkt Sld. Dabar iš visko – ir iš to pieno dãro pinigus Gs. Mokesčiai išmokėt, tada jau darýsiu tau ką nors nupirkt Ut. Trys auksinai dãro dorelį KI144.
| Lietuvių padermės tautą darė kelios giminės A.Janul.
7. tr. doroti, valyti: Žmonės jau vasarojų dãro Ds. Nei aš dariaũ nigdi cibulių, neiniek Trgn. Eik daryt kopūstų Lp.
8. tr. rengti, vilkti: Kam taip šiltai vaiką darái? Grg. Darýk vaikus, o tujau išvažiuojam Šv. Drabužiais išeiginiais darė S.Dauk.
| refl.: Jau laikas darytis Slnt. Vyrai darosi milo sermėgomis M.Valanč. Kailiais meškų, lūšių darės S.Dauk.
ǁ dėti luobus knygai, rišti: Jis čia knygas daro J.Jabl.
9. tr. kimšti, dėti: Pjausim kiaulę, darysim vėdarų Grg. Liuobam kelbesus darýti ir į žąsies kaklą Grg.
^ Vaito maišą darýk, darýk kaip vėdarą, o visumet tuščias S.Dauk.
10. tr. raišyti, valyti: Ar dabar žuvis darýsma? Trgn. Ragana veršiuką papjovė, o podukrė žarnas dãrė Dkšt. Žuvelę dariau, rankas mazgojau JV1031.
| Kol niekas grybų nedãro? Mlt.
11. tr. kastruoti: Vasarą arklį darýti nesveika Slnt. Dãrė arklį, ir nudãrė (padvėsė) Trk.
12. tr. dažyti; tepti: Ji gijas daro J.Jabl. Skirpsto žievės sukaištos siūlus geltonai dãro Dr. Milą juodai darýsim Dgl. Varnelaitis … juodas nedarytas JD30.
| refl.: Prasta buvo dažyvė, kelnės dãros [sušlapus] Grg.
13. tr. gerinti valgį uždaru (pienu, riebalais), pramesti, baltinti, riebinti, gardinti: Ar darei̇̃ kruopas? Jei nedarei̇̃, uždarýk Skr. Kas čia do valgis – nedarýti barščiai Snt. Sriubą ar nedarytą valgysim? J.Jabl. O galvijams vargstantiems, neturėdami pradų, iš bėdos pietums nedarýtą pašarą duosim K.Donel.
^ Kur mūsų nėra, ten veršiai midų geria, o kad mes nueinam, tą pačią putrą nedarytą srebiam PPr63.
14. tr. prk. apgauti, sukti, vogti: Ir juos gerai dãro: perniai aviną pavogė, šiemet ratus Trgn.
15. intr. euf. dergti, teršti: Kad tu po savim darýtai! Arm. Čia ėda, čia dãro Vlkv.
16. tr. skirti: Kap ėmė darýt [bites], tai visas nudarė (pragaišino) Lp.
17. tr. verti (langus, duris): Darýk duris, vysiu šunį laukan Rm. Darýk duris, nešaldyk gryčios Ėr. Langų nedãro (neatidaro, neuždaro) J.Jabl. Vienąkart jušką dariaũ, tai kad dribau žemėn Kp. Skrynias darýsi, drobes rėžysi Grš.
^ Be reikalo darai kūtės duris, kad vagys išvogė jau arklius VP9.
ǁ vesti į patalpą neišleistinai: Vasarą mes gyvolius į tvartus dãrom Up.
18. tr. Šts ištaisyti (šautuvą).
◊ ãlų darýti Lp rėkauti, triukšmą kelti.
gãlą darýti (darýtis)
1. nerimauti, nekantrauti, triukšmą kelti: Saulė leidžias, jau vakaras, namie tėvas galą daros LTR(Kp). Vištos galą daro, kad neduodi grūdų Arm.
2. žudyti: Rėkia it galą daromas J.Jabl.

galùs darýtis labai išgyventi, graužtis: Jis galùs dãrosi Gr.
ganà darýti; SD38 bažn. atsilyginti.
ne ką̃ dãrąs geras, nieko sau: Liežuvėlis ne ką darąs, tik žmogus niekam tikęs An.
antdarýti (ž.) tr. truputį pagerinti viralą uždaru, prabaltinti, pariebinti: Antdarýti viralą negalėjo gavėnioj nė su parūgoms Lnk. Antdaryti kopūstai yr, kad pradaras nepriverda, o kad priverda, vadinas pradaryti kopūstai Šts.
apdarýti tr.
1. didumą darbų nudirbti, apdoroti: Eik tu mano darbus apdarýk Lp.
2. apdoroti, apvalyti: Jau ir anys vasarojų nuo laukų apdãrė Ds. Kad apdarýt šienas šiąnedėl! Sdk. Apdaryk truputį šalines, rugius ryt vešme Mlt.
| refl.: Su šienu nebe vargas – apsidãrėm Ds. Pati apsdarýk, tada mañ tvarkyk Trgn.
ǁ apgenėti, apipjaustyti: Visus kopūstus apdaraũ Lp. Apdarýk šį ėglį, ir bus geras botkotis Lš. Apdarýk burokų, pamerksma Skdt.
3. aprengti, apvilkti: Apdaryk aną, kad nesušaltum J. Apdarýk vaikus šiltai – gal susirgti Tl. Įvedė grakščią mergaitę, baltai apdarytą S.Dauk. Pasirodė raitelis, šarvais aukso apdarytas S.Stan. Nuplyšusį apdaryk, pakeleivingą į namus priimk P. Karališkomis drapanomis būtų apdarytas BBEst6,8.
| Sodas pėroms apdarytas N.
^ Maža maža panelė visą svietą apdãro (adata) Prk.
| refl. tr., intr.: Apsidãrė kitus drabužius Plng. Apsidarýk storiau, neišvažiuok kaip išplaktas Pln. Lietuvininkai buvo tautiškai apsidãrę Grg. Lig šiol esu pavalgęs ir apsidãręs Šv. Motynėlė gulėjo lovoj apsidariusi Žem. Į kiemą įėjo svečias, juodai apsidaręs LzP. Moteriškės apsidariusios striupkėmis M.Valanč. Plonai buvau apsidaręs BM289.
| prk.: Ir aš apsidarydavau savo teisingumu kaip apsiaustu SkvJob29,14.
ǁ aptaisyti; papuošti: Visi kareiviai ginklais apdaryti I.
| Apdarau auksu ką SD228. Sienas marmuru apdarau SD332.
ǁ Gs įrišti (knygą): Papuoštos visos [knygos], puikiai apdarytos A1884,337.
4. apdažyti: Apdãrė juodai siūlus Lzd.
apdarýtinai adv.: Audimą išaudžiau apdarytinai, t. y. kurį reikia dažyti J.
5. euf. apdergti, apteršti: Vaikas apdãrė motinai sterblę Ukm.
| refl.: Apsidãriusį vaiką apkuopė Grž.
6. prk. apgauti: Vienas neik pirkt, ba apdarỹs Slk. Apdãrė mergą, o dabar neima Ktk.
| Šiąnakt juos apdãrė (apvogė), tik sienos paliko Ds.
atidarýti
1. intr. atidirbti, atsilyginti darbu: Kaip darysi, taip būs atdarýta Vž. Metus darysi ir atadarýsi man ažu kumeles Brsl. Gerai padarei, tai blogai atdarỹs Ad.
2. intr. padaryti kaip buvę, atitaisyti: Padariau tai padariau, ale kap atdarýt? Arm. Jei moki padaryt, tai mokėk ir atdarýt Nč.
| refl.: Žmogui greita pasdaro, tik negreita paskui atsidãro Str.
3. tr. SD213, R39, K atverti (duris, langus …): Brązgina duris, kad atdarytum J. Atidarýkit duris, išvarykit šunis Plv. Atadãraite dureles! Dglš. Ir guli langu atdarýtu? Slnt. Žirgeliai pakinkyti, varteliai atdaryti D36.
| Anryt tvartą atidarė, tas šuniukas pabėgo BsPIV283. O paskui atdarė krepšį, sako: „Visi į krepšį“! BsPIV25. Klambenkite, ir bus jumus atadaryta DP220.
| Sena sula atdãrė vidurius kiaurai Šts.
| prk.: Kas atidarys sąžinę vienai mažai nuodėmei, per tą skylę sprausis ir kitos Sim.
^ Atdãrė Dievas savo daržinę (apie pavasarį pradedančią želti ganyklą) Grg. Atidara burna smirdi LTR(Zp). Be kojų, be rankų – vartus atidaro (vėjas) LTR.
| refl. tr., intr.: Durys atsidãrė, ir priėjo šalčio Ėr. Jis ima tą grabą atsidãro Vlkv. Kapšiukas atsidarė ir davė visokių jam valgymų BM133. [Žemė,] kiaurai atsidarius, prarijo tūkstančius piktadėjų Tat. Atsidarė akys, pamatė savo miestą BsPIV189.
| prk.: Darbo žmonių vaikams plačiai atsidarė mokyklų durys (sov.) sp.
^ Kai prisėdau prie šalelės, rodos – dangus atsidãrė Lp.
4. tr. prk. pradėti: Susirinkimą atidarė kolūkio pirmininkas (sov.) sp. Kalba atdaryti susirinkimą LL304.
ǁ refl. prasidėti: Kai kada iš šitų mažųjų debesiokų atsdãro liūtis Trgn. Vėl linksmybės ir grožybės dėl jūs atsidarys LTR(Snt).
ǁ įsteigti, pradėti veikimą: Krautuvę atidarė rš. Atidaryta paroda rš.
| refl.: Atsidarė dar dvi mokyklos kaime J.Avyž. Spauda atsidãrė [1904 m.] Nm.
ǁ suformuoti: Apskelb anie žodžius, bet tu nuomonę atidarai M.Valanč.
5. tr. Ml atšipinti: Britva atdaryta visai nepjauna Švnč.
◊ aki̇̀s atidarýti padaryti protingą, suprantantį, daug žinantį: Tavo kalba man akis atidãrė Jnšk. Jam jau akys atidarytos – moka skaityti, rašyti rš.
ãkys atsidãrė pasidarė protingas, daug žinantis: Jau po čėsu jam atsidãrė ãkys Slm. Nenumirsite suvalgę, bet atsidarys jums akys, it dievai būsite žinantys gerą ir piktą M.Valanč.
bùrną atidarýti
1. kalbėti: Koks tas vyras, tas Adomas kvailas! Burnos nemoka atidaryti I.Simon.
2. bjauriai, daug kalbėti, plepėti: Kad atadãrė bùrną, net baisu klausyt Ds. Neatidariau burnos, nesiskundžiau brš.

kišẽnę atidarýti turėti išlaidų: Akių neatidarei – atidarysi kišenę PPr161.
nasrùs atidarýti kalbėti: Atdarysiu nasrus mano prilyginimuose BtMt13,35.
ši̇̀rdį atidarýti tapti atviram: Tau tik vienai nebijau savo širdies atadaryti, jos skausmų ir apsivylimų parodyti J.Bil. Ne kožnam žmogui teatidaryk širdį tavo, bet išmintingam M.Valanč.
įdarýti tr.
1. SD403 padaryti, padirbti, įdėti: Paties viskas (grindys, langai, baldai) įdarýta Lp. Paveikslai rėmuose įdarýti Brt.
| Jau man durniaus neindarýsit (kortuojant) Lp.
2. refl. pasidaryti, tapti: Diena graži įsidãrė Pls. Dabar viskas kitap insidãrė Klvr.
3. sutaisyti, sudėti: Koks jos kraitis įdarýtas! Brt.
4. aprengti, išpuošti: Jų vaikai visi įdarýti Brt.
| refl.: Kad įsirėdė, kad įsidãrė – negali nė pažint Gs. Atėjo jo merga labai gražiai įsidãrius Brt.
ǁ išdailinti: Vienas mūras buvo tep puikiai indarýtas Azr. Ot gražiai indãrė langines Kls.
5. pridėti, įkimšti: Įdarýti į vėdarą minklę J. Aš turiu vieną stiklą, įdarýtą mėsos Vlkš. Antiena įdarýta Vlkš. Mėsą galima įdaryti, t. y. į gaminio vidų pridėti paruoštos daržovių, grybų, kepenų ar kitokios masės rš.
6. (germ.) įmarinuoti: Į rūgpyvę įdaryti agurkaičiai pelėti pradeda Kel1881,93. Ji dar spėja vaisių bei uogų įvirinti ir grybų įdaryti prš. Įdarýta žuvis KII46.
7. išsidažyti, nusitepti: Kalvėj ir abrūsai suodžiais indarýta Ds. Smalon ranką indariaũ vakar Rod. Jūs čebatus indarýsit Pls.
| refl. tr., intr.: Įsidariaũ marškinių rankovę Srj. Vaikščioja visas įsidãręs, nė nenusiprausia Nmn. Insidaraũ ir nosį, ir burną tuom didžiuliu šaukštu Pls. Ot sutra boba: ana labai insidãrius Arm. Insidariaũ rankeles in geltonus linelius Nč.
išdarýti tr.
1. SD191 padirbti: Išdãrė mažesnius metrikus Lp. Kaune yra išdarytų (pastatytų) baisių namų Plv.
| refl. tr.: Išsidãrė popierius (dokumentus) Lp.
ǁ paruošti: Liepė išdarýt pietus Alv.
| refl. tr.: Tų vaistų išsidarýkit, smoką duoda gerą Pgg.
2. padaryti, atlikti, nuveikti: Užsimojo labai plačiai, o dabar nieko neišdaro Brt. Tu tę vienas nieko neišdarysi! Lp. Palauk, ne tiek aš tau dar išdarysiu! S.Dauk. Vytautas užmiršęs nedorybes, sau išdarytas S.Dauk.
| Tegu pyksta – nieko neišdarỹs! Gs. Nieko neišdarysi, reiks duot Ppr.
ǁ erzinančiai elgtis, išdykauti: Susiėję ko jie neišdãro! Gs.
3. išauginti, pataisyti, atkutinti: Žalia žolė tai greitai išdaro arklį Lp.
| refl.: Nedidelis buvo, ale kad išsidãrė arkliukas! Lp. Jis pirma buvo apkiautęs, dabar jau išsidãrė Lš.
| Iš dirvonų išsidarė gera žemė Alv. Graži diena išsidãrė Lp.
^ Išsidãrė kap šuva po metų Alv.
4. išvilkti, išrengti: Kratant aną buvo plikai išdãrę Grg.
| refl.: Kazimieras buvo išsidãręs po marškinių Plt. Ant pliku suolu ar žeme neišsidaręs gulėjo M.Valanč.
5. išpuošti, ištaisyti: Kad išdãrė, net miela pažiūrėti Snt.
| refl.: Jonas kad išsidãrė, tai nė pažint negalima Mrj.
6. išvalyti, išraišyti: Žarnas išdarýk J. Išdarýtas lydys, gali kept Ktk. Ir vištą reikia mokėt išdaryt Ds. Pirštas tvinksta, nežinau, kaip ir kiaulė reiks išdaryt Sdk. Gavau grybų, tai, jei turi laiko, maž išdarysi? Km.
| refl. tr.: Pasiskerdėm peniukšlą, išsidariaũ žarnas ir susidėjau dešrų Š.
7. J iškastruoti: Drigantuką išdariáu Kal. Pakviesk žmogų, tegu išdarỹs paršus Srv. Visus gėriukus reikia išdarýt, tik vieną palikt veislei Jnš. Ateik avinukus išdarýti Užv.
8. išdažyti, ištepti: Kad vakar girioj išdariaũ žiponą, kad baisus pažiūrėti! Alk.
| refl. tr.: Kur tu tep visus kelnių galus purvynu išsidarei? Al. Vaikeli tu baltasai, kurgi tu visas šitep išsidarei̇̃? Švnč.
9. išgadinti, išniokoti: Kiaulė bulbas išdãrė Dkšt. Kumelė jau darže, jau bus kopūstus išdãriusi Kbr. Kiaulės avižas išdarė Rod. Kad išdãrė mano pievą arkliais! Nč.
ǁ išplūsti: Dėdė piemenis kad išdãrė, tai išdãrė! Vlk.
10. išskirti, iškelti: Ant kolionijų išdãrė Lp.
◊ garánkštes išdarýti gerai prisivalgyti, prisikirsti: Nu, jau dar išdarýsim garánkštes! Lp.
nudarýti
1. tr. padaryti, padirbti: Su juo kas rytas, kas vakaras tarės, kas bus šiandien darytina ir kas jau yra nudaryta Vaižg. Kas nudaro tą midų – tai gardus Rmš.
ǁ refl. tr. nusimegzti: Pančekas storas nusidariaũ Rmš.
2. tr., intr. Krš prastai padaryti: Jau tu visai nudarei̇̃ Jrb. Visai nuo koto (prastai) nudarei̇̃ tais klumpes Gs.
3. intr. pasielgti: Kaži kap nudarỹs – gal parduos Gs.
4. refl. impers. pasirodyti: Jam nusidãrė, kad sakė Lp.
5. tr. nuvalyti, nudoroti: Nudãrėm jau visą vasarojų Slk. Ar jau daržus nudãrėt? Trgn. Palikau stalą nenudarýtą, tai katės perdien ir laipioja Sdk. Jiemus kelią viešą praskint ir gražiai nudaryt AK5.
ǁ nugenėti: Dar šiandien visų burokų gal nenudarýsim Ds. Šita vyšnia jau nurinkta, nudarýta Skr.
6. tr. nurengti, nuvilkti: Drabužius nudaryk nuo žmogaus J. Vaikas nori eiti gulti, nudarýk Mžk.
| refl. tr., intr.: Dėl ko tu nenusidãręs atgulei į lovą? Skd. Reikia, nusidarius drapanas, bristi BsPII145.
ǁ nudengti, nuvožti: Staiga įėjęs kūtėn, nudaryk žvakę, ir pamatysi laumę LMD.
ǁ refl. nusigiedrinti: Nusigaidro, nusidaro SD412.
7. tr. nuvalyti, nuraišyti: Nudãrė visas didesniąsias žuvis Ktk.
8. tr. prastai iškastruoti: Tokį puikų kuilį nudãrė, dabar gaunam ėsti smirdančią kuilėną Vkš.
9. tr. SD85 nudažyti: Dažyvėse nudaryk gijas J. Ar jau nudarei̇̃ kiaušinius? Brž. Nudariaũ milelį, tai kai pirktinis Kp. Man apsiavimas nudãrė kojas Km. Aš gijas, vilnas, milą greitai o pigiai nudarau LC1884,21. Vynas žolėmis nudarýtas KI711.
| prk.: Gražią savo šlovę kaip suodimis nudãrė BM445.
| refl.: Dariáu juodai, nusidãrė pilkai Grg.
10. tr. nubaltinti, nuriebinti, pagardinti: Valgį taukais nudarýti, uždaryti KII364. Valgis jo kasdien tikt menks ir menk nudarýtas K.Donel.
11. tr. Lp sugadinti, pragaišinti: Žąsys visą miežių lauką nudarė Krok.
12. nusidergti: Nubėgo nusidarýt Grš.
13. tr. nuverti: Nenudarýkiat rankos, duris bedarinėdami Šts. Patrauk pirštą nu durių, galiu nudarýti Vkš.
| refl. tr.: Nusidarė pirštus su durimis Šts.
padarýti
1. tr. padirbti, pagaminti (konkretų objektą): Reikia kultuvė padarýti Zt. Padarysiu vaikams sūpynę Kt. Padarýk avimi kratinio Rdm. Padãrė sūrį kap kelmą Arm. Galėsime daugiau sviesto padarýti Ėr. Aš jau pusryčius padariaũ, eikit valgyti PnmA. Padarýk ką nors valgyt Gs. Gerai naminis audeklėlis, ale kad sunku padarýt Sdk. Jis išmanė, iš ko bitutės medų padaro Tat. Padarė alutį iš miežio grūdo JD593. Tai mes … padarytum liepos suolelį TŽI296. Padarė jai visus rūbus saulės LB157. Žmogus padarė skylę per lubas BsPIV34. Namai pastatyti, padaryti SD20. Ir jūs karalyston, jumus padarytona, kitaip neįtilpsite, tiektai per vargus DP499. O pirm Adomą rojuj padarė PK119. [Sėkla] užaugus padarė vaisių SPI338.
| refl. tr.: Ar daržo turit kiek pasidãrę? Brt. Reikia pasidarýt tabako žiemai Skr. Jau viską galiu dirbti, tik duonos negaliu pasidarýti Rdm. Pasidariaũ rūgšties barščiam Ėr. Žiburį pasidaryti N. Pasdarýsiu ratus OG380. Padarykis akmenio peilius BBJoz5,2. Paskui jie iš to tuščiojo girios pleciaus pasidarė dirvą Sch242.
ǁ refl. atsirasti: Kur žemė išpyna, ten pasidaro versmė J. Kaip pasaulis galėjęs pasidaryti iš nieko? Blv. Karalaitei pamojus, pasidarė tiltas, ir jis perėjo MPs. Ižg daugio akmenų … padarosi kalnas aukštas DP505.
^ Kala be kaltelio, kerta be kirvelio – tiltas pasidaro LTR. Skylė ir nedaroma pasidaro J.Jabl.
ǁ išmegzti, nunerti: Vieną virbalą padariaũ Dsn. Be virbalelių nemožna pančekelių padarýti Brsl.
| refl. tr.: Tegu pats pasdãro [kojines] Dsn. Pasdariaũ pirštines an žiemos Švnč.
2. tr., intr. R įvykdyti, atlikti, suorganizuoti (dalyką, reikalą, darbą): Jis man sarmatą padãrė Rm. Padarýk man tą loską Ėr. Palūkėk, aš tau padarýsiu gyvenimą (kad gera būtų gyventi) Dglš. Audekle padãrė ožką (klaidą) Klt. Poilsį padarýt prašo Vlkv. Šiandie padarýsim [rugių pjovimo] baigtuves Pc. Kiek nūnai kelio padarei̇̃ (sukeliavai)? Alk. Mergai vaiką padãrė Dkš. Palauk, aš tau padarýsiu (atkeršysiu)! Plv. Jis padarė įstangą ir atliko darbą J. Nepadaryk man apgaulės J. Ans padarys tau vylį: parodys, o neduos J. Nekoks lietus – tik rasą padarė (truputį palijo) Pc. Lytus badą padarė M.Valanč. Džiaugėsi man tokį netikėtą džiaugsmą padaręs Žem. Padarėm dar vieną kelionę kartu dangum apie saulę žvaigždėtu ratu V.Myk-Put. Dėlei tuščios baimės padarei niekus Blv. Ei tu padarei močiutei gailestėlį, ei tu padarei tėveliui rūpestėlį JV938. Kam didelę baimę padarýti KI1. Maž padarýsime (išgersime) po vienai OG380. Karalius pašaukė senatas padaryt dekretą LB243. Žinią padarau R5. Pažįstamą padaryk man kelį, kuriu vaikščiosiu Mž479. Aš padarysiu atilsį jumus BtMt11,28.
| Padaromasis (reiškiantis darymą) veiksmažodis J.Jabl.
^ Kad padãromai nėr, nepadarýsi Plt. Gerai padarýsi – sau rasi, blogai padarýsi – sau rasi Rm. Vienas turgaus nepadarysi Tsk. Jeigu nenori padaryti žmonėms juoko, būk tuo, kuo gimei Blv. Ką boba padarỹs, tą ir velnias nepadarỹs Ds. Lengva pasakyti, sunku padaryti Sim. Kaip tarė, taip padarė Sim. Padarysiu, kad nė lapė nelos PPr398. Ką gali padaryt šiandien, neatidėk ant rytojaus PPr43. Padarė tai padarė: šuva kumelį, o kumelys vaiką! (iron. sakoma, stebintis iš paprasto dalyko) Ds. Gražiomis kalbomis darbo nepadarysi TŽV599.
padarýtinai adv.: Ką idant padarytinai (tikrai) apturėti galėtų brš.
| refl. tr., intr.: Tokia pasidãrė nelaimė – karvė krito Ėr. Su tuo vaiku tik bėdos pasidariaũ Gs. Ale pasidaręs stebuklas – ugnis užgesusi Blv. Ką pirštam pasidarei̇̃? Pc. Kas tau pasidãrė, kad toks išbalęs? Ėr. Pasidãrė tamsu Krn. Bėda pasidãrė Zt. Per tą jomarką pasidãrė baisi košė (susigrūdimas) Vlkv. Daug liesesnis pienas pasidãrė Kl. Kai prašvinta, tuoj diena pasidãro Jnšk. Pirtį pasidãrėm (pasikūrėme), išsimaudėm Trs. Pirty man negera buvo pasidarę Jnšk. O kap šalta pasidãrė! Vlkv. Šituos vargus ir jūs galit sau lengvus pasidaryti J.Jabl. Garbę pasidaryti N. Tuomi sau dvigubą naudą jie pasidarė K.Donel1. O kiek ten mažų vagysčių pasidaro, kas gal suskaityti Sz. Jam nuobodu pasidarė J.Jabl. Iš to man liga pasidãrė KII314. Pasidarė kruvina karė Tat. Jis iš didžio turto nieko nepasidãro KBI13. Baltrau, žiūrėk, kas mano meitėliams pasidarė! MPs. Kaip pasakė, taip ir pasidarė BM33. Pagidarykis teipag tu kaip nekaltas paukštelis MP329.
ǁ pasielgti: Ką tu padarysi: dirbt visur reik Pš.
^ Padarai su manim kai turkas (barbariškai) N.
3. intr., tr. paversti, paskirti, uždėti: Tėvas jį žmogum padãrė (išleido į mokslus) Ėr. Gali padaryti ubagu visam amžiui Blv. Kurpium tėvui jo nepavyko padaryti P.Cvir. Padaryk mane mokytą ir išmintingą, aš tave turtingą padarysiu J.Jabl. Lygius juos mums padarei J.Jabl. Filistinai juos pamušė ir padarė vergais savo M.Valanč. Ir padarė mus visus tobulus MP134. Kurtinius padarė girdinčius ir nebylius kalbančius BPII366. Mes tą dukterį padarysim gyvą LB189. Ir padarei mane karaliumi vietoj jo Ch2Krn1,8. Padarau, pastatau ką per vyresnį už kitus R154. Dievas gi mano visagalįs padãrai jumus jį malonum Ba1Moz43,14.
^ Ir kvailą žmogų nelaimė gudrų padaro LTR(Vl). Ir juodą darbą pinigas padaro baltu TŽV594. Iš velnio vargamistros (vargonininko) nepadarysi (apie netinkamą kam žmogų) Erž.
| refl.: Moma pasdãrė egle Brsl. Jūs šitai mokslus einat, žmonėmis pasidarot J.Bil. Gentim pasidaryti N.
^ Benešant i gaidys į aviną pasidãro Rt.
4. refl. impers. pasirodyti: Man pasidãrė, kad šuva, o čia vilko būta Lš.
5. tr. sudėti, sutaisyti, sudaryti: Vienas valakas padãro tris gryčias Vp. Padariaũ dvi tūkstančias Dglš. Nėr iš ko pinigų padaryt Bgt. Rudenį septynis šimtus už sodą padarė Skr. Septynios dienos padãro nedėlę KI144.
| refl. tr.: Ketu aš savo ūkį …, daugiausiai iš pievų pasidarantį, parduoti LC1883,5. Nenuvažiavom į turgų, būtum gal pinigo pasidãrę Srv. Pilnos akys ašarų pasidarė Sz.
◊ gãlą pasidarýti nusižudyti: Kad ne ji, Monika seniai būtų sau galą pasidariusi P.Cvir. Vargšas norėjo net sau galą pasidaryti rš.
kõšės padarýti sukelti sąmyšį, netvarką: Parvažiavęs brolis kõšės padarỹs Srv.
pir̃tį padarýti duoti į kailį, primušti: Padarýsiu aš tau pir̃tį! Rdm.
pérdaryti tr.
1. SD292 perkeisti, kitokiu padaryti: Pérdaryk iš naujo tais duris Gs. Turės eilutę antrusyk pérdaryt (persiūti) Brt. Kalavijus savo perdarys į noragus ir ragotines į pjautuvus CII534.
| Jaunus greitai pérdaro Arm. Jis nori pačią ant savo pérdaryt Brt. Didė yr galybė, … jog žmogų perdaryt ir atgimdyt gali DP255.
2. perrengti, pervilkti: Pérdariau lovą, ligono gulėtą, ir suguldžiau vaikūkščius Nt.
| refl.: Pársidaryk kitais drabužiais Grg. Jos (mergaitės) persidariusios į baltus drabužius S.Dauk.
3. Ds perdažyti: Negražiai gijos nusidarė, reiks párdaryt Grg.
4. perskirti, pertverti: Šitas tvartas reikia pérdaryt Alk. Su perdoriu perdaryk kiaules, kad nesutinka J. Klėtys pérdarytos: viena dėl drabužių, kita grūdam Ps. Pérdaryk avelę nuo teliokų Vj. Argi ir juodu reikės kaip paršelius párdaryti Up.
| refl. tr.: Išsipjoviau lentų ir pérsidariau stubą Gs.
5. atvožti, atverti: Akių nepárdaro ligonas – mirs Šts.
| refl.: Pársidarė abrinelis, ir pabiro saldainiai Štk.
pradarýti tr.
1. menkai, kiek padaryti, pagaminti: Turėjo vyriškieji alaus pradaryti S.Dauk. Pradãrai man sinkesnės malkos prakurti Tvr.
| Pradaryk pirm veido mano kelį tavo Mž511.
| refl. tr.: Prasidãrėm mynei alaus Grg.
2. kiek pagerinti valgį uždaru, prabaltinti, pariebinti, pagardinti: Šiandien baltai putrą pradariáu Kal. Pradarýk valgį su pienu J.
^ Mandagumu puodo nepradarysi VP29.
| refl. tr.: Visą puodą [sriubos] nedaryk, prasidarýkim biskį į bliūduką, ir užteks Skr.
3. praverti: Kad ar duris pradarytumėt – galvą sugaus Sdk. Pradaręs laikrodį, žiūriu rš. Kaip tik pradãrė duris, pro kojas vilkas išbėgo BsPIV172. Aš pradarysiu dainų skrynelę JD569.
| refl. tr.: Žiūri mano mergužėlė, prasidãrius langą Lnkv.
◊ aki̇̀s pradarýti duoti suprasti, atvesti į protą: Pradãrė aki̇̀s anam nelaimės Dr.
pridarýti
1. tr. SD306 pridirbti, prigaminti: Senis per žiemą pridãrė grėblių Rm. Daug alučio pridarýta, giminėlių priprašyta Kp. Daug vogių pridarei̇̃, nemoki arti! Rm.
| refl. tr.: Prisidarė jis šaudyklių J. Prisidãrėm kūlių – bus stogui Rm. Prisirausiu linelių, prisidarýsiu drobelių Vlk. Kad prisidãrė burnoj pernakt kokio gleimo Ds.
2. tr. atikti, nuveikti (dalyką, reikalą): Atėjęs daug juokų pridãrė Rm. Gal jis ant jos pridãrė kokių šnektų! Lp. Vilkas pridaro daug jeibių Blv.
| refl. tr.: Su tais išėjimais tik bėdų prisidãro Gs.
3. intr. pridurti: Čia austa, o čia pridarýta su rankom JnšM.
4. refl. prisidėti: Prisidãro dažniai i velnias prie baugintojų Sdb.
5. tr. daug sudėti, sutaisyti: Ji man pridãrė žolių vaistam Trgn.
6. tr. prikimšti, pridėti: Grobas pridarýtas su žirniais J. Duoda jauniemsiems ir svotbai užkąsti: žąsį keptą, paršą pridarytą JR57.
7. tr. priraišyti, privalyti: Žuvelių pridariaũ pilną bliūdą Ktk.
8. tr. pridažyti: Kad pridarýta verpalų, net tvoros lūžta Ds.
| refl. tr.: Prisidariáu visokių siūlų nėriniams Grg.
9. tr. euf. pridergti, pridirbti: Vaikas kelnes pridãrė Ėr.
| Pilvo pridaryto (apie nėščią) B.
10. tr. priverti: Pridarýk kluono duris Up. Namas pridarýtas, o vištos mato, kur užsikarti Pc. Aš nemiegu, aš tik akis pridarau I.Simon.
| refl. tr.: Pridarýkis langą guldamas Grg.
ǁ refl. tr. darant prisiverti: Šitai prisidariáu sijoną, duris bedarydama Grg.
sudarýti tr.
1. SD176 pagaminti, padirbti (konkretų objektą): Kad sudãrė mumi gražius langus Antanas! Lp. Jau buvo laukai susėti, ežios sudarýtos Lp. Dariau sūrį ir nesudariaũ Brš. Sudarýk gyvuliam pašaro Lp. Sudarýk ko svečiui perkąst Rod.
| refl. tr.: Bitės pačios vašką susdãro Azr.
ǁ sukurti, padaryti: Turėjo rašybos vadovėlį sudaryti J.Jabl. Aktus sudãro pas notarą Mrj.
ǁ gaminant sunaudoti: Jis kitam sudãrė [mano geležis] Lp. Sudariaũ kamuoliuką (iš siūlų kamuoliuko pridariau kutų) Klvr.
2. atlikti, suorganizuoti: Jam buvo jau spąstai sudarýti Brt. Jaunikis nuvažiavęs vestuves sudãrė Lz. Kas sudaro mūsų partijos jėgą? rš. Koncertas nepasisekė sudaryti J.Jabl. Moters susirinkusios pletkus sudãrė Vlkv. Darbas tūlai sudarytas SD332.
| Arkliai dantis sudãrė (užaugino) Lp.
| Anas sudãrė (suvalgė) visą puodą bulvių Dgl.
| refl. tr., intr.: Išūgenau mergą, susdariaũ sau bėdą Brsl. Viską susidãrius, laukė tik pradėt kepti pyragus Brt. Visiem susidãrė juokas Lp.
3. sudėti, surinkti, sukaupti, sutaisyti: Vandenio vos sudarom ant puodų (dėl virimo) Šn. Paskolint tik greit, o sudarýt – sunku Sld. Iš kur čia sudãrius pinigo mokesčiam Sdk. Beraginės kaimą sudãrė Glytas ir Senkus Gs. Šįmet vos sudariaũ sėklą Brt. Kiek metų dabar bus, aš negaliu sudaryt Rk. Valdininkai buvo sudaromi iš bajorų rš. Linijos sudaro kampą Z.Žem. Sudaryti lygtis Z.Žem. Eglės vietomis sudaro ištisus miškus rš.
^ Grūdas prie grūdo sudaro aruodą sp.
| refl. tr., intr.: Susidariaũ vežimuką knygų Kdn. Kalba susidãro iš žodžių J.Jabl. Šių dienų lietuvių kalba yra susidariusi iš senovės tikrųjų lietuvių ir iš sulietuvėjusių sėlių K.Būg. Susidãrė visi ūlyčios vaikai ir nuėjo maudytis Ds. Meškos susidãrė krūvon ir eina per girią Tvr. Susdaraũ visa, kas mano, ir išeinu Sdk. Kai nebus duonos, tai ir trupinius susdarýstat Sld. Susidãrė debesiai, ir lyja Ėr. Susdãrė abu toki OG44.
| Pirma barė, paskui susidãrė (susituokė) Ds.
^ Viena bėda – ne bėda, bet kai dvi trys susidãro, tai ir žmogų suėda Slk.
4. sutaisyti, suauginti: Jei geras pavasaris, tai rugius sudãro Lp.
| refl.: Po lietaus susidarỹs dar geros bulbos Žln. Kolei kas tai menki miežiai, gal paskui susidarỹs Alv.
5. sudoroti, suvalyti, sutvarkyti: Sudarýk šaukštus nuo stalo Vžns. Senelis sudãrė šakeles, sukapojo ir – pečiun Ml. Paėmęs grėblį, sudarýk šieną nuo tako Km. Ar jau sudãrėt vasarojų? Trgn. Ūkininkui vargas, kol naudą sudarai̇̃ – kluone jau ne bėda Slk. Sudarýk (sudėstyk) gražiai skarą ir padėk Ds. Sudãrai plaukelius, subraukai, tai galvelė bus kap aguona Tvr.
| refl. tr., intr.: Šiemet labai gražiai šienas susidãrė Ds. Susidarýk savo kojas – patiesei per visą gryčią! Ds. Pabarėm katę, tai imta ir susidarýta (pasiimta) vaikai nuo pečiaus Ds. Knygeles kelias rado [žandarai] ir susidarė rš.
6. refl. apsirengti, prisivilkti: Storai esu susidãręs Šts.
7. suteršti, sutepti: Paėmė maršką, visą sudãrė, – ot nečiuinėlė Krok.
ǁ refl. euf. susidergti, susidirbti:
^ Sėdi tylėdamas kap susidãręs Brt.
8. sumaišyti: Į jovalą kai sudaraũ žoles, tai kiaulė neėda, o kai lapukus įmetu, tai ėda Skr.
| refl. tr.: Su smetona susidãrė agurką Gs.
9. sugadinti, sudaužyti, sumindyti: Traktoriai sudãrė kelią Ūd. Kad tą staliuką taip sudãrė (sulaužė), tai man jau ir gaila Km. Bernai vakarėly vienas kitą sudãrė Jz. Sudarytas lavonas klaksojo ant žemės rš.
| refl.: Bet susidãrius (sumenkus) jūs toj merga, gal serga? Rdm.
10. visus uždaryti: A žąsys jau sudarýtos? Škn. Reiks kiaules sudarýt Šč. [Ožkikes] sudarėm su kiaulėmis į kūtį JD1513.
| Mūsų karves sudãrė (sugrėbė) Žsl.
| refl. tr.: Ant bobų nėr ko skųstis: vištas susidãro Mlt.
◊ dantų̃ (nãstrų) nesudarýti neužsičiaupti (labai kosint, juokiantis): Merga nesudãro nãstrų ir žvingina kap kumelė Rdš. Teip kosti, kad ir dantų̃ nesudãro Trgn.
uždarýti tr.
1. padaryti: Vienam mėlynes uždaro, kitiem ir plaukus nuvaro LTR(Alv).
2. refl. užsivilkti, apsirengti: Verpalų ir drabužių nepažįsta – kad anus speigai virin, kailiais užsidaro S.Dauk.
3. R pagerinti valgį uždaru (pienu, riebalais), užbaltinti, pariebinti: Uždarýk kopūstus su taukais Jrb. Su uždaru uždaryk strovę, verėną, t. y. druskos, uždaro dėk J. Uždarýtas puodelis iš tolo kvepia Sdk. Reikia pienu uždarýti kruopas Ldk. Pipirais ažudarytas SD248.
^ Gražumu puodo neaždarýsi Ds.
| refl. tr.: Išsiviriau šiandiej bulbų su sunka, ale neturiu kuo užsidarýt Vžns. Gerai kopūstus užsidaryk, bus gardu ir valgyti Brt.
4. R421 užverti: Uždarýk duris, langą Rm. Aždãraite duris – Jonas ateina Lkm. Kai iškūreni, tai uždarýk kaminą Smn. Yra uždaroma skrynia, kad žiurkės neįlįstų Ėr. Tavo tėvas ir skūnės duris uždarydavo, o tu nei stubos durų neuždarei B. Avilio koriai kartais prilimpa prie uždaromojo plautelio J.Jabl.
^ Ir duris uždarius laikas bėga VP18. Jei nekaltas esi, duris uždaryk, o jei kaltas – kojas taisyk M.
| refl.: Jam įėjus, vartai vėl užsidarė MPs. Pasako: užsidaryk, kapšiuk! Kapšiukas užsidaro BM133.
ǁ užtverti, padaryti užtvarą: Uždãrė kelią Gs. Kas gal vandeniui kelią uždarýti? Grg. Skitija uždaryta yr iš vienos pusės mare Juodąja S.Dauk.
| prk.: Kapitalizmas uždaro darbo žmonėms kelią į žinias, kultūros laimėjimus (sov.) sp.
^ Akėčiomis kiemo neuždarysi TŽIII382. Kiemas uždãromas, o žmonių liežuvis neuždãromas Lp.
ǁ užpildyti: Skyles uždarau R247.
| refl.: Rona užsidãro KII382.
ǁ užtaisyti (šautuvą): Nepalik uždarýtos strielbos, dar kas parsišaus! Grg. Gricius, ėmęs strielbą, uždarė su smulkiais šruotais BsPII16.
| refl. tr.: Vaikštinėju papelkiais, užsidaręs šaudyklę Žem.
ǁ atskirti, neleisti būti palaidam, įvesti į patalpą neišleistinai: Reikia arkliai uždarýt tvartan Dv. Per žiemą gyvulius ant šiaudų uždarýdavo (vienais šiaudais šerdavo) Skrd. Gal tu kokį mėnesį grabe buvai aždarýtas, kad toks baisus? Trgn. Aš tokį būrį kiaulių nevaliosiu šerti uždarytas J.Jabl. Širmelis žvengia tvarte uždarytas T.Tilv. Koriūse yra uždarytų ir neuždarytų perų S.Dauk.
| Arklys įėjo vasarojun, ir uždãrė Vb.
| refl.: Arkliai kap užsidãro [į tvartą], šiaudo mažai mato Klvr.
| Tėvas po pietų kai užsidarė savo svirne, taip ir nebepasirodė A.Vien. Karalaitis užsidarė vienam kambaryje BsPIII18.
ǁ pasodinti (į kalėjimą): Daug jų (žmonių) suėmė, uždarė, o kitus sušaudė T.Tilv. Už piktus darbus uždarė į kalėjimą rš.
ǁ užmerkti: Kodėl gaidys akis uždaro begiedodamas? Jrg.
| refl.: Negaliu nė matyti, akys užsidaro [iš neapykantos] Pgg. Jam akys užsidãro KII376. Vokai užsidaro refleksiškai rš.
5. prk. baigti, nutraukti veikimą: Uždarė draugiją rš. Napoleonas I buvo uždaręs jūras (uždraudęs plaukioti jūromis) M.Valanč. Uždarė nes Viešpats visiškai visas gimdyves (sulaikė gimdymą) Ch1Moz20,18.
| refl.: Kai jau užsidarys miške uogos, tada ir aš pasilsėsiu Lkč. Pas Vincienę dabar užsidarỹs vakaruškos, kai ištekės mergaitė Bsg. Daugiau gal jau ir užsidarỹs važiavimas Pc.
ǁ išjungti: Ar uždãrėt radiją, perkūnas trenkė Kair.
6. refl. prk. būti neatviram, atsiskyrusiam: Kaimynai apsiprato su paniurusia, užsidariusia kampininke J.Avyž. Velionė buvo nuo visų užsidariusi, tad ir į kapus ją palydėjo tik visų artimiausieji LzP.
| Užsidarė širdyje savo P.
◊ dùrų neuždarýti nuolat turėti lankytojų: Jam paskolink, tai ir dùrų neaždarýsi Sld.
dùrys neužsidãro nuolat ateina, eina ir eina: Dùrys neužsidãro nuo piršlių Rm. Šiandien pas mus tiek žmonių, kad durys neužsidaro Jnš.
aki̇̀s uždarýti; N mirti.
ãkys užsidãrė mirė: Mano ãkys veikiai užsidarýs Prk.
bùrną (danti̇̀s, kakari̇̀nę, pùtarną, srėbtùvę, tvártą, válgomąją) uždarýti nutilti: Uždarýk bùrną, neaušink be reikalo! Ėr. Uždarýk bùrną, par daug jau! Skdt. Liepa visiems uždarė burnas, apšaukdamas sabotažininko užtarėjais J.Avyž. Vieną kartą uždarýk tą savo kakari̇̀nę, nusibodo klausyti Jnš. Geriau būtų, kad uždarýtum savo pùtarną Pbr. Daug nekalbėk, uždarýk srėbtùvę Jnš. Uždarýkit savo tvártą Lp. Uždarýk válgomąją, gana čia niekus tauzyti Jnš. Nebegal anų (dantų) beuždaryti BM289.
kiautè užsidarýti; sp nesidomėti aplinka, nebendrauti su nieku.

Daugiau informacijos

nunèšti

Apibrėžtis

nèšti, nẽša, nẽšė
1. tr. SD194, R, K einant gabenti iš vienos vietos į kitą paėmus, užsidėjus: Kitąsyk neštè nèšdavo gromatas Plv. Neš (nešk) greičiau rezgines su šienu Švnč. Nešk arkliam [ėsti] Ėr. Nẽšam ant žolės audeklą Grv. Rokuo[ja], ka ans didelius maišus nešą̃s Slnt. Ano pati nė virbelio nènešanti, viską pats nudirba Slnt. Nẽšant (jeigu jau nešei, ėmeisi nešti) reikėjo daugiau atnešt malkų Mžš. Išejo nešdamas su savimi gausias dovanas S.Stan. Pridėjo obuolių, kad yr kas nèšt Alk. Neša kap akmenį šimtapūdį Mrk. Nešu šalin R395. Tenešiẽ jis, kam aš turiu nèšt Vdk. Dabar negi̇̀nešam nieko Kp. Kai pašlampa, vaikus raitus nẽša į mokyklą Rm. Pagaliau išėjęs ponas iš kambario apsiašarojęs, išnešęs parašytą telegramą ir padavęs vežikui raitam nešti ją į Ukmergės paštą A.Vien. Ateit tinklą nešąs SchG316. Sunku [v]andenėlis prieš kalnelį nèštie, da sunkiau man jaunai mylėjus pamestie (d.) Ds. Kitų marčios pietus nešė, o manoji pusrytelius KlpD21. Vesk žirgelį į stainelę, nešk balnelį į svirnelį JV774. Nuplyšus sermėgėlė, malkas benešanti NS659. Vel[nia]s nešąs nenešąs – ir nėkaip nepripiląs duobės piningų (ps.) Šts. Jūs nieko nug jo mėsos laukan užu namus (viršuje iš namų) neneškite BB2Moz12,46. Tą privertė, idant neštų̃ kryžių DP171. Plaukia gulbelė per Nemunėlį, neša vainiką per Dunojėlį DvD403. Davė nudvėsusią kumelę, penkių varnų nẽšamą (juok.) Ps. Bernas pagavo merginą ir nẽša kaip vanagas vištą Jnš.
| Kai jaunas buvau, spiritą nešiaũ (slapta gabenau per sieną) Vlkv. Seniau žmonės iš Prūsų nešdavo knygas J.Jabl.
| Aš septyniuose kūmuose buvau, septynis vaikus nešiaũ [krikštyti] Skr. Muno nẽštas po krikštu Krš.
| Iš tiesų laimingi tie maži paukšteliai: kur širdelė trokšta, te neša sparneliai (d.) Ds.
^ Ejau kaip vėjo nešamà Kb. Keikiasi, plūstasi, nors dievus iš pirkios nešk! V.Krėv. Pri eisenos y[ra] mitri, ne motina: ta kad ejo, kaip bitis nẽšė (labai pamažu, atsargiai) Ms. Kad šokau su savo berneliu, mane jauną ant rankelių nešė (labai lengvai šokdino) DvD413. Tėvai praplėšia kišenius vaikams benešdami, o vaikai – nuo tėvų beslėpdami Vlkj. Ik čėsui puodas vandenį neša – iki ąsa nutrūks B. Nešk, kur augo (sakoma, kai valgis per daug karštas) B. Jau ji nẽša savajam (sakoma, kai valgant trupinių prikimba ant krūtinės ar ant veido) Skr. A vel[nia]s nẽšė – ko čia koreis iš miesto?! Vkš. Kur tave velnias neša? Alv. Bãlas nẽšė ir išnešė vokiečius Kž. Kur tave nẽša kokis galas itokiu lietum – sėdėk namie! Arm. Kurį čia velnią dar neša (kas ateina)? – piktai sušnairavo į šmėkštelėjusią pro langą juodai apsitaisiusią kažkokią žmogystą V.Krėv. Nèš jį velniai (tegu jį velniai)! Dglš.
neštinai̇̃ adv., neštinõs: Ponas mano, kadgi bernas neštinai daug neparneš šiaudų SI243. Ją neštinai parnešti turėjo prš. Neštinõs parsinešiau duonos, ale riebiai (daug) Šts.
| refl. tr.: Galėjo nèšties, kiek norėjo Krg. Šuva piktas – pagalį reikia neštis Ėr. Sutikau vakar ir žmogų, nešusįsi (ir žmogų nešantis) jau kremblių kraitelę J.Jabl. Gaspadinė [vaiką] … nešantysi į lauką BM256. Liūtas bėgo ir nešėsi ežį su savim LTR.
ǁ einant, vaikščiojant turėti užsidėjus, paėmus su savimi: Visos nẽšė vainikėlius an gelsvų kaselių, mano miela panytėlė – sūnų an rankelių (d.) Plv. Kad buvau jaunas, galėjau vilkt ekėčias, nešti balną (sako senas arklys) S.Dauk.
ǁ atėjus, atvykus teikti, perduoti (žinią): Tie savo tarpe kalbas, o tas vienas vis nẽša žinias ponuo Grg. Oi, lekia lekia gulbių pulkelis, oi, neša neša liūdną žinelę DvD4.
ǁ Rm, Nj laikyti, turėti iškėlus, statyti (apie kūną ir jo dalis; paprastai einant ar bėgant): Tai gražiai neša mano žirgelis galvelę bėgdamas pas jauną mergelę (d.) Nč. Šiandien Giniotis jautėsi esąs „dvariškis“: rankas turėjo susikišęs į kišenes ir galvą nešė aukštai LzP. Kap aš jojau per dvarelį, ir sustikau mergužėlę labai puikiai einant ir galvelę nešant KrvD22. Tykiai nešù tą [lūžusią] koją (lėtai einu) Grd. Arklys plačiai nẽša kojas Š. Matai, kaip šita karvė kojas neša? Pn.
2. tr. savo judėjimo jėga versti judėti ta pačia kryptimi, varyti, plukdyti, traukti drauge su savimi: Mūsų laivo nieko nebebuvo matyti; bet netoli pastebėjom kitą laivą, į kurį mus nešė vilnys J.Balč. Pateko į plaukiančius ledynus, kurie juos nešė dešimt dienų į pietų pusę K.Bor. Tris dienas nešė upė ledus rš. Tebuvau skiedra, kurią nešė didelė upė J.Dov. Vėjo nešamos nėr nei saujos žemės (nėra menkos žemės, smiltyno) Lp. Nẽšamas smėlis Mrk. Par daug juška atkišta – visą ugnį nẽša lauk par kaminą Jrb. Mano dainą neša vėjai per girias S.Nėr. Bet kaip skardu! Balsą kažin kur neša rš.
| prk.: Kažkokia nenugalima jėga nešte nešė mus pirmyn rš. Petras nuėjo į sodą, išsitiesė po obelimi ir davėsi laisvai nešamas savo jausmų bei minčių V.Myk-Put. Mane baimė neša par lauką Vlkš. Mane baimė nẽša (bijausi) Vlkš.
^ Vanduo mėšlą toli nèneša, į kraštą išmeta Bsg. Bėga be kojų, neša be rankų (vanduo) Rud.
3. tr. Ėr, Pc labai smarkiai bėgant vežti, traukti (ppr. apie arklį): Nežinia, ar išgąsdinti šūvių, ar Zablecko iš visų jėgų vejami, arkliai nešė bričką pašėlusiu greičiu rš. Pasibaidė arklys, ir nẽša kiek tik įkabina Gs. Arklys nẽša kaip velnias, baisu, kad neišdaužytų Jnš. Neinžabota kumelė nemožna važiuot – nẽša kaip padūkus Ut. Arklys kai padūkęs nasrais nẽša, tik putos drimba Prng. Arkliai: važiuosi – an vadelių nẽša Brb. Traukinys mane nešė tolyn rš.
4. intr. labai greitai, smarkiai eiti, bėgti, važiuoti: Kaip ema duot kaunieriun, tai visi nẽša kur katras Slm. Balnoki žirgelį, katras lengvai neša LTR(Km).
| refl.: Ilgakojis sartis nešėsi kaip vėjas, lenkdamas iš bažnyčios grįžtančius valstiečius J.Avyž. Arklys nešėsi kaip žaibas rš. Arkliai nešasi šuoliais rš. Palig arklio tai da ir baika nẽšas Skdt. Nešasi visom keturiom rš. Nešasi kaip velnias į peklą (labai greitai bėga) rš. Ot nẽšas kap skepeta Mrc. O kuria, o nešas kiek tik gali! Lp. Nẽšasi kiek tik drūtas Žal. Mes tik nẽšamės kur katras Brž. Kiek ta mašina nẽšas (pajėgia lėkti), tiek i leidžia Krč. Toli šunkeliu nešėsi trys motociklistai rš.
| Makaronai nẽšas (bėga, kyla virdami), ir galas su jais! Rod.
^ Gera žinia lėtai eina, piktas gandas šuoliu nešas KrvP(Rtn).
5. tr. kelti iš vienos vietos į kitą: Išejom an sklypų – reikia nèšt tvartai ir pirkia kiton vieton Onš. Jis nẽšė trobas į kolionijas (kėlėsi į vienkiemius) Btg.
| Nešama krasė B. Lovelė nešama R326.
| refl. tr., intr.: Triobas nešėmės [į viensėdžius] Žl. Kūmas, matyt, nešasi į kolkozą J.Avyž.
6. tr. Grz griebti, grobti, vogti: Vilkai neša kaip nešę aveles į girią J.Jabl. Keli metai čia nèneša lapės vištų Vlkv. Balti višteliai, bus gerai̇̃ varnai nèšt; ka juodi – nemato Šlčn. Špokai baigia vyšnias nèšt Skr. Neša viską kap šeškas Šn.
| Gal vėjas draskyt, ugnis nèšt (apie neapsaugotą daiktą, namus) Plv.
7. tr. po truputį renkant dėti į vieną vietą, krauti: Bitės medų neša N. Bitelės dūzgė, saldų medutį nešė DvD226. Bitutė nešė saldų midutėlį, o bitinėlis – geltoną vaškelį JV556. Nenešk lizdelio viršuj medelio …, pakils vėtrelė, išpūs lizdelį NS114.
^ Neša gūžtą erškėtinę, dės kiaušinį šimtatrynį (agurkas) LTR(An).
8. intr. sklisti kvapui, kvepėti, atsiduoti: Iš sodelio neša šviežiu žydinčių liepų medumi rš. Poviliokas dar pasilinguoja pats, sėdi atsilošęs kaip koks vyskupas ir jau neša šaltmėtine J.Balt. Nuo jo iš tiesų nešė degtine J.Avyž. Ir graži, girdi, Rūkaitė, ir puošni, o dūmais neša nuo jos kaip nuo kampininkės J.Balt. Nuo jo tabaku nẽša Jnš.
9. intr. būti nėščiai: Klausiau, kiek ožka nẽša Lkv.
10. tr. nešioti, dėvėti: Uždės tavie gendrolėliai manderėlę nèšti JD1124.
11. tr. turėti (vardą): Visos žiuvės vardus nẽša Kin. Nė kokio vardo nèneša griovikė Prk. Mes nežinojom, kokį vardą jis neša, ir pravadinome Rastiniu BsMtII38. Kas neša pravardę, tas nėr žmogus kaip reik Gršl.
12. tr. dėti (kiaušinius), duoti (pieno): Įsimanė mūsų kiemo vištos nešti kiaušinius ant užlų J.Balt. Višta nešanti, kuri desti SD96. Kam ta karvelė? – Pieneliui nešti DvD428. Ėsk, karvyte, po kelmynę, ralioj, ralioj, nešk pienelio po puodynę LTR.
^ Kad višta aukso kiaušinius neštų, ją altoriun patupdytų TŽV594.
13. tr. duoti derlių: Kiek žolės bei sveiko pašaro tokia dalis ganyklos, taip pridabota, galvijams nešti gal! K.Donel1. Laukas neneša, gyvuliai stimpa, namai baigiasi V.Kudir. Mums prikėlė nenešančios žemės Šts. Suskręstanti žemė nieko gero neneša Šts. Žalpių žemė daugiau nẽša Vn. Buvo bagotas žmogus, kurio laukas daug javų nešė BPII377. Dešimt ketvirčių sėklos tikt vieną ketvirtį neš CII10. Labai šykščiai grūdą nešė smėlingieji totorkalniai rš. Nulūžęs stiebas neneš vaisiaus S.Dauk. Žydėjimas nešė tikrą ir skalsą vaisių B. Ta obelė nẽša vaisių kasmet Prk. Medžiai vieną metą neša, antrą ne Šln. Geras medis nenèš tau blogo obuolio Pgg. Pupos y[ra] didliai nẽšančios – daug dagos duoda Dov. Po … stiklo langužaičiu alyvužė žydėjo …, juodas uogaites nešė RD35. Aug[a] ievelė, žaliuoja, žyd[a] baltai, neš[a] juodų uogų N34. Kasdien vis vandenį pilt, kol ta lazda atžels ir obuolius nèš Sch185. Vaisingas, vaisius nešąs SD236.
^ Kad karklas uogas neš (niekada)! B.
14. refl. gerai augti: Po lietaus bulvės tep nẽšasi, tep nẽšasi, kad, rodos, matai jas augant Lš. Darže labai nẽšas žolė Sml. Jo barzda tai nešasi Rgv. Nẽšasi par metus metrą Krč. Augti, nèšties ėmė Grd.
15. tr. teikti, duoti: Žodinis menas nešamas į plačiąją liaudį GK1940,118. Kas neša gyvatą, mirties tas nebijo Mair. Tegu neša ne prakeikimą, o gyvenimą, palaimą J.Gruš. Nekurius noriu čia paminėti, kad gyvieji skaitydamys drąsiaus neštum pagalbą artimui M.Valanč. Raulys apytikriai paskaičiavo, kiek nuostolių neša kolūkiui toks ūkininkavimas, ir susiėmė už galvos J.Avyž. Visi turtai Žemaičių vyskupo apei 1710 m. tenešė pelną metų būvė[je] 13000 timpų M.Valanč. Maža ūkė neša didelį pelną A1885,87. Jis kaip arklys dirbtų ir ponams naudą neštų rš. Sodas didelę naudą nẽša Kt. Išėjo už jo ir nẽšė dešimt tūkstančių [pasogos] Jnšk. Narsą nešei Mž247. Linksmu mylavimu sugrįžtančius ižg kario miestas … priima ir pasiteka prieš nešantiemus pergalėjimą ižg priesakio padobto DP542.
ǁ būti priežastimi, sukelti kaip padarinį: Mes, lietuviai, žinome, ką taikioms tautoms neša agresorių įsiveržimas A.Vencl. Karas visas blogybes nẽša: ligas, bėdas Žal. Žiema nešė sniegą ir šaltas vėtras P.Cvir.
^ Šukės laimę nẽša (priet.) Vkš.
16. tr. Lp patirti, kęsti (priespaudą, vargą): Kai aš vargo daug nẽšus, visiem pagodau Str. Per visą sa[vo] viekelį nešiaũ su juom vargelį Arm. Dabar per amželį tu neši vargelį Vrn. Nesiklausk niekad metų, ba jie tau nepadės vargelį nešti LTR(Zp). Kantriai nèškiam, nemurmėkiam pryš Šlu. I aš visą amžių nešù kryžių Btg. Tatai yra avinas Dievo, kursai svieto griekus neš BPII128.
17. tr. atlikti, eiti (prievolę, tarnybą): Jam tai mano tėvai baudžiavą nešė J.Bil. Kareivis kaip paikas savo tarnybą nẽšė, i viskas Prk. Petras neilgai sargybą nẽšė PnmR.
18. tr., intr. pajėgti, ištverti, pakelti, išlaikyti: Sveikata man nẽšė, tik šviesybės (regėjimo) netekau Mrj. Nèneša mano sveikata, jau mano dienos atadirbtos Skdt. Ma[no] sveikata nèneša itokio darbo darbuit Arm. Buvau pas siuvėją pristojęs, mečiau – neneša sveikata Ms. Dirbčia, ale jėgos nèneša Mrj. Taigi kad jau kojos nèneša [medžioti] Lp. Muno rankos nèbneša, nebgaliu bemilžti Kal. Neneša muno kantrybė į tokius darbus veizant Šts. Neneša muno kantrybė – tiek daug tų vaikų Lkž. Kap jaunas buvo, tai gerai nešė arielką (galėjo daug jos gerti) Arm. Sako, kvortinį nešąs (galįs išgerti kvortą degtinės) OG53. Vis tiek jau vyro galva daugiau neša nekaip bobos Ut. Galva nenešė į jūrą eiti (neleido galvos silpnumas) Plng.
19. tr., intr. turėti jėgos įveikti atstumą: Ar tolie neša ta strielba? Vkš. Parabelis juk gerai neša kulką Kl.
| Šita akis neneša (nemato) taip toli Dgl.
20. refl. Alk didžiuotis, įsivaizduoti: Sūnūs mėgo puošniai apsirengti, „nešėsi“ prieš kitus, nosį rietė – temato žmonės, kad jie ne taip sau, prasti bernai, bet Misiuliai, Juozo Misiulio sūnūs V.Krėv. Būkit kuklios, nes kas aukštai nešasi, tas žemai nupuola Mš. Purvinas, nuplyšęs, pavalgyt tai dienai neturi, ė kaip nẽšas! Ds. Kas jis, o žiūrėk, kap nẽšasi – nesusikalbėsi Lš. Neštis nešas, bet kad dyka kešenė Antš. Ne sulig savo nosim neši̇́es Ds.
ǁ laikyti save kuo, dėtis kuo: Didžiu nẽšas, su visais nekalba Jnš. Jis nešas neprastu Slm. Nors jis nešas išmintingu, bet dar tamsus žmogus rš. Jam linksma, kad Matelis jaunu nešasi rš. Kad ir nẽšas mokytu, ale visas apsejimas kaip piemenio Užp.
21. intr. būti panašiam, panėšėti: Abu vaikai neša in motiną Aln.
| refl.: Žilvitis į pilkumą labiau nẽšas (pilkesni lapai) Sml.
22. refl. MitI61 būti linkusiam į ką: Ant ko žmogus nẽšas: vienas ant to, o kitas – ne Dov.
ǁ pradėti ką daryti: Ta duona jau nẽšasi pelėt, visi pakraščiai užsinešę Vb.
23. tr. siekti, sudaryti, prilygti, turėti (svorio, ilgio, dydžio, vertės): Kožnas muštinis nešė tuokart 34 mūsų berlinkas M.Valanč. Svaras [sterlingų] 20 markių neša TP1881,43. Kiek tas skaitlius nẽša? Slnt. Bėriukas daugiau šimto neša Žem. Kas vieni metai duoda pašalpos, kiek neša visų metų alga rš. [Ūkė] neša į 40–60 desintinų A1885,24. Ar tas rugių maišas nẽša centnerį? Vdžg. Tie mūs ėriukai riebūs, jie gerai nẽša (sveria) Jrb. Ta eglė visą kietmetrį nẽšė Lkš. Tas stiebas trisdešimt metrų aukščio neša Lš. Padarė platų vieškelį, kokius aštuonis metrus gali nèšt Plv. Žiūrėk, jau tryliktus metus nẽša, o protas kaip mažo vaiko Ut.
ǁ ištekti, atitikti (dydį): Lentos ilgis nèneša (per trumpa) DŽ.
24. tr. reikšti: Ką tuodu žodžiu jų kalboje neša, nė vienas neparmano S.Dauk. Stalgis, kūtis, staldas, tvartas tą patį žodį neša J. Daug neša reikšmės, ar girtas tą padarė, ar negirtas Šts.
ǁ teigti, byloti: Senos bylos neša, senos giesmės gieda, kad Lietuvos kitkart ant Dunojaus būta A.Baran. Neša pryžodis rš.
25. tr. reikalauti, versti atitinkamai ką daryti: Petrui … duoti ir tie raktai, tai est galybė … statymo statutų, top tarnaujančių, kaip kuris metas ir reikalas … neša DP470.
26. tr. leisti, kurti (?): Kurs svietą neš ir valdo Mž185.
◊ aki̇̀s nèšti eiti pasirodyti: Skolos neatidaviau, kaip reik aki̇̀s nèšti?! Krš.
ant ãpjuoko nèšti; CII399 pajuokti.
galvà (prõtas) (kieno) nẽša kas išmano, turi supratimą; kam kaip atrodo (kaip ką daryti): Mano galvà nèneša, ką čia pradėt Alk. Kad jų galvà tep nẽša (taip jiems atrodo geriau) Smn. Kaip gálvos senovės žmonių nẽšė, taip gyveno Krš. Kaip prõtas nẽša, teip ir daro Ktk.
galvà (kieno) nèneša Btg atmintis, protas nusilpo: Dar̃ mano galvà nèneša Rud. Nemoku pasakyti, galvà nèbneša Mžk.
gar̃siai nèštis garsėti, būti garsiam: Kol jaunas buvo, garsiai nešėsi V.Krėv.
káilį nèšti bėgti, nešdintis: Bailūs kiškiai, pastatę ausis, nešė tolyn savo kailius A.Vien.
[kai̇̃p] žẽmės nènešamas nuliūdęs: Eina kaip žemės nenešamas Šts. Jis žemės nenešamas parejo iš teismo pralošęs Krtn.
kai̇̃p (ką̃) séilė nẽša (kalbėti) kas ateina į galvą, kas ant liežuvio: Šnekėjo, kàp tik jų séilė nẽšė Al. Kvailas kalba, ką seilė neša TŽIII389.
kélnias nèšti Slm bėgti, sprukti.
kiaurų̃ púodų (kiáuru púodu, ×krõmą Plv, ×krõmo, kukurių̃ Alk) nèšti ant nugaros užsidėjus, nešioti (vaiką): Nešk mane kiaurų puodų Plv. Paimi už pakinkių, vaikas apsikabina kaklą i neši̇̀ kiáuru púodu Erž. Kitai[p] nepakeliu, tai kiauru puodu nešdavau Erž. Toks tokį kromo neša Sb.
ki̇́ek gerklė̃ (plaũčiai) nẽša (rėkti) labai smarkiai: Čia vaikai išsirėkaudavo kiek gerklė nešdavo rš. Rėkė kiek tik plaučiai nešė rš.
ki̇́ek kójos nẽša (eiti, bėgti) labai smarkiai: Paskui atsargiai apsidairė aplinkui ir leidosi bėgti kiek kojos nešė J.Balč. Visi velniai kad spruko pro duris kiek tik kojos nešė SI325. Pamatęs vilką, kad jau ėjau ki̇́ek tik kójos nẽšė Srv. Martynas kabina kiek kojos neša I.Simon.
kirdai̇̃lį nèšti Slm bėgti (ppr. iš tarnybos).
kirvẽlį nèšti bėgti, nešdintis: Nesuspėjau nei arčiau prieit: pamatė mane ir nẽša kirvẽlį Vb.
kišẽnė nẽša yra pinigų kam įsigyti: Tiek jau mano kišẽnė nebèneša Sv. Ką akys mato, kišẽnė nẽša Srv.
ki̇̀valo (vãnago) nèšti Skp ant pečių pasisodinus, nešti (vaiką): Tėvas vaiką vãnago nẽša Skp.
klišès (kudãšių J, kuldãšį; rš, kuldãšių) nèšti Skr bėgti, nešdintis, sprukti: Nẽša kudãšių kaip velnias Ut. Tas jau nẽša kuldãšių, ka negautų į kailį Kv.
kójos nèneša Kls nėra sveikatos.
kulni̇̀s nèšti
1. LL25 sprukti, bėgti.
2. eiti, vykti: Man tik kulni̇̀s nèšt į darbą Šln.

kum̃bliną nèšti Užv bėgti, nešdintis.
kur kójos (aki̇̀s) nẽša (bėgti) bet kur, kur pakliūva: Ir dui bėgti, kur kojos neša LTR(Pp). Spruko, kur kojos neša A.Vien. Jis bėgs, kur akis neš V.Piet.
nei nèšti, nei vèžti Ds, Sv netinkamai, nei šį, nei tą (pasakyti): Kad pasakė – nei nèšt, nei vèžt Dbk.
Nešamóji nakti̇̀s J.Jabl religinė žydų šventė rugsėjo mėnesį, Neštinės.
nósį [aukštai̇̃] nèšti Skr didžiuotis, įsivaizduoti: Tas vaikinas nosę neša aukštai Grd.
pečiai̇̃s nèštis Skr stumdytis, grūstis spūstyje: Pečiai̇̃s nẽšas – tiek daug žmonių Jrb. ×
rõdą nèšti kalbėtis, tartis: Susėdusios kaip matušės ir nẽša par kiaurą dieną rodą Vvr.
seimùs nèšti būriuotis (apie paukščius): Gandrai seimùs nẽša – ruduo atejo Kv.
sveikãtą nèšti J bėgti, nešdintis.
širdi̇̀s (kam, kieno) nèneša
1. netraukia (eiti): Ka ma[no] nèneša širdis eit Jnš.
2. negali kas ko daryti dėl jautrumo, gailesčio: Muno širdis neneša pjauti karvę ar arklį Plng. Mun neneša širdis gyvas varles į strigtus pjaustyti Plng. ×

ùnorą nèšti išdidžiai laikytis: Tėvas vis tokį ùnorą nẽša Jrb.
vélnio (vil̃ko; S.Dauk) nẽštas ir pàmestas (pàliktas Dglš) Ds, Lp; VP50 prastas, nedoras, suktas.
antnèšti, añtneša, añtnešė (ž.) tr., ančnešti užnešti, užkeiti: Maišus su grūdais añtneša ant aukšto Slnt. Aš galiu ančnèšti dvi lentas ant pat viršaus Užv.
apnèšti, àpneša, àpnešė tr.
1. K, J einant apgabenti aplink: Kad skrynią septynis kartus apnešė, mūrai ir bokštai patys sugriuvo S.Stan. Nekalba, tik àpneša triskart [burdama] Dv. Aš apnešiau [kumelę aplink ežerą] tris eilias (kartus), ant sprando užsidėjęs BsMtI31.
2. apskelbti, paskleisti, išpasakoti daugeliui iš eilės: Nepaspėjai pasakyt, ė ana jau visam svietui api̇̀nešė Ds. Sužinojo ta liežuvneša ir àpnešė boboms Krš.
3. apiberti, apdengti, aptraukti kuo paviršių: Rado sesutę Dunojuj pilkais žvirgždeliais apneštą BsO377. O ir pamatė sesužę, prie jūrės kranto gulinčią …, baltomis pieskelėmis apneštą KlvD24. Vanduo pievas smiltimis àpnešė KII305. Jo veidas buvo įdegęs, įraudęs, apneštas lengvu dulkių sluoksneliu rš. Gryčiutė iki langų buvo apneštà sniegu NdŽ. Baisiai nusminus, pasdarius juoda, kaip žemėm apneštà Dbk. Akys nuo ašarų gausių lyg apneštos, visi daiktai man rodosi migloti V.Kudir.
| Raistas mišku api̇̀neštas, apaugęs Aps.
| prk.: Pokalbis su Drižu pažadino joje daugelį tų minčių, kurias laikas jau buvo lyg ir apnešęs užmaršties dulkėmis rš.
| refl.: Reikia šiandien kambariuką išplauti, grindys apsinešė LzP. Sniegas ant laukų ir kalniukų lyg papilkėjo, apsinešė J.Balč. Dabar ta medžiaga negraži, pūkais apsinẽšusi Vdžg. Tik truputį šaukštus nepavalyk, jau žiūrėk, anie ir apsinẽšę (nebeblizga) Gršl. Visi tavo pirktieji peiliai kažin kuo apsi̇̀nešė Pbr. Žiedas apsi̇̀nešė Vkš. Vaivorai panaši į mėlenes, tik apsinẽšę kaip su pelėsais Krš. Apsinẽšę (įdėvėti, įjuodiję) marškiniukai, vos ištryniau Krš. Vokų junginė apsinešusi pilkšvai balta plėvele P.Aviž. Dangus debesimis apsinešė – būs lytaus Kltn. Apsi̇̀nešė (apsiniaukė) iš visų pusių – lys Pj.
ǁ refl. pasikeisti spalvai, išraiškai (apie veidą): Bus veidas apsinẽšęs, kad sunkumo[je] moteriška J.
4. refl. Ob apgirsti, įkaušti: Jis biškutį apsinešė, t. y. įkaušo, apsigėrė J. Alus buvo stiprus, juo visi apsinẽšę buvo Krs. Kaip išgėrė pirmoko, tuoj visi apsi̇̀nešė Krs. Ko svirykuoji kai apsinẽšęs! Prng. Nuo dviejų stikliukų baltosios ir apsi̇̀nešei Vdš.
5. refl. aprūgti: Pastat' (pastatyk) pieną an pripečko, kad apsineštų Ml.
◊ žemè apsinèšti patamsėti, papilkėti (apie mirštančiojo veidą): Jis neilgai jau gyvens – jo veidas žemè apsinẽšęs Ss. Mirštančio veidas žeme apsineša Vaižg.
atnèšti, àtneša, àtnešė tr.
1. SD305, R einant atgabenti paėmus, užsidėjus: Niekas jau nebeatneša jam iš miestelio riestainio ar saldumynų nupirkęs J.Bil. Kožną dieną marti man pieno atneša po uzboną Pš. Nėr kuom atàneša [v]andenio Tvr. Atnèšk maniui (man) gerti J. Padėjo lašinių šmotelį, àtnešė kaip ant juoko Jnš. Arbatą stalan atanešė Ds. Atminešk valgyt MP328. Bei aš atnešiu jumus kąsnį duonos BB1Moz18,5. Žadėjo žadėjo atnèšti, bet i dabar tebneša Slnt. Kas buvo atnešęs tuos daiktus? J.Jabl. Centnerą bulbių nuog lauko àtnešu da Plm. Petris lai àtneša kirvį, o tu tujau parbėgi ir àtneši vyrams pjūklą Pkl. Atagi̇̀nešė an man, jaunuolytę, girnapusėlę (rd.) Ds. Ką ger atnešė? B. Neprieikig tad, šiaudus atnešdamas arba malkas, arba šieną, idant ugnies nepriduotumbei DP36. Àtnešė snapely margą gromatėlę (d.) Plm.
| Ta skara da mano mamos atneštóji (kraitinė) Jnš. Kiek tūkstančių jis [vesdamas] atneš į tavo ūkį! I.Simon.
| Aš kiek vaikų esu atnẽšusi (buvau priėmėja) Jdr.
^ Atnešė kap katė pelę KrvP(Dg). Atneši įsikandęs (būsi priverstas atnešti)! J.Jabl. Ne[a]tiduodi skolos – po smerčiui reik dantỹs įsikandus atnèšt Vb. Dantyse tu man atneši̇̀, kad nenori ataduot geruoju Dglš. Jo niekur nepasiųsi, jei tik mirties atnèšt (jis labai nerangus, negreitas) Klvr. Kas tave čia àtnešė (kas privertė ateiti), tu visai nereikalingas! Mrj. Gal aitvaras tave čion atnešė, nelauktą, netikėtą? KrvP(Vlk). Ar velnias čia taũ atànešė? Krd. Velniai jį atnešė taip ne laiku! B.Sruog.
| refl. tr.: Tuo tarpu vienas antras vaikinas, kankles ar skripkas atsinešęs, pradėjo skambinti ir džiržginti M.Valanč. Dabar grįžk atsineštų kirvio, kad ažmiršai Ds. Valgykit, aš burokėlių atsinešiù Grv. Nešte atsinešiù, nereiks ir arklio Dbk.
| Ji, atitekėdama į Šelikūnus, atsinešė pasogos, anot jo, tiek, kiek jis per vienus metus surūkąs A.Vien. Tas vaikas jos atsi̇̀neštas (mergautinis) Rm.
^ Nėko neatsinešei, nėko ir neišsineši Lkv.
ǁ atėjus, atvykus suteikti, perduoti (žinią): Kiekviena diena atneša vis naujų ir džiaugsmingų žinių apie puikias pergales sp. Žinią, žodį atnešu R81. Atnešt piktą garsą B. Pažiūrėsma, kokių šiandiej naujienų atneš iš turgaus Užp.
2. savo judėjimo jėga atvaryti, atplukdyti: Iš laivo skeveldrų ir srovės atneštų medžių pasistatė šiokią tokią trobelę K.Bor.
| Kraujas atneša ląstelėms deguonies ir pasiima anglies dvideginį rš.
3. refl. atsikelti, atsikraustyti: Mes atsinẽšę iš ten Dv. Ėjom ant sklypų, tai tadui atsinešėm Paeglynin Bgs.
4. refl. prisirinkti, prisikrauti: Sau neatsinešė medaus [bitės] Ėr.
5. duoti (pieno): Greit jau karvė atnèš mumim pieno Vrnv.
6. pagimdyti, atvesti (vaikus): Kiaulelė atànešė vaikelių Aps. Jauna kiaulė àtnešė penkius Rš.
| refl. tr., intr.: Ankstyva karvytė – jau ant Kalėdų ją atsi̇̀nešė Brž. Tai karvė atsinẽšusies, tai šis, tai tas Klk. Bergždinė, ka paliekta neatsinẽšusies Klk.
7. duoti derlių, užauginti: Kad medelis vyno užaugo, kekes vyno atnešė Tat. Atneš gluosnužiai raudonas uogeles LB21. Vieton uogų vyno, išsirpusių ir saldžių, ta vynyčia atanešė ir davė uogas karčias miškines SPI333. Seniai jau buvo tokie rugiai: pamislyk tik – keturioliktą grūdą àtnešė! Srv. Geros, àtnešančios bulvės Ggr.
^ Ką blogoji žemė atneš, to nė geroji giminė neįduos NžR. Jei grūdas ing žemę nebus įmestas …, nė vieno vaisiaus notneš DP486.
8. sutelkti, duoti: Nė saulė neatneša linksmumo Vnž. Neižbylomą jiemus labumą ataneša DP267. Jis atneš jums išganymą Mž184. Jei tasai davimas būtų ką pikto atnešąs, tad ir tasai, kuris jį davė, nebūtų meilaširdis DP263. Ganykla geresnį pašarą duoda ir daugiaus naudos atneša K.Donel1. Gero atneša R149. Niekas tiek pelno neatàneša, kiek žirniai Trgn. Piningai, sukišti bankose, mažas palūkas teatneša Žem. Man šitas arklys atnešė keletą litų (uždirbau parduodamas) Ds.
^ Nei Dievas duos, nei velnias atnèš Rš.
ǁ atnašauti, aukoti: Teatneš ponui užu savo nusidėjimą … du kurkleliu alba du jaunu balandžiu BB3Moz5,7.
9. refl. iš anksto turėti ateinant, gimstant: Berods atsinešame ateidami į šį svietą tai, kas mums priguli Blv. Meilę broliukui Jonas atsinešė iš gimtosios trobos rš. Jis par Petro dieną gimė, ir Petrą (Petro vardą) atsi̇̀nešė Mžš.
◊ ką̃ séilės àtneša (šnekėti) kas ateina į galvą, kas ant liežuvio: Ką vienturtė, tai jau gali šnekėti, ką seilės atneš V.Kudir.
káulų neatnèšti nebegrįžti gyvam: O va maž jau ir kaulų neatneš namo Ut.
neatnèšti stikli̇̀nės vandeñs; neatnèšti gérti neprilygti: Ana negali atnèšti stikli̇̀nę [v]andeñs tai paštininkei Vgr. Nė gérti neàtneša muno atmintis pryš pirma (kokia buvo pirmiau) Šv. Kovienė, nesena dar žmona, taip pat nemėgo, nosį nuleidusi ar susiraukusi, sėdėti, bet Jonienės štukoms nė gerti neatnešė Žem.
paatnèšti, paàtneša, paàtnešė (dial.) tr. kelis kartus atnešti: Iš pirkaitės bulbų paàtnešė Lz.
papaatsinèšti, papaatsi̇̀neša, papaatsi̇̀nešė (dial.) visiems, keliems atsinešti: Mergos vandenį papaatsi̇̀neša pirkion ir papanusprausia Dv.

×danèšti, dàneša, dànešė (hibr.)
1. tr. prinešti iki tam tikros vietos: Vai žirge, … ar daneši mane in uošvelę? TŽI230.
2. žr. pranešti 7: Kas galėjo danešti jo žmonai, kad jis geria? Vv. Nagi gal kas danešė, tai atvažiavo ir išsivežė Skdt. Ir danešė prie karaliaus, kad yra toks ir toks kareivis (ps.) Gdr.
| refl.: Jeigu teipag tai dasineš storastosp, žinosimės su juo ir padarysime, kad niekuo nesirūpintumbite Ch1Mt28,14.
įnèšti, į̇̃neša, į̇̃nešė tr.
1. SD401, R, K einant įgabenti paėmus, užsidėjus: Vyrams bešnekant Katrė įnešė praustis Žem. Įneš tavo margas skrynias į aukštą svirnelį JV1071. Į vidų įnèšti reikia J. Ar jis į̇̃nešė maišą klėtin? Vb. Eik pro įnešamąsias duris Yl. Šitą tu tėvui įneši valgyti BB1Moz27,10.
^ Dainuodama einu – velnias į̇̃nešė į tą duobę mane Ar.
| refl. tr. K: Įsinešk darbą vidun, mat kad orie šalta dirbti Š.
2. savo judėjimo jėga įvaryti, įstumti: Laivą audra įnešė į ramų užutekį tarp akmenų ir kranto uolų K.Bor.
3. greitai bėgant įvežti: Tegu mato visi, kaip šaunūs arkliai įneš į miestelį fajetoną A.Vencl.
ǁ greitai užvežti: Susikūprinęs arklys beveik risčia įnešė ratus į statų skardį rš.
4. refl. įsismaginti bėgti: Arkliai kap insi̇̀nešė nuo kalno! Lp.
5. refl. įlįsti, patekti: Višta ansi̇̀nešė rasodnykan ir rasodą palupė (iškapstė) Lz.
6. pririnkus įdėti, įkrauti (apie bites): Tu čėsu buvo visur girės ir pievos. Todėl bitės tu čėsu ir daug [medaus] galėjo įnešti S.Dauk. Da į̇̃nešė kiek medaus bitės Ėr. Ka neša, vis kiek į̇̃neša Gs.
| refl. tr.: Daugumas [spiečių] negalėjo gana maisto ant žiemos įsinešti LC1884,1.
7. įmokėti, duoti įnašą, dalį: Įnešė dalies pusę milijono Nm. Anys mat neskaito, kiek jo tuos namuos įnešta, rokavoja – čia jų viskas Skdt.
| prk.: Lietuvių tauta įnešė savo indėlį į pergalę sp. Kiekviena mintis, kiekvienas jausmas įneša savo dalį į bendrą darymą būdo, įpročių J.Jabl.
8. įtraukti, pateikti; suteikti: Antrą kartą mėgino įnešti pataisą Ašb. Veikiamųjų dalyvių pati bevardė gimtis į sakinį nieko nauja neįneša J.Jabl. Visa tai užkrečią kitus vaikus ir įnešą mokyklon nesveiką reiškinį P.Cvir. Nors raižybos katedra ir įnešė nemaža gyvumo į Lietuvos meno gyvenimą, bet grafikos plačiai paskleisti ji neįstengė rš. Bus mistrai meluoją, kurie įneš sektas prapulties DP301.
išnèšti, i̇̀šneša, i̇̀šnešė
1. tr. SD416, R, K einant išgabenti paėmus, užsidėjus: Juras jai žadėjo išnešt bilietą, ir vis nebuvo jo matyt P.Cvir. Išeina brolelis iš naujosios trobos, išneša brolelis šviesųjį kardelį JD914. Išnèšk laukan sąšlavas J. Ir pelinus išnešti iš abazo ant čystos vietos BB3Moz6,11. Ir tuodu buvo jau an kapų išnešę VoL295. Neik niekur iš namų, tegu tave su grabu (tik mirusį, negyvą) išneša Dgč. Ei žirge žirge, žirgeli juodbėrėli, o ar išnèši iš didžios karūmenės? JD1172.
| Vieną kartą pasibariau, tris dieneles sirgo, Dieve, išnešk iš tos ligos, jau daugiau nebarsiu LTR(Jz).
| Ir nudžiugusi Gaičienė išnešė savo pilvelį į virtuvę I.Simon. Tave su lova galėjo išnèšt (taip kietai miegojai) – ką tu girdėsi! Btg. Iš giesmės žodžio neišmest, iš marių [v]anduo neišnèšt (neišsemti) Ad. Kad taũ išnèšt ažustipusį! (keik.) Arm. Velnias kažkur jį i̇̀šnešė Jnš. Ko iš pirkios neišneša? (šešėlio) Pls.
išnešamai̇̃ adv.: Nedaug bėra – išnešamai̇̃ Als. Neišnešamai daug vandens bėga į rūsį Trg.
išneštinai̇̃ adv.: Čia alų parduoda išneštinai̇̃ K.Būg. Gėrimų pardavimas išneštinai̇̃ BŽ82.
| refl. tr.: Viršūnėlę laušiu, iš šaknelių rausiu, o aš savo lelijėlę drauge išsinèšiu JV976. Išeina močiutė iš aukšto svirnelio, išsi̇̀neš[a] rankelė[je] baltus marškinėlius JD914. Kad išeitų brolelis, išsineštų kardelį, o kad iškirstų muno vargelį iš anytos vartelių StnD20. Bil tik išsinèšk iš akių [daiktus] Kp.
^ Išėjo ir kedutę išsinešė (ilgai nepareina) LTR(Zr).
ǁ kylant iškelti aukštyn; ištraukti į viršų: Prašvitus paukštis pakilo skristi ir išnešė mane taip aukštai, jog nebemačiau žemės J.Balč. Tas pabalnojęs [kumelę] užsėdo, toj tuo[j] jį išnešė in padanges BsMtII122. Skandink, Dievai, žirgužį ir tymelio balnužį, išnèšk, dievai, jaunąjį brolelį JD160. Lįsk į tos upės dugną ir, paėmęs du akmenėliu, išnešk man! SI1.
2. tr. išpasakoti, išplatinti: Ką tėvai namuos kalba, vaikas viską išneša iš namų Jnš. Tarp saviškių visko pasitaiko, bet to neišnèšti iš namų Jnš. Eidami per visą pasaulį, evangeliją … toli ir plačiai išnešė DP621.
3. tr. kurį laiką nešti iš kur: Kokius penkius metus iš mūso [v]andenį i̇̀šnešė, kol savo [šulinį] išsikasė Krš.
4. tr. pristatyti reikiamą kiekį per tam tikrą laiką: Ar galėsi išnèšti pieną (atiduoti reikiamą duoklę)? Ėr. Kap išnèš visą nedėlią [pieną], tada užmokėsit Lp.
5. tr. savo judėjimo jėga išmesti, išvaryti, išstumti: Ledus jau išnešė Neris rš. Banga išnešė karalių į krantą S.Nėr. O tos vilnys, in kraštą beslinkdamos, išneša tas angelėlių ašaras V.Krėv.
6. tr. Arm, Kš išmušti, išdaužti, išplėšti: Kuosai langus išnèš Šmk. Lydys i̇̀šnešė (pradūrė) triūbicą Ėr. Kai davė akmeniu burnon, tai visus dantis i̇̀šnešė Švnč. Jam par karą koją nutraukė ir akį i̇̀šnešė Skr. Regis, ne kiek ažkliuvo, ale visą mėsą išnešė iš blauzdos Skdt. Kaip granata sprogo, i̇̀šnešė jam šoną Jnšk.
| refl. tr.: Kur krūmai, tę ir akis išsinèšt lengva Rod. Kai jis (bernelis) šoko per upelį, išsi̇̀nešė (išsinarino) sau kojelę (d.) Dglš.
ǁ Nt išversti, išgriauti, iškabinti: Ravą i̇̀šnešė, kai bėgo vanduo Pc. Pavasarį Dubysa i̇̀šnešė daug užtvankų Btg. Dar ratai šlapią žemę išnešė Lp. Kur sesutės išvažiuota, raselės nukrėsta, kur žirgelių arcavota, žemelė išnešta LTR(Žl).
| Nuo rūgštaus pieno labai i̇̀šnešė (paleido) vidurius Ln.
7. intr. pradėti smarkiai bėgti, pasibaidyti (apie arklį): Kap i̇̀šnešė arkliai, tai sugurino visus ratus Nč. Turėk stipriai vadeles, ba gali išnèšt arklys Nč.
8. refl. Dgl greit išeiti, išbėgti, išsinešdinti: Jiej greičiau išsi̇̀nešė iš miško Lzd. Tik tik spėjom per langą išsinešti, ažna gramožt stogas ir suvirto Rod. Išsi̇̀nešė per duris! Lp.
9. tr. iškraustyti, iškelti iš vienos vietos į kitą: Paskui i̇̀šnešė ant sklypų – pasidarė daug stipriau Kkl.
| refl.: Išsi̇̀nešėm an viensėdžius Grv. Išsinèšt būt geriau, tik su pinigu ankšta Ad. Seniau [čia] toks buvo, dabar išsi̇̀nešė Gl. Mes jau išsinẽšę iš ūlyčios [į vienkiemius] Dglš.
10. tr. išeinant pasiimti: Jau teip daug pinigų išmetei – kiti vis parneša, o tu vis išneši ir neparneši BsMtII75. Gerai, seselė, išbėgusi, jaunas dieneles išnešusi (išgelbėjusi, saugojusi) JD27.
| Išnešiau (išlošiau) šimtą markių par vieną vakarą Šts.
| Iš ten ir lietuvių pasakos išneštos LTII566(Bs). Iš čion tai buvus išnešta Asijon toji kalba LTI6(Bs).
^ Sūnus parneš, duktė išneš LTR(Jnš). Gervė išneša pavakarius ir pogulį (rudenį, gervėms išskridus, žmonės nebevalgo pavakarių ir nebegula pogulio) LTR(Kur). Gervės pietus išneša, o pavasarį atneša KrvP(Zr, Ds). Reikia išleisti, kad nakties neišnèštum (sakoma išlydint svečią) Pg. Ašiai išlydėsiu, išleisiu, kad nakties neišnèštum Ob. Išleisiu, kad dieną neišnèštut Pkn. Palydėsiu, kad dienos neišnèštum Krs.
| refl. tr.: Ką išsineši [dalies, kraičio], tai ir turėsi, ė jau paskui sunku užsigyvent Sdk.
| Tokius atsiminimus ir įspūdžius Majakovskis išsinešė iš Gruzijos T.Tilv. Iš ten … jie išsinešė teipogi nuovoką apie žvėris ir paukščius, kurių savo naujoje tėviškėje nerado LTI3(Bs).
ǁ pavogti, pagrobti: Dėl tokios spynos gali da kada visa išnešt Sdk. Laikykiat da ilgiau svirnalių atdarą, be įėjęs kas išneš visus drabužius Vvr. Ir išdraskė [vanagas] lizdelį, ir išnešė vaikelius, likau senas ir biednas strazdelis JD26.
ǁ išskinti, nurinkti (ne laiku): Da ir buvo uogų, ale kad žalias išnešė Sdk. Jau išnešti̇̀ riešutai Ėr.
11. tr. duoti derlių: Kaip sau norit, bet dvieiliai miežiai daug daugiau išneša už šešiaeilius – tas jau seniai visų pribota Srv.
12. refl. smarkiai išaugti: Bulvės kad išsi̇̀nešė! DŽ. Mano pasodytos saulagrąžės kad išsi̇̀nešė! Al.
13. tr. iškęsti (vargą): Mylėjau panelę, žadėjau ją vest, kad ji padėtų vargelio išnešt LTR(Ob). Jie jau šitos bėdos neišnèš Rtn. Žmogus gyvendamas nieko neužgyvena, tik vargą neišnešamą Skr.
14. tr., intr. išgalėti, pajėgti, pakelti, išlaikyti: Nebegaliu tokio sunkaus darbo dirbt, mano sveikata nebei̇̀šneša Srv. Kupra nei̇̀šneša, mušamos [su pačia] Grk. Martynaitytė dirba, kiek jos jėgos išneša I.Simon. Kojos neišnešė toliau paeiti Sn. Kai i̇̀šnešiau, tai i̇̀šnešiau, dabar negaliu [rūkyti] Dglš. Ne štuka susilygti gerą algą, ale reik ir išnèšti (įstengti dirbti) Krš. Susiderėjai tokią algą, tik kažin, ar tu ją išneši savo darbu Vv.
ǁ būti pakankamam (apie pajamas, lėšas): Leido jį mokytis, skirdamas tam net daugiau, kaip jo menkos lėšos išnešė J.Jabl. Man už kiekvieną mažmožį reiks užmokėti, nė alga mano nebeišneš Žem. Pretenzijų buvo prirašyta tiek daug ir taip brangiai jos įkainotos, jog nebeišnešė ir Alfonso namai A.Vien. Žemė išnešė ir tvartų, ir skaityklos statybą J.Avyž.
15. refl. didžiuotis, įsivaizduoti: Nenuseina man žmogus, katras ne pagal savęs išsi̇̀neša Ds. Jis ne palig savęs išsi̇̀neša Stk. Kad ir kaip išsineši̇̀, bet tas, kas esi, vis liksi Slk.
ǁ dėtis kuo, laikyti save kuo: Išsi̇̀neša ponia, o gryčioj kai tvarte Ut. Išsi̇̀neša mokytesniu už visus Ds. Marė gražesnė išsi̇̀nešė už visas Ds.
16. tr. siekti, sudaryti: Skaitlius sandarbininkų neišneša skaitliaus vienos rankos pirštų V.Kudir. Kiekvienas nešėjas tiek tura piningų pardėtiniui atskaityti, kiek išneša duotos jam žolės M.Valanč. Išlaidos su parsigabenimu išneša 330 rublių LTI288. Tik viena gera eglė daug išneša (kainuoja) Alv. Sienos turėjo lig šimto pėdų storumo ir buvo pastatytos iš tašytų akmenų, kurių kiekvienas išneša keturiasdešimt ketvirtainių pėdų J.Balč. Jo ilgos kojos – žingsnis visą metrą i̇̀šneša Plv. Atkarpa AB išneša, sudaro atkarpos CD penktąją dalį Z.Žem. Žemė išnešė dvi desencinas Vlk.
| refl.: Dorelis laiko (tiek išsi̇̀neša …, kaip) trisdešimt trečiokų KI583.
ǁ tr., intr. ištekti, atitikti (dydį): Kažin ar tos lentos ilgis išnèš (ar nebus per trumpa)? Alk. Svirties kartis jau per trumpa, nei̇̀šneša (šuliniui išdžiūvus), negaliu pasemt Plv. Nei̇̀šneša stulpai, plati Venta [ir neįveda elektros] Krš. Jo ūgis kaip tik i̇̀šneša tą švarką Jnš. Jau išneša tėvo apsiaustą Skdv. Būtų šiaip viskas gerai, tik nei̇̀šnešu pečiūse Skdv.
17. tr., intr. reikšti: Žodis kvailas taip (tiek) išneš kai paikas N.
18. intr. gerai, puošniai atrodyti: Toj jų nauja troba tai jau i̇̀šneša Vs.
ǁ tr. puošti: Mergaitę kasos labiausiai i̇̀šneša Al.
◊ ant ausų̃ išnèšti greitai išpirkti: Prekę, vos pasirodė, tuoj ant ausų̃ i̇̀šnešė Nm.
ant sàvo pečių̃ išnèšti vienam, pačiam atlikti, padirbti: Neras žmonių, kurie jo ūkio darbus išneštų ant savo pečių J.Avyž.
dū̃šią išsinèšti spėti išeiti iš pavojaus, išlikti gyvam: Tik dūšiàs išsi̇̀nešė, ė visas gėris sudegė Prng. Kad kiek, tai [būtų] i dū̃šių neišsinẽšę Prng.
(kieno) galvà (prótas, pakáušis, rãzumas) i̇̀šneša supranta, nusimano kas: Kaip mano galva išneša, taip ir sakau Krm. Tik meistro galvà i̇̀šneša, kaip tokį namą pastatyti Jnš. Sena galvà, ką ana beišnèš Km. Jo pakáušis nei̇̀šneša, kaip išbristi iš skolų Jnš. Kaip reiks priklausančią jam vietą užimti, jo protas neišnešė LzP. Kaip prótas i̇̀šneša, taip ir daro Krp. Razumas išneša, kojos neneša Srj. Mano galva visai neišneša, kas čia darosi Gs. Kaip čia padarius, jau mano galvà nei̇̀šneša Zr. Taip gudriai pasakei, kad jau man galvà nebei̇̀šneša, kaip čia išeina Sml. Kap kokias durnystas daryt, tai jo galva išneša, o kap gera, tai ne Arm. Tai ma[no] bludna galvelė, tai ana neišneša, iš kur vargeliai eina (rd.) Rod.
gálvą [svei̇̃ką] išnèšti Btg pabėgti, išsigelbėti: Turėtum tik džiaugtis pati, sveiką galvą beišnešusi J.Jabl. Dabar tu jau galvelės nebeišneši, – ponas apsidžiaugė LTR(Dkk). Kytras galvą išneša B.
gývastę (gývybę) išnèšti išsigelbėti nuo mirties: Gývastę gavom išnèšti šiaip taip Vn. Atmovė keturi vyrai, vos gývybę i̇̀šnešė Krš. Vos ne vos gyvybę savo beišnešiau S.Dauk.
i̇̀ltį išnèšti išgyventi kur ilgą laiką: Dieve duok, kad ir iltį išneščia B.
káilį [svei̇̃ką] išnèšti BM56 pasprukti, išsigelbėti: Džiaugiuos aš sveiką kailį išnešęs Srv.
kélnes išnèšti pabėgti, išsinešdinti: Laimingas, kad spėjai da išnèšt kélnes iš uogų, o tai būtum gavęs botagu Vb.
ki̇́ek gerklė̃ i̇̀šneša (rėkti, dainuoti) labai smarkiai: Keletą kartų mėginau kiek tik gerklė išneša rėkti, bet niekas manęs neklausė J.Balč. Namiejūnui buvo labai keista, kad dvarokai, jokių ponų nepaisydami, plėšia (dainuoja) kiek tik gerklė išneša per visą dvarą rš.
kirvẽlį išnèšti Vb pabėgti, išsinešdinti.
kišẽnė i̇̀šneša užtenka pinigų: Rengiasi pirkti, ale kaži ar kišẽnė išnèš Gs. Daugumas, kas jį matę, galvas guldė, kad jų kišenės neišneštų užmokėti už tuos veršiukus, iš kurių odos pasiūti jo batai J.Balč. Kešenė neišnešė – būt instaisęs kuliamą Skdt.
kójomis išnèšti ištrypti, sumindžioti: Užbėgo arklys per rasodą ir išnešė visa kojom Ds. ×
kokià būrà i̇̀šnešė Vrnv kas privertė išeiti, išvykti iš kur.
kudãšį (kudãšių, kudẽšį; Gs, kuldãšių; Upn) išnèšti Rm pasprukti, išsigelbėti: Per praeitą karą du sykius vos vos išnešiau kudašių Lkč. Ìšnešė kudãšių svetur Jnš.
kuõdą [svei̇̃ką] išnèšti Jnš pasprukti, išsigelbėti.
mui̇̃lą išnèšti pabėgti, pasprukti: Aš per senas muilą išnešti J.Marc.
nósį išnèšti Dl pasveikti.
paišnèšti, pai̇̀šneša, pai̇̀šnešė (dial.) tr. daug, keletą kartų išnešti: Mes visa paišnẽšę Dv.
nunèšti, nùneša, nùnešė tr.
1. K einant nugabenti paėmus, užsidėjus: Paršiukam nunešiu [ėsti], ir bus apsiliuobta Ėr. Tris nėšius vandens nùnešiau arkliams J. Reikia nunèštienos Rš. Nunešu žemyn R199. Po mirties vaikis tą senąjį nùnešė į reją Mžk. Kad taip nekenti munęs, matuše, buvo mažą neauginti, buvo nunešti, buvo įmesti į gilų ežerelį StnD9. Priženkite (eikite) bei nuneškite jūsų brolius … laukan užu abazą (paraštėje guolį) BB3Moz10,4. Ant patalo gulintį su patalu nešte nuneš rankomis savo iki tų namų BPII457. Nùnešiau nùnešiau, į Tilžės miestelį nùnešiau JV1040. Susemiema tą sidabrą, nunešiema ant kalvelį NS18. Ką nunèšiu mergužėlei brangių dovanėlių? JD1008. Nugineški mano draugelei margą gromatėlę (rd.) Jž. Mažas muno bėras žirgelis, nenuneš vedums į svečią šalelę D88.
^ Už ausies nenuneši (sakoma nenorinčiam prietemoje valgyti) LTIII461(Tvr). Kad ten mano varnas kaulo nebenuneštų, kur aš buvau (niekad nenorėčiau ten vėl patekti) NžR. Tegu juos nunešęs! Srd. Kad tave velnias nuneštų į pūsčias pelkes! I.Simon. Kad tave velnias nuneštų į padanges! B. Velnias jį tenai nùnešė – bene jis galo graistės! Nmn.
| refl. tr.: Ji paėmė katytę, nusinešė į savo kambarį NdŽ. Nusiskyniau negelkelių dvylika, nusinešiau į Ragainę vyskupui N132.
2. R395 savo judėjimo jėga nuvaryti, nustumti, nupūsti: Vėtra nùnešė stogą Rm. Taip aštuntame šimtmetyje vienas vikingas, Nadodras, buvo audros nuneštas prie Islandijos krantų K.Bor. Kai pagriebė vėjas, tai ir nùnešė man kepurę Lš. Daug Nemunas su savo vaikais nunešė tyro vandenėlio į plačią Baltijos jūrą rš. Nunešė kaip upė šapus Sim, Ob.
| Hemoglobinas paima iš plaučių oro deguonį ir nuneša jį audiniams rš.
^ Ta[vo] itus darbus pavasario vanduo nunèš (taip pajuokiamas negalintis užbaigti pradėtų darbų žmogus) Arm.
3. numušti, nutraukti, nuplėšti: Visą pirštą nùnešė ligi kaulo, dabar nieko negalia dirbt Jrb. Jai par karą ranką nùnešė Šmk. Kai ejo frontas, jos vyrui pusę galvos nùnešė Kln. Skūrą teip visą ir nùnešė nuo pirštų Ktk. Kulkutė pakaušį nunešė vienam vaikinui Vlkv. Tai tas velnias kaip ėjęs iš jo, taip beveik jam nosį nunešęs BsMtI128. Kai pauostai to lekiančio spiruto, tai gali nosį nunèšti (labai smarkus, suerzina nosį) Šn.
ǁ išgriauti, nuversti: Du tiltu nùnešė vanduo OG213.
4. refl. greitai nubėgti, nulėkti: Ot nusi̇̀nešė kiškis per lauką! Švnč. Du piemenai per kalną nùsnešė Vlk.
5. SD381 pačiupti, pavogti, pagrobti: Kažkas botagą nuo rogių nùnešė Jnšk. Neišeik iš numų, ka lapė [ančiuko] nenūneša Vkš.
^ Nesprausk baltai, be šarka nunèš Ds. Jei velnias nunešė karvę, tai tegu nešasi ir šniūrą LTR(Grk). Abu labu: gaila tik, kad velnias nenunešė KrvP(Mrc). Geras kap vilkas, ėriuką nunešęs, meilus kap lapė, vištą nupešus LTR(Mrj). Ilgą iešmą drožiant šuo kepsnį nuneša rš.
| refl. tr.: Vanagas nusi̇̀nešė vištelį BŽ413. Nusinešė kaip vilkas avį LTR(Jnš).
ǁ neatiduoti, negrąžinti: Jau kad ir nunèši pinigų už kokius aštuonis lyterius pieno, tuščia jų – daug vaikų turi Jrb. Nūnèšti galia algą [samdytojas] be sutarties Grd.
ǁ refl. tr. išeinant, pasitraukiant pasiimti:
^ Gervės pusrytį nusinešė! (atėjus rudeniui nebevalgoma priešpusryčių) KrvP(Č). Aukso su savim nenusineši, bet per jį dangun kelią surasi KrvP(Al). Numirsi – nenusineši NžR.
6. SD42 išgirstą pasakyti, perduoti: Bobos tuoj nùneša Ėr. Tik ką sužino, tuoj best tą i nùneša Rs. Nunèšk labas dieneles mano tėveliui ir motynėlei JD1204.
7. iškentėti, patirti, pakelti: Pati septinta likau su vaikais, vargo daug nùnešiau Vlk. Itiek vargo nùnešiau Vrnv. Daug vargo tamsta nunẽšus, kol išmokai Btg. Kiek aš nunešiau žmonių kalbelių, kiek aš nukenčiau, vargo mergelė KrvD214.
8. būti pranašesniam, nugalėti: Mūs žaloj jūs margąją nùneša Lš. Mano motina greitai nuneša (viršija kalboje) tėvą: jam nė išsižiot netenka Žm. Jis mus visada nùneša (nulošia) Krok.
◊ kójomis (ant kójų) nunèšti sumindžioti, iškapstyti: Javai kojomis nunešti S.Dauk. Karvės kójums nùnešė visus daržus Krš. Vištos viralus in kójų nùnešė Arm. ×
krõmo nunèšti Slm užsidėjus ant nugaros (vaiką), nugabenti.
kudãšių nunèšti nubėgti, pasprukti: Padėk diržą, jau vaikas nùnešė kudãšių Smn.
šuõ (vélnias) ant uodegõs nùnešė (nusi̇̀nešė) niekais nuėjo: Aš tau seniai sakiau, kad tavo mokslą šuvà ant uodegõs nunèš Ds. Pinigų šitiek sukišė, ir visa šuva ant uodegos nusinešė PnmR. Nusinešė velnias ant uodegos LTR(Jnš).
panunèšti, panùneša, panùnešė (dial.) tr.
1. daug, kelis kartus nunešti: Buvau tę megztinių panunẽšus Dv.
2. savo judėjimo jėga visus nugriauti: Vanduo tiltus panùnešė Grv.
panèšti, pàneša, pànešė
1. tr. truputį pagabenti: Man ranka nutirpo, panešk tu dabar Vb. Arti nemesk tų sąšlavų – panešk tolyn Vlkv. Panèšk toliau J. Einant į Skirsnemunę ji mano batukus pànešė Skr.
^ Aš nešiu tą vaiką į girią, ka tei[p] rėkia. – Aš tau panèšiu! (sakoma grasinant) Jrb.
| refl. tr.: Pasinešęs į šalį, suplėšiau tą lapelį Šts.
2. tr. K pajėgti nešti: Panešdavo tris pūrus OG100. Sulėkė iš apylinkių Punin su visais panešamai̇̃s turtais BM106. Kieno nugara plati, gali daug panešti Mrj. Kariui derantys vyrai buvo, kurie skydą ir kardą panešdavo BB1Krn6,18. Mažas mano žirgužėlis, nepanèš mudu abu jaunu JD734. Tai vyras mažilelis – vos kepurę pàneša (juok.) Krš. Kad aš jojau par lankas, par žaliąsias lankeles, nepànešė žirgelis graudžiųjų ašarėlių JD1477.
^ Ėsk, kiek pilvas paneša (kiek telpa) KrvP(Krsn). Valgyk – kelnių nepanèši (nusilpsi) Krš. Panaberijos nepàneša (labai išdidus) Ds. Tinginio nepàneša (labai tingi) Klvr. Sunku panešt, gailu pamest Tvr. Pasakys žodį (stipriai susikeiks), kad nepaneši (apstulbsi) Ėr. Saldus, gardus, bliūde nepanešamas (miegas) Sim. Iš vieno kampo nei pavežt, nei panešt (krosnis) Kzt.
panešamai̇̃ adv.: Pridėjo daug, ale da panešamai̇̃ Alk. Uždėjo, prikrovė nepanešamai̇̃, nepavežamai Lp.
| refl. tr.: Tiek turto da turiu, kad nepasinèštum Kp.
| Riebumas jos – savęs nepasi̇̀neša (vos bepaeina) Ds. Nepasi̇̀neša iš gero gyvenimo Mžš.
^ Ir būdavo gi linksmas, ak, kad tave devynios! Ir būdavo gi naudinga, ak, kad tu nebepasineštumei! Vaižg.
3. tr. tam tikrą laiką nešti, tiekti: Du mėnesius pànešė pieną [į pieninę] ir nustojo Rm.
4. refl. tr. nusinešti tolyn: Vagis tada paėmė aviną ir pasinešė M.Valanč. Sprandus žąsų nusukusys, pasi̇̀nešė ir suėdė PP62.
| Man pànešė vieną vištą Pgg. Vanagas vištą paneš Nmč.
5. tr. savo judėjimo jėga nustumti, nuversti, patraukti drauge su savimi: Toks vandens sūkurys paėmė – ir pànešė Pgg. Neužgreibė, Venta lig Romučių panẽšusi [lavoną] Krš. Nebėra nei vieno namo su stogu, nes juos audra nuvertė arba panešė prš.
ǁ savo judėjimo jėga pajėgti pastumti, patraukti: Kad papuls, tai šitokis vėjas ir žmogų panèš Nmč.
^ Ko vėjas nepaneša? (akmens) Dkšt.
ǁ nugriauti, nuversti: Buvo srovinga upė, kuri vis tiltus panešdavo brš.
6. tr. pajėgti išlaikyti, pakelti (svorį, krūvį): Ledas laiko, pakelia, pàneša KII232.
7. tr. parinkti, pakrauti: Mano bitės gerai pànešė iš šaltekšnių [medaus] Ėr.
8. refl. paūgėti, suklestėti: Rugiai iš pavasario labai pasinešė Mrs. Po lietaus visi javai pasi̇̀nešė Lš.
9. refl. einant, bėgant pakrypti, pasukti, patraukti kuria nors linkme: Pasibaidę arkliai pasi̇̀nešė į namų pusę Jnš. Arklys pasinešė par kapines LTR(Tt). Žebrikė (karvės vardas) pasinešė į dobilus Rs. Jeigu stirna nebūtų supratus pasinèšt krūmuos, būtume pagavę Ds. Žiūrėjau – vis ėjo link mūs, o paskui pasi̇̀nešė į mišką Lkč. Barbutė vėl pasineša pro duris S.Čiurl.
| Saulė jau gerokai į vakarus pasinešusi rš. Debesys į vakarus gerai pasi̇̀nešė Skrd.
ǁ nubėgti, pabėgti: Gerai, kad pàsnešė iš tę, ba būt gerai apdaužytas Rod. Aš greit pasi̇̀nešiau už kluono Gs.
10. refl. būti linkusiam, pasirengusiam kam nors: Vilnius – tikras lobis visiems, kas yra pasinešęs studijuoti meno istoriją ne iš vadovėlių rš. Į parėdus Ona buvo labai pasinešusi A.Vencl. Jis buvo pasinẽšęs bėgti, ir nelaikiau Ėr. Agurkai buvo pasinẽšę žydėt Kp. Matai – pasi̇̀nešas kitas py mokslo, kitas py žemės Dov. Pirma buvo pasinẽšus už jo eit, o dar̃ neina Alv. Aš pasinẽšęs ant miegojimo, kortos nusibodo Jnš. Pasinešus diena ant lietų Pl.
ǁ pradėti ką daryti: Pavarykite kurį jautuką bent iki sodybų galo, paskui keliu gal pasineš eiti Žem. Kad pasi̇̀nešė karvės lėkt par laukus? Bsg. Karalaitė tuoj pasinešė atgal bėgti LTR(Sml). Pasi̇̀nešė augti, išsidrėbė labai Krš.
11. tr. iškentėti, patirti, pakelti: Esu šmotą vargų panẽšusi Trš. Ka ruduo šlapias, tai panèšt to vargo negali̇̀ Gs. Neženota mažiau vargo panèš Gs. Motinėle, … kiek jūs panešėt didelių vargelių TŽI284. Didelį rūpesnį ana pànešė par karę vaikus augindama be vyro Dr. Kiek ma[n] reik panèšt kantrybės, tai negali ir žmogui apsakyt Gs. Su tais medžiais (iš girios juos veždamas) jis vargo ir šalčio pànešė Gs.
ǁ pajėgti iškentėti, išlaikyti: Tėvas, paėmęs diržą, duos tiek, kad panešti negali Ėr. Tos raudonos vištos gerai šaltį pàneša Dl. Vaikas juo šaltį pàneša Plng. Aš nepànešu tokių didelių barnių Jnš. Mano galva nepàneša nemiegio Vkš. Kaip aš pamenu, mano mama vargo, jau aš jos to vargo nepanèščiau Raud. Užpuolė nepanešami̇̀ vargai Gs.
| Anas daug pàneša – žiūrėk, kiek geria, o nenugriūva Rk. Retai kas tiek daug degtinės paneša, kaip mūsų kaimo kalvis Ds.
12. intr. būti panašiam, panėšėti: Jų visi vaikai pàneša į tėvą sp. Sūnus in tėvą, o duktė in motiną pàneša Vlk. Bronius biskį pàneša dėdę, ir kalba lyg su kąsniu Skr. Ji in senovišką giesmę pàneša Rdš. Šiandiej in lietų nepaneša Ds.
| refl.: Vaikai ant močią pasinẽšę Ps. Žiedas aplink kaklą yra juodai juodas, stuburys geltonai raudonas, pasinešęs į skaudžiai raudoną Blv. Naras – [v]andeninis paukštis, ant antį pasnešęs, kojos trumputės, šalin kėstos Kp.
13. refl. kvepėti, atsiduoti: Tas medis imbierų kvapu pasineša B.
14. refl. didžiuotis: Pasnèš, kap pirkią išsimėš Vlk.
^ Pàsnešė šūdas ant šakių Vlk.
◊ buldõkų (klùmpių, pil̃vo, strė́nų) nepanèšti vos paeiti; sunkiai eiti: Pasiuvo tokius buldokùs, kad negalima nė panèšt Smn. Eina – rodos, klùmpių nepàneša Gs. Kad pririjo, pil̃vo nebepàneša Ds. Neprisirengiu [eiti], nepànešu tas strė́nas Vlkv.
galvojè (į gálvą) panèšti atsiminti: Kad ir daug išmoksti, bet galvo[je] negali panešti Gs. Į galvą viską negali panešt Krtn.
gar̃siai pasinèšti pagarsėti, iškilti: Ne vienas jų taip garsiai pasinešė, kad jų vardu skambėjo vaidilų kankliai V.Krėv. Dar niekas, kaip seni pamena, taip garsiai nepasinešė, kaip jaunasai jo sūnus Zubrys V.Krėv. Ir gyvi esame, ir garsiai pasinešėm, ir tėvus atkeršėm V.Krėv.
gývastę panèšti kaip nors pagyventi: Ka galėčiau kiek dar gývastę panèšti Grd.
kiaurų̃ púodų (×krõmo) panèšti kiek nešti (ppr. vaiką) ant nugaros prilaikant už kojų: Panèšk mane kiaurų̃ púodų Plv. Eikš, panešiù krõmo Sb.
kójas panèšti įstengti eiti: Berniokas nusprendė tol eiti, kol paneš kojas, nors visai neturėjo vilties rasti J.Balč.
lašinių̃ (mėsõs, pil̃vo, paliáukio, taukų̃) nepàneša storas, nutukęs: Kiaulė jau nebepàneša pil̃vo Jnš. Eina kaip rupūžė, mėsõs nepàneša Lb. Jis jau nepàneša savo lašinių̃, nusiėdė Jnš. Taukų nepaneša, o da serga! Plv. Nebipàneša nė paliáukio, o buvo kaip lenta Krš.
parnèšti, par̃neša, par̃nešė tr.
1. SD213, R, K atgal, namo pargabenti: Nunešt nunešė, o parnèšt nėr kam Gs. A nereiks suolus parnèšti? Gršl. Eik parnešk dalgį Rs. Parnešiau raibąją kurapkėlę ir margąją paukštelę TDrIV59. Du kilogramus jautėnos par̃nešiau Slnt. O jūs eikiat ir parneškiat, ką pirkot dėlei bado BB1Moz42,19. Prašyk seną motynėlę, kad parneštų rūtų vainikėlį (d.) J.Jabl. Nešte, rasi, aš parnešiu KlvD194. Parbėgs žirgelis, parbėgs juodbėrelis, parneš muno mundurelį StnD25. Blezdinga lėkė ugnelę iš čysčiaus parnèšti, dėl to uodega išdegusi su šuke ir po dūmus peria J. Parnešė gulbės liūdną laiškelį DvD4. Imk pušies šaką ir marių putos saują, tai tu parneši savo anytėlei žiemužės šėko, vasaružės sniego (d.) J.Jabl.
| Po metų ji par̃nešė vaiką (jai gimė vaikas) Lnkv.
^ Iš miško parneštas, miškan žiūri LTR(Brt). Išėjo kaip ežys mielių parnešti (ilgai negrįžta) LTR(Smn). Ans geras smerčiuo parnèšti (apie nerangų, ilgai gaištantį žmogų) Krš.
| refl. tr.: Man ir šiaudas sunkus parsnèšt Vlk. Parsinešiau kelis svarus mėsos pietums J.Jabl. Buvom lig numų beparsinešantys katūtį Tv.
^ Ateik nuogas – parsineši anty[je] (nieko neatsineši, ir tau nieko neduos) KrvP(Ps).
ǁ užnešti užkrečiamą ligą: Par̃nešiau numie tymus, visas butas susirgo Vn. Visai šeimynai par̃nešė niežus Bt. Vieni pakelėse išmirė, kiti parnešė ligą į kiemus M.Valanč.
ǁ atėjus, atvykus perduoti (žinią): Tai aš nuskrisiu in tavo bernelį, tik neparnešiu linksmos žinelės LTR(Dkk). Naujynų par̃neša klėbiais Grd. Oi tu, sakūn sakūneli, dyvnasis paukšteli, ką parneši naujienelės nu mano mergelės? KlpD2. Zylelė … parneš mergelei naujieną JD597. Labas dienas nuo jos tėvo jai parnešė BsPI75.
2. refl. pareiti, parsinešdinti: Parsi̇̀nešiau ir būnu Plv.
3. duoti, suteikti: Aš pripiršiu tokią, katra tris tūkstančius parnèš Skr. Sakalai parneš mum laimę iš už jūrų marių S.Nėr.
^ Sūnus parneš, duktė išneš PPr157.
◊ ×kantapliùs parnèšti sunkiai pareiti, parsivilkti: Aš visas sušilęs, vakare ledvai kantapliùs par̃nešu namo Kp.
kirvẽlį parnèšti; rš grįžti namo neištarnavus sutarto laiko.
klùmpes parnèšti parbėgti, pasprukti: Kai iškilo muštynės, tai kiti vos klùmpes par̃nešė Plv.
paparsinèšti, paparsi̇̀neša, paparsi̇̀nešė (dial.) visiems, daugeliui parsinešti: Nuėjo žmones medin ir paparsi̇̀nešė medžiagos Dv.
pérnešti
1. tr. K einant pergabenti iš vienos vietos į kitą paėmus, užsidėjus: Lovą mano pérnešė Rs. Nakčia pernešdavo ją su narvu iš svetainės į miegamąjį kambarį rš. Pérnešk mane per upę DŽ.
^ Ko per pirkią neperneši? (vandens rėtyje) Tvr.
ǁ perduoti, išplatinti užkrečiamą ligą: Dažnai posargos pérnešamos rankomis NdŽ.
2. tr. priversti judėti savo judėjimo jėga ta pačia kryptimi, pervaryti, perstumti: Vanduo parnešė arklį par upę Pn. Rugiai apsivaisina kryžmiškai vėjo pernešamomis žiedadulkėmis J.Krišč. Deguonį iš plaučių į audinius, o anglies dvideginį iš audinių į plaučius perneša kraujas rš.
| Nė nejutau, kas per tą tvorą mane pérnešė (greitai peršokau) Gs.
3. tr. Arm, Šlčn perkelti, perkraustyti iš vienos vietos į kitą: Sunku, kai reikia triobas párnešt. Su dyka ranka neparneši Krkn. Šitas stubas galėsim pérneštie Gs. Jis nuėjo karvikę párnešt į kitą vietą Šmk.
| refl.: Nuėj[o] į kitą miestą, pérsinešė Plv. Jau pérsinešėm čia būt Pls.
| Akies mirksnyje persinešė ugnis ant arti skūnės esančio staldo prš.
4. tr. perduoti žinią, pranešti: Perneškite tai Jonui, ką girdėjote ir ką regėjote DP18.
5. (sl.) tr., intr. Vlkv perkęsti, patirti: Šitiek vargo pérnešė, šalčio ir bado Dgl. Kiek aš an savo kailio esu pérnešęs bėdų, tai sunku apsakyt Užp. In savo kupros visas bėdas pernešiau Skdt. Bobutė keturius karus párnešė Krš. Kiek aš pérnešiau, kaip be galvos likau Alks.
ǁ pajėgti iškentėti, išlaikyti, pakęsti: Bet esant čia pat žmogui lyg ir lengviau pernešt skausmus I.Simon. Aš tokių nelaimių negaliu pérnešt Vžns. Aš negaliu párnešt tokių kalbų Jrb. Negaliu aš pérnešt to vaikų rėksmo Skdt. Jin nepárneš tos drėgmės Rd. Paskui jau vonių nebepérnešė širdis PnmR.
6. tr. pralenkti, viršyti: Jis pérneša visus savo apsukrumu Lp. Tu savo piktumu tai ir velnią pérneši Nč. Tokis miestas ir Kauną pérneša Mrk.
7. intr. suduoti, pertraukti: Aš tau kai pérnešiu diržu, tai liausies brajyt! Ml.
◊ (kieno) galvà nepérneša nesupranta kas: Muno galvà nepárneša Vvr. ×
kromù pérnešti Sch206 ant nugaros užsidėjus (vaiką) panešioti.
piesinèšti, piesi̇̀neša, piesi̇̀nešė prisinešti, prisigrobti: Iš miesto pysi̇̀nešė daug ko Rsn.
pranèšti, pràneša, prànešė
1. tr. K pro šalį pragabenti: Negali nė praeiti, nė maišelio pranèšti [pro nedorus kaimynus] Krš. Paskui velnias pasitikęs girnių prašė, kad jį, pakavojęs maiše, pro dvarą ir pro tą žmogų praneštų SI309. Kada jis sėdos į stalą, ledva galėjo turėti rankose šaukštą – pranešdavo jį tankiai pro gerklę ir išliedavo valgį BM200.
| refl. NdŽ.
2. tr. panešti į šalį: Stovi anos, niekas gi jų nepràneša Tvr. Praneša toliau stalą Ad.
3. tr. tam tikrą kiekį, dalį išgabenti, išnešti: Reikia pranešt da rūbų didumas – gali visa paimt Sdk.
4. tr. pajėgti panešti, pastumti, pavaryti savo judėjimo jėga: Aš (upelis) ir šiap bėgu, ir tep bėgu – pilko akmenelio nepranešu (d.) Tvr.
5. refl. Švnč išeiti, pasišalinti: Prasi̇̀nešė kur toliau nuo namų Trgn. Prasnèšk geriau, kolei jam pyktis pereis Ktk.
6. tr. SD295 perkelti iš vienos vietos, būsenos į kitą: Nuog smerties pranešti esme ing gyvenimą SPII00.
| refl.: Sužieduotinė, nutekėdama ažu vyro, apleidžia tėvą, motiną … ir prasineša namuosna … vyro savo SPI217.
7. tr., intr. R duoti žinią, paskelbti, pasakyti: Prànešė liūdną žinią Vlkv. Lauras savo bėdas ir išgąsčius mums pràneša kartais K.Donel. Jis prànešė vyresnybei J. Tada tas žmogus pranešė palicijai, ir jį pagav[o] BsPIV30. Skubinkitės, idant jei tokią žinią praneštumbit pirm, neng ji numiršta! Jrk113. Praneštas apei tai, daktaras tuo[j] atvažiavo Žr. Mes silpni daiktai, kaip švents mums pràneša Dovyds, nei žolelės ant laukų dar augdami žydim K.Donel. Jie vadinosi pranešamaisiais, arba reliacijų, seimeliais A.Janul. Vis išpildė, kas pirm pranešt rašte buvo Mž332. Sugrįžta ing Jeruzalem, idant tą linksmą žodį ir kitiemus apaštalams praneštų BPII27-28. Susirinkitės, idant eš jumus praneščiau, kas jumus būsiančiame čėse prisitiks BB1Moz49,1. Tataig buvo per pranašą seniai pranẽšęs DP187.
| refl.: Iš vyro Olė tegavo tik vieną laišką, kuriame jis prasinešė laimingai nuvažiavęs į Ameriką LzP. Pasakykiat, prasinèškiat, jums būs lengviau Gršl. Kai kas pasako žodį, tai ir prasi̇̀neša aplink (pasklinda gandas) Slm.
8. intr. SD290 nuspėti, pranašauti: Iš rankų įžiūrėjimo pranešu CII887.
9. tr. iškęsti, patirti: Tiek vargelių pranẽšus visą gyvenimą Sem.
10. tr. būti pranašesniam, pralenkti, viršyti: Šikšnosparnis greitumu ir vikrumu visumet praneš [žvirblį] J.Jabl. Jau anas tuoj pranèš ir brolį Sv. Jis moksle tave pràneša Jnšk. Giedojime praneša jinai, t. y. balsiau gieda J. Ir pranešdavo išmintis Salomono išmintį visų rytiečių ir egiptėnų Ba3Kar4,30. Šitoj tiesa labai vargu suprasti dėl to, kad mūsų išmanymą praneša A.Baran.
| refl.: Žmogus prasineša iš kitų būtybių Vr. Jis visur prasi̇̀neša Gs.
ǁ refl. pralenkti einant, bėgant: Iš pirmų žingsnių jau buvo matyti, jog prasinešti rengiasi Romano žirgas, tiktai vienas Armino širmis nuo jo neatsiliko V.Piet. Aš buvau gerokai prasinẽšęs, bet jie vėl pralenkė Alk.
ǁ būti didesniam, viršyti kokį nors kiekį: Paukščio temperatūra dažnai praneša 43°C rš.
ǁ refl. pasižymėti: O kad ne ji (Algutė), gal jau jis būtų seniai ar pasitraukęs nuo Aršiojo į šalį, pas Trakių, prasinešusį valdoną, ar gal būtų sugrįžęs namon V.Piet. Tėvai … prasinešdlavo visokiais lemtumais BzB118(MT460).
◊ vė́jus pranèšti; R77 apgaudinėti.
prinèšti, pri̇̀neša, pri̇̀nešė tr.
1. R421 prigabenti, atnešti daug: Pri̇̀nešė statinę vandens DŽ. Kad pri̇̀nešė valgymų! Dv. Žmonės kalbėjo, kad tam žemaičiui aitvaras visko prinešąs J.Jabl.
| Vaikai in kambarį šalčio pri̇̀nešė Mrj.
^ Gandras mėšlo neprineš LTR(Rs).
| refl. tr.: Prisi̇̀nešiau malkų pilną užpečkį – užteks keliom dienom Vlkv. Garnys ir varlių į lizdą prisinešė, o šeimyna dar miega LTR(Zp).
ǁ priminti (purvo, žemių): Nu tik prinèšk tu man purvo! Mžš.
| refl.: Mūso troba prisinẽšusi – vaikai prinešio[ja] Šts.
2. paėmus priartinti, prikišti prie ko: Ji paėmė vieną taurę ir prinešė prie lūpų, dėdamasi truputį nugėrusi J.Balč. Pamirkė meduje rykščikę, kurią turėjo ranko[je], ir prinešė ją pri burnos S.Stan. Nykštukas pagriebė žolelę ir prinešė prie nosies J.Balč.
| refl. tr.: Jis prisinešė arčiau žvakę rš.
ǁ nunešti, pristatyti: Žmogelis niekur negalėjęs gaut kūmos savo sūnui prie krikšto prinešti BsV34.
3. savo judėjimo jėga daug atgabenti: Vanduo pri̇̀nešė pilną pievą maurų NdŽ. Tie akmenai vandenio prinẽštūs (sunešti) Brž.
ǁ savo judėjimo jėga pristumti, atplukdyti prie ko: Rytą pri̇̀nešė [v]anduo žilvitį ant tiltą BM10.
4. Srj pririnkti, prikrauti: Jei tokia graži vasara pabus, bitės prinèš medaus Ėr.
^ Viena bitė avilin neprineša medaus Tsk.
| refl. tr.: Prisineša sau kinį Blv.
5. pranešti (toli gyvenančiam), papasakoti: Man tuoj pri̇̀nešė kiti Jnš. Niekas nepri̇̀nešė, kad ans yra par mergas ejęs, ir apsižanijo Plt.
6. daug iškęsti, patirti: Tiek vargo prinẽšus! Lp.
◊ Diẽvas į rankàs (prie rañkos) prinèš pasiseks: Šitam mėnasy bus teliokas, kad Dievas gerai prinèš an rankàs Trgn. Kad Dievas prie rankos rugius prineštų B.

×raznèšti, ràzneša, ràznešė (hibr.) tr.
1. išnešioti, išgrobstyti: Po smerčiai jo visą turtą svetimi ràznešė Dglš.
2. ištaršyti, išardyti: Saulė veidą apdegino, vėjas kasą dai raznešė LTR(Ml).
3. žr. išnešti 7: Nežebotas arklys greit gali raznèšt Dglš.
4. refl. įsismaginti: Vaikai kad razsi̇̀nešė (įsisiautėjo) – dūksta i dūksta Rš. Nu ir razsi̇̀nešė (įsismarkavo, įpyko)! Rš. Su šitieka pinigų labai nerazsineši (nepasišvaistysi, greit pritrūksi) Dglš.
sunèšti, sùneša, sùnešė, sanèšti, sàneša, sànešė Prn
1. tr. SD456, R419, K paėmus, užsidėjus sugabenti į vieną vietą: Sunèšk in vidų drabužius J. Kada jūs suneštat rugius teip nešiodami?! Ds. Gerai, kad sùnešėm bulbojus Gg. Sanešiau grūdus į aruodą Stk. Vakar sùnešė daug vilnų [kar̃šti] Mšk. Sùnešė cielą jaučio mėsą Ūd. Pirkliui nuvažiavus, atbėgo vilkas, sunešė abi vaikelio pusi, sulaižė sulaižė, ir vaikas atliko sveikas BsMtII20.
| refl. tr.: Šieną nešte susinèšim – nereiks arklių Erž. Susinèšk nuo tvoros rūbus – lietaus ateina Ds. Jis jau sukūrė ugnį, šakų sausų susinešęs BsPIV272. Žabarskis gryčią susi̇̀nešė iš girios Rm.
ǁ refl. būti sugabentiems: Kažin ar tilps bulvos, kai visos susinèš sklepan Ds. Viskas susi̇̀nešas į pringį Krš.
2. tr. savo judėjimo jėga suvaryti, supūsti (į vieną vietą): Vėjas debesis sùneša į krūvą, ir paskui vali̇̀ lyti Gs. Čia sùneša labai giliai sniego Rs. Vėjas sunešė didelius vėpūtinius rš. Prie tilto sunešti ledai NdŽ.
ǁ refl. susirinkti, susikaupti: Iš sterblės purtė susinešusias dulkes rš.
3. refl. greit subėgti: Sùsnešė visos kiaulės kieman Lp.
ǁ refl. atlėkus apsistoti, susimesti: O toje drevėje buvo bitės susinešusios rš.
4. refl. tr., intr. susikelti, susikraustyti į kitą vietą: Susnešė an Plėnūtiškės (ant Plėnūčio žemės) budinkus Srj. Jau daug katrie buvo išsinešę, dabar susi̇̀nešė vėl atgal Bgs.
5. tr. padaryti, kad susidraugautų, artimai santykiautų, įsimylėtų:
^ Velnias sùnešė, velnias ir išskirs Plv.
| refl. Slk: Pagyveno arti̇̀, tai ir susi̇̀nešė Ml. Su ledokais žmonėm sùsnešė, ir pats ledokas Arm. Kap sùsnešė Mariutė su Agota, tai užteko visai ūlyčiai pletkų Vrn. Tep susi̇̀nešė vaikai, kad baisiausia, neatskirsi jų Al. Susi̇̀nešė kap šuva su katinu Rod. Sùsnešė su tuoj pijoku, tai jau gero nebus Drsk. Susi̇̀nešė su tokia boba Šmk. Dar už nabaštikės galvos visus metus jie susinẽšę buvo Rdm. Jo žmona jau su kitu vyru susi̇̀nešė Srv.
6. refl. susisiekti, susižinoti: Žmonys dabar be galo greitai susi̇̀neša Krp. Dabar žmonės ir už marių vienas su kitu susi̇̀neša Ds. Kaip tik nebesusinešu su broliu, taip ir nežinau, kaip jam ten einas Žg. Musintais anie susi̇̀nešė kaip norintais, kitaip jau nebūtų pajutęs aplei tą Vkš. Kaip būtų smagu ir padoru su visais tais lietuviais susinešti V.Kudir.
| Visa soda susi̇̀nešė (susitarė), kad to kelio netaisys Up.
7. tr. SD123 surinkti, sukrauti: Bet už tą tokios bitės (kurios nespiečia) daug medaus kas metą suneša S.Dauk. Sùnešė paukštė lizdą Dv.
| refl. tr.: Ant vienos sausos šakos susinešė lizdą gužas J.Balč. Starkas vinkšnoj susi̇̀nešė gūžtą Jnšk. Susinešė pova šilkinę gūžtelę (d.) Dkšt.
| Kaip man vienam čionai augti ir lapelius susinešti …, ir žiedelius susikrauti? DvD111.
8. tr. iškęsti, išlaikyti, pakelti: Aš daug vargo sunẽšus Gdr. Nemožna buvo sunèšt bėdų Arm. Aš to neramumo negaliu sunèšti Pn. Aš tą panieką sunèšiu Ar. Kad ji nesùneša kantrybės (nesusilaiko, nekantri) Brž.
9. intr. Aps galėti, pajėgti suprasti, suvokti: Čia jau mano galva nesùneša Prng. Čia reikia geros galvos, kad suneštų Ds. Tokiam būtų gerai pardavėjuo, ka uždaviniai teip lengvai yr sùnešamys Yl.
10. tr. I sudėti į krūvą, suskaičiuoti: Raides pažįsta, tik žodžio nesùneša Rdš. Sunèšk į vieną vietą visą žemę – bus hektaras Ėr. Sunèšk, motin, kiek už javus gavom piningų Krtv. Kai visus piningus sùnešė, pasirodė, kad trūksta pora litų Up. Sunèšk, kiek išeis už penkias gijeles bielių (baltų medvilninių siūlų) Vkš. Sunešk, kiek kartų tai darei P.
11. intr. suduoti, uždrožti: Atsitūpė kampe ir tupi – bijo, kad vė nesunešt per galvą (ps.) Tvr.
◊ klùmpes sunèšti Msn susituokti.
liežuviùs sunèšti liežuvauti, apkalbėti: Suneša visokius liežuvius apie parapijonių gyvenimą V.Kudir.
pasunèšti, pasùneša, pasùnešė (dial.) tr. keliems, kelis kartus atnešti: Rudenį pasùnešė kiemas kas spirgelį, kas miltų dulkelę Dv.
užnèšti, ùžneša, ùžnešė
1. tr. R204, K paėmus, užsidėjus užgabenti: Ant viškų ùžnešiau lašinius J. Helijošius … ant liepsnų vežimo buvo užneštas ing dangų DP594.
| refl. tr.: Būdavo, užsi̇̀neša an tvarto patalynę i miega Vlkv. Toj lapė insikraustė in pečių, o ten buvo pakeptos dešros, – ji tais dešras susimovė an kaklo, nubėgo, užsinešė ant šieno kūgio ir ėda BsPIV286. Senas patinas ramiai nusileido nuo kalno viršūnės, pasiėmė mums žadėtąją ir, nieko nepaisydamas, nei mūsų, nei šunų, užsinešė aukštyn Blv.
2. tr. trumpam užsukant, pro šalį einant, atnešti: Ùžnešė [į kalvę] butelį naminės ir nugirdė Ėr. Kranauskienė šiandie buvo – ùžnešė puodynę Srv. Gal velnias tave te ir ùžnešė šiton karčemon (kogi ten ėjai)! Ds. Gal jum pats velnias užùnešė! Pl.
ǁ atsitiktinai daug ko sunešti: Kap daugiau ùžneša [į turgų parduoti], pigiau būna Alk.
ǁ atsitiktinai įgabenti su savim: Žliūgių sėklų kūdron gali užnešti varlės arba ir vėjas įpūsti rš.
3. tr. Jnk bendraujant paskleisti užkrečiamą ligą: Jie ùžnešė šiltines Ėr. Tos katės i šunys ligas ùžneša Trg. Raupai užnešamà liga Ml. Užnešiu ligą B.
4. tr. kiek panešti (į priekį): Užnèšk aną rąsto galą į priekį Lš.
5. refl. pakilti užsimojant: O ranka jo užsinešė kirviu nukirst medį Ch5Moz19,5.
6. tr. pristatyti reikiamą kiekį (ppr. apie prievoles): Mes jau ùžnešėm pieną, sakė pienininkas Ggr. Šį mėnesį kiaušius esam užnešę Šts.
| Man su pinigais bepigė, tik nuošimtis ùžneša ant smulkmenų (nuošimčio užtenka smulkmenoms) Gs.
7. tr. savo judėjimo jėga užkelti, užvaryti, užstumti: Laivą audra užnešė ant seklumos tarp uolų K.Bor. Vėjas, baisiai nešdamas, užnešė ant kranto tos salutės Joną, kuris jau vos gyvas buvo likęs BsPIII26.
ǁ savo judėjimo jėga atvaryti, atpūsti: Sėklas ùžnešė, i apsprogo laukas pušelėms Prk.
^ An lėto vėjas užneša, greitas pats užsibėga (savo likimo neišvengsi) LTR(Krn).
8. intr. užtęsti nėštumą: Pernai karvė nė biškį neùžnešė, tei[p] lygiai diens į dieną devynis mėnesius Erž.
9. tr. uždengti, padengti, aptraukti paviršių kuo: Po pavasario šita pieva visada esti užnešta žemėm Nmn. Potvynis visas lankas ùžnešė smėliu Srv. Davė [v]anduo, ažùnešė pievas Dglš. Ravus ažùnešė, o čystyt dabar jau nėr kam Skdt. Autobusai nevažiuoja – keliai užnešti̇̀ Lnkv. Kelias sniegu ažunešta, neženklu, tai net ažblūdijau Ml. Pasislėpė palapinėje ir sumigo, bet pabudę pamatė, kad juos visai užnešė sniegas K.Bor. Dulkės akis ùžnešė Vlk.
| Akys buvo per daug užneštos (blausios, apsvaigusios, girtos) V.Kudir.
ǁ refl. apaugti, apželti: Kiemas užsinešęs žole, išknistas kiaulių ir pridraikytas stogo šiaudų A.Vien. Pievelės, paantvalniai, ežios – visa, kas tik buvo plūgu nepaliesta, storai užsinešė tarpia žole Vaižg. Visa pieva alksniais ažsi̇̀nešė, jau perniai negalėjo pjaut Ktk.
10. tr. atvykus paskleisti, išplatinti: [Indų pasakos] per susidūrimą su Europos gyventojais ir čion užneštos tapusios arba gyvu žodžiu, arba rašto keliu per literatūrą LTII477(Bs). Deivės kultas … buvo užneštas ne tik Galijon LTII530(Bs). Buvo užnẽšę [jaučių], arėm su jautukais Krš.
11. tr. pranešti, papasakoti: Kai tik susipyko, tuoj nubėgo ir ùžnešė žandaram Lp. Reikės milicijai užnèšti Skdv. Viens, stovėdams ir vis šen ir ten žioplinėdams, pasakas ir niekus visokius ùžneša draugui K.Donel. Dau[g] pasakų užnešė (daug primelavo) N.
| refl.: Dėdė apie pinigus nei neužsinešė (neužsiminė) Žž.
12. refl. Kp pradėti gerai, vešliai augti: Kur išakėjau, kad užsi̇̀nešė bulbės! Ėr. Nežinia, kaip šįmet dobilai augs, bet dabar iš pavasario labai gražiai užsi̇̀nešė Kt. Iš pradžių kopūstai labai užsi̇̀nešė, bet kurmiai iškėlė Rdm. Linų užsi̇̀nešta būta Ds. Toks buvo gražiai užsinẽšęs čiepelis, ir nulaužė Drsk. Šįmet visko gerai užsinẽšę, ka tik Dievas duotų suvalyt Gs. Linai tokie buvo juodi iš pavasario, užsinẽšę Ėr. Vaikai mūs labai užsi̇̀nešė iš mažens Brt. Telyčiotės tešmeniukas jau ažsinešęs Ktk. Jam užsi̇̀nešė tokia tanki graži barzdelė Jnšk.
13. intr. būti panašiam, panėšėti: Jis šiek tiek ùžneša in tėvą Alv. Gražesnė būtai, kad in momą užneštái Lp. Mano Zigmulis visai in mane ùžneša Mrs. Ale šitas namas tai į mūs ùžneša KzR. Veidas visai neùžneša, kad tas pats, tik iš balso pažinau Gs. Jo kalba ùžneša į tavo Nmn. Šita spalva lyg ùžneša į melsvą Alk. Biskį užneša kopūstais [skonis] Lp. Davė davė skripka zirzint, ė tan balsan neažùneša Ml. Kai kada nieko, o kai kada tai jis man an kvailo ùžneša Lkč.
14. tr. pradėti: Jis ùžnešė kokią kalbą Ėr. Klemusia čia man naują kalbą užùnešė Slm. Ei, klausykit, užnèškit giesmę Dsm. Maria, užnèšk „Bijūnėlį“ Nč. Užnešiu balsą (paduodu toną) B. Buvo Lazdijuosa užnèšt provos su švogriais Lp.
| refl.: Užsi̇̀nešė ne laiku šulinį kasti Ldk. Kad tik kiek, tai užsineša verkt! Mrs. Užsi̇̀nešės vaikai išeiti Grd. Daktarai yr užsinešę klyno negydyti Trk. Jau buvo užsinẽšę ant dienos (pradėjo švisti), kap mes kėlėme Brt.
15. tr. būti pranašesniam, pralenkti: O tai kaip gražiai ji apsitaisius – ùžneša visas mergas Ėr.
16. intr. užduoti, uždrožti: Užnèšk, motin, tam vaikui, kad nesiustų Sml. Jau tokiam, jeigu neklauso, gali ir užnèšt Vs. Tik pakš takš – kad ažùnešė atsivėdėjęs iš kairės, tai tas šliop i nudribo Prng. Vieni vyrai pasipeškit, moterėlėm neužneškit! LTR(Lnkv). Ot ùžnešė per ausį, net galva apsisukė Švnč. Užnešiu gerai per dantis, ir nustosi lojęs Vvr. Kai ùžnešiau šluotražiu par kuprą, ir nebeateina Kair. Kap ùžnešė sprandan, tai ir griuvo Sn. Lįsk lįsk tik prie manęs – kai užnèšiu par kinkas! Srv.
| refl. intr., tr.: Kad daviau aprimesčiu, bet ne arkliui, o sau ažsi̇̀nešiau kaktą Ml.
17. intr. aštriai, užgaulingai ką pasakyti: Kad užùnešė – nei ko atsakyt Sb.
18. (ž.) refl. užpykti, užsigauti: Ką gi aš jam čia pasakiau, kad reiktų taip užsinešti? S.Čiurl. Dėl tokių nėkų teip užsi̇̀nešė, kad nebšnekas nė iš tolo Krt. Pasakiau kelius žodžius, ir užsi̇̀nešė baisiausiai Krš. Nepyk, neužsinèšk, aš atidalysiu skolą, kad ir ne iš karto Plng. Turbūt tu užsinešei ko nors, kad nebeatejai pas mumis Nv. Ans šiandien labai užsinẽšęs KlvrŽ.
◊ kiáuru puõdžium užnèšti; Tat užsidėjus ant nugaros (vaiką) užgabenti.

Daugiau informacijos

dantis

Apibrėžtis

dantų̃ atviepìmas pasilinksminimas: Ženyk juos, ir mums dar dantų atviepimas tektų. Eig.
dantų̃ dygimè (savo) amžiuje: Savo dantų dygime pirmą kartą buvau Vilniuje. Nmk.
ant dantų̃ dygìmo (savo) amžiuje: Ant savo dantų dygimo vieną sykį tebuvau tenai, t. y. per visą savo amžį. J.
nuo dantiẽs dygìmo iš pat mažens: Nuo danties dygimo prastas tas mano vaikas. Gršl.
dantų̃ galaĩs nenoromis (valgo): Susirgo [kiaulė], papjovėm, valgėm tą mėsą dantų galais. Vkš.
nuo dañčio gėlìmo mažai (davė): Tai, davė nuo dančio gėlimo. Šn.
dantų̃ griežìmas aimanavimas: Ten bus verksmas ir dantų griežimas. Dk. O užsivydėjimas, o dantų griežimas, Dieve Tėve, gelbėk!. Krš.
dantų̃ išplikìmas ko nors gavimas: Ne dėl dantų išplikimo einu, – paveizėti, kaip gyvena. Krš.
dantų̃ kaĩšymas neig. juokimasis, šaipymasis: Nuo dantų kaišymo sotus nebūsi. Vž.
dantų̃ nuvipìmas vaišės: Kad mirtų, būtų dantų nuvipimas ubagams, t. y. duotų gerti, ėsti. J.
dantų̃ pardavinė́jimas neig. juokimasis, krizenimas: Toks jau dantų pardavinėjimas, kad baisu. Kž. Kam dar tas dantų pardavinėjimas?. Rdm.
dantų̃ ródymas neig. juokimasis, krizenimas: Iš to dantų rodymo su bernais – tankiau vaikas. Krš. Įkyrėjo su savo skalijimu, dantų rodymu!. Vencl.
dėl dañčio sópės nevykusiai, apgraibomis: Vėliau įsitraukęs žurnalizman galėdavau sekti užsienio spaudą, versti knygas ir dėl dančio sopės susišnekėti bekeliaudamas po įvairius kraštus. Andr.
nuo dantų̃ sópės apie prastą (darbą): Tai jau jo krutnumas nuo dantų sopės. Rs.
nuo dantų̃ sopė́jimo apie prastą (darbą): Tavo tas darbas tik nuo dantų sopėjimo. Vrn.
nuo dantų̃ sõpsto nevykusiai, atmestinai (atlikti, padaryti): Pataisei ratelį nuo dantų sopsto. Aln.
dantų̃ viršū́ne nelabai, nenuoširdžiai (prašyti): Gal viršūne dantų prašei, kad neatėjo. Mlt.
ãštrūs dañtys apie sugebantį piktai atsikirsti: Jo dantys darosi aštrūs, jis kalba kaip iš knygų. Cvir.
atbulaĩs dantimìs
1.be apetito, prisivertus (valgyti): Laurynas Vainoras kramto atbulais dantimis. Avyž. Karolis atbulais dantimis sukramtė dešros griežinėlį. Bub. Neturiu apetito, valgau atbulais dantimis. Kt. Ką darysi: teko valgyti kad ir atbulais dantimis. Gric.
2.alkanam (gyventi): Jeigu tu ir toliau taip dirbsi, tai atbulais dantimis duoną valgysi. Lš. Atbulais dantimis duoną valgysi, jei nedarbuisi. Lp.
atraitýtais dantimìs be apetito, prisivertus (valgyti): Tokią košę atraitytais dantimis gali valgyt. Trg.
atvirkščiaĩs dantimìs be apetito, prisivertus (valgyti): Neturiu skonio, valgau atvirkščiais dantimis. Mrj.
atžagariaĩs dantimìs be apetito, prisivertus (valgyti): Atžagariais dantimis gromuliavau elnieną ir galvojau. rš. Ar gardūs virtiniai? – Et, valgau atžagariais dantimis, nelabai patinka. Vb.
visų̃ dañtys baltì iš išorės sunku spręsti: Dantys visų balti, bet už dantų kas yra, tai niekam nežinia. KrvP. Cidra pinigus sukinėjo rankoj, paskui susimanė gerai padėti, nes per vestuves visokio bus svieto, o juk, kaip yra sakoma, visų dantys balti. LzP. Įtari ką? – Ką įtarsi... Visų dantys balti.... Gric. Visų dantys balti – nepaklausi. Šlu.
gerùs dantìs turė́ti mokėti atsikirsti, atšauti: Gerus dantis turi, jo niekas neperkalbės. Jnš. Ji gerus dantelius turi. Skr.
ilgaĩs dantimìs be apetito, prisivertus (valgyti): Žiūrėjau, kaip po visų skanėstų jis ilgais dantimis (o gal be dantų?) ilgai malė burnoje kiekvieną rūkytos kiaulienos kąsnį. Pt.
išvirkščiaĩs dantimìs nenoromis, prisivertus (valgyti): Valgo išvirkščiais dantimis. Gs.
kitùs dantìs įdė́ti primušti: Nesmodyk čia prieš mane, kai įdėsiu kitus dantis, tai žinosi!. Trgn.
sausaĩs dantimìs nevalgęs: Dar esu sausais dantimis – nėra kada valgyt, vis darbų yra. Ml. Išvežė viską, ir palikom sausais dantimis. Krš. Padabosiu, ar tu ilgai sausais dantimis ištesėsi. Prng. Kad taip sausais dantimis būtų snaudęs Doveika, tai ne, tai ne jo gyvai prigimčiai. Katil.
šaltaĩs dantimìs juõktis susilaukti atpildo: Juoksies tu šaltais dantimis, prisilauksi keršto. Lš. Kad tu juoktais šaltais dantimis!. Rod.
šaltaĩs dantimìs pasijuõkti susilaukti keršto: Pasijuoksi šaltais dantimis, palauk!. An.
šaltaĩs dantimìs sėdė́ti nieko nepešti: Ir sėdėsi šaltais dantimis. Ck.
tuščiaĩs dantimìs klapsė́ti būti nevalgius: Tau broliai priklegdinėjo: eik krutėt, ė dar tuščiais dantim klapsėsi, kad neklausei. Grv.
víenu dančiù pakabìnti truputį užvalgyti: Vienu dančiu pakabinau ir vėl išėjau. Švn.
dantìs al̃kštinti be reikalo kalbėti: Ko čia alkštini dantis be jokio reikalo?!. Pd.
dantìs apką́sti nutilti: Anas ir dantis apkando. Dkk. Motina tuoj dantis apkando, kai išgirdo. Km.
dantimìs apžióti susiglemžti viską: Kad įmanytų, dantim apžiotų, kad tik kitiems neatitektų. Jnš.
dantìs atidarýti imti kalbėti (ppr. blevyzgoti): Tas jau dantis atidarė, vaikai, ausis užsikiškit. Jnš.
dañtį atką́sti
1.liautis norėjus, nusivilti, nieko nepešti: Kas į jį bandė kibti, greit dantį atkando. Kv. Aš jau atkandau dantį ir daugiau nesikišu. Pnd. Taip jis norėjo to namo, o dar jau parduoda, regėt, atkando dantį. Vrn. Iš pradžių tai labai jis čia puolėsi į tą mišką, bet paskui atkando dantį. Lkč. Nors kiekvienas buvo ant jos dantį atkandęs ir kitą mergą radęs, bet pagieža nežuvo. Vaičiul.
2.atkeršyti: Ar jau atkandai dantį?. Grž. Pyko pyko, kol atkando dantį, kol atkeršijo. Ps.
3.nepasisekti: Norėjo mane aplenkti, bet atkando dantį. Ds. Ėjo užkietėjusių pagonių krikštyti. Ir visi atkando dantį. Mik.
dantìs atką́sti nusivilti: Lindo lindo prie jos ir atkando dantis, dabar nebereikia. Sk. Sunki ta brigadininko duona, tegu ją bala. Jau aš atkandau dantis – žinau. Mark.
dantìs atkélti imti bartis, prieštarauti: Sako, kad jo troba būtų, kad jis nebūtų užkurinis, būtų ir jis atkėlęs dantis. Jnš.
dañtį atkir̃sti liautis norėjus, atsinorėti, atsikąsti: Jau atkirtai dantį – vieną vagelę išvaręs parėjai namo. Rod.
dantìs atkìšti
1.žiopsoti: Ko sėdi dantis atkišęs, – valgyk, bile duoda. Krš. Sėdėk čia dantis atkišęs, ar jau darbo neturi?. Varn.
2.supykti: Išrėžiau viską, ką žinojau. Ką tu! Tuoj atkišo dantis. Grz.
3.pasidaryti nepatenkintam: Pamatysi, pagyvenus metus kitus su tokiu ir atkiš dantis. Mšk.
dantysè atnèšti grąžinti, atiduoti (priverčiant, pykstant): Numetęs dantyse man atneši, tik per vėlai. Vaižg. Tu man dantyse atneši!. Dkšt. Kaip aš tau duosiu, – dantyse atneši!. Nč.
dantìs atriẽtęs nenoromis, prisivertęs: Bjaurus toks darbas: tik dantis atrietęs dirbi, ir tiek. Sk.
dañtį atsiką́sti nusivilti: Atsikąs dantį ir marti, ir anyta. Pns.
dantìs atsiką́sti nusivilti: Jau ir Petras su tuo namu dantis atsikando. Ps. Ir su kalba jau dantis atsikandau. Vencl.
dantìs atsiraĩtęs nenoromis, prisivertęs: Putrą su pienu prižilindavo ir paduodavo per pietus darbininkams – i[r] valgyk dantis atsiraitęs. Sk.
dantìs atstatýti neig. juoktis, šaipytis: Kol priėdusios, tai besivaipot dantis atstačiusios. Jrb.
dantìs atšìpti nieko negauti: Nuėjau pinigų pasiskolinti, ale atšipau dantis. Vlk. Atšipsi į jį greitai savo dantis. Alv.
dañtys atšìpo labai atsibodo: Turėjom valgyti ilgas nedėles avinieną, kol dantys atšipo. rš. Tegul pasikaria ir tegul liekasi tie, kuriems neatšipo dantys nuo bendro katilo sriubos. Katil.
dantìs áušinti
1.plepėti: Neaušink dantų, užmokesčio negausi. Šl. Neaušink dantų be reikalo. Varn.
2.tuščiai prašyti: Be reikalo dantis aušini, nieko iš to nebus. rš.
dañtys bárška šalta: Kas čia per maudymasis, kad dantys barška. Tt.
dañtys bỹra smarkiai kritikuoja: Tik ypač pabrėžk: ką Dunda gyrė, tai gyrė, bet ką kritikavo, tai dantys byrėjo. Gric.
dantìs blìzginti šypsotis, koketuoti: Sakykit, koks jau buvo tas burtažodis? – blizgina dantis mergaitės. Ap.
dantysè bū́ti nuolat kalbėti apie ką: Kur tik išgirsi, vis ta karė ir karė dantyse, net kylėte kylėja. Žem.
dantimìs čirikúoti labai pykti: Nebijau aš, ką tu dantimis čirikuoji. Pls.
dantìs čiùlpauti rengtis keršyti: Jis seniai čiulpauja dantis. Dglš.
dantìs daužýti mušti: O rekrutai ar džiaugiasi, kai juos prie kaladės prirakina? – surištus į kazermes pristato? – o paskui unteriai ir feldfebeliai dantis daužo?... Myk-Put.
dantìs dė́ti ant lentýnos neturėti ko valgyti, badauti: Dabar, matai, toks laikas, kad, namie sėdėdamas, dantis ant lentynos dėk... – aiškinosi Putelis. Gric. Ateis žiema – ir dėk dantis ant lentynos. rš. Dėkite dantis ant lentynos. Prisigyvenom! – sušvogždė pašnairuodamas į mane. Mar.
dañtys dýgsta uodegojè sakoma apie ilgai miegantį: Ilgai miegi – uodegoj dantys pradės dygti. Srv.
dantìs džiáuti neturėti ko valgyti, badauti: Saulę pramiegojęs dantis džiausi. Švnč.
dantìs džiáuti ant grė̃dų neturėti ko valgyti, badauti: Suvalgyk antsyk viską, paskui džiauk dantis ant grėdų. Dkš.
dantìs džiáuti ant lentýnos neturėti ko valgyti: Tušti visi pašaliai, nors dantis ant lentynos džiauk. Varn.
dañtį galą́sti
1.pykti: Tas paršas Milius, – tęsė toliau Vabalas, vis pikčiau raukdamas kaktą, – kažko ant tavęs dantį galanda. Marc. Aš seniai ant jos dantį galandu. Rdm. Žinoma, tu, suktasprandi, dantį prieš visus galandi!. Sruog.
2.labai norėti gauti: Aš jau seniai dantį galandu ant jūsų vyšnių, gal parduoste?. Jnš. Aš ant šitų slyvų dantį galandu. Mrj.
dantìs galą́sti
1.pykti, rengtis pakenkti: Ansai seniai ant tavęs dantį galanda. Varn. Ans seniai ant mūsų dantis galando, tik vis nebuvo kaip pradėt. Škn.
2.labai norėti gauti: Jei nori, tuojau išperšu: ten merga nors ir be kraičio, bet storai piniguota, tikrai geras kąsnis: nebe vienas galanda dantis, ir tau bus ne pro šalį. Žem.
3.apkalbėti: Visi susirenka ir galanda dantis. Ds. Žinai, žmonės šneka, dantis galanda. Dkš.
4.tyčiotis, erzinti: Jūs visi papratę į mane dantis galąst. Jnš.
dañtį gélti
1.patikti, jausti potraukį: Mano brolis seniai ant jos dantį gelia. Gs.
2.rūpėti: Jam net dantį gelia, kas toje troboje gali būti. Bs. Kad ir man dantį gelia. Katil.
3.norėti gauti: Šinkoriui jau seniai gėlė dantį ant to daržo. Ašb.
dañtį giẽžti pykti, kerštauti: Jis ant manęs dantį giežia. Vlkv.
dantimìs gráužti
1.gailėtis: Nė pažino, nė ko, įlindo kaip šuniui į uodegą (ištekėjo), dabar dantim graužia. Užp.
2.labai pykti: Ir tas graužia dantimis, ir tas graužia dantimis. Dv.
dantimìs griáužti gailėtis: Pripliopei – dabar dantim griaužk. Ktk.
dañtį gríežti pykti: Jis seniai ant manęs dantį griežia. Mrj. Galbūt Juozapas dar griežia ant mūsų dantį ir norės mums atkeršyti už visa pikta, kurį mes jam padarėm. ŠR. Aš girdėjau nuo vieno iš lenkų vergučio, jog lenkai seniai jau griežia dantį ant juodriešių. Piet. Vaitas jau seniai griežia ant jo dantį ir įskųstų ponui kaip netinkamą gaspadorių. Myk-Put. Griežė dantį ant kunigo kapeliono ir gailėjo pinigų, gailėjo veltui sugaišęs dieną. Vien. Ko tu ant jo dantį grieži, ką jis tau padarė?. Šk. Tai kad ir Aneliukė ant mūsų dantį griežia. Balt. Jis ant mūsų kiemo dantį griežia. Ps.
dančiù gríežti pykti: Ana griežė dančiu, net griežė iš piktybos. Dv.
dantìs gríežti pykti: Kam tu ant manęs dantis grieži, aš nebijau. Pls. Brolis dantis griežė ant jo už seserį. Grv. Iš apsivylimo pradeda dantis griežti, ir išsiskiria. Krš.
dantimìs gríežti pykti: Kad juos nebaudi – juokiasi, kad baudi – dantimis tik griežia. Donel. Ne tasis drąsus yr, kurs stvėręs už kardo dantimis grieždams, rodos, žvėris koks įniršęs, ant artimo šoka, jo gyvastį ardo. Kudir. Jau vien Šliūpo vardas skatina visus griebti knygą į ranką ir gėrėtis jąja arba griežti iš apmaudo dantimis. Mač-Kėk. O tėvas dantimis grieždavo, kad vaikai nesmoko lietuviškai. Grv.
dantysè įsikándęs apgailėjęs (grąžins): Šiandien nuskriaudei, o ryt atneši dantyse įsikandęs. Mrj.
dantimìs įsikìbęs visomis jėgomis (laikytis): Saugokit savo tarnybą! Laikykitės dantimis įsikibę už valdiškos vietos!. Tilv.
dantìs išbarstýti primušti: Dantis vienam išbarstė. Grv.
dantìs išbìrinti primušti: Tylėk, aš tau išbirinsiu dantis!. Arm.
dantìs išbrãškinti primušti: Neplepėk daug, jei nenori, kad dantis išbraškinčiau!. Ob.
nė̃ dañčiui išbraũkti visai (nėra): Nėr šieno nė dančiui išbraukti. Tr.
dantìs išdaužýti primušti: Iš tokio didelio įpykio norėjo visiems dantis išdaužyti. Lnkv.
dañtys išdýgo subinėjè vlg. juokiamasi iš ilgai miegančio: Ar neišdygo tau subinėje dantys, taip ilgai bemiegant. KrvP.
dañtys išdýgo šikìnėje vlg. juokiamasi iš ilgai miegančio: Miegos, kol šikinėj dantys išdigs. Pnd.
dantìs iškìšti šypsotis, koketuoti: O ji prieš tą vyrą dantis iškišus. Jrb.
dantìs išmaišýti primušti: Geriau nutilk, ba galiu dantis išmaišyt. Dglš.
dantìs išmatóti primušti: Jam už tai tik dantis išmatot!. Lš.
dañtį išmẽtusi turi pavainikį kūdikį: Taip tai, ką sakyt, gera mergelė, tik va, kad dantį išmetus. Sk.
dantìs išpláusti išgerti degtinės: Reikia važiuot į Jonavą turgun dantis išplaust. Upn. Ot buvo alaus – dantis išplaudėm. Švnč.
dantìs išplìkti turėti nemalonumų: Neprašysi daugiau – išplikai dantis!. Grk.
nė̃ dañčiui išràkti visai (nėra): Nėr šieno nė dančiui išrakti. Tr.
dantìs išriñkti primušti: Nenorėk, kad aš tau dantis išrinkčiau. Šv. Aš jam kada kalvek išrinksiu dantis. Arm. Nelok, nes dantis išrinksiu! – kumštį suspaudęs artinosi. – Aš tau!. LzP. Dantis tau išrinkčiau, – pabalino akis Domas. Žem.
dantìs iššiẽpęs piktas: Aš buvau įsitikinęs, kad aplink visi blogi, dantis iššiepę, urzgia ir taiko kur įkąsti. Vencl.
dantìs iššùsti blogo patirti: Jau aš iššutau dantis su juoj būdamas. Vlk.
dantìs iššveĩsti primušti: Aš tau parodysiu, kai dantis iššveisiu, kaip tėvo neklausyt!. Ds.
dantìs ištaisýti primušti: Aš jam ištaisysiu dantis, tada žinos, kaip iš manęs šidytis. Pln.
dantìs ištaškýti primušti: Susičiaupk – dantis ištaškysiu!. rš.
dantìs ištèpti duoti kyšį: Sauso niekas neklauso, ištepk dantis – visi klausys. Užv.
dantìs kabìnti ant lentýnos neturėti ko valgyti, badauti: Miesčionams krautuvė užsidaro – dantis ant lentynos kabink. Krš.
dantìs kabìnti ant síenos neturėti ko valgyti, badauti: Jei nedirbsi, dantis kabink ant sienos. Ds.
dantìs kabìnti į síeną neturėti ko valgyti, badauti: Jei lašinių nepirksi, tai galėsi dantis kabinti į sieną. Skr. Pamatysi, jis greitai dantis į sieną kabins. Ar.
dantìs káišioti neig.
1.juoktis, šaipytis: Aš rimtai [kalbu], o jis dantis kaišioja. rš. Nėr ko čia dantis kaišiot!. Blnk.
2.šiauštis, priešintis: Juk vis nusileidžiu, ir tu nekaišiok dantų. Grk.
dantìs kaišýti neig. juoktis, šaipytis: Kabarkšterėk varlėm lazda, tai nekaišys dantų. Ds. Nekaišykite dantų, kad kas jum neišmuštų. Kzt. Kaišai dantis, kolei balti, kai bus juodi, nekaišysi. Tvr. Nekaišyk dantų, niekas nepirks. Ut.
dantìs kalénti drebėti nuo šalčio: Štai ir jis stovi dabar svetimam mieste, patvory, ir kalena dantis. Bil. Taip ir pakūrei [krosnį], kad reikia dantys kalent sėdint. Sur.
dantimìs kalénti jausti šaltį: Apsivilk šilčiau, paskiau kalensi dantim. Varn. Stovi visi eilėmis tarp barakų skersvėjų... Stovi – ir kalena dantimis. Sruog. Piemenys vėl juokės, kad taip gerai atsakyta „bobai", o Alyzas vis sparčiau straksėjo, kalendamas dantimis nuo šalčio. Balt.
dantimìs kálti jausti šaltį: Eik į trobą, ko čia pusplikis kali dantimis!. Skd.
dantìs kìšti grasinti užklupti: Rodosi, kad iš tikrųjų jis (žiaurus rytojus) jau į mus kiša savo dantis. Pt.
dañtys klẽba senas: Ko čia stebėtis, a[r] pirmoji: žiūrėk, kitam dantys kleba, o pačios reikia, ir gana. Sk.
dantimìs klẽbinti šalti: Kailiniai namie verkia, o tu klebini dantimis. Vlk.
dantìs krim̃sti gailėtis ką negerai padarius: O dar (dabar) jis dantis kremta. Pls.
nórs dantimìs krim̃sk sunku atmegzti, atidaryti: Bobamazgis kai užsiveržia, tai nors dantim krimsk. Dkk.
dantìs láidyti
1.plūsti: Kaip laido ant jos dantis, taip laido. Žem.
2.karštai gintis, atsikalbinėti: Nelaidyk dantų, vis tiek kaltas esi. Krp.
dañtys mãga labai nori (ko valgomo): Aš žinau, tau dantys maga, nori ir tu obuolio. Jnšk. Tau tie pakabinti dantys tik ir maga. Grž.
dañtį maũsti rūpėti, norint užimti (gauti): Rusija užėmė Mandžiūriją, kuri ir Japonijai maudė dantį, nes visai čion po nosia stovėjo. rš. Jam maudė dantį eit pas juos, žino, kad yra alaus. Kri.
dañtį mẽtusi apie merginą su vaiku: Ji jau yra dantį metusi. Brs. Ši panelė jau dusyk metusi dantį. Brs. Gera merga ir gaspadinė, nu kas, kad vieną dantį metusi. Škn.
dantų̃ neapčiáupia džiaugiasi: Toji linksmi linksmi, dantų nebeapčiaupia, kad nebereiks važinėt arų padėt dirbt. Mžš.
dantų̃ neáušia žodžio neištaria (iš baimės): Man vaikai ir dantų neaušia. Trgn.
dantų̃ nedègti mažai teturėti (valgyti): Dantų nedegsim šįmet dėl bulvių. Šts. Su uogom šįmet turbūt dantų nedegsim. Dr.
dantų̃ neišdègti nieko negauti: Lindo lindo tas karšutis ir neišdegė dantų. Bsg. Ten nuėjęs dantų neišdegsi. Šv. Jau ten tu dantų neišdegsi, nemislyk. Grdm.
dantų̃ neišplikýti nieko negauti: Par jį neišplikysi dantų. Krk.
dantų̃ neišplìkti nieko negauti: Neišplinki nuo tų vaikų dantų. Krš. Nebijok, neišpliks dantų nuo tos šykštuolės!. Žem.
dantų̃ neištèkti būti prastai pavalgiusiam: Dantų neišteksi prie prastų gaspadorių. Varn.
dantų̃ neištèpti nieko negauti: Išvažiavo, kur alų dirba, ale dantų neištepę ir sugrįžo. Srv.
dantų̃ neištvil̃kti nieko negauti: Ten žmonės kaip titnagai, niekas ten dantų neištvilksta. Brs.
dantų̃ nekláusti įkąsti: Piktas šuva atitrūkęs dantų neklausia. Trgn.
dantiẽs nenulaikýti ant dantiẽs drebėti nuo šalčio: Spoksojo Šešelga į Girdvainį negalėdamas atsikelti nuo žemės ir nulaikyti danties ant danties. Bor. Lietuvoje tokiose landynėse ir be žiemos būtų per šalta – nenulaikytumei danties ant danties. rš.
dantų̃ nenuviẽpti neapsidžiaugti: Iš anų dantų nenuviepsi: gavau aštuoniolika litų, maniau, kažin ką gausiu. Plt.
dantų̃ nepagailė́ti įkąsti: Nebizeliok šunio, jis dantų nepagailės. Ds.
dantiẽs nepatáikyti ant dantiẽs drebėti nuo šalčio: Danties ant danties nebepataikau, kaip šalta. Kair. Parėjo į trobą danties ant danties nepataikydamas. Varn.
dantìs nepatáiko ant dantiẽs dreba nuo šalčio: Suėmė toks žvarbis, kad dantis ant danties nebepataiko. Vvr. Taip sušalau, dantis ant danties nebepataiko. Alz.
dantų̃ nepir̃ks sakoma pasišaipant iš nuolat besijuokiančio: Ko tu čia šiepi? Tavo dantų niekas nepirks. Lp.
dantų̃ neprašýti įkąsti: Su šuniu nesierzink, ba šuva dantų neprašys. Trgn. Šuva neprašys dantų. Slm.
dančiù nerìkšterti nieko nevalgyti: Dar aš nū nevalgiau, dar nei dančiu nerikšteriau. Vlk.
dantìs nesíekia dantiẽs dreba nuo šalčio: Taip sušalę – dantis dančio nesiekia. Vlkv. Sušalau – dantis dančio nesiekia. Mrj.
dantų̃ nesudãro apie labai kosintį: Taip kosti, kad ir dantų nesudaro. Trgn.
dantiẽs nesùdeda ant dantiẽs dreba nuo šalčio: Jis danties ant danties nesudeda – tiek šalta. Rs.
dantìs nesukliū̃va ant dantiẽs dreba nuo šalčio: Kai sušalau, tai dantis ant dančio nesukliūva. Švnč.
dantiẽs nesuléidžia ant dantiẽs dreba nuo šalčio: Taip šalta, kad danties ant dančio nesuleidžiu. Jnš.
dantų̃ nesuriñkti labai prisitrenkti: Nesisiutink: nulėksi nuo laiptų – dantų nesurinksi. Krš.
dantų̃ nesusiriñkti būti labai sumuštam: Jeigu jis dar tūpčios ir bandys grįžti į fabriką, prižadu, kad šis vyrukas savo dantų nebesusirinks visoje Šiaurės Amerikoje. Cvir.
dañtys niẽžti ima noras (papasakoti): Ką išgirstu apšnekant, dantys niežti pamauti (teisybę pasakyti). Krš. Taip dantys niežti, bet tyliu. Lk.
dantìs nuė́sti pasenti: Aš jau dantis nuėdžiau, ale ir dabar dar mane kiti už nosies pavedžioja. Žg. Žmogus, dantis nuėdęs, proto neįgausi. Slnt.
dantìs nusiláužti įkliūti: Pamatysi, kaip dantis ir jie nusilauš taip daug griebdami. Sk.
dañtį padė́jęs apie nuolatinį svečią ar lankytoją: Aš jau ir dantį padėjęs pas juos. Pun.
dantìs padė́ti ant lentýnos Al. badauti:
dantìs padė́ti ant palýčios neturėti geresnio valgio: Anys jau padėjo dantis ant palyčios, viską duktelei sukišė. Grv.
dantìs padžiáuti
1.imti badauti: Ažkart viską suvalgysi, o paskui dantis padžiausi. Švnč.
2.pastipti: Ir užsibaigė meškyna, priešais saulę padžiovė dantis. Tvr.
dantìs padžiáuti ant lentýnos Vrn. neturėti ko valgyti:
dañtį pagalą́sti paerzinti, papykinti: Jis dirba garbarnėj, sunkiausiai už visus, bet todėl niekad nepraleidžia progos pagaląsti dantį į tėvelį. Cvir.
dantìs pagalą́sti
1.apkalbėti: Ant tavęs visų dantys pagaląsti. Varn.
2.siekti užvaldyti: Giminė, o dantis pagalandęs ant mūsų gero. Varn.
dantìs pakabìnti
1.neėsti, neturėti ko ėsti: Jau gyvulėlis gauna ką norint, nebstovi dantis pakabinęs. Vgr. Kažkodėl karvės dantis pakabinę, rodos, ir pataikiau šerdamas, ir ką. Srv.
2.neturėti ko valgyti: Kai nieko neturėsi, tai ir sėdėsi dantis pakabinęs. Tr. Tokį nevėkšlį papjovė, suvalgė, o dabar ir pakabino dantis. Jnš. Dabar išmėtysi lašinius, o paskum dantis pakabinsi. Rgv. Marš valgyti, paskui visą dieną dantis pakabinęs būsi. Pjv.
3.uiti, graužti, kibti: Per kiaurą žiemą kaip kokia vergė viena dirbu, visus gyvulius veizu, o jūs tik dantis ant manęs pakabinti temokate.... Žem. Jis ant manęs dantis pakabino jau koki metai. Mrk. Argi nematai, kad visi ant tavęs dantis pakabinę?. Paukš. O tas vis ant manęs dantis pakabina. Trg.
4.spoksoti, žiopsoti: Čia daug kas dantis pakabinęs į juos žiūri. Paukš. Truktels porą kartų, veizėk, jau ir pakabinusi dantis į šienpjovį. rš.
dantìs pakabìnti pagrebėstyjè badauti: Suėsk suėsk viską iš karto, paskui galėsi dantis pagrebėsty pakabint. Všk.
dantìs pakabìnti ant grė̃dų badauti: Be darbo tai pakabink dantis ant grėdų. Mrj.
dantìs pakabìnti ant lentýnos Kt. badauti:
dantìs pakabìnti ant pẽčiaus badauti: Galėsi dantis pakabinti ant pečiaus, jei nepasiruoši maisto. Šk.
dantìs pakabìnti ant síenos badauti: Suėskime viską per vieną dieną, o paskui pakabinkime dantis ant sienos. SnV.
dantìs pakabìnti į bálkį badauti: Lauk dantis į balkį pakabinęs. Kal.
dantìs pakabìnti į gémbę badauti: Pamaldas pirks, sugriautas bažnyčias taisys, o žmonės galės dantis į gembę pakabinę badu dvėsti. Žem.
dantìs pakabìnti į síeną Alvt. badauti:
dantìs pakaišýti pasijuokti, pasišaipyti: Eina į bažnyčią dantų pakaišyt. Ėr.
dantìs pakárti ant tvorõs badauti: Jau jos dantys tai pakarti ant tvoros už vaiką. Krok.
nė̃ dañčiui paràkti visai (neturi šiaudų): Nebeturim šiaudų nė dančiui parakti. Krž.
dantìs pardavinė́ti neig. juoktis, šaipytis: Pardavinėk pardavinėk dantis, ar neišdauš kas!. Krš. Nepardavinėk dantų be reikalo!. Rdm. Šipyta, dantų nepardavinėk, čia tau ne turgus. Prng. Visą buitį toj boba pardavinėjo dantis, o ne darbujo. Rod. Ko čia pardavinėji dantis?!. Vlkv.
dantìs parduodinė́ti neig. šaipytis: Ko čia dantis parduodinėji, kas yra?. Rod. Ana tik parduodinėja dantis nežinia už ką. Pls.
dantìs parė́sti labai įgusti, įgyti patyrimo: Jis ant to darbo dantis parėdęs. Ds. Pamokins mat paršas, kaip ravas kast, aš ant to ir dantis parėdžiau. An.
dantìs paródyti
1.nusijuokti, nusišypsoti: O kai ateis, tai gal dantis parodysi. Ds. Vaikas jau sveiksta, jau dantis parodė. Sk. Prasišviepė, dantis parodė, ir nuėjo. Krš. Tu ir an peklą nueitum, kad tik tau dantis parodytų mergiotė. Ps.
2.įgelti, įskaudinti: Egi va šis, visai padorus žmogelis buvo, tylus, ramus, o leisk – ir jis dantis parodys. Vien.
dantìs parválgyti labai įgusti, įgyti patyrimo: Ant šito darbo dantis jau parvalgiau. Lš.
dantìs pasikabìnti į gémbę neturėti ko valgyti: Visus metus velniai drybsojo, nu dabar dantis į gembę gali pasikabinti – netur nė duonos kąsnio. Šv.
nė̃ dañčiui pasikrapštýti visai nėra (šieno): Nebėr šieno nė dančiui pasikrapštyt. Ob.
dantìs pasipustýti pasiruošti (ginčytis): Su šeimyniškiais kirtosi dantis pasipustęs, tik su Tiliumi laikėsi kiek mandagiau. rš.
dantìs paskaitýti primušti: Greitas išsigert, dar greitesnis susipešti, dantis paskaityti, pakaušius padaužyti. KrvP. O velniui čigonui kitą ketvergą paskaitysim dantis. Cvir.
dantìs pláuti gerti (svaigalų): Važiuojam į smuklę dantų plaut. Kt. Kas kur dantis plovė, ten tegul ir valgo. rš.
dantìs praė́sti
1.daug laiko praleisti (bergždžiai): Dantis praėdė, kol proto įgijo. Mrk. Apie daug ką reikėjo patiems pagalvoti ir daryti pagal savo sąžinę, bet dantų nepraėdęs proto neįgausi. Avyž.
2.labai įgusti, gerai nusimanyti: Jau jis dantis ant to praėdęs. Kb. Ant šito dalyko, vyruti, aš dantis praėdžiau, o tu dar šlapias naujokėlis. Lkč. Aš jau dantis praėdžiau šitą duoną valgydamas. Sv. Aš dantis praėdžiau namų ir laukų darbus bedirbdama. Ar. Nekišk nosies į miško prekybą, kur jo senelis jau dantis praėdė. Trein.
dantimìs prakalénti kurį laiką kęsti šaltį: Nereiks grįžti namo su pilnu „katuku" (bekonų gardu) kiaurą naktį šaltyje dantim prakalenus kilometrinėje eilėje. Trein.
dañtį praką́sti gerai išmanyti, būti įgudusiam: Dantis prakandęs ant bičių laikymo. Vrn.
dantìs praválgyti
1.daug laiko praleisti (bergždžiai): Dantis pravalgei, rūrą praperdei, o dar nežinai, kaip paskaityt. Čk.
2.labai įgusti, gerai nusimanyti: Dėl sviesto gerumo manęs neapgausi – dantis sviestu pravalgiau. Mrj. Aš dantis pravalgiau pas svetimus dirbdamas. Dkš. Jisai ant to dantis pravalgęs. Btg. Tėvas pradėjo kalbėti, kad jis kai ko nežino, bet apie bankus – tai ir dantis pravalgęs. Balt.
dantìs pravérti pasakyti: Ar tu negalėjai dantų pravert. Žg.
dantìs priką́sti
1.nutilti: Prikąsk dantis neplepėjęs. Grž. Aš tau sakiau: tylėk, prikąsk dantis!. Mžš.
2.nutylėti, nepasakyti: Blogai, kad tu nemoki dantų prikąst, kur reikia, juk žinai, kad su teisybe toli neisi. Lnkv.
dantìs ródyti
1.juoktis, šaipytis, juokauti: Suėjo ir rodys dantis per mielą dienelę!. Alk. Ko čia dantis rodai?. Grdm. Tas pienburnis negali užimti tarnybos, be to, jeigu būtų valdžios siųstas, būtų rimtas ir nerodytų dabar dantų. Andr. Jaunai mergiotei nepritinka dantis rodyt kožnam berniokui. Ps. Petras ėjo rimtai, nes neturėjo mados rodyti dantis su mergomis. Žem. Švaipos sustoję, dantis rodo. Krš. Magdė prieš Joną vis dantis rodo. Kv. Mokiniai dūko, spardė futbolą, rėkavo, kiti pakraščiuose sustoję mergaites kalbino, dantis rodė. Paukš. Nesuprantu, ko tu rodai dantis, – ūmai atsisuko jis. Daut.
2.būti akivaizdžiai matomam: Vargas rodė dantis iš visų kampų. Kudir.
3.priešintis, šiauštis: Čia, bral, juk garbės reikalas. Inteligentas jau dantis rodo. Avyž.
4.gąsdinti: Nerodyk dantų, aš jų nebijau. Mrj. Nerodyk kaip šuo dantų. Srv.
dantìs skaláuti gerti, girtauti: Einam dantų skalaut. Lp.
dañtį skaudė́ti
1.rūpėti: Jai seniai jau dantį skauda, kaip tą suknelę nusipirkt. Lkš.
2.pavydėti: Daug kam dantį skauda per mus. Šmk.
nèt dañtys sprógsta apie godžiai valgantį: Išėjus sargybiniui, sesuo metėsi valgyti: duoną laužo, sviestą su pirštu tepasi, arbatą pilasi, kad kemša, net dantys sprogsta. Žem.
dantìs statýti atsišnekėti, priešintis: Juozukas nė vienam nenusileidžia: jis prieš visus dantis stato. Prn.
dantìs sučiáupti nutildyti: Tokiam senam vilkui jau labai sunku dantis sučiaupt. Šl.
dantìs sudė́ti ant lentýnos neturėti ko valgyti, badauti: Dabar jam tik dantis sudėt ant lentynos ir laukt, kol galas ateis. Nč.
dantìs sudė́jus nesikišant: Reikia dantis sudėjus sėdėti – nėr ko kištis. Smal.
dañtys sudýgo gerokai pagyvenęs: Jau dantys sudygo, ir aš nebuvau girdėjęs, kad būtų kur tų vabalų. Krž.
dantimìs suė́stų apie piktą, kerštingą: Įmanytų, dančiais žmogų suėstų. Jnšk.
dantimìs sugríežti labai supykti: Ans dantim sugriežė, ale nutylėjo. Varn.
dantìs suim̃ti nutildyti: Jei aš tau nesuimsiu dantų, tai nekur aš būsiu. Lp.
dantìs suką́sti
1.nutilti: Aš tau kartą sakiau, kad sukąstum dantis. Lš. Bet ji sukando dantis ir kentėjo dėl savo nelaimės. Skrb. Bet kai Ėtmė sukando dantis, kai valdžios vyrai ją mėgino apklausinėti, taip ir liko. Simon. Sukando dantis, kantriai nutylėjo. Zur.
2.pakentėti: Kęsk kantriai, sukąsk dantis, tai likimo ranka, – turbūt jos dar nepažįsti!. Simon. Aš paimsiu save į rankas, sukąsiu dantis ir pakentėsiu kurį laiką. Tilv. O gal sukąsk dantis tuos šešis mėnesius, pakentėk kaip nors?... Gran. Adomas sukando dantis. Sėdėjo tylomis abu. Balt.
dantìs sukándęs kantriai: Ir eina žmogus dantis sukandęs, o ką padarysi. Yl. Kenčia žmogus dantis sukandęs. Ds. Tyli tyli žmogus dantis sukandęs. Sdk. Juk ilgai šitaip dantis sukandęs kamavaus, kol išdrįsau savo motinai išsipasakoti. Pt. Kristina tylėjo dantis sukandusi, akis nudūrusi į slėnį. Dovyd. Pavargsti, turi atsikvėpti. Bet sukandęs dantis tari sau – reikia eiti, ir vėl atsitiesi. Zur. Tą sekmadienį sukandęs dantis be perstojo ūžino traktorių. Ap.
dantìs sukratýti į gérklę sumušti: Aš tau dantis į gerklę sukratysiu!. Nt.
dantìs suriñkti apkulti: Surinksiu tau tuojau dantis!. Knv.
dantìs susiriñkti į sáują būti sumuštam: Dantis susirinko saujon, kaip netylėjo. Arm.
dantìs suskaitýti primušti: Būtų ir suskaitęs dantis, jei žmonys nebūtų sulaikę. Varn. Palauk tu man, aš tau dantis suskaitysiu!. Skd. Nebe pirmam dantis suskaitė. Užp.
dantìs suturė́ti nutylėti: Jaunam visur reikia dantys suturėt. Trgn.
dantìs šiepdýti šypsotis: Ana šiepdo dantis, reikia nereikia. Grv.
dantìs šiẽpti akivaizdžiai reikštis: Šaltis stiprėjo. Atrodė, kad jis vis labiau šiepia dantis. rš.
dañtys táuška šalta: Man jau dantys tauška, o ano dar nematyti. Varn. Mano draugo betaušką dantys; laimė dar, kad tatulėliai susimylėjo leisti pasišildyti. Žem.
dantìs táuškinti kęsti šaltį: Išvarstėt trobą, o dabar tauškinkiat dantis per naktį. Slnt.
dantìs trãškinti rodyti neapykantą: Dantis traškina mane pamačiusi. Vn.
dantìs turė́ti užkándus Aps. būti nekalbiam, tylėti: Aš neturiu dantų ažukandus. Brsl.
dantìs užčiáupti nutildyti: Kad Marė žinotų, kame Kostutis, tuoj jam praneštų, kaip jį nekaltai apkalbinėja... Tegul pasirodytų – visiems, labiausiai Mortai, dantis užčiauptų. Žem.
dantìs uždarýti nutildyti: Būtinai reikia tą suskutį išvaryti, visiems dantis uždaryti. Žem. Nežinau, kaip jam reikės dantis uždaryti, jis smarkus žmogus. Sk.
dantìs užkalbdýti atkalbinėti: Ko tu užkalbdai jam dantis?. Grv.
dañtį užkalbė́ti
1.įtikinėjant apgauti: Neužkalbėsi tu jam dančio, nemislyk, supranta, kad ir vaikas. Ut. Aš pats bandysiu jam dantį užkalbėt. Kt. Naujasis pirmininkas dantį užkalbėti moka, tik kai paklausi, ką už darbadienį gausiu, pyksta. Bub.
2.stengtis išsiteisinti: Ko čia sveikam dantį užkalbi – kaltas esi, ir tiek!. Rgv.
dantìs užkalbė́ti įtikinėjant apgauti: Tu čia man neužkalbėk dantų!. Mrj. Tu man nekalbėk, – piktai atsikirto žmona, užstodama sūnų. – Dantų neužkalbėsi. Krėv. Laiko, sakai, nesuradot. Ką tu čia man dantis užkalbi!. rš. Jis man dantis užkalbėjo. Švnč. Liaukis, neužkalbėk man dantų, suprantu, kur suki. Skp.
dantìs užkalbinė́ti įtikinėjant apgaudinėti: Neužkalbinėk dantų – durnių čia nėra. Btr. Užmušti! Čia mums dantų neužkalbinėk. Matai, dar graudins. Ap. Mano drobes? Apie mano drobes tuštuma kaip po maro, nėra ko užkalbinėti dantų. Avyž.
dantìs užkìšti uždrausti kalbėti, nutildyti: Man turėjo būti akys užrištos ir dantys užkišti. Kltn. Buvau, mačiau, man dantų neužkiši!. LzP.
dantìs užrìšti uždrausti kalbėti, nutildyti: Niekas jūsų dantų neužriša, kalbėkit sau, ką tik norit. Žem. Užrišti dantys, nebegali loti. Krš. Dantis užrišt anam ar nemoki?. Kž.
dantìs užšnekė́ti nusukti kalbą nuo nemalonios temos: Žiūrėk, dantis užušneka. Aln.
dañtį užžadė́ti
1.prisimeilinti, įkalbėti (apgaunant): Anys, matai, ažužadėt dantį moka, kam nesopa. Ktk.
2.apsimesti: Dar pagali, ale tik kitam dantį ažukalba. Klt.
dantìs valdýti patylėti, neliežuvauti: Valdyk dantis, kad nenori gaut į kailį. Jnš.
dantìs vérti ant šniū̃ro badauti: Neduok Dieve, kad būtų karas: dantis ant šniūro reikėtų vert. Jrb.
ant dantiẽs
1.patinkamas (valgis): Kaip regėt, ne ant dančio tau šitas valgymas. Vrn.
2.truputį: Petrai, girdi, atnešk čia seniai buvusiam svečiui sūrio, gal kokį šlaką ant danties. Dovyd.
ant dantų̃
1.visiems prieinamas, paimamas (koks valgis): Čia ant dantų obuoliai – visi praeidami skina. Rm.
2.nuolat pykstamasi: Koks čia gyvenimas, tik ant dantų. Prn.
ant karštų̃ dantų̃ supykusiam, liejančiam pyktį (pakliūti): Kaimynė kad atbėgo ant karštų dantų, tai kad pakėlė triukšmą. Mrj. Papuolei, vaikeli, tu man ant karštų dantų, nulupsiu aš tau kailį. Jz.
ant víeno dantiẽs labai mažai, truputį: Nors ant vieno danties atnešk ir man lapienės paragaut. Vrn. Atnešė sūrio tik ant vieno danties. Ll. Ten ant vieno danties anam tas kiaušis. Žr.
ant dantų̃ atsistóti užkliūti: Ką turėjai, tą ir tebeturi. Tau mano pati ant dantų neatsistojo!. Balt.
ant dantiẽs im̃ti erzinti, pašiepti: Tėvas ėmė sūnų ant dančio, ėmė, o sūnus nei žodelio netarinėjo. Rod.
ant dantų̃ im̃ti erzinti, pašiepti: Visą vakarą ėmė jį ant dančių. Jnšk.
ant dantų̃ laikýti erzinti, pašiepti: Visi jį laiko ant dantų, prasimano visokiausių dalykų. Mrj. Jį visas kaimas ant dantų laiko. Sv.
ant dantų̃ nešióti apkalbėti, pajuokti: Tai tą ant dantų nešioja. Krns. Ant dantų taip visi ir nešioja. Ds. Ką gi veiks bobos, tik ant dantų ir nešioja. Aln.
ant dantų̃ nèšti apkalbėti, pajuokti: Dabar jau daugelis mane ant dantų neša – vis aš ir aš. Švnč.
ant dantų̃ pagáuti išjuokti: Mes jį kad pagavom ant dantų!. Mrj.
ant dantiẽs paim̃ti paerzinti, pašiepti: Visi vyrai Bridulį su Baiboku ant dančio paėmė. Gric.
ant dantų̃ paim̃ti pašiepti, pajuokti: Gatvėje stovinti publika porelę paima ant dantų, ir ji iš lango dingsta, pavėluotai supratusi neatsargumą. Tilv. Kad mes visi tave paimsma ant dantų, tu į trobą daugiau bijosi įeiti. Ll. Bobos mane ant dantų paėmė. Krkl. Paėmė bobos ant dantų. Pns.
ant dantiẽs pakliū́ti būti apkalbėtam: Visus apšnekėjom, ir tu buvai pakliuvęs ant danties. Ėr.
ant dantiẽs papùlti būti apkalbėtam: Mūsų mergelka Mažrimienei ant danties papuolė. Kv.
ant dantų̃ sueĩti susibarti: Nebuvai su ja suėjus ant dantų, tai ir džiaukis, ba aš ją žinau. Mlt.
ant dantų̃ turė́ti pašiepti, pajuokti: Visos bobos turi tave ant dantų. Lp.
ant dantiẽs uždė́ti
1.šiek tiek užvalgyti: Ilgai negaišk, šį tą ant dančio uždėk, ir einam į mišką. Sk.
2.truputį (duoti): Duok ir man obuolio nors ant dančio uždėti. Vj. Kiek ten davė – ant dančio uždėt, o girias, kad davė. Jnš.
ant dantiẽs užeĩti panorėti; pasakyti: Paisai, kas jai ant danties užeina. Mrj.
ant dantiẽs užmèsti kiek užvalgyti: Užmesk ką nors ant dančio, ir bėgam dėti šieną į žaginius. Sk. Pasipustyk delnus, šįvakar bus ką ant danties užmesti. Katil.
ant dantų̃ užmìnti kliudyti, kliūti: O kuo gi aš tau ant dantų užmyniau?. Balt.
ant dantiẽs užpìlti pasigerti: Buvo vyrai jau ant danties užpylę. rš.
ne ant tõ dantiẽs užsistóti neįtikti: Ne ant to dančio užsistojai gal, sunku šitokiam įtikt. Skdt.
nė̃ ant dantiẽs labai nedaug, tik truputį: Kiek čia tepadėjo valgyti, nė ant danties. Brs.
į dantìs dúoti mušti: Duok į dantis, kad apsilaižytų, kitaip nuo ano neatsikratysi. Krš.
į dantìs gáuti būti sumuštam: Kitą sykį į dantis gausi. Varn.
į dantìs įsikándęs priverstas, kad ir piktuoju (duoti, atiduoti): Tegul neveža. Į dantis įsikandęs atneš!. Saj. Jei nenori geruoju, į dantis įsikandęs atneši. Varn.
į dañtį įtvìnti įstrigti: Rodos, kad tokia kalba liete pasiliejo ir kiekvienam į dantį įtvino. Žem.
į dantìs nedabóti iš eilės imti, nesirinkti: Kad vėžys, būt greitai pasmaugęs, anas dantysen nedaboja. Švnč.
į dantìs neįmèsti veltui neduoti: Sėdėk sėdęs, niekas į dantis neįmes. J.
į dantìs neveizė́ti nesirinkti: Ar nepasidabojo? – juokėsi urėdas. – Dovanom niekas neveizi į dantis.... Žem. Smertis į dantis neveizi. Yl.
į dantìs nežiūrė́ti
1.nesirinkti, iš eilės imti: Smertis į dantis nežiūri, ar senas, ar jaunas. Šll. Mirtis nežiūri į dantis. Erž.
2.nepataikauti: Nežiūrėsiu aš tau į dantis, kad pilsiu, tai bus pilta!. Lnkv. Tau niekas į dantis nežiūri, ir tu niekam nežiūrėk. Grž.
į dantìs pagriẽbti išjuokti: Pagriebė jį į dantis. Gs.
į dantìs plãkasi labai geras: Vasarojus į dantis plakas. End.
į dantìs spìginti tikėtis gauti (valgyti): Neišsivirsi, nepakąsi kąsnio, kai sustoję, išalkę meilys, spigins į dantis. Žem.
į dantìs ver̃sti smarkiai gerti: Paėmęs pilną taurę vertė sau į dantis. Žem.
į dantìs žiūrė́ti taikstytis, nieko nedaryti: Ar gal jie tau į dantis žiūrės, kai tu jų turtą glemži?. Balt. Lupdavo? – Ar į dantis žiūrės? Įpildavo. Marc. Žiūrėsiu mat aš tau dantys[na]!. Aln.
anė̃ į dantìs visai (nesirūpina): Visą patogumą taisyti aukštesnei luomai, o apie darbininkus ar darbininkų moterų vargų pagerinimą anė į dantis. Žem.
nė̃ į dantìs visai (ne): Nupirkom tokią lepnią karvę, rugienių šiaudų nė į dantis neima. Krp. Tokio viralo negalima nė į dantis. Žem.
ikì dantų̃ smarkiai (apsiginklavęs): Užtenka, rodosi, iš mano pusės parodyti jiems mandagumo, ir aš jiems dėkinga, kad jie, pergalėtojai, iki dantų apsiginklavę, neparodė noro manęs kokiu nors būdu užgaulioti. Pt.
iš dantų̃ neišeĩti nuolat šnekėti: Dabar tos muštynės iš dantų neišeina. Škn. Tokios ir tolygios kalbos iš piemenų, pusbernių dantų neišeina. Žem.
iš dantų̃ neiškrìsti būti nuolat apkalbamam: Jau aš ten jiems, matyt, iš dantų neiškrintu. Skr.
iš dantų̃ neišléisti visą laiką kalbėti apie ką: Motina marčios neišleidžia iš dantų. Kv.
iš dantų̃ nepaléisti nuolat apkalbinėti: Jis jau manęs nepaleidžia iš dantų, darko ir darko. Jrb.
per dantìs braũkti pajuokti: A, tu jau mane per dantis brauki. Šr.
per dantìs iškóšti sunkiai, nenoromis ištarti: Širdyje jis kietai sumanė ir tai per dantis iškošė: jį taip įjungsiąs į darbą kaip Petrą. Vaižg. Kitam sunku ir žodį per dantis iškošt. Kt.
per dantìs kóšti pašiepti: Vai tu mėgsti mane per dantis košt. Kt. Jis visus kaimynus košia per dantis. Kt.
per dañtį patráukti pašiepti: Jis taip moka gražiai per dantį patraukti. Šl. Tada ji taip ir patraukia jį per dantį už tokius kvailiojimus. Simon. Buvo geriausia proga patraukti per dantį. Avyž.
per dantìs pérleisti
1.paragauti: Degtinės negėriau, tik per dantis perleidžiau. Pbr.
2.pašiepti: Pasijuokti galima, per dantis perleisti. Bsg. Jau katrą perleis per savo dantis, tas jau šventas išeis. Ut.
per dantìs pértraukti pašiepti: Jis buvo įpratęs vis kitus per dantis pertraukt. Šln.
per dantìs pérvaryti išjuokti: Turi pervaryti per dantis. Skr.
per dantìs šukúoti pašiepti: Jis papratęs visus per dantis šukuot. Kt.
per dantìs tráukdyti pašiepti: Anys visus per dantis traukdo. Pls.
per dantìs tráukyti nuolat pašiepti: Oi užtrauks užtrauks ant savo vaikų prapultį, kad kitus taip per dantis trauko. Grš. Verčiau neik, o paskui kad kas pasidarys, tai žmonės ir traukys per dantis. Up. Ir kaimynai pradėjo traukyti jį per dantis. SnV.
per dañtį tráukti pajuokti: Tu mėgsti kitą per dantį traukt. Kt. Iš jos visi juokiasi, visi ją per dantį traukia, o ji nesupranta. Prn. Tamstai tai kas, tamstai tai niekis, tik gera proga, – išėjęs gatvėn pradėjau traukti per dantį istoriką. Vien. Kad ėmė ji mane traukti per dantį, tai net turėjau išbėgt. Gl. Apsisukdami traukia ir traukia per dantį, kol žmogui bendras darbas už pragarą nemielesnis palieka. Gran. Nuolat esu traukiamas per dantį, kiekvienas šaiposi iš manęs. ŠR.
per dantìs tráukti pajuokti: Jis visus per dantis traukia. Dkš. Jis visados buvo ant juokų laikomas ir per dantis traukiamas. Piet.
per dañtį trū́ktelėti kiek pašiepti: Anuomet „Raštus" leido tik išrinktieji – J. Erlickas juos ir trūktelėjo per dantį. rš.
per dantìs varýti pajuokti: Ką tu, kaip moka per dantį varyt kitus!. Škn.
per dantìs šmìkšt nieko neliko, nuskurdo: Kaip ištaksavos skolininkai, bus tau šmikšt per dantis. Žem.
po dančiù patinkamas: Jeigu man po dančiu [, tai šneku], jei ne po dančiu, aš nelabai šneku. Grnk. Jiems Petriukas toks tai po dančiu. Pc.
po dantimì nepatinkamas: Aš jam po dantimi, nekenčia manęs. Drsk.
po dantų̃ tinkamas (valgyti): Imkit, sūrelis minkštas, jau jums kaip tik po dantų. Gs.
ne po dantimìs nepatinka: Tavo košė, matyt, jam ne po dantimis. Lš. Aš suprantu, kad tas tavo ištartas žodis jam ne po dantimis buvo. Lš.
pro dantìs nenoromis: Jis pro dantis pasveikino. rš. Benas tada pro dantis klausia: – Tai mums gal eiti namo?. Ap.
pro dantìs išsprū́sti netyčiomis pasakyti: Bet dabar tie žodžiai išsprūsdavo jam pro dantis pusiau sulaužyti ir ne tokie kieti kaip seniau. Mont.
pro dantìs kóšti neaiškiai sakyti: Vaikai, – košia jis pro dantis garsus, – išsiimkit visi iš suolų dėžes, portfelius ar terbas. Ap.
pro dantìs prakóšti neaiškiai ištarti: Paklausė valandėlę vežėjo, suspaudė kumščiais smilkinius ir, išeidamas iš daržinės, prakošė pro dantis iš Balsių Petro girdėtos dainos žodžius. Myk-Put.
pro dantìs prasuñkti neaiškiai ištarti: Tėvas, nežiūrėdamas į sūnų, tik pro dantis prasunkė. rš.
su dantimìs skam̃binti būti neėdusiam, alkti: Arkliai jo, į Šiaulių turgų nuvažiavus, neskambino su dantimis lig išvakarių, nes, vos pabengęs mieste reikalus, grįžo namon. Valanč.
nė̃ su dantimìs jokiu būdu, niekaip: Taip prikibo, kad nė su dantimis neatplėši. Skdv.
už dantiẽs bent kiek, truputį: Parnešk ir man ką nors už danties. Skr. Nors už danties atnešk!. Vrn. Alkanam už dančio, o šuniui už ančio. Lp.
dantìs už dañtį Mšk. apie kerštą: Girdėjot, jog pasakyta yra: akį už akį ir dantį už dantį. Bit.
už dantų̃ kliū́ti apkalbėti: Jam visi už dantų kliūva, nepraleidžia neapkalbėjęs. Jnš.
už dantų̃ laikýti nesakyti, nutylėti: Ji, matyt, ką nors žino, bet už dantų laiko. Skr. Nelaikyk už dantų – supus!. Šk. Nelaikyk už dantų – prismirs!. Grš.
už dantų̃ nesilaĩko apie plepėjimą: Geras liežuvis, tik už dantų nesilaiko. KrvP.
už dantų̃ neužkliū́ti viską išplepėti: Juk Šnekutienei už dantų niekas neužkliūva. Simon.
už dantiẽs užmèsti užvalgyti: Ką šiandien gausim už danties užmest. Mrj.
kaĩp dañtį gẽliamas smarkiai: Blaškosi it dantį geliamas. Erž.
kaĩp nuo dantiẽs gėlìmo labai mažai: Ar daug davė? – Davė davė – kaip nuo dančio gėlimo. Šk.
kaĩp ne sàvo dantimìs nenoromis (valgyti): Valgė, žioburiavo kaip ne savo dantimis, o lėkštėje batviniai nėmaž neseko, kiek įsipylė, tiek ir stovėjo. Žem. Jaunikaitis nesakė nieko, nuliūdęs kažin ko buvo, valandomis ir valgė, ir nevalgė, kaip ne savo dantimis. LzP.
kaĩp ant dantiẽs uždė́ti visai mažai: Davė kaip ant danties uždėti. Pp.
kaĩp be dantų̃
1.lėtai: Ėda kaip be dantų. Skdv. Valgyk greičiau, ko čiaumoji kaip be dantų!. Erž.
2.neaiškiai: Šneka kaip be dantų. Skdv.
kaĩp per dantìs neaiškiai: Šnekėjo, bet tik kaip per dantis. Lp.
kaĩp ne su sàvo dantimìs lėtai: Žiobarauji kaip ne su savo dantimis. Srv.
iš ančio ant dančio žr antis
nuo ančio lig dančio žr antis
arklio dantis žr arklys
ėmimas ant dantų žr ėmimas
giltinė nežiūri į dantis žr giltinė
krutnumas nuo dantų sopės žr krutnumas
kumščiu pamieruoti dantis žr kumštis
liežuvį laikyti už dantų žr liežuvis
liežuvis nesilaiko už dantų žr liežuvis
liežuvį pasikabinus ant dantų žr liežuvis
liežuvį paturėti už dantų žr liežuvis
liežuvį prilaikyti už dantų žr liežuvis
liežuvį turėti už dantų žr liežuvis
lūpos apteks dantis žr lūpa
lūpos neužtenka už dantų žr lūpa
iš nosies į dantis žr nosis
rakčio neišmilminsi dančiui žr raktis
skiedros ritasi iš dantų žr skiedra
smerties dantis matyti žr smertis
smertis paveizėjo į dantis žr smertis
vilko dantis žr vilkas
vilko dantimis žr vilkas
vilko dantys žr vilkas
žodžius košti pro dantis žr žodis
žodžio nelaikyti už danties žr žodis
žodžiai stovi už dantų žr žodis

Daugiau informacijos

atskaitýti

Apibrėžtis

skaitýti, skai̇̃to, skai̇̃tė, skai•tyti
1. tr., intr., SD38, H, R, Sut, K, I, M, L suvokti raštą; reikšti raštą žodžiais: Ans įninka skaitýti kningą, raštą J. Vienas skai̇̃to laikraščius, – yra ko klausyt, kito suprast negalima Km. Kap jūs mokat skaitýt, tai jūs žinot, kas čia yra Ktv. Kas nori mokintisi, skaitýt mokė Krs. O kam judum reik tų kningų, kad nemokatav skaitýti? Mžk. Gerai, kad skaitýti moku: iš proto išeitum neskaitýdamas Kin. Kad į mokyklą pradėjau eiti, aš jau buvau išmokęs pri bobutės tas kningas skaitýti Knt. Praslaužiau kiek skaitýt Dglš. Ir knygą skai̇̃to, ir parašo, ką reikia, o aš jau nematau knygų skaitýtie Dgp. Vasarą nėr kada i skai̇̃to Aps. Kitas gal per daug skai̇̃to vakare, tai ir akys sugenda Kp. O dabar kiek čėso, kaip tavę nematau, anei gromatėlės nuog tavę neskaitaũ DrskD27. Skaitydamas suieškau R263. Jis beskaitydamas užmigo KBI35. Surinkęs ūkininkų vaikus, mokė rašyti ir skaityti ne vien žemaitiškai, bet ir lenkiškai M.Valanč. Skaitau dieną pryšokiais, skaitau vakarais Žem. Skaitytinas N, Š, Rtr. Skaito – kaip vyžas pina TŽIII378. Skaito – kaip ropę kremta (greitai, lengvai) PPr247. Skaito – kap riešutą (ledą Plv) kremta Rud. Skaito kaip par akminus (nesklandžiai) Krž. Broliai seserys, imkiat mani ir skaitykiat ir, tatai skaitydami, permanykiat Mž8. Kas tą skaito, teišmanai VlnE129. Ir ėmė knygas suderėjimo ir skai[tė] tas po akim žmonių BB2Moz24,7. Ir todrinag mumus šią dieną tą evangeliją bažnyčia š[venta] skai̇̃to DP219. Nebuvo nei žodžio iš to viso, ką prisakė Maižiešius, ko neskaitytų garsiai Jozuė ChJoz8,35.
^ Šnekėjo – kaip iš knygos skaitė rš. Kas skaito rašo, duonos neprašo Jnš, Ds, Gs. Kas nemoka skaityti, tam negelbsti nė akiniai PPr198. Nemokėjau skaitýt nei rašyt ir karalium nebuvau (juok.) Všn. Nemoku nė skaityt, nė rašyt, o karalium deda Šn.
skaitýtinai Rašyk skaitýtinai, aiškiai KII25. Skaitýtinai nė[ra] teip gražiai, o ka dainiuos, da gražiau būs LKT70(Dr).
| refl.: Pasakojimas lengvas, skaitosi [= skaitomas] smagiai V.Kudir. Taip rašose, … taip skaitose Mž13.
ǁ įstengti suvokti raštą: Da aš skaitaũ be akinių Rud. Aš tai da skaitaũ prisimerkus Ssk.
2. tr., intr. iš rašto sužinoti: Ką tiktai … po knygas skaitýdavau, vis tai savo tėveliams potam lietuviškai apsakinėdavau A.Baran. Ana nori pamatyti jūsų kraštą, apie kurį tik iš knygų buvo skaičiusi rš. Ar neskaitėt tatai, ką padarė Dovydas, kaip išalko ans? BtMt12,3.
| Senoji Voluntienė pleinatas skai̇̃to (išaiškina iš knygų, po kokia žvaigžde žmogus gimęs, kokią laimę atsinešęs) Vkš.
ǁ tr. suprasti ką, išreikštą tam tikrais ženklais: Skaitýti brėžinius BŽII583.
| Tik jūs, geologai, mokate gelmes skaityti J.Dov.
| prk.: Žvėrių nosis taip įgudusi girios raštą skaityti, jog jokiu būdu neapsiriks sp.
ǁ tr., intr. prk. iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Žiūriu į veidą, į akis, skaitau mintis E.Miež. Ji, matyt, jau mokėjo skaityti iš jo veido kaip iš knygos V.Myk-Put.
ǁ intr. pagal tam tikrus ženklus aiškinti, pranašauti: Mūsų miestelė[je] tik viena Voluntienė mokėjo iš rankos skaitýti Vkš.
3. tr. dėstyti žodžiais mokomąjį dalyką, kokią temą: O vėliau turėsite skaityti paskaitas naujoje didelėje salėje J.Dov. Savo mokslus skaitýti KII25.
4. LKTI133(Plik) kalbėti (maldas): Ar poterius skaitái, ar velnią matai, kad nieko nesakai? Klp. Poterių, kaip krikščionims reik, skaitýt užsimiršo K.Donel. Malda, vakarais skaitoma N. Pradėk dešimtis prisakymų skaityti APhVIII41.
ǁ tr., intr. sakyti rečitatyvu: Mano miela gailiai verkia, gailiai verkia, žodžius skaito (rauda su žodžiais) LTR(Mrk). Klausau: kad verkia, kad verkia, skai̇̃to žodžiais Rdm.
| Ale tas gaidys ne savam prote: naktį skai̇̃to ir skai̇̃to kažką (gieda) Mrk.
5. intr. Sut, M, L, Nmč sakyti, vardyti skaičius iš eilės: Atžagarai jis nikstą skai̇̃to, koją nikstelėjęs: ne vienas, ne du, ne trys … lik devynių J. Norint karpas nugydyti, reikia pradėti skaityti iki devynių atbulai LTR(Šmk). Skai̇̃to lig penkiasdešim LKT347(Klt). Lig devynių kad skaitái, gali kišti duonikę (jei, ranką įkišusi į krosnį, suskaičiuoji ligi devynių, gali kepti – nesudegs) Dov.
6. tr. H, Z.Žem nustatyti kiekį, sumą: Aš mažiau sau metų skaičiaũ, o paskui žiūriu, kad aš senesnė Pb. Skaitom metus amžiaus iš veido rš. Visa turiam, kiaušinių tai nebeskaitai̇̃ – keselys pridėtas Slm. Tevie kąsnius skaitýsiam (juokiamasi, atsilikus valgančiam) Sg. Kaip tu čia skaitéi tus piningus – skaitýk par naują Trk. Aš atvažiavau ne uogelių valgytie, ne skaitytų šimtelių imtie (d.) Tvr. Krausiu kraitelį ko nodidžiausį, skaitýsiu šimtelius ir tūkstantėlius DrskD16. Kad paskaitei šimtą, skaitýki ir antrą, vainikėlis dar brangesnis už porą šimtelių! JD1234. Saulelė leidos – dar nestatyti [pėdai], naktelė temo – dar neskaityti LTR(Mrk). Tik ji moka šienelį grėbti ir vargus skaityti LTR(Ob). Metus skaitė nu didžių karių, nu tvanų, nu vėtrų, nu audrų S.Dauk. Šiaulių pavietė[je] ir parakvijo[je] yra soda, Kebliais vadinama, į keturias dešimtis ūkinykų skaitanti M.Valanč. Ir Ploniui buvo jo tėvas primiręs bene šimtus metų skaitančią burinę valtį I.Simon. Eidamas tada su užrištom akim, aš visą kelią skaičiau žingsnius J.Balč. Skaitvardžiai vieni vadinasi skaitomaisiais, kiti gi nuolatiniais A.Baran. Kada galvas vaikų Izraelio skaitysi BB2Moz30,12. Pradės Viešpatis žmones savas karalystėje tėvo savo skai•tyt DP542. Didė daugybė, kurią negalėjo niekas skaityt BtApr7,9. Skaitau, skaičių darau SD312. Ant pirštų skaityti N. Šimtais skaityti N. Anas skai̇̃to grašius Lz. Žaibuoja, stuboj šviesu, pinigus gali skaitýti Skr. Karvių buvo daug, visos perkarusios, šonkaulius galėjai iš tolo skaityti J.Balt. Žileikę (tokią dūdą) skai̇̃to pirštais ir groja Tvr.
^ Kur mušas ar pinigus skaito – bėk [iš ten] NžR. Pinigai skai̇̃tomi (reikia skaičiuoti, tikrinti) Trgn, Bsg. Piningas skai̇̃tomas Krš. Kitam kišeniuj pinigų neskaityk Švnč. Kito griekus beskaitýdami, savo pamiršta Krš. Vėlu kely arklio dantys skaityt Švnč. Smertis valandas skaito, o žmogus dar turtus krauna Lk. Dovenų tavo neskaityk, Viešpats suskaitys VP13. Nuginiau kalnais, parginiau kalnais, skaičiau šimtais – vienos pasigedau (audžiant viena gija nutrūko) LTR(Rs).
| refl. tr., intr. Sut, N: I nuvežęs tus piningus, skai̇̃tos, ant stalo pasidėjęs Nv. Kiek skaitáis metų? – Jau ašma dešimtis Šts. Tie metai tie patys skai̇̃tos – a čia, a čia tarnausi Krtn.
7. tr., intr. Kv nustatyti kainą parduodant: Kiek jūs skai̇̃tot už tas skiedas? Vž. Kiek tau skai̇̃tė kilogramą? Lkč. Po kiek skaitai̇̃ pieną? KzR. Jau pašaras išeina labai pigiai, nebrangiai teskai̇̃to Lk.
8. refl. Ser atsilyginti, atsiteisti, atsiskaityti:
^ Gyvenkim kaip broliai, skaitýkimės kaip žydai (sakoma, nenorint likti skolingam) Skdt.
9. tr. žiūrėti, paisyti, vertinti: Savo labai skai̇̃to, ė mūs – ne Dglš. Šito tavo davimo (kraičio) anies suvis neskai̇̃to (vis dar maža) Klt. Mes girto to berno neskaitýdavom Imb.
| refl.: Ji nieko nesiskai̇̃to: ką turės – šveis, ir gatava Slm. Juk dabar turtingi visi yra: su pinigais nesiskai̇̃to Jrb. Buvo aiškiai toks beprotis, su antru žmogu nėmaž neskai̇̃tės Ms. Tu su mumis nesiskaitai̇̃, kumštį kišenė[je] laikai Snt. Anas nesiskai̇̃to su sveikata Dglš. Aš nesiskaitaũ su smerčia – ką čia užgyvensi! Jnšk. Aš skaičiaũs su žmonim Rš. Jis su žodžiais nesiskaito rš.
ǁ refl. sutarti: Su tavi šį vakarą gerai skai̇̃tomos Gršl.
10. (sl.?) tr. laikyti kuo, pripažinti: Aš pjovimo neskaitáu už sunkį darbą End. Tu munęs už beprotį neskaitýk Trk. Tu man skaitai̇̃ paskutiniu durnium, kad par akis teip man meluoji Lkm. Mano darbus kenksmingais skaitė LTI86. Jei gerai apsidaręs, ta tą i skai̇̃to bagotu Plng. Upė – nėr kas skai̇̃to, tik toks ravelis Švnč.
| refl.: Jis nesiskai̇̃to mūsų kiemo žmogus Mžš. Par dvidešimti metų parejo mergaitė, ta jau skaitýsias sena Tl. Sunkiausis darbas skaitosi rugiapjūtė, toliau šienautė, mėšlavežis, linamynė LTR(Žgč). Medžias, perkūnijos trenktas, skaitos geru gydyklu nuog dantų sopės VoL247. Kas turėdavo bendras bites, skaitýdavos bičiuliai Grz. Ka i skai̇̃tos giminė, ale negiminiuojamos Šll. Jug tu didelė skaitáis Brs. Gaidžio tas pirštas skai̇̃tos kaipo pentis Pls. Nedrįsome nes besiskaityt aba lygintis su nekuriais, kurie patys save giria Ch12PvK10,12.
ǁ refl. modal. vartojama autoriaus kalbai apibūdinti, svarstant, aiškinant kokį faktą: Buvo, skai̇̃tos, ten dronyčia, kur dar̃ tas kelias eina Alv. Skai̇̃tos, matai, ka jau bagotas esi, gali gerti Trk. Skai̇̃tai, aš jau vieką pabaigiau Aps. Čia ir bala, skai̇̃tai, tokia buvus GrvT67. Kningą padės – tu, skaitýkias, mokykias iš kningos Gršl.
11. (sl.?) tr. vadinti: Tą vietą Melnytėle skai̇̃tė Jsv.
| refl.: Varniai skai̇̃tės Medininkai Varn.
12. intr. šnek. pliekti, kirsti pagrečiui daug kartų: Tas drūtasis kaip pasiėmė tą poną už barzdos, kaip ėmė kuolu skaityt per nugarą! BsPIII243.
◊ áuksinus skaitýti vemti: Sakiau, kad negerk – neklausei, dabar skaitýk sau áuksinus Srv.
dẽbesis skaitýti dairytis, iškėlus galvą: Įsivaizdavo, nieko nekalba, tik dẽbesis skai̇̃to Skr.
dienàs skaitýti būti silpnam: Kas dar drūtas, tai dar nieko, o kai aš dienàs skaitáu, ir karšatis prieina… Vdk.
kai̇̃p skaitýte skaitýti labai sklandžiai pasakoti: Kai̇̃p skaitýte skaitáu, viską teismuo išpasakojau Krš.
kai̇̃p (tarýtum) žvaigždès skai̇̃to (skaitýdamas) labai išdidžiai, iškėlęs galvą (eina): Eina, tarýtum žvaigždès skai̇̃to Ūd. Eina kai̇̃p žvaigždès skaitýdamas KzR.
ką́snius skaitýti šykštėti maisto: Jie labai šykštisi, tiesiog ką́snius skai̇̃to, kai valgai Mrj. Savo vaikams ką́snius skai̇̃to, tai ko beklausi apie svetimus KlK6,61(Krš). Viena gyvenu, munie niekas ką́snius neskai̇̃to Vn. Aš jų ką́snių neskaitaũ: kiek nori, tiek valgo Snt.
kiaũlių skaitýti Trgn, Mlt, JnšM psn. apžiūrėti jaunojo ar jaunosios turto, į žvalgytuves (važiuoti): Ažu savaitės ar trijų dienų važiuoja jaunoja in jaunąjį kiaũlių skaitýt Skdt. Kai ženijas, kiaũlių skaitýt važiuoja Pb.
kiškeliùs skaitýti toks žaidimas: Tas ne piemuo, kad nemokėtų kiškẽlių skaitýt Lnkv.
kójomis skaitýti
1. Švnč trūkčioti, kratant kojas (apie dvesiantį kokį gyvulį): Arklys dvėsdamas jau tik kójom skai̇̃to Švnč.
2. gražiai bėgti: Sartukas kojùkėm tik skai̇̃to Pns.

kuolùs tvorojè (tvorõs mietùs) skaitýti ramstytis, griuvinėti (apie pasigėrusį): Pasigėrę abu namo eisma, tvoroj kuolus skaitysma Kp. Eina kojas kraipydamas, tvoros mietus skaitydamas LTR.
pė́das skaitýdamas labai lėtai (eina): Kulniuoja pė́das skaitýdamas Srv.
pi̇̀nigus skaitýti Lp juok. kojas kratyti (ppr. apie nudurtą kiaulę): Nebijok, kiaulė nebeatgis: mat jau pi̇̀nigus skai̇̃to Pg.
stikliukùs skaitýti gerti alkoholinius gėrimus: Susisėdę skai̇̃to stikliukùs Plv.
su protù nesiskaitýti būti pamišusiam: Ji pradėjo su protù nesiskaitýt visai Grdž.
(kieno) širdyjè skaitýti atspėti mintis, norus: Šventike, tu norėtai skaityti mano širdyje kaip savo kvailoje knygoje V.Krėv.
várnas skaitýti žiopsoti, žioplinėti: Várnas skaitýdamas eina Ds.
žvaigždès skaitýti
1. Kpč labai tiesiai, išdidžiai, iškėlus galvą (eiti, bėgti): Tai bent mergina: eina – žvaigždès skai̇̃to! Dkš. Tai arkliai gražiai bėga, žvaigždès skai̇̃to! Mrj. Ji jau kai kepuraitę nusipirko, tai ir pradėjo žvaigždès skaitýt Lš.
2. būti žvaliam, guviam: Ot tę senis: i šimtą metų turėdamas, žvaigždès da skai̇̃to! Kdn.
antsiskaitýti (ž.); P skaitant sužinoti: Antsiskaičiáu Mikaldos knygo[je], ka artie jau pasaulio galas Šts. Karalius, skaitydamas prancūzų gazetas apei jų ermyderį, antsiskaitęs, jog prancūzai savo ūkės suejime ryžusys Bastiliją griauti S.Dauk.
apskaitýti tr. Rtr, Š, NdŽ; N
1. refl. LL118, Kv daug perskaityti, susipažinti su literatūra: Labai apsiskai̇̃čius bobutė, gerą galvą turi Krs. Jis buvo apsiskaitęs žmogus, daug žinojo ir mokėjo įdomiai pasakoti J.Avyž. Jam dar gerokai reikia apsiskaitýti DŽ1.
2. skaitant sužinoti: Istorijose apskai̇̃tė, kaip kur buvo, kaip gyveno Krš. Kningo[je] apskaičiáu, ka taip tankiai ėsti negerai Rdn.
| refl. tr., intr.: Tatai apsiskai̇̃tęs laikraštė[je], kad tas Amerike miręs Nv. Jau to dalyko nesu niekur apsiskai̇̃tęs Grg. Knygose gerų dalykų gali apsiskaityti rš.
3. skaitant paskelbti: Tai kogi da tu abejoji, garsiai gi visiem apskai̇̃tė Sdk. Atsinešė popieras, apskai̇̃tė, kad aš po baltu bilietu (paleidžiamas iš kariuomenės) Gs.
4. Z.Žem, DŽ, Ml skaičiuojant nustatyti, apskaičiuoti: Apskaitýk knygo[je], kada bus lietus J. Jis apskai̇̃tė, kad išmokės dalias ir dar pinigų liks Alv. Oi, kiek žemės buvo, tai neapskaitýtie! Azr. Apskai̇̃tėm, kad penki metai, kai ištekėjo Klt. Kainą leidėjas dės knygelėms, apskaitęs visas išlaidas J.Jabl. Apskaitytas skaičius LL62. Apskaitomasis balansas rš.
| refl. tr., intr. Š: Niekas to šiandien nežino, neigi raštūse gali laiką tos notės apsiskaityti S.Dauk. Apsiskaitýt reikėjo dar nepirkus, o kai jau nupirkai daiktą, polaik gailestis Srv.
ǁ išvardyti: Eisim eisim, meiliuli, pirkelėn, apsakysiu didžius vargelius, apskaitysiu sunkius žodelius (d.) Ad.
ǁ skaičiuojant apkloti: Tai bagotas bernytelis. Jis apskaitė staluželį vienais rundais doreleliais RD174.
5. refl. DŽ skaičiuojant apsirikti: Su tais smulkiais pinigais pasitaiko dažnai apsiskaitýti Gs. Jis dviem rubliais apsiskai̇̃tė Up. Geras pone, ar apsiskai̇̃tęs man teip daug davei? BM187(Kri). Mūsų apsiskaityta visa diena! J.Balč.
6. Š, Ser, Ds skaičiuojant apsukti, apgauti: Man mokant pinigus, mane apskaitė an dešimt auksinų Plv. Gavau darbo Sabalio lentpjūvėje, bet ir ten mane apgavo – apskaitė ir išvarė A.Vien.
7. refl. apskaičiavus, apsvarsčius nuspręsti: Tik gerai apsiskai̇̃tęs, imkis tokio darbo DŽ1. Tai apsiskai̇̃tėm, kad parduosme rudenį telyčią Dglš. Kalbėjau ir elgiaus, nelabai apsiskaitydama Vaižg.
8. (sl.?) palaikyti kuo: Jis Šimą kvailu apskai̇̃tė Alv. Kuo tu mane apskaitai̇̃? Alk. Mane, bernelį, už nieką apskaitė LTR(Mrk).
| Kap Pranas neapskaitýtas, tai neapskaitýtas (niekur kitur tokio gero vaiko nerasi) Lp.
9. BzF70 tam tikro teksto skaitymu užkalbėti ligą, užtraukti nelaimę: Ans nuejo pry savo draugo ir prašo, kad ans apskaitytų jo žmoną iš Mosiešio (Mozės) knygos [, kad ji mirtų] TDrVII138(Klp). Jos (bobos) turėjo ne tik anglis mesti, titnagą skelti, bet ir apskaityti [ligonį] I.Simon.
◊ dvãrą apskaitýti apžiūrėti jaunojo ar jaunosios turto, į apžvalgus (važiuoti): Aš ir pats važiavau su sa dukteria apskaitýt dvãrą LKKXIII120(Grv).
atskaitýti Rtr; L
1. tr. Š skaitant pasiekti kurią vietą: Knygą ligi pusės atskai̇̃tė DŽ.
2. žr. perskaityti 1: Jau šitus laikraštis atskaitýtas Lp. Atskaitė zokonus ir pranašus Ch1ApD13,15.
3. tr. atkalbėti (maldas): Egzortas atskaitýti NdŽ. Sūnus atavežė kunigą, atskaitė maldas, ir daugiau nabašnyko, apie trobas einančio, nematė niekas LTR(Slk).
| prk.: Jis laukė, kad Jeronimas atskaitys moralą, išbars jį rš. Ateitų pagaliau tas senis, atskaitytų savo pamokslus, o ji išprašytų jį lauk rš.
4. refl. Š pakankamai prisiskaityti: Tokią knygą tai skaitai i atsiskaitýt negali Sml. Skaitydamas [laišką,] neatsiskaičiaũ – teip mielas LTI421(A.Baran).
5. tr. skaitant iššifruoti: Mokinti vyrai mėginę yra atskaityti getų raštus J.Šliūp. Tas karalius atskai̇̃tė, kad jo vaiką perkūnas užmuš Rm.
6. tr. SD211, Sut, N, M, RtŽ, LL120 skaičiuojant atskirti, atskaičiuoti: Atskaitýk maniui tris devynerius obalių (27) J. Kai, apžiūrėjęs sodą, norės pinigus mokėti, tai veskitės į kambarį, ir tegul ant stalo atskaito LTR(Žal). Ma[n] tuos pinigus atskai̇̃tė Vl. Tokių vestuvių, kur valgiai padalinami, kur kąsniai atskaitomi, mes dar nebuvome matę I.Simon. Parvažiuok numie, nueik į tą jaują, atskaitýk penkis žingsnius nu kampo i išsikasi piningus (ps.) Žr.
| Nemislijau daug vaikų turėt, ė kai prisė[jo], tai visą dešimtį atskaičiaũ (pagimdžiau) Ml.
| refl. tr.: Porikes atsiskaitái nu riestuvų, užsikiši skalike Rt. Žingsniais reiks atsiskaitýti, nu kiek tolo reiks jau mesti Ms. Aš padėjau šešis šimtus ant balto stalelio, atsiskaityk, panytėle, sau už vainikėlį LTR(Krkn).
ǁ refl. susigaudyti, susiorientuoti: Ji atsiskai̇̃to da: da proto kai avis turi Rd.
7. tr. apmokėti, sumokėti, užmokėti, atlyginti: Dabar keliauk namo, o po trijų dienų sugrįžk, tada tau bus atskaityta visi penki šimtai. J.Balč. Mergužėle lelijėle, pašauk savo seną tėvą, atskaitysiu šimtužėlius LB139.
| refl. K, LL211, Š: Tad už muziką atsiskai̇̃tė pats šeimininkas Plt. Atsiskaitỹs valdžia su jais Mrj. Aš už vaikį pri ano esu buvęs a dvejus metus, buvo neatsiskai̇̃tęs Gd. Atsiskaitomoji sąskaita rš.
| Kolūkis be nuostolių nuėmė derlių, prieš laiką atsiskaitė su valstybe (įvykdė paruošų prievoles) (sov.) sp.
atsiskaitýtinai adv.: Duoti avansą atsiskaitytinai TTŽ. Liaudies teismai gauna ženklus iš finansų skyrių atsiskaitytinai pagal avansinius reikalavimus rš.
8. tr., intr. LL297, DŽ1, SkŽ172 sulaikyti išmokamosios pinigų sumos dalį: Parejai iš darbo i radai iškultus [miežius], i kolūkis atskai̇̃to iš tavo uždarbio Lc. Už nuganytą (praganytą) gyvulį piemeniuo atskai̇̃to iš algos Grv. Klumpį sudaužysi medinį, jau tau ir atskaitýs rublį Lk. Daug uždirba, daug atskai̇̃to Brs.
9. refl. duoti ataskaitą: Jis atsiskaitỹs už žygius NdŽ. Vilniaus piešimo mokykla turėjo kasmet atsiskaityti akademijai rš. Susirinkimuose specialistai atsiskaito už savo darbą sp.
10. refl. atsiteisti kokiu veiksmu už padarytą skriaudą, atkeršyti: Kai man prireiks, aš su juo dar atsiskaitýsiu Žvr. Pradėjote tokį darbą, už kurį karo lauke atsiskaitoma be ceremonijų J.Gruš. Bet ir visi kiti turėjo už ką atsiskaityti su ponu Skrodskiu ir dvaro šunimis V.Myk-Put.
11. tr., intr. suduoti, įkirsti skaičiuojant ar pagrečiui daug kartų: Atskai̇̃tė tėvas vadelėm už vogimą – ir šventa Ds. Ta nedorėlė nuplėšė jo drapanas ir atskaitė šimtą kartų per pliką kūną su rimbu J.Balč. Jeigu nusidėjai, tai tau rykštes atskai̇̃tė Vgr.
| Aš dar jam antausius atskaitýsiu Žvr.
12. tr. skaitant tam tikrą tekstą, atšaukti, panaikinti užtrauktą nelaimę: Ans tūjau nubėgo pas draugą ir liepė atskaityt TDrVII138(Klp).
◊ diẽnos (paskuti̇̀nės vãlandos) atskaitýtos nebedaug liko gyventi: Man jau atskaitýta diẽnos Dglš. Paskuti̇̀nės vãlandos atskaitýtos buvo Vdk.

×daskaitýti (hibr.)
1. tr. perskaityti iki tam tikros vietos: Paškauskas daskaitė iki galui savo kalbą ir, baimės apimtas, pabėgo iš seimelio A.Janul.
2. refl. SD43, Sut, N susiskaičiuoti, kiek reikia: Ir nedasiskaitė (trūko) iš tarnų Dovydo devyniolikos vyrų Ch2Sam2,30.
įskaitýti Rtr
1. tr., intr. DŽ1 galėti gerai perskaityti: Rankraštį įskaitýti NdŽ. Ažčiūmotos raidės, neįžiūriu, negaliu įskaitýti Š. Rašysena turi būti įskaitoma rš.
įskai̇̃tomai adv.: Parašyta neįskai̇̃tomai Kn.
2. tr. iš rašto sužinoti, suprasti: Paliko nebaigtas rašyti žodis, kurio prasmės jau nieks neįskaitys rš.
ǁ prk. iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Mackevičius žvilgtelėjo į Petrą Balsį, ar neįskaitys jo veide apgailestavimo, kad toli paliko jauną žmoną su mažu sūneliu V.Myk-Put.
3. refl. intr., tr. Rtr, LL274, Ser įsigilinti skaitant: Įsiskaičiusi mergiotė knygon, nė nebegirdi šaukiama Š. Ką čia tą knygą įsiskaitei̇̃, eitum verčiau pasivaikščioti Rs. Įsiskaitýk gerai, tai suprasi Š. Gerai popieriūse įsiskaičiusys M.Valanč. Čion … nerandi tos dvasios mūsų kalbos, apie kurią galima turėt išmanymas, įsiskaičius į žmonių dainas, pasakas, mįsles, KlbXXV(1)58(J.Jabl).
4. tr. LL280,282 skaičiuojant priskirti, įtraukti: Besiginančių, įskaitant ir lengvai sužeistus, liko trys rš. Kareiviavimo laiką įskaitýti į valstybės tarnybą NdŽ. Tie pinigai buvo įskaitýti į pajamas DŽ1.
įskaitýtinai Antras amžiaus tarpsnis trunka nuo 2 iki 7 gyvenimo metų įskaitytinai rš.
| refl. K.
5. tr. pripažinti: Tai bus įskaityta tau kaipo geras darbas V.Krėv. Rungtynės buvo nutrauktos, ir svečiams įskaitytas pralaimėjimas sp.
6. tr. KlK15,98 pažymėti išlaikius, pasirašyti (įskaitą ar kokį kursą): Klausytojui paskaitas įskaitýti NdŽ.
7. intr. skaičiuojant įkirsti rykščių: Liepė po vieną išguldyti ir po šimtą įskaityti LTR(Krtn).
išskaitýti tr. K, Š, Rtr; N, M, L
1. suvokti rašto ženklus, įstengti perskaityti: Jo rašyseną sunku išskaitýti DŽ1. Tiek senatų susirinkę, o nė vienas neišskaito tos gromatos LB171. Pasilipo an pečiaus, išskai̇̃tė tą dekretą End. Parašas neišskai̇̃tomas DŽ1. Neišskaitomas raštas LKKIX76.
2. KI143 daug ar viską perskaityti: Aš esu išskai̇̃tęs jau pusę bibliotekos Knt. Kada tas knygas galit išskaitýt? Skr. Anksčiau išskaitýsu knygą – galėjau viską papasakoti Vgr. Senis Vilkas jau išskaitė visa, kas šiai dienai skirta, visa, kas stambiom raidėm atspausdinta ir jo akiai matoma I.Simon.
| refl. tr. K.
3. skaitant sužinoti: Apsakysiu, ką esu išskai̇̃tęs iš knygų NdŽ. Tą žinią jis išskai̇̃tė laikraščiuose DŽ1. Anas, ką tik išskai̇̃to ar laikraščiuos, ar knygõs, vis mum persako Ds. Venckų Adomėlis išskaitė kalendoriuje, kad pavasaris šįmet būsiąs ankstyvas V.Myk-Put.
| refl. tr.: Gali čia ižsiskaityti trumpai visą historiją kančios SPI364.
ǁ prk. DŽ1 iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Kiekviena stengėsi išskaityti antrosios mintis, ir tik labai, labai pamažu teatsirado kalba I.Simon. Steponas žiūri į motiną ir iš jos akių išskaito nebylų prašymą: „Niekam nesakyk“ V.Bub. Rasi pagysiu, jug jis mano sopulius kaip iš rašto išskaitė M.Valanč.
^ Ant kaktos neparašyta – neišskaitysi KrvP(Jnš).
ǁ pagal tam tikrus ženklus išaiškinti, išburti: Kai aš dar mažas buvau, man viena čigonė delne išskaitė, kad aš mirsiu, kai Grainio liepa nuluš V.Krėv.
4. N atkalbėti (maldas): Išskaitau, maldas pabaigiu R41. Numiršta žmogus – gieda, poterus nu ryto išskai̇̃to Lc.
5. SD414, Sut nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti: Aš išskaičiaũ visą skietą J. Karaliai pradėjo ieškot, klausinėt, kas išskaiti̇̀s bačką riešutų Prng. Neišskaitáu, kiek tų piningų Jdr. Aš išmieruosiu jūres mareles, aš išskaitýsiu pilkus žvirgždelius JD682.
| refl. Sut, K.
6. DŽ1 išskirti, atskaičiuoti iš sumos tam tikrą dalį: Valdžia mokės, paskui par kiek metų iš algos išskaiti̇̀s Rš. Kad išskaityčiau už tą dieną iš jūsų pusę kronos, jūs turbūt jaustumėtės nuskriausti? J.Jabl.
išskaitýtinai
7. Mž173, MKr17, SE198 išvardyti eilės tvarka: Išskaitýti visus iš eilės vardus NdŽ. Išskaitýsiu, kokios čia yra pievos ir laukai Dbč. Žmogus išskaitė visus šventuosius, angelus, archangelus, o velnias vis sakosi gerai juos pažįstąs BsMtII59-60. Dvitaškį dedame prieš priedėlį, kuriuo yra kas išskaitoma arba tiksliau pažymima J.Jabl. O kasg išskaitytų visas žalas, kurias atneša žmogui vienas nusidėjimas mirštamas DP510.
| refl.: Negalės vėl ir ligos kitos to gi kūno negal ižsiskaityt: karštinė, drugys, dantų gėlimas, dieglys, dusulys SPI107.
8. išsiskaičiuojant nustatyti: Jiej (vaikai) išskaito, katram nežiūrėt LTR(Lp).
nuskaitýti tr. K, Š, NdŽ
1. perskaityti: Ar gerai aš nuskaičiaũ? Nm. Evangelija, kurią tas pats kunigas nuskaitė, buvo imta iš antrojo perskyrimo Kel1881,64.
ǁ skaitant sutikrinti (tekstą): ESM kiekvieną sekundę nuskaito informaciją, gaunamą iš radijo aukštimačio sp.
ǁ skaitant paskelbti: Provos nulaužimą benuskaitant, ji verkt pradėjusi LC1878,27. Vienas karališkas tarnas nuskaitė su aiškiu balsu smerties kaltybę BsPI66.
2. skaitant sužinoti, išskaityti, suprasti: Ar jūs nuskaitýsit angliškai? Mrj. Ana nenuskai̇̃to (nepažįsta) pinigų Trgn.
| refl.: Prisižiūrėję ir nusiskaitę šventuose raštuose, šviesiai matome, jogei visi pranašavimai ing vieną daiktą sykiu surinkti Tat.
ǁ iš knygų pagal tam tikrus ženklus išaiškinti, nusakyti: Aš tau pleinatą nuskaitýsu, kartas numesu Nt. Ano ir pleinata buvo nuskaitýta, kad mirs karė[je] Šts.
3. skaitant apdėvėti: Knygutė jau buvo nuskaityta, sumurkšlinta A.Vencl.
4. sukalbėti (maldas): Meldžiu jūsų, kad jai (motinai) egzortus nuskaitytumėt BsPIII10.
5. skaičiuojant nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti, apskaičiuoti: Aš nuskaičiaũ daugiau, t. y. daugiau uždėjau, neteisingai atskaičiau J. Ans muno piningų nenuskai̇̃tė Trk. Nuskaitýta tiek i tiek biliotų parduoti Krš. Aš nuskaitau didelį gyvulį, kiek sveria KzR. Jis prėjo prie akmenio ir, nuskai̇̃tęs te kelius žingsnius, liepė kast Skp. Kas tę tą valandą gal nuskaitýt! Jrb.
| refl. tr.: Tu tai gali ant pirštų nusiskaitýti, nusirokuoti KI36.
6. R12, N skaičiuojant kiek atmesti: Pieno turėtų jau užtekt, ale da, žiūrėk, nusiskaiti̇̀s Sdk. Jims dalį uždarbio nuskai̇̃to Vdk. Nuskaitýk nuo stukio tris posmus KI36.
7. skaičiuojant nusukti, apgauti: Išleisk tik tokį išaušėlį į turgų, vis jam kur nors nuskaitỹs! Srv. Nusuka, pinigus nuskaito rš.
ǁ refl. J apsirikti skaičiuojant.
8. (sl.?) laikyti, manyti: Laumės juosta, mes nuskaitýdavom, kad vandenį traukia Sml.
paskaitýti Š, Rtr; R153, L
1. tr., intr. H, N kiek skaityti: Žmogui dabar jau ir paskaitýtie galima Smal. Aš tik per save išmokau laikraštį paskaitýt Grl. Mes paskaitýsam Prk. Be nenori paskaitomas (ar nenori, kad tau kas paskaitytų)? J.Jabl(Als). Tiek aš i toms akimis bematau, bet jau tinka (patinka) paskaitýti Krtn. Ligi dvyliktos paskaičiaũ ir nuėjau gulti DŽ1.
| refl. tr.: Pasakos įdomios pasiskaitýti NdŽ. Nunešk jam, tepasiskai̇̃tai! Pgg. Patartume pasiskaityti „Aušros“ leidinius ir kitas knygas, Jablonskio redaguotas rš. Ne kiek, ale po biškį paskai̇̃tos Trš.
2. tr. iš rašto sužinoti: Tas paskaito, kad toks atsitikimas buvo Plv. Reikėjo jiems ir pats vertimas, ir toji nuomonė (recenzija) būti paskaičius ir turėti savų pastebėjimų J.Jabl.
| refl. tr., intr.: Pasiskaitýk skelbimą DŽ1. Po kiekvienu paveikslu apačioj pasiskai̇̃to, kas nupiešta Snt.
3. tr., intr. N galėti, sugebėti skaityti: Vaikas jau paskai̇̃to DŽ. Tam kartuo parašau, paskaitáu Trš. Ieško, kas paskaitýtų anglišką laišką DŽ1. Senelė mokindavo iš maldaknygės paskaitýt LKT316(Stlm). Paskaitau iš knygos R7. Be akinių nebepaskaitaũ DŽ1. Laimė tavo, valdove, kad aš nemoku paskaityti, kas ten parašyta V.Krėv. Nors ir pamažu, kiek palasydamas raides, vis dėlto jis jau paskaitė savo lapelį I.Simon. Paskai̇̃tomas raštas NdŽ.
| Paskai̇̃toma (skaitytina) knyga Šts.
paskai̇̃tomai adv.: Vardas paskaitomai užrašytas būti tur TP1881,50.
4. tr. N išdėstyti žodžiais: Paskaitýti paskaitą DŽ1.
ǁ papasakoti: Aš savo visą gyvenimą paskaičiáu anai Vž.
5. tr. N atkalbėti (maldą): Kitas ir „Tėve mūsų“ nepaskaito BPI99.
| refl. tr.: Tol gulti negausi eiti, popirm turi poterius pasiskaitýti Rsn.
6. tr. SD270, H, R, Sut, N, K, M nustatyti kiekį, sumą, paskaičiuoti, suskaičiuoti: Obaliai mano yra paskaitýti J. Paskai̇̃tai, kiek čia yr! Švnč. Gegužaite, žukukuok, paskaitýk – daug metelių būsiu (gyvensiu)? Pls. Ir pirštų nebepaskaitaũ, nebematau Km. Daba retas katras negeria – tai paskaitýtinas Rs. Paskaitýk, saulužė, ar visos žvaigždužės? JV637. Jau tu ir metus jos paskaitei? V.Piet. Veizdėk danguna ir skaityk žvaizdes, jei anas paskaitai BB1Moz15,5. Šitai didis pulkas, kurio nė vienas negalėjo paskaityti VlnE179. Gyvolių nepaskaitomas gaujas numie parvarė S.Dauk. Vargai žmogaus šiame sviete nepaskaitomi yra BPII98. Paskaitytų jų buvo septyni tūkstančiai ir penki šimtai Ch4Moz3,22.
^ Paskaityk žirginius, tad man apgalėsi pragerti B.
paskaitýtinai adv.: Nepaskaitytinai daug WP169.
paskai̇̃tomai adv.: Kelis kartus važiavo – paskai̇̃tomai (nedaug) Slnt. Kiek pati nueisi – paskai̇̃tomai Slnt.
| refl. Sut, K: Pasiskaitýsiu, kiek turiu NdŽ. Jie kiekvieną vakarą, būdavo, pasiskaito po kelias dešimtis rublių uždarbio BsPIV70. Ar duos man šimtelių man pasiskaityti, ar duos man dukrelę širdžiai suraminti? (d.) Knv.
7. tr., intr. nustatyti kainą, užmokestį: Visko neapmokės, valdiška kaina gali paskaitýt Rk. Kaip giminei, pigiau paskaitýsiu už paršus Ėr. Sakyk, kiek dabar paskaitýsi už tą linų suverpimą? Skrb. Už tais lentas paskai̇̃tė Mrj. Ir nuvežt reikia, ir kelionę paskaitýt – nieko nelieka [pelno] Gl.
8. refl. apsisvarstyti: Anas pasiskai̇̃tė savo galvoj: ne, negerai padariau Prng.
9. (sl.?) tr. SD83, N, LL150 palaikyti kuo, skirti prie ko: Aulinius batus antsivers su lazda ant pečių i trauks keliais – daba paskaitỹtų už durnį Sd. Katras prastas, nemokytas, ir už kvailą paskaitýtas Klvr. Tokios padraikos niekas gera merga nepaskaiti̇̀s Trgn. Mane iš karto paskai̇̃tė kurčiai (instr. sing.) Zt. Paskai̇̃tė savo kunigaikštystę už sapną BM374(Kl). Pašlovintas vyras yra, kuriam ponas prastojimų nepaskaito Mž465. O ne tiektai už teisinykus paskaitytais esme DP3. Idant tavo vardas būtų paskaitytas tarp šventųjų BBJdt10,9. Ir išsipildė raštas, kurs sako: su piktadėjais yra paskaitytas BtMr15,28.
| refl.: Jin pasiskai̇̃tė už giminę i prejo Šln. Auga ant medžių šaknimis ir pasiskaito už svetrijeklę (parazitą) P.
◊ danti̇̀s paskaitýti primušti: Vienąroz kai paskaitýsiu danti̇̀s, tai bus atsilyginta už viską! Skdt. Greitas išsigerti, dar greitesnis susipešti, dantis paskaityti, pakaušius padaužyti KrvP(Krn).
ką́snius paskaitýti žiūrėti, kiek suvalgo, gailėti maisto: Tai man paskaityta visi kąsneliai, kiek aš jų suvalgau (rd.) TDrIV172(Rod).
[nė̃] penkių̃ (trijų̃ NdŽ) nepaskai̇̃to KlK13,101, NdŽ neišprusęs, neprakutęs: Rodos, penkių̃ nepaskai̇̃to, o kap bliuznyt, tai kap pagadytas (labai sugeba) Bgt. Girtas nieko pryš save nestato, o pagiriomis nė penkių nepaskaito Sch82(Rg).
pérskaityti tr. K, Š, perskaitýti Rtr
1. SD293, H167, Sut, M, LL184, DŽ1 iki galo paskaityti: Visą laikraštį pérskaityti NdŽ. Paraidžiui pérskaityti NdŽ. Perskaitau iki galo knygas, išskaitau R45. Nežinom, ar žemaičiai, tą gromatą parskaičiusys, davė kokį atrašą M.Valanč. Ta gromata bus perskaityta nuog jūsų Ch1PvKol4,16. Perskaityta bus jūsimp ta gromata BtPvKol4,16.
| refl. tr. NdŽ, Ser: Ben vieną punktą parskaitykias P.
ǁ DŽ1 pranešti, paskelbti (tekstą): Teisėjas pérskaitė sprendimą NdŽ. Pérskaityti liudytojo parodymą NdŽ.
2. sugebėti paskaityti, įskaityti: Neaiškiai rašytas, neparskaitomas I. Jei pérskaitysi, tai rašysiu Mrc. Kap negramatna, tai i nepérskaitau Dglš. Laiško nebeparskaitýčia be akinių Mžš.
3. susipažinti su rašto turiniu, suprasti: Būdavo, pérskaitau knygą – kitą dieną viską papasakosiu Klvr. Ka ką párskaitau, greit iš atminties išmokstu Sk.
ǁ prk. iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Jo akyse vedėjas būtų galėjęs perskaityti ne tik užslėptą pašaipą, bet ir tylų grasinimą rš. Aš perskaičiau jo mintis rš.
4. R362, N, K, DŽ1 iš naujo, pakartotinai suskaičiuoti, perskaičiuoti: Dar kartą pérskaitė likusius pinigus NdŽ. Párskaityk gyvolius, ar visi tebėra J. Parskai̇̃to tuos linus (linų pėdus), tadam veža namon Ps. Pérskaitęs [zuikučius,] nė vieno nepasigedo Jrk44. Perskai̇̃tė visus pinigus – ir teisingai Slm.
| refl. tr.: Parsidalino, parsiskaitė pelną Dr.
5. galėti suskaičiuoti: Nu sunkių darbų kaulai ir gyslos par skūrą parskaitomys buvo S.Dauk.
6. išvardyti: Pérskaitė savo kaltes NdŽ.
7. refl. LL187, NdŽ, Ser, Up skaičiuojant apsirikti, suklysti: Rodos, ka taip, jei nepársiskaičiau Kv. Argi aš būčiau persiskaičiusi? I.Simon.
pieskaitýti (dial.) tr. skaičiuojant pridėti, priskaičiuoti: Nepyskai̇̃to tus metus, kur py vokyčio dirbai Sg.
praskaitýti tr.
1. NdŽ praleisti kurį laiką skaitant.
2. (dial.) Dgp žr. paskaityti 2: Taigi visiem praskaitýk laišką Sdk. Nemoku lakštų praskaitýt Ad. Padavė jai gromatą: – Praskaitýsi – dažinosi Ūd. Ateina, praskai̇̃to [užrašą ant paminklo] – žino kapą Rod.
3. (dial.) žr. paskaityti 3: Nepraskai̇̃to to rašto Brb. Skaitom, skaitom – nepraskai̇̃tom Mlk.
4. refl. skaitant suprasti: Prasiskaitaũ i ruskai Dglš.
5. NdŽ skaitant praleisti, nepastebėti.
6. daug kartų suskaičiuoti: Aš tavę, berneli, laukiau pralaukiau, akeles pradabojau, dieneles praskaičiaũ, o tu in mane ir akių nemetei Rod.
7. NdŽ skaičiuojant praleisti, nepastebėti.
8. prakeikti: Aš anus praskaitýti gatava Kin. Kad tavo senis tai girdėtų, praskaitytų jis tave už tavo tokias socialdemokratiškas mintis I.Simon.
| refl.: Aš jau prasi̇̀skaičiau beplaudamas Kin.
priskaitýti Rtr; L
1. intr. skaitant pasiekti: Aš dar nepriskaičiaũ ligi tos vietos [knygoje] DŽ1. Priskaičiau trisdešimt penktą puslapį Db.
2. tr. DŽ1 daug perskaityti: A tu gali atminti, kiek knygų esi priskai̇̃tęs? Krš. Aplei senovės kunigaikščius ir tamistos priskai̇̃tot Pln.
| refl. tr., intr. SD160, Sut, I, LL93, Š, DŽ1, Rtr: A dar neprisiskaitéi tų kningų?! Krš. Ten nejodinėja kazokai, apie kuriuos tiek daug baisių dalykų pripasakota ir iš laikraščių prisiskaityta I.Simon.
3. tr. Q660, SD305, Sut, N, K, M, LL22, Š skaičiuojant prijungti, pridėti, priskaičiuoti: Reikia ir procentus priskaitýti DŽ1. Priskaitýti procentus prie kapitalo NdŽ. Priskaityti prie skolos! I.Simon. Priskaitau, duomi kam SD303. Socialiniam draudimui kas mėnesį priskaitoma 4,4 % nuo visų darbuotojų darbo užmokesčio rš.
priskaitýtinai
4. tr., intr. skaičiuojant pasiekti tam tikrą skaičių ar vietą: Priskaitýti šimtą NdŽ. Priskaitýti iki penkių NdŽ. Žvaigždžių skaityti negalima. Jei priskaitysi savąją, ji tuojau užges, ir pats mirsi LTR(Mrk).
5. tr. LL101, DŽ1 skaičiuojant pasiekti tam tikrą sumą, kiekį: Išėmė pinigus ir skaitė, kol šimtą priskai̇̃tė NdŽ. Priskaičiaũ dvidešimt vežimų Jnšk. Ar daug prikirtot rugelių, ar daug priskai̇̃tėt kapelių? (d.) Mrj. Daug nuodėmių priskaitė ir tau, ir tavo žentui krivis, bet prie jų aš dar vieną pridėsiu V.Krėv. Mūsų galaktikoje priskaitoma apie 150 milijardų žvaigždžių sp.
| refl. tr.: Neskaityk, tėvuli, daugelių šimtelių, aš prisiskaitysiu šešuro žodelių LTR(Mrk).
6. (sl.?) tr. BBJoz13,3, P, MKr11 priskirti prie ko, laikyti kuo: Lapė priskai̇̃toma prie plėšriųjų žvėrių NdŽ. Jau ir aš prie miesčionių priskaitýta Kt. Grįžkime ing miestą dangujęjį, ing kurį mus įrašė ir už miesčionis priskai̇̃tė DP542. Iž viršaus vienok sako santi ažudengtas bjaurybes jų ir nepriskaitomas sau SPI257. Priskaityta tai jamui yra teisybėsp Ch1PvG3,6.
| refl. tr. LTII398: Visi mažne katalikai prisiskaito save prie lietuvių A1884,374.
7. (sl.?) tr. nustatyti, skirti: Taip Dievas priskai̇̃tė žmogui: valgyti, dirbti J.
◊ ausi̇̀s priskaitýti prikalbėti priekaištų, pamokymų: Jau dėl Rožės kiek ji priskaito ausis! I.Simon.
suskaitýti Š, Rtr
1. tr. DŽ1 galėti, sugebėti perskaityti: Adreso nesuskaitaũ NdŽ. Galiu suskaitýt i be akinių Žg. Kur tas toks žodis yr, kad aną suskaitéi? Lk. Mažo mokslo, nesuskaitáu greitai Vn. Ten iškaltos raidės lenkiškos, nu i niekas nesuskai̇̃to Nv. Kad į mokyklą muni nuvedė, aš jug vis jau suskaičiáu rusiškai Knt. A suskaitái anos rašyta? Brs. Ten geriau suskai̇̃tomas, kaip čia šitai Lnk.
2. tr. skaitant suprasti: Lietuvių knygas suskaitáu Kin. Aš nesuskaičiaũ, ką tu čia parašei Plv. Jau nebesuskaitáu kningų, jau protas išgaravo Krž. Ką mokyti rašo, tai durnam nesuskaitýt Bgt.
3. refl. skaitant sužinoti: Susiskai̇̃tė laikraščiūse, ka iš septynių klesų priemą Rdn.
4. tr. NdŽ skaitant sudėvėti, suplėšyti: Knyga suplėšyta ir suskaitýta Mrj. Visai suskaitei mano knygą rš.
5. tr. Sut, M, LL160, NdŽ, SkŽ310, DŽ1 skaičiuojant nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti: Ir ans suskai̇̃tė, anai girdant, piningus Nv. Aš nebemoku iš galvos suskaitýti Krš. Liepia [mokytoja] sudėt ir suskaitýt, kiek bus du ir vienas, – nesuskai̇̃to Lel. Tep sudžiūvo žmogutis, kad visus jo grobus suskaitýtai Lš. Nesuskai̇̃tant mušė, davė J. Suskaitýt reik galvijus Sk. Ką ant pirštų suskaitýti KII365. Par rankovę turi žvaigždes suskaitýti (toks žaidimas) Plt. Auselėm rūteles nukarpysiu, akelėm žvaigždeles suskaitysiu LTR(Vlk). Muno žili plaukai suskai̇̃tomi, nors jau turu aštuoniasdešimt metų Dr. Mergaitė i teip kiaules suskaiti̇̀s, be mokyklos (psn.) Dgč. Siaustuves gali̇̀ suskaitýti i be mokyklos (senovėje sakydavo mergaitėms) Žr. Tėvo šimteliai nesuskaityti, da pilnas kraitelis nepritaisytas (d.) Akn. Kalne rugelius nupjovė, į mandelėlius sustatė, šimtais kapelių suskaitė (d.) Mrj. Suskaityti bus kaulai jo MP103. Jeigu kas galės suskaityt dulkes žemės, sėklė teipag tavo bus suskaityta Ch1Moz13,16. O terp krikščionių nesuskaitytus regime neturtėlius SPII210. Skaitau, suskaitau, surokuoju R408. Skaitlius suskaitytasis I.
^ Niekas nesuskaitys, kiek motina turi akių ir kiek rankų LTR(Vdk). Be maišo savo vaikų nesuskai̇̃to (turi daug vaikų) Vkš. Senas piemuo savo avių nesuskaito (mėnuo ir žvaigždės) LTR(Vdk). Tėvo pinigai nesuskaitomi (žarijos) LTR.
suskai̇̃tomai adv.: Kiek buvo nemokytų, o daba suskai̇̃tomai (nedaug) Bt. Senų žmonių suskai̇̃tomai bėr LKGII439(Kal). Duonos tai jau šįmet suskaitomai turėsim Pkp.
| refl. tr. K, Rtr: Aš gerai susiskaičiáu, bet ant žemės iškračiau [pinigus] Všv. Susiskaitýs po kiek tūkstančių ir įkas ten ar daržinė[je] kur į kokią kertę Žr. Susiskai̇̃tom dar metus Mšk. Bet paskui, kai susiskaitėm, pasirodė, kad mano sesers ir vienos jos draugės trūko J.Balč. Razbaininkai, pabėgę biškį, susiskaitę, kad jau jų vieno nebėra LTR(Sln).
6. tr. skaičiuojant įkirsti: Suskai̇̃to rykščių jau i dvidešimti Krt.
7. intr. LL234, NdŽ skaičiuojant pasiekti tam tikrą skaičių: Mūsų Rimutė jau suskai̇̃to lig penkių Užp. Suskaitýsiu lig trijų i šoksiu par langą LKT246(Pkr). Va, lig kolek aš suskaitaũ Mžš. Atgal skaitýti kaji kaip moka – suskai̇̃to ir atgal, nu dešimties lig vieno Trk.
◊ danti̇̀s (ausi̇̀s S.Dauk, káulus, per̃pinus rš, šónkaulius Šd) suskaitýti labai primušti: Nebe pirmam danti̇̀s suskai̇̃tė Užp. Tu kitus žudei, dabar gi aš tavo kaulus suskaitysiu TS1901,2-3. Nesipjauk su visu svietu, da kas patykojęs šónkaulius suskaiti̇̀s Ps.
diẽnos (vãlandos) suskaitýtos DŽ1 nebedaug liko gyventi: Jau ligonio diẽnos suskaitýtos Dkš. Iš kur muno ta sveikata bėr – i diẽnos suskaitýtos Slnt. Mūs jau diẽnos suskaitýtos Ppr. Visą šią naktį Ilžė budėjo prie jo lovos, nes jis jau be sąmonės, ir jo valandos suskaitytos I.Simon. Kaip neverksi, kad jau suskaitýtos muno vãlandos Žr.
gali̇̀ (gãlima) ant pir̃štų suskaitýti labai nedaug ko: Miestelio gyventojus turbūt galėjai ant pirštų suskaityti rš. Kiek jų tuomet buvo – ant pirštų galima suskaityti Žem.
ką́snius suskaitýti labai pavydėti (ppr. maisto): Ką́snius savo šeimynai suskai̇̃to, o svetimam ko beklausi Krš.
lig (nė̃) penkių̃ nesuskaitýti nieko neišmanyti: Taip lig penkių̃ nesuskai̇̃to, o neprašyta kišas Krš. Rods, lig penkių̃ nesuskai̇̃to, o kaip tą bobą pajuokė Rdn. Vargšas visai nuleipo, nė penkių nesuskaito Ll.
pasuskaitýti (dial.) tr. suskaičiuoti: Rugius reikia pasuskaitýt padešimti̇̀ pėdų Dv.
užskaitýti
1. refl. NdŽ, BŽ1312, Jd įsitraukti į skaitymą, skaitant užsimiršti: Ko tiek užsiskaitéi, eik ėsti! Krš. Tėvas atsiminė, kaip godžiai jis skaitė knygeles ir kaip užsiskaičiusį, užmiršusį gyvulius, ne kartą jį prikūlė šeimininkas P.Cvir.
2. Š, NdŽ, Ser, Pls žr. įskaityti 4: Žuskai̇̃tė kiemą, sodelį [į arus] Rod.
| refl. Ser.

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (61)

atprašýti

užprašýti

parsklei̇̃sti

antsikàsti

dasisémti

prisémti

apdarýti

nunèšti

dantis

atskaitýti