til̃žti, -ta, -o intr. Š, Brs
1. Rtr, RŽ, FrnW, DŽ, NdŽ, KŽ, Grdm, Skr, Ds srūti vandeniu, darytis skystam, leistis, skysti: Žemė, kur guli vanduo, til̃žti pradeda J. Kas bus iš šitokio lietaus – dirvos baigia til̃žtiej Ktk.
2. Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ mirkti (vandenyje): Mėsa til̃žta virale, t. y. mirksta J. Ruputės til̃žta vandinė[je] – reik skubti kasti, ka nesupūtų Vvr. Kaip ten til̃ši visą naktį kaip pelkė[je]? KlvrŽ.
3. DŽ, NdŽ srūti (ašaromis).
4. prk. gyventi nuobodžiai, rūgti: Kultuve (tingine), kurgi tu tilžti nevelėdama! Db. Niekur nesikišai, atsidėjęs ant savo Vėdarėlių ir visokių šelmių; tilžai savo tingėjime it rąsto galas pelkėje Vaižg.
◊ širdi̇̀s til̃žta darosi šleikštu: Širdi̇̀s til̃žta nuo arbatos, daros ledaka J.
aptil̃žti intr.
1. aptižti: Bulvės aptil̃žo vandinė[je] beverdant Šv.
2. apgižti: Aptil̃žusio pieno kap privalgiau, tai žarnas viršun kojom verčia Prng. Neparėdlyvos gaspadinės pienas aptil̃žęs Prng.
3. prk. aptižti, apglebti: Buvau kaip aptil̃žęs Šv.
◊ širdi̇̀s aptil̃žo pasidarė negera, šleikštoka: Nu saldimo tiek buvo aptil̃žusi širdi̇̀s, ka tik su duona benušviečiau Vvr. Jau aptil̃žo širdi̇̀s [nuo žirnių], reik druskos turėti kišenė[je] Plt. Širdi̇̀s kana ko aptil̃žo nu košalynos Užv.
įtil̃žti intr.
1. Š, NdŽ, KŽ, Gršl, Krt, Lpl prisitraukti vandens, įmirkti: Įmerktas medis pelkė[je] įtil̃žo J. Pušinė statinė įtil̃žo ir nebdžiūna KlvrŽ. Padargai palaše beriogsodami įtil̃žo – nė pavilkti nebgali Plt. Sienojai nuo lietaus teip intil̃žę, kad keliuos vyrai negali atkelt Vžns. Žingsniu įvažiavo juodu į kiemą, taip palengvėle, kad ant įtilžusios žemės nieko nebuvo girdėti Pč.
^ Galvos jam neskaudėjo, o miegojo it intilžęs stukas Vaižg.
2. prk. pasidaryti abejingam, rambiam, tingiam: Per 50 metų žmogus surambėja, įdiržėja, gyvenime įtilžta kaip rąstas pelkėje Vaižg.
ištil̃žti intr.
1. Š, SlavII2, BŽ473, KŽ, Up, Šll, Ktk, Sdk, Ds išmirkti, ištižti, pažliugti, pavandenyti: Kur vanduo guli, ten žemė ištil̃žusi J. Ištil̃žusi bulbė vandeny J. Bulbės ištil̃žo Als. Išvirtas builes vandinė[je] palaikyk, anos greitai ištil̃žta Pln. Nebegardu – ištil̃žta sviestas [v]andeny Kp. Pamirkyta silkė ištil̃žo par naktį, t. y. ištižo J. Tai kad, matai, dabar [žemuogės] išlytos, negardžios, ištil̃žę Sug. Anys (grūdai) kiti ištil̃žo, neišdygo Mlk. Pterigiumas progresuoja (ištilžusi galvikė) P.Aviž.
ǁ išpursti: Rado ežere [skenduolį], visas anas ištil̃žęs ir paplūdęs Trgn.
2. prk. ištižti, išplerti: Ans nė[ra] riebus, o tik ištil̃žęs Lž. Virėja buvo jau nebejauna, ištilžusi, pariestnosė vokietė rš.
nutil̃žti intr. padrėkti, pašlapti: Tamsiai nykios gatvės, drėgnumu nutilžę mūrai rš.
patil̃žti intr.
1. Š, J.Jabl, BŽ448, NdŽ, KŽ, DŽ1, Plt, Mrj, Srv pašlapti, pažliugti, pavandenyti: Tilžte patil̃žo sniegas su vandeniu ir tekšo J. Žemė patil̃žo vandenimi, t. y. išmirko J. Visa pieva vandiniu patil̃žusi Kl. Lanka buvo patil̃žusi Vgr. Dirvos patil̃žę žliūgso Ktk. Daržai jūsų teipogi patilžę Rp. Vandenimi patil̃žusios bulbės, kad ilgai verda J. Patil̃žę bulbės ne tokios miltingos Rm. Patil̃žo ruputės i nebkrimta Vvr. Uogos nuo lietaus patil̃žę Ktk. Patil̃žę grybai nuo lietaus Ktk. Duona išejo gera, nors buvo pradžio[je] patil̃žusi Krtn. Kisielius patil̃žo Jn(Kv). Pirktinis kisielius netikęs: išvirei – ir patil̃žo Pv. Ta košė toki žaltys [v]andiniu patil̃žusi Trk. Kokia patil̃žusi ta košė! Šv. Vel[nia]s rieta muni dvilinką, patilžusios putros prisrėbus Šts. Lytingą metą avių meisa patil̃žusi Vkš.
2. NdŽ, Rk pritvinkti, prisirinkti skysčių, pasrūti (ašaromis, krauju ar kokiu skysčiu): Nesveikoji akis patilžusi ašaromis P.Aviž. Šaltas vėjas purtino jo peisus, blaškė supainiotą barzdą, gnaibė krauju patilžusius vokus Pč. Švilpikų kvapas aštrus, burna seilėm patilžta V.Bub. Patil̃žus jo koja – atsivers Slk. Pribaigiau avelę, net baisu bus valgyt, matai, jos paskuigalis buvo patil̃žęs, bij[oj]au, kad nestipt Vdš.
3. prk. suglebti, susmukti: Nesenas buvo žmogus, ale labai patil̃žęs Ėr.
◊ širdi̇̀s patil̃žo J, Všv pasidarė bloga, šleikštu, pykina.
pritil̃žti intr. NdŽ, Brs, Kal, Slnt prisigerti skysčių, išmirkti: Medis vandinė[je] yra pritil̃žęs KlvrŽ. [Pagalys] toks smagus, [v]andens pritil̃žęs, negal panešti Ms. Velniui pilant kelią, kaip ežere pritilžo daug smilčių, iš jo bala pasidarė BsMtI33.
sutil̃žti intr.
1. NdŽ pavandenyti: Kisielius neskanus – sutil̃žęs Vad. Tos bulbės katile, jei nenusunksi, sutil̃š visai Lž.
2. prk. suglebti, išgverti: Boba sutil̃žusi nuo gėrimo trunkų J. Tau gal rodos, jog aš ir jaunas buvau toks sutilžęs? rš.
užtil̃žti intr. užtvinti: Kaip pavasarį Upynalė užtil̃žta, negal páreiti Up.

til̃žti, -ta, -o intr. Š, Brs
1. Rtr, RŽ, FrnW, DŽ, NdŽ, KŽ, Grdm, Skr, Ds srūti vandeniu, darytis skystam, leistis, skysti: Žemė, kur guli vanduo, til̃žti pradeda J. Kas bus iš šitokio lietaus – dirvos baigia til̃žtiej Ktk.
2. Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ mirkti (vandenyje): Mėsa til̃žta virale, t. y. mirksta J. Ruputės til̃žta vandinė[je] – reik skubti kasti, ka nesupūtų Vvr. Kaip ten til̃ši visą naktį kaip pelkė[je]? KlvrŽ.
3. DŽ, NdŽ srūti (ašaromis).
4. prk. gyventi nuobodžiai, rūgti: Kultuve (tingine), kurgi tu tilžti nevelėdama! Db. Niekur nesikišai, atsidėjęs ant savo Vėdarėlių ir visokių šelmių; tilžai savo tingėjime it rąsto galas pelkėje Vaižg.
◊ širdi̇̀s til̃žta darosi šleikštu: Širdi̇̀s til̃žta nuo arbatos, daros ledaka J.
aptil̃žti intr.
1. aptižti: Bulvės aptil̃žo vandinė[je] beverdant Šv.
2. apgižti: Aptil̃žusio pieno kap privalgiau, tai žarnas viršun kojom verčia Prng. Neparėdlyvos gaspadinės pienas aptil̃žęs Prng.
3. prk. aptižti, apglebti: Buvau kaip aptil̃žęs Šv.
◊ širdi̇̀s aptil̃žo pasidarė negera, šleikštoka: Nu saldimo tiek buvo aptil̃žusi širdi̇̀s, ka tik su duona benušviečiau Vvr. Jau aptil̃žo širdi̇̀s [nuo žirnių], reik druskos turėti kišenė[je] Plt. Širdi̇̀s kana ko aptil̃žo nu košalynos Užv.
įtil̃žti intr.
1. Š, NdŽ, KŽ, Gršl, Krt, Lpl prisitraukti vandens, įmirkti: Įmerktas medis pelkė[je] įtil̃žo J. Pušinė statinė įtil̃žo ir nebdžiūna KlvrŽ. Padargai palaše beriogsodami įtil̃žo – nė pavilkti nebgali Plt. Sienojai nuo lietaus teip intil̃žę, kad keliuos vyrai negali atkelt Vžns. Žingsniu įvažiavo juodu į kiemą, taip palengvėle, kad ant įtilžusios žemės nieko nebuvo girdėti Pč.
^ Galvos jam neskaudėjo, o miegojo it intilžęs stukas Vaižg.
2. prk. pasidaryti abejingam, rambiam, tingiam: Per 50 metų žmogus surambėja, įdiržėja, gyvenime įtilžta kaip rąstas pelkėje Vaižg.
ištil̃žti intr.
1. Š, SlavII2, BŽ473, KŽ, Up, Šll, Ktk, Sdk, Ds išmirkti, ištižti, pažliugti, pavandenyti: Kur vanduo guli, ten žemė ištil̃žusi J. Ištil̃žusi bulbė vandeny J. Bulbės ištil̃žo Als. Išvirtas builes vandinė[je] palaikyk, anos greitai ištil̃žta Pln. Nebegardu – ištil̃žta sviestas [v]andeny Kp. Pamirkyta silkė ištil̃žo par naktį, t. y. ištižo J. Tai kad, matai, dabar [žemuogės] išlytos, negardžios, ištil̃žę Sug. Anys (grūdai) kiti ištil̃žo, neišdygo Mlk. Pterigiumas progresuoja (ištilžusi galvikė) P.Aviž.
ǁ išpursti: Rado ežere [skenduolį], visas anas ištil̃žęs ir paplūdęs Trgn.
2. prk. ištižti, išplerti: Ans nė[ra] riebus, o tik ištil̃žęs Lž. Virėja buvo jau nebejauna, ištilžusi, pariestnosė vokietė rš.
nutil̃žti intr. padrėkti, pašlapti: Tamsiai nykios gatvės, drėgnumu nutilžę mūrai rš.
patil̃žti intr.
1. Š, J.Jabl, BŽ448, NdŽ, KŽ, DŽ1, Plt, Mrj, Srv pašlapti, pažliugti, pavandenyti: Tilžte patil̃žo sniegas su vandeniu ir tekšo J. Žemė patil̃žo vandenimi, t. y. išmirko J. Visa pieva vandiniu patil̃žusi Kl. Lanka buvo patil̃žusi Vgr. Dirvos patil̃žę žliūgso Ktk. Daržai jūsų teipogi patilžę Rp. Vandenimi patil̃žusios bulbės, kad ilgai verda J. Patil̃žę bulbės ne tokios miltingos Rm. Patil̃žo ruputės i nebkrimta Vvr. Uogos nuo lietaus patil̃žę Ktk. Patil̃žę grybai nuo lietaus Ktk. Duona išejo gera, nors buvo pradžio[je] patil̃žusi Krtn. Kisielius patil̃žo Jn(Kv). Pirktinis kisielius netikęs: išvirei – ir patil̃žo Pv. Ta košė toki žaltys [v]andiniu patil̃žusi Trk. Kokia patil̃žusi ta košė! Šv. Vel[nia]s rieta muni dvilinką, patilžusios putros prisrėbus Šts. Lytingą metą avių meisa patil̃žusi Vkš.
2. NdŽ, Rk pritvinkti, prisirinkti skysčių, pasrūti (ašaromis, krauju ar kokiu skysčiu): Nesveikoji akis patilžusi ašaromis P.Aviž. Šaltas vėjas purtino jo peisus, blaškė supainiotą barzdą, gnaibė krauju patilžusius vokus Pč. Švilpikų kvapas aštrus, burna seilėm patilžta V.Bub. Patil̃žus jo koja – atsivers Slk. Pribaigiau avelę, net baisu bus valgyt, matai, jos paskuigalis buvo patil̃žęs, bij[oj]au, kad nestipt Vdš.
3. prk. suglebti, susmukti: Nesenas buvo žmogus, ale labai patil̃žęs Ėr.
◊ širdi̇̀s patil̃žo J, Všv pasidarė bloga, šleikštu, pykina.
pritil̃žti intr. NdŽ, Brs, Kal, Slnt prisigerti skysčių, išmirkti: Medis vandinė[je] yra pritil̃žęs KlvrŽ. [Pagalys] toks smagus, [v]andens pritil̃žęs, negal panešti Ms. Velniui pilant kelią, kaip ežere pritilžo daug smilčių, iš jo bala pasidarė BsMtI33.
sutil̃žti intr.
1. NdŽ pavandenyti: Kisielius neskanus – sutil̃žęs Vad. Tos bulbės katile, jei nenusunksi, sutil̃š visai Lž.
2. prk. suglebti, išgverti: Boba sutil̃žusi nuo gėrimo trunkų J. Tau gal rodos, jog aš ir jaunas buvau toks sutilžęs? rš.
užtil̃žti intr. užtvinti: Kaip pavasarį Upynalė užtil̃žta, negal páreiti Up.

pliùpti, plium̃pa, -o intr.
1. žr. pliaupti 2: Piestupys …, smarkiai palijus, plium̃pa kriokdamas nuo kalnų pakalnėn BM64. Kraujas pliumpa iš nosies rš.
2. Kair darytis palaidam, neįtemptam (apie audeklą): Apmatai nepasišauna, plium̃pa (sukrinta, glemba) – būs pašavotas audeklas Klm. Bet vis tiek gerai ejo [audeklas]: nei pašaliai pliùpo, nei nėko Ms.
ǁ darytis išsiplėtusiam, išdrykusiam, netvarkingai rengiantis: Tu pliumpi̇̀, t. y. pasileidi, nesusivaržai drabužių, nesusigobstai J.
3. NdŽ lakstytis, krėktis (apie kiaules).
| menk.: Kaip kuilis pliumpi̇̀ tu prie mergės J.
4. Kos50 pratarti, šnabžtelėti.
įpliùpti intr.
1. įsigeisti krėktis: Kiaulė visu smarkumu įpliùpo Brs. Įpliùpusi kiaulė (kuiliuotis), t. y. nori kuilių J.
| menk.: Baisiai buvo įpliùpęs pri mergų, kaip kuiliukas Užv.
2. įnikti: Įpliùpo kaip kuilis maišą draskyti Lž. Įpliùpo nu mažens eiti į vakarus Mžk. Vyrai įpliùpo gerti karčemo[je] J.
| refl.: Kaip įsipliùpo plepėti, nebėr galo Krš.
išpliùpti intr.
1. išsilieti, paplūsti: Vanduo išpliumpa neaprėpiamomis marėmis Vr.
ǁ patvinti: Išpliups kel[ia]s, kaip palys Varn.
2. ištįsti, išsiplėsti: Išpliùpęs drabužis, t. y. eina į ertumą J.
ǁ pasidaryti išdrykusiam, sutįsusiam: Marti išpliùpusi, t. y. nesusivaržiusi, bjauriai apsidariusi J.
nupliùpti intr. BŽ551 nutekėti, nuslūgti.
papliùpti intr.
1. Rd imti smarkiai lyti: Papliupo smarkiausia liūtis rš. Mums beeinant tep papliùpo, kad nė po nagu sausa neliko Gs.
2. imti smarkiai lietis, tekėti, plūsti: Vanduo po lietaus visur papliùpo Krsn. Ašaros papliupo iš mano akių rš. Gausiai papliupo brolių kraujas A.Vien.
| Ant nelaimingo vyruko galvos papliupo (ėmė kristi) lazdos, kumščiai, ridikiuliai A.Vien.
ǁ apsilieti, paplūsti: Gyslos, rodos, ims ir sprogs, ir bernas čia pat, prie kunigo kojų, papliups krauju V.Krėv.
3. patvinti: Visos pievos papliùpo, nei graboti, nei pjauti Lzd.
4. staiga imti gausiu būriu eiti, bėgti: Iš pragaro moterų čia šiandie tiek papliupo! B.Sruog.
5. gausiai atsirasti: Sužinos karalius, iš kur papliupo jam vaikai senatvėje B.Sruog.
6. pradėti pliekti, tratėti: Paskui vėl papliupo dar stipresnė šautuvų ir automatų ugnis rš. Tuojau papliups perkūnija, drebėt ims žemė B.Sruog.
7. pradėti daug kalbėti: Kad papliupo, nei apsiklausyti nebegalima Kp.
8. staiga pradėti, pasileisti (smarkiai ką daryti): Kai papliùpo lyti, tai nė galo nėra Srv. Iš po tų karų kad buvo papliùpę čigonės eit par gryčias! Rd. Kaip paplūdo skruzdėlės eit, kaip papliùpo – bus lietus Pš. Papliupo juoktis rš.
9. atsileisti, palaisvėti (apie audeklą, virvę ir kt.): Dumšlė bus, kur audeklas vieno[je] vieto[je] papliùpęs, antro[je] išsitempęs J. Vienas kraštas audimo paplium̃pa, o antras išsitempa J. Papliùpę siūlai, t. y. sutįsę J. Papliùpo šniūras, sruoga J.Jabl(Žem).
10. sutižti, suglebti: Esu papliùpęs – miegas ema Lk. Tu visai papliupęs esi Prk.
11. pradėti lakstytis, krėktis (ppr. apie kiaules): Kiaulė papliùpo, reikės pri kuilio vesti Vvr. Kiaulė papliupo, gainiojas kuilį Dr. Reikia kiaulei duoti rugių, kad papliùptų Plt. Mūsų karvė papliùpo, gausiam py jaučių vesti Prk.
| menk.: Merga papliùpo Krtn. Pliupte papliùpusi motriška, vyro geidžia J.
prapliùpti intr.
1. Kt, Vel imti smarkiai lyti: Ir laukai ištroškę laukia, kad prapliuptų lietūs E.Miež. Kad prapliùpo lytus iš to debesio! Vrb. Tik ką paspėjau inkakt kieman, kaip prapliupo BM56.
2. imti smarkiai lietis, tekėti, plūsti: Sniego vanduo čia pat vietoje virto klanais, klanai prapliupo nuotakomis viena ištisa srove Vaižg. Kruvinas prakaitas iš jo kūno in žemę prapliupo A.Baran.
3. paplūsti, praskysti: Žandarai išvedė jį prapliupusiais keliais į baugią rudens naktį rš.
4. pasidaryti palaidam, praskysti (apie vidurius): Kai privalgė zacirkos, tai net pilvas prapliùpo Ml.
5. staiga imti gausiu būriu eiti, bėgti: Nepertraukiama srove prapliupo kareiviai rš.
6. staiga gausiai atsirasti: Iš kur par jį teip pinigų prapliùpo? Ds. Dabar prapliupo tų pavargėlių Alk. Po rugiapjūčiui kad prapliùpo visi darbai, tai nėr katras ir dirbt! Ds. Iš visur prapliupo užpuldinėjimai A.Baran.
7. staiga pradėti daug kalbėti: Petras, sugniaužęs kumščius, staiga prapliupo tokiais žodžiais, kurių dar niekas nebuvo girdėjęs iš baudžiauninko lūpų V.Myk-Put. Prapliupo raudančiu balsu J.Avyž. Apie Oną visas sodžius prapliupo Vel.
8. pradėti smarkiai, tankiai šaudyti: Jiems priartėjus, prapliupdavo kulkosvaidis rš. Tuo metu prapliupo šūviai ir iš kitos vietos rš.
9. staiga pradėti, pasileisti, pratrūkti (smarkiai ką daryti): Kad prapliùpo lyti, kaip iš kiauro maišo! Kair. Vanduo pro skylę kad prapliùpo bėgt! Ps. Prapliùpo šaudyti, nėra ir galo Rk. Rėkt (verkti) pradėjau, ka prapliupáu! Šmk. O aš, nebegalėdamas susivaldyti, prapliupau juoktis J.Balč. Kad prapliùpo bobos šnekėt! Ds. Kad prapliùpo bartis, tai net langai barška Sv. Prapliupo girtis, kad pinigų turįs Ds. Staiga atplaukė debesys ir, pakilę ties mūsų galvomis, prapliupo lietumi J.Marc. Taip vieną rytą ir prapliupo ašaromis K.Bor. Atsipeikėjusi prapliupo ašaromis Štašenienė A.Vien. Prapliupdavo garsiu raudojimu V.Myk-Put. Prapliupo didelio skausmo verksmu Vaižg. Aplink susibūrę prapliupo griausmingu juoku J.Dov.
10. NdŽ pradėti krėktis, lakstytis.
11. Ds, Kp, Slk praturtėti, pralobti: Tvartan su kromavais (pirktiniais) čebatais eina – prapliùpo labai Mlt. Dėde, nenorėk ant karto prapliùpt Žg.
pripliùpti intr.
1. pritekėti, priplūsti: Pripliupo čia nuo šlaitų vandens, ir pušų net skeletai išnyko rš.
2. gausiai prisirinkti, atsirasti: Pripliùpo bobų ir vaikų pilnas kraštas Ėr. Kad tik užsivilko mano kailinius, tuoj utėlių i pripliùpo Upt.
supliùpti intr.
1. imti rėkti, šaukti: „Vagie, vagie, vagie!“ – supliupo velnias nesavu balsu SI215.
2. staiga pradėti, pasileisti (smarkiai ką daryti): Supliupo juokties ponas ir visa šeimyna BsPII294.
3. Up sudribti, suglebti, susmukti: Supliùpo drabužis be klejonkos Šts. Kelnės ant kojų supliùpusios J. Į stakles riesdama nesmauk par rankas – audeklas supliùps Šts.
| prk.: Supliùpusi, sugriuvusi dabar mūsų soda, kad kamarninkas žemę dalija Šts.
4. sukristi, susileisti (verdant): Ko tu bulbų nedaboji užkaitus – supliùpę košėn Ml.
5. apsileisti, ištižti: Kol jauni, dar stengias susitvarkyti; kai apsiveda, ir suplium̃pa Trg. Ans supliùpęs, t. y. ištižęs J. Runci (katino vardas), i tu toks supliùpęs (sumenkęs, nusilpęs) palikai! Trk.
6. NdŽ užsinorėti lakstytis, krėktis.
| menk.: Ta Zopė čystai supliùpo, pati lenda pri vyrų Trk.
užpliùpti intr.
1. smarkiai užlyti: Užpliùps lytaus J.Jabl. Didžiausias debesis ejo, manėm, ka jau dabar užpliùps, o tik keli dideli lašai Vdk.
2. NdŽ užsinorėti lakstytis, krėktis.

pliùpti, plium̃pa, -o intr.
1. žr. pliaupti 2: Piestupys …, smarkiai palijus, plium̃pa kriokdamas nuo kalnų pakalnėn BM64. Kraujas pliumpa iš nosies rš.
2. Kair darytis palaidam, neįtemptam (apie audeklą): Apmatai nepasišauna, plium̃pa (sukrinta, glemba) – būs pašavotas audeklas Klm. Bet vis tiek gerai ejo [audeklas]: nei pašaliai pliùpo, nei nėko Ms.
ǁ darytis išsiplėtusiam, išdrykusiam, netvarkingai rengiantis: Tu pliumpi̇̀, t. y. pasileidi, nesusivaržai drabužių, nesusigobstai J.
3. NdŽ lakstytis, krėktis (apie kiaules).
| menk.: Kaip kuilis pliumpi̇̀ tu prie mergės J.
4. Kos50 pratarti, šnabžtelėti.
įpliùpti intr.
1. įsigeisti krėktis: Kiaulė visu smarkumu įpliùpo Brs. Įpliùpusi kiaulė (kuiliuotis), t. y. nori kuilių J.
| menk.: Baisiai buvo įpliùpęs pri mergų, kaip kuiliukas Užv.
2. įnikti: Įpliùpo kaip kuilis maišą draskyti Lž. Įpliùpo nu mažens eiti į vakarus Mžk. Vyrai įpliùpo gerti karčemo[je] J.
| refl.: Kaip įsipliùpo plepėti, nebėr galo Krš.
išpliùpti intr.
1. išsilieti, paplūsti: Vanduo išpliumpa neaprėpiamomis marėmis Vr.
ǁ patvinti: Išpliups kel[ia]s, kaip palys Varn.
2. ištįsti, išsiplėsti: Išpliùpęs drabužis, t. y. eina į ertumą J.
ǁ pasidaryti išdrykusiam, sutįsusiam: Marti išpliùpusi, t. y. nesusivaržiusi, bjauriai apsidariusi J.
nupliùpti intr. BŽ551 nutekėti, nuslūgti.
papliùpti intr.
1. Rd imti smarkiai lyti: Papliupo smarkiausia liūtis rš. Mums beeinant tep papliùpo, kad nė po nagu sausa neliko Gs.
2. imti smarkiai lietis, tekėti, plūsti: Vanduo po lietaus visur papliùpo Krsn. Ašaros papliupo iš mano akių rš. Gausiai papliupo brolių kraujas A.Vien.
| Ant nelaimingo vyruko galvos papliupo (ėmė kristi) lazdos, kumščiai, ridikiuliai A.Vien.
ǁ apsilieti, paplūsti: Gyslos, rodos, ims ir sprogs, ir bernas čia pat, prie kunigo kojų, papliups krauju V.Krėv.
3. patvinti: Visos pievos papliùpo, nei graboti, nei pjauti Lzd.
4. staiga imti gausiu būriu eiti, bėgti: Iš pragaro moterų čia šiandie tiek papliupo! B.Sruog.
5. gausiai atsirasti: Sužinos karalius, iš kur papliupo jam vaikai senatvėje B.Sruog.
6. pradėti pliekti, tratėti: Paskui vėl papliupo dar stipresnė šautuvų ir automatų ugnis rš. Tuojau papliups perkūnija, drebėt ims žemė B.Sruog.
7. pradėti daug kalbėti: Kad papliupo, nei apsiklausyti nebegalima Kp.
8. staiga pradėti, pasileisti (smarkiai ką daryti): Kai papliùpo lyti, tai nė galo nėra Srv. Iš po tų karų kad buvo papliùpę čigonės eit par gryčias! Rd. Kaip paplūdo skruzdėlės eit, kaip papliùpo – bus lietus Pš. Papliupo juoktis rš.
9. atsileisti, palaisvėti (apie audeklą, virvę ir kt.): Dumšlė bus, kur audeklas vieno[je] vieto[je] papliùpęs, antro[je] išsitempęs J. Vienas kraštas audimo paplium̃pa, o antras išsitempa J. Papliùpę siūlai, t. y. sutįsę J. Papliùpo šniūras, sruoga J.Jabl(Žem).
10. sutižti, suglebti: Esu papliùpęs – miegas ema Lk. Tu visai papliupęs esi Prk.
11. pradėti lakstytis, krėktis (ppr. apie kiaules): Kiaulė papliùpo, reikės pri kuilio vesti Vvr. Kiaulė papliupo, gainiojas kuilį Dr. Reikia kiaulei duoti rugių, kad papliùptų Plt. Mūsų karvė papliùpo, gausiam py jaučių vesti Prk.
| menk.: Merga papliùpo Krtn. Pliupte papliùpusi motriška, vyro geidžia J.
prapliùpti intr.
1. Kt, Vel imti smarkiai lyti: Ir laukai ištroškę laukia, kad prapliuptų lietūs E.Miež. Kad prapliùpo lytus iš to debesio! Vrb. Tik ką paspėjau inkakt kieman, kaip prapliupo BM56.
2. imti smarkiai lietis, tekėti, plūsti: Sniego vanduo čia pat vietoje virto klanais, klanai prapliupo nuotakomis viena ištisa srove Vaižg. Kruvinas prakaitas iš jo kūno in žemę prapliupo A.Baran.
3. paplūsti, praskysti: Žandarai išvedė jį prapliupusiais keliais į baugią rudens naktį rš.
4. pasidaryti palaidam, praskysti (apie vidurius): Kai privalgė zacirkos, tai net pilvas prapliùpo Ml.
5. staiga imti gausiu būriu eiti, bėgti: Nepertraukiama srove prapliupo kareiviai rš.
6. staiga gausiai atsirasti: Iš kur par jį teip pinigų prapliùpo? Ds. Dabar prapliupo tų pavargėlių Alk. Po rugiapjūčiui kad prapliùpo visi darbai, tai nėr katras ir dirbt! Ds. Iš visur prapliupo užpuldinėjimai A.Baran.
7. staiga pradėti daug kalbėti: Petras, sugniaužęs kumščius, staiga prapliupo tokiais žodžiais, kurių dar niekas nebuvo girdėjęs iš baudžiauninko lūpų V.Myk-Put. Prapliupo raudančiu balsu J.Avyž. Apie Oną visas sodžius prapliupo Vel.
8. pradėti smarkiai, tankiai šaudyti: Jiems priartėjus, prapliupdavo kulkosvaidis rš. Tuo metu prapliupo šūviai ir iš kitos vietos rš.
9. staiga pradėti, pasileisti, pratrūkti (smarkiai ką daryti): Kad prapliùpo lyti, kaip iš kiauro maišo! Kair. Vanduo pro skylę kad prapliùpo bėgt! Ps. Prapliùpo šaudyti, nėra ir galo Rk. Rėkt (verkti) pradėjau, ka prapliupáu! Šmk. O aš, nebegalėdamas susivaldyti, prapliupau juoktis J.Balč. Kad prapliùpo bobos šnekėt! Ds. Kad prapliùpo bartis, tai net langai barška Sv. Prapliupo girtis, kad pinigų turįs Ds. Staiga atplaukė debesys ir, pakilę ties mūsų galvomis, prapliupo lietumi J.Marc. Taip vieną rytą ir prapliupo ašaromis K.Bor. Atsipeikėjusi prapliupo ašaromis Štašenienė A.Vien. Prapliupdavo garsiu raudojimu V.Myk-Put. Prapliupo didelio skausmo verksmu Vaižg. Aplink susibūrę prapliupo griausmingu juoku J.Dov.
10. NdŽ pradėti krėktis, lakstytis.
11. Ds, Kp, Slk praturtėti, pralobti: Tvartan su kromavais (pirktiniais) čebatais eina – prapliùpo labai Mlt. Dėde, nenorėk ant karto prapliùpt Žg.
pripliùpti intr.
1. pritekėti, priplūsti: Pripliupo čia nuo šlaitų vandens, ir pušų net skeletai išnyko rš.
2. gausiai prisirinkti, atsirasti: Pripliùpo bobų ir vaikų pilnas kraštas Ėr. Kad tik užsivilko mano kailinius, tuoj utėlių i pripliùpo Upt.
supliùpti intr.
1. imti rėkti, šaukti: „Vagie, vagie, vagie!“ – supliupo velnias nesavu balsu SI215.
2. staiga pradėti, pasileisti (smarkiai ką daryti): Supliupo juokties ponas ir visa šeimyna BsPII294.
3. Up sudribti, suglebti, susmukti: Supliùpo drabužis be klejonkos Šts. Kelnės ant kojų supliùpusios J. Į stakles riesdama nesmauk par rankas – audeklas supliùps Šts.
| prk.: Supliùpusi, sugriuvusi dabar mūsų soda, kad kamarninkas žemę dalija Šts.
4. sukristi, susileisti (verdant): Ko tu bulbų nedaboji užkaitus – supliùpę košėn Ml.
5. apsileisti, ištižti: Kol jauni, dar stengias susitvarkyti; kai apsiveda, ir suplium̃pa Trg. Ans supliùpęs, t. y. ištižęs J. Runci (katino vardas), i tu toks supliùpęs (sumenkęs, nusilpęs) palikai! Trk.
6. NdŽ užsinorėti lakstytis, krėktis.
| menk.: Ta Zopė čystai supliùpo, pati lenda pri vyrų Trk.
užpliùpti intr.
1. smarkiai užlyti: Užpliùps lytaus J.Jabl. Didžiausias debesis ejo, manėm, ka jau dabar užpliùps, o tik keli dideli lašai Vdk.
2. NdŽ užsinorėti lakstytis, krėktis.

slū́gti, -sta (sluñga LKKXI134), -o intr. BŽ106, Rtr; BzF172, L, slùgti LKKXI134
1. M mažėti lygiui, sekti, kristi (apie vandenį): Prieš lytų vanduo slū́gsta, prieš pagadą kyla Gs. Slū́gte nuslūgs vanduo upio vasarą J. Upė slū́gsta J.Jabl.
2. N, K, M atsileisti (apie sutinimą): Slū́gsta putmenys, t. y. susileidžia J. Slū́gsta sutinimas K.Būg. Tas pirštas, kur pjautas, buvo smarkiai užpykęs, dabar jau slū́gsta Krs.
3. smegti, dubti, gulėtis, kristi: Duona atrūgusi slūgs J. Aplink rentinį, šulnį iškasus, žemės slū́gsta tris keturias dienas Vkš.
| Vienam gaspadoriui vis iš aruodo grūdai slūgstą ir slūgstą (semiami mažėją) Sln. Kaitino taip smarkiai, kad pradėjo slūgti sniegas rš.
4. kristi, mažėti (apie šaltį): Šalčiai kiek pradėjo slūgti rš.
5. prk. mažėti, silpnėti: Jo gera nuotaika ir ankstesnis pasitikėjimas savimi greitai slūgo rš. Tas dvasinis įtempimas, kurį ji išgyveno pasiryždama, po truputį slūgo rš. Slūgsta tarptautinė įtampa sp. Apėmęs jį susijaudinimas pamažu slūgo rš.
6. prk. kristi kainai: Rugiai y[ra] slū́gę, atpigę Šts.
◊ slū́gti žemỹn eiti menkyn, prastyn: Mano ūkė per tai žemyn slūgsta: ir nelaiku ariasi, ir nelaiku sėjasi V.Piet.
apslū́gti intr.
1. Š, Rtr kiek nusekti: Vanduo apslū́go upė[je] J. Aš palaukiau apie valandą laiko, kol potvynis kiek apslūgo J.Balč.
2. K aplink atsileisti (apie sutinimą).
atslū́gti intr. Š, Rtr, NdŽ; M, L
1. J nusekti: Upė jau atslū́go – bus galima maudytis Ml. Truputį atslū́go [v]anduo Krs. Po lytaus buvo upė par krantus išlipusi, bet greitai tvanas atslū́go Klp. Atslūgo [ežeras], kaip įspėjo jo vardą Kos196.
| Iš skruostų atslūgsta (nuteka atgal) kraujas rš.
2. Q452, SD369,387, N, K, Sut, RtŽ atsileisti (apie sutinamą), subliukšti: Atslūgsta skaudulys R, MŽ. Votis, pakūnys, spaugas, skaudulys atslū́go J. Buvo ranka suputusi, dabar jau atslū́go Vkš. Skaudulys buvo bepradedąs augti, al atslū́go Lkv. Taip buvo suputęs kaip avilys, bet, pridėjus šutintų liubystrų, putmenys atslūgo Škn. Atslūgus geresnė koja Ps. Šiandien tinimas jau biskį atslūgo Vv. Per naktį atslū́gsta, per dieną vėl sutinsta koja Upn. Vakar dar labai buvo ištinęs žandas, šiandien kiek atslūgo Vs. Jo gumbas jau visai atslū́go Lš. Perėjo, atslū́go ta pėda, ale primint negalėjau KzR.
3. sumažėti (apie skausmą): Pirma skaudėj[o] ir ranką, ale dabar atslū́go Vlk.
ǁ pasijusti geriau, pasitaisyti: Labai sirgau, dar̃ atslū́gau ir geriau miegu Dbč.
4. atsileisti, sumažėti, nukristi: Šiandien šaltis jau atslū́go Mžk. Vėjas vakare atslūgsta prš.
5. prk. prarasti įkarštį, aprimti, sumažėti, praeiti: Atslūgo noras Šts. Buvo jau beįnirstąs lygti, bet atslū́go Plt. Jis pirma buvo baisiai ant manęs užpykęs, bet dabar jau atsluñga Lš. Grėtės vakarykštis pyktis ant uošvienės lyg ir atslūgęs I.Simon. Vasarą, atslūgus laukų darbams, Akvilė su Keršiu iškėlė vestuves J.Avyž. Su skausmu pamažu atslūgo ir pyktis K.Saj. Pamatė merga berną – ir atslū́go (nustojo nervintis) Pv. Kap jy išej[o], tai jau aš atslūgau, o tai nei bėk, nei rėk Pv. Atslūgo pirmieji įspūdžiai rš. Atslūgo reakcija rš.
6. prk. atšalti, imti šalintis, vengti: Pyko žmonys i nu darbo atslū́go Lnk. Ans jau ar atslū́gęs nu tos Rozalijos, ar nebeinąs Plt.
◊ ragai̇̃ atslū́go praėjo noras: Jau, sako, atslū́go ragai̇̃ su statybom jam Slm.
širdi̇̀s atslū́gsta praeina pyktis, neramumas: Bet pareinu, pamatau, ir atslūgsta širdis, tik skaudu ir graudu pasidaro V.Krėv.
įslū́gti intr. Rtr įdubti, įlinkti: Žemė įslū́go Š. Kauburėlis kiek įslūgęs, žole apaugęs rš.
nuslū́gti intr. Rtr
1. Š, DŽ, NdŽ nusekti: Nuslūgo vanduo upio J. Vanduo jau nuslū́go, upė greit visai įeis į savo vagą Srv. Šiana (šiandien) visai nuslū́go vanduo – baigias tvanas LKT127(Erž). Nuslùgs kiek potvynis, ir vėl važiuoji [uždarbiauti] Krs. Kai Nemunas (ledai Nemune) išeina, tai pievos ir laukai nuslū́gsta PnmA. Jau Nemunas nuslū́go, o buvo kokį metrą pakilęs Prn. Vyno šulinys nuslūgo labai žemai MPas.
| Tegul nuslū́gsta [skrandyje] barščiai – kam čia gert ūmai pieno LKT251(Šd).
2. Sut, N, K, Š, SPI85 atsileisti, sumažėti (apie sutinimą), subliukšti: Maišelis nuslū́go NdŽ.
3. Š susigulėti, susislėgti: Prisikrovė daug, o kai nuslūgo – tik biskis Gs. Po kelių šimtų metų žemė nuslūgo ir vanduo apsėmė namus rš. Kai tešla pakils, reikia ją išmaišyti, kad nuslūgtų sp. Žemė gali nuslūgti ir pakilti rš. Pati Dubysa siauresnė teka; aukšti jos kalnai lyg kad nuslūgo Mair.
ǁ paslinkti žemyn, nusmukti: Nuslū́go žemyn pušis, kaip smeltį vėjis nunešė J.
4. NdŽ sumažėti (apie šaltį ar karštį): Jau biskį šaltis nuslū́go Brb. Karštis nuslūgo Vr.
| Kai nuslū́gs tas kraujas (kraujo spaudimas), tai ir akys pasitaisys Rs.
5. nurimti, praeiti: Kelias kelias toks negerumas, kaip tik paimu česnako – ir nuslū́gsta Upn.
| prk. NdŽ: Vėl jo sielos nerimas ir keistas jausmų antplūdis nuslūgo, dingo J.Marc. Jo sumanymai vesti kaip greit pakildavo, taip greit ir nuslūgdavo A.Vien. Minia parimtėjo, jos ūpas nuslūgo rš. Nuslūgo budelių narsa, jie liko nugalėti S.Nėr.
◊ kai̇̃p slúogas nuslū́go DūnŽ labai palengvėjo, pasidarė ramu.
nuo galvõs nuslū́go nebekvaršina: Viena bėda nuslū́go nuo galvõs Mrj.
paslū́gti intr. NdŽ paslinkti žemyn: Ta meška nubėgo, lapė žemy[n] paslū́go i išlindo (ps.) Jrb.
praslū́gti intr.
1. NdŽ pastebimai nukristi (vandens lygiui).
2. NdŽ sumažėti, dingti (skausmui, karščiui ir pan.).
prislū́gti intr. NdŽ slūgstant priartėti.
suslū́gti intr. K, Rtr
1. NdŽ nukristi lygiui, nusekti: Suslūgo, nuslūgo vanduo upėj LTR(Sln). Greit suslū́gsta upė Ėr. Duobelytės suslūgę, su rankom lydekytes sugaudavom Krkn.
2. atsileisti (apie sutinimą): Putmenys suslū́go J. Suslūgo skaudulys Trk. Kakle esantiejie augmeniai kaip kokie skauduliai atsivėrė ir suslūgo LC1887,48.
3. Pn susislėgti, sukristi: Suslū́gęs kapas NdŽ. Jau kalnas suslū́go, o didelis ir aukštas buvo Mrj. Žalumynai greit susluñga [pilve] Ob. Jei atadrėgis pabūtų, sniegas suslū́gtų Ėr. Šalinė jau buvo suslūgusi iki palėpių rš. Į nesuslūgusią dirvą pasėti žieminiai kviečiai blogiau krūmija J.Krišč. Durpynas jau seniai nusausintas, suslūgęs ir pradėjęs pūti rš.
4. suglebti, sutižti: Visi ištisą dieną vaikščiojo suslūgę, dejavo, kad šutina labai rš.
5. sumenkėti, sulysti: Jisai suslū́go suslū́go, akys, veidai sukrito, ir mirė Skr.
ǁ nušiurti, nutriušti, sumažėti: Suslūgo jos gelsvos, sunkios kasos J.Avyž.
6. susmukti, apalpti: Rytą rado zakristijonas suslūgusią mergą Ad.
užslū́gti Rtr, NdŽ
1. intr. užeiti sunkumui, užgulti, užsikimšti: Užslū́go krūtinė BŽ154. Užslūgo nosis, ausys rš.
ǁ prk. užeiti, prasidėti: Netrukus užslūgo Stolypino reakcija rš.
2. intr., tr. nustoti skaudėti: Užslūgo dantis M.Valanč.
3. intr. užmigti: Ligonis užslū́go, t. y. užmigo J.

smùkti, smuñka (smū̃ksta Š, smùksta, smuñksta Lp), -o intr. K, Š, Rtr, NdŽ; N, M, L
1. J nesilaikyti, slinkti žemyn kam pritvirtintam, uždėtam, užmautam: Žiedas nuo piršto smuñka Mrj. Kas iš tos šilkinės skarelės – smū̃ksta tik nuo galvos, šliaužia Klt. Man smuñka ir smuñka andarokas Skrb. Be gumų tai pančekos smū̃ksta i smū̃ksta Plm. Mano kelnios smū̃ksta OP37. Kelnės smuñka – būs lytaus (juok.) Kv. Smunka kurpės nuo kojų J. Kab einu, iš penties ir smùksta [batas] Vlk. Tos klumpės buvo motinos ir mergaitei smuko J.Balč. Kirvis nū koto smuñka Kv. Smùksta grėblio kotas Mrc. Jei merginai sijonas smunka, bus vaikinai pigūs TŽIII350. Oi, nuog giros, nuog statinės smunka lankas apatinis LTR(Br). Lentos smunka N.
| Smū̃ksta (drinka) plaukai po pirčiai, negaliu sudaryt Klt.
2. šliaužiant leistis žemyn: [Vaikas] smuñka nu skreito i pri vaikų leka Rdn. Ūždamas sniegas smuko nuo stogų, užversdamas tarpdurius ir palanges rš.
| Vanduo smunka (smarkiai bėga) į pakalnę rš.
3. J lįsti, kristi pro ką, iš kur: Velėnos šlapios par rankas smuñka Šts. Ledas nuo saulės išsikorėjęs, ir smùksi kai par plytą kokią Škn. Rėkė nabagas Kaulakys, net iš kaktos smuko akys A.Strazd. Linai smuñka į pakulas, kad minkšti, kad nėr saujos supeštos Šts. Jauna žąsis buvusi: kiek čia virė, o jau kaulai smuñka (atsiskiria nuo raumenų) Lkv.
| prk.: Yr smùkęs (kilęs) iš baisios pamilijos Šv.
^ Ko svotuliam reikia: ar iš šikinės smùkusio, ar tarp rietų šutusio, ar patvory puvusio? (kiaušinis, sūris, medus) Prng.
4. I lįsti gilyn, grimzti, klimpti: Kad smukaũ į pusnyną iki pat ausų! Skr. Jis su džiaugsmu būtų į žemę smukęs [, kad kas jo nepamatytų] LzP. Vežimas smū̃ksta balon Alks. Į papijusią žemę, į pelkę smuñka kojos einant, ir žliurkčio[ja] vanduo J. Į armenis smuñka ratai J. Yra vandens daug, smuñka labai giliai BM328(Krš). Kojos smuñka į purvą, i nebgaliu bepaeiti Kv. Durpynūs y[ra] didliai smunkanti LD379(Krtn). Neik tum taku: čia y[ra] smunkanti̇̀, čia smukli pelkė Dr. Par laukus jojau – laukuose smunku, par lankas jojau – lankose klumpu D97.
ǁ prk. leistis (apie saulę): Jau saulutė smuñka, jau visai ant laidos Skr.
5. kristi, pulti į ką: Kiek kartų nuo tiesaus ir lygaus kelio į juodą prarają smukau! V.Myk-Put.
ǁ pakilus staiga leistis: Tiesiai viršum galvos giedojo vyturys, tai aukštyn kildamas, tai smukdamas žemyn rš. Jei sukas į viršų [uodų] kamuoliukas – žada pagadą, jei pasikelia i vėl smuñka – į lietų Dbg.
6. slegiantis leistis žemyn, smegti: Smuñka tavo troba į žemes, t. y. leidžiasi žemyn J.
7. dubti: Vieną metą atolą šienaujant, pasigirdo po žeme didelis bildesys, ir vidurys pievos pradėjo linkt, smùkt Vlkš. Ka i daug pripylė žvyro, o vis tiek tebsmuñka to[je] vieto[je] Kv. Tokia duobė daros, smuñka [žemė] Lk.
ǁ slūgti: Vanduo upėj pradeda smùkt Ėr.
8. leistis, tižti, nykti: Kad sniegas smuñka, voversiukas i atalekia Vdšk. Jis matė, kad sniegas vis labiau nyksta, smunka J.Balč.
9. Švnč slinkti (apie plaukus, vilnas): Jo plaukai po ligos ėmė smùkt Mrj. Plaukai baiga smùkti žemė[n] Tl. Plaukai smū̃ksta, tai visi pečiai plaukuoti Ml. Su rūtų arbata parpyliau – sustojo plaukai smùkti DūnŽ. Kai plaukai smuñka, tai kas nors myli ir tyli (juok.) Ds. Tvankiame tvarte pradeda smukti vilna rš.
ǁ plūšyti: Lipdyt nereikia [verpiant] – smuñka audžiant Pš. Verpalas prylaipotas smuñka audžiant J.
10. blukti: Toks mėlynumas greit smuñka Dbk.
11. kniubti, klupti, glebti: Smukaũ po kojom Ad. Smuko, klupo žirgelis dėl skaudžių žodelių LTR(Klp).
12. netekti buvusios vertės (apie pinigus): Nieko nebgal benupirkti – smuñka piningai Krš. Markio vertė smùko per kelis metus: nu pirma nežymiai, o vėliaus staigiai Plšk.
ǁ mažėti (apie vertę, kainą): Kviečių ir linų kainos ne kilo, o vis smuko A.Vien. Smunka pinigų vertė sp.
13. ekonomiškai silpnėti, nusigyventi: Kad jau ir jo ūkis smuñka Kt. Darbo sudėjo, o smùkti ėmė Vn. Ir skolę insivarė, tep ponas i smuñka Prn.
14. darytis silpnesniam, nepajėgiam, eiti menkyn: Jau ir jo sveikata pradėjo smùkt Kt. Jau smū̃ksta smū̃ksta jo sveikata, blogyn eina Klt. Reik pakybinti dygstantį ir smuñkantį Jdr. Kažkas delnus sukaustė, ir visos pajėgos smunka V.Myk-Put.
15. blogėti, prastėti: Jono nuotaika staiga ėmė smukti J.Paukš.
16. darytis menkesnio lygio, netekti vertingų savybių, regresuoti: Ekonominė padėtis smunka sp. Ne vienas menininkas ėmė nusivilti smunkančia kultūra rš. Be prasmingo kūrybiško darbo asmenybė dažnai smunka rš.
17. nustoti gero vardo, garbės, prarasti reputaciją: Ji smuko Martyno akyse I.Simon.
18. atsimesti, atslūgti (apie šaltį): Šaltis jau buvo smukęs J.Dov.
19. Bd, Krok, Ps, Pp šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti, sprukti: Pradėjo lyti, i visi smuñka į vidų Kv. Mane pamatęs, smùko šonan Dbk. Mėginau slapstytis nuo jo, gatvėje susitikęs smukdavau į kitą pusę J.Balt. Smùksu numie [iš ligoninės], kaip tik galėsu! Varn. Nu, gi kur tu smuksi̇̀? Vvs. Kaip ėmė mušt, tai katras kur galėjo, ten smuko BsMtI136.
^ Jokūbuk, daržan smuk, griežčius rauk, tarbon krauk LTR(An). Sūnaus varomas, lipk ant pečiaus, žento – smuk laukan LMD(Sln).
20. rasti tinkamą vietą, būti, gyventi, laikytis: Kur ana smùks – tepareinie čia Krš. Nė kur smùkti senam Krš. Išeitų [kitur gyventi], ale netura kur smùkti DūnŽ. O kur smùksi – į ubagyną nenoru Vkš.
21. nepajėgti ką atlikti, patirti nesėkmę: Vienas in važiavimo smùko, o kiti išlaikė [egzaminą teisėms gauti] Upn.
◊ verksmù smùkti labai verkti: Aš ją draudžiu, ė ana titau smū̃ksta verksmù Tvr.
antsmùkti (ž.) intr. užkristi: Antsmùko stogas tičiuo (tėvui) ant galvos Trk. Degąs stogas antsmùko – nu to ir mirė munoji Šts.
apsmùkti intr. Š
1. Lp, Drsk kiek nusileisti žemyn kam užmautam: Jaunas esmi ir kelnių nesustvarkai – vis apsmùkę ir apsmùkę Ds.
ǁ kiek apkristi, padribti iš po juosmens: Marškiniai apsmùkę Kv.
2. Skrb, Bsg pasidaryti netvarkingam, apsileisti, nuskurti: Nesnori apsleist, kad suvisu būtum apsmùkęs Str. Apsmùkęs, apsenęs vaikis – paliks su rūtums Krš. O tu, apsmuktkelni, tu visas apsmùkęs, susitvarkyk greičiau! Mrj.
3. apirti, apgriūti, apšepti: Bažnyčia medinė, apsmùkus Pv. Namas apsmùkęs, sužliugęs kap grybas Rdš.
4. Br apšusti: Inkišo verdančian vandenin nagus, tai ranka šitolei apsmùko Lp.
ǁ atsiskirti, atšokti, atsipalaiduoti: Kaulai jau apsmùkę, turbūt būs išvirusi [mėsa] Krš.
5. apiplikti, apsišerti (apie plaukus): Atvažiavo toks škurlininkas, deviau avies kailį – buvo toks apsmùkęs Vkš.
6. apglebti, susmukti: Sudavė vištai pagaliu, tai dabar apsmùko, gal tuoj dvės Trgn.
7. apvysti, nuleipti: Panavijas vakar įmerkiau, ale mat apsmùkę jau Slm.
ǁ kiek susiraukšlėti: Akys dar didelės, visai vaikiškos, o veidai jau apsmukę rš. Galva kap puodas, snukis apsmùkęs (d.) Dv.
8. apiblukti: Kap duoda saulė langan, paėmė ir apsmùko [užuolaidos] Sem.
9. kiek nusigyventi, nuskursti: Apsmùksi, kol vaikus išleisi mokslą Šts. Kai tėvas mirė, ir anų gyvenimas (ūkis) apsmùko Brs. Girtuokliai ir tinginiai gyvena apsmùkę Rmš.
apsmùkusiai Apsmùkusiai gyvena Šts.
atsmùkti intr. Š, Kp, Ds šnek. greitai ateiti, atbėgti, atsprukti: Mam išėjo, tai to vyresnioji braukšt – pas mum atsmùko! Mžš. Tai ir tu atsmukai̇̃ pinigų? Mrj.
įsmùkti intr. Rtr, Š; N
1. įdribti, įkristi: Bešokdamas kitas viščiukas įsmuko į kibirą I.Simon. Lentos tos įlūžo, ans ir įsmùko į tą duobę Trk. Ėjo ėjo ką tik užšalusiu ledu ir įsmùko į ežerą Dkš. Aš nu kalno stačiai pulsu į tavo gerklę ir visas įsmùksu PP28. Vienas šust ir įkrito į [v]andenį lig ausų. Po jo ir kiti įsmuko it varlės į balą M.Valanč. Nekišk giliai kamštelio, kad neįsmuktų̃ Š.
^ Pats įsmukęs, kito neištrauksi LTR(Šš).
2. K, NdŽ įklimpti, įgrimzti: Iš netyčių aš įsmukaũ į pelkę, į versmę J. Balos apaugę samanom – kap insmuksiù! Kb. Insmukaũ balon, burlečius prisėmiau Sv. Vežimas įsmùko lig ašių į purvą Kv.
ǁ prk. nusileisti (apie saulę): Kol tas [bulves] nukasme, saulė visai įsmùks į mišką Bsg. Jegu saulė ansmùko debesin, žinok, kad lietus Žl.
3. slegiantis įsėsti, įsmegti: Gimtinė pirkia su mažais langais po sunkiu šiaudiniu apsamanojusiu stogu įsmukusi į žemę K.Bor. Įlindo į žemę, įsmùko ta karčema Kv. Tas akmuo cielą mėterį į žemę įsmùkęs Pln.
4. pasidaryti, atsirasti dumbant: Ant to kalno tę yr įsmùkus duobė Grdž.
5. pakliūti į nemalonią padėtį: Jie įsmùko į didelį vargą BŽ127. Kad įsmùko, tai įsmùko į vargus! Rmš. Jis į bėdą įsmùko Mrj. Buvo įsmùkęs į tą girtybę, ale šiaip teip atsikrėtė to šnapso Vdk. Įsmukaũ į tą skolą ir nežinau, kap iš jos išsiklampysiu Al.
6. šnek. greitai įeiti, įbėgti, įvažiuoti, įlįsti: Vaikas įsmùko kieman Š. Tykiai atidaręs duris, įsmuko į savo kabinetą T.Tilv. Žemaičiai įsmuko į Kuršą, ėmė graibstyti, ką tiktai patiko: ar žmogų, ar gyvolį rš. Adomas staiga susuko vairą, ir pro švarplę gyvatvorėje mašina įsmuko į kiemą J.Avyž. Va, katė įsmùko – žiūrėkit stalą Mžš. Avys įsmùko į mišką i prapuolė Mžk. Smurkšt i įsmùko į tą lindynę Kv. Gal įsmùkt kokį vakarą tę pasižiūrėt? Jrb.
| prk.: Tokiu būdu įsmuko (pateko) į lietuvių liežuvį daugumas svetimų žodžių JJ. Saulė par debesį šliauža, visai į debesį įsmùko (įėjo, pasislėpė) Krš.
ǁ prk. skubiai apsivilkti, įlįsti: Ji atsikėlė nuo lovos ir įsmuko į apsiaustėlį rš.
išsmùkti intr. K, Rtr, BŽ81; LL295
1. J, Š laikomam iškristi, išslysti, išsprūsti: Kai gert pasilenkė, tai mašnelė išsmuko ir inlėkė ežeran LTR(Slk). Nešiaus, i išsmùko katinas iš pažasčio Klt. Gaudė gaudė, jau kaip tik sugaut, ir tas (ožiukas) iš rankų išsmunka LTR(Slk). Abiem rankom imk puodą, kad neišsmuktų ir nesusigurintų Arm. Kap drykstelsiu, net iš kelnių išsmuksi Švnč.
^ Kaip antie pyplys ir išsmùko Šts. Buvo buvo, susmuko, ir dugnas išsmuko KrvP(Šd). Kas liko, tai Miko, kas išsmuko, tai Simuko LTsV319(Mrj).
2. išsiveržti, išlįsti iš vidaus: Po operacijos nekelk sunkiai, tau išsmùks Krš. Kyla išsmùks, sunkiai bekelant Šts. Vištos dėtys išsmùko Štk. Tavo vištai grobai išsmùkę Krš.
^ Tarp rietų šutęs, iš šiknos išsmukęs (kiaušinis) Ss.
ǁ prk. atsirasti: Kada anai tas vaikas išsmùko? Rdn. Iš kur tu tokia išsmukai? P.
ǁ prk. būti nelauktai, netikėtai pasakytam, išsprūsti: Žodis man išsmuko N. Aš nežinau, kap šitas žodis man čia išsmùko Gdl.
3. išslinkti: Išsmùko plaukai Aps.
4. J, NmŽ, Slnt šnek. išalkti: Išsmùkę atejo, padėjau valgyti DūnŽ. Toks išsmùkęs, kaip pri bado mieto buvęs pririštas Krt. Velnio veislė – greitai išsmuñka Rdn. Tiek išsmukáu valgyti, ka pradėm grobas grobą ryna Vvr. Esu išsmùkęs ėsti Šts. Kame ganei, kad gyvoliai tokie išsmùkę? Rt.
ǁ prk. nusigyventi: Ūkininkai išsmuks kiaurai, jei nepakils produktų kainos Trk.
5. greit netekti, prarasti, išeiti iš ko: Kai tik arklių nėra, žinai tamsta, tai ir iš duonos išsmùko Ob.
6. ištirpti, išnykti: Saulė kai užteka, ledas [lange] išsmū̃ksta Klt.
7. išvarvėti, įdubti (apie akis): Kas tavęs verks, tai kad to akys išsmuktų! Kb. Brolio galva apšuto apšuto ir akelės išsmùko išsmùko (d.) Vlk. Svoto plaukai nušuto ir akelės išsmuko LTR(Mrc). Buteleli, kū kū kū, kad tau akys išsmuktų, man arielkos paliktų! (d.) Ml.
8. sumenkėti, sulysti: Ant veido nė kiek neišsmùkus – raudona kaip žiburys Slm.
9. Q156, R, LL291, NdŽ, Plt, Vž, Srv, Btr, Vrnv šnek. greitai išeiti, išbėgti, ištrūkti, išsprukti: Iš mum išsmùko ūmai, kad da paspėt ant mašinos Slm. Tėvas norėjo diržu sušlioti, vaikas išsmùko pro duris Š. Mažai aš iš namų galiu išsmùkt PnmA. Čia pakliuvęs, veikiai neišsmùksi Mrj. Kavarsko miestely apisiautė mus vokietis… Tik tik išsmukom! rš. O tie bernai su lazdom jam per strėnas; išsmuko vienmarškinis laukan, nukūrė namon BsPIII260.
ǁ nusitaikius laiko, išeiti kur: Anam tai bil' išsmùkt iš namų Slm. Žinai, su vaikais mažais niekur nebišsmunki̇̀ End.
ǁ Arm greitai išvykti, išsikelti: Kiek čia žmonių į miestus išsmùko! DūnŽ. Amerkon tada išsmùko Juziukas, nieko nebežiūrėjo Kp.
10. greit išaugti, ištįsti: Išsmùkęs vaikas Jnšk.
nusmùkti intr. Rtr, Š
1. Q5, N, K, NdŽ, Jrb, Brs, Mlt nukristi, nusimauti, nuslinkti žemyn kam pritvirtintam, užmautam: Patūrėkit, kad pirmutinis [ratas] tik nenusmuktų̃ Mlk. Botagas nusmuko nuo botkočio R. Skarelė visai nusmùko ant akių Krč. Kurio kelnės nusmùkusios ant strėnų, tas nusmuktkelnis J. Belekant anam i kelnės nusmùko Kv. Man beinant nusmùko kojinė Sv. Nuo rago nusmū̃ksta raištis telyčiūtei – nors dadurk ragą Klt. Eik, pataisyk balnelį, matai, kad baigia nusmùkt arkliui į papilvę Paį. Kaip lankai nusmuko, bačka pabiro BsPIV235. Nusmuko žiedas bevardžiui pirštui KlvD45. Kap noragas jo nusmùko, berno galva apsisuko DrskD245.
| tr.: Dėl ko kelnes esi teip nusmùkęs, a dirželį pametei? Šts.
^ Kirsk medį, kol kirvis ranko[je]: kai nusmùks nu koto, tai nekirsi Vdk. Kaip maišas nu galvos nusmùko – atsižinau, viskas čia pat Tl. Kas nusmùko – dėl Simuko, kas liko – dėl Miko Upn. Kaip vardas? – Kirvelis. – Pavardė? – Nusmùko Dkš. Kad jam kelnės nusmuktų! (komiškas linkėjimas) Švnč.
2. nuo ko nusiristi, nušliaužti: Žiūrėk, jau vaikas baigia nusmùkt žemėn Slm. Kartį ažudeda [ant stogo], kopėčias, kad nenusmuktų, ir varo (dengia) aukštyn Vdn. Viliukas skubiai nusmuko nuo Viliaus kelių, užlipo ant savo kėdės ir ėmė srėbti tirštą žirnienę I.Simon. Vos pačiudu besuskubo nusmukti nu šieno, ugnelė apėmė visą daržinę ir sudegino M.Valanč. Vienas po kito per valties galus nusmunkame į skaidrų, šiltą vandenį sp. Garvežys nusmùko nuo bėgių BŽ552. Kaip gerai nusmùko nu ližės kepalas Lk. Maišas nuo vežimo nusmùko Ds.
3. nusileisti: Bruzguliuką pasuki, tada girnos nusmū̃ksta žemyn Gdr. Tautrimo ranka nusmunka lyg nuvargusi I.Simon. Baisiai [palto] pečiai nusmùkę (nulinkę, nukabę), jau juo nenešiosi Klt.
| Buvo tas galas trobos nusmùkęs Rt.
ǁ nusekti, nuslūgti: Jei ant lietaus, vanduo [upelyje] taip ir nusmū̃ksta Upn.
4. nuklimpti, nugrimzti: Buvo didžiausi purvynai – kiaurai nusmùksi Grz. Ka tie [užkasti] piningai vėl nenusmùktų į žemę, anus pamačius, reikią ką norins į tą vietą leisti Žr.
5. Dr, Vkš, Jdr, Upn, Dbč nuslinkti (apie plaukus, kailį): Nūsmùkę plaukai – senas vaikis DūnŽ. Nusmùko kasos, ir nuskirpo Žl. Jaunas vyras, ale plaukai nusmùkę Žd.
6. nusismaukti, nusinerti: Nusmùko skūrytė nug visų padų Čb. Man skūra nuo kojų buvo nusmùkus Kri. Pirštų oda nusmuko rš.
7. nutirpti: Nuo langų ledas smukte nusmuko I.Simon. Nusmùko sniegas – jau ir basas Msn. Kai nusmuñka tie ledai i atslūgsta vanduo, tai tada uždeda keltus Upn. Tvarte dabar nebešąla – langai nusmùkę Skp.
8. išblukti: Nudažiau, ale nusmùko kvorba Klt. Tavo kepurė neilgai bus graži – tuoj nusmùks Dbk. Visas paveikslas nusmùkęs Mrj.
9. netekti svorio, suliesėti: Šį rudenį labai daug nusmukaũ Gs.
10. suglebti, sukristi: Jo kūnas nusmunka J. Pas juos pabuvo, ir veidai nusmùko Gs.
| Ogi baltosios lelijos – viena tai net neprasišiepė (neišsiskleidė) ir nusmùko Slm.
11. nustoti, liautis, pasibaigti: Tada i trinam [rūtom ir druska], kad nusmùktų tasai kraujavimas Upn. Didelis skausmas – pastovėjai, i nusmùko Žr. Atsibudo – visa [sapnuota] baimė nusmùko Krš. Zlastis nusmùko, ir vėl šnekas Krš.
ǁ praeiti, dingti (norui): Ūpas nusmùko, nebipirks Krš.
12. Lp netekti buvusios vertės: Jei piningai nusmùktų, tokie bagočiai pasikartų Krš. Vertybės popieriai nusmuko 15 – 20 procentų J.Jabl.
13. ekonomiškai susilpnėti, nusigyventi: Dėl nuolatinių puotų nusmùkti, nusilėbauti BŽ450. O tu betingėdamas beveizint nusmuksi Žem. Kaip tas grapas jau prasigėręs, nusmùko tas dvaras Akm. Netekę pinigų, jie visai nusmùko Vrb. Ar tamsta da nenusmùkęs nuo ūkio? Ds. Aš įsispitrijau į nusmukusią bajoraitę, ir susipainiojo gyvenimas! LzP. Nors man nieko nesisako, aš delto matau, kad gyvenimas nusmuko Žem. Neprisivertė gerai dirbt, tai ir nusmùko Antš. Lapienis būtų nusmukęs per visas kertes Blv. Da nusmukèsni paliko Šts.
^ Nusmuko kai lepšis nu koto LTR(Up). Ans daba yr nūsmùkęs kaip baravykas par kotą Lkv. Ko nusmukai kai ritinis ratų paskutinis? LMD(Sln). Nusmuko kaip čigonas ant kumelės Vel.
14. pasidaryti menko lygio: Grūdų ūkis dabar visiškai nusmùkęs NdŽ.
15. nustoti gero vardo, pasidaryti nedoram: Nusmùkęs palaidūnas NdŽ. Ir visur puvimas, protekcijos, kyšiai, kyšiai, kyšiai… Kaipgi šitaip susmulkėjom, nusmukom, a? J.Balt.
ǁ pasidaryti nuobodžiam, be veiklos: Užpaliai dabar sujudėjo, buvo viškai nusmùkę Užp.
16. išdykti: Nusmùkęs jūsų vaikas: žiūriu – įsilipęs į pačią eglės viršūnę Skr.
17. šnek. greitai nueiti, nubėgti, pasprukti: Jie nusmùko miškan, ir niekas neranda Šmn. Merga gal gūžynėn nusmùko? Ds. Kur mūsų vyrai nusmuko? J.Jabl. Tu palauk čia, aš tik nusmunkù į vaistinę ir vėl grįžtu Prn. Kitas pasigėrė, nusmùko kur i miega Ėr. Kiškis nuo šunies jau šmotą nusmuko TS1900,4-5. Ne kur nusmùksiat (niekur nedingsite), kad i neateisiat Jdr. O kad anie sukibtų austi, kur tu benusmùksi (ištrūksi, pabėgsi)? Trk.
◊ kai̇̃p akmuõ nusmùko praėjo sunkumas, atlėgo: Tų vaisčiukų užgėriau – kai̇̃p akmuõ nusmùko Krš.
kélnes (kélnias) nusmùkti nusigyventi, subankrutuoti: Tokiam sandėly [dirbant] gali nusmùkt kélnias Slm.
kélnės nusmùko nusigyveno: Pučiasi, pučiasi – nusmùks kada kélnės Dkš.
širdi̇̀s nusmùko
1. (iš susijaudinimo) apmirė, nustėro: Ak, jos širdis nusmuko, pamačius Karaliaus ūkį I.Simon.
2. pasidarė silpna, supykino: Kaip širdi̇̀s nusmùks, užgerk kumpoto Krš.

širdi̇̀s nusmùko į kulni̇̀s (iš baimės) apmirė, sustingo, nustėro: Iš baimės širdi̇̀s į kulni̇̀s nusmùko Vkš.
pasmùkti intr. Š, NdŽ
1. kiek nuslinkti kam užmautam: Kelnės pasmùkusios DŽ1.
2. kiek įklimpti, įgrimzti: Pasmùko tekinis, ir apvirtau pelkė[je] Šts.
3. kiek nusileisti, pasiduoti žemyn: Dures pasmùko tvarto Klt. Pasmùko biškį [kuliamoji], an kojos – ir gatava (nulaužė) Vdn.
ǁ kiek nusileisti (apie saulę): Jau pasmùko žemiau saulė, i nebe teip šilta Šd.
4. Sl įkritus patekti po kuo: Gal po ledu pasmùko, kad nepareina Švnč. Vaikai, neikit ant ledo – pasmùksit po ledu Rdm. Sužinojo iš jų kalbų, kad motulė po ledu pasmukusi LzP.
5. kiek susitraukti, įdubti: Pavasarį visų tinginių pilvai pasmùko Ad.
6. kiek susileisti, patižti: Pasmùko pelai suplikyti dėl kiaulių, bus geresnis ėdalas J.
7. kiek sumenkti, nuskursti: Ūkis per tuos metus pasmùko DŽ1.
8. J šnek. pabėgti, pasprukti: Jau būčiau gavęs kailin, ale pasmukaũ Rdm. Džiaugiaus tiktai pasmùkus pati Škn. Kaip strielčiai labiau sušuko, tuo kiškis miškan pasmuko A.Strazd.
9. šnek. greitai palįsti po apačia: Išsigandusi po lovos pasmùkusi Pvn. Kačiokas baisiai išlenkė savo kuprą, pašiaušė uodegą, prunkštelėjo ir pasmuko po spinta Vaižg. Svočia durų netiko netiko, po pečeliu pasmùko pasmùko DrskD171.
◊ juokù pasmùkti pradėti smarkiai juoktis: Nuo jo visi juokù pasmùko Ad. Kap ta kalelė nutrūko, berneliai juokù pasmùko (d.) Ml.
parsmùkti intr. šnek. greitai pareiti, parbėgti: Vos tik parsmukáu su vežimu į žardieną, i pradėjo pliaupti Vvr. Nemačiom parsmukaũ namo Užp. Paleido, o ji parsmuko namon BsPIII213.
pérsmukti šnek.
1. intr. Brs peralkti: Vakar aš pársmukau kaip šuo Up. Valgykiat, juk esat visi pársmukę, kaip vakar bevalgę Šts. A par torą kas ir ištraukė, ka teip pársmukai? Vvr.
2. intr. perkarti, perkliokti: Pérsmukus katė, gal neėdus kiek dienų Klt. Kai silkelė pérsmukęs arklys Vdš.
3. intr., tr. greitai pereiti, perbėgti: Persmukome geležinkelį ir prigulėme žaliojoje vejoje rš.
| prk.: Kaip žaibas persmuko (perlėkė) per galvą mislis TS1901,2-3.
prasmùkti intr. Rtr, NdŽ šnek.
1. Up, Krž išalkti: Šuo prasmùkęs piktas, t. y. išalkęs J. Kai gerai prasmùksi, i barščiai būs skanūs Ll. Prasmùksu ėsti – ateisu DūnŽ.
2. M, Š greitai praeiti, prabėgti, pravažiuoti, pralėkti pro šalį: Kaip žaibas prasmùko Rmč.
| prk.: Pro antrą dešimtį esyt (esi tu) prasmùkęs – imk mergą Pj.
3. praeiti nepastebėtam, pralįsti: Ar tau pasisekė pro jį prasmùkt? Alk. Į kiną be bilioto prasmùko Kv. Jeigu jisai pro pulką prasmuks, tai visas pulkas bus korotas V.Piet.
| prk.: Pro cenzūrą kartais prasmunka ir geresnė knyga rš.
4. išlėkti, pradingti: Kur tie vaikai prasmùko? Krš.
◊ kad (tu) prasmùktum Ds toks keiksmas.
prismùkti intr. šnek.
1. daug sueiti, prisirinkti: Vaikų prie manęs prismùko Snt. Svečių tiek prismùko, kad nebėra kur ir susodina Vžns.
2. daug prilįsti ko: Juk jau pilna musėlnyčia tų bjaurybių prismùko Užv.
3. NdŽ daug, sočiai privalgyti.
susmùkti K, Rtr, Š, NdŽ; N, L
1. intr. Pnd, Krkl atsipalaidavus nusileisti, nuslinkti žemyn: Susmùkusios kelnės, pančekos ant kojų J. Sudžiūvusi, sijonai susmùkę begerant Rdn.
2. intr. įklimpti, nugrimzti: Ans į pelkę susmùko, kad nebišsikapanojo J. Mašina susmùko purvan, tai dviem traktoriais net ištraukė Klt. Susmùko velėnos į ravą Ėr. Tropijas teipogi užeiti galvijams ant Gelžės, norint susmuñka giliai, bet galia išeiti anie patys BM329(Krš). Kai aš eisiu in brolelį kiemelin, kad aš nesusmùkčia juodan purvynelin (d.) Tvr. Tada visos vestuvės ir susmuko žemėn LTsIV649.
3. intr. sulįsti gilyn, sukristi: Stovėjo stovėjo i susmùko visi į vandenį Kv. Susmùko lig juostos [neperšokęs per upelį] Kdn. Jau nebėr, susmùko tas kalniukas Plv.
| prk.: Šiaurėje tai jau lapkričio mėnesį diena susmuñka į naktį Grš. Ale jau su pipirais y[ra] skaniau. Kur anie susmùko (dingo), tie pipirai? Jdr.
4. intr. suirti, sugriūti: Susmùko namai, troba jo J. Kažin dėl ko teip greitai susmùko ta trobalė? Nt. Nebūtų žiūrėjęs, būtų susmùkęs tas laužas Krš. Tvartas molinis susmùko Aln. Grytelė visą laiką stovėjo tuščia, dūmais ir pelėsiais pakvipusi, kol galutinai susmuko rš.
5. intr. sukniubti, suglebti: Sėdė[jo] sėdė[jo] i susmùko Dglš. Kaip sėdėjo in paminelės i susmùko (apalpo) Klt. Susmùko ant žemės ir pradėjo klykti Vkš. Kad drožė jam į galvą, tai vieto[je] ir susmùko Gs. Lipau ir susmukaũ po stalu Pc. Ir Viliukas užmigo, susmukdamas prie Ilžės kojų I.Simon. Aldona susmunka jam po kojų V.Kudir. Visi susmùko iš juoko Ml. Ji susmunka giliame skausme Vd. Dabar žmogus kad kerta velniui, tai tas susmunka BsMtII75. Senio kojos susmuko, ir ant rytojaus nekėlė V.Kudir.
| prk.: Jo drąsa susmuko rš.
6. intr. M suminkštėjus suglebti, sutižti: Grybas susmùkęs, t. y. sukritęs J. Kriaušės pernokę, nupuola žemėn ir susmuñka Dkš. Tokie koriai nelaiko ir didžioj šilumoj su medum susmunka Rdž. Žolynai rudenį nuo šalčio susmùko Ml. Buvo poras vežimų šieno, i supuvo pradalgėse: vanduo parejo – susmùko Jdr. Kai prišalo obuoliai, tai kap smukte susmùko Gs. Šalnos užgauti kopūstai susmuñksta Lp. Negerai užraugti agurkai už kokio mėnasio susmuñka Srj. Muno bukietas ar (taip pat) susmùkęs Vkš. I bulbės, katros buvo apsemtos, nuvyto, susmùko Bsg. Vasarą žuvis tai neilgam: parnakt ir susmùks Sdk. Ka negal gauti tų silkių, aba būs susmùkusios Lpl. Susmuks pelai, jei plikysi J.
^ Susmùko kap sniegas pavasarį Dkš. Susmùko kap grybas prieš saulę Dkš. Užminsiu mįslę: per pilvą gysla, kai gysla truks, visas pilvas susmuks (kubilas) Šd.
7. intr. suzmekti, supulti: Negalima išimto iš pečiaus duonos kepalo riekti peiliu, kol kita pečiuj: likusi pečiuj kepti susmunka ir jos pluta atšoka LTR(Šil). Karšti saulės spinduliai graužė vėpūtinius, kurie beregint susmuko rš. Sniegas aptirpo, susmuko, ir kai naktį sušąla, gera juo bėgti rš.
| Sukilo liepsna, kai ažudegė, o paskui perdegė i susmùko Klt.
8. intr. Kltn, Lkv, Yl, Kin sunykti, suliesėti, sukristi, suvargti: Ligonis visai susmùkęs VšR. Po ligos jis visai susmùko, vaikščioja su lazdute pasiremdamas Jnš. Buvau su vėdarėliu (skrandžiu) susmùkęs visai Sug. Susenai, susmukái – nėkur nebiprytinki Grd. Susmùko tos vištos, tokios sudžiūvusios pasidarė, reiks imt kapot Jrb. Į lagerį atvarydavo juos baisiai nusipešusius, sunykusius, susmukusius B.Sruog. Susmū̃ksta po teliukui karvė Klt. Vežėm mišką, o arkliai tep susmùko – tik vieni kaulai paliko Mrj.
ǁ pasiligoti: Šiemet susmukaũ – visai nepagaliu Ukm.
9. intr. Plt, Trk apsileisti, sutingti, suglebti: Kurs susmùkęs, supliupęs, sutižęs, tas vampla, liurba J. Negerai, ka susmùkęs esi, negerai ir, ka smarkus Grd. Lerva susmùkusioji, o nora dvare gaspadine būti Šts. Susmukèsnės motriškos nebesu mačiusi, kad karvė bemelžant sijoną praėstų Šts. Koks buvau susmukęs, nežinojau, ko stvertis, kaip elgtis rš. Susmùkusi surukusi, ko čia nosę keli?! Krš. Susmukęs kaip lepšė LMD.
10. intr. ekonomiškai susilpnėti, nuskursti, nusigyventi: Jo įmonė galutinai susmùko Rtr. Jegu jau susmukai̇̃, sunku bepaskelt Dbk. Kaip pridėjo (prijungė) Buožius (kaimo vardas), ir susmùkom Slm. Kap po anam karui Naumiestis susmùko, tep i neatsigriebia Gs. Ėmiausi tvarkyti gana susmukusį tėviškės ūkį rš.
susmùkusiai adv.: Jie labai susmùkusiai gyvena Ps.
11. intr. pablogėti, sužlugti: Susmuko kredito įstaigos reikalai rš. Darbas ūkyje susmuko sp.
12. intr. pasidaryti menko lygio, sunykti: Mūsų menas yra labai susmukęs, sunykęs J.Jabl.
13. intr. šnek. greitai visiems subėgti, sulėkti: Džiaugas tik po lubų susmùkę [nakvoti] Krš. Visi ten susmùko nū lytaus Kv. Kaži kumet kerdžiui ant kelmu besėdžiant piemenys vienkart su banda į krūmą susmuko M.Valanč.
14. tr. šnek. godžiai suvalgyti, suėsti: Buvau pilną katilą išvirusi, tik tie smukčiai susmùko Brs.
užsmùkti intr. DŽ1
1. užslinkti, užkristi ant ko kam užmautam: Balnelis užsmùko ant kaklo arkliui Ėr. Ant akių šeškinė kepurė užsmukusi J.Paukš.
2. NdŽ užkristi, užslinkti už ko: Didieji Grįžulo ratai, pusiau užsmukę už kalno, sukosi dangumi rš.
| prk.: Vėl jau ir užsmùko – ir užmiršau Upn.
3. NdŽ šnek. greitai užlėkti, užsprukti.

smùkti, smuñka (smū̃ksta Š, smùksta, smuñksta Lp), -o intr. K, Š, Rtr, NdŽ; N, M, L
1. J nesilaikyti, slinkti žemyn kam pritvirtintam, uždėtam, užmautam: Žiedas nuo piršto smuñka Mrj. Kas iš tos šilkinės skarelės – smū̃ksta tik nuo galvos, šliaužia Klt. Man smuñka ir smuñka andarokas Skrb. Be gumų tai pančekos smū̃ksta i smū̃ksta Plm. Mano kelnios smū̃ksta OP37. Kelnės smuñka – būs lytaus (juok.) Kv. Smunka kurpės nuo kojų J. Kab einu, iš penties ir smùksta [batas] Vlk. Tos klumpės buvo motinos ir mergaitei smuko J.Balč. Kirvis nū koto smuñka Kv. Smùksta grėblio kotas Mrc. Jei merginai sijonas smunka, bus vaikinai pigūs TŽIII350. Oi, nuog giros, nuog statinės smunka lankas apatinis LTR(Br). Lentos smunka N.
| Smū̃ksta (drinka) plaukai po pirčiai, negaliu sudaryt Klt.
2. šliaužiant leistis žemyn: [Vaikas] smuñka nu skreito i pri vaikų leka Rdn. Ūždamas sniegas smuko nuo stogų, užversdamas tarpdurius ir palanges rš.
| Vanduo smunka (smarkiai bėga) į pakalnę rš.
3. J lįsti, kristi pro ką, iš kur: Velėnos šlapios par rankas smuñka Šts. Ledas nuo saulės išsikorėjęs, ir smùksi kai par plytą kokią Škn. Rėkė nabagas Kaulakys, net iš kaktos smuko akys A.Strazd. Linai smuñka į pakulas, kad minkšti, kad nėr saujos supeštos Šts. Jauna žąsis buvusi: kiek čia virė, o jau kaulai smuñka (atsiskiria nuo raumenų) Lkv.
| prk.: Yr smùkęs (kilęs) iš baisios pamilijos Šv.
^ Ko svotuliam reikia: ar iš šikinės smùkusio, ar tarp rietų šutusio, ar patvory puvusio? (kiaušinis, sūris, medus) Prng.
4. I lįsti gilyn, grimzti, klimpti: Kad smukaũ į pusnyną iki pat ausų! Skr. Jis su džiaugsmu būtų į žemę smukęs [, kad kas jo nepamatytų] LzP. Vežimas smū̃ksta balon Alks. Į papijusią žemę, į pelkę smuñka kojos einant, ir žliurkčio[ja] vanduo J. Į armenis smuñka ratai J. Yra vandens daug, smuñka labai giliai BM328(Krš). Kojos smuñka į purvą, i nebgaliu bepaeiti Kv. Durpynūs y[ra] didliai smunkanti LD379(Krtn). Neik tum taku: čia y[ra] smunkanti̇̀, čia smukli pelkė Dr. Par laukus jojau – laukuose smunku, par lankas jojau – lankose klumpu D97.
ǁ prk. leistis (apie saulę): Jau saulutė smuñka, jau visai ant laidos Skr.
5. kristi, pulti į ką: Kiek kartų nuo tiesaus ir lygaus kelio į juodą prarają smukau! V.Myk-Put.
ǁ pakilus staiga leistis: Tiesiai viršum galvos giedojo vyturys, tai aukštyn kildamas, tai smukdamas žemyn rš. Jei sukas į viršų [uodų] kamuoliukas – žada pagadą, jei pasikelia i vėl smuñka – į lietų Dbg.
6. slegiantis leistis žemyn, smegti: Smuñka tavo troba į žemes, t. y. leidžiasi žemyn J.
7. dubti: Vieną metą atolą šienaujant, pasigirdo po žeme didelis bildesys, ir vidurys pievos pradėjo linkt, smùkt Vlkš. Ka i daug pripylė žvyro, o vis tiek tebsmuñka to[je] vieto[je] Kv. Tokia duobė daros, smuñka [žemė] Lk.
ǁ slūgti: Vanduo upėj pradeda smùkt Ėr.
8. leistis, tižti, nykti: Kad sniegas smuñka, voversiukas i atalekia Vdšk. Jis matė, kad sniegas vis labiau nyksta, smunka J.Balč.
9. Švnč slinkti (apie plaukus, vilnas): Jo plaukai po ligos ėmė smùkt Mrj. Plaukai baiga smùkti žemė[n] Tl. Plaukai smū̃ksta, tai visi pečiai plaukuoti Ml. Su rūtų arbata parpyliau – sustojo plaukai smùkti DūnŽ. Kai plaukai smuñka, tai kas nors myli ir tyli (juok.) Ds. Tvankiame tvarte pradeda smukti vilna rš.
ǁ plūšyti: Lipdyt nereikia [verpiant] – smuñka audžiant Pš. Verpalas prylaipotas smuñka audžiant J.
10. blukti: Toks mėlynumas greit smuñka Dbk.
11. kniubti, klupti, glebti: Smukaũ po kojom Ad. Smuko, klupo žirgelis dėl skaudžių žodelių LTR(Klp).
12. netekti buvusios vertės (apie pinigus): Nieko nebgal benupirkti – smuñka piningai Krš. Markio vertė smùko per kelis metus: nu pirma nežymiai, o vėliaus staigiai Plšk.
ǁ mažėti (apie vertę, kainą): Kviečių ir linų kainos ne kilo, o vis smuko A.Vien. Smunka pinigų vertė sp.
13. ekonomiškai silpnėti, nusigyventi: Kad jau ir jo ūkis smuñka Kt. Darbo sudėjo, o smùkti ėmė Vn. Ir skolę insivarė, tep ponas i smuñka Prn.
14. darytis silpnesniam, nepajėgiam, eiti menkyn: Jau ir jo sveikata pradėjo smùkt Kt. Jau smū̃ksta smū̃ksta jo sveikata, blogyn eina Klt. Reik pakybinti dygstantį ir smuñkantį Jdr. Kažkas delnus sukaustė, ir visos pajėgos smunka V.Myk-Put.
15. blogėti, prastėti: Jono nuotaika staiga ėmė smukti J.Paukš.
16. darytis menkesnio lygio, netekti vertingų savybių, regresuoti: Ekonominė padėtis smunka sp. Ne vienas menininkas ėmė nusivilti smunkančia kultūra rš. Be prasmingo kūrybiško darbo asmenybė dažnai smunka rš.
17. nustoti gero vardo, garbės, prarasti reputaciją: Ji smuko Martyno akyse I.Simon.
18. atsimesti, atslūgti (apie šaltį): Šaltis jau buvo smukęs J.Dov.
19. Bd, Krok, Ps, Pp šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti, sprukti: Pradėjo lyti, i visi smuñka į vidų Kv. Mane pamatęs, smùko šonan Dbk. Mėginau slapstytis nuo jo, gatvėje susitikęs smukdavau į kitą pusę J.Balt. Smùksu numie [iš ligoninės], kaip tik galėsu! Varn. Nu, gi kur tu smuksi̇̀? Vvs. Kaip ėmė mušt, tai katras kur galėjo, ten smuko BsMtI136.
^ Jokūbuk, daržan smuk, griežčius rauk, tarbon krauk LTR(An). Sūnaus varomas, lipk ant pečiaus, žento – smuk laukan LMD(Sln).
20. rasti tinkamą vietą, būti, gyventi, laikytis: Kur ana smùks – tepareinie čia Krš. Nė kur smùkti senam Krš. Išeitų [kitur gyventi], ale netura kur smùkti DūnŽ. O kur smùksi – į ubagyną nenoru Vkš.
21. nepajėgti ką atlikti, patirti nesėkmę: Vienas in važiavimo smùko, o kiti išlaikė [egzaminą teisėms gauti] Upn.
◊ verksmù smùkti labai verkti: Aš ją draudžiu, ė ana titau smū̃ksta verksmù Tvr.
antsmùkti (ž.) intr. užkristi: Antsmùko stogas tičiuo (tėvui) ant galvos Trk. Degąs stogas antsmùko – nu to ir mirė munoji Šts.
apsmùkti intr. Š
1. Lp, Drsk kiek nusileisti žemyn kam užmautam: Jaunas esmi ir kelnių nesustvarkai – vis apsmùkę ir apsmùkę Ds.
ǁ kiek apkristi, padribti iš po juosmens: Marškiniai apsmùkę Kv.
2. Skrb, Bsg pasidaryti netvarkingam, apsileisti, nuskurti: Nesnori apsleist, kad suvisu būtum apsmùkęs Str. Apsmùkęs, apsenęs vaikis – paliks su rūtums Krš. O tu, apsmuktkelni, tu visas apsmùkęs, susitvarkyk greičiau! Mrj.
3. apirti, apgriūti, apšepti: Bažnyčia medinė, apsmùkus Pv. Namas apsmùkęs, sužliugęs kap grybas Rdš.
4. Br apšusti: Inkišo verdančian vandenin nagus, tai ranka šitolei apsmùko Lp.
ǁ atsiskirti, atšokti, atsipalaiduoti: Kaulai jau apsmùkę, turbūt būs išvirusi [mėsa] Krš.
5. apiplikti, apsišerti (apie plaukus): Atvažiavo toks škurlininkas, deviau avies kailį – buvo toks apsmùkęs Vkš.
6. apglebti, susmukti: Sudavė vištai pagaliu, tai dabar apsmùko, gal tuoj dvės Trgn.
7. apvysti, nuleipti: Panavijas vakar įmerkiau, ale mat apsmùkę jau Slm.
ǁ kiek susiraukšlėti: Akys dar didelės, visai vaikiškos, o veidai jau apsmukę rš. Galva kap puodas, snukis apsmùkęs (d.) Dv.
8. apiblukti: Kap duoda saulė langan, paėmė ir apsmùko [užuolaidos] Sem.
9. kiek nusigyventi, nuskursti: Apsmùksi, kol vaikus išleisi mokslą Šts. Kai tėvas mirė, ir anų gyvenimas (ūkis) apsmùko Brs. Girtuokliai ir tinginiai gyvena apsmùkę Rmš.
apsmùkusiai Apsmùkusiai gyvena Šts.
atsmùkti intr. Š, Kp, Ds šnek. greitai ateiti, atbėgti, atsprukti: Mam išėjo, tai to vyresnioji braukšt – pas mum atsmùko! Mžš. Tai ir tu atsmukai̇̃ pinigų? Mrj.
įsmùkti intr. Rtr, Š; N
1. įdribti, įkristi: Bešokdamas kitas viščiukas įsmuko į kibirą I.Simon. Lentos tos įlūžo, ans ir įsmùko į tą duobę Trk. Ėjo ėjo ką tik užšalusiu ledu ir įsmùko į ežerą Dkš. Aš nu kalno stačiai pulsu į tavo gerklę ir visas įsmùksu PP28. Vienas šust ir įkrito į [v]andenį lig ausų. Po jo ir kiti įsmuko it varlės į balą M.Valanč. Nekišk giliai kamštelio, kad neįsmuktų̃ Š.
^ Pats įsmukęs, kito neištrauksi LTR(Šš).
2. K, NdŽ įklimpti, įgrimzti: Iš netyčių aš įsmukaũ į pelkę, į versmę J. Balos apaugę samanom – kap insmuksiù! Kb. Insmukaũ balon, burlečius prisėmiau Sv. Vežimas įsmùko lig ašių į purvą Kv.
ǁ prk. nusileisti (apie saulę): Kol tas [bulves] nukasme, saulė visai įsmùks į mišką Bsg. Jegu saulė ansmùko debesin, žinok, kad lietus Žl.
3. slegiantis įsėsti, įsmegti: Gimtinė pirkia su mažais langais po sunkiu šiaudiniu apsamanojusiu stogu įsmukusi į žemę K.Bor. Įlindo į žemę, įsmùko ta karčema Kv. Tas akmuo cielą mėterį į žemę įsmùkęs Pln.
4. pasidaryti, atsirasti dumbant: Ant to kalno tę yr įsmùkus duobė Grdž.
5. pakliūti į nemalonią padėtį: Jie įsmùko į didelį vargą BŽ127. Kad įsmùko, tai įsmùko į vargus! Rmš. Jis į bėdą įsmùko Mrj. Buvo įsmùkęs į tą girtybę, ale šiaip teip atsikrėtė to šnapso Vdk. Įsmukaũ į tą skolą ir nežinau, kap iš jos išsiklampysiu Al.
6. šnek. greitai įeiti, įbėgti, įvažiuoti, įlįsti: Vaikas įsmùko kieman Š. Tykiai atidaręs duris, įsmuko į savo kabinetą T.Tilv. Žemaičiai įsmuko į Kuršą, ėmė graibstyti, ką tiktai patiko: ar žmogų, ar gyvolį rš. Adomas staiga susuko vairą, ir pro švarplę gyvatvorėje mašina įsmuko į kiemą J.Avyž. Va, katė įsmùko – žiūrėkit stalą Mžš. Avys įsmùko į mišką i prapuolė Mžk. Smurkšt i įsmùko į tą lindynę Kv. Gal įsmùkt kokį vakarą tę pasižiūrėt? Jrb.
| prk.: Tokiu būdu įsmuko (pateko) į lietuvių liežuvį daugumas svetimų žodžių JJ. Saulė par debesį šliauža, visai į debesį įsmùko (įėjo, pasislėpė) Krš.
ǁ prk. skubiai apsivilkti, įlįsti: Ji atsikėlė nuo lovos ir įsmuko į apsiaustėlį rš.
išsmùkti intr. K, Rtr, BŽ81; LL295
1. J, Š laikomam iškristi, išslysti, išsprūsti: Kai gert pasilenkė, tai mašnelė išsmuko ir inlėkė ežeran LTR(Slk). Nešiaus, i išsmùko katinas iš pažasčio Klt. Gaudė gaudė, jau kaip tik sugaut, ir tas (ožiukas) iš rankų išsmunka LTR(Slk). Abiem rankom imk puodą, kad neišsmuktų ir nesusigurintų Arm. Kap drykstelsiu, net iš kelnių išsmuksi Švnč.
^ Kaip antie pyplys ir išsmùko Šts. Buvo buvo, susmuko, ir dugnas išsmuko KrvP(Šd). Kas liko, tai Miko, kas išsmuko, tai Simuko LTsV319(Mrj).
2. išsiveržti, išlįsti iš vidaus: Po operacijos nekelk sunkiai, tau išsmùks Krš. Kyla išsmùks, sunkiai bekelant Šts. Vištos dėtys išsmùko Štk. Tavo vištai grobai išsmùkę Krš.
^ Tarp rietų šutęs, iš šiknos išsmukęs (kiaušinis) Ss.
ǁ prk. atsirasti: Kada anai tas vaikas išsmùko? Rdn. Iš kur tu tokia išsmukai? P.
ǁ prk. būti nelauktai, netikėtai pasakytam, išsprūsti: Žodis man išsmuko N. Aš nežinau, kap šitas žodis man čia išsmùko Gdl.
3. išslinkti: Išsmùko plaukai Aps.
4. J, NmŽ, Slnt šnek. išalkti: Išsmùkę atejo, padėjau valgyti DūnŽ. Toks išsmùkęs, kaip pri bado mieto buvęs pririštas Krt. Velnio veislė – greitai išsmuñka Rdn. Tiek išsmukáu valgyti, ka pradėm grobas grobą ryna Vvr. Esu išsmùkęs ėsti Šts. Kame ganei, kad gyvoliai tokie išsmùkę? Rt.
ǁ prk. nusigyventi: Ūkininkai išsmuks kiaurai, jei nepakils produktų kainos Trk.
5. greit netekti, prarasti, išeiti iš ko: Kai tik arklių nėra, žinai tamsta, tai ir iš duonos išsmùko Ob.
6. ištirpti, išnykti: Saulė kai užteka, ledas [lange] išsmū̃ksta Klt.
7. išvarvėti, įdubti (apie akis): Kas tavęs verks, tai kad to akys išsmuktų! Kb. Brolio galva apšuto apšuto ir akelės išsmùko išsmùko (d.) Vlk. Svoto plaukai nušuto ir akelės išsmuko LTR(Mrc). Buteleli, kū kū kū, kad tau akys išsmuktų, man arielkos paliktų! (d.) Ml.
8. sumenkėti, sulysti: Ant veido nė kiek neišsmùkus – raudona kaip žiburys Slm.
9. Q156, R, LL291, NdŽ, Plt, Vž, Srv, Btr, Vrnv šnek. greitai išeiti, išbėgti, ištrūkti, išsprukti: Iš mum išsmùko ūmai, kad da paspėt ant mašinos Slm. Tėvas norėjo diržu sušlioti, vaikas išsmùko pro duris Š. Mažai aš iš namų galiu išsmùkt PnmA. Čia pakliuvęs, veikiai neišsmùksi Mrj. Kavarsko miestely apisiautė mus vokietis… Tik tik išsmukom! rš. O tie bernai su lazdom jam per strėnas; išsmuko vienmarškinis laukan, nukūrė namon BsPIII260.
ǁ nusitaikius laiko, išeiti kur: Anam tai bil' išsmùkt iš namų Slm. Žinai, su vaikais mažais niekur nebišsmunki̇̀ End.
ǁ Arm greitai išvykti, išsikelti: Kiek čia žmonių į miestus išsmùko! DūnŽ. Amerkon tada išsmùko Juziukas, nieko nebežiūrėjo Kp.
10. greit išaugti, ištįsti: Išsmùkęs vaikas Jnšk.
nusmùkti intr. Rtr, Š
1. Q5, N, K, NdŽ, Jrb, Brs, Mlt nukristi, nusimauti, nuslinkti žemyn kam pritvirtintam, užmautam: Patūrėkit, kad pirmutinis [ratas] tik nenusmuktų̃ Mlk. Botagas nusmuko nuo botkočio R. Skarelė visai nusmùko ant akių Krč. Kurio kelnės nusmùkusios ant strėnų, tas nusmuktkelnis J. Belekant anam i kelnės nusmùko Kv. Man beinant nusmùko kojinė Sv. Nuo rago nusmū̃ksta raištis telyčiūtei – nors dadurk ragą Klt. Eik, pataisyk balnelį, matai, kad baigia nusmùkt arkliui į papilvę Paį. Kaip lankai nusmuko, bačka pabiro BsPIV235. Nusmuko žiedas bevardžiui pirštui KlvD45. Kap noragas jo nusmùko, berno galva apsisuko DrskD245.
| tr.: Dėl ko kelnes esi teip nusmùkęs, a dirželį pametei? Šts.
^ Kirsk medį, kol kirvis ranko[je]: kai nusmùks nu koto, tai nekirsi Vdk. Kaip maišas nu galvos nusmùko – atsižinau, viskas čia pat Tl. Kas nusmùko – dėl Simuko, kas liko – dėl Miko Upn. Kaip vardas? – Kirvelis. – Pavardė? – Nusmùko Dkš. Kad jam kelnės nusmuktų! (komiškas linkėjimas) Švnč.
2. nuo ko nusiristi, nušliaužti: Žiūrėk, jau vaikas baigia nusmùkt žemėn Slm. Kartį ažudeda [ant stogo], kopėčias, kad nenusmuktų, ir varo (dengia) aukštyn Vdn. Viliukas skubiai nusmuko nuo Viliaus kelių, užlipo ant savo kėdės ir ėmė srėbti tirštą žirnienę I.Simon. Vos pačiudu besuskubo nusmukti nu šieno, ugnelė apėmė visą daržinę ir sudegino M.Valanč. Vienas po kito per valties galus nusmunkame į skaidrų, šiltą vandenį sp. Garvežys nusmùko nuo bėgių BŽ552. Kaip gerai nusmùko nu ližės kepalas Lk. Maišas nuo vežimo nusmùko Ds.
3. nusileisti: Bruzguliuką pasuki, tada girnos nusmū̃ksta žemyn Gdr. Tautrimo ranka nusmunka lyg nuvargusi I.Simon. Baisiai [palto] pečiai nusmùkę (nulinkę, nukabę), jau juo nenešiosi Klt.
| Buvo tas galas trobos nusmùkęs Rt.
ǁ nusekti, nuslūgti: Jei ant lietaus, vanduo [upelyje] taip ir nusmū̃ksta Upn.
4. nuklimpti, nugrimzti: Buvo didžiausi purvynai – kiaurai nusmùksi Grz. Ka tie [užkasti] piningai vėl nenusmùktų į žemę, anus pamačius, reikią ką norins į tą vietą leisti Žr.
5. Dr, Vkš, Jdr, Upn, Dbč nuslinkti (apie plaukus, kailį): Nūsmùkę plaukai – senas vaikis DūnŽ. Nusmùko kasos, ir nuskirpo Žl. Jaunas vyras, ale plaukai nusmùkę Žd.
6. nusismaukti, nusinerti: Nusmùko skūrytė nug visų padų Čb. Man skūra nuo kojų buvo nusmùkus Kri. Pirštų oda nusmuko rš.
7. nutirpti: Nuo langų ledas smukte nusmuko I.Simon. Nusmùko sniegas – jau ir basas Msn. Kai nusmuñka tie ledai i atslūgsta vanduo, tai tada uždeda keltus Upn. Tvarte dabar nebešąla – langai nusmùkę Skp.
8. išblukti: Nudažiau, ale nusmùko kvorba Klt. Tavo kepurė neilgai bus graži – tuoj nusmùks Dbk. Visas paveikslas nusmùkęs Mrj.
9. netekti svorio, suliesėti: Šį rudenį labai daug nusmukaũ Gs.
10. suglebti, sukristi: Jo kūnas nusmunka J. Pas juos pabuvo, ir veidai nusmùko Gs.
| Ogi baltosios lelijos – viena tai net neprasišiepė (neišsiskleidė) ir nusmùko Slm.
11. nustoti, liautis, pasibaigti: Tada i trinam [rūtom ir druska], kad nusmùktų tasai kraujavimas Upn. Didelis skausmas – pastovėjai, i nusmùko Žr. Atsibudo – visa [sapnuota] baimė nusmùko Krš. Zlastis nusmùko, ir vėl šnekas Krš.
ǁ praeiti, dingti (norui): Ūpas nusmùko, nebipirks Krš.
12. Lp netekti buvusios vertės: Jei piningai nusmùktų, tokie bagočiai pasikartų Krš. Vertybės popieriai nusmuko 15 – 20 procentų J.Jabl.
13. ekonomiškai susilpnėti, nusigyventi: Dėl nuolatinių puotų nusmùkti, nusilėbauti BŽ450. O tu betingėdamas beveizint nusmuksi Žem. Kaip tas grapas jau prasigėręs, nusmùko tas dvaras Akm. Netekę pinigų, jie visai nusmùko Vrb. Ar tamsta da nenusmùkęs nuo ūkio? Ds. Aš įsispitrijau į nusmukusią bajoraitę, ir susipainiojo gyvenimas! LzP. Nors man nieko nesisako, aš delto matau, kad gyvenimas nusmuko Žem. Neprisivertė gerai dirbt, tai ir nusmùko Antš. Lapienis būtų nusmukęs per visas kertes Blv. Da nusmukèsni paliko Šts.
^ Nusmuko kai lepšis nu koto LTR(Up). Ans daba yr nūsmùkęs kaip baravykas par kotą Lkv. Ko nusmukai kai ritinis ratų paskutinis? LMD(Sln). Nusmuko kaip čigonas ant kumelės Vel.
14. pasidaryti menko lygio: Grūdų ūkis dabar visiškai nusmùkęs NdŽ.
15. nustoti gero vardo, pasidaryti nedoram: Nusmùkęs palaidūnas NdŽ. Ir visur puvimas, protekcijos, kyšiai, kyšiai, kyšiai… Kaipgi šitaip susmulkėjom, nusmukom, a? J.Balt.
ǁ pasidaryti nuobodžiam, be veiklos: Užpaliai dabar sujudėjo, buvo viškai nusmùkę Užp.
16. išdykti: Nusmùkęs jūsų vaikas: žiūriu – įsilipęs į pačią eglės viršūnę Skr.
17. šnek. greitai nueiti, nubėgti, pasprukti: Jie nusmùko miškan, ir niekas neranda Šmn. Merga gal gūžynėn nusmùko? Ds. Kur mūsų vyrai nusmuko? J.Jabl. Tu palauk čia, aš tik nusmunkù į vaistinę ir vėl grįžtu Prn. Kitas pasigėrė, nusmùko kur i miega Ėr. Kiškis nuo šunies jau šmotą nusmuko TS1900,4-5. Ne kur nusmùksiat (niekur nedingsite), kad i neateisiat Jdr. O kad anie sukibtų austi, kur tu benusmùksi (ištrūksi, pabėgsi)? Trk.
◊ kai̇̃p akmuõ nusmùko praėjo sunkumas, atlėgo: Tų vaisčiukų užgėriau – kai̇̃p akmuõ nusmùko Krš.
kélnes (kélnias) nusmùkti nusigyventi, subankrutuoti: Tokiam sandėly [dirbant] gali nusmùkt kélnias Slm.
kélnės nusmùko nusigyveno: Pučiasi, pučiasi – nusmùks kada kélnės Dkš.
širdi̇̀s nusmùko
1. (iš susijaudinimo) apmirė, nustėro: Ak, jos širdis nusmuko, pamačius Karaliaus ūkį I.Simon.
2. pasidarė silpna, supykino: Kaip širdi̇̀s nusmùks, užgerk kumpoto Krš.

širdi̇̀s nusmùko į kulni̇̀s (iš baimės) apmirė, sustingo, nustėro: Iš baimės širdi̇̀s į kulni̇̀s nusmùko Vkš.
pasmùkti intr. Š, NdŽ
1. kiek nuslinkti kam užmautam: Kelnės pasmùkusios DŽ1.
2. kiek įklimpti, įgrimzti: Pasmùko tekinis, ir apvirtau pelkė[je] Šts.
3. kiek nusileisti, pasiduoti žemyn: Dures pasmùko tvarto Klt. Pasmùko biškį [kuliamoji], an kojos – ir gatava (nulaužė) Vdn.
ǁ kiek nusileisti (apie saulę): Jau pasmùko žemiau saulė, i nebe teip šilta Šd.
4. Sl įkritus patekti po kuo: Gal po ledu pasmùko, kad nepareina Švnč. Vaikai, neikit ant ledo – pasmùksit po ledu Rdm. Sužinojo iš jų kalbų, kad motulė po ledu pasmukusi LzP.
5. kiek susitraukti, įdubti: Pavasarį visų tinginių pilvai pasmùko Ad.
6. kiek susileisti, patižti: Pasmùko pelai suplikyti dėl kiaulių, bus geresnis ėdalas J.
7. kiek sumenkti, nuskursti: Ūkis per tuos metus pasmùko DŽ1.
8. J šnek. pabėgti, pasprukti: Jau būčiau gavęs kailin, ale pasmukaũ Rdm. Džiaugiaus tiktai pasmùkus pati Škn. Kaip strielčiai labiau sušuko, tuo kiškis miškan pasmuko A.Strazd.
9. šnek. greitai palįsti po apačia: Išsigandusi po lovos pasmùkusi Pvn. Kačiokas baisiai išlenkė savo kuprą, pašiaušė uodegą, prunkštelėjo ir pasmuko po spinta Vaižg. Svočia durų netiko netiko, po pečeliu pasmùko pasmùko DrskD171.
◊ juokù pasmùkti pradėti smarkiai juoktis: Nuo jo visi juokù pasmùko Ad. Kap ta kalelė nutrūko, berneliai juokù pasmùko (d.) Ml.
parsmùkti intr. šnek. greitai pareiti, parbėgti: Vos tik parsmukáu su vežimu į žardieną, i pradėjo pliaupti Vvr. Nemačiom parsmukaũ namo Užp. Paleido, o ji parsmuko namon BsPIII213.
pérsmukti šnek.
1. intr. Brs peralkti: Vakar aš pársmukau kaip šuo Up. Valgykiat, juk esat visi pársmukę, kaip vakar bevalgę Šts. A par torą kas ir ištraukė, ka teip pársmukai? Vvr.
2. intr. perkarti, perkliokti: Pérsmukus katė, gal neėdus kiek dienų Klt. Kai silkelė pérsmukęs arklys Vdš.
3. intr., tr. greitai pereiti, perbėgti: Persmukome geležinkelį ir prigulėme žaliojoje vejoje rš.
| prk.: Kaip žaibas persmuko (perlėkė) per galvą mislis TS1901,2-3.
prasmùkti intr. Rtr, NdŽ šnek.
1. Up, Krž išalkti: Šuo prasmùkęs piktas, t. y. išalkęs J. Kai gerai prasmùksi, i barščiai būs skanūs Ll. Prasmùksu ėsti – ateisu DūnŽ.
2. M, Š greitai praeiti, prabėgti, pravažiuoti, pralėkti pro šalį: Kaip žaibas prasmùko Rmč.
| prk.: Pro antrą dešimtį esyt (esi tu) prasmùkęs – imk mergą Pj.
3. praeiti nepastebėtam, pralįsti: Ar tau pasisekė pro jį prasmùkt? Alk. Į kiną be bilioto prasmùko Kv. Jeigu jisai pro pulką prasmuks, tai visas pulkas bus korotas V.Piet.
| prk.: Pro cenzūrą kartais prasmunka ir geresnė knyga rš.
4. išlėkti, pradingti: Kur tie vaikai prasmùko? Krš.
◊ kad (tu) prasmùktum Ds toks keiksmas.
prismùkti intr. šnek.
1. daug sueiti, prisirinkti: Vaikų prie manęs prismùko Snt. Svečių tiek prismùko, kad nebėra kur ir susodina Vžns.
2. daug prilįsti ko: Juk jau pilna musėlnyčia tų bjaurybių prismùko Užv.
3. NdŽ daug, sočiai privalgyti.
susmùkti K, Rtr, Š, NdŽ; N, L
1. intr. Pnd, Krkl atsipalaidavus nusileisti, nuslinkti žemyn: Susmùkusios kelnės, pančekos ant kojų J. Sudžiūvusi, sijonai susmùkę begerant Rdn.
2. intr. įklimpti, nugrimzti: Ans į pelkę susmùko, kad nebišsikapanojo J. Mašina susmùko purvan, tai dviem traktoriais net ištraukė Klt. Susmùko velėnos į ravą Ėr. Tropijas teipogi užeiti galvijams ant Gelžės, norint susmuñka giliai, bet galia išeiti anie patys BM329(Krš). Kai aš eisiu in brolelį kiemelin, kad aš nesusmùkčia juodan purvynelin (d.) Tvr. Tada visos vestuvės ir susmuko žemėn LTsIV649.
3. intr. sulįsti gilyn, sukristi: Stovėjo stovėjo i susmùko visi į vandenį Kv. Susmùko lig juostos [neperšokęs per upelį] Kdn. Jau nebėr, susmùko tas kalniukas Plv.
| prk.: Šiaurėje tai jau lapkričio mėnesį diena susmuñka į naktį Grš. Ale jau su pipirais y[ra] skaniau. Kur anie susmùko (dingo), tie pipirai? Jdr.
4. intr. suirti, sugriūti: Susmùko namai, troba jo J. Kažin dėl ko teip greitai susmùko ta trobalė? Nt. Nebūtų žiūrėjęs, būtų susmùkęs tas laužas Krš. Tvartas molinis susmùko Aln. Grytelė visą laiką stovėjo tuščia, dūmais ir pelėsiais pakvipusi, kol galutinai susmuko rš.
5. intr. sukniubti, suglebti: Sėdė[jo] sėdė[jo] i susmùko Dglš. Kaip sėdėjo in paminelės i susmùko (apalpo) Klt. Susmùko ant žemės ir pradėjo klykti Vkš. Kad drožė jam į galvą, tai vieto[je] ir susmùko Gs. Lipau ir susmukaũ po stalu Pc. Ir Viliukas užmigo, susmukdamas prie Ilžės kojų I.Simon. Aldona susmunka jam po kojų V.Kudir. Visi susmùko iš juoko Ml. Ji susmunka giliame skausme Vd. Dabar žmogus kad kerta velniui, tai tas susmunka BsMtII75. Senio kojos susmuko, ir ant rytojaus nekėlė V.Kudir.
| prk.: Jo drąsa susmuko rš.
6. intr. M suminkštėjus suglebti, sutižti: Grybas susmùkęs, t. y. sukritęs J. Kriaušės pernokę, nupuola žemėn ir susmuñka Dkš. Tokie koriai nelaiko ir didžioj šilumoj su medum susmunka Rdž. Žolynai rudenį nuo šalčio susmùko Ml. Buvo poras vežimų šieno, i supuvo pradalgėse: vanduo parejo – susmùko Jdr. Kai prišalo obuoliai, tai kap smukte susmùko Gs. Šalnos užgauti kopūstai susmuñksta Lp. Negerai užraugti agurkai už kokio mėnasio susmuñka Srj. Muno bukietas ar (taip pat) susmùkęs Vkš. I bulbės, katros buvo apsemtos, nuvyto, susmùko Bsg. Vasarą žuvis tai neilgam: parnakt ir susmùks Sdk. Ka negal gauti tų silkių, aba būs susmùkusios Lpl. Susmuks pelai, jei plikysi J.
^ Susmùko kap sniegas pavasarį Dkš. Susmùko kap grybas prieš saulę Dkš. Užminsiu mįslę: per pilvą gysla, kai gysla truks, visas pilvas susmuks (kubilas) Šd.
7. intr. suzmekti, supulti: Negalima išimto iš pečiaus duonos kepalo riekti peiliu, kol kita pečiuj: likusi pečiuj kepti susmunka ir jos pluta atšoka LTR(Šil). Karšti saulės spinduliai graužė vėpūtinius, kurie beregint susmuko rš. Sniegas aptirpo, susmuko, ir kai naktį sušąla, gera juo bėgti rš.
| Sukilo liepsna, kai ažudegė, o paskui perdegė i susmùko Klt.
8. intr. Kltn, Lkv, Yl, Kin sunykti, suliesėti, sukristi, suvargti: Ligonis visai susmùkęs VšR. Po ligos jis visai susmùko, vaikščioja su lazdute pasiremdamas Jnš. Buvau su vėdarėliu (skrandžiu) susmùkęs visai Sug. Susenai, susmukái – nėkur nebiprytinki Grd. Susmùko tos vištos, tokios sudžiūvusios pasidarė, reiks imt kapot Jrb. Į lagerį atvarydavo juos baisiai nusipešusius, sunykusius, susmukusius B.Sruog. Susmū̃ksta po teliukui karvė Klt. Vežėm mišką, o arkliai tep susmùko – tik vieni kaulai paliko Mrj.
ǁ pasiligoti: Šiemet susmukaũ – visai nepagaliu Ukm.
9. intr. Plt, Trk apsileisti, sutingti, suglebti: Kurs susmùkęs, supliupęs, sutižęs, tas vampla, liurba J. Negerai, ka susmùkęs esi, negerai ir, ka smarkus Grd. Lerva susmùkusioji, o nora dvare gaspadine būti Šts. Susmukèsnės motriškos nebesu mačiusi, kad karvė bemelžant sijoną praėstų Šts. Koks buvau susmukęs, nežinojau, ko stvertis, kaip elgtis rš. Susmùkusi surukusi, ko čia nosę keli?! Krš. Susmukęs kaip lepšė LMD.
10. intr. ekonomiškai susilpnėti, nuskursti, nusigyventi: Jo įmonė galutinai susmùko Rtr. Jegu jau susmukai̇̃, sunku bepaskelt Dbk. Kaip pridėjo (prijungė) Buožius (kaimo vardas), ir susmùkom Slm. Kap po anam karui Naumiestis susmùko, tep i neatsigriebia Gs. Ėmiausi tvarkyti gana susmukusį tėviškės ūkį rš.
susmùkusiai adv.: Jie labai susmùkusiai gyvena Ps.
11. intr. pablogėti, sužlugti: Susmuko kredito įstaigos reikalai rš. Darbas ūkyje susmuko sp.
12. intr. pasidaryti menko lygio, sunykti: Mūsų menas yra labai susmukęs, sunykęs J.Jabl.
13. intr. šnek. greitai visiems subėgti, sulėkti: Džiaugas tik po lubų susmùkę [nakvoti] Krš. Visi ten susmùko nū lytaus Kv. Kaži kumet kerdžiui ant kelmu besėdžiant piemenys vienkart su banda į krūmą susmuko M.Valanč.
14. tr. šnek. godžiai suvalgyti, suėsti: Buvau pilną katilą išvirusi, tik tie smukčiai susmùko Brs.
užsmùkti intr. DŽ1
1. užslinkti, užkristi ant ko kam užmautam: Balnelis užsmùko ant kaklo arkliui Ėr. Ant akių šeškinė kepurė užsmukusi J.Paukš.
2. NdŽ užkristi, užslinkti už ko: Didieji Grįžulo ratai, pusiau užsmukę už kalno, sukosi dangumi rš.
| prk.: Vėl jau ir užsmùko – ir užmiršau Upn.
3. NdŽ šnek. greitai užlėkti, užsprukti.

smùkti, smuñka (smū̃ksta Š, smùksta, smuñksta Lp), -o intr. K, Š, Rtr, NdŽ; N, M, L
1. J nesilaikyti, slinkti žemyn kam pritvirtintam, uždėtam, užmautam: Žiedas nuo piršto smuñka Mrj. Kas iš tos šilkinės skarelės – smū̃ksta tik nuo galvos, šliaužia Klt. Man smuñka ir smuñka andarokas Skrb. Be gumų tai pančekos smū̃ksta i smū̃ksta Plm. Mano kelnios smū̃ksta OP37. Kelnės smuñka – būs lytaus (juok.) Kv. Smunka kurpės nuo kojų J. Kab einu, iš penties ir smùksta [batas] Vlk. Tos klumpės buvo motinos ir mergaitei smuko J.Balč. Kirvis nū koto smuñka Kv. Smùksta grėblio kotas Mrc. Jei merginai sijonas smunka, bus vaikinai pigūs TŽIII350. Oi, nuog giros, nuog statinės smunka lankas apatinis LTR(Br). Lentos smunka N.
| Smū̃ksta (drinka) plaukai po pirčiai, negaliu sudaryt Klt.
2. šliaužiant leistis žemyn: [Vaikas] smuñka nu skreito i pri vaikų leka Rdn. Ūždamas sniegas smuko nuo stogų, užversdamas tarpdurius ir palanges rš.
| Vanduo smunka (smarkiai bėga) į pakalnę rš.
3. J lįsti, kristi pro ką, iš kur: Velėnos šlapios par rankas smuñka Šts. Ledas nuo saulės išsikorėjęs, ir smùksi kai par plytą kokią Škn. Rėkė nabagas Kaulakys, net iš kaktos smuko akys A.Strazd. Linai smuñka į pakulas, kad minkšti, kad nėr saujos supeštos Šts. Jauna žąsis buvusi: kiek čia virė, o jau kaulai smuñka (atsiskiria nuo raumenų) Lkv.
| prk.: Yr smùkęs (kilęs) iš baisios pamilijos Šv.
^ Ko svotuliam reikia: ar iš šikinės smùkusio, ar tarp rietų šutusio, ar patvory puvusio? (kiaušinis, sūris, medus) Prng.
4. I lįsti gilyn, grimzti, klimpti: Kad smukaũ į pusnyną iki pat ausų! Skr. Jis su džiaugsmu būtų į žemę smukęs [, kad kas jo nepamatytų] LzP. Vežimas smū̃ksta balon Alks. Į papijusią žemę, į pelkę smuñka kojos einant, ir žliurkčio[ja] vanduo J. Į armenis smuñka ratai J. Yra vandens daug, smuñka labai giliai BM328(Krš). Kojos smuñka į purvą, i nebgaliu bepaeiti Kv. Durpynūs y[ra] didliai smunkanti LD379(Krtn). Neik tum taku: čia y[ra] smunkanti̇̀, čia smukli pelkė Dr. Par laukus jojau – laukuose smunku, par lankas jojau – lankose klumpu D97.
ǁ prk. leistis (apie saulę): Jau saulutė smuñka, jau visai ant laidos Skr.
5. kristi, pulti į ką: Kiek kartų nuo tiesaus ir lygaus kelio į juodą prarają smukau! V.Myk-Put.
ǁ pakilus staiga leistis: Tiesiai viršum galvos giedojo vyturys, tai aukštyn kildamas, tai smukdamas žemyn rš. Jei sukas į viršų [uodų] kamuoliukas – žada pagadą, jei pasikelia i vėl smuñka – į lietų Dbg.
6. slegiantis leistis žemyn, smegti: Smuñka tavo troba į žemes, t. y. leidžiasi žemyn J.
7. dubti: Vieną metą atolą šienaujant, pasigirdo po žeme didelis bildesys, ir vidurys pievos pradėjo linkt, smùkt Vlkš. Ka i daug pripylė žvyro, o vis tiek tebsmuñka to[je] vieto[je] Kv. Tokia duobė daros, smuñka [žemė] Lk.
ǁ slūgti: Vanduo upėj pradeda smùkt Ėr.
8. leistis, tižti, nykti: Kad sniegas smuñka, voversiukas i atalekia Vdšk. Jis matė, kad sniegas vis labiau nyksta, smunka J.Balč.
9. Švnč slinkti (apie plaukus, vilnas): Jo plaukai po ligos ėmė smùkt Mrj. Plaukai baiga smùkti žemė[n] Tl. Plaukai smū̃ksta, tai visi pečiai plaukuoti Ml. Su rūtų arbata parpyliau – sustojo plaukai smùkti DūnŽ. Kai plaukai smuñka, tai kas nors myli ir tyli (juok.) Ds. Tvankiame tvarte pradeda smukti vilna rš.
ǁ plūšyti: Lipdyt nereikia [verpiant] – smuñka audžiant Pš. Verpalas prylaipotas smuñka audžiant J.
10. blukti: Toks mėlynumas greit smuñka Dbk.
11. kniubti, klupti, glebti: Smukaũ po kojom Ad. Smuko, klupo žirgelis dėl skaudžių žodelių LTR(Klp).
12. netekti buvusios vertės (apie pinigus): Nieko nebgal benupirkti – smuñka piningai Krš. Markio vertė smùko per kelis metus: nu pirma nežymiai, o vėliaus staigiai Plšk.
ǁ mažėti (apie vertę, kainą): Kviečių ir linų kainos ne kilo, o vis smuko A.Vien. Smunka pinigų vertė sp.
13. ekonomiškai silpnėti, nusigyventi: Kad jau ir jo ūkis smuñka Kt. Darbo sudėjo, o smùkti ėmė Vn. Ir skolę insivarė, tep ponas i smuñka Prn.
14. darytis silpnesniam, nepajėgiam, eiti menkyn: Jau ir jo sveikata pradėjo smùkt Kt. Jau smū̃ksta smū̃ksta jo sveikata, blogyn eina Klt. Reik pakybinti dygstantį ir smuñkantį Jdr. Kažkas delnus sukaustė, ir visos pajėgos smunka V.Myk-Put.
15. blogėti, prastėti: Jono nuotaika staiga ėmė smukti J.Paukš.
16. darytis menkesnio lygio, netekti vertingų savybių, regresuoti: Ekonominė padėtis smunka sp. Ne vienas menininkas ėmė nusivilti smunkančia kultūra rš. Be prasmingo kūrybiško darbo asmenybė dažnai smunka rš.
17. nustoti gero vardo, garbės, prarasti reputaciją: Ji smuko Martyno akyse I.Simon.
18. atsimesti, atslūgti (apie šaltį): Šaltis jau buvo smukęs J.Dov.
19. Bd, Krok, Ps, Pp šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti, sprukti: Pradėjo lyti, i visi smuñka į vidų Kv. Mane pamatęs, smùko šonan Dbk. Mėginau slapstytis nuo jo, gatvėje susitikęs smukdavau į kitą pusę J.Balt. Smùksu numie [iš ligoninės], kaip tik galėsu! Varn. Nu, gi kur tu smuksi̇̀? Vvs. Kaip ėmė mušt, tai katras kur galėjo, ten smuko BsMtI136.
^ Jokūbuk, daržan smuk, griežčius rauk, tarbon krauk LTR(An). Sūnaus varomas, lipk ant pečiaus, žento – smuk laukan LMD(Sln).
20. rasti tinkamą vietą, būti, gyventi, laikytis: Kur ana smùks – tepareinie čia Krš. Nė kur smùkti senam Krš. Išeitų [kitur gyventi], ale netura kur smùkti DūnŽ. O kur smùksi – į ubagyną nenoru Vkš.
21. nepajėgti ką atlikti, patirti nesėkmę: Vienas in važiavimo smùko, o kiti išlaikė [egzaminą teisėms gauti] Upn.
◊ verksmù smùkti labai verkti: Aš ją draudžiu, ė ana titau smū̃ksta verksmù Tvr.
antsmùkti (ž.) intr. užkristi: Antsmùko stogas tičiuo (tėvui) ant galvos Trk. Degąs stogas antsmùko – nu to ir mirė munoji Šts.
apsmùkti intr. Š
1. Lp, Drsk kiek nusileisti žemyn kam užmautam: Jaunas esmi ir kelnių nesustvarkai – vis apsmùkę ir apsmùkę Ds.
ǁ kiek apkristi, padribti iš po juosmens: Marškiniai apsmùkę Kv.
2. Skrb, Bsg pasidaryti netvarkingam, apsileisti, nuskurti: Nesnori apsleist, kad suvisu būtum apsmùkęs Str. Apsmùkęs, apsenęs vaikis – paliks su rūtums Krš. O tu, apsmuktkelni, tu visas apsmùkęs, susitvarkyk greičiau! Mrj.
3. apirti, apgriūti, apšepti: Bažnyčia medinė, apsmùkus Pv. Namas apsmùkęs, sužliugęs kap grybas Rdš.
4. Br apšusti: Inkišo verdančian vandenin nagus, tai ranka šitolei apsmùko Lp.
ǁ atsiskirti, atšokti, atsipalaiduoti: Kaulai jau apsmùkę, turbūt būs išvirusi [mėsa] Krš.
5. apiplikti, apsišerti (apie plaukus): Atvažiavo toks škurlininkas, deviau avies kailį – buvo toks apsmùkęs Vkš.
6. apglebti, susmukti: Sudavė vištai pagaliu, tai dabar apsmùko, gal tuoj dvės Trgn.
7. apvysti, nuleipti: Panavijas vakar įmerkiau, ale mat apsmùkę jau Slm.
ǁ kiek susiraukšlėti: Akys dar didelės, visai vaikiškos, o veidai jau apsmukę rš. Galva kap puodas, snukis apsmùkęs (d.) Dv.
8. apiblukti: Kap duoda saulė langan, paėmė ir apsmùko [užuolaidos] Sem.
9. kiek nusigyventi, nuskursti: Apsmùksi, kol vaikus išleisi mokslą Šts. Kai tėvas mirė, ir anų gyvenimas (ūkis) apsmùko Brs. Girtuokliai ir tinginiai gyvena apsmùkę Rmš.
apsmùkusiai Apsmùkusiai gyvena Šts.
atsmùkti intr. Š, Kp, Ds šnek. greitai ateiti, atbėgti, atsprukti: Mam išėjo, tai to vyresnioji braukšt – pas mum atsmùko! Mžš. Tai ir tu atsmukai̇̃ pinigų? Mrj.
įsmùkti intr. Rtr, Š; N
1. įdribti, įkristi: Bešokdamas kitas viščiukas įsmuko į kibirą I.Simon. Lentos tos įlūžo, ans ir įsmùko į tą duobę Trk. Ėjo ėjo ką tik užšalusiu ledu ir įsmùko į ežerą Dkš. Aš nu kalno stačiai pulsu į tavo gerklę ir visas įsmùksu PP28. Vienas šust ir įkrito į [v]andenį lig ausų. Po jo ir kiti įsmuko it varlės į balą M.Valanč. Nekišk giliai kamštelio, kad neįsmuktų̃ Š.
^ Pats įsmukęs, kito neištrauksi LTR(Šš).
2. K, NdŽ įklimpti, įgrimzti: Iš netyčių aš įsmukaũ į pelkę, į versmę J. Balos apaugę samanom – kap insmuksiù! Kb. Insmukaũ balon, burlečius prisėmiau Sv. Vežimas įsmùko lig ašių į purvą Kv.
ǁ prk. nusileisti (apie saulę): Kol tas [bulves] nukasme, saulė visai įsmùks į mišką Bsg. Jegu saulė ansmùko debesin, žinok, kad lietus Žl.
3. slegiantis įsėsti, įsmegti: Gimtinė pirkia su mažais langais po sunkiu šiaudiniu apsamanojusiu stogu įsmukusi į žemę K.Bor. Įlindo į žemę, įsmùko ta karčema Kv. Tas akmuo cielą mėterį į žemę įsmùkęs Pln.
4. pasidaryti, atsirasti dumbant: Ant to kalno tę yr įsmùkus duobė Grdž.
5. pakliūti į nemalonią padėtį: Jie įsmùko į didelį vargą BŽ127. Kad įsmùko, tai įsmùko į vargus! Rmš. Jis į bėdą įsmùko Mrj. Buvo įsmùkęs į tą girtybę, ale šiaip teip atsikrėtė to šnapso Vdk. Įsmukaũ į tą skolą ir nežinau, kap iš jos išsiklampysiu Al.
6. šnek. greitai įeiti, įbėgti, įvažiuoti, įlįsti: Vaikas įsmùko kieman Š. Tykiai atidaręs duris, įsmuko į savo kabinetą T.Tilv. Žemaičiai įsmuko į Kuršą, ėmė graibstyti, ką tiktai patiko: ar žmogų, ar gyvolį rš. Adomas staiga susuko vairą, ir pro švarplę gyvatvorėje mašina įsmuko į kiemą J.Avyž. Va, katė įsmùko – žiūrėkit stalą Mžš. Avys įsmùko į mišką i prapuolė Mžk. Smurkšt i įsmùko į tą lindynę Kv. Gal įsmùkt kokį vakarą tę pasižiūrėt? Jrb.
| prk.: Tokiu būdu įsmuko (pateko) į lietuvių liežuvį daugumas svetimų žodžių JJ. Saulė par debesį šliauža, visai į debesį įsmùko (įėjo, pasislėpė) Krš.
ǁ prk. skubiai apsivilkti, įlįsti: Ji atsikėlė nuo lovos ir įsmuko į apsiaustėlį rš.
išsmùkti intr. K, Rtr, BŽ81; LL295
1. J, Š laikomam iškristi, išslysti, išsprūsti: Kai gert pasilenkė, tai mašnelė išsmuko ir inlėkė ežeran LTR(Slk). Nešiaus, i išsmùko katinas iš pažasčio Klt. Gaudė gaudė, jau kaip tik sugaut, ir tas (ožiukas) iš rankų išsmunka LTR(Slk). Abiem rankom imk puodą, kad neišsmuktų ir nesusigurintų Arm. Kap drykstelsiu, net iš kelnių išsmuksi Švnč.
^ Kaip antie pyplys ir išsmùko Šts. Buvo buvo, susmuko, ir dugnas išsmuko KrvP(Šd). Kas liko, tai Miko, kas išsmuko, tai Simuko LTsV319(Mrj).
2. išsiveržti, išlįsti iš vidaus: Po operacijos nekelk sunkiai, tau išsmùks Krš. Kyla išsmùks, sunkiai bekelant Šts. Vištos dėtys išsmùko Štk. Tavo vištai grobai išsmùkę Krš.
^ Tarp rietų šutęs, iš šiknos išsmukęs (kiaušinis) Ss.
ǁ prk. atsirasti: Kada anai tas vaikas išsmùko? Rdn. Iš kur tu tokia išsmukai? P.
ǁ prk. būti nelauktai, netikėtai pasakytam, išsprūsti: Žodis man išsmuko N. Aš nežinau, kap šitas žodis man čia išsmùko Gdl.
3. išslinkti: Išsmùko plaukai Aps.
4. J, NmŽ, Slnt šnek. išalkti: Išsmùkę atejo, padėjau valgyti DūnŽ. Toks išsmùkęs, kaip pri bado mieto buvęs pririštas Krt. Velnio veislė – greitai išsmuñka Rdn. Tiek išsmukáu valgyti, ka pradėm grobas grobą ryna Vvr. Esu išsmùkęs ėsti Šts. Kame ganei, kad gyvoliai tokie išsmùkę? Rt.
ǁ prk. nusigyventi: Ūkininkai išsmuks kiaurai, jei nepakils produktų kainos Trk.
5. greit netekti, prarasti, išeiti iš ko: Kai tik arklių nėra, žinai tamsta, tai ir iš duonos išsmùko Ob.
6. ištirpti, išnykti: Saulė kai užteka, ledas [lange] išsmū̃ksta Klt.
7. išvarvėti, įdubti (apie akis): Kas tavęs verks, tai kad to akys išsmuktų! Kb. Brolio galva apšuto apšuto ir akelės išsmùko išsmùko (d.) Vlk. Svoto plaukai nušuto ir akelės išsmuko LTR(Mrc). Buteleli, kū kū kū, kad tau akys išsmuktų, man arielkos paliktų! (d.) Ml.
8. sumenkėti, sulysti: Ant veido nė kiek neišsmùkus – raudona kaip žiburys Slm.
9. Q156, R, LL291, NdŽ, Plt, Vž, Srv, Btr, Vrnv šnek. greitai išeiti, išbėgti, ištrūkti, išsprukti: Iš mum išsmùko ūmai, kad da paspėt ant mašinos Slm. Tėvas norėjo diržu sušlioti, vaikas išsmùko pro duris Š. Mažai aš iš namų galiu išsmùkt PnmA. Čia pakliuvęs, veikiai neišsmùksi Mrj. Kavarsko miestely apisiautė mus vokietis… Tik tik išsmukom! rš. O tie bernai su lazdom jam per strėnas; išsmuko vienmarškinis laukan, nukūrė namon BsPIII260.
ǁ nusitaikius laiko, išeiti kur: Anam tai bil' išsmùkt iš namų Slm. Žinai, su vaikais mažais niekur nebišsmunki̇̀ End.
ǁ Arm greitai išvykti, išsikelti: Kiek čia žmonių į miestus išsmùko! DūnŽ. Amerkon tada išsmùko Juziukas, nieko nebežiūrėjo Kp.
10. greit išaugti, ištįsti: Išsmùkęs vaikas Jnšk.
nusmùkti intr. Rtr, Š
1. Q5, N, K, NdŽ, Jrb, Brs, Mlt nukristi, nusimauti, nuslinkti žemyn kam pritvirtintam, užmautam: Patūrėkit, kad pirmutinis [ratas] tik nenusmuktų̃ Mlk. Botagas nusmuko nuo botkočio R. Skarelė visai nusmùko ant akių Krč. Kurio kelnės nusmùkusios ant strėnų, tas nusmuktkelnis J. Belekant anam i kelnės nusmùko Kv. Man beinant nusmùko kojinė Sv. Nuo rago nusmū̃ksta raištis telyčiūtei – nors dadurk ragą Klt. Eik, pataisyk balnelį, matai, kad baigia nusmùkt arkliui į papilvę Paį. Kaip lankai nusmuko, bačka pabiro BsPIV235. Nusmuko žiedas bevardžiui pirštui KlvD45. Kap noragas jo nusmùko, berno galva apsisuko DrskD245.
| tr.: Dėl ko kelnes esi teip nusmùkęs, a dirželį pametei? Šts.
^ Kirsk medį, kol kirvis ranko[je]: kai nusmùks nu koto, tai nekirsi Vdk. Kaip maišas nu galvos nusmùko – atsižinau, viskas čia pat Tl. Kas nusmùko – dėl Simuko, kas liko – dėl Miko Upn. Kaip vardas? – Kirvelis. – Pavardė? – Nusmùko Dkš. Kad jam kelnės nusmuktų! (komiškas linkėjimas) Švnč.
2. nuo ko nusiristi, nušliaužti: Žiūrėk, jau vaikas baigia nusmùkt žemėn Slm. Kartį ažudeda [ant stogo], kopėčias, kad nenusmuktų, ir varo (dengia) aukštyn Vdn. Viliukas skubiai nusmuko nuo Viliaus kelių, užlipo ant savo kėdės ir ėmė srėbti tirštą žirnienę I.Simon. Vos pačiudu besuskubo nusmukti nu šieno, ugnelė apėmė visą daržinę ir sudegino M.Valanč. Vienas po kito per valties galus nusmunkame į skaidrų, šiltą vandenį sp. Garvežys nusmùko nuo bėgių BŽ552. Kaip gerai nusmùko nu ližės kepalas Lk. Maišas nuo vežimo nusmùko Ds.
3. nusileisti: Bruzguliuką pasuki, tada girnos nusmū̃ksta žemyn Gdr. Tautrimo ranka nusmunka lyg nuvargusi I.Simon. Baisiai [palto] pečiai nusmùkę (nulinkę, nukabę), jau juo nenešiosi Klt.
| Buvo tas galas trobos nusmùkęs Rt.
ǁ nusekti, nuslūgti: Jei ant lietaus, vanduo [upelyje] taip ir nusmū̃ksta Upn.
4. nuklimpti, nugrimzti: Buvo didžiausi purvynai – kiaurai nusmùksi Grz. Ka tie [užkasti] piningai vėl nenusmùktų į žemę, anus pamačius, reikią ką norins į tą vietą leisti Žr.
5. Dr, Vkš, Jdr, Upn, Dbč nuslinkti (apie plaukus, kailį): Nūsmùkę plaukai – senas vaikis DūnŽ. Nusmùko kasos, ir nuskirpo Žl. Jaunas vyras, ale plaukai nusmùkę Žd.
6. nusismaukti, nusinerti: Nusmùko skūrytė nug visų padų Čb. Man skūra nuo kojų buvo nusmùkus Kri. Pirštų oda nusmuko rš.
7. nutirpti: Nuo langų ledas smukte nusmuko I.Simon. Nusmùko sniegas – jau ir basas Msn. Kai nusmuñka tie ledai i atslūgsta vanduo, tai tada uždeda keltus Upn. Tvarte dabar nebešąla – langai nusmùkę Skp.
8. išblukti: Nudažiau, ale nusmùko kvorba Klt. Tavo kepurė neilgai bus graži – tuoj nusmùks Dbk. Visas paveikslas nusmùkęs Mrj.
9. netekti svorio, suliesėti: Šį rudenį labai daug nusmukaũ Gs.
10. suglebti, sukristi: Jo kūnas nusmunka J. Pas juos pabuvo, ir veidai nusmùko Gs.
| Ogi baltosios lelijos – viena tai net neprasišiepė (neišsiskleidė) ir nusmùko Slm.
11. nustoti, liautis, pasibaigti: Tada i trinam [rūtom ir druska], kad nusmùktų tasai kraujavimas Upn. Didelis skausmas – pastovėjai, i nusmùko Žr. Atsibudo – visa [sapnuota] baimė nusmùko Krš. Zlastis nusmùko, ir vėl šnekas Krš.
ǁ praeiti, dingti (norui): Ūpas nusmùko, nebipirks Krš.
12. Lp netekti buvusios vertės: Jei piningai nusmùktų, tokie bagočiai pasikartų Krš. Vertybės popieriai nusmuko 15 – 20 procentų J.Jabl.
13. ekonomiškai susilpnėti, nusigyventi: Dėl nuolatinių puotų nusmùkti, nusilėbauti BŽ450. O tu betingėdamas beveizint nusmuksi Žem. Kaip tas grapas jau prasigėręs, nusmùko tas dvaras Akm. Netekę pinigų, jie visai nusmùko Vrb. Ar tamsta da nenusmùkęs nuo ūkio? Ds. Aš įsispitrijau į nusmukusią bajoraitę, ir susipainiojo gyvenimas! LzP. Nors man nieko nesisako, aš delto matau, kad gyvenimas nusmuko Žem. Neprisivertė gerai dirbt, tai ir nusmùko Antš. Lapienis būtų nusmukęs per visas kertes Blv. Da nusmukèsni paliko Šts.
^ Nusmuko kai lepšis nu koto LTR(Up). Ans daba yr nūsmùkęs kaip baravykas par kotą Lkv. Ko nusmukai kai ritinis ratų paskutinis? LMD(Sln). Nusmuko kaip čigonas ant kumelės Vel.
14. pasidaryti menko lygio: Grūdų ūkis dabar visiškai nusmùkęs NdŽ.
15. nustoti gero vardo, pasidaryti nedoram: Nusmùkęs palaidūnas NdŽ. Ir visur puvimas, protekcijos, kyšiai, kyšiai, kyšiai… Kaipgi šitaip susmulkėjom, nusmukom, a? J.Balt.
ǁ pasidaryti nuobodžiam, be veiklos: Užpaliai dabar sujudėjo, buvo viškai nusmùkę Užp.
16. išdykti: Nusmùkęs jūsų vaikas: žiūriu – įsilipęs į pačią eglės viršūnę Skr.
17. šnek. greitai nueiti, nubėgti, pasprukti: Jie nusmùko miškan, ir niekas neranda Šmn. Merga gal gūžynėn nusmùko? Ds. Kur mūsų vyrai nusmuko? J.Jabl. Tu palauk čia, aš tik nusmunkù į vaistinę ir vėl grįžtu Prn. Kitas pasigėrė, nusmùko kur i miega Ėr. Kiškis nuo šunies jau šmotą nusmuko TS1900,4-5. Ne kur nusmùksiat (niekur nedingsite), kad i neateisiat Jdr. O kad anie sukibtų austi, kur tu benusmùksi (ištrūksi, pabėgsi)? Trk.
◊ kai̇̃p akmuõ nusmùko praėjo sunkumas, atlėgo: Tų vaisčiukų užgėriau – kai̇̃p akmuõ nusmùko Krš.
kélnes (kélnias) nusmùkti nusigyventi, subankrutuoti: Tokiam sandėly [dirbant] gali nusmùkt kélnias Slm.
kélnės nusmùko nusigyveno: Pučiasi, pučiasi – nusmùks kada kélnės Dkš.
širdi̇̀s nusmùko
1. (iš susijaudinimo) apmirė, nustėro: Ak, jos širdis nusmuko, pamačius Karaliaus ūkį I.Simon.
2. pasidarė silpna, supykino: Kaip širdi̇̀s nusmùks, užgerk kumpoto Krš.

širdi̇̀s nusmùko į kulni̇̀s (iš baimės) apmirė, sustingo, nustėro: Iš baimės širdi̇̀s į kulni̇̀s nusmùko Vkš.
pasmùkti intr. Š, NdŽ
1. kiek nuslinkti kam užmautam: Kelnės pasmùkusios DŽ1.
2. kiek įklimpti, įgrimzti: Pasmùko tekinis, ir apvirtau pelkė[je] Šts.
3. kiek nusileisti, pasiduoti žemyn: Dures pasmùko tvarto Klt. Pasmùko biškį [kuliamoji], an kojos – ir gatava (nulaužė) Vdn.
ǁ kiek nusileisti (apie saulę): Jau pasmùko žemiau saulė, i nebe teip šilta Šd.
4. Sl įkritus patekti po kuo: Gal po ledu pasmùko, kad nepareina Švnč. Vaikai, neikit ant ledo – pasmùksit po ledu Rdm. Sužinojo iš jų kalbų, kad motulė po ledu pasmukusi LzP.
5. kiek susitraukti, įdubti: Pavasarį visų tinginių pilvai pasmùko Ad.
6. kiek susileisti, patižti: Pasmùko pelai suplikyti dėl kiaulių, bus geresnis ėdalas J.
7. kiek sumenkti, nuskursti: Ūkis per tuos metus pasmùko DŽ1.
8. J šnek. pabėgti, pasprukti: Jau būčiau gavęs kailin, ale pasmukaũ Rdm. Džiaugiaus tiktai pasmùkus pati Škn. Kaip strielčiai labiau sušuko, tuo kiškis miškan pasmuko A.Strazd.
9. šnek. greitai palįsti po apačia: Išsigandusi po lovos pasmùkusi Pvn. Kačiokas baisiai išlenkė savo kuprą, pašiaušė uodegą, prunkštelėjo ir pasmuko po spinta Vaižg. Svočia durų netiko netiko, po pečeliu pasmùko pasmùko DrskD171.
◊ juokù pasmùkti pradėti smarkiai juoktis: Nuo jo visi juokù pasmùko Ad. Kap ta kalelė nutrūko, berneliai juokù pasmùko (d.) Ml.
parsmùkti intr. šnek. greitai pareiti, parbėgti: Vos tik parsmukáu su vežimu į žardieną, i pradėjo pliaupti Vvr. Nemačiom parsmukaũ namo Užp. Paleido, o ji parsmuko namon BsPIII213.
pérsmukti šnek.
1. intr. Brs peralkti: Vakar aš pársmukau kaip šuo Up. Valgykiat, juk esat visi pársmukę, kaip vakar bevalgę Šts. A par torą kas ir ištraukė, ka teip pársmukai? Vvr.
2. intr. perkarti, perkliokti: Pérsmukus katė, gal neėdus kiek dienų Klt. Kai silkelė pérsmukęs arklys Vdš.
3. intr., tr. greitai pereiti, perbėgti: Persmukome geležinkelį ir prigulėme žaliojoje vejoje rš.
| prk.: Kaip žaibas persmuko (perlėkė) per galvą mislis TS1901,2-3.
prasmùkti intr. Rtr, NdŽ šnek.
1. Up, Krž išalkti: Šuo prasmùkęs piktas, t. y. išalkęs J. Kai gerai prasmùksi, i barščiai būs skanūs Ll. Prasmùksu ėsti – ateisu DūnŽ.
2. M, Š greitai praeiti, prabėgti, pravažiuoti, pralėkti pro šalį: Kaip žaibas prasmùko Rmč.
| prk.: Pro antrą dešimtį esyt (esi tu) prasmùkęs – imk mergą Pj.
3. praeiti nepastebėtam, pralįsti: Ar tau pasisekė pro jį prasmùkt? Alk. Į kiną be bilioto prasmùko Kv. Jeigu jisai pro pulką prasmuks, tai visas pulkas bus korotas V.Piet.
| prk.: Pro cenzūrą kartais prasmunka ir geresnė knyga rš.
4. išlėkti, pradingti: Kur tie vaikai prasmùko? Krš.
◊ kad (tu) prasmùktum Ds toks keiksmas.
prismùkti intr. šnek.
1. daug sueiti, prisirinkti: Vaikų prie manęs prismùko Snt. Svečių tiek prismùko, kad nebėra kur ir susodina Vžns.
2. daug prilįsti ko: Juk jau pilna musėlnyčia tų bjaurybių prismùko Užv.
3. NdŽ daug, sočiai privalgyti.
susmùkti K, Rtr, Š, NdŽ; N, L
1. intr. Pnd, Krkl atsipalaidavus nusileisti, nuslinkti žemyn: Susmùkusios kelnės, pančekos ant kojų J. Sudžiūvusi, sijonai susmùkę begerant Rdn.
2. intr. įklimpti, nugrimzti: Ans į pelkę susmùko, kad nebišsikapanojo J. Mašina susmùko purvan, tai dviem traktoriais net ištraukė Klt. Susmùko velėnos į ravą Ėr. Tropijas teipogi užeiti galvijams ant Gelžės, norint susmuñka giliai, bet galia išeiti anie patys BM329(Krš). Kai aš eisiu in brolelį kiemelin, kad aš nesusmùkčia juodan purvynelin (d.) Tvr. Tada visos vestuvės ir susmuko žemėn LTsIV649.
3. intr. sulįsti gilyn, sukristi: Stovėjo stovėjo i susmùko visi į vandenį Kv. Susmùko lig juostos [neperšokęs per upelį] Kdn. Jau nebėr, susmùko tas kalniukas Plv.
| prk.: Šiaurėje tai jau lapkričio mėnesį diena susmuñka į naktį Grš. Ale jau su pipirais y[ra] skaniau. Kur anie susmùko (dingo), tie pipirai? Jdr.
4. intr. suirti, sugriūti: Susmùko namai, troba jo J. Kažin dėl ko teip greitai susmùko ta trobalė? Nt. Nebūtų žiūrėjęs, būtų susmùkęs tas laužas Krš. Tvartas molinis susmùko Aln. Grytelė visą laiką stovėjo tuščia, dūmais ir pelėsiais pakvipusi, kol galutinai susmuko rš.
5. intr. sukniubti, suglebti: Sėdė[jo] sėdė[jo] i susmùko Dglš. Kaip sėdėjo in paminelės i susmùko (apalpo) Klt. Susmùko ant žemės ir pradėjo klykti Vkš. Kad drožė jam į galvą, tai vieto[je] ir susmùko Gs. Lipau ir susmukaũ po stalu Pc. Ir Viliukas užmigo, susmukdamas prie Ilžės kojų I.Simon. Aldona susmunka jam po kojų V.Kudir. Visi susmùko iš juoko Ml. Ji susmunka giliame skausme Vd. Dabar žmogus kad kerta velniui, tai tas susmunka BsMtII75. Senio kojos susmuko, ir ant rytojaus nekėlė V.Kudir.
| prk.: Jo drąsa susmuko rš.
6. intr. M suminkštėjus suglebti, sutižti: Grybas susmùkęs, t. y. sukritęs J. Kriaušės pernokę, nupuola žemėn ir susmuñka Dkš. Tokie koriai nelaiko ir didžioj šilumoj su medum susmunka Rdž. Žolynai rudenį nuo šalčio susmùko Ml. Buvo poras vežimų šieno, i supuvo pradalgėse: vanduo parejo – susmùko Jdr. Kai prišalo obuoliai, tai kap smukte susmùko Gs. Šalnos užgauti kopūstai susmuñksta Lp. Negerai užraugti agurkai už kokio mėnasio susmuñka Srj. Muno bukietas ar (taip pat) susmùkęs Vkš. I bulbės, katros buvo apsemtos, nuvyto, susmùko Bsg. Vasarą žuvis tai neilgam: parnakt ir susmùks Sdk. Ka negal gauti tų silkių, aba būs susmùkusios Lpl. Susmuks pelai, jei plikysi J.
^ Susmùko kap sniegas pavasarį Dkš. Susmùko kap grybas prieš saulę Dkš. Užminsiu mįslę: per pilvą gysla, kai gysla truks, visas pilvas susmuks (kubilas) Šd.
7. intr. suzmekti, supulti: Negalima išimto iš pečiaus duonos kepalo riekti peiliu, kol kita pečiuj: likusi pečiuj kepti susmunka ir jos pluta atšoka LTR(Šil). Karšti saulės spinduliai graužė vėpūtinius, kurie beregint susmuko rš. Sniegas aptirpo, susmuko, ir kai naktį sušąla, gera juo bėgti rš.
| Sukilo liepsna, kai ažudegė, o paskui perdegė i susmùko Klt.
8. intr. Kltn, Lkv, Yl, Kin sunykti, suliesėti, sukristi, suvargti: Ligonis visai susmùkęs VšR. Po ligos jis visai susmùko, vaikščioja su lazdute pasiremdamas Jnš. Buvau su vėdarėliu (skrandžiu) susmùkęs visai Sug. Susenai, susmukái – nėkur nebiprytinki Grd. Susmùko tos vištos, tokios sudžiūvusios pasidarė, reiks imt kapot Jrb. Į lagerį atvarydavo juos baisiai nusipešusius, sunykusius, susmukusius B.Sruog. Susmū̃ksta po teliukui karvė Klt. Vežėm mišką, o arkliai tep susmùko – tik vieni kaulai paliko Mrj.
ǁ pasiligoti: Šiemet susmukaũ – visai nepagaliu Ukm.
9. intr. Plt, Trk apsileisti, sutingti, suglebti: Kurs susmùkęs, supliupęs, sutižęs, tas vampla, liurba J. Negerai, ka susmùkęs esi, negerai ir, ka smarkus Grd. Lerva susmùkusioji, o nora dvare gaspadine būti Šts. Susmukèsnės motriškos nebesu mačiusi, kad karvė bemelžant sijoną praėstų Šts. Koks buvau susmukęs, nežinojau, ko stvertis, kaip elgtis rš. Susmùkusi surukusi, ko čia nosę keli?! Krš. Susmukęs kaip lepšė LMD.
10. intr. ekonomiškai susilpnėti, nuskursti, nusigyventi: Jo įmonė galutinai susmùko Rtr. Jegu jau susmukai̇̃, sunku bepaskelt Dbk. Kaip pridėjo (prijungė) Buožius (kaimo vardas), ir susmùkom Slm. Kap po anam karui Naumiestis susmùko, tep i neatsigriebia Gs. Ėmiausi tvarkyti gana susmukusį tėviškės ūkį rš.
susmùkusiai adv.: Jie labai susmùkusiai gyvena Ps.
11. intr. pablogėti, sužlugti: Susmuko kredito įstaigos reikalai rš. Darbas ūkyje susmuko sp.
12. intr. pasidaryti menko lygio, sunykti: Mūsų menas yra labai susmukęs, sunykęs J.Jabl.
13. intr. šnek. greitai visiems subėgti, sulėkti: Džiaugas tik po lubų susmùkę [nakvoti] Krš. Visi ten susmùko nū lytaus Kv. Kaži kumet kerdžiui ant kelmu besėdžiant piemenys vienkart su banda į krūmą susmuko M.Valanč.
14. tr. šnek. godžiai suvalgyti, suėsti: Buvau pilną katilą išvirusi, tik tie smukčiai susmùko Brs.
užsmùkti intr. DŽ1
1. užslinkti, užkristi ant ko kam užmautam: Balnelis užsmùko ant kaklo arkliui Ėr. Ant akių šeškinė kepurė užsmukusi J.Paukš.
2. NdŽ užkristi, užslinkti už ko: Didieji Grįžulo ratai, pusiau užsmukę už kalno, sukosi dangumi rš.
| prk.: Vėl jau ir užsmùko – ir užmiršau Upn.
3. NdŽ šnek. greitai užlėkti, užsprukti.

svi̇̀rti, svỹra (-sta Š; Sut, S.Dauk, KŽ, svir̃na J, Š, svỹrna), -o intr. K, J, Š, DŽ, KŽ
1. N, M, L, Rtr, J.Jabl, DŽ, KŽ žemyn linkti, svertis: Savo svaru svi̇̀rsta pilna varpa J. Ta liepa svi̇̀ro svi̇̀ro in tą upeluką Iš. Šakos svi̇̀rsta svi̇̀rsta šermukšnio nuo sunkumo Klt. Patalai svỹrna ant žemės i muno kojas spauda Lkv. Strazdas giesmininkas lizdą susikrauna aukštoje eglėje, beveik ten, kur kankorėžių karūnos svyra sp. Obuoliai auga, šakelės svỹra BM409(Kp). Jis toli, tikrai! Ten, kur palei kelią svyra jovarai S.Nėr. Sunkios varpos sviro žemyn, žadėjo gerą derlių rš. Jau galva visai svỹra, nebematau, nė ką dirbu, laikas miegot Jnš. Man rankelės tirpsta, man galvelė svirsta LTR(Lnkv). Svi̇̀ro, linko dirsios varpos, žirgams kojas blaškė JV64. Tai visai stov ant svirtinõs; ant parvirtimo, apvirtimo KI686.
| prk.: O šiandie pražilus galva tau svyra nuo švino minčių S.Nėr. Kas metas vis svirni̇̀, svirni̇̀ (mažėja jėgos) Krš.
^ Ponų pilvai svirsta į šakumus (labai nutukę) Lk.
2. K, KŽ į vieną pusę linkti, krypti: Seniukas nepaeina in kojų: atsistoja – stripi stripi ir svỹra šonan Ktk. Prikelia, pasodina jį (piemenuką) ant patalo, o tas į kitą šoną svirsta, negalėdamas akių pramerkti V.Krėv. Vanduo vis kilo, laivas vis daugiau sviro ant šono K.Bor. Iš žirgužio svirau, už ievužės stvėriau (d.) Knv. Svarčiai svỹra ant dešinės pusės KI150.
3. leistis: Saulė svi̇̀ro į vakarus DŽ, NdŽ. Ir štai jau baigiasi diena, jau saulė svyra už kalnų V.Myk-Put. Saulė sviro vakarop, artėdama prie medžių viršūnių rš.
4. Ob eiti, slinkti kuria linkme, krypti: Į katrą pusę dabar svi̇̀rste? Bt. Išsibaro i svi̇̀rsta numie kaip ožka bliaudama Šv. Debesiai šįmet vis daugiau į aną pusę svỹra Krp. Žemaičiai apsiautė jus (juos) nu visų pusių ir svirdamys jau šen, jau ten ant savo greitais žirgais daugybes vokyčių vilyčiomis ir akstimis paklojo S.Dauk.
5. prk. artėti prie kokios ribos, eiti į pabaigą (apie laiką): Diena jau sviro į saulėlydį rš. Žiema sviro į galą sp. Ot, kai tu būsi toks kaip aš, kai tavo metai pradės svirti į saulėlydžius, kai pradėsi vysti kai šienas, tada išgirsi J.Paukš.
6. prk. turėti palinkimą, potraukį į ką: Bet aš juoba svirstąs ant nedoro nekaip ant pasidauginimo dorybė[je] M.Valanč.
ǁ DŽ jausti palankumą, simpatiją kam: Ji visa savo prigimtimi sviro į jauniklį Vaižg.
ǁ krypti, klostytis (įvykiams) kuria linkme: Vytenis svirstančią jau Lietuvos ūkę į prapultį savo drąsybe ir gudrybe pritūrėjo S.Dauk. Idant neregėtų … amžinos prapulties, ant savęs svyrančios SPII50.
◊ rañkos svỹra neturi noro, jėgų (ką daryti): Nebedrįstu leisti pinigų bitėms gaivinti, kada žmonės negaivinami žūsta… Rankos svyra Pt. Imuosi darbo – rañkos svỹra NdŽ.
širdi̇̀s svỹra (į ką) apie palankumo, simpatijos kam jausmą: In tave vieną širdis mano svirtų ir atsilsėtų A.Baran.
apsvi̇̀rti
1. intr. daug būti ko svyrančių (pvz., obuolių): Svirus apsvi̇̀rus obelis, o gardūs oboliai! Klt.
2. tr. apgaubti svyrant: Antakiai sunkiai apsvi̇̀ro akis Db. Vidurin vazos tokių aukštų primerkta [gėlių], o iš šonų baltos apsvi̇̀rę Pv.
atsvi̇̀rti intr. KŽ atsisverti: Aš kelsuos – neatsvi̇̀rk, neišvirsk su visu zoslanu Ggr. Ale štai vartai atsviro, o ir jis į vandenį įpuolė prš.
įsvi̇̀rti intr. Rtr, NdŽ, KŽ
1. nulinkti, įsileisti: Matos iš tolo: įsvi̇̀ro svirtis šulnin, vadinas, kruta kas nors apie namus Š.
ǁ išaugti, išdribti: Įsvi̇̀rusi buvo votis ant kojos J.
2. J.Jabl įvarginti svoriu: [Jonukas] jai buvo skaudžiai įsviręs I.Simon.
| prk.: Išliek drąsiai savo širdį, tai nebįsvirs tau par viršų su pakantrumu nešiot, kas žadėta MitI73.
išsvi̇̀rti intr. Rtr, Š, BŽ77, NdŽ, KŽ kam nulinkti svyrant: Žalios mano rūtytėlės, puikiai žydi lelijėlės į šalis išsvirę LTR(Lnkv).
nusvi̇̀rti intr. Š, BŽ266, NdŽ, KŽ
1. Sut, N, K, M, LL271, Rtr nusileisti, nulinkti žemyn: Nusvi̇̀rę šakos nuo uogų Ktk. Viena tik obeliūtė, ale nusvi̇̀rus nusvi̇̀rus (tiek obuolių)! Klt. Obels šakos nusvi̇̀rusios – pilnos obuolių Jrb. Rugių visos varpos nusvi̇̀rusios Žg. Žiedais nusvirę visos šakelės LTR(Kp). Jų (eglių) ilgos nulinkusios šakos nusvirusios ligi pat žemės J.Bil. Mano nusilpusi galva nusviro ant baltos pagalvės J.Marc. Jis pakelia akis į dangų, nusvirę ant pražiotos burnos ūsai ima drebėti J.Gruš. Veizdėkig o antai žemyniu nusvirus ana šventa galva jo MP153. Eš nusvirau iki grunto kalnų BBJon2,7.
| prk.: O ten, užu kaimo sodybų, kur platūs žaliuoja laukai, nusviro iš oro beribių skaisčios vaivorykštės sparnai K.Bink.
^ Pilna varpa visada nusvi̇̀rusi, o tuščia – galvą pakėlusi Db.
ǁ nutįsti: Nusvirę nuo aukso ir sidabro kišeniai TS1902,10-11. Neįtempta virvė labai nusvi̇̀ro per vidurį NdŽ.
^ Ubago pautai nusvi̇̀rę (svirties pasvaras) Pšl.
2. DŽ nukrypti, nulinkti į vieną pusę: Nusvi̇̀ro vežimo galas J. Pamačiusi šunis, ji užšoko ant nusvirusio uolos gabalo Blv. Iš už kerčios per nusvirusio stogo palaką vis jis prisiderindavo per kiaurą dieną sekti, kaip rieda saulė Vaižg. Nusvirau aš į vargingą savo guolį kaip žmogus, kuriam vis tiek gyvent ar mirti V.Myk-Put.
| prk.: Pamatysime, katra pusė svarstyklių nusvirs žemyn V.Kudir.
3. nusikarti: Koja nuo lovos nusviro Slv. Kadaravo nusvirusi pėda rš. Žalias sijonas, į vieną šoną nusviręs, velkasi dulkes keldamas Pt.
4. nueiti, nuslinkti: Jau ta debesis ant Šakių nuėjo, nusvi̇̀ro Skr. Praskydo oras, į vakarus nusviro pabalęs mėnuo A.Vien.
5. prk. palinkti: Tokiuo atveju aš nusvirsiu į socializmą Vaižg.
ǁ krypti kuria linkme: Nuomonės skyrėsi kuone per pusę ir galiausiai nusvi̇̀ro į vieną šalį NdŽ.
6. prk. nurimti, sumažėti: Pasenus nusvirsta visi pasiutimai Žeml.
◊ galvà nusvi̇̀ro mirė, krito: Kam nusviro galva, tam dangaus angelai vainiką iš diemantų pina Mair.
pasvi̇̀rti intr. Š, NdŽ
1. K, Rtr, BŽ266 palinkti žemyn: Kai [linų] galviukės tos pasvỹra ir ima žvangėt, tad raudavom Žg. Anas (medis) te visas pasvi̇̀ręs Dkk. Tas medis, aukščiau už kitus išaugęs, buvo pasviręs į pietus Mš. Kad pušų metūgės pasvyra, nulinksta, laikas miežius sėti LMD(Sln). Galvytė pasvi̇̀rus [vaiko], visas toks silpnas, ant kojyčių nepastovi Slv. Ir beklausydamas jo, pasvirau ant veido žemėspi BBDan10,9.
2. Rtr, DŽ, KŽ pavirsti į šoną: Ejau, ant lovą pasviraũ, tai teip mėlynę didelę įsidėjau Slm. Nuo lentos pasviraũ i puoliau Alk. Vežimas pasvi̇̀ro į vieną pusę VšR. Jau svyra, pasviro, tuoj visai nusvirs J.Jabl. Merginos, pasvirdamos kas taktas į vieną ir į kitą pusę, supa skareles rš. Nuosėdinės uolienos klostosi horizontaliais arba labai mažai pasvirusiais sluoksniais rš. Trijerio pasviręs cilindras rš. Pasviraũ, pašlijau kai marių nendrelė (d.) Mrj. Kaip ana grobė už puodelio, puodelis pasvi̇̀ro i apvirto Krtn. Pasviręs krumplys ŽŪŽ81.
| prk.: Ir dienos rūškanos pasviro prie našlaitėlių durų S.Nėr. Nes kaip noris viernas pasvirs, niekad nupult negali MP42.
3. pakrypti, pasislinkti, pasisukti: Saulė jau gerokai buvo pasvirusi į vakarus, ir jos spinduliai šliaužė pažemiu rš. Įkypai vakarop pasvirusi saulė nuo išgiedrėjusio dangaus taip maloniai glosto skruostą V.Myk-Put.
4. prk. priartėti prie kokios ribos (apie laiką): Dienos pasviro į rudenį, – gerves padangėj girdėjau V.Myk-Put.
5. prk. turėti potraukį, palinkimą į ką: Žmogus iš prigimimo savo ant blogo pasviręs Sz.
ǁ Šts jausti palankumą, simpatizuoti: Lietuvininkų bajorai pasviro į lenkų pusę KŽ(A1883,224).
ǁ pakrypti kokia nors linkme (apie pažiūras, gyvenimo būdą): Mano pažiūros dėl tamstos džentelmeniškumo smarkiai pasviro A.Gric. Sostas jau subiro ir gyvenimas pasviro T.Tilv. Net patsai Kukis, tų kalbų beklausydamas, pasviro ir ėmė manyti, ar ne geriau būtų sūnui nesipriešinus V.Krėv.
parsvi̇̀rti intr.
1. N, NdŽ parvirsti, parpulti: Riškui pasakoti pabaigus, atgal dusliai ant pagalvių parsviro LzP. Parsvirau ant veido mano CII143-144.
2. N pareiti sverdėjant.
pérsvirti intr. NdŽ
1. persisverti per ką: Vaikas persviro per tvorą ir nukrito ant žemės rš. Pársviro par rankas ir mirė Šts.
2. pakrypti: Vežimas šieno pársviro į tą pusę J.
3. perkopti, pereiti, perlėkti per ką, leidžiantis žemyn: Par stogą pársviro kaukas ir pražuvo Lk.
| Saulė jau gerai buvo parsvirusi par dvyleka S.Dauk.
4. prk. peržengti (apie metus): Par pusę amžiaus pársvirusi, reik nebdirbti Grd. Par septyniasdešimt penkius metus esu jau pársvirusi Šts.
◊ per kótą pérsvirti pasenėti: Pilnų metų i par kótą pársvirusi Krš. Vaikis par kótą pársviręs ir nebgauna žmonos Šts.
prisvi̇̀rti intr. NdŽ; Ser svyrant prie ko prilinkti.

×razsvi̇̀rti (hibr.) intr. nulinkti į šalis: Razsvi̇̀rę stovi šakos obolių (labai daug) Klt.
susvi̇̀rti intr. Rtr, NdŽ, KŽ; Ser
1. daugeliui linkstant susmukti: Pupelės susvi̇̀rę, ant žemės sugriuvę Pnm.
2. M sulinkti: Tada jis apkabino stalo koją ir žemai susviro žemėn rš.
3. prk. imti blogai veikti, susilpnėti: Bet mano ir galva tokia susvi̇̀rus Prn.
| Aš susvi̇̀rus ant minčių – mano silpna atmintis Nmn.
užsvi̇̀rti intr. NdŽ; Sut
1. žemyn ant ko nusileisti, užlinkti: Ant upės užsvirę medžiai rš.
| prk.: Visa garbė pasaulio užsvi̇̀ro ant gyvatos kūno žmogaus DP582.
| refl.: Svirtis sviro ant vartelių, užsisviro ant rūtelių NS87.
2. užkristi: Drybso skara (skepeta) ant galvos, užsvirusi ant akių TP1899,6(V.Piet). Dažnai stropiajam klausytojui užsvirdavo blakstienos, nulinkdavo galvikė rš.

2 sèkti, señka (sẽka), sẽko (sẽkė) intr.
1. R, MŽ, N, K mažėti, slūgti (apie vandenį): Skodiny jau vanduo pradeda sekti Kp. Upė, vanduo señka J.Jabl. Vanduo prūde senka Skd. Upis senka J. Senkant ir džiūstant upėms, nyko ir pievos rš. Tvanui pasibaigus, ėmė sekti vanduo MTtI83. Ir tekėjo vandeniai, ir seko iki dešimtam mėnasiui Ch1Moz8,5. Iš kraštų sẽko, vidury liūliavo vis žaliejai šilkeliai LB72.
| Lėkštėje batviniai nėmaž neseko Žem. Mano užarti, brolio užganyti grūdai ir bulvės seko į dugną (baigėsi) J.Balt.
2. prk. mažėti susivartojant: Pinigai kišeny pamažu señka ir señka Aru8(Grv). Mineralinių resursų, žaliavų, kuro ištekliai sparčiai senka rš. Mūsų šaudmenys seko rš.
3. prk. nykti, menkėti, silpti: Juo arčiau buvo Kiaunės kiemas, juo pastebimiau seko Kasiulio drąsa ir pasitikėjimas savimi rš. Senovės priedermių jausmas kasdieną senka, džiūsta drauge su ežerais rš. Senka darbo žmonių kantrybė sp. Toks būdamas, gyvenimas senka ir veikiai gęsta, gaivinamos ugnies pristigęs rš. Anai protas señka Tl. Jau kada smegenys žmogaus ima sèkt, žmogus pradeda keistis Raud. Ne dyvas, kad, tokio amžiaus sulaukus, protas pradeda sèkti Vkš. Smagenys señka, kvakti pradėjo Pvn. Señka viskas, señka, einu į žemę (mirsiu) Krš. O sveikata sekte seko sp. Kovai vėliavą kelia raudoną tie, kam jėgos niekuomet nesenka L.Gir. Sylos senka kaip žemė nuo saulės tvanko KN36.
| Ta mūso bendrovė kaip nu saulės [v]anduo senka, senka, senka, veikiai būs bankrot Plt.
4. J, MŽ prk. džiūti, sausėti: Sẽkęs išsekęs šienas Klt. Sylų jau nebetenka, ir visi kaulai senka KN33. Buvau spaustas teip, kad seko smagenes kaulų PK56.
5. apaugti, apeiti, aptekti: Šalis ėmė skęsti ir giliau sekti purvais Žem.
2 apsèkti, apseñka, apsẽko (àpsekė) intr.
1. M, Klt kiek nuslūgti, paseklėti: Apsẽkus upei, žuvį galima gaudyti rankoms Vkš. Po Sekminėm Kupoj [v]anduo gerokai apsẽko (api̇̀sekė) J.Jabl(Kp). Tvanai jau apsekę LC1886,2.
2. BzF167 patekti, atsidurti ant seklumos: Uždabok, kad valtė neapsektų Prk. Radau upėj apsekusį lydį, matai, koks nemažas Ėr. Jį rado negyvą, apsẽkusį, į karklus įsikabinusį Slv. Žiema buvo šalta, tai visas ledas upėj apseko Tvr. Iš abiejų pusių upės juodavo apsekę šapai ir šamalai rš. Išvydom tą didįjį akruotą … apsekusį ir smarkiausių bangų draskomą TP1880,45.
3. aptvinti, paplukti, apibėgti: Visas sodnas vandeniu jau apsẽko Kair. Ko tik apsẽkusi lenkė vandenimi J. Vienoje šalyje plati apygarda nuo senų senovės buvo labai lominga, šlapia, purvais ir balomis apsekusi Žem.
4. apsausėti: Kai apseñka košė (pastatyta į karštą krosnį), tada gardi Klt.
2 išsèkti, išseñka (i̇̀šseka), išsẽko (i̇̀šsekė) intr.
1. SD1117, BzB288, Sut nuslūgti, išdžiūti: Teip par speigus kartais [v]anduo išseñka Yl. Upėse vanduo vasarą išseñka Kv. Ta bala jau visai išsekus Lš. Nuo žiemos da neišsẽkę vándens Šk. Išsẽko vanduo iš prūdo J. Ežeran pamerkė – ežeras išseko LTR(Trak). Tas lobe šulnelis nigdi neišseñka Dglš. Kai keliai išsèks (pasausės), prašom pas mus Prng. Išsẽko, išdžiūvo visa kas, nėr kur karvelė riša Klt. Kur žemė ižsekusi ir iždžiūvusi gul SPII95. Vanduo išseko BBApr16,12.
| Išsekė akyse ašaros rš.
ǁ Skrd išgaruoti: Barščiai bevirdami išseñka, t. y. suverda, sumažė[ja] J. Puodas išsẽko, reikia papildyti Š. Jau baigia išsekti iš puodo vanduo Vv. Ažmiršau aždengt puodą, tai beveik visos kruopos išsekė Lel. In geležų viralas ne teip i̇̀šseka, kaip pečiuj Ktk. Dapilk kopūstus, ba jau išsẽko Arm. Išsẽkę, išdžiūvę uogos (lengvos, sausos) Klt.
ǁ nutekėti, nuvarvėti, nusisunkti: Kai pripilsi [sūrmaišį varškės], tegul anas išsèks Nmč.
2. prk. nuo vartojimo sumažėti: Darbininkų lėšos yra, matyti, visiškai išsekusios J.Jabl. Motinos sandėliuke neišsekdavo atsargos J.Dov. Iždas jau išsekęs V.Kudir. Šaltiniai turtų išsekė visai V.Kudir. Kūrybinė masių iniciatyva yra neišsenkamas vis didėjančių ir stiprėjančių socialistinės visuomenės jėgų šaltinis (sov.) sp.
| Bolševizmo teorija ir istorija yra neišsenkamas idėjų lobynas (sov.) sp.
ǁ susivartoti, išsieikvoti: Norit, kad da augtų kas! Kad jau žemelė išsẽkus (išnaudota, nebenaši) Lkm. Žibintuvėlis nebešviečia – išseko baterija J.Avyž.
3. prk. prieiti prie pabaigos, išsisemti: Jie nepaisė vis dažnėjančių signalų, kad darbo žmonių kantrybė išsenka ir vis atkaklesnis darosi pasipriešinimas A.Vien. Išseko kalbos I.Simon. Juokui išsekus – vėl tyla rš. Tačiau piktas įkvėpimas išseko rš. Tai buvo neišsenkamos energijos žmogus rš. Aš prašiau už tave, kad tavo tikėjimas neišsektų brš.
4. Klk, Prng prk. sumenkti, sulysti: Sudžiūvau, išsekiau iš kūno Adm. Jis jau visai išsekė, vieni kaulai paliko An. Rankos išsẽko, dreba Dbk. Išdžiūvęs, išsẽkęs dukteres vyras Dglš. Jau sena, visai išsẽkus Tvr. Išdžiūvus, išsekus iš blogo gyvenimo Ūd. Tai kad išsekė vaikas par ligą – kokios jo rankytės paliko! Sdk. Sekte išseñka kaip kriautis kūnas ligonies J. Veidas bejausmis, bespalvis, išsekęs E.Miež. Palaikiai skarmalai išsekusį jos kūną dengė S.Nėr. Tos karvės gražios, gerai liuobiamos, neišsekę Ėr. Kas iš tos senos karvės – tik pilvas ir kaulai išsẽkę Skr. Veikiaus priima alkstančius, trokštančius, pasnykais ižsekusius SPI45.
| Akys mažutės, išsekusios (įdubusios, paraudusios, atkritusiais vokais) A.Vien.
| refl.: Išsisekusius kaulus džiaugsmu papildysi KN56.
ǁ nusialinti: Kai plikai nuėda [dobilus], tai kelmukai išseñka (ima neatželti) Gs.
5. prk. nusilpti: Žmonių jėgos galutinai išseko rš. Jau mano i̇̀šsekė ir atmintis, ir viskas Vv. Jam jau razumas išsẽko Arm. Aš senas, ir mano kraujas išsẽkęs Prn.
2 nusèkti, nuseñka (nùseka), nusẽko (nùsekė) intr.
1. R, N, K, J nuslūgti: Vasarą upė bais nuseñka Užp. Ir upė nusẽkus, gali pasižuvaut Ėr. Nusẽkus Šaltuona, vandens daugiau buvo Erž. Ka nusèkdavo tas upukas, medžius parsimesma ir išeisma Kv. Šulnio vanduo nùsekė – bus lietaus Šl. Nuseñka vanduo, o lydekos pasilienka Kdn. Bačka nusekusi B. Nuseko nebeprižiūrimi ežerai, išdžiūvo tvenkiniai A.Vien. Pranyksta vanduo ežere, nuseka upė ir išdžiūsta: taip žmogus atsigula ir nebeatsikelia V.Krėv. Tvanas nuseko CI26. Turėjau lūkėti, kol narūnėliai nulėkė, kol vandenėliai nusekė LTsII94. Gegužė tam liepė aukštyn šakas kelti, vyno šuliniui žemyn nusekti MPs. Ir vanduo nuseko nuog žemės pamažu BB1Moz8,3.
| prk.: O torielkoj batviniai nėmaž nenuseko: kiek įsipylė, tiek ir stovėjo Žem.
ǁ pasausėti: Paupiai dauboje, sausai nusekę, taip pat žaliavo Žem. Kai nusèks, tai sustatis [šlapius rugius] Klt.
ǁ nugaruoti, nuvirti: Beverdant nusẽko sriuba Dkš. Puodas nusẽko (nùsekė) Š.
2. sugesti, susenti, kliukėti (apie kiaušinį): Kiaušinis nusẽkęs, mesk laukan Dbk. Kiaušinis jau senas, nusẽkęs, jau kliuga Mrj. Par pusiaurakį radau penkius [kiaušinius] nusẽkusius Krš.
3. prk. sumažėti: Aruodai labai nusekę, nebegalįs daugiau parduoti Žem. Žirniai mūsų pilvūse nuseko M.Valanč.
| Nusekę patalai nebšildo Šts.
4. prk. aprimti: Pas mus dar̃ nedaugį klapatas nusẽko Arm. Sukildami jie padaro, kad kūnas, kūno nariai juda, kol nėra nusekusi geidulio galia Vd.
5. prk. nusilpti, sumenkti: Žmogus jau nusẽkęs Arm. Jos i kraujas nusẽkęs suvis Dglš. Nuseñka smagenys begerant, reik durnėti Krš. Nusẽko galva, ir išvežė Jdr. Nusekęs protas Šts. Jei smagenys nusẽko, išveža į pablūdėlių numus Pvn.
| Jau anam y[ra] nusẽkę (ne viso proto) Brs.
6. tam tikram kiekiui išnykti: [Jeigu bloga izoliacija,] srovė nuseka VĮ.
2 pasèkti intr.
1. kiek nusekti, nuslūgti: Kaip vanduo paseko, ledas pasikorė ant kraštų upės J. Nemunas ir paseñka, kai tokios sausros Gs. Kap buvo pagada, [v]anduo pievose pasẽko Dglš. Bačka pasekusi B.
| Ūdros gyvena grioviuose, kur ledas pasẽkęs (po kuriuo vanduo nusekęs) Rm.
| prk.: Akys buvo nusirėkusios, pasekusios Šts.
| refl.: Butelis pasiseko Šts.
2. apgesti, senstelėti, imti kliukėti (apie kiaušinį): Kiaušiniai jau pasẽkę Ėr. Jei kiaušiniai pasẽkę būna, jie kliunksia Jrb.
3. susmukti, sudubti: Pasẽko, medinis namas, remunto reikia Grd.
4. N sumažėti, susitraukti džiūstant: Tekinis nu saulės pardžiūna, paseñka ir subirsta Varn. Šulai bačkos paseko Varn.
5. prk. pasilpti, kiek sumenkti, sunykti: Valandums dorai pašneka, valandums jau tie nervai paseñka Stl. Kaip galva paseñka, taip ir nebėr gero gyvenimo Varn. Senikės jau smagenys pasẽko Bt. Atmintis paseko dėl galvos ėdimo Šts. Must tau smageninė pasẽko, ka tokias beprotystes tauški Vvr. Anos protas pasẽko iš rūpesnių Dr.
6. patvinti, paplukti, apibėgti: Niekai, sapną sunkų sapnavau: kiemelis visas krauju pasekęs buvo LzP.
2 pérsekti intr.
1. nusekti, nuslūgti: Párseko vandenys Šts. Vietomis upė[je] benor vanduo pársekti, t. y. daros parsakos J.
2. prk. sumažėti: Kap būna šaltis, tai bobų in turgaus persenka Vrnv.
3. prisisunkti, prisigerti: Plaučiai godžiai rijo orą, persekusį vienokiu tvaiku LzP.
2 prasèkti intr. kiek pradžiūti: Prasẽkę rūbai Dglš. Ryt jau prasèks mūs atšlaimas Dglš. Prasẽkus jau pievelė Klt.
2 prisèkti, priseñka (pri̇̀seka), prisẽko intr.
1. džiūstant, senkant priartėti: Vanduo prisẽko čystai prie žemės, t. y. pridžiūvo J.
2. [K] pridžiūti, prikibti, prikepti: Pridžiūsta, priseka SD308.
| prk.: Nusidėjimai … pridžiūvę ir prisekę aba kaip būtų įsigėrę prieg dūšiai atliekti SPI257.
3. prk. pritrūkti, stokoti: Jau viso prisenka, ir neturime nieko DP125.
4. patekti, atsidurti ant seklumos: Laivas jau buvo mažumą prisekęs Prk.
5. prisilieti, pribėgti (apie vandenį): O kad yrės, užmigo pats, ir sujudo iš vėjo ant ežero, o (eldija) priseko (vandenio) Ch1Luk8,23.
2 susèkti, suseñka, susẽko (sùsekė) intr.
1. NdŽ nusekti, nuslūgti: Vanduo suseko iš sausros, ir paliko parsakas, sekli vieta J. Susẽko, sekli paliko upė Skd. Vasarą suseñka tas vandeniukas (upelis) Erž. Ka Blendžiava susẽkusi! Slnt. Par du mėterius pakraščiais priūdas buvo susẽkęs Bt. Užtvinusioji upė greitai suseko prš.
ǁ išgaruoti, nuvirti: Skysčio nėr – virė, virė ir sùsekė Skr. Jei matysi visai susẽkę, pliurptelėk lašiuką vandenio, mėsa kad nepridegtų Jrb.
ǁ išsausėti: Kai in žemės – gražūs obuoliai, kai surenki – suseñka Klt. Suseñka šermukšniai greit nuraškyti Klt.
2. prk. sumenkti, sulysti, sunykti: Sudžiūvau, sùsekiau iš neramios buitelės Rod.
2 užsèkti intr. sudžiūti, sukietėti: Ažusekęs SD1210.