stengtis priartinti
atstùmti
stengtis atitolinti
Tarp realybės ir menininko dvasios vyksta nuolatinis konfliktas; vienas kitą traukia ir vienas kitą atstumia Gruš.

siurbti, kvėpti į save
pū̃sti
leisti oro srovę iš savęs
Ilgai jis šniokšdamas traukia dvasią į burną ir pučia atgal pro nosį orą rš.
Kaip tas senis įkerėjo (įkyrėjo): traukia [dūmus] i pučia, traukia i pučia, kitiem – nė atsidust Mžš.

1 artinti ar versti judėti paskui save
stùmti
tolinti ar versti judėti prieš save
Kokia būna stipri, galinga dvasia silpname kūne! Jis tarp dviejų jėgų – pirmoji stumia, antroji traukia rš.
Tai jau Dievui ant garbės tokio žmogaus: stūmu stumk, kabliu trauk Pnm.
Tarytum kas traukė jį ir tuo pačiu metu stūmė, neleido prieiti kaip reikiant Balt.
Arklys traukia [žagrę], o pats stumi Kur.
Tu atpakalią arklį stumk, o aš trauksiu ratus Trgn.
Aš iš pradžių pamėginau stumti, bet nieko negalėjau padaryti; tada ėmiau traukti atgal, bet ir tai nepasisekė Mš.
Su tokiu obliu kai obliuoji, tai vienas traukia, o kitas stumia Jrb.
Jei nori, kad augtų ūsai, patepk iš viršaus medum, o iš vidaus vištos šūdu, vienas trauks, kitas stums, ir ūsai žels juok. LTR. Srj. 2 turėti artinamąją jėgą
stùmti
turėti tolinamąją jėgą
Įvairiavardžiai elektros įlydžiai vienas kitą stumia, o vienavardžiai – traukia rš.
Įelektrinti kūnai gali ir traukti, ir stumti vienas kitą rš.
Molekulės ne tiktai traukia viena kitą, bet ir stumia rš.

artinti ar versti judėti į priekį
sustóti
liautis judėjus
Žvaigždė, kurią jie (išminčiai) buvo matę užtekant, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis NT.

Padaryti ką šiuolaikinį.

įtraukimas į veiklą; panaudojimas veikloms.

1 smõgti, -ia (smãgia K, Jn, Rtr, Š, BŽ489, NdŽ, OGLII333; L), -ė [K], Rtr, NdŽ, Grv, Dkš
1. intr., tr. R, MŽ, I, N, [K], M staigiai, stipriai suduoti, kirsti, trenkti: Kristupas suriko ne savo balsu ir smogė Viliui kumščia į krūtinę I.Simon. Eik, berneli, negailėki, priešui smok į širdį E.Miež. Per ausis siekti, smogti, mušti B961. Jus į veidą smogia CII567. Ponas, pribėgęs tretį kartą, smõgė su šake PP14. Mistras, pryšakė[je] kelią skindamas, smogė žemėn visu narsiūsius S.Dauk. Da aš ne tavo, jau keti smõgti JD971. Smogiamieji peiliai randami išimtinai vyrų kapuose rš. Smogiamasis sukamasis gręžimas GTŽ.
| prk.: Mechaniko žodžiai smogė Šemeriui giliai į širdį J.Avyž.
^ Prakapas, lyg basliu smogtas, atsisėdo P.Cvir. Norint šun[iui] per akis smok, nieko n'atbos (apie įkyrų, gėdos neturintį žmogų) B, B153,908.
2. intr. dideliu greičiu judant trenktis į ką: Kulka jam smogė į krūtinę kairėje pusėje V.Myk-Put. Vandenilio atomo branduolys smogia į kurį sunkesnį atomo branduolį P.Slavėn.
3. tr., intr. staigiai, smarkiai pulti, atakuoti: Į šią vietą smogė mūsų sunkiosios patrankos rš. Kiekvienas ginklas buvo geras, jeigu jis taikliai smogė priešą A.Vencl. Tarybinė armija smogė triuškinamą smūgį fašistams sp.
4. tr. BŽ489 mesti, sviesti, blokšti: Smok stiklą į žemę, kad skambės N. Smok į kampą N. Akmenį į vandenį smõgti KII159. Nutvėrė ir smõgė … į šalį Sch236.
| prk.: Tiesiog į akis jam smãgia tą žodį Jrk72.
1 apsismõgti, -ia, apsi̇̀smogė užsimesti (drabužį): Molerienė … apsismogė savo mantelį ir ėjo šalin LC1882,50.
1 atsmõgti, -ia (àtsmagia K), àtsmogė tr.
1. K atmesti: Kai ventininkas (Ventės rago milžinas) buvo savo darbą atlikęs, jis vėl kirvį ant Liekų rago atsmogė LTsIV593.
2. atremti ataką, smūgį, atmušti: Priešui kontratakuojant, skyrius gula ant žemės ir atsmogia kaip galint stipresne ugnimi rš.
| refl.: Priverstas atsismogti dviem kryptimis, priešas patenka į labai sunkią padėtį rš.
1 įsmõgti, -ia (į̇̃smagia K, J, Š, Rtr, NdŽ), į̇̃smogė Rtr, Š, NdŽ
1. intr. R, R275, MŽ, MŽ368, N gerai suduoti, įkirsti: Į̃smogiau aš arkliui gerai par šoną J.
2. tr. K įmesti, įsviesti: Ir kaip veik smakas nasrus atidarė, tai Mertynas jam stukį mėsos į̇̃smogė Sch240. Jį kiti nutvėrę į vežimą įsmogti norėjo Ns1843,3.
| refl. tr. K.
3. tr. uždaryti, įmesti (į kalėjimą): Tuojau į kalėjimą jį įsmogė Ns1832,7.
4. intr. įgerti, įmesti, įkaušti: Du berniuku, šventvakarėje Šiauliuose stipriai įsmogę, ėjo namon vienudu A1884,142. Jis įsmõgęs, apgirtęs, įkaušęs BŽ600.
| refl.: Būti įsismõgusiam BŽ622.
1 išsmõgti, -ia (i̇̀šsmagia K), i̇̀šsmogė tr. išmesti, išsviesti, išblokšti: Ponas nabagą Robertą išsmogė iš karčemos laukan prš. Žaibas … moteriškę ant vietos nužavino, žinduolį iš jos prieglobsčio ant ūlyčios išsmogdamas LC1884,25.
| refl. tr. K.
1 nusmõgti, -ia (nùsmagia K), nùsmogė Š
1. tr. K numesti, nusviesti, nublokšti: Jis nusigandęs, savo naštą lyg pupų krepšą nusmogęs, bėgo atgal BsV168. Nuo sprogimo sunkūs gelžgaliai tapė toli nusmogti Tlž.
2. tr. nudobti, užmušti: Kiekvienas rūpinos, kaip briedį paristi ar šerną su brūkliu nusmogti S.Dauk. Jis nusmogė šunį rš.
1 pasmõgti, -ia (pàsmagia K, NdŽ), pàsmogė tr. Sch163, NdŽ numesti, pablokšti: Jis raštą jam paduotąjį … pasmogė ir paspyrė Ns1832,3. Pasmogė jis savo … kurpes šalin Ns1857,6. O jis persigandęs, kamuolį pasmogęs, nuo kalno nubėgo BsV188. Akmenį kelis žingsnius pasmogiam prš.
| prk.: Žyniavimo priprovas šalin pasmogė LC1887,11.
1 parsmõgti, -ia (par̃smagia K, Rtr, NdŽ), par̃smogė tr. Rtr, BŽ501; KII93, MitI20(Rg) parmesti, partrenkti: Jam … pasisekę savo priešininką ant žemės parsmogti LC1886,29.
1 pérsmogti tr.
1. K, NdŽ permesti: Ėmęs kirvį, užmušė abudu jaučius ir, į stukius sukapojęs, persmogė tuos per vartus BsPI42.
2. pertrenkti, permušti: Su pagaliu pársmogiau vagį, t. y. pardaužiau J.
3. uždrožti, sukirsti: Kaimo mužikai jį net basliu persmogė rš.
4. NdŽ smogiant perkirsti pusiau: Ir berūpi tau, kad aštrūs dalgio ašmens nepersmogtų bitės kamanės gurguluoto korio J.Balt.
1 prasmõgti, -ia (pràsmagia NdŽ), pràsmogė intr. smogiant nepataikyti.
1 prismõgti, -ia (pri̇̀smagia K, NdŽ), pri̇̀smogė tr. K, NdŽ smogiant priartinti, primesti: Akmenį prie sienos prismõgti KI77.
1 susmõgti, -ia (sùsmagia K), sùsmogė
1. intr. suduoti, sudrožti, užkirsti: Reikėjo tik gerai susmõgti šuniui J.Jabl(Jnšk).
2. tr. K sumesti.
1 užsmõgti, -ia (ùžsmagia K, NdŽ), ùžsmogė tr.
1. NdŽ užduoti, užkirsti: Iš užpakalio su kučium jam per galvą užsmogė LC1883,15. Kas bus, kad pataikęs išilgai sveikatėlės užsmõgsiu? Jrk103.
2. K užmesti.

krei̇̃pti, -ia, -ė tr.
1. R, N, K, M sukti (į šalį); duoti kryptį: Kam kreipi̇̀ žvakę, turėk tiesiai! J. Grėtė nežino, kur veidą kreipti I.Simon. Maldų Dievas jų neklausė, šalin kreipė savo ausį LTR(Vv). Kreipė savą veidą prieš pūščę CII311. Kreipk subinę į šalį B. Ten bernelio eita, čebatukai kreipta (d.) Kb. Krei̇̃pk šen lovą, laivą J.
| Kreipkim, broleli, šyvujus žirgelius in šitą kiemelį KrvD67. Ei broli, broli, brolyti mano, kur kreipsiva laivaitį? RD9. Int kur kreipsi valtelę? KlpD10. Ventiliatoriaus žiotyse įtaisytas papildomas vėjo kreipiamasis skydelis rš. Kreipiamieji aparatai išlygina kukurūzų stiebų apatines dalis rš.
| prk.: Kitur kreipė šneką Girdikas rš. Tu pats karonėmis ir gražojimais kreipei munie pri savęs P. Kreip žmogų klystantį ant kelio teisybės SGII87.
^ Griebdamas žinok, ką griebi, eidamas stebėk, kur kojas kreipi (kur eini) KrvP(Ant). Ar tavo protas aptemo, kad karčemon kreipi žingsnius (eini) prš.
| refl.: Krei̇̃pkis (eik) ant manęs linkai KII347. Idant kreipčiaus (eičiau) po dešinės alba po kairės BB1Moz24,49.
| prk.: Mūsų pasikalbėjimas krei̇̃pėsi (krypo) ant ko kito KI56.
2. R243 šalinti, tolinti, atgręžti: Nuog piktybių kreipiam save SGI125. Tuojaus reikia savo mislis ir širdis nuo tų daiktų tolyn krei̇̃pti A.Baran.
| refl.: O kursai žyčija nuog tavęs, nesikreipk nuog jo BtMt5,42.
^ Neskreipk jaunikio ūsoto, bet smurgloto Vlk.
3. daryti kreivą: Papirosą įsikandę, iš puikumo kreipiat žandą Pn.
4. telkti, koncentruoti į ką (dėmesį, mintis, veiklą): Į darbininkų klasę ir kreipia socialdemokratai visą savo dėmesį ir visą savo veiklą (sov.) rš. Komunistų partija ypatingą dėmesį kreipia į jaunimo ideologinį auklėjimą (sov.) sp. Į juos niekas nekreipė dėmesio A.Vien. Andrius mažai kreipia dėmesį į brolių pajuoką P.Cvir.
5. refl. R243 eiti kur su prašymu, su reikalu: Dūma pabijojo liaudies, pabūgo kreiptis į liaudį (sov.) rš. Tarybiniai mokslininkai kreipiasi į viso pasaulio mokslininkus, ragindami būti kartu su savo šalies liaudies masėmis pirmosiose kovotojų už taiką gretose (sov.) sp. Kiekvienu atsitikimu kreipkitės dabar į jį J.Jabl. Nors Lietuvos jūs ir nematėt, kreipiuos į jus, kaip į draugus K.Kors. Pirmiausia jautis kreipėsi į aviną: „Avine, avine! padėk man trobõs statyti!“ rš. Bei anys kreipėsi jopi BB2Moz34,31.
6. kraipyti, ne taip kalbėti, kaip reikia: Ten žmonės kreipia kalbą Jrb. Nekrei̇̃pk žodžių BŽ77.
7. būti iškraipytam, skirtis: Tavo pavardė ne teip užrašyta, bet nedaug ką krei̇̃pia Skr.
| refl.: Kits žodis mažai krei̇̃pias, bet nėr toks visai Vl.
◊ aki̇̀s krei̇̃pti traukti dėmesį: Sūnėnas buvo atėjęs į koncertą puikiausiai pasipuošęs ir jau seniai kreipė į save svečių akis (ps.) J.Balč.
ausi̇̀s krei̇̃pti domėtis: Nèkreipa ausų̃ anei Klk.
apkrei̇̃pti, -ia, àpkreipė tr.
1. KII252 apsukti į kitą pusę: Kitą kraštą apkrei̇̃pk skuduro – sudegs [lyginant] Skr.
| prk.: Paprotys paties žmogaus veikimą visai apkreipia Vd.
2. prk. padaryti neteisingą, veidmainingą: Tąjį seka vargas kaip velkantįjį arklį žagrė, kurs kalba ir veikia su apkreipta dvasia Vd. Aš vesiu būro dukterę, šimtų ket tėvs man duot; ale jo mislys apkreiptos, jis nor man pameluot KlvD2.
3. refl. apsisukti, apsigręžti: Bei aš apsikreipiau ir nuėjau nuog kalno BB5Moz10,5. Apsikrei̇̃ptis KII258.
atkrei̇̃pti, -ia (àtkreipia J), àtkreipė tr.
1. atsukti, atgręžti į ką: Pailsęs briedis stoja ir šunims baisius ragus atkreipia V.Kudir. Atkreipk savo veidą į spindulėlius rš. Trobos galas atkreiptas į rytus, į šiaurę J.Jabl. Pakinkykit žirgelius ir atkreipkit į vartus JV416. Šią naktelę, per naktelę miego nemiegojau, kad n'atkreipei, mergužėle, ant manęs burnelės BsO39.
| refl.: Karalienė visu veidu atsikreipė į Grėtę I.Simon. Žvėris pajuto ir atsikreipė į medį, už kurio aš buvau pasislėpęs Blv. Aš atsikreipiau regėti to balso, su manimi kalbančio. Ir atsikreipęs išvydau septynis aukso liktorius Bb1Apr1,12.
2. nusukti į šalį, nugręžti: Neatkreipk veido savo nė nuog vieno pavargėlio I. Atkreipkime akis nuo bjaurybių ir pasikalbėkime apie ką kitą V.Kudir. Kurs ubagams duos, tas nestokos, o kursai akis savo nuog jų atkreips, tas didei pavargs BPII255. Aš visas ligas nuog tavęs atkreipsiu BB2Moz23,25.
| refl.: N'atsikrei̇̃pk nuo manęs K. Jūzapas, atsikreipęs nuog brolių, pradėjo verkti I. Kai kas atsikreipiąs nuo jo, kad nematytų LTI183. Ir tatai ištarusi, atsikreipė ji atgalios BPI400. Ir jis, atsikreipęs nuog jų, verkė BB1Moz42,24.
| prk.: Mano širdis nuo jo atsikreipė V.Kudir.
3. atitraukti, atitolinti (nuo ko): Nesčėstį nog manęs atkreipei Tat.
| refl.: Mes nuo tavo prisakymų atsikreipėme KlM1710.
4. atgal pasukti, grąžinti: Atkrei̇̃pk gyvulius nuo iškados J. Liuob piemenys atkrei̇̃ps karves, o patys bulves keps Šts.
5. atversti, patraukti į tikėjimą; atitraukti nuo tikėjimo: Ne tiktai Epeze, bet ir visoj Azijoj šis Povilas daug žmonių atkreipia NTApD19,26.
| Jūs šį žmogų pas mane atvedėt, būk jis žmones atkreipiąs NTLuk23,14.
| refl.: Todėl tur jie atsikreipti ir pastoti kaip kūdikiai brš.
6. sutelkti, sukoncentruoti (dėmesį): Į kanapių auginimą atkreiptas svarbiausias valstiečių dėmesys rš. Reikia juk nedaug žinių dėmesiui atkreipt žmonių T.Tilv.
7. refl. ateiti su prašymu, su reikalu: Atsikreipk į daktarą, apžiūrės – vis bus, kas bus Grž. Geradėjas nesistebėsi, man parūpėjus šitą naujieną ir atsikreipus į tamstą su užklausimu Blv.
◊ aki̇̀s atkrei̇̃pti
1. BŽ51 susidomėti: O šiam trečiam pagailėjo, širdelė skaudėjo, kad mergelė neatkreipė ant manęs akelių JD440.
2. stebėti: Turėsime ant jo atkreipę akis ir visus negerus jo darbus žymėsime rš.
3. sudominti: Norėdamas atkreipti ant savęs valdžios akis, rašo pats sau bauginančius laiškus ir kiša juos savo viršininkams V.Kudir.
įkrei̇̃pti, -ia, į̇̃kreipė
1. tr., intr. truputį įlenkti, įsukti (ppr. į vidų): Tiesiai nemoka išvesti: tai vidun įkrei̇̃pia, tai oran iškreipia Š. Tvorą įkrei̇̃pk čia J. Kalėra (cholera) Žilis (arklys) iñkreipė (į kito savininko rėžį įsuko ariant)! Lp. Inkreiptas (incurvatus) [stiebas], kad skuburys, kyburuojąs pri stiebo, yra prilenktas P.
įkreiptai̇̃ adv.: Ankštys įkreiptai špykiuotos, 5–6-grūdės P.
2. refl. truputį nusidėti, nusikalsti, blogu elgesiu įkyrėti: Dirbk, kad neįsikrei̇̃ptum žmogui, t. y. kad įtiktum J. Kuo tu jam įsi̇̀kreipei, kad jis pyksta ant tavęs? Alk. Jis įsikreipė, dabar nedrįsta į namus užeiti Grš. Jau aš jam įsi̇̀kreipiau Skrd. Blogai daryk, tai greit žmonėm inskreipsi̇̀ Trgn. Kuom anas jumim tep insi̇̀kreipė? Arm. Niekados jie niekam neįsikreipė ir nė jokios blėdės nepadarė Tat.
iškrei̇̃pti, -ia, i̇̀škreipė
1. tr. palenkti į šalį, padaryti netiesų: Ìškreipei grėblio dantis griežiant J. Taipo sodinti ir pririšti gluosniai stipriai stovės ir tiesūs augs, kad juos nei vėjas, nei galvijai išjudinti ar iškreipti galės K.Donel1.
2. tr. Š pasukti į šalį (einant ar važiuojant): Ilgai netrukęs sustojo, išlipo iš vežimėlio, kumelaitę iškreipė iš vėžių, o pats paėjo truputį į grabę BsPIII70.
| refl.: Išsikreipiu iš kelio SD460. Nenorėjo išsikreipt jam [iš kelio] Rmš. Jau saulė iš pietų išsikreipė Rod.
3. intr. prk. išsisukti, išlaviruoti: Reik mokėt iškrei̇̃pt, tai neįkliūsi Gs.
4. tr. padaryti kreivą, nenormalų: Matyti, kilusi iš Žemės potvyninė jėga tolimoje praeityje iškreipė rutulišką Mėnulio formą P.Slavėn. Supykusi ji baisiai iškreipia veidą Blv. Šypsnys iškreipė jo lūpas rš.
| Jokiu būdu negalima portreto fotografuoti plačiakampiais objektyvais: jie labai iškreipia atvaizdą rš.
| refl.: Baisiai išbalęs, išsikreipęs moters veidas J.Paukš.
| prk.: Taip išsikreipdavo jos gyviausieji jausmai LTI523.
5. parodyti, pateikti ką klaidingai, neteisingai: Aš buvau gerai pasakęs, o kiti mano pasakymą iškreipė Š. Rašyti neiškrei̇̃piant prigimtos kalbos savo šalies JDIII(Xpsl.).
iškreiptai̇̃
6. refl. įsipykti, užkliūti: Jis (mokinys) niekam neišsi̇̀kreipia Rdm.
nukrei̇̃pti, -ia, nùkreipė tr.
1. padaryti kreivą: Batus nukreipei į šalį J. Nukreipti čeverykai J.
| refl.: Kepurė nusikreipė ant šalies Jnš. Nusikrei̇̃pęs kluonas jau suvisai Rod.
2. pasukti, nugręžti į ką, kuria nors kryptimi: Jei tašką [šviesos] nukreipsim ant popieriaus, popierius ims degti rš. Jis nukreipė savo veidą keliauti tiesiog į Jeruzalę brš. Vaikas bandė savo žvilgsnį nukreipti į šoną ir negalėjo P.Cvir. Jis tylėdamas nukreipė žvilgsnį į langą J.Avyž. Jos akys nuolat buvo į vieną daiktą nukreiptos J.Balč. Visų akys nùkreiptos į krepšiuką (išalkę žiūri, kas ten yra, ar ko negaus) Ėr.
| prk.: Tokį šauksmininką turim, pavyzdžiui, šioje rytų „maldelėje“, nukreiptoje į mėnesį (mėnulį) J.Jabl. Šiandien visa didingoji valstybė į komunizmą nukreipė kelius (sov.) V.Mozūr.
| refl.: Visų akys nusikreipė pakalnės linkan Blv.
3. duoti kryptį: Seniau buvo Mirgluono kairinis intakas, dirbtinai nukreiptas į Šyšą EncIX722.
| prk.: Lenino požiūris į literatūrą griežtai nukreiptas prieš bet kuriuos mėginimus izoliuoti literatūrą nuo visuomeninių ir partinių uždavinių (sov.) rš.
4. nugręžti nuo ko, į šalį: Seni, nukreipk ginklą, galbūt jis šauna! rš.
| prk.: Ką nuo tikrojo kelio nukrei̇̃pti KI3. Ką nuo jo mislies nukrei̇̃pti KI3. Nukreipti šneką kur kitur rš. Ji visą laiką beveik nenukreipia akių nuo Martyno (įsispyrusi žiūri) I.Simon.
nukrei̇̃piamai adv.: Sprendžiamąjį žodį tars istorija, – nukreipiamai (nukreipdamas kalbą) atsakė dėdė rš.
| refl.: O kada laumė nusikreipė į antrą šalį, jis paėmė kūdikį skubiai ir pasiguldė pas save BsMtII199. Juozapas ant valandos nusikreipęs verkė S.Stan.
| prk.: Jo širdis nuo manęs nusikrei̇̃pusi KI35. Mudu nusikreipėva nuo dalyko Blv.
5. atitolinti, nustumti: Kas nukreipia nakties priegadus, ligas, bėdas ir iškadas AA. Tu vis rūpini ir mūsų vargą nukreipi RD200.
6. sutelkti, sukoncentruoti (veiksmus, mintis ir pan.) kuria linkme, kuriam tikslui ar prieš ką: Visos jo mintys yra nukreiptos į tai, kaip išplėsti darbą rš. Didžiosios socialistinės šalies pastangos nukreiptos į taikingą darbą (sov.) sp.
7. refl. nueiti su prašymu, su reikalu: Nusikreipti į ką su prašymu BŽ306.
pakrei̇̃pti, -ia (pàkreipia), pàkreipė tr.
1. pasukti, palenkti į šalį; padaryti kreivą: Pakreipk biškį į šalį tvorą, tverdamas nuo tako J. Jis pakreipė galvą ir, paleidęs arklį žingine, įsiklausė P.Cvir. Ir, pakreipęs skriblių savo, jis į Kauną iškeliavo K.Bink.
| Žandą pakreipti N.
| refl. intr., tr.: Žiūri į bobas pasikrei̇̃pęs, priklybė! Skr. Pasikreipei ant šoniuko ir netrukus užmigai rš. Vežimas labai pasikreipė (pakrypo) į šoną Jnš. Prie ežero stovėjo pasikreipusi gryčia rš.
| Jau rašalą baigiat, kad buteliuką pasi̇̀kreipėt Skr.
2. duoti kitą kryptį, linkmę: Jie žirgus pakreipė į mūsų pusę B.Sruog.
| prk.: Tik darnus abipusis motinos ir tėvo auklėjimas gali pakreipti vaikus norima kryptimi rš. Bet neaišku, ar Tautrimienė nori pakreipti kalbą į kitą pusę, ar ji tik ginčytis tenori I.Simon. Mano naudai anas juos pàkreipė Užp.
3. prk. pakeisti: Jo žmona nė per plaukelį negali pakreipti jo paliepimų Žem. Dabar tik pakrei̇̃pia žodžius, o vis tas pats Skr. Ka tik žodį pakreipei, ir gatava Ds. Jau ir Dzingiškiai kiek pakrei̇̃pia (kitaip taria, truputį dzūkuoja) Brb. Šilutiškiai, priekuliškiai vis pàkreipa žodį Sg. Monika nežinojo, kokia jėga, kokiomis mintimis pakreipt prigimtį P.Cvir. Gausi utėlių pašerti, jei gyvenimo nepakreipsi, karčemon kelio neužmirši KrvP(Kš).
| refl. tr.: Jis buvo pasikreipęs pavardę ir vadinosi Petraičiu Skr.
4. nusukti į šalį, nugręžti: [Sūnus] savo veidą nuo jo (tėvo) pakreipdavo šalin, nei žodį su juom nekalbėdami Ns1832,8. Perbėgo per daržą …, akių į šalį nepakreipdama Jrk90.
5. atsukti, atgręžti: Ir pakreipė veidą savo ant Sodomos ir Gomoros BB1Moz19,28.
| prk.: Ir pakreipė jopi savo loską BB1Moz39,21.
6. refl. kreiptis, paprašyti: Kur anas pasikrei̇̃pia, tę gauna tarnystę Šr.
◊ kepùrę pakrei̇̃pęs apie besididžiuojantį: Jis daug apie save mano, eina kepurę pakreipęs Jnš.
sùbinę pakrei̇̃pti susirgti: Kas darbus dirbs, kad jūs visi sùbinę pàkreipėte? Skr.
pérkreipti tr., perkrei̇̃pti
1. į šalį pasukti, pakreipti: Jis linksmas, kepurę perkreipęs vaikšto Ėr. Eina kap Kepeiša, perkreipęs kepurę KrvP(Lš). Žiūri paukšteliai, galvas perkreipę rš. Eina perkrei̇̃pęs ūsus Kp. Nors vaikščiotų gūžį pérkreipusios (labai prisisotinusios), vis dar ieško ėsti Š.
| refl.: Vištos gulia daržinė[je], ant šonų pársikreipusios Užv. Ko tu eini pérsikreipęs kap maišą nešdamas? Rod. Veizu pársikreipusi Šts. Tai būta gražumo – pérsikreipęs kap prūsų Dievas! Dkš.
| refl. tr.: Pérsikreipę kepuraites vaikščio[jo] po ūlyčias (d.) Plv.
2. padaryti kreivą, iškreipti: Jo veidas buvo perkreiptas iš skausmo J.Dov. Liga párkreipė jam žandą J.
| refl.: Ans įžambiai pársikreipęs sėdi J. Durys sudžiūvusios pérsikreipė, nebeužsidaro sandariai Sl. Durys nušoko nuo vieno kablio ir taip persikreipė, jog pro tarpą galima buvo įlįsti į vidų (ps.) J.Balč. Stovėk tiesiai, nebūk pérsikreipęs Sl.
| Jos lūpos taip gailestingai persikreipė rš.
| Ko toks persikrei̇̃pęs (ligotas), gal ant vėjo liepžiedžių užgėrei? Všk.
3. prk. iškraipyti; pakeisti: Tu vis parkreipi mano žodžius Ėr. Girdžiu, ir dabar tą dainą dainuoja, bet yra párkreiptų žodžių Skr. Vislab gali pasakodams pérkreipti KII290. Ją (Kragališkę) vokiečiai bus pérkreipę iš Karališkės Rg. Vokyčiai, žemaitiškai nemokėdamys, parkreipė tą vardą (Aukų kalną) į Onkaim ir Aukain M.Valanč. Pérkreiptas vartojimas KII59. Pérkreiptas žmogus KII298. Ar ne tikrai perkreiptas tas svietas yra, kaip mūsų senieji kad sako? prš. Vyrai pasikelia, kurie perkreiptus mokslus kalba brš. Ir tas perkreiptas nelabas būdas žmogaus turi dabar kitoks arba pagerintas būti brš. Tą liudija mums neperkreiptinoji teisybė brš.
| Nieko neveiksi, ištarmės neparkreipsi Jn. Bet ir k … párkreip savo garsnį LTI552(Jn). Tu man šį džiaugsmą į didžią tūžbą perkreipi prš.
| Algą mano dešimtį kar[tų] perkreipei BB1Moz31,41.
pérkreiptai Pagraudenimą apie raugą teip perkreiptai išguldė brš.
| refl.: Iš tikro, sakau, jau svietas persikreipė prš.
4. per daug pakreipti: Jis užtektinai nukreiptas, o rasit perkreiptas arba dar per mažai pakreiptas rš.
5. refl. kiek nusikalsti, nusižengti: Jei dar kartą pérsikreipsi, tai gausi mušti! Dkšt. Šimtą rozų gerai padaryk, ė rozą pérsikreipei – ir prapuolė tavo tarnavimas Dkšt.
piekrei̇̃pti, -ia, piẽkreipė (dial.) tr. pakenkti, pagadinti: Mano nervas yr pỹkreiptas Kin.
prakrei̇̃pti, -ia, pràkreipė tr.
1. LB45 prasukti (pro ką): Visi aštuoni bėri žirgeliai pro vartus prakreipti KlvD209.
2. iškraipyti, truputį pakeisti: Mūsų Katrę jie (amerikiečiai) vadina Keide. Tai tie patys žodžiai, tik prakreipiami Vel.
3. refl. Lkč nusikalsti, nusižengti: Berneli, jau tu man prasi̇̀kreipei Alk. Tai tik turėjo kuo prasikrei̇̃pti, kad atstatė nuo vietos Pjv. Jau, matyt, kuo nors prasi̇̀kreipė, kad išvarė Nmn. Jis man jau trečiąkart prasi̇̀kreipė Pns. Gal tu jam praskreipei [kokiu žodžiu]? Lp. Jeigu aš prasikreipčiau ir išduočiau, nubausk mane V.Kudir.
prikrei̇̃pti, -ia, pri̇̀kreipė tr.
1. kreipiant priartinti prie ko: Pri̇̀kreipė jis savo arklius prie mano vežimo J. Ana sėdi kaip nieko nedarius, galvą prikreipus an rankų LTR(Prng).
2. atsukti, atgręžti: Nugarą kam prikreipti N. Jis man buvo nugarą prisukęs, prikrei̇̃pęs KII378. Tikrai jie griekui ir svietui pakalą prikreiptų Kel1881,61.
3. prk. palenkti į ką, priartinti, pritraukti: Šviesybė prikreipia visus daiktus prie savo spindulio ir gražumo brš. Apsiėmęs ir juos prie žemės darbų prikreipt BsV381. Duok, kad aš savo širdį tikt tavęspi vienop prikreipčiau! brš. Keršijantįjį Dievą suderino ir jo malonę puolusiems žmonėms vėl prikreipė prš.
| refl.: Žmogus, nu Dievo atsikreipdams, prie savęs prisikreipė ir Dievui jo garbę pavogė brš. Duok dirbti man viernai, kas dirbti man pareitis, ant ko žodis tavo manę ved, prisikreiptis PG.
4. refl. prk. būti palankiam: Jo širdies meilingumas man vis kasdien daugiaus prisikrei̇̃pia KI544. Veik jiemdviem laimė prisikreipė prš.
sukrei̇̃pti, -ia, sùkreipė tr.
1. padaryti kreivą, iškreipti: Išarė kreivą vagą, ir sùkreipė tvorą [, kurią pagal tą vagą užtvėrė] Lnkv. Sukreipė žandus, vaikai apteko kaltūnais, ir gavo atidėti iškastus piningus Šts. Apkalant kalvis sukreipė tekinius, dabar ir vizguo[ja] važiuojant Šts. Sukrei̇̃psu zūbus (duosiu į veidą), ir žinosi! KlvrŽ.
| refl.: Važiuoju susikrei̇̃pęs Šts. Ėgi karaliūčia ir suskreipė juoktis (ps.) Tvr.
2. sutelkti, sukoncentruoti: Akys visų buvo ant jo sukreiptos srš. Ant jų tai ir buvo sukreipta visa atida LTI152.
užkrei̇̃pti, -ia, ùžkreipė
1. tr. nugręžti, nusukti į šalį: Pro bažnyčią važiuojant, kur reikėjo pasiklonioti, tai tu visai galvą užkreipei, o pro karčemą – tai kepurę nusiimi BsMtI21. Užkreipė veidą, vienok jis bučiavo ją į kaklą, į plaukus V.Kudir.
| refl.: Senis jau sėdėjo nesijudindamas, užsikreipęs į kitą pusę V.Kudir. Nenorėdama, kad jas pamatytų vyras, ji užsikreipė ir nuėjo šalin V.Piet. Pasakius tai, Rožė užsikreipė į kitą pusę Ašb.
2. intr. užeiti, užsukti: Išėjęs pasivaikščioti, užkreipiau pas vieną šeimyną Blv. Bevažiuodamas Liepojun, užkreipiau Panevėžin Blv.

krapštýti, krãpšto, krãpštė tr.
1. R303, Sut, K nagais, snapu ar kokiu smailiu įrankiu ką nors knibinėti, rakinėti, kasinėti: Kalvis nutilo ir ėmė krapštyti pypkę V.Mont. Nekrãpštai noselės, ba bus popa (skaudės) OG345. Krapštýk akis su pirštais, rakinėk dantis, kasyk (subinę) pakalą J. Šiaudeliu dantį krapšto Ėr. Krapštau žemę, kasu, kasinėju nagais SD68. Galvą ant pečių nešioji visai ne tam, kad tik nosį krapštytum KrvP(Alvt). Vagis krãpštė žemę, norėdamas rasti pinigų Lzd.
| Žiūrėk, močiutė iš šėputės ir krãpšto (ima ką duoti valgyti) Gs.
^ Varna ankstyboji dantis, vėlyboji akis krãpšto (anksti atsikėlęs jau pavalgęs, vėlai atsikėlęs dar miegūstas) VP49. Tinginys, ir nosį krapštydamas, pirštą nusilaužia LTR(Rk). Nei tavo šašas, nei tu krapštyk (kas tau rūpi) LTR(Bsg).
| refl.: Žiūrėk, kap vištos krapštos Lš.
^ Višta besikrapštydama vis ką nors iškrapšto TŽII377. Kam niežti, tas ir tegu krapštos Bsg.
2. šį tą dirbinėti, triūsti, tvarkytis: Ištisinio darbo nėr, tai krãpšto krãpšto Gs. Bekrapštai̇̃ ir per dieną, o galo vis nematyti Mrj.
| refl.: Menkas iš jo darbininkas: krãpštosi, ir tiek Up. Dirbo senis, ką galėjo, krapštėsi apie namus, nė vienos dienos tinginiais nepraleido A.Vencl. Reik gerai krapštytis, jei nori visumet turėti duonos kąsnį Vvr. Krapštaũs, kiek galiu, – jau ir rugius pasėjau Dbk. Koks ten darbas, ale visgi krapštais krapštais aplink saũ Ds. Ona visą rytą krapštosi apie save Ėr.
3. refl. palengva ruoštis, tvarkytis: Na, krapštýkis greičiau, laikas važiuot! VšR. Jau krãpštosi art Ėr. Krãpštės krãpštės, stubukãvo stubukãvo, tai ir nusivėlino Dbk. Krapštos krapštos gudo mėnesį (labai ilgai), kol išeina į darbą Pnd. Kaip ilgai jie ten krapštosi! rš.
4. varyti, raginti, kad eitų: Jei munęs nėkas nekrapštýs, gera valia neisu Užv.
| prk.: Kaip įmanydamas krapštyk iš širdies tavo visokius rūpesnius M.Valanč.
5. refl. eiti, stumtis pirmyn, vykti: Jeigu reikėdavo važiuoti į miestą, kuris buvo už keturių mylių, Mikšas Karnelis krapštydavosi savo arkliukais I.Simon. Krapštykiamos ant namų Šv. Reiks krapštýtis namo Pš. Greičiau krapštýkis iš trobos! Tl. Krapštýkimės, vyrai, toliau – kelio dar ilgas galas Rs. Rytoj krapštýsuos į Salantus Kal. Prieš vandenį su laiveliu buvo sunku krapštytis rš.
| prk.: Vargais negalais iš klasės į klasę Petras krapštos Šll.
6. sunkiai gauti, sunkiai įsigyti: Reikia iš visur tą litą krapštyti, kad vaikui būtų lengviau J.Paukš.
7. ieškoti; duoti: Na, greičiau krapštyk man grašių, žagrėms geležies atvešiu! K.Bink.
8. refl. gyventi, gyvuoti: Ot po biškį dar šep tep krapštaũs Btr.
◊ aki̇̀s krapštýti neduoti ramybės, vis primenant reikalauti: Nekrapštyk tu man akių dėl kokių niekų! Lš. Ataduok užmokesnį, aš nenoriu, kad man aki̇̀s krapštýtų Dkš.
úodegą krapštýti nieko neveikti, tingėti: Jis úodegą krãpšto už pečiaus Ėr.
apkrapštýti tr. K
1. apkasinėti, apžarstyti: Apkrapštýk bulves su pelenais ugniavietė[je] J. Reikia bulvės aparti, pavirš apkrapštyti rš.
2. truputį paviršium krapštyti, kasti: Apkrãpštė darželį lopetos galu ir nori, kad žolynas augtų Ds.
3. refl. apsitvarkyti, apsižiūrėti: Aplink save neapsikrãpšto Ėr.
atkrapštýti tr.
1. K, Š pravalyti krapštant: Priėdusi [kiaulė] ten pat išsimiegojo, potam atkrapštė akis, atsikėlė ir pradėjo knisti ąžuolo šaknis Blv.
2. atknibinėti, atnarplioti: Kol jis atkrapštys užrištas duris! Lp.
| refl. tr.: Kliučius, nieko nesakęs, atsikrapštė pamažu kelniaraikštę BsMtII65.
3. krapštant priartinti: Su lazda atkrapščiau arčiau obalį J.
4. Ėr atskirti, išlaisvinti: Kai ans pradė kibti, tai aš tuo atkrapščiau (perskyriau) Gs.
| refl. intr., tr.: Negaliu nuo jo atsikrapštyti MŽ329. Atsikrapštýkit jūs nuo mane! Vs. Nuo skolų atsivalnyti, atsikrapštýti KII36. Esmu in Tamstą prilipęs, priaugęs, prikepęs; nebeatsikrapštýsiu nuo Tamstos A.Baran. Kaip prisirišė girtas, kad aš kaip galėč nuo jo atsikrapštýti! Ds. Atsikrapštyk (atsitrauk) nuo mano biednos galvos! KrvP(Jnš). Duktė, tai girdėdama, persigando ir nežinojo, kai[p] tėvą atsikrapštýti Jrk77.
5. refl. sunkiai atvykti: Vos ligi jūsų atsikrapščiau Skdv. Kai tie (žandarai) atsikrapštė, tai ničnieko nerado S.Čiurl. Ligonis pasiėmė lazdelę ir atsikrapštė J.Gruš.
6. atidirbti, atsilyginti: Atkrapštys siūdamas Lp.
◊ aki̇̀s atkrapštýti pralavinti, pamokyti: Žmonims dabar yra akys atkrapštomos, visur tų mokyklų pristeigė Plng.
aki̇̀s atsikrapštýti pasidaryti akylam, pastabiam: Atsikrapštyk akis, gal patsai pamatysi, kur gyvulius ganysi KrvP(Ašm).

×dasikrapštýti (hibr.) sunkiai prieiti prie ko, pasiekti: Kol iki namo dasikrapščiau, vos galo negavau rš. Kol ans lig to dasikrãpštė, nemažai vargo padėjo Vvr. Pavargėlis su savo kumelėms dasikrapštė lig miesto BM363.
įkrapštýti
1. tr. K į ką nors krapštyti.
2. refl. sunkiai kur patekti, įkopti: Katė įsikrãpštė pro langelį maltuvėn ir sugraužė sūrį Š. Jis aukštokai įsikrapštė į kalną rš.
| Ji ten įsikrapštė ton gryčiutėn LTR(Kp).
| prk.: Rinko rinko po kelius centus, o dabar jau į didelį piningą ans įsikrapštė Vvr.
3. refl. tr. pamažu, palengva įdirbti (žemę): Gal kaip nebūt inskrapštys tą savo laukelį Dbk.
iškrapštýti tr.
1. K išvalyti krapštant, išrakinėti: Iškrapštýk pypkę J. Grigas iškrapštė pypkę, pastuksėjo ja į stalo kampą ir užsikišo už juostos V.Krėv.
| refl. tr.: Akis išsikrãpštęs pamatė tris blizgančius arklius Jrk132.
^ Išsikrapštyk akis, tadom žiūrėk (sakoma tada, kai kas ko nepamato, apsirinka) Jnšk.
2. krapštant išimti, iškabinti iš vidaus į viršų: Tęvąjį galą riešuto atpjovusiu, kanduolą iškrapštė M.Valanč. Išgeria kraują, iškrapšto iš galvos smegenis ir pameta Blv. Iškrapštýk kiaušinį iš pečkos Srv. Jau kad įleidė šaknį, tai sunku beiškrapštyti J.Jabl.
| Neiškrapštýk (neišbadyk) tu man akių su šakaliu Švnč. Aš tau ir akis iškrapštysiu M.Valanč.
| prk.: Ką mažystėje motina ar mokytojai įdės į jų širdis, to per visą jau amžių nebeiškrapštys rš.
^ Višta besikrapštydama vis ką nors iškrapšto PPr55.
| refl. tr., intr.: Rakštis pati išsikrapštis LTR(Kp). Dėl to išsikrapštė jiem (linams) spaliukai Bsg.
| Paduok adatą – reik rakštis išsikrapštýt Pc. Be kuliamojos, kol rankom išsikrapštýsiu grūdagalius iš šiaudų – daug čėso praeis Prng.
3. paieškojus, pasirausus išimti, išieškoti: Jis iškrapštė iš kišenės skarmalą ir nusitrynė veidą rš. Šimas iš Maslausko kišenės visus pinigus iškrapštė ir parėjo namo BsPII299.
| Iškrapštė kišenes ir vietoj aukso ir sidabro rado puodų šukeles BsPII208.
| prk.: Murmėjo Sadukevičius, pykdamas, kad pati iškrapštė (atėmė) iš jo auksinius A.Vien. Matei pats, kad žmonelė pačius paskutinius pinigus iškrapštė (atidavė) I.Simon. Neduok šitam činšei, paskui nebeiškrapštýsi (nebeatsiimsi, nebeatgausi) Ds.
| Jis žino, kaip iš menko nieko pinigo iškrapštyti rš.
| refl. tr.: Išsikrãpštė pinigus iš mazginio Lp. Patašys išsikrapšto iš kišeniaus storą piniginę rš.
4. išraginti, išvaryti: Negali jos iškrapštyti iš namų Ėr. Kai įsikraustys, tai paskui neiškrapštýsi Alk. Iškrapštyk visus vaikus iš kambario Pžrl. Vos ne vos beiškrãpštėme tą nenaudėlį iš savo namų Tl. Nemislyk, vaikeli, čia poniavotis, atsiras, kas tave da iškrãpštąs Vvr. Jie nebepajėgė priešų iš savo žemės iškrapštyti rš. Nebegal iškrapštyt kai utėlės iš kailinių NžR. Kad žemaičiai neiškrapštytų, [gudai] išmūrijo sau ant kalno aukštą bokštą M.Valanč. Aš jį (velnią) visą vasarą negalėjau iš po to akmens iškrapštytie BsPIV80.
5. refl. išsirengti: Lig išsiruoš, lig išsikrapštỹs iš namų, tai jau pietūs Š. Led ant pietų išsikrapštė šieno pjaut Ėr. Kolei išsikrapštys, tai možna du rozai suvaikščiot Skdt. Vos ne vos išsikrapštė mergaitės iš klėties Žem.
6. refl. sunkiai išeiti, išvykti kur: Greičiau man išsikrapštyti iš šitų namų! rš. Susigėdęs išsikrapštė laukan Dr. Galiausiai išsikrapštė į Tilžę rš. Viktoras išsikrapštė iš namų į miestą rš.
7. prikelti: Paskubomis mane iškrapštė iš kieto miego rš.
| refl.: Karšinčius vieną popietį išsikrapštė iš savo guolio ir išklibeno kieman P.Cvir. Išsikrãpštė iš savo lovos Kt.
8. refl. sunkiai, vargingai išlįsti, išlipti, išsikapstyti: Įvažiavo tokian miškan, niekaip negalia išsikrapštýti Kp. Baimė žiūrėt, kokie ten keliai: vos vos išsikrãpštėme Ll. Žmogus iš purvyno negali išsikrapštyti rš.
| prk.: Išsikrapštė iš skolų Jnš. Išsikrãpštė žmogelis iš vargo Vvr. Iš vienos bėdos išsikrapščiaũ, į kitą įpuoliau Grž. Atsargus neprapuls, iš kiekvienos bėdos išsikrapštys KrvP(Ut). Šį kartą jau turėjo pralošti, bet išsikrãpštė Jnš. Šiuom tuom išsikrapščiau [iš ligos] OG266. Bet neišsikrapštė (mirė) Bsg. Šių laikų sąlygomis, visuotinės kapitalizmo krizės laikotarpiu, Anglijos ir Prancūzijos ekonomika nepajėgia išsikrapštyti iš liūno (sov.) rš.
9. sunkiai ką nors padaryti: Vieną žuoganą jau iškrapščiau (išpjoviau) Rod.
| Vaikas vos ne vos liaudį (pradžios mokyklą) iškrapštė (baigė) Žlp.
| refl. tr.: Šitą žemelę galiu da ir aš pats išsikrapštýt (išsidirbti) Vžns.
◊ iš galvõs iškrapštýti prisiversti užmiršti: Antukas savo Lizos niekaip negali iš galvos iškrapštyti rš.
nukrapštýti tr.
1. R, K krapštant nuvalyti ką prikibusį, nugrandyti, nubraukti: Neskusk morkos, tik žemes nukrapštýk Pc. Nukrapštyk šipuliu purvus nuog kamašų Lp. Nenukrapštysi jų kaip utėlių nuo šašo Trs.
| Prikask bulvių ir palik gryčioj, o aš gal kaip nukrapštysiu (nuskusiu) Srv.
| prk.: Nenukrapštys jų (estų) nuo žemės nei vokietis baronas dvarininkas Vaižg.
| refl. tr. prk.: Nu akių nusikrapštýti kaip kokią traškaną reik Šts.
2. krapštant nukelti; nustumti, numesti ką aukštai esantį žemėn: Vabalą, kurs palipa aukštai, nukrapštýkit J. Gali kur nori užsikarti, vis tiek aš tavi, rupke, nukrapštýsiu! Vvr. Obolius nukrapštyti [nuo medžio ilga kartimi] N.
| refl. tr. K, KI25: Nusikrapštė nuo pečių našulį rš.
3. nuvyti, nuvaryti: Nukrapštýk vištas nuo užlaidos Srv. Jis kad užlips ant pečiaus, jo geruoju nenukrapštysi Ėr.
4. refl. sunkiai nulipti: Leiskit, mergelės, leiskit man nusikrapštyti [nuo krosnies] LzP. Kai užkopsi – negreit nusikrapštysi rš. Atėjus svečiam, senis nusikrapštė nuo pečiaus Jnš.
5. refl. tr. nusikratyti kuo: Aš jo negaliu nusikrapštyti N.
6. refl. vargingai kur nuvykti: Reiks kaip nors į Plungę dar nusikrapštýti Kal. Tokiu keliu per dieną vos nusikrãpštė porą mylių Jnš. Mes ilgai netrukome nusikrapštyti ligi miesto rš.
7. vargingai ką padaryti, pabaigti: Kažin kaip dviese nukrapštysim (nukasime) bulves Srv. Gal kaip kalvek ir pievas nukrapštýsme (nupjausime) Mlt.
pakrapštýti
1. tr. truputį krapštyti: Eik radiją pakrapštýt (pasukinėti) Gs. Kerštingumas didėjo lyg ugnis, žarijas pakrapščius Vaižg. Čikas pakrapštė galvą rš. Šeimininkas savo naga pakrapštė dubenį rš. Pakrapštę avilį, tegu moka bites numaldyti Vaižg. Tada meška nulipė nuo pečiaus ir paliepė pakrapštyt vėl vieną ausį BsPII316.
^ Išmoko rašyt teip, kaip gaidys su koja pakrapštýt Ps. Geriau žarijos nekliudyt, ką pakrapštyt (pavojingo daikto geriau neliest – tik bėdos iš to bus) Trgn.
| refl. tr., intr.: Nebėr šieno nė dančiu[i] pasikrapštyt (visai nebėra) Vb. Pilko gyvenimo dulkės, kaip vištai asloje pasikrapščius, sukilo ir uždengė šviesą Vaižg.
2. intr. paieškoti, pasirausti: Jonas Puodžiūnas pakrapštė piniginėje ir išdėjo ant stalo šimto litų banknotą A.Vien.
| refl.: Jis pasikrapštė kišenėje ir ištraukė pasą rš.
3. tr. pastumti tolyn: Jie kartais gėles pakrapšto į pasienį rš.
4. K plg. nukrapštyti 1.
5. refl. nusikratyti kuo: Nu savęs pasikrapštau, lai eita kitur gerti Šts. Pasikrapščiau nu pijokų Šts.
6. intr. kiek padirbėti: Kiek čia pakrapštė, ir vėl guli Sdk. Tik dieną pakrãpšto, rytais ir vakarais nebedirba, kap seniau dirbdavo Lp.
| refl.: Čia namie pasikrapštai, čia laukan minutytei nubėgi, ir vakaras Ds.
7. refl. tr. pasidirbti, pasigaminti: Anas sau kožną daiktą paskrãpšto Vžns.
◊ gálvą (pakáušį) pa(si)krapštýti pagalvoti: Akių paklausk – pamatysi, galvą pakrapštyk – padarysi KrvP(Ds). Da turėsi gerai pakáušį pasikrapštýti Vlkv.
parkrapštýti tr. parvaryti, pargabenti: Kol mes tuos veršius iš laukų parkrãpštėm! Up.
| refl.: Maž auštant parsikrapštė LzP. Kol parsikrapštýsiu ligi namų, ir vakaras ateis Jnš. Kaip bereiks namo parsikrapštyti Kal.
pérkrapštyti tr. K perkelti, pergabenti iš vienos vietos į kitą.
| refl.: Jau ir aš į miestą pársikrapščiau Up.
prakrapštýti tr.
1. K pratrinti, pravalyti ką užsikimšusį, užakusį; pragrandyti, pradraskyti (skylę): Užtraškanojusias akis iš miego prakrapštýk J. Prakrapštęs akis pamatė, kad jau diena I.Simon. Gal čia reik tą [pritvinkusį] pirštą prakrapštýt? Pc. Eik, vaikel, prakrapštýk ravą Km. Sunku paukšteliams prakrapštyti apledėjusį sniegą rš. Jis tuo su kirviu prakrapštė žemę, rado užkastą stiklinę bonkutę Brt.
| refl. tr.: Praskrapštyk ausį, jei užgulta Lp.
2. refl. praleisti kiek laiko ką dirbinėjant, ruošiantis: Kaip atsikelia, dvi valandas prasikrãpšto apie save Ėr. Niekur nebuvau, prasikrapščiau taip apie namus, ir gana Ds.
3. refl. tr. prasiarti (vargingai): Prasikrapštė kiek dirvos ir pasėjo ropes LTR. Tėvas vos vos verčiasi, tą žemės kruopelę (sklypelį) pats su sūnumi prasikrapštydamas J.Paukš.
◊ aki̇̀s prakrapštýti išprusti, apsišviesti: Buvo jaunų ir pagyvenusių, jaunikaičių ir našlių, truputį akis prakrapščiusių ir visai storžievių LzP.
aki̇̀s prasikrapštýti atidžiai pažiūrėti ieškant: Prasikrapštýk aki̇̀s, tada rasi Dkš.
prikrapštýti
1. tr. K prikapstyti prie ko.
2. tr. Š daug prigrandyti, priraupyti.
3. refl. sunkiai prieiti, prisiartinti: Kostia apgraibomis prisikrapštė iki geležinkelio bėgių rš.
sukrapštýti tr.
1. R, K į vieną vietą sukasti, sukapstyti: Skiedras sukrapštyk J.
| refl. N.
2. prk. į vieną vietą suvaryti, suraginti: Pykdama, bardamos vos ne vos sukrapštė kad ir ne visus svečius prie ražančiaus Žem.
3. prk. sunkiai surasti, surinkti, sudaryti, sutaupyti (pinigus): Sukrapštýk, nor ir iš žemės iškask, bet kad man būtų! Btr. Atnešiau skolą, kaip galėdamas sukrapščiau Srv. Šep ne tep sukrapštýsim kelis rublius Lš. Per savo amželį jis nemažai pinigo sukrapštė rš.
| refl. tr. K: Taupesnis susikrapšto nuliekamą centą rš. Susikrapščiusiu skatiko, pasistatėva pirkaitę rš. Jis … nor … pinigų kiek tiek susikrapštyt RD201. Niekaip negaliu susikrapštýt skatiko Btr.
4. sunkiai, vargingai ką padaryti: Kole trobeles vienas sukrapščiau (pasistačiau) kutare, tai ir rugių nespėjau insisėt Prng.
5. refl. susiruošti: Kolei susikrãpštė, tai ir išaušo, dėl to taip vėlai ir išvažiavo Dbk.
užkrapštýti
1. tr. K krapštant užkelti, užrausti ant ko, užkapstyti.
2. tr. K krapštant uždaryti.
3. tr. prk. uždirbti, sutaupyti: Par visą žiemą tik tus kelis litus tegalėjau užkrapštýti Up. Kol vieną kitą litą užkrapštái, žmogus sveikatą turi padėti Vvr.
| refl. tr.: Žentukas siuva, tai ir užsikrapšto kokį centą Alv. Dabar jau biškį ažsikrapščiau grūdų, pinigų Ut. Dar užsikrapštau duonos dėl pragyvenimo Dbk.
4. tr. krapštant užgesinti: Zokrastijonas užkrapšto bedegdamas tą vieną pačią krikšto žvakelę, kad ubagą láido[ja] Šts.
5. intr. sukelti gaisrą, užkratyti (rūkant pypkę, papirosą): Vaikis pypkininkas landė papastogiais – užkrãpštė, tai ir sudegėm Plt.
6. refl. sunkiai užlipti kur, užsirioglinti: Vos ne vos užsikrãpštė ant bertainio Skr. Kai užsikrapštėva ant vieno kalno, Manis atsiliepė Mš.

sliñkti, sleñka (-a Zt, -sta, slenkia R), -o (sleñkė) intr. K, Rtr, Š; H, N, I, Sut, L
1. lėtai judėti, stumtis iš vienos vietos į kitą: O tos vilnys, in kraštą beslinkdamos, išneša tas angelėlių ašaras V.Krėv. Audeklas sliñksta per veleną žemyn Ps. Slenkančioji kopa ŽŪŽ65. Laikrodžio rodyklės lėtai slenka sp.
| Slenkamasis augimas – ląstelių augimas ilgyn, smailiais galais įsiterpiant vienoms į kitų tarpą BTŽ.
| prk.: Skystos ir palšos sutemos slinko į trobą J.Marc. Kambarin slinko vakaro šešėliai rš.
2. SD36, Q308, I šliaužti: Pilvu slinkti B822. Liuobąs pryš saulėtekį susisukti šiaudų ryšį i sliñkti pri to kūlio Brs. Išvydo žaltį, slenkantį par kelį S.Dauk. Kitą sykį būk žmogus miegojęs ir prie jo slinko kirminas įkąsti LTR(Žgč). Jaučiu, kad per patalus kaži kas sleñka arty Rg. Ko tu čia guli purvyne – slink nor pilvu ant žolyno LTR(Mrj). Pri žemės prisimesdamas, pilvu sliñkdamas pažemiais eit PP84. Ir vis, kas ant pilvo slenka (rėplioja) BB3Moz11,42. Kirmėlės … ant žemės slenka CI1114. Ma[n] kopūstų tarplysė[je] beslenkant, jau rundinokas skivytas an uodegos užkrito MitII51.
slinktinai̇̃ adv.: Nepaslenku. – Neslink slinktinai̇̃ – pilvą pasirakštinsi (pasijuokiama iš aptingusio) End.
3. lėtai eiti: Gumbas slinko per kluoną į rugių lauką Žem. Ir tik kai ima darytis vėsu, kaulus labiau ima mausti, seniai, nelinksmi ir tylūs, slenka į vidų J.Paukš. Sleñka kaži kur kaip višta Trk. Sako juk visur, kad būrs į baudžiavą sleñka K.Donel. Sliñkim pamaži: kol nueisim, i tei sutems Jrb. Tas trukla neina, tik sleñka Dkš. Štai žiūri – į svečius pas jąją vilkas slenka V.Kudir. Ko slenki it bestrėnis prie varškės LTR.
| prk.: Metai po metų sliñksta žmogus žemyn Alks. Jo apmaudas slinko nuo Mymės ant to bjaurybės Kazo Žem. Anims gerai, ka rublis sleñka (kad gauna pelno), o tu plikdykias Vgr. Prieš akis slinko vaikytės vaizdai rš.
^ Teisybė visada slinkte slenka, o melagystė lėkte lekia LTR(Brž). Įžodis, matai, toli lekia, o garbė slinkte slenkia V.Piet. Kas paskui slenka – likučius renka LTsV352(Vlk).
| refl.: Joj vis sleñkas pagal sieną Dbč.
ǁ sėlinti: Jisai sliñko sliñko, tasai, katras jau vagis [buvo], prislinko i paėmė tą karalaitę (ps.) Rdd. Visi slinko mišku labai atsargiai, bijodami, kad po kojų netrekštelėtų nė žabelis J.Balč. Katė susigaužus slinksta prie pelės LKGIII537(Tr).
ǁ prk. būti labai pamažu vykdomam: Žemaičiuose švietimas tik vėžio žingsniu teslenka Žem. Tačiau slinkte tik slenka jųjų darbas Vd.
4. lėtai važiuoti, plaukti: Jau sleñka traukinys Mrj. Ir sieliai slenka taip iš lėto E.Miež. Laivas taip tyliai slenka, jog girdi jį palydinčios žuvėdros klykesį P.Cvir. Laidotuvių vežimas ritasi iš miesto, slenka didžiulių beržų alėja į laukus J.Gruš. Pro jos langą slinko vežimai su šienu V.Kudir.
ǁ lėtai sroventi, tekėti: Vanduo slenka dirvožemiu ne tik gilyn, bet ir į šonus nuolydžio kryptimi rš. Nemunas … slenka pakriaušėms … lėtas A1884,279.
5. KlK3,42 atitrūkus nuolaiduma leistis, griūti, birti, kristi (apie žemę): Pakriaušius sleñka KII140. Žemė sleñka nuo kalno J. Melioratoriai niekaip negalėjo iškasti to prūdo: slenka ir slenka žemės Kkl. Jam rodėsi, kad žemė dar slenka iš po jo kojų rš.
6. smukti, slysti: Man sliñksta [kaproninė skarelė], i nepakenčiu aš jų Grnk. Šilkinė skarelė nesmagu: labai sliñksta nuo galvos – nesikenčia Mžš.
ǁ impers. būti slidu: Tada sliñko, keliai buvo bjauri Ub.
7. lėtai judėti erdve: Debesis sleñka iš lengvo J. Dangumi slinko tamsūs tiršti debesys A.Vien. Ir tiršto rūko kamuoliai šlaitais į viršų slenka V.Myk-Put.
ǁ Ėr apie dangaus kūnus: Mėnuo slenka, slenka tyliai kaip išbalus mergina S.Nėr. Saulė jau slinko vakarop rš. Saulelė sliñksta už miškų ir kalnų BM104(Sb).
8. NdŽ, DŽ1 iš lėto eiti (apie laiką): Slinko diena po dienos J.Jabl. Tyliai slinko naktis P.Cvir. Vėlyvas ruduo slinko nuobodžiai, kankinamai A.Vencl. Gyvenimas slinko su metais I.Simon. Diena slenka vakarop P.Vaičiūn. Slenka slenka tavo dienos kaip žydėjimas purienos! B.Sruog. Slinko sunkios ir ilgos minutės rš. Leidos saulelė už debesėlio, ir diena slinko prie vakarėlio LKGII605(Lnkv). Laikas slenka labai lėtai, vėžlio žingsniu rš. Slinko metai po metų rš.
ǁ pamažu artėti: Pietai sleñka jau, artyn eina Trk.
9. N, K, I, Pc, Ldvn, Dg, Ob, Ant kristi (apie plaukus): Plaukai sluoksnomis sleñka jam nuo galvos J. Plaukai sleñka, eina kaip vanduo Klvr. Plaukai man tai saujom sleñka Al. Plaukai sliñksta, vadinas, nervai silpsta Sk. Kailinių vilna sleñka Lp.
10. trauktis arčiau: Ko čia slenki̇̀, ar negali sėdėti ant vietos? J. Jono kviečiami, slinko arčiau stalo Žem. Sliñk ant stalą Krs. Sliñk arčiau [prie stalo] Ėr. Sliñkit, sveteliai, už stalo! Upt. Slink aukštyn N.
| prk.: Ant tę jau sleñka statybos – greit nugriaus ir jų triobas Jrb.
| refl.: Slinkis artyn pečiaus Gs. Dažiniams pakvipus, tuoj iš visų kerčių ima prie stalo slinktis Vaižg. Prašom sliñktis užu stalo Pl. Sliñkitės, sveteliai, ant stalą Kp. Prašom sliñktis, senai laukiamas sveteli! Sv. Nesisliñkit, nesiglauskit, svoteliai, prie sienos JV540.
11. linkti į ką: Tas vyras pradėjo prie jos sliñkti Jrb. Žaliosios rūtelės suvyto, nulinko, kad mano širdelė prie bernelio sliñko LTR(Pnd).
12. turėti noro, netingėti: Aš nepaslenku eiti, o tu slenki̇̀ kalbėti, dirbti J. Nė patriarko nebslenka klausyti Žlv.
13. I blukti, šusti (apie spalvą).
◊ akmuõ sleñka nuo širdiẽs darosi lengviau, ramiau: Akmuo neslinko nuo širdies, tamsi praraja nešviesėjo J.Marc.
prie širdiẽs sliñkti būti mėgstamam (apie valgį): Žąsies mesa neslenka pri širdies: rakinėk ir rakinėk kaip karosą Šts.
antsliñkti, añtslenka, -o (ž.) intr.
1. atplūsti: Išvydęs didžias vilnis antslenkant, nusigando, pradėjo grimzti M.Valanč.
2. žr. užslinkti 2: Nieko netrukus antslinko juodas debesis M.Valanč.
3. žr. užslinkti 4: Nelaimei antslinkus, vilkias praslinksiant VP32.
apsliñkti, àpslenka, -o Rtr
1. tr. R205, N, K slenkant aplink apeiti, apsukti.
ǁ atslinkus apgaubti, apimti: Ir atėjo debesis, ta apglobo juos (paraštėje užtemo, apslinko) BBMr9,7.
2. intr. apgriūti: Piliakalnio šlaitai gana statūs, kiek apslinkę rš. Apžėlę volai, vartai atdaryti, apslinkę grabės, kuolai išardyti A1884,307.
3. tr. Š apšliaužti: Suolu pagal jis apsliñko visą užstalį J.
4. intr. J aptingti: Parejau, apslinkáu ir sėdu Krg. Apslinkáu ir aš į senatvę Šts. Apsliñkęs siūti, išejo nu kriaučiaus BM392(Šts).
atsliñkti, àtslenka, -o K, J, Rtr; R94, N, Skr
1. intr. K, Š atšliaužti: Jau bebaigiant virt, ateina milžinas, peržengė per medžius, krantus ir, prigulęs ant pilvo, atslinko pas Joną BsPIII23. Kad ben žaltienė ne taip palengva atslinktų! Vd.
2. intr. Sdr, Upn, Rm tyliai, pamažu ateiti: Jis ir pas mus àtslenka Dkš. Atsliñkit, tėvuk, kada nors Alk. Kaip da šernai čia neàtslenka! Upt. Boba šile grybus rinko, štai liesvinčius ataslinko A.Strazd. Kad būtai, berneli, pančeka užspringęs, nei per tėvo langą pas mane atsliñkęs (d.) Rdm.
| prk.: Atsliñks liuobei silpnumas toks: tiktai krypu krypu į vieną pusę, į kitą Krš. Liūdesys atslenka paskui sava brolį skausmą rš.
3. intr. lėtai judant oru, priartėti: Matau atslenkant lytų su perkūnija, norėčiau būti po stogu M.Valanč. Migla atslinks lankon rš. Vakar į pavakarę atslinko iš kažkur žvarbi ūkana rš. Praėjus kelioms dienoms, iš pietų atslinko šilto oro srovė rš.
4. intr. ateiti, prisiartinti (apie laiką): Àtslenka jau ir ruduo NdŽ. Pamažu atėjo atslinko taip laukiamas pavasaris I.Simon. Iš rytų atslinko šėmas vakaras rš. Štai tretieji jau atslenka metai sp.
5. tr. atstumti, atitraukti: Atsliñkit [griozdus nuo suolo] ir sėskit Grv. Aš atslinksiu šitas draperijas rš.
6. refl. Q615, N pasitraukti, paeiti atgal: Atsitraukiu, atsislenkiu SD1106.
◊ ãkys àtslenka patiria tiesą: Atsliñko ãkes prieš patį smertį Drsk.

×dasliñkti, dàslenka, -o (hibr.)
1. intr. prieiti, priartėti: Daslinkome iki durų rš.
2. refl. netingėti, prisirengti: Aš pati nedasi̇̀slenku važiuot Žrm.
įsliñkti, į̇̃slenka, -o intr. K, Rtr, NdŽ; Q147, R115,310, N, LL284
1. J.Jabl įšliaužti, įsliuogti: Vos įslinkaũ (įsliuogiau) į medį prie paukščių J. Ieva, po daržą bevaikščiodama, pamatė įslinkusį į užgintąjį medį žaltį M.Valanč.
2. įsisprausti, įsitaisyti: Svečias pirmas įsliñko ažustalėn Š.
| refl.: Įsisliñk giliau ažustalėn, kogi čia taip iš krašto sėdi Š.
3. iš lėto, tyliai įeiti: Įslinko jis į girią, ir nematyt Jrb. Nedrąsiai pro atviras duris įslinko Šarūnas J.Avyž. Ta pasku ir įsliñko ten pri tokio kaimyno Jdr. Štai vieną dieną įslenka pirkelėn žmogus Ašb. Baugščiai įslinko į virtuvę katinas ir atsitūpė po stalu I.Simon.
| prk.: Lyg tarytum ramumas teip dūšion intsliñko, kad net dūšia kaip varpa pribrendus nulinko A.Baran. Su pasaka įslinko į širdį karšta meilė TS1902,12.
| refl. Rtr.
4. pamažu įvažiuoti, įriedėti: Automobilis įslinko pro vartus rš.
5. byrant įgriūti, sukristi: Žemė gale klėties įsliñko – ar ne šulnio ten būta kada Š. Šitas kalnas įsliñks palengvo Nemunan Š.
išsliñkti, i̇̀šslenka, -o intr. Rtr
1. K tyliai išeiti: Kaži kur juodu išsliñko Jrb. Iš priemenės išslinko žilas, plaukais apžėlęs senis J.Paukš.
| prk.: Neduža sveikata, nejauti, kap išslenka, iššliaužia iš žmogaus Alv.
2. B, N iškristi (apie plaukus).
3. Š išslysti: Iš ančio nosinė (skarelė) išsliñko ir nukrito ant žemės J. Tas vaikas, žinai, sujudėjo – ans iš rankų ir išsliñko lauk Lk.
| prk.: Pinigas greitai i̇̀šslenka Rmš.
nusliñkti, nùslenka, -o intr.
1. H184, K, M, Š nuropoti: Nusliñko, nuropojo iš skausmo pri [v]andens Rdn. Kad kirminėlis, nuslinkęs žemyn, prašė dalies, vaikesas koja sutrėškė jį Blv. Piršliai [žalčio] tiesiog nuslinko į vidų ant mentės su seniais ir nuotaka BsPIII317.
2. nueiti iš lėto: Kai naktį jie užmigo, jis nusliñko į jų kambarį NdŽ. Atsigaivėjo boba, nūsliñko lig kaimynų Pvn. Nusliñksu parsivesti karvę Šts. Nusliñksime palengva ir ligi tų krūmų Smln. Temstant ir mudu nusliñkova pas juos Jrb. Nuslinkęs iki tvoros galo, jis pasijuto stovįs prie daktaro namų P.Cvir. Vilkas nuslinko tankumynu Ašb. Ir nuslinko kai debesis Sln.
| prk.: Kalvio akys nuslinko į dvilinkas pauparių būdų eiles Žem.
3. pamažu nuvažiuoti: Ant galo ratai su kūnu vyskupo nuslinko Varnių linkan M.Valanč.
| refl.: Metė viską ir nusisliñko toliau Bn.
4. Amb nuolaiduma nubyrėti, nukristi: Žemės nuo kranto vėl nuslenka į griovį rš. Galas [prikrauto šieno] vežimo nusliñko Ėr.
| Namas jau nusliñkęs (įgriuvęs, susmegęs) Pnm.
5. lėtai judant nusistumti nuo ko: Tokie ledo kalnai galėjo nuslinkti tiktai nuo apledėjusių salų K.Bor.
ǁ nutirpti: Lygia dalia, vos sniegui nuslinkus, diegė cibules ir sėjo morkus M.Valanč. Kad tik nusliñko sniegas, tai ir varo [galvijus] Ktv.
ǁ atslūgti: Pakol nuslinko tai vandenėlis, bernelis mergelę jau priviliojo TDrV174(Vlk).
| refl.: Jau pavandenis nusisliñko Vlk.
6. nusileisti: Man visi viduriai nusliñkę žemyn Pnd. Ant jo plačios kaktos, ant akių buvo nuslinkęs plaukų kuokštas J.Marc. Nuslenkantieji lapai BTŽ242.
| prk.: Apatinis intervalas nuslinksta lig kvartai LTII100(Sab).
nuslinktinai̇̃ adv.: Lapai nuoslinktinai grutėti, balžanuojantys P.
7. nueiti tolyn erdve: Nusliñko debesys, ir vėl saulelė skaisčiai nušvito NdŽ. Žiūrėk! Debesėlis slinko slinko ir nuslinko P.Vaičiūn.
ǁ apie dangaus kūnus: Saulė nuslinko į guolį baltą S.Nėr.
8. praeiti (apie laiką): Dar kiek laiko nusliñko besibaudžiant NdŽ. Nusliñko metai, nei rugių, nei bulbų – badas Dglš. Pypkiuojant, kortuojant laikas nepamatytas nuslinks Pt. Daug nuslinko ramių, giedrų ir niūrių metelių praeitin rš. Daug iškentėjai nuslinkusiuose metuose brš. Turėtų mums tas čėsas dykai nuslinkti SE181.
9. L, Rtr nukristi, išsmukti (apie plaukus): Nuslenka plaukai B. Plaukai pabėga, nuslenka R43. Plaukai nusliñko nuo galvos J. Po šiltinės dažnai plaukai žmogui nùslenka NdŽ. Jam visi plaukai nusliñko nuo galvos Kb. Didelėm kasom nereikia dyvytis – nuslinks (priet.) Vlž. Iš kažkur iššoko juodas katinas – liesas, nuslinkusiais plaukais rš. Apžiūrėk avis, ba nusliñko vilna Lp.
^ Be valios Dievo ir plaukas žmogui nuo galvos nenuslenka brš.
ǁ nusinerti, nueiti: Senasis nagas buvo nuslinkęs, dabar užsidėjo naujas, jis toks jautrus I.Simon. Ir valkius nuslinko nuo jo akių kaip plėvelė nuo pauto CII553.
10. refl. pasitraukti tolyn: Kur tu nusislinkai̇̃ nuog šviesos? Lp.
11. SD15, Sut, LL232 nublukti, nušusti, nusišerti (apie spalvą): Šitie dažai nenuslenka rš.
12. NdŽ nučiaužti, nuslysti, nusmukti: Nuslinkaũ nuo kranto J. Tai ji nusliñko per arklio užpakalį (ps.) Žž. Įlinko lovelė, nuslinko kaldrelė, – bėk bėk, berneli jaunasis (d.) Žr.
| prk.: Iš tokių didelių namų nusliñko (atsidūrė) tik an šešmargio – per gėrimą vis Plv.
13. nutekėti, nubėgti: Vynas lengvai nuslenka N. Ašara senukui raukšlėmis nuslinko S.Nėr.
14. praeiti, liautis, baigtis (apie ligą, negerumą, rūpestį ir pan.): Su vandeniu nugėriau tą tabletę, i tuo nusliñko nuo širdies Jrb. Tabliečių, ka jau dikčiai bėda, ta jau pradedu vartoti, i vėl nūslenka Kv. Ka atsiraugu, ta biškį nūsliñksta Lkv. Išgėriau vaistų, ir nusliñko PnmA. Man didelis rūpestis nuo širdies nusliñko Mrj. Sumesk porą čerkelių, tuojau visi blogumai nuo širdies nuslinks rš. Visi išgąsčiai laimingai nuslinko Žem. Paprašai, ka dovenotų, ir nùslenka viskas Krš. Kai su žmogum pasišneki, nùslenka viskas Žlp. Nusliñko šėla, ir vėl gerai Rm. Drauge su prakaitu lengva palengva ir slogutis nuslenka A1884,134. Rodos, kožnam nuslinko nu širdies sunkus nuliūdimas Sz. Man tai jau nors viena bėda nusliñko nuo galvos Kt. Kai sužinojau, ka brolis pasveiko, teip ir nusliñko sunkumas nuo krūtinės Skrb.
ǁ išnykti, dingti: Nuo jo lūpų retai kada nuslinkdavo šypsena sp.
15. būti kurį laiką juntamam, pastebimam, atsirasti ir išnykti: Jo veidu nuslinko susirūpinimas J.Avyž. Poetės veidu nuslinkdavo susimąstymo ir skausmo šešėlis A.Vencl. Kreivėnienės nugara nuslenka šaltukas V.Bub. Prisiminus jos (raganos) baisius geltonus dantis, nykštukams net šaltis per nugarą nuslinko K.Saj.
◊ lyg kálnas nusliñko labai palengvėjo: Lyg kalnas nuslinko nuo manęs, kada galop ir jis pasikėlė Pt.
pasliñkti, pàslenka (pàslenkia), -o (pàslenkė)
1. intr. Sut pasitraukti (artyn ar tolyn): Toliau pàslenku ant suolu sėdėdamas J. Jonukas paslinko už stalo Žem. Senis iš kerčios paslinks, vietą prie pečiaus parinks LTR(Mrj).
| Kad rasi pasliñkusį kiaušinį, tai pastumk vėl po višta LKT255(Pg).
| refl.: Pasisliñkit, moterėlės, pasisliñkit arčiau prie stalo Skrb. Vaike, tu ant šę pasislink Vdžg. Pasisliñk toliau už stalo Ėr. Nepasi̇̀slenka kaip apatinė girnų pusė Prn. Aš jau pasi̇̀slinkiau, pasisliñkit ir jūs ant man Kp. Pasliñkis, gulsu ir aš Šts. Oi panele, pasislink, mane jauną tu priimk (d.) Ob. Aš nebijau, – sako kurpius ir pasislinko tolyn už stalo BsPIII286.
2. tr. SD274 pastumti, patraukti: Pasliñkime stalą arčiau lango DŽ1. Valgykite, – paslinko jis keptuvę merginai rš. Kada jau raganiūkštė gerai užmigo, tai ją paslinko an krašto (ps.) Brt.
| prk.: Tas biskį pasliñko (atidėjo) darbą, ir aš visai gerai apsidirbau Gs.
3. intr. N, K pamažu paeiti, patraukti kuria kryptimi: Gulti dar nesinorėjo – išėjo laukan. Paslinko iki pakluonės J.Paukš. Taip paslinkę dešimtį minučių, jie pasiekė mažos upės krantą J.Balč.
| refl. N, Rtr: Pasislink truputį, galelį J.Jabl.
4. refl. kiek paeiti (apie dangaus kūnus): Saulė apsiniaukia, pasislinkdama už debesiuko sp.
5. refl. atvažiuoti: Agota sėdėj[o] sėdėj[o], tai kap galėj[o] našlys pasislinkt, tai ana ir ištekėj[o] žu jo Rod.
6. intr. I, Sut, Jzm, BzF172, Ser, NdŽ netingėti, turėti noro: Jei pasliñksiu, tai ateisiu J. Jei kas pasliñktum, virbinę torą užtvertum Jdr. Pàslenka su tuo vaiku modžiotis Lkv. O tu pàslenki plunksnas plėšyti? Slnt. Ar tu bepàslenki taip anksti keltis? Skd. Buvo tokių žmonių, norinčių mušti i pàslenkančių Trk. Kas, vaikai, pasliñks dėdyną palydėti? Skdv. Nepasliñko eiti daugiaus mokslo Dov. Brigadierius kenta dėl judums: ne vienas pàslenkatav dirbti, ne antras Kl. Nepàslenku ne vaikščiot Vgr. Tiek nepàslenku tų vežimų kraut! Vkš. Je nori, šok, je nepàslenki, nešok Brs. Iš tų pasakų, ilgos yr[a], aš nebipàslenku anų išpasakoti Ms. Aš toks šiandien esu nepasleñkąs darbo dirbti Kal. Ans paslenkąs yra: a suramontuoti ką, a padirbti Štk. Tinginė, nepàslenki linguoti vaiką Grdm. Dabar nebipàslenku plėšų [pintinėms] ieškoties Grd. Nebepàslenku i aš kaip pirma: sunkios i kojos, i rankos pasidarė Jnš. Juokus vadžioti nepaslenku: aš jau neb vienos dienos beesu (nejaunas) Gršl. Nepaslinkdamys patys nė kokiu lietos daiktu užsiimti S.Dauk. Tankiai nepaslenku daugel ko skaityti ir klausyties M.Valanč. O kūltupis nepasliñko eiti kasti PP81.
^ Jei nepàslenki, reik patepti (atkertama sakančiam „nepaslenku ką nors daryti“) Slnt. Tinginys ir valgyti nepàslenka Sd. Galvos nepaslinkdamas šukuoti, spjauk kitam į akis VP15.
nepaslinktinai̇̃

×padsliñkti, pàdslenka, -o (hibr.) tr. prisitraukti artyn: Vogdami (vogčiomis) neėsk, o padsliñk [lėkštę arčiau] LKKXIV218(Zt).
parsliñkti, par̃slenka, -o intr.
1. K, NdŽ pareiti iš lengvo: Tai jau parslinkai̇̃ Jrb.
2. pamažu parvažiuoti: Po vieną kitą jau parsliñko Gs. Iš kur par̃slenki teip daug maišų prisimetęs [į vežimą]? Dr.
| prk.: Devintas grūdas visumet parsliñko į svirną Užv.
pérslinkti intr.
1. K, Ser peršliaužti per ką: Nakties čėse per rymijonų eiles perslinkęs, lauko žolių maistui parsinešdavo Jrk.
2. pamažu pereiti: Malonus ir susimąstęs josios veidas perslinkdavo šaline puikios šventovės nava rš.
3. refl. pajėgti išvažiuoti, persistumti: Prastos mašinos tai pérsislenka [keliu] Rud.
4. pamažu išplisti: Prisimeta nosies sloga, kuri perslenka net ant gomurio plonės V.Kudir.
5. būti kurį laiką juntamam, atsirasti ir išnykti: Šaltas šiurpulys perslinko per jų nugarą rš. Jo veidu perslinko nejaukumo šešėlis Pt.
prasliñkti, pràslenka (-sta), -o K, Š, Rtr, NdŽ; N, LL190,191, Ser
1. intr. slenkant praeiti pro šalį: Audros debesys prasliñko šonais DŽ1. Debesys nelijusios prasliñko J.
| Pro mane praslinko kaži kieno šešėlis rš. Frontui praslinkus, aš persikrausčiau į Birėtiškį rš.
| refl. Rtr.
2. intr. iš lėto pravažiuoti: Ir troleibusas praslenka lyg skalikas, ant pasaito pririštas rš.
3. intr. praeiti (apie laiką): Praslinko dar pusantro amžiaus, ir tik tada žmonės aiškiai suprato tų radinių svarbumą J.Jabl. Taip praslinkdavo jo tarnybinė diena P.Cvir. Praslinko kaip sapnas daug amžių ir metų Mair. Jau kiek metų prasliñksta, kap šitie septyni broliai vargsta Dglš. Valandai praslinkus, įejo pri jo kaži koks tarsi pusponis M.Valanč. Metam prasliñkus, parvažiavo sūnus namo BM121(Rz).
^ Gadynė praslinkusi visados geresnė rodos už esančią VP14.
praslinktinai̇̃
4. tr. tarpą padaryti, praskirti: Dieduli dieduli, praslink man lubeles (sako pupa) LTsIII190(Šlčn). Boba sako: – Diedai diedai, prasliñk lubas (ps.) Pls.
| refl.: Juodvi greit prasisliñko ir į vidurį senį pasodino Skr.
5. intr. praeiti, baigtis: Ma[n] tik tamsu akise, kartu, ale tuo[j] kiek prasliñko Jrb. Vienai nelaimei ar pagundai praslenkant, kita ateina M.Valanč. Yra jau praslinkęs pavojus garbei, kuri brangesnė jai už gyvybę V.Krėv. Diena per dieną slenka, bet bėdos nepraslenka KrvP(Iš). Laimė ir nelaimė praslenka ilgainiu VP28. Dar anksti, kaitra nepraslinko V.Krėv.
prisliñkti, pri̇̀slenka (-sta), -o K, Š; Sut, N, LL22
1. intr. prieiti, prisėlinti: Prislenkiu SD305. Ans, prisliñkęs pri tų piemenų su tąj vyte, ka pagavęs duoti! Krp. Ana (katė) tura prisliñkti artie, prieis, burną palaižys, pauosti nės KlvrŽ. Jis prislinko prie tvoros ir dirstelėjo pro plyšį V.Mont. Uogeles rinko, meiliai prislinko, prislinkęs takšt pabučiavo (d.) Gr. Žmogus [pasilenkęs] nematė, kaip tas levas prie jo prislinko BsPIII267.
| refl. SD1127,149: Prisisliñkęs jį įkando K.
2. tr. NdŽ prieiti, prišliaužti.
3. intr. priartėti (apie laiką): Prislinko dvylikta valanda rš.
4. intr. Rtr prisitraukti, priartėti: Prisliñk arčiau J. Jis arčiau prislinko prie ugnies sp.
| refl. Rtr: Prisisliñk arčiau prie Petro, bus geriau kalbėtis Kp.
ǁ refl. prk. prisidėti: Prisislinksiu ir aš teipogi prie pagyrimo tavęs TS1900,1.
5. tr. NdŽ priartinti, pritraukti.
6. intr. daug prisisunkti, pridribti: Prisliñko į šulnį purvo – kaip išvalyti Rdn.
ǁ prisipildyti ko slenkančio, byrančio: Siena pažymėta seniai jau prislinkusiu žemės grioviu I.Simon. Tie prūdai prisliñko (užako) Vgr.
susliñkti, sùslenka, -o intr.
1. K, NdŽ iš lėto sueiti: Labai tykiai suslinkom į didįjį kambarį J.Balt.
2. suėjus, suartėjus susėsti: Susliñko visi ažustalėn Š.
ǁ refl. vienam prie kito arčiau prieiti, prisėsti, prisispausti: Visi penki pirkliai sutiko ir susislinko arčiau, pasisodinę svečią į vidurį J.Balč. Po du susisliñkę ir kalbasija Kp. Susisliñkite, ir aš dar atsisėsiu prie stalo Pc. Susisliñkit arčiau prie stalo – vietos užteks Ėr. Taip Stepui bešnekant, visi seniai susislinko į daiktą pasiklausyti Ašb. Susislinkit, susislinkit, sveteliai, už stalų LTR(suv.).
3. pamažu suslūgti, susmegti: Žemė, iš rudens aparta, suslenka Kv. Dabar nedidelis, susliñkęs toks kalnas Pgg. Iš ko suslinko aukštas kalnelis? KlvD324.
ǁ įdubti: Kaip te buvo, kad susliñko žemė ir ežerėlis pasidarė Šd.
užsliñkti, ùžslenka, -o K
1. intr. DŽ užsipildyti kuo slenkančiu, byrančiu; užgriūti: Molijoj grioviai bežiūrint užslenka Brs. Šulinys jau užsliñkęs, niekas neiškuopia Dt. Duobė užsliñko žemėm, ale da gili Ėr. Dabar anos jau užsliñkusios y[ra], tos vilkaduobės Tl. Užsliñko, užaugo ta duobė Krm. Seniai nusausintų dirvų grioviai užslinko, apaugo krūmais rš. To[je] vieto[je] seniai dvaras buvo i užslinko LKT122(Rs). Tvenkinys užslinko Ser. Upelis dar neužsliñkęs, o kūdra jau visai užsliñkus PnmA.
ǁ užželti: Jeigu šarką supykdysime – šulinys išseks arba žali maurai užslinks flk. Užslinko keliai berželiais, takeliai dobilėliais LTR(Srj).
2. intr. užeiti ant ko arba už ko, slenkant erdve: Mėnulis užsliñko už debesų BŽ171. Ant saulės užslinko stori debesys – nebekaitina Žem. Saulė jau buvo perpus užslinkus už kalno J.Balč. Saulė užsliñko už kopų NdŽ, DŽ1.
3. tr. slenkant užtemdyti, uždengti: Tasgatis, ar nematot, debesis užslinko saulę ir nebšvieta kaip reikiant M.Valanč.
| Namus tuos sutemos užslinko S.Nėr.
4. intr. prk. atsirasti, įsivyrauti: Ant jo veido užslinko šešėlis J.Dov. Užslinko prieblanda rš. Užslinko tyla ir kelionės nuovargis rš. Dirstelėjo į langą, už kurio jau buvo užslinkus naktis V.Kudir.
5. intr. ateiti, prasidėti: Užslinko šlapios ir purvinos rudens dienos V.Bub. Duok Dieve, idant užslinkstančiai metai geresniais būtų brš.
6. intr. traukiantis užlįsti: Tėvas, užslinkęs už stalo iš antros pusės, prisisėdo prie marčios Žem. Čia jis, užslinkęs užstalėn, ėmė rašyti J.Paukš.
7. refl. pasistumti, prisitraukti: Siūlas an siūlo užsi̇̀slenka [audžiant] Lp.
8. intr. prk. apsitraukti, užtemti: Akys teip mun nušvinta, a ùžslenka – i viskas Nmk.

sliñkti, sleñka (-a Zt, -sta, slenkia R), -o (sleñkė) intr. K, Rtr, Š; H, N, I, Sut, L
1. lėtai judėti, stumtis iš vienos vietos į kitą: O tos vilnys, in kraštą beslinkdamos, išneša tas angelėlių ašaras V.Krėv. Audeklas sliñksta per veleną žemyn Ps. Slenkančioji kopa ŽŪŽ65. Laikrodžio rodyklės lėtai slenka sp.
| Slenkamasis augimas – ląstelių augimas ilgyn, smailiais galais įsiterpiant vienoms į kitų tarpą BTŽ.
| prk.: Skystos ir palšos sutemos slinko į trobą J.Marc. Kambarin slinko vakaro šešėliai rš.
2. SD36, Q308, I šliaužti: Pilvu slinkti B822. Liuobąs pryš saulėtekį susisukti šiaudų ryšį i sliñkti pri to kūlio Brs. Išvydo žaltį, slenkantį par kelį S.Dauk. Kitą sykį būk žmogus miegojęs ir prie jo slinko kirminas įkąsti LTR(Žgč). Jaučiu, kad per patalus kaži kas sleñka arty Rg. Ko tu čia guli purvyne – slink nor pilvu ant žolyno LTR(Mrj). Pri žemės prisimesdamas, pilvu sliñkdamas pažemiais eit PP84. Ir vis, kas ant pilvo slenka (rėplioja) BB3Moz11,42. Kirmėlės … ant žemės slenka CI1114. Ma[n] kopūstų tarplysė[je] beslenkant, jau rundinokas skivytas an uodegos užkrito MitII51.
slinktinai̇̃ adv.: Nepaslenku. – Neslink slinktinai̇̃ – pilvą pasirakštinsi (pasijuokiama iš aptingusio) End.
3. lėtai eiti: Gumbas slinko per kluoną į rugių lauką Žem. Ir tik kai ima darytis vėsu, kaulus labiau ima mausti, seniai, nelinksmi ir tylūs, slenka į vidų J.Paukš. Sleñka kaži kur kaip višta Trk. Sako juk visur, kad būrs į baudžiavą sleñka K.Donel. Sliñkim pamaži: kol nueisim, i tei sutems Jrb. Tas trukla neina, tik sleñka Dkš. Štai žiūri – į svečius pas jąją vilkas slenka V.Kudir. Ko slenki it bestrėnis prie varškės LTR.
| prk.: Metai po metų sliñksta žmogus žemyn Alks. Jo apmaudas slinko nuo Mymės ant to bjaurybės Kazo Žem. Anims gerai, ka rublis sleñka (kad gauna pelno), o tu plikdykias Vgr. Prieš akis slinko vaikytės vaizdai rš.
^ Teisybė visada slinkte slenka, o melagystė lėkte lekia LTR(Brž). Įžodis, matai, toli lekia, o garbė slinkte slenkia V.Piet. Kas paskui slenka – likučius renka LTsV352(Vlk).
| refl.: Joj vis sleñkas pagal sieną Dbč.
ǁ sėlinti: Jisai sliñko sliñko, tasai, katras jau vagis [buvo], prislinko i paėmė tą karalaitę (ps.) Rdd. Visi slinko mišku labai atsargiai, bijodami, kad po kojų netrekštelėtų nė žabelis J.Balč. Katė susigaužus slinksta prie pelės LKGIII537(Tr).
ǁ prk. būti labai pamažu vykdomam: Žemaičiuose švietimas tik vėžio žingsniu teslenka Žem. Tačiau slinkte tik slenka jųjų darbas Vd.
4. lėtai važiuoti, plaukti: Jau sleñka traukinys Mrj. Ir sieliai slenka taip iš lėto E.Miež. Laivas taip tyliai slenka, jog girdi jį palydinčios žuvėdros klykesį P.Cvir. Laidotuvių vežimas ritasi iš miesto, slenka didžiulių beržų alėja į laukus J.Gruš. Pro jos langą slinko vežimai su šienu V.Kudir.
ǁ lėtai sroventi, tekėti: Vanduo slenka dirvožemiu ne tik gilyn, bet ir į šonus nuolydžio kryptimi rš. Nemunas … slenka pakriaušėms … lėtas A1884,279.
5. KlK3,42 atitrūkus nuolaiduma leistis, griūti, birti, kristi (apie žemę): Pakriaušius sleñka KII140. Žemė sleñka nuo kalno J. Melioratoriai niekaip negalėjo iškasti to prūdo: slenka ir slenka žemės Kkl. Jam rodėsi, kad žemė dar slenka iš po jo kojų rš.
6. smukti, slysti: Man sliñksta [kaproninė skarelė], i nepakenčiu aš jų Grnk. Šilkinė skarelė nesmagu: labai sliñksta nuo galvos – nesikenčia Mžš.
ǁ impers. būti slidu: Tada sliñko, keliai buvo bjauri Ub.
7. lėtai judėti erdve: Debesis sleñka iš lengvo J. Dangumi slinko tamsūs tiršti debesys A.Vien. Ir tiršto rūko kamuoliai šlaitais į viršų slenka V.Myk-Put.
ǁ Ėr apie dangaus kūnus: Mėnuo slenka, slenka tyliai kaip išbalus mergina S.Nėr. Saulė jau slinko vakarop rš. Saulelė sliñksta už miškų ir kalnų BM104(Sb).
8. NdŽ, DŽ1 iš lėto eiti (apie laiką): Slinko diena po dienos J.Jabl. Tyliai slinko naktis P.Cvir. Vėlyvas ruduo slinko nuobodžiai, kankinamai A.Vencl. Gyvenimas slinko su metais I.Simon. Diena slenka vakarop P.Vaičiūn. Slenka slenka tavo dienos kaip žydėjimas purienos! B.Sruog. Slinko sunkios ir ilgos minutės rš. Leidos saulelė už debesėlio, ir diena slinko prie vakarėlio LKGII605(Lnkv). Laikas slenka labai lėtai, vėžlio žingsniu rš. Slinko metai po metų rš.
ǁ pamažu artėti: Pietai sleñka jau, artyn eina Trk.
9. N, K, I, Pc, Ldvn, Dg, Ob, Ant kristi (apie plaukus): Plaukai sluoksnomis sleñka jam nuo galvos J. Plaukai sleñka, eina kaip vanduo Klvr. Plaukai man tai saujom sleñka Al. Plaukai sliñksta, vadinas, nervai silpsta Sk. Kailinių vilna sleñka Lp.
10. trauktis arčiau: Ko čia slenki̇̀, ar negali sėdėti ant vietos? J. Jono kviečiami, slinko arčiau stalo Žem. Sliñk ant stalą Krs. Sliñk arčiau [prie stalo] Ėr. Sliñkit, sveteliai, už stalo! Upt. Slink aukštyn N.
| prk.: Ant tę jau sleñka statybos – greit nugriaus ir jų triobas Jrb.
| refl.: Slinkis artyn pečiaus Gs. Dažiniams pakvipus, tuoj iš visų kerčių ima prie stalo slinktis Vaižg. Prašom sliñktis užu stalo Pl. Sliñkitės, sveteliai, ant stalą Kp. Prašom sliñktis, senai laukiamas sveteli! Sv. Nesisliñkit, nesiglauskit, svoteliai, prie sienos JV540.
11. linkti į ką: Tas vyras pradėjo prie jos sliñkti Jrb. Žaliosios rūtelės suvyto, nulinko, kad mano širdelė prie bernelio sliñko LTR(Pnd).
12. turėti noro, netingėti: Aš nepaslenku eiti, o tu slenki̇̀ kalbėti, dirbti J. Nė patriarko nebslenka klausyti Žlv.
13. I blukti, šusti (apie spalvą).
◊ akmuõ sleñka nuo širdiẽs darosi lengviau, ramiau: Akmuo neslinko nuo širdies, tamsi praraja nešviesėjo J.Marc.
prie širdiẽs sliñkti būti mėgstamam (apie valgį): Žąsies mesa neslenka pri širdies: rakinėk ir rakinėk kaip karosą Šts.
antsliñkti, añtslenka, -o (ž.) intr.
1. atplūsti: Išvydęs didžias vilnis antslenkant, nusigando, pradėjo grimzti M.Valanč.
2. žr. užslinkti 2: Nieko netrukus antslinko juodas debesis M.Valanč.
3. žr. užslinkti 4: Nelaimei antslinkus, vilkias praslinksiant VP32.
apsliñkti, àpslenka, -o Rtr
1. tr. R205, N, K slenkant aplink apeiti, apsukti.
ǁ atslinkus apgaubti, apimti: Ir atėjo debesis, ta apglobo juos (paraštėje užtemo, apslinko) BBMr9,7.
2. intr. apgriūti: Piliakalnio šlaitai gana statūs, kiek apslinkę rš. Apžėlę volai, vartai atdaryti, apslinkę grabės, kuolai išardyti A1884,307.
3. tr. Š apšliaužti: Suolu pagal jis apsliñko visą užstalį J.
4. intr. J aptingti: Parejau, apslinkáu ir sėdu Krg. Apslinkáu ir aš į senatvę Šts. Apsliñkęs siūti, išejo nu kriaučiaus BM392(Šts).
atsliñkti, àtslenka, -o K, J, Rtr; R94, N, Skr
1. intr. K, Š atšliaužti: Jau bebaigiant virt, ateina milžinas, peržengė per medžius, krantus ir, prigulęs ant pilvo, atslinko pas Joną BsPIII23. Kad ben žaltienė ne taip palengva atslinktų! Vd.
2. intr. Sdr, Upn, Rm tyliai, pamažu ateiti: Jis ir pas mus àtslenka Dkš. Atsliñkit, tėvuk, kada nors Alk. Kaip da šernai čia neàtslenka! Upt. Boba šile grybus rinko, štai liesvinčius ataslinko A.Strazd. Kad būtai, berneli, pančeka užspringęs, nei per tėvo langą pas mane atsliñkęs (d.) Rdm.
| prk.: Atsliñks liuobei silpnumas toks: tiktai krypu krypu į vieną pusę, į kitą Krš. Liūdesys atslenka paskui sava brolį skausmą rš.
3. intr. lėtai judant oru, priartėti: Matau atslenkant lytų su perkūnija, norėčiau būti po stogu M.Valanč. Migla atslinks lankon rš. Vakar į pavakarę atslinko iš kažkur žvarbi ūkana rš. Praėjus kelioms dienoms, iš pietų atslinko šilto oro srovė rš.
4. intr. ateiti, prisiartinti (apie laiką): Àtslenka jau ir ruduo NdŽ. Pamažu atėjo atslinko taip laukiamas pavasaris I.Simon. Iš rytų atslinko šėmas vakaras rš. Štai tretieji jau atslenka metai sp.
5. tr. atstumti, atitraukti: Atsliñkit [griozdus nuo suolo] ir sėskit Grv. Aš atslinksiu šitas draperijas rš.
6. refl. Q615, N pasitraukti, paeiti atgal: Atsitraukiu, atsislenkiu SD1106.
◊ ãkys àtslenka patiria tiesą: Atsliñko ãkes prieš patį smertį Drsk.

×dasliñkti, dàslenka, -o (hibr.)
1. intr. prieiti, priartėti: Daslinkome iki durų rš.
2. refl. netingėti, prisirengti: Aš pati nedasi̇̀slenku važiuot Žrm.
įsliñkti, į̇̃slenka, -o intr. K, Rtr, NdŽ; Q147, R115,310, N, LL284
1. J.Jabl įšliaužti, įsliuogti: Vos įslinkaũ (įsliuogiau) į medį prie paukščių J. Ieva, po daržą bevaikščiodama, pamatė įslinkusį į užgintąjį medį žaltį M.Valanč.
2. įsisprausti, įsitaisyti: Svečias pirmas įsliñko ažustalėn Š.
| refl.: Įsisliñk giliau ažustalėn, kogi čia taip iš krašto sėdi Š.
3. iš lėto, tyliai įeiti: Įslinko jis į girią, ir nematyt Jrb. Nedrąsiai pro atviras duris įslinko Šarūnas J.Avyž. Ta pasku ir įsliñko ten pri tokio kaimyno Jdr. Štai vieną dieną įslenka pirkelėn žmogus Ašb. Baugščiai įslinko į virtuvę katinas ir atsitūpė po stalu I.Simon.
| prk.: Lyg tarytum ramumas teip dūšion intsliñko, kad net dūšia kaip varpa pribrendus nulinko A.Baran. Su pasaka įslinko į širdį karšta meilė TS1902,12.
| refl. Rtr.
4. pamažu įvažiuoti, įriedėti: Automobilis įslinko pro vartus rš.
5. byrant įgriūti, sukristi: Žemė gale klėties įsliñko – ar ne šulnio ten būta kada Š. Šitas kalnas įsliñks palengvo Nemunan Š.
išsliñkti, i̇̀šslenka, -o intr. Rtr
1. K tyliai išeiti: Kaži kur juodu išsliñko Jrb. Iš priemenės išslinko žilas, plaukais apžėlęs senis J.Paukš.
| prk.: Neduža sveikata, nejauti, kap išslenka, iššliaužia iš žmogaus Alv.
2. B, N iškristi (apie plaukus).
3. Š išslysti: Iš ančio nosinė (skarelė) išsliñko ir nukrito ant žemės J. Tas vaikas, žinai, sujudėjo – ans iš rankų ir išsliñko lauk Lk.
| prk.: Pinigas greitai i̇̀šslenka Rmš.
nusliñkti, nùslenka, -o intr.
1. H184, K, M, Š nuropoti: Nusliñko, nuropojo iš skausmo pri [v]andens Rdn. Kad kirminėlis, nuslinkęs žemyn, prašė dalies, vaikesas koja sutrėškė jį Blv. Piršliai [žalčio] tiesiog nuslinko į vidų ant mentės su seniais ir nuotaka BsPIII317.
2. nueiti iš lėto: Kai naktį jie užmigo, jis nusliñko į jų kambarį NdŽ. Atsigaivėjo boba, nūsliñko lig kaimynų Pvn. Nusliñksu parsivesti karvę Šts. Nusliñksime palengva ir ligi tų krūmų Smln. Temstant ir mudu nusliñkova pas juos Jrb. Nuslinkęs iki tvoros galo, jis pasijuto stovįs prie daktaro namų P.Cvir. Vilkas nuslinko tankumynu Ašb. Ir nuslinko kai debesis Sln.
| prk.: Kalvio akys nuslinko į dvilinkas pauparių būdų eiles Žem.
3. pamažu nuvažiuoti: Ant galo ratai su kūnu vyskupo nuslinko Varnių linkan M.Valanč.
| refl.: Metė viską ir nusisliñko toliau Bn.
4. Amb nuolaiduma nubyrėti, nukristi: Žemės nuo kranto vėl nuslenka į griovį rš. Galas [prikrauto šieno] vežimo nusliñko Ėr.
| Namas jau nusliñkęs (įgriuvęs, susmegęs) Pnm.
5. lėtai judant nusistumti nuo ko: Tokie ledo kalnai galėjo nuslinkti tiktai nuo apledėjusių salų K.Bor.
ǁ nutirpti: Lygia dalia, vos sniegui nuslinkus, diegė cibules ir sėjo morkus M.Valanč. Kad tik nusliñko sniegas, tai ir varo [galvijus] Ktv.
ǁ atslūgti: Pakol nuslinko tai vandenėlis, bernelis mergelę jau priviliojo TDrV174(Vlk).
| refl.: Jau pavandenis nusisliñko Vlk.
6. nusileisti: Man visi viduriai nusliñkę žemyn Pnd. Ant jo plačios kaktos, ant akių buvo nuslinkęs plaukų kuokštas J.Marc. Nuslenkantieji lapai BTŽ242.
| prk.: Apatinis intervalas nuslinksta lig kvartai LTII100(Sab).
nuslinktinai̇̃ adv.: Lapai nuoslinktinai grutėti, balžanuojantys P.
7. nueiti tolyn erdve: Nusliñko debesys, ir vėl saulelė skaisčiai nušvito NdŽ. Žiūrėk! Debesėlis slinko slinko ir nuslinko P.Vaičiūn.
ǁ apie dangaus kūnus: Saulė nuslinko į guolį baltą S.Nėr.
8. praeiti (apie laiką): Dar kiek laiko nusliñko besibaudžiant NdŽ. Nusliñko metai, nei rugių, nei bulbų – badas Dglš. Pypkiuojant, kortuojant laikas nepamatytas nuslinks Pt. Daug nuslinko ramių, giedrų ir niūrių metelių praeitin rš. Daug iškentėjai nuslinkusiuose metuose brš. Turėtų mums tas čėsas dykai nuslinkti SE181.
9. L, Rtr nukristi, išsmukti (apie plaukus): Nuslenka plaukai B. Plaukai pabėga, nuslenka R43. Plaukai nusliñko nuo galvos J. Po šiltinės dažnai plaukai žmogui nùslenka NdŽ. Jam visi plaukai nusliñko nuo galvos Kb. Didelėm kasom nereikia dyvytis – nuslinks (priet.) Vlž. Iš kažkur iššoko juodas katinas – liesas, nuslinkusiais plaukais rš. Apžiūrėk avis, ba nusliñko vilna Lp.
^ Be valios Dievo ir plaukas žmogui nuo galvos nenuslenka brš.
ǁ nusinerti, nueiti: Senasis nagas buvo nuslinkęs, dabar užsidėjo naujas, jis toks jautrus I.Simon. Ir valkius nuslinko nuo jo akių kaip plėvelė nuo pauto CII553.
10. refl. pasitraukti tolyn: Kur tu nusislinkai̇̃ nuog šviesos? Lp.
11. SD15, Sut, LL232 nublukti, nušusti, nusišerti (apie spalvą): Šitie dažai nenuslenka rš.
12. NdŽ nučiaužti, nuslysti, nusmukti: Nuslinkaũ nuo kranto J. Tai ji nusliñko per arklio užpakalį (ps.) Žž. Įlinko lovelė, nuslinko kaldrelė, – bėk bėk, berneli jaunasis (d.) Žr.
| prk.: Iš tokių didelių namų nusliñko (atsidūrė) tik an šešmargio – per gėrimą vis Plv.
13. nutekėti, nubėgti: Vynas lengvai nuslenka N. Ašara senukui raukšlėmis nuslinko S.Nėr.
14. praeiti, liautis, baigtis (apie ligą, negerumą, rūpestį ir pan.): Su vandeniu nugėriau tą tabletę, i tuo nusliñko nuo širdies Jrb. Tabliečių, ka jau dikčiai bėda, ta jau pradedu vartoti, i vėl nūslenka Kv. Ka atsiraugu, ta biškį nūsliñksta Lkv. Išgėriau vaistų, ir nusliñko PnmA. Man didelis rūpestis nuo širdies nusliñko Mrj. Sumesk porą čerkelių, tuojau visi blogumai nuo širdies nuslinks rš. Visi išgąsčiai laimingai nuslinko Žem. Paprašai, ka dovenotų, ir nùslenka viskas Krš. Kai su žmogum pasišneki, nùslenka viskas Žlp. Nusliñko šėla, ir vėl gerai Rm. Drauge su prakaitu lengva palengva ir slogutis nuslenka A1884,134. Rodos, kožnam nuslinko nu širdies sunkus nuliūdimas Sz. Man tai jau nors viena bėda nusliñko nuo galvos Kt. Kai sužinojau, ka brolis pasveiko, teip ir nusliñko sunkumas nuo krūtinės Skrb.
ǁ išnykti, dingti: Nuo jo lūpų retai kada nuslinkdavo šypsena sp.
15. būti kurį laiką juntamam, pastebimam, atsirasti ir išnykti: Jo veidu nuslinko susirūpinimas J.Avyž. Poetės veidu nuslinkdavo susimąstymo ir skausmo šešėlis A.Vencl. Kreivėnienės nugara nuslenka šaltukas V.Bub. Prisiminus jos (raganos) baisius geltonus dantis, nykštukams net šaltis per nugarą nuslinko K.Saj.
◊ lyg kálnas nusliñko labai palengvėjo: Lyg kalnas nuslinko nuo manęs, kada galop ir jis pasikėlė Pt.
pasliñkti, pàslenka (pàslenkia), -o (pàslenkė)
1. intr. Sut pasitraukti (artyn ar tolyn): Toliau pàslenku ant suolu sėdėdamas J. Jonukas paslinko už stalo Žem. Senis iš kerčios paslinks, vietą prie pečiaus parinks LTR(Mrj).
| Kad rasi pasliñkusį kiaušinį, tai pastumk vėl po višta LKT255(Pg).
| refl.: Pasisliñkit, moterėlės, pasisliñkit arčiau prie stalo Skrb. Vaike, tu ant šę pasislink Vdžg. Pasisliñk toliau už stalo Ėr. Nepasi̇̀slenka kaip apatinė girnų pusė Prn. Aš jau pasi̇̀slinkiau, pasisliñkit ir jūs ant man Kp. Pasliñkis, gulsu ir aš Šts. Oi panele, pasislink, mane jauną tu priimk (d.) Ob. Aš nebijau, – sako kurpius ir pasislinko tolyn už stalo BsPIII286.
2. tr. SD274 pastumti, patraukti: Pasliñkime stalą arčiau lango DŽ1. Valgykite, – paslinko jis keptuvę merginai rš. Kada jau raganiūkštė gerai užmigo, tai ją paslinko an krašto (ps.) Brt.
| prk.: Tas biskį pasliñko (atidėjo) darbą, ir aš visai gerai apsidirbau Gs.
3. intr. N, K pamažu paeiti, patraukti kuria kryptimi: Gulti dar nesinorėjo – išėjo laukan. Paslinko iki pakluonės J.Paukš. Taip paslinkę dešimtį minučių, jie pasiekė mažos upės krantą J.Balč.
| refl. N, Rtr: Pasislink truputį, galelį J.Jabl.
4. refl. kiek paeiti (apie dangaus kūnus): Saulė apsiniaukia, pasislinkdama už debesiuko sp.
5. refl. atvažiuoti: Agota sėdėj[o] sėdėj[o], tai kap galėj[o] našlys pasislinkt, tai ana ir ištekėj[o] žu jo Rod.
6. intr. I, Sut, Jzm, BzF172, Ser, NdŽ netingėti, turėti noro: Jei pasliñksiu, tai ateisiu J. Jei kas pasliñktum, virbinę torą užtvertum Jdr. Pàslenka su tuo vaiku modžiotis Lkv. O tu pàslenki plunksnas plėšyti? Slnt. Ar tu bepàslenki taip anksti keltis? Skd. Buvo tokių žmonių, norinčių mušti i pàslenkančių Trk. Kas, vaikai, pasliñks dėdyną palydėti? Skdv. Nepasliñko eiti daugiaus mokslo Dov. Brigadierius kenta dėl judums: ne vienas pàslenkatav dirbti, ne antras Kl. Nepàslenku ne vaikščiot Vgr. Tiek nepàslenku tų vežimų kraut! Vkš. Je nori, šok, je nepàslenki, nešok Brs. Iš tų pasakų, ilgos yr[a], aš nebipàslenku anų išpasakoti Ms. Aš toks šiandien esu nepasleñkąs darbo dirbti Kal. Ans paslenkąs yra: a suramontuoti ką, a padirbti Štk. Tinginė, nepàslenki linguoti vaiką Grdm. Dabar nebipàslenku plėšų [pintinėms] ieškoties Grd. Nebepàslenku i aš kaip pirma: sunkios i kojos, i rankos pasidarė Jnš. Juokus vadžioti nepaslenku: aš jau neb vienos dienos beesu (nejaunas) Gršl. Nepaslinkdamys patys nė kokiu lietos daiktu užsiimti S.Dauk. Tankiai nepaslenku daugel ko skaityti ir klausyties M.Valanč. O kūltupis nepasliñko eiti kasti PP81.
^ Jei nepàslenki, reik patepti (atkertama sakančiam „nepaslenku ką nors daryti“) Slnt. Tinginys ir valgyti nepàslenka Sd. Galvos nepaslinkdamas šukuoti, spjauk kitam į akis VP15.
nepaslinktinai̇̃

×padsliñkti, pàdslenka, -o (hibr.) tr. prisitraukti artyn: Vogdami (vogčiomis) neėsk, o padsliñk [lėkštę arčiau] LKKXIV218(Zt).
parsliñkti, par̃slenka, -o intr.
1. K, NdŽ pareiti iš lengvo: Tai jau parslinkai̇̃ Jrb.
2. pamažu parvažiuoti: Po vieną kitą jau parsliñko Gs. Iš kur par̃slenki teip daug maišų prisimetęs [į vežimą]? Dr.
| prk.: Devintas grūdas visumet parsliñko į svirną Užv.
pérslinkti intr.
1. K, Ser peršliaužti per ką: Nakties čėse per rymijonų eiles perslinkęs, lauko žolių maistui parsinešdavo Jrk.
2. pamažu pereiti: Malonus ir susimąstęs josios veidas perslinkdavo šaline puikios šventovės nava rš.
3. refl. pajėgti išvažiuoti, persistumti: Prastos mašinos tai pérsislenka [keliu] Rud.
4. pamažu išplisti: Prisimeta nosies sloga, kuri perslenka net ant gomurio plonės V.Kudir.
5. būti kurį laiką juntamam, atsirasti ir išnykti: Šaltas šiurpulys perslinko per jų nugarą rš. Jo veidu perslinko nejaukumo šešėlis Pt.
prasliñkti, pràslenka (-sta), -o K, Š, Rtr, NdŽ; N, LL190,191, Ser
1. intr. slenkant praeiti pro šalį: Audros debesys prasliñko šonais DŽ1. Debesys nelijusios prasliñko J.
| Pro mane praslinko kaži kieno šešėlis rš. Frontui praslinkus, aš persikrausčiau į Birėtiškį rš.
| refl. Rtr.
2. intr. iš lėto pravažiuoti: Ir troleibusas praslenka lyg skalikas, ant pasaito pririštas rš.
3. intr. praeiti (apie laiką): Praslinko dar pusantro amžiaus, ir tik tada žmonės aiškiai suprato tų radinių svarbumą J.Jabl. Taip praslinkdavo jo tarnybinė diena P.Cvir. Praslinko kaip sapnas daug amžių ir metų Mair. Jau kiek metų prasliñksta, kap šitie septyni broliai vargsta Dglš. Valandai praslinkus, įejo pri jo kaži koks tarsi pusponis M.Valanč. Metam prasliñkus, parvažiavo sūnus namo BM121(Rz).
^ Gadynė praslinkusi visados geresnė rodos už esančią VP14.
praslinktinai̇̃
4. tr. tarpą padaryti, praskirti: Dieduli dieduli, praslink man lubeles (sako pupa) LTsIII190(Šlčn). Boba sako: – Diedai diedai, prasliñk lubas (ps.) Pls.
| refl.: Juodvi greit prasisliñko ir į vidurį senį pasodino Skr.
5. intr. praeiti, baigtis: Ma[n] tik tamsu akise, kartu, ale tuo[j] kiek prasliñko Jrb. Vienai nelaimei ar pagundai praslenkant, kita ateina M.Valanč. Yra jau praslinkęs pavojus garbei, kuri brangesnė jai už gyvybę V.Krėv. Diena per dieną slenka, bet bėdos nepraslenka KrvP(Iš). Laimė ir nelaimė praslenka ilgainiu VP28. Dar anksti, kaitra nepraslinko V.Krėv.
prisliñkti, pri̇̀slenka (-sta), -o K, Š; Sut, N, LL22
1. intr. prieiti, prisėlinti: Prislenkiu SD305. Ans, prisliñkęs pri tų piemenų su tąj vyte, ka pagavęs duoti! Krp. Ana (katė) tura prisliñkti artie, prieis, burną palaižys, pauosti nės KlvrŽ. Jis prislinko prie tvoros ir dirstelėjo pro plyšį V.Mont. Uogeles rinko, meiliai prislinko, prislinkęs takšt pabučiavo (d.) Gr. Žmogus [pasilenkęs] nematė, kaip tas levas prie jo prislinko BsPIII267.
| refl. SD1127,149: Prisisliñkęs jį įkando K.
2. tr. NdŽ prieiti, prišliaužti.
3. intr. priartėti (apie laiką): Prislinko dvylikta valanda rš.
4. intr. Rtr prisitraukti, priartėti: Prisliñk arčiau J. Jis arčiau prislinko prie ugnies sp.
| refl. Rtr: Prisisliñk arčiau prie Petro, bus geriau kalbėtis Kp.
ǁ refl. prk. prisidėti: Prisislinksiu ir aš teipogi prie pagyrimo tavęs TS1900,1.
5. tr. NdŽ priartinti, pritraukti.
6. intr. daug prisisunkti, pridribti: Prisliñko į šulnį purvo – kaip išvalyti Rdn.
ǁ prisipildyti ko slenkančio, byrančio: Siena pažymėta seniai jau prislinkusiu žemės grioviu I.Simon. Tie prūdai prisliñko (užako) Vgr.
susliñkti, sùslenka, -o intr.
1. K, NdŽ iš lėto sueiti: Labai tykiai suslinkom į didįjį kambarį J.Balt.
2. suėjus, suartėjus susėsti: Susliñko visi ažustalėn Š.
ǁ refl. vienam prie kito arčiau prieiti, prisėsti, prisispausti: Visi penki pirkliai sutiko ir susislinko arčiau, pasisodinę svečią į vidurį J.Balč. Po du susisliñkę ir kalbasija Kp. Susisliñkite, ir aš dar atsisėsiu prie stalo Pc. Susisliñkit arčiau prie stalo – vietos užteks Ėr. Taip Stepui bešnekant, visi seniai susislinko į daiktą pasiklausyti Ašb. Susislinkit, susislinkit, sveteliai, už stalų LTR(suv.).
3. pamažu suslūgti, susmegti: Žemė, iš rudens aparta, suslenka Kv. Dabar nedidelis, susliñkęs toks kalnas Pgg. Iš ko suslinko aukštas kalnelis? KlvD324.
ǁ įdubti: Kaip te buvo, kad susliñko žemė ir ežerėlis pasidarė Šd.
užsliñkti, ùžslenka, -o K
1. intr. DŽ užsipildyti kuo slenkančiu, byrančiu; užgriūti: Molijoj grioviai bežiūrint užslenka Brs. Šulinys jau užsliñkęs, niekas neiškuopia Dt. Duobė užsliñko žemėm, ale da gili Ėr. Dabar anos jau užsliñkusios y[ra], tos vilkaduobės Tl. Užsliñko, užaugo ta duobė Krm. Seniai nusausintų dirvų grioviai užslinko, apaugo krūmais rš. To[je] vieto[je] seniai dvaras buvo i užslinko LKT122(Rs). Tvenkinys užslinko Ser. Upelis dar neužsliñkęs, o kūdra jau visai užsliñkus PnmA.
ǁ užželti: Jeigu šarką supykdysime – šulinys išseks arba žali maurai užslinks flk. Užslinko keliai berželiais, takeliai dobilėliais LTR(Srj).
2. intr. užeiti ant ko arba už ko, slenkant erdve: Mėnulis užsliñko už debesų BŽ171. Ant saulės užslinko stori debesys – nebekaitina Žem. Saulė jau buvo perpus užslinkus už kalno J.Balč. Saulė užsliñko už kopų NdŽ, DŽ1.
3. tr. slenkant užtemdyti, uždengti: Tasgatis, ar nematot, debesis užslinko saulę ir nebšvieta kaip reikiant M.Valanč.
| Namus tuos sutemos užslinko S.Nėr.
4. intr. prk. atsirasti, įsivyrauti: Ant jo veido užslinko šešėlis J.Dov. Užslinko prieblanda rš. Užslinko tyla ir kelionės nuovargis rš. Dirstelėjo į langą, už kurio jau buvo užslinkus naktis V.Kudir.
5. intr. ateiti, prasidėti: Užslinko šlapios ir purvinos rudens dienos V.Bub. Duok Dieve, idant užslinkstančiai metai geresniais būtų brš.
6. intr. traukiantis užlįsti: Tėvas, užslinkęs už stalo iš antros pusės, prisisėdo prie marčios Žem. Čia jis, užslinkęs užstalėn, ėmė rašyti J.Paukš.
7. refl. pasistumti, prisitraukti: Siūlas an siūlo užsi̇̀slenka [audžiant] Lp.
8. intr. prk. apsitraukti, užtemti: Akys teip mun nušvinta, a ùžslenka – i viskas Nmk.

tiẽsti, -ia, -ė K, NdŽ, KŽ, DrskŽ; R, MŽ, N, Sut, M
1. tr. KlbII154, Rtr, PolŽ59 daryti tiesų, tiesinti, lyginti: Tiẽsti sulenktą geležį DŽ. Jam koja reikia tiẽst, gipsan dėt Klt. Rankos pirštų tiesiamasis raumuo V.Laš. Medžius reikia tiesti, kol jie dar jauni J.Balč.
| refl. K, NdŽ: Strypui tiesiantis, smūgio jėga mažinama rš. Pirštai tiẽsas, šiaudų kestes benešant Bdr. Tos vilnos buvo pumpuruotos, o dabar tiẽsias Jrb. Miltligė [rožę] užpuolė – suraukti lapiukai buvo, daba jau tiẽsias Sdb. Kai tiesiúos – skauda strėnas Jrb. Tiesiẽs greičiau, kad pagriuvai Tvr. Jau susiriečiau ir nesitiesiù iš to juoko Skr. Stovėk tiesiai, tai kriūtinė tiẽsis (juok.) Tvr. Gediminas pasilenkė paimti iškritusios nosinės. Paskui iš lėto ir ilgai tiesėsi, pečiuose jausdamas gniuždantį sunkumą J.Avyž. Nesitiesiasi MP175.
2. tr. Q119 tempti, ilginti: Ko tu čia tiesi̇̀ savo kaklą, ką nori pamatyt?! Prn. Jei, vedant arklį iš tvarto, arklys tiesia koją užpakalin, tai tą arklį vogs LTR(Pnd). Plonai tiesiù tiesiù (verpiu), bus svetriukui Klt.
| prk.: Tu šitos giesmės netiẽs' (netęsk) balso, ale stačiai kapoj (kapok) Plš.
| refl. NdŽ, KŽ: Trauki, nulūžo, tujaus ana (meškerė) nètiesas, ana kieta yrai Plng.
3. tr. kišti, artinti: Keliu, tiesiu SD51. Vaikas tiẽsia rankas į motiną DŽ1. Tiẽsti aukštyn (rankas) BŽ61. Tiẽsk ranką surištą J. Bobutė norėjo kaip ir ranką tiẽst (sveikintis). Ne, nekalba – nebètiesė rankos Kp. Monika net nustebo, pamačiusi Jarmalą, tiesiantį jai ranką P.Cvir. Tiesk, berneli, baltą ranką, eisim pavaikščioti LTR(Skm). Tiesė naganą, bet nešavo Šts. Netiẽsk kojų, būčiau numynus Ėr.
| prk.: Ir beržai rankas į dangų ties sveikinti gerves, grįžtančias gulbes S.Nėr. Gėlė į saulę galvą tiesia E.Miež.
| refl. NdŽ, KŽ: Rankos ing patį šimtą tiẽsiasi Drsk. Jaunas beržas šakų vainiku saulėn tiesias V.Mozūr.
ǁ duoti, brukti: Padotkus ciecoriui tiesia O.
4. tr. VĮ, BŽ83, Grd, Kv daryti (ppr. ilgą), vesti, kloti: Par laukus tiẽs kelią, jau tų vingių nebus Jrb. Nebuvo tiestų kelių M.Valanč. Sako, geležinkelį tiẽs kariuomenė Ktk. Bėgius tiẽsti KŽ. Tiẽsti vamzdžius DŽ1. Po kokių metų dujotiekį ims tiesti rš. Ans tiẽsė pamatus dėl naujo rūmo J. Paskui imdavom tiẽst švelius (nutašytus medžius), sienas subudavojam – ir namas baigtas Snt. O kas tiẽsė sijužėles, kas grindų lenteles? JD899. Kerta klevelį ir ąžuolėlį, tiesia tiltelį per Nemunėlį LTR. Tiẽsė (statė) trobą – šimtą metų nereikėjo nagų kišti Krš.
| Pinkles tiẽsti NdŽ.
ǁ NdŽ, Tvr tiesiai ar tiesų daryti, vesti, brėžti: Jungiau jautelius, tiesiau vagelę LTR(Srj). Tiesiame liniją Z.Žem.
5. tr. skėsti, plėsti, skleisti, tempti: Ana nulėkė tokis didžiulis kap žvėris [voras], tai jis ir tiẽsia tinklus Pv. Jūs, broleliai mylimi, tieskit tinklą Dunojuj BsO18. Kalsiu kuolelį, tiẽsiu tinklužėlį JD664. Leiskim, vyrai, naują laivą, tieskim bures lino drobės V.Myk-Put. Kaip įstatysiu lendrės mastelį (stiebelį), tiẽsva šilkų žėglelį LB63(Vlkš).
| refl.: Suvargino dvasią šešėliai mirties: padangėj skraidyti sparnai nesities V.Myk-Put.
ǁ KŽ tempti, tęsti per ką, sujungiant dvi puses: Tiesiu par marelę sidabro virvelę (d.) S.Dauk.
6. tr. Sut, M, LKT195(Lkč), Dkš, Srj, Ds, Škt, Rg kloti ant paviršiaus: O anksčiau gi audėm ir tiẽsėm prieg balom [drobes] Dg. Drobes, jeigu nori, kad baltos būtų, tiẽsia saulėje Vdn. O kad baldydavom drobes, kad tiesdavom rytą, kol rasa PnmR. Pavasarį balino, tiẽsė in pievalę audeklus Plng. I vėl sukvalduosi taip aną (audeklą), sutrauksi, sumirkysi prūdelė[je] i vėl tiẽsi, kol ans išbals Trk. Šlapinom paklodes i tiẽsėm an stogo [, kad neužsidegtų] Sdb. Kailius galima tiesti tik ant visai sausų grindų rš. Pamatyk tiektai, kaip jie nuvelka apvalkalus savus ir tiẽsia ant kelio DP4.
| prk.: O alksneliai sprogdami, paunksnėles tiesdami, lapelius augina LTR(Pnd).
ǁ taisyti, duoti klojėti, kloti (patalą): Netiestà paklodė NdŽ. Ką gi tą kaldrą bobutei betiesi̇̀, kad kaldra šviesi, o bobutė jau tamsi Slm.
ǁ išskleidus dengti, gaubti: Staltiesę ant stalo tiẽsti KI101. Kapą turėjau geresnę, ant dvijų lovų tiẽsiamą Erž. Tik tada tiẽsdavom staltiese, kai kunigas kalėdodavo Plv. Su skotertėlėms stalužius tiẽsė JV844. Kad ir maršką tiesiu, paduškos nedėsiu LTR(Vlk). Nuo vėlių pakąstas geltonas pasidaro žmogus, tada tiẽsk mėlis (mėlynai nudažytas gijas) ant kapo JI424. Tiesiamàsis kilimas NdŽ.
| prk.: Miglos klonius tiẽsia NdŽ.
ǁ kratyti, kloti: An lotos, kur apklota namas, tiẽsdavo eilią šiaudų palaidų Kpč. Jau nešam į klojimą [išdžiovintus javus], tiẽsam eiliums i kulam Krž. Tą baigia, kitą tiẽsia tolyn kūlį [stogą dengiant] PnmŽ. Daugį sėjom linų, tiẽsėm anta pievų, po miškus, kur yra lygumų DrskŽ. Ant tos ližės tiẽsdavo kopūstų lapus [kepant duoną] PnmŽ.
ǁ dengti ko sluoksniu, kloti: [Atjojom keliu,] lino žiedu tiestu, o žvaigždeliums šviestu, žaliums rūteliums barstytu DS213.
7. intr. tęstis, driektis: Jei jūs manęs (apynio) nesmaigysit, aš žemele tiesiu LTsII171.
| refl.: Pataisai par žemę tiẽsias Klt. Seniau buvo perstupas, prie namais augo, per sieną tiẽsės Mlt. Žiedas gražus, ė lapai in žemės tiesias LMD(Ukm). Jei tu mane (apynį) nesmaigysi, aš žemele tiesiuos LTR(Vs). Nuo medžių tiẽsėsi šešėliai DŽ. Nesi̇̀tiesė gi skystimas žalias ant rankos Upn.
| Tiẽsias dūmai visa pamiške, gal miškas dega Klt. Jei vakare rūkas tiẽsiasi, tai ryte jau būva giedra Snt.
| prk.: Kaip šešėlis tiẽsis juodas ilgesys NdŽ.
ǁ būti besitęsiančiam, nusidriekusiam, tįsoti: Oi tu kasele, šilkų saujele, neilgai tiesi per liemenėlį LTR(Krsn).
| refl.: Mūs kelias tiesiasi vis tolyn į rytus dabar jau be galo plačiu slėniu A.Vencl. Į miestelį žiemos kelias tiẽsėsi per Nemuną NdŽ. Jo balta barzda tiesėsi per stalą ir siekė beveik žemę J.Balč.
8. suduoti, drožti, kirsti, rėžti, trenkti: Ir tiẽsė kuolu galvon Lp. Supykęs tiẽsė su kumščiu par nugarą Jnš. Kad tiesė su mietu, buvo staibį prakirtęs Šts. Kap tiẽsė kakton tam vilku! Drsk. Kaip tiesiáu tam valkatai par akis! Yl. Aš kad tiesiaũ ir šešką užmušiau Al.
9. guldyti, griauti, trenkti (ant žemės): Vyruką kai tiesiaũ ant žemės – net žnektelėjo! Lkč. Kriaučius tiesia poną pri žemės i ema lupti LTR(Krp). Per bulviakasę ras ant lysės perskrostą bulvę, tuoj ir tiesia [prižiūrėtojas] kasiką LTII417. Imkit, sūnučiai, tieskit dukterėlę, duosiu pamokslą apie vainikėlį LTR(Lnkv).
10. intr. šnek. kristi, virsti, griūti, pulti: Tep slidu, tai kad tiesiaũ – net kepurė nulėkė Gs. Ka tiẽsė an kelio! KzR.
| refl. Ds: Kaip ans tiẽsas aukštynelkas, kaip ans ten duos an žemės! Tl. Kai užkliuvau už pliauckos, kai tiesiaũsi par visą savo ilgį! Jrb. Koks čia malonumas: – Tiẽskias an stalo – pjausma (operuosim) Krš. Tieskis tikt ant pryšakio brš.
| prk.: Reiks i man tiẽsties (mirti) Dglš.
11. refl. NdŽ, DŽ1 smarkiai augti, stiebtis: Vaikas tuoj tiẽsias – kad jis labai didelis Skp. Kai paršai ėda, tai ir tiẽsiasi Rmš. Šilta, palyja – medžiai tik auga, tik tiẽsiasi Kt. Palijo, i bulbos šoka tiẽstis Tr. Javai kad auga, kad tiẽsiasi Mrj. Jis (ąžuolas) augęs ir augęs, nuolat tiesęsis jo liemuo J.Balč.
12. refl. DŽ1 tęstis, trukti: Kaip pradėjo nuo vasario atadrėgis, teip ir tiesias Jnšk.
ǁ tęstis, slinkti: Metai mano in daikto stovi, nestiẽsia Klt.
13. greitai eiti, bėgti, važiuoti: Žiūrėk, kaip tiẽsia par lauką Vdžg. Tiẽsia arklys nusgandęs Arm. Tiẽsia raitas, net prigūžęs Arm. Susiedas, kumeliotę paskinkęs, ir tiẽsia Užpaliuos Dgl. Kur čia jie tiẽsia – baisus būrys? Nm. Vilkas kap kulka tiẽsia per lauką Arm. Tiẽsia kap iš strielbos Arm.
| refl.: Kur dabar tiẽsies, kad į batus įsistojai? Nm.
14. refl. šnek. smarkiai dirbti, kibti į darbą: Vakar kad tiẽsėms, tai ojojoi kiek padirbom! Slm.
15. tr. traukti, plėšti, dainuoti: Dainą tiẽsti KŽ.
16. refl. Jrb rujoti, lakstytis.
◊ giltinė̃ tiẽsia nagùs artinasi mirtis: O ji (amnestija) kaip tik jam buvo labai reikalinga, nes giltinė jau tiesė nagus rš.
kójas tiẽsti mirti: Visi tiẽsim kójas, visiem tas bus, ale da visi norim pagyvęt Bb.
rañką tiẽsti
1. padėti, pagelbėti: Žmonės buvo geri ir tiesė ranką rš.
2. prašyti išmaldos: Kaip gali darbininkas žmogus ranką tiest? Ne gėda? J.Balt.

rankàs tiẽsti kėsintis: Visuomet žmonės į mišką rankas tiesė, tik urėdo ir eigulio prisibijojo rš.
anttiẽsti, -ia, añttiesė Š, KŽ žr. užtiesti 1.
aptiẽsti, -ia (àptiesia J), àptiesė (api̇̀tiesė Č) tr. Š
1. Sut, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, Tj, Č apkloti, apdengti, apgobti: Aptiesiau su drobule drabužius, kad nedulkėtum, musys nešiktum J. Marti atėjus tuoj àptiesė visus stalus savom skotertėm Sml. Raštuotom drobėm stalai aptiesti̇̀, buvo pridėti pyrago, sviesto Šmn. Kamarėlėje buvo sudurti trys dideli stalai ir aptiesti baltomis staltiesėmis A.Vien. Priaudžiau skurlinių divonų – lovas àptiesėm Šd. Numirėlis savo lovoje paklode aptiestas Vaižg. Vyčio žirgas, aptiestas levo kailiu LTII519(Bs). Nuejo miestan, žiūri – visas miestas apitiestas juodu rūbu LTR(Ds).
| prk.: Vasaros dienelės šiltos: rasele paklosi, saulutė motinėlė šilkeliu apties LTR(Zp). Laukiu, kad saulė mus savo spinduliais aptiestų A1885,345.
| refl. tr., intr. Š, Ds: Staltiese apsitiẽst reikia [stalas] Pl.
| prk.: Jūra jam matės mieganti, apsitiesus balta drobule rš.
ǁ apdėti, apskleisti, apdriekti: Ružavais blizgančiais siūliukais aptiestà egliūtė Klt.
2. Sut aptraukti sluoksniu ko, aptaisyti, apkalti: Aptiesiu sienas, aprėdau SD198. Drobuliums [vėjinio malūno] sparnai aptiesti̇̀ Grd.
3. Gž, LTR(Plv, Plk) aptraukti kuo paviršių, apnešti: Voratinkliais api̇̀tiestas visas pečius, – paki nušluosčiau Klt. O ir surado sesužėlę vidur dunojaus dugnužio, žaliais maureliais aptiẽstą, baltoms smiltelėms apdumtą JD1227. Pernai sopėjo šitą akį, iš sveikumos ėmė sopėt ir aptiesė, ir apgulė, ir nieko nebematau Trak. Škrupulu kai sirgau, kaip api̇̀tiesė dešinę akį, teip ir tebėra apitiesta, – nieko nematau Slk.
| Šitą daiktą kojos aptiesė (apėmė) rožė Lb.
4. apdėti, apkrauti (valgiais ar gėrimais): Suvažiavo svečiai, yra stalai aptiesti̇̀, i paviešėjo, ir pasišoko visi End. Nuveždavo stalus Sekminės[e], stalai aptiesti, geria, baliavoja Ds.
5. apaugti (žole), apželti: Usnių, balandžių, vijoklių sutraukta, api̇̀tiesta [bulbos] Klt.
| refl.: Apsi̇̀tiesė žliūge daržas Ktk.
6. ištempti aplink, apie ką apvesti: Api̇̀tiesta vištos sietka pirktine Klt. Tą [ganyklą] spygliuota viela buvo aptiẽsę (aptvėrę) Trg. Siūlu [pievą] api̇̀tiesė ir celafano prikarpę apkorė [nuo šernų] Slk.
atitiẽsti, -ia (ati̇̀tiesia), ati̇̀tiesė NdŽ, attiẽsti K; H157, R, MŽ, Sut, N, atatiẽsti Š
1. tr. Q48, H157 R, MŽ, Sut, N, K, M, LL181, Š, Rtr, BŽ83, NdŽ, KŽ padaryti tiesų, ištiesinti ką nelygų, kreivą, sulenktą, išlyginti: Attiestas Q45. Atitiẽsti sulenktą vamzdį DŽ1. Reikia atitiẽst tą antkapį Jrb. Sieną atàtiesė benkratu Dglš. Kask nekask, tu to kalno neatitiẽsi Skm.
| Žvaira akis atitiesti P.Aviž.
| refl. Q43,48, H157, R, MŽ, N, K, M, Š, BŽ83: Atsitiẽsusios spyruoklės DŽ1. Ašutai užsiriečia, o šeriai vėl atsitiesia rš. Dalgis palankuojamas tura atsitiẽsti, atsimesti į vietą Ggr. Ko čia susirietęs kumsai? Atsitiẽsk! J. Tokia sopė surėmė, kad atsitiẽst negalėjau Rk. Kai susilenkiu, atsitiẽst sunku – strėnas sopa Ėr. Nebeatsitiesiù – senystė sulenkė Lel. Atsitiẽsia, numeta saują ir vėl griebia iš kairės ir iš dešinės raut Skrb. Bruknes rinkov rinkov pasilenkusios, sau atsi̇̀tiesu – nežinau an kur beiti End. Reikėjo geros sylos atsitiẽsti, ka prikrausi tą krūvą Ms. Al kaip reiks atsitiẽsti, tus naščius užsidėjus ant nugaros Varn. Šokėjai per vieną taktą vienas nusilenkia, per kitą taktą – atsitiesia rš. Atsitiesęs [Jėzus] tarė jiems BtJn8,7.
| prk.: Štai kada ateina laikai jiems, inžinieriams ir konstruktoriams, atsitiesti visu ūgiu! J.Dov.
ǁ refl. prk. atsikvėpti: Tiek daug darbų, kad nėr nė kada atsitiẽst Krs. Nėr kada atsitiẽst nuo žemės Tr. Neduoda nė atsitiẽst – tuoj [urėdas] su lazda šeria Sml.
2. tr. SD190, KŽ pastatyti ką parvirtusį ar virstantį, gulintį, pakelti: Atitiẽsk virstančią tvorą, t. y. pastatyk tiesiai J. Dviejosù vis atatiẽste mane, kai nugriūsiu Švnč. Pakelu, atatiesiu SD1127. Attiesiù kartį K. Bėda tam, kuris viens yra, anam parpuolus, nėra kito, kursai jį attiestų BBPam4,10.
| refl. Sut: Ir atsitiesė numiręsis BPII404.
^ Kad atsitiestų, dangų paremtų, kad rankas turėtų, vagį sugautų (kelias) B.
3. tr. N padaryti kokį statinį, pastatyti arba atstatyti: Čėtrą pastatau, attiesiu R38, MŽ51. Sparai atitiesti̇̀ – pusė triobos pastatyta Rg. Sparus ati̇̀tiesė ir iškabino vainiką Rg. Ir attiesė savo šėtrą pakalnyje BB1Moz26,17. Ir prisakė altorius, bažnyčias ir ebrozus attiesti BB1Mak1,50. Bet kaip pagonai aplinkui girdėjo, kad altorius vėl attiestas…, įniršo BB1Mak5,1. Padarys (atties) tenai ženklą BBEz39,15. Jo žemėje šventi akmens bus attiesti BBZak9,16.
4. tr. prk. atstatyti, pataisyti, pagerinti, pastiprinti: Ati̇̀tiesė tą gyvenimą ans parejęs su pinigais Dr. Prancūzijoj judinasi partijos tųjų, kurie norėtų respubliką išardyti… ir vėl napoleoniškąją ciecorystę attiesti LC1883,4. Tėvūnai su senaisiais attiesia teisybę svietui savo apygardose S.Dauk. Žmogus pavargęs ir nuopuolęs (ir su tuo visi daiktai), attiestas ir pritrauktas yra Viešpatiesp darytojop ir atpirkėjop savop DP507. Jisai mus po trijų dienų atties, idant po Jo akim gyventumbim BPII8. Tiek būtumbime apaštalų nuopelnais atatiesti DP611. Dievop attiesta širdmi… meldės Ns1832,11-12.
^ Su lazda ant nugaros teisybę attiesė ž.
| refl. N, KŽ, Yl: Jau nuog šitos ligos atsitiẽst negalėsiu Alv. Skrandžiu sirgau, bet aš atsitiesiau su turkų pipiru Šts. Vargom nežmoniškai, na, jau pradedam atsitiẽst (praturtėti) Prn. Todėl atsitieskim, piktybių perstokim PK149. Atsitiesiu, pasigaunu R58, MŽ78.
5. tr. atkišti į ką, prie ko: Atitiẽsma kojas į pečių ir šildysiamos Šts.
6. tr. Š tiesiant, klojant priartinti, atvesti: Kelią ati̇̀tiesė jau iki mūsų DŽ1.
7. refl. atsigulti: Jis netoli namų, po nekuriuom medžiu, atsitiesė, jeib išsimiegotų LC1886,40.
8. tr. KŽ ištesėti: Ką žadėjau ir nū ati̇̀tiesiau, ir tu atitiẽsk žodį duotą, t. y. žodyje stovėk J. Užgirdęs, kad gandras jo (Dievo) paliepimo neatitiesė, užpyko SI81. Kas gi aną galėtų suokti, nebnorint galuoties, kad prysyką savo attiestų VoL200(S.Dauk).
^ Kas žadėta, tura būti ir attiesta S.Dauk.
9. intr. šnek. ateiti: Žiūrau – ogi àttiesia per rugius pulkas vaikų Sn.
◊ strė́nas atitiẽsti atsikvėpti, pailsėti; pailsinti: Galingas tasai, kurs vargdieniams duoda jų strėnas attiesti, palengvindamas sunkią gyvenimo naštą V.Kudir. Reiktų duoti nuvargusiems darbininkams nors šiek tiek strėnas attiesti V.Kudir.
įtiẽsti, -ia (į̇̃tiesia), į̇̃tiesė
1. tr. K, Rtr, Š, KŽ, DŽ1 įkloti: Boba prastyrę į̇̃tiesė į grabą J. Į̃tiesė į roges kailius ir skrandą ant kelių NdŽ. Toks skuduras į̇̃tiestas į tą dėžę, ka ančiukams būt šilčiau Jrb. Intiẽsk rezginėsna maršką ir parsineši miltų! LKT307(Ldk). Į inspektą į̇̃tiesiau vielinį sietą Smln.
| refl. tr. DŽ1: Įsitiesiù paklodę į patalus K.
2. tr. Ser nutiesti, įvesti (kelią, geležinkelį) į ką: Geležinkelis į̇̃tiestas pačian vidurin miesto Š.
3. intr. tesėti, įveikti, sugebėti ką daryti: Neįtiesusi dainuoti dainas Žem. Sūnus įtiesęs [skaityti] Žem.
ištiẽsti, -ia (i̇̀štiesia), i̇̀štiesė tr. K
1. N, K Amb, M, Rtr, DŽ, NdŽ, Plv, Krs, Vž, Klk padaryti tiesų, nebesulenktą, išlyginti: Geležis sulinko, reikia ištiẽsti Š. Ka ta koja būtų ištiestà, tad būtų tas kaulas suaugęs Vgr. Aš ištiẽst kojos negaliu, tik susirietus Kbr. Ranka buvo sutraukta, ans negalėjo anos ištiẽsti Vgr. Dirbam nuo patamsio lig patamsio: atsikeli rytą – rankų negali ištiẽst Kvr. Ranką ištiẽst ištiesiù, tik pakelt negaliu Ml. Sušalau – rankų nebi̇̀štiesu Šts. Kol ištiesi̇̀ pirštus, tol i dirbi Dgp. Paskiau ans jau nebi̇̀štiesė tų rankų, tų pirštų Trk. Suvynios tatai tą vaiką, rankeles ištiẽs, kojas ištiẽs Lpl. Nu, ištiẽs', ištiẽs' (ištiesk) kojeliūtes! Švnč. Kai žmogus gimsta, pirštai sugniaužti, o kai miršta, rankos ištiestos Sutk. Ìštiesė tus pirštus, veiza, ka tie auksiniai piningeliai trys Trk. Šventą dieną gerai: apveizi gyvolius – i gulėk sau rietus ištiẽsęs Kl. Ukrainos mezolitiniuose kapuose mirusieji laidoti ir suriesti, ir ištiesti rš. Arkliui ištiesus koją, pagauk už kojos, tai pagausi vagį LTR(Pnd). Vilkas strykt, atgijo, pastatė ausis, ištiesė uodegą ir nukūrė į mišką rš. Randu pypkę riestą, cibuką ištiestą JD651. Raumens sulenkia ir ištiesia pirštus rš.
| prk.: Tatai jau tenai visi prakeikimai ir visi nupuoliai (nuodėmės) bus ižtiesti ant biedno kūno ir dūšios jo MP154.
^ Kuprotą nei grabas neištiẽsia Nm. Išties? – Ištiẽs ir vėl suries Ds. Juodo neišprausi, kreivo neištiesi LTR(An). Dieną kaip ratas suriestas, naktį – kaip styga ištiestas (juosta) LTR.
| refl. R343, MŽ460, N, Sut, K, LL208, Š, BsMtII132(Krtn), Erž: Kap anmeta [v]andenin, tada ežys išsitiẽsia Grv. Padedu [siūlus] in pečiaus, karštumon, kad išsitiẽst suosurkės Klt. Tie vėžiai negula po akmenio, anie yr išlindę, anie išsitiẽsę gula Plt. Pusiau sopa – negaliu išsitiẽst Ppl. Neik susrietęs, eik išsitiẽsęs Lš. Pasitepė su tum tepalu, išsi̇̀tiesė, o susirietęs ejo Krš. Vaikas susrietęs ir miega [nesuvystytas], suvystai – išsitiẽsęs Žl. Pro jos langus kap eini, tai ir išsi̇̀tiesi – mačiau! Pv. Martynas pribėgęs rado tėvą ne susilenkusį, bet dailiai išsitiesusį I.Simon. Išsitiesęs guliu R245, MŽ327. Boba išsitiẽsusi tįsojo, typsojo J. Vaikas bipso išsitiẽsęs kaip vilkas lovo[je], t. y. guli pilvą pastatęs J. Visi guli išsitiẽsę Ėr. Aš leju prakaitą prieg darbi, o anas guli išsitiẽsęs Arm. Kelmas toks storas buvo, kad žmogus gali išsitiẽsęs atsigult Krm. Mažas pečius, nėr kur išsitiẽst [atsigulus] Klt. Sako, guli dvijai senės išsitiẽsę, bičių sukapotos Slk. Karvės prieš lietų guli net išsitiẽsę Upn. I akim paršiukas nedaboja, išsitiẽsęs [guli] Dglš. Par kelią guli išsitiẽsus ilgiausia [gyvatė] Klt. Visi stovėtų prieš tave išsitiesę kaip kareiviai V.Kudir. Išmanyk teipag, idant dešinė Dievo turėtų išsitiesti kaip ranka žmogaus MP119.
| tr.: O čia tame tarpe atsisėsk, kojas išsitiẽsk Lk. Iššokusi ant kelio, [lapė] atsigulė ištisa ir uodegą išsitiesusi apsidvasino Žem.
| prk.: Tatarė išsitiesė visu liemeniu raštų darbams LTII210.
^ Guli išsitiẽsęs kap ubago botagas Srj. Gula išsitiesęs kaip žaltys ant lentale Krtn. Miškan nuėjęs, galva linguoja, namo parėjęs, guli išsitiesęs (kirvis) Jrg(Pn).
ǁ pailsinti: Ištiẽsti nuvargusius sąnarius NdŽ. Norėtų turėti nuosavus namus, savo židinį, prie kurio galėtų ištiesti savo kojas I.Simon. Biškį pajudu i vė į lovą – reik kojas ištiẽst Sdb.
ǁ grąžinti į tiesią padėtį: Inkarą išmeta, ka trioptas į kitą pusę plaukia, ištiẽsia tą trioptą PnmŽ.
2. SD1155, SD317, H159, R, R97, MŽ, MŽ126, N, M, LL205,287, Š ištempti į ilgį ar plotį, ištęsti, išplėsti: Ištiẽsk parasodnyką – būs lytaus Šts. Ant seno namo stogo tupėjo varna ir iškilmingai kranksėjo, ištiesdama kaklą ir linguodama rš. Nes dukteres Siono dėl rūbų ižtiesę kaklą vaikščiojo SPI55.
| prk.: Jei sutrumpysiav, būs trumpa roda, o jeigu ištiẽsiam, būs ilga Krt. Jie kalbą i̇̀štiesia į ilgį Smln.
| refl. H159: Vasarą karvės tešmuo didelis, išsitiẽsęs Klt. Kai mėnesėlis jaunas, išsitiẽsęs, tai tada bus gražus oras Pš. O šešėliai vis ilgyn kasdien išsitiẽsia K.Donel. Vopninė tešla džiūdama nori susitraukti, gipsinė gi išsitiesti A1884,416. Aš esmi Viešpatis, kuris ižtiẽsiąsis dangus patis DP260.
| prk.: Todėl dovanoti prašau, kad aš čia truputį išsitiesiu (plačiau parašysiu) Blv.
3. SD333, R42,199,228 MŽ65,126,265, Mž292, PK164, Ch1Mt12,49, KI159, LL211, Š, Lpl atkišti, prie ko priartinti: Rankas prie ko ištiẽsti NdŽ. Jis ištiẽsia tau ranką NdŽ. Aš mano pakalą ištiesiau tiems, kurie mane mušė, ir mano skruostus tiems, kurie mane pešė CII403. Rankas į dangų ištiẽsti BŽ60. Rankas ištiẽsus stoviu prie plytos Smln. Kaip nuseno, rankas ištiẽsę prašydavo duonos Sk. Ištiẽsi delną – su lineika par ranką [mokytojas]! Šv. Skęsta Onytė ištiẽsus rankeles Lbv. Jis ištiesė muškietą šauti, tas atgal į tankynę šmokšt SI345(Jnš). Dalges ištiẽsę ėjo prieš valdžią Krs. Prisigėręs senis žvirblis sparnelius išskleidė, kojeles i̇̀štiesė priš saulę, valiojas vejo[je] Žr. Įdomu, kad skėtsakalis grobį stveria ne snapu, bet į priekį ištiestų kojų nagais sp. Suskrido starkai iš kitų lizdų klekendami, sparnus išskėtę, snapus ištiesę, ir užkapojo negyvai tą starką rš. Dainuodami tankiai „Vainikėlis yra“, ištiẽsia vainikėlį Ktk. Gražvyda tyli, saulėspi ištiesusi rankas Vd. Padėjo tau vandenį ir ugnį; katrop norėsi, ižtiesk ranką tavo SPI89. Ponas ištiesė savo ranką ir dasilytėjo mano nasrus BBJer1,9. Eš savo ranką ištiesiu ant Judo ir ant visų BBSof1,4.
| prk.: Ištiestomis rankomis gaudydamos saulės spindulius, žaidė eglės J.Dov.
| refl.: Neiškenčiau. Pati ranka išsitiesė [pasirašyti] P.Vaičiūn.
ǁ atkišti duodant: Išėmiau iš piniginės kiek pinigų ir i̇̀štiesiau jam NdŽ. Jis šelmiškai kyštelėjo ranką į kišenę ir ištiesė saldainį vyresniajam A.Vencl.
| prk.: Šniūrelį tą bažnyčia ižtiesia mumus SPI374-375.
4. Nv nutiesti, pastatyti, išvesti: Čėtrą ižtiesiu, pastatau SD321. Ištiẽsti vielų užtvarą DŽ1. Per upę buvo ištiesti̇̀ du mediniai tiltai NdŽ. Per vidurį miško i̇̀štiestas siauras kelelis NdŽ. Viskas, be naujai ištiesto geležinkelio, jam buvo gerai žinoma, paprasta ir malonu A.Vien. Ir ištiesė nometus (palapines) pas Betel Ch1Moz13(turinys).
| refl. tr.: Jie (kareiviai) ir tilifonus turėjo čia išsitiẽsę Sb.
| prk.: Esi kelius išsitiẽsusi (išmynusi) stačiai Šv.
ǁ ką tiesų ar tiesiai padaryti, išvesti: Ìštiesiau vagą lodz abrūsą Grv. Liniją reik ištiẽsti pirmiausiai Kal. Tenai tūlos upys yra ištiestos dėl vytinių (plaustų) varymo S.Dauk.
5. SD1156, MŽ56, N, NdŽ, Rš, Ds išskėsti, išplėsti, išskleisti, išvynioti, ištempti: Ižtiesiu, ižriečiu SD319. Drobė eldijos ižtiesiama dėl vėjų SD1207. Kapitonas ištiesė bures J.Balč. Ìštiestą skepetą, kokis jis yra, pamatysime J. Ištiẽsiam, pavartyt graži [paklodė] Klt. Ištiesk rezgines – aš šieno papešiu Ktk. Regztį, arkliams pašarą kur veža, i̇̀štiesei an stalo (milą veliant) Žlb. Tegul ištiesia [šilkų tinklelį] par gilią upelę SI409(Ppl). Ir atskrido karvelėlis an žalio klevelio. Ir ištiesė margą sparną, išmetė laiškelį LTR(Slk). Ant stalo buvo ištiestas žemėlapis J.Dov. Ištiesiu prieš tave pievas rašto švento A.Baran.
| prk.: Klausė putinas par šermukšnį, oi, kada mudu užaugsime, kresną stogelį ištiẽsime (d.) Srj. Duodu labą dienelę ponui Dievuliui ir šitai aukštai klėtelei, ir savai radnai motulei, kur ištiesiau kresną stogelį (d.) Kb.
| refl. tr., intr. H157: Jie išsi̇̀tiesė bures ir nuplaukė NdŽ. Prie stalo atsistojo ilgas tamsiaplaukis, išsitiesė popierių ir ramiai jį nuo pradžios iki galo perskaitė J.Paukš. Kad jis išsitiesia tokią skarą, tai šviesiau už dieną Sln. Divonas išsitiesė ir ant to divono visokių valgių BsMtII22(Nm). Ir prieš jį išsitiesė drobinis kaspinas; tas kaspinas pavirto taku rš.
ǁ ištempti, ištęsti per ką, ppr. sujungiant dvi puses: Terp ienos priešakinio galo ir pirmagalinės ašies galo storas dratas ištiestas – tai atasaja Kpč. Būdavo, mama audžia, siūlą ištiẽsia – dabar jau nukirpsiu, rokuoja, marškiniam Skp. Nuo namo ant namo ištiestos virvės, o ant jų sukabinėtos bandelės, riestainiai ir dalgiai P.Cvir.
6. žr. aptiesti 6: Ta šokio pieva buvo toms vielums ištiestà Žgč.
7. N, Š, LL213, PnmŽ, Mšk, Klt, Žb, Kpr pakloti ant paviršiaus, ištempti: Ilgą išaudi audeklą, ištiesi̇̀ an pievos prieš saulę, tai kad išbąla! Kp. Pavasarį visi pabaliai boluoja nuo ištiestų audeklų Kpč. Prūdelė[je] mirkysma [audeklus], pamirkysi ir ant žolės ištiẽsi Trk. An saulės išnešma, ištiẽsma an pievos, i balinsma [drobes] Žlb. [Į skardą] įdedi šiaudų i popierio ištiesi̇̀ – labai gražiai išdžiūna [slyvos] Krk.
| prk.: Ižtiesęs buvai ant žemės ar ant marių tiesą Tavo valdžios DP609.
ǁ padėti, pastatyti ką ilgą: Ìštiesė tris lentas, sėdėt iš šono vė[l] suolą padėjo – i mokykla PnmŽ. Vytelių viršūnes nupjauname ir išilgai rėmo ištiesiame tris vytelių pluošto juostas rš.
ǁ pakloti, pataisyti (patalą): Patalus visur i̇̀štiesiau Adm.
ǁ tr., intr. Grnk išskleidus apdengti, apgaubti: Visi kambariai buvo ištiesti divonais J.Balč. Ir par visą miestą, kur važiuos keliu, ištiesti liepė raudonu divonu ant kelio DS71(Rs). Takeliais i̇̀štiesta, prisiuvinėta briedžių, lapių – ana rankas turi Dgč. Ižtiesiau dangalą mano ant tavęs SPI223.
ǁ iškloti, išdriekti, priguldyti ko: Pėdai ištiesti̇̀, par vidurį varpos sudėtos [klojime kulti] Nmk. Ištiẽsia ištiẽsia kūlį, pasibaigia kūlys, kitą ištiẽsia (stogą dengiant) PnmŽ.
ǁ nukloti, nudraikyti, nukratyti kuo visą: Klaimą ištiẽsia, apkulia, apverčia šiaudus Kvr.
| refl. tr.: Papilvę [paukštis] nusirauna i išsitiesia lizdelį Bsg.
8. aptraukti, iškalti, išmušti, išklijuoti ir pan.: Mano seklyčia popieriais ištiestà Pn.
9. nudriekti, nutęsti: Po langeliu sėdėjo jauna mergelė per pečius ištiesus kasas geltonas LTR(Švn). Ir ižtiesė šakas savas nuog marių net ik marių DP87.
| refl.: Išsi̇̀tiesė per tvorom apvyniai Mlk. Jos išsitiẽsę išsitiẽsę, veronikos, žolytės Upn. Saulės spinduliai taip stačiai krito žemėn, kad visas oras rodėsi srovėmis išsitiesęs Vaižg. Kur saulėlydžio apšviesta, blizga upė išsitiesus K.Bink. Kur po kelmynus raitėsi gyvatės, gatvė išsitiesė T.Tilv. Didelis didelis jo šešėlis išsitiesia iki pat lubų J.Paukš.
| prk.: Tas urėdas žvakės arba žibėjimo… vienokig vėl ižtiesias ir ant apaštalų DP557.
10. išdėstyti, išrikiuoti: Ištiẽsti kareivių rotą Plng. Turėjom avių dvi, kur jas ištiẽsi (pririšęs paleisi) Vn.
| refl. S.Dauk: Kitam lauke vėl parėžiuo išsitiẽs [rugius pjauti] Skdv. Važiuotų prie kits kito, ale ir pėsčių vieškelis išsitiẽsęs Srv. Darbininkų minia išsitiesia per visą gatvę ir eina toliau J.Bil. Nutarė pulti, kai jie savo kelionėje išsities į ilgą vilkstinę A.Vien. Bet eili dvi vėl išsitiesia abišaliai [scenos] Vd.
11. refl. atsigulti: Parėjau namo ir biškį išsi̇̀tiesiau lovoj Dkš. Po pietų reikia valandžiukę išsitiẽst Mrj. Berniukai, kur judu išsitiẽsita? Kbr. Paskum Mikutis išsitiesė žolėje P.Cvir. Miego ir aš nenoriu, bet išsitiesti truputėlį gal ir ne pro šalį J.Paukš. Pavalgęs išsitiesė ant suolo ir lyg užsnūdo V.Kudir.
| Jau aš išsitiẽsus (pasiligojusi), nepaskeliu Drsk. Parlyžavo, dešimt metų išsitiẽsusi an lovos Krš.
^ Išsitiesęs kap šuva paunksmėje LTR(Mrs). Išsitiesiau kaip ant valako (patogiai atsiguliau) Sv. Išsitiesė: kojos – Lietuvoj, galva – Amerikoj PPr76(Pn). Lenkiasi lenkiasi, perėjęs namo išsitiesia (kirvis) Sim.
12. šnek. partrenkti: Aš tave ištiesiu kame nors patikęs Dr. Ìštiesiau vietoj Tršk.
ǁ išpjauti: Ateina, sako: – Tavo šuva i̇̀štiesė galybę vištų Prn.
13. refl. šnek. numirti: Išsitiẽsi, nieko nebreik, nieko nenusineši Šv. Visi miršta, i tu išsitiesi̇̀ Dglš. Kaip motina išsi̇̀tiesė, atkuto [skriaudžiama marti] Sug. I nepajusi, kaip būsi beišsitiẽsęs Krš. Tokie vyrai išsitiẽsia, o dejuojam bobos i gyvenam Jd. O kada jisai nuvažiavo pačios liepiamas į girią, atrado motyną išsitiesusią, pastirusias rankas ir kojas DS101(Rs). Tu eik eik – koc išsitiẽsk, o anas guli kap vilkas lauže Arm.
^ Kad tu išsitiestái – Dievulis duot! Žrm. Kad tu išsitiestái su sa razumu! Arm.
ǁ nudvėsti, pastipti: Išsi̇̀tiesė gyvatė, kai kirtau Klt. Kaip mušu su lopetyte, tai musia ir išsitiẽsia Slm.
14. pargriūti, parpulti, išvirsti: Nebuvai tu prie blogų žmonių – jis tave kap pavaryt (pastumdytų), tai išsitiestái Pv. Kai tik Dunduliukė iškišo nosį į lauką, tuoj gavo plaktuku – ir išsi̇̀tiesė Grš. Kad išsi̇̀tiesė į purvynę – ir rankas, ir kiškas padėjo į balą Srv. Mykolas kaip lėkė, dribo, teip ir išsi̇̀tiesė ant pilvo Skrb. Prakirto man petį – ir išsi̇̀tiesiau Jsv. Neįstengęs jo išlaikyti, pats aukštielninkas išsitiesė žemėje P.Cvir. Medis pargriuvo ir išilgas išsi̇̀tiesė raiste OGLIII350.
15. refl. Yl, Krs, Žl, Švnč gerokai paaugti: Mergaička tai buvo menkutė, ale dabar išsi̇̀tiesė Slm. Jau sakiau, – ana suvis bus maža, ė dabar kokia išsi̇̀tiesė Ml. Po karūmenės išsi̇̀tiesė vyras Krš. Tai kas, kad veršiukai dabar nepuikūs, o ant pavasario išsitiẽs Bsg. Paki karvę ažleidžiau, kiaulė išsi̇̀tiesė kai virvė tik [nuo pieno] Klt. Kai uždaviau miltų, ką bemat išsi̇̀tiesė paršai Ktk. Tos lapės rudenį išsi̇̀tiesė kai lynai, dailios tos uodegos Jrb. Baroniukai išsi̇̀tiesė nuo burokų Dglš. Gražiai auga, išsi̇̀tiesė kai smilga ėgliukas Klt. Kitam šalia augt tai jau nelabai: kaip ji (gėlė) išsitiẽsia, viską nustelbia PnmŽ.
16. refl. prk. atsigauti, sustiprėti: Išsi̇̀tiesė ana, nėkas neužgauna, nėkas pri ašarų neprivaro Krš. Išsi̇̀tiesė (pasveiko) kiaulė gražiai Kč. Skurstam, ir gana – išsitiẽst nėr kada KzR.
17. įsileisti, įsismarkauti, įsismaginti ką daryti: Blogas kelias, nėr kur išsitiẽsti [važiuoti] Pln. Gerai išsitiẽsi, kol tris mylias kelio nueisi Dr. Ir aš gavau išsitiẽsti nu baidyklės bebėgdamas Šts. Išsi̇̀tiesė arklys – tiek ir tematei Ėr. Sušlaminau šakutes – tai kad išsi̇̀tiesė dideliais šuoliais tas vilkas Grš. Jis kai išsi̇̀tiesia pjauti, tai ir valgymą užmiršta Up. Kai išsitiesė pasakoti – ir seilės ištįso besiklausant Šts.
ǁ refl. tr. daug ko prisigaminti: Vyšnių išsi̇̀tiesi (prisiverdi), i užtenka Vdk.
◊ aki̇̀ms išsitiẽsti pasižiūrėti į ką gražaus, malonaus, pasigrožėti: Buvo kur akims išsitiesti ir pasiganyti rš.
ant lentõs ištiẽsti (išsitiẽsti) numirti: Papula, ka i̇̀štiesa ant lentõs, i gatava Žr. Būk tu nežinau kaip apsikrovęs [turtais], išsitiẽsi vis tiek an lentõs Krš. Gedvilas jau išsi̇̀tiesė an lentõs, nebė[ra] Krš.
balži̇́enus ištiẽsti mirti: Tas jau i̇̀štiesė balži̇́enus Š.
i̇̀lgąją ištiẽsti nusikeikti, gyvačiuotis: Ìlgąją pirma ištiẽsia, tada sako Dglš.
kãklą ištiẽsti susidomėjus suklusti: Žmonės kaklùs ištiẽsę stovėjo aplinkui NdŽ. Daugelis net kaklus ištiesė ir išsižiojo, kad nepraleistų nė vieno žodžio V.Myk-Put. Visi liovė valgę ir klausė lyg pamokslo, ištiesę kaklus V.Kudir.
kiškàs (kójas KzR, Lnkv) ištiẽsti mirti: Ištiesite kiškas, ir nė šuo dėl jūsų nekauktelės J.Paukš. Maniau, kad jau kójas ištiesiù Ob. Greitas būsi – visur nesuskubsi, tik pirma čėso kojas ištiesi KrvP(Vlkv). Draskos draskos koks, veizėk – ir ištiẽsęs kójas Krš. Pažadais penėtas kojas ištiesė TŽV597(Al).
ǁ išdvėsti, pastipti: Iš ryto lesė [višta], par pietus jau žiūriu – kójas ištiẽsus Žl. Ka ta kiaulė tik kójų neištiẽstų! Krš. Kėburiav[o] kėburiav[o] mūs itoj karvė ir i̇̀štiesė kójas Arm.
lẽteną ištiẽsti kėsintis: Visos Europos kapitalistai ištiesė letenas į pasaulio dalį, kurioje gyvena šimtai milijonų žmonių, į Aziją rš.
lẽtenas ištiẽsti mirti: Gėrė – i̇̀štiesė lẽtenas Krš.
li̇́emenį ištiẽsęs labai greitai, skubiai (eina): Bepareinąs Girdenis čia li̇́emenį ištiẽsęs Trk.
li̇́emenį ištiẽsti
1. greit bėgti, spausti: Gerai gavau li̇́emenį ištiẽsti, kol bepriginiau važiuotą Šts.
2. galą gauti, pastipti: Teip mušamas arklelis li̇́emenį ištiẽs Gršl.

nagùs ištiẽsti
1. Varn mirti.
2. kėsintis: Ištiesia nagus ne tik prie artymo turtų, bet ir prie sveikatos V.Kudir.

nùgarą ištiẽsti pailsėti: Prabėgs ir vasarėlė, o tau nebus kada ištiesti nugaros S.Nėr.
padùs ištiẽsti atsigulti: Šiandien nė karvės nemelžė – i̇̀štiesė padùs ir gulėjo Rm.
rañką ištiẽsti
1. siūlyti pagalbą: Ir bėdoje niekada nereikia šauktis, pats pamato, ranką ištiesia J.Avyž. Dėl mūsų sielų išganymo argi atstumsi tau ištiestą ranką? V.Krėv.
2. prašyti pagalbos: Rañką ištiẽsusi (elgetaudama) ejo pasenusi Krš.
3. kėsints į ką: Kad man kartais vogt ar ką išplėšt pasitaikė, rods ir aš nesigėdėjau ištiẽst savo rañką, ale ne sau vogiau K.Donel.

ti̇̀k rañką ištiẽsti visai netoli, labai arti: Iš mūsų teritorijos ligi namų tik ranką ištiesti rš.
visàs kẽturias ištiẽsti mirti: Gulia visàs kẽturias ištiẽsęs Krž.
nutiẽsti, -ia, nùtiesė; N
1. tr. klojant ką ant paviršiaus nutempti, nutęsti tolyn: Sako, jau nutiẽstum audeklą lig Anykščiais (tiek daug turi) Sb. Ana toli nùtiesė drobę ant pievos ir balino J.
2. tr. Žl, Bsg nukloti, apdengti, apdangstyti, apdėti kuo: Nùtiesė pievą baltinamais audeklais DŽ1. Kambarys buvo nùtiestas kilimais NdŽ. Pievos nutiẽstos nutiẽstos [būdavo] tais drobiniais! Kvr. Stalai buvo nutiesti̇̀, visi atsinešė užkandos Snt. Kambariuose pilna priegalvių, visos sienos nutiestos išsiuvinėtais rankdarbiais rš.
ǁ apskleisti, apdriekti, nukloti: Jau visas kalnas avižų nùtiesta (nupjauta) Rdm.
3. tr. Amb, Š, KŽ, Plv ką ilgą pastatyti, nukloti: Per upę buvo nùtiestas tiltas NdŽ. Nutiẽsti plentą DŽ1. Nutiẽsti geležinkelį DŽ1. Daugeliui miestų, gyvenviečių ir pramonės įmonių vanduo bus tiekiamas per specialiai nutiestus vamzdynus sp. Jei tavo vėželis toks geras, tenutiesia nuo tavo grintelės ant mano pilį paauksuotą kelią (ps.) Brž.
^ Kokį kelią jaunas nutiesi, tokiu in senatvę važiuosi LTR(Auk). Girtam kelias visados kreivai nutiestas KrvP(Žm).
| refl. tr., intr.: Kareiviai, manevruodami mūsų laukuose, buvo nusitiẽsę telefoną NdŽ. Ir inpuolė skiedra į mareles, ir nustiesė tiltas per mareles LTR(Švn).
ǁ Z.Žem, Rtr, NdŽ, KŽ ką nors tiesiai ar tiesų padaryti, išvesti: Nutiẽsti tiesiąją NdŽ. Ariant tiesią vagą nutiẽsti NdŽ. Reik mokėjimo, jei nori nutiẽsti rąstą su šniūru: sūdiną šniūrą prydauža, ir paliekta brūkšmė Šts. Nutiẽsti (tiesiai nupjauti, nuobliuoti) lentalės nebgaliu, nebregu Gršl.
4. tr. ištempti, ištęsti, padėti ką ilgą per ką, ppr. sujungiant dvi puses: Šniūrą nùtiesiau tarp medžių Dg.
| refl. tr., intr.: Lentgalį per upelį nusi̇̀tiesiau NdŽ.
| prk.: Tarp jųdviejų nusitiesė pirmasis, kaip voratinklis plonas, simpatijos siūlas V.Myk-Put.
5. tr. nuimti uždangalą, nudengti: Ksaveras nutiesė kilimėlį nuo sėdynės ir patiesė jį po medžiu Vaižg. Nuog sparnelių perlelius nužertau, nuog kojelių šilkelius nutiestau LTR(Srj).
6. tr. ištęsti, nutęsti, nudriekti: Ilgin daržas nùtiestas Dglš. Mano kojos ant žemės nùtiestos Jrb. Tavo raštą nelabai įskaitau: tu tei[p] nutiesi̇̀ Jrb. Bet rytą atmerkia akis – diena giedra, saulė auksines juostas pro langą viduj nutiesusi J.Paukš.
| refl. Š: Uogų (braškių) kekės nustiẽsę, baisiai čia auga, matai, molis Klt. Dūmai nusitiesia po sniegu apklotus laukus rš.
ǁ refl. būti nusitęsusiam, nusidriekusiam: Per balių stalai buvo ilgi, per visą pirkią nusitiẽsia Slk. Ganyklos labai toli nusitiesia LTR(Kp). Nustiẽsia toli [laukas] Klt. Šalinėnų gilus skardžius prie pat ežero į šaltinius nustiesęs LTR(Ant). Į pietus nuo tos vietos, kur Neris ties Vilniumi prasiveržia pro Kalvarijos ir Panerių aukštumas, nusitiesia Trakų aukštumos rš. Išsirikiavusių eilė buvo nusitiẽsusi per visus laiptus NdŽ.
7. refl. išsirikiuoti, išsidėstyti: Lig kol čia nusitiẽsia tos karvės, gal pagal visą Pyvesą Slm. Pievos pakalnėmis nusitiẽsusios KŽ.
8. tr. NdŽ nukreipti, nutaikyti į ką: Įtempiau saidoką, nutiesiau strėlę, kairiąją akį primerkęs, ir paleidau Mš. Langdonas, nutiesęs žiūronus į šlaitą, džiaugsmingai sušuko Mš.
9. tr. nubraukti, nušukuoti: Linų skarą nutiẽsti galėjo su mediniu šukuočiu Ggr.
10. greitai nueiti, nudrožti: Jis nūnai čia nedarbuja – nutiesė namo Mrk.
patiẽsti, -ia (pàtiesia), pàtiesė tr.
1. NdŽ padaryti kiek tiesesnį, patiesinti: Gelžį patiẽsti reik, sako, nė kokio sunkumo nėra Vvr. Senovių senovė[je] didžiai plačiai prekyba yra buvusi tūse kraštūse, jei tūlos jų upys yra patiestos S.Dauk.
| refl.: Guli pastiẽsęs, išsipūtęs [briedis] Klt. An slenksčio guli šuva pastiẽsęs Trgn. Kap rankas pasitiesiù, tai skauda Vlkv. Kiškis pastiẽsęs tiktau striuoksi per pušaitėm (ps.). Tvr.
| prk.: Vargų primygti da negreit žmonys pastiẽs Tvr.
ǁ refl. dirbus pailsėti, išsitiesti, dustelėti: Pjauna darbiniai rugius, tai urėdas i pastiest neduoda, vis suslenkęs Tvr.
2. atkišti, pakelti, ištiesti: Aš ranką pàtiesiau, šlept i užšoko an rankos kregždžiukas Ml. Kad aš galėtau, tai aš patiestau aš prie jūsų rankeles LTR(Lzd). Kai pàtiesei šautuvą į mane, maniau, ka jau ma[n] mirtis Grdž. Nuog pečių strielbelę nuėmiau: patiesiau, patiesiau, širvajam zuikeliui patiesiau LTR. Stovi karvė galvą patiẽsus, kad skust skust, ale ne Klt. Pàtiesė galvą telyčia [sirgdama] Dglš. Lekia net galvą patiẽsus Klt. Ateina voras su ilga virve, patiesė virvelę ir pagavo muselę LLDI375(Kzt).
3. padaryti ką ilgą, pakloti, įtaisyti: Pudamentą reika patiẽsti, ka nenugrūtum troba Kv. Pamūrenką pàtiesė i du metu statė Grd. Patiesei pamatus pirčiai, o nori ant jų pastatyti bažnyčią Žem. Pamatams pàtiesė ketusis rąstus Šv. Ir patiesė savą būdelę (šėtrą) BB1Moz12,3. Šiteipo tą gyvenimą (viršuje trobą) patiesk (pakelk) tuo būdu, kaip regėjai ant kalno BB2Moz26,30. Ir šisai akmuo, kurį eš patiesiau, jeib būtų ženklu, bus namai Dievo BB1Moz28,22.
| prk.: Aš savo suderėjimą su jais padariau (patiesiau) BB2Moz6,4.
| refl. tr.: Pasi̇̀tiesė pudementą – plytų nėra Pj.
4. perdėti, pertęsti, pertempti per ką, sujungiant dvi puses: Patiesim lotukę per grabę Lp. Pàtiesė uodegą per duobę (ps.) Švn.
5. R48, MŽ64, K, LL169, Rtr, DŽ, Jnš, Plt, Vlkv, Rdš, Rm, Dglš pakloti, išskleisti klojėtis: Patiesiu drobę R, MŽ. Patiesiu audimą, drebužius ant blykės N. Aš balinu drobes ant pievos patiẽsus J. Patiẽsti staltiesę BŽ267. Patiẽsti kilimą NdŽ. Reik patiẽsti divoną – svečiai atvažiuo[ja] Pln. Pàtiesi drobes anta pievos, pora savaičių – ir išsibalto Kpč. Audeklus pàtiesia ant rasotos pievukės ir per dieną bąla Ūd. In žolės patiẽsiam audeklus, i dega pardien Klt. Paskuo mirkysi [audeklą], paskuo patiẽsi an žolyno Žlb. Pàtiesi, būlo, anta dirvono [audeklą], ir apdažo žolės Drsk. Pàtiesė drobę ir pririšė šunį prie tai drobei PnmR. Ant saulės pàtiesam, išbalna: viena pusė baltesnė, viena rudesnė pasidaro Krž. Kap pàtiesė an pievos [retą drobę], tai ir ižlindo žolė Jz. Žiūrėk, kitos kluone pritiesti keturi penki [audeklai], o kitos mergaitės pàtiesta dešimt ar daugiau Mšk.
| refl. tr.: Kluone pasi̇̀tiesiau porą audeklų Rgvl.
ǁ išskleidus padėti: Patiesei, sesele, šilkelio skarelę, dovanosim mes tau visos po rūtų šakelę LTR(Vrn). Nosinę patiẽsia, butelį pastato [piršlys] Ad. Patiesiù in sklepo megztinį, nuvarva [vanduo] Ktk. Kad paspėja boba paskavot, tai gerai, kad nepaskavoja, kailinius patiẽsia ir liepia bobai šokt Žl. Tada kailį, kai išmirkai, patiesi̇̀ an stalo, ištepi ta koše, vilnos netepi Alz. An pievos patiesė, pievelė nuvyto TŽI259(Prl).
| Patiesk klojimą (klojime pėdus)! Sml. Pàtiesta tik koki audeklai, – sapnavau, – jau kelionė Klt. Išeik, ponas karaliūnai, patiesk šilkų juostą, tavo svečiai atvažiuoja LTR(Tvr). Aš tai popierio drūto pàtiesiu, supilu [salyklą] Bsg. Iš pradžių sumetė aukštą eglių šakų stirtą, o ant jos patiesė minkštą meškos kailį A.Vien.
| refl. tr. K, NdŽ, KŽ, Šts: Buvo Sekminės, tai kepė kiaušinienę, va pievoj nueję, pastiẽsę maršką ir išsikepę visi valgė Jž. Nusprendęs, kad jau nueita pusė kelio, pasitiesiau milinę ir atsiguliau pailsėti rš. Kūčioj pasitiest kelnes, spalių saują pasibert, dvi žvakes užsižibint, veidrodį pasistatyt ir žiūrėt: pamatysi savo kavalierų LTR(Vlkv).
ǁ pakloti (patalą): Patiẽsti paklodę NdŽ. Apklotą patiẽsti KŽ. Baltai patiestà lova DŽ1. Patiesiu apačioj R384, MŽ517. Baltas paklodes patiẽsi itokiam puišiu, tai kiekgi bus baltos?! Mžš.
| refl.: Pasitiẽst, užsiklot, pasiklot – visa reikia padaryt (išausti) Sdb.
ǁ išskleidus apdengti, apgaubti: Žaliai pàtiestas stalas NdŽ. Jaunoji stalą patiẽsia, svočia valgį neša Všt.
ǁ pakratyti, padriekti, paskleisti: Eik ažudaržėn, linus paties' Ad. Suvilgo, pamarkina [lininius siūlus], pàtiesia an suolo ir su kultuvėm plaka plaka Pv. Kai kūlius dirbdavo, patiẽsdavo klojime ant aslos dvi eiles pėdų ir su spragilais mušdavo par varpas LKT186(Čk). Šiaudų patiẽsčiau, priegalvėlį padėčiau, tai aš savo svetelius suguldyt galėčiau JD167. Linus vėliau pàtiesė Tlž. Medinėm šakėm paemi, patiesi̇̀ gražiai vėlek ant laito pėdą Nj. Patiesi̇̀, sulygini sulygini [šiaudus] nuožulniai, tada vytele pririši an grebėstų Alz. Laikė patiẽsę [selyklą], gerai išmaišo Bsg. Penkis šimtus litų pàtiesė ant stalo Snt. Ožkelė miega barzdelę patiẽsusi Skr. Pri kelio ciela dirva kviečių patiestà (nupjauta) pūna LKT90-91(Vvr).
| refl. tr.: Pasi̇̀tiesiau ratuose šiaudų ir atsigulęs užmigau NdŽ.
6. refl. Žl išdrikti, išsidriekti: Pasitiẽsę siūleliai – tai dimai Rš. Lapai agurkų pasitiẽsę ant žemės – ir nesimatė šaknių Ktk. Uogų stovi pastiẽsę šakos Klt. Pataisai pastiẽsę toki auga, o varinčiaus kupstelis in viršų, iš stiebelio Klt. Matos gi va, int ežero, int upelio tuoj ir drignė, ir in šulnio tuoj drignė ir pastiẽsia Jž.
ǁ plytėti, tįsoti, būti nusidriekusiam: Ten ežeras po kojom pasitiesia T.Tilv.
7. Jrb, Gs, Drsk šnek. paguldyti, pargriauti, partrenkti: Kur tu matei tokį vaiką?! Ot, patiẽsus duot uodegon! Mžš. Paėmę patiesim ir įpilsim į klyną Ėr. Aš tavi da lengviai patiẽsčio ant žemės Vvr. Jį vyrai kaip šešką pàtiesė Jnš. Pàtiesėme vyrą kaip ąžuolą NdŽ. Pamatęs kuprelį, sultono virėjas palaikė jį vagimi, patiesė su lazda žemėn ir galvojo, kad jis jį užmušęs J.Balč. Arielkele šviesi, kur tu mañ patiesi – in žalios pievelės, prie jaunos mergelės (d.) Prng.
^ Stovės, kur pastatysi, gulės, kur patiesi, palikęs nepavysi S.Dauk.
| refl. tr. NdŽ: Ot piktas – vaiką kap pastiesė, tai mušė, kiek jis norėj[o] Lš. Kerdžius… pasitiẽsęs davė jam dikčiai botagu BM245(Zp).
8. refl. atsigulti, atsidrėbti, išsitiesti, pargriūti: Linus patiesiau, atejau namo ir pati pasi̇̀tiesiau Ad. Aš jam trinkt per ausį, anas blinkt – ir pàstiesė žemėn Rod. Mėlynai būčio pasitiẽsęs Gd. Tie čigonai apie pečių pasi̇̀tiesė, sugulė Nm. Pasitiẽsdavo ant pievos [po atlaidų], vaišydavosi, kas ką turėjo PnmŽ.
9. NdŽ, Up, Jnš, Užp, Sn šnek. galą padaryti, nudobti, nužudyti, užmušti, nušauti, papjauti: Du sūnu pàtiesė po muno akių, pražilau par vieną naktį Krš. Beesąs pàtiestas ant keliu be mažiausios gyvybos Šts. Aš pradėjau leisti į juos strėles ir leidau tol, kol patiesiau vieną žemėj J.Balč. Patiestà žiurkė tvarte Jrb. Traikšt – ir pàtiesė [kiškį]! Lp. Ot, kad tavę vilkas patiẽst (papjautų)! Btrm. Nudūrė mėsinį paršą, patiesė du avinus, pramalė šviežio pikliaus kvietinio J.Balt.
| refl.: Pasitiestumi (patrūktum) tokius piningus gavęs, kol pragertumi Šts.
10. refl. pasitempti, paaugti: Nebemažas, pasitiẽsęs jau dabar Slm.
11. refl. pakrypti, pasisukti, pasiduoti: Pasi̇̀tiesiau tiesiai ant kaimo ir ejau, rodos, nesisukiodamas Trg.
◊ balži̇́enas (kadokùs, ki̇̀nkas Slv, kójas) pa(si)tiẽsti menk. mirti: Tas jau pàtiesė savo balži̇́enas Jž. Jau tas pijokas pàtiesė kadokùs Smn. Da stiprus senis, toks kójų greit nepatiẽs Sb. Turbūt greit teks patiesti kojas V.Mont. Kad tu pastiestái kójas! Rod.
liežùvį (liežiùvį Ds) pa(si)tiẽsęs
1. atidžiai (klauso): Ale jos cekavumas: klausytų liežùvį patiẽsus perdien Mžš. Malus parsako, o bobos liežuviùs patiẽsusios klausos Krš. Nešneku, tik liežùvį pasitiẽsiusi klausaus Rdn.
2. labai, atkakliai (laukia ko): Laukia patiẽsęs liežùvį, kad kas įmestų kąsnį į gerklę Ėr.

pil̃vą patiẽsti atsidrėbti, atsigulti: Išarei ir vėl jau gulėk pilvą patiẽsęs Db.
partiẽsti, -ia, par̃tiesė tr.
1. Gž, Paį šnek. per jėgą paguldyti, pargriauti: Nelįsk – vienu ypu tave partiẽsiu Slv. Seniau bernaudamas jautį ant žemės partiesdavau rš.
| prk.: Liga ir stiprą vyrą partiẽsia Slv.
| refl. tr.: Kad mane parsi̇̀tiesė, kad mane mušė, kad visą savaitę sirgau Skr.
2. šnek. užmušti, nušauti: Kunigą tame akies mirksnyj smertinai ant aslos partiesė LC1887,38. Ale šitie trys sutarę, pūčkas ištiesę, pamieriję anuos tris partiesė BsMtII129(Tlž).
3. refl. parkristi, parvirsti, pargriūti: Sunkiai atsidusdamas, didelio kadagio užvėjy parsitiesė kelelvis I.Simon. Palengvėjusia širdimi Barbė parsitiesia ant žolyno, prisimerkia I.Simon.
pértiesti DŽ1, pertiẽsti Rtr, K, Paį
1. tr. Rtr, KŽ, Paį, Rš ištiesti nuo vieno krašto iki kito, perdėti per ką: Per upę pértiesti tiltą NdŽ. Yra lieptelis pértiestas [per griovį] – gali eit Prn. Žardyno gale per spyglinę tvorą pertiesta lipynė I.Simon. Virvelę pértiesi par kelią, priraišioji žiedelių kokių (sutinkant vestuvininkus) Kpr. Seniau kai kur Užnemunėje kaimuose skersai kelią būdavo pertiesiami raštuoti naminiai rankšluosčiai, kurie atitekdavo piršliui ir pabroliams už išsipirkimo dovanas rš.
^ Katino uodega per ežerą pertiesta (kibiro pasaitas) Jrg(Zr).
| refl. tr., intr. NdŽ, DŽ1: Pársitiesę lazas par tą revą, tuo kaičia i verda tąs bulves Jrb. Šviesiausia karaliūčia, pamok su savo skarele, kad persitiestų tiltas, kad mane nepapjautų vilkas MPs.
| Tuojau ateisi čia ir persitiesi per suolą! Supranti? – įsakė mokytojas I.Simon.
2. tr. NdŽ iš naujo tiesti.
3. tr. išvesti, padaryti (sklastą): Sušukavo plaukus, pertiesė per galvos viršų tiesų sklastą ir apkarpė I.Simon.
4. intr., tr. NdŽ, Pls, Up užkirsti, užduoti: Kai pértiesiu virvagaliu per nugarą, tai ilgai atsiminsi! Ds. Pártiesiau par šonus ir paleidau piemenį Ggr. Aš tavę čia pértiesiu Lp.
5. žr. partiesti 1.
| prk.: Kaip párties [liga] an lovos, tada pailsėsi Grd.
| refl. tr.: Pársities ir muš [mokytojas], gaudavo [neklaužados] pylos Tlž.
6. refl. išsitiesti: Jis pavirto ir pársitiesęs guli J.
pratiẽsti, -ia, pràtiesė tr.
1. NdŽ kiek patiesinti.
| refl. NdŽ: Varpos po parklestėjimo prasitiesančios P.
ǁ refl. tr. tiesiant prisidaryti: Turiu vinių prasitiẽsęs, galiu kalti torą Kal.
2. Rtr, NdŽ, KŽ ištiesti; atkišti: Pràtiesė kojas DŽ1. Gediminas pratiesia ranką. Pirma jai, paskui vyrui J.Avyž. Senis atsisėdo ir pratiesė sušalusias rankas į židinėlį rš.
3. DŽ1 pakloti, išvesti pro šalį.
ǁ Rtr, NdŽ, End išvesti, pakloti: Ten malūnas yra, dabar ten pràtiesė kitą kelį Štk. Gelžkelį pratiẽsti KŽ.
| prk.: Saulė, nusileisdama už aukštų biržtvynų, pratiesė ilgus, tamsius šešėlius vešliai sužydėjusioje žolėje rš.
| refl. tr. NdŽ: Prasitiesdamas sau kelią tarp kalnų tarpeklių, Nylas daro staigų lanką rš.
4. NdŽ pratempti, prakišti: Bešaudyklinėse staklėse ataudas pratiesiamas greičiau ir tyliau naujais, tobulesniais būdais LTEI439.
5. praverpti: Jau ir aš siūlą pratiesiau Tvr. Nėr kada i dėl šaučiaus siūlo pratiesia Ml.
◊ rañką pratiẽsti (kam) KŽ siūlyti pagalbą, pagelbėti: Jaugi pradžia sunki, bet neabejotina, juog praties ranką vientaučiai vientaučiams A1884,121.
pritiẽsti, -ia (pri̇̀tiesia), pri̇̀tiesė tr. J, NdŽ
1. Sb, Bsg, Sml, Mšk daug patiesti ko ant paviršiaus, prikloti: Kap kas tų audeklų labai daug pri̇̀tiesia an pievos, kolei kiek išbąla Pv. Pilnas kluonas buvo pritiẽstas audeklų Kvr. Našlė drobės tiek daug privyniojo, pritiesė, kad neturėjo kur dėt LTR(Slk). Ant išdažytų grindų buvo pri̇̀tiesta senų laikraščių DŽ1.
| refl. tr. DŽ1: Po lietum išvažiavo iš miško te daug tų čigonų ir kad prisi̇̀tiesė an pievos džiovintis Krs.
ǁ daug ko priguldyti, prikloti, pridėti: Tik pri̇̀tiesta tų žąsiukų, i baigta – visus žiurkė išpjovė PnmŽ.
ǁ Sut uždengti, apdengti (stalą): O ansai jums parodys svetlyčią didelę pritiestą – tenai prigatavykit BtLuk22,12.
ǁ NdŽ, Zr, Sdb daug prikratyti, pridriekti, prikloti, prikreikti: Pridžiovydavai tų kopūstų lapų, pritiẽsdavai – kaip jie nesupūdavai?! Pš. Rugių pritiẽsdavom klojimą eilėm i kuliam su spragilu Šln. Būdavo karai, pritiẽsiam šieno iš šalių, ka nesusitrankytų [obuoliai] Ps. Prie linui daug darbo: rauna juos, merkia, pritiẽsia, prikelia Ldk. Žirnių pritiẽsiam pritiẽsiam ir duodam su spragilais Jd.
| refl. tr. NdŽ: Prisitiẽsme eilas, nu tai kiek būdavai tos šeimos, ka šeši – kuldavai su spragilais šeši, ka penki – penki Mšk. Prisitiẽsia ir paskui duoda su tais spragilais Snt.
2. Ser išskleidus uždėti ką, užtiesti: Tas vainiką nuplėšė, o nuometą pri̇̀tiesė Plv.
3. tiesiant, vedant liniją prijungti: Prašiau matininko pritiesti pri dirvos pusę ektaro Šts.
4. refl. išsitiesus prisiglausti: Tiek prisi̇̀tiesė pri munęs šalip – ka glaudos, ka glaudos! Trk.
5. Ser pririšti: O kaip jį diržais pritiesė, tarė Povilas šimtinykui BtApD22,25.
6. padėti atsikelti, pakelti: Serga – reikia pritiẽst i prikelt Tvr. Nuejęs tada josp, ėmė ją už rankų ir pritiesė Ch1Mr1,31.
| prk.: Žodžiai Tavo pritiesė svardinėjančius ChJob4,4. Tau priguli korot griešnykus, neklaužadas o pritiesti nupuolusius ir sverdiančius MKr40. Izraelį, tarną savo, pritiesė Ch1Luk1,54.
7. refl. daug nusidriekti: Nuėjau in samanas, žiūriu – prisitiẽsę [ploteliais] Upn.
sutiẽsti, -ia (sùtiesia), sùtiesė; Ser
1. tr. NdŽ išskleidus sukloti, pritiesti, prikloti: Sutiẽsdavom diktai (daug), ka turėdavom tų audimų PnmŽ.
ǁ sudėti, suguldyti, sustatyti (ppr. ką ilgą): Sùtiesė vamzdžius, užpylė – ir prasimušė vanduo Jrb. Sùtiesė tų pagalių į tą pečių; ką jie degs – užgeso Jrb. Tokias kartis (ardus jaujoje) sutiẽsia aukštai nuo žemės, koks metras PnmŽ. Sutieski stalus ant margo dvaro, svadyki svečius, tus darbininkus LTR(Trg).
ǁ pakratyti, pakloti, padriekti: Sutiẽs sutiẽs [javus], daugiau su spragilais i kulia Pšš.
| refl. tr.: Susitiẽsi eilums javus i duosi [su spragilu] Grd.
2. tr. NdŽ sunaudoti klojant, tiesiant.
3. tr. plonai suverpti: Sùtiesei sùtiesei kai seiles Vl.
4. tr. sutempti, sunešti: Kardu vieniems [žmogžudžiams] galvas nukapojo, kitus gyvus sutiesė in sklepą ir uždarė LTI165(Bs).
5. tr. surinkti, sukaupti: Jau tu man i per trejus metus menkos skolos nesùtiesei Prng.
6. intr. NdŽ, Pls suduoti, užkirsti: Kap sutiesiù botagu, tai žinosi! Rod. Kad sutiesiù šakiniu per šonus! Rod.
7. refl. susiderinti, susidainuoti: Kap giesmė gražiai sustiẽsia, tai i gražu paklausyt Ml.
užtiẽsti, -ia (ùžtiesia), ùžtiesė
1. tr. Jrk31, KŽ, Vlkv, Gž atkišti ką prie ko, ištiesti: Užtiẽsk ranką Azr. Vienas tik ùžtiesė šautuvą an jo, ale da nešovė KzR. Medžioklis užtiesė šaut, bet tigrienė pamačiusi ėmė prašyt, kad nešautų LTR(Šmk).
2. tr. S.Stan, NdŽ, LTR(Zp), Jrb, Šmn nutiesti, pastatyti, pakloti, įrengti: Užtiẽsti pudamentą reik Pvn. Namo pamatą taiko užtiest delčio[je] LTR(Zp). Ùžtiesė tokią bažnyčią – gali važiuotas įvažiuoti Grd. Užtiesti balkius I. Užtiesiu tiltelį per Nemunėlį, lankysiu mergelę kas vakarėlį LTR(Ktv). Per vieną labai gilų ir srauną upelį lieptas užtiestas buvo Tat. Užùtiesė akapus, vokiečių kad privarė ben kiek tūkstančių Alz. Užtiẽsam virbinę torą Jdr.
3. tr. NdŽ išskleisti, ištempti, išskėsti: Užtiesė [laivo] vidurines ir apatines bures J.Balč.
4. tr. užtempti: Vaikai landžioj[o] uogosna – ir ùžtiesiau dratą Drsk. O ir užkalti variniai varteliai, užtiesti̇̀ lenciūgeliai JV270.
| Veselninkams kelias ùžtiestas, reik išsipirkti Rdn.
5. tr. R, R97, MŽ, MŽ127, Sut, I, KI101, K, J, KŽ, Sml, Bsg, Tlž, Rg išskleidus užkloti, pakloti ant ko: Užtiesiu skotertę ant stalo R334, MŽ447, N. Ant lovos buvo užtiesta raštuota lovatiesė rš. Tą skudurą ma[n] reikėjo užtiẽst ant kiaušinių Jrb. Užtiẽsti langatiesę ant lango NdŽ. Užtiesė skaromis langus A.Vien. Kaip jam visa išsakė, anas palindo palovin, panytė ažutiesė maršką ligi žemei, kaip ir patalą pataisius LTR.
| refl. tr. NdŽ: Nerinį užsi̇̀tiesė an staliuko – kaip i linksmiau trobo[je] Krš.
ǁ KŽ, Ig, Skrb, Žr uždengti, užkloti kuo: Ažudengiu, ažutiesiu SD439. Su skoterte užtiẽsk stalą J. Baltai užtiestà lova NdŽ. Marška stalui, numirėliui užtiẽsti NdŽ. Paliutė užtiesė stalą, atnešė lėkštę, šakutes, paskui kiaušinienę J.Paukš. Ažùtiesiau skara langą Klt. Kai griaudžia, tai kambary užtiesia veidrodžius LTR(Kbr). Žirgužėlis širvas, žėlabnai užtiestas BsO415. Juodu pakilo užtlestais kilimu laiptais ir įėjo į jo kambarį A.Vencl. Šiaudų kūlys tepatiestas, ploščiumi teužtiẽstas JD1166. [Knygos nugarėlę] klijais patept reikia ir užtiẽst medžiaga, kad pritraukt Bb. O ir pamatė seselę vidur jūrių marelių baltom pieskelėm apneštą, žaliais maureliais užtiestą LTR(suv.). Tai sakant, [slibinas] pūkštelėjo ir užtiesė visą pievą, ten būnančią, variu LTR. Ažtiẽstum, ažkartum šitą skylę kuom Klt.
| prk.: Kai sniegas lauką užpustys ir ledas vandenis užties, tu būsi vienišas svetys trumpos dienos, ilgos nakties V.Myk-Put. Užtiesė debesiai mišką LTR(Brt).
| refl. tr., intr.: Ka pradėjo krautuvės būt, užsitiẽsdavom langus užuolaidom Plv. Juodą šydą ant burnos užsitiẽsus vaikščiojo – didi ponia buvo Skr. Tu jos veidą negali pamatytie, nes ji vaikščioja juoda gaza užsitiesus BsPIV208(Brt). Mudu su broliu nuėjova vieną dieną pasirėdę, balta paklode užsitiẽsę, i norėjova išgąsdyt Ilg. Paskui užsitiesė žėlabai visas miestas LTR. Taučius sodžių mėgo, jam sodžius visai nesirodė vienodu šydu nuo svieto užsitiesęs Vaižg.
ǁ apdėti, apkrauti (valgiais): Viešnė tura užtiẽsti stalą Šts. Antrą dieną bobos dėsias, antrą stalą užtiẽs [per vestuves] Žr. Stalai užtiesti, svečiai pakviesti, – nėr tikro tėvelio, nėr parėdkėlio LTsI376.
ǁ paskleidus užkloti, uždriekti: Kai jau užvarom, kumeliu užtiẽsiam visą eilią [šiaudų], kai vėjo nėra, uždedam ir lotų, perkišam vytelę až grebėsto, nu ir apisukam aplink Pnd. Tas paklodes užtraukiam [ant obuolių], užtiẽsę šienu a šiaudais Ps.
6. tr. užmesti (norint ką sugauti): Ùžtiesiau tinklą Nendreiloj Ėr. Žuvininkas, užtiesęs tinklą ant vandens, užgriebė lydeką Tat. Oi, ir atjojo tas šelmis našlelis, oi, ir užtiesė šilkinį tinklelį LLDII486(Lp).
| prk.: Ne viena užtiesė spąstus jam gaudyti ir jaukinti prie savo dukterų Žem. Patys sau užtiesa tinklus ir paspenda spąstus P.
7. tr. Lkv, Krž užveisti, įveisti, užvesti, įsteigti: Užtiẽsęs esu sodną arūse Grd. Kokius naujus kapus ùžtiesė, kiek čia svieto susikiš! Krš.
| Ùžtiesė paligoną, mus išbarstė Azr.
| refl. tr. Pvn: Sodną jau turia užsitiẽsęs Skdv. Sodnų šiauliškiai kiek užsitiẽsę i trobikių prisistatę! Krš. Trečia [karvė] tvinksta, esam fermą užsitiẽsę (juok.) Rdn. Anie buvo fermą užsitiẽsę (įsitaisę): trins karvės, kiaulių be skaitliaus Rdn.
8. tr. pa(si)rengti, pradėti ką daryti: Prie krūvos rąstų ir užtiestos statyti jaujos būrys vyrų strūliavo, baldėsi Žem. Kam ùžtiesei daug sienų, kad tiek ataudų teturi? Slm. O kaip aš užtiesiu ploniausias drobeles, kaip ausiu be skietelio? LTR(Plv). Kitą kalbą gal užtiẽsi, ka viską rašai? Grd.
| refl. tr., intr. Slv: Ant tų mestuvų užsitiesi̇̀, tai teip meti iš tų špūlių LKT192(Snt). Kiekvienoje troboje užsitiesė staklės Žem. Jeigu nori, tai prašyk dabar, o kai darbą užsitiẽs, tumet nesukalbėsi Up.
ǁ užsimoti, numatyti: Draugija kaskart didžiau prisiartina prie sau užtiestojo tikslo Pt.
| Ùžtiesė vardą Kryžkalnis, o buvo Kryžbarkas Stl.
| refl.: Tu buvai gerai užsitiẽsus: būtum laimę turėjus su anuo Šmk.
9. intr. Grg užduoti, suduoti: Ka aš anam ùžtiesiau [per veidą], daugiau nebnorės KlvrŽ. O kad aš su ta [geležine lazda] vienam užtiesiù, tai jis tur ką jaust Sch237.