nemiegoti, būti budriam (3 r.); sin. budėti: Vėliaũ mažỹlio miẽgas trumpė́ja, ji̇̀s ilgiaũ bū́drauja. Žaidi̇̀mas turė́tų užim̃ti didèsnę dãlį lai̇̃ko, kai̇̃ kū̃dikis bū́drauja. | prk.: Žmogaũs ai̇̃stros nuõlat bū́drauja týkodamos sáu grõbio, õ prõtas miẽga, kõl jį̇̃ kàs pažãdina. • ant. miegoti.

neramiai miegoti, dažnai pabusti: Naktimi̇̀s labai̇̃ bū́drauju ir̃ nepai̇̀lsiu.

budi̇̀mas sm. (2) → 1 busti 2: Rašo apie lietuvių raštiją, tėvų žemės budimą Žem.
atbudi̇̀mas sm. (2) → 1 atbusti:
1. Nuo to atbudi̇̀mo daugiau ir nebeužmigau Jnšk.
2. Atbudimo banga ėmė ristis per kraštą I.Simon.
išbudi̇̀mas sm. (2)
1. → 1 išbusti: Neišbudi̇̀mas jo – kaip užmuštas miega! Jnšk.
2. prk. sąmoningumas, susipratimas: Juo didesnis išbudimas rastųs, ir juo didesnis viernumas ir stropumas Ns1852,2.
nubudi̇̀mas sm. (2) → 1 nubusti 1: Tokio gi tavo nenubudi̇̀mo – visi rėkia klykia, o jis miega, ir gana Kp.
| prk.: Pavasario garsai, gamtos nubudimas išjudino žmones rš.
pabudi̇̀mas sm. (2) → 1 pabusti:
1. Nepabudi̇̀mas ano – mietą gali ant kaktos tašyti! Vvr.
2. Darbininkų klasės pabudimas reiškiasi kasdien vis ryškiau ir plačiau rš.
subudi̇̀mas sm. (2) → 1 subusti 2: Prūsų lietuviams visiškai nerūpėjo vadinamasis tautos iš miego subudimas J.Jabl.

veiksmą išorės link nuo pasakytos vietos

pradinę veiksmo padėtį

laiką, kuriuo prasideda koks nors veiksmas arba vyksmas

naudojamą kam ar sudaromąją medžiagą

veiksmo priežastį

ko nors davėją, teikėją

kilmę

veiksmo būdą

išskyrimą

1 bùsti, buñda, bùdo intr.
1. K išeiti iš miego būklės: Jau išmiegojau, bundù, tuo kelsiu J. Greičiau kepkim duoną, vaikai jau buñda, neduos ramybės Kp.
ǁ prk. atgyti: Jos (pempės) leidosi ir kilo, sveikindamos bundančią (pavasarėjančią) žemę J.Avyž. Budo auksinis rytas rš.
2. prk. kilti, rastis: Kuo daugiau mokėsi, tuo labiau budo jos supratimas, kad maža temoka LzP.
3. R38 budėti: Aš miegmi, bet širdis mano bunda CII435. Tavo akys ant jų tebunda, tavo ranka juos t’apdengia KlM100.
1 atbùsti intr.
1. nustoti miegoti: Atbuñda čigonas ir pradeda apsakinėti savo sapną J.Jabl. Atbuñd seselė iš miego, parlek zylelė iš lauko JD646.
| refl.: Atsibudaũ iš miego da gerai prieš dienelę Jnšk.
| prk.: Ka an svieto atsibudaũ (gimiau), buvo medinės akėčios Kl.
2. prk. pakilti, susiprasti: O vienok Lietuva juk atbus gi kada Mair.
| refl.: Atsibus tėvynės sūnūs, didžią praeitį atminę Mair.
1 įbùsti intr. prk. įaugti, subręsti: Visi trys vaikai buvo nemaži, jau inbudę LMD(Prn).
1 išbùsti intr. iš miegų išsiblaškyti: Iš miego išbudaũ aš J. Vaikas išbùdo, niekaip negal beužmigyti Vvr. Štai tavo rūpesčiu tuojaus išbùsdavo kožnas K.Donel.
| prk.: Staiga išbudęs iš susimąstymo, paklausė J.Avyž.
| refl.: Kad išsibusi, atnaujink tą saldų jausmą brš.
1 nubùsti intr.
1. R, J nustoti miegoti: Nubundi̇̀ žmogus anksternais ir nebeužmingi Grg. Kas tik krepšt, vaikas i nubuñda Gs. Kas prieš dieną nubuñda, to dera banda Tsk.
| prk.: Šiandien oras nubùdęs (giedras), gerai džius baltiniai Skrd.
ǁ prk. paaugti, įgyti nuovoką: Jau nubùdus mergaitė, jau tekėti gali Žln. Kaip tik aš nubudaũ (kaip tik atsimenu iš mažų dienų), prova ėjo ir dėl ganyklų Vžns. Jau nubùdęs vaikutis: jau juokiasi ir žmogų pažįsta Rdm.
2. prk. pasidaryti sąmoningam, susiprasti: Tauta yra jau nubudusi rš.
1 pabùsti intr.
1. SD207, K nebemiegoti, pakirsti: Kad kas brikš, aš tujau ir pabundù Grg. Kad ir juste juntu, ale nepabundu KlpD56. Vieversys anksti pabuñda Dkš. Užmigdama palikau, pabusdama neradau ant galvos vainikužio JV659.
| prk.: Nežinau, ar jau pabùdus (gimus) buvau, kai ana atitekėjo Ds.
| refl.: Motynėlė pasibusdama, dukrytėlę prisivadindama JV355.
2. prk. įgyti nuovoką, atgauti sąmonę: Ir pabudo Noach iš vyno savo Ch1Moz9,24. Pagibuskim dėl Dievo SE207.
1 prabùsti intr.
1. Lz kiek nubusti: Prabùdo [nakčia vaikas] – ir valgyt Lp. Pamažu, kad neprabùstų OG61. Buvau kiek prabùdęs ir vėl užmigau Dr.
| refl.: Prasibudus paveizėjo į lovos šalį Pč.
2. prk. atsirasti, iškilti: Prabudo sieloje vėl nauji troškimai rš.
1 subùsti intr.
1. vienam po kito nubusti: Vargas su tais mažais (vaikais) – subuñda, tuoj rėkia valgyti! Jnšk. Subùdo, suskėlė visa šeimyna Sl.
2. prk. susiprasti, sukilti: Prūsų Lietuva irgi subunda rš. Nesubunda slėpiningoji paties žmogaus didybė Vd.

1 bùsti, buñda, bùdo intr.
1. K išeiti iš miego būklės: Jau išmiegojau, bundù, tuo kelsiu J. Greičiau kepkim duoną, vaikai jau buñda, neduos ramybės Kp.
ǁ prk. atgyti: Jos (pempės) leidosi ir kilo, sveikindamos bundančią (pavasarėjančią) žemę J.Avyž. Budo auksinis rytas rš.
2. prk. kilti, rastis: Kuo daugiau mokėsi, tuo labiau budo jos supratimas, kad maža temoka LzP.
3. R38 budėti: Aš miegmi, bet širdis mano bunda CII435. Tavo akys ant jų tebunda, tavo ranka juos t’apdengia KlM100.
1 atbùsti intr.
1. nustoti miegoti: Atbuñda čigonas ir pradeda apsakinėti savo sapną J.Jabl. Atbuñd seselė iš miego, parlek zylelė iš lauko JD646.
| refl.: Atsibudaũ iš miego da gerai prieš dienelę Jnšk.
| prk.: Ka an svieto atsibudaũ (gimiau), buvo medinės akėčios Kl.
2. prk. pakilti, susiprasti: O vienok Lietuva juk atbus gi kada Mair.
| refl.: Atsibus tėvynės sūnūs, didžią praeitį atminę Mair.
1 įbùsti intr. prk. įaugti, subręsti: Visi trys vaikai buvo nemaži, jau inbudę LMD(Prn).
1 išbùsti intr. iš miegų išsiblaškyti: Iš miego išbudaũ aš J. Vaikas išbùdo, niekaip negal beužmigyti Vvr. Štai tavo rūpesčiu tuojaus išbùsdavo kožnas K.Donel.
| prk.: Staiga išbudęs iš susimąstymo, paklausė J.Avyž.
| refl.: Kad išsibusi, atnaujink tą saldų jausmą brš.
1 nubùsti intr.
1. R, J nustoti miegoti: Nubundi̇̀ žmogus anksternais ir nebeužmingi Grg. Kas tik krepšt, vaikas i nubuñda Gs. Kas prieš dieną nubuñda, to dera banda Tsk.
| prk.: Šiandien oras nubùdęs (giedras), gerai džius baltiniai Skrd.
ǁ prk. paaugti, įgyti nuovoką: Jau nubùdus mergaitė, jau tekėti gali Žln. Kaip tik aš nubudaũ (kaip tik atsimenu iš mažų dienų), prova ėjo ir dėl ganyklų Vžns. Jau nubùdęs vaikutis: jau juokiasi ir žmogų pažįsta Rdm.
2. prk. pasidaryti sąmoningam, susiprasti: Tauta yra jau nubudusi rš.
1 pabùsti intr.
1. SD207, K nebemiegoti, pakirsti: Kad kas brikš, aš tujau ir pabundù Grg. Kad ir juste juntu, ale nepabundu KlpD56. Vieversys anksti pabuñda Dkš. Užmigdama palikau, pabusdama neradau ant galvos vainikužio JV659.
| prk.: Nežinau, ar jau pabùdus (gimus) buvau, kai ana atitekėjo Ds.
| refl.: Motynėlė pasibusdama, dukrytėlę prisivadindama JV355.
2. prk. įgyti nuovoką, atgauti sąmonę: Ir pabudo Noach iš vyno savo Ch1Moz9,24. Pagibuskim dėl Dievo SE207.
1 prabùsti intr.
1. Lz kiek nubusti: Prabùdo [nakčia vaikas] – ir valgyt Lp. Pamažu, kad neprabùstų OG61. Buvau kiek prabùdęs ir vėl užmigau Dr.
| refl.: Prasibudus paveizėjo į lovos šalį Pč.
2. prk. atsirasti, iškilti: Prabudo sieloje vėl nauji troškimai rš.
1 subùsti intr.
1. vienam po kito nubusti: Vargas su tais mažais (vaikais) – subuñda, tuoj rėkia valgyti! Jnšk. Subùdo, suskėlė visa šeimyna Sl.
2. prk. susiprasti, sukilti: Prūsų Lietuva irgi subunda rš. Nesubunda slėpiningoji paties žmogaus didybė Vd.

1 bùdinti (-yti), -ina, -ino caus. 1 busti:
1. R394, J žadinti, kelti iš miego: Šeimyną bùdinti K. Bùdina ir bùdina iš miego Škn. Aušt aušrelė, jau tek saulelė, budin mane mamuželė KlpD5. Bernelis mane bùdino, svirno duris judino Sch31.
^ Lobis budina, vargas migina B.
| refl.: Greičiau bùdinkis, einam šieno pjautų Kp. Motule mano, širdele mano, keliesi, budiniesi Kb.
2. prk. kelti politinį susipratimą, žadinti sąmonę: Savo raštais budino tautą iš miego rš. O kad mes, kitus bebudindami, patys neužmigtume! V.Kudir.
1 atbùdinti
1. K caus. atbusti 1.
2. refl. atbusti: Pakol tėvužėlis atsibudino, jaunasis bernelis ant žirgo sėdo KlpD116.
1 išbùdinti K, J caus. 1 išbusti: Kap tas žumigo, nebuvo kas išbùdina Rod. Išbùdinsiu aną iš miegų BM237. Giest graudžiai olingėlė, išbudin iš miegelio N62. Rykaudama tu savo saldų pakeli balsą ir kinkyt, paplakt, nuvažiuot išbùdini Jurgį K.Donel.
| refl. R260: Išsibùdinau, tai dabar negaliu užmigt Pnd. Krūmai su šilais visais išsibùdino keltis K.Donel.
1 nubùdinti caus. 1 nubusti 1: Tyliai būkit, vaiko nenubùdinkit Kp.
| refl.: Girdėjau visa, tik niekaip nusbùdint negalėjau Sdk. Jei užmigęs, nusibudyk, pasižiūrėk per langelį KlvD2.
1 pabùdinti
1. SD21, R, K caus. 1 pabusti 1: Abu jauni, abu gražūs, kas mus pabùdins anksti rytelį? Pkp. Duružes subildinau, močiutę pabudinau JD21. Ir priėję mokytiniai … pabùdino jį DP78.
| refl. tr.: Visus pasibudino ir išėjo BsMtI83. Ėjo motutė auštant prie kapelio pasibudintų savo dukrelės TŽI139.
2. sukelti: Nepabudintumbim ant savę baisios rūstybės tavo PK211.
1 prabùdinti caus. 1 prabusti:
1. Dureles suvarstysiu, močiutę prabùdinsiu JD564.
| refl.: Kai jie kėlė, buvau ir aš prasibùdinęs, bet vė užmigau Gs.
2. Idant girdėjimu to balso prabudintų širdėje savo artimo tą, ką jis savoje junta S.Dauk.
1 pribùdinti tr. prižadinti, prikelti iš miego: Ėjau per kiemelį an galų pirštelių, kad nepribudyčia mergelės tėvelių (d.) Vlkv. Oi aš budinau savo motinėlę per visą dienelę iki vakarėliui ir nepribùdinau Mrs.
| refl. tr.: Ėjo močiutė aukštan kalnelin prisibùdinti savo dukrelės Šr.
◊ liežùvį pribùdinti; N nekalbėti, patylėti.
1 ×razbùdinti (hibr.) tr. išbudinti, prižadinti: Po večerinkų nemožna razbùdint – miego nori Dv.
1 subùdinti caus. 1 subusti:
1. Ne balandžio balselis, ne girinio paukštelio, o tai senas tetušėlis sūnelius subùdino JD742.
2. „Aušra“ užsiėmė … subudinti lietuvių tėviškės meilę A1883,194.

1 bùdinti (-yti), -ina, -ino caus. 1 busti:
1. R394, J žadinti, kelti iš miego: Šeimyną bùdinti K. Bùdina ir bùdina iš miego Škn. Aušt aušrelė, jau tek saulelė, budin mane mamuželė KlpD5. Bernelis mane bùdino, svirno duris judino Sch31.
^ Lobis budina, vargas migina B.
| refl.: Greičiau bùdinkis, einam šieno pjautų Kp. Motule mano, širdele mano, keliesi, budiniesi Kb.
2. prk. kelti politinį susipratimą, žadinti sąmonę: Savo raštais budino tautą iš miego rš. O kad mes, kitus bebudindami, patys neužmigtume! V.Kudir.
1 atbùdinti
1. K caus. atbusti 1.
2. refl. atbusti: Pakol tėvužėlis atsibudino, jaunasis bernelis ant žirgo sėdo KlpD116.
1 išbùdinti K, J caus. 1 išbusti: Kap tas žumigo, nebuvo kas išbùdina Rod. Išbùdinsiu aną iš miegų BM237. Giest graudžiai olingėlė, išbudin iš miegelio N62. Rykaudama tu savo saldų pakeli balsą ir kinkyt, paplakt, nuvažiuot išbùdini Jurgį K.Donel.
| refl. R260: Išsibùdinau, tai dabar negaliu užmigt Pnd. Krūmai su šilais visais išsibùdino keltis K.Donel.
1 nubùdinti caus. 1 nubusti 1: Tyliai būkit, vaiko nenubùdinkit Kp.
| refl.: Girdėjau visa, tik niekaip nusbùdint negalėjau Sdk. Jei užmigęs, nusibudyk, pasižiūrėk per langelį KlvD2.
1 pabùdinti
1. SD21, R, K caus. 1 pabusti 1: Abu jauni, abu gražūs, kas mus pabùdins anksti rytelį? Pkp. Duružes subildinau, močiutę pabudinau JD21. Ir priėję mokytiniai … pabùdino jį DP78.
| refl. tr.: Visus pasibudino ir išėjo BsMtI83. Ėjo motutė auštant prie kapelio pasibudintų savo dukrelės TŽI139.
2. sukelti: Nepabudintumbim ant savę baisios rūstybės tavo PK211.
1 prabùdinti caus. 1 prabusti:
1. Dureles suvarstysiu, močiutę prabùdinsiu JD564.
| refl.: Kai jie kėlė, buvau ir aš prasibùdinęs, bet vė užmigau Gs.
2. Idant girdėjimu to balso prabudintų širdėje savo artimo tą, ką jis savoje junta S.Dauk.
1 pribùdinti tr. prižadinti, prikelti iš miego: Ėjau per kiemelį an galų pirštelių, kad nepribudyčia mergelės tėvelių (d.) Vlkv. Oi aš budinau savo motinėlę per visą dienelę iki vakarėliui ir nepribùdinau Mrs.
| refl. tr.: Ėjo močiutė aukštan kalnelin prisibùdinti savo dukrelės Šr.
◊ liežùvį pribùdinti; N nekalbėti, patylėti.
1 ×razbùdinti (hibr.) tr. išbudinti, prižadinti: Po večerinkų nemožna razbùdint – miego nori Dv.
1 subùdinti caus. 1 subusti:
1. Ne balandžio balselis, ne girinio paukštelio, o tai senas tetušėlis sūnelius subùdino JD742.
2. „Aušra“ užsiėmė … subudinti lietuvių tėviškės meilę A1883,194.

žãdinti (-yti K; N), -ina, -ino K, Rtr, Š, RŽ, DŽ, KŽ; SD1207, D.Pošk, I, N, LL149
1. tr. NdŽ liepti keltis (ppr. iš miego), budinti: Miegantį žãdink, kad pabustum J. Rytmetį žãdina, reik kelties, lįsti iš tų patalų Žr. Nuje, reik vaiką ankstie žãdinti Yl. Gaila mažų piemenėlių, juos reikia žãdint Krč. Ans atsikels, kitų nežãdins, ans jau būs galybes [šieno] nupjovęs jau Ms. Vaikali, kam tu muni žãdinai, aš kaip kaži ko troškau užmigti valandelę End. Ateis muni i žãdys pri kamaros: – Kelk jau tu kulti Šv. Žãdins naktį, aplink dvylektą adyną: – Tujau kulti, rugių kulti Pkl. I pri ūkininko tarnavau, žãdino kulti su spragilais ankstie Rdn. Pareitav [iš gegužinės], nepaspėjom atgulti, jau gaspadorius žãdina pri darbo Bdr. Piemenelį žãdina sulig saulele Vkš. Kaip atejo žãdinamasis laikas, aš tujau atsibudau Plt. Aš jau nebžãdinu, daba jau kela pati Trk. Pyksta an to tėvo, kam ans be čėso žãdina Žd. Mes neinam žãdinti, temiegtie Krž. Nei žãdino, nė nėko – pats turi atsikelti Krt. Ka pavalgys pusnaktį, eis gulti tie mynėjai, dvi valandos praeis, i reikės žãdinti End. Jei nežãdinsuot, muni keiks Vn. Žãdina tą Barborą, kad atidarytų duris Dr. Nebarki, motinėle, nežadink iš miegų LTR(Grv). Į durikes brazdinau, jaunas mergas žadinau KlpD65. Visa jos (merginos) susierzinusi povyza bylojo, kad ji nėra pratusi taip anksti žadinama V.Aln.
| Ryto metą piršlys, piršlienė ir skripkorius grieždamas ejo žadinti jaunųjų M.Valanč. Tas laikrodis žãdina NdŽ.
| prk.: Būdavo spaudoj įrašyta visa, žãdino Lietuvą iš miego Pnd. Būk geros širdies, kelkis, žadina tave Ch1Mr10,49.
^ Rūpesnelis žadins anksti rytelį, o vargelis mokys darbelį dirbti LTR(Kv). Giltinės miegančios nežadink M. Lobis žãdina, vargas migina Lkš.
| refl.: Nuog kurio visokia giminė ant dangaus ir ant žemės žadinas BIV218(Ch300).
2. tr. NdŽ gerinti, didinti: Gerai paruoštas, skanus, kvapus valgis, gera nuotaika valgant, maloni aplinka žadino apetitą rš. Labiausiai sulčių išsiskyrimą žadina mėsos sultinys rš.
3. tr. versti veikti, judėti (ppr. mechanizmą ar jo detalę): Mašiną galima žadinti iš atskiro maitinimo šaltinio rš. Žadinančioji jėga materialųjį tašką gali veikti vienu ar kitu dažniu rš. Žadinamasis vožtuvas rš.
4. daryti veiklesnį, labiau juntamą; skatinti žodžiais ar veiksmais: Kalbos kuriamąją jėgą žadinsime, jei priminsime, kad jaunimo priešybe tam tikrais atsitikimais galima pavartoti ir senimą A.Sal. Žãdinti iniciatyvą, jausmą, viltį, ilgesį, gailesį, neapykantą NdŽ. Žadinti sąmonę, kaitinti jausmus, stiprinti valią, kelti pasitikėjimą ir viltis buvo svarbiausi jo uždaviniai V.Myk-Put. Tamsiu bildančiu lieptu jis nuėjo į salą, kuri žadino prisiminimus J.Ap. Ėmė žadinti ir saikinti prūsus, idant keltumias pryš kryžeivius S.Dauk. Žadinkime didžiausią gailesį Pron. Žadindami tautinę savigarbą, jie ieškojo praeityje ir realių istorinių žygių, liudijančių didelę Tautos jėgą LKXIII305. Dienų trumpėjimas snaudina žmones kaip meškas, ilgėjimas žadina kraują smarkiau tvaksėti, kurti, džiaugtis Vaižg. Lietuvai betarnaudami, jos sūnų sielą bežadindami, šitoj šaly daugiau nebereikalingi esame! V.Krėv. Knygos mano protą žadino jaudino J.Jabl. Argi ne tamsta žadinai mums viltis praturtėti J.Jank. Tėvynės dainos, jūs malonios taip širdį žadinat saldžiai Mair.
^ Doras žodis sielą žadina, blogas – gadina KrvP(Klvr). Lobis budina, vargas žadinte žadina PPr297.
5. pranešti, paskelbti, apreikšti: Žadina jį pro visus miestus žydai skųsdamiesi, Oniją nekaltą užmuštą BB2Mak4,36.
6. šaukti, kreiptis į ką vardu: Miniu, žadinu vardu SD147. Ir turi čia valdžią nuog vyriausių kunigų rišt visus, kurie žadina vardą tavo Ch1ApD9,14. Ir pabudavojo ten altorių Viešpačiui ir žadino vardą Viešpaties Ch1Moz12,8. Anam šitaip su žmonims bekalbant šitai stovėjo jo augyvė ir jo broliai lauke, norėdami jo žadinti BBMt12,46. Meldžiu tave, maloniausias Tėve, per mielaširdumą tavą, žadinu tave ir puldinėju ties tavimi, idant mane gerop galop atvestumbei DK138. Ieškokite tieg Viešpaties, kolei gal būt rastas, žadinkite jo, kolei arti yra SPI197.
| refl.: Delto gi lenkiu kelius mano Tėvop Viešpaties mūsų Jėzuso Christuso, nuog kurio visokia giminė ant dangaus ir ant žemės žadinas Ch1PvE3,14-15.
7. tr. CI114, Gmž, K, NdŽ, Mlt, Ut raminamai, meiliai kalbinti, linksminti: Motutė jūsų, kūdikiais esant, lietuviškai nežãdino ir meiliai bučiuodama lietuviškai nečilbino A.Baran. Vaikas bliovė kai pjaunamas, bet močia priejo, pradėjo žãdint, ir tas prajuko Dkk. Tavo vaikelis jau didelis: kai tik žãdini, tai jau juokias Dglš. Žãdink vaiką, greičiau kalbės Ps. Kad tu anė biskio nemoki vaiko žãdint – tas rėkia ir rėkia Paį. Mūsų bobutė tai moka žãdint, visokiais vardeliais vaiką išvadina Lel. Kai vaikas miegodamas juokiasi, tai angelas jį žadina LTR(Prng). Bėgdavo jos verkiančios pasupti. Paskui nešiojo ją ir žadino Vaižg. Prieš zerkolėlį statyta [dukrelė], aukso obuoliais žadyta LTR(Nm). Ji (motinėlė) mane žãdino su aukso žiedeliu JD178.
| Juozukas vaikus žadino šnekino: liepė vienam nežiūrėti, kitam kur į kerčią užlindus šaukti „kukū“ Žem.
| refl.: Užveizdas žadinos su savo vaikais V.Kudir. Vaikai žadinos nukirstomis galvomis Gmž.
ǁ raginti, įkalbinėti: Mane žãdina ant operacijos Krk. Man močiutė i tėvelis kas vakaras ir rytelis vesti pačią man žãdina (d.) Ss.
ǁ skatinti: Varpas žãdina žmogų nuvargusį apieravot Dievui tos dienos visus vargus BM23(Č).
ǁ meilinti, gerinti (šunį): Kiekvienas vagis moka šunį žãdyti Stč.
8. tr. maitinant, penint aktyvinti (ppr. bites): Reik bites žãdint, kad prieš žiemą motina priauklėtų daugiau bičių Ps. Laiku reikia žadinamąjį [bičių] maitinimą nutraukti, kad bičių motina nustotų dėjusi kiaušinėlius rš. Per Kalėdas žadina bites, kad jos daug medaus neštų LTR.
žãdinamai adv.: Žadinamai penint avilys turi būti labai šiltas J.Krišč.
9. tr. gaivinti, gelbėti (ppr. apalpusį ar mirštantį): Žãdinom žãdinom visi subėgę, jau nėko nebgalėjo padaryti, širdis jau buvo sustojusi Yl.
| Aš tus medžius bemirštančius žãdinau Plt.
10. tr. daryti įžadą, padaryti apžadus: Žadink muni, mamunale, į Kalvariją a į Šidlavą, kad išgyčio Šts.
11. intr. žadėti, ketinti: Žadinau, ketinau davatkėle būti (d.) Čb. Žadinai ketinai tu mane paimti, o dabar, bernužėli, nenori atminti (d.) Ul.
◊ ãkį žãdinti žavėti: Gražūs Dulių kapai, gražūs – taip akį žadina gėlėmis pražydę antkapiai S.Čiurl.
bėdõs nežãdinti nekelti rūpimo, svarbaus reikalo: Verčiau tylėti, taip sakant, nežadinti bėdos, kad bėda miega Žem.
apžãdinti tr.
1. KŽ pažadėti: Jis apžãdino ligonį į atlaidus leisti, vežti J.
2. N pagydyti, paveikti burtažodžiais, užkalbėti: Apžadinu šunis B.
atžãdinti tr.; S.Dauk
1. pažadinti, prižadinti: Nekėlė anie dar patys, negalia atžãdinti nėkaip, ir gana Lk. Aš juntu slabnu, slabnu, ir užmigau, antro[je] dieno[je] muni atžãdino Akm.
2. atgaivinti: Kunigas pagaliau atžadino jį rš.
ǁ refl. atsipeikėti, žadą atgauti: [Turtuolis] mato didelę ugnį ir parsigando. Iš to parsigandimo atsižadino BsPII17(Tl).
3. refl. SD1110, SD2, N atsiliepti, atsišaukti, atsakyti: Jei tik vienas vilkas užkauks, tuoj klausyk – atsižadina jau antras trečias ir, žiūrėk, jau visa ruja atsižadina Kpč. Ale, šuoj atsižãdis tau, išgirdęs vilką Lp.
| Vis būt atsižãdinęs (žodį kokį, blogą ar gerą, atsakęs) Lp.
4. refl. tr. nuraminti, prisikalbinti, prisigerinti: Šitoks šuva lazdos nebijo, o atsižãdint vėl neatsižãdinsi Trgn.
^ Šunį gali atsižãdint, o žmogaus, matai, neatsižãdinsi Trgn.

×dasižãdinti (hibr.); D.Pošk prisibudinti.
įžãdinti tr. Rtr, KŽ
1. Š pažadinti: Aš įžãdinęs palikau; ar vaikas vėl užmigtum? J.
2. CI122, N prakalbinti: Kada būtų įkalbinama (įžadinama) (orig. įžadinnima) CI114.
išžãdinti tr. Rtr, Š, BŽ466, NdŽ, KŽ
1. BŽ21 pabudinti iš miego, pažadinti: Petras išžadino jį ketvirtą valandą rš.
ǁ visus pabudinti: Išžadino miegojusius draugus rš.
ǁ refl. pabusti: Anksti rytą išsižadinęs Db.
| prk.: Riauba niekaip negali išsižadinti iš savo prisiminimų, kurie jį neša ir neša lyg srauni upė P.Trein.
2. Š ilgai kalbinti, linksminti (ppr. kūdikį ar vaiką).
| refl.: Išsibudysi, išsižadysi, kol mane išaugysi (d.) Prn.
ǁ refl. Š, BŽ467 pramogauti, linksmintis.
nužãdinti tr.
1. KŽ pažadinti.
2. NdŽ pralinksminti, nuraminti, nutildyti: Niekap negaliu to vaiko nužãdyt Alk. Reikės man ji (močiutė) nužadinti, o tai sunkus ir nesmagus daiktas Ašb. Paukštė tau skriaudą gal didelę nepadarys, o mane ne sykį gal nublaivys ir nužadys V.Piet. Senovėje taisydavo tam tikslui įvairias regyklas žmonėms nužadinti VŽ1905,221. Tūli tos nuomonės, būk tabakas nužadina žmogų V.Kudir.
| refl.: Jam rodės, kad giriose gyvendamas purpuriniais karaliaus rūbais nusižadysiu V.Kudir.
ǁ sudrausti, sutramdyti: Nužãdyk šunį Gs.
ǁ Alvt numalšinti.
3. refl. apsinuodyti, nutrokšti: Ankstie uždarei pečių (užkišai krosniakaištį), gali vaikai nusižãdyti Trg.
pažãdinti (-yti; Q35,658) Rtr, KŽ, DŽ1
1. tr. D.Pošk, S.Dauk, N, M, L, LL149, NdŽ pabudinti, iš miego prikelti: Miegtantį pažãdink, kad atsikeltum J. Kiek aš miegojau, atejo tėvelis i pažãdino Krt. Jei kas ateis, pažãdysi mane Pns. Vakar mane pažadino prieš pirmuosius gaidžius Lnkv. Dieną miega taip kietai, kad sunku pažadinti Blv. Jau rytmetys, pažãdino tas senelis atejęs, sako: – Kelk, jau čėsas Žr. Liuobės, ka užeis tokios aldros (audros), tėvalis visus pažãdins, bijosam, ka neįtrenktų End. Šeimininkas ateis i pažãdins: – Nu, mergos, kelkiat, reik kulti Rt. Atsikels pats ūkininkas, pažãdys kokiose keturiose, iškulsi reją Sd. Išeis karvių milžti, piemenį pažãdins – mažai miego Lpl. Lig devynių verpsi, ryto metą pažãdins a trijos, a keturios Krt. Aš užsnūsiu, tos varnos muni pažãdins Yl. Kartais atsiklaupsi pri lovos poterų kalbėti i pažãdins rytmetė[je] bepoterėjant Kl. Tėvas, į laukus išeidamas, pažãdins muni pusryčio virti Varn. Kaip čia buvo, ka šią naktį nėkas nepažãdino munęs Trk. Cit, dar vaiką man pažãdinsi Paį. Prašysu tėvuką, ka pažãdintų [į grybus] Žlb. Prisriša kokias tę raikštes – kap arklys toliau kur eis, ka pažãdytų [naktigonį] Dg. Aš kėliau rytelį nepažãdyta, aš dirbau darbelį neparagyta (d.) VšR. Valios mergelė ilgai migdyta, lig pusrytėlių nepažadinta LTR(Grv).
| prk.: Praeities gilų miegą kas pažadint galėtų? Mair. Šių žmonių energija, šviesus optimistiškas žvilgsnis į ateitį pažadina Virpšą iš apatijos rš. Viešpats, jūsų Dievas, pažadins jums pranašą iš jūsų brolių tarpo SkvApD3,22. Tai tas brolis turi imti mirusiojo moterį ir pažadinti savo broliui ainiją SkvLuk20,28. Žolę pažadina gaivi rasa rš.
^ Maži šuneliai ir didžius pažadina VP29. Tinginį paragink, miegūstą pažadink LMD(Rs). Kad pažãdys, nebišmiegosi, kad pradės piršti, kraitį nebsuklosi Klp.
pažãdinamai
| refl. tr. NdŽ: Ana nuejo purmoną pasižãdino, sako, a tu negalėtumi muni nuvežti į Varnius Všv.
ǁ refl. pabusti: O nedėlės rytą liūb pasižãdins tas tatai senis Als.
2. tr. išjudinti, priversti veikti (mechanizmą): Laikrodį sustabdė an tų valandų, kur mirė, sustabdo, i po metų tik bepažãdina, po metinių apent pajunga Plt.
3. padaryti veiklesnį, labiau juntamą, sukelti: Senovės žmonių tikėjimu, juokas turėjęs nepaprastos galios numarinti žiemą ir pažadinti pavasario gimimą rš. Vėjas pietys mums pavasario kvapą štai skleidžia atpūtęs šalčiui bauginti, o žmogui jis mintį pažadina linksmą S.Čiurl. Jo (B.Sruogos) paskaitoje – jokių specialių pastangų sudominti ar uždegti, ar pažadinti smalsumą rš. Tokį pažadinęs gailesį turi dar turėti tvirtą viltį Pron. Menas, pažadinęs jausmus, priverčia susimąstyti rš. Tylus ratelio burzgimas it muzika jo galvoje pažadina visokiausius sumanymus, drąsiausias svajones J.Mik. Smertis teipojaus pažadina mumis ant darymo pakūtos P.
| refl. NdŽ.
4. tr. SD1213, Sut pašaukti, pakviesti: Motina jo ir broliai jo stovėjo ore (lauke) norėdami pažadint jį BtMt12,46. Ir ižsiuntė tarnus savo pažadint pakviestųjų ant svodbos, bet anys nenorėjo ateit Ch1Mt22,3. Užėjo tada ant kalno ir pažadino savęsp, kurių norėjo, o anys jop atėjo Ch1Mr3,13. Pažadino prieš mane meto, tai yra suvadino visas valandas, dienas, mėnesius SPI28. Pažãdino jaunikio vyriausias vedys ir tarė jam: – Kiekvienas žmogus pirm gerą vyną padest DP68.
5. tr. Q35,658, N, NdŽ, Jon, Blnk, Ut raminamai, meiliai pakalbinti (ppr. kūdikį): Pažãdinti kūdikį K. Pažãdink dažniau vaiką – ir pradės kalbėt Ds. Kai kas pažãdina, labai gražiai juokias Ps. Pažãdink vaiką, kad neverktų Mlt.
| refl. K.
ǁ prakalbinti: Kaip ją pažãdyste, taip ji kalba Krk.
ǁ Grž pameilinti, pagerinti (šunį): Mūsų Margio svetimas nepažãdys Stč.
ǁ paraginti, įkalbėti: Mane pažãdino šitam kailį išlupt Paį. Kad kas pažãdintų, gal ir valgytau Al.
6. intr. pažadėti: Pažadino paketino mañ’ vaiskelin duoti (d.) Rš.
péržadinti tr.; SkŽ181 tech. iš naujo sužadinti, paskatinti veikti.
pražãdinti tr.
1. J, NdŽ pažadinti, prižadinti: Jis pražãdindavo šeimyną J.
^ Putino zalatino, merga medžią pražadino (ratelis, verpstė) LTR(Slk).
2. paraginti, paskatinti: Klebonas … mergaites po ūlyčias rašyt mokyties paakvatijo, … giesminykus pražãdino, lyg kokias paukštytes pračiulbino BM447(Kp).
3. kalbinant pralinksminti: Eina mano panytėlė smūtna, kai parduota… Bernelis prakalbino, meiliai pražãdino Rm.
ǁ prakalbinti: Jis nemudras – eis pro šalį, tai vis pražãdins Kkl.
4. prk. padaryti veiklesnį, išjudinti: Klausė Kristus mokytinius norėdamas pražadinti ir patvirtinti mokytinių tikėjimą in savę A.Baran. Jisai laužo uparą ir pražãdina širdies žemumą A.Baran.
prižãdinti tr. Rtr, KŽ, DŽ1
1. D.Pošk, NdŽ, Škn prikelti iš miego, pribudinti: Vos akis užmerki, ir jau vėl prižadina I.Simon. Prižãdins muni sekmadienį rytais pirm saulės Yl. Rytmetė[je] mama prižãdys to vaiko linguoti Vvr. Valios mergelė ilgai migdyta, lig pusrytėlių neprižãdyta (d.) Šk. O šįrytais negali prižãdinti kaip smakų KlvrŽ. Tep sapną gerą sapnavau, i prižãdinai KzR. Suskudo jos širdis: ne tiek drabužių gailėjosi, kiek iš apmaudo, jog niekaip negali jo (vyro) prižadinti Žem. Mirštant ligoniui, visus miegančiuosius reikia prižadinti LTR(Vl). Kas gali ją (mergelę) pabudyt, ją jauną prižãdyt? LB23.
| refl. tr. NdŽ: Baldosi į duris, barškina į langą – vos prisižadino mergaites Žem. Prisižãdinu, jau eis, kur tau – vėlek miegta [berniukas] Krš.
2. SD1151 pašaukti, pakviesti: Bet Jezus prižadino savęsp (kūdikius) ir tarė: – Teeit manęsp kūdikiai ir nedrauskit jų, tokių nes yra karalystė Dievo Ch1Luk18,16.
sužãdinti tr. Rtr, KŽ, DŽ1; S.Dauk
1. NdŽ visus prikelti iš miego: Neįprastas šūvis seniai jau buvo sužadinęs gyventojus J.Sav. Sužadino visus, ale jau buvo neb laikas: jau[ja]s jau buvo pusdegis VoL319(Šv). Kas mašinavoja, tas turi sužadinti savo ir jam talkininkaujančių ūkininkų šeimynas TDrI123. Reiks mun rytą ankstie kelti, šeimynelę sužadinti D156. Sužãdino jau visus, kamaro[je] gulėjo Als. Šįryt rytmetį dvaro gaspadorius, pašokęs trečioje, sužadino bernus Žem. Pusrytį padėsiu an stalo, visus sužãdinsiu Krt. Matyti, tavo tarnaitės, kurios dukart mane matė, sužadino pilį… V.Krėv. Kėlėsi ponas, sužadino šeimyną ir atrado vagis, jau į klėtį įsilaužusius M.Valanč. Kaip subudinsi ir sužãdinsi, reiks jautelius pajungti JD942.
| prk.: Jei mano kankliai nesužavėjo jūsų sielų savo stygų aidu, galgi sužadins mirties dejavimu V.Krėv.
| refl. tr. NdŽ: Visus vaikus susižãdinu ir keliaujam į mišką Bt.
2. LL302, NdŽ prk. padaryti veiklesnį, labiau juntamą: Tai sužadino dar didesnę neapykantą Skv1Moz37,5. Visų pirma P. Višinskis reikalavo sužadinti vaiko norą mokytis, nevartoti prievartos rš. Mielai norėčiau kitiems tą supratimą sužadinti Vd. Norėdamas įtaigiau prabilti į skaitytojų jausmus, sužadinti jų vaizduotę, Daukša nevengė šiurkščių liaudiškų žodžių bei posakių rš. Viskas dings, nepalikę nė ženklo, nesužadinę noro veikti, kurti, įamžinti žmogaus kovą su brutalia tikrove J.Gruš.
3. paakinti, paskatinti: Jis sužãdino mus dainiuoti Žgč.
ǁ sugundyti, suvilioti: Joj sužãdino jį ir pati pabėgo su kitu Vlk.
ǁ padidinti, pagerinti: Mėtų arbata apetitui sužadint LTR(Ant). Pirmoji stiklinė sužadina troškulį, o antra išvaiko miegus J.Mik. Sužãdinti apetitą, vėmimą NdŽ.
4. EncIX1348, NdŽ, PolŽ50, SkŽ28, FzŽ21 priversti veikti, išjudinti: Elektromagnetuose magnetizmą sužadina ritė su elektros srove LEXVII76. Sužadintas atomas spinduliuoja ir tada, kai išorinio lauko nėra rš.
| refl.: Jei visos detalės geros, generatorius turi tuojau susižadinti rš.
užžãdinti tr.
1. NdŽ energingai pažadinti.
2. refl. Q556 įsipareigoti, pasižadėti.
3. pakerėti, užburti:
^ Kaip užžãdytas aš čia stovėjau MitI73(Klp).

ki̇̀lti, kỹla (-sta, kỹlna), -o intr.
1. keltis aukštyn: Kyla aukštyn darbininkų – revoliucijos vėliava (sov.) rš. Aukštyn kilo milžiniški dulkių debesys J.Dov. Migla kỹlna Lkv. Raudona saulė kilo iš Rytų ant darbo rankų kruvinų, pūslėtų T.Tilv. Pro vinkšnas kyla mėnuo rš. Plečiasi, kyla Spalio ugnis (sov.) rš. Pavasarį iš tavo pievų kyla šiltas rūkas K.Kors. Prieš giedrą dūmai kỹla į viršų Dkš. Kilst iš marių mėlyns garas KlvD88. Kilst iš jūros debeselis, sulys man šienelis KlpD37. Putos kyla iš armens ant liūlio J. Tartum iš terpu puirių tokie kvapai kilo, lyg kad giria pratrūksta ar pučia iš šilo A.Baran. Garsas kỹla KI122. Kraujas man staiga kỹla (šoka) į galvą, į veidą KI116. Einame ilgais koridoriais, kylame laiptais T.Tilv.
| prk.: Kelias lengvai kilo į kalną Pč. Juo našiau daina kilo, juo spėriau apie plovinius šarpavo Žem. Akloji ir kylančioji žarna rš. Kylanti aorta (anat. aorta ascendens) rš.
^ Nėkados nekilk aukštyn svetimais sparnais LTR(Šll). Kas nekyla, tas prisvyla rš. Kas kilsta su gandrais, nutupia su varnomis LMD.
2. stotis gulėjus ar sėdėjus: Visi kyla anksti, reik kelti ir manie J. Moteris, ligos suspausta, iš lovos nekyla rš. Pasirodo … jenerolui, tik ką kilusiam iš lovos BsPIV29. Ans iš ligos jau nebekils BM250.
3. keltis iš mirusiųjų: Kukuo[ja] gegelė žalio[je] girelė[je], nebekilst matušė, mūsų senoji JD497.
4. prk. pradėti judėti, imtis aktyvaus veikimo prieš ką: Į kovą už taiką kyla visa pažangioji žmonija sp. Kad žmonės neturėtų vargo, tai nė nekiltų vieni prieš kitus rš. Po truputį visi ėmė kilti prieš jį J.Balč. Pasakiau žodį, tuo kilo an manęs Alk. Su mažu pulku nekilki ant Algimanto V.Piet. Pradėjo kilt kelios žemės an to karaliaus LB221.
| Prieš karo beprotybę kyla pykčio bangos rš.
5. eiti, vykti: Laikas kilti namo Sdb. Kur sekmadienį kilsi? Klov. Kilkime į Rambyno šventę! prš. Senolis vos atsikėlė ir beki̇̀lstąs į miestą J. Vasarą žvejui visada reikia toliau kilti į jūrą rš. Kilti (plaukti) į vėją Klp. Nu, švoger, aš jau ki̇̀lsiu ant namų Skdv. Ketindamas ryto metą toliaus kilti M.Valanč.
6. darytis aukštesniam, aukštėti lygiu; augti (apie pastatus): Prie pat miško kilo nauja sodyba J.Dov. Miestas kilo iš griuvėsių rš. Kyla kyla elektrinės, šviesos ryt už mylių plis (sov.) rš. Vilkaviškis smarkiau kỹla, kap Naumiestis Gs. Betono tiltas iš vandens ant upės kyla T.Tilv. Matai, kad auga medžiai, kad kỹla! Lnkv.
| Pienutį pamaišyk, kad neprisviltų, o kai ims kilti, nukaisk nuo ugnies rš. Dabar vanduo Nemune drūčiai ki̇̀lęs Skr. Barometras tačiau vis nekilo J.Balč.
7. didėti, stiprėti: Mes esame kylanti, einanti į pergalę partija (sov.) rš. Nacija yra ne šiaip sau istorinė kategorija, o tam tikros epochos, kylančios kapitalizmo epochos, istorinė kategorija (sov.) rš. Nuo dabar tik kilsme, augsme L.Gir. Žmonių susipratimas kils rš. Ryte buvo šilčiau, o į vakarą pradėjo šaltis kilti Dkš. Jau dabar ir tie mokslai kyla ir kyla aukštyn (reikia ilgiau mokytis) Gs.
| Pono Skrodskio balsas nežymiai kyla ir ima skambėti aštriau V.Myk-Put.
8. brangėti: Dabar linai pradėjo kiek ki̇̀lti Plt. Paskui kils turgus, tai papelnysim BsPIV202.
9. klestėti, tarpti: Mūsų tarybinėje Tėvynėje kasmet kyla tarybinių žmonių kultūra ir gerovė (sov.) sp.
10. pūstis, rūgti (apie tešlą): Duona, pyragai įmaišyti kỹla, laikas jau kepti J. Tešla kỹla KI105. Nekilo pyragai, duokš mielių nors lašelį Žem. Pažiūrėk, ar jau kyla pyragai Rdm.
^ Džiaugės Petras, kaip ant mielių kilo Žem.
11. pradėti rastis, prasidėti: Kilo ginčas, triukšmas Žem. Muštynės kildavo dažniausiai visai be reikalo A.Vien. Streikai kyla rš. Naujas gyvenimas kyla Tarybų Lietuvos kaime (sov.) sp. Naujos kalbos kyla S.Nėr. Jo vaizduotėj ėmė kilti dideli planai A.Vencl. Gali kilti ir didžių abejonių J.Jabl. Man lyg neapykantos jausmas kyla tuomet prieš jį širdyje J.Jabl. Kilo noras daryti gerą darbą J.Balč. Aplink stalą kilo juokas I.Simon. Duris pradaras paliko, idant, nelaimei kilus, galėtų išsprukti M.Valanč. Kiekviena kalba kilsta iš žodžių S.Dauk. Žmonys pritrūko duonos, ir kilo badas BM258. Kilo maras rš. Jos krūtinėj lėtai ėmė kilti pyktis rš. Gal kilt nesusipratimas rš. Tuomet man kilo silpna išsigelbėjimo mintis J.Balč. Nu menko debeselio gali ki̇̀lti didelė audra Varn. Apie dešimtą valandą vėjas ėmė kilti J.Balč. Kilęs vėjas išvaiko tuos debesis Grž. Iš peršalimo tai daug ligų kỹla Klvr. Pas mus daug vestuvių kỹla Gs. Jau du sykiu ki̇̀lo ten varžytynės Gs. Teip ir kỹla pasakos iš šito Rod. Akmenis dėk į miltus: neki̇̀ls kandys (flk.) Tl. Mūs senelei bėda kilo, kad stiklelis ranko[je] yra JD1385. Didis pranašas kilo mūsų tarpe SkvLuk7,16. Po karo ir pradėjo ki̇̀lti radijos pas visus Krš.
^ Iš mažos kibirkšties didis kilsta gaisras Kair. Dūmai be ugnies nerūksta, kalbos be priežasties nekilsta Mrk. Karei kilus, pametęs ir valgį, galąsk dalgį S.Dauk.
12. paeiti (iš ko), gimti: Jis iš aukštos giminės ki̇̀lęs KI30. Simonas Stanevičius kilęs iš žemaičių bajorų šeimos rš. Iš čia jis ir sentėviai jo buvo kilę rš. Iš kur kilęs, ten ir žiūri LTR(Krp). Vilkas gyrėsi, jog jisai kilęs iš bajorų, o šuo jį vis vadino chamu LTR.
13. pradėti augti: Taip miela sėti į dirvą ir laukti iš jos kylančio javo rš. Rugiai labai kỹla Ėr. Šiemet javai vėlai kỹla Alk. Jau pradės ir miežiai kilti Prnv.
14. išeiti iš savo urvo, iš guolio, iš nuolat stovimos vietos: Kada tik medžiotojas išeidavo, zuikiai kildavo už varsto, ir negalėdavo nušauti rš. Ant šviežio sniego šeškai kilsta, reik eiti šeškinėti Šts. Žuvis yra kilusi, kad kuisių sankulas pakilsta vakarais Ggr. Baidyklių kilstamu laiku (vidurnaktį) nebijau eiti Šts.
15. geisti patino (apie gyvulius): Karvė nėra kilusi, nėra jaučio ėmusi Tršk. Karvė nekilo prie jaučio, ir pardaviau Tršk.
16. rodytis (vaizduotėje): Prieš akis kyla kaimas gimtinis rš. Paskui viskas pradeda lyg ryškėti, kilti prieš akis J.Balt.
atki̇̀lti intr.
1. ateiti, atvykti, atkeliauti: Led atkilaũ pas tavę, t. y. atėjau J. Iš kur atkilai, kuriais keliais? rš. Pagaliau atki̇̀lo ir patys garbingieji svečiai Rs. Aplink pavakarę ir atki̇̀lsu Slnt. Tyčioms buvo par jūrą atkilęs S.Dauk. Ejo tolesniai ir atkilo į nelab didelę sodą BsPII50. Ryto tu atkilk pas mane į svečius nė pėsčia, nė važiuota LTR(Lnkv). Nevartoja pas mus – iš kitur atkilęs žodis Krn. Ir pamiškėlė kap tik sušilo, visi paukšteliai tuojau atkilo LTR(Brt). Debesis atkỹlna, būs lytaus Lkv. Vėl viena banga atkilo Vd.
2. atsidanginti, atsikraustyti: Mano protėviai esą atkilę čia kur nuo Paprūsės Jž. Daugelis ir senųjų gyventojų irgi yra vėliau atkilę rš. Kai tik atkilau į šitą kaimą, tuojautės ir apsirgau Brt.
3. atsikelti: Jau kuris laikas ji nebeatkyla nuo krėslo su račiukais rš. Kai palijo, tuoj ir avižos atki̇̀lo nuo žemės Rm. Ar tu atkilai̇̃ (nuo žemės, kai tave kėlė)? Gž.
| prk.: Priemiesčiai netruko iš griuvėsių ir degėsių atkilti rš.
4. pabusti iš miego, atsikelti: Iš ryto kaip atkilsi, užkaisk katilą vandens LzP.
5. gerai augti: Ir buvusiuos smiltynuos kviečiai atkyla E.Miež.
įki̇̀lti intr.
1. keliantis atsirasti kame: Paukštis įki̇̀lo debesin Š.
2. pasikelti, iškilti (aukštyn): [Saulė] aukščiaus įkyla, ir dienos prasitęsia BM318.
3. įsisiautėti, pasikelti: Prajusį [= praėjusį] rudenį įki̇̀lo didelis vėtras StngŽ66.
iški̇̀lti intr.
1. pakilti (aukštyn): Kur jau saulė iškilo, laikas prie darbo Žem. Saulelė, iškilusi į pusryčius, karštai ėmė kaitinti Žem. Negali aukščiau paties savęs iškilti J.Jabl. Vieversėlis iškilo į dangaus aukštybes J.Balč. Iškils juodas debesėlis, sulis lankoj šienelis (d.) Vl.
| Drąsiai aukštai iškils balsai: išauš kita gadynė! Mair.
^ Su gandrais iškilo, su varnom nusileido Lp.
2. atsirasti paviršiuje ko, išsikišti, išnirti, išplūsti: Viduj jūros staiga iškilo sala Mš. Kalnai iš jūros iškilo S.Dauk. Netoliese iškilo žmogaus siluetas P.Cvir. Ar seniai čia iškilo paminklai ties narsiųjų kareivių kapu rš. Vietoj degėsių iškilo nauji, šviesūs darbininkų nameliai rš. Rūkų vainikuose pilis ramiai, iš ežero iškilus, tūno K.Bink. Aš užmerkiu akis – ir iš rūko baltas žydintis sodas iškyla E.Miež. Ta įmetė skepetą, ir iškilo tiltas BM279. Teip tuo iškilo kraujo putos BsPIV65. Jis tokios sriubos pripils, kad tau gumbas ant pilvo iškils rš. Senasis po vandeniu ėmęs panėrė ir po valandėlės kūzt iški̇̀lo su sidabro kirviu Jrk20. Tiek lytaus buvo, kad, rodės, žemė ant vandenio iškilus Skr. Štai ir iškyla iš jūružių marelių juods kadagių laivelis KlvD35.
| prk.: Tokio darbo nepaslėpsi, veikiai vien iškils į viršų Skd.
3. atsirasti, prasidėti: Iškilo lytūs, ir bitės neprisinešė kiek reikiant medaus Gs. Buvo iškyląs lytus, o nelijo Šts. Kad iškilo pusnis (ėmė pustyti)! Rdm. Kieme iškilo ugnis per vaikų neatsargumą prš. Iškils šiaurus vėjelis, nukrės klevo raselę JV1074. Iškilo didi vėtrelė, sulijo mano žirgelį Ds. Prieš jį iškilo daugybė naujų ir įdomių faktų J.Dov. Nori nenori, savaime iškyla marčios klausimas P.Cvir. Džiaugėsi kiekvienu naujai atsiradusiu darbu, iškilusiu rūpesčiu ir ėmėsi jų nematytu užsidegimu J.Balt. Iški̇̀lo kalba apie karą BŽ171. Manyje (= man) iškilo abejonės rš. Iškilo sunkūs metai BsV136.
4. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai iški̇̀lo, metas jau kepti J. Skubėkiat duoną kepti – labai iški̇̀lusi Krp. Kol išsikūrens [krosnis], ir duona iškils Žem.
5. išaugti; aukštam pasidaryti: Kur remunė, kur usnė iškilus, o javų nėr Skr. Jau mūrai iškilo aukštyn Žem. Greta kelių mūrinių namų, dviem aukštais iškilusių, kyšojo mediniai namukai rš.
6. išsiskirti iš kitų savo pranašumu: Iški̇̀lo daug naujų žmonių DŽ3.
7. išeiti (į priešakinius), pasidaryti (garbingam): Moterys jau seniai iš atsilikusių iškilo į priešakines (sov.) rš. Vilkos visą metą ant galo, o dabar iškilo į priekį Gršl. Jis iškilo į valstiečius pirmūnus (sov.) sp. Tu per mane į tokį vardą iškilai Šn.
8. išeiti, išvykti, išsikelti: Nu o kur jau dabar iškylni̇̀? Lkv. Mokytojai rimta eisena iškilo iš klasės rš. Teip pasirėdžiusys iškilo į jaunosios namus vyriškiejai raiti, motriškosios važiuotos S.Dauk. Sėliai, užėmus lietuviams jų žemę, iškyla per Dauguvą rytinėn Vidžemėn K.Būg.
| refl.: Gerai, kad boba noria išsiki̇̀lti nuo manęs J.
9. griebtis; ištikti: Iškilo į teismą dėl mušimos menturiais Ggr.
10. pasirodyti (vaizduotėje): Jam iškilo prieš akis tolimų laikų vaizdas A.Vencl. Tarp džiaugsmo, laimės ir dainų iškyla man dabar dažnai seni vaizdai kovos dienų K.Kors.
◊ áikštėn iški̇̀lti pasidaryti aiškiam: Tikrasis Feuerbacho idealizmas iškyla aikštėn, kai tik prieiname jo etiką ir religijos filosofiją rš. Jungtis (tarinio) tokiuose sakiniuose gali ir aikštėn iškilti J.Jabl.
óras iški̇̀lo ėmė pustyti: Kad iški̇̀lo óras, ledva parvažiavom Rdm.
nuki̇̀lti intr.
1. nuvykti, nukeliauti kur: Iš mūsų pelėdų gana toli pietvakarių kryptimi nukyla mažasis apuokas T.Ivan. Reikia į miestą nuki̇̀lt Alvt. Kaip laimingai nukilote į Vilnių? Pkr. Kur buvai nuki̇̀lęs? Grz. Nuki̇̀lome į pievas su maža dienele, kad ne taip būtų šilta pjauti Jnšk. Nuki̇̀lęs ten nėko nebradau Slnt.
| Atsiminimų pažadintas Pjeras savo vaizduotėje tuojau nukilo į praeitį rš.
2. pasikelti nuo ko aukštyn: Nesužinos, jei žmogui nepavyks nukilti nuo žemės ant kitų planetų rš. Jie buvo nukilę nuo žemės ir vis kilo kilo rš.
3. atsiskirti nuo parūgų (apie rūgštų pieną): Pieną pakišk po pečiaus, kad nukiltų Škn. Įstačiau į židinį puodynę su pienu, gal nukils Škn.
4. atsikelti miegojus (anksti): Kad tep nuki̇̀ltų apie aušrą Alk. Tų darbų begalės, reiktų nuki̇̀lti dar tamsy Gs.
paki̇̀lti intr.
1. užlipti kur aukštai: Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną rš. Čikas pakilo laiptais aukštyn rš. Į tribūną pakyla Stalininės premijos laureatas (sov.) sp.
2. pasikelti aukštyn: Rogės ūmai pakilo į orą, atsitrenkė į kažką ir prasmego pusnyje rš. Saulė jau kur pakilo Skd. Drauge su pirmutiniais orkestro akordais pakyla scenos uždanga A.Vien. Darjalo tarpukalnėje pakilo rūkas A.Vien. Šiandien pakylam į aukštį, kur saulė pavasario teka K.Kors. Pakilo į dangų margi sakalai V.Myk-Put. Pulkas paukščių paki̇̀lo KI121.
| prk.: Dabar iš griuvėsių pakyla puikūs kvartalai, gausios kultūrinės įstaigos ir mokyklos (sov.) sp.
3. atsikelti sėdėjus, gulėjus, miegojus, sirgus: Sauliūnas nuo kėdės pakilo E.Miež. Svečias netrukus pakilo ir išsidangino P.Cvir. Pakilo iš savo vietos ir šiaip prašneko J.Jabl. Pakilus nuo stalo jaunoji puola į kojas tėvams, giminėms ir kožnam vienam svečiui JV596(išnašoje).
| Pakils gėlelė suminta S.Nėr. Pakilkite iš tamsos, pakilkite iš dulkių! S.Nėr. Rytais jis anksti pakyla, vakarais tuoj gula J.Jabl. Sveikinu drėgną pavasario žemę, iš miego ir ledo pakilusią V.Myk-Put. Gaidys, anksti pakilęs, gieda Tat. Liepė … ryto gi anksti pakilt ir į arklidę nueit MitI376. Nuo ryto laiku (anksti) paki̇̀lo, dabar miego nori Vkš. Pakyli̇̀ rytą, tai dar valgyti nesinori Rdm. Anksti ryte pakilęs išbėgo an kalno Jrk87.
| Jis jau pakyla iš ligos J. Tas nespėjo pakilt, tai kitas apsirgo Gs.
4. prk. patekėti (apie saulę, mėnulį): Dar anksti – saulutė vos tik iš nakties tepakilo rš. Debesų properšoj jau pradėjo brėkšti mėnulis, kuris netrukus pakilo A.Vencl. Rytas ties juo (mišku) pakilo (išaušo) skaistus rš. Saulutė paki̇̀lo, kai buvom į Rusnę Šlu.
5. pradėti judėti prieš ką, sukilti: Pakilo rusai ir lietuviai – visi drauge – petys petin E.Miež. Į kovą už taiką pakyla vis nauji milijonai žmonių sp. Cinokai kaip pakilo ant manęs, pagatavi suėsti! Žem. Ale pakilo kits karalius ant jo uošvio, stojo an vainos BsPIV169.
6. staiga pradėti ką veikti: Juk per mane Katrė ir pakilo rieties Žem. Sarčiai pakilo [bėgti], brikelė sudardo, ir jau mielų svečių nebėr rš. Kai čia nusausino, kad paki̇̀lo augti berželiai Rm. Mes pakilome šviesą platinti rš.
7. pasirengti kur: Lyg paukštis skrist pakilus jo dvasia T.Tilv. Buvo jau paki̇̀lus ženytis, ale vėl aprimo Alk. Tai jau pas mergas pakilai̇̃? Al.
8. išsidanginti, išsigabenti: Kad pakilti (= norint pakilti) iš čia, reik kelių vežimų daiktams J.
9. pasidaryti aukštesnio lygio, patvinti (apie upę): Pakilus upė raitosi vaga T.Tilv. Aukščiausiai pakyla Nilas rugsėjo pradžioje, paskui ima palengva slūgti rš. Labai lijo, upė net buvo pakilus Ėr.
| prk.: Černyševskis nesugebėjo, teisingiau, negalėjo dėl Rusijos gyvenimo atsilikimo pakilti iki Markso ir Engelso dialektinio materializmo (sov.) rš.
| Ta karvė mum pakilo į penkiolika litrų (pradėjo duoti penkiolika litrų pieno) Rd.
10. pasidaryti garbingesniam: Jis pats nežinojo, kiek daug pakilo tada žmonių akyse rš. Marius pakilo dėl savo narsybės kovose rš. Fogo vardas vėl pakilo J.Balč.
11. padidėti, pastiprėti: Naktį šaltis žymiai pakilo J.Balč. Prekė (kaina) rugių smarkiai pakilo V.Kudir. Spalio revoliucijos dėka milžiniškai pakilo nacionalinio išsivadavimo judėjimas kolonijose ir priklausomose šalyse (sov.) sp. Namie būdamas, dviem kilogramais pakilaũ (pasunkėjau) Lš.
12. pabrangti: Pakilo linai – subruzkiam minti Dr. Paki̇̀lo arkliai, o mes to pokylio nežinojom Lp.
13. pagerėti: Pakilo studentijos mokymo ir auklėjimo kokybė (sov.) sp.
14. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai par daug pakils Lkv. Tešlą pastatyti šiltoje vietoje, leisti jai pakilti rš. Iš pakilusios tešlos daryti pyragaičius rš.
15. atsiskirti nuo išrūgų (apie pieną, grietinę): Padėk tą pieną ant kuknės, ans paki̇̀ls Lkv. Smetonas paki̇̀lo Lkv.
16. ištinti: Tau kairysis žandas paki̇̀lęs Šlv. Jam žaizda paki̇̀lo Slv. Kiaulėms pakilo liaukos Šts. Žinotum, viduriai paki̇̀lę, toks karštumas Upt.
17. atsirasti, prasidėti: Apmaudas su ašaromis vėl pakilo jos krūtinėje P.Cvir. Pakilo bildesys, klegesys Žem. Visas jomarkas pakilo apie skrynią: grobstė, varžėsi, pardavinėjo, barėsi Žem. Pakilo juokų, naujienų pasakojimų Žem. Vieną dieną kerštai zvaidai pakilo jų bute Žem. Kas čia pasidarė, iš kur ta liga pakilo? Žem. Sodžiuj pakilo tikra suirutė A.Vien. Dėl kelionės aplink žemę pakilo tokių didelių ir karštų ginčų J.Balč. Pakilo baisus triukšmas J.Balč. Paki̇̀lo mūšys Vlkv. Pakilęs vėjas nuo senos Nevos per žemę neša gaivią Spalio dainą (sov.) rš. Vėtra staiga paki̇̀lo KII35. Išgąstingas šauksmas paki̇̀lo KI64. Iš to karas paki̇̀lo KII284. Pavydas jame paki̇̀lęs KII125. Staiga pakilo kalbos, ir ėmė šnekėt visa pakrantė rš. Iš visų pusių pakilo balsai V.Kudir. Pakilo baisus maras BM365. Pakilo lenkmetis Gs. Baisi pekla pakilo dėl to nieko Plv. Pakỹla ir dainų daugiau (ateina noras dainuoti, prisimeni daugiau) Plv. Kad kokia pakyla puiki veselia …, tai jis eina palinksmint BsPIV47. O kilo, pakilo šiaurusis vėjelis JD911. Pakils vėtrelė, išpūs lizdelį NS114. Ir pakilo vėjelis, ir apvertė laivelę StnD5. Pakils šalnelės – atjos piršleliai LTR(Lkč).
| Pakilo tarpe jų kitas mokytojas rš.
^ Pakilo tvanas, nutrūko dzvanas (sakoma apie piršlybas, kai kelias pabjūra) Srv.
18. paaugti: Kiek nuo pelkės pakils augalas, tiek jam ir bus gyvenimo rš. Vasarojus apdygo taip gražiai ir pakilo kaip dūmas rš. Rugiai per kelias dienas pakilo Ėr. Per naktį toks gražus atolas paki̇̀lo Stl. Jeigu liepos mėnesį linai jau pakilę, tai bus linų Alk. Šitas vaikas greit ir auga: kas sykis vis daugiau pakilęs Vv.
19. prasigyventi, praturtėti: Pakilo jie su krautuve Srv. Tie vaikai pakilo, jau gyvena rš. Kolūkis negali pats paki̇̀lt, ka žmonės nežiūrės Žsl.
20. užpykti: Dėl tarno šiurkštaus pasakymo ponas labai pakilo rš. Vis prašo piningų; aš jau pakilau: kaip piningų, taip piningų Šts.
21. pasidaryti aukštesnio tono: Jos balsas pakilo iki laukinio cypimo rš.
22. geisti patino (apie gyvulius): Karvė paki̇̀lus in veršį Rmš. Kumelė paki̇̀lus į kumelį Rmš.
◊ põpieriai paki̇̀lo reikalai pagerėjo: Filijo Fogo popieriai vėl pakilo J.Balč.
parki̇̀lti intr.
1. pareiti, parvykti (namo): Vyrai parki̇̀lsta iš jomarko Tl. Ar tat jau parkilai iš Užvenčio? Užv.
2. atsidanginti, atvykti iš kitur čia gyventi: Į Naumiestį neseniai parkilo naujas advokatas rš.
pérkilti intr. persikelti: Mikalojus buvo tik perkilęs į savo naująją sodybą rš.
praki̇̀lti intr.
1. sukilti iš miego: Teip bijojau naktį; kai prakilo visi, smagiau pasidarė Bsg.
2. praturtėti, turtingesniam pasidaryti: Kol jis neturtingas, tai teisingas, o kad jis praki̇̀ltų, tai būtų pasiutęs Skr.
priki̇̀lti intr.
1. kam rūgstant, pučiantis, pasidaryti pilnam: Priki̇̀lo duonos (alaus) kubilaitis su kaupu Šts. Pilnas dubuo prirūgęs (prikilęs) tešlos rš.
2. kam kylant pasidaryti pilnam, prisipildyti: Pievelė prikilo vandens Grg. Prikilo vandenio lig pat lizdu BsMtII145. Pilnas kiaulininkas priki̇̀lo srutų Pgr.
3. priželti, priaugti (daug): Žolių priki̇̀lo baisybės [darže] Gs.
suki̇̀lti intr.
1. visiems atsikelti sėdėjus, gulėjus, pabudus iš miego; atgyti: Vienu sykiu sukilo nuo stalo Žem. Tos laumės … teip tuo' sukilo iš staklių ir išė[jo] savo keliais BsPIV140. Iš ryto tą dieną visi anksčiau sukilo P.Cvir. Anksti suki̇̀lo visa šeimyna kulti J. Atsikelk rytą laiku, nelauk sukilstančių vaikių LMD(Lpl). Pro langus smelkėsi blyški šviesa, sunku buvo įžiūrėti praeinantį žmogų, bet miestas jau sukilo rš. Kaip tik išaušta, beregint sukilsta visi žmonės M.Valanč. Paukšteliai jau sukilę įvairiais balsais giedojo Žem.
^ Aukso lenta pakilo, visi žmonės sukilo (saulė) Antz.
2. imtis aktyviai veikti (prieš ką): Darbininkai sukilo prieš engėjus ir pasiekė pergalę (sov.) rš. Prieštaravimas išauga iki nesąmonės: gamybos būdas sukyla prieš mainų formą (sov.) rš.
3. sukrusti, sujusti ką veikti: Džiaugtis, gyventi daigas sukruto, kurti, mylėti žemė sukilo S.Nėr. Sulig tuo jo pasakymu visi sukilo rėkti Žem. Kad sukils sukilę, kad ims rėkti, klykti Blv.
4. visiems atgyti, pradėti judėti: Aukštybių bočius … įsakė ereliui vaikus perėti pavasario laike lig vabolėms nesuki̇̀lus PP12. Degutu gydydavo vaikus, kuriems sukildavo kirminai rš. Šie nežymūs kaimo griuvėsiai, rodos, sukilo ir tapo gyvi J.Marc. Ant to balso suki̇̀lo visas dvaras BM398.
| prk.: Tartum sapne sukyla prisiminimai apie praeitį rš.
5. imti augti: Iš pat pavasario žiemkenčiai sukilo tamsiomis garbanomis P.Cvir. Po šito lietaus sukilo bulvės Skr. Kad kiek užlynotų, tai javai dar sukiltų Jnšk. Ar jau suki̇̀lo tavo daigai? Slnt. Taip sukilo pievos, kad retas vyras įstengė pilną pradalgę išsukti J.Avyž.
6. įsibanguoti: Pakalnėje šniokštė sukilęs ežeras rš. Juodo Nevėžio vilnys sukilo, tamsios banguoja rūsčiai Mair. Jūrios skaudžiai sujudusios, suki̇̀lusios KII336. Sukilusi jūra Plng. Jei Venta sukilo, žinok – būs lytaus Šauk.
| prk.: Skausmo banga Dono širdyje pradeda atslūgti, sukilę jausmai nurimsta J.Marc.
7. pakilti, prasidėti: Vėtra sukilsta N. Umars sukilo, ledai sukūlė juodą laivelį RD77. Sukils vainos LTR(Upn).
8. atsiskirti nuo parūgų, pavirsti į varškę (apie pieną): Uždėk puodą ant pirkšnių, kad sukiltų pienas Ll. Kad žildiniai suki̇̀lo, reik parūgas nusunkti žemėn J. Jau, musit, pienas yra sukilęs, kad smetonas toks kietas Plt.
užki̇̀lti intr.
1. pakilti, prasidėti: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem. Užki̇̀lo vėtra, debesis storas – bus smarkus, bangus lietus J. Aš myliu užkylančią audrą I.Simon. Dabar jau ir praded ledai krist, sakė anie, kad tik niužkiltų (= neužkiltų) perkūnija Jrk48. Kad užki̇̀lo vėtra, vos stogo nenunešė Skr. Nekuriam medžiotojui bemedžiojant, didi perkūnija užkilo BsMtII57. Ir užkilo šiaurys vėjas, ir nupūtė vainikėlį Jrb. Mums beprausiant burnužėles, ir užkilo rytvėjėlis JD725. Beplaukiant marelėms, ir užkilo šturmelis KlvD60. Užkils šalnelė, pakąs žolelę DvD213. Užkilki, vėjeli, užtekėk, saulele, nupustyk, nušildyk nuo žirgo raselę (d.) Grl. Užkils didi tvanai brš.
| Užkilo revoliucija Brš.
| Kad užkilsta pykti, visas dreba Šts. Šitam, lauke beklausant, piktumas užkilo Jrk37.
2. iškilti aukštyn: Toks juodas debesiukas užki̇̀lo - bus lytaus Skr. Gal užkil̃s vėl iš kur debesis Pc. Užkyl juodas debesėlis, aplys mano šienelis KlvD278. Užkilo ant pat viršaus perkūnija Vvr. Ilgai migdinsiu …, lik pačių pusrytėlių, pakol užkils saulelė JV231.
^ Lig dangaus užkilau, klane nuskendau (lietaus lašas) Sb.
3. patvinti: Dubysa užkilo, putojo ir vėl nukritusi vagoj srauniai bėgo Žem. Upeliai užki̇̀lę – kad numals (vandens malūnu), ir nuseks Šts. Kai užkils vandenys – paukščių milijonai randasi, nė su pelkvežiu nepavežtumi Šts.
4. iškilti į paviršių: Iš gelmės užkilo dvi jūrų jungpravos Kel1881,39.
5. sukilti prieš ką: Visos galybės velnio ant mūsų smarkiai užkilo PK135.
6. užpykti: Kad ans ant manęs užki̇̀lo, džiaugiaus duris suradęs Užv. Kad užkiláu, kad užnikau barti! Šts.