Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (83)
pakalbinė́ti
Apibrėžtis
1 kalbinė́ti, -ė́ja, -ė́jo
1. R173, K, M, J, Š iter. dem. kalbėti 1: Kalbinėju, dažnai kalbu, tankiai bylau SD144. Anys prisėda prie šono ir kalbinėja Dv. Išeik, merguže, su manim kalbinėti N374. Gražiais žodžiais kalbinėjo man laukan einančiam A.Strazd. Ėjo, teip kalbinėdami, apie tą poną mūsų MP165. Tenai buvo … daug tūlų žmonių susiėjusių, kalbinėjančių tarpu save MP43. Su tais teip kalbinėja DP41.
| refl.: Kaip susirinko vyrai, pradėjo kalbinėtis Pš.
2. iter. dem. kalbėti 6: Da čia anas poterius kalbinės! TDrIV207(Dglš).
3. tr. vilioti, įtikinėti: Vobija, kalbinėja MP86. Vobydamas ir kalbinėdamas MP92.
4. tr. Grv, Ad užkalbinėti, burti.
1 apkalbinė́ti
1. iter. dem. apkalbėti 4: Anytos neapkalbinėk, kad žmonės ir tavęs neapkalbėtų Ndz. Daug apkalbinėjo, tik niekas netikėjo Skdt. Daug apkalbinėsi, blogą vardą patsai apturėsi Psn. Labai negražu kitus apkalbinėti rš.
2. minėti: Apkalbinėdami itą daiktą labai juokiškai vadina Dv.
1 atkalbinė́ti
1. Tat, A.Baran iter. dem. atkalbėti 5.
2. iter. dem. atkalbėti 6: Neatkalbinė́k man šeimynos (samdinių) J. Aš nesitikėjau, kad tu mane nuo to atkalbinėsi Ašb. Jo draugas ėmęs tada jį atkalbinėti ir įdavęs jam geresnio gydytojo antrašą rš.
3. refl. atsisakinėti, nesutikti: Norėjau dar atsikalbinėti, bet tuoj pamačiau, kad iš to nieko nebus A.Vencl. Vežėjas iš pradžios atsikalbinėjo, bet, galutinai prispirtas, turėjo parodyt BsMtII96.
1 įkalbinė́ti iter. dem. įkalbėti 4: Tėvas įkalbinėjo sūnui, kad visą tą lataką žambiu išartų ir akėčiomis išakėtų rš. Kaip sau nori, niekam nieko neįkalbinėju I.Simon.
| refl.: Jis tyliai įsikalbinėjo: aš miegu saldžiai rš. Įsikalbinėdami, kad teip vyresni jų išmokė juos MP276.
1 iškalbinė́ti iter. dem. iškalbėti.
1. prikaišioti: Marti man daug iškalbinė́ja J. Iškalbinėti nėra ko J.Avyž. Ar až (už) gera, ką aš tau padariau, tu dabar man iškalbinė́ji? Ds. Skyrėsi, vieni kitiems iškalbinėdami rš.
2. teisinti: Anie, kurie savą tinginį iškalbinėja DP385.
3. refl. išsisukinėti, vangstytis, nesutikti: Pradėjo išsikalbinėt, kad pats neturi ką pavalgyt LTR(Snt). Žmogelis išsikalbinėjo, kad jis nekaltas Ds. Tankiai piktai darom, o dar pikčiaus, jog išsikalbinėjam M.Valanč. Ir pradėjo drauge visi ižkalbinėtis DP274. O neišsikalbinėk, kaip tie išsikalbinėjo, kurie stovėjo ant rinkos pateikaudami (elgetaudami) MP96. Ir anys visi pradėjo viens kaip antras išsikalbinėti BPII204.
1 pakalbinė́ti iter. dem. pakalbėti 1: Ir jis neiškentė nepakalbinėjęs apie ją su Viktute V.Myk-Put.
1 pérkalbinėti iter. dem. perkalbėti 6: Marti graudžiai verkė, kurią vieni guodžiojo, kiti parkalbinėjo S.Dauk.
1 prikalbinė́ti
1. iter. dem. prikalbėti 1: Tad mažasis pradėjo jį mušti vėl su lazda prikalbinėdamas: „Kur padėjai tris seseris?“ BsMtII250.
2. iter. dem. prikalbėti 4: Jie ir toliau nesiliovė prikalbinėję, aš priešinausi ištisus penkerius metus J.Balč. Pradėjo kalbėt su juom ir prikalbinė́t jį, kad eitų kart su juom vandravot svieto BM172. Moterėlė ėmė paršelius glostyt ir prikalbinėti, kad nebūtų tokie baugštūs I.Simon. O aš jam sakiau ir kaip prikalbinėjau – nepaklausė! rš.
3. refl. taikytis prie ko; stengtis ką laimėti, gauti: Ans prie josios prisikalbinė[ja] į meilę J. Ėjo atgal prie stalo ir vėl prie gėrimo prisikalbinėti Žem.
1 susikalbinė́ti
1. iter. dem. sukalbėti 5 (refl.): Jiedu susikalbinė́ja viens su kitu J.
2. SPI74, SD168 sąmokslą, suokalbį sudarinėti.
1 užkalbinė́ti iter. dem. užkalbėti 7: Jis nuo rožės užkalbinė́ja Rm.
◊ danti̇̀s užkalbinė́ti stengtis apkvailinti, apsukti: Neužkalbinė́k dantų̃ – durnių čia nėra Btr. Tu man dantų neužkalbinėk! Kad paskolinai, tai ir grąžink rš.
1. R173, K, M, J, Š iter. dem. kalbėti 1: Kalbinėju, dažnai kalbu, tankiai bylau SD144. Anys prisėda prie šono ir kalbinėja Dv. Išeik, merguže, su manim kalbinėti N374. Gražiais žodžiais kalbinėjo man laukan einančiam A.Strazd. Ėjo, teip kalbinėdami, apie tą poną mūsų MP165. Tenai buvo … daug tūlų žmonių susiėjusių, kalbinėjančių tarpu save MP43. Su tais teip kalbinėja DP41.
| refl.: Kaip susirinko vyrai, pradėjo kalbinėtis Pš.
2. iter. dem. kalbėti 6: Da čia anas poterius kalbinės! TDrIV207(Dglš).
3. tr. vilioti, įtikinėti: Vobija, kalbinėja MP86. Vobydamas ir kalbinėdamas MP92.
4. tr. Grv, Ad užkalbinėti, burti.
1 apkalbinė́ti
1. iter. dem. apkalbėti 4: Anytos neapkalbinėk, kad žmonės ir tavęs neapkalbėtų Ndz. Daug apkalbinėjo, tik niekas netikėjo Skdt. Daug apkalbinėsi, blogą vardą patsai apturėsi Psn. Labai negražu kitus apkalbinėti rš.
2. minėti: Apkalbinėdami itą daiktą labai juokiškai vadina Dv.
1 atkalbinė́ti
1. Tat, A.Baran iter. dem. atkalbėti 5.
2. iter. dem. atkalbėti 6: Neatkalbinė́k man šeimynos (samdinių) J. Aš nesitikėjau, kad tu mane nuo to atkalbinėsi Ašb. Jo draugas ėmęs tada jį atkalbinėti ir įdavęs jam geresnio gydytojo antrašą rš.
3. refl. atsisakinėti, nesutikti: Norėjau dar atsikalbinėti, bet tuoj pamačiau, kad iš to nieko nebus A.Vencl. Vežėjas iš pradžios atsikalbinėjo, bet, galutinai prispirtas, turėjo parodyt BsMtII96.
1 įkalbinė́ti iter. dem. įkalbėti 4: Tėvas įkalbinėjo sūnui, kad visą tą lataką žambiu išartų ir akėčiomis išakėtų rš. Kaip sau nori, niekam nieko neįkalbinėju I.Simon.
| refl.: Jis tyliai įsikalbinėjo: aš miegu saldžiai rš. Įsikalbinėdami, kad teip vyresni jų išmokė juos MP276.
1 iškalbinė́ti iter. dem. iškalbėti.
1. prikaišioti: Marti man daug iškalbinė́ja J. Iškalbinėti nėra ko J.Avyž. Ar až (už) gera, ką aš tau padariau, tu dabar man iškalbinė́ji? Ds. Skyrėsi, vieni kitiems iškalbinėdami rš.
2. teisinti: Anie, kurie savą tinginį iškalbinėja DP385.
3. refl. išsisukinėti, vangstytis, nesutikti: Pradėjo išsikalbinėt, kad pats neturi ką pavalgyt LTR(Snt). Žmogelis išsikalbinėjo, kad jis nekaltas Ds. Tankiai piktai darom, o dar pikčiaus, jog išsikalbinėjam M.Valanč. Ir pradėjo drauge visi ižkalbinėtis DP274. O neišsikalbinėk, kaip tie išsikalbinėjo, kurie stovėjo ant rinkos pateikaudami (elgetaudami) MP96. Ir anys visi pradėjo viens kaip antras išsikalbinėti BPII204.
1 pakalbinė́ti iter. dem. pakalbėti 1: Ir jis neiškentė nepakalbinėjęs apie ją su Viktute V.Myk-Put.
1 pérkalbinėti iter. dem. perkalbėti 6: Marti graudžiai verkė, kurią vieni guodžiojo, kiti parkalbinėjo S.Dauk.
1 prikalbinė́ti
1. iter. dem. prikalbėti 1: Tad mažasis pradėjo jį mušti vėl su lazda prikalbinėdamas: „Kur padėjai tris seseris?“ BsMtII250.
2. iter. dem. prikalbėti 4: Jie ir toliau nesiliovė prikalbinėję, aš priešinausi ištisus penkerius metus J.Balč. Pradėjo kalbėt su juom ir prikalbinė́t jį, kad eitų kart su juom vandravot svieto BM172. Moterėlė ėmė paršelius glostyt ir prikalbinėti, kad nebūtų tokie baugštūs I.Simon. O aš jam sakiau ir kaip prikalbinėjau – nepaklausė! rš.
3. refl. taikytis prie ko; stengtis ką laimėti, gauti: Ans prie josios prisikalbinė[ja] į meilę J. Ėjo atgal prie stalo ir vėl prie gėrimo prisikalbinėti Žem.
1 susikalbinė́ti
1. iter. dem. sukalbėti 5 (refl.): Jiedu susikalbinė́ja viens su kitu J.
2. SPI74, SD168 sąmokslą, suokalbį sudarinėti.
1 užkalbinė́ti iter. dem. užkalbėti 7: Jis nuo rožės užkalbinė́ja Rm.
◊ danti̇̀s užkalbinė́ti stengtis apkvailinti, apsukti: Neužkalbinė́k dantų̃ – durnių čia nėra Btr. Tu man dantų neužkalbinėk! Kad paskolinai, tai ir grąžink rš.
užkalbinė́ti
Apibrėžtis
1 kalbinė́ti, -ė́ja, -ė́jo
1. R173, K, M, J, Š iter. dem. kalbėti 1: Kalbinėju, dažnai kalbu, tankiai bylau SD144. Anys prisėda prie šono ir kalbinėja Dv. Išeik, merguže, su manim kalbinėti N374. Gražiais žodžiais kalbinėjo man laukan einančiam A.Strazd. Ėjo, teip kalbinėdami, apie tą poną mūsų MP165. Tenai buvo … daug tūlų žmonių susiėjusių, kalbinėjančių tarpu save MP43. Su tais teip kalbinėja DP41.
| refl.: Kaip susirinko vyrai, pradėjo kalbinėtis Pš.
2. iter. dem. kalbėti 6: Da čia anas poterius kalbinės! TDrIV207(Dglš).
3. tr. vilioti, įtikinėti: Vobija, kalbinėja MP86. Vobydamas ir kalbinėdamas MP92.
4. tr. Grv, Ad užkalbinėti, burti.
1 apkalbinė́ti
1. iter. dem. apkalbėti 4: Anytos neapkalbinėk, kad žmonės ir tavęs neapkalbėtų Ndz. Daug apkalbinėjo, tik niekas netikėjo Skdt. Daug apkalbinėsi, blogą vardą patsai apturėsi Psn. Labai negražu kitus apkalbinėti rš.
2. minėti: Apkalbinėdami itą daiktą labai juokiškai vadina Dv.
1 atkalbinė́ti
1. Tat, A.Baran iter. dem. atkalbėti 5.
2. iter. dem. atkalbėti 6: Neatkalbinė́k man šeimynos (samdinių) J. Aš nesitikėjau, kad tu mane nuo to atkalbinėsi Ašb. Jo draugas ėmęs tada jį atkalbinėti ir įdavęs jam geresnio gydytojo antrašą rš.
3. refl. atsisakinėti, nesutikti: Norėjau dar atsikalbinėti, bet tuoj pamačiau, kad iš to nieko nebus A.Vencl. Vežėjas iš pradžios atsikalbinėjo, bet, galutinai prispirtas, turėjo parodyt BsMtII96.
1 įkalbinė́ti iter. dem. įkalbėti 4: Tėvas įkalbinėjo sūnui, kad visą tą lataką žambiu išartų ir akėčiomis išakėtų rš. Kaip sau nori, niekam nieko neįkalbinėju I.Simon.
| refl.: Jis tyliai įsikalbinėjo: aš miegu saldžiai rš. Įsikalbinėdami, kad teip vyresni jų išmokė juos MP276.
1 iškalbinė́ti iter. dem. iškalbėti.
1. prikaišioti: Marti man daug iškalbinė́ja J. Iškalbinėti nėra ko J.Avyž. Ar až (už) gera, ką aš tau padariau, tu dabar man iškalbinė́ji? Ds. Skyrėsi, vieni kitiems iškalbinėdami rš.
2. teisinti: Anie, kurie savą tinginį iškalbinėja DP385.
3. refl. išsisukinėti, vangstytis, nesutikti: Pradėjo išsikalbinėt, kad pats neturi ką pavalgyt LTR(Snt). Žmogelis išsikalbinėjo, kad jis nekaltas Ds. Tankiai piktai darom, o dar pikčiaus, jog išsikalbinėjam M.Valanč. Ir pradėjo drauge visi ižkalbinėtis DP274. O neišsikalbinėk, kaip tie išsikalbinėjo, kurie stovėjo ant rinkos pateikaudami (elgetaudami) MP96. Ir anys visi pradėjo viens kaip antras išsikalbinėti BPII204.
1 pakalbinė́ti iter. dem. pakalbėti 1: Ir jis neiškentė nepakalbinėjęs apie ją su Viktute V.Myk-Put.
1 pérkalbinėti iter. dem. perkalbėti 6: Marti graudžiai verkė, kurią vieni guodžiojo, kiti parkalbinėjo S.Dauk.
1 prikalbinė́ti
1. iter. dem. prikalbėti 1: Tad mažasis pradėjo jį mušti vėl su lazda prikalbinėdamas: „Kur padėjai tris seseris?“ BsMtII250.
2. iter. dem. prikalbėti 4: Jie ir toliau nesiliovė prikalbinėję, aš priešinausi ištisus penkerius metus J.Balč. Pradėjo kalbėt su juom ir prikalbinė́t jį, kad eitų kart su juom vandravot svieto BM172. Moterėlė ėmė paršelius glostyt ir prikalbinėti, kad nebūtų tokie baugštūs I.Simon. O aš jam sakiau ir kaip prikalbinėjau – nepaklausė! rš.
3. refl. taikytis prie ko; stengtis ką laimėti, gauti: Ans prie josios prisikalbinė[ja] į meilę J. Ėjo atgal prie stalo ir vėl prie gėrimo prisikalbinėti Žem.
1 susikalbinė́ti
1. iter. dem. sukalbėti 5 (refl.): Jiedu susikalbinė́ja viens su kitu J.
2. SPI74, SD168 sąmokslą, suokalbį sudarinėti.
1 užkalbinė́ti iter. dem. užkalbėti 7: Jis nuo rožės užkalbinė́ja Rm.
◊ danti̇̀s užkalbinė́ti stengtis apkvailinti, apsukti: Neužkalbinė́k dantų̃ – durnių čia nėra Btr. Tu man dantų neužkalbinėk! Kad paskolinai, tai ir grąžink rš.
1. R173, K, M, J, Š iter. dem. kalbėti 1: Kalbinėju, dažnai kalbu, tankiai bylau SD144. Anys prisėda prie šono ir kalbinėja Dv. Išeik, merguže, su manim kalbinėti N374. Gražiais žodžiais kalbinėjo man laukan einančiam A.Strazd. Ėjo, teip kalbinėdami, apie tą poną mūsų MP165. Tenai buvo … daug tūlų žmonių susiėjusių, kalbinėjančių tarpu save MP43. Su tais teip kalbinėja DP41.
| refl.: Kaip susirinko vyrai, pradėjo kalbinėtis Pš.
2. iter. dem. kalbėti 6: Da čia anas poterius kalbinės! TDrIV207(Dglš).
3. tr. vilioti, įtikinėti: Vobija, kalbinėja MP86. Vobydamas ir kalbinėdamas MP92.
4. tr. Grv, Ad užkalbinėti, burti.
1 apkalbinė́ti
1. iter. dem. apkalbėti 4: Anytos neapkalbinėk, kad žmonės ir tavęs neapkalbėtų Ndz. Daug apkalbinėjo, tik niekas netikėjo Skdt. Daug apkalbinėsi, blogą vardą patsai apturėsi Psn. Labai negražu kitus apkalbinėti rš.
2. minėti: Apkalbinėdami itą daiktą labai juokiškai vadina Dv.
1 atkalbinė́ti
1. Tat, A.Baran iter. dem. atkalbėti 5.
2. iter. dem. atkalbėti 6: Neatkalbinė́k man šeimynos (samdinių) J. Aš nesitikėjau, kad tu mane nuo to atkalbinėsi Ašb. Jo draugas ėmęs tada jį atkalbinėti ir įdavęs jam geresnio gydytojo antrašą rš.
3. refl. atsisakinėti, nesutikti: Norėjau dar atsikalbinėti, bet tuoj pamačiau, kad iš to nieko nebus A.Vencl. Vežėjas iš pradžios atsikalbinėjo, bet, galutinai prispirtas, turėjo parodyt BsMtII96.
1 įkalbinė́ti iter. dem. įkalbėti 4: Tėvas įkalbinėjo sūnui, kad visą tą lataką žambiu išartų ir akėčiomis išakėtų rš. Kaip sau nori, niekam nieko neįkalbinėju I.Simon.
| refl.: Jis tyliai įsikalbinėjo: aš miegu saldžiai rš. Įsikalbinėdami, kad teip vyresni jų išmokė juos MP276.
1 iškalbinė́ti iter. dem. iškalbėti.
1. prikaišioti: Marti man daug iškalbinė́ja J. Iškalbinėti nėra ko J.Avyž. Ar až (už) gera, ką aš tau padariau, tu dabar man iškalbinė́ji? Ds. Skyrėsi, vieni kitiems iškalbinėdami rš.
2. teisinti: Anie, kurie savą tinginį iškalbinėja DP385.
3. refl. išsisukinėti, vangstytis, nesutikti: Pradėjo išsikalbinėt, kad pats neturi ką pavalgyt LTR(Snt). Žmogelis išsikalbinėjo, kad jis nekaltas Ds. Tankiai piktai darom, o dar pikčiaus, jog išsikalbinėjam M.Valanč. Ir pradėjo drauge visi ižkalbinėtis DP274. O neišsikalbinėk, kaip tie išsikalbinėjo, kurie stovėjo ant rinkos pateikaudami (elgetaudami) MP96. Ir anys visi pradėjo viens kaip antras išsikalbinėti BPII204.
1 pakalbinė́ti iter. dem. pakalbėti 1: Ir jis neiškentė nepakalbinėjęs apie ją su Viktute V.Myk-Put.
1 pérkalbinėti iter. dem. perkalbėti 6: Marti graudžiai verkė, kurią vieni guodžiojo, kiti parkalbinėjo S.Dauk.
1 prikalbinė́ti
1. iter. dem. prikalbėti 1: Tad mažasis pradėjo jį mušti vėl su lazda prikalbinėdamas: „Kur padėjai tris seseris?“ BsMtII250.
2. iter. dem. prikalbėti 4: Jie ir toliau nesiliovė prikalbinėję, aš priešinausi ištisus penkerius metus J.Balč. Pradėjo kalbėt su juom ir prikalbinė́t jį, kad eitų kart su juom vandravot svieto BM172. Moterėlė ėmė paršelius glostyt ir prikalbinėti, kad nebūtų tokie baugštūs I.Simon. O aš jam sakiau ir kaip prikalbinėjau – nepaklausė! rš.
3. refl. taikytis prie ko; stengtis ką laimėti, gauti: Ans prie josios prisikalbinė[ja] į meilę J. Ėjo atgal prie stalo ir vėl prie gėrimo prisikalbinėti Žem.
1 susikalbinė́ti
1. iter. dem. sukalbėti 5 (refl.): Jiedu susikalbinė́ja viens su kitu J.
2. SPI74, SD168 sąmokslą, suokalbį sudarinėti.
1 užkalbinė́ti iter. dem. užkalbėti 7: Jis nuo rožės užkalbinė́ja Rm.
◊ danti̇̀s užkalbinė́ti stengtis apkvailinti, apsukti: Neužkalbinė́k dantų̃ – durnių čia nėra Btr. Tu man dantų neužkalbinėk! Kad paskolinai, tai ir grąžink rš.
priim̃ti
1
Reikšmė
Apibrėžtis
teigiamai įvertinti
atmèsti
neigiamai įvertinti
„Aida" – absoliutus šedevras, kurį reikia arba visą priimti, arba visą atmesti rš.
Pagyrimas paprastai visuomet priimamas, o neigiamas grįžtamasis ryšys gali būti atmetamas rš.
Jeigu aš įvesiu tave ir tavo mokymą, ir jis bus priimtas; jei aš jį atmesiu, jis bus atmestas ir nepriimtas brš.
Tu dar gali priimti jį (likimą) arba atmest Gruš.
O jei jau bijote, tai bijokite to, kurs yra tikras gyvybės ir mirties Viešpats ir gali žmogaus sielą atmesti arba priimti brš.
atmèsti
neigiamai įvertinti
„Aida" – absoliutus šedevras, kurį reikia arba visą priimti, arba visą atmesti rš.
Pagyrimas paprastai visuomet priimamas, o neigiamas grįžtamasis ryšys gali būti atmetamas rš.
Jeigu aš įvesiu tave ir tavo mokymą, ir jis bus priimtas; jei aš jį atmesiu, jis bus atmestas ir nepriimtas brš.
Tu dar gali priimti jį (likimą) arba atmest Gruš.
O jei jau bijote, tai bijokite to, kurs yra tikras gyvybės ir mirties Viešpats ir gali žmogaus sielą atmesti arba priimti brš.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
sutikti pritarti
atsisakýti
nesutikti pritarti
Matyt, branduolinio nusiginklavimo iniciatyvos priimti nenorima, o atvirai atmesti bijoma rš.
atsisakýti
nesutikti pritarti
Matyt, branduolinio nusiginklavimo iniciatyvos priimti nenorima, o atvirai atmesti bijoma rš.
3
Reikšmė
Apibrėžtis
sutikti pritarti
atšaũkti
pritarus vėl atmesti
Vyriausybės sprendimai priimami greitai. Greitai jie gali būti ir atšaukiami rš.
atšaũkti
pritarus vėl atmesti
Vyriausybės sprendimai priimami greitai. Greitai jie gali būti ir atšaukiami rš.
4
Reikšmė
Apibrėžtis
sutikti atvykstantį
išléisti
išlydėti išvykstantį
Svetį priimk sulig rūbais, o išleisk sulig protu Bdr.
išléisti
išlydėti išvykstantį
Svetį priimk sulig rūbais, o išleisk sulig protu Bdr.
5
Reikšmė
Apibrėžtis
sutikti atvykstantį
išvarýti
priversti išvykti
išvarýti
priversti išvykti
klikiãsklaida
Apibrėžtis
Populiarumo, vadinamųjų klikų (paspaudimų) besivaikanti žiniasklaida, manipuliuojanti klaidinančia, sensacinga interneto straipsnio antrašte ar paveikslėliu.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Linas Kontrimas: Klikiasklaida ir žiniasklaida. Žaidimas be taisyklių? [antraštė]
... ir tą kovą kol kas laimi klikiasklaida (nuo angliškojo žodžio click – spustelėti). Ji kibiai ir nuosekliai užima vis labiau silpstančios tradicinės žurnalistikos apkasus. [...]
Klikiasklaidos pergalę prieš žiniasklaidą nulėmė ne viena priežastis. Jų daug, o kai kurios – itin kompleksiškos, susijusios su visos visuomenės kaita, technologijomis.
Negaliu nesutikti, kad dabarties politikoje yra labai daug tuščio demonstravimosi. Dar daugiau – nekonstruktyvios, nepagarbios, pernelyg emocionalios ir užgaulios retorikos. Toks paviršinių dalykų suvešėjimas signalizuoja, kad daugiausia politikoje vyksta kova dėl dėmesio, netikrų ir tikrų, bet mažai reikšmingų įvykių gamyba, skambių frazių štampavimas siekiant ne žurnalistų, o klikiasklaidos dėmesio.
Prisidengiant tariama laisve, liberalumu, individo viršenybe, vyksta gal net negrįžtami procesai: aštrios temos nyksta iš pagrindinių medijų, žiniasklaida verčiama tapti clickʼiasklaida, ideologinės pozicijos nuglaistomos iki bendrybių, nuomonė ima dominuoti prieš faktą.
smigi̇̀nis
Apibrėžtis
Taiklumo žaidimas, kai į apvalų ant sienos kabinamą taikinį ranka svaidomos trumpos strėlytės (smigiai).
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Darius Maskoliūnas rinktinėje negalės žaisti dėl savo naujosios aistros – smiginio.
Prieš keletą mėnesių į rankas pirmą sykį paėmęs smiginio strėles, Sopoto „Trefl“ klubo įžaidėjas užsikrėtė šiuo naujuoju pomėgiu ir dabar per dieną jam skiria 5–7 valandas.
Estijos sostinėje vykusiame atvirajame šios šalies smiginio čempionate sėkmingai rungtyniavo Lietuvos atstovai, iškovoję vieną aukso, du sidabro bei tris bronzos medalius.
Sporto klubo „Vilniaus legionas“ prezidentas Erikas Mačiūnas tvirtina, jog smiginis – ne vien puikus laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir aktyvus sportas.
„Sakote, strėlyčių mėtymas – ne sportas? Drįsčiau su tuo nesutikti.
Vengrijos ministras pirmininkas G. Bajnai [...] prieš kelias dienas vizito Helsinkyje metu žurnalistų akivaizdoje sužaidė smiginio partiją su Suomijos premjeru M. Vanhanenu.
Į paskutinį šių metų asmeninį smiginio turnyrą, po kurio paaiškėjo šalies klasikinio smiginio čempionai ir buvo nustatytas 2004-ųjų metų stipriausiųjų reitingas, šios sporto šakos meistrai rinkosi Jonavoje. Sėkmė varžybose lydėjo mažeikiškius, jie iškovojo vieną aukso ir du sidabro medalius. [...] Elektroninio smiginio reitinge mažeikiškis su Klaipėdos atstovu pasikeitė vietomis [...].
[...] kartą yra mėginęs žaisti smiginį ir dusyk padėjo paleisti aitvarą [...].
XVII amžiuje anglų kareivių sugalvotas žaidimas smiginis (angliškai „darts“) yra puiki šeimos pramoga.
Pirmosios žinios apie smiginį siekia XIV amžių. XVI amžiuje airių kariai, apsiginklavę lankais, ėmė naudoti trumpesnes (iki 25 cm), bet sunkesnes strėles artimoje kovoje su priešu. Kaip žaidimas smiginis buvo naudojamas 1620 m. puritonų, plaukusių laivu iš Plymuto. Modernus smiginis žaidžiamas nuo 1896 m., kai buvo sukurta šiuolaikinė taškų skaičiavimo už pataikymą į įvairius laukelius sistema.
Vilniaus airiškame restorane „The Twins O'Brien“ jau prasidėjo prieššventinių nuolaidų maratonas, o restorano rūsyje įrengta vieta smiginiui žaisti. Smiginio kaip žaidimo priešistorė siekia XVII amžių, kada anglų kareiviai per sporto ir karines varžybas mėtydavo iestis į statinių dugnus.
sùšinė
Apibrėžtis
Sušių užkandinė.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Kadangi, kaip jau minėjau, sušius mėgstu be galo, o šita sušinė yra man patogioje vietoje, niekaip negalėjau nusiraminti.
[...] viena bitutė darbininkė – D. Tamošiūnaitė-Budrė – po šią savaitę vykusio sušinės gimtadienio išskubėjo ne ilsėtis, o ruoštis artėjančio šeštadienio pasirodymui.
Labai gražios seserys, bet išsilaiko juk ne iš sušių, o iš alkoholio. Uždraustų jį pardavinėti, moment užsidarytų ir sušinė.
„Nėra čia jokios mistikos ir apskritai nėra netinkamų vietų verslui, yra tik netinkamos idėjos, – tvirtino „Sushi ekspres“ direktorius Paulius Šuksteris. – Mes radome neužimtą nišą, įkūrėme pirmąją Kaune sušinę ir tvirtai laikomės užsibrėžtos linijos, nesiblaškome. [...]“
Sušinės gimtadienyje – pramogų pasaulio atstovų antplūdis [antraštė]
Antradienio vakarą Vilniuje, Jasinskio gatvėje įsikūrusioje sušinėje apsilankė visas būrys pramogų pasaulio atstovų. Antrąjį gimtadienį šventęs „Sushi Express“ kartu su laidos „Virtuvės mitų griovėjai“ kulinarais surengė molekulinės virtuvės teatro premjerą.
Sušinėje apsilankė ir stilistė Genutė Žalienė, tvirtinanti, kad japonų virtuvė yra viena jos mėgstamiausių.
„Labai, be galo mėgstu sušius. Mėgstu žuvį ir imbierą, visados prašau, kad jo atneštų kokias keturias porcijas. Turiu kelias mėgiamas sušines Vilniuje. Mėgstu šią vietą, nes čia greitai aptarnauja, galima ateiti be makiažo ir nesutikti daug žmonių“, – kalbėjo G.Žalienė.
Visą savaitę kaip be galvos plėšausi tarp studijų ir darbo, šeštadienio vakarais vakarieniauju sušinėje su kolegomis ir šefės šeima, todėl nenuostabu, kad sekmadieniais mano šaldytuve - vien pelė pasikorus.
O šiaip tai čia toks trumpas pasvarstymas-papasakojimas, nes suši Lietuvoje populiarėja ir visai gerų sušinių atsiranda. [...]
Šiaip labai laukiu, kad Lietuvoje pasirodytų kaiten zushi – tokia sušinė, kaip parodyta nuotraukoje, su suši lėkštelėmis ant konvejerio.
Galiausiai, po tokio įspūdingo ryto dar užėjom į vietinę “sušinę“ išgerti žalios arbatos ir išsiskirstėm su savais reikalais.
Kažkaip atrodo mieste plinta sušių manija, vis atsidaro naujos “sušinės“.
peilis
Apibrėžtis
peĩlis širdyjè didelė nuoskauda: Dėl to graudžiai verkiu ir ašarosna tvinstu, žiūrėdama ant vaikelius, jaučiu širdyj peilį. Baran.
devynì peĩliai pérvėrė šìrdį apie didelį sielvartą: Tekoriui, rodos, devyni peiliai širdį pervėrė, net akys aptemo, galvoje viskas susimaišė. Žem.
paskutìnis peĩlis labai blogai: Atskirai gyvent [vyrui ir žmonai], oi, paskutinis peilis. Sur. Jei grįžtų, mums būtų paskutinis peilis!. Gric.
peĩlį dė́ti prie gerklė̃s būti santūriam: Jeigu labai nori valgyti, dėk peilį sau prie gerklės. ŠR.
peĩliais eĩti muštis: Jų vaikai peiliais eina. Ėr. Juodu eina peiliais. Jrb.
peiliùs galą́sti rengtis pulti: Reikia mums juos pulti – jau peilius galanda. rš.
peĩliais ráižyti apie prastą baramo savijautą: Ausys ugnimi degė. Krūtinę peiliais raižė. Šein.
ant peĩlių
1.apie didelį sielvartą: Motinos širdis visada ant peilių, jei vaikas ne keliu eina. Nč.
2.apie labai nesutinkančius: Su kooperatyvo pirmininku mes ant peilių. Marc. Dieną ant peilių, naktį be kelnių, žinai, kaip yr ženotiems. Pln. Ir kas ten per nesutarimai, kad kai tik sueis, – tuoj ant peilių. Sb.
ant peĩlių eĩti labai nesutikti, vaidytis: Kam ten an peilių eiti – verčiau persiskirti!. Krš. Anuodu jau eina ant peilių su pačia. Slnt. Dar metų nepragyveno, su uošviu susimušė, pradėjo eit ant peilių. Žž.
ant peĩlio statýti pykdyti, erzinti: Kam jūs mane ant peilio statot?. Al.
be peĩlio papjáuti nukamuoti: Čia mane be peilio papjovė, be virvės pakorė. KrvP.
be peĩlio pjáuti kamuoti: Tu taip sakydamas mane be peilio pjauni. Mrj. Pjauna be peilio, nori vandens šaukšte prigirdyti. Šv.
peĩlis į pašìrdį didelis nemalonumas: Po vakarykščių įvykių Dundelei visa tai buvo peilis paširdin. Mont.
peĩlis į šìrdį didelė nuoskauda, įžeidimas: Kaip jis tuojau nesuprato, kad visa telegrama buvo tik aitri ironija? Peilis jo širdin kilniausią valandą. Šein.
per peĩlį išvarýti Šts. iškastruoti:
peĩlis po kaklù didelis nemalonumas: Nors Grėtei, kaip ji Ilžei sakė, peilis po kaklu važiuoti į Pamarius, bet kitos išeities nebuvo. Simon. Man tas darbas – tai peilis po kaklu. Jnšk. Toks gyvenimas, kai nėra sutarimo, tai peilis po kaklu. Šn.
su peiliù neišpjáusi neperkalbėsi: Kai užsimanys ko, su mietu neišmuši, su peiliu neišpjausi. Žem.
kaĩp peiliù įdùrti į šìrdį labai sujaudinti: Pasakymas toksai kaip peiliu širdin įduria. Slk.
kaĩp peĩlį įvérti į šìrdį labai sujaudinti: Kaip peilį širdin įvėrė taip sakydamas. Kls.
kaĩp peiliù pérvėrė suskaudo: Marei širdį kaip peiliu pervėrė: mat iš jos nelaimės tas nedorėlis mokėjo pasinaudoti. Žem.
kaĩp peiliù per šìrdį labai gąsdina: Oi, Adomai, kai tu taip kalbi, tai man kaip peiliu per širdį. rš.
kaĩp su peiliù į šìrdį labai sujaudinti: Sako, arklius išvežė, nu Jėzus Marija, kaip su peiliu į širdį!. Krtn.
kaĩp su peiliù į šìrdį įdùrti labai sujaudinti: Aplink mano dukteris tik kelis žodžius teprasitarė, o man kaip su peiliu į širdį įdūrė. Vkš.
špyga
Apibrėžtis
špygà dantysè sakoma nieko negavus, nepešus: Ale tai dabar špyga dantyse. Bsg.
špỹgomis apsibadýti išsityčioti: Apsibadė bobos špygom. Grv.
špỹgomis árti nesutarti, bartis: Apsiženys, tai špygom ir ars. Lkm.
špỹgomis badýti pajuokti, tyčiotis: Anys lietuvius špygom badė, visaipo pajuokė. Rod. Mane skolinykai špygom bado – baisi sarmata. Gs.
špygà badýti pajuokti, tyčiotis: Dievą myli – mylėk, ale ir velnio špyga nebadyk. Slm.
špỹgomis badýtis vienam iš kito tyčiotis: Anie kožną dieną špygoms bados. Vkš. Moka anie špygom badytis. Kl.
špỹgomis išbadýti išsityčioti: Vaitą špygom išbadė. Kzt.
špỹgomis iškáišioti išsityčioti: Išlojojo, špygom iškaišiojo. Ėr.
špỹgomis iškaišýti išsityčioti: Ana visus špygom iškaišė – ir ką tu jai!. Ds.
špỹgomis išsibadýti iš vienas kito išsityčioti: Išsibarė, špygomis išsibadė, ko tik ligi peštynių nepriėjo. Žem.
špỹgomis išvarpýti išsityčioti: Špygomis išvarpiau, viena ranka, kita ranka. Plt.
špygà kaišýti pajuokti: Tai jau minkštaliežuvė: akyse ir apmes ir ataus, o už nugaros vis špyga kaišys. Švnč.
špygàs kaišýti tyčiotis: Ji juos įsileido kai gerą naudą, o jie dabar jai špygas kaišo. Jrb.
špỹgomis kaišýti tyčiotis: Dievą mylėk, bet ir velnio špygom nekaišyk. An.
špỹgomis kam̃šomas apie prastą, apgriuvusį pastatą: Grytelytė buvo špygom kamšoma. Jnšk.
špỹgą laikýti kišẽnėje slapta turėti blogų ketinimų: Nors labai abejoju, ar įmanoma vyro ir moters meilė, kai vienas iš jų laiko špygą kišenėje. Avyž.
špygùs nusvìlti apsigauti: Nusvilsi špygus, kauksi penkias dienas. End.
špỹgą pamáuti pasityčioti: Ot, ir bus skola užmokėta, ir pamaus Gedulienė špygą!. Žem.
špỹgą paródyti
1.pasijuokti iš kieno lūkesčių, apgauti: Parodė špygą marčiai, nieko negovė. Drsk. Aš aną visą mėnesį šėriau, nakvinau, aplinkui tupinėjau, o ans man špygą parodė. Vkš. Gaspadorius pasiėmė [išsaugotas] karves, o jai špygą parodė. Žl. Ką gi jos gaus? Savi sugrįš, ir visi tokie kavalieriai tokioms mergoms špygą parodys. Pt.
2.prieštarauti, nesutikti: Kad man lieptų vidurnaktį eiti į kapus, tokiam liepėjui aš špygą parodyčiau. Slnt. Mes su jąja (žmona) gražiai sugyvenom, špygą neparodėm kitas kitam. Btg.
špỹgą pasė́dęs po ùžpakaliu be nieko, be jokių dovanų (atvažiavo): Špygą po užpakaliu pasėdę atvažiavo. Plv.
špỹgomis pasibadýti iš vienas kito išsityčioti: Gana buvo su kaimynais pasibučiuoti ar špygomis pasibadyti. Vaižg.
špỹgą pasùkti po nósimi neklausyti: Špygą po nosia pasuks jis tau!. Pls.
špỹgą paúostyti
1.nieko negauti, nelaimėti: Pauostysi špygą i sugrįši. Varn. Kiek mergos kabinėjasi prie vaikių... ir visuomet špygą pauosto. Žem.
2.sakoma pykstančiam:
špỹgą ródyti juoktis iš kieno lūkesčių: O paskui ans šoka šen, šoka ten, tas anam špygą rodo. Kl.
špỹgą ródyti pro kišẽnių slapta turėti blogų minčių: Čia su tavim šneka meiliausiai, o pro kišenių špygą rodo. Ds.
špỹgą úostyk sakoma pykstančiam: Jeigu pyktis ima – uostyk špygą. Ub.
špỹgomis užbadýti išjuokti: Jei vienas pradės sekmadienį dirbti, kiti špygoms užbadys. Trk. Juos gi špygom užbadys. Kt.
špỹgomis varpýtis vienam kitą koneveikti: Kaip tik susipyks, pasius špygoms varpyties. Brs.
ant špỹgų nueĩti tapti patyčių objektu: Ant špygų bernas nuėjo. Ds.
ant špỹgų šokìnti lepinti: Tą vaiką ant špygų šokina. Kt.
tè špỹgą po nósimi sakoma, kai neatsilyginama, tyčiojamasi iš kieno lūkesčių: Užaugino, išpopino [vaiką], tai te špygą po nosia – atsilygino!. Bgt.
su špỹgomis nuvarpýti išsityčioti: Reik bijoti kokį žodį pasakyti – tuojau su špygomis nuvarpo. Šts.
su špỹgomis prisipenė́ti prisityčioti: Ir su špygom prisipenėjo. Lkm.
kaĩp špygà liesas, menkas: Dabar tos karvutės kaip špygos. Btg. Kaip špygelės buvo burokai. Ėr. Vienas kupečiukas [šieno] kaip špyga, kitas didesnis. Aln.
papùrtyti
Apibrėžtis
pùrtyti, -o (-ija, -yja [K]), -ė (-ijo, -yjo [K])
1. tr., intr. smarkiai judinti į šalis, aukštyn ir žemyn, kratyti: Pùrtau grūšią, obelę J. Vėjas piktai purtė juodas šlapias šakas virš mano galvos rš. Juodai apsirengęs žynys išeina į ratą, purtydamas savo vešlius plaukus sp. Galvą kratė, pùrtijo, pardegė tas paršiukas Erž. Kazimier, kelk, svečių atėjo, – purtė mama rš. [Vištukas] sparnais purto ir gieda BsPIII326. Ateis, kaip pradės duris pùrtyti! Krtn.
| Per gruodą važiuojant labai pùrto Gs.
| refl.: Avinėl, purtykis! BsPI78. Purtosi kaip višta po krūmu PPr410.
2. tr. kratyti, kad nubyrėtų, krėsti: Agar pùrtytus obuolius irgi ema? Slm. Nuo jaunų lapelių purtydamas rasą, vėjas nešiojo meilų pavasario kvapą rš.
| prk.: Žemė dabar purto mus nuo savęs J.Avyž.
| refl. tr. Jrb.
3. tr. versti drebėti, drebinti: Kol man' šiandiej šaltis teip purto? Sdk. Tėvą lyg šaltis pùrtąs, eisiąs gult Jrb. Matyt, irmėdis nori stvert: kaulus gelia, drebulys purto Blnk. Mane šiurpas pùrto Mrj. Nervingas šiurpulys purtė visą kūną rš.
ǁ jausti kuo pasibjaurėjimą, pasibaisėjimą: Vyno aš nenoriu: pùrto mane Jrb. Mane pùrto, aš bijau tos spekuliacijos kai ugnies Skr.
4. refl. drebėti: Jis, rūgšto užgėręs, purtės ilgai J. Bonifacas purtėsi, tik pamislinęs apie svietą žmonių rš.
5. tr. kratant kedenti, purenti, purinti: Tik gerai man taisyk lovą ir taip purtyk patalus, kad iš jų lėktų plunksnos J.Balč. Pùrtyt šieną BzF160. Ar baigei šieną purtijęs? Rdm.
6. tr. kratant kapstyti, drabstyti, sklaidyti: Reikia visom pùrtyti [mėšlą], jeigu viena pùrtysma, tai lig vakaru nepabaigsma Slm.
7. tr. daryti kratą, ieškoti, krėsti: Pradėjo vežimus pùrtyt Pgg. Kiek jau kartų jį pùrtė, šautuvo ieškojo, ir neranda Slm.
8. refl. gintis, kratytis, nesutikti, atsisakyti, vengti: Iš pradžių tėvai purtėsi, nenorėjo tikti, bet ką padarys su tokia knypava! rš. Jis nuvažiavo pas ją, anoj purtosi BsPIII152. Jis visai pùrtosi nuo tos mergos Alk. Jam pasirodė, jog ir Danyla nesipurto nuo jos V.Piet. Neduoda nė sušnekėti – iš tolo purtosi, matyt, kad nenori Dkš. O vienok yra daug tokių, kurie nuo visko purtosi iš tolo V.Kudir. Šakalas nesipurto ir augalinio maisto T.Ivan.
| prk.: Miške pušys ir eglės purtėsi žiemos snauduliu rš.
^ Purtosi, kol neragavęs LTR(Zp).
9. refl. kuistis, purinėtis: Višta pieštėsa pùrtos Sn. Vištos pùrtos, tai bus lietaus Lš.
10. tr. draskyti, pešti: Pùrto kap vanagas vištą Pns.
11. tr. šnek. godžiai valgyti, ėsti: Purtau šviežią kiaulieną su bulvėm – karališki pietūs B.Sruog.
◊ karvẽlis (balañdis VšR) pùrtosi apie sniegą balandžio mėnesį: Kad balandžio mėnesį sniega, tai karvẽlis pùrtos Skr.
ki̇̀nkas pùrtyti bijoti, baimintis: Eina mūsų žmogelis, kinkas purtydamas LTI11(Bs).
širdi̇̀s pùrto(si) darosi baisu, bjauru: Jau mane kadai pùrto mano širdi̇̀s Skr. Prieš bjaurų darbą veltui širdis purtos V.Kudir.
apipùrtyti tr.
1. K apibarstyti.
2. refl. tr. kiek nusikratyti: Jis apsipurtė nuo drabužių sniegą rš.
3. apdraskyti: Šuva kartais apipùrto katę Ėr.
atpùrtyti tr.
1. K išbudinti.
2. atkratyti, atgrėsti: Religinis nerimtumas jį atpurtė nuo tikėjimo rš.
išpùrtyti tr.
1. iškratyti, išdulkinti: Išpùrtyk maišą Ėr. Žieminius rūbus reikia atvirame ore išpurtyti ir pavėdinti rš.
| Džiaustomi skalbiniai gerai išpurtomi, kad nebūtų raukšlių rš.
| prk.: Vokietis gerai mumis išpùrtė par karą Rd.
2. kratant numesti žemėn, pašalinti: Žmogus supyko, išpurtė jį iš medžio ir aptvojo šonus LTR(Všk). Vaikiščią iš medžio išpurtė lyg šunų užvytą katiną rš.
ǁ Ps purtant nukratyti: Išpùrtė obelį Sk.
3. K kratant išdrabstyti, iškapstyti, iškreikti: Urtelė mėšlus išpurtė KlvD3.
4. išdrebinti kurį laiką: Jį tę griebė maliarija i tris mėnesius išpùrtė Krk. Visą naktį akių nesumerkiau – drugys išpurtė rš.
5. išpurinti: Patalai išpùrtyti pūpso Dkš. Lovą išpùrtė Lp. Šieną išpurtyt MŽ2114.
| refl. tr.: Negali miegot, reikia išsipùrtyt, išdaužyt Krs.
6. iškrėsti ieškant: Iškrėtė išpùrtė visus namus Pn.
◊ káilį išpùrtyti prilupti: Nu, kaip, ar gerai vyrai kailį išpurtė?! KlK10,45(Jrb).
nupùrtyti tr.
1. K krečiant nuberti, nukrėsti, nukratyti: Obuolius nupurtyti N. Ignotienė turėjo palaukti, iki vėjas nupurtys nuo medžių gausų lietaus vandenį rš.
| refl. tr., intr. K: Nusipurtė žąsis, iš vandens išėjusi J. Norkūnas atsitiesė, padėjo nebaigtą obliuoti lentelę į šalį, nusipurtė skiedras rš. Bernas nusipurtė sniegą rš.
2. Ps priversti sudrebėti, sudrebinti: Oi, kad nupùrtė šaltis! Dbk. Purti purti – toks vėjas nupùrtė mane Gs. Ji, matyt, buvo apšalusi priemenėj, ir tarpais nupurtydavo ją šiurpas rš. Vėsus drungnumas nupurtė kūną drebuliu rš. Putreikį nupurtė įkyrus ir šaltas virpulys T.Tilv. Darosi vėsu, nupurto drebulys rš. Jei šaltis nupurto, – mirtis į akis pažiūrėjo LTR(Nj). Džiaugsmo drugys mane nupurtė rš. Kaip pamisliji kartais, tai net baimė nupurto, kas bus rš. Ir kai jis prieina iki tos nepaprastos minties, kažkas jį baisiai nupurto rš. Ir mane kartais baimė apima, net visą nupurto rš. Išgirdau tei ant mano vaiko sakant, tai toks piktumas nupùrtė Skr. Pasibaisėjimu ir siaubu nupurtė karalaitę jaunuolio žodžiai S.Nėr. Mañ nukrėtė elektra, nupùrtė Mžš.
3. refl. sudrebėti: Iš išgąsčio visas nusipùrtė BŽ170. Apie Klevinską nepagalvojo, tik ir dabar nusipurtė, prisiminęs jo klaikią šypseną K.Bor.
4. refl. purtantis gauti galą: Antys purtės, purtės i nusipùrtė Bsg.
5. refl. tr., intr. atsikratyti, atsipalaiduoti: Miškas, galutinai nusipurtęs nakties tamsos likučiais, kėlėsi visa savo žalia didybe rš. O juk visa ta praeitis – gyva, tikra, taip, rodos, neseniai nusipurtyta rš.
◊ ×pañčekas nupùrtyti menk. mirti: Vagis nupùrtė pañčekas Mšk.
papùrtyti tr.
1. K pajudinti į šalis, pakratyti: Smarkiau papùrtyk – va iš tos pusės jau daug geltonų [obuolių] Vb. Tamsta, tamsta, – papurtė mane kažkas už peties rš. Kad aš tave papurtysiu, tai plaukai nuo galvos nubyrės LTR(Šmk). O žirgas Vytauto piesta sustojo, karčius papurtė, suprunkštė ir šoko per lauką lėkt B.Sruog. Žirgas, mešką tik pajutęs, … šoko, net sprandą papurtęs A1884,15. Krautuvininkas papurtė galvą ir pasakė, kad nėra J.Balč. Guoba papurtė galvą, tarsi norėdamas atsikratyti staiga užplūdusių minčių rš. Didysis gūžtelėjo pečiais ir papurtė galvą rš.
| Aš tave kad papurtysiu, tai tu daugiau nenorėsi! Vv. Ir gerai, kad gerai jus papurto mano rūstūs jaunystės draugai E.Miež.
| refl. K: Pati ir Danielius liepė pasipurtyt avinėliui, o jau tas nesipurto BsMtII22. Kai sargai žiūrėjo aukštyn, tai jis (paukštis) pasipurtė ir prikrėtė jiem akis LTR(Rk). Jis taip pasipurto ir eina savo keliu N.
| prk.: Upės pasipurtė, jų rūbai sutrūko LTR(Pn).
2. pakratyti, kad nubyrėtų, pakrėsti: Papùrtyk man obuolių Jrb.
| refl. tr.: Vieną sykį vidurnaktį išėjo iš to dvaro kumetynės žmogus pasipurtyt obuolių LTR(Grk).
3. priversti sudrebėti: Smarkus sprogimas papurtė namelį rš. Jį papurtė skardus arklio žvengimas rš.
◊ káilį papùrtyti apmušti: Papurtė kailį gerai, tai dabar tylia KlK10,45(Jrb).
pérpurtyti tr. K perkratyti.
supùrtyti tr.
1. K sujudinti į šalis, pakratyti: Supùrtyk gerai obelę, ba nekrinta obuoliai Ėr.
2. priversti sudrebėti, sudrebinti: Grausmas supùrtė namą Lp. Seno Vilniaus sienas patrankos supurto, ir saliuto griausmas nuskrenda toli T.Tilv. Orą supurtė baisus sprogimas rš. Šaltis supurtė jį, ir kažin koks silpnumas mušė į kojas rš. Supurtytas šiurpo, Petras atsirėmė į staktą rš. Jį vėl baimė supurtė Mš.
| prk.: Kilusi audra supurtė pasaulį rš. Šeimos lizdelis supurtytas, nežinia, kas bus ryt T.Tilv. Supùrtomas, šiurpulingas įspūdis BŽ412.
3. refl. sudrebėti: Pikčiurnienė susipurtė, šoko iš lovos ir basom kojom bėgo paskui I.Simon. Jeigu susipurtai, tai giltinė į akis pažiūrėjo LTR(Šmk).
4. supurinti: Supùrtyk paduškas, jis jau eis gult Ėr. Patalo plunksnas supurtyti N.
5. sudraskyti: Jeigu šunį paleistum, tai tuoj supùrtytų katę Pc.
6. šnek. godžiai suvalgyti, suėsti: Aš jau savo mėsą supùrčiau Krs. Visą mėsą supùrtė, i da alkanas Plm. Supùrtė visą mėsą ir da nepaėdė, ot besočiai! Krs.
užpùrtyti tr.
1. užkratyti, užkrėsti: Da biškį gali šiaudų užpùrtyt Šl.
2. sudraskyti: Kai pagauna [šuo], tai užpùrto [vaiką] Rs.
1. tr., intr. smarkiai judinti į šalis, aukštyn ir žemyn, kratyti: Pùrtau grūšią, obelę J. Vėjas piktai purtė juodas šlapias šakas virš mano galvos rš. Juodai apsirengęs žynys išeina į ratą, purtydamas savo vešlius plaukus sp. Galvą kratė, pùrtijo, pardegė tas paršiukas Erž. Kazimier, kelk, svečių atėjo, – purtė mama rš. [Vištukas] sparnais purto ir gieda BsPIII326. Ateis, kaip pradės duris pùrtyti! Krtn.
| Per gruodą važiuojant labai pùrto Gs.
| refl.: Avinėl, purtykis! BsPI78. Purtosi kaip višta po krūmu PPr410.
2. tr. kratyti, kad nubyrėtų, krėsti: Agar pùrtytus obuolius irgi ema? Slm. Nuo jaunų lapelių purtydamas rasą, vėjas nešiojo meilų pavasario kvapą rš.
| prk.: Žemė dabar purto mus nuo savęs J.Avyž.
| refl. tr. Jrb.
3. tr. versti drebėti, drebinti: Kol man' šiandiej šaltis teip purto? Sdk. Tėvą lyg šaltis pùrtąs, eisiąs gult Jrb. Matyt, irmėdis nori stvert: kaulus gelia, drebulys purto Blnk. Mane šiurpas pùrto Mrj. Nervingas šiurpulys purtė visą kūną rš.
ǁ jausti kuo pasibjaurėjimą, pasibaisėjimą: Vyno aš nenoriu: pùrto mane Jrb. Mane pùrto, aš bijau tos spekuliacijos kai ugnies Skr.
4. refl. drebėti: Jis, rūgšto užgėręs, purtės ilgai J. Bonifacas purtėsi, tik pamislinęs apie svietą žmonių rš.
5. tr. kratant kedenti, purenti, purinti: Tik gerai man taisyk lovą ir taip purtyk patalus, kad iš jų lėktų plunksnos J.Balč. Pùrtyt šieną BzF160. Ar baigei šieną purtijęs? Rdm.
6. tr. kratant kapstyti, drabstyti, sklaidyti: Reikia visom pùrtyti [mėšlą], jeigu viena pùrtysma, tai lig vakaru nepabaigsma Slm.
7. tr. daryti kratą, ieškoti, krėsti: Pradėjo vežimus pùrtyt Pgg. Kiek jau kartų jį pùrtė, šautuvo ieškojo, ir neranda Slm.
8. refl. gintis, kratytis, nesutikti, atsisakyti, vengti: Iš pradžių tėvai purtėsi, nenorėjo tikti, bet ką padarys su tokia knypava! rš. Jis nuvažiavo pas ją, anoj purtosi BsPIII152. Jis visai pùrtosi nuo tos mergos Alk. Jam pasirodė, jog ir Danyla nesipurto nuo jos V.Piet. Neduoda nė sušnekėti – iš tolo purtosi, matyt, kad nenori Dkš. O vienok yra daug tokių, kurie nuo visko purtosi iš tolo V.Kudir. Šakalas nesipurto ir augalinio maisto T.Ivan.
| prk.: Miške pušys ir eglės purtėsi žiemos snauduliu rš.
^ Purtosi, kol neragavęs LTR(Zp).
9. refl. kuistis, purinėtis: Višta pieštėsa pùrtos Sn. Vištos pùrtos, tai bus lietaus Lš.
10. tr. draskyti, pešti: Pùrto kap vanagas vištą Pns.
11. tr. šnek. godžiai valgyti, ėsti: Purtau šviežią kiaulieną su bulvėm – karališki pietūs B.Sruog.
◊ karvẽlis (balañdis VšR) pùrtosi apie sniegą balandžio mėnesį: Kad balandžio mėnesį sniega, tai karvẽlis pùrtos Skr.
ki̇̀nkas pùrtyti bijoti, baimintis: Eina mūsų žmogelis, kinkas purtydamas LTI11(Bs).
širdi̇̀s pùrto(si) darosi baisu, bjauru: Jau mane kadai pùrto mano širdi̇̀s Skr. Prieš bjaurų darbą veltui širdis purtos V.Kudir.
apipùrtyti tr.
1. K apibarstyti.
2. refl. tr. kiek nusikratyti: Jis apsipurtė nuo drabužių sniegą rš.
3. apdraskyti: Šuva kartais apipùrto katę Ėr.
atpùrtyti tr.
1. K išbudinti.
2. atkratyti, atgrėsti: Religinis nerimtumas jį atpurtė nuo tikėjimo rš.
išpùrtyti tr.
1. iškratyti, išdulkinti: Išpùrtyk maišą Ėr. Žieminius rūbus reikia atvirame ore išpurtyti ir pavėdinti rš.
| Džiaustomi skalbiniai gerai išpurtomi, kad nebūtų raukšlių rš.
| prk.: Vokietis gerai mumis išpùrtė par karą Rd.
2. kratant numesti žemėn, pašalinti: Žmogus supyko, išpurtė jį iš medžio ir aptvojo šonus LTR(Všk). Vaikiščią iš medžio išpurtė lyg šunų užvytą katiną rš.
ǁ Ps purtant nukratyti: Išpùrtė obelį Sk.
3. K kratant išdrabstyti, iškapstyti, iškreikti: Urtelė mėšlus išpurtė KlvD3.
4. išdrebinti kurį laiką: Jį tę griebė maliarija i tris mėnesius išpùrtė Krk. Visą naktį akių nesumerkiau – drugys išpurtė rš.
5. išpurinti: Patalai išpùrtyti pūpso Dkš. Lovą išpùrtė Lp. Šieną išpurtyt MŽ2114.
| refl. tr.: Negali miegot, reikia išsipùrtyt, išdaužyt Krs.
6. iškrėsti ieškant: Iškrėtė išpùrtė visus namus Pn.
◊ káilį išpùrtyti prilupti: Nu, kaip, ar gerai vyrai kailį išpurtė?! KlK10,45(Jrb).
nupùrtyti tr.
1. K krečiant nuberti, nukrėsti, nukratyti: Obuolius nupurtyti N. Ignotienė turėjo palaukti, iki vėjas nupurtys nuo medžių gausų lietaus vandenį rš.
| refl. tr., intr. K: Nusipurtė žąsis, iš vandens išėjusi J. Norkūnas atsitiesė, padėjo nebaigtą obliuoti lentelę į šalį, nusipurtė skiedras rš. Bernas nusipurtė sniegą rš.
2. Ps priversti sudrebėti, sudrebinti: Oi, kad nupùrtė šaltis! Dbk. Purti purti – toks vėjas nupùrtė mane Gs. Ji, matyt, buvo apšalusi priemenėj, ir tarpais nupurtydavo ją šiurpas rš. Vėsus drungnumas nupurtė kūną drebuliu rš. Putreikį nupurtė įkyrus ir šaltas virpulys T.Tilv. Darosi vėsu, nupurto drebulys rš. Jei šaltis nupurto, – mirtis į akis pažiūrėjo LTR(Nj). Džiaugsmo drugys mane nupurtė rš. Kaip pamisliji kartais, tai net baimė nupurto, kas bus rš. Ir kai jis prieina iki tos nepaprastos minties, kažkas jį baisiai nupurto rš. Ir mane kartais baimė apima, net visą nupurto rš. Išgirdau tei ant mano vaiko sakant, tai toks piktumas nupùrtė Skr. Pasibaisėjimu ir siaubu nupurtė karalaitę jaunuolio žodžiai S.Nėr. Mañ nukrėtė elektra, nupùrtė Mžš.
3. refl. sudrebėti: Iš išgąsčio visas nusipùrtė BŽ170. Apie Klevinską nepagalvojo, tik ir dabar nusipurtė, prisiminęs jo klaikią šypseną K.Bor.
4. refl. purtantis gauti galą: Antys purtės, purtės i nusipùrtė Bsg.
5. refl. tr., intr. atsikratyti, atsipalaiduoti: Miškas, galutinai nusipurtęs nakties tamsos likučiais, kėlėsi visa savo žalia didybe rš. O juk visa ta praeitis – gyva, tikra, taip, rodos, neseniai nusipurtyta rš.
◊ ×pañčekas nupùrtyti menk. mirti: Vagis nupùrtė pañčekas Mšk.
papùrtyti tr.
1. K pajudinti į šalis, pakratyti: Smarkiau papùrtyk – va iš tos pusės jau daug geltonų [obuolių] Vb. Tamsta, tamsta, – papurtė mane kažkas už peties rš. Kad aš tave papurtysiu, tai plaukai nuo galvos nubyrės LTR(Šmk). O žirgas Vytauto piesta sustojo, karčius papurtė, suprunkštė ir šoko per lauką lėkt B.Sruog. Žirgas, mešką tik pajutęs, … šoko, net sprandą papurtęs A1884,15. Krautuvininkas papurtė galvą ir pasakė, kad nėra J.Balč. Guoba papurtė galvą, tarsi norėdamas atsikratyti staiga užplūdusių minčių rš. Didysis gūžtelėjo pečiais ir papurtė galvą rš.
| Aš tave kad papurtysiu, tai tu daugiau nenorėsi! Vv. Ir gerai, kad gerai jus papurto mano rūstūs jaunystės draugai E.Miež.
| refl. K: Pati ir Danielius liepė pasipurtyt avinėliui, o jau tas nesipurto BsMtII22. Kai sargai žiūrėjo aukštyn, tai jis (paukštis) pasipurtė ir prikrėtė jiem akis LTR(Rk). Jis taip pasipurto ir eina savo keliu N.
| prk.: Upės pasipurtė, jų rūbai sutrūko LTR(Pn).
2. pakratyti, kad nubyrėtų, pakrėsti: Papùrtyk man obuolių Jrb.
| refl. tr.: Vieną sykį vidurnaktį išėjo iš to dvaro kumetynės žmogus pasipurtyt obuolių LTR(Grk).
3. priversti sudrebėti: Smarkus sprogimas papurtė namelį rš. Jį papurtė skardus arklio žvengimas rš.
◊ káilį papùrtyti apmušti: Papurtė kailį gerai, tai dabar tylia KlK10,45(Jrb).
pérpurtyti tr. K perkratyti.
supùrtyti tr.
1. K sujudinti į šalis, pakratyti: Supùrtyk gerai obelę, ba nekrinta obuoliai Ėr.
2. priversti sudrebėti, sudrebinti: Grausmas supùrtė namą Lp. Seno Vilniaus sienas patrankos supurto, ir saliuto griausmas nuskrenda toli T.Tilv. Orą supurtė baisus sprogimas rš. Šaltis supurtė jį, ir kažin koks silpnumas mušė į kojas rš. Supurtytas šiurpo, Petras atsirėmė į staktą rš. Jį vėl baimė supurtė Mš.
| prk.: Kilusi audra supurtė pasaulį rš. Šeimos lizdelis supurtytas, nežinia, kas bus ryt T.Tilv. Supùrtomas, šiurpulingas įspūdis BŽ412.
3. refl. sudrebėti: Pikčiurnienė susipurtė, šoko iš lovos ir basom kojom bėgo paskui I.Simon. Jeigu susipurtai, tai giltinė į akis pažiūrėjo LTR(Šmk).
4. supurinti: Supùrtyk paduškas, jis jau eis gult Ėr. Patalo plunksnas supurtyti N.
5. sudraskyti: Jeigu šunį paleistum, tai tuoj supùrtytų katę Pc.
6. šnek. godžiai suvalgyti, suėsti: Aš jau savo mėsą supùrčiau Krs. Visą mėsą supùrtė, i da alkanas Plm. Supùrtė visą mėsą ir da nepaėdė, ot besočiai! Krs.
užpùrtyti tr.
1. užkratyti, užkrėsti: Da biškį gali šiaudų užpùrtyt Šl.
2. sudraskyti: Kai pagauna [šuo], tai užpùrto [vaiką] Rs.
išspárdyti
Apibrėžtis
spárdyti, -o, -ė iter. spirti.
1. tr., intr. SD398, R, R46, MŽ, H158, Sut, I, N, K, M, Š, L, LL11,278, Rtr sudavinėti koja ar kojomis, smogti spyriais: Tada mane atsitęsė anys pirkion, kojom spárdydami Dglš. Hitlerininkai spárdė mani su kojims ir mušo su šautuvu Plšk. Žmogum nenori mane vadinti, niekin ir spardo lyg šunį kokį V.Kudir. Ašvienis bėgdamas spárdo su kojomis J. Bet ožiai … spárdo, ragais bado DP209.
| prk.: Tamsta jau numirsi, i paliksiu viena pati visų spárdoma (niekinama, skriaudžiama) Trk.
^ Bailų žmogų ir karvė spardo KrvP(Drsk). Kas tau darbo? – Niekas manę nespárdo (atsakoma atsikertant) Krs. Aš ne šuo, niekam nekandu, ale visi muni spardo (slenkstis) LTR(Vdk). Kai niekam nieko nedarau, ale visi muni spardo (kelias) LTR(Vdk).
| refl. H, R, R240, MŽ, I, N, K, L, Š, Rtr: Kai arklys spárdos, i an jį jau nedasglausk LKT352(JnšM). Svetimi arkliai, kitas naravistas, kitas jaunas yr, pasius spárdyties Trk. Pirmadėlė spárdos, tai supančiojo Dgp. Ana daugel pieno duoda, al spárdos LKT397(Asv). Milžinas pakilo, ėmė spardytis BsPIII24. Spardos su kojums LKT116(Žlp). Ko čia spárdais kap arklys?! Krkš. Bernai dūksta, spárdos kaip arkliai Jnš.
2. tr. Ser su koja mušinėti, varinėti: Nerami ta futbolininkų padermė. Ar bus vėtra, ar ne, lis lietus, ar nelis – vis tiek jie spardys kamuolį rš.
3. tr., intr. trypti, mindžioti: O kai užjosiu ant uošvės dvaro, spárdyk sierą žemelę JV155. Dėk rankas tavo krūvon ir spardyk (paraštėje stripinėk) tavo kojomis BBEz6,11.
| Pasiūsiu šįvakar naują paklodę – galėsit spárdyt [lovoje tvarsydamiesi] Jrb.
4. tr. Als, Šv, Grdm, Žeml audžiant mynioti (staklių pakojas): Su kojėms spárdėm pakojas, su rankoms muštuvus mušom – ir audėm Pln. Maža esu, nepasieku ausdama pakojų spárdyti Vkš.
| refl.: Audė ir audė, spárdės po stakles Krš.
5. gilti, kąsti (apie vabzdžius): Širšūnai, bitys spárdo, t. y. kanda J. Bitys nu visų pusių piktesniai ją spardė S.Dauk.
6. tr. spaudyti: [Kęstutis] auksines kilpas su pentinais spardė, o žirgs padkavoms šuoliais žemes ardė JV295.
7. intr. prk. trankyti, daužyti (apie perkūniją): Ale perkūnija kokia buvo, mylėk Dieve, kaip spárdė! Ob.
| refl. Pnd, Slm: Perkūnija dideliai pradeda spárdyties Pp. Eik, griaustinis spárdos – kursi ugnį?! Nori, kad gryčią uždegtų! Žml. Parsinešusios [Devintinių šakeles] namo, kamšo po pastoges, kad perkūnas nesispardytų LMD(Sln). Graustinė gruma, bilda, spardos, drumzdžias, rodos, teip tolie Žem. Perkūnai spardėsi it išpenėti nesuvaldomi arkliai M.Valanč.
8. refl. Q636, LKT89(End), Lk, Trk, Jrb, Slm, Mžš judinti kojas, kepestuoti, kebernotis, kabaruotis: Užvirtęs arklys tarp lysvių spárdos, liki ateis prikelti J. Vaikelis iš džiaugsmo kojytėmis spardėsi J.Balč. Grambuolys ėmė spardytis rankoje rš. Spardosi kaip kariamas LTR(Rm). Gyvulys spárdos, kai dvesia An.
^ Visada prieš galą spárdos An. Juo dvesia, juo spardos LTsV129.
ǁ daužytis, blaškytis: Svetimieji vaikai apalpsta ir spardosi apkalimuosu savo BBPs18,46. Spardos tavo širdis ir kuo didžiausiai baidos brš.
ǁ refl. prk. vargti, stengiantis šiaip taip gyventi: Sunku bespárdyties ir tam žmogeliuo Akm. Jis mieste sėdės ir girsnos su draugais, o tu čia, sene, numie spárdykis i dvėsk Skdv.
9. refl. juok. šokti: Motynele, ar neleistumi mums pašokti? Aš turiu skripyčias. – Ta atsakė: – Nu gerai, spardykiatės! M.Valanč. Visi vyrai, o ta viena spárdos po kvelbonus (su plačiu sijonu) Lkv.
10. dvėsti, baigtis: Tas žąsytis jau spárdos Šll. Paguldyk tę, tegu spárdose Jrb.
11. priešintis, nesutikti, kratytis, spyriotis, ožiuotis: Regis, nėra ko labai jau ir spárdyties, kai kviečia Užp. Tamsta nenori imt sūrio, spárdais, o kiti patys pasiima Btg. Pirma spárdės, o dabar jau nieko nesako Klt. Mislyji, kad aš spárdaus nuo jo! Skr. Nesispárdyk daug, važiuosi kaip didelė! Grz. Spárdos lig smerčio, nesako Klk. Aršusis, matai, buvo besispardąs, nenorėdamas mokėti Romanui donies už užlaikymą Algimanto V.Piet. Ogi Antanėlis užrašė man savo dalį… Spardėsi, muistėsi, o užrašė… J.Balt.
12. intr. piktai atsakinėti, niurzgėti: Murmu, vamburoju, spardau SD19.
◊ prieš ãkstiną (ãkstinus, akštiną SE22) spárdyti; VlnE142, B; prieš ãkstinį spárdytis priešintis: Sunku tau bus prieš akstiną spardyti BBApD26,14, BtApD26,14. Nepiga tau spardyt prieš akstinus Ch1ApD9,5. Bet noprosnai ir jie prieš akstinį spardosi Kel1881,242.
žemès spárdyti pykti, niršti: Pamėgink ką pasakyti – žemès spárdo Trk.
apspárdyti tr.
1. Š, Rtr, Ser smogiant kojomis apmušti, apdaužyti: Ponas apspardė baudžiauninką rš. Reikėjo ne tiek aną apspárdyti už tą kriokavimą, už tą vagystę Trk.
2. KŽ apkapstyti, aprausti užpakalinėmis kojomis: Šuo apspárdęs kupstą palieka J.
3. refl. apsimindžioti: Dirbėjai apsispardo iš netyčių rš.
4. prk. apvaikščioti, išvaikščioti: E! Visus rajonus aš ėsu apspárdęs Jrb.
atspárdyti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; SD217, Sut, N
1. intr. duoti atgal spyrį spardančiam: Arklys atspárdys, jei tu spirsi jam, jei kas jį spardytum J.
| refl. Ser.
2. tr. LVI194, Ser spardant nublokšti šalin, pašalinti: Atspárdyk tuos grumstus nuo pasienio, nuo tako Skr.
3. tr. spardant atvaryti kur: Radęs rato stipiną, išlėkusį kely, atspárdai (atspardyk) kojom net namo – išnyks prūsokai (priet.) Švnč.
4. tr. minant staklių pakojas, atausti: Norint langeliais atausti, atspardoma (ataudžiama) nyčių pakojas surišant taip: abi kraštines ir abi vidurines vieną su kita rš.
5. refl. prk. imti priešgyniauti: Intuko mielas ir atsispardė Ba5Moz32,15.
6. refl. prk. ateiti, atvykti: Dėdė atsispárdė pas mum Lnkv.
įspárdyti
1. tr. Š, Rtr, KŽ spardant įvaryti: Jis geriausia futbolą įspárdo Rmš.
2. tr. kojomis apdaužyti: Vaiką įmušė, įspárdė Dkš.
3. refl. LL208, Rtr, KŽ spardantis įšėlti.
4. refl. prk. iškilti: Ana vištelė, tik par pažintes tiek aukštai įsispárdė Krš.
išspárdyti tr. NdŽ
1. K, BzF174, Rtr spardant išvaryti: Visi šeimyniečiai i išspárdė marčią iš pirkios Prng.
2. Š spardant pašalinti iš vietos, išdaužti: Vinys buvo po nagais kalamos, dantys batuotomis kojomis iš burnos išspardomi Pt. Ei, kad aš būčiau mandri mergytė, aš išspardyčiau grind[os] akmenužius KlvD115.
^ Neiššaudyk parako į žvirblius, kad zuikiai akis neišspárdytų Erž.
3. spardant apdaužyti: Vaikis išspárdė subinę tai paleistuvei Krš.
4. BM401(Slnt), Krš spardant išmindyti, ištrypti: Sulindo karvės į daržą, burokų ne tiek suėdė, kiek išspárdė Vkš. Tę jie šoko, išspárdė visą kiemą Plv. Taip supykęs, kad kuo žemės neišspardęs Žem.
5. Sd, Všv spardant išžarstyti, išsklaidyti, iškapstyti: Ji buvo tuos obuolius išspárdžius į šalis Vlkv. Velnias pečiuj išspardė ugnį ir sudegino namą LTR(Auk).
^ Kielė išspardo ledą VP25. Pilnas staldas raudonų arklių, vienas juodas įejęs išspárdo (anglys ir žarsteklis) Prk.
6. Lž išminti staklių pakojas audžiant: Audėjos visokius moka raštus išspárdyti Šts. Tus visus išsiraitymus reik išspárdyti Žeml.
7. refl. KŽ kurį laiką spardytis: Arkliai visą naktį išsispárdė, išžvingavo Š.
8. refl. Rtr, Š, KŽ spardantis išlįsti, išsikapanoti: [Kūdikis] išsispardo iš vystyklų ir ima žaisti su savo kojytėmis I.Simon.
| prk.: Susiedeli, kaip beišsispárdei nu smerčio? Dr.
9. refl. tr. kratant nusiauti (batus): Įejo į kambarį, batelius išsispárdė i sėda Pln.
nuspárdyti tr.
1. spardant pašalinti iš vietos, nudaužyti: Kumelys nuspardė šulnio ritinius LTR(Rk). Abygaliai klojimo kurtiniai gužučių nuspárdyti LKKIX51.
2. spardant nužerti šalin: Akmenis nuspárdė nuo tako DŽ1. Vaikai nemoka bulvių kast: kojom nuspárdo, ir baigta Pnm.
3. spardant apdaužyti, apgadinti, pažeisti: Avys blauzdas nuspárdė Skr. Žebrė labai sena, su ėriukų nuspardyta nugara rš. Apsivilkusi ji storu raštuotu pakuliniu nuspardyta apačia J.Balt.
4. spardant nugalabyti, užspardyti: Ji pati jau tą vaiką turbūt nuspárdė – gulia negyvas, i gana Jrb. Tikėjosi karaliūnienė, jog arkliai jos vaiką nuspardys (ps.) rš.
5. spardant numindžioti, nutrypti: Nuspardžiau kiemelį bėru žirgeliu, pravirkdžiau mergelę pirmu žodeliu KlvD185.
6. NdŽ, Klp numesti kojomis (apklotą): Aš kai nubundu, kaldrą nuspárdau nuspárdau Mžš.
| refl. tr., intr. NdŽ, KŽ: Vaikai nusispardę begulį, apklostyk Šts. Kaldrą reik pririšti pry lovelės šonų, kad vaikas miegodamas nenusispardytų Vkš. Patalus nusispárdyti K. Apklok jį kaip nori, o jis vis kap grybas – nuogas, nusispárdęs miega Alvt.
7. kratant nusiauti: Nuspárdė kamašus nuo kojų i guli Klt.
| refl. tr.: Nenusispárdyk klumpių, dar reiks į klėtę eiti Užv. Vaitas, apsipašiojęs ūsus, nusispardęs kojas, įėjo pas poną rš.
8. prk. trankant nudaužyti (apie griaustinį): Buvo toks žymus ąžuolas, žaibų nuspardytas, ugniakurų išdegintas P.Cvir.
9. nudvėsti, nusibaigti: Mano kaimyno arklys šią naktį nusispárdė Klp. Mūsų žalmargelė nusispárdė Kl. Jų paskutinė kiaulė nusispárdė Ktk.
10. numirti, nusibaigti: Gyveni, žmogus, lig nusispárdysi Pnm. Ir aš nebekoks, gal greit nusispárdyt reiks Rz. Vienas jau nuo tos naminės nusispárdė Gs. Gajus daiktas boba – vyras būtų nusispárdęs Pc.
11. refl. nubėgti šokuojant: Arkliukas … nusispardė paskui zuikių ir dingo BsPII17.
◊ kójomis nuspárdomas lengvai atliekamas, padaromas: Mūso darbai kójoms nuspárdomi, nepavargstas Šts.
paspárdyti tr. NdŽ
1. kiek padaužyti spardant: Akvilė paspardė staktą ir nuėjo prie virtuvės lango J.Avyž.
2. KŽ kojomis kiek pavarinėti: Vaikai išėjo sviedinio paspárdyti DŽ1.
3. refl. KŽ bėgant, šokant pakiloti, pakraipyti kojas: Anie pasispárdydami šoka keistą šokį J. Vis pasispardydamas jis skrido su Tautrimyte per kambarį I.Simon. Pasispardydamas nulėkiau su draugais ir radau galvijus kuo ramiausiai besiganančius J.Bil. Velnias labai nusigando ir pasispardydamas išbėgo iš ąžuolo LTR(Km). Kojalės, bėgot bėgot pasispardydamos (sako lapė savo kojoms) S.Dauk.
| prk.: Vėjas per laukus švilpino pasispardydamas (smarkiai) Žem. Tos dienos lekia pasispárdydamos (labai greitai), kad nė nepajutom, kai atėjo pavasaris Kair. Kai sėda valgyt, tai kąsniai lekia pasispárdydami Sml.
4. žr. išspardyti 5: Oi pyko pyko jaunas bernelis in jaunosios mergelės: paspárdė viedrus, palaužė nėšius, patąsė pasaitelius (d.) Švnč.
5. refl. juok. pašokti (šokį): Tai eiki dabar pasispardyti. – Kad nemoku. – Bene reikia mokytis šokti! LzP. Jau norėjau palikti ir mergelėms kokią valandą pačirpinti, tegul būtų nors vienos pačios pasispardžiusios Vaižg.
6. refl. dvesiant patrukčioti, patimpčioti kojomis: Gaidys pasispárdė ir krito negyvas NdŽ. Pasispárdė, ir galas Ar.
7. refl. smarkiai suspurdėti, pasimuistyti: Smuklininkas pasispardė, ištrūko, pagriebęs ugnį metė į plėšikus ir nubėgo į smuklę LTR(Žal). Pasispárdė veršis, lėkė nulėkė, i gaudyk Krš. Velnias tik pasispardė, suprunkštė ir dingo LTR(Dg). Žvirblis pasispardė, plunksnas susiglostė, nulėkė pas strazdą klaustis strazdienės KlpD3.
| prk.: Kovo mėnesį šaltis pasispardė Dkš.
8. refl. šnek. paskubėti ką daryti: Pasispárdyk šieną kraut, jau nebetoli lietus PnmR. Pasispárdau – i jau Kuršėnūse Krš.
9. refl. prk. pasispyrioti, paprieštarauti: Prieš jojo valią nepasispardysi Db.
10. paramstyti: Jų pirkelė iš visų šonų paspárdyta Trgn.
11. užkišti skląsčiu (duris): Kap tik sutema, tai jie duris ir paspárdo Lš.
pérsispardyti prk. prasibastyti kurį laiką: Aš tris dienas pársispardžiau to[je] vieto[je] KlvrŽ.
praspárdyti tr. NdŽ
1. praleisti laiką spardant: Futbolą praspárdyti NdŽ.
2. Ser spardant pramušti, prakapstyti kiaurai (pvz., paukščiai šiaudų stogą).
3. refl. praleisti kiek laiko spardantis (apie arklius).
4. refl. kurį laiką kojomis kapanotis (apie mažus vaikus).
5. refl. juok. kurį laiką šokti, prašokti.
prispárdyti
1. tr. M, Rtr, KŽ, Krš, Vkš spardant primušti: Jį primušė, prispárdė, visą sukruvino Krs.
2. refl. Ser ilgai spardytis.
suspárdyti tr. Rtr, KŽ
1. M, NdŽ, Grk, Km spardant sumušti: Tas kraugerys suspárdė mane J. Kad kitas [vyras], būt ją kojom suspárdęs, papylęs Klt. Suspárdyta galva ano Krž.
| refl.: Trečią naktį vėl atskrido karveliai ir sako: – Kada jaunieji važiuos iš bažnyčios, arkliai susispardys ir juos užmuš LTR(Brž).
ǁ spardant sudaužyti: Tiktai tiekš su batu, ka tą stalą suspárdė Jdr.
2. N, NdŽ sumindžioti, sutrypti: Suspárdyti kiemą K.
3. tinkamai minti pakojas (audžiant): Šiandien Gerda vis aprinka raštus, juos negerai suspardydama I.Simon. Reik pakojas mokėti suspárdyti Pvn. Suspárdytasis lamstytis (tokia audimo rūšis) Ggr.
ǁ minant pakojas išausti: Suspárdytas gražiai audeklas, ana mokėjo austi, i da kaip! Krš.
4. NdŽ, Krns spardantis, tvarsantis suvelti, sujaukti (patalynę).
| refl.: Tos plonos pirktos paklodės tai susispárdo – niekai Jrb.
5. NdŽ, Ser spardant sustumdyti, suvaryti, suridenti į krūvą
6. NdŽ, Šts, Skd prk. sutrankyti, sudaužyti (apie perkūną):
^ Kad tave devyni perkūnai suspardytų! LTR(Sln). Tegu jį perkūnai suspardo! rš.
7. NdŽ prk. sugilti, sukandžioti (apie vabzdžius): Benori pargelti ranka, kurią bitys suspárdė, t. y. sukapojo J. Mūso avį ka suspárdė [bitės], paliko be ausų Brs. Burna vapsų suspardyta Šts.
8. smarkiai suavėti, nudryžti: Jeigu par metus tesuspárdysi tik vienus burlečius, tai labai gerai Šmn.
9. suramstyti, paramstyti: Paimk kelius kuolus ir suspárdyk aną šiaudų krūvą Trgn. Paspirom suspárdė žardą Ktk.
užspárdyti tr. Rtr, NdŽ, KŽ; Ser spardant nugalabyti: Kaip pargriuvo, tai pradėjo spardyt, galėjo visai užspárdyt Krs.
| refl.: Užsispárdys tie arkliai DŽ1.
1. tr., intr. SD398, R, R46, MŽ, H158, Sut, I, N, K, M, Š, L, LL11,278, Rtr sudavinėti koja ar kojomis, smogti spyriais: Tada mane atsitęsė anys pirkion, kojom spárdydami Dglš. Hitlerininkai spárdė mani su kojims ir mušo su šautuvu Plšk. Žmogum nenori mane vadinti, niekin ir spardo lyg šunį kokį V.Kudir. Ašvienis bėgdamas spárdo su kojomis J. Bet ožiai … spárdo, ragais bado DP209.
| prk.: Tamsta jau numirsi, i paliksiu viena pati visų spárdoma (niekinama, skriaudžiama) Trk.
^ Bailų žmogų ir karvė spardo KrvP(Drsk). Kas tau darbo? – Niekas manę nespárdo (atsakoma atsikertant) Krs. Aš ne šuo, niekam nekandu, ale visi muni spardo (slenkstis) LTR(Vdk). Kai niekam nieko nedarau, ale visi muni spardo (kelias) LTR(Vdk).
| refl. H, R, R240, MŽ, I, N, K, L, Š, Rtr: Kai arklys spárdos, i an jį jau nedasglausk LKT352(JnšM). Svetimi arkliai, kitas naravistas, kitas jaunas yr, pasius spárdyties Trk. Pirmadėlė spárdos, tai supančiojo Dgp. Ana daugel pieno duoda, al spárdos LKT397(Asv). Milžinas pakilo, ėmė spardytis BsPIII24. Spardos su kojums LKT116(Žlp). Ko čia spárdais kap arklys?! Krkš. Bernai dūksta, spárdos kaip arkliai Jnš.
2. tr. Ser su koja mušinėti, varinėti: Nerami ta futbolininkų padermė. Ar bus vėtra, ar ne, lis lietus, ar nelis – vis tiek jie spardys kamuolį rš.
3. tr., intr. trypti, mindžioti: O kai užjosiu ant uošvės dvaro, spárdyk sierą žemelę JV155. Dėk rankas tavo krūvon ir spardyk (paraštėje stripinėk) tavo kojomis BBEz6,11.
| Pasiūsiu šįvakar naują paklodę – galėsit spárdyt [lovoje tvarsydamiesi] Jrb.
4. tr. Als, Šv, Grdm, Žeml audžiant mynioti (staklių pakojas): Su kojėms spárdėm pakojas, su rankoms muštuvus mušom – ir audėm Pln. Maža esu, nepasieku ausdama pakojų spárdyti Vkš.
| refl.: Audė ir audė, spárdės po stakles Krš.
5. gilti, kąsti (apie vabzdžius): Širšūnai, bitys spárdo, t. y. kanda J. Bitys nu visų pusių piktesniai ją spardė S.Dauk.
6. tr. spaudyti: [Kęstutis] auksines kilpas su pentinais spardė, o žirgs padkavoms šuoliais žemes ardė JV295.
7. intr. prk. trankyti, daužyti (apie perkūniją): Ale perkūnija kokia buvo, mylėk Dieve, kaip spárdė! Ob.
| refl. Pnd, Slm: Perkūnija dideliai pradeda spárdyties Pp. Eik, griaustinis spárdos – kursi ugnį?! Nori, kad gryčią uždegtų! Žml. Parsinešusios [Devintinių šakeles] namo, kamšo po pastoges, kad perkūnas nesispardytų LMD(Sln). Graustinė gruma, bilda, spardos, drumzdžias, rodos, teip tolie Žem. Perkūnai spardėsi it išpenėti nesuvaldomi arkliai M.Valanč.
8. refl. Q636, LKT89(End), Lk, Trk, Jrb, Slm, Mžš judinti kojas, kepestuoti, kebernotis, kabaruotis: Užvirtęs arklys tarp lysvių spárdos, liki ateis prikelti J. Vaikelis iš džiaugsmo kojytėmis spardėsi J.Balč. Grambuolys ėmė spardytis rankoje rš. Spardosi kaip kariamas LTR(Rm). Gyvulys spárdos, kai dvesia An.
^ Visada prieš galą spárdos An. Juo dvesia, juo spardos LTsV129.
ǁ daužytis, blaškytis: Svetimieji vaikai apalpsta ir spardosi apkalimuosu savo BBPs18,46. Spardos tavo širdis ir kuo didžiausiai baidos brš.
ǁ refl. prk. vargti, stengiantis šiaip taip gyventi: Sunku bespárdyties ir tam žmogeliuo Akm. Jis mieste sėdės ir girsnos su draugais, o tu čia, sene, numie spárdykis i dvėsk Skdv.
9. refl. juok. šokti: Motynele, ar neleistumi mums pašokti? Aš turiu skripyčias. – Ta atsakė: – Nu gerai, spardykiatės! M.Valanč. Visi vyrai, o ta viena spárdos po kvelbonus (su plačiu sijonu) Lkv.
10. dvėsti, baigtis: Tas žąsytis jau spárdos Šll. Paguldyk tę, tegu spárdose Jrb.
11. priešintis, nesutikti, kratytis, spyriotis, ožiuotis: Regis, nėra ko labai jau ir spárdyties, kai kviečia Užp. Tamsta nenori imt sūrio, spárdais, o kiti patys pasiima Btg. Pirma spárdės, o dabar jau nieko nesako Klt. Mislyji, kad aš spárdaus nuo jo! Skr. Nesispárdyk daug, važiuosi kaip didelė! Grz. Spárdos lig smerčio, nesako Klk. Aršusis, matai, buvo besispardąs, nenorėdamas mokėti Romanui donies už užlaikymą Algimanto V.Piet. Ogi Antanėlis užrašė man savo dalį… Spardėsi, muistėsi, o užrašė… J.Balt.
12. intr. piktai atsakinėti, niurzgėti: Murmu, vamburoju, spardau SD19.
◊ prieš ãkstiną (ãkstinus, akštiną SE22) spárdyti; VlnE142, B; prieš ãkstinį spárdytis priešintis: Sunku tau bus prieš akstiną spardyti BBApD26,14, BtApD26,14. Nepiga tau spardyt prieš akstinus Ch1ApD9,5. Bet noprosnai ir jie prieš akstinį spardosi Kel1881,242.
žemès spárdyti pykti, niršti: Pamėgink ką pasakyti – žemès spárdo Trk.
apspárdyti tr.
1. Š, Rtr, Ser smogiant kojomis apmušti, apdaužyti: Ponas apspardė baudžiauninką rš. Reikėjo ne tiek aną apspárdyti už tą kriokavimą, už tą vagystę Trk.
2. KŽ apkapstyti, aprausti užpakalinėmis kojomis: Šuo apspárdęs kupstą palieka J.
3. refl. apsimindžioti: Dirbėjai apsispardo iš netyčių rš.
4. prk. apvaikščioti, išvaikščioti: E! Visus rajonus aš ėsu apspárdęs Jrb.
atspárdyti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; SD217, Sut, N
1. intr. duoti atgal spyrį spardančiam: Arklys atspárdys, jei tu spirsi jam, jei kas jį spardytum J.
| refl. Ser.
2. tr. LVI194, Ser spardant nublokšti šalin, pašalinti: Atspárdyk tuos grumstus nuo pasienio, nuo tako Skr.
3. tr. spardant atvaryti kur: Radęs rato stipiną, išlėkusį kely, atspárdai (atspardyk) kojom net namo – išnyks prūsokai (priet.) Švnč.
4. tr. minant staklių pakojas, atausti: Norint langeliais atausti, atspardoma (ataudžiama) nyčių pakojas surišant taip: abi kraštines ir abi vidurines vieną su kita rš.
5. refl. prk. imti priešgyniauti: Intuko mielas ir atsispardė Ba5Moz32,15.
6. refl. prk. ateiti, atvykti: Dėdė atsispárdė pas mum Lnkv.
įspárdyti
1. tr. Š, Rtr, KŽ spardant įvaryti: Jis geriausia futbolą įspárdo Rmš.
2. tr. kojomis apdaužyti: Vaiką įmušė, įspárdė Dkš.
3. refl. LL208, Rtr, KŽ spardantis įšėlti.
4. refl. prk. iškilti: Ana vištelė, tik par pažintes tiek aukštai įsispárdė Krš.
išspárdyti tr. NdŽ
1. K, BzF174, Rtr spardant išvaryti: Visi šeimyniečiai i išspárdė marčią iš pirkios Prng.
2. Š spardant pašalinti iš vietos, išdaužti: Vinys buvo po nagais kalamos, dantys batuotomis kojomis iš burnos išspardomi Pt. Ei, kad aš būčiau mandri mergytė, aš išspardyčiau grind[os] akmenužius KlvD115.
^ Neiššaudyk parako į žvirblius, kad zuikiai akis neišspárdytų Erž.
3. spardant apdaužyti: Vaikis išspárdė subinę tai paleistuvei Krš.
4. BM401(Slnt), Krš spardant išmindyti, ištrypti: Sulindo karvės į daržą, burokų ne tiek suėdė, kiek išspárdė Vkš. Tę jie šoko, išspárdė visą kiemą Plv. Taip supykęs, kad kuo žemės neišspardęs Žem.
5. Sd, Všv spardant išžarstyti, išsklaidyti, iškapstyti: Ji buvo tuos obuolius išspárdžius į šalis Vlkv. Velnias pečiuj išspardė ugnį ir sudegino namą LTR(Auk).
^ Kielė išspardo ledą VP25. Pilnas staldas raudonų arklių, vienas juodas įejęs išspárdo (anglys ir žarsteklis) Prk.
6. Lž išminti staklių pakojas audžiant: Audėjos visokius moka raštus išspárdyti Šts. Tus visus išsiraitymus reik išspárdyti Žeml.
7. refl. KŽ kurį laiką spardytis: Arkliai visą naktį išsispárdė, išžvingavo Š.
8. refl. Rtr, Š, KŽ spardantis išlįsti, išsikapanoti: [Kūdikis] išsispardo iš vystyklų ir ima žaisti su savo kojytėmis I.Simon.
| prk.: Susiedeli, kaip beišsispárdei nu smerčio? Dr.
9. refl. tr. kratant nusiauti (batus): Įejo į kambarį, batelius išsispárdė i sėda Pln.
nuspárdyti tr.
1. spardant pašalinti iš vietos, nudaužyti: Kumelys nuspardė šulnio ritinius LTR(Rk). Abygaliai klojimo kurtiniai gužučių nuspárdyti LKKIX51.
2. spardant nužerti šalin: Akmenis nuspárdė nuo tako DŽ1. Vaikai nemoka bulvių kast: kojom nuspárdo, ir baigta Pnm.
3. spardant apdaužyti, apgadinti, pažeisti: Avys blauzdas nuspárdė Skr. Žebrė labai sena, su ėriukų nuspardyta nugara rš. Apsivilkusi ji storu raštuotu pakuliniu nuspardyta apačia J.Balt.
4. spardant nugalabyti, užspardyti: Ji pati jau tą vaiką turbūt nuspárdė – gulia negyvas, i gana Jrb. Tikėjosi karaliūnienė, jog arkliai jos vaiką nuspardys (ps.) rš.
5. spardant numindžioti, nutrypti: Nuspardžiau kiemelį bėru žirgeliu, pravirkdžiau mergelę pirmu žodeliu KlvD185.
6. NdŽ, Klp numesti kojomis (apklotą): Aš kai nubundu, kaldrą nuspárdau nuspárdau Mžš.
| refl. tr., intr. NdŽ, KŽ: Vaikai nusispardę begulį, apklostyk Šts. Kaldrą reik pririšti pry lovelės šonų, kad vaikas miegodamas nenusispardytų Vkš. Patalus nusispárdyti K. Apklok jį kaip nori, o jis vis kap grybas – nuogas, nusispárdęs miega Alvt.
7. kratant nusiauti: Nuspárdė kamašus nuo kojų i guli Klt.
| refl. tr.: Nenusispárdyk klumpių, dar reiks į klėtę eiti Užv. Vaitas, apsipašiojęs ūsus, nusispardęs kojas, įėjo pas poną rš.
8. prk. trankant nudaužyti (apie griaustinį): Buvo toks žymus ąžuolas, žaibų nuspardytas, ugniakurų išdegintas P.Cvir.
9. nudvėsti, nusibaigti: Mano kaimyno arklys šią naktį nusispárdė Klp. Mūsų žalmargelė nusispárdė Kl. Jų paskutinė kiaulė nusispárdė Ktk.
10. numirti, nusibaigti: Gyveni, žmogus, lig nusispárdysi Pnm. Ir aš nebekoks, gal greit nusispárdyt reiks Rz. Vienas jau nuo tos naminės nusispárdė Gs. Gajus daiktas boba – vyras būtų nusispárdęs Pc.
11. refl. nubėgti šokuojant: Arkliukas … nusispardė paskui zuikių ir dingo BsPII17.
◊ kójomis nuspárdomas lengvai atliekamas, padaromas: Mūso darbai kójoms nuspárdomi, nepavargstas Šts.
paspárdyti tr. NdŽ
1. kiek padaužyti spardant: Akvilė paspardė staktą ir nuėjo prie virtuvės lango J.Avyž.
2. KŽ kojomis kiek pavarinėti: Vaikai išėjo sviedinio paspárdyti DŽ1.
3. refl. KŽ bėgant, šokant pakiloti, pakraipyti kojas: Anie pasispárdydami šoka keistą šokį J. Vis pasispardydamas jis skrido su Tautrimyte per kambarį I.Simon. Pasispardydamas nulėkiau su draugais ir radau galvijus kuo ramiausiai besiganančius J.Bil. Velnias labai nusigando ir pasispardydamas išbėgo iš ąžuolo LTR(Km). Kojalės, bėgot bėgot pasispardydamos (sako lapė savo kojoms) S.Dauk.
| prk.: Vėjas per laukus švilpino pasispardydamas (smarkiai) Žem. Tos dienos lekia pasispárdydamos (labai greitai), kad nė nepajutom, kai atėjo pavasaris Kair. Kai sėda valgyt, tai kąsniai lekia pasispárdydami Sml.
4. žr. išspardyti 5: Oi pyko pyko jaunas bernelis in jaunosios mergelės: paspárdė viedrus, palaužė nėšius, patąsė pasaitelius (d.) Švnč.
5. refl. juok. pašokti (šokį): Tai eiki dabar pasispardyti. – Kad nemoku. – Bene reikia mokytis šokti! LzP. Jau norėjau palikti ir mergelėms kokią valandą pačirpinti, tegul būtų nors vienos pačios pasispardžiusios Vaižg.
6. refl. dvesiant patrukčioti, patimpčioti kojomis: Gaidys pasispárdė ir krito negyvas NdŽ. Pasispárdė, ir galas Ar.
7. refl. smarkiai suspurdėti, pasimuistyti: Smuklininkas pasispardė, ištrūko, pagriebęs ugnį metė į plėšikus ir nubėgo į smuklę LTR(Žal). Pasispárdė veršis, lėkė nulėkė, i gaudyk Krš. Velnias tik pasispardė, suprunkštė ir dingo LTR(Dg). Žvirblis pasispardė, plunksnas susiglostė, nulėkė pas strazdą klaustis strazdienės KlpD3.
| prk.: Kovo mėnesį šaltis pasispardė Dkš.
8. refl. šnek. paskubėti ką daryti: Pasispárdyk šieną kraut, jau nebetoli lietus PnmR. Pasispárdau – i jau Kuršėnūse Krš.
9. refl. prk. pasispyrioti, paprieštarauti: Prieš jojo valią nepasispardysi Db.
10. paramstyti: Jų pirkelė iš visų šonų paspárdyta Trgn.
11. užkišti skląsčiu (duris): Kap tik sutema, tai jie duris ir paspárdo Lš.
pérsispardyti prk. prasibastyti kurį laiką: Aš tris dienas pársispardžiau to[je] vieto[je] KlvrŽ.
praspárdyti tr. NdŽ
1. praleisti laiką spardant: Futbolą praspárdyti NdŽ.
2. Ser spardant pramušti, prakapstyti kiaurai (pvz., paukščiai šiaudų stogą).
3. refl. praleisti kiek laiko spardantis (apie arklius).
4. refl. kurį laiką kojomis kapanotis (apie mažus vaikus).
5. refl. juok. kurį laiką šokti, prašokti.
prispárdyti
1. tr. M, Rtr, KŽ, Krš, Vkš spardant primušti: Jį primušė, prispárdė, visą sukruvino Krs.
2. refl. Ser ilgai spardytis.
suspárdyti tr. Rtr, KŽ
1. M, NdŽ, Grk, Km spardant sumušti: Tas kraugerys suspárdė mane J. Kad kitas [vyras], būt ją kojom suspárdęs, papylęs Klt. Suspárdyta galva ano Krž.
| refl.: Trečią naktį vėl atskrido karveliai ir sako: – Kada jaunieji važiuos iš bažnyčios, arkliai susispardys ir juos užmuš LTR(Brž).
ǁ spardant sudaužyti: Tiktai tiekš su batu, ka tą stalą suspárdė Jdr.
2. N, NdŽ sumindžioti, sutrypti: Suspárdyti kiemą K.
3. tinkamai minti pakojas (audžiant): Šiandien Gerda vis aprinka raštus, juos negerai suspardydama I.Simon. Reik pakojas mokėti suspárdyti Pvn. Suspárdytasis lamstytis (tokia audimo rūšis) Ggr.
ǁ minant pakojas išausti: Suspárdytas gražiai audeklas, ana mokėjo austi, i da kaip! Krš.
4. NdŽ, Krns spardantis, tvarsantis suvelti, sujaukti (patalynę).
| refl.: Tos plonos pirktos paklodės tai susispárdo – niekai Jrb.
5. NdŽ, Ser spardant sustumdyti, suvaryti, suridenti į krūvą
6. NdŽ, Šts, Skd prk. sutrankyti, sudaužyti (apie perkūną):
^ Kad tave devyni perkūnai suspardytų! LTR(Sln). Tegu jį perkūnai suspardo! rš.
7. NdŽ prk. sugilti, sukandžioti (apie vabzdžius): Benori pargelti ranka, kurią bitys suspárdė, t. y. sukapojo J. Mūso avį ka suspárdė [bitės], paliko be ausų Brs. Burna vapsų suspardyta Šts.
8. smarkiai suavėti, nudryžti: Jeigu par metus tesuspárdysi tik vienus burlečius, tai labai gerai Šmn.
9. suramstyti, paramstyti: Paimk kelius kuolus ir suspárdyk aną šiaudų krūvą Trgn. Paspirom suspárdė žardą Ktk.
užspárdyti tr. Rtr, NdŽ, KŽ; Ser spardant nugalabyti: Kaip pargriuvo, tai pradėjo spardyt, galėjo visai užspárdyt Krs.
| refl.: Užsispárdys tie arkliai DŽ1.
