Termino paieška - ir toliau atlikti taip pat

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (78)

dapi̇̀lti

Apibrėžtis

pi̇̀lti, -a (-ia, pẽla), pýlė (pýlo) K; H, R
1. tr. SD131 daryti, kad lietųsi, bėgtų į vidų (apie skystį): Geria ir geria, nespėju pilt Vb. Pilk ir veizdėk, kad nebėgtų patekliuo J. Pi̇̀lk daugiau [pieno], kad nori Nmč. Pastatyk [v]andiniuo pi̇̀lti bosą Slnt. Mūsų katilas keturiais viedrais piliamas Pbs. Toks čaininkas buvo viedro pi̇̀lamas – visą išgers Trk. Užkaisk katilą [v]andens, šešiais viedrais pilamą S.Dauk. Sūdelis, iž kurio vyną ir vandenį kielikan pila prieg mišiai SD2. Žibalo gal reikia pi̇̀lt? Plm. Pẽla pieno [į kukulienę] i pavirina Pj. Leika, vandens pilamà Škn. Vandens pilamóji gelda Krt. Su riešuto kevaluku vaikas pẽla vandinį į karvės pėdą Lkv. Ein dukrelė jos pirma, pilia vyną į stiklą NS939. Sveika, burna, nebūk durna, piliama išsižiok! Klov. Pi̇̀lia arielką (suverčia į gerklę nenorinčiam gerti) kai arkliui vaistus Vžns. O jei vanduo ant sėklos pilama būtų BB3Moz11,38. Ir pylė aliejaus patepimo ant galvos Aarono BB3Moz8,12.
| prk.: Gegužės vidudienio saulė gausiai pylė iš dangaus šilumą ir šviesą į juoduojančius arimus ir jauna žole papurusias pievas V.Myk-Put.
^ Nepilk vandens į jūrą, ji ir taip pilna LTR(Šmk).
| refl. tr.: Pienuko ar į stiklines gausma pi̇̀lties Lkv. Seserys kopūstų bliūdą išvirs, padės ant stalo – pi̇̀lkias i valgyk Akm. Nenoriu mėsos, barščių pi̇̀lsiuos Skr.
ǁ tr., intr. Ds lieti kokiu skysčiu ant ko: Kad pilsiu še šaukštu barščių, ir išėjęs riogsok sau apsibuzojęs! Jnšk. Piltum in šunio – i šuo spiegt[ų] nuo tokio viralo (labai negardus) Švnč.
^ Kaip ant krosnies pila (daug geria) B.
piltinai̇̃ adv.
| prk.: Kelias, vedąs per Šalteikių kaimą, piltinai nupiltas rasa I.Simon.
ǁ tr. dėti, nešti (medų): Bitys medų pi̇̀la į korį Lž. Kai [vasarą] indėsi korį, tai bitės pil̃s medų, o rudenį tik išlaižo Všn. Jeigu seni koriai, bitės į juos medaus nèpilia Rm.
ǁ tr. semti, užlieti: Laivą jų šturmu bepilant, … priejo Kristausp BPI201.
ǁ refl. plūsti, sklisti: Kalnais ir kloniu pylėsi grynas auksas (saulės spinduliai), nes saulė jau aukščiau uolų buvo pakilus Mš.
| prk.: Maldos Viešpatiesp … ne tuščiai pilas DP550.
2. tr. SD360, Grv berti iš ko kur, į ką: Grūdus pi̇̀lia maišan Dv. Avižas pildamas, nemurdyk J. Jis pirm pylo rugius į maišą Pn. Lįsk į bulbių piliamą kamarą, ten niekas tavęs neras Rd. Žmogus liepė pi̇̀lt in keturias krūvas Lar162. Iškultus grūdus pýlėm an tos aslos Krm. Aš vežiau, o jis pýlo grūdus tiesiai aruodan Krs. Pamotėlė raganėlė pylė duobę žarijėlių J.Jabl. O tu taboka, mano tvirtoji, jau aš tave netrinsiu, nė į ragą nepi̇̀lsiu JD1007.
^ Iš miego miegos nepilsi LTR(Krž). Pilsi dieną, pilsi naktį – kiaurą [a]ruodą nepripilsi LTR(Vdk).
| refl.: Dar̃ mūs tę visas javas pi̇̀liasi (pilamas) Lz. Šiemet visos bulbos pirkaitėn pil̃sis Dglš.
ǁ žerti, mesti (biralus): Jau tiek apsileidę, kad an kiemo pi̇̀lia [šiukšles] Ob. O aš pamaniau, kad dėdienė man jau pilsi pelenų kojinę tiesiog į akis J.Paukš. Tą pasakęs, pylė žemėn nuo pečiaus raudonuosius, liepdamas brolius susirinktie BsPII315.
ǁ barstyti: Visokių tručyznų pi̇̀lia pi̇̀lia, tai ir grūdai nebekokie Kp. Daugiau pi̇̀la kokį zuperį – mėšlo mažai teturi Grd. Kad ir žemė juoda, dėlto grūdus pili̇̀ Ds. Pavasarį i druską pẽlam, kad žolė neaugtų Krž.
ǁ daryti, gaminti pripildant: Vieni plėšo, antri pi̇̀la pūkų patalėlius JV1032. Pūkų piltos paduškėlės ir šilkiniai vystyklėliai NS169.
3. tr. Kv gerti: Ji kai kubilas – pi̇̀la ir pi̇̀la Gs. Uzboną vandenio nusinešė, pi̇̀lia i pi̇̀lia Sml. Pi̇̀la i pi̇̀la tą arielką Všv.
| refl. tr.: Tatai tą arbatelę pi̇̀las ir pi̇̀las, o kieto nėko negali valgyti Plt.
ǁ versti gerti, girdyti: Pýlė, pýlė, iki užpylė akis (galą gavo) Gs. Tas veršis buvo vaistais pi̇̀lamas (labai daug vaistų jam sugirdydavo) Trk.
4. intr. birti: Javai gerai pi̇̀la (pakulūs) KII172.
| refl.: Gaidžiai pešas, kapojas, net plunksnos pi̇̀lias! Slk. Kap sukrėsi baronaitį, grašiai pil̃sis (ps.) Lz. Smėlys iš apačios pi̇̀lias pi̇̀lias, bet da suslaiko Str.
ǁ tr. byrant patekti, užberti: Kaip te dirbsi, kad smėlys akis pi̇̀lia JnšM.
5. intr. Ktk, Gd, Ds, Ldk, Al, Kt smarkiai lyti, žliaugti: Tai pýlė kaip su kibirais! KII111. Lietus taip baisiai pylė, kad tėvas uždarė langus P.Cvir. Pamatysi, kad iš tos debesies pi̇̀ls! Up. Lietus pylė kaip iš kibiro, bet senam poetui buvo šilta ir jauku prie krosnies J.Balč. Kad lyna, kad pẽla, kaip iš viedro verta! Lkv. Sakei, kad šiandien nelis, o žiūrėk, kad pila, tai pila, net balos tyška! Mrj. Lietus kad pýlo, visi šlapi parėjom Krs. Jau nely[ja], o tei pýlė pýlė, sakiau – nenustos! Jrb. Kad pi̇̀lia, tai pi̇̀lia: visą parlis, kol parlėksi Vad. Niaukstos, niaukstos, ant vakaro galia lietus imt pilt Jnš. Niaukiasi, ot pil̃s lietus! Pc. Kaip užejo pilti, lyti, nė kelio nematyti Šts. Lyja, par kaklą pi̇̀la, o jis eina Skr.
| refl.: Iš debesų ėmė piltis lietus rš.
ǁ tr. lietui merkti, šlapinti: Dabar jau jį pi̇̀la Btg.
ǁ intr. (krušai) kristi: Tep man šalta pasdarė, vis tiek ledais ėmė pi̇̀lt Nč.
^ Man visam šalta, ledais pi̇̀la Prn.
6. tr., intr. Vkš, Vvr gausiai sunktis, tekėti (iš organizmo): Prakaitas pi̇̀lte pýlė BŽ103. Pradėjo prakaitas pi̇̀lti Trg. Sergu – pi̇̀l muni prakaitas Grd. Sykį jai prakaitas pylė, sykį šaltis krėtė Žem. Prakaitas pi̇̀la, visas lyg apsvaigęs Ss. Mano kaktą da pila šaltas prakaitas V.Kudir. Prakaitas pilia kaip vanduo be apstojimo Lnkv. Šiandiej trečia diena ant drapanų, o vis da pi̇̀lia Vb. Baltieji pilia (moterų liga) Ds.
| refl.: Ašaros pylėsi iš akių brš.
ǁ tr. lietis, siūbtelėti: Šiluma čia pi̇̀la visą, atšaliau atsisėdau Ob.
| refl.: Aloyzui kraujas staiga pylėsi į veidą, širdis smarkiai plakti pradėjo J.Paukš.
7. tr. duoti (prievolę, duoklę): Žemė vieni raistai, o už ją reikia pi̇̀lt kap už gerą Pun. Įsakė, kad žmonės vyskupo valsčiaus kas metą piltum klebonui pyliavą M.Valanč. Dideles pyliavas reikėdavo pi̇̀lt Erž. Anie par teismą išimtinę pýlė Krš.
8. tr. prk. daug mokėti: Pi̇̀lia ir pi̇̀lia pinigus tiem traktoristam Šmn. Ką daktarams ir vaistininkams pilti pinigus, tai verčiau kailiniukus įsigyti rš. Jam pylęs pilsiąs pinigus, kad nepyktų Blv. Ponas gali pilti – turi iš ko Žem. Pils bagočius šimtelius ir išvaduos sūnelius JD1120.
| refl.: Pylės piningais ir netrukus išsipirko Šts.
9. tr. kasti (kauburį, apsauginį pylimą): Pilu pylimą SD368. Nėksai nežino, kas tas piles ir tas pylas par versmes ir ežerus yra pylęs, nes jog yra piltos, tą akys kožnam rodo S.Dauk. Pila volą apie miestą CII503.
| Muno tėvas pasakojo, ka [tą kalną] pýlė su kepuriums baudžiavų laikais LKT104(Pd). Netoli nuo šitų kalnų stūkso didokas piltas kalnas, kuriame esąs palaidotas kuningaikštis Gediminas A1884,46.
^ Aš jam kalną pyliau, o jis man duobę kasa B. Kas tau duobę kasa, tu jam kalną pi̇̀lk – ve, ma[n] tas tai nepatinka Šmk.
| refl. tr.: O kaimynai iš visų pusių kas kartas didesnius kalnus pilasi, kas kartas tą slėnį giliau užtvenkia Žem.
ǁ kauptuku purenti, kaupti: Mūs bulbos jau išdygę, biržėm pasodinom, rankom reiks pi̇̀lt Lz.
10. tr. Yl taisyti, žvyruoti (kelią): Kelius pýlė vyrai Vn. Sako, Jonis šiandieną pilą̃s kelius Slnt. Miestely [kelią, gatvę] pylė Lp. Gražus kelias, smėliu piltas Ps. Kab užeina [mašina] an to pi̇̀lto kelio, tai gerai Rud. Ten aukšti stenderiukai, pilti vieškeleliai, grįsti tiltai, margi dvarai mano tėviškelėj KlpD29. Pi̇̀la katrą metą su žvyru tą kelį Vgr. Katras kelias ant jūrelių, tai žvyreliu pi̇̀ltas JD578.
ǁ plūkti (moliu): Stuba ne grįsta, o pi̇̀lta Šmk.
11. intr. tankiai dygti, želti: Jei grybai labai pi̇̀la, tai kokia negeruma bus (priet.) Rud.
| refl.: Šiemet žolė pi̇̀lias baisiausia, nespėji ravėt Klt. Išnaikino [mišką], dabar pi̇̀lias naujas Aps. Alksniukai tik pi̇̀lias neartoj dirvoj! Ktk. Dar̃ po kožnai nakčiai žolė pi̇̀las Lp. Žolė tik pi̇̀lias po lietui! Skdt.
| Toks jaunas, uosteliai vos tik pilasi Žem. Vyrukas netgi! Ir ūseliai jau pi̇̀lasi Lp. Jau piliasi [vaikui] plaukiukai Msn. Tokie juodi plaukiukai pi̇̀las Krš.
ǁ refl. tankiai, gausiai sužysti: Daros pievos labiau vis margos: žiedais kožnas augalas pilsis rš. Ir teipo pi̇̀lias rugių žiedeliai, net padūmavę esti laukeliai LTR(Dgl).
12. tr., intr. berti spuogais, pūslėmis, spuoguoti: Blauzas pradėjo guzais pi̇̀lti Grd. Kas čia yra: muno vaikus pẽla nū daikto Pj. Ėmė šašai pi̇̀lti vaikus Trg. Skauduliai didžiau pýlė – nusigandau Grd. Pýlė pýlė pūslėm, jos trūksta – nor gyvą vežk ir apkask Vlk.
13. tr. dažnai dėti (kiaušinius): Vištos kasdien pi̇̀lia kiaušinius Ut. Vištos pýlė pýlė kiaušinius ir susturėj[o] Arm.
14. refl. pradėti būriais, gausiai eiti iš kur: Kap ėmė pi̇̀ltis [žmonės]! Lp. Iš bažnyčios žmonės pylėsi pro didžiąsias ir šonines duris A.Vencl. Žmonės kaip tamsus srautas pylėsi į kiemą rš.
15. refl. vienam po kito atsirasti, kilti: Kunigėliui taip lengvai žodžiai pylėsi, nei sykelio jam kostelėt nereikėjo S.Čiurl. Pilasi klausimas po klausimo J.Paukš.
16. refl. spurti, irti, nesilaikyti (apie audeklo kraštus): Reikia atmėtytie, o tai pi̇̀las labai Grv.
17. tr., intr. Btg, Rdm, Vlk, Ppr, Kal mušti, lupti: Ar esi gavęs pilti? J.Jabl. Vaikas pi̇̀lti gaus, duosu! Sg. Lekia i pi̇̀la [šunis] su karte Ar. Nu tėvas pýlė [jį] iš vadžių kaip šunį juodą Šln. Aš nė vieną kartą pi̇̀lti nesu gavusi nū tėvo Prk. Pýlė tėvai, spaudė mokyties, o aš taip nenorėjau! Krš. Puolasi pi̇̀lt – piktas Drs. Nu tik pilti, nu tik pilti su tuo diržu, ir nebliko ligos! Šts. Tas žmogus kaip ėmė pilt grėblykščiu – tol davė, kol pasakė BsPIV116. Jau jį paėmė kariaunon – jam niekas nesiseka: jis gauna gerai pilt BsV334. Aš nusvysiu šilko lyną, insivysiu kampan vyrą, tai dar ir duosiu, tai jau ir pilsiu! TŽI257. Nurimsta lyg šuva, gavęs pilti rš.
| refl. intr., tr.: Pasigėrė, paskui vali pi̇̀ltis! Gs. Pliaukšt, pliaukšt pradėjo pi̇̀ltis viens kitą! Šln.
ǁ intr. Krkn, Antz, Mrj, Btg smogti, tvoti, rėžti: Kad aš tau pilsiu į kuprą, tujau parietėsi! Dr. Nė pats nepajutau, kaip pyliau kumščiu jam į veidą J.Balt. Kad pýlau arkliui botagu! Glv. Ka[d] pýlė, ka[d] pýlė diržų! Plv. Pi̇̀la rykščių, ka neklauso Vrn. Aš jam kai pýliau ausin, tai tuoj atsisėdo! Vžns. Avinas … pylė kakta vilkui galvon ir ažumušė! BM47. Kad pilsiu vadelėm par kuprą! Rm.
ǁ tr. blokšti: Kanapes su rankoms į tokius blukinius ruilius pi̇̀lam Klk.
18. tr., intr. smarkiai šaudyti: Pradė[jo] pilt mane nuo Rėksniškės (kaimo pavadinimas) Dglš. Vokiečiai ėmė pi̇̀lt iš araplanų Jrb. Pi̇̀lia, pi̇̀lia, kulipkos lekia Krč. Kas gi bus, kai pradės iš kulkosvaidžių į barakus iš visų pusių pilti?! B.Sruog. Pylėme, kiek nešė šautuvo ugnis rš. Ka ėmė orlaiviai pi̇̀lt, ėmė pi̇̀lt! Prn. Paskui gavom pi̇̀lt (patekome į karo ugnį) Vlkv.
| refl.: Per Nemuną nu i pýlėsi vienas an kito Rmš.
ǁ tr., intr. Jnš šauti: Duok ir mun tą šautuvą, pilsiu ir aš į varną Dr. Pylė iš automato rš. Pýlė žemė[n], radę [banditai] kokį nepatinkamą, ir šventė Krš.
19. intr. Blnk tvieksti, plieksti: Lietus lyja, žaibas pi̇̀lia, pas mergelę čiela mylia (d.) Dbk. Lietus lyja, žaibai pilia, griausmas griaudžia SI249.
| refl.: Kibirkštys pilasi [iš radijo] Rmš. Net ugnis pi̇̀lias po kojom [smarkiai šokantiems] OG455. Kad eina, net žiežirbos pi̇̀lasi Lzd. Net akỹs[na] žaibas pi̇̀lias iš nuvargimo Sdk. Tekinas [su tekėlu], net ugnis pi̇̀lias Aps.
20. tr. drąsiai, atvirai sakyti, rėžti, drožti: Ką tik užgirsta, tai ir pilia akỹs Ds. Išgeriu kiek, ir pilu teisybę į akis rš.
21. intr. Dv, Ssk greitai, smarkiai eiti, bėgti, važiuoti: Kap mañ vijo šuva, tai aš tada pýliau (bėgau) namon! Grv. Kad pi̇̀lia (važiuoja) žmonės iš kermošiaus, net rūksta! Ds. Aš tuomi vieškeliu labai smagiai pýliau (važiavau) Skr. Lig plento turi keturius kilometrus pi̇̀lti Krš. Kinkais arklį i pil' (važiuok) Dglš. Mašinos nesulaukęs, gavau pėsčias pi̇̀lt namo Škn. Pi̇̀lk motociklu, tai da ir krikštynų teks Slm. Pýliau (ėjau) namo, ka net užpakalis putojo Jnš. Tai jau pili namo? Žmt.
^ Pi̇̀lk (jok), kol jaunas arklys – kai pasens, tai ir žingsniu bus gerai Slk.
22. tr., intr. smarkiai, intensyviai ką daryti, dirbti: Par radiją vis tą patį pilia ir pilia (pasakoja, kalba) Ėr. Ot liežuvėlis – tik pi̇̀lia, pi̇̀lia, pi̇̀lia! Mlt. Skaito – kaip poterius pilia (sklandžiai) Lb. Kaip iš kibiro pylė pagyrimus savo dėdei rš. Baikas sumisliam, tai ir pilam (dainuojame) LTR(Bgs). Nū brolio pasimokina i péla – gražių dainų moka Grd. Lig pačiam vidūnakčiui muzika pýlė Ds. Orkestras pylė, net palaukės skambėjo J.Paukš. Pýlėm (šokom) visą vakarą an kiemo, o muzika gerai grajina! Alv. Pildavo [išgėręs] būtus ir nebūtus šokius J.Avyž. Kad pi̇̀lia (šoka) jaunimas, net dulka! Ds. Sueina vyrų pulkas ir pi̇̀lia kortom (kortuoja) Ds. Pi̇̀la (kerta, pjauna) net išsijuosęs Gs. Pilkit (kirskite), vyrai, mišką! rš. Péla (kala), tvera vyrai gardus Grd. Kap pradėjau pi̇̀lt (belsti, daužyti) durysan! Ad. Pili̇̀ pili̇̀ (rašai) i nepritrūksti to rašymo Rdn. Pilù i pilù parašą (pasirašinėju) Brb. Taip ir pila (atlieka) vyrukas valandas PnmA.
| refl.: Pilkitos (kortuokite), kad turit piningų, aš jau esu nusidrožęs su kortoms Rt. Boba kad eina – žiupono palos tik pi̇̀lias (plaikstosi)! Slk.
◊ alỹvos į ùgnį pi̇̀lti kurstyti aistras: Eik, dukrele, į pirkią, tau nedera vienai su tuo jaunikaičiu palikti, nereikia pilti alyvos į ugnį, jis gali dar tave pamilti J.Balč.
ãšaras pi̇̀lti verkti: Ašarų karčių nepaliaunu pilti I. Ašaras iš tikro sugriaudinimo širdies šitame gyvenime pilti Pron.
deviñtas prãkaitas pi̇̀la apie didelį nuovargį: Lai ana daugiau nebipjausto, jau devintas prakaitas pila Ms.
į ãkį pi̇̀lti miegoti: Parvažiavau nuo pieno ir pýliau į ãkį Skr.
į bar̃zdą (į gérklę, į gùrklį, į kãklą, už lū́pų, už snùkio) pi̇̀lti gerti alkoholinius gėrimus: Pi̇̀lk į bar̃zdą: kai skusi, tai rasi Skr. Nėkas nebtaisos atsargos, tik į ger̃klę pi̇̀la Pvn. Jei turi̇̀, i pi̇̀lk į gùrklį Jdr. Pilk alų į kaklą kaip į peklą, o kaip įpilsi, tai rasi J. Koks bjaurybė [vyras]: į kãklą pi̇̀la, o numų nežiūra Krš. Pila už lūpų, pila už snukio, ir y[ra] girtas Šts.
į gálvą pi̇̀ltis jaudintis, priimti kaip tikrą, svarbų dalyką: Nereik visų niekų taip imties į širdį, nepilties į galvą bobų plepalo Žem. Kam taip pilties į galvą – rūpesčiai suėda sveikatą! Žem.
iš kiáuro į tùščią pi̇̀lti Btg tuščiai kalbėti.
[į] káilį pi̇̀lti mušti: Pilsiu niekšams kailį, pilsiu! rš. Pýlė tėvas káilį Sr. A ne už tą patį [liežuvį] ir vyras į káilį pi̇̀ldavo! Krš. Už neklausymą tik pi̇̀lk į káilį! Jnš. Pilk į kailį biesuo už tokį darbą! Dr. O katras kiek pavėlavo, tuoj į kailį pilti gavo LTR(Kbr).
tul̃žį pi̇̀lti pykti, niršti, piktumą nugiežti: Ji ant jo pi̇̀la visą savo tul̃žį NdŽ.
antpi̇̀lti, añtpila, antpýlė (ž.) tr.
1. J, Klk daugiau įpilti, užpilti ant viršaus (skysčio): Ančpýliau pieno ir įmaišiau Pvn. Rast, ant viršaus [grietinės] an[t]pýlus, greičiau susisuktum [kastinys] KlvrŽ. Jūs ant tų likusiųjų vaškinių čystą drungną [v]andinį antpilkiat S.Dauk. Añtpila orielkos ant žolių – i vaistai Jdr. Ančpi̇̀lti karšto [v]andens reik Lž.
2. užberti: Po apačia deda mėšlus bandos arba kiaulių, ant jų viršu žemės antpila S.Dauk.
3. J pridėti priedo (biralų): Pasilygau, ir ančpýlė pipirų gerą žiupsnį Pvn.
apipi̇̀lti, api̇̀pila, apipýlė tr., appi̇̀lti K; R65, Prk
1. Lnt užpilti skysčiu: Tėvas tik api̇̀pilia pelynus ir geria Kp. Apipýliau [mėsą] su vandeniu, tepamirkstie Grd. Tiesk dabar ant manęs jaučio odą ir apipilk statine dervos ps.
| refl. tr., intr.: Apsipyliau kirminą [spiritu] – gluodino sultis kaklams yra gerai Dr. Kamparą geru (geriu) apsipýlusi – kitų vaistų nežinau Šts.
ǁ apsemti, aptvindyti: Marios išlipo iš krantų, apipylė Pamarius ir šalia gulinčias Tyvulių pelkes I.Simon.
2. aplieti, aplaistyti: Su taukais apipilk bulvas J. Apipýlė su žiubalu (žibalu) palangę Rdn. Blynus da taukais api̇̀pilia Vb. Kas liekna, àppilam karvėm siečką Btrm. Reikia piemenį appilt [v]andeniu, tai karvės duos daugiau pieno (priet.) LTIII458(Tvr). Ir appylė jį aliejumi BB1Moz35,14.
| prk.: Visa žemė krauju yra appilta dėl neteisybės Dr.
| refl. tr., intr.: Apsipýliau su tuo alu (alumi) Mžk. Visą pilvą apspýlęs sėdi [vaikas] OG76.
| prk.: Vaikščioja apsipylęs arielkėle (girtas) Antš.
^ Nepilk vandenį prieš vėją – save apsipilsi LTR(Jrb).
ǁ refl. pasrūti: Kad duos par galvą – tas tujau krauju apsipylė Skd. Kraujais apspýlė OG363. Šiandieną prastà skalbties: akys apsipila ašaroms [vėjuotą dieną] Šts. Man ašarom akys apsipýlė iš gailesčio Rd.
| prk.: Dangus kraujinga pašvaiste apsipylė prš.
3. apiberti (biralais): Ką kuomi appi̇̀lti, apkrėsti KII247. Visus takus apipýlė su toms trąšoms, negal' paržergti Rdn. Jumis gėlėmis apipiltų mūsų merginos P.Cvir. Mašina dulkėmi appýlė Mrp. Kol miltų įdeda į varinį, api̇̀pela visą kuknę Lkv. Būtų atlėkus raiba gegutė, būtų appylus raibom plunksnelėm LTR(Lp).
| Apipila mus kruša sviedinių ir kulkų (smarkiai apšaudo) rš.
| prk.: Samanų krūmelis spalgenom appi̇̀ltas, apdėtas (labai apaugęs) Pb.
^ Viena [obelaitė] žydi biškį, o kita kap appilta (labai daug žiedų) Rud.
| refl. prk.: Žydras dangus apsipylė tūkstančiais mirgančių žvaigždelių Žem.
4. kiek nupilti (skysčio), nusunkti: Tas išrūgas api̇̀pilia, ir pilia tą pieną Sk.
5. refl. daug išsrėbti, išgerti, persigerti: Buzos apsipýliau, nat pilvas treikši Pls. Naktin silkė! Paskui apsipilat vandeniu Lp.
6. prasisunkus sudrėkinti (apie prakaitą): Prakaitas apipýlė jo kaktą Lp. Gėda juos apipylė prakaitu Gmž. Šaltas prakaitas apipylė valdovo kaktą J.Balč. Šalto prakaito apipilta, bevėpsant numirs be žvakės Žem.
| refl.: Jonienės šaltu prakaitu kakta apsipylė Žem. Gediminas nubudo drebėdamas, apsipylęs prakaitu rš. Moterys, prakaitu apsipylusios, rinko ir rišo sunkius pėdus rš.
ǁ refl. nutvieksti (ppr. iš gėdos, susijaudinimo): Gerai, kad tamsoje nematyti, kaip apsipila raudoniu Elenos skruostai rš. [Nuo šio pasakymo] Onutės veidas apsipylė apykaisčiu rš. Ugnia apsipylė, nutvertas bemaluojant Šts.
7. prk. gausiai duoti, suteikti: Tegu mañ pinigais api̇̀pilia, ir tai aš až jo neisiu Ds. Kad jis pinigais apipils, tai jis mane gal[i] imt BsPI9. Apipylei dovanomis, ažu kurias nebemoku kaip ir padėkavoti A.Baran. Ko jam netylėt, kad jis api̇̀piltas [kyšiais] Prn. Žadėjo apipilti ją meile ir laime Žem. Motyna apipils jus malonėmis Žem. Teipo ir mūsų jauniškė nepaskaitomais vargais kaip pilte appilta turi būti BPII510. Jie apspito tėvą ir apipylė jį klausimais rš. Apipylė jį smūgiais, spardydamas jam kojas rš. Suspaudusi ją glėby, apipylė pabučiavimais rš.
8. refl. prk. daug įsigyti, turėti: Apsipýlęs grūdais Upt. Artojas pavasarį triūsia, prakaituoja po laukus, sėja, augina javus su didžiausia vilčia rudenį apsipilti grūdais Žem. Jie gyvena gerai, pinigais apsipýlę Mrj. Brolis Petrelis buvo apsipýlęs tūkstančiais Erž. Moterėlė vaikais apsipýlus Msn. Šitiek vaikų apsipýlė, merga būdama Skr. A kur buvo, ka ponai būtų apsipýlę vaikais?! Btg. Apsipýlęs utėlėm, didelis mat ponas! Upt. Pelnais apsipiltumi, kad austi mokėtumi Šts. Ot kvailas buvau, kad neatidaviau pavasarį visos sėklos: dabar būčiau apsipylęs ir grūdais, ir pinigais A.Vien.
9. apkasti, apkaupti: Apipilu žemėmis medžią SD204. Appi̇̀lt krūmelį tą reikia, apravėt Dv. Appýlėm bulbas Dv.
ǁ pilant, kasant paaukštinti: Žinyčia ta buvo pas miestelį Betygalos, kame ant pat skardžiu Dubysos ir dabar yra aukštas kalnas viršu paskiaus apipiltu M.Valanč.
10. apkasti pylimu: Radzivilas, Kražius įgijęs, to[je] vieto[je], kurio[je] šiandien riogso jėzavitų bažnyčia, išstatęs mūro rūmus, pyla apipylė M.Valanč.
11. spuogais apiberti, apspuoguoti: Appýlė lūpas, paskui šašais apsdėjo Ad. Prūde nūsimaudęs, ir apipýlę visą Grd.
| refl.: Apsipila kam lūpos SD234.
12. refl. tankiai apželti: Ir vėl raistelis apspýlė alksniokais kaip kanapėm Skdt.
ǁ refl. gausiai susprogti, sužysti, turėti vaisių: Medžiai apsipylė lapais, žemė apsidengė žalumu Žem. Sakyk, kad nėra obuolių – pavasarį buvo [obelis] visa žiedais apsipýlus Trgn. Žiedais apsipylusiose liepose darbščiai dūzgė bitelės J.Balt. Obelys, kriaušės, vyšnios apsipylusios baltmargiais žiedais Žem. Tik kryklės kelmas stovėjo apsipylęs vaisiais, bet jie buvo rūgštūs ir aitrūs J.Balč.
◊ aki̇̀s apsipi̇̀lti Antš pasigerti: Atėjo apsipylęs akis Gsč. Kožną mylą dienelę akès apsipýlęs Krš. Ko vaikščioji, aki̇̀s apsipýlęs?! Prn.
ãšaromis apsipi̇̀lti Mrj, Ėr, Kp, KlvrŽ graudžlai verkti: Nelaiminga moteriškė apsipylė ašaromis J.Jabl. Benius parpuolė veidu ant žemės ir apsipylė ašaromis J.Avyž. Ne kartą apsipylėt gailiom ašarėlėm Mrs. Apsipýlęs ãšarom, tarė senelis BM26. Tarnaitės, ašaromis apsipylusios, dėjo mažas rankines kraiteles į vežimą Pt.
atpi̇̀lti, àtpila, atpýlė
1. tr. atlieti kiek (skysčio) iš viso kiekio: Tėvas parvažiuos, o kruopų neatpýliau, lig dugnio išsrėbėm Vb. Ar Vaclovui yra [viralo] atpi̇̀lta? Pc.
| refl. tr., intr.: Aš atsipýliau kruopų – ryt suvalgysu Šts. Atsipi̇̀lkiat atskirai, aš tokio jovalo neėsu Krš. Pieno atsipila iš to, ką gauna sriubai užbaltinti Pč. Jei nemėgsti pramesto [viralo], tai atsipi̇̀lk Vlk. Kai kiaulytei virdavo, atsi̇̀piliu, būdavo, i sau Rm.
ǁ netyčia nulieti kiek (skysčio): Taip pat negalima nėščiai, semiant vandenį, atpilti, nes kūdikis sterblėje šlapinsis (priet.) rš.
| refl.: Nėščia būdama nesemk pilno kibiro, kad besemiant neatsipiltų, nes gimęs kūdikis atvems (priet.) rš.
2. tr. beriant atskirti kiek iš viso kiekio: Dėde, atpilkite jam du pūrus rugių ir išskaitykite iš mano algos pagal dabartinę kainą V.Myk-Put. Tris pūrus rugių sėklai atpýlėm Ds.
| refl. tr.: Užsivogė, iš aruodo atsipylė ir padė[jo] [į malūną nuvežti] Lp.
3. tr. K atgal supilti (skystį): Nešk tuos barščius, atpi̇̀lk Pc. Upės subėga į jūrą ir atapilia tą vandenį, kuris buvo iš jos išgaravęs rš.
| refl.: Galingas, hipertrofavęsis kairysis skilvelis pasiunčia į aortą didžiulę bangą, kuri tuoj pat staiga sukrinta, kraujui atsipilant atgal į kairįjį skilvelį ir periferiją rš.
4. intr. stemple pakilti, grįžti į burną nurytam maistui: Kai tik rūgščiau ažvalgau, tuoj ir atàpilia Ut.
5. tr. užpilti: Išsunki [tarkuotų bulvių] tašlą ir vandeniu atapili – gardesnis blynas Ktk.
ǁ perliejant (ppr. vandeniu), perpilant atgaivinti: Atpils [v]andeniu, tai tas i vė[l] nukrinta iš gailystos Ml.
6. tr. atiduoti prievolę (pieno, grūdų): Pieno pyliavą atpelu greitai Lkv. Kur žemės blogos, pyliavą par vis sunkiau atpi̇̀lti Krtn. Pyliavas atpylėm, mokesčius sumokėjom, gražiausiai viskas! rš. Pyliavą atpýliau Als. Neatpylė rekvizicijos Trg.
ǁ atsilyginti, atiduoti suderėtą skystą ar birų produktą: Čia pieno neatpils, kiek suderėta, čia miltų nepriduos, čia ims peršnekėti A.Vencl. Ar daug jau gavai? Kiek atpylė tau Dovydonis už ketverius metus? J.Balt. Po smerčio kviečiais [skolą] atpi̇̀ls (juok.) Rdn.
7. refl. prisigerti, apsvaigti: Gaspadorius atsipylęs negerai užarė [lauką] (d.) Lp.
8. tr., intr. apmušti, apdaužyti: Boba lazda atpýlė vištą Str. Duot jiem, prakeiktiem, atpilt už visas kančias, už visus vargus! rš. Jonas Petrą atpýlė Sem. Aš jam kad atpiltáu lazda per šonus! Vlk.
9. intr. greitai, smarkiai ateiti, atvažiuoti: Anksti atpýlė iš Švenčionių Ad. Aš per valandą aštuonius kilometrus atpýliau Žmt. Ot greit tu atpýlei! Dglš. Pamatysi, kurią nedėlią atpilsiu pas tave dviračiu Slm. Truksi tokiuo arkliu atpi̇̀lt?! Ds.
| refl.: Su patamsiu jis atsipýlė Rm. Šuva nuvarė kiškį, kiek pabuvus, ir vėl atsipylė atgal Ėr.
10. tr., intr. smarkiai, intensyviai ką padaryti, atlikti: Paklausk ko, tai atpils (atsakys) žodį, ir vėl tyli Ds. Atpylė (pasakė) močia anai bobai, ir gatava Užp. Jonas kvotimus gerai atpýlė Up. Atpylė (greitai, sklandžiai sukalbėjo) poterius kaip žirnius Jnš. Nori, dėde, atpilsiu (atpasakosiu) visą raštą kaip pamoką rš. Atpylė (išbarė), atpylė, ir eik kaip su telioku (sugėdintas) Ds. Penkius rublius àtpila (atskaičiuoja) iš algos – vaikų netura Krš. Turėjo atpi̇̀lti (atsėdėti kalėjime) devynius metus, i gan Krš. Sėda, kol àtpila paras Pvn. Armijoje trejus metus atpyliau (atitarnavau), liaudies gynėju buvau, buožėms dantis daužiau J.Avyž. Metus jau atpýlė karūmenė[je] Krš. Šiandie atpi̇̀lk, o rytoj galėsi neateit Mrj. Dėl atsargos atpylėme (atidavėme) pagarbą ir policininkui rš. Atpylė ragas ragan (gerai darbą atliko) LTR(Kp).
◊ káilį atpi̇̀lti primušti: Reikia atpi̇̀lt vaikam káilis rykšte, tai nebus tokie išdykę Ds. Tau tai atpýlė káilį! Km.

×dapi̇̀lti, dàpila, dapýlė (hibr.) tr.; Sut daugiau, papildomai įlieti, įpilti: Saldūnio pieno dapi̇̀lk, tai gardžiau bus Nmč. Dapýlė [į sriubą] vandenio Kls. Butelį dapyliau pilną vandens rš.
įpi̇̀lti, į̇̃pila, įpýlė K; H, R
1. tr. SD1195 įlieti (skysčio): Aš įpýliau pieno į putrą J. Kad valgyste, galiu daugiau inpi̇̀lt Lnt. Padaug įpýlei Ob. Aš noriu įpilamas (noriu, kad kiti man įpiltų) J.Jabl. Katei lakti į̇̃pelu ir einu Lkv. Añpilia katiliukan vandenio Pst. Įpi̇̀lk man praustuvėn vandens Š. Leisk, aš tau arbatos inpi̇̀lsu Klvr. A nori šilto vandens į viedrą įpelamà? Lkv. Įpýlė vandenio su vandeniu i da pablendė vandeniu (taip caro armijoje maitinę kareivius) Rd. Sausoj [keptuvėj] inpi̇̀lsi [blynų tešlą] – sudegs Šlčn. Tu ir bliūdus jo, kupkeles, kragus, kaušus iš čysčiausio aukso daryk, kuriais išpiltų ir įpiltų BB2Moz25,29. Ir inpylė vynelio iš tėvulio butelio TŽI168. Malonėk, dar įpilk, dar gersiu ir antrą! DvD292. Inpil, gaspadin, kopūstų, kad pilvelį man išpūstų! LTR(Slk).
| Vainorus pasėmė bites mediniu šaukštu iš sieto lyg tyrės ir įpylė avilin kartą ir kitą V.Krėv.
| prk.: Tau su samčiu neįpýlė to mokslo Jrb. Įpylė į žiedus tuos saldžius lašus pavasario burtas gražus V.Myk-Put. Tavo galva kai rėtis: ką įpili, tas išbėga LTR(Vdk).
| refl. tr.: Pabaik valgyt – aš tan bliūdelin įsipi̇̀lsiu batvinių Kp. Pats insipylė ir vadina savo kelionės draugą, kad eitų valgyt BsPIV28.
ǁ intr. prk. duoti išgerti alkoholinių gėrimų, nugirdyti: Inpil̃s gerai sekretoriui ir gaus, pamatysi! Sdk.
ǁ tr. prk. leisti pajusti, suteikti: Trokštu įpilti jiems kiek doros supratimo Žem. Ačiū tamstai už tai, kad mano širdin tėvynės meilę įpylei rš. Sužibėjusi viltis įpylė jėgų į sužalotuosius kūnus B.Sruog. Inpilk, prašom tave, Viešpatie, ing tarnus tavo dvasią tiesos! Mž311. Nuog pradžios krikščionystės inpildavo [dvasios stiprumo] ing širdis ištikinčiųjų DP53.
| refl.: Malonė Dievo insipylė ing panos [Marijos] kūną Mž178.
2. tr. įberti (biralų): Įpýlė į saujikę [vaikui] cukraus Rdn. Ar jau įpylei melnyčion? Pn. Gėda mums nežinot tuo tarpu, kiek javų įpila į aruodą ūkininkas Lietuvoje V.Kudir.
^ Ką į aruodą įpilsi, tas tikt tavo S.Dauk. Vėlai sėjo, pagada – įpýlė kai į aruodą (sudžiūvo ir neišdygo) Skr.
| refl. tr.: Įsipýlęs puspūrę grūdų, parsinešė namo Š. Kešenėj turėjo akmenėlių insipýlęs prie riešutų (ps.) Všn.
3. tr., intr. įmušti, prikulti, užduoti: Anąsyk jį gerai įpýlė Kin. Inpilsma, kiek tik jam inlįs Dglš. Kad jumi kas inpil̃t gerai! Lp. Piemenį įpýliau gerai už nuganymą Kal. Įpylė jam dvidešimt botagų rš. Kai aš tau inpi̇̀lsiu uodegon, tai tu žinosi! Ds. Inpýlė šuniui paskuigalin su lazda – nubėgo cypdamas Ktk.
| Tada fašistams gan gerai įpylėm, kaip žinai A.Vencl.
◊ į káilį įpi̇̀lti apmušti, apdaužyti: Įpiltų gerai į kailį, nereikėtų mėčiakotis Srv. Kad įpi̇̀lsiu į káilį, tai laižysies! Krp. Kai káilin gerai inpýliau, dabar geresnis vaikas Glv. Bėk, Onute, ir įpilk tam išdykėliui gerai į kailį! P.Cvir.
į káklą (į lémpą, į mákauką) įpi̇̀lti išgerti alkoholinių gėrimų: Susmetę inpýlėm kaklañ, bus drąsiau vakaruškos Ktk. Matyt, tu šiandie jau lémpon inpýlei Al. Kai inpili makaukon, tai ir girtas Ds.
išpi̇̀lti, i̇̀špila, išpýlė K; R
1. tr. išlieti kur, į ką (skystį): Ana tą pieną išpela taip čystai, išvarvina Lkv. Išpilk tą [v]andenį į geldikę Krš. Prašom valgyt, vis tiek reiks kiaulėms išpilt (juok.) LTR. Tu išpýlei alų iš uzbono J. Ir išpylė kodį ingi prakartą BB1Moz24,20.
| refl. K, Š.
| prk.: Danguje išsipylė (pasklido) raudonumas rš.
ǁ prk. leisti patirti, suteikti: Ant numiškių ir giminės išpils gausingiausį dangišką palaiminimą brš. Pradūrė maišą ietimi priesakis ir ižpýlė atpirkimą mūsų atpirkėjas DP577.
| refl.: Idant šviesa tiesos … ant viso kūno šio pasaulio ižpiltųs DP609–610.
ǁ išpilstyti: Iššinkuoju, išpilu R46.
ǁ išlaistyti: Tuoj pirklys tą kambarį išpuošė, išpylė kvepalais LTR(Ds).
ǁ išlieti skystį, apvertus (ppr. netyčia) pripiltą indą: Koja paslydo, ir visą rūgusį pieną išpýliau Vb. Karvė visą rytinį pieną išpýlė (įspyrė melžiant) Dglš. Atsikelia ryto gaspadorius ir, atradęs išpiltą medų, užkūrė bernui ažmokėt BsPII274.
| refl.: Visas [v]anduo išsipylė, net ir karalaitis pradėjo barties BsPII301.
ǁ refl. ištekėti, išvarvėti: Pratrūksta ir išsipila žaliais kraujuotais pūliais EncIV868.
2. tr. SD420, R47 iškratyti, išberti: Išpýliau pupas į skreitą Rdn. Išpýlė saldainius, a ne pasiutęs?! Grd. Kab saulė būtų, [mes] išpiltum sėmenis džiovinti Zt. Jau kad išpylė daug sidabrėlio ant žaliojo stalelio NS513. Išpi̇̀lk kašę [bulbių] Brš. Anys maišus išpylė BB1Moz42,35.
| prk.: O aš išpyliau (išlaidojau) savo vaikelius po visus kapelius (rd.) Ml.
ǁ išsemti, ištuštinti: Išpylėme iki dugno [buožės] aruodą J.Avyž. Visas avižas kareiviai rekvizicijoms išpylė Pt.
3. tr. sudrėkinti išsimušus (apie prakaitą): Matau jų apdegusius, pajuodavusius veidus, prakaito išpiltus J.Bil. Mane visą prakaitas išpylė Mrs. Šaltas prakaitas išpylė kaktą LzP. Titai (tiktai) prakaitu išpýlė OG218. Ėmė minėti tokį vardą, kad net prakaitas kūnus išpylė Vaižg. Šalto prakaito išpiltas sargybinis uždusęs švokštė S.Nėr. Visa kakta buvo išpilta šaltu prakaitu K.Bor. Išsigandau, devyni prakaitai išpýlė Dkš. Ilgai gulėjo be žado, išpiltas mirštamo prakaito rš.
| refl.: Ji stebėjo, kaip stambesniais lašais išsipylė jo kakta rš.
ǁ nutvieksti, užlieti: Mane tik šiluma išpýlė, kai pamačiau kraują Dkš. Pyktis išpylė tamsiu raudoniu jo stambų, atkaklų veidą ir įžiebė akis rš. Mergaitės veidą išpylė ryškus raudonis rš. Visą mane išpylė raudonumas rš.
4. tr. atiduoti prievolę (pieno, grūdų): Pieną už tą karvę reikėjo išpi̇̀lt Rm. Jie tai greitai išpýlė pieną Skr. Viską i̇̀špili, i lieka dar parduot Prn. Kas galėjo išpi̇̀lti vokiečiam visą rekviziciją?! Ėr.
5. išleisti, išeikvoti (pinigus): Nežino, už ką tie pinigai išpilti I.Simon. Išpylė daug pinigų daktaru[i], o ligonis mirė Rm. Reikėjo anuodu skųsti sūdams ir didžius piningus išpilti M.Valanč.
6. tr. suplūkti, padengti kuo: Išpýliau aslą moliu Jrb. Ant tos vietos, kur ji (lova) turi stovėti, išpylė cimentu MPs. Išpýlė pudamentą, mūrysias trobikę Krš.
ǁ Trš pažvyruoti: O Skrodskis ypač pyksta, kad liks neišvalytas parkas, sodas, tvenkinys, neišpiltas jovarų kelias V.Myk-Put. Išpi̇̀lk peludes – nepelis pelai Dkš. Šlago parvežė, takus išpýlė Krš.
7. tr. supilti pylimą, kauburį: Nuo vieno kaimo pusės yra tarytum išpilta beveik per visą ežerą siaura žemės juosta LTR(Dg). Gentys ir bendrai, supylę jų pelenus į kūlio ar molio indą, žemė[je] palaidojo, o ant viršu jos minavonei išpylė rogą, arba kapą, pailguotiną S.Dauk.
ǁ išardyti ką sukastą: Miegą bemiegantiem iškirto karelius, išpylė pilelę VoL311.
8. tr. apsėti: Jis išpylė du šniūru LTR(Kp).
9. tr. Rod, Lzd, Užv išberti (spuogais): Visą burną išpýlė spaugais Užp. Išpýlė ant nosės slogą – raudona nosė kaip burokas Krš. Tymus ka nei̇̀špela, nūmiršta [ligonis] Pj. Žiežirba nespjaut – lūpas išpils (priet.) LTR(Ds). Dirželiu nemušt šuva – pakūnės išpilia (priet.) Ds. Jo veidas čia suvirpėdavo, čia jį išpildavo dėmės rš.
| refl.: Po visą kūną guzai išsipylė Rm.
10. tr., intr. Pun gausiai, tankiai sudygti: Lietus apdaigino rasodą, kaip pilte išpylė Jnš. Vasarojus apdygo taip gražiai, kaip pilte išpylė J.Jabl.
| refl.: Po lietui žolė gerai išsipils Dkšt. Žolė jau išsipýlus – tuoj sužaliuos laukai Ktk. Šiemet mūs linai anksti išsipýlė, dabok, greit bus vasara Ml. Tik išsipýlė žolelė po lietui! Užp. Pasėjo, užlijo – tuoj išsipylė Ėr. Po trijų dienų pilte išsipýlė diegeliai Grš.
11. refl. Všv gausiai išeiti iš kur; išėjus pasklisti: Vaikai išsipylė iš mokyklos Ėr. Svečių sutikti išsipylė visas sodžius J.Dov. Iš pilių išsipylė daugybė raitelių A.Vien. Vaikai ir motyna išsipylė į kiemuką lauktuvių gauti Žem. Kap išsipýlė visi iš pirkios, tai net žemyna dreba po jais Arm. Išsipýlė visa eilė kareivių Gs. Seni ir maži išsipylė iš trobų A.Vien.
| prk.: Gluosnio šakos nusvirusios, išsipylusios (pasklidusios, išsiplėtusios) į visas šalis rš.
12. tr. apmušti, pripliekti: Išpi̇̀lsi lazda, botagu arklį Vrn. Nelįskite man į akis, nes liepsiu su lazda išpilti! Tat. Bėga vilkelis išpiltas, sutiko brolį ant tilto LTR(Btr). Sūnų [tėvas] botkočiu išpylęs rš. Subinę gerai išpilti N. Išpi̇̀ls nugarą už neveizėjimą gyvolių Sr. Ei, kad išgirstų brotureliai, išpiltų tau nugarelę! KlpD103. Žmonės … sudraskė jo šėtrą, o pačiam dar gerai nugarą išpylė A1884,372.
13. tr. Grv išmušti, išdaužyti, iškulti: Nebrajyk, nebrajyk, da dantis išpil̃s! Ktk. Nepasaugok, tai vaikai ir langus išpil̃s Trgn. Į panaktinystę aš neišejau, ir išpylė ponuo langus Vkš.
| refl. tr.: Berniukas išsipylė dantis Grž.
14. intr. greit išvažiuoti, išeiti: Tėvas su sūnum piršlėm išpýlė Ds. I išpýliau šituo kumelaite Dglš. Iš tę visi i̇̀špilią, kas nebūtų, o iš čia neina (negalima) Vlkš.
| refl.: Mūsų gal' kažkur išsipýlė Krč. Išsipýlė vaikas ant sodą Krkn. Jonas jau išsipýlė į Ramygalą Rm.
15. tr., intr. smarkiai, intensyviai ką padaryti: Anas išpýlė prakalbą kaip agranomas Šš. Išpýlė (apsakė) nelyginant ant delno: aiškiai, kiek galima Slk. Jis išpylė man visą savo gyvenimo istoriją rš. Kad išpýliau (drąsiai pasakiau) bobai apie viską, tai ir išsižiot nemėgino! Šš. Aš penkiolika metų esu išpýlusi (ištarnavusi) pry gaspadorių End. Aštuonis metus išpýliau [kolūkyje] (sov.) Pš. Keturis metus kare išpýliau Vn.
◊ káilį (kalniẽrių, skū̃rą) išpi̇̀lti primušti: Patiesė vilkelį ant mėšlų, išpylė jam kailį iš tiesų BsO123. Jei dar kartą nepaklausysi, aš tau išpilsiu kailį! Grz. Išpi̇̀lti gerai káilį už lakstymą, ir tuokart tegul žinos! Vvr. Reik gerai išpi̇̀lt káilį, tai imsis darbo! Alk. Tu, sako, išpýlei dviem [velniam] kalniẽrių, man neišpilsi (ps.) Šln. Tokiu pat būdu tas ponas ir barzdočiui skūrą išpylė, išėdė [viralą] ir nuė[jo] sau BsPIII243.
ši̇̀rdį išpi̇̀lti nuoširdžiai išsipasakoti, atverti širdį: Kelkis, žmogau, naktį … ir ižpilk kaip vandenį širdį tavą ant Viešpaties DP619.
pỹktį išpi̇̀lti išsikeikti supykus: Man užejo – aš išpýliau pỹktį, ir vėl gerai Ut.
nupi̇̀lti, nùpila, nupýlė K
1. tr. SD380,453, N nulieti (kiek skysčio): Nupýliau biškį nuo viršaus J. Nūpi̇̀lk nū gyvatės kokį lašą [degtinės] Užv. Tiek neišgersu – nupi̇̀lti reik Krš. Jos pienas nupi̇̀ltas (grietinėlė nuo viršaus nulieta) Ėr. Aš pietum ir šeimynai duodu nenupi̇̀lto pieno Ds. Turėdavo tenkintis duona, bulvėmis, silkutėmis ir nupiltu pienu rš. Pirmoja gira buvo labai gardžios rūgšties, bet čia jau kelintą kartą nupilta (suvartojus ant to paties raugo vis užpilama nauja) Ds.
| refl.: Nėščia moteris, semdama kibiru vandenį, turi pasemti jo tiek, kad jis nenusipiltų, nes kūdikis pavalgęs atvems (priet.) rš.
ǁ refl. išsiliejus nutekėti: Iškrito kibiras jai iš rankų, vanduo nusipylė laiptais žemyn, paskui jį nutarškėjo skardinis kibiras Mš.
2. tr. apipilti iš viršaus: Aikštę nupylė vandeniu, padarė čiuožyklą rš.
| prk.: Mėnulis žvelgė smalsiai į klebonijos kiemą, sidabrine šviesa nupylęs šventoriaus kuplias liepas S.Čiurl.
^ Kaip vandeniu nupilta, visa [suknelė] blizga! Ob. Pamačiusi Martyną, kaip krauju nupilta (paraudusi) apsisuko ir buvo bebėganti atgal pro duris I.Simon.
ǁ pilant nuplauti: Karštu vandeniu nùpila tas kanapes Šmk. Uogas reik su karštu [v]andeniu nupilti Krš. Nupila [daržoves] verdančiu vandeniu rš.
| refl. tr.: Nupi̇̀lkis rankas, jovalus graibęs, ir eik valgyti Dr. Nupýliaus rankas, galiu duoną minkyti Dr.
3. tr. nulaistyti: Tas stalas visas yr su rašalu nupiltas Plng. Tai aš nupilu viešą kelelį gailiom ašarėlėm (d.) Mrs.
| refl. tr.: Tokius puikius drabužius nusipylęs su pienu Šts.
4. tr. visą nuberti (biralais): Visas aukšto grendymas buvo storai nupiltas smėliu J.Balt. Pelenais nupýlė žemę Ėr. Kiemą kai su smilčia nùpili, tai minkšta kojom vaikščiot Jnšk. Iš kur tiek salietros gavai: nupi̇̀lta [daržai] – net balta Lel. Tėvas numiršta ir liepia nupi̇̀lt druska jo kapą ir žėdną naktį eit saugotų (ps.) Pnm.
| prk.: Nū dangus nupiltas žvaigždėm Lz.
^ Danguj pilna žvaigždžių, kap nupilta Alv.
| refl. prk.: Kluonas, geltonomis pienėmis nusipylęs, žibėjo it auksas J.Paukš.
5. tr. apsėti: Grikiais nupi̇̀lsme, vis užaugs Mlt. Nupýlė tokius laukus su kukurūzais, i ka tau būtų kas užaugęs! Krš.
6. tr. pabraukus numesti, nužerti: Brachaunius (netinkamus) grašius nupýlė žemėn, o gerus grašius pametė an stalo Lz.
7. intr. smarkiai užlyti: Tarpais tik krapena, o kartais i gerai nùpila Gs. Kad nupýlė, tai sveika rugiam! Ds. Užejo debesys, nupylė, ir vėl paskui gražu Užp. Lietus taip gražiai nušveitė, nupylė – žolė tik žalia Jnšk.
8. tr. visą sudrėkinti išsimušus (apie prakaitą): Baimė ją apniko, šaltas prakaitas nupylė LzP. Turia karščio – prakaito nūpi̇̀ltas Grd. Prakaitas muni nupýlė Šauk. Aš akimirksnėj prakaito nupiltas atsibudau rš.
ǁ nutvieksti, užlieti: Katrę tvykst kaip žaibas ėmė ir nupylė raudonis I.Simon. Jo veidą gėdos kaitulys nupila LzP. Skaidri gėda nupilia skruostus rš.
ǁ visą apimti, pereiti: Toks šiurpulys nupýlė šlaunis! Žr. Muni tujau nùpila šaltis Štk. Taip nupildavo ją karštis, taip virpėdavo kojos! rš.
9. tr. iš stingstančios masės nulieti, padaryti: Iš taukų nū̃pela žvakę Lkv. Vieną ankapį jau nupýlė Gs. Pamatą nū̃pela iš cimento Lkv.
| Vežimus gera krovėja pilte nupila, vienkulšė nenukrauna Skdv.
10. tr. tankiai išberti (spuogais): Spuogais nupýlė visą Krš. Kad nupýlė mani šašais nuo to vandenio! Mšk. Nu išgąsčio nupýlė skauduliai Rdn. Koks tai karštis, nušašo lūputės, nupýlė Erž. Rauda kiaulikei: nupiltà visa Krš. Visas kūnas dėmėms nupi̇̀ltas Šauk.
11. intr. skubiai nueiti, nuvažiuoti: Aš i per lytų nupi̇̀lsu Gs. Dviračiu netruksi nupi̇̀ltie Ds. Lig saulei net Daugėliškin nupýliau Dglš. Kur čia juos rasi – salon (sodžiun) nupýlė Aps. Nupýlė kaip jaują uždegęs Krs.
| refl.: Visi [vaikai] nusipýlė an paupį Ėr. Palaidas arklys kažkur nusipil̃s Ėr. Kažkur nusipýlė (nužygiavo) bekariaudamas Ėr.
12. tr. apmušti, pripliekti: Nepadarei, kaip reikia, nupylė diržu, o ne, tai dar ir sagtimi – ir tiek V.Krėv. Nupil̃s taũ gerai tėvas už tokią šunybę! Vb.
13. tr. smarkiai, staiga, įsikarščiavus ką padaryti: Jis (stiprus arklys) visus arklius nùpila (nuspiria, nuveja) Drs. Mūsų avinas jūsiškį lengvai nùpila Up. Jis tave vis tiek nupi̇̀ltų (įveiktų) Up. Anąvakar ėjau basa ir nupyliau (numušiau) beveik pusę kojos piršto Sdk. Tai niekaip neatsistebiu, kaip anas šitokį lenciūgą nupýlė (nudaužė) Sdk. Kole tu valgyt išvirei, aš pusę pievos vienas nupýliau (nupjoviau) Dglš. Tokias dvi gražias išbėgines egles nupýlėm (nupjovėme) Srv. Nupýlė (nurašė) baisiausį laišką, išbjaurojo visaip Krš. Nupi̇̀lk (nupirk) tu man, Jon, lingerką gerą, tai aš tau sūnų užauklėsiu Ds.
| refl. tr.: Reiks ir man plikai galva nusipi̇̀lt (nusikirpti), tai net šukuot nereikės Ds. Ak kad taũ kur nujot – kokie gražūs čebatai nusipi̇̀lta (nusipirkta)! Ds.
14. tr. Strn, Rgv, Tl nušauti: Dvylika kiškių nupýlė lig pusryčiui Pc. Jo neužkabink: nupils iš kur pataikęs tave, ir tiek – ūmus žmogus Jnšk. Šiandie anas didelę lapę nupýlė Žl. Ar daug zuikių nupýlei? Žd. Kad kiek, būt nupýlę jį Rd. Turėjom didelį šunį, sūnus pats nupýlė Sb.
| refl.: Nusipilti kiekvienas kvailys įstengs visada rš.
papi̇̀lti, pàpila, papýlė K
1. tr. palieti (skystį), išpilti: Papylė deguto, ir prilipo jos kojos J.Jabl. Papýlė tą smalą po bažnyčios durimi Krn. Aš tuos nuodus papi̇̀lsiu, o duosiu gero vyno (ps.) Ar. Ir visus kraujus tepapila pas dugną altoriaus BB3Moz4,34.
| refl.: Sucypė [velnias], išbėgo laukan ir įsėdęs išvažiavo, tik smala pasipylė LTR(Slk).
ǁ palieti apvertus (ppr. netyčia) pripiltą indą: Gaspadinė kisielių papýlė Ad. Pargriuvo ir pieną papylė LTR(Slk). Papi̇̀lsi tu pieną! Švnč. Būtum vely suvalgęs, ką papýlei Užp. Vaikai rašalą papýlė Švnč.
| refl.:
^ Virė, virė i paspýlė Prng.
2. tr. kiek įpilti papildomai (skysčio): O tau dar papi̇̀lt skystumos (sriubos)? Pls.
^ Kai bėga, neveja, tik vandens papila (į bėgančią sriubą ar pieną) TŽV573.
3. tr. palaistyti: Dar žoles (gėles) papi̇̀lsu su ežero vandeniu Pln.
^ Daržas po lytaus kaip papi̇̀ltas (puikus) Ggr.
4. intr. smarkiai palyti: Tai sakai, čia nelijo, ė an Utenos kad papýlė! Sdk. Šiandie gerai papýlė Gs. Papýlė kaip iš viedro lietus BM56.
5. refl. imti gausiai tekėti: Lytus kaip iš kibiro pasipylė Žem. Lytus tankesnis pasipylė Žem. Iš debesų pasipylė lietus rš. Aš regiu, ką ana verkia, ir manimp paspýlė ašaros Lz. Nuo smarkaus smūgio į galvą ir į nosį man pasipylė iš burnos ir nosies kraujas rš. Kraujas iš jo pasipýlė Rmš.
ǁ refl. apsilieti, apsipilti: Aš jam kap daviau snukin, tai ir paspýlė [visas] kraujais! Lp.
6. tr. paberti: Grūdai, papilti po karštu pečiumi, pampsta ir sproginė[ja] paškėdami ir traškėdami J. Man tik norisi valgyt, bet aš dėstau akmeniukus, kurių mama pririnkusi atnešė ir papylė priešais A.Vencl. Javus papilti N. Antėms lesti pàpelu pry pelkės, anos nė numien nepareina Lkv. Papi̇̀lk in mėsos druskos Šlčn. An jų salietros papil̃s Pb. Saują grūdų papyliau paukšteliams rš. Dvi sėtuvi papýliau pečiun kiauliagrūdžių Arm. Žiūriu, jis mani sveikina – krūva saldainių papilta Ar. Kaulus po ėglium papýlė Azr. Atvertė kelmą ir po tuo kelmu pinigus papylė Plv. Motule mana radniausioj, tai prieikie pas stalelį, tai papilkie sidabrėlio, tai išpirkie ma[no] kaselę! (rd.) Asv. Aš papyliau penkius šimtus an Dievo stalelio. Ar gana bus mergyčiutei ažu vainikėlį? Ant.
| prk.: Papýlei (palikai be globos) mus, motinele, mažuolelius, kas gi sudarys mus, varguolelius?! VoL432.
^ Kurs arklys avižų papiltų n'ėst?! B.
| refl. tr.: Biškį gal kamaro[je] pasipýlė [bulvių] Pc. Cibulių, druskos pasipi̇̀lsi, bulbę į bulbę i dažysi (seniau per gavėnią) Grz. Tuo tie vaikai pasipylė savo brangius daiktus, tas tėvas nunešęs pardavė kelis akmenėlius (ps.) Brt. Prie pat kelio sėdi du seni vyrai ir, pasipylę an sermėgos krūvą pinigų, skaito LTR(Slk). Susėdo visi ažu stalo, pasipýlė žėdnas po krūvą pinigų ir pradėjo kožnas meluot BM3.
ǁ netyčia paberti: Nepapi̇̀l' mielių! Švnč. Jau tie krupiai cukrų papýlė! Rdn.
7. refl. imti byrėti: Retkarčiais praplyšta kurio nors vienuolio maišas ir pasipila iš jo po ledyną prakeiktasis auksas A.Vien. Kad pasipýlė pinigai iš beržo! (ps.) Dsn. Iš duonos bakanėlio pasipýlė raudonieji BM43. Žiedas paspýlė žirniais, kaip nusmovė (ps.) Strn.
| Netikėtai ir su baisia jėga pasipylė kulkų kruša rš.
ǁ refl. prk. imti dažnai gimti: Apsižanijo, ir pasipýlė vaikai Trš.
8. tr. prk. gausiai sumokėti, išleisti (pinigų, brangenybių): Šitiek pinigų an jo papylė, i vis žmogum nepadarė Ml. Ė kiek aš čia pinigų papýliau šitan ūkin, tai tu neskaitai?! Ds. Katrie mane augino, ant rankelių nešiojo, papils aukselio ir sidabrėlio BsO347. Kad papiltų skarbelį balčiausį, kad išvaduotų mane, siratėlę, iš vargelio, iš didžiausio! LTR(Mrk). Kas papylė piningų, tą paleido iš akrūtų Als.
9. tr. prk. duoti kyšį, papirkti: Advokatas buvo pono labai papiltas Ar. Jis turbūt ir apie ją pasirūpins, turi dabar piningų, papils policijai, ir išsives atėjęs Žem. Gal pono buvo papilti [teismo darbuotojai], kad nusmaugtų Cinoką, o tu taip stačiai išdrėbei! Žem.
10. tr. pasėti, pasodinti: Papi̇̀lk tų mėlenųjų bulbių – pilną sklepą privarysi rš.
11. refl. išėjus iš kur, pasklisti: Pasipýlė žmonės iš susirinkimo kap iš maišo Alv. Į sodą pasipylė daugybė jaunų mergaičių J.Balč. Tie vyrai tik pasipýlė po laukus Žal. Pro atviras duris pasipylė eibės viščiukų P.Cvir. Miškinės kiaulės (šernai) esančios iš Latvijos pasipýlusios Mžk. Pasipýlė žmonės kaip skruzdėlės iš kino Ėr. Paspylė kai avelės Ds. Velniai paspýlė po visas bažnyčias VoL374. Tik einu [mišku] – kad paspils po kojom kurapkelių! Aš tik bac – i pašavau! Ml. Kai varlės pasi̇̀pilia an žemės, bus lietaus Zr.
12. refl. gausiai, smarkiai išsiveržti, pasklisti: Iškilo sprogimas, i pasipýlė dūmai, juodi juodi Rd. Ūžtelėjo liepsna, ugnies plotmai pasipýlė Btg. Pasipylus pirmiesiems akordeono garsams, sulingavo grindys, prasidėjo šokiai rš.
ǁ refl. prk. paplisti: Plačiai pasipylusi paleistuvystė brš.
13. refl. vienam po kito gausiai atsirasti, iškilti: Pasipylė naujienos, apsakinėjimai, juokavimai J.Bil. Ir staiga iš visų pusių pasipylė nustebimo, išgąsčio, pykčio šauksmai rš. Iš visų šalių pasipylė skundų, neapykantos ir nepasitenkinimų rš. Pabaigus skaityti manifestą, pasipylė daugybė įvairiausių klausimų rš.
14. refl. gausiai suželti, sužydėti: Žolė po lietui paspýlė Dglš. Palijo, šilta, tai žiedai tik pasipýlė! Trgn. Arimuos pasipylė ramunės rš.
15. tr., intr. greitai, smarkiai, intensyviai ką padaryti: Jau paskutinė boba – ką sužino, viską pàpilia (pasako) Ktk. Tokia boba akių neganys, kaip jai užeis, teip ir papil̃s Užp. Tik pasakyk ką, tuoj papils (išplepės) visoj ūlyčioj Mlt. Atalek[ia] moterelė, papylė (prikalbėjo) kai iš rankovės i vė per duris Prng. At[ej]o, papylė kap bul'bas diečkon (trankiai pakalbėjo), tai nė akim sudabot, nė rankom sugrebot Prng. Kad ėmė šaukt, keikt, visokiais žodžiais kad papýlė! Mrj. Papýlė (suvalgė) visą duoną vyrai Dglš. Tada partizanai jau nebeiškentė papylė – (paleido) porą serijų iš automatų rš.
| refl.: Vėl šūviai pasipylė B.Sruog.
16. tr. nušauti: Kad turėč šautuvą, tai tuoj papil̃č lapę, ana daugiau mano vištų netąsytų Užp. Tavo ščėstis, ką tu išbėgai, būčia aš taũ an daikto papylęs TDrIV286.
17. tr. sugriauti, sudaužyti, sudraskyti: Varšuvos miestą papýlė Avl. I papýlė (susprogdino) miestelį Rš. Supykęs papýlė langus, o in rytojaus jau griaudena Ut. Visus jų langus naktį papýlė Dglš. Vieną [vištą] vienoj dienoj, kitą kitoj prie sąsparai [vanagas] ir papýlė (sudraskė) Ktk. Visus [priešus] papýlėm (sutriuškinome, nugalėjome) Strn. Kap ėmė ją sukt, iškratė iš skūros kaulus, papylė mergą, sukrovė kaulelius niekotelėn (ps.) Ml. Gegužele, paukštele, atskris tavęs vanagelis, papil̃s (išdraskys) tavas margas plūksnas (d.) Lz. Karvė gubą papýlė Mlt. Kiaulės papýlė ažudarus Vdš. Papi̇̀lta (pragraužta) maišiukai pelių Dglš. Kai nėščiai moteriai nepaskolina, ką ana prašė, tai, sako, pelės andaroką pàpilia (sukapoja, sugraužia) (priet.) Ml.
ǁ labai nudėvėti, nunešioti, suplėšyti (drabužį, apavą ar pan.): Mūs Kazimieras labai greit rūbus pàpilia Vdš. Kad šitokius kalnius papýlei, tai aš tau kitų nepirksiu Ml. Tai greit papýlė vaikas palčiuką! Švnč. Seną andaroką papýliau, o naujo neturiu Klt. Motina batus nešiojo trisdešimt metų, o kaip pateko dukterie į nagus, tai par dešimt metų kaip pilte papýlė (juok.) Slnt.
| refl.: Anie batai jau visiškai paspýlė Ut.
18. tr. išgainioti, išardyti: Aš te nuejęs juos (vaikus) papi̇̀lsiu Vdš.
| Jau par mane pasakos papi̇̀ltos (gerai nebeatsimenu) Ad.
| refl.: Jei, važiuojant užrašų, išsikinkys arklys, vestuvės pasipils (iširs) (priet.) LTR.
parpi̇̀lti, par̃pila, parpýlė
1. tr. nugalėti imtynėse, pargriauti: Jonas daug ažu jį stipresnis, tuoj parpýlė Č.
2. intr. smarkiai pareiti, parkeliauti: Jis parpýlė tą vakarą iš Medinykų manęs pažiūrėt Šmk. Norėjo pasirodyti geras esąs, tai ir parpylė taip anksti Trg. Grįždamas užeik pas mane, tai abu kartu parpi̇̀lsma namo Skm.
pérpilti; R359
1. tr. kartą užpilti nubėgančiu skysčiu, perlieti: Bulves tik pérpilti vandeniu Jnš. Párpilk galvą su šaltu [v]andiniu Rdn. Uksuso įpilu, párpilu [ištrinktą galvą] – minkščiausiai plaukai Krš. Tiek buvo nusitepęs [vaikas], tartum būtų kas burokrasaliu perpylęs rš.
^ Tep nusigandau – rodos, kas mane šaltu vandeniu pérpylė Gs. Kurmeliui per nugarą kaip šaltu vandeniu perpylė Žem. Kaip vandeniu párpylė mane, ka sužinojau, jog miręs Šts. Toks pasakymas kaip šaltu vandeniu mane perpylė Grž.
| refl.: Persipylę drungnu vandeniu, vyrai atsirinko nuo kartelės švarius marškinius ir vienas paskui kitą išspūdino priepirtin rš. Ūžt par širdį – kaip vanduo pársipila, t. y. pareina iš meilės, iš nusigandimo J.
2. tr. iš vieno indo perlieti į kitą: Pérpiltas alus nebegeras Rm. Vos spėjo keliauninkai tą benziną perpilti į sveiką baką, laive pasigirdo baisus riksmas: „Gaisras!“ K.Bor.
^ Su rieškučiom marių neperpilsi LTR(Auk).
ǁ med. įleisti, įlieti (šviežio ar konservuoto kraujo): Prieš perpilant kraują, turi būti nustatyta donoro ir recipiento grupinė priklausomybė rš.
3. tr. suberti į kitą vietą (biralus): Párpyliau visą druską į indą, ir sutilpo J. Párpilk iš vieno sūdo į kitą (antrą) J. Pasversma i párpilsma, aš maišelį turu Tv. Tus grūdus reikia párpilti į du maišus Up. Plūksnos byra, reikia perpilt kitan impivalan Slm.
4. intr. per daug pripilti; pilti tiek, kad bėgtų per kraštus: Ans visada, pieną į cilendruką pildamas, párpela par viršų Lkv. Žiūrėk, tik nors nepérpilk: dabar ir lašas brangus Sdk. Gana, gana [pilti], párpilsi! Grd.
5. tr. Ml labai sulyti, permerkti: Pérpylė, kad neturiu kur dėtis Ds. Tik jo vieno neparpýlė – buvo su sermėga ir kailiniais Vad. Tik išvažiavom iš Šakių, ir pradėjo lyt. Pérpylė aliai siūleliui, kolei atsvarėm Skdt.
6. tr. per visą pereiti, persmelkti: Kiekvienas kieno žvilgsnis perpylė šiurpuliu baimės Žem. Visą kūną perpylė toks jausmas, tarytum jis įkrito į balą M.Unt. Mane perpila keista šilta srovė rš. Kai saulelė išeina, tai tuoj ugnia pérpilia (įkaitina) Slm. Tą girininką šiurpuliai kaip žvyriai perpylė BsPIII14.
| Rūstybe mus perpylei CII631.
| refl.: Atgajus ir pasigėrėjimas persipylė per visą kūną Žem.
7. tr., intr. prk. daug, gausiai duoti: Kad piltum i pérpiltum, tada jam būt gerai Dglš. Párpylė [daktarus] su piningais (davė didelį kyšį), ir paleido [iš kariuomenės] Šts.
8. tr. suardžius perstatyti (pastatą): Kole namą pérpylėm, tai svirne reikė[jo] gyvent Ml. Kap eisme kutaruosan, tai visos trobos reiks pérpilt Ml. Reikia itas pūnes pérpilt iš naujo Grv.
ǁ pertaisyti, suremontuoti: Pérpyliau ratus, tai dabar jau nerūpės Ml. Pernai daviau du sietu pérpilt, ė, dabok, šiemet i vė reiks nešt Vdš.
9. tr., intr. Slm užkirsti, sumušti: Parpi̇̀lk su lazda paėmęs, tai žinos, kur nagus kišt! Jnšk. Jį nejučiomis iš užpakalio vėzdu perpylė A1884,142. Kai perpyliau gerai botagu per pečius, raudodamas išejo ganyt! Vj.
10. tr. smarkiai, greitai ką padaryti: Tą knygą jis pérpylė (perskaitė) per vieną vakarą Šk. Dar nerašyk dainos: kap pérpilsiu (padainuosiu), tai tada rašysi Rš.
◊ per gérklę pérpilti praleisti, iššvaistyti girtaujant: Par ger̃klę i dvarą gal' párpilti Dr. Visą ūkę párpylė par ger̃klę Vn.
prapi̇̀lti, pràpila, prapýlė K; SD300
1. tr. Šv pradėti pilti, vartoti (iš pilno indo): Prapýlei puodynę pieno J. Nebeprapi̇̀lk kitos puodynės – užteks ir šitos Dbk. Nėra nepilnos puodynės pieno, reikia prapi̇̀lti pilną Pc. Ar yra kur prapilto pieno? Pc.
2. tr. pradėti iš pilno berti: Jeigu tik pakelis prapi̇̀ltas, tai jame tuoj nieko neliks Rm.
3. tr. Šv pralieti (pro šalį): Ana mažai prymato, pusę pràpela pro šalį Lkv. Ar legas kiauras, ar aš prapýliau pro šalį Sdk. Nepiemenuokias, juk prapi̇̀lsi! Vkš. Tiktai jos rankos skubiai pila sriubą, prapila ant plytos I.Simon.
4. tr. praberti (pro šalį): Kratė bulbes į siaurą maišą i prapýlė Als. Prapýliau pro šalį, kaip nuslydo indas nuo indo J.
5. tr. gausiai užbalinti (viralą): Prapi̇̀lsu pienu bulbynę, būs skani kaip medus Užv.
6. tr. I praskiesti, atskiesti.
7. refl. pramirkti: Reik iškimšti kamšą, kol žemė tebė[ra] neprasipýlusi Lkv.
8. tr. girtaujant praleisti, iššvaistyti, pragerti: Ką uždirbo, prapýlė: kožną dieną balius su trūbais Krš. Visą ūkę galima lengvai prapi̇̀lt Mrj. Visus piningus prapýlė į dvi savaiti Grd.
9. refl. daug sumokėti: Daktarams prasipýliau, bet nebsukepalavo munęs nė ligonijo[je] Ggr.
10. tr. Skr lošiant netekti, pralošti: Aš tą vakarą daug piningų prapýliau Up. Vakar našiai piningų prapýliau Sd. Dvarponis klebonuo prapýlė karietą Pp.
11. tr. praskelti, pramušti, prarakti: Tik lįsk, aš tau akmeniu tuoj prapilsiu galvą! Ut. Užšerk jam par rūrą, tėvai, – berniokui galvą prapýlė! Skdt.
12. intr. greit praeiti (pro šalį): Prapýlė kaip nepažįstamas Ds.
13. tr. praleisti laiką smarkiai kortuojant: Ką naktis kortom pràpili, tai vely pasilsėtum Ds.
◊ pro šãlį prapi̇̀lti girtaujant praleisti: Neprapýliau pro šãlį, i vaikas dar galės gyventi [tvarkingoje sodyboje] valandą Vn.
pripi̇̀lti, pri̇̀pila, pripýlė K; H, R
1. tr. SD165,305, I pribėginti, prilieti pilną: Alaus listiną izboną pripýlė ana J. Ameliūnė mun prỹpela pieno pilną butelką Lkv. Kibirą vandens pripylė Ona J.Jabl. Nesuejo viedran, tai do puodynėlę pripýlė JnšM. Visi uzbonai buvo aukštkaupais pripi̇̀lti Krž. Pripýlė stiklinę pilną kaip akį Jnš. Tada ji nuėjusi pripylė plėčką vandenu BB1Moz21,19. Ir pripylė juos (rykus) sklidinus DP68. O jei dar nebuvo sriaunus upelis, gilūs šulinėliai čysto vandenėlio, tai dar mes pripilsim gailiom ašarėlėm (d.) Mrs.
| prk.: Nepripilsi pilvo (sočiai neprivalgysi), i nedirbsi Rdn.
^ Po šaukščiuką pripi̇̀lsta bliūduką (palengva prasigyvensite) Erž. Kiauro boso nepripilsi LTR(Ul). Vandens su kaupu nepripilsi LTR(Šmk). Ašarom šulnio nepripilsi rš. Tuščia galva – ne puodynė, razumo nepripilsi LTR(Vdk).
| refl. tr.: Tai šitos imta ir prispi̇̀lta puodynė Ob. Tą ąsotį vandens prisipylė J.Jabl. Turi taukų prisipylę Ėr.
^ Ne tam gėda, kas daug ėda, tik tam gėda, kas prisipylęs n'išėda Š.
ǁ prinešti, pridėti: Pri̇̀pila medaus [bitės pilnus avilius] Klvr.
2. tr. SD170 priberti pilną: Pripi̇̀lk pilną sūdą druskos J. Maišą pripylė rugių ir atidavė J.Jabl. Vienas svirnas pripi̇̀ltas kviečių, kitas rugių Lp. Ir Jozefas įsakė maišus jų pripilti javais BB1Moz42,25. Piemenims ir vaikiams pripi̇̀ls liuob avižinių lekių maišą žiemą užsikloti Všv. Pripila apyniais bačką ar bosą, drobe išmuštą S.Dauk. Motinai pripylė pilnas kišenes saldainių A.Vien. Pinigų puodai buvo pripilti̇̀ Krm. Ali Baba nei kiek neabejojo, kad tie maišai buvo pripilti aukso ir sidabro J.Balč. Visi žakai lygiai pripi̇̀lti Jrk70. Auksinių, sidabrinių pri̇̀pila (ps.) Rmš. Išėmiemuo [svotui] kuprą, pripiliemuo pupų NS825. Ir užkimšo visus šulinis, kuriuos … tarnai buvo iškasę …, ir pripylė juos žemėmis BB1Moz26,15.
^ Akės, rytą kaip atsikelu, kaip žvyrų pripi̇̀ltos Krš. Viduriai ima diegti, lyg ugnies pripilti I.Simon. Kiaurą maišą nepripilsi S.Dauk, Sch88. Kiauro maišo nepripilsi Trgn, Srv. Iš miego miegos nepripi̇̀lsi (miegaliaus aruodai tušti) Užv. Iš miego nepripilsi miegą Vdk. Kunigo kišenės nepripilsi, nors ir pražilsi PPr79.
| refl. tr.: Senelis prisipýlęs savo kepurę raudonųjų BM10. Skūrą išdžiovino, prisipylė žirnių ir išėjo LTR(Ldvn).
ǁ refl. pribyrėti.
| prk.: Seni apsiženijo, o vis tiek vaikų prispýlė (daug gimė) Ktk.
ǁ pilant, kemšant padaryti: Ne dėl tavęs žąsų pulkus auginau, ne dėl tavęs prigalvėlius pripyliau JV110.
| refl. tr.: Prisipýliau vienus patalus puokų Vkš. Poduškas dideles prisi̇̀pildavom Trg.
3. tr. daug priberti, pridėti beriant: Kindziuką susiuva, druskos pripilia, vendzija i padeda Aps. Tada kad pristatė pilną stalą butelių, tada pripylė pilną stalą uogelių (d.) Tvr.
^ Kur mūsų nėra, tai te kalnai miltų pripilta Kp.
4. intr. daug prilyti, priversti: Pripils, pripils užėjęs lietus Srv. Pripýlė vakar gerokai lytaus Smln. Pylė pripýlė, kad vagutės apsemtos Ss. Aje, ka pri mūso pripýlė! Krš. Kaip tai gera labai yra, kad lietaus daugel pripylė LTR(Rm).
5. tr. prk. prigirdyti, privalgydinti, privaišinti: Pradėjome vaišinti, mylėti, raginti, pripylėme visus statiniu Žem.
ǁ refl. prisigerti alkoholinių gėrimų, pasigerti: Prisipylęs barkšai visą dieną Br. Prisipylęs esi, aptekusios ir akys Šts.
6. tr. prk. pripildyti, apimti: Dvasia šventa, ateiki, širdis … viernųjų priepilki! Mž309. Kurį motina pagimdė, pripilta meile amžina SGI41. Dvasia Viešpaties pripylė apskritinį žemės Mž314–315.
7. refl. tr. prk. daug paimti, užsidirbti (pinigų): Jie dabar pinigų tai prisipils Kt.
8. refl. prisimušti, prisitrenkti: Bronios tėvas tik neprispýlė Lp.
9. tr. daug ko pridaryti: Pripýlė (prirašė) daktaras vaistų kupetoms Trš.
◊ ãšarų pripi̇̀lti priverkti: Prigipi̇̀lsiu pilną saujelę ašarė̃lių (rd.) Jž. Ašarų esu pripylusi šulinėms Nt.
gérklę pripi̇̀lti Jnš duoti daug išgerti alkoholinių gėrimų: Uredninkas, pripiltas gerklę, tuojau pavarė iš parakvijos sargus daboti visus klebonijos trobesius Žem. Nėko žaltys (girtuoklis vyras) neveiza, ka tik gerklė̃ pripiltà Krš. Gérklę pripýlė, tai jis ir liudijo Skr.
kaip pripi̇̀lta labai daug: Uogų – kaip pripiltà! Krš. Tik žiūrėk ve, Pranai, kaip pripilta [agurkų]! Grš. Šiemet bul'bų kaip pripi̇̀lta – apsisuki, ir kašelė! Ktk. ×
klỹną (sùbinę) prisipi̇̀lti pasigerti: Jau jis skvernio[ja], klỹną prisipýlęs Jrb. Jau vėl prisipýlė sùbinę Plv.

×razpi̇̀lti, ràzpila, razpýlė (hibr.) tr.
1. palieti: Karvė toj spardosi, ràzpilia pieną, laidytuvę kaži kur nusviedžia Prng.
2. paskleisti, išskirstyti: An saulės ràzpilia grūdus ir perdžiovindo Grv. Žagrė būdavo gerai bulbom kast: ana ràzpilia bulbas visas in aikštės Ck. Razpýlė visus po kampus (išdalijo vienkiemiais) Slk.
| refl.: O dabar jau razsipýlė po visą šitą šoną Btrm.
ǁ išskirti: [V]andeniu pil' – mūs nerazpi̇̀lsi Dglš.
| refl.: Razsipýlėm toliau vienas nuo vieno (eidami ledu) Dglš.
3. išardyti, sugriauti: Razpýlė pirkią Prng.
4. refl. atsivesti, subyrėti (apie gyvulius): Vaikščiauna kiaulė – tik razsipilt Arm. Karvė – tik razsipilt Arm.
supi̇̀lti, sùpila, supýlė K; SD453
1. tr. sulieti (skystį): Tą alų supýliau į uzboną, i ma[n] atliko viedras Škn. Supi̇̀lk pieną, jau [putra] virsno[ja] Rdn. Juk sakiau, kad supi̇̀lk visą saldį pieną, i būtum buvęs skanus tas sūris Ms. Į sūrmaišį [kildytą pieną] sùpelu i paslėgiu Grd. Supýliau medų į prikaistuvaitį Jrb. Supýliau abejus vaistus į vieną butelį Jrb. Rykmetinį ir vakarinį pieną sùpelu į kupetą Lkv. Supýliau visą kubilą raugų ant tų kailių, ir da trūkuma Jrb.
| Į mūsų suvalgytą maistą virškinamojo trakto liaukos per 24 val. supila apie 6 litrus virškinamųjų sulčių V.Laš.
2. tr. sutepti užliejus: Tokią gerą staltiesę supýlė vynu Rm. Švarkas vynu supiltas rš.
3. tr. R38 suberti, sukrėsti: Į skreitą supýlęs obalius nešk J. Sùpilam uogas į butelius, ir laikose Jrb. Klėtys buvo grūdam supi̇̀ltie Kli. Nupjausma, iškulsma ir aruodan supilsma Antz. Aš liuobu supi̇̀lsu bulves į sklepą Sut. Kunodas kapčin supýlė Zt. Tas senąsias bruknes iš to krepšio supi̇̀lk į rėtį, i galėsi rinkt vėl Škn. Varškę sùpila sūramaišin – ir sūris JnšM. Kašę žolės supýliau aruodan Dv. Idant anys javus supiltų ing faraono spikeres zopostui miestuosu BB1Moz41,35.
| refl. tr.: Kiek anas te maišų pasiėmė, tai nežinau – pinigam, auksui suspi̇̀lt Plš.
ǁ refl. tr. beriant užimti: Supyliau visus maišus į rugius (visus maišus rugiais užėmiau) Dr.
ǁ beriant, kemšant padaryti: Supýlė tokią malką [grūdų], ir sudegė (sukaito) Krš. Šiemet naują padušką supýliau Dglš. Aš dėl bernelio žąsų pulkus ūgenau, aš dėl jo paduškeles supyliau Tvr. Ne dėl tavęs tėvo žąsys perintos, ne dėl tavęs perynėliai supilti JD631.
4. tr. apibarstyti: Dvare, būdo, sumuš, sumuš i da druska sùpila Prn.
5. intr. užlyti: Niaukas, an nakties supi̇̀ls dar Vn.
ǁ tr. permerkti, sušlapinti (apie lietų): Kad supýlė lietus! Mlt. Pakol parlėkiau namo, visą supylė lietus Ėr. Lyti tuoj pradės, supils mumis rš. Kad supýlė lietus, kaip antis paršliuopsėjau! Ds.
6. tr. duoti išgerti, sugirdyti: Ką esam supýlę jam (ligoniui), suleidę! Pj.
| refl. tr.: Iki bonką vienas nesusipila, tai eina, o paskui (daugiau išgėręs) – a vanduo, a grabė! Žal.
7. tr. sukasti: Žumušė ją, supylė kalną ir praminė Marulienės kalnu Pls. Po nugenėta pušele supiltas balto smėlio kapas E.Miež. Kapą jam supylė vyrai rūstūs ir toliau nuėjo priešo vytis rš. Tą kelią naują supýlė Jrb. Vieškelis aukštai supiltas rš. Aš pilelę supilsiu dvejais trejais meteliais VoL311.
^ Šaukštu upės neišsemsi, sauja kalno nesupilsi LTR(Šll). Gerai svetimoj šaly, bet ir ten miltų kalnai tau dar nesupilti KrvP(Dbg).
| refl. tr., intr.: Kas, kada ir kam tą piliakalnį susipylė, jei pylės? Vaižg.
^ Po smiltelę kalnas susipilia Tsk.
8. tr. sukaupti, sudėti, sukrauti, sutaupyti (pinigų): Lupdamas begėdiškai daug, supylė apie porą šimtų tūkstančių rublių rš.
| refl. tr.: Šiandieną bus jomarkas, susipils piningų Žem. Amerikoj daug yra tokių, kurie turi susipylę šimtus ir tūkstančius milijonų rš.
9. tr. sumesti, suaukoti: Lietuvos ir Lenkų karalystės visi kunegai 1650 metūse, supylusys didžius piningus, išpirko jį iš kalinio totorių M.Valanč.
10. tr. ne laiku atsivesti (ppr. paršiukų): Semokelis kap davė mūsei kiaulei per nosį, tep trečiądien ir supýlė paršus Lz.
11. refl. tankiai suželti, sudygti: Avižos suspylė kap šepetynas, o paskui tik bus mažukės varpaitės Nč. Kap tik suspylė grybynas, tai ir visi darbai atsibaladojo Nč.
12. intr. suduoti, užkirsti: Tam kap supýlė, itas i nulėkė Ad. Yra supýlęs par ausį užsiutęs Krš. Supi̇̀lk tam snargliui per uodegą, viską pasakys! Ėr. Užšoko [čigonas] ant arklio ir supýlė jam gerai ir pradėjo lėkt ant mišką BM153. Žmogus supylė jam lazda per nugarą LTR(Blnk).
ǁ tr. primušti, prilupti: Kam nugarą išskalbti, ką gerai supi̇̀lti KI473. Vaiką, kuris skiedryne žaisdamas pasipainiojo po kojų, supylė diržu V.Krėv. Saugokis, kad pritykoję nesupilt Ds. Šitą išdykėlį dar supilsu! Klp. Aš jį tąsyk būčiau supýlęs Skr. Bėgo sau vilkelis supiltas, sutiko brolį ant tilto BsO123. Paėmė botagą, supylė nabagą LB115. Visi subėgo, su lazdomis asilą teip supylė, kaip ant svieto niekam nesitiko Tat. Juodu ėmęs skaudingai supylė BsPI108.
| refl.: Daba[r] krioku, o kitą kartą susipi̇̀lsiav Trk.
13. tr. nugalėti (kautynėse, imtynėse), sumušti, supliekti: Lietuviai kryžiokus supylė rš. Kas drįso su juo eiti imtynių, jis kiekvieną sulupdavo, supildavo rš.
14. tr. sušaudyti: Apie Sekminių subatą juos (sukilėlius) ir supylė, ilgai nelaikė LTR(Al).
15. tr. smarkiai ką padaryti: Par mėnesį porą šimtų žodžių [žodynui] supi̇̀lk (surašyk) Krtn. Kai anas turi pinigų, tai mes dažnai su juo kortom supiliam (sulošiame) Ds. Eime kluban, supilsime šachmatais J.Dov. Mama ma[n] padavė [išplauti] kvartūką, o aš ant akmeno pyliau pyliau [su kultuve] i supýliau (sudaužiau) Šln. Nu jau aš jam kada supi̇̀lsiu (sudaužysiu) snukį! Sdk. Aš vis po du šūvius supi̇̀lsiu (iššausiu), ir nieko Žem. Sùpila (sukalba) tankiai, aš nieko neprantu Rod.
◊ į kãklą supi̇̀lti pragerti: Gavo pensiją ir į kãklą supýlė Grd. ×
į klỹną susipi̇̀lti prisigerti: Susipýlė visą pusbutelį į klỹną ir šlitiniuo[ja] palei tvoras Jrb.
užpi̇̀lti, ùžpila, užpýlė R, K; H
1. tr. užlieti (skysčio): Elgiukas ùžpela Irenikei vandens ant galvos Lkv. Užpi̇̀lk an rankų [vandens], labai purvinos KlbX133. Ir až kaklo tu man ažpýlei KlbX133. Užpýlė medaus an pyrago, nulaižė, i vėl pilk Rdn. Ir turi tatai stukuosna perdalyti ir aliejumi užpilti BB3Moz2,6. Krosnis [pirtyje] [v]andeniui užpi̇̀ltie Kli. Kad užpýlė pirty garo, tai net išbėgau Ds. Krikšto vandenį ant jų … užpylė Ns1832,7.
^ Kai drožė du sykius par nugarą – kai ugnia užpýlė! Ar.
| refl. tr.: An galvos užsipylė, nutekėjo, ir eina iš pirties Ob. Užsi̇̀pilu saldaus pieno, i skanu Jrb.
ǁ užliejus pamerkti, pritraukinti: Aš dėl tavęs ant kadugių užpilto turiu užslėpęs J.Avyž. Ramunes užpyliau, tegu da truputį pastovi, tada galėsi gert Ldk. Supilk [vaistažolių mišinį] į du butelius, užpilk su arielka srš. Užùpilia [v]andeniu [burokėlius], anys prirūgsta, ir valgo rasalienę Pb.
| refl. tr.: Turu metylių užsipylusi, nu pilviuko gerai Krš.
ǁ pilant, srūvant užlieti (akis): Temstant nereikia vandenį pro duris laukan pilti, kad angelams akis neužpiltum (priet.) Kin. Esu aklas, einu užpiltoms akimis Šts. Kap davė – akis užpýlė Ad. Eini ir eini, kelio nematai: akis prakaitas užpylė rš.
| refl. tr., intr.: Dirbi akis prakaitu užsipildamas (labai prakaituodamas), kad viską užmirštum K.Bor.
| prk.: Ažsipýlė (apsitraukė) akys, lėlelytės Dbk.
ǁ liejant vandeniu užgesinti, sunaikinti: Visi supuolę užpylė gaisrą K.Bor. Ugnį gali [v]andeniu ažpi̇̀lt Nmč. Vapsas voru (verdančiu vandeniu) ažpilsiu Dglš.
2. tr. įpilti: Užpi̇̀lk arkliams vandens Jnš.
| refl. tr.: Užsipi̇̀lk vandenio arkliam, pagirdyk Ėr.
ǁ įlieti papildomai (skysčio): Apsūrėjo bliūdo gale, užpilk verėno daugiau J. Daugiaus užpilti, pripilti I.
ǁ pilant praskiesti: Duok man rūgusio pieno, su saldum [pienu] užpi̇̀lto Skr.
ǁ užbalinti (viralą): Kam to tau pienelio, a a a? – Kruopelėms užpilti, da da da TDrV101.
ǁ įpilti priedo viršijant saiką: Šiandie trūksta pieno, kitą kartą užpi̇̀lsi Ėr. Pieno nūvežu, gerai užpilu [pirkėjai], negailiuos Rdn.
ǁ užimti (indą) ką supylus: Uzboną užpylėm su mielėms, nebėra patuštinto Trk.
3. tr. Pb užtvindyti, apsemti: [V]anduo buvo ažpýlęs pievas Smal. Jūros bangos norėjo salą užpilti, bet nieko nepadarė Mš.
4. tr. R38, I užberti iš viršaus: Užpilu, užberiu SD170. Žagarus apskleidė šiaudais ir ant tų šiaudų užpylė žemių VoK131. Bobutė ant aukšto užlipo, o pelenais pėdas užpylė LTR(Ldvn). Užpýlė piesku, ir viskas Rud. Visus keturis župýlė (palaidojo), paskui ir pati pamirė Rod. Nesikelsiu, dukterėle, netiešysiu, našlaitėle: ažpiltos smėliu akelės, ažgriuvę šešios lentelės LTR(Dkk). O kaip užpýlė daug pinigėlių ant baltojo stalelio JD396.
^ Užpi̇̀lk jam dabar druskos ant uodegos! Ds.
| refl. prk.: Kiba jos vaikų vienas an kito užsipylę (tiek daug)! Lp.
5. tr. SD441 įberti (biralų): Tėvokas mylėdavo arklius, tai negailėdavo nei avižų, nei miltų užpilt nakčiai Ut. Jau užpýliau [ant girnų], tuoj pradės malt Skp. Paskui jis įėjo į malūną, užpylė javus ir ėmė malti J.Balč. Šiteipo užpylė Jozefas javų per nerėdą daugia BB1Moz41,49.
| refl. tr.: Melnyčioj aš pirmutinis užsipyliau rugius ir greit susimaliau Ėr.
ǁ visą gausiai pripildyti (biralų): Užpýlėm aruodus [bulvėmis], maišų stovi nematelė (daugybė) Ad. Rugiais, kviečiais užpylė jis aruodus T.Tilv.
ǁ uždėti priedo (biralų): Užpilk ant maišo (tiek, kiek maišas sveria) Gs.
6. tr. apsėti, užsėti: Visą ežią užpýliau morkom Ėr. Ka būtų davę, būčiu užpýlusi tą žemę miežiais Krš. Tokį daržiuką šį vakarą ir ùžpilam! Pvn.
7. tr. duoti prigerti, nugirdyti: Staigiai užpýlė, i gatavas (pasigėrė) Krš. Užpýlė vyrai, i pasigėrė, nuvirto Rdn. Užpýlė gerai, įvažiavo į Žaiginį (upės vardas), ko neprisprogo (nenuskendo) Krš.
ǁ refl. persigerti, nusigerti: Neužsipilk, nebmatysi nė pareiti Šts. Kad be saiko užsipi̇̀lsi, gausi vedinties (būti vedamas) numie Šts.
8. refl. labai daug skysčio išgerti: Pavalgė sūriai, tai ir užsipýlė vandeniu Rk. Silkę kai suvalgiau, tai paskui [v]andeniu užsipýliau Ml. Baisus sūrumas – užsipilsim vandeniu (daug gersime) Plv.
9. intr., tr. smarkiai užlyti, užversti: Užpylė tiek lytaus, ka nėkur nė išbristi negal Vvr. Užpýlė gerai – pilnos vagos [v]andens Krš. Kad jau dėlto be tolko Dievas užpýlė! Skdt. Ažpylė lietus, i sėdyte (nebegalima lauke dirbti) Dglš.
10. tr. išplūkti: Lubos moliu užpi̇̀lta Kli.
11. tr. R350 užtvenkti, sukasti pylimą: Upę užpi̇̀lti, užkasti KI4. Kryžeiviai tris pylas užpylė ir tris griovius užkasė S.Dauk.
12. tr. užkasti, užlyginti: Kiekviena dauba bus užpilta brš.
ǁ užarti: Kad šiandien tas lysias mes užpiltume! Kt.
13. tr. daug duoti, pristatyti, gausiai pateikti: Vos spėjo įsakymą išleisti, kaip žmonės juos pilte užpylė javais Pt. Užpýlė [daktarui] piningų, dar žiūrėjo Vn.
| prk.: Baigus kalbėtojui, darbinykai užpylė įvairiausiais klausimais rš. Užpil̃s žodžiais, užpils (daug visko prikalbės) i prijaukins – negalėsi išvažiuot Krč.
ǁ prk. papirkti (duodant kyšį pinigais): Būtų ir jis įkliuvęs, bet tėvai žandarus užpylė [pinigais] Up. Užpýlė pinigais valdžią, ir nieko jam nebuvo Jnšk. Jų laimė, kad paspėjo visą ponstvą pinigais ažpi̇̀lt, būt ir juos patupdę Užp. Pinigais visur užpylė sukčius A.Vien. Pinigais užpylė, tai jis ir nutylėjo Gs. To pono visur buvo pinigais užpilta, ir niekad raštas karaliui nenueidavo BsPIV163. Užpýlė skatikami Zt.
| Tą reikalą piningais užpilsma M.Valanč.
14. refl. gausiai apaugti, apželti: Ažsipýlė aliksniukais visa dirva Mlt. Dirvos pakraštys ažsipýlė berželiais Ktk. Ka pradė[jo] lyt, tai žolės ka užsipýlė! Žal. Į tą pačią dirvą svadina [bulves] – žolės užsipila Erž.
15. intr. užduoti, užkirsti: Aš sakau, reikia su botagu užpi̇̀lt Šl. Su pančiu ùžpili [neklaužadai] atkala ranka, dar paklauso! Krš. Kai užpi̇̀lsiu pastarankom, tai ir bernų nereiks Trgn. Da ana jam užpils nugaron, o tu, diedai, krutėk! Dkšt.
| refl.: Kaldamas [plaktuku] jis sau užsipylė per ranką Ėr.
16. tr., intr. smarkiai, energingai ką padaryti: Da ir anys kada ùžpilia (pakulia) kultuvais Mlt. Keturis negyvai užpýlė (užmušė) kazokai [1905 metais] Grd. Laikraštį naujiem metam ažpýlei (užsisakei)? Mlt.
◊ aki̇̀s užpi̇̀lti prigirdyti (alkoholinių gėrimų); nugirdyti: Ūkvedžiuo ùžpili aki̇̀s su šnapše, i nebmato (gali̇̀ daryti, ką nori) Krtn. Aš jam akių̃ neužpi̇̀lsiu Ss. Užpýlė aki̇̀s degtine ir išviliojo pinigus Gs. Pylė, pylė, iki užpýlė aki̇̀s Gs.
aki̇̀s užpi̇̀lti (užsipi̇̀lti) prisigerti alkoholinių gėrimų: Parej[o] vyras iš karčemos, akelès užpýlęs Lar169. O tu kasdien prisilakęs, kas dieną užpýlęs aki̇̀s karčemoj Gdr. Aki̇̀s užpýlę sėjo, an juoko visai Ms. Davė visiems iki akis užpilant degtinės gerti Tat. Nenaudėliai, susibastę ir nesvietiškai glūpas aki̇̀s užsipýlę, nuo kunigų bei nuo darbų jų pradeda zaunyt K.Donel. Eina svyruodamas, aki̇̀s užsipýlęs Ll. Visokius šarmus gera, ka tik aki̇̀s užsipil̃tų Pp. Vaigi, tasai pasaulio išgama parėjo namo, akis užsipylęs V.Krėv. Akès užsipýlęs kožną dieną, iš kur ir piningų ema?! Krš. Užsipýlęs aki̇̀s ir skėtrio[ja] Jrb. Milžinas, akis užsipylęs su vynu, pasigyrė, kad da nevedęs BsPIII23. Begerdamas akis užsipylė ir svieto nebemato KrvP(Jnš). Parėjo užpi̇̀ltums aki̇̀ms Vdžg.
aki̇̀s užpi̇̀lti [žẽmėmis] palaidoti: Tada atsilsėsi, kap ažupilsim akeles Arm. Vargstam, kol žẽmėms užpil̃s aki̇̀s Grk.
ant dantiẽs užpi̇̀lti kiek įsigerti: Buvo [vyrai] jau ant danties užpylę rš.
gérklę užpi̇̀lti prigirdyti alkoholinių gėrimų: Kartais į svečius atsigrūda nekviesti neprašyti [žandarai], o reikia vaišint, gerklę užpilt S.Čiurl. Gerklę užpylė – ir viskas nutilo KrvP(Al).
kir̃miną užpi̇̀lti; rš truputį išgerti (degtinės).
už lū́pų užsipi̇̀lti kiek išgerti: Duok ben klukšnį už lū́pų užpi̇̀lties Ggr.

Daugiau informacijos

nuski̇̀rti

Apibrėžtis

1 ski̇̀rti, -ia, skýrė tr. K, Rtr, Š; SD185, H153, R, N, M, L
1. valant atrinkti, atmesti, kas netinkama (ppr. apie grūdus): Puikiai ski̇̀ria arputė kūkales ir viską Gs. Čia pirmlakai, čia antrininkai, čia žolelės, – pati mašiną skýrė Lpl. Par vėjį ka leido, grūdus neskýrė Grg. Nečysti grūdai, su pelais buvo, visai neskýrė Yl. Mašina ta toki buvo, kad ana su visais pelais, su viskuo, neskýrė nė biškio Als. Šlapių javų nė mašina nèskiria Dkš. Vyresnysis [brolis] ėjo ėjo, užėjo tokius žmones, katrie grūdus skiria rankom LTR(Rk). Tau būs (reikės) grybai ski̇̀rti Bt. Eisiva grybų ski̇̀rt Snt.
2. skaidyti į dalis, dalyti: Šita bičių šeimyna didelė, reikia ski̇̀rt, tai bus dvi Prn. Jeigu tas avilys spiečiaus neleis, reiks ski̇̀rt Sb. Kaimenę ski̇̀rti pusiau NdŽ. Vinculis skiria juos (linus) saujomis ir duoda mynėjoms J.Balt. Reikia pirma suvyt kamuolin siūlus, tada ski̇̀rt Klt. Skiriamasis piltuvas PolŽ54. Riešutus skirk į dvi dali lygiai vienam ir antram J. Ana skyrė bulves dėl sėklos ir dėl valgio J. Ing dvi dali skiriu, dvejinu SD48. Skirti, dalyti ing margius I. Girią taškais skirti I. Čvertavoti, skirti ing keturias dalis I.
| Kiekviena dvasia, kuryji skiria Jėzų, ižg Dievo neest, bet yra antichristu DP140.
^ Skirk lygiai, tik savęs neapsigauk Sln.
| refl.: Kap išeina kartum dvi motinos, bitės ski̇̀rias ir eina iž avilio Rod. Spiečias bitės, ė naujos mamelės nėr, i anos nesi̇̀skiria Rš. Sodžiai skiriasi vienasėdžiais, visur pasidaro reikalingumas lengvai gaunamos paskolos Pt.
ǁ atidalyti: Ožkos pienas grietienės nèskiria – visas pienas toks Upn. Sudėjau sūrį neski̇̀rto pieno Ktk.
| refl.: Mėsa nuo kaulų ski̇̀rias KI18. Varškė labai gerai skýrėsi [nuo išrūgų] šį rytą Snt. Naujos karvės pienas ski̇̀rias (gerai atsiskiria grietinė) Lel. [Ožkos pieno] ir į pieninę nenora priimti, ka ans nèskiras LKT67(KlvrŽ).
ǁ refl. prk. nesutikti nesutariant dėl nuomonių skirtumo, nebūti vieningam: Kožnas teipag miestas aba namai, kurie skirias prieš save (suskilę), neapsistos Ch1Mt12,25. Tėvas skirsis prieš sūnų, o sūnus prieš tėvą Ch1Luk12,53.
3. stengtis atitraukti, atstumti vieną nuo kito (susimušusius, susiginčijusius): Jie pešas, o aš einu ski̇̀rt Jrb. Ana skýrė skýrė juos, sakiau, gal patruks Klt. Kiti žmonės gieda, kiti barnį skiria – tikra mugė VoL429(Žem).
4. imti iš būrio: Aš vienas tebuvau vaikelis, kur ims į karumenę, ski̇̀rs [nuo tėvų] Sd. Ims vainikėlį, dės nuometėlį, skir̃s mane jauną iš seserėlių (d.) Alvt.
skiriamai̇̃ adv.: Neskiriamai I.
skirtinai
| refl. H153, R, Sut.
5. refl. skilti, plyšti, trūkti: Ski̇̀ras tokiais trupiniais [duona], i viskas Trk. Jei duona skirias (kepalas įplyšta išilgai), tai iš namų kas išsiskirs LTR(Ant). Kad žemė po kojom skirtųsi, kad dangus ant mano galvelės griūtų, už nieko netekėsiu V.Krėv. Skirkis, sieroj žemynyka, tai ir aš su tavim razsiskirsiu (rd.) Arm.
ǁ nesilaikyti sudėtam, irti: Malkų kūgis ski̇̀riasi DŽ. Pirmažolė ski̇̀rias, o atolas velias, kai dedi žaginin Klt. Tas kaulas turėtų ski̇̀rtis: čia parkirsta Jrb. Pabrūžkuok, pabrūžkuok, kad siūlai lengviau skirtų̃s (nebūtų sukibę vejant) Aln. Namo siena ski̇̀riasi į šonus DŽ1.
^ Laiko viena ranka dubenį, o kita virtinius kemša, net žandai skiriasi rš.
ǁ skleistis (apie pumpurą): Jau ski̇̀rias, tuoj žydės Pv.
6. refl. šakotis, dalytis: Nuog Šadžiūnų [kaimo] kelias ski̇̀riasi Dv. Tas vieškelis skyrės į dvi puses LTR(Trg). Ėjo tada ir atrado asilaitį, pririštą pas duris ore (lauke,) kur kelias skiras, ir atrišo jį BtMr11,4.
7. praskleisti, prastumti į šalis, kad pasidarytų tarpas: Laužydamas medžių šakas, skirdamas ir lankstydamas krūmus, išbėgo didelis briedis A.Vien. Blogą rūtos šakelę skýrė (lenkė) į šalį, o gerą šakelę nuskynė Rdd.
| refl.: Gal išsigiedris – debesiai ski̇̀riasi Ėr. Su kiekvienu jo žingsniu ščiuvo šokėjai, paguromis skyrėsi, darė taką Stanislovui J.Balt. Plačioji tamsybė skirias – daro taką prš. Skirkis, ūlyčia tu plačioji, tegul broleliai uliavoja LTR(Ldvn).
ǁ daryti tarpą praskleidžiant, prastumiant: Staiga Drižas pakilo iš vietos ir, skirdamas rankomis taką, ėjo prie durų rš. Mielas mėnulis ir sietynėlis skyrė kelelį tėvo sūneliui BsO420.
| prk.: [Nedidelė nuodėmė] skiria kelią nuodėmėsp marinančiosp DK93.
8. refl. krikti, sklaidytis, skirstytis: Gal gana sėdėt, gal jau ski̇̀rsmės Slm. Vieni vienon pusėn skýrės, kiti kiton Žln. Jau ir po dvylikos, jau turgus skirias, pirkėjai išvaikščiojo rš. Ir kad susiejo su jais, įsakė jiemus, kad neskirtųs iš Jeruzalės, bet lauktų Ch1ApD1,4.
9. neleisti būti, gyventi kartu: Skir̃s tave jauną nuo motinėlės kap žalią rūtą nuo lelijėlės DrskD141. Bernužėli mano, dobilėli mano, žada mudu jaunu ski̇̀rti, poro[je] nelaikyti JD352. Ką tada Dievas suvienijo, žmogus (to) teneskiria Ch1Mt19,6. Smertis tur mane ir tave skirti CII407.
ǁ atjunkyti: Kumet vaiką skiri̇̀ nu savęs, reik aną paržegnoti, pabučiuoti ir tik tada atskirti Vkš.
ǁ ardyti (bendrą gyvenimą): Atleka ir keika: tu mun skiri̇̀ gyvenimą! Krš.
ǁ refl. trauktis nuo ko, nustoti kartu būti, gyventi: Kaip yra sunku skirtis su tėvyne, nesitikint daugiau jon grįžti! A.Vien. Broliai nor skirtis šalin nuo mūsų J. Seniau vaikai nenorėdavo nuo tėvų ski̇̀rties Ad. Kai skýrės nuo mūsų, norėjo kalnan neštis namą Klt. Skirdamasis su ja, kiekvieną kartą duodavau sau žodį niekad daugiau nebesusitikti rš. Atėjo Kūčia, kada pas mus mainosi šeimynos; jau tiem bernam reikia skirtis BsPIV29. Gaila buvo ski̇̀rtis su jum Krs. Jis nuo jos nesi̇̀skiria: prie šono ir prie šono Ėr. Skiriuosi nuog ko SD326. Skirkias nuog manęs. Jei tu nori po kairės, tad eš eisiu po dešinės BB1Moz13,9.
| prk.: Žiemą ir vasarą turbūt jam buvo vienodai šalta, nes su kailiniais nesiskyrė P.Cvir. Žmogus prisiriši pri to darbo i gaila ski̇̀rtis Kdn.
| Norė[jo] ana nuo karvių ski̇̀rties (atsisakyti melžti) Dglš.
ǁ refl. prk. mirti: Atrodo, ka reiks ski̇̀rtis jau Krš. Nedavėt man žinios, kad mano vaikas iš jūs ski̇̀rias Lp.
ǁ refl. prk. gaišti: Kaip žąsyčiai užbadė[ja], teip ir pradeda ski̇̀rties Grg.
10. refl. nutraukus santuoką, kartu negyventi, išsituokti: Seniau retai kad kada ski̇̀rdavos Sug. Nei geras vyras, nei gera boba nesi̇̀skiria Dglš. Jau jei ski̇̀rias, tai didelė negražovė per kelis kaimus Nmn. Ski̇̀rtis – tai ski̇̀rtis! Kam žudytis – a neužtenka sviete vietos?! Žlp. Pagyvena mėnesį du, jau ski̇̀ras Trk. Tai svietas: tik susideda i ski̇̀rias Jrb. Teisman padaviau – ski̇̀riams Slm. Šauka: negaliu širdies užlaužti, ski̇̀rsuos! Krš. O noris ir skirias, teneteka Ch11PvK7,11. Kurs nuo moters savo skiriasi, tas tur jai duoti ženklą persiskyrimo CII406-407.
11. P, I, Trgn justi, suvokti kieno būdingas ypatybes, matyti skirtumą: Reikia mokėti ski̇̀rti du skirtingus dalykus DŽ. Nors pagal vieškelį žemė priklausė tik vienam Jonui Puodžiūnui, bet dabar abu broliai jau nebeskyrė, kas vieno, kas kito A.Vien. Anas nèskiria, kad tai šitas rūbas darban, šitas geresnis, išeit kur – par jį visi sudokanoti Mlt. Jis (laiko įnagininkas) skirtinas, kaip matyti iš kalbos pavyzdžių, nuo laiko galininko J.Jabl. Neskiriami̇̀ yra dalykai, tarp kurių nedaroma skirtumo FT. Kirtis tarmėje esti ir kaip skiriamasis žodžio reikšmių ar formų elementas GrvT13. Įterptas j tarp dviejų balsių kaip skiriamasis garsas rš. Idant … tą dvasišką … penukšlą ir gėrimą nuog kitų penukšlų ir gėrimų visų pilnai skirtumbim PK217-218. Gaila, kai žmogus nèskiria gėlės nuo dilgėlės Mrj.
12. daryti skirtingą, kitokį, teikti būdingų ypatybių: Mokėjimas pasigaminti įrankius ir su jais dirbti yra skiriamasis žmogaus bruožas rš. Ir tataig yra, kas ypačiai krikščionis nuog klaidėjimo pahonių skiria DP584.
| refl.: Bet ypač jie skiriasi iš kitų savo batais, tų batų aulai tokie ilgi, jog niekur kitur pasaulyje tokių nesiuva J.Balč. Dabar ir darbai ski̇̀rias, ir laikas ski̇̀rias Vdn. Pusvaikio skýrės darbas, matai, jau lengvesnis Lkž. Jau dabar tai nesi̇̀skiria [miesto ir kaimo apsirengimas], o kap kadaise, tai skýręsis LKT231(Ktv). Jau beveik nesi̇̀skiria tie ančiukai, o tas buvo daug mažesnis Jrb. Drebulės štamas sunkiau ski̇̀ras nu jovaro Plšk. Jau obuoliai iš lapų ski̇̀rias – jau vasaros galas Jrb. Šviesos nematyti, diena nuo nakties nesiskyrė V.Krėv. Barbės veido spalva labai nežymiai tesiskiria nuo durų spalvos – toks jis baltas I.Simon. Jo žodžiai nesi̇̀skiria nuo darbų DŽ1. Čia niekas neperkirtinėjo vienas kito kalbos, nenuobodžiavo, nesikarščiavo, nesiskyrė savo nuomonėmis J.Balč. Žmogus kaip žmogus: nieku nesiskiria nuo kitų P.Vaičiūn. Baltas ant balto man nèskirias – nematau Vdžg. Tuo didžiausiai skyrė̃s tikusios [mergos] nuog netikusių, jog anos aliejų turėjo, o šios jo neturėjo DP569. Tuo [žmogus] nuog kitų žvėrų nekalbančių skiriasi PK232.
^ Skiriasi kaip dangus nuo žemės LTR.
ǁ lingv.: Skiriamojo sujungimo sakiniais pasakomi reiškiniai bei veiksmai, kurių vienas pašalina kito galimybę LKGIII770. Sakiniai su kartojamuoju jungtuku arba … arba paprastai vartojami savo pagrindine skiriamąja reikšme LKGIII771.
13. pažinti, suprasti: Jauna būdama par du kilometrus skirdavau iš eisenos, iš viso ko, moteris ar vyras ir kas Dgl. Jaunikliai jau pirmomis dienomis skiria motinos balsą rš. Kas pasieny gyvena, tie ski̇̀ria kalbas, o kiti nèskiria RdN. Plaučių uždegimu susirgau, porą savaičių nieko neskýriau Krtn.
14. skirtingai traktuoti, kitaip negu su kitais elgtis: Manę neskýrė jaunimas, mylėjo, prašė Ad. Seniau labai ski̇̀rdavo: bagotos atskirai, tarnaitės atskirai Pnm. Berniokai trys, ale negaliu ski̇̀rt nė vieno Lb. Nekokie te žmonės: šeimyną ski̇̀ria (skyrium valgyti duoda) Dbk. Senė buvo bešokanti į akis: – Kaip gyva neskyriau samdinio nuo šeimynos ir dabar neskirsiu! J.Balt. Kitas liūb šeimyną ski̇̀rs nu valgymo (prasčiau maitins) Ub. Eik ėsti – paskiau sakysi, ka nu valgymo ski̇̀ram Krš. Skýrė su valgymu, negalėjo pri anų pabūti DūnŽ. Idant ištirtumbit, kaipo ponas Egiptą ir Izraelią skiria BB2Moz11,7.
15. riboti: Sėlių žemę skirianti nuo latvių Dauguvos upė K.Būg. Žuvinto ežeras skiria dzūkus nuo kapsų rš. Pro raudonai išdažytus vartus sienoje, kuri skyrė gatvę nuo namų, įėjome į keturkampį kiemelį A.Vencl. Skiriamasis (intarpo) žiedas VĮ.
ǁ prk. trukdyti bendrauti: Visi gėrėjosi Stašio drąsa ir džiaugėsi, kad dabar jau bus pasibaigęs tas įtarinėjimas, tiek metų skyręs kaimyną nuo kaimyno V.Myk-Put.
16. duoti, suteikti, aprūpinti kuo: Tėvelis man skýrė tris šimtus Krs. Ski̇̀rti premiją NdŽ. Jai už metų bus skirtà pensija Upn. Ski̇̀rti pinigų patobulinimams NdŽ. Ski̇̀rti kam butą, kambarį NdŽ. Vaistus geriausius skýrė Erž. Šitą žiedą tau skýriau Pv. Jos čia paliko bitys, jau jai ski̇̀rtos: kur brolio – brolio, kur jai – jai Mšk. [Žmonės] iškirto jiem ski̇̀rtą mišką, kai sudegė Tvr. Kiek ski̇̀ria dalies, čia taip nu tėvų priklausė Trk. Ski̇̀rk lygiai visiem! Ml. Išėjo mada: i dukterim reikia lygi dalia ski̇̀rt Jnšk. Ski̇̀ria, kad mergiotei i mašina, i namas, o kitiem vaikam nieko Klt. Kad nors pusę karvės skirtų̃be sūnui Klt. Nėr man matušės kraiteliui kloti, nėr man tetušio dalelei skirti D84. Kad ir verksiu, bet ne viena, verks ir tėvulis, dalelę ski̇̀rdamas DrskD142. Tada skyrė sau Lot visą žemę pas Jordaną BB1Moz13,11. O eš tuo čėsu pakėliau savo ranką, idant išvesčiau juos iš Egiptų žemės žemėna, kurią eš jiemus skyriau BBEz20,6. Dievas nudalijo (viršuje skyrė dalią) kožnamui Ch11PvK7,17. Ir aš skiriu jumus … karalystą DP495.
^ Nei skirtas, nei pamestas TŽIV514.
ǁ paaukoti: Pašvęsk (paraštėje Skirkite) man visą pirmgimį BB2Moz13,2.
17. pateikti vartoti, naudotis kuo pritaikytu kuriam tikslui: Mokyklai skiriami̇̀ skaitiniai DŽ1. Tokie straipsniai yra tikrai geri dalykai, bet jie skirti reikėtų vadovėliuose ne pirmai mokslo pradžiai J.Jabl. Tik mažas krūmais apžėlęs, apdulkėjęs sodelis glaudžiasi prie tos mūro trobos, kuri skiriama keliauninkams Pt. Peiliai, skirti knygrišystės darbams, galandami iš vieno, dešiniojo šono rš. Javams sėti ski̇̀rtas laukas NdŽ.
18. leisti patirti: Neski̇̀rk peilio (operacijos), Dieve, i neprieteliui Adm. Tėvelis mirė – vargą skyrė ir nuo giminės mane atskyrė LTR(Grv).
^ Ką Dievas myli, tam i kryžių skyrė LTR(Rm).
ǁ perleisti, teikti kam ką:
^ Nei čia kitam ski̇̀rt, nei čia savo išbėgt (apie mirtį) Ob. Kad peikia, tai reikia; kad giria, tai kitam ski̇̀ria Slm.
ǁ linkėti: Tep pragyvenau ir jiemi skiriù gyvenimo laimingo Lp.
^ Ko pats nenori, kitam neski̇̀rk Sb.
19. panaudoti, teikti kuriam reikalui (laiką, jėgas ir pan.): J. Lelevelis domėjosi ir Lietuvos istorija ir ne vieną veikalėlį ar straipsnelį yra jai skyręs rš. Pačias geriausias rytmečių valandas turėdavau atiduoti mokyklai, o popiečius ir vakarus skirdavau literatūrai J.Paukš. Daug dėmesio kritikas skyrė literatūrinio palikimo tyrimo, vertinimo ir tvarkymo klausimams rš.
ǁ pavesti, panaudoti ką vykdomą tam tikram tikslui: Dvi dienas vyko seminaras, skirtas ideologinio darbo tobulinimo klausimams (sov.) sp. Vakar įvyko iškilmingas susirinkimas, skirtas Raketinės kariuomenės ir artilerijos dienai (sov.) sp.
20. nustatyti: Skirtą valandą visi kviestieji svečiai buvo vietoje T.Tilv. Dievas surėdė žmogų, gyvulius, skýrė metus visiem (ps.) LKT267(Brž). Ski̇̀rti baudą, atlyginimą DŽ1.
21. pavesti eiti kokias pareigas, užimti kokią vietą: Jį čia mokytoju skirsią J.Jabl. Švietimo skyrius pavedė man mokyklos vedėjo pareigas. Čia yra skiriamasis raštas rš. Tave skirsim apylinkės pirmininku rš. Vienus [piemenis] kiaulium ski̇̀rdavai ganyt, kitus ski̇̀rdavai žąsim ganyt po laukus Mšk. Nu, ir skýrė ans: katrie jaunesni, tus į darbą, į darbą Trš. Martynas Karalius skirtas trečiuoju pabroliu I.Simon. Su didžiu nusižeminimu meldė karaliaus Aleksendros, kad tokių niekam Žemaičiūse nederančių kunegų nebskirtum į klebonus M.Valanč.
| Jį turbūt į sanatoriją skir̃s (siųs) kur no[rs] Jrb.
ǁ duoti (darbą, vietą): Skýrė darbą Radvilišky Sug. Ei močiute, motule, skyrei ma[n] vietelę, ir išskyrei ma[n] vietelę į didį vargelį (d.) VšR.
ǁ užduoti ką padaryti: Atidirbau, kas man buvo ski̇̀rta NdŽ. Lig šiem metam ravėjau, šiemet jau neskýrė Str.
22. rinkti (susitarus ar balsuojant) į kokį postą: Skirkime, kas mūsų sąžinei arčiau. Juk turime pastatytą savo lietuvišką kandidatą. Aišku, kad tą ir skirsime I.Simon. Mes tave paukščių karaliene turėsim skirti J.Jabl. Ne svietas beskyrė sau vyresniūsius, nes karaliai pardėjo jus svietui S.Dauk.
23. rinkti geresnį, tinkamesnį: Prie ūkės visiem reikėjo dirbt, i neskiriant darbų: ar vyriškas, ar moteriškas – viską iš vieno dirbom Bsg. Ski̇̀rdavom [perinti], kad būtų apskritesni kiaušiniai – tai viščikės Rs. Aš skiriù tau arklį, t. y. išrenku J. Daba aš tai jau viską galiu valgyt, nieko nèskiriu Šmk. Laiminga esu: nieko nèskiru, viską ėdu Krš. Neskiriant (viską) liepta jam valgyti Gmž. Vaikius skýrė i paliko be vyro Jdr. Skýriau skýriau tą skarelę, i netiko Vž. Skirk sau bernelį, kur raudonais veideliais J.Jabl. Eičiau, skirčiau iš to pulkelio kur sau lygią mergelę JV1083. A jūs tokį ėrelį sau skirkiat (imkiat), kursai yra be nutarties (paraštėje patinėlis) bei mitulys BB2Moz12,5.
| Dobilai, miežiai žemę ski̇̀ra – prasto[je] neauga Šts.
| refl. tr. DŽ: Tu, vaikeli, nesiski̇̀rk, viską valgyk Kdl. Yra iš ko ski̇̀rties Vkš. Kiti vaikai ski̇̀ras sau žąsyčius, o Stasius nesi̇̀skira Šll. Tų kavalierių buvo riaušės, o skýrės skýrės i pasiliko netekėjus Jrb. Aš jums nebepiršiu, skirkitės, kokius sau norite Žem. Matote, ik šiol buvau jaunikis, laikas jau skirtis moteriškę V.Kudir. Laikas vieną iš dviejų skirtis prš. Geriaus yra tarp dviejų piktų daiktų mažesnįjį skirtis prš. Ski̇̀rkis ar smertį, ar vergystę KII334. Ei sūnyt, sūnyt, sūnyti mano, ski̇̀rkis širdy mergelę LB69. O aš tau duosiu ski̇̀rtisi iš šimto JD693. Valia man skirtis iš visų, kuri dailiausia KlvD19. Seserele muno, skirkis po visą stalnelį tinkamą žirgelį (d.) Krtn.
ǁ ieškoti reikiamo, pritaikyto: Įėjo į krautuvę, užsibrėžė žiuburį ir ėmė rakčiukus prie stalčiaus skirti Žem.
24. įtraukti į tam tikrą kategoriją pagal būdingas ypatybes: Visi šie veiksmažodžiai skiriami prie I asmenuotės LKGII131.
25. lemti, žadėti, numatyti: Jam skirtà didi ateitis NdŽ. Ji ne tau skirtà NdŽ. Taip jam likimo ski̇̀rta DŽ1. Tavo tokia dalia ski̇̀rta OG111. Kodėl, kodėl likimas skyrė keliaut man svetimus kelius? S.Nėr. Kiek ma[n] ski̇̀rta [amžiaus], tiek užteks i be peilių (operacijos) Jrb. Kas man ski̇̀rta, atsiimsiu alei kruopelytę Ds. Dievas žino, kam ski̇̀rta ta [užkasta] skrynia buvo Sug. Nieko nepadarysi – kaip jau kam ski̇̀rta Sdk. Anam buvo laimė skirtà, bet nesugebėjo pasiimti Tl. Neverkie, mergele, neverkie, jaunoji, kad bus mumim Dievo skirta, tai mes nesiskirsim (d.) Vlk.
^ Kam kas skirta, tai kaip koja įspirta LTsV205(Vrn). Kaip ski̇̀rta, tą pasiemi Rs.
| refl.: Kad pelėda vaitoja, tai tam kieme nelaimė skir̃sis (priet.) Vdšk.
ǁ manyti ką įvyksiant: Visi skýrė smertį mamai, o pasidarė tetei Mžš.
26. numatyti, nuspręsti kam ką daryti: Ana buvo skirtà an operacijos Upn.
ǁ refl. rengtis, ketinti ką daryti: Aš skiriúosi rytoj važiuot į Braziūkus Zp.
27. refl. sektis, klotis: Kad darbas skirtumias, reik gero gaspadoriaus Šts. Anai viskas (visi darbai) baisiai ski̇̀ras, kaip žaibas ana yra visur Plt. Kad tik skiras darbas tam vaikiuo Šts. Kalba anam ski̇̀ras MitI80(Klp). Darbas neskiras (nevedas) MitI80(Klp).
◊ ant lãpių ski̇̀rti laikyti nebetinkamu: Ant lãpių jau mane ski̇̀ria Grdž.
burnõs neski̇̀rti neprašnekti: I burnõs neskýrė, i žodžio netarė [marti] Klt.
Diẽvulia neski̇̀rk nusistebėjimui reikšti: Šaltis – Diẽvulia neski̇̀rk! Lp.
dūšià ski̇̀rias nuo kū́no KII235 miršta.
gẽlumbes ski̇̀rti Lk snausti: Ir skirs gelumbes kaip tris naktis nemiegojęs Krkl.
kū́nas ski̇̀riasi su dūšià apie didelį nuovargį: Nežino, ka muno kū́nas su dūšià ski̇̀ras nu darbo Šts.
pãlaikus ski̇̀rti dvėsti (apie gyvulį): Užvirtęs paršas kojom tik buria, matyt, pãlaikus ski̇̀ria Gs.
pelùs nuo grūdų̃ ski̇̀rti suvokti, kas gera, vertinga, kas ne: Mokėk ski̇̀rt pelùs nuo grūdų̃ Ut.
ski̇̀rto gãlo nebū́ti turėti vargo (su kuo): Matos, kad nebus skirto galo su tuo durnium An.
su [šiuõ, tuõ] pasáuliu (ámžiumi, gyvẽnimu rš, svi̇́etu) ski̇̀rtis mirti: Sūnau, aš skiriuos su šiuo pasauliu, o tu paliekti vienas S.Dauk. Be laiko reikia ski̇̀rtis su tuõm pasáuliu Kdn. Jau anas ski̇̀riasi su šiuõ ámžiu LKKXIII135(Grv). Vesk pakajuj ing tavą šventą garbę su tuo svietu skiriančius MKr30.
keliai̇̃ (takai̇̃) ski̇̀riasi (kieno) rš nutrūksta, neįmanomas bendravimas, buvimas drauge: Man baisu – žinau, kad mūsų skiriasi takai S.Nėr.
vė́lei ski̇̀rtis su kū́nu mirti: Didi nuodėmė, jei leisi po žeme jo vėlei su kūnu skirtis V.Krėv.
žẽmė ski̇̀riasi [po kójų] apie smarkų, intensyvų veiksmą: Arkliai būdavo geri: net žẽmė ski̇̀riasi, būdavo, kai važiuoja Krs. Tai bent vyras: kai eina, žẽmė po kójų ski̇̀riasi! Dkš. Keikia, net žẽmė ski̇̀riasi Mrj.
1 apski̇̀rti, àpskiria, apskýrė tr. Rtr
1. liepti, pavesti ką daryti: Apskyrė man įstato mokslą, bet aš su visu kitokį turėjau savo pastatymą I. Kunigų yra urėdas žmones mokyti, bo ant to visi yra apskirti Mž11.
2. N, Š išrinkti (balsuojant ar susitarus) į kokį postą: Karalius mirė po tų metų, o ing ano vietą žmonys apskyrė tą meistrą DS149(Vdk). Ant galo diena nemetu apskyrė jį savo Viešpačiu S.Dauk. Apskirkiam sau vadovą I. Todėl Dievą jūsų kaipo stipresnį saunoriai už Dievą apskiram ir išpažįstam M.Valanč.
| refl. tr.: Pasisaugokit, kad, tėviškę mylintį skirt norėdami, neapsiskirtumbit tėviškės neprietelių TP1881,8.
3. parinkti, surasti (vietą): Einam, apski̇̀rsim daržinei vietą Grž. Apskyrus vietą dėl skynimo, reikia aulių pridirbintise Nz. Tranai àpskira vietą bitims Lk. Žemaičių reikalingas skaitlius susirinkęs iš čėso apskirto[je] vieto[je] BM332(Šv). Stovėjo vienas [medis] nelab toli krašto jūrės, ir tą patį lovos vietoj sau apskyriau I.
4. išrinkti ką tinkamą, parinkti: Apskýrė parinktinius vyrus imti akrūtams J. Apskýrei vietą, nu apski̇̀rk sau moterišką ir žanykis J. Čia tokio vyro aš negaliu apski̇̀rti Gr. Nebàpskiru seno žmogaus mūsų parakvijo[je] Šts. Vištą jau apskýriau, katrą papjauti Užv. Na, vaikai, kokį vardą dėsma tai lėlei? – Vincelis, jau mano apskirtas, – atsiliepė pati Žem. Nė kokios kitos negalįs sau apskirti, tiktai tą [paną] S.Dauk. Ir apskýrė ma[n] bernelį kaip lauže kelmelį JD142. Vesk mus keliu teisuoju, tau ant garbės apskirtuoju Mž50.
| refl. tr.: Visi turiam po karvę apsiskýrę Grd. Motriška kol nejo pri daktaro, tol ana negalėjo apsiski̇̀rti akuliorių Lks. Mikolas jau buvo apsiskýręs mergą, ale motyna neleido imti Krš. Tu negražią moterį apsiskýrei. – O kad tu su mano akia matytum! Prk. Pačios, rodos, ir dar neturi apsiskyręs? I.Simon. Ten yr sūnus, gali apsiski̇̀rties par kavalierių Krg. Iš pat pradžios vakaro jis ją apsiskyrė, visus beveik šokius su ja šoko LzP. Apsiskýrė viens bernelis kur jauniausią mergužėlę JV54.
5. nustatyti, sutarti: Neapskirtas, neapimtas, neuždėtas laikas I. Atgiedojus himną, kunigas kozonį tur savo apskirtąją sakyti Mž496.
6. refl. išsivaikščioti, išsiskirstyti: Apsiskýrė svečiai, susėdo valgyti numiškiai Šts.
7. duoti nuosavybėn, suteikti, aprūpinti kuo: Tau yra apski̇̀rtos pievos J. Nėr man motušės kraiteliui krauti, anei tetušelio dalelę apskirti LTR(Kltn).
1 atski̇̀rti, àtskiria, atskýrė tr. K, Š, Rtr; SD208,211,414, H153, R42, N, LL185
1. DŽ1, Dv atrinkti, atmetant, kas netinkama: Àtskiria gerus grūdus sėklai JnšM. Rugius su kretilais sijos: kas sėklai, kas kiaulioms atski̇̀rs LKT63(Lkž).
| refl. tr., intr. H, Sut, N, L, Š: Vėto su rankom – pelai sau, grūdai sau atsi̇̀skiria Gg. Kaip atsi̇̀skiria grūdai, tai švarūs būdavo Trgn. Bulbes rinksiam, gatavai sėklai atsiski̇̀rsiam Trk.
ǁ pašalinti iš visumos: Vėtydami žirnius, mas nuo jų atskiriam avižas Skrb. Niekočia tai jau pelus atàskiria Imb. Kai šukuoji šepečiu, pakulas àtskiri LKT332(Gdr). Pirmuliausia pilam [pieną] betonan (į bidoną), smetoną àtskiriam Pls.
| refl.: Eina pripiestin [grikiai] su lukštu, per sietą išsijoji – miltai atsi̇̀skiria Eiš. Patrina ir supranta tujau pat – spalis atsi̇̀skira nu to pluokšto Yl. Atsiski̇̀rs, būs vieni gryni jau, jokių pakulų susimaišymų nebūs [linuose] Lž. Jai tai atsi̇̀skiria pienas labai Kp.
2. atidėti dalį, atidalyti iš visumos: Ataski̇̀rtas spiečius Jž. Atskirkite savo daržuose po kelias ežes apvyniams Rp. Atskirk linų pluoštelį Sk. Žiupsniuką atàskiri ramunėlių, indedi vandenin Upn. [Sušlapęs gaidys] po plūksnelę vieną atàskiria ir džiovena Ob. Pavienių [gyventojų] atskirti̇̀ sienojai paravėj Slm. Tada buvo atskirti̇̀ kapai, katrie pasikorę Ob.
| refl. tr.: Aš išsiėmiau pinigus, dešimtį auksinių atsiskyriau, o kitus sudėjau į sėlenų puodą J.Balč. Atsipjauk, atsiski̇̀rk raumenį Erž.
3. atidalyti vieną nuo kito: Susviję, susisukę siūlai matkoj, negaliu atski̇̀rt Klt.
| refl.: Kūda boba, žiaunos tik atsiskýrę (labai įdubę žandai)! Klt.
ǁ atidalyti, atitraukti ką glaudžiai susijusį: Sąvokų turinys neatskiriamas nuo formos EncIX1179.
atskiriamai̇̃ adv.: Rinkos dydis yra neatskiriamai susijęs su visuomeninio darbo specializacijos laipsniu rš.
atskirtinai̇̃ Neatskirtinai I. Du bus viename kūne, tai est neatskirtinai suglausti MT229.
4. MP64, NdŽ paimti, pašalinti iš būrio, atitolinti nuo kitų: Savo avį atski̇̀rk sau J. Baltį atskýrė penėt Dkš. Trys [karvės] jau buvo ataski̇̀rtos ligotos, tai tas, va, saugok Antz. I kiaules atski̇̀rtas ganydavai Mšk. Atskirtas nuo giminelės kai baltas akmenelis [v]andeny (d.) Ad. Atskyrėm ir neprileidžiam večeriosp jo šventosp PK208. Ir atskirs jis vienus nuog antrų VlnE131. Išeis angelai ir atskirs piktuosius ižg vidurio teisinykų DP524. Ir pats jas atskirs vieną nuog kito, kaipo piemuo atskiria avis nuog ožių Ch1Mt25,32.
| refl. tr., intr. R, Š, Rtr, NdŽ: Atsiskirtisi H153. Kap išeini perimot [gyvulių], ir atsi̇̀skiria savi Ad. Atsiskýrė nuo keltavų ir lekia miežiuosna karvė Pb. Juodu nejučiomis atsiskyrė nuo kitų ir nuėjo vienu du pasivaikščioti į pamarį I.Simon. Ir atsiskyrė nuog jų …, ir klaupė and kelių ir meldės Ch1Luk22,41. Tie patys nuog tos draugystės tikrai atsiskiria PK209. Atbėgo vilkas, teip kaip tyčia atsiskyrė tais jo avis ir nusivarė in girią BsPIV126.
5. refl. nutolti (nuo vietos, prie kurios buvo priglusta): Laivė buvo jau atsiskyrusi nuo kranto J.Balč. Nuo tamsios pilkos namo sienos atsiskyrė šešėlis rš.
6. refl. atsišakoti, atsidalyti: Tarama – ežeriokas, anas atsi̇̀skiria nuo Dringių Ign.
7. neleisti būti, gyventi kartu: Juos abeitą (abu) atskýrė Lz. Kartais nuo vaikų meilingus àtskiria tėvus K.Donel. Negerk, sesute, žalio vynelio, ba tave atskir̃s nuo motinėlės DrskD141. Verks našlaitė nevirkdyta, nuo tėvelio atskirta LTR(Grv). Jau atskýrė mudu jaunu ir meilius žodelius JD352.
| Nė vieno ižg bendrumo to džiaugsmo neatskiria, visi vieną džiaugsmo priežastį tur bendrą DP47. Vislab, kas mūsų širdį nuo Viešpaties atskiria, tur būti atskiriama Ns1832,8.
ǁ atjunkyti: Ji maitina jį (kūdikį), o paskui, kai laikas ateina, ji àtskiria jį nuo savę Šmk. Kai atskýriau vaiką nuo savę, ir ėmė negeruot Ds. Paršeliai jau keturių savaičių, galiama būs nu kiaulės atski̇̀rti Vkš. Tėvai, užtverk gardinį, reikia teliokas atski̇̀rt Ds.
ǁ refl. R9, LL214, DŽ1 nustoti kartu būti, drauge nebegyventi: Kai vyresnysiai sūnus pasistatė gryčią, tuoj pat ir atsiskýrė nuo tėvo Skrb. Po mažai žemės mes turėjom, kap atsiskýrėm Eiš. Jis atsiskýrė nuo brolių J. Matai, anie atsi̇̀skira, anims (tėvams) išimtinę duoda, anie į pryšininkę išeita Knt. Susiblakavo su juo, i jau neina atsiski̇̀rt Jrb. Tas kareivis atsiskyręs nuo to senuko ir nukeliavęs toliau BsPIV7. Ka tie bajorai atsiski̇̀rdavai, tai mum mažiau tos bandos būdavai [ganyti] Mšk. Atsiski̇̀rki, dukrele, atsiski̇̀rki, jaunoja, nuo pijoko bernelio (d.) Šmn. Ko saulužės atsiskyrei? Aušrinę pamylėjai? RD27. Ir šitaipo atsiskyrė brolis nug antro BB1Moz13,11.
ǁ refl. pasitraukti nuošaliai vienam, nebendrauti su kitais: Atsiskyręs nuog žmonių SD211. O jūs kaip kokie vieniši kurmiai norit lindėti savo urve, atsiskyrę nuo žmonių ir nuo gyvenimo A.Gric. Atsiskyręs it girios paukštelė Pšl. Turime … nuog žmonių atskirtis DP619.
ǁ refl. prk. pasitraukti iš gyvųjų tarpo: Sušalę, išalkę, visokie vargai spaudžia, o išeiti iš tos žemės, atsiskirti nė vienas nenori Žem. Kas metai mūsų kartos vis mažiau lieka: tai vienas, tai kitas atsiskiria ir nueina sau namo (miršta) V.Krėv.
8. refl. nutraukus santuoką, kartu nebegyventi, išsituokti: Pykosi – ir atsiskýrė Mrj. Girdėjau, kad su vyru atsiskýrė Ln. Toks gražus vaikas buvo, o pasidarė nė šioks, nė toks – su boba atsiskýrė Vdk. Motka atsiskýrė nuog vyro, mylėjo tą berną Dbč. Bet jeigu neviernas atsiskiria, tesiskiria Ch11PvK7,15.
9. R329, LL122 suvokti, pajusti kieno būdingas ypatybes, skirtumus: Nuo draugo priešą, o nuo priešo draugą atskirti šiandien nebemoku V.Myk-Put. Daba vyro nuo mergaitės neatski̇̀rsi [iš aprangos] Vdk. Paseno ir da nemoka merginos nuo moters atskirti V.Kudir. Kad abidi sutinku – àtskiru, kad vieną – nežinau, katra LKT73(Eig). Kaip ji (katė) atskiria pelės tylius žingsnius nuo vėjelio ošimo už klėties durų, tai jau jos slaptis Blv. Pridera ji skaityti atsargiai, t. y. ataskiriant, kas tikra, kas ne A.Baran.
^ Auksą ir pelenuose atskirsi KrvP(Erž, Vkš). Geras bernas, kad pažagrės nuo žagrės neatskiria TŽV599. Abu kaip vienas: nei pats velnias neatskirs KrvP(Lš). Aklas šviesos nuo tamsos neàtskiria Lp. Kad tu jau dienos nuo nakties neatskirtum, tėvo motinos nepažintum! KrvP(Vlkv). Ir durnius atskiria lašinius nuo pelų, ir aklas – dieną nuo nakties KrvP(Vs).
10. LL209,213, DŽ atpažinti: Žymė įkirpta [avies ausyje], kad atskir̃tų Žg. Raidžių neatàskiriu, nematau Ut. Paukščių aš nepažįstu, varną atàskiriu Pnd. Ma[n] įdomu, kaip tie paukščiai àtskiria, katram vaikui davė lest Šl. Iš tolo àtskiria mano balsą LKT353(JnšM). Jie (gyvuliai) atskiria laiką, vietą, spalvą, gaidą Blv.
| refl.: Ji atsi̇̀skira, ka ne vainutiškis esi Vn.
11. padaryti skirtingą, parodyti būdingas ypatybes: Sakiau, jos moterystė yra padorus suglaudimas, o tatai todrin, idant jį atskirčia nuog nepadoraus sujungimo DP69.
| refl. LL212: Maž teàtskirias kalba lietuvių ir žemaičių J. Juk aš negaliu atsiski̇̀rt nu kitų Vdk. Sakau, kaipo ilgai tėvonis yra vaikas, nieku neatsiskyręsi nuog tarno VlnE17. Kuriuo pašlovinimu atsiskyrė nuog kitų visų numirusiųjų žmonių MT269. Naujasis aprėdas vaiskui atsiskir visuotinai nuo dabarnykščiojo prš.
ǁ pažymėti kuo, padaryti kitokį, kuo ypatingą: Šiuosmet ažu bėdų tai nebus kuom ir šventės atski̇̀rt Arm.
12. LL291 skirtingai traktuoti, kitaip negu su kitais elgtis: Našlaitis, vaikel, vis visų atski̇̀rtas Ds. Atski̇̀rdavo samdininkus, daug tokių buvo vietų, kur atski̇̀rdavo nū valgymo Grd. Muni valdžia neàtskira i pensiją duoda Stl.
13. BŽ78, NdŽ atriboti, atitverti: Per ištisus devynis mėnesius vienuoliai būdavo atskirti nuo viso pasaulio A.Vien. Jara (upė) mus atàskiria – gretimai gyvenam Adm. Eilia medžių eina, kaip ir laukai atskirti̇̀ Alks. Vaisingus medžius aplink savo sklypą sodino, kad savo kupelį (aptvarą) kiekviens nuo kito atskirtų K.Donel1. Užtveriu, tvora atskiriu R12. Ir atskyrė vandenį po tvirtybės nuog vandenio aukštai (ant) tvirtybės BB1Moz1,7.
| Sujungiamieji sakiniai visada vienas nuo kito atskiriami tam tikru skyrybos ženklu rš.
ǁ izoliuoti nuo įtakos: Įstatymiškai bažnyčia atskiriama nuo valstybės ir mokykla nuo bažnyčios (sov.) rš.
ǁ neduoti teisės į ką, nepripažinti kuo, pašalinti iš kur: Jis buvo atskirtas nuo bažnyčios ir ištremtas J.Jabl. Atskirti nuo surinkimo H. Atskiriu, iš surinkimo išmetu R362. Atskiriu nuo tėviško dalyko, nuo tėvonystės R119.
14. BŽ79 atidalijus iš visumos, duoti nuosavybėn: Duoda sūnui [tėvai], nuog savo žemės atskýrę Rud. Jau kraitis atskirtas, skrynia užrakinta M.Katk. Dėkui tėvužėliu[i], dėkui senajam, kad atskýrei man dalelę, jau daugiau nereiks DrskD168. Mes tau atski̇̀rsim didę dalelę, mes tau sukrausim aukštą kraitelį JD1242. Matužėlė širdužėlė, atski̇̀rk manei kraitelį JV579. Randu tėvo numirta, maža dalelė atskirta (d.) Krč.
| Paprašyčiau gegutytės, kad atskirtų man plunksnytę. Lėkčiau greitai ant kapelių LTR(Brž).
◊ dūšià (vėlė̃) atsiskýrė nuo kū́no numirė: Kaip dūšia Kristaus nuog jo kūno atsiskyrė, tai žemė būk kad nuo savęs atsiskirti norėjo brš. Vėlė atsiskyrė nuo kūno J.Balč.
su šiuõ pasáuliu (svi̇́etu Rtr, Ls) atsiski̇̀rti numirti: Abu mano seneliai buvo atsiskyrę su šiuo pasauliu J.Marc. Atsiskyrė su šiuo svietu brš.
šiáudus atski̇̀rti nuo grūdų̃ suvokti, kas gera, vertinga, kas ne: Matai, aš atskýriau šiáudus nuo grūdų̃ Jnš.
1 ×daski̇̀rti, dàskiria, daskýrė (hibr.) žr. 1 paskirti 3: Daski̇̀rkie gi man dalelę LKKIX209(Dv).
1 įski̇̀rti, į̇̃skiria, įskýrė tr. įtraukti į tarpą: [Žmones] į krikščionių surinkimą priėmiau ir įskyriau Ns1832,6. Neįskirk ing peklą manęs su razbainykais PK52.
| Į šią grupę reikia įskirti ir vadinamuosius samplaikinius įvardžius rš.
įskiriamai̇̃ adv. imtinai, įskaitytinai: Visi pareigūnai, iki eilinio įskiriamai, turi žinoti, kaip bus puolama rš.
įskirtinai̇̃ adv. imtinai, įskaitytinai: Būrys sudaromas iš pareigūnų, esančių Kėdainių–Baisogalos geležinkelio plote įskirtinai rš.
1 išski̇̀rti, i̇̀šskiria, išskýrė tr.
1. SD185, H, Sut, N, K, Š, Rtr padaryti atranką, atmetant, kas netinkama: Išski̇̀rk man grūdus, kurie susimaišę J. Prieš sėjimą mes grūdus išskiriam, parvėtom, kad sėkla būt čystesnė Jnšk. Aš per valandą kitą išskirsiu visus grūdus LTR(Rk). Žirnius išski̇̀rs teip, kad jeigu pusė žirnio būs, įkirmėjęs būs, i tą atims šalin Trk. Bandą ganysi, liuob mamai parneši krežį išskirtų̃ grybų Lpl.
2. suskaidyti, atidalyti: Skanus sūris – pienas da neišski̇̀rtas Kp. Siūlas nesusuktas, možnės išski̇̀rt Klt.
3. paimti, pašalinti iš būrio, atitolinti nuo kitų: Jis apžiūrėjo suimtuosius ir nurodė dar keletą vyrų ir moterų, kuriuos kareiviai tuojau išskyrė iš minios ir pavedė sargybai V.Myk-Put. Išski̇̀rs tus, katrie biškį tokie jau smarkesni Nv. Kalėjimas baisus tuo, kad išskiria žmogų iš kitų tarpo rš. Visa šeima, nei̇̀šskiriant tarnų NdŽ. Iš pulko seselių vieną išskyrė, geltonas kaseles broliai išpynė LTR(Plv). Ir išskyrė muni jauną iš seselių būrio kaip roželę pražydusią iš lelijų tarpo D22. Jūs, seselės jaunosios, seseružės dailiosios, turite man išskirtie tą jauniausią sesutę BsO142. Ir išskirsiu visas šlakeliais apkrapytas ir margas avis BB1Moz30,32. Išimu, ižskiriu iž skaičiaus SD422.
išskiriamai̇̃
išskirtinai̇̃
| refl. Rtr, NdŽ: Vaikas išsiskýrė iš tunto ir nuėjo sau J. Išsi̇̀skiria vienas kareivis iš pulko ir užsuka pas mus į kiemą Mrc. Tada pažinau vargingas dienas, kai išsiskyriau iš pulko vienas LMD(Sln). Kurio klumpė iššoka pirmiausiai, tai tas greit iš tos šeimos išsiskirs (ves ar ištekės) LTR(Klvr).
4. DŽ1 atstumti vieną nuo kito (susimušusius): Šuva ir gaidžius išskiria, vištas iš kviečių išvaro Bt.
| refl.: Visą viedrą vandinio kap kliusterėjau an gaidžių tai tiej tuoj išsiskýrė Kpč.
5. arti esančius atitolinti vieną nuo kito: Grįžtant ištiko didelė audra, kuri laivus išskyrė ir vos nepražudė K.Bor.
^ Juos naktis suartina, o diena išskiria LTR(Srd).
6. DŽ1 atriboti: Kableliais išskiriamas sudėtinis derinamasis pažyminys, einantis po pažymimojo žodžio rš. Išskiriamà dalelytė NdŽ. Išskiriamieji ženklai rš.
7. refl. pasidarius tarpui, prasiskleisti į šalis: Kada Jonelis mostelėjo ant girios – medžiai nulinko, kada mostelėjo an marių – vanduo išsiskyrė! BsMtII257.
8. išskleisti ką sudėtą: Maryt, išski̇̀rk kaldrą! Pc.
9. refl. suirti, iširti: Ana druskos puodą kad duos, pūkš vidurin gryčios – puodynėlė ir išsiskýrė (subyrėjo suskilusi)! Vdšk. Malkų kūgis išsiskýrė DŽ. Arklys persigandęs šuoliais lyg skriste perskrenda su vežimu į kitą krantą, nespėjus tiltui nei išsiskirti, nei subyrėti rš. Kad paleidžiau zovadom, tai ratai tuoj po velnių išsiskýrė Jnšk. Vežimus reikėjo dailiai nukraut – pėdeliai kitaip išsiskir̃s Sk. Supintas kasas an pakaušio kap susuku, špilkom jas persmaigstau, kad neišsiski̇̀rtų Kpč.
^ Kas didelį kąsnį kanda, to žandai išsi̇̀skiria Kp. Išsiskyrė kaip genio plaučiai TŽIV511.
10. pašalinti, išmesti: Ką tu su ja veiksi, jei aš tave iš ūkio išskirsiu? P.Vaičiūn. Pašlovinti este, kad jūsų žmones nopkenčia ir kad jus ižskiria Ch1Luk6,22. Būtų išskirtas iš sinagogos, jei kas išpažintų jį Kristum Ev.
11. refl. Slm išsivaikščioti: Laimingai pasiekę Salaką, išsiskyrė kas kur sau LTR(Slk). Mano viena šeimynėlė išsiskýrė, kita susirinko Kp. Per kiekvienus pietus, kai stalas jau būdavo nukraustytas ir visi išsiskyrę, ištikimas tarnas turėdavo atnešti dar vieną valgį J.Balč.
12. išskirstyti, išdalyti: Ta banka suvisu išskýrė (išvaržė) tą dvarą lauk Knt.
13. refl. kartu nebebūti, nebegyventi: Kai susmyli, tai jau sunku išsiski̇̀rt Ut. Juodu išsiskyrė ir daugiau nebesusitiko J.Dov. Jie jau išsiskýrę gyvena, nebe draugėj Š. Pr[i]eina ant kryžiakelės. – Čia, – sako vienas kitam, – išsiski̇̀rkim! BM205(Pg).
14. Rtr ištuokti: Teismas juos išskýrė DŽ1. Ne tu aną žanindinai, ne tu anus išski̇̀rsi, kad anai patinka Trk.
ǁ refl. nutraukus santuoką, kartu nebegyventi, išsituokti: Dabar tokia mada: dieną pagyvena ir išsi̇̀skiria Lel. Ką muštis, tai geriau išsi̇̀skiria i gyvena Vad. Išsiskýriau, nebgyvenau Slnt.
15. LL290, NdŽ atpažinti pagal būdingas savybes: Tas ašvienis nuo visų i̇̀šskiriamas J. Šeškus įsisuko, jau i̇̀šskiramas vištikes išpjovė Krš. Neišskýriau aš juodviejų, katra tę buvo Jrb. Nė tėvas jų beišskyręs, ir jos visos jį tėvu vadinusios BsMtI12. Negaliam išski̇̀rti, a čia vaikelis, a mergelė (taip panašūs atrodo) Akm. Atvesdavo tris užsidengusias merginas, ir piršlys turėdavo išskirti, kuri jaunoji LTR(Rs). Jau žmogų išski̇̀rsi po kalbai, iš kur [kilęs] Nč. Ka eisi par lauką, neišski̇̀rsi, ar rugiai, ar atuodogiai (vasariniai rugiai), tik vėliau pjaunas Vdk. Ar jaučio ėjimas, ar žmogaus pėdos, negal išski̇̀rti Lkv. Jei „velnio piningą“ išski̇̀rsi ir išmesi, būs tavo visi piningai Brs. Šerno mesos negal iš kiaulės išski̇̀rti Dr. Paėmė pačią iš pelėdos nei̇̀šskiramą (labai negražią) Plt. Vienas iš vieno (labai panašūs) – negalėjo anuodums išskirti nė katro Lkž. Plaukai ilgiausiai, vyrų iš motriškų negal išski̇̀rti Krš. Eis su kelnėms motriškos kaip vyrai, negalės išski̇̀rti vyriško iš motriškos Trkn. Tada bitės nug tranų lengvai gal būti išskiriamos Nz. Kruopynė bus iš sermėgos neišskiriama – turi valgyti KlK13,97(Pln).
ǁ pajėgti suvokti skirtumą: Per sekundę žmogus išskiria ne daugiau kaip 20 greitai besikeičiančių vaizdų rš.
16. padaryti kitokį, skirtingą dėl tam tikrų ypatybių; pabrėžti, iškelti: Yra savybių, kurios ypač išskiria tam tikrą kūrinį iš kitų tarpo A.Vencl. Įvardžiuotiniai būdvardžiai išskiria vienus daiktus iš kitų pagal savo leksinę reikšmę KlK1,12. Pasitaiko sakmių, kuriose užsimenama ir apie tokius laumių išvaizdos bruožus, kurie išskiria jas iš paprastų moterų rš. Didūs laikai išskiria iš minių didžius žmones M.Katk. Mūs kunigai vis per daug aiškiai išskiria save iš tarpo visų draugijos sąnarių V.Kudir.
^ Kap išski̇̀rtas (puikiai atrodo) šniūras [javų]! Lp.
išskiriamai̇̃ adv.: Išskiramai̇̃ įstabiai rėdos Vn.
| refl. NdŽ: Eiškiai pažinsi, ka jis latvys – a mūsų žmonys išsi̇̀skiria? Mšk. Jin išsiskýrus iš viso miesčiuko, pasiutus Šln. Visokiums madums [vaikiščiai] nora iš būrio išsiski̇̀rti Krš. Burtininkai, kaip ir raganos, sakmėse iš kitų žmonių išsiskiria vien savo sugebėjimais, o ne išvaizda rš. Prieveiksmis iš kitų nekaitomųjų kalbos dalių išsiskiria tuo, kad jis, kaip ir būdvardis, turi laipsnio kategoriją MLTEII22. Iš XIX a. vidurio lietuvių poezijos „Anykščių šilelis“ išsiskyrė ir savo kalbos liaudiškumu rš. Baldai kaimiški, iš jų išsiskiria kampe stovinti sofa ir puošnus bufetas J.Avyž.
17. skirtingai traktuoti, kitaip negu su kitais elgtis: Nei̇̀šskiru ne vieno, geri visi vaikiai Krš. Su vaiku [mergina] paliko, iš viso būrio išskirtà, niekam nebreikalinga Rdn.
×18. (sl.) DŽ1 suteikti, paskirti: Draugija privalo kasmet išskirti lėšų ūkiui tvarkyti rš. Tam reikalui bus išskirti specialūs prekių ir statybinių medžiagų fondai sp.
19. pavesti eiti kokias pareigas: Volterį valdžia išskyrė į lietuviškųjų raštų cenzorį K.Būg. Posėdyje iš tarpo Komiteto narių išskirta (sudaryta) iš trijų žmonių … komisija LTII137.
20. išrinkti (susitarus ar balsuojant) į kokį postą: Žadėjo to klausyti kunigaikščio, kurį abi pusi vienybė[je] išskirs S.Dauk. Patys išskyrusys tinkamąjį kunegą, liuob rašyti pri vyskupo, kad klebonu padarytum M.Valanč. Jurkų ir Malakauskį pašalinkime nuo perdėtinystės, o į jų vietą išskirkime dorus žmones TS1897,9. Kurį jis išskirs (paraštėje išrinks), tas jam teafieravoj BB4Moz16,5.
| refl. tr.: Bet turi atminti, kad mes išsiskiriame tik vieną kandidatą I.Simon.
21. NdŽ išrinkti ką geresnį, tinkamesnį, parinkti: Tėvai išskiria visuomet sau žentą, nors tuo paprastai sunkiausią naštą užkrauna dukteriai ant pečių Pt. Išskýrė vardą – baisu klausyties! Krš. Liuobav čystą anglį išski̇̀rsma [dėti į kisielių] Grd. Paskambins [pirkdamas] dalgį ir išski̇̀rs geriausį Krš. Ne visumet ant žemės lygios tegal išskirti vietas, kuriose reik parkasus kasti Rp. Reik išskirti du stiebu to meto stipriu ir lenkti judu apei apynvarptį S.Dauk. Kaip jis tave iš mergų viso svieto išskyrė BPI337. Kam išskyrei man bernelį kaip šile kelmelį? LTR(Bt). Išskirsi sau tris miestus Ch5Moz19,7.
^ Kaip gegužė užrištomis akimis išskyrė sau vyrą S.Dauk, M.
| refl. tr. N, NdŽ: Pamatysiu, kokį tu žentą išsiskirsi Žem. Davė išsiskirti porą arklių LTR(Grk). Kokį ji gražų vardą išsiskýrė mergučei! Skr. Išsiski̇̀rkiat valgį, koki šiandien pietai būs Žeml. Kad aš numirsiu, kožnas išsiski̇̀rkiat sau lauką BM352(Vkš). Išsirašiau raštužėlį, kokį tik mokėjau, išsiskýriau sau bernelį, kokį tik norėjau (d.) Šmk. Aš išsiski̇̀rsiu, išsilasysiu kur sau lygų bernelį JV250. Ei, išeik, išeik, mano brolužėli, išsiski̇̀rk sau mergužėlę JD441.
^ Iš cielo bliūdo mesos išsiskyrė veršio uodegą (ilgai rinkęs, prastą žmoną išsirinko) LTR(Plng). Skyrė skyrė ir iš visos mėsos išsiskyrė uodegą Žem.
22. išleisti iš savęs: Skrandžio sienelių liaukos i̇̀šskiria tam tikras sultis DŽ1. Išskiriami̇́eji organai NdŽ. Daugiausia prakaito išskiriama tada, kai oro temperatūra lygi kūno temperatūrai arba aukštesnė rš. Bandymas rodo, kad augalai kvėpuodami naudoja deguonį ir išskiria anglies dvideginį rš.
| refl.: Skrandžio sultys išsiskiria ne tik patekus maistui į burną, bet ir pamačius jį, užuodus jo kvapą V.Laš. Išsiskyrusios ašaros drėkina akį, vienodai vilgydamos jos paviršių rš.
23. refl. išsiristi: Ir išsiskyrė iš to kiaušinio tokis ledokas DS342(Vlk).
◊ keliai̇̃ išsi̇̀skiria (kieno) nutrūksta, nebeįmanomas bendravimas, buvimas drauge: Mūsų keliai̇̃ išsiskýrė BŽ485.
nuo šiõ svi̇́eto (į ámžiną gyvẽnimą) išsiski̇̀rti mirti: Numiršta tas agradnykas, o netrukus išsiskýrė ir pati nuo šiõ svi̇́eto BM90(Brž). Vyras išsiskýrė į ámžiną gyvẽnimą Vdk.
1 nuski̇̀rti, nùskiria, nuskýrė tr. Š, Rtr; Ser
1. nuvalyti, nudaryti: Nūski̇̀rs kruopus su pakeltums girnums Grd. Kapūstus nukertam, nùskiriam StngŽ72. Grybus parnešus tuojau nùskiriu Snt.
2. atidalijus duoti nuosavybėn: Ir dalys, nuski̇̀rtos anksčiau, pagal dabartinius metus turėtų būt mažinamos Gs. Ans nuskýrė man dalį, t. y. nudalino J. Nuskyrė man žemės iš to paties dvaro P.Cvir.
3. duoti, suteikti: Nuski̇̀rtas jai kambariukas, ir būna Gs. Ji liepė jiems (velniams) nuski̇̀rtą mišką išraut MitI371.
ǁ nuspręsti, numatyti duoti: Buvo nuski̇̀rtas butas, būt gavus Klt. Karšintis ant mūro, kai namuose ir taip kiekvienas kąsnis nuskirtas (kam nors numatytas, apskaičiuotas), skriauda namams P.Cvir.
4. refl. būti kitokiam, nutolti, nesutapti: Literatūra nusiskyrusi nuog rašliavos A1884,199.
5. DŽ nustatyti, sutarti: Prisiminiau, kad ši diena nuskirta mano mokslo pradžiai rš. Atėjau nuskirtu laiku Juoziokų galan pusryčių, o ten stalas tuščias J.Balt. Nuski̇̀rtas metas NdŽ. Ir algą nuskýrė nuog tos dienos Lp. Vaikams šitaip buvo nuskiriama tikyba: sūnūs seka tėvo tikybą, dukterys – motinos A.Janul.
| refl.: Nusiskýrę iš anksto b[uv]o pro čia eit Gs.
6. NdŽ pavesti užimti kokią vietą, eiti kokias pareigas: Buvo nuskýrę mokytoju į Juozapavą Krš. Gal sužinojai, kur mūs bernioką nuskýrė? Ds. Jį nuskýrė dirbt mūsų kolūky (sov.) Grdž. Nuskýrė jį prie griovių Rm. Tris vyrus nuskyrė kaminus išvalyti Užv.
| Nežino, ar paims vaiskan – nuskýrė (nusprendė guldyti) ligoninėn Mlt.
ǁ užduoti kokį darbą: Jam buvo nuski̇̀rta tuos arklius žiūrėt Krs. Man čia ravėt nuski̇̀rta Sug.
7. išrinkti (susitarus ar balsuojant): Žmonės duoda prašymus valdžiai, kad nuskirtų komisiją iškadai apžiūrėt Grž. Apiekūnus nuskýrė [našlaičiams] Grz.
| refl. tr.: Susirinkimas nusiskyręs vyresnybę – viršininką, raštininką ir piningių A1885,25.
8. išrinkti geresnį, tinkamesnį, parinkti: Ana nuskýrė slūgą J. Dalgį nū̃skira, su nūšukomis braukdami Ggr.
| refl. tr., intr.: Nevedęs atrodė ant gyvenimo (tinkamas gyventi), ir nusiskýriau, o pasirodė niekai Skr. Jei blogai nusiskýrei – blogai Plng. Aš nusiskyriau jaunąjį bernelį, kurs į vaiskelį išjojo LTR(Vkš). Pigesnis skustuvas nusiskýrė (buvo išsirinktas) geresnis, o paskuo paprastėjo Šts.
^ Skyreis ir nusiskýrei veršio uodegą (ilgai rinkdamasis, išsirinkai blogiausią merginą) Mžk.
9. lemti: Matyt, jam taip nuski̇̀rta visą amžių vargt Rs. Kiek anam amželius nuski̇̀rtas, ans tiek išgyvęs sau Sd.
10. įjungti, įtraukti į tam tikrą kategoriją: Čia yra ir tokių kalbos savotiškumų, kurie į vieną kurią klaidų rūšį sunku nuskirti J.Jabl. Į prieveiksmius čia nuskiriami ir žodžiai be, irgi, ir J.Jabl.
1 paski̇̀rti, pàskiria, paskýrė tr. Š, Rtr
1. nuspręsti duoti, suteikti: Už gerą darbą paskýrė premiją DŽ1. Gautą pelną jie paskýrė pabėgėliams šelpti NdŽ. Piningų didliai daug paskirtà pabrikuo (fabrikui) plėsti Trk. Be teismo, be nieko jisai pats kiek tę pàskiria ir atsiunčia pinigų Jrb. Kodėl mama, paskirdama man kokį kąsnį, visada slėpėsi nuo tėtušio? LzP. Aš tau algos paskiriu tris avis BsPIV126. O mañ jauną jaunuolėlę berneliui paskýrė (d.) Šmn. Daėjo jis tokį dvarą, kur karalaitė buvo paskirta smakui LTI163. Karo lauko teismas paskyrė mirties bausmę rš. Lempas jai paskýrė šildyt (gydytis) Jrb.
| refl. tr.: Geriausią dalį sau pasiskýrė DŽ1. Artojas bulves vagomis aria, o kasėjai, kiekvienas pasiskyręs po vagą, jas kasa rš.
ǁ Sch167, NdŽ duoti naudotis (vietą, patalpą, plotą): Tą namą visą mokyklai paskýrė Vlkv. Grūdams reikia paskirti geriausias patalpas rš. Labai gerą ganiavą pàskiria jaučiam Žln. Tokį kampą paskýrė toms kapinėms LKT190(Šk). Ten buvo didelis gabalas paski̇̀rtas [prekyvietei] Krp. Gamta, paskyrusi elniui gyvenimo vietą nemalonią šiaurę, davė visa, kas tenai reikia turėti Blv. Kamaros priš šiaurę ir kamaros priš pietus bažnyčiospi, tos paskirtos yra švenčiausiop BBEz42,13.
2. atiduoti nuosavybėn, suteikti: Paskýrė jai savo suknelę mirdama Klt. Ar didį sukrovė motulė kraitelį, ar didžią paskýrė tėvulis dalelę? DrskD34. Tėvas jei numiršta nepaskýręs [dalių], tada [turtą] dalinas į lygias dalis vaikai Grz. Išleidant duoda gyvolių, kiek jau paskiramà, piningų, tas vadinas jau kraitis Trš. Ir aš skiriu jumus, kaip man tėvas manas paskyrė, karalystą DP495. Paski̇̀rk man tą, ko namie nepalikai (ps.) Aln. Dėkui, tėveli, dėkui, tikrasai, kad paskyrei man dalelę, – daugiau nebereiks LTR(Grv).
ǁ paaukoti: Visus savo žemės turtus bažnyčiai paskyrė Žem. Nuvedus bažnyčion, mañ Dievui paskýrei BM448. Pàskiriu jam dūšią DK69.
| prk.: Turbūt savo širdį jau paskyrei kam nors J.Dov.
ǁ NdŽ dedikuoti: Nežinau, kodėl ji parašė tokį eilėraštį ir kodėl paskyrė Adomui J.Gruš.
ǁ LL75 (testamentu) užrašyti, palikti: Jis savo turtą paskýrė geriems tikslams NdŽ.
3. panaudoti, pavesti kuriam nors tikslui: Paskýrė savo gabumus mokslui DŽ1.
| Veiksmažodžiams paskirta mažne pusė visos gramatikos J.Jabl. Tam mokslui paskirti trys puslapiai KlbIII240(J.Balč).
| refl. tr., intr. NdŽ: Pirmosios XIX šimtmečio pusės socialistai utopistai visa siela pasiskiria tokiems tyrinėjimams rš.
4. BŽ264 nustatyti, numatyti: Vestuvių diena jau paskirtà NdŽ. Traukinys išėjo paskirtą valandą J.Balč. Čiagi nepaski̇̀rtas laikas: kada spės, ir padaris Ob. Kiekvienas jų (perkūnų) turįs paskirtą sau metą MitII178. Parašė in visas karalystes, kad jis paskirtoj dienoj parodys savo dukterį BsPIV19. Paskalba toki buvo, kad geras kalendorius pàskira orą sėti Ggr. Paskirtas metas N. Po kelių dienų jau abudu buvo paskirtame mieste BsMtII48. Paski̇̀rdavo į kokią daržinę [piemenukams rinktis] Mšk. Paskyrė susitikimą vėlai vakare už kaimo trobų rš. Ir kad buvo paskirta, idant leistumbimės vandeniu Vlakuosna (į Italiją), padavė Povilą ir nekurius kitus kalinius šimtininkui Ch1ApD27,1.
| refl. tr.: Pasiskýrė sau gyvenime tikslą DŽ1. Kiek buvom pasiskýrę, tiek ir užsėjom PnmA.
5. SD147, H, Sut, I, NdŽ pavesti eiti kokias pareigas, įpareigoti atlikti kokį darbą: Jį čia mokytoju mums paskirsią J.Jabl. Iš mūs kaimo vienas buvo paski̇̀rtas kaip vyresnis Plšk. Komisiją paskýrė nuostoliams apskaičiuoti DŽ. Jis buvo paskirtas ligoninėn eiliniu gydytoju rš. Paski̇̀rdavo mergaites [iš piemenių], kas išvirs varškėčių [per sambarį] Sk. Į darbą žmonys eina, kas kur paski̇̀rtas LKT254(Srv). Nuo laukų tik dabojo paskirti̇̀ piemeniukai, kad į vasarojų, tai į rugius neįeitų LKT183(Prnv). Viršininkas (kerdžius) buvo ant anų (piemenų) paski̇̀rtas Krp. Blogai renka tavo Dievas, jei paskyrė būti valdovais mane ir mano brolį Jogailą V.Krėv. Iš antelerijos (artilerijos) mane atmetė, paskýrė in karališką gvardiją LKT229(Žž). Pirm paskirti buvome pagal nustatymą to, kursai daro visus daiktus pagal rodą valės savo BtPvE1,11. Kožnas nes aukščiausias kunigas, iš žmonių imtas, paskiriamas est dėl žmonių Ch1PvŽ5,1. Jis est paskirtasis nuog Dievo sūdžia gyvųjų ir numirusiųjų VlnE78. Akies mirkterėjime iž karalysčių savo bus ižvaryti, o kiti jų vieton nuog Dievo paskirti SPI134.
| refl. tr. NdŽ: Pasiskýrė sau padėjėją DŽ1. Apygudris buvo, tai ponas į dvarą pasiskýrė Mšk.
ǁ liepti atlikti, užduoti (darbą): Ji paskyrė namų darbus ir užvertė žurnalą V.Bub.
ǁ suteikti (vietą, pareigas): Rodžia didumą apaštalų, kad juos paskirtamęjime (orig. paskirtumęjime) urėde lygius sau daro DP203.
6. išrinkti (susitarus ar balsuojant): Paskyrusys sau vaideliotus arba kunegus, vėl sukūrė šventą ugnį M.Valanč.
| refl. tr.: Kiekvienas žmogus, ant savo žeme ir savo piningais naujus pastatęs numus Dievo, galėjo visumet paskirties tinkamą į kleboną M.Valanč.
7. R42, Sut, K, M parinkti ką geresnį, tinkamesnį: Aš paskýriau taų arklį, t. y. išrinkau iš kitų J. Tokių arklių – paskirti (mažai belikę) Šts. Paskirk tokią dainą, kad pritiktų tokiai dienai! Žem. Paski̇̀rsma į raudoną molį pasėti – kviečiai būs laužas (vešlūs) Lk. Ridikų išrauk paskýrusi [kur geresni] Žr. Vietą augynojui reik paskirti aukštą S.Dauk. Bet kurius jis paskyrė, tus taipajeg ir pavadino VlnE163. Idant šita būtų ta, kurią tu tavam tarnui Isaak paskyrei BB1Moz24,14.
paskiriamai̇̃ adv. retai, paieškais: Paskiramai̇̃ galėjo kur šokti [senovėje] Šv. Paskiramai̇̃ bėr žolininkių Šts.
paskiriančiai̇̃ adv.: Daba y[ra] obulų paskirančiai̇̃ Ms.
paskirtinai̇̃ adv.
1. specialiai pasirinkus: Dabar matai, – kalbėjo toliau jisai, kreipdamasi paskirtinai į Bukotą V.Piet.
2. retai, paieškais: Paskirtinai̇̃ ponai buvo geri Krš. Paskirtinai̇̃ būs liuob koks pijokas, o taip negėrė Krš.
| refl. tr. K, NdŽ: Pati nueisi ir pasiski̇̀rsi [dovaną] Jrb. Su kauliuku pasiski̇̀rk mėsos Erž. Anie, sako, eis, ten paršelius pasiski̇̀rs Als. Berniokas katrą gyvulį pasi̇̀skiria, tai vis užauga Sdk. Iš visų riebiausią žąsį pasiskýriau Kdl. Pačią gražiausią vištikę pasiskýrė sau Šll. Pasi̇̀skiras [karvė], kokia žolelė skanesnė yr LKT56(Akm). Kad jis, būdavo, kokį gyvulį sau pasiskiria, tai vis, būdavo, jam pastimpa BsPIV8. Ją pasiskýrė į marčias Jrb. Kad aš tokiam turte gyvenus, būč ne tokį pasiskýrus Ds. Mes pasiski̇̀rdavom, su kuo eiti šokti KlvrŽ. Taip jai buvo gamtos žadėta, ne savo pasiskirta Vaižg. An rėžių galų pasiskýrėm gyventi, meilijom daugiau žemės Vn. Esant iš ko pasiskirti, rodos, nebėra gero Žem. Aulį būtinai išdrevėjus, paskirkiatės iš tų perų korių keturis ar penkis geriausius S.Dauk. Pasiskýriau, kur gyventi J.
^ Pasiski̇̀rk mergą iš pulko kai roputę iš gurbo Jrb. Neatpūtauk: kokią norėsi, tokią gausi – jei beliks, ir pasiskirsi Plt.
pasiskiriamai̇̃ adv.: Į Telšius nuvažiuosu i gausu pasiskiramai̇̃ [vaistų] Gd. Gėralų buvo pasiskiramai LzP.
pasi̇̀skiriančiai adv.: Pasi̇̀skirančiai yr knygų visokių Šts. Pasi̇̀skirančiai ėda karvės, laukus atvokus Šts.
pasiskirtinai̇̃ adv.: Pasiskirtinai̇̃ yra kunigų bažnyčio[je] J.
8. atitraukti, atitolinti vieną nuo kito: Tas šnapšiukas pàskira žmonis, protus sumaišo Rdn.
| refl.: Negrūskit gyvulių krūvon, tegul pasiskyrę ėda Pnd. Bet niekaip negalėjo pačios (moterys) su avinu pasiskirti (atlipti) BsPII185.
ǁ refl. iširti, nutrūkti: Pasiskýrė mūsų draugystė Sv.
9. refl. išsiskirstyti, išsivaikščioti: Po vakaruškų jaunimas an visas puses pasiskýrė Vžns.
10. refl. N, NdŽ nustoti kartu būti, gyventi; nebebendrauti: Šeimos pasiskýrė: kur tėvas, kur sūnus Grv. Jau anas kai sustinka tą savo mergą, tai pardien negali pasiski̇̀rt Ds. Išeikime! Tesižinai vienas; bene greičiau pasiskirs Vaižg. Kol krūvoj buvom, nemeiliai buvom, kad pasiskirsim, tai graudžiai verksim N263. Broliai paklausė ir, supylę pinigus, pasiskyrė: kunigas sau nuvažiavo, ė anys namo parvažiavo BsPII204. Jie toj kryžkelėj pasiskyrė LTR(An).
11. refl. Upn, Pnm, Žl, Aln, Sug nutraukus santuoką, kartu nebegyventi, išsituokti: Kai šitei blogai sugyvena, tegul pasi̇̀skiria Lel. Vyras pasiskýrė su tą[ja] pirmąja [žmona] Klk. O šitas jaunis tai su pačia pasiskýrė Skp. Su pirmuoju [vyru] pasiskýrus, o su tuo susidėjus gyvena Klt.
12. nulemti: Taip likimas paskýrė NdŽ. Koki yra paskirtà, ar tu gink negink – apsiženis Slm. Klaidžiais, pilkais žemės takais paskirta mums klajot S.Nėr. Pražūčiai save paskyrėte, pripažinę savo dievais piktų atėjūnų žiaurius dievus V.Krėv. Rodos, širdžiai paskirta mylėti, tai kodėl gi jai tenka kentėti? Mair. Tėvelis mirė – dalelę skyrė, močiutė mirė – vargą paskýrė (d.) Ds. Žmogui buvo paski̇̀rta trisdešim metų [gyventi] LKT267(Brž).
1 pérskirti tr. K; Q586, SD50,294, H184, Sut, M, Š
1. padaryti atranką: Párskirk geresnį nuo blogesnio grūdo J. Blogai miežius párskyrė – sėklai netiks Brs.
2. padalyti į dalis: Pusiau perskirti N. Dvišakai pérskirti NdŽ. Knygutę lengvai gali perskirti į dvi dali V.Kudir. Teresė, perskyrusi kūlį perpus, suriša du stambius pėdus V.Bub. Tris šimtus vyrų į tris dalis parskyrė S.Stan. Geriau [šeimos] nepérskirt, ale pačiom (bitėms) leist spiest, tada geriau jos dirba LKT205(Kt). Žmonės buvo pérskirti į du luomu NdŽ. [Sala] parskirta yra ant 5 pavietų ir 11 parakvijų I. Perskirtasgu yra Christusas? Ch11PvK1,13.
| refl. N, K, Gs: Kaip šveis kūju – akmuo į tris dalis persiskyrė J.Paukš. Būrys pérsiskyrė į dvi dalis DŽ. O minia miesto persiskyrė Ch1ApD14,4. Ir dvejos žmones persiskirsis iš tavo žyvato BB1Moz25,23.
ǁ refl. tr. pasidalyti: Jeigu vienam patinka, kitam – nepatinka, i pársiskiria žemę Mšk. Broliai žemę pársiskyrė, tėvai kaip mirė Žg. Mudu tą lobį pérsiskirsime pusiau Lkš.
ǁ refl. prk. suskilti, pasidalyti, nesutariant dėl nuomonių skirtumo: Nuog šio meto nes penketas vienuose namuose persiskirs: trejetas prieš dvejetą ir dvejetas prieš trejetą Ch1Luk12,52. Kožna karalystė, kuri skirias (taisyta iš persiskiria) prieš save, gaišta Ch1Mt12,25.
3. H, LL209,210, Rtr, NdŽ atitolinti vieną nuo kito: Likimas pérskyrė juodu NdŽ.
| prk.: Kitąsyk tų skyrimos nebuvo, tik grabo lenta párskyrė Vdk.
ǁ išardyti, nutraukti (tarpusavio ryšį): Pertraukt, perskirt prietelystę SD321. Moteres paėmimas yr nepérskirtinas suglaudimas DP69. Šlovin tą būtį šventa traicė, kuri esti neperskirtoji vienybė Mž322.
^ Jų draugystės lašu vandens nepérskirsi (labai susidraugavę, ištikimi) Vlkj.
pérskiriamai adv.: Neparskiriamai I.
pérskirtinai adv.: Nepárskirtinai I. Natūra … yra suglausta nepérskirtinai su dievyste DP230.
pérskirtai adv.: Turi dėl savęs pačias aprinkti ir vesti sau už prietelkas, su kuriomis reiks gyventi neparskirtai iki smerties DS186(Rs).
4. refl. R412 perskilti: Pársiskyrė duona Krš. Žemė kalbėjo persiskirdama: dar tau ne laikas, vargo berneli, dar tau ne laikas in žemę eitie BsO340. Gali žemė pársiskirt Krm.
5. refl. išsišakoti, pasidalyti: Į Akmeną įbėga tie intakai i pársiskiria Erž. Viena upė persiskyrė į keturias dides upes CII747.
6. SD322, LL216 perdalyti, praskleisti, kad atsirastų tarpas: Mozešius melsdamasi perskyrė marias BPII99.
^ Jūros neperskirsi, upės neužtvenksi LTR(Šll).
| refl. NdŽ: Kad liepos grabelis atsivertų, plonos drobelės persiskirtų LTR(PnmR). [Reikia] į dubenį pūsti, kad pienas persiskirtų LTR(Mrk). Kad turėjo ranką ištiestą ant marios, vandenys parsiskyrė S.Stan. Ir išdžiovino marias, ir vandenys persiskyrė BB2Moz14,21.
ǁ DŽ, NdŽ padaryti sklastymą, praskirti (plaukus): Motina sklastyman kaip dideliam vyrui jam perskyrė plaukelius P.Cvir. Tasai kuodas kartais tiesiu sklastu perskirtas per vidurį galvos I.Simon.
| refl. tr.: Zelika buvo lig pat pakaušio persiskyręs skyrimą Vaižg.
7. atriboti: Mūsų žemės eže tit parskirtos J.
8. neleisti kartu būti, gyventi: Pérskirti vaikus su motina NdŽ. Mes mudu gyvenom kap pora karvelių, o kas mus pérskyrė, Dieve, jį korokie DrskD109.
ǁ refl. H, LL216 kartu nebebūti, drauge nebegyventi: Broliai pársiskyrė ir pasidalino tėvo naudą J. Čia baigėsi kelias, reikėjo pérsiskirti NdŽ. Besėdėdami broliai nutarė persiskirti: vienas vienu, kitas kitu keliu eiti LTR(Žal). Tikos nesuderėjimas tarp Povilo ir Barnabo, teip kad perskyrės viens nuog antro DP496.
| prk.: Lietuviai su savo pamėgtais raginiais indais nepersiskirdavę ir mirdami LTII113.
^ Nepersiskiria kaip bezdalas su marškiniais LTR(Rz).
ǁ refl. atsisveikinti: Pérsiskirta didžiausiais prieteliais NdŽ. Apsiverkė persiskyręs, apsidžiaugė pasimatęs KrvP(Ašm). Susitikom, ka rėkėm vedvi, ne pársiskirti negalėjom susitikusios Lc.
| Suspaudė aną sopuliai neišpasakyti, ale nė jokiu spasabu parsiskirti (pagimdyti) negalėjo P.
9. NdŽ ištuokti: Teismas pérskyrė vyrą su pačia DŽ1. Ką ponas Dievas suvedė, to nė vienas žmogus netur perskirti Vln50.
ǁ refl. NdŽ nutraukus santuoką, kartu nebegyventi: Iš didelios nelaimės kame ka būtum žanoti žmonys pársiskyrę Trk. Kaip aš atminu, nė vienas nėr pársiskyręs Tl.
10. NdŽ iš naujo, pakartotinai skirti.
11. padaryti, kad būtų žinomas, matomas vienų ir kitų skirtumas: Klebonams įsakė parskirti pavargėlius: tikrai nebgaliantims duonos uždirbti liepė duoti kokius nor ženklus M.Valanč. Būk žvakės ant tvirtybės dangaus, perskiriančios dieną bei naktį BB1Moz1,14.
12. pajusti, suvokti skirtumą: Idant galėtumbit perskirti, kas šventa ir nešventa, kas nečysta bei čysta yra BB3Moz10,10.
13. atskirti, atpažinti: A čia būs kielė, a blezdinga – aš nepárskiru anų Dov. Nutraukuos ant nosės galo akinius i párskiru žolę Kl. Aš matau, bet nepárskiru kas Rt.
◊ rankàs pérskirti NdŽ trečiajam asmeniui kaip liudininkui patvirtinti dviejų asmenų susitarimą, lažybas ir pan.
su protù pérsiskirti išprotėti: Ar tu durnas, ar su protù pársiskyrei? Krž.
su šiuõ (su šiuomi̇̀) pasáuliu (svi̇́etu) pérsiskirti NdŽ; su šià pasáule pérsiskirti mirti: Jos da mažos buvo, kai tėvai parsiskýrė su šiuõ svi̇́etu BM86(Brž). Visi žinojo – ėjo ant mirties, kad su šiuo pasauliu persiskirt reikės LTR(Švnč). Nė biškio nežinom, kumet ir kaip vyskupas Jokūbas parsiskyrė su šia pasaule M.Valanč. Mun liepsi parsiskirti su šiuomi svietu P.
1 praski̇̀rti, pràskiria, praskýrė tr. Š
1. kiek atrinkti, atmetant, kas netinkama: Kviečių dėl sėklos praskýriau J. Praski̇̀rk keletą kapų, kur didesnių, rugių sėklai Ds.
2. Rtr atitraukti tolyn, atitolinti vieną nuo kito: Truputį pašokus, kojos praskiriamos į šonus tiek, kad būtų galima jas sukeisti vietomis rš.
| refl.: Grikštelės ranka, kad kaulas prasiskirs J.
3. N praskleisti, atstumti į šalis, kad pasidarytų tarpas: Ėjau, praski̇̀rdamas krūmų šakas DŽ1. Praski̇̀rti tiltą NdŽ. Ji pasilenkė, praskyrė kregždės plunksneles ties galva ir pabučiavo jos užmerktas akis J.Balč. Ten aukšta žolė buvo praskirta Šlč. Praskirtos laivo bangos susilieja – to griovio nepalieka ir žymelės T.Tilv. Tai riebi sriuba: negali visai praski̇̀rt (prapūsti) Jrb. Praskýriau tas metmenis Eiš. Aš, rugelius praskirdama, vosilkėles pamindama, aš rasiu kelelį pas močiutę JV1011. Nueisiu, berneli, nueisiu, jaunasis, berželius praskirdama, dobilėlius pramindama LTR(Mrj). Nor verksi, sesule, gegule kukuosi, nepraskirsi žemelės an mano kapo KrvD64.
| prk.: Tai rago balsas tylumą praskyrė V.Kudir.
| refl. tr., intr. Š, DŽ1: Paršas, kai noria, tvorą prasi̇̀skiria ir eina į daržą Skr. Žmonės ant turgų prasiskirs prieš tave TS1896,9(Vaižg). Salėj užgeso lempos, iš lėto į šonus prasiskyrė uždanga P.Cvir. Susyk prasiskyrė grindys, ir ji nuėjo BsPIV88. Ale su sykiu tik iškilo vėjas, prasiskyrė vandenys BsPIV159. Pastogės galai prasiskyrę, stogo viršus nelygus Lg.
ǁ refl. tr., intr. pasidaryti tarpą, prastumiant, praskleidžiant ką į šalis: Ėjau per minią, prasiskirdamas taką rš. Poviliokas prasiskyrė pro juos (svečius) prie Alyzo, suėmė šį glėbin J.Balt.
ǁ padaryti sklastymą: Mano mergelė kruglagalvelė, in abejas šaleles praskirtais plaukeliais (d.) Rod.
4. išskleisti (sudėtą, sulankstytą): Praski̇̀rk praski̇̀rk [antklodę], tegu šyla Pc.
ǁ refl. prasiskleisti, pražysti: Jau ir rožės keli žiedai prasiskýrė Kč. Neprasiskiria, ir gana Lp.
5. refl. NdŽ perskilti, prasiverti: O, kad dabar mane prasiskyrusi žemė prarytų ir ten aš galėtau amžinai pasislėpti… V.Krėv. Vai, tu prasiskirki, motule žemele, vai, tu atsikelki, jaunasai berneli!.. V.Krėv. Žemė kalbėjo prasiskirdama: dar tau ne laikas, vargo martele, dar tau ne laikas in žemę eitie BsO340. Maž ir prasiskirtų sunkioja žemelė, maž ir prakalbėtų miela motinėlė LTR(Ds).
6. refl. nustoti drauge gyventi, išsisklaidyti: Prasiskýrė broliai ir seserys iš pulko Antš.
7. refl. NdŽ išsivaikščioti, išsiskirstyti: Kaip aš nuėjau, buvo jau prasiskýrę žmonys Mžš. Jau po dvylikės šokėjai pamažėle prasiskyrė SI179.
8. refl. kartu nebebūti, atsiskirti: Eidami jiej sugalvojo: reikia mum prasiski̇̀rt (ps.) Ppr.
◊ kójas praski̇̀rti išeiti: Jis man neduoda niekur kójas praski̇̀rt Skr.
kójomis praski̇̀rti negali̇̀ labai daug ko: Ot dagyvenom: moterų kójom praski̇̀rt negali̇̀, o vyrai turi puodus kilot! Ob.
nė̃ praskirtų̃ nagų̃; praskirtų̃ nagų̃ neturė́ti apie labai užsiėmusį, neturintį laiko pailsėti: Aš neturėdavau laiko nė̃ praskirtų̃ nagų̃ Rm. Kadgi dabar pati darbymetė – nėr nė̃ praskirtų̃ nagų̃ Ssk. Dievuliau mano, praskirtų̃ nagų̃ šiąvasar netùriam! Mžš.
rañkoms (nagáms) praski̇̀rti būtiniausiems reikalams (yra, bus): Užsidirbau kelius rublius, bus rañkom praski̇̀rt Ktk. Rañkom tik praski̇̀rt šitie pinigai Klt. Nėr kapeikos nė nagám praski̇̀rt Sdk.
rankàs (nagùs) praski̇̀rti atsikvėpti, pailsėti: Kad tik nagùs praskýrei, tai, žiūrėk, ir jie čia Lš. Neturiu laiko: nė nagų̃ nepràskiriu Srv. Žu darbų ir vaikų rañkų nepràskiri Rod. Dirbu, plūkiu, rankų nepraskiriu nuo ryto iki naktelės tamsios J.Balt. Už vaikiščių rañkų nepràskiri Vlk. Kai užsikeli, tai už tų darbų nei rañkų praski̇̀rt negali Al. Negali rañkų praski̇̀rt nuo darbo, kada gi atsipūsi?! Sb. Kaip čia nepyksi, nerėksi, kaip čia nebarsi – už darbų nėra kada nei rankų praskirti V.Krėv.
1 priski̇̀rti, pri̇̀skiria, priskýrė tr. K, Rtr, Š; SD1150, M
1. DŽ1 prijungti: Kolūkiams priskirti nemaži miškų plotai (sov.) sp. Sako, ežeras būsiąs miesto poilsio zonai priskirtas V.Bub. Dabar mus priskýrė Molėtuosna JnšM. Pry Kelmės mumis priskýrė Užv. I Trakai buvo priski̇̀rta šitam pačiam apskričiu[i] Pb. Mes buvom priskirti Dūkštosnan (tai apylinkei) Ker. Jei pamiškės dirvoje išdygdavęs koks medelis, tai ponas uždrausdavęs arti ir tą sklypelį priskirdavęs prie miško A.Vien.
| refl. K: Mes norėjom prisiski̇̀rt in Vilnių Rod.
2. įtraukti į būrį, prigretinti prie ko: Jam [į porą] priskirta Tautrimytė I.Simon. Į tą grupę, kur mane priskýrė, buvo pora šimtų vyrų Plšk.
ǁ refl. Sut, N pritapti, prisišlidinti: In lenkus neprisiskýriau Zr. Ir tie, kurie paklydę, prisiskirs prie pulko dorų brolių savo A1885,5. Tai aš dartės tai kap blūdna avelė, tai kap vienas stulpelis: tai niekas nei neprisglaudžia, tai niekas nei neprisi̇̀skiria (rd.) Rod. Dėl to apleis žmogus tėvą ir motiną savo, o prisiskirs moterėsp savo GNPvE5,31. Ir keli iš jų įtikėjo ir prisiskyrė Povilui ir Zylui NTApD17,4. Prisiskyrė pri jo jaunikaitis brš.
3. DŽ1 įtraukti į tam tikrą kategoriją, į kieno nors tarpą pagal būdingas ypatybes, laikyti kuo: Vilius su Anskiu jau buvo priskiriami prie suaugusių I.Simon. Žvaigždės pri̇̀skiriamos prie saulių BŽ336. Tarnai ir padienininkai priskirtini prie darbininkų klasės rš. Jau tėvas, dėku, priskýrė prie pusberniuko LKT217(Šl). Kurs nelaiko ašrumo, trupa, tą dalgį pri̇̀skira pri prasto Ggr. Šitie laiškeliai visiems žinovams iš sevęs prymena, kam anie pryskirti MitI61(Klp).
| refl. tr. NdŽ.
4. R418, N, LL194 pavesti eiti kokias pareigas, įpareigoti atlikti kokį darbą, liepti ką daryti: Arkliai (arklių priežiūra) jam buvo priski̇̀rti Jrb. Jį (kvailutį) priskýrė kiaulių ganytie (ps.) Lp. Kam padėjėją priski̇̀rti NdŽ. Priski̇̀rtas buvo prie purkštimo Mžš. Mañ priskýrė in Molėtų vieškelio sniegą valyt Ktk. Mañ šiandiej priskýrė prie Petrui, tai bitonavom Slm. Duokiam ant pabudavojimo ir išlaikymo namų Dievo ir tarnų, kurie tiemus priskirti yra BPI194. Ir puolė burta ant Motiejaus, o priskirtas yra bendru balsu ing vienuolika apaštalų BtApD1,26.
priskirtinai̇̃
| refl. tr. NdŽ.
ǁ užduoti (darbą), pavesti prižiūrėti: Dabar juk nieko daugiaus daryt negaliu, kaip atlikti, ko man priskyrė TŽV325. Penki ar šeši ežerai buvo priskirti̇̀ prie mañ, kad negaudyt žuvų Dgč.
5. nustatyti, paskirti: Dabar gaus jam priskirtąją bausmę, pustretį metą, atsėdėti prš. Liuob an trijų rūšių priski̇̀rs (suskirstys) tus grūdus Trkn.
6. duoti nuosavybėn, aprūpinti, suteikti: Tėvas savo vaikus myl, už juos rūpinas, jiems dalį priskiria prš. Moteriškė, kurią tu man priskyrei, davė man valgyt nuo to medžio, ir aš valgiau Bb11Moz3,12.
ǁ N testamentu palikti.
7. I, NdŽ išrinkti tinkamą, geresnį: Kas priskirs jam tokį arklį, tokią tarnę, kokios jis nor J. Lepni [mergaitė] an valgymo: kol anai pri̇̀skiri, kol paduodi! Krš. Motynėlė širdužėlė, ką tu ma padarei? Tu priskýrei ma bernelį kaip girio[je] kelmelį JV783.
| refl. tr.: Valgyt teip nenoriu – neprisi̇̀skiriu nieko Jrb. Nėr motriškinių didesnių batų, negal prisiski̇̀rti Krš. Ten tekinių daržinė[je] prikriauta: jeigu tau reiks, prisiskýrei, antsimovei, i važiuok Trk. Čia gali prisiski̇̀rti akinius vogul akių Akm. Matušėle, aš tau akinius nupirksiu, eikim, prisiskirsi prie akių Žem. Virsta ant vieno, virsta ant kito šono – niekur neprisiskiria sau vietos Žem. Vyras pačią sau, o tu drabužį prisiskýrei J. Jau neprisi̇̀skiri [merginos], kad nežanotas Rdn. Prisiskýrė sau vietą i gyvena gerai Krš. Toks tokį prisiskira ir gyvena susidėję Šts.
ǁ pritaikyti, priderinti: Kokiu būdu priėjai prie duonos, rakčiukus pagavai, o gal kitus priskyrei? Žem.
8. Š, Kv liepti vartoti, taikyti kuriam nors tikslui: Nuo daktarų yr priski̇̀rta ryžių klijus Jrb. Jam daktaras akinius priskýrė Skr.
9. nulemti: Ar teks dangus tau, ar pekla, priskirs viena tai adyna PG.
1 ×razski̇̀rti, ràzskiria, razskýrė (hibr.) tr.
1. išskaidyti, padalyti: Kaimą reikia razski̇̀rt: sodybos bus plačiau Tvr.
2. atitolinti vieną nuo kito: Abu razskýrė, ale vė vienas kitą rado Rš. Tep mylisi, tai mylisi, negal'ma ir razski̇̀rt – kap smala susmaluota Dv. Svieto liežiuviai daug žmonių razskýrė LKKXIII135(Grv).
| refl.: Jaunas bernelis su miela razsiskyrė LTR(Švnč).
3. refl. išsisklaidyti, pasklisti: Anys razsiskýrė vienan šonan kelio Aps.
4. refl. JnšM nebegyventi santuokoje, išsituokti: Kap susmušė, ir razsiskýrė su vyru paskui Dbč. Kap kada i nuo dvidešimties metų razsi̇̀skiria vyras su pačia Dglš.
5. refl. išsileisti: Išvelė[jo] rozą drobę, ir razsiskyrė Dglš.
1 suski̇̀rti, sùskiria, suskýrė tr. Š
1. Erž atrinkti, išvalyti: Jau grybus suskýriau Pgr.
ǁ atrinkus tinkamus, sudėti: Suski̇̀rk mun ramules Vn. Lygias gijas suskirk man dėl audimo, kad nebūtų vienos storesnės, o kitos plonesnės J.
2. sujungti, suvienyti: Kad mus Dievas suskirt Rod. Su kuo ponas suskýrė, su tuo turėjo žanyties Plng. Norėjo suskirti sektas, bet juoba didesnį sumaištį suteikė brš.
| refl.: Partizanai norė[jo] su frontu susiski̇̀rtie Dsn. Puzionyse buvo ir daugiau tamečių bernaičių, o betgi tesusiskyrė į keimarį Jonas su Kaziu Vaižg. Nesusiskirk su griešnykais, nei valgyk su anais, nei gerk brš.
3. NdŽ sudėstyti, išdėlioti, suskirstyti: O tas pulkauninkas kaipo rabauninkas sùskir į pulkelius jaunuosius bernelius (d.) Š. Staliorius turi teip suskirti ir sustatyti išdirbinio dalis, kad jis nepagestų nuo sukimos rš. Surasti ir suskirti dalykus mes padėtumėme TS1899,2.
| refl.: Susiski̇̀rkiam, kas su kuo šoksma Šts.
4. NdŽ, Vvr pavesti daugeliui eiti kokias pareigas, užimti kokią vietą, liepti ką daryti: Suskýrė geresnius mokytojus į mokyklą Krš. Mus, šešis liokajus, suskyrė slūžyti pietums Žem.
5. įtraukti, įjungti (į būrį): Į tą grupę buvo tie suskirti, kurie turėjo toliau varomi būti Plšk.
6. refl. susidaryti, susirinkti: Kada su mintuvais mynėm, tumet susiski̇̀rs tiek vyrų, tiek motriškų minti Žr.
7. refl. susikurti, susiorganizuoti: Valdžia susiskýrė iš biednųjų Šts.
8. išrinkti: Sùskira stipresnius vyrus strunguo traukti (apie tokį žaidimą) Štk. Suski̇̀rti drabužių važiavo į Šilalę Pj.
| refl. tr.: Vokyčiai susiskýrė penkias karves ir išvarė Šts.
9. perskirti (plaukus): Nusiprausus tuojaus [reikia] suskirti plaukus, kad galva nebūtų panaši į šieno glėbį rš.
10. refl. nebegyventi santuokoje, išsituokti: Su savo žmona susiskýrė Pgg.
11. sukergti: Kumelys buvo artiẽ suski̇̀rt [kumelei] Aps.
1 užski̇̀rti, ùžskiria, užskýrė tr. užtverti, užstoti: Kad tu valiai, bernuželi, akmeneliu virtęs, nei ką tu man jaunutelei kelelį užskýrei (d.) Švnč.

Daugiau informacijos

ski̇̀rti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

įtráukti

Apibrėžtis

tráukti, -ia, -ė I, K, J, Š, Rtr, DŽ, KŽ; SD113, SD258, Q658, R413, R, H, Sut, N, L, M
1. tr., intr. LL294, NdŽ suėmus ar paėmus už ko jėga stengtis artinti savęs link, versti pajudėti savęs link, tempti, tęsti: Dešine ranka traukiame žnyplėse suspaustą vytelę, ir žievė nusilupa rš. Vienu metu tráukit [virvę] Grž. Nu tai ropę raudavom: susėda šiteip, susitveria visi – ir rauna, katrie tráukia Šmn. Meta į vandenį pačynos galą i tráukia ant savęs, i teip stabdo sielį Vl. Susimušė: viena tráukia an saũ tą drobę ir tuos rietimus Rk. Viena an saũ traukia, kita – an saũ, teip brūžuoji brūžuoji [audeklą] Alz. Įsidės [milą į mašiną] i vels, du sustoję į vieną galą, į kitą galą tráuks Žlb. Išdykaudavo [naktigoniai], vienas kitą už kojų tráukdavo Bsg. Pasiekė kulnan [arkliui vežimas], o ką gi, jeigu tráuksi [vadeles], tai da labiau jam sieks Kp. Tráuka tus plaukus munie, plėša įsikibusi Trk. Verkia panaitėlė didžiu balseliu, laužo rankeles, traukia plaukelius LTR(Zr). Plaukus barzos, galvos traukė SGI75. Nu jis (vilkas) traukt [uodegą prišalusią], nu traukt – nebegalia, ir gana Sln.
| Tráukė [išnarintą] ranką, prikėlė arklį, ratus Všv. Niksterėjus traukia pasukydami Sln.
| impers. prk.: Kriūtinę tráukia in žemę, sunku Klt.
^ Kožnas daugiau į savę tráukia Jnš. Visų rankos in save tráukia Žln. Kožnas tik pri savęs tráuka daba, o anksčiau tie žmonys draugiškiau gyveno Yl. Dabar in saũ visi tráukia Skdt. Vaikai vis tráukia ing save, ing save Drsk. Netrauk šunies už uodegą, nes įkąs VP34. Už ausų pakartas, už liežuvio trauka (skambalas) Sd. Du šika, penki tráukia (nosį šnypščia) Smn. Du traukia, du šika (nosį šnypščia) Ds. Avutė bėga – bobutė žarnas traukia (verpia) LTR. Dešim vyrų traukia lyną apie pirdžiaus klojimą (juosia diržą) Kp.
trauktinai̇̃ adv.: Ištraukiau tą šniūrą trauktinai̇̃ Mžk. Aš karvę melžu spaustinai, o jis – trauktinai̇̃ Jrb.
| refl. Einam pirštais tráukties – katras katro išties pirštus? Šts.
ǁ tr. tempiant blokšti: O didelė kalė grobė muni, tráukė pri žemės, mun įkąsti neįkando Akm. Ant provos į dvarą šaukė, nušaukę prie žemės traukė (d.) Nm.
ǁ tr., intr. apie veiksmus, atliekamus tempimo, tampymo judesiu: [Senis] lengvai per dieną traukė pjūklą, kilojo kirvį V.Bub. Kaip žiemą traukė skerspjūklį, taip turėjo vasarą pėda prie pėdos su kastuvais pereiti durpynus ir nudainuoti pasroviui, žemyn su Vilkija, su nauja jos vaga M.Katil. Varpus tráukti KI554; MŽ. Varpas vakarais tráukiamas KI5. Visuose miestuose ir kiemuose, per kurius važiavo, varpai buvo traukiami prš. Klekneris turėjo eit traukt varpus Rg. Katros didesnės, emam didesnį varpą tráukt Ps. Jis dvare skambalą tráukdavo į darbą eit Skr. Varpus tráukė, vinčiavą šaukė LB32. Suskambo varpeliai netraukiami NS1157. Verpia, tráukia i snaudžia Jd. Verpa tráuka kaip iš voro subinės Šts. Kad aną daužo, ta sruoga susidaužo plona, minkšta, tas pakulas iššukuo[ja], nu tai tráuki (verpi) ploniausiai Krp. Aš su viena ranka par tarppirštį tráukiu, o su kita spauste spaudžiu [melždamas] Jrb. Vakar tráukiau laikrodį, ale neužtraukiau kiek reikia Skr.
2. tr. tempiant stengtis paimti, atimti, jėga imti: Pati pamatė: ema tą popierių, tráuka Trk. Aš audu, ir ans tiek lenda munie, tráuka muštuvą, šautuvą Kl. Traukia iš man’ šaukštą [vaikas], valgo, pilia ant krūtinės – vis tiek, ka tik pats! Mžš. Žydas tráukia, o jy pažasty turia tą bandelę Slm. Da važiuodamas iš po šikinės tráukė i paklotę, kad ataduoj itąją paklotę Ml.
| prk.: Praskydęs keliukas traukė nuo kojų batus rš. Jiems, tikriems elgetoms, duoną iš burnos traukia Žem. Net kąsniai mūsų skaitomi, o vargdieniams tiesiog iš burnos traukiami… Pt. Kolei iš gerklės netráukia, tolei ir neduoda Ds.
ǁ prk. prievarta reikalauti, pešti, plėšti: Vaikai tik yra teip – piningams tráukti, į zlastį vesti Als. Naudą iš tėvų panagių tráukte tráuka, o karšinti nenora Krš. Nemokinas, tik tėvų piningus tráuka Vn. Advikatas gerai pinigus traukia iš žmogaus Jrb. Vis tráukia iš žmogaus pinigus, vis tráukia – ir galo nėr Srv. Anta kelio rublio iž motkos tráukia Drsk.
ǁ prk. kvosti: Kasdieną iš jos tráukia i tráukia [pasakojimus], jai neliks nei su manim ką šnekėt Snt.
ǁ imti, rinkti: Žemės mokesnius tráuka ans Prk.
ǁ plėšti: Vėjai dangstį tráukia Arm.
ǁ suėmus (ppr. jėga) šalinti: Benas giliai įsuko kamščiatraukį, ir traukiamas kamštis smagiai pokštelėjo J.Ap. Vinis daba tráuksi – anos linksta, o ten y[ra] kietos Pkl. Karvę stvėriau, kuolelį kai tráukiau, tik nepargriuvau Klt. Erkę reikia tráukt iš skūros Aps. Rakštis panagė[je], traukia lauko ir smilko su marškoniu LMD(Sln). Užpampę dantys – negal traukti Šts. Senovė[je], dantys pradeda gelti, kito išejimo nebuvo – tráukti laukan LKT82(Pln). Laukiau, kol išbaigs visi [dantys], visos šaknys, bijojau tráukt Antš. Buvo nuejus Pandėlin dantų tráuktų PnmR. Dantį ar̃ tráukdavo jaunan, mesdavo až pečiaus Svn. Buvęs tráukęs tą dantį, ale kad nekruta Žl. Tas senis privažiavo prie eglės, pradėjo traukt iš arklio uodegos plaukus ir apmėtė visą eglę LTR(Rk).
| prk.: Tráukia iš po krūtinės širdį, nebegali nė paverst miežių [pėdų] Rm. Tas telvizorius net akis iš kaktos tráukia Klt.
ǁ rauti: Linus reikia apravėt: pasilenki ir tráuki žolę Dv. Cukrinius burokus tráukt rudenin reikia Kr.
ǁ tempiant išimti ką įstrigusį, įklimpusį, vaduoti: Būdavo, eina eina vyrai tráuktų tų karvių – įklimpsta, būdavo, makalynėn, ir gatava Šmn. Lėkėm su virvėm, reikė karves tráukt iš to liūno Č. Nuklimpdavo i tos karvės [pelkėse], eidavom šaukt, kad gaspadoriai eitų tráukt Pšš. Traukia juos iš ugnies CII336. Per Grabnyčias mane, sakyt, iš sniego negyvą traukė J.Marcin.
| Ėmė smalą – i paliko kaliošelis, ana nebtráukė nė to kaliošio, ana bėgo i nubėgo Žr. Eina varna iš provos, traukia galvą iš tvoros LLDI336(Slm).
| prk.: Nuo skausmų inbedžia adatą [ligoninėje], o teip iš ligos netráukia Ukm. Motriškos iš šūdo svietą tráuka (švarina) Krš. Traukit, traukit iš vargelių kaip žuvelę iš marelių LTR(Aln).
^ Daigus iš žemės, rodos, traukte traukia Žem. Žolę, javus kaip tráukte už čiuprynos tráuka, ka šiltà Pvn. Kad užlyja, tai, rodos, tas lytus tráukia iš žemės tą žolę Jrb. Oi, tai dėkui, broluti! Iš eketės mane trauki V.Piet. Balelėj nuklimpo kumelė, penki vyrai traukė, du vanagai laukė (dubuo su koše, šaukštas, pirštai, akys) JT65. Klampučių balaitėj nuklimpo kumelaitė, penki vilkai traukė, du vanagai laukė LTR. Balelė linksta, kumelė klimsta, penki vilkai traukia, dvi sesutės laukia Vrn.
ǁ refl. išlįsti, išsipešti: Kai suemi grūdelį, tráukias šaknys [iš dirvos] – jau įsikabinę, ir da dideles tos šaknys [kviečių] Slm. Karvės brizgilo diržas tráukės i tráukės lauka iš tos sagties Jrb.
ǁ tempiant imti dalį iš visumos, pešti: Šieną tráukėm iš po paklotės [per Kūčias] ir skaitėm [šapus], ar prieg porai, ar ne – vis tos poros visi norėjo Mrk. Kūčių vakarą merginos traukia iš stogo šiaudus LTR(Auk). Padės šieno į apačią, paskiau po šapą tráuks Jdr. Šeimininkas atneša pundelį linų ir traukia pluoštelį LTR(Žg). [Per Kūčias] tráukdavo šiaudą iš apačios, iš po staldengtės Kp.
ǁ imti vieną pasirinktinai iš kelių: Tráukti bilietą rš. Per tave, moterie, turi pasireikšti dievų valia. Trauksi burtus J.Gruš. Traukiam burtus, kam eit ieškot piemenų ir gyvulių LKT291(Ppl). Ir Kretingos apskritis tráukė žerybas Lkž. Tai aš perniai ir šiemet nebetráukiau numarių [daržams ravėti] Pnm. Pasirašydavom vardų̃ ir susukdavom [raštelius], sumaišydavom ir padėdavom po paduškai, ir [Kūčių] naktį tráuki PnmR. An sodybų, an daržų tráukiam numerius Mlk. Duodavo tráukt korteles, ištrauki kortelę – nereikia eit kariuomenėn Žl. Dvidešimt pirmų metelių šaukia mane traukt kortelių LTR(Skm).
trauktinai̇̃ adv.: Paskolos lakštai trauktinai̇̃ išimami iš apyvartos rš.
3. caus. trūkti 1: Tráukiau virvę, bet negalėjau pertraukti DŽ1.
| prk.: Speigas tráuka pusiau, o aš basnirta išejau Šts.
^ Ot žmogus – par pusę šiaudą tráukia (apie šykštų) Švnč.
ǁ prk. trumpinti, nukąsti (žodžius): Apei Biržus tai tráukia žodžius Erž.
ǁ refl. LL294 stengtis nutrūkti, pasileisti, nusitraukti: [Naktigonėj] an savo koją pririša [virvę], tai arklys kai tráukias, taigi jaučia Rk. Šuo traukės, traukės, galop ištrūko ir išbėgo LTR.
ǁ refl. turėti savybę dažnai nutrūkti: Jie tai įtyrę: žino, katro karvė tráukias, katro ne Slm. Žmogus nuolatinis kad saugo, tai žino, katro tráukias [karvė] Slm.
4. tr. N, NdŽ jėga keisti daikto padėtį erdvėje, vilkti, tęsti: O tie rūsai, matai, tus kulkosvaidžius tráuka pagal žemę Akm. Tráukiam par lauką tą [didelį] grėblį – pagrėbstas grėbstydavom Plvn. Tai par šieną i tráuksi tokią purviną briką? Bsg. Inkiša [puodšakes] ir pakelia puodą, nereikia tráukt par padą Kvr. Lenciūgais tráukia vagonėlius Vlkv. Valčikę tráuki tuo ledu ir eini per Nemuną Vl. Du traktoriai tráuka kombainą, kombainas pjauna Trk. Traukti laivą priš vandenį I. Tráukiamas tinklas, bradinys KII59. Kuojas gaudo traukiamaisiais tinklais T.Ivan. Su tráukiamu tinklu daugiausia dieną žvejodavom PnmŽ. Kur tráukiamas tinklas, tai marška vadinam Jrb. Du tráukia iš šonų [tinklą], o vienas eina pakrančiu pabaidydamas žuvis Vdžg. Šituo virvele tráukia ir tráukia bradinį, net in kraštą jau ištraukia Aps. Laive sėdėjau, tinklužį traukiau RD21. Ir moja jie bursnykams savo, kurie buvo antrame laive, idant jie ateitų ir padėtų jie mus (mūsų laivą) traukti VlnE91-92. Vilk, trauk lynelį par Nemunelį, aš čionai negyvęsiu, jei tu nekelsi, pėsčia pareisiu pri savo matušelės D31.
^ Kosčiu, tai kai kelmą pro gerklę tráukia – tokia sopančia gerklė Švnč.
trauktinai̇̃ adv.: Žydas kad numiršta, anus neneša neštinai, trauka trauktinai̇̃ į kapus Klk. Trauktinai̇̃ traukiau su grėbliu iš prūdo Kv.
| refl. tr.: Šis (leidėjas) griebė [pėdus] iš šono, traukėsi glėbiu prieš save ir statmenai, varpomis žemyn, taikė į mašinos nasrus M.Katil. Aš žiūriu – eina koks žmogus ir rogeles tráukiasis LKT222(Vnd).
ǁ prk. imti sau, vilkti, griebti: Ar avelę, ar vištą, ar kokį paminklą, tai teip tráukdavo visa ir veždavos savo pusėn [per vestuves] Č. Ką ans sugreibė, tą i tráukė, i pardavojo parnešęs Varn. Matai, anam pačios rankos tráuka, negalia nevogęs Trk. Kurių [turtų] geidžiame, vyliumi savęsp tuos tráukiame DP126.
ǁ vilkti (kojas): Kulsčioja senis, tráukia koją DrskŽ. Nebegreita ašen – jau kojas žeme tráukiu Ps.
ǁ refl. R370, MŽ496 vilktis, tęstis: Pomergių dvylika kad surinkta, kai liepai mergos, o jaunojos tūlis led par žemę tráukias Vdšk. Aš ažumečiau stinklą, stinklas tik tráukias Btrm.
5. tr. paviršiumi vilkti, braukti: Traukė skustuvą ir užkliudė už ausies – kraujas pradėjo sunktis J.Paukš. Pabaigęs rašyti, savo plunksnos galą vis tam jau velniui traukia par lūpas DS235.
trauktinai̇̃ adv.: Užleisk dalgį trauktinai̇̃, padidinsi kirtį Šts.
ǁ tr., intr. apie veiksmus, atliekamus braukimo judesiu: Tráukiau tráukiau (grėbiau) par dieną, net rankos skauda Krkn. Lygioj lankelėj grėbiau šienelį,… grėblelį traukiau, vakaro laukiau TS1904,2. Aš grėblelį traukte traukiau, pusrytėlio labai laukiau NS140. Aš grėblelį tankiai traukiu, vakarelio labai laukiu LTR(Dkšt). Jai nerūpėjo rytelis kelti, nė per rasužę grėblelis tráukti (d.) Snt. Dalgį nupirkai, noragą plūgui antskėlei, ir knisk žemę arba trauk dalgį nuo tamsos iki tamsos! LzP. Pareina dalgius tráukę – reik paėsti Užv. Dar gali dalgį traukti, ne ubagauti Šts. Mes [dabar] atilsam, o kitą sykį tráuki tráuki dalgį LKT78(Pln). Tokiam karšty dalgis yra sunkus tráukt Sk. Dalgę gerai tráukiu, da jaunus pristatau Ssk. Ką tu labai dainuosi dalgį tráukdamas Grš. Žirnis – jau kitokis pjovimas: ima su pjautuvu, tik tráukia tráukia Pv. Kiek kartų tráukiau, tai graudžiai verkiau, o tai nelygios uošvelės lankos JD120. Aš dalgelę sunkiai tráukiau, vakarėlio nesulaukiau (d.) Šmn. Iš pečių̃ ampalas eina, traukiam spragilus (kuliam) Gs. Daugiau juos (avikailius) išdžiovydavo a jaujo[je], su tokiais kobiniais tráukdavo tráukdavo, ka minkšti palikdavo Pš. Paimi [rugių] pėdą ir tráuki, šukuoji abudu galus PnmŽ. Pasiemi šukuočių, iššukuoji, teip pryš tráuki tráuki, ka nebliktų nė vienos galvelės sėmenų Kl. Savo dalgės daugiau nei netráuk (neplak), ba vėl išlenksi Al.
^ Giltinė tráuka su dalgiu, būk tu šioks a toks Krš.
ǁ vesti, brėžti (liniją): Brūkšmį ant popieriaus tráukti KII31. Liniją tráukti KII31.
6. intr. NdŽ braukiamu mostu suduoti, rėžti: Neliežuvauk! Kad trauksiu per žandą – pasigailėsi pasaulyje gimęs! B.Sruog. Ka traukiau vienam par zūbus, i nubėgo susiėmęs End. Nieko nežiūrės: par kojas ka tráuks su laza Trg. Su peilio kriaunums ka tráukė par galvą – krauju apsipyliau Jrb. Vienas kai tráukė jam su botagu per kojas – užkirto PnmŽ. Šoble kap tráukė tas prancūzas tam jaučiui – šmotas mėsos iškrito Plv. Kap tráukė kazokas ponu[i] rapnyku per galvą – tik sykt kraujai per kaktą! Užg. Kap tráuksiu muturzėn, tai net apsijukosi, tu rupūžės kavalke! Al. Būlo, traũks per pečius [už neklausymą], tai žinosi! Žln. Ištraukė virvę ir bobai išilgai tráukė DrskŽ. Gerai tráukė par kuprą! Mžš. Su geležim Vabalnyke kaip tráukė vaiku[i], ir numirė nabagas Slm. Turėjau lazdą, tai kaip tráukiau par pečiais, tai kad ejo nuo manę Rk. Tas ponas kaip jam traukė kelis su rimbu, tuojaus stojo ir b[uv]o jau sveikas BsPII1262(Brt).
7. tr. NdŽ velkant, tęsiant dėti kur: Jau žvejai sueję tráuka laivus jau an kopų Plng.
| [Jautis] tuo su liežuviu jį (šiaudų pluoštą) krimst į gomurį tráukia K.Donel.
| Va tau kad nori! Tėvas tebemerdi, o tu jau sostą į palovį trauki B.Sruog. Buvo manęs vežimą traukti pastogėn, bet atsiminęs, jog nebus lietaus, su visais pakinktais paliko vidury kiemo M.Katil.
ǁ tempiant kelti: Tráukia ben keli žmonės, kol jį (rąstą) užvobija Kvr. Kai bacionui traukia akėčią medin dėl gūžtos, tai turi būti papori vyrų ar moterų, tada bacionas atskris LTR(Slk). Maišą rišu į traukiamąją virvę [malūne] I.Šein. Grūdus į malūną traukia vindais Mrj. Užnėrė virvę jam už kaklo ir trauks jau į viršų, tik išgirdo šaukiant balsu siuvėją J.Balč.
| Pririšdavo už pusiau ir tráukia [piršlį] Kpr.
ǁ įkelti, įtaisyti: Turėtume dar didesnį pokylį, neg traukiant inkilą Vaižg. Vokeles daugiausia tráukia medžian, tikias, kad bitės ateis Ob.
ǁ keisti daikto padėtį kitų daiktų atžvilgiu (artinti arba tolinti): Tráukė (arčiau skyrė) arus in šič, ką augt geriau Drsk. Tráuk tolyn nuo kelio triobą PnmR. Vandeniui pakilus, [pastatai] traukiami toliau nuo kranto, o sausrai užėjus, vėl spiečiasi pakrantėse rš. Kalba turi palinkimą šauksmininko linksniui traukti kirtį nuo galo į pradžią J.Balč.
ǁ intr. DŽ1 artinti vaizdą (apie žiūronus).
8. tr. vilkte imti iš kur (sunkius daiktus): Šlapià, tráukte tráuka miežius, bulbes iš klanų Krš. Šieno kupstį turėjo iš tų pelkių tráukti Všv. Būdavo, iš balos an krašto ir tráuki šieną, kad išdžiūt Krs. Merkė į markas [linus], reikėjo tráukti Varn. Kokį dešim dvyleka dienų palaikydavo [linus] i tráukdavo lauko Škn. Nu, mergaitės, mas tráuksim linus iš linmarkos ir nešim, o jūs tik klokit Skrb. Žinai, jeigu jau lūžta [linų stiebeliai], tai tada tráukia iš duobės ir kloja Alz. Beveik čielą savaitę linus iš markos tráukt reikdavo Kvr. Mes šieną tráukėm iš vandenio, daba kolūkis ten javus sėja Ppl. Katilą tráukė [iš pečiaus] ir apšutino vaiką Klt. Anas [svirties] galas sverias, tai lengviau tráukt [kibirą] Plvn. Gaspadoriaus sūnus rėkia: – Tráukit greičiau [iš šulinio], gal aš prigersiu! Č. Prasiplėšė [klėties] stogą, vienas inlindo in klėtį, o kitas sėdi an stogo: ans iš vidurio riša in virvę, ką jis sugriebia, o jis vis traukia BsPIV257(Brt). Tai čia (šulinyje) matarėlį padarėm, – labai tráukt [v]anduo (kibirai su vandeniu) sunku Šmn. Kasant irgi su viedru tráukdavo žemes [iš šulinio] Jdp. Vienas žemes tráuki, pasidirbi tokį vindą antai, kaip vandenį ka suka Žlb. [V]andenio i to netráukia iš šulnio [marti], išsipilia paskutinį Klt. Svirtis vandeniu[i] tráukt [iš šulinio] Alv. Tráuk greičiau [v]andenį, o tai nėra čėso Mlk.
ǁ išgriebti, išvilkti (sugautas žuvis): Žuvį tráuki lauk [iš vandens] ir – į terbą Jrb. Dvijuo brendi pri kranto – i tráuki tais dvibridžiais [žuvį] Štk. Kaip aną (lydeką) pridūrei – tráuki lauk iš [v]andens Vvr.
ǁ išimti iš ko vidaus ką įstumtą, įdėtą, įkištą ir pan.: Pradėjo traukti [iš krosnies] dubenis su ringėmis dešrų J.Balt. Kugelius liuob traukti lauk iš po pečiaus Klk. O aš ką tiktai pyragą buvau iškepus, iš pečiaus tráukiu pri durų Mžš. O pečenkas su kabliais iš kakalio tráukdams, Petras kukorius … ragino siūlyt K.Donel. Reiks jau tráukt duona: kaip sudžius, vė[l] nebe daiktas Mžš. Piršlys su lazda tráuka iš palovio vainikelį [per vestuves] Šts. Ar jau galima tráukti kiaušinius [iš puodo]? Ėr. Tik indėjau, nuskendo, – ir tráuk tą bandukę DrskŽ. Kaip antvažiuosma ant tilto, nežiūrėk nėko, tráuk kardą iš mako Lk. Jis daugiaus niekados prieš lietuvininkus kardo nebetrauksiąs A1885,162. Tráukiv, broli, kardelį, kirsiv našlei galvelę JD444. Nei šoblelės tráuksiu, nei galvelės kirsiu, nei aš savo mergužėlės labai graudžiai barsiu (d.) Pv. Pamatęs ant grindų portfelį, [mokytojas] užsikėlė ant kelių, atsegė ir pamažu traukė sąsiuvinius V.Bub. Tráukė tus popierius, tus piningus, i išsisklaidė, išsisijojo Trk. Tráuka lauko tus korius – ir užkliūna, susitrenas [bitės] Vgr. Laikrodį tráukė iš kešenės [įkritęs į upę], kad ir tas neprigert Ob. Tráuk lauk iš burnos tą lašiniuotį Sk. Puolė ir plikais nagais ėmė traukti paliepsnius J.Paukš. Puodų traukiamos šakės Al. Ir tuos akmenis traukia replėm iš tos krosnies Pl. Ans (noragas) įkaito – aš tráuku lauk i peru su kūju Slnt.
| prk.: Tas senelis dienų dienas sėdėdavęs ant krosnies, aplink vaikai, ir jis traukdavo pasakas kaip iš maišo J.Ap. Kam traukti viešumon toki daiktai?! A.Sm.
^ Vaiką iš patalo tráukia (anksti kelia), neša darželin Klt. Stasia ištekėjo, dabar jau Bronią tráuksma iš papečio Skdt. Kiša – marma, traukia – varva (semia vandenį iš šulinio) LTR(Vs). Kietą kiša, minkštą traukia, mikel mikel, mak mak mak (linus mina) LTR(Jrg).
ǁ prk. gauti iš kur, pelnyti: Iš kur traukti pinigų užsimokėti už mokslą, už knygas ir kitas mokinių reikmenis? Pt. Pinigų kaipgi nereiks, nežino, iš kur tráukt pinigų Rk. Ir iš kur tas žaltys traukia tokius pinigus? J.Balč. Aš nežinau, iš kur jūs tus piningus tráukat Ms. Yra daktarų, kur tráuka piningus visais kraštais, gyvena kaip dideli ponai Krš. Viršininkas iš tų pat šunysčių traukia išvien su vaitu pelną V.Kudir. Aš nežinau, ką iš kur tráukt, kad tik galėčiau padėt Stak.
ǁ prk. imti ką slapta, vogti: Saugokitės! Čia pinigus tráukia! NdŽ.
9. tr., intr. tempiant versti judėti (važiuojamąją priemonę, padargą), vežti: Gyvuliai buvo auginami ne tik mėsai, pieno produktams, vilnoms ir odoms, bet ir traukiamajai darbo jėgai ir susisiekimui rš. Vežimą prykrovėm, kad arkliai tráuka, iš padkavų kibirkštės leka Lkv. Ka tráuka arkliai uodegas išpūtę Ub. Begalinius vežimus tráukė jaučiai Akm. Arklys tráukia su pečiais, o karvė, jautis – su galva Grnk. Anas (arklys) ir dykų ratų nenori tráukt Aps. Kap tik insidėjau [aviną] vežiman, arkliai netráukia, prunkščia Dg. Dabar jie (arkliai) gi dyki riogso, ne kaip seniau, būdavo, arkliai tráukia tráukia plūgus, drapokus Slm. Kumelaitė godniai tráukia LzŽ. Be pavalkų arkliu nepavažiuosi – už ko jis vežimą traũks? Kpč. I su arkliais kartais važiuos, i savim tráuks Vkš. Nėr kuo bulbas arinėt, tai ir savim tráukiam [plūgą] Ln. Elena atsisėdo nekotelėn, i šeši žvirbliai traukia LTR(Rš). Išbunda žydas, žiūri, ka vežimą tráukia ne arklys, bet žmogus (ps.) Brž. Veizdėk, broleli, veizdėk, jaunasis, kaip trauk šėmi jauteliai KlpD6. Traukit, veršeliai, žagrelę, pasilsėste vakarėlį LTR(Ds). Pirma eit vežimas, garu varomasis, kursai visus kitus tur traukti Kel1853,139. Atsitikdavo, kad šunes nesiekdavo kojomis ledo, tai turėdavo plaukdami roges traukti Mš.
| prk.: Uždėjo jungą ant sprandų, kaip tiems jaučiams – jūsų seneliams, proseneliams uždėjo – ir traukite įsiręžę, nedrįskite priešintis J.Paukš. Netraukite jungo su netikinčiais. Nes kokią tur draugystę teisybė su neteisybe? Bt2PvK6,14. Vaikai tráukia (dirba) už tėvus daržuosa DrskŽ.
^ Diena dieną tráukia Klt, Ds. Vienas tráuka, kitas (antras Krž) velnio lauka Plt, Kal, Kl. Vienas tráukia, devyni velnio laukia LKT121(Vdk). Kaip jūsų jaučiai traukia (kaip norite, kaip jums patinka) B956. Kurie neturėjo belaisvių, juokiasi: dovanotas arklys lig laiko traukia J.Avyž. Kas tráuka, tą i plaka End. Kap arklys tráukia, tep i varo Srj. Tas arklys, kur avižas ėda, tas plūgo netraukia LTR(Smn). Du duria, du traukia, šešios akys, trys subinės (jaučiais aria) LTR(Krk). Du traukia, vienas kyšoja (grąžulas ir arkliai) LTR(Mžk). Ant vieno galo krauna, už kito traukia (rogės) LTR(Sl).
ǁ pajėgti vežti, tempti: Arklys liko nekoks – senas, nušašijusiu kaklu, tačiau plūgą traukė J.Marc. Reik arklių traukančių tokiai mašinai parvežti Šts. Išvažiuojam į kalną – nebtráuka mūso arkliai Yl. Kiek mes žmonėm priaudėm, tai arklys netraũkt Dbč.
^ Arklys neėdęs žagrės netrauks PPr28(Šll).
ǁ tr. sukti (girnas): Ana papratusi vargelė[je] būti, sunkius darbus dirbti – linelius rauti, girneles traukti D104. Aš viena maliau, viena dainavau, viena girnužes traukiau RD2. Sunkiai girneles tráukiau, nė burnužės neprausiau JD130. Girneles traukiau, savo mielo laukiau TDrIV84(Tvr). Trauksi girneles be poilselio, nespėsi braukti nė prakaitelio Sln. Aš girnelių netrauksiu, žiedelio nedildysiu LLDIII158(Šl). Akmenų girnelių tu netrauksi, pakluonėj linelių tu nerausi LTR(Pg). Sunkios girnelės nesunku tráukti ir savo mielo kasdieną laukti (d.) Mrj.
ǁ versti veikti, suktis, sukti, varyti: Mūsų turėjo mašiną [kuliamąją] su arkliais tráukiamą Sk. Arklys kaip tráukia, tai jis (trikulis) sukasis – kulia Bsg. Arkliai tráukdavo [linamynę], vienas varydavo tuos arklius Č. Kai arklys jį (dantytą veleną) tráukia, jis sukas, tai kal kal kal kal kaip plaktuku ir kala tas [linų] galvenas Skp.
| Vėjas malūną gerai traukia Mrj.
ǁ pajėgti, galėti sukti, varyti: Tris akmenis (girnas) toj upė trauktų̃ Btrm.
ǁ intr. gerai veikti (apie prietaisą, įnagį, mašiną ir pan.): Dabar variklis traukė be priekaištų rš. Kai pataisė, tai motoras tráukia kaip pasiutęs Jnš. Netráukė ta mašina – trumpa žolė Jrb. Girnos netráukia Lp. Kermušė nudilo – netráukia, sukas grąžtas ant vietos Erž. Jeigu tik traũks karvalatas, suverpsiu Klt. Geras [ratelis], ir jis tráukia gerai Lp. Sugedo ratelis ir šniūras netraukia, smūtna verpėjėlė vyro nesulaukia LTR(Sv). Pas mus lietuviškai [televizorius] tráukia gerai Pns. Rusiniai automatai gerai traukia: kulka kiaurai par storą eglę lenda Trg. Dalgis gerai tráukia (ima) Mrj.
| Kiek tavo [motociklo] bakas kilometrų tráukia? Slm.
ǁ tempiant sukti: Karštas vanduo eidavo, velenai sukas ir leidžia, tráukia tą [milo] rietimą Č.
10. tr. važiuojama priemone gabenti, vežti: Keturiais, šlajas sudūrę, traukė ąžuolą žiemos keliu iš Dargaudžių skynimo su talka M.Katil. Šiandie rugius tráuksiu Rm. Petras išvažiavo miško tráukt Mžš. Savim medžius tráukėm su ragelėms Akm. Traktorius turi tráukt [akmenis] – arkliai nelabai patraukia Sn. Akmenis tráukė diena į dieną Gs. Su arkliu tráukiau mišką Jrb. Rytoj šieną traũks Šk. Be grūdų arklys šieno netraũks Kpč. Tráukė lentas Ežeronysa, už trijų dešimtų varstų DrskŽ. Tėvas važiuodavo miško kirsti, tráukti, mama eidavo tarnauti Krš.
ǁ gabentis, įsivežti: Jug ans kningas tráukė iš visur, didelis skaityto[ja]s buvo Kal. Pradėjo iš Klaipėdos krašto žmonys tráukti mašinas jau kulamosias Vž. Bulves tura iš kitur tráukti Plng. Iš užsienių tráukti ėmė mašinas Grd.
11. tr. imti, pirkti, vežtis: Anglija pradėjo tráukti paršus Grd.
| impers.: Šiais metais traukia obuolius į užsienį Rm. Kai tráukdavo kiaušinius kur toliau, kiek nuveži, tiek paimdavo Srv. Kad niekur arklių nebetráukia, tai kaipgi bepirks Km. Gal kur ir tráukia gyvulius, kad teip perka Trgn. Gal šonuos netráukia, kad teip žąsys pigios Ds. Šį metą sėmenis į Prūsus gerai tráuka Plt. Katruos metus jų (linų) netráukia Db.
12. tr. NdŽ jėga vesti, versti eiti, tempti paskui save: Puolė jai į glėbį ir nubučiavo su perdėtu širdingumu, traukdama ją prie lango rš. Už rankų suėmus, traukia juos (peštukus), besispiriančius, vieną prie kito V.Krėv. Sunku jautį traukti, jei pats eiti nenori rš. Eini, rodos, kas atbulą tráukia Mrj. Tráukiau vidun [užeiti] už skverno – neįtraukiau Tr. Mergelė už lenciūgo laikė, tráukė į šalį, ta šiaip taip pavokė nu munęs į šalį [karvę] Akm. Tráuka tas piršlys toliau tą kavalierių, pri savęs Varn. O vienas nutvėręs tą žydą tráuka šalin, tas žydas šauka gvaltos Jdr. Aš arklį tráukt atgalios, važiuot paskui juos Gdr. Užneria karvei už ragų [virvę] i traukia in pirtelės, ka žolę nuėstų (ps.) LKT221(Jon).
| Tiek pakelėj žolės yra, ale tráukia [karvė] mane vidun daržan, i gana Klt. Mergele, rožele, serbenta, trauks tave vilkelis par Ventą Žg.
| prk.: Norėjai mirt ir sūnų traukt į kapą V.Kudir. Tai mus čia vargas ir tráukia Srj. Gal te smertis ją tráukia ir šito miega Dglš. Lygiai to nelaimė ją tráukė [balon] Strn. Ir ko jam reikėjo maudytis – smertis tráukė eit Jon. Matote, žmogaus prigimtis traukia vis į pikta J.Balč. [Šventvagiška atgaila] visokiais spasabais, kaip antai gvaltu, trauka ir veda į amžiną prapultį P. Į nuodėmę tráukti BŽ106. Nelaimė jį traukia tenai Rm. Tu mane, matau, tik į vargą tráuki Prn. Tráuki an savęs nelaimę, vaikeli! Rmš. Teikis … apgalėti piktą velnią, kursai mus nuog tavęs traukia PK20.
^ Man kaip virvele tráukia, kad kokią knygelę pamatau Kp. Visos kiaulės kaip virve traukamos pasileido ant pilies LTR(Krtn).
trauktinai̇̃ adv.: Mėgino net pagavęs trauktinai įsitraukti, vis veltui: stipruolis nė iš vietos Vaižg.
ǁ impers. versti pasukti, pakrypti (į šalį, į šoną): I taip atrodo, ka eini gerai, i vis duodys, i tráuka tavi, tráuka i tráuka (klaidina) Tl. Ko daba eiti̇̀ skersai, a į vieną šoną tráukia, musėt, koja viena trumpesnė? Ktč. Šlubuoja, kaip ir tráukia ją an šalį Svn.
ǁ NdŽ prk. kalbinti, vadinti, kviesti, raginti: Būtų geistina, kad mokytojai ne tik patys rinktų žodžius, bet ir kitus prie to darbo trauktų J.Balč. Čionykščiai lietuviai kalbina mane traukti mūsų brolius iš miestų, prikalbinėti apsigyventi ant žemės rš. Tą draugiją pavadinusios „Žiburėliu“ ir pradėjusios į ją traukti daugiau narių J.Paukš. Nu ir aną pradėjo tráukti: čia rašykias pri mūsų, leisiam į Maskavą nuvažiuoti Žeml. Jei giminės tráukė, galėjai važiuoti į tą Ameriką Trkn. Kožnas pri savęs tráuka, pri savęs trauka, o kame tu rasi [taip gerai], kaip pri savęs kad esi Yl. Ka Valančius į blaivybę tráukė, ta jau ano ta giesmė ir y[ra] Varn. Nu ale jei netiko, o ko teip tráukė [motina dukrai jaunikį], jug da ne žilę braukė ta duktė Kl. Kas ten tokį jauną tráukė žanyties? Krš. Dabar marčios tráukia tuos mano vaikus į savo pusę Jrb. Tuščias kambarys, buvo betrauką̃s traktoristą [apsigyventi] Vn. [Klebonas] tráukė visus žmones, kad tik koras (choras) didesnis būt Pl. Ana kai pirma siuvo do, tai svietą tráukė Klt. Ger tam, kurį Dievas trauk duodams dovanas, jeib Christų prieimtų, žodžiui Jo tikėtų Mž158. Karaliau dangujęsis, trauk Tu mus Tavęsp Mž199. O jei būsiu paaukštintas nuog žemės, vis trauksiu savęsp DP506.
| [Šviesa dieviška] trauk mus visus dangaus Ponui bei Valdonui dėkavoti, aukštai sėdinčiam giedoti RD196.
trauktinai̇̃ adv.: Jau jis į chorą tik varu varomas beprisidės. Užtat trauktinai pritrauktas jaus tokį dėkingumą traukėjams, tokią laimę, kad plyš jam širdis iš pilnumo Vaižg. Kunigų balsas jus trauktinai traukia an tą, kad Dievui garbę duotumėt Gmž.
| refl. tr.: Tráukiasi sėbrų prie savęs Gs.
ǁ NdŽ reikalauti kur atvykti, kviesti, šaukti: Visi buvo organizuojami, traukami̇̀ į Telšius, į pulką Žd. Tada tráukė kariuomenėn, ir tą Adomą primonijo Trgn. Kiek čia tráukė į paliciją muni, kiek tardė! Kal. Aš tráuksu Želvį pri kebono Slnt. Tráuks, tráuks po teismus, kaži kur nūvilks Grd. Ir trauktis sūdop baisiai drebėsiu, priduok man tvirtybę SGII94.
ǁ paduoti (į teismą): Tu, žmogau, gal nė nežinai, kad žentas rengiasi tave teisman traukti V.Krėv. Už tą briedį norėjo į teismą tráukt Brž. Rašydama sužinojau, jog nieko įtariama pas mane nerasta per kratą ir todėl nebūsiu tieson traukiama rš. Bajoro žudiko ar užpuoliko patys teismo organai ar pati kunigaikščio valdžia netraukė atsakyti rš. Už Veronikos mirtį A. Vienuolis traukia atsakomybėn visą to kaimo visuomenę, pagailėjusią paguodos žodžio nelaimingai merginai rš.
ǁ kviestis, šauktis: Tráukė daktarus, be daktarų nelaidojo nė klebonas Krš. Tai tas įsitikinęs, kad Skrodskis saldotų daugiau nebetrauksiąs V.Myk-Put.
ǁ prk. tolinti, šalinti, kreipti: Kap mokės, jų netráukėm nuog mokslo DrskŽ. Visuomenė, taip darydama, didžiai nusideda prieš savo kraštą: traukdama nesubrendusius žmones nuo tiesioginio darbo, sau vertų padėjėjų ir įpėdinių nesulauks J.Balč. Valgant kurpius nieko nepasakojo, nes negražu būtų pasakomis traukti svečiai nuo valgio Ašb. Anas skaito šitą knygą, ir pradėjo gandint: šaukt, traukt viseip nuo šitos knygos LTR(Slk).
13. tr. nujunkyti, atpratinti: Arklelį trauk mėnesio pilnijo[je], geriau turėtoją dieną: nebžįs kumelės Trk.
14. mažinti ko kiekį, skaičių, atimti, atskirti: Tráuka, tráuka, nūtrauka tus arus Pj. Dabar visi suka, tráukia (svorį mažesnį duoda) Ėr. Jisai nuog žmonių tráukė (suko) Vrn.
| Nuo savęs tráukėm, jiem davėm Ėr. Ji nuo savęs tráukia ir vaikam duoda Mrj. Ne, atsakė dailidė [pakviestas kartu pavakarieniauti], – nenoriu traukti jums kąsnelių nuo burnos, geriau aš vaišinsiu J.Balč. Auginom, aipinom, valgį sau nuo burnos traukėm, o dabar – ar bepamatysim kada? A.Vencl. Nu burnos tráuka, juodą putrą laka NmŽ.
15. tr. nustoti, liautis ką veikus: Skubinu blynus kept, netráukiu darbo Pv.
16. caus. trūkti 12: Liulanti karvė – Kalėdoms traukta M.Unt.
17. tr. svoriu varginti, svarinti, tempti: Kad ne taip trauktų rankas, ji prisirišo mergytę per pusiau skarele ir ėjo toliau A.Vien. Bet kam reikalinga lazda, ji tik trauks man pečius J.Balč. Dideli, pilni lagaminai traukia rankas, lenkia nugaras, gniaužia kvapą J.Mik. Pilnas grepšys – neit rankas tráukia KzR. Tai rankas tráukia [rezginės], jau macniai šienas šlapias [ir sunkus] Aps. Per visą aną metą, kolei kūnas ant oro stovėjo ant vinių pakabintas, ižg prigimimo savo tęsdamas žemyniui, visados anas [Kristaus] žaizdas platesnes darė ir gyslas tráukė teip, jog sopulys dauginos DP176.
18. tr. NdŽ tempiant dengti ką ant ko, ką nuo ko, smaukti: Nerimo ir Ignas, eidamas šalia, – spjaudėsi, kepurę čia aukštyn maukė, čia vėl ant akių traukė J.Paukš. Ji traukė skarelę vis giliau ant akių, kad jos tik neišduotų M.Katil. Baidyklė staiga kad traukė skarą nuo pirštelio ir kartu nutraukė pirštą LTR(Igl).
| prk.: Pavasario saulė palengva traukia nuo miškų pilką maršką ir puošia juos žaliu drabužiu sp.
ǁ tempiant vilkti, mauti: Kelnes tráuka ant viršaus Trk. Traukia ir skūrą, tik ne an šitokių kurpalių Sld.
| intr.:
^ Kiekvienas traukia ant savo kurpalio Klvr.
19. tr. dėti kuo iš viršaus ar aplink, mušti, kalti, vilkti: Medinašiai buvo, buvo ir netrauktai̇̃s tekiniais Kal. Įstato stebulę ir sukala stipinus, tada šitą ratlankį išmirko, išgrąžioja, išmirko, kad jis liaunesnis būt, ir pradeda tráukt [ratą], ir aptraukia Kpr. Lauke, šone prie kalvės durų būdavo girnapusė ratam tráukt Ml. Aš įsiveizėjau, kad tráuka kėdales Pln. Rudi kailiai, gelumbe traukti Žem. Liuob juodai nusidažys kailinius, o teip netrauktai̇̃s nenešiojo Krt. Kailiniai milu traukti, milu mušti Šts. Trauktiejai kailiniai Ggr. Ateita Ancė, [jos] kailiniai tie buvo netraukti̇̀ Kl. Kailiniai milu traukti̇̀, šilti Krš.
ǁ tempti ant ko apkalant, apmušant: Užlipo ant stogo tolį tráukti i nukrito Vdk. Ir kalė Jankelis – arklius kaustė, noragus smailino, pjautuvus dantijo, ratlankius ant ratapėdžio traukė rš.
ǁ tepti dažant: Maliava tur būti užtektinai tiršta ir traukiama kaip galint plonai ir lygiai A1885,54.
ǁ tepti ko sluoksniu, dažyti: Vieną sykį išdažė [kambarius], dar kartą tráuks Krš.
20. tr. NdŽ kloti sluoksniu, dengti, apeiti, vilkti, tęsti: Tráukia žolė bulves, – nespėji ravėt Jd. Vijokliai pradėjo tráukt žemę Antš. Daržą žliūgė tráuka, da tokios šunmėtės – čia nuravėji, čia vėl žela Krž. Negražiai sudygo miežiai, balandos tráukia Slm. Tráukia žolė bulbes grei̇̃ta DrskŽ. Rūdys tráukia peilius DŽ1. Kad tráukia langus drėgnumas, tai bus šalna Dglš. Debesys dangų tráukia Grž. Būč pabaigus grėbt šieną, ale pradė[jo] tráukt ūkana [pievą] Klt.
| refl.: Tráukiasi bulbės žole, reikia apraut DrskŽ. Tvenkiniai jau pradėjo trauktis plūdenomis rš. O ežeras jau traukėsi dulsva rūkų vilnele rš. Medžiai tráukiasi šerkšnu DŽ1.
| prk.: Bet kas tai? Akys traukias rūku, ir muzika staiga nutrūko K.Bink.
ǁ dengti ledo sluoksneliu (apie langų stiklus): Matai, į vakarą šaltis ėmė langus tráukt Sk.
| impers.: Prieš saulę langus tráukia Rgv. Dabok – jau pradeda langus traukt Sn. Regis, ir šiulta gryčia, ė va jau ir tráukia langus Sdk.
| refl.: I vė in nakties tráukias langai [nuo šalčio] Klt. Saulė žemiau nusėdo, tai langai ir pradė[jo] tráuktis Prng.
ǁ impers. vilkti: Akį tráukia (apie kataraktą) DŽ. Seniau tai suodžių vidurin kelmo anpildavau – ir netráukdavo [agrastų] Kvr.
ǁ dengti šašu, padaryti nebeatvirą (žaizdą): Spiritas nudegina, alijošius [žaizdą] tráukia, o medus saldumą duoda Žl. Jei plaučiuos būtų kokia skyliukė, tai šalpusnis žaizdą tráukia ir gydo Graž.
| impers.: Būdavo, drobinio skurliuko va paskuti, pūkelių pridedi, ir užbaigia tráukt [žaizdą], gyt Skp.
ǁ impers. mėtyti (pūslėmis, spuogais ir pan.): Pūslėm tráukia visą kūną Rod.
ǁ ko sluoksnį dėti: Šalta žiemelė šerkšnelę traukia, jauna panelė piršlelių laukia (d.) Tvr. Šalta žiemelė gruodelį tráukia, jauna mergelė svotelių laukia (d.) Ml. Apšalą trauka, slydu būs eiti su klumpiais Tl. Šaltis siunta, šaltis braška, šaltis ledą tráukia, o man vis nešalta Slk. Iš to [deginamo kiaušinio trynio] skystimas teka, tuo skystimu tepa opą, tas gydo, traukia šašą Sln.
| impers.: Šiandiej ynį (šerkšną) labai tráukia, matai, medžiai kaip ir su lapais Ob. Spragė yr kokia [sienoje], i šerkšną tráukia [toje vietoje] Ck. Trauka [danguje] driekas, būs lytaus Ggr. Toki pas mumis miglą traukanti̇̀ Trk.
| refl.: Ve, ūkai kokie tráukias ant visko Jrb. Tirštas debesis ant jūrių traukiasi rš. O kaip ima džiūti [nudegimas] ir jau skūrelė traukias, tepa su žąsienos taukais Sln.
ǁ impers. dengti debesimis, niaukti: Traukia visą dangų Ėr.
ǁ refl. dengtis debesimis, niukti, niauktis: Dangus jau tráukias, gali būti lietaus Ilg.
| impers.: Tráukias tráukias, kažna ar išsisklaistis [debesys] Klt. Tráukiasi truputį, mažu Dievulis lietuko duos Aps. Tráukias tráukias, matos, kad pradės lyt Ktk. Pabuvo gražesnė – ir jau tráukas Krš. Tráukas, a naktį neužpliūrys? Krš.
ǁ refl. dengiantis kuo mažėti, akti: Dabar jau tráukias visai ežerukas Pv. Mažyn, mažyn – ėmė tráuktis žaizda Bb.
21. tr. ką pasklidą stumti į vieną vietą, glaudinti: Par lietų netráukiam [audeklo], jis par naktį pabūna Bsg. Baldė baldė, lietus palijo, nuėjo tráukt [drobių], i suplyšo [tos drobės] Bsg.
ǁ jungti į vieną vietą, glausti: Kumet kalėdojo po mažesnes sodas, tumet tokias sodas tráukė į vieną vietą: parkalėdoję vieną, važiavo į antrą, trečią Vkš.
ǁ vienyti: Į krūvą traukė vienas tikėjimas visus A1884,6(J.Šliūp).
ǁ NdŽ burti į vieną vietą, koncentruoti: Lenkų kariuomenė traukiama rusų pasienin rš. Čia tráukia vaiską, nori užsiaust (apsupti) rš.
ǁ kaupti, rinkti: Priešai jėgas traukia rš.
22. tr. suimti, raukti: Viską tráukia tráukia, tuo užtrauks kai sūrmaišį [suknelę] Jrb. Tráuktą tokią jupelę pasisiuvusi kartūninę Trk. Sijonai liuob būs graži, traukti̇̀ Šts.
| refl.: Trejopu koriuku tráukdavosi [medžiaga suknelių papuošimui] PnmŽ.
ǁ siaurinti: Pradėjom greit tráukt stirtą, ir neparėjo rugiai Rm.
| refl.: Traukėsi žolynų žiedai, rietėsi į krūvą gležni lapeliai A.Rūt.
| prk.: Kaži ko ana (ausis) tráukas, mažai girdu Krž. Akys tráukiasi – miego noriu Gs.
23. tr. gaubti, daryti netiesų, nelygų, riesti: Palaidi siūlai blogojoje pusėje turi būti tiek laisvi, kad netrauktų mezginio rš. Kad apačia netrauktų mezginio, laisvai temptųsi, pirmosios akys, t. y. pirmoji eilė, apmetama ant dviejų virbalų rš.
| impers.: Tráukia, lipa visa, suknelė susiaurinta Klt.
ǁ tr., intr. gaužti, gūžti: Nuo šalčio jie traukė kaklus į kailines apykakles, moterys į vilnones skaras, – ir tylėjo J.Paukš. Anas nieko nežino, liš tráukia pečiais LzŽ.
ǁ impers. riesti, lenkti: Jį tráukia kupron NdŽ.
ǁ refl. riestis, lenktis: Į kuprą tráukiasi DŽ1.
ǁ refl. mažėti tūriu, apimtimi: Skalbiniai džiūdami traukiasi, raukšlėjasi rš. Šitas audeklas netikęs – tráukiasi, trumpėja Mrj. Insišutau su tuoj medžiaga, – tráukias labai, galas dav[ė] man ją pirkt! Pv. Nu plovimo vilnonas drabužis tráukas Vkš. Vąšeliu nunerti drabužiai būna puresni, mažiau tempiasi ir traukiasi negu megzti virbalais rš. Lentinis [stogas], kaip pagada, jis tráukias, trūksta, o paskui, kaip lyja, vėl susglaudžia Kur. Džiovinamas molinis gruntas traukiasi, drėkinamas – brinksta rš. Juo labiau žemė aušo, juo traukėsi į krūvą, mažėjo Mš. Kiaulė skerst delčio[je] negerai: mėsa tráukias Mžš. Pilnaty pjauta mėsa pūsis, senagaly – traũksis JT297. Kažin ar jy (mėsa) dėl mėnulio tráuktųs [išvirta], aš sakau, gal tenoj kiaulės ar koks augimas, ar penėjimas [svarbu] Slm. Kiaulę pjaunam an jauno, mėsa kap i geresnė, verdant nesitráukia, kap i brinksta KzR. Agurkučiai ne didesni darosi, ale mažesni, tráukiasi Ktv. Raumenys tai plečiasi, tai tráukiasi DŽ1.
ǁ refl. džiūti, liesėti: Senas tráukies, mažėji, – tep jau yra Drsk. Aš tai jau tráukiuos, ana tai auga Lb. Jei jau tráukys, greitai mirsi Krš. Jau senam tos kulšys tráukias (liesėja), i gana Jrb. Naktys ilgos jau, tai tie gaidžiai, pamatysi, ims tráuktis Jrb.
| prk.: Tráukas darbai Kuršėnūse, jauni bėga į kitus miestus Krš.
24. tr. imti į žildinius, tirštinti, krekinti: Sūragrobis tráuka pieną Šts.
| impers.: Pieną tráuka Kv.
ǁ sutirštinus, sukrekinus (pieną) gaminti: Liesąjį pieną pargabena, o ji tráukia dar varškę iš jo Pgg. Pieną kasdieną veža į sūrinę, kur iš saldaus pieno sviestą traukia rš.
25. tr. stingdyti, kietinti: Šaltis žemę tráukė, rugius pasėjo, i rugiai buvo gražūs Klt.
| impers.: Ant vakarą biškį tráukia purvynę Pnd. Koks tas kelias: a brada, a pradėjo tráukti Krš.
ǁ intr. impers. šalti: Teip šį metą tráuka be kokio atlydžio End. Matai, į vakarą i vėl tráukia Sk. Jau nū gerai tráukia! Lp.
26. tr., intr. ppr. impers. N, NdŽ apie skausmingą tempimo, rietimo pojūtį raumenyse ar gyslose: Ka tas mėšlungis tráuks [kojas] ka kokią naktį vien, priš oruo keitanties Trk. Venas tráukia Erž. Tráukdavo mėšlungis koją, – pradėjo gert krivaunykų arbatą, ir išgijo Šd. Nubudau trim valandom – nebeužmingu: koja pradejo tráukt Mžš. Tráukia iš pakinklių gyslas Ėr. Tráukė tráukė koją, ir suguzavo Slm. Mañ visą tráukia, suka Klt. O galvos sopulys, o gyslas tráukia – negyvensiu jau Pv.
ǁ spazmuoti, trūkčioti: Pilvas gurgė, paširdžius traukė, ir visam buvo taip silpna, kad net akys temo V.Bub. Tankiai tráuka po širdžia Tt. Nėkas neskausta, o po krūtine tráuka tráuka Krž. Vaikeli, man po krūtine kažin ko tráukia Smn. Kai verkiu, pradeda krūtinę skaudėt, tráukia tik vidurius Mrj. Pradėjo pilvą tráukt nuo maišų tąsymo Ktk. Rytą pasikeliu, tai krūvon riečia, vidurius tráukia Slk.
^ Kai dalgė ištaisyta, tai, kai pjauni, net bambą tráukia Slm. Būdavo, dirbam net bambą tráukia Srj. Visa diena be pasrėbimo, net vidurius tráukia Klt. Tai noriu valgyt, net vidurius tráukia Mrj. Oi, rūgštu, net pažiaunes tráukia Srj. Tei[p] rūgštu, ka žandus tráukia Jrb.
ǁ timpčioti (apie akių vokus): Kai kada ima tráukt tráukt akis – tei[p] negerai Jrb. Jei akį traukia – reiks verkt VšR. Jeigu akį tráukia, tai numirusį išgirsi Dbk. Jei žmogui niežti, traukia kairę akį, tai tuos namuos arba toj giminėj bus bėda LTR(Kp).
ǁ daryti nejudrų, paralyžiuoti: Lygiai tráukt pradėjo kojas, gal greit nepaeisiu Klt. Per Užgavėnes neseka lopyt ba pirštus trauks LTIII457(Kls).
| prk.: Dyvai, mun ir pečius tráuka nu tokių kalbų Šts. Kaimynams pradeda pirštus iš pavydo tráukti! Krš.
27. tr. N vesti, rengti, tiesti, kloti: Vėliau pro stogus traukė kaminus ir užmiršo prirūkusias dūmines pirkeles rš. Sau tráukė [mokytojas] i mun įtraukė [elektrą] Grd. Tai ten liuob tus stulpus vesti, an tokių stulpų tas drotis tráukti Akm. Viena šitų telegrafinių virvių čionai tapė traukta mete 1865 Kel1869,180. Tiesiai tráukė kelius, kilometrą pakėlė į šalį [plentą] nū Stulgių Stl. Buvo kalbama, jog gelžkelis ne ant Gumbinės, bet ant Tilžės trauktas būsiąs Kel1856,156. Mūrą kurlink tráukti, mūryti KI475. Jau Saliamonas aplink kalną mūrą traukė ir tarpą žemėmis apipylė Jrk. Ant fermos lubas tráuka Kv. Klėčiai bolkius traukia Ėr. Vyrai, tráukim balkius Jrb. Jau ręstinė gatava, tik balkiai tráukt [ant rentinio] Lp.
28. intr. KII3, KBI54, NdŽ kryptingai judėti keliantis iš vienos vietos į kitą (apie ko virtinę, vilkstinę, gurguolę, būrį ir pan.): Tuo plentu tráukė i tráukė kareiviai, mašinos, tankai par dieną i par naktį Jrb. Tie riteriai tráukdavo ties Sokaičiais per Nemuną, kadangi čia Nemunas seklus labai buvo LKT177(Smln). Tris dienas tris naktis pro mus tráukė vokiečių karuomenė Graž. [Vieškeliais] žmonės be pertrūkio kaip virvės traukė į miesčiuką važiuoti, raiti ir pėsti Žem. Vieną kartą traukė dykuma didelis karavanas J.Balč. Štai per mišką traukia žalčio karieta, o gegutė šaukia tartum apduota S.Nėr. Pulkai jų traukė per ūlyčias rėkaudami ir prieš vyresniųjų namus akmenis mėtydami Kel1864,159. Kelkis, kareivėli, baltas dobilėli, jau tavo pulkelis viešu keliu traukia LTR(Lnkv). Traukim, broleliai, vaduoti šalį LTR(Zp). Daug žmonių traukė į pasienį – prūsų, lietuvių būreliai ir kareiviai rusų LTR(Klvr).
| prk.: Dabar traukia keliaujančios kopos po varančia spėka šiaurvakarinio vėjo vis toliaus į pietryčius A1886,30. Gauruoti debesys traukia į rytus per visą dieną S.Nėr.
| refl.: Priešininkas traukias šen R30, MŽ40.
| prk.: Dangumi traukėsi stori debesys rš.
ǁ apie paukščius, gyvūnus: Tráukiąs paukštis KII378. Paukščiai tráukia į pietus KII371. Tos varnos rudenį tráuks čia par Ventės ragą, – ten visi paukščiai tráuka Kin. Žąsys ir gervės padangėm tráukia Šmn. Gulbės tráukia per orą APhV105. Per medžioklę gali pasitaikyti ir netraukiančių, o vien pralekiančių paukščių T.Ivan.
| Rudenį žiurkės tráukia į namus Rmš. Jei su saule lyja, žuvys pačios tinklan traukia sp. Tráukia į mišką baisiausia banda, žiūriu – elniai Žg. Kai į kurią pusę tráukia bitės, gali būt gaisras Upn. Medžian daugiau bitės tráukia Ob. Jie (žiogai) ne tikt per laukus bei sodus traukia, bet ir į butus įsiveržia Kel1865,194.
ǁ eiti, keliauti: Kur tráuki? Jn(Kv). Terbikę sau į ranką – i tráukia pėsčias Skdv. Tráuk tiesiau, pakalnelė[je] po kairės rankos ir y[ra] Anužėnė Trkn. Atejom, vedu ten draugų nebsuradov, traukėm vienudu Plt. Tráukdavom per laukus prie giminų į Keturakius Tlž. Būtumi betrauką̃s į darbą – mama užvadavo Rdn. Tráuk ant to kaimo tiesiai Sk. Ar ne an mergas tik tráuki? Sv. Ko čia dar stovi? Trauk, kur tau patinka! Snt. Dieną miega kap lokys irštvoj, o vakare an slampų (merginėti) tráukia Krsn. Maž tetrukęs Plungėj, traukiau ant Žarėnų linkan M.Valanč. Petras žino – nesulaikys nei Katrė, nei mažasis Petriukas. Jis trauks pas Mackevičių! V.Myk-Put. Sūnai liuobėjo į karčemą tráukti Sg. Tráuka i tráuka ana pry kaimynų Jdr. Sẽniai da tráukia į bažnytelę Grd. Tas vaikis daba tráukąs pas Petronę Mžk. Ir dabar in bažnyčią daug tráukia Dg. Nenori [tekėti], ale bernai an ją tráukia Žl. Piršliai prie jos (našlaitės) traukė vienas po kito LTR(Slk). Atidarei špitolę – tai ir traukia visokie svieto perėjūnai, vagys J.Marcin. Gyvuliai tráukia pievosna Vrn. Tráukia durniukas pro bandą, kur ganės labai piktas bulius (ps.) LKT127(Rs). [Broliai] supykę toliau traukė, o durnelis savo radinį įsidėjo į krepšį BsPIII56. O mes trauksim į karužę! KlvD308. Kad kur tujai galą gautum, tai karčemon nebetraũktum JT469.
| prk.: [Pasidaro] kaip ir toks sūkurys ir tráukia an kitus triobesius Alz. Javų laukai ir vingiuoti upeliūkščiai kažkaip sapniškai pro akis traukė S.Čiurl. Iš tų revų vanduo tráukia į Žadikę Grnk. Tetraũkie tie šalčiai kur į Cibirą, ko čia susimetė! Krš. Janikei uždeviniai i diktantas gerai sekas, ale dailyraštis par eilikę tráuka (kreivai parašo) Krš.
^ Lipk į čeverykus ir tráuk į visas puses Snt. Nu i tráuk po kelmo, leisk iškepti Trkn. Senas jautis iš vagos netraukia LTR.
| refl.: Paprasias i tráuksias tum keliu Krš. Aš medžių vogt į šilo pašalį tráukiaus K.Donel. Bet ir meškos ir vilkai šokinėdami džiaugės ir suplėšyt ką tyloms į pagirį tráukės K.Donel. Bet ir jūs, darbai, mus vėl užniksite dovyt, kad turėsim su vargais į baudžiavą tráuktis K.Donel. Toliau namų tráukties nesnori Dglš. Gana sėdėt – reikia tráukties namo Str.
ǁ KII3, Vkš vykti, keltis, kraustytis: Gal mes į Šilutę tráuksim gyvęti Plšk. Atjunksta, in kaimą nenori tráukt DrskŽ. Kaimo darbinykai, negaudami darbo vietoj, traukia į miestą rš. Dar labiau pradėjo lenkai traukti į Lietuvą po Liublino unijos J.Jabl. Jozepas bei Marija turėjo į svetimą žemę traukti brš.
| refl.: Iž mūs žmones niekur nestráukia DrskŽ. Nelabai noriu tráuktis miestan Vrn. Aš, kol esame vieni, būnu namie prie jūsų, tėtušiai – man nėr kaip trauktis, bet jeigu Elzė ištekėtų, aš būčiau laisva LzP. Kiek kas galėjo, tráukės iš tų miškų, kokie tuokart parejo [po karo] laikai End. Ir anudu ketino jau tráukties į Rusiją Krt. Eik ir traukies iš šitos vietos tu ir tavo tauta Skv2Moz33,1.
29. refl. SD1108, SD368, Sut, I, N, J, NdŽ judėti, slinkti kuria kryptimi (ppr. artyn arba tolyn), judant artintis arba tolti, stumtis: Jau pradėsu aš pri mamos tráukties, ka mun nėkas neatsitiktum Kl. Ans tráukas arčiau, aš jau galvą suku [į šalį] Brs. Aš atejau pečiaus kurti, sėda, liepu tráukties – netráukas Jdr. Nestovėk durėse, tráukias a šen, a ten Trk. Da te vietos yr [autobuse], da galiat tráukties Ob. Prašom trauktis į priekį, į galą KlK21,49. Traukitės galan, dar daug nori įlipti [į autobusą] KlK21,49(Všn). Prašom trauktiẽs Švnč. Traukieste, va, ažustalėn, – kvietė Kurpienė rš. Tráukitės prie stalo Dbk. Prašom tráukties [prie stalo] Slnt. Tráukias arčiau nu, kąskiat silkės Trk. Traukiẽs arčiau, bus šilčiau Švnč. Veda šoktų, aš atatupsta tráukiuos Pl. Tráukitės anon pusėn [nãmo], tan kambarin (ragina svečius) Trgn. [Vaikai] nespėjo iškišti iš trobos nosis, tuo atgal traukiasi į vidų kaip vėžiai į urvą Žem. Vaikai išsigandę žiūrėjo į nepažįstamą žmogų ir traukėsi nuo jo J.Bil. Susitinkam, tai jisai tráukias, bėga toly[n] Jrb. Velnias su raudona šake durąs, o jis nū to velnio traukią̃sys Grd. Ka sutinki girtuoklį, iš kelio tráuktis turi Plšk. Tráukis, kai aš duosiu, tai tavo nė dulkių neliks! Jrb. Visi tráuksias į šalį, pakol ans pravažiuos Jdr. Žiūrėk, nūsiprausk, ka nebūtum pasmirdęs, ka žmonys netraũktųs par kelis žingsnius Šll. Traukis, mano mergelė, į šalį vieškelėlio JV58. Traukis, mergyt, į šalį, lelijuže, į šalį, aš tave šausiu iš palagužio per raibąją gegelę LB76. Šalin traukis, raiba gegele, negraudink man širdelę LTR(VšR). I paukščiai tráukias in žmonis Dglš. Į gilmę žuvys tráukas ant blogo oro Rsn.
| Eilė vis vietoj stovi, nesitráukia (nejuda į priekį) Ėr.
| prk.: Dieną pragyvenai – žingsnis į kapus arčiau; teip ir tráukiamės, greit ranka dasieksi Ad. Jau Salmanavičius prisilpo, tráukias in mirtį Dglš. Eina silpnyn, an smertį tráukias Mžš. Viskas praejo, ir jau reik dabarčiuo tráukties an kapų Žeml. Būs lytaus, saulė tráukas Dov. Tuoj ir anas garlaivėlis trauksis nuo tilto (pradės plaukti nuo prieplaukos) Kn. Šlapelis žodyno tekstą derino su rašomąja kalba, bet nieko nepapildinėjo; daug nuo originalo nesitraukė J.Balč.
^ Traukias atbulas, kai[p] kart vedamas Sln. Traukias kaip vėžys į pakerę LTR(Šl). I šuo nekentamas žino tráukties į šalį Krš. Aš prieš kiekvieną traukiuos iš kelio V.Kudir.
ǁ R, MŽ, N eiti šalin, išeiti, šalintis: Kazys Boruta nesitraukė dabar iš rinkyklos, stovėjo šalia rinkėjų, sekė, kaip laužomi puslapiai J.Balt. Mažai nu lovos betraukas, jau nebgys Šts. Tas jau tráukas šalin, ans jau išeita Brs. I stovės dėlto vaikiai dienoms pri kalados, netráuksias Tl. Aš einu kartu, jau nebesitráukiu nuo savo arklio Žg. Ale ir aust reikia, visą dieną aust, niekur nesitráukt [norint išausti sieną] Rud. Jie jau buvo stuboj, tai tas meškinas atbėgo po langu baisiai rėkdamas, ir jis nesitraukė nuo tų namų, kol jį nenušovė BsPIV273(Brt). Per žiemą iš gryčios, nuo kuknės ar pečiaus nesitraukdavo ir katė LKVI372. Mušė, mušė – tráukės velnias iš po pečio (ps.) DrskŽ. Tik tas juodasis ponaitis nuo jos nei žingsnio nesitráukia (ps.) Plv. Negitraukis … nuog tos karalystės savo, o neatsitolink ne jokiame daikte nuog Pono savo MP121.
| prk.: Seniejie tráukiamėms, tie jauniejie be galvų, – kas bus?! Adm. Kaip sunku dar neparsenusiam iš šio svieto tráukties, palik viską, lįsk į žemę Rdn. Čia protas tráukas, čia vėl ateina Pln. [Viesulas] traukdamasis susuka net metalines sijas, sutrupina storus medžius LTEXII227. [Tokie žodžiai] traukiasi iš kalbos arba patenka į pasyviąją atsargą KlK13,4. Žodis sarmata šiandie irgi traukiasi iš aktyviosios žodyno atsargos į pasyviąją KlK2,42.
ǁ judėti, kraustytis, bėgti tolyn, ppr. gelbėjantis nuo ko: Sierakauskas nedrįso pulti besitraukiančio priešo, nes laukė Mackevičiaus, kuris dar nespėjo atvykti V.Myk-Put. Liaudimi – kaip skydu – prisidengiama ir puolant, ir traukiantis J.Marcin. Miškais tráukėsi in savo žemę, ir čia ej[o], ej[o] DrskŽ. Baisu buvo [per karą]: vieni tráukias, kiti varo Kp. Nu rubežiaus bėgo, jau tráukės šalin, – paskelbtas karas buvo Kl. Su tokiu draugu ta vedu tráukėvos – norėjov išeiti [į Lietuvą] Žd. Nestrioku tráukės vokiečiai, – frontas ejo Alz. Vokiečių kariuominė vis turėjo tráukties atgal Plšk. Su arkliais, negi su mašinom kaip dabar, tráukės prancūzai Krns. Į tą pusę tráukas [žmonės], važiuo[ja], bėgsiam i mas Pln. Šitie [kareiviai] jau būt tráukęsys, ale nebespėjo Slm. Matydavom, kaip tráukės [vokiečių armija], pagal upę kaip gyvenom Sk. Vokytys baisiai degino tráukdamos Pkl. Kada tą pirmąjį kartą rūsai kad tráukės, mes čia nematėm Nv. Jug žinai, an karo kas yr: čia tau a pirmyn bėgti, a tau tráukties reik Kv.
| prk.: [Akvilė] jautė, jog savas sielvartas traukiasi kažkur į šalį, užleisdamas vietą svetimai kančiai J.Avyž. Naktis miršta, tamsa iš lengvo traukiasi, kiekvienas medžio lapas pakyla į šviesą J.Gruš. Jau prasidėjo atoslūgis, vanduo traukiasi, paplūdimiai didėja, kyščioja šlapius juodus pakaušius pakrančių akmenys rš.
ǁ NdŽ prk. šalintis nuo ko, lenktis, vengti ko: Šarka pradėjo trauktis nuo žmonių, užsidarė savy ir nutilo V.Mont. Kiti gi dūmikai da sveikesni ir ilgiaus gyvena už tuos, kurie iš tolo traukiasi nuo tabako! V.Kudir. Kol tvėrės [kolūkiai], visi taip tráukės Vn. Tos bobos skundas, o paskiau tráukas, nenora įduoti [girtuoklių] vyrų Krš. Kurius aš mylu, tie nū munęs tráukas Žr. Kosu, tráukiaus šalin nu malimo Ms. Nuo tokių piktų mergų tráukdavėms, ką te prasdėsi! Sug.
| Nuo tokių netinkamos pagarbos čaižymų jisai traukėsi į save, jisai tramdė savo jautrumą V.Myk-Put.
30. intr. tęstis, eiti, driektis, plytėti: Tas miškas in Šašuolius tráukia Šš. Šašuolėlių miškas net an Ukmergę tráukia, tai te yr bebrų, tokių žvėrelių paleista Šš.
| refl. NdŽ, DŽ1: Anykščių Šilelis tráukėsi pačia paupe A.Baran. Tai toks miškas tráukęsys par Lietuvos žemę; visi plotai žaliavę pavėne aptemę A.Baran. It viena jūra traukėsi laukai, slėniai J.Paukš. Už jos (tvoros) traukėsi laukai ir pievos J.Balč. Dirvos siaurutės, ežiomis padalytos, kartais po keletą varstų traukiasi A1886,92. Juosta tráukias iki Miciūnų DrskŽ. Šitas ežeras tráukiasi tris kilometrus Vrn. Lig durpyno tráukiasi tas raistas Upn. Rusų valstybė tai palei daug valstybių tráukiasi Jon. Tas miškas tráukiasi lig pat Molainių Ėr. Kadagynė tę tráukias Btg. Priešais tráukėsi ilga gatvė DŽ1. Dabar šitas kelias traukiasi plynėmis, par kurias dar ne par seniai jįjį nuvedė V.Piet. Par tą kalną tráukas takas pėsčių žmonių BM364(Grg). Berža lig Šiaulėnų tráukias Bsg.
31. intr. trukti: Dar metų netráukė, sako: – Mažu aš tau ataduosiu [pinigus] Db. Netraukęs (netrukęs) sako motynai: – Turi jy būt mano žmona (ps.) DrskŽ. Neilg tráukus tėvas pajuto, jog vaisiai nū medžio nyksta BM303(Pvn).
| refl. NdŽ: Pavasario diena traukiasi apie šešiolika valandų J.Jabl. Taip traukėsi ilgą laiką: ką jis vakare sukirpdavo, rytą būdavo vis pasiūta J.Balč. Susiskirstymo [į tarmes] procesas traukiasi ilgai, prasideda nuo mažų skirtumų, kurie tik ilgainiui pasidaro dideli J.Balč. Liga čia paprastai neilgai traukdavosi: žmonės mirdavo po vienas kito Pt. Laikas tráukias be naudos, ko sulauksma? Sdk. Tas jų pasišnekėjimas tráukėsi net visą naktį Lp. Tos veseilios tráukdavosi ilgai Iš. Traukės ilgai tas teismas Bgs. Vaizdai (išvaizdos, veikslai) – yra tokia veiksmažodžio ypatybė, kuri rodo, ar veiksmas (stovis) nebeeina, tebesitraukia, ar jau pabaigtas J.Balč.
ǁ refl. laikytis, tebebūti: Iš senovės šitei tráukiasi kalba (nuo senovės ji tokia yra) Aps. Kisielis ilgiau buvo madoj, ilgiau tráukėsi Msn.
32. tr., intr. NdŽ tęsti (kokią veiklą), varyti: Traukė aną (bažnyčios statymą) tuo pradėjus par septynerius metus I. Pasveikęs mokslą tráukė toliau Rmš. Toliau tebetraukė savo paskaitas mokykloje, nepraleisdamas nė vienos J.Jabl. Aš trauksiu toliaus gyvatą (biografiją) to bjauraus sutvėrimo TS1896,9. Mano draugas vėl toliau traukė kalbą apie naudą politiškos kovos Pt. Aš pažiūrėsiu, ar nerasiu ten kokio darbo, – traukė toliaus Selvestras, matydamas, kad tėvas tyli V.Piet.
| Ka pradėsi nu pat tamsos darbuoties, teip par visą dienelę i tráuksi Pln. Vis tiek jy savo tráukia Vrn.
33. tr., intr. NdŽ trukinti, delsti, vilkinti, atidėlioti: Traukti [kūlimą] iki vėlumos – nekas. Darbininkai pavargs ir darbas jau nebe toks naktį M.Katil. Vaikus siųskite užurašų tuojau, neatidėliodami… Nereikia traukti V.Krėv. Vienok taksavoti kunigo daiktų … policija nedrįso ir traukė diena nuo dienos TS1897,2. Tráukiam, kad tik karvė vėliau apsteliuot, kad nebūt šalta – vėlai vedam in veršį Klt. Nereikėjo teip ilgai tráukt su važiavimu Dgl. Tai tráukia darbą lietus Ktk. Prašau buto pirminyko, tas tráukia tráukia PnmR. Ilgai netráuk, – rugiai išbirės Pnd. Du metus mes tráukėm (nestojom į kolūkį), nu, pamisliom pamisliom: valstybė gi čebatais brangi apaut Kp. Par šilti orai – da reikia tráukt to kiaulė (vėliau skersti) Mžš. Ilgai netráuk – tuoj atiduok jam skolą Ukm. Ko teip ilgai lauki, jaunas bernužėli, ar į šaltį trauki, baltas dobilėli? LTR(VšR).
| Žalė daugiau savaitę netrauks, matysi, kad apsiturės Gs. Jų karvė tráukia pusę mėnasio Klt. Daugiau [karvė] netraũks kap iki gegužės mėnasio Drsk. Ilgai daba [karvė] jau netraũks Ar.
^ Tráukia tráukia kai gudas gavėnią Zr. Tráuki tráuki kap šuva ratus Lp.
| refl.: Man dabar dyvas, kap darbai tráukiasi Kč. Par tuos darbus ir mum tas balius vis tráukiasi tolyn Krs. Vienam neduoda [pirkt visą namą], tai teip ir tráukias Imb. Nepatiko čia, ale tráukės tráukės, liko anta vietos DrskŽ. Bet kumet nueisi į bažnyčią? Kaip tu išeisi? Teip i tráukas Trk.
ǁ toliau auginti, laikyti: Jei atsives karvelė, tráuksu, būs veislei Kl. Aš šįmet nė vieno veršio netráuksu Kal. Vienas noriam veršį pjauti, kitas noriam traukti – ir padvėsė Šts.
^ Pirma reik apluoko pasirūpinti, o paskuo veršį tráukti (pirma reikia turėti kur gyventi, paskui vesti) End. Kad neturi apluoko, veršio netráuk i nesteik vaikų nevedęs Ggr.
34. intr. tęsti buvimą, tverti, gyvuoti, laikytis: Po pusryčių mama vėl buvo nuėjusi pas Rožaną ir sugrįžusi liūdnai pranešė, kad jau nebeilgai trauksiąs A.Vien. Močia vis do tráukė kvaksėdama Tr. Reikia tráukt, kol gyvas Aps. Tráuki tą dieną (pragyventi) Lkm. Galėjo da metus tráukt Dglš. Misliju, kad vienas geri, tai nebeilgai tráuksi Pnd. Paulina nurokavo, kad bobutė nebeilgai traũks Slm. Čia pasopsta, čia pasopsta – kiekgi betráuksi, žmogus negi geležinis?! Mžš. Su ligoniu galiu tráukt (tiek gyventi, kiek ligonis gyvena) Šn. Jau seniukas visiškam susibaigęs – matyt, neilgai betraũks Sml. Aš negeriu, tai gal kiek ilgiau tráuksiu Dg. Senis tráukia dar kol kas Srj. Jau jy ilgai netraũks – visai bloga DrskŽ. Nebilgai ans betráukė Tv. Yra tokių, kurie kap tik tráukia (vos pragyvena) Srj.
35. tr., intr. priartėti prie tam tikros svorio, skaičiaus, amžiaus ribos, siekti: O laikraštis tasai storas, sveriąs gal penkis kartus tiek, kiek trauktų „Lietuvos aidas“ arba „Lietuvos žinios“ J.Balt. Jautis tráukė dvyleka centnerių Šts. Paršas keturis centnerius tráukė Žlp. Plonutės dešrelės, tai kas gi te: dvi kilogramo netráukia! Mžš. Viščiukas netráukė pusės kilogramo Ukm. Kiek tráuki (sveri)? Jrb. Nei dvidešimt penkių svarų netrauks tas gaištis (sudžiūvėlis) Lš. Alga į šimtą tráuka Krš. Kiek gaunat mėnesiui? – Kartais iki dviejų šimtų tráukia Vrn. Sakė, ka in šešis šimtus tráukia [kilimai] Pv. Anas ant šimto [metų] baigia tráukt Žb. Ana jau gal tráukia in septintą dešimtį Klt. In šimtelį tráukiu Dglš.
36. intr. būti panašiam (į ką): Graži: laiba, aukšta – ant tėvą tráukus Mžš. Jo vaikai visi ant močią labiau tráukia Mžš.
ǁ darytis, keistis, virsti, krypti į ką: Oras kaip ir an rudenį tráukia Kp. Buvo žiemys [vėjas], o dabar ant vakarį tráukia Kvr. Dabar in lietų tráukia, tai jos (musės) puola kaip širšės Gdr. Stariežės yr i gelsvos, i raudonos, ė apačia balta, gal kiek ir melsvuman tráukia Vdš.
| refl.: Jau in rudenį tráukias Tvr.
| prk.: Bet kas … išmanis, ant ko tatai traukias, nieko jamui stebuklingo nebus MP48. Klausykig, ant ko gi tas stebuklingas rėdymas Pono traukias MP39.
37. intr. eiti už ką, palaikyti, remti ką: Jis po anai puse traũks Ėr. I tėvai kadai až berniukus tráukė Dglš.
38. tr. NdŽ kuo (ppr. tam tikrais prietaisais ar instrumentais) siurbti (skystį, dujas): Siurbliu tráukiame vandenį iš šulinio DŽ1. Pumpuoja i traukia tą vandenį tom triūbom [iš artezinio šulinio] Sk. Tráuka iš kokios duobės sriutas, veža ant lauko ir išpila Akm. Nedavė tráukt to vandenio nuo tos galvos, kad kitą ligą gydė Jrb. Kraują tráukė iš jo Jrb. Tráuka iš venos kraujį ir nuleida Lž. Su britva veidą sukapojo, tada karvės ragą pridėjo – ir tráukia kraują [,kai skaudėdavo dantį] Žl. Par várpą šlapumą tráukia [ligoninėje] Pšš.
| prk.: Pavasaris jau pumpurais iš žemės sultis traukia K.Kors. Ir šilkinė dermės juosta traukė iš marių vandenis ir girdė juos (debesis) kaip arklių pulką M.Katil. Sako, [vaivorykštė] iš marių vandenį tráukia Sn. Sako [apie vaivorykštę] – smakas traukia vandenį, dar ir jus intrauks Srj. Vaivorykštė nuo ežero tráukia vandenį Gdr. Iš ežero ana (drignė) tráukia vandenį Jž. Laumos juosta vandenį tráukia iš marių Žml. Lietų [vaivorykštė] tráukia ar̃ iš ežero Grnk. Anos (vaivorykštės) tráuka tokį šarmą [iš pelkių] Pvn. Vaivorykštė traukia vandenį į debesis LTR(Trg). Tas augumas iš vaiko sylą tráuka Krš. Didelis (suaugęs) iš mažo sveikatą tráukia – negalima mažam prie didelio miegot Aln. Ta liurka baigia tráukt jam sveikatą Ėr. Tu man, siratėlei, sveikatėlę trauki LTR(Pn). Paskutinį kraują traukia, kada dvaran nusišaukia A.Strazd. Jau mokėjo, tai mokėjo senas šnerkšlys iš savo samdinių paskutinį syvą traukti rš.
ǁ R200, MŽ266 duoti nutekinti, nuleisti (vandenį): Tas kanalas visus [v]andenius tráuka nu visų laukų Akm. Ravas užvirtęs, nebetráukia vandenio Ėr. Daba įdėjo tą [vamzdį], kur tráuka vandinį Krž.
ǁ NdŽ mažinti (karštį, tinimą ir pan.): Kokią bulbę sukaiš, pridės, – gerai karštį tráuka Skd. Tráuka morkai karštį, užvis degimuo (nudegimui) Pln. Patraiškėm patraiškėm spanguolių, – karštį dideliai tráuka Lpl. Kibiro lapai, sumušti su sukru ir pridėti pri sudaužytos vietos, karštį tráuka ir skausmą nuema Vkš. Mat anie (kruvauninkai) gydo i karštį tráuka Krž. Tie vaistai tráukia sutinimą PnmŽ. Platmėtė karštį labai tráukia Smln. Bulvė ir karštį tráukia Gs. Sako, sūrymas gerai karštį tráukia Žl. Šita žolė karštį tráukia Dgp.
ǁ prk. gausiai imti, siurbti, ėsti: Degtinė traukė iš jo pinigus Ašb. Pinigus tráukia [elektros] skaitliukas Klt. In šitų daiktų [pinigus] tráukia daugiausia Lel. Tos kelionės tai pinigus tráukia Prn. Gera mašinėlė, bet gerai ir pinigus iš kišenės tráukia (brangi eksploatacija) Žln.
ǁ NdŽ į save imti, gerti, siurbti, absorbuoti: Druska traukia drėgmę iš oro rš. Tráukia drėgmę ąžuolas (netinka sienojams) Grž. Šilkas tai jis tráukia drėgmę Pv. Padėj[o] vandenį po vilna, ka traũkt vilgatį Pv. Čia žemės toks sluoksnis – lietaus netráukia Sb. Medis tráukia šaltį Ėr. An tokiais guminiais padais ka reik vaikščioti, žiemą šalta, – šaltį tráuka Pkl. Na jau tikrai, ka tos gumos i tráuka šaltį Rt. Guminiai batai šaltį tráukia Prn. Akmenai tráukia šaltį Tr. Juoda [medžiaga] mat baisiai tráukia saulę Vb.
ǁ impers. kaupti vienoje vietoje, rinkti: Votį suka, dėjau alksnio lapų ir grietine saldžia, labai [pūlius] tráukia Dg. Suskutę marškonio pūkus deda, kad trauktų pūlius Sln. Ka dalgio ašmenys mėlynuo[ja], žinok, kad tráuka lytų, parsuks lytaus Šts.
ǁ refl. kauptis, rinktis: Kap šalta, tai ir drėgmė labiau tráukiasi Pv. O čia pas mumis drėgnas oras, iš jūros ta drėgmė ta tráukas Vkš. Ak, man ašaros į akis jau pradeda tráuktis K.Donel.
39. tr. BŽ43, NdŽ burna ar nosimi siurbti į save, ryti, kvėpti: Surūdijusius gelžgalius apmerkia į vandenį ir tuo vandeniu mazgoja nosis ir traukia į vidų [, jei kraujas bėga iš nosies] LMD(Sln). [Nuo galvos skausmo] sultis cibulio į nosį traukti LMD. Ir traukia jis orą į šnerves, atseit uosto rš. Ramūnas pilna krūtine traukia gaivų rytmečio orą ir pasijaučia stipriau V.Bub. Žuvis par žiaunas orą tráuka Rsn. Deginti sukrų ir kvapą į save išsižiojus tráukti – dusulys palengvė[ja] nū to Vkš. Kaip arklys atejo, ėmė su savo šnervėmis tą karštį iš pieno traukti DS78(Rs). Kam tokią baisinybę tráukti į savi, savi naikinti (apie rūkymą) Rdn. Kaip tas senis įkerėjo: tráukia [dūmus] i pučia, tráukia i pučia, kitiem – nė atsidust Mžš. Užsidegu tą papirosą, lyg tráukiu tą skonį (dūmo kvapą) Pžrl.
| Kalbėjo teta, greitai traukdama dvasią Žem. Smagiau dūsuot, tráukt iš vidaus reikia Adm. Bobelytė perskreipus tráukia tik tráukia [orą] iš kriūtinės Lel. Karvė [serganti] visa plasta, iš savęs tráukia, svėpuoja Klt. Aš tik mikt mikt – i nebetráukiu žado (negaliu kvapo atgauti) Ps. Atrodysi, ka labai senas, jau dūko netráuki Kpč. Bėgo bėgo, o po tam turėjo tráukti orą Varn. Veršis tráuka atdūsį (kvapą) burbuliuodamas, gera Ggr. Dvasią da tráuku (dar gyva, kvėpuoju), o ko da nori?! Rdn.
ǁ intr. kvėpuoti, alsuoti (ppr. smarkiai, garsiai): Jis (ligonis) smarkiai traukė I.Simon. Svetimas prakalbina [vaiką], tai tankiai tankiai tráukia Km. Ale tu gerai beknarkąs: tráuki, ka sienos bilda Krš.
ǁ šniurkšti: Grėtė nieko neatsakė, tik garsiai traukė nosį I.Simon. Nepuikiai yr nosę tráukti – reik išsišnypšti Vkš. Motinėlė net apsiašarojo iš džiaugsmo, o tėvelis tik nosį traukia (netoli ašarų) Žem.
ǁ intr. prk. verkšlenti: Sesik, šiandie mamą mačiau (sapnavau) [mirusią] – visą dieną tráukiau Šln.
ǁ tr., intr. NdŽ rūkyti: Rado jį besėdintį prie namų ir pypkelę betraukiantį Mš. Dabar išvien tą pypkę tráukia i tráukia Mžš. Traukė neatsikvėpdamas, paskubomis, tarsi bijodamas, kad kas nors neatimtų tos mažytės, nuseilintos, pirštus svilinančios cigaretės rš. Šalip mokykla, [mokiniai] už sienai tráuka tráuka, i tokie krupiai! Ms. Aš priejau, tą pypką paėmiau, tráukiau tráukiau, i vos ne vos beparginiau tus gyvolius Sd. Tura dusulį, o tráuka susiriesdamas Krš. Kas vyrams: popierosus tráuka, politikuo[ja], o tu draskykias Rdn. Cigarietą traukia, ka kvepia Grz. Tas kad ims traukt tą pypkę LTR(Bsg). Užudegiau suktinę, o jis tráukia tráukia ir neištraukia Tršk. Jie paėmė šitą liuikelę ir tráukia, taip tráukia Ker. Smalina, tráukia [paaugliai], galvas uždyrę, dūlinėja po kampus Pv. Neleidžia [jam rūkyti], o užsikniaubęs tráukia i tráukia Jd.
^ Žilas senis liuiką tráukia (kaminas rūksta) LTR(Antz).
ǁ žįsti, čiulpti: Martynas nusilenkia veidu ties mažiuku, kuris visa jėga traukia krūtį I.Simon. Tą tutį par dieną ka ans (vaikas) tráuks, tą pieną End. Nu tujau pripils kokios noris ten putros, tráuka vaikas kaip pasiutęs KlvrŽ. Tráukia tą butelį i leja [vaikas] par lūpikes Nmk. Ka tráukia pieną vaikas, net tyku Slm. Nė kiek nedėsi cukraus [į ramunėlius] – tai jis (kūdikis) netraũks Upn.
ǁ per ką siurbti: Priešais prie stalelio sėdi trys merginos ir per šiaudelius traukia kokteilį V.Bub. Pavažiavę pusmylį ir vėl trauk [degtinę] par šiaudą [iš statinės] I.
ǁ tr., intr. gerti, maukti: Tráuk, mat bedirbdama išprakaitavai Slm. Tráukė porą gurkšnių ir pusę stiklo nugėrė Gs. Žvaliau tráuk Pkr. Nu, Levuk, prašom, tráuk Slm. Sėdėjo jie ir šnekučiavosi, traukdami iš ragų midų po valiai V.Piet. O tas kukorius bėga prie šėpos ir vis gerai traukia šnapso, kad būt drąsiau [vaikai] pjaut BsPIII254(Brt).
^ Susiraukęs kaip alų tráukęs Grk. Trauk rūgštį su prakaitu (apie rūgštų alų) B, B259.
ǁ NdŽ vartoti (svaigiuosius gėrimus), gerti, girtauti: Seniau tiek degtinės netráukė kap dar̃ DrskŽ. Tegul po puslitruką netráukia, bus ir pinigo Dg. Visi tráukia, kas ką gali Adm. Nei teboko kūrinau, nei arielkos tráukiau Slnt. Tráukė kai vandinį vyną Vn. Tas šešiolekmetis su tėveliu tráukia Grd. Tráuka tą šnabelę didis mažas, vyriškas, boba, kas i būs?! Rdn. Taip jau ana netráuka dikčiai, al' pagera Varn. Traukančių̃ būriai – visi ištroškę tos smarvės Krš. Tu netráuki, tokių veselė[je] nereik Krš. Buvo tráukąs tą burnelę (išgeriantis) Gršl. Kožną dieną burną trauku ir laimingo smerčio lauku (d.) Dr.
40. intr., tr. NdŽ, Btrm turėti trauką, trauksmą, traukimą: O ir pečius kuo dėtas? Kodėl jį perstatyti? Traukia ūždamas. Ne pečius, mašina J.Avyž. Daba reik pakurti – tráuka neblogai Trk. Sūdės išdegė, daba džiaugas, ka tráuka gerai Vgr. Partaisiau pečiuką – tráukia iš pasiutimo Mžš. Oras tykus, tai kaminas dūmų netráukia Rš. Nestumk malkų galan pečioko, – netráukia Klt. Ir aukštinis atadaryta, netráukia, ir durys atadaryta, netráukia Nmč. Katilinė labai apleista, netráukia, dūmų daug Jrb. Jo pypkė netraukė; ir jis atsistojo paieškoti ko nors jai praurbinti sp.
41. intr. pūsti, dvelkti ištisine srove (apie vėją, šaltį): Iš rytų traukė vėsus vėjelis V.Myk-Put. Vė[ja]s tráuka į nugarą Rsn. Pro kampą vėjas tráukia Mrj. O durys klaimo visos valioj, vėjas tráukia gerai [vėtant javus] Č. Atidaro duris, ka vėjas traũktų [vėtant] Kri. Uždarykit duris – skersvėjis tráukia Skp. Pažeme labai tráukia šaltas vėjas, tai kojas pašalau Krs. Vėjas tráukia tráukia par ausis – ir pagadino [ausis] Svn. Te, pas Lukinską, tai kaip ir čebato aule – vėjas tráukia Slm. Šaltis per cimantą smarkiai tráukia Gs. Uždaryk duris, – labai šaltis į kojas tráukia Prn. Šaltis tráukia par pakinklius Mžš.
| impers.: Žiemos metu kiaurai traukė, ir pro mažiausius plyšius į vidų vertė sniegą P.Cvir. Per [kalvės] lentų plyšius traukia, jog vienas girnas galėtų sukti, jei sparnus įtaisytum M.Katil. Per duris tráukia Btrm.
| tr.: Labai vėją tráukia, nebūk čia Brž.
| refl.: Šiteip [dangtį uždarius] kuknė būs šilta ir į trobą vėjas netrauksias S.Dauk. Butos angą palikęs atdarą, pro kurią vėjas daugiaus traukties pradėjo ir liepsna didesnė pastojo S.Dauk.
ǁ sklisti, eiti ore, erdvėje (apie kvapą, garsą ir pan.): Traukte traukė kvapai, vienas už kitą gardesni rš. Pro milinės apykaklę traukė nemalonus prakaito ir lietaus kvapas rš. Saldaus kvapo dulksnis traukė iš tos pusės rš. Par upę labai tráukia garsas Žb.
| refl.: Rodės jam, jog dūmai ir degėsiai pro duris traukės S.Dauk.
ǁ impers. paduoti, atsiduoti kuo, skleisti kvapą: Iš praviro kambario, skendėjusio prietemoje, traukė perrūgusiu pienu, paukščių tvaiku rš.
42. tr. siurbti, nešti su savim: Viesulas slinkdamas traukia į save žemes, vandenį, įvairius daiktus, gyvūnus LTEXII227.
| impers.: Tą garą tráuka, tą šilumą iš apačios, daros garas šilumos Jdr. Pečius kūrenas, pašluok padlagą – dulkes pečiun tráukia Klt. Pili su sauja – matai, kur pelus tráukia Vdn. Šiandiej teip dulkes tráukia – bjauru dirbt Slm.
ǁ gramzdinti: Mėšlungis surietė kojas, perkreipė sprandą, o permirkę drabužiai traukė gelmėn rš. Kai žmogus biškį gėręs, tai vanduo tráuka į dugną Rsn. Paversmis [vandeny] šitas tráukia žmogų Žl. Nuskendęs teip – [v]anduo tráukia Pb.
| impers.: Versmėn traukia ir nepaleidžia LTR(Km). Tas vatinis neparmirko, muni netráuka dar į tą [v]andinį Trk. Traukia poną [v]andenin, ė ponas burbuliuoja par lūpas, nosį LTR.
| prk.: Kokia naktis ir vėl užeina man! Lyg pragaras pats trauktų į gelmes! Vd. Jam atrodo, kad tas mieguistas, ramus čežėjimas jį traukia vis gilyn ir gilyn, ir nėra jokio noro tam priešintis rš.
43. tr. NdŽ artinti turint tam tikrą jėgą: Saulė traukia aplink ją skriejančią Žemę rš. Viena kitą traukia ir žvaigždės rš. Jėga, kuria daiktą traukia prie žemės, vadinas daikto sunkis Db. Traukiamoji [gintaro, magneto] galia KlK46,41. O teip Viešpatis Jėzus Christus ant kryžiaus pakabintas tapo tikrai kaip magnes akmuo, kursai geležį traukia savęsp DP508. Tolimesnių sluoksnių elektronus branduolys traukia silpniau rš.
| prk.: A lytaus būs, a kas, taip negaliu, pri žemės tráukte tráuka Krš. Einu, kojas tráukia prieg žemės Aln.
ǁ kreipti į save: Matyt, tráukia į žemę, jis i eina mažy[n] Jrb. Jau tráukia in žemę (susilenkus vaikšto) Aln.
ǁ kreipti į save: Matyt, tráukia ugnį perkūnsargis Sn. An ragų buvo lenciūgas, trenkė, lenciūgas – anas tráukia [žaibą] Žl. Pry vandens nereik stovėti, pry akmens i po medžiu – perkūniją tráukia Skdv.
ǁ prk. kreipti: Liaudies žaidimų ir ratelių turinio turtingumas bei formų įvairumas seniau traukdavo tautosakos rinkėjų ir etnografų dėmesį rš.
ǁ intr. lipinti: Pažiūrėk, ar klijai tráukia Mrj.
| tr. impers.: Maišyk uogas, matai, ka prie dugnio tráukia Ps. Indėk tašlon [bulvinėn] miltų, ba traũks [blynus] in petelnią Ktk. Tirštimą [kisieliaus] tujau tráuka pri galo Rnv.
| Ant plataus priekalo gerai geležį tráukia Lp.
| refl. prk.: Nevalgęs nieko, pilvas tráukiasi prie nugurkaulio Snt.
44. masinti, lenkti į save, vilioti: Tėviškė, tėvynė traukia žmogų rš. Netráukia muni ūpas ten eit Erž. Kas tas buvo jaunam! Patys nėkai, pats darbas tráukė, kurs paslinko dirbti Kl. Motrišką daugiau tráuka numai, vyrišką – susejimai, darbai Krš. Minkšta tamsiai žalia veja ir per pievą tekantis upelis traukte traukė pasilsėti J.Balč. Pasenusi jau, lova tráuka Rdn. Lietus lyja, tai miegas tráukia Rm. Žinoma, b[uv]o ilgu, ir miegas [kiškelį] traukė BsPII164(Šd). Labai tráukia valgymas, labai valgo mažylis Pl. Mani tráukte tráukia tie citrinai Smln. Kas tus vyrus taip tráuka pri butelio?! Krš. Pinigas tráukia visus Mrj. Ir pradėjo ją Valentas traukti. Taip traukti visu kūnu ir siela, kad net pati nežino!.. J.Paukš. Marijos paveikslas tráukiamas (patrauklus) Vlk. Mane tráukė prie mamos jos dainos Gdl.
^ Kas žiba, tas traukia KlvK. Traukia galva rojun, ale šikna gojun Vrn. Vilko mėsa vis medžian traukia LTR(Vrn).
| impers.: Į Kauną mane visados traukia – taip malonu pabūti pas Tamstas Pč. Tráukia namo Dglš. Toks oras, netráukia važiuoti [į svečius] Ėr. Tik kareivį netraukė namo eiti, nes jo trobelė buvo menkutė ir žemės tik pusė margo SI331(Slk). Rudenį teip ir tráukia visus didėsėsna giriosna KlbIII15(Lkm). Juos traukia į Lenkiją nelyginant kaip vilką į mišką A1885,283. Tráukia čia jį do šitan šonan atvažiuot Klt. Moteriškę traukė į darbą, kurį dirbdavo tiek metų, prie kurio iš mažų dienų buvo pripratusi V.Krėv. Tráukte aną tráuka pri ūkės darbo, – tėvai stuma į prekybą Krš. Mani pačią tráukė prie mokslo Rg. Jį į vagystę tráukė (buvo linkęs vogti) Prn. Daba tavi tráuka pri lovos Brs. Kai neįpratę, tai ir nerodu, netráukia [ant pečiaus], kad ir žiemą Pl. Lietus lyja, tai ir tráukia miegan Rgv. Tráuka jau migti, – kiek čia betęsys (laikas mirti) Krš. Anądien kai lijo, tai atsigulu ir užmingu, atsigulu ir užmingu – teip tráukė miegan Slm. Ne prieš gerą miegan tráukia Tr. Vis tráukia atsigult Skrd. Ale ką išgėrei, – da labiau tráukia, da labiau nori Žl. Tráukia vandenio gert Dg. Nevalnykų buitis kieta, laiksvėj gimę, laiksvėn traukia O.
^ Kiek vilko nepenėk, vis vien medžian traukia LTR(Grv). Kur pinigas muštas, ten giliuoja, kur gimęs, ten traukia LTsV218(Kp). In blogį žmogų labiau tráukia Trak. Kur nemiela, ten ir netráukia Mrj. Kur gimęs, tę ir tráukia Vrn.
trauktinai̇̃ adv.: Trauktinai̇̃ trauka į numus Sg. [Girtuoklystė] tankiai trauktinai traukia an paleistuvystę Gmž.
| refl.: Matyt, nepatiko, ka jau jy visai nestráukia (nenori) tę važiuot Pv. Nes prigimimas žmogaus … daugesn piktop negi gerop traukias MP50.
| impers.: Jy vardu nestráukia vadyt Rdš. Kap tik vakaran, tai niekur ir nestráukia (nerūpi eiti) Vlk.
45. intr. Vlkv imti, kąsti (apie dažus): Šitie dažai gerai tráukia Mrj. Kaži kaip tráukdavo tų [alksnių] žievių spalva (apie dažomus kiaušinius) PnmŽ.
46. tr., intr. NdŽ dainuoti, giedoti: Dainelę tráukti BŽ84. Pamariu pareina Eglė su vaikais. Visi traukia dainą, žengdami laukais S.Nėr. Marijona išsitraukė kantičkas ir ėmė geru pusbalsiu valandas traukti S.Čiurl. Tik išeisi į lauką, jau i šauki, dainą tráuki Šts. Dainas varysi, tráuksi, šoksi Žr. Ka čia gėrė, ka baliavojo, kiauras naktis daines tráukė Klk. Prygera, linksmiausis, dainas tráuka Rdn. Bernai kad tráukia, net laukai skirias Paį. O kai sekmadienio sulaukėm, grožybės – dainas jaunimas tráukė Kp. [Naktigonėje] giesmes kad tráukdavo, tai ažmigt naktį negalėdavai Ob. Tráukia boba šventas giesmes viena, ar ažblūdijo! Užp. Dainuodavom baisiausiai, net miškas skambėdavo; sakydavo: – Nu, Labanoras tráukia! Lb. Eik eik, švilpala, ko čia dabar tráuki! Žal. Vaikučiai traukia: saldi gardi raganos mėselė LTR(Vlkv).
^ Ant kokios skrynės sėdi, tokią ir giesmę trauk NžR. Jei chore dalyvauji, tai ir trauk savo gaidą A.Gric.
ǁ intr. dainuojant vesti: Mergaitės tráukia, o berniokai padeda Lb.
ǁ tr. tarti, sakyti: Vieną žodį vienap tráukia, kitą kitap Arm.
47. tr., intr. NdŽ griežti, groti: Užupečy atsisėdęs ir tráukia [brolis] kaip svirplys Brž. Nu, o aš tráukiu [su kastantinka] – gražiai pagrodavau Alz. Tráuk ant armonikos Žal. Ūkę tvarkyt – tai ne muziką tráukt Šk. Veizėk, i miręs kas, par visus galus liūdnius maršus tráuka Akm. Vieną tą maršelį moka, anie tráuka i tráuka kiaurai Pkl. Muzikantai [laidotuvėse] maršus tráuka, kas anims Pvn. Liūdniai tráuka par aradiją – koks didelis mirė Krš. Vilks su lokiu tanciavojo, žąsins maršus tráukė JV345. Muzikantai, traukit, sesytės, šokit KlvD10.
ǁ tr. apie muzikos instrumentus: Bažnyčioj šaukiant, vargonus tráukiant, dabar paliaukit mudu peikt ir vainot BzF27. Vargonus traukti N. Davė būgnus mušti ir trimitus tráukti LB65. Guds pradėjo dūdą traukti, gudo pati lūpas braukti KlpD22.
48. intr. imti smarkiai ką daryti: Kaip išlipė, kaip tráukė raudot: dieduk, kam tu mumę palieki? On. Kad tráukėm i nupjovėm per dieną Gs. Kad tráukia grot, tai nusėdėt negali Ob.
49. tr. gaminti leidžiant per ką: Tu mums paieškok tenai … per alijošių ar šakneles trauktos J.Balt. Tráuktasis spiritas: pats pirmasis, pats stipriasis spiritas Šts.
50. tr. NdŽ fotografuoti, paveiksluoti: Jau kam senas tráukt DrskŽ. O čia mus septynis naujakurius ir patagrafas traukia ir kalbas apie lygybę sako P.Cvir. Niekas po jos (nuotraukos) nė sykio manęs netraukė ir nenutraukė J.Balt.
| refl.: Ejo visi in pasus tráuktis, tai ir aš tada nuejau su mama, nusitraukiau Dg.
51. tr. NdŽ įrašyti: Į sąrašus traukiami̇̀ rinkėjai DŽ1. Kiekvieną įdomesnį žodį traukiau į korteles A.Vencl. A tavo surašą tráuks į kningą? Plng. Aš to nenoriu tráukt į savo raštus Rg.
| Dainiavom, į tas plokšteles tráukė Lnk. Be lektros nieko netráukia [magnetofonas] Všt.
52. apskaičiuojant nustatyti skaičiaus šaknį: Traukti šaknis Z.Žem.
×53. (sl.) intr. vemti: Išgėręs kad pradės anas tráukt LKKXIII28(Grv).
ǁ impers. tr. Ad tąsyti, tampyti (vemti), vimdyti: Anas nesuneša (nepakelia, nepakenčia) ito dūko: jį ir tráukia Rod. Griežia griežia krūtinę, o po tam tráukia vemt Rod. Mane vemt tráukia Lz. Ir pasvalgė [bobausių], ir užu krūtinės ėmė, ėmė jį tráukt, vemt Dv.
54. tr. sprogdinti: Tráukia akmenis su diminidu (dinamitu) LKKXIII28(Grv).
55. intr. LzŽ keltis, tvinkti: Tráukia man papadė Šlčn.
| impers. tr., intr.: Ažraudonavo pirštas, gali tráukt LKKXIII28(Grv). Gal traũks pirštą, kad labai sopa Švnč. Maž netraũks koją, kur pasdūriau Švnč. Ištraukęs pašiną sukrimsk jį, tai netrauks toje vietoje LMD(Tvr).
◊ [net] ãkį [trauktè] tráukia NdŽ apie ką labai patinkama: Brangūs rėmai – krikštoliniai, sidabriniai ir paauksuoti – traukte traukė kiekvieno akį savo nepaprastu gražumu J.Balč. Toks ūkis kiekvienam akį traukė, o pažvelgus į sodo vaisius, net seilė dryko Žem. Baisiai jam kvepėjo ir akį traukė tie uždrausti nuodai DS368. Daržiukas muno sužydo – ãkį tráuka Krš. Kaip gražios tos gėlės, še ma[n] akį tráukia Šmk. Nieko nepadarysi, kad jin visų aki̇̀s į save tráukia Jnš. Visus apžiūrėjo [divonus], puskvailio buvo gražiausias, net akį traukė LTR(Pbs). Atbėgo žirgas – kad jau toks gražumas, kad jau gražumas – kad miela žiūrėt, net akį traukte traukia BsPII118(Srd). Pasižiūria ant galo, kad jau tokios[e] neišpasakytai gražios[e] stancijos[e], kad net ãkį tráukia BM127(Pš). Visiem ãkį tráukia, ka šiltas, gražus [kambarys] Drs.
akių̃ netráukia (nuo ko) apie įdėmiai žiūrintį, stebintį: Elzė juto, kaip Donatas, ne mažiau už kitus nustebęs, netraukė akių nuo jos veido Pt. Nuog daiktų nepadorių akių netraukei rš.
ant vi̇́eno kurpãlio tráuktas toks pat, vienodas: Teisėjai, klebonai tai buvo an vi̇́eno kurpãlio traukti̇̀ Bsg.
[net] ãšaras (ãšarą Antš) [iš akių̃] tráukia norisi verkti: Širdį gel tai skaudžiai, kad ašaras traukia Vnž. Niekaip negalėjo nusiraminti – ašaras iš akių traukė J.Paukš. Net ãšaras tráukia, klausant tų žodžių Lp. Ãšaras tráukia žiūrint: tokia sublogus [mergiotė] Aln. Ãšaras tráukia neverkus Klt. Ajėzau, sūrybė [žuvienės], net ãšaras tráukia Slk. Net ãšaras tráukia, kap sopa! Lp.
ãšaras tráukti virkdyti: Kasdien tu mano ãšaras tráuki Užp. Dienom gaudo, naktim riša, ašarėles traukia, iš po turkų mūsų brolio jau nebesulaukia (d.) LTR. Netrauk ašaros kitam, nes tau ištrauks kiti dar daugiau TŽIII381.
brūkšmès tráukti per aki̇̀s Šts juoktis, tyčiotis iš ko, apgaudinėti. ×
Diẽvo lõcką už uodegõs tráukti miegant knarkti: Gerai tráukia Diẽvo lõcką už uodegõs Ktk.
dúoną iš dangaũs tráukti užsiimti lentų pjovimu: Mano tėvelis iš dangaũs dúoną tráukė Jz. Mano senelis visą gyvenimą dúoną iš dangaũs tráukė Tl.
dvãsią tráukia NdŽ užima kvapą, sunku kvėpuoti: Verbos tai Verbos! oras kai žiemovidžiu, – dvasią traukia! Žem. Oi, kaip šalta – dvãsią tráuka Kv. Obūlai yra tokie kaip auksiniai, švita, kvepa – dvãsią tráuka Dr. Griežlių – liuob naktimis dobilūs[e] grieš o grieš, išeisi į laukus – konvalijos, ievos kvepės, dvãsią tráuks Lnk. Man dvasią trauka – taip dvokia numirėlis Žem. Ka smirda, dvãsią tráuka, i viskas Trk. Pirtė[je] karščiausia – dvãsią tráuka Štk. Būk pavargęs, o dar išalkęs – eitant dvãsią tráuka Plt. Iš to karščio dvãsią tráuka Varn. Ėsti nori – dvãsią tráuka Eig. Kai reik ką nors nešti, dvãsią tráuka Kv.
[visàs] genti̇̀s ([vi̇̀są] gi̇̀minę) tráukia [į kãktą, į kriū̃vą] sakoma apie ką labai rūgštų: Tai rūgštis – traukia visą giminę į kaktą KlK13,98(Šl). Juodiejai serbentai y[ra] saldi, o raudoniejai ale teip tráuka visàs genti̇̀s į kãktą Trkn. Paimsi į burną, teip ir tráukia gi̇̀minę Krkn. E, tokius [obuolius] i atnešusi – tráuka vi̇̀są gi̇̀minę į kriū̃vą End.
gróbas gróbą tráukia apie didelį alkį: Gausi pusryčių – i vėl gróbas gróbą tráuka Vkš.
į ãkį tráukti saldžiai miegoti: Nu daba tráuks par dieną į ãkį ana Vž. Daba dvi valandas tráuks į ãkį Žlp. Po patalo pasilindau i tráukiau į ãkį Erž.
į bar̃zdą tráukti girtuokliauti, gerti: Jis labai tráukdavo į bar̃zdą Lkš.
į šviẽsą tráukti; R29, MŽ38 daryti žinomą, skelbti.
juõką (juokù NdŽ) tráukti (iš ko)
1. šaipytis iš ko, pašiepti ką: Bent tu juõko netráuk iš munęs End. Juõką tráuka iš vaiko Krš. Anie juõką tráuka iš seno Rdn. Juokùs tráuki iš munęs, senės: kam tau tos žolikės? Grd. Juokùs tráukiat iš manęs, senos bobos Vlkš.
2. kvailioti, tyčiotis: Nedirba anie – juokùs tráuka Krš.

kai̇̃p iš [vienõs] akiẽs tráuktas J.Jabl, NdŽ apie labai panašų į ką: Kai̇̃p iš tėvo akiẽs tráuktas BŽ81. Sūnus kaip iš akies trauktas Vaižg. Taip, tikras tėvas; kaip iš akies trauktas ir savo išvaizda, ir būdu rš. Ot panašūs – kai̇̃p iš vienõs akiẽs traukti̇̀ Vb. Gūdnas tėvas – kai̇̃p iš akiẽs tráuktas Kp. Tavo sesuo gyvai į tave panaši, kai̇̃p iš akiẽs trauktà K.Būg(Dl). Visa tėvas – kai̇̃p iš akiẽs trauktà Krns. Duktė kaip tik tėvas, kai̇̃p iš akiẽs trauktà, ir spartumas [kaip tėvo] Pl. Kai̇̃p iš akiẽs tráuktas tas vaikas buvo – panašus ing tėvą labai Žml. Pati suvis padabna į savo matušę – [kaip] iš akiẽs trauktà Sk. Tavo raštas kai̇̃p iš akies tráuktas Albino Vb.
kai̇̃p (lýg) iš pi̇́eno tráuktas
1. apie gražų, sveiką, baltą, skaistų: Esu puiki ir gražiausia už visas motriškas, kai̇̃p iš pi̇́eno trauktà Kl. Tautrimienės veidas baltas, lyg iš pieno trauktas I.Simon.
2. apie suvargusį, išbalusį: Atsikėlė iš po ligos baltas, kai̇̃p iš pi̇́eno tráuktas Vvr.

kai̇̃p nuo siū́lo tráuktas
1. apie visai naują, gerai pasiūtą drabužį: Matyti, jakas kaip nuo siūlo trauktas, aukštai pastatytais kutarais I.Simon. [Rūbas] dailus, kà nu siū́lo tráuktas NmŽ.
2. apie ką gerai sutvarkytą, tvarkomą, tvarkingą: Viskas teip, kai nu siū́lo tráukta (pasiturinčiai gyvena) NmŽ.

kai̇̃p per tvórą tráuktas apie labai liesą, laibą: Tokia tik kàp per tvõrą tráukta Plv.
kãtinus tráukti eiti trauktynių, traukynių: Labiausia bando savo stiprumą, eina traukynėsna – katinus traukia LTR(Žsl).
kram̃piais tráukti Škn toks žaidimas (suneria du pirštus ir traukia, kol silpnesniojo pirštą atlenkia).
nei̇̃ tráukt, nei̇̃ stùmt Vrn; LTsV208(Pn) apie lėtą, nepaslankų žmogų.
per dañtį (per danti̇̀s) tráukti pajuokti, pašiepti: Tamstai tai kas, tamstai tai niekis, tik gera proga, – išėjęs gatvėn, pradėjau traukti per dantį istoriką A.Vien. Jis … kur tik galėdamas per dantis traukė kalbininkus GK1939,118(P.Skar). Ko tu čia muni tráuki par dantis, snargla velnių! Trk. Tráuka par dañtį aną bobos Krš. Tráuka par dañtį kits kitą Nv. Girdžiu, kad mane tráukiat par dañtį Ar. Nustok per dañtį tráukt! Kdl. Katro tik jis nebijo, tai tuoj tą ir tráukia per dañtį Lkč. Kitus per danti̇̀s tráukia, i pačiam tenka Gs. Iš jos visi juokiasi, visi ją per dañtį tráukia, o ji nesupranta Prn.
per dū́mą tráukti rūkyti (mėsą): Par dū́mą tráukėm dešras Vn.
per kriùkį tráukti erzinti, pašiepti: Kai kurie įsidrąsino ir patėvį traukti per kriukį rš. Grinorius pasipriešina ir pradeda traukti Smelstorių per kriukį rš.
per (pro) šónus (per šóną) tráukia apie besotį: Kiba tau per šónus tráukia, ka kilą dešros an karto suvalgai Pv. Kap atsisėda ėst, kap gyvulys – kiba tau per šóną tráukia?! Vrn. Čia ėda, čia per šónus tráukia, sakytai praskarai jo šonuosa Rod. Jo moj pro šónus tráukia, kad anas nigdi nepavalgo Arm.
séilę tráukia
1. sakoma labai ko norint (paprastai valgomo): Kepsnio kvapas maloniai trina nosį, traukia seilę J.Avyž.
2. sakoma ko malonaus klausantis: Jis teip nusako, kad séilę tráukia klausant Sml.

stùmk [ir] tráuk apie lėtą, nepaslankų, prastos orientacijos žmogų: Ot tėvas be jokio rūpesčio, kaip kelmas, – stùmk ir tráuk (vis liepk, kad ką darytų) Dkk. Kad jis tai stùmk tráuk – nieko pats neatsigodo Sb. Su juo sunku – visą laiką stùmk tráuk Ktk.
širdi̇̀s (ši̇̀rdį) tráukia
1. NdŽ sakoma apie potraukį kur, prie ko, polinkį į ką, norą ko: Tik vaikščioti int kleboniją šiaip jau pavakaruoti, pasišnekučiuoti netraukia širdis Vaižg. Protas sakė, kad nėra jam ko beieškoti Klaipėdoj, – širdis vis vien traukė rš. Kai širdis traukia, kojomis neatsispirsi J.Balt. Ko jūs neleidžiat dukros, kur jos širdi̇̀s tráukia?! Vrn. Mato, kad jau jos širdi̇̀s tenai tráukia ką gi jai bepadaris Pin. Mun patiko, teip širdi̇̀s pati tráukė Trk. Žiedai pinavijų ir rožių vainikai, nors gražūs, – netraukia širdies Mair. Mėlynos akys, veido skaistumas, gražus ir puikus anos augumas ne vieno širdį prie savęs traukė TS1899,3. Nerimsta čia širdis mano: traukia ją šalin, kur seni tėvai gyvena V.Krėv. Mano ši̇̀rdį amatai tráukia Prn.
2. sakoma nujaučiant ką: Mano širdi̇̀s tráukia, kad sūnaus nebėr Slč.

ši̇̀rdį tráukia [laukañ, laũku]
1. apie didelį jausmų antplūdį: Ta merga širdį trauka laukan – teip buvo įsimylėjęs Šts.
2. darosi liūdna, skaudu: Bliauja ir bliauja, žmogui širdį traukia laukan LzP. Aš negaliu žiūrėt, kai tas vaikas kenčia, man ši̇̀rdį tráukia Ss.
3. sakoma apie didelį nuovargį: Čia širdį tráuka laũkan lipant į tą kalną Pln. Kol prypeši klėbį, ši̇̀rdį tráuka laũku Ms.
4. Kv sakoma apie labai išalkusį, ištroškusį: Ši̇̀rdį tráuka – duokiat valgyti! Slnt. Teip išslopau [gerti], ši̇̀rdį tráuka Trk.

tráuk (jį, ją, tave…) balà (devyni̇̀, devýnios NdŽ, gãlas NdŽ, gãlais, garnỹs, griaũsmas, kélmas, pai̇̃belis, perkū́nas, perkū́nai, pi̇̀kis, šim̃tas, velniai̇̃ NdŽ) toks keiksmas (ppr. numojant į ką ranka, niekais nuleidžiant): Nenoriu su jom reikalo turėt, tráuk jas balà! Pv. Tráuk devýnios – surizikuosiu! Prn. Jeigut taip jau geidi, eik, tráuk tave devýnios! Šln. Tráuk tave devyni̇̀ Ėr. Tráuk tave gãlas Drsk. Tráuk jį gãlais, tokį rūgštų obuolį! Mrj. Tráuk jį garnỹs, tą šieną! Prn. Trauk jus griausmas! – pro dantis nusikeikė kontrolierius rš. Tráuk kélmas tuos rūpesčius visus! Prn. Tráuk taũ pai̇̃belis! Všk. Tráuk juos perkū́nas, nebedirbsiu! Slm. Tráuk tave perkū́nai! Jnš. Tráuk juos perkū́nai! Prl. Tráuk aną pi̇̀kis! Žg. Tráuk jį šim̃tas! Ds. Tráuk ją šim̃tas – rasi kitą! Jrb. Tráuk tavi velniai̇̃, einam! Vkš. Na, bet trauk tave velniai – gal truputį ir teisybės pasakei rš. Tráuk jį velniai̇̃! Antš. Tráuk velniai̇̃, užteks duonos Pš. Dėl gėrimo tai tráuk ją (degtinę) velniai̇̃, alaus butelį prisipylęs negi nuneši [eidamas į svečius] Slm.
už ausų̃ tráukti nuolat padėti, teikti pagalbą, stumti, raginti: Būtų nedovanotina, jei subrendusį vyrą aš traukčiau už ausų rš. Toks nedrąsus – už ausų̃ reikia tráukt Jnš. Ar tu dar nežinai, kad jis už ausų traukiamas? KlK21,71(Jnš).
už liežùvio tráukti versti kalbėti, ką sakyti: Kad man prireiktų, aš ir prie karaliaus žinau kelią, manęs nereikėtų už liežuvio traukti Žem. Ko išsižiojai – jug nėkas tavęs už liežùvio netráukė! Pln. Jūs papliurpat visus velnius, kas už liežùvio tráukė?! Vn. Ko sakei, ar už liežùvio kas tráukė?! Krš. Kas tave už liežùvio tráukė?! Mrk.
už plaũčių tráukti išjuokti: Tą bernelį mergos už plaũčių tráukia Mrj.
už rañkos tráukti nuolat teikti pagalbą, padėti: Nuo tos kibirkšties ji užsidegs kūrybos liepsna. Tik suprato, kad dar reiks traukti už rankos rš.
[net] už širdiẽs tráukia sakoma apie ką labai patinkamą: Kad kirsteria muzika, net žu širdiẽs tráukia Rod.
var̃pą tráukia senmergiauja, davatkauja: Seniau buvo taip: vyro negausi, var̃pą tráuksi Krš. Augusi merga, paliks var̃po tráukti Krš.
vélnias (velniai̇̃) tráukia sakoma, kai kas bloga, negerai atsitinka, darosi (paprastai su neiginiu): Netraũks vélnias, sako, pamušiu, ir eis Kp. Pijokų netráukia vélnias – gerai jiem ir vynas Slm. Ir geria, ir prisidaužęs, ir pusny sniego pamiega, kaip sako, girtuoklio vélnias netráukia Krs. Manęs netrauks velniai. Tik tu laikykis! B.Sruog. Kareivių velnias netrauks, bet arkliams reikia duoti pasiganyti sukorus nuo Kretingos M.Katil. Matyt, traũks vélnias: gryčioj besėdint, šiurpas nukrėtė Sml. Traũks vélnias vieną kartą, nieks iš manęs neišeis Čk. Vélnias muni tráuks, ale i tavi tetraũkie! Krš.
veršiùs tráukti apie pabėgusį, neišbuvusį metų tarnyboje: Veršiùs tráukdamas ir eisi – būk visus metus Grd.
vil̃ko úodegą tráukti toks žaidimas: Mergaičių nesant, šokimas vaikiukų buvo it putra be druskos, todėl išsimanė traukti vilko uodegą. Bet Justinui brūkš kartalę paleidus, visi traukiantys būbt būbt išvirto M.Valanč.
žli̇̀bę tráukti verkti: Kas tau ką padarė, ko čia tráuki žli̇̀bę?! Rt. Eisi da kumet pasieniais žli̇̀bę tráukdamas už tokius savo darbus! Vvr.
anttráukti (ž.)
1. žr. užtraukti 1: Tas nutvers už kupros i ančtráuks ant arklio Vkš. Maišų anttraukamóji [kamera] Šts.
2. žr. užtraukti 3.
ǁ refl.: Pasiūs kelnes, sakys, ka antsitráuks pirmą. kartą, sakys, dura, negal nė pasijudinti KlvrŽ.
3. žr. užtraukti 8: An akmens lankas ančtráuktas Ub. Skūrą kokią gaus i anttráuks Kv.
4. Všv žr. užtraukti 12: Liūb anttráuks kazokus, gaudys žmonis Žr. Vokytis daktarą anttrauka i leida šalin nu darbo visus nesveikus Šts.
ǁ Bene nori žiemą anttraukti su savo kailiniais, jug jau vasara! Šts. Kailiniais nevilkias, anttráuksi lytų! KlvrŽ.
5. refl. žr. užtraukti 13 (refl.): Antsitráuksi motrišką, i tu dirbsi kaip šuo End.
6. žr. užtraukti 14: Idant neanttrauktumiam rūstybės Dievo ant savęs brš.
| refl. tr.: Antsitráukėm Pono Dievo bausmę Šts.
7. žr. užtraukti 33.
| impers.: Anttráukė lytaus, bet nedaug – parlašnojo, nė žemės nesudrėkino Šts.
aptráukti tr. Rtr, Š, NdŽ; R, MŽ, Sut
1. apkloti, uždengti, apdengti: [Gurguolės] aptrauktos drobinėmis palapinėmis, apkarstytos visokiais ūkiškais rykais, su dviračiais būtinai kiekvienos gale M.Katil. Jis atvažiavo į vieną karaliją, kur viskas buvo gedulu aptraukta LTR(Kbr).
| refl.: Tada vėl apsitraukia šydras (scenos uždanga) Vd.
ǁ refl. tr.: užsismaukti, užsimaukšlinti: Apsitráukus kepurę ant akių Rmš. Apsitráukiau patalus ant galvos, lai baido – nebijau Šts.
2. apvilkti, apmauti, apauti, aptempti kuo: Patalus (ūžvalkais) aptráukti KII250. Veilokai aptraukti̇̀ pančekom, i eina Klt.
| Eš jumus gyslas duosiu, ir męsą ant jūsų augti, ir oda jus aptrauksiu, ir jumus dvasią duosiu BBEz37,6. Visas [medžio] stiebas ir viršus aptrauktas žieve Db.
^ Kojos nutirpusios – lyg guma aptráuktos Šk. Pasitiko ant kelio seną žmogelį: visas blogas, sudžiūvęs, tarytumbei vieni kaulai kailiu aptraukti DS139(Šmk).
| refl. intr., tr. Š: Žiemą su kailiniais apsitráukia LKKII143(Nd). Apstráukė marškiniais ir sėdi Dkšt. Jo šeimininkė nė kiek ne prastesnė – tikra lėlė, apsitraukusi gėlėtu palaidiniu, pro kurį švyti trapūs naktiniai nėriniai M.Katil. Vieni, kortais apsitraukę, bando lenkiškai ištart A1885,144. Kam apsitráukei juodaisiais sopagėliais? JV496. Tas rakaris bus vėl pamigęs ir po tam iš greitumo mano per savo kelines apsitraukęs LC1883,4.
| prk.: Noriu numesti varžtus, sudaužyti kiautą, kuriuo žmogus apsitraukęs J.Gruš.
ǁ apvilkti, apmauti (dantis): Iš karto buvo aptráukę [dantis], paskiau pradėjo nulūžtie Kp. Išlėkė aptraukti̇̀ du dantes Klt. Patriso tos aptrauktosios dantys skaudėti Šv.
| refl. tr.: Ji visus savo dantis apsitráukė auksu Vl.
ǁ apmauti, aptempti ant ko: Aptráukiau peretkus ant kurpalio – rytó galėsiu ant medžių kalt Snt. Nusivys mažų apvarčių, įsivers aplinkuo [naginės], jau kaip an koja aptráuks, tokio didumo rauki Kl.
ǁ iš visų pusių kuo suveržti, apspausti, aptempti: Drobužiai buvo po miera pasiūti, apsivilko, visi šlankai – visi aptraukti̇̀ Trk.
ǁ part. apie labai prigludusį, siaurą, ankštą, aptemptą: Aš aptrauktų̃ [sijonų] nenešiojau, ką čia čiūdysies, regias Svn.
3. aplink sutraukti, aptraukti: Sijoną ana mun pasiuvo, tokį aparelį teip aptráukė į rinkį Lnk.
ǁ didumą sutraukti, suraukti: Dabar tik ben kiek aptráukiu (apsiuvinėju, aplopau) [megztinį], kad nebūt tokios skylės Rk.
4. N, Š, FrnW, DŽ1 kuo iš viršaus ar aplinkui apsiūti, apkalti, apkaustyti, apmušti ir pan.: Ka aptráuksi tekinį, ta septynis aštuonis metus gali važiuoti Kal. Ka jau gerai nori sausą tekinį aptráukti, tad reikėjo truputį palikti ankštesnį lanką tą Yl. Apkaustyt, aptráukt reik tekinius Škn. Gerais aptrauktai̇̃s ratais ir bruku kelius metus važinėsi Kp. Ratai nebuvo aptraukti̇̀ šinom LKT316(Stlm). Kad ir nebetikę ratalankiai, gerai aptráukus, važinėtum Sdk. Kartis gražumi auksu aptraukti CII639. Apauksinu, auksu aptraukiu R365, MŽ490. Ir aną aptrauksi (paraštėje apleisi, apklosi) auksu visų čysčiausiu viduje ir lauke BB2Moz25,11. Šitai jis (abrozas) yra auksu ir sidabru aptrauktas, bei nėra jampi dvasios BBHb2,19. Aptraukiu oda, šikšna B332. Stubos sienas šilkais aptráukti, apkloti, apmušti KI150. Aptrauktas velenėlis PolŽ37. Laivelį aš aptraukiau jahų odomis, susiūtomis savo paties pasigamintais kanapių siūlais J.Balč. Viduramžių knygos apdarą beveik visada sudaro dvi tvirtos medžio lentos, dažniausiai aptrauktos oda rš. Tą krėslą reiks skūra aptráukt Paį. Aptráukto medžio šėpa (faneruota) Srd. Susistorojau blėkos, parsivežiau, aptráukiau [pirkią] Dg. Toliu aptráukė trobikę Krš. Nutašo [medį], paskui skūra aptráukia – i klumbiai Bsg. Visas lankas aptráuktas oda Alv. Aptraukama siūlė dar sanklojinė vadinas Tv. Aptráuk kailinius su aptraukalu kokiu J. Kailinius aptráukiau su viršu Mžk. Nešk kriaučiui miliuką, teaptraukiẽ tau kailinukus Trg. Jo skrandinis aptrauktas da sena rusiška gelumbe Plv. Šušponas, kap aptráukta kailiniai Btrm.
| refl. tr. Š: Apstráuksiu šituo mileliu burkelę – bus gera nešiot Klt. Vilnonuką kokį susimarginsi i apsitráuksi žekietuką Kv.
ǁ tepti ko sluoksniu, dažyti: Ką lakieruoti, ką laku aptráukti KII1. Kalkiais aptráukti, aplaistyti I.
ǁ padengti: Lapas linijomis aptráuktas KII31.
5. aplink kuo apjuosti, aptverti, aptiesti: Aptráuktos drotėms yra tos ūkio karvių ganyklos Jdr. Žąsyčių gurbą reik su tinklu aptráukti Klp.
| prk.: Visas tas kiemas aptráuktas tom gerviauogėm Vlkv. Antroje pusėje kėlėsi kaimas…, laukai ir pievos, aptrauktos aplinkuo kaipo vainikais kalvomis, miškeliais apaugusiomis IM1856,52.
6. LL308, DŽ1 apkloti apaugant, užsidedant ir pan., apeiti: Usnys aptráukė arus, tiek Rdn. Žolės aptráukė cibulius Ėr. Ana paskudna žolytė: ana visur lenda, aptráukia bulbas Dgp. Batvinio do nė vieno nesiregi, ė žolė jau aptráukė kap pluta Švnč. Viską aptraukė tirštas ir drėgnas rūkas J.Balč. Juodi debesys dangų aptráukė Grž. Ir saulę debesimis aptrauksiu BBEz32,7. Jau dangų vakaras aptraukia I. Rasa langą aptráukė, nebmatau, kas lauke dedas Vkš. Medžiai buvo aptraukti šerkšnos M.Katil. Baltas putų lašelis pamažu gavosi, plėtėsi ir netrukus aptraukė visą ąsočio paviršių M.Katil. Raupai jį kap marška buvo aptráukę Sb. Susna aptráukia kiaulę Bsg.
| ppr. impers.: Vaivorai yr aptráukti su gailiais Rsn. I žemė muno pažaliavo, aptráukė tokia žalia masa tą žemę Jdr. Šienas nebauga, kad aptráuka su žliūgiu Jdr. Aptráukė daržą žliūge Kp. Pieniais, žliūge aptráuktos ežios Klt. Dangus aptrauktas debesiais, gal lis J.Bil. Saulė aptraukta, bus lietaus Klt. Rūku aptraukti, temdyti LL128. Visas dvaras buvo iki pusei žemėje panarintas, o iš viršaus tamsumu miglos aptrauktas DS239. Kišau pirštą – užperį kiaušį, aptráukė ir nutildė landuonę Šts. Aptráuktos lūpelės, serga [vaikas] Klt. Liepė patept žaizdą, kad greičiau aptraũkt skūra, tokia plėne Ob. Šašais kap luobu aptráukė visą Mrj. Nu ievas kad aptráuka kitą kartą plėve tokia Yl. Slyvo lapai tokie plėve aptraukti̇̀ Brs. Jei nori, kad agrazdus neaptráuktum, reik anus šlakstyti su pelenais Tv. Agrastus vėl amarais aptráukė Žlp. Agrozdai irgi žydžia, jeigu bus neaptraukti̇̀ Plvn. Aptraukti̇̀ agrastai, sutraukti kai šašai Klt. Užejo toks maras, aptráukė ąžuolus tokiais vortinkliais Krž. Teip aptráukė medį kaži kokiom plėvėm, atrodo, kaip voratinkliais užtraukė Kvr. Visos sienos voratinkliais aptráukta! Lp. Dulkėms aptraukti̇̀ visi pašaliai Rdn. Raiste plonučiu ledu aptraukdavo vandens duburėlius A.Vien. Labiausia nezgadnos paskliundės būna, kap kelias ledu aptrauktas būna Lš. Dienvidury įdienoja, o į vakarą delto aptráukia langus (apšąla) Srv. Langai aptráukti – nieko nematyt Jrb. Ė delto gi atšilę dures – buvo šerkšnu aptráukta Švnč. Akinius aptráukė (šilumoje aprasojo) Plv. Vanduo gliaumais aptráuktas J.Jabl. Mūsų seselė baltom smiltelėm apnešta, žaliais maureliais aptraukta LTR(Br). Sūrį da sūdžiau, vis tiek [pelėsiais] aptráukė Kp. Aptráuktas kumpis pelėsiu, tai apipjovė, apipjovė Klt. Surūdijęs, rūdimis aptrauktas LL203. Aptráukė peilius su rūdžia, nė nutrinti nebgal Vvr. O rasit katras jau peilį raudonom rūdom aptraukta, tai žinosit, kad antras negyvas (ps.) Brt. Rūdžia aptráukė aukso žiedelį DrskD60. Akės rodėsi kaip tamsumu aptrauktos I. Veizu, anam akys aptráuktos (greit mirs) Sg. Karvė stips jau – akys aptráuktos plėne Klt. Akis aptráukia, silpna in širdies daros Dgč.
| refl. LL302, BŽ150, DŽ1, Dr, Vkš, Paį: Iškirstas miškas bežiūrint atsiželdo ir apsitraukia jaunuolynu rš. Gyvenu tolimoje stepėje, apsitraukusioje pelynais tarytum senu sidabru sp. Dangus apsitráukė kaip maišu Ktk. Gyvsidabris, … kaitinamas ligi 300°C, apsitraukia raudonu oksido sluoksniu EncIX109. Dangus apsitráukia debesimis KI237. Guzas jau atslūgęs ir šašeliu apsitraukęs rš. Dulkėm apsitraukė žaluma rš. Upė jau buvo apsitraukusi ledu P.Cvir. Langai yniu apstráukė Zr. Rytų dangaus pakraštys tai nurausta, tai vėl prigęsta tarsi žarija, apsitraukdama plėnimis V.Bub. Jau anglia apsitráukęs knatas! Lp. Anglys pelenais apsitraukusios, negaliu nė užsirūkyti Šts. Spingsulė ant gobtūrėlio kraupiau mirkčioja, raudona šviesos miglele aplinkui apsitraukusi J.Paukš. Peilis rūdėsiais apstráukė Kvr. Pienas puode apsitráukė mūsomis J. Laukai apsitraukė žalumu rš. Vaivoro uogos melsvai juosvos, apsitraukusios apnašomis rš. Magdelena pasižiūrėjo, bet jos akys šviesiau neblikstelėjo, jos tartum dar labiau migla apsitraukė J.Paukš. Paskaičiau, tai apsitráukė akes Lp.
| Kaip jis ant piršto užpylė, tai tas pirštas apsitraukė nuo to aliejaus, kad tas pirštas buvo kai ragas BsPI6.
| prk.: Balkano pusiasalis vis daugiau apsitraukia karo debesimis Vd. Politikos horizontas tokiais debesiais apsitraukęs, kad dieną naktį rūpi – kas bus? Pč. Diena, kurią ėmė venčiavonę su Onele, buvo tiktai apsitraukusi gailesiumi I. Akys apsitraukdavo liūdesiu rš.
ǁ impers. apie akių valktį, kataraktą: Gyvolio akės aptrauktos ir pūliais aptekusios IM1859,57. Man aptráukė vieną akį Dv. Jei lėlelėn papuola indurt, tai ir aptráukia akį; baltu užtęsia, ir jau [nemato] Kls. Vieną akį aptráukė, kai par dūmus matau Lel.
ǁ apie spalvą: Gelta aptrauktas N. Belaisviai visi tokie menki, gelta aptraukti Šts. Burną aptráukė tokia gelta – geltona, nesveika Mrj. In žmonis nepanašūs, aptraukti̇̀ žeme (pajuodę) kaip mirt Mlt.
ǁ impers. apniukti, apsiniaukti: Buvo buvo perdien aptráukta, vis jau an pavakarius pradė[jo] laščiot Mlk. Buvo naktis mėnesiena, bet aptrauktà Šts.
| refl.: Apsitráukusi, bereik tik prakiurti [lyti] Krš. Buvo giedri diena, dar̃ apsitráukė Mrk.
ǁ refl. susidaryti, užsidėti (ant ko): Ant akių užsideda, apsitraukia lyg kokia plėvelė, ir tas apžlimba arba ir visai apanka LTR(Šil).
7. Pls, Alv savo spalva apdažyti, apšerti: Tas geltonas [siūlas] aptraũks, bus po paklotei Pv. Nukvarbinom andarokus raudonai, dabar aptráukė ružavai Lp. Kai tik skalbi, dažai aptráukia Srj.
8. apimti, perimti (apie kvapą, skonį): Turbūt ji ką virė su cibuliais, ir ją tas kvapas aptráukė, ka tei[p] cibuliais smirdi Skr. Kur čia prie jaunos mergaitės aš dūmysiu, dar aptraũks [dūmais] Ar. Apdūmavę, aptraukti̇̀ dūminėn pirkion žmonys Mrc. Nešauk į pūslę: kad zuikio myžalas aptrauka visą meisą, nebėr skani Šts.
9. impers. apimti kuo, suimti: Šilima aptráukė besėdint, noru miego Šts.
^ Kai jos (miegalės) žyd, tai žmonės yra lyg miegu aptraukti par tą laiką LMD.
ǁ paviršių bent kiek paveikti: Kai duona [pakepus] esti jau aptraukta, pečių uždengia Kp.
×10. (germ.) R68, MŽ90, N apgulti, apsiausti: Miestą karu aptraukti CI273. Aptraukiu, užpuolu karu, užkabinu karu R362, MŽ485. Kokią žemę karu aptráukti KI237.
11. kiek apskinti, apskabyti: Vaikai aptraũks obuolius LKKXIV225(Grv). Atbėgo kiškis kopūstuosna, aptráukė lapus LKT358(Dv).
12. didumą suvežti, apvežti: Nu, o kaip ant Sedos – yra jau žmonys rugius aptráukę? Žd.
13. kiek sukrekinti: Ko pylei rūgštimą į batvinius, kol nebuvo bulvės išvirusios – dabar ir aptraukė Brs.
atitráukti, -ia, -ė K, Š, ŠT7,9, NdŽ, DŽ1; LL118,119, M, atatráukti Š; SD1105,209,215, SD209,215,218, attráukti I, GrvT46; Q15, H, H153, R, R4,202, MŽ, MŽ5,268, Sut, N
1. tr. paviršiumi atitempti, atvilkti, atitęsti ligi kur: Atitráukti ratus iki durų DŽ1.
ǁ tempiant aukštyn užkelti iki tam tikros vietos: Jo draugai sujudinus traukiančiu ir, atitraukusiu gerą galą į aukštį, paleidusiu, kad šis krisdamas užsimuštų rš.
2. tr. atvežti, atgabenti: Galės ryt vaiką attráukt DrskŽ.
3. sunkiai atnešti, atitempti, atvilkti: Po trejus naščius atitráukiu vandenio, tai man tai dienai gana Skr.
4. tr. traukiant priartinti, pritraukti: Atatráuki atatráuki visa: ir pelenus, ir žarijas, su kačerga atatráuki čia ant prieždą Kp.
| impers. prk.: Par ežerą labai atatraukia dainavimą Trgn.
ǁ A.Sal, BIX151 lingv. perkelti, atkelti arčiau (kirtį): Atitráukti kirtį iš paskutinio skiemens į priešpaskutinį DŽ1. Žemaičiai nuo daugiaskiemenių žodžių galūnės kirtį atitraukia į pirmąjį skiemenį LD38.
5. tr. prk. atkviesti, atvadinti, prisišaukti: Kaip tik gausma bolkes ir atatráuksma Algį prie statybos Slm. Vienas atvažiavęs kitus atatraũks čia Dgp. Visi Miežiškiuos statos i gimines atatráukia Mžš. Atitráukė ir tėvus į Ameriką Šts.
| refl. tr.: Perskaitysi tą knygą ir atsitráuksi, ką norėsi Trgn.
6. tr. prk.: lemti ką, užtraukti: Ir attraukčiau sau prakeikimą, ne peržegnojimą BB1Moz27,12.
ǁ būti priežastimi kam atsirasti, sukelti: Daktaras … trumpai persakė … tas ligas, kurias attraukia alkoholis TS1897,8.
7. intr. BzF189 atkeliauti, atslinkti, atžygiuoti: Neprieteliai attráuka prieš miestą KBI23. Maskolių jenerolas su didžia minia kareivių attraukė į Kėdainius M.Valanč. Attráukė su lazom pėsti, nei ūkio, nei dvaro neatsinešė zalcburgeriai Vlkš. Būrys vyrų jau atitráukia par lauką Jnš. Mes gaunam patirti jį … esant apgalėtą, prieš kurį su … 10.000 vyrų attraukęs buvo Kel1881,32. Lietuvninkai attraukė su smarkia galybe prieš vokiečius prš. Kad veselnykai susirinko, pradėjo šokt, uliavot, tuo tarpu ir vilkas atitráukė BM256(Grz). O karaliui su brazdėjimu tad attráukiant, palėkę paukščiai Jrk83. Ugi išgirdo, kad atitraukia velniukas iš pelkės, mušdamas būgną LTsIV516. Bais didžiais pulkais attraukę, jie (žiogai) žmonėms daug tūžbos bei bėdos padaro Kel1865,194. Visos vištos attráukia šišon Pgg. Pavasarį paukščiai iš pietų atitráukia pas mus DŽ1.
| refl.: Ateimi, atsitraukiu šen R114, MŽ149. Karaliai svetimi su jais karauti atsitraukė RD207.
ǁ ateiti, atžingsniuoti: Tankiai atitráuka pašnekėti – pasišnekav vedvi Pn. Ko pri mūso neatitráuki? Krš.
ǁ atsikelti, atsikraustyti: Jis attráukė čia iš anapus Pagėgių Pgg.
| refl.: Pradėjau viena bijot miške ir miestelin atsitráukiau PnmR.
8. tr. Drsk, Pls, Aps, Dglš nutraukti, nuplėšti: Attráukė du pirštu bernu[i] granata Žln. Jam traukinys attráukė rankas ir kojas Vrn. Vienas darbinykas ranką [sau] attráukė Ad. Visą koją granata atitráukė Trkn. Attráukiau rankovę Rod. Vos attráukiau siūlo galą Brs. Attráukiam žarną, verčiam ir plaunam Dv. Ateima, kavolką blyno attráukia ir per ūlyčią skrenda svirnan dažytie (ps.) Lz. Attráuk apyvaros galelį LzŽ. Tranus ištęsdo, sparnus attráukia ir sviedžia, kap daug bičių būva Grv. Ko tik ma galvos neatatráukė – tokie dar̃ vaikai LKKXIII120(Grv). Šiaudaitį attráuki ir tęsi tą medų Btrm.
| prk.: Tie žodžiai vis panašūs, tik viena kita raidė atitrauktà ar pridėta Vl.
ǁ refl. nutrūkti (pririštam): Baudžia (mykia) veršis, laksto, kad atsitraũkt JnšM.
9. tr. LL215, Š traukiant, tempiant paviršiumi atitolinti nuo ko, atstumti: Atitráukti rąstus nuo tako DŽ1. Atitraukė [nutrenktą elektra žmogų] nuo tos dratos i jį jau supurtė, – atsigavo Sdb. Anie attráukė kamodą i rado tokią skylę Krt. Reiks tą lovą atitráukt nuo sienos Jrb. Atlėkė pečius (garvežys) iš Pariečės ir attráukė tuos vagonus Rtn.
| Paduok stūmą – reikia grūdai atitráukt Kt.
ǁ atitolinti nuo ko: Tas su peiliu tarkšt par nagus tai, ta (tai) atitráukė tus nagus Vkš. Kiša ir attráuka, jei duodi, ta duok, bet nemoniok Brs. Ji vėl pasižiūrėjo į jį, atitraukė nuo jo kelių ranką P.Cvir. Iš milinės kišenės jis išsitraukia kitą gertuvę ir ilgai neatitraukia nuo jos lūpų rš. Iš vieno stovi ir valgo tą pyragą, neatitráukia nuog burnos Pv.
^ Attrauk, privirė (liaukis, gana) N.
ǁ prk. atimti, panaikinti: Kursai savo mielaširdingystės ir tiesos neattraukė nuog mano pono BB1Moz24,26. Taipo ir žmogus, kad Dievas šviesą gyvasties attraukia srš.
| prk.: Atitraukiant pažyminį nuo pažymimojo žodžio, labiau sutelkiamas dėmesys į pažyminiu reiškiamą ypatybę KlK3,14.
10. tr. jėga atskirti, atplėšti: Savo avę vilkuo iš dantų plėšiau, o anie tiek įsistygiavę (įsikirtę), negal niekaip atitráukti Krž.
| impers. prk.: Duona perkepė, ir attráukė plutą Pls. Ežero kraštai atatráukta (ledas nutirpęs) Dglš.
ǁ nugriauti: [Sūnus] attráukė kamarą nuog mūs itos pirkios Šlčn.
11. tr. traukiant atidaryti, atstumti, atkimšti ir pan.: Atatraukiu, atrakinu SD1106. Išgirdęs atitraukiamos sklendės žvangtelėjimą, [Gediminas] apsipildavo šaltu prakaitu, manydamas, kad ateina vesti pas budelį J.Avyž. Gal jis tų durų neatitráukė, a ką? Jrb. Liuob attráuks stovylą, vanduo šniokšdamas kris i suks [malūno] ratą laukinį Kl. Ant [krosnies] viršaus atitráuks liuktas i ten šildys tus sėmenis Vž. Garinį liuob atitráuksu – i išeis dūmai Rt. Nu ir kai pečių kūrina, tai tada reikia atitráukt tą kamštį Nj. Juškelę atatráukiu – visa šlapia, pridrėkus Klt. Nemoku atatráukt [užtrauktuko] – gyva bėda! Mžš. Atitráuk langus (langų užuolaidas) Ėr.
| refl. tr.: Atsitráukė stalčių, duonos pasiėmė Gd. Langus (užuolaidas) atsitráuk – matai gi, kokia tamsybė! Mžš.
12. tr. suėmus ar paėmus už ko nuvesti, priversti atsitolinti, nueiti: Pati sugriebė jį už alkūnės ir norėjo atitraukti A.Vien. Attráuksiu karvę ir pabajysiu Dg.
| prk.: Tiktai jūs, geriausias drauge, sakė jis, galėtumėt man širdį parodyt, atitraukti nuo bedugnės P.Cvir.
13. tr. traukiant, tempiant atstatyti, grąžinti į įprastą vietą, padėtį (sąnarį): Išnirusys kits kitam attraukė koją ar ranką S.Dauk.
14. tr. svoriu nuvarginti, nusvarinti: Koleik nunešu, tai rankas attráukia Dbč.
15. tr. leisti nutekėti, nuleisti, nusekinti: Tas griovys vandenį kiaurai nuo pamiškės atitráukia Jnšk.
16. tr. versti atsitolinti, grąžinti į ankstesnę padėtį: Reik karūmenę atitráukti, sako, vokyčiai ka nesubumburduotų Pp. Lietuvos Respublika atitraukia savo beginklius piliečius, gyva siena uždengusius parlamentą sp.
| refl. Q653,611, N, M, LL16,204, Š: Karo taryba buvo nutarusi nežymiai atsitraukti nuo Vilniaus naktį A.Vien. Kai vokiečiai turėjo atsitráukti, tai jie bėgdami šaudė Plšk. Vaina užejo, kiti išbėgo aba atsitráukė, o mes nebspėjom beatsitráukti Plt. Nu ryto ta čia ne vieno vokyčio nebuvo – naktį i atsitráukės Akm. Vokiečiai užkariavo ir sykiu atsitráukė Vžn.
| prk.: Kas ans par žmogus, ka nū savo žodžio atsitráukė Skdv.
ǁ pajudėti, paslinkti tolyn: Atsitraukus jūrai, lagūna jau buvo kiek persitvarkiusi rš. Atsitraukdamas vanduo vėl į vakarus nunešė lengvesnius daiktus – karteles, medžio dirbinius, gintarus rš. Pakitus klimatui, ledynas laikinai buvo atsitraukęs į šiaurę nuo Lietuvos ribų ir vėl grįžo rš. Vanduo atsitraukia (atslūgsta) Zr.
17. refl. Q616, N, M, LL122, Š, JV416 paeiti, pasislinkti į šalį, atgal, tolyn nuo ko: Atsitraukiu atgalios SD115. Atsitraukiu, atsislinkiu SD1106. Nu išeina laukan ir atsitráukdamys, atbuli eidamys išbarstykiat smiltėms baltoms Tl. Tas suprato, tujau atsitráukės atgal Vgr. Ka ilgiau paeini, tai ana atgal atsitráukas Užv. Aš po langu stovėjau, ale kiek atsitráukus, nematė Pv. Vaikai, atstrauktè iš po kojų! Švnč. Gal ateina kai kas, kad tu nuo durų atsitráukei? Slm. To žmona niekaip nuo jo neatsitráukė, tai nušovė ir ją Akn. Palenkusi glaudė savo drėgną skruostą ir vėl žiūrėjo atsitraukusi, smeigte smeigdamosi M.Katil. Atsitrauk kelis žingsnius nuo manęs, tuo peršausiu! BsPIII34(Nm). Sekė tiek kelio, neatsitraukdamas nuo kulnų J.Balč. Atsitráukia va teip tas ožys, kad duoda, tai net pašoka Alz.
| prk.: Doroje žmogaus esmė laikosi lyg atsitraukusi nuo jo, tarsi prižiūrėdama visas kitas asmenybės galias iš aukšto Vd.
| Čia kalnai atsitraukia nuo pajūrio toliau į krašto vidurį Šlč.
ǁ LL119,287 išeiti, nueiti šalin, pasišalinti: Žydas, matydamas, kad čigonas jį visados apgauna, nebenorėjo su juo jot ir atsitráukė nuo jo BM7(Kp). Kai tik raganos atsitraukė, žmona priejo an savo vaiką ir rado jį visokiom zabovom apkrautą ir gyvą LTR(Slk). Dvylika mylėjau, su visom kalbėjau, nuo jų atsitraukiau, į kitą žiūrėjau LTR. Aš misliu, agar jie (varnėnai) neatsitraũks nuo vyšnių Slm. Kadai pieno stiklinę išgėriau, jau nu vandens neatsitráuk – džiovina Bt. Tėvai paliekta vaikuo gyvenimą ir atsitráukas į pryšininkę Lž. Senelė į šoninę atsitraukė ir ilgai ilgai dar naktį girdėti buvo jos dūsavimas LzP. Trisdešimtais metais, kai čia apsigyvenom, tai niekur nebuvau atsitráukęs Strn. Kad visi ubagai ir svetimi bastytojai nuo mūsų žemės būtinai atsitrauktų prš. Balas išsausins, ir vilkai atsitraũks Grv. Pats mokė užsigulęs, nė žingsnio nuo vaikų neatsitraukdavo J.Balč. Ans pečių kūrino, o nu ugnies negali atsitráukti Kl. I teip valandą atsitráukei [iš darbo], tavi ema griežtai Trk. Jeigu pradės pjaut, tai neatsitraũks, kol nupjaus Slm. Minutę atsitráukiau nuo siuvimo – ir nebėr adatos Pnd. Jam to ferma – negãli atsitráukti Krs. Nuo tų gyvulių negali̇̀ atsitráukt kaip nuo vaikų Mžš. Ana šieno turi [džiovint], nuo šieno neatstráukia, kur ana eis Klt. Kap pametė pinigus, tai ir aš ieškot, atsitráukiau ir nuog darbo Pv. Nuog namų atsitráukiam, tik kap Alytun važiuojam Alv. Visą dieną niekur neatsitraukdama kap pasėdžiu po linų kuodeliu, tai vakare išveju in matką visą tolką siūlų Lš. Visos tos ceremonijos baisiai patiko Paspartutui, kuris pamatęs nebegalėjo atsitraukti J.Balč.
| prk.: Ji į savo kiautą atsitráukus yra Smln. Atsitráuki, bernužėli, iš mano akelių (d.) Šn.
atsitrauktinai̇̃ adv.: Neatsitrauktinai̇̃ I.
ǁ JD559, LL105 palikti ramybėje, atstoti nuo ko: Nuog berno atsitráukt negãli DrskŽ. Atstráuk tu nuo jo neerzinęs! Švnč. Atsitráuk nuo mano galvos, aš nieko nenoriu Jnš. Atsitráuk tu nor kartą nuo manę! Krs. Tai dar ištaręs [mirdamas] žodį: atsitráuk tu nu munęs Lk. Vis reik pavaryti su maldoms, su „Tėve mūsų“, jis (velnias) atsitráuka Rsn. Tu atsitraukie, šelmi berneli BsO316. Atsitraukis, mergužytė, duok man išmiegoti RD83. Tu, berneli, atsitráuk, žalios rūtos neišrauk DrskD110. Ei, atsitráuk, dukrelė, nekvaršink ma[n] galvelę JD566. Atsitráuk, berne, nuo manęs, gana ma[n] vargo be tavęs Niem22. Trinas trinas [šuva] ir neina oran – teip saugo prie svetimų mañ', neatsitráukia Kpr.
^ Ar tu, durniau, atstok, ar tu, plikiau, atstrauk LTR.
18. tr. atskirti, atitolinti nuo ko: Žygimanto politikos su Ordinu svarbiausias tikslas buvo atitraukti kryžiuočius nuo Švitrigailos, izoliuoti savo pavojingą konkurentą rš. Nuo tėvų vaikai atitraukti̇̀, jie atšalę Adm. Nu genčių atitráukė (nebeleidžia bendrauti), nėkur nebtinka Krš. Tave čionai pastatė, kad jauną karalaitį attrauktum nuo tos Barboros, tos našlės viliokės B.Sruog. Aš kitą [vyrą] atatráukiau nuo žmonos Ktk. Atatráukė nuo vaiko [tėvą], stvėrė kaip dangų (norėjo ištekėti) Žl. Kai Valeika pasistatė sodžiuj antrą melnyčią, tai daug žmonių nuo Krivicko atitráukė Skrb.
| refl.: Atsitráuksiąs nu tos kumpanijos, nebgersiąs, gal duos Dievas Krš. An savo galvos pono nebeturiu, atsitráukiau nuo visų Pnd. Kas todėl atsitrauka nu pažįstamų ir prietelių, pri to Dievas prisiartina M.Valanč. Atsitrauki, dukrele, atsitrauki, jaunoji, grįžk pas mane, dukteryte, nuo pijoko bernelio LTR(Brž). Grįžk, dukrele, atgalion, atsitrauki, dukružėle, nuo girtuoklio bernelio LTR(Ukm). Jau dabar, mamužyte, atsitráukti negaliu: baltos rankos suduotos, aukso žiedai sukeisti (d.) Db.
^ Nuo kvailo atsitrauk ir skverną nusipjauk Brž.
ǁ atidalyti: Attráukė nuo Lietuvos Vilnių, priskyrė prie Varšuvos Pls.
| refl.: Atsitráukt [nuo Sąjungos] nori Lietuva Vžn. Adomynė sena parapija, atsitráukus nuo Svėdasų Adm.
ǁ R6,12, MŽ7,16 atpratinti, atjunkyti, atbaidyti, nukreipti: Atskalūnas – attráukė nuog bažnyčios žmones Drsk. Rubinas vyriausiasis norėjo attraukti brolius nu taip pikto darbo S.Stan. Ką daryti, kaip nu tos smarvės atitráukti Rdn. Nori atatráukt nuo tikėjimo paskutinį žmogų Mžš. Jo žodžiai negalėjo atitraukti karaliaus širdies nuo Elzytės J.Balč. Sunkiaus yra atitrauktie širdį nu gražių palocių Sz. Rasi čia šešeriokias kliaudžias toje evangelijoje, kurios žmones nuog Dievo attráukia DP352. Ne tiektai patys nuog sandaros ir vienybės bažnyčios visur sančiosios atstojo, bet ir daug kitų žmonių nuog tosieg vienybės attráukė DP142. Užgano padarymas nuo griekų mumis atitrauka P.
| refl. SD216, H, R, R143, MŽ, MŽ189, Sut: Atsitraukiu nuo kokio daikto, neapsiimu ko R11, MŽ14. Išvengiu ką, saugojuos, atsitraukiu nuo ko R368, MŽ494. Penkioliktame ir šešioliktame amžiuje pradėjo nuo katalikų bažnyčios atsitraukti atskiri žmonės Pt. Jeigu kas atsitraukia [nuo tikėjimo], dūšia mano nemėgsta jo Ch1PvŽ10,38. Teisme nepritarsi daugumos ištarmei, kad atsitrauktumei nuo tiesos Skv2Moz23,2.
19. tr. prk. atimti nuo ko (ppr. norint duoti kitam): Nuo savo burnos atatráukdavo, kad tiktai vaikams nieko netrūktų A.Baran. Nuo savo burnos atatraukdamà sūnui daviau Dglš. Nuo burnos atitráuki – neši pieninėn [pieną] Msn. Ką sau atatráukiate pasnykaudami, jalmužnomis priduodinėkite elgetomus iždalydami DP112.
| refl. tr.: Negaili skatikų ant tautiškų reikalų, ne vienas duoda, dagi atsitraukdamas sau kąsnį nuo burnos Pt.
20. tr. LL119 atstatydinti, nušalinti (nuo kokio darbo, tarnybos, veiklos, užsiėmimo ir pan.): Attráukė motka [dukterį] nuog mokyklos DrskŽ. Atatráukėm iš mokyklės vaiką Antš. Iš tarnystės atatráukė žmogų Klt. Pradėjom leist abu vaikus mokyklėn, pamatėm, kad blogai – Vytautą ir atatráukėm Slm.
| refl. Jnšk, Sb, Jdp: Nu tad atsitráukiau, išejau an pensijai Skd. Reik nu darbo atsitráukti – ašaros birna Krš. Gali atsitráukt nuo to darbo, ką jau stažą turi̇̀ Jrb. Jį paliko antrus metus gimnazijoj, jis ėmė ir atsitráukė Skr. Jeigu du sūnai būs, tai vienas atsitráukia iš tos ūkės, o kitas pamoka Grz. Iš te jis jau atsitráukė, tai nupirko čia karčemą Antš. Kai visą darbą pabaigė, jis norėjo atsitráukt, bėgt – o ka jį laiko! Nm. Ponas ma[n] liepei imti drauge mylimiausią daiktą, tai aš pasiėmiau tave ir atsitraukiau [iš dvaro] BsPIII298(Ldvn). Jei kas nekamunikavo[ja], tegul atsitraukdamas vietą kitims paliekta P. Paskui atsitráukiau jau nuo to gaspadoriaus Brt. Dėl vaikų i nuo darbo atstráukė Klt. Kap jau nuo meistro atsitráukiau, daugiausia iš akmenų dirbau Graž. Tik šiemet pirmūs metai atsitráukė nuo melžimo Ppl. Vienos [melžėjos] atsitráukė, išlėkė atgalio Slm. Vienas atsitráukė nuo statybos – apsirgo Slm. Neužganėdintieji ir jų šalininkai ėmė prieš jį (Tyzenhauzą) intrigas varyt ir jį, kur reikiant apšmeižę, privertė jį nuo valdžios atsitrauktie LTI107(Bs).
21. tr. sukliudyti, sutrukdyti ką daryti: Atejo svetys ir atitráukė nu darbo Vkš. K. Jaunius galės tenai su Tamstomis grečiumi stoti, jeigu jo kiti darbai nuo šito neatatraũks APhVII134(A.Baran). Kodel atatraukiate žmones nuog darbų jų? Ch2Moz5,4.
22. tr. nukreipti, atplėšti (žvilgsnį, akis, dėmesį, mintis ir pan.): Jis atitraukė savo žvilgsnį nuo kelio ir ėmė dairytis į šalis rš. Tas vaikas toks gyvas – nuo jo akių negali̇̀ atitráukt Mrj. Akių nuo vaiko neatitraukia I.Šein. Vakarienė buvo paduota puiki, bet karalaitis nevalgė nieko: visą laiką negalėjo atitraukti akių nuo Pelenės J.Balč. Teip gražu, kad akių negaliu atitráukt Snt. Ka gražybė mergos, ka jis akį neatitráukia Btg. Gražumas … toks didis, kad žmogus, negalėdamas nuo jų akių atitraukti, stovi nei užkeiktas A1884,376. Niekaip negaliu nuo tos baladės atitraukti savo minčių rš. Kas nors pašalinis ima ir atitraukia mano dėmesį nuo darbo S.Nėr.
| refl.: Juknaitė juokėsi garsiai, pasikreipdama į Kazį, ir jos malonios akys neatsitraukė nuo pajaunio veido A.Rūt.
23. tr. sumažinti, palengvinti (skausmą, karštį ir pan.): Kanapiai atitráuks karštį Trš. [Močekalapiai] karštį labai atatráukia Ml. Česnagą sumaišius su tešla dedama prie kojų apačių, jis ramina skausmus ir atitraukia nuo galvos karštį rš. Atitráukė sunkumą nuo krūtinės Pl.
| impers. Nč: Attráukė in trečiai dienai – buvo tus sutinimas Lp. Ka suleido [vaistus], biškį lyg ir attráukė Nt.
24. tr. nujunkyti: Atitráukė vaiką nu papo – jau didelis Rdn.
ǁ nustoti duoti: Kai atatráukiau pieną, tai ir sveiki [žąsiukai] Mlt.
25. refl. tr. atsigerti (ppr. alkoholinių gėrimų): Einam ant širdies skausmo alučio atsitraukti Žem. Gerai atsitraukęs vyno su kuningu, parėjo namon A1885,84.
26. tr. nufotografuoti: Kad but patigrapščikas nenumiręs, but atvedęs, but anas atatráukęs Žl. Jis mus visus attráukė Al.
| refl.: Dukros atsitráukė nuotraukoj Al. Atstráuk su jąj Žl.
◊ rañką (rankàs) atitráukti (nuo ko) nustoti kuo rūpintis: O jeigu Dievas savo ranką atitraukia, nebeduodamas pasisekimo žemdirbiui, tai jau ir eina viskas atbulai I.Simon. Nėra tikro gaspadoriaus, aš jau atitráukiau rankàs nuo visko Plv. Nėra todėl šventinybės, jei tu, Viešpatie, atitrauksi ranką savo M.Valanč.

×datráukti (hibr.)
1. tr. traukiant priartinti, pritraukti: Toj mergelė datráukė pas kraštą tą stangelę (kaspinėlį) Azr.
2. tr. prk. parsikviesti, pasisamdyti: Kokį žmogų datrauksi ir iškulsi kūlatę Klt. Da žmogų datráukiam [darbymety] Dglš.
ǁ refl. tr. prisivilioti: Dastráukt bernas reikė daug svotų Dglš.
3. intr. baigti eiti, važiuoti, vykti: Nežinau, kaip namo datráukt Ds. Man kad tik datráukt in namus Ut. Žiūriu, kad tik ligi degalinės datráukčiau Jrb.
| refl.: Ji kap ejo ejo, dasitráukė in Gardiną Al.
4. intr., tr. DrskŽ išbūti, ištverti iki tam tikro laiko, sulaukti tam tikro termino: Maž kaip kalvek datráuksiu link mėnasio (kitos pensijos) Žl. Perniai šieno užteko i da liko, o šįmet kažin kaip lig žolės reiks datráukt Škn.
ǁ išgyventi: Mamelė buvo devyniasdešimt devynių i pusės metų, o aš lig tiek nedatráuksiu Nmk. Kad aš datráukčia žmonos metus, matai, aštuoniasdešium septynių metų mirė Kp. Nebetikęs seniokas – gal jau nebedatraũks lig pavasario Dbk. Tikiuosi, kad lig rudenio datráuksiu nesirgus Krs.
įtráukti Š, BŽ45, NdŽ; SD392, Q143, Sut, M, ŠT48
1. tr. traukiant paviršiumi įtempti, įvilkti į vidų: Įtráuk vežimą į vazaunią J. Ratus į pastogę reikėjo įtráukti, o ne ant kiemo palikti Vkš.
| refl. tr.: Išsikinkė jisai arklį, įsitraukė vežimėlį ir nuėjo į pirkčią Ašb. Įsitráuka ana sau į trobą tą kūną Varn.
| prk.: Sodiečio siela turi tam tikrus čiuptukus, jais nuolat graibos, kas čia į savo vidų įsitraukus Vaižg.
ǁ tempiant, traukiant patalpinti, įkišti, įgrūsti į vidų: Į tuos lapiukus [,kai daromos kimštos aplikacijos,] įtráuki vatos PnmŽ.
| prk.: Tokie žinomi, žiūrėk, šimtus į kišenę įtráuka (prisivagia, pasisavina) Krš.
ǁ ŠT50 įverti: Strangus į plėškes įtraukti N. Nėra saujelės [linų] nubraukusi, nėra gijelės [į stakles] įtraukusi Šts. Reikia apmest ir tada antráukt staklėsna Pb.
2. tr. Sut, Lkm, Ds įkelti: Įtráukti varpus į bokštą NdŽ. Intráukėm starkalizdin akėčias Aln. Turėjo iš medžio padarytus ir medžian intráuktus avilius Grv. Tas žmogus turėjo miške beržan intrauktą avilį del bičių BsPII269. Įtráukia medin kokį avilį, tai kitais metais tada ateina bitės Kp. Medin avilys intráuktas Dglš. Epušėn ton įtráukiau akėčias ir prapjausčiau tas šakas Sb.
| refl. tr.: Aš avilį insitraukiu [į ąžuolą], spiečiaus bičių susilaukiu O.
3. tr. važiuojama priemone ar nešte įgabenti, įvežti, įvilkti: Nors vieną žaginėlį įtráukim su rateliais Pl. Kas kokią naštą [šieno] intráukia Lz. Arklys pakinkytas buvo, reikė intráukt tuos rugius Ktk. Vargu nevargu intráukė dobilus kluonan Dglš. Bulbų intráukt reikia Dkšt.
| refl. tr.: Truputį jau rugių instráukėm Dbk. Insitráukė dikčiai rugelių Prn.
4. intr. įstengti užtraukti, užvežti: O molis baisiausis toks, kalnas bjauriausis, nebįtráuka arkliai Pln. Nebįvažiuo[ja], nebįtráuka arkliai į kalną Pln.
^ Su kumšte didumo – šimtas arklių į kalną neįtrauka (kamuolys) LTR(Pd).
5. refl. tr., intr. užsitraukti, užsimauti, užsitempti: Reikia kelnes ansitráukt Nmč. Insitráukė adieža in jo visa zalatinė (ps.) LzŽ.
6. tr. suėmus ar paėmus už ko įvesti, įtempti (ppr. jėga, per prievartą): Autobusan intráukė Btrm. [Mamytė] pagrobė ją už rankos ir įtraukė valtin S.Nėr. Kas vaikus mažutukus intraũks mašinon? DrskŽ. Neplaũk giliai, kad lydys pagavęs už kojos neįtrauktų̃ (juok.) Š. Eisiu žuvaut. – Žiūrėk, kad ešeriokas neintraũkt eketin (juok.) Ktk. Neik prie ežero – maumas intraũks Slk. Ka nueisit, tai diedas intraũks šulnin (gąsdina vaikus) Aps. Beibelis įtráuks į prūdą, neik Vg. Viena laumė truputį paržengė užbrėžtą rubežių, berniukas capt, tą ir įtraukė į vidurį LMD(Žg). Kai duos tau ranką per slenkstį, tą žmogų įtrauk vidun į trobą LTR(Imb). Išsekė anie vyrai laukana ir įtraukė Lotą savęsp namūsna BB1Moz19,10.
| refl. tr.: Įsitráukęs į vidų i nusivežęs Jrb. Trauka į savo trobą, ten jau, matai, įsitráuksiu, mislija, aš jau tavi i mušiu Trk. Mergaitės įsitráukė mane į seklyčią Pš. Instraũks sniegan, priglamžis, i po žmogui Dgč. Įsitraukė [ožką] į svirną BsPIII66.
7. tr. įvesti, įrengti: Nora visims vandentiekį įtráukti, kelį padirbti Krš.
ǁ įtaisyti: Į pryšininkę pečius buvo įtrauktas kuramasis Šts. Kalvarijo[je] šventas Dominykas buvo į mūrą įtrauktas, todėl par gaisrą ir negalėjo išnešti Šts.
8. tr. Blv, NdŽ traukiant į vidų padaryti, kad nebūtų išlindęs, išsikišęs: Išsiyręs kiek toliau nuo kranto, Mikis įtraukė irklus į valtį I.Simon. Įtráuk aną gubelę – iškris [iš kraunamo vežimo] Pc. Įtraukiamosios šaknys – rudenį sutrumpėjančios ir tuo būdu įtraukiančios žiemojančius pumpurus į žemę BTŽ427.
| Pasėjo biškį grūdų, noriu įtráukt (užakėti) Krč.
| refl. tr., intr.: Tie mato, ka tas akmuo tei[p] gražiai įsitráukia į kraigo vidų ir pasikavoja Nm. Išlindo saulė iš po debesų, pamatė tave durną ir vėl insitráukė (juok.) Kpč. Teisybė įlipa dangun ir kopėčias įsitráukia Kp.
| prk.: Buvo nemaža ir tokių, kurie įsitraukė į savo kiautą ir stebėjo, kaip viskas klosis toliau A.Vencl.
ǁ apie žmogaus ar gyvūno kūno dalis: Susikūprino, įtraukė rankas į rankoves ir šuoliais pasileido prie tvarto rš. Bet tam įtraukus vėl ranką savo, išėjo jo brolis BB1Moz38,29. Tep užgeso: liežiuvį įtráukė, ir viskas Kbr. Įtraukiami nagai ŽŪŽ101.
| refl. tr.: Ji (sraigė) įsitraukė dešinįjį ragą, kuris buvo išsikišęs iš jos namelio, ir vėl sau ramiai ilsėjosi A.Vaičiul.
ǁ statant, įrengiant padaryti neišsikišusį iš kitų daiktų, įstumti: Dyros namas ūlyčioj, namas įtráuktas, ne prie ūlyčiai, medinis namas Slm.
| refl.: Eiste eiste ir raste – namas toks įsitráukęs Šmn.
ǁ padaryti ne tokį atsikišusį, patrumpinti traukiant: Įtrauktu knatu lempa gelsvai smilko M.Katil.
| Lempą arba užpūskit, arba įtráukit Dbk. Prašom antráukt lempą, kad labai dega Vdn. Lempą įtráuksiu, žvakę užpūsiu, atsigulsiu ir išmiegosiu Rm.
ǁ įgaužti: Davatkelė žema, smulki, sprandas į pečius įtrauktas Žem. Kazys ėjo įtraukęs galvą į pečius rš. Kap tik pravažiuodom tą kelelį, aš intráukiu galvą kaunieriun Grv. Gerai, kad susiprato vaikas galvą įtráukt, o tai galėjo gaidys akis iškapot Grz. Paara paara, ans tik sprandą įtráuka, matyt, ka ans dreba, anam juokas eina Krp. Žuvėčia kap skrenda, tai kaklas intráuktas Tvr. Paukštis nebėgo, tik įtraukė žaliai žėrintį kaklą ir šnypštė A.Vaičiul.
| Užsakius puodžiai padarydavo didelius dviausius, kartais labiau įtrauktais kaklais [puodus], – medui laikyti rš.
ǁ įduobti, įgaubti: Žandai intraukti̇̀ – blogas seniukas Ktk. Reik, kad rėža, teip nugarą įtráukti, nėr teip skaudžiai Gd. Dievuliau, ka tu žinotum, nieko nebėr vidurių, nieko – tik įtraukti̇̀ Skp. Kelnių diržas smuktelėjo žemyn – taip jis įtraukė pilvą, iš karto pajutęs alkį ir troškulį M.Katil. Reikia žiūrėti, kad įkvėpdamas vaikas neįtrauktų pilvo rš.
^ Jie aukštai, laksto, o didesnė žmonių dalis ant žemės pilvus įtraukę (alkani) slankioja Žem. Pilvą įtraukęs tik negali̇̀ dirbti Grdm. Pilvą įtráukusis dirbau, o ką uždirbau? Nt. Pilvą įtráukęs buvo, susimetęs į kuprą Pj. Be piningų i basas, i pilvas įtráuktas Krš. Vaikščiojom įtráukę pilvą Mrj. Dirbo pilvelį įtráukusys, dėl to i buvo skaniai End. Barbora naktį antráukia, tai jau naktis sustoja (sakoma, kai gruodžio 22 d. ima trumpėti naktis, ilgėti diena) LKKXIII119(Grv).
| refl.: Įsitraukęs į kuprą, tėvukas Jonas išspūdino pro duris A.Vaičiul. Pasėjėjęs kiek, mato Kalpokas, kad stovi pakelėj įsitraukęs gunčelėn Petriukas V.Krėv. Jis važiuoja insitráukęs Mrc. Atsigulė, užsikloj[o], insitráukė Lp. Tokia burnukė insitráukus – kap šaukštukas Pv. To pilvo nieko nėr: įsitráukę viskas Jrb. Ėsk, jug to[je] karūmenė[je] pilvai įsitráukę, neduoda lig sotės priėsti Krš. Jam skaudėjo kojeles, pilvelis įsitráukė, galvelė žemyn sviro P.Klim.
9. tr. įsukti, įsiurbti: Vandens verpetas įtráuka į savi, i gali paskęsti Štk.
| impers.: Arklinės [kūlimo] mašinos buvo, an tų narių įvėrė, įtráukė, kelius kartus apsuko aple kartį – i nebgyvas Krtn. Tą koją jo įtráukė į tą mašiną Jrb. Intráukė ranką palig pečio LKKIX219(Dv). Už pusbernį tarnaujant ranką nutraukė – įtráukė ranką [į mašiną], nupjovė pirštus Sdb. Ne vienas ranką prikišė, ben kiek artyn – ir intraũks [į veleną] Kvr. Ejau spanguolių į Kamanas (pelkės pavadinimas), įtráukė muni į akį, i mažne nuskendau Vkš. Giliai nebrisk – gali įtráukt Jnš.
10. refl. įsiskverbti, įsiveržti (apie vėją, kvapą): Kaip įmanydamas steik, kad oras ugnį neprieitų ir, jei galiama būtų, kad nė joks vėjas tenai neįsitrauktų S.Dauk. Tujaus turi duris uždaryti ir daboti, kad nėkur vėjas neįsitrauktų S.Dauk. Ką teip uždaryti, kad nei menkiausysis kvapas negal įsitráukti KII37.
11. impers. tr. esant traukai įnešti: Iš jaujos įtráukė [žiežirbą] – ir užsidegė klojimas Svn. Įtráukė ugnį [į biblioteką], plėnys lėkė kaip šarančiai, kad Žemaičių Kalvarijos bažnyčia degė Šts.
ǁ įgauti, įimti: Nu ir tie [spirgai] saugot reikia: kad ir slanikėliuos, jeigu tik biškį – ir įtráukia [pelėsį], pelyt tuoj [pradeda] Kpr.
ǁ intr. įsiskverbti, įeiti: Šaltis jau per vieną pėdą įtráukė [į žemę] Vrb.
12. tr. į save suimti, sugerti, absorbuoti: Įtráukti ing savi [vandenį], įmirkti I. Kaži kaip į vidų neįtráuka [mėsa] tą druską Trk. Kad įtrauktų į save spirtusą tie agurkai [, pastatyk saulėkaitoje] LMD. Kaip kietas akmuo negal aliejų ir vandenį į save įtraukti, kad ant to užpili srš.
| refl.: Drėgnumas iš javų į kalkius įsitrauk, ir javai išdžiūsta Kel1861,63. Tau ir į skūrą šnapsas įsitráukęs Snt.
13. tr. apimti, aptraukti: Yniaus medžiai intraukti̇̀ Str.
14. tr. įsiurbti, įgerti, įryti (skysčio, dujų): Į nosę įtrauk tu štinkspiričio Trk. Intráukė in gerklę vandens (prigėrė) Ps. Įtráukus į plaučius vandens, nugrimzdau Plv. Įtráuk į nosę šalto vandens – ir krau[ja]s nebebėgs Vkš. Ka tai (kam taip) šliurpi valgydamas, gatavas įtráukti smurglį J. Vaivorykštė, traukdama vandenį iš upės, įtráukusi ir žuveles (ps.) Vlkš. Sykį sužėrė trupinukų, nunešęs metė in jūres, o toj žuvis kaip traukė tuos trupinius in savę, intraukė ir tą žmogų – ir prarijo BsPIV291(Brt). Taip in lieka įtraukęs dūmą ir neišleidęs kvapo, nes vėl pradeda už miško kristi bombos J.Ap. Seniau tą pypkę rūkė – tai papsi i papsi, į plaučius neįtráukia, o daba dūmai eina i per nosį, ir per burną, i per ausis KzR. Neįtrauk šalto oro – vėl sirgsi KlbVI104(Mlk). Įtráukė į savi [benzino] smarvės, i mirė Krš. To dusto įtráukiau į plaučius Krž. Ka prikiši [kūdikiui saldainį], žiopčio[ja], ale baugu, ka neįtráuktų Vdk. Jei karvė atsistojo i įtráukė oro, būs pagada Sd.
| prk.: Nebįtráuksi pasakęs: žodis išlėkė ir išlėkė Rdn. Ir tokia ji graži, kad ir vėjas kvapą įtraukęs tyli I.Simon.
^ Žiūrėk, manę neintráuk besrėbdamas (juok.) Sdk.
| refl.. tr., intr.: Ruonis miega šitokiu būdu: išplaukęs į vandens paviršių, jis kiek galėdamas įsitraukia į plaučius oro, užsidaro šnerves ir pamažėli nugrimzta iki dugno T.Ivan. Suodžiai įsitraukia ir į plaučius, ir ten taipgi nemažai jų lieka V.Kudir.
15. tr. NdŽ kiek išgerti (alkoholinių gėrimų): Kai jau gerai degtinės įtráukė, ėmė dainuoti Up. Mieste įtraukė jie gero vyno rš. Iš senovės yra likę terp žmonių, būk kas kitąsyk tenai vaidydavosi, o kaip kam gerai įtraukusiam degtinės ir dabar šis tas pasirodo BsPIII70.
ǁ intr. Sd, Vkš, Šlv, Ėr, Pnd įsigerti: Vyrai jau įtraukę, net kaktos užkaitusios Žem. Spė[ja] žaltys nu ryto įtráukti Krš. Dabar dainiuo[ja] svietas tik įtráukęs Pln. Išgersi puslitarį, tai jusi, ka esi itin įtráukęs Grz. Aš liuobėjau įtráukti, i daba įtraũkčiu, ka būtų Vgr. Važiuodami iš turgaus jau įtraukę pats su pačia ir susitarę dainiuoti Sln.
| refl.: Kai po valandėlės sugrįžo Edvardas, Alfonsas tuojau pažino, kad jis jau įsitraukęs A.Vien. Pamaldų metu jau spėjęs įsitraukti, atsigrūdo pašventorin, kur tvirčiausiai būriavosi M.Katil. Kaip gerokai įsitráukė, ir sukniubo pry stalo Vvr. Įsitráukę vyrai, dribso kaip paršai Krš. Par veselią, žinai, įsitráukas, pasimaišos Krp.
16. tr. prk. priversti atsidurti kokioje (ppr. nemalonioje) padėtyje ar būsenoje: Įtráukti bėdon BŽ44. Atleisk man, mieloji, kad nerimtu žingsniu įtraukiau tave į tokią nelaimę ir gal dar suteiksiu tau amžiną gėdą V.Krėv. Į ligas gali įtraukti, vaikus plikus išdarytus laikydama Šts. Matai, nora kunegą į grieką įtráukti Rdn. Mane tie autobusai in tinginį intráukė Prn. In vargą ir vaikus intráukia – išmoko gert Mlt. O mano vyreli, įtráukei mane į didį vargelį, į dideles ašarėles JD1187. Šelmi berneli, atsitrauk, mane į vargus neįtrauk KlpD101.
| refl.: Knitino knitino ir instráukė bėdon Ut. Įsitráukė į skolas Lg.
17. tr. NdŽ, Šlč, Vkš ką padaryti kokios veiklos ar proceso dalyviu, nariu, įjungti: Kaip?.. Nejaugi jūs ir Malviną įtraukėte į konspiraciją?! V.Myk-Put. Šnekėjosi ir įtraukė jį į savo kalbą, kad nei pats nesijautė, kaip tai nusidavė Vd. Jį kiti įtráukė į vagystę Smn. Neintraũks blogon kumpanijon manęs, neintraũks i kito, ė va šitą balvoną intráukė Rš.
| prk.: Retrobulbarinis pūlynas yra pavojingas todėl, kad į procesą įtraukiama ir akiduobės venų sistema rš.
| refl.: Pauliau, ko tu dabar? Negi varžaisi? – matydama, kad Lauritėnas vis dar neįsitraukia į kompaniją, padrąsino Aldona rš. Pagyvensime pamatysite, įsitrauks į mūsų gyvenimą ir Ksaveras Vaižg. Kai sugrįžo vyrai iš karo, įsitráukė į tarnybas, į darbus Bsg.
ǁ Plšk, Klp, Vkš pašaukti, paimti (į karą, kariuomenę ir pan.): Galiausiai jį į karą įtráukė Pgg. Jos pats buvo įtráuktas par kareivį LKT138(Nd). Įtráukė jį į karą – tris metus išbuvo Vn. Aš tapau py jūrininkų įtráuktas Šlu. Vislab, kas vyriška bei ginklus nešti gal, prie žalnierių įtraukiama LC1878,41.
18. tr. NdŽ priskirti: [Jie] įtraukiami į skaičių tų, kuriuos daugiausia gerbia J.Jabl.
| Į dėstomuosius dalykus buvo įtraukta ir lietuvių kalbos 1 val. per savaitę V.Myk-Put. Kai jau smėlingi plotai įtraukti į sėjomainą, pagal nustatytą rotaciją auginti vienamečius lubinus rš. Mažosios šventės daba yr įtrauktos į sekmadienius Šts.
| Gramatika ir šitą lytį įtraukia į linksnių tarpą J.Jabl.
19. tr. įnikinti, įpratinti: Iš mažumės intráukiau vaikus in darbą Sn.
| refl.: Įsitráukęs darban, žmogus nė nepamatai, kaip diena praeina Š. Kap insitráuki darban, viską užmiršti DrskŽ. Į skaitymą įsitráukti BŽ172. Įsitráukti į rūkymą BŽ55. Rūkyk rūkyk, paskui kap insitráuksi, tai sunku bus atprast Nč. Jis jau visai į tinginį įsitráukė Klvr. Laputynas dar spėjo gerai įsitraukti į miegus J.Ap. Aš kai į tą miegą įsitráukiu, tai miegu ir noriu Prn. Įsitráukė į gėrimą, nėkas nerūpa Krš. Vyrai įsitráukė į gėrimą, daba sunku sustoti Pln. Aprims truputį [šuva kaukęs] ir vėl pamažu kad įsitrauks, kad įsitrauks I.Šein.
| prk.: Nuo šiaudinių stogų lašas po lašo varva – dar iš vakarykščios, kai lietus pliaupė ir merkė įsitraukęs kelias dienas M.Katil.
20. tr. įrašyti, pažymėti, įregistruoti: Įtráukti į protokolą BŽ57. Įtráukti sąlygas BŽ55. Kurį daiktą skolos sąskaiton įtráukti BŽ172. Šian sąrašan aš teintraukiau tas versmes, kuriomis naudojausi žemiau dedamame straipsnyje K.Būg. Žinoma, yra kiek hidronimų, neįtrauktų į vardyną KlbX282(J.Balč). Didysis baublys įtrauktas į Lietuvos Raudonąją knygą sp. Įtráuktas į kningas (įregistruotas naujagimis) – jau žmogus Krš. Buvau įtrauktas į kalinių, siunčiamų į Norilsko lagerius, sąrašus rš. Į gazietas įtráuka (išspausdina) surašę Šv. Tos knygos buvo įtráuktos sunaikyti Plšk. Į knygas įtráukė, ka mes jau atėjom Jrb. Į metrikus įtráukė, kad kilęs iš Šakių Smln. Dabar jau į griešnųjų knygą tave įtraũks (juok.) Snt.
| Kunigai, dievai šitose dainuškose intráukta Kzt.
| refl. tr.: Negalėdami iš tolimo užsienio atsiųsti vainiko ant Tavo grabo, bent į savo laikraštį įsitraukiame Tavo atminimą Vaižg.
ǁ Rz, Blnk užfiksuoti garsus, įrašyti: Kalbą intráukia [magnetofonas] Kpč. Jau tų senoviškų dainų į radiją įtráukta Erž. Įtráukė puikiai į mašyną (į magnetofoną) Rsn. Galima tą pasaką intráukt in juosteles kokias Srj.
ǁ sudėti, išspausdinti: Į tą tomą įtraukti 4 veikalai sp.
21. tr. Šn, Mrj apdrausti: Senutės sveikata kuo gražiausia: tarytum ji buvo įtraukta nuo visokių ligų ir nelaimių kaip koksai namas nuo ugnies Ašb. Reikia triobos nuo ugnies įtráukt, ba gali sudegt Ss.
22. intr. ŠT50 įeiti, įžygiuoti, įkeliauti, įvažiuoti ir pan.: Kuršo žemėn pirmųjų lietuvių įtraukta beveik vienu laiku su kuršiais K.Būg. Pilistinai su didžia galybe intraukė žydų žemėn Gmž. Prie rykavimo vartų būsią 1000 muzikantų bei 8000 giedotojų, kurie, ciesoriui pro vartus įtraukiant, žais bei giedos LC1883,10. Teip jie (vaikai) keliavo ir kaip jie į savo miestą įtraukė, tai didis sujudimas radosi BsV227-228. Į prienamį jau įtraukė gaidys, vedinas visą būrį vištų I.Simon.
| prk.: Ji (cholera) į visokius butus įtrauk Ns1850,1.
ǁ įsikraustyti, įsikelti, apsigyventi: Į mano stubą jau poryt įtrauks Kalvelis I.Simon. Pirmoj sėmenio dienoj naujas gacpadas galėtų įtraukti srš.
| Senamjam avilyj išperiamos bitys įtrauks į naująjį Rdž. Tai jūsų bitės veikiaus įtrauks į tus aulius ir kitų neieškos S.Dauk.
| refl. N: Įsitraukiu į namus R73, MŽ96. Įsitraukiu, įsikraustau R116, MŽ152.
| prk.: Karštis prie ronos prisimeta, į roną įsitráukia KI383.
ǁ refl. pasitraukti, pasišalinti: Jie įsitráukė į aną pusę, į Lietuvą Vrt. Jie į miškus įsitráukė Trš. Įsitráuksiu į vieną kambarelį, tik nemesk laukan Šts. Jonatas įsitraukia su broliu ing suardytą pilę I. Paveikta nu jų (romėnų), [lietuvių tauta galėjo] įsitraukti į gires ir versmes pri savo brolių S.Dauk. Įsitraukęs į priepirtį, į patamsį, kol tas praeis SI444. Aš įsitráukiau į sklepą – munęs ir nerado Šts. Albina buvo įsitraukusi į užkrosnį, prie motinos A.Rūt.
ǁ tr. įvesti: Armiją įtráukė Šk.
23. intr. pasiekti tam tikrą laiko, amžiaus ribą: Pusėn mėnasio jau intráukėm Klt. Jis jau įtráukęs į ketvirtą dešimtį [metų] DŽ1. Jau ėsu įtráukusi į septyniasdešimt pirmą metą Vlkš. [Bobutė] šimtan jau intráukė, o čysta burna, nėr raukylų Klt. Senas vaikis jau – įtráukęs į ketvirtą dešimtį Krš. Įtráukęs į devintą dešimtį – visai surukęs sukukęs Krš. Antruosna metuosna intráukė du mėnasiu (apie vaiką) Klt.
| refl.: Žanykias, į senumą įsitráuksi Krš.
24. intr. siekti tam tikrą laiko tarpą, įeiti į tam tikrą laiko tarpą ką veikiant: Ka neįtraũktų į žiemą su darbais – papratę Krš. Beželdindamas dobilus ir įtráukė į lytus Užv. Naktin intráukiau sėdėdama par taũ Klt. Mažna anksčiau apsišert, o tai naktin intráukia, kas te do šėrimas Sug. Bus [teliukas] teip gal ar sausio pabaigoj, ar vasarin intraũks Ut. Eisiu da šitą mėnesį [darban] ir kitan da įtráuksiu, o paskui velniai jų nematę! Slm. Kad ji vis įtraukdavai į nedėldienios rytą beverpdama, už tai aš jos kaulus sulaužiau Sln.
| refl.: Jei praleidai kūlės dieną, jau į speigą įsitráukei Šts. Jei nekasma bulvių, įsitráuksma į speigus, nebnukasma Ggr. Labai jau darbymetėn įsitráukė tas bolius Slm. Vaikai, neįsitráukiat į naktį, benkiat darbus Krš. Vėlai verdi [vakarienę] – į naktį įsitráuksma Krš. Įsitráuks [statyba] pavasarį į darbus – negalėsma žmonių niekur gauti Krš.
| impers.: Kad naktin įsitráukė, tai ejau tiesiai Skp.
ǁ tr. nudelsti, nuvilkinti, nutęsti į ką: Kūlę įtrauksi į speigus, kas tau beeis kulti, bengti reik lig speigų Šts. Darbą intráukė naktin Dkšt.
| refl. tr., intr.: Kartais darbai į vėlumą įsitráukdavo Pgg. Įsitráukė visus darbus į žiemą – tinginiai! Krš.
25. tr. tempiant, traukiant padaryti, gauti ką: Kad dar neinat gult, tai ir aš kokį sieksniuką įtáuksiu (suverpsiu) Gs. Par dieną špulę linų įtráukiu Bsg.
| Būtai anksčiau pašėręs karvę, būtau didesnį šlaką pieno intráukę (primelžusi) Rod.
26. tr. Slv gauti, įsitaisyti, įgyti: Bene naują paltą įtráukei? Snt. Iš kur tuos batus įtráukei? Kdl.
27. tr. prisiimti: Ne kiek daug, bet turiu skolos įtraukęs Šts. Įtraukė skolos ar aštuonis tūkstančius, nebišeita nė su savim (nebeišeina pelno) Šts.
| refl. tr.: Prasirijo gyvenimą, dar skolos įsitraukė Šts.
28. intr. kainuoti, atsieiti: Delto antráukia tas mokslas Mlt.
◊ į ki̇̀lpas įtráukti suvilioti: Įtráukė į tas ki̇̀lpas, turėjau eiti (tekėti) Krš.
(ką) į sùbinę įtráukti vlg. į bėdą įstumti, pražudyti: Į sùbinę munęs neįtráukė, nepražuvau Šv.
ištráukti Rtr, Š; SD409, H184, R46, MŽ61, M, LL101,286, ŠT24
1. tr. VlnE175, N, KI165, LL294, ŠT22, BŽ78,82, DŽ1 išrauti, išpešti, išlupti, pašalinti ką tvirtai besilaikantį, įkliuvusį, pritvirtintą ir pan.: Ištráukti raktą NdŽ. Ištráuk uožuolą su šaknimi (ps.) LzŽ. Ar tai juokai kasdien ištraukti po kelis tūkstančius kamščių iš alaus ar degtinės buteliukų? rš. Ištráukia volę, tekina [alų] Gsč. Ištráukė [bačkos] volę ir purkštė, žinai, giros kokios Kp. Pajutau tiktai: langiuką brūkšt, ištráukė tą kamštį i lenda pri munęs LKT112(Ldv). Be žnyplių vinies neištráuksi Pln. Nė vieno guziko nebebuvo, visi buvo ištraukti̇̀ anam Vkš. Tas dalgis toks geras: ir į žemę įlis, ištráuksi, i vėl pjausi Skd. Peilį kap ištráukia, kraują leidžia pasūdan Ad. Kai ištrauksi [peilį iš medžio], kad bus pusė surūdijusio, tai žinok, kad tavo brolio nebėr gyvo LTR(Ds). Peltakiams siūlai ištraukiami veik per visą audeklo plotį rš. Tada ištráukei siūluką [peltakiuodama], kad gražiau būtų Kpč. Ištráukiam tą siūleluką, kad būt regėt siena [audžiant] Rud. Reikia razsukt, ištráukt iš to skieto [nutrūkusį siūlą] Aps. Strigą iš padalkų ištráuk! Klt. Norėdamas sustabdyti iš įkirstos kojos kraują, turi ištraukti iš kelnių vieną siūlą audimo, kitą ataudimo LTR(VšR). Dantim, pečiais ištráukia kuolelį [kumelė] Klt. Arklys turėdavo gudrybės – ištráukdavo kuolą Č. Kad tik nesupančioji [karvės], trenkia kelius kartus ir ištráukia kuolą Slm. Kuolo negaliu nei ištráukt, nei įkalt Všn. Reikia inslidinėt kriūkas [šienui pešt] – inkišt šienan – ištráukt, inkišt – ištráukt Klt. Aš tau visas rakštis ištráuksiu JT312. Tokį didelį pašiną ištráukiau JnšM. Jų (ajerų) šaknys yra susipainiojusios, sunku ištráukt Skdv. Kerą ištráukei – vandens pilnas pribėga [lietingą rudenį] Vg. Šernai skabo lapus ir ištráukia tą visą [bulvių] gumbą Snt. Morkvės tik ištráuktos, valgom sviežias DrskŽ. Eitau daržan, kokią žolę ištrauktáu Dv. Apravėju, ištráukiu žolelę Asv. Rauk rauk, tik šaknelių neištrauk LTR(Brž). Idant ravėdami kūkalius neištrauktumbit drauge su jais ir kviečių BPI206. Pamokyti! Akis išlupinėti!.. Liežuvį ištraukti! Žem. Už tokius žodžius jam reikėtų liežuvis ištraukti V.Krėv. Jautis papjautas, liežuvis ištrauktas LLDI157(Jnšk). Visas tris galvas už karto nukirto smakuo, ištráukė liežuvius, nukapojo iš tų galvų Žr. Prašė ponia, ka širdį ištraũktų, plaučius ištraũktų i jai parneštų (ps.) Slč. Išsigadino dantes, reikia ištráuktie Grv. Paršankino daktarą – i tujau ištráukė tą dantį End. Dantis gėlė – tris iš karto ištráukė Lkv. Nieko gi te nebėr [danties], kabaldžiuoja, nu tai pasiėmė tokią baltą skepetėlę, trūkt – ir ištráukė, ir gerai dabar Skp. Ištraukus dantį, reik mest per petį, tada užaugs naujas LTR(VšR). Jei sapnuoji, kad ištraukei dantį, kas nors iš artimų mirs LTR(Šil). Iltes mažyčiams ištráuka paršiukams, kad nekąstų kiaulei į papus Klm. Tad išema plaučius, kepenis ir tą gerklę ištráuka LKT135(Prk). Ir jei tave akis tavo papiktina, ištrauk ir atmesk nuog savęs VlnE175. Jei tep inkalbėjo, kad gyslas ištraũks (venas operuos) – ir bus geriau Dg. Tada ponas ištraukia tris plaukus iš galvos ir sako: – Nukalk man iš jų noragą! LTR(Ds). Peša pešte [plunksnas], išsiplėšia su mėsa, kadgi kietos plūksnos išplėšt, ištráukt Rk. Šerį ištráukia iš skūros, jis dvišakas, o kai siuva, susmaluoja, nu tai tada lengviai praduria pro skūrą Pnd.
| Nugi kada vėjas ištráukia kokį šmotelį [šiaudinio stogo], tai palopia Slm. Velėnuoto[je] žemė[je] ištráuka šaltis rugius (rugių šaknis) Kal. Negerai, kai naktim pašąla – šaltis ištráukia šaknis Ktk.
| prk.: Negalė[jo] vis širdžia. Jau širdin kas anlindo, tai anlįsta – jau neištráuksi Švnč.
^ Kad tau kas liežiuvį ištrauktų̃! Ds. Visi tylėjo, tartum būtų jiems liežuvį kas ištraukęs J.Balč. Nelok, o ištráuksiu liežuvį i sukišiu į subinę! Trk. Kas iš sąnarių šito susirinkimo nuo šios dienos paminės „Apžvalgą“, tam bus ištrauktas per pakaušį liežuvis V.Kudir. Iš smėlio virvelės nenuvysi, iš pasturgalio rakšties neištrauksi LTR(Kz). Čia tik par mum gatavas iš šikinės ištráukt širdį (griežtai laikyti), o tenai ir po dvi karves turia Ob. Naujas chalatas, tik adata ištrauktà Šmn. Nupjovė galvą, ištráukė širdį, davė gert – pradėjo kalbėt (rašomoji plunksna) Kp.
| refl. tr.: Išsitráuk vinį iš sienos ir įsidėk kišenėn Š. Prisiriša prie rankenos ir prie dančio ir pati išsitráukia [dantį] Bsg.
ǁ refl. išlįsti kam įtvirtintam, įkištam, įkaltam ir pan.: Vanduo bėga iš kubilo, kaip vagis išsitráukia J. Vinys išsitráukė Mrj. Stogo čviekai išsitráukę, gal nuo pašalo pakelia [stogą] Slm. Braška ratai – išsitráukė stipinai iš lizdo Db(Lp). Surišk stipriau šluotą, matai, ka jau žabelis išsitráukia Skrb. Tą pėdą prisiverši, ka neišsitraũktų tas linas, i šukuosi Žr. Asiūklis traukos: vis išsitráukia išsitráukia – kaip ir sudurstytas Svn. Reikia didelis kuolas įbubyt: gi patemps jaučias – i tas kuolas išsitraũks Mžš. Visi artojai čiupo už [jaučių] uodegų, bet uodegos išsitraukė LTR(Žal).
| prk.: Koks žodis iš vieno punktelio išsitráukia, iš kito, o visos dainos nepasakysiu Šmn.
ǁ traukiant išimti, išpešti vieną, pluoštelį ko ar kelis iš daugelio, iš visumos: Pamečiau glėbį, tai karvė balandą atrado, ištraukė, suėdė, o an bulbienokus nė nežiūri Mžš. Katras [per Kūčias] ištráukė ilgiausį šiaudą, tas tura sėti linus, tada užaugą anie didesni Žr. Kūčių vakare traukia iš po staltiesės šiaudelius, kuris ilgesnį ištraukia – tas ilgiau gyvens LTR(Srj). Kokio ilgumo ištraũks [per Kūčias šieno stiebelį], tai tiek jau gyvens PnmR. Ištraukusi iš puokštės pačią sunkiausią pinaviją, atrėmė į paveikslą taip, kad žiedas uždengė sukryžiuotas ant krūtinės rankas M.Katil. Ale suveržta tep būna kūlin, kad šiaudo neištráuksi Sn. Matyk, iš šluotos ištráukta žabas Ob. Piemenė ištraukė žagarą iš šluotos LTR(Prng). Ištráuka linų saujelę, teip parlauža, jau ka gal parlaužti, ta jau tráuka lauk End.
| prk.: Žodžiai, „arklys“, „šienas“, „rugiai“ , „stogas“ „upė“ savaime suprantami, net iš konteksto ištraukti J.Balč. Pavyzdžių kiek ištrauksiu čia skaitytojui iš kalbamojo teksto J.Jabl. Su tokiais žmonėmis, kurie, ištraukę iš priešingo laikraščio faktą, begėdiškai jį susuka, negalima tiesos išsiaiškinti A.Sm. Aš kitą maž ištráuksiu [dainą] Blnk. Galvojimas visada ištraukdavo iš gilių užmaršties kampelių prisiminimus rš. Du supuvusiu kelmu … ištraukia iš praeivio lietuvio dvasios gelmių gilius atsiduksėjimus LTI144.
| refl. tr., intr.: Va man šiemet nebedaug, pusė tiktai, sako, va šieno to smilgos beišsitráukė, šieno koks žabelis, ar te kmynas koks išsitráukė [buriant per Kūčias] Kp. Jeigu išsitráukia vienas šiaudas ir įsikabinęs kitas šiaudas, tai laimės te būdavo [per Kūčias] Alz. Kap reikia pečius užkurt, tai išsitráuki šiaudų iš laškos ir pakuri Vrn. Nedėlią pabuvo [pamerkti linai], nueina, išsitráukia kuokštą ir žiūria, ar jau lūžta Kp.
ǁ traukiant, pešiojant padaryti, pagaminti: Spurginiai ištraukti̇̀ to audeklo Grz.
ǁ paimti pasirinktinai vieną iš kelių (buriant, loterijoje ir pan.): Tu laikyk, o mes trauksime [į kepurę įdėtas žalias ir juodas kadugio uogas]. Kai pasakysiu – atgniaužkite, visi parodysim, kas kokią ištraukėm K.Saj. Raštelius rašydavom [per Kūčias], po galvom pasidėdavom, berniokų vardus susirašom, kokį ištráuksi Plvn. Nereikdavo [eiti į armiją], kai ištráukdavo didelę kortelę Sl. Pakiši ranką, tada trauki [lapelį su užrašytu vardu per Kūčias], kokį ištráuki, tai už tokio ištekėsi PnmR.
| refl. tr.: Kas išsitráukia ilgesnį šiaudelį – ir malt eina DrskŽ. Išsitráukiau numerėlį, katras cukrinių runkelių sklypelis reiks ravėt Krs. Kai išsitráuki numarius [daržams ravėti], tai ažužymi Pnm.
ǁ laimėti traukiant burtus, išlošti: Aš ištráukiau iš lioterijos vieną pieštuką Šts. Šitam namu buvo ilgesnis ar trumpesnis degtukas, ir mano tėtė ištráukė šitą namą Č. Aš adetų pakelį ištráukiau kitą kartą Trk. Ant literijos buvau ištráukęs armoniką Šmn.
^ Ji mane kaip ant liuterijos ištráukė (jai labai pasisekė) Snt.
ǁ DŽ1 prk. iš ko išgauti laimėti (naudos), išpešti: Šeimininkas manė, kad aš netrukus mirsiu, todėl nusprendė ištraukti iš manęs visą naudą, kokią tik galėjo J.Balč. Kada imama branginti kiekvienas žemės sklypelis, žiūrėti, kaip čia iš jo daugiau pelno ištraukus, tuomet reikalinga didžiausia priežiūra A.Sm. Noram ištráukti visą naudą iš Tamstos dainų LTI550(Jn). Vaikam tėvai – tik ištráukt naudos, tep Brb. Ne dėl talpinimo eilių apie lakštingalių čiulbėjimą tapo paskirtas „Varpas“, bet dėl straipsnių, iš kurių galima būtų ištraukti nors truputėlį reališkos naudos Vrp1889,50.
^ Vienas centas ištrauka šimtą! Grg.
ǁ NdŽ išklausti, išgauti, iškvosti ką: Kurs ištráukia dainas, tas yra traukikas J. Vakmistras visą ištraukia N. Atejai kalbos ištráukt iš manę Kp. Rūpia [moterims] kaip kokią kalbą ištráukti Grd. Nora iš tavęs kokių naujynų ištráukti Krš. Zopė vėl visokių naujynų kokių ten ištráukusi Trk. Tautosakos rinkėjas iš kupiškėnų ištraukęs gražių dainų rš. Kaip lengva iš moters ištraukti paslaptį! rš. Ir nieko nepasakoja tai atlapaširdei moteriai, tačiau vienąkart ima ir prasitaria puse lūpų, ir Katrina žodis po žodžio daug ką ištraukia V.Bub. Ans iš papėdžių (viską) ištráukęs pasakytų, lig tik sužinotų Krš. Do iš jo teip greit i neištráuksi Klt. Aš tep šneku, ba noriu ištráukt iš jos Pv.
| Visgi iš laikraščių galima ištraukt apie tai maždaug artymą nuomonę V.Kudir.
2. tr. SD415 nutvėrus jėga atimti, išplėšti, išveržti: Ištráukė iš vaiko rankų lazdą NdŽ. Vaikas ištraũks tau iš nagų duoną, šaukštą J. Draugai mėgdavo pajuokauti: ištraukdavo iš rankų ir užversdavo knygą arba, eidami pro šalį, jį patį porą kartų apsukdavo LKVIII121. Aš neduot, traukt – ką tu, seni, ištráuksi Jd. Kareivis ištráukė iš rankų penkis auksinius i nusinešė Pp. Tuos kaliošus ištráukė [iš rankų], kad dėjo (sviedė) palovin Plvn. Mūsų augume (spaudos draudimo laikais) iš rankų naują knygą ištraukdavo Bt. Botagkotį ištráukė iš jo i par galvą, par galvą (ėmė mušti) Klt. Ant galo sutiko, kad, įsikandę vienas į vieną galą, antras į antrą traukt [žarną], kas ištrauks, to ir bus [žarna] LMD(Rz). Až kojų ištráukiau avelę iš vilko gerklės Klt. Ponas Dievas ištraukęs tą duoną iš voro nagų, kai metęs jam ant nugaros – ir iššokus vorui kupra Sln. Storokies, idant neprieteliuo tavo ištrauktumi iš nagų visą ginklą P.
| prk.: Idant nuodėmes numazgotų ir ižtrauktų̃ ižg rankų priešinykų mūsų, nuog giltinės ir nuog pragaro DK33-34. Id ištrauktumbei iš rankų piktųjų PK103. Ištrauk iš smarkios rankos neprieteliaus mano PK88. Stojais po dešinei žmogui pavargusiam ir ištraukei iš gerklės tam žmogui neteisiam PK89.
^ Ištraukiu duoną iš burnos (atimu maistą) R10, MŽ13. Bile tik viens kitą nuskriausti, viens kitam koją pakišti, duonos plutą iš dantų ištraukti Žem. Vaikai gimdytojams savo tankiai istrovą iš nasrų ištraukė, kada nei brolis brolio, nei sesuo sesers nepasigailėjo BPII343. Ne vieną kąsnelį ištráukė iš burnos, ne vienam ištuštino aruodus LKT106(Klm). Jis toks pavydus, kad gatavas kitam iš dantų ištráukti Jnš. Anas pagatavas i paskutinį kąsnelį iš gerklės ištráukt Tr. Senam žmogui iš gerklės ištráukia (atima pievą) Pl. Kad galėt, tai iš gerklės ištraũkt Slk.
ǁ prievarta išreikalauti, atimti: Turėdavo pinigų prisikavojęs visur, bet nieks iš jo anė kapeikos neištraukdavo LTR(Grk). Cirkų rodymas, žinok, kad tik pinigo ištráuktų Snt. Visokių kuleganų (chuliganų) eina – ištráukia rublių Pjv. Dvi bonkos už [malkų] supjovimą, ištráukia dar pinigo Drsk. Baisius pinigus ištráukė iš žmonių Ėr. Visiškai nemislytai, rupūžė, ištráukė kiek pinigų! Sdk. Ką kokia ranka paskolinsi, – ištraũks visa ką Klt. Tau turtą visą ištráukia, tau nelaimė atsitinka Skp.
3. tr. išlaisvinti suimtą, surištą, suvystytą, įautą, įkištą ir pan. (ppr. apie ranką, koją): Ji išraudo ir skubiai ištraukė ranką J.Dov. Juosta (instr.) insuka, kad anė rankų neištráukia, guli kap kuolas [suvystytas vaikas] Btrm. Ji ištraukė koją iš čeverykos ir nuvažiavo, kad jos nepažintų, kaip ir kožną kartą LMD(Trs). Įkišė [karvė] vartuos koją, nu ir negali ištráukt kojos – duoda pyška Kp. Barzda susvijus šakose, negali ištráukt (ps.) Klt. O toj motina sako: – Tik tu paleisk iš rankų kruopas, tai ištrauksi [ranką iš ąsočio] BsPIV251. Aš tau duosiu tokį krepšį, kad, kas ranką įkiš tan krepšin, be tavo pasakymo neištraũks (ps.) PnmR. Tai sniego privaryta: kojų iš pusnies neištráukiu Jrb. Nė kaip nė kojų ištráukt iš dumblo – tokio pavasario da nebuvo Mžš. Inklimpo kai musia medun, kojų negali ištráukt Švnč. Smėlio daug, ir žinai, atrodo, lyg kad kas kojas priturėtų, sunkiai možna ištráukt kojos Alz. Nebemožna rankų ištráukt [duoną minkant] Plvn.
| Stogus su smala nutepė, atleka varna, snapą ištráuka, uodega prikimba Žr. Lapė nabagė mėtos ir šen, ir ten, ištraukti uodegos iš ekečio nebegali Blv.
^ Vaikas iš knygos nosies neištráukia (nuolat skaito) Tr. Anas nosies iš purvo neištráukia (nešvariai gyvena) Tr.
| refl. tr.: Teip labai [kietai], kad kaip jau akmuo [, nevysto] – vaiku[i] negera labai, ale teip biškiuką paveržia, kad neišsitraũkt rankyčių Kp.
ǁ refl. jėga išsiveržti, ištrūkti: Domas paskutinę akimirką sulaikė Semėnaitę už rankos, ir ji išsitraukusi nubėgo į šalinės galą J.Avyž. Kol jau pats [kūdikis] pradeda išsidraskyt, išsitráukia jau pats, tai tol ir vystydavom Kpr. Jy tiktai trūkt iš dėdės rankos ir išsitráukė Pl. Užlaužė [chuliganui] rankas, o išsitráukė! Krš. Šitoks katinas, anas su kojom spyrės, kiek galėjo, ir išsitráukė iš slastų Ob. Janyte, pažiūrėk, ar ožka neišsitráukė Skr. Šis (arklys) gerdamas vis brendąs gilyn, tolyn, gilyn, ant vieno karto šmakšt pavadį iš jos rankų – ir išsitraukęs LMD(Grz). Maskolius arty – meška į glėbį, nu lamdyt, nu lamdyt, – ką tiktai gyvas maskolius iš meškos išsitraukęs Sln.
4. tr. ką iš vidaus išvilkti, ištempti paskui save: Ažkabina puodą ir ištráukia Nmč. Iš pečio kap ištráuki, duona balta DrskŽ. Geltona šita sunka iškepusią [duoną patepu], kaip jau išemu karštą, kaip tik ištráuki Adm. Prideda kruopų, sutaisytų su spirgais, su krauju, pečių gerai pakūrina, anglius ištráukia ir sudeda tuos vėdarus Skp. Da šakės su ratukais buvo, kaipgi ištráuksi iš pečiaus didelius puodus Svn. Paėmė ukvotus, ištráukė viralą in pripečko Str. Kiaulį ištráukė kai kuolą išstipusį iš ažudaro Klt. [Jis] nuėjo į daržinę brikelio ištraukti K.Bor. Ištráuk vežimą iš daržinės ir kinkyk arklius! Jrb.
| refl. tr.: Išsitráukei su kačerga špižioką, jeigu tu vienas valgai, pavalgei, vėl pakišei Kp. Išsitráuk iš paviečio ratus ir pasitepk Š.
ǁ sunkiai, jėga iš vidaus, iš po ko išimti, išvilkti: Kaklis, kuriuo ką ižtraukia SD89. O tie vėžiai kad apkibs, tai vos ištráuksi, vos išvilksi tus vėžius Vž. Vienas vienu kraštu [brenda], tai ištráukia bent centnerį žuvies tenai Kp. Kaipgi ištraũks tinklą iš po ledo, traukia, suka [bobą] ben keli vyrai Všn. Kap užbrido, tai negalėj[o] ištraukti bredinio LTR(Klvr). Kap ištráukė tinklą iš ežero, pilnutėlė matnia žuvų buvo Lš. Aš baslius iš po žabų ištráukiau Pnd. Petras nuėjo ir ištraukė į sausumą tinklą SkvJn21,11. Vakare tinklas išmetamas, rytmetyj ištraukiamas Kel1852,150. Reik traliuoti, traukti virves, ištráuksi – žuvį išimti Plng. Ištráuktas [iš liūno] kalades reikia parvežt Lel. Sukapok, sako, lapines, ką iš linmarkos ištraukėm J.Balt. Tai žolę, būdavo, grėbliu paduoda, nu tai, ko neištráuki, tai liepdavo brist ir išgaudyt čystai žolę iš balos Jž. Tą šieną reik vartyti, kreikti, po visokias pelkes braidyti, ištráukti Ms. Ištráukiau kanapę an lygaus krantelio DrskD258. Iš tos markos ištráuks [linus], iškreiks i laikys LKT86(Kl). [Linus] sumerks į tas markas, su savim turėsi ištráukti Varn. Kai linus ištráukia iš markos, pro šalį einant tas vanduo smirdi labai Bsg. [Linus] ištráukia iš linmarkos, an rugienų pakloja, laiko; kolei geri mint Kpr. Pažiūria [linus] vis ištráukę [iš linmarkos], ar jau trinas ben kiek Plvn. Išmirkai [linus], pakloji, ištráuki, pakloji, suemi, veži jaujon, išmini, nu, išmynęs išbrauki Č. Išrūgsta [kailis], nu tai tada ištráuki ir džiovini Alz. Tas vilnas ištráukei, nutekėjo, sukišai į tokį ploną maišiuką, i sukišai į [krosnies] vidų Škn. Ištráukdavom iš to ežero senų daiktų: rogių, puodų Vj. Kurgi stakles ištraũks pro duris, sudegė varstotas, veleną traukė pro langą Žl. Pridedi [į kibirą] žemės, tas, kur viršuo, ištráuka [kasant šulinį] Žlb. Virvę užsinėriau už pažasties – ir ištráukė [iš šulinio] Gršl. Aš paturėsiu tavi už kojos, tu ištráuk mun tą viedrą Šts. Ištraukus oran vieną, pririšė antrą dukrę, kuri teipos gi ištraukta paliko Gmž(Krd). Trečią, pačią gražiąją, kur jis buvo apsirinkęs savo pačia, ar ištraukė [iš urvo] LMD(Lg). Bei anys ištraukė Jeremiošių iš duobės virvėmis BBJer38,13. Tą paną tuo nuvedė pas tą skylę, pasodino in kašių ir ištraukė anie BsPIV276. Ką tik gyvą sklepan įmeta, tai tik kaulus beištraukia, ir tuos apgraužtus [pelių] LTR(Kp). Krutina krutina [virvę], žiūro – užsikabino, ištráukė, žiūro – ragučiai, velnias (ps.) Sn. Rasi pieno norėtumiat, aš iš šulinės ištráuksiu Sd. Ir tada puoliau prie šulinio, ištraukiau sklidiną kibirą ir panėriau galvą taip, kad vanduo plūdo ir liejosi per kraštus M.Katil. Tu ištráuk vandenio, o aš paleisiu gyvulius Gs. Ištráuk iš šulinio vandenio šalto – mamai negera Antr. [V]andenio ištráukiu iš šulnio i pagirdau [karves], kam te plikyt Klt. Tai aš ištrauksiu iš šulnio šalto šalto [v]andenio Ds. Reikėdavo miltai prisistatyt, bulbos, susišutyt – kiek vandenio reikia ištráukt iš šulnio! Adm. Medinis kriūkas buvo iš vežimo mėšlas ištráukt Švn. Stovi velnias su kabliu, laukia jos dūšios ištráukt (ps.) Trgn. Sugūla – sunku rankomi ištráukt (išpešti) šieną Drsk. Iš palovio ištraukia dokumentų krūvą: kokių reikia, pasirinkit Alz.
^ Merga kaip iš žarijų ištrauktà (paraudusi) Tr. Tai kietas – ir su kriūkeliu neištráuksi ašarų Rš. Dėkui, kad manę iš pasuolio ištráukėt (džiaugiasi, kad jau galės tekėti) JT365. Kai pažiūri į ją, kai atsimeni, kokia ji buvo anksčiau, net širdį suspaudžia: paseno, pražilo, pabalo, kaip iš kapo ištraukta V.Krėv. Būtų čia kiaulšėre palikusi, išsivežė į Kauną, kaip iš po šluotos ištráukė Krš. Visi buvo juodi, kaip iš smalos ištráukti LKT115(Up). Įkiša kietus, ištráukia minkštus (linai) Kbr. Įkiša pastyrusį, ištrauka papliuškusį (linai) S.Dauk.
| refl. tr.: Jeigu man reikia iš šulnio išsitráukt vandenio, jau su viena ranka sunku Škn. Atsigeria [v]andenio išsitráukęs ir apspylęs prakaitu ir vė neša Mlk. Karvė šieną išsitráukia iš rindos (ėdžių) lauka ir ėda Jrb. Turi skubyt iš srovės tinklą išsitráukt Jrb. O ten skalbė netoli mergos, pamatė, kad atplaukia bačka, jos tą bačką išsitraukė BsPIV118.
ǁ gelbstint jėga išvilkti ką įklimpusį, nugrimzdusį, įstrigusį ir pan.: Mums šiaip taip pasisekė ištraukti tėvas iš po akmenų J.Jabl. Bet iš griuvėsių jį tikt teištraukėm Vd. Tai mat ištráukė mañ kaip ir negyvą iš po medžio draugai Sb. Neatmenu, kaip aš ten po tų žemių užmigau, atsibudau, ka muni iš po žemių ištraukusys Rt. Ne aš įlipau į maišą, ne aš lipsu – tu muni įkišai, tu muni ir ištráuk! Krt. Būtų sūnus nedaręs durų, būtų ištráukę vaikus [iš degančio namo] Žln. Nebegalia išimt, tai kad prikepę te visa, pagaliais visokiais ištráukė [iš traktoriaus sudegusį žmogų]. Ištráukė, tai suvyniojo paklodėn Slm. Paskutinį [vaiką] su gelžiais ištráukė, ką nenumirė Krš. Veršioką ištráukė vetrinorius, būt neapsteliavus pati karvė Klt. Vyrai, lupkim greičiau, ba neištráuksim – brinksta labai [negyvas] telukas Pv. Iš kaklo (paraštėje gerklės, gomurio) ištraukiau, ką prarijęs buvo BBJer51,44. Mašina susmuko purvan, tai dviem traktoriais net ištráukė Klt. Pavarė kitus miestiškius ištráukti tat arklius tus, iš to [v]andens išgreibti Jdr. Nepaspėja ištráuktie [įklimpusių karvių]: tik ištráukia – ir vėl priklimpsta Šmn. Piemenes neištráukia [įklimpusios] karvės, reikia gaspadorius šaukt Mlt. Nelįskit, vaikai, in glyną, ba kap inlįsit, tai neišlįsit, ištráukt reiks Lš. Vyrai puolė į vandenį i ištráukė [skęstantį] LKT103(Klm). Trys nuskendo, i tad vieną ištráukė Plng. Du tapinos, al vieną ištráukė Dbč. Kaiminka pamatė, kad manę įmetė [pamotė su kubilu sodželkon], tai atbėgo ir ištráukė manę iš sodželkos Kp. Kai nugrimsiu, ištrauksi P.Cvir. Nepaėmė už baltų rankelių, neištraukė iš gilių marelių LMD.
| Bet vis tiek geriau išartos, iš to [v]andens ištrauktos y[ra] [bulvės] Trk.
| prk. Kada tauta išmanymo netenka, viena ranka ją galim iš duobės ištraukti, o kita – į naują stumti J.Gruš. Tačiau man buvo pikta, kad negalėjau padėkoti žmogui, ištraukusiam mane jei ne iš bėdos, tai bent iš labai nemalonios padėties rš. Mane … ištraukei iš tos prapulties PK70. Ižtraukei, Viešpatie, ižg pragaro dūšią maną DP576. Idant būtumbite ižtraukti ižg jūsų pagriuvimo senatvės, turėkitės bendros meilės DP576. Angelai … mus … ant rankų nešioja, idant mus nuog visų priežastų nuodžiosp ižtráuktų DP522. Įsidūmok, kad jau atejo karalius tavo ant sumaišytos karalystės svieto to, kursai tave gali ištraukt iž visos smarkybės ir nedrąsybės jo MP165. Įvedęs artimą į grieką smertelną, nestorojas aną ištraukti iš peklos P. Bet ir iš tos peklos, ir iš to paties dugno griekų gal ponas Dievas žmogų ištraukti P. Susimilk ir ištrauk mane iš purvo, kad neįsmukčio ir nepalikčio pamestu par amžius M.Valanč. Jisai žinojo, iš kokio pavojaus jį ištraukė Ašb. I tuokart, sako, galėsi ištraukti sau tėvą ir motiną iš to čysčiaus Yl. Ana čia buvo senmerga, aš aną iš peklos ištráukiau Sd. Kol užaugini, iš šūdo ištráuki, kiek vargo, o nė po kam paskiau Rdn. Iš vargo vaikas ištráuktas (paaugintas), metus prabuvęs Jdr. Du vaiku metų, jau iš vargo ištráuktu, ėmė ir mirė sau Jdr. Jis mane iš vargo ištráukė Mrj. Iš tų vargų ištraukti alba išgelbėti BPII39. Parjojo tėvelis iš karo, ištraukė juos iš vargelio DvD92. Iš vargo ištraukti N. Iš vargo išgelbmi, ištraukiu R35, MŽ47.
ǁ R50, MŽ67, Sut, N, DŽ1 iš vidaus išimti: Ištraukė iš portfelio savo kelionės sąrašą J.Balč. Štai tuojaus Enskys, ištráukęs didelį peilį, virtas ir keptas mėsas padalyt pasisiūlė K.Donel. Tamošius, ištraukęs pypkę iš dantų, nusispjovęs tarė Žem. Klebonas, ištraukdamas iš ančio baranką, tarė M.Valanč. Tas ubagas ištraukė iš terbos duonos šmotalį LTR(Skd). Ištráukė iš kišenės didelę cukraus galvą i duoda munie Pp. Vimė paslaptingai sukikeno ir neskubėdamas ištraukė iš viršutinių švarko kišenių du butelius alaus J.Avyž. Tėvas ištraukė iš kažin kur buteliuką A.Vien. Dabar vyras ištráukė iš pasuolės geležines kurpes rš. Ažulėkė (užkrito) virbalas až laškos, niekaip neištráukiu KlbX133(Mlk). Nosinę ištráukė ir šluostė Ml. Nu ir da pasigraibė po kešenes, ištráukė [žiedus], vienas da ir kruvinas Kp. Karalaitis, ištraukęs saują auksinių pinigų, padavė jai MPs. Ištráukė dešimtį rublių: – Tu, – sako, – esi kalvis, tu sutaisyk Als. Abudu ištraukė po rublį ir užmokėjo Žlb. Ištráukė tris lapus multinskinio taboko, sako: – Susimalk Všv. Ir ištráukė (išėmė) sidabro ir aukso indus ir drapanas BB1Moz24,53. Pinčiukas buvo tuos siūlus iš kišenės ištraukęs LTR(Imb). Kap sugrūdus puode bulbes ištrauki kočėlą, jis būna maknotas, aplipęs koše Lš. Pagalį inkiša i vė ištráukia iš pečiaus (taupo) Klt. Ištráukė tą automatą, parkšt – i tas žąsis iššaudė Trkn. Ištráukti kalaviją I. Tad Simonas Petras, turėdamas kalaviją, ištráukė jį iž makštų ir kirto tarną byskupo DK154. Ans i anam buvo ištráukęs revolverį [pakišti po nosimi] Kl. O šis tatai ištráukė briauninką: – Nu žmonys badau[ja], o tu duonos skundi anims! Als. Kada aš mano kalaviją karaliui Babilonijos rankona induosiu, idant jis tą ant Egipto žemės ištrauktų BBEz30,25. Įdedi šmoteliuką, o, žiūrėk, ištráuki – didžiausia mėsos štuka, visa šeimyna privalgo Kp. Trauk lauk iš burnos tą lašiniuotį – ištráukia Sk. Vortinklį iš palubės ištráuks – senų laikų vaistai Up. Štai šuva šokinėja ant dviejų kojų, atneša pamestą kepurę, ištraukia iš vandens pagalį Blv.
| Į eketę įkiši [autais apvyniotas kojas], ištráuki, kaip sušalna, tai eini kaip su mediniais: kaukšt, kaukšt Krž.
^ Tie karo metai kaip ištraukti̇̀ iš gyvenimo Slk. Pirštai šalti kaip iš aketės ištraukti Ėr. Sušluostė kepurę į žemes, juodžiausia – kaip iš kamino ištraukta Krš. Anglinas kvartūkas, kaip iš pečiaus ištráuktas DūnŽ. Įkiša sausą, ištraukia šlapią (irklas) Jrg. Atėjo, pastatė, užlipo, inkišo, pamaišė, ištráukė, nukratė, nulipo, nuėjo (kaminkrėtys) Grl.
| refl. tr. NdŽ, DŽ1: Iš sieninės spintos ji išsitraukė dulkių siurblį, ir kambaryje pasigirdo monotoniškas burzgimas rš. Paulius išsitraukia fleitą ir tyliai papučia V.Bub. Išsitráukė iš tarbos tą lydžioką ir paleidė Sb. Išsitráukęs iš ažančio abyšalę (duonos), ėmė godžiai valgyti Š. Gegutė kukuoja – išsitráukia duonos plutą, va tokią turėt reikia, sako Sdb. Išsitraukė pelėda pyrago galą, oi oi, džium džium, pyrago galą LLDI347(Vkš). Piršlys jau tujau išsitráuks savo peilį atriekti tai bulkai Tl. Ašarom nusišluostyt išsitráukė iš kešenės skepetėlę JT285. Išsitráuktas iš kešenės butelys, pusė nugerta, pasidėta Pl. Išsitráukti piniginę NdŽ. Jis (velnias) atsisėdo tam lavonui ant krūtinės, išsitraukė pypkę ir pradėjo rūkyt LTR(Jrb). Košę išvirs, silkę įdurs į košę, išsitráuksi tą silkę iš košės i valgysi Vž. Ta lapė tuo po pečium, ir išsitraukus kukulėlį ir išbėgus sau Sln. Atejai pietuit, iš po pripečko išsitraukei grucės rytykščios Rš. Būdavo, paplaki vandenin [daigienių miltų], pakiši karštan pečiun, tai prikepa prikepa, kad ir išsitráuki, tai kaip medus Šmn. Išsitráukė rimbą ir kad davė tai davė! Vlkv. Išsitráukiau kančiukėlį, nusikirtau dobilėlį DrskD133. Paskui užvažiavo su medžiais žmogus, dalbą iš ratų išsitráukė ir atgynė [nuo vilkų] Krs. Sulig tais žodžiais griebė jis pirklį už rankos, trenkė kniūpsčią į žemę ir išsitraukė kardą kirsti galvą J.Balč. Išsitráuksiu kardužėlį, pasikirsiu dobilėlių JD862. Dukterys išsitraukė peilius: – Klok pinigus ant stalo, vis tiek papjausim Tvr.
ǁ iškelti: Vėl visi sulekia ištráukt [iš medžio] avilio Kp.
ǁ sugauti (žvejojant, medžiojant): [Pradėjo gaudyti] ir ištraukė žuvį cūdaunos puikybės – kaipo būtų vieno aukso S.Dauk. Čia muno pažįstamas vienas aštuoniolekos kilogramų ištráukė lydeką Štk. Ištráukė maišą kuojų Ėr. Prakytro žuves – nemožna ištráukt Strn. Nueina [diedas] an rytojaus ir jau tris ištraukia žuveles, ne dvi LTR(Rš).
| Rodos, kartais nieko nėra, katė puola šiauduosna ir ištraukia pelę Blv.
| refl. tr., intr.: Inkišai po krūmu ranką, jei nesbijai, kad ingnybtų, – ir išsitráukei [vėžį] teipos Kpč. Su smaliekėliais kiek jų (vėžių) išsitráukia Aps.
ǁ slaptomis paimti, pagrobti, pavogti: Ištráukti kam pinigus iš kišenės NdŽ. Lėksiu, Butkioką papjausiu, jis man tris šimtus ištráukė Kpr. Kai pasigeriu ir nuvirstu – gali ištráukti ir pinigus Krs. Jam ištráukė šimtą rublių žulikas Žl. Daboja, kad tik iš kešeniaus kieno ištráukt Klt. Atasegė ridikulį i ištráukė [pinigus] Klt.
^ Kiba nerėpa tuos vaikus užpuolė ar per šonus jiem kas ištraukia, kad jiej punta punta ir vis alkani Lš.
ǁ Žln prk. iš kur paimti, gauti, įgyti ką: Iš kur tėvai ir ištraukė tokį vardą! rš. Jonelis iš kur ištraukia skatiką, tuojau į karčemą Žem. Da patefonas paliko – iš kur anie buvo ištráukę?! Krt. Iš kur tą kiaušį beištráuksi, ka vištos nebdeda End. Žentas paveizėjo [šautuvą]: – Iš kurios peklos tu aną ištráukei! Varn. Aš neturiu [pinigų], jug aš neištráuksiu nė iš kur Žd. Iš kur pati tokią gražią dukterį ištráukei? Jnš. Iš kur dabar jis tą dangtį ištráukė? Jrb. Iš kur jy tą laikrodį ištraukė, – anksčiau gi neturėjo Plm. Taip skaudžiai mėlenos [kojinės] – kaip iš dangaus ištráuktos Krš. Iš kur jūs tuos vokiečius ištraukėte? I.Simon. Tujau muzikantelį ištráuksi, ka duosi su mediniais klumpiais į grindį (šoksi) Lnk.
^ Ar iš subinės ištrauksi? S.Dauk.
| refl. tr.: Tokį vyrą išsitráukė, o jau trisdešim septynis turėjo! Vdk. Paskutinę veršio uodegą ir išsitraukė, jau negalėjo vertesnės [žmonos] rasti End.
ǁ DŽ1 išgalvoti, prasimanyti: Iš kur tu tai ištraukei, kad mergai nereikia laukuose dirbti? I.Simon. Iš kur tu ištráukei, kad mes duoną kepam? Plm.
5. tr. pajėgti traukti, vilkti (plūgą): Žemė būdavo užejus – jautis ištráukdavo [plūgą] Antr. Neištrauktum̃ arkliai [ariantį], kad anas (peilis) neatpjautum Pb.
ǁ pajėgti sukti, traukti (dalgį): Sunku ištráukt [dalgį], ka plačiai šienauni DrskŽ.
ǁ pajėgti atlikti veiksmus tempimo ar tampymo judesiu: Tą (didįjį) varpą ne žėdnas ištráukdavo Ps.
6. tr. tempimo judesiu tampant išspausti, ištrėkšti, išmelžti: Pienas ištráukt nemožna – akmeny (labai kieta karvė) Klt. Iš trečio spenio ištráukiau jau krešenis (karvė greit teliuosis) Klt. Nelaidysiu, ką te šitą šaukštą (mažai pieno) ištráuki Klt. Puodelį pieno ištráuksi – kam te laidyt pietų Klt. Eik, dukrele, pamelžk karvę, gal da ištráuksi kokį šlaką pieno Al. Kai pradėjau pieno n'ištráukt, tai paskui ėjau jau pas daktarus Slv.
ǁ pamelžti: Pirmiau melžėja pakol dvidešimt karvių ištráukdavo, o dabar nėra ką ir kalbėt Srj.
ǁ įstengti, pajėgti išmelžti: Rankos ažtirpsta, pieno neištráukiu iš karvės Klt. Pirštas kvaras – pieno neištráukiu Klt.
7. tr. NdŽ iš kur išvežti, išgabenti, išvilkti: Visa mediena buvo ištraukiama ir išvežama arkliais rš. Reik ištraukt į palaukę [malkas] Grz. Reiks daryt talka – ištráukt malkos Mžš. Kol aš tus alksnius ten ištráukiau, nusidirbau kaip gyvolys Klk. Tokias pjaus kartis, ne ištráukti gali, tatai sunkiai Krt.
ǁ kurį laiką traukti, vilkti: Traukė [nukirstus medžius], dvi dienas ištráukė i parvažiavo rėkdamas, kad labai ranka skauda iš riešo Mžš.
8. tr. priversti išeiti, išsivesti, išsitempti paskui save: Amerikonas praėjo pro mus ir ištraukė du jauniklius už rankovių (rinkosi darbininkus) rš. Vežė ir grąžino mane iž Vilnios, ištráukė iž vagono Drsk. Žaliukai suuodė, ištráukė iš už pečio ir užšovė Bgs. Va man tai ir labai jau metas važiuoti: vienu mišku keturi varstai, bet ką … ar tai manąjį greitai ištrauksi iš karčemos rš. Šitus tai tik ištráukt [iš trobos], kap ateina Lp. Karvė iš upės nemožna ištráukt – pardien negirdyta Klt.
| Pavasarį paskelia [naminės antys], nuskrenda upėn. Eina ižas, negali [ančių] ištráukt Kvr.
^ Noru, ka muni iš eilos ištraũktų (noriu mirti) Krš.
ǁ prievarta ištempti, išvilkti: Pasako[ja], iš arklio urėdą ištráukęs ir davęs į medį Grd. Norėjo tą kunigą [vilkai] ištráukti už nugaros iš ragių Krž. Nesmato kas, tiktai ištraukia bobą iš ragučių ir volioja LTR(Slk). Velykų panedėlė[je] jaunūmenė, ankstie kėlusi, laistė [v]andeniu tebguliančiūsius; arba ištraukusi iš patalo nešė į upalį ir būtinai nuneštąjį mirkė M.Valanč.
| Ištráukiau iš miego vaiką Pn.
| refl. tr.: Išsitráukdavo, išsivilkdavo iš po palovio [girtas parėjęs], i nulupdavo kūčkailį (mušdavo) Up.
ǁ pagrobti, ištęsti: Vilkai, būdavo, ateina nat dangtin, pasikasa ir avelę ištráukia LKT361(Sem). Iš tvarto avis ištráukdavo, pamatus iškasdavo [vilkai] PnmŽ. Ožką iš gurbo ištráukė [vilkas] Dgč. Vilkai šunis iš būdos ištráukia Ob. Višta buvo pavožta po kašele – ištráukė lapė Klt. Jis ištraukė Dagiliuką iš klėtkos ir suėdė Blv. Sapnė[je] muni vieną sykį velnias par langą ištráukė Jdr. Mūsų sienos skylėtos, ištrau•ks jumis par sieną JV748.
^ Kad tave devyni ištrauktų per aukštinį! Lnkv.
| refl. tr.: Šuo išsitraukė už uodegos lapę ir sudraskė LTR(Klt). Tai Margio akytės nušvito, kad stvers už uodegytės – išsitraukė ir visą lapę LTR(Lp).
ǁ prk. prievarta kur išvežti, išgabenti: Anos vyrą ištráukė į vainą Šts. Šešerius metus pragyvenau, i išejo į karą, ištráukė aną Ms.
ǁ prk. prikalbinti, išvadinti, išvilioti išvykti, išsikelti: Ištrauksiu iš to prakeikto miestelio, gal atvirs į žmogų Žem. Kas jai, vargdienei, beliko, ištrauktai iš gimtųjų namų ir numestai vėjo pagairėje? M.Katil. Tu turėtum būti man dėkinga, kad aš tave ištraukiau iš to ubagiško žvejų kaimo I.Simon. Ištráukė dvi seseri į Ameriką Vn. Norėjo muni į Ameriką ištráukti Jdr. Tas latras ištráukė ir mergą į Ameriką Plng. Tas dėdė muni ir ištráukė į Ameriką Plt. Iš Amerikos parašė, brolį ištráukė Lpl. Aš aną tada iš ubagyno ištráukiau, o daba ans mun anė gero žodžio Varn. Vaikai ištráukė muni į miestą, i vargstu Krš. I vaikai nori, kad tik ana (motina) iš čia ištráukt Klt.
| refl. tr.: Vienas kitą išsitráukė į Ameriką Krš. Vyras pirmiau išvažiavo į Ameriką, paskuo pačią su vaikais išsitráukė Vkš.
9. tr. išvesdinti, išvesti (kariuomenę): Karūmenę ištráukė toliau Gs. Kap susitaikys [kariaujančios šalys], tai ištraũks kariuomenę Žal.
10. tr. Klp traukiant išleisti, išskleisti, išdidinti: Stubos gale lova; ji sena, žalios spalvos, ištraukiama I.Simon. Ištraukiamasis, ištraukiamoji Ser. Da kiek jis (stalas) yr, da kita tiek galiama ištráukt iš abiejų galų Sdb.
ǁ ką sulankstytą ištiesti, ištempti į ilgį: Kiek čia būs nu rūmo kerčios, nu, ištráukė lenciūgą, ten suskaičiavo matininkas tas Lk.
11. tr. BŽ78 traukiant atidaryti: Daubaras ištraukė apatinį stalo stalčių, išsiėmė pilkąjį aplanką V.Bub. Ištráukia tokį aukštinį, kad dūmai eitų Klvr. Juška ištrauktá stovi kai bazvėnas, do išlėks Klt.
12. tr. į viršų išleisti, išpešti (ppr. marškinius, bliuzę): Operatoriaus sumišimą pastebėjo vienas iš pašalaičių – pusamžis vyras žaliais marškiniais, ištrauktais iš kelnių J.Dov.
| refl. Erž: Biškį trumpoka, ale neišsitráukia iš andaroko [bliuzė] Žl. Matai, marškiniai buvo anam išsitráukę Trk.
ǁ refl. tr. padaryti kiek apdribusį, papešti: Išsitráukia marškinukus, priskiša [vėžių], tai apgnaibytas vaikas visas Dg.
13. tr. per kieno vidų ištempti, ištęsti, patraukti: Suverpdavo iš tų linų tolką, tai par žiedą ištráukdavo PnmŽ. Kad mergaitė jauna ištekėtų, reikia ją mažą ištraukti per marškinių rankovę VšR. Ten katarinka groja, ten čigonas beždžionę, suknele apvilkęs, šokdina, ten štukorius sieksninę virvę į burną susikiša ir pro ausį ištraukia J.Paukš. Per vieną ausį kuodeliuką įkiši, o per kitą ištráuksi drobės (ps.) KzR. Tai mergaitė sukimšo per vieną ausį pakulas, o per kitą ištraukė gatavus siūlus (ps.) LMD(Dkš).
ǁ išnerti: Paskui virbalu užgriebiamas siūlas ir ištraukiamas per šias visas tris akis rš. Akį didesnę ištráuk, kai mezgi Klt. Akies negali ištráukt – ot kietai mezga! Klt.
14. tr. Lž ištiesti, išvesti: Kelias buvo ištrauktas par sodos vidurį Šts. Kaminas buvo par lubas ištráuktas, ne par stogą Krš. Yr tokių, kur neseniai par stogą ištráukė kaminus Rdn.
15. tr. išbraukti, iššukuoti (linų pluoštą): Pirmu par tus stambiūsius ištráuki, po tam par tą smulkįjį antrą kartą ka išvarys, ta išvarys linus jau čystus Lž. Par antrųsius [šepečius] ištráuksi pašukas Užv.
ǁ braukiant, šukuojant kuo pašalinti, iššukuoti: Šukos tankios – visas utėles ištraũks Brž.
16. tr. Ds nuo svorio, darbo įskaudinti, nuvarginti, nuilsinti: Tokia sunkinybė – visas rankas ištráukė Krš. Penki kilogramai [toli nešant] rankas ištráukia Ėr. Ganyklą paskyrė toli – man, senai, pienas ranką [nešant] ištráukia Mžš. Kad kieta melžt [karvė], visas rankas iš gyslų ištráukia Skp. Tu ir rankas ištráuksi bevystydama Slm. Kašeles betąsant ir rankas ištráukė Užp. Kaip tiek atatempei, rankų neištráukė? Aln. Naščius paimk, ba prieš kalną ištraũks rankas Skdt. Ištráukė man rankas viedrai Dglš.
ǁ išnarinti: Jai per gimdymą ištráukė, išnarino klubus Graž.
17. tr. Ds esant traukai išnešti: Vėjas šaltas – ištráukia šilumą Erž. Šalta žiemą, pakūreni – ištráukia tuoj [šilumą] Trgn. Atadaryk duris – ištraũks dūmus Ktk.
| refl.: Kaminėlis nekištas, visa šiluma išsitráukus Gs.
18. tr. išgauti, išskirti: Jis jau aštuoneri metai laužė galvą, kaip ištraukti iš agurkų saulės spindulius J.Balč. Ištráukti, išgauti I. Ištrauktas auksas N. Metalurgijoje gyvsidabris vartojamas auksui ir sidabrui iš rūdų ištraukti EncIX109. Cukro nebuvo [pirkti], tai iš runkelių išverda, ištráukia Pun. Kaip anie iš to lieso pieno visą riebumą ištráuka? Krš.
| refl.: Iš pieno išsitráukęs tas visas gerumas Vrn.
19. tr. PolŽ41, ŽŪŽ25 kokiais prietaisais ar instrumentais išsiurbti: Su tais rageliais ištráuka kraują Klk. Dūrė į tą skaudamą daiktą – ištráukė pūlių Snt. Būdavo, kaip jis atlieka storas, tai daktaras ištráukia tą vandenį Kp. Karves melžia, pienus ištráukia jis (melžimo aparatas) Pžrl. Gerai gyvena, bagočiausiai, visi surbliai, dulkes kur ištráuka Žeml. Mėšlo valymo įrenginių valdymas automatizuotas, ventiliacija tiekiančioji ir ištraukiančioji rš. Dvipusio 37 centimetrų skersmens varinio rutulio, kai iš jo buvo ištrauktas oras, negalėjo perskirti keletas arklių rš.
| prk.: Jis jai paskutines ašaras ištráukė Dkš. Anas visų mūsų ašaras ištráukė Ml. Ir ana mažutėlė kiek man ašarų ištráukė Ob. Tas puikus suolelis, tas našlių pulkelis ištraũks mano ašarėles ant viso amželio JDI185. Ta gyvatė mun gyvybę ištráuks Krš. Ką sveikatos mano ištráukė tie darbai LKKV165(Smln). Vaikai mano visą sveikatą ištráukė Slk. Kur jie (vaikai) nebuvo, kur jie negyveno – jie man sveikatą ištráukė Kvr. Sako, norėk, ka sveikatos neištraũkt žmogui: reikia ir mokintis, ir dar vaikštinėt per žmones (apie kraštotyrininkus) Pnm. Koją susilaužė, namą statė, šitą aldiją, – sveikatą ištráukė Kpr. Kiek prakaito yr ištráukęs (vertęs sunkiai dirbti), sunku apsakyti! Krš. Daug ma[no] razumo iš galvos ištráukė tas vaikas Rod.
ǁ impers. leisti nubėgti, nuslūgti: Kai rave nuslugs [v]anduo, tai ir iš čia (iš rūsio) ištraũks Krs.
ǁ prk. pareikalauti, išsiurbti: Pradėti pradės provą, o kiek jam ištrauks grašio?.. Žem. Daugiaus piningų ištrauka užlaikymas vienos nedorybės, nekaip 2 vaiku ing mokslą atiduoti I.
ǁ KI165, NdŽ sumažinti ar panaikinti kokią ypatybę, susilpninti ar pašalinti kokį vyksmą: Virinimu ištráukti BŽ76. Sodnas viską ištráuka – daržai neauga Krš. Bulbom po miežienos, tai kas te bus (neaugs) – miežiai labai ištráukia Žl. Žemę inlijo, ale saulė greit ištraũks [vandenį] Ktk. Sausra vandenį ištráukė iš ežero Dg. Par aveles atsiranda [v]andenio, pradeda gulėt. Kap išeina in saulės, saulė ištráukia, išsiratavoja Klt. Ištraũks šaltis, išdžius [malkos] Klt. Reikia, kad vanduo šaltį ištráuktų [iš sušalusių kopūstų] Rm. Saulė ištráukia visus [vaistažolių] kvapus Bsg. Žolikių saulė[je] džiovinti negal, saulė viską ištráuka Krš. Ką daugiau maišysi, tą labiau ištraūks saldumą iš selyklo Šmn. Ištráukia kraują iš mėsos sūrymas Aln. Aliejus ištráukia sūrumą [iš silkės] Žl. Ilgiau pamirkysu [silkę], ka ištraũktų viską Krš. Degančios anglys ir duonos plutos ištráuka kartumą, dėl to ir deda į avižinį kisielių Šts. [Į avižinį kisielių] įdės beržinių anglių karštų, ka kartumą ištráuktum LKT79(Lpl). Saulė ištráukia, nutraukia parvą KII165. Sušalo dešros ragan – šaltis gi ištraũks raudonumą! Mžš. Malkinius pelenus išverdi, užpili ant audinių, tai ištráukia [žalią spalvą iš lininių audinių] Alvt. [Vaistažolės] labai traukia, visus kraujus ištráukia sukepusius, ir žaizda lieka švari Upn. Tvinkimas koks būva, medaus pridėk – ištráukia tvinkimą Klt. Patrina su kokiom žolelėm, pririša svogūno, rūgusio pieno – ištráukia votį Svn. Ridikas pūsles ištráukia [v]andenines Smal. Saulė ištráukia iš žmogaus visas ligas Ob. Pridėjau ridiko – ištráukė šašus Svn. Varlę dėjo pri kojos [įkirtus gyvatei], kad ištráuktų Kl. Sako, reikia kanapėsna atsigult – ir greitai ištráukia [nuodus] Pb. Ištrauks jam [apgaravusiam] galvą, perejus per orą Lp. An paparčių guliant, paparčiai ištráuka skausmą į sevi Akm. Ramuniais prausk akis, karščio ištraũks DrskŽ. Jegu kelias votis, reikia dėt kiškio taukų, kaipmat ištráukia [karštį] Žl. Kiaulinis riebulys karštį ištráukia, dėk kiaulinį riebulį [prie nudegimo] Klt. Karštį ištráukia nasturkų lapai Pl. Kiti rupūžę sugaudavo i pridėdavo prie kojos, ji karštį ištráukia, o pati nudvesia Bsg. Sutarkavokiat bulves, įkiškiat į tą tešlą – ištráuks karštį Yl.
20. tr. burna ar nosimi išsiurbti: Išplaki išplaki [kiaušinį], ištráuki, išgeri, ir tada pasidirbam tokią leikelytę, pripili cukraus, smulkaus labai, arba smalos, jegu smalinį [dirbi velykinį kiaušinį] Č.
| Beuostant aš ir ištráuksiu par nosį tą konjaką Jrb.
ǁ pajėgti išsiurbti: Par mažą kiaurynelę tuškelė[je] pradūrei – vaikas pieno neištráukia Vkš. Ko bereikia, kad iš pypkos dūmus savo pajėgoms gal ištraukti Sim.
ǁ pajėgti kvėpti (įkvėpti ar iškvėpti): Baisiai serga, neištráukia kvapo Snt. Aš visai nebegalėjau pareiti: dingsta kvapas, neištráuksi, neišeina atgal nė kiek Upn.
ǁ išgerti: Ištráukė ana tą visą arbatą Varn. Ištráukiau dvi stiklines vienos pastijolkos Brs.
ǁ išrūkyti: Nė[ra] ko žiūrėt [televizoriaus], varčiau pypka ištráukt Mžš.
21. tr., intr. Ser, NdŽ, DŽ1 kiek išgerti, įsigerti (svaigiųjų gėrimų): Senasis aiškiai ištraukęs mieste kokį buteliuką, ir jo geraširdiškumas grumiasi su saldžiu snauduliu rš. Ištráukdavo vyno gerokai Vn. B[uv]o nečysta galvelė – ištráukęs gerai Krtn. Aš šiandien net du stiklus ištráukiau Skd. Ištráukėm butelį džindžės (naminės) Žr. Turi̇̀ [degtinės], rūpi patraukt – teip ir ištráuki Žl. Gal da ištráuksit, ponas? Knv. Bonką ištráukė – i jau linksmiau Gs. Prieš karą, kad, būdavo, ištráukdavai butelį alaus – septynios kapeikos Lkš. Tikra nelaimė, kad visi amatninkai burną ištraukia rš.
| refl. Ser, NdŽ: Parėjo iš miestelio gerokai išsitráukęs Š. Urėdas buvo gerai nusiteikęs, nes buvo gerokai išsitraukęs LTsIV675.
ǁ intr. išgėrinėti: Abu labai mėgėjai ištráukt Krs. Ištraukąs buvo vyras, bet su protu, su saiku Dr. Veselėse ištráuka, iš, telpa anai KlvrŽ. Tas žmogelis ir gerai ištráuka Vvr. Ištráukia i valdininkai gerai Grd.
22. intr. LB78, Jrk140, BŽ338, DŽ1 išvykti, iškeliauti, išžygiuoti būriu: Kariuomenė ištráukė [į žygį] Mrj. Kad mes ištrauksim, išmaršieruosim į didįjį karelį LLDIII73. Šeimyna buvo ištraukusi į Rymą kariauti S.Dauk. Taip sykį trys karžygiškos tautos tuomi pačiu laiku ištraukė prieš Žemaičius J.Šliūp. Magistras su kareivyste prūsų … ištraukė Kauno linkon A1883,163. Nes jie buvo ištraukę, palikdami atvirus miestus SkvJoz8,17.
| Paukščiai jau ištraukė, jau tyku visur rš. Todėl ar senoji, ar jaunoji [bičių motina] su pulku savo šeimynos ištrauk iš aulio S.Dauk.
| Ryto visi ištráuksma į bulbes – pabūsi numsargu Krš. Vyrai ištráukė į vakaruškas Jnš. Jau visi ištráukė namo Jrb.
| refl.: Bet ir Skirmuntas po dienai antrai su pulkais savo vyrų išsitraukė namon V.Piet. Išsitraukitės ir darykit, ką karalius paliepė! Bb1Mak2,33.
ǁ išeiti, išvykti, iškeliauti: Jis, tėviškę mylėdamas, į karą ištráukė KII28. Kitaip galėjo jisai Nemurą ir visą dieną nepavyti, jeigu ans iš ryto spėtų ištraukti toliau V.Piet. Tiek ir džiaugsmo berno gyvenime, ką naktigonėn ištrauki, pasprunki nuo visų šitų kiauliasnukių J.Balt. Sau vakare i ištráuka kaži kur End. Kur beištráuki? Šts. Žinai, susizlastijai – sermėgą an peties ir ištráuki į numus Als. Gal Tirkšliūse ištráukė kas? Trk. Išrašo muni [iš ligoninės], ištráuku numie Pj. O man jaunam reiks ištraukti ir į krygį traukti KlpD107.
| refl.: Jam ineinant pro vienas duris, aš palengva išsitraukiau pro kitas I.Šein.
ǁ Plšk išvykti, išsikelti kitur gyventi, išsikraustyti iš kur: Advė mielai norėtų, kad juodu [su įnamiu] ištrauktų iš jos namų I.Simon. Beturčiai veik visi ištraukė į užrubežius prš.
| refl. H159, R199, MŽ265, N: Iš žemės išeimi, išsitraukiu R287, MŽ383. Išsitraukiu, traukiuos šalin, išsikeliu, išeimi R50, MŽ67. Išsitráukė iš čia už Nemno, Leipalingin Drsk. Kap išsitráukė, tai nė namuosna neažeina Arm. O Abramas buvo septynių dešimtų ir penkių metų, kaip išsitraukė (viršuje išėjo) iš Haran BB1Moz12,2. Ir kur jis išsitraukdavo; čia jis elgėsi išmintingai RB4Kar18,7. [Kristus] iš valsčiaus Herodo išsitraukė … ir nuėjo ing žemę pagonų BPI308.
| Bažnyčioj drūžkos (pamergės) trukteria kožna tą divoną, an kurio jaunoj klupėjo, tai reiškia – paskui ją ir jos išsitraũks (ištekės) Nč.
23. tr. impers. padaryti, kad atsirastų, iškiltų, iššoktų, sukelti: Dilgynės nudilgo rankas, kad nebežinau, kur dėtis: dega, kaista, tokias pūsleles ištráukia LKT240(Žml.). Kap nudegiau, net pūsles ištráukė Srj.
24. intr. turėti kiek (panašumo): Žiūriu in Gaidžių marčią ir misliju, kad vis panašumo ištráukia in Gaidžių sėklą (giminę) Ut.
25. intr. ištverti, išbūti, išlaikyti: Tik po metus ištráukdavo samdiniai [pas blogą ūkininką] Sk. Aš šiap tep mėnesį ištráukiau ir atsisakiau iš darbo Mrj. Aš per žiemą su vasariniu paltu ištráukiau, ale šalau Mrj. Aš maniau, kad ištráuksi lig pieno Ssk. Batai eina kaip melnyčia, nė metų neištráukiu Lb.
| tr.: Sunkiai ištráuka algą lig algos, vis trūktinai Krš.
ǁ išgyventi kurį laiką, iki kurio laiko: Gydytojas pasakė, kad ligonis neištraũks ligi ryto NdŽ. Ligašas, o ištráukė aštuoniasdešimt metų Krš. Muno krikšto tėvas dar šimtą ans ištráuks Yl. Metų neištráukė – i džiova mirė Šd.
26. intr. uždelsti, palaukti kurį laiką: Da ne, da metus laiko ištraukė, da metus laiko nevežė žmonių [į Sibirą] Plv.
27. tr. išgiedoti, išdainuoti: Visas senybines giesmes ištráukėm Aln.
ǁ pajėgti, išgalėti padainuoti, pagiedoti: Ištráuka dar bobelės giesmę Pj. Tokias gražias dainas ištráuka i pasenusios – pašiūro bobos Krš.
28. tr. nutraukti, nufotografuoti: Muno kumelė kaip ant potograpijos ištraukta – toki puiki Šts.
ǁ visus nufotografuoti: Paskuo i visą šeimyną ištráukė Kl.
29. apskaičiuojant nustatyti skaičiaus šaknį: Mes sakome, kad ištraukėme trečiojo laipsnio šaknį iš 8 rš. Šaknis tiksliai yra neištraukiama rš.
◊ ãkį ištráukti apmulkinti: Kožnas nori ãkį ištráukt, vis tą biedną apšukot Ml.
ãšaras (ãšarą) [iš akių̃] ištráukti
1. pravirkdyti: Adomas armonika griežia, kad atsiklausyt negali, ašaras iš akių ištraukia A.Vencl. Mirk, iš jo ãšaros neištráuksi Skdt. Net ãšaras ištráukė, kai ažgiedojo jaunimas susrinkęs Sdk. Nuo to laiko man ãšaros lengvai neištraũks – daug reikia, kad ašarėlė pasrodyt Slk. Šiteip padirbk (suvaidink), kad būtum kaip akuratnà! Ir mum ãšarą ištráukei Svn.
2. pravirkti: Saviejie tai rauda, o svetimi negi ištraũks tau ãšaras Žb. Iš džiaugsmo net ištráukia ãšaras Ds. ×

į rõdą ištráukti sutvarkyti: Nūrašysma į Vilnių, ištráuksma visus į rõdą Šv.
iš giltinė̃s nagų̃ (iš grãbo) ištráukti išgydyti sunkiai sergantį, nuo mirties išgelbėti: Vos vos beišgelbėjo daktaras, vos ištraukė Jonienę iš giltinės nagų Žem. Šitie vaistai mane iš grãbo ištráukė Dgč. ×
iš kū́no dū̃šią ištráukti viską atimti, gauti, paimti: [Vaikai] pagatavi iš kū́no dū̃šią ištráukt Klt.
iš pil̃vo (iš pir̃što) ištráukti išgalvoti, pramanyti: Nereikia tikėt ištrauktóm iš pil̃vo žiniom – sarmata paskui tik Slk. Prielinksniui virš žmonių kalba jokio pagrindo neduoda, jis mūsų rašytojų iš kieno pirštų tėr ištrauktas J.Jabl.
kaip iš akiẽs ištráuktas
1. Rmš, NmŽ apie labai panašų į ką: Vaikas buvo jau penkerių metų, visai panašus į tą poną, kaip iš akies ištrauktas P.Cvir. Jonas į tėvą kaip iš akies ištrauktas Gmž. Ana kab kartas kab senoji Nastulia, kab iš akiẽs ištrauktà LzŽ. Visi vaikai in tėvą – kai iš akiẽs ištraukti̇̀ Vlk. Anies apsiženijo – kai brolis su seseria, kap iž akiẽs ištráukta Švnč. Kaip iš akiẽs ištráukta – mamos duktė Smal.
2. apie labai gražų: Gražus – kai iš akiẽs ištráuktas Švnč.

kaip (lyg) iš ausiẽs (iš [kalė̃s, kárvės, vil̃ko] gerklė̃s, iš kumẽlės uodegõs, iš rañkų, iš ùžpakalio) ištráuktas apie labai suglamžytą, susiglamžiusį: Susiraukšlėjęs – kaip iš ausies ištrauktas Lk. Šita skarelė suglamžyta, lyg iš gerklė̃s ištrauktà Mrj. Tas raištis surukęs, kaip iš kalė̃s gerklė̃s ištráuktas Šts. Atėjo suglamžytais, kaip iš karvės gerklės ištrauktais drabužiais Sml. Tai kad ji tokia kuodpeša: susivėlusi, susiglamžiusi – kaip iš vilko gerklės ištraukta Slv. Apsiaustas tavo surukšlotas raukšlomis, kaip iš vilko gerklės ištrauktas J. Sulijusi atsisėdau, o ka atsikėliau – palitas buvo kaip iš rañkų ištráuktas Yl. [Drabužis] kaip iš kumelės uodegos ištrauktas Pln. Vaikšto kap iš užpakalio ištrauktas Prn.
kaip iš bãlos (iš kùbilo, iš markõs, iš mar̃ko, iš vandeñs) ištráuktas KlK2,48 apie labai šlapią, peršlapusį: Kaštankė (kumelė) šlapia, taip kai iš kùbilo ištrauktà Grnk. Šlapias kaip iš markõs ištráuktas Tr. Šlapias kaip iš mar̃ko ištráuktas Vvr. Viena karvė į rykmetį būdavo kaip iš vandeñs ištráukta Vlkš. Prie šieno teip sušilo kaip iš vandeñs ištráuktas Jnš. Kirtikas per rugiapjūtę sumuręs kaip iš vandeñs ištráuktas PnmŽ.
kaip iš pi̇́eno ištráuktas apie ką gražiai, sveikai atrodantį: Nėko nedirba, kaip iš pi̇́eno ištrauktà, puiki Šts. Ana toki balta, graži, kaip iš pieno ištraukta Grg.
kaip per si̇́eną (per tórą) ištráuktas
1. apie liesą, ploną: Tas katinas kaip par si̇́eną ištráuktas, o jug i pieno, i meisos gauna Ms.
2. apie liekną: Stirninis arklys tas vadinas, kurs y[ra] kaip par torą ištrauktas Ggr.

liežùvį (liežiùvį) ištráukti
1. prašnekinti: Kiek čia yra lietuvių Jašiūnuose, tik neprisipažįsta – liežiùvio gi neištráuksi Dv.
2. klausinėjant sužinoti: Pagatavi buvo valdininkeliai liežùvį ištráukti, kad išvežti galėtų Krš.

pro aukšti̇̀nį (per lángą) ištraũks noriai, varžydamiesi ims į žmonas: Ją ir pro aukšti̇̀nį ištraũks Ds. Kad jau Kastutė išeis, tai mane par lángą ištraũks Mžš. Jei tavo duktė ištekės, tai mano pro lángą ištraũks Ukm.
vi̇̀są dvãsią (dū̃šią) ištráukia labai sekinantis, varginantis: Toks darbas vi̇̀są dū̃šią ištráukia Grž. Par visą reją paklo[ja] tą klojimą ir išeita [kuldami] par varpas, par ražus, vi̇̀są dvãsią ištráuks LKT65(Ms).
[kabliù, su kriukiù, su pirštù, rẽplėm] žõdį ištráukti J, BŽ116
1. prašnekinti, prakalbinti: Sunku iš jo žõdį ištráukt Dbk. Tik tyli ir tyli – iš jo žõdžio neištráuksi Ėr. Nešneki. Žodžio kabliu iš jos neištrauksi rš. Vienas klega ir klega, kitas žodį tik kyšteria, ė anas – su kriukiù žõdžio neištráuksi LKKXIII135(Grv). Dabar jau tylėsi, žodžio replėm neištrauksi iš tavęs rš. Kupiškėniškai [kalba], neištráuksi kito žõdžio (kitaip, kita tarme neprašnekinsi) Kp.
2. kamantinėjant, klausinėjant sužinoti: Poni nor ištráukti žõdį J. Niekas nė žodžio neištraukė iš jos lūpų apie praeitį J.Avyž. Nora tik žõdį ištráukti, ka galėtų po tam liežuvį laidyti Krš. Tyčiums taip šneka – nora žõdį ištráukti Krš. Žinai, bobos: ištráuks kokį žõdį i maišys su liežuviais Krš. Ana moka iš tavę žódį ištráukt Dglš. Tyko žõdį ištráukt, o paskum ir pilsto Antš. Nori tik žõdį ištráukti prieš valdžią Ėr. Iž manę ir kabliù žõdžio neištráuksi Azr. Nė su pirštù žõdžio neištráuksi Snt.
paištráukti (dial.) tr. visus ištraukti, pašalinti: Krutėj[o] dančiai, paištráukiau LzŽ.
nutráukti Rtr, ŠT1; R, MŽ, LL171, Ser
1. tr. SD384, R3, MŽ4, Sut, N, M, LL268,328, VĮ, DŽ1, DrskŽ staigiai atidalyti jungtį: Jijė nutráukė par pusę siūlą J. Netrauk virvės, nestipri – nutráuksi NdŽ. Vedu tvartan, bijau, kad pančio nenutraũkt karvė Klt. Išmetė inkarą uolotoje pakrantėje, bet audra nutraukė inkarą ir nunešė laivą K.Bor. Y[ra] miečiuką nutráukusi iš to smarkumo Vgr. Eikiam veizėti, kame buvo pririštas, nu šniūras nutráuktas, arklio nėr Kl. Su visu šniūru gali nutráukti, turi varginti [užkibusią žuvį] Štk. Ai gyslės kokios stiprios, negaliu nutraukt Pbr. Nutráukė negerai pavadėlį (bambos virkštelę), i serga moterė Sdb. Krupio kulšelę nutráuks, sutrins, jau lengvesnis kosulys Gd. Atsikeliu vieną rytą – gi kumelės nebėr: mat nutráukė lenciūgą i nulėkė ant arklius LKT280(Ssk). Karvė kaip pasmuistė – pykšt ir nutráukė virvę Ktk. Šitas siūlas tep sukriai susuktas, kad aš norėjau galuką nutráukt, tai net pirštą perpjoviau Ūd. Jeigu nutrauktas plaukas riečiasi, tai tas žmogus piktas LTR(VšR). O kad aš tau suriščia šilkais užpakalyj rankų nykščius, ar tu nutrauktum? BsPIV162(Graž). Oi atkilojo varinius vartelius, nutraukė lenciūgelius (d.) S.Dauk. Po vieną siūliuką storiausį šniūrą gali nutraukti LTR(Vdk).
| Atsargiai pjauk – nelygi vieta, dalgį nutráuksi Snt. Užkabino už kelmo ir nutráukė dalgį Alk.
| refl. tr.: Jis nusitráukė tris sagas nuo savo drabužių NdŽ.
ǁ plėšiant, sprogstant nunešti, atidalyti: Jo tėvu[i] ranka nutrauktà – riešas bėra Slm. Jai gi nutráukė koją, nu, jauna jauna da jy buvo – an stalelio buvo [kuliant] Skp. Talko[je] ranką nutráukė kulant Šv. Dešinės rankos nykštį lig sąnarėlio nutráukė Krs. O karè, vaikeli, mažas pyragas – rankas kojas nutráuka Vkš. Kažkaip antpuolė ant minos – ir abidvi kojas nutráukė Yl. Bėgdamas pro šalį aviai uodegą nūtráukė [vilkas] Lkv. Atsimenu, mano žalmargei uodegą perpus nutraukė A.Gric. Tai tik vienas telukas buvo gyvas, ir tam uodega nutrauktà Sn. Aš galvą kiekvienam nutrauksiu, kas tik norės man ką paveržt V.Kudir. Minų pilni laukai buvo, tai daug kam kojas nutráukė Slv. Tingėdavau šokt, nors man galvą nutráuk Antš. Gálvos žąsiokam nutráuktos, visi [šeško] papjauti Svn. Avelė Agotai pirštą lenciūgu nutráukė Klt. Jonai, iš tyko važiuok, mes tau galvą nutráuksma Lb. Vėliau apipjauni paūdrę ir nutráuki Dgp. Briedžių utėlė kai prilempa, nutráukt nemožna Klt. Nutraukė pelėda pyrago galą, ei džium džium džium džium, pyrago galą LLDI352(Brž). Barzda dar jau nutrauktà i to velnio nebė[ra] Yl. Vilkas atsisukęs kapt ir nutraukęs žąsinui galvą LMD(Sln). Tuoj vienas [paukštės] galvą, kitas kojas nutraukė ir suvalgė LTR(Ds). Bevažiuojant pamatė karalius, kad jis be pirščiuko, ir klausia: – Kodėl? – Mašina nutraukė, – atsakė vaikas BsPII127(Kdn). Su pūčkelėms kojeles nutráukė JDI102. Ir tenužnyb jam (karveliui) galvą užu sprandos ir tenenulauž (viršuje [tenenu]trauk) BB3Moz5,8.
| refl. tr.: Pirštus nustráukė du Klt.
ǁ nugnybti, tempiant atidalyti: Lapus nutráukė karvė NdŽ. Patraukiau i nutraukiau [žolę] Sdb. Nutráukiau pienę ir palaižiau Ėr. Kai nuarinėja, tai pereini bulbas, kur ne kur po svėrelę nutráuki Slm. I prišienauta yr, i batvinienį nutráukiu [karvei], i bulbienį Klt. Usnį tik nutráuki – galgi ją išrauni! Klt. Dovanokit man, susieduliai, ar kur žirnelį nutráukiau (rd.) Ml. Žalių rūtų neišrauk ir lapelių nenutrauk LTR(Ldk). Ir nutráukė kvajos šakelę (d.) Dv. Regėjos jai tatai lengvas daiktas obuolį nutraukt MP50.
| prk.: Galūnes mes ne nutęsiam, – nutraukiam Snt. Muno žodžiai par pusę nutraukti̇̀, neturu iškalbos Rdn. Atmerkime akis, gyvenkime matydami. Arba nutraukime nepakeliamą santuokos grandinę J.Gruš. Su savo klausytojais studentais visai nutraukti sieto nenorėčiau K.Būg. Nutráukiau vaiko čiupryną Dv.
^ Tai ten buvo, kad širdies pasaitus nutráukei Skr. Kožnas tokias „panas“ pakaltina: „Niekas nenutraukė joms liežuvio iš kosurės“ Žem.
| refl. tr.: Teip nusbodo, teip sušilau – nustráuksiu gi ir aš šitą obuolį Šmn. Tai vienąsyk perpiete aš pasilypėjau an vartų – nusitráuksiu kelias vyšniukes LKT191(Lkč). Kai eini par lauką, tai nusitráuki kokį žirnį Krč. Kazys nusitraukė smilgą ir ją kramtydamas stabtelėjo A.Rūt. Ožka nuo kryžiaus nusitráukė žolę i išlėkė Grnk.
2. refl. Š, DŽ1, NdŽ, Klk, Trš, Lk, Šv nutrūkti, pasileisti (pririštam, pritvirtintam): Nuo sieto karvė nusitráukė J. Misliau, ka šuo nusitráukė, – teip blaškės Žlb. Eik pri tų karvių daba girdyti, galia nusitráukti Trk. Ak tu, bjaurybė, – šuo nusitráukė Mžk. Dvi turėjom karves, tai nusitráukusias po tam čia Budriūse radom Kv. Einu už staldo, sakau, gal nusitráukė ir išejo lauko [karvikė] LKT106(Klm). Tas ožys ema nusitráuka, kaži ką dar užėda – ir išgaišo tas ožys Yl. O kita [ožka] tik duoda stiklinę [pieno], i da krioks tau nusitráukusi Yl. Antra naktis nusitráukia [šuo] ir prapuola Jnšk. Kai nusitráukia kalė, tai pro šalį i bėga – nekanda Jrb. Margis nieko nelaukė, nuo tvoros nusitraukė LTR(Krok).
3. tr. R412, MŽ555, Pin sugriauti, susprogdinti, sudaužyti, nuversti: Jeigu ne akmeninė bažnyčia būt, būt nutráukę Pls. Nutraukiau pušį – nei lapė nelojo Sv.
4. tr. Skrb, Krs, Pvn, Vkš liautis ką daryti: Nutráukti darbą NdŽ. Nutráukti posėdį NdŽ. Nutráukti lošimą NdŽ. Nutráukti derybas NdŽ. Teismas visą bylą nutraukė, numarino VĮ. Nutráuktas teismas, nebeteis jos Slm. Kelyje pakilo baisios arktinės pūgos, ir mūsų keleiviai turėjo nutraukti kelionę K.Bor. Cukrum (dat. sing.) tai auginom [burokų], ir linai buvo seniau, o dabar nutráukė: nei tų, nei tų – bulbas sodina Slm. Aš čia atvykau su svarbia misija – nutraukti šitą Sierakausko veiklą J.Gruš. Gali nutráukt tarnybą, ka turi darbo stažą Jrb. Jy tėvus gi prižiūrėjo: i prižiūrėjo, i slaugė, i darbą nutráukė Mžš. Vieną dieną kad ir nutráuksi darbo, tai nieko nebus Sn. Aš buvau biskį nutráukęs darbą, tai nenorėjo duot pensijos Dg. Nutráukė jau dieną, nutráukė šiandie mokslą Sml. Ka nenori, į mokyklą neik tad, nutráukti gali vieną dieną Trk. Nutrauktà statyba [kaime], varo visus į Raudėnus Rdn. Lietus lyja, – nutráuktas pjovimas lig pirmadienio Slm. Nutraũks jau kūrenimą visur Žl. Nutráuka vaistus [ligoniui] – jau i suprastė[ja] Rdn. Pradėjo ma[n] leist tas ampuoles i tuojau nutráukė, – ma[n] jos buvo negerai Jrb. Tepk tą koją ištisai i nenutráuk Smln. Nutráukti stipendininkui stipendiją NdŽ. Nutráuk, visai neduok [pinigų], tai negerai, ale akis užmesi – ir užteks Pv. Vaikai aštuonis metus turėjo – ir nutráukė pinigus (nebemoka pašalpų) Upn. Kai sužinojo, kad daug uždirba, tai nutráukė pensiją Slm. Dabar jau reikia nutráukt gegužines per sausras Slm. Jis pradėjo par daug didelį biznį varyt, tai jam nutráukė Jrb. Tiej, nutraukdami tą mokslą išganytingą …, tiktai apie ūkį ir namus savo rūpinase WP198. Prasidėjus šienapjūčiai, mum nutráukė atostogas Krs.
| Atėjęs jis mum kalbą nutráukė Jnšk. Kam tu kitam žodį nutráuki?! VšR. Jų pokalbį nutraukia skardus juokas J.Mik. Ir jam vėl ėmė kilti nerimastis, kad pavojingoji pažintis nebus nutraukta V.Myk-Put. Nutrauk su juo draugystę J.Gruš. Ne, Adomas visai ne dėl to spyrėsi, kad ji nenutrauktų nėštumo. Nubudo tėviški jausmai J.Avyž. Kilus karui, jis turėjo nutráukti savo užsienines studijas NdŽ. Nutráukti santykius NdŽ. Iš jaunumės pamėgęs teatrą, jis ir toliau nenutraukė su juo ryšių rš.
| impers.: Iš papykio jai ir kalbą nutráukė, nepašneka Ant.
ǁ padaryti nebegaliojantį, atšaukti, panaikinti: Gardino sutartimi Žygimantas turėjo įsipareigoti, kad nutrauks Švitrigailos 1431 m. Skirsnemunėje sudarytą sąjungą su Ordinu rš. Sudarytą darbo sutartį galima nutraukti rš. Šiandien pat siunčiu žmogų, kad užsakus nutraukiam M.Katil. Jis jai ant strovos, dengalo ir venčiavonystės skolos netur jai nutrauktie BB2Moz21,10. Ir sumainė aukso žiedus, nutraukė žodelį LTR(Čb). Karinė prievolė trejiems metams buvo nutraukta rš. Vieną autobusą, sako, nutráukė (reisą panaikino) Vs. Nutráukė mašiną (autobusą), tai kol pasieki Ukmergę, reikia eit ant kito kelio Ln. Nutráukė, nebevažiuoja keleivinė Vb.
5. tr. R206, MŽ274, LL171, Š paviršiumi nuvilkti, nutempti, nutęsti: Nuotráukti I. Ištikimasis šuo nutráukė savo poną nuo kiaurumos NdŽ. Nuog upelės lieptelį nutráukiau LzŽ. Kur aš tą mašiną nutráuksiu! Jrb. Su grėbliu nutráuki tuos didžiuosius [šiaudus, pelus], sušluoji į krūvą Krt. Jam reikia mėšlas nutráukt [iš gardo, iš tvarto] i pašert [jaučius], pakratyt Sdb. Kap iššukuojam [linus], pakulas nutráukiam Kpč. Viena mergaitė buvo labai drąsi, todėl nutraukė lovą, nes ant tų [rūsio] durų stovėjo lova LMD(Gdr).
ǁ šluostant pašalinti: Šitą puteklį nutráuksu su lakatu Kr.
ǁ atitolinti, nukelti: Karvė nutraũks koją, ir palaidysi Dgp. Ranką nutraukti nuo ko N.
| prk.: Nutráukė kur kita puse keleivinę, prie mus jau neina Klt.
ǁ refl. tr. nusikelti: Tą patį namą [į gyvenvietę] galiat nusitráukt Grz.
ǁ velkant atlikti (valkšną), užvilkti, nuvilkti: Trumpa dienos, tik dvi valkšnas nutráukėm Rš.
6. tr. Bsg įstengti, pajėgti nuvežti, ką nutempti: Da nutraũks toks arklys an Panevėžį Ėr.
7. tr. R199, MŽ264, LD64(Lkv), DŽ1, Erž traukiant nuimti, pašalinti, numesti, nuplėšti ką nuo ko viršaus: Nutráuk nuo tvoros paklodę, tik neperplėšk! NdŽ. Valgydavom, gal nutráukdavom tą staldengtę, o paskui vėl užklojam Ppl. Nutráuk marškinius nu virvės, matai, ka[d] trata (sausi) Krš. Aš liūbu tas sukneles nutráuksiu žemėn Trk. Atnešė maršką [stalui apdengti] – ar tik ne nuo lovos nutrauktà (nešvari) Ob. Turė[ja]u tokį šniūrą, tai prisirišiau, kad nenutraũkt vėjas [nuo traukinio stogo] Aps. Atsigulė naktį – kaip traukė kaldrą nuo jos ir nutráukė Aln. Šiferį nutráukt žemyn reikia Všt. Tai mes tą vainiką nutráukiam [neleidžiami kabinti], an šulnio apisukam tą vainiką, o nuo durų nutráukiam, būdavo Kpr. Nutráukdavo nuo kojos, ažniurkydavo tas dėles – negi leis (paleis) Svn. Nutráukė nu kūtės tą piršlį Vgr. Jį nuo stogo nutráukė Mrj. O jeigu dabar Mitrulionio šuo išlėks? Baisiai ryzgus. Įsikibs į kišką ir nutrauks žemėn [nuo dviračio] V.Bub. Nutraukęs nuo lentynos mylimą savo baltakę, lenkė, lenkė, lenkė, kol nė lašo nebeliko Žem. Ale aš, nusilaužęs nuo medžio storą kucių, kaip rėšiu striukiui per galvą, striukis apkvaito ir puldamas visus paskui save nutraukė BsPIII102(Plv). Jomis (virvėmis) surištus piktus anielus arba velinus nutrauktus iž dangaus ir pragaran įmestus SPI373.
| prk.: Aušros ranka nutrauks mėnulio baltą drobę, per žemę pereis saulės gandas įkypai B.Braz. Tu ko nori? Kad angelą jam iš dangaus nutraukčiau? J.Balt. Tada nutrauksi jungą jo nuog kaklo tavo Ch1Moz27,40. Tvirtapradės priegaidės galūnė nutráukia kirtį nuo šaknies ant savęs NdŽ.
^ Rūkai, būdavo, i rūpestį nuo save nutráuki Ar. Nutraukė kaip katiną nuo pečiaus LTR(Šl).
| refl. tr. NdŽ.: Petrelė nusitraukė nuo šatros rūbus, kurie jai buvo reikalingi, ir nusinešė kitan pirkios galan V.Krėv. Stepas pasuko klėtin, o tėvas, susiieškojęs nagines ir nusitraukęs nuo tvoros autus, sėdosi ir avėsi M.Katil. Nusitráukė kaldrą ir miega Grž. Rado [katės], tai i sudžiovintą [valerijoną] nusitraukė i surijo Upn. Bet jis, matyt, kerštą turėjo: nusitráukęs jį nuo pečiaus su tąj kėdele, kur kojas aunas, apmušė, apmušė Bsg. Tas kryžius jau nutriušęs buvo – [kriaučius] kaip griebė, tas kryžius lūžo ir jį nusitraukė BsPIV98(Brt). O tas senis, kaip papratęs, ir jam užsikraustė ant pečių, ale Jonas jį nusitraukė nuo pečių BsPIV21-22(Brt). Karo svirne kančiukėlis (kančiukaitis Vlk) – aš jį nusitrauksiu (d.) Pls. Neverk neverk, mergužėle, jau daugiau nebarsiu, karo svirne kančiukėlis, aš jo nenustráuksiu DrskD1901.
| intr.: Asla nešluota, pečius nekurtas – boba tik nustráukė nuo pečiaus Ml.
ǁ braukant nutašyti, nulyginti: Su skliutu kai su obliu nutráukia Ar. Kuprikę [sienojo] nutráuka su abliu, ka nebūtų guzų, ka būtų nūlaidžiau Krž.
8. tr. B, H153, R12, MŽ16, N, M, Š, Aln, Trgn, Bsg nutempti ką užmautą, užvilktą, užrištą, numauti, nusmaukti, nuvilkti, nuauti: Moterys nutraukė nuo jo į ragą sušalusią sermėgą A.Vencl. Drykst nutráukia kailinius ir numeta Šmn. Kad nuo pačios rūbą nutráuksiu, tai neturėsi Lb. Tik paskutinę akimirką sustojau, paverčiau ant šono dviratį, nuplėšiau prie nugaros prilipusius marškinius, nutraukiau kelnes M.Katil. Kab bernai su čebatais, tai insuka [šokdami] tuos andarokus ir nutráukia Dg. Kamgi nutráukei man batą, užmauk! Ob. Aš nuo kojų nutráukiau [klumpes] ir pradė[ja]u pliaukšėt vilkui Aps. Nutráuk man batus NdŽ. Šmūkšt i nutráukė vieną batą Žlb. Reik nutráukti batus ir išpilti vandenį Lnk. Kai ateina te kas, tuoj bobulė kepurę nuo galvos nutráukia Pnm. Tas senukas kepures nutráukė, nutráukė Grv. Tuojau turiu išgirsti apilsusį sparnų švankštimą ir nutraukiu nuo galvos kepuršę M.Katil. Tas Jokimas, savo kepeliušą nutraukęs nuo galvos, ant to laiko pasirodė savo panai DS224. Vaikas tiktai capt už kepurės i nutraukė [ubagui nuo galvos] BM205(Grnk). Tau kepurelę nutraukčiau, į juodą purvą suminčiau N54. Aš jo kepurę nutráukiau, į purvynėlį įmečiau JD738. Tą kuskelę nutráukė nu galvos i sumyniojo po kojėms Trk. Nutraukusi nuo galvos skarelę, aprišo jam ranką MPs. Griebia vainiką, nutraukia, o tos neduoda Všk. Žiedas nuo rankos [vagių] nutrauktas i laikrodis [girtam] Klt. Dar nutraukęs žiedą nu piršto savo antmovė ant piršto Jūzupo M.Valanč. Seniau, sako, važiuoja, tai ratus nutráukia, o galas žino, kas tę nulupa tuos ratus, gal velniai koki Dg.
^ Mun kaip maišą nu galvos nutráukė, kai būdamas paklydęs atsižinau, kur esąs Gršl.
| refl. tr.: Albinas vienu ypu nusitraukė per galvą palaidinę rš. Dabar paėmė šitą laivelį, pririšė diržu savo, nuo kelnių nustráukė Lkm. Ji nusitráukė pirštines NdŽ. Nebgaliu pats sau batų nusitráukti Vkš.
| intr.: Bebėgant anai iš dvaro lauko, batelis nusitrauka ir paliekta prilipęs (ps.) Vkš.
ǁ BBMik3,3, N, Gršl nulupti, nudirti: Žievę nulupu, nutraukiu R9, MŽ11. Skūrą nutraukiu R41, MŽ55. Jaučiui odą nutraukti B. Tai menkei tą skūrą nutráuki, i prikiša tą skūrą, i verdam Plng. Jis (generolas) tuo sustojo, kardu aprėžė [levui] apie kojas ir tuo nutraukė jam tą kailį BsPIV195(Brt). Tą avį lapė nusinešė, skūrą nutraukė, mėsą suėdė, o tą prikimšo kokių mėšlų ir atsinešė in pakelę BsPIV285(Brt). Afierai sudeginojimo tur nutraukti odą (nudirti) ir tur (viršuje ją) stukuosna sukapoti BB3Moz1,6.
9. tr. nutempti, nuvesti paskui save: Gal jį biesas kur nutraukė, kad šįvakar nesulaukiau LTR(Brsl).
| prk.: Gero žmogaus nenutraũks [į plėšikus] Dv. Buvo noro ir pastangų Maironį nutraukti į atskiras visuomenines sroves rš. Jie nutauto ir paskui save nutraukė liaudį A.Sm. Klausytojį nutraukia misliomis į paupius Dubysos prš.
| refl. tr.: Vaikai nusitraukė, įkibę į skvernus, prie medžio vieną mažą, drūtą žmogelį J.Balč. Nenorėjau eiti, bet jis nusitráukė, už rankos paėmęs, į girią NdŽ. Vienas kitą nubado nusitraukęs krūman Šmn.
10. tr. atskirti: Nuo vaikų anas močią nutráukė Klt.
ǁ DP186 prk. atitolinti, atitraukti: Vaikus nutraũks iž vienos mokyklos, varis kiton Drsk. Nuog darbo nutráukia, ką geria Drsk. Žmones nutráukia nuo darbo Rd. Tėvas mirė, duoną reikė[jo] uždirbt, tai ir mane nuo mokyklos nutráukė Vrb. Tokia stambi buvau, mane nuo tos piemenystės greitai nutráukė Grž. Jo viernieji padonai nuog priderančio pilnasčio būtų nutraukti prš. Visai taip dedasi, kad kas girtuoklį išsyk nutrauktų nuo degtinės V.Kudir. Adomas didžiai nuliūdo, širdį jam baisiai suskaudo: jis nutraukė nuo Dievo palaiminimo tiek savo vaikų ir dėl to tik, kad jie buvo nuogi! BsPII98(Šl).
| Ak mano viernasis išganytojau, neduok, kad mano dūšia nutraukta būtų nuo dangiško palinksminojimo prš.
ǁ Snt prk. nupratinti: Vyskupas Valančius dideliai žmonis nutráukė nu gėrimo Varn.
11. tr. slapta paimti, pasisavinti, pačiupti, pagrobti, pavogti: Tu, moč, penkrublę nutráuksi PnmR. Pinigų nemažai prapuolo, ar kas nuo stalo jam nutráukė, ar nesumokėjo tiek, kiek reikė Krs. Anas visa kap nutráukt, kap pavogt LzŽ. Bijojo, ka nenutraũkt kas [balinamų audeklų] Eiš. An šėrimo kiti šiaudų nutráukia Rod. Keistas iš jo žmogus, jam vis kad kito nutráukt Dglš.
^ Tavo laimę šuo su uodega nutraukė Yl.
12. sumažinti ko kiekį, skaičių, dalį atimti nuo ko: Nutraukiu, numažinu SD376. Aš tau nieko nenoru nutraukti nuo tavo algos B. Nuotráukti, nuoimti, atimti I. Jis man nutráukė algos NdŽ. Nuo kai ko nutráukt ben kiek reikia [pinigų] Všn. Žmonės mus užsipuolė, girdi, darbadienius nuo jų nutraukiam V.Bub. Ka tik kaip nutráukti, ka tik kaip sumažinti uždarbę, ka ti̇̀k nuskriausti žmogų, ir gan! Trk. Nūtráukęs buvo arų Pj. Kad būt nenutráukęs brigadyrius, būt daugiau gavęs [už darbadienius] Ad. O dar kiek mumiem vogos nutráukė! Lp. Kupčiams kupčysta [veda į nuodėmę], kurie kupčiaudamos artimuo nuotrauka P. Nutraukus tuos trumpalaikius svetimus piningus, kurie turi atgal duodami būti, popierinių piningų padengimas sumažėjo prš. Ponai šeimynykščiui, viernai slūžijusiam, nutraukia jo algą brš. Seniau gyveno vienam dvare ponas labai neteisingas: krividydavo žmones arba šeimyną, vis nutraukdavo algą, dažnai ir be algos išvarydavo LTR. Jam algą mokėdamas biškį nutráukė, kam vasarojų išganė Jnšk. Sako, daug nutráukia už runkelius Gs. Ir nutrauktumei iš užmokesnio už dirvą Sut. Nuo viso skaitliaus nutraukiu, atimu, atrokuoju R13, MŽ16. Siuntė man į kambariuką po torielėlę išpliauškintos buizos turbūt šeimininkė iš geros širdies, šunims nutraukdama LzP. Nū mūsų nūtraukė, jims (neturintiems) davė [žemės] Vn. Nuo savęs kartais kąsnį nutráukiu ir žmogui atiduodu Vrb. Dėl riebalo tai nutrauksim nuo savo burnos, apseisim J.Avyž. [Tėvai] nuo savo burnos nutraukę penėjo, dengė ir sergėjo, kad kur galvos nenutrūktų O. Tėvai tau, rasit, paskutinį kąsnį nuo burnos nutraukę atidavė Ašb. Nežinai, mergaite, kiek vargo turėjo motinelė, kol uždirbo tą auksiną, ne kartą, rasi, nutraukė nuog savęs kąsnį Rp. Sviesto kilogramą nū savęs nūtráukęs parsiduodi Vn. Nu savęs reik nutráukti, kad reik atiduoti Ggr. Atiduodu kąsnelį vaikams nu savęs nutráukusys End. Reik nutráukti nu savęs kąsnelį Yl. Nuo savęs nutráuk, o jam duok Rs. Motina dėl vaikų visad nuo savęs nutraukia LTR(Vdkt). Ką nuo savo burnos nutráukiam, tą tau atduodam Lp. Ji nuo manęs nutráukia kur gardesnį kąsnelį ir jam atiduoda Ėr. Nuo miego nutráuk, bet padaryk Rs. Kiek man miego nutráukė šitos knygos Šmn. Valgyt man neginta, tik miego nutráukia – kelia pečiaus kūrent Ob. Tas karas sveikatos daug nutráukė Lb. Ką reik įsitaisyt (įsigyti), priseina nu maisto nutráukt Rs. Visas nes tas turtas, kurį nutraukė Dievas tėvui mūsų, yra mūsų ir sūnų mūsų Ch1Moz31,16.
| Kas tada sako, jog Jėzus, būdamas Dievu visagalinčiu, negalėjo ižg duonos padaryt kūno nei iž vyno kraujo savo švenčiausio, tas dievystei jo ir visagalybei nutraukia SPII191.
^ Įstatymas buvo aiškus: nieko nei pridėti, nei nutraukti Blv. Turiam sakyti tikrą teisybę, kaip žinom, nieko nepridurdamys nei nutraukdamys M.Valanč. Nuo savo burnos nenutraukęs, kito nepamylėsi NžR. Nuo savęs nenutráukęs, kitam nepaduosi Tr. Sau nenutraukęs, kitam gera nepadarysi LTR(Šmn). Ir pridėk, ir nutrauk B919. Nuo vieno žmogaus nutraukia, kitam duoda LTR(Ds). Nutrauk – bus mažiaus, pridėk – bus daugiaus B.
| refl. tr., intr.: Nuo savęs nusitráukė valgymą Ėr. Kiek nusitraukiam nuo savęs – ir turim išmainyt sviesto Ėr.
ǁ refl. tr. pasilikti: Ar da pieno nuo telioko nustráukiat? Mlt. Kas beliks anglių, nusitráuk [kitam kartui lyginti] Šts.
13. tr. kuo padengti, aptraukti paviršių: Koks gražus tas puodas paliko: kaip su lekeriu nutráuktas Žr. Vasarojaus suskis dobilus nutráuka, neleida augti Šts. Žiūriu, gi visos kojelės pūslėm nutráuktos Šd.
| refl.: Prie mūsų buvo šaltiniukas, bet daba jau nusitráukė (užžėlė) Škt.
14. tr. nukrėsti, nupurtyti: Ka muni nutráukė toks baisus šaltis Kl.
15. tr. DŽ1, Vkš, PnmR, An svoriu nuvarginti, nuveržti: O kai ušėtkas visai nutraukė rankas, persikreipiau kitą šoną J.Balt. Sunkus daiktas – tuoj rankas nutráukė Slm. Net rankas nutráukė vaiką benešant Klt. Šiandie mañ pusiau nutráukė, nuo darbo negaliu pastiest Ml. Na, pusę girios sunešėm, net pečius nutraukė V.Krėv. Nusvilk [kailinius], pečius nutraũks Ign. Brangūs (Tikri Pn) karoliai kaklą nutraukė (d.) Ad, LTR(Ukm).
^ Nevalgyk daug – pilvas kaklą nutráuks Kltn. Badu galo negausi, jei pilvas kaklo nenutrauks S.Dauk.
16. tr. esant vėjo traukai, nunešti su savimi: Didelės šiūpelės tokios būdavo, pili aukštyn, vėjukas nutráukia Škn.
| impers.: Nutráukė šonan debesį Lb. In Dūkštą lietų nutráukė Dglš.
ǁ traukos jėga nukreipti: Yra tam tikri išradimai, yra įtaisai, kurie nutraukia trenksmus Žem. Kieme statydavo perkūnsargius tokius aukštus – tie nutráukdavo Grz. Gal kad elektra visur yr, gal nutráukia, ka teip jau netranko [grausmas] Ssk. Eglė nutráukė perkūniją Sug. Kad ir spirs pušin, tai balon nutraũks [žaibą] Ob. Į obelį netrenka, į aukštus medžius nutráuka [žaibą] Vg. Ėjo ėjo debesiai, nelijo – upė gal nutráukia Tj. Nutráukė laukan šitą ugnį [šv. Agotos duona] Vdn.
17. tr. Plv nugramzdinti: Upės verpeto saugotis reikia, ba kas an verpeto užplaukia, tą verpetas gilyn ir nutráukia Kpč. Ė kap užsikabins [žuvis] až kriūkelio, tai šitą nutráukia jau vandenin probką Aps.
18. tr. nublukinti: Aš nenoriu žalio [drabužio]: tuo nutráukia saulė Jrb. Buvau geltonai nukvarbinęs, dabar saulė visai nutráukė (visai dažus nuėdė, nuėmė) Vlk.
19. tr. Skr, Trgn nuplikyti, apšutinti: Tos uogos nevirytos, tik su garu nutráuktos Smln.
20. tr. nudžiovinti, nuvytinti: Saulė nutráukė žiedus Pš.
ǁ nunokinti: Tie karščiai nutráukia avižas be laiko Jnš.
21. tr. kuo (ppr. prietaisais ar instrumentais) nusiurbti: Sako, blogą kraują nutráukia Graž. Nutráukė paskutinęjį kartą tus myžalus – i numirė Pln. Kai gėrimas nusistos, reikia gumine žarnele nutraukti į butelius rš. Nūtráukė nū plaučių pūlius Grd. Ka čia aukštas kraujo spaudimas, biškį kraujo nutráukė, biškį geriau Lž. Jeigu vaikas papo neišžinda, pieną iš papo reik nutráukti Vkš. Daktarai nutráukia viską – čystas, sausas [balzamuotas] kūnas Kpč.
| Nuog veido nutráukė kraują [su dėlėmis] – nieko nemačijo Jon. Inleidžia tas dėles, tai jos nutráukia kraują DrskŽ.
ǁ Pj, Vgr, LKT159(Pšš), Vdn, Trgn, Ad, Sb, Pl leisti, duoti nutekėti, nubėgti (vandeniui); nuleisti: Grioviai užžėlę, kada nevalyti, nenutraukia vandens, visiškas rūdynas pasidarys, vienos šlapokšnos V.Bub. Tie melioratoriai nutráukė [v]andenį, kitų i šulinės sausos Pln. Nutráukė iš čia (iš žemupio) [v]andenį, i sausà Krš. Girė velniškai nūtráuka žemę Šv. Kanalai nutráukia vandenį iš laukų Pgg. Griovį nukasė, tai nutráukė [vandenį] Kdn. Balos nutráukia vandenį, tai uogų nebe taip yr Šmn. Išbėga [iš ežero] upelis, nutráukia negerumą Sug. Nė kiek nenutráukia [išmelioravus] da labiau – užkiša tik Kpr. Upė nutráukia vandenį Mlt. Gerai da, kad [v]andenį nutráukė žemelė, tai ir burokai, ir vasarojus but skradžiai žemėn Tj. Čia versmė buvo, ale [melioracija] nutráukė Klt. Kad iškast [griovį], nutraũkt vandenį, tai augt, derėt Vlk. Šulniai sausi, nor bulvas pilk – vis ta miliracija vandenį nutráukė Pv.
| impers.: Jau kiek nutráukė OG68. Griovius traktoriais užvertė – vandens nebenutraukia, pavasarį vanduo dirvose telkšo J.Paukš. Toki kiauržemė – nutrauka viską į apačią Kl. Vandenį nutráukė, kai nebebuvo malūno Krž. Čia nusausymą darė, čia visur vandva plaukė, o iš sklepo nenutráukė vandenio Sdb. Seniau grioviai būdavo negi nutraukiami̇̀ Slm. Sausa. Ė pašalinėjo, pašalinėjo – i nutráukė Švnč. Iki šitą vandenį nutraũks, negalėsim sėt Mrj. Labai blogai leidžia [sniegą], ale gal nutraũks [vandenį] Pv.
| refl.: Purvynas pusiau blauzdų, ale vanduo greitai nusitráukia [pavasarį] LKT123(Žgč). O aš nepatingiu vakare, griovelį prakasu, tai kad išeina tas vanduo, per naktį nusitráukia Jon. Dabar kelias dienas nelyja, maž i nusitraũks Plv.
ǁ prk. burtais susiurbti sau: Norėdama iš kitos karvės nutraukti pieną, Joninių rytą, dar saulei nepatekėjus, moteris kerėtoja eina į kaimyno pievas ir su audeklo pala braukia nuo žolės rasą rš(Kp). Per Joną gyvulių iš ryto negalima gytie, kad an rasos neišeit Jono, ba, jeigu ant rasos Jono išeis – pieną nutrauks, tada jau be pieno LKKXVII194(Grv). Žmonys pasako[ja], kad ana mokanti karvėms pieną nutráukti Vkš.
22. tr. padaryti ne tokį smarkų, sumažinti intensyvumą, susilpninti, sumažinti, suimti: Pamerki vandeny, tas vanduo nutráukia žalumą, tas vanduo lieka žalias Bsg. Nupili, nupili su ta asta (actu), ta asta biskį nutráukia tą juodumą Všt. Mesk į vandenį [mėsą] – i nutráuks sūrį Dr. Vaistai sopulius kiek nutráukia Ad. Kur gaut sėmenų – paskaitinčia, gal sopę nutraũkt Švnč. Prided’ molio – nutraũks karštį Švnč. Vanduo nutráukė silpnumą (atgaivino) Stk. Pabandyk išgert šito, gal nutraũks [nemalonų skonį] Gž. Vyšnios smogas nutráukia nuo burnos Vlkv. Nutráuka tie kukurūzai [žemės] riebumą, kelius metus nėkas neauga Krš. Ogi žinot, širšė įkando, dėjau išrūgom – karštį nutráuksiu Plv. Dėjau pikio in piršto, gal ir biškį nutráukė [karštį] Dv. Užsidedi juos (tikrinius karolius), tai, sako, nutráukia geltligę Plv. Kap ranka tiej vaistai [skausmą] nutráukė DrskŽ. Apdėjau galvą skara – ir nutráukė [skausmą] Srj. Jei nori miego, tai valgyk: nutrauks! Lp.
| impers.: Man užeina dažnai [skausmas], būdavo, greit nutráukia Ds. Sako, vandenio viedrus reik pastatyt [, kai šalna], nutráukia tą šaltį Rs.
| refl.: Reik numirkyt šernieną acte – visi kvapai nusitráukia Vdk.
23. intr. kiek nugerti: Jis atkemša savo gertuvę, ir padoriai iš jos nutraukia rš. Nutráuk truptį, kad nebūtų sklidina Grž.
ǁ tr., intr. DŽ1 mėgti išgerti (svaigiųjų gėrimų): Būdamas vienišas, panašiai kaip ir Kaupas, kartais nutraukdavo, „iš nuobodumo“ – kaip pats sakydavo LzP. Kai su visais geruoju, tai ir magaryčių pasitaiko. Ir kaip reikiant burną (stikliuką) nutraukti M.Katil. Buvau nutráukęs, nėko neatsiminu Krš. Aš biškį nutráukęs mergičkas pagaudau, pagniaužau, paniurkdau ir paleidžiu Škt. Pusę litro nutráukęs da malkas skaldo Ktč. Ir šnapsiuką juodu nutráukia KzR. Tas ir nutráukia gerai Gs. Ne šventasiai ir mūsiškis – nutráukia, kai nugriebia kur centą Skdt.
24. intr. kietai numigti: Labai puiku per popietį biškį nutráukt Žb.
25. tr. užtraukti, užrūkyti: Še, nutrauk keletą dūmų, kad lengviau būtų ant širdies J.Paukš. Iš tosios vietelės buvo išmušami kaliniai, norėję tenai užeiti ir su nekalčiausia intencija, pavyzdžiui, darbo metu dūmelį kitą nutraukti B.Sruog. Duoki ma[n] dūmą nutráukt Gs.
26. intr. DŽ1, Dr, Brs, KlvrŽ, Tv, Trg, Jrb, Šk, Mrj, Ėr, Mlt nueiti, nužygiuoti, nukeliauti, nuskristi, nuvykti ir pan.: Vienu trūkiu nutráukiau, t. y. nuejau J. Būrys žmonių nutráukė per lauką NdŽ. Į rūmus nutraukė tokia vestuvių procesija, kokios nebuvo matęs joks kitas karalius J.Balč. Užsivertęs pakinktus nutraukė takeliu per daržą, kalbėdamas poterius M.Katil. Nutraukiau į Skapiškės (= Skapiškio) parapiją ir ką siūti radau pas Svilą, Kreipšių ūlyčios gaspadorių M.Valanč. Tie vokyčiai, žinai, čia nutráukė ant Mažeikių Slnt. Nūtráuksi jaunas būdamas tolie Pj. Šitai į Sekmines nutráukdavom į Rietavą pėsčioms Kv. Kap nutráuksit, nueisit sodžiun, rasit Sn. Nutráukėm ten, kur nurodė, kur lietuviai gyvena Yl. Padėjo bliūdą pripylus ant kiemo ir nutráukė sau Skr. Kur nutráuksi, ar į Kauną? KzR. Tai pačiam dar tas dūkulys neišgaravo iš galvos – vis dar nutrauki pas ją? Jnš. Karvutės kur nutráukė? Šl. Vaikai gal miškan nutráukė, kad niekur nesmato Ut. Šiandie Alantoj atlaidai – daug svieto nutráukė Vdn. Dar senukas ir pas kaimynus nutráukia Prn. O kap vakaro sulaukiau, pas mergelę aš nutráukiau DrskD43. Pas karalių nutráukęs, pasiprašė dukterų pamatyt Jrk131. Vienos moteriškės vyras buvo per daug šimtų mylių į kovą nutraukęs BsV41. Tada visi dvylika brolių, paėmę dalgius, nutraukė į pamares pašaukti Žilviną BsPIII320. Jau saulė žemai, sunku man šiandien nutrauktie miestelin Sz. O po svodbos jie ten ir nutraukė LC1883,1. Tokį [be motynos] aulį svetimos bitės išplėš rudinį, ir tad palikusioji šeimyna nutrauks į tą aulį, į kurį svetimosios bitės jų naudą nunešė S.Dauk.
| prk. H165: Debesys nutráukė į vakarus BŽ413.
| refl.: Mažgi kap nustráuksme OG376. Po tam nusitraukė (viršuje nuejo) iš tę kalnop BB1Moz12,8. Paskui bitės pamaželiai nusitraukia į artimą kokią vietą, kur susimesti nora S.Dauk.
| prk.: Koleros liga jau dabar į Mozūrų kampą nusitraukusi Kel1853,8. [Debesys] nūsitráukės int šiaurei linkuo KlbXV131(Klp). Ir taip su vėju ūždama ta migla nusitraukė ing rytų šiaurią šalį DS257. Šviesi saulelė nuo mum nustráukė, šaltis žemelę gruodu sutraukė BM415(Kp).
ǁ nusikelti gyventi, nusikraustyti: Aš buvau vienąmet nūtráukusi į Vanagų kaimą Dov.
| refl.: Nustráukė bernas in gudus, su gude Drsk. Nūsitráukė už Joniškio [meistras], dirbo ratelius, – ten nemoka Grd. Sykį vienas jaunikaitis su dviem savo seserim prie pasiuntinio gyventinai nusitraukė, kad geriaus gautų Dievo žodį permanyti Ns1857,1. Po kelių metų nusitraukiáu toliau [gyventi] Rt. Ir ypačiai tarp nesenai ten nusitraukusiųjų, dar neįsigyvenusiųjų esanti dabar apgailėtinai didi bėda Kel1881,35. Šitai eš vaikus Israel atimsiu iš pagonių, kuriup nusitraukė, ir anus iš visur surinksiu, ir anus vėl jų žemėna nuvesiu BBEz37,21.
27. refl. R, MŽ, Sut, N pasislinkti tolyn: Atejo toks baisus, atbulas, atbulas i nusitráukė Užv. Nenusitráuk teip toli į pasienį Grž. Jis jau nusgando, ale nustraukė pasienin ir tyli, laukia, kas bus LTR(Kp).
ǁ išsikraustyti, išbėgti tolyn (ppr. gelbėjantis nuo ko): Paskui grįžom, kai nusitráukė frontas Vlkv. Jis nustráukė su visais karo pabėgėliais Knv. Toliau nustráukė vokiečiai Kp. Bet kiti nusitráukė toliau, mes gavom susišaudyti Plt. Nusitraukis nuog mūsų, nes tu macnesnis tapai nei mes BB1Moz26,16.
ǁ prk. pasišalinti nuo ko, vengti ko: Nu visi piktų surinkimų arba kompanijų nusitraukti del apturėjimo loskos p. Dievo brš.
28. refl. nusitęsti, nusidriekti: Į pietus gi ta lyguma nusitraukia gan toli LTI315. Paukščių kelias – kurisai nuo pietų šalies prasideda ir nusitraukia ant šiaurių rytų DS163(Rs). Nemnas (Nemunas) nustráukia kita puse ir apsema mūs pievas DrskŽ. Galbūt Vilnių myliu dar ir už tai, kad prie jo baltų bokštų glaudžiasi dzūkų šilai, nusitraukią iki pačios Dainavos rš.
| prk.: Jo valdžia iki kraštų žemės nuositrauks I.
ǁ pasistūmėti, išsiplėsti, išplisti (apie užimamą plotą, vietą, ribas): Ka nėkur negalėjom nusitráukti, ten į daubą buvom Kl. Jau labai seniai kitą kartą lietuvininkų šaka į anus kampus nusitraukė A1884,89. Šaudė visai čia pat, už anų trobesių ir daržų, pleškino visu ruožu, pradedant užmiesčio ežerėliu ir nusitraukiant į vakarus M.Katil.
29. intr. kurį laiką šiaip taip išgyventi, prabūti: Da jis nemirs nutraũks kelias dienas Ėr. Nutráuki dieną – ir vėl gyveni Ds. Aš galėčiau vandeniu gyvas savaitę nutraukt, bet su vaikais ką daryt? P.Cvir.
30. tr. uždelsti, užvilkinti, atidėti vėlesniam laikui, nukelti tolyn: Motyna susižeidė, ale veselės nenutráukė Rdn. Tas lietus labai darbus nutráukia, gaišina Jnšk. Jie pylė i pylė Panevėžin, užtat i tą kiaulę [paskersti] nutráukė Mžš. Nutráukė [paršą skersti] suvisu šilumon Švnč. Nu, jei palydinės lietai, nutraũks [pjovimą] Lp.
| refl. Mlk, Tr, Slm, Pl: Pietūs čia visada nusitraukdavo į vakarą J.Balt. Bulves ilgai kasėm, tai kūlimas nusitráukė į pabaigą rudens Stak. Nustráukdavo ir visi darbai, kai žmonių nebuvo Vrn. Pakalbėjau su dukteria, ir metukai nusitráukė (vestuvės nusikėlė) Mrs. Atejo karas – nusitráukė to ženatvė Antš. Nustráukė dabar bulbų akėjimas, – paliūtė Kln. Lyja ir lyja – darbai nustraũks rudenin Ktk. Nereikia darbas atadėliot, ba kai nustráukia tolyn, tai ir lieka Trgn. Nemisliau, kad teip nustraũks šienapjūtė Sdk. Vakare tai melžimas nustráukia (susivėlina) Kp.
31. refl. Ut, Lp užtrukti (apie laiką): Kartą mūsų giedojimo repeticijos ilgai nusitraukė I.Šein. Paškauskas buvo išvažiavęs į Minską, tai ten jį surado, tenai reikėjo siuntinėti kvotą, ir dėl šito tardymas nusitraukė A.Janul. Kolei merga parejo namo, nusitraukė keli mėnasiai LTR(Lp).
32. tr. CI38,572, DP374, R, R6, MŽ, MŽ7, N, NdŽ, DŽ1, Gršl, Tv, Brs, Tl, Šauk, Šll, Kv, Šv, Trg, Rd, Sdb nujunkyti nuo žindimo: Nutraukti, nujaukinti Q156. Nutrauktas kūdikis B. Nutraukiu, attraukiu nuo pieno R10, MŽ13. Kaipo vaikas nutrauktas (nebžindomas) par motiną savo: toks užmokesnis dūšiai mano M.Valanč. Pri savo krūtinės laikėm vaikus lig devynių dešimties mėnesių – anksčiau nėkumet nenutráukėm Pln. Nūtráukei nū savęs i nebduok papo Jdr. Žmonos vaiką nutráuka nu savęs, pagailsta – i vėl pradeda [žindyti] Eig. Kad, būdavo, kūdikį nutraukia, o paskui vėl atžindo, tai toks žmogus, gyvendamas ant svieto, gaudavęs piktas akis BsV241(Brt). Ir bernalis augo bei tapo nutrauktas BB1Moz21,8. [Samuelį motina] tuojau kaip nuog kreklo nutraukdė …, atvedė jį su savimi ing namus Dievo DP563. Ir vaikelis augo ir buvo nutrauktas RB1Moz21,8.
| Nutrauktas veršis B. Anų veršiukai, po keleto nedėlių žindimo nuog karvės nutraukti ir ant žalios išleisti žolės, įgauna žyvatavimą ir dvesia iš to Rp. Karvikę turu, i pavasarinį veršį esu nutráukusi Krkl. Kas metą nūtráukdavo penkis veršius Grd. Palaikėm savaitę pri karvės – i nutráukėm [veršiuką] Kal. Nutráuktuojuo veršiuo pieno nešk KlvrŽ. Jau veršį veislei nutráukti keta Plt. Jauname mėnesė[je] nutraukta kumelė geriau ims drigantus Trk. Po tam jis tuodu ėryčiu nutraukė ir tą senę milžo Rdž. Jaunus gyvulius taiko nutraukti nuo motinos prieš pilnatį, tai sako, kad gerai auga LTR(Br). Kai tik veršiukus nutráukėm, tuoj ir pradėjom vežt pieną Gs. Apsiteliavo [karvė], mažai pieno duoda, telukas neprižinda – ir nutráukėm Pv.
^ Nerimsta kaip veršis nutrauktas nuo motinos V.Kudir. Ko bliauji kai[p] nutráuktas veršis? Skr.
| refl. tr. R, MŽ, N, Krž: Šiemet penkis veršius nusitráukėm Kl. Turėjom dvi karves melžamas, tris veršius nusitráukę Stl. Šį metą veršuko neturėsu nusitráukti – karvelė paliko žiemmilžė End.
^ Koks apluokas, tokį i veršį reik nusitráukti (kokia materialinė padėtis, tiek ir vaikų reikia turėti) Slnt.
33. tr. sudainuoti: Stasel, kokią mes dainą tom mergšėm nutráuksim? Srj.
ǁ dainuojant nutęsti: Jis dainuodamas teip nutráukia, nuvelka Jnšk. Ir atrasdavo [giedotojas], kaip tą balsą nutráukt, kaip jį paleist Mšk.
34. tr. NdŽ, Srj, Šlvn, Žž, Bsg, Antr, Lb, Kpr, Sb, Tv, Kal nupaveiksluoti, nufotografuoti: Vardinės ka buvo, oi kaip visaip nutráukė Sk. Nutráukė nuotraukę prieš saulę, – išsiviepus DrskŽ. Mudu nutráukė terp tų jurgynų Jrb. A neturi [fotoaparato] nutráukti gandrą berže? Lc. [Fotografas] nutraukė ant vieno abrozdėlio Jo Mylistas abudu vyskupu TS1899,7-8. Tas tėvas … davė nutraukt jos (dukters) paveikslą, nunešė ant grįžkelės, pastatė BsMtI63(Brt).
| refl. NdŽ, Dl, Gdr, Kvr, Trgn, Užp, Švnč, Vlk, Al, Vgr, End, Trg: Nusitráukti drauge su kuo KŽ. Reikia nusitráukti pasui DŽ1. Nusitráukiau į paveikslą Tj. Kai nusitraũks visi, mudvi eisiva pažiūrėt Snt. Abu nuvažiavom Kupiškin, nustráukėm Šmn. Nustráukė, tai kap terlė kokia atrodo Kls.
| tr.: Kai vyras numirė, pakavojom gražiai, nuotraukas nusitráukėm Slm.
ǁ tr. kopijuoti: Visais iki šiol aprašytais būdais nutraukiant reljefą ir situaciją, pirmiausia reikėjo lauke išmatuoti kampus, linijas ir gauti kitus duomenis, reikalingus matuojamos vietovės planui sudaryti rš.
◊ akių̃ nenutráukia (nuo ko) apie įdėmiai žiūrintį: Tas Jonis par tą sambarį akių̃ nenutráukia nuo jos Jnš.
karū̃ną nutráukti pažeminti, paniekinti: Atsivožijai [padarydamas nuodėmę] pačiam Sutvertojuo nuotraukti karūną P.
nuo širdiẽs nutráuktas apie labai mielą, malonų žmogų: Vaikas nuo širdiẽs nutráuktas Ds.
panutráukti (dial.) tr. visus, viską nutraukti, nutraukyti, nuplėšyti: Išvedė iš ažu stalo tą viedmą rageną (raganą) ir panutráukė itas gražias suknias Dv.
patráukti Rtr, NdŽ, KŽ; SD1133, Lex100, R87, MŽ115, M, L, LL149,151
1. tr. SD1127 traukiant pakišti, pabrukti po kuo: [Arklys] jam an kupros kaip šoko, jį po apačia patráukė, tą žmogų būt sumynęs Snt.
| Ėjo pagal gelžkelį, vėjas po traukiniu i patráukė Mžš.
| impers.: [Senelis] iškrito iš šitos lineikos, jį patráukė Pl. Viena vadelės pusė po lenke patrauktà PnmR. Gerai, ka jį nepatráukė po ledu Jrb.
ǁ pariesti, pasibrukti: Žąsis kaip ant vienos kojos stovi, antrą net po savim patráukia, tai ant didelio šalčio Upn.
| refl. tr.: Jis pasitraukia kojas ir sukryžiuoja jas po suolu I.Simon.
2. tr. traukiant padėti kur: Tuos sienojus patráuksma pastogėn Sb.
ǁ pakabinti: Mane dėdis patraukė po balkiu, ale teip bjauriai, kad nė su galva, nė su kojoms žemės nesiekiu BsPIII80.
ǁ pakarti: Jis užnėrė katinui ant kaklo virvę ir patraukė į sausą obelį rš.
| refl.: Pasitráukė su šniūriuku – i po visam Krš. Žiūria, ka pasikoręs vyras, nusijuosęs nuo kelnių diržą i pasitraukęs po šakos LTR(Žg).
3. tr., intr. suėmus, užkabinus traukiant kiek už ko patempti, truktelėti, timptelėti: Patráukė ją už rankos DŽ1. Savęsp patraukti N. Ąselę durų nuplėšė ne kažin kiek patráukęs Kp. Tas pripuvę tvartelis, žu sienojaičio patráukia [meška] ir sviedžia (ps.) Rod. Žabelis patraukė už skverno prasižiojusį Pleikį taip nemandagiai, jog tas ant pelenų atsisėdo, išmesdamas nagines į viršų M.Katil. Tėvas patraukė vaikui už ausų rš. Patráukiau spenį, do pienas neteka Klt. Noriant nuo to (kad nepavogtų arklio) pasisaugot, reik už tos kojos pasiėmus patraukti atgal Sln. Patraukei bulbę – visos nubirsta Trk. Jis patraukė stipriai vadeles. Arklys net pasimuistė, staiga sustabdytas A.Rūt. Asilkas išsigando, patráukė pavadeles LKKII220(Lz). Laikrodžiai su lenciūgais, patráuki už galo, kai išeina Šauk. Patraukė už virvės [avinuką], tas parpuolė, o kad jis žiūri – tik avies kailis prikimštas šiaudų! BsPIV286(Brt). [Jonas] atėjo pas tą skylę, patraukė diržą, pajuto, kad jau nupjautas BsPIV22(Brt). Už to lenciūgo tik drykt ka patráukė, tas šuo sucipo Lnk. Vaikas padarginimą [minos] patráukė – sprogo Kln. Pūčkos gaidį patraukti N. Jis į mane piktai pažiūrėjo ir patráukė skambutį Plšk. Patráukė jisai skambalą Alvt. Ji tą siūlą patraukė ir išgirdo varpus gaudžiant LTR(Rdm).
| Arklys koją buvo paniręs, ans mokėjo patráukti (truktelėjęs atstatyti) Krš.
^ Įminsiu mįslę per barono gyslę, kas tą gyslę patrauks, visą pasaulį sušauks (varpas) LTR.
ǁ tr. pajėgti pešti, išpešti: Ineš ratinį nepaminamą, pririš kuodelį nepatraukiamą LMD.
ǁ tr. traukant, tampant truputį išgauti ko: Ištepu riebuliais, patráukiu pieno, ištepu pienu, išminkštinu kakas, tada laidau Klt.
4. tr. L, LL261, Rtr, NdŽ kiek pavilkti, patempti i šalį, tolyn nuo ko arba artyn prie ko: Krasę į šalį patráuk J. Patráukė rąstą nuo tako DŽ1. Motina patraukia dukteriai kėdę šalia savęs V.Bub. Patráukiu an kraštą lovos [ligonę] ir vėl įstumu Svn. Vygė prie lovos patráukta Jrb. Suolą patráuk! Mrj. Galima patráukt stalas Dgp. Parejo tetė an pietų, aš pamislijau, patráuksu tetei kėdalę Pln. Ė tas [brolis] numirėlį pakels in langą – i vė patraukia, pakels – i vė patraukia LTR(Tvr). Patráuksiu dobilus, – kiaušiniai ta ta ta išbirėjo visi iš gūžtos Klt. Kur tiktai mun skausta, ten aš patráuku tą pūslę Žeml. Ma už vienos kojos ema, už kitos, už abiejų kojų trukt, žiūriu – aš prie vartų patráuktas Pg. Uždarė tą grabą, patráukė į pašaliuką Žr. Arklį turėdavo, su arkliu patráukia vagoną tą, kur reikia Sb.
| Čia svirnas buvo mūso pakalnė[je], daba patráukėm čia į kalną Všv. Čia tą gelžkelį patráukė Ktč.
^ Ponas Dievas maistelį patraukia (atima, sumažina) N.
| refl. tr. Š, NdŽ, DŽ1: Senelė irgi atsisėdo ant kulbelės, pataisė verpstoką ir pasitraukė arčiau į save ratelį V.Krėv. Jis atsisėda prie stalo, pasitraukia aplanką su popieriais V.Bub. Pastráukiau kėdę, tai atsistojau – būtau nepaskėlus Pv. Pasitráuk taburetę ir sėsk Klvr. Jau suolelį [vaikas] pats pastráukia, atsisėda Klt. Aš pasitráuksiu tą stalą į šviesą Pc. Po nosia mėsą pastráukė, surijo, o mes sriubos tik gaudavom Pv.
| intr. prk.: Vyžuonių geležinkelio stoties trobesiai riogso tolokai pasitraukę nuo miesčiuko Pt. Nuo kelio pastráukęs kiemeliukas Adm. Anksčiau ir apie Šimonis miškas buvo, dabar toliau pasitráukęs Šmn.
ǁ traukiant suėmus ar paėmus už ko į viršų, į šoną ar į save pakeisti kiek vietą, padėtį: Šliuižę patraukti N. Patráuki vieną pusę, kitą – ir užulipa [rąstas] Kur. Į vidurį to vogo įkiša štrikį ir patráuka į aukštą (aukštyn) LKT135(Prk). Įdėjo akminą ir sujudino lenciūgą, o broliai patraukė arti viršaus LMD(Žg). Patráuk rykštes atgal, – jau visiškai prie nyčių priėjo Brž. Patráukit rykštes, – negaliu išmint Rdm.
ǁ kiek pakelti, atitolinti: Patráuk koją iš tako! Šv. Aš nebipaspėjau patráukti tos rankos, ans mun sudevė Als. Patráuk galvą nu šviesos Šv.
ǁ pavesti, patolinti: Sūneli, patrauk žirgą nuo tako J.Jabl. Karalius sako raganai: eik, patrauk žirgą nuo tako LTR(Rk). Patrauk vaiką nuo kelio Pn.
ǁ refl. tr.: Pasitráukė jis man tolyn, išsiėmė penkius žiedus, sako: – Tu išsirink, katrą nori, vieną Plvn.
ǁ pavesti į kitą vietą ką pririštą, pakelti, perkelti (gyvulį): Eidama patráukiau karvę Sn. Patráuk karvę toliau – žolės daugiau Klt. Patráuk gyvulius pavėnin Mlt. Jis tą karvę nepatráukė ant pliko lauko, nuvedė į lenkutę Jrb.
5. tr. pasmaukti: Biškį buvo užuolaidos patráuktos, i pamatė iš lauko Všv.
| refl. tr. Ser, NdŽ: Kelnės benga nusmukti, reik aukštyn pasitráukti Vkš. Anas kalnius pastraukia, persižegnoja ir vėl guli LTR(Slk).
6. tr. pavežti.
| refl. tr.: Pasitráuki valčikę ledu išlipęs ir vė eini įsikibęs į jąją Vl.
7. tr., intr. įstengti, pajėgti traukti, tęsti, vilkti, vežti: Prikrovė vežimą – nė arkliai (tokį, jog nė arkliai) nepatraukia J.Jabl. Sunkiai ji bepatraukė plūgą ir vežimą P.Cvir. Arkliai vežimą vos patráukia DŽ1. Aštuonis arklius užkinkys liuob, – nepatráuka kiteip Gršl. Cielą vežimą vos arkliai patráuks Kl. Arkliai nė iš vietos ne[b]ipaeina, ne[b]ipatráuka Brs. Matai, toks purvynas didžiausis liūb ten būs, o teip arkliai vos [b]ipatráuks Sd. Jaunas žmogus įsisėdo į vežimą, spauda, ka tie arkliai ano ne[b]ipatráuka Sd. O arkliai stova ant vietos – nepatráuka arkliai Yl. Maušienė įsėdo į vežimą – i nepavažiuosi, nepatráuks arkliai Tl. Patraukanti̇̀ buvo kumelė Pvn. Arkliai ant paskutinių kojų šoka, kroka, nepaveža iš vietos, nepatráuka anie Stl. Kitą kartą nežiūrėdavo – ka tik plūgą patraũktų [arklys] Škn. Ka gi te, ir arkliukam jeigu tik viksvelių duosi, tai plūgo nepatraũks Plvn. Daug nekrauk, – nepatraũks [arklys] Jnš. Traktorius turi traukt, arkliai nelabai patráukia [akmenų] Sn. Jaučiai daugiau patráukia, arkliai tiek nepatęs Gg. Arklynas nepatráukia vežimo Klt. Reikia pervažiuoti per upelį, o arklys negali nei kaip ratų patraukti LTR(Ukm). Kelias traktoristų išdirbtas, arklys ratų nepatráukia Mžš. Mano sena kumelė da patráukia ratus Pnd. Čia tai stebūklingas gyvulys (arklys) – vien ratai žmogum [sunku], nepatráuksi prieš kalnalį kokį PnmR. Traukiu traukiu – nepatráukiu Sb. Kad važiavau pro daržą, pro rūtelių darželį, nepatráukė bėrs žirgelis graudžiųjų ašarėlių JD1478. Nepaveža, nepatraukia širmi žirgeliai NS652. Da pėdo rugių nepatráukiau (buvau maža) – jau reikėjo ant šalinės lipt Graž. Ir metę [tinklus] negalėjo patraukti dėlei daugybės žuvų BPI409.
| Užejo miegas, nebgalė[ja]u nė grėblio patráukti Als. Dar grėblį patráuku, dar nesu visai atlikusi Rdn. Nu dar nėko, dar dalgį patráuka (dar stiprus) Pgr. Patrauktų̃ (įstengtų pjauti) – vyras prieg sylai Drsk. Nuejau pjaut – nieko nepatráukiu dalgės Kpč. Dar su dalge patráukiu Jz.
| prk.: Patraukami̇̀ tie muno darbai, kaip trauki, ištrauki Lk.
^ Nepavalgęs nepatrauksi, nepapustęs nepapjausi Pg.
ǁ pajėgti pavilkti, panešti (kojas): Vieną dieną pereisi, tai kitą kojų nepatráuksi Ds. Man išrodo, kad jei didelį arklį teip pašertume šiaudeliais kap šituos, tai ne tik vagos, ale ir kojų savo nepatrauktų Kpč. Kojų patráukt negalėjau Gdr.
ǁ galėti, pajėgti traukti, sukti: Negaliu patraukti girnas B, N.
ǁ intr. pajėgti veikti (apie mašiną): Jeigu rugius kulia, tai reikia rugių pėdus perpus pjaut, kitaip nepatráukia tas lokomobilis Pn.
8. tr. pertraukti: Paskui dirvonus plėšia: an grindų sugula du vyrai – katras katrą patraũks Antr.
ǁ prk. viršyti: Patráuks tėvo pusė – [vaikas] būs pijokas Krš.
9. tr., intr. Ser kieno paviršiumi pabraukti, brūkštelėti: Patráukti per stygas NdŽ. Jis patraukė ranka išilgai stalo, taikydamas katei per nugarą M.Katil. Par sieną patráuki su ranka – didžiausias sluoksnis širkšnio Grnk. Jeigu pryšais patráuksi, gali pasirakštint Krž. Būdavo, mama išplaka blynų tokią tašlą, tą silkę už uodegos patráukia par tą tašlą – ir an petelnios Alz. Jis peiliu patráukė gaidžiui per kaklą NdŽ. [Giltinė] dalgiu taip patraukė, kad iš karto patalan paguldė J.Mik. Šlapiu autuku patráukei [per bažnyčios lentukes] – ir švaru Sn. Ta pagal katilo dugną patráuksam šepetį Klk. Išskaluodavom, išskaluodavom [skalbinius], mušdavom patraukdami̇̀, patraukdami̇̀ sutartine Sdb. Ne tiesiai [kuldavo skalbinius], o patraukdami̇̀ Sdb. Gero daikto daug nereikia: pirštu patráukei, palaižei – ir abiem gerai Ssk.
ǁ apie įvairius veiksmus, atliekamus braukiant per ką: Jo juodi plaukai buvo šiurkštoki, bet jis daug jais nesirūpino: patrauks kokius tris kartus šukomis – ir pabaigtas darbas J.Balč. Patráuk su karštu prosu – nebūs taip susirukšlėjusi [skarelė] Krš. Sakau, patráuk man, ba storas noragas! Lp. Patrauktai̇̃s kirviais geriau ir rąstus tašyt Alv.
ǁ refl. tr. paviršiumi pabraukus, brūkštelėjus pasikabinti: Su pirštu pasitráuk nuo viršaus tos smetonos – kiek čia reikia Jrb.
10. intr. kiek suduoti, uždrožti, sušerti: Patráukė su diržu par kuprą gerai – i daba vaikas kai vaikas Jrb. Kančium per blauzdas smagiai patráukdavo Vlkv. Da šitai reikėjo rozą patráukt Plm. Patráukė vieną kitą sykį per pečius Rmš. Nebūdavo, ka kas patraũktų par veidelį Sdb. Lėkdamas pro šalį broliams patraukė su bizūnu par kalnierius LTR.
11. tr. patempti, kad veiktų, judėtų, suktųsi, pavaryti: Laikrodį patráukti NdŽ.
12. tr. ką surištą kiek sutraukti, paveržti: Reik patráukti arklio kojas – numina tolie par naktį Varn.
13. tr. sutraukti, suveržti: Virvelėmis Adamo patrauksiu juos, ryšiais meilės SPI373.
14. tr. paraukti: Tiek mažų mergyčių ji (siuvėja) turėjo aprengti baltai baltutėliai. Čia patraukti, čia pridurti, nes išaugta nuo to laiko, kai vedė prie pirmosios komunijos M.Katil. Baltai ans buvo aprėdytas, tokios kelnės patráuktos Klk.
15. tr. impers. Mžš kiek pritraukti, suriesti (ppr. dėl paralyžiaus): Toks kriaučius buvo, toks biškį koja patráukta buvo Skd. Tep ta koja patrauktà ir būdavo, čia tik po karų ją išgydė Graž. Kokia aš darbinykė – ma[n] patraukti̇̀ pirštai Vlk. Po vaiki darė vonias, – buvo kojos patràuktos (nepaėjo) Rod.
16. tr. padaryti sukritusį, suliesinti: Liga tuoj patráukia Antš. Jis labai ligos patráuktas Antš.
| impers.: Kiek per šituos metus patráukė, be čėso pasenau Ut. Tris dienas pasirgo, ir tuoj patráukė Antš. O Mikonis už jį gi vyresnis, tai turėjos turėjos, ale patráuktas jau Slm. Senai bematęs bobutę – jau patrauktà labai Slm.
| refl.: Subinikę atkišęs, pasitráukęs – susenęs gatavai Rdn. Jau jai kokia negeroja, kad nevalgo, visa pasitráukus Ds. Kiti jau kiek pagyvenę, pasitraukę, panokę kaip obuoliai J.Paukš. Jis ir jaunas pasitráukęs buvo, o dabar tai viškui senelis Slm.
ǁ impers. padaryti įkritusį, įdubusį: Tik tuos vidurius traukė patráukė Lp. Nuog vilensko valgio pasdariau kai kumelys patrauktai̇̃s viduriais Vlk. Tep patraukti̇̀ viduriai, rodos, nieko nėra Kt. [Vyras] pokūdis, žandai patraukti̇̀ kruopytę Slk. Patrauktai̇̃s pilvais šunys y[ra] visų greitiejai Šts.
ǁ refl. šiek tiek sumažėti apimtimi, kiek susitraukti, sušokti: Pastráukė kiek apsiavimas, tai nelekia nuo kojos Klt. Dimas pastráukia, kai išvelėji Klt. Sušlapę kailiniai būna pastráukę, būna maži Vrn. Paskuo biškį pasitráuka, kaip išemi [audeklą] Žlb. Pastráukė kamašeliai, tai dabar geri Klt.
| Darė nuotrauką – pasitráukęs mun inkstas Rdn.
17. tr. patempti, gūžtelėti: Barbė atmeta galvą, patraukia vieną petį ir paklausia: – Už ką ir kaip aš tau turėjau atsilyginti? I.Simon. Sėdi gurkliuką patráukus [bobutė] Klt.
18. tr. impers. traukuliams kiek patampyti, suspazmuoti: Patráukia, patráukia [akį], tik man retenybė tep būna Vlk.
19. tr., intr. kiek stingdyti, kietinti: Kai patráukė šaltukas, tuojaus apdžiūvo balos Vrn.
| impers. Akm, Lp, Lš, Skr, Ds: Šalnoja, patraukia R150, MŽ198. Šią naktį biskį patraukė N. Truputį patráukė ir apsnigo Šv. Šią naktį jau šalnavusi, patráukusi KI471. Nieko dar, kad plikšala patraukė, juk rugys ir dobilas iššustų po tokia [sniego] danga M.Katil. Iš ryto buvo patráukta, o dar̃ atleido! Rdm. Dabar kiekvieną rytą patráukia Stak. Vakar buvo patráukta po nakčiai Švnč. Biškį patráukė tą patį šlapumą Lk. Ravukai išsivalys: tuojau patrauks vandenį Žem. Šąla, maž patraũks biškį – nusbodo tas šlapumas Klt. Dieną buvo atašilas, ė in vakarą kiek patráukė Tvr. Atvažiuojant kelias buvo patrauktas, grįžtant bus daugiau ištižęs Škn. Iš nakties purvyną patráukė Stl. Šįryt gerokai patráukė Rs. Šįryt smarkiai patráukusi – jau arklį viršum purvo kela Klp.
ǁ tr. padžiovinti: Saulė šildo, tai gal nors kelią patrauks Vrn.
20. tr. kokiais įtaisais kiek pasiurbti: [Žvyrduobėje] vandens yr, bėdos tekus, a gaisras – yr jau iš kur vandens patráukti Klm.
21. tr., intr. Šv burna ar nosimi pasiurbti (skysčio ar dujų): Čiauduliui užėjus, smarkiai patrauk kvapą į nosį TS1899,72(Vaižg). Aš patráukiau to [bjauraus] kvapo – davai vemt! Vdn. Kap in save orą patráukiu, tai uždaro vienon šnirplėn Dg. Plūksnų padegina, sutrina, ka smaradas būtų, patráukia dūko [vaikas] ir pereina, apstoja [kirmėlės] Kpč. Ir jam stipriau patraukus dūmą, rausvi debesėliai išplisdavo virš galvos M.Katil. Dantį krapštė, patráukė į save kvapą, ir prarijo [smeigtuką] Graž. Senis prikimšo pypkę, užsidegė ir, patraukęs kelis kartus, tarė: – Lengvas dūmelis, nė seilės nepadaro V.Kudir. Kai mergelė jos (tabokos) patraukė, kai naginė susiraukė LTR(Lp). Duok nors dūmo patráukt, šiandiej da nekūrijęs Sdk. Einu numie dūmo patráukti Akm. Alekseli, duok dūmelį patráukti End. Patráuk kampoto Drsk. Iš butelio porą gurkšnių patráukiau Snt. Patráuk gurkšnelį iš butelio Ėr. Tu parsineši [degtinės], patráuki gurkšnį – i guli Jrb. Vienu rozu patráukiam [iš butelio], kitu rozu patráukiam, nebedaug ir liko Žl. Patráukia, patráukia teliokas, tai kai šoks, kai stums viedrą, i papilia Klt. Tas nulekia žiedeliukas, an kitą [gėlę] nuskrido, patráukė [bitės] Žl.
ǁ intr. pašniurkčioti (nosimi, šnervėmis): Nusiraminęs visai Antanukas patraukė vieną kitą kartą nosim, lyžtelėjo liežuviu viršutinę lūpą V.Krėv. Kroklys vaikas, kroka vis pašaukdamas, patráukdamas Rdn. Patraukė šnerkšlėm [smakas] ir šaukia į pačią: – Čia yra svetimas žmogus LMD(Žg).
ǁ parūkyti: Patráuku, patráuku i pametu, bijau daug rūkyti Pj. Pelenus nukračiau, patráukiu papirosą Dg. Tėvas ilgai tylėjo, paskui vėl patraukė pypkę ir ėmė lengviau alsuoti rš.
ǁ tr., intr. kiek išgerti (svaigiųjų gėrimų); mėgti pagerti, įsigerti: Mėgsta jis patráukti DŽ1. Jaunasis Muselys, kurs mėgo patraukti degtinę, pasiliko trioboje TS1903,9b. Mūso i kunegas patrauką̃s – tik paduok Rdn. Patráukia vyras, nelaimingas žmogus DrskŽ. Kaniako (konjako) patráukia daktarai Adm. Patráukia, o stipras, raudonas Krs. Patráukę vyrai, liežuviai kliūna Krš. Ana buvo toki burną patraukanti̇̀ dar Varn.
22. refl. Š, ŠT7, Ser, KŽ kiek paeiti, pasislinkti kuria kryptimi, pasistumti artyn, tolyn ar į šalį: Pasitráukti kelis žingsnius (atgal) NdŽ. Pasitráuk a šen, a ten! Pln. Dar žingsnelį pasitrauk J.Jabl. Pasitraukit per žingsnį, pasitraukit! K.Saj. Prašom truputį dar pasitraukti KlK21,49. [Liūtą] pririšo tuo tarpu prie medžio ir patys pasitraukė į šalį ratų susiieškoti J.Jabl. Anusė susigūžia, pasitraukia atbula, atsišlieja sienos ir laukia rš. Ka eis šokti, tik į kertę pasitráuki, ka neprimintum Kal. Pasitráukiat, sako, nu durių toliau, tuokart kalbėkiamos Trk. Pasitráuk iš kelio! Vkš. Anie (vilkai) nu kelio pasitráukė, paskuo davai vytiese Krž. Tu pasitráuk – galvą dabar kišęs, i nieko nematyt Jrb. Jūs biskį in šoną pasitráukit Lbv. Kad jūs vienplaukės, tai kad jūs toliau pastrauktūt nuog lango [per perkūniją] Dg. Suploja su rankom, tie pasitráukia [šokdami kadrilį] Sk. Atsiminęs, ka negalima stovėt po medžiu, greit pasitráukia LKT264-265(RdN). Pasitráuk, vaikel, nuo kelio – da arkliai sumindis Ėr. Ožys pasistoja ant dviejų kojų ir šeria – tai da spėji pasitráukt, o kai avinas puola – nespėji Svn. Pasitráuk ma[n] iš akių! Jrk130. Pasitrauk bent į šalį, mano jauna mergele LLDII63. Ožka susiraukė, šalin pasitraukė, dreb iš baimės, kad iš meilės vilkas nebučiuotų NS1365(Brž). Pastráuk in stalą arčiau, valgysme Klt. Biškį pasitráuk, vaikas nora atsisėsti Trk. Pastráuk – visi pareisma [susėsti] Dbk. Pasitráuk, tu man skverną prisėdai, aš negaliu atsikelt Skrb. Niekas ant tavęs nepasitrauks, idant tau ko pikto padarytų BtApD18,10.
23. intr. kurį laiką tverti, išbūti, iškęsti: Patráuksim dienikę [kirsdami javus] – ir po rugiapjūtės Skr. Užkąsk kąsnelį – ir patráuksi lig sniedonės Tr.
| prk.: Žaliajam klony javai ir be lietaus dar gali patraukti rš.
ǁ įstengti šiaip tarp kurį laiką gyventi (apie ligonį, seną žmogų): Kelias dienas patraukęs po tos kalbos, nelaimingas žmogus mirė J.Balč. Seno čėso žmones patráukia (ilgėliau pagyvena) DrskŽ. Nekiek ilgai nusipirkęs [ūkį] patráukė Krš. Ka dar porą metų patraũkčiu, būtų gerai Krš. Gal da kokius metus patráuks, o gal jau i nepatráuks Jrb. Ligonis gal da patraũks Dgl. Lopaus lopaus, gydaus – kad dar patráukt Kvr. Kokią dieną [su vaistais] patráuksi, ar tan galan, ar tan – vis tiek reiks mirt Dbk. Maž kiek patraũks Juozapotelė Dglš. Nedėlią patráukė i numirė Kzt. Kojos išbrinkę, rankos išbrinkę – ką te ana bepatraũks Ds. Vėžys nepagydoma liga, gal da kokius metus gali patráukti Krs.
24. intr. kiek padelsti, pavilkinti: Biškį patráuk ligi rudenio, kai nebegražu lauke RdN. Ar čia tuoj tekėti, o gal dar toliau patráukti? Jnšk.
| Maž kiek do patraũks karvė (nesiveršiuos) Klt.
| refl.: Linai jau an rudenį pastráukia (raunami rudeniop, po kitų darbų) Vdn. Va susapnuota, tai šiandie, ryt ar poryt pastráukia, pastráukia, bet sapnas tai vis išeina Dg.
25. intr. DŽ1 kiek užtrukti, išbūti: Dar tris dienas patrauks giedra, o paskui šmakt lietus ir lyja rš.
| refl. NdŽ: Taip pasitraukė metai ir kiti, o bažnyčio[je] ramumo nėra LTR(Rm).
26. tr. R, MŽ, Sut, N, Vkš pertraukti, nutraukti: Seseres patráukė juostą, kur buvo suvystyta vaikas LzŽ. Miežį akė[je] reik musių grobais aptepti, patraukus pusiau Šts. Samsonas patraukęs apkalimus ant savę, pagavęs kaulą asilo, užumušė tūkstantį filistinų MP225.
| prk.: Patráukei surišimus manus, tau afieravosiu afierą garbės DP230.
^ Iš juoko ko žarnų̃ nepatráukė Rod.
ǁ LKKXIV206(Zt) sudraskyti, sulaužyti, susprogdinti: Kai skrisiu, tai aš tave tenai – ui, į drabnus kąsnelius patrauksiu! LTsIII139(Dv). O kam man lazda (lazdynas) kelines patráukė (sako gaidys) (ps.) Dv. Buvo patráukę tiltą, kap ledą daužė Lz. Oi, girdim kalba, kad mes ištapinom margą dobilėlį, o jiej patraukė plienines dalgeles LTR(Mrc).
| refl.: Pasitráukė (sprogo) LKKXIV213(Zt).
27. tr. išvilkti, ištempti: Anys (vilkai) jam jau daug avių patraukė iš tvarto Aru29(Dv).
ǁ traukiant iš kur gauti, laimėti, ištraukti ką: Gražių ešerių ar kuojų galima patraukti arčiau meldų, pakraščiuose rš.
| prk.: Patráukė jis pinigų Drsk.
28. tr. traukiant iškelti, užkelti: Ka jau ant štormo, būs patráuktas toks bumbulas Plng. Žėglį patraukti N.
ǁ traukiant paverti, pakabinti: Aš norėjau patráukt gardyną an to šniūro Jrb.
29. tr. parsivežti, parsigabenti iš kur: Šikšnosparnis, norėdamas patraukti prekių iš antrapus jūros, paskolijo sau piningų S.Dauk.
| impers.: Patraukti̇̀ tiej dalykai iš kitų kraštų DrskŽ. Pas mus koks žodis yra patráuktas ir iš vokiečių kalbos Snt.
30. tr. impers. Trgn imti, pirkti, įsivežti: Dabar až rubežiaus labiau kiaules patráukia, tai ir brangesnės Mlt.
31. tr. pamelžti: Eik, sesule, patráuk karvykštę, gal sutrauksi ašarėlę pieno viralui pražilint Rod.
| refl. tr.: Dar aš nubėgsiu, karves pastráuksiu Vlk.
32. tr. pasitempti sunkiai ką keliant, nešant, dirbant: Gal patráukė ką viduriuos [keldamas] Klt.
| impers.: Bulves ravėjau, žagus žolių reikėjo išnešt, patráukė rankas Škt. Taukai lapės – tepti ginslas patrauktas LMD.
| refl. tr.: Pasitráukė ginslą, ligoninė[je] gulia Krš.
33. tr. padengti, apvilkti, apdengti sluoksniu paviršių: Juodinti (plieną), patráukti juodai BŽ65. Patráukti vieną naugį kitu, nauginti BŽ368. Patráukti dažais pirmą kartą BŽ106. Patráukti žaliai, juodai NdŽ. Gelžį norėdami apginti nuo rūdies patraukia pakastu A1883,259. Sienas norime keletą kartų patraukti vopnine maliava A1885,51.
| refl.: Paprastinai sienos gruntavojasi kartą, o paskiaus su maliava pasitraukia (= patraukiamos) du kartu A1885,54.
34. tr. apnešti, apeiti, aptraukti: Geltos patráuktas veidas J. Jis toks geltos patráuktas, išblyškęs Skr.
| impers.: Sniegas nors netirpo nakčia ir buvo net pašalę, bet visur stovėjo vandens klanai, plonu leduliu patraukti V.Krėv. Daug kas apmūsoję, patraukta žalsvu pelėsiu, purto šalin, betgi Dievo dovana, neišmesi per tvorą J.Balt.
| Veidas gelta patráuktas Tat.
35. tr. padėti, patiesti, pakloti: Esu švelius patráukęs [tvartui] Rsn.
36. intr. pūstelėti, padvelkti (apie vėją): Staiga patraukė vėsus vėjelis Mš. Vėjui patraukus, [grūdelis] sujudo, nuo tako pakilo ir dingo Mš. Pro atdarą langą patraukia vėjelis ir lyg pakutena Jonui per skruostą I.Šein. Net kalvės skliautai dreba, kai vėjas patraukia iš anos pusės M.Katil. Čia ne taip karšta, šiek tiek vėjas patraukia J.Avyž. Nuo Lėvens pusės patraukė šiaurus vėjas rš. Dar pro nuogą vyšnyną patraukia pietys P.Andr. Kame nori ciongas patráukė, džinkt tas duris Kl. Vėjai tie, gal ciongas patráukė Erž.
ǁ plūstelėti, padvelkti, paduoti kuo: Jei ne duonos, tai bulvių parvilkdavo iš kur nors. Ir dūmeliu patraukdavo nuo jų kasamo ruožo M.Katil. Saulė jau grimzdo už akiračio, ir nuo ežero patraukė vėsa rš.
37. tr. impers. esant traukai, nunešti: Toli patráukia tas dulkes [nuo kelių] Vdk.
38. tr. įsiurbti: Vežimas su tavoru nuo srovės patrauktas prapuolė LC1883,12.
39. tr. traukos jėga priartinti, pritraukti: Bėgo garažan, patráukė [žaibą] – ir užmušė mirtinai Dg. Tas i tas langas buvo atdaras – i patráukė žaibą Skdv. Nereik smarkiai bėgti [griaudžiant], mat patráuka vėjas [žaibą] Skdv. Švęstu [v]andeniu reikia žemė papyluot, kad patraũkt lietų Klt.
40. atkreipti: Toks pasielgimas patráukė visų dėmesį DŽ1. Jau senų senovėje žmonių dėmesį patraukė šiaurė K.Bor. Mano pasakojimas patraukia jos domą rš. Moters žvilgsnį patraukė tolumoj pasirodęs žmogus P.Cvir. Ar saulėlydžio pašvaistė, ar tolimas gaisras patraukė miestelėnų akis P.Cvir. Gražus pastatas patraukė akį rš. Trys atgimstančios Pabaltijo respublikos patraukė pasaulio visuomenės dėmesį sp.
41. tr. prk. palenkti, pakreipti į kieno pusę, paveikti, palankiai nuteikti: Ką savo pusėn patraukti LL186. Patraukiąs, žavįs LL168. Jis savo iškalba visus į save patráukė DŽ1. Jis jaučia savo galią patraukti žmones, juos uždegti, jiems vadovauti V.Myk-Put. Valstiečius į sukilimą gali patraukti tiktai viltis gauti žemės V.Myk-Put. Idėja šviežia, patraukianti, yra už ko rankas užkabinti, tik reikia kabinti Vaižg. Apsakymas patraukia vidine šiluma rš. Jį iš mažens patraukė egzotiški rytų kraštai rš. Vaičaitis iš karto patraukė Višinskį rš. Visus į kalvinų tikėjimą patraukė M.Valanč. Ir nuo to laiko daugel žemaičių patraukė į tą perkūno tikėjimą DS160(Rs). Patraũks daugiau prie katalikų, bus didesnė donė ant Rymo Gs. Anas nė vienon pusėn nepatráukiamas (nei į gerą, nei į blogą nesugundomas) Trgn. Paskelbtas apsireiškimas švenčiausios Marijos ant akmenių patraukė iš visų Žemaičių daugybę žmonių M.Valanč. Tačiau kartą atvyko toks gražus, turtingas ir galvotas karalaitis, kuris jos širdį tuojau patraukė J.Balč. Išsirinkau sau panelę, kur patraukė ma[n] širdelę LTR(Jnk). Kad juos Dievas patrauktų ant blaivystės ir pakūtos Sz. Per spaviednį patraukė mano širdį prie gailesties V.Kudir. Bet kiekvienas gundžiamas esti, kad nuog savo paties pageidimų patraukiamas ir vobijamas yra BtJokL1,14. O ašen kad būsiu pakeltas iš žemės, patrauksiu jus visus manęsp Ch1Jn12,32. O aš jei būsiu paaukštintas nuog žemės, patrauksiu vis pas save I.
^ Žodžiai moko, pavyzdžiai patraukia rš. Kvailo ir daina nepatrauksi TŽV602(Al).
patráukiančiai adv.: Pusiau padengtos nekirptomis kudlomis ausikės daro jį patraukiančiai ramų P.Cvir. Jis mokėjo labai patraukiančiai kalbėti I.Simon. Šachrazada turėjo nepaprastą dovaną gražiai ir patraukiančiai pasakoti ir paprašė sultono leisti jai apsakyti vieną istoriją J.Balč.
42. tr. pakviesti, paprašyti, pavadinti, patelkti: Nueinu, nevaro, do patráukia in stalą valgyt Klt.
| refl. tr.: Ką aš pasisiųsiu, pastráuksiu, kas apie mane vaikščios, kai pasenėsiu, nepagalėsiu Klt. Žmogų pastráukei [prie kokio darbo] – tai kiek reikia ažmokėt Klt. Antrojį, už mune mažesnį, tą pasitráukė [pamotė] pri savęs Varn.
ǁ įtraukti, įjungti: Daktaras, patrauktas į bendrą pašnekesį, ilgokai pašnekėjęs, vėl lyg svarbų daiktą prisiminęs, pagrįžo prie Elzės Pt.
43. tr. ŠT29 pakviesti, pareikalauti, paraginti kur atvykti, dalyvauti, pašaukti atvykti: Patraukti atsakomybėn, tieson Ser. Aš jį teisman patrauksiu už apgavystę! rš. Patraukė jį toliaus į aukščiausį sūdą Lietuvos M.Valanč. Idant nepatrauktų tave prieš sūdžią Ch1Luk12,58. Patraukti teismo atsakomybėn rš. Nelaiminga toji šalis, toji tauta ir tie josios valdovai, kuriuos jis patrauks atsakomybėn už įžeidimą V.Krėv. Žinau tiek, jog Žioplių Tamošius pasiliko patrauktas į sūdą TS1897,8(V.Piet). I patraukė už tą laidojimą į tardymą Šv. Rupūže, už tokį darbą aš tave teisman patráuksiu! Pv. Aš tave tuoj pas kunigą patráuksiu ant prysiegos Grdž. Žydelis apsigandęs … su ašarom pradėjo bernioką prašyties, kad dovanotų ir nepatrauktų po sūdu už tat, kad anas žmogum važinėja BsPII248. Aš broliukus pašauksiu, tave teisman patrauksiu LTR(Blnk).
44. intr., tr. impers. prk. užeiti, suimti norui, potraukiui kam, į ką: Kap jį patráukė valgyt! Lp. Ažusūdyt reikia, maž patraũks gert [telioką] Klt. Kap man patráukia pasakyt, tep ir pasakau Dv. Patraukė būtinai ją pamatyti, rasti, kad ji kažin kur būtų! I.Šein. Joną patraukė ją privyti I.Šein. Čia gimus – vis patráukia [atvažiuoti] DrskŽ. Patráukė mintis pas jus užeit Rmš. Kad patráuktų ant linksmumo [išgėrus], tai padainuočiau Skrd. Išgerkit, valgyt geriau patraũks Klt.
ǁ tr. sukelti, sužadinti (ppr. norą valgyti): Duok silkių, tai patraũks valgį Db. Kad ko sūresnio možnėt, tai valgį patraũkt Kpč. Valgį patraũks [degtinės lašelis], – nevalgi̇̀ vaikas Dg. Trilapiai, kad geriau valgį patrauktų LTR(Trgn).
45. intr. pajudėti kuria kryptimi – nueiti, nukeliauti, nuplaukti, nuvažiuoti, nuskristi: Bet ar taip jį atsisveikintų Katrytė, jei štai kurią dieną prasidėtų sukilimas ir jis sumanytų patraukti pas Mackevičių? V.Myk-Put. Ant rytojaus, prašvitus, visas pulkas vyrų patraukė linkon Gardino V.Piet. Rytą alpinistai patraukė kalnų kryptimi sp. Išklydom iš kelio ir patraukėm, kur akys mato, kur kojos neša rš. Bet jau lenkai šaudydami ant Varnių patraukė M.Valanč. Išmesi ūdas ir išeisi į Vokytijos pusę, laive patráuksi Plng. Iš Upynos į Varsėdžius gali patráukti Grd. Čia pro tą šilelį buvo kelias, tai ir patráukiau tiesiai Slv. Iš atlaidų patráukėm į šalį (pas gimines) Srv. Jis patráukia vakarais pas ją Ėr. Galvojo … ir toliau kur patraukti, į pasienį, arba ir už sienos rš. Šaltomis žiemomis iš miškų būriais patraukdavo į sodybas vilkai P.Cvir. Rudeniop šarkos patraukia į sodybas rš. Toksai varnėnų debesis, susiglausdamas ir ištįsdamas, čia vienon, čia kiton pusėn patraukdamas, aukštyn žemyn pasisupdamas, sukinėjasi viršum lankos rš.
| prk.: Čia grąžino spaudą, reikėjo patraukti aiškesniu keliu rš. Dabar gi visi an miesto patráukė Pnd.
| refl.: Jum iš Keižionių arčiau, į Nerį pasitráuksite (pasuksite link Neries) Čb.
46. refl. išsikelti, išvykti kitur gyventi, išsikraustyti: Aš palikau namie, o mano broliai pasitraukė iš savo krašto ir ėmė prekiauti svetur J.Balč. Vienas čia gyvena, o kitas išvažiavęs, pasitráukęs Sb. Čia muno trobelė kaip sudegė, aš pasitráukiau į kaimą Skd. Tie kaimai po biškį pradėjo nykt: žmonių pasitráukė, išmirė Grz. Žmonių apgyventose vietose jo nebėra: arba pasitraukė kitur, arba išnyko Blv.
| Žiemai sniegenos pasitraukia toli į pietus T.Ivan.
| prk.: Ledynui pasitraukus į Vidurio žemumą, jo išgulėtos dubumos, kuriomis dabar teka Bražuolė, Strėva, apie 200 metų buvo apsemtos prieledyninių marių MLTEI455.
ǁ prk. mirti: Kaip mės pasitrauksma, liks gryni laukai Adm. Šita žmona buvo labai gera, bet ji greit ir pasitráukė: širdis ir kraujo spaudimas Plv.
ǁ prk. nunykti, išnykti: Aleriodo atšilimo metu iš Pabaltijo kraštų pasitraukė tundra rš. Kasos visai pasitráukė, kur ne kur gali pamatyti Krš.
ǁ ŠT53 nueiti šalin, pasišalinti: Išgirdus kitus besibarant, ji visada pasitraukdavo, kad tik nieko negirdėtų I.Simon. Jis prisigretindavo prie Šarūnės, mergaitės pasitraukdavo, ir jiedu likdavo vieni du tamsų vakarą ant kelio V.Bub. Ir tas žmogus pasitráukė į pašalį – ką tu darysi anims, menkas žmogus būdamas Všv. Tol pasakoja tą patį, kol vaikai pasitraukia LTR(Srj). Pasitraukė vienas pulkas, atlėkė kitas Mš.
| prk.: Taboro kalne prigimtoji tamsa pasitraukė, ir Kristus sužibo taip, kaip ir prisikėlimo rytą A.Mac.
^ Ar tu, durniau, nustok, ar tu, plikiau, pasitráuk An.
ǁ atsiskirti: A tu pasitráuksi, a žmona pasitráuks – judums gyvenimas iširs Bdr. Pasitrauk, meldžiamasis, nuo manęs: jei tu eisi kairėn, aš laikysiuos dešiniosios Skv1Moz13,9.
ǁ kiek laiko nebūti, kuriam laikui išeiti, išvykti: Netrukus ir tau teks kelios dienos pasitraukti iš tarnybos J.Jabl. Iš namų valandėlės (nė valandėlę) nepasitraukė šiandie J.Jabl. Pasitraukiau kelias dienas iš namų, ir nelaimė atsitiko J.Balč. Pasitráuk iš namų tris dienas, tai tavęs žandarai neras J.Jabl. Pasitráukti iš namų, nebūti kurį laiką namie, būti išėjusiam BŽ334. Satkūnas nepasitraukė iš fabriko nė vienai dienai rš. Pradėjo sirgti, ir par naktį negalėjo bepasitráukti Rdn.
ǁ J.Jabl, ŠT1 atsisakyti, pasišalinti (iš darbo, tarnybos, iš kokios veiklos): Pasitráukti iš tarnybos BŽ326. Iš scenos (iš veiklos) pasitráukti BŽII489. Pasitráukti (iš vietos) BŽ76. Pasitráukti iš politikos (mesti politinę veiklą) DŽ1. Tas didikas Munodis buvo keletą metų Lagados gubernatorium, bet per ministrų klastas turėjo pasitraukti iš vietos J.Balč. Išleidęs už vyrų dukteris, apvesdinęs sūnų, jis tarėsi visai pasitrauksiąs iš ūkio P.Cvir. Ketvirtoji klasė būdavo reikšminga klasė. Iš jos daug kas pasitraukdavo – vieni į dvasinę seminariją, kiti šiaip kur nors į šalį V.Myk-Put. Būtų visai pasibaigęs besimokydamas, gerai, kad laiku pasitraukė S.Zob. Pirmoji pasitraukė iš žaidimo Sigutė: ji nebeturėjo nė vieno pinigėlio rš. Aš galiu pasitráukt – lai eina kiti dirbt Sk.
47. refl. SD1133, Sut išvykti, iškeliauti, išsikraustyti, išbėgti tolyn gelbėjantis nuo ko, atsitraukti, evakuotis: Ūmai pasitraukiąs SD1132. Kariuomenė pasitráukė į vakarus NdŽ. Suremti iš visų šonų, saldotai, paklausę savo komandos, pasitraukė iš mūšio lauko V.Myk-Put. Lietuvos vyriausybė prieš kelias dienas pasitraukė į Kauną sp. Kap čia puolimas buvo, mes buvom pasitráukę Vlkv. Priešo lėktuvai juos puldavo, ir turėjo jie pasitráukti Plšk. Ka ans būtų pasitráukęs, ano būt nesušaudę Slnt. O čia mas tatai ant Luokės pasitráukėm Knt. Tuokart pri giminių buvo pasitráukęs Šts. Rusijo[je] b[uv]au pasitráukęs į Kazanę, dirbau Kazanė[je] Žd. Vokyčiai pasitráukė, mes parejom atgal Lž. Į tokius krūmus pasitráukėm, ir užejo rūsai Klk. Čia būs da karas, rokuona, reik pasitráukti toliau Akm. Anie varė mumis toliau, bet mes į tas pelkes pasitráukėm Vgr. Mažyliokas buvo karinykas, tai tas pastráukė ir dingo Kp. Vienas brolis pasitráukė į pasienį [nuo caro kariuomenės] Sk. Per karą pasitráukėm šęnai Dgp. Jis buvo milicnyku, jis buvo pasitráukęs Akn. Bet Jėzus, žinodamas, kad jie nori ateiti Jo sugauti ir paskelbti Jo karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną SkvJn6,15.
48. intr. turėti panašumo, būti panašiam į ką: Sūnus į motiną patráukęs Rmš. Jeigu patraũks in mane, tai bus labai meilus [vaikas] Plm. Anoj [duktė] tai tėvelio patráukus pusėn Dg. I kalba, i juokas – gūdna močia, tik nosė an kitą pamiliją patráukia Mžš.
| tr. impers. Patráukia vaiką in gimines, in senelius DrskŽ. Ano mergaitė kaip ir moma buvo patrauktà Skp. Anas patráuktas in manęs Aps.
ǁ impers. pakrypti, pasikeisti, virsti į ką: Jau patráukė į šilumą Rmš.
49. intr. palaikyti, paremti kieno pusę, nuomonę: Tu už moteris patráuki Auk. Dzūkė už dzūkę patraũks, i bus gerai Vrn. Jis po manim truputį patráukia Ėr.
50. tr. paimti, pagriebti: Motociklu važiavo, sušalo – jau vėjas patráukė Ml. Šiltos jūs trobos, vė[ja]s patráukė – ir užteko Trk. Mane tik šiurpas patráukė, kai toji naujiena kaimą pasiekė Plv. Gal tave tryda patráukė, kad tu tiek popierių imi? Ob.
| Ka nesuvisai surūgęs [pienas], pilvą patráukia (paleidžia) Kv.
ǁ ištikti: Ponas Dievas jį patraukė tokiu smerčiu N.
51. intr. įsitraukti, įsismaginti ką daryti: Patráukėva ir išvalgėva visą ryšį obuolių Raud. Iš kulkosvaidžių ka patráukė [šaudyti] KzR. Iš kulkosviedžių i patráukė Prn.
52. tr., intr. NdŽ, KŽ uždainuoti, užtraukti: Kitas įsiūžęs jau mėgino dainą patraukt, tiktai kitų sudraustas laikėsi J.Balt. Kai ateis ant vargonų, tai kad patráukia Stk.
53. tr., intr. BzF190, Ser, KŽ pagriežti: Po tam atejo muzikė, kuriai pavelyta tapė tikt mažumelį patraukt TP1880,44. Patráukti maršą NdŽ.
◊ ãkį patráukti sulošti kortomis „dvidešimt vieną“: Lošti tūkstantį Antanui neįdomu, jis daug labiau mėgsta akį patraukti rš. O gal akutę patrauksim? rš.
kad tavè balà patráuktų toks keiksmas: Kad taũ balà patraũkt tokią karvę – bados! Skrb.
kad (lai̇̃, tegù) (jį, tave…) vélnias (velniai̇̃) patráukia toks keiksmas, piktas palinkėjimas: Tegù velniai̇̃ patráukia, jeigu meluoju NdŽ. Mesk rūpinęsis tuo žydu, kam jis tau reikalingas? Lai jį velniai patraukia LzP.
nė̃ pastùmt, nė̃ patráukt Žg sakoma apie lėtą, nepaslankų žmogų.
pečiùs (pečiai̇̃s) patráukė sakoma stebintis, abejojant, piktinantis kuo, nežinant ko: Po mano tų aiškinimų šeimininkas stebėdamasis ir piktindamasis tik pečius patraukė J.Balč. Kristupas patraukia pečiais, o Pranas, paspaudęs jam ranką, smuko į kitą pusę gatvės V.Mont. Steponas patraukė pečiais: matyt matytas, bet kas toksai? V.Bub. Pečiùs patráukėm: kaip Stasys rašo – ot ir ketvirtokas Slč. Visi žmonys nustebo, patráukė pečiai̇̃s Krš. Mužikas pečiùs patráukė, paveizėjo velniuo į ragus Plng.
per dañtį patráukti NdŽ, DŽ1, Skrb pašiepti, pajuokti: Jei kas mėgino per dantį patraukti jį taip šaukdamas, tai šiandien nagus krims patyręs, kad šitokio vardo ne bet kam užsipelnyti M.Katil. Jo eisena buvo tokia iškilminga, pats atrodė toks išdidus ir savim patenkintas, kad aš neatsispyriau pagundai patraukti jį per dantį rš. Aš jį kai patráukiu par dañtį, tai nežino kur ir dėtis iš sarmatos Užp. Jis teip moka gražiai per dañtį patráukti Šl.
ši̇̀rdį patráukti palankiai nuteikti, palenkti į kieno pusę: Juk Gedvilienė taip, kaip ir jos sūnus, iš karto patraukė prie savęs jos širdį Pt. Mėlynos akys, veido skaistumas [bernelio] – patraukia širdį toksai gražumas LTR(Ps). Tik viena iš daugel man širdį patraukė, kad su ja sueiti kas valandą gaučia! LTR(Plv). Patrauka pri savęs širdį tavo P.
širdi̇̀s patrauktà silpna: Išsisirgau, kažko širdi̇̀s patrauktà, nebžinau kuo atgaivinti Vkš.
už liežùvio patráukti prakalbinti: Net susigraudžiau patraukęs bobą už liežuvio Vaižg.
vélnias už liežùvio patráukė (ką) parūpo, kilo noras pasakyti, išplepėti: Kažkurį iš pasiuntinių patraukė velnias už liežuvio: nulėkė ir išpliauškė poniai Z. Galvydienei J.Balt.
partráukti
1. tr. Lex65,98, Q573, N, Rtr, Ser, NdŽ, KŽ, Ds, Ppl traukiant parversti, parmesti, pargriauti, parblokšti, parvelti: Sako, partráukė jį ant žemės ir ėmė spardyt Krs. Kad greit ir partráukė [arklį vilkas] Kp. Ir parmetė tas gaspadorius [žmogžudį], o kaip jau partraukė, ėmė mušt BsPIV272(Brt).
| prk.: Ar čia aš išsveiksiu, ar partraũks [liga] Kdl.
^ Ponas nebiškentėjo ilgiaus, jis lyg nei partrauktas parpuolė po pasiuntinio kojų LC1887,50. Lašai stogą partraukė (kad kiaulė paršyčius žindo) Sch59.
| refl. tr.: Kaip mudu parsitraukė ant to Kregždės kalno – ir mane, ir mano Teklę, – kaip įkirto po penkiasdešimt bizūnų, tai kraujas par kulnis ritos DS299(Grk). Šitą bernioką mergos parsitráukė dugnan Šmn. To mergaička parsitrauktà, tas kurkinas ir kamuoja Slm. Kaip tik truptį palaukė, šikšnys (šikšnosparnis) strazdą parsitraukė LTR(Šmn).
| prk.: Vaikus gripas buvo parsitráukęs Krs.
2. tr. Rtr, Ser, NdŽ paviršiumi partempti, parvilkti atgal, namo: Tą kumelę tas cigonas nusivežės, nusivedės, o anie tus ratus partráukė Klk.
3. tr. parvežti, pargabenti: Antai tą akminį tokį didžiausį partráukė su šešiais arkliais Klk. Nerado Antano, tai kas gi partraũks naktį Krč. Pakluonėj Vacys taiso dviratį vežimaitį šienui iš laukų partraukti V.Bub. Gal ir iš Vilniaus kiek reikalingiausių baldų partráuksiu, kur pasiliko iš mano redaktoriavimo laikų Pt. Čia nėra, iš kitų kraštų partráuka vaistų Krš. A iš Amerikos, iš kur čia partráukė tus drapokus Kv. Gelžies iš kitų kraštų partráukia Ll. Būdavo, partráukia iš kur lietuviškų knygų ir duoda skaityt Vrn.
^ Šviesi, graži, stamantri bus [žmona], kaip iš skaistaturgio partraukta! J.Balt.
| refl. tr. Ser: Žiemą rogių pavažą nulaužė ir jokiu bũdu negalėjo parsitraukti medžio naujai pasidaryti Mš. Pirkau medžių, bus sunku parsitraukt vienam į namus Dkš. Parsitráukė šieno iš kitur – užteks gyvoliams Krš. Ponai iš kitur parsitráuks drabužių gražiausių, o mas turėjom iš avių kailio Pj. Ans i liuobėjo parsitráukties visokių krūmokšlių Prk. Skaitau knygų sąrašą, kurios Stepono ketinta parsitraukti iš Varšuvos Db.
4. tr. prk. pakviesti, pavadinti kur atvykti, dalyvauti ar gyventi, parkviesti, parvadinti: Mes jau seniai manome tave į Lietuvą partráukti NdŽ. Jug anie nepartráukė tų vokyčių – patys atejo Trk. Partráukiau žmogų į savo butą: munie vienai sunkiai yr Jdr. Tėvelis mamą partráukė [iš labai toli] čia į Paupį Krž. Ponai partráukė kazokų pulką Kln. Jis partráukė miliciją, ka padarytų kratą Pns. Jis partráuksiąs iš Kauno kitą advokatą Jrb. Partráukė seserį in savo namus Drsk. [Reikia] partráukt vaikai iš miesto – ir gyvenkit sau Pv. Partraukė jie išmintingus smalininkus iš Mozūrijos prš. Iš kokios ten valstybės partráukė tus daktarus Sd. Paimsiu dalgelę, nupjausiu žolelę, nupjausiu žolelę, partrauksiu mergelę LTR(Vs).
| refl. tr. NdŽ: Neduosime, sako savo laukų, ir tiek! Tegu nors dar sykį saldotus parsitraukia, tegu nors negyvai užplaka! V.Myk-Put. Ana nujau parsitráukė dukterį Lkž. Parsitráukė tą marčią ir ėmė nesutikti Grdm. Parsitráukė muni mama, buvau išejusi Grd. Parsitráuka visą giminę vienas įlindęs Krš. Į tą miestą jis ją parsitráukė i gyvena Jrb. Parsitráukė dėlto ir kalnaberžiečiai matininką Srv. Ot parsitráukė an savo begalvės tokią raganą! Pv. Kiba jis nori jos (žmonos) parsitráukt čia! Lp.
ǁ prk. prišaukti: Buvo išsigalvoję, ka radija lytų partráuka Šv.
| refl. tr.: Visi galingi, protingi, tegul parsitráukia lietaus Vrn.
5. refl. tr. tam tikrais prietaisais traukiant, siurbiant atsivesti namo, artyn: Iš Inkstiliuko (šaltinio) parsitráuka [siurbliais] vandenį visi Skdv.
6. intr. N, KŽ, Vn, Vvr, KlvrŽ, Bsg pareiti, parvažiuoti, parvykti atgal, namo: Partráukia abudu iš miesto susikabinę kai knatai (apie girtus) Jrb. Partráuku nū karvei – stova priangė[je] kaži kas Gršl. Iš Šiaulių pėsti partráukė Krš. Paėmė į nagą – nebipartráuks jau Krš. Veizav [su mama] – partráuka vedims vaikiai tiesiau Bdr. Su čebatais tiesiai per laukus partráukė Pš. Kai pavasario sulaukiau, linksmas sau namo partráukiau (d.) Jrb. Pernai jie tikt 20 mercą prie mūsų tepartraukė (parlėkė) LC1887,7.
| refl.: Toji merga ką tik spėjo pasislėpti, tuoj ir tie žmogžudžiai parsitraukė, o sykiu parsivedė ir nuotaką LTsIV154. Led parsitráukėm namo [menkais arkliais]! Ukm.
ǁ Kv parvykti, grįžti iš kitur gyventi: Čia vienas yr partráukęs į mūsų kraštą Prk. Netruks partraukti iš įvairių mokyklų mūsų jaunuomenės būriai Pt.
| refl. DrskŽ: Daugelis parsitráukė į namus po karo Trg.
ǁ Dov atvykti iš kitur gyventi: Į mokyklą partráukė kitas mokytojis Šlu. Keturi jie nū Tilžės yr partráukę Rmč.
| refl.: Visi parsitráukė į Klaipėdą Plng.
pértraukti I, Š, NdŽ, pertráukti; SD1145, SD210,260,299,325, Lex101, Sut, N, M, ŠT5,28, Ser
1. Q133,592, LL268,320, L, Amb, Rtr, KŽ caus. pertrūkti 1: Ana pártraukė siūlą J. Virvę pértraukė pusiau DŽ1. Nepértrauk ražončiaus, padėk! Klt. Valaknas [iš kanapių] toks macnas – nepértrauki Pls. O tvirtūs [siūlai] – vieno siūliuko nepartráuksi, nešiok i nešiok Bsg. Moterys paima, partráukia tą saujelę (grįžtę, kuria surišta saujelė) ir krato ant žemės LKT237(Kri). Tarsit žodelius neužmirštamus, imsit ryšelius nepertraukiamus LTR(VšR).
^ Iž mažos pradžios nusidėjimas prasidest, iž mažo akių paveizdėjimo, iž lengvo pagudimo, iž žodelio nedidžio stojos didis, sunkus kaip lyna kokia nepertraukiama SPII158.
| prk.: Sylas giminių atkirto, o žmones stipras pertraukė SPII76. O kitos visos kacerstvos … sandaros niekad neturėjo, bet buvo visados pértrauktos pačios prieš save DP89.
ǁ perplėšti: Šis tiktai kopt [gyvatę]! su rankoms ir partraukė pusiau BsPII23(Varn). O ka miežis, musies pártrauk subinę, su tą subine ištrink ištrink – ir išgyna Yl. Per liemenį – pertraukti gali, [plona] kaip širšė rš. Gunčai katę pusiau pártraukė PP26.
| refl. prk.: Par pusę aš jug nepársitrauksu – negaliu nu vieno pri kito darbo lakstyti! Vkš.
ǁ nuskinti, nutraukti: Pienių pártraukdavo, appydavo virvę su gėlėms [per vestuves] Rsn.
2. tr. I, Amb, LL189,308, Rtr, Ser, DŽ1 sutrukdyti kokį vyksmą, eigą, procesą: Atsisėdo piktas, kad jam pertraukiau darbą A.Baran. Pértraukė mano ūturką Dglš. Gerai, – atsakė durnius, – aš papasakosiu, jei tiktai tu nepártrauksi muno pasakos BM322(Kv). [Gegutė] pertraukė kalbą šnekučiui Tat. Ar nemeluoji? – pértraukė mano pranašystę karalius (ps.) Plv. Tūlyd jaučiu griaunanties į širdį daugybę žemiškų daiktų, kurie partrauka maldą mano M.Valanč. Sugrįžo į garlaivį ir vėl ėmė žaisti pertrauktą vistą J.Balč. Vienu ar daugiau liežuvio galiuko dūžių pertraukiama ar sutrukdoma oro srovė KlbXIV79. Nepartrauktas I.
| Kad prieš tą vyresnybę spiras, barnius sukelia, partrauka vienybę M.Valanč.
| refl.: A mažas (gims vaikas), a kas, i parsitraũks [jaunai moteriai] mokslas Mžš.
ǁ nutraukti: Pertraukt, perskirt prietelystę SD321. Su kuo draugybę pertraukti, susipykti, persiskirti LL208. Pértraukti ryšį, santykius, susižadėjimą NdŽ. [Žandarai] gauna ligi šiol dvigubą algą, bet užtai turi visiškai pertraukti pažintis su pašaliečiais Pt. [Pabėgėliai lietuviai] dar ne visai pertraukė ryšius su savo tėvyne rš.
| refl.: Valančiaus ryšiai su Pabrėža nepersitraukė LTII272.
ǁ sustabdyti kokį vyksmą, nustoti, liautis daryti ką: Tyrinėjimus pértraukti KŽ. Pertraukė senis savo kalbą, atsigręždamas į žmoną, bet jos kambarėlyje nebebuvo LzP. Kažin, – sako kunigas, – ar bažnyčioj laikyt maldas, ar an šventoriaus, mat par maldą mės pertráukt maldos negaliam Slm. Klėties statymą partráukėm Jnšk. Vasarą žadam partráukt [duonos] kepimą Mžš. Gerai, kad nepertráuki – visą laiką kolchoze dirbi Slm. Toksaig buvo ir Mikalojus š[ventas], kursai … su velinu prakią pértraukė DP384. Tekynės mūsų nė vienu pasaulio ir menkumo jo geiduliu nepétraukime DP543. Adant mokėtų puotas ir kūno lapavimus pertraukt SPIII178.
pértrauktai adv.: Pertrauktai kalbėt, su pertrauka SD299. Pértrauktai kalbėti KŽ; N, [K].
| refl.: Pártrauksias mėlenes ėsti, nebibūs kieti viduriai Krš. Žiūro kino, negali pérstraukt Drsk.
3. intr. kuriam laikui padaryti pertrūkį, kurį laiką praleisti: Leidė tokius knatus [į pūlinį], partráukiau dvi dieni, daugiau nebejo Sdb. Ar paldienykan, ar mažu pértrauksi [tą dieną], tai utarnykan nuvažiuosi Lp. Kartu sodinom [bulves], tik jy vieną dieną pértraukė PnmR. Tai nieko, i dieną pertraukęs nuvažiuosiu pas jį svečiuosun Ml. Pertráukus kiek, pradėjom eit po visą kraštą – už Rokiškio, už Panvėžio [kasdami griovius] Alz.
| impers.: Nedėlios nepértraukė – ir vėl lyja! Srj. Vieną dieną pértraukė – i vė lyja Dglš.
4. tr. suėmus ar paėmus už ko pertęsti, pertempti, pervilkti į kitą vietą: Eikš, pértrauksime spintą DŽ1.
| refl. tr. Ser: O tas žmogus su tuom peiliu tą skūrą persitraukė in savo tą ratą ir sėdi BsPIV62(Brt).
5. tr. prk. viliojant, raginant pervesti, pervilioti: Moterys svetimos šalies partraukė jį jau pasenusį į tikėjimą pagonų S.Stan. Liucipierius pasipūtė, norėjo būti lygus aukščiausiam Dievui, nebenorėjo jo priklausyti ir pertraukė į savo pusę daug angelų M.Valanč.
6. tr. pernešti, pervežti, pergabenti per ką: Misliu, kaipgi dabar juos pertráukt per tą upelę Ppl. Tas vilkas paėmęs už kampo skepetaitės ir traukia: jai išrodo, kad ji stovi krome, o tas vilkas jau ją pertraukė per mares BsPIV171(Graž). Ar sauja tų popierių, su neišsakoma baime ir pavojum pertraukiama per rubežių [,platina šviesos idėją]? Pt.
| refl.: Gendroliui … buvo galiausiai tikt pasisekus nakties gūdume tylomis per upę persitraukti Kel1881,52.
7. tr. Vkš, Ds per ką ištraukti, perkišti: [Mergaitės] turėjo taip plonai vilnas rateliais verpti, kad visą sruogą galima būtų per šliūbinio žiedo vidurį pertraukti Pt. Viena akis nukeliama, antra išmezgama ir pertraukiama per nukeltąją rš. Invėrei, pértraukei siūlą, vėl invėrei Upn. Kad šuva nepasiust, reikia, kai jis dar turi tris dienas, pertraukt per rato stebulę LTR(Srj). Norint šunukas laikyt, reikia jis pertraukt per rato stebulę, tai niekada nepasiunta LTR(Vs).
| prk.: Duok ir man kąsnį per gerklę pértraukti (kiek užvalgyti) Snt.
8. tr. greitomis perleisti per ką (ppr. per mašiną, kokį įrankį): Par šepečius pertraukti linai be spalių Klov. Par mintuvus pártraukiau sterbles – paminkštėjo Rdn. Žąsis reik penėt – pértraukdavom (sumaldavom) rupiai Grž. Nebuvo mados malūnan vežt, su girnom pértraukei, ir gerai Šmn. Vilnos iškėdintos, tai teip tik pertráukiau, pertráukiau [per rankas] Slm.
^ Taigi per tas dienas taip nusivarai ne taip nuo darbo, kaip nuo gėrimo ir nedamiegojimo, jog pareini, lyg iš jaujos per linaminės krumplius pertrauktas M.Katil.
| refl.: O selyklo kad nedaug, parsitráukt girnom gerai Mžš.
9. tr. ištiesti, permesti nuo vieno krašto iki kito, perkloti: Balkavonė, sijos partrauktos S.Dauk. Parejusiu par partraukamąjį tiltą, apsistojo S.Dauk.
10. tr., intr. perbraukti, brūkštelėti (per ką): Ir par dantis pértraukia [rinkdamas dalgę] Ob. Skustuvą nuplaudavo, būdavo kitąsyk, kad net per ugnį pértraukia [prieš pjaudami pūlinį] Graž. Siūlus par puodą pártraukė, nupaišino, su skuduru nubraukė – jau ne baltas siūlas Erž. Pamirkyk aną (drobę) … ir lengvai partrauk par pažeistą vietą LMD. Jis tuo nupešė nuo kaktos plaukų, nunešęs pertraukė per aną savo brolį – ir [brolis] atgijo BsPIII200(Brt). Jeigu vyras nori tankų gražių ūsų, tai turi per Kūčią pertraukt virve per panosę LTR(Vs). Rado ją negyvą; par pilvą peiliu partráukta Krs. Prieš kemšant mėsą, žarną reikia dar kartą medine balanėle pertraukti, kad joje liktų kuo mažiau vandens rš. Blynai sukežę, suzmekę, nė žymės putnumo, dažinys be skilandžio, kur ne kur tauku pertrauktas, o daugiau vis vandeniu, vandeniu J.Balt. Karvė tingiai pertraukė šiurkščiu liežuviu senajai Mortai per ranką J.Avyž.
| Žvejys, pertraukęs tinklą, rado mažiau žuvies negu pirmą kartą LTR(Srv). Nueik į jūrę, partráuk tinklą – i rasi žuvių Šln.
| prk.: Staigiai atsisuka, kilsteli galvą, žvilgsniu lyg skustuvu pertraukia V.Bub.
ǁ paviršutiniškai atlikti kokį darbą kuo (akėčiomis, grėbliu, šluota ir pan) braukiant, traukiant, velkant, pertęsti, pervilkti: Kai su akėčioms pártrauki par žolę, vis tiek ne teip želia Jrb. Aną varstą da reiks partráukt sprendžinom kartą skersai ir kartą išilgai Sml. Kai drėgna žemė, tai pertraukei kartą su akėtėlėm ir sėk Jnšk. Ir skersai, ir išilgai pertráukit grėbliu, kad nelikt šiaudelių Pl. Žemė tokia minkštutė – pertrauksi kartą kitą su grėbliu – ir užteks Srv. Pértraukė šluota per lubas ir nubraukė voratinklius DŽ1. Mama ražu pertraukė aslą, ranka nubraukė stalą, pataisė pagalvį V.Bub. Tokia merga kai meška, pértraukt šluota grindų negali Brb. Kiekgi te to mazgojimo, su ryzu įlėkei, pertráukei per padlagą, ir gatava Slm. Senos [lentelės] neberadau, naują oblium pertraukiau ir va prikaliau rš. Atsinešk dvitraukį eblių, pártrauksam lentą Vvr. Ilga Adomo barzda pirma buvo pertraukta kerpamąja mašinėle, o paskui, Aleksandrui paėmus į rankas skustuvą, ir visai nuslinko A.Vencl. Toks ten ano ir prosavojimas – pártraukė su prosu, ir viskas Vvr.
| refl. tr.: Greitai aš pársitrauksu sijoną i lekam, – kaip iš vilko gerklės Krš.
ǁ Lp greitomis aptepti, apdažyti: Aliejinių melsvų dažų paimsiu ir pértrauksiu DrskŽ. Stalas pártrauktas baltais aliejiniais dažais Bt.
11. tr. Lp, Mrj, Jnšk, Pc, Ėr, Trgn iš naujo kuo apkalti, apkaustyti, aptraukti, apmušti iš viršaus ar aplinkui: Jau visai nusiplėšė ratai, reikės pértraukt Al. Kavolis ratą pértraukė Rmš. Reik pártraukti tekinius, kad neišbirėtų Šts.
| refl.: Namų stogai vienu akimirksniu persitraukė skarda ir apsidengė malksnomis A.Vencl.
ǁ iš naujo kaustant, mušant ką uždėti: Tiem ratam reiks šinas partráukt Paį. Spyrė barkštinėlę, kažkieno paliktą naujai lankams pertraukti M.Katil.
12. tr. NdŽ iš naujo nufotografuoti, perfotografuoti.
13. tr. viršyti svoriu, susverti: Obolių parduot, tai tep: uždeda [ant svarstyklių], jei pértraukia, tai obolį pusiau perpjauna Nč.
14. tr. šildant per daug sutraukti, peršildyti, perkaitinti: Tas sūris iš partrauktõs varškės Ėr.
| refl.: Mano varškė pársitraukė Ėr.
15. tr. kiek pradžiovinti: Saulė šieną pértrauks, ir galėsim vežt Mrj.
16. tr. susukti, sutraukti (apie traukulius): Ar mėšlungis gali pértraukt, ar kas Pnm.
17. refl. N dėl sunkaus darbo persitempti, patrūkti: Ižsitąsyt, persitraukt SD449. Pársitrauks arklys vien sunkius vežimus betraukdamas, o į kalną Šts. Pársitraukė i patroško gyvolelis (apie arklį) Dr. Pársitraukęs arklys paliekta su kupra Šts.
18. tr. impers. sulaisinti: Pabuvau kelias dienas kelionėj, tai arklį kad pértraukė, baisu žiūrėt Lel. Pértrauktas kaip be žarnų Sv. Ineini tvartan, tuoj mažna pažint, kokia gaspadinė – paršiokai tie pértraukti Ut.
| refl. Vs: Kūdi, pérsitraukę šunes Lp.
19. tr., intr. KŽ, PnmA, Gs, KzR, Lkš, Skr, Kv, End, Krtn, Vgr, Vkš vėjui pučiant ar šalčiui smelkiantis perimti, persmelkti, paveikti (ppr. ir pakenkti): Saugokis, kad skersvėjis nepertrauktų rš. Tik kiek sušilęs, vėjas pártraukia – i neuždarai burnos Jrb. Traukte pártraukė vėjis, i susirgo, – buvo sušilęs Krš. Neik, pártrauks vė[ja]s, i susirgsi Rdn. Tu basoms kojoms, vė[ja]s pártrauks – susirgti gali Sg. Geras drabužis: nė nugarą pártrauka, nė nieko Rsn. Arkliai opūs, sušilusį pastatė ant vėjo – pártraukė kojas Sk. Šaltas vėjas tráukia – jau man pártrauks galvą Žg. Šaltis traukte pertraukia N. Pártrauks šaltis, plikas neik Slnt. Tik keli žingsniai tėr, vis tiek vė[ja]s biškį pártrauka Trk.
20. tr. vėjui pučiant, traukiant kiek atvėsinti: Lai pártrauka bulves, nevalgyk, lai pravėsta Šts.
21. refl. įsigerti, prisitraukti (apie kvapą): Kur nei joks kvapas negal pérsitraukti KII37.
22. tr. Vvr sumažinti, susilpninti, numušti: Žolės pártrauka ligas, bet ne visas Šts. Kad užgirdžiau [su vaistais] – ir pártraukė kokliušą Šts. Tokie vaistai (agurkų spiritinis antpilas) greitai partrauka akių karštį LMD. Kiek ten valgiau – alkį biškį pártraukiau Lkv. Baimę partrauku P. Į alų aš kiaušinį geriu, jį alus pértraukia Snt. Krapai ir cebulės pártrauka viralo skonį Šts. Į avinius taukus tirpant deda sėtinių, morkų, kad ūmą pártrauktų Šts. Mėtros pártrauka visą grobo smarvę Brs. Degančias anglis deda, ka kartumą pártrauktum Gd.
23. refl. kiaurai prasiskverbti, persisunkti: Vanduo pérsitraukia per smiltį KI322.
24. refl. Lex26, Q135, N būriu persikelti, pereiti būriu keliaujant: Atėjo jie pas vieną didį driūtą miestą Epron, pakelėje gulintį, per kurį jiems reikėjo persitraukti, ir negalėjo pro šalį traukti Bb1Mak5,46.
ǁ prk. praūžti, pralėkti: Utarninko naktį persitraukė per šią apylinkę smarki audra prš. Panedėlį popiet ir vakare per pakalnę persitraukė labai skaudi perkūnija su dideliais lytaus pylimais prš.
25. intr. uždelsti, pavėlinti, užtrukti atvykti: Dešims minutų pértraukė autobusas Dglš.
26. refl. nusikelti, atsidėti tolyn: Atlankymas keturių bažnyčių vėl gal ant kitų dienų parsitraukti srš.
27. tr., intr. sudainuoti: Nenurimo vyrai ir be dainų. Dirbdami dainavo, valgyti susėdę pertraukdavo keletą posmų A.Rūt.
28. tr., intr. Trgn, Grv suduoti, peršerti, uždrožti, perlieti: Klausiamas Gustis, bene nušovė paštininką, pirmu gynės, bet paskiaus skersai partraukus prisipažino M.Valanč. Kad aš tau pertráuksiu per dantis, tai greit apsiašarosi! Pbr. Net raitos arklys, kai pértrauki tokiu botagu Skdt. Kai pártrauksiu virve per kuprą, žinosi, iš kur kojos dygsta! Jd. Ka pártrauksiu pasėmus diržą – nešnekėsi ma[n] priešais! Skr.
^ Ko stovi kaip botagu pertrauktas? J.Avyž. Bičiulio balsas truputį pašaipus, bet nepiktas, ir vis vien Antanas krūpteli, tarsi botagu pertrauktas rš.
◊ kai̇̃p per si̇́eną pértrauktas apie labai alkaną: Aš esu teip kai̇̃p par si̇́eną pártraukta KlvrŽ.
kai̇̃p (lýg) per tvõrą (per tõrą) pértrauktas apie nusikamavusį, nuvargusį: Vaikščioja lýg per tvõrą pértrauktas Mrj. Šiandien aš kai̇̃p par tõrą pártraukta Vkš.
per dañtį pértraukti pajuokti, pašiepti: Kelis kartus mane dvasiškis jau pertraukė per dantį I.Simon. Tėvas partráukdavo jį par dañtį Šln.
per gérklę pértraukti pragerti: Čebatus per gérklę pértraukė Snt.
pietráukti (ž.)
1. žr. pritraukti 9: Kad arklys pradeda siusti, tad pytráuka tus laužtinius Plik.
2. žr. pritraukti 11: Tik reik maišyti i maišyti labai daug [avižinį kisielių], nes greitai pytráuka py dugno Sg.
3. žr. pritraukti 12: Latrai tie pytráukė – i nebė[ra] vaiko Pj.
| refl.: Pirmą sykį buvo pysitráukęs [prie miškinių], atleido Pj.
4. žr. pritraukti 23: Nepytráuka vandens, kad kalnai Up.
pratráukti Rtr, NdŽ, KŽ; LL183
1. tr. Ser nutraukti (ppr. paviršiumi) pro šalį: Mokindavo pratráukti grėbliuką pro savi (moko grėbti) Kltn.
2. intr. N, Up praeiti, pražygiuoti (ppr. būriu) pro šalį: Visas jų būrys pratráukė pro šalį DŽ1. Tuo tarpu, kaip ant Raudonojo pleciaus ilgoj eilėj šimtas tūkstančių kareivių ir darbininkų pratraukė, ore pasirodė per 1000 didelių ir mažesnių lėktuvų prš. Aš pečius sau sutraukiu ir pro šalį greit pratraukiu LTR(VšR).
ǁ būriu praskristi pro šalį: Dažnai netgi dienos metu galima pastebėti pratraukiančias slankas rš.
ǁ refl. prk. praslinkti pro ką (apie debesis): Debesiai pro mėnutį prasitraukiant, pamatė jis ant to akmens mažą vaikiną BsMtII137(Tlž).
ǁ impers. prk. laimingai baigtis, praeiti kokiam nemalonumui: Nors vyrelis ir pyksta, bet pratraũks Mrj. Kelis šimtus metų nepadegėm, tai gal ir šį kartą pratrauks rš.
3. tr. praplėšti: Užsiuvė tą [cukraus] maišelį, – vis tiek reiks pratráukt Krč.
| prk.: Čia buvo pratráukę vokiečių liniją rusai [per karą] Ad.
| refl.: Šitie [polietileno] maišeliai greit prasitráukia Slm.
4. tr. pratrūkinti, prakiurdyti (votis): Žolės skaudulį pratráukė KI126. Morka labai gerai: pratarkuoji, uždedi – pratráukia skaudę Pl. Sūragrobis pratráukė skaudulį Šts. Ant skaudulio reik dėti keptą cebulę su medu – pratráuka skaudulį Vkš.
| impers.: Trauklapius ant auglių deda, i tada pratráuka Krž. Išeidinėja brudas, kap pratráukia [pūlinį] Rdš.
5. tr. kuo perbraukti, nubraukti kieno paviršių: Jeigu iš karto žievės nepavyksta nulupti, vytelė [žnyplėmis] pratraukiama antrą kartą nuo laibgalio iki storgalio rš. Pratráukia [obliumi] tokią lentą Klvr.
6. tr. kiek ištraukti, traukiant sumažinti: Da pratráukė ir šiemet tas samanas iš griovių Krs.
ǁ važiuojama priemone kiek išvežti, išgabenti: Einam, gal mėšlo ben kiek pratráuksma Lel.
7. tr. kiek ištraukti, atitraukti, atidaryti, atidengti: Pratráukiau vagį – ir išbėgo alus J. Pratrauk kiek šyberį – tegu dūmai išeina Paį. Aš patalų pratráukiau kertę ir veizėjaus Šts. Šviesi, aš pratráuksu naktines užlaidas – galėsi skaityti Krš. Veiza pro langą, užuolaidą pratráukęs Varn.
| refl. tr.: Prasitraukia stalčių – žalsva trirublė pirmoji krenta į akis S.Čiurl. Prasitráukusi drobulę žiūra [mergytė] Krš. Prastráukiau užuolaidą, žiūrau, kas te ateina Drsk.
ǁ kiek ištraukus, atitraukus ką pradaryti, pradengti: Reik biškelį langą pratraukti Vkš. Komoda (komodos stalčius) pratraukta su baronkoms ir primyžta vaikių Žeml.
| refl. tr.: Prasitráukiau langą ir pasikavojęs veizėjau į kiemą Vkš.
8. tr. paėmus už ko (ppr. jėga) pavesti į šalį: Močeka sako: – Sūneli, pratrauk šitą juodį nuo tako, aš jo bijausi VoK135(Mrj).
9. refl. paėjėti į šalį, pasitraukti, pasislinkti kelis žingsnius tolyn: Prastráukiau, kad jam daugiau daikto būt atsisėst Klt. Gaspadin, tu prastráuk nuog pečiaus Lp. Jis pradėjo greit važiuot, žmonės nespėjo prasitrauktie – jis daug žmonių suvažinėjo BsPIV290(Brt). Geras žirgelis, nespirs: pastūmėk, močiute, su ranka – ir prasitrauks [nuo tako] VoK135(Mrj).
| prk.: Reikia prasitraukt iš kelio prieš jus, jauniejie V.Kudir.
ǁ pasišalinti iš kur, išeiti: Jeigu, ponaiti, neliausi mane persekiojęs, tai aš prasitrauksiu iš dvaro V.Kudir. Jei gera dvasia, eik arčiau, jei pikta – prastrauk LTR(Lzd). Pasiuntė [aniolą] su žinia pas Perkūną, kad ans palieptų nepagadai prasitraukti J.Šliūp.
ǁ daugeliui išvažinėti: Reikia žiūrėt, kai bent kiek prasitraũks, išretės vežimų [turguje], tai tada tik išvažiuosi Slm.
ǁ būriu išeiti, atsitraukti, pasitraukti, evakuotis: Gali ir nepastráuktie [priešai] Str. Prastráukė toliau niemčiai Dglš.
ǁ išsikelti kitur gyventi: Per vainą jie prasitráukė iš čia Žal. Nuvažiavo tarnai in tą daiktą, kur kitąsyk ganė, jau jo nėra, jis jau buvo prasitraukęs in kitą daiktą, ir niekur jo neatrado BsPIII168(Brt). Smaugia lietuvius, idant jie prasitrauktų ir duotų vietą maskolių kolonistams V.Kudir.
10. intr. DŽ1 ištverti kurį laiką, prabūti, išsilaikyti: Rytoj gal neisiu darban, Birutė pratraũks gal viena Slm. Teip ir pratráukiau šitą laiką, niekas per daug manęs neužkabino Snt. Reikėjo kaip nors pratráukt, nepirkt. – Ką čia pratráuksi, kad nebeturėjau nė kuo užsivilkt Srv. Šią žiemą, vaikeli, dar turėsi kaip nors pratráukt su šita skrandute Lkč. Galgi pratráuksim ituo duonele nedėlią Rod.
| refl.: Nors kad ligi Sekminių su sava duona prastrauktumėm Ds.
ǁ šiaip taip išgyventi kurį laiką (apie seną ar ligotą žmogų): Dešimt metų reiktų pratráukt Vs. Kiek metų gali pratráukt su svetimu inkstu KzR. Ligonis kad da mėnesį pratraũks – tai ir visas gyvenimas Ėr. Vis tas pats, ai mėneselį pratráuksi, ai ne Dglš. Pratráukė ilgai sirgdamas Aps. Va kur daktaras – pasakė: nei dienos priekin, nei ažupakalin nepratrauks LTR(Trgn).
11. intr. Ds uždelsti, užvilkinti: Pratráukė nedėlią, kol gavo arklį Ėr. Deltog ne visados ateina, kaip prižada. Pratraukia keletą dienų I.Šein. Par vieną [karvės] ieškojimą [jaučio] galiama pratráukt (nevesti pas jautį, atidėti iki kito ieškojimo) Mžš. Pusė valandos kaip pratráukė (pavėlavo) Ktk.
| Karvė kai kada aštuoniolika dienų pratráukia [neatsivedusi] par sroką Klt. Žiūrėk, kokią nedėlią pratraũks par terminą Skdt.
| refl.: Parusnėnų atsivertimas dar prasitraukė Gmž.
12. intr. užtrukti: Jūs tai vakare pratráukiat [dirbdami], mės tai lig penkių Slm.
| refl.: Jei dar̃ bus lietaus, prastraũks nepagada DrskŽ. Mėnasius tris prastraũks, arčiau (greičiau) nepadaris Prng.
13. intr. impers. kuriam laikui padaryti pertrauką, pertraukti (apie orą): Dieną pratráukia, ir lyja DŽ1. Ė, kad dienelę pratráukia, tai kitoj ir lyja Kzt.
14. refl. Ds praeiti, praslinkti (apie laiką): Prasitraukė kiek tai čėso LTR(Lp). Prastráukė du mėnesiai nuo to čėso Dglš.
15. tr., intr. pradžiovinti: Nuvažiuojant tiek buvo šlapia, ka negalima buvo važiuot, o paskui vėjas pratráukė – i buvo sausa Slv. Pavasario vėjas greit laukus pratráukia Skrd.
| impers. Buvo šlapia, daba pratráukė kiek Ėr. Gerai, langai atadaryti – kaip ir pratráukia, sausumą padaro Žl. Išdžiausčiau baltinius, gal vis kiek pratraũks Všk. Nebus šlãpia – keliai̇̃s pratráukė Rm. Šiandien purvą pratráukė ben kiek Trgn.
16. intr. impers. atsirasti traukai, trauksmui: Rūko, kol pratráukė, įsidegė – nebrūksta Krš.
17. tr. Graž, Prn esant traukai, kiek ištraukti, pravėdinti: Bet ir tvanka baisi ant aukšto, dusina. Reiktų langelius skliautuose išimti, skersvėjis pratrauktų V.Bub. Atidaryk langus, tegu vėjas kiek dūmus pratráukia Paį.
| impers.: Tegu pratráukia čiodą – atadaryk juškas Klt.
18. refl. įsisiurbti, susigerti: Negal vanduo prasitráukti – žemė kai košė Rsn.
19. tr. DŽ1, Srv, Užp, Trgn, Mrj kiek sumažinti (karštį, skausmą, šleikštulį): Pagėry (pagerk) liekarstvų, maž pratraũks karštį Dglš. Pastãtai (pastatyk) bankas, gal sopę pratraũks Švnč. Išeik in oro – pratraũks sopę Ut. Maž vanduo pratraũks karštį Skdt. Sėmenai nusiplikius greitai pratraukia karštį LTR(Grk). Išgėriau barščių – ir pratráukė visą ledekumą Alk. Spalgenų prisikiši ausys, tai kaip ir pratráukia, lengviau palieka [apsinuodijus smalkėmis] Svn.
20. tr. įstengti kvėpuoti, įkvėpti: Dūchą nepratraũks, žmogus ir uždus Rdš.
21. tr. išdainuoti: Pratraũks patys dainą, tu tik žodžius pasakyk Gdr.
◊ linùs pratráukti eiti į svečius arba važinėtis per Užgavėnes, tikintis, kad linai gerai derės: Linùs pratráukia – linai bus dideli Pb.
pritráukti I, Š, Rtr, KŽ; Lex47,49, SD1147, SD302, R30, MŽ40, Sut, M, LL193, L, ŠT16,17
1. tr. NdŽ velkant priartinti, privilkti artyn prie ko: Laivą pritraukti pri kranto N.
| refl. tr.: Kol prisivobiji, prisitráuki su virvėm tą sienojį iš dumblyno Svn.
ǁ pajėgti privilkti: Užmetėm – tinklo nepritráukiam prie krašto (tiek daug žuvų) PnmŽ.
2. tr. traukiant padėti prie ko, priartinti prie ko: Tad aš gulėsiu, lopišis pritráuktas artie, ranka antdėsiuos an to vaiko Dr. Bliūdą pritráuk savęs artes LzŽ. Kaip susivela [milas], liuob pritráuks stalą pri to milvelio, an stalo kočėlą pasidės, i pradės ritinti tą milą Kl. Pritráukė lovą pri pat lango – vietos daugiau trobo[je] paliko Vkš. Minkšta žemė buvo, palyta, aš tik pritráukiau pritráukiau tas žemes prie bulvių – ir apkaupta Jrb.
| refl. tr. N, NdŽ: Vaiko lovelę prisitráukiau, i sėdu atsisėdusi Pln. Bernas pristraukė, vieną bliūdą išraitė, kitą išraitė LTR(Kp).
^ Maž tau toli bliūdas pristráukt? – Ne, man netoli, tam toli, kas už durų Ml.
ǁ sumažinti atstumą, priartinti: Per spektyvą (žiūronus) kai žiūri, tai teip arti pritráukia Jnš.
3. tr. tempiant paartinti, pritempti: Pritraukęs prie žemės, mušt su kūloku ėmęs par galvą, par antausius Sln.
| prk.: Ką čia plepi – arčiau [tų Šiaulių] nepritráuksi (abiem keliais važiuojant tiek pat km) Žr. Motina kiekviena gatava būt pritráukt dangų an žemę, kad visas gerumas būt vaikeliam Aps. Kad galėčiau, aš dangaus nors kraštelį jai pritráukčiau NdŽ.
^ Laimos ir replėms nepritrauksi, o nelaima pati ateita S.Dauk. Laimės replėm nepritráuksi, o nelaimė i[r] pati ateina Ar; LTR(Šl). Gero su repliums nepritrauksi, o piktas ir pats ateis VP15.
pritrauktai̇̃ adv.: Jos (ienos) būna trumpesnės ir pririšamos prie balnelio visiškai pritrauktai rš.
| refl. tr., intr.: Medyje prisitráukiu šakas ir prisiskinu tų žiedų Vlkv. O kad aš prisitráukčiau [stiklelį], aš jį visą išmaukčiau JD81. Albinas pajuto užplūdusį jėgų perteklių ir, pasiekęs virš durų prikaltas pasagas, pamėgino prisitraukti. Viena pasaga svorį atlaikė, o kita liko rankoj rš.
ǁ NdŽ pačiam traukiant, lenkiant, riečiant priartinti kūno dalį: Paemi, va, kietai [vyšnios šakelę] tarp delnų ir pirštų, pritráuki rankas, suspaudi vytelę ir iš lengvėlio vaikštinėji [ieškodamas vandens gyslos] Č. Tai vėl rankas tik pritráukęs, ristelėm, ristelėm ir nulėkiau vėl laukan, sutvarkiau arklius Č. Pritraukė vieną koją, kitą, pasispyrė, alkūnėm pasistūmė V.Bub. Pamatė [kunigas] prie karčemos žąsį, katra tąsyk pritraukus koją stovėjo, žinoma, kaip žiemos čėse LTR. Jis suraukia nosį ir pritraukia lūpų kampus, pašiepdamas Vilko Martyną I.Simon.
ǁ įgaužti, įtraukti: Pati nevalgius, pilvą pritráukus lakstau Alz. Stova pilvą pritráukusi (alkana, sulysusi) mieste, be darbo, be duonos Šts.
| impers.: Pritráukė čystai vidurius Upt. Dabar pavalgo, o pirma buvo nevalgęs, pilvas pritráuktas pritráuktas Skp.
4. tr. rš jėga privesti, prievarta priartinti.
| refl. tr. NdŽ: Sugriebė mane [klebonas] už pečių, prisitraukė artyn ir pabučiavo į vieną skruostą, į kitą J.Balt. Nepraeidavo nė valanda, kai Būtėnienė vėl prisitraukdavo sūnų prie savęs, imdavo bučiuoti, glamonėti, liūliuoti S.Zob. Žąsį iš tolo užkabina kabliuku už kojytės ir prisitráukia Pl.
5. refl. NdŽ pasislinkti artyn, priartėti, prisikišti: Ji kurčia, kap kalbi, pristráukia prieg tavę Vrn. Vyrai visi girkšno[ja], pasileidę, pri butelio prisitráukę Rdn. Prisitráuk arčiau, kad neužlašėtų [ant staltiesės] Ėr. Prisitráukė pri munęs ir sušnibždėjo į ausį Vkš. Pristráuk stalop artes LzŽ. Kaip tik artyn prisitráukė, prisitráukė, šviesų kardą išsitraukė, išsitraukė Š.
ǁ kraustantis, keliantis, žygiuojant būriu priartėti prie ko: Vokiečiai čia insistiprino, prie jų sienos prisitráukė Sn.
6. tr. pridėti, prijungti, priskirti, pridurti: Pri Kuršėnų [rajono] mumis pritráukė Krš. Kaip kolchozai užejo, mumis pritráukė pry Mamių [kaimo] Štk. Prytráukė pry tarybinio ūkio Šv.
| refl. tr. intr.: Apsėsma žole, tai an ganyklą prisitraũks (bus priedas prie ganyklos) Kp. Būdavo pirma, tai žemės da ir iš šono pristráuki, ė dabar ir savos nebereikia Sdk. Noris da i man prie pencijos da kiek prisitráukt (prisidurti) Ds.
7. tr. parietus parišti, patraukti: Tam veršiui tą koją pritráukiau (pririšau prie kaklo), i nešoka aukšty Jrb. Katras smalstus arklys, koją paskutinę pritráuki Pc.
8. tr. impers. NdŽ ligai surietus ar sulenkus padaryti nejudrų, nelankstų, sustingusį: Siuvėjo koja pritraukta, Topylis be pirštų, Stepas vienu langu (vienakis) Žem. Ranka mano pritraukta – negaliu darbo krutėt O. Visai prytráukė koją, an medžio (krukio) ejo Grd. Vieną koją pritráukė viškai par kelį Dkk. Ranką pritráukė, kojos nevaldė, visai pasiligojo Krš. Buvo pritraukti̇̀ visi tie pirštai, ale išsitaisė Vdk. Šiteip pritráuktos [rankos], pirštai šiteip va šitie dujai būdavo, o teip, Jezau, kad sutraukta buvo [moteris] Antš. Tus tėvas buvo invalidas, su lazdomi vaikščiojo, koja pritrauktà buvo Kpč. Senukės buvo pritraukti pirštai Pun. Pirštas nuog darbo pritráukta Mrc. Gali pritráukt kojas teip vienodai beguliant Sdk. Pritráukia koją – nepaeina Dgč. Prikamavo koją – ir pritráukė koją Kvr. Vaikas pasitaisė, ale kojeles jam pritraukė Tat. Kieno koja pritraukta buvus, to vėlė raiša pasirodo BsVXX.
^ Nespjau (nespjauk) vandenin – liežiuvį pritrauks Dglš.
| refl. tr. impers.: Pristráukta, prisbūta pirštas Adm. Paskui iš priemėčio galvytę pristráukė va šiteip [vaikui] Šmn.
9. tr., intr. traukiant, tempiant priveržti, kad nebūtų palaidas, sutempti: Virves permeta par kartį ir pritráukia, priveržia (rišant šieno vežimą) Žl. Netoli namų, kur prisieina sukti nuo vieškelio kieman, staigiai pritraukė vadžias taip, kad arklys turėjo stačiai sukties į šalį Vd. Jis pritraukia atvarslus, patsai traukiasi ant vieno pasostės galo darydamas vežime vietos dar vienam žmogui I.Simon. Virvė jau užmesta jiems ant kaklo, bereikia tik kilpą pritraukti I.Simon. Jei dar labai tep silpnai, tai dar pritráukiam [vyžos virvutę] Rud. Vyrai su stiprium rankum pritráukdavo, surišdavo, stovės [šiaudų stogas] ilgiausiai Škn.
| refl. tr.: Prisitraukti pavalkus su atvarslais (su ilginiais) Šts.
ǁ tr. NdŽ kuo veržiant sutvirtinti, pritvirtinti: Su vytike pritráuka, pririša vieną eilę, kitą eilę [dengdami šiaudais stogą] Krž. Skersai lentas dėjo ir su varžtais pritráukė Trg. Šienkartę ant prikrautojo vežimo uždėję bandė tą su virve pritraukti Kel1879,24.
ǁ intr. prispausti, pritvirtinti: Šita sąvarža gerai pritráukia Mrj. Ne ilgiausis vinis, ale, rodos, pritráukė Vdžg.
ǁ refl. prk. prisiploti: Tep noriu valgyt, kad pilvas prie strėnų prisitráukė Kt. Lūpos labai smarkiai įtemptos ir stipriai prisitraukusios prie dantų rš.
10. tr., intr. impers. gausiai apeiti, apnešti: Tokių juodulių pritrauktas, tokios smalos, i netrauks kaminas Krž. Jau medžiai būva balti, pritráukti – šarma PnmŽ. Šlapią uždedi katilioką in plytos, tai rūdo pritráukia Klt. Tvarto kampai pritráukta šerkšno Klt. Šerkšno pritráukta in pirkios, kur eina garai Klt. Šerkšno pritraukti̇̀ mūrai Klt. Miežiai drėgni, šarmos pritráukti Jrb.
ǁ apsinešti: Puodelis kovuotas. Kovą semia – i pritráukia Klt. Ka pritráuka tą bliūdą – baisu veizėti Vkš. Butelkikė nečysta, pritráukta Krš.
11. tr. NdŽ traukos jėga priartinti prie ko: Tokiuo yra akmuo, vadinamas magnes, kuris geležį savęsp pritraukia SPI183. Kumet burkštiną patrini į vilnonį drabužį, ans popieriaus skiautelę pritrauka Vkš. Saulė turi tokią sylą pritraukti prie savęs viską kaip ir žemė A1884,210. Ar tavo vištos nepritráukė (neužmušė mašina pravažiuodama)? Lkč. Geležį pritráukia magnasas BM94(Brž).
| impers.: Tada jis numetė kelis mažus deimanto gabaliukus ir pastebėjo, kad jie traukte buvo pritraukti prie bokšto viršūnės J.Balč. Kiti ieškodavo su karklu dvišaku [vandens gyslos]. Eidavo eidavo – ir pritráukdavo PnmŽ.
^ Kaip traukte pri lovos pritráukė (taip norėjau miego)! Krš.
12. pakviesti, prikalbinti, pavadinti, įjungti draugėn kur dalyvauti, ką dirbti ar daryti: Pritráukęs daugiau darbininkų, padirbs visa J. Jis turi teisę kai kuriems darbams pritraukti specializuotas organizacijas – subrangovus rš. Rado pažįstamų, tuojau tie ir jį į kompaniją pritraukė, pavaišino rš. Pritráukė ir muni šnapšės gerti Šts. I tėvą pritráukė pri tų pietų Brs. Pritráukė in stalą i mus Klt. Jis toks nebejaunas žmogus, ale pritráukiamas Ppl. Norėjo pritráukt tėvą vežt Pgg. Vyrišką, kad ir protingiausį, pri degtienės pritráuka Krš. [Velnias] pritrauktų jį draugystėn savo o ing karalystę savo peklos MP79.
^ Kitas gero pamokina, kitas gi prie blogo pritraukia Vrp1890,35.
| refl. tr. Ds, Kvr: Pristráukė kokį augėtinį i gyveno Dglš. Pristráukia žmogų iš šono i pasdaro Klt. Niekur žmogaus nepristráukė, pats pasdarė, turi do sveikatos Klt. Reiks prisitráukt kokį darbinyką Ėr. Ją prisitráukė pri to jojimo, i dabar ji sau patenkyta Smln. Prisitráukė da vieną mokytoją, ta pasakė, ką žinojo Smln. Jis da norėjo kaži ką prisitráukt (pasivadinti fotografuotis) Smln. Apleido tėvo namus, prisitraukė už draugą dar vieną vaikį TS1900,4-5.
ǁ Vd, Ser, NdŽ, Plv, Mlk patraukti, palenkti į save, privilioti, primasinti: Petronėlė gėrėjosi savo gražumu pritraukusi vaikį Žem. Ji mano širdį traukte pritraukė J.Bil. Nuošalus kampelis kasmet pritraukia jų (poilsiautojų) vis daugiau ir daugiau V.Bub. Tujau palojo, kad Elena nori Jugasės vyrą pritráukti Trk. Pritráukė ta merga mano vaiką Pkp. Tik su blevyzgom ir pritráukia žmones Užp. Tik dirstelia an žmogaus – i žmogų pritráukia Mrc. Jis toks protingas ir visus pritraukiantỹs Zp. Jos iškalbingumas pritráukė žmones Smln. Jis taip mokėjo pritráukt žmogų Slč. Pritrauksiu savęsp visus daiktus ne smarkumu, bet mylėjimu, ne kerštais, bet gerybėmis DP508. Tenai atejo, idant žmones grumzdymais ir pabaidomis savęsp pritrauktų̃ DP31. Širšes uogos pritráukia Jd.
| refl. tr. Dkšt: A su velnio plauku tokį vaikį prisitráukė?! Krš. Jauna – mokėjo prisitráukti vyrą Lkv. Tokia dalikatni greit galėjai i jaunikį prisitráukt Šmk. Pati merga jį prisitráukė Dglš. Prisitraũks kada kokia merga, tep ilgai nebus [vienas bernas] DrskŽ. O katra ir labai moka pristráukt prie savęs Trgn.
13. tr. atkreipti (dėmesį, žvilgsnį): Levas … mūsų atydą saviepi labiausiai pritraukia LTI3(Bs). Vyriškis pritraukė į save žmonių dėmesį rš. Štai mūsų akį pritraukia ežerėlis Vr. Akį žėdnam pritraukia tokia žemė Db.
14. intr. NdŽ šiaip taip, vargingai išbūti, išgyventi iki tam tikro laiko: Švenčiausios Motinos pagalba pritrauksiu iki rudens LzP. Gal pavasaris bus ankstyvesnis šįmet, pritrauksim kaip nors (užteksim bulvių) J.Balt. Man tai tik iki turgadienio pritraukti J.Balt. Su šituo centneriu [bulvių] pritráuksim prie šviežių Skr. Kas gi žino, ir mes ar bepritrauksma su duonele lig rugiapjūčio Sdk. Rodos, diedelis ir sunkenybę turėjo, ale mat pritraukė ligi aštuonių dešimtų [metų] Srv.
15. tr. traukiant, tempiant kiek pritrumpinti: Šautuvo diržas pritraukiamas (patrumpinamas) komanduojant: – Diržą – pritrauk! rš. Pritrauk jas (kilpas), per ilgos rš.
ǁ įsukant dagtį, sumažinti degimą, prisukti, prigesinti: Motina pritraukė gazelį A.Vien. Tą lempą reikia pritráukt – gal kiek prisnūsim Šmk. Pritráukei [lempą], jau nieko nematyt Lp. Ir pritraukė šitą lempą, kad taip šviesiai nedegtų LTR(Upn). Pritráuk ugnį [dujinės], kad tik šustų sriuba, o ne kupėtų Ktk.
16. tr. NdŽ kiek priverti, pridaryti: Tėvas įėjo į butą, duris pritráukė i atsisėdo Jrb. Pritráuk tu dures: tarpai, vė[ja]s puta Krš.
17. tr. kiek primerkti (akis): Ji vieną akį pritráukus i tupia kai gyva Jrb. Kai neišsimiegi, tai akys tik pritráuktos, veidas pageltęs Gs.
18. tr. NdŽ paviršiumi traukiant daug sutempti, suvilkti: Pasiunčiau rąstų pritráukti, liuob ten su arkliais privilks Kl. Da ir žarijų būdavo židinėj, žarijų pritráukia židinėn tenai, an prieždos Skp. Te pritrauktà krūva durpių, čia vėl pritrauktà, pakapojau žolę, ir pasimečiau Slm.
| refl. tr.: Po medžiu atsiguliau, lapų prisitráukiau ir guliu Pl.
ǁ daug privežti, prigabenti: Daug tankų pritráukė į frontą DŽ1.
| refl. tr.: Pristráukiam patys malkų iš miško Dgč.
| Reikėjo ji (lenkų kalba) gerai išmokti. Tam tikslui ir lenkiškų laikraščių prisitraukdavau Mš.
19. intr., tr. Kb traukiant iš kur daug paimti, gauti: Po penkis kilogramus, po trejetą pritráukia [žuvų iš po ledo] Sug. Į dieną kokį pūdą [žuvų] galima buvo pritraukti rš.
| refl. tr.: Su meškere galima prisitraukti žuvienei tinkančių ešeriokų rš. Kaip pradėjus traukt, tai traukus ir traukus ir visą kiaurą dieną lig vakaro, ir prisitraukus kokius penkius vežimus drobės LMD(Sln). Vyrai sugebėjo pramušti [kapčiuje] skyles kur reikia ir taip sau, ranką įkišus, kaip katinas į varnėno inkilą, prisitraukti bulvelių M.Katil.
| prk.: Piningų prisitráukę kaip skutinų Krš. Pristráukęs svetimų žodžių, vis ką inmaišo Mrp.
ǁ prk. daug atimti, ištraukti (sveikatos): Kiek man pritráukė sveikatos par tą žiemą! Šmn.
20. tr. daug įkelti, prikelti: Daug avilių buvę ąžuoluos pritráukta BM66(Žb).
21. tr. prk. daug sutraukti, sutelkti, suburti: Jo šauksmas pritraukė daug žmonių, tie palaikė jį kvailu J.Balč. [Kunigas] pritráukė tų dievobaimingų moterėlių, – jos nori kuo pirmiausia į dangų patekt Pžrl.
| refl. tr.: Pulką prisitraukti N. Bernaičiai draugų prisitráukė ir rėkaloja Vrn.
22. tr. daug prifotografuoti: Nuotraukų pritráukė daug Lb. Čia vis Petro pritráukta atvirukų Al.
23. tr. prinokinti: Ta pagada greit visus javus pritráukė Gs.
×24. tr. impers. pritvinkinti (skaudulį): Jau gal pritráukė votį, jau reikia pradurt Švnč. Votis jau pritráukę LzŽ. Pritráukė pirštą votis LzŽ.
25. tr. A1883,173, NdŽ prisisotinti, prisisodrinti, prisisunkti, prisigerti (kvapo, drėgmės, šalčio ir pan.): Barščiai špyžio pritráukė, nebegardūs Ėr. Jo drabužiai pritraukę nemalonaus kvapo rš. Šlapgarių pritráukė, atidrėko popieros nuo sienų Skr. Medžiaginės kaladkos, tai anos šlapumõs, vilgasties pritráukia, iš to buvo šimtakojai Dv. Ė va šitie daiktai, minkštimai, – pridėsi skepetą – pritráukia materijos Švnč. Sūrūs tokie pasidaro, pritráukę druskos [slėgti grybai] Vdk. Mat anie (stogo šiaudai) prismalėję, kaip gelžiai sugelžėję, pritráukdavę tokio rūkalo, ka te[n] nė ugnis nekibdavo Skdv. Dulkių pilna, akordijonas pritráukė tų dulkių End.
| impers.: Rasos rūbai pritraukti, lygiai sulyti Klt.
| refl. tr. Snt: Jei tuomkart neišsėmei [pasiliejusio pieno iš šulinio], sienos pristráukia Alv. Lauke šalčio prisitráukiau, tai nė kambary nesušylu Dkš. Pareina iš tos karvidės prisitráukusi smarvės, smirda amžinai End. Ale jei tik kas rūko, prisitráuka visas kambarys End. Šaltgarių, šlapgarių prisitráukę linai – sunkesni Ggr. Drėgnas garas, nuo jų (bičių) kilstąs, dėl šalčio aulėje prisitrauka. Iš ko randas pelėjimas bei paplėkimas S.Dauk. Medžiaga prisitráukė drėgmės DŽ1. Akmuo prisitráukęs vandenio FrnS45. Muno plaučiai prisitráukę labai tų visokių dulkių par tiek daug audimo Pln.
| prk.: Tenai (apie Širvintas) lenkų dūko prisitráukę, nemėgsta lietuvių Krš.
ǁ impers. traukiant drėgmei ar šalčiui sukelti (ligą): Jam pritráukė an pievos uždegimą plaučių Rš.
26. tr., intr. impers. NdŽ, DŽ1 kam užpiltam spiritu ar užplikytam pakankamai įgyti stiprumo, koncentracijos: Ar pritráukė arbotą? Db. Prieš sprogimą [beržų] spurgelių priskynei ir užpylei degtine, pritráukia per porą dienų Bsg. Pastovink arbatelę, tepritraũkie Krš. Pritráuka dikčiai, aš jau bijočiu pilti į savo skilvį [spiritą, užpiltą ant rupūžės]! End. Vyrišką gumbažolę išdžiovintą užpila karštu vandeniu arba degtine, kad pritrauktų, ir duoda vyrams nuo gumbo rš. Sudžiovinto augalo žiupsniuką įdėti į puodelį, užpilti verdančiu vandeniu, palaukti, kad pritrauktų ir nusistovėtų rš.
| refl.: Arbata prisitráukia NdŽ.
27. intr. nusidažyti: Po tam įdedi [žalius kiaušinius į dažus], anie pritráuka geriau Vg.
28. tr. tam tikrais prietaisais prisiurbti (skysčio): Į pipetę pritraukite muilino vandens rš. Tie aparatai i šūdo pritráuka, ka girtos milžėjos Rdn.
ǁ siurbiant, traukiant pripildyti: Pritráukti švirkštą NdŽ.
29. tr. prisiurbti, prigerti (skysčio oro, garų): Senis užmerkė akis, pritraukė plaučius ir išleido orą Šlč. Palenkiu tą šaką, prisiuostau, pritráukiu pilnus plaučius Bsg.
^ Tyli kai [v]andenio burnon pritráukęs Tr.
30. tr. gausiai prisiurbti, prisigerti (skysčio ar dujų): Vaikas pritráukė pieno kiek tik nori Upt.
| Pritráuki šito saparo gerklėn [rūkydamas] Žl. Girtas buvo, gavo dar benzino smarvės pritráukti – ir užkėlė kojas Krš. Mės jau seni, dūmų jau pritráukę [rūkydami] Žl.
| refl. tr.: Pradeda pačios [dėlės] atkritinėt, kap kraujo pristráukia Dg. Steponas ilgai be aiškaus tikslo kraustė jas (knygas) iš vietos į vietą ir, prisitraukęs dulkių, dusliai kosčiojo rš. O ans prisitráukė tos kimikalų smarvės – i žmogus tura mirti Als. Aš to narkozo nedaug prisitráukiau, greit užgesau Štk. Oro visokio prisitráukęs, tau i dvokia Btg.
ǁ NdŽ prisigerti (alkoholinių gėrimų): Atėjo gerai pritráukęs Ėr. Burokinio [alaus] pritráukę – i rėkia ožio balsais Krč.
pritrauktinai̇̃
| refl. tr. NdŽ: Eita kaip Telšių klebono avinas – kojas vydamas, prisitráukęs Šts. Taip ir šliūžinė[ja] prisitráukę, kiek tokių bjaurybių yr Krš. Kas nora, suranda [degtinės], prisitráuka tos smarvės Rdn. Lig pat girtumo prisitráukė, prisikaštavojo Užv. Prysitráuka gerai, pradeda dainą imti Grd. Nebuvo teip jau prisitráukę Krč. Nebepavažiuoja dviračiu, matos, ka gerai prisitráukęs Sk.
ǁ refl. prisirūkyti: Numie neleidam [rūkyti], į mišką nulėkęs prisitráuka Krš.
31. tr. įrašyti, surašyti: Tu tik šnekėk šnekėk – visą tavo kalbą pritráuks Ldv.
| refl. tr., intr.: Po dvi juosteles prisitraukė Lk.
◊ úodegą pritráukti prigriebti, nubausti: Pritraũks jiem úodegas! Lp.

×raztráukti (hibr.) tr.
1. sutraukyti, suplėšyti: Ėm kustą po pusiau raztráukė LzŽ. Vadžias vė raztráukė LD30(Ad). Dabok, gal kiaulės priemnėj, maišus [miltų] raztraũks, gali sumarnavot Rod.
ǁ iškedenti, išpešioti: Linus ar vilną raztráukia rankom, o tada šukuoja Lz.
2. mirtinai sudraskyti: Kralikas išbėgo an kiemo, tai šuva susiedo raztráukė Rod. Ižbėgo avis iž galo kiemo in telėdnyko – ir raztráukė vilkai Dv.
3. susprogdinti: Akmuva guli, papylė nedaugį žemės ir raztráukė Rod.
ǁ sudaužyti, suskaldyti: Automatu kap dav[ė] kakton, tai raztráukė galvą Šlčn.
4. prk. išsidalyti: Raztráukė visą dvarą LzŽ.
5. paleisti (vidurius): Raztráukė vidurius liekarstvos Dglš.
sutráukti Rtr, Š, NdŽ, KŽ; Lex113, Q661, N, L, LL321, ŠT60, Ser
1. tr. traukiant sustumti, suvilkti, subraukti, suvaryti į vieną vietą: Viską dirba teknika: sukrauna į žagus, sutráuka, surėdo Ms. Miežius sutráukiau visus iš pašalių į vidurį Trk. Nupjautą šieną sutráukė su grėbliu Vkš. Sutráukėm šieno didumą, ryt sugrėbsma Ggr. Septyni nuvažiuos tą šieną sutráukti Vdk. Žemių sutráukta kupstan – prastas plūgelis Slm. Grėbelka paimt ir sutráukt [šienas] Kdn. Sutraukto šieno buvo, tai palaiduosiuos parsivežė Slm. Sutráuk žarijas iš pečiaus į židinį Iš. Tę jau kiek yra visokių [akmenų] tai traktorių sutráukta Dg.
| prk.: Sutraukė (sujungė) žemes į vieną labą Šts. Kožnas savo turės rėžius, kiek ten arų, po tam sutráukė į vieną gretą Lpl. Valdžia bandė visas ciesorystės žemes po visam į vieną sutraukti Kel1866,9.
| refl. prk.: Kai susitraukia visa žemė į vieną daiktą, tai pasidaro daug Lkč.
ǁ ką pasklidą, ištisą suimti į vieną vietą, surinkti: Teip gražiai sutrauktà, sutrauktà, sulankstyta, sulankstyta [drobė] PnmR. [Drobę] pamerkiam, patiesiam, vakare vėl sutráukiam Tj. Vakare sutráuksme [audeklus], o rytą vėl ant rasų Mšk. Vieną sykį nesutráukėm [audeklų], užmiršom – iš nakties i nėra, nurinko (pavogė) Škt. Sutráuki, vienas nebepakeli panešt to audeklo, jeigu ilgas Bsg. Lietus užeina – reikia audeklus sutráukt an pievos Ėr. O vakare vėl sutráukiam [rietimus], gražiai suringuojam Pl. Vakare suemam, kad jau pradeda saulė žemyn, gražiai sutráukiam, sutráukiam teip klodais Skp.
| refl. tr.: Lenciūgą brinkst per upę [permetė], ir pasdarė tiltas. Tada trukt tą lenciūgą – susitráukė, ir vėl nėr tilto (ps.) Tvr.
ǁ sudėti: Iškėtojau skėtį ir nebegaliu sutráukti Ds.
ǁ refl. susidėti: Tas [kambario] perdaras susitráukia kaip armonikos dumplės Snt.
2. tr. traukiant visus kur padėti: Sutraukti ratus į pašiūrę Db. Paskuo nuirklavęs į kitos upės įtaką arba uostą, tenai laivus savo sutraukęs ant krašto S.Dauk.
| prk.: Visas Padarbas, Medvalakę sutráukė (sukėlė) į Gergždelius Krš. Visus į krūvą sutráukė, ir teip gyvenam Vlkš.
ǁ traukiant visus sukelti į viršų, užkelti, užtraukti: Balkius kai sutráuki, dėdavom da vieną vainiką Krš. Lentos jau buvo nupirktos, ir per langą sutráukėm ant viršaus Slm. Atvažiuoja [furgonas], sutráukia [gyvulius] ir išveža Šmn. Aš sutráuksiu aukščiau tas podiškas, i būs aukštai ta galva Trk. O tai stojos po tris kartus, ir vis vėl sutraukta yra dangun Ch1ApD11,10.
ǁ DŽ1 visus ar daugelį suvežti, sunešti, sugabenti: Pilėnus apkasė perkasų perkasais per kelias eiles, aptaškavo su rąstais ir daugel ąžuolų į pilį sutraukė J.Balč(M.Valanč). Ale tai kai žiūri, tokį lauką šiaudų tuoj sutráukė stirton Slm. Reiktų rąstai sutráukt, kol da sniego yra Sv. Ar sutráukėt visus rugius? Dbk. Nenukinkyk arklio, da maž sutráuksma šienioką iš Paliepio Sdk. Lyg vogčiom rugius sutráukė Msn. Rugius tik spėjom sutráukt – ir pradėjo lyt Srv. Šienus sutráukt po strieku ir šiuosmet bus nelengva Drsk.
3. tr. tempiant suartinti vieną su kitu, sudurti vieną su kitu: Sutráukė du stalu, visi susėdo Pvn.
| Ančiukai, gūžius sutraukę į krūvą, šildose Jrb.
| prk.: Laukia, kab rublį su rubliu sutráukt DrskŽ.
4. tr. prk. išskirti: Zakaras tyčioms girdo Tupikį: nori sutraukti su Kaubraite, o bruka jam savo dukterį Žem.
5. tr. traukiant sugauti, surinkti: Sutráukėm [tinklais] kapą varnų ir prisūdėm pilną bačką Nd.
ǁ traukiant surinkti (akis lošiant kortomis): Net tada, kai ant stalo gulėjo sutrauktos dvidešimt šešios akys, jis nepajėgė įsivaizduoti, kas atsitiko rš. Kiek čia sutraukiau? rš.
ǁ suimti: Sakydavo, kad seniau Bikūnų Kanapeckas sutraukdavo sau susiedų karvių pieną LTR(Ant). Sakyčiau, mano sutráukei medų, o ka neturi nei pas savęs Vdžg.
| Tušti kaimai, visa sutráukė miestai Drsk.
6. tr. gausiai apimti, apeiti, aptekti: Traukutis sutráukė dobilus Sn. Žliūgės sutraukti̇̀ miežiai Klt. Kai sutráukė žole bulbas, i raunu, i pjaunu – nieko nepadarau Klt. Usnių, balandžių, vijoklių sutráukta, apitęsta [bulvės] Klt. Tos žolės, kur lieka, tai tep ir linus sutráukia Pns. Tokie traukučiai linuos auga, tai sako: brantai sutráukė linus Graž. Varputys žemę sutráukė, niekas neauga Jrb. Dirva jiems (miežiams) turi būti gryna nuo piktžolių, o ypač varpučio nesutraukta rš. Ronų sutrauktà guli Klt. Veja (instr.) traukta sutrauktà žemė Klt. Utėlių sutrauktà boba Dglš. Vaikai blusų sutraukti̇̀, sukapoti Klt. Kojas kaltūnas sutráukė Klt. Šitas Maušiukas tai sutráuktas visas šašų kap kiaulė Ml. Vočių, šašų paržiem sutráuktas [vaikas] Klt. Vyras visas sutráuktas vočių Dglš. Kojom sutrauktõm šašuotom ganiau Klt. Visos kopūstų galvos sutráuktos kirmėlių Klt.
| prk.: Žmogus vargų sutráuktas, ar dainas dainuot?! Rš. Sutrauks tau vargeliai iš jaunų dienelių LTR(Rš). Moterėlė vargų sutráukta Aps. Jos mergaitė kaprizų traukta sutrauktà Slk. Ir davatka, ale baisaus pavydo sutrauktà Ut. Ana nedurna, tik zlasties sutrauktà Lb.
7. tr. sutempti, suveržti: Suriša rankas per tą daiktą, sutráukia ir veda Graž. Sujuosi juosta arklį, atsispyręs sutráuksi pavalkus Všv. Tik sąmatą gerai sutráuk, ba pritrins [arkliui] Plm. Kiek reikia dydžio, reikia lankus sutráukt Kpč.
ǁ kuo suveržti, sutvirtinti: Vienas jo klumpis susprogęs ir sutrauktas viela I.Simon.
ǁ sukant suveržti: Varžtą sutráukti KŽ.
ǁ padaryti nepalaidą, raukiant suveržti: Buvo tai neaukštas, petingas vyras, apsivilkęs ilga pilka rudine, diržu sutraukta per juosmenį J.Balt. Šičia [vyžus] reikia sutráukt, apvynioja skuduru, indeda, tais raikštukais apriša Kpč. Apiveria virvele arba šikšna macna ir sutráukia da [nagines] Plvn. Apiveri, sutráuki nagines, tai lengva vaikščiot Imb. Viršuj sutráukta, surišta [naginės] Rs. Išpina pynikę, įveria i sutráukia naginikes PnmŽ. Apivaras ties kulnia sutráukia, i vyža nekris nuo kojos Jrb.
| refl. tr., intr.: Susitráukia apivaras ir traukia sau par laukus Jrb. Virvukė čia yra, susiriša, sustráukia (= sutraukiama) [naginė] Kpč.
ǁ tempiant, veržiant sumažinti: Sutráukti skylę NdŽ. Tinklus sutraukę siauriau Blv.
8. tr. suimant patrumpinti: Sutráuk vadeles Jnšk. Reikia sutráukt lenciūgas Dglš. Sutráuk botagą – labai ilgas Ėr.
9. tr. suimti klostėmis, suraukti: Sutráuktas raukšlėmis, stulpais NdŽ. Kiek daug į kliošą reikėjo sutráukti, kiek tų kvaldų [sijono] buvo Krtn. Buvo sijonai tokie daugiausiai sutraukti̇̀ Yl. Jaunajai pasiūs jau senovė[je] pečiais keltais, sutrauktai̇̃s tokiais Tl. O užpakalė[je] buvo sutráuktos tokios kvaldos, kad eina kaip su uodega tiek pat Vgr. Daugiau patrauktiniai būdavo sijonai: kitų kvalduoti, kitų sutráukti Žlp. [Sijonas] sutráuktas apie juosmenį, raukšlės buvo LKT164(Btg).
ǁ suklostyti, klostant padaryti: Sutráukdavo koriuką pailgai, rauktai i lapeliais (puošdami sukneles) PnmŽ.
10. tr. tempiant suartinti ko galus, sulenkti, suriesti, sugaužti: Suriečiu, sutraukiu SD124. Vaikščiojo truputį sutraukęs pečius, lyg besirengdamas kuprelę užsiauginti B.Sruog. Pečius sutraukti N. Tamošius Driskius yra galvą nulenkęs, pečius sutraukęs, kad eina, tankiai stena Tat. Tai aš pečius sau sutraukiu ir pro šalį greitai traukiu LTR(Mrj).
ǁ sulenkti per sąnarį, suriesti: Kamašiukai maži – pirštais sutrauktai̇̃s nutypči[oj]au Klt.
ǁ tempiant suglaudinti: Liežuvį galime artinti su visomis burnos vietomis, ištiesti ir sutraukti, pasukti ir pariesti, – žodžiu, vartyti į visas puses J.Balč. Kraujo indų sutraukiamųjų ir kraujo indų plečiamųjų nervų šakelių darbas rš.
| refl.: Kada vieni raumenys susitraukia, antagonistiniai raumenys atsipalaiduoja V.Laš. Susitraukdami raumenys sustorėja, sutrumpėja ir sukietėja rš.
ǁ refl. išsitempti: Susitraukęs į pečius iš panaberijos Šts.
ǁ refl. susigūžti: Liurbis susitraukęs liurbso J. Priėjus prie sienos, išplėtė akis ir taip susitraukė, tarytum smūgio iš žandaro laukdama A.Vien. Mokytoja atšoko nuo durų ir susitraukė prie stalo K.Bor. Jis išgirdo durų trinktelėjimą. Pritūpė už krūmo. Visas susitraukė A.Rūt. Stovi sustraukęs – gal šalta Slk. Kaip šliužui pritinka – mazgu susitraukti ir laukti, ir laukti V.Myk-Put. Kiurksai visą dieną susitraukęs į bitę ir lauki K.Saj. Aš da susitraukiau … griovėje, kad pasiekčiau lazda arčiau pribėgusį TS1897,9(V.Piet). Ta višta stovėjo stovėjo susitráukus Jrb. Buvę visi sustráukę, kap čia buvo šalta Lp. Vokiečiai eina susitráukę, pamėlynavę Ėr. Žiemą prasčiau auga tie pusbekoniai, – šalta, susitráukę Mžš. Aš jau sėdu susitráukusi pri lango Trk. Veizu, anie supuolę į durių tarpą, visi tokie susitráukę Trk. Būdavo, vaikai susitráukę bėgs šalin, o daba vaikai pagarbo[je] Yl. Aš tik susitráukiau teip, kad anie munęs nematytų, paskiau i muni pradės lojoti Tl. I vieni ejo, i kiti ejo, o tims vietiniams – susitráukęs sėdėsi sėdėsi vis Plt. Pareinu apentais susitráukusi jau, virpu iš tos baimės Kl. Ko tu čia kiunksai susitráukęs?! Erž. Pajutęs priešininką, ežys susitraukia į kamuolį ir taip atsigina rš. Nė nenusivelku, kamuoliukan susitraukiu ir miegu Ds. Kupron sustraukia ir šoksta gyvatė Vdn. Kas te, kad tu ją (karvę) ištęsi – šalta, stovi krūvon sustráukus Klt. Vikšras pakyla žvalgydamasis, paskui susitraukia ir vėl išsitiesia, pasistūmėdamas į priekį V.Bub. Skris lėktuvai, žinomais, o mes kentam susitráukę sklepalė[je] Lnk. Abudu be kepurių susitráukę po egle stovėjo, bo diena labai buvo šalta ir smarkiai lijo BM4(Kp). Mergaitė kamputy susitráukus i miega an maišų Slv. Tada jy sustráukė an papečio ir gulėj[o] Vrn. Pirmą garnį pamatęs lekiant, būsi greitas, tupintį – susitraukęs LTR(VšR). Žirgelis pailso, krūvon susitraukė LLDII173(Dkšt).
^ Eina susitráukęs kaip kurpalis Kp. Susitráukęs it žirnių kirmis Pln. Tik suskaudėjo kas biškelį, tujau ans i susitráuka į žirnio kirmį Vvr. Susitráukęs kaip kirminas, bijo rankų prikišti pri darbo Šv. Susitraukęs kaip kurmis LTR(Mrs). Mano vyras visada susiraukęs, kaip ežys susitráukęs Nm. Ir eina kaip ežys susitraukęs Sd. Neužlyna ant kupros – i kentėk susitráukęs (daugiau nieko nenorėk) Vdk.
| prk.: Štai krūmokšniai susitraukę laukia vėl naujų aukų T.Tilv. Girdašių bažnyčia tokia sustráukus, mažutytė DrskŽ. Naumiesčio miestas man nesmagus, toks susitráukęs LTsV875.
ǁ refl. susiglausti: Greitai tos gėlės nepražysta, susitráukusios Krš. Jei vasarą pienių galvos susitraukia, tai bus lietaus LTR(Mrj).
ǁ padaryti nebetiesų, sumesti, sukūprinti: Nervos mane sutráukė, buvau tiesi Dglš. Sutraũks senatvė vis tiek, i dėdienė buvo didesnė Ml. Kas mane sutráukė, ar ne jo darbai? Kb.
| refl.: Dabar ana sustraukę nuog itų darbų LzŽ. Sena, sustráukus DrskŽ. Bernai apsileidę, su barzdomis, susitraukę lygiai seniai MitI233(Šd). Sustráukę – seniai negražūs Drsk. I ši ligonas yr, susitráukusi Slnt. Galgi tokia merga buvai: pajuodijus, sustráukus, dabar išsitiesei Žl. Vai̇̃keli, aš sustráukus, suskuprojus Kpč. Seniutė sustraukus kupron nuo darbo Ktk. Jau ir mano žento mama viškui kupron susitráukus LKT293(Kpr). Rūko, į kobinį susitráukusi Krš.
^ Par šimtą metų nebaugsi, į kankolą susitráuksi (juokais sakoma ką peržergus) Slnt. Kad tu sustraũktum! Ds. Laukia laukia, kol sustráukia (apie senbernį) Drsk. Laukiau laukiau ir sustráukiau laukdama Dglš. Sulauksiu ar sustráuksiu Žl. Anas lauks ir sustraũks, ir pinigų nereges Švnč. Ik sulauksi, tai ir sustráuksi Rod.
ǁ impers. sulenkti, sukumpinti, suriesti: Matai, mūsų kokie pirštai sutraukti̇̀ nuo darbų, kreivi pirštai nuo darbų Skp. Ar manę nuo mušimo taip sutráukė [į kuprą] Kvr. Ana dirba galva, ne rankom – jos kupron nesutráukė Dkšt. Jis buvo į kuprą sutráuktas Šk. Paršas suskurdęs, ir visos kojos į daiktą sutráuktos Rmš. Duodi duodi (šukuoji linus) – ir pečius sopa, ir kupron sutráukia Dg. Rankos gi jau sutráuktos nuo tų darbų Alz. Aš nuo visų bėdų sutrauktà Aln.
| Sutraukti̇̀ lapeliai [buvo], daba tiesiasi Sdb.
ǁ sutempti, suraukšlėti: Kas te kasdien ties [staltiesę]: vaikų būdavo, tai kits sutráukė, te apsisuko Plv.
| Šita siuvamoji mašina siūles sutráukia, suraukšlėja Mrj.
ǁ padaryti nelygų, suraukti: Susiraukus, kaktą visuomet sutraukusi, rimta tokia, jog net baisu žiūrėti V.Krėv. Sutrauktais antakiais, smarkiai sučiauptomis lūpomis nepaprastai energingais judesiais ėmė ristis į kalną Pt. Marė pažvelgė į skausmo sutrauktą Jokūbo veidą rš.
| refl.: Petro veidai ima kaisti, antakiai rūsčiai susitraukia ir dešinė gniaužiasi į kumštį V.Myk-Put. Revinskas paraudo, ir jo antakiai susitraukė piktai LzP.
ǁ padaryti nelygų, gruoblėtą, šiurkštų, raukšlėtą: Vėjas burną sutráukė, pastepk Sdk. Katros moliavojas, tai moliava sutráukia [veidą] Slm. Lietlempė kiaulės odą sutráukia Užp. Rūgštis sutráukė burną dabar, o buvo skanu Ad. Vikinių miltų kleckai sutrauka liežuvį, ans paliekta kaip rauplėtas Vkš. [Maurų] skonis aštrus, sutraukiąs ir posūris rš.
| impers.: Burnikė jau sutráukta kai naginė ant aparties Erž. Jau veidas sutrauktas – pažint neina Plv. Karalaitis, eidamas in miestą pro savo palocius, susitiko britkią raganą, sutrauktą kap rupūžę LTR(Srj). Paprosavoti negali, negali pajusti, ka gal [nuo karščio] sutráukti Trk. Man labai nuo šito muilo burną sutráukia Ds. Nuo šitos mosties sutráukė paršeliam skūrą Klt. Tai rūgštumas obuolio – net burną sutráukė Ml. Lūpas man sutráukė nuog to kartumo Pv.
| refl.: Kad žmogui yra rankų ar kojų nagai susitraukę, negražūs – kaltūnas LMD(Sln). Nukasa [bulves] anksčiausiai, nesupūs tau, susitráuka ta skūra Trk. Dantis turi̇̀, tai gražiau atrodai, o mano [burna] va sustráukus kap naginė Alv. Susirūkšlėjo, susitráukė kaip baidyklė nuo gėrimo Vdk.
^ Kad tu susitrauktum kaip naginė! LTsV875. Nors tu eik kaip rupkė susitráukusi, bil tik bagota (tai galėsi gerą jaunikį pasirinkti) Krž.
ǁ suimti į save, padaryti sudubusį: Begailėdamas gyvuliui šienelio, pats sutrauksi pilvelį LTR(Auk).
| impers.: Razpuolus karvė, sutráukta šonai Btrm.
ǁ padaryti mažesnį, menkesnį, sukritusį: Arelka sutrauks vidurius tavo, jogei tu nė valgintie negalėsi Tat.
| impers.: Sutraukia mane R367, MŽ492. Man pilvą sutráukė Bsg.
ǁ refl. sumažėti apimtimi, tūriu: Sustraũks pilvas, nustos visiškai [valgyti] Žl. Vilko vėderiukas sustráukia, ir anas gali būt pusę mėnesio neėdęs Dgč. Plaukuos jau nemožna sučiupt tešmuo, kakos sustráukė – ką čia aš ją (karvę) tampysiu Klt. Šalčio bijo taukai, susitráukia ir atšoksta nuo sienelių – reikia [nuolat] pažiūrėt Kpr. Mėsa bevirdama susitráukė Rg. Į jauną pjauna kiaules, – męsa geriau išverda i nesusitráukia Grd. Kiaulė pjaut, kad būtų apie pilnatį, kad toks laikas geras – mėsa nesustraũkt, ale išsipūst Kp. Užupiliam in aukšto cibulius, sustráukia, katrie žali, sustvarko, tada supinam Žl. Nuo šito akmenio muilinio susitráukia, sudžiūsta tas muilas, ka te rankas ir skūrą nuimtų, aštrus Skp. Kepdama tešla susitraukia rš. Vopninė tešla džiūdama nor' susitraukti A1884,416. Durpės susitraukia, suslūgsta ir sausinant pelkę rš. Pagal reikalo jis (gumbas) pasididinąs ar susitraukiąs LMD. Mezginys džiūdamas susitráukia DŽ1. [Sušlapusios Martyno] kelnės sušoko, susitraukė, sutrumpėjo I.Simon. Tie drūžainiai išplauti labai susitráukės Krš. Susitráukė suknelė – aukščiau kelių beveik buvo Jrb. Išploviau suknelę – ir susitráukė kap marška Dkš. Pastaiko pervelėt, tai sustráukia marška Dg. Deltai anys (kailiniai) sustráukia, neilgam anys Vdn. Teip skarelė sustráukė, kad nebėr ko ir apsiriša Žl. Y[ra] susitráukusios, suplonėjusios tos gyslos Trk. Sausojo puvinio pažeistos augalo dalys sukietėja, susitraukia ir susiraukšlėja rš. [Juodųjų serbentų uogos] verdamos ant silpnos ugnies, nes nuo per didelio karščio jos susitraukia, sukietėja rš. Nuejau biržynan [aviečiauti] – uogos mažutės, sustráukę – kaip muselės, da ir kirmėliuotos Slk. Vyšnios šiemet mažutės, susitráukę, tik kauliukai Slk. Vyšnios užsimezga, o paskui sustráukę – neužauga Kvr. Juo dresvė yra retesnė, labiaus išakijusi, juo ji džiūdama labiaus susitraukia A1884,59. Sustráukė kamašeliai, kojos neinkiša Klt.
| prk.: Visi gaspadoriai tum čėsu sustráukė (nusigyveno) Arm. Žiemą pienai susitráuka Šts. Pienas susitraukė į ožio ragą Sv. Kaip ganyklą nugraužė, tai pienas ir susitráukė Šn. Rudenį, kai dienos susitrauks, lempos dvigubai pasvarbės J.Avyž. Susitráukė viskas – kiek čia mums liko gyventi?! Krž.
^ Atsisėdo kaip in valako, palauk, tuoj sustrauks rūra Skdt.
ǁ suliesėti, susibaigti, sudžiūti, sukristi: Jis suliesėjo, susitraukė, apšepo barzda ir atrodė lyg žmonių bijąs A.Vien. Eina lyg be žarnų, susitráukus Rmš. Susitraũks kiaulės nuo blogo šėrimo J. Kiaulės susitráukę – nėr kam prižiūrėt Šn. Susitráukusi, kokia ten motriška, maželytė, kojos klišos Krž. Jau i ana pintėn sustráukus Klt. Ans kai šiškeliukas sustráukęs diedokas, mažutis Klt. Susitráukus, sudžiūvus senikė, o nupasakoja daiktas nu daikto (nuosekliai) Vdk. Ta karvė susitráukė, sudžiūvo visai Pgr. Ragana vėl rėkia: – Pjausim [baronėlį], bo visiškai susitraukė! LTR(Rm).
^ Susitraukęs kaip blogus metus jausdamas LTR(Grk). Susitraukęs kaip milo rankovė LTR(Grk).
11. tr. traukiant, gaužiant, riečiant ir pan. paslėpti: Kaklą sutraukti, įtraukti KII385. Vežėjas susirietęs į kuprą, ausis į apikaklę sutraukęs Žem. Bonifacas žingsniavo pasistatęs švarko apykaklę, kaklą sutraukęs vidun, pasiramsčiuodamas lazda rš.
| refl.: Tai ištarusi, ji (sraigė) susitraukė į savo namelį pailsėti A.Vaičiul.
| prk.: Nuo Gintauto kuo ne viskas pridera: tars žodį, ir tamstos gešeftas susitrauks kaip sraigis į kiautą Vaižg. O dabar kalbu jumus: duokit pakajų tiems žmonėmus ir paleiskit juos, jeigu nes ta roda aba tas darbas yra iš žmonių, susilūš (išnašoje sunyks, susitrauks) Ch1ApD5,38-39.
12. tr. suimti, ištikti (apie mėšlungį, spazmą), suriesti: Mėšlungis sutráukė, pasinėrė, ir neliko Tt. Kiek čia yr nuskendusi, priburbuliavusi mėšlungio sutrauktų̃jų Krš. Krampis sutráukė koją RdN. Kad sopėjo koją, kai mėšlungis sutráukė An.
| impers.: Al' teip sutráukė stubergalį, kad nebegaliu pasijudyt Mžš. Iš lovos išlipai, sutráukė kai į kamūlį, skaudu Vdk.
ǁ padaryti nejudrų, nelankstomą, suriesti, surakinti, susukti, suparalyžiuoti: Liga rankas, kojas sutraukianti R414, MŽ557. Jis darbo sutráuktas nuo pat mažų dienelių Slč. Gaspadorius labai buvo nesveikas, ramato sutráuktas sąnarių Trgn. Jau ir paukšteliai šalčio sutraukti̇̀ Kp. O ketant jau zvanyti, pririša pri varpo širdies strykelį, vildamos trumpame laike zvanysiant po mirusio jo neprieteliaus arba sutrauksiant ligai it virvėmis M.Valanč. Mane liga sutráukė Ps. Kiti per visą gyvenimą buvo priemėčio sutraukti LTR(Kp). Tuos vaikus rachitas sutraũks Ign. Aukso dziegoriai pilvus nutraukė, o jau senysta kupron sutráukė Prng. Mañ ar velniai sutraũks krūvon už tą žodį Pl. Čeraunykas sutraukė Š. Nevalgyk to smetono neigi už jo suk sviesto, nes susirgsi, liga sutrauks tamstą į kamūlį M.Valanč. Suriestas, sutrauktas SD340.
| impers.: Man visi pirštai sutraukti̇̀, sąnariai nebesilanksto Ps. Nusibodo: visą gyvenimą melžia melžia – sutraũks ir rankas Slm. Mano bevardį pirštą nuo sopės net sutráukė PnmR. Kaip rankos sutráuktos mano, neištiesiu Čk. Mane sutráuktų visai, kad nesigydyčiau Smln. Pirštai sutraukti̇̀ ne nu šaukšto, o nu darbo Šauk. Jei sutráuks į krūvą, geriau už sykio numirti Krš. Nuog mažų dienų jį sutráukė krūvon Arm. Užpirkau mišias prie švento Antano – ir sutráukė į kamuolį [vagį] Jnš. Viena karves milžo, ciongai parėmė, i sutráukė į kamūlį Yl. Sesuo nu aštuoniolekos metų buvusi sutrauktà Kl. Toki buvo sutrauktà ubagė, kad aš augau tėviškė[je] Ms. Daba kur dingsi, kad aš numirsiu toki sutrauktà Yl. Bet vis tiek sutráuktas buvo žmogus Žeml. Muno toks dėdė buvo, anam buvo ranka sutrauktà Vgr. Sutráukė tą tėvą, gulėjo pagal pečiumi Pj. Iš išgąsčio sutrauktà buvau VšR. Jam kojas sutráukė Rgv. Sušilau, išlėkiau sodan ir int žemės nukritau [pagulėti] – kaip manę nesutráukė?! Tr. Papurkšti, tai juos (kolorado vabalus) visus sutráukia Kvr. Ana visa sutrauktà, visą laiką sėdi An. Sutráukė ją iš sielvarto Ktk. Buvau sutráuktas, išgulėjau pusė mėnasio Žl. Gyslas sutráukė pie kelius Str. O šioje evangelijoje rašo … apie žmogų, kurį velinas buvo apsėdęs ir jo liežuvį sutraukęs, kaip prakalbėti negalėjo BPII292. Sutrauktą žmogų stebuklingai išgydžia M.Valanč.
^ Kad jį kur mėšlungis sutrauktų ar griausmas nutrenktų! rš. Ka tave šikantį sutraũktų! KzR.
13. tr. NdŽ, DŽ1 sustingdyti, sukietinti (apie šaltį ar karštį): Šaltis kietai kelią gruodan sutraukia Vaižg. Pelkės buvo užšalusios, žemė gruodo sutraukta A.Vien. Ašvienis, jausdamas už savęs žmogų, žengė ir žengė pašalo sutrauktu keliu J.Balt. Kaip gera buvo, kai tą purvynę buvo sutráukęs šaltis Krs. Šaltis Birbautą sutráukė Aln. Seniai jau gruodas sutráukė, purvyno nėra DrskŽ. Mažas šaltis, bet sutráukė purvynus KzR. Šviesi saulelė nuo mum nustraukė, šaltis žemelę gruodu sustráukė BM415(Kp). Taip ūmai iškėlė į aukštį, kad nespėjome susimesti nė į vandens lašus, ir mus šaltis sutraukė į baltus pundulėlius, kaip į kokias kruopas Mš.
| impers.: Velniškas vėjas!.. Žemė išvien sutraukta į ragą J.Avyž. Ruduo, buvo jau žemė sutrauktà Rdn. Sutráukė kiek tą upę, tai vaikai i duodas su ragutelėm Klt. Sutraũks vandenį, šąla, nereiks brist [per balas] Aln. Žemė sutrauktà (uždžiūvus) – piršto negal įkišti Jnš. Kai pagada, labai sutráukia žemę, kai lyja – vėl negerai Šmn. Tas trąšas tik pila ir pila, žemę sutráukė kaip gremdymą Alvt.
| refl.: Ir debesis kitas niekas neyra, kaip tikt šlapias garas, kurs po tam į lašus susitraukia srš.
ǁ nuo šalčio stingstant, kietėjant uždėti: Šalta žiemužė gruodą sutráukė, jauna mergelė piršlelių laukė LTR(Šmn, Ob).
| impers.: Iš ryto jau sutráukia gruodelį Jnš.
ǁ impers. džiovinant, kaitinant subrandinti, sunokinti: Čia smėlynė, rugiai pagados bijo – sutráukia greit Slm. Dabar pagada – sutraũks tuoj [varpas] Ps.
| refl.: Nebuvo lytaus, vaikeliai, i tas pašaras jau susitráukė (sudžiūvo) Yl.
14. tr. sukrekinti, sutirštinti: Šiltas vanduo sutraukia pieno baltymus, ir butelius sunku išplauti rš. Sutraũks rūgšti [grietinė] prėską, kai inpilsi viralan Klt. Pieną šliužu sutráukti, sušankinti, suklekinti KI524. Sutráuk pieno – bus vakare su bulvėm Upt. Tą kanapių pieną sutráuka, prideda cibulių, pakaitina ten aną – vėl su bulbe valgėm Krp.
| impers.: Pieną sutráukia KII57. Sutráukia pieną, kai ažuleji surūgusias kruopas Š. Nešutyk sugižusio pieno, bo sutraũks ant varškę Ps. Krekenuotą pieną greit sutráukia: kaip i kruopos, kaip varškė pasidaro, kaip virini Mžš. Nepaspėjo ana inpiltie laidytuvėn – ir sutráukė pieną Aps. Sumaišiau pieną su vakarykščiu, – gali sutráukt Klt. Pienas buvo sugižę, tai verdant sutráukė į mazgelius Mrj. Menka čia patieka srėbti sutráuktą putrą Slnt. Saldį [pieną] atvirins, rūgšto įpils ir maišys – i sutráuks, i būs sūris Yl. Sutráukė putrelę – gižtelėjusio pieno įverčiau Krš. Jei pagyžęs pienas – sutrauka, nėkas nepadeda Krš. Pienas sugižęs, užbaltinau bulves – ir sutráukė Šlv. Ar nesutráukia gi ožkos pieno? Sdk. Kol da nesutráuktas – rūgelis [pienas]? Vb. Ažuleja batvinius makaisku [pienu], tai stulgos būdavo, kaip valgai, stulgos, sutráukia Jž. Nepadėjau varškės pašildyt, tai ir nesutráukė Rz. Sutráuks tavie tą pieną Šv. Vos tik iškošiau pieną, tuojau ir sutráukė į varškes rš. Kap verdi, sutráukia [avižinį] kisielių, ir gardus Ml. Ilgai nereikia virt [jukos], bo sutráukia kraują Slm. Dažus kai pieną sutráukė į tokius krekenis Jrb.
| refl. KŽ: Pienas susitráukė J. Susitraukęs pienas N. Prabaltinus barščius, pienas susitraukia – laukiama didelių karščių LTR(Pns).
ǁ refl. tr. šildant sukrekinti: Sustráukiam pieno lig valiai, varškės, virtinių Ln.
15. tr., intr. sujungti, surišti: Kai mūras išdžiūsta, kalkiai taip tvirtai sutraukia plytas, kad jos sunku atplėšti nuo kita kitos rš. Tę košės krečia, ka sutráuktų, kokios tę vopnos [mūrydami pamatą] Krk. Kad kleisteris geriau sutrauktų, reikia pridėti kelis gramus alūno rš.
16. tr. paveikti, kad iššoktų, sukelti (pūslę, guzą): Vasarą bet kokius baltinius užsinert, kad tik saulė pūslių nesutráuktų Skr.
| impers.: Pykiši py karšto – i sutráuka pūslę Dov. Pūslę sutráuka į dangų (gomurį), kad par karštą įgeri Prk. Kiaulamėšlį karštą kaip uždėjau, sutraukė pušką – ir nebnugijo Šts. Nuo plaučių uždegimo krienų ant šono dėdavo, net pūsles sutráukdavo PnmŽ. Sutráukia guzą, ale atsisėdu – guzas ir pragaišo Vlk. Teip sutráukė kaži ką tokius ant šlaunių, tokius kaip žirniai Žeml.
17. tr. impers. esant traukai susiurbti: [Krienus] tarkuoju lauke arba prieš ugnį, tai sutráukia visą smarvę Lkč.
18. tr. prk. sukviesti, suvadinti: 1539 m. jis (A. Culva) įsteigė įžymią kolegiją Vilniuje, kur sutraukė daugelį kitų lenkų ir lietuvių rš. Galas jus sutraũks visus (sušauks į darbą iš laukų)! Lp. Dar̃ prie kūlimo sutráukta visi žmonės Vlk. Žmonių daug sutráukta čia Gdr. Jeigu vienas atvažiuoja – ir kitus sutráukia Dgp. Kiti medžiotojai buvo sutraukti iš miesto, kad grafas medžiojo Šts. Susirgus [pačiai] daugel daktarų sutraukiau M.Valanč.
| Visą svietą sutráukė (iš visų skolinosi), kai karvę pirko ana Klt.
| refl. tr.: Vienas atvažiuo[ja], i visus [gimines] greit susitráuka Krš. Jis turia susitráukęs visą savo giminę Jrb. Viršinykas pasdarė, daug pažįstamų sustráukė miestan Adm. Žmonės sustráukia vienas kitą Krd.
ǁ prk. užtraukti, prisišaukti: Par svetmoterystę gal nustoti gero vardo, įkristi į baisius griekus, sutraukti ant savęs koronę Dievo ir būtiną atmetimą M.Valanč. Ai, sūnaiti, jau tu ne su geru darai, sutrauksi ant mūsų visų nelaimę M.Valanč. Kas tiek nelaimių ant žmogaus sutraukė? brš.
ǁ daugelį patraukti, suburti, privilioti: Petras Vileišis sutraukė tuo savo laikraščio įkūrimu Vilniun ano laiko šviesesnes, gabesnes galvas Pt. Daug lankytojų sutraukia greta Rumšiškių gyvenvietės išaugęs Lietuvos liaudies buities muziejus rš. Mes dar lankėmės Žemaičių Kalvarijoje. Jos atlaiduose, gal ne pačiuose garsiausiuose, bet vis sutraukusiuose minias M.Katil. Tų metų kermošius sutraukė dar nematytą jūrą žmonių P.Cvir. Daug svieto liuobės sutráuks tie jomarkai End. Atvažiavo cirkas ir visus žmonis į miestelį sutráukė Vkš. Atlaidai sutráukia daug svietelio Jnšk. Išmokinti lietuvius lietuviškai mislyti, sujudinti ir sutraukti juos į darbą… tai užduotė „Varpo“ Vrp1889,2. Lesinimas sutraukia paukščius į vieną vietą, o paskui, liovusis lesinti, jie kenčia labiau, negu prieš tai kentėjo T.Ivan.
| refl. tr.:
^ Ir kalė sustráukia visus šunis (apie palaidūnes) Ppr.
ǁ suvienyti, sujungti: Teip tuomet Rymo karalystė, išpleista po visą pasaulę, žmones sutraukė vienyston brš.
ǁ Q657, H, Plšk, Grv iš įvairių vietų sutelkti, suburti, suspiesti, sukoncentruoti: Sutráukė gausius šarvuočių dalinius DŽ1. Dėlto sutraukęs iš visur savo pulkus, iš paties ryto patraukė ant namų V.Piet. Laivų sutrauktų̃ yra, i karūmenės, puls Krš. Sutráukė vaisko į parubežį Jrb. Išsigando žmonių, tai i policiją iš aplinkui sutráukė Slv. Karalius sutráukė visą karūmenę (ps.) Vlkv. Aplink mum buvo maniebrai dideli, daug kariuomenės sutráukta buvo, visos pamiškės kareivių prikištos buvo Krs.
| Dvi savaites trukusi kaitra sutraukė virš jūros debesis rš. Kiekvienas mokąs žavėti būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs: atimti javams brandą, sutraukti perkūnijas ir krušas M.Valanč.
| refl. I, KŽ: Lietuviai nebsuskubėdamys į vieną kariauną susitraukti S.Dauk.
| Myglia tirštesnė pastoja, susitráukia KII289. Jei rūkas susitráukia aukštyn, tai prieš lietų, jei žemyn, tai prieš pagadą Snt.
| prk.: Debesys tarp Vokietijos bei tarp Maskolijos buvo susitraukusios tamsesnės kaip dar niekada nebuvusios LC1882,48.
19. tr. prk. sukaupti, surinkti ką pasklidą: Žodynas rūpinasi sutraukti į vieną daiktą kalbos leksinį lobį J.Balč. Kadangi išbarstyta medega nepigu sugraibyti, par tai aš pasiryžau sutraukti ją krūvon, parašęs šitą kningą Blv. Antrojoje dalyje, be Mažvydo, sutraukti ir Mažvydo mokslo bei kunigavimo draugų vertimai rš. Jo sutraukta krūvon medega – ypačiai apie vėles – tur ne viename inžvilgyje didesnę vertę neng indų bei eranų šventknygės BsVIII. Krūvon sutrauktos pasakos LTII491(Bs). Man pasisekė krūvon sutraukti [apie A. Strazdą] pluoštas žinelių LTI530(Bs). O vyriausieji sąnariai krikščioniško pamokslo ing vieną sumą sutraukti ir surašyti yra katechizme BPII168.
| Žinių sutráukti, atsižinoti, atsiklausti BŽ259.
ǁ surašyti: Tas dainas ka sutráuktų, tai [būtų] gražu Pšš. Sutráuk tą šneką Šlv. Profesorius vėl grįžo į savo pastabas, sutrauktas čia dideliuose lapuose, čia mažose, apdraskytose skiautėse A.Vaičiul.
20. sustumti, sukaupti į vieną vietą: Tas lietus darbus žmonėm sutráukė (vienu kartu daug darbų pasidarė) Ėr. Kol tu turi tokią madą: subatoj, – tai sutráuki visus darbus Sdk. Ir arimą, ir pjovimą sutráukei visa, dabar tik turėkis Ut. Sutraũks šienus su rugiais lietus (sykiu reiks vežti) Smn.
| impers.: Jau šiemet darbus ant rudens suvarys, sutraũks, kai tokie orai Snt.
| refl. intr., tr. Trgn, Jnšk: Darbai vienon vieton susitraukė rš. Visi darbai vėliau sustráukė Sld. Nėr ko pasamdo; sustráukė darbas, – kožnas ima JnšM. Visi darbai vienon dienon sustráukė Ds. Gaspadinės kaip nėr, taip nėr, dabar susitráukė visi darbai ant pabaigos Slm. Orų nebuvo, darbai susitráukė Mžš. [Sūnus] susitráukdavo darbus an pabaigą Plvn.
21. tr. į save suimti, sugerti, absorbuoti: Kempinė sutráukia vandenį DŽ1. Žemė pri molio, užpylė lytaus – žemė taip greitai nesutrauka Šauk. Dabok, kiek žemė [v]andenio sutráukė, kai tokia didelė buvo pagada Trgn. Kažkur jos buvo girdėjusios, kad karštas vanduo šaltį sutraukia rš. Gerai išdegusi plyta įmerkta į vandenį neatsimaino ir savėp vandenio sutraukia ne daugiaus kaip 4 procentus A1884,174. Drėgnumas, šaltis sutráukia šilimą Žl. Tamsus drabužis viską sutráukia – visokias dulkes Jrb. Rūpužė blogą orą sutráukia į save Grnk.
| impers.: Gal daba nukris tas vanduo – i sutráuks į žemę Krž. Vis tiek į žemę sutráukė, vis tiek gerai, kad i mažai telijo Vdk. Sausino šiemet, tai sutráukė vandenį Sdb. Gryna miežių sultis – otrus žemės kraujas, per vasarą sutrauktas iš grumstų, iš podirvio į varpas M.Katil.
| refl.: Nelijo vakar – ir susitráukė [vanduo] Kdn. Migla kai būsta ir eina in vandenį, tai prieš lietų, o kada susitraukia in mišką – bus sausra Upn.
22. tr. suimti burna ar nosimi į save, susiurbti: Al kiek tų dulkelių reikėjo sutráukti, kiek to brūdelio reikėjo įalsuoti Kl.
^ Ką par burną išleisi, tai par nosis sutrauksi Brž.
ǁ įkvėpti: Tris kartus oro sutraukė į savi – i sustingo Rdn.
ǁ surūkyti: Ir tu nunešei [laišką], ir vėl drauge su Mindaugu sutraukei kvepiančią cigaretę V.Bub. Duok šę – sutráukiam kokį papirosą Sk.
ǁ išgerti: Mas tą alutį greitai sutraukėm Lnkv. Cielą kvortą jau sutráukiau, savo moters nesulaukiau JD356.
ǁ intr. kiek išgerti: Mažu žinai, kur galima sutráukt? Arm. Ėmėm ir sutraukėm įėję rš.
23. intr. daugeliui sueiti, suvažiuoti, susirinkti ir pan.: Aš sukau dalgį lankoje, apsivilkęs baltutėlės drobės marškinius, kokiais nedėvima namie, tiktai lankoje, kai sutraukia šienpjoviai J.Balč. Šiandiej Alanton daug svieto sutráukė Vdn. Sutraukdavo gyventojai iš tolimiausių kampų kaimelių „pasiklausyti protingų žmonių“ rš. Teip ten visi [kareiviai] sutraukė an to dvaro BsPIII131(Brt). Prie sodybų galulaukėje paliktų šiaudų stirtų sutraukė kurapkų šeimynos sp.
| refl. Plt: Mes susitráuksiam kame į kokią kertelę i sėdėsiam, ka nė šapš [, kai tėvas girtas grįžta] Krtn. Kaip jau artie susitraukė, pikštelietas išsitraukė S.Dauk. Kai tik gerybą nuimam, visos pelės iš laukų in kluonus susitráukia Krok.
24. intr. sulaukti iki tam tikro laiko: Daug uogų prisverda ir dar ik uogų [šviežių] nesutráukia, o pieno nevalgo visai Pv.
ǁ išgyventi: Šimtą senis sutraũks – tokis greitas Drsk.
25. tr., intr. sudainuoti: Vyrai, bent giesmę sutráukim Ds. Da giesmelę sutráukt vieną! Dglš. Ka jau nueinu, vedi sutráukav dainą Sd. O mas ka sutráuksma dainą, sutartinę, ta ka skambės laukai! Eig. Seniau kai sutráukia, būdavo, bernai – gražu! Trgn.
26. tr. užkirsti, užduoti: Ponas Šiukšta liuob sutráuks su lazda kitąjį kumietį Žr.
27. tr. LL239, NdŽ glaustai atpasakoti, apibendrinti: Kitoj audiencijoj karalius sutraukė į krūvą viską, kas buvo mūsų kalbėta J.Balč. Sutráuksime išdėstytąsias mintis (padarysime santrauką) DŽ1.
ǁ du gretimus kalbos garsus sujungti į vieną tarpinį garsą: Sutraukė seniai̇̃ jau savo dvibalses į vientisas balses LTII554(Jn). Kadangi lietuvių kalboje … geminatų nėra, tai žodyje susidūrę du tokie pat arba artimos darybos priebalsiai sutraukiami į vieną KlK2,58.
ǁ jungiant į vieną, sutrumpinti (žodžių junginius, sakinius): Tokia prielinksninė konstrukcija – tai sutrauktas šalutinis sakinys KlbXXXV(1)20. Keliažodžių pavadinimų negalima sutraukti į sudurtinį žodį KlK53,41. Ne visus vienarūšius aiškinamųjų sakinių šalutinius dėmenis galima sutraukti į vientisinį su santykine grupe KlbXXVII(1)18.
28. tr. DŽ1 suprastinti, panaikinant kai kuriuos (ppr. panašiuosius) narius: Sutraukti panašieji nariai Z.Žem.
◊ į kiaũlę (į devýnias kiaulès, į krum̃pį, į vãbalą) sutráukti suparalyžiuoti: Į devynias kiaules sutrauktum žaviklis, t. y. sužavėtum J. Šaukė, būrė: į kiaũlę sutráuks! Krš. Skersvėjis baisiausis, gal į kiaũlę sutráukti Krš. Sutráuktas į vãbalą gula lovo[je], nepajuda Vkš. Tą, kur norėjo [pinigus] kasti, į kiaũlę sutráukė Užv. Kad tave į kiaũlę sutraũktų! Tl. Ka tavi velnias už tokį darbą kiaũlę sutráuktų! Vvr. Buvo vaikas į krum̃pį sutráuktas, bet darėm mažųjų kiečių vanas, ir atsitaisė Plng.
nesutráukia gãlo su galù sunkiai verčiasi, gyvena nepritekliuje: Toks didelys ūkis, o nesutráukia gãlo su galù Vrn. Tę nesutráukdavo gãlo su galù, o tau netrūksta nieko Pv.
pečiùs sutráukė sakoma reiškiant abejojimą, nustebimą: Tie kunegai sutráukė pečiùs, kažin kas ten gal pasakyti, kas ten yr Krtn. Nieko jis man nepasakė, sutráukė pečiùs, ir tiek Srv.
véislę sutráukė sakoma ką labai rūgštaus suvalgius: Nevalgyk [rūgščiai] – veislę sutrauks LTR(Kp).
vi̇̀są gi̇̀minę (visùs gi̇̀mines) [į kãktą End, į krū̃vą] sutráukė sakoma ką labai rūgštaus suvalgius: Gira taip įrūgo, kad vi̇̀są gi̇̀minę sutráukia į krū̃vą Jnš. Rūgštūs barščiai – sutrauks visą giminę į krūvą LTR(Grz). Rūgštumėlis visùs gi̇̀mines sutráukė Svn. Rūgštus sūris vi̇̀są gi̇̀minę į krū̃vą sutráukia LKT203(Kbr). Ale betgi šiandien kopūstų rūgštumeinia, kad inėmus burnon vi̇̀są gi̇̀minę sutráukia Mrk. Tiek skani tie agurklai, ka vi̇̀są gi̇̀minę sutráukia į kãktą Trk. Nu, ir batvinių rūgštumas – visą giminę į kaktą sutraukė KlK13,98(Knt).
vi̇̀są ši̇̀rdį sutráukė (kam) labai privargino, nuilsino, nukamavo: Kosulys man visą širdį sutraukė N.
užtráukti Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD1296, SD399,426, Q567, Sut, N, M, L, Ser
1. tr. R34, MŽ45 traukiant ant viršaus užkelti, užtempti, užvilkti, užgabenti: Gal ir drangas kur ant stogo užtraukė – ką tu su jais? M.Katil. Maišai skūriniai ilgi, su lenciūgu užtráukami Skdv. Ratas, kuriuo ką užtraukia arba suka SD99. Rages užtráukė ant stogo [per Užgavėnes] Všv. Būdavo, vakarais berniokai kokiam seniokui tai ir ratus užtráukia ant stogaus Pl. Užtraukė [malūne į viršų] pusmaišėlį miežių ir kaipmat parmalė Jnšk. Užtráuk liesvas an stogo Aln. Medžio viršūnę nupjauna, savo darbo akėčias užtráukia, pridėdavo dar kokių žagarų [gandralizdžiui] Kpč. Nuvedė visas tris [seseris] prie skylės, kur karojo ragažė geležinė, insodino vieną ir pajudino lenciūgą – tuoj tavorščiai užtraukė (ps.) Slč. Pipiris viena ranka užtraukė dvyliką vežimų, an kurių dar sėdėj[o] tiej purmonai LTR(Lzd).
| refl. tr. Ėr: Bet vos tik spėjus patiems sulipti ir valtis užsitraukti, ledo lytis sprogo K.Bor. Grabą pasdarė i užsitráukė in pirkios. Laukia smerties Klt. Tuoj an gryčios [užlipo], kopėčias užsitráukė, až kamino atsigulė Svn. Jie (broliai) dabar sulipė šiton eglėn, o tas durnius duris užsitráukė vidurin (ps.) PnmR.
ǁ užsidėti, užsikelti ant ko: Senatvės sulaukus, kojas an pečiaus užtráukus Plš.
ǁ su savimi užnešti: Tas vanduo neša mane, užtraukia ant bangos Žg.
ǁ įtaisyti: Paukščiam užtráukta dvi skrynelytės pušy Dgč. Viežos (bokštai) buvo neužtráukta, mūs parapijoj, rodos, tik du galė[jo] paklibint [jas] iž daikto, anas paėmė i atkėlė, i apisukė Švnč.
ǁ Ch1ApD27,40, NdŽ ką nuleistą ar nusileidusį traukiant iškelti, ištempti: Kai audra nutilo, vėl užtraukėme visas bures ir plaukėme į žiemryčius J.Balč. Jo laivo žėgliai užtraukti buvo, ir jis tiktai tinkančio vėjo laukė rš.
| Užtraukiamas tiltas KŽ; Q174, N.
| Jei zvambalai būdavo jau gana žemai nusikorę, dėdė imdavo už grandinėlių ąselės ir užtraukdavo juos aukštyn prie pat dėželės V.Myk-Put.
2. tr., intr. užvežti: Arkliai vos užtráukė vežimą ant kalno DŽ1. Kokios moterės užtráukia ma[n] keliu [vežimėlį į kalną] Grnk.
ǁ tr. pirmauti, pralenkti, viršyti traukiant, vežant: Ant vakaro kumelė Rauduką jau ir užtráuka Užv.
3. tr. R153, MŽ202, N ką ant ko užkloti, užtiesti, ištiesti: Patiesiam šieną iš šalių, ka nesusitrankytų [obuoliai], tadam tas paklodes užtráukiam Ps. Paklodę užtráukiau an poduškos – ūžvalkalas nėr švarus Jrb. Tėvas užtraukė ant stalo staldengę rš. Ligoniui veltinius numovė, padėjo nusirengti, atsigulti, duknas ant jo užtraukė Z.Žem. Užtráuk šiaudų ant tos skylės Jrb. Paulius pamatė, kad svetainės langas neuždengtas, ir užtraukė sunkias portjeras V.Bub. Vidudienis, bet ant langų užtrauktos užuolaidos J.Gruš. Vakare užtráukia kokią te kas turi užuolaidą Plv. Užtráukia užuolaidas – tuojaus vėsiaus paliekta Žg.
| prk.: Per naktį voras ant durų vis savo tinklą užtráukia Vlkv. Pleštekė užtráukė tinklą ant korio akutės Prk.
^ Baužys drobulę užtráukė (sakoma, kai užeina ilgas lietus) Krt.
| refl. tr. NdŽ: Senatvė! – sumurmėjo senis, užsitraukė dar seną, skylėtą gunčę, apsivertė ant kito šono ir, sušilęs truputį, užsnūdo V.Krėv. Kazys jau seniai miega nusisukęs į sieną, tokiu pažįstamu papratimu ant ausies užsitraukęs antklodę rš. Užsitráuksi kaldrą – ka prisilies prie kūno, rodos, ka kanda skaudžiausiai Mšk. Užsitráuk langatiesę DŽ1.
ǁ refl. kuo apsidengti, apsikloti: Puolė an žemės, šiaudais užsitráukė Pns.
ǁ užsmaukti: Juoda, stačiais kraštais kepurė ant akių kiek užtraukta J.Paukš. Bet akiniai ant nosies blykčioja piktai iš po ant veido užtrauktos juodos skepetos I.Simon. Sijonėlį užtraukusi ant kelių, iškiurksojo ant slenksčio visą naktelę M.Katil.
| refl. tr.: Antai kelios mergiotės, užsitraukę skareles ant veidų V.Myk-Put. Turbaną jis buvo užsitraukęs ant akių J.Balč. Ant galvos užsitraukiau kepurę su snapu A.Vencl. Samanės dūzgė, siuvo aplink, o aš, užsitraukęs marškinaičius ant galvos, taikiausi pagrobti korį V.Bub. Užsitráuk daugiau tą kepurę ant akių: saulė į akis Jrb. Turi̇̀ skarą užsitráukti už burnos (ant veido): bjauriai yr, smirda – ant suolo pašikta Rsn. Geriau už berželio pasitrauk ir skarytę užsitrauk RdN.
| prk.: [Gaidys] snaudė, ant akių užsitraukęs baltas plėveles A.Vaičiul.
ǁ tiesiant, traukiant kuo uždengti: Buvo langai užtráukti, ka niekas nematytų Jrb. Ka ejau par tiltą, trobos durys tebebuvo atdarytos, o pribėgu pri pat [trobos] – durys užsklęstos, langas užtráuktas [užuolaida] Kl. O tai kartais pasikavosiam, langą užtráuksma, po lovos palįsma Sd.
ǁ Grš uždaryti ką atvirą: Langeliai yra maži, iš stiklo arba su lentelėmis užtraukiami M.Valanč. Užtráuk duris įeidama Šts. Užtráuk duris, o vaikas sušals Up. Durys nebuvo drūčiai užtráuktos Šmk.
4. tr. užmauti, užvilkti ką ant ko: Užvalkalą užtraukti N. Paskui [žmona] užtraukia ant kruvino mano kūno šiurkščius marškinius iš ožkos vilnų, o ant viršaus dėl pajuokimo apvelka karališkais drabužiais J.Balč. Ant kelnių pančekas užtráukia ir pasiriša, kad nenusmuktų Pns. Aš basa, da klibà, užtráuksiu nors kojines Ob. Trejas vadžias sutraukiau, liki buksvas (kelnes) užtráukiau JD1443. Galima ir uždėtąją akį užtraukti ant vienos, dviejų ir daugiau akių rš.
| refl. tr. Š, KŽ, Plm, PnmR: Vyriškas kelnes ant subinės užsitráukė, i gana – jau pasirėdęs Krš. Žiemą užsitráuki sau tas kelnes i klampok po sniegą Jrb.
ǁ užmauti apavą, užauti: Gamašus užtráuki, o kelnės viršuj teip Rg.
| refl. tr.: [Povilas,] paskubomis užsitraukęs batus, išėjo į kolūkio valdybą rš.
ǁ kuo apmauti, apvilkti: Pančeka užtráuki apipleišiojusias blauzdas ir eini Šmn.
| refl.: Užsitráuki kokiu rūdiniu ir tąsais DrskŽ. Užsitráuk anom kelnėm an viršaus! Lp.
5. tr. suėmus ar paėmus už ko užvesti, užtempti, užlaipinti ant ko: Manę až rankos – ir ažtráukė ant kalno! Kp. Jis tuoj karvę sugavo ir ant stogo užtraukė LTR(Ant). Supuldavo kaimos bernai i užtráukia [piršlių] arklį ant pakuros viškų Nmk. Atsivedė gaspadorius karvę, užneria karvei už ragų [virvę] i traukia in pirtelės, ka žolę nuėstų, paki jis ją užtraukė, i užkankino (ps.) LKT221(Jon).
| refl. tr. Š.
ǁ refl. tr. užsivesti ką už ko: Užsitráukiau už kerčios aną, sakau: ko pliurpi! Šv.
6. refl. Vkš, Žr užlįsti, užsislėpti už ko: Baltaragis, nubėgęs ligi jaujos, užsitraukė už kertės ir juokdamos žiūrėjo, kas čia bus toliau Žem. Išsibugštinęs vaikščiojo po mišką užsitráukdamas [už medžių] Šts. Aš ėmiau užsitráukiau teip už durių LKT44(Lž). Aš ir einu užsitráukusi už ano Trk. Vienas vilkas eis aplinkuo šunį viliodamas, o kiti stovės kur užsitráukę Sd. Užsitráukė už sienos, ranką prakišo i barškinas Šv. Iš užpečkio kyšt galvikę – ir vėl atgal užsitráuka Užv. Studentas užsitraukęs už kito medžio ir, sulaužęs savo sidabrinį žiedą, šovęs LMD(Sln).
| prk.: Pavasaris kybo ant nosies, bet kaži kur užsitraukęs, nesirodo aiškiai Žem. Mėnuo, tankiai iš debesų iškišęs galvą, žvalgės ir atgal užsitraukė Žem.
7. tr. NdŽ, DŽ1, Ėr, Paį, Antr, Mrj kaustant, apmušant uždėti, užmauti, užtempti ant ko viršaus ar aplink: Dar niekad nebuvau matęs, kaip ant rato užtraukiamas ratlankis A.Vencl. Lankus užtráuka, su varžtais suvaržo Krž. Prie kalvės yra varstotas ratlankiui užtráukti Sml. Iškala skyles ir stipinus sukala, po tam latrankį užtráukia Vb. An stipinų ratalankis užtráuktas Gdr. Pirkdavau štangą, ir kalvis turėj[o] ją išriest, suviryt ir užtráukt an to medinio rato Pns. Skūrą ant būbno užtráukti KI119. Peilio buvo plonukės kriaunos, šitą gumą užtráukiau Kpč. Amilios ir Agniotės lovos užstatytos sulankstomais pertvėrimėliais iš rėmų ir drobės, užtrauktos ant šitų rėmų J.Balt. Ant kailinių užtráukdavo milą – vos pakelt galėdavai Krž. Užtráuk kokio pakulnio ant viršaus [suplyšusių kailinių] Bsg. Ant lentų reik užtráukti tolį Krž.
8. tr. užkloti sluoksniu kieno paviršių, uždengti, apvilkti: Varpis užtráukė lauką Ėr. Avietės užtráukė viską Grnk. Seniau piktžolės laukus užtráukdavo KzR. Karklai buvo užtráukę visą tą [kapinių] kraštą Pv. Paskui [patraukiau] ir per žmonių girią, ar ne dešimties tūkstančių hektarų didumo, pilną ežerų ežerėlių, žiemos aklinai užtrauktų ledu J.Balt. Visa laimė – didelis šaltis tuojau tuos plyšius užtraukdavo ledu, ir ekspedicija galėjo toliau vykti K.Bor. Speigas užtráukė langus Šts. Naktį šaltis užtraukia šerkšnu visus langus rš.
| Gėlinę nudažo ar užtraukia leku rš.
| impers.: Dabar tas ežeras baigia užaugt, baigia jį užtráukt Krs. Žemė perdžiūvus, sutrūkinėjus, bulvienojai nulėpę, užkežę, vijokliais užtraukti V.Bub. Veja (instr.) ažtráukė – raviu i raviu bulbas Klt. Girią iškirto, – berželiais užtráukė, ir po visam Alk. Žolėm užtráukė [bulves] amžinai, Dieve o Pone! Iš. Žole užtraukė bulbes Brž. Miežių pabėrėm (pasėjom), o usnėm ka užtráukė Prn. Pusė dangaus dar skaisčiai nutvieksta saulės, mėlynuoja vaiski aukštybių giluma, o kita pusė jau užtraukta audros debesim, juoda lyg naktelė J.Balt. Užtráuktas tokia migla ežeras Nv. Tumonas kokis ažkrito, nieko nesiregis, i langai ažtráukta tumonu Švn. Langą užtráukė [garais] – nematyt, lyja a ne Jrb. Migla užtrauktà, i dieną be žiuburio nepavažiuosi Krš. Niaukės niaukės – i užtráukė Kv. Buvo jau prašviesėję, vėl užtráukė, pradės vėl lyti Vkš. Kad ažtráukė – kaip maiše, visur tamsu Alks. Beržų pumpurų turu su degtiene užsipylusi, patepu – užtráuka žaizdą Krš. Jei įsipjovei, patepei [su kraujažolių sultimis] – užtráuka Krž. Paliko gal sierčiko galvelė tokia žaizda – ir neažtráukia Ob. Patepk žaizdą šita mostim – tuoj ažtraũks Ktk. Neuždarei langinyčių – ir užtráukė langus Srv. Ažtráukta kiek, šitas [langas] vakar nebuvo, šiandie ažtráukta Švnč. Pradės šalt – langus ažtráukė Sug. Buvo ažtráukta visa akis Dgp. Nuo vienos miežio ašakos ažtráukė moteriai akį Ps. Man [ant akių] dūmai ažutráukta, aš adaton negaliu invert siūlelį LKT288(Šr). Tik su viena akia matau, kitą užtráukė Krm. Užtráukė akis mun, kad dangus atsivėrė, lygu apakau Šts. Užtráukė miglą ant agrastų Vdk. Šįmet labai daug užtrauktų̃, su juodumu [agrastų] Kvr. Kur su plėvike [kiaušiniai], neužtraukti̇̀ kevaliukai, tus gal parsinešti [namo] Vdk.
^ Dangus apsblendęs – kap pienu ažtráuktas Švnč. Nieko nesmato – kaip maišu akis ažtraukė LTR(Km).
| refl.: Žėlė žėlė ir užsitraukė ežeras Grd. Ta plynia niekad neužsitráukdavo: vis būdavo kiaura i kiaura Sdr. Ir vėl ažsitráukė dangus kai sūramaišeliu Krd. Dangus jau ištisai maišu užsitraukęs, o žemė juoda M.Katil. O žaizdos vis dar neužgijo, tik šašais užsitraukė Vaižg. Žaizdos užsitraukė, ir jis pagijo Mš. Grei̇̃ta žaizdukė užsitráukė, gijo gijo DrskŽ. Prakiurna i velek užsitráuka – kas par liga anos! Krš. Žaizda užsitráukus, važiuosiu iš ligoninės, gana Bb. Koja sutino, ir įdūrimas (skylutė) užsitráukė Dgl. Eketė užsitráukia LKGII209. Jau vanduo leduku užsitráukęs Mrj. Kai tik kiek šąla, tai langai i ažsitráukia Klt.
ǁ ko sluoksnį dengti, kloti, tęsti, vilkti paviršiuje, ant paviršiaus: Šalta žiemužė gruodą užtraukė, jauna mergelė piršlelio laukė LTR(Vvr).
| refl. DŽ1: Naktį staiga suėmė šaltis, ir rytą ant balų blizgėjo užsitraukęs pirmasai ledas P.Cvir. Ant ežerų kartais užsitraukdavo plonytis ledas J.Dov. Padažas atšaldomas maišant, kad neužsitrauktų plėvelė rš.
ǁ refl. apsiniaukti: Koki graži buvo diena – ir užsitráukė End. Užsitráukė – vers (lis) Krš. Pabuvo graži i vėlek užsitráukė Krš. Toki buvo graži šį rytą, o dabar užsitráukė Pln. Užsiraugė užsitráukė, kap marška užsitęsė Drsk. Kap an ilgo čėso užsitráukia, tai sako – palietė Kpč. Užsitraũks paliūčia (intr.) Ktk.
9. tr. uždėti, įrengti, padaryti, pakloti, pastatyti ir pan.: Šiandiej nelabai užtráuksta antrą klodą [sieną mūrydami] Slm. Būt užtráukę balkius, uždėję lubas Snt. Išejo [vielinės] toros užtráukti (tverti) Kal. Tinklas užtráukta, kuolukai sukalta – ir vištos neįeina [į braškes] Kpč. Geležinės grotos sostinėn užtráuktos Upn. Užtráukti skersai duris siją NdŽ. Pavieškelė[je] buvo užtraukama kartis Ggr. Buomą užtráukia ant gelžkelio pervažos Rg. Užkelti čia vartužėliai, užtraukti lenciūgužėliai JV70. Vai ir užkelti variniai varteliai, užtraukti lenciūgėliai BsO87. Užtráukė visą tą stogą, vinium da prikalė Grz. Stogą tik užtráukiau ir palikau – baigt [statyti] gal kiti metai bus geresni Srv.
| refl. tr.: Vasaros metu pakrūmė[je] susimetę [čigonai], būdą užsitráuka i gyvena Krž.
ǁ užtverti (uždarant ką): Viskas su vieloms užtráukta Pgg. Bereikėjo tarpas tarp jų užtraukti dviem sienom, ir turi trečią klėtį Vaižg. Bus vestuvės, užtráuksim kelią Rm.
10. tr. užveisti, užsodinti: Užtráukė visur miškus KŽ.
| refl. tr.: Užsitráuksi sodną, būsi ponas Krš.
ǁ apželdinti: Visus arus užtráukė sodnu Krš.
11. tr. prk. atsiųsti, kad ką darytų, užleisti: Pšemickis įkalbinėja [poną Skrodskį] vėl užtraukti egzekuciją, saldotų rotą V.Myk-Put. Tuos popierius sudeginsiu, galit dar žandarus užtraukti Žem. Apsiaus anus, kariūmenę užtráuks anims (miškiniams) Kl. Gubernatorius kazokus užtráukė [,kad nubaustų besipriešinančius] Krž. Kad ponus neišpjautų, užtráukė vokyčius ponai Vdk. Užtráukė valdininkus, atlėkė Jd. Sakiau, užtráuksiu miliciją, pasakyk, su kuo gėrei! Snt. Tėvas jaunas numirė, o vaikai liko, užtráukė globą iš kaimynų prižiūrėt tą ūkę, kad nenualintų Snt. Išblaškė žmonis [1863 m.], užtráukė rūsus, užsvadino pulką kareivių BsMtII223(Lnkl).
| Žada čia užtraukti frontą Šts.
ǁ padaryti, kad atsirastų, kiltų, užeitų: Viską prigalvoja [žmonės], o kad lytų užtráukt, neprigalvoja Vdk. Pradėjo kalbėt, kad radijai lietų užtráukia Rm.
12. įgauti, įgyti, prisiimti: Daug skolos užtráukti I. Važiuok Biržuos, užtrauk paskolą Alz. Užmokėjęs vos pusę tų piningų, pasiėmė išmokėti skolas par Radzivilus užtrauktas ant Kražių M.Valanč. Besistatant naujas trobas reikėjo užtraukti skolą TS1902,4-5. Skolų užtrauktų neataduoda, kvotų nesugrąžina P. Globėjas gali užtraukti skolas ir išduoti vekselius, jei tai reikalinga geresnei turto eksploatacijai EncIX175. Manoma užtraukti vidaus paskolą rš.
| Kūmas par krikštą šv. dar užtrauk gentystę dvasišką su tuomi kūdikiu ir gimdytojais jo brš. Tokios yra pavynastys, kurias kožnas krikščionis pry krikšto š[vento] užtraukia ant savęs ir tų pavynasčių užtrauktų sviedku yra dangus ir žemė P.
| refl. tr.: Vos pusei metų praslinkus, jau siuntė tėvui visą skolą, kurią tasai buvo užsitraukęs sūnui Amerikon išleisti V.Krėv. Tada ir užsitraukė Budreika trumpalaikę paskolą žemės ūkio banke rš.
| Visi jie (sukilėliai) jautė, kokią didelę pareigą ir atsakomybę užsitraukė, tardami priesaikos žodžius ir bučiuodami kryžių V.Myk-Put. Argi gali tokiose aplinkybėse prietelystės ryšys tarp lietuvių ir ruskių užsitraukti? TS1894,10(Vaižg).
| Didingą išvaizdą užsitráukti BŽ440.
13. tr. prk. padaryti, kad koks blogis, nemalonumas paliestų, apniktų ką, užleisti, užkarti: Bėdą, nešlovę ant savo galvos užtráukti BŽ226. Baimė, kad rašytoja savo raštais neužtrauktų valdžios persekiojimo, versdavo drebėti visą šeimyną Pt. Per savo atkaklumą patys ant savęs rykštes užtraukė Žem. Tik tu su tuo bjaurybe nesusidėk, dar nelaimę užtrauksi V.Kudir. Už jos eina tėvas; murmėdamas, be garsų žodžių keikdamas okupaciją, visą pasaulį ir savo sūnus, kurie užtraukė pragarą ant jų žilų galvų A.Rūt. Ironiškas mano nusišypsojimas buvo beužtraukiąs naują tūžmą rš. Kerštas kris ant galvos to, kuris tas kančias užtraukė ant jūsų V.Myk-Put. Jeigu aš pasakyčiau, kokius žaibus ir perkūnus aš užtraukčiau ant jos galvos! I.Simon. Ulė mirdama prakeikimą ant jo laukų užtraukusi K.Bor. Atrodo tau, kad motiną velionę aš įžeidžiau. Namam užtraukiau gėdą B.Sruog. Vargą mun užtráukė su tum šunuku Grd. Toks (tingintis, geriantis) tai vargą tik užtráukia saviejiem Mžš. Ta Vida čia nelaimę namams užtráukė Mžk. Seniejai prūsai liuob sakyti, ka dainos užtráuka Dievo koravonę Klp. Kad tu raudona ugnia nueitum, kokią man sarmatą užtráukei! Rmš. Sako, ans ligas užtrauką̃s LKT81(Ub). Aš tau užtráukiau tokį vargelį Stak. Broliai apsigandę rėkia ant jo: – Eikš greičiau, da tu čia bėdą užtrauksi ant mūsų! BsPIII71(Ukm). Kamuoliuoti debesys nesiūlė nei giedros, nei ūmo lytaus nežadėjo – tik snaudulį užtraukė TS1902,10b. Teneužtraukia and savęs neapipjaustymo Ch11PvK7,18. Užtrauks ant savęs rūstybę Dievo P. Ūkininkai artojau, žiūrėk, idant vietoj padėjimo Dievo neužtrauktumi pabarimo jo Nz. Ir aš užtraukčiau ant savęs prakeikimą užuot palaiminimo Skv1Moz27,12. Smūtnybę mūsų ciecoriškai giminei ūmai užtraukė LC1883,4.
| refl. tr. DŽ1, Skr, Snt, Grš, Mrj, Trgn, Krkl, Vkš, Vdk: Bevaliūkaujant ką užsitráukti BŽ118. Tokias audras užsitrauktum [prisipažinęs], kad savo paties skeveldrų nebesurankiotum! J.Gruš. Pagaliau [su knygomis] ir bėdą galima įgyti, kratą užsitraukti Žem. Ar jis (A.Mackevičius) turi teisę šaukti juos į tokį žygį? Ar jis neužsitrauks ant savo galvos ašaras, kraują? V.Myk-Put. Nelaimę užsitráukė, tai ir turi Rmš. Ka an savo galvos užsitráuksi [nelaimę], ta pamatysi Trk.
^ Užpykdei tėvą – užsitraukei prakeiksmą LTR(Zp).
14. tr. raukiant, traukiant uždaryti angą, užraukti, sutraukti: Šlapias, išmirkytas [skūras] liuob su peiliu suraižys i galus užtráuks [raukdami nagines] Kl. [Krepšelis tabokai] su kutosais ant užtraukiamos virvelės, bet suveltas ir nupikiuotas M.Katil. Kraštą ažtráukia i išlaužia [skieto] dantis verdama siūlus Klt.
| Megztinis, užtraukiamas ant krūtinės voreliu, atdaras M.Katil. Skeltiniai [batai] yra tokie, kurių aulas perskeltas ir užtraukiamas užtrauktuku, užvarstomas arba užsegiojamas sagomis KlK35,34.
| prk.: Dangus užtraukė savo kiaurą maišą (nustojo lyti) rš.
^ Kodė tu perdi? – Šikna ne vadelės! Neužtráuksi Kt.
| refl.: Kai šoko, taip ir pataikė į maišę. Maišė užsitraukė. Broliai berną visaip išbarė, išplūdo rš(Kp).
| prk.: Rudenį varlėms zūbai visai užsitráuka LKT111(Klm). Galų gale žemė užsitraukė ir uždarė kapą LTR(Km).
ǁ raukiant, traukiant uždaryti viduje: Maišelin įkišė ir ažutráukė vapsvas Ob.
15. tr. nusmailinti, nusiaurinti viršų (ppr. kraunant): Vežimas užtráuktas – šuo užbėgtų LTR(Vlkv). Kad šieno vežimas būtų puikus, kriovėja turi mokėti kriauti: kerčių nenuleisti, vežimo neužtráukti Vkš.
16. tr. ką užveržti (ppr. mazgą, kilpą): Vienas sargas, užtraukdamas mazgą, prisilytėjo prie Kaributo rankų ir slaptingai žiūrėjo į akis A.Vaičiul.
| refl. NdŽ: Užsitráukė burlečių ryšiai – ir nors su dantim krimsk Ds.
ǁ kuo suveržti: Šerį arklio uodegos ištraukė, užtráukė, užveržė tą apgamą Bsg.
17. tr. Alk, Kal bet kaip, greitomis užsiūti, užraukti: Vacys persirengė, susirado atlape adatą ir užtraukė juodu siūlu dvi nedideles skylutes švarko nugaroje rš. Užtráukė skylę [maiše], užtaisė be lopo, užraukė Ukm. Užtráuk, kad neiširt [kojinės] blauzda Slm.
| Ažtráuk pirštinę, matai, pirštas lenda Mlt. Neturi adatos? Kojinę reiktų užtráukt Sdk. Užtráuk man kelnių kelienį Užg.
18. tr. impers. nuo karščio, šilimos sutraukti, uždžiovinti: Nuo pavasario kai užtráukė žemę, uždžiovino, tai nebuvo iš ko augt javeliam Jnšk.
| refl.: Kaip sodinom bulves, labai šlapia, o kai užsitráukė, nė atart žmoniška Ps.
19. užgniaužti, užimti, užturėti (kvėpavimą, žadą ir pan.): Ir užtraukė jam žadą, akyse sublizgo ašaros J.Paukš. Kartais grįžtančiam prieš vėją užtraukdavo kvapą, nebuvo kaip alsuoti rš. Ant pusiaužodžio užsikirto, užtraukė dvasią rš. Kaip duos į pačią pašonę, tuoj kvėpt kvėpt – žadą užtraukė Grž. Kai reikia prieš kalną užlipt, dvasią užtráukia Krč. Taip labai skubėjau, kad net kvapą užtráukė Jnš. Šaukšte vandens gal nūskęsti – užtráukei dvasią, ir gatavas Mžk. Toks šaltas [v]anduo tau dvasią užtráuka Lpl. Mun tujau dvasią užtráuka – nebepaeitu Pln. Toks vė[ja]s, ka pro duris išejus dvasią užtráuka Plt. Kai pažengiu kelis žingsnius, užtráuka dvasią Kv. Ka supykstu, mun žadą užtráuka Krš. Norėjo [mirštąs] kaži ką pasakyti vaikams, ale užtráukė dvasią Krš. O kojelių smirdėjimas – dvasią užtráuka Krš. Nė juste nejunta žmogus, kai žadą užtráukia, i nebėr, i atliekta viskas Grz.
20. tr. prk. sustabdyti, sulaikyti kokį vyksmą: Oras užtraukė ungurius, gaudyklės tuščios rš. Rūtos traidą užtráukė Krš. Traũko žolės užtráuka vidurius paleistus žmonims ir kiaulėms Ggr. Traukų tris lapus suvirink ir gerk – užtráuks trydą Šts. Duokit man ko valgyt, kelinta diena vidurių neužtráukiu Vrn. Valgio man nei kiek neužtraukė, miegčiu geriausiai Db. Kumet šetonas nora, tumet atveda ant pomėties, o kumet nenora, užtrauka, ir žmogus nebgal atminti S.Dauk.
ǁ uždrausti: Visi mislino, ką parėks ir beigs, a čia tąj diena gėrimą užtráukė ir užtráukė Drsk.
21. tr. nustoti melžti prieš veršiavimąsi, užleisti, užtrūkinti: Trumpiau ažtráukia, ilgiau laidos [karvė] Švnč. Ažtráukiau karvę, ką čia aš ją tampysiu, tegu pasilsi gyvulys Klt. Ažtrauktà ožka, jau gėruosis Klt. Nesirado pienas, tai užtráukę ir pardavėm tą karvę Krs. Tada žutráukė tą karvę Rod. Laikė karvę, nemelžė – užtráukė Kpč. Jei nori, kad karvytė būtų, užtráuk karvę šventą dieną MTtV165(Šn).
22. intr., tr. Sn, Vlk nustoti duoti pieną, užtrūkti: Po teluki duoda pieno [karvė], paskui užtráukia DrskŽ. Karvė užtráukė [prieš telią] Lp. Senė karvė jau beigia užtráukt Rdm. Ateina karščiai, vėl užtráukia pieną Lš. Šiemet mūs karvė anksti užtráukė Rud. Visos karvės užtráukė, veršingos Vžn. Karvė jau buvo užtráukus, ale kap ėmėm gerai šert, tai vėl pieno daugel duoda Nč. Karvė ažutráukė – ir dabar neseka nei biskio sulaidyt Btrm. Jeigu juos užleisi, tuos spenius, visai pieną užtraũks Jrb.
| refl.: Pramesi, vaikel, rudenį, kap užsitraũks karvės, o dar̃ pieno dar yra Nč.
ǁ nustoti dėti (kiaušinius): Vištos ratą išdeda ir užtráuka ilsas Krš.
23. tr. padaryti (ppr. traukiant), kad eitų, veiktų, užvesti, užsukti: Ziegorių užtráukti KII251. Kiekvieną rytą atidaro ir patikrina, ar tikrai kas pusvalandis laikrodėlis užtrauktas I.Simon. Nėkas neužtráukė, stova laikrodis Šv. Dieniniai [laikrodžiai] buvo kiekvienai dienai užtráukti End. Septynioleka valandų turėjai dirbti teip kaip šitai laikrodį, ka užtráukei, kad ans vis klibėtų i klibėtų Sd. Užtráuk laikrodį ir padėk ant staliuko Skrb. Laikrodis sustojęs! Užtráuk jį Zp. Užtráuk [laikrodį], kad skambintų pusiau aštuntą Vlkv. Užtraukiamąją mašiną prižiūriu labai atidžiai sp.
24. tr. įleisti, nugramzdinti, užmesti (tinklą): Tinklą užtráukiau ant prūdo J. Užtráukiam triubicą par visą Šušvę, su pagaliais patarškinam į akmenius – vos parnešam [laimikį] Grnk.
25. intr. kuo patraukti, pabraukti kur, per ką: Seniau jie žuvų prisigaudydavo bulvinius krepšius, o jeigu jau užtraukdavo tinklu, tai braškėdavo virvės ir klupdavo arkliai rš. O kad jis su tuom tinklu užtraukė, pagav[o] daugybę žuvų! BsPIV129(Brt). Tik užtráuki [su šukom gyvuliui per nugarą] – ir yra tų plaukų [kamuoliukui velti] Ppl.
ǁ tr. atlikti vienu traukimu, braukimu: Kiek trūkelių užtraukiau, tiek grėblelių sulaužiau KlpD37.
26. intr. DŽ1 suduoti, užkirsti, užtvoti: Lazda užtráukit tam šuniui! Krok. Užtráuk botagu, tai eis Al. Ar tu nori, kad aš tau diržu užtrauktáu?! Lp. Gaspadorius liepė jam imt asilą art ir gerai rimbu užtraukt LTR(Krs). Kėdok kėdok kojom, tai kap užtrauksiu gerai diržu, tai žinosi, kap kėdot! LMD(Pns). Motina čepelnyku kai ažtraũks par nugarą! Lb. Baik daužyt, o tai kai užtráuksiu! Slk. Užtráuksu rupūžei už pliurpimą! Krš. Užtráuk par subingalį – i nusiramins Krš. Kai supykdavo tėvas, užtráukdavo skaudžiai Skdv. O kad tėvas užtraukė gerai su trivirviu, o dar to nemačijo – paėmė gerą brūklį, pradėjo „ant dugno gerus kazilus statyti“, nu, tada pasakė DS151(Vdk).
27. intr. NdŽ užpūsti (apie vėją): Kur čigonai apsigyvena, tai lapinės (palapinės), ka vėjas a kas biskį neužtraũktų Snt.
28. tr. užplikyti, kad pritrauktų: Širdžiai nuglostyti ant šaknelių čia pati užtraukiau [degtinę] J.Balt.
ǁ impers. pritraukti, užplikti: Užšutino kmynus, ir jie pabuvo, kol užtráukė Pns. Du kartus užpyliau liepos žiedus, trečią kartą jau nebepilsu – nebužtráuks Vkš.
29. intr. kiek įtraukti, įryti (kokio skysčio, oro, garų ir pan.): Užtráukė kiek vandens i prigėrė Grz. Dūšios (oro) užtraukti N. Ažtráukiau porą dūmų, i nusviedžiau Švnč. Aš neužtráukdamas kūryju, aš tik par lūpas leidžiu Slm. Jau moki i dū́mą užtráukti Krtn. Prie išgėrimui tai ir aš ažtráukiu dūmo Kli. Mes pasidarėm to taboko, užtráukėm po tą dū́mą Lnk. Žmogui dūmą užtraukus, perkūnas kad trenkė į pypkę LTR(Plv).
| refl. tr., intr. NdŽ, Gs, Jnšk: Petras giliai užsitraukė dūmo, išpūtė, patylėjo J.Balt. Papsėdamas, dūmais užsitraukdamas, grįžo ir atsisėdo V.Krėv. Nuejo vyrukai užsitráukti dū́mo, pašnekėti Krš. Užsitráukiant rūkyti nesveika Ll.
30. tr. kiek išgerti (svaigiųjų gėrimų): Mielai užtraukdavo degtinės. Užgėręs mielai dainuodavo I.Simon.
| refl.: Aš tik kartais užsitraukiu, o tu geri kas dieną V.Kudir.
ǁ pasigerti, užgerti: Aš turu butelkelę, vedu to[je] pirtė[je] susėsva ir užtráuksiav Kl. Pirma gerai užtráukė, daba jau mažiaus Dov. Kaip gerai užtráukia, prageria razumėlį Kp. Kaip tik gerai užtraukė, teip ir užmigo visi BsPIV179(Brt).
| refl. KŽ, Ėr: Svečias užsitraukęs vos tik pasėdi V.Kudir. Užsitráukęs gerai ir dainuoja Gs.
31. tr., intr. Pkn, Als, Trk, Rdn užrūkyti: Te, užtrauk OG99. Tvirtos tabokos užtraukus, jį apėmė seilėtekis, ir spjaudėsi sau ant pašukinių kelnių M.Katil. Dabar šnapšės negaliu begerti, tada popirosą kartais užtráuku Pln. Ar pypką gal užtráukti išpuolęs lauka [iš mašinos]? Tl. Nemokėjau užtráukti, užtroškau Krš. Kap ji tabokos užtraukė, nei kačiukė susiraukė LTR(Mrj).
| refl. tr., intr. DŽ1: Užsirūkau, užsitráukiu, ale negardu KzR.
32. intr. užeiti, užsukti: Užtráukęs teiraujas, kaip ten buvo Rdn.
33. intr. užslinkti, užeiti: Debesỹs užtráukė – ir lyja Ker. Ka užtráukia debesys, kad paliko tamsu Rd. Pakol ji tais žąsis išvaikė iš vandens, jau debesys artyn užtraukė BsPIV78(Brt).
| refl. CII639: Užsitráukė debesys Dg. Nu ir čia gal užsitraũks [debesis] Žl. Užsitráukė miglos – a lis, a išsipagadys? Gs. Užsitráukęs kiaulinis lietus Antr.
| impers.: Gali užsitráukt lietaus – dangus debesuotas Ktk.
34. intr. padidinti kiekį, pridėti: Viršaus užtráukti (skaitliuje) I.
35. intr., tr. DŽ1, Kvr, Mžš, Sdk, Rs, Jrb, Šmk, Lp uždelsti, užvilkinti: Kiaulės tada nepapjovėm, užtráukėm lig gruodžio mėnesio Krs. Gali užtráukt dieną, do nevažiuot Dglš. Išėjo namon, truputį jau užtraukus prš. Algos jam reguliariai neišmoka, po kelis mėnesius užtraukia rš. Atėmiau iš iždo užtrauktą algą už kelius metus TS1900,2-3. Jau rudenį žadėjo atiduot skolą, o užtráukė lig pavasario Vdžg. Vis užtráukta ir užtráukta mokestes Mrp. O jei daug sykių per metus užtraukdavo baudžiavą, tada ponas tą gaspadorių ištaksavodavo, visą gėrybę ano į dvarą atimdavo DS167(Rs). Tai, būdavo, užtráukia siuvimo baisybę, žmona padėdavo kartais Antš. To [žodžių] rinkimo negalima labai ilgai užtraukti: gyvos kalbos senesni žodžiai ir pasakymai nuolat nyksta, reikia tuojau gelbėti, ką tėvai per ilgus amžius išsaugoję mums paliko J.Balč. Ar jau pirtis pakurta? Moterys pratusios užtraukti vėlumai, kad jas gaidys M.Katil. Užtráukė (pratęsė) tarnybą, mus sulaiko Šk. Daktarai užtráukė mirties valandą tris dienas Sl. Gal užtráukia [duoti švarius marškinius] an kitos nedėlios Lp. Vestuvių nėra ko užtraukti rš. Užtraukta [gydyti] tai jau liga, mes nenorim padėt gyvos an stalo, o nuimt negyvos Gdr. Užtráukė [karvė veršiuotis], teliuosis anta Naujų metų DrskŽ. Karvė labai smarkiai įtvinkusi, gal da užtraũks kokią parą [veršiuotis] Snt. Mūsų perniai to baužytė tik vieną dieną teužtráukė Mžš. Telyčia užtráukė dvidešium dienų Slm. Neužtráuka ana, atveda [jauniklį], kaip suskaitai Krš.
| refl. tr., intr.: Bet [žodžių] rinkimo darbas daug daugiau užsitraukė, negu buvo tikėtasi J.Balč. Skubini, kad greičiau ką padaryt, kad neužsitráuktų darbai Pns. Per tas liūtis tik užsitráukė visi darbai Srv. Sunku pasdaro, kap pietus ažsitráukiu Dkšt. Seniai turėjo išeiti, užsitráukusi anam karūmenė Krš. Kur žmonės tamsūs ir tingūs, tenai užsitraũks darbas ant ilgiau KŽ. Jei ilgiau užtráukas [išvažiuoti į mokslus], piktumų būna Krš. Vis laukiau kokio nors paaiškėjimo, tai teip ir užsitráukė, teip ir neparašiau Krs.
36. intr. ilgai būti, užtrukti: Ka liuob teip būs atlydeliai, ale šį metą kaip užtráukė [žiema] Šts.
| refl.: Lig vėlumo užsitráukėm, ale kaip jei ponai [viską suvežę] Rdn.
| O katras kai užsitraukė, tai rodėsi, kad galo visai nebus Pt. Užsitraukęs karas labai skurdino kraštą J.Balč. Ruduo užsitraukė, ir aišku buvo, kad dar ilgai taip pabus A.Vien. Šiandie mišios užsitráukė labai ilgai Ėr. Liną mynimas užsitráukė iki gavėnios Up. Ale tu matai, kiek užsitráukė laiko, ir niekas neatsitiko Upn.
| Ažsitráukė liga, negydė Str. Nieko tie vaistai nemačijo, da labiau užsitráukė [liga] Sdb.
37. tr. pradėti ką daryti, užvesti: Katrądien reiks užtráukt audimo, verpimo Drsk. Reikė užtráukt kalbą su Braniu, pamatytum, ką sakytų Slm.
ǁ įvesti: Užtráukti paprotį NdŽ.
38. tr., intr. DŽ1, DrskŽ uždainuoti, užgiedoti: Užtrauksim naują giesmę, broliai, kurią jaunimas tesupras! Mair. Ažtráukit, ir aš padėsiu LzŽ. Dar pavakarę tebevalgant, Gaubys ėmė ir užtraukė, kiek kakarinė leido I.Simon. O tu dar blogiau užtraukei. Negi tokiu balsu vyrui dainuoti?.. V.Krėv. Užtráukiatav gražią dainą, pasisėskiatav – abudu jaunu, abudu gražiu Sg. Ka uždainiuosiam, ka užtráuksiam – Šerkšnėnų kaimas linguojas Žeml. Jau saulė nebetoli sėdimo, kad užtraũks, kad uždainuos pjovėjai Plvn. Pjauni, duodi duodi, o vakare kaip užtráukiam eidami, tai išeję seniejie, bobutės klauso Kp. Paskuo jau sueinam vienu keliu, nu tujau greitai dainą užtráuksma Lpl. Giedorka, būdavo, kad užtráuka, kad užgiesta Skdv. Vyrai ka užtráuka [litaniją] – par širdį eina Krš. Kai užtráukėm, tai lempa ažgiso GrvT31. Kap užtráukia vakarais, net laukai skamba Mrk. Pabaigsiu darbelį, užtrauksiu dainelę TŽV603(Al). Seniau kad užtraũks – net lubos kelias Pl. Ale kad užtráukė vyrai grįždami, tai par visą miestelį nuskambėjo! Jrb.
ǁ sučiulbėti, užgiedoti: Tada lakštingala užtraukė dar balsiau, dar gražiau: jos giesmė tiesiog širdį vėrė J.Balč.
39. tr., intr. užgriežti, užgroti: Ji prašinėjo, kad Gaubys užtrauktų valsą I.Simon. Atsisėdo bernas kamputyje ir užtraukė linksmą polkutę Plv. Kai tik užtráukdavau, tai tuoj iš kampų visi juda Snt.
×40. (germ.) tr. N nubrėžti, pažymėti, parašyti: Ant to jų projekto nebuvo užtráukta tas šaltinis Žgč.
◊ nósį užtráukė parodė nepasitenkinimą, užpyko: Nósį kai avies subinę užtráukė Erž.
užtráukęs žãdą labai įdėmiai, atidžiai (klausosi): Ji užtráukus žãdą ėmė klausytis NdŽ.

Daugiau informacijos

antšókti

Apibrėžtis

šókti, -a (-sta Š, Pg, Mžš, Pnm, Aln, Dg), -o K, Š
1. intr. H, R, MŽ, N, M, L, LL226, DŽ, Vvr, Tl, Dr, Klk, Bsg, Krs, Kkl, Ss, Eiš, Mlk daryti šuolį: Per upelį šokte šoko R176. Jo čia per griovį šokta J.Jabl. Kaip šókęs Juzė par tą arklį, i nulūžo koją Gršl. Šók nuo karčių stačiai šalinėn Švnč. Šók nuo tilto, jeigu už jo eini – laimingesnė būsi Mžš. Nuo krėslo katė šóko ant stalo NdŽ. I griūva, i lekia, i šóksta [veršiukas, išleistas iš gardo] Kdn. Kap šóko ožkelis per tvorelę Nmč. Šokau kaip jautis, byzdėlės įkąstas J.Bil. Iš pradžios, ka reik balną uždėti, tie arkliai šóksta į viršų Krš. Šóka an dvie kojų i pila krūtinėn [eržilas] Ssk. Kiškis kad šoko kai iš ugnies ir nudulkėjo par lauką kai vėjas LTR(Km). Vilkas kap atlėkė, kap šóko per ėglių, už to oželio stvėrė ir nuej[o] Pv. Ta kumelė ugnį mato, šóksta, neina vaga, – negalia arti Šln. Patrakus arklys į piestą šóka J. Piestu šokti N. Piestomis šókti NdŽ. Arklys nesulaikomas, piestais tik šóka – kaip tu važiuosi! Plv. Kaip šóks arkliai į griovį! Krt. Arkliai per vartus šóko, už stulpo užsikabino akėčios ir pairo LKT371(Nmn). Kaip jis (briedis) pajuto, kaip šóko, išėjo per tas virves PnmŽ. Karvės kad šõks iš gurbo, tik tėvo nesumindė Šmn. Tėvas šmaukštelėjo botagu per strėnas, ir sartokas šoko iš vietos risčia A.Vien. Arkliai geri: pašmigoji, tai šóka į padanges Al. Vištos alkanos, ant galvos šóksta, tai kam jos laikyt? Mžš. Ka tik varna kur lakstytum, tai ana (kalakutė) šoksta aukštyn nuo žemės (saugo kalakučiukus) Pb. Nemokėjo žirgužėlis aukštai šoktie, garsiai žvengtie LTR(Nmj). Katiniukas, nuo kartelės šokdamas, kojeles išlūžo J.Jabl. Ir šitai avinai šoka ant šlakeliais apkrapytų, šlakuotų, rainų ir margų guotų (bandų) BB1Moz31,10.
| prk.: Vaisius, pribrendęs ar nepribrendęs, kirmino pamėgintas, nuo medžio ant žemės šoka TS1900,12. Per šventą Petrą saulė šoka atgal LTR(Srj). Jos širdis pradeda taip tankiai plakti, stačiai šokti pro gerklę, ir, rodosi, ji tuoj pliš I.Simon.
^ Aukštai šoko, žemai tūpė Prk. Kas aukštai šoka, tai žemai tupia Ndz. Šok nešokęs, aukščiau bambos neiššoksi LTR(Všk). Nors šok į ugnį, ir gana NžR. Nešók bokštan bažnyčios, bo nutūpsi šūdan telyčios Kp. Šóksi in ugnį – sudegsi, šóksi in vandenį – prigersi Ds. Par žemąją tvorą visi šunys šóka Prk. Kur žema tvora, ten visi gyvuliai šoka LTR(Vlkj). Nešok aukštai ir per žemą tvorą LTR(Užp). Eidamas pro karkles, nešok par torą LTR(Plng). Iš prūdo šokau, į ežerą įšokau LTR(Užv). Nešók pirma tėvo peklom (neskubėk daryti nepasiklausęs vyresniųjų)! Plš. Nešok par grabę nepažiūrėjęs, kas kito[je] pusė[je] yra LTR(Vdk). Šokai per kumelę, tai šok ir per vadelę LTR(Kš). Par šunį šókęs, šók ir par uodegą Krs. Šóko kaip Pilypas iš kanapių Pg. Šoka kaip gaidys, o negal nė kaip višta LTsV129(Krtn). Šoko kaip jautis (levas Bsg), nukrito kaip musė LTR. Šok į sieną, gausi pieno Žd. Blusa šoko avino guolin (kibiras, leidžiamas į šulinį) LTR. Šoko jautis per tvorą – pėdų nežymu (blusa) LTR(Mrj).
šoktinai̇̃ adv., šóktinai K, Rtr; L, šoktinõs: Atsibėgėjus šoktinai̇̃ antšoksiu J. Ar tu gali šoktinai̇̃ antšokti? Skd. [Karvė] par slenkstį šoktinõs šóka, taip abim kojom strykt – ir paršoka Vkš. Šoktinõs kaip šóko, teip aną patraukė po vėžės Skd.
| refl.: Šokosi nusigandęs žirgelis bėrasis S.Stan.
ǁ šuoliu užimti kokią padėtį (paprastai atsisėsti): Jis liepė paduoti patį greitąjį arklį, šoko ant jo ir nulėkė į mišką J.Balč. Šók in vežimo galą – mum pakeliui, pavėžėsim Prn. Mikliau šókit in mašiną! Ig.
ǁ Lkv, Jrb prk. greitai vilktis, autis, mautis: Rapolas, žodžio nebetaręs, šoko į kelnes, paskui į aulinius batus J.Balt.
^ Šoko į batus, pataikė į kaliošus LTsV271(Krtn).
2. intr. Gr, Lpl, Šlv, Pg, Krs, Klt, Pv, Vrn, Pls greitai, staigiai pakilti gulėjus, sėdėjus ir pan.: Šóko iš lovos kaip ingiltas Užp. Laikrodys nuterškia – i keliuosi, šókstu (iš patalo) ką greičiausia Mžš. Šóko iš lovos, adeta dygt – į koją įdūrė Plt. Aš nuo stalo norėjau šókt, nepasiduot [operuoti] Bb. Kaip šókau [pavėlavusi rytą] – nė lovos paklojau, nėniek Žl. Mano vaikas, gal ar išsigandęs, naktį šóksta iš miego Sdk. Išgąstis, vaikas iš patalo šóka Drsk. Anytos keliama šókau nuo suolelio JV341. Kai užriks, galėsi šókt į padanges Jrb. Šešurėlio kelta šoktele šokau, bėgtele bėgau LTR(Alv).
| refl. Trk, Sd: Ryto[j] šventà, nereikės laiku (anksti) šókties – galėsma pamiegoti Vkš. Šókos, muni pamatęs, ranką padevė, pabučiavo Krš. Šokusis pati atėmė čėrką ir padavė tetušiui Žem. Lapė šókos iš savo kinio PP39. Tupėdamas medė[je] ant šakų špokas, pats nežadinamas iš miego šokas D103.
ǁ sujudėti, suspurdėti: Šoko kūdikis žyvate jos (Elzbietos) Ch1Luk1,41. Šventas Jonas, žyvate būdamas, poną savo pajuto šokdamas Mž179.
3. intr. Štk, Kl, Pnd, Pbr, Jon, Mtl, GrvT86 pulti, mestis, skubėti: Vaikai, mešką pamatę, šoko kur įmanydamys M.Valanč. Aš tuo šókdavau į vidurį i neleisdavau peštise Jrb. Mokyto[ja]s šoko į knygas, bet nerado paukščio vardo Šts. Mieste kas tik, visi šoka in daktarus – kas iš kaimo lėks Azr. Reikė[jo] tik sakyt, būč šókęs visom keturiom Sdk. Dėl ko šóksta (puola dirbti)? Ar kad in laikraščius papult? Sug. Vidunaktį nueik – šõks, eis ir padės, ot Povilas! Pv. Šokdamà eit[ų] (tekėtų), kad ją imt[ų] Klt. Tuo šókęs (greitai, skubomis) nieko nepadarysi Lkv. Žvirbliai nekviečiami vištoms į talką šoka Mš. Apaštalai…, perplėšę rūbus savo, šoko tarp žmonių šaukdami BtApD14,14.
^ Kur ankšta, čia visi i šóka Gl. Staigu šokęs, akis išdegsi Plt. Smarkiai šokęs, akis išsidursi LTR(Al). Ant palieto pieno visos katės šóka Snt. Ant feningio šóka, ant dolerio netropija (nori daugiau pelnyti, bet nevyksta) Prk.
| refl.:
^ Staigu šokęs[is], akis išdursi S.Dauk. Vaikali, staigiai šókęsys, akes išdegsi Krš.
ǁ skubiai į ką kreiptis: Tu šók pry vaistininkės, ana padės Pvn. Aš į valdžią nedrįstu eiti, tada šóksiu [pagalbos] į pamiliją Vdk. Šoko šen, šoko ten, mato, kad negaus viršaus – ir apsistojo Žem. Jog pati boba sukirpti nemoka, tada prie kraučiaus kuo greičiaus šoka S.Dauk.
ǁ Pv ko nors griebtis, kuo verstis: Kai tą pievą nuganys, matysim, kur paskui šõks Jrb. Šóka vienur, šóka kitur, niekur nenušoka Varn.
| refl.: Ir ans šókos, bet, kai niekas neišejo, turėjo nurimti Up. Kam taip šókties (norėti pasirodyti), kam išsididžiuoti Rdn. Ir ans teip šókas šókas, nora garbės End.
4. intr. SPI129, N, NdŽ, Mžš, LKT340(Vdš) pulti, mestis (ant ko), norint nugalėti, įveikti, sunaikinti: Kai šóko, tik akių neiškirto [gaidys] Klt. Gaidžio piktumas – rėžia sparnu, jau šóks Ktk. Kumelė pikta – an žmogaus šóksta Ppr. Kokia pasiutus katė: šóka kiaurai, kerta Jrb. Šoksiu ir parplėšiu Grž. Hitleris šóko pirmiausia an Lenkijos Strn. Šóko karalius an smako devyngalvio, dėjo su kardu du sykiu (ps.) Žr. Vilkas tuojau šoko ant jaučio ir už gerklės stvėrė K.Bor. Jei dar̃ vilkas šõkt[ų], ką darytai? Rud. Kai tik pasigeria, tuoj šóka su kūlokais Srj. Ožys kiškeliui: – Neik, ba kap šoksiu, subadysiu ir su mėšlu sumaišysiu (ps.) Vrn. Išėjo anys (pagonys) iš abazo, jeib ant Judo šoktų BB1Mak4,12-13. Ant tos pačios vietos kartuves pastatė, ant kurios anas šokęs buvo ant motinos savo brš.
| prk.: Briedgauris šoka pryš pjaunamas Šts.
^ Tegul niekad silpnas ant drūto nešoka A1884,19. Šóka kaip varlė pryš dalgį Kv. Šoka kap varlė ant dalgės Gs. Nešok kaip varlė ant dalgės LTR(Užp). Ko tu šóki lyg varlė prieš debesį! Rdm. Šóko kai gaidys akysan Švnč. Šóksta kaip insiutę gyvatės Ut. Šoko kap meška ant dūmo Mrj, Vlkv.
| refl. Trk: Šokose Kainas ant Abliaus ir užmušo jį S.Stan.
5. staiga imti reikšti nepasitenkinimą, piktumą, imti bartis, šaukti, priešgyniauti: Jis net su piktu ant manę šóka Blnk. Pasakyk jam [teisybę], kaip šóktų, Dievuliau mano! Žl. Jei ne po ją, tai šóksta tuoj, ažpyksta Aln. Na ir bobelė! Kad šõks, – sakytai, kad iš velnio prijuostės! Krkš. Šóka vienas prieš kitą kaip žarijos Zp. Ka aš ko neduodu joms, tėvas ant manę šóka Jrb. Katrą pragalia, ant to šóka Erž. Boba šóksta kai katė išsiutus Dglš. Kai šókau: – Kuom negera [marti], o kokios gi reikia?! Slk. Dabar priešu šóksta [vaikai], neklauso [tėvų] Švnč. Šóka ans kožnam pryš Trk. Šóka pryš kaip gyvatė Trk. Ir Mikols, ant kiemų statyts pakamorė, su kitais draugais ant Dočio umaru šóko K.Donel.
^ Seną žmogų reikia gerbt, nešók prieš žilą plauką Jnš.
| refl.: Ka šóksias [marti] kumet už tą kurkimą, neiškęs, matysi Krš. Ką aš čia šoksiuos už kitus, ne muno dalykas Dr. Šókstas pryš, pasiutęs, o krupis Krš. Sūnus Jonas ir duktė Uršė šokosi prieš tėvą V.Myk-Put.
ǁ kištis (į kalbą): Kam į kalbą šókti KII124.
| refl.: Šmakšt šókos į mūso kalbą Krš.
ǁ karštai užsistoti, užtarti: Šóka vaikai už tetuką Grd.
6. intr. KzR, Kp smarkiai lėkti, sklisti, pasipilti: Prikūrenam, net kibirkštės iš pečiaus šóksta Klt. Kap skuti [barzdą], tai net akysa šóka Lp. Nuo pušies šóko [žaibas] an gryčios i gryčią sudegino Ob. Liepsna lig medžių šoka Ėr. Kad tik žarija šóksta vidury pirkios, bus svečias (priet.) Sem.
| Kirvis nusmuko nuo koto ir šóko į koją NdŽ. Tie rąstai pradeda krist, šókt Šd. Šluoja kambarį, šiukšlės šóka atgal – bus svečių Skrb. Pirmąroz kirto – skiedrelės šoko LTR(Mrk). Didžiausios vilnys šóko į krantą Db.
| refl.: Šokos (įsidegė) ugnelė pri pirties galo: piningai dega Dr. Ugnies liežuviai šokos paskui mane pro duris rš.
ǁ prk. susimaišyti, susijaukti: Mano galva šóka visai, neteip sako Trg.
ǁ NdŽ, Kls, Trgn atsirasti, tikšti (lyjant): Jei [baloje] šóka burbulai, tai lis ilgai Upn. Dabar tai bus lytaus – tik burbulukai šóka Gs. Kad gerai lyja, tai [v]anduo baloj net aukštyn šóka Ob.
7. intr. atsiplėšti, atkerti, atšokti: An aliejaus blynai geriau šóksta, aliejaus viršuj plūduoja Ob.
8. intr. staiga atsitiesti (apie ką prilenktą): Prilenki krūmą prie žemės, prispaudi, kad nešóktų, neatsistotų Pš.
9. intr. palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Nū pirmos nytės šóki an trečios [rinkinius ausdama] Grd.
ǁ prk. aplenkti (kokį mokymosi tarpsnį): Ans didelios galvos, yra šókęs par klasę Krš.
10. intr. Adm kilti iš skrandžio (šlykštėjantis valgiu, gėrimu): Ką valgysi, ka negali – šóksta pryš Rdn. Negal nė kąsniuko męsos, šóka atgal Stl. Tos visos jūsų košalynės mun šóksta pryš Trk. Kaip atgal [degtinė] nešóksta, širdis priima?! Ėr. Pamatė… iškepusį prūsoką, ir bemaž ko valgis nešoko jai atgal TS1904,2.
11. intr. TS1900,4-5, LC1882,6, Ėr, An, Slm, Kp, Adm, Dkk, Sl, Pbr imti smarkiai tekėti, trykšti, veržtis: Čiurkšliais šóko kraujas NdŽ. Anta manę kraujas labai šóko Drsk. Šóko krau[ja]s par burną, par nosę i nūmirė Plt. Ažušildė saulė, pradėjo galva sopėt – net kraujas par nosį šóko LKT313(Ob). Snargliai perdėm iš nosies šókti pagavo K.Donel. Man ašaros iš akių šoko Ns1833,1. Petrukas vėrė trobos duris – dūmai ir garai šoko iš vidaus Žem. Šoka tabokas į nosę kaip patrakęs Šts.
12. intr. NdŽ, Žrm, Dv, Stk, Vlkv, Jrb, Všv, Dj, Ds, Ml, Ėr, Rm, Mžš, Krs smarkiai, greitai imti ką daryti: Nusikalsi, tėvas ka šóks lupti Tv. Jam ažsidegė smagenys, tai šóko mušties Slk. Valgyt pastaisysiu, tada šóksiu ruoštųs Skp. Savo nešóko dirbti rėžių, laukė, ka visi eitų Grd. Tegu anie (jaunuoliai) šõkie pri darbo, o ne siusti! Rdn. Šókau į miškus dirbt Lkš. Nieko nepakelia, o šóka gert Snt. Kad šoks nešokęs žmogelis ponui rankas bučiuoti, teisintis (ps.) LKGII129. Visa pametęs, šókau atrašytų LTI417(A.Baran). Šoko žvirbliai kapstytis po mėšlyną ir surado vieną miežio grūdą K.Bor. [Lapė] apžiūrėjus nusigando i šóko lėkt J.Balč(Pn).
| refl.: Šókos ankstie po ligos [dirbti] ir atkrito Krš. Pasakai, nešókstas, turi niūkti i niūkti – tada padaro Krš. Jei pats nešókas dirbti, ta iš to nieko nebūs Krtn. Šokos žmogelis arklį vytis LTR(Dkk). Nusigandau, sako, nebišmanau, ar šókties bėgti, a klausyties Nv. Kad būtų gera žolė esanti, kožnas šõktumias nūmoti Šts. Gobšus nešókas duoti kam liekį daiktą PP21. Kurstė kits kitą, bet nė vienas nesišoko nešti Žem.
| Beržai nešókas ruduoti, vėlybas būs ruduo Šts.
ǁ Trs nevalingai, netikėtai pradėti daryti: Dagiau kaip šóko vemt i numirė Sdb.
ǁ smarkiai dirbti: Šóku šóku visą dieną – i be kojų palikau: i kiaules pašerti, i karves pamilžti Žeml.
^ Darbas šoka, darbas ir pinigus moka KrvP(Smn).
13. intr. Kvr, Sdb staigiai pradėti (augti): Kad užlytų, vėl šóktų dygt grybai Ėr. Na, dabar bulbės šõks augt, mat gražu, lietūs Krkn. Kad dabar nustot[ų] lyt, tai šoktè šókt[ų] viskas augt Slm.
ǁ Mžš staigiai pradėti, imti augti: Kad šóko [apgenėtos obelės] ūgliai kitais metais, ir atsigavo obelė Slm. Pripyliau skysto karvės mėšlo po obelimi, tai obelys tik šóka Rod. Šiemet pievų nieko nė[ra], iš pavasario da buvo šókę, daba vė[l] sustojo Bsg. Atšilo, žolelė šókte šóksta į viršų Krš.
| refl.: Dobilai šókos nu pavasario, bet užejo kaitros, ir panyko Šts. Niekas nešókas – nė[ra] šilimos Vgr.
14. intr. DŽ, NdŽ, Bt, Krž, Lnkv, Kž, Šmn, Sl, Čb staiga kilti (paprastai apie ligą): Šóka į burną rožė – gerk durnaropes Šts. Paršalna, i šóksta kas į plaučius Rdn. Anam šóko plaučių uždegimas Trš. Į galvą skausmas šóka Kv. Šóko kaži kas į koją, i turėjo nupjauti DūnŽ. Šóko į pirštą landuonė Krš. Šaltekšniai nuo niežulio, kai papuškai šóka Pun. Jau vėl dedervinės kad šóka, kad šóka nu vieno daikto Plt. Rožė šóko galvõ[n] Lg. Blakė inkanda, tai spuogais šóka Tj. Jų (dilgynių) tu turėsi pati prisirauti, nors tau ant visų rankų didžiausios pūslės šoktų J.Balč. Ant plaučių bronchitas šóko Rm. Sąnarių uždegimas šóko Užp. Kaip tik padirbėjant[i], ir gulk, – karštis šókąs Slm. Šóko į galvą durnumas Grd. Į tą šlaunį šóka skaudulys (skausmas) Dov. Pavydas šóko, nenora pasiduoti Krš. Išsigandęs nusispjauk, priemėtis nešoks LTR(Kp).
| refl.: Vaiko rankelės šokas puškais Šts.
15. intr. Sld, Mrk, Dg, Rod, Srj staigiai prasidėti (apie vėją, lietų, audrą ir pan.): Kaip šóko šaltis iš po nakties Ktk. Vėjas kokis šóko! Azr. Kaip tik rytvėjis šóka pryš saulę – tat an lytaus Prk. Kaip šõks pagada vienu kartu, pamatysi Upt. Pavasaris teip ūmiai šóko Mžš. Jis priėjo [ledo] trūkimą – kad šoko šturmas, ir išpluko varpas LTsIV647.
16. intr. Krkl mestis į garankštį, raizgytis (apie siūlus): Jau nė neverpk, matai, kad į gurgulus šóka Gs. Vilnonas gijas reik įmerkti ir pamirkyti šiltame vandenė[je]: kumet ausi, nešóks į garankštes Vkš.
ǁ trauktis (apie medžiagą): Nelygu audeklas: minkštas daugiau šóksta, kietas mažiau Užp.
17. intr. DŽ, Trk, Slm, Pnm, Vdš šokuoti, šuoliuoti: Šūku šóka šuo, kad bėga J. Kai arklys šóka iš visų keturių, tai zovada Ob. Kiek tik arklys turi šokti, pasileidžiau vieškeliu J.Bil. Kita karvė eina tiltu, o kita šókte šóka: gali į griovį nušokt Vdžg. Ai, kaip anys šóka, kumeliukai maži! Ant. Žiūriu žiūriu – devynios stirnos viena koja bešokančios J.Jabl. Priekinės ir vidurinės [tiesiasparnių vabzdžių] kojos bėgiojamosios, užpakalinės – šokamosios rš. Šoktele šokau, leliumai, bėgtele bėgau, leliumai LTR(Lzd).
| prk.: Upelė teka, par akminis šoka LTR(Mžk).
^ Kurgi šoki kaip blusa? Kp. Kad tu šoktái kur varle pavirtęs! Sn. Žemėj šoka, ore lekia (šarka) Bsg, Vp. Šoka jautis – nėr pėdų (blusa) LTR(Ds). Juodas arklys šoka, o pėdų nepažint? M.
šoktinai̇̃ adv., šoktinõs: Valgis gatavas, tik eik [į darbą] šoktinai̇̃ Trkn. Kad eina, tik plykt plykt – šoktinõs Lž. Šoktinõs šóka, tos kojos nepryrema Rdn.
18. intr., tr. H, R, MŽ, Sut, N, K, M, LL252, Rtr, DŽ, Vl, Šk, Brt, Ldvn, Ūd, Žln, Btrm, Dv, Rmš, Jsv, Slk, Rš, Dgp, Bsg, Tlž, Rs, Akm, Lc, Jdr ritmingai judėti (paprastai muzikos taktu): Šokdamà jauniškė miklina kojas J. Kad muzikontai žaidžia, tai ir šókt reikia LzŽ. Nueini [jaunystėje] rugių pjautie, ateini vakare šóktie Lel. Vakaruška parugėj, eisma šóktų Kvt. Susikibsma tarp saũ ir šókam, net dulka gryčia Šmn. Pasidirbsma alaus, susiedus sukviesma, šóksma Žr. Ka duodavom, ka šókdavom visokiais monais [per Užgavėnes] Vg. Šókom į vienas kitą įsikibę, i gan Brs. O aš jau ta šokėja, šókti aš didliai norėjau, mirtinai Dr. Kadrilių mažiau kap keturi nešóka Rod. Darželį šókdavom. Vienas balana šviečia, kiti šóka Antr. Mas šókom jonkelį, kadrylį, greitpolkę Lnk. Polka tai sunku šókt labai Ker. Šókdavo valcą, suktinį, eidavo kadriliaus, dirbs dirbs visokius ratelius, padaro lenciūgą, ir baigdavos Lel. Visi sueina ir su mumi ratelius šóka Žrm. Vasarą ant kiemo arba kur pamiškė[je] ratelius tus labiausiai i šóks Užv. Šókdavom, ka kurpės lakstydavo pasieniais Krž. Šóka padus pasipustydamas Zr. Kad šókdavom, tai šókdavom, net asla trūkinėdavo Dbk. Kap šókom su klumpukėm, tai nat pliaukši Stk. Dar̃ daboj[o] visi, kap aš šóku Rod. Tep smagiai šóka, kad sukas kap vijurkas Lš. Anas kap išeina šókt, tai šuva ažu uodegos nesugaut Arm. Kito[je] vieto[je] i tų patalkių nenorėjau šókti: pavargsu par dieną i norėsu eiti numie Als. Kas tamstai duos apsiaut – basos šókdavom! Antš. Atėjo velnias ir vedė ją (dukterį) šóktienai (ps.) LKT280(Ukm). Svotas išveda jaunąją šókt, tai svotui reikėdavo stuomenys duot Antr. Šoko pernakt kap velniai balą aždegę Švnč. Daba mergos tik šókti ir dainiuoti moka Trg. Dabar šokiai, kur teko matyt, su rankom šoka Plv. Dabar tai tik senam šókt – kap pipirus [grūda] Kzt. Daba vakaruškos būna, ka nors išsižiotų, sudainuotų nors vieną dainą, ale ne – tik duoda šókt, i gana LKT255(Trs). Jau visi pavargo bešókdamys, jau prašo – nebgrajyk Yl. Dabar lig dienai šõks, o dieną ažsimerkę miega Aps. Gavėnion nešóko seniau – vištukes gaudė Dg. Ne visada, kada šokama, yra šoktina J.Jabl. Rytoj bus čia šokamas vakarėlis J.Jabl. Čia jų šokamoji salė J.Jabl. Aplink ugnį ugnytelę jaunimelio šókta (d.) Mlk. Šok, mergyte, platų ratą, kad berniokai pasdabotų (d.) Ds. Eidamas šokti, žagružę taisė, parėjęs šokęs laukužį arė; eidama šokti staklužes taisė, parėjus šokus drobužes rietė (d.) J.Jabl. Šókit, vyžos, šókit šitos, ant kamaros yra kitos (d.) Krs. Šokit, vyžai ir čebatai, ir mergelės, ik subatai (d.) Nč. Kai aš šokau su savo berneliu, mane jauną ant rankelių nešė DvD413. Šók šók, mergele, koleik vainikuota, kai nuims vainikėlį, būsi kai parduota (d.) Cs. Šókit, mergos, kad ir basos, čia ne purvai, čia ne rasos JD1431. Ir Dovydas šoko iš visos sylos CII575. Šoko pelėda akla ir raiša D93. Išvedė žvirblis pelėdą šókti Sch18.
| prk.: Žiūriu – jau po langu uodai šóka Smln. Karšės, stintės ir stintikės šók ant kranto be muzikės (d.) Rsn.
^ Verpt – nė trukt, aust – nė stukt, o šókt – kap vėjas! Mrj. Kap šókt, tai kojos kelias, o kap darbuit, tai ne Vrn. Šókt, dainuot – tai visi, verkt – nė vieno Kt. Sunku žmogui šokti, kai kojos karklu linksta V.Krėv. Kulnis niežti – šokt gausi VšR. Jei kojos padą niežti, tai teks šokt LTR(Pn). Jauni šóka – žemė dreba, seni šóka – dantys kleba Jrb. Geriau akmenys kilot, kaip su drimba šokt LTR(Km). Geriau jau poterių nemokėt, ale šókt mokėk Mžš. Nori šók, nori dainiuok, vienas o vienas pamiškė[je] Krš. Jei jaunas nešóks, a dvėsdamas žemėn šóks?! Yl. Kaip moki, taip šoki B. Kaip kas moka, teip ir šóka Trgn, Ds. Kaip grajija, teip i šók (kaip liepia, taip ir dirbk) Štk. Kaip griežia, taip ir šoka LMD(Šl). Mandras i cigonas šókt, kai gražiai grajija Bsg. Ir meškas šokti gal išmokyti LMD(Tl). Šoka kaip ožka ant ledo LTR(Rk). Šoka kaip gudas ant dūdoms LTR(Ms). Kas darbymety šoks, tas pavasarį vogs LKGIII72(Jnš). Abu kaip vienas: vogti ir šokti KrvP. Kai pinigų yra, visi velniai šóka Krtn. Už pinigus ir velnias kazoką šoka LTR(Srd). Boba piršlys, velnias vestuves šoka LTR(Lnkv). Pažiūrėsim, kap tas šlubis šõks Šn. Nežiūrėk, kad gražiai šóka, mažu bulvių skust nemoka Gl. Išmoksti kaip kurmis ant velėnos šókt (visko išmoksti, pripranti) Ob. Kap kazokas šoka, kap arklys žvengia, kap genys margas (šarka) Ml. Kai jaunas buvau, kalnus slėnius ariau, kai pasenau, mergas šokt vedžiau (apavas) Pnd. Meška stovi – ausys šoka (piestas ir piesta) LTR. Nei šioks keverzas, nei toks kerėpla, o su mergums šoka (ratelis) LTR(Vdk). Keturi šoka, du klausos, du veiza, du uosto (arklys, šuo ir kiti gyvuliai) LTR. Ažu balto beržyno vilkas tabalą šóka (liežuvis) Dv.
šóktinai adv.: Kubas su smuiku paliovė šóktinai čirškyt K.Donel.
ǁ intr. Grv trypti, trypinėti, šokinėti: Pažiūro ir žino: šókta kiškio Drsk. Nemigom [speige], arklio kaklą apsikabinę, šókom šókom, tei išlikom gyvi Krš. Karvės tik šoka visą dieną neėdę LKKIX101(Brž).
19. žr. šokdinti 1: Na, ir ana (mergaitė) nuejo večerinkon, ir ėmė berniukai ją šóktie LKKII224(Lz).
20. tr. dilinti, dėvėti ritmingai judant: Ot batai: šeši metai anys nešioti, šokti̇̀ Švnč.
21. stengtis įtikti, rūpintis: Naktį kėliau penkioleka sykių, dieną ar turi šókti [apie ligonį] DūnŽ. Jūs apie Branį šókitėt, tai da galia išgelbėt [šieną] nuo lietaus (parveš) Slm. Džiaukitės, kad aš aplink jus šóku Mrj. Kad aš tau šoktáu apie kokį senį! (netekėsianti už senio) Drsk. Aš jau kitap nešóksiu apie jį Ad. Šoka apie mergas kap gaidys apie vištas LTR(Lzd). Numirtų, ir šók be rublio KzR.
22. intr. Nv smarkiai kilnotis: Kaip grajyte graji[ja], šókte šóka spragilai! Krš. Tus pėdas nespė[jo] šókt, kap suduodi [kuliant] Kpč. Tekiniai šókte šóka, toks leidimas! Krš. Ratas sens, pamaži besisukdams, tą daugsyk apgauna, kurs vis ritasi šókdams K.Donel. Nytys negerai šóka, moja pagedo Nč.
| prk.: Šókanti šventė, ne ant vietos pasiliekanti šventė KI234.
23. intr. smarkiai plakti, šokinėti (apie širdį): Iš bailės širdis kad uždūko, ėmė baisiai smagiai šókt Užp. I širdis nebšóko, ir akės atšvito sužinojus Krš.
ǁ pulsuoti: Gysla šoka N.
◊ ãkys ant kaktõs šóksta dideliam nustebimui nusakyti: Pasako taip, ka ãkės an kãktos šóksta Krš.
aki̇̀s į ãkį šókti piktai bartis, priešgyniauti: Pikti vaikai, aki̇̀s į ãkį šóka Šn.
altadrỹdą šókti nieko neveikti, siausti, išdykauti: Daba galės altadrỹdą šókti – iš darbo išvarė Kv.
ant galų̃ pir̃štų šókti karščiuotis, labai skubėti, blaškytis: Vakar tinginiavo, o šiandie an galų̃ pir̃štų šóka Gdl.
ant (kieno) galvõs šókti valdyti, įsakinėti: Moka anas (brigadininkas) an mūs galvõs šókt Pst.
ant nýkščio šókti kazõką viską sparčiai dirbti: Močeka išmokino an nýkščio kazõką šókt Plv.
ant sprándo (kam) šókti akiplėšiškai lįsti: Visai pasiuto mergos – bernam an sprándo šóka, pusnuogės eina Jd.
ant vienõs kójos šókti labai džiaugtis: An vienõs kójos šókom, ka carą nuvertė Btg. Ka kas muni jauną padarytų, an vienõs kójos šókčiau Krž. Kad tu itokį namą turėtum, tai an vienõs kójos šóktum Švnč.
į aki̇̀s (į ãkį Skr, akýsna Klt, akýsan, akýsnan, akýsa Mrc) šókti
1. prieštarauti, ginčytis, bartis: Pasakai ką, šóka į aki̇̀s KzR. Tiktai ką pasakysi, tai kad šóka akỹs Ds. Tik pasakyk ką, tai tep ir šóka in aki̇̀s kap žvėris! Alv. Boba šóka akýsna – kaip šeškas Krs. Kodė mergos nešóka bernam į ãkį, kai nori ištekėt?! Bb. Šóksta akýsan kai gyvatė Švnč. Nešók į aki̇̀s kitam, ba pačiam iškabys Vlkv. Dėde! man vyro neniekink prieš svietą, nės kaip vanags į akis tau šoksiu V.Kudir.
2. lįsti prie ko: Ponadievuo ir klebonuo į akis šoka, o ubagus varo laukan Šts. Kreivas, šleivas ir in aki̇̀s šóka Mrj. Berniukas inejo tvartan, visos kiaulės šóko jam akýsnan Prng.

į aũkštą šókti Vn ginčytis: Nepriduoda, šóksta į aũkštą Krš.
į gaisràs (į pagaisras) šókti pykti, karščiuotis: Kad prisiminiau skolą, šoka į gaisras Rt. Šoka į pagaisras, kad kas anam nepatinka Ggr.
į gálvą (galvõn) šókti
1. staiga sugalvoti, atsirasti (minčiai): Mun į gálvą šóka, ka ana trūktina (neprotinga) End. Kur eini, kas šoko galvon – jau vakaras KlK14,87(Rdm). Zosei staiga šoko mintis į galvą: be neišsigelbėtų kaip iš čia Žem. Tik kas jam šoko į galvą staigiai viską atmainyti TS1899,4.
2. svaiginti: Prašom išgerti sutartuvių, tas (vynas) nešoks į galvą Žem. Tabakas tura macnumo – šóka į gálvą: kai pirmą sykį užrūkiau, turėjau atsisėsti Krž.

į lõpą (lõpon) šókti nuolankiai prašyti, žemintis: Šók, vaike, tėvam lopõn – gal atleis tavo nusikaltimą Klt.
į piẽstą (į spiẽstą, piestù) šókti
1. labai griežtai priešintis, nesutikti, ginčytis: Ka tik žodį – tuoj šóka piestù Jnš. Pasakyk ką, į piẽstą šóka Krš. Anie šóka į spiẽstą – ką darot! Lnk.
2. labai džiaugtis: Ka ans pasisakė, ka vokiškai moka, vokietys net piestù šóka Ar.

į si̇́eną šókti Dr nežinoti ką daryti susijaudinus.
į skrybas šokti TP1881,8, KŽ labai šėlti.
į stū́gas šókti Varn nerimauti, karščiuotis.
į stul̃pą šókti baidytis: Arkliai pamatė gyvatę, tuoj stulpañ šóka Srj.
į ùgnį [ir į vándenį] šóktų viską padarytų: Anas dėl Liucės būtų šokęs į ugnį ir į vandenį V.Myk-Put. Pažįstu gerai dėdienę. Dėl savųjų ji šoktų į ugnį, kad tik juos pasisektų gelbėti Pt.
kadrỹlių šókti būti linksmam, gerai nusiteikusiam: Ka tu šiandieną kadrỹlių šóki End.
krùpę šókti Krš nugaromis susiglaudus ir rankomis susikabinus šokinėti (toks žaidimas).
li̇̀gi lubų̃ šókti susijaudinimui iš pykčio ar džiaugsmo nusakyti: Li̇̀gi lubų̃ šóka iš pasiutimo KlK9,13(Jdr).
nórs į si̇́eną šók sakoma, esant padėčiai be išeities: Nórs į si̇́eną šók – nebėr paso Dr.
nórs per lángą šók sakoma, pakliuvus į keblią padėtį: Nor per langą šok, tep buvo man Vrn. Nenoriu [mieste] būt, nór per lángą šók Mtl.
pagal̃ (kieno) dū̃dą šókti aklai klausyti: Ir vėl graužiniai, laužadžiai žabos, kinkys… Ir visi turės pagal jų dūdą šokti… rš. Vaikigalis gros, o tu, seni, šok pagal jo dūdą J.Avyž.
per aukštai̇̃ šókti Mrj siekti negalimo dalyko: Jis par aukštai̇̃ šóka, jei nori, kad tokia jauna merga už jo eitų Jnš.
per tvõrą šókti džiaugtis: Buvo, šókam per tvõrą – pavalgę buvom Lb.
per virvùtę šókti būti paklusniam: Viršininkas taip visus suėmė, kad visi šóka per virvùtę Jnš.
po žarijàs šókti patirti vargo: Tegul, bjaurybė, ir jis pasimokina po žarijas šokti! V.Piet.
sal̃dę šókti pataikauti: Sal̃dę jis prieš poną šóka Plv. ×
sáldų tañcių šók; Žem sakoma neturinčiam ką veikti.
si̇́enomis šókti Trk labai išsigandus puldinėti.
šlúota šóka [kampè] sakoma apie plačias apkalbas: Per vestuves ir šlúota kampè šóka Bsg. Prieš vestuves i šlúotos, i velniai šóka, ale mes nieko nenugirdom, ka jis y[ra] ženotas Rd.
vė́jai šóka Švnč tuščia.
velniai̇̃ šóka su rãganom; vélnias kazõką šóka apie smarkią pūgą: Šiandien velniai̇̃ su rãganom šóka, baisu lauk nosį iškišt Jnš. Neik niekur – lauke vélnias kazõką šóka Krš.
antšókti (ž.) KŽ
1. intr., tr. P, I, Pln, Klk, LTR(Skd) užšokti: Antšókau ant to arklio ir išjojau į mišką Als. Mun taip ant galvos kaip šoko tas šuo par torą ir antšóko Tl. Varlė antšóko ant kojos – ir išsigandai Slnt. Kas an to bokšto su arkliu antšóks, tas gaus ano (karaliaus) vieną dukterį (ps.) Žd. Gandrui lekant, pečlinda antšóko gandrui ant nugaros, įsikibo į plunksnas PP79. Antšokęs žirgą, parūko S.Dauk.
2. intr. KlvrŽ, Žr ištrykšti: Prapjauk landuonį, kad antšoktų krau[ja]s Šts. Prapjovus skaudulį, antšoko kraujai su pūliais Šts. Biškį buvo beketančios ašaros antšókti Kl. Ale i troški, ka kartais antšóksta prakaitas ant nosės Brs.
3. intr. staiga atsirasti (apie ligas): Ant nosės antšóko puškas Pln. Karštis buvo ant visos galvelės antšokęs S.Čiurl.
4. tr. užtikti, rasti: Šokau šokau po šunbalius, dar mergą antšokau ir gavau piktąją ligą Šts.
apšókti DŽ
1. tr. Sut, N, Š, LL116, J.Jabl. Ėr apipulti, apsupti iš visų pusių: Tuojaus apšoko mane keturi šunes: vienas vampt vampt lojo, kitas cyp cyp cypė, trečias vau vau kaukė M.Valanč. Kai tik atvažiavo pas ugnį, tuojau žmogžudžiai apšoko juos LTsIV120. Tuoj apšoko tą poną trisdešimt liokajų LMD(Sln).
2. tr. aplenkti šokant į tolį arba į aukštį: Šok nešokęs, tu manęs neapšóksi Skr.
| prk.: Jis tave, broliuk, jau apšóko (labiau pagarsėjo) Lp.
3. tr. R, MŽ apdirbti, nudirbti: Didžiūsius darbus apšókau, pasėdėsu Krš. Taigi ir be mañ apšõks – tiek žmonių Slm. Pavargsti, iki tą trūsą apšóki Mrj. Dar nebaigė aušti, o Rapolas jau nusiskuto, apšokęs ryto liuobą J.Balt.
4. tr., intr. apžiūrėti, aptarnauti: Vyrai nora, kad apšõktų anus [žmonos], neburbėtų Krš. Jam mat, kad turėt[ų] arklio sveikatą [pati,] darbus padirbt[ų], jį apšõkt[ų], – tai gerai Skp. Ta marti ir moka apie tuos senukus apšókt Mrj. Parėjus namo, dar savo gyvulukus apšókau, apžiūrėjau Mrj. Pogulis jam! O tu čia žinokis, tu čia plūkis, tu čia apšok visus namus ir jį patį J.Balt.
5. intr. Ser, NdŽ apsipilti (paprastai ašaromis), išriedėti, ištrykšti: Gailu vaikų – ašaros apšóko Rdn. Akys ašarom apšóka, kai pagalvoju, kaip sunkiai ji gyvena Rs. Bobai iš apmaudo net ašaros apšóko Šv. Veizuos aš į aną, ir akys muno ašaroms apšoka iš to džiaugsmo S.Čiurl. O Joneliui, nors ausys peršėjo, net ašaros apšoko, bet džiaugiasi k (raidę) pažinęs Žem.
6. intr., tr. BzF184, DŽ, KŽ, Vkš, Skd, Varn, Štk, Lkv, Šv, Vž, Krt, End apaugti, aptekti spuogais, apšašti: Išsigando vaikas, ir apšóko visa burna Vvr. Visas kūnas apšóko tokiais raudonais puškais Slnt. Tas muno vaikẽlius apšókęs yra Kv. Lūpos muno y[ra] apšókusios Šts. Dabar tokios posargos užejo: skauda galva, apšóksta lūpos Brs. Papjovėjau nuogas, ir apšóko nugara pūtėlėm Ds. Apšókusios kojos į rinkį, i nenugydo Jdr. Mano liežiuvį spuogai apšóko Mrj.
7. intr. DŽ, KŽ, Slk, Dkk, Tvr, Švnč, Kzt, Dgl, Krd, Kvr, Slm aprūgti, apgižti: Pienas vakar dienos, jau apšókęs, neskanus Antš. Apšókęs jau pienas, apraugsiu Klt. Vasarą, kai šilta, pienas labai greit apšóksta Trgn. Praliejai batvinius apšókusiu pienu, ir surūgo Lkm. Gira apšóko kokių kailių rūgščia Lel. Jei karštai padėsi bačką su alum, tai anas gali apšókt kailių raugais Ds. Gryčioj, šilimoj, raugalė apšóko, reikė[jo] prikaitėn išnešt, tada teip greit nebūtų apšókus Užp. Žiūrėk, kad neapšóktų kruopos Trgn. Apšóko rūgšte tašla – mielės prastos Ktk. Nupylė nuo obuoliukų rūgštį – ir apšóko Ldk.
| refl.: Alus kažin (kaži MŽ, N) kuom apsišokęs R.
8. intr. kiek sukibti į grumuliukus, truputį supulti: Jau apšókęs cimantas Gs.
9. intr. KŽ pakeisti kryptį, sūkuriuoti: Vėjas apšóko, nusisuko KII255.
10. refl. MP231, Q645,646, Lex110, SD203,204, B, CI90,568, CII1057, R43, Krz11, Sut, BŽ61, KŽ užpykti, užsirūstinti, įsikarščiuoti: O anas apsišokęs, jog pranašas neišėjo prieš jį, ir, dėdamas ant jo rankas savo, nesimeldė Dievui savam, kaip anas tarėsi, liepė pagrįžt namop, nieko nepabaigęs, dėl ko buvo atvažiavęs SPII180. Nepapyk (neapsišok), jog dar daugiaus kalbu CII149. Tada namų viešpats apsišokęs bylojo tarnui savo: – Eik greitai BPII204. Bet kaip Jėzus išvydo, apsišokosi ir tarė anump: leiskiat bernelius manęspi eiti Mž122. O išgirdęs tatai karalius ansai apsišokęs, ir nusiuntęs karius savus, išgaišino užžavintojus anuos ir miestą jų sudegino DP350. Veik apsišokęs N.
11. tr. K, KŽ, Krg, Jrb apvaisinti: Eržilas apšóka kumelę KI221. Avinas avį apšóko Šv.
| refl. KI265.
12. tr. Brt, Slv suvedžioti, suvilioti: Tai vyras – apšóko mergą ir paliko Snt.
13. tr. R374, MŽ502 apgauti.
| refl. Š, KŽ: Ana apsišóko, gavusi blogą algą, t. y. apsigaudino J. Jis kartais apsišoka N. Aš labai apsišókau, kad nepaslikau veislei daugiau paršelių Ds.
14. refl. apsivogti: Merčius kartais apsišoka R, MŽ.
15. tr. Užv, Gs dalyvauti kieno nors vestuvėse, apvesdinti: Tai ko belauki, vesk, tuoj apšóksma, ir būsi vyras Kp. Jonas jau apšóktas Mrj. Ištekėjo merga, apšókom – ir baigta! Ds. Jau vieną [jaunamartę] apšoko, apgiedojo Lp. Neatsisakykite mane paskutinę iš tos kartos apšokti, apdainuoti Žem.
16. tr. šokant apsukti (ratą): Apšokti ratą Db. Da neapšokau nė trijų eilelių LTR(Ūd).
17. tr. Ds, Ml, LTR(Aln) šokant aplenkti, geriau ar gražiau pašokti: Vis tiek tu manę neapšóksi (aš geriau moku šokti) Kp. Aš visus apšókau Db.
atšókti K
1. intr. SD1108, SD216,385, Q652, R, R419, MŽ, Sut, N, M, LL122, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Slm, Krtn atlikti šuolį į šoną ar atgal, šokant atsitraukti: Kai nudegiau pirštą, tuoj atšókau in šalį Dg. Ko čia atšókai kaip nuo ugnies? Ktk. Duoda i tam par galvą, ale tas atgal atšókęs LKT150(Žg). Radęs mane pririštą pliką, kruviną, net atbulas atšoko Žem. Peršoka per medžią ir vėl atgalio atšoka Knv. [Prie rakto skylutės] pasilenkė ir atšoko, lyg būtų nudegusi rš. Staiga Eglė suriko ir atšoko nuo savo marškinių BsPIII294(Grl).
| prk.: Atšókiam kelis žingsnius atgal, pamatysi, kaip gyvenom Vn. Dabar atšóksta atgal į praeitį Varn.
2. intr. B, N, Š, LL122, KŽ, Klp, Klk, Ms, KlvrŽ, Kl, Snt, Skrb, Dkk, Sdk, Mlk atsiskirti paviršiui, atkerti, atsiknoti, atskilti, atvipti, atlėpti: Matai, koki atšókusi duona – nebkepa gerai pečius Pgr. Par didumą duonelė atšókus Kp. Padeda apverstą [kepalą], kad pluta neatšóktų Ssk. Parsisėdėjo duona po pečium ir atšóko Up. Paguldyk duoną kniūpsčią, kad pluta neatšoktų̃ Ds. Nemaigyk šiltos duonos – pluta atšõks Pnm. Nežerk par ližę, bo duona atšoks LTR(Rs). Kad duona neatšokt, reikia, kap kepa duoną, neit niekam per duris LTR(Vs). Ta duona jau tei[p] iškepta, tei[p] atšókusi, kad katė po pluta palįstų ir uodegą pastatytų Erž. Padus merkit, kad neatšõktų, subrankykit! (juok. apie rengimąsi į vestuves) Grz. Bešokant man net puspadis atšóko Lel. Visur atšóko dažai, tokie čia i darbai Krš. Blogai išklijavo, tai visi popieriai nuo sienų atšókę Sb. Vakar suklijavau lentas, o šiandien jau atšóko Up. Kaip kailis (linų pluoštas) jau biškį atšóks, tuokart skleisi Ms. Užgriaudė jau – dabar kap sykis karnos lupsis, žievė atšóko Pv. Luobas atšóko, pradėjo džiūti [obelys] Žlp. Avižas tokiu kočėlu grūda, lukštai atšóka Kpč. Medžio skieba atšókus Aln. Kam tu užstatei an žairių tuščią puodą, tai bielos atšõks Nč. Anas (šienas) kai pūkas, visas atšókęs nuo žemės (labai sausas) Klt. Aš tau kad džiausiu per kuprą, tai net tau jeknos atšoks! Knv. Atšókusios jo ausys Rg. Atšokusi [akies] tinklainė rš.
| prk.: Kai ištekėjo, nebe ta duktė – atšóko pluta Aln.
^ Pluta atšokusi nebeprilips LTR(Mrj). Lupk žievę, kol atšokus LTR(Al). Kol tu gyvas, aš tavi dabosiu, o kai numirsi, nu tavęs atšoksiu (medžio žievė) LTR(Vdk).
ǁ aplūžti, sugesti, išklerti: Spynos ir kaiščiai atšóko KŽ.
^ Seni ratai atšóka BzF50(Prk).
ǁ staiga atsidaryti, atsiverti: Raktuką pasuka: brinkt – atšoka durys LTR(Vlkv). Staiga su trenksmu atšoko durys rš.
3. intr. NdŽ, Ėr atsimušus lėkti atgal, atsimušti: Sviedinys metamas atšóka DŽ1. Kirvis atšóko, ir rankon pataikiau Aln. Ale šiemet burokai tai neaugs, kieta žemė, kaip geležy, kaplė atšóka, nelenda Slm. Geri raumenys buvo: mesdavo peilį atlenktą, ir atšókdavo Rm. Kai lyja ir ant balos atšóka burbulai, tai ilgai lis Upn.
| prk.: Rašytojų žodžiai atšoka nuo mūsų širdžių kaip žirniai nuo sienos Žem.
^ Atšoko kai nuo akmenio LTR(Zr, Ds).
ǁ LTR(Lp) atspringti: Paspringau duonos trupinuku, riuktelk man kupron kūloku, tai atšõks atgal Lš.
4. nustoti draugauti, bendrauti, atsitraukti, nutolti: Atšóko nu tos mergos, nebipatinka DūnŽ. Aš dabar supratau, kodėl jis iš karto nuo jos atšoko kaip kirvis nuo akmens J.Paukš.
ǁ Nč atitrūkti: Itai atšókęs nuog darbo, itus kūlius sukrėčiau Arm. Atšokusių nuo gyvos kalbos miestelėnų kalba yra pagadinta M.Unt.
ǁ Jrb, Jnšk, Slm netekti noro, atlyžti, atstoti: Išsyk smarkiai puolė, dabar jau atšóko (nustojo reikalavę) Alk. Kalbino išvažiuot ir mane, ale vienas atšóko, kitas, tai ir aš nevažiavau Plv. Iš nieko negavęs atsakymo, tuojau atšokau atgal A.Vien.
ǁ aprimti: Atšóko širdis Šk.
5. intr. prk. sugrįžti į pirmykštę padėtį: Suėmė barti – vėleik atšóko mokslas (pradėjo gerai mokytis) DūnŽ. Dieną pervarei [arklį], o ponakt vėl atšóka (pailsėjęs) Db.
ǁ prisiminti: Atšóks, pasakysu – daba nebžinau Krš. Užgertumėm, gal atšóktų kas iš senovės Vn.
ǁ Bsg apie saulės judėjimą (grąžą): Žiūrėk, kaip saulė atšóka (diena trumpėja) Žl. Matai, kiek jau saulė atšókusi: kur pirmiau leidos, o kur dabar Užv. Saulė atbulyn atšoko MT45.
ǁ pasikartoti: Eina, eina ir atgal atšóksta šventės Kv.
6. intr. N, TS1900,4-5, Upt, Bgs, Lš, Žln, Lel, Ml atpigti: Javai atšoko B, MŽ. Kap čia šiandie visa kas atšóko, gal ažtai, ką daug privežė Švnč. Rudenį rugiai kiek atšóko Vlk. Pavasarį javų kainos atšóko Ldk. Linai atšóko Rm.
7. atkristi (apie orą, šaltį): Atšóko jau oras, šiltesnis Klt. Kai tik atšõks šaltis, pjausim kiaulę Rs. Snyguriauna, gal šaltis atšõks Alv.
8. intr. prk. šiek tiek ataušti, atvėsti: Bene būs viralas jau atšókęs – srėbsiam Plt.
ǁ nusivadėti: Ot atšókęs alus, kad nė kiek neina galvon Vdš.
ǁ atidrėkti: Šienas atšókęs, neapsimoka vežt daržinėn Mžš.
9. intr. greitai pradėti augti: Po lieti dobilai atšóko, pažaliav[o] vėlei in lauko Arm. Teip sunkiai ravėjom, dabar jau vėl atšóko [žolė] Slm. Kad palyt greičiau lietus, tai atolas atšókt Grv.
10. intr. N, KII199, KŽ šuoliu ar šuoliuojant priartėti: Atšoka atšokęs pri munęs ir sako Dr. Vilkas iš dvijų mėterių atšóka [prie gyvulio] ir gerklę atplėša Rsn. An to pasakymo atšóko vienas kareivis prie karininko Plšk. Tai zuikutis atšokęs tuo greitai ir tą nusidavimą gražiai papasakojo BsPI52.
| prk.: Nebatšoksta nė koki naujyna: palikom be radijos Šts. Čėdykitės kytriai jauni, dar būdami klapais, kad dar ir senysta ką ras, atšókdama kartą K.Donel. Giltinė su rauplėmis atšókusi smaugia K.Donel.
ǁ užšokti: Jis ant manęs atšóko KI98.
ǁ prk. būti įgyjamam: Poras litų ir atšóks už uogas Gršl. Šį tą pardavus vis kapeika atšóka Šts.
11. intr. N, KŽ, Smln atbėgti, atskubėti, atvažiuoti, atvykti: Su pagaliu atšóko numie varyti iš nibrės Trš. Ar negalėtumėt atšókti mun į talką? Up. Atšokdami̇̀ nupjovėm rugius Kb. Mes jum atšókę inkrutėsme sotkas (arus) Dglš. Visus darbus vaikai atšóka nudirba Erž. Atšóko vaikai į talką, visi sukibę greit atsisodinom Slv. Tik eik, laikyk priruošęs mūsų žirgus! – Bet kad prireiks, atšoki man pagalbon! Vd.
12. tr. M, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ, Dkk, Ds, Slv šokant atšvęsti: Atšóko vyriausios dukteres vestuves Trgn. Kai ji atšoko išleistuvių naktį, aš jai pasiūliau tekėti už manęs rš.
13. intr., tr. iki valios prisišokti, prisilinksminti: Kap susrenka svodbija, atšóka Dv.
| Vaikai už mus atšóka, ką čia mes, seniai, bešoksim Srv.
| refl. Š, LL288,293, Ds, Skr: Kai kiti išeina, tada duoda mum atsišókt Sdb. Pintuvių vakarą reik jaunajai atsišokti, daugiau nebšoks su kavalieriais Šts. Vienas pašokdeno, kitas – aš ir atsišókau Slk. Pamergėliai atsišokę sėda ažu stalo LTR(Ob).
14. tr. Ds baigti šokti: Keturios poros išeis: dvi čia sustos, dvi čia, tie atšóks savo, tie šoks savo Nv. Mano dienos atšóktos, dabar šokit jūs Jnš. Atšókau jau aš savo Mlk.
15. intr. šokiu atlyginti: Kad gerai būsiu, tanciuj atšoksiu, kad blogai būsiu, rugeliais atpjausiu LTR(Ob).
16. intr. Rtr šokant priartėti prie kokios vietos: Pora, atšókus iki stalo, sustojo Mrj.
◊ į gálvą (galvojè) atšókti Vvr prisiminti: Kaip atšóks į gálvą, pasakysu, dabar užmiršau Krš. Turės galvoje kas nors atšokti, turės prisiminti rš.
širdi̇̀s atšóko įgriso: Pamatysi, kap ilgai prieg ligonio teks būt, tai ir širdi̇̀s atšõks Dg.

×dašókti (hibr.) tr. I, Rtr, KŽ; SD43, LTR(Slk) prišokti iki kurios vietos:
^ Nešiotas vilkas – keturių vaikų tėvas: per ugnį peršoks, vandenio nedašoks rš.
įšókti K
1. intr. SD1197, H, H185, Sut, N, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Plšk, Btrm šuoliu patekti kur: Jis mane leido įšókti KI70. Pasispyrėjo barzda ir inšoko gryčion J.Jabl(Kp). Miklesnis vaikinas įšoka ir įsispraudžia [į traukinį] Kt. Buvo durės atdaros, varlė įšóko, katinas laksto LKT110(Kltn). Ans (oželis) plykt į ratų galą ir įšóko Brs. Kaip tiktai bėgo par kapus [ožka] ir įšóko į duobę Mšk. [Tvoros] aukštumo tiek, kad gyvulys neanšóktų LKT284(Šr). Int galą molo nūejo ir intšóko int vandinį Klp. Intšoko oželis in rūtų darželį LB145.
| prk.: Įšóko dūmas į stubą, praverk duris Skr. Vieną [taurelę] išgeri, da kitą, trečia pati įšóksta burnon Mžš.
^ Balon įšokęs, sausas neišeisi Lš. Šitai noris įšok į ugnį M.Valanč. Įšóko kap varlė į šulinį Prn. Inšoko kap šamas venterin LTR(Vs).
| refl. Rtr: Šokinėjo šokinėjo pempelė po pievą, insišoko insišoko žaliojon girelėn LTR(Slk).
^ Įsišoko kap ožys į rūtų daržą LTR(Vlkv).
ǁ šuoliu, greitai įlipti: Sako, įšók į grūšę, prikrėsi grūšių Žr. Ans, sako, įšóks iš užpakalio [į mašiną], alaus butelkas išsvaidys Gd.
ǁ Pns prk. greitai apsiauti, apsimauti, apsivilkti, įsispirti: Senis jau į kailinius įšokęs, o kame dar žiema Šts. Įšóksu į šiltesnį sijoną, ne taip blauzas plikys Krš. Greit išpuolęs iš lovos į kelnes įšóko Lkč. Tai čebatai: nuo pečiaus galėsi įšókt! Rmš. Tėvas įšóko į batus ir išbėgo, nė susivarstyti nebspėjęs Vkš. Nubėk, įšókus į šliuraites, karvės parvaryt Šk.
| Pirma įšók į vyro kelnes (paauk), tada galėsi rūkyt Dkš.
ǁ prk. būti įgyjamam: Rublius koks įšóksta iš daržo, iš karvės End.
2. intr. KŽ, Slnt, Jrb, Slv, Klt, Sug skubiai trumpam užeiti, užbėgti, įbėgti: Inšoko pirkion, kap Sveika Marija pasakė i vė išrūko pro duris Tvr. Įšókau į Eibūčio eglyną grybų paieškoti Vkš. Vieną kartą žiūriu: gi įšókę ben dvi [sodan], renka obuolius Slm. Liokajus, įšókęs į vidų, išvydo vieną patį poną BM341(Dr). Ir Povilas su Barnaba listriškius miesčionis, kurie jiemus kaip dievamus norėję buvo afieravot, baisiai išbarė įšókęs tarp žmonių ir prašukęs: – Vyrai, ką tatai darote? DP536.
| refl. Rtr: Reiks man ryt užporyt anksti atsikelti ir mergelių suprašyt, ir darželin insišokt, ir žalių rūtų prisiskint LTR(Žsl).
3. intr. įgalėti, pajėgti, įstengti (bėgti, lėkti): Išgrąžino savo arklius atgal prie daktaro, liepė vaikui lėkti kaip tik įšoka Žem.
4. patekti į keblią padėtį: Jai išejo gerai, o jis tai inšóko Lzd. Įšoko į skolas, ir atėmė gyvenimą skolininkai Dr. Atsišokau, paskui įšókau į vargą (ištekėjau) Pžrl. Ans į bėdas ir į ašaras įšóko Dr. Mes čia negiliuokingai įšokom (nelaimingai ištekėjo) N. Žinodami apie savo silpnybę, patys ne patys norėtinai įšoka josna (į pagundas) SPII10.
^ Įšóko kaip tarp akėčių Up. Įšokau kaip į silkių rasalą J.
5. pradėti eiti (kuriuos nors metus): Jau merga įšókusi į ketvirtą dešimtį, niekai Krš. Nori aštunton dešimtin inšókus būt drūta! Lb. Bartkienė jau į devynias [dešimtis] įšókusi Stl.
| Kai tik ėmė ženytis senis, tuoj į jaunas dienas įšóko (juok.) Alk.
ǁ prasidėti (mėnulio fazei): Jaunan inšóko, jau neatšils Klt.
6. intr. KŽ pasidaryti, tapti kuo: O dabar jiems visų velnių reikia, gimnazijų ir universitetų, iš kurių išėję ir įšokę į daktarus, aptiekorius, advokatus ir visokius raštininkus, neužlaiko nė šabos, nė košerystės A1885,119. Sugrįžęs į Lietuvą, spėriai įšoko į Vilniaus pralotus M.Valanč.
7. intr. įsigilinti, įsitraukti į ką: Nu ryto jau į darbus anie įšókę Rdn. Jau gerai įšókusi: kožną metą po skyrių išejusi Žv. Vaikelis gan gerai mokės: gavėnės būvė[je] parejo kiaurai lementorių ir į kningas įšoko M.Valanč.
8. intr. N, KŽ įstrigti, įsisprausti: Įšóko ašaka į gerklę J. A balas į tą gerklę įšóko, ka teip kosu?! Krš. Inšóko duonos gerklėn, kosiu, neiškosiu Krs.
9. intr. prk. įsiterpti: Ji įšóko ma[n] į tarpą – turėjau numegzt anoms dviem, o daba jai pirmiau gaunu megzt Jrb. Įšóko daug švenčių par pat darbėlaikį Plt.
| refl.: Štai alksnių giraitė gumšo, įsišokusi į Geisatį rš.
10. intr. prk. įsiterpti (į kalbą): Inšóka mano kalbon, ir negaliu užbeigt Drsk.
| refl.: Taigi taigi, dvylikos metų! – įsišoko kita Žem.
11. ką nereikalingą, ne laiku pasakyti, negerai, netinkamai pasielgti, išsišokti, apsirikti: Insišókau [jauna tekėdama], vargo kapterė[ja]u Dglš. Neinsišók nors – tu toks karštas Skdt. Ir mokytas, o insišóka Kt. Tu jau čia turbūt įsišókai Ilg. Neinsišók su ilgu liežuviu Auk. Ne tokie, bra, insišóksta dabar! Ktk. Insišóko žmogystė su šitais grūdais, apskundė žmogų darmai Klt. Dabokit, neinsišókit [pirkdami] – papuvus pirkelė Slk. Su virimu nėr ko įsišokti: pienelio nėra, pradaro viso labo krislas kaip vištos galva LzP.
| Kas ims įsišókusią mergą (su vaiku) Alk. Savi, o insišóksta (kivirčijasi) Vrn.
12. intr. staiga prasidėti, atsirasti (apie ligą): Tą dieną kaip įšoko pečiuose dieglius, ir negaliu nė susilenkt Db. Ežį pakišo panelės lovoj, apsirgo rože – rožė įšóko Pbr. Į šnekamąją gerklę vėžys įšóko Všv. Kai tik karštà atsiranda, karvei į tešminį slinkiai įšóka Kv.
13. refl. tr., intr. RtŽ, Š, LL215, Rtr, NdŽ, KŽ įsileisti į šokį, smagiai šokti: Kai insišóki polką, tai, regis, net aukštyn kelia Ds. Oras buvo tada ramus, žmonės įsilinksminę, įsišokę, įsidainavę, todėl ilgai niekas nieko nepastebėjo rš. Tik nupjauk stygas velniams nematant, kai jie bus labai įsišokę LTR(Lkv).
14. tr. mokėti, galėti šokti, pašokti: Kitąsyk tai visokius šokius įšókdavome: i aleksandrus, i suktinius, i kijevatus Br.
15. tr. kiek laiko šokti: Dar neinšóko nei pusės tancelio, o ir nukirto mergelei galvelę DrskD77.
◊ į gálvą įšókti
1. staiga kilti minčiai, sugalvoti: Į gálvą nebeįšóka niekas Žg. Kaip man į galvą neįšoko anksčiau tą katilą su bulvėm užkaisti KlK14,85(Jnš). Gal tokios žmogaus akės yra, gal jam taip įšóka į gálvą Skdv.
2. apsvaigti nuo alkoholio, pasigerti: Mun jau įšóko į gálvą Kv.
iššókti K
1. intr. SD419, Sut, N, M, LL175,295, Rtr, NdŽ, KŽ, Sln, Vlkv, Pb, Ob, Všv, Kl, Lpl šokant, šuoliu pasišalinti iš kur: Iššók iš vežimo J. Iš paskubos nebe pro duris, pro langą iššókau Š. Jaunikis sprukt pro langą iššóko Gdr. Driūkt pro langą, iššóko ir šlamatuoja palei vyšneles Šmn. Tiek kartų buvau jau iššokstąs iš ratų TS1899,4. O anas iššóko iš šulnio ir papečėn palindo (ps.) LzŽ. Žiaurusis ponas ir dabar dažnai naktimis, audros metu, staugdamas iššoka iš vandens LTR. Iš kitos auselės iššóko šeši žirgai ir karieta gražiausia (ps.) Mlk. Ir iššóko iš [v]andenio lokys (ps.) Lz. Lazda iš krepšio tuoj iššoks ir ims kulti skriaudėjų nugaras (ps.) J.Balč. Iššokti su parašiutu rš.
| prk.: Ramūnui atrodo, kad ims ir iššoks širdis iš krūtinės – taip ji daužosi V.Bub. Iššóko iš kišenytės šimtas litų paravėj[e], ir neberadau Slm. Saulė iššoko iš ažu piliakalnio rš. Čia posūkis, o į dešinę iššoka į jo namus keliukas sp.
| Man iššóko šito nelaimė (susirgo brolis) Slk.
| O tarp jų atsirado ir Adomėlis – linksmabalsis ir žvairiaakis, tik iššokęs iš pusbernių ir pirmus metelius bernaująs J.Balt. Generolas buvo visai negeneroliškas, – taip sau staiga iššokęs iš kapitonų, per kelias pakopas, už niekam nežinomus nuopelnus rš.
^ Iššóksta iš šūdo grūdas, nerasi blogiau Krš. [Tėvas] švintant per langą iššoko (apie nesantuokinio vaiko tėvą) Dkš.
iššoktinai̇̃
ǁ prk. būti išleistam: Būnant mieste, daug pinigo iššóka Dkš. Nupirkau [šio to] – i vė iššóko šeši rubliai su puse Mžš. Kad būčiau bylinėjęsis, dar būt viršaus keli litai iššókę Ėr. Būt gerai kūmuot, ale kad iš kišenės iššóka Ds.
2. intr. greitai, staigiai gulėjus, sėdėjus ir pan. pakilti, išlipti: Tik buvom iš lovų iššókę, ir jis čia Gs. A jau i tu iš lovos iššókęs? End. Ankstickai iššoko ir nuėjo kult LKGII505(Arm). Aprietus audeklą, greit iššokt iš staklių, – tai greit išaus LTR(Smn).
| refl.: Anas išsišóko iš miego – ir bėgt Rš.
ǁ sujudėti, suspurdėti, šoktelėti: Bernelis įsčioje iššóko ižg didžio džiaugsmo DP473. Iššoko nuog džiaugsmo vaikelis brš.
3. intr. R120, MŽ157 greitai išpulti, išbėgti, išlėkti: Motina tuoj rėkdama iššoko iš trobos Lb. Iššóko [žmogus] iš pirkios ir trečion nuskrido Rod. Taip ištaręs jis kūliais pro duris iššóko K.Donel. Mėnesiena buvo, einam par tiltą – ar iššõks plėšikų?! Jd. Kap iššóko anas, visą vaiską pakūlė (ps.) LzŽ. Anas (šernas) iš krūmo iššóko – ir kandžiot! Pb. Prie tavo miežiais iššóko trys šernai Dgč. Tankiai iš po arklių kanopų iššoka kurtinių patelės su jauniklių būriais rš. Iš kur tu dabar iššókai? Pun. Iš girios iššoko didelis briedis A.Vien. Akimirka iššokau į denį rš. Iššoko gyvatė pro karštį ir prilipo rankosp jo Ch1ApD28,3.
^ Iššoko kap angelas iš jaujo Prng. Kap iš po krūmo iššókus (neturi ką sakyt staiga užklupta) Arm.
ǁ išeiti, išvykti: Ir ten bernai tankiai iššóka (pabėga iš tarnybos) Ll. Reikėjo bėgti pasipelnyti, po kelis mėnesius iššókdavau Vn.
4. intr. DŽ1 padaryti šuolį (aukštyn arba tolyn): Iššóksu liūb labai aukštai – buvau pašankus Akm. Jis į pakreigę iššóka Dkš. Vienam yra lengviau į aukštą iššókti, kitam į tolį iššókti Plt. Daba aš par tą pelkę iššóksu, nereiks tų kojų sušlapti Žr. Aš tau kad kirsiu, tai iki lubų iššóksi! Dkš.
^ Neiššokęs par torą, nesakyk op LTR(Šts).
5. intr. Ll, Ds pajėgti, galėti bėgti, lėkti šuoliais: Važiavom važiavom, kap tik arkliai iššóksta Vlk. Bėga kap iššókt Klt. [Kunigas] suragino arklį bėgt kiek tik iššoka BsPII282.
ǁ staiga pradėti bėgti: Kai lenktynės važiuoja, tai bijo, kad arklys neiššõkt[ų] zovada Ob.
6. intr. prk. staiga imti reikšti savo nuomonę, karštai kalbėti (paprastai piktai): Visaip esam iššókę (išsibarę), grabas sutaikys Grd. Iššóku ir už jį kalbu Drsk.
^ Iššoko kaip Pilypas iš kanapių LMD(Šl).
| refl.: Viliui pačiam šiandien gėda, kad jis įžeistas išsišoko I.Simon. Erlienė mėgino su šiokia ar kitokia pastaba išsišokti, bet vis nevykusiai Pt.
| Tau ką tik pasakyk, tai ir išsišóksti kitom Skp.
ǁ P, RtŽ, Rtr, Rš išsprūsti (apie žodžius): Vis iššóka žodis (vis ką prasitari) Mrc. O iš kur anas, tas žodis, iššóksta! Grv. Poniučių meilikavimo sunervintai Elzei iššoko toks palyginimas Pt. Jam iš burnos iššoka pikt alba ger daryti BB3Moz5,4.
^ Iššoka žodis nepaikam, paslysta koja negirtam BzF53.
7. neapgalvotai, netinkamai pasielgti: Jis pasijuto nereikalingai išsišókęs NdŽ. Nesakysiu, nenoriu išsišókt Sug.
^ Išsišoko kaip merga su trečiu vaiku LTsV323(Mrj).
ǁ persistengti, padauginti: Neišsišók teip greitai, galia da nepadirbti – pats spjaudysys Vkš. Išsišóksta žmonys su iškilums [laidojant] Krš. Tu par daug neišsišók su ta druska, ka nepritrūktų [burokus barstant] Jnš.
| Par daug mama išsišóko su tuo darbu, ir pakliudė sveikatai Jnš.
ǁ imtis, griebtis (ką daryti): Iš to džiaugsmo, kad taip brangiai suderėjo, nei pati nesijuto, kaip išsišóko pamylėti BM314(Bt).
8. intr. Klt staiga iškilti į viršų: Kai išmini [pakoją], tik viena pervertinė iššóksta Aln. Iššóko dvidešimtas numeris – ir eik į tą kambarį Tj.
9. intr. Dg staiga iškristi, išlėkti: Kur grūdelis didesnis – iššóka kuliant, o šitie ažsimerkę i liko [varpose] Klt. Kai pečiuj žarija šauna ir iššoka iš pečiaus – bus svečias LTR(Slk). Jei skauragė jau karšta yra, tad saugokias, nes sviestas [įdėtas] iššoka S.Dauk.
ǁ Pb, Gd plykstelėti, pasipilti, pliūptelėti: Tris kartus iššóko ugnelė mėlena – žibt žibt žibt Rt. Sako, kad piningai tie, ka dega, i plėnės tos iššoksta Jdr. Ir vis gesyk vidutinę ugnį, kad liepsna neiššoktų srš. [Senis] pypkelę su nagu bakš bakš pasibadęs, tuoj kibirkštys iššokusios LMD(Sln). Arklys spyrė akmenin, ir iššoko ugnis LTR(Ukm). Drignė iššóko an dangaus Gdr.
10. intr. MŽ103, NdŽ, KŽ, Kv, Trš, Vb ištrykšti, staiga pasirodyti, išsiveržti: Tik pagręžė keturis metrus, ir iššóko vanduo Pv. Čia dūrė su spilga, kraujas juodas iššóko Nmk. Juokėmės, iki ašaros iššóko Dkš. Kai numirsiu, kad nė vienam ašaros neiššõkt, dabar verkit Klt. Kai duosiu per snarglį (nosį), tai raudonas burbulas iššoks (pasipils kraujas) Snt. Monika tikrai nusišluostė kaktoje iššokusius prakaito lašus P.Cvir. Ir iššoko veidelio skaistumėlė Lp. Bei šitai vanduo iššoko nuog dešinės šalies BBEz47,1.
11. intr. NdŽ, Krš pasiduoti į priekį, atsikišti, išsišauti: O ta nugarelė ano iššókusi, kauleliai suskaitomi End. Siūk sijoną platesnį, juo pilvas neiššóks Šts. Tavo akys iššókę kaip guzikai Btg. Žmonės buvusys ankštomis akimis, pupnosiai, žandais iššokusiais S.Dauk.
^ Kad tau akys iššoktų̃! Ds. Kai duosiu per kaktą, iššõks akys kaip kiškio! Slč. Išmoks, kad ir akys iššoks B157. Išmoksi, kai akys iššoks LTR(Graž).
| refl. KŽ: Sudžiūvęs, kauleliai išsišókę – ir vis par sprogimą Krš. Tu šermukšneli žaliasai, užaugai krašte girelės, išsišokai laukan dabodamas (d.) Tvr.
12. intr. Mžš iškrypti, išeiti (iš savo vietos): Iš kojos vainikas yra iššokęs, i sergu Šts. Traukė virvę, i iššóko ranka iš peties Klt. Vieną stipiną kalu, žiūrėk, kitas iššóka, vėl reikia visus kalt Ėr. Kaulelis iššokęs iš savo vietos LMD(Sln). Petys iššoko N.
| Traukinys iššoko iš vėžių prš.
| refl. prk.: Neiššókdamos (nepraleisdamas) skaitai: pirmas, antras, trečias… J.
ǁ refl. tr. šokant išsinarinti: Jis koją išsišóko KI158.
13. intr. R38, MŽ51 staiga išaugti, suželti: Ateis pavasaris, iššõks žolė – pjauk per vasarą Lp.
14. intr. NdŽ, Žg staiga iškilti, išaugti, atsirasti (apie ligą, gumbą, išvirtusį kaulą ir pan.): An rankos iššóko pūslėm Rod. Nusideginau rankas – nents pūslė buvo iššokus Pc. Pūslės kai pupai iššóko Kdn. Ant kaktos buvo dvi iššókusios [rauplės] Rs. Maži skaudulukai iššóka, bet greit užgija Rdm. Pamaluosi – ant liežuvio galo spuogas iššóks Vkš. Uždėjau pleiskanių kanapių su rugieniais miltais, ir atslūgo rožė, nebespėjo iššókt Škt. Ant rankos kaulas iššóko, teip gela, teip gela – eisiu pas narininką Krtn. Gerai sudaviau [rykšte], rumbas tuoj iššóko in blauzdytės Slk. Kaukšt – ir iššóko mėlynė Srj. Tėvui pasakyčiau, tai užpakalis dešroms iššóktų (gautų diržų) Jrb. Iššóko bumburukai kap katino ašaros Sn. Aš jums ka pašnekėsu, ta i gumbai ant akių iššóks! Akm. Kaktoje guzas iššoko kaip kiaušinis K.Bor. O kaip ragus žvalgiau, šitai iššoko tarp anų kits mažas ragas BBDan7,8. Skaudulys iššoko R43, MŽ57.
15. trumpam užeiti (apie kokį orą): Vieną dienelę iššóko šaltis, kokia čia žiema Klt. Kelias dienas tik iššóko šiulmos Mlk. Lengva gi žiema, kas te sakyt, in pavasarį kad i iššoks šalčiukas Švnč. Iššóka pagada – reikia tvarkyt šienas Strn. Kap saulė iššõks šviesiau, eisium pjaut Arm.
| refl.: Išsišóko kelios dienos gražios, gal i vė bus blogo oro Klt.
16. tr. mokėti, sugebėti pašokti (šokį): Visus šokius iššóksu liuob, nebuvau ištižusi Krš. I didelis šite neiššõks kap anas (mažas) Dglš. Kap aš iššóksiu, sūnus tep neiššõks Rod. Galiu duoti karvę, – neiššóksi tokių [senovės] šokių Užv.
17. tr. Rtr, NdŽ, KŽ kurį laiką šokti (šokį); pašokti (visą) šokį (ar jo dalį): Jaunimas visą naktį iššóko, išsilinksmino Š. Svarbiausia iššokti visą šokį ir neišeiti iš savo vietų LTR(Auk). Neiššokau nė pusės polkelės, kaip nukirto panelės galvelę LTR(Krtn).
18. tr. LL297 šokant laimėti.
19. refl. RtŽ, LL297, Rtr, Š, NdŽ, Mžš iki valios prisišokti: Anos vakare išsišókusios, tokios linksmios šiandien Klk. Tridienę (tris dienas) išsišókom, išsidainavom Kdl. Gerai jumi, kad sau išsišokat, išsiuliojat rš. Kokia čia nauda iš tos vakaruškos? Išsišoki, kojos pavargsta Žem. Sugrįžo alkanos, išsišókę Ėr. Rytoj gulės apvartomi šitep išsišókę Mrj.
| prk.: Ar jūs da perdien neišsišókat an kojų?.. Srj.
20. intr. prk. kurį laiką rūpintis kuo, slaugyti, stengiantis įtikti: Septynius mėnesius išsarginau, iššókau aplinkuo Krš. Metus iššókau aple aną DūnŽ.
21. intr. LKKII199(Zt) viršun užšokti.
◊ ãkys iššóko [ant kaktõs]
1. KzR sakoma apie labai nustebusį, išsigandusį: Atnešiau, pastačiau kvietienės (degtinės) ant stalo, tai jam ãkys ant kãktos iššóko Grnk. Chorą paruošiu, kad užtrauks ant viškų, kanauninkui akys iššoks! J.Balt. Mano bičiuliams akys iššoko ant kaktos iš pavydo Db. Kad aš sušvilpsiu, tai tau ir ãkys ant kãktos iššõks, jei neužriši BM222(Jsv).
2. sakoma apie sunkiai ką dirbantį, nešantį: Net ãkys ant kaktõs iššóko, betęsiant tą maišą Prn.
3. sakoma apie įtemptai žiūrintį: To vaiko net ãkys ant kaktõs iššókę, kai jis žiūri Gs.

aukščiaũ (viršum̃) bámbos (klỹno Al, kulnų̃ Erž, nósies Vlkv, savę̃s Krtv, už sùbinę) neiššóksi Al, Bsg, Lnkv, Krš, Varn, Kv daugiau negu gali nepadarysi: Kad narsiausias būsi, aukščiaũ bámbos neiššóksi Kltn. Viršum nosies neiššoksi LTR(Rm). Neiššóks aukščiaũ už sùbinę Trk. Už sùbinę aukščiaũ neiššóksi, nemokykias teip smarkiai Dr.
iš galvõs iššókti Viln pamiršti.
iš kélnių iššókti nusigyventi: Ka ans paims tą motrišką, tujau iš kel̃nių iššóks Všv. ×
iš klepkõs iššókti neprotingai ką pasakyti ar padaryti, išsišokti: Kad ir Antanas, būdo (būdavo), iššókdavo iš klepkõs Lp. ×
iš skūrõs iššókti labai nusigąsti: Nuog ito vandenio vaikas iš skūrõs iššõks Arm.
li̇̀gi lubų̃ iššókti labai užpykti: Pasakyk ką, jin li̇̀gi lùbų iššóksta Šln.
žari̇̀jos iššóko iš akių̃ apie smarkų smūgį: Teip man šėrė, kad žari̇̀jos iššóko iš akių̃ Lnkv.
nušókti K
1. intr. SD460, Sut, N, Š, LL320, Rtr, KŽ, Skr, Dv padaryti šuolį žemyn ar tolyn; šuoliu nulipti: Nušoku žemyn R201, MŽ268. Drikt ir nušóko katė nuo krėslo ant žemės J. Niekas tep nenušóka toli kap aš Krsn. Iškūrink gerai pirtį, kad tėvelis nušõkt[ų] nuo palų, kai vanosis Ob. Raitelis greit nušóko nuo arklio ir puolė motinai į glėbį NdŽ. Čebatais užsimovęs galėjo tris dešimtis mylių nušókti BM196(Krkn). Tik ateis vakaras, nušoka nuo pečiaus juodas katinas ir supa lopšį LTR(Grk). Vištos perekšlės nuo gūžtos nušókta, puodas išversta Mžš. Ta lapė, kaip jau daug tų žiuvelių išmetus, ir pati nušokus nuo to vežimo Sln. Kap insbėgėja, tai nuo ežios lig ežios nušóka (pajuokiamas buvusių rėžių siaurumas) Srj. [Katė] gali nušokti dešimtį kartų toliau, kaip pati kad yra Blv.
^ Per Naujus metus diena būna ilgesnė per avies pėdą, o an Gramnyčių – kiek baronas nušóka Drsk. Ir įsibėgėjęs ne visada toli nušoki (pasigyręs ne visada padirbi) LTR(Ds). Kuo aukščiau šoka, tuo žemiau nušoka LTR(Ds). Kaip nušókai, teip i tupėk Bsg.
| refl.: Šokinėjo šokinėjo pempelė po pievą, nusišoko nusišoko žaliojon girelėn LTR(Ds).
ǁ prk. pakeisti kryptį: Vėjas į šiaurę nusisukęs, nušókęs KII354.
ǁ NdŽ, DŽ1 prk. pakeisti savo vietą: Kirtis visur išlieka iš senovės šaknyje, tik vienaskaitos įnagininke… ir daugiskaitos galininke jis nušoka į galūnę LKGI233.
ǁ Klt griebtis kitos temos (kalbant): Aš da toliau nušókau Vdšk.
2. intr. DŽ1, KŽ, Slm, Rs nulėkti, nugriūti, nukristi, nubirti: Par ausį ka davė, kepurė nušóko Tj. Nušóksta daug [linų] galvų su spragilu kulant Krp. Nušóko pumpurė nuog verpstės Drsk. Nušoko lankas nu graižtvų Šts. Durys nušóko nuo zovieckų Kri. Ratlankis nušóko nuo rato NdŽ. Nušóko mašina nu tilto i pasinėrė Krš. Gali traukinys nušokti nuo bėgių J.Balč. Užmušus [katiną], įmesti į puodą ir virinti, kol mėsa nuo kaulų nušoka LTR(Šil).
^ Tegu pamėgina [liesti] – galva nušõks! Ėr.
ǁ prk. nukristi, sumažėti (apie temperatūrą): Taigi, kad dar tiktai karštis nušókt, ir nieko būt [ligoniui] Db.
ǁ prk. sumažėti (apie mokesčius): Šiemet mokesčiai nušóko Ml.
3. intr. LL313, NdŽ, Lkm, Sdb, Prn, Dkš, Vlkv, Snt, Kv greitai, skubiai, netikėtai, trumpam nubėgti, nueiti, nupulti, nuvažiuoti: Ten pat gyveni, gali nušókti paveizėti Krš. Pabūk – nė kur nušóksi Slk. Aš greit nušóksiu in susiedą i sugrįšiu Str. Rūbus paskalau (paplauk) nušókus in balą Prng. Nušókit abu i pagirdykit karves Tvr. A mas kumet nenušóksma į svečius į Vilnių Rdn. Šeimynai parodysiu, kur pradėti [rugius pjauti], o pats nušoksiu lig malūno rš.
4. numirti: Kad greičiau nušõkt senis, tai nors turto likt Vžns. Jų tėvas jau prieš metus nušóko Ktk.
5. intr. prk. aptekti pūslėm, šašais, būti išbertam: Veidas pūslėms nušoko Lk.
6. tr. Žg šokant atšvęsti: Petri, muno parėdką turi nušókti, einav, i tiek, pri mūso Dr. Septynioleka porų jaunimo muno vestuves nušóko Vkš.
7. intr. pasilinksminti šokant: A linksmai nušókot? Trk. Teip gerai nušokom vakar Sk.
8. tr. kiek pašokti: Tris šokius nušóksi, tris ratelius išeisi Šts. Tik lieps kadrylių, kadrylių, tą nušóks, tujau, sako, užpirks kitą Nv.
9. intr. mokėti šokti: Kas čia visų gražiausiai nušóka? Db.
10. intr. šokant nutolti: Jau nušóko šokėjai į aną galą Db.
11. tr. šokant nuvarginti: Jau nušókau ir kojas, nepaeinu Trgn.
12. refl. Š, Ds, Klk šokant nuvargti: Jau tu, vaikeli, visai blogai atrodai. Turbūt per daug vakar nusišókai Šk. Parėjau iš šokių gerai nusišókęs Prn. Buvo taip nusišokęs, kad vos kojas pavilko LTR(Grk).
13. tr. šokant nuplėšti, nudėvėti: Batus nušoka jauniejai po šokius Ggr. Jei jau kokius medpadžius turėsi, ta jau rojus, bet i tie neilgai tetvera, tujau nušóki KlvrŽ. Savo batų nepasigailėsiu, kruvinai nušoksiu [per vestuves] S.Čiurl.
14. refl. šokant nusipelnyti prapultį: Jūs gyvi nusišoksite, į pragarą nusidainuosite I.Simon.
15. refl. prk. nuvargti, nusidirbti: Nusišóki žmogus par dieną, ka nė kojų nebepavelki Vvr.
16. refl. prk. apsigauti: Boba nusišóko, t. y. gavo vaiką J.
◊ kur̃ nušóksi (benušóksi End, nušóki); niẽkur nenušóksi Žr sakoma, esant padėčiai be išeities, kai nieko negalima pakeisti, padaryti: Mes žemknisiai – kur̃ čia nūšóksi Žv. O ką padarysi žmogus, vark, kol gyvas – kur̃ nušóksi Yl. Ryto[j] rytą tas pats būs, o kur̃ nušóki?! Trk. [Jauni] ką užmislijo, tą padirbo, – kur̃ senas nūšóksi Lk. Seni, suskaitomos dienos – nėkur̃ nenušóksi Rdn. Aš nerūpinuos niekuo: senas daiktas, kur̃ aš nušóksiu Vlkš. Kur̃ čia dabar nušóksi: jau nieko nepagelbėsi Jrb. Daba jau par vėlai, kur̃ benušóksi Dr.
pašókti K
1. intr. SD264, H157, R, R34,37,395, MŽ49, N, M, LL154, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Plt, Kv, Grk padaryti šuolį (į priekį, į šoną, atgal ar į viršų), užšokti ant ko: Iš džiaugsmo mergaitė pašóko aukštyn Ėr. Strykt nu munęs i pašóko į šalį Krš. Iš to džiaugsmo pašókau iki lubų Dkš. Atidaręs duris, pašokau žingsnį atgal rš. Ir jeigu pašõks [jautis], a pasibaidys, a kas pasidarys – jau jį neatlaikysi LKT190(Šk). Švyst su batareika muni visą apšvieta, tas arklys kiūst pašóko Lpl. Griežėlė neskrenda, pašóka kokį šmotelį ir vėl terškia Ob. Julė ir Kazė, ant mūro pašokusios, kojas šildė LzP. Ugnė tuosna namuosna – aš net pašókau Btrm. Karalius pašoko į aukštą iš to išgąsčio LMD(Sln). Katinėlis kaip pašoks, kaip supurkš! Mš. Vilkas labai nusgando, tai kad šoko aukštyn, labai aukštai pašoko ir nubėgo LTR(Slk). Pasibaidė šyvas žirgas ir pašoko in šalelę V.Krėv.
| prk.: Saulelė kąsnį pašóko, ir pjaunam Lz. Saulelė, pašokusi aukščiau, linksmiau šviečia ir šilčiau šildo Žem.
pašoktinai̇̃
| refl. NdŽ: Pjaunu rugelius pasišókdamas, riš mano mergelė, graudžiai verkdama (d.) Pgr. Avinas, nuo kalno pasišokdamas, kai davęs vilkui į kaktą! Sln. Pasišókęs toks [vaikėzas] pliaukšt par ausį Krš.
2. intr. NdŽ, DS58(Rs), Erž, Nv, Jnš, Ob staiga, greitai, vikriai atsikelti, pakilti, atsistoti: Pašokęs apsitaisiau, kuo turėjau J.Balč. Pašókstu [atsibudęs ligoninėje], kniost – kur aš čia guliu? Jd. Pašókęs iš miego, pamačiau, ka jau visas butas dega Vvr. Aš pašókau – i pri lango Varn. Vieną naktį vaikas pradėjo rėkti, aš iš lovos pašókau Grg. Eik gulti – ankstie pašókęs, galėsi važiuoti End. Rytmetį pašókusi mokos Pvn. Ryto metą, anksteinais pašokęs, Gumbas stačiai nudrožė Žem. Vaikai, pašókiat katras, leiskiat mamai atsisėsti Rdn. Kad pašõks, kad ims stalan kumščiu daužyt! Krs. Jis pašóko nuo stalo ir sako Plšk. Ilgai guli praviromis akimis, pašoksta, vaikšto palangiais P.Cvir. Seselės pašoko iš vietos: jos pažino Vanagą ir Naujokaitį A.Vien. Tą gubą parvertė, pačiudu parvirto, kūliais apsivertė; paskui pašokusiu tekinu ėmė bėgti atgal rš. Tuojau pašókęs [vyras], klausė savo moteriškę, kas tai per žvakė esanti VoK291. Paršiukai tie pašókdavo pajutę žiurkes Erž. Pašoka patvartėj šuo ir smarkiai suloja V.Bub. Vilius pašoksta lyg angies įgeltas ir iškelia ranką į Gaidį I.Simon. Tarė didžiu balsu: stokis tiesiai ant kojų tavo. Ir jis pašoko ir vaikščiojo BtApD14,10.
| prk.: Aušra, ankstie pašokusi, skleidė baltą savo šviesą Žem.
| refl. Als, Štk: Pasišókusi visur aplakstau Rdn. Pasišóko atsibudęs – nebėr piningų! Krš.
ǁ sujudėti, suspurdėti: Netrukus jos viduriuosa pašoko kūdikis ir po kelių mėnesių gimė LTR(Lzd).
ǁ prk. greitai pasveikti, pakilti po ligos: Jaunas tujau pašõktų po operacijos Kv.
| refl.: Ka ne tas gripas, būčiau [po operacijos] pasišókusi greičiau Rdn.
3. intr. NdŽ, Ps, Kv greitai kur nueiti, nulėkti, nuvažiuoti: Bemiegtant nubėgsu, pašóksu paslaptoms Všv. Pašókau ant kalno, kailinius ant galvos Trš. Po kelių dienų, nebetverdamos badu, pašoko į krautuvikę Žem. Pašok pri bandos ir skubiai parnešk dveitą ožaičių M.Valanč. Vasaros metą ketinu pašokti Kaunan Blv. Todėl prašomės, idant … pašoktumbei ir mus gelbėtumbei BB1Mak5,12.
ǁ prk. pasisukti (apie vėją): Tas vė[ja]s čia pabūna pusdienį i pašóksta kitur Prk.
4. refl. prk. pradėti piktai kalbėti, pasipriešinti: Vienas vaikis pasišóko: padirbs, sako, nemalonumą Als. Ji pasišóko, ka neduosiant parduot Jrb.
5. intr. Btg staiga pakilti į viršų: Davė į stalą, stalas pašóko Jrb. Pašóko tris kartus teip į viršų smarkiai ta liepsna Vž. Kibirkštys pašoka karštu spiečiumi, pakvimpa pagruzdusiais eglės spygliais rš. Ir mušo iš visos spėkos, kad net kepurė pašoko aukštyn MPs.
6. intr. išsikišti, atsikišti: Jos i kreivi dantys – pryšakiniai pašókę Jrb. Tas veršis kūdas, kas ka ta jo uodega pašókus Jrb. Vyro pasmakrys aukštyn pašokęs rš. Aukštai pašoko bažnyčios bokštas tarp aplinkinių namų J.Balč. Upeliai su kloniais mainosi aukštai pašokusiais kalnais Apž1893,18(V.Piet).
| refl.: Skrandinis y[ra] pasišókęs raštas, o eglėtasis – lygus Šts.
ǁ išnirti: Kai virtau, kojos ropelė pašóko į šoną Jrb.
7. intr. Plng, Ssk valgant ar geriant staiga patekti (trupiniui ar lašui į kvėpuojamąją gerklę): Į pyragų gerklę kruopas pašóko J. Į pyrago gerklę [kąsnis] pašóko – visai užsikosėjau Rdn. Bjauru, kaip gerklėn kas pašóka Krs. Kap tik jis tep pasakė, tai man pašóko kąsnis ir dar̃ gerklėj stovi Rdm. Pašoko gerklėj – bus svečias (priet.) Rod.
ǁ Š, NdŽ, Ukm, Ut paspringti, užsiryti: O ka tu gi, kad pašókau, trupinys ne an tą gerklę papuolė musėt Pn. Pašókau dešra – duok vandenio Ktk. Valgydamas nesijuok – pašóksi Ds. Teip pašókau, kad net prakaitas išmušė Ds. Kad pašókau, tai ir kriaukšiu Ėr. Neskubink teip valgyt, ba pašóksi Žl. Kad pašóko, užsivertęs spirito, ko nenusikapstė Kp. Trinktelėk par nugarytę, aba palauk, matai, kad vaikas pašóko Sdb. Skubinas kas, kad pašókau (juok.) Trgn. Bevalgant jei kas pašoksta, sakoma, kas tai jam to kąsnio pavydėjo LTR(Dkk).
ǁ impers. prk. apsirikti: Su tuo A man vis taip pašoka (a garsu prasidedančius vardus sukeičia) N(Tlž).
8. intr. ištrykšti: Šypsojosi, vos suvaldydama staiga pašokusias ašaras J.Avyž. Skaudžiai atsiduksėjusi, arba nurijusi pašokusias ašaras, krinta kniūpsčia į lovą Žem.
ǁ kiek įsiveržti, patekti: Pašóko dūmų į trobą Krš.
9. intr. KŽ, Gmž, Mrj, Rs greitai imti, pulti ką daryti: Anas pašóksta mažų mušt Ut. Priš pabranginimus visi pašóksta pirkties Krš. Jie buvo pašókę tuoj iš rudenio visą vasarojų iškult Ssk. Buvo pašókęs eit vidurinę Kvr. Aš pašokau bėgti, tėvas pradė[jo] rėkti LTR(VšR).
| refl.: Aš pasišókau padaryt i padariau Šmk. Ans pasišókęs šieną pjauti Ds. Juzis pasišóko už tėvą į melnyčią nuvažiuoti – tegu važiuo[ja], tegu gudinas tėvą užvaduoti Vkš. Pasišoko pati tratėti Žem.
ǁ Lp pasišauti, suskasti kur: Katrė teip buvo pašókus, teip pasišovus miestan Mžš. Jau aš jei kur pašokau, tai turiu padaryti Smn.
| refl.: Mokytojai į talką pasišoka siuvėjas, kuris ir įtikina Pocius leisti vaikus mokyties rš. Pirmas pasišoko vyriausias karaliaus sūnus LTR(Auk).
10. intr. Rs pradėti (augti): Po tokio sodrio lytaus viskas pašóko augti – kaip ant mielių kilsta Vkš. Po lietaus pašóko bulvės augt Nj.
ǁ NdŽ, End, Vkš staiga paaugti, ūgtelėti: Kad būtum lytaus, pašóktum viskas Šv. Toks lytus – auksas: tujau pašóks bulbės, daržai DūnŽ. Palijus pašoksta šieno, dobilų pavilnė: pasitęs ir šienpjūtė Ggr. Pašoko šilimikė, pašóko i bulbikės Pj. Javai pašoko B. Vaikas par metus smarkiai pašóko į viršų Plng. Dvyleka metų sukakęs, Prancė maž tepaaugo, bet aukštyn pašoko, net jau pri kito ūkinyko ganė bandą M.Valanč.
| refl.: Užlijo, pasišóko bulbelės Rdn. To šit beržo viršūnė yra išlaužta, kita, veizėk, pasišóko iš šakos Lkv.
11. intr. N, M.Valanč, DŽ, NdŽ, Krt, Yl, Jnš staiga kilti, ištikti, atsirasti, užeiti, apimti: Ot gerą vyrą gavo – tái rojus pašóko Ms. Pašoko mun gailesys, kad ėmė pasakoti savo bėdas Šts. Meilė begalinė pašóko, kaip trobikę užrašė (iron.) Krš. Ačiuo, kad tamsta ėmei (pirkai), i kitims pašóko ūpas Plng. Pašóks pavydas, nesakysuos, kiek [pinigų] turįs DūnŽ. Manie juokas pašóko Dov. Paskiau da už kito ištekėjau – da karštis pašóko, i tą numarinau Klm. Pašóko [liga] vaikuo į gerklelę Rdn. Šitaip trukus kelis mėnesius arba kelius metus, pašoksta ūminės glaukomos priepuolis rš. Pašóko apmaudas, ir sukalau par strėnas Šv. Ir tikrai pašoko didelis karaliui apmaudas, kai jis išgirdo, kas to žmogaus buvo sakyta J.Balč. Ėmė juoktis senė, net kosulys pašoko LzP. Jis kietai suspaudė ją glėbyje, smaugiamas ūmai pašokusio pykčio J.Avyž. Apėmė visus linksmumas, pašoko noras dainuoti Žem. Nuo gero alaus… pašoka burnoje kaitinąs kartumelis IM1878,27.
^ Apmaudui pašokus, valdyk rankas ir liežuvį M, TŽV604(Ps).
ǁ Žd ateiti (į galvą), dingtelėti, toptelėti, knioštelėti: Mun pašoko paklausti Šts. Mislia pašoko paveizėti, kokius vaistus gera Rdn. Keista, kad niekam mintis nepašoko prakalbinti žveją S.Čiurl.
ǁ staigiai prasidėti, kilti (apie gamtos reiškinius): Kad pašoktų̃ šalta! Lp. Kap pašóko vėjelis, nustreigė kepurėlę (d.) Rod.
12. intr. NdŽ, KŽ, Mrc padidėti (apimtimi, kiekiu, svoriu ir pan.): Gal tau venos pašóko, ka skauda kirkšnį Jrb. Svoris pašóko par tris šimtus gramų Jd. Parnakt kad pašóko karštis Krs. Kraujo spaudimas pašóko KzR. Pašóko šaltis Srj. Kviečių derlius žymiai pašoko rš. Skaitlius aukautojų įžymiai pašoko TS1899,1.
13. intr. N, KŽ, Rdm, Rm pakilti kainai, pabrangti: Javai pabrango, pašoko B574, MŽ231. Karvės pašóko Lp. Prieš orę arkliai visada pašóksta Rod. Kai mėsos kombinatą pastatis, oi jautiena pašõks Sug.
ǁ BŽ383 padidėti (apie kainą): Prekių kainos pašóko DŽ. Turgaus pašókę kainos, kaimu[i] geriau Brb.
ǁ pakilti vertei, perkamajai galiai: Jau mūs pinigai biskį pašóko vėl Db.
14. intr. N, KŽ pasisekti, pasitaikyti: Sako, geri metai pašóko, tiek ir tiek vežimų šieno parvežiau Krš.
| impers.: Šį kartą tai pašóko jiem arklį nupirkt Kair.
ǁ prasigyventi, gauti pelno, pasipelnyti: Jau nepašóks, jeibentais tėvai pridėtų End.
| refl.: Aš misliju, ka šį metą pašóksu iš sodno Ggr.
15. pakilti į aukštesnę vietą tarnyboje; padaryti pažangą; pasiekti gerų rezultatų: Pašokau kaip į daktarus – ėmė muni ir pri ponių važioti (pasakoja šundaktarė) Šts. Aš iš sekretorių pašokau į mokinius K.Būg. Neišmanau, už ką jis pašoko tokion garbėn Blv. Labai pašoko moksluose, gaudamas užtat mokslo laipsnius TS1901,2-3. Man labai sekės, tai tada labai aš toli pašokau: skaičiau gerai, visokias eilias gerai sakiau Sb. Pasaulis gerą žingsnį pirmyn pašókęs (padaręs pažangą) Pgg.
^ Retai plikas tepašoka į vaitus VP39.
| refl. NdŽ.
16. intr. susitraukti, sutrumpėti (apie audeklą): Tokios medžiagos kelnės vis pašóksta Trgn. Išvelėsi ją (suknelę), ana pašõks, neinlįsi Klt.
17. tr. M, L, LL123,171, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LKT104(Pd), Lz, Grv atlikti (kokį šokį): Paknopstomis pašóko avietėlę J. Darželius pašókam, žieduką padalinam Kb. Kazoką tie vyrai pašóks, motriškos kazoko nešokdavo Kv. Aš atėjau pašokti džiaugsmo šokio ir padainuoti vasaros dainos S.Nėr. Einam, vaikai, pašokti klecko (toks vaikų žaidimas) Ms.
18. intr. Š, NdŽ, Dgč, Mlt, Klk, Sd, End pasilinksminti šokant: Neprašyti kuokinėn nueidavo ir pašókdavo Švnč. Gerai pašóksiam, kol jauni! Šts. Kas te užvys, va ir pašokmè mės abu GrvT134. Išgirsti armoniką, tai rodos, ka tę būtum, ka gautum pašókt PnmŽ. Kad ma[n] kojos būtų, tai da aš su jauna mergele pašókčiau! Plšk. Jaunimas liekma ir pašóka Dv. Nestovėk stuobrio vieto[je], eik pašókt, padainuot kartu su jaunimu Skrb. Pažaidžia, pašóka ir susrinkdinėja namop LzŽ. Šitų vietų (padų) negirdi̇̀, kai pašóki basa Dbč. Pas vieną [šeimininką] išminam, par naktį pašókam, einam pas kitą LKT220(Jsv). Turia ko – pas vieną pašóka, padainiuoja, pas kitą Gsč. Nu par Velykas jau i pašóks, aba par Kalėdas, bet pirmąją dieną dar ne KlvrŽ.
| prk.: Pašóksi (užsipelnysi pylos, gausi mušti) tu mun už visas tas savo išmones! Slnt.
| refl. Tl, Jdr, Slv, Trgn, Nmč: Sekmadienį vakarelį kaime pasikels, i pasišóks jaunimas Als. Vakaruškos liuob visumet būti pas mumis: mes turėjom didelę trobą pasišókti Vkš. Pasišóksam, kol tems; tems, ir eisma numie Kv. Pasišóki, pasbūvi – ir vėl dainuodami einam namo Šmn. Suvažiavo svečiai, ir stalai aptiesti, i paviešėjo, ir pasišóko visi End. Talkos ka būs, būs šokiai, dikčiai gražiai pasišóksi Jdr.
19. intr. Š, NdŽ, Žr, Sb sugebėti šokti: Kažin a pašõkčiu daba, o buvau šokėja kitą kartą Krš. Eidavau šokti, dailiau nepašoko niekas Grdž.
^ Kad verpt ir aust nemoka, abil gražiai pašóka Bsg.
20. intr. Slm gerokai pasidarbuoti, palakstyti, pasirūpinti, pavargti: Apie ligonį reikia pašókt, pasirūpyt KzR. Pašõktumi aple vaikus, žinotumi Dievo malonę Rdn. Kai dirbau apylinkės pirminyku, reikė[jo] pašókt, ir vis tiek visiem neintikau Trgn. Ot dabar tai pašóksi – kap žydas erškėty Nč.
^ Pašoksi, kai duonos neteksi PPr401(Mrj).
21. pagelbėti, padėti: Pašok man kaip gelbėtojis mano Mž408. Jei regėsi sirus mane apgalinčius, tada tu man pašok BB1Krn20,12. Nėra nė vieno, kursai man prieš anus pašoktų BBDan10,21. Geru protu pašokti BPII251. Aš artimą savo iš širdies nemylėjau, nei jam pašokau jo reikmenėse KlM680. Pašok visiems vargstantiems ir duok jiems jų dienišką duoną KlM230.
◊ aukščiaũ bámbos nepašóksi; TŽIII376 daugiau, negu gali, nepadarysi.
į gaisrùs pašókti įsikarščiuoti, supykti: Į gaisrùs pašóko dėl griekų, t. y. stojas supykęs JI402.
į gálvą pašókti dingtelėti, toptelėti: Mintis jam į gálvą pašóko NdŽ.
į piẽstą (į piestàs, piestù) pašókti
1. Lp griežtai pasipriešinti, nesutikti: Tas kareivis pašóko į piẽstą – i gatavas Gd. Ši į piestàs pašókusi tarė: – Kaip tai gal būti, kad tu, toks gelumbėtas, neturėtumi kuomi įmokėti už nakvynę! G22. Mano bičiulis kaipmat piestu pašoko rš.
2. nustebti (iš džiaugsmo): Aš ir į piestą pašokau iš džiaugsmo Šts.

į ráugą pašókti surūgti: Žiūrė pašóko į ráugą J.
į saũsą mẽdį pašókti būti pakartam: Kaltinykus taip kankino: vienus korė į sausą medį, kaip šiandien dar tariama yra į paiką žmogų: tas, sako, pašoks į sausą medį S.Dauk.
į stul̃bą pašókti apie mirštančio ar išsigandusio žmogaus akis: Akys pašoko į stulbą K.Būg(Kv).
pykčiù pašókti staiga užpykti, užsiusti: Jis pašóko pykčiù BŽ51.
širdi̇̀s pašóko; CI61 atsirado nuojauta.

×padšókti (hibr.) intr.
1. šuoliu prisiartinti, prišokti: O merguta padšóko, rankom inkėlė jį pirkelėn, dav[ė] jam pas[i]ėst LzŽ. Anas padšóko, kai davė kūloku veidan Aps.
2. peršokti: Padšóko arklys per tą tvorą ir nuvažiav[o] LzŽ.
3. staiga pakilti: Devinta galva padšóko ir inkando jam až rankos (ps.) Lz.
4. imtis ką smarkiai, greitai daryti: Padšóko do tekėt, kai diedas numirė Klt.
paršókti K
1. intr. KŽ parbėgti šuoliais, paršokuoti: Jautis paršóka šoktinai Lkv.
2. intr. greitai trumpam parvykti: Paršók atostogų kumet – bevaikščiosi pamiškiais Rdn.
3. tr. LB115 šokant prarasti, netekti: O jau tave, bernužėli, niekur nenudėsiu: nei turgeliuj neparduosiu, tanciuj neparšoksiu LTR(Vlk). Sakė tave, mergužėlė, vainiką pragėrus, aukso žiedelį liustužy paršókus JD465.
ǁ JD71, Prn šokant nunešioti, nudėvėti: Aš paršokau kamašėlius ant aržuolo grindų LTR(Plv).
4. tr. šokant pervarginti: Ma[n] sako: paršókai kojas, kai jauna buvai PnmŽ.
péršokti K
1. intr., tr. N, LL190, Rtr, NdŽ, KŽ, GrvT104, Kp, Lš šokant šuoliu persigauti per ką į kitą pusę: Paršoku Sut. Anoks lendrė, stipras vyras – žardą páršoktų J. Tai smagus (miklus) vyras – gali per kreigą péršokt Kt. Tik tik péršokau par ravą KlbIV85(Mlk). Kaip kepant duoną par ližę paršoksi, tai duona atšoks LTR(Grk).
^ Užeina tokia diena, ka péršoktai ir per pirkią – tep smagu Pv. Kiek čia tos žemės: nuo slenksčio péršoksi per arus Dg. Maža buvo žemė – tik péršokt Drsk. Neparšókęs (Nepáršokęs Krp, Šl) per tvorą (par upę Šl), nesakyk op! Lnkv. Neperšokęs per griovį, nedžiovink autelių LTR. Peršokai per šunį, peršok ir per uodegą Grš. Jeigu péršokai per šunį, per uodegą nėr nė ko! Mrj. Jei peršokai per arklį, tai šok ir per jo uodegą LTR. Par savo šešėlį dar nė vienas nėra paršokęs LTR. Ne teip lengva per upelį peršokt kaip pasakyt Ktk. Kol jaunas buvo – tprùs, – páršoksiu, kai paseno – škac, – parvirsiu (jaunas ir per veršį peršoks, seną ir katė parvers) Erž. Jei paršoks – paršoks par dalgį, jei ne – ne NžR. Lėks, par ugnį péršoks, i pasiims (ves) Klt. Jei kas ieško piktybės, paršoka mūrų aukštybes (viską pastebi) S.Dauk.
ǁ intr. NdŽ persigauti iš vienos vietos į kitą: Beždžionė gali peršokti nuo vieno medžio ant kito atstu bent pustrečio sieksnio Blv.
| prk.: Bet tas pats žodis, balsakilai páršokus ant pradžios, pav. vė́gėlei (dat. sing.), rodo suvisu kitas balses LTI557(Jn). Vaje, jau ugnis šit kur peršoko – visai arti rš. Rods, rijau kaip rijusi, páršoko [kąsnis] į pyrago gerklę Krš.
^ Péršoko iš vyžų kaliošuosna, tai ir vaidina Dg.
2. tr., intr. NdŽ, DŽ1, Btrm palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Páršoka ekėčios, neprisuka arklio, ir paliekta dirva su vogiais Ggr.
péršokamai adv.: Javai neperšokamai sėjami Al.
péršoktinai adv.: Kai siuva, tai peršoktinai: vieno[je] vieto[je] prisiuva, kito[je] – ne Bsg.
ǁ tr. Arm prk. praleisti, palikti nepaminėjus, neparašius ir pan.: Rasi kokį šmotą ir páršokau bepasakodama tą pasaką Šts. Mano mintys bėga greičiau, ir aš žodžius vis péršoku Smln. Aš žiūriu, ar neturiu péršokusi ką nors Rg. Rašytoja… peršoka ištisas savo biografijos dalis ir vėl prie jų grįžta atgaline data rš.
péršoktinai adv.: Viską pamažėle, nieko peršoktinai [nemokyti] rš.
ǁ tr., intr. prk. aplenkti (kokį mokymosi tarpsnį): Mokslo metų viduryje peršoko į penktąją [klasę] rš. Berods, peršokai dvi klases ir neprastai mokaisi? J.Dov.
3. peržengti (apie metus, kokį laiko tarpą): Brolis, péršokęs trisdešims metų, mirė Upn. Ar jau tu peršokęs antrą pusę amžiaus? Vv. Dukterėlė jau buvo per trisdešimts metų amžiaus peršokusi TS1900,4-5. Jau per dvidešimt peršoko, o mylėti dar nemoka LTR(Ukm).
| Bėda jaunai mergai, pakol savo skaistumą páršoks! J.
4. staiga pereiti prie kitos temos: Šnekėjom aple Nijolę, páršokai pri Aldonos, – nebžinau, kas i kaip Krš. Lyrinių vestuvinių dainų kompozicija nenuosekli, jose lengvai peršokama nuo vieno objekto prie kito LKXI308.
×5. tr. nusikalsti, pažeisti: Klūpaujame po akim tavo, …žinodami, jog esmi kalti,… peršokdami dažnai norą ir prisakymą tavo PK26.
6. refl. išsišokti: Nusako tai gerai, ale kai kada tai ir pérsišoka Sdk. Kai susiprato parsišókęs kalboje, toks pakarnus, geras pasidarė, ale po laiko Brž.
7. intr. prk. praeiti, perstoti, liautis, dingti: Kol páršoks su pyliavoms, uždarys turgus ir malūnus Šts. Mun bi vištai: karštis ir páršoko – atsileidau, nebepykau Šts. Grybai buvo paršokę ir vėl dygsta Šts.
ǁ praeiti, prabėgti (apie laiką): Geradėjystes labai dides ėmėm… šią peršokusią dieną PK38.
8. intr., tr. prk. viršyti kokį kiekį: Sodiečių minia susidėjo tada veik iš analfabetų, o inteligentų skaičius gal ir peršokdavo kelius šimtus Pt. Zarasėnai, va, kokie meistrai, ir tie per penkis litus neperšoka, o moteris ką? rš.
9. intr. šokuojant pereiti, perbėgti: Su krukiais tik par trobą páršoka Šv. Lapei ar zuikiui par kelią paršokus, tarės nieko nepešiąs ar nelaimei kokiai atsitiksiant M.Valanč.
10. intr. LL191, NdŽ kurį laiką šokti, prabūti šokiuose: Kiek liuobam páršokti, visą naktį, lig pat pusnaktės Ms. Būt rozelį [su merge] péršokęs ir neatkandęs Lp. Pranule, nor eitai, péršoktai [kokį kartą] Db.
11. tr. NdŽ, Ds pakartoti šokant: Dar sykį péršoksim šokį, ir mokėsi DŽ1.
12. tr. šokant aplenkti, greičiau, vikriau pašokti: Aš dár ją péršoktau Dg.
13. tr. šokant atšvęsti, atšokti: Pabaigoj vasario péršokom linksmias veselijas Grž. Pakavojam nabašnyką, paršókam vestuves Skrb.
14. refl. NdŽ šokant pavargti: Turbūt vakar persišoko, kad ją kur kotas J.Avyž. Ka tei[p] pavargus, gal vakar pársišokai? Skr.
◊ per ãlų péršokti sakoma apie labai nusigėrusį: Per alų peršokęs arba perėjęs B232.
per metùs péršokti senstelėti: Par metùs páršoka, sunku tada apžanyti Krš.
šuõ péršoko per tvõrą sakoma apie susipykusius: Ir paršoko šuva par tvorą Sln.
piešókti (dial.)
1. žr. prišokti 4: Pyšóko vaikinai py jo, padėjo atsikelti Vn.
2. žr. prišokti 5: Ana i liuobėjo pyšókti: sumazgoti rykus, aslą pašluoti Dov.
3. žr. prišokti 6: Visos kūno bėdos pyšóksta biednam žmoguo Dov.
prašókti Š
1. intr. H, Sut, N, J, Rtr, NdŽ, KŽ, Skr darant šuolį šokti pro šalį: Nebžinau, ar įšoko, ar prašóko [avinas] PP28.
| prk.: Leido, ale, laimė, plyta prašóko (pralėkė) pro ausį Krš.
prašoktinai̇̃
ǁ padaryti šuolį (į šoną, atgal): Kas prašóko nuo lango i nudundėjo palangėm Ml. Bejodamas pradėjo snaustie; arklys prašoko in šalį, prabudo, žiūri – vilkas užsikabinęs arkliui ant kaklo BsPIII159(Brt).
| prk.: Jau saulė toli prašóko, diena sutrumpė[jo] Ad.
2. žr. peršokti 1: Pažymėjai ežias, aba rubežius, jo, kurie pražengti ir prašokti negal būt SPI136.
3. intr. prk. ką nors nereikalinga pasakyti, užgauti: Kunigai dažnai par pamokslus prašóksta Trgn.
| refl. NdŽ: Ka niekam neprasišóka, tai da gerai Gs. Žinojo, kas tai yra viršininkui prasišokti V.Kudir.
4. refl. prk. apsigauti: Ta merga lyg prasišókus (rodos, turi nesantuokinį vaiką)? Alk.
5. tr. palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Prašóko [žolę] dalgė pakrypus Imb.
ǁ prk. praleisti, palikti nepaminėjus, nepasakius ir pan.: Galbūt tarpais i prašókau aš tus žodžius Klk. Aš jau prašókau – reikėj[o] atsimyt ir iš naujo pasakot Jrb.
ǁ prk. nekreipti į ką dėmesio, apeiti, aplenkti: Negerai būt per ankstie tų darbų (spraudymų) užsiimti, o tuomi pačiu prašokti attirpimą sulos medžiūse S.Dauk.
ǁ prk. greitosiomis praleisti, pasikartoti: Su mokytoju, kur pensijo[je], prašóko visus biliotus, išlaikė gerai Krš.
6. intr. išsiveržti, ištrykšti: Tas čiupt i atkando pirštelį, net kraujas prašóko Tvr.
| Pradaryk dures, lai prašõkstie dūmai Užv.
7. refl. atsikišti, išlįsti: Nykščio kaulas par narį prasišóko Rs.
8. tr. būti aukštesniam, didesniam: Visi broliai buvo lyg vienos ankšties žirniai, tik nežymiai vienas kitą prašokę ūgiu P.Cvir. Ir gandras kalena aukštoje vinkšnoje, prašokančioje varpinę rš.
9. būti pranašesniam, tobulesniam, pralenkti kuo: Visi muni prašókę: uždirba, gerai gyvena Krš. Mergos [apsirengimu] buvo prašókusios tėvūnaites Užv. Tu nieko nebijai, nei dievų, nei žmonių. Senovės didvyrius, brol, prašokai! V.Krėv. Paties Mažvydo originalioji prakalba rimavimo menu neprašoka giesmyno V.Myk-Put. Tai, ką jis išvydo, prašoko visus jo lūkesčius rš.
10. padaryti daugiau negu numatyta, viršyti (normą, planą, užduotį): Penkmečio planą prašokome daugiau kaip du kartus rš. Pradėjus gausiau bulves tręšti mėšlu, sėklos norma prašoko 20 cnt/ha ribą rš.
11. intr. PK159, MP7, SD1141, SD300,333, Q547,558, B, H, Sut, N, KII178, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ praeiti, praslinkti, prabėgti, pralėkti (paprastai apie laiką): Šis metas greitai prašóko K. Prašóka amžius šoktinai, i nepajuntas Krš. Naktis greit prašóka Rsn. Prašokusi, perėjusi nedėlė R364, MŽ489. Čėsas prašoka, praeina MŽ500. Ilgi šimtmečiai laiko prašoko jau A1884,235. Žiema prašoko, jau į antrą pavasarį ėjo LzP. Prašokus tam laikui, reik jus (agrastus) pardiegti naujais kerais S.Dauk. Lygiai taip prašóko mums su vasara džiaugsmas K.Donel. Visi ją (Eglę) vaišino, meilės kalbas kalbėjo taip, jog ji ir nepasijuto, kaip devynios dienos prašoko BsPIII319-320(Vlkv). Eš skanios strovos nevalgiau…, iki prašokus tomis trimis nedėliomis BBDan10,3. Ir gulėsi po rasos dangaus, ir pašlapsi, iki septyni metai ant tavęs praeis (prašoks) BBDan4,22. Regime tatai, ko farizeušai nedėlioje prajiešókusioje suprast arba nenorėjo, arba negalėjo DP346. Metai ir valandos, jų viešpatavimui pažymėtos, jau prašoko ir pasibaigė SPI134. Naktis prašoko, o diena prisiartino Ch1PvR13,12. Prašokusį čėsą perleidom pagal pagonišką norą CII667. Šeštam mėnesiui dar neprašókus, tur darbas gatavas būti KBI27. Jei laikui duodi prašokti, tai daug prapuldai S.Dauk.
| Historija, pradėta apie karalius Izraeliaus ir Judos prašokusioj (pereitoje, ankstesnėje) knygoj, baigias toj knygoj Ch2Kar(įžanga). Pragišokta, užgimiršta MŽ.
ǁ DK169, DP278,554, SPI1 prk. praeiti, pranykti, prapulti: Už tiesą sakau jumus, jog neprašõks toji giminė, net visa tai išsipildys DP13.
^ Spėriai prašoka apmaudas gero žmogaus VP41.
12. truputį praaušti, pravėsti: Palaukiat, prašóks pietai, galėsiam valgyti Kal. Tegu prašõkstie, karšta putrelė DūnŽ. Nukėliau puodą nu ugnies, ka prašoktų ta košalyna Krž. Išdėliok košę į torielkas, ka prašoktų Slnt. Lygiai išžarstyk anglis i palik speltes, ka pečius biškį prašóktum Slnt.
13. intr. R373, MŽ, NdŽ praleisti laiką šokant: Prašóko visą naktį DŽ1. [Vyriškis] savo gyvenimą prašoko, prajodinėjo rš.
14. intr. NdŽ pradėti šokti: Vestuvėse negalima prašókt našliui – jauniesiem nesiseks (flk.) Al.
15. intr. Rtr, NdŽ šokant praeiti, pralįsti: Kiekvienas šokėjas šoka vėl dešiniu šonu, taigi prašoka pro kitus tarpus ir vėl atsiranda tose pačiose vietose, kaip šios figūros pradžioje rš.
16. refl. NdŽ įprasti šokti: Būtų gerai, jeigu [jaunoji balerina] plačiau pasireikštų ir mažesnės apimties vaidmenyse, kad apsiprastų su scena, prasišoktų sp. Prasišokit, gėriukėliai ir visos puotos vaikeliai A.Strazd.
17. šokant prarasti, netekti: Aš prašókau jaunystėlę su jaunuoju bernužėliu (d.) Pjv. Eisiu jaunimėlin, šoksiu šokimėlį, gal prašoksiu, prauliosiu savo bernužėlį LTsI522. Sako tave… vainikėlį tanceliuj prašokus D25. Aš prašokau vainikėlį ik raibų gaidelių, aš pragėriau jaunystėlę ik baltai dienelei LTR(Br). Raudonuosius po cimbolais prašókau KII12. Jis prašoko surdotaitį už vieną tancaitį LTR(VšR).
18. tr. LB17 šokant pradilinti, suplėšyti: Aš prašokau kamašiukus ant aržuolų grindų LTR(Ss). Kai jis rytą vėl atidarydavo duris, rasdavo jų kurpes prašoktas J.Balč.
19. tr. šokant nuvarginti, nuilsinti: Merga prašóko kojas Vgr. Oi, jis prašoko eiklias kojeles LTR(Lp).
prišókti intr. K
1. SD307, Q658, R, MŽ280, Sut, I, N, M, LL198, Rtr, Š, NdŽ, KŽ šuoliu priartėti, staiga šokti prie ko nors: Tuoj [prie kvailio] prišoko varlė ir paprašė duonos LTR(Rk). Paukštelis prišóko prie anties ir sugiedojo Db. Jeigu katė aukštai prišoka prie mėsos, tai reikia jai nukirsti galas uodegos, ir ji nebegalės aukštai iššokti LTR(Šd).
2. NdŽ, DŽ1, Lp daugeliui sušokti kur nors: Prišóko varlių ta duobė Srd. Seniau mūsų šulnio ritinis buvo sulig žeme, ir an šulnį prišókdavo daug varlių Skrb.
ǁ prk. įsiveržti, įeiti: Ka nori kepti, i prišóka (prieina) dūmų troba (garinis netraukia) Krš.
3. refl. staigiai, greitai pakilti gulėjus, sėdėjus ir pan.: Susnūdau i vė[l] prisišókau Klt.
4. PK160, N, M, NdŽ, DŽ1, Lkž, Ggr, Dg greitai prieiti, pribėgti, pripulti: Kaip pradėjo vaikas klykti, bematant prišóko ir vienas, ir kitas Vvr. Purtinos obūlių prišókusi Krš. Anas, prišókęs man kaklan, pridaužė prieg mirčiai Grv. Prišóko tik prie tos telyčios, su karkliniu čiokšt čiokšt! Jrb. Prišóko [telyčia] i man su ragais nugaron davė Klt. Lietuviai nebsuskubėjo par upę lig laiku su nauja rinda prišokti ir savo vyčius pastiprinti S.Dauk. Prišóko ir rankas užmetė ant Jėzaus DP154.
^ Prišoko kai šuva in karštą bulbą LTR(Švnč).
prišokamai̇̃
prišoktinai̇̃
ǁ skubiai į ką kreiptis, prieiti, prisiprašyti: Prišók ir tu prie jo, bene gausi šieno J.
5. Slnt, Ll, Antz, Sdk trumpam atitrūkus arba priešokiais imtis ko, pripulti: Reiks pri vežimo [per darbymetį] prišókti, pri daržo Užv. Gal tamstos prišóksit kokią valandą padėt Srv. Jai vaikai padeda, i vyras kada prišókęs padeda Vdk. Sūnus atvažiavo su vaikais, bene apsišienausma daba prišókant Krkl. Kai kada prišóksiu ir jum padarysiu vežėčias Trgn. Darbymetyj padėti dirbti prišoksiu LzP. Prišókai prie dainos, i gerai išėjo Šmk. Vos teprišókau, sugriebęs palaidesnę valandėlę, atarašo (atsakymo) duotų APhVI154(A.Baran). Žemę dirbti reik suvokti i norėti, taip prišókę tik terliūzijas Krš.
| Jau pri to [vaiko] niekas nė[ra] prišókęs (vaikas panašus į tėvą) End.
prišoktinai̇̃
| refl.: Ką čia padirbsi prišókdamos Štk. Prisišókdams dirbo K.
6. DūnŽ prisimesti (apie ligą): Padrungnina [gyvuliams] [v]andinį, ka plaučių uždegimas neprišõktų Krš. Smarkiasis kruopas prišóko, mirė Rdn. Vėžys prišókęs, opieraciją darę Krš. Velėnas metė, paršalo – ir prišoko karščiai Šts.
| prk.: Kitam prišoka toks partaras: sakant, teip sakant Šts.
ǁ daug atsirasti, iškilti: Prišóko pūslių visa ranka Rod.
7. Slm, Svn prk. gauti, turėti pajamų, pelno: Kad rublelis prišóka, nė[ra] prasčiau Štk.
| Aš kožną dieną paliksiu duris atdaras, rasti prišóks (atsiras) pienelis (priet.) Ms.
8. pakankamai rūpintis, privargti: Su vaiku prišókau, kole pragijo Dglš.
| refl.: Prisišókau ing valiai [,kol vaikus išauginau] Lp. Kiek aš prislaksčiau, kiek prisišókau! Lp.
9. kurį laiką šokti, šokant linksmintis: Metų dvidešim prišókau, o mylėt da nemoku (d.) Trgn.
10. refl. M, Amb, LL98,100, Rtr, NdŽ, Pnm, Krs, Lp pakankamai, daug šokti, šokant prisilinksminti: Aš šiandie prisišókau, kiek norėjau Mrj. Rytojaus dieną jie dar prisišoks ir prisidainuos ligi valiai V.Myk-Put.
sušókti K, Š
1. intr. N, NdŽ visiems šuoliu atsidurti ant ko, įšokti į ką: Visos varlės pliumpt į prūdą sušóko KŽ. Sušókom į tus kapus, už mūro užsiglaudėm Bt. Per langus sušoko trys stirnos, pašokinėjo ir pavirto vėl panelėm LTR(Vb).
| prk.: Milžauk (braukyk), tai ir surinksi, an saulę žiūrint pačios [mėlynės] kašelėn nesušoks Trgn.
ǁ visiems šuoliu užimti kokią padėtį (paprastai susėsti): Visi žvėrių kailiais apsisiautę bajorai sušoko ant savo mažų žemaitukų A.Vien.
2. intr. VlnE13, Sut, N, NdŽ, Gs, Lnk, Krž, Grd, Trgn, Ds visiems skubiai sueiti, subėgti, sulėkti, supulti į ką, kur: Visos ožkos į daržinę sušóko J. Visi sušóksma, i po darbui bus Rš. Viena diena pasodino bulbas visi sušókę Ktk. Sušóko anies keturiuos i inkėlė mašinon [spintą] Klt. Žmonės sušoko prie darbo rš. Sušókę kop kop (išgraibstė) – par pusvalandį ir nėr Slk. Sušóko daktarai – kojos buvo suputusios Vn. Pradėjus dainuoti, visi sušoko į trobą Trg. Visi sušóko aplink ją i pradė[jo] klausinėt Tvr.
| refl.: Jug i teip kartais susišókat pri kitas kito Slnt. Paskui klojimas būs apvokti, reiks ten visims susišókti D110.
3. intr. NdŽ, BsPII211(Jž), Aps visiems staiga imtis, griebtis (ką daryti), sukrusti, sujusti: Visi sušóko gyvulius gelbėt Smln. Ka papylė tas bulves, tai tuo[j] sušóko visi jas rinkt Nm. Visi sušoko klausti, kas atsitiko J.Balč. Ir paėmęs gi būtų Juzukas, prie altoriaus nusivedęs, tiktai giminės mūsų sušoko visi prieš, atraišė Juzukui Marijoną J.Balt.
ǁ staiga imti ką daryti: Dar̃ aš sušókau [jos ieškot]! Lp. Čiuinas vaikas, kap paprašai, tep sušoka (paklauso) Lp.
4. intr. staiga susidaryti, iškilti: Burbulas po nosės sušoko, kaip gavau su akminu par pakaušį Lk. Sušoko pūslės apkasus bekasant Varn.
ǁ susimesti, pereiti (apie ligą): Viskas į kojas sušóko, nepaeina, gulia Krš.
5. intr. SD341, N, NdŽ, Rmš, Ss susimesti į žildinius, sugižti, sukrekti, surūgti (paprastai apie pieną): Pienas apkirpęs, tai sušóko Mrj. Putrą užbaltinau su rūgštu pienu, i sušóko Up. Pienas sušoka, sukreka, subėga R293, MŽ392. Surūgęs (sušókęs, suklekęs) pienas KI524.
6. intr. Srv, Alk, PnmŽ, Kal, Rdn, Mšk, Rs, Rsn sukibti į grumuliukus, sulipti, supulti, susimesti, sukietėti, sukrešėti: Trintinė kankolynė sušóko į vieną kankolą J. Nelaikyk miltų šilto[je] vieto[je] – sušõks į grumuliukus Šk. [Sėmenų] išspaudas pavirini su vandeniu, sušóksta, i pasidaro varškė Škt. Ka tie saldainiai jau sušókę Jrb. Druskelė tokia sušókus Plv. Kad krakmolas nesušoktų į gabalus, jį reikia pilti į karštą, bet ne verdantį vandenį rš. Žemė į akmenį sušóko Kltn. Gruodan jau žemė sušókus Drsk. Supylei krūvoj kalkius, o dabar sušoko – priseis basliu daužyt Pkr. Krau[ja]s yra sušókęs iš rugių statymo Lk.
ǁ NdŽ suzmekti: Ragaišis visai nekilo, sušókęs Snt.
ǁ Gršl sukant pasidaryti (apie sviestą, didžiasviestį, kastinį): Šilta grietinė į kastinį sušóka Vn. Smetonas sušoko į didįjį sviestą Šts. Besukamas sviestas sušóksta su pasukoms, ir būs didsviestis Ggr. Sviestas sušókęs į didįjį Štk.
ǁ judant, šokinėjant sulipti į krūvą, sukibti: Eina anos (šviesikės): iš vienos pasidaro dvi i trins, i vėl į vieną sušoka, i vėl… LKT112(Ldv).
| refl.: Susikimba, susišóka sukapoti gluodenai Pj.
7. intr. NdŽ susisukti, susivyti, susiraityti, susiraizgyti, susivelti: Gijos į gurždules sušóko J. Virvė sušóko į gryvenkas J. Par daug nesusuk – veizėk, ka nesušõktų į gurgždūles KlvrŽ. Jos vilnos gerai išsikaršusios, parmatomos, nesušoksta į garankščius Pd.
8. intr. Sut, N, NdŽ, BŽ498, KŽ, Grz, Pv, Ml, Slk, Ps, Mžš, Rgv, An, KlvrŽ, Vvr, Up susitraukti, sutankėti, susimesti (paprastai sušlapinus ar sušlapus džiūstant): Sudrėgintas audeklas visuomet sušóka Rm. Kai išmazgosi, sušõks perkelys Dkk. In vieno centimetro sušóko medžiaga Krd. Labai išsverto milo pasiūtas rūbas vėl sušóka Vlk. Tegu tik sulis, tai kalniai tuoj sušõks Trgn. Išplaudžiau puspaltėlį, ir sušóko Ds. Sušoko nertinis išplovus, ka nė kokia moda įlįsti nebgal Vvr. Vakar išbridau batus, bedžiūdami sušóko Ut. Jeigu labiau nesušõks, tai prasavės [batai] Sdk. Žiūrėk tiktai, kad būt lentos gerai sušókę, o ne – tai išsikės Sv. Žalias medžias daug sušóksta Ds.
| refl. N: Susišoka, surunka SD460.
9. intr. sutankėti: Dirvoj javas nesušóksta Prng.
| refl.: Mūsų dirvoj javas nesusišóksta Prng.
10. pradėti gyventi be santuokos: Susišóko [merga] jaunose dienose su vaikiu Dr. Vaikis su merge susišóko be šliūbo Šts.
11. tr. suminti šokinėjant, sutrypti: Gerai, kad nurišiau, vis tiek jie (teliukai) būt sušókę [žolę] – teip šoka Slm.
12. tr. NdŽ atlikti kokį šokį: Moka kazoką sušókti Ėr. Ką tu nori sušókit? LzŽ. Ištemptas Monikos [Tarutis] sušoko valsą P.Cvir. Sušóksim šokimėlį, išgersim gėrimėlį (d.) Prn.
13. intr. Ds, Jnšk, Pšl, Lkš pasilinksminti šokant, pašokti: Mes abudedu gražiai sušókdavom Dglš. Ka mas ten sušóksma, jauja tuščia Krš. Tu turi sušokti su manimi, mano gražutis berneli (ps.) J.Jabl. Sutrinko trinko, sušoko šoko. Kodėl nešokčiau, kodėl netrinkėčiau NS332(Pp).
14. intr. N šokant sueiti į vieną vietą, eilę: Visos aštuonios poros nušoka per avansceną, dešinį scenos kraštą ir sušoka į vieną eilę skersai scenos rš.
| refl.: Susišókti (į krūvą) NdŽ.
15. tr. šokant sudėvėti, sunešioti, nuplėšti: Vieną porą čeverykų sušókote ir kitą, ir trečią Tršk.
užšókti K
1. intr., tr. I, L, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, GrvT36, Pun, Krs, Pg, Čb, Sem, Vkš šokant atsidurti ant viršaus, šuoliu užlėkti ant ko: Užšóko an šakos katinas Slm. Kad kur užšókus [katė] nesumušt ko! Klt. Velinas užšóko an pečiuko ir šoka (ps.) Aps. Užšóko gaidelis an lazdos LKKXIV226(Grv). Jo (kvailio) arklys šoko ir užšoko dalį kalno LTR(Ukm). Ir davė [durnius] savo šyvukei kančiuku per šoną: šoko arklys ir užšóko pas tą karaliaus dukterį LB188. Ešerys pasivertęs į aukso žiedą ir užšokęs ant skalbiamo zoslano LMD(Sln). Jei antis užšoksta ant tvoros, bus vestuvės MTtV66.
| prk.: Kelias tai užšoka ant kalvos, tai vėl nusileidžia prie pat jūros sp. Laivas ėmė vis labiau ir labiau suptis, pagaliau baisiai sutreškėjęs užšoko (užplaukė) ant kieto daikto J.Balč.
| refl. NdŽ.
ǁ N, I, NdŽ, KŽ pasišokėjus užsėsti: Užšóko an dviračio ir išsileido Krš. Iš to stroko negaliu bepataikinti an to arklio užšókti Všv.
ǁ intr. greitai užlipti ant ko: Užšókau greitai [į paliepę] i paleidau pakaroklį Krš.
| refl.: Užsišók an gurbo ir nuimk man linų ryšį Ds.
2. refl. Trgn staiga nubudus pašokti, pakilti, atsikelti: Tik susnūsiu i vė užsišókstu – daviaus daviaus parnakt Klt. Linai pradėjo degt – užsišókau Ad. Aš tuoj užsišókau, kap užgirdau graudžiant Dglš. Diedas iš miego užsišóko vienamarškinėj Dglš.
| prk.: Nuo šerdulių tuoj ugnelė užsišóko (užsidegė) Plš.
3. intr. tr. Sut, I, NdŽ, KŽ, A1883,108 netikėtai susidurti, užtikti, užklupti, užgriūti: Užšóko priešas BŽ267. Kap užšóko, i paparinko juos Pst. Būrys užšóko ant pasalos DŽ1. Ažušoku SD1211.
| prk.: Neik par kelią, dar mašina užšóks Krš. Vėlybi lietūs niekados jau nebesugrąžina pragaišties, kurią padaro sausuma, užšokusi jaunus augalus rš. Palauk tu, palauk! Užšóksi tu nu munęs lupti (užsipelnysi bausmę), kad tavo kailis bildės! Slnt. Būt užšókta ant skolos Gs.
^ Ale ne ant tokio užšokai LTR(Dgl).
4. intr. trumpam užeiti, užvažiuoti, užbėgti: Paturėk arklį, aš ažušóksiu padabot, ar namiej gaspadorius Prng. Jei būsi, tai pabeigoj savaitės gal užšóksi, gal padarysiu Pv. Reikėtų kurią dieną užšokti pas Simaną V.Bub.
| refl.: Užsišokęs [berniokas], – kap sveika, tetū, – apskabino, pabučiavo LTR(Dglš).
5. intr. A1884,122, NdŽ einant užbėgti kam į priekį, užeiti, užlėkti pirma: Ažušoku SD203. Bernaitis ažušoko priekin jo LTR(Slk). Įeinant į kleboniją, piršlys užšoka už akių [jauniesiems] ir įėjęs stoja klebonui pirmas į akis MTtVII65.
| prk.: Kas kokį darbą pradėjo, tuojaus kitas jam už akių užšoka, kad savo nagais pasigirtų A1885,113.
6. kalbantis pasiskubinti pasakyti: Ažušókai i neduodi pabaigt Klt. Su juo geriau neprasidėti: ans tuo[j] užšóks Kv. Trata, plepa, viena kitai užšokdamos Žem. Jis papratęs tei užšókt už kalbos Jrb. Užšóko už žodžio NdŽ. Aš pasakoju, o jis tuojau užšóka už akių, i aš negaliu pasakot Jrb.
| refl.: Tos dvi rokavo motinai pirkinius, papuošalus, viena kitai užsišokdamos Žem.
7. intr. prk. imti kabinėtis, bartis, plūstis, staiga užsipulti, užrikti: Užšóko anta vedėjo: didesnis už vedėją, ai, ai! Drsk. Aš da sakau, pono loska, gal leisi man kokią vantelę susipjaut [miške], o jis tik užšóko: – Kaip tu drįsti pono mišką vogt! Jnšk.
| refl. NdŽ, Prn, Mrj: Bet Mariutė tuoj užsišóko: – Neturinčiam nepriduosi! Ss. Užsišókai be reikalo Dkš. O kas tau darbo?! – užsišoko pati Žem.
ǁ refl. prk. per daug užsimoti, nusistatyti: Ans užsišóko nepasiduoti Up. Nereik užsišókt į tą puiką, kad negali ištesėt Gs.
8. intr. NdŽ, KŽ, Krns užsikirsti, užkliūti, užeiti (apie užraktą, uždorį, spyną, spyruoklę): Spyna užšókusi KII385. Vartai taip užšoko, kad negalima buvo jų nieku būdu atidaryti rš.
9. intr. Ml, Ktk valgant ar geriant patekti (trupiniui, lašui) į kvėpuojamąją gerklę, staiga užsiryti, užsikosėti, užspringti: Anuprų vaikui kai užšóko, net pas daktarą vežė Trgn.
| Nevalgyk greit – da užšóksi Trgn. Kai stvers paršelis, i ažušóko – gal te jam kas buvo gerklėj? Klt.
10. intr. ištrykšti: Visų ašarikės užšóko, atsisveikinom Kltn. Kartais jį taip pajuokdavo, kad net ašaros užšokdavo ant akių rš.
11. intr. N, BsPII116(Srd) užaugti, susidaryti, iškilti, atsirasti: Kai kerta kušlys, net pūslukė užšóka Alv. Man iš nakties kokia votis užšoko Lš.
12. intr. NdŽ staiga užeiti, prasidėti (paprastai apie gamtos reiškinius, nelaimes): Užšoko naktis, paklydom, sušalom Žem. Ankstyba žiema užšokusi teip, jog apsnigo javus ant dirvų S.Dauk. Reikalui užšokus, atsišaukiu į jus J.Mač-Kėk. Ak, ir karas galįs užšokti Db. Darbas buvo gerai pradėtas, tik užšokęs karas nedavė privaryti jo prie galo J.Balč. Gali ir smertis užšokti TS1900,2-3(S.Dauk).
13. intr. N pakilti (apie kainą).
14. intr. užtekėti, pakilti (apie saulę, mėnulį): Greitai saulė užšóko – bus lietaus Rdš. Jau mėnulis užšóko Lp.
15. tr., intr. prk. pradėti eiti, užkliudyti (metus): Jau vaikas an trečių [metų] užšókęs Krš. Vos teužšokusi septynioliktus metukus, Elzė išteka Db.
16. intr. prk. staiga kilti, ateiti į galvą: Užšóko toki mislia – i numovė pas Bakienę Trk. Kap kokia [daina] užšóka ant mislių Srj.
17. refl. NdŽ užtrukti, užsimiršti šokant: Jaunimas užtrunka, užsišóka, užsižaidžia Mrj.
18. refl. NdŽ šokant pavargti.
19. tr. NdŽ šokant uždirbti: Aš užšókau pinigą, t. y. gavau pinigą už šokimą J.
◊ aukščiaũ bámbos (nósies Kz) neužšóksi Km, Ds, Skdt, Trgn, Slk daugiau nepadarysi, negu gali.
bizū̃nas (dir̃žas) užšóko ant kùpros (ant nùgaros) gavo mušti: Kaip užšóko dir̃žas ant nùgaros, išbiro to vaikelio visi ožiai Vvr. Siusk siusk tu ilgiau, must tikrai nori, ka bizū̃nas ant kùpros užšóktų Vvr.

Daugiau informacijos

atšókti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

pašókti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

šókti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

sušókti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

pasuvažiúoti

Apibrėžtis

važiúoti, -iúoja (-iúona), -iãvo K, Š, Rtr, RŽ, NdŽ, KŽ, DūnŽ, DrskŽ; SD144, SD73, R132, R2103, MŽ174, D.Pošk, Sut, I, M, L, LL323
1. intr. judėti sausuma iš vietos į vietą susisiekimo priemone: Jei važiúoji, važiúok, jei eini, eik, o čia būti negali Všv. Ka turėjom paskuo arklį, važiúote važiãvom, o kol neturėjom – pėsti ejom Lpl. Kad jau reik važiúoti važiuotam, tad jau reik apsirėdyti gerai Vkš. Kinkymai suplėšyti, sudraskyti, i važiúok! Jdr. Dar̃ kojos negali iškelt – tik važiúot (pėsti nevaikšto)! Sn. Pėsti net lig namam atejom, niekur neprisejo važiúot Mlk. Žvyrium keliai išpilti, dulka, kai važiúoji – net dantyse grikši Klt. Nu gerai, važiúosva, bet ka dar aš neturu laiko Als. Važiúona [mašinomis] kaip smakai! Krš. Važiúona ir važiúona su dviračiais Pp. Kol diena aušo, aš jau važiavaũ su dviračiu Lnkv. Su arkliais važiãvom ir arėm, ir sėjom Yl. Su pora arklių jei važiúona, dišlius yr Ub. Briko[je] važiaváu dum arklium End. Abu važiúoja, daboju, arkly (arkliu) Trgn. Mergiotės nemėgdavo, kai margu arkliu važiúoja Kp. Važiãvo tokiu juodu arkliu blizgančiu Žg. Veršiais arė, tik važiúot i paakėt arkliais Pb. Su ragėms buvo važiúojama, ledas Žeml. Baisu ir važiúot, kai rogės visuos kraštuos paskliundrom eina Šmn. Langai apšerkšniję, nors rogėm važiúok Kp. Nėr kuom važiúot – nei ratais, nei rogėm Ėr. Važiúodavo su vežimais tie [margučių] mušėjai Gsč. Kur, varge, važiúosi, gal šešiom geldom patvoriais Mrj. Neigi kožnam valia penėtą pilvą parodyt ir su poniška marga karieta važiúoti K.Donel. Važiúoja lankas lankan (vienas paskui kitą) Grv. Tai daug svieto važia[vo] – lankas lanką stūmė Prng. Įdūręs važiuoj[a] paskui MŽ. Ir žmogaus čia važiuota J.Jabl. Šitas arklys geras važiuoti, arti, joti J.Jabl. Mano laikais svotai važiuoti važiãvo, su barškučiais važiãvo Alv. Keblu, grublu, kratu, terli, tiži, gliti, šlapia rudenį važiúoti J. Te prie moliui, tai jau brudna važiúotiej Trgn. Važiuoju stačiai R, MŽ. Važiuoju žemyn R267, MŽ357. Tu važiúodami užmigai Zt. Aš satikau jį važiúodami Zt. Man užusodino vežėtėlėsna ir važiúojant pametė Sb. Ar nematei tu čia važiúojančio žmogaus su pora arklių? (ps.) Ign. Važiuodamas giedojau: bevažiuodamas visą giesmę pagiedojau Jn(Kv). Važiuosiantieji renka arklius kas kur nakvoję, žiūri pakinktus, kinkosi M.Katk. Jei važiuojant ratai girgžda, bus bėdos LTR(VšR). Jei važiuojant eina žingine arkliai, tai tave laukia LTR(VšR). Ėjo ėjo tuoj mišku, randa važiúota (ps.). Žž. Niekur tokių rugių nėr – nors važiuotas par juos važiuok LTR. Ateina žiema, žmonys dejuoja: neturi malkų, nei kuom važiúoja (d.) Dglš. Sunku akmenėliui, per kurį važiuoja, sunku našlaitėlei, kad žmonės meluoja (d.) Šmn. Ne raiti josme, ne pėsti eisme, važiuoti važiuosme, važiuoti LTIII426. Mes kaip vyrai važiuosma, iš tiesų, iš tiesų, ten ten ten, ti ti ti, tir (varnėno balso pamėgdžiojimas) Pnd. Ir davė (viršuj liepė) jam važiuoti ant jo antro vežimo BB1Moz41,43. Važiuodamas arkliais sakyk sau: tie arkliai nekalti vargsta brš. O kačeib nepabažnai ir neteisiai, tačiau … visi kalba: vardan Dievo važiuojam MP110.
^ Geriau puikiai eit, neką prastai važiúot Vlkv. Tėvai ratus dirba, o vaikai važiuoja Vdk. Ne tu šėrei, ne tu ir važiuosi LTR(Pp). Ne tėvo arklys, ne sūnus važiúoja Mlk, Všk. Ne tėvas pirko, ne sūnus važiuoja J.Jabl. Ne mano kumelė, ne mano vadelės, ne aš ir važiuosiu PPr124. Nešersi (Netepsi Grž) – nevažiuosi LTR(Zp). Jei nori važiuot, tai ir patepk LTR(Grv). Kas tepa, tas ir važiúoja Ds. Pateptais ratais greičiaus važiuoti VP37. Arklį nepašėręs nevažiuosi S.Dauk. Kaip šersi, teip ir važiúosi Ds. Jei duosi, tai karietoj važiuosi, jei neduosi, tai vyžoj čiauši LTR(Žmt). Gerà pėsčia eina, o blogà – važiuota važiúoja Lk. Kaip turiu, teip važiuoju LTR(Krk). Šaukantysis tešaukia, laukantysis telaukia, o mudu važiúokiva J. Šuva loja – ponas važiuoja LTR(Grk). Kas rėkia, tegu rėkia, o mudu, boba, važiúojam Šl. Kas šauka, tešauka, mudu, bobale, važiuokiav S.Dauk. Važiuok nevažiuok, o ko reikia – atiduok K.Būg. Pirk, negailėk, bus linksmiau važiuot (skambalai) Pn. Važiuoju važiuoju – ir kelio nežymu (laivas) Vb. Važiuo[ja] mašina riestu kaminu, nei garai neina (lygintuvas) LTR(Užv).
| refl. impers.: Žiemos metu važiúojasi su rogėmis NdŽ. Greitai važiúojasi NdŽ. Lengvai tę visai važiúojasi Vlkv. Ar pora arklių važiuõsis? Kt.
ǁ vairuoti (susisiekimo priemonę), valdyti (arklius): Aš važiúot mokėjau, pasikinkyt nemokėjau Vl. Važiúoti nemokėjau – neturėjau dviračio Kv. Aš visą laiką rūpinaus, kad tau su mašyna važiúojant būtų laimingi keliai Stak. Be mokslo nieko nėr, čia ne ant brikos važiúoti [mašina] Skdv. Važiãvo girtutukas, i mašina užlėkė Ūd. Tai greitai važiúoja – oru skrenda! Al. Anas gi ne važiúoja, o paukštes gaudo (labai greit važiuoja) Švnč. Arklin – i važiúoja pati paskinkius Klt. Važiuõj tu, sakau, atvež’ Pst. Jau kaip važiúoja, tai ir kiaušinis jam nuo galvos nenulėks Str. Važiúoja – tai tik žemė dreba! Onš. Zarasuos, Grabnyčios kai yra, važiúoja arkliais (būna arklių lenktynės) Dgč. Ne su šieno vežimu – su žmonėm važiúoji! Žiūrėk! Mžš. Nieks taip gražiai nevažiavo kaip mano bernelis LTR(Všk). Važiuo[ja], kad kibirkštys leka LMD(Tl). Jis važiuodamas važiuoja (nesnaudžia) A.Sal.
| Apie jaučio ragus apisuki ir valy – važiúoji [su žagre] Vdn.
^ Važiuoja kai velnias ant ožkos LTR(Vl). Važiúoja lyg (kaip Mžš) su kiaušiniais Mrj. Važiuoja kaip su puodais LTR(Dkk). Važiúoja kaip miegodamas Jnš. Važiuoja kaip ir perkūnas LTR(Km). Ne ratai kalti, kad girgžda, kaltas, kas važiuoja LTR(Km). Palengva važiuodamas, toli nenuvažiuosi LTR(Vdšk). Pakinkius kožnas važiuoja LTR(Kp).
ǁ judėti sausumos susisiekimo priemone (apie keleivį); būti keleiviu: Tramvajum, traukiniu važiúoti NdŽ. Važiavau geležinkeliu (gelžkeliu) J.Jabl. Gali važiuoti, ka kapeikų turi Ms. Bilietus išperkam, ir važiúoja (tevažiúoja) Pv. [Nėščia moteris] atbula važiúot vežime tai nevažiavo Srj. Atsisėdo, tada anas (pailsęs pėstysis) arkly važiãvo Švnč. Galiu pasibaigt autobusu bevažiúodama – bais man bloga Svn. Dabar ir kiaulė važiúoja autobuse Brž. Sulindo į būdą (autobusą) i važiúoja Mšk. Važiuoti be bilieto draudžiama KlK6,39. Važiúojami pinigai Nm. Čia važiuojamieji bilietai parduodami J.Jabl.
^ Kieno vežime važiuoji, to ir dainą dainuoji Rdd, Lp.
2. intr. judėti sausumos susisiekimo priemone į kokią vietą, tam tikra kryptimi ar turint kokį tikslą, vykti: Važiúosim Kaišiadorỹs Rmš. Paršiukas susirgo: sukasi į rundą i sukasi, – gal daktaro važiúot Vl. Kepsu duoną i važiúosu į Telšius pardavoti Varn. Būčiap žinoję, tai nevažiãvę LD382(Zt). Tie žmonys važiúona iš jomarko įgėrę su arkliais i susimušas važiúodami Akm. Kur judu važiúojatav karvės pirkti? Šts. Važiúosuot į Šilalę LD301(Lkv). Ryt važiúosuot į Rietavą Kv. Kumet tu važiúosyt paso? Šv. Rytą apent kels ankstie, važiúos į Kalėdas Sd. Pakinkyk arklius, vedu važiúosiav parsivežti brolio Brs. Jurevyčia, titė nabaštiko, kailinius nuplėšė, zalėtų bevažiúodamas (taip ilgai važinėjo pirštis) End. Žiemoms liuob važiúos į praktį valdiško miško vežti, kad uždirbtų piningų Kl. Mūso tėvas liuob važiúos į Mažeikius, iš sėmenų liuob padirbs aliejaus tokio Žlb. Su maža ligele nestrošijaus važiúoti pri daktaro Bdr. Važiúodavom net Veisiejuosna Kpč. Važiúojamte susdarę namo Dglš. Ką senas žmogus žinos, kur važiúot žemės [susigrąžinti] Mrc. Ar Varėnoj važiúojat? Mrc. Dėl linų derliaus važiúoja per Užgavėnes Žln. Mirt nevorta važiúot Vilniun Pls. Važiuõs ana an motką svečiuosnan Ker. An jį važiúoja poveselin Pb. Važiúojamte greičiau namo Dglš. Ana (motina) par daktarais važiúoja, o sūnus nugriuvo Klt. Važiúoja an kermošio Lydon LKKXI177(Zt). Kad ją regėsit, [pasakykit:] tevažiúoja, kap turi kada čėso, mūs[p] tevažiúoja Lz. Mokytojas važiãvo mokyklosan Grv. Ar jau apspirkai gi – važiuotum namo Sdk. Tris keturias dienas važiúodavo lig Panevėžio Antr. Reikia važiúotienai turgun, daug yra reikalų Ds. Važiúojam namo – bolium man jau kvėpia Dkk. Tai važiúostat namo ar da būstat? Rk. Mūsų važiúoja uogų až Kairelių te miškan Km. Dabar Rokiškin važiãvus važiúot – tenai visa giminė Ob. Visi važiúoja, važiúoja ant dėdės, ant mamą, ašian neturiu kur važiúot Rk. Važiúojit, kur didesnės grinčios! Dgp. Kad anas nigdi, kad aš važiúoč an jį! Mlk. Neberūpi dirbt, tik važiúot kur Žl. Palei ligonines tik važiãvo i važiãvo Kvr. Ben keli žmonelės važiúoja bažnyčion, arkliukas prastas vos kruta Šmn. Šieno važiúojam, grėbiam visos parytėlio Pl. Nevažiuõs piršliai, tokiõs gražiõs nevažiuõs (kaip nevažiuos)! Skp. Važiúosma ūlyčion vakaruškos Pnd. Rytoj gal turgun važiúostat? LKT291(Svn). Taigi važiúoja maudytis ir važiúoja, kai šilta, mašinos prisėdę čia lekia Kpr. Važiúoja an karčemą dantų plaut su arielka (juok.) Brž. Jie važiúosią namų prilankyt Krs. Na ko aš te važiúosiu [pas nelaimingai ištekėjusią dukterį] – raudot? Mžš. Seniau važiúodavom ant mišką, – prikeldavo nuo antros valandos Skrb. Jei piršlėm važiúodavo, pasiimdavo žmogų, katras geresnį liežuvį turėjo Sdb. Ka važiúodavai į lauką, tai aš tam seniukui mindavau [vežimo] galą, o tas sūnus – pirmagalį Mšk. Važiúoja ant šliūbo ir padeda [pasogos] pinigus ant stalo Grz. Ežys sėdžia sau ant gaidžio ir laukia, kada važiuos ant šliūbo LMD(Žg). Kai į miestą važiúoja, tai dainuoja: – An druską, an taboką. O iš miesto tai: – Prigėriau prigėriau (apie ratų girgždėjimą) Imb. O aš važiuosiu int motinėlei vargelio padejuotų LTR(Kur). Mes alučio neragavę namel nevažiuosim (d.) S.Dauk. Juk girdi, rytoj reikės į girią važiúoti K.Donel. Kad būtume tiesiog važiavę, jau Rūgiuose būtume bėsą J.Jabl. Važiúokiat tiesiai, gal vieškelio nesieksiat Skdv.
| An Palangos važiúojant, artie buvo rubežius Kal. An Klingus važiúojant, tai teip priknebę an žemę rugiai Slm.
| tr.: Važiúosiv tėviškėlę, pas seną motynėlę JD806. Ryt važiúosiu jomarkėlį, pirksiu vainikėlį JD610. Mes važiuosim svečių šalį JV124. Šiandien paliko Pasvalys nevažiuotas Ps.
| prk.: Apie malkas nieko negirdėt: nė pirktos važiúoja namo, nė kertam Mžš.
^ Taisos, it į mugę važiuosiąs D(168psl.). Ponas nevažiúosi in mužiką veselion Str. Nebe laikas arklius liuobt, kai jau reikia važiúot Kp. Tam ir mergos, kad piršlys važiúotų Pnd. Kur dabar važiúoji? – Iš namų laukan (nenorint pasakyti) Sln. Su tokiais kalniais gali po žiemos vartais važiúot Vžns. Dabar toks tykus laikas, nors tėvui į talką važiúok (nėra jokio darbo) Srv. Jis ir šikt važiúotas važiuõtų Gs.
| refl.: Susidėliok iš anksto, važiúosias – staigumo[je] ką užmiršias Krš.
| impers.: Nekur važiúojasis Ppr. Į Telšius par Luokę važiuojas Sz.
ǁ judėti, vykti sausumos susisiekimo priemone tam tikra vieta: Tuo keliu aš dar nesu važiãvęs NdŽ. Tuo keliu buvo daug važiúota i mažumą kas pamesta Plšk. Kad važiúosi šituom kraštu, tai užeik Čb. Žydas važiúoja po kaimą, kas kanapes [sėjęs] turi, – superka Antr. Važiúonam par Nevarėnus, tik veizam – stulpas eina keliu Nv. Važiuõt[ų] per tokias balas, per ugnis, kad ir ratai degt[ų], da giliau važiuõt[ų] Skp. Važiúoja per tiltą Asv. Pirm važiúodavo par kaimą bitelės: tei pavožia kokį vyrą po doklu, abe į kubilą įkiša (Užgavėnių paprotys) LKT241(Pš). Tokia melžėja važiãvo pro galą kaimo, tai pamatė, kad dega Ppl. Važiãvom pro Trobas Dv. Važiãvo važiãvo par tokį mišką, niekur nieko, tam ūkininkuo biškį kaip i baugu paliko (ps.) Krp. Keleliu važiúota, rūtelėm barstyta, jaunų brolių šalims jota, raselė braukyta (d.) Nm. Jie važiãvo keleliais šešiais bėrais žirgeliais (d.) Šk. Matušės lauku važiavom, matušelės laukeliu, šalimis jojo balti broleliai, seselę ramdydami StnD20. O kad aš važiavau per tėvelio lauką, pūtė pūtė šiaurus vėjas nuo žalių rugelių LTR(Plv). Per tiltą važiavau, gegutė kukavo, tiltas geležinis didžiu balsu kaukė LTR(Krok). Sušalau, sudribau, par du laukus važiavaũ (d.) Cs. Kaip per gojelį važiavo, tuoj gegutė sukukavo LMD(Klov). Viduoju keliu važiuoti N. Aplinkui važiuoti N.
| tr.: Jau savo sodžiaus lanką važiúojam Ėr. Molainius pravažiavom, dabar Vaišvilčius važiúojam Ėr. Važiavaũ lauką, važiavaũ antrą – nieko neprivažiavau (d.) Vlkv. Važiãvom laukus, važiãvom antrus, n‘įkalbinau panelę (d.) Plk. Važiavau laukelį, važiavau kitą, an trečio laukelio žirgeliai sustojo LMD(Tvr).
ǁ part. praes. tinkamas, skirtas judėti susisiekimo priemonėms: Kelias važiuojamas, geras kelias R51, MŽ68. Dabar tik takas yr, o anksčiau buvo kelutis važiúojamas Skr. Yr kelias važiúojamas, ta lai keliu važiúo[ja] Žr. Pagal trobą akmenys, kelias važiúojamas Žlb. Čia nevažiuojamas kelias, grįžk atgal J.Jabl. Kelias šlajomis važiúojamas NdŽ. Greitkelių važiuojamąja dalimi draudžiama eiti pėstiesiems rš. Par galą važiúojami klaimai buvo Svn.
ǁ intr., tr. judėti sausumos susisiekimo priemone kokiu atstumu: Tolyn važiuoju SD268, R146, MŽ193. Toliau Kamajų negi važiúosi? Rk.
| prk.: Gerumu, gražumu visada toliau važiuosi J.Avyž.
^ Duok kvailiui kelią, dešims mylių važiuosi LTR(Ut). Liečytu arkliu toli nevažiúosi Rod. Iš čigono arklį išsimainęs netoli ir važiúosi Mšk. Par melavimą toli nevažiúosi Upn. Meluosi (Melu Švnč) – netoli važiúosi Skdt.
ǁ kurį laiką judėti susisiekimo priemone: Važiúoja važiúoja aplink, bo tam daikte, tai tam daikte Šmn. Važiúoju važiúoju – jau pradėjo temti Kl. Važiavo važiavo ir privažiavo, kur skiriasi kelias ant trijų LMD(Lnkl). Važiavo važiavo ir įvažiavo į labai didelę girią LTR(Kbr). Važiavaũ dieną, važiavaũ naktį ir privažiavau žalią lankelę JV1037.
^ Čia arčiau, bet važiuoti ilgiau KrvP(Ašm).
ǁ traukti: Važiuoja didelė kariuomenė, ažudauš tave, jauną berną LTR(Dv).
3. intr. judėti sausuma iš vietos į vietą (apie susisiekimo priemonę): Važiúoja ratai NdŽ. Mūsų mašina važiãvo šimto kilometrų greičiu NdŽ. Lokomotyvas važiúoja anglimis DŽ1. Sulauksit, kad vežimas be arklio važiuõs Dg. Kelius klo[jo] sienojais – nemožna buvo važiúot [gurguolėmis] Ck. Kaip važiúoja mašinos, teip dulka Antr. Mašina kai važiúoja, tai smėlį šitą pusto, stulpai eina Ant. Tankai važiãvo ir važiãvo be pertrūkio Šmn. Kad važiuoja, kad važiuoja [tankai] ant mūsų triobas par lauką Kp. Dar nepravažiavo autobusas? – Nesimatė, kad važiuõtų Mžš. Važiúoja gi padvadų dešims dvylika, tai iš tolo pavėjui girdis Aps. Mano tėveliui buvo labai didelis Rygon važiuojamasai brikas Vaižg. Davė jam ratukus, dangum ir žeme važiúojamus (ps.) Šil. Ciesorius 100 markių padovanojo luošam ant įsiteikimo važiuojamosios krasės LC1889,17. Važiúojamoji padarynė NdŽ.
| Šitie važiuojami pavalkai, čia viršų iš odos uždeda Jdp. Važiúojami devyneli pavalkai OG408. Važiuojamasis ratas ŽŪŽ102.
| Lėlis miega ir sapnuoja, kad per jį akėčios važiúoja (d.) Slk.
^ Važiuoja kaip Grigo ratai LTR(Zp). Važiuoja kap Alijošius LTR(Vs). Teip kaip traktoriai važiúoja po galvą ir kaip aš galiu da miegot! PnmR.
ǁ judėti kokia vietove (apie sausumos susisiekimo priemonę): Mes (vaikai) jau ka pamatysiam par sodą važiuojant automobilį, bėgom kaip an gaisro Kl. Ãpačia važiuoji su arkliais, o viršu važiúoja traukinys Ssk. Po kaimą pakiemiais važiúodavo [kuliamoji] mašina, viens kitam turėdavo pasidėt dirbt Žg.
| prk.: Mūs namas didelis, prie ežero, ir kelias pro šalį važiúodavo Plv.
ǁ kursuoti: Dabar važiúona i keleivinės ir į tą miestą nuvažiuo[ja] Akm. Važiúona mašinos, ale retai, nebė[ra] benzino Tl. Mašinos tokiais keleliais važiúo[ja], į tokius užkampius privažiuo[ja], kad savo „Volgos“ nė nebreik Slnt. Pirm ano karo traukiniai prie mūsų nevažiãvo Plšk. Šilalės mašyna nebvažiúona Šv. Reik žinot, kada autobusas an Raseinių važiúoja Jsv.
4. intr. R judėti laivu, valtimi, plaukti: Laivu važiúoti NdŽ. Bures pasikėlė i važiãvo Plng. Jis daug metų ant garlaivio važiãvo (dirbo) Skr. Eldija, irklai – su lazda nevažiúosi Pb.
^ Važiúoja važiúoja, atsigręžia – kelio nebėra (laivas) JT399.
5. intr. plaukti laivu, valtimi į kokią vietą, tam tikra kryptimi, ar turint kokį tikslą, vykti: Nemunan valtelėm jiej važiãvo Kaunan Vlk. Važiãvo su luotu pasisupt an bangų Pžrl. Smalėko priskaldo, an laivo uždega ir važiúoja nakčia [gaudyti vėžių] Btrm. Mūs važiúosme į ežerą LKT103(Klm). Važiúosma su luge žvejoti Žd. Jaunieji važiúo[ja] į marias, seniems reik žuvį gabęti parduoti LKT137(Nd). Kad su žuve, tai visumet su valte važiaváu [į turgų] Kin. Nemažas ežeras buvo, mano dėdelis važiúodavo laivele šieno grėbt Tj. Aš laiveliu važiavaũ iš Kernavos (Kernavės) Upn. Važiuos jaunas bernelis į spindančias jūreles S.Dauk. Eik šen, mergele, sėsk ing laivelį, važiuosva vedu už vandenelio S.Dauk.
ǁ plaukti, vykti laivu, valtimi (jūra, upe ir pan.): Važiúoti jūra NdŽ. Važiuõs po upeles, žuveles rinksies LKKVII172(Škn). Važiãvo an marių (mariomis) ir ėmė ir žuvo Pv. Važiuona anie su laivu ta upe ir mato tris motriškas (ps.) Vkš. Berniokas nuejo pamarėn, pasamdė laivą, atejęs pasiėmė tą senelį ir važiuoja par marias LMD. Jūreivėlis par marias valtele važiuoja (d.) Tršk. Priegliumi važiuoti N.
^ Per ežerą su luotu važiuoja, šaukia – gert netrivoja LTR(Kš). Kad tu per vandenį važiuotum ir gert prašytum! LTR(Švnč).
6. intr. judėti vandeniu, plaukti (apie vandens susisiekimo priemones): Važiúoja trys laivai Adm.
ǁ part. praes. tinkamas plaukti (laivams), naudojamas laivininkystei: Upė akrūtais važiuojama R307, MŽ411. Ta upė šėpimis važiúojama KII154.
ǁ slinkti vandens paviršiumi pasroviui: Sielis važiúo[ja] Plšk. Upėn nustumi, ir važiúoja tie sienojai Kpr. Ir jau toli upe važiúoja [sienojai], bet paskui juos sustabdė krantan Antš.
7. intr. skristi, vykti lėktuvu, raketa: Orlaiviu važiúot nepapuolė Dg. Kosmonautai ka važiúo[ja] (jei važiuotų raketa), cinkt Rietave, cinkt Plungė[je] End. Bijau važiúoti, senatvė: gali iškratyt lėktuve Všn.
8. intr. judėti oru (apie lėktuvą, raketą), skristi: O tie bombonešiai bū bū bū bū – sunkiai važiúo[ja] End.
ǁ part. praes. tinkamas judėti oru, skristi: Aš tau užduosiu darbą par vieną naktį padirbti mašiną, oru važiuojamą LMD(Lg).
ǁ slinkti oru: Kartais lyg stogai, lygu žemės gabalas, rodos, važiúojąs [sunkus debesis]; kartais nelyna, važiuona i nuvažiuona ans Plt.
×9. (sl.) intr. joti: Važiãvo anas an arklio raitas LzŽ. Anas važiúoja in arklio Aps. Kap sėdos [ant arklio], tai sako: – Važiãvom važiãvom kap tik arkliai iššoksta Vlk. Anas kap raitas važiúoja, tai kojom žemę dastoja (siekia) Arm. Subatos rytelio žiūriu per langelį – važiuoja bernelis ant širmo žirgelio LTR(Brsl).
| Ant lazdos važiúoju į Alytų Ūd.
10. intr. vykti kur toli ar ilgam laikui; išvykti, parvykti: Važiúoti į kurortą NdŽ. Važiúoti atostogų NdŽ. Tevažiuõjie, tenegrįžta Erž. Įdės lašinių, avienos rietą samdiniui, pyrago, i važiúok numie Yl. Ans, sako, važiúoti mokinties ant [v]andens (važiuosiąs mokytis jūrininku) LD384(Trk). Padarė kuokinę, kap vaiskan važiav[o] Ml. Važiúoju savan kraštan, net gera daros – matai, ką daro prieprotis Užp. Iš antro karto važiavaũ Amerikon užsidarbuot Vb. Tada jin (žalčio pati) prabuvo pas tėvus dvi nedėli, tada jos nenoria išleist važiuot pas žaltį LMD(Lg). Mes važiuosim į tą šalį, kur lineliai dera LTR(Auk). Metūse 1831 ligai cholerai ir sumišimui kilus, pavoju buvo mokytinius Kražiūse belaikyti, todėl pardėtinis 16 d. kovo liepė jiems numon važiuoti M.Valanč. Velykų atostogų (jis) važiuosiąs (išvažiuosiąs) tik kokias dvi savaites J.Jabl. Išbuvę trejus metus svetimoj padangėj, visi džiaugias važiuojantys į savo kraštą J.Balč. Jo Mylista važiavo į kelionę Tat. Žmogus tas, kuris, važiuodamas šalin, iždavė tarp tarnų savo gerą savo, yra Viešpatis mūsų Jėzus Christus DP387. Važiuosim šiądien aba rytoj tokian miestan ir pramisim ten metus, ir prekausim, ir laimėsim Ch1JokL4,13.
| prk.: Jei dvidešimt penktą sausio apsiniaukę, – žiemužė važiuõs Grš. Pats [v]anduo važiúo[ja] (lietus ateina) Žd.
| tr.: Gaspadoriui ir lašinių duok, ir kelionę važiuok Ėr. Tėvas važiãvo kelius į Varnius, pasažyrus, tavorus vežė Žr. Ne mokslus eiti, o kelią važiuoti mums J.Balt.
ǁ keliauti: Važiúoti aplink pasaulį NdŽ. Per visą Lietuvą visur važiavau LTR(Rk).
^ Visur važiavaũ, ale karvės su balnu niekur nemačiau Jdp.
| refl.: Prasimokino siūti, važiuojasi po pasaulę TS1904,2.
ǁ rengtis išvykti: Kaip jau jie (vaikaičiai) man’ mylia visi, tai kai važiúoja, visi apsikabina: – Tik neraudok, bobut, neraudok Kpr. Seserys važiúoja, važiúoja į Maskvą – taip ir neišvažiuoja NdŽ.
ǁ būti tremiamam: Aa, važiavai̇̃ (buvai ištremtas) – kam tu tikęs žmogus buvai Krkn. Į šaltus kraštus važiavau Vrb. Jis atvažiavęs [iš Amerikos] nupirko tris valakus žemės, tai užtat gavo Sibiran važiúot Šmn. Kiek čia važiãv[o] – ir visai biednų, ir nekaltų! Drsk.
11. intr. išvykti, parvykti gyventi; persikelti, persikraustyti: Visi šaukė: nevažiúok pas vaikus, laikyk ūkę, neklausiau, – marti [dabar nekęsdama] tik durimi tranko Brb. Ar važiúok an mane, ar atvešiu vaiką i paliksiu (žmona grasina vyrui) Pb. Nenor[ėj]au važiúot, kur gimiau, te noriu mirt Plš. Ne ne, nepirksme [trobos vienkiemyje], nevažiúosme, nebenoriu purvo braidyt Kvr. Važiúot [užsimetė į Argentiną] – o kurgi pinigai? Ogi devyniolika šimtų litų! Kp. Paskyrė telegrafistu Rusijon, labai toli, ir atliko, nebevažiãvo Kp. Kogi aš važiúos[iu] te svetiman kraštan žemės knistų, ir čia davaliai Svn. Anas kap amžinas žydas važiúoja ir važiúoja iš vieno daikto kitan Kzt. Nevažiuok, bus ir čia gerai, gali dar kur prapult LMD(Žg). Važiúokita kitosna žemėsna (ps.) Eiš. Važiúoti iš namų, iš tėviškės NdŽ.
12. intr. eiti, bėgti traukiant (susisiekimo priemonę): Kiekoj arklių važiúoja KlbIII24(Lkm). Važiuoja koja už kojos Žr. Šitas arklys gražiai važiúoja Užg.
| prk.: Kai jos (moterys) pavalkus užmauna [savo vyrams], tai jau važiúok! Mžš.
ǁ part. praes. traukiamas: Davė karietą, važiuojamą trimis arkliais J.Jabl. Ateję meistrai: dirbins anuodu puskarietę, penkiais arkliais važiuojamą S.Dauk. Vienu arkliu važiúojami ratai NdŽ.
ǁ part. praes. N naudojamas traukti susisiekimo priemonei; kinkomasis: Arklys važiuojamas R416, MŽ561. Kurie būdavo važiúojami, tai ant lauko nedirbdavo su tais arkliais Sb. Ar šitas kumelys jau važiuojamas? J.Jabl. Du važiúojamu kumeliu buvo Plik. Ir ans turėjo keturius arklius važiúojamus Jdr. Arklių yrai, ale nei vieno važiúojamo Svn. Laikiau du važiuojamus arklius Plšk.
^ Arklys iš jaunų dienų važiúojamas yra drūtesnis, negu dykas buvęs Erž. Tas pats jojamas, tas pats važiúojamas (neturi užvado) Rs. Toks velnias jojamas, toks važiúojamas Skr. Toks jojamas, toks važiúojamas Lk. Jei tu važiúojamasis, tu ir važiúok Šts.
13. tr. valdant (arklius) varyti, vesti, stumti: Kur važiuoji arklius? J.Jabl. Važiúok arklį šonan, bo, kai mašina važiuõs, nebus vietos Gg. Dėk pinigus ant stalo, važiuok žirgus iš dvaro LTsII403.
14. tr. pravažinėti, įpratinti važiuoti: Tėtis davė tokią jauną kumeliukę, da nevažiúotą Snt.
15. tr. spausti važiuojamaisiais padargais, trypti, minti: Važiuoti mane važiúoja, raiti mane joja NdŽ. Matau – vėžos važiúotos, ir pasukau Šl. Važiúotas kelias NdŽ. Nusileidęs taku nuo skardingo šlaito eina nevažiuotu, apleistu keliu rš.
^ Jug i tėvas važiúo[ja] an žmogaus stačiai, mis[liji], ka vaikas nevažiúos (nedorų tėvų nedori ir vaikai) Ms.
16. tr. vežti: Rugius pjaunam, o tada važiúojam kluoneliuos LzŽ. Reikia mėšlas važiúot Zt.
17. intr. judėti slidžiu paviršiumi (ppr. slidėmis, rogutėmis, pačiūžomis), čiuožti, šliuožti: Slidėmis važiúoti NdŽ. Vakarais da liuobam eiti su šlėdalėms važiúoti nu kalno Kl. Žiemą šite[p] langai ažušalę – su ragutėm možna važiúot Vdš.
| Vaikai atsisėda ant kriaušiaus ir važiúoja ažupakaliu Ds.
^ Kada (dial. kadu)? – Tada (dial. tadu), kai kiaulė važiuõs (važiãvo) ledu Ds.
18. intr. velkamu judesiu slinkti, ropoti, rėplioti: Rugius pjauni, žiū – i važiúo[ja] [gyvatės] Akm. Jie (unguriai) aplimpa [sausumoje smėliu] ir nebegali važiúot Antš. Prieš šaltį šuo važiuoja subine, uodegą užlaužęs, o prieš lietų voliojasi LTR(Vlkv).
ǁ šliaužti (ppr. apie dar nevaikščiojantį kūdikį): Naminio storo [audeklo kelnes] pasiuvai, ir važiúoja [vaikas] par grindis Gdž.
19. intr. sunkiai eiti: Aš kap tik (vos) važiúoju Iš. Kad anas va jau šitaip važiúoja (apie girtą) Šmn.
20. intr. gausiai judėti oru (apie vabzdžius): Ka jos (bitės) pradeda spiest, pakyla i važiúoja Jrb. Musios labai važiúoja trobon Antš.
21. intr. slinkti, slysti: Kad šita koldra neslaiko, važiúoja Pv. Kokias lopinys! Važiúoja i važiúoja nuo galvos Rod. Atrausi tus kraštus, atrausi, padirbi vietos anam (rentiniui), ans i važiúo[ja] pakalniuo (kasant šulinį) Žlb. Vežimo galas važiúoja žemyn DŽ2. Šniūrą teip šitai užners ant maišo i tą maišelį trauks trauks, tas maišas važiúos važiúos į aukštą [malūne] End. Į venteraičio pryšakį kaip įlenda ungurys, važiúo[ja] paakiuo LKT144(Kin).
| prk.: Kažkaip išminkštė[ja] ta gimda, i važiúona vaikas lauk Trk.
^ Nekask duobę kitam, bo pats į tą duobę važiúosi Graž.
22. intr. judėti ratu, suktis: Atsikelu, bloga bloga, važiúo[ja] aplinkuo viskas (svaigsta galva) Krš. Pradėjau kliedėt, važiúoja visa akỹs, man juokas ema Žb.
ǁ suktis apie savo ašį:
^ Pateptas ratas vis slidžiau važiuõs Dglš.
23. intr. prk. veržtis, skverbtis, eiti (per ką), judant erdve: Vėjas par visus langus važiúoja Ds. Aukštinis būdavo, pro jį važiúodavo lauk dūmai Šln. Prastai traukia [kaminas], jeigu ben porą trejetą dienų nekūrinai, dūmai važiúoja gryčion, nors padūk Plvn.
24. intr. prk. tekėti, lietis, plūsti: Kam dar pili, ar nematai, ka jau per kraštus važiúoja Pv. Oras pasikeitė, langai važiúoja (tirpsta ledas) Skp.
25. intr. prk. kristi, byrėti: Važiúoja ir važiúoja obūliai žemyn Trg.
ǁ kristi, retėti, slinkti (apie plaukus): Važiúoja plaukai, Kalėdoms būsiu plika Smln.
26. irti, lūžti, dužti ir pan.: Jau tas stogas važiúona pruojam KlbXXXVII(1)23(Vgr). Jau mūso langai lauko važiúos! Lž. Kojinė paleido akį i važiúoja visa Sb.
27. intr. šnek. trenkti, smogti, kirsti: Kai tik kišo galvą, tep reikėjo ir važiúot kočėlu Gs. Kad kas kils (šoks priešais) – važiúoju botkočiu į liktarną (kaktą) Gs.
28. intr. prk. smarkiai ką daryti: Nu, jau gali važiúoti (kimšti mėsą darant dešras) End. Kartais vėjas pryš būs, į priekį [tada], nu ant vairių, reikėjo jau į pečius važiúoti (smarkiai irkluoti) Kin. Nubrauki ranka prakaitą ir važiúoji toliau (riši rugius) Užp. Primeta muzikontui po centą – greičiau važiúoja Všn. Šluota per dienas važiavo, dulkes ir vortinkles nubraukdama prš.
| Karas važiãvo ir sustojo pas mus Graž.
29. intr. šnek. liepiamosios nuosakos forma, vartojama varant ką šalin, atsisakant ko: Važiúok pro duris, daug nešnekėk, nieks tavęs neklauso! Ėr. I važiúokiatav, ka noriatav, į peklą, mun jūso nereik! LKT48(Žd). Važiúok po balais, tokios nereik! Krš. Važiuõj važiuõj – darbai mūsų laukia Dgp. Tegu į devynis kantus važiúo[ja]! Rs.
^ Važiuok pas velnią ant pietų! LTR. Važiuok, pon, su savo kiaušiais! Sln.
30. intr. Nmj leisti kortą lošiant, eiti: Tau važiúot, ko lauki? Skr. Važiúok, tau eit Žln. Nu, važiúok Vdn. Dabar man važiúot lauk Jnš.
ǁ leisti pirmyn, stumtis: Važiúok toliau su savo stikline Ktv.
31. sėkmingai ką daryti: Ta mergaitė be trejetukų važiúoja (gerai mokosi) Kt. Penketais vaikas važiúo[ja] End. Mano vyras nemoka meluot, jis labai su prauda važiúoja Dg. Teip ir važiãvo, ir važiãvo su tuo melu PnmR. Per daug plačiai važiãvo (gerai gyveno) ūkinykai Pn.
^ Kas vagia, tas važiúoja Lb.
ǁ sektis: Viskas anam gerai važiúo[ja], vyksta gyventi, važiúote važiúo[ja] Krš.
32. varyti (amžių), gyventi: Jau šeštą dešimtį važiúo[ja] Štk. Šimtmetį aš jau važiúoju, i čia suskauda, i čia suskauda, ale vis prikentamai End. Važiúoju į devintą dešimtį Jdr. Lygiai su metais važiúoju (pagal metus senstu) Skdv. Aš jau šeštus (šešiasdešimtus) važiúoju Plt.
^ Kas geria, ilga nevažiúoja Žln.
ǁ eiti (apie metus): Jau devinti metai jam važiúoja Šmk.
33. intr. prk. būti laidojamam; mirti: Čia užgimiau, iš čia važiúosu Kv. Išsivartoję visi šlunkai [senam], laikas jau virsti i važiúoti Krš. Diena po dienos važiúosam – jug jau turam cidabrinelius (žilus plaukus) End. Jau mums kaleina ateina važiúoti End. Kad ir neskubėsi, tiej namai (dangus) liepia važiúot, eilioja Rtn. Atejo čėsas, ir važiúok Drsk. Metai, da metai, o vis tiek reikės važiúot Ut. Aštuoniasdešimt metų i važiúok sau, nebtęskias Krš.
34. intr. prk. sakyti, kalbėti, pasakoti: Na, toliau važiúok! Pš.
35. aštriai, užgauliai sakyti, rėžti: Vos šitoks zekis, o jau su visom blėkom važiúoja važiúoja Šmn. Na, tu ir važiuoji! rš.
36. intr. prk. darytis žinomam, plisti: Vienas pasako žodį, par kaimą i važiúoja Bsg.
37. intr. prk. būti nėščiai: Vienas dar nevaikščioja, o vėl jau važiúoja Rdm. Po veseliai daboja vyras: ėgi jo žmona važiúoja (važiúota) Prng.
◊ Alijõšius važiúoja [per akmenimi̇̀s, per dañgų, po akmenimi̇̀s, su rãtais] End griaudžia: Alijõšius važiúoja po akmenai̇̃s LKKXIII117(Grv). Alijošius važiuoja per dangų LKKXVII191(Pun). Alijošius su ratais per akmenim važiuoja LKKXVII191(Rš).
atbulai̇̃s rãtais važiúoti I priešgyniauti: Nevažiúok kaip žydas atbulai̇̃s rãtais Štk. Nepradėk atbulai̇̃s rãtais važiúoti KlvrŽ.
atgal̃ važiúoti vaikėti: I pradedi atgal̃ žmogus važiúoti Yl.
devyniai̇̃s važiúoti labai pataikauti: Devyniai̇̃s jis važiúo[ja] aplink ją – oi, jau tokios niekur nėra Jrb.
į (an) Abraomą (į Adomėlį) važiúoti mirti: Jau buvau an Abraomą važiuojąs LKKXVII191(Pnm, Ker, Vdšk). Visi važiúosma in Adomė̃lį Aln.
į ãkį važiúoti priekaištauti, prikišti: Gaspadorius suprato, kad važiuoja jam akin, ir daugiau valgymą pataisė LTR(Kp).
į ámžinastį (į amžinýbę, į, ant Amèriką [júodąją], į aną̃ svi̇́etą) važiúoti Plv mirti: Aš ilgai negyvensiu, reiks jau man amžinýbėn važiúot Lb. Greit jau reiks važiúot Amèrikon Grv. Jau laikas važiúot ant Amèriką júodąją Brž. Kaip žadėjo, taip ir padarė, – juokėsi kitas, – o tu, seni, važiuok į aną svietą, čia neviliok jaunų mergų! Žem.
į diẽniškius važiúoti iš miegónių keltis iš miegų, imtis dienos darbų: Reiks jau į diẽniškius važiúot iš miegónių Grž.
į kálną (į kalnãlį, kalnẽlin Lb, į kalniùką Jd, į kãpčių, į kapeliùs, kapẽliuos, į kapiniùs, į kapùs Vn, kapúosen Vp) važiúoti mirti: Greit jau važiúosme į kálną Lg. Turu važiuoti į kalnalį Kv. Reikės į kalniùką važiúoti – su saule negyvensi Krš. Daba jau amžius ne tas, jug jau reik važiúoti į kãpčių Yl. Pats gražumas gyvent – važiúok kapẽliuos, ir gana Kp. Jau greitai važiúosu į kapiniùs Slnt. Tėvas, regėsi, greit in kapùs važiuõs Rš.
į miegónis (miegonỹs), į miegónius Ps, į lóvą važiúoti rengtis miegoti: Laikas mums važiúoti į lóvą KlvrŽ. Važiúosiam į lóvą Sg. Aš jau miegonỹs važiúoju Svn. Važiuosim į miegonius TDrI441(Krč).
ant mõmą važiúoti mirti: Sakiau, in mõmą reiks važiúot Dglš.
į mi̇̀rusiųjų miẽstą važiúoti mirti: Kas jau duos gyvent ik šimtui metų, reiks važiúot į mi̇̀rusiųjų miẽstą Pš.
į molỹnę važiúoti mirti: Jau laikas važiúoti į molỹnę Trg.
į Rỹgą (Rygõn Pls) važiúoti Nv vemti: Jau reiks turbūt į Rygą važiúot nuo tų barščių Alk. Man avižinis kisielius neskanus, aš nuog jo Rygõn važiavaũ Srj. Kam teip reikėjo pust, kad varo į Rỹgą važiúot? Grž. Važiúot į Rỹgą pradėjau nė iš šio, nė iš to Žml.
į (ant) šárkų bažnýčią (bažni̇̀nčią End, į tą̃ svi̇́etą, į tėvỹnę, į tė́viškę) važiúoti Srv mirti: Ans galia važiúoti į šárkų bažnýčią, t. y. mirti J. Tas važiuõs į šárkų bažnýčią Ar. Ir man jau reikės važiuot an šarkų bažnyčią Rm. Kad nėr ko jau galvot [apie gyvenimą]. Į tė́viškę važiúot [laikas] Dt. Sulaukei aštuoniasdešim [metų], važiuõj tan svi̇́etan, devintoj jau bloga [gyventi] Dglš. Nieko nepasitaisau, must reiks važiúoti į tėvỹnę End.
į [Ti̇̀rkšlius ir] Trýškius važiúoti viduriuoti: Užėdu tų agurklų raugintų, tujau važiúoju į Trýškius Krš. Pilvui suskudus ir nenorėdamas važiuosi į Tirkšlius ir Tryškius VP37.
į(an) žẽmę (žemẽlę) važiúoti mirti: Laikas ir į žẽmę važiúot Krž. Važiúot an žemẽlę Ps.
namõ (namiẽ, numiẽ, numiẽ pas Magdalẽną, numõ, į namùs, į numùs) važiúoti Iš, Vv, Arm, Trgn, Skp, Adm mirti: Greita jauni namõ važiúoja, seni landžioja DrskŽ. Jaučia, ka jau reiks namõ važiúot, tai nei pinigų nereikia Pv. Važiuõs ir ana tuoj namõ Aln. Dien po dienai reiks važiúot namõ Šd. Parsenau, važiúosu jau numõ Krš. Jau senam žmoguo laikas važiúoti numõ Krž. Reik jau važiúoti numiẽ, kiek pabūsi Pj. Visako partekę, visako tura, o važiúok numiẽ Rdn. Senas – važiúosu į numùs Šlu. Teip buvo dar zgrebnas žmogiukas, toks linksmas – važiúok numiẽ, i gana End. Reiks važiúoti numiẽ pas Magdalẽną Sd.
pakálniuo važiúoti
1. lengvai slysti (valgant): Įkišai tą bulvę karštą į burną, pieno ansriuobei, i važiúok pakálniuo End.
2. mirti: Jau gal nebišgyvens, važiúos pakálniuo Slnt.

pas Abraõmą [aũtų skal̃bti] (pãvieškeliu) važiúoti menk. mirti: Jau tuoj ir man reikės važiúot pas Abraõmą Pš. Važiúosi pas Abraõmą aũtų skal̃bt! Slv. Čia visi nauji gyventojai, seni važiuoja pavieškeliu Dgl.
per káilį važiúoti pajuokti: O ji (Grėtė) žino, kad čia važiuota per jos kailį, kad čia – greičiausiai – buvo juokiamasi iš jos I.Simon.
per kóserę važiúoti būti prageriamam: Per tavo koserę visi mano turtai važiuoja Lp.
per nósį važiúoti pajuokti: Ha, ji parodys, kas ji, kad nesileis amžinai per nosį važiuojama I.Simon. Pats prisigaudo, kurs bando Vokietijai per nosį važiuoti LC1885,26. ×
per skū̃rą važiúoti apkalbėti: Daba par tavo skū̃rą važiãvom Prk.
po beržiùkais važiúoti mirti: Po beržiùkais mums reikia jau važiúot Pb.
po kalė̃s bal̃so važiúoti įkliūti: Lygu nežinai: tas su savo raštais, gazietomis buvo pasikišęs, dalijo, kišo visiems piemenims, mergoms… sužinojo – ir važiuok po kalės balso Žem.
po velė́nos (prie senùčių) važiúoti mirti: Penkios lentos ant galvos – ir važiuok po velėnos Yl. Nebeišgysu jau, važiúosu pry senùčių Krš.
pro nósį važiúoti pajuokti: Jis tep dailiai važiúoja visiem pro nósį Alk.
šárkoms važiúoti Ggr menk. mirti.
šývu árkliu važiúoti blogai gyventi, turėti nesėkmę: Jis važiúoja šývu árkliu Dkš.
teñ (tè, tenai̇̃) važiúoti mirti: Kunigai, daktarai – visi važiúoja tè, – ir karaliai Drsk. Jau tura važiúoti tenai̇̃, dar aple pašvitus galvo[ja] – ta (tai) senė! Jdr.
žemỹn važiúoti senti: Daba, vaikeli, važiúoji žemỹn žemỹn End.
antvažiúoti (ž.)
1. intr. S.Dauk, Lk važiuojant patekti ant ko, užvažiuoti; užkopti: Pajutom, ka mes antvažiãvom an brukio Als. Kūtės buvo antvažiúojamos: antvažiavái, su šake nustūmei į vieną pusę [kraunamą šieną] Sd. Ančvažiúona an kalno i drasko šatonai (ekskursantai) Šatriją Pvn.
ǁ part. praes. tinkamas užvažiuoti: Kūčių (tvartų) antvažiúojamiejai tiltai tik dvarūse tebuvo Šts.
2. intr. važiuojant atsitrenkti, užkliudyti: Kad važiavau vieškeleliu, smeltelės dulkėjo, antvažiavau akmenelio – ugnelė žiubėjo LTR(Krtn).
3. intr. Vkš važiuojant partrenkti, sužaloti: Nė kitas ant munęs antvažiãvęs, nė aš an kito su dvirateliu Ms. Tik tik neančvažiãvo [mašina], spėjau į grovį įšokti Pvn. Antvažiãvo, antvirto an žmogaus mašyna Jdr. Mašyna antvažiãvo, gatavas End.
4. tr. privažiuoti: Antvažiúosiat margą dvarą (d.) Skd.
5. tr. Žr važiuojant pavyti, sutikti: Antvažiaváu anus besišnekant Krtn. Už Vėžaičių užvažiavus, mes anus ir antvažiãvom Grg. Aš eitu vieną sykį iš Rietavo, ir antvažiãvo muni toks vaikinas End. Ejo keliu jauna mergė ir antvažiavo aną senis (ps.) Plt. Jį (Martyną) dviračiu antvažiavo ir pravažiavo Anskis I.Simon. Vakar sutemus iš miesto parvažiuodamas pakeliui laukininkę žmoną antvažiavęs LC1887,52.
6. intr. suvažiuoti: Ar jau ančvažiãvo budynės? Mžk. Ka antvažiãvo purmankų gyvas kelmas KlvrŽ.
apvažiúoti K, J.Jabl, Š; SD198, Sut, LL113, ŠT30
1. tr., intr. D.Pošk, KŽ važiuojant apsukti lanku: Apvažiúoti aplink ežerą DŽ. Mūs čia trys eilės apvažiúota LKKXVII33(Vlk). Beveik kad aplink možna apvažiúot jį (kalną) LKT311(On).
apvažiúojamai
| refl. K.
ǁ tr. važiuojant aplink išvengti kliūties: Gražiai apvažiãvo kelmą Ėr. Lenkti draudžiama transporto priemonę, kuri apvažiuoja ar lenkia rš. Apvažiúojamas kelias NdŽ, KŽ.
| prk.: Savo bėdos neapvažiúosi, neapeisi Aps.
ǁ tr. N važiuojant aplink apžiūrėti: Rugius tai greit apvažiãvo Pb. Apvažiúoti laukus KŽ.
2. intr., tr. važiuojant apsukti aplink (apie susisiekimo priemonę), apriedėti, apšliuožti: Rogės du kartus apvažiavo aikštę J.Balč.
3. intr., tr. Plt apiplaukti laivu aplink: Dabar galima žemę apvažiuoti per tris mėnesius J.Balč.
4. tr., intr. NdŽ, KŽ, Zt, Dglš pabūti daugelyje vietų, apvažinėti, apkeliauti: Per porą valandų ketverias kapines apvažiãvom Snt. In keturius daiktus apvažiãvo i nerado uogų Klt. Apvažiãvom kelis kaimus ieškodami karvės pirkt Krs. Apvažiúosma liuobam plačiai, nuvažiuosma visur Als. Galėjau visur apvažiúot, būtau ir Ryman važiavus Vlk. Kai atostogų gauna, anas visur apvažiúoja Km. Ant jūrų buvo su žvejais – plačiai liuob apvažiúos End.
^ Daug apvažiavo – ir svieto nepamatė KrvP(Btr).
5. tr., intr. Skrb važiuojant visus, daugelį aplankyti: Apvažiãvo visus gentis, bet nėkas ano nepripažino Trš. Važiuoja važiuoja [kalėdininkai] gal kokius du mėnesiu, paki visą savo parapiją apvažiúoja Pl. Aš viena diena neapvažiúosiu visų giminių Vrn. Kiek mergų apvažiavaũ, niekur tokios gražios neradau Dg. Padidelė tavo pamilija – led aš apvažiúoju Č. Tai tu visur apvažiavai̇̃ – ir Vilniuj, ir pas Danią Slm.
6. tr. N važiuojant aplenkti, palikti užpakaly savęs.
7. tr. prk. apgauti, apsukti: Jos niekas neapvažiuõs! Vdš.
atvažiúoti K, J, Š, Rtr, NdŽ, KŽ; SD304, R, MŽ, Sut, LL195, L
1. intr. važiuojant priartėti: Atvažiúoja ponas su ketvertu arklių Ėr. Kai prie Nemuno tilto atvažiãvom, sargyba sulaikė ir nenorėjo leisti per tiltą važiuoti Plšk. Ir atvažiúo[ja] su pora arklių žmonys, smarkybė[je] atleka Šts. Į paskutinę stotį atvažiúoja jau kitą dieną J.Mik.
ǁ tr. važiuojant įveikti tam tikrą atstumą: Aš būsiu atvažiavęs pusę kelio Kėdainiuose Ps.
2. intr. važiuojant atvykti: Jis atvažiúosiąs, jei bus geras oras BŽ308. Atvažiuok su vežimu N. Atvažiúoja svečių DŽ. Atvažiúoti traukiniu DŽ1. Atvažiãvo kelias dienas ir vėl išlėkė LKT94(Krš). Rašinėjo laiškais atvažiúosiąs Rdn. Susieis giminės, tujau pas kits kitą atvažiúos Akm. Lei atvažiúona į svečius Klk. Buvę meškininkai atvažiãvę pas tą ūkininką Krp. Gera kaip šventa Ona, atvažiavo su šviežiu ragaišiu LKKXVII194(Trg). Kad aš ir atvažiúosu, bet aš darbuoties nebturu sveikatos Kl. Vieną metą buvo įnikę [kraštotyrininkai], a keturis kartus buvo atvažiãvę Bdr. Vaikai padeda, ale tik atvažiúodami – kiek jiej gali padėt Dg. Naktin reikia eit su mažu vaiku nakvot [kitur], ba nežinai, ar neatvažiuõs išvežt Sn. Čia buvo atvažiãvę ieškot to dvaro Vžn. Tas (tyrėjas) ar (irgi) buvo nuo Lietuvos atvažiãvęs Cs. Jis atvažiãvę iš Poznaniaus Pns. Kapot [malkas] tai samdžiau, o tai ką gi, aš negaliu pasilenkt – kada atvažiãvo neatvažiãvo [vaikai] Avl. Jo atvažiúota i vė greit išvažiuota Dglš. Nerodas kieman atvažiãvęs (susipyko) Klt. Atvažiuõj pas mane, aš tau [v]antų turiu surišęs, pasvanosi Švnč. Daugiau anas neatvažiãvo Ker. Na ir anas jop atvažiãvę nakvoj[o] LzŽ. Atvažiãv[o] svotautis Pls. Kad žinojus, – vagi mano teta buvo atvažiãvus Grv. Jo sesuo bit atvažiãvęs Zt. Su pačium geruoju arkliu atvažiãvo LKT316(Stlm). Atvažiãvo nesviltai, nei rašė, neiniek Mlk. Iš Ukmergės gali atvažiúotienai ir išrodyt, ką atsukt, ką užsukt Žl. Sakydavo, tai te atvažiúoja [Velykė] su karieta, su kepeliušiu apstaisius Šmn. Atvažiãvo prašytų siūt, kad labai gera siuvėja Pl. Kai nereikia, kyšt – atvažiúoja, o kai reikia – nėr Klt. Atvažiúosiu iš Vilniaus, nors ropote apdirbsiu visa Kp. Gal jūs nuo Čedasų ir atvažiãvot? Č. Anas (vaikaitis) čia atvažiúoja, padeda man – pirma ranka Žb. Brūkšt po darbo ir atvažiúoja mano duktė Alz. Nė perniai nebebuvo atvažiãvus, teip tai, būdavo, atvažiúoja ir Visų šventėj, ir per šitas šventes Kpr. Atvažiúona, sueina vakaraut berniokai an tas užkurines Vb. Atvažiúok kokiai dienai, kad turėsi laiko Mžš. Linų pirkt žydai patys atvažiúodavo Grz. Padabot reikia, kas atvažiã[vo] Mrc. Vienas atvažiúoja pirkt, kitas atveža parduot Sk. Atidaro duris, daboja – laumė nekočioj an kiaulės atvažiavus LTR(Dglš). Bahotas kupčius atvažiãvo biednop žmogop naktin LKKII227(Lz). Ir diedas nuvažiav[o], o viedma laukia atvažiúodami (atvažiuojant) Zt. Atvažiãvusį nepasvadina, puodelio kavos neįpila Rdn. O ir atrūksta juodi dūmeliai, ir atvažiuoja našlio pulkelis LLDII437(Pns). Atvažiuoja svotai, leliumai, su didelėm klumpėm – bus gerai LTR(Lzd). Atvažiúok, berneli, subatos dienelę JD601. Kas atej[o], kas atej[o], o aš atvažiavaũ DrskD199. Atvažiav[o] sveteliai, suskambėj[o] langeliai LTR(Pun). Atvažiãvo dukterytė prilankytų ir vargelių apsakytų (d.) Šmn. Tai aš kap atvažiuoju, tai ana išskrisdo, vartelius atkeldo, tai ana priimdo savo dukrelę gražiais žodeliais LTR(Rod). Kad žinočiau jį atvažiavus, reikėtų aplankyti J.Jabl. Atvažiãvo kučmeistras, šilą apžiūrėjo A.Baran. Būdavo, diena išaušo, šunes jau ir loja, žiūrėk – piršliai jau ir beatvažiuoją Blv. Kas diena virdino pietus ne vien numiškiams, bet ir svečiams atvažiavusiams ar atvažiuoti galiantiems M.Valanč. Šitie karaliūs žinojo, jog visur yra V[iešpats] Dievas ir vienok šitai ižg tolo atvažiãvo, idant tą vietą apžvalgytų, kurioje užgimė DP62. Prietelis nes mano atvažiavo manęsp iš kelio savo, o neturiu jam ką pakelt Ch1Luk11,6.
| prk.: Ankstyvas šaltukas atvažiãvo Vlkv. Tai laimė atvažiuõs namuosna ar nelaimė? Slk. Reikia žiūrėt pro langą, kada atvažiuos mirtis i pasakys: – Važiuok namo Kdn. Vai atvažiuoja šventos Kalėdos, lelium kalėda, da kalėdiene LTR(Alv).
^ Atvažiãvo kaip an gaisro, pavalgė, i sudiev Ps. Dveigys išvažiavo, treigys atvažiavo KrvP(Skr). Badas su pavasariu atvažiuoja, o su rudeniu išvažiuoja KrvP(Skp). Smerties nesišauk, pati atvažiuõs be ratukų Drsk. Beguliant duona neatvažiuos LTR(Vdk). Atvažiavo – angelas, išvažiavo – velnias KrvP(Jnš). Atvažiãvo bambos insistvėrus (nieko neatsivežė) Dkk. Atvažiãv[o] svečias be dantų, dav[ė] jam mėsos be kaulų (kūdikis žinda) Asv. Atvažiúoja pūrutis su devyniom skūrutėm (svogūnas) Gž.
| refl. NdŽ, KŽ: Surasias darbo, atvažiúosias Krš. Atsivažiúoja dukrelė šeštadieniais Rmš.
ǁ (sl.) važiuojant parvykti, grįžti: Anas pabuvęs nebuvęs atvažiúoja namo Dglš. Atvažiãvo visas susbaigęs, sublogęs, kaip nuo kryžiaus nuimtas Str. Kap atvažiãvom namo, pradėjom bėduit bobutei [,kad valgyti vestuvėse nedavė] Aps. Ar jau tota atvažiavo iš Molėtų? Mlt. Aš atvažiavaũ pjovęs dobilus LKT312(Rk). Nebeįdės naujos širdies, ką gi senatuvėj, paguli mėnesį ir vėl atvažiúoji [iš ligoninės] PnmR. Subačiuj pasigydė, vėl atvažiãvo Slm. Toli, [miškan] išvažiúoji patamsy, atvažiúoji su arkliu vėl patamsy Kp. Kaip atvažiúoja jau iš bažnyčios, tai tada reikdavo svočiai dėt visa ant stalo Č. Nuvažiuojam, pakavojam Kupreliškiuos vaiką, atvažiúojam, – kitas miręs Kpr. Šiandien anksti atvažiúosim namon Gg. Atvažiavo namo, gi daboja – vežime ne avelė, bet labai didelis akmuo LTR(Slk). Tadaik aš atvažiavaũ namop Zt.
| refl.: Paskui atsivažiãvom namo Rd.
3. intr. Rt važiuojant priartėti (apie sausumos susisiekimo priemones), atriedėti, atšliuožti: Atvažiúo[ja] kareivių vežimas, i pasibaidė arkliai Všv. Šunys pradės loti, i pamatysma, kad atvažiúo[ja] pilnas vežimas [Užgavėnių persirengėlių] Kl. Atvažiúo[ja] šlajos su dviem arkliam Rsn. Traktorius atvažiãvo, tai i išrovė visas slyveles Ml. Žiūri – atvažiuojąs kaip trioba vežimas Blv. Kinkyk arklį ir atvažiúok pas gonkas Graž.
4. intr. atplaukti (laivu): Ponas Dievas atvažiavęs su laive išlipo ant krašto SI26. Nueinam ant juos (žvejus), jau žinom, kada atvažiuõs iš ežero Avl. Vėl atvažiuok pas mane, iki po vestuvių laivelis tavęs lauks LMD(Žg). Atvažiuoja bernelis su nauju laiveliu par spindinčią jūrelę (d.) S.Dauk.
5. intr. Kp atplaukti vandeniu (apie laivą): Buvo francūzų laivas atvažiãvęs čion Tlž.
6. intr. atskristi mosuojant sparnais: Jau, regi, ilgablauzdis (gandras) atvažiãvo Rš.
7. intr. ateiti, atbėgti traukiant vežimą: Grybo arkliai atvažiavo tuščiais FrnS207(Žem). Atvažiãvo tas arklys, turam važiuoti [bulvių] sėti Krš.
8. tr. Lkv, Sml, Ėr, Plv važiuojant atvaryti, atstumti, atvairuoti: Jau arklys stovi atvažiúotas DŽ. Tė́vai, atvažiãvo arklį, veizėkias Pvn. Atvažiuok arklį prie vartų Slm. Atvažiúosi arklį, įsidėsi maišą ir parvažiuosi Rm. Jau dabar ne čėsas močiutei draust …, kad jau atvažiãvo bėrus žirgužėlius JV947.
| refl. tr.: Kur čia tiek daug savim sunešiosi, einu atsivažiúosiu arklį, tai kur kas greičiau sudorosime Š. Žmonys atsivažiãvo vežimus obuolių Jrb. Iš tėvo atsivažiãvo dviratį, gumą perdėjau, ir važinėja Slm. Ir mokytojas atsivažiãvo motociklą Kp. Pamatęs pas smuklę tuščią vežimą, nuėjo atsivažiuot, kad pinigus susidėtų LTR(Žal). Žydukas nubėgęs sutaisė Šimų arklius ir atsivažiavo pas karčemos duris Ašb.
×9. (sl.) intr. parvykti, parkeliauti iš toli ar ilgą laiką nebuvus: Pinigų užsidirbęs atvažiúodavo savan kraštan Slm. Aš atvažiãvęs, grįžęs iš armijos, išleidžiau brolį Sb. Užsidirba [žmonės], atvažiúoja Lietuvon, apsitaiso Kp. Aš, mamut, aš atvažiavaũ iš karūminės Rk. Už ketverių metų namo atvažiãvo Vb.
10. intr. atvykti gyventi, atsikelti, atsikraustyti: Vienas pirmininkas kiauru klynu atvažiãvo, kiauru klynu išvažiavo Šk. Pirminykas atvažiãvo kap stovi, o po trejų metų trys mašinos turtą vežė Tvr. Penkti metai, kaip čia atvažiãvom Dv. Viena likau ir atvažiavaũ in dukrai gyvent Trgn. Atvažiuõs gyventienai LKT314(Ob). Man buvo ketveri metai, kai atvažiãvom Mlk. Čia kai atvažiãvom, tai buvo gražus beržynėlis, paskiau eglučių prisodino Kpr.
11. intr. prk. ateiti, užeiti, įsibrauti (apie valdžios paėmimą, užkariavimą): Vokietys kaip atvažiãvo, tai mes da Panemunin ejom kokių te duobių kast Pnd.
12. gimti: Kas atvažiãvo – bernaitis ar mergaitė? Alv. Mes pasiskubinom atvažiuot an šio svieto Dg. Už dešimt metų atvažiãvo į pasaulį [dar vienas vaikas] Šln.
×13. intr. atjoti: Raitu aš atvažiavaũ Zt.
◊ Alijõšius atvažiúoja su rãtais Prng griaudžia.
bi̇̀zdas (bizdùkas Dkk) [su puodẽliais] atvažiãvo kalbant apie greitą supykimą: Žiūrėkit, štai bi̇̀zdas su puodẽliais atvažiãvo Ds.
grãbas (Lopeti̇̀nskas) atvažiuõs ateis mirtis: Mamal, neužgauk nė lašo [degtinės], o grãbas atvažiuõs End. Lopeti̇̀nskas atvažiuõs, tik nežinau kada Rš.
miegónys (Petkẽlis su snaũduliu) atvažiãvo Ds norisi miego: Pabaigtau dar briką, ale Petkẽlis su snaũduliu atvažiãvo Vlk.
poni̇̀ pliū̃rė atvažiuõs sakoma įspėjant, nuo kokio maisto galint suviduriuoti: Atvažiuõs poni̇̀ pliū̃rė, varys tankiai lauku End.
spi̇̀tris atvažiãvo į piršliùs Lnk norisi miego.
paatvažiúoti (dial.) intr. daugeliui atvažiuoti: Buvo paatvažiãvę lietuviai Dv. Ir iš kur paatvažiãv[o] any? LzŽ.

×davažiúoti (hibr.) tr., intr. LzŽ, Šlčn, Arm; D.Pošk privažiuoti: Nukrito ratlankis, kažin ar lig numų davažiúosma Vkš. Nei su arkliu davažiúot, nei pėsčiam daeit Rud. Lig Rimdžiūnam davažiãvom GrvT102. Davažiúota lig namų, tada pasukta po dešnei Skp. Kai davažiavau aukštą kalnelį, stabdyk bėrą žirgelį, aš užeisiu kalnelin LTR(Mrk).
^ Kol biednas daeis, tai bagotas davažiuõs Kb.
įvažiúoti K, Š, Rtr; SD398, MŽ, N, M, LL279,305, L
1. intr. NdŽ, KŽ, ŠT47 važiuojant patekti į kokią vietą: Įvažiãvo į lauką pilnu vežimu Rs. Lyg biškį pašalnojo, pelkiums galėjom įvažiúot į girią Erž. Keturiais arkliais įvažiúo[ja] į anų kiemą, veiza, ka Petras parvažiuo[ja] Lk. Baisiai šlapi, ne įvažiúoti gal, nėko Trk. Kur yr nūlaidžiai, į dirvą neįvažiúodavai [lietingą rudenį] Skdv. Neįvažiúosi nėkur paimti laukų Jdr. Nėkas negalia į tą žemę įvažiúoti End. Kol kieman neinvažiãv[o], buvo baroniukas, invažiãv[o] kieman – akmuoj pasdarė (ps.) Mrc. Anvažiãvo anas an kiemo LzŽ. Ot invažiavaũ – nei parejõ, nei atgaliõ Zr. Nebegiedokit, tykiai važiúokit, lenkų žemėn invažiãvom Žl. Neturėsi pusės lito, turgun neįvažiúosi PnmR. Kad mat tas kiemas toks, biškį įvažiúojamas Slm. Toks linksmas buvo, juokės, įvažiãvo kieman pilnas kalbos Kpr. Teip siaura įvažiúot, kad tik gryčios nenuverst[ų] Sdb. I gavo (pavyko) įvažiúoti, ant rinkos antvažiavo Žeml. Kiek ten padarė iškados, kad su motociklu įvažiãvo į rugius Grz. Invažiavaũ meldynan, kad nematytų Aln. Invažiavau labai tiršton girion Zt. Anas invažiav[o] klanan ir stovi Arm. Jie įvažiavo į plentą, ir arkliai pasileido smarkiai bėgti rš. Baigiant važiúot, jau kokion te balėn jie įvažiãvo, ir nebeveža tas arklys (ps.) LKT274(Krs). Ten į miestą įvažiavęs [Jonas] apsigarsino kaipo gudriausis gydytojas LMD(Žg). Aš invažiavau in žalią girelę (d.) Mrk. Parvažiavę per pylimą, vėl išsuko iš plento ir laukeliu įvažiavo į sodžių A.Vien. Tylėdami juodu įvažiavo į platų purviną vieškelį V.Mont.
| prk.: Jeigu ton senon vagon įvažiúotų (grįžtų senoji tvarka), tai baisiai būt bloga gyvent PnmR.
| refl. Rtr: Įsivažiúo[ja] su mašina į Ventą ir plauna Krš. Įsivažiaváu į Klaipėdą ir nebišvažiuoju (neberandu kelio) Grd.
ǁ važiuojant patekti į vidų: Ten baisus kalnas yra įvažiuoti, įbėgti Šts. Glėbeliukais reikia išsinešiot šienas, po viksvai, invažiúot negaliu telėdnykan Klt. Labai didelis klaimas būdavo, kad įvažiúodavo ben su dviem arkliais, pareidavo Kvr. Siloso duobės du galai nuožulnūs, kad traktoriukai su priekabomis galėtų laisvai įvažiuoti ir per kitą galą išvažiuoti J.Ap.
ǁ važiuojant įkristi: Parvažiuota namo tamsiai, paskui apsigręžta ir invažiuota Merkin [su dviračiu] Vlk. Vis arklį turiu prie savęs, o pats koja maigau, dairaus, kad tik upėn neinvažiuot Gdr. Ravan girtas mat invažiavo Vp. Jiedu nuėjo, tie vaikai paliko, įvažiãvo į Prūdelį i prigėrė Mšk.
| refl.: Susiglumijęs ir įsivažiúojąs mašinele į grovį Krš.
2. tr., intr. pavykti nuvažiuoti kokį atstumą: Invažiãvo kilometrų aštuoniolika Vrn. Kažin kiek gali invažiúot [kilometrų], paki priilsta Dsm. Dar neinvažiavau pusėn kelelio, ai ir sulojo margieji kurteliai (d.) Lp. Dar neinvažiavom pusės dvarelio, žiūriu, jau neša aukso krėslelį (d.) Švnč. Dar neįvažiavom pusės kelio, užgirdom dukrelę atlydžiančią (d.) Mlt.
3. intr. važiuojant atvykti, užvažiuoti: Įvažiãvo svečių vakare Jdr. Gaspadine, sukis greitai, suprask, jog tai ne žertai, – svetys pas jus įvažiavo, jog ne jautis įgyliavo (d.) S.Dauk.
^ Kaip invažiavo, teip išvažiavo: nieko negavo Ds.
4. intr. Š, Ėr važiuojant patekti (apie sausumos susisiekimo priemonę), įriedėti: Traukinys įvažiãvo miestan KŽ. Kai važiuoja iš toliau, pergulėt padvados kokios įvažiuoja Grž. Įvažiuoja pilnas vežimas vyrų ir merginų rš. Spiegė ratai, iš vienų bėgių įvažiuodami į kitus, vagonai trūkčiojo į šalis rš.
| Jau tankai įvažiãvo tarybinės armijos Gršl.
5. tr., intr. plaukiant laivu nuvažiuoti kokį atstumą: Jau pusė ežero įvažiuota, jau aš pačiame bangų sūkuryj I.Šein.
6. tr. KŽ, Rm važiuojant įvaryti, įvesti, įvairuoti, įstumti: Įvažiúoti automobilį į garažą NdŽ. Įvažiúok ratus pastogėn, kad nelytų be reikalo Š. Arklius šičia įvažiãvom, pastatėm Snt. Invažiavaũ kumelę tvartan ir stoviu Vlk. Aš įvažiaváu tą mašiną į griovį i pats pabėgau Vkš. Rejo[je] buvo vežimas įvažiúotas Šts. Pasūdžias irgi įvažiúoja dienodaržin Kp.
| refl. tr. KŽ: Įsivažiuok arklį kieman, pasiliuobk prieklėtyje, o pats eik vidun sušiltų Š. Jie įsivažiãvo savo vežimą į kiemą Šk.
7. intr. galėti važiuoti, pavažiuoti: Arklys riebus, negalėj[o] invažiúot, inturėt negalėj[o] LzŽ. Kiek įmušei, tai tiek invažiavai̇̃ Švnč. Arklys buomas, kiek įkirtai, tiek įvažiavai̇̃ Vvs.
| Kelias šlapias, neįvažiúojamas, tai jau bėda Pžrl.
8. tr. ŠT46 pravažinėti: Mašina jau įvažiúota Mrj.
9. tr. važiuojant įmiklinti: Kai įvažiúoja arklį, tai jo niekas neaplenks Trgn.
ǁ refl. KŽ įsileisti greit važiuoti: Smagiai pakalniuo įsivažiãvęs, negi besusiturėsi Š. Įsivažiúo[ja] i važiuojam, nepratinta kumelikė dirbti iš mažo Rdn.
10. intr. Vkš, Sd važiuojant atsitrenkti, įsirėžti: Ans įvažiãvo į tokią mašiną važiuojant Gršl. Justinas jau pats įvažiãvo, girtas buvo, su motociklu įlėkė į mašyną End. Perniai ko tiktai neįvažiãvo gryčion [buldozeris] Alz. Įvažiúoti tvoron Ml.
11. intr. atvykti gyventi, įsikelti, įsikraustyti: Visokių invažiãvusių yra, kuliganų ir vagių Žln. Kaip marti įvažiúos į trobą, nebibūs mun vietos Krš.
12. intr. įeiti: Aš tas duris atdaręs šmakš ir įvažiúoju į tą pirtelę Kl. Purvinom kojom įvažiúojam ir priminam gryčią Srv. Kur tu čia invažiavai̇̃?! (sakyta katinui) Iš. Ir invažiãv[o] sveteliai pirkion kap luotu (d.) Rod.
13. intr. prk. užimti, įsibrauti: Anims gela dantys į Ameriką įvažiúoti Krš. Įvažiúos į Ameriką [komunistai], nu duos garo! Krš.
14. intr. įskristi mosuojant sparnais: Štai ir mėlyni karveliai kieman invažiãvo (d.) Lbv.
15. intr. įlisti, įkišti: Su dvejom pančekom čiut įvažiavaũ botuos Mžš. Susitaisė tokie sėbrai, tik veiza į kašelę įvažiúoti Pkl. Su iena į burną įvažiuõs! (sakoma užsižiopsojusiam) Msn.
| prk.: Kažkas į mano galvą įvažiãvo Pgg.
| refl.: Mes tep kampe insivažiãvę ir būnam Pls.
16. trenkti, smogti, kirsti: Į dantis įvažiúok, pliūpt tiktais Krš. Šiąnakt kažkas direktoriuo į langą su plyta įvažiãvo Užv. Nekibk be reikalo, o į snukį įvažiúosiu! Vkš.
17. refl. prk. įsismaginti, įsileisti (ką daryti): Par daug įsivažiavái – liaukis! Krž. Pusę metų nieko negalėjo dirbt, tik dabar pradeda po truputį įsivažiúot Krs. Įsivažiúo[ja] tratėti, nesustabdysi jokia mada Krš. Vyrai dainuoja pradžioj nedrąsiai, o paskui taip įsivažiuoja, kad net giria atsiliepia V.Bub.
18. intr. prk. sulaukti (kokio amžiaus): Į penktą dešimtį gerai įvažiãvęs Krš. Aš jau į devintą įvažiãvusi, sena Krš. Žmogus nė nepajusi, kaip įvažiavęs į keturiasdešimtuosius metus rš.
19. intr. prk. įkristi, įbyrėti, patekti: Ta vištikė jau į bulbynę būs įvažiãvusi (išvirta) Krš. Nu tokiu piršliu buvimo ne vienam ubageliuo gerokai įvažiavo į kešenę (ž.) LTR.
◊ į dar̃žą įvažiúoti nukrypti nuo temos, nukalbėti: Na, jau ir įvažiavai̇̃ į dar̃žą! Lkš.
išvažiúoti K, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ; SD412, R, R4,43,394, MŽ, MŽ5,57,531, M, Š, L, RtŽ, ST24, LL157,288
1. intr. važiuojant išjudėti: Namai apgriuvę, o kap išvažiuõs arkliais – Marija, tik laikyk! Sn. Išvažiúojant čia iš tos duobės, kaip eina iš pakalnės an kalno, matom – kareiviai Sb. Kai tik išvažiãvo [per Užgavėnes], da kol nepamatė, da neliejo [vandeniu] Mšk.
ǁ važiuojant patekti: Išvažiãvom an laukų, ka lekia pamiškėn du žili vilkai, ka lekia! Pv. Mes ant pievos išvažiãvom Pin. Tai teip padvada prie padvados buvo, išvažiúosi į vieškelį, tai ten nebepavažiuosi Mšk.
ǁ važiuojant apsilankyti: Čia kermošinis [arklys] būdavo, tai važiuodavom Šimonỹs, Skapiškin, Palėvenėn, Antašavon, po visus kermošius išvažiúoja Kp.
2. intr. D.Pošk važiuojant pasišalinti, išvykti: Piršlys išvažiãvo, nebėr J. Jų susidėta daiktai ir išvažiuota J.Jabl. Neberadom mes, ką tik buvo išvažiuota E. Aš radau jį beišvažiúojantį BŽ343. Buvau vasarą akių kliniko[je], bet radau daktarą išvažiúotą (išvažiavusį) Vlkv. Nežinau, ar jis drauge, ar išvažiãvo Vyž. Serga i serga, daktaras iš kiemo neišvažiúo[ja] Krš. Anie esą kažkur buvę išvažiãvę, maudės i nuskendo Yl. Iš miško kaip išvažiãvom, tujau pat saugumiečiai parvažiavo Bdr. Ka matytumi, koks tas kambarys buvo, ka anie išvažiãvo! Žlb. Nesisėda nuoteka, išvažiúoja vežime iš kiemo stovėdama, kad visos [merginos] išvažiúot (ištekėtų) Dg. Iš kiemų (kaimų) visi išvažiãvę – kap iššluota LKKXIII124(Grv). An galo ir nėra [nieko]: visi miestuos išvažiãvę, likę tiktai seni Ppr. Kaip tik jauniejie išvažiãvo, ir to veselia iširo Kp. Nieko nepasiėmė [čigonai], tik sėdo arklin ir išvažiãvo Alz. Išvažiãvo su šieno uore Brž. Išvažiúodamas sakė, kad kitą vasarą gal pastiprės, tai vėl atvažiuos Krs. Tada šulnys karieton, obelis karieton ir gaidys karieton – ir išvažiãvo (ps.) Mlk. Tada karalaitis išvažiuoja par miestą i susitiko savo tėvą, tada puolo po kojų i pabučiavo į kojas LMD(Lg). Eik, sesele, tu prie mūsų, duok rūtelėm dar žaliuot. Ir vargely dar pribūsi, liepk berneliui išvažiuot LTR(Plv). Susipraskiat, ponai svečiai, išvažiuoti greičiaus LTR(Plt). Kam nusidėjom čionai būdami, atsiprašysim išvažiuodami LTR(Rs). Išvažiuokit, plikakakčiai, nesuderat jūs lig nakčiai LTR(Rk).
| prk.: O išvažiavęs ižg pikto pajunkimo tavo, užtekėk jam kelią DP358.
išvažiúojamai
| refl. Š, Rtr: Iš miesto išvažiúosias, mažiau tų mašinų Krš. Paėmė ir išsivažiãvo Vvs.
ǁ pasišalinti iš kur (ppr. iš namų): Anksti rytą sesuo išvažiavo J.Marc. Išvažiúosiu kelioms dienoms iš namų, matysi, kas darysis Jrb. Išvažiúosu, – numai rūpa, čia senas žmogus pas munęs y[ra] toks Varn. O kad nu ryto išvažiúona, vakare parvažiuona Trk. O ana teip plonai apsidariusi, plikais rietais ir išvažiãvo? Skd. O kas namopi, kad pati išvažiavai̇̃? Vrn. Jaip duktė išvažiãv[o] Zt. Iš po nakties iškraulyta, – anksti išvažiãvo Pv. Atvažiuoja ir išvažiúoja [vaikai], o tu, mama, kap viena, tep viena Kpč. Čimadonan pusę kiaulio susdė[jo] i išvažiãv[o] Klt. Musi išvažiãvę kur LzŽ. Subaton išvažiãvo ir dukterès nematė Lt. Bijau kai kada išvažiúot iš namų, kad nenumirt an kelio Žl. Gaspadoriai išvažiúoja, būdavo, anksti, tai anys (samdiniai) ir nedirba, miega, kiek jiem reikia Jž. Kitądien nesėdėsiu aš su jumę, bo man reikia ir išvažiúot, ir viso Č. Išvažiavai̇̃ su arkliu, tai pardien nuvažiuoji Papilin Pnd. Be gyvulio gyvent sunku, su gyvuliu išvažiúot sunku Sdb. Išvažiuok Dievui nežinant (labai anksti) LTR(Vlkv). Kaip tik išvažiavo, lietus pradėjo lyt, bet jie negrįžo LMD(Gdr). Sūnus nuėjęs pakinkė [baltą kumelę] ir abuodu susėdę išvažiavo LMD(Žg). Rasim rytoj dukrelę išvažiúotą (d.) Auk.
| refl.: Aš į krikštynas prašiau, pats nuėjęs prašiau, dėlto neatėjo, į turgų išvažiavos Žem.
ǁ pasišalinti turint kokį tikslą ar norint nuvykti į kokią vietą: Jis išvažiavo arklio pirktų, atsiimtų J.Jabl. Jis išvažiavo revizijos J.Jabl. Bernas išvažiavo savo reikalais miestan dviem dienom K.Būg. Juodu išvažiavo pas jį Plv. Į atlaidus į Kalvariją išvažiúosma prisėdę vežimai pilnai Všv. Išvažiãvo ta į Mažeikius piningų parvežti Sd. Vedu išvažiúosiav sukviesti genčių savo, parsivešiav Brs. Viena pati į pievas išvažiúosi, vežimus kriausi Žlb. Netolie ten pri ūkininko išvažiúoji Rt. Veselia būs į du galu, pri jaunosios pirmu, paskunais išvažiúos pri jaunojo Jdr. Išvažiúoji in vaikus, ir vėl rūpi namo važiuot Dgl. Miškan išvažiãvo ir pabėgo nuo karo Eiš. Gal išvažiãvę kur darbuos vaikai Klt. Klebonas vargo vargo, jau išvažiãvo gydytis Rk. Išvažiãvo Rokiškin, išlėkė rytą anksčiausia Č. Senelis išvažiãvęs miškan pjautų šieno Kp. Jaunoja, prieš išvažiúodama kiton šalin, kavojas [per vestuves] Šmn. Išvažiúojam nuo ryto su patamsiais an Šušvės [velėti] Pšš. Ieškok sau pačios, kur padėtų man ruoštis, kai jūs išvažiuojat ant darbą LTR(Rm). Nusipirksiu kumeliotę, išvažiuosiu žebravoti (d.) Aln. Išvažiav[o] tėvelis in Vilniaus miestą, in Vilniaus miestelį suknelių pirktis LB156.
| prk.: [Javai] išvažiúoja į juodą biržą ir ant pragėrimo Sk.
^ Tuoj išvažiúosi telyčia (instr. sing.) [v]andenio LTR(Ds). Išvažiãvo drebulės, parvažiavo be kulės (kumelės Ar) Lkš.
3. intr. Kp kurį laiką važiuoti, važinėti: Čia Gentauskis septynioleka metų išvažiãvo nusipirkęs dviratį Trk. Mėnesio neišvažiúoji – gatavas (visiškai susidėvėjęs) dviratis Grd. Trisdešimt dienų išvažiuoti J.Jabl.
4. tr., intr. važiuoti iš vieno galo į kitą, pervažiuoti: Kaip mišką išvažiúosva, tujau būs Žarėnai Plt. Tą miškelį išvažiúostat, ir bus Sypeliai PnmR. Ka norėtumi greitai išvažiúoti par tą tiltą smarkiai su arkliu, nevalnu Sd. Nuoteka par kaimą turi išvažiúot stovėdama, kad visos kaimo mergos ištekėt Alv. Dieve duok nors gyviems išvažiuoti šituomi keliu Rp. Špykėrė buvo ilga, par vidurį išvažiúojama Skr. Pastatė išvažiúojamus kiaulinykus – bepigė mėžt Ss.
5. intr. N, ŠT2 išvykti laivu: Į mares išvažiúodavo visumet drauge Kin. Pasidirbdino sūnai laivą, įsėdo ir išvažiãvo (ps.) Vkš. Ir išvažiavo [Jonas] įsėdęs į laivelį su moteriške LMD(Žg). Anys išvažiãvo mariom (ps.) Ign. Akrūtu išbėgu, išvažiuoju R46, MŽ62.
| refl.: Išvažiãvusis į didelius vandinius, pakilo didė šturma, vėtros FrnS30.
ǁ išplaukti: Ka užerzina kas tą gulbiną, ta su visu lizdu išvažiúo[ja] Sd.
6. intr. išvykti toli ar ilgesniam laikui, iškeliauti: Ji visam mėnesiui išvažiãvo į Palangą DŽ. Jie netrukus vasaros išvažiuosią J.Jabl. Išvažiúos visą savaitę į miestą Krš. I buvom išvažiãvę, nuvažiavom lig Rygos, po tam pargrįžti nebgalėjom Knt. Ka i tie patys numai tebibuvo, ale išvažiúojant nėkas nebmojo Kv. Kap išvažiúoja, cielus metus važinėja LzŽ. In dvidešim aštuonių dienų išvažiãvo Mlk. Ė anas išvažiavo su kokiais reikalais kiton šalin LTR(Ds). Aušt aušrelė, tek saulelė, jau man laikas išvažiúoti (d.) Gž. Išvažiãvo tėvulis in didžią kelionėlę ir paliko dukružėlę mažą neužaugusią DrskD213. Ir davė vienam penkis talentus, kitam du, o kitam vieną … ir veikiai išvažiãvo DP386. Išvažiuodamas toli suvadino tarnus savo ir išdavė jiems turtus savo Ch1Mt25,14.
ǁ tr. atlikti (kelionę): Reikėdavo keliones išvažiuot Ps.
ǁ išvykti iš namų ilgesniam laikui, atsiskirti (ppr. nuo tėvų): Išvažiãvo mokyties, į mokslą išvažiãvo Grg. Dabar berniokų nedaug, kiek išvažiãvusių mokinas Dgč. Kai šventės praeidavo, tai vaikai vėl ant mokyklą išvažiúodavo Skrb.
| refl.: Išsivažiúo[ja] mokyties iš tėvų, a sugaudysi Krš.
7. intr. Slv, Als išvykti gyventi kitur, išsikelti, išsikraustyti: Sūnus buvo išvažiãvęs į Ameriką Trš. Kaip išvažiuosi, kas muni taip beauklės (beprižiūrės)? Lkv. Katrie jau po karo vokyčiai tikri buvo, jau išvažiãvo į Vokytiją Lc. Sūnus išbuvo aštuonis metus Rusijo[je] išvažiãvęs Žlb. Liepa iš Būdviečių išeiti, išvažiúosma į Švėkšną Šv. Dvidešimtais metais išvažiaváu iš Maskuvos į Lietuvą Kal. Lenkijon išvažiãvo ir numirė Pb. Iš savo kampo išvažiavai̇̃, išvažiúota Dglš. Pasiūgė[jo] [vaikai] – tai mokyklosna, tai išvažiãv[o] kur nuo tėvų Ad. Buvo karas, visi išvažiãvo, tik anas liko Dv. Žmona pardav[ė] šituos namus ir išvažiãv[o] Lenkijon Grv. Až vyro išejo ir išvažiãv[o] Smal. Jau ilgas laikas nematau tavęs, ažmiršai mane tu išvažiãvęs Mlk. Dabar tai išvažiúoja visi miestuos, o seniau eidavo visi in gaspadorius Vžns. Turėjo sodą čianai, paliko anas, išvažiãvo Vilniun, čia pardavė Rk. Sako, tas daktaras išvažiúosiąs, nebūsiąs Svn. Seserys da jaunesnės dvi, viena Žemaitijon išvažiãvo Alz. Jėgu vaikai išvažiãvo miestuos, galiat i jūs išvažiúot Mžš. Daba Antanas išvažiuõs į didelį miestą, į Kauną Žml. Kaip seniau Amerikas buvo atdaras, tai tie išvažiãvo pirmiejai Mšk. Aš užsikelsiu ankstų rytelį ir išvažiuosiu in kitą šalį LTR(Lp). Man važiuotie išvažiúotie, bet dar man čia gerai būtie DrskD175. Renkies, sesute, laikas išvažiúot (d.) Dsn. Vyskupas Mikalojus metūse, kaip rodos, 1453 tapęs Vilniaus vyskupu, po visam išvažiavo iš Žemaičių žemės M.Valanč.
| prk.: Dabar tai nėr Dievo, išvažiãvo kitur (juok.) PnmR.
^ Jeigut nori būti geras, reik numirti a išvažiúoti Lpl.
| refl.: Išvažiúosias (bus išvažiuota) pri vaikų, nebvargsias Krš.
ǁ būti ištremtam: Be skundų, be parašų nei vienas neišvažiãv[o] [į Sibirą] Onš. Tylėk, ba išvažiúosi, kur baltos meškos! Švn. Galėjai kožnas išvažiúoti kaip didelis, jug mas įpratę skųsties Krš. Par tą Putvinskių pavardę vos neišvažiãvom – buvom giminių Ldv.
8. žr. nuvažiuoti 3: Mes iš namų išvažiavom vienuoliktą, o ten ižvažiãvom, jau bit ir dvi Zt.
9. tr., intr. J.Jabl, NdŽ, KŽ, ŽŪŽ16 galėti važiuoti: Toks kelias, kad kažin, ar išvažiúosi DŽ1. Kažin, ar mes čia tiesiai išvažiúosim, ar čia bus koks kelias? Š. Kad galėtum išvažiúot per mišką, netoli Slv. Dabar pats pavasaris, baisiausias pavandenys, nė išeit, nė išvažiúot Mrj. Ar dangum atvažiavai, kai toki neišvažiúojami keliai? Prn. Kai mūsiškis išvažiãvo, tai ir tie paskui nėrė Vdžg. Ka nebūt pradžiūvus dirva, būt neišvažiúota Erž. Tuščiais [ratais] galėjo išvažiúoti par pelkę, o pilnais važiavom aplinkuo End. Su arkliais kaip išvažiúosi? Rt. Toki žiema, kokie keliai buvo neišvažiúojamys Pln. Paežeriu da negalima išvažiúot Smn. Ir su dviračiu gali̇̀ išvažiúot Btrm. Tiek prisnigo, kad sunku ir išvažiúot Ds. Užpustyta [keliai], neišvažiúoja, reikdavo atkast tas sniegas Kpr. Su rateliais par dirvą ką gi išvažiúosi ir privažiavęs ką gi išveši?! Skp. Rudenį ir pavasarį šunkeliai būdavo sunkiai išvažiúojami Skrb. Būtum pieną pradėję vežti [į pieninę], bet dabar sunku išvažiúot, nėr [gero] kelio Jnšk. Sniego da nebaisiai daug ir pusnių da nėra didelių, ir mašinos da išvažiúoja Krs. Priekis eina gerai, ale ažupakalis sienojo reikia keravot, kad gerai išvažiuõt Svn.
^ Be atasajų per vartus neišvažiuosi neužkliuvęs KrvP(Mrk).
išvažiúojamai adv.: Prilijo balos neišvažiúojamai Ėr.
10. tr. važiuojant sugadinti (kelią): Išvažiúotas (išvažinėtas) kelias KII340.
11. tr. važiuojant išgabenti, išvairuoti; išvežti: Išvažiúoti automobilį NdŽ. Mūsų arkliai, iš namų išvažiuoti, nelabai ėda J.Jabl. Anie išvažiãvo traktorių į Tirkšlius Trk. Tai mašina išvažiúota [iš garažo] ar atvažiuota [stovi kieme]? Slm. Kai aptilsta [šaudymas], tik tada arklį išvažiuõs Antš. Padėk pinigus ant stalo, išvažiuok žirgus ant dvaro LTR(Ukm).
| refl. tr. NdŽ, KŽ: Išsivažiúok arklį iš dienadaržio Š. Arklį kaimynas išsivažiãvo Ss. Dviratį išsivažiãvo Ss.
ǁ Skr, Krkl, Ėr, Krkn važiuojant pasisavinti, pavogti, pagrobti: Anam yr kiaulę išvaręs, račiukus išvažiãvęs Rdn. Tu (Blinda) muno arklelį išvažiavái! Krš. Išvažiãvo mūsų arklius vokyčiai Grd. Na jau mun išvažiãvo tus arklius Skd. Par karą arklį mūsų labai gerą išvažiãvo Alz. Ratus išvažiãvo, nėr į ką pasikinkyt Trs. Mašinas iš garažo mieste išvažiúoja, niekas nemato Antš.
| Ir arklius, ir akėčias išvažiãvo į kolkozą Pš.
12. refl. įsismaginti, įsileisti važiuoti: Einam išsivažiúoti: katro arklys bėgšlesnis Šts. Kad išsivažiavai̇̃ – sustabdyt nebegalima Krč.
13. intr. pačiuožti, perčiuožti slidžiu paviršiumi: Kažin, ar rytoj bus dar galima su slidėmis išvažiuoti J.Dov. Atsibėgėsi i par visą prūdą šliūkš išvažiúosi [su klumpėmis] Kl.
14. intr. išsliuogti, pralįsti, prasisprausti: Motina par langą drūktoji išvažiãvo Trk.
| prk.: Kana kaip tu dabar išvažiúosi (išsisuksi iš bėdos)?! Ds.
15. intr. slystant išsikišti, išlįsti: Išvažiãvę marškiniai iš po diržo Dv. Patargoji patargoji šiaudus, kad šitus galas neišvažiúotų (apie stogo dengimą) Kpč.
| Jam viduriai išvažiãvę, išėję (turi išvaržą) Krč. Kad ta[vo] išvažiúot viduriai, kur tu važiuoji! Arm.
ǁ refl. slystant iširti, išsiskirti: Raguitaitės trast trast, lapė tpru tpru! – raguitaitės ir išsivažiav[o] (sulūžo) (ps.) Žrm.
^ Jo nastrai išsivažiavę kap prėskienis (didelis plepys) Rod.
16. intr. išeiti, pasirodyti (apie dangaus kūnus): Palangiškiams (poilsiaujantiems Palangoje) gerai, i saulė išvažiãvo Krš.
17. intr. išbėgti, ištekėti, išsilieti: Vandenio prisėmei kadokan, ir vėl išvažiãvo tas vanduoj Dv. Visos uogos (verdama uogienė) išvažiãvo ant plytkos Pn. Duona ažmaišyta i išvažiavo LTR(Tvr).
| Užvalgiau vakar neišsirbusių vyšnių, tai šiandien viskas ir išvažiãvo Vb.
ǁ refl. išsklisti: Simpla duona po visą ližę išsivažiúoja Rod.
18. tr., intr. išvaryti ruožą, palikti žymę: Tiesiai da neišvažiúota, ale iškreivinta siūlė! Mlt.
^ Išvažiúota kai su akėčiom Krd.
19. intr. išleisti kortą: Pasistenk išvažiúot po kozeriu Jnš.
20. tr., intr. prk. sėkmingai ką padaryti: Ka tik tus keturius [skyrius] išvažiuõtų! Krš. Šį mėnesį manau su trisdešimt rublių išvažiúot Lkš.
21. intr. prk. būti prarastam, dingti, pranykti: Rodos, ir kūrenu, o ta šilima kažkur išvažiúo[ja] Rs. Pusė gyvenimo jai išvažiãvo per tą vyrą Grš. I tie meteliai teip išvažiãvo, kad aš nepajutau nė juste Bdr. Nematei, kap ji (sveikata) iššliaužė, išvažiãv[o] iš žmogaus, ir nei sugaut negali, nei surast jau jos, ir gyvenk Alv. Jau kur išvažiãvo musėt [žolynai] Kdn. Sudiev, razumėli! Protas išvažiuoja LTR(Pn).
ǁ būti išleistam, išeikvotam (apie pinigus): Pora tūkstančių išvažiãvo Gs. Tus pinigas tuoj ir išvažiãv[o] Kč. Pinigai išvažiuõs peržiem Lp. Pinigas greit išvažiúoja iš rankų Ds.
22. intr. prk. būti palaidotam; mirti: Išvažiúosma vienas po kito, niekas su saule neišbūs Rdn. Senas piršlius sapnuoji – gali̇̀ ir išvažiúoti (priet.) Krš. Dvynelius gimdė, vos pati neišvažiãvo End. Kap smertis pasbalados, ir išvažiúosiu Drsk. Be laiko niekas neišvažiúoja Vj.
^ Sergi atvažiavęs (gimęs), sergi išvažiúodamas Krš.
◊ ant kalniùko gyvénti (į ámžinastę, į ámžinastį) išvažiúoti mirti: Seniejai gyventojai išvažiãvo ant kalniùko gyvénti Akm. Par dvi dienas penki išvažiãvo į ámžinastį Jd. Visi jiejai į ámžinastę išvažiãvę Pj.
į lankàs išvažiúoti DŽ nukrypti nuo temos, nusišnekėti: Vyrai, jau jūs į lankàs išvažiãvot Ss.
į miegónis (miegonỹs) išvažiúoti pasirengti miegoti, užmigti: Miegonỹs išvažiãvo Ds.
į ši̇̀lo kálną (į tą̃ svi̇́etą, tañ svi̇́etan, namõ Šk, numiẽ ž., pas Abraõmą, prie põno Diẽvo) išvažiúoti mirti: Išvažiãvo į ši̇̀lo kálną Als. Tañ svi̇́etan kiek ižvažiúoja per girtumą Drsk. Už muni jaunesnės jau išvažiãvo numiẽ Yl. Kaip mama išvažiãvo numiẽ, teip i butalis aplūžo End. Visi kiti išvažiãvo pas Abraõmą, mes palikom dvi LKKXVII191(Krš). Jaunas dar, ale išvažiãvo pry põno Diẽvo Jdr.
prie baltų̃jų meškų̃ išvažiúoti būti ištremtam į Sibirą: Niekas nebgandina, ka išvažiuosi; liuob i kroks stribokų bobos: išvažiúosi pri baltų̃jų meškų̃! Krš.
sudiẽv, rūtẽle, dóbilas išvažiúoja laikas mirti: Gana plėšiau, kol vaikai augo, o dabar sudiẽv, rūtẽle, dóbilas išvažiúoja Slk.
paišvažiúoti (dial.) intr.
1. Pst visiems, daugeliui išvažiuoti: Visi paišvažiãv[o] iž upės LzŽ.
2. Lz visam laikui išvažiuoti, išvykti kitur gyventi: Dieverys vienas buvo ir paišvažiãv[o] Amerikėn Drsk. Giminių daug paišvažiãvę Dv. Visos [jaunuolės] Vilniun paišvažiãvę Grv.
nuvažiúoti K, Š, Rtr, DŽ, KŽ; Q3, SD210, Sut, N, L, LL157
1. intr. važiuojant nutolti: Jis įsėdo į savo ratus ir nuvažiãvo NdŽ. Aš nuvažia[va]u, o jy atvažiav[o] (prasilenkėme) Nč. Kur nuvažiãv[o], kas nuvažiãv[o] – nežinau Rod. Be rato (nukrito vežimo ratas) veselia i nuvažiãvo, i nesustabdė veselios Klt. Du gražiu bernu nuvažiãv[o] LKKXI164(Zt). Ateinu, o jo jau nuvažiúota Žl. Nuvažiavo kap grauzmu LTR(Švnč). Kur seselės nuvažiúota, rūtelėm barstyta, brolužėlių šalia jota, raselė nukrėsta (d.) Alvt. Jei juos (automobilius) neveik uždrausią, ūkininkas nebgalėsiąs nė nuo kiemo benuvažiuoti su savo arkliu I.Simon. Smuikai tau ir kanklys tur su gėda nutilti, kad rykaudama tu savo pakeli balsą ir kinkyt, paplakt, nuvažiúot išbudini Jurgį K.Donel.
| prk.: Nuvažiuok, debesėli, su karieta, su karieta, atvažiuok, saulytėle, su dviračiais, su dviračiais LTR(Brž).
| refl. Ser.
ǁ Dv nutolti kuria kryptimi, pasukti: Elenytė nuvažiavo ton pusėn, iš kur girdėjo žvengimą J.Jabl. Antlink Norvaišų nuvažiavo J.Jabl. An kur nuvažiãvo? – An Vilkaviškio! Vlkv. Miestan nuvažiúojant bus upelė Švnč. Nuvažiavo ant miestą LKGII584(Slm).
| prk.: Anas nuvažiãvo nuo gero kelio (girtuokliauja) Ad.
ǁ tr., intr. važiuojant įveikti kokį atstumą: Nuvažiúoti arkliais trisdešimt kilometrų NdŽ. Vien botagu dešimt varstų nuvažiuosi Kp. Anksčiau aš nuvažiúodavau tolie Krž. Buvo toli nuvažiãvę Dv. Toliau nuvažiúosi [per Užgavėnes] – linai bus ilgesni LKKXIII117(Grv). Šerdekšnykais mediniais kur te nuvažiúosi tiek toli Brž. Dar nenuvažiavau pusės kelio, sužvingo žirgeliai nežvengdami (d.) Lzd.
| prk.: Painiavos dar bus čia, netoli driskiai tie nuvažiuos rš. Nespėjau, kad dalykai nuvažiuos taip toli Db.
^ Gulom šėręs toli nenuvažiúosi Ds. Su gydytu arkliu toli nenuvažiuosi Aln. Šunkeliu netoli tenuvažiúosi JT233. Pamaži važiuodamas toliau nuvažiuosi rš. Neteptais ratais netoli (netolie S.Dauk) tenuvažiuosi M. Svetimu protu (neteisybe) netoli tenuvažiuosi J.Jabl. Meluosi – toli nenuvažiuosi LTR(Srd).
2. intr. važiuojant, riedant nutolti (apie sausumos susisiekimo priemonę): Mašina gatve nuvažiãvo Nč. Veselia kur buvo, autobuzas didysiai nuvažiãv[o] par [užšalusį] ežerą Aps. Šito[ji] mašina nuvažiãvo in Rasnią Mlk.
3. intr. NdŽ važiuojant nusigauti, patekti, nuvykti į kokią vietą ar turint kokį tikslą: Vakar buvo progos (turėjau progos) ir į Vilnių nuvažiuot J.Jabl. Reik nuvažiúot į atlaidą, su giminėm suseit Nm. Nuvažiãv[o] į miestą ir negrįžta kaži koliuk Gs. Norėčia namo nuvažiúot Šn. Nuvažiãvom [šieno] su seseries sūnu Ppr. Ten liuobam nuvažiúoti šieno grėbti Plng. Nuvažiãv[o] girion LKKXI165(Zt). Į pajūrį nuvažiãvo kaitinties Krš. Ans vienur nuvažiúos [pirštis], pasibaido mergos, kitur nuvažiúos – i vėl tas pats Varn. Nuvažiúonam į ligoninę, – toks pasilpęs Rdn. Nuvažiãvo ans į Kretingą ir užpirko mišias pri švento Antono Nv. Dar į Tirkšlius nuvažiúo[ja] į bažnyčią, į atlaidus, viską Trk. Į turgų kai nuvažiúojam, dėžių dėžes susikrauni, o tie pirkėjai i eita Kl. Esu buvęs nuvažiavęs py mergų Klp. Nuvažiúosi į turgų, kvepančios duonos norėsi nusipirkti Jdr. Tu bemaž visai tiksliai atspėjai, kad aš prie giminių nuvažiãvęs buvau Plšk. [Laumė] atsisėdo ir nuvažiãv[o] in brolius, o sesuo ir liko lauke gryna, razvilkta (ps.) Aps. Žmogus nuvažiavo namo. Parvažiavo ir randa sūnų prigimusį namie LTR(Pls). Vyras nuvažiãvo in karves Vrn. Kad būtau sveikesnė, nuvažiúotau ir aš Vilniaus pažiūrėt Lzd. Nuvažiãvo pas dukrą Trak. Nuvažiúoja tėvas malūnan, pripiliam miltų diečkas Klt. Kap kada unūkump (pas vaikaičius) nuvažiuoju LzŽ. Nuvažiúotau Vilniun ir susiūtarytau LzŽ. Nuvažiúo (nuvažiuok), tu pažiūrėk angi Vilnių, tę kur Grv. Jūs didelį kelią padarėt, nuvažiãvot net Apsañ Aps. Par man’ pabūna, in kitą sūnų nuvažiúoja [tėvas] Antr. Sunkumas dabar papuolė, in daktarą važiuočiau, ale nėr kuo nuvažiúoja Aln. Par penkias dienas Rygon nuvažiúodavo [iš Suvieko] Imb. Kas tau nenuvažiúot buvo Rokiškin? Ob. Žiemą nuvažiúoji int ežero ir velėji int ekertės Jž. Miškan nuvažiúodavo, nupjaudavo gi ir sudžiovindavo balanykus ir kūrindavo Rk. Tadaik diedas nuvažiãvo girion Zt. Brolis nuvažiavo kunigop metrikų išimt Lz. Nuvažiúotūt pas Smilginį – anas lietuvys Dgp. Nuvažiúočiab bažnyčion, bet negaliu stovėtie Aps. Kai kas laikydavo kokį vieną eržilą kermošiun nuvažiúot Als. Nuvažiãvom miškan žiemą malkų kirst Sb. Su arkliuku krami krami ir nukrameni, par keturias valandas ir nuvažiúoji Biržuos turguj Ppl. A nuvažiuos tas laužas (senas autobusas) iki Plonėno? Ps. Na kaip, an Bauskę da nuvažiúojat kada? LKKVI282(Slč). Nuvažiãvom an Bardiškius, tenai buvo vestuvės, tai tuos tortus pamačiau Skrb. Kokie geri giminės, kad buvo net Maksvon nuvažiãvę jo prilankyt Krs. Nuvažiúot in miestą toli, trisdešim penki kilometrai Vžn. Nuvažiãvo ing Šiaulius, geryn geryn ir pagerėjo [sveikata] Sdb. Nori nuvažiúot į turgų, reikia arklį pasikaustyt Pc. Kol nuvažiúosi į Šiaulius, kokios trys karčemos buvo Grz. Kap jis nuvažiãvo vienan dvaran, ir labai graži karalaitė buvo (ps.) Eiš. Tada karalius pasikinko arklius savo, nuvažiúoja pas tą [vagį] pinigų dalytis (ps.) PnmR. Pasikinkęs kumelėlę ir aš nuvažiavau ing mišką parsivežt tokio medžio LMD(Rm). Važiuote nuvažiúosiv į didžius jomarkėlius JV231. Nuvažiuoki, dukteraite, kur medinis tiltas, tę del tavęs ašarėlių upelis pripiltas LTR(Kbr). Kap in girią nuvažiãvo, kertant medį vis dainavo DrskD245. Nuvažiav[o] tėvelis in Tilžės miestą, in Tilžės miestelį suknelių pirkti LTR(Lp). Nuvažiúota an laukelio, ugnelė kūrinta (d.) Mlk. Kas dirvas užartų, sėtų bei nuvalytų, kas grūdelius iškultų ir parduot nuvažiúotų, kad nei Lauro, nei dosningo Krizo nebūtų? K.Donel.
| Kai ari, tai kai nuvažiúoji vienan galan, tai an vieno norago LKT326(Trgn).
| prk.: Ir aš da in lazdos nuvažiúoju, apsiruošiu te On. Ir sangr[ąžinė] lytis galėjo nuvažiuoti į ia-kamienius A.Sal.
^ Pakolei biednas nueis, tai bagotas nuvažiuõs Lš. Pateptais ratais greičiau nuvažiuosi S.Dauk. Tokios kalbos nuvažiuojant, tokios grįžtant A.Rūt. Nori gyvas į dangų nuvažiúot, nuduoda šventą Tlž. Nuvažiãv[o] rasalo – uodega prišalo, nuvažiãvo maišo – ir pati pragaišo Mrc. Ką sako žmogus pirmiausia, nuvažiavęs į girią? (tpru) LMD(Vlkv).
| refl.: Nusivažiúoja į revą, išplauja mašiną Pžrl. Nusivažiuokite į Lietuvą, o išgirsite tą gaidą, iš kurios aš ėmiau įkvėpimą A1885,64.
4. intr. važiuojant nusileisti: Nuo kalno greit nuvažiãvome DŽ1. Žemyn nuvažiuoju R206, MŽ274. Ažvažiuot kalnan da nieko, ale nuvažiúot tai arklys bijodavo Svn. Norėjo šonan nuvažiúot ir angriuvo upėn Pb. Iš lygumų atvažiuoja, nė važiuot nemoka: nuvažiuoja nuo kalno kap nuo stogo Graž.
ǁ važiuojant įkristi: Saugokis, kad į duobę nenuvažiúotum Grž. Ir kaip jis įsėdo į vežimą, teip tas kučerius nūvažiãvo po vandens MitII39(Krg). Nuvažiúota iš palangės Juodynan ežeran (ps.) Ign.
5. tr. NdŽ, Jnšk važiuojant nugabenti, nuvaryti; nustumti, nuvežti: Nuvažiúok arklius į Svirbūtes Krš. Nuvažiuok ratus į daržinę ir nukinkyk arklį Ėr. Arklys buvo jau toliau nuvažiuotas Pšl. Jam liepė arklius nuvažiúot Lnkv. Piemenys nuvažiavo arklius, šeimininkai vedėsi svečius į vidų Žem.
ǁ važiuojant pasisavinti, pavogti, pagrobti: Aš visa (vis) pasidairinėju, kad niekas nenuvažiuõt mašinos LzŽ. Galėj[o] kas pasimt dviratį ir nuvažiúot, kap Vito pernai nuvažiãvo Pv. I jiem du dviračius nuvažiãvo Antš.
6. tr. Vkš važiuojant sužaloti, pervažiuoti; suvažinėti: Nūvažiúotą katiną pametė Grd. Mislijau, ka kokį vaiką nuvažiãvo, ka krioka kaip iš proto išejusi Trk. Belėkdamas vištą nuvažiãvo Vvr. Dar pirštus nuvažiúosiu su mašina Adm. Nelįsk teip arti, kad kojos nenuvažiuõtų Sml. Vaiko koją [mašina] nūvažiãvo Vn. Kulnį vaikuo nūvažiãvo [mašina] Šv. Kaip nuvažiúotas, teip nuvažiúotas [šuo], nebgaliam laikyti Plt. Pasisaugok, kad galvos tau nenuvažiuõtų Grž. Gelžkelio darbvežimio vadas … bevažiuojant užšokdamas nuvirto, ir tapė jam abi koji iki liemens nuvažiuoti LC1888,1. Ale jis, bėda, paliko vieną rankelę ant šlėnių begulint, ir toji tapė nuvažiuota Kel1881,178.
7. tr. važiuojant nuvarginti: Nuvažiúotą arklį niekas neema Šts. Nuvažiúotųjų jaučių meisa yra mėlena Šts.
| refl.: Nusivažiúo[ja] arkliai par keleivystes Ggr.
8. tr. važiuojant suniokoti, išvažinėti: Visa kertė rugių yr nuvažiúota Šts.
9. tr. važiuojant nuplėšti, suvažinėti: Nuvažiúotas tekinis DŽ. Tuo nuvažiavo, kitą tekinį antmovė Šts.
×10. intr. nujoti: Sėdos an ito arklio raitas ir nuvažiãv[o] LzŽ. Tada anas sėdos ir nuvažiãv[o] raitas Lz.
11. intr. plaukiant nutolti, nuplaukti: Karšis ka[d] didesnis, tai nuplėšia šniūrą, nuvažiúoja Pžrl.
12. intr. važiuojant, plaukiant nutolti (apie laivą): Ana įšoksta į tą laivą, ir laivas nuvažiãvo (ps.) Ign.
13. intr. nuplaukti, nuvykti (laivu, valtimi): Vėl ten nuvažiãvov su valte, vėl kelias raudas ištraukėv Štk. Vien ežerais galima nuvažiúot Ignalinan Mlk.
14. intr. toli ar ilgam laikui nuvykti, nukeliauti: Juzios sesuo buvo par ją Leningrade nuvažiãvus Mlk. O pats [Herodas] nuvažiavo iš Judėjos Cezareon ir atsiliko [ten] Ch1ApD12,19. Buklus tas vyras Lietuvo[je] gimęs, parejo mokslus lenkų žemė[je], o paskiaus nuvažiavęs į valakų žemę, dar par tridešimtis apvalius metus mokės įstatymų, arba provų M.Valanč.
| prk.: Jėzus Christus …, kuris tuo metu kaip būtų šalin nuvažiavo, kad užžengęs ant dangų nuejo ižg to pasaulio Tėvop DP387.
^ Mamos nerasi nuvažiãvęs Trgn.
| refl.: Nusivažiúočiau tolie, apei Šilalę dirbti Vn.
15. intr. nuvykti gyventi kitur, nusikelti: Čia aš gaspadinė, o kai nuvažiúosiu [kitur], tai prie kito [būsiu] PnmR. Daug svietelio i mūs [į Ameriką] nuvažiãvusio būta Švnč. Duktė nuvažiãvo Polskon Dv.
16. intr. nučiuožti tolyn slidžiu paviršiumi: Nuvažiãv[o] par ledą in grynos nugaros Klt.
17. intr. nuslysti į šoną ar žemyn, nušliaužti, nusprūsti: Tas šėpas i nuvažiãvo pakalniuo Dr. Čiūkšt, ir nuvažiãvo vaikas nū daržingalio žemėn Vvr. Pamačiau, kad Banionis tik slysta slysta nuo arklio, kebėkšt ir nuvažiãvo Slm. Kai verčiuos [lovoje], ir nuvažiúoja an kojas [čiužinys] Vdn. Po noperckėlį prisišinkavo, po stalu nuvažiãvo Tr. [Du broliu] jojusiu į [stiklo] kalną – ir nuvažiuosiančiu subine (ps.) S.Dauk. Stogas nuvažiavo ant šono kartu su gegnėmis rš.
^ Kad tu būtai nuvažiavęs verdančion smalon! Arm.
ǁ nukrypti: Tėvas vis kreivai numūry[ja]: matai, kai tas mūras nuvažiãvęs Jrb.
18. intr. nuslinkti, iškristi (apie plaukus): Nuvažiãvo plaukai Krtn. Po pusmečio nuo jo pakaušio visi plaukai nuvažiavo rš.
19. tr. dėvint nukleipti: Jo batai nuvažiuoti į vieną šoną rš.
| refl.: Mediniai klumpiai kaip matai nusivažiúos Kl.
ǁ intr. nuplyšti, nuirti: Jau nuo kluonų nuvažiãv[o] apdanga Mtl.
20. tr. šnek. išperti, prilupti: Senoji nutvėrė Kliotildą už plaukų, užvertė rūbus ant galvos ir gerokai nuvažiavo TS1904,2.
21. nukrypti nuo temos, nukalbėti: Šnekėjo šnekėjo ir visai nuvažiãvo Ll. [Jaunius] nuvažiuoja kartais ir į tokias kalbos „gudrybes“ J.Jabl. Nebe te jau nuvažiavai̇̃, aš žinau, ką tu norėjai pasakyt Ut.
| Apie meilę dainavau – vėl kažkur nuvažiavau T.Tilv.
ǁ niekus nukalbėti, pasakyti nesąmonę: Gudri gudri moteriškė, o kai nuvažiuoji kartais, tai nei kaip žmogui pasakyti rš. Kad tamsta turbūt ir nuvažiúoji par daug (perdedi), nei teip yra, nei ką Srv.
| refl.: Ar šitas žmogelis dažnai tep nusivažiúoja? Šil. Štai iki ko nusivažiuojama, tamsta… rš.
ǁ prastai padainuoti, nudainuoti: Žodžių nemoka, kad nuvažiuõs, kad paleis gerkles… Bb. Dukterys dažnai ją (dainininkę) taisydavo įkišdamos modernų žodelį: „Jau, boba, nuvažiavai nei šį, nei tą“ rš.
22. intr. prk. dingti, pranykti: Tiek degė, kiek trobų buvo pavėjuje …, būtų galėjęs visas sodžius nuvažiuoti (sudegti) TS1899,5.
23. intr. prk. būti nugyventam, nusmukti: Viskas jau blogon pusėn nuvažiãvo Iš. Sūnaus rankos[e] greit viskas nuvažiuõs Ktk. O te tai nuvažiãvo, taigi nieko nieko neturia, kaip stovia Pnd. Ūkis yra nuvažiãvęs Upn.
| refl.: Dirbt niekas nenoria, ažtai visa nusivažiãvo PnmR.
ǁ nusigyventi: Nuvažiãvo rūsas, su viskum – tuštinybės Krš.
ǁ netekti vertės: Kaip tie piningai nuvažiãvo, nėko vietoj paliko Krš.
24. intr. prk. moraliai pakrikti, ištvirkti: Nuvažiãvo mergelė, su kėpiu susitepė (susilaukė kūdikio) Krš. Ištvirko vaikas, nuvažiãvo kap nuo kalno vežimas VšR.
| refl.: Jei ne žmona, jis visai nusivažiúotų Mrj. Aš nežinojau, kad tu taip nusivažiavai! rš. Nusivažiãvęs svietas, labai suprastėjęs Krš.
◊ an kapų̃ (an kapùs) nuvažiúoti mirti: Pas mano seserį buvo trisdešimt svotų, ale neišsirinko, an kapų̃ nuvažiãvo, va kur buvo jai išrinkta Dg. Dirbo dirbo, plėšė plėšė – i be laiko an kapùs nuvažiãvo Ėr.
gelumbių̃ derė́ti nuvažiúoti Rs paskęsti: Jau tas nuvažiavo gelumbių derėt LTsV95(Erž).
į Amèriką (Amèrikon) nuvažiúoti blogai eiti, blogai rodyti: Mano dziegorius nuvažiãvo Amèrikon Rk.
į ámžinus namùs (į dañgų, į kapùs, kapúosna, kapi̇̀nėsna Dt, Vdk) nuvažiúoti mirti: In ámžinus namùs kiek nuvažiãv[o]! Rtn. Nenorint į dañgų nuvažiúot [galima] Tlž. Padėsi sveikatą, į kapùs nuvažiúosi, ir po visam Krš. Šią žiemą mažne į kapùs nuvažiaváu Krš. Be laiko į kapùs nuvažiãvo KlK9,70(Užv). Aš tuoj jau kapi̇̀nėsna nuvažiúosiu Žž. Kaip girdėt, tai ne vienas nuvažiãvo kapúosna su ta liga Krs.
į lankàs nuvažiúoti niekų prišnekėti: Tai kad jau ir nuvažiãvom į lankàs Plk. Jau tu nuvažiavái į lankàs Krtv.
[kai̇̃p] į malū̃ną (mélnyčion) su burõkais (su rópėm) nuvažiúoti niekus nukalbėti, pasakyti nesąmonę: Ką čia jau ir bešneki, nuvažiavai̇̃ į malū̃ną su burõkais Srv. Nuvažiavo kaip į malūną su burokais LTR(Ut). Nuvažiãvo mélnyčion su burõkais Tr. Na jau, su ropėm malūnan nuvažiavai! Pn.
į Pùmpėnis (Pùmpėnysna) nuvažiúoti užmigti: Nuvažiavo Pumpėnysna LTIII460(Tvr).
į šárkų bažnýčią (koplỹčią) nuvažiúoti mirti: Jau nuvažiãvo į šárkų bažnýčią, nebėra Šd. Susirgo uždegimu i nuvažiãvo į šárkų koplỹčią Krž.
kai̇̃p nuo [Striūpų̃] ti̇̀lto nuvažiúoti nukrypti nuo temos, nukalbėti: Nuvažiavo kai̇̃p nuo ti̇̀lto Jrb. Nuvažiãvo kai̇̃p nuo Striūpų̃ tilto Šk, Lkš, Kdl.
kai̇̃p rãtai be atãsajų nuvažiãvo niekus nukalbėjo: Nuvažiavai̇̃ kai̇̃p rãtai be atãsajų Nč.
namõ nuvažiúoti
1. mirti: Mano metų jau mažai žmonių, kiti jaunesni nuvažiãvę namõ Srj. Katri varė [sielius], tiej nuvažiãv[o] namõ Drsk.
2. nusileisti (apie dangaus kūnus): Jau saulė namõ nuvažiãvo Gs.

nuo kópėčių nuvažiúoti DŽ niekus nušnekėti: Jau nuvažiavai nuo kopėčių LTR(Grk).
pas Abrãmą nuvažiúoti mirti: Tas žmogelis jau pas Abramą nuvažiavo LKKVII191(Čb).
po béržu nuvažiúoti mirti: Man reikė buvo senai nuvažiúoti po béržu Aps.
põteriai nuvažiãvo per vėlu: Jau vis tiek tavo põteriai nuvažiãv[o]! Lp.
panuvažiúoti (dial.) intr.
1. daugeliui nuvažiuoti: Tada panuvažiãvom namo LzŽ. Vyrai panuvažiãvo medžian Dv. Nūnai mūs panuvažiãvo Vilniun daugiamėj Dv.
2. visam laikui nuvažiuoti, nusikelti kitur gyventi: Panuvažiãv[o] duktė Polščion su vyru Lz.
pavažiúoti Š, Rtr, KŽ; M
1. intr. truputį važiuoti: Pavažiúok į šalį DŽ1. Tas ponas pavažiavęs ir pasigedęs, kad jam pinigų nebėra LMD(Žg). Pavažia[vo], prašo vilkas i trečios kojos pavėžėt LTR(Rš). Vienas įsėdi tos[e] rogelės[e], o kitas stumi ir pavažiúoji ratu aplink Svn. Čia upelė pienu teka, pavažiãvę (pavažiavus) krauju tekės (ps.) Dv.
ǁ važiuojant įveikti kokį atstumą: Dar reikėjo pavažiúoti apie porą kilometrų NdŽ. Nuo čia pora kilometrų pavažiúosta [prie ežero] Kpr. Pavažiavo galą, rado pinigų ant kelio BsMtI116. Kai būsi pavažiavęs galutį, tuojau šok ir nulėksim J.Jabl. O toliau pavažiúosta, bus Bajorėliai Slk. Keliaujant teko po keletą kilometrų ir pavažiuoti, ir paeiti rš. Buksvos išdvakusios medinašių, tai ir cypauja kiek pavažiavus M.Katil. Pavažiúok jau už Raseinių, ir margos [karvės], jau nelabai pamatysi žalos Plvn.
2. intr. KŽ nuvažiuoti kur ar kokiu tikslu (ppr. netoli ir neilgam): Reikės pavažiúoti iki Panevėžio DŽ1. Kas į turgų pavažiúo[ja], tas padirba piningo iš tų uogų Akm. Pavažiúona kur, pasiperka geriau Rdn. Aš jau turėjau arklius pasikinkęs, bet mun nebteko važiuoti, brolis pavažiãvo Šv. Ne arklį beturėsiam, ne kur pavažiúoti, ne kuo beapsisėti būs Sd. Pavažiúoji par Rąžę, i pri tai kertei y[ra] ta anų troba LKT75(Plng). Dar šnekėjo, ka rengias pavažiúot Alytun, ale nespėj[o] Pv. Su bernėku pavažiúosiu šieno Dbč. Pašaro jei kada trūksta, pavažiúoja į mišką, pasipjauna [šakų] Šlv. Kad prispės obuoliai, vaikai, pavažiúokit abi, duosiu Dg. Tai sėsk, pavažiúosim su mumim Azr. Pavažiuoji̇̀t Bokštan LzŽ. Pavažiúot reiks Vidžiúosna Aps. Kad jūs pavažiúotut Ignalinon, tai pamatytut, kiek te ežeriokų Sug. An Pasvalį pavažiúok – jau kitoniška kalba Antr. Negražu būt, kad jau nepavažiúotumėt pastikt Skdt. Toliau buvai pavažiãvus Km. Nuo vieno kiemo pavažiúoja lig kito, nuperka silkių Alz. Nubosta namie miegot, pavažiúot reikia kai kur Svn. Žadam lig Šiaulių pavažiúoti Krs. Pavažiúoju [į gimtinę], pasižiūriu, ka[d] nieko nėr (nebėra namų) Sdb. Pavažiuoji galą, ir jau kitas vėjas… lyg milžinas sėjėjas įsiutęs beria abiem rankom sniegą autobusui į akis J.Ap. Jums tuo tarpu reiks pasimti dokumentus ir pavažiuoti su manim K.Saj.
3. intr. NdŽ, KŽ nuvažiuoti šalin, tolyn: Kur stovėjo, nebėr vežimo, matai, pavažiãvo J. Kai aš prašiau pavežti, kitas tik sukirsdavo arklius ir pavažiúodavo Plšk. Tą avinuką gavusi [lapė] pasikinkė į vežimelį ir pavažiãvo PP77. Išpuolė iš paločiaus pultinai, šoko į vežimą ir pavažiãvo Jrk80. Pavažiuodama pasakė: – Rytą apent būsiu, tegul lauka S.Dauk.
ǁ prk. pasitraukti, ribai pasistūmėti: Kirtom kirtom, i kaip miškas pavažiãvo Užv.
4. intr. Sut, NdŽ važiuojant atsidurti po apačia: Pavažiuoju po kuo SD260. Traukinys pavažiúoja [rūdos kasykloje], tai tiesiai tan traukinin sprogdina Kpr.
| Su motociklu pradėjo važiuot ir pavažiãvo po mašina, ir gatavas an vietos Ob.
ǁ važiuojant atsidurti prie ko: Tiktai lig šis (kunigas) nusidarė, lig Jonalis bir po langu ir pavažiavo (ps.) S.Dauk.
| tr.: Pavažiuoti tiltą N.
5. intr. privažiuoti (prie ko), atvažiuoti (apie sausumos susisiekimo priemonę): Kitą rytą pavažiãvo karieta NdŽ. Automobilis pavažiavo po namų durimis Db.
6. intr. kurį laiką važiuoti: Pavažiúosim dvi tris dienas ir stovim LKT285(Šr).
7. intr. NdŽ galėti važiuoti: Jisai jau nei iš vietos nepavažiúoja K. Tokiu arkliu ir vaikas pavažiuõs DŽ1. Ar jau pavažiuojama su rogėmis? N. Paliauju pumpavęs [dviratį], i vėl – pš, nepavažiúosi Jrb. Kaip aš nepavažiúoju (negaliu važiuoti automobiliu), niekur nenuvažiuoju Krž. Kur čia tamso[je] su dviračiu pavažiúosi! Vkš. Jeigu sniego nėr, kaip su šlaja pavažiúosi Skdv. Roge retą metą pavažiúoji Jd. Sėdenė nirsta – nepavažiúosi su tuo dviračiu LKT64(Lkž). Kad nesgadintų, tai greičiau pavažiúotum Ker. Ta suklekusi mašinikė, taiso taiso i nepavažiúo[ja] Krš. Tokiam kely nepavažiúosi nė ratais, nė rogėm Mžš.
ǁ part. praes. tinkamas judėti susisiekimo priemonėms: Sunkiai pavažiúojamas kelias DŽ1. Grįžtu namon, vieškelis nepavažiuojamas J.Sav. Pas mus sniego bėra prie krūmų. Keliai pavažiuojami rš.
ǁ tinkamai važiuoti: Vien brada turi bristi, pavažiúoti negali J. Sklepas – važiuotas pavažiuõtum (toks didelis) Kp. Yr tokių arklių, kad negali pavažiúot Kp. Kada jau tas šventas Rokas (atlaidai) būdavo, tai šeštadienį važiuodavo, o kai sekmadienį išvažiuosi vėliau, tai negalėsi bepavažiúot Mšk. Kur pirm du kuinu lengvai mums pavežė naštą, jaugi dabar keturiais arkliais pavažiúoti nepigu K.Donel.
ǁ part. praes. tinkamas, skirtas važiuoti: Gavau arklius visai nepavažiuojamus J.Jabl. Čia ne darbiniai, pavažiúojami ratai Rz. Brikos dabar pavažiúojamos Ll.
ǁ part. praes. tinkamas rodytis važiuojant: Su tokiu padėvėtu nepavažiúojamu drobužiu apsivilkęs Rdn.
8. intr. kiek važiuoti: Turėjo savo ratus ir arklį pavažiúoti Vkš. Pavažiuot – kaip paukštis ėjo Pš. Nėr su kuo pavažiúot, kai reikia Jnšk. Perniai tai su rogėm nė karto neteko pavažiúot Krs. Man vienas malonumas pavažiuot žiemą, kas čia yr, – rogėm Č.
ǁ pasivažinėti: Dviračiuką tėvas nupirko pavažiúoti Skdv.
ǁ tr. pavažinėti: Mane pavažiuok, mane! Žem.
9. tr. važiuojant kiek pavaryti, pastumti, pavairuoti: Kai yr kam pavažiúot, tai daug greičiau prisikrauji Gs. Pavažiavo arklį prie durų J.Balt. O tu gal pati pavažiuosi arklį į kūtę? rš. Vairuotojas pavažiavo savo griozdišką mašiną šalikelėn ir sustojo rš.
ǁ važiuojant pastumti po apačia: Pavažiãvo vežimą po medžiais DŽ1. Pavažiúok ratus į pastogę Vkš. Pavažiúok arklius po topiliu ant paunksnę Sml.
10. tr. važiuojant padėvėti: Pavažiúotą dviratį gal pigiai nupirkti Vkš.
11. intr. paskristi (lėktuvu): Visi dyvijomos, ka gal oru pavažiúoti Nmk. Kur tu matęs: oru pavažiúot žmogu[i], nukris, – sako, – i tiek! LKT245(Lg).
12. intr. plaukiant atsidurti po apačia: Aukšti medžiai, augusieji ant kranto, buvo palinkę į vandenį, ir po jais galėdavo pavažiuoti didžiausi laivai J.Balč.
13. intr. toli ar ilgam laikui nuvykti, nukeliauti: Toliau buvo pavažiavę (ištremti) PnmR. Buvo pasitraukę nuo karo visi, visi buvo pavažiãvę toliau Kp.
14. intr. slystant palįsti (po kuo): Ėmė ir pavažiãvo kojos po lova Kt.
15. intr. atlikti žaidimo, lošimo veiksmą: Pavažiúok gi, kiek čia aš lauks[iu]! (žaidžiant šaškėmis) PnmR. Blogai išėjo, jam pavažiãvo, dabar išloš [kortomis] Jnš.
16. pašiepiamai pasakyti, įgelti; stačiokiškai papriekaištauti: Tiesiog jis man nieko nepasako, bet kalbėdamas vis pavažiúoja Lkč. Kaip įsišnekom, i pavažiaváu visą teisybę į akis Krš. Aš jai biskį pavažiavaũ anais sykiais Pv. Kad pavažiãvo, tai ką gi, tas net paraudonijo iš sarmatos Lel. Aš jam kai pavažiavaũ, tai tuoj nutilo Vžns. Anas labai mėgsta mergiotėm pavažiúot Sv. Matai, i pavažiãvo jam – net užkaito žmogelis Mžš. Ji moka bernam pavažiúot Ėr.
◊ vélnias pavažiuõs kariẽtą turės mirti: Greit vélnias kariẽtą pavažiuõs Grk.

×padvažiúoti (hibr.) intr. Zt
1. privažiuoti (prie ko nors): Padvažiãv[o] pačiump durump LzŽ. Padvažiúok arčiau Mlk.
2. nuvažiuoti į kokią vietą ar turint kokį tikslą: Reikia padvažiúot doktorop LzŽ.
3. kiek pavažiuoti: Padvažiãv[o] toliau LzŽ.
4. pašiepiamai pasakyti, įgelti; stačiokiškai papriekaištauti: Ir padvažiãvo akỹs pirminykui Ut.
parvažiúoti K; SD1109
1. intr. N, Sut, J, L, Š, Rtr, KŽ važiuojant grįžti: Tėvas parvažiãvo iš turgaus DŽ1. Atkelk vartus, jau parvažiúoja su šienu! NdŽ. Nu Vilniaus su arkliais parvažiãvo Krš. Teparvažiúo[ja] iš darbo dvylektą valandą Pgr. Ant vieno [šieno vežimo] pati parvažiúosu, ant antro sūnus parvažiúos Žlb. Ka parvažiãvo [jaunieji], kožnas savo nevalgė, buvo jaunosios pietai Bdr. Kap parvažiúo[ja], tai juos priimdo su duonos riekele ir druska Dv. Kap namona parvažiãvo su kunigu, buvo pamiręs [ligonis] Grv. Kap pirma arkliai savi buvo, parvažiavai̇̃, ir spakaina Lt. Pavakariais parvažiãvo ir anas JnšM. Mes priešpiet išvažiavom, pavakary parvažiúojam – anas da vis varto [šieną], privargęs, piktas Slk. Parvažiavaũ tik ką gyva iš tos ligoninės Kvr. Du rubliai nuvažiuot ir du rubliai parvažiúot, keturi rubliai [kelionė] Žl. Ką čia bevalgysi, kiek čia bėra parvažiúot! Sb. Nebevažiavau, grįžau atgalio, misliau, kad tik namo parvažiuõčia Č. Numovė [mašinai] ratą, ir parvažiúok dabar namo PnmR. Parvažiúoja namo, gryčia nerakinta, vyro nebėr Kpr. Jam neliko pinigų nė namo parvažiúot Krs. Visi pareidavai ir parvažiúodavai aba ant arklių parjodavai Mšk. Jam dovanojo kiaules i jis parvažiúoja namolek Šln. Žmona anksčiau parvažiãvo, ir į daržinėlę [šieną] susinešėm Sk. Kas pirmas V[elykų] rytą parvažiuos iš bažnyčios, tas pirmas tais metais nudirbs laukus LEXXXIII318. Parvažiúodami randa ant kelio begulintį ožį (ps.) Šk. O aš turiu du žirgeliu, namo parvažiuosiu, o aš turiu du broliuku žirgelius priimtie LTR(Asv). Ir jau būtų teip parvažiavęs, kad negera būtų šeimyna jį užuturėjus SPII181.
| A tos muno uogelės gyvos parvažiãvo (ar nesutrintos vežamos)? Krš.
| prk.: A iš mokyklos an penketukų parvažiãvot? Dv.
^ Bėda, kaip mergai margu arkliu parvažiavus KrvP(Ds). Baikštu arkliu kai boba važiuoja, po vežimu namo parvažiuoja KrvP(Stk, Vlk). Jei nevalgęs išvažiuosi, nevalgęs parvažiúosi Rd.
ǁ tr. panaudoti grįžtant namo: Parvažiúotas (su juo parvažiuota) biliotas, negeras Trš.
2. intr. grįžti iš kelionės, parvykti, parkeliauti ilgą laiką nebuvus: Parvažiãvo iš užsienio NdŽ. Vaikiukas apsiženijo, lygu tik parvažiãvo iš karūmenės Vkš. Parvažiãvo priš pat Didįjį karą Nv. Misliju, parvažiuos iš karo, neturės rasi kuo apsidaryti Žeml. Kap parvažiãvo, tep dar̃ ir neina in darbą Dbč. Aš kab parvažiúoju namopi, kab man linksma! Kls. Jis parvažiavęs, – tėvų neberadęs to[je] vieto[je] begyvenančių Sln. Parvažiãvo tėvulis iš didžios kelionėlės ir sustiko dukružėlę vieškelėliu einančią DrskD212.
ǁ DŽ trumpam grįžti, parvykti, apsilankyti (ppr. tėviškėje): Parvažiúoja vaikai, šoka, padeda [dirbti] Stk. Jis dabar buvo parvažiãvęs svečiuosna LKT364(Mrp). Kai Jablonckis Jonas, tas rašytojas, parvažiúodavo atostogų, jis čia ateidavo LKT194(Grš). Gerai gyvena, pasišvietę parvažiúona, dovanų pryveža Rdn. Parvažiãvęs yr penkias dienas Lk. Kad vaikai ir iš mokslų parvažiúona, žemaitiškai šneka Ub. Pas motinėlę jau neparvažiuosiu ir parvažiavus ilgai nebebūsiu LTR(Sv). Jis pats ketinąs parvažiuoti Velykoms ir pasilikti namie ligi šienapjūtės V.Myk-Put.
3. intr. Vkš, Plšk grįžti gyventi, parsikraustyti, parsigabenti: Teparvažiuõjie [iš Amerikos], ka parsivežtų mašiną, piningų, tai galėtų sklaidytise Erž. Kitas iš Amerikos parvažiãvęs nusipirko mašiną, ejo po ūkininkus kuldamas su arkliais Ms. Iš Amerikos buvo ans parvažiãvęs, dolierių parsivežė maišą Kl. Kap parvažiãv[o], parsivežė pinigų ir pasistatė namą Dsm. Du metu būs kaip parvažiãvo [sūnus su šeima] Žlb. Parvažiãv[o] [iš Sibiro] mažai gyvas Sn. Po tam atrašė: – Noriu namo parvažiúot ir mirt Pb. Aš kai parvažiavau, būčiau Skaisgiry apsigyvenęs Sk. Priimk priimk dukrelę iš didelio kelelio, parvažiuojant be valelės, be didžiausios LTR(Mrk). Tai aš nuo jo parbėgau, parvažiavaũ pas mamą Brt. Jonas Domanievskis parvažiuo[ja] į mūsų vyskupus (būti mūsų vyskupu) M.Valanč.
4. tr. važiuojant pargabenti, parvežti: Parvažiãvo svetimus arklius prisisprogęs Krš. Reik eiti ieškoti arklio, o arklys čia pat parvažiúotas Skd. Išejo parvažiuoti ratų, i pagavo į purmonus Šts. Ar baltokės [kumelės] neparvažiavo? Ėr.
| refl. tr., intr.: Jis nuejo tos kumelės parsivažiúot Šmk. Aš pats dviratį parsivažiúosiu Ss. Parsivažiãvo mašinelę ar už devynias tūkstantes Rdn. Susišukuosma [vilnas] i parsivažiúosma Pvn. Išvažiúo[ja] su bizne i parsivažiúo[ja] su mašinele Krš.
ǁ refl. tr. stumiant, ridenant parsigabenti: Nuėjo ir vežimėlį parsivažiãvo VšR.
5. intr. ateiti (kokiam laikui): Berneliai (bernelių mišios per Kalėdas) parvažiãv[o], Trys karaliai pareis dabar End.
^ Šventas Jonas su šieno vežimu parvažiúo[ja] Vg.
×6. (sl.) intr. parjoti: Sėdaus raitas ir parvažiavaũ namo Dv.
7. intr. srauniai atitekėti (apie upę): Nuo Aukštdvario parvažiúoja Verknė Stk.
◊ iš Amèrikos parvažiúoti gimti: Parvažiãvo iš Amèrikos dukrelė Kt.
namõ (numiẽ) parvažiúoti
1. mirti: Visi parvažiúosma numiẽ, tik nežinom kada Krš.
2. dingti: Aštuntoj dešimty esmu – namõ sveikata parvažiãvo Mlt.
paparvažiúoti (dial.) intr. visiems, daugeliui parvažiuoti, grįžti: Paparvažiãvo iš Vilniaus Dv. Vyrai paparvažiãvo iš medžio Dv.
pérvažiuoti K, Š, NdŽ, KŽ, pervažiúoti Rtr; Q536, SD295, L
1. tr., intr. R201,206, MŽ268,273, N, J, DŽ važiuojant per ką patekti į kitą pusę: Upė nebuvo ištvinusi, par brastvą suvisam lengviai párvažiavom Vkš. Pérvažiavo gronyčią i namo ataskutė Ml. Per kelią tik pérvažiuosi, i regėt Šlčn. Per tiltą reiks pérvažiuot Btrm. Reikė pérvažiuot upelė tokia Ob. Kai pérvažiuoji tą kalneliuką, važiuoji link stotį Dgp. Pérvažiavus šilą ir pagedo [autobusas] Žl. Kupa netoli teka, pervažiãvot gi Kp. Kad būt arkliai ramiai eję, būt pervažiavęs [tiltą] Pl. Nė parvažiúot par mišką neleisdavo [eiguliai], ne tik Kri. Pervažiavęs mišką, atrado ežerą ir viduryj ežero mato malūną BsPII28. Kol pérvažiavo visą kaimą, mėsą ir išmetė (ps.) Grv. Kai pervažiuoja par kaimą margu arkliuku, – vestuves išveža (priet.) Pnd. Pirmukart pervažiavus su javų vežimu į kluoną, reikia pervažiuot per netoli durų patiestus kokią porą rankšluosčių, tai pelės javų nekapos LTR(Šil).
| Pérvažiuot[ų] tačkele, parinkt[ų] akmenų Sn.
2. intr. truputį ar netoli pavažiuoti: Duo man pervažiuot OG57. Tai tau nustiko – pérvažiavai motociklu! Tvr. Vis jaučiais arėm, arklys tiktai pérvažiuot Azr. Kailinius pérvažiuot (kelionei) pasiūk Lp. Čia kur pérvažiuoja tik in svečius, o tep pas dukterį būna Pv. Pérvažiuok šiandiej Utenon Ktk. Du darbiniu arkliu turia, kur jau dirba lauke, o vieną – kad jau pervažiúot Kp.
3. tr., intr. pravažiuoti: Tuoj gatve mažai kas pérvažiuoja Drsk. Pervažiúojat Kinderius ir lekiat ant Vilnių Šmn. Kap važiuosi bažnyčelėn, nepervažiuok kapelio Ad. Jau bus pérvažiavę vakarą mašinos LzŽ. Ir kad keliavo keliu (išnašoje pervažiavo), atejo and nekurio vandenio Ch1ApD8,36.
4. tr., intr. Stk važiuojant visur užsukti, kiek pabūti, apsilankyti: Atvažiuok atostogų, párvažiuosma gentis, apsilankysma Krš. Uždagliojo žvakikes visoms giminims, párvažiavo visus kapus Krš. Visus vaikus párvažiavau, gerai gyvena, susitvarkę Rdn. Visas vaistines párvažiavau, nėr tų vaistų Grd. Gerai pérvažiuot pažiūrėt Sn. Jis visą kraštą pérvažiavęs Dg. Pirminykas pérvažiuoja, apdaboja [laukus] Klt. Jau in daktarus ana važiavus ir pérvažiavus, – kur tik nebuvo Slk. Daug aš gydytojų parvažiãvus – skrandžio uždegimas Sdb. Pérvažiavo par visą giminę, visus aplankė Adm. Buvo gal pats viduržiemis, kai jiedu vieną sekmadienį sumanė pervažiuoti stirnų ėdžias rš.
ǁ daugeliui užsukti, pabūti, apsilankyti: Daugybė piršlių párvažiavo Vkš. Labai daug žmonių čia pérvažiuoja, taigi ažumiršti Lb.
5. intr. galėti važiuoti: Gal tos mašinėlės ir pérvažiuoja, ka ir užpustyta Pv. Par eglyną Vaičionių pérvažiuot negalima Km. Per žiojėjančias duobes ir gličias išraustų žemių kalvas neįmanoma buvo pervažiuoti rš.
nepérvažiuojamai adv.: Jūra (upė) ištvino nepárvažiuojamai Trg.
6. tr. važiuojant (per ką) palikti žymę, judinti paviršių, ardyti, draskyti: Su akėčioms párvažiuos gerai, i biskį pasijudys tos varputės Jrb. Akėčiosna arklį inkinkė ir pérvažiavo pievą Žln. Jų vasarojus kad įdirbtas – kaip ir atavirkščiu drapoku pervažiúota Slm. Lengvom aketėlėm parvažiúoja vieną kartą, o paskui kokius du kartus volais Pc.
^ Burbuliuo[ja] kaip pelkė párvažiuota Gršl. Toks jau subinbruzda tas anos žentas – marma i marma kaip pekla párvažiuota Pkl. Dirva be takų, pervažiavus – be vėžių (ežeras) KlvK.
ǁ važiuojant suspausti: Buvo matyti, kad visas krūmelis buvo pervažiuotas ratu rš.
7. tr. ŠT296, Lp važiuojant sužaloti, suvažinėti: Nežinia, a ją ta mašina parmetė, a ją párvažiavo Jrb. Katineliuo kojelę párvažiavo Vkš. Prisigėrė i párvažiavo Skdv. Aš dabar tai kaip ir kokio traktoriaus pervažiúota, – visur sopa, visur dreba (labai pavargusi) Slm. Ją parvažiãvo mašina i paliko an kelio Mžš. Guli ant kelio parvažiúota višta Ėr. Dabar, naktį bežygiuojant, jam vokiškas sunkvežimis pervažiavo koją B.Sruog. Rado vieną traukinio pervažiuotą moteriškę Kel1932,6.
8. tr. važiuojant nuvarginti: Pirmosioms kojoms párvažiuotas arklys nebišgydomas Trš.
9. intr. ŠT292, Pžrl plaukiant (laivu, valtimi) patekti į kitą pusę, perplaukti: Grybautų pérvažiuoja par ežerą Vžns. Pulkas ejo švedų kariuomenės ir negalėjo pérvažiuot [per ežerą] Č. Akrūtu pervažiuoju R206, MŽ273.
^ Su cėbru per upę sunku pérvažiuot Rš.
10. tr., intr. keliaujant patekti į kitą pusę: Pérvažiavę Vokietiją, į Belgiją nuvažiavom Plšk. Stokholme teko pagyventi ilgokai, belaukiant leidimo pervažiuoti per Vokietiją V.Myk-Put.
11. intr. mažiau važiuoti, liautis važiuoti: Žmonys jau párvažiavo, turbūt jau vėlu Up. Jau ir artimiejai žmonys párvažiavo KlvrŽ.
12. intr. persikelti kitur gyventi: Paskui tėvukai pagyveno metus, pérvažiavo vėl Dg. Pérvažiavo, mūruos gyvena Ad. Taipo sugrįžo ir pervažiavo žemėn savo pati ir tarnai jos Ch1Kar10,19.
13. tr., intr. perbraukti: Ant šepečio užmetęs drėgną skudurą, pervažiuoju grindis ir šiaip, ir taip V.Bub. Atgalia ranka pervažiuoja trumpais plaukais rš. Pasakė, o tada susuko [Laurynas] naują raguolį, pervažiavo su juo per visą dažinį, šlamokštelėjo burnon J.Balt.
14. intr. šnek. suduoti, sušerti: Jeigu durniuosi, pervažiúosiu par nugarą kočėlu Kp.
15. tr., intr. prk. persiristi per kokią amžiaus ribą: Per pusę párvažiavau devintą dešimtį Tvr. Par septyniasdešimt párvažiavęs Krtn.
pievažiúoti (dial.) tr., intr. važiuojant priartėti: Pyvažiúo[ja] artie Krg. Ans pyvažiãvo žiburį Krg. Kad vežti negalėdavo [šieno], nepyvažiúodavo, sumesdavo į didelius kūgius Rsn.
pravažiúoti I, RtŽ; M, L
1. intr. N, K, DŽ1, KŽ važiuoti pro šalį: Pro šalį pravažiúok J. Jų pravažiúota nesustojus NdŽ. Pravažiúojamos stotys NdŽ. A nematei, a čia nepravažiavo žmogus? LTR(Slnt). Tujau ims, užkurs laužą, ka nepravažiuõtų pro šalį [kraitvežiai] Bdr. Pravažiúos pro mumis dum arklium briko[je] įsisėdęs pri tos panos End. Skubinkis, gali mašina pravažiúotie, pasliksi Vj. Yra kelias, pravažiúoja kai kada kas Sb. Kariuomenės tai daug pravažiãvo Brž. Pro kapus pravažiãvus ir pradėjo iš paskos gintis Mšk. Buvo smagu, kai praeinantiejai ir pravažiúojantiejai matydavo mano darželį Ar. Važiav[o] tėvulis, pravažiãv[o], manę dukrelės nevadav[o] KrvD251. Aš, užvakar tavo namus blogus pravažiúodams, kad įsitėmyčiau tikrai, tyčioms pažiūrėjau K.Donel. Nenoriu tokį būrį žmonių tylėdamas pravažiuotie Rp. Mat vienas iš jų dviejų pamėtėjo smarkiau, pravažiuojant pakalnėje viršininkui, ir pataikė į jo vežimą V.Kudir. Kepurę pakelia pravažiuodamas, užkalbina – geros giminės, matai A.Mišk.
^ Karas, tai ne motina pravažiãvo PnmR.
ǁ tr. važiuojant aplenkti: Jei matai, kad visų vežimų nepravažiúosi, tai ir arklio neverta blaškyti Šv. Kai važiuosiam į Kalvariją a kur, visus ans pravažiúos Žd.
2. intr. KŽ važiuoti (per ką) nuo vieno galo iki kito: Pravažiúoti per svetimą teritoriją NdŽ. Pravažiúoti pro tarpeklį NdŽ. Kaip pravažiãvo pro tą tiltą ir išgirdo, kad pasakė: – Durneli, durneli, praleidai tokius piningus Nv.
ǁ tr. važiuojant įveikti kokį atstumą: Pravažiavau penkias mylias, nė vienas nelojo LTR(Ut).
3. refl. Mrc truputį važiuoti, pasivažinėti.
4. intr. galėti pervažiuoti: Arkliai šnirpšta, neita, nepravažiúo[ja] ans End. Tę liūnas, nepravažiúosi LzŽ. Čia stačiai galima pravažiúot Pb. Tokia siaura keliūtė – pravažiúot nepravažiúosi Sld. Visus takus pukštais užkaišė, – nei praeit, nei pravažiúot Sv. Arklį plaka, arklys nepravažiúoja Bsg. Važiuoti sustojo ir barėsi negalėdami pravažiuoti J.Balč.
^ Kur varna praeita [ledu], ir kopininkas pravažiúo[ja] Klp. Jei geruoju, tai ir per barščius pravažiuosi, o jei piktuoju, tai nė keliu nepravažiuosi LTR(Trg).
5. tr. KII340, K, Rtr, NdŽ, KŽ, Škn padaryti tinkamą judėti susisiekimo priemonei; važiuojant prabraukti vėžes: Rogių kelias dar nepravažiúotas DŽ1. Kelias užpustytas, lauksim, kol pravažiuõs Jrb. Pravažiúotas kelias – bepigu neiti vaikams į mokyklą Šts. Nesiskubinkit, tegul kelią pravažiuoja Ds.
| refl. NdŽ: A keturias dienas, kol keliai prasivažiãvo, ans sėdėjo an pečiaus Jdr.
6. tr. Rtr, NdŽ, KŽ įpratinti važiuoti, išlavinti: Kumelys neseniai buvo pravažiúotas Grš.
| refl. NdŽ.
ǁ DŽ, Up pirmą kartą pamėginti važiuoti: Arklį pravažiúoti K. Šiandie ir šitą kumelioką pravažiuõs Trgn.
ǁ part. praes. skirtas važiuoti: Turi žirgą pravažiúojamą, nuvažiuoja ir vakarėlin, gegužinėn Antz.
ǁ part. praes. skirtas įvažiuoti ar išvažiuoti: Pagrindiniai dvaro v[artai] dažnai būdavo pravažiuojama anga didesniame pastate LEXXXIII201.
ǁ pradėti naudoti, išmėginti (važiavimo priemonę): Brika nauja, nepravažiúota, sunku važiuoti J.
7. intr. praplaukti: Ana, būdavo, par ežerą kai pravažiuõs! Pb. Su eldijėle nepravažiúosi, kaip užaugęs ežeras Aln.
×8. (sl.) intr. kiek pajoti, pajodinėti: Pazvaly many pravažiúot in ito kumelio LzŽ.
9. tr. keliaujant kur pabūti, apsilankyti, užsukti: Aš tik pravažiúoju NdŽ. Trumpai papasakojau apie Lietuvą ir palyginau ją su savo pravažiuotomis šalimis Šlč.
10. intr. nuvykus, nukeliavus pabūti, praleisti kurį laiką: Kur kalvek žiemą pravažiúosiu Aln.
11. intr. nuvykti kur kitur, persikelti, persikraustyti: Anies pravažiãvo miestelin gyvent Dglš.
12. intr. prk. praeiti, pralėkti (apie laiką): Vasara greit pravažiuoja Ėr.
13. paviršutiniškai ką padaryti.
privažiúoti K, RtŽ, Rtr; H154, R20, MŽ26, N, M, L, ŠT13
1. tr., intr. R415, MŽ560, Š, LL22,152, DŽ1 važiuojant priartėti: Da tos vietos neatradom, da neprivažiãvom Akm. Važiuokiatav važiuokiatav, privažiúosiatav tokius didelius numus LKT48(Žd). Liuob privažiúos pri tvartų, prikels ratus, i mesu [mėšlus], kol valktį primesu Kl. Privažiúoji ingi lapę ir ažušauni ją Dv. Tu arčiau tik privažiúok su arkliu Dgč. Penktadienin tai privažiúoja daugis prieg ežero Kpč. Prie daržinės privažiãvom ir liepė įdėt šieno ratuos Sb. Aš privažiúoju, činkt – tas arklys ant vietos (staigiai sustojo) Grz. Toji karieta privažiavo prie pušies ir prapuolė LMD(Gdr). Anys privažiãvo tą medžią, atkalė, nelaimę išleidė (ps.) LKT326(Trgn). Laukia, kai privažiuos, tai anas išlips iš medžio ir eis paskui ratus, tai vis išeis kur an žmonis LTR(Slk). Kai ana privažiãvo an tėvo namus, visi sužiuro, kad jų mergytė atvažiavo LKT309(Šš). Vėl išvažiavo žalčiai, privažiavo to miško, nebekukuoja gegutė LMD(Lg). Tas žmogus privažiavęs, žiūriąs – lapė Sln. Gailėte pergailėjo, širdelę perskaudėjo, kol privažiãvom močiutės dvarą (d.) Jnk. Važiavom lauką, važiavom antrą ir privažiavom sesers margą dvarelį LMD(Grl). Neprivažiavaũ anytos lauko, o jau pragydo raibi gaideliai JV412. Privažiavom dvarelį, anytelės vartelius, aš ir pamačiau savo vargelį pri anytos vartelių StnD20. Važiavau dieną, važiavau naktį ir privažiavaũ žalią pievelę DrskD35. Privažiavaũ prie kiemelio, šuneliai sulojo, tėvutėlis, motinėlė vartus atkilojo (d.) Šmn. Važiuoja da galą, privažiuoja gražių ir visokių medžių J.Jabl(PrL). Prie mūro privažiavę daugybė puikių karietų, ir vis naujos privažiuoja P.Cvir. Privažiúojamasis kelias NdŽ, KŽ. Privažiúojamoji vieta NdŽ.
| prk.: Kai stiklelį tánkiai kiloja, kelio galą greit privažiúoja PnmR. Ir kaip mes galėjome privažiuoti ligi tokios gėdos?! J.Dov.
^ Jei greitai važiuosi, greitai privažiuosi LTR(Vs). Aukso ratais ir prie karaliaus privažiuosi, ir dangun nuvažiuosi KrvP(Drsk).
| refl. NdŽ.
2. intr. Š, LL101, DŽ, NdŽ daugeliui atvažiuoti, važiuojant susitelkti (apie žmones): Kai privažiúoja visi, an dviejų galų nėra kur dėtis Stk. Ka liūb privažiúos, tratės visi pašaliai [per muges] Sd. Privažiãvo žmonių pilnas kiemas, kad judėte judėjo Žd. Pilnas kiemas buvo privažiúotas Plng. Miestelis pilnas būdavo privažiúotas Skp. Privažiãvę svietelio, girdžiu [esant] negerų žmonių Azr. Nei apsakyt, kiek privažiúodavo Paringin žmonių [per atlaidus] Prng. In Bronį žmonių privažiãvo, prilėkė, kur te anys ir dėsis, kur suskiš, – gal in pirkios miegos Slk. Kad privažiãvę giminių su kumeliais [į laidotuves], kad žvengia! Rk. Nuejom, svečių iš kitų ūlyčių privažiãvę Plvn. Gegužės mėnesį Stanislovo atlaidai būdavai, tai kermošius didelis, privažiúodavai čigonų Mšk. Išdalina kokią miško kertę iš varžytynių – privažiúoja žmonių šimtais Sk. Privažiãvo daug svetelių žilom kiaulėm be vadelių (d.) Vrn. Privažiavo daugybė ir moterų su vaikais, ir senių A.Vien.
| prk.: Bemat privažiãvo pilnas stalas visokių valgių Gs.
| refl. NdŽ: Prisvažiúoja svieto, nepereisi Drsk.
3. intr. daugeliui atvažiuoti (apie sausumos susisiekimo priemones): Čia vasarą tai mašinų mašinos privažiúoja Všn. Kiemas privažiavęs pilnas vežimų. Bus atvykę jau visi svečiai I.Simon. Būdavo, per kermošius kad privažiúodavo būdų su saldainiais, su kokiom špilkutėm tenoj, na visokių daiktų turėdavo Pl.
4. intr. daugeliui atvykti gyventi, atsikraustyti: Čia pilna baltgudžių privažiãvusių Dgp.
5. intr. nuvažiuoti: Kam reik, perka, du sykiu privažiúodavai [į kermošius] Mšk. Privažiúota sraujon upėn, žirgeliai girdyta (d.) Mlk.
6. intr. galėti atvažiuoti, nuvažiuoti: Prie mūsų niekas negalėjo privažiúot, net ir prieit negalima buvo Stak. Aparti̇̀ [keleliai prie vienkiemių], negal pri anų privažiúoti Krš. Žiemą čia sunku ateiti, privažiúoti, niekas neatvažiuona Pp. Arčiaus prie fronto nebuvo galiama su vežimais privažiúoti Plšk. Seniau kaimai buvo neprivažiúojami, kelių nebuvo Vvs. Privažiúot in juos sunku, šlapia Klt. Kelią pasidirbo privažiúot, kur reikia Sb. Reikė briste brist par balę ir ant pečių nešt malkas, negalėjo privažiúot Krs.
privažiúotinai
7. tr. NdŽ važiuojant priartinti, privaryti: Privažiãvo arklius prie gonko Sml. Privažiuok arklius arčiau J.Jabl. Išlėkiau, privažiavau arklį ir laukiau, sėdėdamas kairėj pusėj J.Paukš.
8. tr., intr. plaukiant (laivu) priartėti, priplaukti: Jis ne per daug spyrėsi, kad arčiau prie banginio privažiuotų Mš.
ǁ N priplaukti (laivu) prie kranto.
9. tr. Š, NdŽ važiuojant prispausti, sužaloti, suvažinėti: Nebėk par kelį, autanobilis privažiúos Slnt.
| refl. tr. NdŽ: Bene privažiaváis koją, kad raiši? Šts. Privažiaváus koją bevedekliaudamas par mėšlavežį Šts.
10. tr. važiuojant padaryti slidų, nuslidinti: Privažiúoti kelią NdŽ.
11. refl. NdŽ pakankamai važiuoti, prisivažinėti.
12. prilįsti, prilėkti: Mūsų tai išsimuša išsimuša musias, ale durys valioj, tai ir vėl privažiúoja Slm. Bičių kad privažiãvo – pilnas kambarys Ėr. Nemožna prisiglaust prie karvės, tuoj privažiúoja galva [utėlių] Antš. Saldumo tik įpilk kokian butelin, tai pilnas privažiúoja skruzdėlių Vb.
| refl. NdŽ.
13. intr. labai prirūkti, prieiti (dūmų): Uždarei jušką, ir privažiãvo gryčia pilna dūmų Ėr.
14. intr. daugeliui ateiti, pakliūti (apie kortas): Vynų kiek privažiãvo! Kur aš juos dėsiu?! Mžš.
paprivažiúoti (dial.) tr. daugeliui atvažiuoti: Susirinko didelė besieda, kai daug buvo paprivažiãvę LzŽ.

×razvažiúoti (hibr.) intr.
1. Ml važiuojant išsiskirstyti, išsivažinėti: Kaimais buvo razvažiãvę [per karą] Ad.
| refl.: Žmonės razvažiãv[o] po namus LzŽ.
2. Dgp, Dglš išvykti kitur gyventi, išsikelti, išsikraustyti: Kaimo nėra, razvažiãvę Ad. Visi razvažiãvę, razbėgę iš ūlyčių Prng.
3. perplyšti, išsiskirti, išsižioti: Skara jau suvis razvažiãvo Dglš. Cepelinai kada sulempa, gali razvažiúot Ml.
4. refl. įsileisti šnekėti niekus, nusišnekėti: Razvažiavai̇̃ tai kai Kazio ratai LKKXVII196(Pls).

×parazvažiúoti (hibr.) intr. išsivažinėti: Vaikai parazvažiãv[o] LKKXXIX184(Lz).
suvažiúoti K, Š, NdŽ, KŽ; M, LL176, L, Rtr
1. intr. N, J, Slnt, Klt važiuojant susirinkti į vieną vietą: Suvažiãvo daug svečių DŽ1. Vaikai neblogiausi, suvažiúoja, apdirba Stk. Tada suvažiúodavo daugiau, pri giminių ten užeidavo Kv. Suvažiãvo svečių būrys, nebužsidaro nė durys Žr. Nu pusnakčio suvažiúos [mėšlo] kabintojai, i būs talkos Jdr. Iš Žadeikių, iš visų pusių suvažiúos, arklys pri arklio būs End. Kap suvažiúosim, tai ir vietos nebus Pv. Šienaut pievų žentai suvažiã[vo] Dglš. Ir šitą savaitę dukrės buvo suvažiãvę Grv. Suvažiãv[o] sūnai su žmonom LzŽ. Giminė didelė, kolei suvažiãvo, ir pagulėjo anas (numirėlis) Imb. Suvažiãvo iš visų kraštelių į laidotuves Slk. Ant pakasynų susirinko, suvažiãvo visa giminė Skrb. Papjovė kiaulį, tai trys ar keturi suvažiúoja skerstuvių valgyt Rk. Vienuokart kad suvažiãvo gi [svečių], o nei kur apsigręžt! Č. Dabar suvažiãvo [dukterys] ir bulbas nuravėjo Kp. Kur karčema, tai te suvažiúodavo iš dviejų trijų kaimų su gavėnais Sb. Te triobos didelės, te arkliam klojimai dideli, tai suvažiúojam su rogėm Pnd. Ui, neateisiu: dukterys suvažiãvo, man gi pasišnekėt reikia Mžš. Pas tą paną buvo pokylis ir suvažiavo daugybė iš visur ponų LMD(Žg). Tame miestely didi nameliai, tę suvažiavo iš visų šalelių LTR(Plv). Ir suvažiavo daugel svetelių, nuims vainikėlį žalių rūtelių LTR(Sv). Motinyte mano mieloji, paklausk, ko tie sveteliai tėvelio kiemelin suvažiãvo (rd.) Krs. Atejus šilo mėnesie apent vaikai suvažiavo, bet vyresnybė augusiųjų vaikiukų nebipriėmė, todėl jų maž beliko M.Valanč. Su savo šeimyna matės suvažiuodami į sutartą vietą M.Katk.
| Suvažiúoja vakaruška, tai visgi tas gaspadoraičias kur šokina, o jau mum tai ką čia, trečia eilia Pnd. Suvažiavo karalaičių balius LTR(Brt).
| prk.: Į senatvę suvažiúo[ja] visi vargai, visos bėdos Rdm.
| refl. Q647, N, K, Š, Rtr, KŽ, DŽ1, Mrj, Žgč: Tankiau susivažiúodavo kaimynai NdŽ. Iš viso svieto susivažiúo[ja] į tą dainų šventę Jrb. Anąsyk susivažiãvom visi giminės Gs. Gentys susivažiãvo, pagėrė, padainiavo, linksmi visi, akės žiuba Krš. Liuobaus susivažiúos žmonių [į turgų] baisybės Grd. Susivažiãvom an to parvažiuko visi, i ėmė narint (skęsti) Ar. Susivažiúodavai, didžiausi atlaidai būdavai par šventą Joną Mšk. Susivažiavo visi neprieteliai sūdyti Joną smerčiu DS323(Stak). Tuomet buvo daugybė karalių susivažiavusių BsMtII219. Važiuodamys numie, susivažiuos anie (broliai) visi į vieną vietą S.Dauk. [Kanauninkai,] susivažiavusys kapitulos atlikti, visi vienkart vyskupui padėkavojo M.Valanč. Visiems malonu darės pamąsčius apie skanius pietus su šampanu, apie tokią gerą progą susivažiuoti Pč. Teip daug vyskupų ir daktarų susivažiavę buvo iž visos krikščionystės drin jų paieškojimo DP276. Kalvė[je] atradau daugybę žmonių susivažiavusių P.
ǁ refl. DŽ, NdŽ, Mrj atvažiavusiems susitikti: Jie susivažiúoja Griškabūdy[je]: vieni persikrauja malkas, o kiti javus už tai Žvr. Kame judu susivažiúosiatav? Slnt. Kitą sykį anuodu iš turgaus susivažiãvusiu i sėdėjusiu pri to šakinio End. Ar nesusvažiãv[o] paskui abudu [kunigai, viename sodžiuje kalėdodami]? Lp. Susirokavo tokį rokundą: susivažiuoti ant pusiaukelio pas Nemuną žemaičių pusėje, sukurti ugnį, paskum susivažiavę abudu prie tos ugnies susišliūbavoti DS300(Šmk). Ten susivažiuosim: ji iš ten (iš Užvenčio), aš iš Vilniaus jos kraitį palikusį nuvešiu Žem.
2. intr. daugeliui susisiekimo priemonių susirinkti į vieną vietą: Suvažiúodavo labai daug vežimų su bekonais Plšk. Ka mėšlą veždavo, tai suvažiúodavo kelios padvados Nm. Elyzas gavo tarnystę Šiauliuose, dideliame mieste, kur traukiniai suvažiuoja iš visų pasaulio pusių M.Katil.
| refl.: Na, susivažiúos kokios trys keturios purmankos Als.
3. intr. daugeliui atvykti gyventi į vieną vietą, susikelti: Akmeniškių tikrų mažai besam, čia iš visur suvažiãvę Akm. Iš visur suvažiãvę – senoviškai neina pasišnekėti Pgg. Tai būdavo miško darbinykai vis suvažiãvę iš kur, atvažiavę ar iš Rusijos, ar iš kur Sb.
4. intr. pradėti kartu gyventi, susimesti: Kaip ir va, po vieną labai nuobodu gyvent, suvažiãvom ant vieną vietą Sb.
5. intr. M, Šv nuvažiuoti ir grįžti: Gal ryto[j] du sykiu dar suvažiúosu į mišką Užv. Par naktį suvažiúosi į Klaipėdą Jdr. Kai teip toli, tai vieną kartą par dieną suvažiúoji, ir viskas Krk. Į girią medžių [reikia] suvažiúoti BM404(End). Tris keturis kartus suvažiúoji par dieną Ppl.
| tr.: Tasgatės, tokius kelius suvažiúo[ja] KlvrŽ.
6. intr. važiuojant sukristi: Tam̃ [Požerės] ežere yra veselia suvažiãvusi Grd.
7. tr. važiuojant suvaryti, sustumti į vieną vietą: Lentų aptvaras, kur keleiviai arklius suvažiúoja Š. Vokyčiai liepė tę suvažiúoti arklius, ratus, viską Lkš.
8. = suvažioti 1: Moža ryt ir suvažiuõs malką LzŽ.
9. tr. M, Kbr, Štk važiuojant partrenkti, užmušti, suvažinėti: Turėjo pasitraukt, neduotis suvažiúot Pgg. Ją suvažiãvo an Šilutės kelio Vn. Tris žmonis girtas suvažiãvo Šv. Ans nieko negirda, aną suvažiúos mašina Kin.
ǁ refl. važiuojant susidurti: Dvi mašinos susivažiãvo Grz.
10. tr. NdŽ, KŽ važiuojant suplūkti, nugludinti, pravažinėti: Padarytas, gatavas, suvažiúotas kelias KI168. Miške buvo tų kelių daug suvažiúota Žeml. Išsukus iš duobėto vieškelio, rogės ėmė lygiau čiaužti per plyną, lygiai suvažiuotą sniegą Pt.
11. tr. važiuojant sudėvėti, sudilinti: Suvažiãvo kinktus atiduotūsius, ir naujus pirkom Vn. Tu nesuvažiúosi tas šlajas, vaikuo paliks Pj.
| refl. NdŽ.
12. refl. spėti važiuoti: Aš su jumi nesusivažiúotau Lp.
13. patekti (į vieną vietą): Visi į tą pačią žemę suvažiúona, turėtum [gyvi] sutikti Rdn.
14. intr. prk. sulįsti, sulėkti: Visos žąsys suvažiãvo į avižas Gs. Musėles anie išvaro iš savo kambarių – pry munęs ir suvažiúo[ja] Lkv. Uždaryk duris, kad vištos nesuvažiúotų Srv. Suvažiãvo gryčion visi viščiukai Ėr. Kaip darai duris – musės ūžt ūžt, i suvažiuoja visos! Mžš. Skrudėlės kad suvažiuõs! Pnd.
ǁ staiga atsirasti: Tuo ant stalo suvažiavo moterų sūriai Ašb.
15. intr. prk. sutekėti: Neiškasėt ravelio, ir suvažiãvo visas vanduo į klojimą Srv.
16. intr. prk. būti godžiai suvalgytam, sulįsti: Jam visa suvažiavo, ar gardu, ar ne LTR(Ds).
17. intr. NdŽ sukirsti, suduoti, sušerti.
18. subarti, sugėdinti.
pasuvažiúoti (dial.) intr. visiems atvažiuoti: Visi darbinykai pasuvažiãvę iš selų LzŽ. Daug pasuvažiúoja kunigų Lz. Stov[i] pasuvažiãvę Dv.
užvažiúoti K, Š; R, Sut, I, LL305, ŠT7
1. intr. važiuojant patekti už ko: Užvažiúok už angos daržinės J. Da užu Šiaudinių užvažiãvo ir pradėjo šaudyt Sb. Jau nepamatysi, ažvažiãvo až kalno Mlk.
2. intr. NdŽ, DŽ1, KŽ, Nm važiuojant patekti ant ko, užkopti: Kaip tik liuob užvažiúoti ant tiltelio – arklys nė iš vietos Vkš. Užvažiãvo [arklys] in tilto, ir nulėkė visi ratai Lel. Jie kaip užvažiãvo su tankais ir prasmego Pn. Patogiau užvažiúoti iš ten ant kalno J. Prieš kalnelį užvažiúot būdavo labai sunkiai Kp. Kaip įsilaiduoji, tai kad eina man dviratis, nereikia nei mint – in kalno užvažiúoja Č.
3. intr. važiuojant patekti į kokią vietą, nuvažiuoti: Žmogus nakčia važiavo, užvažiãvo balon, paklydo, ir inklimpo ratai Eiš. Ituoj keliu alne Dauronỹs ažvažiúosi LzŽ. Kai ji užvažiãvo ant to dvaro, tai ji nulipo, ir kučierius turėjo tuščias namo važiuot VoL288(PrL). Vyriausias karališko dvaro užžiūrėtojas atėjo pažiūrėt smalos, radęs gerą smalą, liepė ant dvaro užvažiuot BsPIII28(Nm).
ǁ važiuojant pasukti, įsukti: Par dvi eilias gubų užvažiúoja Pl. Reikėjo užvažiúot gerai, dabar ir užkliudei Srv. Oi tai užvažiavo ristus žirgelis ties vario varteliais TŽI289(Mrs). Nuo šliūbo važiuojant užvažiãvo ne vieškeliu, užvažiãvo tiesiai par akmenis Kp.
| refl.: Užsivažiavaũ Kaune tokia gatvike ir paklydau Skr. Kur tu čia ne tuo keliu užsivažiavai̇̃? Prn.
ǁ tr. važiuojant užtverti, užstoti: Ažvažiã[vo] kelią i pasgadino ratai, nei laukt, nei šonu pravažiuot Ml. Ta Magdusė (upelė) par kelią bėgdavo, nė anos užvažiúodavo – ana vis gyva būs i būs Lkv. Priekinis vežimas išsisuka iš virtinės, užvažiuoja kelią rš.
ǁ tr. stumiant užtverti, užstumti, užgriozdinti: Man užvažiã[vo] duris prakartu, i negaliu išeit Ml.
4. intr., tr. galėti važiuoti: Užvažiúot te sunku – dumblynas, žabais užklotas Užp. Jos namai buvo dideli, mūro gurbai užvažiúojami Ob.
5. intr. Nm, Vkš važiuojant atsitrenkti, užkliudyti: Užvažiúoti ant ko NdŽ. Kap an akmenio užvažiãvo, šieno vežimas keberiokšt ir apvirto Lš. Ant minos užvažiãvo ir žuvo Rk. Užvažiãvo an kelmo, susidraskė savo kibyzdą (prietaisą malkoms vilkti) Grz. An kelmo neužvažiúok KlbX133(Mlk).
| Griaukit triobas, o kad ne, tai traktorium užvažiúosma, kertis ir nuversma Kp.
6. intr., tr. važiuojant partrenkti, sužaloti: Vienąkart užvažiãvo an jos (nebylės) su motociklu Vrn. Jisai užvažiãvo ant šerno, šernas šoko į tą sykį ant kelio Jrb. Nesulauki žmogus, negi žinai – maž kur nebegyvas, maž kur kankenas smagiai ar mašina užvažiãvo Skp. Anys ažvažiavo gulinčią avelę, išstipus, matai, buvo LTR(Slk). Bėk, ištrūkdinėk nuog kelio, ba aš tave užvažiúosiu Zt.
7. intr. D.Pošk, Nm, Žd važiuojant trumpam atvykti, užsukti; apsistoti: Užvažiúoti kur nakvynės NdŽ. Ar svetimas, ar savas užvažiãv[o] – man vis tiek Lbv. Jis parvažiuodamas užvažiãvo papasakot Rg. Užvažiúos, negal motynos nepaveizėti Krš. Buvo žadėjęs pri mūso užvažiúoti, kažin a išvažiavo visai, neužvažiãvo Trk. Mes čia tik užvažiúojam, toki užeiviai DrskŽ. Kožnan kieman ažuvažiúosi, tai rasi [žmonių] Šlčn. Subatoj kas in mane užvažiuõs Dglš. Ažvažiúosim seserès pasdairyt LzŽ. Anas užvažiãvo užvažiúojaman naman pas žydą pasganyt Gdr. Į tetą buvot ažvažiãvę? KlbX133(Mlk). Buvom užvažiãvę Puntuko, to akmeno pažiūrėt Kvr. Atvažiúodavo, sušildavo [karčemose] Žb. Tai dabar gal da iš čia reiks Rokiškin ažvažiúot Pnd. Baronkinis [žydas] užvažiúoja [į miestelį], vežimas baronkų, vaikai kaip šunes kad apstoja! Kpr. Gavau saldžių obuolių valgytie, sau, tegul užvažiúoja pasiimtie Alz. Užvažiãvo prašytų anūko šienui pjaut Pl. Kai būsi Pasvaly, užvažiúok ir pas mum pasikieminėt Skrb. Gal kokią valandą užvažiuosim [į svečius] Upt. Žadėjai pas mum užvažiúot, tai mes i laukėm Mžš. Teažvažiúoja manę pasdairyt, bo kap numirsiu, tai neišvys Lz. Anų (tėvų) gyvenimas buvo ant didžiu keliu, tada tenai visokia ponybė pri ano (sūnaus) užvažiuoti liuob (ps.) S.Dauk. Vyras važiuoja važiuoja per kaimus ir užvažiãvo vienan [kaime] pirkioj (ps.) Mrc. Ažvažiãvo pas jį labai išalkę, norėjo valgyt (ps.) Ign. Anas pradėjo ją draust, kad ažvažiuot an jį ir naktuit LTR(Slk). Čigonų užvažiavo trys vežimai pas ūkinyką ir prašos naktigulto LTR(Brž). Užvažiãvo svečių, būs linksmiau – vis viena i viena Krš. Drąsiai į jį užvažiuosi, drąsiai kalbėsies nakvynės ir vaišių lauksi Vaižg.
^ Piršliais negirkias, nieks nebužvažiúos Krš.
ǁ part. praes. skirtas apsistoti, užsukti: Ažvažiúojamie[ji] namai Jn(Užp). Užvažiúojamas kiemas Rtr, DŽ, Pn.
ǁ tr. trumpam atvažiavus, apsistojus užimti: Visas vietas karčemo[je] užvažiuotas radau Šts.
8. intr. judant, riedant atvažiuoti, užsukti (apie sausumos susisiekimo priemones): Pjaunam šiteipos, ažvažiúoja mašinėlė, ateina pažilas žmogus toksai PnmR. Užvažiavo dvi karietos su pulku svetelių LTR(Lp). Vienąkart pamisliu: ant vieškelį nueisiu, tai keleivinė užvažiuõs, tai paims Slm.
9. intr. atvykti gyventi, atsikelti, atsikraustyti: Visi po vainai ažuvažiãvo, iki vainai čia nieko nebuvo Dv.
10. intr. Lp netikėtai atvažiuoti: Tuom čėsu policija užvažiãvo Ker. Užvažiãvo žmonės, vilkas pametė mergytę ir nubėgo Dgč. Mano paankstinta nueit, mislijau: da atims pieną koks žulikas užvažiãvęs Žl. Jam begulint pakelėje, užvažiuoja ponai ketvertu arklių SI268.
11. tr. NdŽ privažiuoti: Ten daug ežerų mes užvažiúodavom Nmk. Važiuo[ja] anudu, užvažiúo[ja] kryžių – kunigas kela kepurę Sd. Važiavom, užvažiãvom bjaurį kelią tekiniams Vkš. Dabar kokią stotį užvažiúosim? Aln. Važiuoja važiuoja, užvažiavo didelį mišką LTR. Užvažiãvom žalioj girelėj žalią klevelį (d.) Ant.
ǁ važiuojant rasti, sutikti: Užvažiavai̇̃ mane tenai, t. y. radai atvažiavęs J. Ažvažiúosta gal ir senesnių žmonių, vėl pasiklausinėsta Kpr. Ieškodami karvės pirkt, pravažiavom šimtą su viršum kilometrų ir nieko gero neužvažiãvom Krs. Važiavau savaitę trečią, kol užvažiavau savo pačią LTR(Skdv).
ǁ važiuojant pavyti: Anie užvažiúos i paveš Varn. Regis, negreit važiavom, ale juos užvažiãvom KlbX133(Mlk).
ǁ važiuojant aplenkti:
^ Dveigys užvažiavo treigį KrvP.
12. tr. atvažiavus trumpam palikti: Užvažiúodavom arklius pri bažnyčios pri tokio žmogaus Krš.
13. tr. užstumti, užvaryti, užridenti (ant ko): Paveiza, ka ratai an stogo užvažiúoti, dišlius atsuktas an Žagarės (vaikinų išdaigos) Klk.
14. tr. Dr važiuojant uždirbti, pelnyti: Jis užvažiãvo, t. y. uždirbo par važinėjimus J. Užvažiãvo kelis rublius važiuodamas Vn. Už kartą važiavimo [į Rygą] užvažiúos arklį Lk. Gal būč ir aš kokį litą kitą užvažiãvęs [veždamas mišką] Krs. Laikas lig laiko du rublius užvažiuoti tai ne niekai! Žem.
| refl. tr.: Užsivažiúo[ja] kapeikos – šoperis vienas, neduoda biliotų Krš.
15. intr. užskristi (lėktuvu, raketa ir pan.): An dievaičio žuvažiãvo (išsilaipino mėnulyje) žmonys Rod.
16. intr. atskristi (apie lėktuvą, raketą ir pan.): Užvažiãvo lėktuvai Lg. Užvažiãvo lėktuvai ir susišaudė Dgl.
17. intr. perbraukti: Netingia procavot, taigi su kočėlu užvažiavai̇̃, ir gerai Slm.
18. intr. užslinkti, užgriūti: Jau baigiau kasti, duobė ėmė ir užvažiãvo Šts.
19. suduoti, supliekti, užkirsti: Išbarė ir per ausį užvažiãvo Mrj. Aš jam užvažiavaũ su kucium per nugarą Ldvn. Mušeika tas, patyloms užvažiúo[ja] i pabėga Krš. Tokiam reik į ausį užvažiúoti Rdn. Aš vieną kartą kad užvažiúosiu tavie par tą murzą, visą amžių atsiminsi! Trk. Porą sykių gerai užvažiãvo par antausį i užteko Kv. Aš jam kai užvažiúosiu par snukį, tai net atvirs Lel. Ar da man čia burblensi, kad ažvažiuosiu, tai net rėksi! Km. Kaip ažvažiúosiu alkūne dantỹs! Zr. Negalėjo ana jiem ažvažiúot kačerga?! Slk. Va, kad užvažiúosiu mazgoliu par akis! PnmR. Aš tam šuniu[i] basliu užvažiavaũ, tai te tuoj nulėkė rėkdamas Krs. Nutilk, bo kad aš tau užvažiúosiu su vadelėm, tai nežinosi nė kur dėtis! Ps. Užvažiavaũ arkliui par šoną, kaipmat ir mieste Srv. Nekalbėk kvailai, o ne, – užvažiuosiu taure per kaktą V.Krėv. Kad tu žinotum, tik susiturėjau neužvažiavęs jam per nosį J.Bil. Keikia mus ir pravardžiuoja, ir per kuprą užvažiuoja su vytim ar su vėzdu B.Sruog.
^ Dukart sakysiu, trečią – snukin užvažiuosiu KrvP(Brb). Geriau dantų žiūrėk, kad neišbyrėtų, kam nors užvažiavus KrvP(Prl).
20. intr., tr. prk. daug duoti, suteikti:
^ Ir užvažiãvo kaip Simutis ubagams: du praleidus – trečiuojuo (gudrus kaip Simutis, dalydamas ubagams aukas) Štk.
21. aštriai, pajuokiamai pasakyti, atkirsti, atrėžti: Na, ir užvažiãvo jis jam, gerai užvažiãvo DŽ1. Ona jam kad užvažiãvo, tai paraudo kai vėžys Všt. Gerai, dėde, kad tam piemen užvažiavai̇̃! Slv. Tas tai kaip užvažiúos, tai neturėsi ko atsakyti Krž. Gerai užvažiãvo tai biesuo už tokius žodžius Krš. Anai žodis neperkamas: ana užvažiúona taip, kad nežinai nė ką sakyti, nė ką daryti Vkš. Ot kad jis jam užvažiãv[o], tai užvažiãv[o]! Lp. Aš jam da teip ažvažiúosiu prie visų, kad raudonyt turės Dbk. Anas ilgai juokės iš manęs, bet kai ažvažiavaũ, tai tuoj tuoj nustojo Vžns. Boba kad ažvažiãvo, tas nebeturi ką sakyt Dgl. Kai anas jam užvažiãvo, tai nei vežt, nei nešt Ds. Sako, tai jo bobai gerai užvažiãvo, kad to net apsiverkė Krs. Nepagerbs tau nei žilo plauko, užvažiuos taip, jog nežinosi nei kas atsakyti, nei kur akys padėti V.Krėv.
22. intr. prk. įsikišti, sutrukdyti: Kada kitas šneka, kaip gali̇̀ su savo kalba užvažiúoti Krš.
23. intr. prk. pagadinti orą: Kas čia užvažiãvo? Pn.
◊ ant akių̃ (×ant kalniẽriaus) užvažiúoti aštriai, pajuokiamai pasakyti: Ot užvažiãvo ant akių̃ – kaip šūdina šluota Ėr. Supyko – aš užvažiavaũ biškį an kalniẽriaus Pš.
paužvažiúoti (dial.) intr. daugeliui atvažiuoti: Buvo švedai paažvažiãvę LzŽ.

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (78)

dapi̇̀lti

nuski̇̀rti

ski̇̀rti

įtráukti

antšókti

atšókti

pašókti

šókti

sušókti

pasuvažiúoti