Didaktinė mokymo nuostata, kai mokymo procese ir nepamokinėje veikloje atsižvelgiama į individualias mokinių savybes. Į pirmą vietą iškeliama žmogaus individualybė – jo individualūs poreikiai, interesai, gebėjimai, patirtis, ↗motyvacija. Taip sudaromos sąlygos kiekvieno mokinio potencialiems gabumams bei gebėjimams atsiskleisti. Skiriamas asmenybės, subjekto ir individo individualizavimas. Asmenybės individualizavimas yra siejamas su mokinio pasaulėžiūra, interesais, emocijomis, vaidmeniu kolektyve, amžiumi. Subjekto individualizavimas yra siejamas su mokinio kaip veiklos subjekto savybėmis. Jo tikslas – išmokyti mokinius optimalių ir efektyviausių mokymosi būdų, ugdyti gebėjimus organizuoti ir kontroliuoti savo darbą, įsivertinti. Tam rengiamos specialios instrukcijos ir atmintinės. Individo individualizavimas yra siejamas su atminties, mąstymo, suvokimo ir t. t. lygiu, kuris nustatomas specialiais testais (↗gabumų testas). Individualizavimo nuostata realizuojama į mokinį orientuotame mokyme, kai dėmesys nukreipiamas į mokymąsi ir į mokinį kaip jo subjektą. Individualizavimo nuostata siejama su humanistine pedagogika.

mókyti, -o (-ia), -ė
1. tr., intr. SD378 daryti, kad mokėtų, teikti mokslo žinių, lavinti, pratinti, daryti patyrusį, išmanantį: Pats nemokėdamas, kito nemokyk Kl. Jauni moka tep ūtaryt, kap mokykla mókia Mrp. Lietuviškai niekas nemókia Azr. Aš esmu, kur mokiu žmogų mokslo A.Baran. Mažą mokiau vaikščioti, o suaugusį pratinu gyventi A.Vien. Beržo rykštelė razumą duoda, ąžuolinė šakytėlė darbelio mokia NS1169. Nuog jaunybės mano mokei manę valios savo KN63. Mókomasis laivas DŽ.
^ Mókyk akmenį plaukt, kad skęsta Lp.
| refl. intr., tr.: Iš mūsų raštų mokosi visuomenė rš. Nesimokęs, sako, ir vyžos nenupinsi, ir tvoros neužtversi A.Vien. Aš daugiau už jį mokiausi, bet jis daugiau už mane mokėjo Ašb. Anam mažai laiko yra – mókyties reik Vkš. Gerai mókiasi Dv. Kuom gi anas mókias? Švnč. O kam aš mókysuos: aš paėmiau knygą, parveizėjau – ir moku Lkv. Nesimókant mokslas pats į galvą neįeis BM190. Juozai, kada tu pamokas mokysies? J.Jabl. Iš ūžiančių pušų mergaitės mokosi dainuoti, iš gegutės – raudoti S.Nėr. Visi priverstinai mokąsis rašyti LzP. Ir aš mokysiuosi amato J.Jabl. Šiandien ypač svarbu, kad kaimo jaunimas mokytųsi agrotechnikos (sov.) sp. Jo sūnus mokosi račium J.Jabl. Ana gi mókias, kaip atprast valgyt, ba karvės neturia Ob. Idant tą už šventą laikytumbim, mieliai klausytumbim ir mokytumbimesi Vln12.
^ Ardamys arti, pjaudamys pjauti mokomos VP6. Mokėti visi noria, bet mokyties ne visi VP30. Mokykis, kol jaunas, – senas neišmoksi PPr246. Tol mokomos, kol gyvi esma VP47. Ir mirsi besimokydamas KlvrŽ. Žmogus pasensti ir vis tebesimokai Pšl. Gema žmogus – mókias, ir miršta – mókias Drsk.
ǁ refl. lankyti mokyklą, eiti mokslus: Šiandien mokosi ne tik mokyklinio amžiaus vaikai, bet ir suaugusieji – darbininkai ir valstiečiai (sov.) sp. Itai mano sūnus mokias Ukmergėj Str. Nebėr kas dirba – mat mokias visi Pnd.
ǁ tr. dresuoti: Ir šuva geras duodas mokomas, ė žmogaus neišmokysi! LMD(Ds).
ǁ intr. būti mokytoju, mokytojauti: Jis móko vidurinėje mokykloje DŽ. Parė[jo] vaikus mókydama (į savo kraštą grįžo mokytoja) Gs.
ǁ intr. būti pamokoms mokykloje: Ko sugrįžai, Jonuk? Ar nemokia šiandiej? Mlt.
ǁ refl. semtis patyrimo, supratimo: Masės iš aštrios kovos daugiausia mokėsi (sov.) rš.
2. tr. SD88 duoti pamokymus, patarti, nurodinėti, kaip elgtis: Berneli mano jaunasis, nemokyk manęs jaunos, pamokyk savą žirgelį D38. Dar užausiai nenudžiūvo, o jau nori savo tėvą mokyti Yl. Eik gi, aš su tavo burna būsiu ir tave mokysiu, ką sakyti turėsi BB2Moz4,12. Žodžiu ir pačiu savo paveikslu mokia SPII6. Mókia tuos, kurie rūpinas DP173.
^ Senas arklys ir artoją moko Kp. Diena dieną moko J.Jabl. Dveigys treigį moko J.Jabl. Kiaušinis vištą moko PPr374. Kas mane mokė – numirė, o kas mokys – negimė Ds.
3. tr. bausti, bauginti norint atgrasinti: Jau matai, mokytas, tai bijo iš tolo Sdk. Vaikai yr mókomuoju: reik ir rykštelę antdėti kartais Plng.
4. tr. DP5 skelbti kokį nors mokslą, teoriją, teiginį, mintį: Komunistų partija moko mūsų liaudį, kad valstybės galios ir neįveikiamumo šaltinis yra tarybinių tautų vienybė ir draugystė (sov.) sp. Prisako jie mus eiti ing visą svietą žmones mokyti BPII44.
apmókyti tr. Sut truputį, kiek mokyti: Jau mano sūnus gerai apmókytas, jau nedurnas Tvr.
| refl.: Apsimókęs buvo, bet į ponus neišejo Šts.
atmókyti
1. tr. M atpratinti nuo kokio įpročio ar polinkio: Arielką geria, i niekas neatmóko Rš.
2. intr. atlikti mokymo darbą: Kiek jam (mokytojui) priguli, tiek atmókė ir nuej[o] Lp.
įmókyti tr.
1. Sut, J patarti, įkalbėti, pakurstyti: Viskas buvo padaryta taip, kaip aš juos kitada buvau įmokęs A.Vien. Pats nesusmislys – bernai inmókė Trgn. Įmokė tada vyrus, kurie sakytų, jog girdėjo jį kalbantį žodžius piktžodžiavimo GNApD6,11.
| refl. Š.
2. refl. Š įsitraukti į mokslą.
išmókyti tr.
1. SD166 padaryti, kad mokėtų: Ar tu išmókysi jįjį, sūnų, rašyti, piešti, rokuoti? J. Išmókė jį visokių kalbų BM12. Krizas abu savo pagalbininkus išmokęs skaityti P.Cvir. Išmokysiu žirgužėlį aukštai šokti, giliai plaukti DvD91. Kas išmokė karvelėlį sodely burkuoti, tas išmokys bernužėlį laukelį išarti Čb. Tasai mokslas tur teisiai jus išmokyti Mž10. Idant mus išmókytų sergėtis DP20.
^ Neišmokysi karvės į medį lipti LTR(Pp). Kiaulės negi išmokysi knygas skaityt Ut. Išmokyk, žmogau, akmenį plaukyt Pnd. Reikalas ir ubagystė daugel ko išmoko VP39. Vargas išmoko proto Sim.
| refl. intr., tr.: Skaityti aš, vaikeli, išsimokiau dar mažas būdamas patsai V.Krėv. Išsimókius vaikus to paties amato, tėvui bus lengviau Š. Tėvai numirė, ir neturiu kuo išsimokyti SI146. Mergužele mano, balta lelijele, tau reikėjo išsimokyt [austi] nuo kitų mergelių (d.) Tvr. Jis išsimókė par krautuvinyką Brž. Vaikai išsimókę (mokyti), o gryčia an bruzgulio (prasta, primityvi) Ssk. Jei aš žinoję, būtau išsimókę kokią giesmaitę Lz. Dviejų čia daiktų išmokytis turime DP463.
ǁ išdresuoti: Šunys tam tikri yr išmokyti Plt. Arklį jau būč išmókius, o jo negalėjau savo pusėn perverst (kitaip, geriau išmokyti) Trgn.
2. materialiai padėti mokslus eiti, išleisti į mokslus: Mano senelis pavyskupis A. Baranauskas pažadėjo mano motinai išmokyti vieną jos sūnų A.Vien.
paišsimókyti išmokti: Kap pabuvo Polščia (Lenkija), tai visi paišsimókė gudiškai Dv.
numókyti
1. RtŽ žr. atmokyti 1.
2. refl. niekais nueiti besimokant, nieko neišmokti: Tai ir nusmókei, tetule Lp.
pamókyti tr.
1. truputį mokyti, pratinti: Jis moka ir skaityti, ir rašyti, ir kitus pamokyti J.Jabl. Kad būtum tuomet čia gyvenęs, ir mane būtų kas pamokąs buvęs Žem. Pamokyčiau aš bernužį žagružes taisyti, pamokyčiau aš bernelį jautelius valdyti JD45. Vyresnysis sūnus, Juozapas, taip pat buvo pamokytas A.Vien. Pamókytas kruopelę buvo Švnč. Vaikus visus pamókiau Šč. Pamókytas visur kur prantnesnis Ds.
^ Be kalbos, be širdies žmogų pamokia (knyga) LTR(Brž).
| refl.: Ir daug ko galėjo jisai pasimokyti iš tos ypatingos draugijos Ašb. Iš jų galima pasimokyti kalbos rš. Kap paūgėjau, visap pasimókiau Aps.
2. nurodyti, patarti: Pamókiau aš jįjį, kaip dėtis J. Ačiū, sveikas pamokęs, kaip gauti knygą A.Baran. Tas dalykas nieko pamokomo man šiuo tarpu nepasako J.Jabl. Maži vaikai tebėr pamókomuoju Dr. Perspėjanti, pamokanti Jarmalos kalba sujudino žmones P.Cvir. Anys tada, ėmę pinigus, padarė, kaipo buvo pamokyti Ch1Mt28,15.
^ Geras pamokys, piktas pajuoks KrvP(Mrk). Pamokys kiaušinis vištą Ds.
pamókančiai adv.: Straipsnelis labai pamokančiai parašytas sp.
pamókomai adv.: Reikia mokėti, – atsako jis pamokomai. – Viską reikia mokėti, tik ne viską dirbti J.Balt.
| refl.: Kitą mokyti bet kas mokam, bet save pasimokyti retas teįstengiam PPr120.
3. pabauginti, nubausti norint atgrasinti: Paimkit, broleliai, po penkias rykšteles, pamokykit seserėlę, kad daugiau nebeitų JD41. Aš taũ pamókysiu, da tu esi nemokytas! Ds. Kai pamókė (apkūlė, primušė), tai kelias savaites iš patalo nekėlė Up.
^ Gailisi mažą pamokyti, o su dideliu teks vargų pamatyti KrvP(Grnk).
| refl.: Tegu pasimoko už liežuvį – daugiau neplepės! Jnš.
pérmokyti tr.
1. mokyti iš naujo: Leisk man vaiką saviškai parmokyti Šd.
| refl.: Biliotnykai (kareiviai, turį bilietus) išejo pársimokyti į Kauną Šts.
2. daug mokyti: Nepermokytas SD295.
3. kurį laiką praleisti mokant: Pármokys aple Dievą vakarais Jdr.
pramókyti tr. kiek pamokyti, palavinti: Tas par savo nelabumą daugiau žmonis papiktino, nekaip ko gero pramokė M.Valanč. Pramokytas skaityti, jis pats išmoko puikiai rašyti J.Bil. Sunku neklaužadą vaiką pramokyti ko nors gero rš.
| refl.: Prasimokė prancūzų kalbos rš. Dideliai vargo, kas norėjo prasimókyti Trk. Nei senųjų nebeklauso, prasimókę niekų BM449.
primókyti tr.
1. SD309, BPII76 išmokyti: Tfu, gal tau velnias razumo primokė TDrIV210. Primokykite juos meilėsp … artimo DP65.
| refl.: Tas iš jaunystės prismokytų girtuoklystės Gmž.
ǁ daug ko išmokyti: Ateik, visokių dainių primókysu Užv.
| refl.: Tai vis per stiklą [aulyj] gali aiškiai matyti ir bestebėdamos daug gali prisimokyti S.Dauk.
ǁ užtektinai mokyti: Gana primókei, prikalbėjai – nebepasiduosu Krš.
ǁ viršaus, daugiau mokyti: Moko ir primoko Ėr.
| refl.: Vokiškai geriaus prisimókyti KII314.
2. prikalbėti, įmokyti ką daryti: Tu jo primókytas taip kalbi Lnkv. Kam primókai mano patį muštis? J. Kas gi primokė vaiką taip elgtis? rš. Geras būt vaikas, ale kad kiti primóko: tu teip daryk, tu teip daryk Srv.
susimókyti susitarti, susikalbėti išvien ką daryti: Vyrai jau iš anksto buvo susimokę, kaip ką daryti rš. Turbūt susimokę buvo, kad nei vienas, nei kitas neatvažiavo Škn. Jų susmókyta visų mane palupt Dbk.

mókyti, -o (-ia), -ė
1. tr., intr. SD378 daryti, kad mokėtų, teikti mokslo žinių, lavinti, pratinti, daryti patyrusį, išmanantį: Pats nemokėdamas, kito nemokyk Kl. Jauni moka tep ūtaryt, kap mokykla mókia Mrp. Lietuviškai niekas nemókia Azr. Aš esmu, kur mokiu žmogų mokslo A.Baran. Mažą mokiau vaikščioti, o suaugusį pratinu gyventi A.Vien. Beržo rykštelė razumą duoda, ąžuolinė šakytėlė darbelio mokia NS1169. Nuog jaunybės mano mokei manę valios savo KN63. Mókomasis laivas DŽ.
^ Mókyk akmenį plaukt, kad skęsta Lp.
| refl. intr., tr.: Iš mūsų raštų mokosi visuomenė rš. Nesimokęs, sako, ir vyžos nenupinsi, ir tvoros neužtversi A.Vien. Aš daugiau už jį mokiausi, bet jis daugiau už mane mokėjo Ašb. Anam mažai laiko yra – mókyties reik Vkš. Gerai mókiasi Dv. Kuom gi anas mókias? Švnč. O kam aš mókysuos: aš paėmiau knygą, parveizėjau – ir moku Lkv. Nesimókant mokslas pats į galvą neįeis BM190. Juozai, kada tu pamokas mokysies? J.Jabl. Iš ūžiančių pušų mergaitės mokosi dainuoti, iš gegutės – raudoti S.Nėr. Visi priverstinai mokąsis rašyti LzP. Ir aš mokysiuosi amato J.Jabl. Šiandien ypač svarbu, kad kaimo jaunimas mokytųsi agrotechnikos (sov.) sp. Jo sūnus mokosi račium J.Jabl. Ana gi mókias, kaip atprast valgyt, ba karvės neturia Ob. Idant tą už šventą laikytumbim, mieliai klausytumbim ir mokytumbimesi Vln12.
^ Ardamys arti, pjaudamys pjauti mokomos VP6. Mokėti visi noria, bet mokyties ne visi VP30. Mokykis, kol jaunas, – senas neišmoksi PPr246. Tol mokomos, kol gyvi esma VP47. Ir mirsi besimokydamas KlvrŽ. Žmogus pasensti ir vis tebesimokai Pšl. Gema žmogus – mókias, ir miršta – mókias Drsk.
ǁ refl. lankyti mokyklą, eiti mokslus: Šiandien mokosi ne tik mokyklinio amžiaus vaikai, bet ir suaugusieji – darbininkai ir valstiečiai (sov.) sp. Itai mano sūnus mokias Ukmergėj Str. Nebėr kas dirba – mat mokias visi Pnd.
ǁ tr. dresuoti: Ir šuva geras duodas mokomas, ė žmogaus neišmokysi! LMD(Ds).
ǁ intr. būti mokytoju, mokytojauti: Jis móko vidurinėje mokykloje DŽ. Parė[jo] vaikus mókydama (į savo kraštą grįžo mokytoja) Gs.
ǁ intr. būti pamokoms mokykloje: Ko sugrįžai, Jonuk? Ar nemokia šiandiej? Mlt.
ǁ refl. semtis patyrimo, supratimo: Masės iš aštrios kovos daugiausia mokėsi (sov.) rš.
2. tr. SD88 duoti pamokymus, patarti, nurodinėti, kaip elgtis: Berneli mano jaunasis, nemokyk manęs jaunos, pamokyk savą žirgelį D38. Dar užausiai nenudžiūvo, o jau nori savo tėvą mokyti Yl. Eik gi, aš su tavo burna būsiu ir tave mokysiu, ką sakyti turėsi BB2Moz4,12. Žodžiu ir pačiu savo paveikslu mokia SPII6. Mókia tuos, kurie rūpinas DP173.
^ Senas arklys ir artoją moko Kp. Diena dieną moko J.Jabl. Dveigys treigį moko J.Jabl. Kiaušinis vištą moko PPr374. Kas mane mokė – numirė, o kas mokys – negimė Ds.
3. tr. bausti, bauginti norint atgrasinti: Jau matai, mokytas, tai bijo iš tolo Sdk. Vaikai yr mókomuoju: reik ir rykštelę antdėti kartais Plng.
4. tr. DP5 skelbti kokį nors mokslą, teoriją, teiginį, mintį: Komunistų partija moko mūsų liaudį, kad valstybės galios ir neįveikiamumo šaltinis yra tarybinių tautų vienybė ir draugystė (sov.) sp. Prisako jie mus eiti ing visą svietą žmones mokyti BPII44.
apmókyti tr. Sut truputį, kiek mokyti: Jau mano sūnus gerai apmókytas, jau nedurnas Tvr.
| refl.: Apsimókęs buvo, bet į ponus neišejo Šts.
atmókyti
1. tr. M atpratinti nuo kokio įpročio ar polinkio: Arielką geria, i niekas neatmóko Rš.
2. intr. atlikti mokymo darbą: Kiek jam (mokytojui) priguli, tiek atmókė ir nuej[o] Lp.
įmókyti tr.
1. Sut, J patarti, įkalbėti, pakurstyti: Viskas buvo padaryta taip, kaip aš juos kitada buvau įmokęs A.Vien. Pats nesusmislys – bernai inmókė Trgn. Įmokė tada vyrus, kurie sakytų, jog girdėjo jį kalbantį žodžius piktžodžiavimo GNApD6,11.
| refl. Š.
2. refl. Š įsitraukti į mokslą.
išmókyti tr.
1. SD166 padaryti, kad mokėtų: Ar tu išmókysi jįjį, sūnų, rašyti, piešti, rokuoti? J. Išmókė jį visokių kalbų BM12. Krizas abu savo pagalbininkus išmokęs skaityti P.Cvir. Išmokysiu žirgužėlį aukštai šokti, giliai plaukti DvD91. Kas išmokė karvelėlį sodely burkuoti, tas išmokys bernužėlį laukelį išarti Čb. Tasai mokslas tur teisiai jus išmokyti Mž10. Idant mus išmókytų sergėtis DP20.
^ Neišmokysi karvės į medį lipti LTR(Pp). Kiaulės negi išmokysi knygas skaityt Ut. Išmokyk, žmogau, akmenį plaukyt Pnd. Reikalas ir ubagystė daugel ko išmoko VP39. Vargas išmoko proto Sim.
| refl. intr., tr.: Skaityti aš, vaikeli, išsimokiau dar mažas būdamas patsai V.Krėv. Išsimókius vaikus to paties amato, tėvui bus lengviau Š. Tėvai numirė, ir neturiu kuo išsimokyti SI146. Mergužele mano, balta lelijele, tau reikėjo išsimokyt [austi] nuo kitų mergelių (d.) Tvr. Jis išsimókė par krautuvinyką Brž. Vaikai išsimókę (mokyti), o gryčia an bruzgulio (prasta, primityvi) Ssk. Jei aš žinoję, būtau išsimókę kokią giesmaitę Lz. Dviejų čia daiktų išmokytis turime DP463.
ǁ išdresuoti: Šunys tam tikri yr išmokyti Plt. Arklį jau būč išmókius, o jo negalėjau savo pusėn perverst (kitaip, geriau išmokyti) Trgn.
2. materialiai padėti mokslus eiti, išleisti į mokslus: Mano senelis pavyskupis A. Baranauskas pažadėjo mano motinai išmokyti vieną jos sūnų A.Vien.
paišsimókyti išmokti: Kap pabuvo Polščia (Lenkija), tai visi paišsimókė gudiškai Dv.
numókyti
1. RtŽ žr. atmokyti 1.
2. refl. niekais nueiti besimokant, nieko neišmokti: Tai ir nusmókei, tetule Lp.
pamókyti tr.
1. truputį mokyti, pratinti: Jis moka ir skaityti, ir rašyti, ir kitus pamokyti J.Jabl. Kad būtum tuomet čia gyvenęs, ir mane būtų kas pamokąs buvęs Žem. Pamokyčiau aš bernužį žagružes taisyti, pamokyčiau aš bernelį jautelius valdyti JD45. Vyresnysis sūnus, Juozapas, taip pat buvo pamokytas A.Vien. Pamókytas kruopelę buvo Švnč. Vaikus visus pamókiau Šč. Pamókytas visur kur prantnesnis Ds.
^ Be kalbos, be širdies žmogų pamokia (knyga) LTR(Brž).
| refl.: Ir daug ko galėjo jisai pasimokyti iš tos ypatingos draugijos Ašb. Iš jų galima pasimokyti kalbos rš. Kap paūgėjau, visap pasimókiau Aps.
2. nurodyti, patarti: Pamókiau aš jįjį, kaip dėtis J. Ačiū, sveikas pamokęs, kaip gauti knygą A.Baran. Tas dalykas nieko pamokomo man šiuo tarpu nepasako J.Jabl. Maži vaikai tebėr pamókomuoju Dr. Perspėjanti, pamokanti Jarmalos kalba sujudino žmones P.Cvir. Anys tada, ėmę pinigus, padarė, kaipo buvo pamokyti Ch1Mt28,15.
^ Geras pamokys, piktas pajuoks KrvP(Mrk). Pamokys kiaušinis vištą Ds.
pamókančiai adv.: Straipsnelis labai pamokančiai parašytas sp.
pamókomai adv.: Reikia mokėti, – atsako jis pamokomai. – Viską reikia mokėti, tik ne viską dirbti J.Balt.
| refl.: Kitą mokyti bet kas mokam, bet save pasimokyti retas teįstengiam PPr120.
3. pabauginti, nubausti norint atgrasinti: Paimkit, broleliai, po penkias rykšteles, pamokykit seserėlę, kad daugiau nebeitų JD41. Aš taũ pamókysiu, da tu esi nemokytas! Ds. Kai pamókė (apkūlė, primušė), tai kelias savaites iš patalo nekėlė Up.
^ Gailisi mažą pamokyti, o su dideliu teks vargų pamatyti KrvP(Grnk).
| refl.: Tegu pasimoko už liežuvį – daugiau neplepės! Jnš.
pérmokyti tr.
1. mokyti iš naujo: Leisk man vaiką saviškai parmokyti Šd.
| refl.: Biliotnykai (kareiviai, turį bilietus) išejo pársimokyti į Kauną Šts.
2. daug mokyti: Nepermokytas SD295.
3. kurį laiką praleisti mokant: Pármokys aple Dievą vakarais Jdr.
pramókyti tr. kiek pamokyti, palavinti: Tas par savo nelabumą daugiau žmonis papiktino, nekaip ko gero pramokė M.Valanč. Pramokytas skaityti, jis pats išmoko puikiai rašyti J.Bil. Sunku neklaužadą vaiką pramokyti ko nors gero rš.
| refl.: Prasimokė prancūzų kalbos rš. Dideliai vargo, kas norėjo prasimókyti Trk. Nei senųjų nebeklauso, prasimókę niekų BM449.
primókyti tr.
1. SD309, BPII76 išmokyti: Tfu, gal tau velnias razumo primokė TDrIV210. Primokykite juos meilėsp … artimo DP65.
| refl.: Tas iš jaunystės prismokytų girtuoklystės Gmž.
ǁ daug ko išmokyti: Ateik, visokių dainių primókysu Užv.
| refl.: Tai vis per stiklą [aulyj] gali aiškiai matyti ir bestebėdamos daug gali prisimokyti S.Dauk.
ǁ užtektinai mokyti: Gana primókei, prikalbėjai – nebepasiduosu Krš.
ǁ viršaus, daugiau mokyti: Moko ir primoko Ėr.
| refl.: Vokiškai geriaus prisimókyti KII314.
2. prikalbėti, įmokyti ką daryti: Tu jo primókytas taip kalbi Lnkv. Kam primókai mano patį muštis? J. Kas gi primokė vaiką taip elgtis? rš. Geras būt vaikas, ale kad kiti primóko: tu teip daryk, tu teip daryk Srv.
susimókyti susitarti, susikalbėti išvien ką daryti: Vyrai jau iš anksto buvo susimokę, kaip ką daryti rš. Turbūt susimokę buvo, kad nei vienas, nei kitas neatvažiavo Škn. Jų susmókyta visų mane palupt Dbk.

paži̇̀ndinti, -ina, -ino caus. pažinti.
1. daryti, kad susipažintų: Atradęs naują pažįstamą, trauksi už skverno, pažindinsi su draugais P.Cvir.
2. daryti, kad turėtų žinių, sužinotų: Įžymusis kompozitorius Stasys Šimkus čia pažindino susirinkusius su rašomos operos „Kaimas prie dvaro“ fragmentais A.Vencl. Pažindina per laikraščio skiltis skaitytojus su Lietuva rš.
įpaži̇̀ndinti tr. padaryti žinomą, išmokyti: Mokyto[ja]s įpaži̇̀ndino raides, ir dabar galiu skaityti raštą Šts.
išpaži̇̀ndinti tr. klausyti išpažinties: Kunigui ne išpažindinti, bet numarinti teko Žem.
pasipaži̇̀ndinti susipažinti: Pažadėjo nuvažiuot pasipažindinti su būsiančia savo sužieduotine V.Kudir.
supaži̇̀ndinti tr.
1. padaryti, kad susipažintų, taptų pažįstamas: Jis supažindino dėdę su savo mokslo draugais rš.
2. padaryti, kad sužinotų, turėtų supratimą: Respublikos klausytojai buvo supažindinami su broliškų tautų muzikine kultūra ir žymiaisiais atlikėjais (sov.) rš.

2 ãplamas, -à adj. (3b)
1. paviršutiniškas: Darbas jo visas ãplamas, t. y. aplamu, paviršutiniai apdirba jis darbus, pusiau kone J.
aplamai̇̃ adv.: Aplamai̇̃ dirba jis J. Aplamai̇̃ (atmestinai) padirbo, kur dabar dėsu Krš.
| Galėjau aplamai (apytikriai) pasakyti, kiek metrų ilgio ir pločio J.Jabl. Aplamai̇̃ sakant, jo yra dešimtis karvių Brs.
2. S.Dauk neapsukrus, žioplas, apykvailis: Nėr mums su kuo kalbėt – ãplamas buvo, ãplamas paliks Vkš. Kas nemoka dirbti, negal ano išmokyti, tas ãplamas J.
aplamỹn adv.: Juo senyn, juo aplamỹn Šts.
3. bendras, visas: Teiraudavos apie aplamą priešo artilerijos kiekį rš. Aplamais bruožais atvaizduos Vilniaus meno raidą rš. Matė nuo aplamo rėdymo reikalus irstančius S.Dauk.
aplamai̇̃ adv. apskritai, iš viso: Gamtos dėsniai aplamai negali būti panaikinti rš. Aplamai aš buvau didelis sporto mėgėjas rš.

Apsigauti, apsimauti, apsikvailinti.

1 gùdinti, -ina, -ino tr. K, gudi̇̀nti, -i̇̀na, -i̇̀no Ms
1. pratinti, jaukinti: Gùdink avį, kuri prigunda prie rankų J. Gudi̇̀nti veršelį gerti Slnt.
| refl.: Gudinuos nu meisos Šts. Tu nori gùdintis, t. y. paprasti, gerti J. Negudinkis miegpuvauti S.Dauk.
2. mokyti, lavinti; gudrinti: Gùdink jį, kol įgus skaityti, piešti, rašyti J. Kurs gùdina, mėgina (kitą) darbą dirbti, tas mėgintuvas J.Jabl. Gùdinti į raštą BŽ563. Meldžiu mokinti, meldžiu gùdinti mane jauną mergelę JD456. Vaikus reikia iš mažo gudi̇̀nti pri darbo Užv. Kelionės, regėjimai žmogų gudina, galvą pripildo rš.
| refl.: Gùdinkis darbą dirbti, t. y. mokinkis J. Jaunuomenė medžiojo šernus ir teip gudinos ir stiprino save S.Dauk. Iš jaunų dienų gudinos į mokslą S.Dauk.
1 atgùdinti tr. atpratinti, atjaukinti: Kitąsyk verkdavo, dabar kaži kas verkt atgudino LzP. Meškūčio, vos iš krūmo išvesto, niekas negalėjo veikiai atgudinti nu braižymosi M.Valanč. Atgudink jįjį, kad negertum, t. y. atgrasink J.
1 įgùdinti tr.
1. įpratinti: Mane bernelį valio augino, į miegelį įgudino Tvr. Tu juos įgudinsi būti normaliais žmonėmis rš.
| refl.: Mūso vaikas įsigùdino naktimis kriokti Vkš.
2. išmokyti, išlavinti: Įgudinęs ranką ant savo priešų rš.
| refl.: Brolis įsigùdino, t. y. įprato, rašyti J. Kai įsigùdina, nebereik mokyti – pats žino Lkv.
1 išgùdinti tr. išlavinti, išmokyti; išgudrinti: Inteligentija nebuvo dar taip išgudinta ir gyveno per daug užsidariusi J.Jabl. Kiekvienas auginimas turi žmogaus esybę … ištaisyti ir išgudinti A1884,32.
| refl.: Išsigùdinti, įsimitrinti, įsimiklinti BŽ268.
1 nusigùdinti nusipratinti, atsipratinti: Nusigudináu, nebrūkau Šts.
1 pagùdinti tr. papratinti: Tą nu jaunų metų pagudino visūse darbūse padoriai elgtis M.Valanč.
| refl.: Pasigudináu kasmet vaikščioti į Erškėtinę Dr.
1 pragùdinti tr. pralavinti, pramokyti: Aš pati vaikus pragudináu Ggr.
| refl.: Prasigudina raštinė[je], o paskiau ir gauna vietą Dr.
1 prigùdinti tr. prijaukinti, pripratinti: Ana prigùdino prie rankų avį, duodama duoną J. Arklį vos prigudináu, kad galėtų juo joti Pln.
| Nuo puikybės tave išgelbės, o prie kantrybės prigudins srš.
| refl. tr.: Vaiką pamaželiais pri savęs prisigùdink Vkš.

Kryptingas poveikis žmogaus dvasinei ir fizinei plėtotei, kurio tikslas parengti jį visuomenės gyvenimui, gamybinei, kultūrinei veiklai, t. y. suteikti žinių, išmokyti veiklos įgūdžių ir būdų, suformuoti vertybių sistemą, kad jis galėtų kuo sėkmingiau plėtotis ir reikštis kaip asmenybė. Auklėjamajam jį veikiantys žmonės perduoda savo ir ankstesnių kartų sukauptas žinias apie gamtą ir visuomenę, perteikia veiklos patirtį, visuomenės papročius, tradicijas, dvasines kultūrines vertybes, elgesio normas. Auklėjimą sudaro mokymas, lavinimas ir auklėjimas siaurąja reikšme. Mokymas (ir mokymasis) yra pedagogo organizuojama ir vadovaujama auklėtinių veikla, per kurią jie įgyja mokslo ir praktinės veiklos žinių, sužino apie visuomenines, dorovines, estetines vertybes. Lavinimas yra auklėtinio veiklos įgūdžių formavimas, protinių ir fizinių galių, sugebėjimų tobulinimas, plėtojimas. Auklėjimas siaurąja reikšme - auklėtinio pasaulėžiūros, dorovės, socialinių ir estetinių poreikių, charakterio formavimas. Auklėja šeima (šeimos nariai - pirmieji ir svarbiausi auklėtojai), mokykla ir kitos švietimo, kultūros įstaigos (teatrai, muziejai), masinės informacijos perteikimo institucijos (radijas, televizija), teisėtvarkos organai. Be to, auklėjimui turi įtakos visa buitinė socialinė ir gamtinė aplinka. Be bendrų bruožų, kiekvienam istorijos laikotarpiui ir kiekvienai šaliai yra būdingi skirtingi auklėjimo uždaviniai, metodai, sistema, kuriuos lemia saviti socialiniai poreikiai, kultūrinės tradicijos, papročiai. Šių laikų auklėjimo principai grindžiami psichologijos ir pedagogikos mokslų duomenimis. Auklėjimo priemonių, formų ir metodų optimizavimui ypač svarbu yra psichologijos duomenys apie asmenybės plėtotės dėsnius, apie amžiaus tarpsnių specifiką, apie tai, kad auklėjimas visų pirma yra auklėtojų bendravimas su auklėtiniais ir pačių auklėtinių tarpusavio bendravimas (auklėtiniai yra ne tik auklėjimo objektai, bet ir subjektai). Viena iš svarbių auklėjimo formų yra saviaukla, kurios poreikis atsiranda tam tikroje asmenybės plėtotės pakopoje.

mangi̇̀nti, -i̇̀na, -i̇̀no tr.
1. KlvrŽ mankštinti, muštruoti: Nemangi̇̀nk arklio! Slnt. Kam tus arklius mangini?! Kal. Ak, šokin, mangin bėruosius žirgelius, par laukelį jodami JD1480.
2. Slnt, Ms varginti: Gaspadoriai mašinų neėmė, norėjo šeimyną mangi̇̀nti Trk.
3. stengtis prievarta palenkti savo valiai: Manginaũ savo vyrą, t. y. ant savo noro laužiau J.
| prk.: Mangináu mangináu (kvočiau) aš tą ponaitį Šts.
4. refl. BŽ21,28 ištvirkauti.
įmangi̇̀nti tr.
1. išmankštinti, įjudinti, priversti išmokti, įpratinti: Dukrą įmanginaũ austi, t. y. pramokiau J. Aš noriu įmangi̇̀nti vyrą, t. y. išmokyti darbų, palaužti po savimi J. Argi aš špūlę neįmangi̇̀nsiu, t. y. neįjudinsiu, kad suktųs greitai J.
2. įvarginti: Tu įmanginai̇̃ kupčius, t. y. įžudei su pardavimu J.
išmangi̇̀nti tr. išmankštinti, išmuštruoti: Išmangi̇̀ntas arklys Slnt. Eržilas yra nusistovėjęs – reikia vesti išmangi̇̀nti Sd. Papulsi tu, vaikeli, į kariūmenę – išmangi̇̀ns tave kaip cirkininką Mžk.
nusimangi̇̀nti; rš nuvargti, nusikamuoti.
pamangi̇̀nti tr. pamankštinti, priveikti: Tokiūs rugiūs rišėją gal pamangi̇̀nti (rišėja nespėja rišti) Kal.
pérmanginti tr. priveikti, pergalėti: Aš daveikiau aną iki galo, t. y. ant savo pastačiau, pargalėjau, pármanginau JI302.

mangi̇̀nti, -i̇̀na, -i̇̀no tr.
1. KlvrŽ mankštinti, muštruoti: Nemangi̇̀nk arklio! Slnt. Kam tus arklius mangini?! Kal. Ak, šokin, mangin bėruosius žirgelius, par laukelį jodami JD1480.
2. Slnt, Ms varginti: Gaspadoriai mašinų neėmė, norėjo šeimyną mangi̇̀nti Trk.
3. stengtis prievarta palenkti savo valiai: Manginaũ savo vyrą, t. y. ant savo noro laužiau J.
| prk.: Mangináu mangináu (kvočiau) aš tą ponaitį Šts.
4. refl. BŽ21,28 ištvirkauti.
įmangi̇̀nti tr.
1. išmankštinti, įjudinti, priversti išmokti, įpratinti: Dukrą įmanginaũ austi, t. y. pramokiau J. Aš noriu įmangi̇̀nti vyrą, t. y. išmokyti darbų, palaužti po savimi J. Argi aš špūlę neįmangi̇̀nsiu, t. y. neįjudinsiu, kad suktųs greitai J.
2. įvarginti: Tu įmanginai̇̃ kupčius, t. y. įžudei su pardavimu J.
išmangi̇̀nti tr. išmankštinti, išmuštruoti: Išmangi̇̀ntas arklys Slnt. Eržilas yra nusistovėjęs – reikia vesti išmangi̇̀nti Sd. Papulsi tu, vaikeli, į kariūmenę – išmangi̇̀ns tave kaip cirkininką Mžk.
nusimangi̇̀nti; rš nuvargti, nusikamuoti.
pamangi̇̀nti tr. pamankštinti, priveikti: Tokiūs rugiūs rišėją gal pamangi̇̀nti (rišėja nespėja rišti) Kal.
pérmanginti tr. priveikti, pergalėti: Aš daveikiau aną iki galo, t. y. ant savo pastačiau, pargalėjau, pármanginau JI302.