Motorikšų daugiausia Indijoje ir jos pačios greičiausios bei naujoviškiausios lyginant su kitais tuk-tuk‘ais. Jų greitis iki 40-50 km/h. Dažnai motorikšos turi vardus, tokius kaip: Krishna ar Ganesh (indų dievų vardai), tai Indijoj dažnas reiškinys.

Mieste visur laisvai vaikštinėja šventomis laikomos karvės. Autobusai ar motorikšos jas, ramiai gulinčias net gatvėje, tiesiog apvažiuoja.

Motorikša - tai triratis motociklo ir automobilio hibridas, kurio salone, kaip ir visose įstaigose bei parduotuvėse, būtinas atributas - kokio nors dievo paveikslas, altorėlis. Važiavimas motorikša, ypač jei kur nors skubi, suteikia galimybę mėgautis aštriais pojūčiais stebint virtuozišką indų vairavimo meną. Apie 10 km atstumą motorikša gali įveikti per nepilnas 10 minučių. Pakeliui į reikiamą vietą jis daugybę kartų prasilenks su kitais eismo dalyviais per plauką, apsisuks ten, kur tai atrodo visiškai neįmanoma, išners į tokias gatveles, į kurias uodas snapo nekištų, ką bekalbėt apie tai, kiek kartų sukels avarines situacijas.

Siekis tapatintis su savo automobiliu, kuris jau šimtmetį asocijuojasi su nepaliaujamu veržlumu, mus visus veda prie šviesos greičio įvaizdžio ir pseudofantastinių technologijų imitacijos. Tiuningų ir stailingų kultas, egzistavęs tik kaip subkultūros atributas, dabar perkeliamas į naujų automobilių rinką formuluojant jį kaip vartotojų poreikį. Garažuose išsiplėtojusi kultūra, kurios grožio ir aerodinamikos etalonai suprantami tik uždarame dragų ir neoninių spoilerių pasaulėlyje, rodosi, turėtų būti svetima eiliniam vartotojui.

Grakščias „Faustos“ linijas paryškina ir gartraukis. [Apie virtuvės baldų komplektą. – Red. past.]

Kiekvienas žmogus pats nusprendžia, kurios interjero detalės jam svarbiausios. Pavyzdžiui, mano svetainė, kaip ir daugelio lietuvių – sujungta su virtuve, todėl esminė interjero detalė man yra... gartraukis!

Gaiviam orui virtuvėje palaikyti naudojami įvairiausi gartraukiai.
Gartraukis turi įtakos ne tik virtuvės oro gaivai ir švarai, bet teigiamai veikia ir kitus kambarius.
Šiuolaikiniai gartraukiai tvirtinami prie plokštės ir suteikia virtuvei išbaigtumo vaizdą, palieka daugiau erdvės viryklei ir efektyviai valo orą.
Gartraukiai tarpusavyje skiriasi ne vien išvaizda ir kaina. Skiriasi jų tarnavimo laikas, matmenys, papildomos funkcijos ir t.t.

Be gartraukio ir pati gražiausia virtuvė per trumpą laiką papilkės, prisigers drėgmės, tad tai būtinas šiuolaikinės virtuvės atributas, ypač jei joje ne tik verdama kava, bet ir gaminama.

Gartraukis EDESA 1C–130 B [antraštė]
60 cm pločio, montuojamas po spintele arba ant sienos 3 traukos laipsniai [...]

Riebaluotą gartraukį išvalysite pasidarę košelės iš sutarkuoto nedidelio gabalėlio ūkiško muilo, šlakelio acto, trupučio šilto vandens ir žiupsnelio sodos.

Negalėjau pamatuoti viryklės, orkaitės, gartraukio, oro kondicionieriaus. Bet dabar neabejoju, kad ir šie įrenginiai po truputį suka elektros skaitiklio diską.

Šiuolaikinių namų virtuvė tiesiog neįsivaizduojama be gartraukio. Juk nei viena namų šeimininkė nenorėtų po kiekvieno maisto gaminimo šveisti nuo garų ir riebalų pageltusių sienų bei lubų. Be to, gartraukis padeda išlaikyti švarų ir gaivų orą.

Baisiausia metų švente vadinamas Helovinas - čia pat. Ir nors tai ne lietuvių šventė, ją mininčiųjų atsiranda. Tad praleisti spalio 31-osios vakarą galima kitaip nei įprastai - žiūrint įdomų filmą, tinkamą būtent Helovinui, kurį, beje, siūloma vadinti Šiurpnakčiu...

Nors Šiurpnakčio (Helovyno) tradicijos Lietuvoje populiarios tik tarp jaunesnės kartos žmonių, tai puiki proga pakalbėti apie šios šventės simbolį – moliūgą. Ši daržovė mėgstama visame pasaulyje, daugelyje šalių kasmet organizuojamos moliūgų dienos, renkamas pats didžiausias vaisius.

Šiurpnakčio pramogos Švenčionėliuose [antraštė]
Nors Lietuvoje lapkričio 1-2 dienomis minimos Visų Šventųjų ir Mirusiųjų paminėjimo dienos yra rimties ir susikaupimo metas, tačiau daugelyje pasaulio šalių išvakarėse švenčiamas Helovinas (Valstybinė lietuvių kalbos komisija siūlo Šiurpnakčio pavadinimą – aut. past.) randa vietą ir pas mus.

J.Amšiejienė gausų moliūgų derlių tikisi išparduoti iki vasario mėnesio nuolatiniams savo klientams turguje. Pati didžiausia šių daržovių paklausa būna spalio mėnesį prieš Šiurpnaktį (Heloviną).

Helovinas (dar užrašoma Helouvynas, Helovynas, VLKK taip pat siūlo naudoti pavadinimus Vaiduoklių šventė arba Šiurpnaktis) – šventė, vykstanti spalio 31 d. JAV šios šventės metu vaikai dėvi specialius kostiumus ir vaikšto po žmonių namus, sakydami: „Pokštas arba saldainis“.

Kaip Kalėdų Senelis – privalomas Kalėdų atributas, taip moliūgai ir baisios istorijos – be ko neįsivaizduosi Helovino.
Tad pateisinkime kalbininkų siūlomą Helovino lietuvišką pavadinimą Šiurpnaktis ir pasišiurpinkime dar viena istorija...

Gordonas Greenas šiuos du polius bando suderinti. Formos požiūriu naujasis „Helovinas“ (beje, VLKK šią šventę siūlo vadinti šiurpnakčiu) atiduoda duoklę klasikai, o savo turiniu bando nutolti nuo pirmtako. Turiu omenyje režisieriaus siekį siaubo istorijai suteikti daugiau psichologizmo.

Aikštę užpildė fajerių skleidžiami dūmai, o virš stadiono dangų papuošė čempionams skirti fejerverkai.

Beje, Lietuvos sporto aistruolių naudojami deglai, dar vadinami „fajeriais“, negesta net panardinti į vandenį. Paprasčiausia yra palaukti tą vieną minutę, kol jis išdegs visas.
Ir šiuo atveju, nepaisant visų apsaugos pastangų, deglų užgesinti kėdainiškiams nepavyko.
Tiesa, pasak „Lietuvos ryto“ sirgalių, kai „fajeriai“ baigė degti, apsauginiai „gesinti gaisro“ nenustojo.

„Sekmadienio rungtynėse sirgaliai uždegė du fajerius. Kas tai per fajeriai? 60 sekundžių degantys, nedaug dūmų skleidžiantys raudoni fakelai, kurių neužgesinsi net įkišęs po vandeniu. Jie tiesiog sudega per minutę. [...] – rašoma pranešime.
Tuo tarpu kas įvyksta, kai apsauga pasielgia taip? Jie sukelia chaosą. Įsivaizduokite, ar fajeris žmogui gali būti labiau kenksmingas, kai jis ramiai iškėlęs jį sudegina, ar tuomet, kai į jį purškiama su gesintuvu, jis praranda orientaciją dėl trūkstamo oro ir gali paleisti iš rankų deglą [...].

Rusų žurnalistai kategoriškai neigia ir „Spartako“ sirgalių kaltę dėl žuvusio policininko - esą nė vienas maskviečių „ultra“ neturėjo jokių petardų ar „fajerių“, šiuos daiktus į rusus mėtė tik baskai, o rusai esą tik gynėsi, mėtydami petardas atgal... „Argi teisinga, kad barbarais ir žvėrimis dabar vadina tik rusus?“, - retoriškai klausia F.Papenkovas, vadinantis save įvykių liudininku.

Viename aikštės kampe „žaliųjų“ armija užkūrė žaliai baltus taip vadinamuosius „fajerius“, o kitame aikštės kampe, balkone, tviksėjo stroboskopai ir kilo geltonų „fajerių“ keliamų dūmų kamuoliai. Abejose pusėse pyškino vidutinio garsumo petardos.

Lietuvos sirgaliai salėje buvo uždegę vadinamąjį „fajerį“. Tvarkos sergėtojai iš pradžių diskutavo su jaunuoliais, vėliau ėmėsi jėgos priemonių.

„CSKA“ sirgaliai neatsiliko, nors plakatu pradžiugino tik antro kėlinio pradžioje. Taip pat verta paminėti įspūdį, kai visa tribūna šokinėja ir skanduoja, sutartinai suka šalikus virš galvų, abiejų komandų sirgaliai reaguoja į bet kokį veiksmą aikštėje ar teisėjo sprendimą, net jei tai akivaizdi nuošalė. Ir net keista, kad sirgaliai beveik nenaudojo specialių liepsnojančių fakelų (fajeris – žarg.), kurie yra neatsiejamas rungtynių atributas kaimyninėse šalyse.

Neblėstanti ištikimybė vieninteliam gyvenimo klubui ir jo spalvoms, įspūdingas palaikymas kaskart susiburiant tame pačiame stadiono sektoriuje, tūkstančių žmonių sukuriamos vaizdinės mozaikos ir efektingi deglai, vadinami fajeriais – tai tik keli skiriamieji aistringiausiais sirgaliais ne veltui laikomų „ultrų“ bruožai, kuriantys įstabią atmosferą įvairių Europos ir kitų žemynų valstybių stadionuose. [...] „Hajduk“ fanai [...] sugebėjo surengti įspūdingą pasirodymą klubo šimtmečio minėjimo proga, kuomet viso miesto padangę nutvieskė įspūdinga raudonos spalvos „fajerių“ jūra.

Alytausgidas.lt naujienų portalo žiniomis, šis vaikinas į policiją kviečiamas dėl to, kad buvo užfiksuotas signalinių deglų (fajerių), pastaruoju metu uždraustų Lietuvos stadionuose, dūmuose. Policijos pateiktoje nuotraukoje gerai nesimato, kad deglą laikytų jis, taip pat nežinoma, kas deglą uždegė.

Ormaišis Lazy Cat – Naujas 2016 metų produktas, subalansuotas komfortiškam laisvalaikiui, visur kur norisi patogiai ilsėtis gryname ore.

Ormaišis – Tai oro lova, sofa, gultas subalansuotas komfortiškam bei patogiam Jūsų laisvalaikiui.
Jeigu ieškote galimybės atsipalaiduoti bei maloniai ir patogiai ilsėtis gryname ore – siūlome Jums įsigyti šį patogų ormaišį.
Mūsų klientai labai džiaugiasi išbandę šį ormaišį pajūryje bei įžvelgė labai didelį patogumą ir komfortą, kadangi ant ormaišio vėjas nepripūsto smėlio bei galima be rūpesčių ilsėtis. [...]
Jums užteks su savimi turėti vos 1,35 kg sveriantį ormaišį, kuris pagamintas iš tvirtos parašiutams naudojamos medžiagos Nailono- Ripstopo.
Šis ormaišis pripučiamas keliais patogiais judesiais, prigaudant į jį oro bei užsandarinant užsukus su patogia bei lengvai naudojama sandarinimo sistema.
Oras išleidžiamas taip labai greitai. Tiesiog užtenka susukti ormaišį ir jį supakuoti į jo maišelį. Neužtruksite tikrai ilgiau nei 1 minutę!

Keliais lengvais mostais ir oro gūsiais pripučiamas ormaišis – patogus pasirinkimas Jums! Nes jis yra kompaktiškas ir patogus, paruoštas greitam naudojimui – neužtruksite ilgiau nei minutės pripūsdami ar išleisdami orą. Ormaišį galėsite nešiotis su savimi patogiai visur ir visada!

Originalūs ormaišių panaudojimo būdai
Nesvarbu, ar rengiate vakarėlį sodyboje, kieme ar net pajūrio pakrantėje – ormaišių transportavimas ir pripildymas oru atliekamas taip paprastai, kad Jums nekils nė dvejonės, kad bet kuriame vasaros vakarėlyje ar gimtadienio šventėje oro sėdmaišiai yra tiesiog būtini. Tačiau tai dar ne viskas. Ryškiausiems vakarėliams reikia daug šviesų ir spalvų, todėl kiekvienas SeatZac oro gultas yra pritaikytas specialiam LED žibintuvėliui, kuris įstatomas į gulto vidų ir vakare leidžia šiam šviesti lyg kokiam jonvabaliui. Galime užtikrinti, kad tamsoje ryškiomis spalvomis šviečiantis ormaišis – tai vakarėlio idėja, kuriai sunku rasti lygių.

Oro gultas - ormaišis tai būtinas vasaros atributas. Ormaišiai yra greitai pripučiami be jokių pompų. AirSofa oro gultai turi dvi atskiras kameras. AirSofa ormaišiai yra gaminami iš tvirto nailono. Šie ormaišiai pasiūti naudojant medžiagos įsiuvimą su užlenkimu - tai jiems suteikia daugiau tvirtumo.

Oro gultas – ormaišis LAZY BAG

na kaip ir aišku, gali visokie MRU, KU, ŠU bebrai urėdų pavyzdžiu iš paskutiniųjų kovoti už savo šiltas vietas - vis vien finalas aiškus - stojančiųjų iš vis sumažės, algos kris ir finita. Uždarymas anksčiau ar vėliau

42 urėdai įsikūnijo į du Seimo bebrus [antraštė]
Dauguma urėdų nenaudoja feisbuko, todėl jie savo tiesas ne taip ir dažnai gina viešojoje erdvėje. [...]. Jie turi užtarėjų, kurie savomis lūpomis išsako urėdų mintis. Būtent taip nutiko ir penktadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete.
Posėdį stebėjusiems urėdams nereikėjo nė žodelio ištarti. Už juo tai padarė liberalas Simonas Gentvilas ir konservatorius Paulius Saudargas. [...] Jie pateikė alternatyvą Vyriausybės siūlomai reformai. Ir dėl savo pataisų turinio feisbuke šie politikai jau užsidirbo bebrų etiketes. Bebrų, tarnaujančių urėdams, etiketes.

„Leo Lt“, o paskui kažkodėl perbėgo į kitą pusę, ne visi bebrai buvo vagys ir ne visi valstiečiai tiki kiekvienu R.Karbauskio žodžiu ir kelia rankas pagal jo nurodymus.

Jie Tapiną garbina kaip išgelbėtoją nuo „ūsuotų bebrų“, tačiau tie patys bebrai su veido plaukais yra Tapino sugalvota abstrakcija. Tai yra PRIEŠAS, prieš kurį populistas kyla į kovą. Kas yra tie ūsuoti bebrai ir kaip jais atsikratyti? Na, rimtų pasiūlymų kaip ir neturime, bet Bradauskas, mažučiai, važiuokit į Kelmę pažiūrėt, kaip žmonės gyvena.

Iš karto sutarkim dėl terminų – „ūsuotas bebras“ nėra mano sugalvotas terminas, bet jis plačiai paplitęs interneto erdvėje, o aš jį išgirdau iš vienos mielos socialinių tinklų raganos.
„Ūsuotas bebras“ labai plati sąvoka – juo labai sėkmingai gali būti ne tik vyras, bet ir moteris, ne tik ministerijos klerkas švytinčia nuo išsėdėjimo kostiuminių kelnių sėdyne, bet ir žmogus, dirbantis valstybės valdomoje įmonėje ar Seime. „Ūsuotas bebras“ arba lotyniškai „Castor moustaccium“ (čia pats sugalvojau) yra plintanti invazinė rūšis, kuri Lietuvoje gyvena dar nuo carinės Rusijos laikų, bet nuo 2012 metų pastebima itin sparti jos reaklimatizacija valstybės tarnyboje.

Terminą „ūsuotieji bebrai“ išpopuliarino žurnalistas Andrius Tapinas. „Tiesa, išvadino ūsuotais bebrais, nors bebrai ūsų neturi. Bet čia nesvarbu“, – sakė jis. Nors kalbant apie politikus, valstybės tarnautojus apibūdinimas „bebras“ vartojamas neigiama konotacija, G.Kirkilas tikino, kad tai jų nežeidžia.
[...]
Dėl to, ar bebras turėtų būti LSDDP simboliu, anot G.Kirkilo, tartasi „gana plačiai“ – vyko diskusija partijos taryboje. „Vieni buvo už, kiti – prieš, bet vis tik dauguma nusprendė, kad tai – visiškai gera idėja“, – pasakojo socialdarbiečių lyderis.

Laiku neįvykdėme desovietizacijos ir stebimės, kad Lietuva išsivaikšto? Gal „bebrai“ (vartojant sparnuotą ir uodeguotą A. Tapino terminą) savo laiku ir atrodė nepakeičiami ūkiškumo autoritetai, na, ir leidome jiems įsitvirtinti kone visuose valstybės valdymo lygmenyse (o apsukriausi iš jų per neįtikėtinai trumpą laiką tapo tikrais kapitalistais).

Po socialdemokratų žvaigžde gimę ūsuoti bebrai: savi be darbo nepaliekami [antraštė]

Nesudarę koalicijos kadaise triuškinama laikytos Seimo daugumos turėtojai pasirodytų esą visiški bejėgiai. Jų vyriausybė būtų įveikta dar prieš rinkimus – tokios gėdos nepatyrė net bebrais pravardžiuoti 2012-2016 m. kadencijos socialdemokratai.

Šokiruojančią žinią iš premjero pirmadienio rytą išgirdęs aplinkos ministras K.Navickas, paklaustas, kam reikėjo jo atstatydinimo, rėžė, kad medžiotojai Seime savo pasiekė, o jam esą premjeras taip ir įvardijo: „Buvo reikalinga mano galva.“ Vau. Kas tie medžiotojai Seime? Taigi ir senieji socdemų bebrai, ir jų aplinkos veikėjai ministerijose bei iš korupcijos įpratusiuose gyventi versluose, ir „valstiečių“ ūkininkai.

Profesorius Alfredas Bumblauskas sukritikavo istorikus, kurie laikosi aktualijų pašonėje ir tribūną kalbėjimui apie Lietuvos tautiškumo istoriją užleidžia „istoriografijos ūsuotiems bebrams“ – radikaliomis pozicijomis ir idėjomis pasižymintiems tautininkams.

Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje ir dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje atsirado žodis "metroseksualas". Metroseksualais vadinami vyrai, kuriems mada rūpi labiau nei kitiems. Jie paprastai gyvena sostinėje arba netoli jos, vilki dailiais ir madingais drabužiais, itin rūpinasi oda ir plaukais. Dažnai tokie vyrai, tiek makaroniai, tiek metroseksualai, laikomi sumoteriškėjusiais.

Iš pradžių – homoseksualai, paskui metroseksualai su garsiuoju britų futbolininku Davidu Beckhamu priešakyje, o dabar taip elgiasi ir heteroseksualai.

35-erių Davidas dažnai vadinamas metroseksualu (paprasčiau – išpuoselėtos išvaizdos miesčioniu), nes ryte prie veidrodžio praleidžia daugiau laiko nei moteris.

Bet kas gi yra tas tipiškas metroseksualas? [...] Priklausomai nuo to, ar apie metroseksualus rašo moterys, ar vyrai, detalės, naudojamos apibūdinti aprašomąjį subjektą, neretai skiriasi. Bet esmė dažniausiai išlieka ta pati. Pirmasis “metroseksualo“ terminą sugalvojo kontroversiškasis britų eseistas Markas Simpsonas, jį pavartojęs savo straipsnyje, 1994 metais išspausdintame britų laikraštyje “The Independent“. [...]
Bet galų gale tai kas gi yra tas tipiškas metroseksualas? Štai ir paaiškinimas: pirmasis sandas “metro-“ reiškia miesto gyventoją, miestietišką gyvenimo būdą, o antrasis “-seksualas“, kilęs iš žodžio “homoseksualas“, yra skirtas pabrėžti, kad vyras, - nors dažniausiai ir yra, pavadinkime tai senoviškai, tradicinės orientacijos, - turi stiprų estetinį jausmą.

Metroseksualas – tai naujas žodis, apibūdinantis jauną, patrauklų, stilingą, heteroseksualų miestietį, kuris daug laiko ir pinigų skiria savo išvaizdai ir gyvenimo būdui.

Naujasis Ispanijos čempionės „Barcelona“ puolėjas iš Brazilijos Neymaras pripažino, kad jam patinka gerai atrodyti ir pirkti naujus drabužius, tačiau nesutiko būti lyginamas su karjerą baigusiu anglu Davidu Beckhamu, kurį pavadino metroseksualu. [...]
„Nemanau, kad esu metroseksualas – D.Beckhamas yra kur kas stilingesnis. Galbūt esu kiek pretenzingas, tačiau nemanau, kad tai problema“, – teigė 57 mln. eurų „Barcai“ kainavęs futbolininkas.

Vyrai turi nemažą kolekciją blogų įpročių, kurių jokiais būdais negalima demonstruoti viešumoje. Kai kurie yra kilę iš urvinių laikų, kiti atsirado metroseksualų epochoje – visi yra vaizdai, kurių nenorime matyti.

Vyrukai, kuriems netrukus sukaks 30 ir kurie su džiaugsmu pasirinko savo moteriškąją prigimties pusę, buvo metroseksualai. Jie buvo vedę, turėjo vaikų, bet nebijodavo dažytis, puoštis spindinčiais auskarais ir net dėvėti sukneles primenančius drabužius.

Remiantis straipsniu, kuris buvo išspausdintas 1994 metais Amerikoje, metroseksualas – tai heteroseksualus vyras, kuris labai rūpinasi savo išvaizda arba, kurių gyvenimo stilius – tai savotiškas atributas. Tuo tarpu stereotipiškai mūsų sąmonėje užsifiksavusį tą atributą, mes linkę primesti homoseksualiems vyrams.
Praėjus penkiolikai metų, žodis „metroseksualus“ įsitvirtino amerikiečių leksikoje. Taigi, būtent minėtame portale ir buvo sudarytas šiuolaikinių Holivudo vyrukų, kurie, pasak kritikų, perdėtai rūpinasi savo išvaizda ir labiau primena išsipusčiusius gėjus.

Pokalbių laidos irgi pribloškia naivumu. Kam jos iš viso reikalingos? Prisikviečia pilną studiją politikų, tarnautojų, specialistų, ekspertų, visuomenės veikėjų, rėksnių. O laidai dar neprasidėjus jau klausinėja: [...] „Kuo gėjus skiriasi nuo metroseksualo?“

Pats terminas "metroseksualas" buvo sugalvotas XX a. pabaigoje. Jis apibūdina vyriškosios lyties atstovą, gyvenantį didmiesčio aplinkoje ir labiausiai besistengiantį išryškinti savo moteriškąsias savybes, kurių, nesistebėkite, turi kiekvienas vyras...

Savo išvaizdai labai daug dėmesio skiriančius vyrus pirmasis metroseksualais 2002 metais pavadino žurnalistas Markas Simpsonas. Po metų jis sugalvojo naują sąvoką – retroseksualas. Tai vyras, grįžtantis prie tradicinės vyriškumo sampratos, nesiekiantis turėti daugiau kosmetikos už moterį, mokantis įkalti vinį [...].

Metroseksualas – materialiai apsirūpinęs, išpuoselėtos išvaizdos miesčionis, mylintis ne moteris, ne vyrus, o – SAVE.
Šis reiškinys taip paplitęs, kad prieš trejetą metų, remiantis amerikiečių lingvistų draugijos „American Dialect Society“ duomenimis, terminas „metroseksualas“ netgi buvo tapęs... Metų žodžiu!