Rasti išteklių įrašai (80)
consisto
Lotynų–lietuvių kalbų žodynas
užstanãvyti
1. J dėti, statyti į vietą.
2. KŽ sulaikyti, stabdyti.
3. NdŽ nustatyti, paskirti: [Dievas] stanavijo koronę and galvžudystės Ch1Moz9,1. Neturu stanãvytos (pastovios) vietos Krtn.
4. sudaryti: Kielikas stanavija dalį afieros brš.
×apstanãvyti
1. tr. apstabdyti, apraminti: Apstanavyk vaikus, kad neišdykautų Vv.
| refl. Lš: Jau dabar ir anas apsistanãvijo Trgn.
2. intr. nuspręsti, numatyti: Jau mūsų apstanãvyta, kur burokai dėtie – geriausia reiks kapčiun Km.
3. refl. apsistoti: Bent kartą gal ir čia apsistanãvysi Trgn.
×nusistanãvyti KŽ; TP1880,37 nusistovėti, nurimti (apie orą): Palauk, gal oras nusistanãvis, ir pareisi Trgn. Vėjas nusistanavyja (nusitaiso) BzF176.
×pastanãvyti tr. KŽ
1. J nuspręsti, numatyti, pasiryžti: Kiek pastanavijau, tiek ir duosiu Vv. Pagistanavyk stipriai iš visos širdies artimą kaip sau patį mylėt brš.
| refl. Rs.
2. paskirti: Pasirodžiau tau, idant tave pastanavyčia tarnu Ch1ApD26,16.
×užstanãvyti
1. tr. KŽ nustatyti, paskirti.
2. refl. BS20 sustoti: Čia vėl užsistanãvyja [svočia] ties vartais JR98.
Lietuvių kalbos žodynas
Jei kraujas laša iš nosies, ant pakaušio reikia dėti kirvį
Liaudies tikėjimų kartoteka
consido
Lotynų–lietuvių kalbų žodynas
bė́gti
apsistóti
trumpam liautis judėti
Reiks tau bėgtie vieškelėliu, apsistotie prie vartelių (d.) Drsk.
eĩti
judėti žeme lėtu tempu, žingsniais
giñti(s), výti(s)
siekti priartėti skubiai judant
Ko teip smarkiai bėgi, ar tave kas gena? Kn.
Genamas bėk, duodamas imk Žem.
Jeigu bėgsi, anos (ugnelės) ginsias, ka nebėgsi, praeis pro šalį Klk.
Vyk, kad bėga Jabl.
Anas bėgti, šunes vytis Rš.
Tas vaikas bėga, o šuniokas vejas Svn.
Iš krūmo išlenda kokis žmogus – aš bėgt, jis vytis Eiš.
Pondieve, padėk ir bėgančiam, ir vejančiam Plk.
Vagiui (Bėgančiam Šl) vienas kelias, vejančiam daug LTR. Vlkv.
Du bėga, du veja, vienas kelią rodo (vežimas su arkliu) LTR. Antz.
Du bėga, du veja, kad davytų, tai prarytų (ratai) LTR. Auk.
Jie apsisuko ir bėgo Rimono uolos link, bet izraeliečiai nuskynė kitus penkis tūkstančius ant kelių ir, vydamiesi juos įkandin iki pat Gidomo, jie užmušė dar du tūkstančius ŠR.
Ir kiekvienas guldė savo priešą. Aramėjai bėgo, o Izraelis juos vijosi ŠR.
stovė́ti, pastovė́ti
būti vietoje nejudant
Bėgančio pėdos, stovinčio ašaros KrvP. Vl.
Stovėjus – kraujai, bėgus – pėdai ST.
Bėgančio pėdos, stovinčio kraujai Dkš.
Du bėkim, du pastovėkim, du pasisupkim (krintantys lapai) LTR. Mrj.
Vienas sako – bėkim, kitas sako – čia stovėkim, trečias sako – apsisukim (vanduo, akmuo, nendrė) LTR. Skp. 2 greitai judėti srovei
stovė́ti, pastovė́ti
būti vietoje nejudant, tyvuliuoti
Ežere vanduo stovintys, upėj – bėgantys Zp.
sustóti
liautis judėjus
Bėgo bėgo tekinos – stabt ir vėl sustojo Kt.
Antonimų žodynas
džetlãgas
Organizmo ritmo sutrikimai, plačiau žinomi anglišku terminu jetlag, kamuoja didžiąją kelias laiko juostos zonas įveikusių keliautojų dalį. Jie skundžiasi mieguistumu ar atvirkščiai bemiegėmis naktimis, energijos stoka, nuovargiu.
– O kaip ten lietuviškai Jet lag? #džetlagas
– Nors ir jetlag, bet tikrai labai graziai atrodot :) Man asmeniskai ne karto nepavede nemiegojimas visos keliones metu.
– O as lektuve nieko nevalgau ir man nebuna jokiu jetlagu:)
Bet buvo ir geros naujienos, kurias pastebėjau įpusėjus eksperimentui. Pavyzdžiui, pradėjau geriau miegoti. Kaip paaiškino gydytojai, pagirios, kaip ir džetlagas, sutrikdo gyvenimo ritmą.
– Jet lag lietuviškai organizmo paros ritmo sutrikimas nuskridus keletą laiko juostų. Whaaat?
– taip nutinka kai kalbininkai nusprendzia nelavinti kalbos moderniu tempu.
– arba desinchronija.
– arba buitinėje kalboje džetlagas :-D
Pasakojame apie videokonferencijų pritaikymą darbui:
"Net ir įskaičiuojant įmonės sistemų administratoriaus, turinčio priimti galutinį sprendimą ir užtikrinti veikimą, nervus, tai yra gerokai pigiau, nei darbuotojo bilietai, viešbutis ir komandiruotpinigiai kelionėje į JAV, o ir „džetlago“ nėra.
Šis tekstas parašytas keliaujant po Šiaurės Kaliforniją, jet lago būsenos persmelktomis naktimis klausantis, kaip namo, kuriame teko apsistoti, kieme šeimininkauja voverės.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
sofinė́tojas, sofinė́toja
Iniciatyvoje jau dalyvauja apie 1,5 milijono "sofinėtojų", siūlančių nemokamą nakvynę užsieniečiams ant savo nedažnai naudojamos sofos. [...]
Prisijunk prie CouchSurfing.org ir susirask visus "sofinėtojus", gyvenančius 20 km spinduliu aplink tavo norimus aplankyti miestus. [...]
Susirink visą įmanomą informaciją apie "sofinėtoją" ir atlik protingą sprendimą - atidžiai perskaityk žinutes, profilį, konferencijas, užduok klausimus. Tau nebūtina priimti visų norinčių pas save į namus - pasirink svečią.
Palikdami atsiliepimus „sofinėtojai“ ne tik įvertina patirtį (pozityvi, neutrali, negatyvi), bet ir parašo svečio ar šeimininko apibūdinimą, pirmą įspūdį, kas patiko ir nepatiko. Šios rekomendacijos negali būti koreguojamos iš gavėjų pusės. Kuo daugiau pozityvių rekomendacijų iš skirtingų asmenų, skirtingų pasaulio kraštų ir dar skirtingomis kalbomis „sofinėtojas“ turi, tuo labiau verta juo pasitikėti ir su juo susitikti.
„Sofinėjimo“ statuso pasirinkimas neapriboja jūsų keliavimo galimybių, t. y. jei turite statusą „Susitikti puodelio kavos“, tai nereiškia, jog kiti „sofinėtojai“ nenorės jūsų priimti nakvynei. [...]
Be jūsų pačių pasirinktų nustatymų ir pristatymų, kiti „sofinėtojai“ taip pat gali reaguoti į anketą. Jie gali palikti teigiamus, neutralius arba neigiamus atsiliepimus apie jus. Tai gali būti tiek jūsų draugai, kurie yra užsiregistravę portale, tiek ir kiti „sofinėtojai“, kuriuos jau sutikote. Tai yra pagrindinis informacijos šaltinis, kai „sofinėtojai“ renkasi žmogų, pas kurį norėtų apsistoti ar priimti.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
fašioni̇̀stas, fašioni̇̀stė
Sandalų ir kojinių derinys. Šis mados akibrokštas pernai tapo populiaria tendencija, o štai šįmet taip pasipuošus iš namų geriau neiti, fashionistos titulą rizikuosi prarasti.
Jei orų prognozė numato lietų (o gal dar norėsite ir pasitaškyti purve?), tuomet, be botų – nė iš vietos. Žinoma, tikros festivalio fashionistos neapsieina be „Hunter“ guminukų.
Šiuo metu itin juokinga man viena ponių ponia – [...]. Pirmiausia mane nužudė šios „fašijonistos“ interviu vienai TV3 laidai apie brangias „nuodėmes“. Ponia Barbė teigė, kad „Loubutinų“ neturi. Ir kam? Juk pilna kokybiškų „padielkų“. O tokių mieloji dama turi net keliolika porų. Ponia Diana, pigiu blizgesiu žmones apakint sunku.
Rasos Arlauskienės atradimai, kaip per 5 dienas tapti paryžiete [antraštė]
[...] Apsistoti menininkų-fashionistų-kosmopolitų kvartale Marais ir jokiu būdu ne viešbutyje, o nuomotame bute.
Būčiau visai nieko prieš algą gauti vokelyje. Turiu omenyje delninukę, į kurią savo gyvenimus krauna fašionistos.
„Fashionistų“ kovos: kuri verta stiliaus žinovės titulo? [antraštė]
Trys mados mylėtojos: studentė Simona Aleknaitė (19) iš Kaišiadorių ir moksleivės Karolina Krilavičiūtė (15) bei Dorotė Joana Pociūtė (17) iš Vilniaus sukūrė stiliaus derinukus tema „Ryški žiema“ ir sudalyvavo linksmoje fotosesijoje „Panelės“ redakcijoje, sugebėjimą puoštis pademonstruodamos visai Lietuvai.
Kalbėdama apie brangius dizainerių drabužius, turiu pripažinti, kad vis tiek realybė tokia, kad patys keisčiausi daiktai skirti išprotėjusioms fashionistoms, marginalėms eksperimentuotojoms, tokioms kaip Anna Dello Russo, kurioms mada yra darbas ir kurios, sutik, niekada neatrodo seksualiai.
Klientai – labai įvairūs nuo jaunų merginų iki vyresnių moterų. Pasak butiko savininkės, amžius nėra rodiklis jų parduotuvėlei. Labai mėgsta apsilankyti menininkai, fashionistos, užsieniečiai.
Dar įdomiau - dantytas plokščias padas, kurį šiuo metu yra įsimylėjusios dauguma fashionistų.
Erotikos, kaltės ir vyriškos galios asociacijas intensyviausiai skleidžia visų pasaulio fašionisčių trokštamiausias šio sezono daiktas – burgundiško vyno (ar kraujo) spalvos lakuoto arba žvilgaus paviršiaus odos paltas. Tokius pristatė Alexanderis Wangas, Tommy Hilfigeris, Diane von Furstenberg, Tory Burch.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
kaučser̃fingas
Mano pirmoji „couchsurfing'o“ (keliavimo būdas, kai nakvynė gaunama nemokamai, naudojantis couchsurfing interneto svetaine – DELFI) patirtis buvo magiška.
Kartais imi ir pamiršti tokius regis paprastus ir nereikšmingus dalykėlius kaip kaučserfingas ir tai, kad esi šios programos dalyvis.
Žinoma, per pažintis nutikdavo ir absurdiškų istorijų: „Couchsurfing“ (keliautojus ir vietinius gyventojus jungiantis „sofinėjimo“ tinklas“) sutiktas egiptietis po kelių susitikimų pasipiršo, o tunisietis jau per pirmą susitikimą amžiną meilę prisiekinėjo (ES šalies narės pasas kai kam sukelia labai karštus jausmus)...
„Couchsurfing‘o“ svečiai pasaulį atgabena į namus [antraštė]
Tikrieji pasaulio mylėtojai ir nuotykių ieškantys keliautojai žino, kad netikėtos kelionės ir pažintys slepiasi po vienu žodžiu – „couchsurfing“. Išvertus į lietuvių kalbą, tai skambėtų lyg lovos paieška, tačiau keliautojų kalba tai – nuotykiai, iššūkiai, draugais tampantys svetimi žmonės ir tikrasis svečių šalių gyvenimas iš vidaus.
Čia ir vėl dažniausiai pasiseka kaučserfingo – nakvynės ieškojimo per internetą – aistruoliams. Užsieniečiai, pasiryžę apnakvindinti savo namuose visiškai nepažįstamą žmogų vien dėl malonumo su juo pabendrauti, neretai su malonumu pabūna jiems ir nemokamais ekskursijų vadovais.
Geresnio dalyko tikrai nera nei couchsurfing'as :D Teko kelis kartus ir paciam pasinaudoti ir hostinti pas save. Norint, kad tave priimtu reikia tureti bent kelis reference nes nelabai kas nori priimti zmogaus apie kuri nieko nezino.
Per pasaulį su CouchSurfingu: keliauk įdomiau ir pigiau [antraštė]
Apie CS klubą sužinojau iš atsitiktinių pakeleivių ir greitai supratau, kad tai yra kažkas man!? Jeigu nors truputį mokate anglų kalbą, prisiregistruoti CS tinklapyje (www.couchsurfing.com) Jums nebus sudėtinga [...].
Jeigu galite pasiūlyti nakvynę į Jūsų gimtąjį miestą (tarkime, Vilnių) atvykstantiems svečiams, pažymėkite, kiek žmonių galite priimti ir kokiomis sąlygomis, pavyzdžiui, ar pas Jus rūkoma, ar svečiams būtina turėti miegmaišius, ar galite pasiūlyti lovą arba sofą (beje, anglų kalbos žodis couch [sofa] ir lėmė CouchSurfing pavadinimą).
Į Bankoką grįžau praėjus kiek daugiau nei pusmečiui, jau pasiruošusi palikti šalį. Šį sykį per couchsurfing‘ą apsistojau pas jauną muzikantą, kuris man ir mano tuo metu Bankoke taip pat viešėjusiems draugams iš kitų šalių parodė keletą geros gyvos muzikos barų [...].
Pasaulis – tavo namai. CouchSurfingʼas [antraštė]
Nilsas Smedtsas iš Belgijos: „Aš sutikau daugybę nuostabių žmonių, keliaudamas su CouchSurfingʼu. Tai nuostabūs, draugiški įvairių šalių gyventojai, kurių paprastas turistas niekuomet nesutiktų... Nepaisant to, kad nereikia mokėti už nakvynę kelionių metu, CouchSurfingʼas padeda pažinti šalį tokią, kokia ji yra iš tikrųjų, o ne tik iš turistams paruoštų bukletų.
Pakeliui į šį būstą sulaukiau skambučio iš meksikiečio, su kuriuo anksčiau buvau susisiekusi couchsurfing'e - dvi laisvos sofos jo svetainėje ieškojo naujų sofos žmonių, tad jau buvau rami dėl rytojaus.
Couchsurfing: kai atsibosta „Viskas įskaičiuota“ [antraštė]
CouchSurfing (CS) – tarptautinis tinklas, jungiantis keliautojus ir jų lankomas vietines bendruomenes. CouchSurfing yra didžiausias apsikeitimo svetingumu tinklas pasaulyje su 3 mln. užsiregistravusių narių iš daugiau nei 200 šalių. [...]
Taigi keliaujant su „couchsurfing“ vienas iš privalumų yra galimybė paragauti naminio, vietinių gaminamo maisto. [...]
Geriausias dalykas keliaujant su „couchsurfing“ yra tas, kad tu neplauki kartu su turistų banga, o bendrauji ir gyveni kartu su vietiniais [...].
Visi mano sutikti CouchSurfing nariai turi vieną bendrą bruožą – jie yra atviri pasauliui, atviri bendravimui. [...]
Taigi CouchSurfing tikslas nėra nemokama nakvynė, nors dalis žmonių šiuo tinklu pradeda naudotis būtent dėl to. Dabar aš vis tiek mieliau apsistočiau pas nepažįstamus žmones ir miegočiau kad ir ant pripučiamo čiužinio, nei penkių žvaigždučių viešbučio kambaryje. Bendraudamas su vietiniais gali sužinoti apie miestą ir šalį daugiau nei pasakytų bet koks gidas.
Pavyzdžiui, jeigu nori komforto ir gero gyvenimo – gali apsistoti viešbutyje, tačiau sutaupyti labiau pavyks gyvenant hostelyje, o beveik nemokamai pavyks išsisukti apsistojus pagal couchsurfing programą (couchsurfing yra svečiavimosi turizmo tinklas, kurio esmė – keliautojai apsistoja vietinių namuose. Tai didžiausias apsikeitimo svetingumu tinklas pasaulyje – aut. pastaba)“, - patarimų negailėjo Jokūbas.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
ri̇̀mti
1. K būti, darytis ramiam, liautis jaudintis, rūpintis, baimintis: Ar pirma vaikas pas taũ ri̇̀mo? Kp. Gal nelabai ri̇̀msta [vaikas] be močiutės Km. Jis ieškojo rotų (patarimų), kad jis ri̇̀mtų Smln. Tu ri̇̀msti, o aš niekur negaliu ri̇̀mti čionai J. Ar rimsi, sūneli, ar rimsi, jaunasis, svetimoje šalelėj BsO245. Rusnės kiemelyj aug mano žiedelis, ten rimst mano širdelis RD32. Aš galvoju, kad tu vienas neri̇̀msti Jrb. Nėr kaip man rimt nei akies mirksnio Vd. Rimsta, kas kovojo, verkė, gynės rš. Beeinant gryname ore pamaži rimo suerzinti dirgsniai ir protas LzP. Nerimstanti sąžinė N. Mes nežinom, kur rimti arba kur dėtis brš. Žmonės bijodamies drebės, džiūs ir kaip rimte niekur nerims, nestigs BPI22. Tinai tu tarp tų žmonių rimstančios neturėsi vietos ir tavo padai kojų pakajaus neturės BB5Moz28,65.
2. liautis judėti, triukšmauti: Kai karvės pradėjo rimti, ir avys sugulė P.Cvir. Karvės ri̇̀msta – gera ganyti Ob. Jam gana buvo žuvėdriškai žvilgtelėti, ir visi rimo Vaižg. Tėvas jau blausėsi ir rimo, atsigulęs lovoje rš.
ǁ Klt silpti: Mūsų senelis jau visai ri̇̀msta Trgn.
3. tilti, mažti, silpnėti: Kautynių triukšmas rimo rš. Kaime rimo įprastas judėjimas sp. Visoki dienos balsai po vienas kito vis tilo, rimo J.Jabl. Vyrų kalbos rimsta, juos apima snaudulys rš. Vėjas ri̇̀msta Grž. Rimsta pūga, būs saulėta Lk.
4. DŽ mėgti kur būti: Avys pakalnėj labiau ri̇̀msta Slm. Čia karvės ri̇̀msta: ėda, niekur neina Pl. Žaltys rimsta apie tvartus J.Jabl. Čia pakriaušėlėj tai ri̇̀msta žuvis J.Jabl. Galvijėliai rimsta rugienose, ganykla mano gera, tau gal nuobodu bus [ganyti] J.Balt. Galvijai rytą ri̇̀msta ant lauko BM433(Kp). Prie šaltinių pievaitės rimsta pulkelis stirnų rš. Kas bites mylia, tam jos ir rimsta Kp.
5. Krč, Ss tverti, kęsti: Pilnas kambarys dūmų, ri̇̀mt negaliu Mrj. Eisiu į gryčią, sušalau, nebegaliu ri̇̀mt Srv. Ant aukšto negali ri̇̀mt, taip karšta Rm. Taip šilta, negaliu ri̇̀mt Snt. Negaliu naktį ri̇̀mti nuo blusų J. Pati su vaikais … rėkia ir šaukia, aš namie daugiaus negaliu ri̇̀mt Sch213. Gerą žmogų uždarysi – jis ir kalėjime rims, o šitokį kur dėsi? Skr.
1 apri̇̀mti intr. DŽ1
1. K, Sut, J, Š truputį ramiau, santūriau laikytis, menkiau veikti, mažiau judėti: Visi zekiai kad apri̇̀mo! Slm. Aprimo žvirbliai, šarkos, vištos J.Jabl. Vis norėjo išbėgti miestan, dabar apri̇̀mo Krs.
| Nu paskun, kai mūsiejai nieko nedarė, teip ir vėl viskas apri̇̀mo LKT166(Ktč).
| refl. K, M, Š: Galvijai lėkę lėkę, zylioję zylioję apsirimo ant pavakarį padirvy J.Jabl(Kp). Tu vėl apsirimsi ir gerą ūmą gausi prš.
2. mažiau nerimauti, nebe taip jaudintis: Ir Eglė apri̇̀mo, palinksmėjo, galiausiai visai užmiršo savo tėviškę ps. Jis rado ligonį kiek aprimusį ir su sąmone I.Simon.
ǁ pasidaryti ne tokiam dirgliam: Praeina, nervai apri̇̀msta, kaip tik mokykla – ir vėl sukyla Lel.
3. kiek susilpnėti, apmažti, pritilti: Vėjas aprimo, ir marias uždengė rūkas rš. Jau visur apri̇̀mo, ramus vakarėlis (d.) Ndz.
4. priprasti, įsibūti: Jis tę apri̇̀ms, ar rimsti tu ant vietos? J.
| refl. N: Kai apsiri̇̀msi kiek, gal tada vė[l] gyvensi Rd.
5. LL117 apšilti: Kad apri̇̀mo oras an pavakarį, nors neik vidun Ds. Innešu žarijų, tai kamara apri̇̀mus, šilta Trgn. Nebevarstyk durų, maž gryčia ben kiek aprim̃s Sdk. Atnešk viedrą [v]andenio – aprim̃s kiek pečiuj Mlt. Vasarą nereikia daug šildyt pirtes: aprim̃s kiek vanduo, ir gana Vdš. Vanduo da tik apri̇̀męs, da nekarštas Brb.
1 įsiri̇̀mti ramiam apsibūti, aprimti: Įsiri̇̀mo galvijai šitoj pievoj, gražiai ėdrauja sau Š. Įsiėdė, įsirimo banda rugienose –nori, gulėk, pilvą saulėn išvertęs, nori, dainuok ar švilpk – jokios dabonės, mažiausio rūpestėlio J.Balt.
1 nuri̇̀mti intr. DŽ; Q648, Sut, N, M
1. nustoti judėti, triukšmauti; nutilti, apsiraminti: Nutilsta, nurimsta SD377. Nuri̇̀mk gi, teip galvą skauda! Ps. Šunes paskalino, paskalino, o kada nusibodo skalinti, nurimo K.Bor. Vienok nuog kamanų ir žąslų tuoj nurimsta [arklys] PK58. Čia, kur plūdo kraujuos apkasai, jau nutilę, nurimę visai E.Miež. Ir girioj įsisiūbavę medžiai ilgai nenurimsta KrvP(KzR).
| Tai jau tavo nagai nerimsta! Nukalsiu, tai nurim̃s J.Jabl(Ln). Nurimo kaip išmaudyta višta LTR(Brt). Nenurimsta kaip vilkas negiedojęs LTsV129(Šd). Nebenuri̇̀msta savam kaily Vb. Nenuri̇̀msta kaip rūron įdygtas Kp.
2. liautis, baigtis: Paskui audra nurimo, žvaigždės nusagstė dangų P.Cvir. Tylu ir ramu buvo nurimusiame vandens plote A.Vien. Pūga šėlo visą dieną, nė minutėlei nenurimdama sp. Žmonių kalbos nurimo Pt. Salėje iš lėto nurimo kalbos P.Cvir.
nenuri̇̀mstamai adv.: Vaikas nenurimstamai verkia LTR(Tvr).
ǁ prk. nustoti gyvuoti, egzistuoti: Jis kitą dar šovinį davė, ir nuri̇̀mo Dbč. Nuri̇̀mo, žuvo ta kalba Rod.
ǁ nuskaidrėti, nusistoti: Čia galės susitelkti ir nurimti kritulių vanduo rš.
3. nustoti skaudėti, diegti: Nuri̇̀mo dantis, ir akys atšvito Rdn. Diegulys nurimo, bet ausyse ėmė spengti rš.
4. DŽ nustoti jaudintis, išgyventi: Jis negal niekur nurimti iš rūpesčio J. Trainienė da lig šiol nenuri̇̀msta – kad man rėžė žodį! Slm. Apmaudu nenurimdamas, ėmė iš tiesų ant pačios barties Žem. Audžiau nurimęs aukso svajones aušros spinduliais Mair. Palauk, sako, kol vaikai nurims ir pripras, kad jiem jau motinos nebėra V.Krėv. Bagočiaus pati, nesulaukdama savo vyro, nenurimo namieje: bėga ir šen, ir ten BsPIII14. Nenurimstanti ieško dvasia to, kas dora, gražu ir kilnu Mair. Teikis mumus duot, idant būtumbim visi tikromisiomis avelėmis tavomis … kantriomis, nuri̇̀mstančiomis DP249.
1 pari̇̀mti intr.
1. ramiai pabūti vienoje vietoje, apsistoti: Žąsis led nukrapščiau, galų gale parim̃s kiek Grž. Tos avys tai nei kiek nepari̇̀msta – lekia ir lekia Sb. Nė kiek nepari̇̀msta vienoje vietoje, vis kad tik eiti Gs. O vaizduotis gyvai, parimstant kuo ilgiau prie to vykimo su visu savo dėmesiu Vd.
2. nustoti jaudintis: Tyliai parimk nūn pasimelsdama, kol nepradings paskiausias spindulys saulelės! Vd. Todėl neparimst širdys jų, nusigąst kožną čėsą PG.
3. apšilti: Nuo tiekos akmenų [v]anduo tik parim̃s, o nebus karštas Trgn.
1 suri̇̀mti intr.
1. visiems liautis judėjus, nurimti: Viščiokai palesė, suri̇̀mo ir sutūpė po višta Vdn.
2. nustoti jaudintis: Kai palankau kapines, ir surimstu pušų, beržų ošime rš.
3. sušilti: [V]anduo suri̇̀mo, reikia galvijai girdyt Trgn.
1 užri̇̀mti intr. DŽ užsibūti: Jis tenai užri̇̀mo Ėr.
Lietuvių kalbos žodynas