Termino paieška - viešpats dievas

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (85)

paválgymas

Apibrėžtis

válgymas sm. (1) K, Š, DŽ, (3a) GrvT131, Pls, Mžš, Kp
1. H173, SD396, R, MŽ, P, N, I, BzF194, M, L, Rtr, KŽ, DrskŽ, Imb, PnmR → valgyti 1: Rašytojas ruginės duonos kepimą, jos valgymą vaizduoja kaip gražų ritualą, taurų simbolį sp. Válgymo laikas, metas NdŽ. Baigiu valgymą vakarinį SD1109. Kas čia per válgymas visko šalto! Mrj. Pelynai labai gerai prieš válgymą dėl apetito Sdb. Dirbkit, ka būtų gardu an válgymo LKKII209(Zt). Prisikepėm blynų, tai bus válgymo! Vrn. Buvau kiunkio su žirniais virusi, o Dieve, tokio ano válgymo, tokio ano válgymo! (nj.) End. Tiej vaikai man pakajaus neduoda su savo valgymu – duok ir duok jiem ko valgyt Lš. Mano válgymas menkas (mažai valgau) Ck. Dėl válgymo tai galiu pakentėt Mžš. Iš tokio nevalgymo gali džiovą gaut Ėr. Sudžiūvęs iš nevalgymo (nj.) Dr. Vaiko neválgymas gąsdina močią Sv. Kad ne válgymas, nesikeltaubi Lz. Jo ne válgymas, tik žlebsėjimas, lygiai kad jis dantų neturėtų Grž. Ir válgyme, ir gėrime saiko ir mesto neturime DP340. Tampame vienu su Christumi, o tai drin válgymo kūno DP604. Ir po valgymu bylojo Jėzus Simonui Petrui BPI409. Er ne didesnis daiktas žyvatas neigi valgymas? VlnE111.
^ Iš (Nuo LTsV96(Kp)) valgymo nebūsi bagotas, tik pilvotas Sln. Darbinyką iš válgymo pažinsi Ds. Koks ant valgymo, toks ir ant darbo Ds.
2. Sut, I, Tat, BzB314,337, L, KŽ, Stlm valgis, maistas: Valgymo apiera R332, MŽ444-445. Skurdus válgymas NdŽ. Silkė, grybai, linų sėmenų bus válgymai DrskŽ. Žąsys, vištos, lašiniai – čigono valgymai̇̃ JT244. Aladinas pradėjo po truputį pardavinėti brangius indus ir pirkti sau valgymą J.Balč. Eikit stalop – válgymas padėtas LzŽ. Tokiai šeimynai tai reikia daug ir válgymo Krs. Valgymų̃ turėjom visokių, kad tik burnų būtų Glv. Kad prišlaviau, kad prišlaviau visokio válgymo! Užp. Man válgymas išsivirt už vis sunkiausia Lnkv. Seniau tik iš válgymo motinai (gimdyvei) nešdavo, o dabar vaikui [dovanas neša] Ad. Valgymai̇̃ (nj.) šalti – par lauką neša Rdn. Duona iš visų valgymų svarbiausia Lš. Valgymas: lapai daržiniai, bėralinė duona D.Pošk. Tos bulbės tebūna válgymuo (nj.) Lkv. Válgymuo (nj.) liuob [javus] pils į čystesnę miegą, o gyvoliams – į blogesnę Všv. Anys (rūgštynių lapai) dera válgymui Kli. Obalius, kur jau švakesni, supylėm dėl válgymo Ps. Aš dėl jų válgymo galiu numirt (maža duoda maisto) Stk. Dėl válgymo, dėl pinigų dirbi Btrm. Žirniai – sotus válgymas Svn. Labai stipras válgymas, sotus, tik gerk pupų pavalgęs Slm. Čia greitas válgymas (apie dešrą) Žl. Koks čia válgymas – ataušo bulbos! Klt. Su válgymu tai jau visą amžių jis taikindavo Ėr. An válgymo ana bloga: varpos (renkasi) labai, kai pastatai válgymą Str. Dabar iš gero válgymo greičiau numiršta Žl. Valgyt valgau ir noriu, o kur man tas válgymas eina, nežinau Slm. Gyvenu viena vienutė, žiemą užpustė, su válgymu buvo blogai Šln. Nepatiko, prastas válgymas – nusispjovė ir išėjo [samdinys] Sdb. Kokis čia válgymas – tik an šunio išlėt LKKXIII136(Grv). Ka jau žmogus nusilpęs, tai nė válgymas jėgų nepriduoda Slv. Ir válgymą daviau, ir apsegtuvą daviau Pls. Laike kelionės mes valgymų mažai, norint ir blogų, tegaudavome A1884,406. Tai mat kartais mes peikiam savo valgymą, o nežinom, kas kitur dedas Sz. Válgymas, gėrimas bei atilsis pramaitina žmogaus gyvatą Sch101; B437, MŽ163. Sūneli mano, vaikeli mano, kas tavo valgymėlis, kas tavo gėrimėlis? TDrIV79. Klausinėjo tėvutėlis, koks kareivių valgymėlis LLDIII282(Pn). Kurs sėklą duost sėjėjui, tas duonos ant valgymo CII354. Kūnas manas iž tiesos yra válgymas ir kraujas manas iž tiesos yra gėrimas DP207. Darbinykas pirm veizda ant darbo ir paskui ant válgymo ir mokesties DP96. Dievas davė mumus iž prigimimo mierną geidulį arba norą válgymop, gėrimop, moterystėsp drauge su išminčia DP394. Viešpats kalba, kame yra valgymop Ch1Mr14,14. Kiekvienas válgymas tur savą gardėjimą ypatį DP597. Burna ieško brangių gėrių, válgymų DP568. Negyniaus piktų válgymų skomios jūsų DP200. Prašom, Pone, peržegnok mus, … peržegnok i tus valgymus irgi tus gėrimus Mž240. Todėl mes sergėkim nei vėl apsunkinkim širdžių mūsų valgymu PK149. Dangaus karalystė neest valgymas nei gėrimas, bet teisybė, pakajus ir linksmybė SPII178. Vis tatai, kas ant reikmenės kūno mūsų prisieit, kaip tatai yra valgymas, gėrimas Vln23. Veltumbimės Egipte numirę per pono ranką, pas mėsos puodus sėdėdami ir turėdami apstą duonos bei strovos (valgymo) BB2Moz16,3. Valgymas jo buvo žiogai ir lauko medus BtMt3,4. Dėkavojimas keliantis nuog valgymo DK183. O Jezau, aniolų valgyme, o Jezau, dangiškas gėrime SGI151.
^ Ką geras válgymas žus, geriau blogas pilvas pliš Aln. Valgo ir válgymas jį valgo (valgo daug, o vis liesas) Žl. Ponas miršta badu, kunigas – šalčiu, o vargdienis – gardžiu valgymu KlK4,35(flk.). Kad tau itas valgymas vočia stotųs! Arm. Baltas skystimėlis – gardus valgymėlis (pienas) LTR(Mrj).
ǁ maistas (ppr. bičių): Žiemą reikia dėt bitėms valgymo Grž.
3. ėdesys: Gausume ir apste patis būdamas, nenorėjo gelbėt žmogaus tokio pavargusio, idant jam pent šunų válgymo negintų DP270. Elgetauja peno, palinksminimo ir pašalpos pasaulip ir veliniep, norėdami priėst saladynų arba jovalo kiaulių válgymo DP105.
4. Brb, Adm, Alz, Skp, Antz maisto patiekalas: Nauji válgymai NdŽ. Kokių valgymų̃ nėra dabar! LKT340(Krd). Bobos daugiau žino pie tuos válgymus LKT356(Šumskas). Priminu, kokie valgymai̇̃ (nj.) buvo pasninko DūnŽ. Degtienė – tai gavėnios válgymas Sl. [Stalas] buvo nukrautas visokiais válgymais BM80(Vb). An stalo pridėjo valgymų̃ Pst. Rytą, būdavo, pirmas válgymas blynai Žb. Tai pridėta valgymẽlių in stalo! Dglš. Devynis válgymus (nj.) pataisydavom Kūčioms Vgr. Kitąkart jiem atsitiko gulėt vienam miestely ir valgymų̃ vieną tiktai vištą teturėjo BM7(Kp). Labai gardus válgymas krekenai Dgp. Košė – ne válgymas Pnd. Man tie pieniški válgymai nepatinka Skrb. Man kaip su dusuliu lengvesnis pieno válgymas Gdr. Paskutinis válgymas kopūstai [vestuvėse] Ad. Valgymai̇̃ gi dabar – nežinai iš katro galo pradėt! Ml. Ne visiem poniški valgymai̇̃ patenka Ds. Prikepė motina sukorių ir kitų visokių sutaisė valgymų̃ GB82. Tiektai vieną kartą per dieną valgyt gavėnios válgymus DP108. Ir sumedžiokiam briedieną, ir pataisykiam valgymą, man patinkantį BB1Moz27,3-4.
5. LD29(Zt), LKKXI152(Zt) pietūs.
6. nj. apetitas: Tu bent válgymą gerą turi KlvrŽ.
7. NdŽ menk. burna: Kai dėsiu par válgymą, neplepėsi niekų! Srv. Tylėk, durniau, nevambrijęs, nes gausi pagal valgymą! BsPII119(Srd).
apsiválgymas sm. (1) DŽ1, Ds → apvalgyti 6 (refl.): Serga apsiválgymu Sdk.
įválgymas sm. (1) kas suvalgyta: Nės [kas įeina į žmogų] neįeiti į jo širdį, bet į pilvą ir išeiti per išeigą priliktąją, kuri iščystija visus įvalgymus Bb1Mr7,19.
išválgymas sm. (1)
1. N → išvalgyti 1.
2. N kas suvalgyta.
nuválgymas sm. (1) → nuvalgyti:
1. KI7 Nenuvalgytą obulą pametė! Ar tas yr nuválgymas (nj.)? Šts.
2. Toks stalo nuválgymas: ką padėjo, to nebeliko Grž.
paválgymas sm. (1) Rtr, NdŽ → pavalgyti:
1. Sut, KI7, KŽ Po kiekvieno paválgymo reikia susiplaut indus Kn.
2. Atsidengė dangtį ir išsiėmė pyragą dėl pavalgymo, nes buvo praalkus LMD(Žg).
3. Tada tik pažinome pavalgymą, kai išėjome tarnauti pas žmones M.Katk. Pavalgyti reikia. Be pavalgymo… kaip? J.Balt.
4. J.Jabl, DŽ1, Pc, Jnš, Skr, Pnm maistas, valgis: Tiek metų tarnavau už paválgymą! Pg. Vienas eina už paválgymą, kitam ir primoka Kp. Dirbi, būdavo, až paválgymą Aln. Tik imk, eisiu už ką nori, už vieną pavalgymą Vaižg. Man samdininkų nei už pavalgymą nereikia TS1904,2. Lei algą mokėjo, bet jau valgis buvo, paválgymas (nj.) buvo blogas Vgr. Turėjom pieno, tai dėl paválgymo nebuvo bėdos Plšk. Košė greitas darbas i geras paválgymas (nj.) Grg.
| refl.: Numien [pietauti] eidavom, savo pasiválgymu (nj.) dirbom Pj.
pérsivalgymas sm. (1) NdŽ, DŽ1
1. Sim → pervalgyti 4 (refl.): Be čėso reik numirti iš pársivalgymo (nj.) Všv. Pienas, virtas su mėtom, nuo persivalgymo LTR(Ant).
^ Ligoninė[je] nei iš bado mirsi, nei iš pársivalgymo (nj.) sirgsi End.
2. užsigardžiavimo valgis: Vaikam tai labai gi patinka, saldu, matai, su aguonom, tai jau skaniausias persiválgymas Alz.
praválgymas sm. (1) DŽ1 → pravalgyti 2: Kapitalo pravalgymas ETŽ.
priválgymas sm. (1) DŽ1 → privalgyti 1: Menkas čia priválgymas NdŽ. Badas – ilgalaikis daugumos gyventojų neprivalgymas, sukeliantis jų nusilpimą ir mirtį LTEI160. Net pajuodęs iš neprivalgymo rš.
^ Pri muno dukteries nei iš priválgymo (nj.) sirgsi, nei iš išalkimo (gamina poprasčiai) End.
suválgymas sm. (1) DŽ1
1. SD451, Sut, N, Rtr, KŽ → suvalgyti 1: Nusipirko balaninytę, susdėjo raudonuosius obuolius, nuo kurių užaugdavo ragas po suvalgymui flk.
2. → suvalgyti 7: Eš tave paukštims, jeib iš kur atlekiančioms, ir žvėrims ant lauko ant suvalgymo paduosiu BBEz39,4.
užválgymas sm. (1) DŽ1 → užvalgyti 3: Be ažválgymo jau nebus ligos Ob.
| refl.: Juo kenka žmoguo užsiválgymas (nj.) Rdn.

Daugiau informacijos

pérsivalgymas

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

praválgymas

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

šveñtas

Apibrėžtis

1 šveñtas, -à adj. (4) Š, Rtr, DŽ1, (2) DP24,108,393; SD1177, SD359, H183, R, MŽ, L
1. turintis labai kilnų garbingą tikslą: Taip daryti mano šventa priedermė J.Balč. Mano šventa pareiga – sutrukdyti nedorus tamstos ketinimus ir tuos jaunus žmones išgelbėti V.Myk-Put. Jei iš viso yra pašaukimas, tai švenčiausias pašaukimas – darbas J.Marcin. Teisingas pyktis – šventas jausmas rš. Atkeršykite teisėtu, šventu kerštu! J.Gruš. Neapykantą fašistų išgamoms mes laikome šventa rš.
2. brangus širdžiai, keliantis didžią pagarbą: Lietuva, tu šventa žemė mano prigimtoji! A1884,384. Aš sakau, ta Lietuva šveñtas tas kraštas y[ra] Rt. Tenedrįsta želti dilgėlės ir usnys žemėje šventoj S.Nėr. Te karas niekad nebegrįš prie mūs šalies šventųjų sienų! A.Vencl. Tėvynė – šventas, pats gražiausias žodis, širdim, ne lūpom vardą jos tari rš. Duona, – sako jis tokiu balsu, kokiu tariamas tik pats švenčiausias žodis V.Bub. Šventa duodanti ranka. Ji – meilės stalas J.Marcin. Ale nedingokit, kad mes dėl alaso mielo ar dėl jūs dainų šventų̃ jus šeriame tvartuos; ne, mes dėl mėsos tiktai jūsų giriame balsą K.Donel.
^ Kaip da tave šventà žemelė nešioja! (sakoma labai nedoram, nusikaltusiam) Ds. Kaip tave šventà žemė nešioja, tokį išgamą! Ar.
šveñta n.: Visa, kas iškovota savomis rankomis, krauju ir šautuvu – jam šventa sp. Visa tai, ką prisiminė, buvo taip gražu, beveik šventa rš. Man šventa, ko geidžiu ir ką galiu! Vd. Kas gali būti švenčiau už ištikimybę, draugystę ir pasiaukojimą? rš.
3. pagarbiai saugomas, laikomas; iš pagarbos neliečiamas: Sako, te šveñtas miškas buvo Pb. Iš kronikų žinome, kad XI a. prūsai neleido krikščionims lankyti daugelio šilų, girių, nes jos buvo laikomos šventomis rš. Ė kur dabar šilelis, buvę miškai šventi, kažin kodel senobėj visiškai išskinti A.Baran. Ilgainiui medžius, kuriuose gyveno bitės, žmonės pradėjo globoti, laikydavo net šventais rš. Šventąją ugnį tegalėjo kūrenti tik ąžuolų malkomis, sukirstomis šventais kunigų kirviais rš. Ugnis yra šventa LTR(Krsn). Nemėtykit duonutės, ba duonutė šventà Kt. Čia jų šventų šventybė, neliesk J.Jabl. Tai aš dar̃ padėkavosiu savai motinėlei, kap aš priejau prieg šveñto stalelio, kur aš išaugau didelė mergelė ir kur aš suėmiau savo didelį razumėlį (rd.) LKT361(Trak). Ir bitelėms palikau mitalo žiemai. Kuo kaltas šventas vabzdys, jeigu aš kitais metais nebekopinėsiu medaus J.Avyž.
4. kurio nebeabejojant reikia laikytis, pripažinti, kurio negalima paneigti, pažeisti: Žadėjote užtikrint mums laisvos tautos šventąsias teises J.Gruš. Medžiai, pakliuvę į gamtos paminklų sąrašus, turi šventą neliečiamybės teisę sp. Kur šventas nuosavybės įstatymas?! Kur pagarba teisėtumui?! J.Gruš. Prietelystėje ir meilėje lygybė yra šventas daiktas Blv.
ǁ tvirtas, nekaitaliojamas: Teip priešai, kaip ir draugai, žinojo, kad Keistučio žodis šventas, nemainomas Pt. Tėvo žodžiai šventi̇̀ Prn. Mamunele, tavo šventi̇̀ (labai teisingi) žodeliai Žeml. Tikra teisybė, šventas žodis Žem.
šveñta n.: Kas surašyta ir antspaudai prikabinėti – šventa! J.Gruš. Jeigu kas žodį pasakė, tai jau šveñta (reikia ištesėti) Grv. Močios nebijo, o tėvas ką pasakė, tai šveñta (klauso) Slm. Ką jis sako, yra šveñta, ir pačiam nereikia nieko galvoti Plšk. Gal pasirašyti tau bausmę, i šveñta Žlp.
ǁ visiškai tikras, neabejojamas: Tep papasakoj[o], kap šventà tiesa! Lp. Aną vakarą einam namo ir dūsaujam visos bobos: šventa teisybė gi aprašyta, lyg iš mūsų gyvenimo viskas A.Vencl. O melas, antspaudais patvirtintas, šventesnis už švenčiausią tiesą! (iron.) rš.
šventai̇̃ adv.: Kai pats šventai tiki, kitas irgi tavim greičiau patikės rš. Šventai̇̃ prižadėjo atiduot skolą Jnš. Šventai gerbia tėvų valią P.Vaičiūn. Mūsų motina visada šventai laikėsi duoto žodžio J.Balt. Šventai̇̃ atlikti savo pareigą NdŽ. Sakau šventai̇̃, kad aš to nedariau Gršl. Visada šventai̇̃ pasako Kv.
5. neturintis blogų savybių, labai žmoniškas, doras: Labai šveñtas žmogus, su žmonimis geras Vvr. Juo pasitikėk, jis šveñtas žmogus, tavęs neapgaus Snt. Švento žmogaus žodžiai! Švenčiausia teisybė! K.Saj. Prie butelio sėdęs, šventas ar beatsikelsi? J.Balt.
ǁ nekaltas, be gudrumo: Ne, kaip sau norite, o vien šventu naivumu čia dalyko neišaiškinsi rš.
šventai̇̃ adv.: Nieko, ant kalnelių užaugs, – guodei mus, šventai meluodamas sau J.Avyž.
ǁ viską pakenčiantis: Šventõs kantrybės reikia su tokiais gyvent Jnš.
6. ramus, tylus: Kai išdirbau kailį, tai tuoj paliko šveñtas Rs. Gavo baudą, kam nusilakė – tuoj šventèsnis pasidarė Mžš.
šveñta n.: Kai tėvas yr, tai namie šveñta Gs. Vaikai, ka man būt šveñta – tėvas miega! Pv. Ale tai būdavo šveñta, niekas nepasijuoks Trgn. Tu juos apdvailytum, ir būtų šveñta Sb. Kai tos mergučės nėr, i daug švenčiaũ Snt.
ǁ niekieno netrikdomas, nedrumsčiamas: Nėko nežinau, duok ramybę šveñtą Jdr. Klasėje tada būdavo šventa tyla, o iššauktam atsakinėti pamoką drebėdavo kinkos rš.
7. f. baigta, atlikta (nusakant tam tikrą būklę kaip kokio nors veiksmo pasekmę): Ka nueisiam abudu, i lig vakaro būs šventà su anais Trk. Kame kokių auksinukų į kokį puoduką ans į žemę įkasė, i šventà Všv. Su siūlais y[ra] šventà: gali nors šimtą mokėti – nebgausi Šts. Senąjį sušersiam, naujysis šienas supūs – būs šventà (nebereikės visai šerti) NmŽ. Ka duonelės nebturėsam, būs šventà End.
šveñta n.: Pasodysiu, ir bus šveñta Rdd. Kentė kentė, paskui plaukus nukirpo, i šveñta Grdž. Dešims kartų nesakyk: pasakei, ir šveñta Upn. Sudiev, mergele, še baltą ranką, nuo šio vakarėlio bus šventa (nebesilankysiu) LTR(Ob).
| prk.: Sykį ėmei ją už žmoną, i gyvęk; į šoną – nė krust: šveñta valgyt, šveñta šikt Jrb.
šventai̇̃ adv.: Šventai̇̃ (visiškai) nieko nebeturiu Lnkv.
8. labai geras, lengvas, nevarginantis: Perkentėjo žmonės, ojojoi kiek perkentėjo, dabar tik šveñtas gyvenimas: niekas nebetrukdo, ką turi – tai savo Pnm. Nuejai į krautuves, nusipirkai i nešiok – jug šveñtas gyvenimas Ms. Dabar vaikams y[ra] šveñtas gyvenimas Klk. Šventi̇̀ čėsai buvo: niekas nevogė, kuliganų ir žodžio nebuvo Drsk.
9. bažn. neprilygstamo tobulumo, vertas visų didžiausios garbės: Parodysiu mane (Dievą) šventą santį BBEz28,25. Šventas, šventas, šventas yra Viešpats Dievas visogalis Ch1Apr4,8. Šveñtasis Viešpatie DP173. Jis yra didžiausias, švenčiáusias, geriausias ir pagirtas DP121. Toks nes prigulėjo mums aukščiausias kunigas – šventas, nekaltas, neišteptas, atskirtas nuog griešnykų Ch1PvŽ7,26. Tegu Dievas šveñtas gina! Švnč. Ak tu šveñts Dieve, kokią gi gadynę sulaukėm! K.Donel. Ar jau pasaulio pabaiga, nebeduok pone šventas, kad savuos namuos nebeturi žmogus kur prisiglaust, nuo svetimos akies nusisukt? J.Balt.
ǁ kylantis iš Dievo, dieviškas: Vardan Dievo Tėvo, Sūnaus ir Dvasios šventos Vln35. Krikštys Dvasia šventà ir ugnimi DP23. Vardas Dievo pats savėje už tiesos šventas yra Vln21. Šventas Dievo žodis B. Vaikščiosi pagal šventos valios Jo MP71. Atstojo nuog švento suderėjimo BB1Mak1,16. Ir nenorėjo nuog švento zokano Dievo atpulti, todėl tapo anys nužavinti BB1Mak1,67. Kursai mus ižganė ir pašaukė pašaukimu šventu Ch11PvTm1,9. Rytoj yra sabata švento atilsio Pono BB2Moz16,23. Apie svėtastį, alba sakramentą altoriaus, tatai est apie šventąjį kūną ir kraujį Pono mūsų Jėzaus Christaus Mž25. Kodėl tu nori šventop sakramentop eiti? Vln83. Priimdinėkim jį … švenčiáusime sakramente DP492. Švenčių̃ švenčiáusysis KI46. Tikiu ing … šventą chrikščionišką bažnyčią Vln19. Šventojęjoj, visur esančioje bažnyčioje DP245.
^ Jug ana (mergaitė) iš dvasios šventõs nebuvo (iš nieko neatsirado) Trk. Mislijai, ka už dvasią šveñtą (už niekus) ten (kalėjime) sėdėjai – ką noris padirbai! Trk. O tu neik ruoštis, kabėk čia (prie televizoriaus) – Šventà Dvasia apsiruoš! (iron.) Mžš.
10. krikščionių bažnyčios po mirties pripažintas tikinčiųjų gyvenimo pavyzdžiu, stebuklinga galia globojančiu tikinčiuosius: Šveñto Petro bažnyčia NdŽ. Čia švento Antono parapija Jdr. Sykį buvo ponas Jezusas su apaštalais šventúom Petru ir Povilu ant veselijos MitII258(Šd). Kas pasirodė ir Joniep šventamp MP228. Joniep šventiep galim išvyst MP63. Šventamip Jonip BPI351. Joniep šventampe PK244. Žodis Dievo ir žadėjimas šventamimpi Morkupi Mž24. Evangelija … Mateušiep šventamp DP591. Švenčiáusioji Motina AK22. Sako, a buvai danguo? Sako, buvau. O ar matei Panelę švenčiáusią? Žr. Iš jos pareikalavo aštuonių frankų, o motina švenčiausia! rš. Švenčiáusioji mergelė NdŽ. Šventóji šeimyna NdŽ. Kaip kalbėjęs esti pirm čėso per nasrus šventųjų prarakų savo VlnE154. Dvylika straipsčių vieros krikščionių, per apaštalus šventuosius suguldytų Mž20.
^ Juozapai šveñtas, ubago žentas, šaltais batviniais pavalgydintas (flk.) Ds. Eik tu po šveñto Jono! Žr. Šventas Jonas – pieno ponas, šventa Ona – gera žmona: atneš duonos ir smetonos LTsV380(Kltn). Šventas, tik necūdaunas NžR. Šventas tėra, kas šūdo netura Šts. Jau atrakino dangų šventas Petras (sugriaudė) LKKXVII193(Dbg).
ǁ Š, Žg, Klk, Srd, GrvT130 junginyje su kurio nors šventojo vardu, nusakant laiką – to šventojo dieną ar šventę: Atejo šveñtas Jonas, aš eisiu į atlaidus Ms. Pasiūk šventám Jonui kelnes Db. Paparnykas, sako, ką žydi šveñto Jono nakčia LzŽ. Sušalo su kailiniais par šveñtą Joną ant pečiaus (iron.) Šl. Šventõj Onoj bus svečių Vp. Šventai Onai penkioleka mendelių papjaudavo i išvažiuodavo į atlaidus Vg. Rytoj važiuosim Subačiun šventan Petran Kp. Kamajuos buvau perniai šventam̃ Petre Ds. Buvo šveñto Jurgio Dbg.
^ Lyna kaip per šventą Joną LKKXVII193(Šl). Nu ir šilta kaip par šventą Joną, o juk rugsėjis LKKXVII193(Škn). Tai šventà Ona su šviežia duona Jnš. Šventa Ona su duona, su uoga, su uodega nuoga LTR(Rm). Visi šventi su ledu – šventas Jurgis su lapu LTsV383(Vl). O po šveñto Mataušo kišk į subinę kepalušą (jau šilta, kepurės nebereikia) End. Kai šventám Petrui, tai ir uodas dūduoja, o Visiem šventi̇́em neišvysi nieko Str. Per šventąjį Kazimierą karvelis pravėžoje atsigeria J.Paukš.
ǁ apie pagonių gerbtą asmenį ar garbintą esybę: Šveñtas perkūnas žino, kap aš išvargsiu Drsk. Be geresni su šventa burtinyke gaidį valgyti neig bažnyčio[je] šaukimo žekų klausyti Mž11.
ǁ duotas pagal kurį nors šventąjį: Mūs vardai gražūs ir drūtai šventi̇̀ Mlt.
11. bažn. susijęs su religiniais daiktais, vietomis ar laiku; vartojamas religinėse apeigose: [Priimti] tą kraują, kurį ant šventojo kryžiaus už mane praliejęs esti Vln83. Eis su beldekymu, i kunigas eis, neš šveñtąjį kryžių Lpl. Išleisk, tėveli, in šventą bažnyčėlę LTR(Trak). Ir sumins šventąjį miestą Ch1Apr11,2. Šventóji žemė NdŽ. Ir vedei anas per Tavo stiprybę Tavo šventump namump (į Palestiną) BB2Moz15,13. Jeib ta užkaba [bažnyčioje] jumus būtų perskyrimu tarp švento ir visų švenčiausiojo BB2Moz26,33. Paskiau anie paliko toki kaip šventà vieta Šts. Ir tur tatai neraugintą valgyti šventoje vietoje BB3Moz6,16. Ir padarydinojo šventus naujus indus BB1Mak4,49. Bei Aaronui, broliui tavam, padaryk šventus rūbus, kurie brangūs ir gražūs yra BB2Moz28,2. Valgymas šveñtasis DP134. Šventóji vakarienė NdŽ. Į tą šventą gėrynę, arba puotą, sueina visi su pačiomis, vaikais ir šeimyna, skomį, arba stalą, šienu apkreika, pyragus padeda ir … su krūžu alaus pastato VoL192(S.Dauk). Šventa duona R303, MŽ406. Jei pirmūnės šventos yra, tada ir raugas šventas yra BBPvR11,16. Didžioji Motina buvo laikoma Visatos ir viso gyvojo pasaulio, vėliau ir dievų gimdytoja, visus maitinanti savo šventu pienu sp. Šventà ugnis NdŽ. Neduokite švento šunims nei meskite perlų (žemčiūgų) jūsų kiaulėms BtMt7,6. Mąstytojas šventų daiktų SD17. Kaipo šventoje evangelijoje parašyt yra Mž24. Šveñtą knygą (religinio turinio) čitoju Lt. Net šventõj giesmėj gieda: neduok Dieve pusėj amžiaus mirt Ant. Šitai giedodavo daugiau šventàs giesmes Aps. Padainuokit man dainas, ne šventàs Eiš. Kap gera gyvent, tai ir bradnuškos (dainuškos) gerai, o kap bloga, tai šveñtąją [giesmę] giema LzŽ. Šventi̇̀ maldos žodžiai NdŽ. Šventùs žodžius kalbėjo nuog pasiutimo Dg. Būt[ų] mane šventai̇̃s žodžiais uždaužius Ss. Jie tikt iš galvos šventùs mokinosi mokslus K.Donel. Jis dėstė šventąją istoriją dar Endziulaičio mokykloje V.Myk-Put. Imkit šventą šliūbą ir gyvenkit, kap Dievas prisakė LB167. Krikštas šventasis daro žmogui griekų atleidimą Mž24. Šveñtos mišios NdŽ. Šventi̇́eji metai NdŽ. Gražių šventųjų Kalėdų jums visiems J.Jabl. Sekminių šventų̃ sulaukėm VšR.
| Ateina šventà žiemelė – kur kurpės, kur avalynė! Skr.
| Šventasis lotosas (bot. Nelumbo nucifera) LBŽ.
^ Šventi rykai, nešventi daiktai B. Ok tu šveñtas kryžiau, nebejau šerti kiaulių (nebebuvo pašaro) Krž. Sakau, kaip žmonys kiti vargsta, o šventà Kalvarija! End. Šventà Kalvarija, aš be tavęs, tu be munęs Slnt. Viršus smailas, apačia plati, o vidurys šventas (bažnyčia) Erž. Šventa buvo, šventa i paliko, bet į dangų neįlipo (bažnyčia) Dr. Šventa buvo ir bus, bet danguje nebuvo ir nebus (žemė) Ss. Miške augo, miške lapojo, parejo numo – šventu pastojo (kryžius) LTR(Rdn).
šventai̇̃ adv.: Laidojo su muzika, šventai̇̃ (bažnytinę muziką) grajyjo Jrb.
ǁ vykdantis garbingas bažnytines pareigas: Štai tuo pro vartus rėdytą parvežė porą, ant kurios šveñts vyskupas pas dievstalį šventą vinčiavodams kaip reik žegnonę buvo padėjęs K.Donel.
ǁ pašventintas: Rūkė jį šventom žolelėm, šlakstė vandeniu šventu J.Marcin. Kap graudžia, tai parūkai šventà verba Kpč. Neleido jo šventoje vietoje laidoti J.Jabl. Dar buvo žemė nešventà ir velniai vaikščiojo po žemę Sb.
ǁ turintis nepaprastos, stebuklingos galios: Šaltinėlis toks yra Alksnėnuos šveñto vandenio, eina davatkos praustis Plv.
12. bažn. sukeltas religinio nusiteikimo: Kelkimės pažinimop ir gailėjimop šventop DP162. Pasveikinkite visus brolius pabučiavimu šventu Ch11PvT5,26. Jei jūs šventa meile mylėtumėtėsi, svietas pažins, kad jūs esate mokintiniais mano Tat. Buvo pargandyti šventa baime brš. Paleiskit liuosą jį tuojau! Nėsa šventa bausmė nukris ant jūsų kaip griausmas V.Kudir. Paskutiniu pravoru Kalvarijos klioštoriaus buvo šventos atminties tėvas domininkonas brš.
šventai̇̃ adv.: Tai Romuvoj šventai aš pažadėjau, kad bus pirmoji tų namų dukrelė tarnaitė tam, kas šventa tiems žmonėms Vd. O, Dieve, duok mums, kad, … šventai̇̃ pasidžiaugę, vėl susikviestumbim kaimyniškai pasisveikyt K.Donel.
13. pasižymintis dideliu religingumu, gyvenimu pagal tikėjimą, dievobaimingas, pamaldus: Vyskupas – šventas vyras ir mano draugas V.Krėv. Dėl ko kunigai, gavę tą patį mokslą, tuos pačius šventimus, vieni yra šventesni, kiti mažiau šventi? rš. Tiek y[ra] šveñtas, dyvai, ka į klebonus neišejo Trk. Toks kunigėlis šveñtas buvo, ėmė ir iškėlė Slm. Atlaidai – taigi žinai, ka buvo tokie šventi̇̀ žmonys, tai pėsti eidavai Mšk. Dideliai šventi̇̀ žmonys – ateję pastatė bažnyčią Rsn. Anas statėsi ir šveñtas, ir bažnyčion ejo Grv. Šventà davatkėlė Plv. Šveñtas gyvenimas NdŽ. Todėl švęskitės, idant šventais būtumbit BB3Moz11,44. Jūs turit po mano akim šventos žmonės būti BB2Moz22,31. Žmonės šventos, žmonės išrinktos Ch11Ptr2,9. Su šventais šventu būsi, o su perverstais perverstu pavirsi DP514.
^ Šveñtas kaip šiandiej gimęs Ds. Šventas kaip švento Jurgio drigantas PPr424(Vlkv). Velnį girk negyręs – šventu nebūs LTR(Vdk). Nebūk šventesnis už patį popiežių LTsV330(Šd). Visos [moterys] nešveñtos nerakintos Sug. Daug šventų̃, maža išrinktų Mrp. Supūva ir šventas, ir prakeiktas LTsV261(Srd). Ne kožnas į bažnyčią einąs yra šventu VP32. Greičiaus šventu paliksi, nekaip visiems įtiksi VP17. Kol mato – šventas, užsigrįžta – velnias LTR(Srj). Prie šveñto i velnias pristoja Bsg. Su šventu kalbėk ir už durų klemkos turėk LTR. Juk šventi̇̀ žmonės an žemės nėr, kada katras i klaidą padaro Stl.
šventai̇̃ Jūs išputėliai pilvoti, jūs gi bedieviai, argi jau gėda jums šventai̇̃ rankas susiimti ir aukštyn pažiūrėt, kad riebius imate kąsnius? K.Donel. Ir liepė jai (dukteriai) gyvent šventai LTR(Mrj). Jei šventai̇̃, pabažnai V[iešpaties] ing dangų įžengimą švenčiame, užženkimeg su Juo DP230.
14. N, K, M švenčiamas, nedirbamas (apie šventadienį, sekmadienį): Šventa diena mums šiandien J. Nedėlios diena šventà Kal. Sekminių trys dienos šveñtos buvo Nt. Turgai šventõm dienom Vdn. Šventą dieną gali pasilsėti J.Jabl. Tura prastą dieną darbą dirbti, o šveñtą dieną gyvolius ganyti Žr. Kvartūgą pasisiūsi vieną iš krominio, jau gražesnį šventái dienai pasipuošti End. Šventõj dienoj nėr kas veikia Žl. Vaikai stovėdavo prie vartų šveñtą dieną: atkelia, užkelia, tai saldainių, barankų gauna Grz. Šiandien sekmadienis, sako, pagulėkim, kada bepagulėti, jei ne šventą dieną J.Avyž. Vasarą – visi tai žino, kas dirba prie žemės – šventų dienų nėra rš. Tas su elektra pareita, šventà prasta diena – paėda ir išeita Als. Kelkitės, vaikeliai, dienelė nešventa LTR(Grv). Aš ne antelė per mareles plaukt, šventà dienelė drapanos mazgot DrskD181. Išsimiegosi, mano mergyte, šventų dienų naktužėj RD57. Atlankiau mergelę kas subatėlę, kas šventą dienelę, kas nedėlėlę BsO202. Šveñtas rytas buvęs, atlaidų rytas Jdr. Ateis jau kaimynas pri kaimyno kokį šveñtą vakarą Kl. Šventai̇̃s vakarais mergos sueidė kuodelinėt Kpč. Po Kalėdai ik Naujiem metam neverpė, vadino šventi̇́ej vakarai LzŽ. Šveñtą vakarą išbėga šiporius su savo gizeliu į marias StngŽ64. Šventą vakarą padarau R139, MŽ183. Tai tau, dukružė, šveñtos dienužės, vis šventi̇̀ vakaružiai JV814. Vieną kartą pusbernis nuėjęs ant kūtės gulti, gaspadinei nežinant, šventa pavakare BsMtI127(Sln). Atmink, idant dieną šventą švęstumbi Mž19. Pirmoji diena testov šventa, idant susieitumbit BB2Moz12,16.
^ Darbas kaip šveñtą dieną, valgis kaip par Užgavėnes Jrb. Po šveñtai dienai tai kap po vainai Plv, Dkš. Muno kiaulės nė šveñtą dieną (visiškai) neauga Kv. O, ana jau yra sena, tura šimtą metų be šventų̃ dienų (apie besijauninančią) Brs. Kiek tau metų be šventų̃ dienų? Pn.
šveñta n.: Šeštadienį Žolinė, šveñta – tada jau nebūsiu namie Plv. Dar̃ žmonės nepaiso, ką šveñta: kam kas reikia, darbuja, i gana Lš. Šveñta nešveñta – reikė dirbt: bloga žemė buvo Vdn. Kelkitės, vaikeliai, šiandien nebešveñta JD325. Šiandien gersim uliavosim, ryto šveñta – išmiegosim JD790. Kažin ar šiandien krautuvėje šveñta (nedirbama)? Dkš.
^ Seredon šveñta, seredon šveñta (apie šlubuojantį) Vrn. Vasarą tai šveñta tada, kai lyja Svn. Ir aš žinau, kad nedėlioj šveñta Dkš. Pasišnekėsim, kai bus trys dienos šveñta Gs. Šiandie šveñta, ryt nedėlia (pasiteisina tinginys) Plv. Be karvės pasnykas, be arklio šventa LTR(Jz). Kad ir šveñta, valgyt reikia Trgn.
◊ ant šveñto lauki̇̀mo (ni̇̀gdo Skrb) niekada: Atvažiuosiu ant švento laukimo, o išgersiu ant švento nigdo Vdk.
į šveñtą dvãsią atvir̃sti susiprasti, susiprotėti: Ačiū Dievui, nors sykį ir tetušis atvirto į dvasią šventą Žem.
kai̇̃p šveñta ramu, tylu: Nupylė diržu tėvas, tai kai̇̃p šveñta Sld.
kai̇̃p šveñtas Mžš, Dg ramus, tylus: Atejai čianai, būk kai̇̃p šveñtas Pnd. Nulygino kailį, tai dabar kai šventas KlK10,41(Jrb). Kap surėžiau, dabar kàp šveñtas sėdi LzŽ. ×
naišvenčiáusios ponẽlės linẽliai paprastoji linažolė (Linaria vulgaris): Lineliai, naišvenčiáusios ponẽlės linẽliai, kriūtinė kap sopa LKKXIII140(Grv).
ne visadà (vi̇̀sada Plv, visuomèt) šveñto Jõno (šveñtas Jõnas) LKKVII193(Švn), KlK15,101 sakoma raminant ar raminantis, kai nesiseka: Ne visuomèt šveñtas Jõnas Erž.
šveñtas dáiktas krikštasuolė: Atsiprašant šveñtą dai̇̃ktą i stalą, i pradė[jo] kap iš tarbos keiksmai Ml.
šventù dáiktu (dūkù) nevalgęs; nešeriamas: Šventu daiktu arklys nebus gražus Ėr. Tu te šventù dūkù gyveni Žl. ×
šventù dūkù ir tabakù juok. nevalgęs, tik rūkydamas: Jis šventù dūkù i tabakù gyvas Plv.
šventà dienà gera, lengva (gyventi): Amatninkuo žmoguo gyventi – šventà dienà Krtn.
šventà dvasià tylu, ramu: Par Adventą dvasià šventà po Advento dzen dzen dzen (važiuoja piršliai su varpeliais) Kair.
šventà dvasià nieko nevalgęs: Aš liesas, mat šventà dvasià gyvas Jnš. O, žinote, sako, tas jų amerikonas tai brudo užėstas nabagas buvo pas brolį, šventa dvasia gyveno A.Vencl. Šventà dvasià negyvensi NdŽ.
šveñtą dvãsią įkvė̃pti įprotinti: Vis tik Dievas turėjo išklausyti, nors tiems prancūzams dvasią šventą įkvėpti, kad eitų lenkams pagelbėti Žem.
šveñto Jõno barškulė̃lė; LBŽ(Pn) bot. barškutis (Rhinanthus).
šveñto Jõno bãtais basas: Eisiam šveñto Jõno bãtais, kad pabrings skūros Šts.
šveñto Jõno dobilė̃lis; LBŽ(Brž) bot. perluotis (Anthyllis).
šveñto Jõno karklẽliai (karkliùkai) Jsv bot.
1. Jsv, LBŽ karklavijas (Solanum dulcamara).
2. LBŽ rykštinė karpažolė (Euphorbia virgata).

šveñto Jõno linẽliai (linai̇̃); LBŽ(Kdn) bot. paprastoji linažolė (Linaria vulgaris): Šveñto Jõno linai̇̃ geltonai žydi liepos mėnasį, birželio gale lauko žemėj LKKXIII140(Grv).
šveñto Jõno papar̃tis; LBŽ bot. paupinis jonpapartis (Matteuccia struthiopteris).
šveñto Jõno raktẽliai; LBŽ(Pt) bot. paprastasis garždenis (Lotus corniculatus).
šveñto Jõno vabalė̃lis (vabaliùkas NdŽ; Rtr) Ds, NdŽ jonvabalis: I ans švieta papilvė[je], ta yra šveñto Jõno vabaliùkai Tl. Rykmetyje švento Jono vabalėlis tupėjo ant lapo Tat.
šveñto Jõno žolė̃ Lkv; LBŽ jonažolė: Švento Jono žolė tikrai vaistas nuo pagedimo LMD.
šveñto Juõzapo kuilỹs NdŽ; Rtr zool. paprastasis karkvabalis (Melolontha vulgaris).
šveñto Juõzapo žiedẽliai; LBŽ(Brž) bot. baltažiedė plukė (Anemone nemorosa).
šveñto Jùrgio arkliùkas LKAI158(Lp) laumžirgis.
šveñto Jùrgio rýkštė; LBŽ(Kn) bot. darželinis kardelis (Gladiolus communis).
šventõs Mari̇̀jos žuvẽlė NdŽ; Rtr zool. upinė plekšnė (Platichthys flesus trachurus).
šveñtas nevalgà kuris nevalgus: Ėsk, nebūk šveñtas nevalgà Krš. Šventà nevalgà, o tokia stora Skdv.
šventam̃ ni̇̀gdi niekada: Ateis šventam̃ ni̇̀gdi Vžns.
švenčiáusios Panẽlės ašarė̃lės; LBŽ bot. raktažolė pelenėlė (Primula farinosa).
šveñtas Pẽtras Lkv boružė.
šveñto Pẽtro karvi̇̀kė boružė: Vaikas kaip tik švento Petro karvikė – raudonmargė jupikė, dryžuotos autikės, geltonos šliurikės Žem.
šveñto Pẽtro rãktai (raktẽliai Ds) NdŽ; LBŽ(Mt) bot. pavasarinė raktažolė (Primula veris).
šveñtas (šventàsis NdŽ) rãštas; SD11, R349 šventraštis, biblija: Taip ant svieto jau, kaip mums šveñts praneša raštas, vis pulkelis miels viernųjų buvo mažesnis kaip ans durnas pulks nelabųjų irgi bedievių K.Donel.
šventàsis (šveñtas) sóstas NdŽ bažn. popiežius (jo valdžia): Juk tu, karaliaus raštinėj sėdėdamas, sukei, šmeižei, šventam meluodams sostui B.Sruog.
šventàsis tė́vas bažn.
1. Ak, NdŽ, DŽ1 popiežius.
2. vienuolis: Šventuosius tėvus išvydę, ne vien moterys, bet ir daugumas vyrų išsigandę suklaupdavo J.Marc.

šveñto ti̇̀nginio dienà slankiojimas, dyrinėjimas: Kodėl nėko nedirbi? Ar tau šveñto ti̇̀nginio dienà? Šll.
šveñtas žvi̇̀rblis beturtis: Aš esu šventas žvirblis Yl.

Daugiau informacijos

ugnis

Apibrėžtis

ugniẽs dėgiù labai greitai: Ugnies dėgiu išbėgau daktaro. Ggr.
ugniẽs krìkštas sudėtingas išbandymas: Iš viso matyti, kad mūsų kampas antru atveju turi ruoštis prie ugnies krikšto.... Pt.
ugniẽs rýkštė Tl. pirmieji naminės degtinės lašai:
ugniẽs strėgiù labai greitai: Žaibo greitumu, ugnies strėgiu nušvitinau. Šts.
ugnìs vanduõ
1.būtinai, trūks plyš: Ugnis vanduo – grąžink arklį!. Bgt. Ugnis vanduo – turi padaryt!. Šn. Rytoj ugnis vanduo ateisiu. Kt.
2.apie greitai supykstantį: Jis toks ūmus: kad jam ne už žodžio, oi – ugnis vanduo. Lnkv.
gýva ugnimì dẽgant labai sarmatijantis ir skubant: Kai pašokęs, gyva ugnimi degdamas, užskraidinau jį (mišiolą) ant altoriaus, kunigas Jonas springo juoku, vos tesuvaldomu. Trein.
juodóji ugnìs rš. gangrena:
lẽkiančioji ugnìs besimėtantis po kūną išbėrimas: Kanapių patrinomis apdeda, kad yra ugnis lekiančioji. Šts. Aplei Biržus yra dabar bobalės, sugebančios varduoti gumbus, skaudulius, lekiančiąją ugnį, antkryčius ir taip toliaus. Valanč.
šiaudìnė ugnìs trumpas pyktis: Marytė, pažindama savo vyrą, nesitikėjo, kad ta šiaudinė ugnis ilgai tvertų, žinojo, kad jis veikiai atšals. LzP.
ugnimì apsipìlti nurausti susigėdus: Ugnimi apsipylė nutvertas bemeluojant. Šts.
ugnimì dẽga
1.labai skubu: Gal ugnim dega, kad taip viską daužai?. Ldk. Ar tai ugnia dega tas važiavimas?. Pv.
2.labai brangus: Ugnia dega karvės. Dglš.
ugniẽs dúoti
1.barti: Ji jam duoda ugnies, kai pareina užgėręs. Jrb. O Jėzau, kaip ana duoda ugnies anam!. End.
2.mušti: Ale šėtonui duoti ugnies, kiek velnias nemato!. End.
ugnimì eĩti karščiuotis: Pašautas vilkas, kaip eina ugnim, tada jis nieko nebijo. Nč.
ugnià eĩna Krn. tesižino:
ùgnys eĩna iš padélkų apie smarkiai dirbančią: Štai kaimyno motina aria, akėja, net ugnys iš padelkų eina. Marc.
ugniẽs gáuti būti subartam, nubaustam: Oi, ji gavo ugnies nuo jo!. Jrb.
ugnìs iškir̃sti pasižymėti, išsiskirti iš kitų: Su jomis (merginomis) vienu šablonu netoli tenuvažiuosi, joms reikia iš karto iškirsti ugnis: apsimesti melancholiku, – dabar jie madoj, dėtis abejojančiu visu kuo. Vien.
ùgnį kélti daryti pinkles, kiršinti: Pareina išgėręs ir ugnį kelia. Rmš.
ùgnį kùrstyti kelti nesantaiką: Motyna čia kursto ugnį, ne kitaip. Krš.
ùgnys lẽkia iš akių̃ labai tūžti (viduje): Pasiveizėjo, iš akių ugnes lekia. Krš.
ùgnį maišýti kelti vaidus: Motyna maišė ugnį, maišė – ir nesugyveno [sūnus su pačia]. Krš.
ùgnį pakùrti sukelti vaidus: Užerzinai žmogų, ugnį pakūrei. End.
ugnìs pìlasi iš akių̃ labai skauda: Durim kad stuktels – ugnis iš akių pilas. Str.
ugniẽs pridabóti lìkti neištekėti: Liko ugnelės pridabot. Tvr.
ùgnį skẽlia smarkiai (ką daro): Kai anslaidė [šokti], mediniai ugnį skelia. Tr.
ugnìs skẽlias iš pãdų labai smarkiai (bėga): Kad lekia, kad katuoja, net dangus su žeme maišos, ugnis iš padų skelias. LTR.
ugnimì spìrti piktai atrėžti, atšauti: Spiria ugnia, ką pasakai. Žal.
ùgnį spìrti iš atãpenčių būti smarkiam: Jaunystėje ir jie spyrė ugnį iš atapenčių. Andr.
ugnimì spjáudytis burnoti, koneveikti: Ir ko tu čia dabar ugnimi spjaudais? – išpūtė akis Dundelė. Mont.
ugnimì spjáuti
1.piktai atrėžti: Jam žodį, o jis ugnia spjauna. Šlvn. Jis tiesiog ugnia spjauja, kai primenu seminariją. Alk.
2.koneveikti, šmeižti: Tiek yra pasiutusi ant manęs, kad ugnia spjauna. Trkn.
3.niekinti: Iš šitų piršlybų nieko nebus, aš žinau, kad pana ant to kavalieriaus ugnim spjauja. Skr.
ugnimì svìlti labai sektis: Ot vijurkas! Par jį viskas ugnia svyla. Prng.
ùgnį užkùrti
1.sukelti vaidus: Tik įkelia koją į vidų ir užkuria ugnį. Jnšk.
2.išperti, nubausti: Kad aš tau užkursiu ugnį, tai žinosi!. Varn.
ugnimì žaĩsti pavojingai elgtis, rizikuoti: Grafaite, tamsta žaidi ugnimi!. Vien.
ugnìs plýkst iš akių̃ labai suskaudo: Kai skaudamą dantį paliečiau, tai tik plykst iš akių ugnis. Šn.
ant ugniẽs staigiai: Ant ugnies negaliu prisimint. Al.
ant pernýkštės ugniẽs apie ilgą virimą ir kepimą: Ar ant pernykštės ugnies kepi?. Mrj.
ant pirmõs ugniẽs iš karto, staigiai: Ant pirmos ugnies persivedžiau žemę artyn. Jnk.
ant sukurtõs ugniẽs atsisė́sti į seną ūkį ateiti gyventi: Tai ir visa mano skola, – pagaliau pridėjo: – daugiau nė šuniui kelio nerodysiu, ant sukurtos ugnies atsisės.... Žem.
į ùgnį eĩti vykdyti nemalonius reikalus, atlaikyti sunkumus: Kai kas nepaprasta atsitinka, tenka man pirmai visuomet į ugnį eiti. Pt.
į ùgnį šókti bet ką daryti užstojant, ginant: Dėl mergos jis gatavas į ugnį šokti. Jnš. Aš dėl tavęs pagatavas ugnin šokti, o tu man mat ką padarei. Dbk. Pažįstu gerai dėdienę. Dėl savųjų ji šoktų į ugnį, kad tik juos pasisektų gelbėti. Pt.
nórs į ùgnį šók Valanč. sakoma patekus į sunkią, be išeities padėtį:
į ùgnį ir į vándenį eĩti energingai veikti: Jie buvo pasiryžę eiti paskui jį į ugnį ir į vandenį. Myk-Put.
į ùgnį ir į vándenį šókti energingai veikti: Anas dėl Liucės būtų šokęs į ugnį ir į vandenį. Myk-Put.
iš ugniẽs pakliū́ti į ẽketę iš vienos bėdos bėgant patekti į kitą: Vyskupas iš ugnies pakliuvo į eketę. Prieš jį nukreipė griaustinį ir žaibus ne Viešpats Dievas, kurį jis gana nevykusiai bandė išgelbėti, o kur kas labiau apčiuopiama būtybė – Kenterberio arkivyskupas. rš.
per ùgnį eĩti bet ką daryti užstojant, ginant: Bušė pasiruošusi už senąją Pikčiurnienę per ugnį eiti. Simon.
per ùgnį lė̃kti bet ką daryti užstojant, ginant: Per ugnį lėktų, kad jau mamai blogai kas. Sb.
per ùgnį péreiti sveikám nenukentėti bėdoje: Apsukrus žmogus iš balos sausas išbrenda, per ugnį sveikas pereina. KrvP.
prie ugniẽs lìkti neištekėti: Merga, kuri bernus perrinkdo, tai dažnai prie ugnelei lieka. Prng.
tarp dviejų̃ ugnių̃ apie sunkią padėtį, keliančią daug pavojų: Tas patyrimas man sukėlė kitų minčių, ir aš dabar patariu daugiau nebeatsidurti tarp dviejų ugnių – turėti amtmoną iš priešakio ir iš užpakalio. rš.
su ugnimì žaĩsti rizikuoti: Nežaisk su ugnimi, įkiši galvą. Varn.
ar̃ ugnyjè ar̃ vandenyjè turint ar neturint: Ar ugny ar vandeny – reikia duot. Gs.
ùgnį ir vándenį péreiti daug pavojų patirti: Pasipasakoja patys karininkai, o jų visokių mūsų pulke. Kiti – perėję jau ugnį ir vandenį. rš.
kaĩp ugnìs
1.labai greitas: Ot darbus buvo žmogus, kaip ugnis!. Užv.
2.stiprus (gėrimas): Alus nusistovėjęs, kaip ugnis. Žem.
kaĩp ugniẽs labai (bijoti): Šiaipjau buvo geras, nors aštrus viršininkas. Klierikai jo bijojo kaip ugnies. Myk-Put. Visi jo bijojo kaip ugnies – ir jauni, ir seni. Krėv. Jis savo žmonos bijo kaip ugnies. Mrj. Bijosi Bukotos visi kaip ugnies ir dėl to visi tyli. Piet. Turiu pripažinti, kad privatiškai kiekviena stengiasi šį tą daryti, bet organizacijos bijosi kaip ugnies. Pt.
kaĩp ugnimì greitai: Kaip ugnim iš bažnyčios nosies tiesumu lekia, o pirmiau tai, būdavo, pavaikšto, pasišneka. Sur.
kaĩp iš ugniẽs dė̃gio labai greitai: Iššokau it iš ugnies dėgio. Skd.
kaĩp ugnyjè dègti
1.labai gėdytis: Drūktenienė kaip ugnyje dega. Žem.
2.apie blogą savijautą: Galva tavo kaip ugny dega: per daug nuvargai nūnai. Krėv.
kaĩp ugniẽs pagriẽbęs apie skubantį: Kur dabar važiuosi vidurnakty kaip ugnies pagriebęs. Mžš.
kaĩp ugniẽs pasiė̃męs apie skubantį: Išvažiavo lyg ugnies pasiėmęs. Mrj.
kaĩp ugniẽs pasisémti trumpai (kur būti): Nuvažiuoji į Širvintas kaip ugnies pasisemti, ir vėl atgal. Gdr.
kaĩp ugnyjè sudègti staiga dingti: Pinigai kaip ugny sudegė. Alk. Sudegė kaip ugny, niekur nebegaliu rasti. An. Dvidešimt metų nesirodė kaip sudegęs ugny. Snt.
kaĩp ant ugniẽs sėdė́ti nerimauti: Sėdžia ant kraštelio kaip ant ugnies, slinkis toliau, būk viešnia. Ps.
kaĩp ant ugniẽs stovė́ti nerimauti: Stoviu kaip ant ugnies. Aps.
kaĩp į ùgnį apie dingusį: Prapuolė kaip į ugnį. Užv.
kaĩp į ùgnį bū́ti apie paslapties išlaikymą: Kas ta vištikė, vaikeli, niekai!.. iš drabužių, patalynės, ką sugriebi, man tik paduok, bus kaip į ugnį.... Žem.
kaĩp į ùgnį įkrìto dingo: Niekas nė nematė, kur nuėjo, kur jis dingo, bet nuo to vakaro Petrikas kaip į ugnį įkrito. Žem. Kaip į ugnį įkrito, niekur nerandu. Snt.
kaĩp į ùgnį įmèsti sukelti pyktį: Šį kaip į ugnį įmečiau, kad pasakiau. Lnk.
kaĩp į ùgnį prasmẽgo Kl. dingo:
kaĩp iš ugniẽs greitai, staiga: Kad šoko bėgt, kaip iš ugnies. Ds. Abudu ponai staiga pabudo ir šoko lyg iš ugnies. Mont. Kaip iš ugnies puoliau prie plyšio. Šein. Kaip iš ugnies šoko ji iš klėtelės, pasisėmė vandens kibirą ir pylė ant durų, norėdama nuplauti degutą. Vien.
kaĩp iš ugniẽs šókti labai supykti: Jam labai lengva kitą neteisingai užgauti, apkalbėti, bet tegu tik jam kas teisybės kibirkštėlę pasakys, tai šoka kaip iš ugnies, kaip vilkas dantis rodo. Nėr.
kaĩp su ugnimì
1.trumpam: Įbėgo kaip su ugnia. Erž.
2.greitai: Skubina lyg su ugnia. Klvr.
alyvos pilti į ugnį žr alyva
Dievo ugnelė žr Dievas
Elmo ugnys žr Elmas
kiškio ugnis žr kiškis
peklos ugnis žr pekla
pelės ugnis žr pelė
Prometėjo ugnis žr Prometėjas
vyža degina (skelia)ugnį žr vyža
žaidimas su ugnimi žr žaidimas
žibalą pilti į ugnį žr žibalas

Daugiau informacijos

pražymė́ti

Apibrėžtis

žymė́ti, žỹmi (žỹmia, -ėja Rtr, žyma N, [K]), -ė́jo I, [K], K.Būg, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD417, S.Dauk, Sut, N, M, LL326, L, ŠT169, Rtr
1. intr. būti matomam, reikštis: Kai išėjom, jau žymė́jo diena Rm. Taip besvarstant, ir diena ėmė žymėti, pragydo pirmasis vyturėlis J.Paukš. Nežymė́jo, kur kelio būta Mžš. Perniai nė lapų nežymėjo, kiek obuolių buvo Šd. Aš teip galvoju vis, kad gyvent, kad jau žymė́tų, kad gyvenęs Ėr. Paaugę jau buvo [viščiukai], jau vištytės žymė́jo Sur. Paskui karalius liepė atnešti statinę aukso, ją vos galėjo pavilkti šešiolika tvirtų vyrų, o tas stipruolis paėmė su viena ranka, įsimetė į maišą ir paklausė: – Kodėl iš karto daugiau neatnešėt, tos statinės ir žymėti nežymu maiše? J.Balč. Ir žymėjo, kaip jis (akmuo) vilktas, nes buvo didelis griovys, pristumtas žemių ir medžio šaknų LTsIV601. Keleivių veidus, sumurusius, nurudintus saulės, žymėjo nuovargis P.Cvir. Batai lengvai plumpsėjo kietu dirvonuojančios žemės paviršiumi, kuriame dar žymėjo susigulėjusios kažkada buvusio arimo vagos J.Avyž. Saulėlydžių tik menkutė žarelė bežymėjo viršum miško M.Katil.
| prk.: Jojo veide žymėjo rūstybė, sielvartas ir nesugrįžtama ryžtis rš.
^ Šeši jaučiai šokinėjo, o jų pėdų nežymėjo (blusa) LTsV538(Rgv). Pernai ponas važiavo, šįmet vėžos žymia (ugniakuro vieta) Brž. Pernai lokys gulėjo, šiemet guolis žymia (ugniakuras) Brž.
| impers. tr.: Žymėjo aušrą ir mes išvažiavom Pn.
žymė́tai adv.: Sodnas, apyniai, taboka, vis pusiau su gaspadoriu laikant, žymėtai padidino jo gaspadorystę Rp.
žymė́tinai
| refl.: Jeigu vieną dujai įdėsi, tai nesižymė̃s [kiaušiniai prėskame sūryje] Alz. Jis stovėjo prie vaiko šono, žiūrėdamas į jo galvutę, rankutes, kojytes, kurios žymėjosi iš po antklodėlio rš.
| prk.: Jos veide žymėjosi nuliūdimas rš.
2. tr. daryti žymę, ženklinti: Aš žymiù avis, paršelius įskeldamas jiems ausį J. Kaimas žỹmia avis: įverdavo siūlą ar tai įskelia ausis Slm. Vienas teip, kitas teip žymė́davo [gyvulius] Sk. Žymė́davai [avis]: į ausis du ramteliai, kitam skylelė, kitam siūlelis koks raudonas įvertas Gsč. Žąsis tai žymė́davo Slm. Žymė́davo kailius, jei nežymė́si – nė[ra] kaip atsiimt Škt. Maisto buvimo vietą specialiomis išskyromis žymi ir bitės rš. Prisidaręs karklyne kuoliukų, [šeimininkas] nuėjo grioviavietės žymėti J.Avyž. Plieno markė žymima skaičiais ir raidėmis rš. Skaitomai vietai žymėti naudojama juostelė rš.
| refl. tr.: Mūsų šimtmečio antrajame ketvirtyje Mažeikių ir Seirijų dirbtuvėse puodžiai savo dirbinius žymėdavosi kokiu nors savo ženklu rš.
3. tr. būti ženklu: Apleistų žvyrduobių pakrašty, už ganyklų, [kryžius] žymėjo ten mirusį žmogų, kurio vardo niekas nebežinojo M.Katil. Ratais nugremžtos liepų, beržų šaknys žymėjo kelią, kartais visai užgožtą per viršų susimetusių šakų L.Dovyd.
| prk.: Gotikos tradicijas žymi smailios langų arkos rš.
4. tr. užrašyti (mintis, duomenis): Atsigulęs Stepukas žymėjo popieriuje įdomesnius kelionėje matytus daiktus, sudarinėjo apylinkės žemėlapį J.Marc. Parapijose buvo vedamos penkių rūšių knygos, kuriose buvo žymimi visi svarbesnieji parapijos gyvenimo įvykiai LEXVIII312. Salomėja Nėris ilgus metus rašė dienoraštį, kuriame žymėjo savo pergyvenimus ir meninius įspūdžius LKXIII311.
| refl. tr.: Kiauras valandas sėdėjau vakarais Vinco Kudirkos bibliotekoje, apmetinėjau naujų apsakymų siužetus, žymėjausi temas J.Balt. Tuoj puoliau žymėtis, širdis sudunksėjo džiaugsmo nerimu, – šit kieno paskaitų teks klausytis LKXVII452. Jis nesitraukia nuo grūdų, sveria, žymisi važtaraščiuose rš.
5. tr. įrašyti (ženklą): Vidurinė priegaidė žymima ženklu s KlbI96. Vienodi garsai žymimi kartais nevienodomis raidėmis J.Jabl. Žymėdamas priegaides, J. Jablonskis negalėjo palikti nelietęs ir kirčio vietos LKV244. Kirtį Daukša žymėjo diakritiniu ženkleliu virš raidės, paprastai stogeliu (ˆ) arba akūto ženklu ('), kuris kartais atspaustas neaiškiai ir atrodo lyg taškas rš. Sen[ovės] Egipte, Kinijoje, Indijoje, Mesopotamijoje, inkų ir actekų valstybėse buvo vartojami ženklai skaičiams žymėti LTEI343.
| refl. tr.: Įsiveržiu formą, pradedu žymėtis vietas, kur reikės naujas skyles gręžti J.Jank.
6. tr. reikšti: Spalvą žyminčių būdvardžių nedaug, bet jie labai dažnai kartojasi LKXVI413. Pirmieji žodžiai žymėję įvairius konkrečius daiktus ir reiškinius, susijusius su žmogaus gyvybinių poreikių tenkinimu rš. Afiksas -si- gali žymėti tiek vadinamąją tiesioginę sangrąžinę reikšmę, tiek ir kitas reikšmes KlbXXXI(1)7. Skirtingos balsio kiekybės ištiktukai gali žymėti tą patį, bet kito intensyvumo veiksmą arba nevienodos kiekybės imituojamuosius garsus KlK59,63. Jis išmokė, kaip ranka žymėti taktą V.Myk-Put. Skiriamos dvi [kalbos ženklų] pusės: žyminčioji, arba jo forma (išreikšta kalbos garsais ar rašto ženklais), ir žymimoji, arba jo turinys LTEI191. Dažniausiai gnoseologijos terminas žymi mokslą, nagrinėjantį pažinimo galimumo būtinas sąlygas EncIX207.
7. intr. reikštis, išsiskirti: [Durnažolė] žymi ypatingu kvapsniu rš. Zanavykai iš visų būdo ypatybių labiausiai žymėjo religingumu LTII203. Kada studentai lietuviai labiau žymėjo mūsų kultūros darbe – seniau ar šiuo metu? A.Sm.
| refl.: Aš nigdi pirmutinė nenorėdavau, kad niekuo nesižymė́čia iš kitų Šmn. Jiedu greitai pradėjo žymėtis kitų jaunųjų tarpe drąsa rš.
8. tr. nurodyti, skelbti: Tuo laiku jis (M. Jankus) buvo žymimas ir laikraščio atsakinguoju redaktoriumi LEIX284. Čia grybai ir šungrybiai, vardais nežymė́ti A.Baran.
apžymė́ti J.Jabl, Š, Rtr, NdŽ, KŽ; M, L
1. LVI138 žr. pažymėti 1: Jau aš apžymė́jau avis J. Apžymėtas medis tegal stovėti iki trejų metų S.Dauk.
2. refl. žr. pažymėti 4 (refl.): Ogi, ta mergiščia sporte jau buvo apsižymė́jus Kbr.

×atžymė́ti (nlt.) Rtr, NdŽ, KŽ; M, L, SkŽ32
1. žr. pažymėti 1: Smaigais atžymėti LL298. Virvės ilgis padalytas lygiais atstumais, kurie atžymėti mazgais, įpintais į virvę LEXVIII26. Siuva jaukioje giminių seklytėlėje, neskuba, pamatuoja, siūles atžymi A.Mišk. Netgi komandiruotės pažymėjimo fabrike neatžymėjo rš.
| refl. tr. LL233: Tai anys atsižymėjo tą vietą, padėjo pagaliuką LTR(Antz).
2. DŽ žr. pažymėti 3: Žinoma, pradžią reikia kuo nors atžymėti rš. Joninių diena ypatingai esti atžymima rš.
3. žr. pažymėti 4 (refl.): Kasdienine kalba h[erojumi] vadinami žmonės, itin atsižymėję drąsa, narsa, nepaprastais žygiais, ypač karo metu LEVIII221. Didžiu darbu jis atsižymėjo V.Kudir. Armėnai ypač atsižymi visur narsumu Pt. Kariūmenėje labai atsižymėjo ir išėjo į didelius vyresniuosius Tat. Lietuviai tę buvo labai atsižymė́ję Pns. Sonetai atsižymi kalbos vaizdingumu rš. Kikilių šeimyna atsižymi savo gabumu Blv.
4. refl. pasirodyti, išryškėti: Pulkininkas išpūtė lūpas ir sušvilpė, o jo veide atsižymėjo pašaipa Pč.
įžymė́ti tr. Rtr, NdŽ, KŽ; S.Dauk, L
1. SD193,291, Sut, N, [K], M, Š padaryti žymę, pažymėti: Paženklintas, įžymėtas SD456. Avis visas įžymė́jau, t. y. žymes įdėjau J. Įžymė́tos avytės būdavo, tai ausytė įkirpta, tai vilnų kuokštelytė kai kur palikta PnmR. Ka pažintų, teip jau juos (ėriukus) įžymė́davo Sk. Dar įžymė́jo aną akmenėlį, kreida patepė Trgn. Savo maišą inžymė́jau, kad nesusmaišytų Ktk. Neįžymė́jau jurginų rudenį, dabar nežinau, koks katras bus Slm. Rūta mėta įžymėta, kad rytoj pažinčiau (d.) Kp. Paliepė savo gaspadinei iškept duonos, vienan bakanėlin kepant įdėt dešimtį raudonųjų, o tą bakanėlį įžymė́t BM11(Skp).
| Platūs bus rankšluosčiai ir ilgi, ir įžymės ji gražiom didelėm raidėm S.Čiurl.
| prk.: Gilmėj širdies muno įžymėk šventą baimę Dievo brš. Papenėjęs [Viešpats] mus tuo nekaltu avinėliu, o to šventu kūnu savo, o įžymėjęs duris dūšelės mūsų tuo šventu krauju savo, užlaiko mus nuog kožnos pamstos ir nupolio mūsų MP150.
| refl. tr. Rtr: Įsižymė́k tą vainikėlį, kad žinotum [burdamas švento Jono naktį] Bsg. Tuoj insižymėjo vietą ir atsinešęs iš namų lopetą ėmė kast BsPII200(Jž). Kad jos (bitės) tokią vietą radusios, kurią jos pamėgsta ir kur jų spietlius gražiai gyventi gali, šičion vis pryšais pri angos lakio[ja] ir vis draugu lygiai ema ir tokią vietą gerai įsižymė[ja] S.Dauk.
2. KŽ įsidėmėti, žinoti: Giliai širdin savo inžymėkim J.Jabl. Garsūs žmonės, kurių vardai visuomenės įžymėti, laimėjo darbus entuziazmo pagalba rš.
| refl. Š: Praeitais metais, dabar aš neatamenu, misliau insižymė́siu, ar snigo, ar nesnigo Kūčiosu Sld.
3. refl. pasireikšti: Imdavo ir įsižymėdavo tautoje savo gabumais arba darbais vienas kuris žmogus rš. Jau iš pat pradžios [laikraštis] įsižymėjo tuo, kad jame buvo bent kalbama apie lietuvių reikalus Vlt1908,18. Aukų davimu tuojau įsižymėjo keli žinomi žmonės Vd. Mokslo draugijos ima savo tarpan tik rinktinius žmones, išėjusius vidurinę ar aukštąją mokyklą ar bent įsižymėjusius mokslo darbu A.Sm. Charakteris reiškia ir rodo sintetinės kultūros pobūdį, kiek jis yra įsižymėjęs tautos žmonių dvasioje P.Klim.
4. pabrėžti, akcentuoti: Turim tačiau įžymėti, jog nesu dar įsitikrinęs rš. Tame daikte reikia įžymėti, kokiose dingstėse yra įgytas vienas ar kitas palinkimas tautos ir susidėjęs visas jos pobūdis A1885,278.
5. prk. primušti, prikulti: Aš tave taip įžymė́siu, kad daugiau nelįsi Ėr.
išžymė́ti tr. Š, Rtr, KŽ; SD191, Sut, N
1. panaikinti žymę: Išžymė́k, t. y. žymes išimk J.
2. sužymėti: Ižžymiu, ižžiedžiu, ižspaudžiu SD417. Nuėjo ir išžymė́jo tuos medžius RdN.
3. refl. pasireikšti, išsiskirti: Publika buvo, žodžiu sakant, pilka, niekuo neišsižyminti, neįdomi VŽ1904,11. [Miestas] lig šiolei niekuom neišsižymėjo nuo kitų TS1899,3. Kūčių diena gertuvėje išsižymėdavo iš visų kitų dienų M.Katk.
nužymė́ti tr. BŽ182, DŽ, KŽ
1. padaryti žymę, paženklinti: Pionieriai nužymė́jo vietą apkasams kasti NdŽ. Dabar kiaurai visą kelią akmenėliais nužymėjo Grž. Šiandien pat apmatuos griovį, nužymės kuoleliais [kur kasti] J.Avyž.
| prk.: Milžinų kapais mūs kelias nužymėtas J.Aist.
2. nurodyti, nusakyti: Dažnai išdidi karalienė nužymėtu laiku įsakydavo save nešti pro Libano namus rš. Kas kuo gali, tuo istoriškuosius metus nužymi sp. Visi tie dabarties bruožai tik nužymėti rš. Kiekviena visuomenė savaip nužymi žmonijos kelią K.Kors. Apysakoje pastabiai nužymėtos ryškesnės jo būdo ir elgesio ypatybės rš.
| refl. tr.: Jis gi siekia tikslo, kurį nusižymėjęs rš.
3. reikšti: Vienas žinovas jam pasakęs, ką tie jo tėvo žodžiai nužymi Sln.
4. refl. įsidėmėti: Apmatavo šiaučius dangų akimis, nusižymėjo, kur saulė sėdo, ir bėgte marš nosies tiesumu į Šilų kaimą P.Trein.
pažymė́ti tr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ
1. SD187,113, S.Dauk, Sut, I, N, LL13,124,309,317, ŠT21,34, SkŽ38 padaryti žymę, paženklinti: Pažymė́ti yra žymes įdėti J. Mažiučiam gėriukam įkirpdavo, vis būdavo pažymė́tos [avys] Žg. Kaip kerpam pavaserį avis, tai paliekam kuokštą [vilnos] ant nugaros, teip būdavo pažymė́tos avys Alz. Reikėjo apsigynimo liniją pažymė́ti Plšk. Pažỹmi gal kiek baroniukus [avių bandoje] Vdn. Ten dar keturi medžiai y[ra] tokie, ten buvo didžiojo altoriaus vieta, i dabar tebė[ra] da pažymė́ta KlvrŽ. Čia atsimeni savo pasėlio nepažymėjęs – bėgi atgal, pagalėlius kelis pasigavęs Mš. Visai ir pamiršau duoti pažymėti geležinkelio stoty savo bilietą A.Vien. Buvo kapais pažymė́ti visi keliai ir keleliai (karo metu) Šmn. Pažymėta yra ant mūsų šviesybė veido tavo SPI20. Nors ir pažymėta mirties ženklu, ji tebetryško nepalaužtos dvasios kūrybiniais polėkiais rš.
| prk.: Pažymėjai ežias, aba rubežius jo (amžiaus), kurie pražengti ir prašokti negal būt SPI136.
| refl. tr. LL124: Pinigus nunešė sodan, išėmė gražiai su lopeta velėną ir pasižymėjęs tą sodo vietą LTR(Kur). Štai nugramdyta žievė – visai neseniai meška perbraukė nagais per kedrą ir pasižymėjo sau taką rš.
^ Pasižymėk ant bambos [, kad nepamirštum] Tr.
ǁ intr. būti žymu, matoma: Vidgirių girioj yra tokia dvarvietė, – ir dabar pažymi jo pamatai SI380.
2. ŠT250 patvirtinti, paliudyti: Šiuo pažỹmima, kad pilietis N tikrai dirba valstybiniame banke DŽ. Kareiviai reikalavo knygutę, kur pažymė́ta, kas aš esu Plšk.
ǁ ŠT103 nurodyti ypatybę: Sudėtinis būdvardinis ir dalyvinis pažyminys gali eiti ne tik prieš pažymimąjį žodį, bet ir po jo rš. Šituos įvardžius, skirdami nuo parodomųjų, vadinsime pažymimaisiais J.Jabl. Šis žodis pažymi ne tiek laiko ilgį, kiek laiko tėkmės būdą A.Mac.
3. DŽ minėti kaip reikšmingą, svarbų: Tėvynės prisikėlimą pažymė́ti NdŽ. Sėskis. Nuodėmė būtų nepažymėti įkurtuvių rš. Jungtuves pažymėjo tarp savųjų rš.
| refl. tr., intr.: Labai jau pasižymė́davo, kad ir pašalinis užvažiavai ir pamatysi, kur vardinės Kpr. Lietuva jo žygius bus gražiai pasižymėjusi Vaižg.
4. išskirti kokia nors ypatybe: Negerais darbais pažymėtas rš.
| refl. Rtr, DŽ, KŽ: Jau yra tie vaikai pasižymė́ję gerai kaip peštukai Trg. Jis buvo tykus, ramus, niekuo nenorėjo pasižymėti I.Simon. Kalvis pasižymėjo sąmoju ir aštriu liežuviu V.Myk-Put. Ji įrodinėjo savo vyrui Jokūbui, kad retai dar ir žmogus pasižymi tokia švara P.Cvir. Sutartinių giesmininkai dažnai būdavo ir pasižymėję skudutininkai, ragų bei daudyčių pūtėjai rš. Netrukus ir čia pasižymėjo, tik jau ne kojomis, bet galva Ašb. Simbolinis menas pasižymįs kilnumu ir milžiniškais mastais LEVIII163.
5. ŠT319,365 nurodyti, pabrėžti, pasakyti: Turiu pažymėti, kad ne tik pirkliai ir matrosai, bet ir visi pajūrio gyventojai moka abidvi kalbas J.Balč. Noriu čia trumpai pažymėti, ką mačiau, girdėjau A.Damb. Pažymėtina, kad naminės pelėdos skiriasi tarp savęs spalva – vieni individai yra pilkos spalvos, kiti – rudos T.Ivan. Tarp šitos rūšies įnagininkų pažymėtini yra ypačiai tarinio įnagininkai J.Jabl.
6. SD172 paskirti, lemti: Dievas teip pažymė́jo kokį amžių gyvęt Grš. Metai ir valandos, jų viešpatavimui pažymėtos, jau prašoko ir pasibaigė SPI134. O anas tarė jump: daugiaus negeiskite per tai, kas jumus pažymėta yra Ch1Luk3,13. Šitie namai Dievo ant tarnavimo ir ant garbės Dievo, ant sakymo žodžio Dievo ir ant eikvojimo šventųjų sakramentų jo yra atiduoti ir pažymėti DP572. Dvasias anas dangujęjas, kurias angelais vadiname, ant išprovinėjimo dūšių žmonių ir ant pralydėjimo jų tūlais būdais galop savop Dievas pažymė́t teikės DP520.
7. įrašyti į sąrašą: Pažymė́ta yr i ana butui (nj.) Klt.
8. refl. tr. užsirašyti: Aš knygą perskaičiau ir kai kuriuos sakinius į tą knygą pasižymė́jau Plšk. Akiniuotasis čiupinėjo kiekvieną popieriuką, vedžiojo pirštu po didįjį lapą, pieštuku ką pasižymėdamas V.Bub. Jis atskleidė puslapį, kurį turėjo pasižymėjęs rš.
9. (neol.) part. įvardžiuotinis: Būdvardžiai esti: pažymėti ir nežymėti A.Baran. Skaitant sakoma daugiausiai vis nežymėti skaitvardžiai, atskiriant gi kurį nuo kitų, arba parodžiant jam didesnį pareiškinimą – sakoma pažymėtais A.Baran.
péržymėti NdŽ
1. tr. Ser iš naujo pažymėti.
2. refl. NdŽ žymint suklysti.
pražymė́ti tr.
1. paženklinti: Ėrelį savo pražymė́k, t. y. prapjauk ausį su peiliu dėl žymės J.
2. SD301, D.Pošk, Sut, N paskirti, nulemti.
3. refl. išsiskirti: Kiekviename Lietuvos miestelyje bažnyčia daugiausiai prasižymi savo didumu TS1899,2.
prižymė́ti tr.
1. NdŽ daug priženklinti.
2. S.Dauk antspaudų prispausti.
sužymė́ti Rtr, DŽ, KŽ
1. tr. L, Jdp suženklinti, padaryti žymes: Visos sužymė́tos – vienai [avelei] stančkiukė į ausį, kitai skylė Bsg. Kito gyvenimo (ūkio) – kitoj kojoj įkirpta [avis], sužymė́ta būdavai Mšk. Važiuoja turgun [šykštuolis], sužỹmi aruodus Žb.
| refl. NdŽ.
2. tr. surašyti: Žemaičiuose 2424 km pakelėse Ig. Končius sužymėjo 1725 įvairias statulėles LEIX452. Sužymė́ti puslapius NdŽ. Viskas buvo aiškiausiai surašyta ir sužymėta, kada ką reikėjo dirbti J.Balč.
| Žodžiai ir sakiniai, kaip jau sakyta, ir kirčiais sužymimi J.Jabl.
| refl. tr.: Susižymė́jo egzaminų dienas DŽ1. Ant atskirų lapelių susižymėjo pastabas rš.
3. tr. pažymėti padalas: Iš anksto sužymėta juosta SkŽ116. Reikia turėti liniuotę matavimui, sužymėtą milimetrais rš.
4. intr. pasirodyti: Veide sužymėjo smalsumas Db.
užžymė́ti tr. J, NdŽ, DŽ1; S.Dauk
1. Grz užženklinti, padaryti žymę: Kai išsitrauki numarius [daržams ravėti], tai ažužỹmi Pnm. Ažužymė́k, kiek nupjaut JT430. Užžymėta vieta N. Yr tenoj užužymė́ta, ligi kur patręšta Sb. Daba čia dykuma, o seniau būdavo užžymė́ta stulpelių stulpeliais Mšk. Yra toki pušelė, ažžymė́ta, eik tik nuskirsk Sv. Siena – užužymė́ta audimas Aln. Užžymė́kit maišus Ėr. Vokietis duos popieriuką, reiks krauju užžymė́t (ant paso padėti piršto atspaudą) Jnš. Rankose turėjo kastuvą ir kasė duobę, prieš tai užžymėjęs ją ratu J.Balt. Ir nepraleido nei subatai, nei šventei Velykų, bet nuėjo Pilotop prašydami, idant būtų užžymė́tas ir sargais apveizdėtas grabas jo DP183.
| prk.: Užužymė́jai kaip maišelyje nuodžias manas DP9.
| refl. tr.: Ažsižymė́jo tą daiktą ir ejo kastų pinigų Šmn. Užsižymė́jo tik vietą, o tos mergytės jau neberado: žvėrių sudraskyta buvo Krs. Užsižymė́jo, užsirašė, atpjovė va tokius du ruoželius, nu i abiem kojom i suraukė [nagines] Skrb.
2. užrašyti: O aš pasilikęs užžymiu, kas pagalbos atvažiuoja Vlkv. Tai išgirdęs, jis išsiėmė knygutę ir užžymėjo A.Vaičiul.
| refl. NdŽ: Mokestis buvo nuo žemės rūšies, užsižymė́kit Graž.
3. refl. pradėti gesti, pūti: Daug užsižymė́jusių bulbių Ėr.

Daugiau informacijos

antšaũkti

Apibrėžtis

šaũkti, -ia, -ė
1. intr. SD1196, SD402, Q33, H, R, MŽ395, Sut, K, M, L, Š, Rtr, Ser, DŽ, NdŽ leisti iš gerklės stiprų balsą, rėkti, klykti: Šaukiu, šūkauju, klykauju SD118. Didžiu balsu šaukti N. Bepradėm šaukia, kad ateitum J. Pradėjo šaũkt, aš susiėmiau ausis ir akis Snt. Ka aš išsigandau, ka pasiutau šaũkti! Gršl. Kaip muš, šaũk, kiek galvo[je] balso Krš. Kroka, šaũka – pradėm langai birba NmŽ. Boba šaũkia, kiek leidžia galva Nmk. Ko tu šauki̇̀ kaip be galvos?! Pln. O tas kaukas parlėkė i šauką̃s: tpruka, tpruka Krt. Kas ten pri Ventos taip gvaltą šaũka – bene skęsta kas? Vkš. Žmogus prie ežero atsigulęs ir šaukia trokštąs MPs. Ir pats šauki, ir pats jau nežinai, iš sielvarto tu ar iš džiaugsmo J.Marcin. Šaũk tikt, kiek įmanai, ir trūbyk didelį garsą K.Donel. Šaukte šaukiau, nieks manęs negirdėjo KlvD47. Kad prijojau dvarelį, mergužės tėviškėlę, ir šaute šoviau, ir šauktè šaukiaũ, kad išgirstų mergelė JV503. Lakto[je] lentas (lėtas) pradėjo šaukteino: – Tėvas guli, lengva mumis (ps.) Gmž(Krd). Ir vėl, šaukdamas didžiu balsu, bylojo VlnE210. O visi vėl šaũkia, giest, išpažįsta jį karaliumi DP4. Sakau jumus: jei tie tylėtų, akmenys šauks BtLuk19,40. Moab yra sukulta, jos vaikus gird šaukiančius BBJer48,4.
^ Šauka kaip iš po žemės (silpnai) LTR(Pp). Ko šauki̇̀ kaip menkė? (iron.) Dr. Nešaũk kap varna an lietaus Pls. Šaũkia kaip rupūžė po ratu Skr. Dažnai šaukiančio niekas neklauso KrvP(Ps). Nors šauksi, rėksi, nuo mirties nepabėgsi LTR(Tr). Zuikiui ant uodegos neužmynęs, nešauk, kad pagavai LTR(Grk). Nemunu plaukia, vandens gert šaukia (iron.) LTR(Krn). Nelaimė neita šaukdamà (nelaimė ateina tylomis) Vgr. Liga ateita ne šaukdamà, patyliais J. Duodamas imk, genamas bėk, mušamas šaũk J. Kas šauka, tešauka, vedu, bobale, važiuokiam VP23. Kaip lauke šaukė, teip girioj atsiliepė VP21. Kap kraštan šaukia, tep miškan atsišaukia Kb. Kaip numūse šaũka, taip miške atsiliepa Lkv.
| tr.: Bėdą šaukiu (rėkiu, kad bėda ištiko) R412, Mž555.
šauktinai̇̃ Aš geriau gulėsiu ir šauktinai šauksiu atsigulusi, bet tau nedirbsiu! I.Simon.
| refl. Rtr: Pradėjo vienas [svečias] šaukties, kad jam nutraukė rūbus LTR(Slk). Aš esmi balsas, šaukiąsis girioj SE10.
^ Kap mede šaũkias, tep ir atsišaukia Rod.
2. intr. NdŽ garsiai kalbėti: Nešaũk taip garsiai DŽ. Jis nešneka, o šauktè šaũkia – jau senatvia žmogui Jrb. Aš šaukù dikčiai, ka ausimis negirdu Jdr. Ko šauki̇̀ ant viso namo – vaikus prikelsi! Jnš. Aš vis pamažėl, pusbalsiu, o ji kad šaukia kaip namie A.Vien.
šauktinai̇̃ adv.: Šauktinai̇̃ šaũk, kad teip negirdžia Grž.
ǁ tr., intr. garsiai sakyti, tarti: Mano penas, mano grūdai, mano mėsa, mano gyvuliai! – šaukė Tamošius Žem. [Klebonas] šaukė pamokslus iš sakyklos J.Balt. Šaukė anuos žodžius Ch2Kar23,16.
3. intr. rėkti ant ko, bartis: Grioju, šaukiu ant ko SD110. Kiek sykių šaukiáu už tą mašynų taisymą Lkv. Mortelė tik šaukanti̇̀: – Mun gėdos nedarykiat! Trk. Gera pardevėja: ne ana šaũkė kaip kitos, taikė kaip geriau Krš. Marti muno šaũka, ka eič pri gydytojo pasitikrinti Krž. Kiek šaũka negerti, o kas klauso?! Krš. Stalelin stuk kumščiu ir šaũkia Šmn. Ponas šaukia an šito žmogaus: ką gi tu tę darai?! Žln. Ėmė tėvas visom keturiom šaũkt, ka motina pakilo važiuot pas dukterį Jnš. Jei kurs kanaunykas gynė, ant to šaukė kaip ant bedievio M.Valanč.
^ Kas neklauso tėvų šaũkiančių, susilauks šunies kaukiančio Ar.
| refl.: O daba ant nekalto žmogaus šaukýs! Dr.
4. intr. tr. DŽ, Lc garsiai dainuoti, giedoti: Vienas giedojo, šaũkė – balsas geras Jrb. Tu šaũk pirma, turi gerą balsą Krtn. Ka pareis iš pievų par Balčius toliausiai šaukdami̇̀ Nmk. Šaũkdavom gerkles paleidusios Kdl. Prigers, dainiuos, ka šaũks, ka soda plyš! Ms. Jūzupas ir galia šaũkti End. Šaukù, bet tiek dideliai neįsikimbu (neišdainuoju) Lnk. Šaũkti šermenų giesmes NdŽ. Giedotojai užstalėje giedojo, šaukė, prakaitą apsibraukdami Žem. Vaikai kožnas savo balsu šaukė, tečiaus giedojo M.Valanč. Ekše (eik šen) šaũkti (pritarti dainuojant) Grdm.
^ Šauka, gieda kaip į Šidlavos atpuskus eidamys VP44.
ǁ intr. skambėti: Jug visi tie tavo [armonikos] balsai šaũka Kv. Gražiai šaukia tavo dūda rš. Šitas kiaušinis šaukia teip stipriai [kalenant į dantis] Sl.
5. intr. NdŽ garsiai verkti, raudoti: Ta jų mažoji niekai buvo augyt: šaũkdavo naktį pabudus, apsiversdavo su tą vyge Jrb. To vaiko šaũkė, galus darėse Jrb. Nešneka, kam gaila (nerauda žodžiais), šaũkia vienu balsu, i viskas Vdk. Šaũk nešaũkusi, o ano nebiprišauksi Varn. Motina an kapais pradėjo šaũkti Trk.
6. intr. garsiai dejuoti, aimanuoti (ppr. iš skausmo): Taip šaukė, taip rėkė vargšas kojomis, viduriais J.Jabl. Kas par gyla buvo: cielą metą šaukiáu LKT82(Pln). Opybė begalinė: biškį kas, i šaũka Rdn. Kaip i sveika, nebi̇̀šauka niekum Krš. Ana didliai šaũkė, dejavo Plng. Senis rėkia, šaũkia – kojas suka Kp. Ir keikiau, ir šaukiaũ: labai drūtai skaudėjo Dgč. Ligonis šaukia galva, širdimi, visais kaulais TS1902,4-5.
7. intr. bėdoti, skųstis: Negal šaũkti, ka jau taip būtų bėda, ale tiek terandas Ll. Gerai gyvenam, negalia šaũkti Krš. Negaliu šaũkti an savo vaikų Ub. Jadzė šaũka negalinti lašinių valgyti DūnŽ. Šaũka: mes nebibūsma, baido čia, baido Žr.
8. intr. išduoti smarkų balsą (apie gyvulius, žvėris, paukščius): Oi, oi, kaip čia gražu: miškas šniokšta, vivirsiai šaũka, visi kiti [paukščiai] čiauška, giesta Krš. Pelėda šaũka – gero nebūs (priet.) Klm. Ko ta karvė visą dieną šaũkia? Jrb. Vakaras yr, gyvoliai šaũka Rsn. Gegutė vis šaũkia – Jo-kūbs, Jo-kūbs! Kdn. Erelis nusiminė ir šaũkė didžiu balsu PP12. Ką ta varna teip šaũka, kokią naujyną praneša?! Rsn. Kur pylės plaukia, kur gulbiai šaukia, ten plauk ir vainikelis KlpD5. Nesa levai rėk ant jo ir šauk BBJer2,15.
^ Viduj girios gaigalas šaukia (lopšys) Tvr.
9. tr., intr. DŽ, DP142, I.Simon skelbti, garsinti: Per tris nedėlias kunigas šaũkia užsakus Dg. Rudenį buvo šaũkęs – parduos lauką Gs. Tada prisakė Moziešius, idant šauktų pro abazą BB2Moz36,6. Jis patis šaũkia mūsump visump: – Kas nor ateit paskui mane, teužgina (orig. teužginis) patis savęs DP147.
ǁ part. praet. pagarsėjęs, žinomas: Ežeras buvo šaũktas an žuvų Tvr.
10. refl. atsiliepti šaukiamam: Šaukiu, šaukiu – nesišaũkia: jau numiręs Lb. Guli katinas galvą pakėlęs, daboja, ale nesišaũkia Vdš.
11. tr. balsu ar ženklu kreiptis, kad išgirdęs ar pamatęs grįžtų, ateitų, atsilieptų: Šaũk vaikus namo DŽ. Jis atsiliepė šaũkiamas NdŽ. Tik už durų išeinu aš – jau šaũkia atgal LKT199(Grl). Šauka žmones vardais ir pavardėmis, į laivą sėdant Šts. Kada anys valgo, tai ir mañ šaũkia, ale kur te aš eisiu! Trgn. Kulia, kulia, jau pietūs nebetoli, o dar pusryčių nešaukė LTsIV175. Niekas tą vakarą Veronikos nei valgyti bešaukė, nei prie ruošos berūpino A.Vien. Tik pradėjo migti, jam pasirodė, kad kas jį šaukia vardu J.Balč. Čia pirkion nešaukiama sugrįžo Elena V.Krėv. Reikšdamas savo mintis šaukiamaisiais sakiniais, sakytojas lyg šaukia, prašo, stebisi J.Jabl. Šaukiamasis telefono prietaisas VĮ. Užgirdau girdėjau degulės balsą, mislinau dūmojau, motulė šaũkia DrskD189. Šauksi̇̀ tėvelį par pusę metelių, šauksi̇̀ mielą motinėlę par visą viekelį (d.) Všn. Šauksiu motinėlės balsu gegužėlės – ar neužgirs? A.Strazd. Su jaunu berneliu neilgai tesdžiaugsi, žalių rūtų vainikėlį su balseliu šauksi̇̀ (d.) Šmn. Šaũk savo motutę gegutės balseliu (d.) Šmn. Tu po tuoj skarele neprisidžiaugsi, rūtų vainikėlio balseliu šauksi̇̀ DrskD147.
| Ta paukštelė lietų šaũkia: Dieve, lyk, Dieve, lyk! Šd. Lytaus paukštis šaũka: duok lytaus! Klp.
^ Gera gulėt, kai darbas nešaukia KrvP(Krsn). Ateit liga ir nešaũkiama Sch87; B819, N. Giltinė ateis nešaukta LTR(Rk). Lovoj valgai – ligą šauki Kp. Šauk šventuosius, šauk prakeiktuosius, – vis tiek nieko nebegausi Grž. Visus velnius šaukė (plūdosi) Grž. Kam čia vilkus šauki̇̀ (ko stūgauji)? Blnk.
| refl. tr., intr.: Šauktė́tės (šaukitės), eite (eikite) valgyt! Dglš. Šaukis, sesute, šaukis, jaunute, mažuosius paukštelius, kad jie nuskristų ir pabudintų tikruosius tėvelius LTR(Švnč). Gal jau ir rugeliai šaũksis (laikas bus pjauti) Dglš.
ǁ kreipiantis sakyti, tarti: O kaip prijosi marės kraštelį, šaũki mano vardelį JD275. Šaũkia jos, šaũkia – o nėra jos gyvos jau Aru28(Dv). Šaũkit jūs jos, kur jy (ji) prapuolė Drsk. Žiūri pro langą – stovi čigonas ir šaukia, kad anas išeitų LTR(Ds). Kiaules šaũka čiuk čiuk čiuga Klp.
12. tr. DŽ kviesti, raginti ar reikalauti kur atvykti, dalyvauti: Tuoj mes lekiam į kaimą vyrus šaũkt, iš tos balės ištraukt karvę LKT219(Grnk). Momą šaũk, moma pavedžios arklį (kaupiant bulves) Dgp. Nèšauktas neisi pirtin Klt. Šaũkdavo, kad talkon ateitų šita merga Lt. Taigi svieto šaũk, nestovėk, ne tep ažusgręžus! Btrm. Šaukė pagraban – negalėjau nuvažiuot Dgč. Vakare dusina, misliom gal greitosios šaũkt Slm. Šaukčiabe Dievą, ale Dievas greit nepribus Ad. Jį į teismą šaũkia DŽ. Tieson šaũkti BŽ79. Mes šaukiame jus prie ginklo, nes karas prasidėjo rš. Šiandien aš šaukiu prūsus į kovą J.Gruš. Šaukiamoji bajorų kariuomenė pasidarė nebereikšminga rš. Rašytojas čia tarytum koks senovės lietuvių karžygys šaukia snaudalius tautiečius į darbą, į kovą Žem. Jei žinai, kad būsi šauktas, geriau pats nueik A.Gric. Nešaũkdavo į kariuomenę: tik ką pagavo, tai tas tarnaudavo Slv. Į apylinkę šaũkė mani daug sykių Plšk. Atej [o] tarnai šaũkt in karalių Žln. Šaũkia in poną dvaran Imb. A nèšaukė tavi pas daktarą? Jd. Šaukia jauną bernužėlį, šaukia į karužę LTR(Brž). Šaukiamasis raštelis LL174. Kunigaikšti, taip anksti mus iš poilsio šauki B.Sruog. Jau vieversiai gieda, jau artoją šaũkia į lauką Žml. Ar negirdit, kaip šienaut jau putpela šaũkia? K.Donel. Mus nepaliaudamas vadina ir šaũkia savęsp DP380.
| prk.: Pavasarį žemė šaukia: dirbk, žmogau, sėk, kad turėtum ką pjauti P.Vaičiūn. Na, mano narsieji karžygiai! Likimas šaukia jus naujan karo žygin V.Krėv. Žiburys da nešaukia prie pertraukto dienos darbo V.Kudir. Vėtroj plakas baltos burės ir šaukia toliai mėlyni S.Nėr. Tave tenai nelaimė šaũkia Rmš.
| refl. tr.: Kiminis šaukiasi po vieną į priėmimo kambarį, klausinėja rš. Nėr gerai, šaũkiamos vėl [greitąją pagalbą] Klk.
13. tr. organizuoti (susirinkimą, posėdį ir pan.), kviečiant dalyvius: Kaime nuolat būdavo šaukiamos sueigos rš.
14. intr. prašyti pagalbos, kreiptis ko maldaujant: Arkliai ir karieta skęsta! Tai jis pradėjo prie Dievo šaũkt Krn. Kaip tada ilgai šaukę ir raudoję buvo ir maž nutilę, kėlėsi Ozijas, verkė ir bylojo BBJdt7,22. Iš gilumo šauku tavęsp Mž340. Tavęspi šaukiu, o tu veido savo neslėpk nuog manęs PK55.
| Balsas kraujo brolio tavo šauk manęsp nug žemės BB1Moz4,10. Šitai balsas kraujo brolio tavo šaũkia manęsp ižg žemės DP410. Moziešius šaukė Ponop ir bylojo: ką veiksiu su žmonims? BB2Moz17,4. Christus šaũkia mūsump: – Stenkitės įeit per ankštus vartus DP319.
| refl. intr., tr.: Ligonis šaũkėsi daktaro DŽ. Tuo šaũkės prie daktarų, da buvo kiek atgriebę Jrb. Daugalis žmonelių šaūkias in daktarus Adm. Kurgi šaũksiesi – pirmiausia bėgi pas vaikus Dg. Viską prasileido i turėjo šaũktis prie tėvų Jrb. Šaũkas pri munęs, ka padėčiu Krš. Nėr ko šaũkias vetrinoriaus (neišgelbės karvės) Klt. Pamilęs žemę, skundžiaus ir kentėjau ir į tave su viltimi šaukiausi V.Myk-Put. In Prienus šaukiaũsi [pagalbos] Stk. Nesišauk mirties, pati ateis, nebijok… V.Krėv. Ar jau mane mokysi gaspadoriaut? Nesišaukiau kuliamosios ir nesišauksiu J.Balt. Reik vaistų šaũkties suskiuo nusigydyti Šts. Kai paskutinioja preina, tai ir menkos žolelės šauki̇́es Trgn. Jau ji šaukiasi in visus šventus, ale nieko neprisišaukė BsPIV54. Senė taip supyko, kad ėmė šauktis dangaus keršto V.Myk-Put. Daugel kas šauktumias pri [rastųjų] piningų, bet man Dievalis davė, aš ir vartosiu M.Valanč. Kunego šauktis pradėjo Sz. Ir tur apsisiausti maišais … ir Dievop šauktisi didei BBJn3,8. Jei tu anus varginsi, tada anys manęsp šauksis bei aš jų šauksmą išklausysiu BB2Moz22,23. Kur šaukiasi (būtinai reikia), mes apmokam Krok.
^ Angelo šaukėsi, o velnią pirštu viliojo KrvP(Mrk). Tavo brolio kraujas šaukiasi į mane nuo žemės Skv1Moz4,10.
ǁ labai prašyti, geidauti: Iš kunigaikščio šaukia paspirties, per laiškus jį glaboja J.Marcin. O po tam lopšy sapnuodams šaũkia pagalbos K.Donel. Ir ėmė rėkti keršto šaukiamu balsu J.Jabl. Šaukė išgelbėjimo Sch173. Ir kraujas kraujo šaukia kaip išbadėjęs duonos S.Nėr. Šaukė rūstybės Dievo krau[ja]s, be reikalo varvinamas M.Valanč. Šaukti pagiežos OsG149. Tokie darbai šaũkia pagiežos (keršto) Smln.
^ Nešaũk gryčioj velniukų Blnk.
| refl.: Šaũkės pagelbos, ale nebuvo kam prieit Klt. Rankos nesišaukė darbo J.Balt.
| Nekaltas krau[ja]s į dangų šaũkas Rt.
15. tr., intr. DŽ, NdŽ prašyti, norėti gauti tam tikrą kainą: Kiek šauki̇̀ už tą vežimą malkų? Krtv. Nereikėjo tiek daug šaũkti, būtumėt pardavę Krš. Jis daug šaũkia, pigiai iš jo nepaimsi Rm. Par brangiai šaũkia – kas gali įpirkt! Srv. Kiek juos (už paršelius) šauki̇̀? Žg.
^ Gerą tavorą i nešaukiant išperka LTR(Vdk).
| refl.: Kiek šaukýs už linų verpimą? Šts.
ǁ reikalauti: Ką iš tavęs šaũksiu, kad tu nieko neturi! Ėr.
| refl. tr.: Apleido draugai, kuriuos ir Drūktenis lenkė, kad nuo jo nešauktųsi skolos Žem.
| Kas reiks daryt, kai skolinykai pradės šaũktis Skdt.
16. tr. DŽ vadinti (vardu, pavadinimu, pravarde): Vardą, vardu šaukiu R126, MŽ166. Gaspadorius savo berną šaũkia Kristupu K. Kaip tave šaũkia? NdŽ. Nei aš tuo daktaru šaukúos! Kl. Ten šaũkė pakriaušis tą vietą Klk. Mas šaũkam „reja“, kuršėniškai – „jauja“ Pp. Šaũkamas tasai skaptas Krš. Išsipjaudavo iš šermukšnio didelius baslius – juos šaũkė keiniais LKT214(Jnš). Visi jį Samaraku šaũkia, bet tikra jo pavardė kitoniška Srv. Tu už mañ dabar senesnis – mañ da niekas nešaũkia seneliu Slm. Seniau [krosnies viršaus] kiteip nešaũkdavo kaip tik gomuriu Alz. Aukštos geltonos gėlės, pas mus jas sopagalviais šaũkia Grv. „Drebulė“ dabar šaũkia, seniau buvo „epušė“ Vdn. Trejoki [vaistai], nemoku šaũkt Ad. Žolynų yr daug, katruos mes nèšaukėm: žolė ir žolė Dgp. „Rugiai“, „miežiai“, „avižos“, „linai“, „kviečiai“ – par mum teip šaũkė Cs. Čia jau kur šaukti̇̀ lauko daiktai, tai vis lietuviškai Pst. Nieks nešauks mane jauną gražiuoju vardeliu JV869. Siuvėjas merginas gražiai šaukia: rūtelėmis, lietuvaitėmis, mirtomis P.Cvir. Į rytus link didysis žemės kraštas gul, Azija šaukiamas Ns1832,1. Auga [kedrinės pušys] Europoj pietinėj ant kalnais, šaukamais „Alpos“ P. Kiti yra … pikti angelai, kurius nu velinais šaukiam BPII434.
| refl. P: Kaip šaũkiasi to vieta? Upt. Šita upė šaũkias Dysna Rš. Nors ažsidaužk, nemenu, kap šaũkias LKKXIII131(Grv). Kaipgi tavo, vaikel, tėvas šaũkias? Ds. Aš greit galėsiu jau bobute šaũkties Vkš. Tie gaspadoriai, katrie gyveno prie Šilelio, šaũkės šilelnykais Brž.
ǁ vadinti kuo pagal kokią ypatybę: Vagimi, per vagį jį šaukė N. Aš jį vagimi nešaukiu B. Motina pyksta, ka davatka šaũka Vgr. Pons iškoliodams kasdien mane tinginiu šaũkė K.Donel. Šaũkė mane šiokia, šaũkė mane tokia (d.) Prng.
17. tr. NdŽ, Klvr, Gs, Skr leisti (kortą): Šaũk būgnus DŽ. Šaũk, ko lauki – tavo pirma ranka! Dkš. Man didelė̃s (stipriõs kortos) šaũkia Lp.
ǁ lošiant skelbti akių skaičių: Šaukiáu šimtą šešias [dešimtis], tiek ir teisu (lošiant tūkstantį) Krš.
| refl. Lp.
18. intr. būti panašiam, sekti: Sūnus nešaukia į tėvą, t. y. kitaip daro J.
19. refl. pasidaryti juntamam, išryškėti (apie buvusį pakenkimą sveikatai): An senatvės šaũkias viskas Dbg.
20. tr. MitI52, NdŽ, Slnt, Šts, Šlu vaisinti (apie paukščius, vabzdžius): Gaigalas nèšaukė, negeri kiaušiai Vn. Gaidys ir jauniklikes vištikes jau šaũka Užv. Ar šauka žąsinas žąsis? Všv. Kad pati vyrą muša, taip rodos, kad višta gaidį šaũka (juok.) DūnŽ.
| refl. Plt, Krš: Gandras jau varlinė[ja], suka lizdą, šaũkas Šts. Dvi musi bèšaukanties užmušau Krš.
◊ ar šaũksi, ar plaũksi nėra išeities: Kailio tavo, biedno žmogaus, nieks negailias: a šaũksi, a plaũksi – turi dirbti Vdk.
daũg šaũkia trūksta: Daũg da šaũkia iki pilno [saiko] Gs.
į kalnẽlį (į tėvỹnę) šaũkia laikas mirti: Musė (turbūt) į kalnãlį jau šaũks Kv. Dagi nešaũkia tėvỹnėn Trgn.
nei̇̃ šaũkti, nei̇̃ plaũkti Rs, Krkl, Ar;
nei̇̃ šaũk, nei̇̃ plaũk; VP32 padėtis be išeities: Vieni gyvuliai bėga par vienus vartus, kiti par kitus, man nei̇̃ šaũkt, nei̇̃ plaũkt Skr. Pavogė žmogui kumelę pačiame darbymetyje, sėjamu laiku, kur kas valanda reikia kumelės; pinigų neturi – nei žmogui plaukti, nei šaukti Žem.
paršiukùs šaũkti valgant čepsėti: Tu valgydamas plekši, paršiukùs šauki̇̀ Mrj.
toli̇̀ šaũkia DŽ, Kn, Gs daug trūksta: O mums iki tokio subrendimo toli šaukia V.Kudir. Iki visuotinio, lygaus, tiesaus ir slapto balsavimo dar toli šaukia rš. Toli̇̀ šaũkia, iki ateis pavasaris Mrj. Jam iki manęs toli̇̀ šaũkia Snt. Tu toli̇̀ šaũkia nepadainuoji tep kap jis Alk.
antšaũkti, -ia (añtšaukia), añtšaukė (ž.)
1. intr. Š, BŽ75,387 pritarti dainuojantiems pirmu balsu, antrinti: Tu dainuok, aš antšaũksiu J. Antšaũkti galiu, bet pirmuoju dainiuoti – ne Nt. Vienas pirma šauka, kiti ka añtšauka KlvrŽ.
2. refl. apkaltinti, užsipulti: Tas beskarbis žmogus norėjo ant mergės antsišaũkti, o pavogę [pinigus] buvo ano paties vaikai Šts.
apšaũkti, -ia (àpšaukia), àpšaukė tr.
1. L, TŽI371, DŽ, Kv, Kpč apibarti, aprėkti: Motin, be reikalo vaiką àpšaukei! Skr. Daktarka àpšaukė muni, ir išmoviau susiraukusi Jdr. [Kreivėnas] neištarė nė žodžio, tylėjo ir virpėdamas laukė: bene subars, apšauks, pasijuoks V.Bub.
2. KŽ garsiau už kitus įšaukti, peršaukti: Ubagėlių pulkai gieda, viens kitą apšaukdami BM233(Vl).
3. šauksmu apimti, aprėpti, pasiekti:
^ Su viena burna du turgu neapšauksi LTR.
4. SD205, N, L, LL117, Š, Rtr, NdŽ apskelbti (žinią), apgarsinti: Apišaukiu SD1113. Vaikai po sodžių apšaukė naujieną Ašb. Išdavė apšaukt po miestą, kad čion kupčiai atvažiavo BsPIII31(Nm). Mistras traukė į apšauktą prieš lietuvninkus kryžiaus karą prš. Yškiai apšaukiau valią Dievo Tėvo MP260. Apišaukia skolas ir kaltes mūsų SE231. Bajorai pakėlę … pietus, kur buvę apšaukti užgėrimai ir sakytos šnekos A1884,83. Daug pranašavimų àpšaukė DP399.
| refl. Sut, Š, Ser: Tu apsišauk vis: atvažiuoja kriaučiai LTR(Kltn).
ǁ paskelbti, pripažinti kuo esant: Jis nuveikė narsiausius priešingos pusės jaunikaičius ir, pasibaigus žaidimams, buvo vienu balsu apšauktas pergalėtoju J.Balč. Rinkėjai, tą stebuklą pamatę, vienu balsu apšaukė jį popiežiu M.Valanč.
| refl.: Kartais tokia taryba apsišaukdavo seimu A.Janul.
ǁ išgarsinti dėl gerų ypatybių: Mano arkliai apšaukti̇̀ visoje apygardoje ne tik gražumu, bet ir gerumu Dkš. Àpšauktos mergos (turtingos ir gražios) Krsn.
| refl.: Ne be reikalo jis – apsišaukęs apylinkėje meistras A.Vencl. Jau jis apsišaukė dideliu daktaru! BsMtI125. Apsišaukė labai didele burtinyke LMD.
5. R47, MŽ63, N, L, LL127, Ser, NdŽ, KŽ, Trgn, Skd apkalbėti, apjuodinti, apkaltinti: Ana iš įpykio àpšaukė jį vagimi, t. y. apskelbė J. Api̇̀šaukė mane sviete negražiai Dglš. Vienas kaimas buvo api̇̀šauktas, kad tikrai turia aitvarą Slm. Nereikia nežinant apšaũkti Up. Merga kap ir visos, tai kam ją bobos apšaukė?! Kpč. Tas, rodos, apšaũktas žmogus, be garbės Pg. Apšauks, apšmeiš tave, sakys, kad žuvęs negarbingai bėgdamas J.Gruš. O žmonės dėl to ją kone maištininke, spartakininke buvo apšaukę I.Simon. Jį mokslo vyrai apišaukė melagių melagiumi LTI344(K.Būg).
ǁ refl. Gmž, Alk, Sn netekti gero vardo, kuo nors blogu pagarsėti: Jis labai apsišaũkęs DŽ. Mūs kaimynas niekur neapsišaũkęs Dglš. Apsi̇̀šaukė mergiotė: nei sviete pasrodyt, nei ką Lkm. Su tokiais darbais tik apsišauksi̇̀ Ktk. Apsi̇̀šaukė merga an visos parapijos Lp. Apsi̇̀šaukei kap laukas arklys Švn.
6. refl. neteisėtai pasigarsinti kuo esant, dėtis kuo: Jis apsi̇̀šaukė daktaru DŽ1.
7. refl. pasirinkti švietalus (kortuojant): Aš negerai apsi̇̀šaukiau Lp.
8. KŽ, Rdn, Všv, Štk, Krkl apvaisinti (apie paukščius, vabzdžius): Gaidys vištą apšaukė Kos94, JI696. Pasitaikė daug pūstų, neapšauktų̃ kiaušinių Rs. Žąsinai, jei grūdų negauna, žąsis neàpšauka Vn. Àpšauka motinelę [bičių] tranai Lkv.
| prk.: Nemokėjo siūlų sukti: išejo vis siūlas siūlą apšaũkęs (vienas prie kito) Ggr.
| refl.: Apsi̇̀šaukė gyvatė (apie musę) ir į puodą įkrito Krš.
| Tiek tolie muno i anos jurginai, i kaip galėjo apsišaũkti (apsidulkinti)! DūnŽ. Reikės du cutrinus (citrinas) auginti, gal turės vaisiaus, apsi̇̀šauks Rt.
9. prigauti: Tą mergą apšaũkęs pabėgo DūnŽ. Àpšaukė dvi motriški i pats pabėgo Jdr.
atšaũkti, -ia (àtšaukia), àtšaukė tr.
1. NdŽ atsakyti į šaukimą; atsiliepti šaukiamam, kalbinamam.
| refl. RtŽ, L, Š, BŽ51, Rtr: Kurčia jau i pirma buvo, neatsišaũkdavo Klt. Aš int jį atsi̇̀šaukiau, al jis man nieko neatsakė Šč. Tu jį šauk ar nešauk, o jis niekad neatsišaũks, tyli kap kurčias Alv. Jis man nė žodžio neatsi̇̀šaukė Krok. Jau aš šaukiu, o anas neatsišaukia Rod. Iš kapo atsi̇̀šaukė balsas Grv. Manėm, kad tikra pelėda, ir ėmėm toliau švilpti – atsišaukia vis arčiau ir arčiau V.Krėv. Atsi̇̀šaukė Dunojėlis: čia ne tavo vainikėlis DrskD67. Ir atsišaukė jaunas bernelis, po sodą vaikščiodamas LTR(Čb).
^ Kaip pagiryj šaukia, taip girioj atsišaukia VoL452. Kap mede šaukia, tep name atsi̇̀šaukia Arm. Kaip šaukia, teip ir atsišaũkia Trgn.
ǁ refl. I prisiminti, ateiti į galvą: Šitą [dainą] jau giedojau, ale vėl atsišaũkia Ad.
2. J, L, NdŽ šaukiant sugrąžinti išeinantį ar išėjusį: Kurgi tie vaikai – negaliu atšaũkt! Alks. Kur tu beatšauksi̇̀ – jau anos až kalno Sdk. Plyšk rėkdamas – jau [mirusio] neatšauksi̇̀ Dglš. Nešaũk – neatšaũksi, ka mirė Jd. Išejo, tai reikėjo atšaũkt atgal Lp. Buvo beišeinąs, motynėlė vėl atšaukusi tarė Žem. Studentams pasisekė tą sargą atšaukti iš balkono Pt. Rudenį sunku kiaulę atšaũkt iš bulvienos Klvr. Nubudę žmonės atšaukė šunis V.Krėv. Neatšaũks varpai nė vargonužėliai, n’atverks jauni brolužėliai JV1081. Kukuosiu aš žalioj girelėj kaip gegutėlė aukštam medely, kol neatšauksiu savo motinėlės LTsII523.
| prk.: Daktarelė muni àtšaukė iš anos pasaulės – kaip ana veizėjo! Varn.
| refl. tr.: Šauksi ir verksi – neprisišauksi, savo močiutės neatsišauksi̇̀ (d.) Antr.
ǁ išreikalauti, kad būtų grąžinta buvusi padėtis: Ponai norėjo baudžiavas atšaũkti Pj.
| prk.: Niekas nebàtšauka į jaunystę, reiks numien eiti (mirti) Jdr.
3. atkviesti, pakviesti, prišaukti: Jumi deginsma, jeigu nesakysta, kaip … atšaũkiat savo tėtę (ps.) LKT322(Vžns). Balčiūnienė visus sujudino, atàšaukė daktarytę Slm. Greitąją àtšaukė Stk. Atàšaukė vetrinorių in karvę Klt. [Sesuo] išsiveržus par nevalią su vaikeliais paežerėj kraujo vilnią teatàšaukė BM457.
^ Nešvilpauk pirkioj – velnią atšauksi̇̀ Klt. Iš marių akmenėlio niekas neatšaũkia (d.) Ut.
| refl. tr.: Ta nubėgo, atsi̇̀šaukė vyrą Upn. Mes ją čia atsišaukėme – pamokys ji mus lietuviškų dainų rš. [Žmonės] bijos trobose ir tarptrobiuose švilpaut, kad velnio neatsišauktų BsMtII147(Sln).
4. kurį laiką vadinti kokiu vardu: Pusę vieko atàšaukėt mane Adelia, ė aš ne Adelia Prng.
5. refl. pakankamai prisiverkti, atsiraudoti: paskutinį sykį tegu atsi̇̀šaukia motinos, leiskit jai Jrb.
6. J, NdŽ liepti, įsakyti grįžti kur paskirtam, nusiųstam: Lietuva ir Lenkija sutiko atšaukti Kaributą iš Čekijos rš. Atšaukiamàsis raštas LTEI436.
7. atkalbėti: Jis didelį palinkimą turėjo [būti gydytoju], bet tėvai àtšaukė Erž.
8. refl. atsikalbėti, paprieštarauti: Jis mane barė, o aš jam neatsi̇̀šaukiau Dkš. Varo tėvą pavėžėt. Aš ėmiau ir atsi̇̀šaukiau Vrn.
9. refl. SD1109, Sut, L kreiptis ko reikalaujant, prašant, teiraujantis: Atsišaukiu, atsižadinu kitop SD2. Į rinkikus atsišaũkti NdŽ. Atsišaukiu didesnėsp provosp B. Į aulštesnę, vyresnę provą eimi, atsišaukiu didesnės provos R30, MŽ40. Vyriausybė paskelbė, kad visi nukentėję prie jos atsišauktų Pt. Atsišauksi prie manęs, pagelbos reikalaudamas! BsMtII207. Atsišauksiu prie istorijos Blv. Tas žmogus galėtų būt paleistas, kad būtų neatsišaukęs [į ciesorių] Ch1ApD26,32. Atsišaukiuos ciesoriausp BtApD25,11. Per trisdešimt metų mūsų gyvenimo niekas aguonos grūdo neatsišaukė, ne tik arklio (nieko svetimo nepasisavinome) Žem. Buvo karvė priklydusi, tik į trečią dieną atsi̇̀šaukė [savininkas] Vkš. Y[ra], sako, dešimtis avių, o niekas neatsi̇̀šauka Slnt. Nereikalingas jis (šuo) mumiem, ale priklydusio nevarysiu – gal kas atsišauks ir pasims Kpč. Trys druskos bačkos pripiltos – niekas neatsi̇̀šaukia Šln. Kad atsišauks kas, ataduosma, o jei niekas neatsišauks, tai patiem prasvers LTR(Dkk).
10. refl. L duoti apie save žinią, atsiliepti, pasigarsinti: Jis atsi̇̀šaukė iš Rygos DŽ1. Dingo ir dingo – paskui už kiek laiko atsi̇̀šaukė kelintoj parapijoj Dkš. Motina atsi̇̀šaukė ir atsiėmė jį Jrb. Jei gyvas, turi atsišaũkt Ktk. Buvo mano tę giminės – neatsišaũkia Dgp. Jau kur pamiręs ma[no] sūnus, kad iš Ameriko neatsišaukia Vlk. Atsišaukė savo dalios ieškoti ir Razaliutė A.Vien. Oi, atsišaũk, giminėle, an šio mano vakarėlio (d.) Lp.
| prk.: Nekaltas kraujas atsi̇̀šaukė po mirties (išaiškėjo skriauda) Šk. Tėvas toks ir vaikai tokie – čia jau nieko nepadarysi, krau[ja]s atsi̇̀šauka Vkš. [Iš pilvo] atsišaũkia (persiduoda) skausmas nugaron Ant. Mažai pridūmei [dviračio padangas]: kai stuktersi kur į akmenuką, tai ir atsišaũks Alv.
11. refl. atsiliepti, pareikšti savo nuomonę, požiūrį: Kaimynai meiliai atsišaukia apie mūsų seną kalbą A1884,378. Visi, kuriems teko girdėti jo muziką, atsišaukia su didžiausiu pagyrimu V.Kudir.
12. refl. vėl pasireikšti, rodyti tam tikrų požymių: Atsišaũks [liga] an senatuvės Trgn. Antrokart atsi̇̀šaukė liga Dglš. Nuo užgavimo man jau kelinti metai sopė atsišaũkia šone Ds. Liga atsišaũkia, jeigu neišguli jos kaip reikia Ob. Dar̃ jau atsi̇̀šaukia tiej skauduliai Šlvn. Kap tik pakrutu smagiau, tai širdis i atsišaũkia Vdš. Ir dabar pakosėdinėja, pakosėdinėja, bijau, kad neatsišauktų̃ vėl tas uždegimas Dbč.
| Kviečiai tuosmet da atsi̇̀šaukė (užderėjo) Ūd.
13. Q164, SD1109, Sut, N, M, LL123, Š, NdŽ paskelbti negaliojant; atsiimti žodžius, įsakymą; panaikinti įgaliojimus: Atšaũkti savo paliepimą DŽ1. Atšaukiu, ką tariau SD218. Atšaũk tu žodžius tuos, kuriuos jam sakei Ob. Ką jau pasakęs, jis nebeatšauks, nors tai būtų ir nesąmonė I.Simon. Ką šiandie pažada, rytoj atšaukia! B.Sruog. Antrą [pareiškimą] parašiau – lai brigadininkas àtšaukia šmeižtus Sk. Leiskite man viešai atšaukti gandus K.Saj. Be to garbingo luomo sutikimo joks įstatymas negali būti išleistas, atšauktas ar pakeistas J.Balč. Rinkėjai gali atšaukti savo deputatą rš. Petrui padarytas pažadas neatšaukiamas SkvMt18,18(komentarai). Teparašoma est atšaukt gromatas ir dūmą Hamano ChEst8,5.
^ Gandai lengva paleisti, bet nelengva atšaukti KrvP(Vlkv).
atšaũkiamai adv.: Ir tai atrodė padaryta taip galutinai, taip nebeatšaukiamai, lyg grabą užkalus I.Simon. Ką Dievas per amžių amžius užlaikė mūsų kalboje …, dabar turėjo neatšaukiamai pražūti TS1903,11(V.Piet).
atšauktinai̇̃ adv.: Vieta … dabar nebatšauktinai pavieryta LC1889,2. Neatšauktinai Q589.

×dasišaũkti, -ia, dasi̇̀šaukė (hibr.) tr.; Sut prisišaukti: Duktė šaukė, šaukė ir nedasišaukė tėvo DS356(Vlk).
^ Greitas, kad mirdamas nedasišauktai (iron.) LTR(Vs).
įšaũkti, -ia (į̇̃šaukia), į̇̃šaukė
1. tr. M, Š, Rtr, KŽ šaukiant įvadinti, įkviesti: Įšaũk vaiką į vidų J. Įšaũk mamą, ką ana sakys Užv. Bliūdelin insemsi grūdų i inšauksi̇̀ tvartan [vištas] Klt. Ar neį̇̃šaukei šuniuko į gryčią? Pc.
| refl. tr. Rtr, KŽ: Įsišaũkęs pas save vidun, išbarė berniūkštį Š. Insi̇̀šaukė, žiūro – brolis Knv.
2. intr. Rtr pajėgti garsiai ir ilgai šaukti: Tą giesmelę giedant, dzekonas girdi neįšaukąs – kar, kar, kar niūniavo M.Valanč.
3. intr. šaukimu trukdyti: Nemoki dainiuoti: tu mun į balsą į̇̃šauki Šts. Kitas mun į̇̃šauka į balsą, rikina mun dainiuoti Ggr.
4. refl. eiti lenktynių šaukiant: Einam vedu įsišaukti: katro balsas stipresnis, to būs tie piningai LTsIII590(Vkš). Dabar tėvai liepė tą savo vaiką eiti su tuo žmogu įsišaukti LTR(ž.).
iššaũkti, -ia (i̇̀ššaukia), i̇̀ššaukė; SD22, H, M
1. intr. NdŽ, KŽ pajėgti šaukti, išrėkti: Prarado balsą, nebeiššaũkia DŽ1. Išsižiojau šaukti – nei̇̀ššaukiu [iš baimės] Nmk.
iššaũkiamai adv., i̇̀ššaukiamai: Rėk kaip i̇̀ššaukamai Varn.
2. intr. pajėgti garsiai dainuoti: Gerklė čystai pasigadino – nei̇̀ššaukiu Skdv. Gerai dar bobikės i̇̀ššauka, išdainiuo[ja] Krš.
3. tr. Stk išbarti, iškoneveikti: Prie visų žmonių i̇̀ššaukė, išlojo Mrj.
4. intr. kurį laiką garsiai išdejuoti, praaimanuoti: Ligonis i̇̀ššaukė visą naktį Š. Kokius metus i̇̀ššaukė pilviuku DūnŽ. Su landuone mėnesį i̇̀ššaukė, iškaukė Krš.
ǁ kurį laiką bartis, plūstis: Kiek ana i̇̀ššaukė, kiek ana išvagino! Užv.
5. tr. raudant išsakyti: O kad ji viena būtų, paėjėtų ten, už kaimo – ji rėktų, ji tikrai rėktų, iššauktų visą savo sielvartą I.Simon. Raudodamas iššaukdavo visa, kas susikaupė krūtinėje rš.
6. tr. šauksmu atgauti, pasiekti: Nieko neiššaũksi, neišklyksi – po visam (mirė) Krš.
7. tr. Q60, R46, MŽ62, Ndz paskelbti (žinią), pagarsinti: Ažusakus iššaũkdavo [bažnyčioje] Dglš. Šiandien aną nū bažnyčios iššaukė (paskelbė užsakus) Sg.
| refl.: Jau merga išsišaukus (užsakai išėję, bet neištekėjo) Lp. Jis maž duost ir permet vienam daugia ir iššauk tatai kaip iššaukiąsis vyną BBSir20,15.
ǁ paskelbti ką kuo tapus: Ką karaliumi (per karalių) iššaũkti KI148. Per raganą mane iššaukė Mž116, N. Jį par išvadžiotojį iššaukė prš. Visas svietas mūsų neapkęstų ir heretikais iššauktų MT(PraefatioXII). Ką šventu iššaũkti KII198. Tapė Rumėnija (Rumunija) per karalystę iššaukta Kel1881,81.
8. tr. šaukiant ištarti, pasakyti: O štai tikt šikšnosparnis išlėkė … arba tiktai gegužė, per aiškiai savo vardą pati iššaukianti Ns1851,1. Viešpats nužengia debesy ir ižšaukia vardą savo garsiai Ch150(turinys).
9. tr. balsu kreipiantis išvadinti iš kur, kad ateitų pas šaukiantį: Iššaũkti iš vidaus J. Anys dabar susiginčijo, kuris greičiau savo pačią iš pirties iššauks LTsIV283. Užkukuos gegutė vyšnelių sodely, o tai aš mislysiu, kad iššaukia mano miela motulė LTR(Vrn).
| refl. tr. Rtr: Išsišaũkęs kitan nuo svečių kambarin, gerokai aš jį išbariau Š. Išsišaũk jį vieną, jei nori, kad kiti negirdėt Trgn. Vienąkart išsišaukė močeka bernioką klėtin BsPII238.
| prk.: Nekeik, gali̇̀ nelaimę išsišaũkt Rmš.
10. tr. N, M, VĮ, LL299 paprašyti, paraginti ar įsakyti kur atvykti: Iššaukiu lenktyn R35, MŽ46. Jūs i̇̀ššaukėte mane pasitarti NdŽ. Iššaũkti ką dvikovon NdŽ. Ìššaukė, kiek yra daktarų, visi subėgo Imb. Dukart norėjo greitąją iššaũkt – vis neprisiėmė Krs. Bandė iššaukti Merkinę, tačiau paštas neatsiliepė rš. Prašom iššaukt mano sviedkus Zr. Jai rodosi, kad tomis giesmėmis iššaukiama mirtis I.Simon.
| Du sūnai buvo, i̇̀ššaukė karan Pnm. Ìššaukė į karą, i nebeparėjo Kž. Mano vyrą kaip i̇̀ššaukė, tai ir lig šiai dienai negrįžo iš karo Ut. Vardais pavardėms iššaukė teismas ir prisaikino Plng. Uždaro jį kalėjiman ir iššaukia teismą LTsIII476. Pavakary iššaukė valsčiun ir Dėdelę A.Vien.
| Bet i̇̀ššaukė karūmenę ir surinko streikininkus Šauk.
11. tr. pareikšti siūlymą, pareikalauti: Iššaukiu ar pasiduot, ar gintis R35, MŽ46.
12. tr. pavadinti kokiu vardu: Juknai (kaimas) iššaukti̇̀ neseniai: eigulys Jukna gyveno, ir i̇̀ššaukė Juknais Škn. Kaip juos iššaũkt? Užmiršau… Pšl.
13. tr. nuplėšti garbę, apšaukti: Ižšaukiu ką SD216.
14. tr. SD133,108, SD411,508, Sut, N išvaryti, ištremti: Ir daužos per pasaulį kaip ižšauktieji su anuo kitu latru DP168. Jonas … ižšauktas ir ištremtas ing salą Patmą DP485.
15. tr. atšaukti, nutraukti: Ižšaukiu bylas SD422, Sut.
nušaũkti, -ia (nùšaukia), nùšaukė
1. tr. apibarti, aprėkti: Nùšaukė, nubuvo, o nei reikė, nei ko Sb. Mane nùšaukė per susirinkimą Stk.
2. intr. sušukti, surikti: Prašau atsistoti ir nušaukti ant garbės mūsų valdovo I.Simon.
3. intr. šaukiant pasakyti, pareikšti nuomonę, reikalavimą: Visi nùšaukėm, ka neteisybė Krš. Pernai visi nùšaukė, kad vėl bus viskas gerai Lnkv. Reikėjo nušaũkti [per tėvų susirinkimą], ir būtų buvę vaikams virinto vandens Yl.
ǁ tr. išrinkti, nubalsuoti: Staršina visais balsais paliko nušauktas Raudonius Pš.
4. tr. šaukimu paveikti, nuslopinti, pagadinti: Aš galiu ir lempą nušaũkti – tokį turiu balsą Šts.
| refl. tr.: Kaklą (balsą) nusišaũkti KI26.
5. refl. šaukiant, skundžiantis mirti: Šaukė šaukė pilviuku i nusi̇̀šaukė Krš.
| Taip anie (nesutinkantys sutuoktiniai) i nusišaũks (riedamiesi nusibaigs), nusivargs Krš.
ǁ negyvai nusiverkti (apie kūdikius): Skubėjo kuo greičiausiai pakrikštyti, nes manė ją nusišauksiant mirtinai I.Simon. Čionai radau aš jį (kūdikį) vieną rytą jau negyvą; jis per naktį buvo smerčiop nusišaukęs LC1883,27.
6. tr. pagarsinti, išgirti: Tu su [savo] arkliais nùšauktas visoj apylinkėj Dkš. Jis buvo nùšauktas kalvis Alk. Už tai jį nušaukė už pilną darbinyką Pš.
| refl.: Jeigu nusišaũkus pana, kad bagota, tai iš toliau važiuoja [piršliai] Krn. Tai ji (pana) buvo labai nusišaũkus Mrs. Ji audėja nusišaukus Brš. Kazluos tai nusišaũkę žmonės Kt. Miestas Ninevė nusišaukęs savo lobiais Šlč.
7. tr. blogai atsiliepti, apkaltinti, apkalbėti: Kap ką svietas nuniekina, nušaũkia Dglš. Ji visų nukalbėta, nušaukta Kb. Nušauktà merga, o, žiūrėk, gerai ištekėjo Ut. Nušauktas, nutartas – i vagis Bsg. Kartais žmones tik nùšaukia durnu Dg.
| Tai kas, kad graži, ale visų nušauktà nuo garbės Blnk.
^ Nu jau dabar tai nùšaukė kap margą arklį Dkš.
ǁ refl. netekti gero vardo, blogai pagarsėti: Su tokiu darbu tik nusišaũksi DŽ1. Jų namai nusišaũkę visam krašte Dgl. Tep darydami tuo (tuojau) nusišaũkia Gs. Kietumu ir godumu jis jau seniai nusišaukęs rš.
8. tr. K, KŽ duoti žinią, paskelbti: Susižadėjusiuosius nušaũkti KI15.
| Nùšaukė [turguje], ka neštų [uogas] į kuperatyvą parduoti Krš.
9. tr. M, LVII843, Š, Rtr, Krs, Pv pakviesti, pareikalauti kur nuvykti, prisistatyti: Vėl mane nùšaukė Marjampolin Lp. Į Raseinius nùšaukė mum Grnk. Ponas tuoj nušaukia diedą: – Nu, radai pinigus? LTR(Slk). Nùšaukė abudu dvaran ir liepė atiduot pinigus BM29(Č). Patardyt apylinkėn nùšaukė abidvi boba (bobas) Mžš. Buvo juos nušaũkę tardyt [dėl rasto lobio] Vdn. Neseniai žentą vėl valsčiun nùšaukė Ds.
| refl. tr. Š: Nusi̇̀šaukė [ligonį] daryt praktikų (tirti) Jd. Ją apibara, apūrija nusišaũkę Mžš. Paskutinį kraują traukia, kada dvaran nusišaukia A.Strazd.
10. tr. KŽ šaukiant paliepti aukštai esančiam nulipti: Nušaũk, tenulipie vaikai nu taukšto Krš. Kregždė Jonas dar su patamsėliu nušaukė mane nuo šieno daržinėj, kur miegodavome su piemeniu Pranu J.Balt.
| refl. tr.: Vaikus nusi̇̀šaukė nu žago, ka nesiustum Rdn.
11. refl. pasidaryti sumenkusiam, nugeibusiam:
^ Kad neatrodytumi toks nusišaũkęs, tai gal ir būtų samdę, o dabar atrodai kaip smerčio purmonas Brs.
12. tr. Klk, Ps, Vžns pavadinti: Kaip tus dvariukus nùšauka? Pp. Pamiršau, kaip tuos miltelius nušaũkia Tr. Kunigiškių keliu tą kelią nušaũkiam Sv. Yr, tiktai nušaũktie negaliu Dgp.
| refl. Sv, Kp, Pš, Žg, Mžk, Vkš: Pala, kaip čia ta vieta nusišaũkia? Brž. Ar nenusi̇̀šaukė kaip tas dvarelis? Akm.
13. tr. DūnŽ apvaisinti (paukščius): Nušauktà ta vištelė Krš. Gaidys vištą nùšaukė Krkl.
◊ numiẽ nušaũkti kalbant apie artėjantį ar atėjusį laiką mirti: Greitai muni nušaũks numiẽ Pj.
pašaũkti, -ia (pàšaukia), pàšaukė
1. intr. surėkti: Pašaũksu balsu, galbūt ans (vagis) pabūgs i atsitrauks nu mūsų LKT44(Lž).
2. intr. NdŽ, KŽ įstengti garsiai šaukti: Aš dar dainelę tokią juokingą padainiuosiu, ale aš gerai pašaũksiu Sd.
3. refl. susišūkauti: Ū, ū! – pasišaũksme i grybaunam Str.
4. tr. SD1137, SD286, R123, MŽ162, Sut, K, M, LL199, Š, Rtr, BŽ66, KŽ balsu ar ženklu kreipiantis pavadinti ateiti, prisiartinti, atsiliepti: Išvydęs jįjį, pašaũk prie savęs J. Mokytojas pàšaukė pamokos atsakinėti DŽ. Eik, pašaũk tėvą pietų valgyti Up. Pašaũk tėvo valgyt, ba kopūstai užšals LKT386(Drsk). Kap puliukus (viščiukus) pàšaukiu – pul pul pul, visi jiej atbėga Kpč. Jo švogerius mokėj[o] pašaũkt vilką (imituodamas staugimą) Drsk. Pašaũk tu savų vaikelių, kad any neažmiegotų LKKIII202(Lz). Nue[jo] brolis, pàšaukė – užeina pieno puta (ps.) Mlk. Matau, klusnus esi sūnus. Vos pašaukiau, ir atėjai V.Krėv. Daugiaus ji vis teip parėjus prie durių pašaukdavus – tie jos vaikeliai jai ir atidarydavę Sln. Vidurnaktį kažkas pabarškino į langą ir pašaukė mane vardu S.Nėr. Pirmesniai [piršlys midaus] duoda jaunajai, sėdinčiai užstalė[je] su jaunuoju, pašaũkdamas nauja pavarde, jau po vyru JR70. Kap tu eisi per dvarelį, nepašaũks vardeliu, tiktai pašaũks, mergužėle, vyro prievardėle DrskD143.
^ Pašauk vištą – atbėgs ir vanagas LTR(Šmk).
| refl. tr.: Kai iškuldavo žirnius, tai aš pasisemdavau saują ir pasišaũkdavau karvelius: ul ul ul Skrb.
5. tr. pakviesti, paraginti, pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Eik tu, pašaũk bobutę kieman Ker. Pašaũks tave malt Ėr. Negi až mylios gyvenu, kad negalėjot pašaũkt Ds. Pàšaukia viso kaimo ir nutaria, kas augins [našlaičius] Pv. Pàšaukė [vyrus] tadaik jau LKKII205(Zt). Bėk, motkos pašaũk Azr. Reiks pašaũkt žento Lp. [Pažįstamus lalauninkus] pirkion pašaũks, arielkos duos Pb. Jau biškelį kas, pàšaukei greitąją Klk. Paskiaus karalius Zigmantas Augustas pašaukė žemaičius į draugystę M.Valanč. Pàšaukė atsarginius į armiją DŽ1. Pašaũkti karo pratimų NdŽ. Jį liudininku pašaukė J.Jabl. Paskuo pàšaukė į karumenę iš piemenies (visai jauną) Kal. Trumpai prieš karo galą mane į karuominę pàšaukė Plšk. Vilius Karalius gavo raštą, kur jam liepiama būti pasiruošusiam, nes kiekvienu momentu jis galįs būti pašauktas kaip paskutinis rezervas I.Simon. Palikai čia nenupjautą barą, kai tėvynė pašaukė į karą E.Miež. Pašaukti tieson Ser. Viešpatis … mus per mirimą pašauks iž to pasaulio DP570. Helizeus … nuog Elijošiaus pranašo nuog arklo buvo pašauktas DP512. O tatai tie yra, kurie … tosp karalystėsp jo yra pašaukti MP94. Išvydo … taisančius tinklus savo ir pašaukė juos BtMt4,21. Daug nes yra pašauktų, bet maž išrinktų Ch1Mt20,16.
| Pašauktas kas ažu piktadėją, jei pirma dekreto numirs, be karojimo iž to svieto ižeit SPI10.
| refl. tr., intr. N, K, LL148, Rtr, Š, KŽ: Pasišaũk pagalbos DŽ1. Ateisiu ir aš, nebijok: pasišaũksi, aš jau ateisiu Trk. Dukterį pasi̇̀šaukė į Ameriką, šipkartę atsiuntė Krš. Vaikai padeda raškyt – mokyklos vaikus pasišaũkia Slm. Pasišaũkt, kai bėda – pirmas žmogus Klt. Jis žmogus pasišaũkiamas (paslaugus) Rmš. Kur tu pasišauksi̇̀ – svieto maža Str. Vargonyko pasi̇̀šaukė Kb.
ǁ Krž, Čk, Aln, Btrm prk. kalbant apie ateinantį laiką mirti: Privaikščiojau, gana, gal jau pašaũks (mirsiu) Krš. Eilė prieita, i pàšauka Pj. Gal ateis vakaras, pašaũks, neatsibėgsi (neišvengsi) Drsk.
| refl. tr.: Kažno ką dabar tėvas pasišaũks (kam po tėvo reikės mirti) Ktk. Jau atrodo, kad ir dėdę greit pasišaũks [mirę] broliai Krs. Kažno jau, ar nepasišaũks beržynėn tiktainos: jau eini, griūvi, nenori nieko LKT340(Ign).
6. refl. kreiptis pagalbos, užtarimo: Nuog to sūdo kitur niekur neturės pasišaukti žmogus nusūdytas BPI23. Pasišaukiu (apeliuoju) didesnėsp provosp B.
| Dievop pasišaukti (prisiekti Dievu) LL148.
7. tr. Šts, Kn užsakyti (gėrimų, valgių): Aš šaukiau alaus, o tu degtinės pašaũk Srv. Tuoj dėdė alaus pàšaukė Alk. Nors nepratę, turėjo išgert visą pašauktą degtinę V.Kudir. Galvoja žmogus: negražu vaišintis iš kitų, tai ir pats šio to pašaukė rš. Pėtnyčioj gavom šaltanosių, o paskui dar silkių pàšaukė Krok.
| refl. tr.: Kokių gėrimų tik jiedu pasišaukia, tai tokių ir žaunierius LTR(Ldvn). Valgyt nepasišauks Lp.
8. tr. numatyti, paskirti kokiai veiklai: Jis jautėsi pàšauktas dideliems uždaviniams DŽ1. Pàšauktas kunigystėn NdŽ.
^ Daug pašauktų, maža išrinktų rš.
9. tr. Rtr, NdŽ išgarsinti, išgirti: Onutė – pašauktà melžėja visam rajone Lkč. Ir koks dar pašaũktas gydytojas buvo parvežtas, bet kad jau reikėjo žmogeliui mirt, ir neišgelbėjo Srv. Buvo pašauktà viso[je] parapijo[je], kad ji labai graži Sdb. Mano vyras pàšauktas pjovėjas buvo Kair. Siuvėją Augustą visa apylinkė pàšaukė Rm. Mūs namai tai da pašaukti̇̀ yr Trgn. Tik pàšauktas, ka stiprus, o toks kaip ir kiti Grd. Buvo pàšaukta į Kauną vežt – geri ten daktarai buvo Skr. Vailabai tai jau pašauktà kaima buvo Vdk.
10. tr. pagarsinti dėl kokios smerktinos ypatybės: Kurs piktas pašauktas N. Ta mūsų Genė buvo šatras (vėjavaikė) pašauktà Skr. Tie tai pašaukti̇̀ [vagys] Krž. Tylėk, boba, da pašaũks už nusikaltimą Ln.
11. intr., tr. pavadinti, įvardyti: Možna i dukrele pašaũkt Dglš. Ana eina, ir gana [už našlio] – kur dėsis: senovė[je] negražu, pašaũks senmerge Krp. Nežinau, kap pašaũktie tuos grybus Dgp. Ūlyčia pašauktà lietuvišku vardu Zr. Ponas labai ažsiširdijo, kad kunigas jį durnium pàšaukė (ps.) Prng. Meskit, meskit po rublelį, būste pašaukti jūs sveteliais LTR(Ob).
^ Seną jaunu nepašauksi LTR(Zp).
12. tr. išleisti (kortą): Neturiu ko pašaũkti DŽ. Juk rodžiau, kad nešauktum vynų, o tu ėmei ir pàšaukei Skr. Pàšaukiau pykių tūzą Šk.
13. tr. NdŽ apvaisinti (paukščius).
| refl. NdŽ: Aš jums pasišaũksu, štiš, gyvatės! Krš.
◊ ant svi̇́eto pašaũkti pagimdyti: Vaikus bereikalingai ant svi̇́eto pàšaukiau Skr.
Diẽvas (Abraõmas, Pẽtras) pàšaukė (pasi̇̀šaukė) apie mirtį: Diẽvas mano vyrą prieš du mėnesiu (pas save) pàšaukė NdŽ. Nupirko namą, ale jį Diẽvas pasi̇̀šaukė par anksti Ob. Greičiau, regis, pašauktų̃ Diẽvas Čb. Nežinom nė vienas, kada Diẽvas pašaũks Trgn. Mes tai jau nesikelsim [į gyvenvietę] – Abraõmas pašaũks gal Pš. Jau laukiu, kada Pẽtras pašaũks Dgp. Be teisybės gyveno, su skraudums, i pasi̇̀šaukė Diẽvas Krš. Seni̇̀, ir Diẽvas nepasi̇̀šauka Krš.
paršaũkti, -ia (par̃šaukia), par̃šaukė tr.
1. K, M, Rtr, B60, NdŽ, KŽ parkviesti, parvadinti atgal: Parvadinti, paršaũkti KII380. Patys par̃šaukėm ją namo Jrb. Eikit, paršaũkit jį iš karčemos Pn.
| refl. tr. K, NdŽ.
2. pakviesti atvykti: Daktarą par̃šaukė Kv.
péršaukti
1. tr. Q540, K, Rtr, NdŽ, KŽ, Jz stipriau už kitą iššaukti, surikti: Leisk pasiklausyti, ką ana šneka – tu páršauki KlvrŽ. Antanėlis, matyt, suprato, kad nieko čia gero nebus, žmonos jis neperšauks J.Balt. Girto Stagaro balsas peršaukia visus I.Simon. Mes geriau žinome, geriau išmanome, visus pamokysime, visus peršauksime! Žem. Ana vis su tranksmais šneka, šauka páršauka Krš.
| prk.: Nėra, tur būti, tokios dainelės, kuri peršauktų jo nerimą Pč.
2. tr. perkalbėti: Mokytis siūt labai norėjau, tik tėvas péršaukė Prn.
3. intr., tr. įstengti perrėkti kokį atstumą: Ties Klaipėda mares gali páršaukti – girdėti į antrą pusę Klp. Péršaukti per ką NdŽ.
4. refl. Ser, NdŽ, KŽ prarasti balsą šaukiant, prasirėkti: Gal mažas esi pársišaukęs, ka neturi balso Šv.
prašaũkti, -ia (pràšaukia), pràšaukė
1. tr. NdŽ, Als stipriau iššaukti, šaukimu viršyti, peršaukti: Pràšaukiau aš jįjį, bo mano balsas didesnis J. Tu buvai tada liesas, plonytis, bet gerklingas labai – neprašauksi J.Marcin. Kurs kurį prašauksite, pri to jau paliks piningai LTR.
2. intr. N, NdŽ kurį laiką praleisti šaukiant, dejuojant: Jezau, lyna, Jezau, nelyna – visą amžių [kaimo žmogus] taip ir pràšauka Krš.
3. tr. NdŽ šaukiant, rėkiant sugadinti, prarėkti: Nekrok, plaučius prašaũksi! Krš. Buvo girdėti, kaip miške per pavasarį prašauktu balsu kukavo gegužė rš.
| refl. tr. NdŽ.
4. tr. iš eilės šaukiant, pakviesti: Kur eini, ar į pieninę? – Ne, nebeisiu, kad mane jau, sako, pràšaukė Rm.
5. intr. NdŽ pradėti dainuoti, duoti toną.
6. tr. NdŽ garsiai dainuojant nepataikyti į natą: Mokytojas Rodė buvo toks piktas, kad aš vis gaidą pro šalį prašaukdavau I.Simon.
7. tr. pavadinti, praminti: Tą vietą pràšaukė Bruniniekai Dgp. Tokiu vardu prašauktà ta vieta, mun rodos, nū vandens BM327(Rdn). Ir pràšaukė jį kurtinyku Ob.
8. tr. NdŽ apvaisinti (paukščius).
| refl. NdŽ.
prišaũkti, -ia (pri̇̀šaukia), pri̇̀šaukė
1. tr. Q165, K, M, J, Š, Rtr, KŽ balsu kreipiantis, šaukiant atkviesti, paraginti ateiti, prisiartinti, grįžti, atsiliepti: Negaliu vaikų numo prišaũkti Vkš. Uogavo an kalno – prỹšaukėm Vn. Dalikės nebgal beprišaũkti [dirbti] – pavargo Krš. Prišaukęs mane prie staliuko, liepė pasirašyti Žem. Šauk, šauk kaip poną – ir dar negali prišaũkt [valgyti] Srv. Kaip neprišaũksi mane vardeliu, šauk mane pavardėle JD155. Šaukte šaukiau – neprišaukiau KlvD191.
^ Arklį in avižas visada prišaũkia, o pijoko in pusbonkį neprišauksi̇̀! (iron.) Skdt. Už miškuo yra tujau Kantaučiai pri̇̀šaukamys (netoli gyvenantys, galintys išgirsti šaukiantį) Plt.
prišaũkiamai adv., prišaukiamai̇̃ NdŽ: Prišaukamai gyvenam M.Unt.
prišauktinai̇̃ adv.: Ans prišauktinai̇̃, t. y. netoli, gali prišaũkti J.
| refl. tr.: Šauk, šauk – negali prisišaũkti tavęs J. Tėvas toli žvejojo, negalėjau prisišaũkti Vkš. Vilkai moką šunim lot, kad greičiau šunis prisišauktų Ds. O aš šaukiau savo bernužėlį, o aš šaukiau, prisi̇̀šaukiau aš jį JD474.
^ Giedojo gaidys, kol vanagą prisišaukė KrvP(Mrk). Dalia kurčia: kad ir šauksi – neprisišauksi KrvP(Žž).
2. tr. pakviesti, paprašyti, pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Tujau pri̇̀šaukė greitąją, muni išlakino į Klaipėdą Vvr. A velnias tokią baisybę (netikusį ūkvedį) pri̇̀šaukė an mūso galvų! Rdn. Jau kai Baliukas, tai retu kur rast: ar bėdoj, ar kur anas pirmas prišaũkiamas Skdt. Dar nelaimę prišaũksi savo galvai NdŽ.
| refl. tr., intr. Sut, K, LL24, Š, Rtr: Sunku prisišaũkti ką, bėdai atsitikus DŽ1. Sužeistieji šaukia ir pagalbos neprisišaũkia NdŽ. Neprisišaukami̇̀ paliko žmonys, neprisiprašomi Krš. Juozis jau tas geras žmogus – prisi̇̀šaukiamas Jnš. Ar galva susops, ar širdis – neprisišauksi̇̀ [viena gyvendama] Klt. Ar miršta, ar dega – niekur jų (vaikų) neprisišauksi̇̀ Kp. Vaikų dabar sunku prisišaũkt – neprisišaũkia tėvai Adm. Neažmokėsi gerai, tai kito karto neprisišauksi̇̀ Aln. Neprisi̇̀šaukiam lietaus Al. Pirma greit velnią prisišaũkdavai, o dabar jie uždaryti (juok.) Skr. Neseka prisišaũkt daktaro Lp. Su savo tokiu liežuviu ir kitoj parapijoj bėdą prisišauksi A.Vien. Melodija plaukia vis tolyn, neprisišaukiamà NdŽ. Nelaimės galima atsikratyti, o laimę – prisišaukti rš.
ǁ refl. kreiptis ko prašant: Neturinti pri ko prisišaũkti KlvrŽ. Prysišaũkti turėjo pry valdžios, gavo pensiją Pj.
3. tr. KŽ šaukiant prikelti: Ką iš numirusių prišaũkti K. Kas miręs, to jau nebeprišaũksi NdŽ.
4. tr. Ser, NdŽ daugelį sušaukti, suvadinti: Prišaũkti daug [žmonių] BŽ266.
| refl. tr.: Prisi̇̀šaukėt velnių ir neduodat jiem darbo Stk.
5. tr., intr. N šaukiant pasakyti, šūktelėti: Nežinomas balsas jam pri̇̀šaukė: švilpk! Vlkš. Vienas vaikas kitam pri̇̀šaukė: – Dėdis pareina atgal Plšk. Didelių plaučių reik ant jį (apykurtį) prišaũkti Vdk. Ans neprigirdįs: jei prỹšaukei žodį – atsakys, jei neprỹšaukei – nieko negausi iš ano Šts. Prišaũkia aniems apačio[je] drūtai žaką laikyt Jrk124. Tai prišaukdami pažįstamiems, tai rankas vienas kitam paspausdami, susimaišė atvykusieji I.Simon.
6. intr. sakyti raginant ką daryti, atkreipti dėmesį į ką: Iš ten jis ir mums dabar prišauk: pabuskit Ns1832,8. Mums prišaukiama, idant mes Viešpatiespi verstumbimės prš.
7. intr. NdŽ, Trg pritarti dainuojant ar giedant: Būdavo, balsus taikys, katram natavot, katram prišaũkt Erž. Vyrai munie pryšaũkti liuob galės, galėjau dainiuoti Vn. Kito toks balsas, kad negal prišaũkti Slnt. Aš neprỹšauku dėl to, kad neturiu tokio balso Šts.
8. tr., intr. Sut paskelbti, pranešti: Šiandien ant turgaus Poškus pri̇̀šaukė jomarką Akmenė[je] Vkš. Praeitą turgų Drungilas pri̇̀šaukė žmonims, kad nau[ja]s gydyto[ja]s yr parvažiavęs į Darbėnus Dr.
9. intr. šaukiant įsakyti, įkalti į galvą: Reikėjo nuo jo viską kavoti arba prirėkti, prišaukti, kad nevogtų cukraus, apelcinų ir kitų gardesnių dalykų DS367.
10. refl. NdŽ pakankamai šaukti, rėkti.
11. intr. Š priverkti, priraudoti.
sušaũkti, -ia (sùšaukia), sùšaukė
1. tr. R33, MŽ44, Sut, N, K, M, LL330, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, Rš, Pp sukviesti, suvadinti: Sušaũk visą šeimyną J. Aš pasiryžau, nieko nelaukdamas, sušaukti savo vyrus, sudaryti pirmą šiame krašte sukilėlių būrį V.Myk-Put. Sùšaukė visus gyventojus į sueigą Plšk. Sùšaukia vaikus [mokytis] Mrc. Sušaũkia, pamoko žmones [agronomas] Imb. Vieną dieną pavardims mus sùšaukė ir pastatė į dvi grupes Plšk. Viščiukus sušauksmà, aždarysma ir eisma Skp. Sušaukė ji visas žvėris, visus vabalus, visas varles LTR(Ldvn). Liepė sušaũkti kalvius su preikalais, su kūjaičiais Gd. Vėjas tuoj sùšaukė debesų galybę (ps.) Sv. Jei gyvenamoj troboj švilpsi, tai velnius sušauksi LTR(Kz). Tėvelis numirs, brolelis užaugs, mūsų sesučių niekas nesušauks (d.) Pls. Hūkinykas liepė tarnui savam … privest elgetų…, sušaukt…, idant namai jo būtų papildyti DP278.
| refl. tr. NdŽ: Tėvas susi̇̀šaukė vaikus DŽ1. Kol tu giminės susišaũksi, ilgai truks, o kaimynas pats pirmasis [į pagalbą] Skdv. Susišaũkia vyrus, parodžia [padarytą žalą] Grv. Seniai armonika susišaukė jaunimą rš. Visus šventūsius susišaũkęs (šaukdamasis dangaus pagalbos) rėka Pvn.
2. tr. šūksniu paraginti ateiti, atsiliepti: Ka bus valgymas gatavas, tai aš taũ sušauksiù LKT266(Brž). Uhū! uhū! – sùšaukė jį senasis ubagas Jrk21.
^ Rugiai buvo reti – diegas diego nesušaukia Vlk.
| refl. tr.: Vaikai, nedarkykit valgio – badą susišaũksit! Dkš.
ǁ Krkn, Sdk, Šč, Lt šaukiant sugrąžinti, pašaukti atgal: Norėjau sušaũkt, bet jau buvo toli nuėjęs Gs. Būtų užmiršęs, ale nuo galulaukės sùšaukėm Grš. Vyrai barškalus pasiėmė, barškino, tauškino girioj par naktį, bet vaiko [paklydusio] nesùšaukė Skr. Eik, sušaũk šunį atgal – dar užpuls ką Srv. Sùšaukė kiaulę, mat klauso Ėr. Pavargėlius žmones, paskui tūleropus geidulius šito pasaulio nuėjusius, sušaũkia DP410.
3. tr. sukviesti (susirinkimą, tarybą, posėdį ir pan.): Sušaũkti tarybą, teismą NdŽ. Buvo beklausiąs, kam sušauktas mitingas J.Balč.
| refl. tr.: Apylinkės sekretorius susi̇̀šaukė susirinkimą, o pirmininko nėra Skr.
4. intr. NdŽ surikti, šūktelėti: Tėvas sùšaukė arba motina: gulti, vaikai, a jūs da norat baikas krėsti?! Vvr. Ka sušaũksu, pribūs dvyleka plėšikų (ps.) Varn.
^ Kaip sušaukia, taip ir atsišaukia LTR.
ǁ tr. NdŽ subarti: Sùšaukiau, ka nemuštųs Krš. Sùšaukė vaiką, ka nesiustų, nedraskytųs Krš. Sušaũk, ka klausytų DūnŽ.
5. refl. tr., intr. NdŽ šūkaujant, ūbaujant susižinoti: Miškai, miškai – susišaũkt negali̇̀! Vrn. Ar mes čia, paliose, susišaũksim vieni kitus, kai paklysim? Dkš. Piemenys miške ir tai susišaũkia, o mes kaimynystėj nesusišaũksim! Srv. Piemenėliai susišaukia ragu TS1900,4-5. Pavasarį, ka Venta ištvinsta, par upę susišaũkti negali Vkš. Susišaũkia [vilkai] vienas su kitu Pb. Ant pilaitės sienų susišaukdami vaikščiojo sargybiniai A.Vien.
^ Žirnis žirnio nesusi̇̀šaukia (skystai išvirta) Lp.
susišaũkiamai adv.: Gryčia, seklyčia, kamara – krūvai žmonių vietos nesusišaukiamai J.Balt.
6. tr. K, Rtr, KŽ, I.Simon paskelbti (ppr. užsakus).
7. tr. NdŽ vienu kartu išleisti (kortas).
◊ visùs gi̇̀mines sušaũkti labai susiraukti: Rūgštu, mažna visùs gi̇̀mines sušaũkt Žl.
užšaũkti, -ia (ùžšaukia), ùžšaukė
1. intr. M, Rtr, KŽ garsiai sušukti, užrikti: Jis kad ùžšaukė – tuoj visi nutilo DŽ1. Ne savo balsu ùžšaukiau iš skausmo Bb. Vilko balsu mokėj[o] užšaũkt (užstaugti) ir [vilką] prišaukt Drsk. Būčiu paklaususi, būtumi užšaũkęs, užkrokęs! Krš. Kartais ans ùžšauka ant munęs Tl.
| refl.: Varlės kurkė patenkintos, tarpais aptildamos, čia vėl užsišaukdamos rš.
2. tr. NdŽ peršaukti, perrėkti, viršyti šaukimu: Daugiau nedainuosiu – o kam tu mane ùžšauki! Jrb. Taip krokė tėvas, net gerklėje jam apkarto, o Katrės užšaukti niekaip negalėjo Žem. Mane, švelnią moteriškę, užšauks, užrėks, užstumdys S.Čiurl.
| prk.: Jų širdyse dar nebuvo tiek neapykantos, kad galėtų užšaukti sąžinės balsą Vaižg.
3. tr., intr. R363, MŽ486, N šaukiant uždrausti (ką daryti): Ùžšaukė, ka to sviesto neimčiu Krš.
4. tr. pakviesti užeiti (ppr. einantį pro šalį): Užùšaukiau kartą, tai kad pripaistė visokių niekų Slm. Kokį berną ažušaũkia savęs[p], duoma ėst, duoma įsigert Lz.
| refl. tr. DŽ1, Prn, Lp, Pc: Ją dažnai kas užsišaũkia Ėr. Mes senukę vis užsi̇̀šaukiam pavalgyt Ig. Užsi̇̀šaukiau vaikus gryčion Aln. Užsi̇̀šaukiau, primylėjau ir da išsinešt daviau Ds. Matei, kad ej[o], tai reikė užsišaũkt Pv.
ǁ šaukiant užvadinti aukštyn: Ùžšaukė visus ant kalno pasižiūrėti puikaus reginio DŽ1.
5. tr. užkviesti kur atvykti, dalyvauti: Žùšaukė jį an rodos Rod. Ir aš tę ejau, ažùšaukė mane Dv. Ka veseilion ažušauktái, tai pagiedotau Dv.
| refl. tr.: Nepliauškėk, tu užsišaũksi nelaimę an savo galvos! Krš.
6. tr. Q48, B, NdŽ, Skd, Vkš, Krd paskelbti, pagarsinti, pranešti: Užšaũk bažnyčio[je], kad bus atlaidai J. Šiandien ùžšaukė jomarką ant ateinančios seredos Užv. Turguj ùžšaukė, kad prapuolė vaikas Jnš. Argi negirdi, kaip aš (gaidys) tarp vakaro ir ryto kokia dvidešimt kartų užšaukiu orą Mš.
| refl.: Jie užsi̇̀šaukė duot labai daug, o neištesi Gs.
ǁ N, KŽ paskelbti užsakus.
| refl. tr., intr.: Jau jy užsišaũkus su kitu Lp. Anas kitą buvo ažgėręs i ažsišaukęs Ml.
7. refl. KŽ užsikamuoti, galą gauti šaukiant: Jis persišaukė, užsi̇̀šaukė KII247. Vaikas užsišaũks bešaukdamas DŽ1. Jei kas pasidarytų, ji užsišaũktų Snt. Vežk tu greičiau tą bobą į ligoninę, ka tik pagytų, bo ta mergica užsišaũks Rs.
8. tr. šaukimu pakenkti: Ùžšaukėm gerkles (užkimome) Ub.
ǁ refl. NdŽ, KŽ užkliūti, užsikirsti balsui.
9. intr. NdŽ garsiai uždainuoti, užrėkti: Aš iš sykio ùžšaukiau: – Oi berželis turi širdį… Jrb. Koristė buvau, užšaũkt labai galėjau Bb.
10. intr. daug užsiprašyti, norėti gauti: Par daug ùžšaukė už arklį Up. Jurgis už arklį ùžšaukė šimtą penkiasdešimt litų Čk. O kiekgi užšauksite algos? rš.
ǁ NdŽ skelbti sumą kortuojant: Atsargiai lošta, tankiai net per mažai užšaukia TS1904,4.
11. refl. turėti vardą, būti vadinamam: Aš užmiršau, kaip ta vieta užsišaũkia Ds.
12. tr. KŽ, Nt, Akm, Eig apvaisinti (paukščius, kiaušinius): Kliunkiai, t. y. kiaušiai neužperėti, neužšaukti̇̀, be žąsino, be gaidžio padėti J.Jabl(Als). Tiek įdrėbiau (užmokėjau) už tus žąsies kiaušius, o nė vienas neùžšauktas Dr. Žąsies kiaušiai nėra užšaukti Klp. Neùžšaukė žąsų, nieko neišrietėjo DūnŽ. Neišlesintas žąsinas y[ra] juo užšauką̃s Šts.

Daugiau informacijos

sušaũkti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

privadi̇̀nti

Apibrėžtis

vadi̇̀nti (-ýti K), -i̇̀na, -i̇̀no tr. K, DŽ, NdŽ, KŽ
1. SD34, R, MŽ, I, Sut, N, M vardą duoti, praminti; šaukti (vardu, pavarde ir pan.): Vardą duomi, vadinu, algoju SD129. Vadina, šaukia, pramena jį praraku B. Ją (gyvatę) margoj[i] vadi̇̀nk LKKIX198(Dv). Tą patį daiktą visaip vadi̇̀na: vieni vienaip vadi̇̀na, kiti kitaip vadi̇̀na Krž. Žmogus jei ką nesuprant ar ką nepažino, tai visados tą daiktą stebuklu vadina D.Pošk. Dabar vadi̇̀nam miškas, seniau vadino medė Trk. Dabar [svirną] jau klėčia vadina Lbv. Vadi̇̀nam mes jau iš senovės kūtės, kur gyvoliai stova Yl. Trečiasis trobesys buvo vadinamas klėtis S.Dauk. Buvo tokie iš juodo molio juodpuodžiai vadi̇̀nami Krp. Tokie moliniai puodžiukai būdavo, košviriais i vadi̇̀ndavo Skrb. Buvo tokie dideli dideli loviai, milveliu vadi̇̀ns Kl. Ne kilometru, ale mylia vadýdavo Pjv. Apvalūs pailgi akmenukai vadinami velniapirščiais LTR(Vrb). Buvo nintys vadi̇̀namos iš siūlų sumazgytos Bdr. Launinkais seniūnai buvo vadi̇̀nami anksčiau Yl. Kalvį seniau geležium vadi̇̀nę JT320. Mekynelės šitos paims, supils su grūdeliais, sugrus, vadi̇̀ndavo bėralu Aps. Dabar vadina gripas, seniau buvo slanktas Žl. Dabar skrandis, tada tai gumbu vadi̇̀no Kp. Kur muša musis, ta y[ra] plekšnė vadi̇̀nama LKT43(Lc). Tie didiejai varnai taip i vadi̇̀nami – krankliais Akm. Visap tuos būžius vadi̇̀na: ir prūsokais, ir bambardieriais Ūd. Tie geltoni vabolai y[ra] vadi̇̀namys popieriniai Šts. Sraujanosiais vadi̇̀ndavo, o dabar aš nežinau, kaip te juos vadi̇̀na – kraujažolėm Kp. Tropnais vardais žiniuonys tuos medžius vadi̇̀nę A.Baran. Moma mane vadi̇̀na jos vaikai Klt. Mamos mamą mes (vaikai) vadi̇̀nom matušė Krtn. Anas iš mažantes vis močiute vadi̇̀na Trgn. Vis man rodos, ten šaukia kažin kas, vis man rodos, vadina vardu B.Braz. Aną, būdavo, vadýs Rutkevyčia, o ans jau, būdavo, rašys, ka Rutkus Gd. Vadina visap mane, kap išmano Ad. Salemonu mane vadini̇̀t LzŽ. Diegliai žino, kap jį vadi̇̀no! Btrm. Kaip šunį vadi̇̀no [užkurį], nekentė Trš. Tatai tas lašinskis, tatai tas meisėdis vadi̇̀namasis Ms. Kataras jūs pasakėt, kap tetulį vadi̇̀ntie? (ps.) Grv. Aš aną marčia vadináu Brs. Jau muni pradėjo meistru vadi̇̀nti kalvis tas Als. Sako, ir vagys bičiuliu vienas kitą vadi̇̀na Dt. Mes visi Klaipėdos krašto žmonys buvom vokiečiais vadi̇̀nami Plšk. Buvo susirinkę ir vadinamieji vakaro šeimininkai, tvarkdariai J.Jabl. Sesuo seserį viešnia vadina todėl, jog ji ištekėdama netrukus paliaus būti numiške StnD20(komentarai). Žemaičiai dainose savo numus dvarais vadina StnD16(komentarai). Vai tu mane kalbinai ir vardeliu vadinai̇̃ (d.) KzR. Sau mergelę budinau budinau ir vardeliu vadinau LLDII108(Kš). Vadin mane sveteliu ir mylimu ženteliu LLDII240(Vlkv). Dvejus trejus metelius uošvele vadino NS331(Ppl). Vaikai savo tėvų dainas atkartodami vadina tai senovės dainomis ir jas noria užmiršti S.Stan. Abu kiemus Šimais vadi̇̀na Pnm. Nu tos pusės Alkos kalnas, aš nežinau, dėl ko aną teip vadi̇̀na Yl. A tą upelį Smardonia vadi̇̀ndavo Pbr. Tą ežeriuką Akia vadi̇̀no Srj. Čia toliau yra pievos Šilai vadi̇̀namos Grž. Gyvulius pagal spalvą vadýdavom – vardų neturėjo Kdn. Arklius dažniausia vadi̇̀ndavo po spalva: Juodis, Bėris, Širmis Lel. Kokį plauką turėjo [galvijas], teip i vadi̇̀nom Rt. I po žmogaus pavardžia vadi̇̀ndavo [arklius] Grnk. Ponas kur važinėjos, tie buvo atskirai staininiai tie vadinamiejai Žr. Ir vadina šviesybę diena, o tamsybę nakti BB1Moz1,5. Nesa kaip žmogus visokį gyvą žvėrį vadintų (paraštėje pramintų), teipo turėtų vadinti būti BB1Moz2,19. Ją (Mariją) ne vienu vardu vadiname DK60. Geras piemuo savąsias avis vadina vardu DP247. Klausyk bei suprask…, kuo vadina chrikštą Dievas Mž131. Metus mūsų vadina vorotinkliais, žole, žiedu, dūmais arba garu, šešėliu… ir kitais vardais SPI107. Garbinkite jį ant cimbolų, kurie skamba, … visi draugėje vadinkit savuoju Ponu PK102. [Dievas] liepęs vadinti tėvu, idant jį kožnas mylėtų PK110. Vadinamot (vadiname tave) Pana viena SGII86. Vadysiamas KlG105.
^ Kaip vadi̇̀nsi, vis nepagadinsi Grk. Kap vadi̇̀no, tep nepagadino Grv. Nors puodu vadýkit, tik ant žarijų nestatykit Rud. Vadink mane kad ir pečium, bet duonos tau nekepsiu PPr434. Vadink mane vilku, tik duok man ėrelį Arm. Savo vardu kitas vadyt gardu LTR(Lš).
ǁ refl. R, MŽ, P, Sut, I, M, K, Š, DrskŽ turėti vardą: Kaip tai vadinas? N. Par tai ana vadi̇̀nas krosnis, kad yra sukrauta iš akmenų LKT112(Klm). Tas vadi̇̀nasis skersinukas LKT183(Ar). Tas darbas vadi̇̀nas kūlių krėtimas Pl. Jūsump miškas, o mūsump medžias vadi̇̀nase LKKIX200(Dv). Tokia pilka žemė i šlapia – ana vadi̇̀nas šlynas Švnč. Keturis pėdus paima i suriša, tai boba vadi̇̀nasi Prn. Ana (tvora) vadi̇̀nos stodainis Gršl. Neliuob vadinti vakarelis, nibrė vadi̇̀nos Vž. Sambaris vadinos piemenų balius Sk. Pri tų dainų būdavo trimitai arba ilgos trūbos statinės iš medžio, kurios vėl kaip ir dainos sutartinėmis vadinos StnD30(komentarai). Katras šimtą metų išgyvenęs, gal atsimena, kaip senobiškai vadi̇̀nos Dt. Nuo nykščio rankos ir nuo kulkšteno kojos aukščiau vadi̇̀nas čiurnis pirštinės arba pančekos J. Ta jau skūriniai vadi̇̀ndavos klumpiai, ta jau dideliai tie geri Kv. Anas (vabalas) vadi̇̀nas grambuolys Rod. Čia yra krūmų daugel, ale kap anys vadi̇̀nas, tai nežinau Btrm. Visi nori sužinot, kuo tas arklys vadi̇̀nas Šk. Dėl jūs atiduosiu pigiau, ale pasakykit man, iš kur esate ir kaip vadinatėse DS293(Rs). Teip atrodo, ka vadýdavais bičiuliais [, kas dalydavosi bitėmis] Mšk. Cidabru mokėjo už bažnyčios pastatymą, užtat Cidabravas vadi̇̀nas Sdb. Miliausko tę diedas buvo, Vilku vadi̇̀nosi Lz. Miestas Vilnium tevadi̇̀nas (tesivadi̇̀na) NdŽ. Mano gimtinė vadi̇̀nasi Juodkaimis Jsv. Tas inklonis vadi̇̀nas Dubis Ūd. Čia vadi̇̀ndavos Bebrūnai, užtat ka bebrų daug Kvr. Vadi̇̀nasis Astragų ravas Drs. Dėl ko vadi̇̀nos bradai – vandenio buvo tik ik šitam daikti Pls. Niekap ana (upelė) nevadi̇̀nas Nmč. Didelė pelkė prie ežero Samanius vadi̇̀nos Stk. Žinom šitą… vadinantįsi karaliumi BPI376. Šitą mes radome… bevadinantįsi Christumi karaliumi DP163-164. Būdamas tikruoju ir pragimtuoju sūnumi Dievo, vienok iž nužeminimo sūnumi žmogaus vadinas DP500. Kaip ir ansai Abromas, kad su Dievu kalbėjo, tad vadinos dulke ir pelenais DP291.
ǁ Mlk įvardyti kuo pagal kokią ypatybę: Vadina jį praraku N. Jei muni velniu vadi̇̀na, aš vel[nia]s i būsiu Trk. Nebnora šešku vadi̇̀namas Pln. Kriaučių buvo tų žydų – muno tėvai liuob vadýs, ten jau tas gerai siuvąs, tas gerai Lks. Vadýdavo Palangos laume tą motrišką Krž. Juk amžinatilsį Petrelį jie ir vadi̇̀no visai[p] Jrb. Ir tiesaus medžio negalėtumėme tiesiu vadinti, kreivo medžio niekad neregėję A1885,33. Bijo vadinamas bepročiu Žem. Viens taria per drąsus, o kits jį (šulmistrą) lėtą vadi̇̀na K.Donel. Mums juokas ema, ka negražiai vadi̇̀na LKT106(Krž). Vadindamas juos (apaštalus) terp visų paskučiausius ir kaip šiukšlėmis to svieto SPI299. Sekma diena teipajag bus šventa vadinama BB3Moz23,8. Tave daugesni nevadins apleista, nei tavo žemę pūstyne BBIz62,4. Sara klausė Abramo, ponu jį vadindavo Mž35. Ir todrinag ją (Dievo motiną) pagirtą vadina arba alga visos giminės DP506. Aptartų, raganomis vadinamų bobų neužkenta, o kartais ir iš savo ūlyčių arba sodų išvaro M.Valanč. Kelkisi ir eik ing ūlyčią, kurią vadina tiesi VlnE143. Veizdėk, idant nebūtumei ižg skaičiaus anų, kurie piktą geru, o gerą piktu vadina DP560.
^ Kurį svietas durniu vadi̇̀na, tam Dievas padeda BM400(Slnt).
| refl.: Ka nė į bažnyčią neita, vis tiek davatka vadi̇̀nas, i viskas, jei nežanota Jdr. Terp mūsų plikių gali vadintis karalium kaip terp aklų vienakis M.Valanč. Todrin raupuoti patogiai vadinasi heretikai SPI254.
^ Pavasario nesulaukęs ponu nesivadink LTR(Auk).
2. Q111,314, KI211 kviesti, skatinti, raginti ar reikalauti kur atvykti, dalyvauti: Nepakviestas, nevadintas SD183. Vadinte (jį N) vadinau B, PrLXVII27. Į provą vadinu R145, MŽ192. Su strokais atbėga vadi̇̀nti J. Kur vadydavo, tę eidavau dirbt Vlkv. Pastojo an kelio i vadi̇̀na, kad eitų Kv. Ale muni vadi̇̀na i vadi̇̀na Grdm. Ans vadi̇̀na į savo pusę važiuoti Lpl. Brolis vadi̇̀no man’ pas saũ Mžš. Jau visumet muno uošvį vadi̇̀ns kiaulių pjauti Pln. Ir šiandie buvau vadi̇̀nęs eit prie malkų Krs. Atejo munęs vadi̇̀nti jau už auklę Šts. Pijokas buvęs – niekas ano nebvadinąs siūti S.Dauk. Vadi̇̀na pirkion – suolai sustatyta [lalauninkams] Švnč. Pavaikščiojom po sodą, o pirkion tai nevadi̇̀no Pv. Aš nevadi̇̀nta neidavau vakaruškos[na] Pnm. Tas šinkorius vadi̇̀no ir jį kortom grajyt LB248. Vėl jau ją vadi̇̀na velnias šokt LTR(Drs). Kai jis tave vadins vakaruot, niekaip neik LTR(Rm). Motutė baras, verptų vadina BM410. Gražiai vadino, aukštai sodino J.Marcin. Vakarinė žvaigždė ar nugirsta giesmė į tolimą šalį vadina! Mair. Širdelę raminčiau, prie savęs vadinčiau LTR. Išeina uošvužėlė kaip tikra motinėlė, vadina nuo žirgelio LTR(Brt). Vadink tėvelį, seną motinėlę, tegul man rokuoja didžią pasogėlę LTR(Pg). Vadina mus tėvop savop PK24. Dangun visą svietą tu liepei vadinti mieliai (meiliai?) Mž226. Notejau vadintų teisųjų, bet nusidėjusių DP511. Nelaimūs, kurie Viešpaties vadinančio, o tikrai ją savęsp traukiančio klausyt nenori DP410. Daug yra vadintų, bet maž išrinktų NTMt20,16. Tu mane tada vadinsi, mielas Tėve, ir nuog manęs neatstosi BBJer3,19.
| prk.: Nerūp mun arti nei kulti, miegtu, kiek vien širdis vadina M.Valanč. Miegu, kiek tik širdis vadi̇̀na JD84. Valgyk, jei širdis vadina Plng. Visako buvo: ko tik širdis vadina Dr.
^ Nevadink vilko iš miško S.Dauk. Katė ant krosnies žiemą vadina rš.
| refl. tr.: Atejo nabaštikas sapnė[je], vadi̇̀nos su savim Krš. Vadiniẽs viešnelę pirkiona GrvT90.
ǁ NdŽ iškilmingai kviesti, prašyti į svečius kokia išskirtine proga: Jau kas žanijos, tas važiavo į vestuves vadi̇̀nti Vvr. Jei nevadi̇̀ntas, tai kaip aš galiu eit! Jnšk. Svečiai patys siūlojas, o tu nevadini̇̀ Trk. Po savaitės merginos tėvai vadi̇̀na in saũ LKKVII203. Kaip aš tą Galminą vadi̇̀nsiu į tą balių, ka nepažįstu Trk. Balius kels, kumiečius vadi̇̀ns visus Rdn. Jagu Pranukas apsitaisęs eina, tai žinok, kad vadi̇̀ntas Slm. Nu, į tas pintuves galės ateiti i nevadi̇̀namys tokie jau paaugliai Tl. Jau nevadi̇̀ntas į budynę nebeina niekas, jeigu vadina kurį, tas eina Pkl. Rinkosi kviesti ir nevadinti V.Piet. Ir nusiuntė tarnus savus vadintų kviestųjų ant svodbos DP350.
^ Nevadintam svečiui nėra vietos NžR. Musys su šunimis nevadinamys eita į bankietą ir pirmi pradeda valgyti, nebūk ir tu tokiu M.Valanč. Liga ateita nevadinama S.Dauk. Prieis ožka pri vežimo nevadi̇̀nama Erž. Nevadytas atėjai, nevarytas išeisi, ačiū tau, ką gerai tarnavai BsPIII239(Brt). Pečių į kūmas vadinti (toks žaidimas per talkas) Varn.
ǁ refl. tr. Š, NdŽ kviesti vieniems kitus į svečius: Vienas ki̇̀tą vadi̇̀nasi ir neina Lp. Ne giminės, bet vadintis tai vadinoms Zr.
ǁ samdyti: Į jomarką liuob važiuos šeimynos vadi̇̀nti Plt.
3. Vkš balsu ar ženklu kreiptis, šaukti, kad išgirdęs ar pamatęs grįžtų, ateitų, atsilieptų: Vadýk darbininkus K. Eik vadiñ’ sniedot LzŽ. Vadi̇̀nk jau linų rovėjas valgytų Pnd. Aš jį pradė[ja]u vadi̇̀nt: – Dėde, eikš! Aps. Par tus darbus negirda nė vadinamas pri pietų Šts. Da dešimtos valandos nėr, o jau vadi̇̀na pusryčio Krs. Viena [antis] stveria i kitas vadi̇̀na: kle kle kle Švnč. Trūbai kareivių vadina ant mūšos S.Dauk. Vadi̇̀na svečius gert Ėr. Pradėjau vadi̇̀nt [vyrą]: eikiam gi, visi skirstos, nebegražu Mžš. [Viešpats] mus nepaliaudamas vadina ir šaukia savęsp DP380.
ǁ budinti, žadinti: Dukrytė Dievo siunčia jau aušrelę vadinti miegančių iš margo sapno Vd.
◊ kapai̇̃ vadi̇̀na namõ apie artėjančią mirtį: Man’ jau seniai kapai̇̃ vadi̇̀na namõ Ps.
per šãlį vadi̇̀nti pravardžiuoti: Nugi kožną kaip nebūt par šãlį vadi̇̀ndavo Tj.
ponù nevadi̇̀na nepriklauso: Tavęs tas peilis ponù nevadi̇̀na Grš.
apvadi̇̀nti tr. pavadinti, praminti, įvardinti: Kap apvadi̇̀na kas, tep ir lieka Rmš. Jį visi durnium apvadi̇̀no Dglš.
ǁ refl. turėti vardą: Kap jūs apsivadi̇̀nat? Mrc. Nu to laiko ir ans (miškas) apsivadi̇̀no popo miškas Tl.
atvadi̇̀nti tr.
1. senuoju vardu pavadinti: Žmonės paskui ilgai vadino Kiškio mišką Davainio giria, tik vėliau susigriebė, atvadino atgal gražiuoju Kiškio miško vardu J.Balt.
2. H175, R, R145,201, MŽ, MŽ191,267, N, K, KII2, M, BzF36, Š, L, M199, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Švnč atkviesti, atprašyti, prišaukti; pareikalauti kur atvykti dalyvauti: Tik ant juoko mane čia atvadino B544. Atvadi̇̀no daktarą, liepė gulti į ligoninę Šv. Žalnierių pulkas ant tos vietos atvadintas tapė Kel1856,124. Nebsumanydamas ką bedaryti su pagonimis, atvadino iš žemės šventos zokanykus S.Dauk. Alų padarysiu, svečius suprašysiu, pakol tave, jaunuolėle, pas sau atvadinsiu TŽIV577(Paį). Tad sugrįžo Pilotas ing rotušę ir, atvadinęs Jėzų, klausė BPI376. Paraonas atvadino Abraomą savęsp CII340. Todėlei atvadino jis prietelius savo ir kalbėjo jiemus BB1Mak6,10. O Jėzus, atvadinęs savęsp kūdikį, pastatė jį viduje jų Ch1Mt18,2. Atvadink darbinykus ir duok jiems algą BtMt20,8.
| prk.: Aš sausumą atvadinau bei ant žemės, bei ant kalnų, ant javų BBAg1,11.
| refl. tr. K, KI211, KII2, Š, J.Jabl, DŽ1, KŽ, Plšk: Atsivadino daugiau velnių LTR(Ck). Atsivadink dabar kaimynus savo Vd.
| prk.: Atsivadinaũ vandenį: paspaudi mygtuką ir teka vanduo PnmR.
3. refl. atsiliepti, atsišaukti: Tada einu in kapinių, pašaukiu jo, paverkiu, neatsivadi̇̀na ir einu namo Dv.
įvadi̇̀nti
1. tr. pavadinti, praminti: Pyksta, kam jį teip anvadi̇̀no Tj.
2. intr. šaukti, kreiptis (ppr. ko prašant): Nottremia ir notmeta nė vieno, vienok nor’, idant jo ieškotų ir įvadintų DP327. Jog visokias, kursai įvadina vardo Tėvo, ižganytas bus DP227.
3. tr. K, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, Sml įkviesti, įprašyti: Negalėjau aš žentą įvadi̇̀nti į vidų J. Bus koks žmogus gryčioj, tai neįvadi̇̀nsi valgytų – svetimų sarmatydavos Svn. Kodė viena vištelė ore, invadiñ’ pirkion Ml. Ir nebeįvadinsi Sauliaus į vidų vasaros mėnesieną Vaižg. Seklytėlėn įvadinus, midum čestavojo LLDII225(Sb). Įvadink elgetas (orig. elgetos) ir raišus ir būsi palaimintas DP33.
| prk.: Musti tą ligą įvadináu Ms.
^ Gert norint pigu į karčemą įvadinti M.
| refl. tr. K, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, Pnd, End: Muni tat įsi̇̀vadinęs daktaras paklausė, a sutiktumiat [operuotis] Vvr. Čia viena [musė] įlipo ir kitą įsivadi̇̀no Antš.
^ Gerti norintį pigu karčemon įsivadinti KrvP(Ps).
išvadi̇̀nti tr.
1. Q55, SD1204, K, M, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1 pakviesti, pašaukti, kad ateitų ar nueitų, paraginti, paprašyti kartu išeiti; išvilioti: Išvadinu ant rankos (kautis) SD423, N. Led išvadinaũ vyrą iš karčemos J. Kur nueisi, jo neišvadýsi, kol neprisisotina (neprisigeria) KzR. Atejo i išvadi̇̀no vaiką iš numų Up. Atejo pri lango ten alkieriaus, brolį išvadi̇̀no Trk. Aš ir išvadináu mamunę tą savo, sakau, antai, veizėk, tanciavo[ja] Krtn. Trečiąkart ligoninėn nebeišvadiñs manę Pn. O kad aš jį išvadi̇̀nčia pavasarį, tai gal nuvažiuotum pas jum Krs. Tasai pranašavimas pagal literą išmanos apie žmones žydų, kurios buvo išvadintos ižg vergystės Egipto DP418. Vytaudas brolį Jogailos Narimantą išvadino į vaidą S.Dauk. Takelius praminsi, žirgą nuvarginsi, kolei mane jaunuolėlę iš čia išvadinsi LTR(Ukm). O žvirblelis pelėdėlę išvadino šokt (d.) And.
| prk.: Anie moka vogti: piningus iš kišenės kaip vadinte išvadina Šts.
| Mirė, mažniais i muni išvadi̇̀no (po jo mirties ir aš susirgusi vos neiškeliavau) Šv.
| refl. tr. K, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1: Už durų išsivadi̇̀no ir primušė Krs. Antaniukas atėjo, išsivadi̇̀no tetę Mžš. Išsivadináu lauko [iš geriančių kompanijos] – prisisprogs dar Rdn. Sūnus išsivadino savo motiną tėvo ieškotų LTI22(Bs). Pirmiausia išsivadi̇̀no jie vyriausiąjį Eglės sūnų Ąžuolą į girią (ps.) P.Klim. Karalienė išsivadino Anskį į antrą galą, kur stovėjo marčios lova ir visas kitas jos kraitis I.Simon.
2. pavadinti, praminti, įvardyti: Visap išvadi̇̀na: ir ratelis, ir polka Brš. Kur juos (triušius) spėsi išvadýt visus vardais Bsg. Gana to, kad žmonės ėmė manyti, jog išsipravardžiuoti galvijais pažemina, o gyvulius žmoniškai išvadinti juos paaukština Vaižg. Tep jį ir ižvadi̇̀no – Vilku LzŽ.
3. LL319, Š, DŽ1, KŽ, JT328, Dkš, Sd išpravardžiuoti, iškoneveikti, išdergti: Išvadinti pijuku, vagimi J. Jie išvadi̇̀no mane senmerge NdŽ. Sakuotnugariais i smalabambiais, visaip išvadýdavo [miškuose gyvenančius] Sutk. Jie mani vėl kvaila išvadi̇̀no Jrb. Boba visaip išvadi̇̀no, išbuvo Klt. Išvadinaũ aš jį ir vėpla, ir kerėpla, o tas nieko Upn. I tą pačią apstrošija, visokia išvadina Pln. Kur už durių, aną bi kaip ten ir išvadi̇̀nsam [žiedą dalijant] End. Žmogų dar gali kiaule išvadi̇̀nt Sug. Ir vyrą išvadino užperiu kiaušiniu Žem. Iš manęs tyčiojos: vieni bepročiu, kiti bedieviu išvadino J.Bil. Senelis piktas bedieviais išvadi̇̀na, labai baras Plvn. Vaikai turi mokytis iš tų vadovėlių, kuriuos mokytojai yra išvadinę netikusiais A.Sm. Munęs mergės nepažino, žilu ožiu išvadi̇̀no (d.) Gršl.
^ Abu vogė, abu kitus vagimis išvadino, kai tie savo vilnas pažino KrvP.
| refl. Š, NdŽ, DŽ1, Vkš: Moterys išsibarė, išsivadi̇̀no Klvr.
nuvadi̇̀nti
1. tr. Q252, K, Š, KŽ, Plng nukviesti, nuvilioti: Pas gydytoją jos nenuvadi̇̀nsi Dgp. Jau tu tę neisi, tavę nenuvadýsi Jrb. Slūginė bijodamasis bėgus ant aukšto ją (šeimininkę) nuvadyt BsMtII133(Rg). Ir Lapė pas radybas kūmą nuvadino TS1901,1b. In klėtelę nuvadino, už stalelio pasodino LTR(Al).
| refl. tr. Š, Vkš: [Mokytojas] buvo nusivadi̇̀nęs mokyklėn prie mokinių, šitą, nu ką jau papasakot Č. Jį nusivadino pas savę tarnautų LTI176(Bs). Tada jį karalius nusivadi̇̀no gražiai namo (ps.) Smn. Žirgą perlakstyčiau, važį sudaužyčiau, pakol tave jaunuolytę pas saũ nusvadi̇̀nčiau (d.) Pnd.
2. refl. tr. pavadinti, įvardinti: Gal anie kaip nors i nusivadi̇̀no tus savo laukus Vgr.
pavadi̇̀nti tr.
1. LL101, L, Š, Rtr, DŽ1, NdŽ, KŽ vardą duoti, praminti: Pavadinaũ ją gyvate J. Iš mažumės kaip pavadi̇̀na, teip ir būna visą čėsą Vžns. Nemoku pavadi̇̀nti naujų tų daiktų Užv. Tas už bažnyčiai antrame gale gyvena, ans yra Barkus pavadi̇̀namas Šts. Pagal žmogų pavadi̇̀no [lauką]: Plaktys – Plaktinė Rsn. Kas labai dažnai varsto duris, tą bružu pavadina Slm. Man’ vis tiek pavadiñs ažu žydą Akn. Kad taũ pavadiñs angelu, tai būsi angelu, kad pavadiñs velniu, ir būsi velnias Trgn. Šilas pavadi̇̀nta LKKIX211(Dv). Jaučias tai mūsų Dvyliu pavadintas Krns. Buvo žuvys kaip gyvatės, pavadi̇̀nami vijūnai Kvr. Graži mergina, bet gražuole jos nepavadinsi V.Myk-Put. Anos šalies svotas didžiu pašauktas, mažu pavadintas NS783(Kpr). Ant ko pažinai, mano brolužėli, kad pavadinai̇̃ mane seserėle? JD785. Motule, senute, neprakalbinki, našlelio ženteliu nepavadink LTR(Glv). Ižpažinėjai šventieji … pavadinti sūnumis Dievo DP535. O šviesybe pasaulio todrin [vyskupai ir šventieji] yra pavadinti, jog ant to nuog jo (Dievo) pašaukti, idant ir žodžiu, ir darbu širdų žmonių tamsybes ižtremtų DP558.
^ Kaip pavadýsi, teip nepagadysi Dt, Jrb. Kaip pavadi̇̀no, taip nepagadino Varn. Nors ir puodu pavadink, bet pečiun nestatyk NžR. Pastačiau stačiukus, pabirinau biručiukus, pavadinau svečiukus (indai, šaukštai, valgytojai) LTR(Užv).
ǁ refl. LL101, Š, Rtr, DŽ1 įgyti vardą: Tie Kregždėnai todėl pasivadi̇̀no, ka tę buvo daug molinių namų [su kregždžių lizdais] Sdr. Būdavo, atsiranda kur gudresnis koksai, žmogus senesnis, tai anas pasivadi̇̀na daktaru Rk. Kaip ans pasivadi̇̀na tamstos darbas, rašai i skaitai? Rdn. Tai Vilius, sakote, ponu pasivadino, ką? I.Simon.
^ Su žmonėmis atsisėdo ir kiaule pasivadino TŽV628.
ǁ refl. turėti vardą: Aš užmiršau, kaip jis pasivadi̇̀nag, tas kalnas LKT247(Rd). Kaip ta tora pasivadi̇̀nos, nežinau Krš. Aš nežinau, kaip ta vieta dabar pasivadi̇̀na Trg. Ale va kaip pasivadi̇̀na tos brastos! Upn.
ǁ pašaukti vardu: Dabar kad i nežmoniški vardai, bi tik kitoniški: nesmagu nė pavadi̇̀nt Mžš. Gal i labai užpyko, ka aš aną par ciocelę pavadináu Akm.
ǁ įvardyti kuo pagal kokią ypatybę: Ižgirdo, jog ją (Mariją) palaiminta pavadino tarp moterų DP600. Herodas pavadinęs [Jėzų] slapte išmintingųjų DP58.
^ Kvailu jo nepavadi̇̀nsi, ale dulkinu maišu muštas Str.
ǁ refl. būti ištartam: Pasivadi̇̀na anas (žodis) metūs kartą KlvrŽ.
2. SD1139, H161,175, R63, MŽ84, Sut, I, N, K, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ pakviesti, pašaukti, pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Pavadintas, pakviestas SD394. Lakštas tieson pavadinąs SD287. Aš pavadi̇̀ntas slūžyti KI211. Jei patys nesudera, vienas antrą tieson pavadina SPI3. Eik, pavadi̇̀n’ Adelią Tvr. Pavadi̇̀n’ jo, teima manęs LzŽ. A man to moteris pavadi̇̀nt? Lnt. Neažmiršk pirtin pavadi̇̀ntie Lel. Pavadýk ją, ką ji noria, tą tedaro Jrb. Liūbu nueiti visur, kas tik kur pavadýs an dienų, ten ir eisiu Trk. Ka pabaigs [linus minti], liuob būs nūbangos: pavadi̇̀ns muzikantą, pritaisys valgyti skaniai, jauniejai pašoks, padainiuos Kl. Ejau pro šalį, tai dar ir į gryčią pavadi̇̀no Pc. Kas tarnauti pavadi̇̀ndavo, kol galėjau, ejau Krž. Pavadináu žentą, atdeviau [ūkį], nebgaliu bedirbti Ms. Jei kada pavadini̇̀, užlekia kas Bsg. Ką pamatysi einant par laukus, tą i pavadi̇̀nk į kūmas Vkš. Leka kibirkštys ant munęs, kad brėži [degtuką] – dar muni į kūmas pavadi̇̀ns Vkš. Mirdamas pavadino pas savęs sūnus visus tris palaiminti ir aplemti laimę DS186(Rs). Pavadi̇̀nkiat jaunus vaikelius su dalgiais dėl to menko rugio grūdo, to kirtimo Varn. O meškiną pavadysim, malkas mums kapos KlvD312. Pavadi̇̀nsiu meistrelį, … išpjaudinsiu lenteles JD299. Boba sūrį varpė, pavadino marčią LTR(Mžk). [Kristus] pamatė [žvejus], … bevaržančius tinklus savus ir pavadino juos DP377. Pažinkimėg tad…, jog mus pavadint teikės ižg turgaus to, tai yra menkumo DP96. Pavadino jis du iš tarnų ūkio savo BBApD10,7. Ir pavadino tą (turtuolį), ir bylojo jamui VlnE98. Pavadino tieg bado ant žemės SPI261.
| Anam jau nusibodo gyventi, sako: Dieve duok, pavadýk muni pas sevi Sd. Joks gydytojas nieko nebepadės. Ji greit bus pavadinta (mirs), Martynėli I.Simon.
| prk.: Eik tu, dukrel, duoną iš kamaros pavadi̇̀nk (atnešk) Tvr.
^ Daug yra pavadintų, a maž išrinktų BPI231. Toks tokį pažino ir ant alaus pavadi̇̀no J; M, LTR(Kp), Švn. Toks tokį pažino ir į kūmus pavadi̇̀no LTV252(Krtn). Pavadyk vilką į namus LTR(Šmk).
| refl. tr. KI211, FrnS67, NdŽ, KŽ: Anas par rytą pasvadi̇̀no žmones ir nuejo GrvT103. Pirma būdavo i pasisamdyti, o dabar ir pasivadýti nėra Vlkš. Penkis vyrus pavadi̇̀nęs[is] turiu LKT76(Plng). Pasivadi̇̀no kokią bobutę, katra sugebėjo [pagelbėti], i gimdė Yl. Pasdirbsma giros ir pasvadi̇̀nsma susiedus Sdk. Pasi̇̀vadys kokį muzikantą – su armonija, su dainoms Als. Pasivadi̇̀no lenktynėsan: palūkỹ, suslyginsma! LKT346(Dsn). O kada jau suaugo į metus, pasivadinęs kokį kaimyną, išvažiavo į piršlius Sln. Pasivadino tas senis siuvėčius siūt BsPIV31.
^ Toks tokį pažino ir alaus gerti pasivadino, – murmėjo rūsčiai Strypeikienė LzP.
3. balsu ar ženklu kreiptis, pašaukti, kad išgirdęs ar pamatęs grįžtų, ateitų, atsilieptų: Nulėk, pavadi̇̀nk man’ tėvą Sl. O ta kita išbėgo pro duris pavadi̇̀nti vaikelio pri pusrytės Gršl. Pirtį iškuls rugių, pavadi̇̀ns pri pusryčiais jau Kl. Kad kabysis, pavadỹs miliciją Krm. Pasiuntė vaiką, kad pavadytų senuką pietų valgyt BsPIII11(Nm). Važiavo kelučiu žmogus ir pavadino – sėsk V.Bub.
parvadi̇̀nti tr.
1. R, MŽ, N, K, L, Rtr, M, NdŽ, KŽ parkviesti, sugrąžinti: Parvadinu te sa rykšte kūdikį B. Jijė parvadi̇̀no manę namoniu J. Liepė parvadi̇̀nti numie Šv. Siuntė tėvelis savo dukrelę brolelio parvadi̇̀nti JD1065.
^ Su rykšte kūdikį į kapus nenuvarysi, su pyragu neparvadinsi S.Dauk.
| refl. tr. NdŽ.
2. LC1883,3, Krs pavadinti, pakviesti, pašaukti į kieno namus, pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Jei susergi, tujau parvadini daktarą rš. Senolis dideliai serga, prašė kunigą parvadi̇̀nti Vkš. Parvadi̇̀not muni, nu o kad anie munęs nepripažįsta Gd. Karalių ant sūdo parvadi̇̀no PP66.
| refl. tr. Ns1857,2: Čia tas klebonas tatai jau rokuojąs, kam parsivadi̇̀not Jdr. Parsivadi̇̀no [supykusią] motyną, nutapšnojo visaip – dabo[ja] vaiką Krš. Po tam ir susirgusi, kad norint parvadinusys spaviednyką spaviedojas, ale vienok nieku būdu slepamąjį grieką netrivožija pasakyti P. Pirmadienį parsivadi̇̀no abu pas savę, pavakarieniavom visi kartu Krs.
pérvadinti tr.
1. Krm kitaip, naujoviškai pavadinti: Vėl jie kiteip pérvadina tą patį žodį Brž.
| refl.: Daug tę pérsivadino kas Brt.
2. pavadinti, duoti vardą: Tas [katinas] Liciperis párvadintas Bsg.
3. K pakviesti pereiti per ką.
pravadi̇̀nti tr. Rtr
1. SD1146, L, DŽ, NdŽ, KŽ, Arm pravardę duoti, praminti (ppr. pagal kokį bruožą ar įprotį): Tep jį pravadi̇̀no – Gailusiai LzŽ. Jis turėjo pasgavimą tokį „matai, broli“, tai ir pravadi̇̀no broluku Kpč. Būsiu ūkinykas, eisiu šienaut, – sakydavo. Ir pravadi̇̀no ūkinyku Knv. Seniau ir žmones viseip pravadindavo: tą Rudį Pypkinu pravadi̇̀no Krs. Keli gyventojai to kaimo Dievuliukais pravadinti LTR(Aln). Taip kaimynas nuo kaimyno „ponu“ jį ir pravadino K.Bink.
| refl. NdŽ.
2. M, Krm, Arm vardą suteikti, pavadinti: Kap, vaikai, pravadi̇̀nsim itą teliuką? Grv. Ir pravadi̇̀no in jo vardo kiemą (kaimą) Šlčn. Miežiai kadai derėjo čia, tai ir pravadi̇̀no Miežionys LKT289(Ker). Pasileis eržilus į tus intakus, nu to ir pravadi̇̀no Eržvilku Erž. Vilko birže buvo pravadýta, ka vilkai čia gyveno Ms. Mūsų sala pravadi̇̀nta Juodel[ė]nai Aps. Balsiukiniai urvai buvo miške, teip ir pravadi̇̀ntas miškas Vdn. Ėjo mergaitė namo ir prigėrė, tai ir pravadi̇̀no Mergų bala Kdn. Kumelbalis už Kanciagalio: kumelės tenai nuklimpdavo, tai pravadi̇̀no Mžš. Buvo akmuo, bet kas jį pravadi̇̀no [Raudonuoju], tai nežinau Vp. Negalėjo ažliptie, sunku – ir pravadi̇̀no Velniakalniu Aps. Čia seniau buvo mūsų pravadi̇̀nta Šimšės gatvė Gsč. Per juos tę kitep laukai pravadi̇̀nta Kli. Pravadi̇̀nta i pravadi̇̀nta, itai nuo ko, nežinau Ad.
ǁ įvardyti kuo pagal kokią ypatybę: Kiti vis pravadi̇̀na, kad Maliūnienė tokia, Maliūnienė šiokia Bsg. Tepabengiasi, prašau, piktybė piktųjų ir pravadyk teisąjį Mž516.
privadi̇̀nti tr.
1. SD1152, SD309, H184, Sut, N, K, I, M, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Kp, Pg pavadinti, pakviesti, pašaukti, pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Vadino vadino i privadi̇̀no [iš kaimo] pri savęs Krš. Ledva jį privadino pasirašyt Klvr. Beprivadi̇̀nsi vaikus: nėkas pri žemės nebnora dirbti Všv. Ką reikės tau, rupūžės niekaip neprivadinsi, negalia Lk. To smerčio nei ano nelabojo privadýsi, nei išvarysi End. Ana atsikėlusi, privadi̇̀nusi aną pri savęs ir nutvėrusi už čiupryna gerai nuravėjo BM370(Pln). Privadintasis liekorius Rupšiui tuojau tą ranką nupjovė LC1879,48. Ir privadinęs mažą bernelį pastatė jį viduryje jų (mokytinių) DP515. Jumus ir jūsų vaikamus pareitis šis pažadėjimas ir visiemus, kurie toli yra, kurius Dievas… privadins BPI95.
| Šlovė kožną privadino gerą tėviškei daryti A1884,201(S.Stan).
| refl. tr. KI211, NdŽ, KŽ: Mama prisivadi̇̀no muni pri savęs Varn. Mumsių (mūsiškių) neprisivadýsi nė iš tolo Žgč. O to babutė prisivadi̇̀nus tuos vaikus labai pribarė BM75(Vb). Motynėlė pasibusdama, dukrytėlę prisivadi̇̀ndama JV355.
ǁ SD1151, DŽ privilioti (ppr. maloniais, įprastais garsais ar dovanomis): Privadi̇̀nk prie savęs šunį ir sugausi J. Sakos mokąs privadi̇̀nti tetervinus su liežuviu ir su švilpeliu Dr. Tenai atejo, idant žmones… gero darymais savais meile uždegtų, dovanomis privadintų DP31.
2. DŽ, NdŽ, Vkš daugelį ar visus suvadinti, sukviesti, sutelkti, surinkti: Bočia mirdama sakė visų sūnų savęsp privadi̇̀nt LzŽ. Susiedėlių privadinom, užu stalo pasodinom LTR(Rk). Troba privadinta vištų, vištyčių ir belesą žmonių suneštus kiaušius Šts. Ir kad buvo diena, privadino Viešpatis Christus savęsp mokytinių savų DP621.
| refl. tr. KI211, Vkš: Prisivadi̇̀no svečių, gėrė, ūžė Krš. Jam tik prisikviesti, prisivadi̇̀nti – kadgi, žmogel, nėr ant ko: nei mėsos, nei alaus – ant ko gi vadinsi! Mžš.
3. pravardžiuoti, praminti: Žmones mane visap privadi̇̀na VšR.

×razvadi̇̀nti (hibr.) tr. išvadinti, išprašyti: Razvadi̇̀no namop LzŽ.
suvadi̇̀nti tr. K, NdŽ
1. SD462, Q545,655, R363, MŽ487, N, M, L, Rtr, KŽ, ŠT418 daugelį ar visus sušaukti, suprašyti ar pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Saimą suvadinti KI211, KII5. Ana suvadi̇̀no kaimynus J. Jis suvadi̇̀no visuotiną susiejimą prš. Sūdžia šio svieto tau pasirodys ir, ponus taip kaip ir mus sūdop suvadi̇̀nęs, algą kiekvienam, kaip pelnęs yr, sudavadys K.Donel. Todėlei nueik ir suvadink vyresnius BB2Moz3,16.
2. LzŽ, Lš daugelį ar visus sukviesti, sutelkti, surinkti: Į pirtį linus sunešė, išdžiovino, i suvadi̇̀no kaimo žmonis, vaikius i mergas linų minti Vvr. Tatai visa pamilija suvadi̇̀nta aplinkuo sėda Žeml. Prašo suvadi̇̀ntie giminę ČrP. Suvadi̇̀nk visas gimines ant mamunelės pagrabo Pln. Gimines suvadi̇̀ndavo, krikštynas keldavo dideles Brž. Bagotas ūkininkas buvo, visą savo sodą (kaimą) suvadi̇̀no [į vestuves] Akm. Diedas suvadi̇̀no visas paukštes (ps.) Grv. Karalius tuojaus suvadino kalvius iš visų šalių ir nukalė lazdą iš dvylikos štangų BsMtII86(Mrj). Suvadino baimę (daugybę) gydytojų M.Valanč. Kryžiuočių seniai suvadinti svečiai į vaišes per Lietuvą traukia Mair. Suvadino [Marija] padermes ir pažįstamųjų, kuriems ji išejimą savą apsakė DP494. Drin to didumo suvadintųjų ir surinktųjų bažnyčia Christaus turėjo būt ne paslėpta nei uždengta, bet žymi, regėtina DP88. Per savo šventą užgimimą Dievo tėvo meilėna suvadino PK157. Po tam liepė Judas žmones suvadinti trūba BB1Mak3,54. Po tam buvo žmonės vėl suvadintos ir meldėsi pagalbos nuog Dievo Izraelio BBJdt6,20.
| refl. tr. JT249, Šts, Rk: Prieš pačias vestuves susivadi̇̀na kaimynus, svečius Upn. Mūsų vyrai eidavo į kitą kaimą i mergytes susivadi̇̀ndavo Šd. Vėdarus padarius liuob i susiedus susivadi̇̀ns tą vakarą Kl. Suvadindamos žmones, mažne kas dieną sakė pamokslus M.Valanč. Tėvas, susivadinęs susiedus, uliavojo Sz. Tada susivadino anie vyrai, kurie buvo namuose, … ir pavijo vaikus Dan ChTeis18,22.
užvadi̇̀nti tr.
1. A1884,378, NdŽ, KŽ vardą duoti, pavadinti, praminti, užvardinti: Kaip ta knyga užvadintà? Upt. Ir užvadi̇̀no šviesą diena, o naktį – tamsa LzŽ. Ramučių dvarą užvadi̇̀no da Davalgainių dvaru Krm. Duobės buvo, kiaulės buvo paknisę, tai ir Knystuškės užvadi̇̀no GrvT135.
ǁ refl. NdŽ, LKKXXIX183(Lz), Jnš, Brb, Rud, Nt turėti vardą: Kap tas daiktas užsivadi̇̀na? Srj. Nežinau, kaip tie šaltiniai užsivadi̇̀na Kdn. Pas mus visokiausių [gėlių] buvo labai daug, apsimiršau, kap užsivadi̇̀no Kpč. Tenai pieva užsivadi̇̀ndavo Palazdinys Upn.
2. vardu šaukti, kreiptis, minėti: Prasmuko vyrai, o su jais ir užvadintas Bindoku V.Piet. Dažnai tankiai savo mergelę vardeliu užvadýsiu (d.) Pns.
3. Q48, K, DŽ, LzŽ, DrskŽ, Trkn iš anksto pakviesti, paprašyti kur atvykti, dalyvauti: Užvadinti darbininkai J. Ana užvadino svečius J. Užvadi̇̀no muzikas į balių Plng. Muno mama užvadi̇̀no jumis, kad atvažiuotumėt Lkv. Užvadini̇̀ rytoj ant kugelio, ar ne? Gr. Nebebuvo laiko ne karaunos sukelti, ne talkos beužvadinti S.Dauk.
| refl. tr. NdŽ, DŽ1: Tuokart nebuvo tos mados trūbų par budynes užsivadi̇̀nti Kl. Jaunasis, užvadinęs[is] savo gentis, jojo jaunosios parvėdlauti S.Dauk.
ǁ NdŽ, KŽ pakviesti kur.
| refl. tr.: Užsivadináu an trobos taukšto [neklusnų vaiką] ir išpėriau Rdn.
4. NdŽ pro šalį einantį pakviesti: Negalėjau užvadint viešnios Rm.
| refl. tr.: Ko užsivadinái tą vaiką? Krš.

Daugiau informacijos

užvadi̇̀nti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (85)

paválgymas

pérsivalgymas

praválgymas

šveñtas

ugnis

pražymė́ti

antšaũkti

sušaũkti

privadi̇̀nti

užvadi̇̀nti