im̃ti, i̇̀ma (ẽma), ė̃mė K, Š; SD114, B, R, M
I. tr., intr.
1. čiupti, stverti ranka, pirštais ar kokiu įrankiu: Kad emi̇̀, im̃k greičiau! Slm. Kam emi̇̀ tokį didelį obulą – nesuvalgysi! Als. Im̃k žiupsnelį aguonų! Slm. Nereikia nieko rankosna im̃ti OG400. Ėmęs indelį vandens M.Valanč. Skruzdėlė, ėmus gražų grūdą iš savo aruodo, nešėsi Tat. Reikia imtienai geresnių daiktų ažu šituos niekus Ds. Imtè (imkite) vaiką! Švnč. Im̃' (imk) tu pirma! Dsn. Tu, stikleli baltasis, į rankeles imamasis JD1029. Mesiu šviesų kardelį, imsiu naują žagrelę DvD7. Mesk gromatą rašyti, imk grėblelį taisyti JD1103. Vyrai imdavo rankosn aną dalį DP139. Kodrinag ubagas su tavimi netur imt (orig. impt) ėdesio DP33. Imt (orig. impt) nemaruonies rūbą DP33.
| Ima mane už rankelės, veda už stalelio (d.) Vlk. Ema už rankelių, veda ant seklyčią NS527.
| Tik pribėgo, ėmė už krūtų ir trenkė Joną į žemę Lp.
| Štai imki mūsų tvirtą ranką ir kelkis, mylimoji žeme! S.Nėr. Tas žmonių kalbeles rankelėm imsim NS1078.
| prk.: Tų namų ugnis neims (nelies) TŽIV480. Neik prie ugnies, o pradės tave ugnis im̃ti Skr. Vėjas iš visų pusių gerai ima (pučia) Gs. Ko gi šitas svetelis įėjo: ar ugnelės imtų (įsižiebti, užsidegti), ar kelelio klaustų? Užp. Oi ūžia ūžia sieros girnelės, oi ima ima mano viekelį (d.) Eiš. Imsiu tamstos žodį, savo širdin dėsiuos BM450. Ka (= kad) jo ir smertis neima (ilgai jis nemiršta)! Gs. Liga ima (griebia) ir jaunikius, ir stiprius vyrus BPII459. Devynios kulkos pro šalį lėkė, o dešimtoji jam galvą ėmė KlvD246.
| Kelmus imdami (raudami), radę ir pamatus VoL294.
| Už balto stalo martelę rėdė, aukštoj klėtelėj rūtelę ėmė (nuo galvos rūtų vainiką) LB100. Po eglele, po žaliąja imti vainikėliai Niem17. Jaunos mošelės vainiką ėmė JV684.
| Mėsą iš puodo im̃ti (griebti) K.
| Jie ėmė (sėmė) suodžius iš pečiaus CII169. Bul'bas iš rūsio ẽma (semia ir į maišus pila) Slm.
| Žiūrėk, imu (nešuos, vežuos) šitą knygą pasiskaityti Jrb. O kad aš išjosiu į svečią šalelę, imsiu vieną dobilėlį su savimi drauge D2. Imk ir muni drauge su savi, josiam abudu į svečią šalelę (d.) S.Dauk.
^ Imk tave velniai (sakoma supykus, keikiantis)! Vlkv. Imsia juos galai! Rod. Im̃ tau velniai! Ds. Ìmai jį budelis, t. y. lai budelis jį ima J. Ima jį balti arimai (magilos, šaltos dienos)! B. Ima jį dievai! MŽ. Imai tave bala su tavo žirgeliu! JV1073. Pinigai imami (tikri, geri) R168. Darbo nė kokio neleido anai vyras nė į rankas imti (neleido dirbti) Žem. Reikia likimą imti už vadžių (reikia kovoti, nepasiduoti likimui) rš. Gyvenimą reikia imti, taip sakyt, už ragų A.Vien. Mergučės, imkim dainą (uždainuokim)! Skr. Pati iš savęs viską ima (prasimano) Skr. Kareivius visada aštriai ima (griežtai laiko) I.Simon. Imkit ausin kalbą mano (klausykit)! Ch1Moz4,23. Nevalgyk paskutinio kąsnelio – niekas šoktų neim̃s (neves, nekvies) Slm. Šiandie dvasią i̇̀ma, kai išeini (labai šalta) Pc. Vos prie jos durų prieini – kvapą i̇̀ma (labai dvokia; darosi labai nedrąsu) Skr.
| refl.: Im̃kis savo daiktus ir eik Kp. Kelkitės, sūneliai, imkitės dalgelių! d.
| Jis vėl nutvėrė dalgę ir ėmėsi pradalgio rš.
| Nieko nesiimkit (nesivežkit, nesineškit) su savim į kelią SkvLuk9,3.
| Kodrin to nimies (= neimies) po akimis savo? MP239.
| Šiandien labai žuvys imas (griebia meškerę, kimba ant meškerės) Lš. Vilkas įkišo šulinin uodegą ir laukia, kole žuvys imsis (ps.) Rš.
| prk.: Rūpinuosi, imuosi apie ką SD39.
2. dirti, lupti (odą, žievę): Diedas davai (pradėjo) ožkai kailį imt Tvr. Kad Mikita ožį pjovė, Mikitienė skūrą ėmė JD1360.
^ Neklausyk, neklausyk – im̃s tau tėvas kailį (muš tave)! Slm.
3. valyti, doroti (javus, šieną, daržoves): Rugius pjaut pradėdinėjam, pievas i̇̀mam (šieną pjaunam, vežam) Ad. Kitą savaitę im̃siam ir mes runkelius Dov. Metas im̃t apyniai Ėr. Apynėli žaliasis, puruonėli gražusis, tave ėmė nuo kartelių, mane vedė už rankelių JV677.
4. rėžti, užsibrėžti (vagą, pradalgį, barą): Ar tai jis mažą pradalgį i̇̀ma? Skr. Ašmininkas žambis platesnę vagą ema Trk. Kam taip platų barą emi̇̀ (linus raudama)! Slm.
5. žymėti; daryti: Matinykas pleną ẽma Slm.
6. nešioti, dėvėti (drabužius): Šis raištis maž tèimtas (tenešiotas) Šts. Drabužiai maž teimti, tenešioti Dr.
7. dirbti, įtempus jėgas; traukti (sunkumą): Mūs Juodis kalnan labai gerai ima Lš. Šešetas arklių neimtų̃ (nepavežtų), o jis vienas varo Srj. Rąstas sunkus, vienas arklys neima (nepaveža) Lb. Vežėjas pliauškina botagu, dėl to arkliai ir ima (žengia) tokius didelius žingsnius I.Simon. Bet jau im̃kit grynai (smarkiai čiupkit dirbti)! Alk.
| refl.: Karšta šienapjūtė, svietelis su šienais i̇̀mas Rod. Iš kapitų ėmiáus (smarkiai dirbau), mažne patrūkau Skd.
8. refl. intr., tr. pradėti dirbti, stvertis (darbo); ryžtis; įsipareigoti: Mūsų šalis ėmėsi kurti istorijoje negirdėtu maštabu elektrines, kasti milžiniškus kanalus A.Vencl. Ar prie lauko imsies (ieškosi vietos), ar prie amato? V.Kudir. Imuos ką, prademi, ketinu, ketu, žadu R153. Imas ar pratęs imtis ne savo darbą dirbti J.Jabl. Tu per daug emi̇́es, tai ir nepadirbi Slm. Prie darbo ėmės jauni, karšti vyrai V.Kudir. Ir tas miegalis vieną kartą ė̃mės darbo Als. Apie mergystę taryta: kas jos gali imtis, teimies DP598.
9. refl. mokytis: Bet dar ir daugiaus iš mūsų pasakos im̃kis K.Donel. Jei kuri imasi iš savęs, nors priešokiais … paėmusi pieštuką, kiek pabraižo Žem. Gerai ė̃mėsi – ir pabaigė mokslą Ėr. Jis labai gerai emas Pmp. Jų visi vaikai labai i̇̀masi Rm. Jei nesiimsi̇̀ pats per save, tai joks mokytojas neišmokins tavęs Nč. Per daug mokslą ant savo galvos imdamos (per daug mokydamasis), susirgo M.Valanč. Ot mūsų susiedo vaikai tai gerai imasi mokslan Alv. Pastebėta, jog mergaitės ne mažiau už vyrus imasi mokslo rš.
10. refl. pratintis: Nesiim̃k vis taip nosies traukt – negražu! Slm. Arklys ẽmas naravą Slm.
| refl.: Kad pakalbi ką, tai imas tuoj į galvą (jaudinasi, pyksta) Jnšk. Nesiimk jau taip į širdį – aš nieko bloga nesakiau Srv.
11. prk. lengvai (aštriai) pjauti, rėžti, kirsti, kirpti (apie peilį, kirvį, žirkles): Gerai išgaląstas peilis i̇̀ma viską Snt. Neseniai galandau peilį, o jau nebèima Srv. Ans turėjo gerą pjūklą, į medį ė̃mė kaip į sviestą Vvr. Gero šienpjovėlio gera dalgelė – i̇̀ma Rod. Mano dalgė vilkaplaukio nèima Pšl. Ot dalgė aštra: ima kai ugnė! Švnč. Kaip tu tekinai tą kirvį, kad jis nieko nèima – reikia pagaląsti Mrj. Geležė visiškai nebèima – reikia pagaląst! Sml. Visai mintuvai nèima braukt (neaštrūs) Rdm.
| refl.: Su šunkoju (dalgiu) neemas kirtis (nesikerta), su klėbiniu jau emas Šts.
12. traukti: Juoda drapana labai dulkes ir šilimą ẽma Slm.
| Tamsi drapana greit dėmes ima Ėr.
13. kąsti (apie dažus), dažyti: Geroja rauda (skaisčiai raudoni dažai) gerai ẽma Ppl. Šunio vilnų nė kokia daryla nèema Ds. Prasti darylai: nèema Slm.
14. prk. dėti (į burną); valgyti (ėsti, ryti); gerti: Motina, kai ajerus geria, i̇̀ma cukraus gabaliuką į burną Skr.
| Paršą visu geroji (geriausia) laikyti: peną geriau ima kaip kiaulė Vkš. Net akimu (akimi) ima, kad valgo Arm. Jau visiems pavalgius, aš dar porą kąsnių ėmiau BsV94.
| Martynas ima sriubsnį ir pastato butelį ant stalo I.Simon.
| Mano dėdė ima (geria, girtauja) iki dainavimui Alvt. Jau, berneli, tu šiandien ė̃męs Alk. Ėmę apipenus (nuodus) DP40. Imk, švoger, burniukę (gerk), neužlaikyk! Skr. Jis niekad nė į burną neėmė arielkos (negėrė) V.Kudir. Baltai ẽma (valgo), juodai triema (šakalys dega, juodi angliai griūna žemėn) Lz.
| refl.: Nei sveikas, nei kvaras – niekas nesopa, ė valgyt niekas nesi̇̀ima (nesivalgo) Prng.
15. reikalauti: Projektavimas ima daug laiko sp. Sviestas ẽma druską (sviestui reikia daug druskos – nesūrus sviestas negardus) Slm. Retan skietan suvertas audeklas ẽma daug ataudų Slm. Mokslas ima pinigų Gs.
II. tr.
1. šaukti (į karo tarnybą); mobilizuoti: Rudenį vėl im̃s naujokus Als. Ar jūsų sūnaus do šiemet nèėmė? Slm. Žemaičiai nebgalėjo beglobti žemgalių, turėdamys visur imtūsius kareivius išleistus S.Dauk.
| Ėmė į ginklą (mobilizavo karui) S.Dauk.
2. pirkti gyvulius, grūdus (valstybei); rekvizuoti (karo reikalams): Rajone jau ẽma grūdus Alz.
| Kaip sužinojom, kad vokyčiai ims karves, išvarėm į mišką Als.
3. vesti (į nelaisvę); areštuoti: Kurie pasiduoda, tus ẽma į nelaisvę Als.
| Milicija nekaltų nèema Kp.
4. užkariauti; laimėti: Proletariatas ima valstybinę valdžią ir paverčia gamybos priemones visų pirma valstybės nuosavybe rš.
| Imu, gaunu miestą SD41. Kiekvienas namas reikia im̃ti Kp.
5. prk. eiti (miegui, juokui); ištikti (pykčiui, baimei); paliesti: Monikos neėmė miegas P.Cvir. Dainuot ir šokti šiandien ima noras T.Tilv. Snaudulys i̇̀ma, eisiu gult Ėr. Šitokiu važiavimu miegas tik i̇̀ma, ir daugiau niekas Švnč. Šiandien miegas i̇̀ma, gali būti lietaus Pc. Jo miegas nèima OG82. Ka man juokas ėmė par talką KlvrŽ. Kad juokas ima, tai reiks verkt (priet.) Ds. Vedė mane šokti, ėmė mane džiaugsmas JD1001. Baisumas, baugumas ema Šts. Mane ema gėda prieš tuos žmones, kurie daug daugiau už mane yra nudirbę rš. Žiovulys i̇̀ma Pkr. Ema raudonis, tokių kalbų klausantys Šts. Čiauduliai ẽma Šts. Rūpesneliai ẽma širdį Šts. Nerimas ėmė galvą, gailestis spaudė širdį V.Piet. Nuovargis ima J.Jabl. Neima jo dygliai Arm. Peiliu valgyti neseka: diegliai ims (priet.) TŽIII372. Kiekvieną valandą vis didesnė jį ėmė nekantrybė rš. Mane zlastis ẽma KlvrŽ. Pyktis mane ẽma, žiūrint ant tavo darbą Slm. Mani nė ėdis neema (nesinori valgyti) iš to rūpesnio Šts. Kai padirbi lauke, labiau i̇̀ma valgymas Ėr. Ka nesveikas, tai greit ir šaltis i̇̀ma Vlkv. Nė darbas nebema (nebesinori dirbti) pavargusio žmogaus Ggr.
| refl.: Sako, nu tokios arbatos valgyti labai ẽmas (noris) Skd.
III. tr.
1. priimti; priglobti: Imkim (= imk mane) savęspi srš. Tą žmogų meldė, kad jis ją imtų po toms lupsnimis BsPI11.
| Ar tave į prieglaudą neima? Ėr. Emu į karšinčius, sutinku laikyti pas savi senatvėj S.Dauk.
2. vesti (pačią); gauti į namus (užkurį): Žmogus tave nori imti, vieta gera A.Vencl. Jei nemisliai im̃t, tai nereikė ir šidyt (vilioti) Trgn. Kas žada, to nelauk, bet ẽma, tai ir eik Užp. Kuri turėjo didesnį pasogą, tą ir ėmė Srv. Kad nor ant akmenio, bet ima, tai ir teka Prng. Jis ją im̃tų visu glėbiu, kad ji už jo eitų Skr. Žadėjai mañ imti, žadėjai mylėti (d.) Pnd. Nebegrįši, sesutyte, iš kur buvai imta (d.) Pnd. Tu mano mergele jaunoji, iš trijų šimtų rinktoji, o iš ketvirto imtoji LB136. Duosiu šimtelį, kad nori, im̃ka, jeigu dukrelė mano patinka (d.) Kp. Ši trečioji, svetimoji, ta man tinka, tą aš imsiu KlpD25. Atjojo jojo Varšuvos žaunieriai, paėmė ė̃mė Lietuvos mergelę (d.) Dkšt. Iš to kiemelio mergelę ėmiau JV931. O Lemach ėmė sau dvi moteri Ch1Moz4,19. Aš tave imù už savą moterį. Aš tave imù už savą vyrą DP69.
| refl.: Jūs vėlai ėmėtės ir vedėtės Db. Aš im̃čiuos (= imčiaus) karalių už vyrą BM86. Jin i̇̀masi ū́žkurį Jnšk. Daugelienė dabar galės kitą žentą im̃ties Pc. Sąmišiai suliūbon imtiesi (vesti) MT222.
3. samdyti: Im̃k mane už nešiotoją (samdyk vaiko auginti, nešioti)! Slm. Im̃k mane už berną! Gs.
| refl.: Vienas ūkininkas ėmės vaikiną, kurs jam žąsis ganytų TDrVII158.
4. rinktis, skirtis (globėju, pavyzdžiu): Jį ema už globėją ž.
| refl.: Jį dabar paveikslu imkis J.Jabl. Tave imuosi šiandien už savo motiną brš.
5. savintis: Sakyk, kam jis i̇̀ma svetimą turtą K.Donel. Tai aš emù šitą skarelę Slm. Im̃k šitą žiedą, man jo nebereikia! Ppl.
^ Kad suvalgei košę, imk ir puodą (kad jau viską paėmei, imk ir likučius) S.Dauk. Kad velnias paėmė kirvį, teema ir kotą S.Dauk. Ėmė velnias arklį, teima ir vežimą Srj. Kad giltinė paėmė kirvį, teema ir kotą VP20.
| refl.: Kad neturi, tegu i̇̀masi Ėr.
| prk.: Gana daug kalbos pavyzdžių imuos čia ir iš žemaičių kalbos tarmių J.Jabl. Šios rūšies pavyzdžiams šį tą ėmiaus ir iš lietuviškųjų Prūsų ir Klaipėdos krašto laikraščių J.Jabl.
IV. tr.
1. gauti; įgyti; turėti: Tėvas ėmė ordinariją ir algos dvi dešimti Žem. Kur siratai imti tėvą, kad jo nėr! Arm. Darbininkai ėmė po grašį I. Jų vaikai geras algas mieste ẽma Slm. Kursai prašo, ima BtMt20,7. Imčia dalią PK586. Sąnariai … ima vienas nuog antro drūtybę VoK13. Idant imčia gerybę VoK48. Prašykite, tieg, ir imsite DP220. Pikta tavo ė̃mė, o gera savo davė DP200. Man valia yra šita duoti ir vėl imti BPI349.
^ Imti geriau nekai duoti Ds. Duoda – imk, muša – bėk Krn. Duok anam pipirų, kad žirnių neema Šll. Manęs jaunos neklausei, savo valią vis ėmei (darei kaip tinkama) JD960. Danguj žemėj ėmęs ir duok (kur nori gauk, bet duok, būtinai duok) Slm.
2. skolintis: Nuolat jie iš mum tai šį, tai tą ẽma Ppl.
^ Imdamas sakalo akis turi, atduodamas – šuns (paskolinti nori gerą daiktą, atiduoti prastą) B. Imdamas turi vanago akis, atiduodamas – šunies VP18.
3. pirkti: Keturi ė̃mėm bilietus (prie bilietų kasos keturi stovėjom) Tršk. Grūdą vis i̇̀ma, o kiaulę ne visados Žlp. Gyvulius labai ėmė Sld. Sunku sužinoti, kada im̃s žąsis Kt.
4. nuomoti: Jie ima kambarį rš.
5. prašyti; reikalauti (parduodant); plėšti, lupikauti: Kiek imi̇̀, kupčiuli, už tą peilį? Alk. Jis pigiau ima už darbą Pt.
| Imu pinigus, mokestį R114. Toks man daktaras – tik pinigams imti J.Jabl.
| Žinojo, kad viršininkas mėgsta užtraukti ir „ima“ [kyšius] V.Kudir. Sakai, urednykas lietuvis bus ir ims kyšius lietuviškai taip pat B.Sruog.
6. euf. vogti: Tai žmonės – nuo mirštančio ir miegančio i̇̀ma Skr. Vagys tik akminį nèema Šts.
7. kilti, rastis: Vilkas visumet į mišką veizda, nes iš krūmo yra imtas M.Valanč. Visa, kas ižg žemės imto yra, ing žemę pavirs DP580.
^ Girioj imtas, krome pirktas, paėmus ant rankų, gailiai verkia (smuikas) Vkš.
| refl.: Stebėjosi, iš kur imasi tas ramumas rš. Iš to šventos pajautos, iš to giesmės imas A.Baran. Šitas gražus padavimas ne iš mano pramonės, bet iš knygų imas A1885,37. Nėr žinios, iš kur ėmės – lyg iš dangaus iššoko Kltn. O tu kap čia ėmeisi? Lš. Iš kur te jo ir emas: kožnądien sako, ir vis šviežias Skdt. Kur anas pas mus ėmusis itokis durnas? Vrnv. Regis, iš smalos te ir emas toj degtinė Ut. Iš kur itokis bernas ėmės? OG87. Nežinia, iš kur ėmės karpos Ad. Oi iš kur imas gaili raselė be juodo debesėlio, o iš kur imas tai ašarėlės ant to balto veidelio? (d.) Kb. Šventė … pirm devynių šimtų ir šešių dešimtų metų pradžią savą ėmusi DP507.
V. tr.
1. refl. pradėti augti; smarkiai augti: Ir rugiai be lietaus nelabai i̇̀mas Al. Atolas gražiau i̇̀mas už pirmą žolę Srv. Ale va kap greitai žolė i̇̀masi! Al. Ir mun skaudulys pradėjo imtis Up. Pamidorai kad i̇̀mas iš kailio, tai imas! Pc.
2. rūgti, fermentuotis: Alus nèema raugo Šts.
| refl.: Alus jau i̇̀masi, matyt, gerai nutaikintas užduot Ėr.
3. refl. pradėti degti, įsidegti: Kaip tiktai ėmė kurti iš antro karto ugnį, ir pradėjo imtis ps. Malkos jau ẽmas Slm.
| prk.: Saulėtekio šaly ėmėsi skaistus žaras (prieš saulės tekėjimą darėsi raudonas dangus) rš.
4. kepinti, kepant gelsvinti, rausvinti (duoną, pyragus): Pasižiūrėk pečiun, ar ẽma duoną Slm.
| refl.: Pyragai ẽmas (kepa, kepdami gelsvėja) po pečiu Šts.
VI. tr., intr.
1. versti, velti (imtynėse): Mergaites priimta imti viena ranka rš.
2. refl. rungtis, ristis, eiti imčių: Eimi ant ko, imuosi su juom R19. Bernai i̇̀masi i̇̀masi, kol persiima, – tada vienas pasidaro galva, kiti jo privengia Sml. Jie visą valandą imasi, ir nė vienas neprisiveikia Vad. Da tu nori su manim imtis? LB179. Mažesni vaikai bovijasi besiimdami prš. Einame imtis! Vrb. Kaip eisim im̃tis, ar išgalėsiu? Alk. Pradėjo imtis – vienas kitam nieko nepadaro BsPIV22.
3. pulti (kovoje, rungtynėse): Jus (= juos) imkim be baimės RD194.
| Viršų ema (nugali kovoje, rungtynėse) JD193. Nežinau, katrie ėmė viršų Pn.
| prk.: Tiesa visuomet ima viršų rš.
4. refl. kovoti; grumtis; ginčytis, spirtis: Kariauju, imuos R135. Tenai prūsai su lietuviais kaip levai imas Ldvn. Ir ėmėsi ėmėsi, ir smakas įmušė tą vaikiną iki juostai LB179. Galinčius su levu girioje ėmėsi LTI14. Vyrai ėmės kaip jaučiai rš.
| prk.: Jau seniai imas dvi pasaulėžiūros rš. Jis su smerčiu ėmėsi NTLuk22,44.
| Būta gi štukos, ir anas do emas (ginčijasi)! Sdk. Jis labai su moterim i̇̀mas (ginčijasi, barasi) Jnšk. Per visądien ėmės kap šunes Arm.
| Imasi jiej vienas už kitą (vienas kitą užstoja) Mrk. Jis visados už mane i̇̀masi Lš.
5. prispyrus klausti, kvosti; barti; erzinti, pašiepti: Atejo visi į stubą ir ją pradėjo imti, kad pasakytų, kur kas stovi Vlk.
| Atėję pradėjo mane im̃ti Alk.
| Ją ẽma visi už bailumą Slm. Tėvas ėmė sūnų ant dančio (barė), ėmė, o sūnus nei žodelio netarinėjo Rod. Kap ėmiau ant dančio (erzinau) – tik paraudo! Rod. Aš jį dabar už neteisingą priesaiką imsiu nagan (barsiu) Lš. Už tuos šmeižtus aš ją drūčiai ėmiau į nagą Skr. Aš imsiu jį nagan B.
6. loti, pjauti (apie šunis): Vidurnakty klausau, šunes kad i̇̀ma, kad i̇̀ma – paklydusį žmogų užpuolė! Brt. Da gi jaunas šuniūkštis, ir kaip ẽma! Sdk. Siundai nesiundai, jis vis nèima gyvulių Gs. Kad i̇̀ma šuo, kad i̇̀ma, ir niekas neišeina pasitikti! Srv. Mūsų šuo labai kiaules i̇̀ma Lš. Ką čia teip i̇̀ma šunys? Ėr.
| refl. prk.: Kasdien anys i̇̀mas (baras, riejas) kap šunes Arm.
VII. tr., intr.
1. pradėti: Im̃ti kalbėti BŽ60. Motina vis dažniau ėmė neišeiti iš namų P.Cvir. Ėmė pūst pavasarinis vėjas, baigs visai džiovinti arimus rš. Pagaliau ir jie ėmė mokytis J.Jabl. Imk darbą dirbti! J.Jabl. Ima joms pilti iš didžiosios ir mažosios Žem. Jis ėmė laukti, kad aš pareičiau Grž. Išsirito vaikas iš lovos – kad ėmė rėkt, kad ėmė! Jrb. Ėmiaũ pjaut, ėmiaũ rėžt, ėmiaũ visus [lašinius] išsinešt (d.) Kp. Pustyt im̃s Pc. Nežinai, nei į kurį galą eit, nei ką im̃t Skr. Imdami gyventi, randam jau visa ir gana patogiai įtaisyta J.Jabl.
| refl.: Ėmėsi pelėda taip save girti JD593. Dantys emas gesti nuo keptų gilių ėdimo Ggr.
2. vartojamas su kitu veiksmažodžiu veiksmo staigumui, stiprumui, netikėtumui reikšti: Ką tu darytum, Eliut, jeigu aš imčiau staiga ir numirčiau? P.Cvir. Tujau ėmęs sušukau Žem. Ėmiau išlipiau žemė[je], prigaudžiau dujai pūru uodų ir musių BM145. Ėmė ir pasakė Slnt. Jis ima pareina namo Lkš. Ema ir atima pačiai pinigus Plng. Ẽma tie arkliai ir neveža vežimo Šts. Kam čia laikai kirvį – im̃s kas ir nuneš! Jnšk. Ẽma durys ir atsidaro Šts. Vieną rytą ta bobelė ėmusi kiek ir pamigusi Dg.
| refl.: Ši ėmusis ir sudegino [eženą] ugny S.Dauk.
◊ im̃ti sė́klą rinkti gėlių ar daržovių sėklą: Emù jau našlaičių sė́klą Slm.
| Emù astrus (astrų sėklą) Slm.
im̃ti stãlą kraustyti, rinkti po valgymo nuo stalo indus: Im̃k greičiau stãlą: man reikia rašyt! Slm. Baikit valgyt, bo aš stãlą emù! Ppl.
im̃ti (im̃tis) kepùrę sveikintis ar reikšti pagarbą kepurės pakėlimu: Jis man sutikęs kepùrę ẽma (ẽmas) Slm. Prieš ponus reikė kepùrę im̃t (im̃tis) Slm.
im̃ti mẽdų kopti, kopinėti (bites): Šiandien bus gera diena bitėms kopti, medui imti J.Jabl.
im̃ti dróbę (áudeklą) traukti, lankstyti paklotą baltinti audeklą: Ji rado tetulę, pievoj drobę imančią rš.
im̃ti mãtą (miẽrą) matuoti ir pažymėti dydį: Rankovės mierą imsiu Vb.
im̃ti fotogrãfiją fotografuoti, traukti: Jis moka patagrãpijas im̃t Slm.
im̃ti rugiùs griebti pjaunamus dalgiu rugius ir rišti į pėdus: Kas ims rugius? Upt. Kai aš buvau dešimties metų, rugius imdavau Gdž.
im̃ti linùs grėbliu ar kabliu kasti į kūlius paklotus linus: Linai atsistovėję, o nėra kam im̃t Ppl. Mūsų linai do neimti, do lineliai do neimti, daililia, daililia, dailiute, daililia! (d.) Slm.
im̃ti pi̇́eną grieti (grietinę nuo pieno): Daba neturiu laiko: pi̇́eną emù Slm. Do trys puodynės liko im̃t Slm.
im̃ti gálvą nuo smalkių pradėti skaudėti galvai: Išimkit juškas: gálvą ẽma [garai]! Slm.
imti jautį (aviną, kuilį) pasibėgioti, pasivaikyti (apie gyvulius): Ar ėmė karvė jautį? Šts. Ale kas yr, ka (= kad) ana (kiaulė) neema kuilių? KlvrŽ. Pjauk tą avį, avinų neėmusią (nepasiburkštusią) Šts.
im̃ti į gálvą (į širdį) atsiminti, bijoti, rūpintis, jaudintis: Neimk į galvą tų mano žodžių Plng. Nereikia blogi daiktai ir galvõn im̃t Trgn. Baras, tegul baras, o tu neim̃k galvõn (nekreipk dėmesio, nesirūpink, nebijok)! Slm. Iš pradžių nelabai tai ėmiau į širdį Mš.
| Girdėtus žodžius imkiat į širdis savas M.Valanč.
| Imsiu tamstos žodį, savo širdin dėsiuos BM450.
im̃ti žõdį susirinkime gauti pirmininko leidimą kalbėti; kalbėti susirinkime: Žodį ima geležinkelio mazgo dirbančiųjų atstovas sp.
im̃tis prõto mokytis; susiprasti: Vaikai, skaitykit ir imkitės proto! M.Valanč. Ak, ben proto imkitės ir bandykit, o ne vis abejokit! K.Donel. Imkis ben biskį proto, ką šneki! Vvr. Bent dabar reik imties proto (susiprasti) S.Dauk. Imkis proto vieną kartą! Skr.
im̃tis gė́dą gėdintis: Tu gėdą imkis taip ir sakyti! Šts.
antim̃ti, añtima (añtema), añtėmė (dial.) tr.
1. parduodant daugiau paimti, gauti negu prekė verta, sulygta; perimti: Ana už sviestą pusę rublio añtėmė Als. Aš neantemu už vaistus: už pirktus piningus atiduodu Šts. Man miltų añtėmė daugiau Krtn. Neužmiršk ir ant muilo antim̃ti (uždirbti) Šts.
2. refl. suimti, suareštuoti: Antsiėmė tris keturis žmones I.Simon.
3. vaišinti, priimti: Antėmė visus, prašė, kad vaišintumėmos Šts.
4. užpulti; nubarti; kaltinti: Añtėmė mani pati už arielką Šts. Visi tą mažąjį añtema Šts.
| refl. tr., intr.: Tau tik rūpa kitą antsiim̃ti, o pats esi kelmų prisiėdęs Šts. Ant žmogaus pratekusio visi antsi̇̀ema, t. y. kaltina J. Ar vienas Juodeikis beantsiema KlvrŽ.
5. pradėti: Añtėmė muni varginti Dr.
| refl. tr.: Vyras pačią antsiėmė pjūklyti Šts. Antsiimk mane lojoti už ką norint S.Dauk.
6. refl. apsiimti, sutikti: Nebantsiimk nė prašoma gaspadinauti Nt.
7. refl. užmušti, nužudyti: Esu antsiėmusi žąsis, kiaules Šts.
| Brolių gyvastį jis yra jau vieną kartą antsiėmęs LC1886,8.
apim̃ti, àpima (àpema, api̇̀ema, api̇́ema), àpėmė (api̇̀ėmė, api̇́emė) J
I. tr.
1. SD197, K kiek nuo paviršiaus paimti, aprinkti: Aš visų [giliukų] nerenku, paviršį àpimu tik Bsg.
| prk.: Žvirbliai paviršiuo visus rugius àpėmė (aplesė) Šts.
2. nuimti: Kam skepetą apim̃ti (nurišti) K.
3. apgniaužti; apglėbti, apkabinti: Apimu, apkabinu SD197. Ką turiu apėmus, tai mano Mš. Neim̃k tiek, kiek neapi̇̀emi (neapi̇́emi)! Slm. Apimk mane rankomis savo! I. Uoselis jau drūtas – glėbiu nebapi̇́emu Slm. Mano pati tiek pastorėjo, kad net apimti negaliu Žž.
^ Kluonas glėbiu sekas apim̃t (labai mažas) Lp. Žu stalų sėdi ponai – visi neapimami̇̀ (labai stori, drūti) Vlk.
| refl.: Pyragą nuvežiau daktarui klėbiu neapėmęs (labai didelį) Šts. Saujo[je] apsiėmusi benešanti taboką Šts.
4. apsupti; apsemti: Apėmė vanduo iki juostai BsPIII72.
| Seniai yra žeme apimtas (miręs) SGII64.
5. aprėpti, paliesti: Ateinančius lygiai kaip ir dabarykščius daiktus apiema MKr246.
6. refl. apsitraukti, apsinešti: Peiliai tokie apsiė̃mę – negal benušveisti Krtn.
7. refl. J, M, Š pasižadėti, sutikti (ką padaryti); įsipareigoti: Ona su džiaugsmu apsiėmė viską sutvarkyti P.Cvir. Apsiimu, ant savęs imu R266. Nenoriu, neapsimu to R96. Aš apsi̇̀ėmiau (pasižadėjau) žinią duoti KII303. Aš esmi apsiė̃męs keliauti KI534. Donį žvėdams (švedams) mokėti apsiėmė S.Dauk. Ar apsiimsi padirbti mun ratus? Krtn. Siuvėjis iki šeštadienio apsiėmė pasiūti Up. Jis neapsiima mums padėti kulti Klvr. Neapsima padaryt Lp. Viską apsim̃čiau, viską apsim̃čiau, ale valgyt virt nenoriu – smertis į akis (nenoriu kaip mirties) Skr. Šunys apsiėmė vergauti žmonėms M.Valanč. Apsiėmė viens bernelis dėl vainiko plaukti StnD17. Aš, niekad melagiu nebuvęs, meluoti neapsiimu rš.
| Tumaitienė apsiėmė (pasižadėjo) jau daugiau nebepiršti I.Simon.
| Apsiimkim (susitarkim) kits kitą graudenti ir vesti PG. Aš n’apsiimsiu, kaip jis nor KII78.
| Jei tave didis koksai nor prie savęs vadinti, tai neapsiimkis (nesutik) BbSir13,12.
| Aba tatai išpildytų, ką apsiėmė MP148. Apsiimu ko ažu kitą SD440. Apsiimu kam SD200.
II. tr.
1. aprinkti (rekvizuojant): Vokyčiai apėmė arklius – nebėr doro arklio Šts.
2. paimti (į nelaisvę); užkariauti (miestą, žemę), paimti: [Rymionai] apėmė neprietelius į nevalią Tat.
| Piles apėmė S.Stan. [Mindaugas] yra lietuvių valstybės įsteigėjas, kuris vėliau apėmė didelius žemės plotus rš. Italijos karumenė apėmė Rymą VŽ1905,210.
3. užimti (valdžią, sostą), paimti: Naujas karalius apėmė valdžią S.Stan. Apėmė valdžią jo sūnus Gmž. Apimant naujam ciesoriui sostą, visi valstijos gyventojai priversti yra prisiekti V.Kudir.
| Vyriausybę (valdžią) apimti (paimti) Tat. Apėmę vyskupijos valdymą, išsikėlė iš Petrapilio į Alsėdžius EncIX18.
4. dial. psn. paveldėti: Po jo smerties vaikai àpėmė gaspadorystę BM209. Apėmė namus, vedė sau pačią Rp. Sūnus Justinas, dailiai jį palaidojęs, apėmė tėviškę M.Valanč. Po mano galvos apimsi didelį turtą, būsi turtingas Ašb.
5. pradėti (įsčiose): Sūnus, kurį tu žyvate apimsi ir pagimdysi, bus karalius brš.
6. Srv pagauti; paliesti; apsvaiginti; sujudinti; sujaudinti: Ją visą apėmė baimė, ir ji pagaliau pradėjo verkti J.Balč. Jis baimės àpimtas KBI13. Apimti baimės, nedrįso nė akių pakelti nuo žemės J.Balč.
| Miegas api̇̀ėmė, ir atsiguliau Ut. Vaiką miegas àpėmė Ml. Miegas teip apėmė, akys pačios merkiasi Ėr. Kad api̇̀ėmė mane miegas, tai nors mirk Ds. Ją apimdavo tingulys rš. Per šilumas mane baisus tinginys àpima Gs. Buvau skausmo apimtas rš. Nededa višta, turbūt bus džiovos apimtà (serganti džiova) Skr. Tūleropomis ligomis ir mūkomis apimtas Bru. Tankiai užeina sunkios ir smertelnos ligos ir apima daugelį Tat. Pasiutimo ligos apimtas (serga pasiutimo liga) Brt. Tėvas, didžiausio sielvarto apimtas, lakstė po kabinetą rš. Mane apėmė pyktis Lš. Jį apėmė pykčio jausmas rš. Žmones apėmė panika rš. Prakaitas apema (išpila), kad adatą nulauži Šts. Apėmė raudonis (paraudo) par tokias kalbas nepadorias Šts. Šilima apėmė (išmušė, sušilau), lig išpasakojau visą pasaką Šts. Žvilgsnis nerimo apimtas rš. Jį apėmė gobšumas rš. Viena mintis apėmė smagenis (jis tik viena tegalvojo) rš. Degtinė apėmė, paršlijo ir užmigo pas ugnį M.Valanč. Galvą apimanti (apsvaiginanti) kūpka KII223. Rodos, tik tris čėrkas išgėriau, o taip mane àpėmė Rs. Atves karaliui širvą žirgą, išteptą nuodais; kaip tik karalius sės ant jo, apims (paveiks) visą nuodai, ir bus mirtis BsMtI13. Užmiršti jausmai apėmė dūšią V.Piet. Drebėjimas ir išgąstis jas apėmė BPI191. Išgąstis apėmė sargus Mž277. Liga apimts BPI191.
III. tr.
1. išnuomoti, nusamdyti: Apim̃k sau tą gyvenimą ir gyvenk J. Ir kambarį ten àpėmiau, ir baldą įsitaisiau pradžiai gyvenimo Skr. Numeliai buvo apimti Šts. Apėmė artimam mieste namelius BsPII84. Vakar buvo koks [žmogus] apim̃ti malūno Pl. Žemę turim apėmę, bet keturiūse hektarūse su karve, su arkliu neišsitenkam Šts.
| Aušelis buvo dvare padriačikas: pats stogų nedengdavo, bet tik apimdavo Skr.
2. skolintis: Nekreipkis nuo to, kurs prie tave apimti nor B.
3. refl. tr. apsikrėsti, prisilipdyti (apie ligą): Karpas visuomet apsi̇̀ima Trgn.
IV. tr.
1. apsupti; paliesti; siekti: Revoliucinis judėjimas apėmė visą šalį rš. Taikos šalininkų sąjūdis apima vis naujus gyventojų sluoksnius sp. Požiediniai lapai apima (apauga) stiebą rš. Gumbas apėmęs šaknies kaklelį rš. Krapų aliejumi trinama sausgilos apimtas vietas rš. Sako, maro liga tuoj visą kraštą apima Lš. Tamsybės apėmusios žemę turėjo Tat. Ugnelė buvo apėmusi visą trobą (per gaisrą) rš. Kur būta jo trobų, plieskia ugnelė, kluonas ir tvartai jau apimti rš. Ji viską apėmė akimis (apžiūrėjo) rš. Jis apė̃męs iš karto dvi vieti (dviejose vietose dirba) BŽ160.
2. kiek apkepinti, apgelsvinti iš paviršiaus (duoną, pyragus): Pečius nekarštas buvo ir neàpėmė (duonos) Bsg. Taip gražiai duoną apėmė (duona pradėjo kepti, pluta parudavo) Rs. Pečius nelabai karštas, tai nei kiek neapiima duonos Ml. O gerai paskėlė, api̇̀ėmė, bus gera duona Ut.
V. tr.
1. pulti, įveikti: Aš jį lengvai àpimu Lš. Ma[n] dabar atrodo, kad anuos apim̃s Alk. Žvėrys jau paukščius apima (d.) Nm. Mus jis du kartu apėmė (puolė), o mus nė vieno neužmušė BsPII259.
| prk.: Trys pjovėjai, ir tiek rugių perdien negalėjo apimti (įveikti, nupjauti) Lš.
2. suvaldyti; apraminti: Negaliu tą eržilą apim̃t Žal. Kas juos apim̃s tokiuos išdykusius vaikus! Gž. Na, kap tu ten àpimi tuos vaikus? Alk. Ta žmona nelabai (nedaug) jį apima Vlkv. Mūs vaikai toki išdykę, kad niekas jų negali apim̃ti Brt.
| Plati gaspadorysta – sunku apim̃t (sutvarkyti) Žal.
3. nuraminti: Išlaistykit man kelelį, kad anas nerūktų, ir apimkit motinelę, kad ana neverktų (d.) Tvr.
VI. tr. būti nelaisvam (neturėti laiko); susilygti (kokį darbą atlikti): Žmogus àpimtas, neturi laiko Žlp.
| refl.: Jis tada apsiėmė darbo kitam sodžiu[je] Upt. Pas mus jau berniokas apsimė (sutiko už algą tarnauti) Jnšk. Vėl apsi̇̀ėmė avelių ganytų BM52. Žmonės, kuriems jis buvo apsiėmęs tarnauti, buvo kažkokie keisti J.Balč. Jis didžiu daiktu apsiėmęs yra KII326.
◊ apim̃ti jáutį (ãviną, kui̇̃lį, óžį) pasibėgioti, pasivaikyti (apie gyvulių patelę): Apėmė jautį – būs vesianti Kl. Žalionė (žaloji karvė) apėmė jautį Skd. Ta karvė yr neàpemanti jáutį Krtn. Ir mūsų žiemmitė apėmė jaučius KlvrŽ. Ožka mūsų ožius apė̃musi Plt.
apsiim̃ti su jáučiu (ãvinu, kui̇̃liu, óžiu) pasibėgioti, pasivaikyti (apie gyvulių patelę): Varom kiaulę jau pri trečio kuilio – neapsiema, ir gana Bržr. Karvė apsiėmė su jaučiu Eig.
atim̃ti, àtima (àtema, atàema), àtėmė (atàėmė) tr.
1. ką iš ko išplėšti, išveržti: Atim̃ti parsimetęs atimsi, bet induot neinduosi Dkš. Iš žmogaus možna atim̃t, o neseka insiūlyt Lp.
| refl.: Atsiim̃k, kas tavo K. Liepė atimtis (pasiimti atgal) pinigus BsPII26. Tavorą atimtis, o pinigus sugrąžinti Jzm.
2. atitraukti; pašalinti: Atim̃k (atitrauk) koją – tik nesugriuvau Sdk. Tarpai tarp kolonų paprastai užstatomi atimamomis sienomis rš. Ar žirnius atimk (pašalink), ar kiaulę paimk – abiejų neteksi Slnt. Arba gyvulį užmušk, arbą iškadą atimk Tr. Akmuo buvo atimtas nuo kapo SkvJn20,1. Viskas nuo stalo buvo atimta (nukraustyta) BsPI41. Kai kada ir bobų vaistai pamačija – vagi, kaip ranka ataėmė tinimą Ut. Ot pridėk šito tepalo, tai pamatysi, kaip greit sopę atim̃s Ds. Tik išgėrė [vaistus], ligą kaip ranka atėmė Lnkv. Nustojus dumti papirosus, skaudėjimą tą kaip ranka atima V.Kudir. Ir tą pačią sveikatą àtima kaip su ranka Krtn.
| Nukertu, atimu R10. Visi beržų drūtgaliai atimti Ėr.
| prk.: Pirma protą àtima, paskui pinigus Ėr. Afektą nopykantos idant nuog jų atimtų DP18.
^ Atimu žodį iš burnos (susilaikau kalboje) B. Velnias tave atimtų taip baisiai dejuoti! Žem. Kad tave tūkstantis peklų atimtų! Dr. Kad tavę paraliai atimtum! J. Velniai kur atim̃tų, tai smagiai pasijuokiau! Skr. O kad tave, kumpi, kelmai atim̃tų! Skd.
| refl.: Viens vieną, kits kitą atsėmė (atsiėmė, pasiėmė) Vlkv.
| Durys neatsidaro, taip atsiima [be pakabų] Mrj.
| prk.: Kiba mano vaikeliam protelis atsi̇̀ėmė Lp.
3. paimti, pasiimti: Sūnus visus àtėmė (išsikvietė pas save): ir brolius, ir seseris, ir tėvus Skr. Atimk tą nedorą karalių! PP23.
| prk.: Dievai, atimki šelmį bernelį – našluže benašlaučiau JV785. Atėmei tėvą ir motinėlę, atimk ir mane šią našlaitėlę (d.) Grž. Oi žeme, juoda žemele, atėmei matušę, atimk ir mani! (d.) Žem. Verčiau mane [, Dieve,] būtum atė̃męs į jo vietą (verčiau aš būčiau jo vietoje miręs) Skr. Neatimk manęs iš šio svieto viduj dienų mano Mž475.
| refl.: Atsiimk tą savo vaiką: jau jis man nusibodo nešioti Šn. Mažesnę seserį atsiėmė Db.
4. R8, M paimti, nusavinti: Kas čia mano kiaušius àtėmė? PP12. O švogerėliai, balti broleliai, atėmė žirgužėlį, įvedė į stainelę JV36. Ir atėmei tiemdviem (iš tų dviejų žmonių) tą meitėlį J.Jabl. Jam àtėmė visą turtą BŽ230. Vis ką gerą radę atėmė M.Valanč. Toj kumelė kaip paseno, o velnias neatėjo jos atimt, tai jis ją pardavė BsPIV52. Jam atėmė visą šarvą ir ginklą jo DP120.
| Tu iš meilės vis esi man davęs ir atpenč nuog manęs ataėmęs Mž434.
^ Kad velnias atėmė kirvį, teima ir kotą (tegul viskas prapuola)! Rz, S.Dauk. Jis pagatavas (pasirengęs) iš ubago terbą atimti (jis godus) Lnkv. Neatimk nuo ubago lazdos – šunes papjaus Krk. Atėmei, Dieve, karvę, tai pasiimk ir ožką (tegul viskas prapuola) Užp. Beatimsi iš žąsino avižas (ką davęs, nebesugrąžinsi) Škn. Iš šunies kaulą neatimsi Bsg.
5. suvalyti, sudoroti (javus, šieną): Cibulius nurausiu, į terbeles sukimšiu, ir bus iš po kojų àtimta Skr. Ar javas, ar vaisius – sykį laikas atėjo atim̃ti, turi atim̃ti: paskui gadinasi Skr. Geriau, kap visus dobilus gerus àtimi Kt. Negalėjo atimti vasarojaus [per lietų] Žr. Atėmus javus, ražienas aparti rš.
6. pareikalauti; užimti (laiko): Mano dalykai man visą laiką atima J.Jabl. Daug laiko Aldonai atimdavo komjaunuolių būrys, mugės paruošimas ir visa kita rš.
7. pašaukti, paimti (į karo tarnybą): Man sūnų atėmė į žalnierius Plng.
8. daryti nejautrų; suparalyžiuoti; apsvaiginti: Visą pusę jo atėmė R. Koją atėmė paralyžius rš. Jis pajuto savo rankas ir kojas jau nutirpus, tarytum kas jas atėmęs būtų rš. Man dažnai atima visą kūną, jau tik kas negerai yr vidury (viduj) Skr. Kai išgeri tų liekarstų, tai atima ir rankas, ir kojas Upt. Tas vynas toks stiprus: mun atėmė visus kaulus Plng. Ag aš negi girtas, visą protą tebeturiu, ale vot rankas, kojas atàėmė, ir nebegaliu paeit Ds. Paralyžiaus atimta, Nastelė išgulėjo 36 metus Šts. Banaitienei viena ranka atimtà ir sutinus Pc. Atėmė ir rankas, ir kojas – nebevaldo Lnkv. Jy labai serga: pusė atimtà (nebevaldo vienos kūno pusės) Slm. Kojas àtėmė, nebegalėjo vaikščiot Ėr. Jam atėmė žadą (jis nebegali kalbėti) Sv. Atėmė kryžkaulį kumelei Šts. Gal gripą turiu, kad atėmė skonį Lš.
| refl.: Teip atsi̇̀ėmė kojos visai (negaliu vaikščioti) Plv. Bėgtų boba, bet kojos rankos atsiėmė V.Piet. Jis tep kap atsiėmęs šiandien Srj.
9. gauti: Už savo nedorus darbus teisingą užmokesnį atėmiau M.Valanč. Prašykit, o atimsite brš. Atėmęs tokią žinę, patsai nenorėjo nėkaip tikėti S.Dauk. O kada pasibaigė metas, atėmė algos dvylekį BsPIV24. Jei gerai darysi, atimsi užmokesnį S.Stan. Idant kožnas pagal savo gyvenimą atimtų algą BPII525. Kas teisu bus, atimste VlnE33.
| refl.: Atsiimsi (būsi nubaustas), vaikeli, kada nors už savo nedorybes rš. Nale (= na, ale) jis nuo jos ir atsims Šn. Atimsitės rytoj Šatėse (jums atkeršysiu)! Šts. Ele, sudraskei sąsiuvinį – atsiim̃si! Skr. Kai parvažiuos tėtė, tai atsiim̃si diržų už išdykavimus Gs. Na, tu už šitą darbą gerai nuo tėvo atsiimsi (gausi mušti)! Brt. Bernai ilgą popietį sau atsiėmė (ilgai po pietų miegojo) Jnšk. Padielnyką atsiimti (iš sekmadienio pirmadienį pagiriomis sirgti) Grž.
10. nupirkti: Atvežkiat visus viščiukus, aš atimsu Up. Jei man būtų tikęs, tai aš būčiau iš jo atėmęs už kokius dvidešimt rublių Lk.
11. daug paimti už darbą, nuplėšti: Dvi skrandas pasiuvo, šimtą keturiasdešimt rublių àtėmė Skr.
12. pavogti: Jekė su klasta slaptoms Katrynos àtima ražą K.Donel.
13. atskirti; nutraukti, nujunkyti (žindomą vaiką ar gyvulį): Atimu, atskiriu SD208. Per anksti ir negerai vaiką nuo savęs atim̃t Ds. Kumelys sušiuro, kaip atėmiau nu kumelės Šts. Atimk teliuką nuo karvės Ėr. Būtum jau seniai atė̃mę telioką, kad nemislytumėm veislei laikyt Ds. Levas atimtas vaikus (nuo levo atėmė vaikus) WP217.
^ Bliauna kaip telias, nuo karvės àtimtas Mrk.
14. sunaikinti; panaikinti, uždrausti: Yra tokių vaistų, kai užduoda karvėm, tai iš kitų [karvių] atima pieną Gs. Raganiai karvėm pieną atimdavo, avelėm vilnas sumažindavo Ob. Ir atėmė (pašalino) gnusus nuo Paraono CII927.
| prk.: Aš tau kalbą atimsiu, kad tu nesisakysi LB198. Ir atėmė (nuplėšė) tavo šlovę, visą gražumėlį (d.) Kpč. Protą atim̃ti BŽ22. Visoki laimė yra jiems atimta Blv. Ir atimčiau ligas iš jūsų tarpo Skv2Moz23,25. Ans nor martės (= marčios) sveikatą atimt BzF40. Liga ataėmė iš žmogaus energiją rš. Ka užspiegia tokiu plonu balsu, tai ma[n] visai atima balsą (negaliu giedot) Gs.
| Atimu, pametu įstatymą R35.
| Iš jo paskaitą atàėmė, nebedavė skaityt Slm.
| Linksmybės … niekas jau mumus … notims DP215.
| Grafas atėmė sau gyvybę (nusižudė) rš. Ir dėl to norėjo atimti gyvenimo (nužudyti) A.Baran.
15. atskaičiuoti; sumažinti: Nuo viso skaitliaus nutraukiu, atimu, atrokuoju R13. Atimti vieną atkarpą iš antros reiškia sudaryti tokią naują atkarpą, kurią sudėjus su atimtąja gautume tą atkarpą, iš kurios buvo atimta Mš.
^ Kas tas per daiktas: kuo daugiau atimsi, tuo didesnis bus? (duobė) I.Simon. Kad pridedi, lieka mažiau, o kad atimi, lieka daugiau (pridenk žiburį ir atidenk) Šl. Įstatymas aiškus – nieko nei pridėsi, nei atimsi J.Jabl.
| refl.: Daug vingio atsiema einant tiesiáu Šts. Tiesiau važiuojant, žinoma, vingis atsiema (atsimeta) Šts.
16. refl. mirti: Laukėm laukėm per visą naktį, niekaip ligonis neatsiima Vdšk. Baigdamas tuos žodžius, atsiėmė Gmž. Jau vienas atsi̇̀ėmė, tuoj gal ir kitas Mlt.
17. refl. atsitraukti, atšalti: Jie kažkaip nuo mūs atsiėmę Prl. Nuo pernai metų Tamulioniai nuo mūs atsiėmė Prl. Kas tu nūnai tep atsiėmęs (nenusiteikęs) dirbi?! Nmn.

×daim̃ti, dàima, dàėmė (hibr.) tr. ppr. su neiginiu nepaimti kiek reikiant: Dračka (užrėžimas, žymė) kai kur perimta, o kai kur nedaimta Dv.
įim̃ti, į̇̃ima (į̇̃ema), į̇̃ėmė tr.
1. įgriebti; paimti: Kiek riešučių į̇̃ėmei saujon? Slm.
| refl. tr., intr.: Lapė nešės lapytį insiė̃mus (dantimis paėmusi, įsikandusi) ažu kaklo Dv.
| Jis augdavo taip sparčiai, kaip sužeistas, bet giliai šaknimis į žemę įsiėmęs (įsirausęs, įsikabinęs) medelis V.Myk-Put.
| prk.: Į širdį įsiėmė alkanos šaknys V.Myk-Put.
2. įdėti, įsiurbti (į burną); suvalgyti: Vos tik į̇̃ėmei arbatos į burną, turi vėl išspjauti Užv. Įemu druskos ir gargaliuoju Šts. Į burną nieko negalėjau įimt Vlkv. Per visądien nei kąsnelio duonos neinėmiau nastruos – nesuvalgiau Vrnv. Jis sveikas: gerai į̇̃ima į save Skr.
| Per didelis stikliukas, negali įim̃t (išgerti) Skr. Aš jau buvau drūčiai įėmęs (įgėręs) ir nebepastovėjau ant kojų Skr.
| refl.: Tos šaunios žolės (vaistažolės) lengvai įsiima (nešlykštu gerti) LC1879,10.
3. įsmaugti, įtraukti, susiaurinti (drabužį): Nesiūk tik tep maišiškai, ale įimk šonus! Alk. Jakutė ties viduriu įimta, tai nereikės prie jos nė dirželio Gs. Pasiūk sermėgą, per liemenį į̇̃imtą Alk.
4. įsiminti, įsidėmėti; išmokti: Reikia stiprinti atmintį jau tuomet, kada ji yra gebsni nedaug ką įimti rš.
| refl. tr.: Ji viską sunkiai į galvą įsiima rš.
| Kokį norint tinkamą sau amatą įsiimti ir versliją S.Dauk.
5. refl. tr., intr. įprasti: Įsiim̃k tik teip sakyt, ir turėsi paržodį Srv.
| Insiėmė kokią durnystę galvon, ir pliauškia Ut. Insiėmė kai šuva nuo metų lot Vj.
6. refl. tr. prk. prisigydyti, įsisavinti: Jaunuolė tarytum įsiėmė visus geriausius jausmus, mūsų liaudies išpuoselėtus sp. Ksaveras vis sąmoningiau įsiėmė Kauno įspūdžių į sielą Vaižg. Prisiminė jaunystė ir jos giedros, skaisčios akimirkos – tos, kurias siela įsiėmė ir saugojo rš. Moksleiviai privalo savintis ir įsiimti visa, kas žmonijos pelnyta rš.
7. surinkti, pelnyti (pinigus): Jis daug piningų įrinko, į̇̃ėmė KI508. Kursai daug įima, turi ir didelius išdavimus prš. Kokios žemės įimami̇́ejie (perkamieji) piningai KII4. Jos augintinis buvo … daugiau pinigų išdavęs nekaip įėmęs BsV107. Jis jau daug įėmė pinigų (avansu išėmė) An.
8. įsiskolinti: Esav įėmusiu už butą, kaip beišsimokėsiav? Šts. Skolės iñėmė Ln.
9. pirkti išsimokėtinai: Javų daug į̇̃ėmė uošvis ant bargo J. Daug visokių prekių įėmiau sankrovoje Š. Jau už kokį šimtą įėmiau Alk.
| refl.: Lig galui mėnesio daug įsi̇̀ima prekių krautuvėje Š.
10. refl. įsidegti, įsigalėti (apie ugnį): Ugnis ėmės ėmės ir insi̇̀ėmė, dabar jau gerai dega Ds.
11. apkepti: Juk jin (duona) įimta Bsg.
12. užkariauti, paimti; laimėti: Miestą įim̃ti KII88. Vokiečiai norėjo inimtie žemę, ne žmones BsVVIII. Užpuolė sultono vaiskai miestą Tacca ir jį su šturmu įėmė I.Simon. Pilis buvusi netoli Vilniaus, kurią kryžokai 1393 m. norėjo įimti A1884,38. Rymą įims jo priešininkai A1885,86. Pilis neinimama būsianti LTII514.
13. užimti: Ir Lietuva yra inėmusi menką [pasaulio] dalelę LTI565.
14. įveikti, nugalėti: Tokia boba kap melnyčia, ir jei su ja susiimtai, tai kažin ar inimtái Alv. Jau aš savo draugų neinimu Kls. Aš jį lengvai iñimu Lš. Šitą meškos inimt negalėjo, jį levai … sudraskė LTI22. Spiečių leisk per vilko gerklę – jo jokios bitės neįims! Vlk. Kazys savo brolio neinims Vlk.
15. refl. tr. pradėti dirbti, užsiimti: Kokį norintis darbą įsiimti S.Dauk.
išim̃ti, i̇̀šima (i̇̀šema), išėmė tr.
1. ištraukti; pašalinti: Išim̃k iš akies krislą J. Tėvas su dviem žentam atėjo ir išėmė kumeliuką iš balos BsPII128. Atklapos (kamanų dalys) yr išimamos [važiuojant] ir įdedamos [jojant] Rt. Duoną iš pečiaus išimti (ištraukti) KI145.
| prk.: Gražiai išema (išskiria) vikus iš miežių [trejeris] Pl. Sėmenai, linai trąšas [dirvos] i̇̀šima Skr. Kai įlenda liga, tai neišimsi Jnšk. Argi aš tau išimsiu sopulį? Lp.
| Išėmėme (išlupome) kuprą, pripylėme pupų NS695. Mes išimsim (išgriešime) akis JD410. Skerdžius išėmė (iškėlė iš lizdelio) mano vaikelius JD552.
| Bulvių išėmei (išvertei) krūmą, tai vanduo tik gur gur Ss.
| Plauksiu jūres maružėles, aš išimsiu (išgriebsiu iš vandens) žiedužį JD1127. Kaip išimsiu žiedelį iš jūružių dugnelio, perstos visi kalbėję Niem26. Antelės išims man vainikėlį FrnS127. Mėsą iš puodo išim̃ti, lizdą išim̃ti, bitis išim̃ti KI145. Nėra kada grūdai iš pečiaus išema (išsemia) Ds. Aš, atėjus namo, neguliau, išėmus pečių kūriau Klt. Iš rūsies i̇̀šėmė bulbes J.
| Tu išėmei ger gyvatoj savoj (tau gera buvo gyventi) DP272.
^ Ant delno širdies neišimsi (jei netiki, neįtikinsi), piktiem žmonėm nasrų neužimsi (pikti žmonės vis ką pikta kalbės, jų nenutildysi) Ašm. Nupjauk galvą, išimk (išplėšk) širdį, duok kalbėt (birbynė, plunksna) B. Nors tu jam širdį išėmęs parodyk – netiki, ir gatava Trgn. Motynišką savo širdį išėmus parodyč A.Baran. Ką prastas įdės, nė geras nebišims (kai gausi mušti, reiks kentėti) Plt. Ką mes įdėsim, ponas neišims (gausi mušti, nepadės nė pono užtarimas) Žem. Bėga kaip akių i̇̀šimtas (bėga skubėdamas, nieko nežiūrėdamas) K.Būg, Šd, Slv.
| refl. intr., tr.: Turi išsiė̃musius (išsiė̃musis, išsiė̃musi) J. Per žiemą visas galas dobilų išsiima (daržinės galą sušeriame) Jnšk. Išsiim̃k pats, aš negaliu Kdl. Išsiim̃k peilį Sld. Išsiėmęs iš pastogės grumstų mušamąjį kūjelį, iššliaužė tyloms į sodžių rš.
| Išsiėmiau porą šimtų rublių sidabru M.Valanč. Vienądien įdedami pinigai (į kasą), o kitą išimami̇̀ (atgal paimami) Žal.
2. išgelbėti, išvaduoti: Teatmen Poną savo Kristų iš numirusių prisikėlusį ir norintį bei galintį jį iš tos bėdos išimti BPII40. Aš juos iš smerties išimsiu BPII8. Idant mus išimtų ižg prakeikimo DP5. Idant mes … galėtumbim išimti būti Mž174.
3. išvalgyti; išgerti: Kai padirbi, tai pusbliūdį išimi lengvai Vl. Kaip griebė, tai visą stiklinę iškart išėmė Žal. Įpuolęs į karčemą, išėmiau malką Grg.
4. išnaikinti; išdildyti: Išim̃ti dėmes BŽ77. Spalvas išim̃ti BŽ23. Karštas vanduo visa ką i̇̀šima Trgn.
| Da ne visą várputį i̇̀šėmei (išakėjai) Kt.
| Gilią duobę i̇̀šėmė Ėr.
| Žuviai vidurius i̇̀šėmė Rm.
| Dantį i̇̀šėmė (ištraukė) Rm.
| prk.: Pragyt pragijo, bet sveikatą išėmė Prng.
5. išskirti: Neišema pasukų, ir yr greitasviestis Šts.
| Sako, kad išims [iš susisiekimo] šitą autobusą Krsn.
6. išlyginti: Pardžiūvus skarelė – neišima rukšlių [laidynė] Sml.
| prk.: Pabuvęs vieną mėnesį pas mane, išėmė jis garankštes (pariebėjo) Lš.
7. išmokti; pasisavinti; nukopijuoti: Mano kalba neprigimta: iš kitų šalių, pusių žemaičių išimta LTI514.
| refl. tr.: Durną madą išsiėmei neit gult iš vakaro Sdk. Kokią jūs madą, vaikai, išsiėmėt vis vienas kitą draskiotis? Ds. Po žodį išsiimsi (prisiminsi), ir bus graži [daina] Ad. Raštą [audeklui] buvau išsiėmusi nu kaimynės Dr.
8. iškirsti, išpjauti, išgriežti: Kalaviją išimu SD41. Va, čia kiek išimsi, ir bus gerai Mlt.
9. išpildyti (drabužį, autuvą); tikti matui: Platumas nei̇̀šima ilgumo Ėr. Man per erdvą žiponą pasiuvo, aš jo neišimu Lš. Aš šituos kailinius gerai i̇̀šimu Brt. Kur tau jis išims tokią mierą! Ds. Jo siuvimus visada labai gražiai i̇̀šimu Dl. Pečius kailinių dėlto i̇̀šimi, nor neišrodai storas Alv. Da ir ãnas gerai (kaip reikiant) šitų kalniokų nei̇̀šima Trgn. Tu, vaike, dar mažas, dar tėvo kelnių neišim̃si Ml. Ne kožnas sūnus tėvo išsegtą išima Rod. Šituos pavalkus išimdavo Sartasai Sdk. Jo koja neišima čebato Iš. Vaikas dar neišima tėvo batų Pbr.
10. iššaukti, išmobilizuoti; išrekvizuoti: Išėmė į karą visus vyrus Šts. Į vainą išimti̇̀ vyrai Gs. Nebėr arklių, visus i̇̀šėmė [kareiviai] Ėr.
11. gauti; paimti iš anksto: Kiek ans iš tos pasėlės i̇̀šima, o netura ir netura piningų Plt.
| Berniokui buvo 400 algos, du šimtus i̇̀šėmė, da du liko Jnšk.
12. išpirkti; nupirkti: Žmonės apstojo ratus ir kaipmat išėmė visus paršus Ėr.
| Paprašyk, kad bilietą išim̃t Trgn. Nuėjo stotin ir i̇̀šėmė bilietą Slm.
| Išimk alaus tuziną, aš pagydysiu tavo švykštulį Ggr. Išėmė ans ir antrą pusbutelkę – beturįs piningų Šts.
| refl. tr.: Nuėjom stotin, išsiėmėm bilietus Viln. Aš išsiimsiu bilietą Ut. Ar jau bilietą išsiėmei? Krtn. Jurgis su savo draugu išsiėmė degtinės butelį ir pradėjo gerti rš.
13. išreikalauti: Išėmė iš mane mokestį Srj.
| refl. tr.: Išsiimsiu išimtinę ir eisiu į miestelį gyventi Vkš. Butą pragėrė, beišsiėmė išimtinę Šts. Išsiėmė arklį, karvę ir gyvena karšybo[je] Lnk.
14. euf. pavogti: Jam bažnyčioj pinigus iš kišenės išėmė Jnšk.
15. išskirti, daryti išimtį: Klausykitės tada visi, neišemu nei vieno ir visiems sakau Sz. Visas salas mes gerai žinome, tai tiesa, bet išėmus Šventąją V.Piet. Išėmus vieną mirtį, nėr ant šio pasaulio nieko be vaisto DP522. Visas žmones mylėt liepia, o nieko ižg čia neišima DP528.
išimtinai̇̃ Žmonės … tebesitenkino beveik išimtinai maldų knygomis ir kalendoriais rš.
| refl. tr.: Par nedėlią vieną dieną išsiemu, neitu pri darbo Šts.
◊ medų išimti pažiūrėti, iškopinėti bites: Išimu medų SD259. Dar kiti labai gudriai nora daryti, ir medų išema pirm šilų žydėjimo S.Dauk. ×
ant parankos išimti už užstatą laikinai, iki teismo iš kalėjimo išvaduoti: Sėdėjo kalėjime, dabar tėvas išėmė ant parankos Ėr. ×
mierą išimti išmatuoti: Vesiuos pri siuvėjo, išims mierą, suknę juodą pasiūs Žem. Jis atėjo mūs langų mieros išim̃t Lš.
nuim̃ti, nùima (nùema), nùėmė
I. tr.
1. pašalinti; nutraukti: Pūtė toks didelis vėjas, jog reikėjo nuimti visas bures J.Balč. Medinis tiltas, pradėjus šalti arba ledams eiti, būdavo išardomas ir nuimamas rš. Nuėmė jam pančius SkvApD22,30. Nu stalo nuimti B. Nuims šinkorka kepurėlę JD1040. Man vis vien kai kaltūną nuėmė, kai dukterį išdaviau Ml. Pamačijo šitos liekarstos, kaip ranka nuėmė [skausmą] Skdt. Šiemet jau obuoliukų nesimato – kap ranka nùimta (visai nėra) Arm. Išsimiegosi – kaip ranka nuim̃s (nebebūsi pavargęs) Slm. Aš nùėmiau (nurinkau) kaupą, nebebirs bulvės iš pūro J. Nė dešimtos dalies [kiaušių] nesuvalgys, nė kaupo nenuims Žem. Nùimam (nukeliam) puodą nu ugnies StngŽ67. Subėga vilkai an eglę ir rodavojas, kaip reikia nuimt siuvėjas nuo eglės BsPII322. Būt jie nuėmę vainikėlį, būt jie pašėrę žirgužėlius JD27. Jis nuėmė vainikėlį kaip ryto raselę, jis uždėjo nuometėlį kaip tamsią naktelę BsO67. Vainikeli muno, žaliukeli muno, šį vakarą ant galvelės, o ryto[j] rytelį užtekės saulelė, nuims tavi nu galvelės StnD15.
| prk.: Jau geriausias vyšnias strazdai nuėmė (nulesė) Gs. Sugrįžk, bernyti, sugrįžk jaunasis, tu, nuėmęs vainikėlį, pats šalin išjosi JV236. O ir ateina tas šelmis bernelis ir nùėmė vainikėlį nuo mano galvelės JD499. Galvojom, kad lis – truputį dažtelėjo (tekštelėjo), nùėmė (nuplovė) dulkes, ir vėl gražu Grž. Nuėmė kietumą, kad patryniau dalgį su raudonai įkaitintu gelžiu (atleido ašmenis) Šts. Noriu, kad mokesnis būtų sumažintas arba kad jis būtų nuimtas rš. Nuimti sopulį BŽ148. Jam šlovę nùėmė (nuplėšė) Jz. Visai tau garbę nùėmė Gs. Anas man nei uždės, nei nuims garbės Ds. Žmogeli, aš nuimsiu nuo tavęs vargus ir nelaimes ps. Jau jį nuėmė nuo darbo (atleido iš tarnybos) sp. Sunkumas arba našta sielos est nuimama DP436.
| refl. tr., intr.: Nusiėmiau nuo pečių uodus ir musis BM145. Sako, esą plaukų, katrie nusiima (galima nuimti) Ds. Atsitikdavo dažnai, labai dažnai, kada tėvas Karalius nusiimdavo (nusijuosdavo) diržą I.Simon. Palik mus – tarė, skubiai nusiimdama (nusimaudama) pirštinę rš. Mes jį (šunį iš medžio) nusiimsma (nusikelsime) BsPII322. Be vainiko pasilikus, nusiimsi ir kasnykus O.
| prk.: Jis nuo savęs kaltę nusiima (išsiteisina) rš. Dienos prisidėjo, o nakties nusi̇̀ėmė (sumažėjo) Ėr.
2. nudirti, nulupti (odą, luobą): Daktaras nuėmė akių vilkį Krš. Negalėjo viens odą nuimti CI50. Žumušė lapę, kailį nuėmė Rod. Nušaus tave strielčiukėlis, nuims tavo kailelį VoL350. Kad tiktai [dvylis] pagaišo, rakalis nuėmė jam skūrą Tat. Mes nuimsim lokei lūpas JD965. Indėnai gali kartais apiplėšti keleivius ir nuimti jiems skalpus J.Balč.
^ Nuo vieno jaučio dviejų kailių nenuimsi (per daug neuždirbsi) NžR. Tėvas žadėjo tau skūrą nuimti (mušti) Rm.
3. suvalyti, sudoroti (javus, daržoves): Rudenį kolūkiečiai nuėmė neblogą derlių J.Avyž. Kolūkiai be nuostolių nuėmė visų žemės ūkio kultūrų derlių sp. Ar jau baigiat imt? – Jau mes viską nùėmėm Gs. Jau nùėmėm javus, suvežėm Šts. Kai nuimi javus nuo laukų, visi darbai gynėti Rod. Bulvės ir burokai jau nuimti (nukasti, sudoroti nuo daržo) Jnšk. Prieš nedėlią ir daržus nuims Pls. Da pašariniai runkeliai nenuimti Kt. Tujau reik apynius nuimti S.Dauk.
| refl. intr., tr.: Kai javai nusiims, bus lengviau ganyti J.Avyž. Po tam einam germūles nusiim̃ti StngŽ71.
4. padaryti planą, nuotrauką ir kt.: Jis turėjo nueit dvidešimt penkis kilometrus, planus nuim̃t, viską sužymėt Raud.
| refl.: Dukryte, nueik į miestą ir nusiimk (nusitrauk, nusifotografuok) Žg. Nusiėmėm dėl paso Ktk. Reiks ir man kada su tėveliu nusiim̃t Vžns.
5. iškirsti, nupjauti, nukirsti: Mūsų atminime miškus nùėmė Lb. Pirmiau šilo būta, dabar šilas nùimta Tvr. Nuim̃k tą šaką nuo rąsto! Ds. Nuim̃k šitą išsikišimą Mlt. Aš labai bijau, kad man rankos nenuim̃tų Plv. Skaldė kūlius, ir nuėmė rankos pirštus su paraku Plng. Tam nelaimingam žmogui reikėjo visą ranką nuimti prš. Pakaustei ant visų keturių – ar nenuim̃s kam kojas (ar neišspirs, neišmuš)? Gs. Budelis nuėmė galvą M.Valanč. Aš tau galvą dalgiu nuimsiu rš. Jau žino katinas, kad jau visiem galvas nuėmė BsPIV287. Aš tau nuimsiu galvą su šituo kardu Gž. Girdėjau, kad tu vienu rankos pakėlimu šimtą galvų nuimi! BsPIII285. Nùėmė mano sūnelio galvelę ant baisios vainelės (d.) Nč. Šviedrią šoblią parodė, jai galvelę nuėmė TD58. Kaip tik ėjo pirma kulka, galvelę nuėmė TDrIV159. Devynios kulkos pro šalį lėkė, o dešimtoji galvą nuėmė (d.) Ms. Aš tau galvą nuimsiu, kad tu mane apgausi Ds. Padarytų jis man teip, aš jam galvą nuimčiau Srv. Jeigu neišgydysi apsiėmęs, tai aš tau galvą nuimsiu BsPII284. Tu jam galvą nuimk, o anas vis savo gieda, ir gana Švnč. Žybt, ir nùėmė vokytį nu kojų Žr.
| Nenuėmiau taikinio (nepataikiau, nekliudžiau), ir šūvis nuejo pro šalį Šts.
| Taip gerą banką [kortomis lošiant] nuimi (nukerti, išloši) rš.
| refl. tr.: Imsiu šoblią, imsiu šveitrią, sau galvelę nusiimsiu d.
6. užmušti, nušauti: Jis iškart tris antis nùėmė (nušovė) Lš. Šautuvas nenuema zuikį Trk. Jo strielba ir iš tolo nuima kiškį Ck. Aš jį iš dubeltaukos nuimsiu Alv. Patruliai tyliai prislinko prie apylinkės, nuėmė sargybinius rš. Ir kvailys, kad tik turėtų šautuvą, teip lekiantį kiškį nuimtų Srv.
7. nukąsti, nudažyti: Kur gera kvarba, tai ir siūlus gerai nùima Trgn. Kad nors jau kvorba gerai nuimtų Sdk. Kaip tik prastus siūlus kišt ton pačion kvarbon, tai nùima gražiausia Lkm. Prasti dažai nenuėmė baltų vilnų, tik apžilino Ggr.
II. tr.
1. nuvarginti, nukamuoti; apsvaiginti; sustinginti: Nùima rankas, kol priverži vežimą Rz. Kas šiandien buvo Alytuj, tai arklius ratais nuėmė Alv. Nùėmė nuog visko, ne tik jau nuog kojų – visą pagynė Lp.
2. sujaudinti; paveikti; nupurtyti: Aštrus tėvelio pabarimas baisiai mane nuėmė Š. Ji išėjo į gatvę, ir ją visą net nuėmė: netoliese nešė grabą A.Vien. Kai pamačiau Jonuką, tik nuėmė visą Sdk. O žmogų daug nùima kokis nesmagumas Lp. Pamatau jį, ir nùima visą Trgn. Baimė nuėmė ją visą, širdis nuo krūtinės tartum atitrūko rš. Pamačiusi savo draugę, ligos nuimtą, dar labiau nusigando A.Vien. Kai tik išejau iš pirties, visą ir nùėmė (apsirgau) Ktk. Visas tik nùimtas, koks perbalęs Trgn. Liga nùėmė visą Ds. Nieko jam nesopa, tik taip visas nùimtas guli Užp. Žmogus nuimtas kvarabos guli kai malkapagalis Prng. Taip bloga man pasidarė, taip nuėmė visą, kad net pastovėti nebegalėjau An. Man kažin ko pusiau nùėmė, gal jau reiks sirgt Slm. Geras vynas greičiau žmogų nuima (apsvaigina) kap arielka Prng. Spiritas gali taip nuimti, kad nieko nebejausi Slm. Išgėriau keletą stiklelių – tik šiulta šiulta, ir nuėmė visą Ds. Kap parūkau stiprą tabaką, tai tep galvą ir nuima Lš. Kap pabuvau in oro, tai šaltis suvisai kojas nùėmė Arm. Mane šaltis kad nùėmė – jau reiks turbūt sirgt Ds. Išėjau ant orą, tuoj šiurpas nùėmė Ėr. Šaltis nuema ligoną Šts. Šaltis nùėmė visą Ds. Visą nùėmė šaltis Jnšk.
3. refl. pasigerti: Ėmė nùsėmė gražiai Lp. Nusėmęs buvo visai Lp. Išgėrė kelias čėrkas ir tep nusi̇̀ėmė, kad nei paeit negali Mrs.
III. tr. samdyti; nuomoti: Reikėjo tau vienam visas vagonas nuim̃tiej Trgn. Čia jau Jusys nuėmė ganiavą, reikė anksčiau Ut. Kad nùima ežerus, tai ir tinklus turi Trgn.
| refl. tr.: Tura nusiėmusi miestalė[je] kvaterą Dr.
paim̃ti, pàima (pàema), pàėmė
I. tr., intr.
1. pačiupti, pastverti ranka, pirštais, dantimis, kokiu įrankiu: Daugelis vartė rankose paimtus ginklus J.Balt. Paimk dainyčią (milžtuvę) ir nueik palaidyk karvę Lzd. Paimk raktelius, padėk ginklelius, eik į svirną ilsėti (d.) Plt. Paėmė nešioti ant rankelių JV601. Aš paduškos nevogiau, penkiais pirštais paėmiau NS198. O meška, paė̃mus su savo kanopa, metė jam an akių LB168. Paėmė vaiką iš karalienės BM19. Man iš po akių vilkas pàėmė paršą Grš. Aš paėmiau (įsitvėriau) jam už rankos Blv. Paimk trumpai kamanėles, kad nė neskambėtų JV927. Žuvų yra, tik neina jas paim̃ti (sužvejoti) Kbr. Niekas nepàėmė to lydžio – vis išlekia Ėr. Nubėgs lig keliu[i] [pasibaidęs arklys], ir paims (sulaikys) žmonės Slm. Puci, puci, Briseli, paim̃k (siundo šunį)! KlvrŽ. Šuo ne visada katę pàima (pagauna) KzR. Paim̃s (pakels ir pradės vyti) šuva kiškį, tai penkius kilometrus nepaleidžia Ėr. Mūsų šunes buvo ne bet kokie: jie paimdavo hienas ir vilkus naguosna Blv. Tai kad ką norėsi paimt (įsidėti) in krepšį, tai tik sakyk: „Eik in krepšį!“ BsPIV23. Kažno ar an du vežimu paimsma (sukrausim) Sdk. Dėl to litra (= litras) daug pieno paima Trgn. Ėjau arklių paimti (išvesti) nuo rugienų Rd. Jonas ir tai nepaėmė šio pikčiurnos [arklio], o tu paimsi̇̀ Trgn. Ko gi šitie sveteliai čionai suvažiavo? … Argi mane jaunuolytės pagiimtų (paimti ir išvežti)? (d.) Jž. Vėl paėmė (nusivedė) į labai aukštą kalną SkvMt4,8. Pàimamas (pakeliamas) tiltas K. Paimk (atmatuok) šimtą žingsnių nuo čia ir įkišk biržį Ut. Niekas mus neįtikins paimti kitą kelią (pasukti kitu keliu) rš. Aš paskui nepàėmiau (nepasukau) tuo keliu Lp.
| prk.: Pakilo vėtra, paėmė jo akrotą, metė ing akmeninį krantą marių Tat. Mus žiemys nepàima (neužpučia) per girią KzR. Kai pàėmė vėjas, tai dakalkos skalam skalam Gs. Nėra kas paim̃t (pjaunant maža žolės) Vlkv. Čia visai maža žolė, net dalgis nepàima Trgn.
| Paimk tu ją kokiam darbe (ji gerai dirba, nesusilyginsi su ja)! Dr. Iš ausies pàemu (įsidėmiu, išmokstu) natį Dr. Syla meilės nepaimsi (mylėt nepriversi) Tvr. Košės yla nepaimsi Aps. Do ir jos plika ranka nepaimsi (ji neprasta, nepaniekinsi) Ds. Ketvertą [vaikų] paėmė žemė (keturi vaikai mirė) Kt. Jokūbas jos žodžius taip į širdį paėmė (atkreipė į jos žodžius dėmesį) rš. Reik vaiką pri savęs paim̃ti (žindyti) KlvrŽ. Kad vel[nia]s paėmė kirvį, teema ir kotą (kad jau daug kas žuvo, tegul žūva ir kas liko) D168. Tylėk, paimsuot rykštę (plaksiu tave, mušiu)! Kv. Paimkit jam pagalį! rš. Ar nereiks tam svečiui šluotą paim̃t (ar nereiks svečią išvaryt)? Alk. Bent sykį savaitėj netikėtai paimdavo šluotą (pašluodavo kambarį) rš. Kad tave velniai paimtų! Ut. Kad jį pirmutinė kulka paim̃tų! Brt. Kad taũ žemė paimtų! Ut. Kad taũ paimtų̃ smertis! Arm.
| refl. tr., intr.: Patamsy toks mažas obuolys pasiėmė Ėr. Žmogus, ant kelmo pasilipęs, mietą pasiėmęs J. Pàsėmiau nosinę Vlkv. Ana pati pasi̇̀ima, nereikia duot Trgn. Ar tas siūlas pasi̇̀ėmė (audžiant įsiaudė)? Rdm. Ar negali pats pasim̃t sau valgyt? Ds. Pasiėmė krėslą ir atsisėdo priešais J.Balč. Vaikiukai pasiėmė pančius vyti Žem. Jau toks pats darbą pasiima (žino, kada ir ką dirbti) Gs. Aš jau turiu pasiim̃t vyšnią ant širdies (turiu suvalgyt vyšnią), taip rūgšties noriu Skr. Iš pasiimtų (įsidėtų) tų pinigų kelionei beliko visai maža J.Balč. Laivas turėjo pasiimti kuro J.Balč. Kiek pàsimi ant stalo, tiek suvalgai Skr. Vėl vaikščiosiva, pasiėmę (susikabinę) už rankų rš. Pasiėmęs už rankelės, į dvarelį vedės (d.) Vdk. Pasiimk (pasikelk) andaroką: susišlapinsi Rdm. Jis kas rytas eidavo žemyn į kaimą, pasiimdavo ožkas ir varydavos aukštyn į ganyklas Mš. Pasiėmęs šunis, eina medžiotų Blv. Nuvažiavo į viešbutį pasiimti Audos su Paspartutu J.Balč. Tėvą pasiėmė pas save BsPI168.
| prk.: Mes negalime laukti malonių iš gamtos; mūsų uždavinys pasiimti jas iš jos rš. Pasiimk akis į ranką (gerai žiūrėk) ir atrasi Dr.
2. įsmaugti; patrumpinti (drabužį): Matai, Marė dar su paimtu jaku I.Simon. Gali paimti paimką bent par porą pirštų Brs.
3. sudoroti, suvalyti (javus): Vasarą visko yr, viskas gera, tik reikia paim̃t Skr. Ka trąšų būtų, paim̃tų savo derlių Krtn.
4. patempti, pajudinti; pagalėti ką dirbti: Kumeliotė nepaima šito vežimo Skdt. Šyvasis kad paėmė vežimą, ir bėrasis pagavo traukti Dr. Jeig arklys iš karto gerai nepàema, tai paskui sunku beprisivyt Ds. Nepaim̃s (nepaveš) ir iš vietos tavo kuinas šito vežimo Ktk.
5. priversti; paspausti prie darbo; prialsinti: Vakar arklį gerai pàėmėm, tai šiandien štyvas Slm.
| Na, bet reiks save paimti į rankas (susidrausminti, prisispausti prie darbo) rš. Paėmęs save į rankas, aš abejingai pasakiau rš.
6. refl. pasiryžti: Pasiėmė eiti svieto žvalgyti BsPII145. Pasiim̃siuos ir išmoksiu Šts.
7. refl. apsiimti: Tenepasiema nėkur eiti, teateita linų rauti Nt.
8. užmušti, nudėti, nušauti: Vienu kirčiu penkias muses paėmiau Vdžg. Tokiu šautuvu kiškio nepaimsi̇̀ Lkm.
9. paveikti, paliesti; priimti, pritraukti: Sviestą gali paim̃t koks kvapas Ėr. Šalčio pàimtos bulvės Ėr.
| Taukai nepaema sūrimo, nepriema druskos Šts.
10. įdėti, įtraukti į burną; pavalgyti, paėsti; suėsti, išgerti: Jei jos vyras paims tavo vaistų, tai tuoj liks sveikas rš. Išalkęs buvau, nu tai gražiai pàėmiau Ll. Ta kumelė daug į save pàima – neiššersi Rs. Ir paršiukai paima daug grūdų Stl. Mūs kiaulelė tai pàima to ėdesio: tuščias ir tuščias lovys Skr. Kai lauke sniegas, vištos maisto pàima (reikia joms daug lesalo) Skr. Pàėmėm (išgėrėm) užėję po porą burniukių Skr. Mudvi dažnai pàimam Šilinėj Skr. Pàima per viršų (per daug išgeria) Ėr. Dalba jau beveik neabejojo, kad jie abudu su savo svainiu paimsią tą statinaitę kaip nieką rš. Mūsasis kunegas yr šnapšę paemąs ir numinę pakeląs Tl. Keturias stiklines pàemi kavos, tai drūtas Prn. Steponą vėl sakė esant slinką, savo burną paimantį (išgeriantį, girtaujantį) M.Valanč. Šnapso daug į save pàima (daug išgeria) Rs.
| refl. tr.: Petia pasiėmė pilną burną oro A.Vencl.
11. pareikalauti: Tiek arklių iššert, kiek tai pàima Lkš. Tas darbas paėmė daug laiko rš.
12. refl. pasižadėti; apsiimti: Mindovė (= Mindaugas) krikštytis pasiėmė S.Dauk. Yra didelė gėda nu kitų paskolyti ir pasiimti jiems atduoti, o nėkados skolos nemokėti S.Dauk. Jokūbas, didžiai įsimylėjęs, pasiėmė tarnauti M.Valanč. Kiti pasiima padirbti … trobesius, gelžies kelius, tiltus M.Valanč.
13. suprasti; įsidėmėti: Ne mūs galvai paim̃t, ką jis čia rašo Vlkv. Aš tų litarų negaliu paimt Ml. Senis tuoj paėmė jo nupasakojimą, o aš nė kaip negalėjau paimti Kltn. Ko paimt negal silpnybė mūsų SGI143. Kad mokslą nori paimti, turi gerai valgyti Dr. Mokslą yr paėmusi (mokyta) Šts.
| refl.: Nė vienas vaikas nepasiėmė, tik aš vienas buvau išmokęs, supratęs Šts.
II. tr.
1. pašaukti (į kariuomenę): Murka nepaimtas J.Jabl. Ir paėmė mane jauną į kareivių pulkelį JD765.
2. išvesti (į nelaisvę); areštuoti: Visą dešimtį giminių į nevalę paėmė ir į Asiriją nuvedė S.Stan. Buvo ir sekretorių paė̃mę Ėr. Ar tiesa, kad tavo gaspadorių pàėmė? Švnč.
| refl.: Jie nedavė pasiim̃t (nepasidavė) Skr.
3. užkariauti; laimėti: Nėra tokių tvirtovių, kurių bolševikai negalėtų paimti rš. Supraskite pagaliau, brangūs draugai, kad valdžią reikia paimti jėga, kova, sukilimu rš. Laisvės nekrinta iš dangaus, jos yra paimamos, tarp kitko, gerai organizuotos darbininkų partijos dėka rš.
4. užeiti, ištikti, apimti (baimei, juokui): Jį paėmė rūpesnis ir baimė J.Bil. Kad pàėmė juokas! Pc. Jau jį visą baimė paėmė LTI172. Lakstė boba, bailės paimta Rd. Vilių paėmė nemalonus šiurpas I.Simon. Mane paėmė miegas rš. Arklys gulasi, keliasi, paima jį karštis rš. Tik išėjau į orą, tuojau paėmė šaltis Jnšk. Tus būtum ir piktumu paėmęs Pln. Kogi juokies lyg durno (= durnumo) paimtà?! Ds. Paėmė rūpestėlis, kad atjoja bernelis (d.) Kp. Žmogus rūpesčio pàimtas J.Jabl. Maža ką pykčio paimtas gali prisakyt ant žmogaus Ds. Ka pàėmė jį liga, vos išsigaiveliavo Gs. Gal ir šita akis paimta [ligos], kad vis juoduliukai maišosi, kaip musytės skraido Al. Eik gult – atrodai kap visas ligos pàimtas Gs. Paėmė jį kokia nogloji, va jau trečia diena guli Arm. Jei mane paima skaudulys, tai aš gulu Lp. Pàėmė mane gailestis į jį bežiūrint Gs. Ūkininkę džiaugsmas paima J.Jabl. Ją visą paėmė skausmas J.Balč. Paėmė ir juos noras pašūkauti J.Jabl. Pamotę paėmė pavydas TŽV640.
| Mane širdis paėmė (užpykau), kai supratau, kad anas pavogė mano rūbus Prng. Kolei jis prisiruošia išvažiuot, tai jį ir pusrytis pàema (ateina pusryčiai) Kvr. Man gailu paėmė (pasidarė) bičių Šts. Negulėk ant pečiaus, ba paims (sugaruos) galvą Alk. Kad mielės paimtų (kad prasidėtų rūgimas), deda miltų į numinę Ggr. Ale greit pàėmė rūgštis agurkus (greit įrūgo) Slm.
| refl. tr.: Stingulys pasėmė jį kiaurai rš.
III. tr.
1. vesti (moterį); ištekėti; gauti žentą, užkurį: Paimu moterį SD448. Kriauza apsisvarstė ir paėmė jo Mortą P.Cvir. Bet kur tu, Onike, dingsi, neturėdama pasogos? … kas gi tave paims pliką? Žem. Auk ir lauk, aš tave paimsiu Lnkv. Vaitkiukas pàėmė Dailidžiukę Skr. Jis turi paėmęs mano seserį Mrs. Mes tavo dukrelės paimt norėjom J.Jabl. Tai kas, kad jauną paim̃s Dgl. Labai noriąs paimt sau jauną mergytę až pačią BsPII240. Pàėmė ir su namais, ir su žeme Ad. Pasėjau linelius, kur lyguma, paėmiau panelę, kur mylima NS613. Cit, neverki, panytėle, sugrįšiu ir sugrįžęs iš vaiskelio paimsiu (d.) Pnd. Tobijošius užaugęs paėmė moterį S.Stan. Paėmiau pačią ir todėl negaliu ateiti brš. Suliūbiju, jog tave paimsiu DP69. Bau nežadėjai kuriai kitai paimti jos ažu moterį? brš.
| Ar turi gerą ir nepriverstą norą šitą, kurį regi ties tavimi stovintį, ažu vyrą paimti? brš. Ant Zosikės trakšt ir paimu žentą! Žem.
| refl. tr.: Tu pasiimsi sau lygią I.Simon. Pabus pabuvęs (pagyvens), o paskui, kokią norės, tokią pasiim̃s Skr. Vainikais rėdydavo senieji tuos, kurie pasiimdavo SPI225.
2. pasamdyti, priimti į darbą: Buvome paėmę plūkėją linų plūkti Jnšk. Reiks paim̃t vaiku[i] nešiotoją Slm.
| refl. tr.: Pasiimsiu dienyką (padienį), padės mišką suvežt Jnšk.
3. pasisavinti; nusavinti: Gaspadinystę pàėmiau Rdm. Kad pergalė būtų visiška ir galutinė, reikia dar paimti visa tai, kas vertinga kapitalizme, pasiimti visą mokslą ir kultūrą rš. Čia yra šis tas paimta ir iš Kuršaičio žodyno J.Jabl.
| refl. tr.: Atiduok, kas mano, ir pasiim̃k, kas tavo BŽ248. Savo radęs, gali pasiimti Pp.
| Vokiečiai tiktai prūsų vardą turi pasiėmę rš.
IV. tr.
1. gauti, įgyti: Kiek pàėmei ažu rugius? Sdk. Keletą rublių už uogas paėmėm Mrj. Ar jau pàėmei kokius devynis rublius už pamidorus? Jnšk. Nėr iš ko paimti pinigų (neturiu ko parduoti) Jnšk. Juo daugiau paimsi, juo daugiau išleist reiks Jž. Paėmiau paėmiau, tris šimtus rublelių paėmiau (d.) Upn. Paėmė kaip už kviečius (brangiai) Ukm. Laišką nuo tavęs paėmė Jonas Pš. Dažnai iš pašto grometą paimdavome Pt. Ar pàėmėt pinigus, kur siuntėm? Jnšk. Jeigu jūs paimsite šį laišką, tai prašom atsakyti rš.
| Gira plutą paema kaip dangtį (ant giros pluta užsideda) Šts. Kad ėstų kiaulė, veikiai paimtų kūną (suriebėtų) Šts. Tai jau jis, drąsą paėmęs (įsidrąsinęs), kai davė jai, kai davė! Skr.
| refl. tr.: Ar jie pasiima sveikatos to[je] Palango[je], ar nu papratimo važiuo[ja]? Dr. Su žmogumi nuolatos begyvendamas, [arklys] žmogaus būdą pasiima Blv.
2. pasiskolinti: Puidokas iš banko pàėmė pora tūkstančių Up.
| refl. tr.: Savo [pinigų] nesutekdavom, reikdavo ir iš bankos pasiim̃t Slm.
3. nupirkti: Gaila buvo nepaimti Ėr. Turėjo aviečių – tuoj pàėmė Ut. Paim̃k kokią bandutę vaikam lauktuvių Alk. Mieste be pinigo nė aguonos grūdo nepaim̃si Jnšk. Ale tai dyvai, kad ir už du šimtu nemožna paim̃t BM33.
| refl. tr.: Turim pasiė̃mę šiek tiek miško Užv.
4. išsinuomoti: Cigonai ant žiemos paima kambarį ar mieste, ar kur kitur Skr. Trejus metus turėjau tą sodą paėmęs Ėr.
5. euf. pavogti: Nepalik pernakt drapanų ant tvoros – da kas paim̃s! Slm. Kaipo gal kas ineit namuosna stiprojo ir jam paimt šarvus jo, jei nesurištų pirmai aną stiprąjį BtMt12,29.
6. refl. paaugti, patarpti: Gerai tas lietus – gal kiek pasiims vasarojus Srv. Kaip tik palijo, tai tep žolė ir pasėmė Lš.
V. tr.
1. įveikti, nugalėti (imtynėse); laimėti: Kas, kad jis mažas, o gerą vyrą pàima Ll. Vyras kaip bačkiukas, nedaug kas jį ir paims Srv. Jis stipras, aplinkui nėra nė vieno, kas jį paimtų rš. Mūsų avinas jūsiškį labai lengvai pàima Up. Šuva geros katės nepaima Ėr. Kiekvienas šuo mūsų kudlį paims Srv. Anys turėjo seniau meitėlį, kad visos ūlyčios šunes nepaimdavo Ds.
| Šiandien visos dirvos nepaimsma (neįveiksim aparti) Ll. O jie puikiai vedasi, ne bet kas juos paims (susilygins su jais)! Ėr. Iš nieko pinigų susikrovė, ir paimk tu jį, kad nori! Ds. Paim̃k tu ją (ji labai gudri)! Švnč. Tu jo nepaimsi̇̀: kur prieis, te jo viršus Trgn. Kazys daugiau rado riešutų. – Paim̃si Kazį! Trs. Paim̃k tu ją kokiam darbe! Ds. Jį sunku paim̃t ant kalbos Skr.
2. pabarti, prispirti, griežtai su kuo pasielgti: Paim̃k gerai [vaiką], tai nebelakstys, kur nereikia! Slm. Paim̃k, ir prisipažins Slm. Ją kad paėmė močia, tai net raudot pradėjo Slm.
| refl.: Pasiima pasiima su bobom, ir vėl tuoj geras Jnšk. Einam pasiimt! Mrs.
3. apgauti: Manęs nepaimsi: aš vėtytas ir mėtytas rš. Dabar ir mažo vaiko nebepaimsi Ds. O jo geruoju nepaimsi (lengvai neapgausi): ne pirštu perintas, ne bačkoj augintas Pkr.
| Aš jį paėmiau į maišą (apgavau, apsukau) Gs.
VI. tr. pradėti: Trečią nedėlią paėmėm gyvent Ml. Kad būt dviejuo paimta velėti, būt jau pabaigta Užv. Kaip paimsiu kailį skusti, tu pradėsi dūdas pūsti! Vnž. Nuėmėm pusę rugių lauko, paimam kitą valyti rš.
| refl.: Duona pasiėmė rūgti Šts. Kad susitūrėtų stogas, reik kloti su prielotėms: stogas kiteip pasiema eiti Šts. Du metai suėjo, treti pasiėmė Ukm. Pasiema vėl gailėtis S.Dauk.
VII. intr. vartojamas su kitu veiksmažodžiu veiksmo stiprumui, staigumui pažymėti: Rodosi, papūtus vėjeliui, paims pasikels rūkas rš. Paėmė ir numirė Švnč. Jis norėjo paimti ir šaudyti į bizonus J.Balč.
◊ žõdį (bal̃są) paim̃ti gauti susirinkime pirmininko leidimą kalbėti: Žodį paima geležinkelio mazgo dirbančiųjų atstovas sp. Staiga paėmė balsą Raidžius Db.
kantrýbę paim̃ti iškęsti, susivaldyti: Kantrýbę paė̃mus, reik kęst ir tylėt Gs. Klausydamas jo kalbos, aš kantrybės nepaimu Trgn.
pasiim̃ti ùždavinį (páreigas, priédermę, atsakomýbę) įsipareigoti: Jau pasiėmė pareigas šiuo atžvilgiu sp. Vadas pasiima ant savęs priedermę ginti silpnesnius nuo pavojaus Blv. Pasiimti atsakomybę rš.
rū́gštį paim̃ti pradėti rūgti: Duona labai rūgštį paėmė negardžią (negardžiai įrūgo) Užp. Įkišė [giron] dvi riekes [duonos], ir pàėmė nuo duonos rū́gštį Sl.
vir̃šų paim̃ti nugalėti, laimėti: Mes tvirtai tikėjomės, kad partinė pareiga labai greitai paims viršų prieš natūralų norą „išlieti tulžį“ rš. Paėmė prekybos kovoje viršų J.Balč.
paim̃ti į nãgą (ant nagų̃) pabarti: Miestely kad pàėmė jį ant nagų̃ (ėmė barti) Bd. Ka pàėmė gerokai į nãgą, vaikelis ir krokti pradėjo Vvr.
paim̃ti ant dantų̃ pabarti; apkalbėti; pašiepti: Susitikęs savo švogrių, kap paimsiu ant dantų (išbarsiu), tada jis žinos, kap gyvena ant svieto Nč. Kai aš ją paimsiu ant dantų, tai ji žinos, kap pletkus vedžiot! Alv. Tai da Kaziokas kad paimt an dantų, neturėtum ką sakyt Skdt. Jie mane kap paėmė ant dantų, tai vos aš ištrūkau Lš. Jis tai jau kad paima ką ant dantų (apkalba)! Bd. Paimk paimk in dantų, o tai labai razumnas Ut. Ka mans visi tave paimsma ant dantų, tu į trobą daugiau bijosi įeiti Ll.
paim̃ti ant liežùvio pašiepti: Bandydavo jam įskaudinti, paimdami ant liežuvio (pašiepdami, erzindami) V.Myk-Put.
paim̃ti ant barõno kamantinėti, tardyti: Paėmė jį ant barono, kur jis pavadį padėjo Rdm.
linùs paim̃ti paklotus linus pakelti, sugrėbti į kūlius: Oi kas tau, motule, linelius paims? TŽI182. Ir paėmiau žalią liną, tindralialia žalią liną d.
paim̃ti jáutį (kui̇̃lį) pasivaikyti, pasibėgioti (apie gyvulių patelę): Karvė jau paėmė jaučius B.
périmti, périma (pérema, per̃ima), pérėmė
I. tr.
1. imti ką per pusiau, pusiau: Kalė parema šunytį par pilvą ir nešas Šts. Párimk (sulenk) tą siūlą, ir susuksiam trilinką! Šts.
2. prk. kiaurai paimti, pereiti; patraukti, paimti: Ot smarkus vėjas – ir per kailinius périma! Lš. Párėmė vė[ja]s, ir gavau reumatizmą Dr. Tas vė[ja]s párima žmogų kiaurai Užv.
| Mariutė tik perėmė akim ir mirė Lz. Jau ir anas velnio périmtas (nebegeras, niekai) Dglš. Kas jam rėžt, kap jis velnio perimtas (užpykęs, pagedęs) Lp.
3. nukelti, sugriauti (tiltą): Tiltas yr parimtas, kad negalėtų kareiviai par upį parsikelti Šts. Kryžiokai, užstalė[je] sėdėdamys, pamatė atskriejančius žemaičius, vos bepaskubėjo tiltus parimti ir tuomi savi gelbėti S.Dauk.
4. paimti iš vienų rankų į kitas: Lotsas tuoj nuėjo perimti vairo iš kapitono rš. Perima sūnų iš mano rankų ir stato aslon rš. Išeina mergelė, balta lelijėlė, mano žirgą perimdama, mane žadindama (d.) Mlt. Toliau périms malūnas Srd. O su laiku ir sklypininkų žemeles perimsime mūsų familijos nuosavybėn A.Vien.
5. per daug paimti: Aš arkliu[i] ėmiau seradėliaus, bet perėmiau per daug Rtn. O ką man reiškia ir perimt pinigų – mokėsiu, kur juos dėt! Srv. Tau párėmė, vaikali, tu parmokėjai Šts. Laukia, kad terminas išplauktų, o sumą périmtų Lp. Viršų perėmei (per daug įsigėrei) Dj. Negalimas yra dalykas, kad žmogus, kiek tiek gerdamas arielkos, neperimtų saiko srš.
6. pertraukti: Perimsiu tavo ūturką (kalbą) Ml.
7. nuraminti: Niekas man neparims mano širdelės Švnč.
8. refl. nustoti (ppr. su neiginiu): Nepersiima žmonės eit, eina ir eina Lz.
9. paimti: Neperėmė niekur kareiviai Lp. Kad tu mano gėrybą perėmei, tai ir mano dukterį im' Tvr. Ans parema gromatas iš pačtos J.
10. refl. prisispausti (prie darbo): Kai pati pérsiėmiau, tai ir išmokau skaityti Ds.
11. prk. sujaudinti: Jį šita žinia buvo labai pérėmusi KI113. Taip buvau perimtas, kad užsidegiau žiburį V.Kudir. Tai buvo širdį perimąs atsisveikinimas Ns1832,5. Jo žodžiai mano širdį pérėmė KI646. Perimtõs dvasios (entuziastiškas) KII174.
| refl.: Saulius visais dalykais taip pérsiėmė (susirūpino), kad nei miegoti, nei valgyti nebegalėjo Vaižg. Baltos rožės likimą dainavo taip persiėmusi rš. Persiėmęs (karštai) kalbėjo Ob.
12. imti kiaurai; persunkti: Ardami vejos neparema (negiliai aria) Šts. Alkogolis priguli prie tų nuodų, kurie perima visą organizmą V.Kudir. Koks medis duoda vaisių, tas párimtas (šalčio griebtas, nušalęs) Ėr. Párėmė šaltis mane Ėr. Sušąlu, šaltis perima R122. Mane visą párėmė šiurpas Ėr. Esu skaudumų parimta Šts. Vakarop šaltis mus perėmė kiaurai rš. Kaip ledu perima žmogų FrnS176. Kad ne vėjas, tai šitoks šaltis da taip greit neperimtų Ds. Tos smarvės jis visas périmtas Lš. Šitas sopulys perimantis ligi smegenų Mrk. Negardūs kopūstai, kad dūmų perimti Lš. Šitie vaistai visus kampus pérėmė (visi kampai nuo tų vaistų kvepia) Lš. Barščiai périmti silke (= silkės) Smn.
| prk.: Tas ypatingas liūdnumas, kurio beveik visos [dainos] perimtos LTII98.
^ Perėmė apvyniai misą (ir ramusis supyko) B. Su juo nebesusikalbėsi, jis kitų périmtas (įtikintas) Ėr.
| refl.: Kvepėjimais visokiais pérsiemi, prisigeri FrnS175.
| prk.: Ir mobilizuotieji, ir palydintieji susikaupę, rūstūs, persiėmę viena nepalenkiama valia: sutriuškinti fašistinius įsibrovėlius J.Balt. Dailininkai, kaip ir rašytojai, turi labiau studijuoti marksizmą-leninizmą, persiimti komunizmo mokslu (sov.) sp.
13. perdažyti kiaurai; perkąsti: Vis tiek da raudona – ir mėlyni darylai nepérėmė Vb.
14. išsirpinti: Dar nepérimtos (neišsirpusios) kap reikiant avietės Brš.
15. suvartoti; suvalgyti, suėsti; sugerti: Mes páremam karvių pieną, neparduodam Šts. Aš vienas párimsiu visus taukus Šts. Sugrįžę pavalgėm juodo vėdaro su dešromis, dar atnešė mergelės batvinių, ir tus perėmėm M.Valanč. Karves prasčiausiai tešera, vien šiaudais: arkliai viską parema (ir dobilus, ir šieną, ir miltus suėda) Plt. Katės parema anai visą pastijolką, visas varškes, visą pyragą Plt.
II. tr.
1. paveikti, ištikti (apie baimę, ligą ir pan.): Perima žmogų baimė Vaižg. Bailė perėmė, net šiurpulys nukratė Ds. Matos gi, kad visas išgąsčio perimtas Sdk. Baimė párėmė mani Šts. Mergaitė buvo baimės siaubo perimta rš. Jonas, visas baimės perimtas, akies mirksny viską permislijo BsPIII49. Vargonai perima kūną šiurpu rš. Ją perimdavo drebulys, kai tik pamatydavo pastorienę rš. Perima mus didis pasipiktinimas prš. Esti laimingas, kad liga neperima Vaižg. Mūs šunį pérėmė (šuo pasiuto): jau iš po nakties neradom Krok. Jis man lyg périmtu atrodo! Lš. Ko tu čia keikies lyg perimta? Lš.
2. pervarginti, pertempti: Pérėmė ranką, linus raudama Mrj. Berinkdamas bul'bas, visai pérėmiau ranką Al. Pérėmiau, linus bebrukdama, per riešelį dešinę ranką Mrk. Žalius rugius bepjaudama, ranką pérėmiau Kb. Rišdama kviečius, pérėmiau ranką, tai visa nedėlia skaudėj[o] Rdm. Negręžk viena paklodžių, ba ranką périmsi Grl. Neimk tep pilna sauja, ba ranką perimsi! Lš.
| refl.: Jaunas persiim̃si, ant senatvės atsirūgs Vb. Visas šlapias šiaudus vilko, mat ir persiėmė Vb.
3. perkirsti (rankas lažinantis, derantis): Susilažino [juodvarnis su skruzdėlėmis], kitos perėmė rankas ps. Kunigaikšti, tu perimki jų rankas V.Piet.
4. surišti (rankas tuokiantis): Ir išeina kunigėlis, išsineš knygeles, párem rankas su stulele, parkeitė žiedelius JD406.
5. refl. apsiimti: Ans pársiims nuvažiuoti ir skolą užmokėti J.
6. refl. tr. prisiimti: Ana papirkta pársiėmė ant savęs visą anų kaltę J. Pársiimk ant savęs tą vagystę Šts.
7. sulaikyti (einantį, bėgantį), užstoti; užpulti: Gal kas arklį pérėmėt? Rk. Périmk mano kumelį! Lp. Ana, kiaulė namo lekia, vykis, Juozuli, gal dar perimsi! Mrs. Vakar aš ėjau, tai Abieciūnas mane perėmė Srj. Ryto metą pradėjo žmonės pasakoti kaži ką paštą parėmus, paštorių nušovus M.Valanč. Geriau nakvok, nes dar gali vilkas périmt Lš. Mokytojau, neikit ing mišką – perims vilkas! Kpč. Neikie neikie, duktele, vakaruot, perims tave berneliai žemaičių! (d.) Tvr. Seniai čia vagiai (= vagys) périmdavo žmones Kpč.
| refl. tr.: Žiūrėk, tavo kiaulė bėga namo, bėk pérsiimsi! Jz. Būdavo, važiuoji kur – ponas persiima ir atima arklius su vežimu Vs. Vakar persiėmiau moteriškę, uogas nešančią, ir pirkau [uogų] Vs. Beeinančias per mišką moteris pérsiėmė plėšikas su peiliu rankoje Jz.
8. nustabdyti; nustelbti: Įsidedi gerai pipirų į burną, tai périma kartumas skaudėjimą [danties] Gs.
9. patikti, pasitikti, sutikti: Šiandie mūsiškiai atvažiuos iš Vilniaus, reiks eit jų perimt Švnč. Pati ejau tėvelio perimtie Tvr. Išeik tu, tėvai, périmk svečius! Tvr. Mesiu sviesiu verpstelį pasuolėn, bėgsiu greitai tėvelio perimtie (d.) Ml.
III. tr.
1. suprasti, suvokti; išmokti: Nu, o aš to vis negaliu párimti Up. Dar ans nebaigė pasakoti, o aš jau viską párėmiau Up. Kol perimi, tai, rodos, viskas sunku Švn. Ar dabar jau périmi? Skr. Aš niekap negaliu périmt, kas jis do vienas Rdm. Jau visokį raštą galiu šiap tep périmt Nč. Žiūrėk, kap aš dirbu, tai ir tu périmsi Lš. Jis greitai perėmė [lošimą] Lp. Pérėmei tu ją (dainą) Tvr. Aš greit perėmiau lietuvišką raštą Žž.
| refl. tr., intr.: Negaliu aš persiimt tų visų giminysčių An. Mano berniokas labai sunkiai persiema uždavinius Užp. Mokiau mokiau, rodžiau rodžiau, kaip tą keturnytą užtaisyti – nepérsiima, ir gana Sml. Sunku persimtiej tokiam vaikui Ktk. Ką jam paaiškini, tuoj pérsiima Jrb. Elementorių greit persiėmė, tik su uždaviniais nekaip stumiasi Srv. Greitai persiėmei pats siūti Vv. Žiūrėk, kap jis daro, tai ir tu persiimsi Lš.
2. persvarstyti, pergalvoti: Taip viską galvoj perėmęs, verčiasi [jis] ant paskutinio šono rš.
IV. tr. barti; mušti; su visais iš eilės persimušti: Kai perėmiau gerai, tai tuoj atanešė viską, ką buvo pavogęs Vj. Kad jį perėmė ta boba, net man sarmata Ml. Aš jį taip pérėmiau, kad net išraudo Dgč. Antrą dieną jau susimušė su Kaze, piemeniu susiedo, ilgainiuo visus vaikus parėmė M.Valanč.
V.
1. refl. persikelti, perrūgti (apie tešlą, pyragus): Persiėmė pyragai Rod.
2. refl. perliepsnoti, perdegti: Namai jau buvo persiėmę, kol gesintojai subėgo Grž.
VI.
1. refl. persirungti: Eime pérsiimt! J.Jabl. Tas stipresnis, tas stipresnis – persiimkit glėbiais, tai ir be kalbos žinosit! Ds. Ekše (= eik šen), padėk ma[n] medį perskelt, tada ir persimt galėsim! Vlkv. Matai, gyvulėliai turi pérsiimti, kai sugenam: be to nežinotų, kas vyresnis, kas turi klausyti Sml. Einam pérsiimti, tai žinosim, katras drūtesnis! Grl. Porą kartų parsiėmė, ir papluko krau[ja]s Up. Jei nori, su tuo gali parsiimti S.Dauk. Kuris eis su manim pársiimti? Trg. Dar aš turiu senį – prosenį, apžėlusį, apsamanojusį – eik tu su juom persiimti BsPI31.
2. refl. ginčytis, bartis: Man tas jau iš dienų įkyrus daiktas dėl tokių dalykų su sudirgusiu svietu pársiimties MitI70.
3. refl. susitaikyti: Kaip anie besugyvena? – Tai nėko, jau pársiėmę Lkv.
VII.
1. tr. permušti, panaikinti: Perfumai prakaitą (prakaito kvapą) parema Kal.
2. refl. sumažėti: Na, turguj avių kaip balos. – Ruduva (= ruduo). Bet greit avys pérsims Rod.
◊ rankàs périmti pavaduoti: Keturiolikos metų dukrelė … jau motynai rankas parima Žem. Sūnus, kad būtų nemiręs, būtų tėvuo rankas parėmęs Šts. Tu nė raišo žmogaus neparemi rankų Grg.
praim̃ti, pràima (pràema), pràėmė tr.
1. imti pro šalį, nepaimti, nepataikyti paimti: Ėmė ėmė ir praėmė Jnšk.
2. pradėti imti, pradėti vartoti, leisti: Turiu šimtą nepràimtą Plt. Ana pràėmė naują puodą sviesto J. Nepraim̃k paskutinės taukų puodynėlės! Slm. Trys sviesto palivonai dar nė nepraimti̇̀ Paį. Kai praimi išsimainęs dešimčiavą, tai tuoj išeina pinigai Ds. Jau mes bulves iš rūsio pràėmėm Up. Ano rūsio nenorim praim̃t Ėr. Mes jau kitą duobę bulvių pràėmėm Lš. Vienas maišas pràimtas, o kitas čielas Pl. Na, da to[ji] sierčikų skrynelė nepraimtà (dar nė vienas degtukas iš jos neišimtas) Rm. Abi pràimtos [degtukų dėžutės] J.Jabl. Da nepraimta bačka vyno stovėjo BsPIII11. [Duok, Dieve, svočiai] aruode kampelio nepraimti NS759. Nupraustas muilo galas, o prašo kaip už nepraimtą Šts. Matosi ir kalnas, tada dar buvęs nepraimtas (nepradėtas kasti), nužėlęs čiobreliais, bitinėliais rš. Viršuj kalno praimta skylė Pn. Bagota kaip eglė šakota: šimtą nepraimtą, tūkstantį tura Pln. Kaip praimsiu daržinukę, gersim saldžią arielkutę JV670.
3. dial. paimti, pašalinti: Praim̃' šitą staluką iš po kojų Švnč. Praim̃k kraustulius iš po kojų Rod. Praim' (nukelk) savo katilą, man reikia statyt Švnč. Aš savo katilą praim̃siu Tvr.
4. iš anksto paimti: Praėmė šoferis piningus, o nenora bevežti į Šidlavą Šts.
5. refl. apsiimti (tarnauti), parsisamdyti: Rasi ir prasi̇̀ėmė ana pri Keblio Grg. Mūsų buvusiasis vaikis jau prasiėmęs Grg.
priim̃ti, pri̇̀ima (pri̇̀ema, pri̇́ema), pri̇̀ėmė, pri̇́emė
I. tr.
1. paimti, pačiupti: Penki geležiniai pirštai priima spausdintą arkužą ir kloja krūvon Blv. Koją priėmęs beiškelsi iš lovos – taip buvom pavargę morinę vežę [per Užgavėnes] Šts. Še, da priimk šitą triūbelę BsPIII48. Sarmata rankosna priimt ito bliūdo Arm. O tu, mano broleli, priimk šviesų kardelį, o ben iškirsi mano vargelį iš anytos vartelių! JV619. Ir priėmė žalią vyną į baltas rankeles JD318. Iškeltą apynvarptį priema antras darbininkas S.Dauk. Parnešė pilnas rankas priėmęs obulų Šts. Verkė tėvelis, mandieružę nešdamas, da gailiau verkė sūnelis priimdamas BsO274. Tamsta gausi arklius priimti (atvažiuotus paimti, nukinkyti, pagirdyti) SI184.
| prk.: Žodžius mano ausimis priimk (išgirsk) Mž510.
| refl. tr., intr.: Per visądien nepri̇̀sėmė jokio darbo Arm. Kad sunku, tai prisiim̃k ranka Ds. Reik medžių prisiim̃ti (pasirinkti), eitant par sodą, nu šunų Nt. Buntą siūlų prisiėmusys, beneranti pirštinę Šts. Prisiėmęs klėbį knygų benešąs Ggr.
2. priliesti: Rankos sutrūko, nieko negaliu priim̃ti Ėr. Įsuodino ragažę, kad jau baisu priimt Krsn. Kartis tokia apteršta, kad negali nė priim̃ti su ranka Trg. Su balta ranka nepriėmiau J. Karšta geležis – nė priimti negali Gs. Ranka suplyšus, tai ką tik pri̇̀ėmei, tai kaip peiliu Trgn. Pečius teip prikūrintas, kad negalima nei ranka priimti Ėr. Gelžis įkaista, nė priimti negal Šts. Ot kad sudžiuvo dobilai – nė priim̃ti nemožna! Pc. Kad jau nušalau visą veidą, o už nosies tai nė priimt negaliu Srv. Baisu čia priim̃ti tuos kviečius – byra Pc.
3. daug išimti; daug pridėti: Daug medaus pri̇̀imat Ėr. Priėmė kubilus medaus par vasarą Šts.
4. priglobti, sugauti gimstantį (apie priėmėją): O turėjo tokią lengvą ranką, jog nė vienas jos priimtas vaikas negavo nei bamba klykti, nei iš šio pasaulio pasišalinti Vaižg.
| Onai, ką priėmė veršį, septyni darbadieniai Skr.
5. sutikti paimti, neatmesti: Priimk tu šitą mano naštą kaip dovaną iš grįžusio sūnaus K.Kors. Dovenos priimtos suriša žmogų M.Valanč. Jam ir marškinius nusivilkęs atiduok, ir tai priims Ds. Dėku broliui už tą meilę, kad priėmei vainikėlį JD48. Mokykla jau pilna, pareiškimų nebepri̇́ema Slm.
| prk.: Mes priimam teisingą kritiką ir sveikiname ją rš. Radęs Lietuvoje tą rašybą, priėmiau ją ir savo vadovėliui J.Jabl. Išsikalbėjimų nepriema M.Valanč. Duodatės pasimokydint ir gerą rodą priimat K.Donel. Id tave tikrai mylėtumbim, žodžius tavo priimtumbim PK23. Idant mumus … išmintį jam priimtiną … dovanot teiktųs DP231. O anas nori su manim kalbėtis, visada mano kalbą priema Dbk. Ji nepri̇̀ima mano kalbos (nenori su manim kalbėtis), snukį suka tolyn Ėr. Gerai priimu, nepadyviju R405. Juoką priimąs žmogus buvo ans (nepykdavo už pajuokavimą) Gršl. Kur pri̇̀ima juoką (nepyksta už pajuokavimą), te ažeinu Mlt. Juokas juoką priema Šts. Tavo malda nebus priimtà (išklausyta) KI68-69. Padaryk mus sau mielus ir priimamus KlM1713. Širdis nepriima (nesinori valgyti) Ėr. Senis davė jam pietus, ką tik širdis priėmė (ko tik jis norėjo) BsPII77. Jei nepriima (nėra apetito, nesinori), tai ir alkanas būdamas nevalgysi Vj. Akys nora, bet širdis nebepriema Jn. Nu, kad ir negersi, ale nors sveikatą priimk (nors gurkšnelį išgerk, neatmesk sveikatos linkėjimo užgeriant) Sdk. Kiek valgysi, tiek – nors loską priim̃k Gs. Jam labiausiai pieną pri̇̀ima (jis labiausiai mėgsta pieną) Ktk. Galima viską valgyti, ką tik širdis priema (ko tik nori) Žem. Dabar nieko širdis nepriema Žem. Ar tu priimi šalimą (ar mėgsti pirty vanotis)? Jnšk. Mano akys nepriema akuliorių: skauda Šts.
6. refl. tr., intr. nesipriešinti: Ima joms pilti iš didžiosios ir mažosios, kuri kokios prisiėmė (sutiko išgerti) Žem. Pradeda pradeda šidyt, ale kaip tik prisi̇̀ema (nepyksta), tai ir nebėr kas daro Sdk. Kur nori praleis arba prisims (priskirs sau) nebūtą sužeidimą rš. Kito neprisiema (nesutinka) nešiojama kaip tik motynos Šts. Tie suvis neprisiėmė gerti? Rm. Svečias nieko neprisi̇̀ima (nieko nevalgo) Ėr. Kai vaikai kitų nemato mėsą valgant, ir patys neprisiima Sv.
| Prisim̃k, Boles, durnių (sutik, kad pralošei)! Lp. Ana prisiima viską ant savęs (sutinka už viską atsakyti) Ds. Nebeprisiėmė daktaro (nebenorėjo gydytis, nesutiko, kad gydytoją atvežtų) Ėr. Sakiau, ale neprisiima (neprisipažįsta) jisai iš tolo Smn.
7. refl. tr. pasižadėti atlikti, apsiimti, įsipareigoti: Laikraštyje tėra maža žinutė apie darbo valstiečių prisiimtus įsipareigojimus (sov.) sp. Prašė prisimti tą garbingą pareigą rš. Jonukelis vėl prisiima, ka pavogęs iš ponios marškinius (ps.) Ml. Jin pabūt prisiėmė Rz. Smertį priimiaus (sutikau mirti) P.
8. pritarti kam; ką pripažinti, patvirtinti: Galbūt taryba galėtų bendro reikalo labui priimti rezoliuciją, kurios projektą, mano paruoštą, aš tuojau perskaitysiu rš. Pasiūlęs ir kelis projektus, kurie buvo visų priimti J.Jabl. Priegaidžių skyrimas vėliau buvo visų priimtas EncIX515. Jų parėdką priimt nakčia galiu (jų tvarka man patinka), su jais gyvent – ne Prn.
9. paimti; įsitverti: Priėmiau už rankai, ka nepavirstų, ir nuvedžiau į vietą Šts. Už baltųjų rankelių tėvelį priimsiu JD140. Močiute, tai priimdavai už baltos rankelės TŽI303.
| refl. tr.: Prisiimk rankoves, palietą vilkdamas, kad rankovių nesusmauktumi Šts. Nagi prisim̃k rankoves ir vilkis, pažiūrėsim, ar gražiai pasiuvo Jrb.
10. prispausti (prie darbo): Jie darbinyką moka priimt prie darbo Ėr. Na, dabar jie tą savo Petrutę ir pri̇̀ėmė Skr. Jį gerai priėmė darban Lp. Rytoj tave priim̃siu prie rugių Upt. Kai gerai priimsiu pri darbo, išlakstys visos kvailystės Ll. Darbu gerai priima Vlkv.
| Perdien priim̃tų (privargintų) prie dalgės Ėr.
| refl.: Gana jau man darbuit, jau nemaža prisiėmiau (privargau) per visą sa[vo] buitelę Rod.
11. prisiurbti, pritraukti: Brandingų (gerai pribrendusių) rugių miltai daug vandens priema Šts.
| prk.: Pažinimas yra receptyvus aktas, jis tepriima tai, ką jam teikia objektas EncIX207.
| refl. tr.: Prisi̇̀ėmė [v]andens traukinys ir nušniokštė toliau Šts. Audinys neprisi̇̀ima dažų (nesidažo) BŽ432.
12. pavartoti; pritraukti į burną; privalgyti; prigerti: Priims pilną burną [arielkos] Lp. Nenoriu vyšnių, aš jau šiandien rūgšties iki soties priėmus Skr. Idant … vaistą priimtų DP191.
| Kaip į burną vandenio priėmę, tylėjo ir smalsuoliai A.Vien.
13. reikalauti; mėgti: Žemė labai priima darbą (reikia gerai išdirbti, kad javai augtų) Srv. Jis pri̇̀ima didelį prašymą (jį reikia labai daug prašyti, kad ką padarytų ar į svečius ateitų) Jnšk. Žirnis pri̇̀ema sūrumą (nesūrūs žirniai neskanūs) Šts. Retas, nuskydęs audeklas nepriema ataudų Ggr. Baikštus arklys nepri̇̀ima botago (baikštaus arklio nereikia botagu kapoti, baikščiam arkliui nereikia botago) Ėr. Priimu, kenčiu darbą SD260.
14. palaikyti kuo, už ką: Ką už juoką priim̃ti BŽ432. Per ger priimu R244. Tai jau nepriimk nieko už pikta I.Simon. Ir, ką aš steliavau, už ger šį sykį priim̃kie K.Donel. Aš tik pasijuokiau, o jis kaip teisybę pri̇́ema Slm. Ažu gera priimu (orig. prijmu) SD178. Neapsirik, avies už bobą nepriimk! Skdv.
II. tr.
1. mielai sutikti įsileisti (į namus); priglausti, leisti kam būti savo tarpe: Mielai priimčiau tave, dukrele, vargelio nepaimsiu d. Kad pri̇̀ėmei mane jauną, priim̃k ir žirgelį! (d.) Dkš. Priimti priimtum prie savo dalelės, ale kad mes matom, kad tu be rūtelės (d.) Vlk. Priėmėm kaip žmonės, ė ana man trobą terš rš. Visi jie mane nuoširdžiai priėmė ir džiaugėsi rš. Kad tavęs nei svietas, nei Dievas priimtų! Švnč.
| Dukrele, priimk (suvaryk tvartan) karveles! dz. Karo vartus atdarykie, žirgelį priimkie d. Išeik, tėvuli, ant dvaro, priimk (pasitik, sutik) talkelę nuog baro VoL457. Svečią namuosan priimti VoK33. Ir priimtų jus ing … gyvenimus DP12. Kas jus priims, tasai mane priim BPII50. Oi žeme, žeme, žeme sieroji, oi kam priėmei tėvą, motulę? d. O mergelės, mergužėlės jaunosios, ar priimste kareivėlį nakvoti? JD631. Ar nepriim̃tumėt naktigulto? Slm. Kad nepriimi pargulėt, priimk nors parstovėt Bsg.
| Priimu išsūnį, išdukterę B. Priimu per kūdikį, įsūnį, išdukterę, per priepeną R26.
^ Priėmė kai šiltą vilną (mielai, gerai priėmė) B.
| refl. tr.: Jau ją tėvai prisiėmė BsPIII246. Prisimkitės kits kitą Bb11PvK15,7.
| Vai, mergele, pasislink, mane jauną prisiim̃k (leisk šalia atsisėsti) (d.) Sl.
2. įrašyti, įregistruoti: Daug studentų šiemet priėmė į universitetą Viln. Ar pri̇́emė jūsų vaiką mokyklon? Slm. Ir jį jau pri̇́emė kolektyvan (į kolūkį) (sov.) Slm.
3. išklausyti: Apie dvyliktą valandą viršininkas priimdavo interesantus P.Cvir.
4. pavaišinti, vaišinti, mylėti: Priėmė, pavalgydeno kaip žmogų (kaip reikiant) Trgn. Kuo svečius priim̃sim? – Žąsiena, antiena, vištiena Kp. Priimti svečią N. Svečius priim̃ti KI226. Ar gerai te tave priėmė? Mrs. Toki geri žmonės – gerai priėmė Dkš. Kad jau neturi kuo priimt, tai nė neprašyk [svečių] Sdk. Ar gražiai pri̇̀ėmei svečius? Vlkv. Nuėjom pas Skrinskus, tai dar mudu priėmė Mrj. Ne tik nakvynę davė, ale da ir pri̇̀ėmė Ktk. Jos mane priėmė kap geriausią svečią Lš. Neturim mėsos – kuom priimsim svečius? Ndz. Jį gražiai priėmė, sodina ir girdo, valgydina VoL301. Kuom priimsiu tuos svetelius? JD725. Buvau svečiu, o nepriėmėt mane GNMt25,43. Svečius mylįs, priimąs SD64.
| Meiliai šneku, meiliais žodžiais priimu (kalbinu, užimu) R244.
5. užimti (užkurį, žentą): O tai dukteriai žentą pri̇̀ėmė Lp.
| refl. tr.: Ir Banaitienė prisi̇̀ėmė žentą Pc. Jis an jos prisiėmė žentą Alv. Toj mergaitė pri̇̀sėmė žentą Lp.
6. rinktis, skirtis: Jonas … už motiną sau ją priima DP506.
| refl. tr.: Kurs jį per mokytojį savo jaunystės prisiėmęs buvo prš.
7. gauti, turėti: Kurgi priimsi mėsos žėdnai dienai Užp. Kur te priimtum mes šieno, kad karves šertum šienu! Trgn.
| Jau, sūnel, kiek aš vargo priėmiau (turėjau, iškentėjau), tegu Dievas lenkia! Klt.
8. įgyti: Kad vieko neteksi, protą priimsi B. Kaip tiektai jis savo tikrus metus prieaugs, ir protą prieims Mž124.
| refl. tr.: Kiek tu iž (= už) tą nusilpusį gaidį prisiimsi̇̀ (gausi parduodamas) Rod.
| Duodu labą dienelę šitai aukštai klėtelei, kur ištiesiau savo krasną stogelį ir prisiėmiau razumėlio Kb.
| Gyvulys nuog gyvulio pri̇̀sima tokios veislės (atvedamas toks, gauna tokią pat ypatybę) Db. Prisiėmęs mažesnius intakus, gauna Ebro vardą EncVII382. Pakorė vieną tėvūną už tą, jog priėmė krikštą (leidosi apkrikštijamas) nuo mečeivių, ne nuo danų S.Dauk. Sakramentą priimsi VoK28. Prieims krikštą (apsikrikštys) Mž133. Minichai, … į klioštorių eidami, pašventinimą priimlavo Vln46.
^ Senas jautis sunkiai mokslą priima (senam sunku mokytis) B.
9. pridėti: Stačiai kelias blogas, aplink – daug priimsi̇̀ (bus toliau eiti, važiuoti) Trgn.
| Jis bešienaudamas ir iš mano pusės pievos priėmė (prigriebė, sau prisidėjo, pievą perpjovė) Up.
10. išimti, pripirkti (išsimokėtinai): Priėmė tiek daiktų ant skolos, dabar, jei nori, pasiusk bemokėdamas Vvr. Labai daug priima prekių be pinigų Lp.
11. refl. prigyti: Daug obelaičių buvo pričiepijęs, ale pasitaikė lietus, tai mažai teprisiėmė Sdb. Priskiepinau penkias obelaites, ir tik viena prisi̇̀ėmė Rdm. Visi skiepai šiemet prisiėmė Nč.
| Čiepai neprisiėmė Rmš. Jį triskart čiepijo, ir vis neprisi̇̀ėmė Lš. Šitą vaiką jau duroz (du kartus) skiepinom, ir nepri̇̀sima Rdm. Raupai prisi̇̀ima BŽ67.
12. refl. prk. įsigalėti: Bielinskis, Gercenas savo mokslo, publicistikos ir meno veikalais paruošė dirvą marksizmo-leninizmo idėjoms Rusijoj prisiimti rš. Prisiimti svetimų papročių BŽ67. Tokie numanymai, žinoma, visur labai prisiėmė Gmž. Sėkla prisiėmė širdy jo MP101.
13. tr. užperėti: Po šita višta visi priimti kiaušiniai Lp.
◊ priim̃ti sė́klos pririnkti augalų grūdų sėklai: Pri̇́emiau sė́klos ir glazdikų, ir razetų Slm.
| refl. tr.: Prisi̇́emiau ir morkų sė́klos, ir rasodos Slm. Prisi̇̀ėmėm šiemet daug rūtų sė́klos Jnšk.
prisiim̃ti jáutį (kùmelį) (apie gyvulių patelę): Karvė neprisiėmė jautį, neapkuldino karvės Šts. Kumelė nė iš tolo kumelio neprisiima Ds. tai̇̃p pri̇̀imta toks paprotys, taip įprasta: Pas mus tai̇̃p jau pri̇̀imta Trg. Tai̇̃p nepri̇̀imta BS8.
kai̇̃p pri̇̀imta kaip daroma, kaip įprasta: Padavęs man ranką, kaip priimta baltųjų, parodė į tą pusę, kur buvo matyti sniego trobelės rš.
suim̃ti, sùima (sùema), sùėmė
I. tr., intr.
1. sugriebti; surinkti; paimti: Suim̃k šiaudus nuo klojimo laito! Vb. Lošikai suėmė kortas ir sukilo nuo žemės A.Vien. Kai medų (labai norėdami) visą turtą sùėmė Sld. Žentas suim̃s senio visus turtus Upt.
| prk.: Ale suimkim tai tuoj krūvon ir priveskim pavyzdį Blv. Visos raidės, draugėn suimtos, vadinasi abėcėlė J.Jabl. Į savo rašinį suimu daugiausia tuos linksnių ir prielinksnių kalbos dalykus J.Jabl. Reikia visuomet medžiagą iš visų kronikų suimti LTII393. Nesilytėdamas variantų, keliais žodžiais suimsiu tik nuogą faktą V.Kudir. Plačiau išplitę kalbos reiškiniai yra suimami (suvedami) į dėsnius EncIX513. Akys nebsuema (nebemato) ir par akuliorius ž.
^ Kad jį diegliai suimtų! Pls.
| refl. tr.: Atsipeikėjo ir, susiėmusi kibirus, kopė į kalną rš. Paskui susiėmė nuo stalo valgymus ir išjojo BsPII287. O ji jaijai liepė susimt viską ir eit šalin BsPI11. Jis, nieko nežiūrėdamas, tuos pinigus sau susiėmė, pakavojo BsMtI37.
2. suvalyti (javus, šieną, daržoves): Ar jau suėmė javus? Mrk. Suim̃ti nuog laukų gėrybą dz. Mes jau nuo lauko suėmėm, liko tik bulbės nukasti Grz. Šiemet par mus darbas spėja, jau visa ką suėmėm nuo lauko Ml. Kai vieni nesuima javus, kiti bėga [padėt] suimt Mrj. Kad ščeslyvai suimtum rugius, tai šiemet duonos turėtum Nč. Pas mus kai kurie jau javus suėmė Lš. Supulkim, vyručiai, suimkime šienelį! Ašb. Nupjovęs šieną, veiza, kad tik galėtų suimti Dr. Kas dirba, tas ir sùima javus Ėr.
| refl.: Susiėmęs nors tiek, parejau Žem. Kai lietus pakęs (kai nelis), tai ir vasarojus susims [nuo laukų] Alv.
3. įsitverti; iš abiejų pusių paimti ką ir spausti; suspausti: Plaukai striuki, suimt negali Ėr. Tavo plaukai striuki – nėr už ko suimti Jnšk. Sùėmiau Jurgį už kaklo Vb. Jis man kad sùėmė (suspaudė) ranką, tai ko neatsisėdau Lš. Anyta suėmė kirmėlę pirštais A.Vien. Pakelk dureles – negirgždės, suimk raktelius nežvangės KlpD58. Ei, tu lokė, tu lokutė, suimk mano galvą! JD562. Pakelk duris girgždančias, suimk raktus skambančius JD823. Palaikykie žirgužėlį, kad nešokinėtų, suimk trumpai kamanėles, kad nesuskambėtų LB108. Reikėj[o] suimti (susupti, suvynioti) į vystyklėlį, reikėj[o] įmesti į Dunojėlį (d.) VšR. Priėjęs suėmė Oną už pažastų ir kėlė juokaudamas rš. Jis koją kuo rūpestingiausiai suėmė (sulaužytą sudėjo) ir įdėjo į luobus, kad sugytų rš. Vilką visi suėmė (surėmė) ir išstūmė S.Dauk. Jau ne laikas, močiute, jau ne laikas, širdele, kad suėmėm baltom rankom ir sumainėm žiedeliais (d.) Kp. Suimk akis saujon, tai užvysi LTIII461. Suėmė kaip bagočių už širdies Mrj. Sùema strėnas linus beraunant (įskausta, įsopsta strėnas) Trš. Dievaži, tylėk – arba liežuvį tau suimsiu (nutildysiu, gausi mušti)! rš. Jei aš tau nesuimsiu dantų – nekur aš būsiu! Lp. Bėk, galvą suėmęs (greitai bėk, bėk, nieko nežiūrėdamas) Šts. Niekas labai nesuima, kad tu čia ir šokinėji (niekas nebijo) Trgn. Gal kas apie jį ir suima galvą (gal kas jo ir bijo), ale tiktai ne ašiai Trgn. Visi žmonės jį sùėmė (laikė) už didžiausią poną Tvr. Ar tankiai tave suima (ar dažnai tu apkvaišti)? Ml. Toksai buvo, trumpai suimant (trumpai sakant), atsakymas prš. Jisai darbą sùima gerai (greit ir gerai dirba) Skr. Verdantin [vandenin] indeda [kiaušinį], tai aštriai sùima (greit išverda) Vrn. Rūpesniai sùėmė širdį Šts.
| refl. tr., intr.: Susiim̃k (susitvarkyk) plaukus! Lš. Iš išgąsčio jis susiėmė galvą Žvr. Eita širdį suė̃musys (susiėmusi), stingsta visa Šts. Jog regime, kad medžias ir akmenes stipriai suguldinos ir suėmės, drąsiai įeime DP575. Kad ėmė varyt (plūsti), kad ėmė kantuoti, žmogus, ausis susiė̃męs (labai greitai) išlėkė Skr. Pabūtum su tokiu ligoniu vieną naktį, galvą susiėmusi bėgtumi Slnt. Reikia, susiėmus galvą, bėgti šalin rš. Nuo šitokio bėk, galvą susiėmęs Ds. Jie šaukia galvas susiėmę (balsu šaukia) A1884,12. Kap papaisiau aš in tų rugelių, tai plaukų susėmiau (nustebau, išsigandau) Arm. Jos visos trys, šonus susiė̃mę (skaudamais šonais), eina Upt. Vienakis juokėsi, susiimdamas šonus, iš neregio (labai juokėsi) Tat. Pilvus susiėmę juokęsi tuokart pamariškiai I.Simon. Nerėk kaip smaugama, susiim̃k biškį (susivaldyk), ir neatrodys taip baisiai Vkš. Jai labai reikėjo susiimti (susivaldyti, susilaikyti), kad nepatrūktų juokais Raudienei čia tebėsant I.Simon. [Ji] paraudo ir kalboje užsikirto, bet tuoj susiėmusi (susivaldžiusi) ėmė vėl pasakoti Pt. Prieš mūsų žmogų visi susiima vienon kekėn (susivienija, eina iš vieno) Rod.
4. tam tikru būdu sudėti (rankas): Rankas suimti N. Verkia gailiai mergužėlė, rankeles suėmus (d.) Srj. Kai pašalo, tai visi džiaugias suėmę rankas, kad purvo nebebus Ds.
| refl. tr.: Susiimu rankas R419. Jis stovi, rankas susiė̃męs KI584. Nieko nedirbantis žinogus gal sau vaikštinėti, susiėmęs rankas rš. Senelis susiėmė rankas, atsiduso, akis užmerkė ir numirė Ašb. Keiksi, rankas susiėmus, rytą vakarėlį (d.) Kpč. Liepė rankas susiimti Tat. Aš su ištiestoms ir susėmusioms rankomis tau liaupsę sakysiu brš.
5. susiaurinti, sutrumpinti (drabužį): Kleidą suim̃ti KII383. Sijonas krenta nu strėnų, reik suim̃ti apjuostuvę Vkš. Suimk dar ir antrą suimką – matai, kad dar smuks par kulšis Brs.
6. surinkti: Suėmė visą drąsą (įsidrąsino) ir drebančiu balsu pašaukė rš. Ant galo smakas, teip įskaudytas, suėmė visas savo spėkas ir pasijudino BsPIII51. [Berniukas,] suėmęs visas savo jėgas (labai greitai, kiek galėdamas), pasileido bėgti rš.
7. supulti (prie darbo), pasispausti, pasistengti: Led tik visi suėmę užkūrė ugnį Upt. Kai sùėmėm vakar visi – dobilų laukas ir ant šono (nupjautas) Rs.
| refl.: Nemanyk, kad pradžioje tereikia susiimti, o paskui galima ir šiaip sau švilpauti rš. Truputį susiim̃kit, vyručiai, kad ligi vakarui šitą plotelį nupjautumėt Žvr. Reikės susiim̃ti ir atkasti duobę Lnkv. Teks ir tau, moč, rimčiau susimti sp. Su tais tvartais turi susiim̃t (pasistengti daugiau, smarkiau dirbti, kad pastatytų) Gs. Rygiečiai [futbolininkai] antrą kėlinį smarkiai susiėmė ir jį užbaigė 2:0 savo naudai sp.
8. prk. sutraukti, susiurbti: Balta spalva nesuima šiluminių spindulių rš. Garuojantis vanduo daug suima (suvartoja) šilimos rš. Gutacija pasireiškia tais atvejais, kai šaknys daug vandens suima, o lapai mažai jo teišgeria EncIX909.
| Daugumas rašytojų suėmė savin (pasisavino) senųjų rašytojų pažiūras rš.
II. tr.
1. sušaukti, sumobilizuoti: Vsevolodas, suėmęs daugybę kareivių, puolė ant lečių S.Dauk. Kur jai dėt, tiek suėmus! Lp.
2. sulaikyti, areštuoti: Nusikaltėlį sùėmė DŽ.
3. priimti: Avių turiu suimtų [ganyti], negaliu išeiti iš numų Šts.
| refl. tr.: Tura susiėmęs dešimtį karvių į ganyklą Štk.
4. suvaryti, uždaryti: Šiandien suėmiau tris karves tvartan Dkšt. Ir atėjo mergužėlė, ir paprašė tėvulėlį, kad suimtų žirgužėlį in stonelę, in naująją LB138.
5. ištikti, užeiti: Suėmė juokas Plng. Baimė sùėmė Ėr. Tuojau vėl jį suėmė baimė, kuri buvo pranykus Mš. Daugiau taip šį suėmus baimė, taip suėmus, kad šis nebeišmanąs nė penkių Sln. Kai jau miego suimtas, tai ar kelsi, ar ne, nebeis valgyti Grž. Moteriškę snaudulys suima rš. Sùėmė toks miegas, nuėjau ir atsiguliau Ėr. Į rytą tai jau tikrai snaudas suim̃s Skr. Mortą suėmė saldus, svaiginąs silpnumas J.Avyž. Kap sùėmė [skausmas] dantį, tai neturėjau kur dėtis Arm. Kap sùėmė dantis, nor tu gyvas žemynon kaskis! Lp. Bene karštligė tiktai mane norėtų suimti rš. Kap suėmė sunki liga, viso padūmojau Arm. Atkratos kai sùėmė, paleipėjau gerokai Srv. Ligos suimtas, mirė Šts. Ir valios susmukimas suima žmogų panašiai kaip liga rš. Strėnas skausta, vėruliai sùėmė Als. Mislijau nesulauksiu ir ryto, kai sùėmė diegliai Skdt. Smarkiai suėmė liga Smn. Naktį staiga suėmė šaltis P.Cvir. Sotus žvirblis ir smarkesnį šaltį pakenčia, o kai suima kartu šaltis ir badas, tai ir galas Mš. Miške toks suėmė šaltis, nors ant ugnį gyvas lįsk Ėr. Kap namie sėdi prie šilto pečio, tai sveikas, o kaip tik išeina laukan, tai suima kaip kartelį Arm. Jį suėmė diegliai, sopuliai Lp. Deginantis skausmas suėmė vidurius P.Cvir. Mane suėmė ilgumas (ilgesys) rš. Mane apmaudas suėmė P.Cvir. Gal paskui ir mus suims noras (gal įsinorėsime) Pn. Sopuliai suims DP14. Skraidė skraidė miegas ir sùėmė galvą (apėmė snaudulys) Arm. Kai suema galvą sopčius imtinai, tai tik galva neskyla Ml. Nedaryk anksti juškų: galvą suims (sugaruos) Slk. Man smalkės sùėmė galvą Alk. Kraustykis nuo pečiaus, da suims galvą Kš. Smalkės man galvą sùėmė Gs. Garai galvą suim̃s Brš. Teip sùėmė pirty galvą, kad ledva nameliokan išsverdėjau Ds. Suėmė galvą, kad ir atsikelt negaliu Vrn. Jaujoj taip buvo galvą suėmę, kad ko tik nenumiriau Alz. Dėl tavo bėdų kitos galvos nesuim̃s (neskaudės) Trgn. Degtinės stiklelį išgėrė, vienu akies mirksniu suėmė jį (apsvaigino) rš.
6. vaišinti: Svečiuose smarkiai nesuėmė, tai tuojau grįžo namo Vdžg.
7. suprasti; suvokti; atsiminti: Man aiškina, o aš vis nesuimu Gs. Ar suimi, žmogau, ką tau pasakoja? Lp. Kas gali suimti, ką jis kalba! Krsn. Negaliu suimti, kaip tai gali būti rš. Anas jau nieko nebesùema Sv. Tokia tavo ir smagalvė, kad nieko nesuimi Skp. Moč, ar suėmei, ką kunigas kalbėjo? Žem. Jis man ilgai aiškino, bet aš nė kap negalėjau suimt Lš. Nesuimsi dar̃ nei kur pradžia, nei pabaiga Al. Būta ko nesuimt, kaip padirbt didžiulė (smuikas bosas)! Smn. Gera galva visa sùima Ds. Tiek pripasakojo, kad mano nė galva negalia suim̃ti Up. Nesuimu (neišmokstu) taip greitai dainą J. Kad nesuima (nemoka, neišmano), tai ko dar būva pašte? Kp. Dainuoja dar ir kitokias dainas, tik visų daininykė į galvą nebesuima (nebeatsimena) Plv. Taigi nežinau, ar daug atsiras darbininkų, kurie lengvai suims į galvą (supras) svarbią laikraščio įtalpą V.Kudir.
^ Suim̃k tu kreivo rato sliedą (suprask tu jį, supaisyk) Krok.
III.
1. tr. gauti, sudaryti: Tiek pinigų suėmiau pernai, ė kur dėjos? Sdk. Daug pinigų sùima Ėr. Žiūrėk, kiek anas iš visur tų pinigų suima Ds. Buvo galima suim̃t šimtą rublių Plv.
2. refl. tr. įsigyti: Nedavė man jaunai nei stogelio ištaisytie, razumėlio susiimtie, pasogėlio susaugytie (susiauginti) (d.) Vlk.
IV.
1. refl. pradėti smarkiai augti, vešėti: Kad susi̇̀ėmė mūs miežiai, net juodi! Rdm. Po šio lietaus miežiai tep susiėmė ir žaliuoja kap rūta Švnč. Ale tavo taboka susi̇̀ėmė Ktk. Po šiltaus lietaus vasarojas tep gražiai susiėmė Švnč. Po lietaus ir pievos susi̇̀ėmė Ds. Reiks burokai su trąša palaistyt, tai maž dar susim̃s Ml. Tik po lietaus tai tep viskas ir sùsėmė augt Švn.
2. refl. pradėti rūgti, degti: Pats gardumas pieno, tik susiėmęs, nerūgštus da Pn. Ar surūgęs pienas? – Biskį gal susėmęs Lp. Man daros (rodos), kad visas miestas susėmė ugnėn (pradėjo degti, suliepsnojo) Lp.
3. tr. apkepinti; apimti: Labai suėmė ragaišį, pluta kieta (krosnyje šiluma griebė, apkepino) Ėr. Pečius gerai iškūrintas, ragaišį sùėmė Upt. Reikia gerai prikūryt pečius, kad duonelę suim̃tų Lnkv. Duoną greit suėmė, pečius buvo karštas Jon.
| refl.: Duona nesusiima, kad kaminas atdarytas Lp.
4. refl. sueiti, sulipti į vieną vietą; susitraukti, susimušti: Sidabra (upė) … miesto lauke išsišakoja ir po kokio viorsto vėl susiema į vieną vietą BM176. Dar virink nors valandą, tada tik susiims Lš. Sviestas blogai susiima, tai bus didžiasviestis Dkšt. Tuoj susiims sviestas, tai užvalgysim rš. Kol sultys nesusiims, neišeis kastinis Dr.
V. tr.
1. užpulti, loti: Ką tie šunys teip sùėmė? Ėr. Šuva kaip sùėmė aveles, tuoj atsirado daržuose Upt.
2. užpulti barti, kvosti: Kad sùėmė jį visi! Ds. O, jis juos gerai sùėmė! Srv. Vagis, smarkiai suimtas, tuoj prisipažįsta Slnt. Mokinį, kai nusikalsdavo, striukai suimdavo (griežtai apibardavo) Mš. Aš tave kap šiltą vilną suimsiu (įveiksiu, nugalėsiu) Brt.
3. refl. susibarti, susiginčyti, susipykti: Vedu ten stipriai susiėmėm Šts. Dėl šio reikalo mudu gerokai susiėmėm rš.
| Jiedu susimdavo liežuviais (susibardavo) rš.
4. refl. eiti ristynių, imtynių: Nu, susiim̃kiam – matysiam, katras stipresnis Vkš. Susiėmė, ir nė vienas, nė kitas neįsiveikė VoL326. Susiimsim, pažiūrėsim, katras stipresnis Jnšk.
5. refl. susikibti, susikirsti, susikauti: Susiėmė kardomis muštis S.Dauk. Susėmė kautis Lp. Atsprogo staibio kaulas, taip buvo susiėmę mušties Šts. Iš pykčio susiėmė du vyrai rš. Ląstoj gaidžiai tas prieš tą ir susėmė pešynion (ps.) Rod.
VI. intr. pradėti: Žiogai suimdavo labiau čirkšėti rš. Kad sùima mergos dainuot, net medžiai linksta Vlk. Atdaręs aulį, skubiai suimk dirbti, kad kaimynų bičių nepagundytum prie vogimo srš. Ir man nakčia kad suėmė krūminį gelti, maniau neiškęsiu, ir gana A.Vencl. Kad suėmė vidurius pjauti! Krt.
| refl.: Kaip susima žuvys nerštis, tai ir apkursta Rod. Kad susėmė bartis, net jų ausys paraudo! Rod. Kad susi̇̀ėmė su Petru bartis, net už kriūtų nusitvėrė! Alv. Kai susim̃s giedot, tai net giria žvaga! Rš.
◊ suim̃ti į nãgą (į rañką) sudrausminti: Suimk gerai save į nagą (prisiversk, susivaldyk), ir atsikratysi nu to kūrinimo Vkš. Kaip suim̃s tave gerai ant nagus (kai prispirs), viską pasakysi Upt. Aš tave suimsiu nagan (griežtai su tavim pasielgsiu) BŽ123. Sùėmė rañkon (sudrausmino), o tai ana buvo pradėjus lakstyt po kermošius Skdt.
suim̃ti stãlą nukraustyti, nurinkti nuo stalo indus: Suimk stalą! Šn.
suimti rugius surinkti ir sudėti į pėdus nupjautus rugius: Mergaitė visus rugius po dalge suėmė, motinai nė iš gryčios nereikėjo išeiti Srv.
suim̃ti linùs pakelti ir surišti į kūlius paklotus linus: Mes jau linus suėmėm ir išmynėm Vb. Sùėmėm broliuko geltonus lineliùs (d.) Kp.
užim̃ti, ùžima (ùžema), ùžėmė
I. tr.
1. suimti; pagauti; pasiekti: Nekirpk (nepjauk) morkų lapų taip trumpai, paskuo nebužimsi Trk.
| Užuėmė (pagavo) jie žuvų daugybę BtLuk5,6.
| Įkelk karves tik kiek liežuviu užima (pasiekia, užsiekia) Gs.
| refl.: Maž koto teužsiima, ir lūžta dalgio kotas Šts. Užsiėmė už baltųjų rankelių, nusivedė an didžiąją karčemelę (d.) Ml.
2. uždengti, uždaryti: Senutė priejuoste užima jam burną P.Cvir. Užima burną, kad nė kvapo neišleistumėte V.Kudir. Užimk kraną, ir nebėgs vanduo! Skr. Ką smaugti, kam kaklą užim̃ti KII363. Užėmus tada akis, graudžiai ašarojo Vp. Užimk duris, neįleisk to bestijos Plng. Ažimk duris, tai per aukštinį išbėgs Arm. Dėdule, ir aš eisiu rozu. – Nogi kiba aš užimsiù (pastosiu) tau kelią Lp.
| prk.: Ar užimsi, kad visiems pasakoja Skr. Pradės juoktis – žmonėm burnos neužimsi Rm.
| refl. tr.: Juokiasi, užsiėmęs rankom burną Ėr. Užsiėmiau akis su ploščium rš. Užsiimk burną su ranka, kad dedi nuodus lapei Trk. Motina, lyg nusigąsdama, užsiėmė ausis rš. Užsiim̃k (suspausk pirštais) nosį, ir nebetekės [kraujas] Slm.
3. užkimti; imti skaudėti (gerklę, kaklą): Ir galvą sopa, ir kaklą ažùėmė Trgn. Nevalgyk šaltų obelių, bo vėl gerklę užim̃s Pc. Kad ažùėmė gerklę, tai ir iššnekėt negaliu Sdk. Ažùėmė gerklę, negaliu šnekėt Ds. Kaklą užėmusi, žekes pri kaklo tvėrė S.Dauk. Kaklą liga užėmė, ir nė kalbėt negali Ss. Man vis, kad tik pašąlu, ažùema gerklę Antš. Piktas kaklas, ùžimtas kaklas KI581. Da va pašalai, ir užùema gerklę Ut.
4. sulaikyti, užturėti: Neužim̃si, kad lis Gs. Kulkos neužim̃s Lp. Lietaus neužim̃si Slm.
| Tuoj mane užims (sučiups, sulaikys) girinykas Mrj.
| prk.: Pailsau, net kvapą ùžėmė Gs. Aš išsigandau, kad ir dvasią užėmė Krtn. Kaip aš nusileidau [rogutėmis nuo kalno], man širdį užėmė Pln. Užėmė žadą, ir nebegali ištart nė vieno žodžio Rm. Jam taip suspausdavo širdį, kad jis nieko galvoti nebegalėdavo, net žadą užimdavo rš. Dvasią ùžėmė lekiant (uždusau) Pc. Speigas užimdavo kvapą rš. Elementoriaus lapai paveiksluoti, užimdavo net amą mums rš.
^ Man Pondzies (Dievas) yr davęs, neužėmęs (dosniai davęs) Šts.
5. intr. neleisti, uždrausti: Argi tu man užimsi rūkyt! Lp. Bene tu man užimsi: jei aš noriu, tai ir eisiu Nmn. Teisėjas man toliau ùžėmė kalbėti Lš.
6. užstoti, neleisti eiti, važiuoti; grąžinti: Ji įsileido bėgti, bet aš toks greitas, ir ją ùžėmiau Lš. Užimk karves – jau artinasi prie javų Lp. Užim̃k avis nuo javų Krok. Užim̃k karvę nuo javų! Al. Vijausi, vijausi ir tik nuo Kazio kluono užėmiau arklius į namus Lzd. Užėmė jis tą jautį ir varo namo BsPII227. Atėjo bernelis iš dvaro, užėmė jautelius ir varo (d.) Vlk.
| refl. tr.: Ažsi̇̀ėmė skatus iš avižų ir nusvarė kieman Grv. Ale vėl iš po akmens pakalnėje išlindo dar didesnis milžinas; užsiėmė kelis galvijus ir nusivarė BsMtI14.
7. užsibrėžti, pasiskirti: Ùžėmė rugių lauką pjauti per pusę (užėmė pusę lauko per kartą) Jnšk. Gera gervė (mentelė) tura užimti platų blomą, tura trąšiau kasti Varn. Kam ùžėmei tokį didelį barą? Jnšk.
| refl. tr.: Vieną vyšnią užsiim̃kit ir nuskinkit gatavai Skr. Aš nusivariau į pūdymėlį ir užsiėmiau ilgą varstelį Sln. Aš tokią didelę kelionę užsi̇̀ėmiau BM168.
8. pradėti, užsidėti: Jie jokių darbų neùžima Gs. Reiks užim̃ti kada lopyti kaldras Pc. Viską mes ùžimam dirbti, ale kad nepaspėjam Pc. Ot velyk užimkime kitą šneką V.Piet. Nereikalingą daiktą ùžėmė Lp. Vakar ir aš ùžėmiau naują darbą Brt. Žiūrėk, jau jis kitą kokį darbą ùžėmė Skr. Aš jau buvau užmigusi ir sapną užėmusi, kai pabudino Skr. Tuokart užėmė mokyt aną kalbos MPs. Vieną vakarą anie (zuikiai) buvo užėmę ūkštauti Lkv. Žiemą, kai nesi kokio darbo užėmęs, gali ir padykauti Srv.
9. pasiryžti; užsispirti; pradėti: Tvartus plytinius užėmė (pasirengė statyti) Gs. Pono siuntiniai pamatė tokį arklį, užėmė pirkti BsPII146.
| refl. tr., intr.: Ans užsiema darbą dirbti J. Užsiėmiau būdą išrašyti S.Dauk. Pasistatė gryčelę ir gyvent užsiėmė TDrIV265. Be reikalo tu užsi̇̀ėmei šitą darbą Lp. Užsiėmiau karštai dėl savo brolių lietuvių storoties A1885,91. Oi neužsiimk, jauna seserėle, neužsiimk šių sunkių darbelių (d.) Srd. Užsiėmiau jo nebepriimti į namus Skr. Užsi̇̀ėmė ją išvaryti [iš namų] Pc.
10. priimti, prisiimti: Visai tai ant savęs užėmė WP2. Ant savęs užėmė mūkas MT37.
11. refl. užstoti: Aš užsiėmiau už jįjį ir išgelbėjau J.
12. išgerti (vaistus): Pirma reikėjo šituos vaistus užim̃t Skr.
13. intr. įgerti, įkaušti: Jau tas vyrukas yr užė̃męs Krtn. Aš vakar smarkiai ùžėmiau degtinės Up. Tas girtuoklis jau buvo gerai drąsos užėmęs (iki drąsumo įkaušęs) TDrVII243.
II. tr.
1. paimti, okupuoti: Užima pabriką Lp.
| Siernauskis su ponu Šimonavičia ir būriu žmonių norėjo užimti gabalą žemės, būk kalvinams priderančios M.Valanč.
2. turėti: Visi žino, kad Indija užima žemės ploto milijoną keturis šimtus tūkstančių ketvirtainių mylių J.Balč. Aleksiukas užima tikrąją pirmininko vietą tarp abiejų tėvų Vaižg. Jaunieji tarybinės inteligentijos kadrai užima vis žymesnę vietą socialistinėje statyboje (sov.) sp. Kadrų parinkimas, paskirstymas ir auklėjimas užima (turi) ypatingai svarbią vietą mūsų partijos veikloje (į kadrų parinkimą, paskirstymą ir auklėjimą kreipiamas ypačiai didelis dėmesys) (sov.) sp.
3. užvaldyti, pasisavinti: Jis nori sostą užimti rš. Nutarė jie karaliūną Joną nužudyt ir užimt jo karališką vietą MPs.
4. apgyventi: Namus užimu R67. Atbėga lapė, atranda savo gyvenimą užimtą ps. Mano avilį turi kano bitės užėmę Ėr.
5. prikrauti, pripilti: Daržinė dabar su vasariniais šiaudais užimta Jnšk. Turiu maišą, ale užimtas (netuščias) Ėr. Paskui atsigersi: sklenyčią ažuėmiau su pienu Mlt.
| refl.: Kaip arpavojom, tai visi maišai grūdais ažsiėmė Sdk. Užsiėmė visos puodynės – nebėr kur košt pieno Slm.
6. uždėti; užsėsti; užstoti: Užim̃k man vietą traukiny! Slm. Ažim̃k ir man vietą eilėj! Ds. Vaikai, sėskit – langus turit užėmę! Ut. Mama, neužim̃k stalo – mum reikia! Pc. Skubyk, sėsk, kad tavo vietą kitas neužim̃tų Skr.
| Rentinys mažne pusę rejos užimąs S.Dauk. Briauninę jos zoną užima kareivių žygis LTIII522.
| Moterys užėmė mūsų vietas siloso duobėj (stojo į mūsų vietą, mus pavadavo) J.Balt.
7. part. praet. nenuvalytas (apie lauką): Laukas buvo ùžimtas – žirniai nenukirsti Lp. Laukai da užimti – nėr kur ganyt Slm.
8. paimti, reikalauti: Staklės trobo[je] ùžema daug vietos Als. Vietos visuomet daug užimdavo P.Cvir.
| Nedaug užims tas darbas laiko mums T.Tilv.
9. paliesti; užlieti: Užėmė dyguliai abiejose pusėse plaučių Šts.
| Pavasarį upė visas pievas užėmė Švnč.
| prk.: O visokių piktybių ir bjaurybių šaknys jau užėmė visą dirvą Ašb.
10. paveikti, ištikti, užeiti: Ir miegas ją užùėmė Prng. Kad ažùem jį sopė! Tvr. Kad teip drūčiai zapalenija ùžėmė, tai jau neišgis Skr.
11. refl. prasidėti: Užsiėmė kepenų liga rš.
III. tr.
1. sudominti kuo (pvz., svečius): Užim̃k tu anus, o aš bėgsu kiaušinių pri Sketrėnės Pp. Jei manęs nebus, tai užimk svečius Škn.
| Sunku širdį užimt kvietkoms, širdis klaus, kur mielas yr Vnž.
| Jis buvo geras užimt estrados laiką (estradoje dainuoti, vaidinti, neduoti publikai nuobodžiauti) rš.
2. vaišinti: Užimant svečius, visados reikia atminti, kad visi tam reikalingi indeliai būtų išmazgoti rš. Ar kuo ùžėmė tave? Grž. Aš nuėjau pas juos miežių paprašyt, o jie man' kaip viešnią užėmė Ps.
IV. tr.
1. gauti (užkurį, žentą): Iš tų dukterų ant vyriausios užimtas užkurys LTI534. Ji viena mergučė buvo, ir jai žentą ùžėmė Skr. Vienas bajoras apgarsino visose karalystėse, kad jis turi dukterį ir nori sau žentą užimti ant savo dukters BsPIII56.
| refl. tr.: Viena sesuo ištekėjo, ė kita užsi̇̀ėmė užkurį Ds. Ji užsi̇̀ėmė žentą ant to gyvenimo Skr.
| Neikie, dukrele, už seno bernelio, neužsiimkie sau didžio vargelio (d.) Tvr.
2. užpirkti: Jau mišia ažuimta Trgn.
3. nusinuomoti: Būdavo, ùžimam svetimų žemių Dglš. Kas užėmė prūdą, tas ir žvejo[ja] Šts. Velnias prikalbinėja senelį, kad ažimtų nuo pono dirvonus BsPII205. Neik su rasa pievos ažimt, o kermošiun mergos (pačios) rinkt (flk.) Ml.
| refl. tr.: Užsi̇̀ėmiau pryšininkę ir gyvenu Šts. Užsiėmė tėvas Giratiškėse balos šmotą Ds. Mes par ją gyvenam, užsiėmę pirkią Ad. Užsiim̃ti reik nakvynę Plt. Noriu užsiimti krautuvę Šts. Užsiimdavęs ir linam žemės Ds. Ažsiėmė žemės iš dvaro Ad.
4. refl. parsisamdyti, apsiimti: Ažsiimtum ganyt, tai daugiau per metus aždirbtum nei Latvijoj Švnč. Išsyk bekalbėdamas pamatei, koks ūkinykas – kad geras, gali užsiimt pas jį dirbt Srv.
V. tr.
1. refl. pradėti augti; augti: Iš pat pavasario cukriniai gerai užsiėmė Sdb. Pavasarį užsiėmė žolės želti, bet be lytaus išstembo Ggr. Miežiai taip gražiai buvo užsiė̃mę, net buvo miela žiūrėti Brt. Kad kerpė pievoj prapuls, užsiims dirsės augti Šts. Batviniai buvo užsiėmę augti, bet išdegė Šts. Užsiėmė ir auga pušynėlis vidury laukų Vlk. Berželių pilna, pušiukė kur ne kur užsi̇̀ima (auga, išdygsta) KzR.
| Senoji žaizda jau vėl užsi̇̀ėmė (pradėjo tvinkti) Up.
2. užraugti: Nekokios buvo mielės, o dėlto užėmė alų Srv.
3. refl. pradėti rūgti: Šiandien rytą jau alus buvo užsiėmęs, apsitraukęs puta MTtIV152. Dar tik neseniai padarytas alus, teip greit neužsiėmė Srv. Žiūrėk, kad užsiimtų rūgti, įmesk duonos plutą Dr. Kad užsiimtų mielės, deda įkaitintą akmenį, alų darydami Vrn. Alus užsi̇̀ėmė (ėmė apynius į viršų varyti, putoti) Skr. Jei višta palesa salyklos, alus užsiima savo rūgščia (priet.) TŽIII347.
4. refl. užsidegti, pradėti degti, įsiliepsnoti: Eglinės šakos tuojau užsiėmė, ir šimtas kibirkščių nulėkė į padangę LzP. Marškinėliai įkaito, blykst liepsna užsiėmė Vaižg. Žiūriu – jau ir visas stogas užsi̇̀ėmė Gs. Gesters ugnelė – ir vėl ažsi̇̀ema Ds. Nu nu, durniuok, durniuok, kol liepsna šiauduos užsiims! Ktk. Jau kluonai baigė degti; užsiėmė tvartai Ašb. Kaip tik matai užsiėmė ir visa daržinė Jnšk. Kaip žùsėmė (užsiėmė) ugnis – nuo vieno galo sodžiaus net kitan, ir supleškėjo visas Rod.
| prk.: Ūmai, re (regi), toks gabalas dangaus užsiima pazaru Vaižg.
| Vyras užsiėmė (užsispyrė) ir neleido kitur danginties – kilo barnis M.Valanč.
| Nieko sau šaltelis: visi mūsų langai užsiėmė (užšalo) Ps.
VI. tr. užpulti; smarkiai pabarti: Aš jį užim̃siu, kam jis tokias kalbas paleido Šlv. Ot dabar kad užim̃tumėt gerai, tai ir prisipažintų Gž. Jį gerai užim̃k už tą melą Alk. Užim̃k gerai, ir pasisakys, kur padėjęs peilį Kair. Jeigu jis negerai dirba, tai užimk jį Vrb.
VII. tr.
1. būti nelaisvam (nuo darbo), dirbti, neturėti kada: Meistrai labai ažimti̇̀ per šiuos metus Kp. Moterys gi tuo laiku tankiausiai užimtos esti su audimu BM224. Ji dabar užimtà Skr. Vilius nepakėlė akių, o dėjosi esąs labai užimtas valgio I.Simon.
| prk.: Tą senį užėmė mislys visokios BsPIII11.
| refl.: Visi darže užsiėmę su darbu BM153. Tep užsiėmęs darbu, kad nė negirdėjo, kai aš jį pavadinau Rmš. Kiek ji dabar užsiė̃mus! Kt. Žmonės dabar su miškais užsiė̃mę (kerta, veža mišką) Jnšk. Ilgą laiką gali būti užsiėmęs tuo pačiu dalyku (dirbti tą patį darbą, tuo pačiu dalyku domėtis) rš.
| Aš laikraščių platinimu visai neužsiimu sp. Mano vyras knygom užsiėmė Ig. Jis nieku neužsiimdavo (nieko daugiau nemėgo, nieko neveikdavo) kaip tik šaudymu BsPIII253. Jis, būdavo, užsiima vis gaudymu žuvų BsPIV60.
^ Nemoki meluot, tai neužsiimk melu LTR.
2. refl. prasidėti, sueiti į draugystę: Ko tu užsi̇́emi su tuo durnium – neužsiim̃k, ir nelįs! Slm. Ji su kokiais piemengaliais neužsi̇̀ima Skr.

statýti, stãto (stãčia), stãtė tr. K, Rtr, Š, KŽ; SD353, H, R, MŽ, N, M, L
1. daryti, kad stačiai stovėtų, vertikaliai dėti, kelti, kad būtų stačias: Ans telepono stulpus stãtė Krš. Jei apynvarpčių tujau nestato, tad į jų vietą tu tarpu įbado mažus mietelius S.Dauk. Ant kojų statýti NdŽ. Statýti žvakę į žvakidę NdŽ. Eina an kapų, stãto žvakes [per Vėlines] Pb. Būdavo, par Jonines kalam vainikus prie durų i stãtom beržiukus prie tvorų Bsg. Statýk gubas į statas J. Ejom rugius rinkti, statýti – daba jau nebreik ne statýti, ne rinkti – kombainai KlvrŽ. Tus rugius su dalgiu pjovė, su rankoms rinkom i rišom į tokius pėdelius, į gubeles stãtėm Tl. Pėdus riša, stãčia, džiovina Grv. Kviečius stãtom po penkius pėdus, šeštu apdengiam Aps. Iš po pjautuvo nestãtom [rugių], renkam nuog lauko ir vežam Pls. Jau mano dukrelė nuvargo, tankius rugius bepjaudama, pėdelius bestatydama LTR(Auk). Linus stãtė po keturis pėdus, o rugius po dešims Rod. An tų karčių stãto [linus pirtyje] Pb. Linus pirtin stãto, džiovina Šlčn. Velniai labai šoko – net ausis statydami, uodegas kratydami LTR(Lkv). Žąsys klykavo, nardė, uodegas statė S.Stan. Kumelė ausis tik stãto stãto Jnšk. Arklys stato ausis nuo dviračio (baidosi) Ėr. Kas akis tur piktas, ižg tolo žvakę liepia sau statyti SPII141. Ponas neliepęs esti … žvakių apžadus statyti Mž371.
^ Kaip katė glostoma uodegą stãto Slk. Kantrus glostomas keterą stato LMD.
2. dėti ką kur, ant ko nors: Kur čia da bestatýsi tą stalą, ka jau nė apsisukt nėr kur Jrb. Statýti suolus į eiles NdŽ. Statau ką ant ko R67, MŽ89. Statýti lempą ant stalo BŽII470. Statýti po kuo NdŽ. Statýti priešais NdŽ. Tokia gera versmė raistely – pieną statýsiu Klt. Pernai sirgau – žiūrėjo vaistus, maistą virė, stãtė prie lovos Rs. Statýti vakarienę NdŽ. Oi berneli dobilėli, kur statýti pusrytėlį? (d.) Lar168. Kai numiršta kas, statom naktin pieną ir kitus gėrimus ir valgymus dubenyse ir ąsotyse V.Krėv. Kepurę statyti reiškė padėti ją ant teisėjo stalo ir pasakyti, už ką ji statoma rš. Nestačiau viedrelių, neguldžiau naštelių, nei padėjau bernuželiui žirgelius girdyti StnD8. Kojas užtroškusiojo iki kelių į drungną [v]andenį statyk S.Dauk. Matei šešką?.. Gražus, velnys. Slaikanas, ilgas. Parodon statyk J.Avyž. Nėra kada, reikia eit vandenio, puodai statýt (kaisti) Dv. Statýk puodą, ko žiopsai – matai, kad malkos bereikalingai dega Ldk. Nė vienas, uždegęs žvakę, nestãto jos paslėpime DP556. Demi, guldžiu, statau SD170.
^ Tegu koc puodu vadina, bet pečiun nestãto Arm.
ǁ einant, žengiant dėti (koją): Kur koją statai, tę ir akim žiurėk Vrn. Statýk pėdan koją (pažiūrėsim, ar čia tavo eita) Ob. Kap eina, jau nestãto kojų, ale švok švok švok [velka] Rod. Oi žirge žirgeli, juodasai bėreli, statyk kojas in kelelį, josiu in mergelę LTR(Lš). Nematau, kur koją statýti NdŽ. Vilkas dešinę užpakalinę koją stato į priešakinės kairės kojos pėdą sp.
| refl.: Kojos kažkodėl taip sunkiai statosi iš kulšių, pėdos pasisukusios į vidaus pusę I.Simon.
3. liepti, įsakyti kur stovėti, atsistoti: Stãto mokinį į kampą DŽ1. Mum stãtė po dvidešimt penkius i paveikslavo Gsč. Nuveža į vietą, stato į mierą, dėkuo Dievuo, netinku Plt. Bijo, kad benzinas neužsidegt – reikia sargyba statýt Sb. Žydai stato sargus pas grabą Kristaus M.Valanč. Ne vieną sykį liaudies gynėjai vežė tėvą į valsčių, statė prie nušautų banditų – bene sūnus? V.Bub. O Jonas į tuos tardymus ar kišasi? Turbūt į akivaizdą (į akistatą) stato? K.Saj. Visus [ligonius] stãto an šviesos (rentgeno), žiūri žiūri Ukm. Statýtas ties Kaifošiumi DP158(paraštėje). Kada mudu kunigėlis su mergele venčiavos, seredon po pietelių stati̇̀s mudu už grotelių DrskD232.
^ Kelios seseres ir keli broliai, ir gražūs, nor langan statýk! Pv.
4. palikti kur būti, stovėti, laikyti kur (gyvulį, vežimą, mašiną ir pan.): Kur gyvena, nėr kur karvę statýt – tvarto nėr Rs. Pievoj karves vis vidudienio stãtė (sugindavo) Str. Nestatyk sušilusio arklio ant vėjo LKGII335(Kp). Jisai į savo intaką da nenorįs statýt (rišti) tos karvės Jrb. Ratus pakaladnykėn statýk Mrc. Pastogė vežimams statýti NdŽ. Statýti automobilį į garažą BŽII470. Automobilius statýti draudžiama! NdŽ. Pavargęs, nusiplūkęs laiškininkas vedasi dviratį, stato jį prie kiekvienų vartų rš. Svirne guldysma bernelį, stainioj statysma žirgelį NS1066. Kur aš statysiu žirgelį, kur aš kabinsiu balnelį? LTR(Slk). Statė pristatė pilnas stonias žirgelių LTR. Kur statysium laivelį, ties kuriuoj kiemeliu? KrvD17. Zebulon ant jūrių kranto gyvens ir stotėje ekrūtų (kur ekrūtai statomi yra) ir prasiteks iki Sidon BB1Moz49,13.
| Stãto (pradeda) kiaulę penėt Dv.
5. Sut, N, I, Amb, LL11, PolŽ51 daryti pastatą, statinį, įrenginį: Pas mus statomi nauji miestai rš. Taupant teritoriją, vis dažniau statomi daugiaaukščiai garažai rš. Mokėj[o] ma[no] tėvas namus iš medžiagos statýt Pls. Da šitas rūmas iš Valinių miško statýtas Krs. Akmenis vežėm abudu, namą statýt reikėjo Žln. Tadaik jau mes statýsim pirkią LKKII205(Zt). Anys ir dabar stãto namus an trijų langų Grv. Statýkit namus ant ratų, ba reiks išvažiuot Ukm. Kai trobą stãto, reikia statýt ryty vėjy, tai nebus pelių Ds. Sako, statýsiąs namus vaikam Ob. Niekur neisiu – čia aš su vyreliu rąsčiukus nešiau, trobeles stačiáu Nmk. Paskui su kirviu aš namą stačiaũ Nmč. Stãtė kirviu, nebuvo pielos – ir kokia sąspara graži! Mlt. Sąsparas statýti NdŽ. Stãtomoji medžiaga NdŽ. Po kari statýtas buvo namas Pb. Stãtė Vadakstės dvarą, pilį budavojo Klk. Mūs kluonas da dieduko statýtas Dglš. Tamošius pradėjo statyti trobesį: išvedė sienas, kazilus pakėlė ir lotus prikalo M.Valanč. Medinius tiltus kaimas pats statýdavo Grz. Persėdas stãtė an Ūlos Dbč. Pakirsiu klevelį ir aržuolėlį, statysiu tiltelį per Nemunėlį LTR(Nmj). Ožys malė baltus miltus, briedis stãtė aukštus tiltus DrskD267. Sukilėliai statė barikadas rš. Jonas žvalgėsi, kur čia geriau statyti palapinę K.Saj. Par atlydį vaikai stãto šnėmaną (senį besmegenį) Klp. Fundamentas iš akminų statýtas Rsn. Statýti krosnį NdŽ. Statýti sieną NdŽ. Reikia laiko turėt tvorom statýt Trgn. Bendorius, pristašęs šulelių, cebrikus stãto Kpč. Stãtę nestãtę paminklą – kap nori Dglš. Darau, statau, ižkeliu, ižvedu namus SD21. [Kryžius] po laukus ir ant vėžių stãtome ir viežlyvai laikome DP455.
| prk. kng.: Liaudis stãto sau šviesią ateitį DŽ1. Ant jo (tikrojo tikėjimo) kaip ant tikro fundamento statýsime visokius darbus geruosius DP86.
^ Numai statýti – ne kepurė pakelti! Krš. Ant kito gero stato dvarą LTR(Zp).
| refl. tr., intr.: Ten davė vietą visims tims statýties Krtn. Netoli pakrančio stãtos namiuką Erž. Jūs statýkitės, aš in valdžią inteisiu, man padarys (duos medžiagų) Jz. Petras jau stãtąsys pirkią LD380(Lkm). Lig kelintais metais mes stãtėms [namus], aš nežinau Skp. Po penkis aktarus nupirko žemės i stãtės miškūse Knt. Tu va kerties medžius i stãtais namus Dglš. Im', vežies i stãtais pirtį Aps. Kad būčių iš ko, tai statýčiųsi naują gryčią LKKVII191(Krs). Daba trobą tenai stãtose Vdk.
ǁ montuoti, sudėti, sudaryti iš dalių: Ar nemokė jos motulė stovelių statýtie, ar nemokė jos sesulė drobelių rėdytie? DrskD120. Kap motulė stovus stãtė, dar aš maža buvau (d.) Vrn.
6. NdŽ dėti į skirtą vietą ir įtvirtinti: Šmakštels [batsiuvys] yla į padą, stato vinį, varo plaktuku, o toji nenori gilyn J.Balt. Išgręždavo [akėčių skersinius] ir medinius dantis statýdavo Pv. Darys grėblelį, statys kotelį, ves mane jauną šienelio grėbtie KrvD205. Dantim statýtais (dirbtiniais) [mergina], negraži Klt. Stãtom langus, kad nebūtų vėjo Dgp.
| refl.: In ieneles stãtosis ratas Plm.
ǁ įdurti, įsiūti: Rankovės statytos trimis centimetrais žemiau pečių linijos sp.
7. padėti kokį įtaisymą ir palikti kurį laiką: Stačiaũ stačiaũ visąžiem kilpas ir nei vienos kurapkos nepagavau Rdm. Spąstai statomi prie olų, ant žvėrių takų rš. In lydekaičių stačiaũ bučius Aps. Taures statýti NdŽ. Ar esi taurių statýtas? Šts. Aš neesu kirminais statyta, ne kraujo leista Šts. Statýti kam klizmą NdŽ.
8. J jungti, kad veiktų: Statýti laikrodį NdŽ. Jeigu televizorius neina, radiją stãto Jrb.
9. daryti, kad būtų atsikišęs, iškelti: Statýti lūpas NdŽ. Paltas pečiais statýtais – nemadnas Klt. Tu i vėl tą pasturgalį statái! Tl. Statýk keterą, iki užkelsi medį Kt. Katė stato keterą prieš šunį Vlkv.
ǁ BBEz25,2 gręžti, kreipti (veidą, akis): Ir statyk (gręžk) veidą tavo priš jį BBEz4,3.
×10. rašyti, dėti: Statýti kablelį, tašką NdŽ. Numerius aš mokėjau statýti Vdk. Į laikraščius tik nestatýk! Vn. Buvo paprotys ant kožno nukryžiavoto galvų statyti parašą, reiškiantį, kas kybo ir už kokią kaltybę M.Valanč.
| refl.: Prieš visus kitus ir statosi skirsmelis A.Baran.
11. nurodyti, skirti: Prašysiu, ka pirmą rūšį statýtų Jrb. Manęs nebuvo, kai kainas [už vienkiemį] stãtė, pačius niekus sumokėjo Bb. Statyta yra žmogui vieną kartą mirti CII10. Statýta diena KI470. Neprašykite daugiaus, kaip statyta BbLuk3,13. Kam koravonę uždėti, statýti KII293.
12. siūlyti, skirti, kelti, daryti, dėti kuo, rinkti: Jį viršininku stãto DŽ. Galėčiau į gerą vietą statýti – mergikė zgrebni Vdk. Statýti savo kandidatūrą NdŽ. Žemaičiai atsisakė klausyti savo seniūno Mykolo Kęsgailos, Kazimiero šalininko, ir išvijo jo statytus apskričių valdytojus (tijūnus) rš. Ožį per užveizdą statyti N. Tegiveizd … išmintingo vyro ir testato šitą ant visos Egiptų žemės BB1Moz41,33. Pilnavoju, ant ko statytas esmi R63, MŽ84. Ne tiktai karaliumi vadina Dievą, bet ir karaliumi visų karalių tos žemės, kuriuos anas stato karaliumis SPII150. Idant nei vienas pakrutintas nebūtų tuose varguose, nes patys žinote, jog ant to esme statyti Bt1PvT3,3. Nemoku skaityt nė rašyt – žada mane karaliu statýt BM217(Nj).
13. versti, liepti, įsakyti, nurodyti ką dirbti: Mum tėvai nuo mažuomės prie darbo stãtė Ps. Vyrus prie girnų šeimininkai statė tik tinginius, mergas – tik neišmaningas verpti ir austi Vaižg. Kur poni Zosę statė, čia ji dirbo Žem. Argi reiks mokytas sūnelis leisti bandos ganytų, o po tam statyti prie akėčių ir arklo? rš. Senių nestãto in darbo – prašo Krm. Pristatė riešutų malt – nepamaliau, statė žvirzdų grūsti – nepagrūdau, ir paleidė mane Sln. Anksti ryto nebudyk, prie girnelių nestatyk LTR(Srj).
14. pasirūpinti, kad kas kur nuvyktų, atvyktų, pristatyti kur: Statýti į kariuomenę NdŽ. Karas da buvo nepasbaigęs – sūnų ant karo stãtė Sb. Tu Taduką į gimnaziją statysi (leisi)? rš. Jei sumelavai, dešimt liudinykų statýk – neišsisuksi Alv. Ir tas turėjo išsivadžioti ir liudininkus statyti, jog tikrai jo avis buvo Žem. Ei stãtė stãtė mus tris brolužėlius į kareivių pulkelį JD1153. Herodas atpen statyti Pilotui liep ir sūdyti SGI78.
| refl. SGI19: Tur tačiau [atgailojantis] statytis po akim kunigo DP76. Jo tiktai tasai karias balso klauso, ant jo tiktai įsakymo aba vieno mosterėjimo jam statos SPI261. Visi ant tos tiesos turi statytis SPI16. Statausi (pasirodau, ateinu) pokim SD420. Statause po akim Sut.
15. Pp, Skdv, Krš, Mžš, Krs, Mrc, Slv, Skrd tiekti: Pieną stãtom visą, o sviesto nusiperkam patys Bgt. Ar daug pieno stãtot į pieninę? Tl. Kad tų čia pieninių nebuvo, pieno nestãtė Lž. Kiti stato miesteliams meisą M.Valanč. Mėsą, pieną statýdavom į Joniškį – prievolės buvo Sk. Statýti žaliavas NdŽ. Seniau visa žydai stãtė miestam Slm. Tau reiks i valgį statýt, i viską – bus sunku Jrb. Mūsų pareiga buvo statyti literatūrą iš Tilžės į Šiaulius rš. Visą mėnesį daktaras išlaikė prie savęs, kiek išleido pinigais, kiek valgymų statėme Žem. Statýsi arklį šiandiej an turgaus? Sdk. Šią dieną nes statýtas yra Sutvėrėjui brangusis vaisius žemės DP427. Meldžiu …, idant statytumbite kūnus jūsų gyva, šventa … afiera Ch1PvR12,1.
16. vaišinant duoti, dėti (svaiginamųjų gėrimų): Suvedė mus, alaus stãtė [per pažintuves] Jnšk. Jau tas piršlys gaus tujaus duoti šnapšės jau, statýti piršlio kraujo Jdr. Stato butelį arielkos saldžios [pirmaryčių dalyviams] Pb. Rovėjos, baigę raut linus, šaukdavo: – Dabar, gaspador, statýk bačką! Skrb. Gėrė pakarčiuo alų ar arielką, katrą statė vaikeliai, o mergaitės tujaus ryšeliūse savo užkandos ieškojo M.Valanč. Samdant magaryčias stãtė gaspadorius Vkš. Šitą stiklą pats stataũ NdŽ.
^ Gera gerti kitam statant KrvP(Vs).
17. duoti užstatą (lažinantis, lošiant iš pinigų): Stataũ šimtą rublių, kad taip bus DŽ1. Statýti dvigubai NdŽ. Statýtieji pinigai NdŽ. Statýti už valetą BŽII470. Statau keturis tūkstančius svarų, kad neapvažiuosi J.Balč.
18. rengti, kurti (spektaklį, filmą): Naują spektaklį statýti DŽ. Pjesę, filmą statýti DŽ1. Statant naują šokį, reikia aiškiai ir tiksliai žinoti, kokį momentą jis vaizduos rš. Statomieji veikalai dažniausiai buvo grindžiami antikiniais mitais rš.
19. kelti; pateikti vykdyti, įvykdyti: Statau sąlygą rš. Nestatome jokių sąlygų rš. Aš stataũ (dedu) sau už pareigą BŽ56.
20. manyti turint kokių ypatybių, laikyti kuo: Jauni žmonės save drąsiais stãto Vv. Jis savę stãtė labai gudriu Ppl. Kad svietas matytų, man' mandrą statytų LTR(Slk). Kaip Antaną stataũ kantrum, tai baisiai Lel. Nesirūstinu, mielas broli, už tai, kad mane už nieką statai LTsIV726. Nereikia kitas durnu statýt Dglš. Kas yra neteisus, tas savo malagystę už teisybę stãto PP79. Įvairi bukli vyrai, atrasdamys tose kningose gilią išmintį, aukštesniai jas statė už visas nešventas kningas M.Valanč.
ǁ refl. PK120, N rodytis kokiu, vaizduoti save kuo: Ana dide stãtės, t. y. didžiavos J. Anas visiems stãtos bagotu Dglš. Turtingu baisiai stãtos, o vaikšto apiplyšęs Srv. Ponu statės – papirosus rūkė Plng. Viename daikte stãtos poni, kitame pasiverta į ubagę Krš. Jie dideli stãtėsi Ėr. Dar ką tik bandą varinėjosi, o jau stãtosi kažkokiu vyru Vdžg. Aš da statáus, kad aš vyras Rs. Už bernioką stãtosi Rm. Jei statai̇̃si toks drūtas, ava (eiva) persiimt Alk. Dar iš po mamos skverno neišlindusi, o jau stãtosi pana Gl. Kalakutas statėsi paukščių karalium rš. Statýtis teisėju NdŽ. Svetimims stãtos gera be vieno galo Krš. Aš nesistataũ šventąja Ar. Tokia vikri stateisi, – tarė į marčią, – o žlembi dėl niekų! Žem. Kvailas tu, broli, nors, gyvas būdamas, stateisi gudruoliu V.Krėv. Petras … gyrumi už kitus didesniu stãtės DP150.
^ Didžiu besistãtąs, o mažai tepakeliąs KlvrŽ. Ponu statos, o šūdas ant nosės LTR(Vdk).
ǁ refl. I, Trk didžiuotis: Kiekvienas statosi – kas aš! Gs. Jis nekas, bet baisiai stãtosi Alk. Ana labai stãčiasi GrvT78. Didžiai pykstu ant jų, kad jie prieš tave statosi brš.
| Retai kada vilkas prieš žmogų stãtosi (drįsta, kėsinasi pulti) Ig.
21. daryti, kad kas patektų į kokią padėtį: Statýti ką į keblią padėtį BŽII470. Tėvas viską atidavė sukilėlių reikalams, stato į pavojų savo gyvybę J.Gruš. Statýti save į pavojų NdŽ. Dramaturgas stato savo herojų į dramatiškas situacijas rš.
22. atiduoti, paaukoti, skirti: Visą jėgą statýti NdŽ. Ko čia jėgą statai̇̃? Mrj. Dirbk pagal išgalėjimą, o ne paskutines sylas statýk Gs. Jis (batsiuvys), dratelius traukydamas, visą sylą statýdamas, kur tik jis sėdėjo, te pikis smirdėjo JV267. Visas pajėgas ant to stačiau V.Piet.
23. refl. prieštarauti, priešintis: Prieš ką statýtis KII185. Tu, Emne, vis dėlto drąsiai statais prieš vyrą ir nesivaržai rš. Jis pradėj[o] statỹtis prieš kunigą Mrc. Jis stãtosi prieš vyriausybę KBI23. Ten buvo Šaltabuizių kortininkas, su kuriuom tiktai vienas bernas tegalėjo statytis rš. Statausi vyringai Sut. Rojaus darže pradėjos prapultis, idant tenai V. Christus velinui statýtųs DP149. Ir satanas stovėjo po dešinės jo, idant pryš jį statytųse BBZak3,1. Dievas statosi prieš didžiuojančius, bet prastiemus yra malonus BPI82.
24. refl. mergintis, suktis: Paaugo mergelka, i stãtos vaikiai Krš. Galėtumi statýties pri Aldutės – graži mergikė Rdn.
ǁ gretintis, norėti dėtis: Toki bezdukai vaikai, ir jau prie vyrų stãtosi Dkš. Ko čia prie mano turto stãtotės?! Plv.
25. refl. palaikyti, ginti, užstoti: Aš stačiaũsi už jį Gs.
26. paversti kuo: Aš tave statysiu raiba gegule KrvD85. Dangų kaipo geležį, žemę kaipo varią statai …, idant žemė n'išduotų vaisiaus savo MKr41.
27. Lš traukti paviršių ledu, stingdyti (upę, ežerą): Jau geras šaltis, jau ir ežerą stati̇̀s Sn.
◊ aki̇̀s statýti
1. Plk, Lk piktai žiūrėti, baltakiuoti, šnairuoti, žvairuoti (ppr. nesutinkant, prieštaraujant, rengiantis gintis): Negražu prieš tėvą aki̇̀s statýt Skr. Dėl menkų niekų tuoj aki̇̀s stãto Grž. Stãto akès, jei ne taip pasakai Krš. Jeigu ben rubliu mažiau duosi, tai tuoj stãto aki̇̀s Slm. O ką vyrai sakys, mergos akis statys JD771. Dažnai ir mes vieno kito bijom, susitikę akis statom arba drebam J.Jabl. Ir mės tankiai akis statom, nežinomą kaip pamatom, bet patyrę, ką jis gali, metam baimę tuo į šalį A1884,124.
2. NdŽ stebėtis.
3. dvėsti: Nueinu, žiūriu – paršas jau aki̇̀s stãto Jrb.

akysè (akýsu) statýti įsivaizduoti: Statyk sau akysu amžiną prapultį P.
akysè (akýsa) stãtosi vaidenasi, rodosi: Ko tu bijai, gal tau akýsa stãtos? Kb. Josios paveikslas akyse statos LTR(Sv).
ant galvõs statýti greitai varyti, ginti: Jei arklį stati̇̀s an galvõs, tai gal dar ir suspės Kls.
ant juõko statýti sudaryti progą juoktis, šaipytis kam iš ko: Ne žydelis būtau, kad aš pasakytau ir tave, berneli, an juõko statýtau DrskD242.
ant kõrtos statýti rizikuoti: Gyvenimas tėra vienas, Adomai, ir aš nenoriu dar kartą jo statyti ant kortos J.Avyž.
ant pei̇̃lio statýti pykdyti: Kam jūs mane ant pei̇̃lio stãtot? Al.
ant sàvo statýtis užsispirti, nenusileisti: Toki užsispyrėlė: Aldonia teip ją lupa – nieko, an sàvo stãtos, ir viskas Slm.
ant žmonių̃ liežùvių statýti suteikti dingstį plepalams, pajuokai: Marijonele, daugiau aš tavęs neblankysiu – ant žmonių liežuvių nebstatysiu S.Čiurl.
ausi̇̀s statýti NdŽ suklusti.
baugštyklès statýti gąsdinti, grasinti: Ans mun stãto baugštyklès KlvrŽ.
bókštą statýti svajoti, fantazuoti: Ne, Antanai, aš nė jokio bokšto nestatau, visai siauras tėra mano tikslas Žem.
danti̇̀s statýti nenusileisti, nesutikti, prieštarauti: Juozukas nė vienam nenusileidžia: jis prieš visus danti̇̀s stãto Prn.
ẽšerį statýti
1. priešgyniauti, prieštarauti: Nestatýk ẽšerį prieš tėvą, būk mažesnis Skr. Nu jau nestatýk nestatýk savo ẽšerio Lkš.
2. NdŽ puikautis, pūstis, didžiuotis.

gálvą statýti laiduoti, garantuoti: Už Joną stataũ gálvą Kt.
gerùs kãzilus statýti ant dùgno mušti: [Tėvas] paėmė gerą brūklį, pradėjo ant dugno gerus kazilus statyti, nu, tada pasakė DS151(Vdk).
į kanapès (kanapiùs, kanãpėsen) statýti (stãtomas) apie negražų: Ė kai apsiskarmaliavęs, tik kanapė́sen statýt Švnč. Baidykla merga – į kanapiùs stãtoma Rdn. Vyras ne į kanapius statomas VP50.
į kõrtą statýti rizikuoti: Statė korton savo gyvybę, savo turtą, savo laisvę J.Jabl.
į pė́das statýti paimti kitą į kieno buvusio vietą: Valia nevalia – [mirus motinai] reikės kitą į jos pėdas statyti Žem.
kẽterą statýti spirtis, šiauštis: Prieš viens kitą kẽteras stãto kap katinai Gs. Jei tik ji pradės kẽterą statýt, tai aš į ją nė nežiūrėsiu Skr. Pasileido dabar svietas, tai ir pradėjo prieš ponus keterą statyti V.Myk-Put.
krūti̇̀nę statýti priešintis: Nors kartą, vyrai, pakelkim galvas, bangoms krūtinę statydami! V.Myk-Put.
kui̇̃benas statýti Krtn mirti.
kuõdą statýti pūstis, puikauti: Nuo pat pirmos dienos tas iš miesto atvažiavęs pradėjo kuodą statyti J.Paukš.
lui̇̃šį statýti Ktk, Blnk, Vdš būti nepatenkintam, pykti.
niẽko (nė vi̇́eno) prieš savè ne(si)statýti NdŽ nieko nepaisyti, nesiskaityti su niekuo: Girtas nė vieno nestato priš savi, o pagiriomis nė penkių nepaskaito LMD. Nieko priš savi nestatos karalius I. Ji nieko prieš save nestato, vis pasipūtusi, vis su didyste Žem.
nors į lángą statýk labai gražus: O kai užvelka naują suknelę – gražuolė, nors į langą statyk A.Gric.
nósį statýti [į aũkštį, į aũkštą] NdŽ šiauštis, pūstis, didžiuotis: Visi stãto nóses į aũkštą! Krš. Baigė mokslus, nu statýs nósę į aũkštį! Krš. Tikra duktė stãto nósį, ko iš svetimų norėti? KlK6,63(Krš).
óbelę statýti atsistoti ant galvos: Vaikai, bandą ganydami, išmokdavo óbelę statýt Škn.
óžį (óžius) statýti Lž, Mrj aikštytis, šiauštis, pūstis: Negal išsiduoti, kad labai myliu – pradėsi óžius statýti KlK6,64(Krš).
pi̇̀nkles statýti klastingai elgtis: Aš nepatikėsiu, kol pats patirsiu, kad jis man pinkles stato V.Krėv.
po akimi̇̀s statýti akivaizdžiai rodyti, vaizduoti: Statýdamas mumus po akimis didumą algos DP592.
po akių̃ statýtis įsivaizduoti: Ką gyvai po akių̃ statýtis KII14.
prie si̇́enos statýti Všv šaudyti.
ragùs (rãgą Ms) statýti DŽ, NdŽ pūstis, darytis nesugyvenamam, šiauštis: Šiaip dėl štukų niekas ragų̃ nestatýt Skrb. Toks paršelis, o jau ragùs stãto pryš muni Vkš. Nestatýk ragų̃ – niekas tavęs nebijo! Blnk.
skẽterą statýti NdŽ spirtis, šiauštis.
smė̃lio pili̇̀s statýti kurti nerealius planus, svajoti, fantazuoti: Kiekvienas įtemptai galvojo ir tylėjo, kūrė planus, statė smėlio pilis rš.
statýtas [mókslo KII18] žõdis; R299, MŽ401 teiginys, tezė.
šẽrį (šeriùs NdŽ) statýti prieštarauti, spirtis, šiauštis: Sunku gaspadoriams nuteikti šeimyną: musėlė nepralėkė pro nosį, tuoj šerį stato Žem. Nestatýk par daug šerių̃ prieš savo vyrą – pames Ps.
šerỹs stãtosi apima puikybė: Pasirodo, kad aš labai pageidautina. Man pradeda kažkaip malonu darytis, šerys statytis I.Simon.
ties akių̃ statýti akivaizdžiai rodyti: Saugojimas gavėnios … keturių dešimtų dienų metinykėmis ceremonijomis ties akių statytas DP111.
ti̇̀ltą statýti LKKIII140(Grv) toks žaidimas.
véidą (véidus NdŽ) statýti; N daryti grimasas.
žárdą (žagrès) statýti stotis aukštyn kojomis, remiantis į žemę rankomis ar galva: Vaikai laksto po kluoną, žárdą stãto Ėr. Aš stačiaũ stačiaũ žagrès, net galva pradėjo suktis Ps.
antstatýti (ž.) tr.
1. ant viršaus pastatyti: Paminklas antstatýtas Šts. Supylė kalną ir stabą su povyziu nabaštiko antstatė S.Dauk. Anstatýta namo dalis, viršunamė BŽ263.
2. ant viršaus uždėti, užvožti: Puodą be dugno antstatýs Lc. Ant [avilio] antstatyk kepurę iš šiaudų, idant lytus neįtekėtų prš.
3. liepti stovėti prie ko, pastatyti: Sargus antstãtė pry kožno arklio su šautuvu Kl.
apstatýti tr. Rtr, Š; Q83, SD203, N, BzF176, LL116, L
1. K, NdŽ aplinkui apdėti kuo, statmenai dedant: Kūliais stirtas apstatýk, kad paukščiai nelestum J. Lopšį pakaria, beržiukais apstãto – vaikui pavėsiukas Klt. Karves vainikais apipindavom, duris berželiais apstatýdavom [per Sekmines] Ob. Kai numirė, apstãtė ją gėlioms, gražiai pagiedojo Jrb. Aš apstatýsiu savo mergelę kuo šviesiausioms žvakelėms JD1216.
| refl. N, Š, NdŽ: Pasiėmęs jaunikaitis iš namų tris žvakes ir knygą sugrįžo koplyčion, apsistãtė tom trim žvakėm BM53(Vžns).
ǁ sudėti statmenai aplink ką: Apstatýti ką aplink ką K. Apstãtom [linus] aplink pečių, džiovenam, tada kuliam Klt.
^ Suraizgytas, sumazgytas, apie gyvulius apstatytas (tvora) LTR(Grk).
2. daug ko pristatyti paviršiuje, nustatyti visą kuo: Ten kryžius prie kryžiaus – visas kalnas i pakalnės visos aplinkui apstatýtos Mšk. Tas kalnas jau nuo senų laikų visas apstatytas kryžiais LMD(Sln).
3. NdŽ apkrauti, apdėti: Apstãto [gėrimais] stalą kai par veselę Kln. Tuoj apstatė buteliais stalą Žem. Treitą karčių uždėjo ir apstãtė (apdengė) stogą Vn. Šiąvasar jau reiks delto apstatýt sietkelė (uždėti pavaras ir plūdes) Sdk.
| refl. intr., tr.: Atsiveš ratus, ekėčias ben kelias, apsistatýs Gd. Tėvalis liuob apsistatys kaip eglyną alaus, kad liuob gers karčemo[je] Šts. Da apsistatỹs stalą, i sėdėk visą dieną Jrb.
| prk.: Visą gyvenimą (sodybą) buvo apsistãtę buteliais (dažnai gėrė) – tokie pijokai Krš. Apsistačiau darbais – nėr nė kada pailsėti Rs.
4. R66, MŽ87, Sut, Varn, Plšk liepti stovėti apstojus aplinkui, iš visų pusių: Visų laukų, visų kelių neapstati̇̀s karaūlu Grv. Vario vartai užrakyti, sargais apstatýti (d.) Vv. Garbingasis vyskupas Henrikas ir jo palydai sėdi savo kambary, sargyba apstatyti, kaip kaliniai – ir kenčia V.Krėv. Aš turu kareivius, apstatysu aplink, kad nė paukštis prie tavęs negalės prilėktie! BsPIV44. Vyresnybė apstatė sargais Varnių miestelį, kad nė vienas nebeišeitum, nė įeitum M.Valanč. Kaip šaudykliai zuikį pamatė, pamatė, visus kelius šunimis apstãtė, apstãtė JD1511. Urėdnykas karaliaus Aretas sargais apstatė miestą Damašką, norėdamas mane sugauti VlnE35. Tu mus, bernus savo, šventais apstatyk visad anielais PK20. Anys tada nuėję apstatė grabą sargybe Ch1Mt27,66.
^ Vidury auksas, aplink tą auksą sargai apstatyti (akys) Šd.
| refl.: Apsistatýčiau margais kurtužėliais; tai mano sargovužiai – margi mano kurtužiai JD798. Pats caras apsistatęs savo valdininkais, kad prie jo jokiu būdu negali prieiti Vrp1895,29.
5. palikti stovėti, sustatyti: Matau arklių apstatytų daug pri šventoriaus Yl. Tas žmogus tuos visus gyvulius apstatė apie tą trobelę BsPIV258.
6. Vdk visą pristatyti (pastatų): Gatvės buvo siauros, apstatytos sulūžusiomis mažomis trobelėmis J.Balč.
| refl.: Ir taip apsistãtę – kurgi dės klėtį Skp.
ǁ apsupti aplinkui sustatytais pastatais: Mes namais apstatýti Rmš.
7. išdėlioti (baldus): Didelė stuba, ale menkai apstatýta Rg. Kambarys senoviškais baldais apstatytas rš. Lauritėnas apsidairė po ištaigingai apstatytą kambarį rš.
8. Ml paskirti, išrinkti, padaryti kuo: Nei skaityt, nei rašyt [nemoku], ir nori manę karalium apstatýt (ps.) LKT369(Rdm).
9. užimti (pareigas): Apstatau urėdystę, slūžbą R66, MŽ87.
10. Lzd palaikyti kuo: Mañ labai sena apstãtė žmonės Dglš. Jos mane durne apstãtė Št.
×11. (plg. rus. oбcтaвить) Jdr, Varn, Kt, Žž, Jnšk, Ln apgauti: O tai apstãtė boba: dažylų vietoj suodžių davė Pn. Jis visus ten apstãtė Bb. I apstãtė žmogus velnį (ps.) LKT100(Krtv).
| refl.: Apsistačiáu – aštuonius šimtus aš parmokėjau Trš.
^ Apsistãtė kai merga su devintu vaiku Lkč.
atstatýti tr. K, J, Rtr, NdŽ, KŽ; H, L
1. padaryti, kad vėl stovėtų: Tą [pavirtusią] kėdę atstatýk Pc.
ǁ atgaivinti, sustiprinti nupuolusį nuo kojų (gyvulį): Jau atstãtėm karvelę LKT56(Akm). Atstatỹtumiam į tas kojas [kiaulę], da ka galėtų ben parduoti Trk. Jeigu neatstatýs į kojas [paršelių], žinai, ka neparduosi Trk.
2. BŽ83 sugrąžinti į vietą ką išjudėjusį, pasisukusį: Atstatyti, grąžinti į išeities padėtį SkŽ30. Vieną [išsuktą ranką] trukterėjo trupučiuką ir atstãtė JnšM.
3. BŽ86 atkišti į priekį, atsukti: Eina krūtinę atstãtęs pats pirmasai Sdk. Į klevo viršūnę sutūpė būrys kuosų ir atstatė savo gūžius prieš vėją rš. Vipas pabudęs tuojau išbėgo į denį ir atstatė nosį prieš vėją Mš. Dykduoniai suvažiuo[ja] [į Palangą] i vartos, plikus pilvus atstãtę Krš. Būdavo, atsigulei an pečiaus, galvą nulenkei, kojas atstatei̇̃ Ds. Eina kelius atstãčius, kojos sulenktos Klt. Jaunõs nepadaris [ligoninėje], vis tiek vaikščios šikinę atstãčius (susilenkus) Ob. Rūrą atstãčius (sena, sulinkusi), ale bet eina, ir da vis su jaunom Slm. Kai tik broliukai dalgius atstatė, visi žolynai smūtką pamatė LTR(Gdž). Eina ubagas atstãtęs rankas (išmaldos prašydamas) Arm. Eidami par lauką, susitiko jie levą, kursai, atstãtęs nagus, norėjo jus sudraskyti BM276(Šlv). Dirbo pusnuogiai, saulei, darganom ir lietui atstatę nugaras P.Cvir. Jis atstatė ausį ir sumurmėjo A.Vencl. Jautis atstãtė ragus ir nė iš vietos Vkš. Asilas atstatė kaktą, padelbė akis J.Jabl. Malūno sparnai, atstatyti prieš vėją, sukėsi kaip pašėlę P.Cvir.
| refl.: Tas pilvas atsistãtęs anai Brs. Atsistãtę kaulai Mrc. Toks prakaulis arklys: a šeri jį, a ne – kaulai atsistãtę Ar.
4. LL118, BŽ61, PolŽ55 iš naujo, vėl pastatyti (pastatą, statinį): Išdegė visi seniejai numai, dabar atstatýta yr daug numų Klk. Bokštai buvo abudu sudaužyti, atstãtė po karu Krk. Reikė ūkį atstatýt LKT229(Žž). Anądien audra paskutinę tvorą apvertė. Kas ją atstatys? I.Simon. Nes jei ką suardžiau, vėl tai atstatau GNPvG2,18. Šitai tau, kursai griauni bažnyčią Dievo, o par tris dienas vėl atstatai! M.Valanč.
| refl. tr., intr. Š, Slk: Sudegė triobos, paskui dar geresnes atsistãtė Kp. Dabar jau Žarėnai atsistãtė, al bet nedaug teatsistãtė Lks. Kažin kuo beatsistatys sugriuvusias trobas ir malūną? Vaižg.
5. sugrąžinti pirmykštę būklę, būseną: Suvalgomas maistas – tai žaliavos yrančioms ląstelėms atstatyti K.Daukš. Atstatant sužeistą veidą, chirurgui reikia į tai kreipti labai rimtą dėmesį rš. Tų arų nebatstatýs, nebatsvadins, nebrėk Grd. Teismas atstãtė garbę jo geram vardui BŽ62.
| Aš pati tik atstačiaũ jį, kad važiuotų namo Rg.
| refl.: Raumens darbingumas gali atsistatyti tiktai tada, kai raumuo gauna deguonies V.Laš. Jį buvo suparalyžiavę, ale, sako, vėl atsistãtė Pv. Mano giminietė žolėm atsistãtė (išsigydė) Trgn.
6. iš naujo suorganizuoti, atkurti, įsteigti: Aš nesutariu su ponais bajorais, kurie nori atstatyti Žečpospolitą su senosiomis sienomis V.Myk-Put. Rimtis ir tvarka visame krašte esanti atstatyta P.Cvir.
| refl.: Kai tarybų valdžia atsistatė, pagalvojom, kad kam kam, o mūsų šeimai blogiau nebus sp. Greičiausia, kad jį išveš kur nors toliau į rytų gubernijas, o atsistačius tvarkai, leis grįžti į savo kraštą V.Myk-Put.
7. remiantis kuo, nustatyti, atkurti, atgaminti: Seniai tę buvau, dar jau ir atstatýt sunku, kur buvo tas namelis Vlk. Minėtieji laiškai vienintelė tėra medžiaga, iš kurios galima atstatyti Tatarės gyvenimas [tremtyje] LTII231.
ǁ lingv. transponuoti: Didžiausią dalį netikslumų sudaro blogai atstatytos arba visai neatstatytos į literatūrinę kalbą tarminės formos KlK3,55.
8. Vn, Grdm sugrąžinti į buvusias pareigas, darbą, užimamą vietą: Buvo iškėlę [agronomą], ale atstãtė atgalio Slm. Aš nėko nenoriu, atstatýk (grąžink) ma[n] vyrą Trg. Ir atstatė vyriausį šinkorių vėl ing savo urėdą šinkavimo BB1Moz40,21.
9. Lex3, Q10,11, H153, R9, MŽ11, Sut, K, LL121, Š, Sg, Srd, Snt, Vrb, Mrc atleisti, pašalinti iš vietos, iš darbo, atskirti iš draugės, pavaryti: Atstatė fabrikantas ir Lauryną, nors jis tam fabrikantui tiek metų dirbo, savo sveikatą padėjo J.Bil. Ponaičiai rengėsi važiuoti toliau mokytis, ir namų mokytojas buvo atstatytas LzP. Kad ir turim atstatyti [mergą], reikia širdis turėti V.Krėv. Kai brolis vedė, marti atstatė ją nuo namų šeimininkės pareigų A.Vien. Blogai dirbo, tai atstãtė Sb. Tingi – atstãto nū darbo Užv. Jis nepabūva niekur: iš fermų atstãtė, iš sandėlio atstãtė Mžš. Kuningas tavęs nekenčia ir nori nuo draugystės atstatyti DS258(Rs). Atstatyk Agarą nuog savęs su jos vaiku I. Aš jau ketverius piršlius atstačiaũ Rk. Klebonui pasakyti, kad jis prie kitos lenda, kaip matai ir nuo šliūbo atstatys Žem. Nu meilės atstatýsi, jei mušinėsi vaiką Šts. Atstatau, išmetu iš slūžbos, iš kuningų, iš amtmonų R18, MŽ23. Atstatyti nuo dalyko (nuo paveldėjimo) N. Atstatau ką SD216. Neatsikratomas, neatstatomas SD198. Bei anys našlės nė vienos nei atstatytos netur vesti BBEz44,22. Jis karalius atstato ir karalius įstato BBDan2,21. Ar tu jo todrin vieno neižkarotumbei arba neatstatýtumbei DP391.
ǁ R9,389, MŽ4,524 atleisti, paleisti (iš kariuomenės).
ǁ nuvaryti, nubaidyti, nuginti tolyn: Kalnų žąsis taip yra drąsi ir smarki, kad ji pigiai atstato lapę nuo savęs Blv. Kad iš jūros kerta vė[ja]s, atstãto žuvį nū mūso krašto tolyn Prk. Atstatė kaip šunį nu lakalo Šts. Atstãtė kap tą nuo stintų Plv.
| refl.: Ė, katinas atsistãto (nepasiduoda šuniui) Db.
10. nukelti į šalį, atstumti, atidėti į kitą vietą: Sueina, stalą atstati̇̀s – ir susėda, ir verpia Pb. Dvijau maišo ratūse neatstato – tokie menki muno vaikiai Šts. Pienas atstatytas nuog ugnies I. Vandenį įpylei į ramunes ir atstatai̇̃: negalima virti – jos pačios pritraukia Upn. Oligė, liovusi verpti, atstato šalin verpstį V.Krėv.
11. atiduoti, atvežti (prievolę): Atstatė visą meisą, o vokytis užrašė da i prylaidus Šts.
ǁ J atvežti, atgabenti: Atstatysiat pašarą, aš užmokėsu Šts. Paėmė jį šoferis, atstãtė ligoninėj (į ligoninę) Vlk. Ponuo nepatiksi, i atstatýs tavi į rekrūtus Lnk.
◊ aki̇̀s atstatýti įdėmiai, nekantraujant žiūrėti: Pareini namo, vaikai atstãtę akutès – nori valgyti, o paduoti nėra ko Rm.
danti̇̀s atstatýti šypsotis: Kol pr[i]ėdusios, tai besivaipot danti̇̀s atstãčiusios Jrb.
kãktą atstatýti pūstis, būti išdidžiam: Aš nestovėdavau kãktą atstãčius Lg.
kójas (kepšès Grž) [į duri̇̀s] atstatýti menk. mirti: Taip nesisaugodamas atstatýsi kepšès greit Vkš. Gyveno gyveno, ėmė ir atstãtė kójas Grž. Jei krau[ja]s sustos, ir atstatýsi kójas Rdn. Vai ilgai dar teks palaukti, kol aš kojas į duris atstatysiu V.Bub.
lū́pą atstatýti supykti, būti nepatenkintam: Ben kiek ne po juo, tai ir atstãto lū́pą Skdt. Tik lū́pą neatstatýk! Rg.
nagùs atstãčius nenusitveriant darbo: Tas tėvas i vaikšto visą dieną nagùs atstãtęs Jrb.
ragùs atstatýti priešiškai nusiteikti: Negerai kaimynystėje ragus atstačius gyventi, tačiau ką aš turėjau daryti? V.Bub.

×dastatýti (hibr.) tr.
1. pastatyti pastatą, prišliejant prie kito, pristatyti: Daržinė dastatýta gale Šč.
2. pristatyti, nugabenti: Į vietą dastatýk siuntį, gromatą J. Nieko dauges nenoriu, kad kap mane dastatýtai manan kraštan Lz.
| refl. Auk: Džiaugės namo dasistãtęs Str.
įstatýti K, Rtr, DŽ, KŽ; SD325, H169, R, MŽ, L
1. tr. įdėti į ką statmenai, vertikaliai: Skaitė knygą prie dviejų žvakių, įstatytų į žvakides rš. Pienas reikia šalto vandens kibiran įstatýti, kad taip veikiai nesurūgtų Š. Rapolas įstatė botagą į dėklę, prie dešiniojo turėklo J.Balt. Tuojau, aš pati jas (gėles) į puodelį įstatysiu Ašb. Šluotą į kertę įstatýti NdŽ. Vilkams didelę duobę iškas, vidurė[je] duobės kartį įstatýs Gd. Į tą grabę vandenyje įmerktus gluosnius tiesiai įstatyti turite K.Donel1. Į stiklinę [su taukais] įstatýs kokią skilelę – i degs Krtn. Kame rasi kaip numie: košę išverda, žvakę įstãto – ir valgo Šts.
ǁ užpildyti visą (patalpą) sustatytais daiktais: Pirtis jau instatýta (sudėti linai džiūti) Dsn.
2. tr. įdėti, padėti kur: Kap lieka kokio nors valgio nuo pusryčių, tai reikia instatýt pečiun pietum Nč. Ana instãtė skarvadą pečiun ir indegino Dv. Į klojimo langelį įstãto [lemputę], padega – i dega Krp.
| prk.: Vartoju čia skliaustelius – juose įstatau skaitytojui vieną kitą savo žodį J.Jabl. Tas buvo į laikraštį įstatýta (išspausdinta) Rsn. Buvo ir į laikraštį įstatýtas už tą vogimą NmŽ.
| refl. tr.: Ponai dūdavo in langų gramafonus insistãtę Kli.
3. tr. liepti stovėti kur įkeltam, pastatytam, priversti kur atsistoti: Senelė šiandien pirmą kartą jį čia (į stovynę) įstatė, sumaniusi išbandyti anūko kojyčių stiprumą J.Avyž. Tą žmoną įdeda į vežimą, nuveža į mišką, suranda, kur storiausias ąžuolas, į tą ąžuolą įstãtė i užkalė Jrb. Kad aš įmanyčia, dvarus pastatyčia, trisdešimt šešis strielčius tenai įstatyčia LTR(Plk). Kumelys nesiduoda įstatýt ant ienas Rm. Prikrovęs vežimą, [Meškausis] griebė vienai meškai už kaurų, įstãtė į ienas ir parvažiavo namo VoL327.
| prk.: O mano motynėlė, tik nedėkavoju – į ašarėles įstãčius palikai kaip į vandenėlį JD1182.
^ Rėkia kai ugnin instatýta, ko trobos negriūva Prng. Šventa nevalga, į koplyčelę įstatýta (apie tariamai nevalgų žmogų) Krš.
4. tr. pastatyti, įrengti (pastatą): Jis įstãtė svirną, įstãtė tvartus, visas trobas įstãtė Šk. Matytum, kad įstãtė triobas – kap dvaras! Alk. Čia namai an dviej, an trij aukštų instatýti Dbč. Triobos buvo rūpestingai ir dailiai įstatytos V.Kudir. Jis tą visą malūną įstãtė Jrb.
| refl. tr. Skr: Kiti jau įsistãtė trobas – ko begrįš Trk.
5. tr. įtvirtinti, įtaisyti, įmontuoti: In ką duris instatysi, jei ne adverijos? Kpč. Įstatýti naują šulą duryse BŽ44. Šios bažnyčios akmuo tapė įstatýtas trylektais metais Šlu. Daržo gale Anskis tvorą taiso, išvirtusius vartelius vėl įstato I.Simon. Noriu dančius instatýt Lz. Akį instãtė iš stiklo Ker. Vėžys eina atapakalias až tai, kad jam šikinėj akes instatýtos Pst. Kaip ans sugebėjo, ans sukirpo, rankoves įstãtė Gršl. Kap motka marškinus siuvo, pažastėsan klynelius instãtė Kpč. Padaro tokią skylę rungui įstatýti Žlp. Kumet rakini duris, rakto užkarpius turi įstatýti į skląsčio užkarpius Vkš. Žiedų vertikaliose sandūrose įstatoma armatūra rš. Tai mes padirbtum kitus namelius, tai mes įdėtum stiklo langelius ir įstatytum vario dureles TŽI296. Tik nepadėkavok, kad jiej (karstadirbiai) neinstãtė stiklelio langelio (rd.) LKT387(Rud). Imsite … akmenis insiūtus (viršuje instatytus) efodui BB2Moz25,3-7. Niekas teipag nesiuva naujos gelumbės lopinio and senos drapanos, kiteip lopinys naujas, įstatytas iš jos, plėšia seną (drapaną) Ch1Mr2,21.
| Radiją jis mums įstãtė (įrengė) Skr.
| refl. tr.: Gal dantų turi daugiau – maž insistãčius? Ml. Anksti įsistačiaũ audeklą [austi] Alks. Jau dvi nedėlios, kap insistãtėm stovus Arm.
6. tr. įremti: Instãtė krūtinėn strielbą Rod. Peilį nugaron instãtė i vedas Klt.
| prk.: Zaksok čia akis įstãtęs! Vvr.
7. tr. įvesti (į kelią), parodyti (kryptį, kelią): Aš tavi įstatýsiu į takelį, kad nepaklystumi Dr. Jonuk, instatýk mergaites takan Trgn. Liki tai varyklai atginiau, įstačiaũ gyvulius, paleidau Lkč. O kaip įstačiaũ į vieškelėlį: – Bėk, mano žirgeli, n'atsižiūrėki JV1069.
| prk.: Daugumas lėmė jai aukštą ateitį, reikią tik geros rankos jai pravesti, į vagą įstatyti Žem. Mokė, į kelį įstãtė – padėjo vaikams Krš. Ten darbas į vėžes įstatytas rš.
| refl. Sut: Insistãtė girtas kelian i eina – bet kelias Klt. Nuo mūs ūlyčios kai insistatýta vilko kelian, tai eita ir eita Prng.
8. tr. K, Krtn, Trk padėti, pasirūpinti, kad kur patektų, įstotų, įtaisyti: Įstãtė tėvą į darbą, tedirbie Krš. Buvo ją į pabriką įstãčius Jrb. Kur aną reiks įstatýti mokyties? End. Įstãtė (paliko dirbti) py munęs vaikiuką Vn. Aš neturiu iš ko tavęs įstatýt an daktarus a an kunigus Ėr. Par vasarą aš tavi į trečią klasę įstatáu, į gimnaziją Krt. Tu šeimynykštį į darbą kaip ašvienį į vagą įstatai̇̃ J.
| prk.: Jis drauge su mumis yra bėdoje, jis nor mus iš tos išimti ir garbėn įstatyti BPII105.
ǁ priversti, pavesti ką daryti, pristatyti prie ko: Tinginį reik po pryvarta įstatýti dirbti Šauk.
9. tr. padaryti sugebantį, išmokyti ką atlikti, įveikti: Išmokusią elementorių, įstatė jau į maldaknygę Žem. Motina per kelias žiemas jau buvo jį į kelias litanijas įstačiusi Pč.
10. tr. SD352,418, R341, MŽ456, Vln32, M įsteigti, įkurti: Kas mūsų krašte įstãtė vyskupystes? Š. Aerijus … mokė, jog nereika … laikyt pasnykų, nuog bažnyčios š[ventos] įstatýtų DP546. Yra sakramentai, kuriuos Christus įstatė SPII82. Tiesą įstatau SD289. Ten įstatė žmonėmus įstatymą Ch2Moz15,25.
| Ponas Christus večerą savo įstatė (suruošė) PK215.
11. tr., intr. nustatyti, nurodyti, įsakyti: Ponas įstãto pagal jo žodžio gyventi J. Instãtė laiką, kada operuos Dg. Didžiasis Lietuvos kunegaikštis įstatė, jog nėksai į svetimus medžius įkilų negal kelti S.Dauk. Teip instatyta yra žmogui, idant vieną kartą mirtų BPII202. Taip ponas įstatė, idant kurie evangelijum sako, iš evangelijos gyventų Mž30. Buvo Klaudijušas įstatęs, idant visi žydai iš Rymo išeitų BtApD18,2.
12. tr. OsG156, N, S.Dauk išrinkti, paskirti: Ją instãtė apylinkės pirminyke Dgč. Jo vietoj kitą anstãtė Lel. Vietinykas, instatytas ant kito vietos SD187. Įstatau, aprenku kitą ant būklės, ant vietos kieno SD165. Įstatyti ką klebonu B. Jis mums (nuo) Dievo karaliumi įstatytas KBI56. Dovydas įstatė sūdžias žemėje CI316. N'įstatýtas sūdžia KII261. Juk jie neyra tikri įstatyti mokytojai Ns1832,1. Nesa eš vėl ing mano urėdą įstatytas esmi BB1Moz41,13. Dievas įstatė mane viešpačiu visoj žemėj Egipto Ch1Moz45,9. Karalius įstato, bet be manęs CII173. Įstatė jį vyriausiu ant visų išmintingų Babilonijoje BBDan2,48.
^ Nemoku nei skaityt, nei rašyt – nori mane dangun karalium anstatýt Ad.
13. tr. duoti užstatą, įkeisti, užstatyti: Vienas ponas paėmė iš bankos šmotą piningų ir įstãtė dvarą Krp.
14. refl. N laiduoti, tarpininkauti: Įsistatau ažu ką SD440.
15. intr. pasiryžti, nusistatyti: Įstato ir prižadžia daugiaus nenusidėti Pron.
| refl.: Įsistãtė (užsispyrė) mokytoja, kad padainiuočiau vaikams Grd.
16. refl. Š, Krk įsivaizduoti, didžiuotis: Žiopla paskutinė, o įsistãto, ka baimė! Trk. Ale kam tau reik tei įsistatýt, ka tu tiek žinai? Jrb.
◊ į kójas įstatýti parengti savarankiškam gyvenimui: Ans muni mokė, į kójas įstãtė Krš.
liežùvį (liežiùvį) įstatýti liežuvauti: Nieko nedirba, tik eina per kiemą (kaimą) liežiùvį anstãtęs LKKXIII129(Grv).
išstatýti tr. K, Rtr, Š, KŽ; N, M, L
1. daugelį pastatyti vertikaliai: Linus, durpes išstatýti DŽ1. Kolei išstãtėm linus, ir sutemė Alv. Juo tabokai yra išstatyti į saulėkaitį, juo geresnę įgauna barvą ir kvapą S.Dauk.
2. kurį laiką statyti ką vertikaliai: Sena, o mandelius išstačiáu septynias dienas Pj.
3. daugelį išdėlioti, sustatyti: Ir išstatė avilelius vyšnelių sodelin LTR(Rš). Susirinkus svietui į didžiai ertą numą, jo kertėse išstatė bosus ir verpeles alaus ir midaus S.Dauk.
4. padėti stačią: Jakobas … akmenį (kurį buvo pasidėjęs po galva) ižstãtė ant atminimo DP571.
5. padėti ant ko: Išstatýsim (pastatysim virti) večerią ir eisim verpt Arm.
6. visą iš vidaus apdėlioti kuo statomu: Kitą kartą iškasdavę gilias vilkduobes, kraštus medžio statiniais išstatydavai Sln. Mūs klėtelės labai aukštos, zerkolėliais išstatytos LTR(Lp).
7. SD419, LL296 padėti visiems matomai, rodyti: Išstatýti (parodai) BŽ86. Salėje išstatyta apie 40 tapytojo kūrinių – tematinių drobių, peizažų, portretų sp. Lakuotų nagučių į parodą neišstatysi V.Bub.
8. SD419 daugeliui liepti, nurodyti kur stovėti: Čia išstatyta visur sargyba – neleidžia LTR(Bsg). Po skambučio klasė, išstačiusi sargybą už durų, vis dar tebedūko kaip galėjo V.Bub. Visam mieste išstatė daug sargų LTsIV149. Žvalgai pranešdavo, kur išstatyta naktį stepėse netikėlių piketai A.Vien.
9. NdŽ, Sut, Š, Dglš, Klt, Ktk pastatyti, suręsti, įrengti (ppr. įspūdingą pastatą, statinį): Dirbo kaip juodas jautis, tokias trobas išstãtė! Rdn. Kad jau gražios triobos išstatýtos! Srv. Buvo jau išstatýti triobesiai, viskas Grnk. Visas senovės triobas pardavė, o išstatė tokias kaip pono Tučinsko Tat. Neseniai išstatýtas svirnelis Mrc. Tai išstatytau an dvarelio klėtelę, tai aš sudėtau zerkolėlio langelius LTR(Vlk). O ir išstatė margą dvarelį ant aštuonių kampelių StnD21. Až vienos vasaros išstãtė bažnyčią Brsl. Išstatė namus savo ant smilties GNMt7,26. Apginklas – vieta, išstatyta dėl apsigynimo nuog užpuolimų I. Iš šito klaimo išstãtė malūną Km. Galiu ižardyt bažnyčią Dievo ir tą gi pačią trise dienose ižstatyt Ch1Mt26,61. Paskui išstatė altorių S.Stan.
| refl. tr. Mlk, Grv, Žln, Skr, Skdv: Daug kas išsistãtė gražius namus Dglš. Tokias trobas išsistãtė – gabus vyrukas Krš. Buvo išsistãtęs gerus namus – sudegė Dbč. Kad išsistãtė triobas – kaip dvaro Srv. Išsistatytau vidur dvaro klėtelę LTR(Vrn).
ǁ kokiame plote pastatyti: Daug mūrų išstatýta, nebsuvoku gatvės Krš. Ant kapais to Šventarago Vilniaus miestas yra šiandien išstatytas S.Dauk.
| refl. tr., intr.: Išsistãtė miestas Strn. Dirvonai buvo, reikė išsistatýt viską Vdn. Nu brolio atsiskyrės ir išsistãtės Krš. Bukonto kiemas y[ra] pačio[je] dvaravietė[je] išsistãtęs Vkš. Sodžius pagal kalnelį išsistatęs (įsikūręs) Grž. Kaimas išsistãtęs, išsimėtęs paupyje BŽ227.
ǁ statant iškelti: Kiek išstatysi namo per dieną, tai vakare uždėk ant sąsparos akmenį – velnias gali išardyt LTR(Auk).
10. Trk į priekį atkišti, iškišti į kurią pusę, atstatyti: Žiūria galvą išstãčiusi, įsiręžusi Krž. Stovi žmogus po bažnyčia išstãtęs ranką Grv. Vaikas miega pilvą išstãtęs LKKIX210(Dv). Kas apsigumuręs su skepeta, o kaktą išstatęs, tas kvaukis J. Sėdi visi [žvejai] kupras išstãtę prieš vėją Ktk. [Ežys] kad ką pamato, kuprą išstato D103. Eina briedis kramę išstãtęs Lpl. Ot prilesus višta, net išstatýtas gurklys Pb. Kad naktį yra pilnatis mėnuo, niekados negulk … šlunkus kokius kūno savo išstatęs prieš mėnesį! DS203(Šmk). Erkė galvą inkiša skūron, ė šikinė viršuj išstatýta Aps.
| refl. Azr: Kūdos rankos – labai kaulai išsistãtę, išlindę Ktv. Kniūpsčias atsigulė, kaulai išsistãtė Dbč. Telyčiūtės tešmeniukas išsistãtęs, jau ketvirtas mėnuo (veršinga) Klt.
^ Visa medžiaga lygi, tik viena šaka išsistãtė (melžtuvė) Dv.
11. SD457 paleisti (nuo karinės prievolės): Ižstatyt kareivius iž karionės SD421. Išstatau kareivius Sut.
12. laikyti didžiu, aukštinti, kelti: Y[ra] daug tokių, kas didliai savi išstãto Plng.
| refl.: Da pienburnis, o jau išsistãto Ds. Išsistãtąs, sako, einąs nosį iškėlęs! Krš. Išsistãtąs buvo pri kalbos Trg. Kad i daug turia mokslo, ale n'išsistãto Jrb. Mokytas, o nedamokytas, nežino, kaip išsistatýt Erž. Ka i grapas, bet nebuvo didžiai išsistãtęs Plng. Ana y[ra] be galo išsistãtanti, ta nuovadienė Šts. Labai išsistatai̇̃ suprantančiu Blnk.
^ Iš mužiko kai ponas palieka, labai išsistãto Skrb. Penkių neišmano, o kaip išsistato LTR(Jnš).
ǁ refl. dėtis, apsimesti: Nora išsistatýti gera i čiulba liežuvį paploninusi Krš.
13. skirti kokiam likimui: Dėl to iž rojaus išvytas ir ant vargų išstatytas SGI26.
14. nustatyti, sutvirtinti: Ir ižstatysiu sandarą mano terp manęs ir terp tavęs Ch1Moz17,7.
15. atsiųsti, pristatyti: Ir ižstatė mumus ragą ižganymo (gelbėtoją) namuose Dovydo Ch1Luk1,69. Aba išmanai, kad negalėčia dabar prašyt tėvą mano, o išstatytų mi daugiaus neig dvylika pulkų anielų Ch1Mt26,53.
16. išdėstyti, nurodyti: Toj pirmoj knygoj krainykų ižstatoma est mums trumpai prieš akis pradžia bažnyčios Dievo Ch1Krn(santrauka).
17. pasirodyti kokiam: Rūpinkis, kad ižstatytumbei save datirtu Dievui darbinyku Ch11PvTm2,15.
◊ ant akių̃ išstatýti padaryti apkalbų objektu: Suviliojai man dukrelę, suvedžiojai, ant akių visiems išstatei, tai kur aš ją dabar dėsiu? J.Balt. Tai dabar jį išstatys visiems žmonėms ant akių rš.
ausi̇̀s išstatýti nustebti: Tas ausi̇̀s išstãto – kaip čia y[ra]: čia neturėjai pinigų, čia vėl turi Pgr.
danti̇̀s išstatýti juoktis, šypsotis: Ar neparduodai dantis, ko tep sėdi danti̇̀s išstãtęs?! LKKXIII118(Grv).
gálvą išstatýti pūstis, puikuotis: Statės tokia pana, ejo gálvą išstãčiusi Krš.
juõkui (ant juõko) išsistatýti sudaryti progą juoktis, šaipytis: Tu išsistatei̇̃ an juõko Db. Save juokui išsistatyti LL317.
nósį (krãmę) išstatýti didžiuotis, pasipūsti: Vaikščiojo nósę išstãčiusi i negavo vyro Krš. Rupūžė, nevėkšla, eina krãmę išstãčiusi Krš.
pãjuokai išstatýti sudaryti progą tyčiotis: Be reikalo ėjo į miestą, dabar išstãtė žmonių pãjuokai Jnš.
paišstatýti (dial.) tr. daugeliui pasistatyti (pastatus): Paškonys pirkias paišstãtė Dv.
nustatýti tr. K, Rtr, Š, KŽ; SD460, Sut, N, RtŽ, L
1. visą pristatyti, pridėti ko vertikaliai: Visas kalnas rikėm nustatýtas, net marguoja Alv. Kažkur už upės, gubomis nustatytame lauke, rėkavo kiškis J.Avyž. Ir nustatė tuos kampelius tik vienom lazdelėm KrvD285.
2. visą nudėlioti: Stalas nustatýtas buteliais, valgymais, kad baimės! Krš. Lentyna buvo nustatýta buteliais Pc. Virtuvė nustatýta vienais puodais Rm. Jo kambarys nustatytas visokiais daiktais J.Balč. Karių klubo salė stalais staleliais nustatyta A.Vien. Nustãtė bankom nugarą – visa juoda Žl.
| refl. tr.: Nusistatyta pilnas langas uogom Lp. Visus kampus nusistãtė vazonais DŽ1.
ǁ daug pridėti, pristatyti: Ir nustatė pirmą eilę armotų, šaudyklių LTR(Sv, Lp). O šitų (motociklų) eilios nustatýtos Krč. Žiūrėk, kiek avilių nustatýta – pilnas daržiukas LKT222(Vnd). Ant kiemo nustatė stalus [vakarienei] V.Piet. Tų vainikų nustãtė iki pat durų Jrb. Bankas nūstãtė, išvarinėjo kraują Vn. Taures nustãtė – ir sugijo Ob.
3. daugeliui liepti stovėti sustatytiems, išrikiuotiems: Te nustãtė eilužėles baltų kareivėlių JD1071.
ǁ visą pripildyti stovinčių, pastatytų: Visos gatvės buvo nustatytos sargybomis rš. Ale nustatýta mokiniais miestas iš abiejų pusių Mlt. Seniau arklių būdavo laukai nustatýti par atlaidus Šmn. Visos gatvės arklių nustatýtos [per mugę] Krš. Nustãtė dvarelį žirgeliais (d.) Prl.
4. NdŽ visą pristatyti (pastatų): Ėmė statyti namus vienus po kitų ir nustatė visą gatvę rš. Dalis miesto aukštais mūriniais namais nustatýta NdŽ. Oi, kokie plotai nustatýta Sug.
| refl.: Visas laukas nūsistãtęs – didelė grupinė Pvn.
5. nukaisti, nukelti į kitą vietą: Nustatýk sagoną nuo ugnies J. Kad i greit nustačiaũ puodą, ale vis tiek nubėgo Sdb. Užkursi pečių – rasi išdraskytą, užkaisi puodus – rasi nustatytus LTR(Ndz).
ǁ dedant nepataikyti, pro šalį pastatyti: Stačiaũ torielką an šėputės ir nustačiaũ an žemės Ėr.
6. suteikti reikiamą padėtį, nutaikyti, sureguliuoti: Yr kas nustãto tą laikrodį Pšl. Nustačiaũ dureles kaip an plauko Slm. Sunku teip nustatýt (pasiūti), kad rūbas stovėt kai an diego Trgn. Miopa (žemažiūrė) akis yra nustatyta skleistiniams spinduliams P.Aviž. Nustatýti taikiklį NdŽ. Nustatomasis varžtas PolŽ46.
| refl. tr., intr.: Gerai nusistatýk laikrodį, kad ryto[j] nepramiegotum Krs. Reguliatorius nusistatýt vagos gilumą i platumą LKKXV301(Jrb). Nusistatantis kontaktas SkŽ104.
7. N, Klt iš anksto nurodyti, nužymėti, nuskirti: O kad neturi ariamos [žemės], tai ir karvės ganyklon nevarysi. Šitaip iš seno čia (kaime) nustatyta J.Balt. Kiek kas duos – a dešimtį litų, a penkis – jau nebuvo nustatýta Jdr. Nu Užgavėnių jau austi, lig kol į lauką reiks eiti, jau buvo nustatýti laikai Plt. Miesto darbininkui darbo valandos nustatytos I.Simon. Drebėkit jūs, tarnai tamsybės, jums bausmę liaudis nustatys rš. Nustatýti metinį mokestį NdŽ. Viską saviškai nustatýti NdŽ. Nustatýta tvarka NdŽ.
| refl.: Nusistataũ par dieną išaust tokį gabaliuką Aln. Kiek tu nusistãtęs dirbt aukščio [lovelį]? Slm.
8. remiantis kokiais duomenimis išaiškinti, patvirtinti: Kamisija nustãtė man širdies reumatą Krs. Seniūnai, būdavo, nustatýdavo nuostolius Grz. Jo kaltumas jau tikrai nustatýtas NdŽ. Laiką [senovėje] nustatýdavo [pagal žvaigždes] LKT117(Rs). Danų mokslininkai nustatė, jog prieš mūsų geležinį buvę dar žalvarinis ir akmeninis amžiai J.Jabl. Dabar tiksliai neįmanoma nustatyti, kur stovėjo gimtieji rašytojo namai rš. Miškininkams dažnai reikia nustatyti medžių ir ištisų medynų amžių sp. Ji mañ pasiguldė, nustãtė, kad raktikaulis lūžęs Pnd. Morfologinės normos irgi nustatomos, remiantis zanavykų tarme rš. [J. Jablonskis] ne vienai mokslo sričiai padėjo nustatyti terminus KlbV62(J.Balč).
| refl. tr.: Nusistačiau kryptį an to kupsto LKGII587(Ar). Pačios nusistãto ligas – tokių yra bobų; i daktarai neparšneka Krš.
9. refl. Žlp nepalankiai, priešiškai nusiteikti: Jis viešai pasisakė esąs nusistatęs prieš popiežių J.Jabl. Sunku, kai žmogus vienas, ir prieš jį visi nusistatę V.Krėv. Vis daugiau jaunimo, nusistačiusio prieš fašizmą, atsidūrė kalėjimuose A.Vencl. Matyt, jau jam įkalbėta, kad iš pat mažens jis prieš mane nusistatytų I.Simon. Anam šone Nemuno – tę nusistãtę Dg.
10. refl. laikytis kokių pažiūrų, kokios nuomonės, kokio įsitikinimo: Kas lietuviškai nusistãtęs buvo, tas pasiliko Plšk.
11. refl. Š apsispręsti, pasiryžti: Nusistatýk nėkur neiti be pasiklausimo Krš. Ar man tekėt, ar teip nusistatýt gyvent? Jnšk. Širdyje ji nusistatė daryti taip, lyg kad Tautrimienės čia visai nėra I.Simon. Mat labai nusistatýt reikia, jeigu nori negert Pkr. Nusistačiaũ grynai nerūkyt, i nerūkau Jd. Griežtai nusistãtęs kovoti NdŽ.
12. LC1878,9 atleisti, pašalinti (iš darbo, iš pareigų): Ką nuo ūrėdo nustatýti KI28. Yra keli gendroliai nustatyti ir kiti į tųjų vietą nusiųsti Kel1881,184.
pastatýti tr. K, Rtr, Š, KŽ; H157, H, R, MŽ, N, I, M, LL156, L
1. vertikaliai padėti, suteikti stovimą padėtį: Jis pastãtė kopėčias NdŽ. Stulpą pastatýti KI121. Kad jisai, rodos, galėtų, iš naujo liepą pakeltų, pastatytų ją ant seno kelmo V.Krėv. Pastatýk grėblį prie tvoros Lzd. Kerdžius, pastatęs priemenėj botagą, slinko trobon J.Balt. Lazdą kampe pastačiáu Šll. Devynis pėdus pastatai̇̃, o dešimtu apdengi Pls. Tris pėdus suriša i pastãto bobą Ar. Reikia pastatýt [gubas] padėt vyrui Pb. Pastatýkim kruopą (kiek) pėdus, ba labai pavertė vėjas LKKII207(Zt). Vieną lovą [linų] pastãto, kitą lovą pastãto, o priemenė[je] mina Pb. Pasku pastãto juos (linus), išdžiūsta, suriša LKT185(Čk). Jaujon rugius pastãto pastãto ir ažukuria Vdn. Kai pradeda pjaut [rugius], ataneša gražų kūlelį, kampelin pastãto LKT332(Dbg). Jis savo žirgą piestu pastato rš. Pastatýk man apikaklę Mrj. Uodegos voverė nepastati̇̀s stačiai Rdš. Idant ją (žvakę) and lichtoriaus pastatytų Ch1Mr4,21. Ir stulpui auksinam, kurį tu pastatei̇̃, nekloniosimės DP81.
| refl. tr. Sut, N: Pasistatýk prie kiaulių kūtelės kopėtėles ir užlipsi kiaušinių paieškot Skrb. Prisėdau aš ant akmens, pasistatęs botagą tarp kojų J.Balt.
2. R268, MŽ358 padėti kur, ant ko nors: Burokus pečiun pastatai̇̃ ir verdi Aps. Kur pastatai, te ir verda Žsl. Pastatýta an stalo, ir reikia valgyt Nmč. Prieg va kanpo (kampo) pàstačia GrvT37. Pastàt' puodą ant pripečko Ad. Reikia [rūgštų pieną] pastatýt pečiun Nmč. Sukošia [pieną], pastãto in lentynos Dgč. Pastataũ [gėlę] po lašais – nelaistau Ad. Sumokėjo dešims dolerių [už vyžas] ir langan pastãtė Eiš. Vidury pirkios pastatýdavo diedą inkišt balanai Antr. Anas atanešė tą skrynią, pastãtė ant grindų Gdr. Akminą baisiausį pastãtė vaikai ant tėvo kapo Krž. Pastatei̇̃ (įstatei į vagą) – plūgas i eina Dglš. Pastatoma lempa Zr. Pastatomoji sienelė (paravanas) LL138. Jis atnešė maišą ir pastãtė tvarte NdŽ. Pastatai̇̃ [nagines] kur an pripečko, kad išdžiūt Rod. Pastatyk viedrelius, paguldyk naštelius, eikš padėki, mergužėle, žirgelius girdyti StnD8. Pastàt (pastatyk) viedrelius, paguld' nėšelius, pagird' mano žirgelį (d.) Švnč. Pastãtė lovą prie sienos NdŽ. Vidury salės buvo pastatýtas stalas NdŽ. Dar neinėjau aukšton klėtelėn, jau ir pastãtė naują krėslelį DrskD96. Aukavo aukavo ant rankelių, ilsėtis pastãtė ant savo kelių JD894. Bei malonės krėslą (sostą) padėk (pastatyk) ant skrynelės BB2Moz26,34. O buvo ten pastatyti iš akmenio šeši sūdai vandenio Ch1Jn2,6. Sosta pastatyta buvo danguj, ir sėdėjo ten viens and sostos Ch1Apr4,2. Įvaizdžiai pastatydlavo MT145. Padaryk variną žaltį ir pastatyk jį ant žymės DP454. Raštas šventas, kuris kaip zerkolas pokim širdies pastatytas SPI111.
| Adverniškai pastatei̇̃ žodžius, posmus dainoje, t. y. apkeitei J.
^ Du juodi puodai gale lauko pastatyti (batai) LTR. Surazgytas, sumazgytas, gale lauko pastatýtas (akėčios) Škn.
| refl. tr. N, K: Jeigu lova išsiteks, čia pasistatýsiu Jrb. Jis atsigulė pasistãtęs staliuką prie sienos NdŽ. Jie mintuvus pasistatýdavo klojime, netoli jaujos durų, ir čia mindavo linus Skrb. Priebrauką pasistatýdavo pirkioj i braukdavo linus Klt. Bast ant žemės pasistatei̇̃ [rąstą], pasiselsti i vėl neši Erž. Velnias pasidirbęs juodą ožką ir pasistatęs ant tvoros Sln. Sėdėjo vyras su pačia pasistãtę priešais keptą vištą NdŽ. Pasistãto kur kvarabiškai, i nuvirs puodas Dglš. Vaikų būrys, an pagalio pagalį pasistãtę, kerėplą mušė Kpč.
ǁ padėti, kad pasidarytų tinkamas vartoti: Ar jau pastatei̇̃ (užraugei) kopūstus? Alv. Apkirbęs [pienas], aš jį anta rūgštaus pastatýtau Drsk.
ǁ einant, žengiant padėti (koją): Pastatýti koją ant ko NdŽ.
ǁ pateikti gretinimui, lyginimui: Pajėga ir jėga nėra tapatūs dalykai: jėga pastatoma prieš negalią, pajėga – prieš veiksmą FT.
3. SPII1 liepti kur stovėti, būti: Kur pastatyk, ten tebrasi – toks ans slinkis darbininkas Šts. Aplink dvarą buvo pastatyta šiokia tokia sargyba rš. Jis kap kuolas: kur jį pastatai̇̃, tę jis ir stovi Kpč. Mokytojas seniau, būdavo, ausis nusuka, kertėn pastãto, paklupdo – kaip nebijosi! Mžš. Pastãtė prie durų sargą DŽ1. Piemenėlius po kokius du pastatýdavai an linijos: čia viena linija, čia kita apsuku bandą Mšk. Pastatýsim [pačią] kampe stačią su vienu dančiu, su tuoj klibančiu DrskD235. Ir pastatė jį ties paraono BB1Moz47,7. Duok, id mes po tavo dešinei pastatyti būtumbim visi PK174. Išeis angelai ir pastatys piktuosius ant kairės DP15. Tada velnias ėmė jį ingi miestą šventą ir pastatė jį ant viršaus bažnyčios VlnE44. Pavadinęs vaikelį, pastatė jį viduje jų BtMt18,2.
^ Jį pupos[e] pastatýkit, tai ir žvirblis nečirkš Jž.
| refl. tr.: Jau tokia pleškatainė ji: ka tavi nusitvers, tai pusę dienos laikys pasistãčius Jrb. Pasistãtęs jį prieš save, peržvelgė nuo galvos ligi kojų NdŽ.
4. palikti kur stovėti, būti, laikyti kur (gyvulį, vežimą, mašiną): Pastãtė arklius saulės atokaitoje DŽ1. Esam keturios šeimos, neturam nė kur gyvolį pastatýti Tl. Neturėjom nė karvę pastatýt, nė nieko Kdn. Pastatýti nėra kur karvės [ir nelaikom] Nmk. Pastãtė (pririšo) gyvulį an pliko lauko i dvasina Mžš. Pastãtė šyvą žirgelį pas rūtų naują darželį (d.) Lš. Ai merguže, mergužele, kur man žirgas pastatytie? LTR(Slk). Jau žirgeliai pakinkyti ir prie gonkų pastatýti DrskD168. Nesirūpink, bėrasis žirgeli, aš nujosiu pas tėvelio, pas tėvelio į dvarelį, stainė[je] pastatysiu StnD29. Vidulaukėj pastãtė traktorių i nue[jo] Klt. Vežimams pastatýti vieta NdŽ. Automobilį pastatýti NdŽ. Iš ryto atsistojo, in vakarą ir pastatė sielį Kaune Gg. Jam reikia armotą pastatýt, kad pabudintie tokį miegalį LKKXIII118(Grv).
| refl. tr.: Pasistãtęs arklius turia an dirvos, o pats kur įlindo Slm. Tik gauk girio[je] nors ratams vietą pasistatýt, o paskui bus malkų Skr. Jis čia po langu pasistãto tais mašinas Vv.
ǁ Alk laikyti (gyvulį) kokiomis mitybos sąlygomis: Pastatýk karvę an vienų šiaudų, tai tiek ji tau duos pieno Alv. Pastãtėm [karvę] an bado – vis tiek pieno duoda, sunku užleist Sdb.
5. SD20, Sut, J, Amb, LL149, Mlk, Dv, Skdt, Dbg, Nmč, Smal padaryti pastatą, statinį, įrenginį: Namas pastatýtas, tik vidus neinrengtas Klt. Kokią norėsim, tokią pastatýsim [pirkią] LKKII206(Zt). Jie visą mūrą pastãtė par dvi savaites Všn. Anas pats pirkią pastãtė, pats langus darė LKT399(Rod). Nebuvo klaimo pastatýta JnšM. Pastačiaũ pirtį linaminę Iš. Kalvė buvo naujoviška, iš plytų pastatýta Krš. Jis liepė savo vyrams pastatyti ant ežero kranto palapines sau ir visiems palydovams J.Balč. Čėtrą ižtiesiu, pastatau SD321. Šiaip teip tokį pastačiaũ tvartelį ir gyvenau Pb. Pastatýta gurbas kirviais Aps. Gale kiemo (kaimo) buvo vartai pastatýta GrvT125. Pastãtė pečių kap [pirties] krosnį Arm. Kakalį pastatyti N. Iš tų pelkių nešė, supylė tus kalnus Telšių miestuo pastatýti Tl. Mūsų miestas abipus upės pastatytas J.Jabl. Mes visas Mockas (Mockų kaimą) pastãtėm GrvT64. Kad aš turėtau pas tėvulį valelę, tai pastatýtau viduj dvaro klėtelę (d.) Vlk. Man sapnuojasi, kad pastačiaũ kryžių Aps. Višinskis pirmasis iškėlė sumanymą pastatyti paminklą V. Kudirkai rš. Laivą pastatýti NdŽ. Pastatýti kartuves NdŽ. Pastatýti stovyklą NdŽ. Pastatýtas tiltas NdŽ. Bitei pri procios pridėk žmogaus razumą, tai antrą svietą pastatys LTR(Vdk). O ir pastãtė margą dvarelį su keturiais kampeliais DrskD42. Kuris ardai bažnyčią Dievo, o trise dienose vėl pastatai̇̃ DP172. Pastatė namus savo ant uolos SPI50. Kas pastatė tas baltas trobas, mūrinyčias, iš plytų ir iš akmens blizgančias bažnyčias? D.Pošk. Ir pastatyk jį (altorių) lauke užu užkabą BB2Moz30,6. Miestas, pastatytas and kalno, negali pasislėpt Ch1Mt5,14.
^ I tau namas pastatýtas, i man be langų (abiejų karstas laukia) Mžš. Namas pastatýt – ne kepurė pakelt Pmp. I su aukso razumu trobos nepastatysi – reik dirbti LTR(Vdk). Pastatyt reikia metų, sugriaut – dienos LTR(Km). Sugriaut lengviau kaip pastatyt LTR(Gdr). Su melu didžiausius palocius sugriauna, ale pastatyti tik su teisybe tegal LTR(Vdk). Be kirvio be kirvelio, be grąžto be grąžtelio, be medžio be medelio – pastato (padirba) tiltą (šaltis) J.Jabl. Šepetys repetys perdien pilį pastati̇̀s (grėblys) Ck. Be rankų ir be kirvio – ir pastatýta pirkia (lizdas) LKKIII204(Lz).
| refl. tr.: Iškirto mišką ir pasistãtė namus Ign. Tura savo numuką pasistãčiusys End. Pasistàt' tu čia namus! LKT345(Dsn). Čia pasistãtė trobukę – tokį galuką Alv. Pats pasistačiaũ savo lizdą Stk. Čia mes esam pasistãtę an dvaro žeme Plt. Pasistãtėm tą pirtelę i pradedam gyventi Klk. Pasistãtės pirmą mūrą [Kuršėnuose] ponas Krš. Pasistãtėv, o užejo karas – sudegė Skd. Namelius pasistãtė savo penkiais pirštais Šmn. Giliai miške esanti ištisa partizanų karalystė; pasistatę palapines, laužus susikūrę, dainuoja V.Bub. Susipratęs mirsiąs, užrašė jezavitams 2000 vengriškų raudonųjų, kad už tus piningus klioštorių Kražiūse sau pastatytumias M.Valanč.
6. įdėti į ką, įstatyti: A teip tas dantis i tebuvo kaip grybas pastatýtas (prastai įstatytas) Grg. Seniau buvo, ka skausta, reik surbėles pastatýti a kraujį nuleisti Lž. Liežuvis tieg pastatytas tarp sąnarių mūsų SPII75­76. Teip yra pastatytas liežuvis terp sąnarių mūsų Ch1JokL4,6.
7. padėjus, pritvirtinus kokį įtaisymą palikti kurį laiką: Pastačiaũ kiškiam mūklas Švnč. Žiemą kaip apsnigo, tai tada nunešiau šitą kapkoną miškan ir pastačiaũ Dgč. Kilpų kiškiam nepastãtė, tai apgraužė visas obeliūtes Klt. Te kilpos mano pastatýta, tai mažgi žuvų rasiu kilpose (ps.) LKT336(Rš). Jis neleido nei su meškere sugaut žuvų, nei bučio pastatýtie LKT360(Sem). Pastatomasis tinklas lašišoms bei karšiams gaudyti rš. Slastus kap pastačiaũ kluone, tai du šešku iš rozo sugavau Lš.
8. J atkišti, iškelti, atstatyti: Ans pastatė kuprą, o antras užlipo LTR(Žg). Kiek jam tų aparacijų pridarė, o drūtas, eina kuprą sau pastãtęs, i gana Jrb. Dirbo kaip pašėlę, kupras pastãtę KlvrŽ. Marė, subinę pastãčiusi, vagą po vagos varo (kasa bulves) Vkš. Tik paėdė katė ir vėl žiūria kuprą pastãčius Skr. Karvės neturi pašaro, stovi kaulus pastãtę Ėr. Vienas meldžias ašaromis aptekęs, kitas stovi barzdą pastatęs bažnyčioje ir juokias iš visų religijos apeigų Blv. Atsisėdęs ant kupsto, besnaudžia, nosį pastatęs prieš saulę Žem. Knarkia barzdą pastatęs LTR(Žg). Ožys man, prieš mane pastãtė ragus NdŽ. Straigė ragelius pastãtė NdŽ. Katė nagus pastãtė NdŽ. Ji dūdele pastãtė savo burną NdŽ. Ko tę dabar pastãtęs kaktą žibini? Jrb. Prigėrė boba, nebė[ra] žmogaus, kojas pastãtė į aukštį Trk. Vienas dirbk, o kitas gulės kojas pastãtęs Jrb. Karvė aukštynelka įversta ir kojas aukštyn pastãčiusi ratūse gulėjo Sd. Tas zuikis dulkėjo ir nudulkėjo ausis pastatęs LMD(Sln). Katinas ilgą ūsą pastatė, uodegą pakratė LTR(Mrj). Kap šoko jis ant manęs, akis tik išpūtė, ūsus pastãtė, maniau, kad jau duos Gs. Plaukus pastatyti I. Ežys pastãtė savo šepetį NdŽ. Pastatė striekus kap ežgė LTR(Mrs). Laukai, atidavę pribrendusius rugius, ražus kaip šerį pastatę kėksojo Žem. Katė keterą pastãtė Vdžg. Bliūzės aukštai pastatytais pečiais, po smakru pinikiniais įstatais I.Simon. Jei kas tave ištiks dešinan žandan, pastatyk jam antrą DP488. Tvyksterės per vieną šalį veido – pastatyk jam antrą SPII247.
| refl. tr., intr.: Tai vienos kaulai pasistãtę, tai kitos karvės vėl kas negerai Jrb. Sėdi kelius pasistãtęs Sdk.
| Ant ryto tą atradę – galva į žemę įsismeigus, kojos aukštyn pasistačiusios Sln.
ǁ padaryti nejudrų, stačiai žvelgiantį (apie mirštančiojo, miegančiojo akis): Iš nustebimo net akis pastãtė (išplėtė) Gs. Paukščiai tarpais ateidami matė [neužsimerkus miegančios] pelėdos akis pastatýtas Jrk42. Akis pastãto ir miršta – neduok Dieve šitos (nuomario) ligos Lt. Priėjo – akys stulpu pastatytos – į lubas įbestos J.Paukš. Miega, i akys stulpu pastatýtos Klt.
| refl.: Tik man pelė po bliuzka krust krust krust, mano ãkys stulpù pasistãtė Skr.
×9. nustatyti, nurodyti, paskirti: Sąlygas pastatýti NdŽ. Vienas kainos nepastatýsi – kaip visi prašo, tai teip ir moka Užp. Mūsų obuoliam pastãtė aukštesnę kainą, o išmokėjo mažiau Slm. Pigiu pastãto vis pieną Klt. Ir ant to sau adyną tikrą pastatýt DP12. Apaštalai pastãtę est, idant … mirusiųjų atminimą darytų DP544. Pastatyta yra žmonėmus kartą vieną numirt SPI108. Tenai pastatė (paraštėje insakė, pramanė) jisai jiemus prisakymą ir tiesą BB2Moz15,25-26. Ir pastatė [Dievas] žmogų ant šio svieto vargų Mž155. Aš pastatysiu ir nustiprysiu užkalbį PK194.
ǁ Mž81 nutarti, nuspręsti: Širdyj savo pastatė ižduot ir parduot Viešpatį SPII49.
10. paskirti kuo ar kokiam darbui, išrinkti, pavesti ką daryti: Jį direktoriu pastãtė Ėr. Mūsų Mikodemas tik ką nenorė[jo], ė būt jį dideliuom pastãtę Dglš. Mane pastãtė piemeniu Ar. Karalius pastãtė jį pirmuoju po savim NdŽ. Jei tau patarnauti reikia, pasišauk tuos, kurie tam pastatyti V.Krėv. Motina pastatė jį pri sodo už sargą DS310(Stak). Ė tu dabar pastàt' (pastatyk) karvę palaidyt penkiolikos metų [mergaitę]! Str. Išgydė tep, kad likau vyras – kur nori, kokian nori darban pastãtai Aps. Prie kunigo pastatyti N. Pastatė mergelę an pabarėlio rugelius pjautie ir pėdelius rištie KrvD129. Sako, daba išginei mergę, daba pastatýsi kitą į vietą Ms. Šeimininkė pastatýs mergą, ka tus blynus keptų Lpl. Pastatė pri gero žmogaus ir pasamdė derektorių M.Valanč. Ir aš esmi žmogus po valdžios pastatytas I. Penkis ar šešis pastatysim ryšininkais, kad per juos būtų pranešta, kas darosi Mš. Ir pastãtė žentą ciesoriu LB248. Jis turės jį ant viso lobio pastatyti VlnE135. Idant būtų maldos ir prašymai … už visus ant urėdo pastatýtus DP367. Vietinykas miestavaldžio, ant būklės miestavaldžio pastatytas SD21. Pastatys jį and visų turtų savo Ch1Mt24,47. Kadang man ant trupučio buvai ižtikimu, pastatýsiu tave ant daugio DP526. Žmogų karalium ir viešpatim pastatė SPI143.
^ Aš nemoku ne skaityti, ne rašyti, muni nora karalium pastatýti Vkš.
11. Ėr, Lz, Pls padaryti, pasirūpinti, kad kas kuo taptų, koks pasidarytų: Kad vaiką galia pastatýt par žmogų (išmokyti), tai labai gerai Brž. Ponu brolį Mykolas pastãtė (išmokė) Dglš. Kuoj tu jį pastatysi (išmokysi)? Lp. Ką tu man gerai padarei, aš tave pastatýsiu bagotesniu Ml. Aš galiu šventais visą familiją pastatýt [poteriaudama] Srj.
ǁ paversti: Ka muni pastatýtų jauną i ūkį duotų – nenorėčiau Stl. Jau aš tave, dukrele, gegute pastatýsiu (d.) Alk. Dievas kad būtų buvęs, būt akmenais pastãtęs juos (žudikus) Prl.
12. nugabenti, nuvežti, nuvesti, pristatyti: Karan pastãtė – ir negrįžo Trgn. Į žentus n'išleido, į vaiską pastãtė [sūnelį] LB22. Papundiju gerai, o jis tris liūdinykus pastãto Prn. Atnešė jį Jeruzalėna, idant jį pastatytų Ponui, kaip parašyta yra zokane Pono Vln39. Jei eš jį tau nesugrąžinsiu, po tavo akim pastatydamas BB1Moz43,9. Angelų urėdas yra dūšias … po Viešpaties Dievo akimis pastatýt ir afieravot DP523.
13. įsigyti, įsitaisyti: Šitoks paltas tai ir geram čėse sunku pastatýt Trgn. Ne ką už [samdinio] algą galėjai pastatýti Grd.
| refl. tr.: Ne teip lengva paltą pasistatýt PnmR. Pardaviau karvę, tai nors čebatus pasistatýsiu Srv.
14. Tl, Ign, Pb pavaišinti (ppr. gėrimais): Alaus butelį pastatysi – parvešiu namo, jei neužtruksi ilgai miestely V.Krėv. Pastatė litrą, ir užtenka visom vestuvėm Bgs. Atvažiuos tas ponas, pusbutelkį pastatýs muno tėvalis Všv. Pastatýsiu magaryčias visiems NdŽ. Aš kragą alaus kam pastatau B. Svočia pastãto mėsą, sūrį, babką Eiš.
| refl. tr. Všn, Pb, Klt: Pasistačiaũ alutėlį juodą be geltoną JV30. Susirenkam, degtinės pasistãtom, giedam an visų namų Btrm.
15. NdŽ užstatyti (lažinantis, lošiant): Lažybų dydis, pastatyta suma SkŽ24.
16. sukurti (filmą, spektaklį): Lietuvos kino studija neseniai pastatė naują pilnametražį filmą sp. K. Glinskis pastatė septynis veikalus, kuriuose dažnai pats ir vaidindavo rš. Pastatýti spektaklį, pjesę DŽ1.
17. iškelti, paskelbti: Ji pastãtė tai savo tikslu NdŽ. Jis pastãtė ją pavyzdžiu visai klasei NdŽ.
| refl. tr.: Kelias prie pasistatýtojo tikslo NdŽ. Jūs šitą pasistatėt sau idealu, tai privalote be paliovos jo siekti P.Vaičiūn.
18. palaikyti kuo esant: Mane durnu pastati̇̀s, ką aš lėksiu, rėksiu Str. Mislina sau vienas, kap jam iš svirno išejus, ba jį kap ras, tai vagim pastatỹs Lp.
19. H166 parodyti, atvaizduoti.
ǁ refl. H166 nusiteikti kaip, rodytis kokiam, vaizduotis kuo esant: Marti iš karto pasistatė ponia A.Vien. Tu pasistatyk, būk vyras! Krsn. Nieko negali pasistatyt prieš jį BsMtII70. Griežtai pasistatýti NdŽ. Ka tokiu ežiu pasistatai, ir kame sutikę lenks tavi žmonys iš tolo Šts. Pasistatęs ko nopuikiausiai, o nė kas, nė ko Gs. Bulius pasistãtė galingas KzR. Idant kūmai … su visu galimu už bernelį prieš čartą pasistatytų ir drąsiais pasirodytų Vln58.
20. SD217 padaryti, kad kas patektų į kokią padėtį: Šitoks rūpestingumas ir klausimas pastato Vilių į labai keblią padėtį I.Simon. Rėžė žmonėms teisybę į akis, dažnai ir pašiepdavo jų silpnybes, pastatydavo juos į juokingą padėtį J.Balt. Rašytojas neretai pastato savo veikėjus į labai sunkias aplinkybes, kuriose atsiskleidžia svarbiausi jų charakterio bruožai rš. Nepasigirdamas pasakysiu: būčiau aš, kaip tamsta, mokslo paragavęs, ne vieną išminčių durniaus vieton pastatyčiau rš. Nepaklausė rimto patarimo, o dabar ne tik save prapuldė, bet ir kitus pastatė į pavojų rš.
×21. sutvarkyti: Šitas ūkis gerai pastatýtas NdŽ.
×22. suorganizuoti, įsteigti, įkurti: Pastatė večerą savo šventą PK124. Pastatau tavorių (tavorą Sut) SD430. Pastatyt teikeis karalystę, id daugintųsi PK72.
×23. refl. save paskirti, paaukoti: Atsižadėtų velniui irgi svietui su visais jų darbais ir geiduliais, insiduotų ir pasistatytų tena Ponui ir šventai bažnyčiai Mž124.
×24. refl. apsistoti: Bei garbė Pono vėl išėjo nuog slenksnio namų ir pasistatė ant cherubinų BBEz10,18.
◊ aki̇̀s pastãtęs nustebęs, išsigandęs (žiūri): Ko žiūrai į mane aki̇̀s pastãtęs? Mrj. Veiza aki̇̀s pastãčiusi Nt.
aki̇̀s pastatýti
1. Všt žvelgti išplėstomis, nustebusiomis ar išsigandusiomis akimis: Ka pasakiau, tik pastãtė aki̇̀s! Kair. Tik pasakiau, kad ne aš, tai ir pastãtė aki̇̀s Btr. Kumet pasisakiau iš numų išeinanti, visi aki̇̀s teip i pastãtė Vkš. Jis, sutikęs mani, kad pastãtė aki̇̀s! Jrb. Aš jį prirėmiau prie sienos už šunybes, o jis pastãtė aki̇̀s ir pradėjo kryžiavotis Plk. Ka senovės žmonys atsikeltų, akès pastatỹtų Krš.
2. atidžiai žiūrėti: In šitą mergaitę visi akis pastatė: ir vyrai, ir šinkarka V.Piet. Aki̇̀s pastãtėm į tą vietą, žiūriam – neiškilo, ir nuskendo Skr.
3. Trš, Pj sakoma apie supykusį, pasipiktinusį: Tuoj aki̇̀s pastãtė ir rėkia Pc. Akis pastatė kap ešerys Lp. Motyna jai (marčiai) padeda, o ji vis aki̇̀s pastãčiusi i pastãčiusi Vdk. Pastãtė akès, pryšais pulna Krš. Aki̇̀s pastãto – nėko negal pasakyti Rdn.
4. išsigąsti: Aš krebšt, o ji ir pastãtė aki̇̀s Mrj.

aki̇̀s [stulpù] pastatýti Slv numirti: Tik pamačiau, pastãtė aki̇̀s stulpù, ir baigta Blnk. Kaip tik akis pastatysi, tujaus pamatysi šunį su katineliu LTR(Trg). ×
ant kánto pastatýti išjuokti: Berneliai, jūs mane an kánto pastãtėt Rdm. Tai jau ir tave pastatė ant kanto Vv.
ant kẽlio pastatýti užauginti, išauklėti, išmokyti: Da kad pagyvent, kolei vaikus in kẽlio pastatýsiu Ktk.
ant kójų pastatýti
1. parengti savarankiškam gyvenimui, padėti įsigyventi, įsikurti: Galia jau mirt – vaikus ant kojų pastatė: dukterys ištekėjo, sūnai vedė LTR(Pnd). Brolis padėjo mun visus vaikus ant kójų pastatýti Vkš. Daug vaikų gerai, ale kol jus užaugini, ant kójų pastatái… Nmk. Buvo jau nusigyvenęs, bet aš vėl jį pastačiaũ ant kójų Btr. Jį arkliai an kójų pastãtė (iš arklių prasigyveno) Alv. Pagelbmi, ant kojų pastatau R155, MŽ205.
2. Mrj sukelti, pažadinti: Pastãtė visą šeimyną ant kójų Upn. Skardus it varpo garsas bematant pastatė vyrus ant kojų V.Myk-Put.
3. išgydyti: Kad mane an kójų pastatýt, nieko nežiūrėč, eič namo Ukm. Buvau tikras, kad jam vieni niekai pastatyti ant kojų sunkiausią ligonį rš.

ant kõrtos pastatýti surizikuoti: Negalima žaisti su ugnimi ir lengva ranka pastatyti ant kortos viską rš. Petras ne kartą turėjo apsispręsti ir pastatyti viską ant kortos: arba – arba rš.
ant sàvo (ant savę̃s) pastatýti padaryti pagal savo norą, įsitikinimą, nepaisant kitų prieštaravimo: Vis tiek in sàvo pastačiaũ, bobom nepasidaviau Ktk. Nors čia trūktų plyštų, aš turu ant sàvo pastatýti Užv. Sūnus pastãtė ant sàvo ir iš namų nėjo Skrb. Tolei gins, lig an savo pastatis LTR(Ds). Ne kap tu nori, ale kap aš – an sà[vo] nepastatýsi Vlk. Aš pastačiaũ tyčia an saũ, kad man gražų grabą nupirkt Slm.
ausi̇̀s pastãtęs labai atidžiai (klauso): Barė – i klausais ausi̇̀s pastãčiusi Rdn. Jam buvo dyvai, kodė dabar anų kalbą suprantąs, ale veik vis ausi̇̀s pastãtęs klausės Jrk113. Akis ir ausis pastatęs klausė Tat. Nuo avilio nesitrauk, klausyk ausi̇̀s pastãtęs i žiūrėk akis išpūtęs LKT205(Kt). Žmogus būni kap tas kiškis – tik ausi̇̀s pastãtęs ir klausai Rod. Aš ausis pastãtę ir klausau LKKXIV214(Zt).
ausi̇̀s pastatýti KII100 sukaupti dėmesį klausantis, suklusti: Turiu gerai ausi̇̀s pastatýt, kad suprasč LKT177(Smln). Pakelt, pastatyt ausis SD170. Pastatau ausis R333, MŽ446, Sut.
batùs pastatýti [į šiáurę]; bul̃kenas pastatýti Pp, Varn menk. mirti, nusibaigti: Kumelelis pastãtė batùs Šts. Ans dirbs, ka pastatýs batùs į šiáurę (nesulauksi, kad jis dirbtų) Ms.
bùrną pastatýti būti nepatenkintam: Burną (zūbus) pastatau CII25.
danti̇̀s pastãtęs įširdęs, supykęs: Ėmė visi akis pabalinę, dantis pastatę, ant jos pulti Žem.
ẽšerį (ẽžį) pastatýti prieštarauti, pykti: Ką tu jam padarysi: pastãtė ẽšerį – kad nori, tai pykis Gs. Pastatęs ešerį kaip bužys LMD. Bernas pastãtė ẽžį ir neina prie mėšlo vežimo Jnš.
gérklę pastatýti pradėti bartis, šaukti: Ka ji pastãtė ger̃klę ant to senio! Skdv.
gùrklį pastatýti pasipūsti: Eina gùrklį pastãtęs Plt.
į kójas pastatýti
1. padėti įsikurti: Visus keturius vaikus pastatýsi į kójas Als.
2. išgydyti: Daktarai muni bepastatė į kojas, tariaus jau mirsiąs Šts.

į (kieno) pė́das pastatýti sudaryti tokias pat sąlygas: Daba[r] jaunūmenę, ka pastatỹtų į mūso pė́das, anie tokią revaliuciją pakeltų! Trš.
káušą pastatýti pradėti verkti: Aš tik pajuokavau, o tu jau ir pastatei̇̃ káušą Ob.
kẽterą pastãtęs pasipūtęs, išdidus, piktas: Ko vaikščioji kẽterą pastãtęs? Stak. Žiūri – viens ant kito keteras pastatę V.Kudir.
kẽterą pastatýti pasipriešinti, prieštarauti, nesutikti: Kai aš savo kẽterą pastatýsiu, tai visi cyps Kt.
kójas (kaũšenas Lkv, kebekštès, kė̃geles Rt, kė̃gelius, kepšès Jnš, Šl, kė́ženas, ki̇̀belkas, kójenas; Žem, kùlbenas) pastatýti [į vir̃šų, į aũkštą, į aũkštį] Bb menk. numirti, nusibaigti: Par tą didelę sprogseną i kójas pastãtė Vkš. Jei neėsi, kójas pastatýsi į aũkštą! Krš. Dirbsi dirbsi i bedirbdama kójas pastatýsi Vdk. Reiks visims kójas pastatýti į vir̃šų Grd. Arė arė, kol arklys kójas pastãtė Šll. Vienas gaidelis, veizam, kójas pastãtęs Mžk. Ka rėšu – i kė́ženas pastatýsi! Rt. Ėsk ėsk, bene pastatysi kėgelius! Krž. Gėrė gėrė, jau kebekštès ir pastãtė Erž. Plėšos plėšos kaip beprotė, o pastatýs kepšès, i būs po visko Krš. Tik bardokšt aukštielnykas, ir pastatė kepšes Grz. Kam čia taip storojies – pastatýsi ki̇̀belkas, ir bus po visam Sml. Pastatė kojenas vieną kartą ir tas vagies šmotas Brs. Jau greit reikės ir mun kulbenas pastatyti Akm. Nueinu į tvartą – kumelė kaušenas pastačiusi ir gulia Šll.
kóks (ki̇́ek) pari̇̀tus, tóks (ti̇́ek) pastãčius Jrb, Trk sakoma apie mažą storą žmogų: Ji tokia kupurna, kiek paritus, tiek pastačius Prn.
kõzerį pastatýti NdŽ didžiuotis.
krỹžių pastatýti baigti, nieko gera nebesitikint: Kur boba įsimaišo, ten geriau iš karto kryžių pastatyk – gero nebus A.Vien.
lẽtenas pastatýti [į vir̃šų Pvn, į sáulę NdŽ] menk. numirti, nusibaigti: Susidėdino dantis, o po mėnesio letenas pastatė Šts.
lui̇̃šį (lū́pas) pastatýti būti nepatenkintam: Kam pastatei̇̃ lui̇̃šį, gal pyksti? Dglš. Pastãtęs lui̇̃šį – neprijemnas žmogus Dsn. Lū́pas pastãčius mergaitė Ėr.
nagàs pastãtęs pasirengęs griebti: Laukia nagàs pastãtęs Dglš.
naujàs kójas pastatýti vesti jauną: Kap pati pamirė, ažsigeidė naujàs kójas pastatýt LKKXIII130(Grv).
nėrà kur kójos pastatýti labai ankšta, maža vietos: Nė̃r kur būt, kur kójos pastatýt Švn.
ni̇̀kį pastatýti užsispirti: Jug ans čia ni̇̀kį pastãto Gršl.
nósį (nósę) pastatýti [į vir̃šų Ggr]
1. Ggr menk. numirti, nusibaigti.
2. pasipūsti, didžiuotis: Išsirodė, kas par vienas, eina nósę pastãtęs Krš. Poni paliks, pastatýs nosi̇̀kę Krš. Parvažiavo iš Vilniaus, tuo ir vaikšto nósį pastãčiusi Varn.
3. supykti: Tuojau nósį pastãtė i išsikraustė Jrb.

óbelę pastatýti atsistoti aukštyn kojomis: Jau obelę beveik pastatau, tik biškį biškį da už kojų reik pritūrėt Škn.
óžį pastatýti užsispirti: Ir toks krupis jau moka óžį pastatýti Vvr. Monika pastãtė savo óžį Jz.
padùs (piñkules Kv) pastatýti menk. numirti, nusibaigti: Ji tik tik padùs nepastãtė Žlp.
pečiùs pastatýti Ukm nustebti.
po (kieno) akimi̇̀s (po akių̃; N) pastatýti parodyti, pateikti: Pastatau po akių, duomi R154, MŽ204. Jis man savo bėdą po akių̃ pastãtė (papasakojo) KII330.
prie si̇́enos pastatýti sušaudyti: Visus prie sienos pastatysiu! rš.
ragùs pastatýti Srv užsiožiuoti, supykti: Maža kiek nepatiko – tuoj pastãto ragùs Ėr. Neklauso, pastãtė ragùs ir neina prie darbo Jnš. Nespėju aš žodžio pasakyt, o marti ir pastãto ragùs Skrb.
ragõžių pastatýti parvirsti: Vienas vyras ėjo, visai prie durų kad davė – ragõžių pastãtė Jrb.
raudóną gai̇̃dį pastatýti padegti: Galia iš keršto pastatyti raudoną gaidį Krkl. Aš tau raudóną gai̇̃dį pastatýsu, palauk! Krš.
ri̇́etus pastatýti menk. numirti, nusibaigti: Ri̇́etus pastãtė, i viskas Rdn.
skẽterą pastatýti NdŽ pasipriešinti.
skiaũterę pastatýti pasipūsti, didžiuotis: Anas eina kaip gaidys skiaũterę pastãtęs Dbk. Bagočius skiaũterę pastãtęs vaikšto, su nieku nesišneka Vlkj. Brazė jau įkaušęs, skiauterę pastatęs, nors didumo kaip gorčius, nuolat pylė panelei alų J.Paukš.
snùkį pastatýti būti nepatenkintam, įsižeidusiam: Prisitraukė tuos barščius, snùkį pastãtęs, pamaišė, pamaišė i blinkt šaukštą Mžš. Supyko pykutis, pastãtė snukùtį Prk.
sùbinę pastatýti menk. numirti, nusibaigti: Pastatýsi sùbinę taip plėšydamos Krš.
šẽrį (šeriùs, šer̃stį) pastatýti prieštarauti, šiauštis, pykti: Nors dar jaunas, bet jau pastãto šẽrį prieš vyresnį Jnš. Ko dabar į Kupiškį? – pastatė šerius tėvas. – Vis prasimanai tu, Marijon! J.Balt. Aš tik žodį – jis tuoj šeriùs pastãtė Ps. Pastatýs šẽrį, ar su tokia susišnekėsi?! Krš. Daba tokią žlibelę [senutę] turu, i tatai ana da šẽrį pastãto Lkv. Kaip sendvariškiai kad šerį pastatė, pasipūtė provoties Žem. Anys buvo vienas kitam šer̃stį pastãtę Rš.
šerỹs pasistãtė supyko: Visiems ant jo šerys pasistatė kaip katinams prieš šunį Žem.
tóks paguldýtas (pàverstas Sln), tóks pastatýtas Skr; tóks pari̇̀tus, tóks pastãčius; Žem sakoma apie mažą storą žmogų.
úodegą (žagrès) pastatýti Krš menk. numirti, nusibaigti: Serga jau kelinti metai, turbūt ir žagrès pastatỹs Šl.
zūbùs pastatýti KII31 būti nepatenkintam: Pastatė zūbus kai kiaulė šerius B827.
žãgrę pastatýti atsistoti remiantis rankomis ir galva: Ot mano vaikas kad pastãtė žãgrę! Krs.
papastatýti (dial.) tr.
1. Dv daug pristatyti, statmenai pridėti.
2. pristatyti, pastatyti daug pastatų: Papastãtė naujas pirkias Dv.
priešpastatýti tr. kng.
1. sp sugretinti du dalykus, norint iškelti jų priešingumą, priešpriešinti, statyti priešais.
2. iškeliant priešingų jėgų skirtybes, ugdyti priešiškumą, nesantaiką: Jie nori priešpastatýti vienas tautas kitoms DŽ1.
pérstatyti tr. K, Š, perstatýti Rtr
1. Sut, N, M, LL166,190 perdėti, perkelti į kitą vietą: Stalą pérstatė į kampą DŽ1. Žmogus kluone nuejo pérstatyt kūlio, suėmė kūlį – gyvatė ir rankon [kirto] Dg. Kambario sienos plonutės, perstatomos J.Jabl. Pérstatyti puodus NdŽ. Paskui ėmė tais bačkas perstatė: kur buvo drūtas vanduo, tai jis pastatė minkštąjį, o kur buvo minkštas, tai jis pastatė drūtąjį BsPIV227. Pérstatoma sėdynė NdŽ. Pérstatomasis prietaisas NdŽ. Pérstatyti geležinkelio vagonus NdŽ.
| refl. NdŽ.
ǁ einant kelti į priekį (koją): Jau labai serga, negali eit, tik ką kojas pérstato Švnč.
2. Sut, J, LL182, NdŽ išardžius sukonstruoti, padaryti (pastatą, statinį) kitaip ar kitur: Pérstatė namą kitoje vietoje DŽ1. Tas jų namas párstatytas Jrb. Šiemet parstati̇̀s gurbus Mžš. Juk triobas párstatyt – tai ne tvorą užtvert Jsv. Pérstatis palaikį tvartą Ktk. Ta vieta dabar vadinama Gaidžio kalnu, kur ir šiandien tebestovi kelis kartus parstatyta raudona koplyčelė KlbXVII94(Slnt). Gyvenamąjį namą iš naujo perstatė – apipjautų rąstų, trumpesnį, platesnį rš. Reikia pečiuką pérstatyt Ln.
| refl. tr.: Pirkaitę pérsistatė ir skarda apsidengė Alv. Be amato nestova: kūtikę pársistato Krš.
ǁ iš naujo sumontuoti: Tas vežimas yr pérstatomas Plšk.
3. refl. tr. persiskirti, persitverti (patalpą): Kartėm parsistãtėm daržinę Ėr.
4. perkelti į naują vietą (gyvulį, pririštą ganykloje): Išvažiavau iš namų, tai be manęs nebuvo nė kam karvių pérstatyt Srv. Reikia eit an karves pérstatyt Gdr.
5. K perkelti, paskirti į kitą vietą: Jįjį párstatė iš Maksvos į Adesą, t. y. parkėlė J.
| Kristus mus išgelbėjo nuog darbų tamsybės, perstatydamas mus ing karalystę jo sūnaus BPI426.
6. iš naujo, kitaip parengti (veikalą, šokį ir pan.): Neretai choreografui, pradėjus repeticijas su orkestru, reikia perstatyti ne vieną šokį rš.
7. pertvarkyti, kitaip skirti, nurodyti: Po gali (galų gale) kitep pérstatyta buvo [kaimo] rėžiai Vlk.
ǁ refl. pasikeisti: I vis tiek išejo laikai, i pársistatė laikai Vž.
×8. pristatyti, supažindinti: Pažįstamas nuvedė Jurgį į lenkų draugystės posėdį ir perstatė jį kaipo atstovą ir pasiuntinį nuo Lietuvos M.Katk.
| refl. NdŽ: Tartum mes pažįstami? – tarė jis, persistatydamas Ievutei rš.
×9. vaizduoti: Čion paduotieji dainų variantai perstato mums levą dar su paukščiais besikovojantį LTI37(Bs).
10. refl. didžiuotis, įsivaizduoti: Ans y[ra] didliai pársistatęs Krn.
×11. N išversti iš vienos kalbos į kitą: Jo giesmių dalykėlis ir į lietuviškąją kalbą perstatytas prš. Naujas testamentas jų kalboj jau perstatytas ir išdrukavotas Ns1850,2.
piestatýti (ž.)
1. žr. pristatyti 10: Žmona pystãto daržų ravėti Sg.
| refl.: Aš turiu pysistatýti (prisiversti), kad viską išgerčiau Krg.
2. refl. žr. pristatyti 12 (refl.): Anam bešvilpant, pysistãtė velnias Krg.
prastatýti tr.
1. NdŽ pradėti, imtis statyti (pastatą).
2. NdŽ dedant, statant į kitą vietą, nepataikyti.
3. refl. NdŽ pramokti statyti.
4. K, NdŽ, KŽ užstačius (užstatą) netekti, prarasti.

×priešstatýti tr. N pastatyti, iškelti priešpriešiais: Ir kitur malonę nupelnymui ir vertystei darbų mūsų drąsiai priešstato MT79.
pristatýti tr. K, Rtr, Š, KŽ; L
1. SD308, N, LL198, VĮ padėti atrėmus į ką, prišlieti: Kopėčias prie medžio pristatė J.Jabl. Pristãtoma lova NdŽ. Tie visi pristatė koptas, ištraukaliojo vinis M.Valanč.
^ Iš medžio padaryta, prie lūpų pristatyta gražiu balsu gieda (dūdelė) Pnd.
| refl. tr.: Prisistatė prie lango kopėčias ir įlindo rš.
ǁ žengiant greta padėti (koją): Koją reik taip pristatýti, kad užkulniai kaukšteltų Rs.
2. daug sudėti statmenai: Ot laukai pristatýti mandelių! Pc. Pilni laukai sėdelių pristatyti, rikių pririkiuoti J.Jabl. Ar daug nukirtot rugelių? Ar daug pristãtėt kapelių? (d.) Vrn. Kiek vainike varpelių, tiek pristatėm kalne rugelių LTR(suv.). Tų kūlių pristatýdavo daržiniukės galą keliem metam Sk. Aplink visą grabą buvo pristatýta vaškinių žvakių Skrb. Rugių pristati̇̀s, pakurs i džiovena jaujuj Aps. Nuveži, pristatai̇̃ linų, išdžioveni Antr. Du gaspadoriai jaują pristãto [linų] Vdn. Ardai buvo tokie, pridžiovė, pristãtė, pečių kūreno i džiovino [linus] Vvr. Buvo kartys po tą pirtį, teip aukštai pristatýsi tų pėdų Nt.
3. I daug pridėti ko: Pilną stalą pristato visko Dbč. Visas stalas buvo pilnas pristatýtas alaus uzbonų Skrb. Pri̇̀stačiu puodų pilną pečių GrvT134. Pristãtė pilną stalą valgyti ir gerti NdŽ. Kambarys pristatytas gėlių rš. Džiaugės karalius gavęs paną, pasisodino prie stalo, pristatė visokių valgių ir vaišina BsPII137. Motyna pristatė užkandos, susvadino visus vaišinti Žem.
4. liepti įpareigoti kur, prie ko būti, stovėti: Šitas protas intiko Holofernui ir jo zalnai gerai, ir paguldė (apačioje pristatė) po šimtą pas kožną šulinį BBJdt7,11. Į Klevus atsidangino kažkokie žandarai, krečia rūmus, ponų neišleidžia, o ponaitį laiko atskirai, pristatę prie jo sargybinį V.Myk-Put. Kurie žmonys pėsčiokai buvo, tujau pabėgo, o kurie su arkliais, pristãtė sargybą, nebipaleido Knt. Sargybą anielų šventųjų jiemus pristatė SPI333. Apveizdėjo grabą, užženklino akmenį ir pristãtė sargus DP180.
5. palikti stovėti daugelį (arklių, vežimų): Pašaliais, pakraščiais pristãto tus vežimus i eis į vidų Akm. Vai kad prijojo pilnas dvaras svetelių, vai kad pristatė pilnas stonias žirgelių LTR(Grv). O ir pristãtė stainio[je] žirgelių, o ir prisėdo svečių suoleliai JV336. Žirgeliai sukinkyti, prie gonkų pristatyti (d.) Sn.
| Ešalonas dunda – pilnas prisėdęs kareivių, tankų pristatytos platformos, patrankų rš.
6. Sut, LL21,193 įrengti, padaryti (pastatą, statinį), prišliejant prie kito: Sugriuvo mano kiauliatvartis, reiks kitą prie tvarto pristatýt Kpč. Kiaulinykas prie tvarto pristatýtas Dg. Mūs per mažas tvartas, reikia pristatýt trisienis Alv. Pristatýta priemnė Šlčn. Pristatyt ką namump SD302.
| refl. tr.: Prie gryčios prisistatė pavietėlį žabams sukrauti rš.
7. daug įrengti, padaryti (pastatų, statinių): Dusmenys atsikūrė – žiūrėk, kiek namų pristãtė! Pv. Pilną miestą namų pristatysiu J.Jabl. Nepristačiau naujų klėčių dėl tavo dukrelės LTR(Kpč). Nepristačiaũ naujų stainių dėl tavo žirgelio (d.) Rod. Anas bažnyčių daug pristãtė …, o karčemos nė vienos nepastatė (ps.) LKT341(Lb). Ant visų kelelių pristatėm kryželių LTR(Lp).
| refl. tr. Š: Palei plentą žmonės prisistãtė namų DŽ1. Čia jau daba prisistãtė gyva bala Všv. Daug pirkelių prisistãtė Strn. Jis prisistatė dveja tiek kūčių Vaižg. Jiej (bebrai) prisistãto būdaičių Dbč.
ǁ užpildyti (vietą) pastatais, užstatyti: Pakalnė pristatyta viešbučių, kareivinių, krautuvių Šlč.
| refl.: Kaip miestelis toks išeina, prisistãtęs yra Lc.
8. Pb padėjus daugelį kokių įtaisymų palikti kurį laiką: Pelėkautų pristãtėm, gal vis kokią vieną žiurkę pagausme Krs. Dabar bulbõs pristačiaũ baltų maišų [šernams gąsdinti] Dgč.
×9. prirašyti: Ant kelnių, diržų ir petnešų jis pristatė šventa kreida daug kryžių ir vylėsi, kad kelnės ir traukiamos nenusmuks LTsIV473.
10. liepti, užduoti, priversti ką dirbti, daryti: Buvo berniokų, tai art pristãto, tai čia, tai te Skrb. Kad būt mano valia, tai pristatýč prie žemės darbo Ds. Pristãtė muni jovalo kapoti Varn. Būdavo, baigsi kult, prie girnų pristãto LKKXV289(Jrb). Po myriui Raulo motinos niekas nepasirūpino pamokyti jį skaityti arba rašyti, bet tuoj pristatė žąsis ir kiaules ganyti J.Bil. Tokį mažą vaiką i prie darbo pristãtė Dj. Prie grūdų punkto aš buvau pristatýtas Pgg. Dinderį muša mieste – reik pri dalgio, pri šakės pristatýti Krš. Reiktų šitas žmogus vėl pristatýt ant tą darbą LKT309(Žl). Pristãtė jį varpais skambinti NdŽ. Dievas pristatė visus žvėris kasti upes ir ežerus SI64. Pristãtė pelėdą su didžiausioms akims sargu prie pelės olos Jrk42.
| refl. Š, BŽ488.
ǁ palikti kieno priežiūrai: Pristãtė jį prie meistro NdŽ. Nuvežęs pristãtė prie vieno mokytojaus BM189(Šl). Nuvedė jį Kaunan ir pristatė pri gero kalvio M.Valanč. Mano [dėdė], tuojaus atėmęs iš mokyklos, pristatė mieste prie kurpiaus amato mokytis LzP.
11. A1884,324, M, LL24, Švnč atgabenti, nugabenti, nuvežti kur, nugabenus pateikti: Pristatýk man ko reikia J. Ko tik reik – a runkulių, a grūdų – jis viską pristãto Jrb. Nors daugiausia tų visų daiktų ponui turėdavom pristatyti, bet ir mums šis tas kliūdavo J.Bil. Nupirktos prekės pristãtomos į namus DŽ1. I pristãto šviežienėlių visokių [į parduotuves] Mšk. Meisos kiek pristãto (prineša), ka daba patys nebsuėda Trk. Seniai pristačiáu kiaulę Rsn. Kitims tą bjaurybę pristatydamas, ir pats lig laiku sriuobti brauškę pradėjo M.Valanč. Dabar linų nebereik mint: pristãto šiaudus – gauna išaustus Dt. Pristãto čia peno kiaulėm Dv. Pristačiaũ porą vežimų dobilų kariuomenei Srv. Į Skuodą pryvoles vežėm su purmankoms pristatyti valdžiai Ms. Laiku paduoti, pristatyti I. Medžiagas pristatýkiat, aš padirbsu Tl. Valgyti yr pristatýta visko Žeml. Pažiūrėsim, ką šiandiej man valgyt pristatis LTR(Zr). Nieko labai kompromituojančio [korespondencijoje] mes neradome, nors kai ką turėsime pristatyti pono generalgubernatoriaus kanceliarijai V.Myk-Put. Mėlennosiams blogai – savaitė rašalo nepristãto (juok.) Krš. Tuojau jai pristatė čeverykas, liepė apsiaut ir vėl vadina šokt LTR(Šd).
| prk.: Būt pristãčius (pagimdžiusi) [vaiką] i gyvenus Švnč.
pristatýtinai Tik pristatytinai teperka, t. y. nupirkus pardavėjas turi pristatyti rš. Įsakytinis vekselis, kuriame mokėjimo terminas nenurodytas, laikomas mokėtinu pristatytinai rš.
12. pasirūpinti, kad kas kur nuvyktų, atvyktų: Anidvi daktarą tujau pristãtė Vž. A pristãtė tavo vaiką [į kariuomenę]? Jrb. Ažu šitokią neteisybę kas dabar bus? Pristatýk svietkus Mlk. Po metų aš tave pristatysu in tavo karalystę BsPIV199. Mes turiam tave pristatýt karaliui (ps.) Ar.
| refl. Rtr: Pirmadienio rytą jau turi laiku prisi̇̀statyti į darbą Kv. Skolininkai prisistãtė NdŽ. Matai, kiek cagių prisistãtė [vakaroti], nebūs ir kur susvadinti Krš. Kur gegužinė, kur vakarėlis, reikia prisistatýt Rk. Da nespėjo saulė patekėt, i prisistãtė Pmp. Barbutė tuoj prisistatė [merginoms] į pagelbą S.Čiurl. Taip besiriejant – šmakšt uredninkas ir prisistatė Žem. Lapė kojas ištiesė ir laukia varnos. Varna tuoj ir prisistatė rš.
ǁ refl. atvykus pasirodyti kam: Grįžę iš namų kareiviai turėjo kamandantui prisistatýti Plšk. Tuojau prisistačiau kalifui ir apsakiau, kaip atlikau jo pavestą reikalą J.Balč.
ǁ refl. tr. atsikviesti, įsigyti: Prisistãtė daktaras pagelbininką (felčerį) Užv.
13. refl. prie ko pristoti, prikibti: Prisistãtęs sekio[ja] i sekio[ja] paskui Vdk. Eik šalin, i prisi̇̀statys kaip cigonas (įkyriai prašai)! End. Ko čia dabar prisistatéi, ar neatsitrauksi! Pgr. Prisistãtė kap ožka prie vežimo Plv. I prisistatė kaip velnias pri gražio abrozo LTR(Krž). Prisistãtė kai velnias pri davatkos Erž.
14. nuvarginti, nualsinti: Dalgę gerai traukiu – da jaunus pristataũ Ssk. Ji vakar, kratydama mėšlus, dvi mergas pristãtė Snt. Tiek daug rugių neprikraukit, kad arklius pristatýtumėt! Žvr.
15. prarasti: Jis kupčiaudamas visą savo turtą pristãtė KII386.
16. prikimšti, prigurkti: Pristačiaũ pilną pilvą bandų Al. A morką išrovę, ar kame obulių tie velniukai pristatýs Tl. Ka pristãtė vištos gurklius žirnių, net nebepaeina Ps.
| refl.: Prisistačiaũ, kad visądie galėčiau kęst Alk.
17. suvesti į pažintį, supažindinti: Pristãtė naują tarnautoją DŽ1. Keblauskienė merkia Adomui, kad šis pristatytų ją Tomui K.Saj. Draugė Lauritėnienė, – pristatė ją meno tarybos nariams Lengvenis rš.
| refl.: Prisistatýk, kas esąs DŽ1. Jis prisistatė ir draugiškai pakratė man ranką rš. Piršlys su jaunikiu šeimininkams dažniausiai prisistatydavo kaip pirkliai ar medžiotojai rš.
ǁ refl. teikti ką aiškinant: Šimkaus recenzija ne tiek analitinė, kiek knygą propaguojanti, ją visuomenei pristatanti rš.
18. DŽ1 pasiūlyti, rekomenduoti: Pristatýti apdovanoti NdŽ.

×razstatýti (hibr.) tr.
1. iš naujo sustatyti, perstatyti: Tu nesbãstai niekur, eisim rugių razstatýt Grv.
2. išdėstyti, išdėlioti: Retai razstatýta [avilio] rėmeliai Aps.
3. refl. statantis daugeliui kitur persikelti: Buvo didesnė ūlyčia, tik razsistãtė Švnč.
4. išskėsti: Strielkos (laumžirgiai) skraido sparnus razstãtę Lz.
5. atkišti: Kojas razstãtę LKKXIV214(Zt).
| refl. Aps: Vieni kaulai razsistãtę kap tuinai Lz.
sustatýti tr. Rtr, Š, KŽ; LL269, L
1. N, K padaryti, kad stovėtų, stačiai, vertikaliai sudėti, pakelti, kad būtų stati: Sustãtėm stulpus, įdėjom kryžiavonę Vvr. Gubas, rikes sustatýk į statą, į eilią J. Sustãtėm miežius čiupkelėm Mlt. Vakare, jei neparvežė [rugių pėdų], i sustatýsi, nepaliksi End. Gubas sustãto po dešimt pėdų Adm. Nesustãtė rugių kuoruosna – sulis Klt. Grikius surauna, sustãto gubelėm Antr. Kap anys (linai) išauga, tai rauna juos, sustãto pėdus Dv. Linus sustãto gubukais Stl. Ka nenora į vandenį merkti [linų], sustãto an dirvono Gd. Stačiamalkin stačias malkas sustãtė ir užkūrė Šmn. Tę yra ardai, tokios kartys, ir sustãto tę linus LKT314(Rk). Sustati̇̀s [linus] jaujon, tada kūrena pečių – džiūsta Ml. In palų sustãtom [linus] aukštai, tada minam Klt. Sustatýdavai šiltose jaujose, gražiai eiliukėm tokiom [javus] Mšk. Dideles kupetas [rugių] sustatýs, pask apkepurės, i teip būs kupeta pri kupetos End. Yr mestinės turpės, anas sustãto į krūveles, veikiai išdžiūna Brs. Baltramiejus stirtas statė ir sustatė tris stirtaites KlvD3. Sustatýti šautuvai NdŽ. Vienu keliu priklaupiau, aukštyn plaukus sustačiau LTR(Klvr). Kap dar̃ jis tę tuos ūsus sustãto? Lp. Kad sustãtė ausis jaučias, kad pasipūtė! Ob.
| refl. tr., intr.: Ateis, padės rugius surinkti, matai, reikės i susi̇̀statyti Lpl. Jį suėmė baimė, kad net plaukai susistatė SI285. Mun toks skriaubis pašoko, plaukai susistãtė Dr. Arklio plaukai susistãtę, nesuglostyti, reik arklį gūniuoti Ggr. Pūrinių vištų plunksnos yr atbulos, ant galvos susistato Šts.
2. daugelį kurioje nors vietoje sudėti, išdėstyti tam tikra tvarka: Aikštelėje ant sustatytų pakraščiuose suolų sėdi Devynbėdžių žmonės K.Saj. Popiet stalus sustãtė, išgert, pasakė, kad sėstų Lt. Sustatýti paeiliui statines NdŽ. Prie bažnyčiai armotos sustatýtos – laukia vokiečių Kp. Atneš in stalo, sustãto – visi valgom Aps. Ir tuojaus žydelka, atnešus šešias butelkas, sustatė ant stalo eilion Sz. Sustãtė jau kiek tų bliūdų košės valgyti Lž. Dar aš neinejau aukštona klėtelėn, ir sustatė man krėslelius jauna švogerkėlė KrvD44.
| refl. tr., intr.: Ir knygų spintos visu pasieniu susistatys, ir jos bus pilnos knygų V.Bub. Neturiu kur puodų susistatýt Skdt.
ǁ užkėlus sudėti (kojas): Kojas tik sustačiaũ in suolo, bijau i nukart žemyn Klt.
3. Lt liepti, įsakyti keliems ar daugeliuį stovėti vienam šalia kito arba vienoje vietoje: Mus sustãtė į eilę DŽ1. Sustatýti pagal didumą NdŽ. Eilėj sustatýti kareiviai NdŽ. Mus čia sustãtė i varė toliau Plšk. Sustãto iš keturių pusių piemenis, išgena ant eikštės [karves] Sk. Pašešupy būdavo kareiviai sustatýti, ka neitų nė į Vokietiją, nė iš Vokietijos Nm. Prijojau kiemelį, uošvelės dvarelį – vario vartai uždaryti, sargai sustatýti JV64. Šįryt sustatęs darbininkus visus prie vieno darbo, gal dabar nebesirūpinti Žem. Nuejau rinkti [rugių], muni sustãtė su savo martele Kal. Sustatė brolius an aukšto kalno – dūzgia kulkelės pro jų galveles LTR(Vrnv). Ir sustãtė mus bernelius į vieną glitelę JD223. Ir sustatė vedu jaunu pri balto stalelio, ir parkeitė aukso žiedus ant baltų rankelių LTR(Klk).
| refl. tr. Šts: Susistãtė į būriuką i paveikslavos Jrb. Susistãtė ir kamantinėja DŽ1.
ǁ prk. sugretinti, sulyginti: Muni sustatyk su suvalkiečiu – didelis skirtumas Krg.
4. Kv suvedus ar privažiavus palikti stovėti (gyvulius, mašinas ir pan.): Ant dvaro ašvieniai sustatýti J. Arklius sustãtė kluonuose Dglš. Sustatýti mašinas NdŽ. Jau žirgeliai sukinkyti, prie gonkelių sustatýti (d.) Šmn.
5. pasirūpinti, kad atvyktų kur: Galiu ir dešimtį sustatýt liudininkų Jrb. Žinoma, užmokės, sustatysi gerus liudytojus, gerai apsisukęs nusmauksi Žem.
6. M suręsti, padaryti pastatą, statinį: Tėvas sūnui gražias trobas sustãtė Trgn. Davė [ponas] piningų bažnyčiai sustatýti Grd. Vasarą parsivežte [rąstus] ir sustatýste pirkią GrvT137. Priemenelė šakaliukų (plonų rąstelių) sustatýta Dglš. Triobos sustatytos keturkampiu Vrp1895,21. Apie laivus ir iš jų sustatytuosius tiltus ant upių turime ir kronikose gana įdėmias žinias LTI240(Bs). Kad aš turėtau pas tėvulį valelę, sustatytau viduj dvaro klėtelę KrvD91. Šitoj ūlytėlė tankiai sustatýta LKT305(Kur). Sustatė savo stovyklas prie vandens Skv2Moz15,27. Jei pats ponas namų nesustatys, noprosnai jais rūpinas Viešpatis PK93.
| refl. tr. LKT167(Ktč), Vdžg, Skr, Lp, Skp, Ob: Susistãtė žmogus triobeles – kaip tik gyvent Ėr. Gavo [padegėliai] draudimus i susistãtė numus Krš. Keliautojai susistatė palapines, o aplinkui paleido kuprius ir arklius J.Balč.
ǁ įkurti: Gyvenimą sustatýt pinigų kaštuoja, o liuosinykaut nenoriu Gs.
| refl.: Ant mūsų žemės ta kaimutė susistãtė Krk. Iš senų senovės dvaras buvo taip pavadintas, o paskuo to[je] vieto[je] susistãtė Skaudvilė Skdv. Tarp balų susistãtęs kaimas Db. Anys čia jau susistãtę nuo senų senybės Vžns.
7. Mžš sumontuoti, sudėti, surinkti iš dalių: Kumet šulai y[ra] gatavi, tumet tik meistras emas bačką sustatýti Vkš. Sustãtė mašiną Lp. Atsiguliau, i lažka suvirto – šakaliukų sustatýta (menka) Klt. Man be galo įdomu, kada moterys, pailgėjus pavasario dienoms, iš daržinės į trobą atsineša stakles ir, vyrų padedamos, jas sustato A.Vencl. 1620 m. pargobino į Kretingą [vargonus] ir bažnyčio[je] sustatė M.Valanč.
| refl. tr. Klt.
ǁ sulaužytą (kaulą) vėl sudėti, kad sugytų: Atsitekėjo jis ligoninėje su suraišiota ir sustatyta ranka J.Bil. Mašina koją sulaužė, reikėjo vežt an daktarą sustatýt Ėr.
ǁ Sk iš sukirptų dalių dygsniais susiūti, kad galima būtų pasimatuoti (drabužį): Jūsų paltus sustatýsiu pirmadieniui Lnkv. Nuėjau pasimatuot – suknelė da nesustatýta Snt.
ǁ siejant sudėstyti: Sustãto vaikas raides, paskaito Krš. Sintaksėje žiūrime, kaip su vienas kitu sustatomi mūsų kalbos žodžiai J.Jabl. Iš kalbų [teismas] sustãto (nustato) teisybę Pj.
ǁ nutarti: I būtum nušavę, jau buvo sustatýta Žeml.
ǁ refl. tr. suderinti: Nusinešė kišeninį [laikrodį], ten susistãtė End.
8. daugelį sudėti į ką, įtvirtinti: Sustatýti langus NdŽ. Jau gegnės sustatýtos, reikia tik grebėstuot Ėr.
9. suglaudus atkišti: Sustãtė kelius, aš par kelius plumpt Šts. Eina, būdo (būdavo), lūpas sustãtę, tai eina! Lp. Kaip tos bobos eina – papus sustãčiusios Pj. Gali rūkšoti šykas sustãtęs, – nėkas tavęs dideliai nebijo Vvr. Kuprą sustãtė (įsigaužė nepatenkintas) i iše[jo] Klt. Vaikščiauna sustãtęs pečius kap kuolas Vrnv. Eina sustãtęs pečius lodz kuprotas Grv. Lekia net pečius sustãtęs Klt.
| refl. tr.: Senam tik sėdėt in saulės, kelius susistãčius Klt.
ǁ sukišti, suglausti: Nugaras sustatýs tas į kupetą, parsvies tatai katras diktesnis Nv.
10. refl. Alk, Graž susivaidyti, susikivirčyti: Tai žinai, kad susistatys jie abu, tai aš tik jau bijau ir žiūriu į duris Žž. Žodis po žodžio ir susistãtė Gs.
| Šunes kad susistatė (susipjovė)! Šn.
| Kai su tuo susistãtė (susiėmė), tai nutrenkė jį nuo stogo Stk.
11. Sn, Alv, Rmš, Jz užtraukti paviršių ledu, sustingdyti (upę, ežerą): Kap tik sustati̇̀s ežerą, tai ir važiuosim – aplink labai toli Rdm. Stipriai pašalo – ir Nemuną sustãtė PnmA. Nukėlė (nunešė) Nemuno ledus, o jau buvo sustatýtas Lp.
| Ledą sustãto žiemą, ir eini [per ežerą] Dg.
×12. (sl.) A1884,73 surašyti, sudaryti, sukurti: Sustatýti protokolą NdŽ. Sustatýti laišką NdŽ. Jūs nuo manęs (užsirašinėdamas mano pasakojimus) visas knygas sustatýsit Vlkš. Tada ir sustatė tą dainą LTR(Ob). Mokslus išejo – nesustãto pasakėlės padabnos Trgn. Parašyti satyrą kur kas sunkiaus nekaip sustatyti puikiausią pamokslą V.Kudir. Jis ir kompozitorius – muzikai gaidas sustato Žem. Komisijos buvo sustatytas atsišaukimas į visuomenę LTII136. Sustatýti planą NdŽ.
| refl. tr. LL263.
◊ ausi̇̀s sustatýti labai atidžiai klausytis: Vaikai ausi̇̀s sustãtę klausysmos, ką didiejai šnekės Rt.
danti̇̀s sustatýti primušti: Danti̇̀s sustatýsiu tam rupūžei! NdŽ. Greičiau duokše, jei nenori, kad dantis sustatyčiau! rš.
į aki̇̀s sustatýti NdŽ suvesti vieną su kitu į akistatą: Sustatysiu jus į akis Žem.
káušą sustatýti Ds pradėti verkti.
lui̇̃šį sustatýti būti nepatenkintam, supykti: Kai užpyksta, tai tuoj ir sustato luišį Ktk. Kamgi sustatei luišį, manai tavęs bijau KlK29,63(Tvr).
prie duobė̃s sustatýti sušaudyti: Kartu su kitais šakiečiais sustatė prie duobės rš.
skẽterą (skiaũturę) sustatýti priešiškai nusiteikti, supykti, pasipūsti: Dar kiaulė pro kiaulę praeidama sukriunkia – krukt, o ta bieso bobutė eina skiauturę sustačiusi, tik iš paniūros blykt, žvilgt, ir tiek LzP. Mergėms kažkas nepatiko – kažko skẽterą sustãtė Vkš.
pasustatýti (dial.) tr. padaryti, kad visi stovėtų, vertikaliai sudėti: Rugius teip pačia reikia pasustatýt mendeliuosnan Dv.
užstatýti tr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ; N, L
1. padėti, pastatyti prie ko, kad būtų kliūtimi, užstotų: Langą spinta užstatýti DŽ1. Nunešė stalą prieg durų ir užstãtė Lp. Duris buvo akėčioms užstãtę Krš. Kam tu mane užstatai̇̃ [, kad neišeičiau]? Kr. Prijojo dvarelį, uošvelės vartelius – šiaudais vartai užstatýti, kelmais užramstyti JV178. Vario vartai užstatyti, lenciūgais rakyti LTR(Ldvn). Atimu šviesų pavyzdėjimą, ažustatau SD426.
| refl. tr., intr. SD1211, Sut, NdŽ: Atėjau, radau varpo nuolaužą ir užsistačiau nuo pūgos rš. Ans tus kailinius užsistãtęs (užleidęs ant veido) įejo paveizėti, kas ten tokie gẽra Akm.
| prk.: Ažusistato raštu (stengiasi pavaizduoti, kad juo remiasi) ir dangstos žodžiais jo SPI252.
2. LL313 uždėti ant ko: Sriuba užstatoma ant ugnies, kad užkaistų rš. Virtuvė[je] visos skylės statytos užstatýtos, aš išsivirti [prie marčios] negaliu Krš. Jau jam puodą ant ugnies užstačius ir pradėjus virti, pradėjo kas į buto duris barškyt BsPI98. Visa ko užstãtė [ant stalų], buvo viso ko Eiš. Man kai davė plytelių, tai ir aš puslitrį užustačiaũ Slm. Teip niežti galvą, kad nėra nė piršto kur užstatýt, kur neniežtėtų Upt.
| refl. tr., intr.: Užsistãtė vieną butelį [vyno] Km. Užsistatei̇̃ (užsikaitei) jau pieną, tai i stovėk Jrb. Kas kokį akmenį yr užsistãtęs, koks jau ten kokį paminklą Vgr. Kepurę ant galvos užsistatýti, užsidėti KII184.
| Skersai geležis, an ko pumpurė užsistãto Rm.
3. užimti kokią vietą, plotą, daugelį palikti stovėti: Laukus ažustatýdavo arkliais Paringy [per šventes] Dglš. Visur užstatýta – tiek mašinų privažiavo Dg. Prijojo svetelių prie tavęs (dukrelės), užstãtė dvarelį žirgeliais, užkorė tvorelę balneliais (d.) Š.
4. įsakyti, liepti stovėti ir saugoti: Užstãtė sargus, nebleida Šts. Užstãtė vyrus už duris Šts. Užstatýsiu vaktelius ant aštuonių kantelių JD189. O kaip į dvarą nuvarė, strielčius už durių užstãtė JD1067. Ir užstatė jį sode Eden, kad apdirbtų jį ir saugotų jo Ch1Moz2,15.
ǁ saugoti stovinčiai sargybai: Rubežius buvo užstatýtas – neišvažiuosi Grd.
5. refl. užsitraukti (apie ledą): An ežero žiemą ledas visur užsistãto Dg.
6. suręsti, įrengti pastatą: Gatvė pasibaigia, skersai trioba užstatýta Skr.
ǁ LL302 suręsti daug pastatų: Tas sklypas jau užstatýtas DŽ1. Sklypą užstatýti pastatais NdŽ. Ne per toli nuo šio uosto neužstatytoje aikštėje susimetė fakyrai Šlč.
| refl. Grd, Krž: Keturioliktais metais tas buvo, išdalino [žemę], užsistãtėm Žg. Buvo tuščias miestas, o dabar kad užsistãtė! Sug.
7. LL313 pridurti ant (pastato) viršaus: Namui užstãtė dar vieną aukštą DŽ1. Viršun, ant viršaus užstatýti NdŽ.
8. pakėlus atkišti: Galvą palenkė, kuprą užstãtė Ar.
9. padėjus palikti kurį laiką (kokį įtaisą kam sugauti): Šeškas vištas išpjovė. Užstačiau slastus, bet vis nieko V.Bub. Kada toji antukė įplaukė pas savo brolį, užstatė tinklą ant skylės ir ją begrįžtant pagavo BsMtII165.
| prk.: Tinklas užstatytas (įstatymas nusikaltėlių nepaleidžia) Srj.
10. Vl įjungti, prisukti mechanizmą, kad veiktų: Laikrodį užstačiaũ šeštai valandai DŽ1. Parėjo i užstãtė radiją vidurnakty Jrb. A užstatei̇̃ mašinėlę (magnetofoną), pasakot galiu? Bb.
| refl. tr.: Užsistatýk laikrodį, kad nepramiegotum DŽ1. Turi gramafoną, tai kad užsistãto! Klvr. Jis užsistãto radiją ir atsigula Jrb.
ǁ prk. duoti pradžią, pamokyti: Tu mun tik užstatýk, o paskuo aš vienas galėsu dirbti Up.
11. nustatyti, paskirti: Sumažino mokslaines, užstatė skaudžią cenzūrą ant knygų S.Dauk. Ir užstatė jamui zokoną, ižgi kurio anas niekad išrigzt negali MP79. Ant to gavėnia užstatýta DP11(paraštėje).
×12. Pbs, Brsl priversti, prispirti: Mane užustatýdavo par vaikus būt Adm. Jėgu nedirbs, tu jo neažustatýsi Sdk. O ką gi padarysi: ažustãtė, ir turi vežt Skdt. Tas ponas ažstãtė žmogų pakukuot geguže Trgn.
| refl. NdŽ.
13. Q556,598, R, MŽ, Sut, I, N, K, M, BŽ157 duoti užstatą, įkeisti: Už skolą užstãtė armoniką DŽ1. Užstatýk drabužius į užstatą, tai gausi pinigų, duonos J. Užstãtė brolis pinigų, tai paleido iki teismui Gs. Viskas užstatyta lombarde: laikrodis, apsiaustas – daugiau turto aš neturiu rš. Kad tu nepabėgtum, tai užstatyk man savo vaiką BsPII165. Savo galvą užstatýti KI357. Ei, cit, neverki, mergelė, aš užstataũ bėrąjį žirgelį JV115. Ažuduomi, ažustatau SD3. Jisai savą dūšią užustatė CII201.
^ Išpirko marškinius, o žiponą užstatė LTR(Al).
| refl.: Kas neturi kuo užsistatyti, turi eiti į areštą iki teismui, kaltas nekaltas Vaižg.
14. refl. I, Rd, Pj, Pgr užsispirti: Užsistãtė – su pagaliu neišmuši Krš. Ka aš užsistatýsiu, ta (tai) munęs nėkas neparšnekės! Bt. Būčiau nejęs, bet Onutė užsistãtė, tai i užejau Up. Kad ant to užsistatysma, turime išgydyti Žem.
15. refl. pasiryžti, nusistatyti: Užsistačiáu par dieną visas roputes nūkasti Bt. Buvau užsistatęs neduoti be dešimties Žem.

sùkti, -a, -o (-ė)
1. tr. Q127, SD112,201, R, R103, MŽ, N, K, LL226, Jdr, Krt, Slnt, Lkž, Lk, Mšk, Všn, Prng, Aps versti judėti aplink savo ašį: Jis turėjęs gerą vandens malūną, sukamą didelės upės vandeniu J.Balč. [V]anduo darmai nevarvėjo, sùkė akmenis, girnas Pb. Tę vanduva sùka girnas, o čia rankom sùka Šlčn. Akminai [girnose] buvo pataisyti, su ranka sukami̇̀ Všv. Gaidžio sugiedojimu jau girnas sùksi (malsi) Krš. Visą žiemą sùkėma girnas LKKXI222(Trak). Suki̇̀ suki̇̀ girneles, paskui bėgi in ratelį Pun. Girnas sùksma, susimalsma i ėsma Kv. Viena ranka girnas sùkė, kita ranka mane supė (d.) Ad. Suksi girneles be pailselio LTR(Krtn). Sėdies, kap imi koja sùkt [ratelį], net koja sopa! Rod. Žiemą kito nieko nedirbs, tiktai sùks ratelį (verps) Plng. Arbą turėjo savo, nu ir arbavos: vienas pils, kitas sùks, kitas šlavinės Lpl. Mašinos ten linams minti buvo tokios jau, su arkliu sùkamos Žr. Patys savim sùkėm šiečką Mrc. Mūsų muštokė ranka sukamà, tai labai lengva PnmR. Sùkamas į vėjį (vėjo) malūnas Žg. Puodžius tur ratą kojomis savo sukti CII407. Kerčioje kiemo šulinė, ratu sukama Žem. Domicėlė suka telefono diską, paprašo priimti užsakymą V.Bub. Jūs sùktūt Lkm. Suksu raktelį – suskambės d. Aš dainuosiu ir rylą (jos rankenėlę) suksiu, o tu šoksi rš. Sukamieji vargonai LC1889,16. Sukamàsis kranas NdŽ. Sukamasis gręžimo būdas GTŽ. Traktoriukai atsirado jau, su žibalu pradėjo sùkti (varyti mechanizmą) jau Pp. Sùkanti arkliai LKGII315(Knv).
^ Liežuvis ne melnyčia: kiek nori suk – miltų nesumalsi LTR(Vdk).
sukamai̇̃ adv.: Smeik [smeigtuką] sukamai̇̃, tai geriau lįs Vlkj.
suktinai̇̃ adv.: Pilsi su rieškutėms ir malsi suktinai̇̃ Mžk. Piemenys suktinai̇̃ išsuka [alksnio, karklo] šerdį laukan, kad birbynes suka Šts. Vienu delnu suktinai nusukė zūbelius Vaižg.
| refl. Q127, SD112,388, B821, MŽ, N, LL306, Rtr: Ratas ant ašies braškėdams sùkasi sunkiai K.Donel. Arkliai traukia, bet ratai nesi̇̀suka Dkš. Čia su koja suki, čia ratelis sùkas, čia špuolė eina Kv. Ir tuodu ratu, sako, sukančiuosi (sukąsi); ir tuodu ratu, sako, sukantis J.Jabl. Kelerios girnos jau sudilo, malūne besisukdamos A.Vencl. Pradėjo vė[ja]s pūsti, malūnas sùkties Lk. Senovė[je] liuob pasitaisyti morę: važiuos, sùksis ta morė į rinkį Krt. Tas tekinis sùkas i ta boba sùkas į ratą Sk. Kokia kreiva šeiva, nesi̇̀suka Aln. Išviręs kiaušinis sùkas, žalias nesisuka Erž. Pasakė padarytie lovą, kad ana tep aplink suktų̃s (ps.) Grv. Sukdamós eina [kulka] Ds. Andarokas sùkasis [šokant], net nosis šluosto Krn. Dulkės rūks [šokiuose], sijonai sùksis į rinkį Krt. Sukasi̇̀ LKKXIV223(Grv).
| Avys apsirgo kvaituliu – sukas apei save Krkl. [Nuo Kūčių] iki Naujų metų verpt neduodavo: sako, avys sùkasi Gs. Sukuos kaip avelė kvaitulio Ds. Avelė kaituliu sukasi – eina ratu ir griūva Lnkv.
| prk.: Taip ir sùkasi kaip ratas – koks tas gyvenimas su visais darbais Krs. Prie ūkės toks ratas sùkas i sùkas: tiem gyvuliam perki, sukiši – nieko te pelno! Mžš. Metai greit sùkas – jau ir senatvė Trgn.
^ Pateptas ratas vis geriau sùkas Trgn. Sukis, kedelys (sako šokanti mergina), dar namie keturi (dar keturi kedeliai yra atsargoje) B. Sukas sukas – vis ant vietos (ratelis) Pnd. Augęs miške, gimęs miške, išėjo ant lauko – sukasi (vėjinis malūnas) Jrg(Pn). Ketursparnis žvirbliukas ant kalnelio dailiai sukas (vėjinis malūnas) LTsV579(Klvr). Pana sukas keturiom rankom (vėjinis malūnas) LMD(Sln). Nei pasiutęs, nei padūkęs, o kai sukas – dulka (rėtis) Ds. Kas sukas be vėjo? (vytuvai) Dr. Miške gimęs, miške augęs, parejęs namo kvaituliu sukas (ratelis) Lš.
ǁ priveržti mechanizmo spyruoklę: A sùkėt laikrodį? Mžš.
ǁ VĮ darant, kad judėtų apie savo ašį, įtvirtinti ar atlaisvinti: Sùkti sraigtą NdŽ. Iš ratpėdžio gali kiaulei į nosį drotį sùkti Trk.
^ Niekas mieto į subinę nesuka, gal dar gyventi Dr.
ǁ kelti, traukti, judinant apie ašį atitinkamą įtaisymą: Kasdien viedrą [v]andenio sukù iš šulnio i laistau Klt. Su volu sukamas [v]anduo iš šulinės Šts. Čia kranas stovi, užkabina [vagonėlius]; mes tę keturi sùkam viršun LKT315(Rk).
ǁ griežti judinant ratu instrumento (rylos) rankenėlę: Vaikinas suko kokį be galo graudų romansą rš.
ǁ NdŽ, Aln varstyti (rožančių) poteriaujant: Ražončių sukù sukù kieku linkių Klt. Ką čia liežuvį plaki, ta (tai) geriau rožančių sùk Trk. Rožančių pasiėmęs, atsisėdęs pri pečiaus, sùka į ritinį Žr.
2. intr. L, Rtr judėti ratu, aplink (skriejant, einant): Suka paukščiai ties pušynu, klykia išsigandę S.Nėr. Ir paukštis, iš gūžtos išvytas, vis apie ją suka A.Gric. Pempės tik laksto, tik sùka apei galvas Klk. Cyrulis suka jau, tujau atšils Šts. Bus svečių – šarkos apie triobas sùka (juok.) Šmk. Kitur sùka i sùka [debesys], o čia lytaus nėra Rs. Aplinkui dūmai suka, kibirkštys lakioja į šalis V.Kudir.
| prk.: Atrodai susirūpinęs, vade. Juodos mintys kaip krankliai suka apie tavo galvą V.Myk-Put.
^ Gandras suka apie mūsų gryčią… (susilauksime naujagimio) V.Bub. Apie nosį suka, bet į rankas nesiduoda (musė) Ds.
suktinai̇̃ adv., suktinõs: Gyvatė lipa į medį ne stačiai, bet suktinai̇̃ Šts. Suktinõs kaip rėžė su alkūne! Šts.
| refl. Rtr, Všv, Grv: Varnos po lankas pri [v]andens plakas, sùkas ratanais tokiais Pln. Vieną vakarą aš pamačiau: varnų dunduliai sùkas, ir įsisuko į tą būrį vanagiukas Sd. Parplys (malūnsparnis) apie stogą sùkas Ldv. [Lėktuvas] sùkės, sùkės ir nuskrido te kur in mišką KlbIV82(Mlk). Karuselės jomarke tik sùkdavosi į rundą Nm. Aš nesu nė lingynė[je] lingavusys, nė sūkynė[je] sùkusys – baugšti buvau Kl. [Kuliant spragilais] eisi i duosi: sukýs i sukýs, ratu i ratu Žr. Ėjom ėjom ir sùkėmės vietoj (klaidžiojome aplink, nerasdami kelio) Trgn. In daikto sùkasi avelė ir priėda LKKIX216(Dv). Užeina toks svaigulys: lova sùkasi, sienos sùkasi Ln. Akyse pradeda viskas suktis V.Kudir. Dievuli baltasai, kaip ta visa žemelė sukas, kaip tas visas svietelis girtas APhVII124(A.Baran).
| Sveiks pa sveiks, pradėjo stiklelis aplink stalą sukties Žem.
| prk.: Vis tokios mintys, balabaikos sukasi po galvą Žem. Galvoje sukosi viena mintis rš. Mintyse nuolatos sùkosi brolio laiškas NdŽ. Kai aš liekuosi viena, tai man visokios mintys in galvą sùkasi Mrj. Jam nesiseka šnekėt: tie patys žodžiai sùkasi (kartojasi) Dkš.
^ Sėskis geriau, kogi čia suki̇́es kap šūdas eketėj! Krok. Sukas it skieda eketėj VP42. Ir sukasi kaip ožka apie kelmą LTR(Krč). Aplink nosį sukasi, bet į rankas nesiduoda (kvapas) LTsV545.
ǁ tr. daryti ratą (skriejant, einant aplink): Kaip pilkoji bitelė suko ratą po gėlynėlį, taip ir tu, sesiule, suki ratą po jaunimėlį B.Sruog. Seniau, būdavo, vanagas teip i sùka ratą, pakol nutuliojam Mžš. Jeigu gervės suka ratą ant kieno nors namų, tai iš tų namų kas nors ištekės LTR(Pkr). Jei varnos aukštai pakilę suka ratą ir dūksta – bus didelis viesulas Pnd. Be kepurės ir be batų apie svirną suka ratą LTR(Srj). Kartais [lėktuvai] sukdavo ratus lyg gandrai ir tarškindavo iš kulkosvaidžių V.Bub.
ǁ tr. daryti lankstą: Visi eina i vingį sùka (apeina girtą) Jrb. Kilometrus suktáu nuo jos Dg.
ǁ refl. lakiojant būriu, maišytis, judėti šen ir ten, zuiti: Uodai sùkas į viršų – pagadą žada Dbg. Jos (bitės) par landą eina iš avilio lauka i čia sùkas, duoda Jrb. Kūjagalviai apie pilvą tik sùkas Vj. Pundokai in vandenio sùkasi Dv. Apie pietus šaltis atslūgo, oras suminkštėjo ir ėmė suktis retos snaigės rš.
ǁ refl. prk. daugeliui būti susijusiem su kuriuo vienu objektu: Kareiviškėje apie jį sukosi visų gyvenimas ir šnekos V.Kudir. Grėtė žvalgosi, kur tas žmogus, apie kurį sukasi tokie ginčai I.Simon. Yra kalnas ant Nemuno kranto tarp Tilžės ir Ragainės, apie kurį taip daug pasakų sukasi prš. Apie Nastutę sukasi visi apysakos įvykiai rš.
^ Girto sapnas aplink butelį sukas KrvP(Lž).
3. tr., intr. daryti, kad kas judėtų ratu, aplink: Berniokas tik sùka botagą arkliam apie pasturgalį ir varo greičiau Skrb. Nu dvylekai nakties atsikelsi i sùksi spragilą (kulsi) lig išaušimo Pln. Jis dažnai nusikabindavo pilną kibirą ir imdavo sukti jį aplink galvą rš. Kai tik jis (žąsinas) tave puola, tik čiupk už galvos i sùk į rinkį Žg. Jegu močia skarelės nèsukė (nemojavo skarele, duodama ženklą ateiti), gali ir neit Slm. Vienas sùks arklį, gainios, kiti eis į rinkį su medinėms šakėms Gd. Su ruliu tokiu i sùksi į rinkį tą arklį Gršl. Ruginės košės padės liūb pusbliūdį, ale ka sùksiam, ka sùksiam į rinkį! Als. Aplinkuo kąsnį sukti, t. y. vobulti J. Aplinku apstodami, su makarais sukdami, tai ponystos nebojom, jam zomčinę sukapojom JD383. Kad ma[no] nigdi vargas nesulaukt, kad anas sùkt stračku in ma[no] galvos! Vrnv. Maža kiek, tuoj su kumščiu sùka panosėj Ėr. Medžius sukdamas, lankstydamas nuūžė vėsulas Dr. Viršutinis dangus visus apatinius ir žemesnius su savim drauge suka ir grąžo SPI126.
ǁ kelti, sudaryti (sūkurį, verpetą): Išeinam į kelią, kur vėjas suka smėlio sūkurį A.Vencl. Užeina – vėjas pusto, labai smarkiai suka LTR(Brž). Viesulas pakilo, į grąžtą sùka Grdž. Kur jūrės bangos krantus skalavo, ten dabar vėjas smiltynus suka S.Nėr. Toji upelė sùk verpetėlį BzF24. Lėkė vanagas par pušynelį, sukė verpetą ant ežerelio LTR. Toje pakalnėje tek sriaun' upelis, tame upelyj suk did' verpetą KlpD48.
| refl.: Dundulis sùkas vandenyje JI365. Terp gylės verpetas sùkasi: gali tenai nuskęst LKT241(Žml). [V]anduo sùkantysis be parstogės BM90(Brž). Kur tik kokia užuolanka upėn, tę ir verpetas sukas vandinin Kpč. Netrukus jie pamatė tirštą dulkių debesį sukantis viesulu ir lekiantį artyn J.Balč. Pešasi tėvai, kad plaukų visur išplėštų sùkasi pluoštai K.Donel. Lyg žemei dūmai tik sùkas dūminėj pirkioj Ml. Karvė, ažrietus ragus, kad lekia iš paskos, net smėlys sùkas! Ob.
| prk.: Ištisus metus nesibaigiančiu verpetu sukasi muzikinis gyvenimas sp.
ǁ intr. Dg šėlti, sūkuriuoti (apie vėją): Šitokia vėtra sùka, stogus kiloja LKT240(Žml). Ale ir vėtra sùkė! Vlk.
4. tr. NdŽ, Lb traukti (dalgį, imant pradalgę): Mekšmekštės pievose dalgius suko pjovėjai J.Paukš. Kur suki dalgę, te virsta glėbys Upt. Munie vienam apkyro sùkti [dalgį] Mžk. Dalgį sukant ir grobai sukas, ka nesi pavalgęs Šts. Tokioj žolėj reikia smagiai sùkt dalgę Km.
ǁ pjauti dalgiu: Nuėjo prie daržinės, nusikabino dalgį, paplakė jį trupučiuką, papustė ir pradėjo sukti čia pat žydinčius raudonuosius dobilus J.Paukš. Vedu sùkov pradalgę po pradalgės LKT60(Sd). Jau tas pjovėjas plačią pradalgę sùka LKT250(Rd). Kam tokį didelį pradalgį suki̇̀ – teip neilgai pjausi Dbk. Visą dieną sùkęs turi pailsėti Slč.
5. tr. šokti darant ratą, ratelį: Viliui tai patiko, ypačiai kaip jie ratelį suko I.Simon. Susistvėrę už rankų sukdavę „kubilą“ arba „žvirblį“ ir „kregždelę“, skrajodavę po dvi pori LTI200.
ǁ šokdinti: Būs nibrė, sùksma mergas DūnŽ. Pusė durniaus, kad ponas ir sùks tarnaitę: apibėga aplink ir rankos neduoda, jeigu tarnaitė Pnm. Jo akys net žiba bešokant, ir žiba akys tų merginų, kurias jis suka ratu rš. Ak, kokiu viesulu sukdavo mane Daunys! rš. Suk baltą, suk raudoną, kad širdelei būt malonu (d.) Ds.
ǁ refl. LTR(Žal), Kri, Skd šokti ratu: Pakviesta šokti betgi atsijokėjo, šoko stačiai ir ėmė kaip padūkusi suktis Vaižg. Trys žvejų mergaitės sukasi ratu S.Nėr. Sukosi, šoko, kaip kas išmano ir moka K.Bor. Anuodu ilgai sùkusius po tą aslą, stanciją J. Su bernais sùkėmės kalėduškosa Drsk. Panelė sùkas į rinkį, o tas (jaunikaitis) va eina teip Sk. Teip ema po rankos i sùkas Sd. Šokantieji sukos kaip lapai ir plunksnos vėje prš. Mergaičiūtė sùkas kratos, spadnyčelė balta matos (d.) Rš.
^ Tep smagiai šoka, kad sukas kap vijurkas! Kpč. Sùkas [šokėja] kaip apatinė girnapusė Vj.
6. tr. einant iš visų pusių siausti, supti: Pamatė, ka sùka anų gyvenimą DūnŽ.
7. intr. Vlkš vaikštinėti aplink, sukinėtis (domintis kuo): Kogi jis čia sùka, ar kad kubilėlis [alaus] yr? Slm. Kaip tėvas išlošė pinigų, tai visi giminės tik sùka aplink Jnš. Sukom ir sukom po visus miesto užkampius sp. Jau jis sùka: noria pirkt Jrb.
^ Du pešasi, trečias apie kišenius sùka LTR. Suko suko kaip varna prie vištuko LTsV277(Lkš). Suko, kol padarė štuką LTsV277(Jnš).
| refl. R201, MŽ267, KBI50: Sukas po akių R321. Nesisuk po mano akių! B. Uliojau uliojau, sukiaũs sukiaũs, ale dėlto radau Lb. Kada tik nueik krautuvėn, ir jis jau te sùkas Slm. Aplink karaliaus stalą sukdamos, šunelis pagriebė liūtui iš nagų kąsnelį rš. Nesisuk man po ranka Smn. Jonas sùkas apie mus, kad ką duotum Dglš. Sùkės, sùkės i išsinešė pažasty [skarelę] Klt. Ar ilga (ilgai) tu čia suksi̇́es? LKKXV282(Zt). Vištas išbaidžiau iš pirtes, tai dabar aplink pirtį sùkas Ktk. Sùkas ir sùkas vištos po bulbes Žrm. Sùkės i sùkės žąsiukai in kelio Dglš.
^ Sùkas (painiojasi) kaip penktas ratas py vežimo Klp. Eiki gi nesisukęs ne vagis po jormarko B348,539. Vaikas sukas kaip gyvsidabris, meišia i meišia po akims Rs. Daug yra tokių, kur sukas po akių LTR. Kur mergelės, ten ir bernelis sukas LTR(Krtn). Visi, kurie su šoble sukas (švaistosi), nu šoblės ir pražus M.Valanč.
ǁ refl. Zr būti, lankytis kur: Čia besisukdamas nesitikėtai pasižino su E. Jasinskiu M.Valanč. Sukúos vasarą po žmonis, užsidirbu Krš. Aplei Viduklę taip i sùkomės (ėjome uždarbiaudami) Vdk.
| prk.: Vargas didis, tiesa, est tenai, kur maras sukasi brš.
ǁ refl. būti, pasitaikyti: Miške sukas visokių uogų Šts. Pas mumis šnapšė nesukas, nėr Šts.
| Ūkininkai žemės turi po nedaug, dažniausia sukasi apie 5 ha J.Balč.
8. refl. Grv, Nv vykti, dangintis: Kogi te Birutei reikia sùktis – sėdėt namie! Slm. Velnio gi te reikė sùktis ton Alizavon! Slm. Nagi sukis sau, kad jau teip užsimanei! Drs. Kur tu dabar suki̇́es? Ot, pasiutus kiaulė! Jnšk. Ale dabok tiktai, kaip veikiai ji (ponaičių nosis) nusilenktų, kad … su mumis drauge prisivargt į baudžiavą sùktųs K.Donel.
9. stengtis prisivilioti, įgyti palankumą, meilintis: Bernas apie mergą sùka, lankauja Jnšk. Gal jis apie ją sùka kiek, gal ženytis ketina Jrb. Treškyčią Anę, galima sakyti, nuo pusbernio metų pradėjau sukti J.Paukš. Aš piemenė buvau, jis jau mergas sùkė Nč. Sùko sùko ir prisuko savo gaspadoriaus dukterį Sml. Gyliokas sakąs Stasę suką̃s PnmR.
| refl. Šk, Alv, Vp, Ktk, Pš, Žg: Jonas su Maryte jau sùkas apie vienas kitą Dbk. Vorta (verta) sùktis apie Antanioką: vienatūris Skdt. An šitą berną galima sùktis Užp. Dabar žemė ne madoj, sùkis pri amatininkės Krp.
^ Aliūnė sùkasi apie Povilą kaip vijurkas Rgv. [Vaikinas] sùkas kai verpstė apie mergiotę Klt. Kas apie bobas sukas, tiem nesiseka bitės LMD(Tvr).
ǁ refl. taikytis, stengtis kur patekti: Ten gera vieta, sùkis, Antanai, į žentus Snt. Tę jis parduos tą namą i čia sùksis kur nors Jrb.
ǁ refl. flirtuoti, dūkti, trankytis: Tas Jonis velnių priėdęs, su toms mergoms sùkas Plt. Ana smarkiai sukas su kavalieriais Dr. Sukos su svetimais vyrais ir išejo po kelmo Šts. Pats su mergėms sùkas, pačią už nieką tūra Nt.
ǁ refl. užsiimti kuo: Nors su žeme nèsukuos, bet žinau, koks yra grūdo kritimas didžiausis Šts. Mes su pyragais nèsukamos; gerai, kad ir duonelės netrūkstam Šts. Mes su svečiais nèsukamos Šts. Ano tėvai didžiai su ponybe liūb sukties (bičiuliautis) S.Dauk.
10. intr. I, Lk, Kal einant, vykstant krypti į kurią pusę, keisti judėjimo kryptį: Kokia tau garbė visame kaime, kai į tavo kiemą ima sukti, iš atlaidų grįždami, vienas vežimas, antras, trečias… Vaižg. Injojo in dideles girias, jau tas eržilas suka iš kelio in tankumyną BsPIV259. Iš pėdų apžiūro, kur [žvėris] sùkė Drsk. Kad nereiktų į šoną sùkt, nueičiau Prn. Jis sùko tuo keliu atgal eiti Plšk. Pametęs darbą, sùko į kaimynus NdŽ. Debesys labiau sùka anuo šonu Ėr.
| Audra į šoną suka su debesų kalnais S.Nėr.
| prk.: Saulė dažniau ir dažniau pasirodydavo, žiema į pavasarį suko rš. Vilis anksti ėmė į kairę sùkt (darytis kairiųjų pažiūrų) Jnš.
^ Sutikęs girtą bobą, suk iš kelio – arkliai pasibaidys LTR(Vdk).
| refl. Vkš, Krž: Rasi kelį i vėl sùkis po kairės KlvrŽ. Pavažiavę sùkamos an Rūdaičių Krtn. Arklys neina, sustoja arba sukas ravan LTR(Kp). Sùkdavos iš kelio, kai mane pamatydavo Jrb. Tas vaikas kur nori – sùkas, kur nori – eina Pls. Anas (autobusas) an te sùksis Ign. Garbingas kunigaikštis lenkų, paveikęs Pamarius, sukos su visa galia ant prūsų S.Dauk. Kalbėk su vaikais Izraelio ir sakyk, idant anys suktųsi (paraštėje apsisuktų) ir pasiguldytų prieš lanką Hiro BB2Moz14,2.
| Į vakarus jau saulė sukas E.Miež.
| prk.: Sukiamos ant rublio (skaičiuokime rubliais) – būs brangiai, o markėms – pigiai Šts.
^ Matai durnių, sutikai, tai ir sukis iš kelio LTR(Ds).
ǁ daryti posūkį, vingį (apie kelią, upę): Ar nežinai, kur tas kelias sùka? Ėr. Takas suka į kaimą, į sodybą, susigūžusią po senais topoliais V.Bub.
| refl. Vkš: Kelias ėjo ne tiesiog į namus, bet kokį pusverstį nuo kaimo sukosi į šalį V.Piet. Už Dargvainių sùkas ant Skujinės kelias Všv. Keliūtė sùkas alksnynan Klt. Kaip tas plentelis sùkasis, tai jau lenkai Krm. Ta Siesartis sùkasi pro juos LKT190(Šk).
ǁ tr. praleisti, duoti (kelią): Atvažiuodamas pryš, turi sukti kelį Šts. O dėl ko tu nesuki kelio? Ar tau vienam kelias?! Skd.
11. tr. Q616, NdŽ gręžti į šoną ar atgal, kreipiant keisti padėtį: Bėris vis suko galvą į vartus, karpė ausim V.Bub. Aš ausį sukù – aš nenoriu jos bučiuot Šmk. Sùka vežimą atgal DŽ1. Kad liautumias kerštauti [tarpusavyje] ir suktų ginklą nu savęs ant savo neprietelių S.Dauk. Sùk subinę prie tvoros, kad šuo neįkąstų J. Uodegą sùka arklys, nežino kur dėties [mušamas] Aps. Kai važiuoji, vaikel, tai arklį reikia vis po dešine sùkt Jnšk. Sukiam ienas ant Upynos Up. Kai žvejyba užbaigta, tai ant krašto sukù laivą Rsn. Tėveli mano, į katrą kraštelį suksim juodą laivelį LTR(Brt). Vakare vėl taip pat eina motriškos laukti savo karvių, vėl sùka karves į savo kiemą Krp. Palyčia pritaisyta, kad sùkt (verstų) vagą Pls.
| prk.: Mėgino sukti (patraukti) muni pri žemės, bet neprisuko Šts.
^ Kožnas savo šikinę sùka (kiekvienas save gelbsti) Trgn. Raudona mergelė visus iš kelio suka (uoga) LTR(Ldvn).
| refl. R, MŽ: I tan šonan sukúos, i tan – vėjas neša Klt. Sùkdamos, sùkdamos (gręžiodamasi, apsisukinėdama) beįpuoliau į vidų nu šunų Šts. Ji sukdamõsi išbėgo pro duris PnmA. Ta nenoria, ka jis kibtųs, sùkas nuo jo Jrb. Tada kai sukas šituom arklu, i veršį (jautį) sùka Pb. Su peiliu kai sùkės, būt ir bet kam kliuvę Sug. Negulėk ant vienais šonais, sùkis (verskis) ant antru Štk. Kur sukýs, čia save matai (taip viskas spindi bute) Lkv. Skersas sùksys, kad eisi Kl. Dėl ko šalin sukys nuo munęs? P. Šiaurės vė[ja]s sùkas – būs šalta Krš. Vėjas vakarų sùkosi – medžiai an čia linksta Jsv.
| prk.: Iš pradžios buvo sukęsis (ryžęsis) neleisti, po tam ar piktumas perėjo, ar užmiršo Žem. Nuog bažnyčios nesi̇̀sukė svietas, Dievo bijojo Drsk. Davė … mokytojus …, idant nenešiotų mūsų visokias vėjas aba idant nesisuktume šen ir ten klaiduodami SPI279.
^ Šiaip suksies, taip suksies – vis į akis vėjas LTR(Nm). Sùkis nesisùk – užpakalio nepamatysi Dkš. Ar tu šiap sukis, ar tu tep sukis, vis tiek subinė užpakaly[je] (sakoma, kai darbas nesiseka) Plut. Gali sùkties kaip nori, o nugara vis į užpakalį Rsn. In šunį sukas, in dangų sukas, vienam gale mina, kitam kiša (verpia) LTR(Sl).
ǁ refl. nestovėti tiesiai, krypti į kurią nors pusę (apie drabužį): Sukritau, smunka sùkas sijonai Krš.
ǁ prk. kreipti tam tikra linkme (kalbą, mintį): Steponas mato, kad Vacys nejaučia jo balse geluonies ir, kaip visada, suka kalbą savo pusėn V.Bub. Aš noru sužinoti, o ta nesakos, sùka kalbą į šalį Rdn. Kur tu kalbą suki̇̀? Atsakyk, ko klausu! Krš. [Ligonio] mintys sùka į tamsesnę pusę (darosi liūdnos, pesimistinės) Jd. Ana nora viršų turėti, sùka viską po savam DūnŽ. Ir visą mano troškimą suk ant dangiškų daiktų M.Valanč.
ǁ prk. kalbėti kitaip negu įprasta, keisti tarminę kalbą bendrine kalba: Nereikia sùkt, ale reikia tep, kap mes dudenam Dv. Buvo sukančiõs kalbos, mat Amerikoj buvęs Šts.
12. tr. kreipiant laužti, nutraukti: Sùkti sprandą NdŽ. Suksiù galvą, mesiu peklon molio mint, pakabint (brt.) Mžš. Žioge, žioge, duok deguto! Ka neduosi, sùksiu uostą kai kopūstą! Vdk.
13. tr. kreipiant iš normalios padėties, skaudinti: Jei neišmoksta, kas užduota, teta jam suka ausį arba tėtis juosiasi diržą A.Vencl. Senelė stvėrė mane už ausies ir ėmė negailestingai sukti rš. Kaip vilko marškinėliais, sùko mano rankeles JD419.
ǁ R403, MŽ543 sukioti, grąžyti (rankas, pirštus): Motka pirštus sùkė, plaukus rovė nuog savę [nuskendus sūnui] Pls.
14. tr. daryti lenktą, kreivą: Dalgis iš fabriko yra ištisas, nèsukta koja: reikėjo nešti pas kalvį pasukti koją Šts. Tokios trūbelės sùktos, susuktos susuktos kaip gyvatė Upn. Par tą kelį sùka [koją] lauko[n], čia, matyt, jau ramatikas y[ra] Vgr.
| refl.: Nariai sùkas (krypsta) tie, viskas, sakau, iš senatvos Grd. Kad meti audeklą žiemiu vėju, tai sukas audeklas LMD(Sln).
15. tr. L, Rtr, NdŽ riesti, raityti: Seniau vyrai uostų galus pirštais sùko Vkš. Senis ūsą suka rš. Ir moteres idant … su … viežlybumu dabintųs, ne su plaukais suktais Bt1PvTm2,9.
| refl.: Javai sukėsi iš karščio rš. Krito amaras, pasiuto [obelų] lapiukai sùkties Krš. Anos plaukai patys nèsukas (nesigarbanoja) Vkš. Tas paršas dvilinkas sùkase i virsta Jrb.
16. tr. Q624, L, NdŽ vynioti į ritinį, vyti į kamuolį: Moters suka į šeivą siūlus Grk. Nutrūksta ten bèsukant siūlus į šeivą Plt. Aš galiu sukt siūlus ir patamsy priepročiu Kp. Siūlą sukiaũ per (pas) Malviną Dglš. Viena verpia, antra audžia, o trečioji šilkus sùka JD1470. Suk man tą tolką ant ragų BsPIV92. Nesuk kasos, ba neaugs Pnd. Šarūnė suka plaukų sruogą ant piršto V.Bub. Sùktas, susuktas (suveltas, suglamžytas) rūbas – in kabeliuko reikia pakart Klt.
| Motina neleida mun kuodo sùkti Vkš. Visko buvo: i tų mėsų suktų̃, riestų – kiek tę da jų liko! Jrb.
| refl.: Ant to veleno sùkas siaurai siūlai [rankšluosčiams] Pls.
ǁ vynioti siūlus ant šeivų, trinti: Toks kalvaratas tai tik šeivom sùkt, o ne vilnom verpt Zr. Viena audė, kita verpė, kita šeivas suko LB223.
ǁ vyniojant sutvirtinti, surišti: Vyrai, baikit kūlelius sùkt Mrs. Rykštėm suktà tvora LKAI63(Azr).
ǁ nerti: Sukite kilpą ant savo kaklo! TS1902,1.
ǁ vyniojant daryti, gaminti: Sùkti cigaretę NdŽ.
| refl. tr.: Susisukęs [papirosą] supapsi i vė sùkasi Gs.
ǁ kurti, gaminti (filmą): Šiandien sukami nauji mūsų filmai A.Vencl.
17. tr. Dgp, Sug, Ut, Šmn, End apsukui lenkiant, vejant daryti, gaminti: Suku virvę R403, MŽ543. Kur sùka virves, kebeklis J. Iš pakulų pančius sùka Nmč. Vyrai sùkdavo pančius Rg. Apivaras sukiau vyžom Rud. Krūkus pasdarė ir sùka virves Pls. Nesgi už visu didžiausią gėdą sau turėjo vaikelis šešergis ar septynergis nemokėti vyžinų vyžti, aparų vyti ir tinklų megzti, virvių sukti S.Dauk. Negalima nuo Kūčių iki Naujų metų nieko sukt, ba gyvuliai kvaituliu sukasi LTR(Klvr). Vyteles sùka dangsčiui dengt Klt. Rykštes sùkė in rankos Dv. Eisiu paupėn vyčių sùktų Km. Grįžtes sùka [krosniai kūrenti] i duoną kepa Grž.
ǁ R424, MŽ575 sukeičiant jungti dvi gijas, du siūlus į vieną, dvilinkuoti: Gija nesukta, o siūlas suktas J. Anos nora geriau sudėti du siūlu i nesùkti Trk. Gerai tie pirktiejie siūlai – jų nė sùkt nereikia Jrb. Padarysi [šėtrai užkabą iš] plonai suktos (plonų suktinių siūlų) drobės Ch2Moz26,36.
| refl. Eiš.
ǁ verpti, daryti iš pluošto giją: Da turiu ratelį, da sukù Grdž. Tavo motina tokiom verpstėm sùkė Rod. Linus verpia, o kanapes sùka Vlkv. Aš šaučuko nenorėjau, drotvos sùktie nemokėjau DrskD138.
ǁ pinti: Iš tų rūtų vainiką sukaũ i nemažą nusukau Jrb.
18. tr. Mrj vystyti, vynioti į ką, supti: Sùkėm, supom ir išauginom šiaip teip vaiką Šmn. Nežino kuom sùkt vaikus, perynelės visokios (labai popina) Str. Ji savo kūdikėlį šilkuos sùka Všk. Sùka i sùka lėles Ign. Autus an kojų sùka tik ir nieko nesako Btrm. Šalta rasa, o aš basa – gelia kojeles. Imsim rūbužius, suksim kojeles LTR(Lš). Gerai, ka ir į gazetą (vietoj rūkomojo popieriaus) bėra ko sùkti Slnt.
^ Nesuk šūdą į bovelną (nedailink, neteisink) Kt.
19. refl. SD204 vyniotis aplink: Sùkas vejas apynelis aplink lazdytelę (d.) Prng. Tie žirniukai, puiki kvietkai, po lovelę (lysvelę) sukas (riečia) LTR(Brž). Kelnės plačiausios pasiūta, [klešnės] aplink blauzdas sùkas Klt.
| Rugiai jau sukosi tirštomis gūžtomis, o ir kviečiai net juodavo nuo vešlumo J.Paukš. Ot rugiai gražūs, net verpstėm sukas – bus neišgriežiami! Kb. Mano javai net trūbosna sukas Pls.
20. tr. Krš tam tikru mechanizmu žiesti, formuoti iš minkštos masės: Lyzis suka puodus ir bliūdus Vkš.
ǁ lieti: Mano mama mokėjo grabnyčias sùkt Skr.
21. tr. BŽ97, Pnd krauti, vyti, lipdyti (lizdą): Kovukai jau lizus sùka LKT108(Tt). Jei kregždės prie namų lizdą sùka, prie gegnių, tai laimę neša Dbg. Kad pelės suka lizdus [linų] varpučių galūnėse, būs šlapias ruduo Šts. Kiaulė kinį sùka Vkš. Karklynelyj lizdelį sukau N15. Sùko lizdą pelėda JD96. Jei lig balandžio nepabengei verpti, cyrulis pradės kuodelė[je] lizdą sùkti Brs.
^ Kielė lapielė lipo dangun lizdelio sukti (apynys) LTR.
| refl. tr.: Medžių viršūnėse sukosi lizdus sakalai, ereliai ir didieji vanagai A.Vien.
22. tr. Dr, Všv, Kv maišyti kokiu įrankiu aplink, gaminant ką: Įsipilk į puodą [grietinės], sùk, sùk su šaukštu, i paliks kastinys DūnŽ. Rūgšto pieno antpils, ka pasidaugintų – smatono vieno nesùks Gršl. Dedam sviesto vieną šaukštelį, po biškį sùkam, dedam smetono, druskos, pipiro (darydami kastinį) Brs. Jeigu sùksi daugiau, aišku, kad sviestas išeis [, ne kastinys] Trš. Ką dirbsime? – Košę virsime. – Su kuo suksime? – Su lazda pjauta LTR(Brž). Samagonuo sukti reik turėti beržo virbinį maišytuvą su kvynų kuškiais Šts. Uogienę tuoj bus galima imt: kai suki̇̀, jau spjaudos Lb. Ar, mama, greit suksi̇̀ (virsi) košę? Pc. Suki̇̀ miltų košę Grnk.
23. tr. Bt, Up, Šv, LKT58(Ms), Slnt, Sk, Skrb, Kp, Skp, PnmR, Rk, Ob, Sdk, Užp gaminti (sviestą, kastinį) maišant įrankiu aplink: Šaukštu dideliam bliūde sviestą sùkdavo Vj. I su šaukštu, i su samčiu liūb sùkti [sviestą] LKT53(Skd). Suk antraip sviestą, greičiau susimuš Užv. Sviestą daba sùka sukeklė Kv. Kalatauka sviesto sukamà Vdk. Suk iš širdies ir susuksi Šts.
^ Sviestą iš kaktos nesuksi, kad ir gražus vyras J. Iš miego sviesto nesuksi Sln, Gsč, PPr39.
| refl.: Nesi̇̀suka sviestas, ir daryk, ką nori: jau valanda kaip duodu sušilus Dbk.
24. tr. spausti, malti: Varstotan tarbą [sėmenų] deda ir sùka [aliejų] Žrm. Seniau apie šventą Antaną jau sùkdavo medų, o šiemet nė palaižyt nėr Slm. Atskirai sùkėm medų, kur su cukru; ne toks – turi aitrumo Ln. Su kočėlu sùksi, sùksi, ka to [aguonų] pieno būs tujaus Nt. Su kirvio kotu sùks [kanapes] Všv. Nū ryto turėsi sùkti kiaulėms DūnŽ. Dėk stiebus į malamąją i suk [taboką] Šts. Suktõs mėsos ataveža Klt.
ǁ Trgn, Rmš minti, dirbti (odą, kailį): Sùkt skūrą – nedidelis mokslas: pirma išmirko terp varvalio a terp deguto, tada kiša į mešką i sùka, arklį užkinkę Sml. Tokia skūra tai tik sirmėčiai sùkt Lel.
25. tr. Bt, LTR(Šln), Vb, Ml, Pls auginti, siausti (galvas) (apie kopūstus): Kopūstų lapai dideli, bet nèsuka galvutes Gs. Jau kopūstai sùka galvas – jau spragilus girdžia Sk. Kopūstas išgirsta kultuvę i pradeda sùkt gūžę Skrb. Jauną mėnesį [sodinti] galvų nesuka kopūstai Akm. Kad kopūstai dideles galvas suktų, reikia sodinant padėti ant lysvės didelį akmenį Mrj. Vasarės gūželės tai jau sùka; da tik lapeliai pradėti sùkt Slm.
| Teip gražios rožės: daugiažiedės, baltos ir teip gražiai sùka (krauna žiedus) Lb.
| refl.: Sùkas galvos kopūstų Dglš.
26. tr. Šts daryti (švilpynę) iš atkepusio luobo, ištraukiant šakelės medieną: Pavasarį vaikai iš gluosnių švilpynes sùka Skr. Sùka piemens dūdeles JD128.
| refl.: Na kaip, ar jau dūdos sùkasi? Ldk.
27. tr. rausti, išgriežti: Duobę sukama bomba Ėr.
28. tr. gręžti skalbinius: Koja primygus rūbų nemožna sukt – kojas niežti LTR(Brsl).
29. tr. kramtyti: Tu nieko nedarai, tik in pečiaus sėdi ir duoną suki̇̀ Btrm. Sausagrūdį sukiaũ sukiaũ, ką net daėd[ė] Grv. Rudenį duonelę sùka pilna burna, o pavasarį ir parodai šluopelės nėra Asv.
30. tr. impers. Vdš, Ktk, Vp, Pb, Plm, Krn, Zp, Smn, Lš, Kbr, Btrm, Pls, Lkš, Trk, Krp gelti, skaudėti (ppr. pilvą ar sąnarius): Toks nebetikęs oras – sùka rankas kojas Kp. Momai rankas sùka, nieko negali daryt Dglš. An lietaus tai man sùka kojas, negaliu uliot Nmč. Prieš kokį orą kojas sùka Kdn. Man sausai koją sùka Rdš. Iš kumpio koją sùka Aps. Ot sùka pusiau, kad negaliu suslenkt Str. Mano šie kaulai sukami Rmš. Visą dieną raitaus – sùka vidurius Šln. Pilvą sùka, musėt gumbas Užv. Juo pyragus valgom, juo mumis sùka Žr. Sùka pilvą kai ratan Trgn. Tada kosulys perejo, galvą pradėjo sùkt Rš. Šiąnakt labai pirštą sùkė, sukraipė viseip Slm. Jai dantis nuog nervų sùka Rod. Man antra diena akį sùka Alk. Kad autakojus kočiosi, kojas sùks (priet.) Lb.
31. tr. svaiginti, kvaitinti (galvą): Alus apynių prikištas, širdį degina, galvą suka Žem. Gailės tai labai galvą sùka, tuoj susvaigina – bjauri žolė PnmŽ.
| impers.: Nuog apynių galvą sùka Upn.
| refl. Skp, Všn, Lel, Ln, Aln, Ker, Rod, Žln, Nmč, Trk, Žr, Ms, Kv: Iškvaršo galva mano beverkiant ir sùkasi J. Žvaiginėju, galva man sukas R323, MŽ432. Aukštyn žiūrint, galva sukas Vaižg. Regėti buvo taip toli, taip toli, jog vargšei piemenėlei pradėjo suktis galva J.Balč. Sako, jai ausys skaudančios ir galva sukantis S.Čiurl. Nu garų ėmė galva sukties Krkl. Tik negaliu pastovėti, mun sùkas galva stipriai Žeml. Ta galva sùkas, ūža – ant mirsenos taisaus Mžk. Sugeriam da vynelio, o man jau sùkas galva Ml. Žmogui pačiam pradėjo galva sùktiese Vdk. Kad jau galvoj sùkas, verčia ant šono Žrm.
^ Galvai besisukant nemėgink per lieptą eiti KrvP(Nm). Galvai sukanties kojų nebesuvaldysi VP15.
ǁ refl. impers. trūkti proto: Jam truputį sukasi LTR(Lbv).
32. tr., intr. ppr. impers. Rdm, LTR(Auk), Stk, Švn, Pv, Gdl augti skauduliui, tvinkti: Pašinas kojoj liko, dabar sùka Kt. Man sùka kojos padą – bus jau kokia perauga Pjv. Sùka po padu, negaliu nei paeit Vs. Man sùka pirštą, tai negaliu dirbt Smn. Apstoj[o] votys: viena paskui kitą tik sùka ir sùka Pls.
33. tr. siūlyti, teikti, piršti: Sùko, sùko ir įsuko veršius auginti Grd. Sùka, sùka vis, svotoja, o anas kaip nesiženija, teip nesiženija Klt. Piršlėnė norėjo savo gentainę kaimyno vaikiuo pysukti; suko, suko, bet nesusuko Klp.
ǁ daug kalbėti: Sukiaũ, sukiaũ ir išsisukiau Šlčn. Sùkė sùkė i nieko nepasakė Klt.
34. tr., intr. SD91,360, Sut, L, Rtr, Ds, Lnkv, Up, Nv sukčiauti, apgaudinėti: Maišau, painioju, suku, meluoju SD139. Kad darbo žmogus galėtų savo reikalus ginti, jam reikia suprasti, kas ir kaip jį suka, kas jį melžia J.Jabl. Bet kad reikėjo užrašytūsius piningus mokėti, pradėjo raukyties, makliavoti ir sukti M.Valanč. Eik, kam suki̇̀! Aš matau, kad menkesnę medžiagą duodi! Nmn. Nei sukiaũ, nei vogiau, gyvenau tik iš savo rankų Dbk. Nelošk su juo [kortom]: jis labai sùka Ėr. Par akis sùka, apgaudinėja Krč. Sùka be sarmatos Dbk. Idant tiktai apgautų, bjauriai sukt ir meluot nesigėdi SPII14.
^ Sùkta – nedrūta Dglš. Suks, vogs – nepralobs Mrj.
suktinai̇̃
ǁ tr. neatiduoti, kiek priklauso: Darbinykams algos nesuk M.Valanč. Anys sùkdavo kaip išmislydami ažudarbį On. Aš jam daugiau jau nedirbsiu: vis man sùka ir sùka pinigus Vrn. I tokiai ten ubagei sùks dešimtį rublių! Trk. Sùkti svorį NdŽ. Visi Lauksodyje suka nuo [vokiečių] valdžios, kiek išgali: užrašo vieną gyvulį, o laiko du J.Avyž.
35. refl. Vkš, Sdk stengtis išvengti ką atlikti, išeiti iš keblios padėties: Tingi, sùkasi iš darbo Ėr. Ale ką darysi – reik kaip norint iš bėdos sùkties Šauk. Buvo susipainiojęs (įkliuvęs), bet sùkės, sùkės ir išsikilpavo Kp. Ir čia stebuklingai sùkas adversoriūs, kad jiemus tai (tokius klausimus) uždavinėjame DP139.
^ Kaip tik primenu sutartį, tai sukasi [ponas] lyg gyvatė iš praskilo LzP. Sukas kaip nuogas dilgynėj LTsV200(Ut). Sukas kap musia, šiltose kruopose inkritus LTR(Mrc). Sukas kai yla maiše LTR(Aps). Anas sùkas, sùkas kap laskūtas an ugnies Švnč. Sukisi ligą atimtas B. Sukúos kaip kirmėlė bačkoj, bet nežinau, ar išsisuksiu Dbk. Kaip suksies, kaip nesisuksi – iš smerties neišsisuksi LTR(Km).
36. refl. R212, MŽ283, Sut, I, Mžš, Mlt, LKT364(Mrp), Erž, Vn, Vkš greitai ruoštis, triūsti, darbuotis: Mergikės sukos apie pusrytį ir apyvoką Žem. Todėl tuo abu (gandrai), kaip reik tikriems gaspadoriams, vislab vėl taisyt ir provyt sùkosi greitai K.Donel. Darbylaike po laukus visi sùkas Pgr. Kap atsikeliu su patamsiu, tai sukúos ir sukúos: tai apie pečių, tai apie gyvulius, tai apie vaikus Kpč. Kai linus rauna su talka, tai gaspadinė tik sùkas, tik ruošias po gryčią Skrb. Ka poras vaikų numie būtų, sùktumys nušilęs Krš. Kad šešis vežimus parveži, tai labai reikia sùktis Brt. Kas sukė̃si, tas gyveno Drsk. Motriškos …, aple namus sùkdamos, mažiau tenuvargsta BM391(Rdn). Ir nebūkime kaip tos netikusios mergos, kurios dabar rėdytis pradėjo, dabar suktis, kad jau Viešpatis ejo DP570.
^ Abu sukės kai par rugiapjūtę LTR(Dkk). Sùkas kaip šėrė Slnt. Marytė sùkasi po virtuvę kaip vijurkas Snt. Šeimininkavo, sukosi kaip menturis po košę Žem. Sùkas kaip menturis be kobinio, t. y. žmogus greitai sukas J. Sùkas kai verpstė aplink, gaspadiniauna Klt. Sukas kaip karvalto ratelis Pšl. Sukasi (Sukies Tršk) kaip Darata apie grandį KlK32,87(Brž). Sùksiuos kai melnyčia be vėjo Jrb. Sukis kaip apatinė pusė girnų B360. Kokia te iš jos šeiminykė: sùkas kaip apatinė pusė girnų Dj. I sùkas kaip girnų apatiniasis kūlis Štk. Sukúos kaip mašinelė Krš. Baltras, vienas palikęs, sukos tuščiūse numūse kaip gandras lizde nupavasar M.Valanč.
ǁ labai stengtis, rūpintis: Sukis greitai – veikiaus vieta tropysis B. Jis tai sùkasi į gyvenimą (stengiasi prasigyventi) Gs.
37. refl. Knt, Skd, Skp, Ut, Lp, Klvr, Vl verstis, manytis: Sunku buvo suktis, vienam palikus Žem. Sukis pats, kaip išmanai. Aš savo bėdų turiu K.Bor. Kas begirdėti, kaip sùkatės? Šts. Kažin kaip ten anie bèsukas po Šiaulius? Plt. Našlė paliko su keturiais vaikais, reikėjo gerai sùkties! Rdn. Sunkiai vienai bobai sùkties Krš. Sukáus su savim, vyro pamesta – jug į žemę neįlįsi Šts. Mokėk sùktis, tai ir gyvensi Dkš. Reik sùktis mažu kuo (smulkmenomis, mažmožiais) Plv. Tai agurką užsiaugina, parduoda, tai pamidorą – žmonys sùkasi šiai[p] tei[p] Jsv. Vaikus auginome, dukteris leidome … sukomėsi kaip visi TS1903,11(V.Piet).
| Kampeliuke sukúos (esu suvaržyta, negaliu ką noriu daryti ir kur noriu būti): marti neprileidžia niekur Klt. Čia mun su keturiais arkliais nėr kame sukties – maž žemės tėra Šts.
38. refl. Vkš, Vl, Lp menkti, skursti, nykti: Ko jis pradėjo sùktise – a ne iš rūpesčių? Jrb. Negeros jo akys: kai jis pasižiūria, gyvulys sùkas Šmk. Paršas ėmė sùktis, tai papjovėm Mrj. Paršeliai sukas žemyn (dvesia) Trk.
◊ aki̇̀s sùkti [į šãlį] vengti susitikti, pamatyti, pažiūrėti (gėdijantis): Kai pamato mane, aki̇̀s sùka Jrb. [Tėvas kalbėdamas] užsikirto, suka akis į šalį, bet Akvilei aiški nutylėta mintis J.Avyž.
ant atmintiẽs (galvõs, liežùvio ST208(B), liežùvio gãlo Krs, mintiẽs, minčių̃, põmėties Dbč, Dv, Asv) sùkasi Kv, Žrm sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Sùkasi ant atmintiẽs, o vardo neprisimenu gerai Stk. Ot sùkasi an galvõs, ale negaliu atsimyt Lz. Sùkas ant galvõs, nežinau kaip pasakyt Erž. Ot sùkasi tas kaimas ant liežùvio, ir niekaip negaliu pasakyti Lkč. Prapuolė vardas, dabar man ant liežùvio sùkas Rsn. Ot sùkas ant liežùvio gãlo, ale prisimint negaliu Slv. Sùkasi ant mintiẽs, ale neatsimenu Stk. Sùkasi ant minčių̃, ale kad neatsimenu Btr. ×
ant dū̃šios sùkasi
1. B, R321, MŽ430, PrLXVII19, N sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko.
2. nuolat prisimena: Sukasi ant dūšios, tai ir ant liežuvio M.

ant smagenų̃ sùkasi sakoma, kai kas įkyriai kartojasi mintyse: Man tai viena [daina] sùkas an smagenų̃ Pls.
ant širdiẽs sùkasi; N
1. Kv, Grd sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Sukas ant širdies, ir negaliu atminti I. Sùkas ant širdies, ale niekaip neateina ant liežuvio Bt.
2. nuolat prisimena: O užmirštie ir negalėjo, vis ji jam sùkos an širdiẽs Jrk112. Stov bernytis prie šalies, vis ma[n] sùkas ant širdiẽs JV874.

ant vienõs kójos sùktis
1. būti mikliam, vikriam: Tai mano boba kai ratas an ašies – tik sukas an vienos kojos Ml. Septyniasdešim metų, o do sùkas in vienõs kójos Klt.
2. apie labai besidžiaugiantį: Linksmiausioji, sùkas ant vienõs kójos Lž.

apiẽ (apliñk Grž) aũsį sùkti grasinti, taikytis mušti, suduoti: Mėnesį neišgyveno, o jau suka vienas kitam apie ausį Ėr.
ãšaros sùkasi akysè darosi graudu: Ašaros sukasi jam akyse, sakyt ką norėtų V.Kudir. Norėjo vaikus paglostyti, ėmė ašaros akyse sukties Žem. Skaudu darosi, ašaros sukasi man akyse Pt. ×
barakãtą sùkti
1. Slnt siausti, šėlti: Tik palik vienus vaikus, tujau pradės sukti barakatą Vvr. Kai tik pritemo, ir pradėjo vaikiai su mergoms barakãtą sùkti Krt. Mergei visaip nukrypsta, su vaikiais besukant barakatą Šts.
2. I tuščiai plepėti.
3. bizniauti: Jau tuodu pradėjo sùkti kaži kokį barakãtą Vvr.

čemerỹs nesùks nieko bloga neatsitiks: Valdžios nesùks čemerỹs, ka tik žmonys susišienautų! Krš.
dangtùką sùkti žaisti tokį žaidimą: Eidavom rundu, dangtùką sùkdavom Rsn.
galvà sùkasi
1. rūpi: Jum nesisùkdavo galvà del žemės Trgn. Man sùkasi galvà, kaip jis čia gyvens Mžš.
2. apima puikybė, išdidumas: Kai tokiems žmonėms ima suktis galva, jie darosi pavojingi A.Vencl.
3. eina iš proto, kvaišta: Matyt, jam galva sukas, kad vis nenurimsta KlK14,72(Jnš).
4. labai sunku (mokytis): Kaip nuėjo technikuman, tenai galvà sùkėsi Upn.

gálvą sùkti
1. L, LTR(Ant), Mlk, Slm, Rz, Jnš, Šl, Plk, Dkš galvoti, svarstyti: Susmukęs savo kėdėje, jis galvojo, suko galvą ir ieškojo išeities A.Vien. Vaikai gėrisi pasakos fabula, daug nesukdami galvos, kokia ten yra autoriaus pamatinė mintis J.Balč. Kas čia norėta pasakyti, veltui galvą suktumei rš. Teip, tiem mokytiem daugiau reikia sùkt galvà negu prastiem Mžš.
2. Vdk, Jrb, Ps, Lb vargti protaujant, mokantis: Sùk sùk gálvą, o nieko negali išmokti Vvr. O kam munie reik gálvą sùkti be reikalo Grdm. Galvą prie kningos jaunuomenė suka TS1899,5.
3. Mrj, Bgs, Aln, Ps, Šln rūpintis: Visą dieną vaiko nėra namie, anys ir neieško, nèsuka galvõs LKT331(Gdr). Pro vaikus ir galvõs nèsuku – visi gerai gyvena Krš. Mama nė su vienu tiek nèsukei galvõs, kiek su tuo savo Stasiuku Mžš. Nèsukiau galvõs su namais (būdamas ligoninėje) – sustvarkė Adm. Sùkium gálvą su stogu – sienas sulipdysma Slm. Apie karves nesùk galvõs, sutvarkis be tavę Ktk. Gálvą sukù (jaudinuos, sielojuos), kam ne vieną pirkau paršelį Klt.
4. I, Plk, Plv, Mrj, Vrn, Km, Vp, Brž, Sk, Pc, Šl, Grdm, Vvr versti rūpintis, neduoti ramybės: Ko man suki galvą? – sušuko ponas Žem. Nesùk tu man galvõs su savo siūlais! Žmt. Visą dieną sùkė man gálvą [vaikai] Dgp. Kam man galvà sùktie apie tokius dalykus?! Smal. Sugyvena, nèsuka vienas kitam galvõs Klt.
5. Vkš vilioti, meilintis: Mes tiek kuklios, kiek mokame jaunikaičiams galvas sukti Pt. Jisai gálvą sùka jai, ka eitų už jo Jrb.
6. I stengtis apgauti, apmulkinti: Man galvõs nesùk! Mrj.

galvojè sùkasi
1. Kt, Rod sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Tik sùkasi galvo[je], bet vis dar negaliu atsimint Gs. Ot, man galvõj sùkasi – tik pasakyt! Alk. Sùkasi giesmės galvoj Žrm. Kad ažgirsčiak, pagiedočiak, dar̃ – sùkasi galvõj, ir nemenu LKKXIII121(Grv).
2. rūpi: Jam sukės galvoj, kap čia sužinot, ką vargamista an jo šneka LTR(Vs).
3. trinka protas: Jai jau galvõj sùkas Rmš.

giltinė̃ nesùks nieko bloga neatsitiks: Nebijok, nesùks ano giltinė Užv. Dievui padedant, giltinė nesuks VP13.
giltinė̃ sùka (ką) ištinka mirtis, sunaikinimas: Kodėl jų (ponų) taip daug pirm čėso gi̇̀ltinė sùka? K.Donel. Krūmus ir girias linksmas jau gi̇̀ltinė sùka K.Donel.
giltinė̃ sùka [apiẽ úodegą] artinasi mirtis: Aplink jį giltinė jau suka Grž. Aš jau numatau, kad giltinė suka apie uodegą Slm.
į laukùs sùkti apie neprotingą elgimąsi: Kaip sunkiai protas žmogų valdo – vis į laukùs sùka Krš.
į šãlį sùkti (ką) darytis pranašesniam, lenkti: Jau muni suka į šalį sūnus: geriau už tėvą paskaito Nt.
jáutį už uodegõs sùkti meluoti: Ką čia jáutį už uodegõs suki̇̀! Šv.
káilį sùkti Ėr, Rmš stengtis neįkliūti, išvengti ko: Aš sukaũ káilį, norėjau iš bėdos išsisukt Prn. Kiekvienas savo káilį sùka Rm.
kãklą sùkti LKKXIII123(Grv) žudyti, daryti galą: Bėda an bėdos lenda, o trečia kãklą sùka Lz. Suk tavo kaklą velniai! (keik.) Str. ×
katari̇̀nką sùkti vienodai, nuobodžiai kalbėti: Ir pradeda sukti savo katarinką: Tep tata tep… kas ant stalo, suvalgykim, kas čierkoj – išgerkim K.Saj.
ki̇̀ta sùkus antra vertus, kitu požiūriu: O kita sukus, ko nori? Gmž.
knýpkius sùkti žaisti tokį žaidimą: Kad bus piktas oras, po stalais knýpkius sùka Ktč.
kójas sùkti prie (ant) dùrų mirti: Vargsti, vargsti, žiūrėk – jau reikia sùkt kojelès prie dùrių Btg. Jei ji mun nieko nebūtų dariusi, jau būtų reikėję kójas sùkti ant dùrų Skdv.
lẽtenos sùkasi ant dùrų; LTR apie norintį išeiti.
liežuviù (liežùvį, liežiùvį) sùkti daug plepėti: Jeigu jis taip mikliai gydys, kaip liežuviu suka, po metų kitų nebus ligonių rš. Sùka liežiùvį visi, kap kas moka, kap gali Rš.
liežùvis (liežiùvis) sùkasi įstengia kalbėti: Jos liežùvis sùkas, ji paporina visokių naujienų LKT386(Mrc). Tėvui ne tep liežiùvis sùkas (prastai kalba) Rš. Liežùvis jo nèssuka – atsigėręs arielkos Pls. Mano liežùvis nèsukas vokiškai Plšk.
li̇̀zdą sùkti (sùktis)
1. kurti šeimą: Su Vincentu neiškentu, su Juzuku li̇̀zdą sukù (apie nepastovią merginą) Šll. Reikia jau savo li̇̀zdas sùktie Švnč.
2. įsitaisyti, įsikurti: Pačiame jo valstybės viduryje, jo, galima sakyti, širdyje, priešas sukasi sau lizdą rš.

nósį sùkti
1. veikti uoslę maloniu kvapu: Visa tai buvo taip apetitinga, jog net nosį suko ir seilę varė Vaižg.
2. LKKIII194(Pls) pykti.
3. bjaurėtis smarve: Žmogus, per amžių papratęs padoriai, nosį suka, įėjęs į tokį kiaulininką Žem.

nósį sùkti [į šãlį, pro šãlį, tolỹn] End rodyti nepalankumą, šalintis: Kitą kartą, žiūrėk, jau ir sutarė, ir merga nebesùka nosies J.Balt. Visi čia tokie poniški, mandrūs, suka nuo manęs nosis į šalį J.Avyž. Ji į mane nenori nei žiūrėt – eidama suka nosį tolyn Ėr. Vieną kitą sykį parnešė vaistus – nósę sùka Klm. Pinigų nėr, tai kiekvienas gaspadoraitis nosį pro šalį suka A.Vencl.
nósį sùkti [į šãlį, į trū̃bą] Jnš nemaloniai veikti uoslę: Ką čia teip verdat, kad net nósį sùka? Sv. Tabokas nósį sùka į šalį Varn. Smarvė nósę sùka į trū̃bą Krš.
pakáušį sùkti įtemptai galvoti: Rūpinasi i jis – sùka pakáušį Pn.
pánčius sùkti ėdant velti tarp dantų: Tas arklys nebepaėda, pánčius sùka Ėr.
pil̃vas iñgrąžtį sùka labai norisi valgyti: Pil̃vas gal jau iñgrąžtį sùka? Klt.
ramùlį sùkti dūkti, išdykauti: Šventoms dienoms vaikai susirenka ir sùka ramùlį, kol par dulkes vienas kito nebmato Kin.
ramùnį (ramùlę Erž, ramùlį Jnš, rãtą, ratẽlį) sùkti Všk meilintis, mergintis: Visą vakarą, sako, apie gimnazistę ramunį sukęs J.Paukš. Daba jauni – ką ten! Tik pakėlė galvą, jau, žiūrėk, ramùlį sùka apie panas Sk. Sùka ramùlę aplink Julę Krž. Reikėjo Anelei ištekėti ne už Gulbino, bet už Anzelmo Lukošiaus, kuris apie ją suko ratą J.Avyž. Levukas, o gal kokia Levutė! Palauk, palauk, ar tu ne su ta ratelį sukai? rš.
ratù sùkasi sakoma negalint atsiminti gerai žinomo dalyko: Sùkas ratù, ale nemenu Šlčn.
spar̃ną sùkti Adm mergintis.
sprándą sùkti žudyti, daryti galą: Viena bėda ne bėda, antra nepatinka, ė trečia sprándą sùka LKKXIII123(Grv). Suk sau sprandą, bene man tavę gaila! Žž.
sprándą sùktis žūti, galą gauti: Nors jūs sprándus sùkitės! Lkm. Sùkis kur sprándą! Klt.
su liežiùviais sùkti apkalbėti: Eina, patikinėja, su liežiùviais tik sùka, tik sùka Klt.
sùkęs apsùkęs Ds, Skdt, An, Pbs, Jnš labai dažnai, nuolat: Ko tau reikia toje daržinėje, kad ten sukus apsukus? J.Avyž. Valgnumas vaiko: sùkęs apsùkęs vis prie stalo Ktk. Sùkus apsùkus vis lekia in močią [ištekėjusi duktė] Klt. Sùkę apsùkę ir vėl visi čia sulenda Užp.
sùk (ką) balà, (devýnios, gãlas NdŽ, galai̇̃ Krž, kélmas, kvarabà Mlk, nemãtęs Ds, nógla, pakrãtę, pélkė, perkū́nas Žl, Grž, pi̇̀kis, smalà Strn, šim̃tas NdŽ, vélnias) Aln; M tiek to, tesižinai: Sùk ją devýnios, gali važiuot! Ds. Užmokėjai, ir sùk jį gãlas! Sug. Kaip būs, teip išvažiavus, sùk tave kélmas! KlvrŽ. Sùk juos nógla, tuos pinigus! Aln. Sakau, eisiu išsibart, o vėl misliju – sùk pakrãtę Ob. Sùk tave pélkė: kaip ten būs, teip! KlvrŽ. Sùk jį perkū́nas, tegul sniega! Dbk. Važiuoju ir aš į jomarką, sùk aną pi̇̀kis! KlvrŽ. A, sùk ją velniai̇̃, tą žuvį, gal nesupuvus! Vdn. Sùk tave vélnias, neškis jau tą kirkę Vlkv.
sùk (sùka) (ką) devyni̇̀ [perkū́nai] (bi̇́esas, devýnios DŽ, ùbagas, velniai̇̃ Šts, Sdk) Ar toks keiksmas: Suk devyni stiprybę mano tokią! B.Sruog. Sùk tave devyni perkū́nai! Skr. Suk ubagas, mesiu aš ir tą dešrą! Šts. Sùk taũ velniai̇̃ su visa tavo pačia! Kam man jos reikia! Ds. Suk tave velniai su visokiais niekais prasidėt Jnš. Suk jį biesas, teip daėdė kult! Antr. Sùka tave velniai LD376(Lbv).
sùk matarúok būtinai: Sùk matarúok, kas priguli – atiduok Skp.
súkti apsukui̇̃ Jnš nuolat tą patį kalbėti.
sūkà sùka NdŽ, VP26 graužia rūpestis, susikrimtimas: Kuri čia tavi sūka suka? S.Dauk.
sū̃ką sùkti
1. bėgioti, ieškoti, rūpintis: Ir sùko sū̃ką, kol gavo Slnt. Vel[nia]s pašėlusiai sū̃ką sùka terp žmonių KlvrŽ. Dabar jis vėl iš naujo sūką sukt pradėjo TP1881,34.
2. pataikauti: Sùkti sū̃ką apie ką NdŽ.

sū̃kį sùkęs nuolat, labai dažnai: Sū̃kį sùkęs ir vėl čia Stl.
ši̇̀rdį sùkti Dr, Skd, Trk, Nt pykinti: Sùka ši̇̀rdį, vemsu po tos jūso ruginės Šts. Net ši̇̀rdį sùka, kaip man juokas ima Tj.
úodegą (úodega) sùkti
1. Mlt, Vkš stengtis išvengti, išsisukinėti: Sùka úodegą ir šiaip, ir taip, kad tik nereiktų eit prie kūlymo Lkč. Nesùk uodegõs, aš viską žinau Dkš. Dabar šiap sùkęs úodegą, tep sùkęs – nieko nepadaro Vlkv.
2. meilintis, glaustytis: A, gudri lapė tai uodega suka, tai vėl įkanda V.Kudir. Jau anos úodegas sùka, tos katės Dov.
3. džiaugtis: Vilkas kap šoko an kiškio i griuvo. – Jau, – sako, – dabar prispaudžiau! – i úodegą sùka Vlk.

ū̃są sùkti meilintis: Vaikinai sùka ū̃są apie mergas Jnš.
ùžpakalį sùkti pralaimėjus bėgti, trauktis: Velija toj vietoj atlikti, nekaip kryžokams užpakalį sukti S.Dauk.
vė́jai sùkasi galvojè labai nerimtas: Jai sùkasi vė́jai galvõj Jon.
žándus sùka apie ką labai rūgštų: Tavo obulai žándus sùka Slnt.
žarnomi̇̀s sùkti apgaudinėti, meluoti: Visi sùka žarnõm, žiūri savo kišenės Jnšk.
antsùkti, añtsuka, -o (ž.) tr.
1. pasukus atvaryti: Antsuko lytaus būrelį Šts. Buvo lytų antsuką̃ i nusuko vėl LKT64(Lkž).
2. uždėti, užmesti: Dar galiu antsukti pusę centnerio ant pečio Dr.
apsùkti, àpsuka, -o (àpsukė Š) Š; L
1. tr. R, MŽ, K padaryti, kad judėtų aplink savo ašį: Api̇̀sukiau dukart [girnas], ir nukrito pumpurė Pb. Jo vėjinis malūnas àpsukamas Mrj. [Daktaras] liepė padaryt tokią apsukamą lovą ir karalaitę paguldė ing tą lovą BsV33. Kalvaratą apsùkti (verpti) išmokė, i gan Pvn. Ko ana verps, ka nėra ne kalvarato apsùkusi (niekada nepabandė verpti) Gd. Aš žiemą, kai turiu laiko, ratelį api̇̀suku (suverpiu) da kam Aln. Apsùk girnas (pramalk kiek), be miltų nebėr Vrnv. Kelki, marti, ilgai miegi. Apsuk girnas – kiaulės žviegia NS619.
| refl. R, MŽ, Sut, N, K, Š, NdŽ: [Šokdamas] paskui tarp savęs apsi̇̀suki ir paimi mergaitę, suki Sk. Net apsi̇̀sukė aplink an savę bežiūrėdama Ob. Įmetu tą rundulį į tą [v]andinį, tas rundulis šr aplinkuo apsi̇̀sukas Klk. Dvi teipag šali pjauti kitų durų buvo apsisukami Ch1Kar6,34.
| prk.: Sveikam netrunka metai apsisùkt Tj. Greit viskas apsisùks: tie metai prašvelps kaip juokas Krš. Laukiam vasaros, jėjam, o ta atejo, apsi̇̀sukė, čiukšt – ir nebėra Lb.
^ Duok, kad penkiais kūliais apsisuktų (verstųsi per galvą)! rš.
ǁ pavarstyti (rožančių) poteriaujant: Aš dar vieną rožančių to bedievio pražūčiai apsuksiu rš.
2. tr., intr. Všv padaryti, kad judėtų ratu: Paėmė už apikaklės, apsuko apsukęs ir nutrenkė į patvorį BIII204(Škn). Ka aš dėsu į griovį apsùkęs! Akm. Žmogus su spragelu apsukęs davęs lapei į galvą Sln. Tai kūlėjas! Nemokė[ja]u apsùkt kultuvo Rš. Anei spragilo neàpsukė (nė kiek nepadėjo kulti)! Lp. Rankos neàpsukė (nesumalė nė grūdo)! Lp. Liežiuvio galu api̇̀suka, api̇̀suka ir išema krislą iš akies Ob.
| refl. tr.: Davė į žemę apsùkusys juodos duonos riekę Šts.
3. tr. traukti dalgį šienaujant: Žolės – nemožna dalge apsùkt (daug) Klt. Bijo dalgės apsùkt (nenori šienauti) Klt.
4. tr. maišant pajudinti ratu, aplink: Kas čia tavo do viralas – kaip kaulas, nemožna ir šaukštas apsukt LTR(Ds). Prideda smetonos burokuosna – nemožna šaukštu apsùkt (labai tiršti) Klt.
apsukamai̇̃ adv.: Prydėjau varinį kleckų neapsukamai (tirštai) Lkv. Tokia paaugà šįmet tų kopūstų: kai verdam, tai puode neapsukamai̇̃ Žal.
5. tr., intr. LL126, Prn ratu, lanku apeiti, apvažiuoti, apskrieti: Apsuksi̇̀ tą mišką ir privažiuosi tokį kelelį Jnšk. Plačiai [autobusas] prekes išvažio[ja], plačiai àpsuka Pvn.
| Žvaliai apsuko akimis (apžvelgė) gubų eiles J.Avyž.
ǁ tr. padaryti ratą (skriejant, einant aplink): Gandras apsukdavo aplink sodybą trejetą ratų rš. Ančiukas apsuko vandeny ratą rš. Apsukau lyg aklas du rinkius apei mišką Slnt.
ǁ tr. padaryti, apvaryti aplinkui: Gal šiandiej apsukstà klodą [statomam tvartui] Slm. Eik ubagui duonos griežinikę apsùk (atriek) par kamputį Erž.
6. tr. Slm, Grd iš visų pusių einant apsiausti, apsupti: Apsùko mišką iš keturių pusių i paėmė visus Krš. Kazokai juos apsùko i paėmė vokiečius Sdr.
| prk.: Kapus apsùko numais, mokyklums, darželiais – nebūs kur gulties Krš.
7. tr., intr. Alv, Skrd, Dkš, Rmš, Pc, Vkš daugelį vietų apeiti, apvaikščioti, apvažinėti: Visur apėjau, apsukaũ ir nieko neradau, ko man reikėjo Mrj. Teko daug kur apsùkt Jsv. Dabar àpsuka žmones mašinom visur Iš. Pusę Kuršėnų apsukái, o kad aš prašau pajudėti, raitais kaip kirminas Krš. Daba tai jau apsùksi visur, ka viena likai Šmk. Apsukaũ [per vaikus], pavažinėjau smagiai Jd. Visus kraštus àpsukat vis par tuos mokslus Jon. Išalkęs vilkas aplink visur apsuko ieškodamas sau paėstie Tat.
| prk.: Pasakos … platinasi iš vietos į vietą ir apsuka visą svieto dalį LTII477(Bs). Jis su savo liežuviu visą svietą apsuka LTR(Vdk).
ǁ intr. apeiti gyvenant, nuomojant: Mes visur api̇̀sukėm, kai savos žemės neturėjom Pg.
ǁ tr. apeinant rasti: Pagu Šventybrastį geros geros žemės apsukaũ Srv.
8. refl. apsilankyti, pabūti: Važiavo pas dukterį apsisùkti Trk. Aš, mis[liju], važiuosu pri Vandos apsisùkti End. Jūs, berniukai geltonūsiai, apsisùkit mūsų pusėj (d.) Grž. Važiuokiav, sako, į muno pamiliją apsisukti S.Dauk. Vargų vargai vieni, kur apsisuksi V.Kudir. Kur tik apsisuksi – bjaurybė, nenauda, vagis, dykaduonis! J.Jabl.
9. prisimeilinti: Apsisùk apie tėvą, gal ko i gausi Upt. Apsisùk, ir Jonas tavo! Mrj. Pry našlės apsisùkęs gyvena Šv.
10. tr. pašokti ratu: Porą kartų apsùkę aplinkinį aslo[je], suleidžia jaunuosius į porą šokti JR65. Susitiko gegužinėje ir ten apsuko keletą ratų rš.
ǁ refl. Lb, Sdk pašokti: Visi šoka, einam ir mudu apsisùkti Jnš. Šiąkart teip ir neteko apsisùkt su Maryte Užp.
11. tr. R201,378, MŽ268,507, M, LL101, Rtr, Trgn apgręžti: Arklį àpsukė ir nuvažiavo Aps. Kad sugebi arklius gerai apsùkti, nereik jau kelti to plūgo Als. Apsùko už rankos paėmęs ir paleido Brs. Antreip šliures reik apsùkti Rsn. Ans y[ra] toks mandrus: gal šnekėti i vienaip, i antraip, ka i vandenį bebėgantį apsùktų Lkv.
| prk.: Ant neprieteliaus apsuk nelaimes, nes anie gyvena be tavo baimės M.Valanč.
| refl. intr., tr. R322, MŽ431, Š, Rtr, Gsč, Trk, Plng, Jdr: Atsisėdau, kepurę apsi̇̀sukau antraip, lezgį į užpakalį Tl. Mašinos apsisuko ant dirvonėlio ir nuvažiavo atgal V.Bub. Autobusas čia ateina, apsi̇̀suka ir grįžta JnšM. Kol varsnų gale apsisuki, arklys pasilsi Kpč. Tas senas [jautis] jau gerai eina, o šitas negerai apsi̇̀suka Pb. Čia apsi̇̀sukta arklio su rogėm Trak. Nuvažiavo į paardę, apsisùkos i privažiavo pri pat Krp. Mūs atšlaimas nedidelis, su ratais neapsisuksi̇̀ Dglš. Nė žodžio nepasakė, apsisùko ir nuejo Vkš. Bugenis kariškai pasitempė ir, apsisukęs ant vieno kulno, išžygiavo iš kambario J.Avyž. Pamatė muni, greit apsisùko ir pabėgo Vkš. Tavę name neradau, apsisùkęs išėjau JD1304. Ant [storų mūrų] viršu šeši kareiviai, greta jodamys, apsisukti galėjo S.Dauk. Ir kada anys vaikščiodavo, nebuvo jiemus privalu apsisukti (paraštėje apsigręžti) BBEz1,9.
^ Kad duosiu, net apsisuksi̇̀! Ds. Vienas sako – bėkim, kitas sako – čia stovėkim, trečias sako – apsisukim (vanduo, akmuo, nendrė) LTR(Skp).
ǁ refl. galėti pajudėti: Virtuvė tik apsisùkt Dg. Daržinė didžiausia, apei dvidešimt sieksnių daržinė – neapsisùksi, kas buvo svieto KlvrŽ.
ǁ refl. padaryti posūkį, pakrypti į kitą pusę: Po tam apsisuks ta rubežis nuo Baalos ChJoz15,10.
12. atėjus labai trumpai pabūti: Neilgai buvai svečiuos: tik apsi̇̀sukei ir vėl namo Skdt. Ko taip skubi: nespėjai nė apsisùkt ir vėl išvažiuoji Jnš. Pareisma, apsisùksma i vėl išeisma Trš.
ǁ neilgai trukti, truputį palaukti, pabūti: Vaikai pavalgo, apsi̇̀suka ir vėl nori Ėr. Kai grįžta namo, tai apsisùks – i vėl valgo, apsisùks – i vėl valgo Upt. Tai ne gaspadinė, kad kur apsisukus valgo Rod. Vis valgai i valgai apsisùkdamas – kur tau i telpa! Ll. Kai namie, tai apsisukdami̇̀ valgom Pg. Tokius obūlius, grūšus gali ėsti apsi̇̀sukdamas – vienas [v]anduo Krš. Ai, apsisukdamà dešimt litrų suvalgyčiau! Rdd. Rija ir rija kur tik apsisùkęs Nč. Apsisùkei, atsileidei i vė myli vaiką Dglš. Pamatysi, apsisùksi i vėl pati turėsi dirbti Sk. Apsisùkęs i eik pri kiaulių Erž. Apsisukdamà palaistau, tai ir auga [uogos] Šil. Ji, būdavo, apsisùkus i atvažiuo[ja], apsisùkus i atvažiuo[ja], vargšė Jrb. Lesyt vištos reikia apsi̇̀sukant – lesa gerai Alv. Ji apsisukdamà pasmus ir pas mus Mrj. Tą pačią [šneką] varo i varo apsisùkdamas Klt. Tas katinas prausas, prausas apsisukdamas Žr. Duoda vėjo visims apsi̇̀sukdamas Kv. Vogė apsisukdamys Kl.
13. tr. Nv, Vkš apversti: Apsùk antrą pusę kepenės, kad apkeps viena J. Sakau, kad dega [pyragas], reikia apsùkt kita puse Pv. Pridedi tokią lentą i taip duodi [linus]: àpsuki, àpsuki, papurtini Lc. Buvau lovo[je] apsukamúoju (vartomas) – teip sirgau strėnoms Lnk.
| Girtas, liežuvio neapsuka rš.
| refl.: Jis apsisuka lovoje į sienos pusę I.Simon.
^ Del ko šuo guldamas trissyk apsisuka? – Ieško priegalvio Nm.
ǁ prk. pakeisti, pertvarkyti: Neapsùksiam pono Dievo tvarkos Šts.
| refl.: Bene bus visą laiką taip – apsisùks Rs.
ǁ prk. antraip pakreipti, išaiškinti: Jis taip apsuko, jog tamsta nežinodamas likai jo bičiulis J.Balč. Nei aš taip maniau, nei ką. Kad tu mano kalbą taip neapsuktum I.Simon. Àpsukė, kad mes lieso pieno neimam Krč.
14. refl. R240, MŽ320, I, Trk, Krš, Krč, Kt vikriai susitvarkyti, apsidirbti, apsiruošti: Apsisùk greitai ir grįžk namo J. Mamaite, apsisuk mums čia su pusdieniu! Žem. Mokėjo, apsisùko, greit reikalus sutvarkė Jrb. Par kelias dienas ir apsi̇̀sukė Dbk. Aš apsisùkdavau gerai, dar i siuvau Vn. Ne juokas, trisdešimt karvių melža, ale ji kai[p]mat apsi̇̀suka Rs. Greit apsisùk apie gyvulius, i einam Krkn. Tik va apsisuksiù ir ateisiu Vlk. Bėgsiu numie apsisukti, palikau pečių bekūrenamą Dr. Turam apsisukančią gaspadinę, py visko ji supranta Prk. Buvo apsisuką̃s vyras Šts. Oi tu, gaspadine, greitai apsisukie, privirkie kopūstų ir su lašiniais LTR(Grv). Matas siųstas tur netrukti, bet kuo greičiau apsisùkti JD181.
ǁ vikriai apeinant sutvarkyti: Tu tik apsisùk su kirviu po sodą, i bus tvarka Ps. Jis ims ir botagu apsisùks Gž.
| prk.: Ar nemanai, kad laikas būtų su šluota apsisukt ir po pasaulio rūmą S.Nėr.
ǁ susidoroti: Su užpuolikais mes sumaniai apsisukome rš.
15. refl. nuvykti kur ir greit atgal grįžti, sparčiai suvažinėti: Į miestą par valandą apsisukáu Rs.
16. tr. R378, MŽ507, LL199, Rtr, Slm, Pnd, Kb, Aps apvynioti, apsupti kuo: Apsùk pala – ką tę vaiką gryną nešioji Dbč. Nešės neapsùkę vaiką veselion i peršaldė Dglš. Su skarele jam api̇̀sukė koją Brž. Ana man i pirštui apsùkt skepetaitės nenupirko Prng. Api̇̀suka [nuometu], būdavo, galvą Sb. Stula ituoj apsùk tu ją Lz. Kad einant miškan gyvatė neįkąstų, tai reikia kojas apsukt su žaliu audeklu LTR(Auk). Grikių tik viršūnes àpsukam su tais pačiais grikiais ir statom po vieną kūlį Slk.
apsukamai̇̃ adv.: Apsiūk rankovę apsukamai̇̃ Alv.
| refl. tr., intr. Gdr: Senis apsisukęs kaklą stora raudona skepeta rš. Visą ranką apsisùkus, nieko negalia paimt Jrb. Tas vagis atėjo pas dvarą, apsisuko virkščioms ir ritosi BsPIII228(Brt).
17. tr. uždėti vyniojant aplink: Beržioką api̇̀sukei apie ragus – ir vainikas Sug. Nėr čia kas veja (maža siūlų) – trys rozai apsùkt [apie lanktį] Klt. Apsuko ant plūgo vadeles, pavalkus atleido J.Paukš.
| refl. tr.: Tas ponaitis ka leka, tokį raudoną šalikiuką apsisùkęs Akm.
18. refl. OG409, Svn, Aps apsivynioti, apsivyti, apsiraizgyti: Tu man ar užmigsi, ka prieis, ka duos su botagu [kerdžius], tai apsisùks kelis kartus apie sprandą! Mšk. Aplink bulbas ta žolytė apsi̇̀suka Dgp. Apsisuks ant kaklo tavo žalčiai Sut.
ǁ Ktk pririštam aplink einant susinarplioti, vyniojantis virvei, grandinei: Pažiūrėsiu, ar neapsisùkę arkliai Ėr. Apie karklus [karvė] apsisùkus, žemė juodai išgraužta Slk. Karve, kur dabar apsisukai̇̃ tuos krūmuos! Jrb. Karvę radau aplink mietą apsisùkusią Vkš.
19. tr. Š, LL122, Rtr, Dglš, Dkšt, Trgn, On, Vad, Nmč, Lš, Arm, Snt, Up, Vkš apgauti: Žiūrėk, kad turguj niekas neapsùkt Dgl. Gal manai, kad žmones apsuksi, Dievą apgausi? KrvP(Al). Ko vėpsai sakytum api̇̀suktas? Vj.
20. refl. Kl, Up pasistengti, pasirūpinti: Reikia apsisukti, kad arkliai žardyje nekęstų bado V.Kudir.
ǁ refl. prisigretinti, prisitaikyti: O tę apie melžėjas apsisùk, tos tai papasakos Ob. Mokėk apsisùkt, tai visa gausi Krs. Apsi̇̀sukė i pavogė grūdų Dglš. Gaidys i dvi vištos prapuolė – lapė apsi̇̀sukė Klt. Jisai razumnas vyras, reikia tik apsisùkt Pnd.
ǁ refl. reikiamai pasielgti, susitvarkyti: Nemislykiat, vaikaliai, da aš su jumis mokėsu apsisùkti Vvr.
21. refl. išsiversti: Su merge neapsisuksi, reik pačios Šts.
22. tr. LL266, Rmš, Jnš, Vkš apsvaiginti: Smalkiai apsùko galvą Dkš. Degtinė kožnam galvą àpsuka Lš. Jau ir man galvą api̇̀sukė alus Slm. Tep smarkiai važiavau, kad neit galvą apsùko Alk. Jokūbas vyno nei nė kokio galvą apsukančio gėrimo negėrė M.Valanč. Tu (apyny) visims vyrams galvą apsuki S.Dauk. Gardi rūgštelė apsuka galvelę Pšl.
^ Ko tu in tuos vaikus lygiai api̇̀suktas lendi? Trgn. Laksto, rėkia kaip api̇̀suktas Vj.
| refl. R95, MŽ124, Jon, Dglš, Ml, Gršl: Kai mergės drignių an garo padeda, tai apsi̇̀suka galva – kaip durnas palieki Žg. Teip jau porą stiklinių ka išgersi, jau jusi į pakaušį, jau apsisùks Jdr. Mergai [supantis] apsi̇̀sukė galva, ir nutrūko, nulėkė [nuo sūpuoklių] Aps. Apsi̇̀suka galva, griūvu Klt. Ka ans jema pasakoti, aš jau nepratęs, galva apsisùksias Akm. Nu to televizoriaus apsisùko savie galva kaži kaip Trk. Šiš lyg galva apsi̇̀suka, lyg kai, i paklaidydavo žmogų Vlkš.
23. tr. šnek. godžiai suvalgyti: Košės bliūdą apsukáu Vvr.
◊ aki̇̀s apsùkti suvedžioti, apgauti: Baidyklė apsuko mun akis Šts.
ant vienõs kójos apsisùkti greitai ką padaryti: Šis, ant vi̇́ena kója apsisùkęs, greit padavęs gerti Šts.
gai̇̃liąją apsùkti paverkti, nubraukti ašarą: Apsùks gai̇̃liąją išejus, ir tep mačis (turės tuo pasitenkinti) Krok.
gálvą apsùkti
1. Grdm, Rz, Jnš, Ut pasiekti, kad pamiltų, prisivilioti: Puiki mergė kožnam vaikiuo gálvą àpsuka Vkš. Tėvai nepadarys nieko, ka [bernui] gálvą apsùko Slnt. By kokia jam gálvą neàpsuka Erž. Kiekai mergų gálvas tu api̇̀sukei? KlbIII24(Lkm). Geru liežuviu mergai galvą apsuksi KrvP(Dg).
2. Lkž, Lk palenkti į savo pusę, paveikti, patraukti: Jau jums visiems tas kvailys Kazas apsuko galvas, su visokiomis baikomis besilandydamas pas jus Žem. Jeigu ko reiks, ims kalbėt ir api̇̀suka gálvą Slm. Blogos kningos ir netikę laikraščiai apsuka dažnam galvą Blv.
3. padaryti išpuikusį, nesugebantį realiai vertinti padėties: Paprastai pergalė apsuka galvą kai kuriems vadams rš.
4. paklaidinti: Nepažįstu nė tos vietos, nė nieko, kažin kas kaip buvo, ot gálvą apsùko, i viskas Als.

galvà apsisùko
1. Skrb, Als apkvaišo, sukvailėjo: Žmonės rugius veža, o jie – smiltis! ar galva apsisuko? LzP. A tau galvà buvo apsisùkusi ten eiti? Krtn. Per karą žmonių gálvos apsisùkę PnmA.
2. Km nesusiorientavo, sutriko: Taip giriant lapei, apsisuko varnos galva J.Jabl. Į vargą įpuolus ir galva apsisuko Žem. Tiek darbo, net galvà apsisùko Pkr. Kap noragas jo nusmuko, berno galvà apsisùko DrskD245.

kai̇̃p ant ži̇́edo apsisùkti Skp labai greitai praeiti: Tai greit laikas bėga – metai kai̇̃p ant ži̇́edo apsi̇̀sukė: čia buvo žiema, čia vėl vasara Slm.
ki̇̀ta apsùkus antra vertus, kitu požiūriu: Ki̇̀ta apsùkus, i anas kaltas Dglš.
krãmę apsùkti antrà pusè primušti: Apsuksu tau kramę antra puse, kad sugausu! Šts.
liežùvis (liežiùvis) visai̇̃p apsi̇̀suka labai įgiria, įpasakoja: Iš jos tai gausi, ko nepirkęs – jos liežiùvis visai̇̃p apsi̇̀suka Lb.
nėrà kur̃ apsisùkti Skrb;
ledvà apsi̇̀suki labai ankšta: Į trobą priėjo tiek žmonių, kad nėrà kur̃ apsisùkt Jnš. Seniau ka sueidavo po kelias šeimas, ka negalėdavo prasigrūst pirty – tirštai būdavo, ka nebùs kur̃ apsisùkt Mšk. Nė̃r kur̃ i apsi̇̀suka pirkioj – ažkrauta Klt. Yra tokia pašiūrikė, ledvà apsi̇̀suki – nėr kur vištų laikyti Skdv.
prõtą (rãzumą Sln) apsùkti padaryti kvailą: Ką Dievas nori bausti, tam pirma protą apsuka PPr96. Rãzumą àpsuka: užpulna ant žmogaus keli, piningus atema Stl.
smageni̇̀nė apsisùko pakvaišo, sukvailėjo: Žiūrėk, kad smageni̇̀nė neapsisùktų nu tų mokslų Pln.
sprándą apsùkti; N užmušti.
sū̃kį (sùkęs Klt, Sug) apsùkęs DŽ, Sv, Lnkv sakoma, kai žmogus, ką padaręs, truputį palaukęs vėl tą patį daro, kartoja: Sūkį apsukęs vis čia pat beesąs; visų jo pasivaikščiojimų galas savaime pasidarė Gondingoje Vaižg. Sùkęs apsùkęs, būdavo, ir par mum Sdk. Ana kur sùkus apsùkus vis kąsnelį kokį valgyt paduoda Ad. Sukę apsukę ir vis tą pačią (tą pačią kalbą kartoja) LTR(Ds).
širdi̇̀s apsisùko praėjo pyktis: Imčiau vadžią, riščiau pačią; apsisùko širdi̇̀s mano, jau aš ir pas pačią JD1337.
špygõm apsùkti apgauti: Anys mane tik api̇̀suka špygõm ir toliau savo varo Lb.
atsùkti, àtsuka, -o (àtsukė Š) tr. K; L
1. LL211, Rtr sukant atpalaiduoti, atidaryti: Atsùk atgal skląstelį nu durų J. Duris atsùkti NdŽ. Atsùkti sraigtą DŽ1. Atsukáu ir tą raktą LKT44(Lž). Atsuko volę, kibirą pakišo, alus šnypščia, švirkščia J.Paukš. Yra tokios bačkos, trikojai: kaltą atàsuki, viedrą pakiši, ir bėga gira Antr. Kraną atàsukiau šiltą Adm.
| refl. tr. Š, LL211: Girdu, atei̇̃ta kažin kas, įkišo raktą į duris atsisùkti Als. Muno vaikas dar mažas: pats negalia durių atsisùkti Vkš.
2. DŽ pasukus įjungti: Atsuk radiją, pasiklausysim Plng.
| refl. tr.: Ko tik neprisiklausai atsisùkęs radiją! Žr.
3. MŽ, N, P, I, Rtr, DŽ, NdŽ, Brs atgręžti: Grėtė įsižeidusi atsuko jam nugarą I.Simon. Aš aną kalbinu, ana mun nugarą àtsuka Vkš. Atsùk murzą šišion Gršl. Brinkt, subinę atsùko, į lovą – i papūsk į uodegą! Trk. Paveiza, ka ratai an stogo užvažiuoti, dišlius àtsuktas an Žagarės (apie kaimo jaunimo pokštus) Klk. Atàsukė arklius iš šalikelės ir nuvažiavo plentu Ds. Pakinkykit žirgelius ir atsùkit į vartus JV595. Atsuku akis – nebėra baidyklės Šts. Prariektą duonos kepalą neatsuk į duris, kad neišeitų (priet.) Šts. [Trobų] gyvenamasis galas visados buvo į rytus ar pietus atsuktas S.Dauk. Tada atgrįžo (atsuko) Ponas labai stiprą vakarinę [vėtrą] BB2Moz10,19. Nu to laiko visą savo galią atsuko ant lietuvių ir žemaičių S.Dauk.
| prk.: Vaikai tėvų antraip neatsùks (nepakeis) Šv. Atsùkus (antra vertus) dabar i geriau gyvent Slk.
^ Pabaigiau dainas i viską jau, į kitą pusę atsùko (pasenau) – jau lauk mirtis Šll.
atsukamai̇̃ adv.: Neatsukamai I.
| refl. J, Š, Rtr, Ad, Nm, Jrb, Plšk, Jdr, Vž, Als, Sd, Klk: Varnos pačioj viršūnėj ir prieš vėją atsisukusios. Oi, dar paspirgins! V.Bub. O tatušis nė sukte nebatsi̇̀suka, paleido iš tiesų rūkti į pušyną BM382(Lž). Tegu jį bala, ka tik sulauksiu Kalėdų – nė atsisùkt neatsisùksiu, ka eisiu į namus! Mšk. Atsisukáu i parejau numie kailiniais kvepančiais Gd. Tas vaikas ten draskos, kroka, o anie nė atsisùkę nepaveiza Tl. Rodos, eičiau ir neatsisùkčiau į tą pusę Stak. Atsi̇̀sukiau padabot, kas te eina Ck. Kai eina, tai vyža ugnį degina, o atsisuki – nieko nėr LTR(Lkm). Ka žvirbliai javų nelestų, reik sėjant taip daryti: atsisukti į šiaurę i mesti tris saujas grūdų, o po tam greit atsisukti i eiti pri savo darbo LTR(Vdk). Ka katė prausas, ta būs svečių iš tos pusės, į kurią atsisukusi prausas Plt. Paskui, atsisukę ant kits kito, mušose tarp savęs S.Stan. Atsisuko ant munęs užpakaliu, o ne veidu P. Kitais keliais atsisukęs laimingai grobį parvirdė S.Dauk. Tada bus lietus, kai vėjas atsisùks iš vakarų Jsv. Vėjas atsisuko nuo žiemvakarių J.Balč. Atsi̇̀sukė an čia vėjas, gryčia baisiausia šalta paliko Mžš. Vasarojaus neveža, kol neatsisùko šiaurės vėjas Žg. Atsisuko rytvėjelis ir nupūtė vainikelį D57.
| Atsisùkus saulei (po saulėgrąžos) diena pradeda ilgėt Ds. Jau turbūt tik kitas kampas žemės atsisùko – toks šaltis balandy! Jrb.
| prk.: Bepročiai, pamišėliai, jūs nežinote, kad tas pats šautuvas, kuriuo kitus šaudote, gali ir į jus atsisukti! J.Paukš. Skriauda pačiam grįžta atsisùkusi Šts. Nežinom, kokie laikai atsisùks Šts.
^ Na, eikita ant kur atsisùkę (nešdinkitės)! Skr. Arba, sakysim, šitaip [keikiamasi]: kad tu surūgtum, kulnai kad tau atsisuktų, pakinkliai susivytų J.Balt. Iš bado ir atsisukęs suėda LTR(Vdk). Suktas galas atsisuks Nj.
4. P nukreipti į šalį, nugręžti: Nebesuspėjo ratų pasturgalio atsùkt – i užvažiavo keleivinė Mžš. Dievas neatsuks nuo tavęs veido savo M.Valanč.
| prk.: Niekas tos nelaimės neatàsukė nuo manės Adm.
^ Ka tau kulnes į antrą pusę atsùktų! Krš.
| refl.: Prie darbo buvo netinkamas, o draugai nuo jo atsisukė LTR(Aln).
^ Atsisuko kaip šuva nuo dešros (nuo kumpio Mrc) KrvP(Rs).
5. atėjus labai trumpai pabūti: Pamišo ir poterai; atsisukusi išvažiavo namon Žem. Tas ponas paskui pasigedęs [pinigų], atsisukęs išvažiavęs ieškot Sln. Nuvažiavo ir parvažiavo atsisùkęs (nieko nepešęs) Trk. Atsisukęs aš ir vėl į Prūsus – pargrūdau knygų Ar.
ǁ ką padarius truputį palaukti, nusiteikus ar priverstam vėl tą patį daryti, su tuo pačiu susidurti: Moma ažpyksta [ant vaikų], atsi̇̀suka – i vė gerai Dglš. Neseniai sutvarkiau, o dabar atsisùkęs ir vėl tvarkyk Rs. Prausys, prausys žmogus, atsisùkęs – vėl murinas LKT69(Dr). Tik pasakei, o atsisùkęs klausk – nežino Jnš.
^ Giminė atsisukus vėl bus giminė KrvP(Jnš).
6. refl. Vv einant, vykstant pakrypti į kurią pusę, pasukti kuria linkme: In Kartėnus ir atsisùkit šituo keliu Ldk. Jis kaip važiavo tiesiai, tai elektros stulpan ir pylė – nebespėjo atsisùkt Krs.
7. refl. R, MŽ, RtŽ, Vn, Up, Erž, Srv, Lš, Antš atvykti, užeiti, atsirasti, atsidanginti: Iš kurgi tu vėl atsisukai? MŽ219, N. Jis nuolat čia maišės, aitvaru čia atsisukdamas Vaižg. Ar iš tolie atsisùkęs esi? Krš. Uršele, kumet pas mumis beatsisùksi paviešėti? Plt. Veselios tai gal atsisùks ir jie Slm. Pas mus tai ji tankiai atsi̇̀suka, ta Daratėlė Grš. Iš kurios balos atsisùko toks katinas – visus vištelius išpjovė Lkv. O galas žino, iš kur jis čia atsisùko Alk. Žiùrėk, katė prausias – jau kas atsisùks Kvr.
| prk.: Kad kokia daina atsisùktų į galvą, t. y. atsiminčiau, padainuočiau J.
8. Vkš, Brs, KlvrŽ, Lkv pavaryti atgal, sugrąžinti (einantį): Juri, atsùk avis? Prk. Arkliukas mano àtsuka kaimynų karvę i varo atgal Pgg. Leisk (bėk), vaikelis, atsùk žalausę: antai eita į rugius Plt. Trijų metų piemenikė, ale karvę àtsuka Užv.
9. atvynioti: Duok, aš atsuksiù [saldainį] Azr.
| refl. tr., intr.: Jis atsi̇̀sukė tas apyvaras, ir nubyrėjo žiedas Upn. Diržai išsitempia, susisuka ir atgal atsisuka rš.
10. atpalaiduoti suvytą, sudvilinkuotą: Atàsukiau siūlus ir vėl susukiau, ir labai gerai išejo Ktk.
ǁ išpinti: Ir atsukste žaliosias kaseles, ir nukelste rūtų vainikelį RD59.
11. atpalaiduoti susivijusį, susiraizgiusį: Ale apsisukus karvė į vieną pusę kokią dešimt sykių – tei[p] pailsau, kol atsukaũ Jrb. Atsuko vadeles ir griebė už plūgelio A.Vien.
12. ištiesinti: Dabar te nei mūrelio nebėr, kelias atàsuktas Slm.
13. sukant iškreipti: Ažu sparno neimk – atsuksi̇̀ sparną [vištai] Klt. Kas jam àtsukė tą sparniuką: a gyvulėlis barkštelėjo kiek, a kas? LKT251(Šd). Rankas atàsukė (sukraipė) nuo darbo Užp.
^ Kad ranką atsùkt radusiam pinigus [ir negrąžinusiam]! (toks piktas linkėjimas) Rod.
14. refl. tr. Lš sukant atsiskirti, nutraukti: Kampą duonos atsi̇̀sukė ir valgo Vrnv. Aš va lyno atsi̇̀sukiau galvą Lp.
15. atitaisyti išsuktą, sužalotą: Kojas kreivas [daktarai] àtsuka, rankas Nmk.
16. sustabdyti (galvos svaigimą): Jau! Daktaras atsùks gaivą, jeigu ji sukas! Jrb. Tą galvą neatsùks nė tie akiniai Skdv.
17. šnek. parūpinti, pristatyti: Atsuk rugių pūrą ir gausi prekių Šts. Paskolinsu sviesto, bet gausi mun tiek pat atsùkti, pieno pasigavusi Šts.
◊ añtra atsùkus antra vertus, kitu požiūriu: Antra atsukus, argi svetimtaučiai gal teip atjausti mūsų bėdas ir vargus kaip mes patys? VŽ1904,1. Añtra atsùkus, ko iš jo norėt – senas Kair.
gálvą atsùkti nužudyti: Tu ką padarysi – tau gálvą atsùks Dv.
gálvą atsùkti į ùžpakalį sukvailinti: Gálvą atsùko į ùžpakalį tas plepis Pvn.
kãklą atsùkti nužudyti: Kad tep darbuit, kap ėda, tai vienas velniui kaklą atsùkt Rod.
kanópkas atsùkti į duri̇̀s Šd menk. mirti.
kójas (kulni̇̀s Šll, lẽtenas Pp, Ggr) atsúkti į duri̇̀s (ant dùrų Šlv, ant dùrių Rdn) KlbXXVII(1)42, Gž, Pgr mirti: Jei kójų an dùrų neatsùksiu, tai susitiksim Jd. Pailsinsi kaulus, kójas an dùrių atsùkusi Krš. Tai atsùko vargšelis kójas į duris Mrj.
kójas atsùkti mirti: Jeigu ne vaistai, tai seniai būčiau atsùkus kójas Plv.
krãmę atsùkti užmušti: Kramę atsuksu, ka neklausysi! Šts.
kulnų̃ neàtsuka tingi prieiti: Ji visada palieka atdaras duris, neàtsuka kulnų̃ Skr.
nùgarą atsùkti nekreipti dėmesio, nepaisyti, paniekinti: O kaip dabar su jumis kalbėti, jei jūs darbo žmonėms nugarą atsukat? A.Gric. Na, bet ir tu neatsuk nugaros. Numesk mano labui kokį gražiau suraitytą žodelį K.Saj.
padùs atsùkti į duri̇̀s KlbXXVII(1)42 mirti.
smãgenys atsi̇̀suka Kpč pasidaro aišku.
sprándą atsisùkti žūti: Kad tu vely sprándą atsisùkus, ką tu pisorka tapai! Švnč.
sùbinę atsùkti vlg.
1. susirgti: Plėšeis – sùbinę ir atsukai̇̃ KzR.
2. nusigręžti, nebebendrauti: Toks draugas i sùbinę greit atsùks: tie gėrėjai visumet taip daro Krš.

susùks ir atsùks Dkk apie labai plepų.
šiáurę atsùkti nusigręžti, nekreipiant dėmesio: Kai užsiminiau apie skolą, tai šiáurę atsùko, nė klausyt nenori Brt.
úodegą atsùkti į duri̇̀s Vkš menk. mirti.
ùžpakalį atsùkti
1. nutraukti bendravimą, parodyti nedėkingumą: Kišė kišė, davė davė viską, o dabar tas ùžpakalį àtsukė Mžš. Juk tai savas žmogus. Tai ne Erna, kuri man užpakalį atsuko I.Simon. Atsùko ùžpakalį [buvusi gera kaimynė], ir ko? Krš.
2. pabėgti: Keistutas velijos to[je] vieto[je] mirti, nekaip užpakalį kryžeiviams atsukti S.Dauk.
įsùkti, į̇̃suka, -o (į̇̃sukė)
1. tr. R, MŽ, N, K, M, Amb, L, Š, Rtr, Lk sukant įtvirtinti: Varžtelį įsùkti DŽ1. Į̃sukamas dugnas NdŽ. Įsùk gvintas į sričę ratelio J. Į pryšnagį įsukáu gripą Lkv. Kiauliui iñsuka brūzguolį Ds. Seniau drotis įsùks į nosę [kiaulėms] Lc. Įsuk šerį į pikdrotę Plik. Lempeliūtė insuktà kai akytė Klt.
| refl. K, Rtr, BŽ44.
2. tr. Šts, Vkš, Rmš sukantis įtraukti: Reikia žiūrėti, kad [linaminės] velenai nesisuktų dyki, o dar saugotis, kad pirštų neįsuktų kartu su linais J.Balt. Susikamšyk skvernus, kad neįsuktų̃ ratan Š. Pačiam koją, iškeltą iš ratų lauka, ratas įsuko Sln. Vėjas šiaudus stulpais įsukė verpetuosna rš. Arkliai pasibaidė, vadelė kaži kai įsùko pri drangos pirštą ir nuspaudė Gdž.
^ Kai rate insukti̇̀ pardien eina eina [vaikai] Klt. Tas vaikas kap ratan iñsuktas rėkia Ign.
| refl.: Įsisuko botkotis į ratą N.
ǁ įtraukti suktis (ppr. į šokančiųjų ratą): Aiškiai laukė ji, kad pakvies Stanislovas [šokti], viesulu įsuks į ratą J.Balt.
| prk.: Aš įsukčiau (įvelčiau, įpainiočiau) į kokią istoriją patį žymųjį apylinkės žmogų, sakysime, daktarą Gintautą, ir patupdyčiau į kalėjimą Vaižg.
| refl.: Abu įsisuko į šokančiųjų tarpą rš.
3. tr. sukant nuleisti žemyn, įtraukti: Įsuko lempos knatą rš. Įsukta (prigesinta) lempa rš.
4. tr. Vkš sukant ratu, suteikti inerciją: Gerai įsùkęs mėtyklę, paleido akmenį DŽ1. Įsùkęs akmenį, kad paleido į langą! Klvr. Tik gerai įsùk ranką, kad toliau numestum Jnšk. Tu gerai n'įsukai̇̃ to ratuko Jrb. Biesas melninčią įsùko Slnt.
^ Vincuk, Vincuk, insùk ir paleisk (atsikratyk) Mrj.
| refl.: Smarkiai įsisukęs ratas vėl palėtėdavo rš.
ǁ refl. Š įsismaginti suktis: Įsisùkti [šokant] gerai nė[ra] kur: bilst į spintą, bilst į sieną Vkš.
5. tr. padaryti reikiamą apsukimą (pjaunant dalgiu): Kas moka pjaudamas įsùkti dalgį, to dalgis tura atlėkti į užpakalį Krš. Pjauna rugius kamariuotai: pjovė[ja]s neįsuka kirčio Šts.
6. tr. Bsg maišant iberti, įblęsti: Viralan reikia įsukt miltų Antš.
7. tr. SD388, Sut, NdŽ, Krkn, Trgn, Str, Dbč, Rod, Dv, Lz įvynioti, įsupti: Vyrai užgulė stalą, traukė iš kišenių į laikraščius įsuktą duoną, lašinius V.Bub. Iñsukta abrūsan bakanas [duonos] Klt. Kiaušinius insùk gerai in pakulas, kad vežant nesusidaužytų Al. Iñsuka duonos ir cukro autelin ir duoda vaikui [čiulpti] Pls. Duo[k], aš tave kalniuosan insuksiù, bus šilčiau Tvr. Juosta iñsuka, kad anė susjudint tas vaikas Btrm. Jei neinsuksiù kojų [šiltai], tai negulėsiu Rud.
| In miltus iñsukta kopūstų Dg.
| refl. tr., intr. SD190, NdŽ: Prie pabūklų anies stovėjo tęnai galvas insisùkę tokiom skarom Ml. Durnius antsi̇̀sukė gelumbėsen i ejo keliu (ps.) LKT347(Švnč).
8. tr. sukant, vejant (lizdą) įpinti: Nukirptus plaukus reikia sudeginti, kad paukščiai į kinį neįsùktų: jeigu įsùks – galva skaudės (priet.) Vkš.
9. tr. smarkiai suvyti, padaryti sukrų: Metmenim siūlas turi būt iñsuktas Ut.
10. intr. pasukus į kurią pusę, įeiti, įvažiuoti: Kai procesija įsuko į Lukiškių aikštę, minios žmonių grūdosi jos pakraščiuose V.Myk-Put. Nusileidęs nuo kalno, įsukau į vieškelį J.Marcin. Įsùkt bus tau tę bjauru pas jų Jrb.
| refl.: Joškis kromu vežinas įsisuko į kiemelį Žem.
ǁ padaryti posūkį, vingį (apie kelią): Kelelis įsuko į mišką, vingiuodamas tarp ištekinių pušų V.Bub.
| refl.: Palauk prie kelelio, kur įsi̇̀suka į mišką Ėr.
11. intr. užeiti einant, vykstant pro šalį: Aš, pro šalį važiuodamas, įsuksiu sužinoti LzP. Aš turu įsùkti py anų, aš turu reikalą Prk.
12. tr. Gdr judantį nukreipti į kurią pusę: Negaliu mašinos įsùkt į šitą kelelį Mrj. Vadelės suspynė po ratais ir įsukė arklį šventoriun LTR(Kp). Tvanas įsuko arklį į upę Šts.
13. tr., intr. prk. priderinti, įtaikyti: Aš nemoku natą įsukti, o balsą turu gerą Šts. Aš neįsuku natas tai giesmei Dr. Nedainuok, nes tu neįtaisysi, neįsuksi prie žmonių balso (šuo sako vilkui) S.Dauk.
14. tr. pakreipti, atgręžti: Dar dreba jo (vaiko) kojytės, jos taip plačiai išskėstos, pėdytės į vidų įsuktos, – bet jis stovi! I.Simon.
15. padėti gauti darbą, įtaisyti į kokią vietą: Sūnų gimnazijon iñsukiau Nč. Ją įsùko į statybos kantorą dirbt Jrb. Ko atejai? Kas čia tave įsuko? Šts.
| refl. Vdšk: Insi̇̀sukė geran darban, kad netingės dirbt Klt. Įsisukaũ į gerą vietą Žvr. Norėčiau kur nors įsisùkt į tarnybą Skr. Anas nori kur gerai užkuriom insisùkt Ds.
16. įpiršti, įsiūlyti, įbrukti: Jie labai norėjo jam įsùkt tą mergučę Šmk. Buvo biedna, ale añsukė bagotam Švnč. Čigonas tą šlubį vis dėlto tau įsùko Alk. Įsùko vokyčiams raišą arklį Šts. Štai kad ir brolis – bėdą iñsukė, ir gatava Sdk.
17. įsibrauti, įsimaišyti, įlįsti kur: Kai aš ten įsisukaũ, tai visi bernai išbėgiojo namo Žvr. Tik neklausykit: kai įsisùksiu su diržu, tuoj nusiraminsit! Jnš. Kai įsisùksiu duoti, tai akys ne akys! Ll. Bėkit, ba kad įsisùksiu su šluota, tai žinosit! Mrj. Įsi̇̀sukė an gryčią ir tuoj pakėlė rietenas Ėr. Ir įbėgau, įsisukaũ į seselių pulką JV560. Dešimtasis įsisùko į mergelių būrį D79. Aš intsisùksiu in arklius, tai aš išvaikysiu LB257. Vilks, tarp avių įsisùkęs, plėšė, draskė, ėdė Jrk39. Aš vilką rėkiu, ė anas kap insi̇̀sukė avelėsen! Tvr. Ale vienos vištos trūksta, musė (turbūt) lapė įsisùko Vdk. Katei įsisukus, pelės nešmižinėja TŽV621. Kurmis įsi̇̀suka į daržą, ežes išrausa Kl. Įsisùko į dobilus ir nurovė visą kraštą Jrb.
| Viesulas kai terp trobų įsi̇̀suka, tai net sienos braška Jnšk. Kur audra įsisuko, laukai tapė visiškai išplėšyti prš. Ta (audra), įsisukusi į Kėblių sodą, akies mirksnė[je] sulaužė, sutraškino ir išardė visą butą Jono M.Valanč.
| prk.: Į jo širdį įsisuko baimė rš. Į mūs kaimą giltinė įsisùko VšR.
^ Pilna kūtė žalų karvių, viena juoda įsisuko – visas išgainiojo (žarijos ir žarsteklis) Škn.
ǁ NdŽ, DŽ1, Mrj, Žvr, Šlv, Stk, Rmš prk. paplisti, įsigalėti (apie ligą): Kaip dabar ligos įsisuko į žmones N. Tik man nuo to darbo įsisuko liga V.Kudir. Pas mus kap insi̇̀sukė kokia liga, tai vičvisi negali Vrnv. Del valgymo nepamirsi, ale va kokia liga insi̇̀suka Pun. Įsisùko blusinės į vaikus Šts. Tą vasarą į jų kiemą karštinės įsisukusios LMD(Sln). Į arklius įsisùko pažandės – ėmė sirgt Vl. Kaži koki liga jau yra įsisùkusi toms kiaulėms Trk.
18. refl. įkibti: Ko lakstai po kiemą? Kai insisùks Margis blauzdon! Ant.
19. tr. apgauti: Norėjo mane įsukti, bet aš nepasidaviau Ms.
20. tr. įskųsti: Gumbas per visą dieną vis galvojo, kaip čia tą Narį įsukus ponui Žem.
21. tr. apsvaiginti: Degtinė insùkdavo galvą geriau negu vynelis Srj.
ǁ refl. įsismarkauti svaigti, suktis: Man galva insi̇̀sukė Dbč.
◊ gálvą įsùkti priversti mokytis: Jei galvõs pati nesuks – neinsuksi̇̀! Klt.
grū̃šių įsùkti skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Su nykščiu aš anam į galvą įsukáu grū̃šių Lkv.
į aũsį įsùkti nuolat primenant įtikinti, įkalbėti: Tėvų buvo į̇̃sukta į aũsį, kad gražiai su seneliais apsieičiau Šk.
į gálvą įsisùkti
1. kilti staiga kokiai netikėtai minčiai: Kas jam in gálvą insisùko, kad staiga vedė Mrj. Kažin kas jam įsisùko į gálvą – terkš, ir pardavė tėviškę Alk. Insisùko į gálvą tą pušį nupjaut Prn.
2. prisiminti: Insi̇̀suka galvõn visokių tų dainų Srj.

į tãbalą įsùkti primušti: Įsùksu aš tave į tãbalą Ggr.
vélnias įsi̇̀suka Vdšk apie neapgalvotą pasielgimą: Jam įsisùko vélnias, ir pametė žmoną Skr.
vélnias įsùko úodegą pairo geri santykiai, sutriko dermė: Buvo pora sutikusi, ale ka vélnias úodegą isùko Grd.
išsùkti, i̇̀šsuka, -o (i̇̀šsukė)
1. tr. K, M, Š, LL289, Rtr, NdŽ sukant išimti, ištraukti, pašalinti ką įtvirtintą, įsuktą: Išsùkti (sraigtą) BŽ77. Išsùksiu su grąžtu vinį, ir parskils medis J. Dominykas nieko neatsakė, pypkę iš dantų ištraukė, išsuko kandiklį ir syvus išpylė LzP.
ǁ Aln sukant iškelti, ištraukti į viršų: Išsùk kelis viedrus vandens Pžrl. [V]andenio išsùkt aš turėjau, visas darbas: i̇̀šsukiau – galiu gulėtie Adm. Kalvis tuo tarpu drebančiu pirštu iššluostė stiklą, išsuko dagtį ir užžibino lempą A.Vencl. Par daug lempą (jos dagtį) išsukai̇̃ – rūksta Vkš.
ǁ Žg sukant išplėšti, išrauti: Po trijų dienų atkasę [jautį] išsukė ragą BsPII159(Šd). Išsukus danties nervą, skausmai nurimsta rš. Jurgilus baigia išsùkt vėjas Ktk.
| refl. tr.: Čiuprynas išsi̇̀sukė (už plaukų pasitampė pešdamiesi) ir eina pirkion Dglš.
2. tr. sukamu judesiu išimti, pašalinti (vidinę dalį): Atskaitom mes su Stepuku devintą pušaitės metūgį, išsukam jos šerdį ir darom birbynę J.Balt. Alksnio išsùks tą šerdelę i padarys tokį kiaurą pagaliuką Lž.
3. tr. Zp, Asv padaryti (ppr. švilpynę) iš atkepusio luobo, ištraukiant iš šakelės medieną: [Birbynė] dažniausiai išsukama iš aliksnio LTII107(Sab). Jis jai buvo birbynę iš liepos žievės išsùkęs Skrb. Eik atnešk gluosnio, tai išsuksiù švirkšlį Lp. Išsuk švilpį – daba medžių žievė yra atkepusi KlvrŽ. Kolei pavasarį neužgriaudžia, negalima dūdelės išsukt LTR(Ppl).
| Seniau pypkes iš alksnio išsùkdavo Krž.
^ Ne tep lengva nupjaut šaką, kap dūdą išsukt Grv.
| refl. tr. DŽ, Vdn, Rod, Eiš: Išsi̇̀sukiau alksnio dūdelę Grž.
4. tr. Sut, BŽ77,81 nutvėrus ištraukti, atimti, išveržti: Brūkšt išsuko jam iš glėbio virtuvą ir nešasi Žem. Tėvas ma[n] iš rankų išsùko knygas Jrb. Reikėj[o] išsukt šautuvas iš rankų Lp. Dovydas jam piningus iš mašnos išsukęs LC1888,14.
5. tr. kokiu įrankiu maišant išjudinti iš vietos, išvaikyti: Kiemo kryžiuje pradėjo žvirblaičiai čirkščioti; šis tujaus su kartale išsuko ir tarė: palaukiat, jūs daugesni nebčirkščioste, nebeleste kanapių M.Valanč.
6. tr. sukant kuo išvalyti, iššluostyti: Suvilgęs nosinę, perbrauksi veidą ir išsuksi kepurės vidinį ratlankį rš. Jis ma[n] išplovė ausį, išsùko su vata, i gerai Jrb. Skepečiūte šlapia i̇̀šsuku, i̇̀šsuku sūdelius, i švarūs Klt.
7. tr. sukant nužiesti: Sukėjas žino, kokio molio gabalo reik bliūduo arba puoduo išsùkti Vkš.
| refl.: Ne visuomet ąsotis išsisuka be plyšio rš.
ǁ sukiojant, vartant iškepti: Gaidžiui galvą nusukčia ir an iešmo išsùkčia Vlkv.
8. tr. gręžiojantis, sukantis išrausti: Dirvoj traktorių i̇̀šsuktos tokios gūžtos Snt. Šita bukta vandenio išsuktà Rmš.
| refl. tr.: Urvinės [kregždės] olas išsi̇̀suka kur Skr.
ǁ sukiojantis išvartyti, ištrinti: Arkliai rugius išsùko, išmalė Plv. Vėjas rugius baisiai išsùko Lš.
ǁ refl. išsidilinti, atsirasti nuo sukiojimosi: Rate išsisuk[ė] jau per didelė skylė Grv.
9. tr. išvažinėti (ratų tepalą): Išsuktu tekinių šmyru (išvažomis) suskius gydo Šts.
10. tr. Brs, Trš, Skdt padaryti reikiamą kirčio apsukimą (pjaunant dalgiu): Tokia tanki žolė, kad dalgės negalima išsùkt Sdk. Vieną kirtį juo išsuka, kitą – ne, ir y[ra] kamaruotai išpjauta Šts.
ǁ Rz nupjauti dalgiu: Reikėjo suvežti rugiai, Žydbaloj išsukti panuovolį A.Vien. Tėvas iš viso be sveikatos: i̇̀šsukė vieną pradalgį ir užduso Ktk. Dobilas buvo tep išgulęs, kad vos jį i̇̀šsukiau Knv. Pievų sužėlimas – kap delgiu išsùkt?! Rod.
11. tr. sukant susmulkinti, sumalti: Suksi [girnas], suksi, kol sėtuvikę išsùksi End. Išpjausčiau visas riebumas, kūdą [mėsą] i̇̀šsukiau par mašinką Klt.
ǁ iškulti: Tą krūvelę i̇̀šsukė, tada jau kitą suka [rankine kuliamąja] Dsn.
ǁ suverpti: Išsùk tu rateliu, išmink [viso audeklo siūlus]! Dbč.
ǁ sukant išvalyti, išmalti: Jau i̇̀šsuktos girnos – do malam Klt.
ǁ Pbs sukant išskirti, išmašinuoti (pieną): Vakare, prieš gulant, verda šeimininkė žirnienę trintinę, pabalina išsuktu pienu! J.Balt. Tu, vaikas, paimk ir išsùk pieną Slnt.
| refl. tr.: Reik da pieną išsùkties End.
ǁ išspausti: Iš dviej šitų namelių i̇̀šsukėm daugiau kap keturiasdešim kilų medaus Rod. Mano darbas buvo jau išsuktus, tuščius korius nešti tėčiui A.Vencl.
| refl. tr.: Oras gražus, išsisùksiu medų savo Dj.
ǁ išdirbti (odą, kailį): Buvau vieną karvės skūrą išsùkęs Sml.
^ Papulsi tu mano rankosan, aš tave išsuksiu kai sirmėtį! Tvr.
| refl.:
^ Kol žmogus neišsisuks kap skūra, tol nemokės gyvent Arm.
12. tr. maišant, sukant ištrinti: Trynius reik išsùkti su sukru ir tik tumet dėti į medauninką Vkš. Kiaušinius sumušt, išsùkt gerai Sk. Išsuktas padažas pasūdomas, įberiama raudonųjų pipirų rš.
| refl. tr.: Turu juodųjų serbentų išsisùkusi Krš.
ǁ maišant, plakant pagaminti: Kaip seniau gerą karvę turėjom, i̇̀šsukei [sviestą], savaitė – i vėl suk Ssk. Par Kūčias aguonų pieno išsùkdavo Sk. Gal da pusryčiam kokios košės išsuksiu Skrb.
13. tr. susukant, suvejant padaryti: Tokia rykštė buvo iš beržo išsuktà Str. Kliūbus paema, i̇̀šsuka, i̇̀šsuka i užvynio[ja] ant mieto Varn. Kad nuvažiuosma į pievą, ta (tai) karklyną nusipjausma ir išsùksma tus atsaičius Vvr.
14. tr. ką susuktą, suvyniotą išvynioti, išleisti: Iki jis kapą [kūlelių] išdengė, aš pusantros išsukaũ Alv.
| refl. tr.: Kitąroz [šuo] ir iš popieriuko išsi̇̀suka pats [saldainį] Str.
ǁ išskleisti: Paskui, nerasdamas ką pulti, [kalakutas] išsuko uodegą ratu ir iškilmingai nužingsniavo toliau į kiemą I.Simon.
15. tr. SD323, N išvyti (iš ritės): Mama išsùks vilnas iš ratelio, tada pradėsiu megzt Rm.
| refl.: Išsisukusi (išsileidusi) špūlė N.
ǁ išskirti suvytą, sudvilinkuotą siūlą ar išlyginti garankštį: Jei besivydama laumė nutveria berno kelnes ar sermėgą, suplėšo į gijas arba išardo po vieną siūlelį ir net juos išsuka rš.
| refl.: Kamūlį vydamas, kietai subrauk siūlus, kad spaliai išbirtų ir gurgždūlės išsisuktų Šts.
16. tr. šokant apsukti ratu, aplink: Par ranką i̇̀šsuki panelę Sk.
ǁ pašokdinti: Vedu panas išsùkova po šokį Dr.
17. intr. LL323, BŽ55, DŽ, NdŽ, Jon einant, važiuojant pasukti į šalį: Ar ne geriau būtų mums kur nors išsukus iš kelio ir pernakvojus? A.Vien. Tiktai, žiūrėk, niekur iš takučio neišsùk: kad išsùksi – motinos neberasi (ps.) Klvr. Nei paklydova, nei iš kelio išsukėva, bet važiavova stačiai pas Svirplį Blv. Traukiniams einant išsukamai̇̃siais keliais, reikalingas ypatingas atsargumas VĮ.
| refl. Lp: Svetimi žmonės dar už varsto antro, ligi tik išsisukdami iš vieškelio, jau klausias kelio Vaižg. Pametė kelią ir įvažiavo ing tankų karklyną teip, kad niekur negalėjo išsisùkti BM263(Šl). Gaudėm kumelę, bet iš kelio išsisùko, pabėgo į plentą Jdr.
| Kai saulė išsisuka iš pietų, banda sustoja antrą sykį M.Katk.
ǁ praleidžiant pasitraukti į šalį: Jis nori išsukti vestuvininkams iš kelio I.Simon.
| refl.: Paliepė … skambalą pririšti, kad … visi žinotų, kad „činauninkas“ važiuoja ir kad visi jam iš kelio išsisuktų TS1897,11. Išsi̇̀sukė žmogus iš kelio ir laukia, ligi praeis autobusas Ds.
ǁ padaryti posūkį, vingį: Nuo to storulio ąžuolo išsuka takas dešinėn rš.
| refl.: Po kairei išsi̇̀suka keliukas Ukm. Ežeras išsi̇̀suka ir ties mumim Dg.
18. išvykti, išsidanginti: Gerai, kad jis išsi̇̀sukė iš namų – bus ramiau Ėr. Nebesulaukiam Viktoro: išsi̇̀sukė nuo ryto ir negrįžo Slm. Tu suksies ir išsisùksi, o man reiks likt Pv. Tie varlės viščiokai vėl an kelio išsi̇̀sukė Antš.
19. tr. padaryti kreivą, iškreivinti, iškraipyti: [Reumatas] kriūtinėj kaulus guzais i̇̀šsukė Klt. Ramatas i̇̀šsukė, išvarė kaulus Vrn. Mano pirštai jau išsukti̇̀ Aln. Jos rankos i̇̀šsuktos, tai skauda, kai blogas oras Mrc. Statant naują namą nereikia dėt perkūno muštų ir vėjo išsuktų medžių, ba perkūnas muša LTR(Auk). Akys i̇̀šsuktos, išmaliavotos, in žmogų nepadabna Klt. Jų dirvos nėra tiesios, ali aneję pono dvaran ir i̇̀šsuktos kap gyvatės (labai vingiuotos) LKKXIII124(Grv).
| refl.: Kamašeliai išsisùkę, išsikraipę Klt.
20. tr. prk. pakeisti, iškreipti: O aplink Rietavą (į vakarus) lala išsukta kalba JJ.
ǁ pakreipti norima linkme (kalbą): Jis visada kalbą išsùks pagal savo (savo naudai) Dkš. Dabar jau kitep i̇̀šsuka (aiškina) Dg.
ǁ sugalvoti atsakymą, išspręsti (užduotą klausimą): Aš kito klausimo negaliu išsùkt Krč.
21. tr. išnirti: Kur leki! Išsùksi koją Klvr.
ǁ VoK133(Mrj), L, Rtr, Trš, Mšk, LTR(Rk), Imb sukant išstumti iš sąnario, išnarinti: Pagavo už rankos, patraukė ir išsùko ranką Vkš. Išsuktà ranka, negalėjo nieko daryt JnšM. Ìšsukė pirštą Dglš. Visai koja išsuktà paršui Rz. Kai kalaitė neklausė, pamotė išsuko jai koją LTR(Šil).
| refl. tr. Rtr, NdŽ, LKT256(Slč), Trk: Ko tik kojos neišsisukiau, kap kadokas kryptelėjo Lš. Jie kasdien pliekias: tai ranką išsi̇̀sukė, tai ančiakį išsidaužė Slm. Išsisukė uodelis savo miklius sparnelius LLDI380(Mrk).
ǁ išlaužti: Du dantis išsukė, šonakaulį išlaužė LLDI386(Ck).
| refl. tr.: Gali dantis išsisùkt, tokius riešutis bekąsdamas Trgn.
22. tr. impers. išstumti iš vietos (skaudamą akį): Strošnai sukė tiesiąją akį ir išsukė – nieko nebematau Vrn.
^ Kad jam akis išsùkt, kad žverblėt anas an sniego kai ragana! Prng. Kad man akis išsùkt, kad tas arklys blogas! Dg.
23. tr. impers. įtrinti (guzą): Maliau maliau – guzus an rankų i̇̀šsukė Pls. Čionau i̇̀šsukta guzas Ml.
24. tr. impers. kurį laiką skaudėti, gelti: Ìšsukė man parnakt dantį Ds.
25. refl. Kdn išsilenkti, ištrūkti, pasprukti: Jis išsi̇̀suka (išspriūsta) kaip koks ungurys KI1. Nejaugi meška nuo jo raginėlės gyva išsisùksiant? BM68(Žb). Savo pažadėtąją norėjo pabučiuot, ale ta išsisuko ir pabėgo BsMtII101(Nm). Mes patys būtum tavę ieškoję, ir tada iš mūsų rankų būtum neišsisukęs LTR(Slk).
26. tr. LTR(Al), Up, Dr padėti išvengti ko, išgelbėti iš keblios padėties: Užmokėsiu advokatuo nesigailėdamas – išsùks muni! Vkš. Gentys išsùko – būtų varžytynės buvusios Krš. Vaiką sukau ir išsukáu nu kantono Šts. Iš Erodo nagų tėvai jį išsukė Gmž.
ǁ intr. išsigelbėti, išsiteisinti: Pakliuvau vokyčiams. Pakol iš ten beišsukáu! Kal.
| refl. M, J, NdŽ, Kbr, Žvr, Jrb, Prn, Srv, Mšk, Pn, Ėr, Ds, Jdr, Všv: Buvo pakliuvęs, bet išsi̇̀sukė Š. Neišsisùksi, krupi, vesu pri daktaro! Krš. Ot, delto šiap tep ir išsi̇̀sukiau iš bėdos Rod. Vis tep išsisuki kap žalmargis su uodega Gs. Tarnaitė tik ir džiaugiasi iš darbo išsisukusi Pt. Gal išsisuksi̇̀ (išgysi) be ligoninės Krs. Vyrai moka išsisùkti nu numų darbų Krš. Išsisukáu nevažiavęs: prastas y[ra] nakties važiavimas, gal paklysti Šts. Senas esi, be karšybos neišsisùksi Krš. Jaunas žmogus gali, senas turi mirti, todėl ir Elzbieta neišsisuko nemirusi M.Valanč. Išsisùkt išsi̇̀sukiau, ale uodegos nėr (ps.) Dv. Ir tu misliji, kad išsisuksi, išsimaluosi su savo tokiu nežinojimu? P.
^ Kur vargas žmogų traukia, nuo jo neišsisuksi LTsV206(Vrn). Nuo nelaimės neišsisùksi Prn. Nelaimėse ne verk, bet veizėk, kaip išsisukti VP32. Nuo blogų liežuvių neišsisuksi, o geri žmonės užjaus LTR(Srd).
27. refl. išsiversti: Netarnavusi aš negalėjau niekaip išsisùkti – tėvai labai biednai gyveno Nv.
28. tr. Š, NdŽ apgaule, suktybe išgauti, išvilioti: Kam turtą išgauti, išsùkti KII251. Jei kada pasiseka koks palivarkiukas iš jų rankų išsukti, tai negut per apgaulę, kitų vardu Vaižg. Tai padūkus: i̇̀šsuka iš tos bobutės pinigus, i gana Stak. Žiūrėk, ir išsùks iš to durniaus armoniką Skr. Kad tu būtum galvą trūkęs, o ne dukrą man išsukęs LTR(Ps).
| Kol iš jo tą pasižadėjimą išsùkom, tai praejo daug laiko Up.
◊ gálvą išsùkti Lkm, Ob, End privarginti, prikvaršinti: Galvà išsuktà jai – devyni vaikai Vn. Ìšsuka gálvą vaikai, nepameni, nei kur ką pasidedi Skdt. Nuo to skaitymo ir gálvą i̇̀šsuka Mlt. Jau mano senos galvà išsuktà, iškrutėta Tvr.
gluzdùs išsùkti atimti protą: Kad tau velnias gluzdùs išsuktų̃! Nč.
iš galvõs (iš gluzdų̃, iš prõto) išsùkti (išsisùkti)
1. pasimiršti: Buvau Balatnoj ir nieko nepirkau – visa i̇̀šsukė iš galvõs Arm. Buvau medžiuj ir i̇̀šsukė iš gluzdų̃ parnešt šluotą pečiun Vrnv. Man ką tu sakei, tai visai iš proto išsisukė Lš.
2. atimti orientaciją; sukvailinti: Jį bėdos iš galvõs i̇̀šsuk[ė] Ml.

káilį (kauniẽrių, kiaušùs) išsùkti išsigelbėti, išvengti: Raitės, raitės ir išsùko káilį – nepakliuvo Jnš. Nuo vokiečių kauniẽrių i̇̀šsukė Dbk. Suko, suko i išsùko savo kiaušùs Gs.
liežùvį išsùkti šmaikščiai pakalbėti: Aš negaliu tep gadnai išsùkt liežùvio kap anas Lz.
paskuti̇̀nis šriū̃bas išsisùko visai sukvailiojo: Eik eik, paskuti̇̀nis šriū̃bas išsisùko anai Ms.
sprándą išsisùkti žūti: Iškrito uodas iš ąžuolėlio, išsisuko sprandelį LTR(Vb).
úodegą išsùkti išsigelbėti, išvengti: Tai išsukai̇̃ úodegą nuo darbo? Klvr.
nusùkti, nùsuka, -o (nùsukė)
1. tr. N, K, DŽ, Brs, Dgč, Aps sukant, kreipiant nulaužti, nutraukti: Sukinėjo durų rankeną ir nùsukė NdŽ. Jis nusùko raktą J. Nùsukiau raktelius, jis šmaukš ir padarė naujus Rm. Vieną naktį atėjo vagis, nusuko spyną, kur buvo staininiai arkliai, pasimovė ir jau vesis BsPIII9(Nm). Tiek to, nepjauk tų karkliokų, ba da dalgę nusuksi Ktk. Pirmą brūkį kai braukiau, grėblio galvą nusukau KlvD22. Jau nùsukta grėblio du dančiai Dglš. Vė[ja]s nusuko obelę Šts. Tokią šaką nùsukė vėtra Kp. Audra sukte nusùko eglės viršūnę NdŽ. Rytmetį tujau nusùksu [alijošiaus] ragiuką, tujau į medų – nu to pagijau Pln. Nùsuktu ragu karvė Sug. Nugriuvo uodelis ir nùsukė sparnelį Aru22(Dv). Kam ranka nusuktà, kam galva LKT273(Krs). Gaidžiuo sprandą nusùko, mums šviežienos pataisė Vkš. Nekišk nagų į mašinos krumplius – nusùksiu (sukdamas nupjausiu)! Jrb.
^ Nu, ir miltai – tik dešimtam galva nusukta (labai rupiai sumalti) KlK13,98(Šln).
| refl. tr. Mrk, Trk: Kai pas mum yr ragaišio, tai, kas tik nori, tas ir nusi̇̀suka po šmotą Užp. Paporyk porą, kap šoko vilkas per tvorą, nussukė koją Rod.
^ Nagi vis tas skerdžius padarė, kad jis būtų kojas nusisukęs, dar turgun eidamas! V.Krėv. Eik sau, eik, nors ir kojas nusisuk! KrvP(Lnt).
ǁ refl. tr. išsinarinti: Nusi̇̀sukiau pirštą NdŽ.
ǁ Jrb, Vkš, Dj kreipiant iš normalios padėties, įskaudinti: Neišmokai – duok ausį nusùksiu Lnkv. Mun ka nusùko ausį, kad aš pri žemės prikritau Trk. Mokytojis seniau, būdavo, ausis nùsuka, kertėn pastato, paklupdo – kaip nebijosi?! Mžš.
| Ir mediniai teip nùsuka (nuvargina, išklaipo) kojas Dbk.
ǁ refl. tr., intr. pasitempti (sąnarį): Galvos negaliu pajudinti, musti sprandą nusisukáu Ms. Nešiau maišą, parvirtau, buvau strėnas nusisùkusi Brs. Strėnoms esu nusisùkusi Šts. Arklį nulaužtu sprandu mainė į kumelę nusisùkusioms strėnoms Šts.
2. tr. sukamu judesiu numauti, nusmaukti išviršinę dalį: Nusùk žievę nuo stiebo Grv.
3. tr. OG223 padaryti (ppr. švilpynę) iš atkepusio luobo, sukant nusmaukto nuo šakelės: Žilvutinė [dūda] lengviau nusùkt nekap liepinė Grv. Švilpius nusùko iš alksnio medžio Vkš.
| refl. tr. Grv, Ign: Aš aiškinau vaikinams, kaip galima nusisukti švilpuką I.Simon. Nuginė bandą raganos vaikas ir nusisuko iš to gluosnio … vamzdį DS150(Vdk). Katinelis pasisiuvo sau tarbelę, nusisukė dūdelę (ps.) Dkšt. Dai nueikie girelėn, nusisukie triūbelę LLDI237(Tvr).
4. tr. Vkš sukant suformuoti, nužiesti: Ot rankas turėjo: tokius uzbonus nusùkdavo! Krš.
5. tr. S.Dauk, BM330(Šv), Lkv, Lp sukant nuvyti: Nusuk mun iš trijų šakų kanapinę virvę Klp. Nūsùks virves iš kanapių i raištys karves – lenciūgų nebuvo Grd. Pantis nùsuktas, tik storokas Mlt. Iš smilčių nusuk kančiuką, kad būt kuo paplakt arkliuką V.Kudir. Iš vyčių nebenusùkčiau [spragilo grįžties] Grz. Ievos ar karklo vyčių nusuktos ekėčios išejo iš mados Šts.
| refl. tr., intr. NdŽ: O kitsai [vaikų pulkas], botagus sau iš plaušų nusisùkęs, pauškėjo be kelnių šen ir ten bėginėdams K.Donel. Par visą žiemelę ištursavo pas kitus, ė sau ir pančio nenusi̇̀sukė Ds. Virvė vijasi aba nusisuka ilga SPII158.
| Šokinėjo, bėginėjo pempelė po pievą, nusisukė, nusisukė juostelę raštuotą (d.) Prng.
ǁ nupinti: Tų ąžuolų tokį storą nusukaũ tą vainiką Jrb.
6. refl. tr. susikrauti (lizdą): Paukščiai nusisuka lizdus rš.
7. tr. ką užvyniotą, užsuktą nuvynioti, atpalaiduoti: Tos vielos buvo pririštos a už trijų kampų, o vaikai atėjo, nusùko i paliko Jrb.
| refl. tr.: Šalką tokį storą vilnonį nusisùko – še, neškis, ir atidavė ma[n] Skr.
8. refl. kam įtvirtintam, prisuktam atsipalaidavus atsiskirti: Nusi̇̀sukė muterka, i ratas nulėkė Dglš.
9. tr. nupjauti užsimojus (dalgiu): Reik su dalgiu nusùkt tą žolę Jrb.
10. tr. sukant įtraukti: Šviesa nusukta, kad nerūktų I.Simon. Nusùk lempą (jos dagtį), palik tik ką gyvą Vvr.
11. tr. sukant ratu, atskirti (rėtyje stambmenas): Reikia nusùkt varpos [rėtyje] Knv. Atsinešk miltų gorčelį ir nusùk (išsijok) Pls.
12. tr. nubrūžinti, nuzulinti kuo apsuktu: Paspėlęs medelis dėl to, kad gyvolių nusuktas su lenciūgais Šts.
13. tr. Rtr, Jdr nukreipti į šalį, nugręžti: Eina marti pro šalį i galvą nùsuka Ėr. Jis eina galvą nusùkęs i nesustoja, kad jam ką sakai Lnkv. Nebegalėjau benusukti akių nuo to lango, pro kurį tave pamatydavau Vaižg. Nusukáu šūvį į šoną ir nesužeidžiau žmogaus Šts. Į kur katės uodega nusuktà, iš ten bus svečių su pyragais (priet.) NdŽ.
| Avis jau miežiūs, tą bėk nusùkti Als.
| Ravo galą nusuko suvisu į mano rėžį Žem.
| refl. intr., tr. Š, Rtr, Mšk, Skrb: Ji pasistiepus pakštelėjo į žandą, pataisė nusisukusį kaklaraištį rš. Kvartūgas nusisùko ant užpakalio, belakstant par dieną Užv. Viena šaka labai buini, į šiaurę nusisùkus Vdžg. Nusisuko ant sienos, būsiąs bemiegąs Žem. Kur nors į sieną nusi̇̀suki i juokys KlvrŽ. Tu man burnon ūturk – nusisùkus nesgirdi Dglš. Kai gaspadinė nemato, nusisùkus (nuošaliau pasitraukusi) suvalgai šmotelį Skdt. Žiūr į šalį nusisukęs kai vagis NžR. Labai geras būni, kada miegti i dantis į sieną nusi̇̀suki (juok.) Trš.
| prk.: Jojo gentis nuo jo šalin nusisuko (paniekino, nutraukė santykius) Ns1832,8.
ǁ Vkš prk. nukreipti (kalbą, reikalą) kokia linkme: [Šarūnė] mato – Domicelė patikėjo, tačiau dėl visa ko nusuka kalbą į šoną V.Bub. Nejučiomis buvo nusukęs kalbą ir apie Petro Marės gimines A.Vien. [Kalbėdamas] nusùko, ka ne valdžia, o karas kaltas Plv. Nesunku buvo nusukti dalykus taip, kad bendro visų partijų suvažiavimo nebūtų rš. Baltramiejus jį į [krikščionių] tikėjimą nusukęs brš. Jis esąs … skaitęs, kad del visų tų ant jo nusuktųjų (jam priskirtųjų) vagysčių … 500 markių pažadėti esą tam, kurs jį sugausiąs TP1880,43.
| refl.: Toli apie ką kita nusisukau; grįšiu prie maitinimo ir duonos dalinimo Sln.
14. tr. Jdr nustumti į šalį: Pakabinsi katilą, o ka nereiks, nusùksi i tą [v]ąšą, teip pasuksi Nt. Vanduo pakilo, lieptą nusùko Jrb. Nū̃sukamas tiltas išilguo upės paliekta Prk. Vė[ja]s nusùko žardinę, vargu nevirs Šts. Į šoną nùsukė debesį Ėr. Nusùko lytų šalimis Šts.
^ Kad taũ nusuktų in sausą medžią! Arm.
| refl.:
^ Vėjis nusisùko į kitą pusę (šeima susitaikė), gerai gyvena Krš.
15. intr. Š, NdŽ, Gdr, Pc einant, vykstant nukrypti į kurią pusę: Galą ejom kartu, o paskuo ans kitur nusùko Up. Nùsukė anan šonan vežimas Aln. Kartais kone viso kiemo vyrai nusukdavo į karčemą degtinės maukti prš. Mažu nusùks tas lytus į šalį Gs. Buvo bepasikelą tokie nejauki debesys, bet nusùko į šalį Plt.
| prk.: Nusukęs (persimetęs) į rašybą [nuo kalbos mokslo] rš.
| refl. KII255: Kaip eisit, tai tik keleliu, o tada nusisùkit in čia Čb. Kaip nors ištverti, kol nusisuks kur vėtra! B.Sruog. Debesỹs nusi̇̀suka į žiemius, nebelis Ėr. Nuo Adutiškio ejo, ejo [debesis] ir nusisukė šonan Pst.
| prk.: Turėjau biškį į šalį nusisùkti (imti kitką dirbti) Krtn. Ilgainiu giltinė nusisuko į kitą pusę M.Valanč.
ǁ refl. padaryti posūkį, vingį (apie upę, kelią): Kitasai vėl klonis … nusisuka labai toli pietų linkui LTI89(Bs). Tidikas nusi̇̀suka ant Mituvos Šmk.
16. nuvykti, nusidanginti: O kurgi tam tarpe nusisukai? N. Jis nusi̇̀sukė pas mergas – dirbs mat! Slm. Nereikia jiem nei apseit, nei paduot karvėm: kap tik sutemo, tai ir nussukė kieman Arm. Ona gal an Petrą nusi̇̀sukė Ds. Ta nusi̇̀sukė an aną galą [sodžiaus] – eik jos dabar ieškoti! Ėr. Kaip tiktai [vanagas su šuniu] nusisukusiu į vestuvių šoną, tuoj šis (vanagas) pradėjęs vištas kvarkinti S.Dauk. Atsiskyręs nuog tėvo savo ir ing tolą šalį nusisukęs … visą turtą išgaišino SPI149.
17. tr. Krok, Dr apgauti: Na jau dabar tai jau mane, švoger, nusukai̇̃! Skr. Vakar mane nusùko rubliu KzR.
ǁ Klp, Brs, Vkš, Trk, Vž, Stl, Jrb, Lp, Pls, Ut, Dgl, Lel, Sv, Pl, Rk, Aps neatiduoti, kiek priklauso, nuvogti: Nusùkti svorį DŽ. Tik nenusùk mokėdamas! NdŽ. Man sviesto užpylėt, o vaikams ne? Kodėl nuo jų nusukat? V.Bub. Kiek jis nùsukė man algos per visą laiką, tai baisu ir pamanyt Vrn. I tris rublius, i medžių vežimą nusùko Šts. Jug tas judošius mun dešimtinę nusùko par akis Plt. Nu savęs nusùkusi paskutinį grašgalį atidaviau Skdv. Jam ir raidės nenusuksi LTR(Ds).
| Paskutinę dieną, būdavo, nùsukam – neinam ganyt Ktk.
^ Geriau savo pridėti negu svetimo nusukti KrvP(Drsk).
| refl.: Kad išsivarytum [naminės], tai vis nusisùktum nuo vyrų [savo reikalams] Mlt.
ǁ atskaityti, nepriskaičiuoti: Nūsùko aktarą, ka nekėlėmos iš sodos Grd.
ǁ pavogti, nudžiauti: Jeigu norit, tai ir velniui šnirpštoką nusuksiù! (toks drąsus ir sumanus esu) Švnč.
18. refl. išvengti, išsisukti: Jūs tai tik ir dyrot, kad tik nusisùkt nuo darbo Užp.
19. refl. Ps, Kri suliesėti, sumenkti, sublogti: Par tą ligą visai nusisukáu Vkš. Nusi̇̀sukė, nusibaigė, ka i pažint sunku Všk. Tu nusisuksi visiškai, tą pypką bečiulpdamas Jnšk. Nusisùkęs vargšas, į žmogų nebepanašus Lnkv.
20. refl. nunykti, nusibaigti: Tavo dėdė jau ar nusi̇̀sukė? Vb. Kažkas blogoms akims į muno paršelį paveizėjo: pradėjo nebaugti i nusisùko Vkš. Gavo sukinį avis i nusisùko Pvn. Kas Trijų karalių vakare verpia, to avelės kaituliu nusisuks MTtV144(Sk).
◊ aki̇̀s nusùkti nekreipti dėmesio, nesidomėti: Negražu nuo ligonio aki̇̀s nusùkt Vlkv.
akių̃ nenusùkti (nuo ko) įdėmiai žiūrėti: Jis žiūri ir žiūri – akių̃ nenùsuka nuo manęs Rm.
gálvą nusùkti Gr, KlvrŽ nužudyti: Jeigu pastebėsiu tamstą kreivai einant, tuojau galvą nusuksiu J.Balč. Už liežuvį ne vienam gálvą nùsukė Vlk.
gálvą nusisùkti
1. Št, Sv, Kvt užsimušti, žūti: Nors gálvą nusisùk bedirbdamas (labai daug darbo) Ds. Kad tu kur galvą nusisuktumei! LTR(Rs).
2. apie didelę netvarką patalpoje: Niekas nesutvarkyta toj būdoj – baisu, da gálvą nusisùktum Slm. Na ir tvarka tvarkelė – gálvą nusisùkt gali Mrj.

kãklą nusisùkti Grv, Str žūti: Landžioj[o] kelis metus pas mergą – kad būt kãklą nusisùkęs! Rod.
kójas nusùkti ant dùrų mirti: Jau būčiau nusùkusi kójas ant dùrų, kad ne tie vaistai Skdv.
krãmę nusùkti užmušti: Nutversu tą krupį, krãmę nusùksu Krš.
krãmę nusisùkti žūti, užsimušti: Krãmę kame nusisùksi, i būs gerai Ub.
liežuviùs nusùkti apkalbėti: Žmonims buvo kur liežuviùs nusùkti Krš.
meškà nusisùktų gálvą apie didelę netvarką patalpoje: Gyveni kaip kiaulmigė[je], ir meškà gálvą nusisùktų Tt.
nósį nusùkti
1. Ds liautis kreipus dėmesį: Kai gerai, tai ir svetimas pagaili, o kai bėda, tai ir savas nosį nusuka J.Balt.
2. užpykus nusigręžti: Tai ko dabar nusukai̇̃ nósį? Mrj.

sprándą nusùkti
1. Ds užmušti: Ar nebijais, kad jie (ponai) dėl to tau sprándą nusùktų? K.Donel. Jei manęs neklausysi, tai sprándą nusùksiu KlK23,90(Jnš). Aš jam paskutinį sprándą nusùksiu! Rmš.
2. žūti, užsimušti: Nelipk aukštai: kai dėsies, sprándą nusuksi̇̀ Sld.

sprándą (strė́nas) nusisùkti Švd, Grž, Šmk, Sur, Gr žūti: Šventadienį nors sprandą nusisuk, – sakydavo, – bet tik pirmadienį iš ryto prie darbo būtumei LzP. Neduokias, nemandravok – sprandą nusisùksi! Rdn. Krito ant galvos ir nusisùko sprándą LKT116-117(Žlp). Duok Dieve, kad jis ant lygaus lauko sau sprandą nusisuktų KrvP(Ndz). Toks strė́nas nusisùks vis tiek kumet nors Vvr. Girdžiu – girioj vaivoja: lėkta uodelio iš ąžuolėlio, nusisukta sprandelis (d., r.) J.Jabl. Išpuolė uodas iš ąžuolėlio, nusisùko sprandẽlį JD879, JV1080.
vélnias nusisùktų kóją apie didelę netvarką patalpoje: Jau toj priemenėj tai ir velnias koją nusisuktų! Mtl.
pasùkti, pàsuka, -o (pàsukė)
1. tr. N, Rtr, Grv priversti pajudėti apie savo ašį: Pasùk raktą, ir atsidarys J. Jie iešmą kelius kartus pasùko NdŽ. Kad nori įsileisti tos sulos, tad tą varpstę reik pasùkti LKT45(Lž). Užsimauk žiedelį, sako, vieneip pasùk – būsi vaikelis, antreip pasisuksi – mergelė (ps.) Krt. Nuo pusės latakelio pastatei, nuo toliau pàsukei, tai nigdi anas (ridenamas kiaušinis) naprosniai (veltui) nenueis, vis pakliudis kiaušinį Aps. Romas atrišo malūno sparnus, įsibėgėjęs juos pasuko P.Cvir. Raunant grybą, geriausia palengva pasukti jį aplink jo ašį rš.
| prk.: Gvintelį moka pasùktie (gerai tvarko) Dgč. Istorijos rato atgal nepasùksi DŽ1.
^ Ana (bitė) taip daro: sugnyba i pàsuka (labai įgelia) Krš.
| refl. Rtr: Raktukas be garso pasisuka durų spynoje rš. Kap rėžiau šuni kuolu, tai passùkdamas nuej[o] Vlk.
ǁ įjungti sukant: Elektriką pàsuki, ir tuojau švinta Rsn. Reikia pasùkt radiją Jrb.
ǁ pavaryti (laikrodį): Laikrodį pasùkti į priekį NdŽ.
ǁ intr. paskambinti telefonu: Kam dar paskambinti? Tamašauskui į „Vienybę“. Tam pataikūnui, viršininkų klapčiukui. Reikia pasukti, verkiant V.Bub. Pirmadienį gali pasùkti iš ryto Šlu.
ǁ LTR(Grz), Antr, Ml, Vlk galėti, įstengti sukti: Nieko nebus, plikom rankom nepasuksi̇̀ Sb. Įneš ratelį nepasukamą, pririš kuodelį nepaverpiamą (d.) Mšk.
2. tr. Krš sukant kiek iškelti į viršų.
| refl. tr.: Pasisùksi, ka nerūktum lempa – šauks, ka daug žiubalo išdegini Krš.
3. tr. padaryti reikiamą apsukimą (pjaunant dalgiu): Dalgį tiktai kartą pasukai, ir jau – šmirkšt! – nebėra ašmenų J.Balt. Šiemet mūsų pievos inžėlę kap pasùkt (reikės imti plačias pradalges) Nč.
| Pasuko giltinė su dalgiu, ir baigtos tavo dienos J.Paukš.
ǁ galėti, pajėgti pjauti (dalgiu): Vaikas jau dalgę pàsuka Mžš.
ǁ Jnšk, Skrd kiek papjauti dalgiu: Imk dalgį ir pasuk dobilų arkliams V.Bub. Gal atolo man pasuksi? Pc.
4. tr., intr. pajudinti ratu, aplink: Smagiai pasuko paplavų kibirą ir šliūkštelėjo į duobę rš. Nuog miežio an akies per zerkolą pati špigą pasuk – pragaiš (priet.) Vlk. Ateis laikas – ir šaudyklę paspausiu, ir kardą pasuksiu (pavartosiu, pamostaguosiu) V.Myk-Put. Pelenų tarbikes turėsim, ka pasùksim par akis! (per Užgavėnes) Žg. Autakoju pàsukė, pàsukė, pašluostė, i čysta Klt.
5. refl. sukantis palakioti šen ir ten: Pirmojo sniego pūkeliai pasisuko padangėje, nedrąsiai prikibo prie suvytusios žolės P.Cvir.
6. tr. NdŽ pašokti darant ratą, ratelį: Jie kalbėjo, giedojo Kalėdų giesmę ir paskui pasuko ratelį I.Simon.
ǁ refl. tr., intr. pašokti sukantis aplink, ratu: Pasisùkti porą valsų NdŽ. Kai pasi̇̀suki, andarokas net balanas užgeso Vdn. Tautinių šokių ratelyje dar kad pasisuks [bobutė], dainą kad užves – neatsigėrėsi sp.
7. tr. NdŽ pamaišyti kokiu įrankiu: Tai viralas – pasùkt negalima (labai tirštas) KlK13,97(Kp). Kuo pasuksme? – Katės kojele LMD.
ǁ NdŽ, DŽ1 kiek paplakėti, pamaišyti gaminant (sviestą): Pasùk sviestą, kol aš vandens atsinešiu Jnšk. Aš jau privargau, dabar tu pasùk [sviestą] PnmR.
8. tr. Dkš įmaišyti (miltų), pablęsti: Kai viralą miltais pasuki, tai pasidaro tuknesnis Kp. Pasuktà bulbienė daug gardesnė Pnd.
| Pasuku miltų – vaikų kaip stintų LLDI97.
9. tr. sukant kiek išspausti: Štai ir bitelės koptos, medus imtas, suktas… – tiktai pasuktas, ne išsuktas J.Balt.
10. tr. NdŽ sukant, vejant padaryti: Pavartė, matyt, maišų šitas žmogus begyvendamas ir mėšlo pamėžė, ir rąstų pakilnojo, ir knatų, matyt, gerai pasuko J.Balt. Virves pasùkti DŽ1.
11. tr. sukant su jungti dvi gijas, du siūlus į vieną, sudvilinkuoti: Pàsukam siūlus ir tada mastom Dv. Šeivose visi pasukti̇̀ siūlai Klt.
12. tr. paraityti: Jis pasùko ūsus NdŽ.
| refl.: Ma[no] dieduko plaukai passùkę Dv.
13. refl. tr. pasirišti po kaklu: Žaliai raudonai margą skepetaitę pasisukęs Tat.
| Jaunas vyras ir kaklo nepasisuka (be kaklaryšio)! Ilg.
14. intr. BŽ271, NdŽ, Knt, Kv einant, važiuojant, skriejant pakrypti į kurią pusę: Pajoję kiek nuo palapinių, jie pasuko plačiu taku, ėjusiu į mišką J.Balč. Vanagas pasirodė iš anapus trobos ir pasuko pakluonėmis J.Jabl. Moteriškė pasuko prie durų rš. Turbūt ir dabar ne čia pasùkova. Grįžkiva atgal, eisiva į pietus rš. Jin pasùko į pakluones, o ten tvoros – vanduo, tvoros – vanduo Mšk. Kaip pasùkta ir angriūta išilgos Pb. O kitas laivas i pasùko į šalį Vkš. Kap tik žmogus pàsuka prieg pempei, tai ana sako: pyhi, pyhi Dv.
| Saulutė pasuka į vakarus S.Nėr.
| prk.: Glaudesnių ryšių su žmonėmis linkme pasuko teatrai rš. Daugelis baigusių vidurines mokyklas pasuka į aukštąsias sp.
| refl. Amb, Lc: Jis pasisùko takeliu per mišką NdŽ. Petras išėjo iš miško, pasisuko stačiai per kelmynus į tą pusę, kur geležiniai žvangėjo Žem. Aš pasisukáu pro kapus – o ka bijau, ta bijau! Varn.
| Tai gaidys užgiedojo, tai žvaizdės pasi̇̀suka – i žino laiką [senovės žmonės] Vdk.
| prk.: Rugpjūčio pabaigoje vasara pasisuka į rudenį sp.
ǁ refl. prk. įgauti kitą kryptį (apie kokį reiškinį, dalyko eigą): Grįždamas namo, visą kelią galvojo, kaip kartais keistai pasisuka žmogaus likimas J.Avyž. Matau, kad čia viskas gerojon pusėn pasisukę J.Balt.
ǁ refl. padaryti posūkį, vingį (apie kelią): Kelias pasisùko į kairę DŽ1. Takas staiga pasisuko, ir mes nepaprastoj lomoj atsidūrėm J.Jabl. Kelukas pasisuks pry ežero, tu keluku nesukias – skersai plento išeisi End.
15. tr. I, P pakreipti į šoną ar atgal, pagręžti kita linkme, puse: Aš pajuntu žvilgsnį, įremtą į mane, ir bijau pasukti galvą, pasižiūrėti V.Bub. Teip skauda galva – akių pasùkti negaliu Mžk. Aš pačiu laiku sučiupau jai už rankos, pasukau visa jėga ir atėmiau nedidelį popieriaus lapelį rš. Pasùkdavai [televizorių], i tuo pasitaisydavo, gerai imdavo rodyt Jrb. Negerai pastatė – reikia pasùkt Rg. Mašiną atgal ant Endriejavo pasukáu Vž. Pàsukiau [mašiną] šonan, žiūriu – žmogus guli in kelio Ktk. Pasùk arklį pri durų Šts.
| Bėk, karvę pasùk (nukreipk atgal, sugrąžink) – į miežius eina Užv. Kiekvienas, mokąs žavėti, būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs sutraukti perkūnijas ir krušas, pasukti kitur vėjį M.Valanč.
| prk.: Likimas pasuko mano gyvenimą nauja, visai nenumatyta linkme rš.
| refl.: Pasisukęs šonu ir galvą įtraukęs į pečius, jis priėjo prie vieno suimtojo rš. Pasisùksi ant Šerkšnėnų, klausysys – dainiuo[ja] vaikiai, mergės Trk. Tik anas pasi̇̀sukė vienon pusėn, pasi̇̀sukė kiton – žiūrėk, koks aš puikus Slk. Jeigu kartais kas nepatiko, pasi̇̀sukam, patyliam ir vė kalbamės Žg. Pasilenkiau, pasi̇̀sukiau – nemožna atsidust Aps. Ateis ant kožno iš jūso [ta valanda], jog nebgalėsit anė ant šonu bepasisukti P. Teip sunkiai susirgau, kad negalėjau į lovą (lovoje) pasisùkti Plšk. Kurion pusėn klumpė pasisuka (metant per Kūčias), te ištekės LTR(Rk). Jei nepasisuks vėjas, gali lyti visą dieną I.Simon.
ǁ refl. pajudėti, žingsnį žengti: Užniūktà vaikas, nemoka pasisùkti Krš. Nepasi̇̀suka kaip girnų apatinis kūlys Lkv.
ǁ Vkš prk. pakreipti kuria linkme (kalbą, mintį): Grėtė stengiasi pasukti kalbą kita linkme I.Simon. Gaižauskas pasuko kalbą kitur, netikėtai pasidarė linksmas, sąmojingas rš. Žodžius savo pasuka ant to viso, kas prigul pri darbų I. Aš pasakodama nepasùksu (neiškreipsiu), visą tiesą pasakysu Šts.
ǁ prk. pakeisti įprastą kalbą literatūrine kalba: Liepa tikrai žemaitiškai [šnekėti], o ana pasùko Trkn. Mes norim pasùkt liežiuvio kitap (ne tarmiškai kalbėti) Str.
16. atsirasti kur nors, pasirodyti, pasimaišyti: Kur jis pasi̇̀suka, čia gvelbia, vagia J. Kur tik nepasisuksi, visur tave pažįsta Alv. Mes kur passùkę valgom Lz. Kad pasisuksi Sidabrave, užeik! Sdb. Kartais ir pas mus pasi̇̀suka svečių Dkš. Kada pasisùksi pry mūso? Up. Kas pasisùks, paprašysiu atnešt vandenio Aln. Daba čia pasisùktum, matytum, kokių gražių namų pristatyta Jrb. Ka ten nepasi̇̀sukai – ten, vaikali, senų žmonių gyvas kelmas! Nv. Pasisùk terp žmonių, tai visko išgirsi Ds. Pasisuksi tu man, aš tau kailį išvelėsiu! Lp. Dėl šunų kãtės negali nė pasisùkt Ėr. Kap pàssukė vanagas, tai vištos stačia galva atbėgo namo Arm. Velnias daugiau į tus namus nepasisuko LTR(Grk). Jinai pati maž ką gero namie daro, tiktai kiekvieną, kas jai pasisuka, rieja, loja ir bara Sln. Pasisuko bobelė jam po akių BsPII133.
ǁ pabūti kur, pavaikštinėti: Tegu ore pasi̇̀suka [vaikas] – nemiegos naktį Dbč.
ǁ pasitaikyti, būti: Kažin ar pasisùks mums šiandien koks geresnis daiktas NdŽ. Namie kap būna, tai delto tūlai pàssuka mėsos kąsnelis Vrnv.
17. pasisukinėti aplink, pasimeilinti, pasigerinti: Tu pasisùk apie jį, gal pasidabos Ėr. Reiks man pasisùkt, ar negausiu iš jo kokio lito Jnšk. Pasi̇̀suka, vis pasi̇̀suka apie mañ – nori, kad ką duoč Klt. Ka da jie būtų pasisùkę (tinkamai pasirūpinę, pasiprašę), da būtų ją palaikę kiek to[je] ligoninė[je] Jrb.
18. tr. padaryti lenktą, užlinkusį: Kalvė[je] gal dalgiuo koją pasukti: reik pakaitinti, ir būs dalgis užknebesnis Tl.
19. tr. Eiš iškraipyti, susukinėti: Ma[no] rankas pàsukė nuo darbų Grv. Ramatas pàsukė rankas, kojas Pls. Rankas pàsukė an guzų Pls.
^ Kad tau pasùkt gyslas, do tau pasùkt sąnarius! (toks piktas linkėjimas nusikaltusiam) Arm. Tegul tau kojas pàsuka, jau aš tavę nepasvysiu! Nč.
ǁ Vdk, Všv išnarinti, iškreipti iš vietos: Netyčioms pasukáu ranką par čiurnį Vkš.
| refl. tr., intr. NdŽ: Ant lygios vietos koją pasisùko Vkš. Ta koja mun pasisùko Klk.
ǁ išlaužti: Čertas ir dančius pàsukė – nepakremta kulkos (ps.) Lz. Dėl ko riši? – Kad vėjas nepasùkt (neišverstų) obelių Pls.
20. duoti, teikti, ištaikyti ką kam išskiriamam iš kitų: Ana mun visumet ko nors pàsuka: tai lašinių šmotelį, tai rublį Vkš. Motina jam pàsuka vis kur gardesnį kąsnelį Ėr. Pasùk ir man obuolių Alk. Tu ir jam pasùk ką nors, kai daugiau iš ten gausi Btr. Pasukti nenora, aš ir neprašau dykai [pardavėjos] – primesčiu Rdn. Martičiuke, pasùk man šį rietimėlį Slm. Aš šunelius nulenksiu, duonos kampą pasuksiu LTR(Žž). Jam pasukau „Aušros“ kalendorių A1885,235.
| Aš tamstai vis darbų pàsuku – išplauk, mamuk Krš.
21. refl. pasvaigti: Alaus išgėrusiam kai kada gerai galva pasisuka Jnšk.
22. tr. numarinti, nugalabyti: Giltinė su rauplėms piktoms atšokusi smaugia ar su karštlige dar tikt macką pàsuka bėdžių K.Donel. Decijų spėriai giltinė pasuko M.Valanč. Tai norėjo tą kūdikį pasùkti po velnių! Pgg.
^ Da aš tau duosiu, kad tave velnias pasùks! Skr.
◊ akių̃ nepasùkti nepažvelgti: Praejo pro šalį, nė akių̃ nepasùko Vdk. Įniršęs į darbus, nė akių̃ nepàsuka KlK9,67(Krš).
akių̃ nėrà kur pasùkti darosi gėda: Akių nebėra kur pasukt nuo tavo apsileidimų! J.Balt.
ant kẽlio pasùkti padėti suprasti: Mama biškį mane pàsuka ant kẽlio Šln.
gálvą pasùkti
1. Vkš, Jnš įtemptai pagalvoti: Mezgant raštais, reikia gálvą pasùkt, kur ką pritaikyt Mrj. Turi gerai gálvą pasùkti, ka nori ką išmokti Vvr. Ir gerai pasùkt gálvą reikėjo, kol triobas išsistačiau Srv.
2. pakvaršinti: Kam galvą pasukti LL148.

kójos ant duri̇̀s pàsuktos arti mirtis: Kójos an duri̇̀s pàsuktos, nieko nebenorėk Ukm.
liežùvio nepasùkti nemokėti švelniai, maloniai kalbėti: Vaikai daba liežùvio nepàsuka, labai užšaudo tėvams Krš.
liežiùvį pasùkti į šóną būti atsargiam kalbant, pasisaugoti: Nuo ponų reikia liežiùvį pasùkt šónan Pb.
negali̇̀ nė̃ pasisùkti labai ankšta: Užsiveisė tokią fermą vištų, ka negali̇̀ nė̃ pasisùkt Jrb.
prõtą pasùkti įtemptai pagalvoti: Tai spėk! Reikia prõtas pasùkt! Km.
prõtas pasisùko sakoma kvailai pasielgus: Ar tat nebuvo prõtas pasisùkęs? DūnŽ.
špỹgą pasùkti po nósimi neklausyti: Špigą po nosia pasuks jis tau! Pls.
vélnias pasùko suvedžiojo, apgavo: Ne, jei tą velnias pasuko ir blogai pasidarė, – šaukė, kumščiu mušdama į stalą, – tai mergelė išmanytų Jėzaus malonę!.. Žem.
žárnos pàsuktos apie klastingą, gudrų: Anas razumnas, jo iš razumo ir žárnos pàsuktos Rod.
parsùkti, par̃suka, -o (par̃sukė Upt) tr. K
1. partraukti ką riedantį, parritinti: Tokia bekelė, purvyno ik stebulėm – ledva arklys ratus namo par̃sukė Rod.
| prk.: Baravykų parsuksu (pargabensiu, partempsiu) krežį, valgysma kaip ponai Šts.
2. sugrąžinti: Pasku, kaip nuleidom, palaidojom, parejom, parsùko į tus namus dar Varn.
3. parvykti, atvykti, parsirasti: Jei tu į šį kraštą neparsisùksi, tai gal jis kada parvyktų Plv. O kumet į mūso pusę parsisùksi? Up. Buvau parsisùkęs pri tėvų kelias dienas paviešėti Šts. Tasai, kažkur bastęsis, jau parsisùko Rmš. Jau ir svetur buvo, dabar vėl parsisùko namo – nei naginė, nei vyža Rm. Broliai knygininkai, meldžiame jūsų, idant … parsisuktumėte į mūsų kampą TS1901,6-10.
| prk.: Neparsisùko čia tos ligos Grd.
pérsukti tr. K, persùkti, pérsuka, -o NdŽ, pársukti; M
1. BzF179, Rtr per daug pasukti, prisukti: Laikrodis sustojo ir nebeina – ar tik nebūsiu pársukęs Vkš.
| Moliūgai geriau noksta, jei atsargiai, nepersukant vaiskočio, pavartomi rš.
2. per daug sukriai susukti, suvyti: Siūlai susukta ir persukta – kilpom susukta JnšM.
ǁ per daug pasukti gręžiant (skalbinius): Kai gręši rūbus, žiūrėk, nepérsuk Ds.
3. kiek pasukti: Raktas duryse, pársuktas (užrakinant pasuktas) Ėr.
4. sukant perleisti, pervaryti: Pérsukti per mašiną NdŽ.
5. refl. pereiti sukantis ratu: Persi̇̀suka teip per rankas, kai tokį valsą šoka Upn.
6. pakreipti į kitą pusę, apgręžti: Pérsukti lovą antraip DŽ1. [Dviračio] rankos sekas pérsukt Rod. Atvažiavęs berniokas pársukė arklį ir, petį įrėmęs, apvertė vežimą Skrb.
| refl.: Ji persisùkus (nusigręžusi) sėdi, nešneka Jnšk.
ǁ prk. iškreipti, pakeisti (žodžius, kalbą): Šitų žodžių kitaip nepérsuka Ker. Pasakiau vienaip, ana tujau pársuko kitaip Vkš.
7. sukant sukeisti, perpinti: Pinamieji du siūlai tarp savęs persukami vieną kartą arba du kartu rš.
8. L padaryti kreivą, perkreipti: Vieną sykį parsùko vėtra stogą, antrą sykį – sudegėm Gsč. Būtų neblogai pasiūtas [švarkas], tik rankovės pérsuktos Slm. Sėklos užauga spirališkai susuktose ankštyse, todėl esti nesimetriškos – persuktos rš. Pats kaltas esi, kad žandą pársuko – nereikėjo sušilusiam ant skersvėjo sėdėti Vkš. Va, rankos kokios pérsuktos Dg.
| refl.: Vienoje rankoje jis laikė švarką, antra taisėsi persisukusią petnešą rš. Kelšės tos pérsisukę, persigręžę Lp. Diržas pérsisukęs, pastaisyk Pv. Eina, tas kvartukas parsisùkęs – vinks, vinks Mžš. Žalios lentos saulėkaitė[je] pàrsisuks Up.
| [Marti] miną nudrėbusi, pársisukusi iš pasiutimo Krš.
9. ilgai sukant, gaminant sugadinti: Jeigu pársuki, kastinis paliekta kaip į vandenį End.
10. refl. šnek. perkarti, perdžiūti: Pársisukę, parkliokę kaip gončai Krš. Nugaišo persisukęs šuo rš.
^ Persisukęs kaip Grįžalo ratai Pšl.
◊ gálvą pérsukti pervargti galvojant: Ji gali besimokydama gálvą pérsukt Rmš.
snùkį pérsukti reikšti nepasitenkinimą: Kogi jau pérsukei snùkį?! Sdk.
prasùkti, pràsuka, -o (pràsukė) NdŽ
1. intr. J, Trs einant, važiuojant pro ką pasisukti į šalį, išsilenkti: Prasuk pro šalį; kiteip neišvažiuosi Ėr. Jei traktorius galėjo antvažiuoti, gal prasùkti nebuvo vietos Eig. Paėmė tas vaikas iš to tėvo vadeles ir prasùko pro tą [ant kelio gulintį] vilką LB171. Sudavė kumelei, kad prasùkt Ad. Ne koja pro koją greit pràsuka KlvrŽ. Debesỹs pràsukė, nebelis Ėr.
neprasukamai
neprasuktinai
| refl. Kli, Ėr: Vos prasisukáu pro purvyną neįvirtęs Šts. Galėjo prasisùkt, ale užkliuvo Jrb. Ta audra čia pro šalį prasisùkos Akm.
ǁ refl. prasilenkti: Ė kurgi prasisuksi̇̀ – tokia ledinyčia Sdk.
ǁ refl. padaryti vingį, lankstą (apie upę, kelią): Veiža (upelis) pro girės kampą prasi̇̀suka Pgg.
ǁ refl. prk. išvengti: Judas prasisuko nuog to apgavimo I. Aš teip ir prasi̇̀sukiau nuo [caro] armijos Strn.
2. refl. šokant ratu pralėkti pro šalį: Ir nešoko Elzė, šypsojosi prasisukančioms poroms, o kartais į Stanislovą akimis dėbt J.Balt.
3. tr. pakreipti į šoną, kad praeitų pro šalį: Bėgšlį arklį lengviau y[ra] prasùkti kelė[je] kaip kokį slinkį Žeml.
4. tr. kurį laiką pralaikyti judantį ratu: Kaip išgys karves vaikai, tai pràsuka ant vieno daikto Nč.
5. refl. nusigręžti: Ana prasi̇̀sukė, anas iš kišeniaus padėjo an torielkos (ps.) Ml.
6. refl. pakrypti į šoną: Akies vydis prasisùko, išsprūdo iš vietos Ggr. Prasisùko akis, ir šavau pro šalį Dr.
7. tr. pragręžti: Prasùk skylę grąžtu Zt.
^ Koks ten rūsys – kaip su kulne pràsuktas (mažas) Lkv.
8. tr. truputį atsukti: Kraną prasùko, įleido alaus Krš. Tus saladynus supilk tujau į kubilą; kaip sūpili, prasukái tą varpstę LKT67(Trš). Neprasùk, išbėgs visi dikalonai Krš.
9. tr. kiek pasukus įjungti: Prasukáu tik [radiją] – ka užkrokė! Krš.
| refl. tr.: Prasi̇̀suku radiją, kaip nubosta vienai Rdn.
ǁ sukant įjungti: Prasùk dabar Vilnių Slm.
10. tr. Ėr, Žl, Ml kiek prapjauti (dalgiu): Prasùk dobilų kiaulėm Srv. Prasùk pievakraščio vakarui Dglš.
ǁ įstengti papjauti (dalgiu): Debesiu pakilo vešli žolė, pritvinko dalgiu neprasukamos lankos ir sodrios ganyklos J.Balt.
11. tr. Švnč prapjauti (sukama mašina): Eisium prasùkt kapotės Brb. Prasùkit jūs tos siečkos nor karvei Lp.
12. tr. Vn, Rdn, Kvr, Ktk pramalti: Kruopų su girnoms liuob prasùkti Šv. Truputį prasuksit košei grikių Lp. Skubinai turi prasùkti miltų Krš. Po saujikę pràsukam veršiukui, i gerai Vdk.
| refl. tr.: Tums girnums žmonys prasisùkdavo miltų Grd. Būt gerai miežių košei prasisùkt Ds. Savim prasisùksys liuob [miltų], i būs gerai DūnŽ.
13. tr. pamaišyti: Nepilk su taukais – prasùk, kad būt visiem pavienodai Č.
ǁ įstengti pamaišyti: Ir indėjo vieną ausį į barščius; barščiai buvo neprasukami (labai riebūs) LMD(Pn). Kopūstai neprasukami Pš.
14. tr. Žeml maišant, plakant kiek pagaminti: Prasùkov kastinio Brs. Pusryčiui ar košės žirnienės prasùk, ar ką Srv. Šnapšės prasuksu ir apsimokėsu skolas Šts.
| refl. tr.: Prasisùkti sviesto šventėms Šts. Prasisùkos kastinio iš smetono Šts.
| Jie ten prasisuka [krūminės], i gerai Erž.
15. tr. vejant kiek pagaminti: Virvių, pančių prasùkti NdŽ.
16. tr. per smarkiai sukant, žiedžiant sugadinti: Artelė[je] su elektra suka, bijo prasùkti – nėra puodai lengvi kaip seniau Krš.
◊ nósį prasùkti
1. praeiti pro šalį: Ar tu pro mūsų gyvolius nosies neprasuki? Užkliuvo tau… Žem. Tas muno senis pro užkandinę nósę negalia prasùkti Krš.
2. pasišalinti, išeiti: Kad neišsitenki, tokia ponia, gali nosį prasukti Žem.
prisùkti, pri̇̀suka, -o (pri̇̀sukė)
1. tr. N, K, Amb, LL195, Rtr, VĮ sukant pritvirtinti, priveržti: Prisùkti sraigtą stipriau NdŽ. Gerai prisuk pačiūžas, tai ir pačiauši Km. Dar kabliuką prisùk, tai ir ganės Pc. [Kanklių] ištemptos stygos prisukamos medžių kuoleliais LTII104(Sab).
| refl. tr.: Prisisùk pačiūžas DŽ1.
ǁ Ds, Ėr apsukant kuo pririšti: Arklys buvo labai pri̇̀suktas prie stulpo Dglš. Padas buvo visai nukritęs, tai su viela prisukaũ Jrb.
| prk.: Ir muni liga buvo prisùkusi pri lovos KlvrŽ.
| refl. tr.: Prisi̇̀sukė in dviratį dračiuku kašeliūtę i nuvažiav[o] miškan Klt.
2. tr. NdŽ, Pc, Vkš sukant padaryti, kad veiktų: Ažmiršau prisùkt laikrodį, ir sustojo Ktk. Čia pat tupėjo prisukama beždžionėlė, kuri moka juokingai verstis kūliu V.Bub.
^ Kalba ir kalba kaip pri̇̀suktas Krs. Ji žinojo – už ketvirčio valandos jis knarks kaip prisuktas J.Avyž.
3. tr. Vkš, Alv sukant sumažinti degimą: Rapolas ir lempą prisuko, kad mažiau muštų į akis, kai miegam J.Balt. Uždek lempą ir prisùk – žibalas brangus Šts. Ugnį (dujas) prisukaũ – iš palengva verda Jrb.
4. tr. sukant prisemti (iš šulinio): Prisùk gyvuliam vandenio Vrn.
5. tr. pripjauti (dalgiu): Tiesiog dalge pri̇̀sukei rūgštėlių Vžns.
6. tr. NdŽ, Ėr, Pb vejant, sukant pridaryti, prigaminti: Jis prisùko kebeklį virvučių, špūlę siūlų J. Žinai, kiek reikia prisùkt pančių iš nuobraukų! Skp. Pri̇̀sukiau kapą kūlaraišų linam Sv.
| refl. tr.: Kūlaraišių namie prisisuksiu Švnč. Prisisùk vytelių, reiks stogą dengt Ėr. Pakol mergaitės pusrytį išvirs, ta turi prisisùkti ryšių Kl. Tvirtų siūlų prisisukdavo iš elnių gyslų rš. Prispjoviau karklų ir prisukiau vytelių tvorai užtvert Kpč.
ǁ apsukant, surišant pridaryti: Naktį kūlelių pri̇̀suku, o dieną išdengiu Alv.
ǁ Grnk, Nmč, Dbč, Aps, Vkš privynioti siūlų (į šeivas), pritrinti: Šeivą pri̇̀suka siūlų Grv. Pri̇̀suki šeivą an kalvarato Rš. Moteris ausdavo, anas prisùkdavo šeivų Ob.
| refl. tr.: Tik prisi̇̀sukiau šeivų – ir aust! Vlk.
ǁ privynioti metmenų ant mestuvų, apmesti: Ka aš greitai prisùkdavau – rankos papratusios buvo Rs.
ǁ priverpti: Per žiemą [rateliu] prisùk tu [didelei šeimai]! Dg.
7. refl. tr. prisidaryti (ppr. švilpynių) iš atkepusio luobo: Prisisùkti švirkšlių Lp.
8. tr. NdŽ plakant, maišant prigaminti: Kamarėlėje sviesto palivonas prisuktas Vaižg. Va, močia sviesto prisùks – galėsi tepėt Slm.
| refl. tr. DŽ1: Ir sviesto prisi̇̀sukam sočiai Krs.
9. tr. maišant prispausti, prisunkti: Raudonųjų [serbentų] soko pri̇̀sukė Klt. Buvom prisùkę gal tris pudus medaus Nč. Kiek čia tų bičių – po viedrą medaus pri̇̀suku Vp.
| Mun kokią dešimtį butelkų prisùk [degtinės] Všv.
10. tr. sukant daug prismulkinti: Gyvuliam prisùkt šiečkos! Lp.
11. tr. primalti: Prisukaũ daugybę miltų Zp. Mėsos yr, va, tik prisùks, prisùks katlietam Klt. Pri̇̀sukta bliūdas kai kraujo spalgenų Klt.
| refl. tr.: Prisi̇̀sukė diedas miltų Rūd.
12. tr. prikimšti, prigrūsti, primurdyti: Su lopetkočiu liuob plėš, pūs maiše miltus, ir teip prisuktą maišą vos nu žemės beatkelsi Šts.
13. tr. atsukti, atgręžti: Jis man buvo nugarą prisùkęs, prikreipęs KII378. Vilkas uodigą brukš ir prysuko PP57. Stova nugarą prysùkęs Šv.
14. tr. Ggr sukant į kurią pusę priartinti: Aš pri̇̀suku arklius pri to mūro Kv. To dvaro kumetis pasitikęs poną ant to tilto, prisukęs vežimą prie pono ir numetęs nuo tilto Sln.
| prk.: Reik ir laisvamanius pri maldos prisukti Šts.
ǁ šokant ratu, priartinti, privesti: Ir, prisukęs Elzę, pastatė ją prieš pat Stanislovą J.Balt.
| refl.: Aštuntoji Laumė prisisuka prie antrosios Vd.
15. refl. NdŽ pakankamai ilgai suktis ratu.
16. intr. einant, vykstant priartėti prie ko: Laputynas nėra labai pratęs irstytis valtimi, bet prie kranto prisuka neblogai rš. Kur jau ans prisuka, ta jau viską į nieką suvaro Vvr. Vežiau per tiltą, nė just nejutau, kaip prie pakraščio aš prisukau LTR(Sln).
ǁ refl. N pasirodyti, atvykti.
17. tr. Šd atpūsti, atvaryti, prinešti: Vėjas prisùks lietaus, prisùktie gali Azr. Vėjas sukė sukė ir pri̇̀sukė lietaus Arm. Vėjas prisùko lapų pilnus kampus Kn. Prineša [sniego], ė terpu trobų pri̇̀suka oršiau Švnč. Pusėn tvorų sniego pri̇̀sukta Švnč.
18. padėti gauti, parūpinti, rekomenduoti: Prašo par ašaras [seserį] prisùktienai darbą Vilniuj Lel. I mun prysùk tokius batus Bt. Prašyk, mažu ir tave prisùks kam nors per mergą Alk. Jonas Petrą man pri̇̀sukė Gmž. Rebeka Jokūbui Dievo nužadėtąją žegnonę su klasta prisuko Ns1832,7.
ǁ NdŽ, Šts, Vkš, Trk, Lkv, Ėr, Ut, Lš pripiršti: Norėtum, ir aš tau paną prisùkčia Gs. Pabūk ilgiau, prisùksma tau mergikę Krš. Galėtum jau, dėde, ir man prisùkt kokį bernioką Užp.
| refl. tr.: Laikas ir tau būtų kokią užkurinę prisisùkt Sml. Prisisùko sau kavalierių Šts.
19. prisigretinti, prisitaikyti, prilįsti: Pieno nė lašo nebliko: vaikai būs prisisùkę ir išgėrę Vkš. Prisisùko pry valgyklos, pirko paplavas, nusišėrė ar penkias kiaules Erž. Labai gudras: prisisùko bemokslis prie tokios puikios vietos Žvr. Kai prisisuksiù prie valdiško darbo, bus pinigų Sdk. Pagaliau sugalvojo, kad reikia prisisukti pas tą žmogų už berną SI242. Jos priaugęsis sūnus naktyje prie tos žąsies prisisukęs ir ją visą sudrožęs BsV18.
ǁ prikibti: Dar prisi̇̀sukė kita liga Dv.
20. prisigerinti, prisimeilinti, įsiteikti: Mokėk tik prisisùkt prie jo – nepražūsi Ds. Jonis nedurnas vaikis – pri tokios bagotos našlės prisisùko Vkš.
21. tr. faktais įrodyti: Prisùko dėlto advokatai Šts.
ǁ primeluoti: Aa! Sužinoti, ką tas veidmainys ir melagis mano vardu prisukė policijai Vaižg.
22. tr. priversti: Prisùkom ir aną porą stikliukų išgerti Brs.
23. tr., intr. impers. P.Aviž, Pjv, Vs, Lš, Mrc, Arm išaugti skauduliui; pritvinkti: Pasvėriau pašiną, ir paskui pri̇̀sukė Vlk. Pri̇̀sukė votį kap kepurę Vrnv. Tuoj jau šitą votį prisùks, tada galėsi pjaut Dg. Da nedurk skaudulį, ba pri̇̀sukta visai mažai Alk. Da neprisuktà ta votis buvo, da negatava (negalima pjauti) Plv.
24. tr. šnek. sukčiaujant įgyti: Pinigų pri̇̀suka ir geria Rmš. Pas senėtą yra gana prisuktų pinigų BsPIII148(Brt).
| refl.: Ko čia svetimo gero gailėt: prisi̇̀sukei – turėsi Ds.
25. tr. šnek. daug privalgyti: Bepigu tokiam žmogui gyvent: pri̇̀suk[ė] sausos duonos, i sveika Klt.
26. tr. pričiupti, sugriebti, pasigauti: Ans teip norėjo muni prisùkti kame norintais Trk.
27. įtaisyti (kūdikį): Bėda, pri̇̀sukė [bernas] mergai vaiką Ant.
◊ gálvą prisùkti NdŽ
1. Rmš ilgai neduoti ramybės, privarginti: Ar dar negana prisuka galvas mūsų vaikams visokiais niekais? J.Balč. Kiek jai pri̇̀suka gálvą šitie vaikai! Klt.
2. ilgai svarstyti, įtemptai galvoti: Teko daug privargti ir prisukti galvos J.Balč.

ùžpakalį prisùkti nebenorėti bendrauti, nekreipti dėmesio, nusisukti: Šitai prieteliai muno užpakalį mun prisuka P.

×razsùkti, ràzsuka, ràzsukė (hibr.) tr. sukant ištiesinti: Nauja padkava arklio, tai paėmė ir ràzsukė Aps.
susùkti, sùsuka, -o (sùsukė)
1. tr. NdŽ visus įsukti, sukant įtvirtinti: Susùkti sraigtus, varžtus DŽ1.
2. tr. kuo įsukamu sutvirtinti, suveržti: Susùkti ką sraigtu NdŽ. Susùk ragutes Aln.
3. tr. LKT293(Kpr), Šmn, Krp, Knt apsukant, apvyniojant sutvirtinti, surišti: Bruzguliais susukti Q301. Pastvers [kiaulę], pagriovė, sukavylu snukį sùsukė i pjauna Dglš. Žiemą kojas apvynioja autais, virvelėm sùsuka ir nešioja Antr. Susukáu klumpius su drote, juo nesproginės Šts. Ekėčios būdavo iš medžio, vyčiums susukti̇̀ stori virbalai Grz. Susuktà [baslių] tvora LKAI63(Lž). Su grįžčia sùsuki ir išpurtai tas varpas [iš kūlio] Pš. Sùsuka į grįžtę po dešimt saujų Bsg. Sùsukam, suveržiam, kad neišbyrėt šiaudai [iš kūlių] Ps. Kap sùsukta kojos, ne tep jai (avelei) smagu Pls. Susuko stipriai jiems į užpakalį rankas rš.
ǁ surišant padaryti: Si̇̀sukiau (susukau) kelias šluotas Rod. Si̇̀sukė LKKIX188(Dv). Kai jau švarūs linai, tada sùsuki grįžtes Žg.
4. tr. NdŽ, LTR(Rk), Jnšk, Vgr suvynioti į ką, susupti: Jis tei[p] gerai sùsuka tuos kiaušinius į tą popierą Jrb. Kraitis marškelėn sùsukta Lb. Būt susuktà [mergaitė] – nesikėdotų rankutėm Kt. Mane kailiniuose susùko Dg. Nešioja lėlę kaip vaiką – kojos vystykle sùsuktos Pnd. Sùsuka teboko, įduoda – rūkyk! Vadina vyru Gršl.
| refl. intr., tr.: Turbūt šalta, kad susisukai̇̃ į kailinius Dkš. Susisùkusi į tris skepetas i dar tauškina dantims Krš. Vaiką susisùkus į skarą neša PnmA. Prisirinko anglelių nuo degėsių, nosinelėn susi̇̀sukė ir nusinešė Tvr. Kojas gerai susisùk su dekiu, kad neatšaltum Sml.
5. tr. NdŽ suvynioti į ritinį, suvyti į kamuolį: Mergaitė stovėjo prie mokytojų stalelio, laikydama rankoje dūdele susuktą sąsiuvinį J.Avyž. Blynus plonus daro, sùsuka Dgp. Dvilinką audeklą sudedi ir po tam sùsuki tokian kočėlan Eiš. [Šoferis] atplėšė bilietą nuo ilgos juostos, susuktos į didelę ritę J.Balt. Silkes galima marinuoti susuktas ritinėliais rš. Karnų priplėšia, kamuoliuos sùsuka Ob. Kamuolin sùsukta [karvių] lencūgai Klt.
| refl. intr., tr.: Susisuko tošeles rš. Jau ir medeliai susodinti, tik gaila žiūrėti, kokie nuvytę, lapai balti nuo dulkių, susisukę į dūdeles V.Bub. Kokius penkis rugelius palieka [nepjautus] ir susuka, kad kitąmet gražūs rugeliai būtų – į trūbą susisùkę LKKXIII121(Grv).
ǁ Prng, Ėr, Dov sugumulti, surutulti: Susùko rūbus į mažutį ryšuliuką NdŽ. Atrišau aš savo drabužius, kuriuos buvau susukęs į kezulą, kaip kadaise pamokė motina J.Balt. Pašukas atskirai, pakulas atskirai kuodeliuosna sùsukam Eiš. Gaila šitep susùkt suknelę Dg. Telyčia sukė sukė ir po kojom sùsukė šieną Klt. Sùsuka tešlos kąsnelių ir padeda an slenksčio, tai kurios [kąsnelį] šuva pirmą pagaus, tai toji ištekės (priet.) Pls.
| refl. tr.: Susi̇̀sukiau kailinius i vėl atsiguliau ant kelmelio Vel. Ale jis susisuko tą [levo] skūrą, atnešęs deda an arklio BsPIV195(Brt).
ǁ N, NdŽ, Vkš sukant aplink sudėti (plaukus): Dabar jos (kasos) susuktos ant pakaušio į menką kuodelį J.Avyž. Sùsuka kasą viršugalvy – gražu padabot Klt.
| refl. tr.: [Šarūnė] susisuka plaukus į kuodą, susisega ant pakaušio V.Bub. Vienplaukė, plaukus susisùkus [vainiku] – ta jos kasa ve didelė yra Jrb. Galvelę (kasas ant galvos) susisuka, skepetėlę pastato Skr.
6. tr. sukant, vyniojant padaryti: Susùko iš tošių ąsotėlius NdŽ. Čia, susukęs žilvičio birbynę, iš lakštingalų mokiaus dainų E.Miež. Susuka triūbą lopinio ir ataneša [ugnį iš bažnyčios] Rš. Gavo laišką ir sùsuktą iš ryzų vaiką Krs. [Jonas] atsikėlė, susuko suktinę J.Balt. Susukáu tokį bimbalą, ka vieną dūmą užtraukus galva sukas Slnt. Ar neturi susùkt [parūkyti] Ėr.
| refl. tr. Pn, Dr: [Kerdžius] trūbą susi̇̀suka iš alksnio žievės Žln. Susisùks tokius čiulkius i rūkys Pvn. Ar neturi duok susisùkt! Ėr. Nėr taboko nė tam kartuo susisukti Šts. Kūpt taboko, susisùko popierosą ir blykt rūko Vvr.
ǁ LTR(Auk) lenkiant, riečiant padaryti: Tai ir va! – Andrius susuka špygą ir duria į lubas V.Bub. Aš jam galiu špigą susùkęs po nosia parodyt Rud. Iš minklės supynė pyną ir iš tos pynos susùko krengelį Vkš.
7. tr. LL306, Rtr, Slč, Mrj, Trš suraityti: Susukti (garbanoti), ažuriesti plaukai SD88. Katras vyras turėjo ilgus uostus, anus susùko ir galus aukštyn užraitė Vkš.
| refl. tr., intr.: Man labiausiai patinka, kad tamstos čiuprynų nesusisùkę Rz. Jei verpia [tarp Kalėdų ir Naujųjų metų] – ėriukų vilna bus per daug susisukusi LTR(Srj).
8. tr. suriesti, surangyti: Tik sėsis, kojas susùks po savim i večerioja Str. Ale tas velniukas atbėgo Jonui ties akims ir tupi, akis išvertęs, žiūrėdamas į Joną, uodegą susukęs BsV255. Grąžto susuktàsis galas NdŽ.
| refl. Arm: Dieną šeškai miega guoliuose susisukę į kamuoliukus rš. An kelio guli sussùkę gyvatės Pls. Guli žaltys sasisùkę LKKXIV214(Zt). Kaip šuva ant šieno niekaip negaliu susisùkt Šk. Jei siurbėlės susisukusios guli – bus vėjo (priet.) MTtV17(Kdn). Viedmos duktė ižlindo in ližės, sùssukė kap katė Dv. Ana (ragana) ižlindo an ližės ir sùssukė grįžtėn kai kamuolin (ps.) Pls. Šuva susisukė grįžtelėn Rod. Važaunyko šaknys susisùkę kaip baronkytės Gdr. O vainikėlį kai pina [šokant], susi̇̀suka visi kaip vainikėlis Ktk. Sraigtu susisùkę ragai NdŽ.
9. tr. SD462, BŽ81, Mšk, Ėr, Gdr, Švnč apsukui lenkiant suvyti: Iž linų susùkt pantį, tai il̃ga nešios Nmč. Aš tėvelį nulenksiu, šilkų juostą susùksiu JD694. Kūralaišą sùsukei, surišei kūlį Aps. Linams rauti ryšių reikėjo susùkti iš šiaudų Kl. Vyteles karklines susùkdavo, ka nelūžtų Škn. Vytis susùkdavo teip kaip krežiams KlvrŽ. Vytį sùsuki, kartį perdedi ir tveri tvorą Vj. Ale su tais žiužiais, žinai: įsineš, a regi, abrūsą tokį, susùks Lc. Su šiaudais susuktai̇̃s pririša Vdn. Beržėlį nukirtai, susukai̇̃ – ir atasajos Rud. Buvo rastos dvi įvijinės apyrankės, susuktos iš žalvarinės vielos rš.
| Yra virvės, amžinos kančios, iž ugnies, iž liepsnų susuktos SPI373.
| refl. tr.: Tėvas pantį susisùkęs ir už durų užsibrukęs (d.) Ktk. Aš susisuksiu beržo rykštelę, eisiu budinsiu valios mergelę (d.) Vrn. Tau reiks susisùkt grįžčių ir surišt va šituos šiaudų kūlius Skrb. Jau rytmetį sueisma pas jaujį i susisùksma ryšius – pasitiesi ir dėsi [linus] End.
ǁ Q653, R177, MŽ235, K, L, Rtr, Eiš, Btrm sujungti, suvyti į vieną dvi ar daugiau gijų, šakų: Keturlinką siūlą susùkti NdŽ. Trisdešimtis siūlų susuktų (posmas) SD242. Par daug sukriai siūlus susukái Vkš. Siūlai sùsukta ir persukta – kilpom sùsukta JnšM. Susukaũ kelius siūlus, išaudžiau [lovatiesę] Žg. Ana (šeiva), lėkdama žemyn, siūlą sùsuka LKT326(Trgn). Siūlas nesùsuktas, možnės išskirt Klt. Ir [padarė] megztą juostą iš sasuktų baltų šilkų BB2Moz39,29.
| refl. tr., intr.: Apsimeti po pirmo, po tam susi̇̀suki tas [raiščių] šakas atskirai Kv. Susisùko siūlas į gurgždules, o virvė į garankštę J. Gręžant skalbinį, neduok skalbiniuo susisukti į garankštį – gausi kuprotą vyrą (juok.) Prk.
| prk.: Jie susisùkę giminės (ir vyrui, ir žmonai tie patys asmenys yra giminės) Snt, Plv.
^ Bobai negalima sakyti, kur išeinu: visą kaimą sukels ant kojų, kad jai liežuvis garankštimis susisuktų! J.Avyž.
ǁ suverpti: Siūlų dabar va susuksiù, broliui ataduosiu Ml. Kiek jau aš [siūlų] sùsukiau! Lp.
10. tr. J.Jabl, NdŽ, LTR(Skd) sukrauti (lizdą, gūžtą): Skregždė sùsukė gūžtą pastogė[je] Brž. Nereikia duot susùkt varnom gūžtos Sdk. Nukirptų plaukų negalima mesti laukan, bo žvirbliai iš jų lizdą susuks – protą sumaišys LTR(Rs). Įtūpė žvirblis girio[je] ant krūmelio. – O kam susukai ne vieto[je] lizdelį? JV1001. Susuk gurbą, susuk gurbą, susuk gurbą, pelėda LTR(Krtn).
| refl. tr. BŽ44, LTR(Klvr), Vdk: Varnos kamine lizdus susi̇̀sukė Rgv. Paukščiai pera, gandras lizą tura susisùkęs, jeigu niekas nenugrovė Vg. Paukščiukas lizdelį susisùkęs dilgės[e] Ktk. Gulbė susisukė iš žolės gūžtą MPs.
^ Širdy tarytum kirminas gūžtą susisuko ir graužia rš.
ǁ suvartoti lizdui sukti: Cyrulis čiurkščio[ja] – kuodelius susùks į lizdą, kad nesuverpsite J.
11. tr. NdŽ, Krtn, Trš, Als, Brs, Jdr, Mšk, Paį, Sv, Antz plakant, maišant pagaminti: Pyragai iškepti, kastinis susuktas Žem. Kad susukáu, toks kietas buvo sviestas LKT106(Krž). Kaip aš susùksu iš parūgų sviestą? Šts. Neikaip nepriveikiu sviesto susùkt Skp. Aš išeisuot ravėti, a susùksyt (tu susuksi) sviestą? Pj. Lig atanešė, iš pieno sviestą sùsukė Km. I silkių sviestą susùkdavom, skaniai būdavo Vgr.
^ Iš gražumo sviesto nesusuksi LTR(Brž). Neklausysi, tai gausi beržinės košės su susuktu pienu Vrn.
| refl. tr., intr. Š, Dbk, Trgn: Ilgai nesusi̇̀suka sviestas Sb. Susi̇̀sukiau sviesto kruopelę Jnšk. Talkai reiks kelis sukimus sviesto susisùkti Up. Čia nebedaug [sviesto], susisuksmà rytoj šviežio Kp. Daba jau nieko nebsusi̇̀suku [sviesto] Trk. Kastinis su pasukoms, su viskuom susi̇̀suka Kv.
ǁ sukant, maišant ištrinti: [Margariną ir kiaušinius tortui] reikia susùkt prie pečiaus Sk.
12. tr. sukant susmulkinti, sumalti: Grūdų nedaug nuvežiau, vėjas, matyt, bus geras, ir nepamatysit, kaip susuksit rš. Seniau reikėdavo puspūrę par rytą susùkt Bsg. Sùsukta uogos par mašinką: nei skūrelės, nei grūdelio Klt. Susuksmà taukus [malamąja mašinėle] Skp.
| refl. tr.: Susisukái kruopų saują, išsisijoji i srebi Vn. Girnos būdavo, tai su rankom susi̇̀suki ir turi kruopų Slv.
ǁ sukapoti: Einam, susùkim žolę! Lp.
13. tr. šnek. suvalgyti, sukramtyti: Plutą sùsukė, ir gerai – nelaukia, kad vis gardžiai Ktk.
14. tr. Pg, Lb, Dg, Pns, Kb, Yl sukreivinti, iškraipyti: Rankos sukraipytos, sùsuktos Klt. Mane liga susùko Dkš. Nebėr iš jo žmogaus: visas ramato sùsuktas, sutrauktas Ds. Susùko rankas i kojas, i veidą Krž. Susukti̇̀ jau pirštai, dar̃ jau nieko nepadarai Kls. Pirštų nariukai sùsukta nuo darbo Aln. Ana guli susuktà Dgp. Terpukalėdžiais nemožna verpt ir virvių sukt, ba keltuvių (keltuvų) bus kojos susuktos LTIII459(Tvr). Parvažiuo[ja] ryto metą, dviratis būs sùsuktas, tekiniai būs sulankstyti Krtn. Vėjas paskėlė, sùsukė, nulaužė tą žilvitį BM10(Skp).
^ Kad ją kruvinoji susuktų! rš. Ka tau rankas kojas susuktų̃! Pv. Kad tau sprandą susùks J. Kad jį susùkt krūvon – tep apširdau! Pls. Kad tave susuktų į brantus! LTsV875.
| refl.: Pati strėnoms susisukusioms buvo Šts. Medis susisukęs R403, MŽ543. O tas buvęs skauduliais apaugęs, nosė susisùkusi Yl. Kelmas toks susisùkęs, išsikerojęs Ėr. Stovi susisùkęs tas lieptelis Krkn. Rankovės susisùkusios, susivijusios – tai dabar apsivilko! Jrb. Mezgimas bus instrižas, susisùkęs – nesukti siūlai Klt.
| Štai susisùkęs (išsivingiavęs) upelis Vad.
ǁ End, Klt paralyžiuoti: Sùsukė žmogų Aps. Kojos sùsuktos suvis Dglš. Į ką šauksys sùsuktas, jei būsi vienas kap pirštas Rdn. Ir buvo susukta, ir negalėjo pati save niekaip pritiest Ch1Luk13,11.
15. tr. suraukti, perkreipti: Kam rūstą (sùsuktą) veidą rodyti KII163. Žiūrėk, kaip tas kalakutelis iš tevęs juokas, nosę susùkęs Vkš. Zūbus susukęs kaip koks vypla Prk.
| refl.: Jo veidas pajuodo ir susisuko V.Kudir. Žandai susi̇̀sukė, nieko neliko, tik skūrelės Žml.
ǁ refl. Krtv susiraukti, reiškiant nepasitenkinimą, supykti: Susisùkęs visumet ans, ir žodį bijok anam pasakyti Vvr. Negalėjęs pri anos prieiti: nu pat ryto vis tokia susisùkusi Pp. Vaikščiok susisùkęs kaip ožys koks Šv. Ko susisukai̇̃ dabar? Vv. Žmogus vis susisùkęs, vis ko trūkęs, vis nepatenkintas Krš. Numiškiai svečių nemylėjo, iš tai gėdai susisukę par petį veizėjo LTR(Plng).
16. refl. NdŽ, Jdr, Trk, Gd, Vdk, Ėr, Vl, Alk, Lš labai sulysti; susitraukti, sunykti, suvargti: Nuo visokių ligų viškum susi̇̀sukė žmogus Krs. Susisùkus boba, serga suvis Dglš. Sudžiūvusi kaip tik kempė, susisùkusi Krš. Kokia spyna buvo, ir tebėr tokia pat susisùkus Snt. Visiškai boba susisùkus, tik graban gult Dbk. Turėk proto! Jau taip susisùkęs, o dar geri! Dj. Jėgi kokia baisi nuo gėrimo likus: susraukšlėjus, susisùkus Slk. Susi̇̀sukau i aš po nelabojo! End. Vyras kap aržuolas b[uv]o, o tik susisùko, i nėr LKT200(Plv). Ana kap virvė susisùkę LD382(Zt).
^ Šitas mūs arklys susisùkęs, sunykęs lyg į virves įrištas Kt. Kas švento Jurgio dienoj su arkliais dirba, tai tas niekados neturės gerų arklių, vis bus kūdi, tokie kaip karstai susisukę LTR(Kp). Tas jau susisukęs kaip naginė LTR(Pnd). Valkiojas susisùkęs kai be žarnų Sdk. Motka toj susisùkus kap krūkutis Lp. Susisùkęs kaip Serapino pakanktė Vkš. Susisùkęs kaip Benio blauzda Vkš. Susisùkęs, susimetęs kaip grabo negelys Pgg. Susisukęs kaip melnyčios sparnas LTR(Grk). Susisukę kaip Grižo ratai LTsV367(Srd).
ǁ pasidaryti menkam, užskursti: Styro medelis užskurdęs ir susisukęs P.Cvir. Agurkai sodne susisùkę, nieko nė[ra] Sk.
17. tr. sudraikyti, sutaršyti, suvelti: Ant pievos tai mat vėjas sùsuka [linus], o ant rugienų nesùsuka: susilaiko, neduoda pasikelt Sml. Buvau išnešus an oro [pomidorų daigus] – vėjas sùsukė Žln. Skubėkiam verpti: parlėks vyturys, susùks mūso kuodelius Vn.
^ Susuktas kaip pakulų kuodelis LTR(Grk).
| refl.: Rugiai nuo lietaus susisùkę NdŽ. Po ąžuolu būna javai derlingi, susisukę, o šermukšnis ir kiti medžiai tik dirvą smelka Dr. Jei linai bus pasėti pavasarį, kada ant dangaus matos debesėlių verpetai, tada linai bus susisukę, išgulę LTR(Imb). Susisùko siūlai, susmaišė Btrm. Vakar ribokai susisukusią matnią ištraukė, tai nei vienos žuvies nepagavo Kpč. Žarnos susi̇̀sukė, operavo Ukm.
^ Susisùkę kaip Mikės viduriai Tl, Kv.
18. refl. susipainioti: Susisuko kojos, t. y. susimizgo J. Čia prie virvės branktelio nėra, da susisùks karvė Skdt. Sukę susisùkę karvės! Klt.
19. tr. aplink smarkiai sukant atimti pusiausvyrą: Viesulas gali susùkt žmogų Aps. Sùsukė vėjas diedą i pargriovė Dglš. Susùko toks vė[ja]s i nūnešė tą vaiką Gd.
| prk.: Bijau karaliaus meilės kaip poeto. Ateina jis kaip vėtra. Viesulan pagauna. Susuka ir apsvaigina B.Sruog.
20. tr. genant nukamuoti, užvaryti: Jauną arklį greičiau sùsuki kap seną Lp.
21. tr. impers. apsvaiginti: Nuo gailių galvą sùsuka PnmŽ.
ǁ refl. apsvaigti: Vaike, nesisuk į vieną pusę tei[p] ilgai: susisùks galva, parvirsi Jrb. Susi̇̀sukė galva, ir nuvirto purvynan Ds.
22. tr. Rtr pakreipti į kurią nors pusę, pasukti: Arkliai jau susukti̇̀ į Kuršėnus važiuoti Krš. Kuršinės pavažos yra susukti geresnės, neužkerta Šts. Tujaus vairą susukáu į viršų Plng. Jis susuko vežimą skersai kelio …, o pats pasislėpė po tilto BsPII38(Tl). Akis į kertes susukti mokėjo vaikiai špitokliai Šts.
| Parkietė iš dangaus pietų vėją ir savo galybe susuko vėją iš vakarų brš.
| prk.: Susùko (suvertė) kalčią an bobų Pvn. Už liežuvį anai Dievas susùko (atlygino) – dukterie nebgerai Krš. Susukai ant manęs visas audras brš.
| refl.: Visa močia: i kojos vidun susisùkę, kai eina Klt.
23. tr. sugrąžinti einantį: Tos telyčios nevaliojau susùkt – da giliau įsibrido į avižas Rs.
| refl. tr.: Kurmanas susi̇̀sukė arklius i nudūmė atgal Prng.
24. intr. M einant, vykstant pakrypti į kurią nors pusę, pasukti: [Ragutis] susuko į sodžių pasikalbėti su senais pažįstamais LzP. Nusileido pakalnėn ir, pervažiavę per tiltą, susuko kairėn Pč. Reik susukt taku, tiesiai per rugius Nmn.
| refl.: Cinokas susisuko į klėtį, priėjęs pabarškino į duris Žem.
ǁ refl. IM1860,53, NdŽ, Sd, Klk, Plt, Eig, Varn, Krž, Pbr, Klt, Dsn pasukti atgal, apsigręžti, apsisukti: Buvo jau vakaras, ana susisùkusi eita numie Krtn. Susisùko i parmovė numo Rdn. Inejau pirkion, susisukiau i vė atgal Prng. Kad ejo numo susisùkusi! Krš. Ponas nusigando, susisuko ir atgalio jot LTsIV203. Ta greitoji susisùko i greit nuvažiavo Jrb. Traktorius netura vietos kame susisùkti End.
| Tuoj vėjas ir susisuko į antrą pusę LMD(Sln).
ǁ refl. atsisukti, atsigręžti: Įbėgo Marikė, tėvas ant jos susisuko: – Parodyk pirkinius, kur su Joškiumi mainėte Žem.
25. intr. Lkm, Klt, Ml, Vj, Aps, Trk nuvykti ten ir atgal; suvaikščioti, suvažinėti: Vakar dukart miškan sùsukiau Ut. Du kartu par naktį automobilis susuka par sodą Šts.
26. skubiai atlikti, apsidirbti: Kaip greitai susisùkom, o maniau, ka lig vakaro dirbsma Rdn. Numie greit susi̇̀suku ir išleku į grybas Vkš. Ana kai nori, tai gali i greičiau susisùkt Ml. Apdirbama vietelė, bet reik susisukti par darbylaikį Šts. Gaspadinė mūso y[ra] susisukanti̇̀ (apsukri) Šts. Susisùk, kad geras, su seniu! Ktk.
ǁ būti greit sutvarkytam, atliktam: Berneli tu mano, kap griebė jie, tai tik susisùko tie miežiai, i nėr (greit nupjovė)! Plv.
27. tr. Plng, Užv suvaryti, suginti į vieną vietą (gyvulius): Kokia jų ganiava: suvaro, sùsuka gyvulius, ir prastovi tep perdien kap in turgo Arm. Piemuo susuka karves pri upės, o ganyti nenora Šts. Turi karves susùkęs viduj lauko, kur žolės nėr, vien juodos pėdos – tai jo ganymas! Ml. Kam susukái gyvolius į toros kertę? Plt.
| refl.: Kai strokas, tai avelės žž an vietos susisùks i stovi Pb.
28. tr. sukant ratu sukaupti, sutraukti į vieną vietą: Grūdus siautant su rėčiais, reik mokėti susukti į verpetą šlamštus Šts. Sùsukė verpetas šieną ir nunešė miškan Ktk. Jūroje vėtros susuka vilnis, ir jos kalnais kalnais ritinas užlieti slesną pakraštį Vaižg.
| refl.: Berant lengviejai grūdai į vidurį susisuka Ggr.
ǁ sutraukti, sustumti į vieną vietą (šieną): Didelę pakūgę susùkom, didelį ir kupstį sukriausim Vkš.
| Susùkti pradalgę NdŽ.
29. tr. sukant surinkti reikiamus skaitmenis (telefonu): Žmona kažkam susuko telefono numerį rš. Ponas Zaranka susuko telefoną (telefono numerį), prisižadino poną Straižį rš.
30. refl. Kp sukantis pakilti, atsirasti: Viesulas tik susi̇̀sukė ant vieškelio, teip dulkių debesis ir nuslinko pavėjui Skrb. Susisuko šiaurus vėjas ir nupūtė vainikelį LMD.
31. refl. pradėti, imti ką daryti: Šalininkai susisuko pasakoti, kad aš buvęs girtas Šts.
32. refl. susidaryti, įsimesti (ligai): Gal smagenų uždegimas susisukti Žem. Man kartais po krūtine susisuka mažas dusulėlis rš.
33. tr. šnek. suriesti, susarginti: Jį ne laiku ligos susùko Grl.
^ Vel[nia]s čia tave ir susùko nečėsu! Lk.
34. tr. impers. užaugti skauduliui, ištvinkti: Palauk! Kai kyla skaudulys, tai ne tep greit sùsuka – reik pakęst Alk. Peraugą iki susùks, tai dar paleliuosi Gs. Sùsukė votį in pačios kaktos Vrnv.
35. tr. impers. Lnkv, Skrb, Vžns, Vkš paleisti (vidurius): Užėdžiau žalių žirnių, i susùko vidurius Krt. Sùsukė pilvą Ds.
36. tr. Brs, Upt, Pl, Ml, Šn neatiduoti kiek priklauso, nusukti: Tai buvo susukti mano pusantro rublio! Žem. Jug aš amžėj savo nieko pikto nedariau, nė vienam nė skatiko nesusukau M.Valanč. Sùsukė jo pinigus, tik anas nesupranta Klt. Uždarbę susùko meistruo Šts. Ana sùsukė man kelius rublius Aln. Ir pieną sùsuka, ir darbadienius susùko, neapskaitė Rdš. Ar nesusukai kam užmokesnį? Jzm.
ǁ Btrm apgauti: Ar tu mane pašidyt norėjai, ar susùkt? Švnč.
37. tr., intr. gudraujant, painiojant ką padaryti: Kokią klastą išmislyti, susùkti KII32. Karą susùkti, sukurstyti KI80. Jau ka sumeluos, susùks! Pv. Sùsukė sùsukė aktą, ir mokėk baudą! Drsk. Susùko jam tą sutartį, ir jis liko be turto ir be ūkio Grl. Priežastį [nužudyti] iš bile ko susukdavo brš. Vokytis viseip teisybę susuka prš. Mūsų žodžius susuks arba negerai apvers rš.
^ Susuko kai Magdei vaiką LTR(Grk).
38. refl. įvykti kam numatytam, norimam: Kap važiuoja ažsirašyt jaunieji, tai jos draugės girnas suka, kad veselė susisuktų Ml.
39. tr. palenkti į savo pusę, paveikti: Ta boba jį ir sùsukė: atlėkė ir ėmė įkalbinėt Rz. Sùsukė (prisiviliojo) berną i ištekėjo Ps.
ǁ supiršti: Susuksiù, pamatysi, ir tave su kuo nors Dgl. Sùsukė, surodijo tėvai i apženijo Klt.
◊ dūšià susisùko; MŽ, N pasidarė bloga, vimdo.
dū̃šią sùsuka (susùko); R359, MŽ480, N darosi bloga, vimdo: Sasuko dūšią B.
galvà susisùko (susi̇̀sukė Ck, Grv, Skdt, Ps) Als, Šts, Žeml, Lnkv susipainiojo, apkvaišo, nebesiorientuoja: Paklydau, kaži kai galvà susisùko LKT163(Rs). Susi̇̀sukė galvà, neišeinu kelian Adm. Čia ir galvà gali susisùkt, bežiūrint į šituos raštus Prn. Galvà anos yra susisùkusi – veselia an nosies Krš. O jergau, kaip susisukusi yr galva, atminties neturu ant vietos Kv. Susi̇̀sukė galvà kaip kopūstas Ėr. Kad jum galvà susisùkus! (keik.) Kdn.
gálvą susùkti
1. BŽ50, Krš, Jnš, Rm, Ob, Trgn, Ds, Msn, Dv atimti nuovoką, sumaišyti, supainioti: Jis man gálvą sùsukė – nebežinau, ką čia daryt Ėr. Susuko man galvą su tais savo klausimais Sk. Mes daug atsimintum, ale sùsuktos gálvos Stk. Rūpesčių galvà susuktà – ar čia rūpi tos dainos Pkn. Susukta muno galva, nieko nebatminu Trk. Labai gálvas sùsuka tas mokslas Kdn. Kai virvė sùsuktos gálvos [nuo rūpesčių] Žln. Tada Uršulė visai rimtai susirūpino, kad tikrai malūnas bus susukęs Baltaragiui galvą K.Bor.
ǁ sukvailinti: Ai ai, kaip velnias jaunims gálvas sùsuka! Krš.
2. Jnš, Sv, Vlkj suvilioti, patraukti: Susùko boba tokiam vyrui gálvą Skr. Mergos gudrios, žalčiai – sùsuka vaikiams gálvas kaipmat Krš. Kaip tik pasmaišė tas bernas, ir sùsukė mergai gálvą Dbk.

gálvą susùkti į padurkùs suvilioti: Susùko boba tokiam vyrui gálvą į padurkùs Skr.
gluzdai̇̃ susisùko sukvailėjo: Jau ma[no] in senystą ir gluzdai susisukė Vlk.
gluzdùs susùkti supainioti: Reikia tep sakyt, tai ir susùksim gluzdùs Pv.
gū̃žtą (li̇̀zdą Vn) susùkti (susisùkti Jnš)
1. įsikurti (šeimai): Savo li̇̀zdą susisùkiat ir gyvenkiat. Kam su seniais maišyties?! Pvn.
2. įsitaisyti, įsigalėti: Karionės ir sumišimai sviete nesustoja vedlug to, kad žmogaus širdy susisuko gūžtą žalčiukas P.Cvir.

į grą̃žtą (į lenciū̃gą, į pi̇̀ntį) susisùkti sulysti: Sudžiūvęs, susisùkęs į grą̃žtą Krš. Susi̇̀sukiau lenciū̃gan Žb. Ligonis, varge, sudžiūvo, susisùko į pi̇̀ntį Klvr.
lui̇̃šį (mū̃zą) susùkti reikšti nepasitenkinimą, susiraukti: Vaikšto luišį susukęs Blnk. Biškį kas anam nepatinka, tujau ir sùsuka mū̃zą Vvr.
nósį susùkti (susisùkti)
1. BŽ107, Bgt, Alk, Kp, Všk, Šts, NmŽ reikšti nepasitenkinimą, užpykti: Ana tuoj sùsuka nósį, supyksta greit Aln. Pareina parsiutusi, nósę susùkusi Krš. Laksto tik, duris tranko, nósį susùkus Mžš. Susùko nósį ir nešneka Mrj. Eina pro šalį nósį susùkusi i galvos nepakelia LKT108(Tt). Eita nosę susùkęs[is], kad negavo pragėrimuo Šts.
2. sukelti pasibjaurėjimą smarve: Kur tu eisi visa mėšlina į būrį – žmonėms nósis susùks Skr.

pakáušius susùkti
1. sukvailinti: Kaip ta degtinelė sùsuka pakáušius! Krš.
2. apsvaigti (prisigėrus): Pakáušius sùsuka, ir rėkia Ėr.

prõtas (rãzumas) susisùko Smn pamišo, sukvailėjo: Šiais laikais i senims prõtas karts susi̇̀sukas – daro kaip kvaišeliai Krš. Jam buvo rãzumas susisùkęs Ėr.
si̇́elą susùkti; N pasidaryti bloga.
smẽgenys susisùko antrai̇̃p susipainiojo, nebesiorientuoja, apkvaišo: Susi̇̀suka smãgenės antrai̇̃p, ką čia beatminsi Žr.
snùkį susùkti reikšti nepasitenkinimą: Gali Bintakienė pamanyti, kad ji vėl snukį susukusi I.Simon. Ji susùkus snùkį i susùkus, nežinai, nė kas, nė ko Jrb. Mažą stukį padėjo, svotas snùkį susùko JV768.
susùks ir atsùks apie labai plepų: Jos gi liežiuvis – susùks ir atsùks! Dkk.
širdi̇̀s susisùko pasidarė bloga: Susisuko širdis nu numinės, ir susivėmiau Šts.
širdį susùkti Slnt supykinti, vimdyti: Vėmalai, fi, ši̇̀rdį mun susùko Krš. Užgavėnių suopynės liuob širdį susuks, ir vemsi po suopynių Šts. Negersu – dar širdį susùks Rdn.
šnervès (šni̇̀pą) susùkti užpykti: Kai mūs vaikai augo, buvo geri, o dabar tik šnervès susùkę Snt. Jau sùsukė šnipą Lp.
uõstą susùkti supykti, įsižeisti: Susuko uostą (dial. ūstą) dėl kopūsto LMD(NmŽ).
vepšlàs (zūbùs) susùkti supykti: Žodelį ne taip, tuojau susuka vepšlas KlK29,53(Krš). Piktas, zūbus susukęs Krš.
užsùkti, ùžsuka, -o (ùžsukė) Rtr, Š, NdŽ; SD430, Sut
1. tr. N, K, M, Amb, VĮ, Mlk sukant pritvirtinti, prisukti: Ans mokėjo varžtą kur reik užsùkti Vvr. Ažùsukiau šriūbą, ir gerai Nmč.
2. tr. N, LL96, Vkš, Gs prisukti, kad veiktų (kokį aparatą): Ažusuku ziegorių SD164. Neažùsukiau laikrodžio, ir sustojo Ktk. Užsuk laikrodį aštuntai rš.
ǁ pasukant įjungti, paleisti: Paskun ùžsukėm radiją, ir kalbėj[o] Drsk.
| prk.: Užsuki savo fantazijos malūnėlį rš.
| refl. tr.: Liūb jau ans užsisùks [radiją] ir klausysias Lk.
ǁ refl. prk. pradėti kalbėti: Kai jau užsisuka, tai mala i mala be jokios parstogės Rs.
3. tr. pasukant išjungti: Tu musi atsukai radę (radiją) – neš šen, užsùkti reik Ms. Su dujom gerai, kolek verda: ùžsuki – i šalta Sdb. Buvo neàžsukta [dujos], kaip šavo virtuvėj! Mlt.
4. tr. kuo prisukamu uždengti, uždaryti: Užsukami̇̀ stikliniai indai labai geri Rm. Ans sau padarė ùžsukamą (iš dviejų sujungiamų dalių, tuščiu viduriu) lazdą Jdr.
| refl.: Kranas gerai neužsisuka, laša ir laša vanduo rš.
5. tr. pasukti aplink ašį: Užsùk raktą, kad neatsirakintum J. Užsùksita tą raktą vienąsyk i čia štai padėsita į tą daiktą Jrb.
6. tr. Lk, Grk, Pc, Jon užrakinti, užsklęsti: Kai išeisi, tai ažusùk kamarėlę Mlt. Palauk, da klėtį ušsuksiu Trs. Užsukáu duris ir raktą su savim pasiėmiau Vkš. Buvau užsùkusi su raktu [duris] LKT44(Lž). Sukynė – durim užsùkt Brb. Kaimynas, suskius, pajuto, svirno dureles užsùko JD894.
| Biškilelį pasėdėk, aš tujau užsùksu (užkišiu) liuktą Lk.
| refl. tr.: Dures su velke užsi̇̀sukė Vrn. Dukterytė kai pajuto, svirno duris užsisuko LTsII230.
7. tr. pasukti, kad susivytų, persisuktų, susukti į grįžtę: Itą karklą àžsukam, gerai àžsukam, ką neraztrūkt Grv.
^ Pamečiau peilį – reikia žusukt velniu[i] barzdą (kuokštelį žolės susukti ir prispausti akmeniu), tai greičiau rasiu (brt.) Nč. Jei ko nerandi, užsuk velniu[i] ausį – rasi Vlk.
ǁ susukant užspausti: Ažùsuku sūrmaišelį, kad geriau tekėt [išrūgos] Klt. Užsùk maišą, kad viščiukai grūdų nekapotų Skr.
8. tr. Lp, Krtv užvynioti: Virvė ažùsukta už kojos, ir supu [lopšį], ir verpiu Str. Žąsims droteles mažytes užsùkdavo an kojos Škn. Kap užsùks karvė lenciūgą an kojų, tai ar išsilaikysi? Dg. Pasaitus eglių karnõs ùžsuka Mrc.
| refl. tr.: Užsisùk ant kaklo ką norints – neik nuoga Jrb.
| Tokią šilkinaitę skepetą buvau užsisùkus (užsigobusi) Jrb.
ǁ vyniojant, rišant uždaryti: Durys pančiu ùžsukta, o langai peržegnota – negaliu inteit LB161. Aš visada užrakinu, drata užùsuku tą šapą (būdą) Slm.
| refl. tr.: Ažsisùk virvele duris, i neišeis vištos Klt.
ǁ Klt apvyniojus užveržti: Suriša bruzguliuką ir ùžsuka kiaulės snukį Ob. Užsuk branktu nosį Dkšt.
^ Ma[no] koserė ratu neažsukamà Dv. Mano gerklė ne suktu užsukta K.Bor.
9. refl. Skrd, VšR, Mlt pririštam aplink einant apsisukti, vyniojantis grandinei, virvei: Už mieto užsisùkęs arklys ir išbuvęs visą naktį neėdęs Nt. Ji (karvė) už tos griūšės užsisùko, užsisùko i stovia Jrb. Pirmai nuejau – karvė sukus ažsisùkus biržynely Smal.
ǁ užsismaugti (pririštam): Avelė užsisùko viena Krn. Dar kiaulė buvo dviejų metų, ir ta užsisùko Gs.
ǁ susinarplioti: Reikia narstyt [siūlus sruogoje] – ažsisùkę Klt.
10. intr., tr. sukant, rišant užsidirbti: Jei su rytu suku kūlelius, tai ùžsuku an dviej litų Alv.
11. tr. suvynioti į ką: Tan milan ažùsuka tuos [kanapių] miltus, kap ažmaišo LKT379(Btrm).
12. tr. užriesti: Tie ūsai juodi, užsukti̇̀ – vyras nė šioks, nė toks Jrb. Teliukas laksto uodegelę ažusùkęs Aps.
^ Meluoja ir galą ùžsuka Nm. Maža kalaitė, užsukta uodegaitė, lot neloja ir vagies neinsileidžia (spyna) TŽV584(Kb).
ǁ Sb įmantriai suraityti: Rašė ir ant galo ùžsukė [parašą] Jnšk.
13. tr. iškreipti iš normalios padėties: Užsuktà koja tai motriškai, nepaeina Grd. Ma[n] bukis (velnias) sprandą užsùko: tep kap medis (suparalyžiuotas) Kb.
ǁ sukant įskaudinti: Mokytojas vienam ausį užsùko, kitam ilgus plaukus užpešė Dkš.
| Jau moja (gal) mėsas ùžsukei (įgnybai), kad [vaikas] tep rėkia Vlk.
14. tr. R331, MŽ443, N atlenkti, atlaužti (gaiduką).
15. tr. nukreipti, nugręžti: Akysna ir nepadabos, ažùsuka galvą Nmč. Ale sykį rado jį po klėčia negyvą, sprandu užsuktu in užpakalį BsPIV141(Brt). Neišauklėtas, vaikščioja rankas už nugaros užsùkęs (susidėjęs) Klvr.
| refl.: Kaliuška užsisuka ir sėdas prie stalo Vaižg. Vuodega (toks žmogus) dėbtelėjo akimis n'ištikinčiai ir užsisuko į šalį V.Piet. Ažsisùkęs te ką padarė, neregė[ja]u Dglš. Ans negalvojo mirti, užsisùko an šono i užgeso Lpl. Ažsisùkus nugara nuo manęs sėdi (pyksta) Klt.
| prk.: Gyveno atsiskyrus, nuo visų užsisukus ir džiūvo taip, smilko visą gyvenimėlį V.Bub. Užsisùkę, užsičiaupę – neprašnekinsi mokytųjų Krš.
ǁ pastatyti pakreipus, kad užstotų: Buvo kambarė[je] spinta užsuktà, kad nebūtų lovos matyti Varn.
16. intr. Šlč vykstant pakeisti kryptį, nusikreipti į kurią pusę: Jis užsùko už kampo DŽ1. Berniukai užsuko per Petkūnų sodžių A.Vien. Užsùko pri Ventos arklių pagirdyti Krš. Ažùsukė arklį [su ratais] ažu daržinės i pastatė Klt. Kai bernas pamatė šitą numirėlį, ažùsukė par arimais, par dirvom Trgn. Tu parvažiuok par tiltą su mėšlo vežimu, arčiau užusùk (privažiuok), tai parodysiu tą mergą Slm. Žùsukė [žaibas] an kito šono ir žemėn nuejo, žmogu[i] neškadijo Pls.
| refl.: Tiesiai nejo, ažsi̇̀sukė paupe Klt. Užsisùko liaušėn (į kairę) LKKXVIII160(Zt). Eikit ir užsisùkit po kairei rankai Dg.
ǁ padaryti posūkį, vingį: Aplink apeit reikia, žusùkt reikia daugel (didelis lankstas) Dbč. Kokie penki kilometrai reikia užsùkt Gg.
| refl. NdŽ: Po kairei rankai užsi̇̀suka kelelis Jz. Žusisùkus pieva Dbč. Kelios lovos matyti, kitų tik galai kyšo iš užsisukusio urvo S.Čiurl.
ǁ refl. prk. būti skirtingam, kitokiam: Jų šneka jau šiek tiek užsi̇̀suka Plut.
17. tr. sukantis, gręžiantis užeiti į priekį: Tai šitas [senas jautis] užusùks šitą jauną ir užeis vėl vagon Pb.
18. intr. LKT238(Kri), Sml, Kp, Užp, Sug, Ldk, Jz, Alv, Mrj, Kt, Žvr, Nm užeiti, užvažiuoti, apsilankyti: Eidama pro šalį, galėjai užsukti Žg. Artie kelio, tai kai kas ažùsuka Gdr. Tankiai jis pas mus ùžsuka Vrn. Norėjo da ant Panevėžį užsùkt LKKVI282(Jnšk). Užsuka anie į tokį mažą miestelį LTR(Slnt). Nebijodavo užusukančio gero svečio Vaižg.
| Debesys vis kraštais praeina, o čia neùžsuka Krs. Vaikščio[ja] lytus apsukuo, čia neùžsuka Krš. Tokia nežmoniška sausybė, niekad neužsuka lytus Gs.
| prk.: Kap kada žùsuka galvon [gera mintis], tai gẽra Rod.
| refl. Lš, Slm: Vakar buvo užsisùkęs tokis vyrukas Rdm. Tas, grįždamas iš Egipto, užsisuko į Jeruzolimą M.Valanč.
19. refl. NdŽ įsiveržti, įsibrauti: Vytenis, kame tiktai užsisuko, tenai kūlį ir vandenį beliko S.Dauk.
20. intr. sūkuriuojant užeiti (apie vėją): Žiemą kaip užsùks [vėjas], tai pilna pirkia dūmų Nmč.
21. intr. Gž, Alk sukant, mosuojant suduoti, uždrožti: Ubagas kad eina, vis su botagu kad ažùsuka, kad ažùsuka, tai šunes kur katras eina Ob. Tas velnias gerai užsuko su šakaliu tai meškai per leteną BsPIV73(Brt).
| refl. Pln: Aš tau užsisùksiu par šonus, tik tu mun liežuvauk! Dr. Tėvas kai užsisùko, vaikai vos teišspruko Rt. Tėvai netura rankų užsisùkti tokims vaikams pijokams Šts.
22. refl. staiga užpulti: Kareiviai kaip užsisùko, kad anus vijo! Lks.
| prk.: Jei gripo liga neužsisùks, pasisaugosu, ta (tai) galiu šimto metų sulaukti Slnt.
23. tr. apsvaiginti, apsukti: Girtuoklės kap ùžsuka galvą Mrc. Atsigulsi, tai galvą užsùks LKT385(Drsk).
| refl. LKKXI221(Trak), Vlk, Smal: Bronius gert nepratęs, tai nei nepajuto, kaip galva užsisuko rš. Su traukiniu gerai važiuot, nežusi̇̀suka galva Dbč.
24. refl. dingtelėti, toptelėti: Jai kai užsi̇̀suka kas, tai ir išeina iš namų viską palikus Lkč. Nu, jiem tep užsi̇̀sukė Šč.
25. refl. prk. užsinorėti: Užsisukáu žvejoti ir laimėjau Trk.
26. refl. prk. pasimiršti, užkristi: Ant to sykio užsi̇̀suka i neina atmyt, o paskui po laiko atsikvošėji Jrb. Ar atmysiu tas dainas, ar vėl ma[n] užsisùks Plv.
27. tr. nusukti, nuvogti: Užsukti̇̀ pinigai neišeis į gerą Alk.
28. refl. užsidirbti iš šalies: Jei iš niekur neužsisuksi̇̀, tai ir an kolionijų išejus nebus geriau Lp.
29. tr. šnek. duoti, parūpinti, pasukti: Neštum kilus, tai [kokį sunkiai gaunamą dalyką] užsùktų Gs.
30. refl. neišvengti, užsitraukti (bausmę): Taip ir anie žmonelės besisukdami (norėdami išsisukti, išvengti) po devynis mėnesius kalėjimo užsisukę TP1881,46.
◊ aki̇̀s užsùkti apgauti: Tau tas Klimas ùžsukė akis, ir nieko nepratai Vlk.
galvà užsisùko apkvaišo, nebesusiorientuoja: Kai galvà užsi̇̀suka, visko gali būt (galima paklysti) Bsg.
gálvą užsùkti
1. priversti pamilti: O ką garbė, tai garbė, kad net tokiam užmušėjui užsukau galvą! V.Kudir. Ji ne vienam galvą užusukė rš.
2. užduoti rūpestį: Ažùsukė galvą Btrm.
3. Mrc, Arm išvarginti: Jau galvà ažusuktà rūpesčiais Lb. Daug mislina, galvà užsuktà Srj.
4. atimti sveiką protą, sukvailinti: Ar neužsùks veinias bernu[i] galvõs? Dg.

į gálvą užsisùkti apimti kokiai minčiai: Užsisùks kas in galvą, ir daro visokias nesąmones Lkč. Užsisùko galvon, ir padariau bėdą Mrc.
kai̇̃p (lýg) ùžsuktas; kai̇̃p užsuktà mašinė̃lė apie plepantį, šnekantį be sustojimo: Viešnia lyg užsukta tarška barška, žodžius krečia lyg pati savo nedrąsumą užtrenkdama Vaižg. Ji šneka kai̇̃p mašinė̃lė užsuktà PnmA. Barškalas boba, kai̇̃p užsuktà Krš.
kai̇̃p ùžsuktas [lai̇̃krodis] daug, be sustojimo (dirba): Rytą pašokę, kiaurą dienelę ėjom [apyvoką] kaip užsukti J.Balt. Eina, dirba kiauras dienas kaip užsuktas laikrodis, nieko aplinkui nemato ir net klausiamas neatsiliepia J.Balt.
nósį (snùkį) užsùkti Mrj, Rmš, Vlk, Pv, Vrn užpykti: Jau vėl jie užsùko nósis Sn. Matyt, Onelė nósį užsùko, kad neateina Šn. Ko dabar tu ant manęs užsukai̇̃ nósį? Lš. Negražu vaikščiot [prie svečio] užsùkus nósį Mrc. Negeras mokytojas: užsukęs ir užsukęs nosį Smn. Tyli, snùkį ažusùkus Klt.
pãlos užsisùko sukvailiojo, pakvaišo: Kas tau? Užsi̇̀sukė pãlos?! Lp.
šikinè užsùkti vlg. blogu atsimokėti: Kartais atsitinka tep, kad žmogus ažùsuka in tave šikinè Tvr.
paužsùkti, paùžsuka, -o (dial.) tr. daugelį užvynioti kuo: Buvo akėčių dančiai paužsukti žagarais Lz.

sùkti, -a, -o (-ė)
1. tr. Q127, SD112,201, R, R103, MŽ, N, K, LL226, Jdr, Krt, Slnt, Lkž, Lk, Mšk, Všn, Prng, Aps versti judėti aplink savo ašį: Jis turėjęs gerą vandens malūną, sukamą didelės upės vandeniu J.Balč. [V]anduo darmai nevarvėjo, sùkė akmenis, girnas Pb. Tę vanduva sùka girnas, o čia rankom sùka Šlčn. Akminai [girnose] buvo pataisyti, su ranka sukami̇̀ Všv. Gaidžio sugiedojimu jau girnas sùksi (malsi) Krš. Visą žiemą sùkėma girnas LKKXI222(Trak). Suki̇̀ suki̇̀ girneles, paskui bėgi in ratelį Pun. Girnas sùksma, susimalsma i ėsma Kv. Viena ranka girnas sùkė, kita ranka mane supė (d.) Ad. Suksi girneles be pailselio LTR(Krtn). Sėdies, kap imi koja sùkt [ratelį], net koja sopa! Rod. Žiemą kito nieko nedirbs, tiktai sùks ratelį (verps) Plng. Arbą turėjo savo, nu ir arbavos: vienas pils, kitas sùks, kitas šlavinės Lpl. Mašinos ten linams minti buvo tokios jau, su arkliu sùkamos Žr. Patys savim sùkėm šiečką Mrc. Mūsų muštokė ranka sukamà, tai labai lengva PnmR. Sùkamas į vėjį (vėjo) malūnas Žg. Puodžius tur ratą kojomis savo sukti CII407. Kerčioje kiemo šulinė, ratu sukama Žem. Domicėlė suka telefono diską, paprašo priimti užsakymą V.Bub. Jūs sùktūt Lkm. Suksu raktelį – suskambės d. Aš dainuosiu ir rylą (jos rankenėlę) suksiu, o tu šoksi rš. Sukamieji vargonai LC1889,16. Sukamàsis kranas NdŽ. Sukamasis gręžimo būdas GTŽ. Traktoriukai atsirado jau, su žibalu pradėjo sùkti (varyti mechanizmą) jau Pp. Sùkanti arkliai LKGII315(Knv).
^ Liežuvis ne melnyčia: kiek nori suk – miltų nesumalsi LTR(Vdk).
sukamai̇̃ adv.: Smeik [smeigtuką] sukamai̇̃, tai geriau lįs Vlkj.
suktinai̇̃ adv.: Pilsi su rieškutėms ir malsi suktinai̇̃ Mžk. Piemenys suktinai̇̃ išsuka [alksnio, karklo] šerdį laukan, kad birbynes suka Šts. Vienu delnu suktinai nusukė zūbelius Vaižg.
| refl. Q127, SD112,388, B821, MŽ, N, LL306, Rtr: Ratas ant ašies braškėdams sùkasi sunkiai K.Donel. Arkliai traukia, bet ratai nesi̇̀suka Dkš. Čia su koja suki, čia ratelis sùkas, čia špuolė eina Kv. Ir tuodu ratu, sako, sukančiuosi (sukąsi); ir tuodu ratu, sako, sukantis J.Jabl. Kelerios girnos jau sudilo, malūne besisukdamos A.Vencl. Pradėjo vė[ja]s pūsti, malūnas sùkties Lk. Senovė[je] liuob pasitaisyti morę: važiuos, sùksis ta morė į rinkį Krt. Tas tekinis sùkas i ta boba sùkas į ratą Sk. Kokia kreiva šeiva, nesi̇̀suka Aln. Išviręs kiaušinis sùkas, žalias nesisuka Erž. Pasakė padarytie lovą, kad ana tep aplink suktų̃s (ps.) Grv. Sukdamós eina [kulka] Ds. Andarokas sùkasis [šokant], net nosis šluosto Krn. Dulkės rūks [šokiuose], sijonai sùksis į rinkį Krt. Sukasi̇̀ LKKXIV223(Grv).
| Avys apsirgo kvaituliu – sukas apei save Krkl. [Nuo Kūčių] iki Naujų metų verpt neduodavo: sako, avys sùkasi Gs. Sukuos kaip avelė kvaitulio Ds. Avelė kaituliu sukasi – eina ratu ir griūva Lnkv.
| prk.: Taip ir sùkasi kaip ratas – koks tas gyvenimas su visais darbais Krs. Prie ūkės toks ratas sùkas i sùkas: tiem gyvuliam perki, sukiši – nieko te pelno! Mžš. Metai greit sùkas – jau ir senatvė Trgn.
^ Pateptas ratas vis geriau sùkas Trgn. Sukis, kedelys (sako šokanti mergina), dar namie keturi (dar keturi kedeliai yra atsargoje) B. Sukas sukas – vis ant vietos (ratelis) Pnd. Augęs miške, gimęs miške, išėjo ant lauko – sukasi (vėjinis malūnas) Jrg(Pn). Ketursparnis žvirbliukas ant kalnelio dailiai sukas (vėjinis malūnas) LTsV579(Klvr). Pana sukas keturiom rankom (vėjinis malūnas) LMD(Sln). Nei pasiutęs, nei padūkęs, o kai sukas – dulka (rėtis) Ds. Kas sukas be vėjo? (vytuvai) Dr. Miške gimęs, miške augęs, parejęs namo kvaituliu sukas (ratelis) Lš.
ǁ priveržti mechanizmo spyruoklę: A sùkėt laikrodį? Mžš.
ǁ VĮ darant, kad judėtų apie savo ašį, įtvirtinti ar atlaisvinti: Sùkti sraigtą NdŽ. Iš ratpėdžio gali kiaulei į nosį drotį sùkti Trk.
^ Niekas mieto į subinę nesuka, gal dar gyventi Dr.
ǁ kelti, traukti, judinant apie ašį atitinkamą įtaisymą: Kasdien viedrą [v]andenio sukù iš šulnio i laistau Klt. Su volu sukamas [v]anduo iš šulinės Šts. Čia kranas stovi, užkabina [vagonėlius]; mes tę keturi sùkam viršun LKT315(Rk).
ǁ griežti judinant ratu instrumento (rylos) rankenėlę: Vaikinas suko kokį be galo graudų romansą rš.
ǁ NdŽ, Aln varstyti (rožančių) poteriaujant: Ražončių sukù sukù kieku linkių Klt. Ką čia liežuvį plaki, ta (tai) geriau rožančių sùk Trk. Rožančių pasiėmęs, atsisėdęs pri pečiaus, sùka į ritinį Žr.
2. intr. L, Rtr judėti ratu, aplink (skriejant, einant): Suka paukščiai ties pušynu, klykia išsigandę S.Nėr. Ir paukštis, iš gūžtos išvytas, vis apie ją suka A.Gric. Pempės tik laksto, tik sùka apei galvas Klk. Cyrulis suka jau, tujau atšils Šts. Bus svečių – šarkos apie triobas sùka (juok.) Šmk. Kitur sùka i sùka [debesys], o čia lytaus nėra Rs. Aplinkui dūmai suka, kibirkštys lakioja į šalis V.Kudir.
| prk.: Atrodai susirūpinęs, vade. Juodos mintys kaip krankliai suka apie tavo galvą V.Myk-Put.
^ Gandras suka apie mūsų gryčią… (susilauksime naujagimio) V.Bub. Apie nosį suka, bet į rankas nesiduoda (musė) Ds.
suktinai̇̃ adv., suktinõs: Gyvatė lipa į medį ne stačiai, bet suktinai̇̃ Šts. Suktinõs kaip rėžė su alkūne! Šts.
| refl. Rtr, Všv, Grv: Varnos po lankas pri [v]andens plakas, sùkas ratanais tokiais Pln. Vieną vakarą aš pamačiau: varnų dunduliai sùkas, ir įsisuko į tą būrį vanagiukas Sd. Parplys (malūnsparnis) apie stogą sùkas Ldv. [Lėktuvas] sùkės, sùkės ir nuskrido te kur in mišką KlbIV82(Mlk). Karuselės jomarke tik sùkdavosi į rundą Nm. Aš nesu nė lingynė[je] lingavusys, nė sūkynė[je] sùkusys – baugšti buvau Kl. [Kuliant spragilais] eisi i duosi: sukýs i sukýs, ratu i ratu Žr. Ėjom ėjom ir sùkėmės vietoj (klaidžiojome aplink, nerasdami kelio) Trgn. In daikto sùkasi avelė ir priėda LKKIX216(Dv). Užeina toks svaigulys: lova sùkasi, sienos sùkasi Ln. Akyse pradeda viskas suktis V.Kudir. Dievuli baltasai, kaip ta visa žemelė sukas, kaip tas visas svietelis girtas APhVII124(A.Baran).
| Sveiks pa sveiks, pradėjo stiklelis aplink stalą sukties Žem.
| prk.: Vis tokios mintys, balabaikos sukasi po galvą Žem. Galvoje sukosi viena mintis rš. Mintyse nuolatos sùkosi brolio laiškas NdŽ. Kai aš liekuosi viena, tai man visokios mintys in galvą sùkasi Mrj. Jam nesiseka šnekėt: tie patys žodžiai sùkasi (kartojasi) Dkš.
^ Sėskis geriau, kogi čia suki̇́es kap šūdas eketėj! Krok. Sukas it skieda eketėj VP42. Ir sukasi kaip ožka apie kelmą LTR(Krč). Aplink nosį sukasi, bet į rankas nesiduoda (kvapas) LTsV545.
ǁ tr. daryti ratą (skriejant, einant aplink): Kaip pilkoji bitelė suko ratą po gėlynėlį, taip ir tu, sesiule, suki ratą po jaunimėlį B.Sruog. Seniau, būdavo, vanagas teip i sùka ratą, pakol nutuliojam Mžš. Jeigu gervės suka ratą ant kieno nors namų, tai iš tų namų kas nors ištekės LTR(Pkr). Jei varnos aukštai pakilę suka ratą ir dūksta – bus didelis viesulas Pnd. Be kepurės ir be batų apie svirną suka ratą LTR(Srj). Kartais [lėktuvai] sukdavo ratus lyg gandrai ir tarškindavo iš kulkosvaidžių V.Bub.
ǁ tr. daryti lankstą: Visi eina i vingį sùka (apeina girtą) Jrb. Kilometrus suktáu nuo jos Dg.
ǁ refl. lakiojant būriu, maišytis, judėti šen ir ten, zuiti: Uodai sùkas į viršų – pagadą žada Dbg. Jos (bitės) par landą eina iš avilio lauka i čia sùkas, duoda Jrb. Kūjagalviai apie pilvą tik sùkas Vj. Pundokai in vandenio sùkasi Dv. Apie pietus šaltis atslūgo, oras suminkštėjo ir ėmė suktis retos snaigės rš.
ǁ refl. prk. daugeliui būti susijusiem su kuriuo vienu objektu: Kareiviškėje apie jį sukosi visų gyvenimas ir šnekos V.Kudir. Grėtė žvalgosi, kur tas žmogus, apie kurį sukasi tokie ginčai I.Simon. Yra kalnas ant Nemuno kranto tarp Tilžės ir Ragainės, apie kurį taip daug pasakų sukasi prš. Apie Nastutę sukasi visi apysakos įvykiai rš.
^ Girto sapnas aplink butelį sukas KrvP(Lž).
3. tr., intr. daryti, kad kas judėtų ratu, aplink: Berniokas tik sùka botagą arkliam apie pasturgalį ir varo greičiau Skrb. Nu dvylekai nakties atsikelsi i sùksi spragilą (kulsi) lig išaušimo Pln. Jis dažnai nusikabindavo pilną kibirą ir imdavo sukti jį aplink galvą rš. Kai tik jis (žąsinas) tave puola, tik čiupk už galvos i sùk į rinkį Žg. Jegu močia skarelės nèsukė (nemojavo skarele, duodama ženklą ateiti), gali ir neit Slm. Vienas sùks arklį, gainios, kiti eis į rinkį su medinėms šakėms Gd. Su ruliu tokiu i sùksi į rinkį tą arklį Gršl. Ruginės košės padės liūb pusbliūdį, ale ka sùksiam, ka sùksiam į rinkį! Als. Aplinkuo kąsnį sukti, t. y. vobulti J. Aplinku apstodami, su makarais sukdami, tai ponystos nebojom, jam zomčinę sukapojom JD383. Kad ma[no] nigdi vargas nesulaukt, kad anas sùkt stračku in ma[no] galvos! Vrnv. Maža kiek, tuoj su kumščiu sùka panosėj Ėr. Medžius sukdamas, lankstydamas nuūžė vėsulas Dr. Viršutinis dangus visus apatinius ir žemesnius su savim drauge suka ir grąžo SPI126.
ǁ kelti, sudaryti (sūkurį, verpetą): Išeinam į kelią, kur vėjas suka smėlio sūkurį A.Vencl. Užeina – vėjas pusto, labai smarkiai suka LTR(Brž). Viesulas pakilo, į grąžtą sùka Grdž. Kur jūrės bangos krantus skalavo, ten dabar vėjas smiltynus suka S.Nėr. Toji upelė sùk verpetėlį BzF24. Lėkė vanagas par pušynelį, sukė verpetą ant ežerelio LTR. Toje pakalnėje tek sriaun' upelis, tame upelyj suk did' verpetą KlpD48.
| refl.: Dundulis sùkas vandenyje JI365. Terp gylės verpetas sùkasi: gali tenai nuskęst LKT241(Žml). [V]anduo sùkantysis be parstogės BM90(Brž). Kur tik kokia užuolanka upėn, tę ir verpetas sukas vandinin Kpč. Netrukus jie pamatė tirštą dulkių debesį sukantis viesulu ir lekiantį artyn J.Balč. Pešasi tėvai, kad plaukų visur išplėštų sùkasi pluoštai K.Donel. Lyg žemei dūmai tik sùkas dūminėj pirkioj Ml. Karvė, ažrietus ragus, kad lekia iš paskos, net smėlys sùkas! Ob.
| prk.: Ištisus metus nesibaigiančiu verpetu sukasi muzikinis gyvenimas sp.
ǁ intr. Dg šėlti, sūkuriuoti (apie vėją): Šitokia vėtra sùka, stogus kiloja LKT240(Žml). Ale ir vėtra sùkė! Vlk.
4. tr. NdŽ, Lb traukti (dalgį, imant pradalgę): Mekšmekštės pievose dalgius suko pjovėjai J.Paukš. Kur suki dalgę, te virsta glėbys Upt. Munie vienam apkyro sùkti [dalgį] Mžk. Dalgį sukant ir grobai sukas, ka nesi pavalgęs Šts. Tokioj žolėj reikia smagiai sùkt dalgę Km.
ǁ pjauti dalgiu: Nuėjo prie daržinės, nusikabino dalgį, paplakė jį trupučiuką, papustė ir pradėjo sukti čia pat žydinčius raudonuosius dobilus J.Paukš. Vedu sùkov pradalgę po pradalgės LKT60(Sd). Jau tas pjovėjas plačią pradalgę sùka LKT250(Rd). Kam tokį didelį pradalgį suki̇̀ – teip neilgai pjausi Dbk. Visą dieną sùkęs turi pailsėti Slč.
5. tr. šokti darant ratą, ratelį: Viliui tai patiko, ypačiai kaip jie ratelį suko I.Simon. Susistvėrę už rankų sukdavę „kubilą“ arba „žvirblį“ ir „kregždelę“, skrajodavę po dvi pori LTI200.
ǁ šokdinti: Būs nibrė, sùksma mergas DūnŽ. Pusė durniaus, kad ponas ir sùks tarnaitę: apibėga aplink ir rankos neduoda, jeigu tarnaitė Pnm. Jo akys net žiba bešokant, ir žiba akys tų merginų, kurias jis suka ratu rš. Ak, kokiu viesulu sukdavo mane Daunys! rš. Suk baltą, suk raudoną, kad širdelei būt malonu (d.) Ds.
ǁ refl. LTR(Žal), Kri, Skd šokti ratu: Pakviesta šokti betgi atsijokėjo, šoko stačiai ir ėmė kaip padūkusi suktis Vaižg. Trys žvejų mergaitės sukasi ratu S.Nėr. Sukosi, šoko, kaip kas išmano ir moka K.Bor. Anuodu ilgai sùkusius po tą aslą, stanciją J. Su bernais sùkėmės kalėduškosa Drsk. Panelė sùkas į rinkį, o tas (jaunikaitis) va eina teip Sk. Teip ema po rankos i sùkas Sd. Šokantieji sukos kaip lapai ir plunksnos vėje prš. Mergaičiūtė sùkas kratos, spadnyčelė balta matos (d.) Rš.
^ Tep smagiai šoka, kad sukas kap vijurkas! Kpč. Sùkas [šokėja] kaip apatinė girnapusė Vj.
6. tr. einant iš visų pusių siausti, supti: Pamatė, ka sùka anų gyvenimą DūnŽ.
7. intr. Vlkš vaikštinėti aplink, sukinėtis (domintis kuo): Kogi jis čia sùka, ar kad kubilėlis [alaus] yr? Slm. Kaip tėvas išlošė pinigų, tai visi giminės tik sùka aplink Jnš. Sukom ir sukom po visus miesto užkampius sp. Jau jis sùka: noria pirkt Jrb.
^ Du pešasi, trečias apie kišenius sùka LTR. Suko suko kaip varna prie vištuko LTsV277(Lkš). Suko, kol padarė štuką LTsV277(Jnš).
| refl. R201, MŽ267, KBI50: Sukas po akių R321. Nesisuk po mano akių! B. Uliojau uliojau, sukiaũs sukiaũs, ale dėlto radau Lb. Kada tik nueik krautuvėn, ir jis jau te sùkas Slm. Aplink karaliaus stalą sukdamos, šunelis pagriebė liūtui iš nagų kąsnelį rš. Nesisuk man po ranka Smn. Jonas sùkas apie mus, kad ką duotum Dglš. Sùkės, sùkės i išsinešė pažasty [skarelę] Klt. Ar ilga (ilgai) tu čia suksi̇́es? LKKXV282(Zt). Vištas išbaidžiau iš pirtes, tai dabar aplink pirtį sùkas Ktk. Sùkas ir sùkas vištos po bulbes Žrm. Sùkės i sùkės žąsiukai in kelio Dglš.
^ Sùkas (painiojasi) kaip penktas ratas py vežimo Klp. Eiki gi nesisukęs ne vagis po jormarko B348,539. Vaikas sukas kaip gyvsidabris, meišia i meišia po akims Rs. Daug yra tokių, kur sukas po akių LTR. Kur mergelės, ten ir bernelis sukas LTR(Krtn). Visi, kurie su šoble sukas (švaistosi), nu šoblės ir pražus M.Valanč.
ǁ refl. Zr būti, lankytis kur: Čia besisukdamas nesitikėtai pasižino su E. Jasinskiu M.Valanč. Sukúos vasarą po žmonis, užsidirbu Krš. Aplei Viduklę taip i sùkomės (ėjome uždarbiaudami) Vdk.
| prk.: Vargas didis, tiesa, est tenai, kur maras sukasi brš.
ǁ refl. būti, pasitaikyti: Miške sukas visokių uogų Šts. Pas mumis šnapšė nesukas, nėr Šts.
| Ūkininkai žemės turi po nedaug, dažniausia sukasi apie 5 ha J.Balč.
8. refl. Grv, Nv vykti, dangintis: Kogi te Birutei reikia sùktis – sėdėt namie! Slm. Velnio gi te reikė sùktis ton Alizavon! Slm. Nagi sukis sau, kad jau teip užsimanei! Drs. Kur tu dabar suki̇́es? Ot, pasiutus kiaulė! Jnšk. Ale dabok tiktai, kaip veikiai ji (ponaičių nosis) nusilenktų, kad … su mumis drauge prisivargt į baudžiavą sùktųs K.Donel.
9. stengtis prisivilioti, įgyti palankumą, meilintis: Bernas apie mergą sùka, lankauja Jnšk. Gal jis apie ją sùka kiek, gal ženytis ketina Jrb. Treškyčią Anę, galima sakyti, nuo pusbernio metų pradėjau sukti J.Paukš. Aš piemenė buvau, jis jau mergas sùkė Nč. Sùko sùko ir prisuko savo gaspadoriaus dukterį Sml. Gyliokas sakąs Stasę suką̃s PnmR.
| refl. Šk, Alv, Vp, Ktk, Pš, Žg: Jonas su Maryte jau sùkas apie vienas kitą Dbk. Vorta (verta) sùktis apie Antanioką: vienatūris Skdt. An šitą berną galima sùktis Užp. Dabar žemė ne madoj, sùkis pri amatininkės Krp.
^ Aliūnė sùkasi apie Povilą kaip vijurkas Rgv. [Vaikinas] sùkas kai verpstė apie mergiotę Klt. Kas apie bobas sukas, tiem nesiseka bitės LMD(Tvr).
ǁ refl. taikytis, stengtis kur patekti: Ten gera vieta, sùkis, Antanai, į žentus Snt. Tę jis parduos tą namą i čia sùksis kur nors Jrb.
ǁ refl. flirtuoti, dūkti, trankytis: Tas Jonis velnių priėdęs, su toms mergoms sùkas Plt. Ana smarkiai sukas su kavalieriais Dr. Sukos su svetimais vyrais ir išejo po kelmo Šts. Pats su mergėms sùkas, pačią už nieką tūra Nt.
ǁ refl. užsiimti kuo: Nors su žeme nèsukuos, bet žinau, koks yra grūdo kritimas didžiausis Šts. Mes su pyragais nèsukamos; gerai, kad ir duonelės netrūkstam Šts. Mes su svečiais nèsukamos Šts. Ano tėvai didžiai su ponybe liūb sukties (bičiuliautis) S.Dauk.
10. intr. I, Lk, Kal einant, vykstant krypti į kurią pusę, keisti judėjimo kryptį: Kokia tau garbė visame kaime, kai į tavo kiemą ima sukti, iš atlaidų grįždami, vienas vežimas, antras, trečias… Vaižg. Injojo in dideles girias, jau tas eržilas suka iš kelio in tankumyną BsPIV259. Iš pėdų apžiūro, kur [žvėris] sùkė Drsk. Kad nereiktų į šoną sùkt, nueičiau Prn. Jis sùko tuo keliu atgal eiti Plšk. Pametęs darbą, sùko į kaimynus NdŽ. Debesys labiau sùka anuo šonu Ėr.
| Audra į šoną suka su debesų kalnais S.Nėr.
| prk.: Saulė dažniau ir dažniau pasirodydavo, žiema į pavasarį suko rš. Vilis anksti ėmė į kairę sùkt (darytis kairiųjų pažiūrų) Jnš.
^ Sutikęs girtą bobą, suk iš kelio – arkliai pasibaidys LTR(Vdk).
| refl. Vkš, Krž: Rasi kelį i vėl sùkis po kairės KlvrŽ. Pavažiavę sùkamos an Rūdaičių Krtn. Arklys neina, sustoja arba sukas ravan LTR(Kp). Sùkdavos iš kelio, kai mane pamatydavo Jrb. Tas vaikas kur nori – sùkas, kur nori – eina Pls. Anas (autobusas) an te sùksis Ign. Garbingas kunigaikštis lenkų, paveikęs Pamarius, sukos su visa galia ant prūsų S.Dauk. Kalbėk su vaikais Izraelio ir sakyk, idant anys suktųsi (paraštėje apsisuktų) ir pasiguldytų prieš lanką Hiro BB2Moz14,2.
| Į vakarus jau saulė sukas E.Miež.
| prk.: Sukiamos ant rublio (skaičiuokime rubliais) – būs brangiai, o markėms – pigiai Šts.
^ Matai durnių, sutikai, tai ir sukis iš kelio LTR(Ds).
ǁ daryti posūkį, vingį (apie kelią, upę): Ar nežinai, kur tas kelias sùka? Ėr. Takas suka į kaimą, į sodybą, susigūžusią po senais topoliais V.Bub.
| refl. Vkš: Kelias ėjo ne tiesiog į namus, bet kokį pusverstį nuo kaimo sukosi į šalį V.Piet. Už Dargvainių sùkas ant Skujinės kelias Všv. Keliūtė sùkas alksnynan Klt. Kaip tas plentelis sùkasis, tai jau lenkai Krm. Ta Siesartis sùkasi pro juos LKT190(Šk).
ǁ tr. praleisti, duoti (kelią): Atvažiuodamas pryš, turi sukti kelį Šts. O dėl ko tu nesuki kelio? Ar tau vienam kelias?! Skd.
11. tr. Q616, NdŽ gręžti į šoną ar atgal, kreipiant keisti padėtį: Bėris vis suko galvą į vartus, karpė ausim V.Bub. Aš ausį sukù – aš nenoriu jos bučiuot Šmk. Sùka vežimą atgal DŽ1. Kad liautumias kerštauti [tarpusavyje] ir suktų ginklą nu savęs ant savo neprietelių S.Dauk. Sùk subinę prie tvoros, kad šuo neįkąstų J. Uodegą sùka arklys, nežino kur dėties [mušamas] Aps. Kai važiuoji, vaikel, tai arklį reikia vis po dešine sùkt Jnšk. Sukiam ienas ant Upynos Up. Kai žvejyba užbaigta, tai ant krašto sukù laivą Rsn. Tėveli mano, į katrą kraštelį suksim juodą laivelį LTR(Brt). Vakare vėl taip pat eina motriškos laukti savo karvių, vėl sùka karves į savo kiemą Krp. Palyčia pritaisyta, kad sùkt (verstų) vagą Pls.
| prk.: Mėgino sukti (patraukti) muni pri žemės, bet neprisuko Šts.
^ Kožnas savo šikinę sùka (kiekvienas save gelbsti) Trgn. Raudona mergelė visus iš kelio suka (uoga) LTR(Ldvn).
| refl. R, MŽ: I tan šonan sukúos, i tan – vėjas neša Klt. Sùkdamos, sùkdamos (gręžiodamasi, apsisukinėdama) beįpuoliau į vidų nu šunų Šts. Ji sukdamõsi išbėgo pro duris PnmA. Ta nenoria, ka jis kibtųs, sùkas nuo jo Jrb. Tada kai sukas šituom arklu, i veršį (jautį) sùka Pb. Su peiliu kai sùkės, būt ir bet kam kliuvę Sug. Negulėk ant vienais šonais, sùkis (verskis) ant antru Štk. Kur sukýs, čia save matai (taip viskas spindi bute) Lkv. Skersas sùksys, kad eisi Kl. Dėl ko šalin sukys nuo munęs? P. Šiaurės vė[ja]s sùkas – būs šalta Krš. Vėjas vakarų sùkosi – medžiai an čia linksta Jsv.
| prk.: Iš pradžios buvo sukęsis (ryžęsis) neleisti, po tam ar piktumas perėjo, ar užmiršo Žem. Nuog bažnyčios nesi̇̀sukė svietas, Dievo bijojo Drsk. Davė … mokytojus …, idant nenešiotų mūsų visokias vėjas aba idant nesisuktume šen ir ten klaiduodami SPI279.
^ Šiaip suksies, taip suksies – vis į akis vėjas LTR(Nm). Sùkis nesisùk – užpakalio nepamatysi Dkš. Ar tu šiap sukis, ar tu tep sukis, vis tiek subinė užpakaly[je] (sakoma, kai darbas nesiseka) Plut. Gali sùkties kaip nori, o nugara vis į užpakalį Rsn. In šunį sukas, in dangų sukas, vienam gale mina, kitam kiša (verpia) LTR(Sl).
ǁ refl. nestovėti tiesiai, krypti į kurią nors pusę (apie drabužį): Sukritau, smunka sùkas sijonai Krš.
ǁ prk. kreipti tam tikra linkme (kalbą, mintį): Steponas mato, kad Vacys nejaučia jo balse geluonies ir, kaip visada, suka kalbą savo pusėn V.Bub. Aš noru sužinoti, o ta nesakos, sùka kalbą į šalį Rdn. Kur tu kalbą suki̇̀? Atsakyk, ko klausu! Krš. [Ligonio] mintys sùka į tamsesnę pusę (darosi liūdnos, pesimistinės) Jd. Ana nora viršų turėti, sùka viską po savam DūnŽ. Ir visą mano troškimą suk ant dangiškų daiktų M.Valanč.
ǁ prk. kalbėti kitaip negu įprasta, keisti tarminę kalbą bendrine kalba: Nereikia sùkt, ale reikia tep, kap mes dudenam Dv. Buvo sukančiõs kalbos, mat Amerikoj buvęs Šts.
12. tr. kreipiant laužti, nutraukti: Sùkti sprandą NdŽ. Suksiù galvą, mesiu peklon molio mint, pakabint (brt.) Mžš. Žioge, žioge, duok deguto! Ka neduosi, sùksiu uostą kai kopūstą! Vdk.
13. tr. kreipiant iš normalios padėties, skaudinti: Jei neišmoksta, kas užduota, teta jam suka ausį arba tėtis juosiasi diržą A.Vencl. Senelė stvėrė mane už ausies ir ėmė negailestingai sukti rš. Kaip vilko marškinėliais, sùko mano rankeles JD419.
ǁ R403, MŽ543 sukioti, grąžyti (rankas, pirštus): Motka pirštus sùkė, plaukus rovė nuog savę [nuskendus sūnui] Pls.
14. tr. daryti lenktą, kreivą: Dalgis iš fabriko yra ištisas, nèsukta koja: reikėjo nešti pas kalvį pasukti koją Šts. Tokios trūbelės sùktos, susuktos susuktos kaip gyvatė Upn. Par tą kelį sùka [koją] lauko[n], čia, matyt, jau ramatikas y[ra] Vgr.
| refl.: Nariai sùkas (krypsta) tie, viskas, sakau, iš senatvos Grd. Kad meti audeklą žiemiu vėju, tai sukas audeklas LMD(Sln).
15. tr. L, Rtr, NdŽ riesti, raityti: Seniau vyrai uostų galus pirštais sùko Vkš. Senis ūsą suka rš. Ir moteres idant … su … viežlybumu dabintųs, ne su plaukais suktais Bt1PvTm2,9.
| refl.: Javai sukėsi iš karščio rš. Krito amaras, pasiuto [obelų] lapiukai sùkties Krš. Anos plaukai patys nèsukas (nesigarbanoja) Vkš. Tas paršas dvilinkas sùkase i virsta Jrb.
16. tr. Q624, L, NdŽ vynioti į ritinį, vyti į kamuolį: Moters suka į šeivą siūlus Grk. Nutrūksta ten bèsukant siūlus į šeivą Plt. Aš galiu sukt siūlus ir patamsy priepročiu Kp. Siūlą sukiaũ per (pas) Malviną Dglš. Viena verpia, antra audžia, o trečioji šilkus sùka JD1470. Suk man tą tolką ant ragų BsPIV92. Nesuk kasos, ba neaugs Pnd. Šarūnė suka plaukų sruogą ant piršto V.Bub. Sùktas, susuktas (suveltas, suglamžytas) rūbas – in kabeliuko reikia pakart Klt.
| Motina neleida mun kuodo sùkti Vkš. Visko buvo: i tų mėsų suktų̃, riestų – kiek tę da jų liko! Jrb.
| refl.: Ant to veleno sùkas siaurai siūlai [rankšluosčiams] Pls.
ǁ vynioti siūlus ant šeivų, trinti: Toks kalvaratas tai tik šeivom sùkt, o ne vilnom verpt Zr. Viena audė, kita verpė, kita šeivas suko LB223.
ǁ vyniojant sutvirtinti, surišti: Vyrai, baikit kūlelius sùkt Mrs. Rykštėm suktà tvora LKAI63(Azr).
ǁ nerti: Sukite kilpą ant savo kaklo! TS1902,1.
ǁ vyniojant daryti, gaminti: Sùkti cigaretę NdŽ.
| refl. tr.: Susisukęs [papirosą] supapsi i vė sùkasi Gs.
ǁ kurti, gaminti (filmą): Šiandien sukami nauji mūsų filmai A.Vencl.
17. tr. Dgp, Sug, Ut, Šmn, End apsukui lenkiant, vejant daryti, gaminti: Suku virvę R403, MŽ543. Kur sùka virves, kebeklis J. Iš pakulų pančius sùka Nmč. Vyrai sùkdavo pančius Rg. Apivaras sukiau vyžom Rud. Krūkus pasdarė ir sùka virves Pls. Nesgi už visu didžiausią gėdą sau turėjo vaikelis šešergis ar septynergis nemokėti vyžinų vyžti, aparų vyti ir tinklų megzti, virvių sukti S.Dauk. Negalima nuo Kūčių iki Naujų metų nieko sukt, ba gyvuliai kvaituliu sukasi LTR(Klvr). Vyteles sùka dangsčiui dengt Klt. Rykštes sùkė in rankos Dv. Eisiu paupėn vyčių sùktų Km. Grįžtes sùka [krosniai kūrenti] i duoną kepa Grž.
ǁ R424, MŽ575 sukeičiant jungti dvi gijas, du siūlus į vieną, dvilinkuoti: Gija nesukta, o siūlas suktas J. Anos nora geriau sudėti du siūlu i nesùkti Trk. Gerai tie pirktiejie siūlai – jų nė sùkt nereikia Jrb. Padarysi [šėtrai užkabą iš] plonai suktos (plonų suktinių siūlų) drobės Ch2Moz26,36.
| refl. Eiš.
ǁ verpti, daryti iš pluošto giją: Da turiu ratelį, da sukù Grdž. Tavo motina tokiom verpstėm sùkė Rod. Linus verpia, o kanapes sùka Vlkv. Aš šaučuko nenorėjau, drotvos sùktie nemokėjau DrskD138.
ǁ pinti: Iš tų rūtų vainiką sukaũ i nemažą nusukau Jrb.
18. tr. Mrj vystyti, vynioti į ką, supti: Sùkėm, supom ir išauginom šiaip teip vaiką Šmn. Nežino kuom sùkt vaikus, perynelės visokios (labai popina) Str. Ji savo kūdikėlį šilkuos sùka Všk. Sùka i sùka lėles Ign. Autus an kojų sùka tik ir nieko nesako Btrm. Šalta rasa, o aš basa – gelia kojeles. Imsim rūbužius, suksim kojeles LTR(Lš). Gerai, ka ir į gazetą (vietoj rūkomojo popieriaus) bėra ko sùkti Slnt.
^ Nesuk šūdą į bovelną (nedailink, neteisink) Kt.
19. refl. SD204 vyniotis aplink: Sùkas vejas apynelis aplink lazdytelę (d.) Prng. Tie žirniukai, puiki kvietkai, po lovelę (lysvelę) sukas (riečia) LTR(Brž). Kelnės plačiausios pasiūta, [klešnės] aplink blauzdas sùkas Klt.
| Rugiai jau sukosi tirštomis gūžtomis, o ir kviečiai net juodavo nuo vešlumo J.Paukš. Ot rugiai gražūs, net verpstėm sukas – bus neišgriežiami! Kb. Mano javai net trūbosna sukas Pls.
20. tr. Krš tam tikru mechanizmu žiesti, formuoti iš minkštos masės: Lyzis suka puodus ir bliūdus Vkš.
ǁ lieti: Mano mama mokėjo grabnyčias sùkt Skr.
21. tr. BŽ97, Pnd krauti, vyti, lipdyti (lizdą): Kovukai jau lizus sùka LKT108(Tt). Jei kregždės prie namų lizdą sùka, prie gegnių, tai laimę neša Dbg. Kad pelės suka lizdus [linų] varpučių galūnėse, būs šlapias ruduo Šts. Kiaulė kinį sùka Vkš. Karklynelyj lizdelį sukau N15. Sùko lizdą pelėda JD96. Jei lig balandžio nepabengei verpti, cyrulis pradės kuodelė[je] lizdą sùkti Brs.
^ Kielė lapielė lipo dangun lizdelio sukti (apynys) LTR.
| refl. tr.: Medžių viršūnėse sukosi lizdus sakalai, ereliai ir didieji vanagai A.Vien.
22. tr. Dr, Všv, Kv maišyti kokiu įrankiu aplink, gaminant ką: Įsipilk į puodą [grietinės], sùk, sùk su šaukštu, i paliks kastinys DūnŽ. Rūgšto pieno antpils, ka pasidaugintų – smatono vieno nesùks Gršl. Dedam sviesto vieną šaukštelį, po biškį sùkam, dedam smetono, druskos, pipiro (darydami kastinį) Brs. Jeigu sùksi daugiau, aišku, kad sviestas išeis [, ne kastinys] Trš. Ką dirbsime? – Košę virsime. – Su kuo suksime? – Su lazda pjauta LTR(Brž). Samagonuo sukti reik turėti beržo virbinį maišytuvą su kvynų kuškiais Šts. Uogienę tuoj bus galima imt: kai suki̇̀, jau spjaudos Lb. Ar, mama, greit suksi̇̀ (virsi) košę? Pc. Suki̇̀ miltų košę Grnk.
23. tr. Bt, Up, Šv, LKT58(Ms), Slnt, Sk, Skrb, Kp, Skp, PnmR, Rk, Ob, Sdk, Užp gaminti (sviestą, kastinį) maišant įrankiu aplink: Šaukštu dideliam bliūde sviestą sùkdavo Vj. I su šaukštu, i su samčiu liūb sùkti [sviestą] LKT53(Skd). Suk antraip sviestą, greičiau susimuš Užv. Sviestą daba sùka sukeklė Kv. Kalatauka sviesto sukamà Vdk. Suk iš širdies ir susuksi Šts.
^ Sviestą iš kaktos nesuksi, kad ir gražus vyras J. Iš miego sviesto nesuksi Sln, Gsč, PPr39.
| refl.: Nesi̇̀suka sviestas, ir daryk, ką nori: jau valanda kaip duodu sušilus Dbk.
24. tr. spausti, malti: Varstotan tarbą [sėmenų] deda ir sùka [aliejų] Žrm. Seniau apie šventą Antaną jau sùkdavo medų, o šiemet nė palaižyt nėr Slm. Atskirai sùkėm medų, kur su cukru; ne toks – turi aitrumo Ln. Su kočėlu sùksi, sùksi, ka to [aguonų] pieno būs tujaus Nt. Su kirvio kotu sùks [kanapes] Všv. Nū ryto turėsi sùkti kiaulėms DūnŽ. Dėk stiebus į malamąją i suk [taboką] Šts. Suktõs mėsos ataveža Klt.
ǁ Trgn, Rmš minti, dirbti (odą, kailį): Sùkt skūrą – nedidelis mokslas: pirma išmirko terp varvalio a terp deguto, tada kiša į mešką i sùka, arklį užkinkę Sml. Tokia skūra tai tik sirmėčiai sùkt Lel.
25. tr. Bt, LTR(Šln), Vb, Ml, Pls auginti, siausti (galvas) (apie kopūstus): Kopūstų lapai dideli, bet nèsuka galvutes Gs. Jau kopūstai sùka galvas – jau spragilus girdžia Sk. Kopūstas išgirsta kultuvę i pradeda sùkt gūžę Skrb. Jauną mėnesį [sodinti] galvų nesuka kopūstai Akm. Kad kopūstai dideles galvas suktų, reikia sodinant padėti ant lysvės didelį akmenį Mrj. Vasarės gūželės tai jau sùka; da tik lapeliai pradėti sùkt Slm.
| Teip gražios rožės: daugiažiedės, baltos ir teip gražiai sùka (krauna žiedus) Lb.
| refl.: Sùkas galvos kopūstų Dglš.
26. tr. Šts daryti (švilpynę) iš atkepusio luobo, ištraukiant šakelės medieną: Pavasarį vaikai iš gluosnių švilpynes sùka Skr. Sùka piemens dūdeles JD128.
| refl.: Na kaip, ar jau dūdos sùkasi? Ldk.
27. tr. rausti, išgriežti: Duobę sukama bomba Ėr.
28. tr. gręžti skalbinius: Koja primygus rūbų nemožna sukt – kojas niežti LTR(Brsl).
29. tr. kramtyti: Tu nieko nedarai, tik in pečiaus sėdi ir duoną suki̇̀ Btrm. Sausagrūdį sukiaũ sukiaũ, ką net daėd[ė] Grv. Rudenį duonelę sùka pilna burna, o pavasarį ir parodai šluopelės nėra Asv.
30. tr. impers. Vdš, Ktk, Vp, Pb, Plm, Krn, Zp, Smn, Lš, Kbr, Btrm, Pls, Lkš, Trk, Krp gelti, skaudėti (ppr. pilvą ar sąnarius): Toks nebetikęs oras – sùka rankas kojas Kp. Momai rankas sùka, nieko negali daryt Dglš. An lietaus tai man sùka kojas, negaliu uliot Nmč. Prieš kokį orą kojas sùka Kdn. Man sausai koją sùka Rdš. Iš kumpio koją sùka Aps. Ot sùka pusiau, kad negaliu suslenkt Str. Mano šie kaulai sukami Rmš. Visą dieną raitaus – sùka vidurius Šln. Pilvą sùka, musėt gumbas Užv. Juo pyragus valgom, juo mumis sùka Žr. Sùka pilvą kai ratan Trgn. Tada kosulys perejo, galvą pradėjo sùkt Rš. Šiąnakt labai pirštą sùkė, sukraipė viseip Slm. Jai dantis nuog nervų sùka Rod. Man antra diena akį sùka Alk. Kad autakojus kočiosi, kojas sùks (priet.) Lb.
31. tr. svaiginti, kvaitinti (galvą): Alus apynių prikištas, širdį degina, galvą suka Žem. Gailės tai labai galvą sùka, tuoj susvaigina – bjauri žolė PnmŽ.
| impers.: Nuog apynių galvą sùka Upn.
| refl. Skp, Všn, Lel, Ln, Aln, Ker, Rod, Žln, Nmč, Trk, Žr, Ms, Kv: Iškvaršo galva mano beverkiant ir sùkasi J. Žvaiginėju, galva man sukas R323, MŽ432. Aukštyn žiūrint, galva sukas Vaižg. Regėti buvo taip toli, taip toli, jog vargšei piemenėlei pradėjo suktis galva J.Balč. Sako, jai ausys skaudančios ir galva sukantis S.Čiurl. Nu garų ėmė galva sukties Krkl. Tik negaliu pastovėti, mun sùkas galva stipriai Žeml. Ta galva sùkas, ūža – ant mirsenos taisaus Mžk. Sugeriam da vynelio, o man jau sùkas galva Ml. Žmogui pačiam pradėjo galva sùktiese Vdk. Kad jau galvoj sùkas, verčia ant šono Žrm.
^ Galvai besisukant nemėgink per lieptą eiti KrvP(Nm). Galvai sukanties kojų nebesuvaldysi VP15.
ǁ refl. impers. trūkti proto: Jam truputį sukasi LTR(Lbv).
32. tr., intr. ppr. impers. Rdm, LTR(Auk), Stk, Švn, Pv, Gdl augti skauduliui, tvinkti: Pašinas kojoj liko, dabar sùka Kt. Man sùka kojos padą – bus jau kokia perauga Pjv. Sùka po padu, negaliu nei paeit Vs. Man sùka pirštą, tai negaliu dirbt Smn. Apstoj[o] votys: viena paskui kitą tik sùka ir sùka Pls.
33. tr. siūlyti, teikti, piršti: Sùko, sùko ir įsuko veršius auginti Grd. Sùka, sùka vis, svotoja, o anas kaip nesiženija, teip nesiženija Klt. Piršlėnė norėjo savo gentainę kaimyno vaikiuo pysukti; suko, suko, bet nesusuko Klp.
ǁ daug kalbėti: Sukiaũ, sukiaũ ir išsisukiau Šlčn. Sùkė sùkė i nieko nepasakė Klt.
34. tr., intr. SD91,360, Sut, L, Rtr, Ds, Lnkv, Up, Nv sukčiauti, apgaudinėti: Maišau, painioju, suku, meluoju SD139. Kad darbo žmogus galėtų savo reikalus ginti, jam reikia suprasti, kas ir kaip jį suka, kas jį melžia J.Jabl. Bet kad reikėjo užrašytūsius piningus mokėti, pradėjo raukyties, makliavoti ir sukti M.Valanč. Eik, kam suki̇̀! Aš matau, kad menkesnę medžiagą duodi! Nmn. Nei sukiaũ, nei vogiau, gyvenau tik iš savo rankų Dbk. Nelošk su juo [kortom]: jis labai sùka Ėr. Par akis sùka, apgaudinėja Krč. Sùka be sarmatos Dbk. Idant tiktai apgautų, bjauriai sukt ir meluot nesigėdi SPII14.
^ Sùkta – nedrūta Dglš. Suks, vogs – nepralobs Mrj.
suktinai̇̃
ǁ tr. neatiduoti, kiek priklauso: Darbinykams algos nesuk M.Valanč. Anys sùkdavo kaip išmislydami ažudarbį On. Aš jam daugiau jau nedirbsiu: vis man sùka ir sùka pinigus Vrn. I tokiai ten ubagei sùks dešimtį rublių! Trk. Sùkti svorį NdŽ. Visi Lauksodyje suka nuo [vokiečių] valdžios, kiek išgali: užrašo vieną gyvulį, o laiko du J.Avyž.
35. refl. Vkš, Sdk stengtis išvengti ką atlikti, išeiti iš keblios padėties: Tingi, sùkasi iš darbo Ėr. Ale ką darysi – reik kaip norint iš bėdos sùkties Šauk. Buvo susipainiojęs (įkliuvęs), bet sùkės, sùkės ir išsikilpavo Kp. Ir čia stebuklingai sùkas adversoriūs, kad jiemus tai (tokius klausimus) uždavinėjame DP139.
^ Kaip tik primenu sutartį, tai sukasi [ponas] lyg gyvatė iš praskilo LzP. Sukas kaip nuogas dilgynėj LTsV200(Ut). Sukas kap musia, šiltose kruopose inkritus LTR(Mrc). Sukas kai yla maiše LTR(Aps). Anas sùkas, sùkas kap laskūtas an ugnies Švnč. Sukisi ligą atimtas B. Sukúos kaip kirmėlė bačkoj, bet nežinau, ar išsisuksiu Dbk. Kaip suksies, kaip nesisuksi – iš smerties neišsisuksi LTR(Km).
36. refl. R212, MŽ283, Sut, I, Mžš, Mlt, LKT364(Mrp), Erž, Vn, Vkš greitai ruoštis, triūsti, darbuotis: Mergikės sukos apie pusrytį ir apyvoką Žem. Todėl tuo abu (gandrai), kaip reik tikriems gaspadoriams, vislab vėl taisyt ir provyt sùkosi greitai K.Donel. Darbylaike po laukus visi sùkas Pgr. Kap atsikeliu su patamsiu, tai sukúos ir sukúos: tai apie pečių, tai apie gyvulius, tai apie vaikus Kpč. Kai linus rauna su talka, tai gaspadinė tik sùkas, tik ruošias po gryčią Skrb. Ka poras vaikų numie būtų, sùktumys nušilęs Krš. Kad šešis vežimus parveži, tai labai reikia sùktis Brt. Kas sukė̃si, tas gyveno Drsk. Motriškos …, aple namus sùkdamos, mažiau tenuvargsta BM391(Rdn). Ir nebūkime kaip tos netikusios mergos, kurios dabar rėdytis pradėjo, dabar suktis, kad jau Viešpatis ejo DP570.
^ Abu sukės kai par rugiapjūtę LTR(Dkk). Sùkas kaip šėrė Slnt. Marytė sùkasi po virtuvę kaip vijurkas Snt. Šeimininkavo, sukosi kaip menturis po košę Žem. Sùkas kaip menturis be kobinio, t. y. žmogus greitai sukas J. Sùkas kai verpstė aplink, gaspadiniauna Klt. Sukas kaip karvalto ratelis Pšl. Sukasi (Sukies Tršk) kaip Darata apie grandį KlK32,87(Brž). Sùksiuos kai melnyčia be vėjo Jrb. Sukis kaip apatinė pusė girnų B360. Kokia te iš jos šeiminykė: sùkas kaip apatinė pusė girnų Dj. I sùkas kaip girnų apatiniasis kūlis Štk. Sukúos kaip mašinelė Krš. Baltras, vienas palikęs, sukos tuščiūse numūse kaip gandras lizde nupavasar M.Valanč.
ǁ labai stengtis, rūpintis: Sukis greitai – veikiaus vieta tropysis B. Jis tai sùkasi į gyvenimą (stengiasi prasigyventi) Gs.
37. refl. Knt, Skd, Skp, Ut, Lp, Klvr, Vl verstis, manytis: Sunku buvo suktis, vienam palikus Žem. Sukis pats, kaip išmanai. Aš savo bėdų turiu K.Bor. Kas begirdėti, kaip sùkatės? Šts. Kažin kaip ten anie bèsukas po Šiaulius? Plt. Našlė paliko su keturiais vaikais, reikėjo gerai sùkties! Rdn. Sunkiai vienai bobai sùkties Krš. Sukáus su savim, vyro pamesta – jug į žemę neįlįsi Šts. Mokėk sùktis, tai ir gyvensi Dkš. Reik sùktis mažu kuo (smulkmenomis, mažmožiais) Plv. Tai agurką užsiaugina, parduoda, tai pamidorą – žmonys sùkasi šiai[p] tei[p] Jsv. Vaikus auginome, dukteris leidome … sukomėsi kaip visi TS1903,11(V.Piet).
| Kampeliuke sukúos (esu suvaržyta, negaliu ką noriu daryti ir kur noriu būti): marti neprileidžia niekur Klt. Čia mun su keturiais arkliais nėr kame sukties – maž žemės tėra Šts.
38. refl. Vkš, Vl, Lp menkti, skursti, nykti: Ko jis pradėjo sùktise – a ne iš rūpesčių? Jrb. Negeros jo akys: kai jis pasižiūria, gyvulys sùkas Šmk. Paršas ėmė sùktis, tai papjovėm Mrj. Paršeliai sukas žemyn (dvesia) Trk.
◊ aki̇̀s sùkti [į šãlį] vengti susitikti, pamatyti, pažiūrėti (gėdijantis): Kai pamato mane, aki̇̀s sùka Jrb. [Tėvas kalbėdamas] užsikirto, suka akis į šalį, bet Akvilei aiški nutylėta mintis J.Avyž.
ant atmintiẽs (galvõs, liežùvio ST208(B), liežùvio gãlo Krs, mintiẽs, minčių̃, põmėties Dbč, Dv, Asv) sùkasi Kv, Žrm sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Sùkasi ant atmintiẽs, o vardo neprisimenu gerai Stk. Ot sùkasi an galvõs, ale negaliu atsimyt Lz. Sùkas ant galvõs, nežinau kaip pasakyt Erž. Ot sùkasi tas kaimas ant liežùvio, ir niekaip negaliu pasakyti Lkč. Prapuolė vardas, dabar man ant liežùvio sùkas Rsn. Ot sùkas ant liežùvio gãlo, ale prisimint negaliu Slv. Sùkasi ant mintiẽs, ale neatsimenu Stk. Sùkasi ant minčių̃, ale kad neatsimenu Btr. ×
ant dū̃šios sùkasi
1. B, R321, MŽ430, PrLXVII19, N sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko.
2. nuolat prisimena: Sukasi ant dūšios, tai ir ant liežuvio M.

ant smagenų̃ sùkasi sakoma, kai kas įkyriai kartojasi mintyse: Man tai viena [daina] sùkas an smagenų̃ Pls.
ant širdiẽs sùkasi; N
1. Kv, Grd sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Sukas ant širdies, ir negaliu atminti I. Sùkas ant širdies, ale niekaip neateina ant liežuvio Bt.
2. nuolat prisimena: O užmirštie ir negalėjo, vis ji jam sùkos an širdiẽs Jrk112. Stov bernytis prie šalies, vis ma[n] sùkas ant širdiẽs JV874.

ant vienõs kójos sùktis
1. būti mikliam, vikriam: Tai mano boba kai ratas an ašies – tik sukas an vienos kojos Ml. Septyniasdešim metų, o do sùkas in vienõs kójos Klt.
2. apie labai besidžiaugiantį: Linksmiausioji, sùkas ant vienõs kójos Lž.

apiẽ (apliñk Grž) aũsį sùkti grasinti, taikytis mušti, suduoti: Mėnesį neišgyveno, o jau suka vienas kitam apie ausį Ėr.
ãšaros sùkasi akysè darosi graudu: Ašaros sukasi jam akyse, sakyt ką norėtų V.Kudir. Norėjo vaikus paglostyti, ėmė ašaros akyse sukties Žem. Skaudu darosi, ašaros sukasi man akyse Pt. ×
barakãtą sùkti
1. Slnt siausti, šėlti: Tik palik vienus vaikus, tujau pradės sukti barakatą Vvr. Kai tik pritemo, ir pradėjo vaikiai su mergoms barakãtą sùkti Krt. Mergei visaip nukrypsta, su vaikiais besukant barakatą Šts.
2. I tuščiai plepėti.
3. bizniauti: Jau tuodu pradėjo sùkti kaži kokį barakãtą Vvr.

čemerỹs nesùks nieko bloga neatsitiks: Valdžios nesùks čemerỹs, ka tik žmonys susišienautų! Krš.
dangtùką sùkti žaisti tokį žaidimą: Eidavom rundu, dangtùką sùkdavom Rsn.
galvà sùkasi
1. rūpi: Jum nesisùkdavo galvà del žemės Trgn. Man sùkasi galvà, kaip jis čia gyvens Mžš.
2. apima puikybė, išdidumas: Kai tokiems žmonėms ima suktis galva, jie darosi pavojingi A.Vencl.
3. eina iš proto, kvaišta: Matyt, jam galva sukas, kad vis nenurimsta KlK14,72(Jnš).
4. labai sunku (mokytis): Kaip nuėjo technikuman, tenai galvà sùkėsi Upn.

gálvą sùkti
1. L, LTR(Ant), Mlk, Slm, Rz, Jnš, Šl, Plk, Dkš galvoti, svarstyti: Susmukęs savo kėdėje, jis galvojo, suko galvą ir ieškojo išeities A.Vien. Vaikai gėrisi pasakos fabula, daug nesukdami galvos, kokia ten yra autoriaus pamatinė mintis J.Balč. Kas čia norėta pasakyti, veltui galvą suktumei rš. Teip, tiem mokytiem daugiau reikia sùkt galvà negu prastiem Mžš.
2. Vdk, Jrb, Ps, Lb vargti protaujant, mokantis: Sùk sùk gálvą, o nieko negali išmokti Vvr. O kam munie reik gálvą sùkti be reikalo Grdm. Galvą prie kningos jaunuomenė suka TS1899,5.
3. Mrj, Bgs, Aln, Ps, Šln rūpintis: Visą dieną vaiko nėra namie, anys ir neieško, nèsuka galvõs LKT331(Gdr). Pro vaikus ir galvõs nèsuku – visi gerai gyvena Krš. Mama nė su vienu tiek nèsukei galvõs, kiek su tuo savo Stasiuku Mžš. Nèsukiau galvõs su namais (būdamas ligoninėje) – sustvarkė Adm. Sùkium gálvą su stogu – sienas sulipdysma Slm. Apie karves nesùk galvõs, sutvarkis be tavę Ktk. Gálvą sukù (jaudinuos, sielojuos), kam ne vieną pirkau paršelį Klt.
4. I, Plk, Plv, Mrj, Vrn, Km, Vp, Brž, Sk, Pc, Šl, Grdm, Vvr versti rūpintis, neduoti ramybės: Ko man suki galvą? – sušuko ponas Žem. Nesùk tu man galvõs su savo siūlais! Žmt. Visą dieną sùkė man gálvą [vaikai] Dgp. Kam man galvà sùktie apie tokius dalykus?! Smal. Sugyvena, nèsuka vienas kitam galvõs Klt.
5. Vkš vilioti, meilintis: Mes tiek kuklios, kiek mokame jaunikaičiams galvas sukti Pt. Jisai gálvą sùka jai, ka eitų už jo Jrb.
6. I stengtis apgauti, apmulkinti: Man galvõs nesùk! Mrj.

galvojè sùkasi
1. Kt, Rod sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Tik sùkasi galvo[je], bet vis dar negaliu atsimint Gs. Ot, man galvõj sùkasi – tik pasakyt! Alk. Sùkasi giesmės galvoj Žrm. Kad ažgirsčiak, pagiedočiak, dar̃ – sùkasi galvõj, ir nemenu LKKXIII121(Grv).
2. rūpi: Jam sukės galvoj, kap čia sužinot, ką vargamista an jo šneka LTR(Vs).
3. trinka protas: Jai jau galvõj sùkas Rmš.

giltinė̃ nesùks nieko bloga neatsitiks: Nebijok, nesùks ano giltinė Užv. Dievui padedant, giltinė nesuks VP13.
giltinė̃ sùka (ką) ištinka mirtis, sunaikinimas: Kodėl jų (ponų) taip daug pirm čėso gi̇̀ltinė sùka? K.Donel. Krūmus ir girias linksmas jau gi̇̀ltinė sùka K.Donel.
giltinė̃ sùka [apiẽ úodegą] artinasi mirtis: Aplink jį giltinė jau suka Grž. Aš jau numatau, kad giltinė suka apie uodegą Slm.
į laukùs sùkti apie neprotingą elgimąsi: Kaip sunkiai protas žmogų valdo – vis į laukùs sùka Krš.
į šãlį sùkti (ką) darytis pranašesniam, lenkti: Jau muni suka į šalį sūnus: geriau už tėvą paskaito Nt.
jáutį už uodegõs sùkti meluoti: Ką čia jáutį už uodegõs suki̇̀! Šv.
káilį sùkti Ėr, Rmš stengtis neįkliūti, išvengti ko: Aš sukaũ káilį, norėjau iš bėdos išsisukt Prn. Kiekvienas savo káilį sùka Rm.
kãklą sùkti LKKXIII123(Grv) žudyti, daryti galą: Bėda an bėdos lenda, o trečia kãklą sùka Lz. Suk tavo kaklą velniai! (keik.) Str. ×
katari̇̀nką sùkti vienodai, nuobodžiai kalbėti: Ir pradeda sukti savo katarinką: Tep tata tep… kas ant stalo, suvalgykim, kas čierkoj – išgerkim K.Saj.
ki̇̀ta sùkus antra vertus, kitu požiūriu: O kita sukus, ko nori? Gmž.
knýpkius sùkti žaisti tokį žaidimą: Kad bus piktas oras, po stalais knýpkius sùka Ktč.
kójas sùkti prie (ant) dùrų mirti: Vargsti, vargsti, žiūrėk – jau reikia sùkt kojelès prie dùrių Btg. Jei ji mun nieko nebūtų dariusi, jau būtų reikėję kójas sùkti ant dùrų Skdv.
lẽtenos sùkasi ant dùrų; LTR apie norintį išeiti.
liežuviù (liežùvį, liežiùvį) sùkti daug plepėti: Jeigu jis taip mikliai gydys, kaip liežuviu suka, po metų kitų nebus ligonių rš. Sùka liežiùvį visi, kap kas moka, kap gali Rš.
liežùvis (liežiùvis) sùkasi įstengia kalbėti: Jos liežùvis sùkas, ji paporina visokių naujienų LKT386(Mrc). Tėvui ne tep liežiùvis sùkas (prastai kalba) Rš. Liežùvis jo nèssuka – atsigėręs arielkos Pls. Mano liežùvis nèsukas vokiškai Plšk.
li̇̀zdą sùkti (sùktis)
1. kurti šeimą: Su Vincentu neiškentu, su Juzuku li̇̀zdą sukù (apie nepastovią merginą) Šll. Reikia jau savo li̇̀zdas sùktie Švnč.
2. įsitaisyti, įsikurti: Pačiame jo valstybės viduryje, jo, galima sakyti, širdyje, priešas sukasi sau lizdą rš.

nósį sùkti
1. veikti uoslę maloniu kvapu: Visa tai buvo taip apetitinga, jog net nosį suko ir seilę varė Vaižg.
2. LKKIII194(Pls) pykti.
3. bjaurėtis smarve: Žmogus, per amžių papratęs padoriai, nosį suka, įėjęs į tokį kiaulininką Žem.

nósį sùkti [į šãlį, pro šãlį, tolỹn] End rodyti nepalankumą, šalintis: Kitą kartą, žiūrėk, jau ir sutarė, ir merga nebesùka nosies J.Balt. Visi čia tokie poniški, mandrūs, suka nuo manęs nosis į šalį J.Avyž. Ji į mane nenori nei žiūrėt – eidama suka nosį tolyn Ėr. Vieną kitą sykį parnešė vaistus – nósę sùka Klm. Pinigų nėr, tai kiekvienas gaspadoraitis nosį pro šalį suka A.Vencl.
nósį sùkti [į šãlį, į trū̃bą] Jnš nemaloniai veikti uoslę: Ką čia teip verdat, kad net nósį sùka? Sv. Tabokas nósį sùka į šalį Varn. Smarvė nósę sùka į trū̃bą Krš.
pakáušį sùkti įtemptai galvoti: Rūpinasi i jis – sùka pakáušį Pn.
pánčius sùkti ėdant velti tarp dantų: Tas arklys nebepaėda, pánčius sùka Ėr.
pil̃vas iñgrąžtį sùka labai norisi valgyti: Pil̃vas gal jau iñgrąžtį sùka? Klt.
ramùlį sùkti dūkti, išdykauti: Šventoms dienoms vaikai susirenka ir sùka ramùlį, kol par dulkes vienas kito nebmato Kin.
ramùnį (ramùlę Erž, ramùlį Jnš, rãtą, ratẽlį) sùkti Všk meilintis, mergintis: Visą vakarą, sako, apie gimnazistę ramunį sukęs J.Paukš. Daba jauni – ką ten! Tik pakėlė galvą, jau, žiūrėk, ramùlį sùka apie panas Sk. Sùka ramùlę aplink Julę Krž. Reikėjo Anelei ištekėti ne už Gulbino, bet už Anzelmo Lukošiaus, kuris apie ją suko ratą J.Avyž. Levukas, o gal kokia Levutė! Palauk, palauk, ar tu ne su ta ratelį sukai? rš.
ratù sùkasi sakoma negalint atsiminti gerai žinomo dalyko: Sùkas ratù, ale nemenu Šlčn.
spar̃ną sùkti Adm mergintis.
sprándą sùkti žudyti, daryti galą: Viena bėda ne bėda, antra nepatinka, ė trečia sprándą sùka LKKXIII123(Grv). Suk sau sprandą, bene man tavę gaila! Žž.
sprándą sùktis žūti, galą gauti: Nors jūs sprándus sùkitės! Lkm. Sùkis kur sprándą! Klt.
su liežiùviais sùkti apkalbėti: Eina, patikinėja, su liežiùviais tik sùka, tik sùka Klt.
sùkęs apsùkęs Ds, Skdt, An, Pbs, Jnš labai dažnai, nuolat: Ko tau reikia toje daržinėje, kad ten sukus apsukus? J.Avyž. Valgnumas vaiko: sùkęs apsùkęs vis prie stalo Ktk. Sùkus apsùkus vis lekia in močią [ištekėjusi duktė] Klt. Sùkę apsùkę ir vėl visi čia sulenda Užp.
sùk (ką) balà, (devýnios, gãlas NdŽ, galai̇̃ Krž, kélmas, kvarabà Mlk, nemãtęs Ds, nógla, pakrãtę, pélkė, perkū́nas Žl, Grž, pi̇̀kis, smalà Strn, šim̃tas NdŽ, vélnias) Aln; M tiek to, tesižinai: Sùk ją devýnios, gali važiuot! Ds. Užmokėjai, ir sùk jį gãlas! Sug. Kaip būs, teip išvažiavus, sùk tave kélmas! KlvrŽ. Sùk juos nógla, tuos pinigus! Aln. Sakau, eisiu išsibart, o vėl misliju – sùk pakrãtę Ob. Sùk tave pélkė: kaip ten būs, teip! KlvrŽ. Sùk jį perkū́nas, tegul sniega! Dbk. Važiuoju ir aš į jomarką, sùk aną pi̇̀kis! KlvrŽ. A, sùk ją velniai̇̃, tą žuvį, gal nesupuvus! Vdn. Sùk tave vélnias, neškis jau tą kirkę Vlkv.
sùk (sùka) (ką) devyni̇̀ [perkū́nai] (bi̇́esas, devýnios DŽ, ùbagas, velniai̇̃ Šts, Sdk) Ar toks keiksmas: Suk devyni stiprybę mano tokią! B.Sruog. Sùk tave devyni perkū́nai! Skr. Suk ubagas, mesiu aš ir tą dešrą! Šts. Sùk taũ velniai̇̃ su visa tavo pačia! Kam man jos reikia! Ds. Suk tave velniai su visokiais niekais prasidėt Jnš. Suk jį biesas, teip daėdė kult! Antr. Sùka tave velniai LD376(Lbv).
sùk matarúok būtinai: Sùk matarúok, kas priguli – atiduok Skp.
súkti apsukui̇̃ Jnš nuolat tą patį kalbėti.
sūkà sùka NdŽ, VP26 graužia rūpestis, susikrimtimas: Kuri čia tavi sūka suka? S.Dauk.
sū̃ką sùkti
1. bėgioti, ieškoti, rūpintis: Ir sùko sū̃ką, kol gavo Slnt. Vel[nia]s pašėlusiai sū̃ką sùka terp žmonių KlvrŽ. Dabar jis vėl iš naujo sūką sukt pradėjo TP1881,34.
2. pataikauti: Sùkti sū̃ką apie ką NdŽ.

sū̃kį sùkęs nuolat, labai dažnai: Sū̃kį sùkęs ir vėl čia Stl.
ši̇̀rdį sùkti Dr, Skd, Trk, Nt pykinti: Sùka ši̇̀rdį, vemsu po tos jūso ruginės Šts. Net ši̇̀rdį sùka, kaip man juokas ima Tj.
úodegą (úodega) sùkti
1. Mlt, Vkš stengtis išvengti, išsisukinėti: Sùka úodegą ir šiaip, ir taip, kad tik nereiktų eit prie kūlymo Lkč. Nesùk uodegõs, aš viską žinau Dkš. Dabar šiap sùkęs úodegą, tep sùkęs – nieko nepadaro Vlkv.
2. meilintis, glaustytis: A, gudri lapė tai uodega suka, tai vėl įkanda V.Kudir. Jau anos úodegas sùka, tos katės Dov.
3. džiaugtis: Vilkas kap šoko an kiškio i griuvo. – Jau, – sako, – dabar prispaudžiau! – i úodegą sùka Vlk.

ū̃są sùkti meilintis: Vaikinai sùka ū̃są apie mergas Jnš.
ùžpakalį sùkti pralaimėjus bėgti, trauktis: Velija toj vietoj atlikti, nekaip kryžokams užpakalį sukti S.Dauk.
vė́jai sùkasi galvojè labai nerimtas: Jai sùkasi vė́jai galvõj Jon.
žándus sùka apie ką labai rūgštų: Tavo obulai žándus sùka Slnt.
žarnomi̇̀s sùkti apgaudinėti, meluoti: Visi sùka žarnõm, žiūri savo kišenės Jnšk.
antsùkti, añtsuka, -o (ž.) tr.
1. pasukus atvaryti: Antsuko lytaus būrelį Šts. Buvo lytų antsuką̃ i nusuko vėl LKT64(Lkž).
2. uždėti, užmesti: Dar galiu antsukti pusę centnerio ant pečio Dr.
apsùkti, àpsuka, -o (àpsukė Š) Š; L
1. tr. R, MŽ, K padaryti, kad judėtų aplink savo ašį: Api̇̀sukiau dukart [girnas], ir nukrito pumpurė Pb. Jo vėjinis malūnas àpsukamas Mrj. [Daktaras] liepė padaryt tokią apsukamą lovą ir karalaitę paguldė ing tą lovą BsV33. Kalvaratą apsùkti (verpti) išmokė, i gan Pvn. Ko ana verps, ka nėra ne kalvarato apsùkusi (niekada nepabandė verpti) Gd. Aš žiemą, kai turiu laiko, ratelį api̇̀suku (suverpiu) da kam Aln. Apsùk girnas (pramalk kiek), be miltų nebėr Vrnv. Kelki, marti, ilgai miegi. Apsuk girnas – kiaulės žviegia NS619.
| refl. R, MŽ, Sut, N, K, Š, NdŽ: [Šokdamas] paskui tarp savęs apsi̇̀suki ir paimi mergaitę, suki Sk. Net apsi̇̀sukė aplink an savę bežiūrėdama Ob. Įmetu tą rundulį į tą [v]andinį, tas rundulis šr aplinkuo apsi̇̀sukas Klk. Dvi teipag šali pjauti kitų durų buvo apsisukami Ch1Kar6,34.
| prk.: Sveikam netrunka metai apsisùkt Tj. Greit viskas apsisùks: tie metai prašvelps kaip juokas Krš. Laukiam vasaros, jėjam, o ta atejo, apsi̇̀sukė, čiukšt – ir nebėra Lb.
^ Duok, kad penkiais kūliais apsisuktų (verstųsi per galvą)! rš.
ǁ pavarstyti (rožančių) poteriaujant: Aš dar vieną rožančių to bedievio pražūčiai apsuksiu rš.
2. tr., intr. Všv padaryti, kad judėtų ratu: Paėmė už apikaklės, apsuko apsukęs ir nutrenkė į patvorį BIII204(Škn). Ka aš dėsu į griovį apsùkęs! Akm. Žmogus su spragelu apsukęs davęs lapei į galvą Sln. Tai kūlėjas! Nemokė[ja]u apsùkt kultuvo Rš. Anei spragilo neàpsukė (nė kiek nepadėjo kulti)! Lp. Rankos neàpsukė (nesumalė nė grūdo)! Lp. Liežiuvio galu api̇̀suka, api̇̀suka ir išema krislą iš akies Ob.
| refl. tr.: Davė į žemę apsùkusys juodos duonos riekę Šts.
3. tr. traukti dalgį šienaujant: Žolės – nemožna dalge apsùkt (daug) Klt. Bijo dalgės apsùkt (nenori šienauti) Klt.
4. tr. maišant pajudinti ratu, aplink: Kas čia tavo do viralas – kaip kaulas, nemožna ir šaukštas apsukt LTR(Ds). Prideda smetonos burokuosna – nemožna šaukštu apsùkt (labai tiršti) Klt.
apsukamai̇̃ adv.: Prydėjau varinį kleckų neapsukamai (tirštai) Lkv. Tokia paaugà šįmet tų kopūstų: kai verdam, tai puode neapsukamai̇̃ Žal.
5. tr., intr. LL126, Prn ratu, lanku apeiti, apvažiuoti, apskrieti: Apsuksi̇̀ tą mišką ir privažiuosi tokį kelelį Jnšk. Plačiai [autobusas] prekes išvažio[ja], plačiai àpsuka Pvn.
| Žvaliai apsuko akimis (apžvelgė) gubų eiles J.Avyž.
ǁ tr. padaryti ratą (skriejant, einant aplink): Gandras apsukdavo aplink sodybą trejetą ratų rš. Ančiukas apsuko vandeny ratą rš. Apsukau lyg aklas du rinkius apei mišką Slnt.
ǁ tr. padaryti, apvaryti aplinkui: Gal šiandiej apsukstà klodą [statomam tvartui] Slm. Eik ubagui duonos griežinikę apsùk (atriek) par kamputį Erž.
6. tr. Slm, Grd iš visų pusių einant apsiausti, apsupti: Apsùko mišką iš keturių pusių i paėmė visus Krš. Kazokai juos apsùko i paėmė vokiečius Sdr.
| prk.: Kapus apsùko numais, mokyklums, darželiais – nebūs kur gulties Krš.
7. tr., intr. Alv, Skrd, Dkš, Rmš, Pc, Vkš daugelį vietų apeiti, apvaikščioti, apvažinėti: Visur apėjau, apsukaũ ir nieko neradau, ko man reikėjo Mrj. Teko daug kur apsùkt Jsv. Dabar àpsuka žmones mašinom visur Iš. Pusę Kuršėnų apsukái, o kad aš prašau pajudėti, raitais kaip kirminas Krš. Daba tai jau apsùksi visur, ka viena likai Šmk. Apsukaũ [per vaikus], pavažinėjau smagiai Jd. Visus kraštus àpsukat vis par tuos mokslus Jon. Išalkęs vilkas aplink visur apsuko ieškodamas sau paėstie Tat.
| prk.: Pasakos … platinasi iš vietos į vietą ir apsuka visą svieto dalį LTII477(Bs). Jis su savo liežuviu visą svietą apsuka LTR(Vdk).
ǁ intr. apeiti gyvenant, nuomojant: Mes visur api̇̀sukėm, kai savos žemės neturėjom Pg.
ǁ tr. apeinant rasti: Pagu Šventybrastį geros geros žemės apsukaũ Srv.
8. refl. apsilankyti, pabūti: Važiavo pas dukterį apsisùkti Trk. Aš, mis[liju], važiuosu pri Vandos apsisùkti End. Jūs, berniukai geltonūsiai, apsisùkit mūsų pusėj (d.) Grž. Važiuokiav, sako, į muno pamiliją apsisukti S.Dauk. Vargų vargai vieni, kur apsisuksi V.Kudir. Kur tik apsisuksi – bjaurybė, nenauda, vagis, dykaduonis! J.Jabl.
9. prisimeilinti: Apsisùk apie tėvą, gal ko i gausi Upt. Apsisùk, ir Jonas tavo! Mrj. Pry našlės apsisùkęs gyvena Šv.
10. tr. pašokti ratu: Porą kartų apsùkę aplinkinį aslo[je], suleidžia jaunuosius į porą šokti JR65. Susitiko gegužinėje ir ten apsuko keletą ratų rš.
ǁ refl. Lb, Sdk pašokti: Visi šoka, einam ir mudu apsisùkti Jnš. Šiąkart teip ir neteko apsisùkt su Maryte Užp.
11. tr. R201,378, MŽ268,507, M, LL101, Rtr, Trgn apgręžti: Arklį àpsukė ir nuvažiavo Aps. Kad sugebi arklius gerai apsùkti, nereik jau kelti to plūgo Als. Apsùko už rankos paėmęs ir paleido Brs. Antreip šliures reik apsùkti Rsn. Ans y[ra] toks mandrus: gal šnekėti i vienaip, i antraip, ka i vandenį bebėgantį apsùktų Lkv.
| prk.: Ant neprieteliaus apsuk nelaimes, nes anie gyvena be tavo baimės M.Valanč.
| refl. intr., tr. R322, MŽ431, Š, Rtr, Gsč, Trk, Plng, Jdr: Atsisėdau, kepurę apsi̇̀sukau antraip, lezgį į užpakalį Tl. Mašinos apsisuko ant dirvonėlio ir nuvažiavo atgal V.Bub. Autobusas čia ateina, apsi̇̀suka ir grįžta JnšM. Kol varsnų gale apsisuki, arklys pasilsi Kpč. Tas senas [jautis] jau gerai eina, o šitas negerai apsi̇̀suka Pb. Čia apsi̇̀sukta arklio su rogėm Trak. Nuvažiavo į paardę, apsisùkos i privažiavo pri pat Krp. Mūs atšlaimas nedidelis, su ratais neapsisuksi̇̀ Dglš. Nė žodžio nepasakė, apsisùko ir nuejo Vkš. Bugenis kariškai pasitempė ir, apsisukęs ant vieno kulno, išžygiavo iš kambario J.Avyž. Pamatė muni, greit apsisùko ir pabėgo Vkš. Tavę name neradau, apsisùkęs išėjau JD1304. Ant [storų mūrų] viršu šeši kareiviai, greta jodamys, apsisukti galėjo S.Dauk. Ir kada anys vaikščiodavo, nebuvo jiemus privalu apsisukti (paraštėje apsigręžti) BBEz1,9.
^ Kad duosiu, net apsisuksi̇̀! Ds. Vienas sako – bėkim, kitas sako – čia stovėkim, trečias sako – apsisukim (vanduo, akmuo, nendrė) LTR(Skp).
ǁ refl. galėti pajudėti: Virtuvė tik apsisùkt Dg. Daržinė didžiausia, apei dvidešimt sieksnių daržinė – neapsisùksi, kas buvo svieto KlvrŽ.
ǁ refl. padaryti posūkį, pakrypti į kitą pusę: Po tam apsisuks ta rubežis nuo Baalos ChJoz15,10.
12. atėjus labai trumpai pabūti: Neilgai buvai svečiuos: tik apsi̇̀sukei ir vėl namo Skdt. Ko taip skubi: nespėjai nė apsisùkt ir vėl išvažiuoji Jnš. Pareisma, apsisùksma i vėl išeisma Trš.
ǁ neilgai trukti, truputį palaukti, pabūti: Vaikai pavalgo, apsi̇̀suka ir vėl nori Ėr. Kai grįžta namo, tai apsisùks – i vėl valgo, apsisùks – i vėl valgo Upt. Tai ne gaspadinė, kad kur apsisukus valgo Rod. Vis valgai i valgai apsisùkdamas – kur tau i telpa! Ll. Kai namie, tai apsisukdami̇̀ valgom Pg. Tokius obūlius, grūšus gali ėsti apsi̇̀sukdamas – vienas [v]anduo Krš. Ai, apsisukdamà dešimt litrų suvalgyčiau! Rdd. Rija ir rija kur tik apsisùkęs Nč. Apsisùkei, atsileidei i vė myli vaiką Dglš. Pamatysi, apsisùksi i vėl pati turėsi dirbti Sk. Apsisùkęs i eik pri kiaulių Erž. Apsisukdamà palaistau, tai ir auga [uogos] Šil. Ji, būdavo, apsisùkus i atvažiuo[ja], apsisùkus i atvažiuo[ja], vargšė Jrb. Lesyt vištos reikia apsi̇̀sukant – lesa gerai Alv. Ji apsisukdamà pasmus ir pas mus Mrj. Tą pačią [šneką] varo i varo apsisùkdamas Klt. Tas katinas prausas, prausas apsisukdamas Žr. Duoda vėjo visims apsi̇̀sukdamas Kv. Vogė apsisukdamys Kl.
13. tr. Nv, Vkš apversti: Apsùk antrą pusę kepenės, kad apkeps viena J. Sakau, kad dega [pyragas], reikia apsùkt kita puse Pv. Pridedi tokią lentą i taip duodi [linus]: àpsuki, àpsuki, papurtini Lc. Buvau lovo[je] apsukamúoju (vartomas) – teip sirgau strėnoms Lnk.
| Girtas, liežuvio neapsuka rš.
| refl.: Jis apsisuka lovoje į sienos pusę I.Simon.
^ Del ko šuo guldamas trissyk apsisuka? – Ieško priegalvio Nm.
ǁ prk. pakeisti, pertvarkyti: Neapsùksiam pono Dievo tvarkos Šts.
| refl.: Bene bus visą laiką taip – apsisùks Rs.
ǁ prk. antraip pakreipti, išaiškinti: Jis taip apsuko, jog tamsta nežinodamas likai jo bičiulis J.Balč. Nei aš taip maniau, nei ką. Kad tu mano kalbą taip neapsuktum I.Simon. Àpsukė, kad mes lieso pieno neimam Krč.
14. refl. R240, MŽ320, I, Trk, Krš, Krč, Kt vikriai susitvarkyti, apsidirbti, apsiruošti: Apsisùk greitai ir grįžk namo J. Mamaite, apsisuk mums čia su pusdieniu! Žem. Mokėjo, apsisùko, greit reikalus sutvarkė Jrb. Par kelias dienas ir apsi̇̀sukė Dbk. Aš apsisùkdavau gerai, dar i siuvau Vn. Ne juokas, trisdešimt karvių melža, ale ji kai[p]mat apsi̇̀suka Rs. Greit apsisùk apie gyvulius, i einam Krkn. Tik va apsisuksiù ir ateisiu Vlk. Bėgsiu numie apsisukti, palikau pečių bekūrenamą Dr. Turam apsisukančią gaspadinę, py visko ji supranta Prk. Buvo apsisuką̃s vyras Šts. Oi tu, gaspadine, greitai apsisukie, privirkie kopūstų ir su lašiniais LTR(Grv). Matas siųstas tur netrukti, bet kuo greičiau apsisùkti JD181.
ǁ vikriai apeinant sutvarkyti: Tu tik apsisùk su kirviu po sodą, i bus tvarka Ps. Jis ims ir botagu apsisùks Gž.
| prk.: Ar nemanai, kad laikas būtų su šluota apsisukt ir po pasaulio rūmą S.Nėr.
ǁ susidoroti: Su užpuolikais mes sumaniai apsisukome rš.
15. refl. nuvykti kur ir greit atgal grįžti, sparčiai suvažinėti: Į miestą par valandą apsisukáu Rs.
16. tr. R378, MŽ507, LL199, Rtr, Slm, Pnd, Kb, Aps apvynioti, apsupti kuo: Apsùk pala – ką tę vaiką gryną nešioji Dbč. Nešės neapsùkę vaiką veselion i peršaldė Dglš. Su skarele jam api̇̀sukė koją Brž. Ana man i pirštui apsùkt skepetaitės nenupirko Prng. Api̇̀suka [nuometu], būdavo, galvą Sb. Stula ituoj apsùk tu ją Lz. Kad einant miškan gyvatė neįkąstų, tai reikia kojas apsukt su žaliu audeklu LTR(Auk). Grikių tik viršūnes àpsukam su tais pačiais grikiais ir statom po vieną kūlį Slk.
apsukamai̇̃ adv.: Apsiūk rankovę apsukamai̇̃ Alv.
| refl. tr., intr. Gdr: Senis apsisukęs kaklą stora raudona skepeta rš. Visą ranką apsisùkus, nieko negalia paimt Jrb. Tas vagis atėjo pas dvarą, apsisuko virkščioms ir ritosi BsPIII228(Brt).
17. tr. uždėti vyniojant aplink: Beržioką api̇̀sukei apie ragus – ir vainikas Sug. Nėr čia kas veja (maža siūlų) – trys rozai apsùkt [apie lanktį] Klt. Apsuko ant plūgo vadeles, pavalkus atleido J.Paukš.
| refl. tr.: Tas ponaitis ka leka, tokį raudoną šalikiuką apsisùkęs Akm.
18. refl. OG409, Svn, Aps apsivynioti, apsivyti, apsiraizgyti: Tu man ar užmigsi, ka prieis, ka duos su botagu [kerdžius], tai apsisùks kelis kartus apie sprandą! Mšk. Aplink bulbas ta žolytė apsi̇̀suka Dgp. Apsisuks ant kaklo tavo žalčiai Sut.
ǁ Ktk pririštam aplink einant susinarplioti, vyniojantis virvei, grandinei: Pažiūrėsiu, ar neapsisùkę arkliai Ėr. Apie karklus [karvė] apsisùkus, žemė juodai išgraužta Slk. Karve, kur dabar apsisukai̇̃ tuos krūmuos! Jrb. Karvę radau aplink mietą apsisùkusią Vkš.
19. tr. Š, LL122, Rtr, Dglš, Dkšt, Trgn, On, Vad, Nmč, Lš, Arm, Snt, Up, Vkš apgauti: Žiūrėk, kad turguj niekas neapsùkt Dgl. Gal manai, kad žmones apsuksi, Dievą apgausi? KrvP(Al). Ko vėpsai sakytum api̇̀suktas? Vj.
20. refl. Kl, Up pasistengti, pasirūpinti: Reikia apsisukti, kad arkliai žardyje nekęstų bado V.Kudir.
ǁ refl. prisigretinti, prisitaikyti: O tę apie melžėjas apsisùk, tos tai papasakos Ob. Mokėk apsisùkt, tai visa gausi Krs. Apsi̇̀sukė i pavogė grūdų Dglš. Gaidys i dvi vištos prapuolė – lapė apsi̇̀sukė Klt. Jisai razumnas vyras, reikia tik apsisùkt Pnd.
ǁ refl. reikiamai pasielgti, susitvarkyti: Nemislykiat, vaikaliai, da aš su jumis mokėsu apsisùkti Vvr.
21. refl. išsiversti: Su merge neapsisuksi, reik pačios Šts.
22. tr. LL266, Rmš, Jnš, Vkš apsvaiginti: Smalkiai apsùko galvą Dkš. Degtinė kožnam galvą àpsuka Lš. Jau ir man galvą api̇̀sukė alus Slm. Tep smarkiai važiavau, kad neit galvą apsùko Alk. Jokūbas vyno nei nė kokio galvą apsukančio gėrimo negėrė M.Valanč. Tu (apyny) visims vyrams galvą apsuki S.Dauk. Gardi rūgštelė apsuka galvelę Pšl.
^ Ko tu in tuos vaikus lygiai api̇̀suktas lendi? Trgn. Laksto, rėkia kaip api̇̀suktas Vj.
| refl. R95, MŽ124, Jon, Dglš, Ml, Gršl: Kai mergės drignių an garo padeda, tai apsi̇̀suka galva – kaip durnas palieki Žg. Teip jau porą stiklinių ka išgersi, jau jusi į pakaušį, jau apsisùks Jdr. Mergai [supantis] apsi̇̀sukė galva, ir nutrūko, nulėkė [nuo sūpuoklių] Aps. Apsi̇̀suka galva, griūvu Klt. Ka ans jema pasakoti, aš jau nepratęs, galva apsisùksias Akm. Nu to televizoriaus apsisùko savie galva kaži kaip Trk. Šiš lyg galva apsi̇̀suka, lyg kai, i paklaidydavo žmogų Vlkš.
23. tr. šnek. godžiai suvalgyti: Košės bliūdą apsukáu Vvr.
◊ aki̇̀s apsùkti suvedžioti, apgauti: Baidyklė apsuko mun akis Šts.
ant vienõs kójos apsisùkti greitai ką padaryti: Šis, ant vi̇́ena kója apsisùkęs, greit padavęs gerti Šts.
gai̇̃liąją apsùkti paverkti, nubraukti ašarą: Apsùks gai̇̃liąją išejus, ir tep mačis (turės tuo pasitenkinti) Krok.
gálvą apsùkti
1. Grdm, Rz, Jnš, Ut pasiekti, kad pamiltų, prisivilioti: Puiki mergė kožnam vaikiuo gálvą àpsuka Vkš. Tėvai nepadarys nieko, ka [bernui] gálvą apsùko Slnt. By kokia jam gálvą neàpsuka Erž. Kiekai mergų gálvas tu api̇̀sukei? KlbIII24(Lkm). Geru liežuviu mergai galvą apsuksi KrvP(Dg).
2. Lkž, Lk palenkti į savo pusę, paveikti, patraukti: Jau jums visiems tas kvailys Kazas apsuko galvas, su visokiomis baikomis besilandydamas pas jus Žem. Jeigu ko reiks, ims kalbėt ir api̇̀suka gálvą Slm. Blogos kningos ir netikę laikraščiai apsuka dažnam galvą Blv.
3. padaryti išpuikusį, nesugebantį realiai vertinti padėties: Paprastai pergalė apsuka galvą kai kuriems vadams rš.
4. paklaidinti: Nepažįstu nė tos vietos, nė nieko, kažin kas kaip buvo, ot gálvą apsùko, i viskas Als.

galvà apsisùko
1. Skrb, Als apkvaišo, sukvailėjo: Žmonės rugius veža, o jie – smiltis! ar galva apsisuko? LzP. A tau galvà buvo apsisùkusi ten eiti? Krtn. Per karą žmonių gálvos apsisùkę PnmA.
2. Km nesusiorientavo, sutriko: Taip giriant lapei, apsisuko varnos galva J.Jabl. Į vargą įpuolus ir galva apsisuko Žem. Tiek darbo, net galvà apsisùko Pkr. Kap noragas jo nusmuko, berno galvà apsisùko DrskD245.

kai̇̃p ant ži̇́edo apsisùkti Skp labai greitai praeiti: Tai greit laikas bėga – metai kai̇̃p ant ži̇́edo apsi̇̀sukė: čia buvo žiema, čia vėl vasara Slm.
ki̇̀ta apsùkus antra vertus, kitu požiūriu: Ki̇̀ta apsùkus, i anas kaltas Dglš.
krãmę apsùkti antrà pusè primušti: Apsuksu tau kramę antra puse, kad sugausu! Šts.
liežùvis (liežiùvis) visai̇̃p apsi̇̀suka labai įgiria, įpasakoja: Iš jos tai gausi, ko nepirkęs – jos liežiùvis visai̇̃p apsi̇̀suka Lb.
nėrà kur̃ apsisùkti Skrb;
ledvà apsi̇̀suki labai ankšta: Į trobą priėjo tiek žmonių, kad nėrà kur̃ apsisùkt Jnš. Seniau ka sueidavo po kelias šeimas, ka negalėdavo prasigrūst pirty – tirštai būdavo, ka nebùs kur̃ apsisùkt Mšk. Nė̃r kur̃ i apsi̇̀suka pirkioj – ažkrauta Klt. Yra tokia pašiūrikė, ledvà apsi̇̀suki – nėr kur vištų laikyti Skdv.
prõtą (rãzumą Sln) apsùkti padaryti kvailą: Ką Dievas nori bausti, tam pirma protą apsuka PPr96. Rãzumą àpsuka: užpulna ant žmogaus keli, piningus atema Stl.
smageni̇̀nė apsisùko pakvaišo, sukvailėjo: Žiūrėk, kad smageni̇̀nė neapsisùktų nu tų mokslų Pln.
sprándą apsùkti; N užmušti.
sū̃kį (sùkęs Klt, Sug) apsùkęs DŽ, Sv, Lnkv sakoma, kai žmogus, ką padaręs, truputį palaukęs vėl tą patį daro, kartoja: Sūkį apsukęs vis čia pat beesąs; visų jo pasivaikščiojimų galas savaime pasidarė Gondingoje Vaižg. Sùkęs apsùkęs, būdavo, ir par mum Sdk. Ana kur sùkus apsùkus vis kąsnelį kokį valgyt paduoda Ad. Sukę apsukę ir vis tą pačią (tą pačią kalbą kartoja) LTR(Ds).
širdi̇̀s apsisùko praėjo pyktis: Imčiau vadžią, riščiau pačią; apsisùko širdi̇̀s mano, jau aš ir pas pačią JD1337.
špygõm apsùkti apgauti: Anys mane tik api̇̀suka špygõm ir toliau savo varo Lb.
atsùkti, àtsuka, -o (àtsukė Š) tr. K; L
1. LL211, Rtr sukant atpalaiduoti, atidaryti: Atsùk atgal skląstelį nu durų J. Duris atsùkti NdŽ. Atsùkti sraigtą DŽ1. Atsukáu ir tą raktą LKT44(Lž). Atsuko volę, kibirą pakišo, alus šnypščia, švirkščia J.Paukš. Yra tokios bačkos, trikojai: kaltą atàsuki, viedrą pakiši, ir bėga gira Antr. Kraną atàsukiau šiltą Adm.
| refl. tr. Š, LL211: Girdu, atei̇̃ta kažin kas, įkišo raktą į duris atsisùkti Als. Muno vaikas dar mažas: pats negalia durių atsisùkti Vkš.
2. DŽ pasukus įjungti: Atsuk radiją, pasiklausysim Plng.
| refl. tr.: Ko tik neprisiklausai atsisùkęs radiją! Žr.
3. MŽ, N, P, I, Rtr, DŽ, NdŽ, Brs atgręžti: Grėtė įsižeidusi atsuko jam nugarą I.Simon. Aš aną kalbinu, ana mun nugarą àtsuka Vkš. Atsùk murzą šišion Gršl. Brinkt, subinę atsùko, į lovą – i papūsk į uodegą! Trk. Paveiza, ka ratai an stogo užvažiuoti, dišlius àtsuktas an Žagarės (apie kaimo jaunimo pokštus) Klk. Atàsukė arklius iš šalikelės ir nuvažiavo plentu Ds. Pakinkykit žirgelius ir atsùkit į vartus JV595. Atsuku akis – nebėra baidyklės Šts. Prariektą duonos kepalą neatsuk į duris, kad neišeitų (priet.) Šts. [Trobų] gyvenamasis galas visados buvo į rytus ar pietus atsuktas S.Dauk. Tada atgrįžo (atsuko) Ponas labai stiprą vakarinę [vėtrą] BB2Moz10,19. Nu to laiko visą savo galią atsuko ant lietuvių ir žemaičių S.Dauk.
| prk.: Vaikai tėvų antraip neatsùks (nepakeis) Šv. Atsùkus (antra vertus) dabar i geriau gyvent Slk.
^ Pabaigiau dainas i viską jau, į kitą pusę atsùko (pasenau) – jau lauk mirtis Šll.
atsukamai̇̃ adv.: Neatsukamai I.
| refl. J, Š, Rtr, Ad, Nm, Jrb, Plšk, Jdr, Vž, Als, Sd, Klk: Varnos pačioj viršūnėj ir prieš vėją atsisukusios. Oi, dar paspirgins! V.Bub. O tatušis nė sukte nebatsi̇̀suka, paleido iš tiesų rūkti į pušyną BM382(Lž). Tegu jį bala, ka tik sulauksiu Kalėdų – nė atsisùkt neatsisùksiu, ka eisiu į namus! Mšk. Atsisukáu i parejau numie kailiniais kvepančiais Gd. Tas vaikas ten draskos, kroka, o anie nė atsisùkę nepaveiza Tl. Rodos, eičiau ir neatsisùkčiau į tą pusę Stak. Atsi̇̀sukiau padabot, kas te eina Ck. Kai eina, tai vyža ugnį degina, o atsisuki – nieko nėr LTR(Lkm). Ka žvirbliai javų nelestų, reik sėjant taip daryti: atsisukti į šiaurę i mesti tris saujas grūdų, o po tam greit atsisukti i eiti pri savo darbo LTR(Vdk). Ka katė prausas, ta būs svečių iš tos pusės, į kurią atsisukusi prausas Plt. Paskui, atsisukę ant kits kito, mušose tarp savęs S.Stan. Atsisuko ant munęs užpakaliu, o ne veidu P. Kitais keliais atsisukęs laimingai grobį parvirdė S.Dauk. Tada bus lietus, kai vėjas atsisùks iš vakarų Jsv. Vėjas atsisuko nuo žiemvakarių J.Balč. Atsi̇̀sukė an čia vėjas, gryčia baisiausia šalta paliko Mžš. Vasarojaus neveža, kol neatsisùko šiaurės vėjas Žg. Atsisuko rytvėjelis ir nupūtė vainikelį D57.
| Atsisùkus saulei (po saulėgrąžos) diena pradeda ilgėt Ds. Jau turbūt tik kitas kampas žemės atsisùko – toks šaltis balandy! Jrb.
| prk.: Bepročiai, pamišėliai, jūs nežinote, kad tas pats šautuvas, kuriuo kitus šaudote, gali ir į jus atsisukti! J.Paukš. Skriauda pačiam grįžta atsisùkusi Šts. Nežinom, kokie laikai atsisùks Šts.
^ Na, eikita ant kur atsisùkę (nešdinkitės)! Skr. Arba, sakysim, šitaip [keikiamasi]: kad tu surūgtum, kulnai kad tau atsisuktų, pakinkliai susivytų J.Balt. Iš bado ir atsisukęs suėda LTR(Vdk). Suktas galas atsisuks Nj.
4. P nukreipti į šalį, nugręžti: Nebesuspėjo ratų pasturgalio atsùkt – i užvažiavo keleivinė Mžš. Dievas neatsuks nuo tavęs veido savo M.Valanč.
| prk.: Niekas tos nelaimės neatàsukė nuo manės Adm.
^ Ka tau kulnes į antrą pusę atsùktų! Krš.
| refl.: Prie darbo buvo netinkamas, o draugai nuo jo atsisukė LTR(Aln).
^ Atsisuko kaip šuva nuo dešros (nuo kumpio Mrc) KrvP(Rs).
5. atėjus labai trumpai pabūti: Pamišo ir poterai; atsisukusi išvažiavo namon Žem. Tas ponas paskui pasigedęs [pinigų], atsisukęs išvažiavęs ieškot Sln. Nuvažiavo ir parvažiavo atsisùkęs (nieko nepešęs) Trk. Atsisukęs aš ir vėl į Prūsus – pargrūdau knygų Ar.
ǁ ką padarius truputį palaukti, nusiteikus ar priverstam vėl tą patį daryti, su tuo pačiu susidurti: Moma ažpyksta [ant vaikų], atsi̇̀suka – i vė gerai Dglš. Neseniai sutvarkiau, o dabar atsisùkęs ir vėl tvarkyk Rs. Prausys, prausys žmogus, atsisùkęs – vėl murinas LKT69(Dr). Tik pasakei, o atsisùkęs klausk – nežino Jnš.
^ Giminė atsisukus vėl bus giminė KrvP(Jnš).
6. refl. Vv einant, vykstant pakrypti į kurią pusę, pasukti kuria linkme: In Kartėnus ir atsisùkit šituo keliu Ldk. Jis kaip važiavo tiesiai, tai elektros stulpan ir pylė – nebespėjo atsisùkt Krs.
7. refl. R, MŽ, RtŽ, Vn, Up, Erž, Srv, Lš, Antš atvykti, užeiti, atsirasti, atsidanginti: Iš kurgi tu vėl atsisukai? MŽ219, N. Jis nuolat čia maišės, aitvaru čia atsisukdamas Vaižg. Ar iš tolie atsisùkęs esi? Krš. Uršele, kumet pas mumis beatsisùksi paviešėti? Plt. Veselios tai gal atsisùks ir jie Slm. Pas mus tai ji tankiai atsi̇̀suka, ta Daratėlė Grš. Iš kurios balos atsisùko toks katinas – visus vištelius išpjovė Lkv. O galas žino, iš kur jis čia atsisùko Alk. Žiùrėk, katė prausias – jau kas atsisùks Kvr.
| prk.: Kad kokia daina atsisùktų į galvą, t. y. atsiminčiau, padainuočiau J.
8. Vkš, Brs, KlvrŽ, Lkv pavaryti atgal, sugrąžinti (einantį): Juri, atsùk avis? Prk. Arkliukas mano àtsuka kaimynų karvę i varo atgal Pgg. Leisk (bėk), vaikelis, atsùk žalausę: antai eita į rugius Plt. Trijų metų piemenikė, ale karvę àtsuka Užv.
9. atvynioti: Duok, aš atsuksiù [saldainį] Azr.
| refl. tr., intr.: Jis atsi̇̀sukė tas apyvaras, ir nubyrėjo žiedas Upn. Diržai išsitempia, susisuka ir atgal atsisuka rš.
10. atpalaiduoti suvytą, sudvilinkuotą: Atàsukiau siūlus ir vėl susukiau, ir labai gerai išejo Ktk.
ǁ išpinti: Ir atsukste žaliosias kaseles, ir nukelste rūtų vainikelį RD59.
11. atpalaiduoti susivijusį, susiraizgiusį: Ale apsisukus karvė į vieną pusę kokią dešimt sykių – tei[p] pailsau, kol atsukaũ Jrb. Atsuko vadeles ir griebė už plūgelio A.Vien.
12. ištiesinti: Dabar te nei mūrelio nebėr, kelias atàsuktas Slm.
13. sukant iškreipti: Ažu sparno neimk – atsuksi̇̀ sparną [vištai] Klt. Kas jam àtsukė tą sparniuką: a gyvulėlis barkštelėjo kiek, a kas? LKT251(Šd). Rankas atàsukė (sukraipė) nuo darbo Užp.
^ Kad ranką atsùkt radusiam pinigus [ir negrąžinusiam]! (toks piktas linkėjimas) Rod.
14. refl. tr. Lš sukant atsiskirti, nutraukti: Kampą duonos atsi̇̀sukė ir valgo Vrnv. Aš va lyno atsi̇̀sukiau galvą Lp.
15. atitaisyti išsuktą, sužalotą: Kojas kreivas [daktarai] àtsuka, rankas Nmk.
16. sustabdyti (galvos svaigimą): Jau! Daktaras atsùks gaivą, jeigu ji sukas! Jrb. Tą galvą neatsùks nė tie akiniai Skdv.
17. šnek. parūpinti, pristatyti: Atsuk rugių pūrą ir gausi prekių Šts. Paskolinsu sviesto, bet gausi mun tiek pat atsùkti, pieno pasigavusi Šts.
◊ añtra atsùkus antra vertus, kitu požiūriu: Antra atsukus, argi svetimtaučiai gal teip atjausti mūsų bėdas ir vargus kaip mes patys? VŽ1904,1. Añtra atsùkus, ko iš jo norėt – senas Kair.
gálvą atsùkti nužudyti: Tu ką padarysi – tau gálvą atsùks Dv.
gálvą atsùkti į ùžpakalį sukvailinti: Gálvą atsùko į ùžpakalį tas plepis Pvn.
kãklą atsùkti nužudyti: Kad tep darbuit, kap ėda, tai vienas velniui kaklą atsùkt Rod.
kanópkas atsùkti į duri̇̀s Šd menk. mirti.
kójas (kulni̇̀s Šll, lẽtenas Pp, Ggr) atsúkti į duri̇̀s (ant dùrų Šlv, ant dùrių Rdn) KlbXXVII(1)42, Gž, Pgr mirti: Jei kójų an dùrų neatsùksiu, tai susitiksim Jd. Pailsinsi kaulus, kójas an dùrių atsùkusi Krš. Tai atsùko vargšelis kójas į duris Mrj.
kójas atsùkti mirti: Jeigu ne vaistai, tai seniai būčiau atsùkus kójas Plv.
krãmę atsùkti užmušti: Kramę atsuksu, ka neklausysi! Šts.
kulnų̃ neàtsuka tingi prieiti: Ji visada palieka atdaras duris, neàtsuka kulnų̃ Skr.
nùgarą atsùkti nekreipti dėmesio, nepaisyti, paniekinti: O kaip dabar su jumis kalbėti, jei jūs darbo žmonėms nugarą atsukat? A.Gric. Na, bet ir tu neatsuk nugaros. Numesk mano labui kokį gražiau suraitytą žodelį K.Saj.
padùs atsùkti į duri̇̀s KlbXXVII(1)42 mirti.
smãgenys atsi̇̀suka Kpč pasidaro aišku.
sprándą atsisùkti žūti: Kad tu vely sprándą atsisùkus, ką tu pisorka tapai! Švnč.
sùbinę atsùkti vlg.
1. susirgti: Plėšeis – sùbinę ir atsukai̇̃ KzR.
2. nusigręžti, nebebendrauti: Toks draugas i sùbinę greit atsùks: tie gėrėjai visumet taip daro Krš.

susùks ir atsùks Dkk apie labai plepų.
šiáurę atsùkti nusigręžti, nekreipiant dėmesio: Kai užsiminiau apie skolą, tai šiáurę atsùko, nė klausyt nenori Brt.
úodegą atsùkti į duri̇̀s Vkš menk. mirti.
ùžpakalį atsùkti
1. nutraukti bendravimą, parodyti nedėkingumą: Kišė kišė, davė davė viską, o dabar tas ùžpakalį àtsukė Mžš. Juk tai savas žmogus. Tai ne Erna, kuri man užpakalį atsuko I.Simon. Atsùko ùžpakalį [buvusi gera kaimynė], ir ko? Krš.
2. pabėgti: Keistutas velijos to[je] vieto[je] mirti, nekaip užpakalį kryžeiviams atsukti S.Dauk.
įsùkti, į̇̃suka, -o (į̇̃sukė)
1. tr. R, MŽ, N, K, M, Amb, L, Š, Rtr, Lk sukant įtvirtinti: Varžtelį įsùkti DŽ1. Į̃sukamas dugnas NdŽ. Įsùk gvintas į sričę ratelio J. Į pryšnagį įsukáu gripą Lkv. Kiauliui iñsuka brūzguolį Ds. Seniau drotis įsùks į nosę [kiaulėms] Lc. Įsuk šerį į pikdrotę Plik. Lempeliūtė insuktà kai akytė Klt.
| refl. K, Rtr, BŽ44.
2. tr. Šts, Vkš, Rmš sukantis įtraukti: Reikia žiūrėti, kad [linaminės] velenai nesisuktų dyki, o dar saugotis, kad pirštų neįsuktų kartu su linais J.Balt. Susikamšyk skvernus, kad neįsuktų̃ ratan Š. Pačiam koją, iškeltą iš ratų lauka, ratas įsuko Sln. Vėjas šiaudus stulpais įsukė verpetuosna rš. Arkliai pasibaidė, vadelė kaži kai įsùko pri drangos pirštą ir nuspaudė Gdž.
^ Kai rate insukti̇̀ pardien eina eina [vaikai] Klt. Tas vaikas kap ratan iñsuktas rėkia Ign.
| refl.: Įsisuko botkotis į ratą N.
ǁ įtraukti suktis (ppr. į šokančiųjų ratą): Aiškiai laukė ji, kad pakvies Stanislovas [šokti], viesulu įsuks į ratą J.Balt.
| prk.: Aš įsukčiau (įvelčiau, įpainiočiau) į kokią istoriją patį žymųjį apylinkės žmogų, sakysime, daktarą Gintautą, ir patupdyčiau į kalėjimą Vaižg.
| refl.: Abu įsisuko į šokančiųjų tarpą rš.
3. tr. sukant nuleisti žemyn, įtraukti: Įsuko lempos knatą rš. Įsukta (prigesinta) lempa rš.
4. tr. Vkš sukant ratu, suteikti inerciją: Gerai įsùkęs mėtyklę, paleido akmenį DŽ1. Įsùkęs akmenį, kad paleido į langą! Klvr. Tik gerai įsùk ranką, kad toliau numestum Jnšk. Tu gerai n'įsukai̇̃ to ratuko Jrb. Biesas melninčią įsùko Slnt.
^ Vincuk, Vincuk, insùk ir paleisk (atsikratyk) Mrj.
| refl.: Smarkiai įsisukęs ratas vėl palėtėdavo rš.
ǁ refl. Š įsismaginti suktis: Įsisùkti [šokant] gerai nė[ra] kur: bilst į spintą, bilst į sieną Vkš.
5. tr. padaryti reikiamą apsukimą (pjaunant dalgiu): Kas moka pjaudamas įsùkti dalgį, to dalgis tura atlėkti į užpakalį Krš. Pjauna rugius kamariuotai: pjovė[ja]s neįsuka kirčio Šts.
6. tr. Bsg maišant iberti, įblęsti: Viralan reikia įsukt miltų Antš.
7. tr. SD388, Sut, NdŽ, Krkn, Trgn, Str, Dbč, Rod, Dv, Lz įvynioti, įsupti: Vyrai užgulė stalą, traukė iš kišenių į laikraščius įsuktą duoną, lašinius V.Bub. Iñsukta abrūsan bakanas [duonos] Klt. Kiaušinius insùk gerai in pakulas, kad vežant nesusidaužytų Al. Iñsuka duonos ir cukro autelin ir duoda vaikui [čiulpti] Pls. Duo[k], aš tave kalniuosan insuksiù, bus šilčiau Tvr. Juosta iñsuka, kad anė susjudint tas vaikas Btrm. Jei neinsuksiù kojų [šiltai], tai negulėsiu Rud.
| In miltus iñsukta kopūstų Dg.
| refl. tr., intr. SD190, NdŽ: Prie pabūklų anies stovėjo tęnai galvas insisùkę tokiom skarom Ml. Durnius antsi̇̀sukė gelumbėsen i ejo keliu (ps.) LKT347(Švnč).
8. tr. sukant, vejant (lizdą) įpinti: Nukirptus plaukus reikia sudeginti, kad paukščiai į kinį neįsùktų: jeigu įsùks – galva skaudės (priet.) Vkš.
9. tr. smarkiai suvyti, padaryti sukrų: Metmenim siūlas turi būt iñsuktas Ut.
10. intr. pasukus į kurią pusę, įeiti, įvažiuoti: Kai procesija įsuko į Lukiškių aikštę, minios žmonių grūdosi jos pakraščiuose V.Myk-Put. Nusileidęs nuo kalno, įsukau į vieškelį J.Marcin. Įsùkt bus tau tę bjauru pas jų Jrb.
| refl.: Joškis kromu vežinas įsisuko į kiemelį Žem.
ǁ padaryti posūkį, vingį (apie kelią): Kelelis įsuko į mišką, vingiuodamas tarp ištekinių pušų V.Bub.
| refl.: Palauk prie kelelio, kur įsi̇̀suka į mišką Ėr.
11. intr. užeiti einant, vykstant pro šalį: Aš, pro šalį važiuodamas, įsuksiu sužinoti LzP. Aš turu įsùkti py anų, aš turu reikalą Prk.
12. tr. Gdr judantį nukreipti į kurią pusę: Negaliu mašinos įsùkt į šitą kelelį Mrj. Vadelės suspynė po ratais ir įsukė arklį šventoriun LTR(Kp). Tvanas įsuko arklį į upę Šts.
13. tr., intr. prk. priderinti, įtaikyti: Aš nemoku natą įsukti, o balsą turu gerą Šts. Aš neįsuku natas tai giesmei Dr. Nedainuok, nes tu neįtaisysi, neįsuksi prie žmonių balso (šuo sako vilkui) S.Dauk.
14. tr. pakreipti, atgręžti: Dar dreba jo (vaiko) kojytės, jos taip plačiai išskėstos, pėdytės į vidų įsuktos, – bet jis stovi! I.Simon.
15. padėti gauti darbą, įtaisyti į kokią vietą: Sūnų gimnazijon iñsukiau Nč. Ją įsùko į statybos kantorą dirbt Jrb. Ko atejai? Kas čia tave įsuko? Šts.
| refl. Vdšk: Insi̇̀sukė geran darban, kad netingės dirbt Klt. Įsisukaũ į gerą vietą Žvr. Norėčiau kur nors įsisùkt į tarnybą Skr. Anas nori kur gerai užkuriom insisùkt Ds.
16. įpiršti, įsiūlyti, įbrukti: Jie labai norėjo jam įsùkt tą mergučę Šmk. Buvo biedna, ale añsukė bagotam Švnč. Čigonas tą šlubį vis dėlto tau įsùko Alk. Įsùko vokyčiams raišą arklį Šts. Štai kad ir brolis – bėdą iñsukė, ir gatava Sdk.
17. įsibrauti, įsimaišyti, įlįsti kur: Kai aš ten įsisukaũ, tai visi bernai išbėgiojo namo Žvr. Tik neklausykit: kai įsisùksiu su diržu, tuoj nusiraminsit! Jnš. Kai įsisùksiu duoti, tai akys ne akys! Ll. Bėkit, ba kad įsisùksiu su šluota, tai žinosit! Mrj. Įsi̇̀sukė an gryčią ir tuoj pakėlė rietenas Ėr. Ir įbėgau, įsisukaũ į seselių pulką JV560. Dešimtasis įsisùko į mergelių būrį D79. Aš intsisùksiu in arklius, tai aš išvaikysiu LB257. Vilks, tarp avių įsisùkęs, plėšė, draskė, ėdė Jrk39. Aš vilką rėkiu, ė anas kap insi̇̀sukė avelėsen! Tvr. Ale vienos vištos trūksta, musė (turbūt) lapė įsisùko Vdk. Katei įsisukus, pelės nešmižinėja TŽV621. Kurmis įsi̇̀suka į daržą, ežes išrausa Kl. Įsisùko į dobilus ir nurovė visą kraštą Jrb.
| Viesulas kai terp trobų įsi̇̀suka, tai net sienos braška Jnšk. Kur audra įsisuko, laukai tapė visiškai išplėšyti prš. Ta (audra), įsisukusi į Kėblių sodą, akies mirksnė[je] sulaužė, sutraškino ir išardė visą butą Jono M.Valanč.
| prk.: Į jo širdį įsisuko baimė rš. Į mūs kaimą giltinė įsisùko VšR.
^ Pilna kūtė žalų karvių, viena juoda įsisuko – visas išgainiojo (žarijos ir žarsteklis) Škn.
ǁ NdŽ, DŽ1, Mrj, Žvr, Šlv, Stk, Rmš prk. paplisti, įsigalėti (apie ligą): Kaip dabar ligos įsisuko į žmones N. Tik man nuo to darbo įsisuko liga V.Kudir. Pas mus kap insi̇̀sukė kokia liga, tai vičvisi negali Vrnv. Del valgymo nepamirsi, ale va kokia liga insi̇̀suka Pun. Įsisùko blusinės į vaikus Šts. Tą vasarą į jų kiemą karštinės įsisukusios LMD(Sln). Į arklius įsisùko pažandės – ėmė sirgt Vl. Kaži koki liga jau yra įsisùkusi toms kiaulėms Trk.
18. refl. įkibti: Ko lakstai po kiemą? Kai insisùks Margis blauzdon! Ant.
19. tr. apgauti: Norėjo mane įsukti, bet aš nepasidaviau Ms.
20. tr. įskųsti: Gumbas per visą dieną vis galvojo, kaip čia tą Narį įsukus ponui Žem.
21. tr. apsvaiginti: Degtinė insùkdavo galvą geriau negu vynelis Srj.
ǁ refl. įsismarkauti svaigti, suktis: Man galva insi̇̀sukė Dbč.
◊ gálvą įsùkti priversti mokytis: Jei galvõs pati nesuks – neinsuksi̇̀! Klt.
grū̃šių įsùkti skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Su nykščiu aš anam į galvą įsukáu grū̃šių Lkv.
į aũsį įsùkti nuolat primenant įtikinti, įkalbėti: Tėvų buvo į̇̃sukta į aũsį, kad gražiai su seneliais apsieičiau Šk.
į gálvą įsisùkti
1. kilti staiga kokiai netikėtai minčiai: Kas jam in gálvą insisùko, kad staiga vedė Mrj. Kažin kas jam įsisùko į gálvą – terkš, ir pardavė tėviškę Alk. Insisùko į gálvą tą pušį nupjaut Prn.
2. prisiminti: Insi̇̀suka galvõn visokių tų dainų Srj.

į tãbalą įsùkti primušti: Įsùksu aš tave į tãbalą Ggr.
vélnias įsi̇̀suka Vdšk apie neapgalvotą pasielgimą: Jam įsisùko vélnias, ir pametė žmoną Skr.
vélnias įsùko úodegą pairo geri santykiai, sutriko dermė: Buvo pora sutikusi, ale ka vélnias úodegą isùko Grd.
išsùkti, i̇̀šsuka, -o (i̇̀šsukė)
1. tr. K, M, Š, LL289, Rtr, NdŽ sukant išimti, ištraukti, pašalinti ką įtvirtintą, įsuktą: Išsùkti (sraigtą) BŽ77. Išsùksiu su grąžtu vinį, ir parskils medis J. Dominykas nieko neatsakė, pypkę iš dantų ištraukė, išsuko kandiklį ir syvus išpylė LzP.
ǁ Aln sukant iškelti, ištraukti į viršų: Išsùk kelis viedrus vandens Pžrl. [V]andenio išsùkt aš turėjau, visas darbas: i̇̀šsukiau – galiu gulėtie Adm. Kalvis tuo tarpu drebančiu pirštu iššluostė stiklą, išsuko dagtį ir užžibino lempą A.Vencl. Par daug lempą (jos dagtį) išsukai̇̃ – rūksta Vkš.
ǁ Žg sukant išplėšti, išrauti: Po trijų dienų atkasę [jautį] išsukė ragą BsPII159(Šd). Išsukus danties nervą, skausmai nurimsta rš. Jurgilus baigia išsùkt vėjas Ktk.
| refl. tr.: Čiuprynas išsi̇̀sukė (už plaukų pasitampė pešdamiesi) ir eina pirkion Dglš.
2. tr. sukamu judesiu išimti, pašalinti (vidinę dalį): Atskaitom mes su Stepuku devintą pušaitės metūgį, išsukam jos šerdį ir darom birbynę J.Balt. Alksnio išsùks tą šerdelę i padarys tokį kiaurą pagaliuką Lž.
3. tr. Zp, Asv padaryti (ppr. švilpynę) iš atkepusio luobo, ištraukiant iš šakelės medieną: [Birbynė] dažniausiai išsukama iš aliksnio LTII107(Sab). Jis jai buvo birbynę iš liepos žievės išsùkęs Skrb. Eik atnešk gluosnio, tai išsuksiù švirkšlį Lp. Išsuk švilpį – daba medžių žievė yra atkepusi KlvrŽ. Kolei pavasarį neužgriaudžia, negalima dūdelės išsukt LTR(Ppl).
| Seniau pypkes iš alksnio išsùkdavo Krž.
^ Ne tep lengva nupjaut šaką, kap dūdą išsukt Grv.
| refl. tr. DŽ, Vdn, Rod, Eiš: Išsi̇̀sukiau alksnio dūdelę Grž.
4. tr. Sut, BŽ77,81 nutvėrus ištraukti, atimti, išveržti: Brūkšt išsuko jam iš glėbio virtuvą ir nešasi Žem. Tėvas ma[n] iš rankų išsùko knygas Jrb. Reikėj[o] išsukt šautuvas iš rankų Lp. Dovydas jam piningus iš mašnos išsukęs LC1888,14.
5. tr. kokiu įrankiu maišant išjudinti iš vietos, išvaikyti: Kiemo kryžiuje pradėjo žvirblaičiai čirkščioti; šis tujaus su kartale išsuko ir tarė: palaukiat, jūs daugesni nebčirkščioste, nebeleste kanapių M.Valanč.
6. tr. sukant kuo išvalyti, iššluostyti: Suvilgęs nosinę, perbrauksi veidą ir išsuksi kepurės vidinį ratlankį rš. Jis ma[n] išplovė ausį, išsùko su vata, i gerai Jrb. Skepečiūte šlapia i̇̀šsuku, i̇̀šsuku sūdelius, i švarūs Klt.
7. tr. sukant nužiesti: Sukėjas žino, kokio molio gabalo reik bliūduo arba puoduo išsùkti Vkš.
| refl.: Ne visuomet ąsotis išsisuka be plyšio rš.
ǁ sukiojant, vartant iškepti: Gaidžiui galvą nusukčia ir an iešmo išsùkčia Vlkv.
8. tr. gręžiojantis, sukantis išrausti: Dirvoj traktorių i̇̀šsuktos tokios gūžtos Snt. Šita bukta vandenio išsuktà Rmš.
| refl. tr.: Urvinės [kregždės] olas išsi̇̀suka kur Skr.
ǁ sukiojantis išvartyti, ištrinti: Arkliai rugius išsùko, išmalė Plv. Vėjas rugius baisiai išsùko Lš.
ǁ refl. išsidilinti, atsirasti nuo sukiojimosi: Rate išsisuk[ė] jau per didelė skylė Grv.
9. tr. išvažinėti (ratų tepalą): Išsuktu tekinių šmyru (išvažomis) suskius gydo Šts.
10. tr. Brs, Trš, Skdt padaryti reikiamą kirčio apsukimą (pjaunant dalgiu): Tokia tanki žolė, kad dalgės negalima išsùkt Sdk. Vieną kirtį juo išsuka, kitą – ne, ir y[ra] kamaruotai išpjauta Šts.
ǁ Rz nupjauti dalgiu: Reikėjo suvežti rugiai, Žydbaloj išsukti panuovolį A.Vien. Tėvas iš viso be sveikatos: i̇̀šsukė vieną pradalgį ir užduso Ktk. Dobilas buvo tep išgulęs, kad vos jį i̇̀šsukiau Knv. Pievų sužėlimas – kap delgiu išsùkt?! Rod.
11. tr. sukant susmulkinti, sumalti: Suksi [girnas], suksi, kol sėtuvikę išsùksi End. Išpjausčiau visas riebumas, kūdą [mėsą] i̇̀šsukiau par mašinką Klt.
ǁ iškulti: Tą krūvelę i̇̀šsukė, tada jau kitą suka [rankine kuliamąja] Dsn.
ǁ suverpti: Išsùk tu rateliu, išmink [viso audeklo siūlus]! Dbč.
ǁ sukant išvalyti, išmalti: Jau i̇̀šsuktos girnos – do malam Klt.
ǁ Pbs sukant išskirti, išmašinuoti (pieną): Vakare, prieš gulant, verda šeimininkė žirnienę trintinę, pabalina išsuktu pienu! J.Balt. Tu, vaikas, paimk ir išsùk pieną Slnt.
| refl. tr.: Reik da pieną išsùkties End.
ǁ išspausti: Iš dviej šitų namelių i̇̀šsukėm daugiau kap keturiasdešim kilų medaus Rod. Mano darbas buvo jau išsuktus, tuščius korius nešti tėčiui A.Vencl.
| refl. tr.: Oras gražus, išsisùksiu medų savo Dj.
ǁ išdirbti (odą, kailį): Buvau vieną karvės skūrą išsùkęs Sml.
^ Papulsi tu mano rankosan, aš tave išsuksiu kai sirmėtį! Tvr.
| refl.:
^ Kol žmogus neišsisuks kap skūra, tol nemokės gyvent Arm.
12. tr. maišant, sukant ištrinti: Trynius reik išsùkti su sukru ir tik tumet dėti į medauninką Vkš. Kiaušinius sumušt, išsùkt gerai Sk. Išsuktas padažas pasūdomas, įberiama raudonųjų pipirų rš.
| refl. tr.: Turu juodųjų serbentų išsisùkusi Krš.
ǁ maišant, plakant pagaminti: Kaip seniau gerą karvę turėjom, i̇̀šsukei [sviestą], savaitė – i vėl suk Ssk. Par Kūčias aguonų pieno išsùkdavo Sk. Gal da pusryčiam kokios košės išsuksiu Skrb.
13. tr. susukant, suvejant padaryti: Tokia rykštė buvo iš beržo išsuktà Str. Kliūbus paema, i̇̀šsuka, i̇̀šsuka i užvynio[ja] ant mieto Varn. Kad nuvažiuosma į pievą, ta (tai) karklyną nusipjausma ir išsùksma tus atsaičius Vvr.
14. tr. ką susuktą, suvyniotą išvynioti, išleisti: Iki jis kapą [kūlelių] išdengė, aš pusantros išsukaũ Alv.
| refl. tr.: Kitąroz [šuo] ir iš popieriuko išsi̇̀suka pats [saldainį] Str.
ǁ išskleisti: Paskui, nerasdamas ką pulti, [kalakutas] išsuko uodegą ratu ir iškilmingai nužingsniavo toliau į kiemą I.Simon.
15. tr. SD323, N išvyti (iš ritės): Mama išsùks vilnas iš ratelio, tada pradėsiu megzt Rm.
| refl.: Išsisukusi (išsileidusi) špūlė N.
ǁ išskirti suvytą, sudvilinkuotą siūlą ar išlyginti garankštį: Jei besivydama laumė nutveria berno kelnes ar sermėgą, suplėšo į gijas arba išardo po vieną siūlelį ir net juos išsuka rš.
| refl.: Kamūlį vydamas, kietai subrauk siūlus, kad spaliai išbirtų ir gurgždūlės išsisuktų Šts.
16. tr. šokant apsukti ratu, aplink: Par ranką i̇̀šsuki panelę Sk.
ǁ pašokdinti: Vedu panas išsùkova po šokį Dr.
17. intr. LL323, BŽ55, DŽ, NdŽ, Jon einant, važiuojant pasukti į šalį: Ar ne geriau būtų mums kur nors išsukus iš kelio ir pernakvojus? A.Vien. Tiktai, žiūrėk, niekur iš takučio neišsùk: kad išsùksi – motinos neberasi (ps.) Klvr. Nei paklydova, nei iš kelio išsukėva, bet važiavova stačiai pas Svirplį Blv. Traukiniams einant išsukamai̇̃siais keliais, reikalingas ypatingas atsargumas VĮ.
| refl. Lp: Svetimi žmonės dar už varsto antro, ligi tik išsisukdami iš vieškelio, jau klausias kelio Vaižg. Pametė kelią ir įvažiavo ing tankų karklyną teip, kad niekur negalėjo išsisùkti BM263(Šl). Gaudėm kumelę, bet iš kelio išsisùko, pabėgo į plentą Jdr.
| Kai saulė išsisuka iš pietų, banda sustoja antrą sykį M.Katk.
ǁ praleidžiant pasitraukti į šalį: Jis nori išsukti vestuvininkams iš kelio I.Simon.
| refl.: Paliepė … skambalą pririšti, kad … visi žinotų, kad „činauninkas“ važiuoja ir kad visi jam iš kelio išsisuktų TS1897,11. Išsi̇̀sukė žmogus iš kelio ir laukia, ligi praeis autobusas Ds.
ǁ padaryti posūkį, vingį: Nuo to storulio ąžuolo išsuka takas dešinėn rš.
| refl.: Po kairei išsi̇̀suka keliukas Ukm. Ežeras išsi̇̀suka ir ties mumim Dg.
18. išvykti, išsidanginti: Gerai, kad jis išsi̇̀sukė iš namų – bus ramiau Ėr. Nebesulaukiam Viktoro: išsi̇̀sukė nuo ryto ir negrįžo Slm. Tu suksies ir išsisùksi, o man reiks likt Pv. Tie varlės viščiokai vėl an kelio išsi̇̀sukė Antš.
19. tr. padaryti kreivą, iškreivinti, iškraipyti: [Reumatas] kriūtinėj kaulus guzais i̇̀šsukė Klt. Ramatas i̇̀šsukė, išvarė kaulus Vrn. Mano pirštai jau išsukti̇̀ Aln. Jos rankos i̇̀šsuktos, tai skauda, kai blogas oras Mrc. Statant naują namą nereikia dėt perkūno muštų ir vėjo išsuktų medžių, ba perkūnas muša LTR(Auk). Akys i̇̀šsuktos, išmaliavotos, in žmogų nepadabna Klt. Jų dirvos nėra tiesios, ali aneję pono dvaran ir i̇̀šsuktos kap gyvatės (labai vingiuotos) LKKXIII124(Grv).
| refl.: Kamašeliai išsisùkę, išsikraipę Klt.
20. tr. prk. pakeisti, iškreipti: O aplink Rietavą (į vakarus) lala išsukta kalba JJ.
ǁ pakreipti norima linkme (kalbą): Jis visada kalbą išsùks pagal savo (savo naudai) Dkš. Dabar jau kitep i̇̀šsuka (aiškina) Dg.
ǁ sugalvoti atsakymą, išspręsti (užduotą klausimą): Aš kito klausimo negaliu išsùkt Krč.
21. tr. išnirti: Kur leki! Išsùksi koją Klvr.
ǁ VoK133(Mrj), L, Rtr, Trš, Mšk, LTR(Rk), Imb sukant išstumti iš sąnario, išnarinti: Pagavo už rankos, patraukė ir išsùko ranką Vkš. Išsuktà ranka, negalėjo nieko daryt JnšM. Ìšsukė pirštą Dglš. Visai koja išsuktà paršui Rz. Kai kalaitė neklausė, pamotė išsuko jai koją LTR(Šil).
| refl. tr. Rtr, NdŽ, LKT256(Slč), Trk: Ko tik kojos neišsisukiau, kap kadokas kryptelėjo Lš. Jie kasdien pliekias: tai ranką išsi̇̀sukė, tai ančiakį išsidaužė Slm. Išsisukė uodelis savo miklius sparnelius LLDI380(Mrk).
ǁ išlaužti: Du dantis išsukė, šonakaulį išlaužė LLDI386(Ck).
| refl. tr.: Gali dantis išsisùkt, tokius riešutis bekąsdamas Trgn.
22. tr. impers. išstumti iš vietos (skaudamą akį): Strošnai sukė tiesiąją akį ir išsukė – nieko nebematau Vrn.
^ Kad jam akis išsùkt, kad žverblėt anas an sniego kai ragana! Prng. Kad man akis išsùkt, kad tas arklys blogas! Dg.
23. tr. impers. įtrinti (guzą): Maliau maliau – guzus an rankų i̇̀šsukė Pls. Čionau i̇̀šsukta guzas Ml.
24. tr. impers. kurį laiką skaudėti, gelti: Ìšsukė man parnakt dantį Ds.
25. refl. Kdn išsilenkti, ištrūkti, pasprukti: Jis išsi̇̀suka (išspriūsta) kaip koks ungurys KI1. Nejaugi meška nuo jo raginėlės gyva išsisùksiant? BM68(Žb). Savo pažadėtąją norėjo pabučiuot, ale ta išsisuko ir pabėgo BsMtII101(Nm). Mes patys būtum tavę ieškoję, ir tada iš mūsų rankų būtum neišsisukęs LTR(Slk).
26. tr. LTR(Al), Up, Dr padėti išvengti ko, išgelbėti iš keblios padėties: Užmokėsiu advokatuo nesigailėdamas – išsùks muni! Vkš. Gentys išsùko – būtų varžytynės buvusios Krš. Vaiką sukau ir išsukáu nu kantono Šts. Iš Erodo nagų tėvai jį išsukė Gmž.
ǁ intr. išsigelbėti, išsiteisinti: Pakliuvau vokyčiams. Pakol iš ten beišsukáu! Kal.
| refl. M, J, NdŽ, Kbr, Žvr, Jrb, Prn, Srv, Mšk, Pn, Ėr, Ds, Jdr, Všv: Buvo pakliuvęs, bet išsi̇̀sukė Š. Neišsisùksi, krupi, vesu pri daktaro! Krš. Ot, delto šiap tep ir išsi̇̀sukiau iš bėdos Rod. Vis tep išsisuki kap žalmargis su uodega Gs. Tarnaitė tik ir džiaugiasi iš darbo išsisukusi Pt. Gal išsisuksi̇̀ (išgysi) be ligoninės Krs. Vyrai moka išsisùkti nu numų darbų Krš. Išsisukáu nevažiavęs: prastas y[ra] nakties važiavimas, gal paklysti Šts. Senas esi, be karšybos neišsisùksi Krš. Jaunas žmogus gali, senas turi mirti, todėl ir Elzbieta neišsisuko nemirusi M.Valanč. Išsisùkt išsi̇̀sukiau, ale uodegos nėr (ps.) Dv. Ir tu misliji, kad išsisuksi, išsimaluosi su savo tokiu nežinojimu? P.
^ Kur vargas žmogų traukia, nuo jo neišsisuksi LTsV206(Vrn). Nuo nelaimės neišsisùksi Prn. Nelaimėse ne verk, bet veizėk, kaip išsisukti VP32. Nuo blogų liežuvių neišsisuksi, o geri žmonės užjaus LTR(Srd).
27. refl. išsiversti: Netarnavusi aš negalėjau niekaip išsisùkti – tėvai labai biednai gyveno Nv.
28. tr. Š, NdŽ apgaule, suktybe išgauti, išvilioti: Kam turtą išgauti, išsùkti KII251. Jei kada pasiseka koks palivarkiukas iš jų rankų išsukti, tai negut per apgaulę, kitų vardu Vaižg. Tai padūkus: i̇̀šsuka iš tos bobutės pinigus, i gana Stak. Žiūrėk, ir išsùks iš to durniaus armoniką Skr. Kad tu būtum galvą trūkęs, o ne dukrą man išsukęs LTR(Ps).
| Kol iš jo tą pasižadėjimą išsùkom, tai praejo daug laiko Up.
◊ gálvą išsùkti Lkm, Ob, End privarginti, prikvaršinti: Galvà išsuktà jai – devyni vaikai Vn. Ìšsuka gálvą vaikai, nepameni, nei kur ką pasidedi Skdt. Nuo to skaitymo ir gálvą i̇̀šsuka Mlt. Jau mano senos galvà išsuktà, iškrutėta Tvr.
gluzdùs išsùkti atimti protą: Kad tau velnias gluzdùs išsuktų̃! Nč.
iš galvõs (iš gluzdų̃, iš prõto) išsùkti (išsisùkti)
1. pasimiršti: Buvau Balatnoj ir nieko nepirkau – visa i̇̀šsukė iš galvõs Arm. Buvau medžiuj ir i̇̀šsukė iš gluzdų̃ parnešt šluotą pečiun Vrnv. Man ką tu sakei, tai visai iš proto išsisukė Lš.
2. atimti orientaciją; sukvailinti: Jį bėdos iš galvõs i̇̀šsuk[ė] Ml.

káilį (kauniẽrių, kiaušùs) išsùkti išsigelbėti, išvengti: Raitės, raitės ir išsùko káilį – nepakliuvo Jnš. Nuo vokiečių kauniẽrių i̇̀šsukė Dbk. Suko, suko i išsùko savo kiaušùs Gs.
liežùvį išsùkti šmaikščiai pakalbėti: Aš negaliu tep gadnai išsùkt liežùvio kap anas Lz.
paskuti̇̀nis šriū̃bas išsisùko visai sukvailiojo: Eik eik, paskuti̇̀nis šriū̃bas išsisùko anai Ms.
sprándą išsisùkti žūti: Iškrito uodas iš ąžuolėlio, išsisuko sprandelį LTR(Vb).
úodegą išsùkti išsigelbėti, išvengti: Tai išsukai̇̃ úodegą nuo darbo? Klvr.
nusùkti, nùsuka, -o (nùsukė)
1. tr. N, K, DŽ, Brs, Dgč, Aps sukant, kreipiant nulaužti, nutraukti: Sukinėjo durų rankeną ir nùsukė NdŽ. Jis nusùko raktą J. Nùsukiau raktelius, jis šmaukš ir padarė naujus Rm. Vieną naktį atėjo vagis, nusuko spyną, kur buvo staininiai arkliai, pasimovė ir jau vesis BsPIII9(Nm). Tiek to, nepjauk tų karkliokų, ba da dalgę nusuksi Ktk. Pirmą brūkį kai braukiau, grėblio galvą nusukau KlvD22. Jau nùsukta grėblio du dančiai Dglš. Vė[ja]s nusuko obelę Šts. Tokią šaką nùsukė vėtra Kp. Audra sukte nusùko eglės viršūnę NdŽ. Rytmetį tujau nusùksu [alijošiaus] ragiuką, tujau į medų – nu to pagijau Pln. Nùsuktu ragu karvė Sug. Nugriuvo uodelis ir nùsukė sparnelį Aru22(Dv). Kam ranka nusuktà, kam galva LKT273(Krs). Gaidžiuo sprandą nusùko, mums šviežienos pataisė Vkš. Nekišk nagų į mašinos krumplius – nusùksiu (sukdamas nupjausiu)! Jrb.
^ Nu, ir miltai – tik dešimtam galva nusukta (labai rupiai sumalti) KlK13,98(Šln).
| refl. tr. Mrk, Trk: Kai pas mum yr ragaišio, tai, kas tik nori, tas ir nusi̇̀suka po šmotą Užp. Paporyk porą, kap šoko vilkas per tvorą, nussukė koją Rod.
^ Nagi vis tas skerdžius padarė, kad jis būtų kojas nusisukęs, dar turgun eidamas! V.Krėv. Eik sau, eik, nors ir kojas nusisuk! KrvP(Lnt).
ǁ refl. tr. išsinarinti: Nusi̇̀sukiau pirštą NdŽ.
ǁ Jrb, Vkš, Dj kreipiant iš normalios padėties, įskaudinti: Neišmokai – duok ausį nusùksiu Lnkv. Mun ka nusùko ausį, kad aš pri žemės prikritau Trk. Mokytojis seniau, būdavo, ausis nùsuka, kertėn pastato, paklupdo – kaip nebijosi?! Mžš.
| Ir mediniai teip nùsuka (nuvargina, išklaipo) kojas Dbk.
ǁ refl. tr., intr. pasitempti (sąnarį): Galvos negaliu pajudinti, musti sprandą nusisukáu Ms. Nešiau maišą, parvirtau, buvau strėnas nusisùkusi Brs. Strėnoms esu nusisùkusi Šts. Arklį nulaužtu sprandu mainė į kumelę nusisùkusioms strėnoms Šts.
2. tr. sukamu judesiu numauti, nusmaukti išviršinę dalį: Nusùk žievę nuo stiebo Grv.
3. tr. OG223 padaryti (ppr. švilpynę) iš atkepusio luobo, sukant nusmaukto nuo šakelės: Žilvutinė [dūda] lengviau nusùkt nekap liepinė Grv. Švilpius nusùko iš alksnio medžio Vkš.
| refl. tr. Grv, Ign: Aš aiškinau vaikinams, kaip galima nusisukti švilpuką I.Simon. Nuginė bandą raganos vaikas ir nusisuko iš to gluosnio … vamzdį DS150(Vdk). Katinelis pasisiuvo sau tarbelę, nusisukė dūdelę (ps.) Dkšt. Dai nueikie girelėn, nusisukie triūbelę LLDI237(Tvr).
4. tr. Vkš sukant suformuoti, nužiesti: Ot rankas turėjo: tokius uzbonus nusùkdavo! Krš.
5. tr. S.Dauk, BM330(Šv), Lkv, Lp sukant nuvyti: Nusuk mun iš trijų šakų kanapinę virvę Klp. Nūsùks virves iš kanapių i raištys karves – lenciūgų nebuvo Grd. Pantis nùsuktas, tik storokas Mlt. Iš smilčių nusuk kančiuką, kad būt kuo paplakt arkliuką V.Kudir. Iš vyčių nebenusùkčiau [spragilo grįžties] Grz. Ievos ar karklo vyčių nusuktos ekėčios išejo iš mados Šts.
| refl. tr., intr. NdŽ: O kitsai [vaikų pulkas], botagus sau iš plaušų nusisùkęs, pauškėjo be kelnių šen ir ten bėginėdams K.Donel. Par visą žiemelę ištursavo pas kitus, ė sau ir pančio nenusi̇̀sukė Ds. Virvė vijasi aba nusisuka ilga SPII158.
| Šokinėjo, bėginėjo pempelė po pievą, nusisukė, nusisukė juostelę raštuotą (d.) Prng.
ǁ nupinti: Tų ąžuolų tokį storą nusukaũ tą vainiką Jrb.
6. refl. tr. susikrauti (lizdą): Paukščiai nusisuka lizdus rš.
7. tr. ką užvyniotą, užsuktą nuvynioti, atpalaiduoti: Tos vielos buvo pririštos a už trijų kampų, o vaikai atėjo, nusùko i paliko Jrb.
| refl. tr.: Šalką tokį storą vilnonį nusisùko – še, neškis, ir atidavė ma[n] Skr.
8. refl. kam įtvirtintam, prisuktam atsipalaidavus atsiskirti: Nusi̇̀sukė muterka, i ratas nulėkė Dglš.
9. tr. nupjauti užsimojus (dalgiu): Reik su dalgiu nusùkt tą žolę Jrb.
10. tr. sukant įtraukti: Šviesa nusukta, kad nerūktų I.Simon. Nusùk lempą (jos dagtį), palik tik ką gyvą Vvr.
11. tr. sukant ratu, atskirti (rėtyje stambmenas): Reikia nusùkt varpos [rėtyje] Knv. Atsinešk miltų gorčelį ir nusùk (išsijok) Pls.
12. tr. nubrūžinti, nuzulinti kuo apsuktu: Paspėlęs medelis dėl to, kad gyvolių nusuktas su lenciūgais Šts.
13. tr. Rtr, Jdr nukreipti į šalį, nugręžti: Eina marti pro šalį i galvą nùsuka Ėr. Jis eina galvą nusùkęs i nesustoja, kad jam ką sakai Lnkv. Nebegalėjau benusukti akių nuo to lango, pro kurį tave pamatydavau Vaižg. Nusukáu šūvį į šoną ir nesužeidžiau žmogaus Šts. Į kur katės uodega nusuktà, iš ten bus svečių su pyragais (priet.) NdŽ.
| Avis jau miežiūs, tą bėk nusùkti Als.
| Ravo galą nusuko suvisu į mano rėžį Žem.
| refl. intr., tr. Š, Rtr, Mšk, Skrb: Ji pasistiepus pakštelėjo į žandą, pataisė nusisukusį kaklaraištį rš. Kvartūgas nusisùko ant užpakalio, belakstant par dieną Užv. Viena šaka labai buini, į šiaurę nusisùkus Vdžg. Nusisuko ant sienos, būsiąs bemiegąs Žem. Kur nors į sieną nusi̇̀suki i juokys KlvrŽ. Tu man burnon ūturk – nusisùkus nesgirdi Dglš. Kai gaspadinė nemato, nusisùkus (nuošaliau pasitraukusi) suvalgai šmotelį Skdt. Žiūr į šalį nusisukęs kai vagis NžR. Labai geras būni, kada miegti i dantis į sieną nusi̇̀suki (juok.) Trš.
| prk.: Jojo gentis nuo jo šalin nusisuko (paniekino, nutraukė santykius) Ns1832,8.
ǁ Vkš prk. nukreipti (kalbą, reikalą) kokia linkme: [Šarūnė] mato – Domicelė patikėjo, tačiau dėl visa ko nusuka kalbą į šoną V.Bub. Nejučiomis buvo nusukęs kalbą ir apie Petro Marės gimines A.Vien. [Kalbėdamas] nusùko, ka ne valdžia, o karas kaltas Plv. Nesunku buvo nusukti dalykus taip, kad bendro visų partijų suvažiavimo nebūtų rš. Baltramiejus jį į [krikščionių] tikėjimą nusukęs brš. Jis esąs … skaitęs, kad del visų tų ant jo nusuktųjų (jam priskirtųjų) vagysčių … 500 markių pažadėti esą tam, kurs jį sugausiąs TP1880,43.
| refl.: Toli apie ką kita nusisukau; grįšiu prie maitinimo ir duonos dalinimo Sln.
14. tr. Jdr nustumti į šalį: Pakabinsi katilą, o ka nereiks, nusùksi i tą [v]ąšą, teip pasuksi Nt. Vanduo pakilo, lieptą nusùko Jrb. Nū̃sukamas tiltas išilguo upės paliekta Prk. Vė[ja]s nusùko žardinę, vargu nevirs Šts. Į šoną nùsukė debesį Ėr. Nusùko lytų šalimis Šts.
^ Kad taũ nusuktų in sausą medžią! Arm.
| refl.:
^ Vėjis nusisùko į kitą pusę (šeima susitaikė), gerai gyvena Krš.
15. intr. Š, NdŽ, Gdr, Pc einant, vykstant nukrypti į kurią pusę: Galą ejom kartu, o paskuo ans kitur nusùko Up. Nùsukė anan šonan vežimas Aln. Kartais kone viso kiemo vyrai nusukdavo į karčemą degtinės maukti prš. Mažu nusùks tas lytus į šalį Gs. Buvo bepasikelą tokie nejauki debesys, bet nusùko į šalį Plt.
| prk.: Nusukęs (persimetęs) į rašybą [nuo kalbos mokslo] rš.
| refl. KII255: Kaip eisit, tai tik keleliu, o tada nusisùkit in čia Čb. Kaip nors ištverti, kol nusisuks kur vėtra! B.Sruog. Debesỹs nusi̇̀suka į žiemius, nebelis Ėr. Nuo Adutiškio ejo, ejo [debesis] ir nusisukė šonan Pst.
| prk.: Turėjau biškį į šalį nusisùkti (imti kitką dirbti) Krtn. Ilgainiu giltinė nusisuko į kitą pusę M.Valanč.
ǁ refl. padaryti posūkį, vingį (apie upę, kelią): Kitasai vėl klonis … nusisuka labai toli pietų linkui LTI89(Bs). Tidikas nusi̇̀suka ant Mituvos Šmk.
16. nuvykti, nusidanginti: O kurgi tam tarpe nusisukai? N. Jis nusi̇̀sukė pas mergas – dirbs mat! Slm. Nereikia jiem nei apseit, nei paduot karvėm: kap tik sutemo, tai ir nussukė kieman Arm. Ona gal an Petrą nusi̇̀sukė Ds. Ta nusi̇̀sukė an aną galą [sodžiaus] – eik jos dabar ieškoti! Ėr. Kaip tiktai [vanagas su šuniu] nusisukusiu į vestuvių šoną, tuoj šis (vanagas) pradėjęs vištas kvarkinti S.Dauk. Atsiskyręs nuog tėvo savo ir ing tolą šalį nusisukęs … visą turtą išgaišino SPI149.
17. tr. Krok, Dr apgauti: Na jau dabar tai jau mane, švoger, nusukai̇̃! Skr. Vakar mane nusùko rubliu KzR.
ǁ Klp, Brs, Vkš, Trk, Vž, Stl, Jrb, Lp, Pls, Ut, Dgl, Lel, Sv, Pl, Rk, Aps neatiduoti, kiek priklauso, nuvogti: Nusùkti svorį DŽ. Tik nenusùk mokėdamas! NdŽ. Man sviesto užpylėt, o vaikams ne? Kodėl nuo jų nusukat? V.Bub. Kiek jis nùsukė man algos per visą laiką, tai baisu ir pamanyt Vrn. I tris rublius, i medžių vežimą nusùko Šts. Jug tas judošius mun dešimtinę nusùko par akis Plt. Nu savęs nusùkusi paskutinį grašgalį atidaviau Skdv. Jam ir raidės nenusuksi LTR(Ds).
| Paskutinę dieną, būdavo, nùsukam – neinam ganyt Ktk.
^ Geriau savo pridėti negu svetimo nusukti KrvP(Drsk).
| refl.: Kad išsivarytum [naminės], tai vis nusisùktum nuo vyrų [savo reikalams] Mlt.
ǁ atskaityti, nepriskaičiuoti: Nūsùko aktarą, ka nekėlėmos iš sodos Grd.
ǁ pavogti, nudžiauti: Jeigu norit, tai ir velniui šnirpštoką nusuksiù! (toks drąsus ir sumanus esu) Švnč.
18. refl. išvengti, išsisukti: Jūs tai tik ir dyrot, kad tik nusisùkt nuo darbo Užp.
19. refl. Ps, Kri suliesėti, sumenkti, sublogti: Par tą ligą visai nusisukáu Vkš. Nusi̇̀sukė, nusibaigė, ka i pažint sunku Všk. Tu nusisuksi visiškai, tą pypką bečiulpdamas Jnšk. Nusisùkęs vargšas, į žmogų nebepanašus Lnkv.
20. refl. nunykti, nusibaigti: Tavo dėdė jau ar nusi̇̀sukė? Vb. Kažkas blogoms akims į muno paršelį paveizėjo: pradėjo nebaugti i nusisùko Vkš. Gavo sukinį avis i nusisùko Pvn. Kas Trijų karalių vakare verpia, to avelės kaituliu nusisuks MTtV144(Sk).
◊ aki̇̀s nusùkti nekreipti dėmesio, nesidomėti: Negražu nuo ligonio aki̇̀s nusùkt Vlkv.
akių̃ nenusùkti (nuo ko) įdėmiai žiūrėti: Jis žiūri ir žiūri – akių̃ nenùsuka nuo manęs Rm.
gálvą nusùkti Gr, KlvrŽ nužudyti: Jeigu pastebėsiu tamstą kreivai einant, tuojau galvą nusuksiu J.Balč. Už liežuvį ne vienam gálvą nùsukė Vlk.
gálvą nusisùkti
1. Št, Sv, Kvt užsimušti, žūti: Nors gálvą nusisùk bedirbdamas (labai daug darbo) Ds. Kad tu kur galvą nusisuktumei! LTR(Rs).
2. apie didelę netvarką patalpoje: Niekas nesutvarkyta toj būdoj – baisu, da gálvą nusisùktum Slm. Na ir tvarka tvarkelė – gálvą nusisùkt gali Mrj.

kãklą nusisùkti Grv, Str žūti: Landžioj[o] kelis metus pas mergą – kad būt kãklą nusisùkęs! Rod.
kójas nusùkti ant dùrų mirti: Jau būčiau nusùkusi kójas ant dùrų, kad ne tie vaistai Skdv.
krãmę nusùkti užmušti: Nutversu tą krupį, krãmę nusùksu Krš.
krãmę nusisùkti žūti, užsimušti: Krãmę kame nusisùksi, i būs gerai Ub.
liežuviùs nusùkti apkalbėti: Žmonims buvo kur liežuviùs nusùkti Krš.
meškà nusisùktų gálvą apie didelę netvarką patalpoje: Gyveni kaip kiaulmigė[je], ir meškà gálvą nusisùktų Tt.
nósį nusùkti
1. Ds liautis kreipus dėmesį: Kai gerai, tai ir svetimas pagaili, o kai bėda, tai ir savas nosį nusuka J.Balt.
2. užpykus nusigręžti: Tai ko dabar nusukai̇̃ nósį? Mrj.

sprándą nusùkti
1. Ds užmušti: Ar nebijais, kad jie (ponai) dėl to tau sprándą nusùktų? K.Donel. Jei manęs neklausysi, tai sprándą nusùksiu KlK23,90(Jnš). Aš jam paskutinį sprándą nusùksiu! Rmš.
2. žūti, užsimušti: Nelipk aukštai: kai dėsies, sprándą nusuksi̇̀ Sld.

sprándą (strė́nas) nusisùkti Švd, Grž, Šmk, Sur, Gr žūti: Šventadienį nors sprandą nusisuk, – sakydavo, – bet tik pirmadienį iš ryto prie darbo būtumei LzP. Neduokias, nemandravok – sprandą nusisùksi! Rdn. Krito ant galvos ir nusisùko sprándą LKT116-117(Žlp). Duok Dieve, kad jis ant lygaus lauko sau sprandą nusisuktų KrvP(Ndz). Toks strė́nas nusisùks vis tiek kumet nors Vvr. Girdžiu – girioj vaivoja: lėkta uodelio iš ąžuolėlio, nusisukta sprandelis (d., r.) J.Jabl. Išpuolė uodas iš ąžuolėlio, nusisùko sprandẽlį JD879, JV1080.
vélnias nusisùktų kóją apie didelę netvarką patalpoje: Jau toj priemenėj tai ir velnias koją nusisuktų! Mtl.
pasùkti, pàsuka, -o (pàsukė)
1. tr. N, Rtr, Grv priversti pajudėti apie savo ašį: Pasùk raktą, ir atsidarys J. Jie iešmą kelius kartus pasùko NdŽ. Kad nori įsileisti tos sulos, tad tą varpstę reik pasùkti LKT45(Lž). Užsimauk žiedelį, sako, vieneip pasùk – būsi vaikelis, antreip pasisuksi – mergelė (ps.) Krt. Nuo pusės latakelio pastatei, nuo toliau pàsukei, tai nigdi anas (ridenamas kiaušinis) naprosniai (veltui) nenueis, vis pakliudis kiaušinį Aps. Romas atrišo malūno sparnus, įsibėgėjęs juos pasuko P.Cvir. Raunant grybą, geriausia palengva pasukti jį aplink jo ašį rš.
| prk.: Gvintelį moka pasùktie (gerai tvarko) Dgč. Istorijos rato atgal nepasùksi DŽ1.
^ Ana (bitė) taip daro: sugnyba i pàsuka (labai įgelia) Krš.
| refl. Rtr: Raktukas be garso pasisuka durų spynoje rš. Kap rėžiau šuni kuolu, tai passùkdamas nuej[o] Vlk.
ǁ įjungti sukant: Elektriką pàsuki, ir tuojau švinta Rsn. Reikia pasùkt radiją Jrb.
ǁ pavaryti (laikrodį): Laikrodį pasùkti į priekį NdŽ.
ǁ intr. paskambinti telefonu: Kam dar paskambinti? Tamašauskui į „Vienybę“. Tam pataikūnui, viršininkų klapčiukui. Reikia pasukti, verkiant V.Bub. Pirmadienį gali pasùkti iš ryto Šlu.
ǁ LTR(Grz), Antr, Ml, Vlk galėti, įstengti sukti: Nieko nebus, plikom rankom nepasuksi̇̀ Sb. Įneš ratelį nepasukamą, pririš kuodelį nepaverpiamą (d.) Mšk.
2. tr. Krš sukant kiek iškelti į viršų.
| refl. tr.: Pasisùksi, ka nerūktum lempa – šauks, ka daug žiubalo išdegini Krš.
3. tr. padaryti reikiamą apsukimą (pjaunant dalgiu): Dalgį tiktai kartą pasukai, ir jau – šmirkšt! – nebėra ašmenų J.Balt. Šiemet mūsų pievos inžėlę kap pasùkt (reikės imti plačias pradalges) Nč.
| Pasuko giltinė su dalgiu, ir baigtos tavo dienos J.Paukš.
ǁ galėti, pajėgti pjauti (dalgiu): Vaikas jau dalgę pàsuka Mžš.
ǁ Jnšk, Skrd kiek papjauti dalgiu: Imk dalgį ir pasuk dobilų arkliams V.Bub. Gal atolo man pasuksi? Pc.
4. tr., intr. pajudinti ratu, aplink: Smagiai pasuko paplavų kibirą ir šliūkštelėjo į duobę rš. Nuog miežio an akies per zerkolą pati špigą pasuk – pragaiš (priet.) Vlk. Ateis laikas – ir šaudyklę paspausiu, ir kardą pasuksiu (pavartosiu, pamostaguosiu) V.Myk-Put. Pelenų tarbikes turėsim, ka pasùksim par akis! (per Užgavėnes) Žg. Autakoju pàsukė, pàsukė, pašluostė, i čysta Klt.
5. refl. sukantis palakioti šen ir ten: Pirmojo sniego pūkeliai pasisuko padangėje, nedrąsiai prikibo prie suvytusios žolės P.Cvir.
6. tr. NdŽ pašokti darant ratą, ratelį: Jie kalbėjo, giedojo Kalėdų giesmę ir paskui pasuko ratelį I.Simon.
ǁ refl. tr., intr. pašokti sukantis aplink, ratu: Pasisùkti porą valsų NdŽ. Kai pasi̇̀suki, andarokas net balanas užgeso Vdn. Tautinių šokių ratelyje dar kad pasisuks [bobutė], dainą kad užves – neatsigėrėsi sp.
7. tr. NdŽ pamaišyti kokiu įrankiu: Tai viralas – pasùkt negalima (labai tirštas) KlK13,97(Kp). Kuo pasuksme? – Katės kojele LMD.
ǁ NdŽ, DŽ1 kiek paplakėti, pamaišyti gaminant (sviestą): Pasùk sviestą, kol aš vandens atsinešiu Jnšk. Aš jau privargau, dabar tu pasùk [sviestą] PnmR.
8. tr. Dkš įmaišyti (miltų), pablęsti: Kai viralą miltais pasuki, tai pasidaro tuknesnis Kp. Pasuktà bulbienė daug gardesnė Pnd.
| Pasuku miltų – vaikų kaip stintų LLDI97.
9. tr. sukant kiek išspausti: Štai ir bitelės koptos, medus imtas, suktas… – tiktai pasuktas, ne išsuktas J.Balt.
10. tr. NdŽ sukant, vejant padaryti: Pavartė, matyt, maišų šitas žmogus begyvendamas ir mėšlo pamėžė, ir rąstų pakilnojo, ir knatų, matyt, gerai pasuko J.Balt. Virves pasùkti DŽ1.
11. tr. sukant su jungti dvi gijas, du siūlus į vieną, sudvilinkuoti: Pàsukam siūlus ir tada mastom Dv. Šeivose visi pasukti̇̀ siūlai Klt.
12. tr. paraityti: Jis pasùko ūsus NdŽ.
| refl.: Ma[no] dieduko plaukai passùkę Dv.
13. refl. tr. pasirišti po kaklu: Žaliai raudonai margą skepetaitę pasisukęs Tat.
| Jaunas vyras ir kaklo nepasisuka (be kaklaryšio)! Ilg.
14. intr. BŽ271, NdŽ, Knt, Kv einant, važiuojant, skriejant pakrypti į kurią pusę: Pajoję kiek nuo palapinių, jie pasuko plačiu taku, ėjusiu į mišką J.Balč. Vanagas pasirodė iš anapus trobos ir pasuko pakluonėmis J.Jabl. Moteriškė pasuko prie durų rš. Turbūt ir dabar ne čia pasùkova. Grįžkiva atgal, eisiva į pietus rš. Jin pasùko į pakluones, o ten tvoros – vanduo, tvoros – vanduo Mšk. Kaip pasùkta ir angriūta išilgos Pb. O kitas laivas i pasùko į šalį Vkš. Kap tik žmogus pàsuka prieg pempei, tai ana sako: pyhi, pyhi Dv.
| Saulutė pasuka į vakarus S.Nėr.
| prk.: Glaudesnių ryšių su žmonėmis linkme pasuko teatrai rš. Daugelis baigusių vidurines mokyklas pasuka į aukštąsias sp.
| refl. Amb, Lc: Jis pasisùko takeliu per mišką NdŽ. Petras išėjo iš miško, pasisuko stačiai per kelmynus į tą pusę, kur geležiniai žvangėjo Žem. Aš pasisukáu pro kapus – o ka bijau, ta bijau! Varn.
| Tai gaidys užgiedojo, tai žvaizdės pasi̇̀suka – i žino laiką [senovės žmonės] Vdk.
| prk.: Rugpjūčio pabaigoje vasara pasisuka į rudenį sp.
ǁ refl. prk. įgauti kitą kryptį (apie kokį reiškinį, dalyko eigą): Grįždamas namo, visą kelią galvojo, kaip kartais keistai pasisuka žmogaus likimas J.Avyž. Matau, kad čia viskas gerojon pusėn pasisukę J.Balt.
ǁ refl. padaryti posūkį, vingį (apie kelią): Kelias pasisùko į kairę DŽ1. Takas staiga pasisuko, ir mes nepaprastoj lomoj atsidūrėm J.Jabl. Kelukas pasisuks pry ežero, tu keluku nesukias – skersai plento išeisi End.
15. tr. I, P pakreipti į šoną ar atgal, pagręžti kita linkme, puse: Aš pajuntu žvilgsnį, įremtą į mane, ir bijau pasukti galvą, pasižiūrėti V.Bub. Teip skauda galva – akių pasùkti negaliu Mžk. Aš pačiu laiku sučiupau jai už rankos, pasukau visa jėga ir atėmiau nedidelį popieriaus lapelį rš. Pasùkdavai [televizorių], i tuo pasitaisydavo, gerai imdavo rodyt Jrb. Negerai pastatė – reikia pasùkt Rg. Mašiną atgal ant Endriejavo pasukáu Vž. Pàsukiau [mašiną] šonan, žiūriu – žmogus guli in kelio Ktk. Pasùk arklį pri durų Šts.
| Bėk, karvę pasùk (nukreipk atgal, sugrąžink) – į miežius eina Užv. Kiekvienas, mokąs žavėti, būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs sutraukti perkūnijas ir krušas, pasukti kitur vėjį M.Valanč.
| prk.: Likimas pasuko mano gyvenimą nauja, visai nenumatyta linkme rš.
| refl.: Pasisukęs šonu ir galvą įtraukęs į pečius, jis priėjo prie vieno suimtojo rš. Pasisùksi ant Šerkšnėnų, klausysys – dainiuo[ja] vaikiai, mergės Trk. Tik anas pasi̇̀sukė vienon pusėn, pasi̇̀sukė kiton – žiūrėk, koks aš puikus Slk. Jeigu kartais kas nepatiko, pasi̇̀sukam, patyliam ir vė kalbamės Žg. Pasilenkiau, pasi̇̀sukiau – nemožna atsidust Aps. Ateis ant kožno iš jūso [ta valanda], jog nebgalėsit anė ant šonu bepasisukti P. Teip sunkiai susirgau, kad negalėjau į lovą (lovoje) pasisùkti Plšk. Kurion pusėn klumpė pasisuka (metant per Kūčias), te ištekės LTR(Rk). Jei nepasisuks vėjas, gali lyti visą dieną I.Simon.
ǁ refl. pajudėti, žingsnį žengti: Užniūktà vaikas, nemoka pasisùkti Krš. Nepasi̇̀suka kaip girnų apatinis kūlys Lkv.
ǁ Vkš prk. pakreipti kuria linkme (kalbą, mintį): Grėtė stengiasi pasukti kalbą kita linkme I.Simon. Gaižauskas pasuko kalbą kitur, netikėtai pasidarė linksmas, sąmojingas rš. Žodžius savo pasuka ant to viso, kas prigul pri darbų I. Aš pasakodama nepasùksu (neiškreipsiu), visą tiesą pasakysu Šts.
ǁ prk. pakeisti įprastą kalbą literatūrine kalba: Liepa tikrai žemaitiškai [šnekėti], o ana pasùko Trkn. Mes norim pasùkt liežiuvio kitap (ne tarmiškai kalbėti) Str.
16. atsirasti kur nors, pasirodyti, pasimaišyti: Kur jis pasi̇̀suka, čia gvelbia, vagia J. Kur tik nepasisuksi, visur tave pažįsta Alv. Mes kur passùkę valgom Lz. Kad pasisuksi Sidabrave, užeik! Sdb. Kartais ir pas mus pasi̇̀suka svečių Dkš. Kada pasisùksi pry mūso? Up. Kas pasisùks, paprašysiu atnešt vandenio Aln. Daba čia pasisùktum, matytum, kokių gražių namų pristatyta Jrb. Ka ten nepasi̇̀sukai – ten, vaikali, senų žmonių gyvas kelmas! Nv. Pasisùk terp žmonių, tai visko išgirsi Ds. Pasisuksi tu man, aš tau kailį išvelėsiu! Lp. Dėl šunų kãtės negali nė pasisùkt Ėr. Kap pàssukė vanagas, tai vištos stačia galva atbėgo namo Arm. Velnias daugiau į tus namus nepasisuko LTR(Grk). Jinai pati maž ką gero namie daro, tiktai kiekvieną, kas jai pasisuka, rieja, loja ir bara Sln. Pasisuko bobelė jam po akių BsPII133.
ǁ pabūti kur, pavaikštinėti: Tegu ore pasi̇̀suka [vaikas] – nemiegos naktį Dbč.
ǁ pasitaikyti, būti: Kažin ar pasisùks mums šiandien koks geresnis daiktas NdŽ. Namie kap būna, tai delto tūlai pàssuka mėsos kąsnelis Vrnv.
17. pasisukinėti aplink, pasimeilinti, pasigerinti: Tu pasisùk apie jį, gal pasidabos Ėr. Reiks man pasisùkt, ar negausiu iš jo kokio lito Jnšk. Pasi̇̀suka, vis pasi̇̀suka apie mañ – nori, kad ką duoč Klt. Ka da jie būtų pasisùkę (tinkamai pasirūpinę, pasiprašę), da būtų ją palaikę kiek to[je] ligoninė[je] Jrb.
18. tr. padaryti lenktą, užlinkusį: Kalvė[je] gal dalgiuo koją pasukti: reik pakaitinti, ir būs dalgis užknebesnis Tl.
19. tr. Eiš iškraipyti, susukinėti: Ma[no] rankas pàsukė nuo darbų Grv. Ramatas pàsukė rankas, kojas Pls. Rankas pàsukė an guzų Pls.
^ Kad tau pasùkt gyslas, do tau pasùkt sąnarius! (toks piktas linkėjimas nusikaltusiam) Arm. Tegul tau kojas pàsuka, jau aš tavę nepasvysiu! Nč.
ǁ Vdk, Všv išnarinti, iškreipti iš vietos: Netyčioms pasukáu ranką par čiurnį Vkš.
| refl. tr., intr. NdŽ: Ant lygios vietos koją pasisùko Vkš. Ta koja mun pasisùko Klk.
ǁ išlaužti: Čertas ir dančius pàsukė – nepakremta kulkos (ps.) Lz. Dėl ko riši? – Kad vėjas nepasùkt (neišverstų) obelių Pls.
20. duoti, teikti, ištaikyti ką kam išskiriamam iš kitų: Ana mun visumet ko nors pàsuka: tai lašinių šmotelį, tai rublį Vkš. Motina jam pàsuka vis kur gardesnį kąsnelį Ėr. Pasùk ir man obuolių Alk. Tu ir jam pasùk ką nors, kai daugiau iš ten gausi Btr. Pasukti nenora, aš ir neprašau dykai [pardavėjos] – primesčiu Rdn. Martičiuke, pasùk man šį rietimėlį Slm. Aš šunelius nulenksiu, duonos kampą pasuksiu LTR(Žž). Jam pasukau „Aušros“ kalendorių A1885,235.
| Aš tamstai vis darbų pàsuku – išplauk, mamuk Krš.
21. refl. pasvaigti: Alaus išgėrusiam kai kada gerai galva pasisuka Jnšk.
22. tr. numarinti, nugalabyti: Giltinė su rauplėms piktoms atšokusi smaugia ar su karštlige dar tikt macką pàsuka bėdžių K.Donel. Decijų spėriai giltinė pasuko M.Valanč. Tai norėjo tą kūdikį pasùkti po velnių! Pgg.
^ Da aš tau duosiu, kad tave velnias pasùks! Skr.
◊ akių̃ nepasùkti nepažvelgti: Praejo pro šalį, nė akių̃ nepasùko Vdk. Įniršęs į darbus, nė akių̃ nepàsuka KlK9,67(Krš).
akių̃ nėrà kur pasùkti darosi gėda: Akių nebėra kur pasukt nuo tavo apsileidimų! J.Balt.
ant kẽlio pasùkti padėti suprasti: Mama biškį mane pàsuka ant kẽlio Šln.
gálvą pasùkti
1. Vkš, Jnš įtemptai pagalvoti: Mezgant raštais, reikia gálvą pasùkt, kur ką pritaikyt Mrj. Turi gerai gálvą pasùkti, ka nori ką išmokti Vvr. Ir gerai pasùkt gálvą reikėjo, kol triobas išsistačiau Srv.
2. pakvaršinti: Kam galvą pasukti LL148.

kójos ant duri̇̀s pàsuktos arti mirtis: Kójos an duri̇̀s pàsuktos, nieko nebenorėk Ukm.
liežùvio nepasùkti nemokėti švelniai, maloniai kalbėti: Vaikai daba liežùvio nepàsuka, labai užšaudo tėvams Krš.
liežiùvį pasùkti į šóną būti atsargiam kalbant, pasisaugoti: Nuo ponų reikia liežiùvį pasùkt šónan Pb.
negali̇̀ nė̃ pasisùkti labai ankšta: Užsiveisė tokią fermą vištų, ka negali̇̀ nė̃ pasisùkt Jrb.
prõtą pasùkti įtemptai pagalvoti: Tai spėk! Reikia prõtas pasùkt! Km.
prõtas pasisùko sakoma kvailai pasielgus: Ar tat nebuvo prõtas pasisùkęs? DūnŽ.
špỹgą pasùkti po nósimi neklausyti: Špigą po nosia pasuks jis tau! Pls.
vélnias pasùko suvedžiojo, apgavo: Ne, jei tą velnias pasuko ir blogai pasidarė, – šaukė, kumščiu mušdama į stalą, – tai mergelė išmanytų Jėzaus malonę!.. Žem.
žárnos pàsuktos apie klastingą, gudrų: Anas razumnas, jo iš razumo ir žárnos pàsuktos Rod.
parsùkti, par̃suka, -o (par̃sukė Upt) tr. K
1. partraukti ką riedantį, parritinti: Tokia bekelė, purvyno ik stebulėm – ledva arklys ratus namo par̃sukė Rod.
| prk.: Baravykų parsuksu (pargabensiu, partempsiu) krežį, valgysma kaip ponai Šts.
2. sugrąžinti: Pasku, kaip nuleidom, palaidojom, parejom, parsùko į tus namus dar Varn.
3. parvykti, atvykti, parsirasti: Jei tu į šį kraštą neparsisùksi, tai gal jis kada parvyktų Plv. O kumet į mūso pusę parsisùksi? Up. Buvau parsisùkęs pri tėvų kelias dienas paviešėti Šts. Tasai, kažkur bastęsis, jau parsisùko Rmš. Jau ir svetur buvo, dabar vėl parsisùko namo – nei naginė, nei vyža Rm. Broliai knygininkai, meldžiame jūsų, idant … parsisuktumėte į mūsų kampą TS1901,6-10.
| prk.: Neparsisùko čia tos ligos Grd.
pérsukti tr. K, persùkti, pérsuka, -o NdŽ, pársukti; M
1. BzF179, Rtr per daug pasukti, prisukti: Laikrodis sustojo ir nebeina – ar tik nebūsiu pársukęs Vkš.
| Moliūgai geriau noksta, jei atsargiai, nepersukant vaiskočio, pavartomi rš.
2. per daug sukriai susukti, suvyti: Siūlai susukta ir persukta – kilpom susukta JnšM.
ǁ per daug pasukti gręžiant (skalbinius): Kai gręši rūbus, žiūrėk, nepérsuk Ds.
3. kiek pasukti: Raktas duryse, pársuktas (užrakinant pasuktas) Ėr.
4. sukant perleisti, pervaryti: Pérsukti per mašiną NdŽ.
5. refl. pereiti sukantis ratu: Persi̇̀suka teip per rankas, kai tokį valsą šoka Upn.
6. pakreipti į kitą pusę, apgręžti: Pérsukti lovą antraip DŽ1. [Dviračio] rankos sekas pérsukt Rod. Atvažiavęs berniokas pársukė arklį ir, petį įrėmęs, apvertė vežimą Skrb.
| refl.: Ji persisùkus (nusigręžusi) sėdi, nešneka Jnšk.
ǁ prk. iškreipti, pakeisti (žodžius, kalbą): Šitų žodžių kitaip nepérsuka Ker. Pasakiau vienaip, ana tujau pársuko kitaip Vkš.
7. sukant sukeisti, perpinti: Pinamieji du siūlai tarp savęs persukami vieną kartą arba du kartu rš.
8. L padaryti kreivą, perkreipti: Vieną sykį parsùko vėtra stogą, antrą sykį – sudegėm Gsč. Būtų neblogai pasiūtas [švarkas], tik rankovės pérsuktos Slm. Sėklos užauga spirališkai susuktose ankštyse, todėl esti nesimetriškos – persuktos rš. Pats kaltas esi, kad žandą pársuko – nereikėjo sušilusiam ant skersvėjo sėdėti Vkš. Va, rankos kokios pérsuktos Dg.
| refl.: Vienoje rankoje jis laikė švarką, antra taisėsi persisukusią petnešą rš. Kelšės tos pérsisukę, persigręžę Lp. Diržas pérsisukęs, pastaisyk Pv. Eina, tas kvartukas parsisùkęs – vinks, vinks Mžš. Žalios lentos saulėkaitė[je] pàrsisuks Up.
| [Marti] miną nudrėbusi, pársisukusi iš pasiutimo Krš.
9. ilgai sukant, gaminant sugadinti: Jeigu pársuki, kastinis paliekta kaip į vandenį End.
10. refl. šnek. perkarti, perdžiūti: Pársisukę, parkliokę kaip gončai Krš. Nugaišo persisukęs šuo rš.
^ Persisukęs kaip Grįžalo ratai Pšl.
◊ gálvą pérsukti pervargti galvojant: Ji gali besimokydama gálvą pérsukt Rmš.
snùkį pérsukti reikšti nepasitenkinimą: Kogi jau pérsukei snùkį?! Sdk.
prasùkti, pràsuka, -o (pràsukė) NdŽ
1. intr. J, Trs einant, važiuojant pro ką pasisukti į šalį, išsilenkti: Prasuk pro šalį; kiteip neišvažiuosi Ėr. Jei traktorius galėjo antvažiuoti, gal prasùkti nebuvo vietos Eig. Paėmė tas vaikas iš to tėvo vadeles ir prasùko pro tą [ant kelio gulintį] vilką LB171. Sudavė kumelei, kad prasùkt Ad. Ne koja pro koją greit pràsuka KlvrŽ. Debesỹs pràsukė, nebelis Ėr.
neprasukamai
neprasuktinai
| refl. Kli, Ėr: Vos prasisukáu pro purvyną neįvirtęs Šts. Galėjo prasisùkt, ale užkliuvo Jrb. Ta audra čia pro šalį prasisùkos Akm.
ǁ refl. prasilenkti: Ė kurgi prasisuksi̇̀ – tokia ledinyčia Sdk.
ǁ refl. padaryti vingį, lankstą (apie upę, kelią): Veiža (upelis) pro girės kampą prasi̇̀suka Pgg.
ǁ refl. prk. išvengti: Judas prasisuko nuog to apgavimo I. Aš teip ir prasi̇̀sukiau nuo [caro] armijos Strn.
2. refl. šokant ratu pralėkti pro šalį: Ir nešoko Elzė, šypsojosi prasisukančioms poroms, o kartais į Stanislovą akimis dėbt J.Balt.
3. tr. pakreipti į šoną, kad praeitų pro šalį: Bėgšlį arklį lengviau y[ra] prasùkti kelė[je] kaip kokį slinkį Žeml.
4. tr. kurį laiką pralaikyti judantį ratu: Kaip išgys karves vaikai, tai pràsuka ant vieno daikto Nč.
5. refl. nusigręžti: Ana prasi̇̀sukė, anas iš kišeniaus padėjo an torielkos (ps.) Ml.
6. refl. pakrypti į šoną: Akies vydis prasisùko, išsprūdo iš vietos Ggr. Prasisùko akis, ir šavau pro šalį Dr.
7. tr. pragręžti: Prasùk skylę grąžtu Zt.
^ Koks ten rūsys – kaip su kulne pràsuktas (mažas) Lkv.
8. tr. truputį atsukti: Kraną prasùko, įleido alaus Krš. Tus saladynus supilk tujau į kubilą; kaip sūpili, prasukái tą varpstę LKT67(Trš). Neprasùk, išbėgs visi dikalonai Krš.
9. tr. kiek pasukus įjungti: Prasukáu tik [radiją] – ka užkrokė! Krš.
| refl. tr.: Prasi̇̀suku radiją, kaip nubosta vienai Rdn.
ǁ sukant įjungti: Prasùk dabar Vilnių Slm.
10. tr. Ėr, Žl, Ml kiek prapjauti (dalgiu): Prasùk dobilų kiaulėm Srv. Prasùk pievakraščio vakarui Dglš.
ǁ įstengti papjauti (dalgiu): Debesiu pakilo vešli žolė, pritvinko dalgiu neprasukamos lankos ir sodrios ganyklos J.Balt.
11. tr. Švnč prapjauti (sukama mašina): Eisium prasùkt kapotės Brb. Prasùkit jūs tos siečkos nor karvei Lp.
12. tr. Vn, Rdn, Kvr, Ktk pramalti: Kruopų su girnoms liuob prasùkti Šv. Truputį prasuksit košei grikių Lp. Skubinai turi prasùkti miltų Krš. Po saujikę pràsukam veršiukui, i gerai Vdk.
| refl. tr.: Tums girnums žmonys prasisùkdavo miltų Grd. Būt gerai miežių košei prasisùkt Ds. Savim prasisùksys liuob [miltų], i būs gerai DūnŽ.
13. tr. pamaišyti: Nepilk su taukais – prasùk, kad būt visiem pavienodai Č.
ǁ įstengti pamaišyti: Ir indėjo vieną ausį į barščius; barščiai buvo neprasukami (labai riebūs) LMD(Pn). Kopūstai neprasukami Pš.
14. tr. Žeml maišant, plakant kiek pagaminti: Prasùkov kastinio Brs. Pusryčiui ar košės žirnienės prasùk, ar ką Srv. Šnapšės prasuksu ir apsimokėsu skolas Šts.
| refl. tr.: Prasisùkti sviesto šventėms Šts. Prasisùkos kastinio iš smetono Šts.
| Jie ten prasisuka [krūminės], i gerai Erž.
15. tr. vejant kiek pagaminti: Virvių, pančių prasùkti NdŽ.
16. tr. per smarkiai sukant, žiedžiant sugadinti: Artelė[je] su elektra suka, bijo prasùkti – nėra puodai lengvi kaip seniau Krš.
◊ nósį prasùkti
1. praeiti pro šalį: Ar tu pro mūsų gyvolius nosies neprasuki? Užkliuvo tau… Žem. Tas muno senis pro užkandinę nósę negalia prasùkti Krš.
2. pasišalinti, išeiti: Kad neišsitenki, tokia ponia, gali nosį prasukti Žem.
prisùkti, pri̇̀suka, -o (pri̇̀sukė)
1. tr. N, K, Amb, LL195, Rtr, VĮ sukant pritvirtinti, priveržti: Prisùkti sraigtą stipriau NdŽ. Gerai prisuk pačiūžas, tai ir pačiauši Km. Dar kabliuką prisùk, tai ir ganės Pc. [Kanklių] ištemptos stygos prisukamos medžių kuoleliais LTII104(Sab).
| refl. tr.: Prisisùk pačiūžas DŽ1.
ǁ Ds, Ėr apsukant kuo pririšti: Arklys buvo labai pri̇̀suktas prie stulpo Dglš. Padas buvo visai nukritęs, tai su viela prisukaũ Jrb.
| prk.: Ir muni liga buvo prisùkusi pri lovos KlvrŽ.
| refl. tr.: Prisi̇̀sukė in dviratį dračiuku kašeliūtę i nuvažiav[o] miškan Klt.
2. tr. NdŽ, Pc, Vkš sukant padaryti, kad veiktų: Ažmiršau prisùkt laikrodį, ir sustojo Ktk. Čia pat tupėjo prisukama beždžionėlė, kuri moka juokingai verstis kūliu V.Bub.
^ Kalba ir kalba kaip pri̇̀suktas Krs. Ji žinojo – už ketvirčio valandos jis knarks kaip prisuktas J.Avyž.
3. tr. Vkš, Alv sukant sumažinti degimą: Rapolas ir lempą prisuko, kad mažiau muštų į akis, kai miegam J.Balt. Uždek lempą ir prisùk – žibalas brangus Šts. Ugnį (dujas) prisukaũ – iš palengva verda Jrb.
4. tr. sukant prisemti (iš šulinio): Prisùk gyvuliam vandenio Vrn.
5. tr. pripjauti (dalgiu): Tiesiog dalge pri̇̀sukei rūgštėlių Vžns.
6. tr. NdŽ, Ėr, Pb vejant, sukant pridaryti, prigaminti: Jis prisùko kebeklį virvučių, špūlę siūlų J. Žinai, kiek reikia prisùkt pančių iš nuobraukų! Skp. Pri̇̀sukiau kapą kūlaraišų linam Sv.
| refl. tr.: Kūlaraišių namie prisisuksiu Švnč. Prisisùk vytelių, reiks stogą dengt Ėr. Pakol mergaitės pusrytį išvirs, ta turi prisisùkti ryšių Kl. Tvirtų siūlų prisisukdavo iš elnių gyslų rš. Prispjoviau karklų ir prisukiau vytelių tvorai užtvert Kpč.
ǁ apsukant, surišant pridaryti: Naktį kūlelių pri̇̀suku, o dieną išdengiu Alv.
ǁ Grnk, Nmč, Dbč, Aps, Vkš privynioti siūlų (į šeivas), pritrinti: Šeivą pri̇̀suka siūlų Grv. Pri̇̀suki šeivą an kalvarato Rš. Moteris ausdavo, anas prisùkdavo šeivų Ob.
| refl. tr.: Tik prisi̇̀sukiau šeivų – ir aust! Vlk.
ǁ privynioti metmenų ant mestuvų, apmesti: Ka aš greitai prisùkdavau – rankos papratusios buvo Rs.
ǁ priverpti: Per žiemą [rateliu] prisùk tu [didelei šeimai]! Dg.
7. refl. tr. prisidaryti (ppr. švilpynių) iš atkepusio luobo: Prisisùkti švirkšlių Lp.
8. tr. NdŽ plakant, maišant prigaminti: Kamarėlėje sviesto palivonas prisuktas Vaižg. Va, močia sviesto prisùks – galėsi tepėt Slm.
| refl. tr. DŽ1: Ir sviesto prisi̇̀sukam sočiai Krs.
9. tr. maišant prispausti, prisunkti: Raudonųjų [serbentų] soko pri̇̀sukė Klt. Buvom prisùkę gal tris pudus medaus Nč. Kiek čia tų bičių – po viedrą medaus pri̇̀suku Vp.
| Mun kokią dešimtį butelkų prisùk [degtinės] Všv.
10. tr. sukant daug prismulkinti: Gyvuliam prisùkt šiečkos! Lp.
11. tr. primalti: Prisukaũ daugybę miltų Zp. Mėsos yr, va, tik prisùks, prisùks katlietam Klt. Pri̇̀sukta bliūdas kai kraujo spalgenų Klt.
| refl. tr.: Prisi̇̀sukė diedas miltų Rūd.
12. tr. prikimšti, prigrūsti, primurdyti: Su lopetkočiu liuob plėš, pūs maiše miltus, ir teip prisuktą maišą vos nu žemės beatkelsi Šts.
13. tr. atsukti, atgręžti: Jis man buvo nugarą prisùkęs, prikreipęs KII378. Vilkas uodigą brukš ir prysuko PP57. Stova nugarą prysùkęs Šv.
14. tr. Ggr sukant į kurią pusę priartinti: Aš pri̇̀suku arklius pri to mūro Kv. To dvaro kumetis pasitikęs poną ant to tilto, prisukęs vežimą prie pono ir numetęs nuo tilto Sln.
| prk.: Reik ir laisvamanius pri maldos prisukti Šts.
ǁ šokant ratu, priartinti, privesti: Ir, prisukęs Elzę, pastatė ją prieš pat Stanislovą J.Balt.
| refl.: Aštuntoji Laumė prisisuka prie antrosios Vd.
15. refl. NdŽ pakankamai ilgai suktis ratu.
16. intr. einant, vykstant priartėti prie ko: Laputynas nėra labai pratęs irstytis valtimi, bet prie kranto prisuka neblogai rš. Kur jau ans prisuka, ta jau viską į nieką suvaro Vvr. Vežiau per tiltą, nė just nejutau, kaip prie pakraščio aš prisukau LTR(Sln).
ǁ refl. N pasirodyti, atvykti.
17. tr. Šd atpūsti, atvaryti, prinešti: Vėjas prisùks lietaus, prisùktie gali Azr. Vėjas sukė sukė ir pri̇̀sukė lietaus Arm. Vėjas prisùko lapų pilnus kampus Kn. Prineša [sniego], ė terpu trobų pri̇̀suka oršiau Švnč. Pusėn tvorų sniego pri̇̀sukta Švnč.
18. padėti gauti, parūpinti, rekomenduoti: Prašo par ašaras [seserį] prisùktienai darbą Vilniuj Lel. I mun prysùk tokius batus Bt. Prašyk, mažu ir tave prisùks kam nors per mergą Alk. Jonas Petrą man pri̇̀sukė Gmž. Rebeka Jokūbui Dievo nužadėtąją žegnonę su klasta prisuko Ns1832,7.
ǁ NdŽ, Šts, Vkš, Trk, Lkv, Ėr, Ut, Lš pripiršti: Norėtum, ir aš tau paną prisùkčia Gs. Pabūk ilgiau, prisùksma tau mergikę Krš. Galėtum jau, dėde, ir man prisùkt kokį bernioką Užp.
| refl. tr.: Laikas ir tau būtų kokią užkurinę prisisùkt Sml. Prisisùko sau kavalierių Šts.
19. prisigretinti, prisitaikyti, prilįsti: Pieno nė lašo nebliko: vaikai būs prisisùkę ir išgėrę Vkš. Prisisùko pry valgyklos, pirko paplavas, nusišėrė ar penkias kiaules Erž. Labai gudras: prisisùko bemokslis prie tokios puikios vietos Žvr. Kai prisisuksiù prie valdiško darbo, bus pinigų Sdk. Pagaliau sugalvojo, kad reikia prisisukti pas tą žmogų už berną SI242. Jos priaugęsis sūnus naktyje prie tos žąsies prisisukęs ir ją visą sudrožęs BsV18.
ǁ prikibti: Dar prisi̇̀sukė kita liga Dv.
20. prisigerinti, prisimeilinti, įsiteikti: Mokėk tik prisisùkt prie jo – nepražūsi Ds. Jonis nedurnas vaikis – pri tokios bagotos našlės prisisùko Vkš.
21. tr. faktais įrodyti: Prisùko dėlto advokatai Šts.
ǁ primeluoti: Aa! Sužinoti, ką tas veidmainys ir melagis mano vardu prisukė policijai Vaižg.
22. tr. priversti: Prisùkom ir aną porą stikliukų išgerti Brs.
23. tr., intr. impers. P.Aviž, Pjv, Vs, Lš, Mrc, Arm išaugti skauduliui; pritvinkti: Pasvėriau pašiną, ir paskui pri̇̀sukė Vlk. Pri̇̀sukė votį kap kepurę Vrnv. Tuoj jau šitą votį prisùks, tada galėsi pjaut Dg. Da nedurk skaudulį, ba pri̇̀sukta visai mažai Alk. Da neprisuktà ta votis buvo, da negatava (negalima pjauti) Plv.
24. tr. šnek. sukčiaujant įgyti: Pinigų pri̇̀suka ir geria Rmš. Pas senėtą yra gana prisuktų pinigų BsPIII148(Brt).
| refl.: Ko čia svetimo gero gailėt: prisi̇̀sukei – turėsi Ds.
25. tr. šnek. daug privalgyti: Bepigu tokiam žmogui gyvent: pri̇̀suk[ė] sausos duonos, i sveika Klt.
26. tr. pričiupti, sugriebti, pasigauti: Ans teip norėjo muni prisùkti kame norintais Trk.
27. įtaisyti (kūdikį): Bėda, pri̇̀sukė [bernas] mergai vaiką Ant.
◊ gálvą prisùkti NdŽ
1. Rmš ilgai neduoti ramybės, privarginti: Ar dar negana prisuka galvas mūsų vaikams visokiais niekais? J.Balč. Kiek jai pri̇̀suka gálvą šitie vaikai! Klt.
2. ilgai svarstyti, įtemptai galvoti: Teko daug privargti ir prisukti galvos J.Balč.

ùžpakalį prisùkti nebenorėti bendrauti, nekreipti dėmesio, nusisukti: Šitai prieteliai muno užpakalį mun prisuka P.

×razsùkti, ràzsuka, ràzsukė (hibr.) tr. sukant ištiesinti: Nauja padkava arklio, tai paėmė ir ràzsukė Aps.
susùkti, sùsuka, -o (sùsukė)
1. tr. NdŽ visus įsukti, sukant įtvirtinti: Susùkti sraigtus, varžtus DŽ1.
2. tr. kuo įsukamu sutvirtinti, suveržti: Susùkti ką sraigtu NdŽ. Susùk ragutes Aln.
3. tr. LKT293(Kpr), Šmn, Krp, Knt apsukant, apvyniojant sutvirtinti, surišti: Bruzguliais susukti Q301. Pastvers [kiaulę], pagriovė, sukavylu snukį sùsukė i pjauna Dglš. Žiemą kojas apvynioja autais, virvelėm sùsuka ir nešioja Antr. Susukáu klumpius su drote, juo nesproginės Šts. Ekėčios būdavo iš medžio, vyčiums susukti̇̀ stori virbalai Grz. Susuktà [baslių] tvora LKAI63(Lž). Su grįžčia sùsuki ir išpurtai tas varpas [iš kūlio] Pš. Sùsuka į grįžtę po dešimt saujų Bsg. Sùsukam, suveržiam, kad neišbyrėt šiaudai [iš kūlių] Ps. Kap sùsukta kojos, ne tep jai (avelei) smagu Pls. Susuko stipriai jiems į užpakalį rankas rš.
ǁ surišant padaryti: Si̇̀sukiau (susukau) kelias šluotas Rod. Si̇̀sukė LKKIX188(Dv). Kai jau švarūs linai, tada sùsuki grįžtes Žg.
4. tr. NdŽ, LTR(Rk), Jnšk, Vgr suvynioti į ką, susupti: Jis tei[p] gerai sùsuka tuos kiaušinius į tą popierą Jrb. Kraitis marškelėn sùsukta Lb. Būt susuktà [mergaitė] – nesikėdotų rankutėm Kt. Mane kailiniuose susùko Dg. Nešioja lėlę kaip vaiką – kojos vystykle sùsuktos Pnd. Sùsuka teboko, įduoda – rūkyk! Vadina vyru Gršl.
| refl. intr., tr.: Turbūt šalta, kad susisukai̇̃ į kailinius Dkš. Susisùkusi į tris skepetas i dar tauškina dantims Krš. Vaiką susisùkus į skarą neša PnmA. Prisirinko anglelių nuo degėsių, nosinelėn susi̇̀sukė ir nusinešė Tvr. Kojas gerai susisùk su dekiu, kad neatšaltum Sml.
5. tr. NdŽ suvynioti į ritinį, suvyti į kamuolį: Mergaitė stovėjo prie mokytojų stalelio, laikydama rankoje dūdele susuktą sąsiuvinį J.Avyž. Blynus plonus daro, sùsuka Dgp. Dvilinką audeklą sudedi ir po tam sùsuki tokian kočėlan Eiš. [Šoferis] atplėšė bilietą nuo ilgos juostos, susuktos į didelę ritę J.Balt. Silkes galima marinuoti susuktas ritinėliais rš. Karnų priplėšia, kamuoliuos sùsuka Ob. Kamuolin sùsukta [karvių] lencūgai Klt.
| refl. intr., tr.: Susisuko tošeles rš. Jau ir medeliai susodinti, tik gaila žiūrėti, kokie nuvytę, lapai balti nuo dulkių, susisukę į dūdeles V.Bub. Kokius penkis rugelius palieka [nepjautus] ir susuka, kad kitąmet gražūs rugeliai būtų – į trūbą susisùkę LKKXIII121(Grv).
ǁ Prng, Ėr, Dov sugumulti, surutulti: Susùko rūbus į mažutį ryšuliuką NdŽ. Atrišau aš savo drabužius, kuriuos buvau susukęs į kezulą, kaip kadaise pamokė motina J.Balt. Pašukas atskirai, pakulas atskirai kuodeliuosna sùsukam Eiš. Gaila šitep susùkt suknelę Dg. Telyčia sukė sukė ir po kojom sùsukė šieną Klt. Sùsuka tešlos kąsnelių ir padeda an slenksčio, tai kurios [kąsnelį] šuva pirmą pagaus, tai toji ištekės (priet.) Pls.
| refl. tr.: Susi̇̀sukiau kailinius i vėl atsiguliau ant kelmelio Vel. Ale jis susisuko tą [levo] skūrą, atnešęs deda an arklio BsPIV195(Brt).
ǁ N, NdŽ, Vkš sukant aplink sudėti (plaukus): Dabar jos (kasos) susuktos ant pakaušio į menką kuodelį J.Avyž. Sùsuka kasą viršugalvy – gražu padabot Klt.
| refl. tr.: [Šarūnė] susisuka plaukus į kuodą, susisega ant pakaušio V.Bub. Vienplaukė, plaukus susisùkus [vainiku] – ta jos kasa ve didelė yra Jrb. Galvelę (kasas ant galvos) susisuka, skepetėlę pastato Skr.
6. tr. sukant, vyniojant padaryti: Susùko iš tošių ąsotėlius NdŽ. Čia, susukęs žilvičio birbynę, iš lakštingalų mokiaus dainų E.Miež. Susuka triūbą lopinio ir ataneša [ugnį iš bažnyčios] Rš. Gavo laišką ir sùsuktą iš ryzų vaiką Krs. [Jonas] atsikėlė, susuko suktinę J.Balt. Susukáu tokį bimbalą, ka vieną dūmą užtraukus galva sukas Slnt. Ar neturi susùkt [parūkyti] Ėr.
| refl. tr. Pn, Dr: [Kerdžius] trūbą susi̇̀suka iš alksnio žievės Žln. Susisùks tokius čiulkius i rūkys Pvn. Ar neturi duok susisùkt! Ėr. Nėr taboko nė tam kartuo susisukti Šts. Kūpt taboko, susisùko popierosą ir blykt rūko Vvr.
ǁ LTR(Auk) lenkiant, riečiant padaryti: Tai ir va! – Andrius susuka špygą ir duria į lubas V.Bub. Aš jam galiu špigą susùkęs po nosia parodyt Rud. Iš minklės supynė pyną ir iš tos pynos susùko krengelį Vkš.
7. tr. LL306, Rtr, Slč, Mrj, Trš suraityti: Susukti (garbanoti), ažuriesti plaukai SD88. Katras vyras turėjo ilgus uostus, anus susùko ir galus aukštyn užraitė Vkš.
| refl. tr., intr.: Man labiausiai patinka, kad tamstos čiuprynų nesusisùkę Rz. Jei verpia [tarp Kalėdų ir Naujųjų metų] – ėriukų vilna bus per daug susisukusi LTR(Srj).
8. tr. suriesti, surangyti: Tik sėsis, kojas susùks po savim i večerioja Str. Ale tas velniukas atbėgo Jonui ties akims ir tupi, akis išvertęs, žiūrėdamas į Joną, uodegą susukęs BsV255. Grąžto susuktàsis galas NdŽ.
| refl. Arm: Dieną šeškai miega guoliuose susisukę į kamuoliukus rš. An kelio guli sussùkę gyvatės Pls. Guli žaltys sasisùkę LKKXIV214(Zt). Kaip šuva ant šieno niekaip negaliu susisùkt Šk. Jei siurbėlės susisukusios guli – bus vėjo (priet.) MTtV17(Kdn). Viedmos duktė ižlindo in ližės, sùssukė kap katė Dv. Ana (ragana) ižlindo an ližės ir sùssukė grįžtėn kai kamuolin (ps.) Pls. Šuva susisukė grįžtelėn Rod. Važaunyko šaknys susisùkę kaip baronkytės Gdr. O vainikėlį kai pina [šokant], susi̇̀suka visi kaip vainikėlis Ktk. Sraigtu susisùkę ragai NdŽ.
9. tr. SD462, BŽ81, Mšk, Ėr, Gdr, Švnč apsukui lenkiant suvyti: Iž linų susùkt pantį, tai il̃ga nešios Nmč. Aš tėvelį nulenksiu, šilkų juostą susùksiu JD694. Kūralaišą sùsukei, surišei kūlį Aps. Linams rauti ryšių reikėjo susùkti iš šiaudų Kl. Vyteles karklines susùkdavo, ka nelūžtų Škn. Vytis susùkdavo teip kaip krežiams KlvrŽ. Vytį sùsuki, kartį perdedi ir tveri tvorą Vj. Ale su tais žiužiais, žinai: įsineš, a regi, abrūsą tokį, susùks Lc. Su šiaudais susuktai̇̃s pririša Vdn. Beržėlį nukirtai, susukai̇̃ – ir atasajos Rud. Buvo rastos dvi įvijinės apyrankės, susuktos iš žalvarinės vielos rš.
| Yra virvės, amžinos kančios, iž ugnies, iž liepsnų susuktos SPI373.
| refl. tr.: Tėvas pantį susisùkęs ir už durų užsibrukęs (d.) Ktk. Aš susisuksiu beržo rykštelę, eisiu budinsiu valios mergelę (d.) Vrn. Tau reiks susisùkt grįžčių ir surišt va šituos šiaudų kūlius Skrb. Jau rytmetį sueisma pas jaujį i susisùksma ryšius – pasitiesi ir dėsi [linus] End.
ǁ Q653, R177, MŽ235, K, L, Rtr, Eiš, Btrm sujungti, suvyti į vieną dvi ar daugiau gijų, šakų: Keturlinką siūlą susùkti NdŽ. Trisdešimtis siūlų susuktų (posmas) SD242. Par daug sukriai siūlus susukái Vkš. Siūlai sùsukta ir persukta – kilpom sùsukta JnšM. Susukaũ kelius siūlus, išaudžiau [lovatiesę] Žg. Ana (šeiva), lėkdama žemyn, siūlą sùsuka LKT326(Trgn). Siūlas nesùsuktas, možnės išskirt Klt. Ir [padarė] megztą juostą iš sasuktų baltų šilkų BB2Moz39,29.
| refl. tr., intr.: Apsimeti po pirmo, po tam susi̇̀suki tas [raiščių] šakas atskirai Kv. Susisùko siūlas į gurgždules, o virvė į garankštę J. Gręžant skalbinį, neduok skalbiniuo susisukti į garankštį – gausi kuprotą vyrą (juok.) Prk.
| prk.: Jie susisùkę giminės (ir vyrui, ir žmonai tie patys asmenys yra giminės) Snt, Plv.
^ Bobai negalima sakyti, kur išeinu: visą kaimą sukels ant kojų, kad jai liežuvis garankštimis susisuktų! J.Avyž.
ǁ suverpti: Siūlų dabar va susuksiù, broliui ataduosiu Ml. Kiek jau aš [siūlų] sùsukiau! Lp.
10. tr. J.Jabl, NdŽ, LTR(Skd) sukrauti (lizdą, gūžtą): Skregždė sùsukė gūžtą pastogė[je] Brž. Nereikia duot susùkt varnom gūžtos Sdk. Nukirptų plaukų negalima mesti laukan, bo žvirbliai iš jų lizdą susuks – protą sumaišys LTR(Rs). Įtūpė žvirblis girio[je] ant krūmelio. – O kam susukai ne vieto[je] lizdelį? JV1001. Susuk gurbą, susuk gurbą, susuk gurbą, pelėda LTR(Krtn).
| refl. tr. BŽ44, LTR(Klvr), Vdk: Varnos kamine lizdus susi̇̀sukė Rgv. Paukščiai pera, gandras lizą tura susisùkęs, jeigu niekas nenugrovė Vg. Paukščiukas lizdelį susisùkęs dilgės[e] Ktk. Gulbė susisukė iš žolės gūžtą MPs.
^ Širdy tarytum kirminas gūžtą susisuko ir graužia rš.
ǁ suvartoti lizdui sukti: Cyrulis čiurkščio[ja] – kuodelius susùks į lizdą, kad nesuverpsite J.
11. tr. NdŽ, Krtn, Trš, Als, Brs, Jdr, Mšk, Paį, Sv, Antz plakant, maišant pagaminti: Pyragai iškepti, kastinis susuktas Žem. Kad susukáu, toks kietas buvo sviestas LKT106(Krž). Kaip aš susùksu iš parūgų sviestą? Šts. Neikaip nepriveikiu sviesto susùkt Skp. Aš išeisuot ravėti, a susùksyt (tu susuksi) sviestą? Pj. Lig atanešė, iš pieno sviestą sùsukė Km. I silkių sviestą susùkdavom, skaniai būdavo Vgr.
^ Iš gražumo sviesto nesusuksi LTR(Brž). Neklausysi, tai gausi beržinės košės su susuktu pienu Vrn.
| refl. tr., intr. Š, Dbk, Trgn: Ilgai nesusi̇̀suka sviestas Sb. Susi̇̀sukiau sviesto kruopelę Jnšk. Talkai reiks kelis sukimus sviesto susisùkti Up. Čia nebedaug [sviesto], susisuksmà rytoj šviežio Kp. Daba jau nieko nebsusi̇̀suku [sviesto] Trk. Kastinis su pasukoms, su viskuom susi̇̀suka Kv.
ǁ sukant, maišant ištrinti: [Margariną ir kiaušinius tortui] reikia susùkt prie pečiaus Sk.
12. tr. sukant susmulkinti, sumalti: Grūdų nedaug nuvežiau, vėjas, matyt, bus geras, ir nepamatysit, kaip susuksit rš. Seniau reikėdavo puspūrę par rytą susùkt Bsg. Sùsukta uogos par mašinką: nei skūrelės, nei grūdelio Klt. Susuksmà taukus [malamąja mašinėle] Skp.
| refl. tr.: Susisukái kruopų saują, išsisijoji i srebi Vn. Girnos būdavo, tai su rankom susi̇̀suki ir turi kruopų Slv.
ǁ sukapoti: Einam, susùkim žolę! Lp.
13. tr. šnek. suvalgyti, sukramtyti: Plutą sùsukė, ir gerai – nelaukia, kad vis gardžiai Ktk.
14. tr. Pg, Lb, Dg, Pns, Kb, Yl sukreivinti, iškraipyti: Rankos sukraipytos, sùsuktos Klt. Mane liga susùko Dkš. Nebėr iš jo žmogaus: visas ramato sùsuktas, sutrauktas Ds. Susùko rankas i kojas, i veidą Krž. Susukti̇̀ jau pirštai, dar̃ jau nieko nepadarai Kls. Pirštų nariukai sùsukta nuo darbo Aln. Ana guli susuktà Dgp. Terpukalėdžiais nemožna verpt ir virvių sukt, ba keltuvių (keltuvų) bus kojos susuktos LTIII459(Tvr). Parvažiuo[ja] ryto metą, dviratis būs sùsuktas, tekiniai būs sulankstyti Krtn. Vėjas paskėlė, sùsukė, nulaužė tą žilvitį BM10(Skp).
^ Kad ją kruvinoji susuktų! rš. Ka tau rankas kojas susuktų̃! Pv. Kad tau sprandą susùks J. Kad jį susùkt krūvon – tep apširdau! Pls. Kad tave susuktų į brantus! LTsV875.
| refl.: Pati strėnoms susisukusioms buvo Šts. Medis susisukęs R403, MŽ543. O tas buvęs skauduliais apaugęs, nosė susisùkusi Yl. Kelmas toks susisùkęs, išsikerojęs Ėr. Stovi susisùkęs tas lieptelis Krkn. Rankovės susisùkusios, susivijusios – tai dabar apsivilko! Jrb. Mezgimas bus instrižas, susisùkęs – nesukti siūlai Klt.
| Štai susisùkęs (išsivingiavęs) upelis Vad.
ǁ End, Klt paralyžiuoti: Sùsukė žmogų Aps. Kojos sùsuktos suvis Dglš. Į ką šauksys sùsuktas, jei būsi vienas kap pirštas Rdn. Ir buvo susukta, ir negalėjo pati save niekaip pritiest Ch1Luk13,11.
15. tr. suraukti, perkreipti: Kam rūstą (sùsuktą) veidą rodyti KII163. Žiūrėk, kaip tas kalakutelis iš tevęs juokas, nosę susùkęs Vkš. Zūbus susukęs kaip koks vypla Prk.
| refl.: Jo veidas pajuodo ir susisuko V.Kudir. Žandai susi̇̀sukė, nieko neliko, tik skūrelės Žml.
ǁ refl. Krtv susiraukti, reiškiant nepasitenkinimą, supykti: Susisùkęs visumet ans, ir žodį bijok anam pasakyti Vvr. Negalėjęs pri anos prieiti: nu pat ryto vis tokia susisùkusi Pp. Vaikščiok susisùkęs kaip ožys koks Šv. Ko susisukai̇̃ dabar? Vv. Žmogus vis susisùkęs, vis ko trūkęs, vis nepatenkintas Krš. Numiškiai svečių nemylėjo, iš tai gėdai susisukę par petį veizėjo LTR(Plng).
16. refl. NdŽ, Jdr, Trk, Gd, Vdk, Ėr, Vl, Alk, Lš labai sulysti; susitraukti, sunykti, suvargti: Nuo visokių ligų viškum susi̇̀sukė žmogus Krs. Susisùkus boba, serga suvis Dglš. Sudžiūvusi kaip tik kempė, susisùkusi Krš. Kokia spyna buvo, ir tebėr tokia pat susisùkus Snt. Visiškai boba susisùkus, tik graban gult Dbk. Turėk proto! Jau taip susisùkęs, o dar geri! Dj. Jėgi kokia baisi nuo gėrimo likus: susraukšlėjus, susisùkus Slk. Susi̇̀sukau i aš po nelabojo! End. Vyras kap aržuolas b[uv]o, o tik susisùko, i nėr LKT200(Plv). Ana kap virvė susisùkę LD382(Zt).
^ Šitas mūs arklys susisùkęs, sunykęs lyg į virves įrištas Kt. Kas švento Jurgio dienoj su arkliais dirba, tai tas niekados neturės gerų arklių, vis bus kūdi, tokie kaip karstai susisukę LTR(Kp). Tas jau susisukęs kaip naginė LTR(Pnd). Valkiojas susisùkęs kai be žarnų Sdk. Motka toj susisùkus kap krūkutis Lp. Susisùkęs kaip Serapino pakanktė Vkš. Susisùkęs kaip Benio blauzda Vkš. Susisùkęs, susimetęs kaip grabo negelys Pgg. Susisukęs kaip melnyčios sparnas LTR(Grk). Susisukę kaip Grižo ratai LTsV367(Srd).
ǁ pasidaryti menkam, užskursti: Styro medelis užskurdęs ir susisukęs P.Cvir. Agurkai sodne susisùkę, nieko nė[ra] Sk.
17. tr. sudraikyti, sutaršyti, suvelti: Ant pievos tai mat vėjas sùsuka [linus], o ant rugienų nesùsuka: susilaiko, neduoda pasikelt Sml. Buvau išnešus an oro [pomidorų daigus] – vėjas sùsukė Žln. Skubėkiam verpti: parlėks vyturys, susùks mūso kuodelius Vn.
^ Susuktas kaip pakulų kuodelis LTR(Grk).
| refl.: Rugiai nuo lietaus susisùkę NdŽ. Po ąžuolu būna javai derlingi, susisukę, o šermukšnis ir kiti medžiai tik dirvą smelka Dr. Jei linai bus pasėti pavasarį, kada ant dangaus matos debesėlių verpetai, tada linai bus susisukę, išgulę LTR(Imb). Susisùko siūlai, susmaišė Btrm. Vakar ribokai susisukusią matnią ištraukė, tai nei vienos žuvies nepagavo Kpč. Žarnos susi̇̀sukė, operavo Ukm.
^ Susisùkę kaip Mikės viduriai Tl, Kv.
18. refl. susipainioti: Susisuko kojos, t. y. susimizgo J. Čia prie virvės branktelio nėra, da susisùks karvė Skdt. Sukę susisùkę karvės! Klt.
19. tr. aplink smarkiai sukant atimti pusiausvyrą: Viesulas gali susùkt žmogų Aps. Sùsukė vėjas diedą i pargriovė Dglš. Susùko toks vė[ja]s i nūnešė tą vaiką Gd.
| prk.: Bijau karaliaus meilės kaip poeto. Ateina jis kaip vėtra. Viesulan pagauna. Susuka ir apsvaigina B.Sruog.
20. tr. genant nukamuoti, užvaryti: Jauną arklį greičiau sùsuki kap seną Lp.
21. tr. impers. apsvaiginti: Nuo gailių galvą sùsuka PnmŽ.
ǁ refl. apsvaigti: Vaike, nesisuk į vieną pusę tei[p] ilgai: susisùks galva, parvirsi Jrb. Susi̇̀sukė galva, ir nuvirto purvynan Ds.
22. tr. Rtr pakreipti į kurią nors pusę, pasukti: Arkliai jau susukti̇̀ į Kuršėnus važiuoti Krš. Kuršinės pavažos yra susukti geresnės, neužkerta Šts. Tujaus vairą susukáu į viršų Plng. Jis susuko vežimą skersai kelio …, o pats pasislėpė po tilto BsPII38(Tl). Akis į kertes susukti mokėjo vaikiai špitokliai Šts.
| Parkietė iš dangaus pietų vėją ir savo galybe susuko vėją iš vakarų brš.
| prk.: Susùko (suvertė) kalčią an bobų Pvn. Už liežuvį anai Dievas susùko (atlygino) – dukterie nebgerai Krš. Susukai ant manęs visas audras brš.
| refl.: Visa močia: i kojos vidun susisùkę, kai eina Klt.
23. tr. sugrąžinti einantį: Tos telyčios nevaliojau susùkt – da giliau įsibrido į avižas Rs.
| refl. tr.: Kurmanas susi̇̀sukė arklius i nudūmė atgal Prng.
24. intr. M einant, vykstant pakrypti į kurią nors pusę, pasukti: [Ragutis] susuko į sodžių pasikalbėti su senais pažįstamais LzP. Nusileido pakalnėn ir, pervažiavę per tiltą, susuko kairėn Pč. Reik susukt taku, tiesiai per rugius Nmn.
| refl.: Cinokas susisuko į klėtį, priėjęs pabarškino į duris Žem.
ǁ refl. IM1860,53, NdŽ, Sd, Klk, Plt, Eig, Varn, Krž, Pbr, Klt, Dsn pasukti atgal, apsigręžti, apsisukti: Buvo jau vakaras, ana susisùkusi eita numie Krtn. Susisùko i parmovė numo Rdn. Inejau pirkion, susisukiau i vė atgal Prng. Kad ejo numo susisùkusi! Krš. Ponas nusigando, susisuko ir atgalio jot LTsIV203. Ta greitoji susisùko i greit nuvažiavo Jrb. Traktorius netura vietos kame susisùkti End.
| Tuoj vėjas ir susisuko į antrą pusę LMD(Sln).
ǁ refl. atsisukti, atsigręžti: Įbėgo Marikė, tėvas ant jos susisuko: – Parodyk pirkinius, kur su Joškiumi mainėte Žem.
25. intr. Lkm, Klt, Ml, Vj, Aps, Trk nuvykti ten ir atgal; suvaikščioti, suvažinėti: Vakar dukart miškan sùsukiau Ut. Du kartu par naktį automobilis susuka par sodą Šts.
26. skubiai atlikti, apsidirbti: Kaip greitai susisùkom, o maniau, ka lig vakaro dirbsma Rdn. Numie greit susi̇̀suku ir išleku į grybas Vkš. Ana kai nori, tai gali i greičiau susisùkt Ml. Apdirbama vietelė, bet reik susisukti par darbylaikį Šts. Gaspadinė mūso y[ra] susisukanti̇̀ (apsukri) Šts. Susisùk, kad geras, su seniu! Ktk.
ǁ būti greit sutvarkytam, atliktam: Berneli tu mano, kap griebė jie, tai tik susisùko tie miežiai, i nėr (greit nupjovė)! Plv.
27. tr. Plng, Užv suvaryti, suginti į vieną vietą (gyvulius): Kokia jų ganiava: suvaro, sùsuka gyvulius, ir prastovi tep perdien kap in turgo Arm. Piemuo susuka karves pri upės, o ganyti nenora Šts. Turi karves susùkęs viduj lauko, kur žolės nėr, vien juodos pėdos – tai jo ganymas! Ml. Kam susukái gyvolius į toros kertę? Plt.
| refl.: Kai strokas, tai avelės žž an vietos susisùks i stovi Pb.
28. tr. sukant ratu sukaupti, sutraukti į vieną vietą: Grūdus siautant su rėčiais, reik mokėti susukti į verpetą šlamštus Šts. Sùsukė verpetas šieną ir nunešė miškan Ktk. Jūroje vėtros susuka vilnis, ir jos kalnais kalnais ritinas užlieti slesną pakraštį Vaižg.
| refl.: Berant lengviejai grūdai į vidurį susisuka Ggr.
ǁ sutraukti, sustumti į vieną vietą (šieną): Didelę pakūgę susùkom, didelį ir kupstį sukriausim Vkš.
| Susùkti pradalgę NdŽ.
29. tr. sukant surinkti reikiamus skaitmenis (telefonu): Žmona kažkam susuko telefono numerį rš. Ponas Zaranka susuko telefoną (telefono numerį), prisižadino poną Straižį rš.
30. refl. Kp sukantis pakilti, atsirasti: Viesulas tik susi̇̀sukė ant vieškelio, teip dulkių debesis ir nuslinko pavėjui Skrb. Susisuko šiaurus vėjas ir nupūtė vainikelį LMD.
31. refl. pradėti, imti ką daryti: Šalininkai susisuko pasakoti, kad aš buvęs girtas Šts.
32. refl. susidaryti, įsimesti (ligai): Gal smagenų uždegimas susisukti Žem. Man kartais po krūtine susisuka mažas dusulėlis rš.
33. tr. šnek. suriesti, susarginti: Jį ne laiku ligos susùko Grl.
^ Vel[nia]s čia tave ir susùko nečėsu! Lk.
34. tr. impers. užaugti skauduliui, ištvinkti: Palauk! Kai kyla skaudulys, tai ne tep greit sùsuka – reik pakęst Alk. Peraugą iki susùks, tai dar paleliuosi Gs. Sùsukė votį in pačios kaktos Vrnv.
35. tr. impers. Lnkv, Skrb, Vžns, Vkš paleisti (vidurius): Užėdžiau žalių žirnių, i susùko vidurius Krt. Sùsukė pilvą Ds.
36. tr. Brs, Upt, Pl, Ml, Šn neatiduoti kiek priklauso, nusukti: Tai buvo susukti mano pusantro rublio! Žem. Jug aš amžėj savo nieko pikto nedariau, nė vienam nė skatiko nesusukau M.Valanč. Sùsukė jo pinigus, tik anas nesupranta Klt. Uždarbę susùko meistruo Šts. Ana sùsukė man kelius rublius Aln. Ir pieną sùsuka, ir darbadienius susùko, neapskaitė Rdš. Ar nesusukai kam užmokesnį? Jzm.
ǁ Btrm apgauti: Ar tu mane pašidyt norėjai, ar susùkt? Švnč.
37. tr., intr. gudraujant, painiojant ką padaryti: Kokią klastą išmislyti, susùkti KII32. Karą susùkti, sukurstyti KI80. Jau ka sumeluos, susùks! Pv. Sùsukė sùsukė aktą, ir mokėk baudą! Drsk. Susùko jam tą sutartį, ir jis liko be turto ir be ūkio Grl. Priežastį [nužudyti] iš bile ko susukdavo brš. Vokytis viseip teisybę susuka prš. Mūsų žodžius susuks arba negerai apvers rš.
^ Susuko kai Magdei vaiką LTR(Grk).
38. refl. įvykti kam numatytam, norimam: Kap važiuoja ažsirašyt jaunieji, tai jos draugės girnas suka, kad veselė susisuktų Ml.
39. tr. palenkti į savo pusę, paveikti: Ta boba jį ir sùsukė: atlėkė ir ėmė įkalbinėt Rz. Sùsukė (prisiviliojo) berną i ištekėjo Ps.
ǁ supiršti: Susuksiù, pamatysi, ir tave su kuo nors Dgl. Sùsukė, surodijo tėvai i apženijo Klt.
◊ dūšià susisùko; MŽ, N pasidarė bloga, vimdo.
dū̃šią sùsuka (susùko); R359, MŽ480, N darosi bloga, vimdo: Sasuko dūšią B.
galvà susisùko (susi̇̀sukė Ck, Grv, Skdt, Ps) Als, Šts, Žeml, Lnkv susipainiojo, apkvaišo, nebesiorientuoja: Paklydau, kaži kai galvà susisùko LKT163(Rs). Susi̇̀sukė galvà, neišeinu kelian Adm. Čia ir galvà gali susisùkt, bežiūrint į šituos raštus Prn. Galvà anos yra susisùkusi – veselia an nosies Krš. O jergau, kaip susisukusi yr galva, atminties neturu ant vietos Kv. Susi̇̀sukė galvà kaip kopūstas Ėr. Kad jum galvà susisùkus! (keik.) Kdn.
gálvą susùkti
1. BŽ50, Krš, Jnš, Rm, Ob, Trgn, Ds, Msn, Dv atimti nuovoką, sumaišyti, supainioti: Jis man gálvą sùsukė – nebežinau, ką čia daryt Ėr. Susuko man galvą su tais savo klausimais Sk. Mes daug atsimintum, ale sùsuktos gálvos Stk. Rūpesčių galvà susuktà – ar čia rūpi tos dainos Pkn. Susukta muno galva, nieko nebatminu Trk. Labai gálvas sùsuka tas mokslas Kdn. Kai virvė sùsuktos gálvos [nuo rūpesčių] Žln. Tada Uršulė visai rimtai susirūpino, kad tikrai malūnas bus susukęs Baltaragiui galvą K.Bor.
ǁ sukvailinti: Ai ai, kaip velnias jaunims gálvas sùsuka! Krš.
2. Jnš, Sv, Vlkj suvilioti, patraukti: Susùko boba tokiam vyrui gálvą Skr. Mergos gudrios, žalčiai – sùsuka vaikiams gálvas kaipmat Krš. Kaip tik pasmaišė tas bernas, ir sùsukė mergai gálvą Dbk.

gálvą susùkti į padurkùs suvilioti: Susùko boba tokiam vyrui gálvą į padurkùs Skr.
gluzdai̇̃ susisùko sukvailėjo: Jau ma[no] in senystą ir gluzdai susisukė Vlk.
gluzdùs susùkti supainioti: Reikia tep sakyt, tai ir susùksim gluzdùs Pv.
gū̃žtą (li̇̀zdą Vn) susùkti (susisùkti Jnš)
1. įsikurti (šeimai): Savo li̇̀zdą susisùkiat ir gyvenkiat. Kam su seniais maišyties?! Pvn.
2. įsitaisyti, įsigalėti: Karionės ir sumišimai sviete nesustoja vedlug to, kad žmogaus širdy susisuko gūžtą žalčiukas P.Cvir.

į grą̃žtą (į lenciū̃gą, į pi̇̀ntį) susisùkti sulysti: Sudžiūvęs, susisùkęs į grą̃žtą Krš. Susi̇̀sukiau lenciū̃gan Žb. Ligonis, varge, sudžiūvo, susisùko į pi̇̀ntį Klvr.
lui̇̃šį (mū̃zą) susùkti reikšti nepasitenkinimą, susiraukti: Vaikšto luišį susukęs Blnk. Biškį kas anam nepatinka, tujau ir sùsuka mū̃zą Vvr.
nósį susùkti (susisùkti)
1. BŽ107, Bgt, Alk, Kp, Všk, Šts, NmŽ reikšti nepasitenkinimą, užpykti: Ana tuoj sùsuka nósį, supyksta greit Aln. Pareina parsiutusi, nósę susùkusi Krš. Laksto tik, duris tranko, nósį susùkus Mžš. Susùko nósį ir nešneka Mrj. Eina pro šalį nósį susùkusi i galvos nepakelia LKT108(Tt). Eita nosę susùkęs[is], kad negavo pragėrimuo Šts.
2. sukelti pasibjaurėjimą smarve: Kur tu eisi visa mėšlina į būrį – žmonėms nósis susùks Skr.

pakáušius susùkti
1. sukvailinti: Kaip ta degtinelė sùsuka pakáušius! Krš.
2. apsvaigti (prisigėrus): Pakáušius sùsuka, ir rėkia Ėr.

prõtas (rãzumas) susisùko Smn pamišo, sukvailėjo: Šiais laikais i senims prõtas karts susi̇̀sukas – daro kaip kvaišeliai Krš. Jam buvo rãzumas susisùkęs Ėr.
si̇́elą susùkti; N pasidaryti bloga.
smẽgenys susisùko antrai̇̃p susipainiojo, nebesiorientuoja, apkvaišo: Susi̇̀suka smãgenės antrai̇̃p, ką čia beatminsi Žr.
snùkį susùkti reikšti nepasitenkinimą: Gali Bintakienė pamanyti, kad ji vėl snukį susukusi I.Simon. Ji susùkus snùkį i susùkus, nežinai, nė kas, nė ko Jrb. Mažą stukį padėjo, svotas snùkį susùko JV768.
susùks ir atsùks apie labai plepų: Jos gi liežiuvis – susùks ir atsùks! Dkk.
širdi̇̀s susisùko pasidarė bloga: Susisuko širdis nu numinės, ir susivėmiau Šts.
širdį susùkti Slnt supykinti, vimdyti: Vėmalai, fi, ši̇̀rdį mun susùko Krš. Užgavėnių suopynės liuob širdį susuks, ir vemsi po suopynių Šts. Negersu – dar širdį susùks Rdn.
šnervès (šni̇̀pą) susùkti užpykti: Kai mūs vaikai augo, buvo geri, o dabar tik šnervès susùkę Snt. Jau sùsukė šnipą Lp.
uõstą susùkti supykti, įsižeisti: Susuko uostą (dial. ūstą) dėl kopūsto LMD(NmŽ).
vepšlàs (zūbùs) susùkti supykti: Žodelį ne taip, tuojau susuka vepšlas KlK29,53(Krš). Piktas, zūbus susukęs Krš.
užsùkti, ùžsuka, -o (ùžsukė) Rtr, Š, NdŽ; SD430, Sut
1. tr. N, K, M, Amb, VĮ, Mlk sukant pritvirtinti, prisukti: Ans mokėjo varžtą kur reik užsùkti Vvr. Ažùsukiau šriūbą, ir gerai Nmč.
2. tr. N, LL96, Vkš, Gs prisukti, kad veiktų (kokį aparatą): Ažusuku ziegorių SD164. Neažùsukiau laikrodžio, ir sustojo Ktk. Užsuk laikrodį aštuntai rš.
ǁ pasukant įjungti, paleisti: Paskun ùžsukėm radiją, ir kalbėj[o] Drsk.
| prk.: Užsuki savo fantazijos malūnėlį rš.
| refl. tr.: Liūb jau ans užsisùks [radiją] ir klausysias Lk.
ǁ refl. prk. pradėti kalbėti: Kai jau užsisuka, tai mala i mala be jokios parstogės Rs.
3. tr. pasukant išjungti: Tu musi atsukai radę (radiją) – neš šen, užsùkti reik Ms. Su dujom gerai, kolek verda: ùžsuki – i šalta Sdb. Buvo neàžsukta [dujos], kaip šavo virtuvėj! Mlt.
4. tr. kuo prisukamu uždengti, uždaryti: Užsukami̇̀ stikliniai indai labai geri Rm. Ans sau padarė ùžsukamą (iš dviejų sujungiamų dalių, tuščiu viduriu) lazdą Jdr.
| refl.: Kranas gerai neužsisuka, laša ir laša vanduo rš.
5. tr. pasukti aplink ašį: Užsùk raktą, kad neatsirakintum J. Užsùksita tą raktą vienąsyk i čia štai padėsita į tą daiktą Jrb.
6. tr. Lk, Grk, Pc, Jon užrakinti, užsklęsti: Kai išeisi, tai ažusùk kamarėlę Mlt. Palauk, da klėtį ušsuksiu Trs. Užsukáu duris ir raktą su savim pasiėmiau Vkš. Buvau užsùkusi su raktu [duris] LKT44(Lž). Sukynė – durim užsùkt Brb. Kaimynas, suskius, pajuto, svirno dureles užsùko JD894.
| Biškilelį pasėdėk, aš tujau užsùksu (užkišiu) liuktą Lk.
| refl. tr.: Dures su velke užsi̇̀sukė Vrn. Dukterytė kai pajuto, svirno duris užsisuko LTsII230.
7. tr. pasukti, kad susivytų, persisuktų, susukti į grįžtę: Itą karklą àžsukam, gerai àžsukam, ką neraztrūkt Grv.
^ Pamečiau peilį – reikia žusukt velniu[i] barzdą (kuokštelį žolės susukti ir prispausti akmeniu), tai greičiau rasiu (brt.) Nč. Jei ko nerandi, užsuk velniu[i] ausį – rasi Vlk.
ǁ susukant užspausti: Ažùsuku sūrmaišelį, kad geriau tekėt [išrūgos] Klt. Užsùk maišą, kad viščiukai grūdų nekapotų Skr.
8. tr. Lp, Krtv užvynioti: Virvė ažùsukta už kojos, ir supu [lopšį], ir verpiu Str. Žąsims droteles mažytes užsùkdavo an kojos Škn. Kap užsùks karvė lenciūgą an kojų, tai ar išsilaikysi? Dg. Pasaitus eglių karnõs ùžsuka Mrc.
| refl. tr.: Užsisùk ant kaklo ką norints – neik nuoga Jrb.
| Tokią šilkinaitę skepetą buvau užsisùkus (užsigobusi) Jrb.
ǁ vyniojant, rišant uždaryti: Durys pančiu ùžsukta, o langai peržegnota – negaliu inteit LB161. Aš visada užrakinu, drata užùsuku tą šapą (būdą) Slm.
| refl. tr.: Ažsisùk virvele duris, i neišeis vištos Klt.
ǁ Klt apvyniojus užveržti: Suriša bruzguliuką ir ùžsuka kiaulės snukį Ob. Užsuk branktu nosį Dkšt.
^ Ma[no] koserė ratu neažsukamà Dv. Mano gerklė ne suktu užsukta K.Bor.
9. refl. Skrd, VšR, Mlt pririštam aplink einant apsisukti, vyniojantis grandinei, virvei: Už mieto užsisùkęs arklys ir išbuvęs visą naktį neėdęs Nt. Ji (karvė) už tos griūšės užsisùko, užsisùko i stovia Jrb. Pirmai nuejau – karvė sukus ažsisùkus biržynely Smal.
ǁ užsismaugti (pririštam): Avelė užsisùko viena Krn. Dar kiaulė buvo dviejų metų, ir ta užsisùko Gs.
ǁ susinarplioti: Reikia narstyt [siūlus sruogoje] – ažsisùkę Klt.
10. intr., tr. sukant, rišant užsidirbti: Jei su rytu suku kūlelius, tai ùžsuku an dviej litų Alv.
11. tr. suvynioti į ką: Tan milan ažùsuka tuos [kanapių] miltus, kap ažmaišo LKT379(Btrm).
12. tr. užriesti: Tie ūsai juodi, užsukti̇̀ – vyras nė šioks, nė toks Jrb. Teliukas laksto uodegelę ažusùkęs Aps.
^ Meluoja ir galą ùžsuka Nm. Maža kalaitė, užsukta uodegaitė, lot neloja ir vagies neinsileidžia (spyna) TŽV584(Kb).
ǁ Sb įmantriai suraityti: Rašė ir ant galo ùžsukė [parašą] Jnšk.
13. tr. iškreipti iš normalios padėties: Užsuktà koja tai motriškai, nepaeina Grd. Ma[n] bukis (velnias) sprandą užsùko: tep kap medis (suparalyžiuotas) Kb.
ǁ sukant įskaudinti: Mokytojas vienam ausį užsùko, kitam ilgus plaukus užpešė Dkš.
| Jau moja (gal) mėsas ùžsukei (įgnybai), kad [vaikas] tep rėkia Vlk.
14. tr. R331, MŽ443, N atlenkti, atlaužti (gaiduką).
15. tr. nukreipti, nugręžti: Akysna ir nepadabos, ažùsuka galvą Nmč. Ale sykį rado jį po klėčia negyvą, sprandu užsuktu in užpakalį BsPIV141(Brt). Neišauklėtas, vaikščioja rankas už nugaros užsùkęs (susidėjęs) Klvr.
| refl.: Kaliuška užsisuka ir sėdas prie stalo Vaižg. Vuodega (toks žmogus) dėbtelėjo akimis n'ištikinčiai ir užsisuko į šalį V.Piet. Ažsisùkęs te ką padarė, neregė[ja]u Dglš. Ans negalvojo mirti, užsisùko an šono i užgeso Lpl. Ažsisùkus nugara nuo manęs sėdi (pyksta) Klt.
| prk.: Gyveno atsiskyrus, nuo visų užsisukus ir džiūvo taip, smilko visą gyvenimėlį V.Bub. Užsisùkę, užsičiaupę – neprašnekinsi mokytųjų Krš.
ǁ pastatyti pakreipus, kad užstotų: Buvo kambarė[je] spinta užsuktà, kad nebūtų lovos matyti Varn.
16. intr. Šlč vykstant pakeisti kryptį, nusikreipti į kurią pusę: Jis užsùko už kampo DŽ1. Berniukai užsuko per Petkūnų sodžių A.Vien. Užsùko pri Ventos arklių pagirdyti Krš. Ažùsukė arklį [su ratais] ažu daržinės i pastatė Klt. Kai bernas pamatė šitą numirėlį, ažùsukė par arimais, par dirvom Trgn. Tu parvažiuok par tiltą su mėšlo vežimu, arčiau užusùk (privažiuok), tai parodysiu tą mergą Slm. Žùsukė [žaibas] an kito šono ir žemėn nuejo, žmogu[i] neškadijo Pls.
| refl.: Tiesiai nejo, ažsi̇̀sukė paupe Klt. Užsisùko liaušėn (į kairę) LKKXVIII160(Zt). Eikit ir užsisùkit po kairei rankai Dg.
ǁ padaryti posūkį, vingį: Aplink apeit reikia, žusùkt reikia daugel (didelis lankstas) Dbč. Kokie penki kilometrai reikia užsùkt Gg.
| refl. NdŽ: Po kairei rankai užsi̇̀suka kelelis Jz. Žusisùkus pieva Dbč. Kelios lovos matyti, kitų tik galai kyšo iš užsisukusio urvo S.Čiurl.
ǁ refl. prk. būti skirtingam, kitokiam: Jų šneka jau šiek tiek užsi̇̀suka Plut.
17. tr. sukantis, gręžiantis užeiti į priekį: Tai šitas [senas jautis] užusùks šitą jauną ir užeis vėl vagon Pb.
18. intr. LKT238(Kri), Sml, Kp, Užp, Sug, Ldk, Jz, Alv, Mrj, Kt, Žvr, Nm užeiti, užvažiuoti, apsilankyti: Eidama pro šalį, galėjai užsukti Žg. Artie kelio, tai kai kas ažùsuka Gdr. Tankiai jis pas mus ùžsuka Vrn. Norėjo da ant Panevėžį užsùkt LKKVI282(Jnšk). Užsuka anie į tokį mažą miestelį LTR(Slnt). Nebijodavo užusukančio gero svečio Vaižg.
| Debesys vis kraštais praeina, o čia neùžsuka Krs. Vaikščio[ja] lytus apsukuo, čia neùžsuka Krš. Tokia nežmoniška sausybė, niekad neužsuka lytus Gs.
| prk.: Kap kada žùsuka galvon [gera mintis], tai gẽra Rod.
| refl. Lš, Slm: Vakar buvo užsisùkęs tokis vyrukas Rdm. Tas, grįždamas iš Egipto, užsisuko į Jeruzolimą M.Valanč.
19. refl. NdŽ įsiveržti, įsibrauti: Vytenis, kame tiktai užsisuko, tenai kūlį ir vandenį beliko S.Dauk.
20. intr. sūkuriuojant užeiti (apie vėją): Žiemą kaip užsùks [vėjas], tai pilna pirkia dūmų Nmč.
21. intr. Gž, Alk sukant, mosuojant suduoti, uždrožti: Ubagas kad eina, vis su botagu kad ažùsuka, kad ažùsuka, tai šunes kur katras eina Ob. Tas velnias gerai užsuko su šakaliu tai meškai per leteną BsPIV73(Brt).
| refl. Pln: Aš tau užsisùksiu par šonus, tik tu mun liežuvauk! Dr. Tėvas kai užsisùko, vaikai vos teišspruko Rt. Tėvai netura rankų užsisùkti tokims vaikams pijokams Šts.
22. refl. staiga užpulti: Kareiviai kaip užsisùko, kad anus vijo! Lks.
| prk.: Jei gripo liga neužsisùks, pasisaugosu, ta (tai) galiu šimto metų sulaukti Slnt.
23. tr. apsvaiginti, apsukti: Girtuoklės kap ùžsuka galvą Mrc. Atsigulsi, tai galvą užsùks LKT385(Drsk).
| refl. LKKXI221(Trak), Vlk, Smal: Bronius gert nepratęs, tai nei nepajuto, kaip galva užsisuko rš. Su traukiniu gerai važiuot, nežusi̇̀suka galva Dbč.
24. refl. dingtelėti, toptelėti: Jai kai užsi̇̀suka kas, tai ir išeina iš namų viską palikus Lkč. Nu, jiem tep užsi̇̀sukė Šč.
25. refl. prk. užsinorėti: Užsisukáu žvejoti ir laimėjau Trk.
26. refl. prk. pasimiršti, užkristi: Ant to sykio užsi̇̀suka i neina atmyt, o paskui po laiko atsikvošėji Jrb. Ar atmysiu tas dainas, ar vėl ma[n] užsisùks Plv.
27. tr. nusukti, nuvogti: Užsukti̇̀ pinigai neišeis į gerą Alk.
28. refl. užsidirbti iš šalies: Jei iš niekur neužsisuksi̇̀, tai ir an kolionijų išejus nebus geriau Lp.
29. tr. šnek. duoti, parūpinti, pasukti: Neštum kilus, tai [kokį sunkiai gaunamą dalyką] užsùktų Gs.
30. refl. neišvengti, užsitraukti (bausmę): Taip ir anie žmonelės besisukdami (norėdami išsisukti, išvengti) po devynis mėnesius kalėjimo užsisukę TP1881,46.
◊ aki̇̀s užsùkti apgauti: Tau tas Klimas ùžsukė akis, ir nieko nepratai Vlk.
galvà užsisùko apkvaišo, nebesusiorientuoja: Kai galvà užsi̇̀suka, visko gali būt (galima paklysti) Bsg.
gálvą užsùkti
1. priversti pamilti: O ką garbė, tai garbė, kad net tokiam užmušėjui užsukau galvą! V.Kudir. Ji ne vienam galvą užusukė rš.
2. užduoti rūpestį: Ažùsukė galvą Btrm.
3. Mrc, Arm išvarginti: Jau galvà ažusuktà rūpesčiais Lb. Daug mislina, galvà užsuktà Srj.
4. atimti sveiką protą, sukvailinti: Ar neužsùks veinias bernu[i] galvõs? Dg.

į gálvą užsisùkti apimti kokiai minčiai: Užsisùks kas in galvą, ir daro visokias nesąmones Lkč. Užsisùko galvon, ir padariau bėdą Mrc.
kai̇̃p (lýg) ùžsuktas; kai̇̃p užsuktà mašinė̃lė apie plepantį, šnekantį be sustojimo: Viešnia lyg užsukta tarška barška, žodžius krečia lyg pati savo nedrąsumą užtrenkdama Vaižg. Ji šneka kai̇̃p mašinė̃lė užsuktà PnmA. Barškalas boba, kai̇̃p užsuktà Krš.
kai̇̃p ùžsuktas [lai̇̃krodis] daug, be sustojimo (dirba): Rytą pašokę, kiaurą dienelę ėjom [apyvoką] kaip užsukti J.Balt. Eina, dirba kiauras dienas kaip užsuktas laikrodis, nieko aplinkui nemato ir net klausiamas neatsiliepia J.Balt.
nósį (snùkį) užsùkti Mrj, Rmš, Vlk, Pv, Vrn užpykti: Jau vėl jie užsùko nósis Sn. Matyt, Onelė nósį užsùko, kad neateina Šn. Ko dabar tu ant manęs užsukai̇̃ nósį? Lš. Negražu vaikščiot [prie svečio] užsùkus nósį Mrc. Negeras mokytojas: užsukęs ir užsukęs nosį Smn. Tyli, snùkį ažusùkus Klt.
pãlos užsisùko sukvailiojo, pakvaišo: Kas tau? Užsi̇̀sukė pãlos?! Lp.
šikinè užsùkti vlg. blogu atsimokėti: Kartais atsitinka tep, kad žmogus ažùsuka in tave šikinè Tvr.
paužsùkti, paùžsuka, -o (dial.) tr. daugelį užvynioti kuo: Buvo akėčių dančiai paužsukti žagarais Lz.

dė́ti, dẽda (dẽsti, dẽma, dė́ma, dė́sti Zt), dė́jo
1. tr. guldyti, statyti: Kam dedi̇̀ puodą prie krašto, nuvirs Pn. Jau dẽda šaukštus ant stalo, tuoj pietūs Jnšk. Dėk kartį, vežimą veršim Ėr. Dė́k į skrynią tą skepetaitę Gs. Ką tu dė́si po šonelių, ką tu po galvelės? J.Jabl. Prie sopės dẽda gyslalapį, kad karštį trauktų Jnšk. Tave pylė baltom putom, mane dė́jo žaliom rūtom (d.) Ml. Prie kokio dė́si arklio, prie tokio jis tiks Lnkv. Kirsime liepelę, dėsme lieptelį Ml. Demi ką kame SD91. Dėk tavo dešinę ranką ant jo galvos BB1Moz48,18. Penktas jam kryžių ant pečių dest DP145. Apvynį rėškiemuo, kvartukuos dėjiemuo LTII104. Per šilą jojau, žoleles roviau, už kepurėlės dėjau BsO258.
| Aš akuliorių nededu (nenešioju) Gršl.
| Plonienė ėmė plaukus pinti į dvi kasas ir dėti ant galvos visai taip, kaip pamariškės I.Simon. Kiek jai metų dedi̇̀ (duodi)? Vad.
^ Ar valgau, ar šalia dedù (nenoromis valgau) Alk. Kas nevirt, tai ir puodan nedėt Alv. Dėk grūdą pri grūdo, pripilsi rakandą VP12.
| refl. tr., intr.: Dė́kis ant pečių maišą ir nešk Gs. Šitie puodai pečiun dė̃sis Ds.
| Dė́kis (tepkis) sviesto, nevalgyk sausos duonos Kp.
ǁ mauti: Žiedinis pirštas – žiedą ant jo dema Lz. Aušružei auštant, vainiką pyniau, saulužei tekant, ant galvos dėjau J.Jabl. Senesniais metais veliumo jaunajai nedėjo Dr.
| refl. tr.: Dė́kis kepurę ir eik Pn. Pinkisi vainikėlį, dė́kisi ant galvelės JV634.
ǁ duoti ar imti išvykstant: Marti duonos dėjo į valią, t. y. daug pridėjo į kelionę J.
| refl. tr.: Jis dẽdasi pusiauryčio – eis pjaut šieno Ėr.
ǁ žengti: Namiejūnas tylomis žiūrėjo į baltuojantį dulkėtą vieškelį ir plačiai dėjo žingsnius rš.
ǁ įmaišyti, ištirpinti: Kava saldi, lyg cukraus dė́ta Ėr. Ar druskos į barščius dė́ta? Pc.
^ Gardūs kopūstai, kap du medu dė́jus Lp.
| refl. tr.: Dẽdasi daugiau cukraus, kad būtų saldesnė arbata Jnšk.
ǁ skirti (pinigus), mokėti: Ir aš dedù tris šimtus rublių, kad teisybė LB250. Dẽma ir pinigų ant stalo Ad. Dė́k šimtelį ant stalo, vesk žirgelį iš dvaro Kp.
ǁ J.Jabl sodinti (į kalėjimą).
ǁ refl. trauktis kuo, darytis paviršiuje (ledui, plutai ir kt.): Pirmiausia atšalo paviršius, ir ant jo palaipsniui dėjosi standi pluta rš. Jau rasa dẽdasi ant žolės Pl. Jau ledas dedasi ant vandens, pradėjo šalti Vvr. Šašas dẽdas ant nudegimo, pradės gyti Vvr. Pradeda niežas dė́ties KlvrŽ.
ǁ dengti: Daržinė supuvo, stogo nèdeda Btg.
2. tr. rasti kam tinkamą vietą, patalpinti: Nuspirkęs gyvulį, turėk kur ir dė́t Trgn. Klausinėjau mielą tėvą, kur man dėti bėras žirgelis Kp. Ar žinai, kur vagį deda? KlvrŽ. Dukryte mano, jaunoji mano, kur dėjai vainikėlį? JD76. Nebėra kur dẽda (nebėra vietos) Vb. Kur dėjai pirštines? Rdm.
| refl.: Kur sūnus dėsis, kur jis dings? J. Tėvas taip paėmė vaikus į nagą, kad tie nežinojo kur dė́tis Jnš. Na, o kurgi dė́sies, dirbam, vargstam Brž. Sykį taip ma[n] ranką gėlė, kad nežinojau nė kur dė́tis Šk. Miega ir miega, kur jis dẽdasi, tas miegas? Ėr. Kai šilta, kumelėm nėr kur dẽdas Ds. Demiesi kur SD266. Kur galėčiau dėtis? R205.
ǁ turėti kur padėjus, laikyti: Šepečius ant lentynos dedù Gs.
ǁ rasti kam paskirtį, pritaikyti: Vienas batelis nėr kur dẽdamas, reik ir antro Šts. O kur aš naktį dėsiu, kai dieną miegosiu? Ut. Kur dė́si tą vaiką, reik leist ganyt Gs. Ar pardavei karvę? – Kur dė́si nepardavęs, nėra kuo šerti Rdm.
| refl.: Kur dė́siesi, jei neisi mokytis Kt.
ǁ kelti: Teateinie, už sykio dė́su į septintą [klasę] Pvn.
ǁ refl. dingti: Kur dė́jos mano adata, tai ir pati nežinau Krd.
3. tr. statyti, įtvirtinti tam skirtoje vietoje: Jau šalta, reikia langai dė́ti Kp. Gryčia gatava, tik durys tebėr nedė́tos Kp. Jau grindis dẽda – tuo leis gyve[n]t Vlkv. Reikia daugiau vyrų pasiprašyt – ryt sparus dė́sime Rdm. Dė́jom namam gerą padamentą Jnšk. Jis gerus puspadžius dẽda Jnšk. Niekas nedest naujo lopinio ant palaikio rūbo BtMt9,16. Viena akis dė́ta (dirbtinė) Ėr. Ligonį dė̃s į gipsą ir išrašys Drs.
^ Žiūrėsme, kai dugnį dė́sme Trgn.
| refl. tr.: Dedúos dantis savo grėbliui Sr.
ǁ taisyti (austi): Jei plonai dedi̇̀ austi, reik plačių nyčių Vn.
| refl. tr.: Dė̃sis ji da cvilikų aust Gs. Ka tik priliksiu kiek laiko, dė́siuos pašukinį Jnš.
4. tr. įrašyti ar įspausti (kokį ženklą): Dė́ti kirčio ženklą DŽ. Dėti parašą rš. Taškas po antraščių nededamas rš. Dėti antspaudą rš.
5. tr. spausdinti (kame): Straipsnį dė́ti į laikraštį DŽ. Žemiau dedamieji latvių ir prūsų kalbos tekstai K.Būg.
6. tr. krauti: Nuvažiavom į balas dė́t šieno Rm. Kai oras atšils, eisim vasarojaus dėti Šk. Eisim dė́ti vežimą Plk. In kluoną rugius dẽda Brš. Dė́k į krūvą žabus Ėr. Antrą pečių dedù (antrą kartą kišu malkas į pečių) Ėr.
| Sniego kad dė̃s, tai dė̃s dar (daug prisnigs) Lp.
^ Kas veža, tam ir deda LTR.
ǁ taupyti: Jis labai piningus dẽda Tn. Atliekančius pinigus jis taupo, deda skatiką prie skatiko I.Simon.
ǁ grupuoti, tvarkyti: [Knygos] lankus (rišant) reikia dėti vieną po kito pagal jų numerių eilę rš.
| prk.: Eidamas jisai visu keliu dėjo sau žodžius, kaip jis kalbėsiąs kunigui, ir bedėdamas taip įnirto, jog ėmė net rankom matažgoti ir kumščiais grasyti V.Krėv. Senų miškai mylėta, tūlon giesmėn dėta A.Baran.
7. tr. nustatyti, skirti: Dė́ti mokesčius, muitus DŽ. Dėti prekėms kainą rš. Pradėjo laužyti įstatymus dėtus Nz. Prakeikimą vėl jumus demi MP98. Kiek dė́si laižybų, kad tavo teisybė? Gs.
ǁ suteikti (vardą): Kūma klausia vaiko motynos, kokį jam vardą dėti Žem. Na, vaikai, kokį vardą dėsma tai lėlei? Žem.
8. tr., intr. didinti kiekį, dauginti: Reikia atimt, o jisai dẽda Lp. Reikia leist akis (mezgant), o ji dẽda Pn. Prašo algos dė́t Sl. Gana, nebedė́kit šilimos, jau ir taip skūrą traukia Pkr. Močia septyniolikos metų dukteriai metus deda, o po dvidešim – mažina LTR(Ds).
| refl.: Tolyn giminė vis didyn dė̃sis Kp.
9. tr. kelti į vėlesnį laiką: Dėjo dėjo – į šventadienį atidėjo Ėr.
10. tr. leisti, eikvoti, vartoti (pinigus, sveikatą, laiką…): Jis tik pinigus dẽda, nieko iš to nebus Gs. Aš dirbu, dedù sveikatą, o jis tik tinginiauja Rdm. Kur jis tuos pinigus ir deda, kad vis sakosi neturįs Grž.
| Dėkiva taboką [rūkyti], atsipūskiva – paguro kojos eiti Šts.
11. tr. gaminti (kai kuriuos valgius): Ji sūrius dẽda, sviestą muša Lg. Kiaulę skerdė, tai kilbasas dėsme Kp. Seniau kindziuką dė́davom rankom, dabar mašina Rk. Dėdama (raugdama kubile) kopūstus, pabarstyk druskos ir kmynų Rdm. Kubilan kopūstus dẽda Brsl.
12. tr., intr. R131 išskirti iš savęs (kiaušinį) (ppr. apie paukščių ir vabzdžių pateles): Vištos kiaušinius dẽda Dkš. Varnos dẽda po penkis ir daugiau kiaušių Sr. Ė maniškė [višta] peržiem dẽda OG317. Desti višta SD186. Vanagui tai vis ir papuola kur dedančia vištelė Sdk. Buvo dedamas laikas (žąsys tuomet dėjo) J.Jabl. Jei višta nedėtų, ir vištyčių neišperėtų VP18. Kiaušinių dėti visų rūšių vandeniniai vėžliai grįžta į krantą rš. Savo kietalukščius kiaušinius krokodilai deda sausumoje, kur užkasa karštame smėlyje rš. Vasaros pabaigoje ir rudenį vorai deda apskritus, balsvos ar gelsvos spalvos kiaušinėlius rš.
| Susibobutavęs (susiraišiojęs) lygu boba dėsianti (gimdysianti) Šts.
^ Kiaušiu nedėtas, paukščiu nelėksi Sim. Nedėtas – ne pautas, neperėtas – ne vaikas Krsn.
13. tr. sodinti, sėti: Po nedėliai dė́sim daržus Alk. Bulvės, šiaurės vėju dėtos, skanios Dr. Pavasarį reikia vasarojų dė́ti Snt. Buvo tuomet vasarojaus dedamas laikas J.Jabl. Dar mano nedė́tas laukas Plv.
ǁ perinti: Laikas būtų dė́ti vištyčius Prk.
14. tr. skirti (kuo): Nemoku nei skaityti, nei rašyti, dẽda mane į karalius Plt. Į šaltyšius tave dė́sim Nm. Ožio daržininku niekas nedės Sln. Kai mane dės viršinyku, tada taip bus, kaip nori Lnkv. O trečią brolužėlį karalium dėjo LTR(Pnd). Dėjo jumus farizeušais DP514.
ǁ laikyti (kuo): Ar tu esi beprotis, ar mane už beprotį dedi̇̀? Krt. Ji buvo gražuole dedama J.Balč.
15. tr. lyginti (su kuo), gretinti (prie ko): Ar tu tą piemenį dedi̇̀ prie manęs? Ėr. Pernykštį vaikėzą dė́si prie to – nė panašumo nėra Grž.
16. refl. bičiuliautis, jungtis, vienytis: Geriau nesidėk su tuo neišmanėliu Upt. Atrado su kuo dėtis – su tuo padauža! Grž. Barė motyną, kad dabotų sūnų ir neleistų dėtis su mužikais Žem. Nereikėjo dė́tis prie vokiečių Rm. Dė́kimės (tarkimės) jam atkeršyti Grž. Nesidėjo į jokias partijas rš.
| Dėkiamos abu po arklį rytoj į turgų važiuoti Šv.
17. intr., tr. apsimesti, nuduoti: Ką juoku dė́ti KII1. Deda negirdu Tvr.
| refl. R: Jis labai aukštu dẽdasi Pn. Dedasi linksmas J.Jabl. Matė ir tėvelis, ir taip pat dėjos nieko nesuprantąs Vaižg. Jis dẽdas ligonis ėsąs KII196. Dẽdasi šventas, o iš tikrųjų tai velnių priėdęs Plv. Nors širdyje džiaugėsi, vienok pikta dėjosi Žem. Jis dėjosi nekreipiąs dėmesio į sesers parvažiavimą rš. Jis dė́josi mano kalbos negirdįs Alvt. Kaip brolis parėjo, tai sesuo dėjos nusiminus BsPI46. Nėku dėjęsis (tartum be priežasties), nuėjau prie kaimyno Kv. Juoku dėjęsis ir gerai mane įmušė brolis J. Juoku dėjusis ir pasakiau Šts. Įprašytas kaimynas ir įėjo tame laike kaip gerti dė́jęsis Skd. Neužilgo, kaži kuo dėjęsis, nuėjo pas Trumpiką M.Valanč. Jie valgo našlių namuos ir destisi ilgai meldžiantys BBMr12,40.
18. refl. SD129 darytis, atsitikti, vykti: Na, kas ten dẽdas, nežinau J. Padabok, kas te dẽdas, kad toks alasas Lkm. Oras nuo to dẽdasi šaltas Zp. Kas dẽdasi po namus? Krkl. Pajutau, kad mano dvasioj kažin kas dedasi V.Kudir. Nesuprantu, kas čia dẽstas Krž. Kaip sviete dẽstis, juk turi žinoti Pgg. Eik, klausinėk tiktai, kas ponų dvaruose destis K.Donel. Kas pas mus dė́jos, kad svetimas niekas nežinotų Arm. Mums nelaimė dė́jos – apvogė Dr. Nežinau, kap tę dė́josi Gs. Veizėsiu, kas dėsis, kaip piningus radau Užv. Dėkis tavo valia! Nz. Kaip destis jumus (kaip gyvenate, ką veikiate)? B. Jam gerai destis R164. Teip destis su velinu (taip atsitinka velniui) SPII70. Kad regėsit tai destantis, žinokit, jog arti yra karalystė Dievo SE2.
19. refl. impers. Vrn rodytis: Kaip tau dẽdas, ar jis gerai padarė? Dglš. Man dẽdas, kad čia kitaip yr Ktk. Širdy dẽdas man, kad pagrįš jisai šiandien J.
20. refl. verstis, manytis: Kaip dėsimės, taip, viskas bus gerai, nesirūpink, Juozeli! Žem. Kaip dė́siuos, taip, bet iš jo pinigų neprašysiu Up. Kaip nedėdamos nesumaniau jiems įtikti M.Valanč.
21. refl. lažytis: Dedamės iš šimto litų, jei neparvažiuos mano tėvas Vdk. Iš kiek dedies? – Galiu koc i iš tūkstančio Krkn.
22. tr., intr. smarkiai ką daryti; trenkti, smogti: Kad dė́jo jam per ausį, net aukštielninkas apvirto PnmR. Kai tik dė́jau su mietu, taip ir sukrito Ll. Tik dedù su votegu, tik dedù, o arklys žarsto (bėga) Šts. Kad dė́jo mune prie žemės, tik dulkės padulkėjo Šts. Dė́jau porą gniaužtinių, ir nustojo rėkti Kt. Viesulas pusę dangčio kad dė́jo žemėn su visomis gegnėmis! Zr. Vagį nutvėrei – dėk toje vietoje, ir gana LzP. Aš tave kad dė́siu (stumsiu) už pakarpos per duris! Lp.
ǁ smarkiai griūti, kristi: Kap aš dė́jau, paskui per visą vasarą sirgau Prn. Vakar vakare tamsoje ėjau, tai kad dė́jau, tai dė́jau Skm. Kad dė́jau ant šono Vl.
| refl.: Ka dė́jaus vidury kelio! Žg. Kad kiek, būčiau dėjęsis į balą Srv. Kad dė́jos nuo arklio, tai tik ką paskėlė Nč.
ǁ refl. virsti (gulantis miegoti): Kad tik po pietų, tai tuoj dẽdasi ir guli Pš. Dėjosi pavalgęs ir gulia Šts. Eik dė́kis ant šieno Klk.
ǁ godžiai valgyti, kirsti: Namo atėjęs, kai dėjau ben penkiolika blynų Ktk. Kaip dėjo atsisėdęs, tai tris bliūdus rūgštaus pieno išsrėbė Ds.
ǁ euf. bjauroti, teršti: Veizu, ans ir bededą̃s! Slnt.
23. intr. smarkiai pasakoti, aiškinti: Jis man dė́j[o] ir dė́j[o] apie savo kelionę Btr. Barbutė pasirėmė smakrą kairiąja ranka ir ėmė dėti S.Čiurl.
ǁ Lš apkalbėti: Ji visaip dẽda, niekina mane prieš žmones Ėr.
| refl.: Vienas ant kito dẽdasi Ėr.
ǁ sakyti ką nemalonaus: Nepatiko kas, tai tuoj į akis ir dẽda Gs.
◊ akių̃ nedė́ti neužmigti: Visą tą naktelę nė akių̃ nedė́jo Gr.
ant juõko dė́ti laikyti pajuokai: Ką čia save dedi̇̀ ant juõko su tais nėkais! Dr.
gálvą dė́ti
1. žūti: Kad ir patys žūsim, galvas jaunas dėsim, bet už mergelę savo atkeršysim V.Krėv.
2. tvirtai užtikrinti, garantuoti: Jis už jį gálvą dẽda, kad nekaltas Pn. Gálvą dedù, jei nenušausiu zuikio Gr.
3. kovoti iki galo: Mes turime parodyti, kad tiesa yra mūsų pusėje ir kad dėl jos mes visi kaip vienas dedame galvą T.Tilv. Vienas iš jų atsirado, už vainiką gálvą dẽda (d.) Ds.
4. atsigulti numigti: Pasisėdu į patvorį – pradėm turu dė́ti gálvą Dov.

į ãkį dė́ti miegoti: Buvau nuvargęs – dė́jau į ãkį mažne lig pietų Slnt. Jis dar in ãkį dẽda Al. Atsiguliau, užmigau ir kad dė́jau į ãkį, tai dė́jau Lnkv. Po pietų dė́jo į ãkį iki pat vakaro Jnš.
į añtį nedė́k negirk (nepagrįstai): Nedė́k į ãntį, per rankovę iškris Kt.
į bùrną dė́ti valgyti: Da nieko burnon nedėjau Dglš. Jau patys nei burnelėn nedėjom [mėsos] Lp.
į dãbą dė́ti (dė́tis) Krok, Smn pažiūrėti; domėtis.
į gálvą dė́ti (dė́tis)
1. dėmėtis: Algirdas daugiau klausydavo senų žmonių ir į galvą dėdavo Mair. Nedė́k į gálvą visų niekų (nesirūpink) Ėr. Ką jam pasakai, viską dẽdas į gálvą Jrb. Nedė́jaus tų dainų į gálvą Grg.
2. rūpintis, jaudintis: Nedė́k į gálvą, pro pirštus leisk Grž. Verkia, kremtasi, dẽdasi į gálvą, dar apsirgs Rdm.

į gálvą dė́tis dingtelėti: Tada jam dėjos į galvą: juk man įsakė uždėti prieskonių S.Dauk.
į griñdį dė́ti šokti: Duokiam į būgną, dėkiam į grindį Šts.
į kešẽnę nedė́k negirk (nepagrįstai): Ir jo nedė́k į kešẽnę Srv. Nei šito nedė́k kešẽnėn PnmR. Kad ir geras, ale kešeniun nedėk (per daug nepasitikėk) Trgn.
į kùpą dė́ti dėmėtis: Tuos žodžius idant kas sau dėtų gerai kupon DP285.
į padùs dė́ti
1. eiti: Nuo ryto pakilęs deda į padus LTR(Žg).
2. šokti: Ka užgrajys, dėsim į padus Vlkv.

į rãgą dė́ti atsigulti, užmigti: Pavalgęs kad dėjau ragan, tai ben dvi valandas išmiegojau Slm.
į ragùs dė́tis ginčytis: Ar tu dė́sies su manim raguosen! Ml. ×
į smer̃tį (smerčióp) dė́ti pražudyti: Po tam piktasis sviets nekurius iš jūsų smerčiop dės BPII129.
į stáibius dė́ti išbėgti: Aš nebsėdėjau, dė́jau į stáibius Ms.
į ši̇̀rdį dė́ti (dė́tis)
1. dėmėtis: Šitai dėkite širdin savo BPI260. Dėkit į savo širdis kožną žodį Sz.
2. B išgyventi, jaudintis: Tik tas ėmė jai dėtis į širdį, kad namiškės moterys, pamačiusios ar pasitikusios ją, šnibždėjosi Žem.

kai̇̃p dẽdam (dẽdama) kaip bebuvę: Ryt tai da kap dẽdam, bet poryt turi ateit! Alk. Dabar pavalgysim pusryčius, o toliau kap dẽdama Klvr. Dar kap dẽdama (ant dvejo) – ateis ar ne, tikrai nepasakė Rdm.
kai̇̃p dẽdamas Šts kas nereaguoja, yra abejingas: Juk ans žmogus ir yr kai̇̃p dẽdamas (ką nori jam daryk, nieko nesakys) Slnt.
kàs dė̃s (dė́jo) sakoma norint ką paneigti: Ar bernas namie? – Kàs tau jį dė̃s, po sodžių laksto! Jnšk. Ar turtingą žentą gavo? – Kàs dė̃s turtus (kàs dė̃s turtingą)! Ėr. Ar yra speigo? – Kàs tau dė́s! Šts. Ar daug šį metą obulų? – Kàs dė́s daug! Vvr. Kàs tau dė́s brangius javus – pusdykiai pardaviau! Ėr. Ar bus garų? – Kas bedė̃s garų J. Kàs čia vestuves dė́jo (nėra jokių vestuvių)! Pl. Kàs jiems dė́jo tuos turtus – kokie buvo driskiai, tokie ir liko! Ėr.
kortàs dė́ti KII335 burti: Cigonė dẽda kortàs Plng.
nė̃ pir̃što nedė́ti
1. visai nepaliesti: Tu be mano žinios nedėk nei piršto an mano vaiką Ml.
2. nė kiek nepagelbėti: Vyras prie jos nė pir̃što nèdeda, reikėjo vaistus leisti – gydytoją kvietė Rm.

nė̃ pirštù pir̃što nedė́ti nieko nedaryti, nepadėti: Ant manęs nesitikėkit, aš nė̃ pirštù pir̃što nedė́siu Gs.
nėrà kur̃ dė́ti labai daug: Kad priaugo burokų – nėr kur dėt! Rm.
nežinóti (neturė́ti) kur̃ aki̇̀s (akių̃) dė́ti sakoma, jaučiant gėdą: Iš gėdos neži̇̀no kur̃ aki̇̀s dė́ti Jnš. Iš sarmatos nežinojau kur akis dėti Lp. Senis Burba nežinojo kur akių dėti sp. Iš gėdos neturia kur̃ akių̃ dė́ti Vkš. Iš sarmatos netùri akių̃ kur̃ dė́t Kt. Kur̃ dė́sim akis žu sarmatos? Rod.
niẽkur dẽdamas (dė́tinas) netikęs, blogas: Vaikas nė̃kur dẽdamas – nei gulia, nei nešiojamas (didelis rėksnys) KlvrŽ. Nė̃kur dẽdamas nebliko, kaip apsiženijo Šts. Iš pat mažo nė̃kur dedamà KlvrŽ. Nėkur dėtina merga – slinka, o dar nevaleika Šts.
nórs į aũsį (į sópulį, prie žaizdõs) dė́k sakoma apie labai švelnų, mandagų žmogų: Kas jos šnekumas, meilumas – nórs į aũsį dė́k Jz. Tokia jau lipšnutė – nors i prie žaizdõs dė́k Vlkv. Tat tik prie žmonių ji tokia, o namie ją nors į sopulį dėk V.Krėv.
prie žaizdõs dė́tinas malonus, mandagus: Rodos, prie žaizdõs dė́tini žmonės Ar.
tõ dė́tas tam skirtas: Ta diena tõ dė́ta – važiuokiam, kad ir lyna Plt.
antdė́ti, añtdeda, antdė́jo (ž.) tr.
1. žr. uždėti 1: Šis kailinius antdėjęs ant arklio, apžargu apžergęs ir išjojęs J.Jabl. Oi kad pašersi bėrą žirgelį, antdėk tymo balnelį Kl. Ant to sluoksnio žemės vėl reik antdėti mėšlų S.Dauk. Antdė́jau sviesto ant ropučių, vaikas apsilaižydamas sukirto Vvr. Gardes tas ančdedam, pridedam šieno vežimą i priveržam su karte Lk. Pabalnojo asilą, ančdėjo naštą medžių ir iškeliavo M.Valanč.
^ Avies panešti negaliu, o jautį antdedat VP7. Anos galva velniuo žadėta, tik neančdėtà Pvn.
| refl. tr.: Antsidėjęs ant sprando nešiau pintinę I. Čia reik taukų antsidė́ti KlvrŽ.
ǁ refl. tr. užsimauti: Rūtų vainiką kaip vėdarą antsidė́jusi Plng.
ǁ refl. apsitraukti: Rasa buvo antsidė́jusi tą naktį Šts.
ǁ uždengti (stogą): Antdė́jo skardos stogą ant trobesio Sr.
2. duoti priedo: Atsiskaitė kaip žmogus ir pūrą rugių antdė́jo Vvr.
3. sudrožti, sukirsti: Aš tai ir añtdedu arkliui votegą, bet muštinos nemušu Lkž.
◊ ant liežùvio gãlo antdė́ti paragauti: Tik ant liežùvio gãlo antdė́su – neskanėjos mun Šts.
kakliniñką antdė́ti ant sprándo prispausti: Kakliniñką žmoguo andė́jo an sprándo Jdr.
apdė́ti, àpdeda, apdė́jo tr.
1. apkrauti (kuo) aplink ar iš viršaus: Rūsį apdė́k šiaudais J. Kapai gražiai apdėti̇̀ (aptaisyti) Rdm.
| Kad aš taũ būtau mažą dernele apdė́jus (pakasus po žeme)! Arm.
| refl. tr., intr.: Apsidėję apsibuvę visus pašalius – nesusitvarkot Šts. Kad apsidėjęs knygom – kada ir beperskaito! Grž.
| prk.: Esu vaikais apsidėjusi (turiu daug vaikų), negaliu eiti pri darbo Šts.
ǁ refl. Kp apsimauti: Apsdėk kepure Mlt. Palčiuku apsivilkęs, kepkele apsdė́jęs Prng.
ǁ refl. apsitraukti, aptekti: Jau gal vėl mala, kad upėj vanduo taukais apsidė́jęs Ds. Apipylė (nubėrė) lūpas, paskui šašais apsdė́jo Ad.
| Man skaniausias tik apsidė́jęs (vos pradėjęs virti) [kiaušinis] Šmn.
ǁ refl. apaugti: Stogas kerpe apsidė́jo Šts. Gerai šerama kiaulė veikiai apsideda lašiniais Varn.
2. aplenkti (knygą): Mano visos knygos apdė́tos Knv. Neapdė́tos knygos greit plyšta Švnč.
3. nustatyti (kam) kokią prievolę: Žemę apdė́jo dideliais mokesčiais Grž. Ir mokesčiais ta vieta ne teip buvo apdėtà Vlkš.
| Knygos siunčiamos tik už gyvus pinigus ir apdėtu mokesčiu (užmokama per paštą) rš.
4. paskirti (kuo): Katras patikdavo, tuoj apdėdavo vyresniuoju V.Kudir.
5. refl. pasiversti, apsimesti: Kam da durnium apsi̇̀dedi, manai, kad niekas nesupranta? Ds.
6. suvalgyti: Visą bandelę duonos apdė́jau Nč. Dviejuose bliūdą apdė́jom Vlk.
7. apgauti: Kad apdė́jo čigonas su arkliu! Žln.
| refl.: Tiek apsidė́jau, bepirkdamas šitą žemę, kad nereikia geriau Trgn.
8. Slnt euf. apteršti: Paukščiai apdė́jo pradalges Brt.
atidė́ti, ati̇̀deda, atidė́jo tr.
1. K padėti (atgal į buvusią vietą): Atidė́k atgal, ką iš ten paėmei J. Atidėk kalaviją tavo ing vietą savo GNMt26,52.
| Jis bylojo: „Atdėk ją (ranką) vėl antina (į antį)“ BB2Moz4,7.
ǁ padėti (į šalį): Nepastebėjau, kada tėvas pastūmė knygą ir atidėjo į šalį plunksnakotį rš. Atdėk (atmesk) (viršuje išvilk) tavo greikštumą nuog savęs BB2Moz33,5.
| refl. tr.: Atsidė́k sau blynų, bo neliks Pc.
ǁ atmatuoti: Atidėkime ant AB į abi šalis nuo duotojo taško C lygias atkarpas rš.
ǁ paskirti (kuriam tikslui): Pinigus atidė́ti kelionei DŽ. Atidė́sim porą dienų ir užarsim Rdm.
ǁ sutaupyti: Po kiek vis atidė́siu ir išsimokėsiu Grž.
| refl. tr.: Pinigų atsidė́jęs neturėjau Kls.
ǁ prk. vėl paskirti, grąžinti (į eitas pareigas): Farao tavo galvą paaukštins (pakels) ir atdės tave ingi tavo urėdą BB1Moz40,13.
2. nukelti (į vėlesnį laiką): Atidė́k rytojui savo darbą Dkš. Ar nebūtų galima tą susirinkimą kuriam laikui atidėti? rš. Bylą atidė́ti DŽ. Šalčiui jautresnes kriaušaites atidėti pavasariui (pavasarį sodinti) rš.
3. pridėti kiaušinių (už nedėtą laiką): Višta ati̇̀deda dabar ir nedėtą tarpą Grž.
4. refl. pasitikėti, pasikliauti (kuo): Aš vis ant jūsų atsi̇̀dedu: kada jūs keliatės, tada ir aš Al. Jis visada ant manęs atsi̇̀deda Alk. Ar reikė man juo atsidėt Vlk.
^ Ant Dievo atsidėk, bet ir duonos krepšy turėk KrvP(Kp).
5. refl. J atsiduoti, imtis kokio darbo: Kai turėsiu daugiau laiko, atsidėsiu kurią dieną ir paieškosiu Srv. Aš šiandien atsidėjau laiškus rašyt Kt. Nutarė atsidėti vien mokslui rš. Traidenis ėmė atsidėjęs tiektis į karę S.Dauk. Atsidėjęs (rūpestingai) žmogus dirba Š.
atsidė́jusiai adv. stropiai: Atsidė́jusiai atlikti darbą DŽ. Atsidė́jusiai patikrinti ligonio sveikatą DŽ.
ǁ refl. prisiruošti: Aš kada atsidė́jęs imsiu ir iškasiu šulinį Mrj. Vis nėr kada ateit pas tave, vis neatsidedu Skr.

×dadė́ti, dàdeda, dadė́jo (hibr.) tr.; Sut dėti viršaus, pridėti: Mažu geresnį [dviratį] nusipirks dadė́jęs Šn. Kad galėtume daržinę užbaigti statyti, reikia dar gerokai pri tų trijų šimtų dadė́ti Vkš.
| refl. tr.: Ka truks kelių kapeikų, pats dasidė́k Vlkv.
įdė́ti, į̇̃deda, įdė́jo
1. tr. SD164 įkišti, įstatyti, įguldyti (į vidų): Visuos aviliuos įdė́sme naujų korių Sb. Ton gromaton indė́jo rublį pinigų Al. Įdė́jom žalajai gromulį Pš. Bulves į rūsį įdė́jom Jnšk. Indėjo ranką kišeniun Al. Įdėk jam dar kokį virtinį į torielką Pn. Bei indėk ing pintinį, bei pintinyje atnešk BB2Moz29,3.
| Ten nereikia galvoti, ką rytoj įdėsi į puodą (išvirsi) rš.
| Kad rašysit laišką, prašom ir nuo manęs labų dienų įdė́ti (įrašyti) Skd.
^ Ką piktas įdės, to ir geras neišims S.Dauk. Kam trūksta, neįdė́si (apie protą) Vkš. Ką į dūšią įdedi, nei penki neišims B.
| refl. tr.: Džiaukis, kad gauni, o burnon tai jau pats įsidė́k Sb.
ǁ įmaišyti: Įdė́k druskos į bulves Rdm. Įdėjau gerai mielių – kels ragaišį! Jnšk.
| refl. tr.: Daugiau įsidė́k cukraus [į arbatą] – bus saldžiau Vlkv.
ǁ įduoti ar pasiimti išvykstant: Įdėk sūrio su sviestu kelionėn Ėr. Įdė́k priešpiečių Gs.
| refl. tr.: Valgyk viežlybai, ką sau pietums įsidė́jai K.Donel. Įsidė́k duonos, sūrį, peilį ant kelio (kelionei) J.
ǁ refl. tr. atiduoti laikyti (pinigus): Jis turi pinigų bankoj įsidė́jęs Jnšk.
ǁ refl. imti laikyti patalpoje: Karvė į kūtę įsidėjo, nebėr nė parūgų pradaruo Šts.
ǁ Grž pasodinti (į kalėjimą): Jį į kalėjimą dabar deda, įdėjo J.Jabl.
ǁ surišti: Arkliai į geležinius pančius įdėti Grž. Indėk kojas tavo pančiuosna jos SPI373. Jonas … saituose … buvo indėtas DP17. Įdemi į pančias R25.
2. tr. R113 įstatyti, įtvirtinti (tam skirtoje vietoje): Kam įdėjai žemus langus? KlvD7. Įdė́k stalui naują koją Ėr. Iškirmijo lubos pirtelei, reiks naujų įdėti Jnšk. Įdė́jau kirviui kotą Kvr. Dirbdins grėblužį, įdės kotužį JV379.
| Kai indės kas kitus dantis (iron. išmuš), tada priturės liežuvį Trgn.
^ Tavo liežuvis šunie žadėtas, o tau įdėtas Šts.
| refl. tr.: Įsidė́jo naujus dančius ir valgo Pn.
ǁ įtaisyti (austi): Dabar mat įdė́jo, tik nėr kada aust Jnšk.
| refl. tr.: Audeklą įsidėjo, tik neturi kada austi Ėr. Įsidėjau trečią pastovą austi Rdm.
3. tr. padaryti (kokį ženklą, žymę): Pielai taką reikia įdė́t PnmR.
| Įdė́jo kakton guzą Rm. Kai rėžiau su statiniu par ranką, tai dešrą juodą įdė́jau Skr.
| refl. tr.: Griuvau nu lovos, guzą įsidė́jau Ėr.
4. tr. išspausdinti (kame): Jo straipsnio redakcija neįdėjo, netiko rš. Aš tave į laikraštį įdėsiu Pn.
ǁ įrašyti: Aš ten kelius sakinius įdėjau J.Jabl.
5. tr. panaudoti, paskirti: Meistrai visą didį meną savo statulon įdėjo A.Vencl. Būtų gerai išarti tą kelmyną, bet gaila tiek darbo įdė́ti Jnš. Nuo kiekvieno įdėto darbo priklausys pasisekimas rš.
ǁ suteikti, duoti ką nauja: Įdėjo vaikuo Jono vardą Šts. Ji žmogų tik užžvelgs ir pravardę įdės Skr.
| Aprašyti visa, ką yra įdėjęs savo gramatika Jaunius į mūsų kalbos mokslą, čia, žinoma, būtų per sunku J.Jabl.
6. refl. įsileisti dėti (kiaušinius): Kad įsidė́jo mūsų vištos, tai kasdien deda ir deda Ds.
7. tr. įsėti: Ar vasarojų jau įdė́jai? Nm. Palauk, kol žiemkenčius įdė̃s Nm.
| refl. tr.: Malkų iš girios, vasarojų įsidė́jęs, gali parvežti Lkš.
8. intr., tr. įkirsti, įmušti: Kai įdė́s tau į kailį, tai ir nebnorėsi išdykauti Brs. Kad įdė́siu tau į užpakalį! Brt. Palauk tu man, aš tau įdė́siu! Skr. Aš tau įdė́siu „neturiu laiko“! (vaikui, sakančiam „neturiu laiko“) Pgr. Kad aš tau įdė́siu vakarėlį, tai žinosi! (besiprašančiai į vakarėlį dukteriai) Skr.
9. tr. R18 paskirti (kuo): Aš jį indėjau abieščiku Lp. Pilies vyru ir rėdytoju Skirmantą įdėjo S.Dauk.
| Neklausykis, paskui įdė́siu (įrašysiu) į svietkus! Kv.
| refl.: Ir buvo toks mandagumas pas juos, kad nei viens neįsidėjos į karalių Bb1Mak8,14.
10. tr. įskųsti: Indė́jo žmogų suvis nekaltą Lkm. Ant visų sakysiu, visus skųsiu, visus įdė́siu Skd. Neįdė́k kito, pats būdamas kaltas Grš.
| refl.: Nieks jo neskundė, jis pats save įsidė́[jo] Gs.
11. refl. tr., intr. įsidėmėti: Įsidė́k gerai, ką tau sakau, kad neužmirštum Lkž. Įsidė́k gerai, kad beatsektum sugrįžti Skd. Perskaitytus dalykus gerai įsidėkit M.Valanč. Aš kelio ilgai neįsi̇̀dedu Rdm. Aš tų jo žodži̇̀ų neįsidė́jau Sr. Aš buvau įsidė́jęs jo veidą Šts.
ǁ refl. susirūpinti: Neįsidė́k taip, liga pareis: esi dikto apgimimo Šts. Neįsidė́k, neįsipilk – vedu nepražūsiva End.
12. refl. apsimesti, nuduoti: Įsidė́jo miegančiu Švn. Neišprast, ar ji durna, ar ji insidė́jus Srj. Jis tik insidėjęs tep dejuoja, o visai neserga Kb. Insi̇̀deda aklas Drsk.
| Jis tyčia insidėjo ligon Srj. Laumė liepė mergaitei insidėt ligon Mrc.
13. refl. pasiryžti, nuspręsti: Motiejus įsidėjo mergaitėms klioštorių įsteigti M.Valanč.
14. refl. susilažyti: Įsidė́kim, kaip išeis, kaip bus J.
15. refl. įgristi: Jau kap mumi šitie antukai šįmet įsidė́jo: tik miežiuose ir miežiuose! Rdm.
◊ aki̇̀s įdė́ti išmokyti: Juos visus išmokslino – aki̇̀s įdė́jo Žml.
bùrną įdė́ti išgerti: Gerai burną liuob įdės Šts.
į gálvą įdė́ti (įsidė́ti) padaryti, kad įsidėmėtų, įsidėmėti: Sunku jam įdė́t į gálvą: sakai nesakai, vis užmiršta Ėr. Įsidėk tu man tas pasakas į galvą! Rm. Aš pasakų daug girdėjau, visas galvon insidėjau O. Įsidė́jo man galvon, kad kultuvas tai spragilas Dglš.
į grõmulį įdė́ti pavalgyti: Eikim į grõmulį įdė́ti Pj.
į kuõdą įdė́ti įsigerti: Motriškės, truputį į kuodą įdėjusios, pradėjo kožna vyrą savo peikti M.Valanč.
į pil̃vą įdė́ti pavalgyti, suvalgyti: Ką į pilvą įdė́si, niekas atskleidęs neskaitys Skr. Ką te apstaisysi tokioj šeimynoj, kai reikia žiūrėt, kad pilvan būt kas indeda Ut. Pilvas – ne drapana: ką įdėjai, tas gerai – nesimato Kp.
į ši̇̀rdį įsidė́ti įsidėmėti: Visi žmonės, pagirdėkit ir į širdis įsidė́kit (d.) Alvt. Atsitikimai visiems į širdį įsidėjo J. Indemi, įspaudžiu širdin SD392.
sukramtýti ir̃ į bùrną įdė́ti; rš duoti gatavą.
ši̇̀rdį įdė́ti (į ką) labai rūpintis (kuo): Į vaiką visą širdį įdė́jo, o dabar tas skersom eina Grž.
išdė́ti, i̇̀šdeda, išdė́jo
1. tr. viską išimti (iš ko): Iš to indo, sūdo išdėk sviestą J. Išdėk, Onute, uogas į bliūdą – tas puodas man bus reikalingas Lkč. Iš skrynios visus daiktus išdė́site į aslą Sr.
| refl. tr.: Viską iš terbelės išsidė́jo ir valgo Grž.
ǁ išmesti: O tą išdėtą ėmė duktė faraono ir išlaikė jį už sūnų savo BtApD7,21.
2. tr. išstatyti, išdėlioti atviroje vietoje: Stalai išdė́ti kieme svečiams Šts. Obuolius išdėjo pasieniais Sr.
išdė́tai adv.:
^ Iš čia visas mūsų gyvenimas matyti kaip išdė́tai (aiškiai) Užv.
| refl. tr.: Išsidė́jo visą tavorą ant stalo Kp.
3. tr. KII70 iškloti (kuo): Suolai buvo lentoms išdė́ti Pln. Tais maigais reikia paklodą išdė́ti Pc. Sienos buvo balto alebastro, žalsvais ir žydrais kokliais išdėtos J.Balč. Raištais išdėtas R113.
4. tr. (daugeliui) surasti paskirtį, panaudoti (kam): Kur jūs tuos bliūdus išdedat? Rdm.
5. tr. iškrauti: Sušilau, kol vežimą išdė́jau Pn.
| refl. tr.: Jis sau gražiai išsikrovė, išsidė́jo vežimą ir vėl išvažiavo Ėr.
6. tr. išskirstyti, nukeliant vėlesniam laikui (mokėti): Išdė́jo [mokesčius] an keturių ratų Srj.
7. tr. uždėti: Diedule, diedule, išdė́k mane in ratų Dv.
ǁ užmauti: Žmuoj išdėj[o] ratą ir vėl važiuoja Lz.
| refl. tr.: Nuimk nuog ma[no] piršto žiedą ir an sa[vo] išsidėk Pls.
8. tr. J sunaudoti, išeikvoti: Nemaža pinigo išdė́jau Lp. Greitai penkis šimtus išdė́si: reikia mielių, reikia cukraus, reikia kito ko Rm. Visą sveikatą išdė́jau, jam dirbdama, o dabar išvarė Rdm. Išdė́kit visą šalimą, išsivanokit: niekas daugiau nebeis į pirtį Jnšk. Taryba nemaža turėjo išdėti pastangų kovai su ta politika rš.
9. intr. dėti (kiaušinius) kurį nors laiką: Kai pradėjo nuo rudenio, tai ligi šiol išdėjo (apie vištą) Rdd.
ǁ Pc galėti dėti (kiaušinius): Višta neišdė́jo – turėjo papjauti Alk.
ǁ refl. Grg bededant (kiaušinius) išsieikvoti: Išsidė́jo vištos, nebededa Šts. Višta išsidė́jus, lengvytė kai pūkas Skr. Kai vištos išsi̇̀deda, eina perėti Ėr.
10. tr. SD117 paslėpti, laikyti: Išdėk šitą vyrą BB1Kar20,39. Atgydė, idant jam pasakytų, kur iždėjo tatai, kas jai buvo duota ant iždėjimo DP196.
11. tr. palaidoti: Jau norim kūną išdėti Mž417. Buvo nukryžiavotas, numiręs ir iždė́tas AK16. Pakasu, iždemi numirusį SD68. Įvyniojo jį ing aną gražią drobę ir iždėjo jį grabe Ch1Mr15,47.
12. tr. smarkiai ką padaryti; išmušti, išdaužyti: Išdė́jo visus langus Srj.
ǁ išpjauti: Išdė́jo šunes visas antis Mrs.
ǁ išminti, išniokoti: Nutrūkę karvės visus daržus išdė́jo Rdm. Pusę valandos vaikė daržuose kiaulę, kuri jam visą užuoganą bulbių išdėjo, nukniso V.Krėv.
ǁ godžiai išvalgyti: Visą bliūdą išdė́jo Lp.
13. tr. pasakyti, papasakoti: Išdė́k tu dabar man, ką anas kalbėjo Slk. Kaip man vienas senolis pasakojo, taip ir aš jums išdėjau M.Valanč. Kolei vargus išdėjau, tai ir vakaras Ad. Tą tiesą pasakėčia išdėsim J.Jabl.
ǁ išdėstyti: Pačioje romano pradžioje autorius išdeda visas savo tezes K.Kors. Pamėginsiu bent kiek pateisinti čia išdėtą savo nuomonę J.Jabl.
ǁ pasakyti ką nemalonaus, išdrožti, išrėžti: Nueisiu ir viską jam išdė́siu akyse Slm. Drąsiai viską išdėjau išdėjau – o ką jis man padarys Lkč. Aš jam viską išdė́jau, ką tik turėjau Lš.
ǁ apkalbėti, išplūsti, suniekinti: Kai negirdi, ans tave visokiais žodžiais išdeda Vvr. Išdė́jo blogiausiais žodžiais Jnš. Taip išdė́jo, taip išdirbo, kad šuva mėsos neėstų Sln. Truputį kuo neįtiksi, tai tave išdės paskutiniais žodžiais Vkš. Barėsi, vis vienas antrąjį per šykštuolį ir begėdį išdėdams LC1878,2.
14. tr. išromyti, iškastruoti: Atejo, išdė́jo kumelius Lp.
◊ į šuñs dienàs (į kójos aũtą) išdė́ti labai išplūsti, visai suniekinti: Pala, aš ją išdė́siu į šuñs dienàs Alk. Ji užpuolusi išlojoja, į šunies dienas išdeda Žem. Išdė́ti ką į kojos autą BŽ474.
kortàs išdė́ti paburti: Ar moki kortas išdė́ti? Šv.
širdyjè išdė́ti įsidėmėti: Eš išdemi tavo žodį mano širdyje BBPs119,20. Sena giesmė apie septynis žodžius …, kuriuos kožnas krikščionis savo širdy kaip didį ir brangų lobį tur išdėti Mž445.
nudė́ti, nùdeda, nudė́jo tr.
1. nuimti (nuo ko), nukrauti: Kas yra ant stalo, viską nudė́kit ant suolo Lp. Karūną karališką nùdest, o ašutine ir maišu apsivelka DP586.
| refl. tr.: Užsidėjęs vaikas koją ant kaklo ir nebegali nusidė́ti Kp.
ǁ nuvilkti, nurengti: Nudėjo tada nuog savęs rūbus našlystės savo Ch1Moz38,14.
2. Užv daug pridėti (ko), nukrauti (kuo): Visus stalus valgymais nudė́jo Vlk. Prieš jo akis buvo didelis žemės plotas, kupstais nudėtas LzP. O ir privažiavo pilnas dvaras svetelių, dėjo nudėjo visas klėtis balnelių Ml. Šįmet mes daržą storai mėšlu nudė́jom Jnšk.
ǁ išdėlioti: Takeliai gražiomis plytelėmis nudėti rš.
3. surasti (kam) tinkamą vietą ar paskirtį: Kur nudė́stava turtą mirus J. Kur anus nudė́tum, jei ne mokykla Grd.
| refl.: O kur nusidėjo sesulės, niekas man nepasakė V.Krėv. Kur anas nusidė̃s nedarbujęs, gatavi karveliai neskraidys Arm.
ǁ išleisti, nuduoti (už vyro): Rūpinosi sengalvėlė, kur nudės dukrelę LTR(Srd).
4. J nukišti, prapuldyti: Pati nežinau, kur peilį nudė́jau Vlkv. Kur nudėjai mano skarelę? PnmR. Oi žirge, žirge, žirgeli šyvas, kur tu nudėjai mūsų brolelį! KrvD63.
| refl.: Kur mano raktai nusidė́jo (dingo)? Brt. Kur tas bernaitis nusidė́j[o]? Azr.
5. sukrauti: Jis taip gražiai nùdeda stirtas, kad išrodo kaip nukirstos Všk.
ǁ dedant, kraunant nukreivinti: Na ir nudė́jai vežimą – visai ant šono! Rdm. Tas vežimo šonas nudė́tas (didesnis, išleistas) Pc.
6. paskirti, nustatyti (kokią prievolę, tvarką): Nudėjo pagalvinį mokėti po septynis rublius nu žmogaus Plng. Toks disciplynas nudė́tas, ir turi klausyti Šts.
7. Šts nukelti į vėlesnį laiką, atidėti: Veseilią mielai nudė́tų ant pavasario Rdm.
8. refl. išsieikvoti dedant (kiaušinius): Anksti pradėjo vištos dėti, tai greit nusdė́jo Vj. Po žiemai [bičių] motinos silpnos, anos greit nusi̇̀deda Vdn.
9. užmušti, nužudyti: Gailėdavosi, kad jo ten kaip šuns nenudėjo J.Avyž. Su akmeniu vištą ant vietos nudė́jo Ll. Vieną užpuoliką nudė́jo ant vietos Jnš. Nudemi, nužudau R11.
^ Guli kaip nudė́tas Brt. Nusidžiaugė kaip mešką nudėjęs PPr397. Vienu šūviu, taip sakyt, tris zuikius nudėjai A.Vien.
ǁ refl. nustipti, padvėsti: Jų šįmet nusidė́j[o], o tokia gera karvė Rdm. Du paršiukai auga gerai, o vienas nusidė́jo Krs. Kad nebūt nusidė́jęs arklys, tai mes kitap gyventum Pns.
ǁ nupjauti (pievą): Ir nudėjau gražiai su samanom [pievą]! Lp.
10. pašalinti iš pareigų, atleisti: Būsiu nudėtas nuog urėdystės BtLuk16,4.
11. apkalbėti, apšmeižti, suniekinti: Kam tu jį, žmogelį, taip nùdedi, kam apkalbi? Jnšk. Jis geras, tik žmonės jį nùdeda Ut. Davatkos ir geriausią žmogų nùdeda Ėr. Visaip jūs mane nudė́jot (visokių kaltybių išradote) Kp.
ǁ intr. nukalbėti niekus: Kad vis kalbėdamas nùdeda Grž.
ǁ suversti (kalbant): Ant to nudeda, kad kningų nėr, ir nemokos, neit į klesą Šts. Tu pati vyrelį nutrotijai, o ant perkūno bėdą nudėjai Tvr.
12. refl. SD301, R365, K padaryti ką bloga, nusižengti, nusikalsti: Nusdė́jai tu man, vaike! Ktk. Jis tur būti nusidė́jęs, kad toks liūdnas rymo J. Ir mes … nusidėję slapomės ar kartais šen bei ten bėginėjam K.Donel. Bijau motinėlei senai nusidėti NS1116. Žmogus pigiai gal paklupti, nusidėti BPII222. Kas nusidẽst, atleidžia … nusidė́jusiam DP113.
^ Kas nusidėjo, bijos ir vėjo VP23.
13. refl. apsimesti, nuduoti: Nusidėjo nieko nežinąs Lp. Jis nusidėtų nežiniom, ale mato, kad visi supranta Grš. Nusidemi papykęs, nuliūdęs, linksmas R28.
14. refl. Vlk atsitikti, įvykti: Nežinia, kap čia nusidė̃s Gs. Pažiūrėsiu, kas čia nusidė̃s Vlkv. Kažin kap jum vestuvės nusidė̃s Mrj.
15. refl. pasitikėti, pasikliauti: Žmogus ant Dievo nusi̇̀deda Klt.
16. refl. prarasti viltį: Nereikia nusidė́ti, tai ir pasveiksi Slk.
17. nuteršti, apteršti: Langai [musių] nudėti baltais taškeliais rš.
◊ juokai̇̃s nudė́ti nepažiūrėti rimtai: Jo pykčio nesuprasi, anas visa juokai̇̃s nùdeda Vžns. Protingas juokais nudeda [priekabes] Vaižg. Jis viską juokai̇̃s nudė́jo Al.
kortàs nudė́ti išburti: Ale nenudė́jo kortų! Lp.
nuo kójų nudė́ti parmušti: Nudė́jau gražiai nuo kójų Lp.
padė́ti, pàdeda, padė́jo
1. tr. R205 paguldyti, pakloti, pastatyti kur: Maišus padėjau ant aruodo Mlt. Padėk peilį, kur radai Ėr. Padė́k daugiau šiaudų po pasoste Gs. Padė́k duonos, sviesto, ir tevalgo Vvr. Ir padeda ana valgyti vyrui LTR(Žg). Padė́k antim gert Grž. Esat po nosia padėti, ir valgykit Šts. Prietelius mano iš kelio atėjo pas mane, o neturiu ką jam padėti (ko duoti valgyti) GNLuk11,6.
| Per upę padė́jo ąžuolinį tiltą Lz. Kur labiau purvynas, padė́k kokią lentą (kad geriau būtų vaikščioti) Gs. Kirvis jau padėtas yra prieg šaknių medžio BPII240.
^ Kaip padė́si, taip ir atrasi Žg. Nepadėjęs neieškok VP33.
| refl. tr., intr.: Kur pasidė́jai šeivas, ten ir ieškok Vb. Aš paėmiau tavo duoną, kur buvai girioj pasidėjęs J.Jabl. Nėr kas pasi̇̀deda [vežime, po pasėstu] Ds.
| Plaukai pasidėję an pečių (ilgi) Šts. Nu obulių šakos ant žemės pasidėjusios (nulinkusios) Vvr.
ǁ būti, užimti vietą: Visa Azija padėta žiemių pusrutulyje Vr.
ǁ nusiimti nuo savęs, nusivilkti: Gulbė sparnelius padėdavusi, sūnų nuprausdavusi, papenėdavusi ir vėl išskrisdavusi J.Jabl.
| refl. tr.: Pasidė́k sermėgelę, juo našiai galėsi dirbti Skd. Pasidė́k nuo pečių pavakarius! Rdm.
ǁ refl. tr. atiduoti laikyti (pinigus): Jis turi bankoj pasidė́jęs tūkstantį Ėr.
ǁ palikti (kam): Padė́k žiemai rūtų Rdm.
| refl. tr.: Tuos pinigus skarelei pasidėk Grž. Kitiem metam tik baranką galiam pasidė́t Bsg.
2. tr. surasti (kam) tinkamą vietą ar paskirtį: Nežinau, kur reiks arkliai padėt Sdk. Geri šiemet linai, kur ir bepadėsim! Šts. Tėvas neturė[jo], kur jį padėti BsPIV8.
| refl. tr., intr.: Peludėn pelus pasi̇̀deda Nmn. Kur aš josiu, kur sustosiu, kur aš jaunas pasidėsiu? Grž. Iš nuobodumo nežinojau kur pasidėti V.Kudir.
| Nori įsigyti ben kokią palaikę trobelę, kurioj galėtų pasidėti (gyventi) M.Valanč.
ǁ refl. dingti, prapulti: Kur pasidėjo tavo turtas? Grž. Kur avytė pasidė́jo, tai nežinia, tik lenciūgą rado Plm. Kur toja puikybė jūsų pasidėjo? A.Baran.
3. tr. įstatyti, įtvirtinti tam skirtoje vietoje: Padė́k pamušalą – bus drūtesnis Rdm. Vatos reikėjo storiau padė́t po pamušalu Ėr. Mūrų tavų fundamentai padė́ti buvo DP609.
| refl. tr., intr.: Naujus puspadžius pasidė́jo Jnšk. Grindai pasidė̃s (bus grindys įdėtos) Aps.
4. tr. įrašyti ar įspausti (kokį ženklą): Mano draugai kaip vienas padėjo parašus po Stokholmo atsišaukimu A.Vencl. Jonai, eikš čia, padė́k parašą An. Antspaudą padėti rš. Ponas padavė pasą ir paprašė konsulo padėti vizą J.Balč. Balsė i, padėta pirm a, e, o, u, yra minkštinančiu ženklu S.Dauk.
5. tr. pateikti tekste: Bet kuomet jo brolis Gimbutas bus miręs, to nėra raštuose padėta S.Dauk. Idant malonus skaitytojas žinotų, kas gromatoje buvo rašyta, aš čia ją padėsiu visą Blv.
6. tr. nustatyti, paskirti: Prancūzų žemė padėjo muitą nuo svaro [tabokos] po aštuonis muštus mokėti S.Dauk. Padėjo jam ant meto algos 150 auksinių M.Valanč. Ant to žirgo kainą aš padė́siu – šimtą raudonųjų užmokėsiu Ktv. Ištarnavęs metus padėtus Rp. Kaip valdžios padėta, taip ir pildyk M.Valanč. Kaip didei buvo gerbamos bitės mūsų krašte, rodo mums įstatymai, apei jas padėti S.Dauk.
ǁ paskirti, lemti: Jau man tep ir padėta – tik darbuik ir darbuik kap juodas jautis Nč.
7. tr. išleisti, sunaudoti: Daug padė́jo pinigų, kol pastatė namus Rm. Nepirkit tos baidarės, tik pinigus padė́sit Skr. Visą savo uždarbį padėjau tiems reikalams Žem. Padė̃s ir jis sveikatą, taip dirbdamas Jnšk. Daug darbo padė́si, kol mokslą išeisi Pšl. Daug vargo padė́jo, kol visus ant kojų pastatė Grž. Daug laiko an korių padė́m Dglš. Visą dieną padė́jau, miežius veždamas Rm.
ǁ pagadinti: Padė́jai čeverykus šitam purvyne Al.
ǁ sutašyti, išvalgyti: Ka reiktų į darbą eiti, lėkštelę košės padė́tumi kad nu Lkž.
8. tr. R išskirti iš savęs (kiaušinį): Višta kiaušinį padė́jo J.Jabl. Viena [musės] patelė gali padėti keletą šimtų kiaušinėlių rš.
^ Pirma negu katė kiaušinį padės rš.
| refl. tr.: Kregždės pasidėjo po penkis kiaušinius rš.
ǁ neilgai dėti (kiaušinius): Kiek padėjo ir vėl nustojo Grž.
9. tr. pasodinti: Kiek pūrų padė́jo bulvių? Bt. Jei mažesnis plotelis, ans i su lopeta bulves padeda Lnk.
10. tr. užmušti, nužudyti: Šaudyklė gera, užu šimto žingsnių vietoje padeda rš. Šernus, vilkus eiguliai pàdeda: tie yra iškadingi Smln.
ǁ nugalėti, įveikti: Tu jautį padėtum rš.
ǁ išniokoti: Arkliai kai šoko daržan, tai čystai gražiai padėjo kopūstus Ad. Pulkas žąsų visas avižas padė́jo Švnč.
ǁ refl. B, J mirti: Eik greičiau namo: jau tėvas pasidė́jo Tv. Amtsrots …, pačioj drūtumoj nuoglai pasidėdams, ašarų mums per daug ir raudą didę padarė K.Donel.
| Jau pasdė́jo pats save (nusižudė) Lp.
ǁ refl. pargriūti: Tai kerėpla – lygioj vietoj pasidėjo Klm.
11. tr. paskirti (kuo): Kitą pirmininką padė́jo jau daba metai Sk. Jį ir padėjo į mano vietą Žem. Karalius jį da didesniu padėjo ir labai apdovanojo BsPII236. Ant to tatai padė́tas! Sl.
| refl. tr., intr.: Patys pasi̇̀deda ponais, mes nerenkam Dr. Pasidėjo sau karalių Mc.
ǁ laikyti (kuo): Du iš jų visi vadino išmintingais, trečiasis buvo visų kvailiu padėtas ps.
12. intr. B, R, SD272, Mž10 pagelbėti, suteikti pagalbos: Mes turim padėti vienas kitam rš. Ką gi dirbsi, kad nėra, kas pàdeda Grž. Kitam padė́si, ir tau kiti padė̃s Jnš. Gerai būtų, kad man padė́tumbi Brsl. Padėsiu aš tamstai šienelio grėbti LB156. Jo patarimas padėjo Jnš. Miškas … neprietelių mušti griūdamas padėjęs A.Baran. Studentas ne lavinamas, bet padedamas lavintis rš. Kietelių arbata pàdeda galvai Plng. Dabar nėra, kas padedąs (nėra žmogaus padėti) J.Jabl. Ką nes tei padės žmogui, noris cielą svietą įgytų Ch1Mr8,36. Pagidėk ir mums, pakarnai prašome MKr19.
| refl.: Vieni neišsikulia, reik pasidė́t Pc. Pasidėkime kits kitam susidaryti kuo patogiausias gyvenimo sąlygas Vaižg.
13. intr., tr. nustoti ką daryti, mesti: Padėk, broli, rašyti, imk grėblelį taisyti LTIII414. Par tau gi gal svečiai, tai padė́k darbą Sdk.
14. (sl.) intr. prileisti, tarti: Padė́kim, kad anas savaip padarys Vj. Mūsų linų, padėkime, fabrikai visiškai nebeperka rš.
15. refl. atsiduoti: Aš jau jam pasdė́jus pataikaut Ut. An jo pasdė́jus buvau visą gyvenimą Dbk. Ka an to esi pasidė́jęs, gali i pri to senio nueiti Jdr.
ǁ refl. įsitikėti: Par daug ankstie, bobel, an vaikų pasidė́jai Krš.
16. refl. apsimesti, nuduoti: Jam pritariau, kvailiu pasidėjęs Snt. Čionai gul, badu pasidėję brš.
17. intr. euf. priteršti: Vaikai čia jau padė́jo Slnt.
◊ aki̇̀s padė́ti imti smalsiai žiūrėti: Visi į jį aki̇̀s padė́ję Gs. Kur gražus daiktas, tę visų akys padė́tos Šmk.
ant juõko padė́ti išjuokti: Pàdeda žmogų ant juõko, rodos, kad taip ir reikia Vvr. Kam reik žmogų ant juoko padėti! Plt.
ant savę̃s pasidė́ti imti gyventi savarankiškai: Ant savęs ans lig šiol dar nėr pasidėjęs MitI70.
padė́k Diẽve Jrb, Vlkv sakoma sveikinant dirbantį.
Diẽve padė́k Grž sakoma atsisveikinant su išvykstančiais. ×
dū̃šią padė́ti žūti: Dū̃šią savą padẽst už prietelius savus DP207.
gálvą padė́ti
1. žūti: Mylimasis už tėvynę galvą ten padėjo Mair. Žinau, jog čia reiks ma[n] padėt galvelę LTR(Rs).
2. atsigulti, išmiegoti: Žmogaus sūnus netur kur savo galvą padėtų NTLuk9,58.

gyvýbę (gývastį, gyvãtą) padė́ti žūti: Nejau tu nežinojai, kad galiu gyvybę padėti LTR(Kltn). Kiekvieną valandą gyvastį už ją padėtų Svn. Padėsiu gyvatą maną del pasaulio DP508.
į šãlį padė́ti nė nelyginti: Prieš naminį visus padė́k į šãlį (daug prastesni) Alk.
į šuñs dienàs padė́ti labai išplūsti, visai suniekinti: Reikėjo tau jį į šuñs dienàs padė́t, kad nė į akis daugiau nesirodytų Skr.
káilinius padė́ti imti smarkiai dirbti: Čia, brolau, teks káilinius padė́ti, jei nenorėsi priš kitus apsijuokti Šv.
kaip padė́ta daug, gausu: An kitos vasaros bus kaip padėta obuolių Užp.
liežùvį pa(si)dė́jus įdėmiai (klausyti): Kai pasaką sako, visi padė́ję liežuvius klauso Ėr. Ir klauso, liežuvį pasidėjęs NžR.
po kójų padė́ti brš padaryti nugalėtoju.
rañką padė́ti (po kuo) pasirašyti: Padė́k savo rañką po šituo dokumentu Alv.
rankàs padė́ti mesti darbą, nustoti dirbus: Padeda rankas i klausos tų žodžių Akm.
rañką padė́jus ant širdiẽs nuoširdžiai: Padėję ranką ant širdies paklauskime savęs V.Kudir.
šáukštą padė́ti mirti: Ta jau padė́jo šáukštą Šlv.
vi̇̀ltį padė́ti pasitikėti, pasikliauti: Tavimp viltį padėjom SGI10.
atpadė́ti intr. už pagalbą atsilyginti pagalba: Dėkui, kūmule, kad man padėjai rugelių pjauti, ir aš tau atpadė́siu Rod.

×dapadė́ti (hibr.) tr. Rod pagelbėti: Ką tu man padėsi – nedapadėsi Zt.
pripadė́ti intr. pagelbėti, suteikti pagalbos: Susigrūmus pačiai jočiai su neprieteliais, pėstieji anai pripadėjo S.Dauk. Ka vyrs pripadė́tų, o aš viena nėko Šts. Misliau eit padėt grėbt, ale ką aš te pripadėsiu Rod.
užpadė́ti
1. tr. įtarti: Gal jinai neužpadės mane, kad aš baltus siūlus užturėjau slapta J.
2. refl. tr., intr. laimėti, pelnyti: Skūpumu nedaug užsipadė́si J. Kam tu užsipadė́si, kad tris obalius pavogsi, t. y. kam atsigausi J. Ką tę papjovęs [gaidį] užsipadė́si Pc.
pardė́ti, par̃deda, pardė́jo
1. refl. atsidėti (kam), labai rūpintis (kuo): Ans amžinai parsidė́jęs ant vaikų Ds. Parsidė́jęs ant darbo, ką jis gera gali matyt Ds. Tėvelis vis parsidėjęs ant tų didelių pelnų Vaižg.
2. refl. susirasti sau tinkamą vietą: Niekur neparsi̇̀dedi, taip ir eini kai eržilas per tvoras Ds.
3. refl. išsieikvoti bededant (kiaušinius): Višta parsidėjusi mažai verta V.Piet.
4. tr. parmesti, partrenkti, parmušti: Toks piemuo – vyrą pardė́jo ant žemės! Ėr.
| refl. tr.: Misli, baronas negali žmogų parsidėt? Krsn.
pérdėti
1. tr. perkelti (iš vienos vietos į kitą): Pérdeda iš rankos rankon Lp. Tėvas su vyresniu sūnum pérdėjo skrynią kampan Ds. Visų batvinių nepárdėsi, liks ir rytojuo Užv.
| refl. tr.: Pérsidėk rietimus savo kuparan Ds. Pérsidėk ant kito peties, jei tas pavargęs Grž.
ǁ įdėti kitą, pakeisti: Pérdėk kirvakotį, ką čia baksėsi sulūžusiu Sdk.
2. tr. dėti į tarpą: Perdorius pérdėk tarp diegų J.
3. tr. perkelti (per ką): Nespėji žmogus kojos per slenkstį pérdėt, ir vėl bėk, kap akis iššutęs, darban Nč.
4. tr. padėti skersai: Per upę yra pérdėtas lieptas Sb.
| refl. tr.: Ant pečių turėjau persidėjęs lanką, rankoj nešiaus strėlas J.Bil.
5. intr., tr. per daug įdėti, įkrauti: Pérdėjo druskos (persūdė) Rm. Sunkiai nepérdėkit rąstų (kad arkliams nebūtų per sunku) Lp.
| refl.: Negerai, kai druskos pérsideda Krok.
ǁ permokėti: Mokėdamas už karvę, perdėjo penkis litus Sr.
6. intr., tr. padidinti ką vaizduojant, per daug pasakyti: Marti párdeda, motina nekalta Skr. Kalbėk, bet neperdėk Slm. Anas visur pérdeda, ne tik kalboj, bet ir darbe Ds. Pérdėtas pavojus DŽ.
pérdėtai adv.: Jis perdėtai kalbėjo rš.
7. tr. nustatyti: Įstatymus protingus perdėjo S.Dauk.
ǁ paskirti: Ant kiekvienos perdėjo vyresnį, džekonu vadinamą M.Valanč.
8. refl. Ggr išsieikvoti dedant (kiaušinius): Višta pérsidėjo (kiaušių) ir pastipo J.
9. tr. primušti: Naktims nevaikščiok, o kas nors tave párdės Skr.
10. tr. papasakoti, išdėstyti: Nueik, tu jam viską gražiai pérdėk Lp. Párdėk reikalą Šts.
pradė́ti, pràdeda (pradẽda DP216), pradė́jo
1. tr. dėti pro šalį: Patamsy dėjo ir pradė́jo pro šalį Sb.
2. intr., tr. R, K imti daryti, duoti pradžią: Vaikas pradėjo lankyti mokyklą šešerių metų rš. Didžioji Spalio socialistinė revoliucija pradėjo naują erą žmonijos istorijoje (sov.) rš. Širdis pradėjo magstytis iš blogų kalbų J. Dėti pradėjo, bet kana kaip bebengs S.Dauk. Jau tuoj lapai pradės kristi Pn. Gal po pietų vėl pradė̃s lyt Pš. Pradė̃s braižytis žmonės ankstainiais J. Rytais pràdeda pašalti Rm. Ką tu čia vienas pradė́si (ką vienas padarysi) Alk. Nue[jo] akėt – nemoka pradė́t Tvr. Aust – nei pradė́t (visai nemoka)! Rdm. Meluoti nemoku, o tiesos – nė pradėt B. Tas bernas jau iš baimės nežino ką pradėti BsPIV20. Ar užteks to sūrio, gal kitą pradė́t? Ėr. Pradedantiems rašytojams nebuvo įmanoma rasti savo kūriniams leidėjų P.Cvir. Ana lietuviškai pràdema giedot Brsl. Pradema eit darban Ad. Prademi kariaut SD71. Tamęjag varde prademę visus veikalus mūsų DP253. Kūnas mano pradest drebėti BBJob21,6.
^ Ger[iau] est nepradėjus, neng nepabaigus B. Ne tas vyras, kurs pradeda, bet tas, kurs pabaigia rš.
| refl.: Rudenio kūlimas prasi̇̀deda Šd. Tada šilas nubunda, visa yra tyla, prasideda pamažu šventa dienos byla A.Baran. Jau prasidė́jom šieną pjauti Grž. Nemoku su plūgu nė prasidė́t [arti] Šts. Prasidės tuoj linai mint Trs. Pradestisi suguldymas sąbalsinių pirm balsinių Mž14.
| Kiek mun vargo buvo: prasidė́jau kaip pempė ant kęselio Štk.
ǁ tr. užmegzti gemalą: Juk mane nuodėmėj motina pradėjo SGII23. Ir aš visą svietą pradėjau, alba pagimdžiau BB4Moz11,12.
| refl.: Aš griekuosu prasidėjau, ir griekuosu pagimdė mane augyvė mano BPII269. Tasai, kurs užgimdamas būru prasidė́jo, gėdėtis vyželių būriškų neprivalo K.Donel. Visos žmonės nuodžiose pradẽstis DP461.
ǁ refl. imti augti, rastis: Kai prasidės dilgynės, mažiau kiaulėm miltų reikės Ėr. Šįmet anksti prasidė́jo uogos Vlkv.
| Pradedamųjų mokyklų bus dabar daug daugiau J.Jabl.
3. refl. turėti reikalų (su kuo), užsiimti (su kuo): Su juo neprasidė́k: jis sumezga ir atmezga Jnšk. Su tokiais nereik prasidė́ti, vaikali KlvrŽ. Neprasidė́k su vaikais Skdv. Mes su šnapše neprasi̇̀dedam (negaminame), bijom Šts.
^ Su juomi prasidėk, pupų rėtį pasidėk Sim.
4. tr. pajėgti padėti (kiaušinį): Kolgi mūsų višta visa diena deda ir nepràdeda Ds.
išpradė́ti intr. imti ką daryti: Neišpradė́siu sakyt, ba ašaros byra užsiminus Prng.
pridė́ti, pri̇̀deda, pridė́jo
1. tr., intr. R priglausti (prie ko): Tik pridė́jai peilį, ir nupjauja Gs. Nespėjo galvos prie paduškos pridė́t – ir miega Rdm. Pridė́jo ausį prie durų (klauso) Dkšt. Ausis prie žemės pridėjęs klausė BsPI16. Medum pridėkie, greičiau prisuks [votis] Lp. Pridė́ti ranką prie kepurės (sveikinantis) NdŽ.
| refl. tr.: Merga, nosinę prie lūpų prisidė́jusi, ir švaipos, žiūrėdama ant vaikiukų J. Anys prisdė́[jo] [šautuvą] kiškį šaut Tvr.
2. tr. prikrauti: Pridė́jai pilną bliūdelį košės Jnšk. Jis pilnus dubenis pridė́jo mėsos NdŽ. Ryšulys sunkus, lyg būtų akmenų pridė́tas NdŽ. Pilną daržinę vasarojaus pridė́jom Pšl. Kad mes pridėtum nor vieną šalinę šieno Azr. Prikrauju, pridemi eldiją SD127.
^ Dėk grūdą prie grūdo – pridėsi aruodą LTR(Lbv).
| refl. tr.: Avilio važiuojant, reikia prisidė́t daug šiaudų Pc. Laivui reikėjo prisidėti anglių rš. Medžių naštą prisidė́k ir nešk J. Prisidė́jai kišenes obuolių Jnšk.
ǁ įmaišyti, ištirpinti: Druskos pridėjus, gal srėbti NžR.
| refl. tr.: Prisidė́jo tiek cukraus, ka jau per saldu Gs.
3. tr. duoti, suteikti: Rūpesčiai sveikatos nepri̇̀deda Vlkv. Baimės tadang mumus pridẽst DP6.
4. tr. priskirti: Mus pridė́jo pri Plungės Pln. Daba Kazariezas pridė́jo pri Šerpaičių Varn.
| Erdvilą karvedžiu pakėlė, kuriam padėtojus pridėjo S.Dauk.
5. tr. įstatyti, įtvirtinti tam skirtoje vietoje: Pridė́k mano sijonui padalką Rdm. Tik pridė́jo puspadžius, ir vėl skylės Rdm. Pridėjo alkūnėje lopą Sr. Tas žmogus su pridėtõm kojom (medžiakojis) Grž.
6. tr., intr. padidinti kiekį, padauginti: Nor jau nemažas vežimas, ale da pridė́k kelias gabanas Dbk.
^ Kai pri̇̀dedi – mažiau, kai atimi – daugiau (duobė) Jnš.
| refl.: Prisidėjo dienos R417. Dar viena burna prisidė́jo (naujas valgytojas atsirado) Grž.
ǁ tr. duoti papildomai: Algos pridė́ti NdŽ. Kad jau įdavei pinigus, tai gal dar pridė́si kokį litą viršaus Jnšk.
^ Kad pavogė arklį, pridėk ir balną M.
ǁ tr. susumuoti: Prie dramblio kainos pridėk vežimo išlaidas, tai susidarys tokia suma J.Balč.
ǁ tr. suteikti dar ką nors gera: Ką ten bepridė̃s veizdėti į lavoną J. Ką pridės anims visa ta iškilmė? brš.
| refl.: Kas man prisidė̃s, kad aš ten važiuodamas peršalsiu Alv.
ǁ tr. pridurti kalboje: Tu vieną žodį pasakei, o kits dešimt pridėjo NžR.
ǁ įterpti kalboje ką išgalvota, pameluoti: Jis kalbėdamas daug pri̇̀deda Jnšk. Vis anas pri̇̀deda, nepasakys nepagražinęs Dbk.
| ekon.: Mokslas apie pridedamąją vertę (vertės dalį, kurią pagamina samdomasis darbininkas ir kuri viršija darbo jėgos vertę) yra kertinis Markso ekonominės teorijos akmuo rš.
7. tr. panaudoti, išleisti (kam): Prie tų namų dar daug reikės pridė́ti [pinigų], kol jie atsistos Jnšk. Kol pabaigėm, pridė́jom daug darbo Bt. Nepridėjus darbo, vos erškėčiai su usnėmis težels M.Valanč. O jau sveikatą esi pridė́jęs (netekęs sveikatos) su tais vaikais KlvrŽ.
8. tr. daug prigaminti (kai kurių valgių): Tris statines kopūstų pridė́jom (priraugėme) Rdm.
| refl. tr.: Daug kilbasų prisidė́jom Jnšk.
9. tr. daug padėti (kiaušinių): Kad pridėjo vištos kiaušinių, tai tik valgyk! Kp. Bičių motinėlė per dieną gali pridėti apie 1500 kiaušinėlių rš.
| refl.: Parduok tuos kiaušinius, perėt da prisidė̃s Kp.
10. refl. imti ką daryti, pradėti: Mažas, o jau prisdė́jo art Vrnv. Po nedaugį, po nedaugį, bernėkas maž prisidės art Arm. Po nedaugį prisidė́jau ūtaryt lietuviškai Vrnv.
11. intr. sušerti, sukirsti, užduoti kam: Aš tau kai pridė́siu, tai daugiau nenorėsi! Trgn. Pridėjo jam lig ligos Šts. Sūnus papykęs išgriuvo ant žemės, rėkia, o tėvas priėjęs dar jam pagaliu pridė́jo Ėr.
12. tr. sulyginti su kuo: Šito arklio nepridė́si prie ano! Pn. Pridė́si mat, – kur ta karvė, kur ana Kair. An ją nepridė́t nė vienos – nei gražumu, nei rimtumu Trgn. Šiandien daug šilčiau, nepridė́si prie vakar Rm. Visa žemė …, pridė́ta platausp dangausp, yra kaip mažiausias punktelis DP579.
| refl.: Prisidės mat jis prie Antano! Krkn. Da ir geras pjovėjas į jį neprisdė̃s: taip papjaut reikia arklio sveikatos Trgn.
13. refl. prisijungti, pritapti (prie ko): Prie jo prisidėjo ir kiti valstiečiai V.Mont. Neprisidė́k prie tokių išdykėlių Gs. Prisidėsiu ir aš: jūs arklys ir vežimas, mano arklys Rdm. Prie dainos prisidėjo Anskis ir Naujokytės I.Simon.
| Prie gripo vaikam dar ir plaučių uždegimas prisidė́jo Grž. Ši aplinkybė prisidė́jo, kad jis buvo išteisintas BŽ407.
14. refl. atsirasti jaunikliui: Laukiame by dieną atsivedant. Jau turėjo praeitą savaitę prisidėti I.Simon. Iš nakties radom prisdėjusį teliuką Kb.
15. priteršti: Lovą pridė́jęs ir išėjęs Slnt.
◊ grãšį pridė́ti įsikišti (į kalbą): Mat ir jis savo grašį pridėjo Grž.
gálvą (gyvýbę) pridė́ti žūti: Turėtų galvą savo pridėti BPII63. Kiti visi tą naktį gyvybę savo pridėjo S.Dauk.
káilio pridė́ti gauti mušti: Reikėjo káilio pridė́ti NdŽ.
nei̇̃ pridė́ti, nei̇̃ atim̃ti kaip tik, tiksliai: Įstatymas aiškus – nieko nei pridėsi, nei atimsi J.Jabl. Pasakė, kad nė atim̃t, nė pridė́t Grž.
nei̇̃ (nė̃) pir̃što nepridė́ti
1. nieko neveikti: Sėdi be darbo, nei piršto neprideda Rdm.
2. nepaliesti: Žiūrėk, nė pir̃što prie jo nepridė́k Grž.

pir̃štą pridė́ti kiek padirbėti: Kad būtų nonts pir̃štą pridė́jus! Rd.
prãkaito pridė́ti pasidarbuoti: Prakaito nepridėjęs, gero nepadarysi S.Dauk.
rañką pridė́ti
1. pasirašyti (po kuo): Prie to rašto ranką savo pridėjo Žemaičių storasta ir daugel kitų M.Valanč.
2. kepštelėti, suduoti: Vos rañką pridė́jau, ir pradėjo kriokti Vvr.

rankàs pridė́ti bent kiek padirbti: Nė rañkų nepridė́jo, o nori, kad pasidarytų Gs. Pridėjai nepridėjai rankas prie darbo ir jau sakai, kad nusdarbujęs Nč. Ar tai vienas muilas skalbia, reik rankàs pridė́t (trinti) Skr.
šùniui kójas pridė́ti veltui suvaikščioti: Tegu ir ji šùn[iui] kójas pri̇̀deda Skr.
úodegą pridė́ti pakliūti į nemalonią padėtį: Neik, pridėsi kaip katinas uodegą LTR(Pp).
žỹgių pridė́ti privaikščioti: Kiek aš žỹgių pridė́jau, kol tas popieras gavau Skr.

×razdė́ti, ràzdeda, razdė́jo (hibr.) tr. Lz sukrauti, sudėti: Biržyne razdė́[jo] ugniakurį i svilina meitelį Brsl.
sudė́ti, sùdeda, sudė́jo
1. tr. R420 suglausti: Taip meilingai galvas sudė́ję sėdi Jnšk. Verkiat, rankeles sudė́ję, rytas vakarėlis Gs. Jis koją ištiesė, pasukinėjo, kaulus į vietą sudėjo I.Simon. Sudė́k nagines, ar lygios Grž. Ar ištarsi „pupų“, nesudėjęs lūpų? PPr308.
| refl. tr.: Vaikščiojo, rankas užpakalyje susidėjęs rš. Tada atsilsėsiu, kap an krūtinės rankas susdėsiu (mirsiu) Arm.
ǁ sulankstyti, suklostyti: Sudė́k gerai, skarytės kertelių nesumainyk Rm. Aš sudė́siu kelnes, o tu išprosyk Skr.
| refl. tr.: Ana visuomet nešioja plaukus susidė́jusi (susisukusi) į kuodą Vvr.
ǁ sunarstyti: Po vakarienės ji paklojo Elenai ant sofos, o savo dukteriai įnešė sudedamą lovelę rš.
| refl.: Mano centrafūga senobinė, ne teip susi̇̀deda Ėr.
ǁ sudaryti, sujungiant dalis: Kiekviena sluoksnis yra sudėta iš sriuogų S.Dauk. Žmogus … yra iž tūlų dalių sudė́tas DK126. Pagrindinė medvilnės sudedamoji dalis yra celiuliozė rš. Iš atidės dirbk, sudėk dėtą prie dėto, kas prie ko priguli J. Varpelės iš dvilyčių žiedelių sudėtos šluotele, varpa arba keke rš. Akmenų sudėta tvora Plv.
| Vaikinas buvo gražiai sudėtas (nuaugęs) rš.
| Toks ir skaitytojas – žodžio niekaip nesudeda (neperskaito) Vvr.
| lingv.: Sudedamasis sujungimas rš.
| refl.: Metalai susideda iš daugybės kristalų rš.
2. tr. mat. surasti skaičių sumą, atlikti sudėties veiksmą: Du skaičius sudė́ti DŽ.
3. tr. įstatyti, įtvirtinti tam skirtoje vietoje: Nelygius dantis grėbliui sudė́jai Kt. Sudė́jau virbalus į kardis, ir vėl kaip naujos Vvr.
| refl. tr.: Kiti skubėjo prieš šalčius susidėti langus naujose trobose J.Dov. Auksinius dančius susidė́jo Grž.
4. tr. sužymėti: Ir sudėjo numarus į liežuvius ir į galvas LB180.
5. tr. sukrauti: Sudė́jau vežimą kap trobą Vrn. Sudė́k šieną į kiauges, kad nesulytų Ėr. Į daržinę da galėsim sudė́ti tris vežimus [dobilų] Kt. Mano visas šienas jau sudė́tas [kupečiuos] Slm.
| Sudė́jau į skrynelę visus daiktus NdŽ.
| prk.: Prikalbėjo ligonį, idant skolą savo sudėtų (perkeltų) ant sūnų M.Valanč. Pilną bliūdą kruopų sudėjo kaip už ausies (išvalgė godžiai) Vj.
| Karves į dobilus sùdeda (riša, gano) Plng.
| refl. tr., intr.: Jų susidėta daiktai ir išvažiuota J.Jabl.
| Pamergavo ilgai, tai ir kraitį susidė́jo Rdm. Visą turtą savo rankom susdė́jo (užsidirbo) Lp.
| Aš tai nesusi̇̀dedu (nedrįstu) eit kieman, babkos nepasikepus Ml.
| Kumelėms susidės šiokie (pavargs lytotą dieną) Žem.
| prk.: Viską susidėjo į savo nepaprastą atmintį rš.
ǁ sutaupyti: Išleisti visuomet lengviau kaip sudė́ti Up.
^ Ką tėvelis sudėjo dūsaudamas, tai sūnelis praleido klykaudamas Sim.
| refl.: Susidėjo truputį skatikėlio, nusipirko trobalę Žem. Vaikas buvo susidė́jęs jau ligi tūkstančio Bt. Tokias algas ėmei, reikėjo susidė́t ant senatvės Skr.
ǁ surinkti pinigų (kam): Sudėjo jo draugai jam an kelio šeštoką BsPIV6. Visa draugija jį šelpdavo sudėtais pinigais rš.
ǁ refl. prk. susiklostyti (aplinkybėms), susidaryti: Gyvenimo aplinkybės taip buvo susidėję, kad neleido man pažinti K.Būg. Juodu galvojo apie savo taip susidėjusį gyvenimą A.Vien. Ką padarysi, kad teip susidė́jo Grž.
6. tr. sukurti: Ir apie laisvę bus daug dainų sudėta S.Nėr. Mokyti gražesnių dainų sùdeda, ką čia tos mūsų Srv. Kam sudėjot daug dainelių, – kas dainuos be manęs? LTR(Plv). Sudėki mums giesmę, kuria mūsų širdys gyvens V.Myk-Put. Gražių sùdeda dabar vaikam knygų Rm. Ėmė galvoti, kokią turėtų sudėti pasaką J.Balč. Susėdus visai šeimynai aplink stalą, pasisekė sudėti šiek tiek globingą laišką I.Simon. Gražiai sudė́jo melą (pamelavo) Ėr.
| Priesaiką sudėjau (prisiekiau) rš.
7. tr., intr. Rt nustatyti, paskirti: Sudėjo kareivius šerti Trk. Anie sudėjo terminą, lig kol reiks tarnauti Užv.
ǁ sutarti: Mes nesudė́jom, kada atvežti Jnšk. Sudė́jom veseilią Dv. Jie sudėjo laižybas (susilažino) Rm.
ǁ suteikti ką nauja: Sudė́jo vardus kaimam pagal šunis, pagal žąsinus Ar.
8. tr. sunaudoti: Senus raiščius sudėjom į pamušus Dr.
ǁ išleisti, paskirti: Visi pinigai į namus sudėti Grž. Visas savo pajėgas ir talentą sudeda jie bendrajam reikalui rš. Sudė́jo daug pinigėlio, kol išsistatė Jnšk.
9. tr. pagaminti (kai kuriuos valgius): Dabar nesudedu didelių sūrių Trgn. Sūris sudėtas SD263. Šiandien reikės dešras sudė́ti Rz. Porą kelbasų sudė́jau Švnč.
| refl. tr., intr.: Nebuvo žarnų, tik kelias kilbasėles susidė́jau Jnšk. Žiemai kopūstų susidė́jom Krs. Kažin gal susidė́jo sūris? Kp.
10. tr. padėti (kiaušinių): Erelis … lizdą pataisė, sudėjo kiaušinius, pradėjo perėti PP11. Drugelis sudeda kelias dešimtis kiaušinėlių rš.
^ Tuomet pamatysi, kai gaidys kiaušinį sudės Btg.
| refl. tr.: Pempelė susidėjo kiaušinėlius šlakuotus J.Jabl.
11. intr. sušerti, sukirsti: Sudė́jau arkliui gerai botagu ir išmoviau pro vartus Jnšk.
| refl.: Šunes susidė́jo (susipjovė), tai mažiukas didžiulį nuėmė Vlk.
12. tr. sulyginti (su kuo): Kap sùdedi, tai toki vasariniai [rugiai], toki žieminiai Lp. Nei nesudė́t, kap jis valgo (daug mažiau už kitus)! Lp. Sudė́jai tu – kur mūsų žmogaus gyvenimas, kur pono! Trgn. Kur tu sudė́si mūsų daržus su klebono! Ėr.
| refl.: Aš su juo bėgt nesusi̇̀dedu (jis greitesnis) Rtn. Tu su juom nė kokiame darbe nesusdė́si Ml. Su jaunu senas nesusidė́si Gs.
13. tr. sujungti, suvienyti: Evangelistos Baltramiejų sudẽst su Filypu, kad vardus apaštalų ižskaito DP623.
| refl.: Susidė́ję kuls Pc. Susidė́ję į turgų važiuosime Rdm. Atsargiau bus į didesnį būrį susidėjus bėgti, nekaip taip vienoms Pt. Lietuviams reikia to ir to – susidėkime ir taisykime! V.Kudir. Šviesus karaliūnaiti, ar nesusidėtum su manim gert! BsMtI184.
| Kaip susidė́jo (susikibo) muštis, tai nors vandeniu liek Arm.
ǁ refl. draugauti, susidraugauti: Kam tu susi̇̀dedi su visais piemenimis? Skd. Susidė́jo su tais vagiliais ir pakliuvo Vvr.
ǁ sutuokti: Kad nesudėsi tuoj mano žodžiu šito vaiko su mūsų dukteria, tai aš pargrįžęs tave nužudysiu (ps.) rš.
| refl.: Jau pusantrų metų bus, kaip mes susidė́jom Jnšk. Jau su viršum dvidešimti metų, kaip susidėję, dar blogo žodelio vienas antram nepasakėm Žem.
ǁ refl. sueiti kartu gyventi be santuokos: Jie susidė́ję gyvena Rdm. Jei nenori tokios – nevesk, taip susidėję gyvensim P.Cvir. Viena duktė susidė́jus gyvena Ktk.
14. tr. sugalvoti: Ot protas – nesudė́jo kas toliau daryti Grž.
| refl.: Susidė́k galvoj, kap sakyti turėsi Lš.
ǁ pramanyti, išgalvoti: Kas ten jį regėjo, kap sumušė, tai tik sudėta Lp. Išsivilko reikalą sudė́jęs Krš.
| Baimė nesudėtà (didelė) mane paėmė Nt.
sudėtai̇̃ adv.: Šalta buvo nesudėtai̇̃ (labai šalta) Gršl.
15. refl. impers. pasirodyti: Tau susi̇̀deda gal – nei jau tep buvo, nei ką Ml. Tau tik taip susidė́jo Ut. Jam tik susidė́jo, kad šitas žmogus matytas Dgl. Kaip jai susi̇̀deda galvoj, teip ir sako Sdk.
◊ aki̇̀s (blúostą) sudė́ti užmigti: Dėdelė visą naktį nė akių nesudėjo A.Vien. Nespėjau akių̃ sudė́t, ir vėl atbudau Krkn. Per kiaurą naktį nesudė́jau akių̃ Ldk. Aš per visą naktį savo akių nesudėjau B. Vos sudėjo bluostą, jau ir nubunda rš.
danti̇̀s ant lentýnos sudė́ti badauti: Dabar jam tik dantis sudėti ant lentynos ir laukti, kol galas ateis Nč.
gálvas sudė́ti daugeliui žūti: Ir kas išskaičiuos juos visus, sudėjusius galvas už laisvę, už laimingą ateitį J.Balt.
ginklùs sudė́ti DŽ pasiduoti.
į káilį sudė́ti primušti: Sudė́jo į káilį kaminšluostai ir paleido Šts.
į ši̇̀rdį sudė́ti įsidėmėti: Ką bernelis kalbėjo, širdelėn sudėjau Kb.
pirštùs sudė́ti (su kuo) sulygti: Nė vienas nesudėjom su Dievu pirštų, da nežinom, kaip bus Sln.
rankàs sudė́ti
1. imti dirbti išvien, pasigelbėti: Sudė́kim rankàs! Lp.
2. susituokti: Mergele mano, jaunoji mano, kada sudėsim baltas rankeles LTR(Kltn).
3. nieko neveikti: Kad sėdėč, rankas sudėjus, tai nieko ir neturėč Ut. Niekur neina, sėdi namie, rankàs sudė́jęs Jnš. Mes turime dirbt, nesudėdami rankų (nepaliaujamai) sp. ×

rõdą sudė́ti sutarti: Su sesule, su viešnele rodelę sudėsiu KrvD81.
ši̇̀rdis sudė́ti sutuokti: Dvi širdys sudėta, žiedai sumainyta Rd.
vi̇̀ltis (vi̇̀ltį) sudė́ti tikėtis, viltis: Į proletariatą, į jo augimą revoliucionieriai turi sudėti savo svarbiausias viltis (sov.) rš. Šeimyna, netekusi valdono, visą savo viltį dabar sudėjo ant likusios kunigystės V.Piet.
ži̇́edus sudė́ti susituokti: Vai sakyk sakyk, grožybe mano, kada sudėsim žiedelius savo LTR(Plv).
žodžiùs sudė́ti susitarti tuoktis: O Petronės su Joniuku sudėti žodeliai NS1378. Su našleliu meilius žodžius nesudėk nesudėk LTR(Šln).
uždė́ti, ùždeda, uždė́jo
1. tr. SD164, R pastatyti, užkrauti (ant ko): Uždėk puodą ant suolo Prl. Uždė́ti tiek aukštai šiaudai nelengva Jnšk. Uždė́k ant ėdžių šieno doklą Ėr. Išeidamas dar arkliams uždė́k [pašaro] Up. Da uždė́k malkų, tegul dega ugnelė Ėr. Uždė́k tų lašų ant danties, gal pereis [skaudėję] Gs. Išdirbk gerai, mėšlo uždėk, ir pamatysi, kaip augs J.Paukš.
| Uždės sniego (pasnigs), galėsiam važiuoti su rogėms Dr.
| Duonos vienos nevalgysi, ant jos reikia uždė́t (užtepti) Skr.
| Ar ilgai būsi tą skarmalą uždėtas (apsirengęs tuo skarmalu)? Rm. Suplyšęs, nė pirštui uždėt sveikos vietos nerastum Ds. Uždėjo savo rankas ant jų Mž122.
| prk.: Jis nešiojo mūsų ligas ir sau uždėjo mūsų sopulius BPI417.
| refl. tr.: Ažsidė́jęs ažupakalin rankas ir eina Ds. Neša jis naštą, užsidėjęs ant pečių J. Užsidėk balną ir jok Ėr. Užsidė́jo akuliorus ir skaito Gs.
| prk.: Jis tą bėdą pats ant savęs užsidė́jo Lš.
ǁ užmauti: Kepurę uždemi R39. Ir uždė́jo ant galvelės rūtų vainikėlį (d.) Slk. Tu uždėsi ant jo galvos auksiną karūną BBPs21,3.
| refl. tr., intr.: Užsidė́k kepurę! Pn. Šventė – užsidė́k skriblių (skriblium) Vlkv.
ǁ refl. aptraukti (kuo) paviršių: Ant pieno grėjimas užsidė́jęs Slm. Paskui užsidės balta puta Pc. Ledas buvo užsidėjęs Sz. Ant žaizdos šašas užsidėjo Ldk. Užsidėjo ant akies plėvutė, ir nebematau Zp. Pūsliukė užsideda, ir eina vanduo Klvr.
ǁ patiekti valgyti: Uždėk stalą, tuoj vyrai ateis pietų Slm.
2. tr. prikimšti, užkišti (už ko): Spalius uždė́jo už lentų Sr.
| refl. tr.: Karaliūnas tą kiaušinį užsidėjo už ančio (ps.) Brt.
3. tr. užmokėti į skolą: Aždė́k až man [pinigus], paskui ataduosiu Ktk. Ir ažu mane aždė́k penkius rublius Sdk.
4. tr. įstatyti, įtvirtinti tam skirtoje vietoje: Ratai gatavi, tik ratlankes reik uždė́ti Gs. Uždė́k kirvakotį tam kirviui Ėr. Persiuvo paltą ir uždė́jo naują apikaklę Gs. Ant dešinio bato uždėtas didelis lopas I.Simon.
| Medinį tiltą uždė́jo Krš.
| refl. tr., intr.: Velenas užsi̇̀deda ant gembių Vlkv. Vilius užsidėdavo stačią apykaklę ir pasirišdavo šlipsį I.Simon.
ǁ refl. tr., intr. Šl užsitaisyti (austi): Užsidė́jau šiandien audimą aust Skr.
5. tr. įrašyti ar įspausti (kokį ženklą): Uždėjęs šį antrašą Jn. Vaitas uždė́jo pečėtį Gs.
6. tr. užtverti, užstatyti (kuo): Reikė gerai aždė́t paršelis, kad neinšokt an aveles Sdk. Užukasė ir akmenais uždėjo, kad ji neišlįstų MPs. Uždėk ranką, kad vė[ja]s žvakės neužpūstų Šts.
| Verkė mergelė, veidą rankomis užsidėjusi (užsidengusi) rš.
ǁ užimti vietą, užkrauti: Visą šalinę kviečiais uždė́jom Mrk. Uždėjau stiklinę su sviestu ir nebturiu, iš ko arbatos gerti Šts. Aždė́jau pusę šalinės šituo vežimu Ktk.
ǁ užkišti, užsklęsti: Uždė́k velniui duris, tai jis įlįs per aukštinį Prl.
7. tr. paskirti, nustatyti: Teismas uždė́jo visas išlaidas mokėti Grž. Ar jį bausti, ar geriau pasigailėti ir bausmės jam neuždėti? B.Sruog. Būtinai reiktų uždėti globą girtuoklių turtui rš. Uždemi štropą R326. Kam aždė́ta vargt, tas ir vargsta Ktk. O jei jam pinigai bus uždėti, tada jis tur duoti ant išgelbėjimo savo živato, kas jam bus uždėta BB2Moz21,30.
ǁ suteikti (vardą): Kad kiek, tai tuoj pravardžiuoji, tuoj vardą užùdedi An.
| refl. tr.: Rudilių žmonės užsideda bent kelias pavardes Pl.
8. tr. padidinti kiekį, pridėti: Da uždėk keletą akių – bus per siaura pirštinė Ėr. Kad uždė́jo šalimos [pirty], tai net ausys svyla Jnšk.
ǁ pridėti priedo: Ponas nei vieno skatiko neuždėjo daugiaus mokėti Rp. Kad per žiemą būsiu, turėsi da kviečių uždė́ti Kt.
9. tr. apsėti, užsėti: Kaži kaip čia uždė́sim šįmet laukus, kad trūksta sėklos Skr.
10. intr., tr. užkirsti, užduoti: Kai uždė̃s tau per snukį, tai apsilaižysi Jnšk. Jau tik gerai vagiui uždė́jo Skr. Blakšto uždeda vaikams Žem. Uždė́su bizūną ant nugaros, galėsi tuokart siusti Vvr.
ǁ intr. nemandagiai, šiurkščiai pasakyti, uždrėbti: Aš jam tep uždė́jau, ka tik užkaito Alk. Anas kai uždė̃s, tai šis ir nutilo Klt.
11. tr. paskirti (kuo), išrinkti: Karalius … jį uždėjo kunigaikščiu LB209. Susirinkimas naują apylinkės pirmininką uždė́jo Skr. Mūsų Alyzą buvo sąskaitinyku uždė́ję Vb. Jį visi labai mylėjo ir uždėjo jį vyriausybėn BsPIII107.
12. intr., tr. pradėti: Oras atpuls – snigt ažùdeda Vj. Aždėj[o] akys ašarot, niežtėt Str. Paraudonijo, kai paklausiau, ir kitą kalbą aždė́jo Dbk. Darbas uždėtas R68.
| refl. tr.: Ažsidė́jau darbą kruviną Kzt.
13. tr. užkeikti: Būdavo taip senyboj: pinigus kavoja ir ažudeda, kad nepaimtų kas Klt.
14. refl. KI10 imti bendrauti (su kuo), prasidėti: Su tuo piemeniu užsidė́jo, tai dabar geri [jaunikiai] nė nežiūri Alk. Nereikė nė ažsidė́t su juo, ba žinai, koks anas Skdt. Ta merga neužsideda su vaikiais J. Su juo ažsidė́k, tai ir galo nebus Trgn.
ǁ užsiimti: Kas te ažsidės kelius rozus sodint Skdt. Neužsidė́k su nėkais Užv. Aš ituom neažsidė́jau Švnč.
15. refl. pasiryžti, apsispręsti: Įpuolus Martynienei į didelį vargą, Barbora užsidėjo neišleisti jos iš po savo globos Žem. Užsidė́jau šiandiej nubaigt ravėt daržą Slm.
16. (sl.) tr. įsteigti, įkurti: Miestely uždėta nauja krautuvė rš. Uždėjo didelį kromą emigrantas Daugirdas A1885,118.
| refl. tr., intr.: Užsidė́jo arbatinę, ir prabagotėjo Vvr. Jau Lietuva buvo užsidė́jusi, kai aš gimiau Šts.
◊ ×ãkinius (akulioriùs, akilioriùs) uždė́ti
1. sumušti (kad mėlynės po akių būtų): Nori, uždė́siu ãkinius, tai daugiau nekibsi! Grk. Aš tau akulioriùs uždė́siu! Rdm.
2. sugėdinti: Tokius akilioriùs uždė́jo, kad sarmata ir žmonėm pasakyti Grž.

ausi̇̀s uždė́ti (kam) imti nebeprigirdėti, apkursti: Man ausis ažudėjo Dv. Nuo to ištikimo (sutrenkimo) man ir ausis aždėjo Dsn.
gálvą uždė́ti galą gauti: Kad tu būtai gálvą uždė́jęs! Lp. Nor tu gálvą uždė́k! Srj.
gãro uždė́ti sušerti, užkirsti: Tam arkliui gãro uždė́k, jis mėgsta Grž.
rãsą uždė́ti truputį palyti: Anims užlijo, o mums tik rãsą uždė́jo Ms.

dė́ti, dẽda (dẽsti, dẽma, dė́ma, dė́sti Zt), dė́jo
1. tr. guldyti, statyti: Kam dedi̇̀ puodą prie krašto, nuvirs Pn. Jau dẽda šaukštus ant stalo, tuoj pietūs Jnšk. Dėk kartį, vežimą veršim Ėr. Dė́k į skrynią tą skepetaitę Gs. Ką tu dė́si po šonelių, ką tu po galvelės? J.Jabl. Prie sopės dẽda gyslalapį, kad karštį trauktų Jnšk. Tave pylė baltom putom, mane dė́jo žaliom rūtom (d.) Ml. Prie kokio dė́si arklio, prie tokio jis tiks Lnkv. Kirsime liepelę, dėsme lieptelį Ml. Demi ką kame SD91. Dėk tavo dešinę ranką ant jo galvos BB1Moz48,18. Penktas jam kryžių ant pečių dest DP145. Apvynį rėškiemuo, kvartukuos dėjiemuo LTII104. Per šilą jojau, žoleles roviau, už kepurėlės dėjau BsO258.
| Aš akuliorių nededu (nenešioju) Gršl.
| Plonienė ėmė plaukus pinti į dvi kasas ir dėti ant galvos visai taip, kaip pamariškės I.Simon. Kiek jai metų dedi̇̀ (duodi)? Vad.
^ Ar valgau, ar šalia dedù (nenoromis valgau) Alk. Kas nevirt, tai ir puodan nedėt Alv. Dėk grūdą pri grūdo, pripilsi rakandą VP12.
| refl. tr., intr.: Dė́kis ant pečių maišą ir nešk Gs. Šitie puodai pečiun dė̃sis Ds.
| Dė́kis (tepkis) sviesto, nevalgyk sausos duonos Kp.
ǁ mauti: Žiedinis pirštas – žiedą ant jo dema Lz. Aušružei auštant, vainiką pyniau, saulužei tekant, ant galvos dėjau J.Jabl. Senesniais metais veliumo jaunajai nedėjo Dr.
| refl. tr.: Dė́kis kepurę ir eik Pn. Pinkisi vainikėlį, dė́kisi ant galvelės JV634.
ǁ duoti ar imti išvykstant: Marti duonos dėjo į valią, t. y. daug pridėjo į kelionę J.
| refl. tr.: Jis dẽdasi pusiauryčio – eis pjaut šieno Ėr.
ǁ žengti: Namiejūnas tylomis žiūrėjo į baltuojantį dulkėtą vieškelį ir plačiai dėjo žingsnius rš.
ǁ įmaišyti, ištirpinti: Kava saldi, lyg cukraus dė́ta Ėr. Ar druskos į barščius dė́ta? Pc.
^ Gardūs kopūstai, kap du medu dė́jus Lp.
| refl. tr.: Dẽdasi daugiau cukraus, kad būtų saldesnė arbata Jnšk.
ǁ skirti (pinigus), mokėti: Ir aš dedù tris šimtus rublių, kad teisybė LB250. Dẽma ir pinigų ant stalo Ad. Dė́k šimtelį ant stalo, vesk žirgelį iš dvaro Kp.
ǁ J.Jabl sodinti (į kalėjimą).
ǁ refl. trauktis kuo, darytis paviršiuje (ledui, plutai ir kt.): Pirmiausia atšalo paviršius, ir ant jo palaipsniui dėjosi standi pluta rš. Jau rasa dẽdasi ant žolės Pl. Jau ledas dedasi ant vandens, pradėjo šalti Vvr. Šašas dẽdas ant nudegimo, pradės gyti Vvr. Pradeda niežas dė́ties KlvrŽ.
ǁ dengti: Daržinė supuvo, stogo nèdeda Btg.
2. tr. rasti kam tinkamą vietą, patalpinti: Nuspirkęs gyvulį, turėk kur ir dė́t Trgn. Klausinėjau mielą tėvą, kur man dėti bėras žirgelis Kp. Ar žinai, kur vagį deda? KlvrŽ. Dukryte mano, jaunoji mano, kur dėjai vainikėlį? JD76. Nebėra kur dẽda (nebėra vietos) Vb. Kur dėjai pirštines? Rdm.
| refl.: Kur sūnus dėsis, kur jis dings? J. Tėvas taip paėmė vaikus į nagą, kad tie nežinojo kur dė́tis Jnš. Na, o kurgi dė́sies, dirbam, vargstam Brž. Sykį taip ma[n] ranką gėlė, kad nežinojau nė kur dė́tis Šk. Miega ir miega, kur jis dẽdasi, tas miegas? Ėr. Kai šilta, kumelėm nėr kur dẽdas Ds. Demiesi kur SD266. Kur galėčiau dėtis? R205.
ǁ turėti kur padėjus, laikyti: Šepečius ant lentynos dedù Gs.
ǁ rasti kam paskirtį, pritaikyti: Vienas batelis nėr kur dẽdamas, reik ir antro Šts. O kur aš naktį dėsiu, kai dieną miegosiu? Ut. Kur dė́si tą vaiką, reik leist ganyt Gs. Ar pardavei karvę? – Kur dė́si nepardavęs, nėra kuo šerti Rdm.
| refl.: Kur dė́siesi, jei neisi mokytis Kt.
ǁ kelti: Teateinie, už sykio dė́su į septintą [klasę] Pvn.
ǁ refl. dingti: Kur dė́jos mano adata, tai ir pati nežinau Krd.
3. tr. statyti, įtvirtinti tam skirtoje vietoje: Jau šalta, reikia langai dė́ti Kp. Gryčia gatava, tik durys tebėr nedė́tos Kp. Jau grindis dẽda – tuo leis gyve[n]t Vlkv. Reikia daugiau vyrų pasiprašyt – ryt sparus dė́sime Rdm. Dė́jom namam gerą padamentą Jnšk. Jis gerus puspadžius dẽda Jnšk. Niekas nedest naujo lopinio ant palaikio rūbo BtMt9,16. Viena akis dė́ta (dirbtinė) Ėr. Ligonį dė̃s į gipsą ir išrašys Drs.
^ Žiūrėsme, kai dugnį dė́sme Trgn.
| refl. tr.: Dedúos dantis savo grėbliui Sr.
ǁ taisyti (austi): Jei plonai dedi̇̀ austi, reik plačių nyčių Vn.
| refl. tr.: Dė̃sis ji da cvilikų aust Gs. Ka tik priliksiu kiek laiko, dė́siuos pašukinį Jnš.
4. tr. įrašyti ar įspausti (kokį ženklą): Dė́ti kirčio ženklą DŽ. Dėti parašą rš. Taškas po antraščių nededamas rš. Dėti antspaudą rš.
5. tr. spausdinti (kame): Straipsnį dė́ti į laikraštį DŽ. Žemiau dedamieji latvių ir prūsų kalbos tekstai K.Būg.
6. tr. krauti: Nuvažiavom į balas dė́t šieno Rm. Kai oras atšils, eisim vasarojaus dėti Šk. Eisim dė́ti vežimą Plk. In kluoną rugius dẽda Brš. Dė́k į krūvą žabus Ėr. Antrą pečių dedù (antrą kartą kišu malkas į pečių) Ėr.
| Sniego kad dė̃s, tai dė̃s dar (daug prisnigs) Lp.
^ Kas veža, tam ir deda LTR.
ǁ taupyti: Jis labai piningus dẽda Tn. Atliekančius pinigus jis taupo, deda skatiką prie skatiko I.Simon.
ǁ grupuoti, tvarkyti: [Knygos] lankus (rišant) reikia dėti vieną po kito pagal jų numerių eilę rš.
| prk.: Eidamas jisai visu keliu dėjo sau žodžius, kaip jis kalbėsiąs kunigui, ir bedėdamas taip įnirto, jog ėmė net rankom matažgoti ir kumščiais grasyti V.Krėv. Senų miškai mylėta, tūlon giesmėn dėta A.Baran.
7. tr. nustatyti, skirti: Dė́ti mokesčius, muitus DŽ. Dėti prekėms kainą rš. Pradėjo laužyti įstatymus dėtus Nz. Prakeikimą vėl jumus demi MP98. Kiek dė́si laižybų, kad tavo teisybė? Gs.
ǁ suteikti (vardą): Kūma klausia vaiko motynos, kokį jam vardą dėti Žem. Na, vaikai, kokį vardą dėsma tai lėlei? Žem.
8. tr., intr. didinti kiekį, dauginti: Reikia atimt, o jisai dẽda Lp. Reikia leist akis (mezgant), o ji dẽda Pn. Prašo algos dė́t Sl. Gana, nebedė́kit šilimos, jau ir taip skūrą traukia Pkr. Močia septyniolikos metų dukteriai metus deda, o po dvidešim – mažina LTR(Ds).
| refl.: Tolyn giminė vis didyn dė̃sis Kp.
9. tr. kelti į vėlesnį laiką: Dėjo dėjo – į šventadienį atidėjo Ėr.
10. tr. leisti, eikvoti, vartoti (pinigus, sveikatą, laiką…): Jis tik pinigus dẽda, nieko iš to nebus Gs. Aš dirbu, dedù sveikatą, o jis tik tinginiauja Rdm. Kur jis tuos pinigus ir deda, kad vis sakosi neturįs Grž.
| Dėkiva taboką [rūkyti], atsipūskiva – paguro kojos eiti Šts.
11. tr. gaminti (kai kuriuos valgius): Ji sūrius dẽda, sviestą muša Lg. Kiaulę skerdė, tai kilbasas dėsme Kp. Seniau kindziuką dė́davom rankom, dabar mašina Rk. Dėdama (raugdama kubile) kopūstus, pabarstyk druskos ir kmynų Rdm. Kubilan kopūstus dẽda Brsl.
12. tr., intr. R131 išskirti iš savęs (kiaušinį) (ppr. apie paukščių ir vabzdžių pateles): Vištos kiaušinius dẽda Dkš. Varnos dẽda po penkis ir daugiau kiaušių Sr. Ė maniškė [višta] peržiem dẽda OG317. Desti višta SD186. Vanagui tai vis ir papuola kur dedančia vištelė Sdk. Buvo dedamas laikas (žąsys tuomet dėjo) J.Jabl. Jei višta nedėtų, ir vištyčių neišperėtų VP18. Kiaušinių dėti visų rūšių vandeniniai vėžliai grįžta į krantą rš. Savo kietalukščius kiaušinius krokodilai deda sausumoje, kur užkasa karštame smėlyje rš. Vasaros pabaigoje ir rudenį vorai deda apskritus, balsvos ar gelsvos spalvos kiaušinėlius rš.
| Susibobutavęs (susiraišiojęs) lygu boba dėsianti (gimdysianti) Šts.
^ Kiaušiu nedėtas, paukščiu nelėksi Sim. Nedėtas – ne pautas, neperėtas – ne vaikas Krsn.
13. tr. sodinti, sėti: Po nedėliai dė́sim daržus Alk. Bulvės, šiaurės vėju dėtos, skanios Dr. Pavasarį reikia vasarojų dė́ti Snt. Buvo tuomet vasarojaus dedamas laikas J.Jabl. Dar mano nedė́tas laukas Plv.
ǁ perinti: Laikas būtų dė́ti vištyčius Prk.
14. tr. skirti (kuo): Nemoku nei skaityti, nei rašyti, dẽda mane į karalius Plt. Į šaltyšius tave dė́sim Nm. Ožio daržininku niekas nedės Sln. Kai mane dės viršinyku, tada taip bus, kaip nori Lnkv. O trečią brolužėlį karalium dėjo LTR(Pnd). Dėjo jumus farizeušais DP514.
ǁ laikyti (kuo): Ar tu esi beprotis, ar mane už beprotį dedi̇̀? Krt. Ji buvo gražuole dedama J.Balč.
15. tr. lyginti (su kuo), gretinti (prie ko): Ar tu tą piemenį dedi̇̀ prie manęs? Ėr. Pernykštį vaikėzą dė́si prie to – nė panašumo nėra Grž.
16. refl. bičiuliautis, jungtis, vienytis: Geriau nesidėk su tuo neišmanėliu Upt. Atrado su kuo dėtis – su tuo padauža! Grž. Barė motyną, kad dabotų sūnų ir neleistų dėtis su mužikais Žem. Nereikėjo dė́tis prie vokiečių Rm. Dė́kimės (tarkimės) jam atkeršyti Grž. Nesidėjo į jokias partijas rš.
| Dėkiamos abu po arklį rytoj į turgų važiuoti Šv.
17. intr., tr. apsimesti, nuduoti: Ką juoku dė́ti KII1. Deda negirdu Tvr.
| refl. R: Jis labai aukštu dẽdasi Pn. Dedasi linksmas J.Jabl. Matė ir tėvelis, ir taip pat dėjos nieko nesuprantąs Vaižg. Jis dẽdas ligonis ėsąs KII196. Dẽdasi šventas, o iš tikrųjų tai velnių priėdęs Plv. Nors širdyje džiaugėsi, vienok pikta dėjosi Žem. Jis dėjosi nekreipiąs dėmesio į sesers parvažiavimą rš. Jis dė́josi mano kalbos negirdįs Alvt. Kaip brolis parėjo, tai sesuo dėjos nusiminus BsPI46. Nėku dėjęsis (tartum be priežasties), nuėjau prie kaimyno Kv. Juoku dėjęsis ir gerai mane įmušė brolis J. Juoku dėjusis ir pasakiau Šts. Įprašytas kaimynas ir įėjo tame laike kaip gerti dė́jęsis Skd. Neužilgo, kaži kuo dėjęsis, nuėjo pas Trumpiką M.Valanč. Jie valgo našlių namuos ir destisi ilgai meldžiantys BBMr12,40.
18. refl. SD129 darytis, atsitikti, vykti: Na, kas ten dẽdas, nežinau J. Padabok, kas te dẽdas, kad toks alasas Lkm. Oras nuo to dẽdasi šaltas Zp. Kas dẽdasi po namus? Krkl. Pajutau, kad mano dvasioj kažin kas dedasi V.Kudir. Nesuprantu, kas čia dẽstas Krž. Kaip sviete dẽstis, juk turi žinoti Pgg. Eik, klausinėk tiktai, kas ponų dvaruose destis K.Donel. Kas pas mus dė́jos, kad svetimas niekas nežinotų Arm. Mums nelaimė dė́jos – apvogė Dr. Nežinau, kap tę dė́josi Gs. Veizėsiu, kas dėsis, kaip piningus radau Užv. Dėkis tavo valia! Nz. Kaip destis jumus (kaip gyvenate, ką veikiate)? B. Jam gerai destis R164. Teip destis su velinu (taip atsitinka velniui) SPII70. Kad regėsit tai destantis, žinokit, jog arti yra karalystė Dievo SE2.
19. refl. impers. Vrn rodytis: Kaip tau dẽdas, ar jis gerai padarė? Dglš. Man dẽdas, kad čia kitaip yr Ktk. Širdy dẽdas man, kad pagrįš jisai šiandien J.
20. refl. verstis, manytis: Kaip dėsimės, taip, viskas bus gerai, nesirūpink, Juozeli! Žem. Kaip dė́siuos, taip, bet iš jo pinigų neprašysiu Up. Kaip nedėdamos nesumaniau jiems įtikti M.Valanč.
21. refl. lažytis: Dedamės iš šimto litų, jei neparvažiuos mano tėvas Vdk. Iš kiek dedies? – Galiu koc i iš tūkstančio Krkn.
22. tr., intr. smarkiai ką daryti; trenkti, smogti: Kad dė́jo jam per ausį, net aukštielninkas apvirto PnmR. Kai tik dė́jau su mietu, taip ir sukrito Ll. Tik dedù su votegu, tik dedù, o arklys žarsto (bėga) Šts. Kad dė́jo mune prie žemės, tik dulkės padulkėjo Šts. Dė́jau porą gniaužtinių, ir nustojo rėkti Kt. Viesulas pusę dangčio kad dė́jo žemėn su visomis gegnėmis! Zr. Vagį nutvėrei – dėk toje vietoje, ir gana LzP. Aš tave kad dė́siu (stumsiu) už pakarpos per duris! Lp.
ǁ smarkiai griūti, kristi: Kap aš dė́jau, paskui per visą vasarą sirgau Prn. Vakar vakare tamsoje ėjau, tai kad dė́jau, tai dė́jau Skm. Kad dė́jau ant šono Vl.
| refl.: Ka dė́jaus vidury kelio! Žg. Kad kiek, būčiau dėjęsis į balą Srv. Kad dė́jos nuo arklio, tai tik ką paskėlė Nč.
ǁ refl. virsti (gulantis miegoti): Kad tik po pietų, tai tuoj dẽdasi ir guli Pš. Dėjosi pavalgęs ir gulia Šts. Eik dė́kis ant šieno Klk.
ǁ godžiai valgyti, kirsti: Namo atėjęs, kai dėjau ben penkiolika blynų Ktk. Kaip dėjo atsisėdęs, tai tris bliūdus rūgštaus pieno išsrėbė Ds.
ǁ euf. bjauroti, teršti: Veizu, ans ir bededą̃s! Slnt.
23. intr. smarkiai pasakoti, aiškinti: Jis man dė́j[o] ir dė́j[o] apie savo kelionę Btr. Barbutė pasirėmė smakrą kairiąja ranka ir ėmė dėti S.Čiurl.
ǁ Lš apkalbėti: Ji visaip dẽda, niekina mane prieš žmones Ėr.
| refl.: Vienas ant kito dẽdasi Ėr.
ǁ sakyti ką nemalonaus: Nepatiko kas, tai tuoj į akis ir dẽda Gs.
◊ akių̃ nedė́ti neužmigti: Visą tą naktelę nė akių̃ nedė́jo Gr.
ant juõko dė́ti laikyti pajuokai: Ką čia save dedi̇̀ ant juõko su tais nėkais! Dr.
gálvą dė́ti
1. žūti: Kad ir patys žūsim, galvas jaunas dėsim, bet už mergelę savo atkeršysim V.Krėv.
2. tvirtai užtikrinti, garantuoti: Jis už jį gálvą dẽda, kad nekaltas Pn. Gálvą dedù, jei nenušausiu zuikio Gr.
3. kovoti iki galo: Mes turime parodyti, kad tiesa yra mūsų pusėje ir kad dėl jos mes visi kaip vienas dedame galvą T.Tilv. Vienas iš jų atsirado, už vainiką gálvą dẽda (d.) Ds.
4. atsigulti numigti: Pasisėdu į patvorį – pradėm turu dė́ti gálvą Dov.

į ãkį dė́ti miegoti: Buvau nuvargęs – dė́jau į ãkį mažne lig pietų Slnt. Jis dar in ãkį dẽda Al. Atsiguliau, užmigau ir kad dė́jau į ãkį, tai dė́jau Lnkv. Po pietų dė́jo į ãkį iki pat vakaro Jnš.
į añtį nedė́k negirk (nepagrįstai): Nedė́k į ãntį, per rankovę iškris Kt.
į bùrną dė́ti valgyti: Da nieko burnon nedėjau Dglš. Jau patys nei burnelėn nedėjom [mėsos] Lp.
į dãbą dė́ti (dė́tis) Krok, Smn pažiūrėti; domėtis.
į gálvą dė́ti (dė́tis)
1. dėmėtis: Algirdas daugiau klausydavo senų žmonių ir į galvą dėdavo Mair. Nedė́k į gálvą visų niekų (nesirūpink) Ėr. Ką jam pasakai, viską dẽdas į gálvą Jrb. Nedė́jaus tų dainų į gálvą Grg.
2. rūpintis, jaudintis: Nedė́k į gálvą, pro pirštus leisk Grž. Verkia, kremtasi, dẽdasi į gálvą, dar apsirgs Rdm.

į gálvą dė́tis dingtelėti: Tada jam dėjos į galvą: juk man įsakė uždėti prieskonių S.Dauk.
į griñdį dė́ti šokti: Duokiam į būgną, dėkiam į grindį Šts.
į kešẽnę nedė́k negirk (nepagrįstai): Ir jo nedė́k į kešẽnę Srv. Nei šito nedė́k kešẽnėn PnmR. Kad ir geras, ale kešeniun nedėk (per daug nepasitikėk) Trgn.
į kùpą dė́ti dėmėtis: Tuos žodžius idant kas sau dėtų gerai kupon DP285.
į padùs dė́ti
1. eiti: Nuo ryto pakilęs deda į padus LTR(Žg).
2. šokti: Ka užgrajys, dėsim į padus Vlkv.

į rãgą dė́ti atsigulti, užmigti: Pavalgęs kad dėjau ragan, tai ben dvi valandas išmiegojau Slm.
į ragùs dė́tis ginčytis: Ar tu dė́sies su manim raguosen! Ml. ×
į smer̃tį (smerčióp) dė́ti pražudyti: Po tam piktasis sviets nekurius iš jūsų smerčiop dės BPII129.
į stáibius dė́ti išbėgti: Aš nebsėdėjau, dė́jau į stáibius Ms.
į ši̇̀rdį dė́ti (dė́tis)
1. dėmėtis: Šitai dėkite širdin savo BPI260. Dėkit į savo širdis kožną žodį Sz.
2. B išgyventi, jaudintis: Tik tas ėmė jai dėtis į širdį, kad namiškės moterys, pamačiusios ar pasitikusios ją, šnibždėjosi Žem.

kai̇̃p dẽdam (dẽdama) kaip bebuvę: Ryt tai da kap dẽdam, bet poryt turi ateit! Alk. Dabar pavalgysim pusryčius, o toliau kap dẽdama Klvr. Dar kap dẽdama (ant dvejo) – ateis ar ne, tikrai nepasakė Rdm.
kai̇̃p dẽdamas Šts kas nereaguoja, yra abejingas: Juk ans žmogus ir yr kai̇̃p dẽdamas (ką nori jam daryk, nieko nesakys) Slnt.
kàs dė̃s (dė́jo) sakoma norint ką paneigti: Ar bernas namie? – Kàs tau jį dė̃s, po sodžių laksto! Jnšk. Ar turtingą žentą gavo? – Kàs dė̃s turtus (kàs dė̃s turtingą)! Ėr. Ar yra speigo? – Kàs tau dė́s! Šts. Ar daug šį metą obulų? – Kàs dė́s daug! Vvr. Kàs tau dė́s brangius javus – pusdykiai pardaviau! Ėr. Ar bus garų? – Kas bedė̃s garų J. Kàs čia vestuves dė́jo (nėra jokių vestuvių)! Pl. Kàs jiems dė́jo tuos turtus – kokie buvo driskiai, tokie ir liko! Ėr.
kortàs dė́ti KII335 burti: Cigonė dẽda kortàs Plng.
nė̃ pir̃što nedė́ti
1. visai nepaliesti: Tu be mano žinios nedėk nei piršto an mano vaiką Ml.
2. nė kiek nepagelbėti: Vyras prie jos nė pir̃što nèdeda, reikėjo vaistus leisti – gydytoją kvietė Rm.

nė̃ pirštù pir̃što nedė́ti nieko nedaryti, nepadėti: Ant manęs nesitikėkit, aš nė̃ pirštù pir̃što nedė́siu Gs.
nėrà kur̃ dė́ti labai daug: Kad priaugo burokų – nėr kur dėt! Rm.
nežinóti (neturė́ti) kur̃ aki̇̀s (akių̃) dė́ti sakoma, jaučiant gėdą: Iš gėdos neži̇̀no kur̃ aki̇̀s dė́ti Jnš. Iš sarmatos nežinojau kur akis dėti Lp. Senis Burba nežinojo kur akių dėti sp. Iš gėdos neturia kur̃ akių̃ dė́ti Vkš. Iš sarmatos netùri akių̃ kur̃ dė́t Kt. Kur̃ dė́sim akis žu sarmatos? Rod.
niẽkur dẽdamas (dė́tinas) netikęs, blogas: Vaikas nė̃kur dẽdamas – nei gulia, nei nešiojamas (didelis rėksnys) KlvrŽ. Nė̃kur dẽdamas nebliko, kaip apsiženijo Šts. Iš pat mažo nė̃kur dedamà KlvrŽ. Nėkur dėtina merga – slinka, o dar nevaleika Šts.
nórs į aũsį (į sópulį, prie žaizdõs) dė́k sakoma apie labai švelnų, mandagų žmogų: Kas jos šnekumas, meilumas – nórs į aũsį dė́k Jz. Tokia jau lipšnutė – nors i prie žaizdõs dė́k Vlkv. Tat tik prie žmonių ji tokia, o namie ją nors į sopulį dėk V.Krėv.
prie žaizdõs dė́tinas malonus, mandagus: Rodos, prie žaizdõs dė́tini žmonės Ar.
tõ dė́tas tam skirtas: Ta diena tõ dė́ta – važiuokiam, kad ir lyna Plt.
antdė́ti, añtdeda, antdė́jo (ž.) tr.
1. žr. uždėti 1: Šis kailinius antdėjęs ant arklio, apžargu apžergęs ir išjojęs J.Jabl. Oi kad pašersi bėrą žirgelį, antdėk tymo balnelį Kl. Ant to sluoksnio žemės vėl reik antdėti mėšlų S.Dauk. Antdė́jau sviesto ant ropučių, vaikas apsilaižydamas sukirto Vvr. Gardes tas ančdedam, pridedam šieno vežimą i priveržam su karte Lk. Pabalnojo asilą, ančdėjo naštą medžių ir iškeliavo M.Valanč.
^ Avies panešti negaliu, o jautį antdedat VP7. Anos galva velniuo žadėta, tik neančdėtà Pvn.
| refl. tr.: Antsidėjęs ant sprando nešiau pintinę I. Čia reik taukų antsidė́ti KlvrŽ.
ǁ refl. tr. užsimauti: Rūtų vainiką kaip vėdarą antsidė́jusi Plng.
ǁ refl. apsitraukti: Rasa buvo antsidė́jusi tą naktį Šts.
ǁ uždengti (stogą): Antdė́jo skardos stogą ant trobesio Sr.
2. duoti priedo: Atsiskaitė kaip žmogus ir pūrą rugių antdė́jo Vvr.
3. sudrožti, sukirsti: Aš tai ir añtdedu arkliui votegą, bet muštinos nemušu Lkž.
◊ ant liežùvio gãlo antdė́ti paragauti: Tik ant liežùvio gãlo antdė́su – neskanėjos mun Šts.
kakliniñką antdė́ti ant sprándo prispausti: Kakliniñką žmoguo andė́jo an sprándo Jdr.
apdė́ti, àpdeda, apdė́jo tr.
1. apkrauti (kuo) aplink ar iš viršaus: Rūsį apdė́k šiaudais J. Kapai gražiai apdėti̇̀ (aptaisyti) Rdm.
| Kad aš taũ būtau mažą dernele apdė́jus (pakasus po žeme)! Arm.
| refl. tr., intr.: Apsidėję apsibuvę visus pašalius – nesusitvarkot Šts. Kad apsidėjęs knygom – kada ir beperskaito! Grž.
| prk.: Esu vaikais apsidėjusi (turiu daug vaikų), negaliu eiti pri darbo Šts.
ǁ refl. Kp apsimauti: Apsdėk kepure Mlt. Palčiuku apsivilkęs, kepkele apsdė́jęs Prng.
ǁ refl. apsitraukti, aptekti: Jau gal vėl mala, kad upėj vanduo taukais apsidė́jęs Ds. Apipylė (nubėrė) lūpas, paskui šašais apsdė́jo Ad.
| Man skaniausias tik apsidė́jęs (vos pradėjęs virti) [kiaušinis] Šmn.
ǁ refl. apaugti: Stogas kerpe apsidė́jo Šts. Gerai šerama kiaulė veikiai apsideda lašiniais Varn.
2. aplenkti (knygą): Mano visos knygos apdė́tos Knv. Neapdė́tos knygos greit plyšta Švnč.
3. nustatyti (kam) kokią prievolę: Žemę apdė́jo dideliais mokesčiais Grž. Ir mokesčiais ta vieta ne teip buvo apdėtà Vlkš.
| Knygos siunčiamos tik už gyvus pinigus ir apdėtu mokesčiu (užmokama per paštą) rš.
4. paskirti (kuo): Katras patikdavo, tuoj apdėdavo vyresniuoju V.Kudir.
5. refl. pasiversti, apsimesti: Kam da durnium apsi̇̀dedi, manai, kad niekas nesupranta? Ds.
6. suvalgyti: Visą bandelę duonos apdė́jau Nč. Dviejuose bliūdą apdė́jom Vlk.
7. apgauti: Kad apdė́jo čigonas su arkliu! Žln.
| refl.: Tiek apsidė́jau, bepirkdamas šitą žemę, kad nereikia geriau Trgn.
8. Slnt euf. apteršti: Paukščiai apdė́jo pradalges Brt.
atidė́ti, ati̇̀deda, atidė́jo tr.
1. K padėti (atgal į buvusią vietą): Atidė́k atgal, ką iš ten paėmei J. Atidėk kalaviją tavo ing vietą savo GNMt26,52.
| Jis bylojo: „Atdėk ją (ranką) vėl antina (į antį)“ BB2Moz4,7.
ǁ padėti (į šalį): Nepastebėjau, kada tėvas pastūmė knygą ir atidėjo į šalį plunksnakotį rš. Atdėk (atmesk) (viršuje išvilk) tavo greikštumą nuog savęs BB2Moz33,5.
| refl. tr.: Atsidė́k sau blynų, bo neliks Pc.
ǁ atmatuoti: Atidėkime ant AB į abi šalis nuo duotojo taško C lygias atkarpas rš.
ǁ paskirti (kuriam tikslui): Pinigus atidė́ti kelionei DŽ. Atidė́sim porą dienų ir užarsim Rdm.
ǁ sutaupyti: Po kiek vis atidė́siu ir išsimokėsiu Grž.
| refl. tr.: Pinigų atsidė́jęs neturėjau Kls.
ǁ prk. vėl paskirti, grąžinti (į eitas pareigas): Farao tavo galvą paaukštins (pakels) ir atdės tave ingi tavo urėdą BB1Moz40,13.
2. nukelti (į vėlesnį laiką): Atidė́k rytojui savo darbą Dkš. Ar nebūtų galima tą susirinkimą kuriam laikui atidėti? rš. Bylą atidė́ti DŽ. Šalčiui jautresnes kriaušaites atidėti pavasariui (pavasarį sodinti) rš.
3. pridėti kiaušinių (už nedėtą laiką): Višta ati̇̀deda dabar ir nedėtą tarpą Grž.
4. refl. pasitikėti, pasikliauti (kuo): Aš vis ant jūsų atsi̇̀dedu: kada jūs keliatės, tada ir aš Al. Jis visada ant manęs atsi̇̀deda Alk. Ar reikė man juo atsidėt Vlk.
^ Ant Dievo atsidėk, bet ir duonos krepšy turėk KrvP(Kp).
5. refl. J atsiduoti, imtis kokio darbo: Kai turėsiu daugiau laiko, atsidėsiu kurią dieną ir paieškosiu Srv. Aš šiandien atsidėjau laiškus rašyt Kt. Nutarė atsidėti vien mokslui rš. Traidenis ėmė atsidėjęs tiektis į karę S.Dauk. Atsidėjęs (rūpestingai) žmogus dirba Š.
atsidė́jusiai adv. stropiai: Atsidė́jusiai atlikti darbą DŽ. Atsidė́jusiai patikrinti ligonio sveikatą DŽ.
ǁ refl. prisiruošti: Aš kada atsidė́jęs imsiu ir iškasiu šulinį Mrj. Vis nėr kada ateit pas tave, vis neatsidedu Skr.

×dadė́ti, dàdeda, dadė́jo (hibr.) tr.; Sut dėti viršaus, pridėti: Mažu geresnį [dviratį] nusipirks dadė́jęs Šn. Kad galėtume daržinę užbaigti statyti, reikia dar gerokai pri tų trijų šimtų dadė́ti Vkš.
| refl. tr.: Ka truks kelių kapeikų, pats dasidė́k Vlkv.
įdė́ti, į̇̃deda, įdė́jo
1. tr. SD164 įkišti, įstatyti, įguldyti (į vidų): Visuos aviliuos įdė́sme naujų korių Sb. Ton gromaton indė́jo rublį pinigų Al. Įdė́jom žalajai gromulį Pš. Bulves į rūsį įdė́jom Jnšk. Indėjo ranką kišeniun Al. Įdėk jam dar kokį virtinį į torielką Pn. Bei indėk ing pintinį, bei pintinyje atnešk BB2Moz29,3.
| Ten nereikia galvoti, ką rytoj įdėsi į puodą (išvirsi) rš.
| Kad rašysit laišką, prašom ir nuo manęs labų dienų įdė́ti (įrašyti) Skd.
^ Ką piktas įdės, to ir geras neišims S.Dauk. Kam trūksta, neįdė́si (apie protą) Vkš. Ką į dūšią įdedi, nei penki neišims B.
| refl. tr.: Džiaukis, kad gauni, o burnon tai jau pats įsidė́k Sb.
ǁ įmaišyti: Įdė́k druskos į bulves Rdm. Įdėjau gerai mielių – kels ragaišį! Jnšk.
| refl. tr.: Daugiau įsidė́k cukraus [į arbatą] – bus saldžiau Vlkv.
ǁ įduoti ar pasiimti išvykstant: Įdėk sūrio su sviestu kelionėn Ėr. Įdė́k priešpiečių Gs.
| refl. tr.: Valgyk viežlybai, ką sau pietums įsidė́jai K.Donel. Įsidė́k duonos, sūrį, peilį ant kelio (kelionei) J.
ǁ refl. tr. atiduoti laikyti (pinigus): Jis turi pinigų bankoj įsidė́jęs Jnšk.
ǁ refl. imti laikyti patalpoje: Karvė į kūtę įsidėjo, nebėr nė parūgų pradaruo Šts.
ǁ Grž pasodinti (į kalėjimą): Jį į kalėjimą dabar deda, įdėjo J.Jabl.
ǁ surišti: Arkliai į geležinius pančius įdėti Grž. Indėk kojas tavo pančiuosna jos SPI373. Jonas … saituose … buvo indėtas DP17. Įdemi į pančias R25.
2. tr. R113 įstatyti, įtvirtinti (tam skirtoje vietoje): Kam įdėjai žemus langus? KlvD7. Įdė́k stalui naują koją Ėr. Iškirmijo lubos pirtelei, reiks naujų įdėti Jnšk. Įdė́jau kirviui kotą Kvr. Dirbdins grėblužį, įdės kotužį JV379.
| Kai indės kas kitus dantis (iron. išmuš), tada priturės liežuvį Trgn.
^ Tavo liežuvis šunie žadėtas, o tau įdėtas Šts.
| refl. tr.: Įsidė́jo naujus dančius ir valgo Pn.
ǁ įtaisyti (austi): Dabar mat įdė́jo, tik nėr kada aust Jnšk.
| refl. tr.: Audeklą įsidėjo, tik neturi kada austi Ėr. Įsidėjau trečią pastovą austi Rdm.
3. tr. padaryti (kokį ženklą, žymę): Pielai taką reikia įdė́t PnmR.
| Įdė́jo kakton guzą Rm. Kai rėžiau su statiniu par ranką, tai dešrą juodą įdė́jau Skr.
| refl. tr.: Griuvau nu lovos, guzą įsidė́jau Ėr.
4. tr. išspausdinti (kame): Jo straipsnio redakcija neįdėjo, netiko rš. Aš tave į laikraštį įdėsiu Pn.
ǁ įrašyti: Aš ten kelius sakinius įdėjau J.Jabl.
5. tr. panaudoti, paskirti: Meistrai visą didį meną savo statulon įdėjo A.Vencl. Būtų gerai išarti tą kelmyną, bet gaila tiek darbo įdė́ti Jnš. Nuo kiekvieno įdėto darbo priklausys pasisekimas rš.
ǁ suteikti, duoti ką nauja: Įdėjo vaikuo Jono vardą Šts. Ji žmogų tik užžvelgs ir pravardę įdės Skr.
| Aprašyti visa, ką yra įdėjęs savo gramatika Jaunius į mūsų kalbos mokslą, čia, žinoma, būtų per sunku J.Jabl.
6. refl. įsileisti dėti (kiaušinius): Kad įsidė́jo mūsų vištos, tai kasdien deda ir deda Ds.
7. tr. įsėti: Ar vasarojų jau įdė́jai? Nm. Palauk, kol žiemkenčius įdė̃s Nm.
| refl. tr.: Malkų iš girios, vasarojų įsidė́jęs, gali parvežti Lkš.
8. intr., tr. įkirsti, įmušti: Kai įdė́s tau į kailį, tai ir nebnorėsi išdykauti Brs. Kad įdė́siu tau į užpakalį! Brt. Palauk tu man, aš tau įdė́siu! Skr. Aš tau įdė́siu „neturiu laiko“! (vaikui, sakančiam „neturiu laiko“) Pgr. Kad aš tau įdė́siu vakarėlį, tai žinosi! (besiprašančiai į vakarėlį dukteriai) Skr.
9. tr. R18 paskirti (kuo): Aš jį indėjau abieščiku Lp. Pilies vyru ir rėdytoju Skirmantą įdėjo S.Dauk.
| Neklausykis, paskui įdė́siu (įrašysiu) į svietkus! Kv.
| refl.: Ir buvo toks mandagumas pas juos, kad nei viens neįsidėjos į karalių Bb1Mak8,14.
10. tr. įskųsti: Indė́jo žmogų suvis nekaltą Lkm. Ant visų sakysiu, visus skųsiu, visus įdė́siu Skd. Neįdė́k kito, pats būdamas kaltas Grš.
| refl.: Nieks jo neskundė, jis pats save įsidė́[jo] Gs.
11. refl. tr., intr. įsidėmėti: Įsidė́k gerai, ką tau sakau, kad neužmirštum Lkž. Įsidė́k gerai, kad beatsektum sugrįžti Skd. Perskaitytus dalykus gerai įsidėkit M.Valanč. Aš kelio ilgai neįsi̇̀dedu Rdm. Aš tų jo žodži̇̀ų neįsidė́jau Sr. Aš buvau įsidė́jęs jo veidą Šts.
ǁ refl. susirūpinti: Neįsidė́k taip, liga pareis: esi dikto apgimimo Šts. Neįsidė́k, neįsipilk – vedu nepražūsiva End.
12. refl. apsimesti, nuduoti: Įsidė́jo miegančiu Švn. Neišprast, ar ji durna, ar ji insidė́jus Srj. Jis tik insidėjęs tep dejuoja, o visai neserga Kb. Insi̇̀deda aklas Drsk.
| Jis tyčia insidėjo ligon Srj. Laumė liepė mergaitei insidėt ligon Mrc.
13. refl. pasiryžti, nuspręsti: Motiejus įsidėjo mergaitėms klioštorių įsteigti M.Valanč.
14. refl. susilažyti: Įsidė́kim, kaip išeis, kaip bus J.
15. refl. įgristi: Jau kap mumi šitie antukai šįmet įsidė́jo: tik miežiuose ir miežiuose! Rdm.
◊ aki̇̀s įdė́ti išmokyti: Juos visus išmokslino – aki̇̀s įdė́jo Žml.
bùrną įdė́ti išgerti: Gerai burną liuob įdės Šts.
į gálvą įdė́ti (įsidė́ti) padaryti, kad įsidėmėtų, įsidėmėti: Sunku jam įdė́t į gálvą: sakai nesakai, vis užmiršta Ėr. Įsidėk tu man tas pasakas į galvą! Rm. Aš pasakų daug girdėjau, visas galvon insidėjau O. Įsidė́jo man galvon, kad kultuvas tai spragilas Dglš.
į grõmulį įdė́ti pavalgyti: Eikim į grõmulį įdė́ti Pj.
į kuõdą įdė́ti įsigerti: Motriškės, truputį į kuodą įdėjusios, pradėjo kožna vyrą savo peikti M.Valanč.
į pil̃vą įdė́ti pavalgyti, suvalgyti: Ką į pilvą įdė́si, niekas atskleidęs neskaitys Skr. Ką te apstaisysi tokioj šeimynoj, kai reikia žiūrėt, kad pilvan būt kas indeda Ut. Pilvas – ne drapana: ką įdėjai, tas gerai – nesimato Kp.
į ši̇̀rdį įsidė́ti įsidėmėti: Visi žmonės, pagirdėkit ir į širdis įsidė́kit (d.) Alvt. Atsitikimai visiems į širdį įsidėjo J. Indemi, įspaudžiu širdin SD392.
sukramtýti ir̃ į bùrną įdė́ti; rš duoti gatavą.
ši̇̀rdį įdė́ti (į ką) labai rūpintis (kuo): Į vaiką visą širdį įdė́jo, o dabar tas skersom eina Grž.
išdė́ti, i̇̀šdeda, išdė́jo
1. tr. viską išimti (iš ko): Iš to indo, sūdo išdėk sviestą J. Išdėk, Onute, uogas į bliūdą – tas puodas man bus reikalingas Lkč. Iš skrynios visus daiktus išdė́site į aslą Sr.
| refl. tr.: Viską iš terbelės išsidė́jo ir valgo Grž.
ǁ išmesti: O tą išdėtą ėmė duktė faraono ir išlaikė jį už sūnų savo BtApD7,21.
2. tr. išstatyti, išdėlioti atviroje vietoje: Stalai išdė́ti kieme svečiams Šts. Obuolius išdėjo pasieniais Sr.
išdė́tai adv.:
^ Iš čia visas mūsų gyvenimas matyti kaip išdė́tai (aiškiai) Užv.
| refl. tr.: Išsidė́jo visą tavorą ant stalo Kp.
3. tr. KII70 iškloti (kuo): Suolai buvo lentoms išdė́ti Pln. Tais maigais reikia paklodą išdė́ti Pc. Sienos buvo balto alebastro, žalsvais ir žydrais kokliais išdėtos J.Balč. Raištais išdėtas R113.
4. tr. (daugeliui) surasti paskirtį, panaudoti (kam): Kur jūs tuos bliūdus išdedat? Rdm.
5. tr. iškrauti: Sušilau, kol vežimą išdė́jau Pn.
| refl. tr.: Jis sau gražiai išsikrovė, išsidė́jo vežimą ir vėl išvažiavo Ėr.
6. tr. išskirstyti, nukeliant vėlesniam laikui (mokėti): Išdė́jo [mokesčius] an keturių ratų Srj.
7. tr. uždėti: Diedule, diedule, išdė́k mane in ratų Dv.
ǁ užmauti: Žmuoj išdėj[o] ratą ir vėl važiuoja Lz.
| refl. tr.: Nuimk nuog ma[no] piršto žiedą ir an sa[vo] išsidėk Pls.
8. tr. J sunaudoti, išeikvoti: Nemaža pinigo išdė́jau Lp. Greitai penkis šimtus išdė́si: reikia mielių, reikia cukraus, reikia kito ko Rm. Visą sveikatą išdė́jau, jam dirbdama, o dabar išvarė Rdm. Išdė́kit visą šalimą, išsivanokit: niekas daugiau nebeis į pirtį Jnšk. Taryba nemaža turėjo išdėti pastangų kovai su ta politika rš.
9. intr. dėti (kiaušinius) kurį nors laiką: Kai pradėjo nuo rudenio, tai ligi šiol išdėjo (apie vištą) Rdd.
ǁ Pc galėti dėti (kiaušinius): Višta neišdė́jo – turėjo papjauti Alk.
ǁ refl. Grg bededant (kiaušinius) išsieikvoti: Išsidė́jo vištos, nebededa Šts. Višta išsidė́jus, lengvytė kai pūkas Skr. Kai vištos išsi̇̀deda, eina perėti Ėr.
10. tr. SD117 paslėpti, laikyti: Išdėk šitą vyrą BB1Kar20,39. Atgydė, idant jam pasakytų, kur iždėjo tatai, kas jai buvo duota ant iždėjimo DP196.
11. tr. palaidoti: Jau norim kūną išdėti Mž417. Buvo nukryžiavotas, numiręs ir iždė́tas AK16. Pakasu, iždemi numirusį SD68. Įvyniojo jį ing aną gražią drobę ir iždėjo jį grabe Ch1Mr15,47.
12. tr. smarkiai ką padaryti; išmušti, išdaužyti: Išdė́jo visus langus Srj.
ǁ išpjauti: Išdė́jo šunes visas antis Mrs.
ǁ išminti, išniokoti: Nutrūkę karvės visus daržus išdė́jo Rdm. Pusę valandos vaikė daržuose kiaulę, kuri jam visą užuoganą bulbių išdėjo, nukniso V.Krėv.
ǁ godžiai išvalgyti: Visą bliūdą išdė́jo Lp.
13. tr. pasakyti, papasakoti: Išdė́k tu dabar man, ką anas kalbėjo Slk. Kaip man vienas senolis pasakojo, taip ir aš jums išdėjau M.Valanč. Kolei vargus išdėjau, tai ir vakaras Ad. Tą tiesą pasakėčia išdėsim J.Jabl.
ǁ išdėstyti: Pačioje romano pradžioje autorius išdeda visas savo tezes K.Kors. Pamėginsiu bent kiek pateisinti čia išdėtą savo nuomonę J.Jabl.
ǁ pasakyti ką nemalonaus, išdrožti, išrėžti: Nueisiu ir viską jam išdė́siu akyse Slm. Drąsiai viską išdėjau išdėjau – o ką jis man padarys Lkč. Aš jam viską išdė́jau, ką tik turėjau Lš.
ǁ apkalbėti, išplūsti, suniekinti: Kai negirdi, ans tave visokiais žodžiais išdeda Vvr. Išdė́jo blogiausiais žodžiais Jnš. Taip išdė́jo, taip išdirbo, kad šuva mėsos neėstų Sln. Truputį kuo neįtiksi, tai tave išdės paskutiniais žodžiais Vkš. Barėsi, vis vienas antrąjį per šykštuolį ir begėdį išdėdams LC1878,2.
14. tr. išromyti, iškastruoti: Atejo, išdė́jo kumelius Lp.
◊ į šuñs dienàs (į kójos aũtą) išdė́ti labai išplūsti, visai suniekinti: Pala, aš ją išdė́siu į šuñs dienàs Alk. Ji užpuolusi išlojoja, į šunies dienas išdeda Žem. Išdė́ti ką į kojos autą BŽ474.
kortàs išdė́ti paburti: Ar moki kortas išdė́ti? Šv.
širdyjè išdė́ti įsidėmėti: Eš išdemi tavo žodį mano širdyje BBPs119,20. Sena giesmė apie septynis žodžius …, kuriuos kožnas krikščionis savo širdy kaip didį ir brangų lobį tur išdėti Mž445.
nudė́ti, nùdeda, nudė́jo tr.
1. nuimti (nuo ko), nukrauti: Kas yra ant stalo, viską nudė́kit ant suolo Lp. Karūną karališką nùdest, o ašutine ir maišu apsivelka DP586.
| refl. tr.: Užsidėjęs vaikas koją ant kaklo ir nebegali nusidė́ti Kp.
ǁ nuvilkti, nurengti: Nudėjo tada nuog savęs rūbus našlystės savo Ch1Moz38,14.
2. Užv daug pridėti (ko), nukrauti (kuo): Visus stalus valgymais nudė́jo Vlk. Prieš jo akis buvo didelis žemės plotas, kupstais nudėtas LzP. O ir privažiavo pilnas dvaras svetelių, dėjo nudėjo visas klėtis balnelių Ml. Šįmet mes daržą storai mėšlu nudė́jom Jnšk.
ǁ išdėlioti: Takeliai gražiomis plytelėmis nudėti rš.
3. surasti (kam) tinkamą vietą ar paskirtį: Kur nudė́stava turtą mirus J. Kur anus nudė́tum, jei ne mokykla Grd.
| refl.: O kur nusidėjo sesulės, niekas man nepasakė V.Krėv. Kur anas nusidė̃s nedarbujęs, gatavi karveliai neskraidys Arm.
ǁ išleisti, nuduoti (už vyro): Rūpinosi sengalvėlė, kur nudės dukrelę LTR(Srd).
4. J nukišti, prapuldyti: Pati nežinau, kur peilį nudė́jau Vlkv. Kur nudėjai mano skarelę? PnmR. Oi žirge, žirge, žirgeli šyvas, kur tu nudėjai mūsų brolelį! KrvD63.
| refl.: Kur mano raktai nusidė́jo (dingo)? Brt. Kur tas bernaitis nusidė́j[o]? Azr.
5. sukrauti: Jis taip gražiai nùdeda stirtas, kad išrodo kaip nukirstos Všk.
ǁ dedant, kraunant nukreivinti: Na ir nudė́jai vežimą – visai ant šono! Rdm. Tas vežimo šonas nudė́tas (didesnis, išleistas) Pc.
6. paskirti, nustatyti (kokią prievolę, tvarką): Nudėjo pagalvinį mokėti po septynis rublius nu žmogaus Plng. Toks disciplynas nudė́tas, ir turi klausyti Šts.
7. Šts nukelti į vėlesnį laiką, atidėti: Veseilią mielai nudė́tų ant pavasario Rdm.
8. refl. išsieikvoti dedant (kiaušinius): Anksti pradėjo vištos dėti, tai greit nusdė́jo Vj. Po žiemai [bičių] motinos silpnos, anos greit nusi̇̀deda Vdn.
9. užmušti, nužudyti: Gailėdavosi, kad jo ten kaip šuns nenudėjo J.Avyž. Su akmeniu vištą ant vietos nudė́jo Ll. Vieną užpuoliką nudė́jo ant vietos Jnš. Nudemi, nužudau R11.
^ Guli kaip nudė́tas Brt. Nusidžiaugė kaip mešką nudėjęs PPr397. Vienu šūviu, taip sakyt, tris zuikius nudėjai A.Vien.
ǁ refl. nustipti, padvėsti: Jų šįmet nusidė́j[o], o tokia gera karvė Rdm. Du paršiukai auga gerai, o vienas nusidė́jo Krs. Kad nebūt nusidė́jęs arklys, tai mes kitap gyventum Pns.
ǁ nupjauti (pievą): Ir nudėjau gražiai su samanom [pievą]! Lp.
10. pašalinti iš pareigų, atleisti: Būsiu nudėtas nuog urėdystės BtLuk16,4.
11. apkalbėti, apšmeižti, suniekinti: Kam tu jį, žmogelį, taip nùdedi, kam apkalbi? Jnšk. Jis geras, tik žmonės jį nùdeda Ut. Davatkos ir geriausią žmogų nùdeda Ėr. Visaip jūs mane nudė́jot (visokių kaltybių išradote) Kp.
ǁ intr. nukalbėti niekus: Kad vis kalbėdamas nùdeda Grž.
ǁ suversti (kalbant): Ant to nudeda, kad kningų nėr, ir nemokos, neit į klesą Šts. Tu pati vyrelį nutrotijai, o ant perkūno bėdą nudėjai Tvr.
12. refl. SD301, R365, K padaryti ką bloga, nusižengti, nusikalsti: Nusdė́jai tu man, vaike! Ktk. Jis tur būti nusidė́jęs, kad toks liūdnas rymo J. Ir mes … nusidėję slapomės ar kartais šen bei ten bėginėjam K.Donel. Bijau motinėlei senai nusidėti NS1116. Žmogus pigiai gal paklupti, nusidėti BPII222. Kas nusidẽst, atleidžia … nusidė́jusiam DP113.
^ Kas nusidėjo, bijos ir vėjo VP23.
13. refl. apsimesti, nuduoti: Nusidėjo nieko nežinąs Lp. Jis nusidėtų nežiniom, ale mato, kad visi supranta Grš. Nusidemi papykęs, nuliūdęs, linksmas R28.
14. refl. Vlk atsitikti, įvykti: Nežinia, kap čia nusidė̃s Gs. Pažiūrėsiu, kas čia nusidė̃s Vlkv. Kažin kap jum vestuvės nusidė̃s Mrj.
15. refl. pasitikėti, pasikliauti: Žmogus ant Dievo nusi̇̀deda Klt.
16. refl. prarasti viltį: Nereikia nusidė́ti, tai ir pasveiksi Slk.
17. nuteršti, apteršti: Langai [musių] nudėti baltais taškeliais rš.
◊ juokai̇̃s nudė́ti nepažiūrėti rimtai: Jo pykčio nesuprasi, anas visa juokai̇̃s nùdeda Vžns. Protingas juokais nudeda [priekabes] Vaižg. Jis viską juokai̇̃s nudė́jo Al.
kortàs nudė́ti išburti: Ale nenudė́jo kortų! Lp.
nuo kójų nudė́ti parmušti: Nudė́jau gražiai nuo kójų Lp.
padė́ti, pàdeda, padė́jo
1. tr. R205 paguldyti, pakloti, pastatyti kur: Maišus padėjau ant aruodo Mlt. Padėk peilį, kur radai Ėr. Padė́k daugiau šiaudų po pasoste Gs. Padė́k duonos, sviesto, ir tevalgo Vvr. Ir padeda ana valgyti vyrui LTR(Žg). Padė́k antim gert Grž. Esat po nosia padėti, ir valgykit Šts. Prietelius mano iš kelio atėjo pas mane, o neturiu ką jam padėti (ko duoti valgyti) GNLuk11,6.
| Per upę padė́jo ąžuolinį tiltą Lz. Kur labiau purvynas, padė́k kokią lentą (kad geriau būtų vaikščioti) Gs. Kirvis jau padėtas yra prieg šaknių medžio BPII240.
^ Kaip padė́si, taip ir atrasi Žg. Nepadėjęs neieškok VP33.
| refl. tr., intr.: Kur pasidė́jai šeivas, ten ir ieškok Vb. Aš paėmiau tavo duoną, kur buvai girioj pasidėjęs J.Jabl. Nėr kas pasi̇̀deda [vežime, po pasėstu] Ds.
| Plaukai pasidėję an pečių (ilgi) Šts. Nu obulių šakos ant žemės pasidėjusios (nulinkusios) Vvr.
ǁ būti, užimti vietą: Visa Azija padėta žiemių pusrutulyje Vr.
ǁ nusiimti nuo savęs, nusivilkti: Gulbė sparnelius padėdavusi, sūnų nuprausdavusi, papenėdavusi ir vėl išskrisdavusi J.Jabl.
| refl. tr.: Pasidė́k sermėgelę, juo našiai galėsi dirbti Skd. Pasidė́k nuo pečių pavakarius! Rdm.
ǁ refl. tr. atiduoti laikyti (pinigus): Jis turi bankoj pasidė́jęs tūkstantį Ėr.
ǁ palikti (kam): Padė́k žiemai rūtų Rdm.
| refl. tr.: Tuos pinigus skarelei pasidėk Grž. Kitiem metam tik baranką galiam pasidė́t Bsg.
2. tr. surasti (kam) tinkamą vietą ar paskirtį: Nežinau, kur reiks arkliai padėt Sdk. Geri šiemet linai, kur ir bepadėsim! Šts. Tėvas neturė[jo], kur jį padėti BsPIV8.
| refl. tr., intr.: Peludėn pelus pasi̇̀deda Nmn. Kur aš josiu, kur sustosiu, kur aš jaunas pasidėsiu? Grž. Iš nuobodumo nežinojau kur pasidėti V.Kudir.
| Nori įsigyti ben kokią palaikę trobelę, kurioj galėtų pasidėti (gyventi) M.Valanč.
ǁ refl. dingti, prapulti: Kur pasidėjo tavo turtas? Grž. Kur avytė pasidė́jo, tai nežinia, tik lenciūgą rado Plm. Kur toja puikybė jūsų pasidėjo? A.Baran.
3. tr. įstatyti, įtvirtinti tam skirtoje vietoje: Padė́k pamušalą – bus drūtesnis Rdm. Vatos reikėjo storiau padė́t po pamušalu Ėr. Mūrų tavų fundamentai padė́ti buvo DP609.
| refl. tr., intr.: Naujus puspadžius pasidė́jo Jnšk. Grindai pasidė̃s (bus grindys įdėtos) Aps.
4. tr. įrašyti ar įspausti (kokį ženklą): Mano draugai kaip vienas padėjo parašus po Stokholmo atsišaukimu A.Vencl. Jonai, eikš čia, padė́k parašą An. Antspaudą padėti rš. Ponas padavė pasą ir paprašė konsulo padėti vizą J.Balč. Balsė i, padėta pirm a, e, o, u, yra minkštinančiu ženklu S.Dauk.
5. tr. pateikti tekste: Bet kuomet jo brolis Gimbutas bus miręs, to nėra raštuose padėta S.Dauk. Idant malonus skaitytojas žinotų, kas gromatoje buvo rašyta, aš čia ją padėsiu visą Blv.
6. tr. nustatyti, paskirti: Prancūzų žemė padėjo muitą nuo svaro [tabokos] po aštuonis muštus mokėti S.Dauk. Padėjo jam ant meto algos 150 auksinių M.Valanč. Ant to žirgo kainą aš padė́siu – šimtą raudonųjų užmokėsiu Ktv. Ištarnavęs metus padėtus Rp. Kaip valdžios padėta, taip ir pildyk M.Valanč. Kaip didei buvo gerbamos bitės mūsų krašte, rodo mums įstatymai, apei jas padėti S.Dauk.
ǁ paskirti, lemti: Jau man tep ir padėta – tik darbuik ir darbuik kap juodas jautis Nč.
7. tr. išleisti, sunaudoti: Daug padė́jo pinigų, kol pastatė namus Rm. Nepirkit tos baidarės, tik pinigus padė́sit Skr. Visą savo uždarbį padėjau tiems reikalams Žem. Padė̃s ir jis sveikatą, taip dirbdamas Jnšk. Daug darbo padė́si, kol mokslą išeisi Pšl. Daug vargo padė́jo, kol visus ant kojų pastatė Grž. Daug laiko an korių padė́m Dglš. Visą dieną padė́jau, miežius veždamas Rm.
ǁ pagadinti: Padė́jai čeverykus šitam purvyne Al.
ǁ sutašyti, išvalgyti: Ka reiktų į darbą eiti, lėkštelę košės padė́tumi kad nu Lkž.
8. tr. R išskirti iš savęs (kiaušinį): Višta kiaušinį padė́jo J.Jabl. Viena [musės] patelė gali padėti keletą šimtų kiaušinėlių rš.
^ Pirma negu katė kiaušinį padės rš.
| refl. tr.: Kregždės pasidėjo po penkis kiaušinius rš.
ǁ neilgai dėti (kiaušinius): Kiek padėjo ir vėl nustojo Grž.
9. tr. pasodinti: Kiek pūrų padė́jo bulvių? Bt. Jei mažesnis plotelis, ans i su lopeta bulves padeda Lnk.
10. tr. užmušti, nužudyti: Šaudyklė gera, užu šimto žingsnių vietoje padeda rš. Šernus, vilkus eiguliai pàdeda: tie yra iškadingi Smln.
ǁ nugalėti, įveikti: Tu jautį padėtum rš.
ǁ išniokoti: Arkliai kai šoko daržan, tai čystai gražiai padėjo kopūstus Ad. Pulkas žąsų visas avižas padė́jo Švnč.
ǁ refl. B, J mirti: Eik greičiau namo: jau tėvas pasidė́jo Tv. Amtsrots …, pačioj drūtumoj nuoglai pasidėdams, ašarų mums per daug ir raudą didę padarė K.Donel.
| Jau pasdė́jo pats save (nusižudė) Lp.
ǁ refl. pargriūti: Tai kerėpla – lygioj vietoj pasidėjo Klm.
11. tr. paskirti (kuo): Kitą pirmininką padė́jo jau daba metai Sk. Jį ir padėjo į mano vietą Žem. Karalius jį da didesniu padėjo ir labai apdovanojo BsPII236. Ant to tatai padė́tas! Sl.
| refl. tr., intr.: Patys pasi̇̀deda ponais, mes nerenkam Dr. Pasidėjo sau karalių Mc.
ǁ laikyti (kuo): Du iš jų visi vadino išmintingais, trečiasis buvo visų kvailiu padėtas ps.
12. intr. B, R, SD272, Mž10 pagelbėti, suteikti pagalbos: Mes turim padėti vienas kitam rš. Ką gi dirbsi, kad nėra, kas pàdeda Grž. Kitam padė́si, ir tau kiti padė̃s Jnš. Gerai būtų, kad man padė́tumbi Brsl. Padėsiu aš tamstai šienelio grėbti LB156. Jo patarimas padėjo Jnš. Miškas … neprietelių mušti griūdamas padėjęs A.Baran. Studentas ne lavinamas, bet padedamas lavintis rš. Kietelių arbata pàdeda galvai Plng. Dabar nėra, kas padedąs (nėra žmogaus padėti) J.Jabl. Ką nes tei padės žmogui, noris cielą svietą įgytų Ch1Mr8,36. Pagidėk ir mums, pakarnai prašome MKr19.
| refl.: Vieni neišsikulia, reik pasidė́t Pc. Pasidėkime kits kitam susidaryti kuo patogiausias gyvenimo sąlygas Vaižg.
13. intr., tr. nustoti ką daryti, mesti: Padėk, broli, rašyti, imk grėblelį taisyti LTIII414. Par tau gi gal svečiai, tai padė́k darbą Sdk.
14. (sl.) intr. prileisti, tarti: Padė́kim, kad anas savaip padarys Vj. Mūsų linų, padėkime, fabrikai visiškai nebeperka rš.
15. refl. atsiduoti: Aš jau jam pasdė́jus pataikaut Ut. An jo pasdė́jus buvau visą gyvenimą Dbk. Ka an to esi pasidė́jęs, gali i pri to senio nueiti Jdr.
ǁ refl. įsitikėti: Par daug ankstie, bobel, an vaikų pasidė́jai Krš.
16. refl. apsimesti, nuduoti: Jam pritariau, kvailiu pasidėjęs Snt. Čionai gul, badu pasidėję brš.
17. intr. euf. priteršti: Vaikai čia jau padė́jo Slnt.
◊ aki̇̀s padė́ti imti smalsiai žiūrėti: Visi į jį aki̇̀s padė́ję Gs. Kur gražus daiktas, tę visų akys padė́tos Šmk.
ant juõko padė́ti išjuokti: Pàdeda žmogų ant juõko, rodos, kad taip ir reikia Vvr. Kam reik žmogų ant juoko padėti! Plt.
ant savę̃s pasidė́ti imti gyventi savarankiškai: Ant savęs ans lig šiol dar nėr pasidėjęs MitI70.
padė́k Diẽve Jrb, Vlkv sakoma sveikinant dirbantį.
Diẽve padė́k Grž sakoma atsisveikinant su išvykstančiais. ×
dū̃šią padė́ti žūti: Dū̃šią savą padẽst už prietelius savus DP207.
gálvą padė́ti
1. žūti: Mylimasis už tėvynę galvą ten padėjo Mair. Žinau, jog čia reiks ma[n] padėt galvelę LTR(Rs).
2. atsigulti, išmiegoti: Žmogaus sūnus netur kur savo galvą padėtų NTLuk9,58.

gyvýbę (gývastį, gyvãtą) padė́ti žūti: Nejau tu nežinojai, kad galiu gyvybę padėti LTR(Kltn). Kiekvieną valandą gyvastį už ją padėtų Svn. Padėsiu gyvatą maną del pasaulio DP508.
į šãlį padė́ti nė nelyginti: Prieš naminį visus padė́k į šãlį (daug prastesni) Alk.
į šuñs dienàs padė́ti labai išplūsti, visai suniekinti: Reikėjo tau jį į šuñs dienàs padė́t, kad nė į akis daugiau nesirodytų Skr.
káilinius padė́ti imti smarkiai dirbti: Čia, brolau, teks káilinius padė́ti, jei nenorėsi priš kitus apsijuokti Šv.
kaip padė́ta daug, gausu: An kitos vasaros bus kaip padėta obuolių Užp.
liežùvį pa(si)dė́jus įdėmiai (klausyti): Kai pasaką sako, visi padė́ję liežuvius klauso Ėr. Ir klauso, liežuvį pasidėjęs NžR.
po kójų padė́ti brš padaryti nugalėtoju.
rañką padė́ti (po kuo) pasirašyti: Padė́k savo rañką po šituo dokumentu Alv.
rankàs padė́ti mesti darbą, nustoti dirbus: Padeda rankas i klausos tų žodžių Akm.
rañką padė́jus ant širdiẽs nuoširdžiai: Padėję ranką ant širdies paklauskime savęs V.Kudir.
šáukštą padė́ti mirti: Ta jau padė́jo šáukštą Šlv.
vi̇̀ltį padė́ti pasitikėti, pasikliauti: Tavimp viltį padėjom SGI10.
atpadė́ti intr. už pagalbą atsilyginti pagalba: Dėkui, kūmule, kad man padėjai rugelių pjauti, ir aš tau atpadė́siu Rod.

×dapadė́ti (hibr.) tr. Rod pagelbėti: Ką tu man padėsi – nedapadėsi Zt.
pripadė́ti intr. pagelbėti, suteikti pagalbos: Susigrūmus pačiai jočiai su neprieteliais, pėstieji anai pripadėjo S.Dauk. Ka vyrs pripadė́tų, o aš viena nėko Šts. Misliau eit padėt grėbt, ale ką aš te pripadėsiu Rod.
užpadė́ti
1. tr. įtarti: Gal jinai neužpadės mane, kad aš baltus siūlus užturėjau slapta J.
2. refl. tr., intr. laimėti, pelnyti: Skūpumu nedaug užsipadė́si J. Kam tu užsipadė́si, kad tris obalius pavogsi, t. y. kam atsigausi J. Ką tę papjovęs [gaidį] užsipadė́si Pc.
pardė́ti, par̃deda, pardė́jo
1. refl. atsidėti (kam), labai rūpintis (kuo): Ans amžinai parsidė́jęs ant vaikų Ds. Parsidė́jęs ant darbo, ką jis gera gali matyt Ds. Tėvelis vis parsidėjęs ant tų didelių pelnų Vaižg.
2. refl. susirasti sau tinkamą vietą: Niekur neparsi̇̀dedi, taip ir eini kai eržilas per tvoras Ds.
3. refl. išsieikvoti bededant (kiaušinius): Višta parsidėjusi mažai verta V.Piet.
4. tr. parmesti, partrenkti, parmušti: Toks piemuo – vyrą pardė́jo ant žemės! Ėr.
| refl. tr.: Misli, baronas negali žmogų parsidėt? Krsn.
pérdėti
1. tr. perkelti (iš vienos vietos į kitą): Pérdeda iš rankos rankon Lp. Tėvas su vyresniu sūnum pérdėjo skrynią kampan Ds. Visų batvinių nepárdėsi, liks ir rytojuo Užv.
| refl. tr.: Pérsidėk rietimus savo kuparan Ds. Pérsidėk ant kito peties, jei tas pavargęs Grž.
ǁ įdėti kitą, pakeisti: Pérdėk kirvakotį, ką čia baksėsi sulūžusiu Sdk.
2. tr. dėti į tarpą: Perdorius pérdėk tarp diegų J.
3. tr. perkelti (per ką): Nespėji žmogus kojos per slenkstį pérdėt, ir vėl bėk, kap akis iššutęs, darban Nč.
4. tr. padėti skersai: Per upę yra pérdėtas lieptas Sb.
| refl. tr.: Ant pečių turėjau persidėjęs lanką, rankoj nešiaus strėlas J.Bil.
5. intr., tr. per daug įdėti, įkrauti: Pérdėjo druskos (persūdė) Rm. Sunkiai nepérdėkit rąstų (kad arkliams nebūtų per sunku) Lp.
| refl.: Negerai, kai druskos pérsideda Krok.
ǁ permokėti: Mokėdamas už karvę, perdėjo penkis litus Sr.
6. intr., tr. padidinti ką vaizduojant, per daug pasakyti: Marti párdeda, motina nekalta Skr. Kalbėk, bet neperdėk Slm. Anas visur pérdeda, ne tik kalboj, bet ir darbe Ds. Pérdėtas pavojus DŽ.
pérdėtai adv.: Jis perdėtai kalbėjo rš.
7. tr. nustatyti: Įstatymus protingus perdėjo S.Dauk.
ǁ paskirti: Ant kiekvienos perdėjo vyresnį, džekonu vadinamą M.Valanč.
8. refl. Ggr išsieikvoti dedant (kiaušinius): Višta pérsidėjo (kiaušių) ir pastipo J.
9. tr. primušti: Naktims nevaikščiok, o kas nors tave párdės Skr.
10. tr. papasakoti, išdėstyti: Nueik, tu jam viską gražiai pérdėk Lp. Párdėk reikalą Šts.
pradė́ti, pràdeda (pradẽda DP216), pradė́jo
1. tr. dėti pro šalį: Patamsy dėjo ir pradė́jo pro šalį Sb.
2. intr., tr. R, K imti daryti, duoti pradžią: Vaikas pradėjo lankyti mokyklą šešerių metų rš. Didžioji Spalio socialistinė revoliucija pradėjo naują erą žmonijos istorijoje (sov.) rš. Širdis pradėjo magstytis iš blogų kalbų J. Dėti pradėjo, bet kana kaip bebengs S.Dauk. Jau tuoj lapai pradės kristi Pn. Gal po pietų vėl pradė̃s lyt Pš. Pradė̃s braižytis žmonės ankstainiais J. Rytais pràdeda pašalti Rm. Ką tu čia vienas pradė́si (ką vienas padarysi) Alk. Nue[jo] akėt – nemoka pradė́t Tvr. Aust – nei pradė́t (visai nemoka)! Rdm. Meluoti nemoku, o tiesos – nė pradėt B. Tas bernas jau iš baimės nežino ką pradėti BsPIV20. Ar užteks to sūrio, gal kitą pradė́t? Ėr. Pradedantiems rašytojams nebuvo įmanoma rasti savo kūriniams leidėjų P.Cvir. Ana lietuviškai pràdema giedot Brsl. Pradema eit darban Ad. Prademi kariaut SD71. Tamęjag varde prademę visus veikalus mūsų DP253. Kūnas mano pradest drebėti BBJob21,6.
^ Ger[iau] est nepradėjus, neng nepabaigus B. Ne tas vyras, kurs pradeda, bet tas, kurs pabaigia rš.
| refl.: Rudenio kūlimas prasi̇̀deda Šd. Tada šilas nubunda, visa yra tyla, prasideda pamažu šventa dienos byla A.Baran. Jau prasidė́jom šieną pjauti Grž. Nemoku su plūgu nė prasidė́t [arti] Šts. Prasidės tuoj linai mint Trs. Pradestisi suguldymas sąbalsinių pirm balsinių Mž14.
| Kiek mun vargo buvo: prasidė́jau kaip pempė ant kęselio Štk.
ǁ tr. užmegzti gemalą: Juk mane nuodėmėj motina pradėjo SGII23. Ir aš visą svietą pradėjau, alba pagimdžiau BB4Moz11,12.
| refl.: Aš griekuosu prasidėjau, ir griekuosu pagimdė mane augyvė mano BPII269. Tasai, kurs užgimdamas būru prasidė́jo, gėdėtis vyželių būriškų neprivalo K.Donel. Visos žmonės nuodžiose pradẽstis DP461.
ǁ refl. imti augti, rastis: Kai prasidės dilgynės, mažiau kiaulėm miltų reikės Ėr. Šįmet anksti prasidė́jo uogos Vlkv.
| Pradedamųjų mokyklų bus dabar daug daugiau J.Jabl.
3. refl. turėti reikalų (su kuo), užsiimti (su kuo): Su juo neprasidė́k: jis sumezga ir atmezga Jnšk. Su tokiais nereik prasidė́ti, vaikali KlvrŽ. Neprasidė́k su vaikais Skdv. Mes su šnapše neprasi̇̀dedam (negaminame), bijom Šts.
^ Su juomi prasidėk, pupų rėtį pasidėk Sim.
4. tr. pajėgti padėti (kiaušinį): Kolgi mūsų višta visa diena deda ir nepràdeda Ds.
išpradė́ti intr. imti ką daryti: Neišpradė́siu sakyt, ba ašaros byra užsiminus Prng.
pridė́ti, pri̇̀deda, pridė́jo
1. tr., intr. R priglausti (prie ko): Tik pridė́jai peilį, ir nupjauja Gs. Nespėjo galvos prie paduškos pridė́t – ir miega Rdm. Pridė́jo ausį prie durų (klauso) Dkšt. Ausis prie žemės pridėjęs klausė BsPI16. Medum pridėkie, greičiau prisuks [votis] Lp. Pridė́ti ranką prie kepurės (sveikinantis) NdŽ.
| refl. tr.: Merga, nosinę prie lūpų prisidė́jusi, ir švaipos, žiūrėdama ant vaikiukų J. Anys prisdė́[jo] [šautuvą] kiškį šaut Tvr.
2. tr. prikrauti: Pridė́jai pilną bliūdelį košės Jnšk. Jis pilnus dubenis pridė́jo mėsos NdŽ. Ryšulys sunkus, lyg būtų akmenų pridė́tas NdŽ. Pilną daržinę vasarojaus pridė́jom Pšl. Kad mes pridėtum nor vieną šalinę šieno Azr. Prikrauju, pridemi eldiją SD127.
^ Dėk grūdą prie grūdo – pridėsi aruodą LTR(Lbv).
| refl. tr.: Avilio važiuojant, reikia prisidė́t daug šiaudų Pc. Laivui reikėjo prisidėti anglių rš. Medžių naštą prisidė́k ir nešk J. Prisidė́jai kišenes obuolių Jnšk.
ǁ įmaišyti, ištirpinti: Druskos pridėjus, gal srėbti NžR.
| refl. tr.: Prisidė́jo tiek cukraus, ka jau per saldu Gs.
3. tr. duoti, suteikti: Rūpesčiai sveikatos nepri̇̀deda Vlkv. Baimės tadang mumus pridẽst DP6.
4. tr. priskirti: Mus pridė́jo pri Plungės Pln. Daba Kazariezas pridė́jo pri Šerpaičių Varn.
| Erdvilą karvedžiu pakėlė, kuriam padėtojus pridėjo S.Dauk.
5. tr. įstatyti, įtvirtinti tam skirtoje vietoje: Pridė́k mano sijonui padalką Rdm. Tik pridė́jo puspadžius, ir vėl skylės Rdm. Pridėjo alkūnėje lopą Sr. Tas žmogus su pridėtõm kojom (medžiakojis) Grž.
6. tr., intr. padidinti kiekį, padauginti: Nor jau nemažas vežimas, ale da pridė́k kelias gabanas Dbk.
^ Kai pri̇̀dedi – mažiau, kai atimi – daugiau (duobė) Jnš.
| refl.: Prisidėjo dienos R417. Dar viena burna prisidė́jo (naujas valgytojas atsirado) Grž.
ǁ tr. duoti papildomai: Algos pridė́ti NdŽ. Kad jau įdavei pinigus, tai gal dar pridė́si kokį litą viršaus Jnšk.
^ Kad pavogė arklį, pridėk ir balną M.
ǁ tr. susumuoti: Prie dramblio kainos pridėk vežimo išlaidas, tai susidarys tokia suma J.Balč.
ǁ tr. suteikti dar ką nors gera: Ką ten bepridė̃s veizdėti į lavoną J. Ką pridės anims visa ta iškilmė? brš.
| refl.: Kas man prisidė̃s, kad aš ten važiuodamas peršalsiu Alv.
ǁ tr. pridurti kalboje: Tu vieną žodį pasakei, o kits dešimt pridėjo NžR.
ǁ įterpti kalboje ką išgalvota, pameluoti: Jis kalbėdamas daug pri̇̀deda Jnšk. Vis anas pri̇̀deda, nepasakys nepagražinęs Dbk.
| ekon.: Mokslas apie pridedamąją vertę (vertės dalį, kurią pagamina samdomasis darbininkas ir kuri viršija darbo jėgos vertę) yra kertinis Markso ekonominės teorijos akmuo rš.
7. tr. panaudoti, išleisti (kam): Prie tų namų dar daug reikės pridė́ti [pinigų], kol jie atsistos Jnšk. Kol pabaigėm, pridė́jom daug darbo Bt. Nepridėjus darbo, vos erškėčiai su usnėmis težels M.Valanč. O jau sveikatą esi pridė́jęs (netekęs sveikatos) su tais vaikais KlvrŽ.
8. tr. daug prigaminti (kai kurių valgių): Tris statines kopūstų pridė́jom (priraugėme) Rdm.
| refl. tr.: Daug kilbasų prisidė́jom Jnšk.
9. tr. daug padėti (kiaušinių): Kad pridėjo vištos kiaušinių, tai tik valgyk! Kp. Bičių motinėlė per dieną gali pridėti apie 1500 kiaušinėlių rš.
| refl.: Parduok tuos kiaušinius, perėt da prisidė̃s Kp.
10. refl. imti ką daryti, pradėti: Mažas, o jau prisdė́jo art Vrnv. Po nedaugį, po nedaugį, bernėkas maž prisidės art Arm. Po nedaugį prisidė́jau ūtaryt lietuviškai Vrnv.
11. intr. sušerti, sukirsti, užduoti kam: Aš tau kai pridė́siu, tai daugiau nenorėsi! Trgn. Pridėjo jam lig ligos Šts. Sūnus papykęs išgriuvo ant žemės, rėkia, o tėvas priėjęs dar jam pagaliu pridė́jo Ėr.
12. tr. sulyginti su kuo: Šito arklio nepridė́si prie ano! Pn. Pridė́si mat, – kur ta karvė, kur ana Kair. An ją nepridė́t nė vienos – nei gražumu, nei rimtumu Trgn. Šiandien daug šilčiau, nepridė́si prie vakar Rm. Visa žemė …, pridė́ta platausp dangausp, yra kaip mažiausias punktelis DP579.
| refl.: Prisidės mat jis prie Antano! Krkn. Da ir geras pjovėjas į jį neprisdė̃s: taip papjaut reikia arklio sveikatos Trgn.
13. refl. prisijungti, pritapti (prie ko): Prie jo prisidėjo ir kiti valstiečiai V.Mont. Neprisidė́k prie tokių išdykėlių Gs. Prisidėsiu ir aš: jūs arklys ir vežimas, mano arklys Rdm. Prie dainos prisidėjo Anskis ir Naujokytės I.Simon.
| Prie gripo vaikam dar ir plaučių uždegimas prisidė́jo Grž. Ši aplinkybė prisidė́jo, kad jis buvo išteisintas BŽ407.
14. refl. atsirasti jaunikliui: Laukiame by dieną atsivedant. Jau turėjo praeitą savaitę prisidėti I.Simon. Iš nakties radom prisdėjusį teliuką Kb.
15. priteršti: Lovą pridė́jęs ir išėjęs Slnt.
◊ grãšį pridė́ti įsikišti (į kalbą): Mat ir jis savo grašį pridėjo Grž.
gálvą (gyvýbę) pridė́ti žūti: Turėtų galvą savo pridėti BPII63. Kiti visi tą naktį gyvybę savo pridėjo S.Dauk.
káilio pridė́ti gauti mušti: Reikėjo káilio pridė́ti NdŽ.
nei̇̃ pridė́ti, nei̇̃ atim̃ti kaip tik, tiksliai: Įstatymas aiškus – nieko nei pridėsi, nei atimsi J.Jabl. Pasakė, kad nė atim̃t, nė pridė́t Grž.
nei̇̃ (nė̃) pir̃što nepridė́ti
1. nieko neveikti: Sėdi be darbo, nei piršto neprideda Rdm.
2. nepaliesti: Žiūrėk, nė pir̃što prie jo nepridė́k Grž.

pir̃štą pridė́ti kiek padirbėti: Kad būtų nonts pir̃štą pridė́jus! Rd.
prãkaito pridė́ti pasidarbuoti: Prakaito nepridėjęs, gero nepadarysi S.Dauk.
rañką pridė́ti
1. pasirašyti (po kuo): Prie to rašto ranką savo pridėjo Žemaičių storasta ir daugel kitų M.Valanč.
2. kepštelėti, suduoti: Vos rañką pridė́jau, ir pradėjo kriokti Vvr.

rankàs pridė́ti bent kiek padirbti: Nė rañkų nepridė́jo, o nori, kad pasidarytų Gs. Pridėjai nepridėjai rankas prie darbo ir jau sakai, kad nusdarbujęs Nč. Ar tai vienas muilas skalbia, reik rankàs pridė́t (trinti) Skr.
šùniui kójas pridė́ti veltui suvaikščioti: Tegu ir ji šùn[iui] kójas pri̇̀deda Skr.
úodegą pridė́ti pakliūti į nemalonią padėtį: Neik, pridėsi kaip katinas uodegą LTR(Pp).
žỹgių pridė́ti privaikščioti: Kiek aš žỹgių pridė́jau, kol tas popieras gavau Skr.

×razdė́ti, ràzdeda, razdė́jo (hibr.) tr. Lz sukrauti, sudėti: Biržyne razdė́[jo] ugniakurį i svilina meitelį Brsl.
sudė́ti, sùdeda, sudė́jo
1. tr. R420 suglausti: Taip meilingai galvas sudė́ję sėdi Jnšk. Verkiat, rankeles sudė́ję, rytas vakarėlis Gs. Jis koją ištiesė, pasukinėjo, kaulus į vietą sudėjo I.Simon. Sudė́k nagines, ar lygios Grž. Ar ištarsi „pupų“, nesudėjęs lūpų? PPr308.
| refl. tr.: Vaikščiojo, rankas užpakalyje susidėjęs rš. Tada atsilsėsiu, kap an krūtinės rankas susdėsiu (mirsiu) Arm.
ǁ sulankstyti, suklostyti: Sudė́k gerai, skarytės kertelių nesumainyk Rm. Aš sudė́siu kelnes, o tu išprosyk Skr.
| refl. tr.: Ana visuomet nešioja plaukus susidė́jusi (susisukusi) į kuodą Vvr.
ǁ sunarstyti: Po vakarienės ji paklojo Elenai ant sofos, o savo dukteriai įnešė sudedamą lovelę rš.
| refl.: Mano centrafūga senobinė, ne teip susi̇̀deda Ėr.
ǁ sudaryti, sujungiant dalis: Kiekviena sluoksnis yra sudėta iš sriuogų S.Dauk. Žmogus … yra iž tūlų dalių sudė́tas DK126. Pagrindinė medvilnės sudedamoji dalis yra celiuliozė rš. Iš atidės dirbk, sudėk dėtą prie dėto, kas prie ko priguli J. Varpelės iš dvilyčių žiedelių sudėtos šluotele, varpa arba keke rš. Akmenų sudėta tvora Plv.
| Vaikinas buvo gražiai sudėtas (nuaugęs) rš.
| Toks ir skaitytojas – žodžio niekaip nesudeda (neperskaito) Vvr.
| lingv.: Sudedamasis sujungimas rš.
| refl.: Metalai susideda iš daugybės kristalų rš.
2. tr. mat. surasti skaičių sumą, atlikti sudėties veiksmą: Du skaičius sudė́ti DŽ.
3. tr. įstatyti, įtvirtinti tam skirtoje vietoje: Nelygius dantis grėbliui sudė́jai Kt. Sudė́jau virbalus į kardis, ir vėl kaip naujos Vvr.
| refl. tr.: Kiti skubėjo prieš šalčius susidėti langus naujose trobose J.Dov. Auksinius dančius susidė́jo Grž.
4. tr. sužymėti: Ir sudėjo numarus į liežuvius ir į galvas LB180.
5. tr. sukrauti: Sudė́jau vežimą kap trobą Vrn. Sudė́k šieną į kiauges, kad nesulytų Ėr. Į daržinę da galėsim sudė́ti tris vežimus [dobilų] Kt. Mano visas šienas jau sudė́tas [kupečiuos] Slm.
| Sudė́jau į skrynelę visus daiktus NdŽ.
| prk.: Prikalbėjo ligonį, idant skolą savo sudėtų (perkeltų) ant sūnų M.Valanč. Pilną bliūdą kruopų sudėjo kaip už ausies (išvalgė godžiai) Vj.
| Karves į dobilus sùdeda (riša, gano) Plng.
| refl. tr., intr.: Jų susidėta daiktai ir išvažiuota J.Jabl.
| Pamergavo ilgai, tai ir kraitį susidė́jo Rdm. Visą turtą savo rankom susdė́jo (užsidirbo) Lp.
| Aš tai nesusi̇̀dedu (nedrįstu) eit kieman, babkos nepasikepus Ml.
| Kumelėms susidės šiokie (pavargs lytotą dieną) Žem.
| prk.: Viską susidėjo į savo nepaprastą atmintį rš.
ǁ sutaupyti: Išleisti visuomet lengviau kaip sudė́ti Up.
^ Ką tėvelis sudėjo dūsaudamas, tai sūnelis praleido klykaudamas Sim.
| refl.: Susidėjo truputį skatikėlio, nusipirko trobalę Žem. Vaikas buvo susidė́jęs jau ligi tūkstančio Bt. Tokias algas ėmei, reikėjo susidė́t ant senatvės Skr.
ǁ surinkti pinigų (kam): Sudėjo jo draugai jam an kelio šeštoką BsPIV6. Visa draugija jį šelpdavo sudėtais pinigais rš.
ǁ refl. prk. susiklostyti (aplinkybėms), susidaryti: Gyvenimo aplinkybės taip buvo susidėję, kad neleido man pažinti K.Būg. Juodu galvojo apie savo taip susidėjusį gyvenimą A.Vien. Ką padarysi, kad teip susidė́jo Grž.
6. tr. sukurti: Ir apie laisvę bus daug dainų sudėta S.Nėr. Mokyti gražesnių dainų sùdeda, ką čia tos mūsų Srv. Kam sudėjot daug dainelių, – kas dainuos be manęs? LTR(Plv). Sudėki mums giesmę, kuria mūsų širdys gyvens V.Myk-Put. Gražių sùdeda dabar vaikam knygų Rm. Ėmė galvoti, kokią turėtų sudėti pasaką J.Balč. Susėdus visai šeimynai aplink stalą, pasisekė sudėti šiek tiek globingą laišką I.Simon. Gražiai sudė́jo melą (pamelavo) Ėr.
| Priesaiką sudėjau (prisiekiau) rš.
7. tr., intr. Rt nustatyti, paskirti: Sudėjo kareivius šerti Trk. Anie sudėjo terminą, lig kol reiks tarnauti Užv.
ǁ sutarti: Mes nesudė́jom, kada atvežti Jnšk. Sudė́jom veseilią Dv. Jie sudėjo laižybas (susilažino) Rm.
ǁ suteikti ką nauja: Sudė́jo vardus kaimam pagal šunis, pagal žąsinus Ar.
8. tr. sunaudoti: Senus raiščius sudėjom į pamušus Dr.
ǁ išleisti, paskirti: Visi pinigai į namus sudėti Grž. Visas savo pajėgas ir talentą sudeda jie bendrajam reikalui rš. Sudė́jo daug pinigėlio, kol išsistatė Jnšk.
9. tr. pagaminti (kai kuriuos valgius): Dabar nesudedu didelių sūrių Trgn. Sūris sudėtas SD263. Šiandien reikės dešras sudė́ti Rz. Porą kelbasų sudė́jau Švnč.
| refl. tr., intr.: Nebuvo žarnų, tik kelias kilbasėles susidė́jau Jnšk. Žiemai kopūstų susidė́jom Krs. Kažin gal susidė́jo sūris? Kp.
10. tr. padėti (kiaušinių): Erelis … lizdą pataisė, sudėjo kiaušinius, pradėjo perėti PP11. Drugelis sudeda kelias dešimtis kiaušinėlių rš.
^ Tuomet pamatysi, kai gaidys kiaušinį sudės Btg.
| refl. tr.: Pempelė susidėjo kiaušinėlius šlakuotus J.Jabl.
11. intr. sušerti, sukirsti: Sudė́jau arkliui gerai botagu ir išmoviau pro vartus Jnšk.
| refl.: Šunes susidė́jo (susipjovė), tai mažiukas didžiulį nuėmė Vlk.
12. tr. sulyginti (su kuo): Kap sùdedi, tai toki vasariniai [rugiai], toki žieminiai Lp. Nei nesudė́t, kap jis valgo (daug mažiau už kitus)! Lp. Sudė́jai tu – kur mūsų žmogaus gyvenimas, kur pono! Trgn. Kur tu sudė́si mūsų daržus su klebono! Ėr.
| refl.: Aš su juo bėgt nesusi̇̀dedu (jis greitesnis) Rtn. Tu su juom nė kokiame darbe nesusdė́si Ml. Su jaunu senas nesusidė́si Gs.
13. tr. sujungti, suvienyti: Evangelistos Baltramiejų sudẽst su Filypu, kad vardus apaštalų ižskaito DP623.
| refl.: Susidė́ję kuls Pc. Susidė́ję į turgų važiuosime Rdm. Atsargiau bus į didesnį būrį susidėjus bėgti, nekaip taip vienoms Pt. Lietuviams reikia to ir to – susidėkime ir taisykime! V.Kudir. Šviesus karaliūnaiti, ar nesusidėtum su manim gert! BsMtI184.
| Kaip susidė́jo (susikibo) muštis, tai nors vandeniu liek Arm.
ǁ refl. draugauti, susidraugauti: Kam tu susi̇̀dedi su visais piemenimis? Skd. Susidė́jo su tais vagiliais ir pakliuvo Vvr.
ǁ sutuokti: Kad nesudėsi tuoj mano žodžiu šito vaiko su mūsų dukteria, tai aš pargrįžęs tave nužudysiu (ps.) rš.
| refl.: Jau pusantrų metų bus, kaip mes susidė́jom Jnšk. Jau su viršum dvidešimti metų, kaip susidėję, dar blogo žodelio vienas antram nepasakėm Žem.
ǁ refl. sueiti kartu gyventi be santuokos: Jie susidė́ję gyvena Rdm. Jei nenori tokios – nevesk, taip susidėję gyvensim P.Cvir. Viena duktė susidė́jus gyvena Ktk.
14. tr. sugalvoti: Ot protas – nesudė́jo kas toliau daryti Grž.
| refl.: Susidė́k galvoj, kap sakyti turėsi Lš.
ǁ pramanyti, išgalvoti: Kas ten jį regėjo, kap sumušė, tai tik sudėta Lp. Išsivilko reikalą sudė́jęs Krš.
| Baimė nesudėtà (didelė) mane paėmė Nt.
sudėtai̇̃ adv.: Šalta buvo nesudėtai̇̃ (labai šalta) Gršl.
15. refl. impers. pasirodyti: Tau susi̇̀deda gal – nei jau tep buvo, nei ką Ml. Tau tik taip susidė́jo Ut. Jam tik susidė́jo, kad šitas žmogus matytas Dgl. Kaip jai susi̇̀deda galvoj, teip ir sako Sdk.
◊ aki̇̀s (blúostą) sudė́ti užmigti: Dėdelė visą naktį nė akių nesudėjo A.Vien. Nespėjau akių̃ sudė́t, ir vėl atbudau Krkn. Per kiaurą naktį nesudė́jau akių̃ Ldk. Aš per visą naktį savo akių nesudėjau B. Vos sudėjo bluostą, jau ir nubunda rš.
danti̇̀s ant lentýnos sudė́ti badauti: Dabar jam tik dantis sudėti ant lentynos ir laukti, kol galas ateis Nč.
gálvas sudė́ti daugeliui žūti: Ir kas išskaičiuos juos visus, sudėjusius galvas už laisvę, už laimingą ateitį J.Balt.
ginklùs sudė́ti DŽ pasiduoti.
į káilį sudė́ti primušti: Sudė́jo į káilį kaminšluostai ir paleido Šts.
į ši̇̀rdį sudė́ti įsidėmėti: Ką bernelis kalbėjo, širdelėn sudėjau Kb.
pirštùs sudė́ti (su kuo) sulygti: Nė vienas nesudėjom su Dievu pirštų, da nežinom, kaip bus Sln.
rankàs sudė́ti
1. imti dirbti išvien, pasigelbėti: Sudė́kim rankàs! Lp.
2. susituokti: Mergele mano, jaunoji mano, kada sudėsim baltas rankeles LTR(Kltn).
3. nieko neveikti: Kad sėdėč, rankas sudėjus, tai nieko ir neturėč Ut. Niekur neina, sėdi namie, rankàs sudė́jęs Jnš. Mes turime dirbt, nesudėdami rankų (nepaliaujamai) sp. ×

rõdą sudė́ti sutarti: Su sesule, su viešnele rodelę sudėsiu KrvD81.
ši̇̀rdis sudė́ti sutuokti: Dvi širdys sudėta, žiedai sumainyta Rd.
vi̇̀ltis (vi̇̀ltį) sudė́ti tikėtis, viltis: Į proletariatą, į jo augimą revoliucionieriai turi sudėti savo svarbiausias viltis (sov.) rš. Šeimyna, netekusi valdono, visą savo viltį dabar sudėjo ant likusios kunigystės V.Piet.
ži̇́edus sudė́ti susituokti: Vai sakyk sakyk, grožybe mano, kada sudėsim žiedelius savo LTR(Plv).
žodžiùs sudė́ti susitarti tuoktis: O Petronės su Joniuku sudėti žodeliai NS1378. Su našleliu meilius žodžius nesudėk nesudėk LTR(Šln).
uždė́ti, ùždeda, uždė́jo
1. tr. SD164, R pastatyti, užkrauti (ant ko): Uždėk puodą ant suolo Prl. Uždė́ti tiek aukštai šiaudai nelengva Jnšk. Uždė́k ant ėdžių šieno doklą Ėr. Išeidamas dar arkliams uždė́k [pašaro] Up. Da uždė́k malkų, tegul dega ugnelė Ėr. Uždė́k tų lašų ant danties, gal pereis [skaudėję] Gs. Išdirbk gerai, mėšlo uždėk, ir pamatysi, kaip augs J.Paukš.
| Uždės sniego (pasnigs), galėsiam važiuoti su rogėms Dr.
| Duonos vienos nevalgysi, ant jos reikia uždė́t (užtepti) Skr.
| Ar ilgai būsi tą skarmalą uždėtas (apsirengęs tuo skarmalu)? Rm. Suplyšęs, nė pirštui uždėt sveikos vietos nerastum Ds. Uždėjo savo rankas ant jų Mž122.
| prk.: Jis nešiojo mūsų ligas ir sau uždėjo mūsų sopulius BPI417.
| refl. tr.: Ažsidė́jęs ažupakalin rankas ir eina Ds. Neša jis naštą, užsidėjęs ant pečių J. Užsidėk balną ir jok Ėr. Užsidė́jo akuliorus ir skaito Gs.
| prk.: Jis tą bėdą pats ant savęs užsidė́jo Lš.
ǁ užmauti: Kepurę uždemi R39. Ir uždė́jo ant galvelės rūtų vainikėlį (d.) Slk. Tu uždėsi ant jo galvos auksiną karūną BBPs21,3.
| refl. tr., intr.: Užsidė́k kepurę! Pn. Šventė – užsidė́k skriblių (skriblium) Vlkv.
ǁ refl. aptraukti (kuo) paviršių: Ant pieno grėjimas užsidė́jęs Slm. Paskui užsidės balta puta Pc. Ledas buvo užsidėjęs Sz. Ant žaizdos šašas užsidėjo Ldk. Užsidėjo ant akies plėvutė, ir nebematau Zp. Pūsliukė užsideda, ir eina vanduo Klvr.
ǁ patiekti valgyti: Uždėk stalą, tuoj vyrai ateis pietų Slm.
2. tr. prikimšti, užkišti (už ko): Spalius uždė́jo už lentų Sr.
| refl. tr.: Karaliūnas tą kiaušinį užsidėjo už ančio (ps.) Brt.
3. tr. užmokėti į skolą: Aždė́k až man [pinigus], paskui ataduosiu Ktk. Ir ažu mane aždė́k penkius rublius Sdk.
4. tr. įstatyti, įtvirtinti tam skirtoje vietoje: Ratai gatavi, tik ratlankes reik uždė́ti Gs. Uždė́k kirvakotį tam kirviui Ėr. Persiuvo paltą ir uždė́jo naują apikaklę Gs. Ant dešinio bato uždėtas didelis lopas I.Simon.
| Medinį tiltą uždė́jo Krš.
| refl. tr., intr.: Velenas užsi̇̀deda ant gembių Vlkv. Vilius užsidėdavo stačią apykaklę ir pasirišdavo šlipsį I.Simon.
ǁ refl. tr., intr. Šl užsitaisyti (austi): Užsidė́jau šiandien audimą aust Skr.
5. tr. įrašyti ar įspausti (kokį ženklą): Uždėjęs šį antrašą Jn. Vaitas uždė́jo pečėtį Gs.
6. tr. užtverti, užstatyti (kuo): Reikė gerai aždė́t paršelis, kad neinšokt an aveles Sdk. Užukasė ir akmenais uždėjo, kad ji neišlįstų MPs. Uždėk ranką, kad vė[ja]s žvakės neužpūstų Šts.
| Verkė mergelė, veidą rankomis užsidėjusi (užsidengusi) rš.
ǁ užimti vietą, užkrauti: Visą šalinę kviečiais uždė́jom Mrk. Uždėjau stiklinę su sviestu ir nebturiu, iš ko arbatos gerti Šts. Aždė́jau pusę šalinės šituo vežimu Ktk.
ǁ užkišti, užsklęsti: Uždė́k velniui duris, tai jis įlįs per aukštinį Prl.
7. tr. paskirti, nustatyti: Teismas uždė́jo visas išlaidas mokėti Grž. Ar jį bausti, ar geriau pasigailėti ir bausmės jam neuždėti? B.Sruog. Būtinai reiktų uždėti globą girtuoklių turtui rš. Uždemi štropą R326. Kam aždė́ta vargt, tas ir vargsta Ktk. O jei jam pinigai bus uždėti, tada jis tur duoti ant išgelbėjimo savo živato, kas jam bus uždėta BB2Moz21,30.
ǁ suteikti (vardą): Kad kiek, tai tuoj pravardžiuoji, tuoj vardą užùdedi An.
| refl. tr.: Rudilių žmonės užsideda bent kelias pavardes Pl.
8. tr. padidinti kiekį, pridėti: Da uždėk keletą akių – bus per siaura pirštinė Ėr. Kad uždė́jo šalimos [pirty], tai net ausys svyla Jnšk.
ǁ pridėti priedo: Ponas nei vieno skatiko neuždėjo daugiaus mokėti Rp. Kad per žiemą būsiu, turėsi da kviečių uždė́ti Kt.
9. tr. apsėti, užsėti: Kaži kaip čia uždė́sim šįmet laukus, kad trūksta sėklos Skr.
10. intr., tr. užkirsti, užduoti: Kai uždė̃s tau per snukį, tai apsilaižysi Jnšk. Jau tik gerai vagiui uždė́jo Skr. Blakšto uždeda vaikams Žem. Uždė́su bizūną ant nugaros, galėsi tuokart siusti Vvr.
ǁ intr. nemandagiai, šiurkščiai pasakyti, uždrėbti: Aš jam tep uždė́jau, ka tik užkaito Alk. Anas kai uždė̃s, tai šis ir nutilo Klt.
11. tr. paskirti (kuo), išrinkti: Karalius … jį uždėjo kunigaikščiu LB209. Susirinkimas naują apylinkės pirmininką uždė́jo Skr. Mūsų Alyzą buvo sąskaitinyku uždė́ję Vb. Jį visi labai mylėjo ir uždėjo jį vyriausybėn BsPIII107.
12. intr., tr. pradėti: Oras atpuls – snigt ažùdeda Vj. Aždėj[o] akys ašarot, niežtėt Str. Paraudonijo, kai paklausiau, ir kitą kalbą aždė́jo Dbk. Darbas uždėtas R68.
| refl. tr.: Ažsidė́jau darbą kruviną Kzt.
13. tr. užkeikti: Būdavo taip senyboj: pinigus kavoja ir ažudeda, kad nepaimtų kas Klt.
14. refl. KI10 imti bendrauti (su kuo), prasidėti: Su tuo piemeniu užsidė́jo, tai dabar geri [jaunikiai] nė nežiūri Alk. Nereikė nė ažsidė́t su juo, ba žinai, koks anas Skdt. Ta merga neužsideda su vaikiais J. Su juo ažsidė́k, tai ir galo nebus Trgn.
ǁ užsiimti: Kas te ažsidės kelius rozus sodint Skdt. Neužsidė́k su nėkais Užv. Aš ituom neažsidė́jau Švnč.
15. refl. pasiryžti, apsispręsti: Įpuolus Martynienei į didelį vargą, Barbora užsidėjo neišleisti jos iš po savo globos Žem. Užsidė́jau šiandiej nubaigt ravėt daržą Slm.
16. (sl.) tr. įsteigti, įkurti: Miestely uždėta nauja krautuvė rš. Uždėjo didelį kromą emigrantas Daugirdas A1885,118.
| refl. tr., intr.: Užsidė́jo arbatinę, ir prabagotėjo Vvr. Jau Lietuva buvo užsidė́jusi, kai aš gimiau Šts.
◊ ×ãkinius (akulioriùs, akilioriùs) uždė́ti
1. sumušti (kad mėlynės po akių būtų): Nori, uždė́siu ãkinius, tai daugiau nekibsi! Grk. Aš tau akulioriùs uždė́siu! Rdm.
2. sugėdinti: Tokius akilioriùs uždė́jo, kad sarmata ir žmonėm pasakyti Grž.

ausi̇̀s uždė́ti (kam) imti nebeprigirdėti, apkursti: Man ausis ažudėjo Dv. Nuo to ištikimo (sutrenkimo) man ir ausis aždėjo Dsn.
gálvą uždė́ti galą gauti: Kad tu būtai gálvą uždė́jęs! Lp. Nor tu gálvą uždė́k! Srj.
gãro uždė́ti sušerti, užkirsti: Tam arkliui gãro uždė́k, jis mėgsta Grž.
rãsą uždė́ti truputį palyti: Anims užlijo, o mums tik rãsą uždė́jo Ms.

dė́ti, dẽda (dẽsti, dẽma, dė́ma, dė́sti Zt), dė́jo
1. tr. guldyti, statyti: Kam dedi̇̀ puodą prie krašto, nuvirs Pn. Jau dẽda šaukštus ant stalo, tuoj pietūs Jnšk. Dėk kartį, vežimą veršim Ėr. Dė́k į skrynią tą skepetaitę Gs. Ką tu dė́si po šonelių, ką tu po galvelės? J.Jabl. Prie sopės dẽda gyslalapį, kad karštį trauktų Jnšk. Tave pylė baltom putom, mane dė́jo žaliom rūtom (d.) Ml. Prie kokio dė́si arklio, prie tokio jis tiks Lnkv. Kirsime liepelę, dėsme lieptelį Ml. Demi ką kame SD91. Dėk tavo dešinę ranką ant jo galvos BB1Moz48,18. Penktas jam kryžių ant pečių dest DP145. Apvynį rėškiemuo, kvartukuos dėjiemuo LTII104. Per šilą jojau, žoleles roviau, už kepurėlės dėjau BsO258.
| Aš akuliorių nededu (nenešioju) Gršl.
| Plonienė ėmė plaukus pinti į dvi kasas ir dėti ant galvos visai taip, kaip pamariškės I.Simon. Kiek jai metų dedi̇̀ (duodi)? Vad.
^ Ar valgau, ar šalia dedù (nenoromis valgau) Alk. Kas nevirt, tai ir puodan nedėt Alv. Dėk grūdą pri grūdo, pripilsi rakandą VP12.
| refl. tr., intr.: Dė́kis ant pečių maišą ir nešk Gs. Šitie puodai pečiun dė̃sis Ds.
| Dė́kis (tepkis) sviesto, nevalgyk sausos duonos Kp.
ǁ mauti: Žiedinis pirštas – žiedą ant jo dema Lz. Aušružei auštant, vainiką pyniau, saulužei tekant, ant galvos dėjau J.Jabl. Senesniais metais veliumo jaunajai nedėjo Dr.
| refl. tr.: Dė́kis kepurę ir eik Pn. Pinkisi vainikėlį, dė́kisi ant galvelės JV634.
ǁ duoti ar imti išvykstant: Marti duonos dėjo į valią, t. y. daug pridėjo į kelionę J.
| refl. tr.: Jis dẽdasi pusiauryčio – eis pjaut šieno Ėr.
ǁ žengti: Namiejūnas tylomis žiūrėjo į baltuojantį dulkėtą vieškelį ir plačiai dėjo žingsnius rš.
ǁ įmaišyti, ištirpinti: Kava saldi, lyg cukraus dė́ta Ėr. Ar druskos į barščius dė́ta? Pc.
^ Gardūs kopūstai, kap du medu dė́jus Lp.
| refl. tr.: Dẽdasi daugiau cukraus, kad būtų saldesnė arbata Jnšk.
ǁ skirti (pinigus), mokėti: Ir aš dedù tris šimtus rublių, kad teisybė LB250. Dẽma ir pinigų ant stalo Ad. Dė́k šimtelį ant stalo, vesk žirgelį iš dvaro Kp.
ǁ J.Jabl sodinti (į kalėjimą).
ǁ refl. trauktis kuo, darytis paviršiuje (ledui, plutai ir kt.): Pirmiausia atšalo paviršius, ir ant jo palaipsniui dėjosi standi pluta rš. Jau rasa dẽdasi ant žolės Pl. Jau ledas dedasi ant vandens, pradėjo šalti Vvr. Šašas dẽdas ant nudegimo, pradės gyti Vvr. Pradeda niežas dė́ties KlvrŽ.
ǁ dengti: Daržinė supuvo, stogo nèdeda Btg.
2. tr. rasti kam tinkamą vietą, patalpinti: Nuspirkęs gyvulį, turėk kur ir dė́t Trgn. Klausinėjau mielą tėvą, kur man dėti bėras žirgelis Kp. Ar žinai, kur vagį deda? KlvrŽ. Dukryte mano, jaunoji mano, kur dėjai vainikėlį? JD76. Nebėra kur dẽda (nebėra vietos) Vb. Kur dėjai pirštines? Rdm.
| refl.: Kur sūnus dėsis, kur jis dings? J. Tėvas taip paėmė vaikus į nagą, kad tie nežinojo kur dė́tis Jnš. Na, o kurgi dė́sies, dirbam, vargstam Brž. Sykį taip ma[n] ranką gėlė, kad nežinojau nė kur dė́tis Šk. Miega ir miega, kur jis dẽdasi, tas miegas? Ėr. Kai šilta, kumelėm nėr kur dẽdas Ds. Demiesi kur SD266. Kur galėčiau dėtis? R205.
ǁ turėti kur padėjus, laikyti: Šepečius ant lentynos dedù Gs.
ǁ rasti kam paskirtį, pritaikyti: Vienas batelis nėr kur dẽdamas, reik ir antro Šts. O kur aš naktį dėsiu, kai dieną miegosiu? Ut. Kur dė́si tą vaiką, reik leist ganyt Gs. Ar pardavei karvę? – Kur dė́si nepardavęs, nėra kuo šerti Rdm.
| refl.: Kur dė́siesi, jei neisi mokytis Kt.
ǁ kelti: Teateinie, už sykio dė́su į septintą [klasę] Pvn.
ǁ refl. dingti: Kur dė́jos mano adata, tai ir pati nežinau Krd.
3. tr. statyti, įtvirtinti tam skirtoje vietoje: Jau šalta, reikia langai dė́ti Kp. Gryčia gatava, tik durys tebėr nedė́tos Kp. Jau grindis dẽda – tuo leis gyve[n]t Vlkv. Reikia daugiau vyrų pasiprašyt – ryt sparus dė́sime Rdm. Dė́jom namam gerą padamentą Jnšk. Jis gerus puspadžius dẽda Jnšk. Niekas nedest naujo lopinio ant palaikio rūbo BtMt9,16. Viena akis dė́ta (dirbtinė) Ėr. Ligonį dė̃s į gipsą ir išrašys Drs.
^ Žiūrėsme, kai dugnį dė́sme Trgn.
| refl. tr.: Dedúos dantis savo grėbliui Sr.
ǁ taisyti (austi): Jei plonai dedi̇̀ austi, reik plačių nyčių Vn.
| refl. tr.: Dė̃sis ji da cvilikų aust Gs. Ka tik priliksiu kiek laiko, dė́siuos pašukinį Jnš.
4. tr. įrašyti ar įspausti (kokį ženklą): Dė́ti kirčio ženklą DŽ. Dėti parašą rš. Taškas po antraščių nededamas rš. Dėti antspaudą rš.
5. tr. spausdinti (kame): Straipsnį dė́ti į laikraštį DŽ. Žemiau dedamieji latvių ir prūsų kalbos tekstai K.Būg.
6. tr. krauti: Nuvažiavom į balas dė́t šieno Rm. Kai oras atšils, eisim vasarojaus dėti Šk. Eisim dė́ti vežimą Plk. In kluoną rugius dẽda Brš. Dė́k į krūvą žabus Ėr. Antrą pečių dedù (antrą kartą kišu malkas į pečių) Ėr.
| Sniego kad dė̃s, tai dė̃s dar (daug prisnigs) Lp.
^ Kas veža, tam ir deda LTR.
ǁ taupyti: Jis labai piningus dẽda Tn. Atliekančius pinigus jis taupo, deda skatiką prie skatiko I.Simon.
ǁ grupuoti, tvarkyti: [Knygos] lankus (rišant) reikia dėti vieną po kito pagal jų numerių eilę rš.
| prk.: Eidamas jisai visu keliu dėjo sau žodžius, kaip jis kalbėsiąs kunigui, ir bedėdamas taip įnirto, jog ėmė net rankom matažgoti ir kumščiais grasyti V.Krėv. Senų miškai mylėta, tūlon giesmėn dėta A.Baran.
7. tr. nustatyti, skirti: Dė́ti mokesčius, muitus DŽ. Dėti prekėms kainą rš. Pradėjo laužyti įstatymus dėtus Nz. Prakeikimą vėl jumus demi MP98. Kiek dė́si laižybų, kad tavo teisybė? Gs.
ǁ suteikti (vardą): Kūma klausia vaiko motynos, kokį jam vardą dėti Žem. Na, vaikai, kokį vardą dėsma tai lėlei? Žem.
8. tr., intr. didinti kiekį, dauginti: Reikia atimt, o jisai dẽda Lp. Reikia leist akis (mezgant), o ji dẽda Pn. Prašo algos dė́t Sl. Gana, nebedė́kit šilimos, jau ir taip skūrą traukia Pkr. Močia septyniolikos metų dukteriai metus deda, o po dvidešim – mažina LTR(Ds).
| refl.: Tolyn giminė vis didyn dė̃sis Kp.
9. tr. kelti į vėlesnį laiką: Dėjo dėjo – į šventadienį atidėjo Ėr.
10. tr. leisti, eikvoti, vartoti (pinigus, sveikatą, laiką…): Jis tik pinigus dẽda, nieko iš to nebus Gs. Aš dirbu, dedù sveikatą, o jis tik tinginiauja Rdm. Kur jis tuos pinigus ir deda, kad vis sakosi neturįs Grž.
| Dėkiva taboką [rūkyti], atsipūskiva – paguro kojos eiti Šts.
11. tr. gaminti (kai kuriuos valgius): Ji sūrius dẽda, sviestą muša Lg. Kiaulę skerdė, tai kilbasas dėsme Kp. Seniau kindziuką dė́davom rankom, dabar mašina Rk. Dėdama (raugdama kubile) kopūstus, pabarstyk druskos ir kmynų Rdm. Kubilan kopūstus dẽda Brsl.
12. tr., intr. R131 išskirti iš savęs (kiaušinį) (ppr. apie paukščių ir vabzdžių pateles): Vištos kiaušinius dẽda Dkš. Varnos dẽda po penkis ir daugiau kiaušių Sr. Ė maniškė [višta] peržiem dẽda OG317. Desti višta SD186. Vanagui tai vis ir papuola kur dedančia vištelė Sdk. Buvo dedamas laikas (žąsys tuomet dėjo) J.Jabl. Jei višta nedėtų, ir vištyčių neišperėtų VP18. Kiaušinių dėti visų rūšių vandeniniai vėžliai grįžta į krantą rš. Savo kietalukščius kiaušinius krokodilai deda sausumoje, kur užkasa karštame smėlyje rš. Vasaros pabaigoje ir rudenį vorai deda apskritus, balsvos ar gelsvos spalvos kiaušinėlius rš.
| Susibobutavęs (susiraišiojęs) lygu boba dėsianti (gimdysianti) Šts.
^ Kiaušiu nedėtas, paukščiu nelėksi Sim. Nedėtas – ne pautas, neperėtas – ne vaikas Krsn.
13. tr. sodinti, sėti: Po nedėliai dė́sim daržus Alk. Bulvės, šiaurės vėju dėtos, skanios Dr. Pavasarį reikia vasarojų dė́ti Snt. Buvo tuomet vasarojaus dedamas laikas J.Jabl. Dar mano nedė́tas laukas Plv.
ǁ perinti: Laikas būtų dė́ti vištyčius Prk.
14. tr. skirti (kuo): Nemoku nei skaityti, nei rašyti, dẽda mane į karalius Plt. Į šaltyšius tave dė́sim Nm. Ožio daržininku niekas nedės Sln. Kai mane dės viršinyku, tada taip bus, kaip nori Lnkv. O trečią brolužėlį karalium dėjo LTR(Pnd). Dėjo jumus farizeušais DP514.
ǁ laikyti (kuo): Ar tu esi beprotis, ar mane už beprotį dedi̇̀? Krt. Ji buvo gražuole dedama J.Balč.
15. tr. lyginti (su kuo), gretinti (prie ko): Ar tu tą piemenį dedi̇̀ prie manęs? Ėr. Pernykštį vaikėzą dė́si prie to – nė panašumo nėra Grž.
16. refl. bičiuliautis, jungtis, vienytis: Geriau nesidėk su tuo neišmanėliu Upt. Atrado su kuo dėtis – su tuo padauža! Grž. Barė motyną, kad dabotų sūnų ir neleistų dėtis su mužikais Žem. Nereikėjo dė́tis prie vokiečių Rm. Dė́kimės (tarkimės) jam atkeršyti Grž. Nesidėjo į jokias partijas rš.
| Dėkiamos abu po arklį rytoj į turgų važiuoti Šv.
17. intr., tr. apsimesti, nuduoti: Ką juoku dė́ti KII1. Deda negirdu Tvr.
| refl. R: Jis labai aukštu dẽdasi Pn. Dedasi linksmas J.Jabl. Matė ir tėvelis, ir taip pat dėjos nieko nesuprantąs Vaižg. Jis dẽdas ligonis ėsąs KII196. Dẽdasi šventas, o iš tikrųjų tai velnių priėdęs Plv. Nors širdyje džiaugėsi, vienok pikta dėjosi Žem. Jis dėjosi nekreipiąs dėmesio į sesers parvažiavimą rš. Jis dė́josi mano kalbos negirdįs Alvt. Kaip brolis parėjo, tai sesuo dėjos nusiminus BsPI46. Nėku dėjęsis (tartum be priežasties), nuėjau prie kaimyno Kv. Juoku dėjęsis ir gerai mane įmušė brolis J. Juoku dėjusis ir pasakiau Šts. Įprašytas kaimynas ir įėjo tame laike kaip gerti dė́jęsis Skd. Neužilgo, kaži kuo dėjęsis, nuėjo pas Trumpiką M.Valanč. Jie valgo našlių namuos ir destisi ilgai meldžiantys BBMr12,40.
18. refl. SD129 darytis, atsitikti, vykti: Na, kas ten dẽdas, nežinau J. Padabok, kas te dẽdas, kad toks alasas Lkm. Oras nuo to dẽdasi šaltas Zp. Kas dẽdasi po namus? Krkl. Pajutau, kad mano dvasioj kažin kas dedasi V.Kudir. Nesuprantu, kas čia dẽstas Krž. Kaip sviete dẽstis, juk turi žinoti Pgg. Eik, klausinėk tiktai, kas ponų dvaruose destis K.Donel. Kas pas mus dė́jos, kad svetimas niekas nežinotų Arm. Mums nelaimė dė́jos – apvogė Dr. Nežinau, kap tę dė́josi Gs. Veizėsiu, kas dėsis, kaip piningus radau Užv. Dėkis tavo valia! Nz. Kaip destis jumus (kaip gyvenate, ką veikiate)? B. Jam gerai destis R164. Teip destis su velinu (taip atsitinka velniui) SPII70. Kad regėsit tai destantis, žinokit, jog arti yra karalystė Dievo SE2.
19. refl. impers. Vrn rodytis: Kaip tau dẽdas, ar jis gerai padarė? Dglš. Man dẽdas, kad čia kitaip yr Ktk. Širdy dẽdas man, kad pagrįš jisai šiandien J.
20. refl. verstis, manytis: Kaip dėsimės, taip, viskas bus gerai, nesirūpink, Juozeli! Žem. Kaip dė́siuos, taip, bet iš jo pinigų neprašysiu Up. Kaip nedėdamos nesumaniau jiems įtikti M.Valanč.
21. refl. lažytis: Dedamės iš šimto litų, jei neparvažiuos mano tėvas Vdk. Iš kiek dedies? – Galiu koc i iš tūkstančio Krkn.
22. tr., intr. smarkiai ką daryti; trenkti, smogti: Kad dė́jo jam per ausį, net aukštielninkas apvirto PnmR. Kai tik dė́jau su mietu, taip ir sukrito Ll. Tik dedù su votegu, tik dedù, o arklys žarsto (bėga) Šts. Kad dė́jo mune prie žemės, tik dulkės padulkėjo Šts. Dė́jau porą gniaužtinių, ir nustojo rėkti Kt. Viesulas pusę dangčio kad dė́jo žemėn su visomis gegnėmis! Zr. Vagį nutvėrei – dėk toje vietoje, ir gana LzP. Aš tave kad dė́siu (stumsiu) už pakarpos per duris! Lp.
ǁ smarkiai griūti, kristi: Kap aš dė́jau, paskui per visą vasarą sirgau Prn. Vakar vakare tamsoje ėjau, tai kad dė́jau, tai dė́jau Skm. Kad dė́jau ant šono Vl.
| refl.: Ka dė́jaus vidury kelio! Žg. Kad kiek, būčiau dėjęsis į balą Srv. Kad dė́jos nuo arklio, tai tik ką paskėlė Nč.
ǁ refl. virsti (gulantis miegoti): Kad tik po pietų, tai tuoj dẽdasi ir guli Pš. Dėjosi pavalgęs ir gulia Šts. Eik dė́kis ant šieno Klk.
ǁ godžiai valgyti, kirsti: Namo atėjęs, kai dėjau ben penkiolika blynų Ktk. Kaip dėjo atsisėdęs, tai tris bliūdus rūgštaus pieno išsrėbė Ds.
ǁ euf. bjauroti, teršti: Veizu, ans ir bededą̃s! Slnt.
23. intr. smarkiai pasakoti, aiškinti: Jis man dė́j[o] ir dė́j[o] apie savo kelionę Btr. Barbutė pasirėmė smakrą kairiąja ranka ir ėmė dėti S.Čiurl.
ǁ Lš apkalbėti: Ji visaip dẽda, niekina mane prieš žmones Ėr.
| refl.: Vienas ant kito dẽdasi Ėr.
ǁ sakyti ką nemalonaus: Nepatiko kas, tai tuoj į akis ir dẽda Gs.
◊ akių̃ nedė́ti neužmigti: Visą tą naktelę nė akių̃ nedė́jo Gr.
ant juõko dė́ti laikyti pajuokai: Ką čia save dedi̇̀ ant juõko su tais nėkais! Dr.
gálvą dė́ti
1. žūti: Kad ir patys žūsim, galvas jaunas dėsim, bet už mergelę savo atkeršysim V.Krėv.
2. tvirtai užtikrinti, garantuoti: Jis už jį gálvą dẽda, kad nekaltas Pn. Gálvą dedù, jei nenušausiu zuikio Gr.
3. kovoti iki galo: Mes turime parodyti, kad tiesa yra mūsų pusėje ir kad dėl jos mes visi kaip vienas dedame galvą T.Tilv. Vienas iš jų atsirado, už vainiką gálvą dẽda (d.) Ds.
4. atsigulti numigti: Pasisėdu į patvorį – pradėm turu dė́ti gálvą Dov.

į ãkį dė́ti miegoti: Buvau nuvargęs – dė́jau į ãkį mažne lig pietų Slnt. Jis dar in ãkį dẽda Al. Atsiguliau, užmigau ir kad dė́jau į ãkį, tai dė́jau Lnkv. Po pietų dė́jo į ãkį iki pat vakaro Jnš.
į añtį nedė́k negirk (nepagrįstai): Nedė́k į ãntį, per rankovę iškris Kt.
į bùrną dė́ti valgyti: Da nieko burnon nedėjau Dglš. Jau patys nei burnelėn nedėjom [mėsos] Lp.
į dãbą dė́ti (dė́tis) Krok, Smn pažiūrėti; domėtis.
į gálvą dė́ti (dė́tis)
1. dėmėtis: Algirdas daugiau klausydavo senų žmonių ir į galvą dėdavo Mair. Nedė́k į gálvą visų niekų (nesirūpink) Ėr. Ką jam pasakai, viską dẽdas į gálvą Jrb. Nedė́jaus tų dainų į gálvą Grg.
2. rūpintis, jaudintis: Nedė́k į gálvą, pro pirštus leisk Grž. Verkia, kremtasi, dẽdasi į gálvą, dar apsirgs Rdm.

į gálvą dė́tis dingtelėti: Tada jam dėjos į galvą: juk man įsakė uždėti prieskonių S.Dauk.
į griñdį dė́ti šokti: Duokiam į būgną, dėkiam į grindį Šts.
į kešẽnę nedė́k negirk (nepagrįstai): Ir jo nedė́k į kešẽnę Srv. Nei šito nedė́k kešẽnėn PnmR. Kad ir geras, ale kešeniun nedėk (per daug nepasitikėk) Trgn.
į kùpą dė́ti dėmėtis: Tuos žodžius idant kas sau dėtų gerai kupon DP285.
į padùs dė́ti
1. eiti: Nuo ryto pakilęs deda į padus LTR(Žg).
2. šokti: Ka užgrajys, dėsim į padus Vlkv.

į rãgą dė́ti atsigulti, užmigti: Pavalgęs kad dėjau ragan, tai ben dvi valandas išmiegojau Slm.
į ragùs dė́tis ginčytis: Ar tu dė́sies su manim raguosen! Ml. ×
į smer̃tį (smerčióp) dė́ti pražudyti: Po tam piktasis sviets nekurius iš jūsų smerčiop dės BPII129.
į stáibius dė́ti išbėgti: Aš nebsėdėjau, dė́jau į stáibius Ms.
į ši̇̀rdį dė́ti (dė́tis)
1. dėmėtis: Šitai dėkite širdin savo BPI260. Dėkit į savo širdis kožną žodį Sz.
2. B išgyventi, jaudintis: Tik tas ėmė jai dėtis į širdį, kad namiškės moterys, pamačiusios ar pasitikusios ją, šnibždėjosi Žem.

kai̇̃p dẽdam (dẽdama) kaip bebuvę: Ryt tai da kap dẽdam, bet poryt turi ateit! Alk. Dabar pavalgysim pusryčius, o toliau kap dẽdama Klvr. Dar kap dẽdama (ant dvejo) – ateis ar ne, tikrai nepasakė Rdm.
kai̇̃p dẽdamas Šts kas nereaguoja, yra abejingas: Juk ans žmogus ir yr kai̇̃p dẽdamas (ką nori jam daryk, nieko nesakys) Slnt.
kàs dė̃s (dė́jo) sakoma norint ką paneigti: Ar bernas namie? – Kàs tau jį dė̃s, po sodžių laksto! Jnšk. Ar turtingą žentą gavo? – Kàs dė̃s turtus (kàs dė̃s turtingą)! Ėr. Ar yra speigo? – Kàs tau dė́s! Šts. Ar daug šį metą obulų? – Kàs dė́s daug! Vvr. Kàs tau dė́s brangius javus – pusdykiai pardaviau! Ėr. Ar bus garų? – Kas bedė̃s garų J. Kàs čia vestuves dė́jo (nėra jokių vestuvių)! Pl. Kàs jiems dė́jo tuos turtus – kokie buvo driskiai, tokie ir liko! Ėr.
kortàs dė́ti KII335 burti: Cigonė dẽda kortàs Plng.
nė̃ pir̃što nedė́ti
1. visai nepaliesti: Tu be mano žinios nedėk nei piršto an mano vaiką Ml.
2. nė kiek nepagelbėti: Vyras prie jos nė pir̃što nèdeda, reikėjo vaistus leisti – gydytoją kvietė Rm.

nė̃ pirštù pir̃što nedė́ti nieko nedaryti, nepadėti: Ant manęs nesitikėkit, aš nė̃ pirštù pir̃što nedė́siu Gs.
nėrà kur̃ dė́ti labai daug: Kad priaugo burokų – nėr kur dėt! Rm.
nežinóti (neturė́ti) kur̃ aki̇̀s (akių̃) dė́ti sakoma, jaučiant gėdą: Iš gėdos neži̇̀no kur̃ aki̇̀s dė́ti Jnš. Iš sarmatos nežinojau kur akis dėti Lp. Senis Burba nežinojo kur akių dėti sp. Iš gėdos neturia kur̃ akių̃ dė́ti Vkš. Iš sarmatos netùri akių̃ kur̃ dė́t Kt. Kur̃ dė́sim akis žu sarmatos? Rod.
niẽkur dẽdamas (dė́tinas) netikęs, blogas: Vaikas nė̃kur dẽdamas – nei gulia, nei nešiojamas (didelis rėksnys) KlvrŽ. Nė̃kur dẽdamas nebliko, kaip apsiženijo Šts. Iš pat mažo nė̃kur dedamà KlvrŽ. Nėkur dėtina merga – slinka, o dar nevaleika Šts.
nórs į aũsį (į sópulį, prie žaizdõs) dė́k sakoma apie labai švelnų, mandagų žmogų: Kas jos šnekumas, meilumas – nórs į aũsį dė́k Jz. Tokia jau lipšnutė – nors i prie žaizdõs dė́k Vlkv. Tat tik prie žmonių ji tokia, o namie ją nors į sopulį dėk V.Krėv.
prie žaizdõs dė́tinas malonus, mandagus: Rodos, prie žaizdõs dė́tini žmonės Ar.
tõ dė́tas tam skirtas: Ta diena tõ dė́ta – važiuokiam, kad ir lyna Plt.
antdė́ti, añtdeda, antdė́jo (ž.) tr.
1. žr. uždėti 1: Šis kailinius antdėjęs ant arklio, apžargu apžergęs ir išjojęs J.Jabl. Oi kad pašersi bėrą žirgelį, antdėk tymo balnelį Kl. Ant to sluoksnio žemės vėl reik antdėti mėšlų S.Dauk. Antdė́jau sviesto ant ropučių, vaikas apsilaižydamas sukirto Vvr. Gardes tas ančdedam, pridedam šieno vežimą i priveržam su karte Lk. Pabalnojo asilą, ančdėjo naštą medžių ir iškeliavo M.Valanč.
^ Avies panešti negaliu, o jautį antdedat VP7. Anos galva velniuo žadėta, tik neančdėtà Pvn.
| refl. tr.: Antsidėjęs ant sprando nešiau pintinę I. Čia reik taukų antsidė́ti KlvrŽ.
ǁ refl. tr. užsimauti: Rūtų vainiką kaip vėdarą antsidė́jusi Plng.
ǁ refl. apsitraukti: Rasa buvo antsidė́jusi tą naktį Šts.
ǁ uždengti (stogą): Antdė́jo skardos stogą ant trobesio Sr.
2. duoti priedo: Atsiskaitė kaip žmogus ir pūrą rugių antdė́jo Vvr.
3. sudrožti, sukirsti: Aš tai ir añtdedu arkliui votegą, bet muštinos nemušu Lkž.
◊ ant liežùvio gãlo antdė́ti paragauti: Tik ant liežùvio gãlo antdė́su – neskanėjos mun Šts.
kakliniñką antdė́ti ant sprándo prispausti: Kakliniñką žmoguo andė́jo an sprándo Jdr.
apdė́ti, àpdeda, apdė́jo tr.
1. apkrauti (kuo) aplink ar iš viršaus: Rūsį apdė́k šiaudais J. Kapai gražiai apdėti̇̀ (aptaisyti) Rdm.
| Kad aš taũ būtau mažą dernele apdė́jus (pakasus po žeme)! Arm.
| refl. tr., intr.: Apsidėję apsibuvę visus pašalius – nesusitvarkot Šts. Kad apsidėjęs knygom – kada ir beperskaito! Grž.
| prk.: Esu vaikais apsidėjusi (turiu daug vaikų), negaliu eiti pri darbo Šts.
ǁ refl. Kp apsimauti: Apsdėk kepure Mlt. Palčiuku apsivilkęs, kepkele apsdė́jęs Prng.
ǁ refl. apsitraukti, aptekti: Jau gal vėl mala, kad upėj vanduo taukais apsidė́jęs Ds. Apipylė (nubėrė) lūpas, paskui šašais apsdė́jo Ad.
| Man skaniausias tik apsidė́jęs (vos pradėjęs virti) [kiaušinis] Šmn.
ǁ refl. apaugti: Stogas kerpe apsidė́jo Šts. Gerai šerama kiaulė veikiai apsideda lašiniais Varn.
2. aplenkti (knygą): Mano visos knygos apdė́tos Knv. Neapdė́tos knygos greit plyšta Švnč.
3. nustatyti (kam) kokią prievolę: Žemę apdė́jo dideliais mokesčiais Grž. Ir mokesčiais ta vieta ne teip buvo apdėtà Vlkš.
| Knygos siunčiamos tik už gyvus pinigus ir apdėtu mokesčiu (užmokama per paštą) rš.
4. paskirti (kuo): Katras patikdavo, tuoj apdėdavo vyresniuoju V.Kudir.
5. refl. pasiversti, apsimesti: Kam da durnium apsi̇̀dedi, manai, kad niekas nesupranta? Ds.
6. suvalgyti: Visą bandelę duonos apdė́jau Nč. Dviejuose bliūdą apdė́jom Vlk.
7. apgauti: Kad apdė́jo čigonas su arkliu! Žln.
| refl.: Tiek apsidė́jau, bepirkdamas šitą žemę, kad nereikia geriau Trgn.
8. Slnt euf. apteršti: Paukščiai apdė́jo pradalges Brt.
atidė́ti, ati̇̀deda, atidė́jo tr.
1. K padėti (atgal į buvusią vietą): Atidė́k atgal, ką iš ten paėmei J. Atidėk kalaviją tavo ing vietą savo GNMt26,52.
| Jis bylojo: „Atdėk ją (ranką) vėl antina (į antį)“ BB2Moz4,7.
ǁ padėti (į šalį): Nepastebėjau, kada tėvas pastūmė knygą ir atidėjo į šalį plunksnakotį rš. Atdėk (atmesk) (viršuje išvilk) tavo greikštumą nuog savęs BB2Moz33,5.
| refl. tr.: Atsidė́k sau blynų, bo neliks Pc.
ǁ atmatuoti: Atidėkime ant AB į abi šalis nuo duotojo taško C lygias atkarpas rš.
ǁ paskirti (kuriam tikslui): Pinigus atidė́ti kelionei DŽ. Atidė́sim porą dienų ir užarsim Rdm.
ǁ sutaupyti: Po kiek vis atidė́siu ir išsimokėsiu Grž.
| refl. tr.: Pinigų atsidė́jęs neturėjau Kls.
ǁ prk. vėl paskirti, grąžinti (į eitas pareigas): Farao tavo galvą paaukštins (pakels) ir atdės tave ingi tavo urėdą BB1Moz40,13.
2. nukelti (į vėlesnį laiką): Atidė́k rytojui savo darbą Dkš. Ar nebūtų galima tą susirinkimą kuriam laikui atidėti? rš. Bylą atidė́ti DŽ. Šalčiui jautresnes kriaušaites atidėti pavasariui (pavasarį sodinti) rš.
3. pridėti kiaušinių (už nedėtą laiką): Višta ati̇̀deda dabar ir nedėtą tarpą Grž.
4. refl. pasitikėti, pasikliauti (kuo): Aš vis ant jūsų atsi̇̀dedu: kada jūs keliatės, tada ir aš Al. Jis visada ant manęs atsi̇̀deda Alk. Ar reikė man juo atsidėt Vlk.
^ Ant Dievo atsidėk, bet ir duonos krepšy turėk KrvP(Kp).
5. refl. J atsiduoti, imtis kokio darbo: Kai turėsiu daugiau laiko, atsidėsiu kurią dieną ir paieškosiu Srv. Aš šiandien atsidėjau laiškus rašyt Kt. Nutarė atsidėti vien mokslui rš. Traidenis ėmė atsidėjęs tiektis į karę S.Dauk. Atsidėjęs (rūpestingai) žmogus dirba Š.
atsidė́jusiai adv. stropiai: Atsidė́jusiai atlikti darbą DŽ. Atsidė́jusiai patikrinti ligonio sveikatą DŽ.
ǁ refl. prisiruošti: Aš kada atsidė́jęs imsiu ir iškasiu šulinį Mrj. Vis nėr kada ateit pas tave, vis neatsidedu Skr.

×dadė́ti, dàdeda, dadė́jo (hibr.) tr.; Sut dėti viršaus, pridėti: Mažu geresnį [dviratį] nusipirks dadė́jęs Šn. Kad galėtume daržinę užbaigti statyti, reikia dar gerokai pri tų trijų šimtų dadė́ti Vkš.
| refl. tr.: Ka truks kelių kapeikų, pats dasidė́k Vlkv.
įdė́ti, į̇̃deda, įdė́jo
1. tr. SD164 įkišti, įstatyti, įguldyti (į vidų): Visuos aviliuos įdė́sme naujų korių Sb. Ton gromaton indė́jo rublį pinigų Al. Įdė́jom žalajai gromulį Pš. Bulves į rūsį įdė́jom Jnšk. Indėjo ranką kišeniun Al. Įdėk jam dar kokį virtinį į torielką Pn. Bei indėk ing pintinį, bei pintinyje atnešk BB2Moz29,3.
| Ten nereikia galvoti, ką rytoj įdėsi į puodą (išvirsi) rš.
| Kad rašysit laišką, prašom ir nuo manęs labų dienų įdė́ti (įrašyti) Skd.
^ Ką piktas įdės, to ir geras neišims S.Dauk. Kam trūksta, neįdė́si (apie protą) Vkš. Ką į dūšią įdedi, nei penki neišims B.
| refl. tr.: Džiaukis, kad gauni, o burnon tai jau pats įsidė́k Sb.
ǁ įmaišyti: Įdė́k druskos į bulves Rdm. Įdėjau gerai mielių – kels ragaišį! Jnšk.
| refl. tr.: Daugiau įsidė́k cukraus [į arbatą] – bus saldžiau Vlkv.
ǁ įduoti ar pasiimti išvykstant: Įdėk sūrio su sviestu kelionėn Ėr. Įdė́k priešpiečių Gs.
| refl. tr.: Valgyk viežlybai, ką sau pietums įsidė́jai K.Donel. Įsidė́k duonos, sūrį, peilį ant kelio (kelionei) J.
ǁ refl. tr. atiduoti laikyti (pinigus): Jis turi pinigų bankoj įsidė́jęs Jnšk.
ǁ refl. imti laikyti patalpoje: Karvė į kūtę įsidėjo, nebėr nė parūgų pradaruo Šts.
ǁ Grž pasodinti (į kalėjimą): Jį į kalėjimą dabar deda, įdėjo J.Jabl.
ǁ surišti: Arkliai į geležinius pančius įdėti Grž. Indėk kojas tavo pančiuosna jos SPI373. Jonas … saituose … buvo indėtas DP17. Įdemi į pančias R25.
2. tr. R113 įstatyti, įtvirtinti (tam skirtoje vietoje): Kam įdėjai žemus langus? KlvD7. Įdė́k stalui naują koją Ėr. Iškirmijo lubos pirtelei, reiks naujų įdėti Jnšk. Įdė́jau kirviui kotą Kvr. Dirbdins grėblužį, įdės kotužį JV379.
| Kai indės kas kitus dantis (iron. išmuš), tada priturės liežuvį Trgn.
^ Tavo liežuvis šunie žadėtas, o tau įdėtas Šts.
| refl. tr.: Įsidė́jo naujus dančius ir valgo Pn.
ǁ įtaisyti (austi): Dabar mat įdė́jo, tik nėr kada aust Jnšk.
| refl. tr.: Audeklą įsidėjo, tik neturi kada austi Ėr. Įsidėjau trečią pastovą austi Rdm.
3. tr. padaryti (kokį ženklą, žymę): Pielai taką reikia įdė́t PnmR.
| Įdė́jo kakton guzą Rm. Kai rėžiau su statiniu par ranką, tai dešrą juodą įdė́jau Skr.
| refl. tr.: Griuvau nu lovos, guzą įsidė́jau Ėr.
4. tr. išspausdinti (kame): Jo straipsnio redakcija neįdėjo, netiko rš. Aš tave į laikraštį įdėsiu Pn.
ǁ įrašyti: Aš ten kelius sakinius įdėjau J.Jabl.
5. tr. panaudoti, paskirti: Meistrai visą didį meną savo statulon įdėjo A.Vencl. Būtų gerai išarti tą kelmyną, bet gaila tiek darbo įdė́ti Jnš. Nuo kiekvieno įdėto darbo priklausys pasisekimas rš.
ǁ suteikti, duoti ką nauja: Įdėjo vaikuo Jono vardą Šts. Ji žmogų tik užžvelgs ir pravardę įdės Skr.
| Aprašyti visa, ką yra įdėjęs savo gramatika Jaunius į mūsų kalbos mokslą, čia, žinoma, būtų per sunku J.Jabl.
6. refl. įsileisti dėti (kiaušinius): Kad įsidė́jo mūsų vištos, tai kasdien deda ir deda Ds.
7. tr. įsėti: Ar vasarojų jau įdė́jai? Nm. Palauk, kol žiemkenčius įdė̃s Nm.
| refl. tr.: Malkų iš girios, vasarojų įsidė́jęs, gali parvežti Lkš.
8. intr., tr. įkirsti, įmušti: Kai įdė́s tau į kailį, tai ir nebnorėsi išdykauti Brs. Kad įdė́siu tau į užpakalį! Brt. Palauk tu man, aš tau įdė́siu! Skr. Aš tau įdė́siu „neturiu laiko“! (vaikui, sakančiam „neturiu laiko“) Pgr. Kad aš tau įdė́siu vakarėlį, tai žinosi! (besiprašančiai į vakarėlį dukteriai) Skr.
9. tr. R18 paskirti (kuo): Aš jį indėjau abieščiku Lp. Pilies vyru ir rėdytoju Skirmantą įdėjo S.Dauk.
| Neklausykis, paskui įdė́siu (įrašysiu) į svietkus! Kv.
| refl.: Ir buvo toks mandagumas pas juos, kad nei viens neįsidėjos į karalių Bb1Mak8,14.
10. tr. įskųsti: Indė́jo žmogų suvis nekaltą Lkm. Ant visų sakysiu, visus skųsiu, visus įdė́siu Skd. Neįdė́k kito, pats būdamas kaltas Grš.
| refl.: Nieks jo neskundė, jis pats save įsidė́[jo] Gs.
11. refl. tr., intr. įsidėmėti: Įsidė́k gerai, ką tau sakau, kad neužmirštum Lkž. Įsidė́k gerai, kad beatsektum sugrįžti Skd. Perskaitytus dalykus gerai įsidėkit M.Valanč. Aš kelio ilgai neįsi̇̀dedu Rdm. Aš tų jo žodži̇̀ų neįsidė́jau Sr. Aš buvau įsidė́jęs jo veidą Šts.
ǁ refl. susirūpinti: Neįsidė́k taip, liga pareis: esi dikto apgimimo Šts. Neįsidė́k, neįsipilk – vedu nepražūsiva End.
12. refl. apsimesti, nuduoti: Įsidė́jo miegančiu Švn. Neišprast, ar ji durna, ar ji insidė́jus Srj. Jis tik insidėjęs tep dejuoja, o visai neserga Kb. Insi̇̀deda aklas Drsk.
| Jis tyčia insidėjo ligon Srj. Laumė liepė mergaitei insidėt ligon Mrc.
13. refl. pasiryžti, nuspręsti: Motiejus įsidėjo mergaitėms klioštorių įsteigti M.Valanč.
14. refl. susilažyti: Įsidė́kim, kaip išeis, kaip bus J.
15. refl. įgristi: Jau kap mumi šitie antukai šįmet įsidė́jo: tik miežiuose ir miežiuose! Rdm.
◊ aki̇̀s įdė́ti išmokyti: Juos visus išmokslino – aki̇̀s įdė́jo Žml.
bùrną įdė́ti išgerti: Gerai burną liuob įdės Šts.
į gálvą įdė́ti (įsidė́ti) padaryti, kad įsidėmėtų, įsidėmėti: Sunku jam įdė́t į gálvą: sakai nesakai, vis užmiršta Ėr. Įsidėk tu man tas pasakas į galvą! Rm. Aš pasakų daug girdėjau, visas galvon insidėjau O. Įsidė́jo man galvon, kad kultuvas tai spragilas Dglš.
į grõmulį įdė́ti pavalgyti: Eikim į grõmulį įdė́ti Pj.
į kuõdą įdė́ti įsigerti: Motriškės, truputį į kuodą įdėjusios, pradėjo kožna vyrą savo peikti M.Valanč.
į pil̃vą įdė́ti pavalgyti, suvalgyti: Ką į pilvą įdė́si, niekas atskleidęs neskaitys Skr. Ką te apstaisysi tokioj šeimynoj, kai reikia žiūrėt, kad pilvan būt kas indeda Ut. Pilvas – ne drapana: ką įdėjai, tas gerai – nesimato Kp.
į ši̇̀rdį įsidė́ti įsidėmėti: Visi žmonės, pagirdėkit ir į širdis įsidė́kit (d.) Alvt. Atsitikimai visiems į širdį įsidėjo J. Indemi, įspaudžiu širdin SD392.
sukramtýti ir̃ į bùrną įdė́ti; rš duoti gatavą.
ši̇̀rdį įdė́ti (į ką) labai rūpintis (kuo): Į vaiką visą širdį įdė́jo, o dabar tas skersom eina Grž.
išdė́ti, i̇̀šdeda, išdė́jo
1. tr. viską išimti (iš ko): Iš to indo, sūdo išdėk sviestą J. Išdėk, Onute, uogas į bliūdą – tas puodas man bus reikalingas Lkč. Iš skrynios visus daiktus išdė́site į aslą Sr.
| refl. tr.: Viską iš terbelės išsidė́jo ir valgo Grž.
ǁ išmesti: O tą išdėtą ėmė duktė faraono ir išlaikė jį už sūnų savo BtApD7,21.
2. tr. išstatyti, išdėlioti atviroje vietoje: Stalai išdė́ti kieme svečiams Šts. Obuolius išdėjo pasieniais Sr.
išdė́tai adv.:
^ Iš čia visas mūsų gyvenimas matyti kaip išdė́tai (aiškiai) Užv.
| refl. tr.: Išsidė́jo visą tavorą ant stalo Kp.
3. tr. KII70 iškloti (kuo): Suolai buvo lentoms išdė́ti Pln. Tais maigais reikia paklodą išdė́ti Pc. Sienos buvo balto alebastro, žalsvais ir žydrais kokliais išdėtos J.Balč. Raištais išdėtas R113.
4. tr. (daugeliui) surasti paskirtį, panaudoti (kam): Kur jūs tuos bliūdus išdedat? Rdm.
5. tr. iškrauti: Sušilau, kol vežimą išdė́jau Pn.
| refl. tr.: Jis sau gražiai išsikrovė, išsidė́jo vežimą ir vėl išvažiavo Ėr.
6. tr. išskirstyti, nukeliant vėlesniam laikui (mokėti): Išdė́jo [mokesčius] an keturių ratų Srj.
7. tr. uždėti: Diedule, diedule, išdė́k mane in ratų Dv.
ǁ užmauti: Žmuoj išdėj[o] ratą ir vėl važiuoja Lz.
| refl. tr.: Nuimk nuog ma[no] piršto žiedą ir an sa[vo] išsidėk Pls.
8. tr. J sunaudoti, išeikvoti: Nemaža pinigo išdė́jau Lp. Greitai penkis šimtus išdė́si: reikia mielių, reikia cukraus, reikia kito ko Rm. Visą sveikatą išdė́jau, jam dirbdama, o dabar išvarė Rdm. Išdė́kit visą šalimą, išsivanokit: niekas daugiau nebeis į pirtį Jnšk. Taryba nemaža turėjo išdėti pastangų kovai su ta politika rš.
9. intr. dėti (kiaušinius) kurį nors laiką: Kai pradėjo nuo rudenio, tai ligi šiol išdėjo (apie vištą) Rdd.
ǁ Pc galėti dėti (kiaušinius): Višta neišdė́jo – turėjo papjauti Alk.
ǁ refl. Grg bededant (kiaušinius) išsieikvoti: Išsidė́jo vištos, nebededa Šts. Višta išsidė́jus, lengvytė kai pūkas Skr. Kai vištos išsi̇̀deda, eina perėti Ėr.
10. tr. SD117 paslėpti, laikyti: Išdėk šitą vyrą BB1Kar20,39. Atgydė, idant jam pasakytų, kur iždėjo tatai, kas jai buvo duota ant iždėjimo DP196.
11. tr. palaidoti: Jau norim kūną išdėti Mž417. Buvo nukryžiavotas, numiręs ir iždė́tas AK16. Pakasu, iždemi numirusį SD68. Įvyniojo jį ing aną gražią drobę ir iždėjo jį grabe Ch1Mr15,47.
12. tr. smarkiai ką padaryti; išmušti, išdaužyti: Išdė́jo visus langus Srj.
ǁ išpjauti: Išdė́jo šunes visas antis Mrs.
ǁ išminti, išniokoti: Nutrūkę karvės visus daržus išdė́jo Rdm. Pusę valandos vaikė daržuose kiaulę, kuri jam visą užuoganą bulbių išdėjo, nukniso V.Krėv.
ǁ godžiai išvalgyti: Visą bliūdą išdė́jo Lp.
13. tr. pasakyti, papasakoti: Išdė́k tu dabar man, ką anas kalbėjo Slk. Kaip man vienas senolis pasakojo, taip ir aš jums išdėjau M.Valanč. Kolei vargus išdėjau, tai ir vakaras Ad. Tą tiesą pasakėčia išdėsim J.Jabl.
ǁ išdėstyti: Pačioje romano pradžioje autorius išdeda visas savo tezes K.Kors. Pamėginsiu bent kiek pateisinti čia išdėtą savo nuomonę J.Jabl.
ǁ pasakyti ką nemalonaus, išdrožti, išrėžti: Nueisiu ir viską jam išdė́siu akyse Slm. Drąsiai viską išdėjau išdėjau – o ką jis man padarys Lkč. Aš jam viską išdė́jau, ką tik turėjau Lš.
ǁ apkalbėti, išplūsti, suniekinti: Kai negirdi, ans tave visokiais žodžiais išdeda Vvr. Išdė́jo blogiausiais žodžiais Jnš. Taip išdė́jo, taip išdirbo, kad šuva mėsos neėstų Sln. Truputį kuo neįtiksi, tai tave išdės paskutiniais žodžiais Vkš. Barėsi, vis vienas antrąjį per šykštuolį ir begėdį išdėdams LC1878,2.
14. tr. išromyti, iškastruoti: Atejo, išdė́jo kumelius Lp.
◊ į šuñs dienàs (į kójos aũtą) išdė́ti labai išplūsti, visai suniekinti: Pala, aš ją išdė́siu į šuñs dienàs Alk. Ji užpuolusi išlojoja, į šunies dienas išdeda Žem. Išdė́ti ką į kojos autą BŽ474.
kortàs išdė́ti paburti: Ar moki kortas išdė́ti? Šv.
širdyjè išdė́ti įsidėmėti: Eš išdemi tavo žodį mano širdyje BBPs119,20. Sena giesmė apie septynis žodžius …, kuriuos kožnas krikščionis savo širdy kaip didį ir brangų lobį tur išdėti Mž445.
nudė́ti, nùdeda, nudė́jo tr.
1. nuimti (nuo ko), nukrauti: Kas yra ant stalo, viską nudė́kit ant suolo Lp. Karūną karališką nùdest, o ašutine ir maišu apsivelka DP586.
| refl. tr.: Užsidėjęs vaikas koją ant kaklo ir nebegali nusidė́ti Kp.
ǁ nuvilkti, nurengti: Nudėjo tada nuog savęs rūbus našlystės savo Ch1Moz38,14.
2. Užv daug pridėti (ko), nukrauti (kuo): Visus stalus valgymais nudė́jo Vlk. Prieš jo akis buvo didelis žemės plotas, kupstais nudėtas LzP. O ir privažiavo pilnas dvaras svetelių, dėjo nudėjo visas klėtis balnelių Ml. Šįmet mes daržą storai mėšlu nudė́jom Jnšk.
ǁ išdėlioti: Takeliai gražiomis plytelėmis nudėti rš.
3. surasti (kam) tinkamą vietą ar paskirtį: Kur nudė́stava turtą mirus J. Kur anus nudė́tum, jei ne mokykla Grd.
| refl.: O kur nusidėjo sesulės, niekas man nepasakė V.Krėv. Kur anas nusidė̃s nedarbujęs, gatavi karveliai neskraidys Arm.
ǁ išleisti, nuduoti (už vyro): Rūpinosi sengalvėlė, kur nudės dukrelę LTR(Srd).
4. J nukišti, prapuldyti: Pati nežinau, kur peilį nudė́jau Vlkv. Kur nudėjai mano skarelę? PnmR. Oi žirge, žirge, žirgeli šyvas, kur tu nudėjai mūsų brolelį! KrvD63.
| refl.: Kur mano raktai nusidė́jo (dingo)? Brt. Kur tas bernaitis nusidė́j[o]? Azr.
5. sukrauti: Jis taip gražiai nùdeda stirtas, kad išrodo kaip nukirstos Všk.
ǁ dedant, kraunant nukreivinti: Na ir nudė́jai vežimą – visai ant šono! Rdm. Tas vežimo šonas nudė́tas (didesnis, išleistas) Pc.
6. paskirti, nustatyti (kokią prievolę, tvarką): Nudėjo pagalvinį mokėti po septynis rublius nu žmogaus Plng. Toks disciplynas nudė́tas, ir turi klausyti Šts.
7. Šts nukelti į vėlesnį laiką, atidėti: Veseilią mielai nudė́tų ant pavasario Rdm.
8. refl. išsieikvoti dedant (kiaušinius): Anksti pradėjo vištos dėti, tai greit nusdė́jo Vj. Po žiemai [bičių] motinos silpnos, anos greit nusi̇̀deda Vdn.
9. užmušti, nužudyti: Gailėdavosi, kad jo ten kaip šuns nenudėjo J.Avyž. Su akmeniu vištą ant vietos nudė́jo Ll. Vieną užpuoliką nudė́jo ant vietos Jnš. Nudemi, nužudau R11.
^ Guli kaip nudė́tas Brt. Nusidžiaugė kaip mešką nudėjęs PPr397. Vienu šūviu, taip sakyt, tris zuikius nudėjai A.Vien.
ǁ refl. nustipti, padvėsti: Jų šįmet nusidė́j[o], o tokia gera karvė Rdm. Du paršiukai auga gerai, o vienas nusidė́jo Krs. Kad nebūt nusidė́jęs arklys, tai mes kitap gyventum Pns.
ǁ nupjauti (pievą): Ir nudėjau gražiai su samanom [pievą]! Lp.
10. pašalinti iš pareigų, atleisti: Būsiu nudėtas nuog urėdystės BtLuk16,4.
11. apkalbėti, apšmeižti, suniekinti: Kam tu jį, žmogelį, taip nùdedi, kam apkalbi? Jnšk. Jis geras, tik žmonės jį nùdeda Ut. Davatkos ir geriausią žmogų nùdeda Ėr. Visaip jūs mane nudė́jot (visokių kaltybių išradote) Kp.
ǁ intr. nukalbėti niekus: Kad vis kalbėdamas nùdeda Grž.
ǁ suversti (kalbant): Ant to nudeda, kad kningų nėr, ir nemokos, neit į klesą Šts. Tu pati vyrelį nutrotijai, o ant perkūno bėdą nudėjai Tvr.
12. refl. SD301, R365, K padaryti ką bloga, nusižengti, nusikalsti: Nusdė́jai tu man, vaike! Ktk. Jis tur būti nusidė́jęs, kad toks liūdnas rymo J. Ir mes … nusidėję slapomės ar kartais šen bei ten bėginėjam K.Donel. Bijau motinėlei senai nusidėti NS1116. Žmogus pigiai gal paklupti, nusidėti BPII222. Kas nusidẽst, atleidžia … nusidė́jusiam DP113.
^ Kas nusidėjo, bijos ir vėjo VP23.
13. refl. apsimesti, nuduoti: Nusidėjo nieko nežinąs Lp. Jis nusidėtų nežiniom, ale mato, kad visi supranta Grš. Nusidemi papykęs, nuliūdęs, linksmas R28.
14. refl. Vlk atsitikti, įvykti: Nežinia, kap čia nusidė̃s Gs. Pažiūrėsiu, kas čia nusidė̃s Vlkv. Kažin kap jum vestuvės nusidė̃s Mrj.
15. refl. pasitikėti, pasikliauti: Žmogus ant Dievo nusi̇̀deda Klt.
16. refl. prarasti viltį: Nereikia nusidė́ti, tai ir pasveiksi Slk.
17. nuteršti, apteršti: Langai [musių] nudėti baltais taškeliais rš.
◊ juokai̇̃s nudė́ti nepažiūrėti rimtai: Jo pykčio nesuprasi, anas visa juokai̇̃s nùdeda Vžns. Protingas juokais nudeda [priekabes] Vaižg. Jis viską juokai̇̃s nudė́jo Al.
kortàs nudė́ti išburti: Ale nenudė́jo kortų! Lp.
nuo kójų nudė́ti parmušti: Nudė́jau gražiai nuo kójų Lp.
padė́ti, pàdeda, padė́jo
1. tr. R205 paguldyti, pakloti, pastatyti kur: Maišus padėjau ant aruodo Mlt. Padėk peilį, kur radai Ėr. Padė́k daugiau šiaudų po pasoste Gs. Padė́k duonos, sviesto, ir tevalgo Vvr. Ir padeda ana valgyti vyrui LTR(Žg). Padė́k antim gert Grž. Esat po nosia padėti, ir valgykit Šts. Prietelius mano iš kelio atėjo pas mane, o neturiu ką jam padėti (ko duoti valgyti) GNLuk11,6.
| Per upę padė́jo ąžuolinį tiltą Lz. Kur labiau purvynas, padė́k kokią lentą (kad geriau būtų vaikščioti) Gs. Kirvis jau padėtas yra prieg šaknių medžio BPII240.
^ Kaip padė́si, taip ir atrasi Žg. Nepadėjęs neieškok VP33.
| refl. tr., intr.: Kur pasidė́jai šeivas, ten ir ieškok Vb. Aš paėmiau tavo duoną, kur buvai girioj pasidėjęs J.Jabl. Nėr kas pasi̇̀deda [vežime, po pasėstu] Ds.
| Plaukai pasidėję an pečių (ilgi) Šts. Nu obulių šakos ant žemės pasidėjusios (nulinkusios) Vvr.
ǁ būti, užimti vietą: Visa Azija padėta žiemių pusrutulyje Vr.
ǁ nusiimti nuo savęs, nusivilkti: Gulbė sparnelius padėdavusi, sūnų nuprausdavusi, papenėdavusi ir vėl išskrisdavusi J.Jabl.
| refl. tr.: Pasidė́k sermėgelę, juo našiai galėsi dirbti Skd. Pasidė́k nuo pečių pavakarius! Rdm.
ǁ refl. tr. atiduoti laikyti (pinigus): Jis turi bankoj pasidė́jęs tūkstantį Ėr.
ǁ palikti (kam): Padė́k žiemai rūtų Rdm.
| refl. tr.: Tuos pinigus skarelei pasidėk Grž. Kitiem metam tik baranką galiam pasidė́t Bsg.
2. tr. surasti (kam) tinkamą vietą ar paskirtį: Nežinau, kur reiks arkliai padėt Sdk. Geri šiemet linai, kur ir bepadėsim! Šts. Tėvas neturė[jo], kur jį padėti BsPIV8.
| refl. tr., intr.: Peludėn pelus pasi̇̀deda Nmn. Kur aš josiu, kur sustosiu, kur aš jaunas pasidėsiu? Grž. Iš nuobodumo nežinojau kur pasidėti V.Kudir.
| Nori įsigyti ben kokią palaikę trobelę, kurioj galėtų pasidėti (gyventi) M.Valanč.
ǁ refl. dingti, prapulti: Kur pasidėjo tavo turtas? Grž. Kur avytė pasidė́jo, tai nežinia, tik lenciūgą rado Plm. Kur toja puikybė jūsų pasidėjo? A.Baran.
3. tr. įstatyti, įtvirtinti tam skirtoje vietoje: Padė́k pamušalą – bus drūtesnis Rdm. Vatos reikėjo storiau padė́t po pamušalu Ėr. Mūrų tavų fundamentai padė́ti buvo DP609.
| refl. tr., intr.: Naujus puspadžius pasidė́jo Jnšk. Grindai pasidė̃s (bus grindys įdėtos) Aps.
4. tr. įrašyti ar įspausti (kokį ženklą): Mano draugai kaip vienas padėjo parašus po Stokholmo atsišaukimu A.Vencl. Jonai, eikš čia, padė́k parašą An. Antspaudą padėti rš. Ponas padavė pasą ir paprašė konsulo padėti vizą J.Balč. Balsė i, padėta pirm a, e, o, u, yra minkštinančiu ženklu S.Dauk.
5. tr. pateikti tekste: Bet kuomet jo brolis Gimbutas bus miręs, to nėra raštuose padėta S.Dauk. Idant malonus skaitytojas žinotų, kas gromatoje buvo rašyta, aš čia ją padėsiu visą Blv.
6. tr. nustatyti, paskirti: Prancūzų žemė padėjo muitą nuo svaro [tabokos] po aštuonis muštus mokėti S.Dauk. Padėjo jam ant meto algos 150 auksinių M.Valanč. Ant to žirgo kainą aš padė́siu – šimtą raudonųjų užmokėsiu Ktv. Ištarnavęs metus padėtus Rp. Kaip valdžios padėta, taip ir pildyk M.Valanč. Kaip didei buvo gerbamos bitės mūsų krašte, rodo mums įstatymai, apei jas padėti S.Dauk.
ǁ paskirti, lemti: Jau man tep ir padėta – tik darbuik ir darbuik kap juodas jautis Nč.
7. tr. išleisti, sunaudoti: Daug padė́jo pinigų, kol pastatė namus Rm. Nepirkit tos baidarės, tik pinigus padė́sit Skr. Visą savo uždarbį padėjau tiems reikalams Žem. Padė̃s ir jis sveikatą, taip dirbdamas Jnšk. Daug darbo padė́si, kol mokslą išeisi Pšl. Daug vargo padė́jo, kol visus ant kojų pastatė Grž. Daug laiko an korių padė́m Dglš. Visą dieną padė́jau, miežius veždamas Rm.
ǁ pagadinti: Padė́jai čeverykus šitam purvyne Al.
ǁ sutašyti, išvalgyti: Ka reiktų į darbą eiti, lėkštelę košės padė́tumi kad nu Lkž.
8. tr. R išskirti iš savęs (kiaušinį): Višta kiaušinį padė́jo J.Jabl. Viena [musės] patelė gali padėti keletą šimtų kiaušinėlių rš.
^ Pirma negu katė kiaušinį padės rš.
| refl. tr.: Kregždės pasidėjo po penkis kiaušinius rš.
ǁ neilgai dėti (kiaušinius): Kiek padėjo ir vėl nustojo Grž.
9. tr. pasodinti: Kiek pūrų padė́jo bulvių? Bt. Jei mažesnis plotelis, ans i su lopeta bulves padeda Lnk.
10. tr. užmušti, nužudyti: Šaudyklė gera, užu šimto žingsnių vietoje padeda rš. Šernus, vilkus eiguliai pàdeda: tie yra iškadingi Smln.
ǁ nugalėti, įveikti: Tu jautį padėtum rš.
ǁ išniokoti: Arkliai kai šoko daržan, tai čystai gražiai padėjo kopūstus Ad. Pulkas žąsų visas avižas padė́jo Švnč.
ǁ refl. B, J mirti: Eik greičiau namo: jau tėvas pasidė́jo Tv. Amtsrots …, pačioj drūtumoj nuoglai pasidėdams, ašarų mums per daug ir raudą didę padarė K.Donel.
| Jau pasdė́jo pats save (nusižudė) Lp.
ǁ refl. pargriūti: Tai kerėpla – lygioj vietoj pasidėjo Klm.
11. tr. paskirti (kuo): Kitą pirmininką padė́jo jau daba metai Sk. Jį ir padėjo į mano vietą Žem. Karalius jį da didesniu padėjo ir labai apdovanojo BsPII236. Ant to tatai padė́tas! Sl.
| refl. tr., intr.: Patys pasi̇̀deda ponais, mes nerenkam Dr. Pasidėjo sau karalių Mc.
ǁ laikyti (kuo): Du iš jų visi vadino išmintingais, trečiasis buvo visų kvailiu padėtas ps.
12. intr. B, R, SD272, Mž10 pagelbėti, suteikti pagalbos: Mes turim padėti vienas kitam rš. Ką gi dirbsi, kad nėra, kas pàdeda Grž. Kitam padė́si, ir tau kiti padė̃s Jnš. Gerai būtų, kad man padė́tumbi Brsl. Padėsiu aš tamstai šienelio grėbti LB156. Jo patarimas padėjo Jnš. Miškas … neprietelių mušti griūdamas padėjęs A.Baran. Studentas ne lavinamas, bet padedamas lavintis rš. Kietelių arbata pàdeda galvai Plng. Dabar nėra, kas padedąs (nėra žmogaus padėti) J.Jabl. Ką nes tei padės žmogui, noris cielą svietą įgytų Ch1Mr8,36. Pagidėk ir mums, pakarnai prašome MKr19.
| refl.: Vieni neišsikulia, reik pasidė́t Pc. Pasidėkime kits kitam susidaryti kuo patogiausias gyvenimo sąlygas Vaižg.
13. intr., tr. nustoti ką daryti, mesti: Padėk, broli, rašyti, imk grėblelį taisyti LTIII414. Par tau gi gal svečiai, tai padė́k darbą Sdk.
14. (sl.) intr. prileisti, tarti: Padė́kim, kad anas savaip padarys Vj. Mūsų linų, padėkime, fabrikai visiškai nebeperka rš.
15. refl. atsiduoti: Aš jau jam pasdė́jus pataikaut Ut. An jo pasdė́jus buvau visą gyvenimą Dbk. Ka an to esi pasidė́jęs, gali i pri to senio nueiti Jdr.
ǁ refl. įsitikėti: Par daug ankstie, bobel, an vaikų pasidė́jai Krš.
16. refl. apsimesti, nuduoti: Jam pritariau, kvailiu pasidėjęs Snt. Čionai gul, badu pasidėję brš.
17. intr. euf. priteršti: Vaikai čia jau padė́jo Slnt.
◊ aki̇̀s padė́ti imti smalsiai žiūrėti: Visi į jį aki̇̀s padė́ję Gs. Kur gražus daiktas, tę visų akys padė́tos Šmk.
ant juõko padė́ti išjuokti: Pàdeda žmogų ant juõko, rodos, kad taip ir reikia Vvr. Kam reik žmogų ant juoko padėti! Plt.
ant savę̃s pasidė́ti imti gyventi savarankiškai: Ant savęs ans lig šiol dar nėr pasidėjęs MitI70.
padė́k Diẽve Jrb, Vlkv sakoma sveikinant dirbantį.
Diẽve padė́k Grž sakoma atsisveikinant su išvykstančiais. ×
dū̃šią padė́ti žūti: Dū̃šią savą padẽst už prietelius savus DP207.
gálvą padė́ti
1. žūti: Mylimasis už tėvynę galvą ten padėjo Mair. Žinau, jog čia reiks ma[n] padėt galvelę LTR(Rs).
2. atsigulti, išmiegoti: Žmogaus sūnus netur kur savo galvą padėtų NTLuk9,58.

gyvýbę (gývastį, gyvãtą) padė́ti žūti: Nejau tu nežinojai, kad galiu gyvybę padėti LTR(Kltn). Kiekvieną valandą gyvastį už ją padėtų Svn. Padėsiu gyvatą maną del pasaulio DP508.
į šãlį padė́ti nė nelyginti: Prieš naminį visus padė́k į šãlį (daug prastesni) Alk.
į šuñs dienàs padė́ti labai išplūsti, visai suniekinti: Reikėjo tau jį į šuñs dienàs padė́t, kad nė į akis daugiau nesirodytų Skr.
káilinius padė́ti imti smarkiai dirbti: Čia, brolau, teks káilinius padė́ti, jei nenorėsi priš kitus apsijuokti Šv.
kaip padė́ta daug, gausu: An kitos vasaros bus kaip padėta obuolių Užp.
liežùvį pa(si)dė́jus įdėmiai (klausyti): Kai pasaką sako, visi padė́ję liežuvius klauso Ėr. Ir klauso, liežuvį pasidėjęs NžR.
po kójų padė́ti brš padaryti nugalėtoju.
rañką padė́ti (po kuo) pasirašyti: Padė́k savo rañką po šituo dokumentu Alv.
rankàs padė́ti mesti darbą, nustoti dirbus: Padeda rankas i klausos tų žodžių Akm.
rañką padė́jus ant širdiẽs nuoširdžiai: Padėję ranką ant širdies paklauskime savęs V.Kudir.
šáukštą padė́ti mirti: Ta jau padė́jo šáukštą Šlv.
vi̇̀ltį padė́ti pasitikėti, pasikliauti: Tavimp viltį padėjom SGI10.
atpadė́ti intr. už pagalbą atsilyginti pagalba: Dėkui, kūmule, kad man padėjai rugelių pjauti, ir aš tau atpadė́siu Rod.

×dapadė́ti (hibr.) tr. Rod pagelbėti: Ką tu man padėsi – nedapadėsi Zt.
pripadė́ti intr. pagelbėti, suteikti pagalbos: Susigrūmus pačiai jočiai su neprieteliais, pėstieji anai pripadėjo S.Dauk. Ka vyrs pripadė́tų, o aš viena nėko Šts. Misliau eit padėt grėbt, ale ką aš te pripadėsiu Rod.
užpadė́ti
1. tr. įtarti: Gal jinai neužpadės mane, kad aš baltus siūlus užturėjau slapta J.
2. refl. tr., intr. laimėti, pelnyti: Skūpumu nedaug užsipadė́si J. Kam tu užsipadė́si, kad tris obalius pavogsi, t. y. kam atsigausi J. Ką tę papjovęs [gaidį] užsipadė́si Pc.
pardė́ti, par̃deda, pardė́jo
1. refl. atsidėti (kam), labai rūpintis (kuo): Ans amžinai parsidė́jęs ant vaikų Ds. Parsidė́jęs ant darbo, ką jis gera gali matyt Ds. Tėvelis vis parsidėjęs ant tų didelių pelnų Vaižg.
2. refl. susirasti sau tinkamą vietą: Niekur neparsi̇̀dedi, taip ir eini kai eržilas per tvoras Ds.
3. refl. išsieikvoti bededant (kiaušinius): Višta parsidėjusi mažai verta V.Piet.
4. tr. parmesti, partrenkti, parmušti: Toks piemuo – vyrą pardė́jo ant žemės! Ėr.
| refl. tr.: Misli, baronas negali žmogų parsidėt? Krsn.
pérdėti
1. tr. perkelti (iš vienos vietos į kitą): Pérdeda iš rankos rankon Lp. Tėvas su vyresniu sūnum pérdėjo skrynią kampan Ds. Visų batvinių nepárdėsi, liks ir rytojuo Užv.
| refl. tr.: Pérsidėk rietimus savo kuparan Ds. Pérsidėk ant kito peties, jei tas pavargęs Grž.
ǁ įdėti kitą, pakeisti: Pérdėk kirvakotį, ką čia baksėsi sulūžusiu Sdk.
2. tr. dėti į tarpą: Perdorius pérdėk tarp diegų J.
3. tr. perkelti (per ką): Nespėji žmogus kojos per slenkstį pérdėt, ir vėl bėk, kap akis iššutęs, darban Nč.
4. tr. padėti skersai: Per upę yra pérdėtas lieptas Sb.
| refl. tr.: Ant pečių turėjau persidėjęs lanką, rankoj nešiaus strėlas J.Bil.
5. intr., tr. per daug įdėti, įkrauti: Pérdėjo druskos (persūdė) Rm. Sunkiai nepérdėkit rąstų (kad arkliams nebūtų per sunku) Lp.
| refl.: Negerai, kai druskos pérsideda Krok.
ǁ permokėti: Mokėdamas už karvę, perdėjo penkis litus Sr.
6. intr., tr. padidinti ką vaizduojant, per daug pasakyti: Marti párdeda, motina nekalta Skr. Kalbėk, bet neperdėk Slm. Anas visur pérdeda, ne tik kalboj, bet ir darbe Ds. Pérdėtas pavojus DŽ.
pérdėtai adv.: Jis perdėtai kalbėjo rš.
7. tr. nustatyti: Įstatymus protingus perdėjo S.Dauk.
ǁ paskirti: Ant kiekvienos perdėjo vyresnį, džekonu vadinamą M.Valanč.
8. refl. Ggr išsieikvoti dedant (kiaušinius): Višta pérsidėjo (kiaušių) ir pastipo J.
9. tr. primušti: Naktims nevaikščiok, o kas nors tave párdės Skr.
10. tr. papasakoti, išdėstyti: Nueik, tu jam viską gražiai pérdėk Lp. Párdėk reikalą Šts.
pradė́ti, pràdeda (pradẽda DP216), pradė́jo
1. tr. dėti pro šalį: Patamsy dėjo ir pradė́jo pro šalį Sb.
2. intr., tr. R, K imti daryti, duoti pradžią: Vaikas pradėjo lankyti mokyklą šešerių metų rš. Didžioji Spalio socialistinė revoliucija pradėjo naują erą žmonijos istorijoje (sov.) rš. Širdis pradėjo magstytis iš blogų kalbų J. Dėti pradėjo, bet kana kaip bebengs S.Dauk. Jau tuoj lapai pradės kristi Pn. Gal po pietų vėl pradė̃s lyt Pš. Pradė̃s braižytis žmonės ankstainiais J. Rytais pràdeda pašalti Rm. Ką tu čia vienas pradė́si (ką vienas padarysi) Alk. Nue[jo] akėt – nemoka pradė́t Tvr. Aust – nei pradė́t (visai nemoka)! Rdm. Meluoti nemoku, o tiesos – nė pradėt B. Tas bernas jau iš baimės nežino ką pradėti BsPIV20. Ar užteks to sūrio, gal kitą pradė́t? Ėr. Pradedantiems rašytojams nebuvo įmanoma rasti savo kūriniams leidėjų P.Cvir. Ana lietuviškai pràdema giedot Brsl. Pradema eit darban Ad. Prademi kariaut SD71. Tamęjag varde prademę visus veikalus mūsų DP253. Kūnas mano pradest drebėti BBJob21,6.
^ Ger[iau] est nepradėjus, neng nepabaigus B. Ne tas vyras, kurs pradeda, bet tas, kurs pabaigia rš.
| refl.: Rudenio kūlimas prasi̇̀deda Šd. Tada šilas nubunda, visa yra tyla, prasideda pamažu šventa dienos byla A.Baran. Jau prasidė́jom šieną pjauti Grž. Nemoku su plūgu nė prasidė́t [arti] Šts. Prasidės tuoj linai mint Trs. Pradestisi suguldymas sąbalsinių pirm balsinių Mž14.
| Kiek mun vargo buvo: prasidė́jau kaip pempė ant kęselio Štk.
ǁ tr. užmegzti gemalą: Juk mane nuodėmėj motina pradėjo SGII23. Ir aš visą svietą pradėjau, alba pagimdžiau BB4Moz11,12.
| refl.: Aš griekuosu prasidėjau, ir griekuosu pagimdė mane augyvė mano BPII269. Tasai, kurs užgimdamas būru prasidė́jo, gėdėtis vyželių būriškų neprivalo K.Donel. Visos žmonės nuodžiose pradẽstis DP461.
ǁ refl. imti augti, rastis: Kai prasidės dilgynės, mažiau kiaulėm miltų reikės Ėr. Šįmet anksti prasidė́jo uogos Vlkv.
| Pradedamųjų mokyklų bus dabar daug daugiau J.Jabl.
3. refl. turėti reikalų (su kuo), užsiimti (su kuo): Su juo neprasidė́k: jis sumezga ir atmezga Jnšk. Su tokiais nereik prasidė́ti, vaikali KlvrŽ. Neprasidė́k su vaikais Skdv. Mes su šnapše neprasi̇̀dedam (negaminame), bijom Šts.
^ Su juomi prasidėk, pupų rėtį pasidėk Sim.
4. tr. pajėgti padėti (kiaušinį): Kolgi mūsų višta visa diena deda ir nepràdeda Ds.
išpradė́ti intr. imti ką daryti: Neišpradė́siu sakyt, ba ašaros byra užsiminus Prng.
pridė́ti, pri̇̀deda, pridė́jo
1. tr., intr. R priglausti (prie ko): Tik pridė́jai peilį, ir nupjauja Gs. Nespėjo galvos prie paduškos pridė́t – ir miega Rdm. Pridė́jo ausį prie durų (klauso) Dkšt. Ausis prie žemės pridėjęs klausė BsPI16. Medum pridėkie, greičiau prisuks [votis] Lp. Pridė́ti ranką prie kepurės (sveikinantis) NdŽ.
| refl. tr.: Merga, nosinę prie lūpų prisidė́jusi, ir švaipos, žiūrėdama ant vaikiukų J. Anys prisdė́[jo] [šautuvą] kiškį šaut Tvr.
2. tr. prikrauti: Pridė́jai pilną bliūdelį košės Jnšk. Jis pilnus dubenis pridė́jo mėsos NdŽ. Ryšulys sunkus, lyg būtų akmenų pridė́tas NdŽ. Pilną daržinę vasarojaus pridė́jom Pšl. Kad mes pridėtum nor vieną šalinę šieno Azr. Prikrauju, pridemi eldiją SD127.
^ Dėk grūdą prie grūdo – pridėsi aruodą LTR(Lbv).
| refl. tr.: Avilio važiuojant, reikia prisidė́t daug šiaudų Pc. Laivui reikėjo prisidėti anglių rš. Medžių naštą prisidė́k ir nešk J. Prisidė́jai kišenes obuolių Jnšk.
ǁ įmaišyti, ištirpinti: Druskos pridėjus, gal srėbti NžR.
| refl. tr.: Prisidė́jo tiek cukraus, ka jau per saldu Gs.
3. tr. duoti, suteikti: Rūpesčiai sveikatos nepri̇̀deda Vlkv. Baimės tadang mumus pridẽst DP6.
4. tr. priskirti: Mus pridė́jo pri Plungės Pln. Daba Kazariezas pridė́jo pri Šerpaičių Varn.
| Erdvilą karvedžiu pakėlė, kuriam padėtojus pridėjo S.Dauk.
5. tr. įstatyti, įtvirtinti tam skirtoje vietoje: Pridė́k mano sijonui padalką Rdm. Tik pridė́jo puspadžius, ir vėl skylės Rdm. Pridėjo alkūnėje lopą Sr. Tas žmogus su pridėtõm kojom (medžiakojis) Grž.
6. tr., intr. padidinti kiekį, padauginti: Nor jau nemažas vežimas, ale da pridė́k kelias gabanas Dbk.
^ Kai pri̇̀dedi – mažiau, kai atimi – daugiau (duobė) Jnš.
| refl.: Prisidėjo dienos R417. Dar viena burna prisidė́jo (naujas valgytojas atsirado) Grž.
ǁ tr. duoti papildomai: Algos pridė́ti NdŽ. Kad jau įdavei pinigus, tai gal dar pridė́si kokį litą viršaus Jnšk.
^ Kad pavogė arklį, pridėk ir balną M.
ǁ tr. susumuoti: Prie dramblio kainos pridėk vežimo išlaidas, tai susidarys tokia suma J.Balč.
ǁ tr. suteikti dar ką nors gera: Ką ten bepridė̃s veizdėti į lavoną J. Ką pridės anims visa ta iškilmė? brš.
| refl.: Kas man prisidė̃s, kad aš ten važiuodamas peršalsiu Alv.
ǁ tr. pridurti kalboje: Tu vieną žodį pasakei, o kits dešimt pridėjo NžR.
ǁ įterpti kalboje ką išgalvota, pameluoti: Jis kalbėdamas daug pri̇̀deda Jnšk. Vis anas pri̇̀deda, nepasakys nepagražinęs Dbk.
| ekon.: Mokslas apie pridedamąją vertę (vertės dalį, kurią pagamina samdomasis darbininkas ir kuri viršija darbo jėgos vertę) yra kertinis Markso ekonominės teorijos akmuo rš.
7. tr. panaudoti, išleisti (kam): Prie tų namų dar daug reikės pridė́ti [pinigų], kol jie atsistos Jnšk. Kol pabaigėm, pridė́jom daug darbo Bt. Nepridėjus darbo, vos erškėčiai su usnėmis težels M.Valanč. O jau sveikatą esi pridė́jęs (netekęs sveikatos) su tais vaikais KlvrŽ.
8. tr. daug prigaminti (kai kurių valgių): Tris statines kopūstų pridė́jom (priraugėme) Rdm.
| refl. tr.: Daug kilbasų prisidė́jom Jnšk.
9. tr. daug padėti (kiaušinių): Kad pridėjo vištos kiaušinių, tai tik valgyk! Kp. Bičių motinėlė per dieną gali pridėti apie 1500 kiaušinėlių rš.
| refl.: Parduok tuos kiaušinius, perėt da prisidė̃s Kp.
10. refl. imti ką daryti, pradėti: Mažas, o jau prisdė́jo art Vrnv. Po nedaugį, po nedaugį, bernėkas maž prisidės art Arm. Po nedaugį prisidė́jau ūtaryt lietuviškai Vrnv.
11. intr. sušerti, sukirsti, užduoti kam: Aš tau kai pridė́siu, tai daugiau nenorėsi! Trgn. Pridėjo jam lig ligos Šts. Sūnus papykęs išgriuvo ant žemės, rėkia, o tėvas priėjęs dar jam pagaliu pridė́jo Ėr.
12. tr. sulyginti su kuo: Šito arklio nepridė́si prie ano! Pn. Pridė́si mat, – kur ta karvė, kur ana Kair. An ją nepridė́t nė vienos – nei gražumu, nei rimtumu Trgn. Šiandien daug šilčiau, nepridė́si prie vakar Rm. Visa žemė …, pridė́ta platausp dangausp, yra kaip mažiausias punktelis DP579.
| refl.: Prisidės mat jis prie Antano! Krkn. Da ir geras pjovėjas į jį neprisdė̃s: taip papjaut reikia arklio sveikatos Trgn.
13. refl. prisijungti, pritapti (prie ko): Prie jo prisidėjo ir kiti valstiečiai V.Mont. Neprisidė́k prie tokių išdykėlių Gs. Prisidėsiu ir aš: jūs arklys ir vežimas, mano arklys Rdm. Prie dainos prisidėjo Anskis ir Naujokytės I.Simon.
| Prie gripo vaikam dar ir plaučių uždegimas prisidė́jo Grž. Ši aplinkybė prisidė́jo, kad jis buvo išteisintas BŽ407.
14. refl. atsirasti jaunikliui: Laukiame by dieną atsivedant. Jau turėjo praeitą savaitę prisidėti I.Simon. Iš nakties radom prisdėjusį teliuką Kb.
15. priteršti: Lovą pridė́jęs ir išėjęs Slnt.
◊ grãšį pridė́ti įsikišti (į kalbą): Mat ir jis savo grašį pridėjo Grž.
gálvą (gyvýbę) pridė́ti žūti: Turėtų galvą savo pridėti BPII63. Kiti visi tą naktį gyvybę savo pridėjo S.Dauk.
káilio pridė́ti gauti mušti: Reikėjo káilio pridė́ti NdŽ.
nei̇̃ pridė́ti, nei̇̃ atim̃ti kaip tik, tiksliai: Įstatymas aiškus – nieko nei pridėsi, nei atimsi J.Jabl. Pasakė, kad nė atim̃t, nė pridė́t Grž.
nei̇̃ (nė̃) pir̃što nepridė́ti
1. nieko neveikti: Sėdi be darbo, nei piršto neprideda Rdm.
2. nepaliesti: Žiūrėk, nė pir̃što prie jo nepridė́k Grž.

pir̃štą pridė́ti kiek padirbėti: Kad būtų nonts pir̃štą pridė́jus! Rd.
prãkaito pridė́ti pasidarbuoti: Prakaito nepridėjęs, gero nepadarysi S.Dauk.
rañką pridė́ti
1. pasirašyti (po kuo): Prie to rašto ranką savo pridėjo Žemaičių storasta ir daugel kitų M.Valanč.
2. kepštelėti, suduoti: Vos rañką pridė́jau, ir pradėjo kriokti Vvr.

rankàs pridė́ti bent kiek padirbti: Nė rañkų nepridė́jo, o nori, kad pasidarytų Gs. Pridėjai nepridėjai rankas prie darbo ir jau sakai, kad nusdarbujęs Nč. Ar tai vienas muilas skalbia, reik rankàs pridė́t (trinti) Skr.
šùniui kójas pridė́ti veltui suvaikščioti: Tegu ir ji šùn[iui] kójas pri̇̀deda Skr.
úodegą pridė́ti pakliūti į nemalonią padėtį: Neik, pridėsi kaip katinas uodegą LTR(Pp).
žỹgių pridė́ti privaikščioti: Kiek aš žỹgių pridė́jau, kol tas popieras gavau Skr.

×razdė́ti, ràzdeda, razdė́jo (hibr.) tr. Lz sukrauti, sudėti: Biržyne razdė́[jo] ugniakurį i svilina meitelį Brsl.
sudė́ti, sùdeda, sudė́jo
1. tr. R420 suglausti: Taip meilingai galvas sudė́ję sėdi Jnšk. Verkiat, rankeles sudė́ję, rytas vakarėlis Gs. Jis koją ištiesė, pasukinėjo, kaulus į vietą sudėjo I.Simon. Sudė́k nagines, ar lygios Grž. Ar ištarsi „pupų“, nesudėjęs lūpų? PPr308.
| refl. tr.: Vaikščiojo, rankas užpakalyje susidėjęs rš. Tada atsilsėsiu, kap an krūtinės rankas susdėsiu (mirsiu) Arm.
ǁ sulankstyti, suklostyti: Sudė́k gerai, skarytės kertelių nesumainyk Rm. Aš sudė́siu kelnes, o tu išprosyk Skr.
| refl. tr.: Ana visuomet nešioja plaukus susidė́jusi (susisukusi) į kuodą Vvr.
ǁ sunarstyti: Po vakarienės ji paklojo Elenai ant sofos, o savo dukteriai įnešė sudedamą lovelę rš.
| refl.: Mano centrafūga senobinė, ne teip susi̇̀deda Ėr.
ǁ sudaryti, sujungiant dalis: Kiekviena sluoksnis yra sudėta iš sriuogų S.Dauk. Žmogus … yra iž tūlų dalių sudė́tas DK126. Pagrindinė medvilnės sudedamoji dalis yra celiuliozė rš. Iš atidės dirbk, sudėk dėtą prie dėto, kas prie ko priguli J. Varpelės iš dvilyčių žiedelių sudėtos šluotele, varpa arba keke rš. Akmenų sudėta tvora Plv.
| Vaikinas buvo gražiai sudėtas (nuaugęs) rš.
| Toks ir skaitytojas – žodžio niekaip nesudeda (neperskaito) Vvr.
| lingv.: Sudedamasis sujungimas rš.
| refl.: Metalai susideda iš daugybės kristalų rš.
2. tr. mat. surasti skaičių sumą, atlikti sudėties veiksmą: Du skaičius sudė́ti DŽ.
3. tr. įstatyti, įtvirtinti tam skirtoje vietoje: Nelygius dantis grėbliui sudė́jai Kt. Sudė́jau virbalus į kardis, ir vėl kaip naujos Vvr.
| refl. tr.: Kiti skubėjo prieš šalčius susidėti langus naujose trobose J.Dov. Auksinius dančius susidė́jo Grž.
4. tr. sužymėti: Ir sudėjo numarus į liežuvius ir į galvas LB180.
5. tr. sukrauti: Sudė́jau vežimą kap trobą Vrn. Sudė́k šieną į kiauges, kad nesulytų Ėr. Į daržinę da galėsim sudė́ti tris vežimus [dobilų] Kt. Mano visas šienas jau sudė́tas [kupečiuos] Slm.
| Sudė́jau į skrynelę visus daiktus NdŽ.
| prk.: Prikalbėjo ligonį, idant skolą savo sudėtų (perkeltų) ant sūnų M.Valanč. Pilną bliūdą kruopų sudėjo kaip už ausies (išvalgė godžiai) Vj.
| Karves į dobilus sùdeda (riša, gano) Plng.
| refl. tr., intr.: Jų susidėta daiktai ir išvažiuota J.Jabl.
| Pamergavo ilgai, tai ir kraitį susidė́jo Rdm. Visą turtą savo rankom susdė́jo (užsidirbo) Lp.
| Aš tai nesusi̇̀dedu (nedrįstu) eit kieman, babkos nepasikepus Ml.
| Kumelėms susidės šiokie (pavargs lytotą dieną) Žem.
| prk.: Viską susidėjo į savo nepaprastą atmintį rš.
ǁ sutaupyti: Išleisti visuomet lengviau kaip sudė́ti Up.
^ Ką tėvelis sudėjo dūsaudamas, tai sūnelis praleido klykaudamas Sim.
| refl.: Susidėjo truputį skatikėlio, nusipirko trobalę Žem. Vaikas buvo susidė́jęs jau ligi tūkstančio Bt. Tokias algas ėmei, reikėjo susidė́t ant senatvės Skr.
ǁ surinkti pinigų (kam): Sudėjo jo draugai jam an kelio šeštoką BsPIV6. Visa draugija jį šelpdavo sudėtais pinigais rš.
ǁ refl. prk. susiklostyti (aplinkybėms), susidaryti: Gyvenimo aplinkybės taip buvo susidėję, kad neleido man pažinti K.Būg. Juodu galvojo apie savo taip susidėjusį gyvenimą A.Vien. Ką padarysi, kad teip susidė́jo Grž.
6. tr. sukurti: Ir apie laisvę bus daug dainų sudėta S.Nėr. Mokyti gražesnių dainų sùdeda, ką čia tos mūsų Srv. Kam sudėjot daug dainelių, – kas dainuos be manęs? LTR(Plv). Sudėki mums giesmę, kuria mūsų širdys gyvens V.Myk-Put. Gražių sùdeda dabar vaikam knygų Rm. Ėmė galvoti, kokią turėtų sudėti pasaką J.Balč. Susėdus visai šeimynai aplink stalą, pasisekė sudėti šiek tiek globingą laišką I.Simon. Gražiai sudė́jo melą (pamelavo) Ėr.
| Priesaiką sudėjau (prisiekiau) rš.
7. tr., intr. Rt nustatyti, paskirti: Sudėjo kareivius šerti Trk. Anie sudėjo terminą, lig kol reiks tarnauti Užv.
ǁ sutarti: Mes nesudė́jom, kada atvežti Jnšk. Sudė́jom veseilią Dv. Jie sudėjo laižybas (susilažino) Rm.
ǁ suteikti ką nauja: Sudė́jo vardus kaimam pagal šunis, pagal žąsinus Ar.
8. tr. sunaudoti: Senus raiščius sudėjom į pamušus Dr.
ǁ išleisti, paskirti: Visi pinigai į namus sudėti Grž. Visas savo pajėgas ir talentą sudeda jie bendrajam reikalui rš. Sudė́jo daug pinigėlio, kol išsistatė Jnšk.
9. tr. pagaminti (kai kuriuos valgius): Dabar nesudedu didelių sūrių Trgn. Sūris sudėtas SD263. Šiandien reikės dešras sudė́ti Rz. Porą kelbasų sudė́jau Švnč.
| refl. tr., intr.: Nebuvo žarnų, tik kelias kilbasėles susidė́jau Jnšk. Žiemai kopūstų susidė́jom Krs. Kažin gal susidė́jo sūris? Kp.
10. tr. padėti (kiaušinių): Erelis … lizdą pataisė, sudėjo kiaušinius, pradėjo perėti PP11. Drugelis sudeda kelias dešimtis kiaušinėlių rš.
^ Tuomet pamatysi, kai gaidys kiaušinį sudės Btg.
| refl. tr.: Pempelė susidėjo kiaušinėlius šlakuotus J.Jabl.
11. intr. sušerti, sukirsti: Sudė́jau arkliui gerai botagu ir išmoviau pro vartus Jnšk.
| refl.: Šunes susidė́jo (susipjovė), tai mažiukas didžiulį nuėmė Vlk.
12. tr. sulyginti (su kuo): Kap sùdedi, tai toki vasariniai [rugiai], toki žieminiai Lp. Nei nesudė́t, kap jis valgo (daug mažiau už kitus)! Lp. Sudė́jai tu – kur mūsų žmogaus gyvenimas, kur pono! Trgn. Kur tu sudė́si mūsų daržus su klebono! Ėr.
| refl.: Aš su juo bėgt nesusi̇̀dedu (jis greitesnis) Rtn. Tu su juom nė kokiame darbe nesusdė́si Ml. Su jaunu senas nesusidė́si Gs.
13. tr. sujungti, suvienyti: Evangelistos Baltramiejų sudẽst su Filypu, kad vardus apaštalų ižskaito DP623.
| refl.: Susidė́ję kuls Pc. Susidė́ję į turgų važiuosime Rdm. Atsargiau bus į didesnį būrį susidėjus bėgti, nekaip taip vienoms Pt. Lietuviams reikia to ir to – susidėkime ir taisykime! V.Kudir. Šviesus karaliūnaiti, ar nesusidėtum su manim gert! BsMtI184.
| Kaip susidė́jo (susikibo) muštis, tai nors vandeniu liek Arm.
ǁ refl. draugauti, susidraugauti: Kam tu susi̇̀dedi su visais piemenimis? Skd. Susidė́jo su tais vagiliais ir pakliuvo Vvr.
ǁ sutuokti: Kad nesudėsi tuoj mano žodžiu šito vaiko su mūsų dukteria, tai aš pargrįžęs tave nužudysiu (ps.) rš.
| refl.: Jau pusantrų metų bus, kaip mes susidė́jom Jnšk. Jau su viršum dvidešimti metų, kaip susidėję, dar blogo žodelio vienas antram nepasakėm Žem.
ǁ refl. sueiti kartu gyventi be santuokos: Jie susidė́ję gyvena Rdm. Jei nenori tokios – nevesk, taip susidėję gyvensim P.Cvir. Viena duktė susidė́jus gyvena Ktk.
14. tr. sugalvoti: Ot protas – nesudė́jo kas toliau daryti Grž.
| refl.: Susidė́k galvoj, kap sakyti turėsi Lš.
ǁ pramanyti, išgalvoti: Kas ten jį regėjo, kap sumušė, tai tik sudėta Lp. Išsivilko reikalą sudė́jęs Krš.
| Baimė nesudėtà (didelė) mane paėmė Nt.
sudėtai̇̃ adv.: Šalta buvo nesudėtai̇̃ (labai šalta) Gršl.
15. refl. impers. pasirodyti: Tau susi̇̀deda gal – nei jau tep buvo, nei ką Ml. Tau tik taip susidė́jo Ut. Jam tik susidė́jo, kad šitas žmogus matytas Dgl. Kaip jai susi̇̀deda galvoj, teip ir sako Sdk.
◊ aki̇̀s (blúostą) sudė́ti užmigti: Dėdelė visą naktį nė akių nesudėjo A.Vien. Nespėjau akių̃ sudė́t, ir vėl atbudau Krkn. Per kiaurą naktį nesudė́jau akių̃ Ldk. Aš per visą naktį savo akių nesudėjau B. Vos sudėjo bluostą, jau ir nubunda rš.
danti̇̀s ant lentýnos sudė́ti badauti: Dabar jam tik dantis sudėti ant lentynos ir laukti, kol galas ateis Nč.
gálvas sudė́ti daugeliui žūti: Ir kas išskaičiuos juos visus, sudėjusius galvas už laisvę, už laimingą ateitį J.Balt.
ginklùs sudė́ti DŽ pasiduoti.
į káilį sudė́ti primušti: Sudė́jo į káilį kaminšluostai ir paleido Šts.
į ši̇̀rdį sudė́ti įsidėmėti: Ką bernelis kalbėjo, širdelėn sudėjau Kb.
pirštùs sudė́ti (su kuo) sulygti: Nė vienas nesudėjom su Dievu pirštų, da nežinom, kaip bus Sln.
rankàs sudė́ti
1. imti dirbti išvien, pasigelbėti: Sudė́kim rankàs! Lp.
2. susituokti: Mergele mano, jaunoji mano, kada sudėsim baltas rankeles LTR(Kltn).
3. nieko neveikti: Kad sėdėč, rankas sudėjus, tai nieko ir neturėč Ut. Niekur neina, sėdi namie, rankàs sudė́jęs Jnš. Mes turime dirbt, nesudėdami rankų (nepaliaujamai) sp. ×

rõdą sudė́ti sutarti: Su sesule, su viešnele rodelę sudėsiu KrvD81.
ši̇̀rdis sudė́ti sutuokti: Dvi širdys sudėta, žiedai sumainyta Rd.
vi̇̀ltis (vi̇̀ltį) sudė́ti tikėtis, viltis: Į proletariatą, į jo augimą revoliucionieriai turi sudėti savo svarbiausias viltis (sov.) rš. Šeimyna, netekusi valdono, visą savo viltį dabar sudėjo ant likusios kunigystės V.Piet.
ži̇́edus sudė́ti susituokti: Vai sakyk sakyk, grožybe mano, kada sudėsim žiedelius savo LTR(Plv).
žodžiùs sudė́ti susitarti tuoktis: O Petronės su Joniuku sudėti žodeliai NS1378. Su našleliu meilius žodžius nesudėk nesudėk LTR(Šln).
uždė́ti, ùždeda, uždė́jo
1. tr. SD164, R pastatyti, užkrauti (ant ko): Uždėk puodą ant suolo Prl. Uždė́ti tiek aukštai šiaudai nelengva Jnšk. Uždė́k ant ėdžių šieno doklą Ėr. Išeidamas dar arkliams uždė́k [pašaro] Up. Da uždė́k malkų, tegul dega ugnelė Ėr. Uždė́k tų lašų ant danties, gal pereis [skaudėję] Gs. Išdirbk gerai, mėšlo uždėk, ir pamatysi, kaip augs J.Paukš.
| Uždės sniego (pasnigs), galėsiam važiuoti su rogėms Dr.
| Duonos vienos nevalgysi, ant jos reikia uždė́t (užtepti) Skr.
| Ar ilgai būsi tą skarmalą uždėtas (apsirengęs tuo skarmalu)? Rm. Suplyšęs, nė pirštui uždėt sveikos vietos nerastum Ds. Uždėjo savo rankas ant jų Mž122.
| prk.: Jis nešiojo mūsų ligas ir sau uždėjo mūsų sopulius BPI417.
| refl. tr.: Ažsidė́jęs ažupakalin rankas ir eina Ds. Neša jis naštą, užsidėjęs ant pečių J. Užsidėk balną ir jok Ėr. Užsidė́jo akuliorus ir skaito Gs.
| prk.: Jis tą bėdą pats ant savęs užsidė́jo Lš.
ǁ užmauti: Kepurę uždemi R39. Ir uždė́jo ant galvelės rūtų vainikėlį (d.) Slk. Tu uždėsi ant jo galvos auksiną karūną BBPs21,3.
| refl. tr., intr.: Užsidė́k kepurę! Pn. Šventė – užsidė́k skriblių (skriblium) Vlkv.
ǁ refl. aptraukti (kuo) paviršių: Ant pieno grėjimas užsidė́jęs Slm. Paskui užsidės balta puta Pc. Ledas buvo užsidėjęs Sz. Ant žaizdos šašas užsidėjo Ldk. Užsidėjo ant akies plėvutė, ir nebematau Zp. Pūsliukė užsideda, ir eina vanduo Klvr.
ǁ patiekti valgyti: Uždėk stalą, tuoj vyrai ateis pietų Slm.
2. tr. prikimšti, užkišti (už ko): Spalius uždė́jo už lentų Sr.
| refl. tr.: Karaliūnas tą kiaušinį užsidėjo už ančio (ps.) Brt.
3. tr. užmokėti į skolą: Aždė́k až man [pinigus], paskui ataduosiu Ktk. Ir ažu mane aždė́k penkius rublius Sdk.
4. tr. įstatyti, įtvirtinti tam skirtoje vietoje: Ratai gatavi, tik ratlankes reik uždė́ti Gs. Uždė́k kirvakotį tam kirviui Ėr. Persiuvo paltą ir uždė́jo naują apikaklę Gs. Ant dešinio bato uždėtas didelis lopas I.Simon.
| Medinį tiltą uždė́jo Krš.
| refl. tr., intr.: Velenas užsi̇̀deda ant gembių Vlkv. Vilius užsidėdavo stačią apykaklę ir pasirišdavo šlipsį I.Simon.
ǁ refl. tr., intr. Šl užsitaisyti (austi): Užsidė́jau šiandien audimą aust Skr.
5. tr. įrašyti ar įspausti (kokį ženklą): Uždėjęs šį antrašą Jn. Vaitas uždė́jo pečėtį Gs.
6. tr. užtverti, užstatyti (kuo): Reikė gerai aždė́t paršelis, kad neinšokt an aveles Sdk. Užukasė ir akmenais uždėjo, kad ji neišlįstų MPs. Uždėk ranką, kad vė[ja]s žvakės neužpūstų Šts.
| Verkė mergelė, veidą rankomis užsidėjusi (užsidengusi) rš.
ǁ užimti vietą, užkrauti: Visą šalinę kviečiais uždė́jom Mrk. Uždėjau stiklinę su sviestu ir nebturiu, iš ko arbatos gerti Šts. Aždė́jau pusę šalinės šituo vežimu Ktk.
ǁ užkišti, užsklęsti: Uždė́k velniui duris, tai jis įlįs per aukštinį Prl.
7. tr. paskirti, nustatyti: Teismas uždė́jo visas išlaidas mokėti Grž. Ar jį bausti, ar geriau pasigailėti ir bausmės jam neuždėti? B.Sruog. Būtinai reiktų uždėti globą girtuoklių turtui rš. Uždemi štropą R326. Kam aždė́ta vargt, tas ir vargsta Ktk. O jei jam pinigai bus uždėti, tada jis tur duoti ant išgelbėjimo savo živato, kas jam bus uždėta BB2Moz21,30.
ǁ suteikti (vardą): Kad kiek, tai tuoj pravardžiuoji, tuoj vardą užùdedi An.
| refl. tr.: Rudilių žmonės užsideda bent kelias pavardes Pl.
8. tr. padidinti kiekį, pridėti: Da uždėk keletą akių – bus per siaura pirštinė Ėr. Kad uždė́jo šalimos [pirty], tai net ausys svyla Jnšk.
ǁ pridėti priedo: Ponas nei vieno skatiko neuždėjo daugiaus mokėti Rp. Kad per žiemą būsiu, turėsi da kviečių uždė́ti Kt.
9. tr. apsėti, užsėti: Kaži kaip čia uždė́sim šįmet laukus, kad trūksta sėklos Skr.
10. intr., tr. užkirsti, užduoti: Kai uždė̃s tau per snukį, tai apsilaižysi Jnšk. Jau tik gerai vagiui uždė́jo Skr. Blakšto uždeda vaikams Žem. Uždė́su bizūną ant nugaros, galėsi tuokart siusti Vvr.
ǁ intr. nemandagiai, šiurkščiai pasakyti, uždrėbti: Aš jam tep uždė́jau, ka tik užkaito Alk. Anas kai uždė̃s, tai šis ir nutilo Klt.
11. tr. paskirti (kuo), išrinkti: Karalius … jį uždėjo kunigaikščiu LB209. Susirinkimas naują apylinkės pirmininką uždė́jo Skr. Mūsų Alyzą buvo sąskaitinyku uždė́ję Vb. Jį visi labai mylėjo ir uždėjo jį vyriausybėn BsPIII107.
12. intr., tr. pradėti: Oras atpuls – snigt ažùdeda Vj. Aždėj[o] akys ašarot, niežtėt Str. Paraudonijo, kai paklausiau, ir kitą kalbą aždė́jo Dbk. Darbas uždėtas R68.
| refl. tr.: Ažsidė́jau darbą kruviną Kzt.
13. tr. užkeikti: Būdavo taip senyboj: pinigus kavoja ir ažudeda, kad nepaimtų kas Klt.
14. refl. KI10 imti bendrauti (su kuo), prasidėti: Su tuo piemeniu užsidė́jo, tai dabar geri [jaunikiai] nė nežiūri Alk. Nereikė nė ažsidė́t su juo, ba žinai, koks anas Skdt. Ta merga neužsideda su vaikiais J. Su juo ažsidė́k, tai ir galo nebus Trgn.
ǁ užsiimti: Kas te ažsidės kelius rozus sodint Skdt. Neužsidė́k su nėkais Užv. Aš ituom neažsidė́jau Švnč.
15. refl. pasiryžti, apsispręsti: Įpuolus Martynienei į didelį vargą, Barbora užsidėjo neišleisti jos iš po savo globos Žem. Užsidė́jau šiandiej nubaigt ravėt daržą Slm.
16. (sl.) tr. įsteigti, įkurti: Miestely uždėta nauja krautuvė rš. Uždėjo didelį kromą emigrantas Daugirdas A1885,118.
| refl. tr., intr.: Užsidė́jo arbatinę, ir prabagotėjo Vvr. Jau Lietuva buvo užsidė́jusi, kai aš gimiau Šts.
◊ ×ãkinius (akulioriùs, akilioriùs) uždė́ti
1. sumušti (kad mėlynės po akių būtų): Nori, uždė́siu ãkinius, tai daugiau nekibsi! Grk. Aš tau akulioriùs uždė́siu! Rdm.
2. sugėdinti: Tokius akilioriùs uždė́jo, kad sarmata ir žmonėm pasakyti Grž.

ausi̇̀s uždė́ti (kam) imti nebeprigirdėti, apkursti: Man ausis ažudėjo Dv. Nuo to ištikimo (sutrenkimo) man ir ausis aždėjo Dsn.
gálvą uždė́ti galą gauti: Kad tu būtai gálvą uždė́jęs! Lp. Nor tu gálvą uždė́k! Srj.
gãro uždė́ti sušerti, užkirsti: Tam arkliui gãro uždė́k, jis mėgsta Grž.
rãsą uždė́ti truputį palyti: Anims užlijo, o mums tik rãsą uždė́jo Ms.

pėdų̃ sumė́tymas vingių darymas norint suklaidinti: Višta mėto pėdas: pamatė, kad aš įėjau į daržinę, atsitūpė į kačių vietą, o kai aš išėjau, užsilindo už lentų. Jrb.
karštomìs pėdomìs tuoj pat, įkandin: Karštomis pėdomis jis bėga pas kaimyną ir klausia, iš kur šis ėmęs pinigų. Nėr.
lengvèsnės pė́dos geriau gyventi: Kai pasižiūri į kitus [sunkiai besiverčiančius], ir mano pėdos lengvesnės. End.
pìrmas pė́das išmìnti pradėti ką daryti: Čia pirmas pėdas išmynei šion šalin atkeliavęs, a a. Ant tavo žemės, vadinasi, ir šita gūžta. Dovyd.
sàvo pė́das turė́ti būti kitokiam: Gyvenime visi žmonys savo pėdas turi. Rs.
šiltomìs pėdomìs tuojau pat, nedelsiant, iš karto: Aš dar šiltom pėdom vagį nusivijau. Mrj.
tą̃ pãčią pė́dą mìnti taip pat elgtis: Žinos vaikai, ir anie tą pačią pėdą mins. Gršl.
tojè pėdojè tuojau, nedelsiant: Toje pėdoje kad būtų man sugrėbtas šienas!. J.
pė́dos atáušo
1.pabėgo: Kol surandame nuverstą žvakę, kol ją uždegame, vieton pastatome, Vladeko su Vlodeku ir pėdos ataušo. Sruog.
2.apie ilgai negrįžtantį: Pats kur došinaisi iki šiol? Kai prapuolei iš pat ryto, tai ir pėdos ataušo. Balt.
pė́das atmìnti būti panašiam į ką: Į tėvo nabaštiką ir atmynęs pėdas. Vvr.
ir pėdų̃ atsileñkti J. vengti, saugotis:
ir pė́dos atšãlo (kieno) greitai pradingo, paspruko, išnyko: Vilko tuo tarpu ir pėdos atšalo. Piet. Kaipgi tą vagį bepagausi, kad ano ir pėdos atšalo. Vkš.
ir pėdų̃ bė́gti vengti, saugotis: Vagies bėk ir pėdų. Alk. Lauko, rudaplaukio ir vienakio tai bėk ir pėdų. Ig. Tokio kriauklaus (šykštaus) žmogaus tai bėk ir pėdų. Vlkv.
pė́das dẽginti labai nekęsti: Mergų Kretingos klioštory nebuvo: liuob ir pėdas degins. Plng.
(kieno) pėdomìs eĩti taip pat elgtis, sekti: Dirbk, dirbk, – netinginiauk! – lyg tai juokaudamas jis sako, – tiktai neik savo motinos pėdomis!. Simon. Apsivedęs eina vėl tėvo pėdomis į ordinarčikus. Žem. Jūs, vaikeliai, neikit mano pėdomis!. Vien. Jis vienodai ėjo savo protėvio Dovydo pėdomis. ŠR.
pė́dą įmìnti nueiti, užsukti: Aš pėdos neįminsiu į ją. Erž.
pėdų̃ leñktis šalintis, vengti: Jau kas veidmainiauja, limenasi, meilikauja, tai lenkis to ir pėdų. Mrj. Tas jaunimas, jau lenkis pėdų. Plv.
pė́das mė́čioti
1.stengtis neišsiduoti:
2.daryti užuolankas:
pė́das mė́tyti
1.einant ar bėgant daryti užuolankas: Mėto pėdas kaip senas zuikys. Grk. Lapė, vaikučius augindama, moka pėdas mėtyti, kad jų niekas neaptiktų. LTR.
2.klaidinant išsisukinėti: Gudrus žemaitis – moka mėtyti pėdas, – pagyrė žvalgą kažkas iš būrio. Vien.
3.veidmainiauti, meluoti: Tu jau čia pėdas mėtai, meluoji. Ig.
pė́das numė́tyti klaidinant nuslėpti savo blogus darbus: Taip jis mokėjo numėtyt pėdas, kad ilgai aš jo nesugavau kortuojant. Lnkv.
(kieno) pė́das pasèkti būti tokiam pat, atsigimti: Pasekusi motinos pėdas, pasiutusi. Krš.
(kieno) pėdomìs pasèkti panašiai daryti, elgtis: Kuris iš jų paseks mano pėdom?. rš. Aš tavo pėdomis pasekiau, Antanai. Vien.
(kieno) pė́dą sekinė́ti nuolat laikytis nurodymų: Pats nepajėgiu mylėti aš tave ir sekinėti pėdą tavo negaliu. brš.
(kieno) pė́das sèkti taip pat elgtis, daryti: O dabar ir vaikai priaugo. Sūnus, laimė, ne tėvo pėdas seka. Simon. Seki motynos pėdas nieko nedirbti. Krš. Jeigu sūnus seks tėvo pėdas, tai gyvens gerai. J.
(kieno) pėdomìs sèkti taip pat elgtis: Ir kita parėjusi seks jos pėdom. Žem. Ir tu sek mano pėdomis. Vlkj.
pė́das skaitýdamas labai lėtai (eina): Kulniuoja pėdas skaitydamas, visai kaip į atlaidus iš vakaro. Srv.
pė́das sumaišýti
1.paslėpti pėdsakus: Jis išbėgo ir pėdas sumaišė. rš.
2.susukti galvas, suklaidinti: Su ta pasaka jis man visai sumaišė pėdas – nežinau ką daryti. Alk.
pė́das sumèsti sumaišyti pėdsakus: Tik į mišką įjota, pėdos sumestos, ir nėr žinios, kur nujota. Bsg.
pė́das sumė́tyti suklaidinti: Galėtų geriau sumėtyti pėdas ir išsisukti iš policijos nagų. Balč. Nepagavau – spėjo pėdas sumėtyti. Rs.
(kieno) pė́das suriñkti būti labai panašiam: Jis visas tėvo pėdas surinko. Plv. Tas tavo vaikas visas tėvo pėdas surinkęs: ir kalba iš reto, ir vaikščioja kaip senis. Šl. Duktė mamos ir pėdas surinkus. Mrj. Visas motinos pėdas surinkusi su liežuviais laksto. Krš. Toks vaikas mažiukas, o taip didelių visas pėdas surinkęs. Gž.
pė́dos svỹla darosi neramu, kyla rūpestis: Kai įsikiša valdžia, ne vienam svyla pėdelės. Jnš.
pė́das úostyti ilgėtis, laukti: Kad ir nė[ra], vis tiek leki ten pėdas uostydama. Ms.
pė́das užver̃sti ant dùrų Skdv., neig. mirti:
pėdomìs váikščioti sekti, laikytis mokymo: Jis vaikščiojo pėdomis Christaus. Dk.
(kieno) pėdomìs žeñgti sekti: Drąsiau stverkis už žemės darbo, ženk tėvelio pėdomis, darbuokis apie ūkį. Žem.
ant (kieno)pėdų̃ į vietą: An ano pėdų stojo kitas. Pvn.
ant karštų̃ pėdų̃ tuoj, įkandin: Dabar tuoj griebk ant karštų pėdų. Mrj. Katrė nubėga per virtuvę į stubelę, o Anė ant karštų pėdų paskui. Simon. Eilėje jis atsistojo paskutinis. Gerai, kad ne ant karštų pėdų, kad galės dar pagalvoti, kaip ir ką. Paukš.
ant šiltų̃ pėdų̃ tuoj, netrukus: Ant šiltų pėdų pataikė. Grk. Atvesk jį ant šiltų pėdų. Rk. Jeigu neseki vagies ant šiltų pėdų, paskum sunku ką bepadaryt. Sb. Ant šiltų pėdų nuėjau. Gdr.
ant šviežių̃ pėdų̃ N. tuoj pat, įkandin:
ant tų̃ pėdų̃ tuojau pat: Kaip te jau ant tų pėdų galėjo prapult. Sdk. Tuoj ant tų pačių pėdų pasakė ką daryt. Kp. Tą žinią žandarai ant tų pėdų pranešė viršininkui. Kudir. Sutarė, jog vyrą atsiųs pasišnekėti ant tų pėdų, kad galėtų ant rytojaus jau keliauti, kur jį siųs vadas. Piet. Tą padaryti reikia ant tų pėdų. Vaižg.
į (kieno)pė́das eĩti darytis tokiam pat: Eina į mano pėdas, senyn eina. Jdr.
į (kieno)pė́das mìnti sekti: Pranis iš mažo į tėvo pėdas mina. Plt. Gal jau iš tikrųjų mums visiems reikėtų mint į plačias Baltramiejaus pėdas. rš.
į (kieno)pė́das padė́ti sudaryti tokias pat gyvenimo sąlygas: Lai mane šiandien padeda į tas jo pėdas, matysi, kaip aš puikiai gyvensiu. Šts.
į pė́das padúoti sukelti nerimą, rūpestį: Man padavė į pėdas, kad tu taip ilgai neparvažiuoji. Skr. Žiūriu – durys praviros, tuoj man padavė į pėdas, kad čia vagys. Gs.
į (kieno)pė́das pareĩti pasidaryti tokiam pat: Turėjau aš pareiti į mano tėvo pėdas. Šts.
į (kieno)pė́das pastatýti sudaryti tokias pat sąlygas: Daba[r] jaunūmenę kad pastatytų į mūsų pėdas, anie tokią revoliuciją pakeltų!. Trš.
į (kieno)pė́das statýti skirti ką užimti kieno vietą: O tos kojelės! Kai tik atmenu, tupinėjo ir tupinėjo. Visi takeliai kruvinai numynioti, viską ir visus paliks. Valia nevalia – reiks kitą į jos pėdas statyti. Žem.
iš priprastų̃ pėdų̃ išstùmti labai nustebinti: Elzę ne tik stebino, bet ir visai iš jai priprastų pėdų išstūmė tai toje lovoje gulinčios šeimininkės kūno nuogumas. Pt.
iš pėdų̃ išmùšti Pt. sutrukdyti: Išmušei mane iš pėdų ir nebžinau, ką pasakojau. Varn.
iš pėdų̃ išver̃sti sutrukdyti: Neatgrasysi nuo mano sumanymo, neišversi manęs iš pėdų: pirksiu laikraščių ir knygų, skaitysiu ir kitiems dalysiu. Žem.
nė iš pėdõs
1.apie visai nepajudantį: Tekiniai purvu apšalo, ir arkliai nė iš pėdos. Up.
2.nė žingsnio šalin: Nepaleidžia nė iš pėdos vaiko, o galėtų bėgt paskui. Jrb. Be šventos (šventadienio) nė iš pėdos. Kin. Kas tatai išalpimas (ištroškimas), ka be šnapšės nė iš pėdos. Ggr. Tiktai į lauką yra sunku nešiot [proanūkį]. Negali tokio paleist nė iš pėdos. Gran. Tas vaikas yr įpratęs, kabinas į tą motiną, kad nė iš pėdos. Kv.
3.nekeičia nusistatymo: Be dviejų tūkstančių nė iš pėdos [neparduos arklio]. Krž.
nė̃ per pė́dą nė kiek: Nė per pėdą nuo ano neatstosiu. Slnt.
po (kieno)pėdų̃ mirus: Po savo tėvo pėdų buvo jo vietoj. Valanč.
nė̃ pėdõs nė kiek, nė trupučio: Nė pėdos žemės neužleisiu. Grd. Kad man daugiaus niekur neišeitumėt nė pėdos!. rš.
ežės pėdomis išeiti žr ežys
gandro pėdelės žr gandras
nei plauko nei pėdos žr plaukas

skýsti, -ta (skýda N), skýdo intr. Š, Rtr, skỹsti Sg
1. N, [K], M, L darytis skystam, tižti, leistis: Nuo lietaus skýsta molis DŽ. Rudenį tai molis skysta Rod. Žemė skýdo, kol praskydo nuo lietaus, kad negali jau arti, ekėti, sėti J. Pienas, ilgai nerūgęs, putra miežinė, ilgai pastovėjus, duona užminkyta, ilgai nerauginta, skysta, t. y. tampa, darosi skysta J. Nieko gal ir nebus, skýsta blynai, ir gatava, greičiau padygę miežiai buvo Sdk. Bulviniai klijai nuo karščio skýsta Grš.
2. darytis palaidam (apie vidurius): Man viduriai skýsta NdŽ.
3. skleistis (į šalis), sklisti: Šieno kūgis skýsta į šalis DŽ. Smiltys (minant) iš po kojų bėga, sklysta, skýsta KI163(Rg).
4. BzF170, NdŽ skirstytis, sklaidytis, išsivaikščioti: Mes skýstam eiti numie Štk. Laikas jau skýsti numo iš krikštynų Šts. Turav skýsti iš kumpanijos Ggr. Vaikai atbėga iš visų šalių su gėlėmis ir žalumynais ir, susibėgę vaidykloje, skysta į visas šalis Vd. Keli, kurie didesnę išminčią mislyjos turį, pradėjo nuo pulko šalin skysti TP1880,51.
^ Motyna miršta – vaikai skýsta; tėvas miršta – kertė krypsta Šv.
5. sklaidantis retėti: Pradėjo skysti debesys rš.
ǁ sklindant silpnėti (apie garsą): Salone toks dainavimas gal dar paliktų šiokio tokio įspūdžio, bet lauke skydo, tirpo Pt.
6. slinkti, trauktis: Dūmai eina pagal žemės, skýsta į tą mišką kur noris Brs.
7. NdŽ žr. skisti 1.
8. NdŽ menk. darytis paikam, lengvabūdžiui.
9. menk. prarasti nuovoką, proto blaivumą: Jau skýsta bobutė, nuutura Klt.
10. prk. blaškytis: Dvasia gryna, stipri ir nužeminta, neskysta darbų daugybė[je] M.Valanč.
apskýsti
1. intr., tr. Rtr gausiai prisirinkti, užplūsti: Vei, ganyklos apskýdusios nū krokančios, kruknojančios bandos MitI72(Klp). Apskýdo kiaulių visi pašaliai Plng. Velniai apskydo visus kapus Šts.
2. intr. apiplūsti, aptekti kuo: Išblyškęs, visas su kraujais apskydęs TP1881,12.
ǁ būti apimtam: Visas miestas su liepsnomis apskydo prš. Skūnė ir staldai, po vienu stogu būdami, į liepsnas apskydo LC1879,46.
3. intr. išsiskirstyti, išsivaikščioti, išretėti: Turgus jau besąs apskýdęs, nieko nebesą Skd.
4. intr. būti netvarkingam, apsileisti: Jis apskýdęs, t. y. apsileidęs, apdrikęs J.
5. intr. iširti: Apskýdo ir mūsų vestuvės Brs.
atskýsti
1. intr. Dr, Šts, Kl, Vž, Kv atsilikti, atsiskirti (iš būrio): Aš ir atskýdau nu būrio par tokią minią žmonių Plng.
2. intr. atsiskirti, atsidalyti (iš visumos): Vėliaus atskydo pasturgalis akrūto TP1880,13. Prūsai jau buvo atskira tauta, atskydusi nuo aisčių protautės K.Būg. Jogei tas, kurs atskydo nu galvos, negal būti nė sūnariu M.Valanč.
| refl.: Liuobėjo tirpyti męsą: taukai atsi̇̀skyda Sg.
3. tr. BzF170, Dov atskirti, atitolinti vieną nuo kito.
| refl. J, Rtr: Atsiskýdęs vienas ans gyveno, t. y. atskydo JI154.
įskýsti Rtr žr. įskisti.
išskýsti intr. Rtr
1. Š, LL213, BŽ484 pasidaryti skystam, ištižti, suminkštėti: Išskýdusi žemė nuo lietaus, t. y. išpijusi J. Iš sudygusių kviečių negali̇̀ padaryt tirštą tešlą – išskýsta, ir gana Jnk. Jeigu pašildysi daugiau, išskýs [grietinė], o jeigu pasuksi vėl daugiau, užšals Trš. Jei smarkiai šildai [grietinę], išskýsta – nėko nepadarysi [kastinio] Gd. Išskydusiomis pėdomis pramintas per sniegą takelis rš.
2. išsiskleisti, iširti: Dvikinkį vežimą šieno mesti negal su rankoms: išskýsta klėbys Šts.
3. B, N išsileisti, ištirpti: Į vandenį krinta kraujo lašai ir jame išskysta, nublanksta A.Vencl. Vis tarp rankų išskysta CII1039.
4. išsisklaidyti: Lytus išskýdo vienur kitur, i nelyna Kl. Kaip dūmas turės išskysti brš. Pagiry ėmė švisti. Išskydo tamsa V.Bub.
| prk.: Tuo tarpu svajonės išskydo K.Būg.
5. išsiskirstyti, iškrikti: Į talką suejo žmonys i išskýdo Lnk. Minia greit išskydo rš. [Senovės lietuvių tikėjimas] jus (juos), nors išskydusius po miškus, liuobėjo vienos nakties būvė[je] surinkti į vieną būrį M.Valanč. Lietuviai, pargrįžusys numie, dar neišskydo S.Dauk. Žąsys, po laukus išskýdusios, po vieną, po kitą prapula PP62.
^ Išskydo kaip žydo bitys toroms KlvrŽ, Kv.
išskýdusiai adv.: Žąsys leka išskýdusiai – būs išskydusi žiema Šts.
6. žr. išskisti 1: Erškėčio spygliai draskė jo išskydusius drabužius J.Balč. Išskýdę pirštinės – tu jų nebenešiosi Lnkv.
7. menk. nesugebėti tinkamai, iki galo ką atlikti, sutvarkyti: Dirba ir išskýsta – kas iš tokio darbo! Ut.
8. LL211 menk. susijaudinus nepajėgti susitvardyti: Paskui, jau laimingai išvažiavus iš kaimo, jam pasidarė gėda, kad taip išskydo J.Avyž.
nuskýsti intr.
1. pasidaryti skystam, vandeningam: Nuskýdę kruopai – nesuvirę Šts. Nuskýdęs viralas: par skystimus gali Telšius matyti Ggr.
2. nueiti į šalį, nuklysti: Avis nū kitų nuskýdo Als.
3. atokiai būti, atsiskirti: Gyvena nuskýdęs, atšaliai Ggr.
4. pasidaryti šviesesniam, nesmarkiai aptrauktam (apie dangų): Dangus nuskýdęs, kad ploni debesys Ggr.
5. žr. nuskisti: Nebekokios čia pirštinės – visiškai nuskydę! Lnkv.
6. nusklisti, nuskambėti: Tokių pargalių Vytaudo garsas nuskydo iki pačių totorių S.Dauk.
7. menk. pasidaryti neištvermingam, silpnam: Kažkaip nuskýdęs juo tas jaunimas Plng.
paskýsti intr. Rtr
1. M, BŽ471,485, Ser, NdŽ pasidaryti skystam, patižti: Dar žemė paskýdus, nesusitverdinus Lp. Paskýdęs molis, sviestas DŽ1. Pilia vandenio, kolei selyklas paskýsta Alks.
2. Ser, NdŽ išsivaikščioti, išsisklaidyti: Galvijai paskýdo po ganyklą DŽ1. Avys paskýdo, t. y. išsisklaidė į šalis J. Žąsų baisiausi gonai – kad paskýsta, tai visi laukai marguoja Brs. Lietuvių pulkai tujau paskydo po apygardomis, skatino vaidaliotus, idant drąsintum prūsus S.Dauk. Visi paskydo nakvynės ieškoti M.Valanč. Tie narštai (ikrai) visi į tą upelę paskydę TP1880,33.
3. kartu nebegyventi, išsiskirstyti: Paskuo, brolis kaip apsižanijo, teip i paskýdom Skd. Ano kampo gyvatininkai labai paskydę (skyriu) gyvena LC1886,30.
4. paplisti, pasklisti: Paskydo jų raštūse niekų zaunos S.Dauk. Mažne vienos dienos būvė[je] sumišimas paskydo į visus Žemaičius M.Valanč. Garsas apie lietuvių nužudymą Kražių miestelyje paskydo greitai tarp žmonių prš.
5. NdŽ žr. praskysti 8: Pamačiau mergą ir paskydau V.Krėv.
pérskysti intr.
1. Ser, NdŽ pasidaryti kiaurai pavandenijusiam (apie sniegą, kelią).
2. NdŽ persiskirti, atsiskirti: Tu pabėgai po pirmu, vedu i párskydov Krtn. Oi, kad perskysiv, tai graudžiai verksiv TDrVII39(Prk).
3. NdŽ nustoti gyventi santuokoje: Šita pora párskydo Šts.
| refl.: Pasku jis pársiskydo su žmona Kv. Ans pársiskydęs, negyvena su pačia Sg. Anie jau pársiskydę gyvena Ub.
praskýsti intr. Š; Rtr, L, Ser
1. M, DŽ, NdŽ pasidaryti skystam, suskystėti, pavandenyti: Žemė nuog didelio lietaus praskýsta Žrm. Žemė pavasarį tep praskýdus, kad kojos negalima inkelt Rod. Patižo visi keliai, praskydo, išsipliauškė purvynai Žem. Praskýdo žemė nuo lietaus, negal nei arti, nei ekėti, nei sėti J. Kelias praskýdęs, šlopmė rudenį nuo vandens J. Kai daug lyja, tai i smėlys praskýsta Mlt. Pyragai praskýdo OG340,367. Praskýdo duona, bus sunku pakept Dkš. Kitos minko duoną iš ryto, prieš pečiaus kūrimą – mažiau minkymo reikią, nepraskýsta Kp. Putra praskýdo Als. Midus, kai išverda, būna tirštas, paskui, kai išsivaikščioja, praskysta Alk.
| Ir teip visa suminša, vėjeliu praskýsta, kad nei nosis šių kvapų visų nepažįsta A.Baran.
^ Ne cukrus, nepraskýsim! Dkš.
2. DŽ1 pasidaryti palaidam (apie vidurius): Keturias dienas išbuvo viduriai praskýdę Brs. Nuo tokio valgymo viduriai praskysta LzP.
ǁ pradėti viduriuoti: Ligu pieno užgera, ligu praskýsta Vkš. Praskýdęs arklys, arba kiaurbira Skdv.
3. NdŽ, Ktk, Slm išretėti, išsisklaidyti: Debesys ima vietoje suktis, praskysta pamažu Pt. Rūkas visai praskydo, bet švyturio sirena vis dar pypsi sp. Galop tiršta nakties tamsa praskydo J.Avyž.
ǁ pasidaryti retai apaugusiam: Tas gojelis, kur praskýdęs, te kapai Kp.
4. išsiskirstyti, iškrikti: Pavasarį [paukščių] būriai praskysta, nes pradeda perėti Blv. Kermošius praskydęs, bet užtat mudu gerai matomi rš. Padauguviečiai ima bėgti Lietuvon ir čia praskysta tarp lietuvių Vaižg.
5. Ėr žr. praskisti 1: Praskýdus paklodė – nebeilgai belaikis Vb. Tie marškiniai jau baigia praskýst Ut. Alkūnės praskýdo visiškai Sdk.
6. menk. nepajėgti tinkamai susitvarkyti: Žemyna tę jo menka, anas praskýdęs i praskýdęs (prastai gyvena, vargsta) Prng. Praskýdęs: yr iš ko padaro, i nieko nesustvarko Prng. Tu praskýdai bedirbdama: nei galo, nei krašto Vžns. Praskýdus be vyro Klt.
7. NdŽ menk. pasidaryti nerimtam, lengvabūdžiui: Jos praskýdę pagyruos Dkš. Dabar svietas praskýdęs Vl. Jis dėl tų turtų praskýdęs, vis negana Mrj. Būtų nieko vyrukas, ale kad per daug ant mergų praskýdęs Lkč. Tos pačios šnekos, tos pačios praskydusios žmogaus linksmybės, ta pati degtinė ir alus Ašb. Praskydusi davatkystė tik juokus padaro V.Kudir.
8. menk. susijaudinus nepajėgti susitvardyti: Ko čia dabar praskýdai (susigraudinai)?! Švnč. Tik žodį pasakiau, ji i praskýdo kai sušalusi bulbė (ėmė verkšlenti) Rs.
9. menk. netekti proto blaivumo: Suvis praskýdus, nuutura Klt.
◊ širdi̇̀s praskýsta pasidaro labai graudu: O kai ežerą pervažiavo, praskydo širdis galutinai. Verkė Aleksius, nieko nebesivaržydamas rš.
priskýsti intr.
1. NdŽ daug prieiti, prisirinkti, prisklisti: Priskýdo pilna troba vyrų Štk. Kiemas klebonijo[je] priskýdo žmonių, t. y. daug suėjo J. Priskýdo pilnas ežeras laukinių pylių Dr.
2. NdŽ pritapti (atsiskyrus iš kito būrio).

×razskýsti (hibr.)
1. žr. praskysti 1: Prieis [v]andenio, ir razskỹs [didžkukuliai] – minkštūs, gerai neišsunkti Klt.
2. žr. praskysti 5: Šitie razskỹs, razsileis siūlai, i suirs skarelė Klt.
3. žr. praskysti 6: Kitas i krautuvėj dirbdamas tuoj razskýsta (nusigyvena) Klt.
suskýsti intr. Š
1. J.Jabl, Ser, DŽ pasidaryti skystam, suskystėti, išsileisti: Netrukus tik kur ne kur bolavo suskydusio sniego lopai rš. Rūgusis pienas suskýdo Bsg.
| prk.: Jis vis dėlto taisydavo, vengdamas atskirų nuomonių, dėl kurių lengvai gali suskysti (netekti tvirtumo) taisymo pagrindai rš.
2. NdŽ pasidaryti palaidiems (apie vidurius): Debesylų skystimas imama, viduriams suskydus rš. Ar bernas kietai miegojo, ar jam viduriai suskydo, kad miegodamas apsikrovė LTR(Dkšt).
3. žr. suskisti 1: Tie marškiniai visiškai suskýdo Ut. Mano skarelė suskýdo kaip voratinklis Ds. Šlapia skranda, savaitę išgulėjusi drėgname sandėlyje, pasidarė nebetinkama dėvėti, supuvo ir rankose suskydo rš.
| Be tumės klo[ja] stogą: plonai, o daug suvaro, ir paliekta suskýdęs Šts.
4. susiskirstyti, pasidalyti: Kuršo žemės būta suskýdusios devyniomis sritimis K.Būg. Suskýdo į dvi kalbi Jn. Spektaklio publika suskydo į du priešingu ir mirtinai nebeapsikenčiančiu būriu Vaižg.
| Dainiuo[ja] kaip gulbiai suskýdę (nedarniai, nesklandžiai) Šts.
5. NdŽ, Grg iširti, pakrikti: I suskýdo anuodums driaugystė LKT85(Kl). Nebebūs veselės, suskýdo piršlybos – jaunoji atsimetė Skd.
6. pasidaryti menkaverčiam, suprastėti: Suskýdusiais piningais atidavė skolą, o ėmęs buvo auksu Šts.
7. iškrikti, išsiskirstyti: Yra toks suskýdęs, ka vedu nuejėv Krtn. Ir ko suskýdęs kaimas Kv. Jau buvo turgus sušviesiaauliai čia bėga achajai mūsų laivų link suskydę per lygumą baimėj didžiausioj HI. Žmonių kupetoms, kupetoms – mes visi suskýdom (pasimetėme) Dr.
8. išretėti, išsisklaidyti: Netrukus viršuje pro suskydusį debesį ėmė rodytis mėlyni sklypai V.Myk-Put. Suskydę debesys driekiasi žemai rš.
9. Lnk, Grg nustoti gyventi santuokoje, išsituokti: Vyras su pačia suskýdo Šts, Sd. Greitai i suskýdo su vyru Kl.
10. NdŽ menk. netekti nuovokumo, sukvailėti: Suskýdo visai žmogus Skd. Suskysta kalba seno žmogaus Šts.

tráukti, -ia, -ė I, K, J, Š, Rtr, DŽ, KŽ; SD113, SD258, Q658, R413, R, H, Sut, N, L, M
1. tr., intr. LL294, NdŽ suėmus ar paėmus už ko jėga stengtis artinti savęs link, versti pajudėti savęs link, tempti, tęsti: Dešine ranka traukiame žnyplėse suspaustą vytelę, ir žievė nusilupa rš. Vienu metu tráukit [virvę] Grž. Nu tai ropę raudavom: susėda šiteip, susitveria visi – ir rauna, katrie tráukia Šmn. Meta į vandenį pačynos galą i tráukia ant savęs, i teip stabdo sielį Vl. Susimušė: viena tráukia an saũ tą drobę ir tuos rietimus Rk. Viena an saũ traukia, kita – an saũ, teip brūžuoji brūžuoji [audeklą] Alz. Įsidės [milą į mašiną] i vels, du sustoję į vieną galą, į kitą galą tráuks Žlb. Išdykaudavo [naktigoniai], vienas kitą už kojų tráukdavo Bsg. Pasiekė kulnan [arkliui vežimas], o ką gi, jeigu tráuksi [vadeles], tai da labiau jam sieks Kp. Tráuka tus plaukus munie, plėša įsikibusi Trk. Verkia panaitėlė didžiu balseliu, laužo rankeles, traukia plaukelius LTR(Zr). Plaukus barzos, galvos traukė SGI75. Nu jis (vilkas) traukt [uodegą prišalusią], nu traukt – nebegalia, ir gana Sln.
| Tráukė [išnarintą] ranką, prikėlė arklį, ratus Všv. Niksterėjus traukia pasukydami Sln.
| impers. prk.: Kriūtinę tráukia in žemę, sunku Klt.
^ Kožnas daugiau į savę tráukia Jnš. Visų rankos in save tráukia Žln. Kožnas tik pri savęs tráuka daba, o anksčiau tie žmonys draugiškiau gyveno Yl. Dabar in saũ visi tráukia Skdt. Vaikai vis tráukia ing save, ing save Drsk. Netrauk šunies už uodegą, nes įkąs VP34. Už ausų pakartas, už liežuvio trauka (skambalas) Sd. Du šika, penki tráukia (nosį šnypščia) Smn. Du traukia, du šika (nosį šnypščia) Ds. Avutė bėga – bobutė žarnas traukia (verpia) LTR. Dešim vyrų traukia lyną apie pirdžiaus klojimą (juosia diržą) Kp.
trauktinai̇̃ adv.: Ištraukiau tą šniūrą trauktinai̇̃ Mžk. Aš karvę melžu spaustinai, o jis – trauktinai̇̃ Jrb.
| refl. Einam pirštais tráukties – katras katro išties pirštus? Šts.
ǁ tr. tempiant blokšti: O didelė kalė grobė muni, tráukė pri žemės, mun įkąsti neįkando Akm. Ant provos į dvarą šaukė, nušaukę prie žemės traukė (d.) Nm.
ǁ tr., intr. apie veiksmus, atliekamus tempimo, tampymo judesiu: [Senis] lengvai per dieną traukė pjūklą, kilojo kirvį V.Bub. Kaip žiemą traukė skerspjūklį, taip turėjo vasarą pėda prie pėdos su kastuvais pereiti durpynus ir nudainuoti pasroviui, žemyn su Vilkija, su nauja jos vaga M.Katil. Varpus tráukti KI554; MŽ. Varpas vakarais tráukiamas KI5. Visuose miestuose ir kiemuose, per kurius važiavo, varpai buvo traukiami prš. Klekneris turėjo eit traukt varpus Rg. Katros didesnės, emam didesnį varpą tráukt Ps. Jis dvare skambalą tráukdavo į darbą eit Skr. Varpus tráukė, vinčiavą šaukė LB32. Suskambo varpeliai netraukiami NS1157. Verpia, tráukia i snaudžia Jd. Verpa tráuka kaip iš voro subinės Šts. Kad aną daužo, ta sruoga susidaužo plona, minkšta, tas pakulas iššukuo[ja], nu tai tráuki (verpi) ploniausiai Krp. Aš su viena ranka par tarppirštį tráukiu, o su kita spauste spaudžiu [melždamas] Jrb. Vakar tráukiau laikrodį, ale neužtraukiau kiek reikia Skr.
2. tr. tempiant stengtis paimti, atimti, jėga imti: Pati pamatė: ema tą popierių, tráuka Trk. Aš audu, ir ans tiek lenda munie, tráuka muštuvą, šautuvą Kl. Traukia iš man’ šaukštą [vaikas], valgo, pilia ant krūtinės – vis tiek, ka tik pats! Mžš. Žydas tráukia, o jy pažasty turia tą bandelę Slm. Da važiuodamas iš po šikinės tráukė i paklotę, kad ataduoj itąją paklotę Ml.
| prk.: Praskydęs keliukas traukė nuo kojų batus rš. Jiems, tikriems elgetoms, duoną iš burnos traukia Žem. Net kąsniai mūsų skaitomi, o vargdieniams tiesiog iš burnos traukiami… Pt. Kolei iš gerklės netráukia, tolei ir neduoda Ds.
ǁ prk. prievarta reikalauti, pešti, plėšti: Vaikai tik yra teip – piningams tráukti, į zlastį vesti Als. Naudą iš tėvų panagių tráukte tráuka, o karšinti nenora Krš. Nemokinas, tik tėvų piningus tráuka Vn. Advikatas gerai pinigus traukia iš žmogaus Jrb. Vis tráukia iš žmogaus pinigus, vis tráukia – ir galo nėr Srv. Anta kelio rublio iž motkos tráukia Drsk.
ǁ prk. kvosti: Kasdieną iš jos tráukia i tráukia [pasakojimus], jai neliks nei su manim ką šnekėt Snt.
ǁ imti, rinkti: Žemės mokesnius tráuka ans Prk.
ǁ plėšti: Vėjai dangstį tráukia Arm.
ǁ suėmus (ppr. jėga) šalinti: Benas giliai įsuko kamščiatraukį, ir traukiamas kamštis smagiai pokštelėjo J.Ap. Vinis daba tráuksi – anos linksta, o ten y[ra] kietos Pkl. Karvę stvėriau, kuolelį kai tráukiau, tik nepargriuvau Klt. Erkę reikia tráukt iš skūros Aps. Rakštis panagė[je], traukia lauko ir smilko su marškoniu LMD(Sln). Užpampę dantys – negal traukti Šts. Senovė[je], dantys pradeda gelti, kito išejimo nebuvo – tráukti laukan LKT82(Pln). Laukiau, kol išbaigs visi [dantys], visos šaknys, bijojau tráukt Antš. Buvo nuejus Pandėlin dantų tráuktų PnmR. Dantį ar̃ tráukdavo jaunan, mesdavo až pečiaus Svn. Buvęs tráukęs tą dantį, ale kad nekruta Žl. Tas senis privažiavo prie eglės, pradėjo traukt iš arklio uodegos plaukus ir apmėtė visą eglę LTR(Rk).
| prk.: Tráukia iš po krūtinės širdį, nebegali nė paverst miežių [pėdų] Rm. Tas telvizorius net akis iš kaktos tráukia Klt.
ǁ rauti: Linus reikia apravėt: pasilenki ir tráuki žolę Dv. Cukrinius burokus tráukt rudenin reikia Kr.
ǁ tempiant išimti ką įstrigusį, įklimpusį, vaduoti: Būdavo, eina eina vyrai tráuktų tų karvių – įklimpsta, būdavo, makalynėn, ir gatava Šmn. Lėkėm su virvėm, reikė karves tráukt iš to liūno Č. Nuklimpdavo i tos karvės [pelkėse], eidavom šaukt, kad gaspadoriai eitų tráukt Pšš. Traukia juos iš ugnies CII336. Per Grabnyčias mane, sakyt, iš sniego negyvą traukė J.Marcin.
| Ėmė smalą – i paliko kaliošelis, ana nebtráukė nė to kaliošio, ana bėgo i nubėgo Žr. Eina varna iš provos, traukia galvą iš tvoros LLDI336(Slm).
| prk.: Nuo skausmų inbedžia adatą [ligoninėje], o teip iš ligos netráukia Ukm. Motriškos iš šūdo svietą tráuka (švarina) Krš. Traukit, traukit iš vargelių kaip žuvelę iš marelių LTR(Aln).
^ Daigus iš žemės, rodos, traukte traukia Žem. Žolę, javus kaip tráukte už čiuprynos tráuka, ka šiltà Pvn. Kad užlyja, tai, rodos, tas lytus tráukia iš žemės tą žolę Jrb. Oi, tai dėkui, broluti! Iš eketės mane trauki V.Piet. Balelėj nuklimpo kumelė, penki vyrai traukė, du vanagai laukė (dubuo su koše, šaukštas, pirštai, akys) JT65. Klampučių balaitėj nuklimpo kumelaitė, penki vilkai traukė, du vanagai laukė LTR. Balelė linksta, kumelė klimsta, penki vilkai traukia, dvi sesutės laukia Vrn.
ǁ refl. išlįsti, išsipešti: Kai suemi grūdelį, tráukias šaknys [iš dirvos] – jau įsikabinę, ir da dideles tos šaknys [kviečių] Slm. Karvės brizgilo diržas tráukės i tráukės lauka iš tos sagties Jrb.
ǁ tempiant imti dalį iš visumos, pešti: Šieną tráukėm iš po paklotės [per Kūčias] ir skaitėm [šapus], ar prieg porai, ar ne – vis tos poros visi norėjo Mrk. Kūčių vakarą merginos traukia iš stogo šiaudus LTR(Auk). Padės šieno į apačią, paskiau po šapą tráuks Jdr. Šeimininkas atneša pundelį linų ir traukia pluoštelį LTR(Žg). [Per Kūčias] tráukdavo šiaudą iš apačios, iš po staldengtės Kp.
ǁ imti vieną pasirinktinai iš kelių: Tráukti bilietą rš. Per tave, moterie, turi pasireikšti dievų valia. Trauksi burtus J.Gruš. Traukiam burtus, kam eit ieškot piemenų ir gyvulių LKT291(Ppl). Ir Kretingos apskritis tráukė žerybas Lkž. Tai aš perniai ir šiemet nebetráukiau numarių [daržams ravėti] Pnm. Pasirašydavom vardų̃ ir susukdavom [raštelius], sumaišydavom ir padėdavom po paduškai, ir [Kūčių] naktį tráuki PnmR. An sodybų, an daržų tráukiam numerius Mlk. Duodavo tráukt korteles, ištrauki kortelę – nereikia eit kariuomenėn Žl. Dvidešimt pirmų metelių šaukia mane traukt kortelių LTR(Skm).
trauktinai̇̃ adv.: Paskolos lakštai trauktinai̇̃ išimami iš apyvartos rš.
3. caus. trūkti 1: Tráukiau virvę, bet negalėjau pertraukti DŽ1.
| prk.: Speigas tráuka pusiau, o aš basnirta išejau Šts.
^ Ot žmogus – par pusę šiaudą tráukia (apie šykštų) Švnč.
ǁ prk. trumpinti, nukąsti (žodžius): Apei Biržus tai tráukia žodžius Erž.
ǁ refl. LL294 stengtis nutrūkti, pasileisti, nusitraukti: [Naktigonėj] an savo koją pririša [virvę], tai arklys kai tráukias, taigi jaučia Rk. Šuo traukės, traukės, galop ištrūko ir išbėgo LTR.
ǁ refl. turėti savybę dažnai nutrūkti: Jie tai įtyrę: žino, katro karvė tráukias, katro ne Slm. Žmogus nuolatinis kad saugo, tai žino, katro tráukias [karvė] Slm.
4. tr. N, NdŽ jėga keisti daikto padėtį erdvėje, vilkti, tęsti: O tie rūsai, matai, tus kulkosvaidžius tráuka pagal žemę Akm. Tráukiam par lauką tą [didelį] grėblį – pagrėbstas grėbstydavom Plvn. Tai par šieną i tráuksi tokią purviną briką? Bsg. Inkiša [puodšakes] ir pakelia puodą, nereikia tráukt par padą Kvr. Lenciūgais tráukia vagonėlius Vlkv. Valčikę tráuki tuo ledu ir eini per Nemuną Vl. Du traktoriai tráuka kombainą, kombainas pjauna Trk. Traukti laivą priš vandenį I. Tráukiamas tinklas, bradinys KII59. Kuojas gaudo traukiamaisiais tinklais T.Ivan. Su tráukiamu tinklu daugiausia dieną žvejodavom PnmŽ. Kur tráukiamas tinklas, tai marška vadinam Jrb. Du tráukia iš šonų [tinklą], o vienas eina pakrančiu pabaidydamas žuvis Vdžg. Šituo virvele tráukia ir tráukia bradinį, net in kraštą jau ištraukia Aps. Laive sėdėjau, tinklužį traukiau RD21. Ir moja jie bursnykams savo, kurie buvo antrame laive, idant jie ateitų ir padėtų jie mus (mūsų laivą) traukti VlnE91-92. Vilk, trauk lynelį par Nemunelį, aš čionai negyvęsiu, jei tu nekelsi, pėsčia pareisiu pri savo matušelės D31.
^ Kosčiu, tai kai kelmą pro gerklę tráukia – tokia sopančia gerklė Švnč.
trauktinai̇̃ adv.: Žydas kad numiršta, anus neneša neštinai, trauka trauktinai̇̃ į kapus Klk. Trauktinai̇̃ traukiau su grėbliu iš prūdo Kv.
| refl. tr.: Šis (leidėjas) griebė [pėdus] iš šono, traukėsi glėbiu prieš save ir statmenai, varpomis žemyn, taikė į mašinos nasrus M.Katil. Aš žiūriu – eina koks žmogus ir rogeles tráukiasis LKT222(Vnd).
ǁ prk. imti sau, vilkti, griebti: Ar avelę, ar vištą, ar kokį paminklą, tai teip tráukdavo visa ir veždavos savo pusėn [per vestuves] Č. Ką ans sugreibė, tą i tráukė, i pardavojo parnešęs Varn. Matai, anam pačios rankos tráuka, negalia nevogęs Trk. Kurių [turtų] geidžiame, vyliumi savęsp tuos tráukiame DP126.
ǁ vilkti (kojas): Kulsčioja senis, tráukia koją DrskŽ. Nebegreita ašen – jau kojas žeme tráukiu Ps.
ǁ refl. R370, MŽ496 vilktis, tęstis: Pomergių dvylika kad surinkta, kai liepai mergos, o jaunojos tūlis led par žemę tráukias Vdšk. Aš ažumečiau stinklą, stinklas tik tráukias Btrm.
5. tr. paviršiumi vilkti, braukti: Traukė skustuvą ir užkliudė už ausies – kraujas pradėjo sunktis J.Paukš. Pabaigęs rašyti, savo plunksnos galą vis tam jau velniui traukia par lūpas DS235.
trauktinai̇̃ adv.: Užleisk dalgį trauktinai̇̃, padidinsi kirtį Šts.
ǁ tr., intr. apie veiksmus, atliekamus braukimo judesiu: Tráukiau tráukiau (grėbiau) par dieną, net rankos skauda Krkn. Lygioj lankelėj grėbiau šienelį,… grėblelį traukiau, vakaro laukiau TS1904,2. Aš grėblelį traukte traukiau, pusrytėlio labai laukiau NS140. Aš grėblelį tankiai traukiu, vakarelio labai laukiu LTR(Dkšt). Jai nerūpėjo rytelis kelti, nė per rasužę grėblelis tráukti (d.) Snt. Dalgį nupirkai, noragą plūgui antskėlei, ir knisk žemę arba trauk dalgį nuo tamsos iki tamsos! LzP. Pareina dalgius tráukę – reik paėsti Užv. Dar gali dalgį traukti, ne ubagauti Šts. Mes [dabar] atilsam, o kitą sykį tráuki tráuki dalgį LKT78(Pln). Tokiam karšty dalgis yra sunkus tráukt Sk. Dalgę gerai tráukiu, da jaunus pristatau Ssk. Ką tu labai dainuosi dalgį tráukdamas Grš. Žirnis – jau kitokis pjovimas: ima su pjautuvu, tik tráukia tráukia Pv. Kiek kartų tráukiau, tai graudžiai verkiau, o tai nelygios uošvelės lankos JD120. Aš dalgelę sunkiai tráukiau, vakarėlio nesulaukiau (d.) Šmn. Iš pečių̃ ampalas eina, traukiam spragilus (kuliam) Gs. Daugiau juos (avikailius) išdžiovydavo a jaujo[je], su tokiais kobiniais tráukdavo tráukdavo, ka minkšti palikdavo Pš. Paimi [rugių] pėdą ir tráuki, šukuoji abudu galus PnmŽ. Pasiemi šukuočių, iššukuoji, teip pryš tráuki tráuki, ka nebliktų nė vienos galvelės sėmenų Kl. Savo dalgės daugiau nei netráuk (neplak), ba vėl išlenksi Al.
^ Giltinė tráuka su dalgiu, būk tu šioks a toks Krš.
ǁ vesti, brėžti (liniją): Brūkšmį ant popieriaus tráukti KII31. Liniją tráukti KII31.
6. intr. NdŽ braukiamu mostu suduoti, rėžti: Neliežuvauk! Kad trauksiu per žandą – pasigailėsi pasaulyje gimęs! B.Sruog. Ka traukiau vienam par zūbus, i nubėgo susiėmęs End. Nieko nežiūrės: par kojas ka tráuks su laza Trg. Su peilio kriaunums ka tráukė par galvą – krauju apsipyliau Jrb. Vienas kai tráukė jam su botagu per kojas – užkirto PnmŽ. Šoble kap tráukė tas prancūzas tam jaučiui – šmotas mėsos iškrito Plv. Kap tráukė kazokas ponu[i] rapnyku per galvą – tik sykt kraujai per kaktą! Užg. Kap tráuksiu muturzėn, tai net apsijukosi, tu rupūžės kavalke! Al. Būlo, traũks per pečius [už neklausymą], tai žinosi! Žln. Ištraukė virvę ir bobai išilgai tráukė DrskŽ. Gerai tráukė par kuprą! Mžš. Su geležim Vabalnyke kaip tráukė vaiku[i], ir numirė nabagas Slm. Turėjau lazdą, tai kaip tráukiau par pečiais, tai kad ejo nuo manę Rk. Tas ponas kaip jam traukė kelis su rimbu, tuojaus stojo ir b[uv]o jau sveikas BsPII1262(Brt).
7. tr. NdŽ velkant, tęsiant dėti kur: Jau žvejai sueję tráuka laivus jau an kopų Plng.
| [Jautis] tuo su liežuviu jį (šiaudų pluoštą) krimst į gomurį tráukia K.Donel.
| Va tau kad nori! Tėvas tebemerdi, o tu jau sostą į palovį trauki B.Sruog. Buvo manęs vežimą traukti pastogėn, bet atsiminęs, jog nebus lietaus, su visais pakinktais paliko vidury kiemo M.Katil.
ǁ tempiant kelti: Tráukia ben keli žmonės, kol jį (rąstą) užvobija Kvr. Kai bacionui traukia akėčią medin dėl gūžtos, tai turi būti papori vyrų ar moterų, tada bacionas atskris LTR(Slk). Maišą rišu į traukiamąją virvę [malūne] I.Šein. Grūdus į malūną traukia vindais Mrj. Užnėrė virvę jam už kaklo ir trauks jau į viršų, tik išgirdo šaukiant balsu siuvėją J.Balč.
| Pririšdavo už pusiau ir tráukia [piršlį] Kpr.
ǁ įkelti, įtaisyti: Turėtume dar didesnį pokylį, neg traukiant inkilą Vaižg. Vokeles daugiausia tráukia medžian, tikias, kad bitės ateis Ob.
ǁ keisti daikto padėtį kitų daiktų atžvilgiu (artinti arba tolinti): Tráukė (arčiau skyrė) arus in šič, ką augt geriau Drsk. Tráuk tolyn nuo kelio triobą PnmR. Vandeniui pakilus, [pastatai] traukiami toliau nuo kranto, o sausrai užėjus, vėl spiečiasi pakrantėse rš. Kalba turi palinkimą šauksmininko linksniui traukti kirtį nuo galo į pradžią J.Balč.
ǁ intr. DŽ1 artinti vaizdą (apie žiūronus).
8. tr. vilkte imti iš kur (sunkius daiktus): Šlapià, tráukte tráuka miežius, bulbes iš klanų Krš. Šieno kupstį turėjo iš tų pelkių tráukti Všv. Būdavo, iš balos an krašto ir tráuki šieną, kad išdžiūt Krs. Merkė į markas [linus], reikėjo tráukti Varn. Kokį dešim dvyleka dienų palaikydavo [linus] i tráukdavo lauko Škn. Nu, mergaitės, mas tráuksim linus iš linmarkos ir nešim, o jūs tik klokit Skrb. Žinai, jeigu jau lūžta [linų stiebeliai], tai tada tráukia iš duobės ir kloja Alz. Beveik čielą savaitę linus iš markos tráukt reikdavo Kvr. Mes šieną tráukėm iš vandenio, daba kolūkis ten javus sėja Ppl. Katilą tráukė [iš pečiaus] ir apšutino vaiką Klt. Anas [svirties] galas sverias, tai lengviau tráukt [kibirą] Plvn. Gaspadoriaus sūnus rėkia: – Tráukit greičiau [iš šulinio], gal aš prigersiu! Č. Prasiplėšė [klėties] stogą, vienas inlindo in klėtį, o kitas sėdi an stogo: ans iš vidurio riša in virvę, ką jis sugriebia, o jis vis traukia BsPIV257(Brt). Tai čia (šulinyje) matarėlį padarėm, – labai tráukt [v]anduo (kibirai su vandeniu) sunku Šmn. Kasant irgi su viedru tráukdavo žemes [iš šulinio] Jdp. Vienas žemes tráuki, pasidirbi tokį vindą antai, kaip vandenį ka suka Žlb. [V]andenio i to netráukia iš šulnio [marti], išsipilia paskutinį Klt. Svirtis vandeniu[i] tráukt [iš šulinio] Alv. Tráuk greičiau [v]andenį, o tai nėra čėso Mlk.
ǁ išgriebti, išvilkti (sugautas žuvis): Žuvį tráuki lauk [iš vandens] ir – į terbą Jrb. Dvijuo brendi pri kranto – i tráuki tais dvibridžiais [žuvį] Štk. Kaip aną (lydeką) pridūrei – tráuki lauk iš [v]andens Vvr.
ǁ išimti iš ko vidaus ką įstumtą, įdėtą, įkištą ir pan.: Pradėjo traukti [iš krosnies] dubenis su ringėmis dešrų J.Balt. Kugelius liuob traukti lauk iš po pečiaus Klk. O aš ką tiktai pyragą buvau iškepus, iš pečiaus tráukiu pri durų Mžš. O pečenkas su kabliais iš kakalio tráukdams, Petras kukorius … ragino siūlyt K.Donel. Reiks jau tráukt duona: kaip sudžius, vė[l] nebe daiktas Mžš. Piršlys su lazda tráuka iš palovio vainikelį [per vestuves] Šts. Ar jau galima tráukti kiaušinius [iš puodo]? Ėr. Tik indėjau, nuskendo, – ir tráuk tą bandukę DrskŽ. Kaip antvažiuosma ant tilto, nežiūrėk nėko, tráuk kardą iš mako Lk. Jis daugiaus niekados prieš lietuvininkus kardo nebetrauksiąs A1885,162. Tráukiv, broli, kardelį, kirsiv našlei galvelę JD444. Nei šoblelės tráuksiu, nei galvelės kirsiu, nei aš savo mergužėlės labai graudžiai barsiu (d.) Pv. Pamatęs ant grindų portfelį, [mokytojas] užsikėlė ant kelių, atsegė ir pamažu traukė sąsiuvinius V.Bub. Tráukė tus popierius, tus piningus, i išsisklaidė, išsisijojo Trk. Tráuka lauko tus korius – ir užkliūna, susitrenas [bitės] Vgr. Laikrodį tráukė iš kešenės [įkritęs į upę], kad ir tas neprigert Ob. Tráuk lauk iš burnos tą lašiniuotį Sk. Puolė ir plikais nagais ėmė traukti paliepsnius J.Paukš. Puodų traukiamos šakės Al. Ir tuos akmenis traukia replėm iš tos krosnies Pl. Ans (noragas) įkaito – aš tráuku lauk i peru su kūju Slnt.
| prk.: Tas senelis dienų dienas sėdėdavęs ant krosnies, aplink vaikai, ir jis traukdavo pasakas kaip iš maišo J.Ap. Kam traukti viešumon toki daiktai?! A.Sm.
^ Vaiką iš patalo tráukia (anksti kelia), neša darželin Klt. Stasia ištekėjo, dabar jau Bronią tráuksma iš papečio Skdt. Kiša – marma, traukia – varva (semia vandenį iš šulinio) LTR(Vs). Kietą kiša, minkštą traukia, mikel mikel, mak mak mak (linus mina) LTR(Jrg).
ǁ prk. gauti iš kur, pelnyti: Iš kur traukti pinigų užsimokėti už mokslą, už knygas ir kitas mokinių reikmenis? Pt. Pinigų kaipgi nereiks, nežino, iš kur tráukt pinigų Rk. Ir iš kur tas žaltys traukia tokius pinigus? J.Balč. Aš nežinau, iš kur jūs tus piningus tráukat Ms. Yra daktarų, kur tráuka piningus visais kraštais, gyvena kaip dideli ponai Krš. Viršininkas iš tų pat šunysčių traukia išvien su vaitu pelną V.Kudir. Aš nežinau, ką iš kur tráukt, kad tik galėčiau padėt Stak.
ǁ prk. imti ką slapta, vogti: Saugokitės! Čia pinigus tráukia! NdŽ.
9. tr., intr. tempiant versti judėti (važiuojamąją priemonę, padargą), vežti: Gyvuliai buvo auginami ne tik mėsai, pieno produktams, vilnoms ir odoms, bet ir traukiamajai darbo jėgai ir susisiekimui rš. Vežimą prykrovėm, kad arkliai tráuka, iš padkavų kibirkštės leka Lkv. Ka tráuka arkliai uodegas išpūtę Ub. Begalinius vežimus tráukė jaučiai Akm. Arklys tráukia su pečiais, o karvė, jautis – su galva Grnk. Anas (arklys) ir dykų ratų nenori tráukt Aps. Kap tik insidėjau [aviną] vežiman, arkliai netráukia, prunkščia Dg. Dabar jie (arkliai) gi dyki riogso, ne kaip seniau, būdavo, arkliai tráukia tráukia plūgus, drapokus Slm. Kumelaitė godniai tráukia LzŽ. Be pavalkų arkliu nepavažiuosi – už ko jis vežimą traũks? Kpč. I su arkliais kartais važiuos, i savim tráuks Vkš. Nėr kuo bulbas arinėt, tai ir savim tráukiam [plūgą] Ln. Elena atsisėdo nekotelėn, i šeši žvirbliai traukia LTR(Rš). Išbunda žydas, žiūri, ka vežimą tráukia ne arklys, bet žmogus (ps.) Brž. Veizdėk, broleli, veizdėk, jaunasis, kaip trauk šėmi jauteliai KlpD6. Traukit, veršeliai, žagrelę, pasilsėste vakarėlį LTR(Ds). Pirma eit vežimas, garu varomasis, kursai visus kitus tur traukti Kel1853,139. Atsitikdavo, kad šunes nesiekdavo kojomis ledo, tai turėdavo plaukdami roges traukti Mš.
| prk.: Uždėjo jungą ant sprandų, kaip tiems jaučiams – jūsų seneliams, proseneliams uždėjo – ir traukite įsiręžę, nedrįskite priešintis J.Paukš. Netraukite jungo su netikinčiais. Nes kokią tur draugystę teisybė su neteisybe? Bt2PvK6,14. Vaikai tráukia (dirba) už tėvus daržuosa DrskŽ.
^ Diena dieną tráukia Klt, Ds. Vienas tráuka, kitas (antras Krž) velnio lauka Plt, Kal, Kl. Vienas tráukia, devyni velnio laukia LKT121(Vdk). Kaip jūsų jaučiai traukia (kaip norite, kaip jums patinka) B956. Kurie neturėjo belaisvių, juokiasi: dovanotas arklys lig laiko traukia J.Avyž. Kas tráuka, tą i plaka End. Kap arklys tráukia, tep i varo Srj. Tas arklys, kur avižas ėda, tas plūgo netraukia LTR(Smn). Du duria, du traukia, šešios akys, trys subinės (jaučiais aria) LTR(Krk). Du traukia, vienas kyšoja (grąžulas ir arkliai) LTR(Mžk). Ant vieno galo krauna, už kito traukia (rogės) LTR(Sl).
ǁ pajėgti vežti, tempti: Arklys liko nekoks – senas, nušašijusiu kaklu, tačiau plūgą traukė J.Marc. Reik arklių traukančių tokiai mašinai parvežti Šts. Išvažiuojam į kalną – nebtráuka mūso arkliai Yl. Kiek mes žmonėm priaudėm, tai arklys netraũkt Dbč.
^ Arklys neėdęs žagrės netrauks PPr28(Šll).
ǁ tr. sukti (girnas): Ana papratusi vargelė[je] būti, sunkius darbus dirbti – linelius rauti, girneles traukti D104. Aš viena maliau, viena dainavau, viena girnužes traukiau RD2. Sunkiai girneles tráukiau, nė burnužės neprausiau JD130. Girneles traukiau, savo mielo laukiau TDrIV84(Tvr). Trauksi girneles be poilselio, nespėsi braukti nė prakaitelio Sln. Aš girnelių netrauksiu, žiedelio nedildysiu LLDIII158(Šl). Akmenų girnelių tu netrauksi, pakluonėj linelių tu nerausi LTR(Pg). Sunkios girnelės nesunku tráukti ir savo mielo kasdieną laukti (d.) Mrj.
ǁ versti veikti, suktis, sukti, varyti: Mūsų turėjo mašiną [kuliamąją] su arkliais tráukiamą Sk. Arklys kaip tráukia, tai jis (trikulis) sukasis – kulia Bsg. Arkliai tráukdavo [linamynę], vienas varydavo tuos arklius Č. Kai arklys jį (dantytą veleną) tráukia, jis sukas, tai kal kal kal kal kaip plaktuku ir kala tas [linų] galvenas Skp.
| Vėjas malūną gerai traukia Mrj.
ǁ pajėgti, galėti sukti, varyti: Tris akmenis (girnas) toj upė trauktų̃ Btrm.
ǁ intr. gerai veikti (apie prietaisą, įnagį, mašiną ir pan.): Dabar variklis traukė be priekaištų rš. Kai pataisė, tai motoras tráukia kaip pasiutęs Jnš. Netráukė ta mašina – trumpa žolė Jrb. Girnos netráukia Lp. Kermušė nudilo – netráukia, sukas grąžtas ant vietos Erž. Jeigu tik traũks karvalatas, suverpsiu Klt. Geras [ratelis], ir jis tráukia gerai Lp. Sugedo ratelis ir šniūras netraukia, smūtna verpėjėlė vyro nesulaukia LTR(Sv). Pas mus lietuviškai [televizorius] tráukia gerai Pns. Rusiniai automatai gerai traukia: kulka kiaurai par storą eglę lenda Trg. Dalgis gerai tráukia (ima) Mrj.
| Kiek tavo [motociklo] bakas kilometrų tráukia? Slm.
ǁ tempiant sukti: Karštas vanduo eidavo, velenai sukas ir leidžia, tráukia tą [milo] rietimą Č.
10. tr. važiuojama priemone gabenti, vežti: Keturiais, šlajas sudūrę, traukė ąžuolą žiemos keliu iš Dargaudžių skynimo su talka M.Katil. Šiandie rugius tráuksiu Rm. Petras išvažiavo miško tráukt Mžš. Savim medžius tráukėm su ragelėms Akm. Traktorius turi tráukt [akmenis] – arkliai nelabai patraukia Sn. Akmenis tráukė diena į dieną Gs. Su arkliu tráukiau mišką Jrb. Rytoj šieną traũks Šk. Be grūdų arklys šieno netraũks Kpč. Tráukė lentas Ežeronysa, už trijų dešimtų varstų DrskŽ. Tėvas važiuodavo miško kirsti, tráukti, mama eidavo tarnauti Krš.
ǁ gabentis, įsivežti: Jug ans kningas tráukė iš visur, didelis skaityto[ja]s buvo Kal. Pradėjo iš Klaipėdos krašto žmonys tráukti mašinas jau kulamosias Vž. Bulves tura iš kitur tráukti Plng. Iš užsienių tráukti ėmė mašinas Grd.
11. tr. imti, pirkti, vežtis: Anglija pradėjo tráukti paršus Grd.
| impers.: Šiais metais traukia obuolius į užsienį Rm. Kai tráukdavo kiaušinius kur toliau, kiek nuveži, tiek paimdavo Srv. Kad niekur arklių nebetráukia, tai kaipgi bepirks Km. Gal kur ir tráukia gyvulius, kad teip perka Trgn. Gal šonuos netráukia, kad teip žąsys pigios Ds. Šį metą sėmenis į Prūsus gerai tráuka Plt. Katruos metus jų (linų) netráukia Db.
12. tr. NdŽ jėga vesti, versti eiti, tempti paskui save: Puolė jai į glėbį ir nubučiavo su perdėtu širdingumu, traukdama ją prie lango rš. Už rankų suėmus, traukia juos (peštukus), besispiriančius, vieną prie kito V.Krėv. Sunku jautį traukti, jei pats eiti nenori rš. Eini, rodos, kas atbulą tráukia Mrj. Tráukiau vidun [užeiti] už skverno – neįtraukiau Tr. Mergelė už lenciūgo laikė, tráukė į šalį, ta šiaip taip pavokė nu munęs į šalį [karvę] Akm. Tráuka tas piršlys toliau tą kavalierių, pri savęs Varn. O vienas nutvėręs tą žydą tráuka šalin, tas žydas šauka gvaltos Jdr. Aš arklį tráukt atgalios, važiuot paskui juos Gdr. Užneria karvei už ragų [virvę] i traukia in pirtelės, ka žolę nuėstų (ps.) LKT221(Jon).
| Tiek pakelėj žolės yra, ale tráukia [karvė] mane vidun daržan, i gana Klt. Mergele, rožele, serbenta, trauks tave vilkelis par Ventą Žg.
| prk.: Norėjai mirt ir sūnų traukt į kapą V.Kudir. Tai mus čia vargas ir tráukia Srj. Gal te smertis ją tráukia ir šito miega Dglš. Lygiai to nelaimė ją tráukė [balon] Strn. Ir ko jam reikėjo maudytis – smertis tráukė eit Jon. Matote, žmogaus prigimtis traukia vis į pikta J.Balč. [Šventvagiška atgaila] visokiais spasabais, kaip antai gvaltu, trauka ir veda į amžiną prapultį P. Į nuodėmę tráukti BŽ106. Nelaimė jį traukia tenai Rm. Tu mane, matau, tik į vargą tráuki Prn. Tráuki an savęs nelaimę, vaikeli! Rmš. Teikis … apgalėti piktą velnią, kursai mus nuog tavęs traukia PK20.
^ Man kaip virvele tráukia, kad kokią knygelę pamatau Kp. Visos kiaulės kaip virve traukamos pasileido ant pilies LTR(Krtn).
trauktinai̇̃ adv.: Mėgino net pagavęs trauktinai įsitraukti, vis veltui: stipruolis nė iš vietos Vaižg.
ǁ impers. versti pasukti, pakrypti (į šalį, į šoną): I taip atrodo, ka eini gerai, i vis duodys, i tráuka tavi, tráuka i tráuka (klaidina) Tl. Ko daba eiti̇̀ skersai, a į vieną šoną tráukia, musėt, koja viena trumpesnė? Ktč. Šlubuoja, kaip ir tráukia ją an šalį Svn.
ǁ NdŽ prk. kalbinti, vadinti, kviesti, raginti: Būtų geistina, kad mokytojai ne tik patys rinktų žodžius, bet ir kitus prie to darbo trauktų J.Balč. Čionykščiai lietuviai kalbina mane traukti mūsų brolius iš miestų, prikalbinėti apsigyventi ant žemės rš. Tą draugiją pavadinusios „Žiburėliu“ ir pradėjusios į ją traukti daugiau narių J.Paukš. Nu ir aną pradėjo tráukti: čia rašykias pri mūsų, leisiam į Maskavą nuvažiuoti Žeml. Jei giminės tráukė, galėjai važiuoti į tą Ameriką Trkn. Kožnas pri savęs tráuka, pri savęs trauka, o kame tu rasi [taip gerai], kaip pri savęs kad esi Yl. Ka Valančius į blaivybę tráukė, ta jau ano ta giesmė ir y[ra] Varn. Nu ale jei netiko, o ko teip tráukė [motina dukrai jaunikį], jug da ne žilę braukė ta duktė Kl. Kas ten tokį jauną tráukė žanyties? Krš. Dabar marčios tráukia tuos mano vaikus į savo pusę Jrb. Tuščias kambarys, buvo betrauką̃s traktoristą [apsigyventi] Vn. [Klebonas] tráukė visus žmones, kad tik koras (choras) didesnis būt Pl. Ana kai pirma siuvo do, tai svietą tráukė Klt. Ger tam, kurį Dievas trauk duodams dovanas, jeib Christų prieimtų, žodžiui Jo tikėtų Mž158. Karaliau dangujęsis, trauk Tu mus Tavęsp Mž199. O jei būsiu paaukštintas nuog žemės, vis trauksiu savęsp DP506.
| [Šviesa dieviška] trauk mus visus dangaus Ponui bei Valdonui dėkavoti, aukštai sėdinčiam giedoti RD196.
trauktinai̇̃ adv.: Jau jis į chorą tik varu varomas beprisidės. Užtat trauktinai pritrauktas jaus tokį dėkingumą traukėjams, tokią laimę, kad plyš jam širdis iš pilnumo Vaižg. Kunigų balsas jus trauktinai traukia an tą, kad Dievui garbę duotumėt Gmž.
| refl. tr.: Tráukiasi sėbrų prie savęs Gs.
ǁ NdŽ reikalauti kur atvykti, kviesti, šaukti: Visi buvo organizuojami, traukami̇̀ į Telšius, į pulką Žd. Tada tráukė kariuomenėn, ir tą Adomą primonijo Trgn. Kiek čia tráukė į paliciją muni, kiek tardė! Kal. Aš tráuksu Želvį pri kebono Slnt. Tráuks, tráuks po teismus, kaži kur nūvilks Grd. Ir trauktis sūdop baisiai drebėsiu, priduok man tvirtybę SGII94.
ǁ paduoti (į teismą): Tu, žmogau, gal nė nežinai, kad žentas rengiasi tave teisman traukti V.Krėv. Už tą briedį norėjo į teismą tráukt Brž. Rašydama sužinojau, jog nieko įtariama pas mane nerasta per kratą ir todėl nebūsiu tieson traukiama rš. Bajoro žudiko ar užpuoliko patys teismo organai ar pati kunigaikščio valdžia netraukė atsakyti rš. Už Veronikos mirtį A. Vienuolis traukia atsakomybėn visą to kaimo visuomenę, pagailėjusią paguodos žodžio nelaimingai merginai rš.
ǁ kviestis, šauktis: Tráukė daktarus, be daktarų nelaidojo nė klebonas Krš. Tai tas įsitikinęs, kad Skrodskis saldotų daugiau nebetrauksiąs V.Myk-Put.
ǁ prk. tolinti, šalinti, kreipti: Kap mokės, jų netráukėm nuog mokslo DrskŽ. Visuomenė, taip darydama, didžiai nusideda prieš savo kraštą: traukdama nesubrendusius žmones nuo tiesioginio darbo, sau vertų padėjėjų ir įpėdinių nesulauks J.Balč. Valgant kurpius nieko nepasakojo, nes negražu būtų pasakomis traukti svečiai nuo valgio Ašb. Anas skaito šitą knygą, ir pradėjo gandint: šaukt, traukt viseip nuo šitos knygos LTR(Slk).
13. tr. nujunkyti, atpratinti: Arklelį trauk mėnesio pilnijo[je], geriau turėtoją dieną: nebžįs kumelės Trk.
14. mažinti ko kiekį, skaičių, atimti, atskirti: Tráuka, tráuka, nūtrauka tus arus Pj. Dabar visi suka, tráukia (svorį mažesnį duoda) Ėr. Jisai nuog žmonių tráukė (suko) Vrn.
| Nuo savęs tráukėm, jiem davėm Ėr. Ji nuo savęs tráukia ir vaikam duoda Mrj. Ne, atsakė dailidė [pakviestas kartu pavakarieniauti], – nenoriu traukti jums kąsnelių nuo burnos, geriau aš vaišinsiu J.Balč. Auginom, aipinom, valgį sau nuo burnos traukėm, o dabar – ar bepamatysim kada? A.Vencl. Nu burnos tráuka, juodą putrą laka NmŽ.
15. tr. nustoti, liautis ką veikus: Skubinu blynus kept, netráukiu darbo Pv.
16. caus. trūkti 12: Liulanti karvė – Kalėdoms traukta M.Unt.
17. tr. svoriu varginti, svarinti, tempti: Kad ne taip trauktų rankas, ji prisirišo mergytę per pusiau skarele ir ėjo toliau A.Vien. Bet kam reikalinga lazda, ji tik trauks man pečius J.Balč. Dideli, pilni lagaminai traukia rankas, lenkia nugaras, gniaužia kvapą J.Mik. Pilnas grepšys – neit rankas tráukia KzR. Tai rankas tráukia [rezginės], jau macniai šienas šlapias [ir sunkus] Aps. Per visą aną metą, kolei kūnas ant oro stovėjo ant vinių pakabintas, ižg prigimimo savo tęsdamas žemyniui, visados anas [Kristaus] žaizdas platesnes darė ir gyslas tráukė teip, jog sopulys dauginos DP176.
18. tr. NdŽ tempiant dengti ką ant ko, ką nuo ko, smaukti: Nerimo ir Ignas, eidamas šalia, – spjaudėsi, kepurę čia aukštyn maukė, čia vėl ant akių traukė J.Paukš. Ji traukė skarelę vis giliau ant akių, kad jos tik neišduotų M.Katil. Baidyklė staiga kad traukė skarą nuo pirštelio ir kartu nutraukė pirštą LTR(Igl).
| prk.: Pavasario saulė palengva traukia nuo miškų pilką maršką ir puošia juos žaliu drabužiu sp.
ǁ tempiant vilkti, mauti: Kelnes tráuka ant viršaus Trk. Traukia ir skūrą, tik ne an šitokių kurpalių Sld.
| intr.:
^ Kiekvienas traukia ant savo kurpalio Klvr.
19. tr. dėti kuo iš viršaus ar aplink, mušti, kalti, vilkti: Medinašiai buvo, buvo ir netrauktai̇̃s tekiniais Kal. Įstato stebulę ir sukala stipinus, tada šitą ratlankį išmirko, išgrąžioja, išmirko, kad jis liaunesnis būt, ir pradeda tráukt [ratą], ir aptraukia Kpr. Lauke, šone prie kalvės durų būdavo girnapusė ratam tráukt Ml. Aš įsiveizėjau, kad tráuka kėdales Pln. Rudi kailiai, gelumbe traukti Žem. Liuob juodai nusidažys kailinius, o teip netrauktai̇̃s nenešiojo Krt. Kailiniai milu traukti, milu mušti Šts. Trauktiejai kailiniai Ggr. Ateita Ancė, [jos] kailiniai tie buvo netraukti̇̀ Kl. Kailiniai milu traukti̇̀, šilti Krš.
ǁ tempti ant ko apkalant, apmušant: Užlipo ant stogo tolį tráukti i nukrito Vdk. Ir kalė Jankelis – arklius kaustė, noragus smailino, pjautuvus dantijo, ratlankius ant ratapėdžio traukė rš.
ǁ tepti dažant: Maliava tur būti užtektinai tiršta ir traukiama kaip galint plonai ir lygiai A1885,54.
ǁ tepti ko sluoksniu, dažyti: Vieną sykį išdažė [kambarius], dar kartą tráuks Krš.
20. tr. NdŽ kloti sluoksniu, dengti, apeiti, vilkti, tęsti: Tráukia žolė bulves, – nespėji ravėt Jd. Vijokliai pradėjo tráukt žemę Antš. Daržą žliūgė tráuka, da tokios šunmėtės – čia nuravėji, čia vėl žela Krž. Negražiai sudygo miežiai, balandos tráukia Slm. Tráukia žolė bulbes grei̇̃ta DrskŽ. Rūdys tráukia peilius DŽ1. Kad tráukia langus drėgnumas, tai bus šalna Dglš. Debesys dangų tráukia Grž. Būč pabaigus grėbt šieną, ale pradė[jo] tráukt ūkana [pievą] Klt.
| refl.: Tráukiasi bulbės žole, reikia apraut DrskŽ. Tvenkiniai jau pradėjo trauktis plūdenomis rš. O ežeras jau traukėsi dulsva rūkų vilnele rš. Medžiai tráukiasi šerkšnu DŽ1.
| prk.: Bet kas tai? Akys traukias rūku, ir muzika staiga nutrūko K.Bink.
ǁ dengti ledo sluoksneliu (apie langų stiklus): Matai, į vakarą šaltis ėmė langus tráukt Sk.
| impers.: Prieš saulę langus tráukia Rgv. Dabok – jau pradeda langus traukt Sn. Regis, ir šiulta gryčia, ė va jau ir tráukia langus Sdk.
| refl.: I vė in nakties tráukias langai [nuo šalčio] Klt. Saulė žemiau nusėdo, tai langai ir pradė[jo] tráuktis Prng.
ǁ impers. vilkti: Akį tráukia (apie kataraktą) DŽ. Seniau tai suodžių vidurin kelmo anpildavau – ir netráukdavo [agrastų] Kvr.
ǁ dengti šašu, padaryti nebeatvirą (žaizdą): Spiritas nudegina, alijošius [žaizdą] tráukia, o medus saldumą duoda Žl. Jei plaučiuos būtų kokia skyliukė, tai šalpusnis žaizdą tráukia ir gydo Graž.
| impers.: Būdavo, drobinio skurliuko va paskuti, pūkelių pridedi, ir užbaigia tráukt [žaizdą], gyt Skp.
ǁ impers. mėtyti (pūslėmis, spuogais ir pan.): Pūslėm tráukia visą kūną Rod.
ǁ ko sluoksnį dėti: Šalta žiemelė šerkšnelę traukia, jauna panelė piršlelių laukia (d.) Tvr. Šalta žiemelė gruodelį tráukia, jauna mergelė svotelių laukia (d.) Ml. Apšalą trauka, slydu būs eiti su klumpiais Tl. Šaltis siunta, šaltis braška, šaltis ledą tráukia, o man vis nešalta Slk. Iš to [deginamo kiaušinio trynio] skystimas teka, tuo skystimu tepa opą, tas gydo, traukia šašą Sln.
| impers.: Šiandiej ynį (šerkšną) labai tráukia, matai, medžiai kaip ir su lapais Ob. Spragė yr kokia [sienoje], i šerkšną tráukia [toje vietoje] Ck. Trauka [danguje] driekas, būs lytaus Ggr. Toki pas mumis miglą traukanti̇̀ Trk.
| refl.: Ve, ūkai kokie tráukias ant visko Jrb. Tirštas debesis ant jūrių traukiasi rš. O kaip ima džiūti [nudegimas] ir jau skūrelė traukias, tepa su žąsienos taukais Sln.
ǁ impers. dengti debesimis, niaukti: Traukia visą dangų Ėr.
ǁ refl. dengtis debesimis, niukti, niauktis: Dangus jau tráukias, gali būti lietaus Ilg.
| impers.: Tráukias tráukias, kažna ar išsisklaistis [debesys] Klt. Tráukiasi truputį, mažu Dievulis lietuko duos Aps. Tráukias tráukias, matos, kad pradės lyt Ktk. Pabuvo gražesnė – ir jau tráukas Krš. Tráukas, a naktį neužpliūrys? Krš.
ǁ refl. dengiantis kuo mažėti, akti: Dabar jau tráukias visai ežerukas Pv. Mažyn, mažyn – ėmė tráuktis žaizda Bb.
21. tr. ką pasklidą stumti į vieną vietą, glaudinti: Par lietų netráukiam [audeklo], jis par naktį pabūna Bsg. Baldė baldė, lietus palijo, nuėjo tráukt [drobių], i suplyšo [tos drobės] Bsg.
ǁ jungti į vieną vietą, glausti: Kumet kalėdojo po mažesnes sodas, tumet tokias sodas tráukė į vieną vietą: parkalėdoję vieną, važiavo į antrą, trečią Vkš.
ǁ vienyti: Į krūvą traukė vienas tikėjimas visus A1884,6(J.Šliūp).
ǁ NdŽ burti į vieną vietą, koncentruoti: Lenkų kariuomenė traukiama rusų pasienin rš. Čia tráukia vaiską, nori užsiaust (apsupti) rš.
ǁ kaupti, rinkti: Priešai jėgas traukia rš.
22. tr. suimti, raukti: Viską tráukia tráukia, tuo užtrauks kai sūrmaišį [suknelę] Jrb. Tráuktą tokią jupelę pasisiuvusi kartūninę Trk. Sijonai liuob būs graži, traukti̇̀ Šts.
| refl.: Trejopu koriuku tráukdavosi [medžiaga suknelių papuošimui] PnmŽ.
ǁ siaurinti: Pradėjom greit tráukt stirtą, ir neparėjo rugiai Rm.
| refl.: Traukėsi žolynų žiedai, rietėsi į krūvą gležni lapeliai A.Rūt.
| prk.: Kaži ko ana (ausis) tráukas, mažai girdu Krž. Akys tráukiasi – miego noriu Gs.
23. tr. gaubti, daryti netiesų, nelygų, riesti: Palaidi siūlai blogojoje pusėje turi būti tiek laisvi, kad netrauktų mezginio rš. Kad apačia netrauktų mezginio, laisvai temptųsi, pirmosios akys, t. y. pirmoji eilė, apmetama ant dviejų virbalų rš.
| impers.: Tráukia, lipa visa, suknelė susiaurinta Klt.
ǁ tr., intr. gaužti, gūžti: Nuo šalčio jie traukė kaklus į kailines apykakles, moterys į vilnones skaras, – ir tylėjo J.Paukš. Anas nieko nežino, liš tráukia pečiais LzŽ.
ǁ impers. riesti, lenkti: Jį tráukia kupron NdŽ.
ǁ refl. riestis, lenktis: Į kuprą tráukiasi DŽ1.
ǁ refl. mažėti tūriu, apimtimi: Skalbiniai džiūdami traukiasi, raukšlėjasi rš. Šitas audeklas netikęs – tráukiasi, trumpėja Mrj. Insišutau su tuoj medžiaga, – tráukias labai, galas dav[ė] man ją pirkt! Pv. Nu plovimo vilnonas drabužis tráukas Vkš. Vąšeliu nunerti drabužiai būna puresni, mažiau tempiasi ir traukiasi negu megzti virbalais rš. Lentinis [stogas], kaip pagada, jis tráukias, trūksta, o paskui, kaip lyja, vėl susglaudžia Kur. Džiovinamas molinis gruntas traukiasi, drėkinamas – brinksta rš. Juo labiau žemė aušo, juo traukėsi į krūvą, mažėjo Mš. Kiaulė skerst delčio[je] negerai: mėsa tráukias Mžš. Pilnaty pjauta mėsa pūsis, senagaly – traũksis JT297. Kažin ar jy (mėsa) dėl mėnulio tráuktųs [išvirta], aš sakau, gal tenoj kiaulės ar koks augimas, ar penėjimas [svarbu] Slm. Kiaulę pjaunam an jauno, mėsa kap i geresnė, verdant nesitráukia, kap i brinksta KzR. Agurkučiai ne didesni darosi, ale mažesni, tráukiasi Ktv. Raumenys tai plečiasi, tai tráukiasi DŽ1.
ǁ refl. džiūti, liesėti: Senas tráukies, mažėji, – tep jau yra Drsk. Aš tai jau tráukiuos, ana tai auga Lb. Jei jau tráukys, greitai mirsi Krš. Jau senam tos kulšys tráukias (liesėja), i gana Jrb. Naktys ilgos jau, tai tie gaidžiai, pamatysi, ims tráuktis Jrb.
| prk.: Tráukas darbai Kuršėnūse, jauni bėga į kitus miestus Krš.
24. tr. imti į žildinius, tirštinti, krekinti: Sūragrobis tráuka pieną Šts.
| impers.: Pieną tráuka Kv.
ǁ sutirštinus, sukrekinus (pieną) gaminti: Liesąjį pieną pargabena, o ji tráukia dar varškę iš jo Pgg. Pieną kasdieną veža į sūrinę, kur iš saldaus pieno sviestą traukia rš.
25. tr. stingdyti, kietinti: Šaltis žemę tráukė, rugius pasėjo, i rugiai buvo gražūs Klt.
| impers.: Ant vakarą biškį tráukia purvynę Pnd. Koks tas kelias: a brada, a pradėjo tráukti Krš.
ǁ intr. impers. šalti: Teip šį metą tráuka be kokio atlydžio End. Matai, į vakarą i vėl tráukia Sk. Jau nū gerai tráukia! Lp.
26. tr., intr. ppr. impers. N, NdŽ apie skausmingą tempimo, rietimo pojūtį raumenyse ar gyslose: Ka tas mėšlungis tráuks [kojas] ka kokią naktį vien, priš oruo keitanties Trk. Venas tráukia Erž. Tráukdavo mėšlungis koją, – pradėjo gert krivaunykų arbatą, ir išgijo Šd. Nubudau trim valandom – nebeužmingu: koja pradejo tráukt Mžš. Tráukia iš pakinklių gyslas Ėr. Tráukė tráukė koją, ir suguzavo Slm. Mañ visą tráukia, suka Klt. O galvos sopulys, o gyslas tráukia – negyvensiu jau Pv.
ǁ spazmuoti, trūkčioti: Pilvas gurgė, paširdžius traukė, ir visam buvo taip silpna, kad net akys temo V.Bub. Tankiai tráuka po širdžia Tt. Nėkas neskausta, o po krūtine tráuka tráuka Krž. Vaikeli, man po krūtine kažin ko tráukia Smn. Kai verkiu, pradeda krūtinę skaudėt, tráukia tik vidurius Mrj. Pradėjo pilvą tráukt nuo maišų tąsymo Ktk. Rytą pasikeliu, tai krūvon riečia, vidurius tráukia Slk.
^ Kai dalgė ištaisyta, tai, kai pjauni, net bambą tráukia Slm. Būdavo, dirbam net bambą tráukia Srj. Visa diena be pasrėbimo, net vidurius tráukia Klt. Tai noriu valgyt, net vidurius tráukia Mrj. Oi, rūgštu, net pažiaunes tráukia Srj. Tei[p] rūgštu, ka žandus tráukia Jrb.
ǁ timpčioti (apie akių vokus): Kai kada ima tráukt tráukt akis – tei[p] negerai Jrb. Jei akį traukia – reiks verkt VšR. Jeigu akį tráukia, tai numirusį išgirsi Dbk. Jei žmogui niežti, traukia kairę akį, tai tuos namuos arba toj giminėj bus bėda LTR(Kp).
ǁ daryti nejudrų, paralyžiuoti: Lygiai tráukt pradėjo kojas, gal greit nepaeisiu Klt. Per Užgavėnes neseka lopyt ba pirštus trauks LTIII457(Kls).
| prk.: Dyvai, mun ir pečius tráuka nu tokių kalbų Šts. Kaimynams pradeda pirštus iš pavydo tráukti! Krš.
27. tr. N vesti, rengti, tiesti, kloti: Vėliau pro stogus traukė kaminus ir užmiršo prirūkusias dūmines pirkeles rš. Sau tráukė [mokytojas] i mun įtraukė [elektrą] Grd. Tai ten liuob tus stulpus vesti, an tokių stulpų tas drotis tráukti Akm. Viena šitų telegrafinių virvių čionai tapė traukta mete 1865 Kel1869,180. Tiesiai tráukė kelius, kilometrą pakėlė į šalį [plentą] nū Stulgių Stl. Buvo kalbama, jog gelžkelis ne ant Gumbinės, bet ant Tilžės trauktas būsiąs Kel1856,156. Mūrą kurlink tráukti, mūryti KI475. Jau Saliamonas aplink kalną mūrą traukė ir tarpą žemėmis apipylė Jrk. Ant fermos lubas tráuka Kv. Klėčiai bolkius traukia Ėr. Vyrai, tráukim balkius Jrb. Jau ręstinė gatava, tik balkiai tráukt [ant rentinio] Lp.
28. intr. KII3, KBI54, NdŽ kryptingai judėti keliantis iš vienos vietos į kitą (apie ko virtinę, vilkstinę, gurguolę, būrį ir pan.): Tuo plentu tráukė i tráukė kareiviai, mašinos, tankai par dieną i par naktį Jrb. Tie riteriai tráukdavo ties Sokaičiais per Nemuną, kadangi čia Nemunas seklus labai buvo LKT177(Smln). Tris dienas tris naktis pro mus tráukė vokiečių karuomenė Graž. [Vieškeliais] žmonės be pertrūkio kaip virvės traukė į miesčiuką važiuoti, raiti ir pėsti Žem. Vieną kartą traukė dykuma didelis karavanas J.Balč. Štai per mišką traukia žalčio karieta, o gegutė šaukia tartum apduota S.Nėr. Pulkai jų traukė per ūlyčias rėkaudami ir prieš vyresniųjų namus akmenis mėtydami Kel1864,159. Kelkis, kareivėli, baltas dobilėli, jau tavo pulkelis viešu keliu traukia LTR(Lnkv). Traukim, broleliai, vaduoti šalį LTR(Zp). Daug žmonių traukė į pasienį – prūsų, lietuvių būreliai ir kareiviai rusų LTR(Klvr).
| prk.: Dabar traukia keliaujančios kopos po varančia spėka šiaurvakarinio vėjo vis toliaus į pietryčius A1886,30. Gauruoti debesys traukia į rytus per visą dieną S.Nėr.
| refl.: Priešininkas traukias šen R30, MŽ40.
| prk.: Dangumi traukėsi stori debesys rš.
ǁ apie paukščius, gyvūnus: Tráukiąs paukštis KII378. Paukščiai tráukia į pietus KII371. Tos varnos rudenį tráuks čia par Ventės ragą, – ten visi paukščiai tráuka Kin. Žąsys ir gervės padangėm tráukia Šmn. Gulbės tráukia per orą APhV105. Per medžioklę gali pasitaikyti ir netraukiančių, o vien pralekiančių paukščių T.Ivan.
| Rudenį žiurkės tráukia į namus Rmš. Jei su saule lyja, žuvys pačios tinklan traukia sp. Tráukia į mišką baisiausia banda, žiūriu – elniai Žg. Kai į kurią pusę tráukia bitės, gali būt gaisras Upn. Medžian daugiau bitės tráukia Ob. Jie (žiogai) ne tikt per laukus bei sodus traukia, bet ir į butus įsiveržia Kel1865,194.
ǁ eiti, keliauti: Kur tráuki? Jn(Kv). Terbikę sau į ranką – i tráukia pėsčias Skdv. Tráuk tiesiau, pakalnelė[je] po kairės rankos ir y[ra] Anužėnė Trkn. Atejom, vedu ten draugų nebsuradov, traukėm vienudu Plt. Tráukdavom per laukus prie giminų į Keturakius Tlž. Būtumi betrauką̃s į darbą – mama užvadavo Rdn. Tráuk ant to kaimo tiesiai Sk. Ar ne an mergas tik tráuki? Sv. Ko čia dar stovi? Trauk, kur tau patinka! Snt. Dieną miega kap lokys irštvoj, o vakare an slampų (merginėti) tráukia Krsn. Maž tetrukęs Plungėj, traukiau ant Žarėnų linkan M.Valanč. Petras žino – nesulaikys nei Katrė, nei mažasis Petriukas. Jis trauks pas Mackevičių! V.Myk-Put. Sūnai liuobėjo į karčemą tráukti Sg. Tráuka i tráuka ana pry kaimynų Jdr. Sẽniai da tráukia į bažnytelę Grd. Tas vaikis daba tráukąs pas Petronę Mžk. Ir dabar in bažnyčią daug tráukia Dg. Nenori [tekėti], ale bernai an ją tráukia Žl. Piršliai prie jos (našlaitės) traukė vienas po kito LTR(Slk). Atidarei špitolę – tai ir traukia visokie svieto perėjūnai, vagys J.Marcin. Gyvuliai tráukia pievosna Vrn. Tráukia durniukas pro bandą, kur ganės labai piktas bulius (ps.) LKT127(Rs). [Broliai] supykę toliau traukė, o durnelis savo radinį įsidėjo į krepšį BsPIII56. O mes trauksim į karužę! KlvD308. Kad kur tujai galą gautum, tai karčemon nebetraũktum JT469.
| prk.: [Pasidaro] kaip ir toks sūkurys ir tráukia an kitus triobesius Alz. Javų laukai ir vingiuoti upeliūkščiai kažkaip sapniškai pro akis traukė S.Čiurl. Iš tų revų vanduo tráukia į Žadikę Grnk. Tetraũkie tie šalčiai kur į Cibirą, ko čia susimetė! Krš. Janikei uždeviniai i diktantas gerai sekas, ale dailyraštis par eilikę tráuka (kreivai parašo) Krš.
^ Lipk į čeverykus ir tráuk į visas puses Snt. Nu i tráuk po kelmo, leisk iškepti Trkn. Senas jautis iš vagos netraukia LTR.
| refl.: Paprasias i tráuksias tum keliu Krš. Aš medžių vogt į šilo pašalį tráukiaus K.Donel. Bet ir meškos ir vilkai šokinėdami džiaugės ir suplėšyt ką tyloms į pagirį tráukės K.Donel. Bet ir jūs, darbai, mus vėl užniksite dovyt, kad turėsim su vargais į baudžiavą tráuktis K.Donel. Toliau namų tráukties nesnori Dglš. Gana sėdėt – reikia tráukties namo Str.
ǁ KII3, Vkš vykti, keltis, kraustytis: Gal mes į Šilutę tráuksim gyvęti Plšk. Atjunksta, in kaimą nenori tráukt DrskŽ. Kaimo darbinykai, negaudami darbo vietoj, traukia į miestą rš. Dar labiau pradėjo lenkai traukti į Lietuvą po Liublino unijos J.Jabl. Jozepas bei Marija turėjo į svetimą žemę traukti brš.
| refl.: Iž mūs žmones niekur nestráukia DrskŽ. Nelabai noriu tráuktis miestan Vrn. Aš, kol esame vieni, būnu namie prie jūsų, tėtušiai – man nėr kaip trauktis, bet jeigu Elzė ištekėtų, aš būčiau laisva LzP. Kiek kas galėjo, tráukės iš tų miškų, kokie tuokart parejo [po karo] laikai End. Ir anudu ketino jau tráukties į Rusiją Krt. Eik ir traukies iš šitos vietos tu ir tavo tauta Skv2Moz33,1.
29. refl. SD1108, SD368, Sut, I, N, J, NdŽ judėti, slinkti kuria kryptimi (ppr. artyn arba tolyn), judant artintis arba tolti, stumtis: Jau pradėsu aš pri mamos tráukties, ka mun nėkas neatsitiktum Kl. Ans tráukas arčiau, aš jau galvą suku [į šalį] Brs. Aš atejau pečiaus kurti, sėda, liepu tráukties – netráukas Jdr. Nestovėk durėse, tráukias a šen, a ten Trk. Da te vietos yr [autobuse], da galiat tráukties Ob. Prašom trauktis į priekį, į galą KlK21,49. Traukitės galan, dar daug nori įlipti [į autobusą] KlK21,49(Všn). Prašom trauktiẽs Švnč. Traukieste, va, ažustalėn, – kvietė Kurpienė rš. Tráukitės prie stalo Dbk. Prašom tráukties [prie stalo] Slnt. Tráukias arčiau nu, kąskiat silkės Trk. Traukiẽs arčiau, bus šilčiau Švnč. Veda šoktų, aš atatupsta tráukiuos Pl. Tráukitės anon pusėn [nãmo], tan kambarin (ragina svečius) Trgn. [Vaikai] nespėjo iškišti iš trobos nosis, tuo atgal traukiasi į vidų kaip vėžiai į urvą Žem. Vaikai išsigandę žiūrėjo į nepažįstamą žmogų ir traukėsi nuo jo J.Bil. Susitinkam, tai jisai tráukias, bėga toly[n] Jrb. Velnias su raudona šake durąs, o jis nū to velnio traukią̃sys Grd. Ka sutinki girtuoklį, iš kelio tráuktis turi Plšk. Tráukis, kai aš duosiu, tai tavo nė dulkių neliks! Jrb. Visi tráuksias į šalį, pakol ans pravažiuos Jdr. Žiūrėk, nūsiprausk, ka nebūtum pasmirdęs, ka žmonys netraũktųs par kelis žingsnius Šll. Traukis, mano mergelė, į šalį vieškelėlio JV58. Traukis, mergyt, į šalį, lelijuže, į šalį, aš tave šausiu iš palagužio per raibąją gegelę LB76. Šalin traukis, raiba gegele, negraudink man širdelę LTR(VšR). I paukščiai tráukias in žmonis Dglš. Į gilmę žuvys tráukas ant blogo oro Rsn.
| Eilė vis vietoj stovi, nesitráukia (nejuda į priekį) Ėr.
| prk.: Dieną pragyvenai – žingsnis į kapus arčiau; teip ir tráukiamės, greit ranka dasieksi Ad. Jau Salmanavičius prisilpo, tráukias in mirtį Dglš. Eina silpnyn, an smertį tráukias Mžš. Viskas praejo, ir jau reik dabarčiuo tráukties an kapų Žeml. Būs lytaus, saulė tráukas Dov. Tuoj ir anas garlaivėlis trauksis nuo tilto (pradės plaukti nuo prieplaukos) Kn. Šlapelis žodyno tekstą derino su rašomąja kalba, bet nieko nepapildinėjo; daug nuo originalo nesitraukė J.Balč.
^ Traukias atbulas, kai[p] kart vedamas Sln. Traukias kaip vėžys į pakerę LTR(Šl). I šuo nekentamas žino tráukties į šalį Krš. Aš prieš kiekvieną traukiuos iš kelio V.Kudir.
ǁ R, MŽ, N eiti šalin, išeiti, šalintis: Kazys Boruta nesitraukė dabar iš rinkyklos, stovėjo šalia rinkėjų, sekė, kaip laužomi puslapiai J.Balt. Mažai nu lovos betraukas, jau nebgys Šts. Tas jau tráukas šalin, ans jau išeita Brs. I stovės dėlto vaikiai dienoms pri kalados, netráuksias Tl. Aš einu kartu, jau nebesitráukiu nuo savo arklio Žg. Ale ir aust reikia, visą dieną aust, niekur nesitráukt [norint išausti sieną] Rud. Jie jau buvo stuboj, tai tas meškinas atbėgo po langu baisiai rėkdamas, ir jis nesitraukė nuo tų namų, kol jį nenušovė BsPIV273(Brt). Per žiemą iš gryčios, nuo kuknės ar pečiaus nesitraukdavo ir katė LKVI372. Mušė, mušė – tráukės velnias iš po pečio (ps.) DrskŽ. Tik tas juodasis ponaitis nuo jos nei žingsnio nesitráukia (ps.) Plv. Negitraukis … nuog tos karalystės savo, o neatsitolink ne jokiame daikte nuog Pono savo MP121.
| prk.: Seniejie tráukiamėms, tie jauniejie be galvų, – kas bus?! Adm. Kaip sunku dar neparsenusiam iš šio svieto tráukties, palik viską, lįsk į žemę Rdn. Čia protas tráukas, čia vėl ateina Pln. [Viesulas] traukdamasis susuka net metalines sijas, sutrupina storus medžius LTEXII227. [Tokie žodžiai] traukiasi iš kalbos arba patenka į pasyviąją atsargą KlK13,4. Žodis sarmata šiandie irgi traukiasi iš aktyviosios žodyno atsargos į pasyviąją KlK2,42.
ǁ judėti, kraustytis, bėgti tolyn, ppr. gelbėjantis nuo ko: Sierakauskas nedrįso pulti besitraukiančio priešo, nes laukė Mackevičiaus, kuris dar nespėjo atvykti V.Myk-Put. Liaudimi – kaip skydu – prisidengiama ir puolant, ir traukiantis J.Marcin. Miškais tráukėsi in savo žemę, ir čia ej[o], ej[o] DrskŽ. Baisu buvo [per karą]: vieni tráukias, kiti varo Kp. Nu rubežiaus bėgo, jau tráukės šalin, – paskelbtas karas buvo Kl. Su tokiu draugu ta vedu tráukėvos – norėjov išeiti [į Lietuvą] Žd. Nestrioku tráukės vokiečiai, – frontas ejo Alz. Vokiečių kariuominė vis turėjo tráukties atgal Plšk. Su arkliais, negi su mašinom kaip dabar, tráukės prancūzai Krns. Į tą pusę tráukas [žmonės], važiuo[ja], bėgsiam i mas Pln. Šitie [kareiviai] jau būt tráukęsys, ale nebespėjo Slm. Matydavom, kaip tráukės [vokiečių armija], pagal upę kaip gyvenom Sk. Vokytys baisiai degino tráukdamos Pkl. Kada tą pirmąjį kartą rūsai kad tráukės, mes čia nematėm Nv. Jug žinai, an karo kas yr: čia tau a pirmyn bėgti, a tau tráukties reik Kv.
| prk.: [Akvilė] jautė, jog savas sielvartas traukiasi kažkur į šalį, užleisdamas vietą svetimai kančiai J.Avyž. Naktis miršta, tamsa iš lengvo traukiasi, kiekvienas medžio lapas pakyla į šviesą J.Gruš. Jau prasidėjo atoslūgis, vanduo traukiasi, paplūdimiai didėja, kyščioja šlapius juodus pakaušius pakrančių akmenys rš.
ǁ NdŽ prk. šalintis nuo ko, lenktis, vengti ko: Šarka pradėjo trauktis nuo žmonių, užsidarė savy ir nutilo V.Mont. Kiti gi dūmikai da sveikesni ir ilgiaus gyvena už tuos, kurie iš tolo traukiasi nuo tabako! V.Kudir. Kol tvėrės [kolūkiai], visi taip tráukės Vn. Tos bobos skundas, o paskiau tráukas, nenora įduoti [girtuoklių] vyrų Krš. Kurius aš mylu, tie nū munęs tráukas Žr. Kosu, tráukiaus šalin nu malimo Ms. Nuo tokių piktų mergų tráukdavėms, ką te prasdėsi! Sug.
| Nuo tokių netinkamos pagarbos čaižymų jisai traukėsi į save, jisai tramdė savo jautrumą V.Myk-Put.
30. intr. tęstis, eiti, driektis, plytėti: Tas miškas in Šašuolius tráukia Šš. Šašuolėlių miškas net an Ukmergę tráukia, tai te yr bebrų, tokių žvėrelių paleista Šš.
| refl. NdŽ, DŽ1: Anykščių Šilelis tráukėsi pačia paupe A.Baran. Tai toks miškas tráukęsys par Lietuvos žemę; visi plotai žaliavę pavėne aptemę A.Baran. It viena jūra traukėsi laukai, slėniai J.Paukš. Už jos (tvoros) traukėsi laukai ir pievos J.Balč. Dirvos siaurutės, ežiomis padalytos, kartais po keletą varstų traukiasi A1886,92. Juosta tráukias iki Miciūnų DrskŽ. Šitas ežeras tráukiasi tris kilometrus Vrn. Lig durpyno tráukiasi tas raistas Upn. Rusų valstybė tai palei daug valstybių tráukiasi Jon. Tas miškas tráukiasi lig pat Molainių Ėr. Kadagynė tę tráukias Btg. Priešais tráukėsi ilga gatvė DŽ1. Dabar šitas kelias traukiasi plynėmis, par kurias dar ne par seniai jįjį nuvedė V.Piet. Par tą kalną tráukas takas pėsčių žmonių BM364(Grg). Berža lig Šiaulėnų tráukias Bsg.
31. intr. trukti: Dar metų netráukė, sako: – Mažu aš tau ataduosiu [pinigus] Db. Netraukęs (netrukęs) sako motynai: – Turi jy būt mano žmona (ps.) DrskŽ. Neilg tráukus tėvas pajuto, jog vaisiai nū medžio nyksta BM303(Pvn).
| refl. NdŽ: Pavasario diena traukiasi apie šešiolika valandų J.Jabl. Taip traukėsi ilgą laiką: ką jis vakare sukirpdavo, rytą būdavo vis pasiūta J.Balč. Susiskirstymo [į tarmes] procesas traukiasi ilgai, prasideda nuo mažų skirtumų, kurie tik ilgainiui pasidaro dideli J.Balč. Liga čia paprastai neilgai traukdavosi: žmonės mirdavo po vienas kito Pt. Laikas tráukias be naudos, ko sulauksma? Sdk. Tas jų pasišnekėjimas tráukėsi net visą naktį Lp. Tos veseilios tráukdavosi ilgai Iš. Traukės ilgai tas teismas Bgs. Vaizdai (išvaizdos, veikslai) – yra tokia veiksmažodžio ypatybė, kuri rodo, ar veiksmas (stovis) nebeeina, tebesitraukia, ar jau pabaigtas J.Balč.
ǁ refl. laikytis, tebebūti: Iš senovės šitei tráukiasi kalba (nuo senovės ji tokia yra) Aps. Kisielis ilgiau buvo madoj, ilgiau tráukėsi Msn.
32. tr., intr. NdŽ tęsti (kokią veiklą), varyti: Traukė aną (bažnyčios statymą) tuo pradėjus par septynerius metus I. Pasveikęs mokslą tráukė toliau Rmš. Toliau tebetraukė savo paskaitas mokykloje, nepraleisdamas nė vienos J.Jabl. Aš trauksiu toliaus gyvatą (biografiją) to bjauraus sutvėrimo TS1896,9. Mano draugas vėl toliau traukė kalbą apie naudą politiškos kovos Pt. Aš pažiūrėsiu, ar nerasiu ten kokio darbo, – traukė toliaus Selvestras, matydamas, kad tėvas tyli V.Piet.
| Ka pradėsi nu pat tamsos darbuoties, teip par visą dienelę i tráuksi Pln. Vis tiek jy savo tráukia Vrn.
33. tr., intr. NdŽ trukinti, delsti, vilkinti, atidėlioti: Traukti [kūlimą] iki vėlumos – nekas. Darbininkai pavargs ir darbas jau nebe toks naktį M.Katil. Vaikus siųskite užurašų tuojau, neatidėliodami… Nereikia traukti V.Krėv. Vienok taksavoti kunigo daiktų … policija nedrįso ir traukė diena nuo dienos TS1897,2. Tráukiam, kad tik karvė vėliau apsteliuot, kad nebūt šalta – vėlai vedam in veršį Klt. Nereikėjo teip ilgai tráukt su važiavimu Dgl. Tai tráukia darbą lietus Ktk. Prašau buto pirminyko, tas tráukia tráukia PnmR. Ilgai netráuk, – rugiai išbirės Pnd. Du metus mes tráukėm (nestojom į kolūkį), nu, pamisliom pamisliom: valstybė gi čebatais brangi apaut Kp. Par šilti orai – da reikia tráukt to kiaulė (vėliau skersti) Mžš. Ilgai netráuk – tuoj atiduok jam skolą Ukm. Ko teip ilgai lauki, jaunas bernužėli, ar į šaltį trauki, baltas dobilėli? LTR(VšR).
| Žalė daugiau savaitę netrauks, matysi, kad apsiturės Gs. Jų karvė tráukia pusę mėnasio Klt. Daugiau [karvė] netraũks kap iki gegužės mėnasio Drsk. Ilgai daba [karvė] jau netraũks Ar.
^ Tráukia tráukia kai gudas gavėnią Zr. Tráuki tráuki kap šuva ratus Lp.
| refl.: Man dabar dyvas, kap darbai tráukiasi Kč. Par tuos darbus ir mum tas balius vis tráukiasi tolyn Krs. Vienam neduoda [pirkt visą namą], tai teip ir tráukias Imb. Nepatiko čia, ale tráukės tráukės, liko anta vietos DrskŽ. Bet kumet nueisi į bažnyčią? Kaip tu išeisi? Teip i tráukas Trk.
ǁ toliau auginti, laikyti: Jei atsives karvelė, tráuksu, būs veislei Kl. Aš šįmet nė vieno veršio netráuksu Kal. Vienas noriam veršį pjauti, kitas noriam traukti – ir padvėsė Šts.
^ Pirma reik apluoko pasirūpinti, o paskuo veršį tráukti (pirma reikia turėti kur gyventi, paskui vesti) End. Kad neturi apluoko, veršio netráuk i nesteik vaikų nevedęs Ggr.
34. intr. tęsti buvimą, tverti, gyvuoti, laikytis: Po pusryčių mama vėl buvo nuėjusi pas Rožaną ir sugrįžusi liūdnai pranešė, kad jau nebeilgai trauksiąs A.Vien. Močia vis do tráukė kvaksėdama Tr. Reikia tráukt, kol gyvas Aps. Tráuki tą dieną (pragyventi) Lkm. Galėjo da metus tráukt Dglš. Misliju, kad vienas geri, tai nebeilgai tráuksi Pnd. Paulina nurokavo, kad bobutė nebeilgai traũks Slm. Čia pasopsta, čia pasopsta – kiekgi betráuksi, žmogus negi geležinis?! Mžš. Su ligoniu galiu tráukt (tiek gyventi, kiek ligonis gyvena) Šn. Jau seniukas visiškam susibaigęs – matyt, neilgai betraũks Sml. Aš negeriu, tai gal kiek ilgiau tráuksiu Dg. Senis tráukia dar kol kas Srj. Jau jy ilgai netraũks – visai bloga DrskŽ. Nebilgai ans betráukė Tv. Yra tokių, kurie kap tik tráukia (vos pragyvena) Srj.
35. tr., intr. priartėti prie tam tikros svorio, skaičiaus, amžiaus ribos, siekti: O laikraštis tasai storas, sveriąs gal penkis kartus tiek, kiek trauktų „Lietuvos aidas“ arba „Lietuvos žinios“ J.Balt. Jautis tráukė dvyleka centnerių Šts. Paršas keturis centnerius tráukė Žlp. Plonutės dešrelės, tai kas gi te: dvi kilogramo netráukia! Mžš. Viščiukas netráukė pusės kilogramo Ukm. Kiek tráuki (sveri)? Jrb. Nei dvidešimt penkių svarų netrauks tas gaištis (sudžiūvėlis) Lš. Alga į šimtą tráuka Krš. Kiek gaunat mėnesiui? – Kartais iki dviejų šimtų tráukia Vrn. Sakė, ka in šešis šimtus tráukia [kilimai] Pv. Anas ant šimto [metų] baigia tráukt Žb. Ana jau gal tráukia in septintą dešimtį Klt. In šimtelį tráukiu Dglš.
36. intr. būti panašiam (į ką): Graži: laiba, aukšta – ant tėvą tráukus Mžš. Jo vaikai visi ant močią labiau tráukia Mžš.
ǁ darytis, keistis, virsti, krypti į ką: Oras kaip ir an rudenį tráukia Kp. Buvo žiemys [vėjas], o dabar ant vakarį tráukia Kvr. Dabar in lietų tráukia, tai jos (musės) puola kaip širšės Gdr. Stariežės yr i gelsvos, i raudonos, ė apačia balta, gal kiek ir melsvuman tráukia Vdš.
| refl.: Jau in rudenį tráukias Tvr.
| prk.: Bet kas … išmanis, ant ko tatai traukias, nieko jamui stebuklingo nebus MP48. Klausykig, ant ko gi tas stebuklingas rėdymas Pono traukias MP39.
37. intr. eiti už ką, palaikyti, remti ką: Jis po anai puse traũks Ėr. I tėvai kadai až berniukus tráukė Dglš.
38. tr. NdŽ kuo (ppr. tam tikrais prietaisais ar instrumentais) siurbti (skystį, dujas): Siurbliu tráukiame vandenį iš šulinio DŽ1. Pumpuoja i traukia tą vandenį tom triūbom [iš artezinio šulinio] Sk. Tráuka iš kokios duobės sriutas, veža ant lauko ir išpila Akm. Nedavė tráukt to vandenio nuo tos galvos, kad kitą ligą gydė Jrb. Kraują tráukė iš jo Jrb. Tráuka iš venos kraujį ir nuleida Lž. Su britva veidą sukapojo, tada karvės ragą pridėjo – ir tráukia kraują [,kai skaudėdavo dantį] Žl. Par várpą šlapumą tráukia [ligoninėje] Pšš.
| prk.: Pavasaris jau pumpurais iš žemės sultis traukia K.Kors. Ir šilkinė dermės juosta traukė iš marių vandenis ir girdė juos (debesis) kaip arklių pulką M.Katil. Sako, [vaivorykštė] iš marių vandenį tráukia Sn. Sako [apie vaivorykštę] – smakas traukia vandenį, dar ir jus intrauks Srj. Vaivorykštė nuo ežero tráukia vandenį Gdr. Iš ežero ana (drignė) tráukia vandenį Jž. Laumos juosta vandenį tráukia iš marių Žml. Lietų [vaivorykštė] tráukia ar̃ iš ežero Grnk. Anos (vaivorykštės) tráuka tokį šarmą [iš pelkių] Pvn. Vaivorykštė traukia vandenį į debesis LTR(Trg). Tas augumas iš vaiko sylą tráuka Krš. Didelis (suaugęs) iš mažo sveikatą tráukia – negalima mažam prie didelio miegot Aln. Ta liurka baigia tráukt jam sveikatą Ėr. Tu man, siratėlei, sveikatėlę trauki LTR(Pn). Paskutinį kraują traukia, kada dvaran nusišaukia A.Strazd. Jau mokėjo, tai mokėjo senas šnerkšlys iš savo samdinių paskutinį syvą traukti rš.
ǁ R200, MŽ266 duoti nutekinti, nuleisti (vandenį): Tas kanalas visus [v]andenius tráuka nu visų laukų Akm. Ravas užvirtęs, nebetráukia vandenio Ėr. Daba įdėjo tą [vamzdį], kur tráuka vandinį Krž.
ǁ NdŽ mažinti (karštį, tinimą ir pan.): Kokią bulbę sukaiš, pridės, – gerai karštį tráuka Skd. Tráuka morkai karštį, užvis degimuo (nudegimui) Pln. Patraiškėm patraiškėm spanguolių, – karštį dideliai tráuka Lpl. Kibiro lapai, sumušti su sukru ir pridėti pri sudaužytos vietos, karštį tráuka ir skausmą nuema Vkš. Mat anie (kruvauninkai) gydo i karštį tráuka Krž. Tie vaistai tráukia sutinimą PnmŽ. Platmėtė karštį labai tráukia Smln. Bulvė ir karštį tráukia Gs. Sako, sūrymas gerai karštį tráukia Žl. Šita žolė karštį tráukia Dgp.
ǁ prk. gausiai imti, siurbti, ėsti: Degtinė traukė iš jo pinigus Ašb. Pinigus tráukia [elektros] skaitliukas Klt. In šitų daiktų [pinigus] tráukia daugiausia Lel. Tos kelionės tai pinigus tráukia Prn. Gera mašinėlė, bet gerai ir pinigus iš kišenės tráukia (brangi eksploatacija) Žln.
ǁ NdŽ į save imti, gerti, siurbti, absorbuoti: Druska traukia drėgmę iš oro rš. Tráukia drėgmę ąžuolas (netinka sienojams) Grž. Šilkas tai jis tráukia drėgmę Pv. Padėj[o] vandenį po vilna, ka traũkt vilgatį Pv. Čia žemės toks sluoksnis – lietaus netráukia Sb. Medis tráukia šaltį Ėr. An tokiais guminiais padais ka reik vaikščioti, žiemą šalta, – šaltį tráuka Pkl. Na jau tikrai, ka tos gumos i tráuka šaltį Rt. Guminiai batai šaltį tráukia Prn. Akmenai tráukia šaltį Tr. Juoda [medžiaga] mat baisiai tráukia saulę Vb.
ǁ impers. kaupti vienoje vietoje, rinkti: Votį suka, dėjau alksnio lapų ir grietine saldžia, labai [pūlius] tráukia Dg. Suskutę marškonio pūkus deda, kad trauktų pūlius Sln. Ka dalgio ašmenys mėlynuo[ja], žinok, kad tráuka lytų, parsuks lytaus Šts.
ǁ refl. kauptis, rinktis: Kap šalta, tai ir drėgmė labiau tráukiasi Pv. O čia pas mumis drėgnas oras, iš jūros ta drėgmė ta tráukas Vkš. Ak, man ašaros į akis jau pradeda tráuktis K.Donel.
39. tr. BŽ43, NdŽ burna ar nosimi siurbti į save, ryti, kvėpti: Surūdijusius gelžgalius apmerkia į vandenį ir tuo vandeniu mazgoja nosis ir traukia į vidų [, jei kraujas bėga iš nosies] LMD(Sln). [Nuo galvos skausmo] sultis cibulio į nosį traukti LMD. Ir traukia jis orą į šnerves, atseit uosto rš. Ramūnas pilna krūtine traukia gaivų rytmečio orą ir pasijaučia stipriau V.Bub. Žuvis par žiaunas orą tráuka Rsn. Deginti sukrų ir kvapą į save išsižiojus tráukti – dusulys palengvė[ja] nū to Vkš. Kaip arklys atejo, ėmė su savo šnervėmis tą karštį iš pieno traukti DS78(Rs). Kam tokią baisinybę tráukti į savi, savi naikinti (apie rūkymą) Rdn. Kaip tas senis įkerėjo: tráukia [dūmus] i pučia, tráukia i pučia, kitiem – nė atsidust Mžš. Užsidegu tą papirosą, lyg tráukiu tą skonį (dūmo kvapą) Pžrl.
| Kalbėjo teta, greitai traukdama dvasią Žem. Smagiau dūsuot, tráukt iš vidaus reikia Adm. Bobelytė perskreipus tráukia tik tráukia [orą] iš kriūtinės Lel. Karvė [serganti] visa plasta, iš savęs tráukia, svėpuoja Klt. Aš tik mikt mikt – i nebetráukiu žado (negaliu kvapo atgauti) Ps. Atrodysi, ka labai senas, jau dūko netráuki Kpč. Bėgo bėgo, o po tam turėjo tráukti orą Varn. Veršis tráuka atdūsį (kvapą) burbuliuodamas, gera Ggr. Dvasią da tráuku (dar gyva, kvėpuoju), o ko da nori?! Rdn.
ǁ intr. kvėpuoti, alsuoti (ppr. smarkiai, garsiai): Jis (ligonis) smarkiai traukė I.Simon. Svetimas prakalbina [vaiką], tai tankiai tankiai tráukia Km. Ale tu gerai beknarkąs: tráuki, ka sienos bilda Krš.
ǁ šniurkšti: Grėtė nieko neatsakė, tik garsiai traukė nosį I.Simon. Nepuikiai yr nosę tráukti – reik išsišnypšti Vkš. Motinėlė net apsiašarojo iš džiaugsmo, o tėvelis tik nosį traukia (netoli ašarų) Žem.
ǁ intr. prk. verkšlenti: Sesik, šiandie mamą mačiau (sapnavau) [mirusią] – visą dieną tráukiau Šln.
ǁ tr., intr. NdŽ rūkyti: Rado jį besėdintį prie namų ir pypkelę betraukiantį Mš. Dabar išvien tą pypkę tráukia i tráukia Mžš. Traukė neatsikvėpdamas, paskubomis, tarsi bijodamas, kad kas nors neatimtų tos mažytės, nuseilintos, pirštus svilinančios cigaretės rš. Šalip mokykla, [mokiniai] už sienai tráuka tráuka, i tokie krupiai! Ms. Aš priejau, tą pypką paėmiau, tráukiau tráukiau, i vos ne vos beparginiau tus gyvolius Sd. Tura dusulį, o tráuka susiriesdamas Krš. Kas vyrams: popierosus tráuka, politikuo[ja], o tu draskykias Rdn. Cigarietą traukia, ka kvepia Grz. Tas kad ims traukt tą pypkę LTR(Bsg). Užudegiau suktinę, o jis tráukia tráukia ir neištraukia Tršk. Jie paėmė šitą liuikelę ir tráukia, taip tráukia Ker. Smalina, tráukia [paaugliai], galvas uždyrę, dūlinėja po kampus Pv. Neleidžia [jam rūkyti], o užsikniaubęs tráukia i tráukia Jd.
^ Žilas senis liuiką tráukia (kaminas rūksta) LTR(Antz).
ǁ žįsti, čiulpti: Martynas nusilenkia veidu ties mažiuku, kuris visa jėga traukia krūtį I.Simon. Tą tutį par dieną ka ans (vaikas) tráuks, tą pieną End. Nu tujau pripils kokios noris ten putros, tráuka vaikas kaip pasiutęs KlvrŽ. Tráukia tą butelį i leja [vaikas] par lūpikes Nmk. Ka tráukia pieną vaikas, net tyku Slm. Nė kiek nedėsi cukraus [į ramunėlius] – tai jis (kūdikis) netraũks Upn.
ǁ per ką siurbti: Priešais prie stalelio sėdi trys merginos ir per šiaudelius traukia kokteilį V.Bub. Pavažiavę pusmylį ir vėl trauk [degtinę] par šiaudą [iš statinės] I.
ǁ tr., intr. gerti, maukti: Tráuk, mat bedirbdama išprakaitavai Slm. Tráukė porą gurkšnių ir pusę stiklo nugėrė Gs. Žvaliau tráuk Pkr. Nu, Levuk, prašom, tráuk Slm. Sėdėjo jie ir šnekučiavosi, traukdami iš ragų midų po valiai V.Piet. O tas kukorius bėga prie šėpos ir vis gerai traukia šnapso, kad būt drąsiau [vaikai] pjaut BsPIII254(Brt).
^ Susiraukęs kaip alų tráukęs Grk. Trauk rūgštį su prakaitu (apie rūgštų alų) B, B259.
ǁ NdŽ vartoti (svaigiuosius gėrimus), gerti, girtauti: Seniau tiek degtinės netráukė kap dar̃ DrskŽ. Tegul po puslitruką netráukia, bus ir pinigo Dg. Visi tráukia, kas ką gali Adm. Nei teboko kūrinau, nei arielkos tráukiau Slnt. Tráukė kai vandinį vyną Vn. Tas šešiolekmetis su tėveliu tráukia Grd. Tráuka tą šnabelę didis mažas, vyriškas, boba, kas i būs?! Rdn. Taip jau ana netráuka dikčiai, al' pagera Varn. Traukančių̃ būriai – visi ištroškę tos smarvės Krš. Tu netráuki, tokių veselė[je] nereik Krš. Buvo tráukąs tą burnelę (išgeriantis) Gršl. Kožną dieną burną trauku ir laimingo smerčio lauku (d.) Dr.
40. intr., tr. NdŽ, Btrm turėti trauką, trauksmą, traukimą: O ir pečius kuo dėtas? Kodėl jį perstatyti? Traukia ūždamas. Ne pečius, mašina J.Avyž. Daba reik pakurti – tráuka neblogai Trk. Sūdės išdegė, daba džiaugas, ka tráuka gerai Vgr. Partaisiau pečiuką – tráukia iš pasiutimo Mžš. Oras tykus, tai kaminas dūmų netráukia Rš. Nestumk malkų galan pečioko, – netráukia Klt. Ir aukštinis atadaryta, netráukia, ir durys atadaryta, netráukia Nmč. Katilinė labai apleista, netráukia, dūmų daug Jrb. Jo pypkė netraukė; ir jis atsistojo paieškoti ko nors jai praurbinti sp.
41. intr. pūsti, dvelkti ištisine srove (apie vėją, šaltį): Iš rytų traukė vėsus vėjelis V.Myk-Put. Vė[ja]s tráuka į nugarą Rsn. Pro kampą vėjas tráukia Mrj. O durys klaimo visos valioj, vėjas tráukia gerai [vėtant javus] Č. Atidaro duris, ka vėjas traũktų [vėtant] Kri. Uždarykit duris – skersvėjis tráukia Skp. Pažeme labai tráukia šaltas vėjas, tai kojas pašalau Krs. Vėjas tráukia tráukia par ausis – ir pagadino [ausis] Svn. Te, pas Lukinską, tai kaip ir čebato aule – vėjas tráukia Slm. Šaltis per cimantą smarkiai tráukia Gs. Uždaryk duris, – labai šaltis į kojas tráukia Prn. Šaltis tráukia par pakinklius Mžš.
| impers.: Žiemos metu kiaurai traukė, ir pro mažiausius plyšius į vidų vertė sniegą P.Cvir. Per [kalvės] lentų plyšius traukia, jog vienas girnas galėtų sukti, jei sparnus įtaisytum M.Katil. Per duris tráukia Btrm.
| tr.: Labai vėją tráukia, nebūk čia Brž.
| refl.: Šiteip [dangtį uždarius] kuknė būs šilta ir į trobą vėjas netrauksias S.Dauk. Butos angą palikęs atdarą, pro kurią vėjas daugiaus traukties pradėjo ir liepsna didesnė pastojo S.Dauk.
ǁ sklisti, eiti ore, erdvėje (apie kvapą, garsą ir pan.): Traukte traukė kvapai, vienas už kitą gardesni rš. Pro milinės apykaklę traukė nemalonus prakaito ir lietaus kvapas rš. Saldaus kvapo dulksnis traukė iš tos pusės rš. Par upę labai tráukia garsas Žb.
| refl.: Rodės jam, jog dūmai ir degėsiai pro duris traukės S.Dauk.
ǁ impers. paduoti, atsiduoti kuo, skleisti kvapą: Iš praviro kambario, skendėjusio prietemoje, traukė perrūgusiu pienu, paukščių tvaiku rš.
42. tr. siurbti, nešti su savim: Viesulas slinkdamas traukia į save žemes, vandenį, įvairius daiktus, gyvūnus LTEXII227.
| impers.: Tą garą tráuka, tą šilumą iš apačios, daros garas šilumos Jdr. Pečius kūrenas, pašluok padlagą – dulkes pečiun tráukia Klt. Pili su sauja – matai, kur pelus tráukia Vdn. Šiandiej teip dulkes tráukia – bjauru dirbt Slm.
ǁ gramzdinti: Mėšlungis surietė kojas, perkreipė sprandą, o permirkę drabužiai traukė gelmėn rš. Kai žmogus biškį gėręs, tai vanduo tráuka į dugną Rsn. Paversmis [vandeny] šitas tráukia žmogų Žl. Nuskendęs teip – [v]anduo tráukia Pb.
| impers.: Versmėn traukia ir nepaleidžia LTR(Km). Tas vatinis neparmirko, muni netráuka dar į tą [v]andinį Trk. Traukia poną [v]andenin, ė ponas burbuliuoja par lūpas, nosį LTR.
| prk.: Kokia naktis ir vėl užeina man! Lyg pragaras pats trauktų į gelmes! Vd. Jam atrodo, kad tas mieguistas, ramus čežėjimas jį traukia vis gilyn ir gilyn, ir nėra jokio noro tam priešintis rš.
43. tr. NdŽ artinti turint tam tikrą jėgą: Saulė traukia aplink ją skriejančią Žemę rš. Viena kitą traukia ir žvaigždės rš. Jėga, kuria daiktą traukia prie žemės, vadinas daikto sunkis Db. Traukiamoji [gintaro, magneto] galia KlK46,41. O teip Viešpatis Jėzus Christus ant kryžiaus pakabintas tapo tikrai kaip magnes akmuo, kursai geležį traukia savęsp DP508. Tolimesnių sluoksnių elektronus branduolys traukia silpniau rš.
| prk.: A lytaus būs, a kas, taip negaliu, pri žemės tráukte tráuka Krš. Einu, kojas tráukia prieg žemės Aln.
ǁ kreipti į save: Matyt, tráukia į žemę, jis i eina mažy[n] Jrb. Jau tráukia in žemę (susilenkus vaikšto) Aln.
ǁ kreipti į save: Matyt, tráukia ugnį perkūnsargis Sn. An ragų buvo lenciūgas, trenkė, lenciūgas – anas tráukia [žaibą] Žl. Pry vandens nereik stovėti, pry akmens i po medžiu – perkūniją tráukia Skdv.
ǁ prk. kreipti: Liaudies žaidimų ir ratelių turinio turtingumas bei formų įvairumas seniau traukdavo tautosakos rinkėjų ir etnografų dėmesį rš.
ǁ intr. lipinti: Pažiūrėk, ar klijai tráukia Mrj.
| tr. impers.: Maišyk uogas, matai, ka prie dugnio tráukia Ps. Indėk tašlon [bulvinėn] miltų, ba traũks [blynus] in petelnią Ktk. Tirštimą [kisieliaus] tujau tráuka pri galo Rnv.
| Ant plataus priekalo gerai geležį tráukia Lp.
| refl. prk.: Nevalgęs nieko, pilvas tráukiasi prie nugurkaulio Snt.
44. masinti, lenkti į save, vilioti: Tėviškė, tėvynė traukia žmogų rš. Netráukia muni ūpas ten eit Erž. Kas tas buvo jaunam! Patys nėkai, pats darbas tráukė, kurs paslinko dirbti Kl. Motrišką daugiau tráuka numai, vyrišką – susejimai, darbai Krš. Minkšta tamsiai žalia veja ir per pievą tekantis upelis traukte traukė pasilsėti J.Balč. Pasenusi jau, lova tráuka Rdn. Lietus lyja, tai miegas tráukia Rm. Žinoma, b[uv]o ilgu, ir miegas [kiškelį] traukė BsPII164(Šd). Labai tráukia valgymas, labai valgo mažylis Pl. Mani tráukte tráukia tie citrinai Smln. Kas tus vyrus taip tráuka pri butelio?! Krš. Pinigas tráukia visus Mrj. Ir pradėjo ją Valentas traukti. Taip traukti visu kūnu ir siela, kad net pati nežino!.. J.Paukš. Marijos paveikslas tráukiamas (patrauklus) Vlk. Mane tráukė prie mamos jos dainos Gdl.
^ Kas žiba, tas traukia KlvK. Traukia galva rojun, ale šikna gojun Vrn. Vilko mėsa vis medžian traukia LTR(Vrn).
| impers.: Į Kauną mane visados traukia – taip malonu pabūti pas Tamstas Pč. Tráukia namo Dglš. Toks oras, netráukia važiuoti [į svečius] Ėr. Tik kareivį netraukė namo eiti, nes jo trobelė buvo menkutė ir žemės tik pusė margo SI331(Slk). Rudenį teip ir tráukia visus didėsėsna giriosna KlbIII15(Lkm). Juos traukia į Lenkiją nelyginant kaip vilką į mišką A1885,283. Tráukia čia jį do šitan šonan atvažiuot Klt. Moteriškę traukė į darbą, kurį dirbdavo tiek metų, prie kurio iš mažų dienų buvo pripratusi V.Krėv. Tráukte aną tráuka pri ūkės darbo, – tėvai stuma į prekybą Krš. Mani pačią tráukė prie mokslo Rg. Jį į vagystę tráukė (buvo linkęs vogti) Prn. Daba tavi tráuka pri lovos Brs. Kai neįpratę, tai ir nerodu, netráukia [ant pečiaus], kad ir žiemą Pl. Lietus lyja, tai ir tráukia miegan Rgv. Tráuka jau migti, – kiek čia betęsys (laikas mirti) Krš. Anądien kai lijo, tai atsigulu ir užmingu, atsigulu ir užmingu – teip tráukė miegan Slm. Ne prieš gerą miegan tráukia Tr. Vis tráukia atsigult Skrd. Ale ką išgėrei, – da labiau tráukia, da labiau nori Žl. Tráukia vandenio gert Dg. Nevalnykų buitis kieta, laiksvėj gimę, laiksvėn traukia O.
^ Kiek vilko nepenėk, vis vien medžian traukia LTR(Grv). Kur pinigas muštas, ten giliuoja, kur gimęs, ten traukia LTsV218(Kp). In blogį žmogų labiau tráukia Trak. Kur nemiela, ten ir netráukia Mrj. Kur gimęs, tę ir tráukia Vrn.
trauktinai̇̃ adv.: Trauktinai̇̃ trauka į numus Sg. [Girtuoklystė] tankiai trauktinai traukia an paleistuvystę Gmž.
| refl.: Matyt, nepatiko, ka jau jy visai nestráukia (nenori) tę važiuot Pv. Nes prigimimas žmogaus … daugesn piktop negi gerop traukias MP50.
| impers.: Jy vardu nestráukia vadyt Rdš. Kap tik vakaran, tai niekur ir nestráukia (nerūpi eiti) Vlk.
45. intr. Vlkv imti, kąsti (apie dažus): Šitie dažai gerai tráukia Mrj. Kaži kaip tráukdavo tų [alksnių] žievių spalva (apie dažomus kiaušinius) PnmŽ.
46. tr., intr. NdŽ dainuoti, giedoti: Dainelę tráukti BŽ84. Pamariu pareina Eglė su vaikais. Visi traukia dainą, žengdami laukais S.Nėr. Marijona išsitraukė kantičkas ir ėmė geru pusbalsiu valandas traukti S.Čiurl. Tik išeisi į lauką, jau i šauki, dainą tráuki Šts. Dainas varysi, tráuksi, šoksi Žr. Ka čia gėrė, ka baliavojo, kiauras naktis daines tráukė Klk. Prygera, linksmiausis, dainas tráuka Rdn. Bernai kad tráukia, net laukai skirias Paį. O kai sekmadienio sulaukėm, grožybės – dainas jaunimas tráukė Kp. [Naktigonėje] giesmes kad tráukdavo, tai ažmigt naktį negalėdavai Ob. Tráukia boba šventas giesmes viena, ar ažblūdijo! Užp. Dainuodavom baisiausiai, net miškas skambėdavo; sakydavo: – Nu, Labanoras tráukia! Lb. Eik eik, švilpala, ko čia dabar tráuki! Žal. Vaikučiai traukia: saldi gardi raganos mėselė LTR(Vlkv).
^ Ant kokios skrynės sėdi, tokią ir giesmę trauk NžR. Jei chore dalyvauji, tai ir trauk savo gaidą A.Gric.
ǁ intr. dainuojant vesti: Mergaitės tráukia, o berniokai padeda Lb.
ǁ tr. tarti, sakyti: Vieną žodį vienap tráukia, kitą kitap Arm.
47. tr., intr. NdŽ griežti, groti: Užupečy atsisėdęs ir tráukia [brolis] kaip svirplys Brž. Nu, o aš tráukiu [su kastantinka] – gražiai pagrodavau Alz. Tráuk ant armonikos Žal. Ūkę tvarkyt – tai ne muziką tráukt Šk. Veizėk, i miręs kas, par visus galus liūdnius maršus tráuka Akm. Vieną tą maršelį moka, anie tráuka i tráuka kiaurai Pkl. Muzikantai [laidotuvėse] maršus tráuka, kas anims Pvn. Liūdniai tráuka par aradiją – koks didelis mirė Krš. Vilks su lokiu tanciavojo, žąsins maršus tráukė JV345. Muzikantai, traukit, sesytės, šokit KlvD10.
ǁ tr. apie muzikos instrumentus: Bažnyčioj šaukiant, vargonus tráukiant, dabar paliaukit mudu peikt ir vainot BzF27. Vargonus traukti N. Davė būgnus mušti ir trimitus tráukti LB65. Guds pradėjo dūdą traukti, gudo pati lūpas braukti KlpD22.
48. intr. imti smarkiai ką daryti: Kaip išlipė, kaip tráukė raudot: dieduk, kam tu mumę palieki? On. Kad tráukėm i nupjovėm per dieną Gs. Kad tráukia grot, tai nusėdėt negali Ob.
49. tr. gaminti leidžiant per ką: Tu mums paieškok tenai … per alijošių ar šakneles trauktos J.Balt. Tráuktasis spiritas: pats pirmasis, pats stipriasis spiritas Šts.
50. tr. NdŽ fotografuoti, paveiksluoti: Jau kam senas tráukt DrskŽ. O čia mus septynis naujakurius ir patagrafas traukia ir kalbas apie lygybę sako P.Cvir. Niekas po jos (nuotraukos) nė sykio manęs netraukė ir nenutraukė J.Balt.
| refl.: Ejo visi in pasus tráuktis, tai ir aš tada nuejau su mama, nusitraukiau Dg.
51. tr. NdŽ įrašyti: Į sąrašus traukiami̇̀ rinkėjai DŽ1. Kiekvieną įdomesnį žodį traukiau į korteles A.Vencl. A tavo surašą tráuks į kningą? Plng. Aš to nenoriu tráukt į savo raštus Rg.
| Dainiavom, į tas plokšteles tráukė Lnk. Be lektros nieko netráukia [magnetofonas] Všt.
52. apskaičiuojant nustatyti skaičiaus šaknį: Traukti šaknis Z.Žem.
×53. (sl.) intr. vemti: Išgėręs kad pradės anas tráukt LKKXIII28(Grv).
ǁ impers. tr. Ad tąsyti, tampyti (vemti), vimdyti: Anas nesuneša (nepakelia, nepakenčia) ito dūko: jį ir tráukia Rod. Griežia griežia krūtinę, o po tam tráukia vemt Rod. Mane vemt tráukia Lz. Ir pasvalgė [bobausių], ir užu krūtinės ėmė, ėmė jį tráukt, vemt Dv.
54. tr. sprogdinti: Tráukia akmenis su diminidu (dinamitu) LKKXIII28(Grv).
55. intr. LzŽ keltis, tvinkti: Tráukia man papadė Šlčn.
| impers. tr., intr.: Ažraudonavo pirštas, gali tráukt LKKXIII28(Grv). Gal traũks pirštą, kad labai sopa Švnč. Maž netraũks koją, kur pasdūriau Švnč. Ištraukęs pašiną sukrimsk jį, tai netrauks toje vietoje LMD(Tvr).
◊ [net] ãkį [trauktè] tráukia NdŽ apie ką labai patinkama: Brangūs rėmai – krikštoliniai, sidabriniai ir paauksuoti – traukte traukė kiekvieno akį savo nepaprastu gražumu J.Balč. Toks ūkis kiekvienam akį traukė, o pažvelgus į sodo vaisius, net seilė dryko Žem. Baisiai jam kvepėjo ir akį traukė tie uždrausti nuodai DS368. Daržiukas muno sužydo – ãkį tráuka Krš. Kaip gražios tos gėlės, še ma[n] akį tráukia Šmk. Nieko nepadarysi, kad jin visų aki̇̀s į save tráukia Jnš. Visus apžiūrėjo [divonus], puskvailio buvo gražiausias, net akį traukė LTR(Pbs). Atbėgo žirgas – kad jau toks gražumas, kad jau gražumas – kad miela žiūrėt, net akį traukte traukia BsPII118(Srd). Pasižiūria ant galo, kad jau tokios[e] neišpasakytai gražios[e] stancijos[e], kad net ãkį tráukia BM127(Pš). Visiem ãkį tráukia, ka šiltas, gražus [kambarys] Drs.
akių̃ netráukia (nuo ko) apie įdėmiai žiūrintį, stebintį: Elzė juto, kaip Donatas, ne mažiau už kitus nustebęs, netraukė akių nuo jos veido Pt. Nuog daiktų nepadorių akių netraukei rš.
ant vi̇́eno kurpãlio tráuktas toks pat, vienodas: Teisėjai, klebonai tai buvo an vi̇́eno kurpãlio traukti̇̀ Bsg.
[net] ãšaras (ãšarą Antš) [iš akių̃] tráukia norisi verkti: Širdį gel tai skaudžiai, kad ašaras traukia Vnž. Niekaip negalėjo nusiraminti – ašaras iš akių traukė J.Paukš. Net ãšaras tráukia, klausant tų žodžių Lp. Úaras tráukia žiūrint: tokia sublogus [mergiotė] Aln. Úaras tráukia neverkus Klt. Ajėzau, sūrybė [žuvienės], net ãšaras tráukia Slk. Net ãšaras tráukia, kap sopa! Lp.
ãšaras tráukti virkdyti: Kasdien tu mano ãšaras tráuki Užp. Dienom gaudo, naktim riša, ašarėles traukia, iš po turkų mūsų brolio jau nebesulaukia (d.) LTR. Netrauk ašaros kitam, nes tau ištrauks kiti dar daugiau TŽIII381.
brūkšmès tráukti per aki̇̀s Šts juoktis, tyčiotis iš ko, apgaudinėti. ×
Diẽvo lõcką už uodegõs tráukti miegant knarkti: Gerai tráukia Diẽvo lõcką už uodegõs Ktk.
dúoną iš dangaũs tráukti užsiimti lentų pjovimu: Mano tėvelis iš dangaũs dúoną tráukė Jz. Mano senelis visą gyvenimą dúoną iš dangaũs tráukė Tl.
dvãsią tráukia NdŽ užima kvapą, sunku kvėpuoti: Verbos tai Verbos! oras kai žiemovidžiu, – dvasią traukia! Žem. Oi, kaip šalta – dvãsią tráuka Kv. Obūlai yra tokie kaip auksiniai, švita, kvepa – dvãsią tráuka Dr. Griežlių – liuob naktimis dobilūs[e] grieš o grieš, išeisi į laukus – konvalijos, ievos kvepės, dvãsią tráuks Lnk. Man dvasią trauka – taip dvokia numirėlis Žem. Ka smirda, dvãsią tráuka, i viskas Trk. Pirtė[je] karščiausia – dvãsią tráuka Štk. Būk pavargęs, o dar išalkęs – eitant dvãsią tráuka Plt. Iš to karščio dvãsią tráuka Varn. Ėsti nori – dvãsią tráuka Eig. Kai reik ką nors nešti, dvãsią tráuka Kv.
[visàs] genti̇̀s ([vi̇̀są] gi̇̀minę) tráukia [į kãktą, į kriū̃vą] sakoma apie ką labai rūgštų: Tai rūgštis – traukia visą giminę į kaktą KlK13,98(Šl). Juodiejai serbentai y[ra] saldi, o raudoniejai ale teip tráuka visàs genti̇̀s į kãktą Trkn. Paimsi į burną, teip ir tráukia gi̇̀minę Krkn. E, tokius [obuolius] i atnešusi – tráuka vi̇̀są gi̇̀minę į kriū̃vą End.
gróbas gróbą tráukia apie didelį alkį: Gausi pusryčių – i vėl gróbas gróbą tráuka Vkš.
į ãkį tráukti saldžiai miegoti: Nu daba tráuks par dieną į ãkį ana Vž. Daba dvi valandas tráuks į ãkį Žlp. Po patalo pasilindau i tráukiau į ãkį Erž.
į bar̃zdą tráukti girtuokliauti, gerti: Jis labai tráukdavo į bar̃zdą Lkš.
į šviẽsą tráukti; R29, MŽ38 daryti žinomą, skelbti.
juõką (juokù NdŽ) tráukti (iš ko)
1. šaipytis iš ko, pašiepti ką: Bent tu juõko netráuk iš munęs End. Juõką tráuka iš vaiko Krš. Anie juõką tráuka iš seno Rdn. Juokùs tráuki iš munęs, senės: kam tau tos žolikės? Grd. Juokùs tráukiat iš manęs, senos bobos Vlkš.
2. kvailioti, tyčiotis: Nedirba anie – juokùs tráuka Krš.

kai̇̃p iš [vienõs] akiẽs tráuktas J.Jabl, NdŽ apie labai panašų į ką: Kai̇̃p iš tėvo akiẽs tráuktas BŽ81. Sūnus kaip iš akies trauktas Vaižg. Taip, tikras tėvas; kaip iš akies trauktas ir savo išvaizda, ir būdu rš. Ot panašūs – kai̇̃p iš vienõs akiẽs traukti̇̀ Vb. Gūdnas tėvas – kai̇̃p iš akiẽs tráuktas Kp. Tavo sesuo gyvai į tave panaši, kai̇̃p iš akiẽs trauktà K.Būg(Dl). Visa tėvas – kai̇̃p iš akiẽs trauktà Krns. Duktė kaip tik tėvas, kai̇̃p iš akiẽs trauktà, ir spartumas [kaip tėvo] Pl. Kai̇̃p iš akiẽs tráuktas tas vaikas buvo – panašus ing tėvą labai Žml. Pati suvis padabna į savo matušę – [kaip] iš akiẽs trauktà Sk. Tavo raštas kai̇̃p iš akies tráuktas Albino Vb.
kai̇̃p (lýg) iš pi̇́eno tráuktas
1. apie gražų, sveiką, baltą, skaistų: Esu puiki ir gražiausia už visas motriškas, kai̇̃p iš pi̇́eno trauktà Kl. Tautrimienės veidas baltas, lyg iš pieno trauktas I.Simon.
2. apie suvargusį, išbalusį: Atsikėlė iš po ligos baltas, kai̇̃p iš pi̇́eno tráuktas Vvr.

kai̇̃p nuo siū́lo tráuktas
1. apie visai naują, gerai pasiūtą drabužį: Matyti, jakas kaip nuo siūlo trauktas, aukštai pastatytais kutarais I.Simon. [Rūbas] dailus, kà nu siū́lo tráuktas NmŽ.
2. apie ką gerai sutvarkytą, tvarkomą, tvarkingą: Viskas teip, kai nu siū́lo tráukta (pasiturinčiai gyvena) NmŽ.

kai̇̃p per tvórą tráuktas apie labai liesą, laibą: Tokia tik kàp per tvõrą tráukta Plv.
kãtinus tráukti eiti trauktynių, traukynių: Labiausia bando savo stiprumą, eina traukynėsna – katinus traukia LTR(Žsl).
kram̃piais tráukti Škn toks žaidimas (suneria du pirštus ir traukia, kol silpnesniojo pirštą atlenkia).
nei̇̃ tráukt, nei̇̃ stùmt Vrn; LTsV208(Pn) apie lėtą, nepaslankų žmogų.
per dañtį (per danti̇̀s) tráukti pajuokti, pašiepti: Tamstai tai kas, tamstai tai niekis, tik gera proga, – išėjęs gatvėn, pradėjau traukti per dantį istoriką A.Vien. Jis … kur tik galėdamas per dantis traukė kalbininkus GK1939,118(P.Skar). Ko tu čia muni tráuki par dantis, snargla velnių! Trk. Tráuka par dañtį aną bobos Krš. Tráuka par dañtį kits kitą Nv. Girdžiu, kad mane tráukiat par dañtį Ar. Nustok per dañtį tráukt! Kdl. Katro tik jis nebijo, tai tuoj tą ir tráukia per dañtį Lkč. Kitus per danti̇̀s tráukia, i pačiam tenka Gs. Iš jos visi juokiasi, visi ją per dañtį tráukia, o ji nesupranta Prn.
per dū́mą tráukti rūkyti (mėsą): Par dū́mą tráukėm dešras Vn.
per kriùkį tráukti erzinti, pašiepti: Kai kurie įsidrąsino ir patėvį traukti per kriukį rš. Grinorius pasipriešina ir pradeda traukti Smelstorių per kriukį rš.
per (pro) šónus (per šóną) tráukia apie besotį: Kiba tau per šónus tráukia, ka kilą dešros an karto suvalgai Pv. Kap atsisėda ėst, kap gyvulys – kiba tau per šóną tráukia?! Vrn. Čia ėda, čia per šónus tráukia, sakytai praskarai jo šonuosa Rod. Jo moj pro šónus tráukia, kad anas nigdi nepavalgo Arm.
séilę tráukia
1. sakoma labai ko norint (paprastai valgomo): Kepsnio kvapas maloniai trina nosį, traukia seilę J.Avyž.
2. sakoma ko malonaus klausantis: Jis teip nusako, kad séilę tráukia klausant Sml.

stùmk [ir] tráuk apie lėtą, nepaslankų, prastos orientacijos žmogų: Ot tėvas be jokio rūpesčio, kaip kelmas, – stùmk ir tráuk (vis liepk, kad ką darytų) Dkk. Kad jis tai stùmk tráuk – nieko pats neatsigodo Sb. Su juo sunku – visą laiką stùmk tráuk Ktk.
širdi̇̀s (ši̇̀rdį) tráukia
1. NdŽ sakoma apie potraukį kur, prie ko, polinkį į ką, norą ko: Tik vaikščioti int kleboniją šiaip jau pavakaruoti, pasišnekučiuoti netraukia širdis Vaižg. Protas sakė, kad nėra jam ko beieškoti Klaipėdoj, – širdis vis vien traukė rš. Kai širdis traukia, kojomis neatsispirsi J.Balt. Ko jūs neleidžiat dukros, kur jos širdi̇̀s tráukia?! Vrn. Mato, kad jau jos širdi̇̀s tenai tráukia ką gi jai bepadaris Pin. Mun patiko, teip širdi̇̀s pati tráukė Trk. Žiedai pinavijų ir rožių vainikai, nors gražūs, – netraukia širdies Mair. Mėlynos akys, veido skaistumas, gražus ir puikus anos augumas ne vieno širdį prie savęs traukė TS1899,3. Nerimsta čia širdis mano: traukia ją šalin, kur seni tėvai gyvena V.Krėv. Mano ši̇̀rdį amatai tráukia Prn.
2. sakoma nujaučiant ką: Mano širdi̇̀s tráukia, kad sūnaus nebėr Slč.

ši̇̀rdį tráukia [laukañ, laũku]
1. apie didelį jausmų antplūdį: Ta merga širdį trauka laukan – teip buvo įsimylėjęs Šts.
2. darosi liūdna, skaudu: Bliauja ir bliauja, žmogui širdį traukia laukan LzP. Aš negaliu žiūrėt, kai tas vaikas kenčia, man ši̇̀rdį tráukia Ss.
3. sakoma apie didelį nuovargį: Čia širdį tráuka laũkan lipant į tą kalną Pln. Kol prypeši klėbį, ši̇̀rdį tráuka laũku Ms.
4. Kv sakoma apie labai išalkusį, ištroškusį: Ši̇̀rdį tráuka – duokiat valgyti! Slnt. Teip išslopau [gerti], ši̇̀rdį tráuka Trk.

tráuk (jį, ją, tave…) balà (devyni̇̀, devýnios NdŽ, gãlas NdŽ, gãlais, garnỹs, griaũsmas, kélmas, pai̇̃belis, perkū́nas, perkū́nai, pi̇̀kis, šim̃tas, velniai̇̃ NdŽ) toks keiksmas (ppr. numojant į ką ranka, niekais nuleidžiant): Nenoriu su jom reikalo turėt, tráuk jas balà! Pv. Tráuk devýnios – surizikuosiu! Prn. Jeigut taip jau geidi, eik, tráuk tave devýnios! Šln. Tráuk tave devyni̇̀ Ėr. Tráuk tave gãlas Drsk. Tráuk jį gãlais, tokį rūgštų obuolį! Mrj. Tráuk jį garnỹs, tą šieną! Prn. Trauk jus griausmas! – pro dantis nusikeikė kontrolierius rš. Tráuk kélmas tuos rūpesčius visus! Prn. Tráuk taũ pai̇̃belis! Všk. Tráuk juos perkū́nas, nebedirbsiu! Slm. Tráuk tave perkū́nai! Jnš. Tráuk juos perkū́nai! Prl. Tráuk aną pi̇̀kis! Žg. Tráuk jį šim̃tas! Ds. Tráuk ją šim̃tas – rasi kitą! Jrb. Tráuk tavi velniai̇̃, einam! Vkš. Na, bet trauk tave velniai – gal truputį ir teisybės pasakei rš. Tráuk jį velniai̇̃! Antš. Tráuk velniai̇̃, užteks duonos Pš. Dėl gėrimo tai tráuk ją (degtinę) velniai̇̃, alaus butelį prisipylęs negi nuneši [eidamas į svečius] Slm.
už ausų̃ tráukti nuolat padėti, teikti pagalbą, stumti, raginti: Būtų nedovanotina, jei subrendusį vyrą aš traukčiau už ausų rš. Toks nedrąsus – už ausų̃ reikia tráukt Jnš. Ar tu dar nežinai, kad jis už ausų traukiamas? KlK21,71(Jnš).
už liežùvio tráukti versti kalbėti, ką sakyti: Kad man prireiktų, aš ir prie karaliaus žinau kelią, manęs nereikėtų už liežuvio traukti Žem. Ko išsižiojai – jug nėkas tavęs už liežùvio netráukė! Pln. Jūs papliurpat visus velnius, kas už liežùvio tráukė?! Vn. Ko sakei, ar už liežùvio kas tráukė?! Krš. Kas tave už liežùvio tráukė?! Mrk.
už plaũčių tráukti išjuokti: Tą bernelį mergos už plaũčių tráukia Mrj.
už rañkos tráukti nuolat teikti pagalbą, padėti: Nuo tos kibirkšties ji užsidegs kūrybos liepsna. Tik suprato, kad dar reiks traukti už rankos rš.
[net] už širdiẽs tráukia sakoma apie ką labai patinkamą: Kad kirsteria muzika, net žu širdiẽs tráukia Rod.
var̃pą tráukia senmergiauja, davatkauja: Seniau buvo taip: vyro negausi, var̃pą tráuksi Krš. Augusi merga, paliks var̃po tráukti Krš.
vélnias (velniai̇̃) tráukia sakoma, kai kas bloga, negerai atsitinka, darosi (paprastai su neiginiu): Netraũks vélnias, sako, pamušiu, ir eis Kp. Pijokų netráukia vélnias – gerai jiem ir vynas Slm. Ir geria, ir prisidaužęs, ir pusny sniego pamiega, kaip sako, girtuoklio vélnias netráukia Krs. Manęs netrauks velniai. Tik tu laikykis! B.Sruog. Kareivių velnias netrauks, bet arkliams reikia duoti pasiganyti sukorus nuo Kretingos M.Katil. Matyt, traũks vélnias: gryčioj besėdint, šiurpas nukrėtė Sml. Traũks vélnias vieną kartą, nieks iš manęs neišeis Čk. Vélnias muni tráuks, ale i tavi tetraũkie! Krš.
veršiùs tráukti apie pabėgusį, neišbuvusį metų tarnyboje: Veršiùs tráukdamas ir eisi – būk visus metus Grd.
vil̃ko úodegą tráukti toks žaidimas: Mergaičių nesant, šokimas vaikiukų buvo it putra be druskos, todėl išsimanė traukti vilko uodegą. Bet Justinui brūkš kartalę paleidus, visi traukiantys būbt būbt išvirto M.Valanč.
žli̇̀bę tráukti verkti: Kas tau ką padarė, ko čia tráuki žli̇̀bę?! Rt. Eisi da kumet pasieniais žli̇̀bę tráukdamas už tokius savo darbus! Vvr.
anttráukti (ž.)
1. žr. užtraukti 1: Tas nutvers už kupros i ančtráuks ant arklio Vkš. Maišų anttraukamóji [kamera] Šts.
2. žr. užtraukti 3.
ǁ refl.: Pasiūs kelnes, sakys, ka antsitráuks pirmą. kartą, sakys, dura, negal nė pasijudinti KlvrŽ.
3. žr. užtraukti 8: An akmens lankas ančtráuktas Ub. Skūrą kokią gaus i anttráuks Kv.
4. Všv žr. užtraukti 12: Liūb anttráuks kazokus, gaudys žmonis Žr. Vokytis daktarą anttrauka i leida šalin nu darbo visus nesveikus Šts.
ǁ Bene nori žiemą anttraukti su savo kailiniais, jug jau vasara! Šts. Kailiniais nevilkias, anttráuksi lytų! KlvrŽ.
5. refl. žr. užtraukti 13 (refl.): Antsitráuksi motrišką, i tu dirbsi kaip šuo End.
6. žr. užtraukti 14: Idant neanttrauktumiam rūstybės Dievo ant savęs brš.
| refl. tr.: Antsitráukėm Pono Dievo bausmę Šts.
7. žr. užtraukti 33.
| impers.: Anttráukė lytaus, bet nedaug – parlašnojo, nė žemės nesudrėkino Šts.
aptráukti tr. Rtr, Š, NdŽ; R, MŽ, Sut
1. apkloti, uždengti, apdengti: [Gurguolės] aptrauktos drobinėmis palapinėmis, apkarstytos visokiais ūkiškais rykais, su dviračiais būtinai kiekvienos gale M.Katil. Jis atvažiavo į vieną karaliją, kur viskas buvo gedulu aptraukta LTR(Kbr).
| refl.: Tada vėl apsitraukia šydras (scenos uždanga) Vd.
ǁ refl. tr.: užsismaukti, užsimaukšlinti: Apsitráukus kepurę ant akių Rmš. Apsitráukiau patalus ant galvos, lai baido – nebijau Šts.
2. apvilkti, apmauti, apauti, aptempti kuo: Patalus (ūžvalkais) aptráukti KII250. Veilokai aptraukti̇̀ pančekom, i eina Klt.
| Eš jumus gyslas duosiu, ir męsą ant jūsų augti, ir oda jus aptrauksiu, ir jumus dvasią duosiu BBEz37,6. Visas [medžio] stiebas ir viršus aptrauktas žieve Db.
^ Kojos nutirpusios – lyg guma aptráuktos Šk. Pasitiko ant kelio seną žmogelį: visas blogas, sudžiūvęs, tarytumbei vieni kaulai kailiu aptraukti DS139(Šmk).
| refl. intr., tr. Š: Žiemą su kailiniais apsitráukia LKKII143(Nd). Apstráukė marškiniais ir sėdi Dkšt. Jo šeimininkė nė kiek ne prastesnė – tikra lėlė, apsitraukusi gėlėtu palaidiniu, pro kurį švyti trapūs naktiniai nėriniai M.Katil. Vieni, kortais apsitraukę, bando lenkiškai ištart A1885,144. Kam apsitráukei juodaisiais sopagėliais? JV496. Tas rakaris bus vėl pamigęs ir po tam iš greitumo mano per savo kelines apsitraukęs LC1883,4.
| prk.: Noriu numesti varžtus, sudaužyti kiautą, kuriuo žmogus apsitraukęs J.Gruš.
ǁ apvilkti, apmauti (dantis): Iš karto buvo aptráukę [dantis], paskiau pradėjo nulūžtie Kp. Išlėkė aptraukti̇̀ du dantes Klt. Patriso tos aptrauktosios dantys skaudėti Šv.
| refl. tr.: Ji visus savo dantis apsitráukė auksu Vl.
ǁ apmauti, aptempti ant ko: Aptráukiau peretkus ant kurpalio – rytó galėsiu ant medžių kalt Snt. Nusivys mažų apvarčių, įsivers aplinkuo [naginės], jau kaip an koja aptráuks, tokio didumo rauki Kl.
ǁ iš visų pusių kuo suveržti, apspausti, aptempti: Drobužiai buvo po miera pasiūti, apsivilko, visi šlankai – visi aptraukti̇̀ Trk.
ǁ part. apie labai prigludusį, siaurą, ankštą, aptemptą: Aš aptrauktų̃ [sijonų] nenešiojau, ką čia čiūdysies, regias Svn.
3. aplink sutraukti, aptraukti: Sijoną ana mun pasiuvo, tokį aparelį teip aptráukė į rinkį Lnk.
ǁ didumą sutraukti, suraukti: Dabar tik ben kiek aptráukiu (apsiuvinėju, aplopau) [megztinį], kad nebūt tokios skylės Rk.
4. N, Š, FrnW, DŽ1 kuo iš viršaus ar aplinkui apsiūti, apkalti, apkaustyti, apmušti ir pan.: Ka aptráuksi tekinį, ta septynis aštuonis metus gali važiuoti Kal. Ka jau gerai nori sausą tekinį aptráukti, tad reikėjo truputį palikti ankštesnį lanką tą Yl. Apkaustyt, aptráukt reik tekinius Škn. Gerais aptrauktai̇̃s ratais ir bruku kelius metus važinėsi Kp. Ratai nebuvo aptraukti̇̀ šinom LKT316(Stlm). Kad ir nebetikę ratalankiai, gerai aptráukus, važinėtum Sdk. Kartis gražumi auksu aptraukti CII639. Apauksinu, auksu aptraukiu R365, MŽ490. Ir aną aptrauksi (paraštėje apleisi, apklosi) auksu visų čysčiausiu viduje ir lauke BB2Moz25,11. Šitai jis (abrozas) yra auksu ir sidabru aptrauktas, bei nėra jampi dvasios BBHb2,19. Aptraukiu oda, šikšna B332. Stubos sienas šilkais aptráukti, apkloti, apmušti KI150. Aptrauktas velenėlis PolŽ37. Laivelį aš aptraukiau jahų odomis, susiūtomis savo paties pasigamintais kanapių siūlais J.Balč. Viduramžių knygos apdarą beveik visada sudaro dvi tvirtos medžio lentos, dažniausiai aptrauktos oda rš. Tą krėslą reiks skūra aptráukt Paį. Aptráukto medžio šėpa (faneruota) Srd. Susistorojau blėkos, parsivežiau, aptráukiau [pirkią] Dg. Toliu aptráukė trobikę Krš. Nutašo [medį], paskui skūra aptráukia – i klumbiai Bsg. Visas lankas aptráuktas oda Alv. Aptraukama siūlė dar sanklojinė vadinas Tv. Aptráuk kailinius su aptraukalu kokiu J. Kailinius aptráukiau su viršu Mžk. Nešk kriaučiui miliuką, teaptraukiẽ tau kailinukus Trg. Jo skrandinis aptrauktas da sena rusiška gelumbe Plv. Šušponas, kap aptráukta kailiniai Btrm.
| refl. tr. Š: Apstráuksiu šituo mileliu burkelę – bus gera nešiot Klt. Vilnonuką kokį susimarginsi i apsitráuksi žekietuką Kv.
ǁ tepti ko sluoksniu, dažyti: Ką lakieruoti, ką laku aptráukti KII1. Kalkiais aptráukti, aplaistyti I.
ǁ padengti: Lapas linijomis aptráuktas KII31.
5. aplink kuo apjuosti, aptverti, aptiesti: Aptráuktos drotėms yra tos ūkio karvių ganyklos Jdr. Žąsyčių gurbą reik su tinklu aptráukti Klp.
| prk.: Visas tas kiemas aptráuktas tom gerviauogėm Vlkv. Antroje pusėje kėlėsi kaimas…, laukai ir pievos, aptrauktos aplinkuo kaipo vainikais kalvomis, miškeliais apaugusiomis IM1856,52.
6. LL308, DŽ1 apkloti apaugant, užsidedant ir pan., apeiti: Usnys aptráukė arus, tiek Rdn. Žolės aptráukė cibulius Ėr. Ana paskudna žolytė: ana visur lenda, aptráukia bulbas Dgp. Batvinio do nė vieno nesiregi, ė žolė jau aptráukė kap pluta Švnč. Viską aptraukė tirštas ir drėgnas rūkas J.Balč. Juodi debesys dangų aptráukė Grž. Ir saulę debesimis aptrauksiu BBEz32,7. Jau dangų vakaras aptraukia I. Rasa langą aptráukė, nebmatau, kas lauke dedas Vkš. Medžiai buvo aptraukti šerkšnos M.Katil. Baltas putų lašelis pamažu gavosi, plėtėsi ir netrukus aptraukė visą ąsočio paviršių M.Katil. Raupai jį kap marška buvo aptráukę Sb. Susna aptráukia kiaulę Bsg.
| ppr. impers.: Vaivorai yr aptráukti su gailiais Rsn. I žemė muno pažaliavo, aptráukė tokia žalia masa tą žemę Jdr. Šienas nebauga, kad aptráuka su žliūgiu Jdr. Aptráukė daržą žliūge Kp. Pieniais, žliūge aptráuktos ežios Klt. Dangus aptrauktas debesiais, gal lis J.Bil. Saulė aptraukta, bus lietaus Klt. Rūku aptraukti, temdyti LL128. Visas dvaras buvo iki pusei žemėje panarintas, o iš viršaus tamsumu miglos aptrauktas DS239. Kišau pirštą – užperį kiaušį, aptráukė ir nutildė landuonę Šts. Aptráuktos lūpelės, serga [vaikas] Klt. Liepė patept žaizdą, kad greičiau aptraũkt skūra, tokia plėne Ob. Šašais kap luobu aptráukė visą Mrj. Nu ievas kad aptráuka kitą kartą plėve tokia Yl. Slyvo lapai tokie plėve aptraukti̇̀ Brs. Jei nori, kad agrazdus neaptráuktum, reik anus šlakstyti su pelenais Tv. Agrastus vėl amarais aptráukė Žlp. Agrozdai irgi žydžia, jeigu bus neaptraukti̇̀ Plvn. Aptraukti̇̀ agrastai, sutraukti kai šašai Klt. Užejo toks maras, aptráukė ąžuolus tokiais vortinkliais Krž. Teip aptráukė medį kaži kokiom plėvėm, atrodo, kaip voratinkliais užtraukė Kvr. Visos sienos voratinkliais aptráukta! Lp. Dulkėms aptraukti̇̀ visi pašaliai Rdn. Raiste plonučiu ledu aptraukdavo vandens duburėlius A.Vien. Labiausia nezgadnos paskliundės būna, kap kelias ledu aptrauktas būna Lš. Dienvidury įdienoja, o į vakarą delto aptráukia langus (apšąla) Srv. Langai aptráukti – nieko nematyt Jrb. Ė delto gi atšilę dures – buvo šerkšnu aptráukta Švnč. Akinius aptráukė (šilumoje aprasojo) Plv. Vanduo gliaumais aptráuktas J.Jabl. Mūsų seselė baltom smiltelėm apnešta, žaliais maureliais aptraukta LTR(Br). Sūrį da sūdžiau, vis tiek [pelėsiais] aptráukė Kp. Aptráuktas kumpis pelėsiu, tai apipjovė, apipjovė Klt. Surūdijęs, rūdimis aptrauktas LL203. Aptráukė peilius su rūdžia, nė nutrinti nebgal Vvr. O rasit katras jau peilį raudonom rūdom aptraukta, tai žinosit, kad antras negyvas (ps.) Brt. Rūdžia aptráukė aukso žiedelį DrskD60. Akės rodėsi kaip tamsumu aptrauktos I. Veizu, anam akys aptráuktos (greit mirs) Sg. Karvė stips jau – akys aptráuktos plėne Klt. Akis aptráukia, silpna in širdies daros Dgč.
| refl. LL302, BŽ150, DŽ1, Dr, Vkš, Paį: Iškirstas miškas bežiūrint atsiželdo ir apsitraukia jaunuolynu rš. Gyvenu tolimoje stepėje, apsitraukusioje pelynais tarytum senu sidabru sp. Dangus apsitráukė kaip maišu Ktk. Gyvsidabris, … kaitinamas ligi 300°C, apsitraukia raudonu oksido sluoksniu EncIX109. Dangus apsitráukia debesimis KI237. Guzas jau atslūgęs ir šašeliu apsitraukęs rš. Dulkėm apsitraukė žaluma rš. Upė jau buvo apsitraukusi ledu P.Cvir. Langai yniu apstráukė Zr. Rytų dangaus pakraštys tai nurausta, tai vėl prigęsta tarsi žarija, apsitraukdama plėnimis V.Bub. Jau anglia apsitráukęs knatas! Lp. Anglys pelenais apsitraukusios, negaliu nė užsirūkyti Šts. Spingsulė ant gobtūrėlio kraupiau mirkčioja, raudona šviesos miglele aplinkui apsitraukusi J.Paukš. Peilis rūdėsiais apstráukė Kvr. Pienas puode apsitráukė mūsomis J. Laukai apsitraukė žalumu rš. Vaivoro uogos melsvai juosvos, apsitraukusios apnašomis rš. Magdelena pasižiūrėjo, bet jos akys šviesiau neblikstelėjo, jos tartum dar labiau migla apsitraukė J.Paukš. Paskaičiau, tai apsitráukė akes Lp.
| Kaip jis ant piršto užpylė, tai tas pirštas apsitraukė nuo to aliejaus, kad tas pirštas buvo kai ragas BsPI6.
| prk.: Balkano pusiasalis vis daugiau apsitraukia karo debesimis Vd. Politikos horizontas tokiais debesiais apsitraukęs, kad dieną naktį rūpi – kas bus? Pč. Diena, kurią ėmė venčiavonę su Onele, buvo tiktai apsitraukusi gailesiumi I. Akys apsitraukdavo liūdesiu rš.
ǁ impers. apie akių valktį, kataraktą: Gyvolio akės aptrauktos ir pūliais aptekusios IM1859,57. Man aptráukė vieną akį Dv. Jei lėlelėn papuola indurt, tai ir aptráukia akį; baltu užtęsia, ir jau [nemato] Kls. Vieną akį aptráukė, kai par dūmus matau Lel.
ǁ apie spalvą: Gelta aptrauktas N. Belaisviai visi tokie menki, gelta aptraukti Šts. Burną aptráukė tokia gelta – geltona, nesveika Mrj. In žmonis nepanašūs, aptraukti̇̀ žeme (pajuodę) kaip mirt Mlt.
ǁ impers. apniukti, apsiniaukti: Buvo buvo perdien aptráukta, vis jau an pavakarius pradė[jo] laščiot Mlk. Buvo naktis mėnesiena, bet aptrauktà Šts.
| refl.: Apsitráukusi, bereik tik prakiurti [lyti] Krš. Buvo giedri diena, dar̃ apsitráukė Mrk.
ǁ refl. susidaryti, užsidėti (ant ko): Ant akių užsideda, apsitraukia lyg kokia plėvelė, ir tas apžlimba arba ir visai apanka LTR(Šil).
7. Pls, Alv savo spalva apdažyti, apšerti: Tas geltonas [siūlas] aptraũks, bus po paklotei Pv. Nukvarbinom andarokus raudonai, dabar aptráukė ružavai Lp. Kai tik skalbi, dažai aptráukia Srj.
8. apimti, perimti (apie kvapą, skonį): Turbūt ji ką virė su cibuliais, ir ją tas kvapas aptráukė, ka tei[p] cibuliais smirdi Skr. Kur čia prie jaunos mergaitės aš dūmysiu, dar aptraũks [dūmais] Ar. Apdūmavę, aptraukti̇̀ dūminėn pirkion žmonys Mrc. Nešauk į pūslę: kad zuikio myžalas aptrauka visą meisą, nebėr skani Šts.
9. impers. apimti kuo, suimti: Šilima aptráukė besėdint, noru miego Šts.
^ Kai jos (miegalės) žyd, tai žmonės yra lyg miegu aptraukti par tą laiką LMD.
ǁ paviršių bent kiek paveikti: Kai duona [pakepus] esti jau aptraukta, pečių uždengia Kp.
×10. (germ.) R68, MŽ90, N apgulti, apsiausti: Miestą karu aptraukti CI273. Aptraukiu, užpuolu karu, užkabinu karu R362, MŽ485. Kokią žemę karu aptráukti KI237.
11. kiek apskinti, apskabyti: Vaikai aptraũks obuolius LKKXIV225(Grv). Atbėgo kiškis kopūstuosna, aptráukė lapus LKT358(Dv).
12. didumą suvežti, apvežti: Nu, o kaip ant Sedos – yra jau žmonys rugius aptráukę? Žd.
13. kiek sukrekinti: Ko pylei rūgštimą į batvinius, kol nebuvo bulvės išvirusios – dabar ir aptraukė Brs.
atitráukti, -ia, -ė K, Š, ŠT7,9, NdŽ, DŽ1; LL118,119, M, atatráukti Š; SD1105,209,215, SD209,215,218, attráukti I, GrvT46; Q15, H, H153, R, R4,202, MŽ, MŽ5,268, Sut, N
1. tr. paviršiumi atitempti, atvilkti, atitęsti ligi kur: Atitráukti ratus iki durų DŽ1.
ǁ tempiant aukštyn užkelti iki tam tikros vietos: Jo draugai sujudinus traukiančiu ir, atitraukusiu gerą galą į aukštį, paleidusiu, kad šis krisdamas užsimuštų rš.
2. tr. atvežti, atgabenti: Galės ryt vaiką attráukt DrskŽ.
3. sunkiai atnešti, atitempti, atvilkti: Po trejus naščius atitráukiu vandenio, tai man tai dienai gana Skr.
4. tr. traukiant priartinti, pritraukti: Atatráuki atatráuki visa: ir pelenus, ir žarijas, su kačerga atatráuki čia ant prieždą Kp.
| impers. prk.: Par ežerą labai atatraukia dainavimą Trgn.
ǁ A.Sal, BIX151 lingv. perkelti, atkelti arčiau (kirtį): Atitráukti kirtį iš paskutinio skiemens į priešpaskutinį DŽ1. Žemaičiai nuo daugiaskiemenių žodžių galūnės kirtį atitraukia į pirmąjį skiemenį LD38.
5. tr. prk. atkviesti, atvadinti, prisišaukti: Kaip tik gausma bolkes ir atatráuksma Algį prie statybos Slm. Vienas atvažiavęs kitus atatraũks čia Dgp. Visi Miežiškiuos statos i gimines atatráukia Mžš. Atitráukė ir tėvus į Ameriką Šts.
| refl. tr.: Perskaitysi tą knygą ir atsitráuksi, ką norėsi Trgn.
6. tr. prk.: lemti ką, užtraukti: Ir attraukčiau sau prakeikimą, ne peržegnojimą BB1Moz27,12.
ǁ būti priežastimi kam atsirasti, sukelti: Daktaras … trumpai persakė … tas ligas, kurias attraukia alkoholis TS1897,8.
7. intr. BzF189 atkeliauti, atslinkti, atžygiuoti: Neprieteliai attráuka prieš miestą KBI23. Maskolių jenerolas su didžia minia kareivių attraukė į Kėdainius M.Valanč. Attráukė su lazom pėsti, nei ūkio, nei dvaro neatsinešė zalcburgeriai Vlkš. Būrys vyrų jau atitráukia par lauką Jnš. Mes gaunam patirti jį … esant apgalėtą, prieš kurį su … 10.000 vyrų attraukęs buvo Kel1881,32. Lietuvninkai attraukė su smarkia galybe prieš vokiečius prš. Kad veselnykai susirinko, pradėjo šokt, uliavot, tuo tarpu ir vilkas atitráukė BM256(Grz). O karaliui su brazdėjimu tad attráukiant, palėkę paukščiai Jrk83. Ugi išgirdo, kad atitraukia velniukas iš pelkės, mušdamas būgną LTsIV516. Bais didžiais pulkais attraukę, jie (žiogai) žmonėms daug tūžbos bei bėdos padaro Kel1865,194. Visos vištos attráukia šišon Pgg. Pavasarį paukščiai iš pietų atitráukia pas mus DŽ1.
| refl.: Ateimi, atsitraukiu šen R114, MŽ149. Karaliai svetimi su jais karauti atsitraukė RD207.
ǁ ateiti, atžingsniuoti: Tankiai atitráuka pašnekėti – pasišnekav vedvi Pn. Ko pri mūso neatitráuki? Krš.
ǁ atsikelti, atsikraustyti: Jis attráukė čia iš anapus Pagėgių Pgg.
| refl.: Pradėjau viena bijot miške ir miestelin atsitráukiau PnmR.
8. tr. Drsk, Pls, Aps, Dglš nutraukti, nuplėšti: Attráukė du pirštu bernu[i] granata Žln. Jam traukinys attráukė rankas ir kojas Vrn. Vienas darbinykas ranką [sau] attráukė Ad. Visą koją granata atitráukė Trkn. Attráukiau rankovę Rod. Vos attráukiau siūlo galą Brs. Attráukiam žarną, verčiam ir plaunam Dv. Ateima, kavolką blyno attráukia ir per ūlyčią skrenda svirnan dažytie (ps.) Lz. Attráuk apyvaros galelį LzŽ. Tranus ištęsdo, sparnus attráukia ir sviedžia, kap daug bičių būva Grv. Ko tik ma galvos neatatráukė – tokie dar̃ vaikai LKKXIII120(Grv). Šiaudaitį attráuki ir tęsi tą medų Btrm.
| prk.: Tie žodžiai vis panašūs, tik viena kita raidė atitrauktà ar pridėta Vl.
ǁ refl. nutrūkti (pririštam): Baudžia (mykia) veršis, laksto, kad atsitraũkt JnšM.
9. tr. LL215, Š traukiant, tempiant paviršiumi atitolinti nuo ko, atstumti: Atitráukti rąstus nuo tako DŽ1. Atitraukė [nutrenktą elektra žmogų] nuo tos dratos i jį jau supurtė, – atsigavo Sdb. Anie attráukė kamodą i rado tokią skylę Krt. Reiks tą lovą atitráukt nuo sienos Jrb. Atlėkė pečius (garvežys) iš Pariečės ir attráukė tuos vagonus Rtn.
| Paduok stūmą – reikia grūdai atitráukt Kt.
ǁ atitolinti nuo ko: Tas su peiliu tarkšt par nagus tai, ta (tai) atitráukė tus nagus Vkš. Kiša ir attráuka, jei duodi, ta duok, bet nemoniok Brs. Ji vėl pasižiūrėjo į jį, atitraukė nuo jo kelių ranką P.Cvir. Iš milinės kišenės jis išsitraukia kitą gertuvę ir ilgai neatitraukia nuo jos lūpų rš. Iš vieno stovi ir valgo tą pyragą, neatitráukia nuog burnos Pv.
^ Attrauk, privirė (liaukis, gana) N.
ǁ prk. atimti, panaikinti: Kursai savo mielaširdingystės ir tiesos neattraukė nuog mano pono BB1Moz24,26. Taipo ir žmogus, kad Dievas šviesą gyvasties attraukia srš.
| prk.: Atitraukiant pažyminį nuo pažymimojo žodžio, labiau sutelkiamas dėmesys į pažyminiu reiškiamą ypatybę KlK3,14.
10. tr. jėga atskirti, atplėšti: Savo avę vilkuo iš dantų plėšiau, o anie tiek įsistygiavę (įsikirtę), negal niekaip atitráukti Krž.
| impers. prk.: Duona perkepė, ir attráukė plutą Pls. Ežero kraštai atatráukta (ledas nutirpęs) Dglš.
ǁ nugriauti: [Sūnus] attráukė kamarą nuog mūs itos pirkios Šlčn.
11. tr. traukiant atidaryti, atstumti, atkimšti ir pan.: Atatraukiu, atrakinu SD1106. Išgirdęs atitraukiamos sklendės žvangtelėjimą, [Gediminas] apsipildavo šaltu prakaitu, manydamas, kad ateina vesti pas budelį J.Avyž. Gal jis tų durų neatitráukė, a ką? Jrb. Liuob attráuks stovylą, vanduo šniokšdamas kris i suks [malūno] ratą laukinį Kl. Ant [krosnies] viršaus atitráuks liuktas i ten šildys tus sėmenis Vž. Garinį liuob atitráuksu – i išeis dūmai Rt. Nu ir kai pečių kūrina, tai tada reikia atitráukt tą kamštį Nj. Juškelę atatráukiu – visa šlapia, pridrėkus Klt. Nemoku atatráukt [užtrauktuko] – gyva bėda! Mžš. Atitráuk langus (langų užuolaidas) Ėr.
| refl. tr.: Atsitráukė stalčių, duonos pasiėmė Gd. Langus (užuolaidas) atsitráuk – matai gi, kokia tamsybė! Mžš.
12. tr. suėmus ar paėmus už ko nuvesti, priversti atsitolinti, nueiti: Pati sugriebė jį už alkūnės ir norėjo atitraukti A.Vien. Attráuksiu karvę ir pabajysiu Dg.
| prk.: Tiktai jūs, geriausias drauge, sakė jis, galėtumėt man širdį parodyt, atitraukti nuo bedugnės P.Cvir.
13. tr. traukiant, tempiant atstatyti, grąžinti į įprastą vietą, padėtį (sąnarį): Išnirusys kits kitam attraukė koją ar ranką S.Dauk.
14. tr. svoriu nuvarginti, nusvarinti: Koleik nunešu, tai rankas attráukia Dbč.
15. tr. leisti nutekėti, nuleisti, nusekinti: Tas griovys vandenį kiaurai nuo pamiškės atitráukia Jnšk.
16. tr. versti atsitolinti, grąžinti į ankstesnę padėtį: Reik karūmenę atitráukti, sako, vokyčiai ka nesubumburduotų Pp. Lietuvos Respublika atitraukia savo beginklius piliečius, gyva siena uždengusius parlamentą sp.
| refl. Q653,611, N, M, LL16,204, Š: Karo taryba buvo nutarusi nežymiai atsitraukti nuo Vilniaus naktį A.Vien. Kai vokiečiai turėjo atsitráukti, tai jie bėgdami šaudė Plšk. Vaina užejo, kiti išbėgo aba atsitráukė, o mes nebspėjom beatsitráukti Plt. Nu ryto ta čia ne vieno vokyčio nebuvo – naktį i atsitráukės Akm. Vokiečiai užkariavo ir sykiu atsitráukė Vžn.
| prk.: Kas ans par žmogus, ka nū savo žodžio atsitráukė Skdv.
ǁ pajudėti, paslinkti tolyn: Atsitraukus jūrai, lagūna jau buvo kiek persitvarkiusi rš. Atsitraukdamas vanduo vėl į vakarus nunešė lengvesnius daiktus – karteles, medžio dirbinius, gintarus rš. Pakitus klimatui, ledynas laikinai buvo atsitraukęs į šiaurę nuo Lietuvos ribų ir vėl grįžo rš. Vanduo atsitraukia (atslūgsta) Zr.
17. refl. Q616, N, M, LL122, Š, JV416 paeiti, pasislinkti į šalį, atgal, tolyn nuo ko: Atsitraukiu atgalios SD115. Atsitraukiu, atsislinkiu SD1106. Nu išeina laukan ir atsitráukdamys, atbuli eidamys išbarstykiat smiltėms baltoms Tl. Tas suprato, tujau atsitráukės atgal Vgr. Ka ilgiau paeini, tai ana atgal atsitráukas Užv. Aš po langu stovėjau, ale kiek atsitráukus, nematė Pv. Vaikai, atstrauktè iš po kojų! Švnč. Gal ateina kai kas, kad tu nuo durų atsitráukei? Slm. To žmona niekaip nuo jo neatsitráukė, tai nušovė ir ją Akn. Palenkusi glaudė savo drėgną skruostą ir vėl žiūrėjo atsitraukusi, smeigte smeigdamosi M.Katil. Atsitrauk kelis žingsnius nuo manęs, tuo peršausiu! BsPIII34(Nm). Sekė tiek kelio, neatsitraukdamas nuo kulnų J.Balč. Atsitráukia va teip tas ožys, kad duoda, tai net pašoka Alz.
| prk.: Doroje žmogaus esmė laikosi lyg atsitraukusi nuo jo, tarsi prižiūrėdama visas kitas asmenybės galias iš aukšto Vd.
| Čia kalnai atsitraukia nuo pajūrio toliau į krašto vidurį Šlč.
ǁ LL119,287 išeiti, nueiti šalin, pasišalinti: Žydas, matydamas, kad čigonas jį visados apgauna, nebenorėjo su juo jot ir atsitráukė nuo jo BM7(Kp). Kai tik raganos atsitraukė, žmona priejo an savo vaiką ir rado jį visokiom zabovom apkrautą ir gyvą LTR(Slk). Dvylika mylėjau, su visom kalbėjau, nuo jų atsitraukiau, į kitą žiūrėjau LTR. Aš misliu, agar jie (varnėnai) neatsitraũks nuo vyšnių Slm. Kadai pieno stiklinę išgėriau, jau nu vandens neatsitráuk – džiovina Bt. Tėvai paliekta vaikuo gyvenimą ir atsitráukas į pryšininkę Lž. Senelė į šoninę atsitraukė ir ilgai ilgai dar naktį girdėti buvo jos dūsavimas LzP. Trisdešimtais metais, kai čia apsigyvenom, tai niekur nebuvau atsitráukęs Strn. Kad visi ubagai ir svetimi bastytojai nuo mūsų žemės būtinai atsitrauktų prš. Balas išsausins, ir vilkai atsitraũks Grv. Pats mokė užsigulęs, nė žingsnio nuo vaikų neatsitraukdavo J.Balč. Ans pečių kūrino, o nu ugnies negali atsitráukti Kl. I teip valandą atsitráukei [iš darbo], tavi ema griežtai Trk. Jeigu pradės pjaut, tai neatsitraũks, kol nupjaus Slm. Minutę atsitráukiau nuo siuvimo – ir nebėr adatos Pnd. Jam to ferma – negãli atsitráukti Krs. Nuo tų gyvulių negali̇̀ atsitráukt kaip nuo vaikų Mžš. Ana šieno turi [džiovint], nuo šieno neatstráukia, kur ana eis Klt. Kap pametė pinigus, tai ir aš ieškot, atsitráukiau ir nuog darbo Pv. Nuog namų atsitráukiam, tik kap Alytun važiuojam Alv. Visą dieną niekur neatsitraukdama kap pasėdžiu po linų kuodeliu, tai vakare išveju in matką visą tolką siūlų Lš. Visos tos ceremonijos baisiai patiko Paspartutui, kuris pamatęs nebegalėjo atsitraukti J.Balč.
| prk.: Ji į savo kiautą atsitráukus yra Smln. Atsitráuki, bernužėli, iš mano akelių (d.) Šn.
atsitrauktinai̇̃ adv.: Neatsitrauktinai̇̃ I.
ǁ JD559, LL105 palikti ramybėje, atstoti nuo ko: Nuog berno atsitráukt negãli DrskŽ. Atstráuk tu nuo jo neerzinęs! Švnč. Atsitráuk nuo mano galvos, aš nieko nenoriu Jnš. Atsitráuk tu nor kartą nuo manę! Krs. Tai dar ištaręs [mirdamas] žodį: atsitráuk tu nu munęs Lk. Vis reik pavaryti su maldoms, su „Tėve mūsų“, jis (velnias) atsitráuka Rsn. Tu atsitraukie, šelmi berneli BsO316. Atsitraukis, mergužytė, duok man išmiegoti RD83. Tu, berneli, atsitráuk, žalios rūtos neišrauk DrskD110. Ei, atsitráuk, dukrelė, nekvaršink ma[n] galvelę JD566. Atsitráuk, berne, nuo manęs, gana ma[n] vargo be tavęs Niem22. Trinas trinas [šuva] ir neina oran – teip saugo prie svetimų mañ', neatsitráukia Kpr.
^ Ar tu, durniau, atstok, ar tu, plikiau, atstrauk LTR.
18. tr. atskirti, atitolinti nuo ko: Žygimanto politikos su Ordinu svarbiausias tikslas buvo atitraukti kryžiuočius nuo Švitrigailos, izoliuoti savo pavojingą konkurentą rš. Nuo tėvų vaikai atitraukti̇̀, jie atšalę Adm. Nu genčių atitráukė (nebeleidžia bendrauti), nėkur nebtinka Krš. Tave čionai pastatė, kad jauną karalaitį attrauktum nuo tos Barboros, tos našlės viliokės B.Sruog. Aš kitą [vyrą] atatráukiau nuo žmonos Ktk. Atatráukė nuo vaiko [tėvą], stvėrė kaip dangų (norėjo ištekėti) Žl. Kai Valeika pasistatė sodžiuj antrą melnyčią, tai daug žmonių nuo Krivicko atitráukė Skrb.
| refl.: Atsitráuksiąs nu tos kumpanijos, nebgersiąs, gal duos Dievas Krš. An savo galvos pono nebeturiu, atsitráukiau nuo visų Pnd. Kas todėl atsitrauka nu pažįstamų ir prietelių, pri to Dievas prisiartina M.Valanč. Atsitrauki, dukrele, atsitrauki, jaunoji, grįžk pas mane, dukteryte, nuo pijoko bernelio LTR(Brž). Grįžk, dukrele, atgalion, atsitrauki, dukružėle, nuo girtuoklio bernelio LTR(Ukm). Jau dabar, mamužyte, atsitráukti negaliu: baltos rankos suduotos, aukso žiedai sukeisti (d.) Db.
^ Nuo kvailo atsitrauk ir skverną nusipjauk Brž.
ǁ atidalyti: Attráukė nuo Lietuvos Vilnių, priskyrė prie Varšuvos Pls.
| refl.: Atsitráukt [nuo Sąjungos] nori Lietuva Vžn. Adomynė sena parapija, atsitráukus nuo Svėdasų Adm.
ǁ R6,12, MŽ7,16 atpratinti, atjunkyti, atbaidyti, nukreipti: Atskalūnas – attráukė nuog bažnyčios žmones Drsk. Rubinas vyriausiasis norėjo attraukti brolius nu taip pikto darbo S.Stan. Ką daryti, kaip nu tos smarvės atitráukti Rdn. Nori atatráukt nuo tikėjimo paskutinį žmogų Mžš. Jo žodžiai negalėjo atitraukti karaliaus širdies nuo Elzytės J.Balč. Sunkiaus yra atitrauktie širdį nu gražių palocių Sz. Rasi čia šešeriokias kliaudžias toje evangelijoje, kurios žmones nuog Dievo attráukia DP352. Ne tiektai patys nuog sandaros ir vienybės bažnyčios visur sančiosios atstojo, bet ir daug kitų žmonių nuog tosieg vienybės attráukė DP142. Užgano padarymas nuo griekų mumis atitrauka P.
| refl. SD216, H, R, R143, MŽ, MŽ189, Sut: Atsitraukiu nuo kokio daikto, neapsiimu ko R11, MŽ14. Išvengiu ką, saugojuos, atsitraukiu nuo ko R368, MŽ494. Penkioliktame ir šešioliktame amžiuje pradėjo nuo katalikų bažnyčios atsitraukti atskiri žmonės Pt. Jeigu kas atsitraukia [nuo tikėjimo], dūšia mano nemėgsta jo Ch1PvŽ10,38. Teisme nepritarsi daugumos ištarmei, kad atsitrauktumei nuo tiesos Skv2Moz23,2.
19. tr. prk. atimti nuo ko (ppr. norint duoti kitam): Nuo savo burnos atatráukdavo, kad tiktai vaikams nieko netrūktų A.Baran. Nuo savo burnos atatraukdamà sūnui daviau Dglš. Nuo burnos atitráuki – neši pieninėn [pieną] Msn. Ką sau atatráukiate pasnykaudami, jalmužnomis priduodinėkite elgetomus iždalydami DP112.
| refl. tr.: Negaili skatikų ant tautiškų reikalų, ne vienas duoda, dagi atsitraukdamas sau kąsnį nuo burnos Pt.
20. tr. LL119 atstatydinti, nušalinti (nuo kokio darbo, tarnybos, veiklos, užsiėmimo ir pan.): Attráukė motka [dukterį] nuog mokyklos DrskŽ. Atatráukėm iš mokyklės vaiką Antš. Iš tarnystės atatráukė žmogų Klt. Pradėjom leist abu vaikus mokyklėn, pamatėm, kad blogai – Vytautą ir atatráukėm Slm.
| refl. Jnšk, Sb, Jdp: Nu tad atsitráukiau, išejau an pensijai Skd. Reik nu darbo atsitráukti – ašaros birna Krš. Gali atsitráukt nuo to darbo, ką jau stažą turi̇̀ Jrb. Jį paliko antrus metus gimnazijoj, jis ėmė ir atsitráukė Skr. Jeigu du sūnai būs, tai vienas atsitráukia iš tos ūkės, o kitas pamoka Grz. Iš te jis jau atsitráukė, tai nupirko čia karčemą Antš. Kai visą darbą pabaigė, jis norėjo atsitráukt, bėgt – o ka jį laiko! Nm. Ponas ma[n] liepei imti drauge mylimiausią daiktą, tai aš pasiėmiau tave ir atsitraukiau [iš dvaro] BsPIII298(Ldvn). Jei kas nekamunikavo[ja], tegul atsitraukdamas vietą kitims paliekta P. Paskui atsitráukiau jau nuo to gaspadoriaus Brt. Dėl vaikų i nuo darbo atstráukė Klt. Kap jau nuo meistro atsitráukiau, daugiausia iš akmenų dirbau Graž. Tik šiemet pirmūs metai atsitráukė nuo melžimo Ppl. Vienos [melžėjos] atsitráukė, išlėkė atgalio Slm. Vienas atsitráukė nuo statybos – apsirgo Slm. Neužganėdintieji ir jų šalininkai ėmė prieš jį (Tyzenhauzą) intrigas varyt ir jį, kur reikiant apšmeižę, privertė jį nuo valdžios atsitrauktie LTI107(Bs).
21. tr. sukliudyti, sutrukdyti ką daryti: Atejo svetys ir atitráukė nu darbo Vkš. K. Jaunius galės tenai su Tamstomis grečiumi stoti, jeigu jo kiti darbai nuo šito neatatraũks APhVII134(A.Baran). Kodel atatraukiate žmones nuog darbų jų? Ch2Moz5,4.
22. tr. nukreipti, atplėšti (žvilgsnį, akis, dėmesį, mintis ir pan.): Jis atitraukė savo žvilgsnį nuo kelio ir ėmė dairytis į šalis rš. Tas vaikas toks gyvas – nuo jo akių negali̇̀ atitráukt Mrj. Akių nuo vaiko neatitraukia I.Šein. Vakarienė buvo paduota puiki, bet karalaitis nevalgė nieko: visą laiką negalėjo atitraukti akių nuo Pelenės J.Balč. Teip gražu, kad akių negaliu atitráukt Snt. Ka gražybė mergos, ka jis akį neatitráukia Btg. Gražumas … toks didis, kad žmogus, negalėdamas nuo jų akių atitraukti, stovi nei užkeiktas A1884,376. Niekaip negaliu nuo tos baladės atitraukti savo minčių rš. Kas nors pašalinis ima ir atitraukia mano dėmesį nuo darbo S.Nėr.
| refl.: Juknaitė juokėsi garsiai, pasikreipdama į Kazį, ir jos malonios akys neatsitraukė nuo pajaunio veido A.Rūt.
23. tr. sumažinti, palengvinti (skausmą, karštį ir pan.): Kanapiai atitráuks karštį Trš. [Močekalapiai] karštį labai atatráukia Ml. Česnagą sumaišius su tešla dedama prie kojų apačių, jis ramina skausmus ir atitraukia nuo galvos karštį rš. Atitráukė sunkumą nuo krūtinės Pl.
| impers. Nč: Attráukė in trečiai dienai – buvo tus sutinimas Lp. Ka suleido [vaistus], biškį lyg ir attráukė Nt.
24. tr. nujunkyti: Atitráukė vaiką nu papo – jau didelis Rdn.
ǁ nustoti duoti: Kai atatráukiau pieną, tai ir sveiki [žąsiukai] Mlt.
25. refl. tr. atsigerti (ppr. alkoholinių gėrimų): Einam ant širdies skausmo alučio atsitraukti Žem. Gerai atsitraukęs vyno su kuningu, parėjo namon A1885,84.
26. tr. nufotografuoti: Kad but patigrapščikas nenumiręs, but atvedęs, but anas atatráukęs Žl. Jis mus visus attráukė Al.
| refl.: Dukros atsitráukė nuotraukoj Al. Atstráuk su jąj Žl.
◊ rañką (rankàs) atitráukti (nuo ko) nustoti kuo rūpintis: O jeigu Dievas savo ranką atitraukia, nebeduodamas pasisekimo žemdirbiui, tai jau ir eina viskas atbulai I.Simon. Nėra tikro gaspadoriaus, aš jau atitráukiau rankàs nuo visko Plv. Nėra todėl šventinybės, jei tu, Viešpatie, atitrauksi ranką savo M.Valanč.

×datráukti (hibr.)
1. tr. traukiant priartinti, pritraukti: Toj mergelė datráukė pas kraštą tą stangelę (kaspinėlį) Azr.
2. tr. prk. parsikviesti, pasisamdyti: Kokį žmogų datrauksi ir iškulsi kūlatę Klt. Da žmogų datráukiam [darbymety] Dglš.
ǁ refl. tr. prisivilioti: Dastráukt bernas reikė daug svotų Dglš.
3. intr. baigti eiti, važiuoti, vykti: Nežinau, kaip namo datráukt Ds. Man kad tik datráukt in namus Ut. Žiūriu, kad tik ligi degalinės datráukčiau Jrb.
| refl.: Ji kap ejo ejo, dasitráukė in Gardiną Al.
4. intr., tr. DrskŽ išbūti, ištverti iki tam tikro laiko, sulaukti tam tikro termino: Maž kaip kalvek datráuksiu link mėnasio (kitos pensijos) Žl. Perniai šieno užteko i da liko, o šįmet kažin kaip lig žolės reiks datráukt Škn.
ǁ išgyventi: Mamelė buvo devyniasdešimt devynių i pusės metų, o aš lig tiek nedatráuksiu Nmk. Kad aš datráukčia žmonos metus, matai, aštuoniasdešium septynių metų mirė Kp. Nebetikęs seniokas – gal jau nebedatraũks lig pavasario Dbk. Tikiuosi, kad lig rudenio datráuksiu nesirgus Krs.
įtráukti Š, BŽ45, NdŽ; SD392, Q143, Sut, M, ŠT48
1. tr. traukiant paviršiumi įtempti, įvilkti į vidų: Įtráuk vežimą į vazaunią J. Ratus į pastogę reikėjo įtráukti, o ne ant kiemo palikti Vkš.
| refl. tr.: Išsikinkė jisai arklį, įsitraukė vežimėlį ir nuėjo į pirkčią Ašb. Įsitráuka ana sau į trobą tą kūną Varn.
| prk.: Sodiečio siela turi tam tikrus čiuptukus, jais nuolat graibos, kas čia į savo vidų įsitraukus Vaižg.
ǁ tempiant, traukiant patalpinti, įkišti, įgrūsti į vidų: Į tuos lapiukus [,kai daromos kimštos aplikacijos,] įtráuki vatos PnmŽ.
| prk.: Tokie žinomi, žiūrėk, šimtus į kišenę įtráuka (prisivagia, pasisavina) Krš.
ǁ ŠT50 įverti: Strangus į plėškes įtraukti N. Nėra saujelės [linų] nubraukusi, nėra gijelės [į stakles] įtraukusi Šts. Reikia apmest ir tada antráukt staklėsna Pb.
2. tr. Sut, Lkm, Ds įkelti: Įtráukti varpus į bokštą NdŽ. Intráukėm starkalizdin akėčias Aln. Turėjo iš medžio padarytus ir medžian intráuktus avilius Grv. Tas žmogus turėjo miške beržan intrauktą avilį del bičių BsPII269. Įtráukia medin kokį avilį, tai kitais metais tada ateina bitės Kp. Medin avilys intráuktas Dglš. Epušėn ton įtráukiau akėčias ir prapjausčiau tas šakas Sb.
| refl. tr.: Aš avilį insitraukiu [į ąžuolą], spiečiaus bičių susilaukiu O.
3. tr. važiuojama priemone ar nešte įgabenti, įvežti, įvilkti: Nors vieną žaginėlį įtráukim su rateliais Pl. Kas kokią naštą [šieno] intráukia Lz. Arklys pakinkytas buvo, reikė intráukt tuos rugius Ktk. Vargu nevargu intráukė dobilus kluonan Dglš. Bulbų intráukt reikia Dkšt.
| refl. tr.: Truputį jau rugių instráukėm Dbk. Insitráukė dikčiai rugelių Prn.
4. intr. įstengti užtraukti, užvežti: O molis baisiausis toks, kalnas bjauriausis, nebįtráuka arkliai Pln. Nebįvažiuo[ja], nebįtráuka arkliai į kalną Pln.
^ Su kumšte didumo – šimtas arklių į kalną neįtrauka (kamuolys) LTR(Pd).
5. refl. tr., intr. užsitraukti, užsimauti, užsitempti: Reikia kelnes ansitráukt Nmč. Insitráukė adieža in jo visa zalatinė (ps.) LzŽ.
6. tr. suėmus ar paėmus už ko įvesti, įtempti (ppr. jėga, per prievartą): Autobusan intráukė Btrm. [Mamytė] pagrobė ją už rankos ir įtraukė valtin S.Nėr. Kas vaikus mažutukus intraũks mašinon? DrskŽ. Neplaũk giliai, kad lydys pagavęs už kojos neįtrauktų̃ (juok.) Š. Eisiu žuvaut. – Žiūrėk, kad ešeriokas neintraũkt eketin (juok.) Ktk. Neik prie ežero – maumas intraũks Slk. Ka nueisit, tai diedas intraũks šulnin (gąsdina vaikus) Aps. Beibelis įtráuks į prūdą, neik Vg. Viena laumė truputį paržengė užbrėžtą rubežių, berniukas capt, tą ir įtraukė į vidurį LMD(Žg). Kai duos tau ranką per slenkstį, tą žmogų įtrauk vidun į trobą LTR(Imb). Išsekė anie vyrai laukana ir įtraukė Lotą savęsp namūsna BB1Moz19,10.
| refl. tr.: Įsitráukęs į vidų i nusivežęs Jrb. Trauka į savo trobą, ten jau, matai, įsitráuksiu, mislija, aš jau tavi i mušiu Trk. Mergaitės įsitráukė mane į seklyčią Pš. Instraũks sniegan, priglamžis, i po žmogui Dgč. Įsitraukė [ožką] į svirną BsPIII66.
7. tr. įvesti, įrengti: Nora visims vandentiekį įtráukti, kelį padirbti Krš.
ǁ įtaisyti: Į pryšininkę pečius buvo įtrauktas kuramasis Šts. Kalvarijo[je] šventas Dominykas buvo į mūrą įtrauktas, todėl par gaisrą ir negalėjo išnešti Šts.
8. tr. Blv, NdŽ traukiant į vidų padaryti, kad nebūtų išlindęs, išsikišęs: Išsiyręs kiek toliau nuo kranto, Mikis įtraukė irklus į valtį I.Simon. Įtráuk aną gubelę – iškris [iš kraunamo vežimo] Pc. Įtraukiamosios šaknys – rudenį sutrumpėjančios ir tuo būdu įtraukiančios žiemojančius pumpurus į žemę BTŽ427.
| Pasėjo biškį grūdų, noriu įtráukt (užakėti) Krč.
| refl. tr., intr.: Tie mato, ka tas akmuo tei[p] gražiai įsitráukia į kraigo vidų ir pasikavoja Nm. Išlindo saulė iš po debesų, pamatė tave durną ir vėl insitráukė (juok.) Kpč. Teisybė įlipa dangun ir kopėčias įsitráukia Kp.
| prk.: Buvo nemaža ir tokių, kurie įsitraukė į savo kiautą ir stebėjo, kaip viskas klosis toliau A.Vencl.
ǁ apie žmogaus ar gyvūno kūno dalis: Susikūprino, įtraukė rankas į rankoves ir šuoliais pasileido prie tvarto rš. Bet tam įtraukus vėl ranką savo, išėjo jo brolis BB1Moz38,29. Tep užgeso: liežiuvį įtráukė, ir viskas Kbr. Įtraukiami nagai ŽŪŽ101.
| refl. tr.: Ji (sraigė) įsitraukė dešinįjį ragą, kuris buvo išsikišęs iš jos namelio, ir vėl sau ramiai ilsėjosi A.Vaičiul.
ǁ statant, įrengiant padaryti neišsikišusį iš kitų daiktų, įstumti: Dyros namas ūlyčioj, namas įtráuktas, ne prie ūlyčiai, medinis namas Slm.
| refl.: Eiste eiste ir raste – namas toks įsitráukęs Šmn.
ǁ padaryti ne tokį atsikišusį, patrumpinti traukiant: Įtrauktu knatu lempa gelsvai smilko M.Katil.
| Lempą arba užpūskit, arba įtráukit Dbk. Prašom antráukt lempą, kad labai dega Vdn. Lempą įtráuksiu, žvakę užpūsiu, atsigulsiu ir išmiegosiu Rm.
ǁ įgaužti: Davatkelė žema, smulki, sprandas į pečius įtrauktas Žem. Kazys ėjo įtraukęs galvą į pečius rš. Kap tik pravažiuodom tą kelelį, aš intráukiu galvą kaunieriun Grv. Gerai, kad susiprato vaikas galvą įtráukt, o tai galėjo gaidys akis iškapot Grz. Paara paara, ans tik sprandą įtráuka, matyt, ka ans dreba, anam juokas eina Krp. Žuvėčia kap skrenda, tai kaklas intráuktas Tvr. Paukštis nebėgo, tik įtraukė žaliai žėrintį kaklą ir šnypštė A.Vaičiul.
| Užsakius puodžiai padarydavo didelius dviausius, kartais labiau įtrauktais kaklais [puodus], – medui laikyti rš.
ǁ įduobti, įgaubti: Žandai intraukti̇̀ – blogas seniukas Ktk. Reik, kad rėža, teip nugarą įtráukti, nėr teip skaudžiai Gd. Dievuliau, ka tu žinotum, nieko nebėr vidurių, nieko – tik įtraukti̇̀ Skp. Kelnių diržas smuktelėjo žemyn – taip jis įtraukė pilvą, iš karto pajutęs alkį ir troškulį M.Katil. Reikia žiūrėti, kad įkvėpdamas vaikas neįtrauktų pilvo rš.
^ Jie aukštai, laksto, o didesnė žmonių dalis ant žemės pilvus įtraukę (alkani) slankioja Žem. Pilvą įtraukęs tik negali̇̀ dirbti Grdm. Pilvą įtráukusis dirbau, o ką uždirbau? Nt. Pilvą įtráukęs buvo, susimetęs į kuprą Pj. Be piningų i basas, i pilvas įtráuktas Krš. Vaikščiojom įtráukę pilvą Mrj. Dirbo pilvelį įtráukusys, dėl to i buvo skaniai End. Barbora naktį antráukia, tai jau naktis sustoja (sakoma, kai gruodžio 22 d. ima trumpėti naktis, ilgėti diena) LKKXIII119(Grv).
| refl.: Įsitraukęs į kuprą, tėvukas Jonas išspūdino pro duris A.Vaičiul. Pasėjėjęs kiek, mato Kalpokas, kad stovi pakelėj įsitraukęs gunčelėn Petriukas V.Krėv. Jis važiuoja insitráukęs Mrc. Atsigulė, užsikloj[o], insitráukė Lp. Tokia burnukė insitráukus – kap šaukštukas Pv. To pilvo nieko nėr: įsitráukę viskas Jrb. Ėsk, jug to[je] karūmenė[je] pilvai įsitráukę, neduoda lig sotės priėsti Krš. Jam skaudėjo kojeles, pilvelis įsitráukė, galvelė žemyn sviro P.Klim.
9. tr. įsukti, įsiurbti: Vandens verpetas įtráuka į savi, i gali paskęsti Štk.
| impers.: Arklinės [kūlimo] mašinos buvo, an tų narių įvėrė, įtráukė, kelius kartus apsuko aple kartį – i nebgyvas Krtn. Tą koją jo įtráukė į tą mašiną Jrb. Intráukė ranką palig pečio LKKIX219(Dv). Už pusbernį tarnaujant ranką nutraukė – įtráukė ranką [į mašiną], nupjovė pirštus Sdb. Ne vienas ranką prikišė, ben kiek artyn – ir intraũks [į veleną] Kvr. Ejau spanguolių į Kamanas (pelkės pavadinimas), įtráukė muni į akį, i mažne nuskendau Vkš. Giliai nebrisk – gali įtráukt Jnš.
10. refl. įsiskverbti, įsiveržti (apie vėją, kvapą): Kaip įmanydamas steik, kad oras ugnį neprieitų ir, jei galiama būtų, kad nė joks vėjas tenai neįsitrauktų S.Dauk. Tujaus turi duris uždaryti ir daboti, kad nėkur vėjas neįsitrauktų S.Dauk. Ką teip uždaryti, kad nei menkiausysis kvapas negal įsitráukti KII37.
11. impers. tr. esant traukai įnešti: Iš jaujos įtráukė [žiežirbą] – ir užsidegė klojimas Svn. Įtráukė ugnį [į biblioteką], plėnys lėkė kaip šarančiai, kad Žemaičių Kalvarijos bažnyčia degė Šts.
ǁ įgauti, įimti: Nu ir tie [spirgai] saugot reikia: kad ir slanikėliuos, jeigu tik biškį – ir įtráukia [pelėsį], pelyt tuoj [pradeda] Kpr.
ǁ intr. įsiskverbti, įeiti: Šaltis jau per vieną pėdą įtráukė [į žemę] Vrb.
12. tr. į save suimti, sugerti, absorbuoti: Įtráukti ing savi [vandenį], įmirkti I. Kaži kaip į vidų neįtráuka [mėsa] tą druską Trk. Kad įtrauktų į save spirtusą tie agurkai [, pastatyk saulėkaitoje] LMD. Kaip kietas akmuo negal aliejų ir vandenį į save įtraukti, kad ant to užpili srš.
| refl.: Drėgnumas iš javų į kalkius įsitrauk, ir javai išdžiūsta Kel1861,63. Tau ir į skūrą šnapsas įsitráukęs Snt.
13. tr. apimti, aptraukti: Yniaus medžiai intraukti̇̀ Str.
14. tr. įsiurbti, įgerti, įryti (skysčio, dujų): Į nosę įtrauk tu štinkspiričio Trk. Intráukė in gerklę vandens (prigėrė) Ps. Įtráukus į plaučius vandens, nugrimzdau Plv. Įtráuk į nosę šalto vandens – ir krau[ja]s nebebėgs Vkš. Ka tai (kam taip) šliurpi valgydamas, gatavas įtráukti smurglį J. Vaivorykštė, traukdama vandenį iš upės, įtráukusi ir žuveles (ps.) Vlkš. Sykį sužėrė trupinukų, nunešęs metė in jūres, o toj žuvis kaip traukė tuos trupinius in savę, intraukė ir tą žmogų – ir prarijo BsPIV291(Brt). Taip in lieka įtraukęs dūmą ir neišleidęs kvapo, nes vėl pradeda už miško kristi bombos J.Ap. Seniau tą pypkę rūkė – tai papsi i papsi, į plaučius neįtráukia, o daba dūmai eina i per nosį, ir per burną, i per ausis KzR. Neįtrauk šalto oro – vėl sirgsi KlbVI104(Mlk). Įtráukė į savi [benzino] smarvės, i mirė Krš. To dusto įtráukiau į plaučius Krž. Ka prikiši [kūdikiui saldainį], žiopčio[ja], ale baugu, ka neįtráuktų Vdk. Jei karvė atsistojo i įtráukė oro, būs pagada Sd.
| prk.: Nebįtráuksi pasakęs: žodis išlėkė ir išlėkė Rdn. Ir tokia ji graži, kad ir vėjas kvapą įtraukęs tyli I.Simon.
^ Žiūrėk, manę neintráuk besrėbdamas (juok.) Sdk.
| refl.. tr., intr.: Ruonis miega šitokiu būdu: išplaukęs į vandens paviršių, jis kiek galėdamas įsitraukia į plaučius oro, užsidaro šnerves ir pamažėli nugrimzta iki dugno T.Ivan. Suodžiai įsitraukia ir į plaučius, ir ten taipgi nemažai jų lieka V.Kudir.
15. tr. NdŽ kiek išgerti (alkoholinių gėrimų): Kai jau gerai degtinės įtráukė, ėmė dainuoti Up. Mieste įtraukė jie gero vyno rš. Iš senovės yra likę terp žmonių, būk kas kitąsyk tenai vaidydavosi, o kaip kam gerai įtraukusiam degtinės ir dabar šis tas pasirodo BsPIII70.
ǁ intr. Sd, Vkš, Šlv, Ėr, Pnd įsigerti: Vyrai jau įtraukę, net kaktos užkaitusios Žem. Spė[ja] žaltys nu ryto įtráukti Krš. Dabar dainiuo[ja] svietas tik įtráukęs Pln. Išgersi puslitarį, tai jusi, ka esi itin įtráukęs Grz. Aš liuobėjau įtráukti, i daba įtraũkčiu, ka būtų Vgr. Važiuodami iš turgaus jau įtraukę pats su pačia ir susitarę dainiuoti Sln.
| refl.: Kai po valandėlės sugrįžo Edvardas, Alfonsas tuojau pažino, kad jis jau įsitraukęs A.Vien. Pamaldų metu jau spėjęs įsitraukti, atsigrūdo pašventorin, kur tvirčiausiai būriavosi M.Katil. Kaip gerokai įsitráukė, ir sukniubo pry stalo Vvr. Įsitráukę vyrai, dribso kaip paršai Krš. Par veselią, žinai, įsitráukas, pasimaišos Krp.
16. tr. prk. priversti atsidurti kokioje (ppr. nemalonioje) padėtyje ar būsenoje: Įtráukti bėdon BŽ44. Atleisk man, mieloji, kad nerimtu žingsniu įtraukiau tave į tokią nelaimę ir gal dar suteiksiu tau amžiną gėdą V.Krėv. Į ligas gali įtraukti, vaikus plikus išdarytus laikydama Šts. Matai, nora kunegą į grieką įtráukti Rdn. Mane tie autobusai in tinginį intráukė Prn. In vargą ir vaikus intráukia – išmoko gert Mlt. O mano vyreli, įtráukei mane į didį vargelį, į dideles ašarėles JD1187. Šelmi berneli, atsitrauk, mane į vargus neįtrauk KlpD101.
| refl.: Knitino knitino ir instráukė bėdon Ut. Įsitráukė į skolas Lg.
17. tr. NdŽ, Šlč, Vkš ką padaryti kokios veiklos ar proceso dalyviu, nariu, įjungti: Kaip?.. Nejaugi jūs ir Malviną įtraukėte į konspiraciją?! V.Myk-Put. Šnekėjosi ir įtraukė jį į savo kalbą, kad nei pats nesijautė, kaip tai nusidavė Vd. Jį kiti įtráukė į vagystę Smn. Neintraũks blogon kumpanijon manęs, neintraũks i kito, ė va šitą balvoną intráukė Rš.
| prk.: Retrobulbarinis pūlynas yra pavojingas todėl, kad į procesą įtraukiama ir akiduobės venų sistema rš.
| refl.: Pauliau, ko tu dabar? Negi varžaisi? – matydama, kad Lauritėnas vis dar neįsitraukia į kompaniją, padrąsino Aldona rš. Pagyvensime pamatysite, įsitrauks į mūsų gyvenimą ir Ksaveras Vaižg. Kai sugrįžo vyrai iš karo, įsitráukė į tarnybas, į darbus Bsg.
ǁ Plšk, Klp, Vkš pašaukti, paimti (į karą, kariuomenę ir pan.): Galiausiai jį į karą įtráukė Pgg. Jos pats buvo įtráuktas par kareivį LKT138(Nd). Įtráukė jį į karą – tris metus išbuvo Vn. Aš tapau py jūrininkų įtráuktas Šlu. Vislab, kas vyriška bei ginklus nešti gal, prie žalnierių įtraukiama LC1878,41.
18. tr. NdŽ priskirti: [Jie] įtraukiami į skaičių tų, kuriuos daugiausia gerbia J.Jabl.
| Į dėstomuosius dalykus buvo įtraukta ir lietuvių kalbos 1 val. per savaitę V.Myk-Put. Kai jau smėlingi plotai įtraukti į sėjomainą, pagal nustatytą rotaciją auginti vienamečius lubinus rš. Mažosios šventės daba yr įtrauktos į sekmadienius Šts.
| Gramatika ir šitą lytį įtraukia į linksnių tarpą J.Jabl.
19. tr. įnikinti, įpratinti: Iš mažumės intráukiau vaikus in darbą Sn.
| refl.: Įsitráukęs darban, žmogus nė nepamatai, kaip diena praeina Š. Kap insitráuki darban, viską užmiršti DrskŽ. Į skaitymą įsitráukti BŽ172. Įsitráukti į rūkymą BŽ55. Rūkyk rūkyk, paskui kap insitráuksi, tai sunku bus atprast Nč. Jis jau visai į tinginį įsitráukė Klvr. Laputynas dar spėjo gerai įsitraukti į miegus J.Ap. Aš kai į tą miegą įsitráukiu, tai miegu ir noriu Prn. Įsitráukė į gėrimą, nėkas nerūpa Krš. Vyrai įsitráukė į gėrimą, daba sunku sustoti Pln. Aprims truputį [šuva kaukęs] ir vėl pamažu kad įsitrauks, kad įsitrauks I.Šein.
| prk.: Nuo šiaudinių stogų lašas po lašo varva – dar iš vakarykščios, kai lietus pliaupė ir merkė įsitraukęs kelias dienas M.Katil.
20. tr. įrašyti, pažymėti, įregistruoti: Įtráukti į protokolą BŽ57. Įtráukti sąlygas BŽ55. Kurį daiktą skolos sąskaiton įtráukti BŽ172. Šian sąrašan aš teintraukiau tas versmes, kuriomis naudojausi žemiau dedamame straipsnyje K.Būg. Žinoma, yra kiek hidronimų, neįtrauktų į vardyną KlbX282(J.Balč). Didysis baublys įtrauktas į Lietuvos Raudonąją knygą sp. Įtráuktas į kningas (įregistruotas naujagimis) – jau žmogus Krš. Buvau įtrauktas į kalinių, siunčiamų į Norilsko lagerius, sąrašus rš. Į gazietas įtráuka (išspausdina) surašę Šv. Tos knygos buvo įtráuktos sunaikyti Plšk. Į knygas įtráukė, ka mes jau atėjom Jrb. Į metrikus įtráukė, kad kilęs iš Šakių Smln. Dabar jau į griešnųjų knygą tave įtraũks (juok.) Snt.
| Kunigai, dievai šitose dainuškose intráukta Kzt.
| refl. tr.: Negalėdami iš tolimo užsienio atsiųsti vainiko ant Tavo grabo, bent į savo laikraštį įsitraukiame Tavo atminimą Vaižg.
ǁ Rz, Blnk užfiksuoti garsus, įrašyti: Kalbą intráukia [magnetofonas] Kpč. Jau tų senoviškų dainų į radiją įtráukta Erž. Įtráukė puikiai į mašyną (į magnetofoną) Rsn. Galima tą pasaką intráukt in juosteles kokias Srj.
ǁ sudėti, išspausdinti: Į tą tomą įtraukti 4 veikalai sp.
21. tr. Šn, Mrj apdrausti: Senutės sveikata kuo gražiausia: tarytum ji buvo įtraukta nuo visokių ligų ir nelaimių kaip koksai namas nuo ugnies Ašb. Reikia triobos nuo ugnies įtráukt, ba gali sudegt Ss.
22. intr. ŠT50 įeiti, įžygiuoti, įkeliauti, įvažiuoti ir pan.: Kuršo žemėn pirmųjų lietuvių įtraukta beveik vienu laiku su kuršiais K.Būg. Pilistinai su didžia galybe intraukė žydų žemėn Gmž. Prie rykavimo vartų būsią 1000 muzikantų bei 8000 giedotojų, kurie, ciesoriui pro vartus įtraukiant, žais bei giedos LC1883,10. Teip jie (vaikai) keliavo ir kaip jie į savo miestą įtraukė, tai didis sujudimas radosi BsV227-228. Į prienamį jau įtraukė gaidys, vedinas visą būrį vištų I.Simon.
| prk.: Ji (cholera) į visokius butus įtrauk Ns1850,1.
ǁ įsikraustyti, įsikelti, apsigyventi: Į mano stubą jau poryt įtrauks Kalvelis I.Simon. Pirmoj sėmenio dienoj naujas gacpadas galėtų įtraukti srš.
| Senamjam avilyj išperiamos bitys įtrauks į naująjį Rdž. Tai jūsų bitės veikiaus įtrauks į tus aulius ir kitų neieškos S.Dauk.
| refl. N: Įsitraukiu į namus R73, MŽ96. Įsitraukiu, įsikraustau R116, MŽ152.
| prk.: Karštis prie ronos prisimeta, į roną įsitráukia KI383.
ǁ refl. pasitraukti, pasišalinti: Jie įsitráukė į aną pusę, į Lietuvą Vrt. Jie į miškus įsitráukė Trš. Įsitráuksiu į vieną kambarelį, tik nemesk laukan Šts. Jonatas įsitraukia su broliu ing suardytą pilę I. Paveikta nu jų (romėnų), [lietuvių tauta galėjo] įsitraukti į gires ir versmes pri savo brolių S.Dauk. Įsitraukęs į priepirtį, į patamsį, kol tas praeis SI444. Aš įsitráukiau į sklepą – munęs ir nerado Šts. Albina buvo įsitraukusi į užkrosnį, prie motinos A.Rūt.
ǁ tr. įvesti: Armiją įtráukė Šk.
23. intr. pasiekti tam tikrą laiko, amžiaus ribą: Pusėn mėnasio jau intráukėm Klt. Jis jau įtráukęs į ketvirtą dešimtį [metų] DŽ1. Jau ėsu įtráukusi į septyniasdešimt pirmą metą Vlkš. [Bobutė] šimtan jau intráukė, o čysta burna, nėr raukylų Klt. Senas vaikis jau – įtráukęs į ketvirtą dešimtį Krš. Įtráukęs į devintą dešimtį – visai surukęs sukukęs Krš. Antruosna metuosna intráukė du mėnasiu (apie vaiką) Klt.
| refl.: Žanykias, į senumą įsitráuksi Krš.
24. intr. siekti tam tikrą laiko tarpą, įeiti į tam tikrą laiko tarpą ką veikiant: Ka neįtraũktų į žiemą su darbais – papratę Krš. Beželdindamas dobilus ir įtráukė į lytus Užv. Naktin intráukiau sėdėdama par taũ Klt. Mažna anksčiau apsišert, o tai naktin intráukia, kas te do šėrimas Sug. Bus [teliukas] teip gal ar sausio pabaigoj, ar vasarin intraũks Ut. Eisiu da šitą mėnesį [darban] ir kitan da įtráuksiu, o paskui velniai jų nematę! Slm. Kad ji vis įtraukdavai į nedėldienios rytą beverpdama, už tai aš jos kaulus sulaužiau Sln.
| refl.: Jei praleidai kūlės dieną, jau į speigą įsitráukei Šts. Jei nekasma bulvių, įsitráuksma į speigus, nebnukasma Ggr. Labai jau darbymetėn įsitráukė tas bolius Slm. Vaikai, neįsitráukiat į naktį, benkiat darbus Krš. Vėlai verdi [vakarienę] – į naktį įsitráuksma Krš. Įsitráuks [statyba] pavasarį į darbus – negalėsma žmonių niekur gauti Krš.
| impers.: Kad naktin įsitráukė, tai ejau tiesiai Skp.
ǁ tr. nudelsti, nuvilkinti, nutęsti į ką: Kūlę įtrauksi į speigus, kas tau beeis kulti, bengti reik lig speigų Šts. Darbą intráukė naktin Dkšt.
| refl. tr., intr.: Kartais darbai į vėlumą įsitráukdavo Pgg. Įsitráukė visus darbus į žiemą – tinginiai! Krš.
25. tr. tempiant, traukiant padaryti, gauti ką: Kad dar neinat gult, tai ir aš kokį sieksniuką įtáuksiu (suverpsiu) Gs. Par dieną špulę linų įtráukiu Bsg.
| Būtai anksčiau pašėręs karvę, būtau didesnį šlaką pieno intráukę (primelžusi) Rod.
26. tr. Slv gauti, įsitaisyti, įgyti: Bene naują paltą įtráukei? Snt. Iš kur tuos batus įtráukei? Kdl.
27. tr. prisiimti: Ne kiek daug, bet turiu skolos įtraukęs Šts. Įtraukė skolos ar aštuonis tūkstančius, nebišeita nė su savim (nebeišeina pelno) Šts.
| refl. tr.: Prasirijo gyvenimą, dar skolos įsitraukė Šts.
28. intr. kainuoti, atsieiti: Delto antráukia tas mokslas Mlt.
◊ į ki̇̀lpas įtráukti suvilioti: Įtráukė į tas ki̇̀lpas, turėjau eiti (tekėti) Krš.
(ką) į sùbinę įtráukti vlg. į bėdą įstumti, pražudyti: Į sùbinę munęs neįtráukė, nepražuvau Šv.
ištráukti Rtr, Š; SD409, H184, R46, MŽ61, M, LL101,286, ŠT24
1. tr. VlnE175, N, KI165, LL294, ŠT22, BŽ78,82, DŽ1 išrauti, išpešti, išlupti, pašalinti ką tvirtai besilaikantį, įkliuvusį, pritvirtintą ir pan.: Ištráukti raktą NdŽ. Ištráuk uožuolą su šaknimi (ps.) LzŽ. Ar tai juokai kasdien ištraukti po kelis tūkstančius kamščių iš alaus ar degtinės buteliukų? rš. Ištráukia volę, tekina [alų] Gsč. Ištráukė [bačkos] volę ir purkštė, žinai, giros kokios Kp. Pajutau tiktai: langiuką brūkšt, ištráukė tą kamštį i lenda pri munęs LKT112(Ldv). Be žnyplių vinies neištráuksi Pln. Nė vieno guziko nebebuvo, visi buvo ištraukti̇̀ anam Vkš. Tas dalgis toks geras: ir į žemę įlis, ištráuksi, i vėl pjausi Skd. Peilį kap ištráukia, kraują leidžia pasūdan Ad. Kai ištrauksi [peilį iš medžio], kad bus pusė surūdijusio, tai žinok, kad tavo brolio nebėr gyvo LTR(Ds). Peltakiams siūlai ištraukiami veik per visą audeklo plotį rš. Tada ištráukei siūluką [peltakiuodama], kad gražiau būtų Kpč. Ištráukiam tą siūleluką, kad būt regėt siena [audžiant] Rud. Reikia razsukt, ištráukt iš to skieto [nutrūkusį siūlą] Aps. Strigą iš padalkų ištráuk! Klt. Norėdamas sustabdyti iš įkirstos kojos kraują, turi ištraukti iš kelnių vieną siūlą audimo, kitą ataudimo LTR(VšR). Dantim, pečiais ištráukia kuolelį [kumelė] Klt. Arklys turėdavo gudrybės – ištráukdavo kuolą Č. Kad tik nesupančioji [karvės], trenkia kelius kartus ir ištráukia kuolą Slm. Kuolo negaliu nei ištráukt, nei įkalt Všn. Reikia inslidinėt kriūkas [šienui pešt] – inkišt šienan – ištráukt, inkišt – ištráukt Klt. Aš tau visas rakštis ištráuksiu JT312. Tokį didelį pašiną ištráukiau JnšM. Jų (ajerų) šaknys yra susipainiojusios, sunku ištráukt Skdv. Kerą ištráukei – vandens pilnas pribėga [lietingą rudenį] Vg. Šernai skabo lapus ir ištráukia tą visą [bulvių] gumbą Snt. Morkvės tik ištráuktos, valgom sviežias DrskŽ. Eitau daržan, kokią žolę ištrauktáu Dv. Apravėju, ištráukiu žolelę Asv. Rauk rauk, tik šaknelių neištrauk LTR(Brž). Idant ravėdami kūkalius neištrauktumbit drauge su jais ir kviečių BPI206. Pamokyti! Akis išlupinėti!.. Liežuvį ištraukti! Žem. Už tokius žodžius jam reikėtų liežuvis ištraukti V.Krėv. Jautis papjautas, liežuvis ištrauktas LLDI157(Jnšk). Visas tris galvas už karto nukirto smakuo, ištráukė liežuvius, nukapojo iš tų galvų Žr. Prašė ponia, ka širdį ištraũktų, plaučius ištraũktų i jai parneštų (ps.) Slč. Išsigadino dantes, reikia ištráuktie Grv. Paršankino daktarą – i tujau ištráukė tą dantį End. Dantis gėlė – tris iš karto ištráukė Lkv. Nieko gi te nebėr [danties], kabaldžiuoja, nu tai pasiėmė tokią baltą skepetėlę, trūkt – ir ištráukė, ir gerai dabar Skp. Ištraukus dantį, reik mest per petį, tada užaugs naujas LTR(VšR). Jei sapnuoji, kad ištraukei dantį, kas nors iš artimų mirs LTR(Šil). Iltes mažyčiams ištráuka paršiukams, kad nekąstų kiaulei į papus Klm. Tad išema plaučius, kepenis ir tą gerklę ištráuka LKT135(Prk). Ir jei tave akis tavo papiktina, ištrauk ir atmesk nuog savęs VlnE175. Jei tep inkalbėjo, kad gyslas ištraũks (venas operuos) – ir bus geriau Dg. Tada ponas ištraukia tris plaukus iš galvos ir sako: – Nukalk man iš jų noragą! LTR(Ds). Peša pešte [plunksnas], išsiplėšia su mėsa, kadgi kietos plūksnos išplėšt, ištráukt Rk. Šerį ištráukia iš skūros, jis dvišakas, o kai siuva, susmaluoja, nu tai tada lengviai praduria pro skūrą Pnd.
| Nugi kada vėjas ištráukia kokį šmotelį [šiaudinio stogo], tai palopia Slm. Velėnuoto[je] žemė[je] ištráuka šaltis rugius (rugių šaknis) Kal. Negerai, kai naktim pašąla – šaltis ištráukia šaknis Ktk.
| prk.: Negalė[jo] vis širdžia. Jau širdin kas anlindo, tai anlįsta – jau neištráuksi Švnč.
^ Kad tau kas liežiuvį ištrauktų̃! Ds. Visi tylėjo, tartum būtų jiems liežuvį kas ištraukęs J.Balč. Nelok, o ištráuksiu liežuvį i sukišiu į subinę! Trk. Kas iš sąnarių šito susirinkimo nuo šios dienos paminės „Apžvalgą“, tam bus ištrauktas per pakaušį liežuvis V.Kudir. Iš smėlio virvelės nenuvysi, iš pasturgalio rakšties neištrauksi LTR(Kz). Čia tik par mum gatavas iš šikinės ištráukt širdį (griežtai laikyti), o tenai ir po dvi karves turia Ob. Naujas chalatas, tik adata ištrauktà Šmn. Nupjovė galvą, ištráukė širdį, davė gert – pradėjo kalbėt (rašomoji plunksna) Kp.
| refl. tr.: Išsitráuk vinį iš sienos ir įsidėk kišenėn Š. Prisiriša prie rankenos ir prie dančio ir pati išsitráukia [dantį] Bsg.
ǁ refl. išlįsti kam įtvirtintam, įkištam, įkaltam ir pan.: Vanduo bėga iš kubilo, kaip vagis išsitráukia J. Vinys išsitráukė Mrj. Stogo čviekai išsitráukę, gal nuo pašalo pakelia [stogą] Slm. Braška ratai – išsitráukė stipinai iš lizdo Db(Lp). Surišk stipriau šluotą, matai, ka jau žabelis išsitráukia Skrb. Tą pėdą prisiverši, ka neišsitraũktų tas linas, i šukuosi Žr. Asiūklis traukos: vis išsitráukia išsitráukia – kaip ir sudurstytas Svn. Reikia didelis kuolas įbubyt: gi patemps jaučias – i tas kuolas išsitraũks Mžš. Visi artojai čiupo už [jaučių] uodegų, bet uodegos išsitraukė LTR(Žal).
| prk.: Koks žodis iš vieno punktelio išsitráukia, iš kito, o visos dainos nepasakysiu Šmn.
ǁ traukiant išimti, išpešti vieną, pluoštelį ko ar kelis iš daugelio, iš visumos: Pamečiau glėbį, tai karvė balandą atrado, ištraukė, suėdė, o an bulbienokus nė nežiūri Mžš. Katras [per Kūčias] ištráukė ilgiausį šiaudą, tas tura sėti linus, tada užaugą anie didesni Žr. Kūčių vakare traukia iš po staltiesės šiaudelius, kuris ilgesnį ištraukia – tas ilgiau gyvens LTR(Srj). Kokio ilgumo ištraũks [per Kūčias šieno stiebelį], tai tiek jau gyvens PnmR. Ištraukusi iš puokštės pačią sunkiausią pinaviją, atrėmė į paveikslą taip, kad žiedas uždengė sukryžiuotas ant krūtinės rankas M.Katil. Ale suveržta tep būna kūlin, kad šiaudo neištráuksi Sn. Matyk, iš šluotos ištráukta žabas Ob. Piemenė ištraukė žagarą iš šluotos LTR(Prng). Ištráuka linų saujelę, teip parlauža, jau ka gal parlaužti, ta jau tráuka lauk End.
| prk.: Žodžiai, „arklys“, „šienas“, „rugiai“ , „stogas“ „upė“ savaime suprantami, net iš konteksto ištraukti J.Balč. Pavyzdžių kiek ištrauksiu čia skaitytojui iš kalbamojo teksto J.Jabl. Su tokiais žmonėmis, kurie, ištraukę iš priešingo laikraščio faktą, begėdiškai jį susuka, negalima tiesos išsiaiškinti A.Sm. Aš kitą maž ištráuksiu [dainą] Blnk. Galvojimas visada ištraukdavo iš gilių užmaršties kampelių prisiminimus rš. Du supuvusiu kelmu … ištraukia iš praeivio lietuvio dvasios gelmių gilius atsiduksėjimus LTI144.
| refl. tr., intr.: Va man šiemet nebedaug, pusė tiktai, sako, va šieno to smilgos beišsitráukė, šieno koks žabelis, ar te kmynas koks išsitráukė [buriant per Kūčias] Kp. Jeigu išsitráukia vienas šiaudas ir įsikabinęs kitas šiaudas, tai laimės te būdavo [per Kūčias] Alz. Kap reikia pečius užkurt, tai išsitráuki šiaudų iš laškos ir pakuri Vrn. Nedėlią pabuvo [pamerkti linai], nueina, išsitráukia kuokštą ir žiūria, ar jau lūžta Kp.
ǁ traukiant, pešiojant padaryti, pagaminti: Spurginiai ištraukti̇̀ to audeklo Grz.
ǁ paimti pasirinktinai vieną iš kelių (buriant, loterijoje ir pan.): Tu laikyk, o mes trauksime [į kepurę įdėtas žalias ir juodas kadugio uogas]. Kai pasakysiu – atgniaužkite, visi parodysim, kas kokią ištraukėm K.Saj. Raštelius rašydavom [per Kūčias], po galvom pasidėdavom, berniokų vardus susirašom, kokį ištráuksi Plvn. Nereikdavo [eiti į armiją], kai ištráukdavo didelę kortelę Sl. Pakiši ranką, tada trauki [lapelį su užrašytu vardu per Kūčias], kokį ištráuki, tai už tokio ištekėsi PnmR.
| refl. tr.: Kas išsitráukia ilgesnį šiaudelį – ir malt eina DrskŽ. Išsitráukiau numerėlį, katras cukrinių runkelių sklypelis reiks ravėt Krs. Kai išsitráuki numarius [daržams ravėti], tai ažužymi Pnm.
ǁ laimėti traukiant burtus, išlošti: Aš ištráukiau iš lioterijos vieną pieštuką Šts. Šitam namu buvo ilgesnis ar trumpesnis degtukas, ir mano tėtė ištráukė šitą namą Č. Aš adetų pakelį ištráukiau kitą kartą Trk. Ant literijos buvau ištráukęs armoniką Šmn.
^ Ji mane kaip ant liuterijos ištráukė (jai labai pasisekė) Snt.
ǁ DŽ1 prk. iš ko išgauti laimėti (naudos), išpešti: Šeimininkas manė, kad aš netrukus mirsiu, todėl nusprendė ištraukti iš manęs visą naudą, kokią tik galėjo J.Balč. Kada imama branginti kiekvienas žemės sklypelis, žiūrėti, kaip čia iš jo daugiau pelno ištraukus, tuomet reikalinga didžiausia priežiūra A.Sm. Noram ištráukti visą naudą iš Tamstos dainų LTI550(Jn). Vaikam tėvai – tik ištráukt naudos, tep Brb. Ne dėl talpinimo eilių apie lakštingalių čiulbėjimą tapo paskirtas „Varpas“, bet dėl straipsnių, iš kurių galima būtų ištraukti nors truputėlį reališkos naudos Vrp1889,50.
^ Vienas centas ištrauka šimtą! Grg.
ǁ NdŽ išklausti, išgauti, iškvosti ką: Kurs ištráukia dainas, tas yra traukikas J. Vakmistras visą ištraukia N. Atejai kalbos ištráukt iš manę Kp. Rūpia [moterims] kaip kokią kalbą ištráukti Grd. Nora iš tavęs kokių naujynų ištráukti Krš. Zopė vėl visokių naujynų kokių ten ištráukusi Trk. Tautosakos rinkėjas iš kupiškėnų ištraukęs gražių dainų rš. Kaip lengva iš moters ištraukti paslaptį! rš. Ir nieko nepasakoja tai atlapaširdei moteriai, tačiau vienąkart ima ir prasitaria puse lūpų, ir Katrina žodis po žodžio daug ką ištraukia V.Bub. Ans iš papėdžių (viską) ištráukęs pasakytų, lig tik sužinotų Krš. Do iš jo teip greit i neištráuksi Klt. Aš tep šneku, ba noriu ištráukt iš jos Pv.
| Visgi iš laikraščių galima ištraukt apie tai maždaug artymą nuomonę V.Kudir.
2. tr. SD415 nutvėrus jėga atimti, išplėšti, išveržti: Ištráukė iš vaiko rankų lazdą NdŽ. Vaikas ištraũks tau iš nagų duoną, šaukštą J. Draugai mėgdavo pajuokauti: ištraukdavo iš rankų ir užversdavo knygą arba, eidami pro šalį, jį patį porą kartų apsukdavo LKVIII121. Aš neduot, traukt – ką tu, seni, ištráuksi Jd. Kareivis ištráukė iš rankų penkis auksinius i nusinešė Pp. Tuos kaliošus ištráukė [iš rankų], kad dėjo (sviedė) palovin Plvn. Mūsų augume (spaudos draudimo laikais) iš rankų naują knygą ištraukdavo Bt. Botagkotį ištráukė iš jo i par galvą, par galvą (ėmė mušti) Klt. Ant galo sutiko, kad, įsikandę vienas į vieną galą, antras į antrą traukt [žarną], kas ištrauks, to ir bus [žarna] LMD(Rz). Až kojų ištráukiau avelę iš vilko gerklės Klt. Ponas Dievas ištraukęs tą duoną iš voro nagų, kai metęs jam ant nugaros – ir iššokus vorui kupra Sln. Storokies, idant neprieteliuo tavo ištrauktumi iš nagų visą ginklą P.
| prk.: Idant nuodėmes numazgotų ir ižtrauktų̃ ižg rankų priešinykų mūsų, nuog giltinės ir nuog pragaro DK33-34. Id ištrauktumbei iš rankų piktųjų PK103. Ištrauk iš smarkios rankos neprieteliaus mano PK88. Stojais po dešinei žmogui pavargusiam ir ištraukei iš gerklės tam žmogui neteisiam PK89.
^ Ištraukiu duoną iš burnos (atimu maistą) R10, MŽ13. Bile tik viens kitą nuskriausti, viens kitam koją pakišti, duonos plutą iš dantų ištraukti Žem. Vaikai gimdytojams savo tankiai istrovą iš nasrų ištraukė, kada nei brolis brolio, nei sesuo sesers nepasigailėjo BPII343. Ne vieną kąsnelį ištráukė iš burnos, ne vienam ištuštino aruodus LKT106(Klm). Jis toks pavydus, kad gatavas kitam iš dantų ištráukti Jnš. Anas pagatavas i paskutinį kąsnelį iš gerklės ištráukt Tr. Senam žmogui iš gerklės ištráukia (atima pievą) Pl. Kad galėt, tai iš gerklės ištraũkt Slk.
ǁ prievarta išreikalauti, atimti: Turėdavo pinigų prisikavojęs visur, bet nieks iš jo anė kapeikos neištraukdavo LTR(Grk). Cirkų rodymas, žinok, kad tik pinigo ištráuktų Snt. Visokių kuleganų (chuliganų) eina – ištráukia rublių Pjv. Dvi bonkos už [malkų] supjovimą, ištráukia dar pinigo Drsk. Baisius pinigus ištráukė iš žmonių Ėr. Visiškai nemislytai, rupūžė, ištráukė kiek pinigų! Sdk. Ką kokia ranka paskolinsi, – ištraũks visa ką Klt. Tau turtą visą ištráukia, tau nelaimė atsitinka Skp.
3. tr. išlaisvinti suimtą, surištą, suvystytą, įautą, įkištą ir pan. (ppr. apie ranką, koją): Ji išraudo ir skubiai ištraukė ranką J.Dov. Juosta (instr.) insuka, kad anė rankų neištráukia, guli kap kuolas [suvystytas vaikas] Btrm. Ji ištraukė koją iš čeverykos ir nuvažiavo, kad jos nepažintų, kaip ir kožną kartą LMD(Trs). Įkišė [karvė] vartuos koją, nu ir negali ištráukt kojos – duoda pyška Kp. Barzda susvijus šakose, negali ištráukt (ps.) Klt. O toj motina sako: – Tik tu paleisk iš rankų kruopas, tai ištrauksi [ranką iš ąsočio] BsPIV251. Aš tau duosiu tokį krepšį, kad, kas ranką įkiš tan krepšin, be tavo pasakymo neištraũks (ps.) PnmR. Tai sniego privaryta: kojų iš pusnies neištráukiu Jrb. Nė kaip nė kojų ištráukt iš dumblo – tokio pavasario da nebuvo Mžš. Inklimpo kai musia medun, kojų negali ištráukt Švnč. Smėlio daug, ir žinai, atrodo, lyg kad kas kojas priturėtų, sunkiai možna ištráukt kojos Alz. Nebemožna rankų ištráukt [duoną minkant] Plvn.
| Stogus su smala nutepė, atleka varna, snapą ištráuka, uodega prikimba Žr. Lapė nabagė mėtos ir šen, ir ten, ištraukti uodegos iš ekečio nebegali Blv.
^ Vaikas iš knygos nosies neištráukia (nuolat skaito) Tr. Anas nosies iš purvo neištráukia (nešvariai gyvena) Tr.
| refl. tr.: Teip labai [kietai], kad kaip jau akmuo [, nevysto] – vaiku[i] negera labai, ale teip biškiuką paveržia, kad neišsitraũkt rankyčių Kp.
ǁ refl. jėga išsiveržti, ištrūkti: Domas paskutinę akimirką sulaikė Semėnaitę už rankos, ir ji išsitraukusi nubėgo į šalinės galą J.Avyž. Kol jau pats [kūdikis] pradeda išsidraskyt, išsitráukia jau pats, tai tol ir vystydavom Kpr. Jy tiktai trūkt iš dėdės rankos ir išsitráukė Pl. Užlaužė [chuliganui] rankas, o išsitráukė! Krš. Šitoks katinas, anas su kojom spyrės, kiek galėjo, ir išsitráukė iš slastų Ob. Janyte, pažiūrėk, ar ožka neišsitráukė Skr. Šis (arklys) gerdamas vis brendąs gilyn, tolyn, gilyn, ant vieno karto šmakšt pavadį iš jos rankų – ir išsitraukęs LMD(Grz). Maskolius arty – meška į glėbį, nu lamdyt, nu lamdyt, – ką tiktai gyvas maskolius iš meškos išsitraukęs Sln.
4. tr. ką iš vidaus išvilkti, ištempti paskui save: Ažkabina puodą ir ištráukia Nmč. Iš pečio kap ištráuki, duona balta DrskŽ. Geltona šita sunka iškepusią [duoną patepu], kaip jau išemu karštą, kaip tik ištráuki Adm. Prideda kruopų, sutaisytų su spirgais, su krauju, pečių gerai pakūrina, anglius ištráukia ir sudeda tuos vėdarus Skp. Da šakės su ratukais buvo, kaipgi ištráuksi iš pečiaus didelius puodus Svn. Paėmė ukvotus, ištráukė viralą in pripečko Str. Kiaulį ištráukė kai kuolą išstipusį iš ažudaro Klt. [Jis] nuėjo į daržinę brikelio ištraukti K.Bor. Ištráuk vežimą iš daržinės ir kinkyk arklius! Jrb.
| refl. tr.: Išsitráukei su kačerga špižioką, jeigu tu vienas valgai, pavalgei, vėl pakišei Kp. Išsitráuk iš paviečio ratus ir pasitepk Š.
ǁ sunkiai, jėga iš vidaus, iš po ko išimti, išvilkti: Kaklis, kuriuo ką ižtraukia SD89. O tie vėžiai kad apkibs, tai vos ištráuksi, vos išvilksi tus vėžius Vž. Vienas vienu kraštu [brenda], tai ištráukia bent centnerį žuvies tenai Kp. Kaipgi ištraũks tinklą iš po ledo, traukia, suka [bobą] ben keli vyrai Všn. Kap užbrido, tai negalėj[o] ištraukti bredinio LTR(Klvr). Kap ištráukė tinklą iš ežero, pilnutėlė matnia žuvų buvo Lš. Aš baslius iš po žabų ištráukiau Pnd. Petras nuėjo ir ištraukė į sausumą tinklą SkvJn21,11. Vakare tinklas išmetamas, rytmetyj ištraukiamas Kel1852,150. Reik traliuoti, traukti virves, ištráuksi – žuvį išimti Plng. Ištráuktas [iš liūno] kalades reikia parvežt Lel. Sukapok, sako, lapines, ką iš linmarkos ištraukėm J.Balt. Tai žolę, būdavo, grėbliu paduoda, nu tai, ko neištráuki, tai liepdavo brist ir išgaudyt čystai žolę iš balos Jž. Tą šieną reik vartyti, kreikti, po visokias pelkes braidyti, ištráukti Ms. Ištráukiau kanapę an lygaus krantelio DrskD258. Iš tos markos ištráuks [linus], iškreiks i laikys LKT86(Kl). [Linus] sumerks į tas markas, su savim turėsi ištráukti Varn. Kai linus ištráukia iš markos, pro šalį einant tas vanduo smirdi labai Bsg. [Linus] ištráukia iš linmarkos, an rugienų pakloja, laiko; kolei geri mint Kpr. Pažiūria [linus] vis ištráukę [iš linmarkos], ar jau trinas ben kiek Plvn. Išmirkai [linus], pakloji, ištráuki, pakloji, suemi, veži jaujon, išmini, nu, išmynęs išbrauki Č. Išrūgsta [kailis], nu tai tada ištráuki ir džiovini Alz. Tas vilnas ištráukei, nutekėjo, sukišai į tokį ploną maišiuką, i sukišai į [krosnies] vidų Škn. Ištráukdavom iš to ežero senų daiktų: rogių, puodų Vj. Kurgi stakles ištraũks pro duris, sudegė varstotas, veleną traukė pro langą Žl. Pridedi [į kibirą] žemės, tas, kur viršuo, ištráuka [kasant šulinį] Žlb. Virvę užsinėriau už pažasties – ir ištráukė [iš šulinio] Gršl. Aš paturėsiu tavi už kojos, tu ištráuk mun tą viedrą Šts. Ištraukus oran vieną, pririšė antrą dukrę, kuri teipos gi ištraukta paliko Gmž(Krd). Trečią, pačią gražiąją, kur jis buvo apsirinkęs savo pačia, ar ištraukė [iš urvo] LMD(Lg). Bei anys ištraukė Jeremiošių iš duobės virvėmis BBJer38,13. Tą paną tuo nuvedė pas tą skylę, pasodino in kašių ir ištraukė anie BsPIV276. Ką tik gyvą sklepan įmeta, tai tik kaulus beištraukia, ir tuos apgraužtus [pelių] LTR(Kp). Krutina krutina [virvę], žiūro – užsikabino, ištráukė, žiūro – ragučiai, velnias (ps.) Sn. Rasi pieno norėtumiat, aš iš šulinės ištráuksiu Sd. Ir tada puoliau prie šulinio, ištraukiau sklidiną kibirą ir panėriau galvą taip, kad vanduo plūdo ir liejosi per kraštus M.Katil. Tu ištráuk vandenio, o aš paleisiu gyvulius Gs. Ištráuk iš šulinio vandenio šalto – mamai negera Antr. [V]andenio ištráukiu iš šulnio i pagirdau [karves], kam te plikyt Klt. Tai aš ištrauksiu iš šulnio šalto šalto [v]andenio Ds. Reikėdavo miltai prisistatyt, bulbos, susišutyt – kiek vandenio reikia ištráukt iš šulnio! Adm. Medinis kriūkas buvo iš vežimo mėšlas ištráukt Švn. Stovi velnias su kabliu, laukia jos dūšios ištráukt (ps.) Trgn. Sugūla – sunku rankomi ištráukt (išpešti) šieną Drsk. Iš palovio ištraukia dokumentų krūvą: kokių reikia, pasirinkit Alz.
^ Merga kaip iš žarijų ištrauktà (paraudusi) Tr. Tai kietas – ir su kriūkeliu neištráuksi ašarų Rš. Dėkui, kad manę iš pasuolio ištráukėt (džiaugiasi, kad jau galės tekėti) JT365. Kai pažiūri į ją, kai atsimeni, kokia ji buvo anksčiau, net širdį suspaudžia: paseno, pražilo, pabalo, kaip iš kapo ištraukta V.Krėv. Būtų čia kiaulšėre palikusi, išsivežė į Kauną, kaip iš po šluotos ištráukė Krš. Visi buvo juodi, kaip iš smalos ištráukti LKT115(Up). Įkiša kietus, ištráukia minkštus (linai) Kbr. Įkiša pastyrusį, ištrauka papliuškusį (linai) S.Dauk.
| refl. tr.: Jeigu man reikia iš šulnio išsitráukt vandenio, jau su viena ranka sunku Škn. Atsigeria [v]andenio išsitráukęs ir apspylęs prakaitu ir vė neša Mlk. Karvė šieną išsitráukia iš rindos (ėdžių) lauka ir ėda Jrb. Turi skubyt iš srovės tinklą išsitráukt Jrb. O ten skalbė netoli mergos, pamatė, kad atplaukia bačka, jos tą bačką išsitraukė BsPIV118.
ǁ gelbstint jėga išvilkti ką įklimpusį, nugrimzdusį, įstrigusį ir pan.: Mums šiaip taip pasisekė ištraukti tėvas iš po akmenų J.Jabl. Bet iš griuvėsių jį tikt teištraukėm Vd. Tai mat ištráukė mañ kaip ir negyvą iš po medžio draugai Sb. Neatmenu, kaip aš ten po tų žemių užmigau, atsibudau, ka muni iš po žemių ištraukusys Rt. Ne aš įlipau į maišą, ne aš lipsu – tu muni įkišai, tu muni ir ištráuk! Krt. Būtų sūnus nedaręs durų, būtų ištráukę vaikus [iš degančio namo] Žln. Nebegalia išimt, tai kad prikepę te visa, pagaliais visokiais ištráukė [iš traktoriaus sudegusį žmogų]. Ištráukė, tai suvyniojo paklodėn Slm. Paskutinį [vaiką] su gelžiais ištráukė, ką nenumirė Krš. Veršioką ištráukė vetrinorius, būt neapsteliavus pati karvė Klt. Vyrai, lupkim greičiau, ba neištráuksim – brinksta labai [negyvas] telukas Pv. Iš kaklo (paraštėje gerklės, gomurio) ištraukiau, ką prarijęs buvo BBJer51,44. Mašina susmuko purvan, tai dviem traktoriais net ištráukė Klt. Pavarė kitus miestiškius ištráukti tat arklius tus, iš to [v]andens išgreibti Jdr. Nepaspėja ištráuktie [įklimpusių karvių]: tik ištráukia – ir vėl priklimpsta Šmn. Piemenes neištráukia [įklimpusios] karvės, reikia gaspadorius šaukt Mlt. Nelįskit, vaikai, in glyną, ba kap inlįsit, tai neišlįsit, ištráukt reiks Lš. Vyrai puolė į vandenį i ištráukė [skęstantį] LKT103(Klm). Trys nuskendo, i tad vieną ištráukė Plng. Du tapinos, al vieną ištráukė Dbč. Kaiminka pamatė, kad manę įmetė [pamotė su kubilu sodželkon], tai atbėgo ir ištráukė manę iš sodželkos Kp. Kai nugrimsiu, ištrauksi P.Cvir. Nepaėmė už baltų rankelių, neištraukė iš gilių marelių LMD.
| Bet vis tiek geriau išartos, iš to [v]andens ištrauktos y[ra] [bulvės] Trk.
| prk. Kada tauta išmanymo netenka, viena ranka ją galim iš duobės ištraukti, o kita – į naują stumti J.Gruš. Tačiau man buvo pikta, kad negalėjau padėkoti žmogui, ištraukusiam mane jei ne iš bėdos, tai bent iš labai nemalonios padėties rš. Mane … ištraukei iš tos prapulties PK70. Ižtraukei, Viešpatie, ižg pragaro dūšią maną DP576. Idant būtumbite ižtraukti ižg jūsų pagriuvimo senatvės, turėkitės bendros meilės DP576. Angelai … mus … ant rankų nešioja, idant mus nuog visų priežastų nuodžiosp ižtráuktų DP522. Įsidūmok, kad jau atejo karalius tavo ant sumaišytos karalystės svieto to, kursai tave gali ištraukt iž visos smarkybės ir nedrąsybės jo MP165. Įvedęs artimą į grieką smertelną, nestorojas aną ištraukti iš peklos P. Bet ir iš tos peklos, ir iš to paties dugno griekų gal ponas Dievas žmogų ištraukti P. Susimilk ir ištrauk mane iš purvo, kad neįsmukčio ir nepalikčio pamestu par amžius M.Valanč. Jisai žinojo, iš kokio pavojaus jį ištraukė Ašb. I tuokart, sako, galėsi ištraukti sau tėvą ir motiną iš to čysčiaus Yl. Ana čia buvo senmerga, aš aną iš peklos ištráukiau Sd. Kol užaugini, iš šūdo ištráuki, kiek vargo, o nė po kam paskiau Rdn. Iš vargo vaikas ištráuktas (paaugintas), metus prabuvęs Jdr. Du vaiku metų, jau iš vargo ištráuktu, ėmė ir mirė sau Jdr. Jis mane iš vargo ištráukė Mrj. Iš tų vargų ištraukti alba išgelbėti BPII39. Parjojo tėvelis iš karo, ištraukė juos iš vargelio DvD92. Iš vargo ištraukti N. Iš vargo išgelbmi, ištraukiu R35, MŽ47.
ǁ R50, MŽ67, Sut, N, DŽ1 iš vidaus išimti: Ištraukė iš portfelio savo kelionės sąrašą J.Balč. Štai tuojaus Enskys, ištráukęs didelį peilį, virtas ir keptas mėsas padalyt pasisiūlė K.Donel. Tamošius, ištraukęs pypkę iš dantų, nusispjovęs tarė Žem. Klebonas, ištraukdamas iš ančio baranką, tarė M.Valanč. Tas ubagas ištraukė iš terbos duonos šmotalį LTR(Skd). Ištráukė iš kišenės didelę cukraus galvą i duoda munie Pp. Vimė paslaptingai sukikeno ir neskubėdamas ištraukė iš viršutinių švarko kišenių du butelius alaus J.Avyž. Tėvas ištraukė iš kažin kur buteliuką A.Vien. Dabar vyras ištráukė iš pasuolės geležines kurpes rš. Ažulėkė (užkrito) virbalas až laškos, niekaip neištráukiu KlbX133(Mlk). Nosinę ištráukė ir šluostė Ml. Nu ir da pasigraibė po kešenes, ištráukė [žiedus], vienas da ir kruvinas Kp. Karalaitis, ištraukęs saują auksinių pinigų, padavė jai MPs. Ištráukė dešimtį rublių: – Tu, – sako, – esi kalvis, tu sutaisyk Als. Abudu ištraukė po rublį ir užmokėjo Žlb. Ištráukė tris lapus multinskinio taboko, sako: – Susimalk Všv. Ir ištráukė (išėmė) sidabro ir aukso indus ir drapanas BB1Moz24,53. Pinčiukas buvo tuos siūlus iš kišenės ištraukęs LTR(Imb). Kap sugrūdus puode bulbes ištrauki kočėlą, jis būna maknotas, aplipęs koše Lš. Pagalį inkiša i vė ištráukia iš pečiaus (taupo) Klt. Ištráukė tą automatą, parkšt – i tas žąsis iššaudė Trkn. Ištráukti kalaviją I. Tad Simonas Petras, turėdamas kalaviją, ištráukė jį iž makštų ir kirto tarną byskupo DK154. Ans i anam buvo ištráukęs revolverį [pakišti po nosimi] Kl. O šis tatai ištráukė briauninką: – Nu žmonys badau[ja], o tu duonos skundi anims! Als. Kada aš mano kalaviją karaliui Babilonijos rankona induosiu, idant jis tą ant Egipto žemės ištrauktų BBEz30,25. Įdedi šmoteliuką, o, žiūrėk, ištráuki – didžiausia mėsos štuka, visa šeimyna privalgo Kp. Trauk lauk iš burnos tą lašiniuotį – ištráukia Sk. Vortinklį iš palubės ištráuks – senų laikų vaistai Up. Štai šuva šokinėja ant dviejų kojų, atneša pamestą kepurę, ištraukia iš vandens pagalį Blv.
| Į eketę įkiši [autais apvyniotas kojas], ištráuki, kaip sušalna, tai eini kaip su mediniais: kaukšt, kaukšt Krž.
^ Tie karo metai kaip ištraukti̇̀ iš gyvenimo Slk. Pirštai šalti kaip iš aketės ištraukti Ėr. Sušluostė kepurę į žemes, juodžiausia – kaip iš kamino ištraukta Krš. Anglinas kvartūkas, kaip iš pečiaus ištráuktas DūnŽ. Įkiša sausą, ištraukia šlapią (irklas) Jrg. Atėjo, pastatė, užlipo, inkišo, pamaišė, ištráukė, nukratė, nulipo, nuėjo (kaminkrėtys) Grl.
| refl. tr. NdŽ, DŽ1: Iš sieninės spintos ji išsitraukė dulkių siurblį, ir kambaryje pasigirdo monotoniškas burzgimas rš. Paulius išsitraukia fleitą ir tyliai papučia V.Bub. Išsitráukė iš tarbos tą lydžioką ir paleidė Sb. Išsitráukęs iš ažančio abyšalę (duonos), ėmė godžiai valgyti Š. Gegutė kukuoja – išsitráukia duonos plutą, va tokią turėt reikia, sako Sdb. Išsitraukė pelėda pyrago galą, oi oi, džium džium, pyrago galą LLDI347(Vkš). Piršlys jau tujau išsitráuks savo peilį atriekti tai bulkai Tl. Ašarom nusišluostyt išsitráukė iš kešenės skepetėlę JT285. Išsitráuktas iš kešenės butelys, pusė nugerta, pasidėta Pl. Išsitráukti piniginę NdŽ. Jis (velnias) atsisėdo tam lavonui ant krūtinės, išsitraukė pypkę ir pradėjo rūkyt LTR(Jrb). Košę išvirs, silkę įdurs į košę, išsitráuksi tą silkę iš košės i valgysi Vž. Ta lapė tuo po pečium, ir išsitraukus kukulėlį ir išbėgus sau Sln. Atejai pietuit, iš po pripečko išsitraukei grucės rytykščios Rš. Būdavo, paplaki vandenin [daigienių miltų], pakiši karštan pečiun, tai prikepa prikepa, kad ir išsitráuki, tai kaip medus Šmn. Išsitráukė rimbą ir kad davė tai davė! Vlkv. Išsitráukiau kančiukėlį, nusikirtau dobilėlį DrskD133. Paskui užvažiavo su medžiais žmogus, dalbą iš ratų išsitráukė ir atgynė [nuo vilkų] Krs. Sulig tais žodžiais griebė jis pirklį už rankos, trenkė kniūpsčią į žemę ir išsitraukė kardą kirsti galvą J.Balč. Išsitráuksiu kardužėlį, pasikirsiu dobilėlių JD862. Dukterys išsitraukė peilius: – Klok pinigus ant stalo, vis tiek papjausim Tvr.
ǁ iškelti: Vėl visi sulekia ištráukt [iš medžio] avilio Kp.
ǁ sugauti (žvejojant, medžiojant): [Pradėjo gaudyti] ir ištraukė žuvį cūdaunos puikybės – kaipo būtų vieno aukso S.Dauk. Čia muno pažįstamas vienas aštuoniolekos kilogramų ištráukė lydeką Štk. Ištráukė maišą kuojų Ėr. Prakytro žuves – nemožna ištráukt Strn. Nueina [diedas] an rytojaus ir jau tris ištraukia žuveles, ne dvi LTR(Rš).
| Rodos, kartais nieko nėra, katė puola šiauduosna ir ištraukia pelę Blv.
| refl. tr., intr.: Inkišai po krūmu ranką, jei nesbijai, kad ingnybtų, – ir išsitráukei [vėžį] teipos Kpč. Su smaliekėliais kiek jų (vėžių) išsitráukia Aps.
ǁ slaptomis paimti, pagrobti, pavogti: Ištráukti kam pinigus iš kišenės NdŽ. Lėksiu, Butkioką papjausiu, jis man tris šimtus ištráukė Kpr. Kai pasigeriu ir nuvirstu – gali ištráukti ir pinigus Krs. Jam ištráukė šimtą rublių žulikas Žl. Daboja, kad tik iš kešeniaus kieno ištráukt Klt. Atasegė ridikulį i ištráukė [pinigus] Klt.
^ Kiba nerėpa tuos vaikus užpuolė ar per šonus jiem kas ištraukia, kad jiej punta punta ir vis alkani Lš.
ǁ Žln prk. iš kur paimti, gauti, įgyti ką: Iš kur tėvai ir ištraukė tokį vardą! rš. Jonelis iš kur ištraukia skatiką, tuojau į karčemą Žem. Da patefonas paliko – iš kur anie buvo ištráukę?! Krt. Iš kur tą kiaušį beištráuksi, ka vištos nebdeda End. Žentas paveizėjo [šautuvą]: – Iš kurios peklos tu aną ištráukei! Varn. Aš neturiu [pinigų], jug aš neištráuksiu nė iš kur Žd. Iš kur pati tokią gražią dukterį ištráukei? Jnš. Iš kur dabar jis tą dangtį ištráukė? Jrb. Iš kur jy tą laikrodį ištraukė, – anksčiau gi neturėjo Plm. Taip skaudžiai mėlenos [kojinės] – kaip iš dangaus ištráuktos Krš. Iš kur jūs tuos vokiečius ištraukėte? I.Simon. Tujau muzikantelį ištráuksi, ka duosi su mediniais klumpiais į grindį (šoksi) Lnk.
^ Ar iš subinės ištrauksi? S.Dauk.
| refl. tr.: Tokį vyrą išsitráukė, o jau trisdešim septynis turėjo! Vdk. Paskutinę veršio uodegą ir išsitraukė, jau negalėjo vertesnės [žmonos] rasti End.
ǁ DŽ1 išgalvoti, prasimanyti: Iš kur tu tai ištraukei, kad mergai nereikia laukuose dirbti? I.Simon. Iš kur tu ištráukei, kad mes duoną kepam? Plm.
5. tr. pajėgti traukti, vilkti (plūgą): Žemė būdavo užejus – jautis ištráukdavo [plūgą] Antr. Neištrauktum̃ arkliai [ariantį], kad anas (peilis) neatpjautum Pb.
ǁ pajėgti sukti, traukti (dalgį): Sunku ištráukt [dalgį], ka plačiai šienauni DrskŽ.
ǁ pajėgti atlikti veiksmus tempimo ar tampymo judesiu: Tą (didįjį) varpą ne žėdnas ištráukdavo Ps.
6. tr. tempimo judesiu tampant išspausti, ištrėkšti, išmelžti: Pienas ištráukt nemožna – akmeny (labai kieta karvė) Klt. Iš trečio spenio ištráukiau jau krešenis (karvė greit teliuosis) Klt. Nelaidysiu, ką te šitą šaukštą (mažai pieno) ištráuki Klt. Puodelį pieno ištráuksi – kam te laidyt pietų Klt. Eik, dukrele, pamelžk karvę, gal da ištráuksi kokį šlaką pieno Al. Kai pradėjau pieno n'ištráukt, tai paskui ėjau jau pas daktarus Slv.
ǁ pamelžti: Pirmiau melžėja pakol dvidešimt karvių ištráukdavo, o dabar nėra ką ir kalbėt Srj.
ǁ įstengti, pajėgti išmelžti: Rankos ažtirpsta, pieno neištráukiu iš karvės Klt. Pirštas kvaras – pieno neištráukiu Klt.
7. tr. NdŽ iš kur išvežti, išgabenti, išvilkti: Visa mediena buvo ištraukiama ir išvežama arkliais rš. Reik ištraukt į palaukę [malkas] Grz. Reiks daryt talka – ištráukt malkos Mžš. Kol aš tus alksnius ten ištráukiau, nusidirbau kaip gyvolys Klk. Tokias pjaus kartis, ne ištráukti gali, tatai sunkiai Krt.
ǁ kurį laiką traukti, vilkti: Traukė [nukirstus medžius], dvi dienas ištráukė i parvažiavo rėkdamas, kad labai ranka skauda iš riešo Mžš.
8. tr. priversti išeiti, išsivesti, išsitempti paskui save: Amerikonas praėjo pro mus ir ištraukė du jauniklius už rankovių (rinkosi darbininkus) rš. Vežė ir grąžino mane iž Vilnios, ištráukė iž vagono Drsk. Žaliukai suuodė, ištráukė iš už pečio ir užšovė Bgs. Va man tai ir labai jau metas važiuoti: vienu mišku keturi varstai, bet ką … ar tai manąjį greitai ištrauksi iš karčemos rš. Šitus tai tik ištráukt [iš trobos], kap ateina Lp. Karvė iš upės nemožna ištráukt – pardien negirdyta Klt.
| Pavasarį paskelia [naminės antys], nuskrenda upėn. Eina ižas, negali [ančių] ištráukt Kvr.
^ Noru, ka muni iš eilos ištraũktų (noriu mirti) Krš.
ǁ prievarta ištempti, išvilkti: Pasako[ja], iš arklio urėdą ištráukęs ir davęs į medį Grd. Norėjo tą kunigą [vilkai] ištráukti už nugaros iš ragių Krž. Nesmato kas, tiktai ištraukia bobą iš ragučių ir volioja LTR(Slk). Velykų panedėlė[je] jaunūmenė, ankstie kėlusi, laistė [v]andeniu tebguliančiūsius; arba ištraukusi iš patalo nešė į upalį ir būtinai nuneštąjį mirkė M.Valanč.
| Ištráukiau iš miego vaiką Pn.
| refl. tr.: Išsitráukdavo, išsivilkdavo iš po palovio [girtas parėjęs], i nulupdavo kūčkailį (mušdavo) Up.
ǁ pagrobti, ištęsti: Vilkai, būdavo, ateina nat dangtin, pasikasa ir avelę ištráukia LKT361(Sem). Iš tvarto avis ištráukdavo, pamatus iškasdavo [vilkai] PnmŽ. Ožką iš gurbo ištráukė [vilkas] Dgč. Vilkai šunis iš būdos ištráukia Ob. Višta buvo pavožta po kašele – ištráukė lapė Klt. Jis ištraukė Dagiliuką iš klėtkos ir suėdė Blv. Sapnė[je] muni vieną sykį velnias par langą ištráukė Jdr. Mūsų sienos skylėtos, ištrau•ks jumis par sieną JV748.
^ Kad tave devyni ištrauktų per aukštinį! Lnkv.
| refl. tr.: Šuo išsitraukė už uodegos lapę ir sudraskė LTR(Klt). Tai Margio akytės nušvito, kad stvers už uodegytės – išsitraukė ir visą lapę LTR(Lp).
ǁ prk. prievarta kur išvežti, išgabenti: Anos vyrą ištráukė į vainą Šts. Šešerius metus pragyvenau, i išejo į karą, ištráukė aną Ms.
ǁ prk. prikalbinti, išvadinti, išvilioti išvykti, išsikelti: Ištrauksiu iš to prakeikto miestelio, gal atvirs į žmogų Žem. Kas jai, vargdienei, beliko, ištrauktai iš gimtųjų namų ir numestai vėjo pagairėje? M.Katil. Tu turėtum būti man dėkinga, kad aš tave ištraukiau iš to ubagiško žvejų kaimo I.Simon. Ištráukė dvi seseri į Ameriką Vn. Norėjo muni į Ameriką ištráukti Jdr. Tas latras ištráukė ir mergą į Ameriką Plng. Tas dėdė muni ir ištráukė į Ameriką Plt. Iš Amerikos parašė, brolį ištráukė Lpl. Aš aną tada iš ubagyno ištráukiau, o daba ans mun anė gero žodžio Varn. Vaikai ištráukė muni į miestą, i vargstu Krš. I vaikai nori, kad tik ana (motina) iš čia ištráukt Klt.
| refl. tr.: Vienas kitą išsitráukė į Ameriką Krš. Vyras pirmiau išvažiavo į Ameriką, paskuo pačią su vaikais išsitráukė Vkš.
9. tr. išvesdinti, išvesti (kariuomenę): Karūmenę ištráukė toliau Gs. Kap susitaikys [kariaujančios šalys], tai ištraũks kariuomenę Žal.
10. tr. Klp traukiant išleisti, išskleisti, išdidinti: Stubos gale lova; ji sena, žalios spalvos, ištraukiama I.Simon. Ištraukiamasis, ištraukiamoji Ser. Da kiek jis (stalas) yr, da kita tiek galiama ištráukt iš abiejų galų Sdb.
ǁ ką sulankstytą ištiesti, ištempti į ilgį: Kiek čia būs nu rūmo kerčios, nu, ištráukė lenciūgą, ten suskaičiavo matininkas tas Lk.
11. tr. BŽ78 traukiant atidaryti: Daubaras ištraukė apatinį stalo stalčių, išsiėmė pilkąjį aplanką V.Bub. Ištráukia tokį aukštinį, kad dūmai eitų Klvr. Juška ištrauktá stovi kai bazvėnas, do išlėks Klt.
12. tr. į viršų išleisti, išpešti (ppr. marškinius, bliuzę): Operatoriaus sumišimą pastebėjo vienas iš pašalaičių – pusamžis vyras žaliais marškiniais, ištrauktais iš kelnių J.Dov.
| refl. Erž: Biškį trumpoka, ale neišsitráukia iš andaroko [bliuzė] Žl. Matai, marškiniai buvo anam išsitráukę Trk.
ǁ refl. tr. padaryti kiek apdribusį, papešti: Išsitráukia marškinukus, priskiša [vėžių], tai apgnaibytas vaikas visas Dg.
13. tr. per kieno vidų ištempti, ištęsti, patraukti: Suverpdavo iš tų linų tolką, tai par žiedą ištráukdavo PnmŽ. Kad mergaitė jauna ištekėtų, reikia ją mažą ištraukti per marškinių rankovę VšR. Ten katarinka groja, ten čigonas beždžionę, suknele apvilkęs, šokdina, ten štukorius sieksninę virvę į burną susikiša ir pro ausį ištraukia J.Paukš. Per vieną ausį kuodeliuką įkiši, o per kitą ištráuksi drobės (ps.) KzR. Tai mergaitė sukimšo per vieną ausį pakulas, o per kitą ištraukė gatavus siūlus (ps.) LMD(Dkš).
ǁ išnerti: Paskui virbalu užgriebiamas siūlas ir ištraukiamas per šias visas tris akis rš. Akį didesnę ištráuk, kai mezgi Klt. Akies negali ištráukt – ot kietai mezga! Klt.
14. tr. Lž ištiesti, išvesti: Kelias buvo ištrauktas par sodos vidurį Šts. Kaminas buvo par lubas ištráuktas, ne par stogą Krš. Yr tokių, kur neseniai par stogą ištráukė kaminus Rdn.
15. tr. išbraukti, iššukuoti (linų pluoštą): Pirmu par tus stambiūsius ištráuki, po tam par tą smulkįjį antrą kartą ka išvarys, ta išvarys linus jau čystus Lž. Par antrųsius [šepečius] ištráuksi pašukas Užv.
ǁ braukiant, šukuojant kuo pašalinti, iššukuoti: Šukos tankios – visas utėles ištraũks Brž.
16. tr. Ds nuo svorio, darbo įskaudinti, nuvarginti, nuilsinti: Tokia sunkinybė – visas rankas ištráukė Krš. Penki kilogramai [toli nešant] rankas ištráukia Ėr. Ganyklą paskyrė toli – man, senai, pienas ranką [nešant] ištráukia Mžš. Kad kieta melžt [karvė], visas rankas iš gyslų ištráukia Skp. Tu ir rankas ištráuksi bevystydama Slm. Kašeles betąsant ir rankas ištráukė Užp. Kaip tiek atatempei, rankų neištráukė? Aln. Naščius paimk, ba prieš kalną ištraũks rankas Skdt. Ištráukė man rankas viedrai Dglš.
ǁ išnarinti: Jai per gimdymą ištráukė, išnarino klubus Graž.
17. tr. Ds esant traukai išnešti: Vėjas šaltas – ištráukia šilumą Erž. Šalta žiemą, pakūreni – ištráukia tuoj [šilumą] Trgn. Atadaryk duris – ištraũks dūmus Ktk.
| refl.: Kaminėlis nekištas, visa šiluma išsitráukus Gs.
18. tr. išgauti, išskirti: Jis jau aštuoneri metai laužė galvą, kaip ištraukti iš agurkų saulės spindulius J.Balč. Ištráukti, išgauti I. Ištrauktas auksas N. Metalurgijoje gyvsidabris vartojamas auksui ir sidabrui iš rūdų ištraukti EncIX109. Cukro nebuvo [pirkti], tai iš runkelių išverda, ištráukia Pun. Kaip anie iš to lieso pieno visą riebumą ištráuka? Krš.
| refl.: Iš pieno išsitráukęs tas visas gerumas Vrn.
19. tr. PolŽ41, ŽŪŽ25 kokiais prietaisais ar instrumentais išsiurbti: Su tais rageliais ištráuka kraują Klk. Dūrė į tą skaudamą daiktą – ištráukė pūlių Snt. Būdavo, kaip jis atlieka storas, tai daktaras ištráukia tą vandenį Kp. Karves melžia, pienus ištráukia jis (melžimo aparatas) Pžrl. Gerai gyvena, bagočiausiai, visi surbliai, dulkes kur ištráuka Žeml. Mėšlo valymo įrenginių valdymas automatizuotas, ventiliacija tiekiančioji ir ištraukiančioji rš. Dvipusio 37 centimetrų skersmens varinio rutulio, kai iš jo buvo ištrauktas oras, negalėjo perskirti keletas arklių rš.
| prk.: Jis jai paskutines ašaras ištráukė Dkš. Anas visų mūsų ašaras ištráukė Ml. Ir ana mažutėlė kiek man ašarų ištráukė Ob. Tas puikus suolelis, tas našlių pulkelis ištraũks mano ašarėles ant viso amželio JDI185. Ta gyvatė mun gyvybę ištráuks Krš. Ką sveikatos mano ištráukė tie darbai LKKV165(Smln). Vaikai mano visą sveikatą ištráukė Slk. Kur jie (vaikai) nebuvo, kur jie negyveno – jie man sveikatą ištráukė Kvr. Sako, norėk, ka sveikatos neištraũkt žmogui: reikia ir mokintis, ir dar vaikštinėt per žmones (apie kraštotyrininkus) Pnm. Koją susilaužė, namą statė, šitą aldiją, – sveikatą ištráukė Kpr. Kiek prakaito yr ištráukęs (vertęs sunkiai dirbti), sunku apsakyti! Krš. Daug ma[no] razumo iš galvos ištráukė tas vaikas Rod.
ǁ impers. leisti nubėgti, nuslūgti: Kai rave nuslugs [v]anduo, tai ir iš čia (iš rūsio) ištraũks Krs.
ǁ prk. pareikalauti, išsiurbti: Pradėti pradės provą, o kiek jam ištrauks grašio?.. Žem. Daugiaus piningų ištrauka užlaikymas vienos nedorybės, nekaip 2 vaiku ing mokslą atiduoti I.
ǁ KI165, NdŽ sumažinti ar panaikinti kokią ypatybę, susilpninti ar pašalinti kokį vyksmą: Virinimu ištráukti BŽ76. Sodnas viską ištráuka – daržai neauga Krš. Bulbom po miežienos, tai kas te bus (neaugs) – miežiai labai ištráukia Žl. Žemę inlijo, ale saulė greit ištraũks [vandenį] Ktk. Sausra vandenį ištráukė iš ežero Dg. Par aveles atsiranda [v]andenio, pradeda gulėt. Kap išeina in saulės, saulė ištráukia, išsiratavoja Klt. Ištraũks šaltis, išdžius [malkos] Klt. Reikia, kad vanduo šaltį ištráuktų [iš sušalusių kopūstų] Rm. Saulė ištráukia visus [vaistažolių] kvapus Bsg. Žolikių saulė[je] džiovinti negal, saulė viską ištráuka Krš. Ką daugiau maišysi, tą labiau ištraūks saldumą iš selyklo Šmn. Ištráukia kraują iš mėsos sūrymas Aln. Aliejus ištráukia sūrumą [iš silkės] Žl. Ilgiau pamirkysu [silkę], ka ištraũktų viską Krš. Degančios anglys ir duonos plutos ištráuka kartumą, dėl to ir deda į avižinį kisielių Šts. [Į avižinį kisielių] įdės beržinių anglių karštų, ka kartumą ištráuktum LKT79(Lpl). Saulė ištráukia, nutraukia parvą KII165. Sušalo dešros ragan – šaltis gi ištraũks raudonumą! Mžš. Malkinius pelenus išverdi, užpili ant audinių, tai ištráukia [žalią spalvą iš lininių audinių] Alvt. [Vaistažolės] labai traukia, visus kraujus ištráukia sukepusius, ir žaizda lieka švari Upn. Tvinkimas koks būva, medaus pridėk – ištráukia tvinkimą Klt. Patrina su kokiom žolelėm, pririša svogūno, rūgusio pieno – ištráukia votį Svn. Ridikas pūsles ištráukia [v]andenines Smal. Saulė ištráukia iš žmogaus visas ligas Ob. Pridėjau ridiko – ištráukė šašus Svn. Varlę dėjo pri kojos [įkirtus gyvatei], kad ištráuktų Kl. Sako, reikia kanapėsna atsigult – ir greitai ištráukia [nuodus] Pb. Ištrauks jam [apgaravusiam] galvą, perejus per orą Lp. An paparčių guliant, paparčiai ištráuka skausmą į sevi Akm. Ramuniais prausk akis, karščio ištraũks DrskŽ. Jegu kelias votis, reikia dėt kiškio taukų, kaipmat ištráukia [karštį] Žl. Kiaulinis riebulys karštį ištráukia, dėk kiaulinį riebulį [prie nudegimo] Klt. Karštį ištráukia nasturkų lapai Pl. Kiti rupūžę sugaudavo i pridėdavo prie kojos, ji karštį ištráukia, o pati nudvesia Bsg. Sutarkavokiat bulves, įkiškiat į tą tešlą – ištráuks karštį Yl.
20. tr. burna ar nosimi išsiurbti: Išplaki išplaki [kiaušinį], ištráuki, išgeri, ir tada pasidirbam tokią leikelytę, pripili cukraus, smulkaus labai, arba smalos, jegu smalinį [dirbi velykinį kiaušinį] Č.
| Beuostant aš ir ištráuksiu par nosį tą konjaką Jrb.
ǁ pajėgti išsiurbti: Par mažą kiaurynelę tuškelė[je] pradūrei – vaikas pieno neištráukia Vkš. Ko bereikia, kad iš pypkos dūmus savo pajėgoms gal ištraukti Sim.
ǁ pajėgti kvėpti (įkvėpti ar iškvėpti): Baisiai serga, neištráukia kvapo Snt. Aš visai nebegalėjau pareiti: dingsta kvapas, neištráuksi, neišeina atgal nė kiek Upn.
ǁ išgerti: Ištráukė ana tą visą arbatą Varn. Ištráukiau dvi stiklines vienos pastijolkos Brs.
ǁ išrūkyti: Nė[ra] ko žiūrėt [televizoriaus], varčiau pypka ištráukt Mžš.
21. tr., intr. Ser, NdŽ, DŽ1 kiek išgerti, įsigerti (svaigiųjų gėrimų): Senasis aiškiai ištraukęs mieste kokį buteliuką, ir jo geraširdiškumas grumiasi su saldžiu snauduliu rš. Ištráukdavo vyno gerokai Vn. B[uv]o nečysta galvelė – ištráukęs gerai Krtn. Aš šiandien net du stiklus ištráukiau Skd. Ištráukėm butelį džindžės (naminės) Žr. Turi̇̀ [degtinės], rūpi patraukt – teip ir ištráuki Žl. Gal da ištráuksit, ponas? Knv. Bonką ištráukė – i jau linksmiau Gs. Prieš karą, kad, būdavo, ištráukdavai butelį alaus – septynios kapeikos Lkš. Tikra nelaimė, kad visi amatninkai burną ištraukia rš.
| refl. Ser, NdŽ: Parėjo iš miestelio gerokai išsitráukęs Š. Urėdas buvo gerai nusiteikęs, nes buvo gerokai išsitraukęs LTsIV675.
ǁ intr. išgėrinėti: Abu labai mėgėjai ištráukt Krs. Ištraukąs buvo vyras, bet su protu, su saiku Dr. Veselėse ištráuka, iš, telpa anai KlvrŽ. Tas žmogelis ir gerai ištráuka Vvr. Ištráukia i valdininkai gerai Grd.
22. intr. LB78, Jrk140, BŽ338, DŽ1 išvykti, iškeliauti, išžygiuoti būriu: Kariuomenė ištráukė [į žygį] Mrj. Kad mes ištrauksim, išmaršieruosim į didįjį karelį LLDIII73. Šeimyna buvo ištraukusi į Rymą kariauti S.Dauk. Taip sykį trys karžygiškos tautos tuomi pačiu laiku ištraukė prieš Žemaičius J.Šliūp. Magistras su kareivyste prūsų … ištraukė Kauno linkon A1883,163. Nes jie buvo ištraukę, palikdami atvirus miestus SkvJoz8,17.
| Paukščiai jau ištraukė, jau tyku visur rš. Todėl ar senoji, ar jaunoji [bičių motina] su pulku savo šeimynos ištrauk iš aulio S.Dauk.
| Ryto visi ištráuksma į bulbes – pabūsi numsargu Krš. Vyrai ištráukė į vakaruškas Jnš. Jau visi ištráukė namo Jrb.
| refl.: Bet ir Skirmuntas po dienai antrai su pulkais savo vyrų išsitraukė namon V.Piet. Išsitraukitės ir darykit, ką karalius paliepė! Bb1Mak2,33.
ǁ išeiti, išvykti, iškeliauti: Jis, tėviškę mylėdamas, į karą ištráukė KII28. Kitaip galėjo jisai Nemurą ir visą dieną nepavyti, jeigu ans iš ryto spėtų ištraukti toliau V.Piet. Tiek ir džiaugsmo berno gyvenime, ką naktigonėn ištrauki, pasprunki nuo visų šitų kiauliasnukių J.Balt. Sau vakare i ištráuka kaži kur End. Kur beištráuki? Šts. Žinai, susizlastijai – sermėgą an peties ir ištráuki į numus Als. Gal Tirkšliūse ištráukė kas? Trk. Išrašo muni [iš ligoninės], ištráuku numie Pj. O man jaunam reiks ištraukti ir į krygį traukti KlpD107.
| refl.: Jam ineinant pro vienas duris, aš palengva išsitraukiau pro kitas I.Šein.
ǁ Plšk išvykti, išsikelti kitur gyventi, išsikraustyti iš kur: Advė mielai norėtų, kad juodu [su įnamiu] ištrauktų iš jos namų I.Simon. Beturčiai veik visi ištraukė į užrubežius prš.
| refl. H159, R199, MŽ265, N: Iš žemės išeimi, išsitraukiu R287, MŽ383. Išsitraukiu, traukiuos šalin, išsikeliu, išeimi R50, MŽ67. Išsitráukė iš čia už Nemno, Leipalingin Drsk. Kap išsitráukė, tai nė namuosna neažeina Arm. O Abramas buvo septynių dešimtų ir penkių metų, kaip išsitraukė (viršuje išėjo) iš Haran BB1Moz12,2. Ir kur jis išsitraukdavo; čia jis elgėsi išmintingai RB4Kar18,7. [Kristus] iš valsčiaus Herodo išsitraukė … ir nuėjo ing žemę pagonų BPI308.
| Bažnyčioj drūžkos (pamergės) trukteria kožna tą divoną, an kurio jaunoj klupėjo, tai reiškia – paskui ją ir jos išsitraũks (ištekės) Nč.
23. tr. impers. padaryti, kad atsirastų, iškiltų, iššoktų, sukelti: Dilgynės nudilgo rankas, kad nebežinau, kur dėtis: dega, kaista, tokias pūsleles ištráukia LKT240(Žml.). Kap nudegiau, net pūsles ištráukė Srj.
24. intr. turėti kiek (panašumo): Žiūriu in Gaidžių marčią ir misliju, kad vis panašumo ištráukia in Gaidžių sėklą (giminę) Ut.
25. intr. ištverti, išbūti, išlaikyti: Tik po metus ištráukdavo samdiniai [pas blogą ūkininką] Sk. Aš šiap tep mėnesį ištráukiau ir atsisakiau iš darbo Mrj. Aš per žiemą su vasariniu paltu ištráukiau, ale šalau Mrj. Aš maniau, kad ištráuksi lig pieno Ssk. Batai eina kaip melnyčia, nė metų neištráukiu Lb.
| tr.: Sunkiai ištráuka algą lig algos, vis trūktinai Krš.
ǁ išgyventi kurį laiką, iki kurio laiko: Gydytojas pasakė, kad ligonis neištraũks ligi ryto NdŽ. Ligašas, o ištráukė aštuoniasdešimt metų Krš. Muno krikšto tėvas dar šimtą ans ištráuks Yl. Metų neištráukė – i džiova mirė Šd.
26. intr. uždelsti, palaukti kurį laiką: Da ne, da metus laiko ištraukė, da metus laiko nevežė žmonių [į Sibirą] Plv.
27. tr. išgiedoti, išdainuoti: Visas senybines giesmes ištráukėm Aln.
ǁ pajėgti, išgalėti padainuoti, pagiedoti: Ištráuka dar bobelės giesmę Pj. Tokias gražias dainas ištráuka i pasenusios – pašiūro bobos Krš.
28. tr. nutraukti, nufotografuoti: Muno kumelė kaip ant potograpijos ištraukta – toki puiki Šts.
ǁ visus nufotografuoti: Paskuo i visą šeimyną ištráukė Kl.
29. apskaičiuojant nustatyti skaičiaus šaknį: Mes sakome, kad ištraukėme trečiojo laipsnio šaknį iš 8 rš. Šaknis tiksliai yra neištraukiama rš.
◊ ãkį ištráukti apmulkinti: Kožnas nori ãkį ištráukt, vis tą biedną apšukot Ml.
ãšaras (ãšarą) [iš akių̃] ištráukti
1. pravirkdyti: Adomas armonika griežia, kad atsiklausyt negali, ašaras iš akių ištraukia A.Vencl. Mirk, iš jo ãšaros neištráuksi Skdt. Net ãšaras ištráukė, kai ažgiedojo jaunimas susrinkęs Sdk. Nuo to laiko man ãšaros lengvai neištraũks – daug reikia, kad ašarėlė pasrodyt Slk. Šiteip padirbk (suvaidink), kad būtum kaip akuratnà! Ir mum ãšarą ištráukei Svn.
2. pravirkti: Saviejie tai rauda, o svetimi negi ištraũks tau ãšaras Žb. Iš džiaugsmo net ištráukia ãšaras Ds. ×

į rõdą ištráukti sutvarkyti: Nūrašysma į Vilnių, ištráuksma visus į rõdą Šv.
iš giltinė̃s nagų̃ (iš grãbo) ištráukti išgydyti sunkiai sergantį, nuo mirties išgelbėti: Vos vos beišgelbėjo daktaras, vos ištraukė Jonienę iš giltinės nagų Žem. Šitie vaistai mane iš grãbo ištráukė Dgč. ×
iš kū́no dū̃šią ištráukti viską atimti, gauti, paimti: [Vaikai] pagatavi iš kū́no dū̃šią ištráukt Klt.
iš pil̃vo (iš pir̃što) ištráukti išgalvoti, pramanyti: Nereikia tikėt ištrauktóm iš pil̃vo žiniom – sarmata paskui tik Slk. Prielinksniui virš žmonių kalba jokio pagrindo neduoda, jis mūsų rašytojų iš kieno pirštų tėr ištrauktas J.Jabl.
kaip iš akiẽs ištráuktas
1. Rmš, NmŽ apie labai panašų į ką: Vaikas buvo jau penkerių metų, visai panašus į tą poną, kaip iš akies ištrauktas P.Cvir. Jonas į tėvą kaip iš akies ištrauktas Gmž. Ana kab kartas kab senoji Nastulia, kab iš akiẽs ištrauktà LzŽ. Visi vaikai in tėvą – kai iš akiẽs ištraukti̇̀ Vlk. Anies apsiženijo – kai brolis su seseria, kap iž akiẽs ištráukta Švnč. Kaip iš akiẽs ištráukta – mamos duktė Smal.
2. apie labai gražų: Gražus – kai iš akiẽs ištráuktas Švnč.

kaip (lyg) iš ausiẽs (iš [kalė̃s, kárvės, vil̃ko] gerklė̃s, iš kumẽlės uodegõs, iš rañkų, iš ùžpakalio) ištráuktas apie labai suglamžytą, susiglamžiusį: Susiraukšlėjęs – kaip iš ausies ištrauktas Lk. Šita skarelė suglamžyta, lyg iš gerklė̃s ištrauktà Mrj. Tas raištis surukęs, kaip iš kalė̃s gerklė̃s ištráuktas Šts. Atėjo suglamžytais, kaip iš karvės gerklės ištrauktais drabužiais Sml. Tai kad ji tokia kuodpeša: susivėlusi, susiglamžiusi – kaip iš vilko gerklės ištraukta Slv. Apsiaustas tavo surukšlotas raukšlomis, kaip iš vilko gerklės ištrauktas J. Sulijusi atsisėdau, o ka atsikėliau – palitas buvo kaip iš rañkų ištráuktas Yl. [Drabužis] kaip iš kumelės uodegos ištrauktas Pln. Vaikšto kap iš užpakalio ištrauktas Prn.
kaip iš bãlos (iš kùbilo, iš markõs, iš mar̃ko, iš vandeñs) ištráuktas KlK2,48 apie labai šlapią, peršlapusį: Kaštankė (kumelė) šlapia, taip kai iš kùbilo ištrauktà Grnk. Šlapias kaip iš markõs ištráuktas Tr. Šlapias kaip iš mar̃ko ištráuktas Vvr. Viena karvė į rykmetį būdavo kaip iš vandeñs ištráukta Vlkš. Prie šieno teip sušilo kaip iš vandeñs ištráuktas Jnš. Kirtikas per rugiapjūtę sumuręs kaip iš vandeñs ištráuktas PnmŽ.
kaip iš pi̇́eno ištráuktas apie ką gražiai, sveikai atrodantį: Nėko nedirba, kaip iš pi̇́eno ištrauktà, puiki Šts. Ana toki balta, graži, kaip iš pieno ištraukta Grg.
kaip per si̇́eną (per tórą) ištráuktas
1. apie liesą, ploną: Tas katinas kaip par si̇́eną ištráuktas, o jug i pieno, i meisos gauna Ms.
2. apie liekną: Stirninis arklys tas vadinas, kurs y[ra] kaip par torą ištrauktas Ggr.

liežùvį (liežiùvį) ištráukti
1. prašnekinti: Kiek čia yra lietuvių Jašiūnuose, tik neprisipažįsta – liežiùvio gi neištráuksi Dv.
2. klausinėjant sužinoti: Pagatavi buvo valdininkeliai liežùvį ištráukti, kad išvežti galėtų Krš.

pro aukšti̇̀nį (per lángą) ištraũks noriai, varžydamiesi ims į žmonas: Ją ir pro aukšti̇̀nį ištraũks Ds. Kad jau Kastutė išeis, tai mane par lángą ištraũks Mžš. Jei tavo duktė ištekės, tai mano pro lángą ištraũks Ukm.
vi̇̀są dvãsią (dū̃šią) ištráukia labai sekinantis, varginantis: Toks darbas vi̇̀są dū̃šią ištráukia Grž. Par visą reją paklo[ja] tą klojimą ir išeita [kuldami] par varpas, par ražus, vi̇̀są dvãsią ištráuks LKT65(Ms).
[kabliù, su kriukiù, su pirštù, rẽplėm] žõdį ištráukti J, BŽ116
1. prašnekinti, prakalbinti: Sunku iš jo žõdį ištráukt Dbk. Tik tyli ir tyli – iš jo žõdžio neištráuksi Ėr. Nešneki. Žodžio kabliu iš jos neištrauksi rš. Vienas klega ir klega, kitas žodį tik kyšteria, ė anas – su kriukiù žõdžio neištráuksi LKKXIII135(Grv). Dabar jau tylėsi, žodžio replėm neištrauksi iš tavęs rš. Kupiškėniškai [kalba], neištráuksi kito žõdžio (kitaip, kita tarme neprašnekinsi) Kp.
2. kamantinėjant, klausinėjant sužinoti: Poni nor ištráukti žõdį J. Niekas nė žodžio neištraukė iš jos lūpų apie praeitį J.Avyž. Nora tik žõdį ištráukti, ka galėtų po tam liežuvį laidyti Krš. Tyčiums taip šneka – nora žõdį ištráukti Krš. Žinai, bobos: ištráuks kokį žõdį i maišys su liežuviais Krš. Ana moka iš tavę žódį ištráukt Dglš. Tyko žõdį ištráukt, o paskum ir pilsto Antš. Nori tik žõdį ištráukti prieš valdžią Ėr. Iž manę ir kabliù žõdžio neištráuksi Azr. Nė su pirštù žõdžio neištráuksi Snt.
paištráukti (dial.) tr. visus ištraukti, pašalinti: Krutėj[o] dančiai, paištráukiau LzŽ.
nutráukti Rtr, ŠT1; R, MŽ, LL171, Ser
1. tr. SD384, R3, MŽ4, Sut, N, M, LL268,328, VĮ, DŽ1, DrskŽ staigiai atidalyti jungtį: Jijė nutráukė par pusę siūlą J. Netrauk virvės, nestipri – nutráuksi NdŽ. Vedu tvartan, bijau, kad pančio nenutraũkt karvė Klt. Išmetė inkarą uolotoje pakrantėje, bet audra nutraukė inkarą ir nunešė laivą K.Bor. Y[ra] miečiuką nutráukusi iš to smarkumo Vgr. Eikiam veizėti, kame buvo pririštas, nu šniūras nutráuktas, arklio nėr Kl. Su visu šniūru gali nutráukti, turi varginti [užkibusią žuvį] Štk. Ai gyslės kokios stiprios, negaliu nutraukt Pbr. Nutráukė negerai pavadėlį (bambos virkštelę), i serga moterė Sdb. Krupio kulšelę nutráuks, sutrins, jau lengvesnis kosulys Gd. Atsikeliu vieną rytą – gi kumelės nebėr: mat nutráukė lenciūgą i nulėkė ant arklius LKT280(Ssk). Karvė kaip pasmuistė – pykšt ir nutráukė virvę Ktk. Šitas siūlas tep sukriai susuktas, kad aš norėjau galuką nutráukt, tai net pirštą perpjoviau Ūd. Jeigu nutrauktas plaukas riečiasi, tai tas žmogus piktas LTR(VšR). O kad aš tau suriščia šilkais užpakalyj rankų nykščius, ar tu nutrauktum? BsPIV162(Graž). Oi atkilojo varinius vartelius, nutraukė lenciūgelius (d.) S.Dauk. Po vieną siūliuką storiausį šniūrą gali nutraukti LTR(Vdk).
| Atsargiai pjauk – nelygi vieta, dalgį nutráuksi Snt. Užkabino už kelmo ir nutráukė dalgį Alk.
| refl. tr.: Jis nusitráukė tris sagas nuo savo drabužių NdŽ.
ǁ plėšiant, sprogstant nunešti, atidalyti: Jo tėvu[i] ranka nutrauktà – riešas bėra Slm. Jai gi nutráukė koją, nu, jauna jauna da jy buvo – an stalelio buvo [kuliant] Skp. Talko[je] ranką nutráukė kulant Šv. Dešinės rankos nykštį lig sąnarėlio nutráukė Krs. O karè, vaikeli, mažas pyragas – rankas kojas nutráuka Vkš. Kažkaip antpuolė ant minos – ir abidvi kojas nutráukė Yl. Bėgdamas pro šalį aviai uodegą nūtráukė [vilkas] Lkv. Atsimenu, mano žalmargei uodegą perpus nutraukė A.Gric. Tai tik vienas telukas buvo gyvas, ir tam uodega nutrauktà Sn. Aš galvą kiekvienam nutrauksiu, kas tik norės man ką paveržt V.Kudir. Minų pilni laukai buvo, tai daug kam kojas nutráukė Slv. Tingėdavau šokt, nors man galvą nutráuk Antš. Gálvos žąsiokam nutráuktos, visi [šeško] papjauti Svn. Avelė Agotai pirštą lenciūgu nutráukė Klt. Jonai, iš tyko važiuok, mes tau galvą nutráuksma Lb. Vėliau apipjauni paūdrę ir nutráuki Dgp. Briedžių utėlė kai prilempa, nutráukt nemožna Klt. Nutraukė pelėda pyrago galą, ei džium džium džium džium, pyrago galą LLDI352(Brž). Barzda dar jau nutrauktà i to velnio nebė[ra] Yl. Vilkas atsisukęs kapt ir nutraukęs žąsinui galvą LMD(Sln). Tuoj vienas [paukštės] galvą, kitas kojas nutraukė ir suvalgė LTR(Ds). Bevažiuojant pamatė karalius, kad jis be pirščiuko, ir klausia: – Kodėl? – Mašina nutraukė, – atsakė vaikas BsPII127(Kdn). Su pūčkelėms kojeles nutráukė JDI102. Ir tenužnyb jam (karveliui) galvą užu sprandos ir tenenulauž (viršuje [tenenu]trauk) BB3Moz5,8.
| refl. tr.: Pirštus nustráukė du Klt.
ǁ nugnybti, tempiant atidalyti: Lapus nutráukė karvė NdŽ. Patraukiau i nutraukiau [žolę] Sdb. Nutráukiau pienę ir palaižiau Ėr. Kai nuarinėja, tai pereini bulbas, kur ne kur po svėrelę nutráuki Slm. I prišienauta yr, i batvinienį nutráukiu [karvei], i bulbienį Klt. Usnį tik nutráuki – galgi ją išrauni! Klt. Dovanokit man, susieduliai, ar kur žirnelį nutráukiau (rd.) Ml. Žalių rūtų neišrauk ir lapelių nenutrauk LTR(Ldk). Ir nutráukė kvajos šakelę (d.) Dv. Regėjos jai tatai lengvas daiktas obuolį nutraukt MP50.
| prk.: Galūnes mes ne nutęsiam, – nutraukiam Snt. Muno žodžiai par pusę nutraukti̇̀, neturu iškalbos Rdn. Atmerkime akis, gyvenkime matydami. Arba nutraukime nepakeliamą santuokos grandinę J.Gruš. Su savo klausytojais studentais visai nutraukti sieto nenorėčiau K.Būg. Nutráukiau vaiko čiupryną Dv.
^ Tai ten buvo, kad širdies pasaitus nutráukei Skr. Kožnas tokias „panas“ pakaltina: „Niekas nenutraukė joms liežuvio iš kosurės“ Žem.
| refl. tr.: Teip nusbodo, teip sušilau – nustráuksiu gi ir aš šitą obuolį Šmn. Tai vienąsyk perpiete aš pasilypėjau an vartų – nusitráuksiu kelias vyšniukes LKT191(Lkč). Kai eini par lauką, tai nusitráuki kokį žirnį Krč. Kazys nusitraukė smilgą ir ją kramtydamas stabtelėjo A.Rūt. Ožka nuo kryžiaus nusitráukė žolę i išlėkė Grnk.
2. refl. Š, DŽ1, NdŽ, Klk, Trš, Lk, Šv nutrūkti, pasileisti (pririštam, pritvirtintam): Nuo sieto karvė nusitráukė J. Misliau, ka šuo nusitráukė, – teip blaškės Žlb. Eik pri tų karvių daba girdyti, galia nusitráukti Trk. Ak tu, bjaurybė, – šuo nusitráukė Mžk. Dvi turėjom karves, tai nusitráukusias po tam čia Budriūse radom Kv. Einu už staldo, sakau, gal nusitráukė ir išejo lauko [karvikė] LKT106(Klm). Tas ožys ema nusitráuka, kaži ką dar užėda – ir išgaišo tas ožys Yl. O kita [ožka] tik duoda stiklinę [pieno], i da krioks tau nusitráukusi Yl. Antra naktis nusitráukia [šuo] ir prapuola Jnšk. Kai nusitráukia kalė, tai pro šalį i bėga – nekanda Jrb. Margis nieko nelaukė, nuo tvoros nusitraukė LTR(Krok).
3. tr. R412, MŽ555, Pin sugriauti, susprogdinti, sudaužyti, nuversti: Jeigu ne akmeninė bažnyčia būt, būt nutráukę Pls. Nutraukiau pušį – nei lapė nelojo Sv.
4. tr. Skrb, Krs, Pvn, Vkš liautis ką daryti: Nutráukti darbą NdŽ. Nutráukti posėdį NdŽ. Nutráukti lošimą NdŽ. Nutráukti derybas NdŽ. Teismas visą bylą nutraukė, numarino VĮ. Nutráuktas teismas, nebeteis jos Slm. Kelyje pakilo baisios arktinės pūgos, ir mūsų keleiviai turėjo nutraukti kelionę K.Bor. Cukrum (dat. sing.) tai auginom [burokų], ir linai buvo seniau, o dabar nutráukė: nei tų, nei tų – bulbas sodina Slm. Aš čia atvykau su svarbia misija – nutraukti šitą Sierakausko veiklą J.Gruš. Gali nutráukt tarnybą, ka turi darbo stažą Jrb. Jy tėvus gi prižiūrėjo: i prižiūrėjo, i slaugė, i darbą nutráukė Mžš. Vieną dieną kad ir nutráuksi darbo, tai nieko nebus Sn. Aš buvau biskį nutráukęs darbą, tai nenorėjo duot pensijos Dg. Nutráukė jau dieną, nutráukė šiandie mokslą Sml. Ka nenori, į mokyklą neik tad, nutráukti gali vieną dieną Trk. Nutrauktà statyba [kaime], varo visus į Raudėnus Rdn. Lietus lyja, – nutráuktas pjovimas lig pirmadienio Slm. Nutraũks jau kūrenimą visur Žl. Nutráuka vaistus [ligoniui] – jau i suprastė[ja] Rdn. Pradėjo ma[n] leist tas ampuoles i tuojau nutráukė, – ma[n] jos buvo negerai Jrb. Tepk tą koją ištisai i nenutráuk Smln. Nutráukti stipendininkui stipendiją NdŽ. Nutráuk, visai neduok [pinigų], tai negerai, ale akis užmesi – ir užteks Pv. Vaikai aštuonis metus turėjo – ir nutráukė pinigus (nebemoka pašalpų) Upn. Kai sužinojo, kad daug uždirba, tai nutráukė pensiją Slm. Dabar jau reikia nutráukt gegužines per sausras Slm. Jis pradėjo par daug didelį biznį varyt, tai jam nutráukė Jrb. Tiej, nutraukdami tą mokslą išganytingą …, tiktai apie ūkį ir namus savo rūpinase WP198. Prasidėjus šienapjūčiai, mum nutráukė atostogas Krs.
| Atėjęs jis mum kalbą nutráukė Jnšk. Kam tu kitam žodį nutráuki?! VšR. Jų pokalbį nutraukia skardus juokas J.Mik. Ir jam vėl ėmė kilti nerimastis, kad pavojingoji pažintis nebus nutraukta V.Myk-Put. Nutrauk su juo draugystę J.Gruš. Ne, Adomas visai ne dėl to spyrėsi, kad ji nenutrauktų nėštumo. Nubudo tėviški jausmai J.Avyž. Kilus karui, jis turėjo nutráukti savo užsienines studijas NdŽ. Nutráukti santykius NdŽ. Iš jaunumės pamėgęs teatrą, jis ir toliau nenutraukė su juo ryšių rš.
| impers.: Iš papykio jai ir kalbą nutráukė, nepašneka Ant.
ǁ padaryti nebegaliojantį, atšaukti, panaikinti: Gardino sutartimi Žygimantas turėjo įsipareigoti, kad nutrauks Švitrigailos 1431 m. Skirsnemunėje sudarytą sąjungą su Ordinu rš. Sudarytą darbo sutartį galima nutraukti rš. Šiandien pat siunčiu žmogų, kad užsakus nutraukiam M.Katil. Jis jai ant strovos, dengalo ir venčiavonystės skolos netur jai nutrauktie BB2Moz21,10. Ir sumainė aukso žiedus, nutraukė žodelį LTR(Čb). Karinė prievolė trejiems metams buvo nutraukta rš. Vieną autobusą, sako, nutráukė (reisą panaikino) Vs. Nutráukė mašiną (autobusą), tai kol pasieki Ukmergę, reikia eit ant kito kelio Ln. Nutráukė, nebevažiuoja keleivinė Vb.
5. tr. R206, MŽ274, LL171, Š paviršiumi nuvilkti, nutempti, nutęsti: Nuotráukti I. Ištikimasis šuo nutráukė savo poną nuo kiaurumos NdŽ. Nuog upelės lieptelį nutráukiau LzŽ. Kur aš tą mašiną nutráuksiu! Jrb. Su grėbliu nutráuki tuos didžiuosius [šiaudus, pelus], sušluoji į krūvą Krt. Jam reikia mėšlas nutráukt [iš gardo, iš tvarto] i pašert [jaučius], pakratyt Sdb. Kap iššukuojam [linus], pakulas nutráukiam Kpč. Viena mergaitė buvo labai drąsi, todėl nutraukė lovą, nes ant tų [rūsio] durų stovėjo lova LMD(Gdr).
ǁ šluostant pašalinti: Šitą puteklį nutráuksu su lakatu Kr.
ǁ atitolinti, nukelti: Karvė nutraũks koją, ir palaidysi Dgp. Ranką nutraukti nuo ko N.
| prk.: Nutráukė kur kita puse keleivinę, prie mus jau neina Klt.
ǁ refl. tr. nusikelti: Tą patį namą [į gyvenvietę] galiat nusitráukt Grz.
ǁ velkant atlikti (valkšną), užvilkti, nuvilkti: Trumpa dienos, tik dvi valkšnas nutráukėm Rš.
6. tr. Bsg įstengti, pajėgti nuvežti, ką nutempti: Da nutraũks toks arklys an Panevėžį Ėr.
7. tr. R199, MŽ264, LD64(Lkv), DŽ1, Erž traukiant nuimti, pašalinti, numesti, nuplėšti ką nuo ko viršaus: Nutráuk nuo tvoros paklodę, tik neperplėšk! NdŽ. Valgydavom, gal nutráukdavom tą staldengtę, o paskui vėl užklojam Ppl. Nutráuk marškinius nu virvės, matai, ka[d] trata (sausi) Krš. Aš liūbu tas sukneles nutráuksiu žemėn Trk. Atnešė maršką [stalui apdengti] – ar tik ne nuo lovos nutrauktà (nešvari) Ob. Turė[ja]u tokį šniūrą, tai prisirišiau, kad nenutraũkt vėjas [nuo traukinio stogo] Aps. Atsigulė naktį – kaip traukė kaldrą nuo jos ir nutráukė Aln. Šiferį nutráukt žemyn reikia Všt. Tai mes tą vainiką nutráukiam [neleidžiami kabinti], an šulnio apisukam tą vainiką, o nuo durų nutráukiam, būdavo Kpr. Nutráukdavo nuo kojos, ažniurkydavo tas dėles – negi leis (paleis) Svn. Nutráukė nu kūtės tą piršlį Vgr. Jį nuo stogo nutráukė Mrj. O jeigu dabar Mitrulionio šuo išlėks? Baisiai ryzgus. Įsikibs į kišką ir nutrauks žemėn [nuo dviračio] V.Bub. Nutraukęs nuo lentynos mylimą savo baltakę, lenkė, lenkė, lenkė, kol nė lašo nebeliko Žem. Ale aš, nusilaužęs nuo medžio storą kucių, kaip rėšiu striukiui per galvą, striukis apkvaito ir puldamas visus paskui save nutraukė BsPIII102(Plv). Jomis (virvėmis) surištus piktus anielus arba velinus nutrauktus iž dangaus ir pragaran įmestus SPI373.
| prk.: Aušros ranka nutrauks mėnulio baltą drobę, per žemę pereis saulės gandas įkypai B.Braz. Tu ko nori? Kad angelą jam iš dangaus nutraukčiau? J.Balt. Tada nutrauksi jungą jo nuog kaklo tavo Ch1Moz27,40. Tvirtapradės priegaidės galūnė nutráukia kirtį nuo šaknies ant savęs NdŽ.
^ Rūkai, būdavo, i rūpestį nuo save nutráuki Ar. Nutraukė kaip katiną nuo pečiaus LTR(Šl).
| refl. tr. NdŽ.: Petrelė nusitraukė nuo šatros rūbus, kurie jai buvo reikalingi, ir nusinešė kitan pirkios galan V.Krėv. Stepas pasuko klėtin, o tėvas, susiieškojęs nagines ir nusitraukęs nuo tvoros autus, sėdosi ir avėsi M.Katil. Nusitráukė kaldrą ir miega Grž. Rado [katės], tai i sudžiovintą [valerijoną] nusitraukė i surijo Upn. Bet jis, matyt, kerštą turėjo: nusitráukęs jį nuo pečiaus su tąj kėdele, kur kojas aunas, apmušė, apmušė Bsg. Tas kryžius jau nutriušęs buvo – [kriaučius] kaip griebė, tas kryžius lūžo ir jį nusitraukė BsPIV98(Brt). O tas senis, kaip papratęs, ir jam užsikraustė ant pečių, ale Jonas jį nusitraukė nuo pečių BsPIV21-22(Brt). Karo svirne kančiukėlis (kančiukaitis Vlk) – aš jį nusitrauksiu (d.) Pls. Neverk neverk, mergužėle, jau daugiau nebarsiu, karo svirne kančiukėlis, aš jo nenustráuksiu DrskD1901.
| intr.: Asla nešluota, pečius nekurtas – boba tik nustráukė nuo pečiaus Ml.
ǁ braukant nutašyti, nulyginti: Su skliutu kai su obliu nutráukia Ar. Kuprikę [sienojo] nutráuka su abliu, ka nebūtų guzų, ka būtų nūlaidžiau Krž.
8. tr. B, H153, R12, MŽ16, N, M, Š, Aln, Trgn, Bsg nutempti ką užmautą, užvilktą, užrištą, numauti, nusmaukti, nuvilkti, nuauti: Moterys nutraukė nuo jo į ragą sušalusią sermėgą A.Vencl. Drykst nutráukia kailinius ir numeta Šmn. Kad nuo pačios rūbą nutráuksiu, tai neturėsi Lb. Tik paskutinę akimirką sustojau, paverčiau ant šono dviratį, nuplėšiau prie nugaros prilipusius marškinius, nutraukiau kelnes M.Katil. Kab bernai su čebatais, tai insuka [šokdami] tuos andarokus ir nutráukia Dg. Kamgi nutráukei man batą, užmauk! Ob. Aš nuo kojų nutráukiau [klumpes] ir pradė[ja]u pliaukšėt vilkui Aps. Nutráuk man batus NdŽ. Šmūkšt i nutráukė vieną batą Žlb. Reik nutráukti batus ir išpilti vandenį Lnk. Kai ateina te kas, tuoj bobulė kepurę nuo galvos nutráukia Pnm. Tas senukas kepures nutráukė, nutráukė Grv. Tuojau turiu išgirsti apilsusį sparnų švankštimą ir nutraukiu nuo galvos kepuršę M.Katil. Tas Jokimas, savo kepeliušą nutraukęs nuo galvos, ant to laiko pasirodė savo panai DS224. Vaikas tiktai capt už kepurės i nutraukė [ubagui nuo galvos] BM205(Grnk). Tau kepurelę nutraukčiau, į juodą purvą suminčiau N54. Aš jo kepurę nutráukiau, į purvynėlį įmečiau JD738. Tą kuskelę nutráukė nu galvos i sumyniojo po kojėms Trk. Nutraukusi nuo galvos skarelę, aprišo jam ranką MPs. Griebia vainiką, nutraukia, o tos neduoda Všk. Žiedas nuo rankos [vagių] nutrauktas i laikrodis [girtam] Klt. Dar nutraukęs žiedą nu piršto savo antmovė ant piršto Jūzupo M.Valanč. Seniau, sako, važiuoja, tai ratus nutráukia, o galas žino, kas tę nulupa tuos ratus, gal velniai koki Dg.
^ Mun kaip maišą nu galvos nutráukė, kai būdamas paklydęs atsižinau, kur esąs Gršl.
| refl. tr.: Albinas vienu ypu nusitraukė per galvą palaidinę rš. Dabar paėmė šitą laivelį, pririšė diržu savo, nuo kelnių nustráukė Lkm. Ji nusitráukė pirštines NdŽ. Nebgaliu pats sau batų nusitráukti Vkš.
| intr.: Bebėgant anai iš dvaro lauko, batelis nusitrauka ir paliekta prilipęs (ps.) Vkš.
ǁ BBMik3,3, N, Gršl nulupti, nudirti: Žievę nulupu, nutraukiu R9, MŽ11. Skūrą nutraukiu R41, MŽ55. Jaučiui odą nutraukti B. Tai menkei tą skūrą nutráuki, i prikiša tą skūrą, i verdam Plng. Jis (generolas) tuo sustojo, kardu aprėžė [levui] apie kojas ir tuo nutraukė jam tą kailį BsPIV195(Brt). Tą avį lapė nusinešė, skūrą nutraukė, mėsą suėdė, o tą prikimšo kokių mėšlų ir atsinešė in pakelę BsPIV285(Brt). Afierai sudeginojimo tur nutraukti odą (nudirti) ir tur (viršuje ją) stukuosna sukapoti BB3Moz1,6.
9. tr. nutempti, nuvesti paskui save: Gal jį biesas kur nutraukė, kad šįvakar nesulaukiau LTR(Brsl).
| prk.: Gero žmogaus nenutraũks [į plėšikus] Dv. Buvo noro ir pastangų Maironį nutraukti į atskiras visuomenines sroves rš. Jie nutauto ir paskui save nutraukė liaudį A.Sm. Klausytojį nutraukia misliomis į paupius Dubysos prš.
| refl. tr.: Vaikai nusitraukė, įkibę į skvernus, prie medžio vieną mažą, drūtą žmogelį J.Balč. Nenorėjau eiti, bet jis nusitráukė, už rankos paėmęs, į girią NdŽ. Vienas kitą nubado nusitraukęs krūman Šmn.
10. tr. atskirti: Nuo vaikų anas močią nutráukė Klt.
ǁ DP186 prk. atitolinti, atitraukti: Vaikus nutraũks iž vienos mokyklos, varis kiton Drsk. Nuog darbo nutráukia, ką geria Drsk. Žmones nutráukia nuo darbo Rd. Tėvas mirė, duoną reikė[jo] uždirbt, tai ir mane nuo mokyklos nutráukė Vrb. Tokia stambi buvau, mane nuo tos piemenystės greitai nutráukė Grž. Jo viernieji padonai nuog priderančio pilnasčio būtų nutraukti prš. Visai taip dedasi, kad kas girtuoklį išsyk nutrauktų nuo degtinės V.Kudir. Adomas didžiai nuliūdo, širdį jam baisiai suskaudo: jis nutraukė nuo Dievo palaiminimo tiek savo vaikų ir dėl to tik, kad jie buvo nuogi! BsPII98(Šl).
| Ak mano viernasis išganytojau, neduok, kad mano dūšia nutraukta būtų nuo dangiško palinksminojimo prš.
ǁ Snt prk. nupratinti: Vyskupas Valančius dideliai žmonis nutráukė nu gėrimo Varn.
11. tr. slapta paimti, pasisavinti, pačiupti, pagrobti, pavogti: Tu, moč, penkrublę nutráuksi PnmR. Pinigų nemažai prapuolo, ar kas nuo stalo jam nutráukė, ar nesumokėjo tiek, kiek reikė Krs. Anas visa kap nutráukt, kap pavogt LzŽ. Bijojo, ka nenutraũkt kas [balinamų audeklų] Eiš. An šėrimo kiti šiaudų nutráukia Rod. Keistas iš jo žmogus, jam vis kad kito nutráukt Dglš.
^ Tavo laimę šuo su uodega nutraukė Yl.
12. sumažinti ko kiekį, skaičių, dalį atimti nuo ko: Nutraukiu, numažinu SD376. Aš tau nieko nenoru nutraukti nuo tavo algos B. Nuotráukti, nuoimti, atimti I. Jis man nutráukė algos NdŽ. Nuo kai ko nutráukt ben kiek reikia [pinigų] Všn. Žmonės mus užsipuolė, girdi, darbadienius nuo jų nutraukiam V.Bub. Ka tik kaip nutráukti, ka tik kaip sumažinti uždarbę, ka ti̇̀k nuskriausti žmogų, ir gan! Trk. Nūtráukęs buvo arų Pj. Kad būt nenutráukęs brigadyrius, būt daugiau gavęs [už darbadienius] Ad. O dar kiek mumiem vogos nutráukė! Lp. Kupčiams kupčysta [veda į nuodėmę], kurie kupčiaudamos artimuo nuotrauka P. Nutraukus tuos trumpalaikius svetimus piningus, kurie turi atgal duodami būti, popierinių piningų padengimas sumažėjo prš. Ponai šeimynykščiui, viernai slūžijusiam, nutraukia jo algą brš. Seniau gyveno vienam dvare ponas labai neteisingas: krividydavo žmones arba šeimyną, vis nutraukdavo algą, dažnai ir be algos išvarydavo LTR. Jam algą mokėdamas biškį nutráukė, kam vasarojų išganė Jnšk. Sako, daug nutráukia už runkelius Gs. Ir nutrauktumei iš užmokesnio už dirvą Sut. Nuo viso skaitliaus nutraukiu, atimu, atrokuoju R13, MŽ16. Siuntė man į kambariuką po torielėlę išpliauškintos buizos turbūt šeimininkė iš geros širdies, šunims nutraukdama LzP. Nū mūsų nūtraukė, jims (neturintiems) davė [žemės] Vn. Nuo savęs kartais kąsnį nutráukiu ir žmogui atiduodu Vrb. Dėl riebalo tai nutrauksim nuo savo burnos, apseisim J.Avyž. [Tėvai] nuo savo burnos nutraukę penėjo, dengė ir sergėjo, kad kur galvos nenutrūktų O. Tėvai tau, rasit, paskutinį kąsnį nuo burnos nutraukę atidavė Ašb. Nežinai, mergaite, kiek vargo turėjo motinelė, kol uždirbo tą auksiną, ne kartą, rasi, nutraukė nuog savęs kąsnį Rp. Sviesto kilogramą nū savęs nūtráukęs parsiduodi Vn. Nu savęs reik nutráukti, kad reik atiduoti Ggr. Atiduodu kąsnelį vaikams nu savęs nutráukusys End. Reik nutráukti nu savęs kąsnelį Yl. Nuo savęs nutráuk, o jam duok Rs. Motina dėl vaikų visad nuo savęs nutraukia LTR(Vdkt). Ką nuo savo burnos nutráukiam, tą tau atduodam Lp. Ji nuo manęs nutráukia kur gardesnį kąsnelį ir jam atiduoda Ėr. Nuo miego nutráuk, bet padaryk Rs. Kiek man miego nutráukė šitos knygos Šmn. Valgyt man neginta, tik miego nutráukia – kelia pečiaus kūrent Ob. Tas karas sveikatos daug nutráukė Lb. Ką reik įsitaisyt (įsigyti), priseina nu maisto nutráukt Rs. Visas nes tas turtas, kurį nutraukė Dievas tėvui mūsų, yra mūsų ir sūnų mūsų Ch1Moz31,16.
| Kas tada sako, jog Jėzus, būdamas Dievu visagalinčiu, negalėjo ižg duonos padaryt kūno nei iž vyno kraujo savo švenčiausio, tas dievystei jo ir visagalybei nutraukia SPII191.
^ Įstatymas buvo aiškus: nieko nei pridėti, nei nutraukti Blv. Turiam sakyti tikrą teisybę, kaip žinom, nieko nepridurdamys nei nutraukdamys M.Valanč. Nuo savo burnos nenutraukęs, kito nepamylėsi NžR. Nuo savęs nenutráukęs, kitam nepaduosi Tr. Sau nenutraukęs, kitam gera nepadarysi LTR(Šmn). Ir pridėk, ir nutrauk B919. Nuo vieno žmogaus nutraukia, kitam duoda LTR(Ds). Nutrauk – bus mažiaus, pridėk – bus daugiaus B.
| refl. tr., intr.: Nuo savęs nusitráukė valgymą Ėr. Kiek nusitraukiam nuo savęs – ir turim išmainyt sviesto Ėr.
ǁ refl. tr. pasilikti: Ar da pieno nuo telioko nustráukiat? Mlt. Kas beliks anglių, nusitráuk [kitam kartui lyginti] Šts.
13. tr. kuo padengti, aptraukti paviršių: Koks gražus tas puodas paliko: kaip su lekeriu nutráuktas Žr. Vasarojaus suskis dobilus nutráuka, neleida augti Šts. Žiūriu, gi visos kojelės pūslėm nutráuktos Šd.
| refl.: Prie mūsų buvo šaltiniukas, bet daba jau nusitráukė (užžėlė) Škt.
14. tr. nukrėsti, nupurtyti: Ka muni nutráukė toks baisus šaltis Kl.
15. tr. DŽ1, Vkš, PnmR, An svoriu nuvarginti, nuveržti: O kai ušėtkas visai nutraukė rankas, persikreipiau kitą šoną J.Balt. Sunkus daiktas – tuoj rankas nutráukė Slm. Net rankas nutráukė vaiką benešant Klt. Šiandie mañ pusiau nutráukė, nuo darbo negaliu pastiest Ml. Na, pusę girios sunešėm, net pečius nutraukė V.Krėv. Nusvilk [kailinius], pečius nutraũks Ign. Brangūs (Tikri Pn) karoliai kaklą nutraukė (d.) Ad, LTR(Ukm).
^ Nevalgyk daug – pilvas kaklą nutráuks Kltn. Badu galo negausi, jei pilvas kaklo nenutrauks S.Dauk.
16. tr. esant vėjo traukai, nunešti su savimi: Didelės šiūpelės tokios būdavo, pili aukštyn, vėjukas nutráukia Škn.
| impers.: Nutráukė šonan debesį Lb. In Dūkštą lietų nutráukė Dglš.
ǁ traukos jėga nukreipti: Yra tam tikri išradimai, yra įtaisai, kurie nutraukia trenksmus Žem. Kieme statydavo perkūnsargius tokius aukštus – tie nutráukdavo Grz. Gal kad elektra visur yr, gal nutráukia, ka teip jau netranko [grausmas] Ssk. Eglė nutráukė perkūniją Sug. Kad ir spirs pušin, tai balon nutraũks [žaibą] Ob. Į obelį netrenka, į aukštus medžius nutráuka [žaibą] Vg. Ėjo ėjo debesiai, nelijo – upė gal nutráukia Tj. Nutráukė laukan šitą ugnį [šv. Agotos duona] Vdn.
17. tr. Plv nugramzdinti: Upės verpeto saugotis reikia, ba kas an verpeto užplaukia, tą verpetas gilyn ir nutráukia Kpč. Ė kap užsikabins [žuvis] až kriūkelio, tai šitą nutráukia jau vandenin probką Aps.
18. tr. nublukinti: Aš nenoriu žalio [drabužio]: tuo nutráukia saulė Jrb. Buvau geltonai nukvarbinęs, dabar saulė visai nutráukė (visai dažus nuėdė, nuėmė) Vlk.
19. tr. Skr, Trgn nuplikyti, apšutinti: Tos uogos nevirytos, tik su garu nutráuktos Smln.
20. tr. nudžiovinti, nuvytinti: Saulė nutráukė žiedus Pš.
ǁ nunokinti: Tie karščiai nutráukia avižas be laiko Jnš.
21. tr. kuo (ppr. prietaisais ar instrumentais) nusiurbti: Sako, blogą kraują nutráukia Graž. Nutráukė paskutinęjį kartą tus myžalus – i numirė Pln. Kai gėrimas nusistos, reikia gumine žarnele nutraukti į butelius rš. Nūtráukė nū plaučių pūlius Grd. Ka čia aukštas kraujo spaudimas, biškį kraujo nutráukė, biškį geriau Lž. Jeigu vaikas papo neišžinda, pieną iš papo reik nutráukti Vkš. Daktarai nutráukia viską – čystas, sausas [balzamuotas] kūnas Kpč.
| Nuog veido nutráukė kraują [su dėlėmis] – nieko nemačijo Jon. Inleidžia tas dėles, tai jos nutráukia kraują DrskŽ.
ǁ Pj, Vgr, LKT159(Pšš), Vdn, Trgn, Ad, Sb, Pl leisti, duoti nutekėti, nubėgti (vandeniui); nuleisti: Grioviai užžėlę, kada nevalyti, nenutraukia vandens, visiškas rūdynas pasidarys, vienos šlapokšnos V.Bub. Tie melioratoriai nutráukė [v]andenį, kitų i šulinės sausos Pln. Nutráukė iš čia (iš žemupio) [v]andenį, i sausà Krš. Girė velniškai nūtráuka žemę Šv. Kanalai nutráukia vandenį iš laukų Pgg. Griovį nukasė, tai nutráukė [vandenį] Kdn. Balos nutráukia vandenį, tai uogų nebe taip yr Šmn. Išbėga [iš ežero] upelis, nutráukia negerumą Sug. Nė kiek nenutráukia [išmelioravus] da labiau – užkiša tik Kpr. Upė nutráukia vandenį Mlt. Gerai da, kad [v]andenį nutráukė žemelė, tai ir burokai, ir vasarojus but skradžiai žemėn Tj. Čia versmė buvo, ale [melioracija] nutráukė Klt. Kad iškast [griovį], nutraũkt vandenį, tai augt, derėt Vlk. Šulniai sausi, nor bulvas pilk – vis ta miliracija vandenį nutráukė Pv.
| impers.: Jau kiek nutráukė OG68. Griovius traktoriais užvertė – vandens nebenutraukia, pavasarį vanduo dirvose telkšo J.Paukš. Toki kiauržemė – nutrauka viską į apačią Kl. Vandenį nutráukė, kai nebebuvo malūno Krž. Čia nusausymą darė, čia visur vandva plaukė, o iš sklepo nenutráukė vandenio Sdb. Seniau grioviai būdavo negi nutraukiami̇̀ Slm. Sausa. Ė pašalinėjo, pašalinėjo – i nutráukė Švnč. Iki šitą vandenį nutraũks, negalėsim sėt Mrj. Labai blogai leidžia [sniegą], ale gal nutraũks [vandenį] Pv.
| refl.: Purvynas pusiau blauzdų, ale vanduo greitai nusitráukia [pavasarį] LKT123(Žgč). O aš nepatingiu vakare, griovelį prakasu, tai kad išeina tas vanduo, per naktį nusitráukia Jon. Dabar kelias dienas nelyja, maž i nusitraũks Plv.
ǁ prk. burtais susiurbti sau: Norėdama iš kitos karvės nutraukti pieną, Joninių rytą, dar saulei nepatekėjus, moteris kerėtoja eina į kaimyno pievas ir su audeklo pala braukia nuo žolės rasą rš(Kp). Per Joną gyvulių iš ryto negalima gytie, kad an rasos neišeit Jono, ba, jeigu ant rasos Jono išeis – pieną nutrauks, tada jau be pieno LKKXVII194(Grv). Žmonys pasako[ja], kad ana mokanti karvėms pieną nutráukti Vkš.
22. tr. padaryti ne tokį smarkų, sumažinti intensyvumą, susilpninti, sumažinti, suimti: Pamerki vandeny, tas vanduo nutráukia žalumą, tas vanduo lieka žalias Bsg. Nupili, nupili su ta asta (actu), ta asta biskį nutráukia tą juodumą Všt. Mesk į vandenį [mėsą] – i nutráuks sūrį Dr. Vaistai sopulius kiek nutráukia Ad. Kur gaut sėmenų – paskaitinčia, gal sopę nutraũkt Švnč. Prided’ molio – nutraũks karštį Švnč. Vanduo nutráukė silpnumą (atgaivino) Stk. Pabandyk išgert šito, gal nutraũks [nemalonų skonį] Gž. Vyšnios smogas nutráukia nuo burnos Vlkv. Nutráuka tie kukurūzai [žemės] riebumą, kelius metus nėkas neauga Krš. Ogi žinot, širšė įkando, dėjau išrūgom – karštį nutráuksiu Plv. Dėjau pikio in piršto, gal ir biškį nutráukė [karštį] Dv. Užsidedi juos (tikrinius karolius), tai, sako, nutráukia geltligę Plv. Kap ranka tiej vaistai [skausmą] nutráukė DrskŽ. Apdėjau galvą skara – ir nutráukė [skausmą] Srj. Jei nori miego, tai valgyk: nutrauks! Lp.
| impers.: Man užeina dažnai [skausmas], būdavo, greit nutráukia Ds. Sako, vandenio viedrus reik pastatyt [, kai šalna], nutráukia tą šaltį Rs.
| refl.: Reik numirkyt šernieną acte – visi kvapai nusitráukia Vdk.
23. intr. kiek nugerti: Jis atkemša savo gertuvę, ir padoriai iš jos nutraukia rš. Nutráuk truptį, kad nebūtų sklidina Grž.
ǁ tr., intr. DŽ1 mėgti išgerti (svaigiųjų gėrimų): Būdamas vienišas, panašiai kaip ir Kaupas, kartais nutraukdavo, „iš nuobodumo“ – kaip pats sakydavo LzP. Kai su visais geruoju, tai ir magaryčių pasitaiko. Ir kaip reikiant burną (stikliuką) nutraukti M.Katil. Buvau nutráukęs, nėko neatsiminu Krš. Aš biškį nutráukęs mergičkas pagaudau, pagniaužau, paniurkdau ir paleidžiu Škt. Pusę litro nutráukęs da malkas skaldo Ktč. Ir šnapsiuką juodu nutráukia KzR. Tas ir nutráukia gerai Gs. Ne šventasiai ir mūsiškis – nutráukia, kai nugriebia kur centą Skdt.
24. intr. kietai numigti: Labai puiku per popietį biškį nutráukt Žb.
25. tr. užtraukti, užrūkyti: Še, nutrauk keletą dūmų, kad lengviau būtų ant širdies J.Paukš. Iš tosios vietelės buvo išmušami kaliniai, norėję tenai užeiti ir su nekalčiausia intencija, pavyzdžiui, darbo metu dūmelį kitą nutraukti B.Sruog. Duoki ma[n] dūmą nutráukt Gs.
26. intr. DŽ1, Dr, Brs, KlvrŽ, Tv, Trg, Jrb, Šk, Mrj, Ėr, Mlt nueiti, nužygiuoti, nukeliauti, nuskristi, nuvykti ir pan.: Vienu trūkiu nutráukiau, t. y. nuejau J. Būrys žmonių nutráukė per lauką NdŽ. Į rūmus nutraukė tokia vestuvių procesija, kokios nebuvo matęs joks kitas karalius J.Balč. Užsivertęs pakinktus nutraukė takeliu per daržą, kalbėdamas poterius M.Katil. Nutraukiau į Skapiškės (= Skapiškio) parapiją ir ką siūti radau pas Svilą, Kreipšių ūlyčios gaspadorių M.Valanč. Tie vokyčiai, žinai, čia nutráukė ant Mažeikių Slnt. Nūtráuksi jaunas būdamas tolie Pj. Šitai į Sekmines nutráukdavom į Rietavą pėsčioms Kv. Kap nutráuksit, nueisit sodžiun, rasit Sn. Nutráukėm ten, kur nurodė, kur lietuviai gyvena Yl. Padėjo bliūdą pripylus ant kiemo ir nutráukė sau Skr. Kur nutráuksi, ar į Kauną? KzR. Tai pačiam dar tas dūkulys neišgaravo iš galvos – vis dar nutrauki pas ją? Jnš. Karvutės kur nutráukė? Šl. Vaikai gal miškan nutráukė, kad niekur nesmato Ut. Šiandie Alantoj atlaidai – daug svieto nutráukė Vdn. Dar senukas ir pas kaimynus nutráukia Prn. O kap vakaro sulaukiau, pas mergelę aš nutráukiau DrskD43. Pas karalių nutráukęs, pasiprašė dukterų pamatyt Jrk131. Vienos moteriškės vyras buvo per daug šimtų mylių į kovą nutraukęs BsV41. Tada visi dvylika brolių, paėmę dalgius, nutraukė į pamares pašaukti Žilviną BsPIII320. Jau saulė žemai, sunku man šiandien nutrauktie miestelin Sz. O po svodbos jie ten ir nutraukė LC1883,1. Tokį [be motynos] aulį svetimos bitės išplėš rudinį, ir tad palikusioji šeimyna nutrauks į tą aulį, į kurį svetimosios bitės jų naudą nunešė S.Dauk.
| prk. H165: Debesys nutráukė į vakarus BŽ413.
| refl.: Mažgi kap nustráuksme OG376. Po tam nusitraukė (viršuje nuejo) iš tę kalnop BB1Moz12,8. Paskui bitės pamaželiai nusitraukia į artimą kokią vietą, kur susimesti nora S.Dauk.
| prk.: Koleros liga jau dabar į Mozūrų kampą nusitraukusi Kel1853,8. [Debesys] nūsitráukės int šiaurei linkuo KlbXV131(Klp). Ir taip su vėju ūždama ta migla nusitraukė ing rytų šiaurią šalį DS257. Šviesi saulelė nuo mum nustráukė, šaltis žemelę gruodu sutraukė BM415(Kp).
ǁ nusikelti gyventi, nusikraustyti: Aš buvau vienąmet nūtráukusi į Vanagų kaimą Dov.
| refl.: Nustráukė bernas in gudus, su gude Drsk. Nūsitráukė už Joniškio [meistras], dirbo ratelius, – ten nemoka Grd. Sykį vienas jaunikaitis su dviem savo seserim prie pasiuntinio gyventinai nusitraukė, kad geriaus gautų Dievo žodį permanyti Ns1857,1. Po kelių metų nusitraukiáu toliau [gyventi] Rt. Ir ypačiai tarp nesenai ten nusitraukusiųjų, dar neįsigyvenusiųjų esanti dabar apgailėtinai didi bėda Kel1881,35. Šitai eš vaikus Israel atimsiu iš pagonių, kuriup nusitraukė, ir anus iš visur surinksiu, ir anus vėl jų žemėna nuvesiu BBEz37,21.
27. refl. R, MŽ, Sut, N pasislinkti tolyn: Atejo toks baisus, atbulas, atbulas i nusitráukė Užv. Nenusitráuk teip toli į pasienį Grž. Jis jau nusgando, ale nustraukė pasienin ir tyli, laukia, kas bus LTR(Kp).
ǁ išsikraustyti, išbėgti tolyn (ppr. gelbėjantis nuo ko): Paskui grįžom, kai nusitráukė frontas Vlkv. Jis nustráukė su visais karo pabėgėliais Knv. Toliau nustráukė vokiečiai Kp. Bet kiti nusitráukė toliau, mes gavom susišaudyti Plt. Nusitraukis nuog mūsų, nes tu macnesnis tapai nei mes BB1Moz26,16.
ǁ prk. pasišalinti nuo ko, vengti ko: Nu visi piktų surinkimų arba kompanijų nusitraukti del apturėjimo loskos p. Dievo brš.
28. refl. nusitęsti, nusidriekti: Į pietus gi ta lyguma nusitraukia gan toli LTI315. Paukščių kelias – kurisai nuo pietų šalies prasideda ir nusitraukia ant šiaurių rytų DS163(Rs). Nemnas (Nemunas) nustráukia kita puse ir apsema mūs pievas DrskŽ. Galbūt Vilnių myliu dar ir už tai, kad prie jo baltų bokštų glaudžiasi dzūkų šilai, nusitraukią iki pačios Dainavos rš.
| prk.: Jo valdžia iki kraštų žemės nuositrauks I.
ǁ pasistūmėti, išsiplėsti, išplisti (apie užimamą plotą, vietą, ribas): Ka nėkur negalėjom nusitráukti, ten į daubą buvom Kl. Jau labai seniai kitą kartą lietuvininkų šaka į anus kampus nusitraukė A1884,89. Šaudė visai čia pat, už anų trobesių ir daržų, pleškino visu ruožu, pradedant užmiesčio ežerėliu ir nusitraukiant į vakarus M.Katil.
29. intr. kurį laiką šiaip taip išgyventi, prabūti: Da jis nemirs nutraũks kelias dienas Ėr. Nutráuki dieną – ir vėl gyveni Ds. Aš galėčiau vandeniu gyvas savaitę nutraukt, bet su vaikais ką daryt? P.Cvir.
30. tr. uždelsti, užvilkinti, atidėti vėlesniam laikui, nukelti tolyn: Motyna susižeidė, ale veselės nenutráukė Rdn. Tas lietus labai darbus nutráukia, gaišina Jnšk. Jie pylė i pylė Panevėžin, užtat i tą kiaulę [paskersti] nutráukė Mžš. Nutráukė [paršą skersti] suvisu šilumon Švnč. Nu, jei palydinės lietai, nutraũks [pjovimą] Lp.
| refl. Mlk, Tr, Slm, Pl: Pietūs čia visada nusitraukdavo į vakarą J.Balt. Bulves ilgai kasėm, tai kūlimas nusitráukė į pabaigą rudens Stak. Nustráukdavo ir visi darbai, kai žmonių nebuvo Vrn. Pakalbėjau su dukteria, ir metukai nusitráukė (vestuvės nusikėlė) Mrs. Atejo karas – nusitráukė to ženatvė Antš. Nustráukė dabar bulbų akėjimas, – paliūtė Kln. Lyja ir lyja – darbai nustraũks rudenin Ktk. Nereikia darbas atadėliot, ba kai nustráukia tolyn, tai ir lieka Trgn. Nemisliau, kad teip nustraũks šienapjūtė Sdk. Vakare tai melžimas nustráukia (susivėlina) Kp.
31. refl. Ut, Lp užtrukti (apie laiką): Kartą mūsų giedojimo repeticijos ilgai nusitraukė I.Šein. Paškauskas buvo išvažiavęs į Minską, tai ten jį surado, tenai reikėjo siuntinėti kvotą, ir dėl šito tardymas nusitraukė A.Janul. Kolei merga parejo namo, nusitraukė keli mėnasiai LTR(Lp).
32. tr. CI38,572, DP374, R, R6, MŽ, MŽ7, N, NdŽ, DŽ1, Gršl, Tv, Brs, Tl, Šauk, Šll, Kv, Šv, Trg, Rd, Sdb nujunkyti nuo žindimo: Nutraukti, nujaukinti Q156. Nutrauktas kūdikis B. Nutraukiu, attraukiu nuo pieno R10, MŽ13. Kaipo vaikas nutrauktas (nebžindomas) par motiną savo: toks užmokesnis dūšiai mano M.Valanč. Pri savo krūtinės laikėm vaikus lig devynių dešimties mėnesių – anksčiau nėkumet nenutráukėm Pln. Nūtráukei nū savęs i nebduok papo Jdr. Žmonos vaiką nutráuka nu savęs, pagailsta – i vėl pradeda [žindyti] Eig. Kad, būdavo, kūdikį nutraukia, o paskui vėl atžindo, tai toks žmogus, gyvendamas ant svieto, gaudavęs piktas akis BsV241(Brt). Ir bernalis augo bei tapo nutrauktas BB1Moz21,8. [Samuelį motina] tuojau kaip nuog kreklo nutraukdė …, atvedė jį su savimi ing namus Dievo DP563. Ir vaikelis augo ir buvo nutrauktas RB1Moz21,8.
| Nutrauktas veršis B. Anų veršiukai, po keleto nedėlių žindimo nuog karvės nutraukti ir ant žalios išleisti žolės, įgauna žyvatavimą ir dvesia iš to Rp. Karvikę turu, i pavasarinį veršį esu nutráukusi Krkl. Kas metą nūtráukdavo penkis veršius Grd. Palaikėm savaitę pri karvės – i nutráukėm [veršiuką] Kal. Nutráuktuojuo veršiuo pieno nešk KlvrŽ. Jau veršį veislei nutráukti keta Plt. Jauname mėnesė[je] nutraukta kumelė geriau ims drigantus Trk. Po tam jis tuodu ėryčiu nutraukė ir tą senę milžo Rdž. Jaunus gyvulius taiko nutraukti nuo motinos prieš pilnatį, tai sako, kad gerai auga LTR(Br). Kai tik veršiukus nutráukėm, tuoj ir pradėjom vežt pieną Gs. Apsiteliavo [karvė], mažai pieno duoda, telukas neprižinda – ir nutráukėm Pv.
^ Nerimsta kaip veršis nutrauktas nuo motinos V.Kudir. Ko bliauji kai[p] nutráuktas veršis? Skr.
| refl. tr. R, MŽ, N, Krž: Šiemet penkis veršius nusitráukėm Kl. Turėjom dvi karves melžamas, tris veršius nusitráukę Stl. Šį metą veršuko neturėsu nusitráukti – karvelė paliko žiemmilžė End.
^ Koks apluokas, tokį i veršį reik nusitráukti (kokia materialinė padėtis, tiek ir vaikų reikia turėti) Slnt.
33. tr. sudainuoti: Stasel, kokią mes dainą tom mergšėm nutráuksim? Srj.
ǁ dainuojant nutęsti: Jis dainuodamas teip nutráukia, nuvelka Jnšk. Ir atrasdavo [giedotojas], kaip tą balsą nutráukt, kaip jį paleist Mšk.
34. tr. NdŽ, Srj, Šlvn, Žž, Bsg, Antr, Lb, Kpr, Sb, Tv, Kal nupaveiksluoti, nufotografuoti: Vardinės ka buvo, oi kaip visaip nutráukė Sk. Nutráukė nuotraukę prieš saulę, – išsiviepus DrskŽ. Mudu nutráukė terp tų jurgynų Jrb. A neturi [fotoaparato] nutráukti gandrą berže? Lc. [Fotografas] nutraukė ant vieno abrozdėlio Jo Mylistas abudu vyskupu TS1899,7-8. Tas tėvas … davė nutraukt jos (dukters) paveikslą, nunešė ant grįžkelės, pastatė BsMtI63(Brt).
| refl. NdŽ, Dl, Gdr, Kvr, Trgn, Užp, Švnč, Vlk, Al, Vgr, End, Trg: Nusitráukti drauge su kuo KŽ. Reikia nusitráukti pasui DŽ1. Nusitráukiau į paveikslą Tj. Kai nusitraũks visi, mudvi eisiva pažiūrėt Snt. Abu nuvažiavom Kupiškin, nustráukėm Šmn. Nustráukė, tai kap terlė kokia atrodo Kls.
| tr.: Kai vyras numirė, pakavojom gražiai, nuotraukas nusitráukėm Slm.
ǁ tr. kopijuoti: Visais iki šiol aprašytais būdais nutraukiant reljefą ir situaciją, pirmiausia reikėjo lauke išmatuoti kampus, linijas ir gauti kitus duomenis, reikalingus matuojamos vietovės planui sudaryti rš.
◊ akių̃ nenutráukia (nuo ko) apie įdėmiai žiūrintį: Tas Jonis par tą sambarį akių̃ nenutráukia nuo jos Jnš.
karū̃ną nutráukti pažeminti, paniekinti: Atsivožijai [padarydamas nuodėmę] pačiam Sutvertojuo nuotraukti karūną P.
nuo širdiẽs nutráuktas apie labai mielą, malonų žmogų: Vaikas nuo širdiẽs nutráuktas Ds.
panutráukti (dial.) tr. visus, viską nutraukti, nutraukyti, nuplėšyti: Išvedė iš ažu stalo tą viedmą rageną (raganą) ir panutráukė itas gražias suknias Dv.
patráukti Rtr, NdŽ, KŽ; SD1133, Lex100, R87, MŽ115, M, L, LL149,151
1. tr. SD1127 traukiant pakišti, pabrukti po kuo: [Arklys] jam an kupros kaip šoko, jį po apačia patráukė, tą žmogų būt sumynęs Snt.
| Ėjo pagal gelžkelį, vėjas po traukiniu i patráukė Mžš.
| impers.: [Senelis] iškrito iš šitos lineikos, jį patráukė Pl. Viena vadelės pusė po lenke patrauktà PnmR. Gerai, ka jį nepatráukė po ledu Jrb.
ǁ pariesti, pasibrukti: Žąsis kaip ant vienos kojos stovi, antrą net po savim patráukia, tai ant didelio šalčio Upn.
| refl. tr.: Jis pasitraukia kojas ir sukryžiuoja jas po suolu I.Simon.
2. tr. traukiant padėti kur: Tuos sienojus patráuksma pastogėn Sb.
ǁ pakabinti: Mane dėdis patraukė po balkiu, ale teip bjauriai, kad nė su galva, nė su kojoms žemės nesiekiu BsPIII80.
ǁ pakarti: Jis užnėrė katinui ant kaklo virvę ir patraukė į sausą obelį rš.
| refl.: Pasitráukė su šniūriuku – i po visam Krš. Žiūria, ka pasikoręs vyras, nusijuosęs nuo kelnių diržą i pasitraukęs po šakos LTR(Žg).
3. tr., intr. suėmus, užkabinus traukiant kiek už ko patempti, truktelėti, timptelėti: Patráukė ją už rankos DŽ1. Savęsp patraukti N. Ąselę durų nuplėšė ne kažin kiek patráukęs Kp. Tas pripuvę tvartelis, žu sienojaičio patráukia [meška] ir sviedžia (ps.) Rod. Žabelis patraukė už skverno prasižiojusį Pleikį taip nemandagiai, jog tas ant pelenų atsisėdo, išmesdamas nagines į viršų M.Katil. Tėvas patraukė vaikui už ausų rš. Patráukiau spenį, do pienas neteka Klt. Noriant nuo to (kad nepavogtų arklio) pasisaugot, reik už tos kojos pasiėmus patraukti atgal Sln. Patraukei bulbę – visos nubirsta Trk. Jis patraukė stipriai vadeles. Arklys net pasimuistė, staiga sustabdytas A.Rūt. Asilkas išsigando, patráukė pavadeles LKKII220(Lz). Laikrodžiai su lenciūgais, patráuki už galo, kai išeina Šauk. Patraukė už virvės [avinuką], tas parpuolė, o kad jis žiūri – tik avies kailis prikimštas šiaudų! BsPIV286(Brt). [Jonas] atėjo pas tą skylę, patraukė diržą, pajuto, kad jau nupjautas BsPIV22(Brt). Už to lenciūgo tik drykt ka patráukė, tas šuo sucipo Lnk. Vaikas padarginimą [minos] patráukė – sprogo Kln. Pūčkos gaidį patraukti N. Jis į mane piktai pažiūrėjo ir patráukė skambutį Plšk. Patráukė jisai skambalą Alvt. Ji tą siūlą patraukė ir išgirdo varpus gaudžiant LTR(Rdm).
| Arklys koją buvo paniręs, ans mokėjo patráukti (truktelėjęs atstatyti) Krš.
^ Įminsiu mįslę per barono gyslę, kas tą gyslę patrauks, visą pasaulį sušauks (varpas) LTR.
ǁ tr. pajėgti pešti, išpešti: Ineš ratinį nepaminamą, pririš kuodelį nepatraukiamą LMD.
ǁ tr. traukant, tampant truputį išgauti ko: Ištepu riebuliais, patráukiu pieno, ištepu pienu, išminkštinu kakas, tada laidau Klt.
4. tr. L, LL261, Rtr, NdŽ kiek pavilkti, patempti i šalį, tolyn nuo ko arba artyn prie ko: Krasę į šalį patráuk J. Patráukė rąstą nuo tako DŽ1. Motina patraukia dukteriai kėdę šalia savęs V.Bub. Patráukiu an kraštą lovos [ligonę] ir vėl įstumu Svn. Vygė prie lovos patráukta Jrb. Suolą patráuk! Mrj. Galima patráukt stalas Dgp. Parejo tetė an pietų, aš pamislijau, patráuksu tetei kėdalę Pln. Ė tas [brolis] numirėlį pakels in langą – i vė patraukia, pakels – i vė patraukia LTR(Tvr). Patráuksiu dobilus, – kiaušiniai ta ta ta išbirėjo visi iš gūžtos Klt. Kur tiktai mun skausta, ten aš patráuku tą pūslę Žeml. Ma už vienos kojos ema, už kitos, už abiejų kojų trukt, žiūriu – aš prie vartų patráuktas Pg. Uždarė tą grabą, patráukė į pašaliuką Žr. Arklį turėdavo, su arkliu patráukia vagoną tą, kur reikia Sb.
| Čia svirnas buvo mūso pakalnė[je], daba patráukėm čia į kalną Všv. Čia tą gelžkelį patráukė Ktč.
^ Ponas Dievas maistelį patraukia (atima, sumažina) N.
| refl. tr. Š, NdŽ, DŽ1: Senelė irgi atsisėdo ant kulbelės, pataisė verpstoką ir pasitraukė arčiau į save ratelį V.Krėv. Jis atsisėda prie stalo, pasitraukia aplanką su popieriais V.Bub. Pastráukiau kėdę, tai atsistojau – būtau nepaskėlus Pv. Pasitráuk taburetę ir sėsk Klvr. Jau suolelį [vaikas] pats pastráukia, atsisėda Klt. Aš pasitráuksiu tą stalą į šviesą Pc. Po nosia mėsą pastráukė, surijo, o mes sriubos tik gaudavom Pv.
| intr. prk.: Vyžuonių geležinkelio stoties trobesiai riogso tolokai pasitraukę nuo miesčiuko Pt. Nuo kelio pastráukęs kiemeliukas Adm. Anksčiau ir apie Šimonis miškas buvo, dabar toliau pasitráukęs Šmn.
ǁ traukiant suėmus ar paėmus už ko į viršų, į šoną ar į save pakeisti kiek vietą, padėtį: Šliuižę patraukti N. Patráuki vieną pusę, kitą – ir užulipa [rąstas] Kur. Į vidurį to vogo įkiša štrikį ir patráuka į aukštą (aukštyn) LKT135(Prk). Įdėjo akminą ir sujudino lenciūgą, o broliai patraukė arti viršaus LMD(Žg). Patráuk rykštes atgal, – jau visiškai prie nyčių priėjo Brž. Patráukit rykštes, – negaliu išmint Rdm.
ǁ kiek pakelti, atitolinti: Patráuk koją iš tako! Šv. Aš nebipaspėjau patráukti tos rankos, ans mun sudevė Als. Patráuk galvą nu šviesos Šv.
ǁ pavesti, patolinti: Sūneli, patrauk žirgą nuo tako J.Jabl. Karalius sako raganai: eik, patrauk žirgą nuo tako LTR(Rk). Patrauk vaiką nuo kelio Pn.
ǁ refl. tr.: Pasitráukė jis man tolyn, išsiėmė penkius žiedus, sako: – Tu išsirink, katrą nori, vieną Plvn.
ǁ pavesti į kitą vietą ką pririštą, pakelti, perkelti (gyvulį): Eidama patráukiau karvę Sn. Patráuk karvę toliau – žolės daugiau Klt. Patráuk gyvulius pavėnin Mlt. Jis tą karvę nepatráukė ant pliko lauko, nuvedė į lenkutę Jrb.
5. tr. pasmaukti: Biškį buvo užuolaidos patráuktos, i pamatė iš lauko Všv.
| refl. tr. Ser, NdŽ: Kelnės benga nusmukti, reik aukštyn pasitráukti Vkš. Anas kalnius pastraukia, persižegnoja ir vėl guli LTR(Slk).
6. tr. pavežti.
| refl. tr.: Pasitráuki valčikę ledu išlipęs ir vė eini įsikibęs į jąją Vl.
7. tr., intr. įstengti, pajėgti traukti, tęsti, vilkti, vežti: Prikrovė vežimą – nė arkliai (tokį, jog nė arkliai) nepatraukia J.Jabl. Sunkiai ji bepatraukė plūgą ir vežimą P.Cvir. Arkliai vežimą vos patráukia DŽ1. Aštuonis arklius užkinkys liuob, – nepatráuka kiteip Gršl. Cielą vežimą vos arkliai patráuks Kl. Arkliai nė iš vietos ne[b]ipaeina, ne[b]ipatráuka Brs. Matai, toks purvynas didžiausis liūb ten būs, o teip arkliai vos [b]ipatráuks Sd. Jaunas žmogus įsisėdo į vežimą, spauda, ka tie arkliai ano ne[b]ipatráuka Sd. O arkliai stova ant vietos – nepatráuka arkliai Yl. Maušienė įsėdo į vežimą – i nepavažiuosi, nepatráuks arkliai Tl. Patraukanti̇̀ buvo kumelė Pvn. Arkliai ant paskutinių kojų šoka, kroka, nepaveža iš vietos, nepatráuka anie Stl. Kitą kartą nežiūrėdavo – ka tik plūgą patraũktų [arklys] Škn. Ka gi te, ir arkliukam jeigu tik viksvelių duosi, tai plūgo nepatraũks Plvn. Daug nekrauk, – nepatraũks [arklys] Jnš. Traktorius turi traukt, arkliai nelabai patráukia [akmenų] Sn. Jaučiai daugiau patráukia, arkliai tiek nepatęs Gg. Arklynas nepatráukia vežimo Klt. Reikia pervažiuoti per upelį, o arklys negali nei kaip ratų patraukti LTR(Ukm). Kelias traktoristų išdirbtas, arklys ratų nepatráukia Mžš. Mano sena kumelė da patráukia ratus Pnd. Čia tai stebūklingas gyvulys (arklys) – vien ratai žmogum [sunku], nepatráuksi prieš kalnalį kokį PnmR. Traukiu traukiu – nepatráukiu Sb. Kad važiavau pro daržą, pro rūtelių darželį, nepatráukė bėrs žirgelis graudžiųjų ašarėlių JD1478. Nepaveža, nepatraukia širmi žirgeliai NS652. Da pėdo rugių nepatráukiau (buvau maža) – jau reikėjo ant šalinės lipt Graž. Ir metę [tinklus] negalėjo patraukti dėlei daugybės žuvų BPI409.
| Užejo miegas, nebgalė[ja]u nė grėblio patráukti Als. Dar grėblį patráuku, dar nesu visai atlikusi Rdn. Nu dar nėko, dar dalgį patráuka (dar stiprus) Pgr. Patrauktų̃ (įstengtų pjauti) – vyras prieg sylai Drsk. Nuejau pjaut – nieko nepatráukiu dalgės Kpč. Dar su dalge patráukiu Jz.
| prk.: Patraukami̇̀ tie muno darbai, kaip trauki, ištrauki Lk.
^ Nepavalgęs nepatrauksi, nepapustęs nepapjausi Pg.
ǁ pajėgti pavilkti, panešti (kojas): Vieną dieną pereisi, tai kitą kojų nepatráuksi Ds. Man išrodo, kad jei didelį arklį teip pašertume šiaudeliais kap šituos, tai ne tik vagos, ale ir kojų savo nepatrauktų Kpč. Kojų patráukt negalėjau Gdr.
ǁ galėti, pajėgti traukti, sukti: Negaliu patraukti girnas B, N.
ǁ intr. pajėgti veikti (apie mašiną): Jeigu rugius kulia, tai reikia rugių pėdus perpus pjaut, kitaip nepatráukia tas lokomobilis Pn.
8. tr. pertraukti: Paskui dirvonus plėšia: an grindų sugula du vyrai – katras katrą patraũks Antr.
ǁ prk. viršyti: Patráuks tėvo pusė – [vaikas] būs pijokas Krš.
9. tr., intr. Ser kieno paviršiumi pabraukti, brūkštelėti: Patráukti per stygas NdŽ. Jis patraukė ranka išilgai stalo, taikydamas katei per nugarą M.Katil. Par sieną patráuki su ranka – didžiausias sluoksnis širkšnio Grnk. Jeigu pryšais patráuksi, gali pasirakštint Krž. Būdavo, mama išplaka blynų tokią tašlą, tą silkę už uodegos patráukia par tą tašlą – ir an petelnios Alz. Jis peiliu patráukė gaidžiui per kaklą NdŽ. [Giltinė] dalgiu taip patraukė, kad iš karto patalan paguldė J.Mik. Šlapiu autuku patráukei [per bažnyčios lentukes] – ir švaru Sn. Ta pagal katilo dugną patráuksam šepetį Klk. Išskaluodavom, išskaluodavom [skalbinius], mušdavom patraukdami̇̀, patraukdami̇̀ sutartine Sdb. Ne tiesiai [kuldavo skalbinius], o patraukdami̇̀ Sdb. Gero daikto daug nereikia: pirštu patráukei, palaižei – ir abiem gerai Ssk.
ǁ apie įvairius veiksmus, atliekamus braukiant per ką: Jo juodi plaukai buvo šiurkštoki, bet jis daug jais nesirūpino: patrauks kokius tris kartus šukomis – ir pabaigtas darbas J.Balč. Patráuk su karštu prosu – nebūs taip susirukšlėjusi [skarelė] Krš. Sakau, patráuk man, ba storas noragas! Lp. Patrauktai̇̃s kirviais geriau ir rąstus tašyt Alv.
ǁ refl. tr. paviršiumi pabraukus, brūkštelėjus pasikabinti: Su pirštu pasitráuk nuo viršaus tos smetonos – kiek čia reikia Jrb.
10. intr. kiek suduoti, uždrožti, sušerti: Patráukė su diržu par kuprą gerai – i daba vaikas kai vaikas Jrb. Kančium per blauzdas smagiai patráukdavo Vlkv. Da šitai reikėjo rozą patráukt Plm. Patráukė vieną kitą sykį per pečius Rmš. Nebūdavo, ka kas patraũktų par veidelį Sdb. Lėkdamas pro šalį broliams patraukė su bizūnu par kalnierius LTR.
11. tr. patempti, kad veiktų, judėtų, suktųsi, pavaryti: Laikrodį patráukti NdŽ.
12. tr. ką surištą kiek sutraukti, paveržti: Reik patráukti arklio kojas – numina tolie par naktį Varn.
13. tr. sutraukti, suveržti: Virvelėmis Adamo patrauksiu juos, ryšiais meilės SPI373.
14. tr. paraukti: Tiek mažų mergyčių ji (siuvėja) turėjo aprengti baltai baltutėliai. Čia patraukti, čia pridurti, nes išaugta nuo to laiko, kai vedė prie pirmosios komunijos M.Katil. Baltai ans buvo aprėdytas, tokios kelnės patráuktos Klk.
15. tr. impers. Mžš kiek pritraukti, suriesti (ppr. dėl paralyžiaus): Toks kriaučius buvo, toks biškį koja patráukta buvo Skd. Tep ta koja patrauktà ir būdavo, čia tik po karų ją išgydė Graž. Kokia aš darbinykė – ma[n] patraukti̇̀ pirštai Vlk. Po vaiki darė vonias, – buvo kojos patràuktos (nepaėjo) Rod.
16. tr. padaryti sukritusį, suliesinti: Liga tuoj patráukia Antš. Jis labai ligos patráuktas Antš.
| impers.: Kiek per šituos metus patráukė, be čėso pasenau Ut. Tris dienas pasirgo, ir tuoj patráukė Antš. O Mikonis už jį gi vyresnis, tai turėjos turėjos, ale patráuktas jau Slm. Senai bematęs bobutę – jau patrauktà labai Slm.
| refl.: Subinikę atkišęs, pasitráukęs – susenęs gatavai Rdn. Jau jai kokia negeroja, kad nevalgo, visa pasitráukus Ds. Kiti jau kiek pagyvenę, pasitraukę, panokę kaip obuoliai J.Paukš. Jis ir jaunas pasitráukęs buvo, o dabar tai viškui senelis Slm.
ǁ impers. padaryti įkritusį, įdubusį: Tik tuos vidurius traukė patráukė Lp. Nuog vilensko valgio pasdariau kai kumelys patrauktai̇̃s viduriais Vlk. Tep patraukti̇̀ viduriai, rodos, nieko nėra Kt. [Vyras] pokūdis, žandai patraukti̇̀ kruopytę Slk. Patrauktai̇̃s pilvais šunys y[ra] visų greitiejai Šts.
ǁ refl. šiek tiek sumažėti apimtimi, kiek susitraukti, sušokti: Pastráukė kiek apsiavimas, tai nelekia nuo kojos Klt. Dimas pastráukia, kai išvelėji Klt. Sušlapę kailiniai būna pastráukę, būna maži Vrn. Paskuo biškį pasitráuka, kaip išemi [audeklą] Žlb. Pastráukė kamašeliai, tai dabar geri Klt.
| Darė nuotrauką – pasitráukęs mun inkstas Rdn.
17. tr. patempti, gūžtelėti: Barbė atmeta galvą, patraukia vieną petį ir paklausia: – Už ką ir kaip aš tau turėjau atsilyginti? I.Simon. Sėdi gurkliuką patráukus [bobutė] Klt.
18. tr. impers. traukuliams kiek patampyti, suspazmuoti: Patráukia, patráukia [akį], tik man retenybė tep būna Vlk.
19. tr., intr. kiek stingdyti, kietinti: Kai patráukė šaltukas, tuojaus apdžiūvo balos Vrn.
| impers. Akm, Lp, Lš, Skr, Ds: Šalnoja, patraukia R150, MŽ198. Šią naktį biskį patraukė N. Truputį patráukė ir apsnigo Šv. Šią naktį jau šalnavusi, patráukusi KI471. Nieko dar, kad plikšala patraukė, juk rugys ir dobilas iššustų po tokia [sniego] danga M.Katil. Iš ryto buvo patráukta, o dar̃ atleido! Rdm. Dabar kiekvieną rytą patráukia Stak. Vakar buvo patráukta po nakčiai Švnč. Biškį patráukė tą patį šlapumą Lk. Ravukai išsivalys: tuojau patrauks vandenį Žem. Šąla, maž patraũks biškį – nusbodo tas šlapumas Klt. Dieną buvo atašilas, ė in vakarą kiek patráukė Tvr. Atvažiuojant kelias buvo patrauktas, grįžtant bus daugiau ištižęs Škn. Iš nakties purvyną patráukė Stl. Šįryt gerokai patráukė Rs. Šįryt smarkiai patráukusi – jau arklį viršum purvo kela Klp.
ǁ tr. padžiovinti: Saulė šildo, tai gal nors kelią patrauks Vrn.
20. tr. kokiais įtaisais kiek pasiurbti: [Žvyrduobėje] vandens yr, bėdos tekus, a gaisras – yr jau iš kur vandens patráukti Klm.
21. tr., intr. Šv burna ar nosimi pasiurbti (skysčio ar dujų): Čiauduliui užėjus, smarkiai patrauk kvapą į nosį TS1899,72(Vaižg). Aš patráukiau to [bjauraus] kvapo – davai vemt! Vdn. Kap in save orą patráukiu, tai uždaro vienon šnirplėn Dg. Plūksnų padegina, sutrina, ka smaradas būtų, patráukia dūko [vaikas] ir pereina, apstoja [kirmėlės] Kpč. Ir jam stipriau patraukus dūmą, rausvi debesėliai išplisdavo virš galvos M.Katil. Dantį krapštė, patráukė į save kvapą, ir prarijo [smeigtuką] Graž. Senis prikimšo pypkę, užsidegė ir, patraukęs kelis kartus, tarė: – Lengvas dūmelis, nė seilės nepadaro V.Kudir. Kai mergelė jos (tabokos) patraukė, kai naginė susiraukė LTR(Lp). Duok nors dūmo patráukt, šiandiej da nekūrijęs Sdk. Einu numie dūmo patráukti Akm. Alekseli, duok dūmelį patráukti End. Patráuk kampoto Drsk. Iš butelio porą gurkšnių patráukiau Snt. Patráuk gurkšnelį iš butelio Ėr. Tu parsineši [degtinės], patráuki gurkšnį – i guli Jrb. Vienu rozu patráukiam [iš butelio], kitu rozu patráukiam, nebedaug ir liko Žl. Patráukia, patráukia teliokas, tai kai šoks, kai stums viedrą, i papilia Klt. Tas nulekia žiedeliukas, an kitą [gėlę] nuskrido, patráukė [bitės] Žl.
ǁ intr. pašniurkčioti (nosimi, šnervėmis): Nusiraminęs visai Antanukas patraukė vieną kitą kartą nosim, lyžtelėjo liežuviu viršutinę lūpą V.Krėv. Kroklys vaikas, kroka vis pašaukdamas, patráukdamas Rdn. Patraukė šnerkšlėm [smakas] ir šaukia į pačią: – Čia yra svetimas žmogus LMD(Žg).
ǁ parūkyti: Patráuku, patráuku i pametu, bijau daug rūkyti Pj. Pelenus nukračiau, patráukiu papirosą Dg. Tėvas ilgai tylėjo, paskui vėl patraukė pypkę ir ėmė lengviau alsuoti rš.
ǁ tr., intr. kiek išgerti (svaigiųjų gėrimų); mėgti pagerti, įsigerti: Mėgsta jis patráukti DŽ1. Jaunasis Muselys, kurs mėgo patraukti degtinę, pasiliko trioboje TS1903,9b. Mūso i kunegas patrauką̃s – tik paduok Rdn. Patráukia vyras, nelaimingas žmogus DrskŽ. Kaniako (konjako) patráukia daktarai Adm. Patráukia, o stipras, raudonas Krs. Patráukę vyrai, liežuviai kliūna Krš. Ana buvo toki burną patraukanti̇̀ dar Varn.
22. refl. Š, ŠT7, Ser, KŽ kiek paeiti, pasislinkti kuria kryptimi, pasistumti artyn, tolyn ar į šalį: Pasitráukti kelis žingsnius (atgal) NdŽ. Pasitráuk a šen, a ten! Pln. Dar žingsnelį pasitrauk J.Jabl. Pasitraukit per žingsnį, pasitraukit! K.Saj. Prašom truputį dar pasitraukti KlK21,49. [Liūtą] pririšo tuo tarpu prie medžio ir patys pasitraukė į šalį ratų susiieškoti J.Jabl. Anusė susigūžia, pasitraukia atbula, atsišlieja sienos ir laukia rš. Ka eis šokti, tik į kertę pasitráuki, ka neprimintum Kal. Pasitráukiat, sako, nu durių toliau, tuokart kalbėkiamos Trk. Pasitráuk iš kelio! Vkš. Anie (vilkai) nu kelio pasitráukė, paskuo davai vytiese Krž. Tu pasitráuk – galvą dabar kišęs, i nieko nematyt Jrb. Jūs biskį in šoną pasitráukit Lbv. Kad jūs vienplaukės, tai kad jūs toliau pastrauktūt nuog lango [per perkūniją] Dg. Suploja su rankom, tie pasitráukia [šokdami kadrilį] Sk. Atsiminęs, ka negalima stovėt po medžiu, greit pasitráukia LKT264-265(RdN). Pasitráuk, vaikel, nuo kelio – da arkliai sumindis Ėr. Ožys pasistoja ant dviejų kojų ir šeria – tai da spėji pasitráukt, o kai avinas puola – nespėji Svn. Pasitráuk ma[n] iš akių! Jrk130. Pasitrauk bent į šalį, mano jauna mergele LLDII63. Ožka susiraukė, šalin pasitraukė, dreb iš baimės, kad iš meilės vilkas nebučiuotų NS1365(Brž). Pastráuk in stalą arčiau, valgysme Klt. Biškį pasitráuk, vaikas nora atsisėsti Trk. Pastráuk – visi pareisma [susėsti] Dbk. Pasitráuk, tu man skverną prisėdai, aš negaliu atsikelt Skrb. Niekas ant tavęs nepasitrauks, idant tau ko pikto padarytų BtApD18,10.
23. intr. kurį laiką tverti, išbūti, iškęsti: Patráuksim dienikę [kirsdami javus] – ir po rugiapjūtės Skr. Užkąsk kąsnelį – ir patráuksi lig sniedonės Tr.
| prk.: Žaliajam klony javai ir be lietaus dar gali patraukti rš.
ǁ įstengti šiaip tarp kurį laiką gyventi (apie ligonį, seną žmogų): Kelias dienas patraukęs po tos kalbos, nelaimingas žmogus mirė J.Balč. Seno čėso žmones patráukia (ilgėliau pagyvena) DrskŽ. Nekiek ilgai nusipirkęs [ūkį] patráukė Krš. Ka dar porą metų patraũkčiu, būtų gerai Krš. Gal da kokius metus patráuks, o gal jau i nepatráuks Jrb. Ligonis gal da patraũks Dgl. Lopaus lopaus, gydaus – kad dar patráukt Kvr. Kokią dieną [su vaistais] patráuksi, ar tan galan, ar tan – vis tiek reiks mirt Dbk. Maž kiek patraũks Juozapotelė Dglš. Nedėlią patráukė i numirė Kzt. Kojos išbrinkę, rankos išbrinkę – ką te ana bepatraũks Ds. Vėžys nepagydoma liga, gal da kokius metus gali patráukti Krs.
24. intr. kiek padelsti, pavilkinti: Biškį patráuk ligi rudenio, kai nebegražu lauke RdN. Ar čia tuoj tekėti, o gal dar toliau patráukti? Jnšk.
| Maž kiek do patraũks karvė (nesiveršiuos) Klt.
| refl.: Linai jau an rudenį pastráukia (raunami rudeniop, po kitų darbų) Vdn. Va susapnuota, tai šiandie, ryt ar poryt pastráukia, pastráukia, bet sapnas tai vis išeina Dg.
25. intr. DŽ1 kiek užtrukti, išbūti: Dar tris dienas patrauks giedra, o paskui šmakt lietus ir lyja rš.
| refl. NdŽ: Taip pasitraukė metai ir kiti, o bažnyčio[je] ramumo nėra LTR(Rm).
26. tr. R, MŽ, Sut, N, Vkš pertraukti, nutraukti: Seseres patráukė juostą, kur buvo suvystyta vaikas LzŽ. Miežį akė[je] reik musių grobais aptepti, patraukus pusiau Šts. Samsonas patraukęs apkalimus ant savę, pagavęs kaulą asilo, užumušė tūkstantį filistinų MP225.
| prk.: Patráukei surišimus manus, tau afieravosiu afierą garbės DP230.
^ Iš juoko ko žarnų̃ nepatráukė Rod.
ǁ LKKXIV206(Zt) sudraskyti, sulaužyti, susprogdinti: Kai skrisiu, tai aš tave tenai – ui, į drabnus kąsnelius patrauksiu! LTsIII139(Dv). O kam man lazda (lazdynas) kelines patráukė (sako gaidys) (ps.) Dv. Buvo patráukę tiltą, kap ledą daužė Lz. Oi, girdim kalba, kad mes ištapinom margą dobilėlį, o jiej patraukė plienines dalgeles LTR(Mrc).
| refl.: Pasitráukė (sprogo) LKKXIV213(Zt).
27. tr. išvilkti, ištempti: Anys (vilkai) jam jau daug avių patraukė iš tvarto Aru29(Dv).
ǁ traukiant iš kur gauti, laimėti, ištraukti ką: Gražių ešerių ar kuojų galima patraukti arčiau meldų, pakraščiuose rš.
| prk.: Patráukė jis pinigų Drsk.
28. tr. traukiant iškelti, užkelti: Ka jau ant štormo, būs patráuktas toks bumbulas Plng. Žėglį patraukti N.
ǁ traukiant paverti, pakabinti: Aš norėjau patráukt gardyną an to šniūro Jrb.
29. tr. parsivežti, parsigabenti iš kur: Šikšnosparnis, norėdamas patraukti prekių iš antrapus jūros, paskolijo sau piningų S.Dauk.
| impers.: Patraukti̇̀ tiej dalykai iš kitų kraštų DrskŽ. Pas mus koks žodis yra patráuktas ir iš vokiečių kalbos Snt.
30. tr. impers. Trgn imti, pirkti, įsivežti: Dabar až rubežiaus labiau kiaules patráukia, tai ir brangesnės Mlt.
31. tr. pamelžti: Eik, sesule, patráuk karvykštę, gal sutrauksi ašarėlę pieno viralui pražilint Rod.
| refl. tr.: Dar aš nubėgsiu, karves pastráuksiu Vlk.
32. tr. pasitempti sunkiai ką keliant, nešant, dirbant: Gal patráukė ką viduriuos [keldamas] Klt.
| impers.: Bulves ravėjau, žagus žolių reikėjo išnešt, patráukė rankas Škt. Taukai lapės – tepti ginslas patrauktas LMD.
| refl. tr.: Pasitráukė ginslą, ligoninė[je] gulia Krš.
33. tr. padengti, apvilkti, apdengti sluoksniu paviršių: Juodinti (plieną), patráukti juodai BŽ65. Patráukti vieną naugį kitu, nauginti BŽ368. Patráukti dažais pirmą kartą BŽ106. Patráukti žaliai, juodai NdŽ. Gelžį norėdami apginti nuo rūdies patraukia pakastu A1883,259. Sienas norime keletą kartų patraukti vopnine maliava A1885,51.
| refl.: Paprastinai sienos gruntavojasi kartą, o paskiaus su maliava pasitraukia (= patraukiamos) du kartu A1885,54.
34. tr. apnešti, apeiti, aptraukti: Geltos patráuktas veidas J. Jis toks geltos patráuktas, išblyškęs Skr.
| impers.: Sniegas nors netirpo nakčia ir buvo net pašalę, bet visur stovėjo vandens klanai, plonu leduliu patraukti V.Krėv. Daug kas apmūsoję, patraukta žalsvu pelėsiu, purto šalin, betgi Dievo dovana, neišmesi per tvorą J.Balt.
| Veidas gelta patráuktas Tat.
35. tr. padėti, patiesti, pakloti: Esu švelius patráukęs [tvartui] Rsn.
36. intr. pūstelėti, padvelkti (apie vėją): Staiga patraukė vėsus vėjelis Mš. Vėjui patraukus, [grūdelis] sujudo, nuo tako pakilo ir dingo Mš. Pro atdarą langą patraukia vėjelis ir lyg pakutena Jonui per skruostą I.Šein. Net kalvės skliautai dreba, kai vėjas patraukia iš anos pusės M.Katil. Čia ne taip karšta, šiek tiek vėjas patraukia J.Avyž. Nuo Lėvens pusės patraukė šiaurus vėjas rš. Dar pro nuogą vyšnyną patraukia pietys P.Andr. Kame nori ciongas patráukė, džinkt tas duris Kl. Vėjai tie, gal ciongas patráukė Erž.
ǁ plūstelėti, padvelkti, paduoti kuo: Jei ne duonos, tai bulvių parvilkdavo iš kur nors. Ir dūmeliu patraukdavo nuo jų kasamo ruožo M.Katil. Saulė jau grimzdo už akiračio, ir nuo ežero patraukė vėsa rš.
37. tr. impers. esant traukai, nunešti: Toli patráukia tas dulkes [nuo kelių] Vdk.
38. tr. įsiurbti: Vežimas su tavoru nuo srovės patrauktas prapuolė LC1883,12.
39. tr. traukos jėga priartinti, pritraukti: Bėgo garažan, patráukė [žaibą] – ir užmušė mirtinai Dg. Tas i tas langas buvo atdaras – i patráukė žaibą Skdv. Nereik smarkiai bėgti [griaudžiant], mat patráuka vėjas [žaibą] Skdv. Švęstu [v]andeniu reikia žemė papyluot, kad patraũkt lietų Klt.
40. atkreipti: Toks pasielgimas patráukė visų dėmesį DŽ1. Jau senų senovėje žmonių dėmesį patraukė šiaurė K.Bor. Mano pasakojimas patraukia jos domą rš. Moters žvilgsnį patraukė tolumoj pasirodęs žmogus P.Cvir. Ar saulėlydžio pašvaistė, ar tolimas gaisras patraukė miestelėnų akis P.Cvir. Gražus pastatas patraukė akį rš. Trys atgimstančios Pabaltijo respublikos patraukė pasaulio visuomenės dėmesį sp.
41. tr. prk. palenkti, pakreipti į kieno pusę, paveikti, palankiai nuteikti: Ką savo pusėn patraukti LL186. Patraukiąs, žavįs LL168. Jis savo iškalba visus į save patráukė DŽ1. Jis jaučia savo galią patraukti žmones, juos uždegti, jiems vadovauti V.Myk-Put. Valstiečius į sukilimą gali patraukti tiktai viltis gauti žemės V.Myk-Put. Idėja šviežia, patraukianti, yra už ko rankas užkabinti, tik reikia kabinti Vaižg. Apsakymas patraukia vidine šiluma rš. Jį iš mažens patraukė egzotiški rytų kraštai rš. Vaičaitis iš karto patraukė Višinskį rš. Visus į kalvinų tikėjimą patraukė M.Valanč. Ir nuo to laiko daugel žemaičių patraukė į tą perkūno tikėjimą DS160(Rs). Patraũks daugiau prie katalikų, bus didesnė donė ant Rymo Gs. Anas nė vienon pusėn nepatráukiamas (nei į gerą, nei į blogą nesugundomas) Trgn. Paskelbtas apsireiškimas švenčiausios Marijos ant akmenių patraukė iš visų Žemaičių daugybę žmonių M.Valanč. Tačiau kartą atvyko toks gražus, turtingas ir galvotas karalaitis, kuris jos širdį tuojau patraukė J.Balč. Išsirinkau sau panelę, kur patraukė ma[n] širdelę LTR(Jnk). Kad juos Dievas patrauktų ant blaivystės ir pakūtos Sz. Per spaviednį patraukė mano širdį prie gailesties V.Kudir. Bet kiekvienas gundžiamas esti, kad nuog savo paties pageidimų patraukiamas ir vobijamas yra BtJokL1,14. O ašen kad būsiu pakeltas iš žemės, patrauksiu jus visus manęsp Ch1Jn12,32. O aš jei būsiu paaukštintas nuog žemės, patrauksiu vis pas save I.
^ Žodžiai moko, pavyzdžiai patraukia rš. Kvailo ir daina nepatrauksi TŽV602(Al).
patráukiančiai adv.: Pusiau padengtos nekirptomis kudlomis ausikės daro jį patraukiančiai ramų P.Cvir. Jis mokėjo labai patraukiančiai kalbėti I.Simon. Šachrazada turėjo nepaprastą dovaną gražiai ir patraukiančiai pasakoti ir paprašė sultono leisti jai apsakyti vieną istoriją J.Balč.
42. tr. pakviesti, paprašyti, pavadinti, patelkti: Nueinu, nevaro, do patráukia in stalą valgyt Klt.
| refl. tr.: Ką aš pasisiųsiu, pastráuksiu, kas apie mane vaikščios, kai pasenėsiu, nepagalėsiu Klt. Žmogų pastráukei [prie kokio darbo] – tai kiek reikia ažmokėt Klt. Antrojį, už mune mažesnį, tą pasitráukė [pamotė] pri savęs Varn.
ǁ įtraukti, įjungti: Daktaras, patrauktas į bendrą pašnekesį, ilgokai pašnekėjęs, vėl lyg svarbų daiktą prisiminęs, pagrįžo prie Elzės Pt.
43. tr. ŠT29 pakviesti, pareikalauti, paraginti kur atvykti, dalyvauti, pašaukti atvykti: Patraukti atsakomybėn, tieson Ser. Aš jį teisman patrauksiu už apgavystę! rš. Patraukė jį toliaus į aukščiausį sūdą Lietuvos M.Valanč. Idant nepatrauktų tave prieš sūdžią Ch1Luk12,58. Patraukti teismo atsakomybėn rš. Nelaiminga toji šalis, toji tauta ir tie josios valdovai, kuriuos jis patrauks atsakomybėn už įžeidimą V.Krėv. Žinau tiek, jog Žioplių Tamošius pasiliko patrauktas į sūdą TS1897,8(V.Piet). I patraukė už tą laidojimą į tardymą Šv. Rupūže, už tokį darbą aš tave teisman patráuksiu! Pv. Aš tave tuoj pas kunigą patráuksiu ant prysiegos Grdž. Žydelis apsigandęs … su ašarom pradėjo bernioką prašyties, kad dovanotų ir nepatrauktų po sūdu už tat, kad anas žmogum važinėja BsPII248. Aš broliukus pašauksiu, tave teisman patrauksiu LTR(Blnk).
44. intr., tr. impers. prk. užeiti, suimti norui, potraukiui kam, į ką: Kap jį patráukė valgyt! Lp. Ažusūdyt reikia, maž patraũks gert [telioką] Klt. Kap man patráukia pasakyt, tep ir pasakau Dv. Patraukė būtinai ją pamatyti, rasti, kad ji kažin kur būtų! I.Šein. Joną patraukė ją privyti I.Šein. Čia gimus – vis patráukia [atvažiuoti] DrskŽ. Patráukė mintis pas jus užeit Rmš. Kad patráuktų ant linksmumo [išgėrus], tai padainuočiau Skrd. Išgerkit, valgyt geriau patraũks Klt.
ǁ tr. sukelti, sužadinti (ppr. norą valgyti): Duok silkių, tai patraũks valgį Db. Kad ko sūresnio možnėt, tai valgį patraũkt Kpč. Valgį patraũks [degtinės lašelis], – nevalgi̇̀ vaikas Dg. Trilapiai, kad geriau valgį patrauktų LTR(Trgn).
45. intr. pajudėti kuria kryptimi – nueiti, nukeliauti, nuplaukti, nuvažiuoti, nuskristi: Bet ar taip jį atsisveikintų Katrytė, jei štai kurią dieną prasidėtų sukilimas ir jis sumanytų patraukti pas Mackevičių? V.Myk-Put. Ant rytojaus, prašvitus, visas pulkas vyrų patraukė linkon Gardino V.Piet. Rytą alpinistai patraukė kalnų kryptimi sp. Išklydom iš kelio ir patraukėm, kur akys mato, kur kojos neša rš. Bet jau lenkai šaudydami ant Varnių patraukė M.Valanč. Išmesi ūdas ir išeisi į Vokytijos pusę, laive patráuksi Plng. Iš Upynos į Varsėdžius gali patráukti Grd. Čia pro tą šilelį buvo kelias, tai ir patráukiau tiesiai Slv. Iš atlaidų patráukėm į šalį (pas gimines) Srv. Jis patráukia vakarais pas ją Ėr. Galvojo … ir toliau kur patraukti, į pasienį, arba ir už sienos rš. Šaltomis žiemomis iš miškų būriais patraukdavo į sodybas vilkai P.Cvir. Rudeniop šarkos patraukia į sodybas rš. Toksai varnėnų debesis, susiglausdamas ir ištįsdamas, čia vienon, čia kiton pusėn patraukdamas, aukštyn žemyn pasisupdamas, sukinėjasi viršum lankos rš.
| prk.: Čia grąžino spaudą, reikėjo patraukti aiškesniu keliu rš. Dabar gi visi an miesto patráukė Pnd.
| refl.: Jum iš Keižionių arčiau, į Nerį pasitráuksite (pasuksite link Neries) Čb.
46. refl. išsikelti, išvykti kitur gyventi, išsikraustyti: Aš palikau namie, o mano broliai pasitraukė iš savo krašto ir ėmė prekiauti svetur J.Balč. Vienas čia gyvena, o kitas išvažiavęs, pasitráukęs Sb. Čia muno trobelė kaip sudegė, aš pasitráukiau į kaimą Skd. Tie kaimai po biškį pradėjo nykt: žmonių pasitráukė, išmirė Grz. Žmonių apgyventose vietose jo nebėra: arba pasitraukė kitur, arba išnyko Blv.
| Žiemai sniegenos pasitraukia toli į pietus T.Ivan.
| prk.: Ledynui pasitraukus į Vidurio žemumą, jo išgulėtos dubumos, kuriomis dabar teka Bražuolė, Strėva, apie 200 metų buvo apsemtos prieledyninių marių MLTEI455.
ǁ prk. mirti: Kaip mės pasitrauksma, liks gryni laukai Adm. Šita žmona buvo labai gera, bet ji greit ir pasitráukė: širdis ir kraujo spaudimas Plv.
ǁ prk. nunykti, išnykti: Aleriodo atšilimo metu iš Pabaltijo kraštų pasitraukė tundra rš. Kasos visai pasitráukė, kur ne kur gali pamatyti Krš.
ǁ ŠT53 nueiti šalin, pasišalinti: Išgirdus kitus besibarant, ji visada pasitraukdavo, kad tik nieko negirdėtų I.Simon. Jis prisigretindavo prie Šarūnės, mergaitės pasitraukdavo, ir jiedu likdavo vieni du tamsų vakarą ant kelio V.Bub. Ir tas žmogus pasitráukė į pašalį – ką tu darysi anims, menkas žmogus būdamas Všv. Tol pasakoja tą patį, kol vaikai pasitraukia LTR(Srj). Pasitraukė vienas pulkas, atlėkė kitas Mš.
| prk.: Taboro kalne prigimtoji tamsa pasitraukė, ir Kristus sužibo taip, kaip ir prisikėlimo rytą A.Mac.
^ Ar tu, durniau, nustok, ar tu, plikiau, pasitráuk An.
ǁ atsiskirti: A tu pasitráuksi, a žmona pasitráuks – judums gyvenimas iširs Bdr. Pasitrauk, meldžiamasis, nuo manęs: jei tu eisi kairėn, aš laikysiuos dešiniosios Skv1Moz13,9.
ǁ kiek laiko nebūti, kuriam laikui išeiti, išvykti: Netrukus ir tau teks kelios dienos pasitraukti iš tarnybos J.Jabl. Iš namų valandėlės (nė valandėlę) nepasitraukė šiandie J.Jabl. Pasitraukiau kelias dienas iš namų, ir nelaimė atsitiko J.Balč. Pasitráuk iš namų tris dienas, tai tavęs žandarai neras J.Jabl. Pasitráukti iš namų, nebūti kurį laiką namie, būti išėjusiam BŽ334. Satkūnas nepasitraukė iš fabriko nė vienai dienai rš. Pradėjo sirgti, ir par naktį negalėjo bepasitráukti Rdn.
ǁ J.Jabl, ŠT1 atsisakyti, pasišalinti (iš darbo, tarnybos, iš kokios veiklos): Pasitráukti iš tarnybos BŽ326. Iš scenos (iš veiklos) pasitráukti BŽII489. Pasitráukti (iš vietos) BŽ76. Pasitráukti iš politikos (mesti politinę veiklą) DŽ1. Tas didikas Munodis buvo keletą metų Lagados gubernatorium, bet per ministrų klastas turėjo pasitraukti iš vietos J.Balč. Išleidęs už vyrų dukteris, apvesdinęs sūnų, jis tarėsi visai pasitrauksiąs iš ūkio P.Cvir. Ketvirtoji klasė būdavo reikšminga klasė. Iš jos daug kas pasitraukdavo – vieni į dvasinę seminariją, kiti šiaip kur nors į šalį V.Myk-Put. Būtų visai pasibaigęs besimokydamas, gerai, kad laiku pasitraukė S.Zob. Pirmoji pasitraukė iš žaidimo Sigutė: ji nebeturėjo nė vieno pinigėlio rš. Aš galiu pasitráukt – lai eina kiti dirbt Sk.
47. refl. SD1133, Sut išvykti, iškeliauti, išsikraustyti, išbėgti tolyn gelbėjantis nuo ko, atsitraukti, evakuotis: Ūmai pasitraukiąs SD1132. Kariuomenė pasitráukė į vakarus NdŽ. Suremti iš visų šonų, saldotai, paklausę savo komandos, pasitraukė iš mūšio lauko V.Myk-Put. Lietuvos vyriausybė prieš kelias dienas pasitraukė į Kauną sp. Kap čia puolimas buvo, mes buvom pasitráukę Vlkv. Priešo lėktuvai juos puldavo, ir turėjo jie pasitráukti Plšk. Ka ans būtų pasitráukęs, ano būt nesušaudę Slnt. O čia mas tatai ant Luokės pasitráukėm Knt. Tuokart pri giminių buvo pasitráukęs Šts. Rusijo[je] b[uv]au pasitráukęs į Kazanę, dirbau Kazanė[je] Žd. Vokyčiai pasitráukė, mes parejom atgal Lž. Į tokius krūmus pasitráukėm, ir užejo rūsai Klk. Čia būs da karas, rokuona, reik pasitráukti toliau Akm. Anie varė mumis toliau, bet mes į tas pelkes pasitráukėm Vgr. Mažyliokas buvo karinykas, tai tas pastráukė ir dingo Kp. Vienas brolis pasitráukė į pasienį [nuo caro kariuomenės] Sk. Per karą pasitráukėm šęnai Dgp. Jis buvo milicnyku, jis buvo pasitráukęs Akn. Bet Jėzus, žinodamas, kad jie nori ateiti Jo sugauti ir paskelbti Jo karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną SkvJn6,15.
48. intr. turėti panašumo, būti panašiam į ką: Sūnus į motiną patráukęs Rmš. Jeigu patraũks in mane, tai bus labai meilus [vaikas] Plm. Anoj [duktė] tai tėvelio patráukus pusėn Dg. I kalba, i juokas – gūdna močia, tik nosė an kitą pamiliją patráukia Mžš.
| tr. impers. Patráukia vaiką in gimines, in senelius DrskŽ. Ano mergaitė kaip ir moma buvo patrauktà Skp. Anas patráuktas in manęs Aps.
ǁ impers. pakrypti, pasikeisti, virsti į ką: Jau patráukė į šilumą Rmš.
49. intr. palaikyti, paremti kieno pusę, nuomonę: Tu už moteris patráuki Auk. Dzūkė už dzūkę patraũks, i bus gerai Vrn. Jis po manim truputį patráukia Ėr.
50. tr. paimti, pagriebti: Motociklu važiavo, sušalo – jau vėjas patráukė Ml. Šiltos jūs trobos, vė[ja]s patráukė – ir užteko Trk. Mane tik šiurpas patráukė, kai toji naujiena kaimą pasiekė Plv. Gal tave tryda patráukė, kad tu tiek popierių imi? Ob.
| Ka nesuvisai surūgęs [pienas], pilvą patráukia (paleidžia) Kv.
ǁ ištikti: Ponas Dievas jį patraukė tokiu smerčiu N.
51. intr. įsitraukti, įsismaginti ką daryti: Patráukėva ir išvalgėva visą ryšį obuolių Raud. Iš kulkosvaidžių ka patráukė [šaudyti] KzR. Iš kulkosviedžių i patráukė Prn.
52. tr., intr. NdŽ, KŽ uždainuoti, užtraukti: Kitas įsiūžęs jau mėgino dainą patraukt, tiktai kitų sudraustas laikėsi J.Balt. Kai ateis ant vargonų, tai kad patráukia Stk.
53. tr., intr. BzF190, Ser, KŽ pagriežti: Po tam atejo muzikė, kuriai pavelyta tapė tikt mažumelį patraukt TP1880,44. Patráukti maršą NdŽ.
◊ ãkį patráukti sulošti kortomis „dvidešimt vieną“: Lošti tūkstantį Antanui neįdomu, jis daug labiau mėgsta akį patraukti rš. O gal akutę patrauksim? rš.
kad tavè balà patráuktų toks keiksmas: Kad taũ balà patraũkt tokią karvę – bados! Skrb.
kad (lai̇̃, tegù) (jį, tave…) vélnias (velniai̇̃) patráukia toks keiksmas, piktas palinkėjimas: Tegù velniai̇̃ patráukia, jeigu meluoju NdŽ. Mesk rūpinęsis tuo žydu, kam jis tau reikalingas? Lai jį velniai patraukia LzP.
nė̃ pastùmt, nė̃ patráukt Žg sakoma apie lėtą, nepaslankų žmogų.
pečiùs (pečiai̇̃s) patráukė sakoma stebintis, abejojant, piktinantis kuo, nežinant ko: Po mano tų aiškinimų šeimininkas stebėdamasis ir piktindamasis tik pečius patraukė J.Balč. Kristupas patraukia pečiais, o Pranas, paspaudęs jam ranką, smuko į kitą pusę gatvės V.Mont. Steponas patraukė pečiais: matyt matytas, bet kas toksai? V.Bub. Pečiùs patráukėm: kaip Stasys rašo – ot ir ketvirtokas Slč. Visi žmonys nustebo, patráukė pečiai̇̃s Krš. Mužikas pečiùs patráukė, paveizėjo velniuo į ragus Plng.
per dañtį patráukti NdŽ, DŽ1, Skrb pašiepti, pajuokti: Jei kas mėgino per dantį patraukti jį taip šaukdamas, tai šiandien nagus krims patyręs, kad šitokio vardo ne bet kam užsipelnyti M.Katil. Jo eisena buvo tokia iškilminga, pats atrodė toks išdidus ir savim patenkintas, kad aš neatsispyriau pagundai patraukti jį per dantį rš. Aš jį kai patráukiu par dañtį, tai nežino kur ir dėtis iš sarmatos Užp. Jis teip moka gražiai per dañtį patráukti Šl.
ši̇̀rdį patráukti palankiai nuteikti, palenkti į kieno pusę: Juk Gedvilienė taip, kaip ir jos sūnus, iš karto patraukė prie savęs jos širdį Pt. Mėlynos akys, veido skaistumas [bernelio] – patraukia širdį toksai gražumas LTR(Ps). Tik viena iš daugel man širdį patraukė, kad su ja sueiti kas valandą gaučia! LTR(Plv). Patrauka pri savęs širdį tavo P.
širdi̇̀s patrauktà silpna: Išsisirgau, kažko širdi̇̀s patrauktà, nebžinau kuo atgaivinti Vkš.
už liežùvio patráukti prakalbinti: Net susigraudžiau patraukęs bobą už liežuvio Vaižg.
vélnias už liežùvio patráukė (ką) parūpo, kilo noras pasakyti, išplepėti: Kažkurį iš pasiuntinių patraukė velnias už liežuvio: nulėkė ir išpliauškė poniai Z. Galvydienei J.Balt.
partráukti
1. tr. Lex65,98, Q573, N, Rtr, Ser, NdŽ, KŽ, Ds, Ppl traukiant parversti, parmesti, pargriauti, parblokšti, parvelti: Sako, partráukė jį ant žemės ir ėmė spardyt Krs. Kad greit ir partráukė [arklį vilkas] Kp. Ir parmetė tas gaspadorius [žmogžudį], o kaip jau partraukė, ėmė mušt BsPIV272(Brt).
| prk.: Ar čia aš išsveiksiu, ar partraũks [liga] Kdl.
^ Ponas nebiškentėjo ilgiaus, jis lyg nei partrauktas parpuolė po pasiuntinio kojų LC1887,50. Lašai stogą partraukė (kad kiaulė paršyčius žindo) Sch59.
| refl. tr.: Kaip mudu parsitraukė ant to Kregždės kalno – ir mane, ir mano Teklę, – kaip įkirto po penkiasdešimt bizūnų, tai kraujas par kulnis ritos DS299(Grk). Šitą bernioką mergos parsitráukė dugnan Šmn. To mergaička parsitrauktà, tas kurkinas ir kamuoja Slm. Kaip tik truptį palaukė, šikšnys (šikšnosparnis) strazdą parsitraukė LTR(Šmn).
| prk.: Vaikus gripas buvo parsitráukęs Krs.
2. tr. Rtr, Ser, NdŽ paviršiumi partempti, parvilkti atgal, namo: Tą kumelę tas cigonas nusivežės, nusivedės, o anie tus ratus partráukė Klk.
3. tr. parvežti, pargabenti: Antai tą akminį tokį didžiausį partráukė su šešiais arkliais Klk. Nerado Antano, tai kas gi partraũks naktį Krč. Pakluonėj Vacys taiso dviratį vežimaitį šienui iš laukų partraukti V.Bub. Gal ir iš Vilniaus kiek reikalingiausių baldų partráuksiu, kur pasiliko iš mano redaktoriavimo laikų Pt. Čia nėra, iš kitų kraštų partráuka vaistų Krš. A iš Amerikos, iš kur čia partráukė tus drapokus Kv. Gelžies iš kitų kraštų partráukia Ll. Būdavo, partráukia iš kur lietuviškų knygų ir duoda skaityt Vrn.
^ Šviesi, graži, stamantri bus [žmona], kaip iš skaistaturgio partraukta! J.Balt.
| refl. tr. Ser: Žiemą rogių pavažą nulaužė ir jokiu bũdu negalėjo parsitraukti medžio naujai pasidaryti Mš. Pirkau medžių, bus sunku parsitraukt vienam į namus Dkš. Parsitráukė šieno iš kitur – užteks gyvoliams Krš. Ponai iš kitur parsitráuks drabužių gražiausių, o mas turėjom iš avių kailio Pj. Ans i liuobėjo parsitráukties visokių krūmokšlių Prk. Skaitau knygų sąrašą, kurios Stepono ketinta parsitraukti iš Varšuvos Db.
4. tr. prk. pakviesti, pavadinti kur atvykti, dalyvauti ar gyventi, parkviesti, parvadinti: Mes jau seniai manome tave į Lietuvą partráukti NdŽ. Jug anie nepartráukė tų vokyčių – patys atejo Trk. Partráukiau žmogų į savo butą: munie vienai sunkiai yr Jdr. Tėvelis mamą partráukė [iš labai toli] čia į Paupį Krž. Ponai partráukė kazokų pulką Kln. Jis partráukė miliciją, ka padarytų kratą Pns. Jis partráuksiąs iš Kauno kitą advokatą Jrb. Partráukė seserį in savo namus Drsk. [Reikia] partráukt vaikai iš miesto – ir gyvenkit sau Pv. Partraukė jie išmintingus smalininkus iš Mozūrijos prš. Iš kokios ten valstybės partráukė tus daktarus Sd. Paimsiu dalgelę, nupjausiu žolelę, nupjausiu žolelę, partrauksiu mergelę LTR(Vs).
| refl. tr. NdŽ: Neduosime, sako savo laukų, ir tiek! Tegu nors dar sykį saldotus parsitraukia, tegu nors negyvai užplaka! V.Myk-Put. Ana nujau parsitráukė dukterį Lkž. Parsitráukė tą marčią ir ėmė nesutikti Grdm. Parsitráukė muni mama, buvau išejusi Grd. Parsitráuka visą giminę vienas įlindęs Krš. Į tą miestą jis ją parsitráukė i gyvena Jrb. Parsitráukė dėlto ir kalnaberžiečiai matininką Srv. Ot parsitráukė an savo begalvės tokią raganą! Pv. Kiba jis nori jos (žmonos) parsitráukt čia! Lp.
ǁ prk. prišaukti: Buvo išsigalvoję, ka radija lytų partráuka Šv.
| refl. tr.: Visi galingi, protingi, tegul parsitráukia lietaus Vrn.
5. refl. tr. tam tikrais prietaisais traukiant, siurbiant atsivesti namo, artyn: Iš Inkstiliuko (šaltinio) parsitráuka [siurbliais] vandenį visi Skdv.
6. intr. N, KŽ, Vn, Vvr, KlvrŽ, Bsg pareiti, parvažiuoti, parvykti atgal, namo: Partráukia abudu iš miesto susikabinę kai knatai (apie girtus) Jrb. Partráuku nū karvei – stova priangė[je] kaži kas Gršl. Iš Šiaulių pėsti partráukė Krš. Paėmė į nagą – nebipartráuks jau Krš. Veizav [su mama] – partráuka vedims vaikiai tiesiau Bdr. Su čebatais tiesiai per laukus partráukė Pš. Kai pavasario sulaukiau, linksmas sau namo partráukiau (d.) Jrb. Pernai jie tikt 20 mercą prie mūsų tepartraukė (parlėkė) LC1887,7.
| refl.: Toji merga ką tik spėjo pasislėpti, tuoj ir tie žmogžudžiai parsitraukė, o sykiu parsivedė ir nuotaką LTsIV154. Led parsitráukėm namo [menkais arkliais]! Ukm.
ǁ Kv parvykti, grįžti iš kitur gyventi: Čia vienas yr partráukęs į mūsų kraštą Prk. Netruks partraukti iš įvairių mokyklų mūsų jaunuomenės būriai Pt.
| refl. DrskŽ: Daugelis parsitráukė į namus po karo Trg.
ǁ Dov atvykti iš kitur gyventi: Į mokyklą partráukė kitas mokytojis Šlu. Keturi jie nū Tilžės yr partráukę Rmč.
| refl.: Visi parsitráukė į Klaipėdą Plng.
pértraukti I, Š, NdŽ, pertráukti; SD1145, SD210,260,299,325, Lex101, Sut, N, M, ŠT5,28, Ser
1. Q133,592, LL268,320, L, Amb, Rtr, KŽ caus. pertrūkti 1: Ana pártraukė siūlą J. Virvę pértraukė pusiau DŽ1. Nepértrauk ražončiaus, padėk! Klt. Valaknas [iš kanapių] toks macnas – nepértrauki Pls. O tvirtūs [siūlai] – vieno siūliuko nepartráuksi, nešiok i nešiok Bsg. Moterys paima, partráukia tą saujelę (grįžtę, kuria surišta saujelė) ir krato ant žemės LKT237(Kri). Tarsit žodelius neužmirštamus, imsit ryšelius nepertraukiamus LTR(VšR).
^ Iž mažos pradžios nusidėjimas prasidest, iž mažo akių paveizdėjimo, iž lengvo pagudimo, iž žodelio nedidžio stojos didis, sunkus kaip lyna kokia nepertraukiama SPII158.
| prk.: Sylas giminių atkirto, o žmones stipras pertraukė SPII76. O kitos visos kacerstvos … sandaros niekad neturėjo, bet buvo visados pértrauktos pačios prieš save DP89.
ǁ perplėšti: Šis tiktai kopt [gyvatę]! su rankoms ir partraukė pusiau BsPII23(Varn). O ka miežis, musies pártrauk subinę, su tą subine ištrink ištrink – ir išgyna Yl. Per liemenį – pertraukti gali, [plona] kaip širšė rš. Gunčai katę pusiau pártraukė PP26.
| refl. prk.: Par pusę aš jug nepársitrauksu – negaliu nu vieno pri kito darbo lakstyti! Vkš.
ǁ nuskinti, nutraukti: Pienių pártraukdavo, appydavo virvę su gėlėms [per vestuves] Rsn.
2. tr. I, Amb, LL189,308, Rtr, Ser, DŽ1 sutrukdyti kokį vyksmą, eigą, procesą: Atsisėdo piktas, kad jam pertraukiau darbą A.Baran. Pértraukė mano ūturką Dglš. Gerai, – atsakė durnius, – aš papasakosiu, jei tiktai tu nepártrauksi muno pasakos BM322(Kv). [Gegutė] pertraukė kalbą šnekučiui Tat. Ar nemeluoji? – pértraukė mano pranašystę karalius (ps.) Plv. Tūlyd jaučiu griaunanties į širdį daugybę žemiškų daiktų, kurie partrauka maldą mano M.Valanč. Sugrįžo į garlaivį ir vėl ėmė žaisti pertrauktą vistą J.Balč. Vienu ar daugiau liežuvio galiuko dūžių pertraukiama ar sutrukdoma oro srovė KlbXIV79. Nepartrauktas I.
| Kad prieš tą vyresnybę spiras, barnius sukelia, partrauka vienybę M.Valanč.
| refl.: A mažas (gims vaikas), a kas, i parsitraũks [jaunai moteriai] mokslas Mžš.
ǁ nutraukti: Pertraukt, perskirt prietelystę SD321. Su kuo draugybę pertraukti, susipykti, persiskirti LL208. Pértraukti ryšį, santykius, susižadėjimą NdŽ. [Žandarai] gauna ligi šiol dvigubą algą, bet užtai turi visiškai pertraukti pažintis su pašaliečiais Pt. [Pabėgėliai lietuviai] dar ne visai pertraukė ryšius su savo tėvyne rš.
| refl.: Valančiaus ryšiai su Pabrėža nepersitraukė LTII272.
ǁ sustabdyti kokį vyksmą, nustoti, liautis daryti ką: Tyrinėjimus pértraukti KŽ. Pertraukė senis savo kalbą, atsigręždamas į žmoną, bet jos kambarėlyje nebebuvo LzP. Kažin, – sako kunigas, – ar bažnyčioj laikyt maldas, ar an šventoriaus, mat par maldą mės pertráukt maldos negaliam Slm. Klėties statymą partráukėm Jnšk. Vasarą žadam partráukt [duonos] kepimą Mžš. Gerai, kad nepertráuki – visą laiką kolchoze dirbi Slm. Toksaig buvo ir Mikalojus š[ventas], kursai … su velinu prakią pértraukė DP384. Tekynės mūsų nė vienu pasaulio ir menkumo jo geiduliu nepétraukime DP543. Adant mokėtų puotas ir kūno lapavimus pertraukt SPIII178.
pértrauktai adv.: Pertrauktai kalbėt, su pertrauka SD299. Pértrauktai kalbėti KŽ; N, [K].
| refl.: Pártrauksias mėlenes ėsti, nebibūs kieti viduriai Krš. Žiūro kino, negali pérstraukt Drsk.
3. intr. kuriam laikui padaryti pertrūkį, kurį laiką praleisti: Leidė tokius knatus [į pūlinį], partráukiau dvi dieni, daugiau nebejo Sdb. Ar paldienykan, ar mažu pértrauksi [tą dieną], tai utarnykan nuvažiuosi Lp. Kartu sodinom [bulves], tik jy vieną dieną pértraukė PnmR. Tai nieko, i dieną pertraukęs nuvažiuosiu pas jį svečiuosun Ml. Pertráukus kiek, pradėjom eit po visą kraštą – už Rokiškio, už Panvėžio [kasdami griovius] Alz.
| impers.: Nedėlios nepértraukė – ir vėl lyja! Srj. Vieną dieną pértraukė – i vė lyja Dglš.
4. tr. suėmus ar paėmus už ko pertęsti, pertempti, pervilkti į kitą vietą: Eikš, pértrauksime spintą DŽ1.
| refl. tr. Ser: O tas žmogus su tuom peiliu tą skūrą persitraukė in savo tą ratą ir sėdi BsPIV62(Brt).
5. tr. prk. viliojant, raginant pervesti, pervilioti: Moterys svetimos šalies partraukė jį jau pasenusį į tikėjimą pagonų S.Stan. Liucipierius pasipūtė, norėjo būti lygus aukščiausiam Dievui, nebenorėjo jo priklausyti ir pertraukė į savo pusę daug angelų M.Valanč.
6. tr. pernešti, pervežti, pergabenti per ką: Misliu, kaipgi dabar juos pertráukt per tą upelę Ppl. Tas vilkas paėmęs už kampo skepetaitės ir traukia: jai išrodo, kad ji stovi krome, o tas vilkas jau ją pertraukė per mares BsPIV171(Graž). Ar sauja tų popierių, su neišsakoma baime ir pavojum pertraukiama per rubežių [,platina šviesos idėją]? Pt.
| refl.: Gendroliui … buvo galiausiai tikt pasisekus nakties gūdume tylomis per upę persitraukti Kel1881,52.
7. tr. Vkš, Ds per ką ištraukti, perkišti: [Mergaitės] turėjo taip plonai vilnas rateliais verpti, kad visą sruogą galima būtų per šliūbinio žiedo vidurį pertraukti Pt. Viena akis nukeliama, antra išmezgama ir pertraukiama per nukeltąją rš. Invėrei, pértraukei siūlą, vėl invėrei Upn. Kad šuva nepasiust, reikia, kai jis dar turi tris dienas, pertraukt per rato stebulę LTR(Srj). Norint šunukas laikyt, reikia jis pertraukt per rato stebulę, tai niekada nepasiunta LTR(Vs).
| prk.: Duok ir man kąsnį per gerklę pértraukti (kiek užvalgyti) Snt.
8. tr. greitomis perleisti per ką (ppr. per mašiną, kokį įrankį): Par šepečius pertraukti linai be spalių Klov. Par mintuvus pártraukiau sterbles – paminkštėjo Rdn. Žąsis reik penėt – pértraukdavom (sumaldavom) rupiai Grž. Nebuvo mados malūnan vežt, su girnom pértraukei, ir gerai Šmn. Vilnos iškėdintos, tai teip tik pertráukiau, pertráukiau [per rankas] Slm.
^ Taigi per tas dienas taip nusivarai ne taip nuo darbo, kaip nuo gėrimo ir nedamiegojimo, jog pareini, lyg iš jaujos per linaminės krumplius pertrauktas M.Katil.
| refl.: O selyklo kad nedaug, parsitráukt girnom gerai Mžš.
9. tr. ištiesti, permesti nuo vieno krašto iki kito, perkloti: Balkavonė, sijos partrauktos S.Dauk. Parejusiu par partraukamąjį tiltą, apsistojo S.Dauk.
10. tr., intr. perbraukti, brūkštelėti (per ką): Ir par dantis pértraukia [rinkdamas dalgę] Ob. Skustuvą nuplaudavo, būdavo kitąsyk, kad net per ugnį pértraukia [prieš pjaudami pūlinį] Graž. Siūlus par puodą pártraukė, nupaišino, su skuduru nubraukė – jau ne baltas siūlas Erž. Pamirkyk aną (drobę) … ir lengvai partrauk par pažeistą vietą LMD. Jis tuo nupešė nuo kaktos plaukų, nunešęs pertraukė per aną savo brolį – ir [brolis] atgijo BsPIII200(Brt). Jeigu vyras nori tankų gražių ūsų, tai turi per Kūčią pertraukt virve per panosę LTR(Vs). Rado ją negyvą; par pilvą peiliu partráukta Krs. Prieš kemšant mėsą, žarną reikia dar kartą medine balanėle pertraukti, kad joje liktų kuo mažiau vandens rš. Blynai sukežę, suzmekę, nė žymės putnumo, dažinys be skilandžio, kur ne kur tauku pertrauktas, o daugiau vis vandeniu, vandeniu J.Balt. Karvė tingiai pertraukė šiurkščiu liežuviu senajai Mortai per ranką J.Avyž.
| Žvejys, pertraukęs tinklą, rado mažiau žuvies negu pirmą kartą LTR(Srv). Nueik į jūrę, partráuk tinklą – i rasi žuvių Šln.
| prk.: Staigiai atsisuka, kilsteli galvą, žvilgsniu lyg skustuvu pertraukia V.Bub.
ǁ paviršutiniškai atlikti kokį darbą kuo (akėčiomis, grėbliu, šluota ir pan) braukiant, traukiant, velkant, pertęsti, pervilkti: Kai su akėčioms pártrauki par žolę, vis tiek ne teip želia Jrb. Aną varstą da reiks partráukt sprendžinom kartą skersai ir kartą išilgai Sml. Kai drėgna žemė, tai pertraukei kartą su akėtėlėm ir sėk Jnšk. Ir skersai, ir išilgai pertráukit grėbliu, kad nelikt šiaudelių Pl. Žemė tokia minkštutė – pertrauksi kartą kitą su grėbliu – ir užteks Srv. Pértraukė šluota per lubas ir nubraukė voratinklius DŽ1. Mama ražu pertraukė aslą, ranka nubraukė stalą, pataisė pagalvį V.Bub. Tokia merga kai meška, pértraukt šluota grindų negali Brb. Kiekgi te to mazgojimo, su ryzu įlėkei, pertráukei per padlagą, ir gatava Slm. Senos [lentelės] neberadau, naują oblium pertraukiau ir va prikaliau rš. Atsinešk dvitraukį eblių, pártrauksam lentą Vvr. Ilga Adomo barzda pirma buvo pertraukta kerpamąja mašinėle, o paskui, Aleksandrui paėmus į rankas skustuvą, ir visai nuslinko A.Vencl. Toks ten ano ir prosavojimas – pártraukė su prosu, ir viskas Vvr.
| refl. tr.: Greitai aš pársitrauksu sijoną i lekam, – kaip iš vilko gerklės Krš.
ǁ Lp greitomis aptepti, apdažyti: Aliejinių melsvų dažų paimsiu ir pértrauksiu DrskŽ. Stalas pártrauktas baltais aliejiniais dažais Bt.
11. tr. Lp, Mrj, Jnšk, Pc, Ėr, Trgn iš naujo kuo apkalti, apkaustyti, aptraukti, apmušti iš viršaus ar aplinkui: Jau visai nusiplėšė ratai, reikės pértraukt Al. Kavolis ratą pértraukė Rmš. Reik pártraukti tekinius, kad neišbirėtų Šts.
| refl.: Namų stogai vienu akimirksniu persitraukė skarda ir apsidengė malksnomis A.Vencl.
ǁ iš naujo kaustant, mušant ką uždėti: Tiem ratam reiks šinas partráukt Paį. Spyrė barkštinėlę, kažkieno paliktą naujai lankams pertraukti M.Katil.
12. tr. NdŽ iš naujo nufotografuoti, perfotografuoti.
13. tr. viršyti svoriu, susverti: Obolių parduot, tai tep: uždeda [ant svarstyklių], jei pértraukia, tai obolį pusiau perpjauna Nč.
14. tr. šildant per daug sutraukti, peršildyti, perkaitinti: Tas sūris iš partrauktõs varškės Ėr.
| refl.: Mano varškė pársitraukė Ėr.
15. tr. kiek pradžiovinti: Saulė šieną pértrauks, ir galėsim vežt Mrj.
16. tr. susukti, sutraukti (apie traukulius): Ar mėšlungis gali pértraukt, ar kas Pnm.
17. refl. N dėl sunkaus darbo persitempti, patrūkti: Ižsitąsyt, persitraukt SD449. Pársitrauks arklys vien sunkius vežimus betraukdamas, o į kalną Šts. Pársitraukė i patroško gyvolelis (apie arklį) Dr. Pársitraukęs arklys paliekta su kupra Šts.
18. tr. impers. sulaisinti: Pabuvau kelias dienas kelionėj, tai arklį kad pértraukė, baisu žiūrėt Lel. Pértrauktas kaip be žarnų Sv. Ineini tvartan, tuoj mažna pažint, kokia gaspadinė – paršiokai tie pértraukti Ut.
| refl. Vs: Kūdi, pérsitraukę šunes Lp.
19. tr., intr. KŽ, PnmA, Gs, KzR, Lkš, Skr, Kv, End, Krtn, Vgr, Vkš vėjui pučiant ar šalčiui smelkiantis perimti, persmelkti, paveikti (ppr. ir pakenkti): Saugokis, kad skersvėjis nepertrauktų rš. Tik kiek sušilęs, vėjas pártraukia – i neuždarai burnos Jrb. Traukte pártraukė vėjis, i susirgo, – buvo sušilęs Krš. Neik, pártrauks vė[ja]s, i susirgsi Rdn. Tu basoms kojoms, vė[ja]s pártrauks – susirgti gali Sg. Geras drabužis: nė nugarą pártrauka, nė nieko Rsn. Arkliai opūs, sušilusį pastatė ant vėjo – pártraukė kojas Sk. Šaltas vėjas tráukia – jau man pártrauks galvą Žg. Šaltis traukte pertraukia N. Pártrauks šaltis, plikas neik Slnt. Tik keli žingsniai tėr, vis tiek vė[ja]s biškį pártrauka Trk.
20. tr. vėjui pučiant, traukiant kiek atvėsinti: Lai pártrauka bulves, nevalgyk, lai pravėsta Šts.
21. refl. įsigerti, prisitraukti (apie kvapą): Kur nei joks kvapas negal pérsitraukti KII37.
22. tr. Vvr sumažinti, susilpninti, numušti: Žolės pártrauka ligas, bet ne visas Šts. Kad užgirdžiau [su vaistais] – ir pártraukė kokliušą Šts. Tokie vaistai (agurkų spiritinis antpilas) greitai partrauka akių karštį LMD. Kiek ten valgiau – alkį biškį pártraukiau Lkv. Baimę partrauku P. Į alų aš kiaušinį geriu, jį alus pértraukia Snt. Krapai ir cebulės pártrauka viralo skonį Šts. Į avinius taukus tirpant deda sėtinių, morkų, kad ūmą pártrauktų Šts. Mėtros pártrauka visą grobo smarvę Brs. Degančias anglis deda, ka kartumą pártrauktum Gd.
23. refl. kiaurai prasiskverbti, persisunkti: Vanduo pérsitraukia per smiltį KI322.
24. refl. Lex26, Q135, N būriu persikelti, pereiti būriu keliaujant: Atėjo jie pas vieną didį driūtą miestą Epron, pakelėje gulintį, per kurį jiems reikėjo persitraukti, ir negalėjo pro šalį traukti Bb1Mak5,46.
ǁ prk. praūžti, pralėkti: Utarninko naktį persitraukė per šią apylinkę smarki audra prš. Panedėlį popiet ir vakare per pakalnę persitraukė labai skaudi perkūnija su dideliais lytaus pylimais prš.
25. intr. uždelsti, pavėlinti, užtrukti atvykti: Dešims minutų pértraukė autobusas Dglš.
26. refl. nusikelti, atsidėti tolyn: Atlankymas keturių bažnyčių vėl gal ant kitų dienų parsitraukti srš.
27. tr., intr. sudainuoti: Nenurimo vyrai ir be dainų. Dirbdami dainavo, valgyti susėdę pertraukdavo keletą posmų A.Rūt.
28. tr., intr. Trgn, Grv suduoti, peršerti, uždrožti, perlieti: Klausiamas Gustis, bene nušovė paštininką, pirmu gynės, bet paskiaus skersai partraukus prisipažino M.Valanč. Kad aš tau pertráuksiu per dantis, tai greit apsiašarosi! Pbr. Net raitos arklys, kai pértrauki tokiu botagu Skdt. Kai pártrauksiu virve per kuprą, žinosi, iš kur kojos dygsta! Jd. Ka pártrauksiu pasėmus diržą – nešnekėsi ma[n] priešais! Skr.
^ Ko stovi kaip botagu pertrauktas? J.Avyž. Bičiulio balsas truputį pašaipus, bet nepiktas, ir vis vien Antanas krūpteli, tarsi botagu pertrauktas rš.
◊ kai̇̃p per si̇́eną pértrauktas apie labai alkaną: Aš esu teip kai̇̃p par si̇́eną pártraukta KlvrŽ.
kai̇̃p (lýg) per tvõrą (per tõrą) pértrauktas apie nusikamavusį, nuvargusį: Vaikščioja lýg per tvõrą pértrauktas Mrj. Šiandien aš kai̇̃p par tõrą pártraukta Vkš.
per dañtį pértraukti pajuokti, pašiepti: Kelis kartus mane dvasiškis jau pertraukė per dantį I.Simon. Tėvas partráukdavo jį par dañtį Šln.
per gérklę pértraukti pragerti: Čebatus per gérklę pértraukė Snt.
pietráukti (ž.)
1. žr. pritraukti 9: Kad arklys pradeda siusti, tad pytráuka tus laužtinius Plik.
2. žr. pritraukti 11: Tik reik maišyti i maišyti labai daug [avižinį kisielių], nes greitai pytráuka py dugno Sg.
3. žr. pritraukti 12: Latrai tie pytráukė – i nebė[ra] vaiko Pj.
| refl.: Pirmą sykį buvo pysitráukęs [prie miškinių], atleido Pj.
4. žr. pritraukti 23: Nepytráuka vandens, kad kalnai Up.
pratráukti Rtr, NdŽ, KŽ; LL183
1. tr. Ser nutraukti (ppr. paviršiumi) pro šalį: Mokindavo pratráukti grėbliuką pro savi (moko grėbti) Kltn.
2. intr. N, Up praeiti, pražygiuoti (ppr. būriu) pro šalį: Visas jų būrys pratráukė pro šalį DŽ1. Tuo tarpu, kaip ant Raudonojo pleciaus ilgoj eilėj šimtas tūkstančių kareivių ir darbininkų pratraukė, ore pasirodė per 1000 didelių ir mažesnių lėktuvų prš. Aš pečius sau sutraukiu ir pro šalį greit pratraukiu LTR(VšR).
ǁ būriu praskristi pro šalį: Dažnai netgi dienos metu galima pastebėti pratraukiančias slankas rš.
ǁ refl. prk. praslinkti pro ką (apie debesis): Debesiai pro mėnutį prasitraukiant, pamatė jis ant to akmens mažą vaikiną BsMtII137(Tlž).
ǁ impers. prk. laimingai baigtis, praeiti kokiam nemalonumui: Nors vyrelis ir pyksta, bet pratraũks Mrj. Kelis šimtus metų nepadegėm, tai gal ir šį kartą pratrauks rš.
3. tr. praplėšti: Užsiuvė tą [cukraus] maišelį, – vis tiek reiks pratráukt Krč.
| prk.: Čia buvo pratráukę vokiečių liniją rusai [per karą] Ad.
| refl.: Šitie [polietileno] maišeliai greit prasitráukia Slm.
4. tr. pratrūkinti, prakiurdyti (votis): Žolės skaudulį pratráukė KI126. Morka labai gerai: pratarkuoji, uždedi – pratráukia skaudę Pl. Sūragrobis pratráukė skaudulį Šts. Ant skaudulio reik dėti keptą cebulę su medu – pratráuka skaudulį Vkš.
| impers.: Trauklapius ant auglių deda, i tada pratráuka Krž. Išeidinėja brudas, kap pratráukia [pūlinį] Rdš.
5. tr. kuo perbraukti, nubraukti kieno paviršių: Jeigu iš karto žievės nepavyksta nulupti, vytelė [žnyplėmis] pratraukiama antrą kartą nuo laibgalio iki storgalio rš. Pratráukia [obliumi] tokią lentą Klvr.
6. tr. kiek ištraukti, traukiant sumažinti: Da pratráukė ir šiemet tas samanas iš griovių Krs.
ǁ važiuojama priemone kiek išvežti, išgabenti: Einam, gal mėšlo ben kiek pratráuksma Lel.
7. tr. kiek ištraukti, atitraukti, atidaryti, atidengti: Pratráukiau vagį – ir išbėgo alus J. Pratrauk kiek šyberį – tegu dūmai išeina Paį. Aš patalų pratráukiau kertę ir veizėjaus Šts. Šviesi, aš pratráuksu naktines užlaidas – galėsi skaityti Krš. Veiza pro langą, užuolaidą pratráukęs Varn.
| refl. tr.: Prasitraukia stalčių – žalsva trirublė pirmoji krenta į akis S.Čiurl. Prasitráukusi drobulę žiūra [mergytė] Krš. Prastráukiau užuolaidą, žiūrau, kas te ateina Drsk.
ǁ kiek ištraukus, atitraukus ką pradaryti, pradengti: Reik biškelį langą pratraukti Vkš. Komoda (komodos stalčius) pratraukta su baronkoms ir primyžta vaikių Žeml.
| refl. tr.: Prasitráukiau langą ir pasikavojęs veizėjau į kiemą Vkš.
8. tr. paėmus už ko (ppr. jėga) pavesti į šalį: Močeka sako: – Sūneli, pratrauk šitą juodį nuo tako, aš jo bijausi VoK135(Mrj).
9. refl. paėjėti į šalį, pasitraukti, pasislinkti kelis žingsnius tolyn: Prastráukiau, kad jam daugiau daikto būt atsisėst Klt. Gaspadin, tu prastráuk nuog pečiaus Lp. Jis pradėjo greit važiuot, žmonės nespėjo prasitrauktie – jis daug žmonių suvažinėjo BsPIV290(Brt). Geras žirgelis, nespirs: pastūmėk, močiute, su ranka – ir prasitrauks [nuo tako] VoK135(Mrj).
| prk.: Reikia prasitraukt iš kelio prieš jus, jauniejie V.Kudir.
ǁ pasišalinti iš kur, išeiti: Jeigu, ponaiti, neliausi mane persekiojęs, tai aš prasitrauksiu iš dvaro V.Kudir. Jei gera dvasia, eik arčiau, jei pikta – prastrauk LTR(Lzd). Pasiuntė [aniolą] su žinia pas Perkūną, kad ans palieptų nepagadai prasitraukti J.Šliūp.
ǁ daugeliui išvažinėti: Reikia žiūrėt, kai bent kiek prasitraũks, išretės vežimų [turguje], tai tada tik išvažiuosi Slm.
ǁ būriu išeiti, atsitraukti, pasitraukti, evakuotis: Gali ir nepastráuktie [priešai] Str. Prastráukė toliau niemčiai Dglš.
ǁ išsikelti kitur gyventi: Per vainą jie prasitráukė iš čia Žal. Nuvažiavo tarnai in tą daiktą, kur kitąsyk ganė, jau jo nėra, jis jau buvo prasitraukęs in kitą daiktą, ir niekur jo neatrado BsPIII168(Brt). Smaugia lietuvius, idant jie prasitrauktų ir duotų vietą maskolių kolonistams V.Kudir.
10. intr. DŽ1 ištverti kurį laiką, prabūti, išsilaikyti: Rytoj gal neisiu darban, Birutė pratraũks gal viena Slm. Teip ir pratráukiau šitą laiką, niekas per daug manęs neužkabino Snt. Reikėjo kaip nors pratráukt, nepirkt. – Ką čia pratráuksi, kad nebeturėjau nė kuo užsivilkt Srv. Šią žiemą, vaikeli, dar turėsi kaip nors pratráukt su šita skrandute Lkč. Galgi pratráuksim ituo duonele nedėlią Rod.
| refl.: Nors kad ligi Sekminių su sava duona prastrauktumėm Ds.
ǁ šiaip taip išgyventi kurį laiką (apie seną ar ligotą žmogų): Dešimt metų reiktų pratráukt Vs. Kiek metų gali pratráukt su svetimu inkstu KzR. Ligonis kad da mėnesį pratraũks – tai ir visas gyvenimas Ėr. Vis tas pats, ai mėneselį pratráuksi, ai ne Dglš. Pratráukė ilgai sirgdamas Aps. Va kur daktaras – pasakė: nei dienos priekin, nei ažupakalin nepratrauks LTR(Trgn).
11. intr. Ds uždelsti, užvilkinti: Pratráukė nedėlią, kol gavo arklį Ėr. Deltog ne visados ateina, kaip prižada. Pratraukia keletą dienų I.Šein. Par vieną [karvės] ieškojimą [jaučio] galiama pratráukt (nevesti pas jautį, atidėti iki kito ieškojimo) Mžš. Pusė valandos kaip pratráukė (pavėlavo) Ktk.
| Karvė kai kada aštuoniolika dienų pratráukia [neatsivedusi] par sroką Klt. Žiūrėk, kokią nedėlią pratraũks par terminą Skdt.
| refl.: Parusnėnų atsivertimas dar prasitraukė Gmž.
12. intr. užtrukti: Jūs tai vakare pratráukiat [dirbdami], mės tai lig penkių Slm.
| refl.: Jei dar̃ bus lietaus, prastraũks nepagada DrskŽ. Mėnasius tris prastraũks, arčiau (greičiau) nepadaris Prng.
13. intr. impers. kuriam laikui padaryti pertrauką, pertraukti (apie orą): Dieną pratráukia, ir lyja DŽ1. Ė, kad dienelę pratráukia, tai kitoj ir lyja Kzt.
14. refl. Ds praeiti, praslinkti (apie laiką): Prasitraukė kiek tai čėso LTR(Lp). Prastráukė du mėnesiai nuo to čėso Dglš.
15. tr., intr. pradžiovinti: Nuvažiuojant tiek buvo šlapia, ka negalima buvo važiuot, o paskui vėjas pratráukė – i buvo sausa Slv. Pavasario vėjas greit laukus pratráukia Skrd.
| impers. Buvo šlapia, daba pratráukė kiek Ėr. Gerai, langai atadaryti – kaip ir pratráukia, sausumą padaro Žl. Išdžiausčiau baltinius, gal vis kiek pratraũks Všk. Nebus šlãpia – keliai̇̃s pratráukė Rm. Šiandien purvą pratráukė ben kiek Trgn.
16. intr. impers. atsirasti traukai, trauksmui: Rūko, kol pratráukė, įsidegė – nebrūksta Krš.
17. tr. Graž, Prn esant traukai, kiek ištraukti, pravėdinti: Bet ir tvanka baisi ant aukšto, dusina. Reiktų langelius skliautuose išimti, skersvėjis pratrauktų V.Bub. Atidaryk langus, tegu vėjas kiek dūmus pratráukia Paį.
| impers.: Tegu pratráukia čiodą – atadaryk juškas Klt.
18. refl. įsisiurbti, susigerti: Negal vanduo prasitráukti – žemė kai košė Rsn.
19. tr. DŽ1, Srv, Užp, Trgn, Mrj kiek sumažinti (karštį, skausmą, šleikštulį): Pagėry (pagerk) liekarstvų, maž pratraũks karštį Dglš. Pastãtai (pastatyk) bankas, gal sopę pratraũks Švnč. Išeik in oro – pratraũks sopę Ut. Maž vanduo pratraũks karštį Skdt. Sėmenai nusiplikius greitai pratraukia karštį LTR(Grk). Išgėriau barščių – ir pratráukė visą ledekumą Alk. Spalgenų prisikiši ausys, tai kaip ir pratráukia, lengviau palieka [apsinuodijus smalkėmis] Svn.
20. tr. įstengti kvėpuoti, įkvėpti: Dūchą nepratraũks, žmogus ir uždus Rdš.
21. tr. išdainuoti: Pratraũks patys dainą, tu tik žodžius pasakyk Gdr.
◊ linùs pratráukti eiti į svečius arba važinėtis per Užgavėnes, tikintis, kad linai gerai derės: Linùs pratráukia – linai bus dideli Pb.
pritráukti I, Š, Rtr, KŽ; Lex47,49, SD1147, SD302, R30, MŽ40, Sut, M, LL193, L, ŠT16,17
1. tr. NdŽ velkant priartinti, privilkti artyn prie ko: Laivą pritraukti pri kranto N.
| refl. tr.: Kol prisivobiji, prisitráuki su virvėm tą sienojį iš dumblyno Svn.
ǁ pajėgti privilkti: Užmetėm – tinklo nepritráukiam prie krašto (tiek daug žuvų) PnmŽ.
2. tr. traukiant padėti prie ko, priartinti prie ko: Tad aš gulėsiu, lopišis pritráuktas artie, ranka antdėsiuos an to vaiko Dr. Bliūdą pritráuk savęs artes LzŽ. Kaip susivela [milas], liuob pritráuks stalą pri to milvelio, an stalo kočėlą pasidės, i pradės ritinti tą milą Kl. Pritráukė lovą pri pat lango – vietos daugiau trobo[je] paliko Vkš. Minkšta žemė buvo, palyta, aš tik pritráukiau pritráukiau tas žemes prie bulvių – ir apkaupta Jrb.
| refl. tr. N, NdŽ: Vaiko lovelę prisitráukiau, i sėdu atsisėdusi Pln. Bernas pristraukė, vieną bliūdą išraitė, kitą išraitė LTR(Kp).
^ Maž tau toli bliūdas pristráukt? – Ne, man netoli, tam toli, kas už durų Ml.
ǁ sumažinti atstumą, priartinti: Per spektyvą (žiūronus) kai žiūri, tai teip arti pritráukia Jnš.
3. tr. tempiant paartinti, pritempti: Pritraukęs prie žemės, mušt su kūloku ėmęs par galvą, par antausius Sln.
| prk.: Ką čia plepi – arčiau [tų Šiaulių] nepritráuksi (abiem keliais važiuojant tiek pat km) Žr. Motina kiekviena gatava būt pritráukt dangų an žemę, kad visas gerumas būt vaikeliam Aps. Kad galėčiau, aš dangaus nors kraštelį jai pritráukčiau NdŽ.
^ Laimos ir replėms nepritrauksi, o nelaima pati ateita S.Dauk. Laimės replėm nepritráuksi, o nelaimė i[r] pati ateina Ar; LTR(Šl). Gero su repliums nepritrauksi, o piktas ir pats ateis VP15.
pritrauktai̇̃ adv.: Jos (ienos) būna trumpesnės ir pririšamos prie balnelio visiškai pritrauktai rš.
| refl. tr., intr.: Medyje prisitráukiu šakas ir prisiskinu tų žiedų Vlkv. O kad aš prisitráukčiau [stiklelį], aš jį visą išmaukčiau JD81. Albinas pajuto užplūdusį jėgų perteklių ir, pasiekęs virš durų prikaltas pasagas, pamėgino prisitraukti. Viena pasaga svorį atlaikė, o kita liko rankoj rš.
ǁ NdŽ pačiam traukiant, lenkiant, riečiant priartinti kūno dalį: Paemi, va, kietai [vyšnios šakelę] tarp delnų ir pirštų, pritráuki rankas, suspaudi vytelę ir iš lengvėlio vaikštinėji [ieškodamas vandens gyslos] Č. Tai vėl rankas tik pritráukęs, ristelėm, ristelėm ir nulėkiau vėl laukan, sutvarkiau arklius Č. Pritraukė vieną koją, kitą, pasispyrė, alkūnėm pasistūmė V.Bub. Pamatė [kunigas] prie karčemos žąsį, katra tąsyk pritraukus koją stovėjo, žinoma, kaip žiemos čėse LTR. Jis suraukia nosį ir pritraukia lūpų kampus, pašiepdamas Vilko Martyną I.Simon.
ǁ įgaužti, įtraukti: Pati nevalgius, pilvą pritráukus lakstau Alz. Stova pilvą pritráukusi (alkana, sulysusi) mieste, be darbo, be duonos Šts.
| impers.: Pritráukė čystai vidurius Upt. Dabar pavalgo, o pirma buvo nevalgęs, pilvas pritráuktas pritráuktas Skp.
4. tr. rš jėga privesti, prievarta priartinti.
| refl. tr. NdŽ: Sugriebė mane [klebonas] už pečių, prisitraukė artyn ir pabučiavo į vieną skruostą, į kitą J.Balt. Nepraeidavo nė valanda, kai Būtėnienė vėl prisitraukdavo sūnų prie savęs, imdavo bučiuoti, glamonėti, liūliuoti S.Zob. Žąsį iš tolo užkabina kabliuku už kojytės ir prisitráukia Pl.
5. refl. NdŽ pasislinkti artyn, priartėti, prisikišti: Ji kurčia, kap kalbi, pristráukia prieg tavę Vrn. Vyrai visi girkšno[ja], pasileidę, pri butelio prisitráukę Rdn. Prisitráuk arčiau, kad neužlašėtų [ant staltiesės] Ėr. Prisitráukė pri munęs ir sušnibždėjo į ausį Vkš. Pristráuk stalop artes LzŽ. Kaip tik artyn prisitráukė, prisitráukė, šviesų kardą išsitraukė, išsitraukė Š.
ǁ kraustantis, keliantis, žygiuojant būriu priartėti prie ko: Vokiečiai čia insistiprino, prie jų sienos prisitráukė Sn.
6. tr. pridėti, prijungti, priskirti, pridurti: Pri Kuršėnų [rajono] mumis pritráukė Krš. Kaip kolchozai užejo, mumis pritráukė pry Mamių [kaimo] Štk. Prytráukė pry tarybinio ūkio Šv.
| refl. tr. intr.: Apsėsma žole, tai an ganyklą prisitraũks (bus priedas prie ganyklos) Kp. Būdavo pirma, tai žemės da ir iš šono pristráuki, ė dabar ir savos nebereikia Sdk. Noris da i man prie pencijos da kiek prisitráukt (prisidurti) Ds.
7. tr. parietus parišti, patraukti: Tam veršiui tą koją pritráukiau (pririšau prie kaklo), i nešoka aukšty Jrb. Katras smalstus arklys, koją paskutinę pritráuki Pc.
8. tr. impers. NdŽ ligai surietus ar sulenkus padaryti nejudrų, nelankstų, sustingusį: Siuvėjo koja pritraukta, Topylis be pirštų, Stepas vienu langu (vienakis) Žem. Ranka mano pritraukta – negaliu darbo krutėt O. Visai prytráukė koją, an medžio (krukio) ejo Grd. Vieną koją pritráukė viškai par kelį Dkk. Ranką pritráukė, kojos nevaldė, visai pasiligojo Krš. Buvo pritraukti̇̀ visi tie pirštai, ale išsitaisė Vdk. Šiteip pritráuktos [rankos], pirštai šiteip va šitie dujai būdavo, o teip, Jezau, kad sutraukta buvo [moteris] Antš. Tus tėvas buvo invalidas, su lazdomi vaikščiojo, koja pritrauktà buvo Kpč. Senukės buvo pritraukti pirštai Pun. Pirštas nuog darbo pritráukta Mrc. Gali pritráukt kojas teip vienodai beguliant Sdk. Pritráukia koją – nepaeina Dgč. Prikamavo koją – ir pritráukė koją Kvr. Vaikas pasitaisė, ale kojeles jam pritraukė Tat. Kieno koja pritraukta buvus, to vėlė raiša pasirodo BsVXX.
^ Nespjau (nespjauk) vandenin – liežiuvį pritrauks Dglš.
| refl. tr. impers.: Pristráukta, prisbūta pirštas Adm. Paskui iš priemėčio galvytę pristráukė va šiteip [vaikui] Šmn.
9. tr., intr. traukiant, tempiant priveržti, kad nebūtų palaidas, sutempti: Virves permeta par kartį ir pritráukia, priveržia (rišant šieno vežimą) Žl. Netoli namų, kur prisieina sukti nuo vieškelio kieman, staigiai pritraukė vadžias taip, kad arklys turėjo stačiai sukties į šalį Vd. Jis pritraukia atvarslus, patsai traukiasi ant vieno pasostės galo darydamas vežime vietos dar vienam žmogui I.Simon. Virvė jau užmesta jiems ant kaklo, bereikia tik kilpą pritraukti I.Simon. Jei dar labai tep silpnai, tai dar pritráukiam [vyžos virvutę] Rud. Vyrai su stiprium rankum pritráukdavo, surišdavo, stovės [šiaudų stogas] ilgiausiai Škn.
| refl. tr.: Prisitraukti pavalkus su atvarslais (su ilginiais) Šts.
ǁ tr. NdŽ kuo veržiant sutvirtinti, pritvirtinti: Su vytike pritráuka, pririša vieną eilę, kitą eilę [dengdami šiaudais stogą] Krž. Skersai lentas dėjo ir su varžtais pritráukė Trg. Šienkartę ant prikrautojo vežimo uždėję bandė tą su virve pritraukti Kel1879,24.
ǁ intr. prispausti, pritvirtinti: Šita sąvarža gerai pritráukia Mrj. Ne ilgiausis vinis, ale, rodos, pritráukė Vdžg.
ǁ refl. prk. prisiploti: Tep noriu valgyt, kad pilvas prie strėnų prisitráukė Kt. Lūpos labai smarkiai įtemptos ir stipriai prisitraukusios prie dantų rš.
10. tr., intr. impers. gausiai apeiti, apnešti: Tokių juodulių pritrauktas, tokios smalos, i netrauks kaminas Krž. Jau medžiai būva balti, pritráukti – šarma PnmŽ. Šlapią uždedi katilioką in plytos, tai rūdo pritráukia Klt. Tvarto kampai pritráukta šerkšno Klt. Šerkšno pritráukta in pirkios, kur eina garai Klt. Šerkšno pritraukti̇̀ mūrai Klt. Miežiai drėgni, šarmos pritráukti Jrb.
ǁ apsinešti: Puodelis kovuotas. Kovą semia – i pritráukia Klt. Ka pritráuka tą bliūdą – baisu veizėti Vkš. Butelkikė nečysta, pritráukta Krš.
11. tr. NdŽ traukos jėga priartinti prie ko: Tokiuo yra akmuo, vadinamas magnes, kuris geležį savęsp pritraukia SPI183. Kumet burkštiną patrini į vilnonį drabužį, ans popieriaus skiautelę pritrauka Vkš. Saulė turi tokią sylą pritraukti prie savęs viską kaip ir žemė A1884,210. Ar tavo vištos nepritráukė (neužmušė mašina pravažiuodama)? Lkč. Geležį pritráukia magnasas BM94(Brž).
| impers.: Tada jis numetė kelis mažus deimanto gabaliukus ir pastebėjo, kad jie traukte buvo pritraukti prie bokšto viršūnės J.Balč. Kiti ieškodavo su karklu dvišaku [vandens gyslos]. Eidavo eidavo – ir pritráukdavo PnmŽ.
^ Kaip traukte pri lovos pritráukė (taip norėjau miego)! Krš.
12. pakviesti, prikalbinti, pavadinti, įjungti draugėn kur dalyvauti, ką dirbti ar daryti: Pritráukęs daugiau darbininkų, padirbs visa J. Jis turi teisę kai kuriems darbams pritraukti specializuotas organizacijas – subrangovus rš. Rado pažįstamų, tuojau tie ir jį į kompaniją pritraukė, pavaišino rš. Pritráukė ir muni šnapšės gerti Šts. I tėvą pritráukė pri tų pietų Brs. Pritráukė in stalą i mus Klt. Jis toks nebejaunas žmogus, ale pritráukiamas Ppl. Norėjo pritráukt tėvą vežt Pgg. Vyrišką, kad ir protingiausį, pri degtienės pritráuka Krš. [Velnias] pritrauktų jį draugystėn savo o ing karalystę savo peklos MP79.
^ Kitas gero pamokina, kitas gi prie blogo pritraukia Vrp1890,35.
| refl. tr. Ds, Kvr: Pristráukė kokį augėtinį i gyveno Dglš. Pristráukia žmogų iš šono i pasdaro Klt. Niekur žmogaus nepristráukė, pats pasdarė, turi do sveikatos Klt. Reiks prisitráukt kokį darbinyką Ėr. Ją prisitráukė pri to jojimo, i dabar ji sau patenkyta Smln. Prisitráukė da vieną mokytoją, ta pasakė, ką žinojo Smln. Jis da norėjo kaži ką prisitráukt (pasivadinti fotografuotis) Smln. Apleido tėvo namus, prisitraukė už draugą dar vieną vaikį TS1900,4-5.
ǁ Vd, Ser, NdŽ, Plv, Mlk patraukti, palenkti į save, privilioti, primasinti: Petronėlė gėrėjosi savo gražumu pritraukusi vaikį Žem. Ji mano širdį traukte pritraukė J.Bil. Nuošalus kampelis kasmet pritraukia jų (poilsiautojų) vis daugiau ir daugiau V.Bub. Tujau palojo, kad Elena nori Jugasės vyrą pritráukti Trk. Pritráukė ta merga mano vaiką Pkp. Tik su blevyzgom ir pritráukia žmones Užp. Tik dirstelia an žmogaus – i žmogų pritráukia Mrc. Jis toks protingas ir visus pritraukiantỹs Zp. Jos iškalbingumas pritráukė žmones Smln. Jis taip mokėjo pritráukt žmogų Slč. Pritrauksiu savęsp visus daiktus ne smarkumu, bet mylėjimu, ne kerštais, bet gerybėmis DP508. Tenai atejo, idant žmones grumzdymais ir pabaidomis savęsp pritrauktų̃ DP31. Širšes uogos pritráukia Jd.
| refl. tr. Dkšt: A su velnio plauku tokį vaikį prisitráukė?! Krš. Jauna – mokėjo prisitráukti vyrą Lkv. Tokia dalikatni greit galėjai i jaunikį prisitráukt Šmk. Pati merga jį prisitráukė Dglš. Prisitraũks kada kokia merga, tep ilgai nebus [vienas bernas] DrskŽ. O katra ir labai moka pristráukt prie savęs Trgn.
13. tr. atkreipti (dėmesį, žvilgsnį): Levas … mūsų atydą saviepi labiausiai pritraukia LTI3(Bs). Vyriškis pritraukė į save žmonių dėmesį rš. Štai mūsų akį pritraukia ežerėlis Vr. Akį žėdnam pritraukia tokia žemė Db.
14. intr. NdŽ šiaip taip, vargingai išbūti, išgyventi iki tam tikro laiko: Švenčiausios Motinos pagalba pritrauksiu iki rudens LzP. Gal pavasaris bus ankstyvesnis šįmet, pritrauksim kaip nors (užteksim bulvių) J.Balt. Man tai tik iki turgadienio pritraukti J.Balt. Su šituo centneriu [bulvių] pritráuksim prie šviežių Skr. Kas gi žino, ir mes ar bepritrauksma su duonele lig rugiapjūčio Sdk. Rodos, diedelis ir sunkenybę turėjo, ale mat pritraukė ligi aštuonių dešimtų [metų] Srv.
15. tr. traukiant, tempiant kiek pritrumpinti: Šautuvo diržas pritraukiamas (patrumpinamas) komanduojant: – Diržą – pritrauk! rš. Pritrauk jas (kilpas), per ilgos rš.
ǁ įsukant dagtį, sumažinti degimą, prisukti, prigesinti: Motina pritraukė gazelį A.Vien. Tą lempą reikia pritráukt – gal kiek prisnūsim Šmk. Pritráukei [lempą], jau nieko nematyt Lp. Ir pritraukė šitą lempą, kad taip šviesiai nedegtų LTR(Upn). Pritráuk ugnį [dujinės], kad tik šustų sriuba, o ne kupėtų Ktk.
16. tr. NdŽ kiek priverti, pridaryti: Tėvas įėjo į butą, duris pritráukė i atsisėdo Jrb. Pritráuk tu dures: tarpai, vė[ja]s puta Krš.
17. tr. kiek primerkti (akis): Ji vieną akį pritráukus i tupia kai gyva Jrb. Kai neišsimiegi, tai akys tik pritráuktos, veidas pageltęs Gs.
18. tr. NdŽ paviršiumi traukiant daug sutempti, suvilkti: Pasiunčiau rąstų pritráukti, liuob ten su arkliais privilks Kl. Da ir žarijų būdavo židinėj, žarijų pritráukia židinėn tenai, an prieždos Skp. Te pritrauktà krūva durpių, čia vėl pritrauktà, pakapojau žolę, ir pasimečiau Slm.
| refl. tr.: Po medžiu atsiguliau, lapų prisitráukiau ir guliu Pl.
ǁ daug privežti, prigabenti: Daug tankų pritráukė į frontą DŽ1.
| refl. tr.: Pristráukiam patys malkų iš miško Dgč.
| Reikėjo ji (lenkų kalba) gerai išmokti. Tam tikslui ir lenkiškų laikraščių prisitraukdavau Mš.
19. intr., tr. Kb traukiant iš kur daug paimti, gauti: Po penkis kilogramus, po trejetą pritráukia [žuvų iš po ledo] Sug. Į dieną kokį pūdą [žuvų] galima buvo pritraukti rš.
| refl. tr.: Su meškere galima prisitraukti žuvienei tinkančių ešeriokų rš. Kaip pradėjus traukt, tai traukus ir traukus ir visą kiaurą dieną lig vakaro, ir prisitraukus kokius penkius vežimus drobės LMD(Sln). Vyrai sugebėjo pramušti [kapčiuje] skyles kur reikia ir taip sau, ranką įkišus, kaip katinas į varnėno inkilą, prisitraukti bulvelių M.Katil.
| prk.: Piningų prisitráukę kaip skutinų Krš. Pristráukęs svetimų žodžių, vis ką inmaišo Mrp.
ǁ prk. daug atimti, ištraukti (sveikatos): Kiek man pritráukė sveikatos par tą žiemą! Šmn.
20. tr. daug įkelti, prikelti: Daug avilių buvę ąžuoluos pritráukta BM66(Žb).
21. tr. prk. daug sutraukti, sutelkti, suburti: Jo šauksmas pritraukė daug žmonių, tie palaikė jį kvailu J.Balč. [Kunigas] pritráukė tų dievobaimingų moterėlių, – jos nori kuo pirmiausia į dangų patekt Pžrl.
| refl. tr.: Pulką prisitraukti N. Bernaičiai draugų prisitráukė ir rėkaloja Vrn.
22. tr. daug prifotografuoti: Nuotraukų pritráukė daug Lb. Čia vis Petro pritráukta atvirukų Al.
23. tr. prinokinti: Ta pagada greit visus javus pritráukė Gs.
×24. tr. impers. pritvinkinti (skaudulį): Jau gal pritráukė votį, jau reikia pradurt Švnč. Votis jau pritráukę LzŽ. Pritráukė pirštą votis LzŽ.
25. tr. A1883,173, NdŽ prisisotinti, prisisodrinti, prisisunkti, prisigerti (kvapo, drėgmės, šalčio ir pan.): Barščiai špyžio pritráukė, nebegardūs Ėr. Jo drabužiai pritraukę nemalonaus kvapo rš. Šlapgarių pritráukė, atidrėko popieros nuo sienų Skr. Medžiaginės kaladkos, tai anos šlapumõs, vilgasties pritráukia, iš to buvo šimtakojai Dv. Ė va šitie daiktai, minkštimai, – pridėsi skepetą – pritráukia materijos Švnč. Sūrūs tokie pasidaro, pritráukę druskos [slėgti grybai] Vdk. Mat anie (stogo šiaudai) prismalėję, kaip gelžiai sugelžėję, pritráukdavę tokio rūkalo, ka te[n] nė ugnis nekibdavo Skdv. Dulkių pilna, akordijonas pritráukė tų dulkių End.
| impers.: Rasos rūbai pritraukti, lygiai sulyti Klt.
| refl. tr. Snt: Jei tuomkart neišsėmei [pasiliejusio pieno iš šulinio], sienos pristráukia Alv. Lauke šalčio prisitráukiau, tai nė kambary nesušylu Dkš. Pareina iš tos karvidės prisitráukusi smarvės, smirda amžinai End. Ale jei tik kas rūko, prisitráuka visas kambarys End. Šaltgarių, šlapgarių prisitráukę linai – sunkesni Ggr. Drėgnas garas, nuo jų (bičių) kilstąs, dėl šalčio aulėje prisitrauka. Iš ko randas pelėjimas bei paplėkimas S.Dauk. Medžiaga prisitráukė drėgmės DŽ1. Akmuo prisitráukęs vandenio FrnS45. Muno plaučiai prisitráukę labai tų visokių dulkių par tiek daug audimo Pln.
| prk.: Tenai (apie Širvintas) lenkų dūko prisitráukę, nemėgsta lietuvių Krš.
ǁ impers. traukiant drėgmei ar šalčiui sukelti (ligą): Jam pritráukė an pievos uždegimą plaučių Rš.
26. tr., intr. impers. NdŽ, DŽ1 kam užpiltam spiritu ar užplikytam pakankamai įgyti stiprumo, koncentracijos: Ar pritráukė arbotą? Db. Prieš sprogimą [beržų] spurgelių priskynei ir užpylei degtine, pritráukia per porą dienų Bsg. Pastovink arbatelę, tepritraũkie Krš. Pritráuka dikčiai, aš jau bijočiu pilti į savo skilvį [spiritą, užpiltą ant rupūžės]! End. Vyrišką gumbažolę išdžiovintą užpila karštu vandeniu arba degtine, kad pritrauktų, ir duoda vyrams nuo gumbo rš. Sudžiovinto augalo žiupsniuką įdėti į puodelį, užpilti verdančiu vandeniu, palaukti, kad pritrauktų ir nusistovėtų rš.
| refl.: Arbata prisitráukia NdŽ.
27. intr. nusidažyti: Po tam įdedi [žalius kiaušinius į dažus], anie pritráuka geriau Vg.
28. tr. tam tikrais prietaisais prisiurbti (skysčio): Į pipetę pritraukite muilino vandens rš. Tie aparatai i šūdo pritráuka, ka girtos milžėjos Rdn.
ǁ siurbiant, traukiant pripildyti: Pritráukti švirkštą NdŽ.
29. tr. prisiurbti, prigerti (skysčio oro, garų): Senis užmerkė akis, pritraukė plaučius ir išleido orą Šlč. Palenkiu tą šaką, prisiuostau, pritráukiu pilnus plaučius Bsg.
^ Tyli kai [v]andenio burnon pritráukęs Tr.
30. tr. gausiai prisiurbti, prisigerti (skysčio ar dujų): Vaikas pritráukė pieno kiek tik nori Upt.
| Pritráuki šito saparo gerklėn [rūkydamas] Žl. Girtas buvo, gavo dar benzino smarvės pritráukti – ir užkėlė kojas Krš. Mės jau seni, dūmų jau pritráukę [rūkydami] Žl.
| refl. tr.: Pradeda pačios [dėlės] atkritinėt, kap kraujo pristráukia Dg. Steponas ilgai be aiškaus tikslo kraustė jas (knygas) iš vietos į vietą ir, prisitraukęs dulkių, dusliai kosčiojo rš. O ans prisitráukė tos kimikalų smarvės – i žmogus tura mirti Als. Aš to narkozo nedaug prisitráukiau, greit užgesau Štk. Oro visokio prisitráukęs, tau i dvokia Btg.
ǁ NdŽ prisigerti (alkoholinių gėrimų): Atėjo gerai pritráukęs Ėr. Burokinio [alaus] pritráukę – i rėkia ožio balsais Krč.
pritrauktinai̇̃
| refl. tr. NdŽ: Eita kaip Telšių klebono avinas – kojas vydamas, prisitráukęs Šts. Taip ir šliūžinė[ja] prisitráukę, kiek tokių bjaurybių yr Krš. Kas nora, suranda [degtinės], prisitráuka tos smarvės Rdn. Lig pat girtumo prisitráukė, prisikaštavojo Užv. Prysitráuka gerai, pradeda dainą imti Grd. Nebuvo teip jau prisitráukę Krč. Nebepavažiuoja dviračiu, matos, ka gerai prisitráukęs Sk.
ǁ refl. prisirūkyti: Numie neleidam [rūkyti], į mišką nulėkęs prisitráuka Krš.
31. tr. įrašyti, surašyti: Tu tik šnekėk šnekėk – visą tavo kalbą pritráuks Ldv.
| refl. tr., intr.: Po dvi juosteles prisitraukė Lk.
◊ úodegą pritráukti prigriebti, nubausti: Pritraũks jiem úodegas! Lp.

×raztráukti (hibr.) tr.
1. sutraukyti, suplėšyti: Ėm kustą po pusiau raztráukė LzŽ. Vadžias vė raztráukė LD30(Ad). Dabok, gal kiaulės priemnėj, maišus [miltų] raztraũks, gali sumarnavot Rod.
ǁ iškedenti, išpešioti: Linus ar vilną raztráukia rankom, o tada šukuoja Lz.
2. mirtinai sudraskyti: Kralikas išbėgo an kiemo, tai šuva susiedo raztráukė Rod. Ižbėgo avis iž galo kiemo in telėdnyko – ir raztráukė vilkai Dv.
3. susprogdinti: Akmuva guli, papylė nedaugį žemės ir raztráukė Rod.
ǁ sudaužyti, suskaldyti: Automatu kap dav[ė] kakton, tai raztráukė galvą Šlčn.
4. prk. išsidalyti: Raztráukė visą dvarą LzŽ.
5. paleisti (vidurius): Raztráukė vidurius liekarstvos Dglš.
sutráukti Rtr, Š, NdŽ, KŽ; Lex113, Q661, N, L, LL321, ŠT60, Ser
1. tr. traukiant sustumti, suvilkti, subraukti, suvaryti į vieną vietą: Viską dirba teknika: sukrauna į žagus, sutráuka, surėdo Ms. Miežius sutráukiau visus iš pašalių į vidurį Trk. Nupjautą šieną sutráukė su grėbliu Vkš. Sutráukėm šieno didumą, ryt sugrėbsma Ggr. Septyni nuvažiuos tą šieną sutráukti Vdk. Žemių sutráukta kupstan – prastas plūgelis Slm. Grėbelka paimt ir sutráukt [šienas] Kdn. Sutraukto šieno buvo, tai palaiduosiuos parsivežė Slm. Sutráuk žarijas iš pečiaus į židinį Iš. Tę jau kiek yra visokių [akmenų] tai traktorių sutráukta Dg.
| prk.: Sutraukė (sujungė) žemes į vieną labą Šts. Kožnas savo turės rėžius, kiek ten arų, po tam sutráukė į vieną gretą Lpl. Valdžia bandė visas ciesorystės žemes po visam į vieną sutraukti Kel1866,9.
| refl. prk.: Kai susitraukia visa žemė į vieną daiktą, tai pasidaro daug Lkč.
ǁ ką pasklidą, ištisą suimti į vieną vietą, surinkti: Teip gražiai sutrauktà, sutrauktà, sulankstyta, sulankstyta [drobė] PnmR. [Drobę] pamerkiam, patiesiam, vakare vėl sutráukiam Tj. Vakare sutráuksme [audeklus], o rytą vėl ant rasų Mšk. Vieną sykį nesutráukėm [audeklų], užmiršom – iš nakties i nėra, nurinko (pavogė) Škt. Sutráuki, vienas nebepakeli panešt to audeklo, jeigu ilgas Bsg. Lietus užeina – reikia audeklus sutráukt an pievos Ėr. O vakare vėl sutráukiam [rietimus], gražiai suringuojam Pl. Vakare suemam, kad jau pradeda saulė žemyn, gražiai sutráukiam, sutráukiam teip klodais Skp.
| refl. tr.: Lenciūgą brinkst per upę [permetė], ir pasdarė tiltas. Tada trukt tą lenciūgą – susitráukė, ir vėl nėr tilto (ps.) Tvr.
ǁ sudėti: Iškėtojau skėtį ir nebegaliu sutráukti Ds.
ǁ refl. susidėti: Tas [kambario] perdaras susitráukia kaip armonikos dumplės Snt.
2. tr. traukiant visus kur padėti: Sutraukti ratus į pašiūrę Db. Paskuo nuirklavęs į kitos upės įtaką arba uostą, tenai laivus savo sutraukęs ant krašto S.Dauk.
| prk.: Visas Padarbas, Medvalakę sutráukė (sukėlė) į Gergždelius Krš. Visus į krūvą sutráukė, ir teip gyvenam Vlkš.
ǁ traukiant visus sukelti į viršų, užkelti, užtraukti: Balkius kai sutráuki, dėdavom da vieną vainiką Krš. Lentos jau buvo nupirktos, ir per langą sutráukėm ant viršaus Slm. Atvažiuoja [furgonas], sutráukia [gyvulius] ir išveža Šmn. Aš sutráuksiu aukščiau tas podiškas, i būs aukštai ta galva Trk. O tai stojos po tris kartus, ir vis vėl sutraukta yra dangun Ch1ApD11,10.
ǁ DŽ1 visus ar daugelį suvežti, sunešti, sugabenti: Pilėnus apkasė perkasų perkasais per kelias eiles, aptaškavo su rąstais ir daugel ąžuolų į pilį sutraukė J.Balč(M.Valanč). Ale tai kai žiūri, tokį lauką šiaudų tuoj sutráukė stirton Slm. Reiktų rąstai sutráukt, kol da sniego yra Sv. Ar sutráukėt visus rugius? Dbk. Nenukinkyk arklio, da maž sutráuksma šienioką iš Paliepio Sdk. Lyg vogčiom rugius sutráukė Msn. Rugius tik spėjom sutráukt – ir pradėjo lyt Srv. Šienus sutráukt po strieku ir šiuosmet bus nelengva Drsk.
3. tr. tempiant suartinti vieną su kitu, sudurti vieną su kitu: Sutráukė du stalu, visi susėdo Pvn.
| Ančiukai, gūžius sutraukę į krūvą, šildose Jrb.
| prk.: Laukia, kab rublį su rubliu sutráukt DrskŽ.
4. tr. prk. išskirti: Zakaras tyčioms girdo Tupikį: nori sutraukti su Kaubraite, o bruka jam savo dukterį Žem.
5. tr. traukiant sugauti, surinkti: Sutráukėm [tinklais] kapą varnų ir prisūdėm pilną bačką Nd.
ǁ traukiant surinkti (akis lošiant kortomis): Net tada, kai ant stalo gulėjo sutrauktos dvidešimt šešios akys, jis nepajėgė įsivaizduoti, kas atsitiko rš. Kiek čia sutraukiau? rš.
ǁ suimti: Sakydavo, kad seniau Bikūnų Kanapeckas sutraukdavo sau susiedų karvių pieną LTR(Ant). Sakyčiau, mano sutráukei medų, o ka neturi nei pas savęs Vdžg.
| Tušti kaimai, visa sutráukė miestai Drsk.
6. tr. gausiai apimti, apeiti, aptekti: Traukutis sutráukė dobilus Sn. Žliūgės sutraukti̇̀ miežiai Klt. Kai sutráukė žole bulbas, i raunu, i pjaunu – nieko nepadarau Klt. Usnių, balandžių, vijoklių sutráukta, apitęsta [bulvės] Klt. Tos žolės, kur lieka, tai tep ir linus sutráukia Pns. Tokie traukučiai linuos auga, tai sako: brantai sutráukė linus Graž. Varputys žemę sutráukė, niekas neauga Jrb. Dirva jiems (miežiams) turi būti gryna nuo piktžolių, o ypač varpučio nesutraukta rš. Ronų sutrauktà guli Klt. Veja (instr.) traukta sutrauktà žemė Klt. Utėlių sutrauktà boba Dglš. Vaikai blusų sutraukti̇̀, sukapoti Klt. Kojas kaltūnas sutráukė Klt. Šitas Maušiukas tai sutráuktas visas šašų kap kiaulė Ml. Vočių, šašų paržiem sutráuktas [vaikas] Klt. Vyras visas sutráuktas vočių Dglš. Kojom sutrauktõm šašuotom ganiau Klt. Visos kopūstų galvos sutráuktos kirmėlių Klt.
| prk.: Žmogus vargų sutráuktas, ar dainas dainuot?! Rš. Sutrauks tau vargeliai iš jaunų dienelių LTR(Rš). Moterėlė vargų sutráukta Aps. Jos mergaitė kaprizų traukta sutrauktà Slk. Ir davatka, ale baisaus pavydo sutrauktà Ut. Ana nedurna, tik zlasties sutrauktà Lb.
7. tr. sutempti, suveržti: Suriša rankas per tą daiktą, sutráukia ir veda Graž. Sujuosi juosta arklį, atsispyręs sutráuksi pavalkus Všv. Tik sąmatą gerai sutráuk, ba pritrins [arkliui] Plm. Kiek reikia dydžio, reikia lankus sutráukt Kpč.
ǁ kuo suveržti, sutvirtinti: Vienas jo klumpis susprogęs ir sutrauktas viela I.Simon.
ǁ sukant suveržti: Varžtą sutráukti KŽ.
ǁ padaryti nepalaidą, raukiant suveržti: Buvo tai neaukštas, petingas vyras, apsivilkęs ilga pilka rudine, diržu sutraukta per juosmenį J.Balt. Šičia [vyžus] reikia sutráukt, apvynioja skuduru, indeda, tais raikštukais apriša Kpč. Apiveria virvele arba šikšna macna ir sutráukia da [nagines] Plvn. Apiveri, sutráuki nagines, tai lengva vaikščiot Imb. Viršuj sutráukta, surišta [naginės] Rs. Išpina pynikę, įveria i sutráukia naginikes PnmŽ. Apivaras ties kulnia sutráukia, i vyža nekris nuo kojos Jrb.
| refl. tr., intr.: Susitráukia apivaras ir traukia sau par laukus Jrb. Virvukė čia yra, susiriša, sustráukia (= sutraukiama) [naginė] Kpč.
ǁ tempiant, veržiant sumažinti: Sutráukti skylę NdŽ. Tinklus sutraukę siauriau Blv.
8. tr. suimant patrumpinti: Sutráuk vadeles Jnšk. Reikia sutráukt lenciūgas Dglš. Sutráuk botagą – labai ilgas Ėr.
9. tr. suimti klostėmis, suraukti: Sutráuktas raukšlėmis, stulpais NdŽ. Kiek daug į kliošą reikėjo sutráukti, kiek tų kvaldų [sijono] buvo Krtn. Buvo sijonai tokie daugiausiai sutraukti̇̀ Yl. Jaunajai pasiūs jau senovė[je] pečiais keltais, sutrauktai̇̃s tokiais Tl. O užpakalė[je] buvo sutráuktos tokios kvaldos, kad eina kaip su uodega tiek pat Vgr. Daugiau patrauktiniai būdavo sijonai: kitų kvalduoti, kitų sutráukti Žlp. [Sijonas] sutráuktas apie juosmenį, raukšlės buvo LKT164(Btg).
ǁ suklostyti, klostant padaryti: Sutráukdavo koriuką pailgai, rauktai i lapeliais (puošdami sukneles) PnmŽ.
10. tr. tempiant suartinti ko galus, sulenkti, suriesti, sugaužti: Suriečiu, sutraukiu SD124. Vaikščiojo truputį sutraukęs pečius, lyg besirengdamas kuprelę užsiauginti B.Sruog. Pečius sutraukti N. Tamošius Driskius yra galvą nulenkęs, pečius sutraukęs, kad eina, tankiai stena Tat. Tai aš pečius sau sutraukiu ir pro šalį greitai traukiu LTR(Mrj).
ǁ sulenkti per sąnarį, suriesti: Kamašiukai maži – pirštais sutrauktai̇̃s nutypči[oj]au Klt.
ǁ tempiant suglaudinti: Liežuvį galime artinti su visomis burnos vietomis, ištiesti ir sutraukti, pasukti ir pariesti, – žodžiu, vartyti į visas puses J.Balč. Kraujo indų sutraukiamųjų ir kraujo indų plečiamųjų nervų šakelių darbas rš.
| refl.: Kada vieni raumenys susitraukia, antagonistiniai raumenys atsipalaiduoja V.Laš. Susitraukdami raumenys sustorėja, sutrumpėja ir sukietėja rš.
ǁ refl. išsitempti: Susitraukęs į pečius iš panaberijos Šts.
ǁ refl. susigūžti: Liurbis susitraukęs liurbso J. Priėjus prie sienos, išplėtė akis ir taip susitraukė, tarytum smūgio iš žandaro laukdama A.Vien. Mokytoja atšoko nuo durų ir susitraukė prie stalo K.Bor. Jis išgirdo durų trinktelėjimą. Pritūpė už krūmo. Visas susitraukė A.Rūt. Stovi sustraukęs – gal šalta Slk. Kaip šliužui pritinka – mazgu susitraukti ir laukti, ir laukti V.Myk-Put. Kiurksai visą dieną susitraukęs į bitę ir lauki K.Saj. Aš da susitraukiau … griovėje, kad pasiekčiau lazda arčiau pribėgusį TS1897,9(V.Piet). Ta višta stovėjo stovėjo susitráukus Jrb. Buvę visi sustráukę, kap čia buvo šalta Lp. Vokiečiai eina susitráukę, pamėlynavę Ėr. Žiemą prasčiau auga tie pusbekoniai, – šalta, susitráukę Mžš. Aš jau sėdu susitráukusi pri lango Trk. Veizu, anie supuolę į durių tarpą, visi tokie susitráukę Trk. Būdavo, vaikai susitráukę bėgs šalin, o daba vaikai pagarbo[je] Yl. Aš tik susitráukiau teip, kad anie munęs nematytų, paskiau i muni pradės lojoti Tl. I vieni ejo, i kiti ejo, o tims vietiniams – susitráukęs sėdėsi sėdėsi vis Plt. Pareinu apentais susitráukusi jau, virpu iš tos baimės Kl. Ko tu čia kiunksai susitráukęs?! Erž. Pajutęs priešininką, ežys susitraukia į kamuolį ir taip atsigina rš. Nė nenusivelku, kamuoliukan susitraukiu ir miegu Ds. Kupron sustraukia ir šoksta gyvatė Vdn. Kas te, kad tu ją (karvę) ištęsi – šalta, stovi krūvon sustráukus Klt. Vikšras pakyla žvalgydamasis, paskui susitraukia ir vėl išsitiesia, pasistūmėdamas į priekį V.Bub. Skris lėktuvai, žinomais, o mes kentam susitráukę sklepalė[je] Lnk. Abudu be kepurių susitráukę po egle stovėjo, bo diena labai buvo šalta ir smarkiai lijo BM4(Kp). Mergaitė kamputy susitráukus i miega an maišų Slv. Tada jy sustráukė an papečio ir gulėj[o] Vrn. Pirmą garnį pamatęs lekiant, būsi greitas, tupintį – susitraukęs LTR(VšR). Žirgelis pailso, krūvon susitraukė LLDII173(Dkšt).
^ Eina susitráukęs kaip kurpalis Kp. Susitráukęs it žirnių kirmis Pln. Tik suskaudėjo kas biškelį, tujau ans i susitráuka į žirnio kirmį Vvr. Susitráukęs kaip kirminas, bijo rankų prikišti pri darbo Šv. Susitraukęs kaip kurmis LTR(Mrs). Mano vyras visada susiraukęs, kaip ežys susitráukęs Nm. Ir eina kaip ežys susitraukęs Sd. Neužlyna ant kupros – i kentėk susitráukęs (daugiau nieko nenorėk) Vdk.
| prk.: Štai krūmokšniai susitraukę laukia vėl naujų aukų T.Tilv. Girdašių bažnyčia tokia sustráukus, mažutytė DrskŽ. Naumiesčio miestas man nesmagus, toks susitráukęs LTsV875.
ǁ refl. susiglausti: Greitai tos gėlės nepražysta, susitráukusios Krš. Jei vasarą pienių galvos susitraukia, tai bus lietaus LTR(Mrj).
ǁ padaryti nebetiesų, sumesti, sukūprinti: Nervos mane sutráukė, buvau tiesi Dglš. Sutraũks senatvė vis tiek, i dėdienė buvo didesnė Ml. Kas mane sutráukė, ar ne jo darbai? Kb.
| refl.: Dabar ana sustraukę nuog itų darbų LzŽ. Sena, sustráukus DrskŽ. Bernai apsileidę, su barzdomis, susitraukę lygiai seniai MitI233(Šd). Sustráukę – seniai negražūs Drsk. I ši ligonas yr, susitráukusi Slnt. Galgi tokia merga buvai: pajuodijus, sustráukus, dabar išsitiesei Žl. Vai̇̃keli, aš sustráukus, suskuprojus Kpč. Seniutė sustraukus kupron nuo darbo Ktk. Jau ir mano žento mama viškui kupron susitráukus LKT293(Kpr). Rūko, į kobinį susitráukusi Krš.
^ Par šimtą metų nebaugsi, į kankolą susitráuksi (juokais sakoma ką peržergus) Slnt. Kad tu sustraũktum! Ds. Laukia laukia, kol sustráukia (apie senbernį) Drsk. Laukiau laukiau ir sustráukiau laukdama Dglš. Sulauksiu ar sustráuksiu Žl. Anas lauks ir sustraũks, ir pinigų nereges Švnč. Ik sulauksi, tai ir sustráuksi Rod.
ǁ impers. sulenkti, sukumpinti, suriesti: Matai, mūsų kokie pirštai sutraukti̇̀ nuo darbų, kreivi pirštai nuo darbų Skp. Ar manę nuo mušimo taip sutráukė [į kuprą] Kvr. Ana dirba galva, ne rankom – jos kupron nesutráukė Dkšt. Jis buvo į kuprą sutráuktas Šk. Paršas suskurdęs, ir visos kojos į daiktą sutráuktos Rmš. Duodi duodi (šukuoji linus) – ir pečius sopa, ir kupron sutráukia Dg. Rankos gi jau sutráuktos nuo tų darbų Alz. Aš nuo visų bėdų sutrauktà Aln.
| Sutraukti̇̀ lapeliai [buvo], daba tiesiasi Sdb.
ǁ sutempti, suraukšlėti: Kas te kasdien ties [staltiesę]: vaikų būdavo, tai kits sutráukė, te apsisuko Plv.
| Šita siuvamoji mašina siūles sutráukia, suraukšlėja Mrj.
ǁ padaryti nelygų, suraukti: Susiraukus, kaktą visuomet sutraukusi, rimta tokia, jog net baisu žiūrėti V.Krėv. Sutrauktais antakiais, smarkiai sučiauptomis lūpomis nepaprastai energingais judesiais ėmė ristis į kalną Pt. Marė pažvelgė į skausmo sutrauktą Jokūbo veidą rš.
| refl.: Petro veidai ima kaisti, antakiai rūsčiai susitraukia ir dešinė gniaužiasi į kumštį V.Myk-Put. Revinskas paraudo, ir jo antakiai susitraukė piktai LzP.
ǁ padaryti nelygų, gruoblėtą, šiurkštų, raukšlėtą: Vėjas burną sutráukė, pastepk Sdk. Katros moliavojas, tai moliava sutráukia [veidą] Slm. Lietlempė kiaulės odą sutráukia Užp. Rūgštis sutráukė burną dabar, o buvo skanu Ad. Vikinių miltų kleckai sutrauka liežuvį, ans paliekta kaip rauplėtas Vkš. [Maurų] skonis aštrus, sutraukiąs ir posūris rš.
| impers.: Burnikė jau sutráukta kai naginė ant aparties Erž. Jau veidas sutrauktas – pažint neina Plv. Karalaitis, eidamas in miestą pro savo palocius, susitiko britkią raganą, sutrauktą kap rupūžę LTR(Srj). Paprosavoti negali, negali pajusti, ka gal [nuo karščio] sutráukti Trk. Man labai nuo šito muilo burną sutráukia Ds. Nuo šitos mosties sutráukė paršeliam skūrą Klt. Tai rūgštumas obuolio – net burną sutráukė Ml. Lūpas man sutráukė nuog to kartumo Pv.
| refl.: Kad žmogui yra rankų ar kojų nagai susitraukę, negražūs – kaltūnas LMD(Sln). Nukasa [bulves] anksčiausiai, nesupūs tau, susitráuka ta skūra Trk. Dantis turi̇̀, tai gražiau atrodai, o mano [burna] va sustráukus kap naginė Alv. Susirūkšlėjo, susitráukė kaip baidyklė nuo gėrimo Vdk.
^ Kad tu susitrauktum kaip naginė! LTsV875. Nors tu eik kaip rupkė susitráukusi, bil tik bagota (tai galėsi gerą jaunikį pasirinkti) Krž.
ǁ suimti į save, padaryti sudubusį: Begailėdamas gyvuliui šienelio, pats sutrauksi pilvelį LTR(Auk).
| impers.: Razpuolus karvė, sutráukta šonai Btrm.
ǁ padaryti mažesnį, menkesnį, sukritusį: Arelka sutrauks vidurius tavo, jogei tu nė valgintie negalėsi Tat.
| impers.: Sutraukia mane R367, MŽ492. Man pilvą sutráukė Bsg.
ǁ refl. sumažėti apimtimi, tūriu: Sustraũks pilvas, nustos visiškai [valgyti] Žl. Vilko vėderiukas sustráukia, ir anas gali būt pusę mėnesio neėdęs Dgč. Plaukuos jau nemožna sučiupt tešmuo, kakos sustráukė – ką čia aš ją (karvę) tampysiu Klt. Šalčio bijo taukai, susitráukia ir atšoksta nuo sienelių – reikia [nuolat] pažiūrėt Kpr. Mėsa bevirdama susitráukė Rg. Į jauną pjauna kiaules, – męsa geriau išverda i nesusitráukia Grd. Kiaulė pjaut, kad būtų apie pilnatį, kad toks laikas geras – mėsa nesustraũkt, ale išsipūst Kp. Užupiliam in aukšto cibulius, sustráukia, katrie žali, sustvarko, tada supinam Žl. Nuo šito akmenio muilinio susitráukia, sudžiūsta tas muilas, ka te rankas ir skūrą nuimtų, aštrus Skp. Kepdama tešla susitraukia rš. Vopninė tešla džiūdama nor' susitraukti A1884,416. Durpės susitraukia, suslūgsta ir sausinant pelkę rš. Pagal reikalo jis (gumbas) pasididinąs ar susitraukiąs LMD. Mezginys džiūdamas susitráukia DŽ1. [Sušlapusios Martyno] kelnės sušoko, susitraukė, sutrumpėjo I.Simon. Tie drūžainiai išplauti labai susitráukės Krš. Susitráukė suknelė – aukščiau kelių beveik buvo Jrb. Išploviau suknelę – ir susitráukė kap marška Dkš. Pastaiko pervelėt, tai sustráukia marška Dg. Deltai anys (kailiniai) sustráukia, neilgam anys Vdn. Teip skarelė sustráukė, kad nebėr ko ir apsiriša Žl. Y[ra] susitráukusios, suplonėjusios tos gyslos Trk. Sausojo puvinio pažeistos augalo dalys sukietėja, susitraukia ir susiraukšlėja rš. [Juodųjų serbentų uogos] verdamos ant silpnos ugnies, nes nuo per didelio karščio jos susitraukia, sukietėja rš. Nuejau biržynan [aviečiauti] – uogos mažutės, sustráukę – kaip muselės, da ir kirmėliuotos Slk. Vyšnios šiemet mažutės, susitráukę, tik kauliukai Slk. Vyšnios užsimezga, o paskui sustráukę – neužauga Kvr. Juo dresvė yra retesnė, labiaus išakijusi, juo ji džiūdama labiaus susitraukia A1884,59. Sustráukė kamašeliai, kojos neinkiša Klt.
| prk.: Visi gaspadoriai tum čėsu sustráukė (nusigyveno) Arm. Žiemą pienai susitráuka Šts. Pienas susitraukė į ožio ragą Sv. Kaip ganyklą nugraužė, tai pienas ir susitráukė Šn. Rudenį, kai dienos susitrauks, lempos dvigubai pasvarbės J.Avyž. Susitráukė viskas – kiek čia mums liko gyventi?! Krž.
^ Atsisėdo kaip in valako, palauk, tuoj sustrauks rūra Skdt.
ǁ suliesėti, susibaigti, sudžiūti, sukristi: Jis suliesėjo, susitraukė, apšepo barzda ir atrodė lyg žmonių bijąs A.Vien. Eina lyg be žarnų, susitráukus Rmš. Susitraũks kiaulės nuo blogo šėrimo J. Kiaulės susitráukę – nėr kam prižiūrėt Šn. Susitráukusi, kokia ten motriška, maželytė, kojos klišos Krž. Jau i ana pintėn sustráukus Klt. Ans kai šiškeliukas sustráukęs diedokas, mažutis Klt. Susitráukus, sudžiūvus senikė, o nupasakoja daiktas nu daikto (nuosekliai) Vdk. Ta karvė susitráukė, sudžiūvo visai Pgr. Ragana vėl rėkia: – Pjausim [baronėlį], bo visiškai susitraukė! LTR(Rm).
^ Susitraukęs kaip blogus metus jausdamas LTR(Grk). Susitraukęs kaip milo rankovė LTR(Grk).
11. tr. traukiant, gaužiant, riečiant ir pan. paslėpti: Kaklą sutraukti, įtraukti KII385. Vežėjas susirietęs į kuprą, ausis į apikaklę sutraukęs Žem. Bonifacas žingsniavo pasistatęs švarko apykaklę, kaklą sutraukęs vidun, pasiramsčiuodamas lazda rš.
| refl.: Tai ištarusi, ji (sraigė) susitraukė į savo namelį pailsėti A.Vaičiul.
| prk.: Nuo Gintauto kuo ne viskas pridera: tars žodį, ir tamstos gešeftas susitrauks kaip sraigis į kiautą Vaižg. O dabar kalbu jumus: duokit pakajų tiems žmonėmus ir paleiskit juos, jeigu nes ta roda aba tas darbas yra iš žmonių, susilūš (išnašoje sunyks, susitrauks) Ch1ApD5,38-39.
12. tr. suimti, ištikti (apie mėšlungį, spazmą), suriesti: Mėšlungis sutráukė, pasinėrė, ir neliko Tt. Kiek čia yr nuskendusi, priburbuliavusi mėšlungio sutrauktų̃jų Krš. Krampis sutráukė koją RdN. Kad sopėjo koją, kai mėšlungis sutráukė An.
| impers.: Al' teip sutráukė stubergalį, kad nebegaliu pasijudyt Mžš. Iš lovos išlipai, sutráukė kai į kamūlį, skaudu Vdk.
ǁ padaryti nejudrų, nelankstomą, suriesti, surakinti, susukti, suparalyžiuoti: Liga rankas, kojas sutraukianti R414, MŽ557. Jis darbo sutráuktas nuo pat mažų dienelių Slč. Gaspadorius labai buvo nesveikas, ramato sutráuktas sąnarių Trgn. Jau ir paukšteliai šalčio sutraukti̇̀ Kp. O ketant jau zvanyti, pririša pri varpo širdies strykelį, vildamos trumpame laike zvanysiant po mirusio jo neprieteliaus arba sutrauksiant ligai it virvėmis M.Valanč. Mane liga sutráukė Ps. Kiti per visą gyvenimą buvo priemėčio sutraukti LTR(Kp). Tuos vaikus rachitas sutraũks Ign. Aukso dziegoriai pilvus nutraukė, o jau senysta kupron sutráukė Prng. Mañ ar velniai sutraũks krūvon už tą žodį Pl. Čeraunykas sutraukė Š. Nevalgyk to smetono neigi už jo suk sviesto, nes susirgsi, liga sutrauks tamstą į kamūlį M.Valanč. Suriestas, sutrauktas SD340.
| impers.: Man visi pirštai sutraukti̇̀, sąnariai nebesilanksto Ps. Nusibodo: visą gyvenimą melžia melžia – sutraũks ir rankas Slm. Mano bevardį pirštą nuo sopės net sutráukė PnmR. Kaip rankos sutráuktos mano, neištiesiu Čk. Mane sutráuktų visai, kad nesigydyčiau Smln. Pirštai sutraukti̇̀ ne nu šaukšto, o nu darbo Šauk. Jei sutráuks į krūvą, geriau už sykio numirti Krš. Nuog mažų dienų jį sutráukė krūvon Arm. Užpirkau mišias prie švento Antano – ir sutráukė į kamuolį [vagį] Jnš. Viena karves milžo, ciongai parėmė, i sutráukė į kamūlį Yl. Sesuo nu aštuoniolekos metų buvusi sutrauktà Kl. Toki buvo sutrauktà ubagė, kad aš augau tėviškė[je] Ms. Daba kur dingsi, kad aš numirsiu toki sutrauktà Yl. Bet vis tiek sutráuktas buvo žmogus Žeml. Muno toks dėdė buvo, anam buvo ranka sutrauktà Vgr. Sutráukė tą tėvą, gulėjo pagal pečiumi Pj. Iš išgąsčio sutrauktà buvau VšR. Jam kojas sutráukė Rgv. Sušilau, išlėkiau sodan ir int žemės nukritau [pagulėti] – kaip manę nesutráukė?! Tr. Papurkšti, tai juos (kolorado vabalus) visus sutráukia Kvr. Ana visa sutrauktà, visą laiką sėdi An. Sutráukė ją iš sielvarto Ktk. Buvau sutráuktas, išgulėjau pusė mėnasio Žl. Gyslas sutráukė pie kelius Str. O šioje evangelijoje rašo … apie žmogų, kurį velinas buvo apsėdęs ir jo liežuvį sutraukęs, kaip prakalbėti negalėjo BPII292. Sutrauktą žmogų stebuklingai išgydžia M.Valanč.
^ Kad jį kur mėšlungis sutrauktų ar griausmas nutrenktų! rš. Ka tave šikantį sutraũktų! KzR.
13. tr. NdŽ, DŽ1 sustingdyti, sukietinti (apie šaltį ar karštį): Šaltis kietai kelią gruodan sutraukia Vaižg. Pelkės buvo užšalusios, žemė gruodo sutraukta A.Vien. Ašvienis, jausdamas už savęs žmogų, žengė ir žengė pašalo sutrauktu keliu J.Balt. Kaip gera buvo, kai tą purvynę buvo sutráukęs šaltis Krs. Šaltis Birbautą sutráukė Aln. Seniai jau gruodas sutráukė, purvyno nėra DrskŽ. Mažas šaltis, bet sutráukė purvynus KzR. Šviesi saulelė nuo mum nustraukė, šaltis žemelę gruodu sustráukė BM415(Kp). Taip ūmai iškėlė į aukštį, kad nespėjome susimesti nė į vandens lašus, ir mus šaltis sutraukė į baltus pundulėlius, kaip į kokias kruopas Mš.
| impers.: Velniškas vėjas!.. Žemė išvien sutraukta į ragą J.Avyž. Ruduo, buvo jau žemė sutrauktà Rdn. Sutráukė kiek tą upę, tai vaikai i duodas su ragutelėm Klt. Sutraũks vandenį, šąla, nereiks brist [per balas] Aln. Žemė sutrauktà (uždžiūvus) – piršto negal įkišti Jnš. Kai pagada, labai sutráukia žemę, kai lyja – vėl negerai Šmn. Tas trąšas tik pila ir pila, žemę sutráukė kaip gremdymą Alvt.
| refl.: Ir debesis kitas niekas neyra, kaip tikt šlapias garas, kurs po tam į lašus susitraukia srš.
ǁ nuo šalčio stingstant, kietėjant uždėti: Šalta žiemužė gruodą sutráukė, jauna mergelė piršlelių laukė LTR(Šmn, Ob).
| impers.: Iš ryto jau sutráukia gruodelį Jnš.
ǁ impers. džiovinant, kaitinant subrandinti, sunokinti: Čia smėlynė, rugiai pagados bijo – sutráukia greit Slm. Dabar pagada – sutraũks tuoj [varpas] Ps.
| refl.: Nebuvo lytaus, vaikeliai, i tas pašaras jau susitráukė (sudžiūvo) Yl.
14. tr. sukrekinti, sutirštinti: Šiltas vanduo sutraukia pieno baltymus, ir butelius sunku išplauti rš. Sutraũks rūgšti [grietinė] prėską, kai inpilsi viralan Klt. Pieną šliužu sutráukti, sušankinti, suklekinti KI524. Sutráuk pieno – bus vakare su bulvėm Upt. Tą kanapių pieną sutráuka, prideda cibulių, pakaitina ten aną – vėl su bulbe valgėm Krp.
| impers.: Pieną sutráukia KII57. Sutráukia pieną, kai ažuleji surūgusias kruopas Š. Nešutyk sugižusio pieno, bo sutraũks ant varškę Ps. Krekenuotą pieną greit sutráukia: kaip i kruopos, kaip varškė pasidaro, kaip virini Mžš. Nepaspėjo ana inpiltie laidytuvėn – ir sutráukė pieną Aps. Sumaišiau pieną su vakarykščiu, – gali sutráukt Klt. Pienas buvo sugižę, tai verdant sutráukė į mazgelius Mrj. Menka čia patieka srėbti sutráuktą putrą Slnt. Saldį [pieną] atvirins, rūgšto įpils ir maišys – i sutráuks, i būs sūris Yl. Sutráukė putrelę – gižtelėjusio pieno įverčiau Krš. Jei pagyžęs pienas – sutrauka, nėkas nepadeda Krš. Pienas sugižęs, užbaltinau bulves – ir sutráukė Šlv. Ar nesutráukia gi ožkos pieno? Sdk. Kol da nesutráuktas – rūgelis [pienas]? Vb. Ažuleja batvinius makaisku [pienu], tai stulgos būdavo, kaip valgai, stulgos, sutráukia Jž. Nepadėjau varškės pašildyt, tai ir nesutráukė Rz. Sutráuks tavie tą pieną Šv. Vos tik iškošiau pieną, tuojau ir sutráukė į varškes rš. Kap verdi, sutráukia [avižinį] kisielių, ir gardus Ml. Ilgai nereikia virt [jukos], bo sutráukia kraują Slm. Dažus kai pieną sutráukė į tokius krekenis Jrb.
| refl. KŽ: Pienas susitráukė J. Susitraukęs pienas N. Prabaltinus barščius, pienas susitraukia – laukiama didelių karščių LTR(Pns).
ǁ refl. tr. šildant sukrekinti: Sustráukiam pieno lig valiai, varškės, virtinių Ln.
15. tr., intr. sujungti, surišti: Kai mūras išdžiūsta, kalkiai taip tvirtai sutraukia plytas, kad jos sunku atplėšti nuo kita kitos rš. Tę košės krečia, ka sutráuktų, kokios tę vopnos [mūrydami pamatą] Krk. Kad kleisteris geriau sutrauktų, reikia pridėti kelis gramus alūno rš.
16. tr. paveikti, kad iššoktų, sukelti (pūslę, guzą): Vasarą bet kokius baltinius užsinert, kad tik saulė pūslių nesutráuktų Skr.
| impers.: Pykiši py karšto – i sutráuka pūslę Dov. Pūslę sutráuka į dangų (gomurį), kad par karštą įgeri Prk. Kiaulamėšlį karštą kaip uždėjau, sutraukė pušką – ir nebnugijo Šts. Nuo plaučių uždegimo krienų ant šono dėdavo, net pūsles sutráukdavo PnmŽ. Sutráukia guzą, ale atsisėdu – guzas ir pragaišo Vlk. Teip sutráukė kaži ką tokius ant šlaunių, tokius kaip žirniai Žeml.
17. tr. impers. esant traukai susiurbti: [Krienus] tarkuoju lauke arba prieš ugnį, tai sutráukia visą smarvę Lkč.
18. tr. prk. sukviesti, suvadinti: 1539 m. jis (A. Culva) įsteigė įžymią kolegiją Vilniuje, kur sutraukė daugelį kitų lenkų ir lietuvių rš. Galas jus sutraũks visus (sušauks į darbą iš laukų)! Lp. Dar̃ prie kūlimo sutráukta visi žmonės Vlk. Žmonių daug sutráukta čia Gdr. Jeigu vienas atvažiuoja – ir kitus sutráukia Dgp. Kiti medžiotojai buvo sutraukti iš miesto, kad grafas medžiojo Šts. Susirgus [pačiai] daugel daktarų sutraukiau M.Valanč.
| Visą svietą sutráukė (iš visų skolinosi), kai karvę pirko ana Klt.
| refl. tr.: Vienas atvažiuo[ja], i visus [gimines] greit susitráuka Krš. Jis turia susitráukęs visą savo giminę Jrb. Viršinykas pasdarė, daug pažįstamų sustráukė miestan Adm. Žmonės sustráukia vienas kitą Krd.
ǁ prk. užtraukti, prisišaukti: Par svetmoterystę gal nustoti gero vardo, įkristi į baisius griekus, sutraukti ant savęs koronę Dievo ir būtiną atmetimą M.Valanč. Ai, sūnaiti, jau tu ne su geru darai, sutrauksi ant mūsų visų nelaimę M.Valanč. Kas tiek nelaimių ant žmogaus sutraukė? brš.
ǁ daugelį patraukti, suburti, privilioti: Petras Vileišis sutraukė tuo savo laikraščio įkūrimu Vilniun ano laiko šviesesnes, gabesnes galvas Pt. Daug lankytojų sutraukia greta Rumšiškių gyvenvietės išaugęs Lietuvos liaudies buities muziejus rš. Mes dar lankėmės Žemaičių Kalvarijoje. Jos atlaiduose, gal ne pačiuose garsiausiuose, bet vis sutraukusiuose minias M.Katil. Tų metų kermošius sutraukė dar nematytą jūrą žmonių P.Cvir. Daug svieto liuobės sutráuks tie jomarkai End. Atvažiavo cirkas ir visus žmonis į miestelį sutráukė Vkš. Atlaidai sutráukia daug svietelio Jnšk. Išmokinti lietuvius lietuviškai mislyti, sujudinti ir sutraukti juos į darbą… tai užduotė „Varpo“ Vrp1889,2. Lesinimas sutraukia paukščius į vieną vietą, o paskui, liovusis lesinti, jie kenčia labiau, negu prieš tai kentėjo T.Ivan.
| refl. tr.:
^ Ir kalė sustráukia visus šunis (apie palaidūnes) Ppr.
ǁ suvienyti, sujungti: Teip tuomet Rymo karalystė, išpleista po visą pasaulę, žmones sutraukė vienyston brš.
ǁ Q657, H, Plšk, Grv iš įvairių vietų sutelkti, suburti, suspiesti, sukoncentruoti: Sutráukė gausius šarvuočių dalinius DŽ1. Dėlto sutraukęs iš visur savo pulkus, iš paties ryto patraukė ant namų V.Piet. Laivų sutrauktų̃ yra, i karūmenės, puls Krš. Sutráukė vaisko į parubežį Jrb. Išsigando žmonių, tai i policiją iš aplinkui sutráukė Slv. Karalius sutráukė visą karūmenę (ps.) Vlkv. Aplink mum buvo maniebrai dideli, daug kariuomenės sutráukta buvo, visos pamiškės kareivių prikištos buvo Krs.
| Dvi savaites trukusi kaitra sutraukė virš jūros debesis rš. Kiekvienas mokąs žavėti būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs: atimti javams brandą, sutraukti perkūnijas ir krušas M.Valanč.
| refl. I, KŽ: Lietuviai nebsuskubėdamys į vieną kariauną susitraukti S.Dauk.
| Myglia tirštesnė pastoja, susitráukia KII289. Jei rūkas susitráukia aukštyn, tai prieš lietų, jei žemyn, tai prieš pagadą Snt.
| prk.: Debesys tarp Vokietijos bei tarp Maskolijos buvo susitraukusios tamsesnės kaip dar niekada nebuvusios LC1882,48.
19. tr. prk. sukaupti, surinkti ką pasklidą: Žodynas rūpinasi sutraukti į vieną daiktą kalbos leksinį lobį J.Balč. Kadangi išbarstyta medega nepigu sugraibyti, par tai aš pasiryžau sutraukti ją krūvon, parašęs šitą kningą Blv. Antrojoje dalyje, be Mažvydo, sutraukti ir Mažvydo mokslo bei kunigavimo draugų vertimai rš. Jo sutraukta krūvon medega – ypačiai apie vėles – tur ne viename inžvilgyje didesnę vertę neng indų bei eranų šventknygės BsVIII. Krūvon sutrauktos pasakos LTII491(Bs). Man pasisekė krūvon sutraukti [apie A. Strazdą] pluoštas žinelių LTI530(Bs). O vyriausieji sąnariai krikščioniško pamokslo ing vieną sumą sutraukti ir surašyti yra katechizme BPII168.
| Žinių sutráukti, atsižinoti, atsiklausti BŽ259.
ǁ surašyti: Tas dainas ka sutráuktų, tai [būtų] gražu Pšš. Sutráuk tą šneką Šlv. Profesorius vėl grįžo į savo pastabas, sutrauktas čia dideliuose lapuose, čia mažose, apdraskytose skiautėse A.Vaičiul.
20. sustumti, sukaupti į vieną vietą: Tas lietus darbus žmonėm sutráukė (vienu kartu daug darbų pasidarė) Ėr. Kol tu turi tokią madą: subatoj, – tai sutráuki visus darbus Sdk. Ir arimą, ir pjovimą sutráukei visa, dabar tik turėkis Ut. Sutraũks šienus su rugiais lietus (sykiu reiks vežti) Smn.
| impers.: Jau šiemet darbus ant rudens suvarys, sutraũks, kai tokie orai Snt.
| refl. intr., tr. Trgn, Jnšk: Darbai vienon vieton susitraukė rš. Visi darbai vėliau sustráukė Sld. Nėr ko pasamdo; sustráukė darbas, – kožnas ima JnšM. Visi darbai vienon dienon sustráukė Ds. Gaspadinės kaip nėr, taip nėr, dabar susitráukė visi darbai ant pabaigos Slm. Orų nebuvo, darbai susitráukė Mžš. [Sūnus] susitráukdavo darbus an pabaigą Plvn.
21. tr. į save suimti, sugerti, absorbuoti: Kempinė sutráukia vandenį DŽ1. Žemė pri molio, užpylė lytaus – žemė taip greitai nesutrauka Šauk. Dabok, kiek žemė [v]andenio sutráukė, kai tokia didelė buvo pagada Trgn. Kažkur jos buvo girdėjusios, kad karštas vanduo šaltį sutraukia rš. Gerai išdegusi plyta įmerkta į vandenį neatsimaino ir savėp vandenio sutraukia ne daugiaus kaip 4 procentus A1884,174. Drėgnumas, šaltis sutráukia šilimą Žl. Tamsus drabužis viską sutráukia – visokias dulkes Jrb. Rūpužė blogą orą sutráukia į save Grnk.
| impers.: Gal daba nukris tas vanduo – i sutráuks į žemę Krž. Vis tiek į žemę sutráukė, vis tiek gerai, kad i mažai telijo Vdk. Sausino šiemet, tai sutráukė vandenį Sdb. Gryna miežių sultis – otrus žemės kraujas, per vasarą sutrauktas iš grumstų, iš podirvio į varpas M.Katil.
| refl.: Nelijo vakar – ir susitráukė [vanduo] Kdn. Migla kai būsta ir eina in vandenį, tai prieš lietų, o kada susitraukia in mišką – bus sausra Upn.
22. tr. suimti burna ar nosimi į save, susiurbti: Al kiek tų dulkelių reikėjo sutráukti, kiek to brūdelio reikėjo įalsuoti Kl.
^ Ką par burną išleisi, tai par nosis sutrauksi Brž.
ǁ įkvėpti: Tris kartus oro sutraukė į savi – i sustingo Rdn.
ǁ surūkyti: Ir tu nunešei [laišką], ir vėl drauge su Mindaugu sutraukei kvepiančią cigaretę V.Bub. Duok šę – sutráukiam kokį papirosą Sk.
ǁ išgerti: Mas tą alutį greitai sutraukėm Lnkv. Cielą kvortą jau sutráukiau, savo moters nesulaukiau JD356.
ǁ intr. kiek išgerti: Mažu žinai, kur galima sutráukt? Arm. Ėmėm ir sutraukėm įėję rš.
23. intr. daugeliui sueiti, suvažiuoti, susirinkti ir pan.: Aš sukau dalgį lankoje, apsivilkęs baltutėlės drobės marškinius, kokiais nedėvima namie, tiktai lankoje, kai sutraukia šienpjoviai J.Balč. Šiandiej Alanton daug svieto sutráukė Vdn. Sutraukdavo gyventojai iš tolimiausių kampų kaimelių „pasiklausyti protingų žmonių“ rš. Teip ten visi [kareiviai] sutraukė an to dvaro BsPIII131(Brt). Prie sodybų galulaukėje paliktų šiaudų stirtų sutraukė kurapkų šeimynos sp.
| refl. Plt: Mes susitráuksiam kame į kokią kertelę i sėdėsiam, ka nė šapš [, kai tėvas girtas grįžta] Krtn. Kaip jau artie susitraukė, pikštelietas išsitraukė S.Dauk. Kai tik gerybą nuimam, visos pelės iš laukų in kluonus susitráukia Krok.
24. intr. sulaukti iki tam tikro laiko: Daug uogų prisverda ir dar ik uogų [šviežių] nesutráukia, o pieno nevalgo visai Pv.
ǁ išgyventi: Šimtą senis sutraũks – tokis greitas Drsk.
25. tr., intr. sudainuoti: Vyrai, bent giesmę sutráukim Ds. Da giesmelę sutráukt vieną! Dglš. Ka jau nueinu, vedi sutráukav dainą Sd. O mas ka sutráuksma dainą, sutartinę, ta ka skambės laukai! Eig. Seniau kai sutráukia, būdavo, bernai – gražu! Trgn.
26. tr. užkirsti, užduoti: Ponas Šiukšta liuob sutráuks su lazda kitąjį kumietį Žr.
27. tr. LL239, NdŽ glaustai atpasakoti, apibendrinti: Kitoj audiencijoj karalius sutraukė į krūvą viską, kas buvo mūsų kalbėta J.Balč. Sutráuksime išdėstytąsias mintis (padarysime santrauką) DŽ1.
ǁ du gretimus kalbos garsus sujungti į vieną tarpinį garsą: Sutraukė seniai̇̃ jau savo dvibalses į vientisas balses LTII554(Jn). Kadangi lietuvių kalboje … geminatų nėra, tai žodyje susidūrę du tokie pat arba artimos darybos priebalsiai sutraukiami į vieną KlK2,58.
ǁ jungiant į vieną, sutrumpinti (žodžių junginius, sakinius): Tokia prielinksninė konstrukcija – tai sutrauktas šalutinis sakinys KlbXXXV(1)20. Keliažodžių pavadinimų negalima sutraukti į sudurtinį žodį KlK53,41. Ne visus vienarūšius aiškinamųjų sakinių šalutinius dėmenis galima sutraukti į vientisinį su santykine grupe KlbXXVII(1)18.
28. tr. DŽ1 suprastinti, panaikinant kai kuriuos (ppr. panašiuosius) narius: Sutraukti panašieji nariai Z.Žem.
◊ į kiaũlę (į devýnias kiaulès, į krum̃pį, į vãbalą) sutráukti suparalyžiuoti: Į devynias kiaules sutrauktum žaviklis, t. y. sužavėtum J. Šaukė, būrė: į kiaũlę sutráuks! Krš. Skersvėjis baisiausis, gal į kiaũlę sutráukti Krš. Sutráuktas į vãbalą gula lovo[je], nepajuda Vkš. Tą, kur norėjo [pinigus] kasti, į kiaũlę sutráukė Užv. Kad tave į kiaũlę sutraũktų! Tl. Ka tavi velnias už tokį darbą kiaũlę sutráuktų! Vvr. Buvo vaikas į krum̃pį sutráuktas, bet darėm mažųjų kiečių vanas, ir atsitaisė Plng.
nesutráukia gãlo su galù sunkiai verčiasi, gyvena nepritekliuje: Toks didelys ūkis, o nesutráukia gãlo su galù Vrn. Tę nesutráukdavo gãlo su galù, o tau netrūksta nieko Pv.
pečiùs sutráukė sakoma reiškiant abejojimą, nustebimą: Tie kunegai sutráukė pečiùs, kažin kas ten gal pasakyti, kas ten yr Krtn. Nieko jis man nepasakė, sutráukė pečiùs, ir tiek Srv.
véislę sutráukė sakoma ką labai rūgštaus suvalgius: Nevalgyk [rūgščiai] – veislę sutrauks LTR(Kp).
vi̇̀są gi̇̀minę (visùs gi̇̀mines) [į kãktą End, į krū̃vą] sutráukė sakoma ką labai rūgštaus suvalgius: Gira taip įrūgo, kad vi̇̀są gi̇̀minę sutráukia į krū̃vą Jnš. Rūgštūs barščiai – sutrauks visą giminę į krūvą LTR(Grz). Rūgštumėlis visùs gi̇̀mines sutráukė Svn. Rūgštus sūris vi̇̀są gi̇̀minę į krū̃vą sutráukia LKT203(Kbr). Ale betgi šiandien kopūstų rūgštumeinia, kad inėmus burnon vi̇̀są gi̇̀minę sutráukia Mrk. Tiek skani tie agurklai, ka vi̇̀są gi̇̀minę sutráukia į kãktą Trk. Nu, ir batvinių rūgštumas – visą giminę į kaktą sutraukė KlK13,98(Knt).
vi̇̀są ši̇̀rdį sutráukė (kam) labai privargino, nuilsino, nukamavo: Kosulys man visą širdį sutraukė N.
užtráukti Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD1296, SD399,426, Q567, Sut, N, M, L, Ser
1. tr. R34, MŽ45 traukiant ant viršaus užkelti, užtempti, užvilkti, užgabenti: Gal ir drangas kur ant stogo užtraukė – ką tu su jais? M.Katil. Maišai skūriniai ilgi, su lenciūgu užtráukami Skdv. Ratas, kuriuo ką užtraukia arba suka SD99. Rages užtráukė ant stogo [per Užgavėnes] Všv. Būdavo, vakarais berniokai kokiam seniokui tai ir ratus užtráukia ant stogaus Pl. Užtraukė [malūne į viršų] pusmaišėlį miežių ir kaipmat parmalė Jnšk. Užtráuk liesvas an stogo Aln. Medžio viršūnę nupjauna, savo darbo akėčias užtráukia, pridėdavo dar kokių žagarų [gandralizdžiui] Kpč. Nuvedė visas tris [seseris] prie skylės, kur karojo ragažė geležinė, insodino vieną ir pajudino lenciūgą – tuoj tavorščiai užtraukė (ps.) Slč. Pipiris viena ranka užtraukė dvyliką vežimų, an kurių dar sėdėj[o] tiej purmonai LTR(Lzd).
| refl. tr. Ėr: Bet vos tik spėjus patiems sulipti ir valtis užsitraukti, ledo lytis sprogo K.Bor. Grabą pasdarė i užsitráukė in pirkios. Laukia smerties Klt. Tuoj an gryčios [užlipo], kopėčias užsitráukė, až kamino atsigulė Svn. Jie (broliai) dabar sulipė šiton eglėn, o tas durnius duris užsitráukė vidurin (ps.) PnmR.
ǁ užsidėti, užsikelti ant ko: Senatvės sulaukus, kojas an pečiaus užtráukus Plš.
ǁ su savimi užnešti: Tas vanduo neša mane, užtraukia ant bangos Žg.
ǁ įtaisyti: Paukščiam užtráukta dvi skrynelytės pušy Dgč. Viežos (bokštai) buvo neužtráukta, mūs parapijoj, rodos, tik du galė[jo] paklibint [jas] iž daikto, anas paėmė i atkėlė, i apisukė Švnč.
ǁ Ch1ApD27,40, NdŽ ką nuleistą ar nusileidusį traukiant iškelti, ištempti: Kai audra nutilo, vėl užtraukėme visas bures ir plaukėme į žiemryčius J.Balč. Jo laivo žėgliai užtraukti buvo, ir jis tiktai tinkančio vėjo laukė rš.
| Užtraukiamas tiltas KŽ; Q174, N.
| Jei zvambalai būdavo jau gana žemai nusikorę, dėdė imdavo už grandinėlių ąselės ir užtraukdavo juos aukštyn prie pat dėželės V.Myk-Put.
2. tr., intr. užvežti: Arkliai vos užtráukė vežimą ant kalno DŽ1. Kokios moterės užtráukia ma[n] keliu [vežimėlį į kalną] Grnk.
ǁ tr. pirmauti, pralenkti, viršyti traukiant, vežant: Ant vakaro kumelė Rauduką jau ir užtráuka Užv.
3. tr. R153, MŽ202, N ką ant ko užkloti, užtiesti, ištiesti: Patiesiam šieną iš šalių, ka nesusitrankytų [obuoliai], tadam tas paklodes užtráukiam Ps. Paklodę užtráukiau an poduškos – ūžvalkalas nėr švarus Jrb. Tėvas užtraukė ant stalo staldengę rš. Ligoniui veltinius numovė, padėjo nusirengti, atsigulti, duknas ant jo užtraukė Z.Žem. Užtráuk šiaudų ant tos skylės Jrb. Paulius pamatė, kad svetainės langas neuždengtas, ir užtraukė sunkias portjeras V.Bub. Vidudienis, bet ant langų užtrauktos užuolaidos J.Gruš. Vakare užtráukia kokią te kas turi užuolaidą Plv. Užtráukia užuolaidas – tuojaus vėsiaus paliekta Žg.
| prk.: Per naktį voras ant durų vis savo tinklą užtráukia Vlkv. Pleštekė užtráukė tinklą ant korio akutės Prk.
^ Baužys drobulę užtráukė (sakoma, kai užeina ilgas lietus) Krt.
| refl. tr. NdŽ: Senatvė! – sumurmėjo senis, užsitraukė dar seną, skylėtą gunčę, apsivertė ant kito šono ir, sušilęs truputį, užsnūdo V.Krėv. Kazys jau seniai miega nusisukęs į sieną, tokiu pažįstamu papratimu ant ausies užsitraukęs antklodę rš. Užsitráuksi kaldrą – ka prisilies prie kūno, rodos, ka kanda skaudžiausiai Mšk. Užsitráuk langatiesę DŽ1.
ǁ refl. kuo apsidengti, apsikloti: Puolė an žemės, šiaudais užsitráukė Pns.
ǁ užsmaukti: Juoda, stačiais kraštais kepurė ant akių kiek užtraukta J.Paukš. Bet akiniai ant nosies blykčioja piktai iš po ant veido užtrauktos juodos skepetos I.Simon. Sijonėlį užtraukusi ant kelių, iškiurksojo ant slenksčio visą naktelę M.Katil.
| refl. tr.: Antai kelios mergiotės, užsitraukę skareles ant veidų V.Myk-Put. Turbaną jis buvo užsitraukęs ant akių J.Balč. Ant galvos užsitraukiau kepurę su snapu A.Vencl. Samanės dūzgė, siuvo aplink, o aš, užsitraukęs marškinaičius ant galvos, taikiausi pagrobti korį V.Bub. Užsitráuk daugiau tą kepurę ant akių: saulė į akis Jrb. Turi̇̀ skarą užsitráukti už burnos (ant veido): bjauriai yr, smirda – ant suolo pašikta Rsn. Geriau už berželio pasitrauk ir skarytę užsitrauk RdN.
| prk.: [Gaidys] snaudė, ant akių užsitraukęs baltas plėveles A.Vaičiul.
ǁ tiesiant, traukiant kuo uždengti: Buvo langai užtráukti, ka niekas nematytų Jrb. Ka ejau par tiltą, trobos durys tebebuvo atdarytos, o pribėgu pri pat [trobos] – durys užsklęstos, langas užtráuktas [užuolaida] Kl. O tai kartais pasikavosiam, langą užtráuksma, po lovos palįsma Sd.
ǁ Grš uždaryti ką atvirą: Langeliai yra maži, iš stiklo arba su lentelėmis užtraukiami M.Valanč. Užtráuk duris įeidama Šts. Užtráuk duris, o vaikas sušals Up. Durys nebuvo drūčiai užtráuktos Šmk.
4. tr. užmauti, užvilkti ką ant ko: Užvalkalą užtraukti N. Paskui [žmona] užtraukia ant kruvino mano kūno šiurkščius marškinius iš ožkos vilnų, o ant viršaus dėl pajuokimo apvelka karališkais drabužiais J.Balč. Ant kelnių pančekas užtráukia ir pasiriša, kad nenusmuktų Pns. Aš basa, da klibà, užtráuksiu nors kojines Ob. Trejas vadžias sutraukiau, liki buksvas (kelnes) užtráukiau JD1443. Galima ir uždėtąją akį užtraukti ant vienos, dviejų ir daugiau akių rš.
| refl. tr. Š, KŽ, Plm, PnmR: Vyriškas kelnes ant subinės užsitráukė, i gana – jau pasirėdęs Krš. Žiemą užsitráuki sau tas kelnes i klampok po sniegą Jrb.
ǁ užmauti apavą, užauti: Gamašus užtráuki, o kelnės viršuj teip Rg.
| refl. tr.: [Povilas,] paskubomis užsitraukęs batus, išėjo į kolūkio valdybą rš.
ǁ kuo apmauti, apvilkti: Pančeka užtráuki apipleišiojusias blauzdas ir eini Šmn.
| refl.: Užsitráuki kokiu rūdiniu ir tąsais DrskŽ. Užsitráuk anom kelnėm an viršaus! Lp.
5. tr. suėmus ar paėmus už ko užvesti, užtempti, užlaipinti ant ko: Manę až rankos – ir ažtráukė ant kalno! Kp. Jis tuoj karvę sugavo ir ant stogo užtraukė LTR(Ant). Supuldavo kaimos bernai i užtráukia [piršlių] arklį ant pakuros viškų Nmk. Atsivedė gaspadorius karvę, užneria karvei už ragų [virvę] i traukia in pirtelės, ka žolę nuėstų, paki jis ją užtraukė, i užkankino (ps.) LKT221(Jon).
| refl. tr. Š.
ǁ refl. tr. užsivesti ką už ko: Užsitráukiau už kerčios aną, sakau: ko pliurpi! Šv.
6. refl. Vkš, Žr užlįsti, užsislėpti už ko: Baltaragis, nubėgęs ligi jaujos, užsitraukė už kertės ir juokdamos žiūrėjo, kas čia bus toliau Žem. Išsibugštinęs vaikščiojo po mišką užsitráukdamas [už medžių] Šts. Aš ėmiau užsitráukiau teip už durių LKT44(Lž). Aš ir einu užsitráukusi už ano Trk. Vienas vilkas eis aplinkuo šunį viliodamas, o kiti stovės kur užsitráukę Sd. Užsitráukė už sienos, ranką prakišo i barškinas Šv. Iš užpečkio kyšt galvikę – ir vėl atgal užsitráuka Užv. Studentas užsitraukęs už kito medžio ir, sulaužęs savo sidabrinį žiedą, šovęs LMD(Sln).
| prk.: Pavasaris kybo ant nosies, bet kaži kur užsitraukęs, nesirodo aiškiai Žem. Mėnuo, tankiai iš debesų iškišęs galvą, žvalgės ir atgal užsitraukė Žem.
7. tr. NdŽ, DŽ1, Ėr, Paį, Antr, Mrj kaustant, apmušant uždėti, užmauti, užtempti ant ko viršaus ar aplink: Dar niekad nebuvau matęs, kaip ant rato užtraukiamas ratlankis A.Vencl. Lankus užtráuka, su varžtais suvaržo Krž. Prie kalvės yra varstotas ratlankiui užtráukti Sml. Iškala skyles ir stipinus sukala, po tam latrankį užtráukia Vb. An stipinų ratalankis užtráuktas Gdr. Pirkdavau štangą, ir kalvis turėj[o] ją išriest, suviryt ir užtráukt an to medinio rato Pns. Skūrą ant būbno užtráukti KI119. Peilio buvo plonukės kriaunos, šitą gumą užtráukiau Kpč. Amilios ir Agniotės lovos užstatytos sulankstomais pertvėrimėliais iš rėmų ir drobės, užtrauktos ant šitų rėmų J.Balt. Ant kailinių užtráukdavo milą – vos pakelt galėdavai Krž. Užtráuk kokio pakulnio ant viršaus [suplyšusių kailinių] Bsg. Ant lentų reik užtráukti tolį Krž.
8. tr. užkloti sluoksniu kieno paviršių, uždengti, apvilkti: Varpis užtráukė lauką Ėr. Avietės užtráukė viską Grnk. Seniau piktžolės laukus užtráukdavo KzR. Karklai buvo užtráukę visą tą [kapinių] kraštą Pv. Paskui [patraukiau] ir per žmonių girią, ar ne dešimties tūkstančių hektarų didumo, pilną ežerų ežerėlių, žiemos aklinai užtrauktų ledu J.Balt. Visa laimė – didelis šaltis tuojau tuos plyšius užtraukdavo ledu, ir ekspedicija galėjo toliau vykti K.Bor. Speigas užtráukė langus Šts. Naktį šaltis užtraukia šerkšnu visus langus rš.
| Gėlinę nudažo ar užtraukia leku rš.
| impers.: Dabar tas ežeras baigia užaugt, baigia jį užtráukt Krs. Žemė perdžiūvus, sutrūkinėjus, bulvienojai nulėpę, užkežę, vijokliais užtraukti V.Bub. Veja (instr.) ažtráukė – raviu i raviu bulbas Klt. Girią iškirto, – berželiais užtráukė, ir po visam Alk. Žolėm užtráukė [bulves] amžinai, Dieve o Pone! Iš. Žole užtraukė bulbes Brž. Miežių pabėrėm (pasėjom), o usnėm ka užtráukė Prn. Pusė dangaus dar skaisčiai nutvieksta saulės, mėlynuoja vaiski aukštybių giluma, o kita pusė jau užtraukta audros debesim, juoda lyg naktelė J.Balt. Užtráuktas tokia migla ežeras Nv. Tumonas kokis ažkrito, nieko nesiregis, i langai ažtráukta tumonu Švn. Langą užtráukė [garais] – nematyt, lyja a ne Jrb. Migla užtrauktà, i dieną be žiuburio nepavažiuosi Krš. Niaukės niaukės – i užtráukė Kv. Buvo jau prašviesėję, vėl užtráukė, pradės vėl lyti Vkš. Kad ažtráukė – kaip maiše, visur tamsu Alks. Beržų pumpurų turu su degtiene užsipylusi, patepu – užtráuka žaizdą Krš. Jei įsipjovei, patepei [su kraujažolių sultimis] – užtráuka Krž. Paliko gal sierčiko galvelė tokia žaizda – ir neažtráukia Ob. Patepk žaizdą šita mostim – tuoj ažtraũks Ktk. Neuždarei langinyčių – ir užtráukė langus Srv. Ažtráukta kiek, šitas [langas] vakar nebuvo, šiandie ažtráukta Švnč. Pradės šalt – langus ažtráukė Sug. Buvo ažtráukta visa akis Dgp. Nuo vienos miežio ašakos ažtráukė moteriai akį Ps. Man [ant akių] dūmai ažutráukta, aš adaton negaliu invert siūlelį LKT288(Šr). Tik su viena akia matau, kitą užtráukė Krm. Užtráukė akis mun, kad dangus atsivėrė, lygu apakau Šts. Užtráukė miglą ant agrastų Vdk. Šįmet labai daug užtrauktų̃, su juodumu [agrastų] Kvr. Kur su plėvike [kiaušiniai], neužtraukti̇̀ kevaliukai, tus gal parsinešti [namo] Vdk.
^ Dangus apsblendęs – kap pienu ažtráuktas Švnč. Nieko nesmato – kaip maišu akis ažtraukė LTR(Km).
| refl.: Žėlė žėlė ir užsitraukė ežeras Grd. Ta plynia niekad neužsitráukdavo: vis būdavo kiaura i kiaura Sdr. Ir vėl ažsitráukė dangus kai sūramaišeliu Krd. Dangus jau ištisai maišu užsitraukęs, o žemė juoda M.Katil. O žaizdos vis dar neužgijo, tik šašais užsitraukė Vaižg. Žaizdos užsitraukė, ir jis pagijo Mš. Grei̇̃ta žaizdukė užsitráukė, gijo gijo DrskŽ. Prakiurna i velek užsitráuka – kas par liga anos! Krš. Žaizda užsitráukus, važiuosiu iš ligoninės, gana Bb. Koja sutino, ir įdūrimas (skylutė) užsitráukė Dgl. Eketė užsitráukia LKGII209. Jau vanduo leduku užsitráukęs Mrj. Kai tik kiek šąla, tai langai i ažsitráukia Klt.
ǁ ko sluoksnį dengti, kloti, tęsti, vilkti paviršiuje, ant paviršiaus: Šalta žiemužė gruodą užtraukė, jauna mergelė piršlelio laukė LTR(Vvr).
| refl. DŽ1: Naktį staiga suėmė šaltis, ir rytą ant balų blizgėjo užsitraukęs pirmasai ledas P.Cvir. Ant ežerų kartais užsitraukdavo plonytis ledas J.Dov. Padažas atšaldomas maišant, kad neužsitrauktų plėvelė rš.
ǁ refl. apsiniaukti: Koki graži buvo diena – ir užsitráukė End. Užsitráukė – vers (lis) Krš. Pabuvo graži i vėlek užsitráukė Krš. Toki buvo graži šį rytą, o dabar užsitráukė Pln. Užsiraugė užsitráukė, kap marška užsitęsė Drsk. Kap an ilgo čėso užsitráukia, tai sako – palietė Kpč. Užsitraũks paliūčia (intr.) Ktk.
9. tr. uždėti, įrengti, padaryti, pakloti, pastatyti ir pan.: Šiandiej nelabai užtráuksta antrą klodą [sieną mūrydami] Slm. Būt užtráukę balkius, uždėję lubas Snt. Išejo [vielinės] toros užtráukti (tverti) Kal. Tinklas užtráukta, kuolukai sukalta – ir vištos neįeina [į braškes] Kpč. Geležinės grotos sostinėn užtráuktos Upn. Užtráukti skersai duris siją NdŽ. Pavieškelė[je] buvo užtraukama kartis Ggr. Buomą užtráukia ant gelžkelio pervažos Rg. Užkelti čia vartužėliai, užtraukti lenciūgužėliai JV70. Vai ir užkelti variniai varteliai, užtraukti lenciūgėliai BsO87. Užtráukė visą tą stogą, vinium da prikalė Grz. Stogą tik užtráukiau ir palikau – baigt [statyti] gal kiti metai bus geresni Srv.
| refl. tr.: Vasaros metu pakrūmė[je] susimetę [čigonai], būdą užsitráuka i gyvena Krž.
ǁ užtverti (uždarant ką): Viskas su vieloms užtráukta Pgg. Bereikėjo tarpas tarp jų užtraukti dviem sienom, ir turi trečią klėtį Vaižg. Bus vestuvės, užtráuksim kelią Rm.
10. tr. užveisti, užsodinti: Užtráukė visur miškus KŽ.
| refl. tr.: Užsitráuksi sodną, būsi ponas Krš.
ǁ apželdinti: Visus arus užtráukė sodnu Krš.
11. tr. prk. atsiųsti, kad ką darytų, užleisti: Pšemickis įkalbinėja [poną Skrodskį] vėl užtraukti egzekuciją, saldotų rotą V.Myk-Put. Tuos popierius sudeginsiu, galit dar žandarus užtraukti Žem. Apsiaus anus, kariūmenę užtráuks anims (miškiniams) Kl. Gubernatorius kazokus užtráukė [,kad nubaustų besipriešinančius] Krž. Kad ponus neišpjautų, užtráukė vokyčius ponai Vdk. Užtráukė valdininkus, atlėkė Jd. Sakiau, užtráuksiu miliciją, pasakyk, su kuo gėrei! Snt. Tėvas jaunas numirė, o vaikai liko, užtráukė globą iš kaimynų prižiūrėt tą ūkę, kad nenualintų Snt. Išblaškė žmonis [1863 m.], užtráukė rūsus, užsvadino pulką kareivių BsMtII223(Lnkl).
| Žada čia užtraukti frontą Šts.
ǁ padaryti, kad atsirastų, kiltų, užeitų: Viską prigalvoja [žmonės], o kad lytų užtráukt, neprigalvoja Vdk. Pradėjo kalbėt, kad radijai lietų užtráukia Rm.
12. įgauti, įgyti, prisiimti: Daug skolos užtráukti I. Važiuok Biržuos, užtrauk paskolą Alz. Užmokėjęs vos pusę tų piningų, pasiėmė išmokėti skolas par Radzivilus užtrauktas ant Kražių M.Valanč. Besistatant naujas trobas reikėjo užtraukti skolą TS1902,4-5. Skolų užtrauktų neataduoda, kvotų nesugrąžina P. Globėjas gali užtraukti skolas ir išduoti vekselius, jei tai reikalinga geresnei turto eksploatacijai EncIX175. Manoma užtraukti vidaus paskolą rš.
| Kūmas par krikštą šv. dar užtrauk gentystę dvasišką su tuomi kūdikiu ir gimdytojais jo brš. Tokios yra pavynastys, kurias kožnas krikščionis pry krikšto š[vento] užtraukia ant savęs ir tų pavynasčių užtrauktų sviedku yra dangus ir žemė P.
| refl. tr.: Vos pusei metų praslinkus, jau siuntė tėvui visą skolą, kurią tasai buvo užsitraukęs sūnui Amerikon išleisti V.Krėv. Tada ir užsitraukė Budreika trumpalaikę paskolą žemės ūkio banke rš.
| Visi jie (sukilėliai) jautė, kokią didelę pareigą ir atsakomybę užsitraukė, tardami priesaikos žodžius ir bučiuodami kryžių V.Myk-Put. Argi gali tokiose aplinkybėse prietelystės ryšys tarp lietuvių ir ruskių užsitraukti? TS1894,10(Vaižg).
| Didingą išvaizdą užsitráukti BŽ440.
13. tr. prk. padaryti, kad koks blogis, nemalonumas paliestų, apniktų ką, užleisti, užkarti: Bėdą, nešlovę ant savo galvos užtráukti BŽ226. Baimė, kad rašytoja savo raštais neužtrauktų valdžios persekiojimo, versdavo drebėti visą šeimyną Pt. Per savo atkaklumą patys ant savęs rykštes užtraukė Žem. Tik tu su tuo bjaurybe nesusidėk, dar nelaimę užtrauksi V.Kudir. Už jos eina tėvas; murmėdamas, be garsų žodžių keikdamas okupaciją, visą pasaulį ir savo sūnus, kurie užtraukė pragarą ant jų žilų galvų A.Rūt. Ironiškas mano nusišypsojimas buvo beužtraukiąs naują tūžmą rš. Kerštas kris ant galvos to, kuris tas kančias užtraukė ant jūsų V.Myk-Put. Jeigu aš pasakyčiau, kokius žaibus ir perkūnus aš užtraukčiau ant jos galvos! I.Simon. Ulė mirdama prakeikimą ant jo laukų užtraukusi K.Bor. Atrodo tau, kad motiną velionę aš įžeidžiau. Namam užtraukiau gėdą B.Sruog. Vargą mun užtráukė su tum šunuku Grd. Toks (tingintis, geriantis) tai vargą tik užtráukia saviejiem Mžš. Ta Vida čia nelaimę namams užtráukė Mžk. Seniejai prūsai liuob sakyti, ka dainos užtráuka Dievo koravonę Klp. Kad tu raudona ugnia nueitum, kokią man sarmatą užtráukei! Rmš. Sako, ans ligas užtrauką̃s LKT81(Ub). Aš tau užtráukiau tokį vargelį Stak. Broliai apsigandę rėkia ant jo: – Eikš greičiau, da tu čia bėdą užtrauksi ant mūsų! BsPIII71(Ukm). Kamuoliuoti debesys nesiūlė nei giedros, nei ūmo lytaus nežadėjo – tik snaudulį užtraukė TS1902,10b. Teneužtraukia and savęs neapipjaustymo Ch11PvK7,18. Užtrauks ant savęs rūstybę Dievo P. Ūkininkai artojau, žiūrėk, idant vietoj padėjimo Dievo neužtrauktumi pabarimo jo Nz. Ir aš užtraukčiau ant savęs prakeikimą užuot palaiminimo Skv1Moz27,12. Smūtnybę mūsų ciecoriškai giminei ūmai užtraukė LC1883,4.
| refl. tr. DŽ1, Skr, Snt, Grš, Mrj, Trgn, Krkl, Vkš, Vdk: Bevaliūkaujant ką užsitráukti BŽ118. Tokias audras užsitrauktum [prisipažinęs], kad savo paties skeveldrų nebesurankiotum! J.Gruš. Pagaliau [su knygomis] ir bėdą galima įgyti, kratą užsitraukti Žem. Ar jis (A.Mackevičius) turi teisę šaukti juos į tokį žygį? Ar jis neužsitrauks ant savo galvos ašaras, kraują? V.Myk-Put. Nelaimę užsitráukė, tai ir turi Rmš. Ka an savo galvos užsitráuksi [nelaimę], ta pamatysi Trk.
^ Užpykdei tėvą – užsitraukei prakeiksmą LTR(Zp).
14. tr. raukiant, traukiant uždaryti angą, užraukti, sutraukti: Šlapias, išmirkytas [skūras] liuob su peiliu suraižys i galus užtráuks [raukdami nagines] Kl. [Krepšelis tabokai] su kutosais ant užtraukiamos virvelės, bet suveltas ir nupikiuotas M.Katil. Kraštą ažtráukia i išlaužia [skieto] dantis verdama siūlus Klt.
| Megztinis, užtraukiamas ant krūtinės voreliu, atdaras M.Katil. Skeltiniai [batai] yra tokie, kurių aulas perskeltas ir užtraukiamas užtrauktuku, užvarstomas arba užsegiojamas sagomis KlK35,34.
| prk.: Dangus užtraukė savo kiaurą maišą (nustojo lyti) rš.
^ Kodė tu perdi? – Šikna ne vadelės! Neužtráuksi Kt.
| refl.: Kai šoko, taip ir pataikė į maišę. Maišė užsitraukė. Broliai berną visaip išbarė, išplūdo rš(Kp).
| prk.: Rudenį varlėms zūbai visai užsitráuka LKT111(Klm). Galų gale žemė užsitraukė ir uždarė kapą LTR(Km).
ǁ raukiant, traukiant uždaryti viduje: Maišelin įkišė ir ažutráukė vapsvas Ob.
15. tr. nusmailinti, nusiaurinti viršų (ppr. kraunant): Vežimas užtráuktas – šuo užbėgtų LTR(Vlkv). Kad šieno vežimas būtų puikus, kriovėja turi mokėti kriauti: kerčių nenuleisti, vežimo neužtráukti Vkš.
16. tr. ką užveržti (ppr. mazgą, kilpą): Vienas sargas, užtraukdamas mazgą, prisilytėjo prie Kaributo rankų ir slaptingai žiūrėjo į akis A.Vaičiul.
| refl. NdŽ: Užsitráukė burlečių ryšiai – ir nors su dantim krimsk Ds.
ǁ kuo suveržti: Šerį arklio uodegos ištraukė, užtráukė, užveržė tą apgamą Bsg.
17. tr. Alk, Kal bet kaip, greitomis užsiūti, užraukti: Vacys persirengė, susirado atlape adatą ir užtraukė juodu siūlu dvi nedideles skylutes švarko nugaroje rš. Užtráukė skylę [maiše], užtaisė be lopo, užraukė Ukm. Užtráuk, kad neiširt [kojinės] blauzda Slm.
| Ažtráuk pirštinę, matai, pirštas lenda Mlt. Neturi adatos? Kojinę reiktų užtráukt Sdk. Užtráuk man kelnių kelienį Užg.
18. tr. impers. nuo karščio, šilimos sutraukti, uždžiovinti: Nuo pavasario kai užtráukė žemę, uždžiovino, tai nebuvo iš ko augt javeliam Jnšk.
| refl.: Kaip sodinom bulves, labai šlapia, o kai užsitráukė, nė atart žmoniška Ps.
19. užgniaužti, užimti, užturėti (kvėpavimą, žadą ir pan.): Ir užtraukė jam žadą, akyse sublizgo ašaros J.Paukš. Kartais grįžtančiam prieš vėją užtraukdavo kvapą, nebuvo kaip alsuoti rš. Ant pusiaužodžio užsikirto, užtraukė dvasią rš. Kaip duos į pačią pašonę, tuoj kvėpt kvėpt – žadą užtraukė Grž. Kai reikia prieš kalną užlipt, dvasią užtráukia Krč. Taip labai skubėjau, kad net kvapą užtráukė Jnš. Šaukšte vandens gal nūskęsti – užtráukei dvasią, ir gatavas Mžk. Toks šaltas [v]anduo tau dvasią užtráuka Lpl. Mun tujau dvasią užtráuka – nebepaeitu Pln. Toks vė[ja]s, ka pro duris išejus dvasią užtráuka Plt. Kai pažengiu kelis žingsnius, užtráuka dvasią Kv. Ka supykstu, mun žadą užtráuka Krš. Norėjo [mirštąs] kaži ką pasakyti vaikams, ale užtráukė dvasią Krš. O kojelių smirdėjimas – dvasią užtráuka Krš. Nė juste nejunta žmogus, kai žadą užtráukia, i nebėr, i atliekta viskas Grz.
20. tr. prk. sustabdyti, sulaikyti kokį vyksmą: Oras užtraukė ungurius, gaudyklės tuščios rš. Rūtos traidą užtráukė Krš. Traũko žolės užtráuka vidurius paleistus žmonims ir kiaulėms Ggr. Traukų tris lapus suvirink ir gerk – užtráuks trydą Šts. Duokit man ko valgyt, kelinta diena vidurių neužtráukiu Vrn. Valgio man nei kiek neužtraukė, miegčiu geriausiai Db. Kumet šetonas nora, tumet atveda ant pomėties, o kumet nenora, užtrauka, ir žmogus nebgal atminti S.Dauk.
ǁ uždrausti: Visi mislino, ką parėks ir beigs, a čia tąj diena gėrimą užtráukė ir užtráukė Drsk.
21. tr. nustoti melžti prieš veršiavimąsi, užleisti, užtrūkinti: Trumpiau ažtráukia, ilgiau laidos [karvė] Švnč. Ažtráukiau karvę, ką čia aš ją tampysiu, tegu pasilsi gyvulys Klt. Ažtrauktà ožka, jau gėruosis Klt. Nesirado pienas, tai užtráukę ir pardavėm tą karvę Krs. Tada žutráukė tą karvę Rod. Laikė karvę, nemelžė – užtráukė Kpč. Jei nori, kad karvytė būtų, užtráuk karvę šventą dieną MTtV165(Šn).
22. intr., tr. Sn, Vlk nustoti duoti pieną, užtrūkti: Po teluki duoda pieno [karvė], paskui užtráukia DrskŽ. Karvė užtráukė [prieš telią] Lp. Senė karvė jau beigia užtráukt Rdm. Ateina karščiai, vėl užtráukia pieną Lš. Šiemet mūs karvė anksti užtráukė Rud. Visos karvės užtráukė, veršingos Vžn. Karvė jau buvo užtráukus, ale kap ėmėm gerai šert, tai vėl pieno daugel duoda Nč. Karvė ažutráukė – ir dabar neseka nei biskio sulaidyt Btrm. Jeigu juos užleisi, tuos spenius, visai pieną užtraũks Jrb.
| refl.: Pramesi, vaikel, rudenį, kap užsitraũks karvės, o dar̃ pieno dar yra Nč.
ǁ nustoti dėti (kiaušinius): Vištos ratą išdeda ir užtráuka ilsas Krš.
23. tr. padaryti (ppr. traukiant), kad eitų, veiktų, užvesti, užsukti: Ziegorių užtráukti KII251. Kiekvieną rytą atidaro ir patikrina, ar tikrai kas pusvalandis laikrodėlis užtrauktas I.Simon. Nėkas neužtráukė, stova laikrodis Šv. Dieniniai [laikrodžiai] buvo kiekvienai dienai užtráukti End. Septynioleka valandų turėjai dirbti teip kaip šitai laikrodį, ka užtráukei, kad ans vis klibėtų i klibėtų Sd. Užtráuk laikrodį ir padėk ant staliuko Skrb. Laikrodis sustojęs! Užtráuk jį Zp. Užtráuk [laikrodį], kad skambintų pusiau aštuntą Vlkv. Užtraukiamąją mašiną prižiūriu labai atidžiai sp.
24. tr. įleisti, nugramzdinti, užmesti (tinklą): Tinklą užtráukiau ant prūdo J. Užtráukiam triubicą par visą Šušvę, su pagaliais patarškinam į akmenius – vos parnešam [laimikį] Grnk.
25. intr. kuo patraukti, pabraukti kur, per ką: Seniau jie žuvų prisigaudydavo bulvinius krepšius, o jeigu jau užtraukdavo tinklu, tai braškėdavo virvės ir klupdavo arkliai rš. O kad jis su tuom tinklu užtraukė, pagav[o] daugybę žuvų! BsPIV129(Brt). Tik užtráuki [su šukom gyvuliui per nugarą] – ir yra tų plaukų [kamuoliukui velti] Ppl.
ǁ tr. atlikti vienu traukimu, braukimu: Kiek trūkelių užtraukiau, tiek grėblelių sulaužiau KlpD37.
26. intr. DŽ1 suduoti, užkirsti, užtvoti: Lazda užtráukit tam šuniui! Krok. Užtráuk botagu, tai eis Al. Ar tu nori, kad aš tau diržu užtrauktáu?! Lp. Gaspadorius liepė jam imt asilą art ir gerai rimbu užtraukt LTR(Krs). Kėdok kėdok kojom, tai kap užtrauksiu gerai diržu, tai žinosi, kap kėdot! LMD(Pns). Motina čepelnyku kai ažtraũks par nugarą! Lb. Baik daužyt, o tai kai užtráuksiu! Slk. Užtráuksu rupūžei už pliurpimą! Krš. Užtráuk par subingalį – i nusiramins Krš. Kai supykdavo tėvas, užtráukdavo skaudžiai Skdv. O kad tėvas užtraukė gerai su trivirviu, o dar to nemačijo – paėmė gerą brūklį, pradėjo „ant dugno gerus kazilus statyti“, nu, tada pasakė DS151(Vdk).
27. intr. NdŽ užpūsti (apie vėją): Kur čigonai apsigyvena, tai lapinės (palapinės), ka vėjas a kas biskį neužtraũktų Snt.
28. tr. užplikyti, kad pritrauktų: Širdžiai nuglostyti ant šaknelių čia pati užtraukiau [degtinę] J.Balt.
ǁ impers. pritraukti, užplikti: Užšutino kmynus, ir jie pabuvo, kol užtráukė Pns. Du kartus užpyliau liepos žiedus, trečią kartą jau nebepilsu – nebužtráuks Vkš.
29. intr. kiek įtraukti, įryti (kokio skysčio, oro, garų ir pan.): Užtráukė kiek vandens i prigėrė Grz. Dūšios (oro) užtraukti N. Ažtráukiau porą dūmų, i nusviedžiau Švnč. Aš neužtráukdamas kūryju, aš tik par lūpas leidžiu Slm. Jau moki i dū́mą užtráukti Krtn. Prie išgėrimui tai ir aš ažtráukiu dūmo Kli. Mes pasidarėm to taboko, užtráukėm po tą dū́mą Lnk. Žmogui dūmą užtraukus, perkūnas kad trenkė į pypkę LTR(Plv).
| refl. tr., intr. NdŽ, Gs, Jnšk: Petras giliai užsitraukė dūmo, išpūtė, patylėjo J.Balt. Papsėdamas, dūmais užsitraukdamas, grįžo ir atsisėdo V.Krėv. Nuejo vyrukai užsitráukti dū́mo, pašnekėti Krš. Užsitráukiant rūkyti nesveika Ll.
30. tr. kiek išgerti (svaigiųjų gėrimų): Mielai užtraukdavo degtinės. Užgėręs mielai dainuodavo I.Simon.
| refl.: Aš tik kartais užsitraukiu, o tu geri kas dieną V.Kudir.
ǁ pasigerti, užgerti: Aš turu butelkelę, vedu to[je] pirtė[je] susėsva ir užtráuksiav Kl. Pirma gerai užtráukė, daba jau mažiaus Dov. Kaip gerai užtráukia, prageria razumėlį Kp. Kaip tik gerai užtraukė, teip ir užmigo visi BsPIV179(Brt).
| refl. KŽ, Ėr: Svečias užsitraukęs vos tik pasėdi V.Kudir. Užsitráukęs gerai ir dainuoja Gs.
31. tr., intr. Pkn, Als, Trk, Rdn užrūkyti: Te, užtrauk OG99. Tvirtos tabokos užtraukus, jį apėmė seilėtekis, ir spjaudėsi sau ant pašukinių kelnių M.Katil. Dabar šnapšės negaliu begerti, tada popirosą kartais užtráuku Pln. Ar pypką gal užtráukti išpuolęs lauka [iš mašinos]? Tl. Nemokėjau užtráukti, užtroškau Krš. Kap ji tabokos užtraukė, nei kačiukė susiraukė LTR(Mrj).
| refl. tr., intr. DŽ1: Užsirūkau, užsitráukiu, ale negardu KzR.
32. intr. užeiti, užsukti: Užtráukęs teiraujas, kaip ten buvo Rdn.
33. intr. užslinkti, užeiti: Debesỹs užtráukė – ir lyja Ker. Ka užtráukia debesys, kad paliko tamsu Rd. Pakol ji tais žąsis išvaikė iš vandens, jau debesys artyn užtraukė BsPIV78(Brt).
| refl. CII639: Užsitráukė debesys Dg. Nu ir čia gal užsitraũks [debesis] Žl. Užsitráukė miglos – a lis, a išsipagadys? Gs. Užsitráukęs kiaulinis lietus Antr.
| impers.: Gali užsitráukt lietaus – dangus debesuotas Ktk.
34. intr. padidinti kiekį, pridėti: Viršaus užtráukti (skaitliuje) I.
35. intr., tr. DŽ1, Kvr, Mžš, Sdk, Rs, Jrb, Šmk, Lp uždelsti, užvilkinti: Kiaulės tada nepapjovėm, užtráukėm lig gruodžio mėnesio Krs. Gali užtráukt dieną, do nevažiuot Dglš. Išėjo namon, truputį jau užtraukus prš. Algos jam reguliariai neišmoka, po kelis mėnesius užtraukia rš. Atėmiau iš iždo užtrauktą algą už kelius metus TS1900,2-3. Jau rudenį žadėjo atiduot skolą, o užtráukė lig pavasario Vdžg. Vis užtráukta ir užtráukta mokestes Mrp. O jei daug sykių per metus užtraukdavo baudžiavą, tada ponas tą gaspadorių ištaksavodavo, visą gėrybę ano į dvarą atimdavo DS167(Rs). Tai, būdavo, užtráukia siuvimo baisybę, žmona padėdavo kartais Antš. To [žodžių] rinkimo negalima labai ilgai užtraukti: gyvos kalbos senesni žodžiai ir pasakymai nuolat nyksta, reikia tuojau gelbėti, ką tėvai per ilgus amžius išsaugoję mums paliko J.Balč. Ar jau pirtis pakurta? Moterys pratusios užtraukti vėlumai, kad jas gaidys M.Katil. Užtráukė (pratęsė) tarnybą, mus sulaiko Šk. Daktarai užtráukė mirties valandą tris dienas Sl. Gal užtráukia [duoti švarius marškinius] an kitos nedėlios Lp. Vestuvių nėra ko užtraukti rš. Užtraukta [gydyti] tai jau liga, mes nenorim padėt gyvos an stalo, o nuimt negyvos Gdr. Užtráukė [karvė veršiuotis], teliuosis anta Naujų metų DrskŽ. Karvė labai smarkiai įtvinkusi, gal da užtraũks kokią parą [veršiuotis] Snt. Mūsų perniai to baužytė tik vieną dieną teužtráukė Mžš. Telyčia užtráukė dvidešium dienų Slm. Neužtráuka ana, atveda [jauniklį], kaip suskaitai Krš.
| refl. tr., intr.: Bet [žodžių] rinkimo darbas daug daugiau užsitraukė, negu buvo tikėtasi J.Balč. Skubini, kad greičiau ką padaryt, kad neužsitráuktų darbai Pns. Per tas liūtis tik užsitráukė visi darbai Srv. Sunku pasdaro, kap pietus ažsitráukiu Dkšt. Seniai turėjo išeiti, užsitráukusi anam karūmenė Krš. Kur žmonės tamsūs ir tingūs, tenai užsitraũks darbas ant ilgiau KŽ. Jei ilgiau užtráukas [išvažiuoti į mokslus], piktumų būna Krš. Vis laukiau kokio nors paaiškėjimo, tai teip ir užsitráukė, teip ir neparašiau Krs.
36. intr. ilgai būti, užtrukti: Ka liuob teip būs atlydeliai, ale šį metą kaip užtráukė [žiema] Šts.
| refl.: Lig vėlumo užsitráukėm, ale kaip jei ponai [viską suvežę] Rdn.
| O katras kai užsitraukė, tai rodėsi, kad galo visai nebus Pt. Užsitraukęs karas labai skurdino kraštą J.Balč. Ruduo užsitraukė, ir aišku buvo, kad dar ilgai taip pabus A.Vien. Šiandie mišios užsitráukė labai ilgai Ėr. Liną mynimas užsitráukė iki gavėnios Up. Ale tu matai, kiek užsitráukė laiko, ir niekas neatsitiko Upn.
| Ažsitráukė liga, negydė Str. Nieko tie vaistai nemačijo, da labiau užsitráukė [liga] Sdb.
37. tr. pradėti ką daryti, užvesti: Katrądien reiks užtráukt audimo, verpimo Drsk. Reikė užtráukt kalbą su Braniu, pamatytum, ką sakytų Slm.
ǁ įvesti: Užtráukti paprotį NdŽ.
38. tr., intr. DŽ1, DrskŽ uždainuoti, užgiedoti: Užtrauksim naują giesmę, broliai, kurią jaunimas tesupras! Mair. Ažtráukit, ir aš padėsiu LzŽ. Dar pavakarę tebevalgant, Gaubys ėmė ir užtraukė, kiek kakarinė leido I.Simon. O tu dar blogiau užtraukei. Negi tokiu balsu vyrui dainuoti?.. V.Krėv. Užtráukiatav gražią dainą, pasisėskiatav – abudu jaunu, abudu gražiu Sg. Ka uždainiuosiam, ka užtráuksiam – Šerkšnėnų kaimas linguojas Žeml. Jau saulė nebetoli sėdimo, kad užtraũks, kad uždainuos pjovėjai Plvn. Pjauni, duodi duodi, o vakare kaip užtráukiam eidami, tai išeję seniejie, bobutės klauso Kp. Paskuo jau sueinam vienu keliu, nu tujau greitai dainą užtráuksma Lpl. Giedorka, būdavo, kad užtráuka, kad užgiesta Skdv. Vyrai ka užtráuka [litaniją] – par širdį eina Krš. Kai užtráukėm, tai lempa ažgiso GrvT31. Kap užtráukia vakarais, net laukai skamba Mrk. Pabaigsiu darbelį, užtrauksiu dainelę TŽV603(Al). Seniau kad užtraũks – net lubos kelias Pl. Ale kad užtráukė vyrai grįždami, tai par visą miestelį nuskambėjo! Jrb.
ǁ sučiulbėti, užgiedoti: Tada lakštingala užtraukė dar balsiau, dar gražiau: jos giesmė tiesiog širdį vėrė J.Balč.
39. tr., intr. užgriežti, užgroti: Ji prašinėjo, kad Gaubys užtrauktų valsą I.Simon. Atsisėdo bernas kamputyje ir užtraukė linksmą polkutę Plv. Kai tik užtráukdavau, tai tuoj iš kampų visi juda Snt.
×40. (germ.) tr. N nubrėžti, pažymėti, parašyti: Ant to jų projekto nebuvo užtráukta tas šaltinis Žgč.
◊ nósį užtráukė parodė nepasitenkinimą, užpyko: Nósį kai avies subinę užtráukė Erž.
užtráukęs žãdą labai įdėmiai, atidžiai (klausosi): Ji užtráukus žãdą ėmė klausytis NdŽ.