skam̃binti (-yti), -ina, -ino DŽ, NdŽ, skámbinti (-yti K, Skr) Rtr; H, R, Sut, LL303 caus. skambėti.
1. intr., tr. išgauti tam tikrą garsą: Pirkėjos krumpliais skambina puodus, tirdamos, ar neįtrūkę rš. Stiklus skambina, kamščius daužo, geria, raginasi Žem. Šeimininkas atsistoja, skambina šakute į lėkštę, kol abiejuose kambariuose aptyla įsisiūbavusių svečių klegesys J.Avyž. Skambino dalgius, šluostėsi prakaitą ir palengva pradėjo po kelis kalvos linkui slinkti Žem. Jeronimas, baigęs pradalgį, ilgai pustykle skambindavo dalgį, kol Ona surišdavo paskutinį pėdą V.Bub. Pradeda dalgiu skámbinti – pempės išleka DūnŽ. Varpelį skámbinti K. Ana skambina stygą kanklių J. Skambin mergelė raktelius JD1529. Vaikščiojo tėtužis po margą dvarą, aukso rakteliais skambindamas, savo sūnyčius jau keldamas RD36. Bėrą žirgą mudrinau, pentinėlius skambinau LB32. Parbėga žirgas, garsiai žvengdamas, aukso kilpelėm garsiai skambindamas LTR(Ldvn). Špielmonai susibėgo ir savo būriškus ant šokio skam̃bino žaislus K.Donel.
^ Kaži kas kaip skámbinte galvo[je] skámbina – a pradėsu kvakti Rdn. Nu baimės mirusiam bezdalais skambina VP35.
skam̃bintinai adv.: Gerus dalgius skira skámbintinai (iš skambėjimo sprendžia) Šts.
2. intr. duoti signalą, pranešti ką (varpu, skambučiu ar kt.): Jau skambina su skambučiu J. Pasakyk, kad esi gudrus, kurio čia dabar meto skambina J.Jabl. Ko dabar skambina? – Pietų J.Jabl. Dvare skambina karvėms milžti Žem. Pirmai [spiečiant bitėms] su varpu skam̃bysi Mšk. Kad bitys spieta, reik uždaboti, skam̃byti Pgg. Dvaro skam̃bina po pietų Dkš. Skambina sumai, ir bažnyčia bematant prisipildo V.Myk-Put. Varpai skámbino, kol išlydėjo iš Kuršėnų žemės DūnŽ. Kai laidodavo, skam̃bydavo varpais Žg. Dureles vėriau, langelin skambinau LTR(Slk).
^ Skam̃bina už teisybės dūšią (nebėra teisybės) Kt. Girdžia skambinant, ale nežino kur Erž. Penkių kartų neskam̃bina – vis vienąkart (apie kartojimą) Trgn.
3. intr. DŽ, Kal, Rmš susisiekti, kalbėti telefonu: Dvi kapeiki sumokėk i skámbink [telefonu] Krš. Tu bėk pri tilipono, skámbink – ans jau dega! Als. Skam̃bino į Raseinius, a nematė senio Jd. Jėgu skam̃bins vaikai, pasakyk, tegul nesvažinėja [lankyti] Adm.
4. intr., tr. DŽ atlikti kūrinį (muzikos instrumentu): Atsisėda prie pianino ir ima kažką audringai skambinti P.Vaičiūn. Svečiuose pirmą kartą išgirdau skambinant fortepijonu LzP. Tuo tarpu vienas antras vaikinas, kankles ar skripkas atsinešęs, pradėjo skambinti ir džiržginti M.Valanč. Giesti giesmes naujas ir skambina organais Mž200. Išpažysiu tavi, skambindamas kankles M.Valanč. Skambinu ant strūnų (styginiu instrumentu) SD20.
5. intr. DŽ1 skambėti: Varšuvos laiku skam̃bino zvanai Grv. Tuo laiku pradėjo varpai skambinti, šunes loti, gaidžiai giedoti, ir jaunikaitį suėmė LTR(Rk).
| Vyturėlių balsai skambin be paliovos RD205. Lietus pradėjo skam̃binti Krk.
ǁ čiulbėti, čirenti: Visą dieną skámbina toks lazdyno paukštelis Yl.
6. tr. daryti aidintį, skardenti: Gieda, skambina sodą V.Piet. O laukus visur bei pievas skam̃bino garsai K.Donel. Gervins, ik debesių juodų dyvinai kopinėdams, … skambino dangų K.Donel.
7. intr., tr. prk. viešai apie ką kalbėti, garsinti: Esu ir visai menkas buvęs žmogus, daug tingėjęs, todėl prašyčiau daug manęs neskambinti J.Jabl. Tu manę neskam̃byk (neplūsk, nerėk, kad visi girdėtų, visas sodžius skambėtų) Lp. Ar tu negirdėjai, kad apie tai skambina po visą kraštą? J.Balč.
◊ apie ši̇̀kną skam̃bina vlg. mirtis ateina: Skámbina apie ši̇̀kną, galas jau Šv.
į (kieno) kùprą skam̃binti mušti: Na, tai į mano kuprelę ji skambino J.Marc.
kiaušiùs skam̃binti vlg. būti be darbo, tinginiauti: Jonis antai kiaušiùs pavenčiūs skámbina Trk.
láidotuvių varpai̇̃s skam̃binti pranašauti pralaimėjimą: Ir Vilniaus krepšininkai įrodė, jog per anksti norėta jiems skambinti laidotuvių varpais sp.
ri̇́etus skam̃binti būti be darbo, tinginiauti: I skámbini ri̇́etus atsisėdęs KlvrŽ. Veizėk, ka neskambintumi ri̇́etus, į trobą įejusi KlvrŽ.
su dantimi̇̀s skam̃binti būti neėdusiam, alkti: Arkliai jo, į Šiaulių turgų nuvažiavus, neskambino su dantėmis lig išvakarių, nes, vos pabengęs mieste reikalus, grįžo namon M.Valanč.
(kam) šónus skam̃binti mušti: Jis nuolat skam̃bina pačiai šónus Ėr.
varpai̇̃s skam̃binti plačiai kalbėti, nešioti gandus: Tuščiai niekas, brolau, varpais neskambina J.Marc. Jei kas negerai, kvieskit mane į mokyklą, nėra ko čia per visą gamyklą varpais skambinti sp.
apskam̃binti
1. tr., intr. prk. išnešioti girdus, kalbas, apskelbti: Ji tokia vėjo papliauška: išgirdo ką, tai visur ir apskam̃bino Jž. Apie Juozus labai negražiai apskam̃bino – kur jiems ir akis dėt Krok. Ta ilgliežuvė visur apskámbino, skamba visi pašaliai DūnŽ.
2. tr. skambinant kanklėmis, apgarsinti: Ir traukė tada Liškiavon visi tie, kur geidė ir ieškojo, kad vaidilai juos apskambintų, kad mergelės sesutės apdainuotų V.Krėv.
3. tr. šnek. aptalžyti, apdaužyti: Vaikesas … gerai apskambino senąją raganą teip, kad ta apsirgo ir numirė BsMtII171.
atskam̃binti Š
1. intr., tr. paskambinti, kiek reikia, ką skelbiant (ppr. varpais): Jau visi poterius atkalbėjo, varpais atskámbino, o jis ėmė ir pagijo Grd. Atskámbinti varpais BŽ79. Girdėjau, kad tamstą atskambino varpai [kaip žuvusį], kai buvai ilgose klajonėse rš.
2. intr. Š skambinant ateiti.
3. tr. skambinant atvežti: Jau karietą atskambino, šešis žirgus užmudrino LB151.
4. intr. paskambinti atgal (telefonu): Tegu atskam̃bina, kada atvažiuos Grl. Atskámbino: kas yra, ko pensiją sulaikė?! Pvn.
5. intr. duoti signalą centrinei stočiai, kad pasikalbėjimas telefonu baigtas: Baigęs kalbėti, abonentas padeda ragelį ir, pasukdamas triskart induktoriaus rankenėlę, duoda signalą, kad kalbėti baigė, kitaip sakant, atskambina rš.

×dasiskam̃binti (hibr.) prisišaukti skambinant (telefonu): Sugedęs tiliponas, nedasiskámbino Rdn.
įskam̃binti Rtr
1. intr. sugebėti gerai skambinti, padaryti, kad gerai skambėtų (apie varpus): Mūsų tai niekai, rusų tai įskam̃bina varpininkas Š.
2. refl. įsismaginti, įsisiūbuoti skambinant (apie varpą): Kai didysai varpas insiskam̃bindavo, tai nė keli vyrai iš karto nesulaikydavo Slk.
3. refl. Š, Rtr, Ser įsitraukti, įsileisti skambinti (muzikos instrumentu): Pianistas už sienos visai įsiskambino rš.
4. tr. skambinimu įkvėpti: Žinai, aš pats sudėjau šią dainelę. Įskambino man varpas ją širdin B.Sruog.
5. intr. NdŽ skambinant įvažiuoti.
6. intr. šnek. įpliekti, užduoti, sušerti: Kai reikės kam į pakaušį įskambint, susiras [lazdą] Nm.
išskam̃binti; LL287
1. intr. Ser kurį laiką skambinti (varpais): Visą valandą išskam̃bino visais varpais (pusiaugavyje) Š.
2. tr. paskambinti iš eilės (visais varpais): Išskámbinti po eilei (visus varpus) BŽ355.
3. tr. sugebėti paskambinti (muzikos instrumentu): Gyvos gaidos nemoka jau išskambinti mūsų gadynės pianistai rš.
4. tr. paskambinti, išmušti (apie laikrodį): Laikrodis seniai buvo išskambinęs devynias Db.
5. tr. Lks išdaužyti, iškulti (stiklą): Kas tą langą išskámbino? Up. [Sprogimas] arti esančiųjų butų langus išskambinęs TP1881,26.
6. tr. skambinant, žvanginant kuo, išvaryti: Vos beišsigavo iš vyrų rankų – išskambino aną su petelne Šts. Kad išeitų [nedoras buhalteris], su blėkoms reikėtų išskámbinti DūnŽ.
7. tr. šnek. godžiai išvalgyti, išsrėbti (iš katilo ar metalinio indo): Varinį taip išskámbino, kad nė lašo neliko, nė šuniuo Lkv. Išskámbinom visus kopūstus [iš varinio] Lkv.
8. tr., intr. šnek. skambinant, susidaužiant išgerti: Išsiurbčiojus ir išskambinus po geroką taurelę, liežuviai savaime atsirišo Vaižg.
nuskam̃binti
1. intr., tr. DŽ duoti signalą, paskambinti (varpu, skambučiu): Bažnyčios varpai nuskambino pavojų rš. Seniai dvare nuskambino pietums P.Cvir. Jau nuskãmbino mišių Lnkv.
2. tr. nuvežti skambinant: Kunigėlį nuvežė, nuskam̃bino Db.
3. tr. prk. pagarsinti: Parsivežė Mikasę ir visą apylinkę sukėlė ant kojų, nuskambino savo vardu J.Marc.
4. tr. greitai nupjauti: Už diena (instr. sing.) nuskámbinau tą pievą – geras dalgis Dr.
5. tr. šnek. išgerti: Vedu nuskámbinov žemėn [degtinę] nu tai gyvatei (kurioje gyvatė buvo užpilta) Krtn.
paskam̃binti Š, DŽ1, paskámbinti K, Rtr; Sut, N, LL156, Ser
1. tr., intr. pažvanginti, pabarškinti, padaužyti: Žydas pasižiūrėjo ant pinigą, pavartė, da paskambino ir šmukšt kelnių kišenėn LTR(Kp). Pirkėjas, indą paskambinęs, nustatydavo, ar nesutrūkęs rš. Stiklus (stiklais) paskam̃binti NdŽ. Jis paskam̃bino į savo stiklą NdŽ. Nuvelka tą mano brolį, paskam̃bino (barškindamas pirštais, paklauso) širdį Žml.
^ Ne puodas – nepaskámbinsi žmogų, ar ans geras yra, ar negeras Skdv. Ne puodelis – nepaskam̃binsi į žmogų LKT88(Vž).
ǁ tr. paduoti skambinant, žvanginant: Nutraukėte šiltus, skanius pietus ir vargšui išbadėjusiam skarmaliui dosniai paskambinot kelis centus V.Myk-Put.
ǁ tr. D12 pamesti skambinant: Kad aš jojau pas mergelę šiuom mintu keleliu, ir pamečiau, paskambinau aukso padkavėlę JD482.
2. intr., tr. kiek skambinti (varpu, skambučiu): Durų skambutį paskam̃binti NdŽ. Su skambalu paskam•binti J.
ǁ intr. įstengti (gerai) skambinti, išduoti darnų garsą: Varpai skamba labai sutartinai ir labai švelniai. Nei vienoj bažnyčioj teip nepaskambina LTR(Dkk).
ǁ intr. suskambėti: Paskam̃bino durų skambutis NdŽ.
3. tr., intr. duoti signalą (varpu, skambučiu ar kt.): Kaip atgulėv, ir an pietų [= pietums] paskambino, vedvi vis neatsibudov Als. Paskam̃bino pietų NdŽ. Jau paskambino mišiom Rd. (Mirusiam) varpais paskam̃binti NdŽ. Mokytojas išėjo iš klasės, nesulaukęs paskam̃binant NdŽ. O aš nusieičiau į tėvelio dvarą, paskambinčiau po langeliu, rasi mane leistų? JV823. Eik už mano trobikės, paskambink kamanikes. Kaip atbėgs mano arklys, klausykis, ką jis sakys DS53(Rs).
4. tr., intr. pagriežti muzikos instrumentu: Fortepijonu, kanklėmis, gitara paskam̃binti NdŽ. Gerai! tai čion tarnaukie, o kad pasibaigs metai, tai kankles paskambink, tai aš būsu pas tave BsMtI168. Suktinį paskam̃binti NdŽ.
5. intr. Als, Knt, Trk pakalbėti, pakviesti, susisiekti telefonu: Norėjau tau paskámbyt, ale neprišaukiau Jrb. Paskámbinai [greitajai] – tuo pribūna Pj. Paskam̃bino, kad tenai lietus didelis buvo Dgp. Paskam̃binti į paštą NdŽ. Atsisveikindamas jis paprašė mokytoją, kad ji po dienos kitos paskambintų telefonu J.Dov.
| refl.: Pasiskámbink, ka žinotumi, a gausi, a ne Gršl. Pyksta, ka negal pasiskámbinties Klk.
6. tr. prk. paskelbti, pranešti, informuoti: An bažnyčios paskámbina, kas žanijas DūnŽ.
pérskambinti
1. intr. baigti skambinti: Perskambinus mišių, visi jau buvo savo vietose rš.
2. intr. kurį laiką skambinti: Parskambino iki šio laiko su skambalu J.
3. tr. užslopinti, nustelbti skambinimu: Tranų balsą párskambinau, ir bitys nėkur nebišlėkė Šts.
priskam̃binti intr.
1. pranešti telefonu: Priskambino par tiliponą, kad mirusi jau Šts.
2. refl. LL21, Ser, DŽ1 prisišaukti pasikalbėti telefonu: Nubėga pri tos gaisrinės, pri tilipono – neprisiskámbina Als. Paskambino, neprisiskámbino nėkaip DūnŽ. Sveikatą galima prarasti, kol prie jūsų prisiskambini rš.
3. refl. NdŽ iki valios griežti muzikos instrumentu (fortepijonu, gitara ir pan.).
4. Mrj juok. euf. prisišlapinti.
suskam̃binti Š, DŽ1, suskámbinti Rtr
1. tr., intr. sužvanginti, subarškinti: Dalgiu suskámbins – ir išlėks paukštukai Grd. Dalgį pasistatęs, suskambino, sužvangino, su pustykle per ašmenis sučerškino Žem. Nesuskam̃bink raktelių, nepribudink tėvelių (d.) Švd. O kad aš ėjau į margą skrynelę, raktužius suskambinau, močiutę pravirkdinau JD21. Rakteliais suskambysiu, tėvulį pribudysiu KrvD110.
2. tr. trumpai paskambinti: Pašto arkliai dveji stovi galvas nuleidę, tik kartas nuo karto skambalą suskambina Žem.
ǁ intr. suskambėti: Kai važiuoja vinčiun ir suskam̃bina varpai – bus nelaimingi [jaunieji] Ut.
3. tr., intr. DŽ duoti signalą skambinant (varpu, skambučiu ar pan.): Suskam̃bino pusryčių Š. Kažin kas suskam̃bino duris: eik atidarytų Š. Suskam̃bina – metam ir einam valgyt Gg. Tik ką buvau papusryčiavęs, kažkas ūmai suskambino už durų Blv. Suskambino pietums, grėbėjai atleido skubėję Žem. Suskambinę su varpeliu, kad jis parstotų sakyti, o šis ne – vis sakąs ir sakąs Sln. O kad tau reikės to žirgo, išejęs į laukus, suskambink su kamunomis, ir tuoj jis pribus BsPII32. Išgirdo – mišioms suskambino Sd. Varpininkas suskambino didįjį varpą M.Valanč.
4. intr. paskambinti (tam tikrais muzikos instrumentais): Aidžius garsiai suskambina kankliais V.Krėv.
5. intr. paskambinti visiems reikalingiems: Suskámbino, viską sužinojo Pvn.
6. refl. DŽ1, Ser susisiekti, susikalbėti telefonu: Važiuot nereiks, mes jau susiskam̃binom telefonu Mrj. Susižino anie, susiskámbina Rdn. Susiskam̃bino tiliponu, visa žinojo Adm.
7. tr. šnek. smagiai išgerti: Suskambinov konjako butelką Ggr.
užskam̃binti
1. intr. Ser duodant signalą, pradėti skambinti: Užskam̃bina – ariam, šienaunam, suskam̃bina – metam ir einam valgyt Gg. Tik užskambino, ir įėjau į bažnyčią Gs. Ažuskam̃bino ažu dūšią: tykus oras – girdis Klt. Paskirtame laike aparatas užskambina V.Kudir.
2. tr. skambinimu užklupti: Daugsyk ir užskam̃bina [varpais] beinančius [į bažnyčią] Gs.
3. refl. NdŽ įsismaginus ilgai skambinti muzikos instrumentu.

2 si̇́ekti, -ia (siekti), -ė (-o Jn) tr., intr. K, Rtr, siẽkti; N, M, DK79 duoti priesaiką, priesaika tvirtinti: Kreivai, neteisiai siekiu SD119. Sąrašas žodžių, kuriais kas siekia SD54. Dangaus ir žemės dievais siekiu, kad aš nieko nežinojau V.Krėv. Visi aną naktį dvare nakvojusys siekdamys pasisakė mačiusys savo akimis spindulius ir šviesybę M.Valanč. Svietas siekė ir pildė priesaiką M.Katk. Kada gi [naujokai] nèsiekia (visada prisiekia)! Lp. Siektè, aš jum niūksiu prisiegą Aps. Šuo, žmogus, dar katė ir dar sakalas siekė prytelystę kits kitam naudingą Žlv.
| refl.: Bažinas, siẽkias Lp.
2 atsi̇́ekti
1. tr. ištesėti priesaiką: Idant atsiektų savo prisiegą, kurią jis jūsų tėvamus prisiekęs yra BB5Moz7,8.
2. refl. SD215, Sut priesaiką paneigti, atsisakyti.
2 išsisi̇́ekti, išsisiẽkti, -ia, išsi̇̀siekė su priesaika išsiginti: Išsi̇̀siekė, išsibažino [neturinti, ko prašoma] rš(dz.). Tas išsisi̇́ekė, kad niekur nieko nematęs neregėjęs Tvr.
2 piesi̇́ekti (dial.) intr. prisiekti: Mes turėjom Viliuo (kaizeriui) piesi̇́ekti, o ans pabėgo Sg.
2 prisi̇́ekti tr., intr. Rtr, DŽ1, Brt, Lz; Q171, SD307, B, H173, Sut, PK82, S.Dauk, P, L duoti priesaiką, priesaika patvirtinti: Aš tau prisiekiau priesaika, kurios nedrįs sulaužyti nei vienas tų, kur aukso pentinus ir riterio juostą dėvi V.Krėv. Kur vyrai, prisiekę vienas kitam ištikimybę ligi mirties? rš. Tai kas, kad užpernai jie prisiekė blaivybę! V.Myk-Put. O duktė tegu nešdinas pas tą, kuriam prisiekė (už kurio ištekėjo) P.Vaičiūn. Mieliausias papuošalas – rūta žalioji: su jąja prisiekia mylėti jaunoji Mair. Prisiekusis (prisaikintasis) advokatas jį gynė J.Jabl. Prisi̇́ekęs teisėjas NdŽ. Prisiekusiųjų teismas LL197. Prisi̇́ekau, priesieką padariau Jn(Kv). Vienas pryš antrą prysi̇́ekom ir gyvenom penkiasdešimt metų Užv. Nu tai, talkuja (mano), kad prisi̇́eksi, tai daruisiu Aps. Klaupk ir prisiek, kad neporysi nieko Pls. Liepė prisiekt, kad negers Pn. Galiu prisiekti pryš dangų ir Dievą Plng. Jūzapas prysieko ant žodžio tėvo S.Stan. Pirklys prisiekė nieko apie tuos pinigus nežinojęs ir jų neėmęs J.Balč. Jisai tavo tėvamus prisiekė tau duoti žemę, pienu ir medumi plūstančią BB2Moz13,5. Aš … prisiekiu Dievop, kaip tatai visa tiesa yra APhV13(1638m.priesaika). Jis tau est priesiekęs tvanu vandens neskandinti Mž330. Idant per jo vardą nekeiktumbim, neprisiektumbim Vln11. Žinaigu tu kokį vaistą, idant kas niekad neteisiai neprisi̇́ektų? DK79. Ižduost sentenciją prisi̇́ekęjie sūdžios DP160. Čionai nekalbas apie sūnus, kreivai prisiekiančius MP64. Ir prisiekė viens kitamui Ch1Moz26,31. O kas prisiekia per dangų, prisiekt per sostą Dievo BtMt23,22. Prisiekiu (Dievą), po prisiega pažadu R322. Prisiek Dievą MŽ. Aš tai galiu prisi̇́ekti K. Prisiegą prisiekti OsG155. Bet aš sakau jums, kad niekaip neprisiektumbit nei prie dangaus …, nei prie žemės BbMt5,34-35.
| prk.: Ta lėkštė, kaži, čia prisiekta (būtinai čia turi būti padėta)?! Pjv.
^ Stovi kuolelis, ant to kuolelio dvarelis; galiu prisiekt, kad yra tūkstančiai ten gyventojų (aguona) LTR(Mrj).
prisiektinai̇̃ Martynas prisiektinai sau prisiekė nebeiti su ja už stalo I.Simon. Prisiektinai̇̃ apsižadėti NdŽ. Prisiektinai išliudysu MŽ.
ǁ tr. priesaika pažadėti: Negalėjo įvest Viešpats tų žmonių ton žemėn, kurią prisiekė jiemus Ch4Moz14,16.
ǁ part. praet. prk. nuolatinis, atsidavęs: Susitikdavau su jais retkarčiais pas Jonelaičius, kur juodu buvo prisiekę svečiai I.Simon. Prisi̇́ekęs priešas NdŽ.
2 atsiprisi̇́ekti tr.; SD1107 žr. 2 atsiekti 2.
2 paprisi̇́ekti tr. įpareigoti priesaika, prisaikdinti: Paprisiektas (orig. paprisiktas) SD276. Paprisi̇́ekiu tave per Dievą gyvąjį, idant mumus pasakytumbei DP158. Pakask tėvą tavo, kaipo paprisiekė tave Ch1Moz50,5.
2 užprisi̇́ekti
1. žr. 2 prisiekti: Susitarė ir užprisiekė užmušti Povilą brš.
| refl. N.
2. tr. OsG173 prisaikdinti: Užprisiekiu tave per Dievą, idant mane nevargintumbei BtMr5,7. Velnią užprisiekiu (keikdamas šaukiu liudininku) R65.
| refl.: Užsiprisiekiu per gyvąjį Dievą, idant mums pasakytumei SE254.
2 susisi̇́ekti; SD350, Sut susimokyti, ruošti sąmokslą.
2 užsi̇́ekti intr. priesaika patvirtinti, paliudyti: [Liudininkai] užsiekė an jo jį iš tikro arkliui uodegą nupjovus Jrk125.

Tas, kuriam kokia nors kalba yra gimtoji.

Elektroninis įtaisas, skirtas pasikalbėti su svečiu neatidarius laukujų durų ir atidaryti jas nuotoliniu būdu.

skė̃sti, skẽčia (skė̃čia), skė̃tė Š
1. tr. R, M, Rtr, DŽ skleisti platyn, plėsti: Medis šakas (lapus) skė̃čia K. Medis plačiai skė̃čia šakas J. Prigijo vinkšna, vešliai augo, veržliai kerojo, šakas aplinkui skėtė J.Balt. Kurtinys vaikščiojo, skėtė uodegą kaip didelę apskritą vėtyklę rš. Skė̃sti bures NdŽ. Skėtį skė̃sti NdŽ.
| prk.: Apatija vis labiau skėtė ant manęs savo sparnus Pč.
^ Varna skėstà tu! (keik.) Šts.
skėstinai̇̃
| refl.: Medis, žiedas, lapas skė̃čias K. Ąžuolo šakos skė̃tės Jrk81. Burokų lapai skẽčiasi Kdn. Tos vištos skẽčias (tupiasi gaudomos, gūžia) – a jos gaidžio noria? Jrb.
2. refl. darytis didesnio tūrio: Visi kūnai šildami didina savo tūrį, arba skečiasi rš. Prisigerdamos vandens, smarkiai skečiasi visos sėklos rš.
3. intr. N sprogti (apie medį): Medis skėčia R, MŽ.
4. tr. DŽ skleisti (lapus, pumpurus): Lapus skečia CI361.
| refl. J: Pumpurai, lapai skėčias R42, N. Bumbuorai skẽčiasi, tuoj išsprogs lapai Dkš.
5. tr. DŽ skleisti į šalis.
| refl.: Užsideda dvi kampos, ka nesiskė̃stų Vl.
6. intr. užsimoti: Skėste užsiskėčiau su šake ant jo mušti J.
◊ aki̇̀s skė̃sti DŽ1 stebėtis.
apskė̃sti, àpskečia (apskė̃čia K), àpskėtė tr. Š, Rtr, NdŽ; Ser apimti, apglėbti, apgaubti: Močia apskėtus laiko vaiką, kad nemuštum, nebartum, t. y. į glėbį paėmus, apsikabinus tur J. Ir apskėtė [žąselės] savo sparnais lankas LMD(Klvr). Didelė liepa – àpskėtė beveik kokį murgą Krsn.
| Mano šautuvas vis tiek nepataikys į cielių, bet apskės Plv.
atskė̃sti, àtskečia, àtskėtė tr. atversti: Atskėsu knygas B.
išskė̃sti, i̇̀šskečia (išskė̃čia K), i̇̀šskėtė tr. NdŽ; R, Q54, N, M
1. DŽ išskleisti platyn, išplėsti: Šuo puolė išskėstais nasrais rš. Ešerys išskečia dyglius – ir lydeka negali jo praryti S.Nėr. Išskėtė pirštus rš. Lig ryšio rugių pėdą išsketi ir uždedi [ant galvos], lietus neperlija Upn. Tuoj sparnus plačiai išskėsiu ir nuskrisiu kaip erelis L.Gir. Atsiliepė tiktai amžinai įsižeidęs kalakutas ir iš piktumo išskėtė uodegą ratu I.Simon. Išskė̃sk skėtį, mat pradeda lyti Š. Paukščių palydimi, išskėtę vėjuje bures, išplaukdavo laivai ir nebegrįždavo rš.
| prk.: Svarbu tokios sąlygos, kad galėtum žmogus išskėsti veiklos ir minties sparnus visu moju A.Gric.
^ Daugiau kalbų mokėsi – plačiau sparnus išskėsi P.Vaičiūn.
| refl. N, K, Š, BŽ486, Rtr, DŽ1: Išsiskečia medis R42. Medis kaip reketis išsiskė̃tęs stovi J. Tokia jau ji negraži: plaukai juodi, išsiskė̃tę Nm. Gerai, ka tiesiai auga; a kad išsiskė̃tęs būtų – a tai gražiau?! Jrb. Skėste išsiskėtė pašonės priėdus J. Visai baigėsi ežere vanduo, o ragana išsiskėtė belakdama kaip baisybė BsPIII20. Išsiskėtę žiedai Kos37. Berno kailiniais užvilko, ir eina išsiskė̃tęs Sml. Mano galva išsi̇̀skėtė kaip kurpė nuo tavo rėkimo Snt. Tankiuos soduos skęsta didis miestas, plačiai išsiskėtęs visu pajūriu Ašb. Išsiskėtęs kai parnešiotas vyžas Vlk. Išsiskėtęs kaip vėžys su mielėm Šd. Eina išsiskėtęs kai aitvaras Vl. Išsiskėtus kaip pereklė LTR(Grš). Ko čia sėdi išsiskėtusi kap karvė!? Klvr.
ǁ plačiai atverti (akis): Išskė̃tus akis veizdi, ana nesupranta Dv. Jai tenka kartais žiopsoti ir stovėti išskėtus akis J.Jabl.
2. R42, LL211 išskleisti į šalis (rankas, kojas ir pan.): Nieko neatsakė, tik rankas i̇̀šskėtė Š. Paminklas tam vaikinui pastatytas: sto[vi] toks vaikas, rankas išskė̃tęs Jrb. Išskėtęs kojas, jis buvo panašus į dideles žirkles rš. Skriestuvo kojelės išskečiamos taip, kad jų smaigaliai sutaptų su atkarpos CD tašku C rš.
3. plačiai išdėstyti: Aiškinimai per daug išskėsti ir atsikartoja nereikalingai V.Kudir.
◊ aki̇̀s išskė̃sti nustebti: Šitas i̇̀šskėtė aki̇̀s Dgp.
išskėstomi̇̀s rañkomis
1. mielai (priimti, sutikti): Motina išskėstõm rañkom sutiko sugrįžtančią dukterį Skrb. Tetulė mane priėmė išskėstomis rankomis ir tuoj įkurdino pastogės kambarėly J.Dov.
2. labai (laukti): Tūkstančiai buvusių bernų išskėstomis rankomis laukė žemės sp.

nagàs išskė̃sti menk. mirti: Neilgai truks – ir tu išskėsi̇̀ nagàs Jž.
rankàs išskė̃sti Gs išplėsti savo valdžią, įsigalėti.
nuskė̃sti, nùskečia (nuskė̃čia K), nùskėtė tr.; Ser išplėsti.
| prk.: Jiem (vokiečiams) neduos nuskėst (daug žemių apskėsti, užimti) Db.
| refl. prk.: Kokia nusiskėtusi esanti darbo dirva, kiek reikalaujanti mokslų! Db.
paskė̃sti, pàskečia, pàskėtė
1. tr. Ser, NdŽ truputį išskėsti, išskleisti.
2. refl. išsiskėtus pakilti: Jeraptonas (lėktuvas) an [v]andenio kap nueis, tai tada pasiskė̃s an viršaus Nmč.
praskė̃sti, pràskečia, pràskėtė tr. Š, Rtr, NdŽ
1. DŽ1 praskleisti, kad būtų platesnis, išplėsti: Suvyniotą, sudėtą poperą praskėsk, t. y. prapleik J. Gubos apdengiamos dviem surištais praskėstais pėdais, varpomis žemyn rš. Valgomieji stalai gali būti praskečiami ir nepraskečiami rš.
| refl. Ser, DŽ1: Kalninės guobos žiedai prasiskečia anksčiau už lapus rš. Varpelės būna labiau prasiskėtusios J.Krišč.
2. praskleisti į šalis: Per tankius karklynus ėjau, praskėsdamas šakas rš. Neva nustebintas praskečia rankas V.Krėv. Jonas praskėstomis rankomis baidė kumeliuką rš. Keletas vaikinų sustodavo ratu, paduodavo vienas kitam rankas ir šokinėdavo, sukryžiuodami kojas ir jas praskėsdami rš. Pinučiuose ties pačia kriauše buvo praskėsta spraga – piemenukų darbas Mš.
^ Praskėtė ienas, įkišo plaukuotą (pakinkė arklį) Lg.
◊ rankàs praskė̃sti
1. pailsėti: Per tuos darbus negali rañkų praskė̃st Mrj. Prisidėjo didžiausio rūpesčio, nebebuvo kada nei rankų praskėsti, nei per daug galvoti apie save pačią V.Bub.
2. ko nors imtis, užsimoti ką daryti: Neturiu rublio ir rañkom praskė̃st Ut. Tiek žmonių, nė rañkų negaliu praskė̃st Vrn.

×razskė̃sti, ràzskečia, ràzskėtė (hibr.) žr. išskėsti:
1. Ràzskečia pėdą ir statinį (gubą) užkloja Rod.
2. Mūs buvo ragočius tokis: vienas galas razpjauta ir ràzskėsta, ė kitam gale – du ragai LKT353(Str). Jonukas atsigulė, ràzskėtė rankas Dv.
suskė̃sti, sùskečia, sùskėtė tr. NdŽ
1. išskleisti (lapus, šakas).
2. suglausti, sutraukti (užuolaidą).
| refl. NdŽ.
3. refl. išskėstomis šakomis susisiekti.
užskė̃sti, ùžskečia, ùžskėtė tr. NdŽ
1. apglėbus užstoti: Užskė̃sk, kad nebužgautum mušęs (mušdamas) J.
2. DŽ1 užgožti, nusmelkti: Šita taboka viską ùžskėtė Rdm.
3. prk. pasiglemžti: Atėjai plikas, užskėtei turtus, tai dabar nesikišk, nedaužyk kumščiu į stalą rš.
4. refl. Vl, Srd užsimoti: Jis užsiskėtė mušti su pagaliu, ale nemušė, tik pamojavo J. Užsi̇̀skėtė jau man rėžt per ausį, bet susivaldė Lkč.

skė̃sti, skẽčia (skė̃čia), skė̃tė Š
1. tr. R, M, Rtr, DŽ skleisti platyn, plėsti: Medis šakas (lapus) skė̃čia K. Medis plačiai skė̃čia šakas J. Prigijo vinkšna, vešliai augo, veržliai kerojo, šakas aplinkui skėtė J.Balt. Kurtinys vaikščiojo, skėtė uodegą kaip didelę apskritą vėtyklę rš. Skė̃sti bures NdŽ. Skėtį skė̃sti NdŽ.
| prk.: Apatija vis labiau skėtė ant manęs savo sparnus Pč.
^ Varna skėstà tu! (keik.) Šts.
skėstinai̇̃
| refl.: Medis, žiedas, lapas skė̃čias K. Ąžuolo šakos skė̃tės Jrk81. Burokų lapai skẽčiasi Kdn. Tos vištos skẽčias (tupiasi gaudomos, gūžia) – a jos gaidžio noria? Jrb.
2. refl. darytis didesnio tūrio: Visi kūnai šildami didina savo tūrį, arba skečiasi rš. Prisigerdamos vandens, smarkiai skečiasi visos sėklos rš.
3. intr. N sprogti (apie medį): Medis skėčia R, MŽ.
4. tr. DŽ skleisti (lapus, pumpurus): Lapus skečia CI361.
| refl. J: Pumpurai, lapai skėčias R42, N. Bumbuorai skẽčiasi, tuoj išsprogs lapai Dkš.
5. tr. DŽ skleisti į šalis.
| refl.: Užsideda dvi kampos, ka nesiskė̃stų Vl.
6. intr. užsimoti: Skėste užsiskėčiau su šake ant jo mušti J.
◊ aki̇̀s skė̃sti DŽ1 stebėtis.
apskė̃sti, àpskečia (apskė̃čia K), àpskėtė tr. Š, Rtr, NdŽ; Ser apimti, apglėbti, apgaubti: Močia apskėtus laiko vaiką, kad nemuštum, nebartum, t. y. į glėbį paėmus, apsikabinus tur J. Ir apskėtė [žąselės] savo sparnais lankas LMD(Klvr). Didelė liepa – àpskėtė beveik kokį murgą Krsn.
| Mano šautuvas vis tiek nepataikys į cielių, bet apskės Plv.
atskė̃sti, àtskečia, àtskėtė tr. atversti: Atskėsu knygas B.
išskė̃sti, i̇̀šskečia (išskė̃čia K), i̇̀šskėtė tr. NdŽ; R, Q54, N, M
1. DŽ išskleisti platyn, išplėsti: Šuo puolė išskėstais nasrais rš. Ešerys išskečia dyglius – ir lydeka negali jo praryti S.Nėr. Išskėtė pirštus rš. Lig ryšio rugių pėdą išsketi ir uždedi [ant galvos], lietus neperlija Upn. Tuoj sparnus plačiai išskėsiu ir nuskrisiu kaip erelis L.Gir. Atsiliepė tiktai amžinai įsižeidęs kalakutas ir iš piktumo išskėtė uodegą ratu I.Simon. Išskė̃sk skėtį, mat pradeda lyti Š. Paukščių palydimi, išskėtę vėjuje bures, išplaukdavo laivai ir nebegrįždavo rš.
| prk.: Svarbu tokios sąlygos, kad galėtum žmogus išskėsti veiklos ir minties sparnus visu moju A.Gric.
^ Daugiau kalbų mokėsi – plačiau sparnus išskėsi P.Vaičiūn.
| refl. N, K, Š, BŽ486, Rtr, DŽ1: Išsiskečia medis R42. Medis kaip reketis išsiskė̃tęs stovi J. Tokia jau ji negraži: plaukai juodi, išsiskė̃tę Nm. Gerai, ka tiesiai auga; a kad išsiskė̃tęs būtų – a tai gražiau?! Jrb. Skėste išsiskėtė pašonės priėdus J. Visai baigėsi ežere vanduo, o ragana išsiskėtė belakdama kaip baisybė BsPIII20. Išsiskėtę žiedai Kos37. Berno kailiniais užvilko, ir eina išsiskė̃tęs Sml. Mano galva išsi̇̀skėtė kaip kurpė nuo tavo rėkimo Snt. Tankiuos soduos skęsta didis miestas, plačiai išsiskėtęs visu pajūriu Ašb. Išsiskėtęs kai parnešiotas vyžas Vlk. Išsiskėtęs kaip vėžys su mielėm Šd. Eina išsiskėtęs kai aitvaras Vl. Išsiskėtus kaip pereklė LTR(Grš). Ko čia sėdi išsiskėtusi kap karvė!? Klvr.
ǁ plačiai atverti (akis): Išskė̃tus akis veizdi, ana nesupranta Dv. Jai tenka kartais žiopsoti ir stovėti išskėtus akis J.Jabl.
2. R42, LL211 išskleisti į šalis (rankas, kojas ir pan.): Nieko neatsakė, tik rankas i̇̀šskėtė Š. Paminklas tam vaikinui pastatytas: sto[vi] toks vaikas, rankas išskė̃tęs Jrb. Išskėtęs kojas, jis buvo panašus į dideles žirkles rš. Skriestuvo kojelės išskečiamos taip, kad jų smaigaliai sutaptų su atkarpos CD tašku C rš.
3. plačiai išdėstyti: Aiškinimai per daug išskėsti ir atsikartoja nereikalingai V.Kudir.
◊ aki̇̀s išskė̃sti nustebti: Šitas i̇̀šskėtė aki̇̀s Dgp.
išskėstomi̇̀s rañkomis
1. mielai (priimti, sutikti): Motina išskėstõm rañkom sutiko sugrįžtančią dukterį Skrb. Tetulė mane priėmė išskėstomis rankomis ir tuoj įkurdino pastogės kambarėly J.Dov.
2. labai (laukti): Tūkstančiai buvusių bernų išskėstomis rankomis laukė žemės sp.

nagàs išskė̃sti menk. mirti: Neilgai truks – ir tu išskėsi̇̀ nagàs Jž.
rankàs išskė̃sti Gs išplėsti savo valdžią, įsigalėti.
nuskė̃sti, nùskečia (nuskė̃čia K), nùskėtė tr.; Ser išplėsti.
| prk.: Jiem (vokiečiams) neduos nuskėst (daug žemių apskėsti, užimti) Db.
| refl. prk.: Kokia nusiskėtusi esanti darbo dirva, kiek reikalaujanti mokslų! Db.
paskė̃sti, pàskečia, pàskėtė
1. tr. Ser, NdŽ truputį išskėsti, išskleisti.
2. refl. išsiskėtus pakilti: Jeraptonas (lėktuvas) an [v]andenio kap nueis, tai tada pasiskė̃s an viršaus Nmč.
praskė̃sti, pràskečia, pràskėtė tr. Š, Rtr, NdŽ
1. DŽ1 praskleisti, kad būtų platesnis, išplėsti: Suvyniotą, sudėtą poperą praskėsk, t. y. prapleik J. Gubos apdengiamos dviem surištais praskėstais pėdais, varpomis žemyn rš. Valgomieji stalai gali būti praskečiami ir nepraskečiami rš.
| refl. Ser, DŽ1: Kalninės guobos žiedai prasiskečia anksčiau už lapus rš. Varpelės būna labiau prasiskėtusios J.Krišč.
2. praskleisti į šalis: Per tankius karklynus ėjau, praskėsdamas šakas rš. Neva nustebintas praskečia rankas V.Krėv. Jonas praskėstomis rankomis baidė kumeliuką rš. Keletas vaikinų sustodavo ratu, paduodavo vienas kitam rankas ir šokinėdavo, sukryžiuodami kojas ir jas praskėsdami rš. Pinučiuose ties pačia kriauše buvo praskėsta spraga – piemenukų darbas Mš.
^ Praskėtė ienas, įkišo plaukuotą (pakinkė arklį) Lg.
◊ rankàs praskė̃sti
1. pailsėti: Per tuos darbus negali rañkų praskė̃st Mrj. Prisidėjo didžiausio rūpesčio, nebebuvo kada nei rankų praskėsti, nei per daug galvoti apie save pačią V.Bub.
2. ko nors imtis, užsimoti ką daryti: Neturiu rublio ir rañkom praskė̃st Ut. Tiek žmonių, nė rañkų negaliu praskė̃st Vrn.

×razskė̃sti, ràzskečia, ràzskėtė (hibr.) žr. išskėsti:
1. Ràzskečia pėdą ir statinį (gubą) užkloja Rod.
2. Mūs buvo ragočius tokis: vienas galas razpjauta ir ràzskėsta, ė kitam gale – du ragai LKT353(Str). Jonukas atsigulė, ràzskėtė rankas Dv.
suskė̃sti, sùskečia, sùskėtė tr. NdŽ
1. išskleisti (lapus, šakas).
2. suglausti, sutraukti (užuolaidą).
| refl. NdŽ.
3. refl. išskėstomis šakomis susisiekti.
užskė̃sti, ùžskečia, ùžskėtė tr. NdŽ
1. apglėbus užstoti: Užskė̃sk, kad nebužgautum mušęs (mušdamas) J.
2. DŽ1 užgožti, nusmelkti: Šita taboka viską ùžskėtė Rdm.
3. prk. pasiglemžti: Atėjai plikas, užskėtei turtus, tai dabar nesikišk, nedaužyk kumščiu į stalą rš.
4. refl. Vl, Srd užsimoti: Jis užsiskėtė mušti su pagaliu, ale nemušė, tik pamojavo J. Užsi̇̀skėtė jau man rėžt per ausį, bet susivaldė Lkč.

spi̇̀rti, -ia, spýrė
1. intr. R, MŽ, Sut, I, K, L, Rtr, Š, Trk, Str smogti, mušti koja: Spýrė į užpakalį ir išvarė DŽ1. Ašvienis spýrė jaijai patvykst J. Jauna karvelė, ana spi̇̀rs, nepamilš nėkas Sd. Mūsų karvė nèspira: nors atsigulęs milžk Krž. Spi̇̀rt kelia vis koją teliukas Klt. Briedis pult nepuola, ale jei lįsi, tai labiausiai spi̇̀ria KzR. Spirti į žemę N. Ka jauna buvau, į vienas duris ka spýriau – trejos atsidarė! Ms. Spýrė langan i pro langą [iš degančio autobuso] Pg. Karalius liepė spirt koja ir kakta mušt, ir tos prilipo MPs. Jis, parėjęs iš karčemos, į dureles spýrė JD1008.
^ Svetima koja vis daugiau spiria LTR(Vdk). Akyse giria, už akių spiria KrvP(Krsn), PPr105. Su ranka glosto, o su koja spiria LTR(Vdk).
ǁ turėti įprotį smogti koja: Iš cigono nupirko tokią kumelytę: ir kanda, ir spi̇̀ria, ir pryšakinėm kojom kerta Grz. Nusipirko spi̇̀riamą arklį Grž. Tavo arklys spirą̃s – negali į jomarką statyti Gd. Karvė y[ra] milžti spiranti̇̀ Šts.
2. tr. smogiant koja, stumti iš vietos tolyn: Kada jos (laumės) avelę pasigavo, jisai spyrė puodą, ir žvakė jas apšvietė LTR(Auk). Gaspadinė spyrė koja šunį ir katę ir paėmė nulėkusį blyną LTR(Slk). Krizas taip pat krapšto, spiria kurpės nosike akmenį, žinodamas draugo silpnybę radiniams, erzina jį P.Cvir. Naujų metų vakarą reik spi̇̀rti batą nu kojos: jeigu pirštai į duris – išeisi, jeigu kulnis – pasiliksi Vkš. Antis pramainui čia viena koja, čia antra spiria vandenį užpakalin rš.
| prk.: Žmogus – sviedinys: vieni spiria į vienus vartus, kiti – į kitus J.Gruš.
^ Sniegena jau spi̇̀ria ledą, būs pavasaris Pgr. Kai mirtis toli – ją šaukia, kai arti – ją spi̇̀ria Skr.
3. intr. kišti, statyti (koją į laisvą batą, į kilpą): Spi̇̀rti į klumpes, į batus NdŽ. Ant žirgo sėsdams dūmojau, į kilpas spirdams rymojau LTR(Krtn). Ant žirgo sėsdams, į kilpą spirdams, nušavo balandelį, kieminąjį paukštelį D20. Ant žirgelio sėdau, į kilpas spyriau N251. Spi̇̀rk į šliurikes kaip į valtikes Krg. Šok iš lovikės, spi̇̀rk į šliurikes, kibk už klemeruko kaip už velniuko! LKT133(Plik).
| refl.: Aš jau spi̇̀rsuos į batus – bijau gyvačių Štk. Reik spirtis į [balno] kilpą – kilpos nėra Sln.
ǁ įstatytą, įkištą išmauti, ištraukti: Nei aš sėsiu nuo žirgelio, nei aš spirsiu iš kilpelių KlvD47.
| refl.: Dik (dėl ko) įsimovei tą batą – tujau spirýs lauku! Ms.
4. tr. minti (audžiant): Spiri̇̀ tas nytis – teip išsispira, spiri̇̀ tas – teip Žeml. Skieminis į audeklą deda, ka spi̇̀rtumias LKT70(Dr).
5. tr. stumti, mesti iš vidaus atgal: Ka mintuvai y[ra] negeri, linus spi̇̀ra atbulus į viršų Žd. Jau spalį spi̇̀ra laukon (atsiskiria spaliai nuo pluošto) – gal linus minti, jau atbuvę y[ra] linai Plng.
6. intr. Sut, VĮ stumti, spriegti spyruokliuojant: Spyruoklė spi̇̀ria atgal DŽ. Pagedo dvikirpės žirklės, nèbspira, nebatsprenga Šts. Geras šautuvas nespira Šts. Brička kaip trenks į duobę, risorai iš piktumo kaip spirs aukštyn Ašb.
ǁ atšokti: Reikia žinot, kiek medis spi̇̀ria nuo kelmo, kai virsta Skr.
7. tr. susitelkus, susigrūdus stumti, spausti: Ledai tiltą spi̇̀ria NdŽ.
| refl.: Ledai prie tilto spi̇̀riasi DŽ.
| prk.: Spi̇̀riasi visi darbai į krūvą DŽ1. Spi̇̀rias visi darbai rozam Dglš.
8. tr. puolant spausti, versti trauktis: Švedus labai spyrė rusų ir lenkų kariuomenė LTR(Ant).
ǁ stengtis pašalinti, išstumti: Jį jau iš vietos spi̇̀ria NdŽ.
9. tr. Š, NdŽ dėti ramstį, remti spyriais: Sieną spi̇̀rti, kad nekryptų DŽ. Suvirto obelis [nuo vaisių svorio], reikia spi̇̀rt Klt.
10. refl. R remtis, stengiantis išsilaikyti: Spi̇̀rias ranka, nepasikelia [senutė] Klt.
| prk.: Kas jau turi vieną koją grabe, su kita dar spirte spiriasi kaip galima ilgiau laikytis šiam pasauly J.Balč.
11. tr. liesti, siekti, remti: Verpstė spi̇̀ria pumpurę Rdš.
| Gryčioj garas lubas spiria rš. Dūkas spi̇̀ria (tvanku, nėra kuo kvėpuoti) Žrm.
| prk.: Jau ta senatvė spi̇̀ria – kur čia spėsi susitvarkyt! Plv.
| refl.: Kai atsklaupi, šitan daiktan (į nuospaudą) ir spi̇̀rias batas Skdt. Laukai spirias Jonių rubežiun Gdr.
12. tr., intr. diegti, durti, remti: Jau senystė: tą spi̇̀ria, tą sopa Dglš. Diegliai spi̇̀ria visą Klt. Diegliai jį iš visų pusių spi̇̀ria Skdt. Jau diegliai spi̇̀ria pašoniais Krd.
13. tr. prk. eiti pridurmais, kilti tuoj po ko: Rašyti – kol aš to noriu, kol mintis spiria mintį sp.
^ Bėda bėdą veja, vargas vargą spiria, bėda kojas taiso LMD.
14. intr. skleisti, mesti spindulius: Bemiegant saulė spýrė Aln.
| refl.: Mieste sniegas greičiau tirpsta – saulelė labiau spi̇̀rias Kp.
15. trenkti (apie griaustinį): Tą dieną užėjęs juoddebesis su žaibais, ir perkūnas spyręs į tą mūrą ir sutrupinęs BsMtII194(Sln). Triobos be perkūnsargio, galia spi̇̀rt griausmas Antš. Spýrė griaustinis į daržinę, ale neuždegė, tik gegnę suaižė Jnš. Viena pušis baigia džiūt, perkūno, matyt, spi̇̀rta Ob. Perkūnas trinkt spyrė į tą patį medį ir sudraskė M.Valanč. Trenksmas toks esti nesvietiškas, jog, sakytumei, dešimtis perkūnų spyrė Blv. Seniau moterėlės kišdavo šventus berželius pastogėn, kad nespir̃t Slm. Kad perkūnas nespirtų į namą, kiša pastogėn kadugio šakelę MTtV202. Kur diemedis auga, ten perkūnas spiria LTR(Ppl).
^ Kad tau, jaunas bernužėli, perkūnėliai spirtų LTR(Ob). Kas pats save girs, tą perkūnas spirs LTR(Auk).
16. gelti, kąsti: Bitis benori spirti man, t. y. įkąsti J. Šiandieną nė viena bitis nespýrė Brs. Širšūnai y[ra] spirą̃ Grg.
17. intr. šnek. sparčiai, greitai eiti, bėgti: Nelaukęs autobuso, sparčiai spyriau namo – ką čia reiškia keletas kilometrų, kai bėda veja! rš. Kamuntis, susmetęs in tris linkas, spyrė namo BsPII328. Spi̇̀riam namo – lyt ruošiasi Dkš. Taip nepaeina, o kai supyko, matai, kaip greitai par laukus spi̇̀ra Vkš. In tę gerai spýriau, kad nenusvėluoč Rod. Petriuk, karvės jau dobiluos – greit greit spi̇̀rk! Pnd. Tai ką – spi̇̀rsim šiandie į šokius? Klvr.
| refl.: Bernas su merga kai spi̇̀rias keliu, tik karnos dryksi Prng. Arkliai spyrės iš viso vieko, net priguldami, kaip mūsiškiai sako Vaižg.
18. intr., tr. šnek. godžiai valgyti, ėsti, gerti: Kap paleidau po atolą [karves], tai spýrė jau jos, spýrė, kiek tik norėj[o] Pls. Spiria kap maišan (daug valgo) Pls. Spi̇̀rk šitą bonkę, bus šilčiau Kvr.
19. tr. šnek. sunkiai nešti, vilkti: Ana tuos akmenis spýrė namo Rod. Meška eina, spi̇̀ria diešką medaus (ps.) Rod. Vilkas avį spi̇̀ria Dsn.
20. tr. I, LL91,326, Š, BŽ82, Rm reikalauti, versti, raginti ką daryti: Skolininkus spyriau, kol atidavė skolą J. Nežinau, kas ir bus, kai teip greit spi̇̀ria ataduot Skdt. Daba spi̇̀ra mokyties, o kitą kartą reikėjo už mokslą didelius piningus kišti Rdn. Visus vaikus spi̇̀riat Vilniun Pls. Mažus mus spýrė prie darbo Alks. Spi̇̀ria ir spi̇̀ria ravėt: nuravėjo tiek vagų, ir da spi̇̀ria Skp. Spi̇̀ria ir spi̇̀ria į darbą Kdn. Spi̇̀ria duoti pieną [į pieninę] Ėr. Spýrė kelius pataisyt prieš penkiolikę [birželio] Pl. Pyliavą spi̇̀ria ataduot Ktk. Tu spiri mane pasakyti, kokį aš turėčiau norą J.Balč. Pagaliau kūdikį pakrikštijo, bet ne taip greit, kaip spyrė bobos A.Vien. Malūną ar miestą pasiekti bandė tik kruvino reikalo spiriami P.Cvir. Jei reikalas nèspiria, tai pabūk Mrj. Atjunktau [rūkyti], kad spirtų̃ reikalas Drsk. Spi̇̀rk, kad ženytųs, kad nestąsyt Klt. Tėvulis spýrė tekėt Mrc. Marijona už jo ištekėjo tėvų spiriama P.Cvir. Ką daris, kad vargas spi̇̀ria Kp. Tik spiriamai̇̃s atsitikimais NdŽ. Liko trys dienos, jau velnias spiria, kad pasirašytų BsMtI41. To vyro motina spirdavus tą savo marčią katrą rytą geldas išmalti Sln. Dievas liepė man čirškėt, o jūs spiriate tylėt (d.) Mšk.
spiriamai̇̃ adv.: Tai yra spiriamai̇̃ reikalinga NdŽ. Aš spiriamai̇̃ kláusiau, bet anas nieko neatsakė Rod.
spirtinai̇̃ Jam ne tep labai dar spirtinai̇̃ reikia [žento] Lp. Lietuvis esti spirtinai varomas vokiškai mislyti, spręsti prš. Gėrė arbatos tik visi po pusę stiklinės, nors namiškiai spirtinai prašė, kad nesididžiuotų TS1904,2.
ǁ intr. impers. Vlk apie norą išsituštinti: Bobut, nešk kibirą, ba jau man spi̇̀ria Auk.
21. tr. ginti, varyti tolyn: Kur tu spiri̇̀ keltuvas? Rod. Vėjas spiria debesis Rod.
22. refl. veržtis, brautis: Kur dar tu spiri̇́es – į sodžių pas vaikus nubėgt?! Lp. Pabūk, kurgi spiri̇́es?! Pls. Svečias jau namo keliaut spyrėsi J.Jabl. Aš pats neprašysuos, nespi̇̀rsuos į anų tarpą Krš. Dar̃ miestan visi spi̇̀rias spi̇̀rias Dbč.
23. refl. stengtis: Jie menkai tesispyrė, kad kalba išliktų rašliavoje ir mokslavietėje A1884,1. Aš spýriausi karvę atsiimt PnmA. Spi̇̀rkis nesispi̇̀rk – manęs neaplenksi Srv.
24. refl. Sut priešintis, nesutikti, spyriotis: Jis spi̇̀riasi prieš mane DŽ. Spi̇̀rtis priešais NdŽ. Jis visai nemano nusileisti, spi̇̀riasi visom keturiom Jnš. Spi̇̀rias, kad nebus gaspadine Klt. Ko čia vienas spiri̇́esi – kaip visi nutars, teip ir bus Ssk. Smala tavęs nematai, kad jau teip spiri̇́es – apseisiu ir vienas Užp. Jeigu tik spir̃sis, nieko jam nepadaris Rš. O tai jau kokia: juo labiau tave prašai, juo labiau tu spiries! A.Vien. Tu pati tūrėkis, nenusigąsk, spirkis kiek begalėdama Žem. Teisybė, žinoma, spyrusis, nenorėjusi duoti; bet buvusi peralkusi ir norom nenorom sutikusi (ps.) Klvr. Jį nešte nunešė – jis da spýrėsis Ar. Avis spi̇̀ras, bijo eiti Klm. Spiras kaip utis, į pirtį vedama LTR(Vkš). Spýrėsi kaip ožys an ledo Rm. Spi̇̀ras kaip tekis, pjauti vedamas Kv.
| prk.: Neakėta dirva, tai plūgas spi̇̀rias, šokinėja Pl.
^ Ir besispiriančią ožką turgun nuveda KrvP(Rtn).
25. refl. Sl gintis, laikytis: Žemaičiai ilgai pryš spyrėse, nepasiduodami kryžokams I. Žemaičiai, nebvaliodamys vokyčiams spirties, leido jiems palikti savo žemė[je] kunegus, skelbėjus tikėjimo katalikų M.Valanč. O kurie nespyrės pryš pagundinimus, suguro M.Valanč. Būkite tada paklusni Dievui, o spirkitės prieš velnią Sut.
26. refl. I ginčytis: [Kai kurie] iš epikūrų ir stoikų filosofų spyrės su juo BtApD17,18.
27. refl. I varžytis, kovoti dėl ko: Paliko du sūnu, kurie apei karalystę tarp savęs spyrėsi S.Stan.
28. refl. didžiuotis: Pinigais spirtis N.
◊ aki̇̀s spi̇̀ria (kam) labai sunku: Net man aki̇̀s spýrė, kap man buvo sunku Pls.
į kójas spi̇̀rti bėgti: Dangus griūva, reiks bėgt, – ir ėmė [katinas] į kójas spi̇̀rti MitII51(Jrk). Velnias greit spýrė į kójas, o žmogus, an kumelės užsisėdęs, velnią privijo ir vėl paliko MitI87.
į pùspadį spi̇̀rti Šv bėgti.
į sùbinę (į ùžpakalį) spi̇̀riamas Mžk, Dr vlg. viskam negabus, nesumanus, ištižęs: Esi į sùbinę spi̇̀ramas, niekam netinki Krg. Nebuvau į subinę spiriamas, o dėlto vieną kartą apgavo J. Ta motriška ne į subinę spiriama, t. y. neslinka J. O žemaitis ne į užpakalį spiramas tėra, ant šakės ano nepakratysi S.Čiurl. Užaugo vyras ne į sùbinę spi̇̀ramas Rdn.
į sùbinę spi̇̀rti vlg.
1. išvyti, išvaryti: Kad ne vaikas, spir̃čiu [pačiai] į subi̇̀nę, ale gailiuos vaiko Krš. Ka aš nebūčio su vaiku, anam į sùbinę spi̇̀rčio Krtn. Munęs susiedai nèspira į sùbinę i nevaro numie Trk.
2. griežtai atsisakyti: Spi̇̀rsu tam šnapšuo į sùbinę i neprasidėsu Krš.

iš nagų̃ spi̇̀rtis iš visų jėgų stengtis: Vaikas serga, tėvui reikia iš nagų spirtis, siųsti pinigų Raud.
ne iš kélmo spi̇̀rtas KlK2,49 šaunus, sumanus, apsukrus: Siuvėjas ne iš kelmo spirtas, atskiria lepšę nuo baravyko P.Cvir. Matau, kad esi ne iš kelmo spirtas K.Bor. Aš ne iš kélmo spirtà Ps.
ne toliaũ spi̇̀rtas labai panašus: Ir dukrelė ne toliaũ kaip motina spirtà Ktk.
nósį spi̇̀ria greit gims: Ket[u]ri vaikai vienas paskui kitą, o penktas jau vėl nósį spi̇̀ria Rod.
pãdkavas spi̇̀rti mirti: Katrą metą sirgo, i visi sakė, ka jau spi̇̀rs spi̇̀rs pãdkavas Erž.
prie si̇́enos spi̇̀rti versti nusileisti, pasiduoti: Vėl tas nelemtas klausimas. Petras spiria tėvą prie sienos, ir tiek rš.
séilė į lū́pas spi̇̀ria knieti ką pasakyti: Greit nebus galima purvais į akis drabstyti ir tai rašyti, ką seilė į lūpas spiria TS1904,5.
ugnimi̇̀ (ugnià) spi̇̀rti piktai atšauti, atsakyti: Spi̇̀ria ugnià, ką pasakai Žal.
antspi̇̀rti, añtspiria, antspýrė (ž.) tr. J, KŽ prispyrus pareikalauti, priversti: Klebonas buvo antspirtas, kad pigiau laidotų Šts. Antspýriau, ir padarė, o kad ne – ir šiandien teip pat būtų tebesą Brs.
apspi̇̀rti, àpspiria, apspýrė
1. tr. kojomis apkasti, apkapstyti: Pylės apspira kiaušius su lapais, ka žmogus neanteitų Šts.
2. refl. pasiremti, atsiremti: Su kačerga (lazda) apsispi̇̀rt gerai LKKXIII25(Grv). Rankom apsispýriau žemės ir paskėliau Dv. Kap pagaspadoriausi, tai duoną valgysim net sienos apsispyrę (iron.) Arm.
atspi̇̀rti, àtspiria, atspýrė; L
1. tr. K, M, Š, Rtr, NdŽ spiriant koja atmušti, atstumti, atkelti, atidaryti ir pan.: Atspirk koja man šluotą Plv. Tas šunukas pula, ans su koja àtspira Jdr. O jei neatkels vario vartelius, atspi̇̀rki, žirgeli, nors su kojelėmis JV1069. Duris su koja atspyręs išeina į kiemą rš.
| refl. tr. K.
2. intr. įspirti spyrusiam: Nespardyk arklio, be kai anas tau atspir̃s, tai daugiau nebenorėsi! Ds.
3. refl. tr. koja prisitikus į ką nusimušti, užsigauti: Motina visiškai neseniai, eidama per pievą, nepastebėjo žolėj įkaltos gembės ir skaudžiai atsispyrė į ją kojos pirštą I.Simon.
4. tr. atkišti, atstatyti (koją): Kaip ana tą koją buvo atspýrusi?! Ms. Šeško Petras nė nepriklaupė, visas mišias stovėjo koją atspyręs Blv.
5. tr. Š, Rtr spyriu, ramsčiu paremti, prilaikyti, sustiprinti: Su atsparu atspi̇̀rk tiltą, kad nevirstum J. Nemokėjo atspi̇̀rt – žardą išvertė vėjas Slm. A atspýrei koptas su kuom noriantais? Up. Grūšnių padaug, buvau atspýręs šaką Ob. Atspýrėm sūkertinį (namą pakeltais sparais) i išdžiovenom Dglš. Pastogės kertė ties priešininke, visai jau į žemę atsirėmusi, rodėsi, turinti atspyrusi trobos galą, kad langeliai neįsikniaustų į žemę Žem. Neatspiramas I.
^ Mėsos stirta geležim atspirta (kaustytas arklys) LTR(Sml).
6. refl. Rtr remiantis pasilaikyti, atsiremti į kokį ramstį: Žmogus lazda atsispýrė, lazda lengviai palindo (sulindo) žemėn Vlk. Kojytei kas būtų, lazdyte atsispi̇̀rdamas eitum LKT340(Ign). Palkute atsi̇̀spiriu, ir man geriau Rod. Atsispi̇̀rk lazdaite Azr. Kap palandžioju (pavaikštau), pasėdėt, atsispi̇̀rt jau reikia Dbč.
^ Gausi par ubagą lazdą, kad jam pačiam reikia atsispirt LTR(Aln).
7. refl. R, MŽ219, K, J tvirtai atsiremti kojomis, norint atsistumti, atsitolinti, pakilti, atsilaikyti ir pan.: Šarūnė, dar žengus kelis žingsnius, atsispiria į smėlėtą dugną ir lengvai nuplaukia V.Bub. Vel[nia]s atsispýręs į akmenį, i tame akmenė[je] palikusi velnio pėda Yl. Tik labai gerai įsiręžęs, atsispyręs, žmogus šiaip taip mažumėlę kilstelėjo [akmenį] K.Saj. Sylos kaip vandens, atsispi̇̀rti vietos yra – ko nedirbs?! (juok.) Vn. Karvė negali kojom atsispi̇̀rt (nesveikos pirmagalinės kojos) Lp. Atsidėję lauksme, atsispýrę trauksme Š.
ǁ refl. pasispiriant kuo atsistumti: Atsispi̇̀rti (nuo kranto), atsistumti BŽ337.
ǁ refl. atsitraukti: Traukis arčiau, kogi čia atsispýrei?! Slm.
8. tr. atšlieti: Stovėjo atspirtos į sieną kažin kokios senos lentos Db. Senyboj abrozus atspi̇̀rdavo prie pačiom lubom Klt. Kai atàspiri tvoros, tai da stovi [šuva] Ds. Galva sienon atspirtà [užvirtusios karvės], negali nei kaklo ištiest Lp.
| refl. SD227, Sut: Prie durų atsispýręs stovia Ob. Pečiais atsispýriau [į vežimą] ir stoviu Vlk. Pastovėjau obelės atsispýrus, apsiverkiau ir parejau namo Trgn. Sėdaus, atsispýriau in pušelę ir nusnaudžiau Nč. Velniai du sėdi in lango: vienas in vieną bažnyčios ušėką (durų staktą) atsispýręs, ė kitas in kitą (ps.) Aps.
9. tr. įremti: Jis atsisėdęs ant ledo besėdįs, kojas atspyręs į dirvos ežią SI370. Jis vario durtuvą ištraukė iš kūno, koją krūtinėn atspyręs, lavoną … apvertė kniūbsčią HI. Kojas į langą atspýrei KlvrŽ.
| refl.: Paskui vedė mešką in grinčią, bet ta, atsispyrusi angoje, nenorėjo vidun eitie Rp. Pelėpės jurginis atsispýrė (toks didelis) Dglš.
10. refl. susieiti, liestis, susisiekti: Gražiai išeina laukas, upė atsi̇̀spiria į pat vidurį, nuotakus Srv. Į rinką atsispiria iš visų šonų keliai TS1900,4-5.
11. refl. einant kuria kryptimi, pasiekti, atsidurti: Dabar kad eitum iš mūs kaimo Strūnaitin, tai atsispirtum Kučliškėn Str.
12. tr. sulaikyti tėkmę, užtvenkti: Upė malūno atspirtà Grv.
13. tr., intr. KŽ atstumti spyruokliuojant, atspriegti: Atspiriamasis, atšaunamasis spyruoklis VĮ. Jau šitos spyruoklės mažai àtspiria – pagedę Alk.
14. refl. atšokti, atkerti: Neprydaužė skieto, siūlas ir paliko atsispýręs Trk.
15. refl. mesti, nukreipti spindulius: Saulė viršuj (aukščiau nuo žemės) ne tep šildžia, ale kur žemiau atsi̇̀spiria, tai… [labai šildo] Vlk.
16. tr. Ad, Str, Sem atstumti skląstį, atsklęsti: Eikit, duris atspi̇̀rkit Dv. Kaip mes atvažiuosim, tai atspi̇̀rsi duris Ker. Atspi̇̀r' duris, inleid' mane pirkion Lz. Jis šūkterė[jo], tai joj ir atspýrė duris Vlk.
| refl. tr.: Duris atsispýrė Rod. Mergiokaitė ėmė ir atsispyrė [duris] LTR(Grv).
17. intr. šnek. sparčiai, greitai pareiti, ateiti, parvykti, parvažiuoti: Atspýrė boba namo iš miesto Dglš. Aš pirmiau atspýriau namo Krs. Àtspira dar bobutė, kad ir sakos šimtą metų turinti Lnk. Ot sukaitau, kol atspýriau iš turgaus! Ds.
18. intr. šnek. užeiti, prasidėti (apie laiką): Rugiapjūtė atspir̃s – visi darbai suspirs Rod. Ir vakaras atspir̃s, paki suvaikščiosi Pv. Sėdi sėdi, tai, žiūrėk, ir pietai àtspiria Vlk. Jau ir vakaras atspýrė, o tu vis dar art rengies Dg.
ǁ tr. užklupti (apie laiką): Sakau, atspir̃s mane kokia dešimta valanda, tai ir nelaukiau Alv.
19. refl. Šts patekti, atsirasti, atsidurti: Jei vilkas pasimaišis, tai arkliai kažin kur atsispir̃s Ėr. Kap tu rengies, tai būt atsispi̇̀rta (nuvažiuota) Seirijuosa Lp. Už dviejų dienų atsispýriau Vilniuj Vlk. Pliaukštelėjo vaikui per ausį, ir tas bematant atsispyrė po stalu J.Balč. Kad jūs iš toli atsispýrę, tai nieko ir nežinot Gž.
20. tr. nuvyti, išginti: Atspýrėm vokietį, pasidavė Drsk.
21. sunkiai atnešti, atvežti, atgabenti: Tris vežimus druskos atspýrė Švnč. „Pabieda“ atspýrė mane Vilniun Lz. Atàspiria viedrą vandenio Ut.
22. refl. Q621, Sut, N, Š pasipriešinti, atsilaikyti: Neklausąs, atpuoląs nuog klausos, atsispiriąs SD213. Prieš viską galima atsispirti, bet tik ne prieš gerumą rš. Prieš likimą neatsispirsi – kas žadėta, neišvengsi LzP. Kur čia atsispirsi pagundai K.Bor. Prieš du auksinius [pinigus] kurpius negalėjo atsispirti J.Balč. Tu prieš mane neatsispi̇̀rsi Ėr. Gerai, ka taip gali atsispi̇̀rti negerti Šv. Atsi̇̀spira priš tas bobas Krš. Ligu Ignį išvarė ir nebeliko kam atsispirti, tuoj atsirado kiti dėdės įpėdiniai, stipresni LzP. Da nekulta – turim kuo atsispi̇̀rt (pasiteisinti), kad neišvežėm rekvizicijos Ėr. Tum atsi̇̀spiru, ka vaikuo paskolijau, o taip zyza (prašo) Krš. Tavam žodžiui niekas negal atsispirti BBJdt16,17. Atsispiriu kieno žodžiams SD444. Kristus atsispyrė prieš velino gundymus BPI276. Togidėl nusitverkit šarvus Dievo, idant galėtumbite atsispirt piktoj dienoj BtPvE6,13. Samdinykas … ne atspirias, bet … prastoja avis DP208.
^ Atsispyrė kap ožys, vedamas in jomarką Lp. Atsispyręs kaip ožys LTR(Klp). Atsispi̇̀rsi kap žėba prieš dalgį (iron.) Pls. Kap mirsi, tai neatsispi̇̀rsi ir nepaduosi [mirties] teisman Nč.
23. intr. I atsikirsti, atšauti: Vyrui klausant, dėl ko teip darytų, ši atspyrė: – Nu ką, ar nuspringot košę su lašiniais valgydamys? M.Valanč.
| refl.: Kits kitą pajuokia, ypač tuos, kurie neturi gero liežuvio jiems atsispirt TS1904,4. Šis atsispyrė: – Nieko nepadariau, tikt gana man mokyties M.Valanč.
24. tr. I atlaikyti (puolimą), sulaikyti, atstumti kovojant: Tiedvi valstybi privalė padėti karo ginklu atspirti priešininką A.Janul. Jų užpuolimas atspirtas buvo Gmž.
| refl.: Vokytis i turkas kibo į rusą, jug čia rusuo reikėjo daug atsispi̇̀rti Kal. Tik su Romos pagalba galėsiva atsispirti priešams, kurie dar už mus galingesni V.Krėv.
ǁ paneigti, atmesti: Su pasibaisėjimu ir paniekinimu atspyrė jis šitą neteisų apskundimą LC1887,23.
25. tr. patenkinti kokius poreikius, atkišti: Ką tu atspirsi itum paršu itokioj draugėj?! Arm.
| refl.: Tep kap tavo pasoga atsispýriau [ūkyje] Lp. Pievomi atsispirtų̃, o tep tai kas gi (menka žemė) Lp. Kas arklį parduoda, tus (tas) atsi̇̀spiria, kas perka, tam bėda Lp.
26. refl. part. veiksmo intensyvumui nusakyti: Užpuolė lygti nuo jo klevą, siūlo jam atsispirdamas penkis rublius Žem. Tu turėtum atsispirdamas ją girti, aukso kalnus jai žadėti S.Čiurl. Laisčiau daržus atsispirdama, bet be lytaus nederėjo niekas Lnk. Kazė drožė atsispirdamas saldį pieną M.Valanč. Daktarai dėl gydymo atsispirdami gydė, tačiau mergelė numirė M.Valanč. Jie abudu ėjo ėjo, rado trečią [stipruolį], katras atsispi̇̀rdamas kalnus lygino BM113(Ssk). Kad kerta, tai kerta (valgo) atsispýręs! Lp. Ans keika tavi atsispýręs, kad neatiduodi skolą Dr.
įspi̇̀rti, į̇̃spiria, įspýrė
1. tr., intr. N, M, Š, Rtr, L suduoti koja: Jautis jamui įspýrė J. Mane arklys inspýrė Lp. Anam įspýrė į pryšakį drigantas Plt. Tėvui į akinius įspýrė gaidys, i iškrito stiklas Jrb.
^ Toks negerumas, rodos, kas į paširdžius įspyrė K.Saj. Tai ko skalini kaip šuva, koja įspirtas? V.Krėv. Jei skirta, tai kap kojon inspi̇̀rta Pv. Kur matei, ka veršis arkliui įspirtų! LTR(Vdk). Esu jau visko patyręs – spardė mane kiti, ir kitus aš patsai esu įspyręs KrvP(Mtl).
2. tr. spiriant įgrūsti, įsmeigti: Kad šoks vilkas ant velnio, o jis kaip spyrė vilkui į kaktą ir įspyrė velnio plauką SI50.
3. tr. (koją) atkišti, atstatyti įremiant: Ignas koją su nublizgintu batu kavalieriškai priekin įspyrė J.Paukš.
4. tr. N, Š įkišti, įstatyti (koją į batą, į kilpą): Sesuo įspir̃s koją į kurpę J. Kojos buvo įspirtos balno pentinūse, o galva tintaliojo Plng. Kojų niekaip į batus įspirti negali Pt.
| refl. intr., tr. I, K, Š: Basomis kojomis įsispýriau į kurpes J. Nelakstyk po lauką basa, įsispi̇̀rk į klumpius Vkš. Na, tik įsispi̇̀rk į kurpes, da kojas nušalsi! Stak. Įsispyrusi basnirta į klumpaičius kleipt kleipt par žardieną Plt. Vasariniais bateliais įsispýręs – koki čia šilima Trk. Nueisiam įsispýrusios į šliurikes – plykt nuspyrei, i šokam basos Žlp. Ligonas išgys dar: būs ir įsispyręs į aulus Ggr. Įsispi̇̀rk kojas į balno kilpas Plt.
ǁ refl. tr., intr. apsiauti: Ir įsispi̇̀rti reik, ir apsisiausti Trg. Tuo pušnis jis įsispyrė prš.
5. tr. įremti, įbesti, įsprausti: Įspi̇̀rk sienon paramstį Š. Kad negriūt, pirkios bolkos inspi̇̀rtos Dglš. Paema šakes [šieno], į̇̃spiria kotą žemė̃s ir tada pastato Ob. Mergaitė šakes paėmė, meškai nugaron inspýrė Antr. Anspir̃s an sieną, tai to lova tep aplink ir sukas Grv. Ir mestuvai yr par mañ keturi: iñspiri lubosna, meti po du siūlu Smal. Įspýrė dilią, priveržė palindęs po traktorium Slm. Kap sustvėrė jautis, mūran kap inspýrė! Pb. Kap inspýrė galvą kampan ir tyli (neklauso) Lp. Guli inspýrus lubosna kojas Klt. Užlipė an pečiaus, atsigulė aukštielniokas, inspyrė kojas lubos ir guli BsPII213(Jž). Vilius sėdėjo alkūnes įspyręs į stalą ir galvą parėmęs į rankas I.Simon. Tau alaviešką (nuodėgulį) koserėn tiktai inspi̇̀rt, kad baries Žrm.
^ Kogi čia žiopsai lygiai tvoron inspi̇̀rtas?! Skdt. Jei skirta, tai bus kap stipinu įspirta Lš.
| refl. tr., intr. N: Vežimas įsispyrė į medžių tarpą rš. Parinkai, pažiūrėjai, kad neinsispir̃t medžian, ir pjauni [stačią medį] Ob. Šukas į galvą įsispýrusi (įsismeigusi) tokia sena boba Šauk. Galvą jau lubosna insispir̃s Grv. Diedai, suolą atimk, bo insispýrė žirnis su pupa (ps.) Dv. Įsispýrė skersai subinę dirsė kaip branktas Všn. Augo augo [pupa], insispýrė net lubosna, net dangtin (ps.) Dv. Tas kamuoliukas ansispýrė tan kalnan Grv. Užpakaly kiūtina įsispyręs į arklą ir pasilenkęs mano brolis Pt. Vyras vaikščiojo rankomis įsispyręs į šonus rš.
ǁ smaigstant padaryti: Vakar streigų tvorą inspýriau Dg.
ǁ paspirti, atremti: Kad būt kuom inspi̇̀rt kluono durys Klt.
6. refl. tvirtai, įsiręžus įsiremti kojomis, norint išsilaikyti vietoje: Kap insispýrė visi, ir ištraukė šitą ropelę (ps.) Aps. Traukia kojom įsispýręs Š. Šitas ožys labai nesidavė, insispyrė, bet žmogus jį tempte insitempė [į ratus] LTR(Slk). Ją (avytę) tęst, ana įsi̇̀spiria ir neina Ob. Lindikas išsiskyręs, traukia dūdą įsispýręs JD430.
7. tr. įbrukti, įgrūsti, įvaryti: Gerai paieškojęs radau dar į kertę įspirtas kelias moterėles iš Zarasų pavieto su namų darbo audeklais Pt. Jūsų dievas kambaryje vietos neturi: į kertę įspirtas Jš.
8. tr. prk. prievarta įduoti: Inspýrė dvidešim penkis arus, ir visa (daugiau neduoda) Kb. Inspýrė tokį arklį kap dieglį šonan, ir turėkis Nč.
9. refl. važiuojant, einant kuria kryptimi, pasiekti, atsidurti, įsiremti į ką: Kai važiuoste, tiesiog bažnyčion ir insispi̇̀rste Aps.
10. tr. įsmeigti (akis, žvilgsnį): Kai parėjom, tėvas teip pasižiūrėjo įspýręs Slm. Vaikai žiūrėjo įspýrę akis NdŽ. Kogi įspýrei į mane akis? Dl. I dieno[je], i vakare įspýręs akis televizoriun, – misliji, kad sveika! Mžš. Žiūri an tą stulpą akis įspýręs i stovi kaip sušalęs Dj. Jis visą laiką vypsojo akis įspyręs į piemenėlę J.Balč.
| refl.: Kas čia žiūrės į tave įsispýręs?! Pc. Žiūri įsispýrę an kortas Rm. Langan insispýrę žiūro [vaikai] Lp.
įsispirtinai̇̃ adv.: Algutis įsispirtinai pažiūrėjo į tėvą Db.
11. intr. įeiti spinduliams, įspįsti: Saulė jau langan inspýrė, o anas vis miegti Arm. Miegok, kol saulė įspir̃s an nugarą Upt. Ale kaip ažumigta – saulė inspýrė Aln.
^ Nigdi neatsikels anksčiau, ale vis kai saulė iñspiria šikinėn (aukštai pakyla) Užp. Gulėsi čia dabar, kolei saulė rūron inspir̃s! Ut. Tinginys kelias, kai saulė šiknon iñspiria Rod.
12. įtrenkti: Reikia uždaryt jušką – galia įspi̇̀rt Antš. Žaibas medį įspyrė Žg. Moterys, uždarykite duris, kad perkūnas neįspirtų rš. Perkūnas į trobą įspýrė Vkš.
13. įgelti, įkąsti: Kas čia tau, bene bitis įspýrė – suputo žandelis Nt. Nė veizėti neapsiveizėjau, kaip bitelė ir įspýrė Slnt. Man bitė įspýrė į akį Lnkv. Ka žmoguo į̇̃spira dvyleka širšūnų, ta ans numiršta Plt.
^ Tiek to skaudėjimo – kap blusos įspi̇̀rta! Alk.
14. tr. pasirakti, įsidurti: Neik čia – koją inspirsi Vdš.
15. tr. priversti, prispirti: Ana būt inspýrus aust aštuoniom [nytim] Aln.
16. refl. Grv užsispirti: Tebemelžia ji karves, įsispýrus tebemelžia Skp. Tėvas insispýrė i nedavė dukteriai pasogos Vdš. Jaunasis insi̇̀spiria ir nevažiuoja Dv. Duoda jam žydai … tris rublius …, o jis įsispyrė ir neleidžia be pusketvirto TS1897,1.
◊ į áukštąją ki̇̀lpą įsispi̇̀rti iškilti, pasidaryti žinomam: Po visų rūpesnių ir vargų jauniejai gyventojai įspyrė ing aukštąją kilpą IM1856,55.
į sùbinę įspi̇̀rti vlg. išvaryti: Įspýrė į sùbinę, ir išvažiavau Grz.
óžį įspi̇̀rti apsirikti audžiant: Ne tą pakoją mynei, óžį įspýrei Rs.
išspi̇̀rti, i̇̀šspiria, išspýrė
1. tr. Rtr, Š, Ser smogiant koja išmesti, išmušti, išstumti, pašalinti: Išspi̇̀rti iš aikštės sviedinį DŽ1. Aš visą lovos galą išspýriau Skr. Juodžemio grumstas briedžio išspi̇̀rtas NdŽ.
^ Jau kielė su garniu ledą išspyrė LTR. Parlėks kielės – išspi̇̀rs ledą Dr.
ǁ išdaužti, išlaužti, išmušti, sužaloti: Jam anais metais arklys koją išspýrė Ds. Jaučiai bėgdami sumindė visus, kitam ir dantis išspyrė BsPII307. Kai krito nuo stogo, išspýrė dantis Šk.
2. tr. prk. išvyti, išguiti: Ištrauks piningus ir išspi̇̀rs lauko Krš. Matos, ka greit ir iš pleciuko išspir̃s Brž. Mat ir išspyrė tamstą iš Joniškėlio! Žem.
ǁ iššvaistyti, išleisti: Niekur pinigo be reikalo neišspirdamas jis vis tiek išgyvent negali rš.
3. tr. spiriant padaryti: Dingsta, užsilygina šimtai duobelių, kurias išspyrė maži žiogai sp. Arklys, par kūlius eidamas, ugnis i̇̀šspiria PP83.
| prk.: Kas tave tokią išspýrė, ka tokia esi? LKT202(Iš). Par tą didį stroką ir bruzdėjimą iš seno kelmo išspyrė tokį vaikelį LTR(Trg).
^ Ožka šoko per tvorą, išspyrė bajorą LTsV169.
| refl. tr.: [Vilkas] šoko par kelmą ir išsispyrė tokią gražią, greitą ir spraunią bobelę kaip girnų apatinis akmuo DS215.
4. refl. išsiminti, nusispausti pakojai, paminai, nytims: Spiri tas nytis – teip išsi̇̀spira, spiri tas – teip Žeml.
5. tr. atkišti, atstatyti: Ar ne tik Maruikos karvė nūnai nelaidyta, kad tešmuva tep išspi̇̀rtas Pls.
6. refl. išsiristi: Du viščiukai iš kiaušinio išsispýrė Jd.
7. tr. išmauti įkištas kojas, nusiauti: Vakarop Dūdjonis, išspyręs klumpes, įsispyrė į senus batus ir išlėkė Ašpurvių link I.Simon.
| refl. intr., tr. Dr: Tik virtuvėje ir tebuvo galima išsispirti klumpes I.Simon. Išsispi̇̀rk iš kurpių i pasileisk basas karviums už akių Stak. Išsispi̇̀rk batelius, tai mažiau kojos degs Kn. Išsispi̇̀rk iš kurpių – greičiau pabėgsi Jrb.
8. intr. šnek. išbėgti, pasprukti: Sučiupęs marškinius, vagis tuojau išspyrė laukan BsPII278.
9. tr. priversti ką daryti: Išspýrė, kad atduot pinigus Arm.
◊ iš grum̃sto išspi̇̀rti gauti, įsigyti, pelnyti iš menkiausio dalyko: Jis moka ir iš grum̃sto pinigą išspi̇̀rt Vlkv.
[kai̇̃p, lýg] iš kélmo [vélnio] išspi̇̀rtas
1. netikęs, nesumanus, neapsukrus: Kad jis man atrodo toks lýg iš kélmo išspi̇̀rtas Mrj. Ar jie iš kélmo išspirti̇̀, ar ką? Prn. Aš buvau ne iš kelmo išspirtas, o visko prityręs vyras K.Bor. Negi ji iš kelmo išspirta, kad taip kalbi [negerai]?! Grž. Kaip iš kelmo išspirtas VP21, S.Dauk.
2. suktas, nesąžiningas: Tas yr vélnio iš kelmãlio išspi̇̀rtas Prk.
3. apie visiškai vieną, vienišą žmogų: Aš teip esu kai̇̃p iš kélmo išspirtà: ne mun vyro buvo, ne mun vaikų yr Žd. Kai̇̃p iš to kélmo išspi̇̀rtas esu – čystas vienas Pln.

iš kélmo išspi̇̀rti
1. Ser išgalvoti, pramanyti: Atrodo, kad tai bus bene iš kélmo išspi̇̀rta Š.
2. nežinia kur atrasti, iš kur ištraukti: Tokių vyrų iš kélmo nei̇̀šspiriama NdŽ. Šitai – malagį iš kélmo išspýrė Pln. Iš kokio kelmo Dievas jį išspyrė, palieka slėpinys Vaižg.

iš kùrpių išsispi̇̀rti mirti: Senis iš kùrpių išsispýrė Skr.
iš subinė̃s išspi̇̀rtas vlg. netikęs, negudrus, neapsukrus: Ar aš iš subinė̃s išspi̇̀rtas: juk ir aš noriu! Jrb.
ne iš kélmo (iš grum̃sto) [šuniẽs, zui̇̃kio] išspi̇̀rtas DŽ gudrus, apsukrus: Palaukš! da ne iš kélmo ir anas išspi̇̀rtas – atsirugs tau jį ažkliudžius! Užp. Aš ne iš kelmo šunies išspirta LzP. Mano dukra ir ne iš grum̃sto išspirtà Snt. Mūsų bobos ne zuikio iš kelmo išspirtos I.Simon.
nuspi̇̀rti, nùspiria, nuspýrė
1. tr. Š smogiant koja, spyriu numesti, nusviesti tolyn: Būta vyro – aš viena koja tokių kapą nuspi̇̀rsiu! Ds. Tokius gerus grybus vaikai tik koja nùspiria ir neima NdŽ. Bliūdas kaip stovėjo, tai kaip lėkta, tai nuspi̇̀rta an šalį Slm. Ji tave koja nuspirtų kasžin kur! BsPIV232. Kojom nuspirtái tokį berną Žln. Kiškis išsigandęs kai šoko, tai ir nuspyrė diedą LTR(Slk). Jis tą šuniuką norėjo nuspirti LTR(Vdk).
| prk.: Ar valia vieniems kilti, kitus dar žemiau nuspirti? Vaižg.
^ Gyvenu kai akmenelis an kelio: kas eina, tas nùspiria Prng. Pavasarį kielė ledą nuspiria LTR(Srd). Ką vasarą koja nuspi̇̀rsi, tai žiemą ranka paimsi Vlk. Ką pirma koja nuspýriau, dabar ranka nepaimu Dkš. Kas savęs negiria, tą perkąs nuspiria PPr259.
| refl. tr.: Nusispi̇̀rti patalus K.
ǁ numesti, nublokšti, nustumti: Viesula kupetą šieno nuspýrė Dsn. Vanduo naują keltą nuspýrė Dsn.
2. tr. spiriant sužaloti, užgauti: Bežaidžiant sviedinį, Joniukas Petriukui nuspýrė koją NdŽ.
3. tr. spiriant nugalėti, įveikti: Lentą (lėtą) arklį kiti arkliai nuspiria Ln.
4. tr. Vkš, Vvr spiriant, smogiant koja užmušti: Pastatykit kitur juodį, kad nenuspi̇̀rtų kumeliuką Gs. Rusteikiuo arklys spyrė į šakumą ir nuspýrė Krš. Vaikis kaip spirs į nosės galą, ir nuspýrė jautį ant vietos (ps.) Mžk.
5. refl. atsispyrus atsidurti kur, nusistumti: Kai aš pasispyriau, netoli tvarto nusispýriau Jrb. Luotas nusispyrė nuo pakraščio ir pasileido per ežerą rš.
6. refl. tr. nusiauti: Nė nenusivilkau, tik batukus nusispýriau i atsiguliau Rs. Baltaragis dėl paskubos nusispyrė klumpius, metė per tvorą į savo kiemuką Žem. Kaliošus buvęs nusispýręs End.
7. nutrenkti: Vaikai, par lietų nestovėkit prie akmino, o tai nuspir̃s griaustinis Grz. Tėtyt, įvesk karvę gurban, bo da perkūnas nuspir̃s Pnd. I nuspi̇̀rdavo daug: važiuojant nuspi̇̀rdavo, laukus dirbant nuspi̇̀rdavo [griaustinis] Sk. Dvi karves nuspýrė griaustinis Brž. Perkūnija nuspýrė, nūtrenkė, užmušo gyvą daiktą Vkš.
^ Kas savęs negiria, tą perkūnas nuspiria Sln. Tai gyvenimas! Perkūnas nuspirtų̃ greičiau! Ob. Ka jumis parkūnija nuspir̃tum! Akm. Kad tevi perkūnas nuspi̇̀rt (nutrenkt) BzF175.
8. intr. šnek. greitai nuvykti, nubėgti, nujoti, nueiti: Anas nuspi̇̀rt gal nežinia kur Arm. Kap kulka nuspýrė Arm. Kap sėdos in arklio, tai kap dūmas nuspýrė Arm.
| refl.: Gaspadinė gal nusispýrė kur kaiman ar kur Prng. Ar tai juokai – keturi varstai nusispirti! Vaižg.
9. tr. šnek. sunkiai nunešti: Kap užsidėj[o] maišą bulbų an pečių, tai net namo nuspýrė neatsilsėjęs Nč. Sugavo [vanagas] cap až capulio (viščiuko) ir nuspýrė, nunešė Lz.
10. tr. išdanginti, išvežti: Parinko visus niemčius i nuspýrė Germanijon Pls. Jau jį kap nuspýrė – tep jau toli, tep jau toli Nč. Mažu mane Litvon (Lietuvon) nuspir̃s? Aps.
11. tr. Vkš pavogti: Jis nusisuko, o aš tą knygą ir nuspýriau Lnkv. Na, tik nenuspi̇̀rk mano kepurės Klov.
◊ nãgines (šliùrę Skdv) nuspi̇̀rti menk. numirti: Ką tu darysi, kai tėvas šliùrę nuspi̇̀rs?! Ll. Nu, jau ir tas nuspýrė šliùrę Lkv. Pamatysi, nebeilgai gyvens, greit jau nãgines nuspir̃s Erž.
paspi̇̀rti, pàspiria, paspýrė K
1. tr. Sut, L, Š, Ser, Rtr, DŽ kojos smūgiu, spyriu kiek pastumti, nublokšti, pasviedėti: Akmenį paspirk į šalį iš po kojų J. Kur paspýriau akmenėlį, ugnelė žėrėjo JV198. Tuose namuose nepaspirdavo koja netyčia nukritusios plutelės, bet pagarbiai pakeldavo nuo žemės ir pabučiavę padėdavo ant stalo J.Avyž. Jis apsivertė kūliu kaip paspi̇̀rtas kačiukas NdŽ. Paspyrė po kojų pasipainiojusį basligalį J.Paukš. Paspi̇̀rk sviedinį šonan Užp. Gaspadinė nušluostė suolą, nagines paspýrė pasuoly, paprašė svečią atsisėst Skrb. Radus tokius marškinius, ne tik ka nepakelčiau, ale da i paspi̇̀rčiau Rs. Sukrypus trobelė, koja paspiriamà Dkš. Paspyriau koja kaip mėšlą LTR(Grk).
| Erelis vambuolę paspyrė sparnu niekindamas S.Dauk.
| prk.: Vėjas pradėjo kūlį vartyti, kur ne kur paspirdamas aukštyn stulpelį sniego Žem. Dar tą kartą paspyriau giltinę Kos161. Paspi̇̀rsi pusrytį bemiegodamas. Kelk! Šts. Paspi̇̀rs karvė pieną (užtrūks) KlvrŽ.
^ Ką vasarą su koja pàspiri, tą žiemą su burna paimi LKT203(Kbr). Rūgštų obuolį vasarą koja paspiri, o žiemą ranka paimi LTR(Mrj). Žodis ne kęsalis, nepaspirsi Dr. Kielikė kai parlekia, o randa ledą, tai šaukia: – Paspirsiu ledą, paspirsiu ledą kai niekį, kai niekį! LTR(Rs).
ǁ koja bakstelėti, suduoti: Stirna ir zuikis tik paspýrė smiltį ir dingo už kopų NdŽ. Jo (namo) sienos buvo taip kirvarpų sugraužtos, kad paspyrus virto lauk rš.
ǁ koja paspausti: Ant žirgo sėsdams, kilpas paspirdams, per laukelį jodams, Dievgarbę duodams NS516.
ǁ prk. paniekinti, atstumti: Negalima žmogų paspi̇̀rti Ss. Paspýrė mane kai niekadėją Dkš.
^ Geras buvai, kol tave gyrė, bet ne toks, kai paspyrė KrvP(Krsn).
2. tr. Q587, SD263, N, L, Š, Rtr, Sdk, Aln, Kv, Pnm paremti, sustiprinti spyriu, ramsčiu ar pan.: Paspi̇̀rta pagaliu namai – griūva siena Grv. Paspi̇̀rkite kuolu duris! OG391. Paspi̇̀rk lubas, kad ant galvos neužkristų Ssk. Aš priemenės duris užustumsiu ir liže paspirsiu A.Vien. Pirkią paspýrė ramčiu Azr. Paspi̇̀rk šalinę, kad nesugriūtų Trgn. Kad jau namai buvo paspirti̇̀ lazda Str. Pažiūrėk, katros [šakos] jau ištemptos nuo obuolių, paspi̇̀rk spyriais Ob. Reikia paspi̇̀rtie šaką – išlauš vėjas Grv. Ot pernai buvo obuolių, net šakos buvo paspi̇̀rta Nč. Perniai tai net šakos linko, reikėjo paspi̇̀rt Št. Ji (pavažėlė) turi paspýrus noragą, kad jo neatlaužtų akmuo, kai užkliūva Dl. Sunku obelėlei sode nepaspirtai, dar sunkiau mergelei nuo rūtų atskirtai LTR(Mrc).
| Dūstu, negaliu, kaklas paspi̇̀rta suknelės (apykaklė įsiremia į kaklą), – blogai pasiuvo Klt.
^ Akys jau nieko nežiūri – nors degtukais paspi̇̀rk Ign. Tiesos melu nepaspirsi TŽV596. Stovi mėsos stirta, geležim paspirtà (pakaustytas arklys) Užp.
ǁ paspęsti: Tavo pelėkautai nepaspirti, reikia paspi̇̀rt Kp.
3. refl. LKT289(Ker) einant pasiremti į kokį ramstį: Vaikščiojo pasispýręs in lazdą Aps. Lazdele pasi̇̀spiriu ir einu Gdr. Lazda pasispi̇̀rt Pb. Su laza ta pasi̇̀spiria i mauna sau su vėjeliu Nmk. An piestos joja, piesta pasispiria ir šluota kelią užšluoja LTR(Slk).
4. refl. Š, NdŽ pasiremti kojomis ar rankomis, norint pasistūmėti, pakilti: Rankom pasispýriau, kai kėliaus Aps. Pasispýrė ir peršoko DŽ1. Berniokas ka šoko par langą kaip ant sprendžinų pasispýręs Skrb. Aš kai pasispýriau, netoli tvarto nusispýriau Jrb. Žiogys pasi̇̀spiria an ilgų kojų i nušoka kai blusa Smln. Steponas, pasispyręs į rato stipiną, įsirito vežiman V.Bub. Aš iškilau biškį pasispýręs, žiūriu, kur kraštas Žg. Lapė, pasispyrusi ant ožio aukštais ragais, iššoko iš šulinio S.Dauk. Ji (gegutė) išlėkdama, pasispirdama palaužė viršūnėlę JD999.
| Tas kirminas nei skrenda, nei bėga, o teip, pasispirdamas sparnais ir uodega, par padlagą stumias LTR(Slk).
5. tr. prispausti, primygti: Žebrus (šonkaulius) paspýrė [ryšulys], ale atsitėkė[ja]u Dglš.
6. tr. imti varginti, prislėgti, prispausti: Ne galvoj dainuot, kap vargelis paspýrė LKKIII187(Arm). Kap jauna buvau, tai giedojau, o kap nutekėjau, tai mazicki vaikučiai paspýrė Dv.
7. intr. suspausti, suremti (apie skausmą): Kap suvalgau ko rūgštaus, tai kap paspiria po krūtine, tai sunku ir atsidust Rod.
8. imti sparčiai eiti: Mes paspýrėm greičiau, pralenkėm ir nuėjom Slm. Tuojau jie kaip reik paspyrė tais pačiais keliais, kuriais buvo atėję rš.
| refl.: Kažin kas sušuko, ir arti dešimties vyrų pasispyrė į ganyklą Vaižg.
9. intr. sueiti, sukakti (apie laiką): Jau paspýrė keturiasdešimti septinti metai Drs.
10. tr. paraginti: Paspyrė muzikontus, idant grajytų be perstogės rš.
11. refl. pasistengti, pasispausti: Gerai pasispi̇̀rk i da paspėsi įšokt į mašiną Stak. Velnias ir išsyk gerai pasispyrė – bėga abudu, kad kulnys žaibuoja! BsMtII74–75. Pasispi̇̀rkit, vyručiai, kad greičiau baigtumėt Ssk.
ǁ ūgtelėti: Palaistėm kelis vakarus, i pasispýrė tie kopūstai Jrb.
12. tr., intr. LL165, Rm, Srv, Rdn, Trš suteikti paramą, padėti, sušelpti: Sūnus tėvui jau pàspiria Užp. Kad nepaspir̃t iš namų, tai ir nepragyventum Skp. Patrauktumėt į miestą, mes dar iš kaimo kuo paspirtume gyvenimo pradžiai V.Bub.
ǁ duoti naudos: Obuoliai mane šiemet paspýrė (už obuolius užsidirbau) Ob. Vasara daug pàspiria Rm.
13. tr. paremti pritarimu, palaikyti: Lietuvių kalba [XVIII amžiuje] nėr vyriausybės globojama ir paspiriama rš.
| lingv.: Paspiriamasis sakinių sujungimas J.Jabl.
14. tr. pagrįsti, patvirtinti: Savo skundą paspiria savo prieteliais liudininkais rš. Svetys turėjo savo nuomonę, kurią norėjo gana mitriai net išrodymais paspirti rš.
15. refl. SD405, Sut, N vadovautis, pasiremti: Su tokiais jis noriąs vienširdžiai dirbti, pasispirdamas ant įstatymų garbės ir sąžinės A1884,144. Guldžiuosi, pasispiriu ant to SD56. Tuomi pasispiriu R156, MŽ206. O tai macia dvasios š[ventos], kuria ramintųsi ir pasispirtų PK240.
16. refl. pasipriešinti: Prieš valdžią nepasispi̇̀rsi: ar prieš vėją papūsi?! Dbč. Tu, Jonai, prieš jį nepasispirsi: jis tave viena ranka surangos Žž. Tu pasispirk (greit nenusileisk, pasiderėk). Daugiau gausi rš.
^ Debesys prieš vėją nepasispirs Rod.
◊ kója paspirtà; kójos paspi̇̀rtos
1. apie didelį norą, įjunkimą, potraukį: Yr anos kója paspirtà su tais baliais, šokiais Šts.
2. apie nėščią moterį: Kojos paspirtos anos, t. y. nėščia J. Cilei besanti kója paspirtà KlvrŽ.

kója paspi̇̀rti labai mažai ko: To darbo – tik kója paspi̇̀rt Bgt.
parspi̇̀rti, par̃spiria, parspýrė
1. tr. NdŽ, Ds spyriu parmušti, parblokšti, parversti: Baisu, ka karvė nepar̃spiria viedro LKKV159. Par̃spiria, tas vėl atsikelia Pl. Arklys parspyrė jį ant žemės Vyž.
2. intr. šnek. skubiai pareiti, parbėgti: Parspýrė nabagas namo – čia jam būt buvę blogai Sv. Vaikus paliko, o pati parspýrė namo Ktk. Ans turėjo pėstakoms parspirti Vyž. Kad ėmė jas (karves) velt per šonus, kad ėmė, tai nat namo parspýrė Rod.
ǁ pareiti, parvykti: Kai paleido iš nelaisvės, vos vos parspýriau Snt.
3. tr. sunkiai parvežti: Kad parspýriau vežimą šieno, tai nat arklys sukaito Pls.
pérspirti tr.
1. SD298, Sut, N, NdŽ, Šts spiriant sužaloti: Arklys buvo parspýręs kaktą Ps. Išmušo tris dantis i šoną párspyrė Rdn. Mūs senulį pérspyrė arklys, vargiai jau iš jo kas bus Alk.
2. Vyž spiriant permesti, persviesti: Ką tu! Aš tave koja parspi̇̀rsiu par tvorą! Ėr.
3. smogiant koja, spiriant užmušti: Šunį jau prieš porą dienų arklys negyvai perspyrė P.Cvir.
^ Párspirs tau žvirblis varną! (iron.) Krš.
4. numinti pakojas (audžiant): Jeigu párspirsi gerai pakojas, bus ties nyčių tarp gijų geras skiedmuo, žiodmuo J. Pakojas párspira, i pasidaro skiedminys Vn. Párspiri, paršauni, atleidi i vėl párspiri KlvrŽ. Toks sunkus audimas, kad nė párspirti Krkl.
5. persiauti: Pérspirti batus NdŽ.
| refl. NdŽ.
6. NdŽ prk. trenkiant, spiriant (žaibui) perskelti.
7. palenkti į savo pusę, perkalbėti: Jis geras spiruoklis, kalboj neperspirsi Vlk.
praspi̇̀rti, pràspiria, praspýrė tr.
1. NdŽ, Ser spiriant pramušti: Paukščiai kerpės nebepràspira, dėl to kerpėtas stogas nepūna Varn. Spardęsis spardęsis, tas jam praspyręs tris skūras LTR(Sln).
^ Koja žemės nepraspirsi A.Vencl.
2. NdŽ spiriant sužeisti: Arklys kruvinai koją praspýrė J.
| refl. NdŽ.
3. nepataikyti įkišti, įstoti (į avalynę): Praspi̇̀rti klumpę, šliurę NdŽ.
4. NdŽ spyriu nublokšti, nusviesti.
| prk.: Daug čia man reikia nubust: musia pràspiria miegą Ut.
5. refl. NdŽ pasipriešinti:
^ Prieš vėją neprasispi̇̀rsi Rod.
1 prispi̇̀rti, pri̇̀spiria, prispýrė
1. intr. pridėti smūgį koja: Tinginiui duoda abiem kumstim į žandus ir keliu į pasturgalį prispiria Š.
2. tr. smogiant koja, spiriant priberti, prižerti: Jo žirgas ir prispiria žemių pilnas akis aniems dvylikai brolių BsMtII90.
3. tr. spiriant užmušti, nuspirti: Buvo arklys prispýręs negyvai Všv.
4. tr. NdŽ spiriant koja pasiekti.
ǁ refl. KI83 įsiremti kojomis.
5. tr. stangrumu prispausti, priveržti: [Spynos] plunksna neprispiria N.
6. intr. spinduliams pasiekti, įspįsti: Saulė neprispýrė [ežero] apatin, tai žolė neaugo Pb.
7. tr. būti arti ko, prisiekti, remtis:
^ Vargas vargą prispiria, remia B627. Vargas vargą prispira N, VP49, S.Dauk.
8. tr. daug priremti, priramstyti: Prispýriau kartelių, kad kaminas nesugriūtų Gdr.
9. intr. suteikti paramą, paremti, pašelpti: Pasisėsi builių puspūrį, tėvams prispi̇̀rsi Štk. Maž beprỹspira tėvaliai, reik vaikams nusidarbuoti Šts. Kad tu mun neprỹspiri, būkiav katras sau Nt.
10. tr. Q29, SD306, R, MŽ, Sut, N, LL196, L, Rtr prispausti, primygti, priremti: Prie sienos, į sieną prispi̇̀rti NdŽ. Užpuolu, užgriūvu, spaudžiu, prispiriu, primygiu SD161. Mane prie sienos prispyrė ir laiko Lp. Ji tekina leidos į priemenę, puolė prie durų, jas užtrenkė ir prispyrusi laikė rš.
11. tr. NdŽ, Š, BŽ82 priversti, priremti, pareikalauti ką daryti, prigriebti, pričiupti, prispausti: Prispiriu, primygu, prispaudžiu, įveikiu SD41. Prispiriu ant darbo N. Prispirtas, priverstas I. Mane kad prispýrė, tai viską pasakiau Mrj. Prispýrė, i pasrašiau Klt. Anos jau neprispi̇̀rsi pri darbo Nv. Tėvalis prispýrė da metus išbūti Tl. Vargas prie darbo prispýrė Mrc. Kai aš jį pri̇̀spiriu gerai, tai ir pinigų gaunu Pjv. Fabrikantai prispirti pakelti darbininkams užmokestį J.Bil. Vieną sykį prispýrė sūnus tėvą, kad pasakytų, ko tep smūtnas VoL305(Grl). Vaikam, kai pri̇̀spiria (prašo pasakų), tai da kai ką pasakau Pnd. Ponas tam žmoguo prispýrė mokėti arendą BM298(Šauk). Giminės spirte prispyrė ją tekėti už seno J.Balč. Oi, tik ne dėkui senai motulei, ką tekėt prispyrė, nepatogų pagyrė KrvD58. Dažnokai buvo prispirtinų (neatidėliotinų) reikalų Vaižg. Rašto žodžiais prispirti nutilo SPII233. Kad apraišytas ginasi stiprai, jei priešinykas jo drūtai neprispirs …, ižsprūsta iž rankų sūdžios be korojimo SPI7.
prispirtinai̇̃ adv.: Reikia vaikai mokint prispirtinai̇̃ Tr. Per pokylius svečiai primylėti, privalgydinti ir prigirdyti, prasimano žaislus, kad galėtų prispirtinai daugiaus alaus išgerti LTII115.
| refl. tr.: Kaip prisi̇̀spiri [vaiką], ta (tai) pasisako Krš.
12. refl. pasistengti, pasispausti, atsidėti: Prisispi̇̀rt reik, jei nori kokį didesnį darbą padirbt Jnšk.
13. intr. part. veiksmo intensyvumui nusakyti: Anuodu prispýruse klausė: – Ką prašai už tą mažiuką? Jrk24. Kaip ji (lapė) per daug jį taip prispýrusi meldė, nulėkė po kelių dienų ant pietų steliuotas K.Donel. Prispyręs prašau R, MŽ, N. Prispyręs dirbu N.
prispirtai̇̃ Prispirtai̇̃ kaulija neatstodamas: – Ataduok skolą J.
prispirtinai̇̃ Prispirtinai klausinėjo, kur duktė, bet moteriškė tylėjo ir tylėjo rš. Jis mane prispirtinai reikalavo pasakyti rš. Uodai, mašalai prispirtinai kraujo reikalauja rš.
| refl.: Reikia prisispýrus dirbti DŽ1. Aš tai tau paveliju, jei prisispyręs dirbti nori KBI30. Prisispýręs prašiau, vis tiek nedavė Ktk. Prisispýręs prašo pinigų Ėr. Prisispýręs siūlino man už teliuką penkiolika rublių Alv. Ji prisispýrus, prisispirdamà klausinėjo apie tave NdŽ. Sopa galvą, ir tep prisispýrus rašai Lp. Jie jį užpuolė ir prisispyrę šaukė su didžiais balsais prš. Paršai žoles prisispirdami̇̀ varo (ėda) LKKXV308.
^ Derėkis prisispyręs kaip vyras patyręs KrvP(Jnš, An).
prisispirtinai̇̃ adv.: Prisispirtinai̇̃ (prisispyręs) žiūro Lp. Prisispirtinai̇̃ nekláusiau Lp.
14. refl. atkakliai prašyti, reikalauti: Vienas prisisispýrė: duok jam tabokos Pn. Cigonas prisispýrė – apmainė arklį žmogus Grz. Bet lapė dar prisispyrė, kad atiduotų jai vieną telyčiukę už tuos vaistus BsPII128.
15. tr. imti kamuoti, varginti, apsunkinti, prislėgti, prispausti: Diedą tep prispýrė kosulys – turėjos turėjos ir užkosėjo LKT387(Dbč). Kap prispýrė [skausmas], nuejau in daktarę Aps. Kai prispir̃s bėdos, išdulkės ir ponystės Gs. Kai bėda prispiria, tada jau jis geras, bėga pas mus Btr. Netrukus prispirs mokesniai, tai bus grobstymos Žem. Bėdos, reikmenės prispirtas N. Vargų klapatų prispi̇̀rtas, ne[a]psėjau be šio darbo A.Baran. Juos labai prispyrė skolos Ds. Prispyrė jį prigimtas reikalas M.Valanč.
ǁ suvaržyti, suspausti: Seniau buvo žmonys prispirti̇̀ Ant.
16. intr. šnek. ateiti, prasidėti (apie laiką): Taip mums besišnekant ir kuris metas prispyrė (atėjo rytas) rš.
◊ prie mirtiẽs prispi̇̀rtas sunkiai sergantis: Buvo pri mirtiẽs prispi̇̀rtas, bet išsikapanojo Lk.
prie si̇́enos (į si̇́eną, kampañ) prispi̇̀rti Alv priversti nusileisti, pasiduoti: Prispirtas prie sienos Krizas, nors ir davęs suprasti, jog meisteris dar netarnauja Belzebubui, tačiau, kur jo pypkelė dūliuoja – neparodęs P.Cvir. Uodega malate, veidmainiaujate, bajorai. Kol jūsų į sieną neprispirsi, nieko neišgausi V.Krėv. Ana, kap prispýrė kampañ! (žaidžiant šachmatais) Lp.
suspi̇̀rti, sùspiria, suspýrė K; Ser
1. intr., tr. NdŽ suduoti koja, įspirti: Aš tik suspýriau dukterį koja, sakau, tu nekalbėk su ja Pnd. Tas mūsų daktaras patarinėjo duoti jam sprigtą į nosį arba gerai suspirti į pilvą J.Balč.
2. tr. raginant iš abiejų šonų suspausti, suremti kojomis (arklį): Arklį pentinais suspi̇̀rti KI81. Išvydo, suspyrė arklį ir kaip meška ant dūmų šoko V.Kudir.
3. tr. NdŽ spiriant koja sustumti.
| prk.: Po lova visa suspi̇̀rta (uždaryti ėriukai, paršiukai) Rod.
4. tr. prilaikyti ramsčiais, suremti: Suspi̇̀rti tvorą basliais, kad neišvirstų DŽ1. Žaginį su lazdom sùspiriu, i stovi Klt. Suspi̇̀rk obelį iš visų pusių Ds.
ǁ remiant sustatyti: Čia apie pėdžią buvo suspirti̇̀ akmenys – kažin kur prapuolo Slm. Paėmė, suspýrė šituos žaginius, te kartį uždėjo Aps. Nė vienas dailidė nemokės be manęs sparų suspirt Mš.
5. refl. susisiekti, susiliesti, ribotis: Trijų laukų sienos susispyrė vakariniame Rugelių kaimo gale rš.
6. tr. tam tikru būdu minant pakojas išausti: Pryšais suspi̇̀rtas audeklas vadinas daržėtis Šts.
| refl.: Daržėtį auda suspirdamós, sugrįždamos Šts.
7. tr. iš visų pusių suspausti: Laivą suspýrė (sukaustė) ledai BŽ169.
8. tr. iš visų pusių apstoti, apsupti: Suspýrėm kralką prie tvartui ir pagavom Klt. Suspirti priešas tarp kalvų labai patogu Db.
9. refl. DŽ, NdŽ susigrūsti, susistumti: Susispýrė ledai prie tilto, ir nei tan galan, nei tan Ds.
10. refl. susiburti, susispiesti: Susispýrė vaikai in žemėlapį Rud. Eina susispýrę visi trys: nei vienas nenori praskišt [į priekį] Lp. Kad būt prie durų nesusispýrę, būt visi ramiai išeję Ds. Kiek čia motriškų susispýrusi! Krš. Kap susispýrėm durysna, i neatdarom Rod.
11. tr. sutelkti vienu metu, sukaupti: Visus darbus suspýrė į vieną dieną. Ar negalėjo anksčiau padaryt?! Vlkj.
| refl. NdŽ: Yra čia kada sėdėti rankas sudėjus. Tiek darbų susispyrė! P.Vaičiūn. Visi darbai susispýrė Pb. Ant rudenio, kai susi̇̀spiria darbai, dar labiau kaip rugiapjūty reikia suktis Pg. Visi darbai susispýrė pačioj darbymetėj: ir šienaut, ir pjaut Rod. Susispýrė vienon dienon visi reikalai Dglš. Visi sopuliai po krūtine sus[i]spýrė Vrn. Susispyrusios ašaros smaugė gerklę ir slopino kalbą LzP. Gysloj susispýrė kraujas (ėmė traukti mėšlungis) Pst.
12. tr., intr. imti varginti, kamuoti, apsunkinti, suspausti: Atsiguliau ant pečiaus – kad mane diegliai suspýrė! Vdš. Man po krūtine tep suspýrė, kad negaliu atsidust Nč. Kap sùspiria jį sopuliai, tai nežino kur dėtis Nč. Sunkiai pakylėjus, suspýrė jam diegliai Kb. Suspýrė bėdos iš visų pusių – nors bėk iš namų Skdt. Ateis, kad ir taũ bėdos suspir̃s Ds. Karštis kap suspýrė, tai kur jis (spirgas) dėsis Lp.
13. įtrenkti (apie žaibą).
14. įgelti, įkąsti.
15. tr. šnek. pagreitinti, paspartinti (žingsnį): Ilžė suspiria žingsnį, ten, prie lopšio, klūpo moteris I.Simon. Arkliai taikosi prie pirmųjų vežimų. Jei anie važiuoja greičiau, ir šie suspiria žingsnį, jei anie važiuoja lėčiau, tai ir šie pradeda snausdami kojas vilkti I.Simon.
16. tr. NdŽ pareikalauti, priversti, paraginti ką daryti: Sùspiria visus vaikus plunksnų plėšyt už pasakas Rm. Visa giminė kai suspýrė ženyties – jam nėr kas daro Prng.
17. refl. šnek. pasistengti, sukrusti ką daryti: Pryš pabaigą i anie susispýrė Skdv. Reik susispi̇̀rti bulves dėti, kad bepaaugtų Dr.
18. refl. Sut, NdŽ, Ėr, Šmn, Užp susiginčyti, susiremti: An pabaigos tai svotai susi̇̀spiria: vieni – mūsų marti, kiti – mūsų sesuo, ir meta pinigus Slm. Žiūrėk, dėl kokios teks mudum su ponu susispirti Žem.
| Buvo net du susispýrę (abu norėjo vesti tą pačią merginą) Klt.
19. refl. užsispirti, nesutikti: Yra toks spirulys: kad susi̇̀spiria – ir nevažiuoja Dv.
susispirtinai̇̃ adv.: Savo apsakinėjimų neapgynėk susispirtinai, kad matai abejojimus ir galėjimą dvejopai išguldyti IM1862,28.
20. refl. NdŽ, Krš susikauti: Tuo tarpu ir kryžokų, ir lietuvių su lenkais kariumenės susispyrė ties Žalgire V.Piet. Susispiria filistiniškiai su Izraeliumi I.
užspi̇̀rti, ùžspiria, užspýrė
1. tr. spiriant koja užtrenkti, užstumti: Užspi̇̀rti (duris) NdŽ.
2. tr. Š, NdŽ spiriant koja užmesti, užsviesti ant ko ar už ko: Sviedinį ant stogo užspýrė DŽ1.
3. tr. spiriant koja užpilti: Tai jis kaip šoko, tai net jam užspyrė ir akis samanom LTR(Brž).
4. tr. NdŽ spiriant koja užmušti: Šunelį negyvai užspyrė rš. Ažuspýrė [karvė] senę baltą vištą Klt. Tėvą jauną kumelė užspýrė Kin. Viena merga juoku (sunkiai Gdr) mirė, kitą karvė (kiaulė Gdr) ažuspyrė LTR(Ds).
| prk.: Netvirtai įsigavusi skaliuko liepsnelė sprogo, užspirdama lemputės šviesą ir pati užgesdama I.Simon.
5. tr. užremti: Ažuspi̇̀rk svirno duris šakėm Aln. Kratulis duris koja užspyrė rš.
ǁ Sut, N, NdŽ, Vv, Ktv užsklęsti, užkišti, uždaryti: Ažuspiriu SD368. Dabar tu eik ton pirkelėn, ažuspi̇̀rk, kad niekas pas tave neažeitų Aru27(Dv). Visos nuogos puolė pro duris, bet durys buvo užspirtos iš oro pusės LTsIV548. Užspi̇̀rk duris, ba da kas insimals grinčion Plm. Gal neažuspýrei, kad vėjas duris darinėja? Lel. Par juos durys vis ažspi̇̀rtos ir ažspi̇̀rtos Ad. Eisiu aš duris ažuspi̇̀rsiu Aps. Vartai, durys žuspi̇̀rta Rod. Užspýrė dures, negaliam išeiti Krš. Kitas neduoma – dar ir duris ùžspiria Lz. Bažnyčia mūsų neažuspi̇̀rta Aps. Dairaus, kad krautuvė ažuspi̇̀rta Str.
| prk.: Užspyręs ir užspyręs nastrus – neskliauna tavo ir nastrai (apie valgų žmogų) Nč.
| refl. tr., intr. NdŽ, Vlk: Neleidžiat jau, duris ažsispýrę Str. Užsispi̇̀rk gerai ir nieko neleisk Ker. Žusispi̇̀rk ir neleisk Rod. Užsi̇̀spiria lentele Mrc.
ǁ atskirti, neleisti būti laisvam, uždaryti patalpoje: Gaidys papečėn ažuspi̇̀rtas Aps. Kad aš juos (paršus) sugautau, ažuspirtáu Arm. Šuva ažuspi̇̀rta Aps. Tada kiaules tvarte užspýrę turėjo, tik karves ir aveles ganė Pst. Ažuspýrė jį sklepan ir nedavė valgyt Aps. Tą žmogų ažuspýrė klėtin Grv. Anas būdoj kap ažspýrė jį LKKII217(Lz).
6. tr. suvaryti: Kiaules žuspýrę prieg tvorai, pati (piemenė) an šono guli Rod.
7. refl. susigrūsti, susistumti: Ledai kur užsispýrė, ir buvo pavandinė (potvynis) Drsk.
8. tr. NdŽ, Pvn, Lp priversti, prispirti ką daryti, pareikalauti griežtai: Užspýrė mokesčius mokėti DŽ1. Kai tėvas griežtai užspýrė, sūnus tuoj prisipažino Alk. Kai užspirs už tuos grūdus mokėt, tai reiks terbelė užsikabint Jnšk. Užspi̇̀rk dikčiai skolininką, ir atduos J. Vieną kartą vasaros laike užspyrė vyresnybė mokėti 40 rublių SI190. Kai užspir̃s visi dalių, tai bus riesta Alk. Kaži a neužspirs duot mėsos, pieno? Kt. Aš jį kad užspýriau, tai tuoj padarė Klvr. Užspýrė trobas baltyt Drsk. Bobos ùžspiria krėst mėšlą Azr. Reik vaikį užspi̇̀rti nusikirpti, o apžėlęs kaip kelmas Rdn.
9. refl. būti užsiėmusiam, užsiimti: Dabar darbais ažsi̇̀spiria visi, ir nėr kada [važinėtis] Ad.
10. refl. S.Stan, DŽ atkakliai stengtis, pasiryžti, nusistatyti ką daryti: Jau kad užsispýrė, nieko nemačis – kaip kirviu nukirsta Slm. Jei Mykolas užsispýrė, tai jo nė pats velnias neparkalbės Skrb. Užsispyrė dėdė daugiau kojos pas mus nebekelti ir nebekėlė I.Simon. Bernas užsispyrė – naktuisiu, ir gana LTR(Slk). Mergina parėjo namo. Močeka užsispyrė klaust, kur ji eina verpt SI124. Kas užsispyręs ieško tiesos, tas kala vinį į savo karstą J.Gruš.
| prk.: Žibančios Raulo akys žėrėdamos lyg užsispyrė persekioti ją V.Kudir.
^ Užsispyrė kap nuogas į dilgėles LTR(Brt). Užsispýrė kaip Naviko jaučiai (apie atkaklų žmogų) Pln.
ǁ refl. sakytis esant vis tų pačių amžiaus metų: Juoksias liūb vaikiai: ta užsispýrusi an aštuoniolekos į bulbakasį Krš.
11. refl. LL267, Š, Ser atkakliai laikytis savo nuomonės, noro, pasipriešinti, užsiožiuoti: Jis užsispýrė ir niekur nevažiavo DŽ1. Jis ne juokais užsispýrė NdŽ. Tėvas ažsispýrė, ir važiavom namo Dgp. Labai užsispýręs, jau jį nepalenksi Plšk. Jis jau toks užsispýręs – savo, i gana Jrb. Sūnus užsimanė ženytis, o tėvas užsispýrė neleist Kpč. Nebūk užsispýręs, imk mergikę apsiskyręs Rdn. Bet kada uošvienė ją taip užrėkė, ji užsispyrė nieko nebesakyti I.Simon. Užsispýrė, ir ką nori daryk – jau daugiau iš jo nebeišgirsi Grž. Ko nedariau, ko nekalbėjau, užsispyrė, ir turėjau leisti V.Krėv. Užsispýrė ir nebėjo mokytis Žg. Šitas arklys kartais užsi̇̀spiria neit PnmA.
^ Užsispyręs kai ožys LTR(Vdn). Užsispýrusi kai ožka NmŽ. Užsispýręs kap naravistas arklys Klvr.
užsispýrusiai adv.: Panarinęs galvą žiūrėjo padilbom į šeimininkę, atkakliai, užsispyrusiai J.Balt.
12. intr. įžengti (į kuriuos nors amžiaus metus): Ji užspýrė ant devynioliktų metų NdŽ.

1 si̇́ekti, -ia, -ė (-o Vn, Pvn) Rtr, Š, DŽ, siẽkti Š, Mrc, Vrn, Dv, Pns
1. tr., intr. R, KBII148, I, Žln, Auk, Sml stengtis paimti, paliesti ką toliau esantį: Kai Ilžė įnešė pusryčius, Barbė jau apklojo lovą su drobule ir siekė šluotos kambariui iššluoti I.Simon. Si̇́eko uzbono, numetė stiklinę Krš. Žiedelį siekiaũ ir pats nuskendau (d.) Btrm. Siẽks, siẽks rankytėm [vaikas], kolei pasiekia, ir pasiema Ut. Nugriuvęs ir tai da siẽktumei (apie godų žmogų) Ob. Jis si̇́ekė smaliūgu pirštu pasidažyti medaus NdŽ. Vedama gulti, tai gražiai eina, siekiama bučiuoti, apsikabina JV760. Siekė rankos pabučiuot Lp. Si̇́ekia bučiuoti ranką Jrb. Jis siekė manę mušt Lp. Ėmė lazdom jį siekt, mušt, ale per tą rėžį nepasiekia BsV294. Lapė kap siekia žąsiną (duobėje prie stulpo pririštą), ir šiton duobėn inlekia Aps. Dobilai nupjauti apgrabom, kur si̇́ekta, kur nesi̇́ekta NdŽ. Jis pasistiepęs siekė prie lašinių J. Pavasarį pačios rankos darbo siekia sp. Irgi praryt mano dūšią vis į patalą si̇́ekė K.Donel. Raulas siekė į kišenių ir padavė moteriškei šimtinę V.Kudir. Ot, siekite velyk už kokio užkandžio V.Piet. Bau nebus jis siekęs savo ranka artimojo savo lobio BB2Moz22,8. Šitai sieks tavęs virvėmis, ir tu būsi tomis rištas BBEz3,25. Kad juos vedu sandarion, kalavijus siekia PK90. Kurisai su manim siekia ranka ing bliūdą, tas mane išduos GNMt26,23.
^ Kunigo ranka toli siekia PPr79. Pats muša, pats rėkia, pats baslio siekia Pnd. Siekdamas duonos, pieną palieji (apie bylas dėl žemės) Lš. Nesiẽk duonos par pyragą (nesitenkink kukliu, jei čia pat yra geriau) Mžš. Siẽkia ne tan bliūdan (nori pritapti ten, kur nedera) Kp.
siektinai̇̃ adv.: Eglininkų pilkalnis su karčia nesiektinai gilią skylę turėjęs BsV164.
| refl.: Važiuoju per upelį, arklys siẽkės gert, aš neleidžiau, ir ažsinotūrijo Ob.
ǁ tr. imti, traukti iš kur: Jeigu žmona siẽkia duoną iž pečio, žu trijų kilometrų kvepia Pls.
2. tr. Slk, Paį, Erž, Sml, Pmp liesti, prisitikti, visai prie ko priartėti: Jo barzda bemaž si̇́ekia žemę NdŽ. Plaukais apaugęs, pražilęs, nosis jau beveik burną siekia J.Paukš. Žemę jau ramsto, rankom siekia [senutė] Klt. Varpos net žemę siekia, o pjaut vis neprisrengia Kpč. Vakar an Papilį važiavom, tai jau labai siẽkia [rogės žemę] PnmR. Triušių nugaros si̇́ekia gardo viršų, i susivėlė Jrb. Tai aukštas vyras: galva lubas siekia! Lp. Nesi̇́eko vaikas stalo Vn. Dar tėvo bambos nesiekia, o jau baisus vyras Dg. Jau pupa si̇́ekia lubas (ps.) Sdr. Čia dugno nesi̇́eki Jrb. Stojos kalnas toks didelis, kad viršūne savo siekė dangaus BM278(Šlv). Saulutė dar toli nesiekia žemės Vd. Vanduo siekė kaklo rš. Jų gryčios gaisras nèsiekė Krs. Arklys siekia avižas (pririštas netoli avižų) Ėr. Pavedė jam plačią, jūras ir Kuršą siekančią parakviją M.Valanč. Žiemgaliai siaura juosta jau siekė jūros K.Būg. Kiemas ežerą siekia, ir kad aš žuvelės neparagautau! Mrk. Teip jau skauda, tiesiog širdį si̇́ekia Rd. Šaltis tarytum ir kaulus jau siekė Vr. Tą dryžį (megztinio raštą) galėjau si̇́ekt (išmegzti, iškelti) ligi krūtinės Jrb.
^ Su karčia dangų si̇́ekia (neturėdamas iš ko, stengiasi eiti mokslus, nori iškilti) Skr. Šunies balsas dangaus nesiekia LTR. Tam pėtnyčia (gavėnia Lp), kas kojom žemės nesi̇́ekia (sako lapė vilkui, pakliuvusiam į kilpą) Grv. Kad tu [eidamas] kojom žemės nesiektái! (keik.) Lp. Keturi broliai nesiekia nei žemės, nei dangaus (malūno sparnai) LTR(Rk), Ck.
| refl. tr., intr.: Tų namų stogai beveik siekėsi, vieno kambarėlio langas žiūrėjo į kito langą J.Balč. Iš kaimynų dažniausiai lankydavo piršlį Šešiapūdį, su kuriuo ir žemėmis siekėsi P.Cvir. Šlavančių kaimo laukai su ežeru si̇́ekiasi Dkš. Šaka su šaka si̇́ekias obelų – negerai Klt. Debesys si̇́ekas su žeme (slenka žemai) miglotoms dienoms Lk.
ǁ Dgč kliudyti: Devynios kulkos pro šalį lėkė, o ši dešimta brolelį siekė BsO2.
ǁ prk. žymę padaryti: Su tiek malkų nieko nesiẽks: nė puodai neužvirs, nė duona neiškeps Ps.
3. tr., intr. stengtis ką užsibrėžta vykdyti, laimėti, įgyti: Tvirtai siekti taikos sp. Si̇́ekti galima įvairių tikslų FT. Žinok, laimė priklauso tam, kuris drąsiai jos siekia V.Krėv. Siek prie idealo tik doro ir aukšto! V.Kudir. Jurgis šarpiai parejęs siekė aukštesnių mokslų M.Valanč. Si̇́eko, si̇́eko aukštojo mokslo, ale nepasieko: susirgo ir metė Krš. Tautos laimė yra aukščiausioji siektina vertybė rš. Žėdnu būdu nesiekite … sosto Ch1Mt5,34.
| Siekiamoji aplinkybė (lingv. tikslo aplinkybė) J.Jabl.
| refl.: Ilgai pasakojo Triobius, siekdamasi aiškiai iš padugnių iškloti viską V.Piet. Lietuvos kunigaikščiai siekdavosi žmoniškai apsieiti su Maskvos kunigaikščiais A.Damb.
4. intr. tęstis, trauktis: Oi čia toli siekia šitas miškas Rdš.
5. intr. žvilgsniu apmatyti, apžvelgti, aprėpti: Laukas ir laukas, kiek tik akys siekia Pt.
ǁ įžvelgti: Jo akys siekė toli priekin A.Vien. Žinau aš, kad merginų akys siekia giliai, net pereina per akmenį ir plieninius šarvus V.Kudir.
ǁ įkyriai žiūrėti: Tai nemeilus žmogus: akim tik siekia, net tie jo bumbuliai lenda Ml.
6. intr. apimti, aprėpti tam tikrą sritį: Jo valdžia toli si̇́ekia DŽ1. Tas įstatymas si̇́ek (grieb) atgal KII136. Nerimta būtų dėl tų kelių žodžių daryt kažkokias toli siekiančias išvadas V.Myk-Put.
7. tr., intr. priartėti prie tam tikros laiko, amžiaus, skaičiaus, dydžio ribos: Pirmieji Lietuvos meno kūriniai siekia naująjį akmens amžių, t. y. kelis tūkstančius metų prieš mūsų erą rš. Kiek siekia mano atmintis, Pilotiškių kaimas jau buvo išsiskirstęs į viensėdžius V.Myk-Put. Atsiminimai siekia atgal bent kelias dešimtis metų rš. Jau keturiasdešimts metų si̇́ekiu Žal. Jis siek į penkioliktą metą N. Grumstai siekia galvos dydžio rš. Dvidešimti penki myteriai gilumo si̇́ekė Slnt. Mažu tu mieros nèsiekei (per žemas buvai, kad neėmė į kariuomenę)? Lp.
| refl.: Kūda mėsa si̇́ekias viršaus trisdešimt kapeikų Vlkv.
8. tr. šauktis, kreiptis, ieškoti: Jeigu negerėtų sveikata, reikia siekti gydytojaus rš. Terp sau nesutinka, sūdo ištol si̇́ekia BM449(A.Baran).
| refl. intr., tr.: Jau daugiausia gaunam į Raseinis si̇́ektis LKT168(Grk). Ten žmonės susirgę nesisiekia gydytojo, o ieško burtininkų ir žiniuonių pagalbos rš.
9. tr., intr. Sdk, Pc, Dglš vykstant patekti kur, prieiti, privažiuoti: A tuomi keliu eidami si̇́eksma Skaudvilę? Pj. Kaži, a tas autobusas Naumiestį si̇́eks? NmŽ. Ilčiūnų nesiẽksma, važiuosma po tiesumu per mišką Sb. Visur nuvažiuoja, siẽkia net Vilnių Klt. Estiją tai nesi̇́ekot Vdk. Iš Stačiūnų sodžios išejęs, siekiau Pakruojo parapijos ir pakliuvau į Narkūniškių ūlyčią M.Valanč.
10. intr. eiti, vykti: Pavalgėm, pailsėjom ir namo si̇́ekėm Mrj. Reiks man ryt į Gižus si̇́ekt Šn. Tu, sakai, eisi laukais, o aš tai in kelią si̇́eksiu Dkš. Kiek Kėdainiuose moka, nežinau, – mes nesiẽkiam ten Krkn.
| refl.: Jau si̇́eksiuos ir aš namučių Brt. Mums vis jau geriau nauju keliu siektis, nei grįžti V.Piet.
11. intr. tekėti, bėgti: Vilija žu Vilnios Nemunan siẽkia Rod.
| refl.: Alantas si̇́ekas į Mostaičius Kl.
12. refl. turėti reikalų, palaikyti santykius, bendrauti: Joms nereikia siektis su vyriausybės įstaigomis rš. Žmogus yra draugijos narys, nuolat augąs, bręstąs, kasdien siekdamasis su įvairiais žmonėmis rš.
13. tr. būti taikomam: Anie [įpareigojantys] žodžiai lygiai siekia ir apaštolus, ir jų paliktinius A.Baran.
14. tr. prilygti: Kaunas tolie nesi̇́ekia Vilniaus Ggr.
15. tr. tiesti (ranką): Siek še tavo ranką ir paguldyk aną ing mano šoną BBJn20,27. Siek še pirštus tavo ir veizdėk mano rankas BPI408.
16. tr. matuoti ištiestomis rankomis: Sieksnį si̇́ekti NdŽ. Si̇́ek dabar tu, aš jau savo atsiekiau Slnt.
17. intr. smarkiai eiti, bėgti, skuosti: Laukais, pievom siekia, tik ne keliu, kur visi eina Ds. Kad siẽkia, tai siẽkia žmogelis! Žl.
18. intr. suduoti, tvoti: Iškart, būdavo, tik pasibara, o dabar jau ir kartin siekia An. Beržinį nutvėręs, tuo kaip koks razbaininks man per nugarą si̇́ekė K.Donel. Per ausį siekti N. Kai aš siẽksiu per pakaušį, neši kai arbūzą (d.) Gdr.
ǁ mušti, bausti: Kad viena ranka sieki, su kita paglostai brš.
◊ danti̇̀s (dantỹs) dantiẽs (dañčio) nesi̇́ekia apie labai drebantį: Tep sušalę – dantỹs dañčio nesi̇́ekia Vlkv.
į ši̇̀rdį si̇́ekti jaudinti, graudinti: Iš kur tu gauni balsą, kuris siekia į širdį? A1884,385.
ki̇́ek si̇́ekti labai greitai (bėgti): Pasileidova lėkti kiek tik siekt rš.
kójomis žẽmės nesi̇́ekti LTR(Krž) labai greitai eiti, bėgti: Kai linksmas, tai kojom žemės nesiekiau Imb. Kad lekiu par lauką kai kiškis, kojom žemės nebesiekiu LKT281(Ukm).
kójomis žẽmės nesi̇́ekdamas labai greitai (eina, bėga): Eina kaip vėjas, kojom žemės nesiekdamas Grž. Vaikas iš džiaugsmo parlėkė namo, kojom žemės nesiekdamas Jnš.
kójos žẽmių nebesi̇́ekia labai norisi šokti: Muzika per kaimą perėjo, ir kójos žẽmių nebesiẽkia Šmn.
kulnai̇̃s žẽmės nesi̇́ekti NžR būti mirusiam.
kulnai̇̃ žẽmės nesi̇́ekia apie greitai bėgantį: Kad lekia, tai kulnai žemės nesiekia Pn.
péntimi ùžpakalio nesi̇́ekti smarkiai bėgti: Kai užpjudysiu šunim, tai pentim užpakalio nesieksi Mrc.
nèt pãdai šiki̇̀nę si̇́ekia smarkiai (eina, bėga): O durnius kad drožia, kad drožia savo keliu, net jam padai šikinę siekia LTR(Rk).
prõto (rãzumo) si̇́ekti būti protingam: Gal aš durna? Aš gi da prõto siekiù! Mžš. Kai siẽks protẽlio, tai ir sustupės (kai suaugs, surimtės) Ds. Siekei̇̃ rãzumo, kad iteip padarei Arm. Būt siẽkęs rãzumo, būt gerai užšukavęs per nugarą [lazda]! Lp. Kad anas būt razumo siekęs, tai būt turėjęs pinigų Tvr.
rankà si̇́ekia trokšta, geidžia ko: Matau, kad aš broliui atėmiau, ką mylėjo, prie ko ranka siekė V.Kudir.
1 apsi̇́ekti tr., apsiẽkti, -ia (àpsiekia), àpsiekė
1. SD1115 apimti, aprėpti ką dirbant: Reik apsiekti tinklu visą ežerą, jei nori žuvies sugauti Ggr. Nedidelis, apsi̇́ekamas duburelis, o žuvų – su rankoms kabink Plng.
2. rankomis apglėbti, apkabinti: Ąžuolas toks storas įaugo, ka jau neapsiekiu Rs.
3. apkalbėti: Liežuvį gerą turėdama, tai viską àpsiekia, visą svietą, ale neatsigrįžta savo uodegos pažiūrėt Lp.
1 atsi̇́ekti Rtr, Š, atsiẽkti, -ia (àtsiekia Pv), àtsiekė
1. tr. H, R, Sut, Š, DŽ įstengti paimti, paliesti ką toliau esantį: Tai savo ranka n'atsieksi K.
2. tr., intr. paliesti, prisitikti, priartėti: Kraštą atsi̇́ekti, prie krašto prisigauti KI542. Langelis buvo aukštai, atsiekti jo nė vienas negalėjo LTR(Všk). Jau su šakelėm nebegali atsiekti, aukštas strėkis, – paimk daigslį ir paduosi Grž. [Akmenėliai] didžiai garsingai nusiskambėdavo, ypačiai dugną atsiekę LTsIV637. Apyvarai atsiekė iki pusės blauzdos Lnkv. Siek, ar atsieksi ligi manęs rš.
| prk.: Jo širdis pavydo n'atsi̇́ekiama KI393.
^ Tas kaimas netoli, su ranka gali atsi̇́ekt LKT240(Pš). Ožio ragai lubas atsiekia (kopėčios) Pn.
| refl. tr., intr. Rtr: Čia pušynėlį molis atsisiẽkia Krs. Atsisi̇́ekti yra kits kitą dagauti, susieiti J.
3. žr. 1 pasiekti 3: Aš darau visą, kad tik tikslą atsi̇́ekčiau BŽ115. Nelabas pasikėsinimas netapė atsiektas S.Dauk. Galiausiai tikt neatsieki, ką nori Rdž. Jei kokiu būdu atsiekčia prikėlimop iš numirusių BtPvP3,11.
4. tr. sulaukti tam tikro metų skaičiaus: Tas buvo ir mano metus atsi̇́ekęs, kai mirė Smln. Jaunikis buvo jau keturiasdešimtąjį metą atsiekęs prš.
5. refl. tr., intr. kreiptis į ką: Nei mes jų atsisiẽkiam, nei jie mums reikalingi Lnkv. Pažyčyk jam dabar ratus – taigi ar aš kada pas jį atsisieksiu? MitI223. Kaipgi dukteriai viską paliks, kad sūnūs atsisiẽkia (atsišaukia, pretenduoja) Lnkv.
6. tr. prieiti, privažiuoti, pasiekti: Mergi dvi laimingai namus atsieko BsMtII57. Alytų àtsiekė su kopūstais (nuvežė parduoti) Lp.
| Tamstos atviras raštelis … mus atsieko (atėjo, gavome jį) A1884,289.
7. intr. nueiti, nukakti: Reikia jam ir atsiẽkt tep toli – kiba šunès kojas turi! Lš.
8. tr. Kos32, TŽI345(Vkš) atmatuoti sieksniais: Tos virvės atsi̇́ek penkis sieksnius ir nupjauk Slnt.
9. tr. atmirkyti, atlyti: Palis kiek, ir atsiẽkia žemę – gali art Vdš.
| refl.: Jau sausa [žemė] nebeatsi̇̀siekė, palaida kaip pelenai Slm.
10. tr. užkliudyti, apkalbėti:
^ Du susiėję ir trečią atsiekia Sln.
| refl. tr.: Kalbėkis apie savę – kam tuoj kitus atsisiekt?! Bsg. Jinai net mirusius atsisiẽkia, i tie jai už liežuvio užkliuvo! Ps.
11. refl. ateiti garsui, girdėtis: Te gal ir šaudydavos, bo atsisiẽkdavo antilerija (artilerija) Trgn.
12. tr. suprasti, suvokti: Šis prasidėjimas nė vienu žmogišku protu neatsiekiamas yra BPI339. Tai savo protu negali atsiekt MŽ218. Tai savo išmintimi n'atsi̇́eksi K. Tu mokslą mano atsiekei Bt2PvTm3,10.
1 ×dasi̇́ekti (hibr.) tr., dasiẽkti, -ia (dàsiekia Pv), dàsiekė Rod
1. paimti ką iš toliau: Eik tę iš po laškos dasiẽk paklotę – išgniaužysi (išskalbsi) Azr. Nedasi̇́eko vaikas, ko norėjo Krš.
| refl. tr.: Palindo po eglaite, dasi̇̀siekė kortas ir kortavoja Dbč.
2. RtŽ, Sut priartėjus paliesti, prisitikti: Pasodyk [vaiką] aukščiau, kad kojom nedasiẽkt žemės Lt. Paskui [pupa] augo, augo, net jau stogą dasiekė DS343(Vlk). Vidurin upės ineisi, tai ir galo nedasieksi ČrP. Nu jau lubų nedasi̇́eksi, nevark Trk.
^ Saulė jau žemai, sekas kačerga dasiekt Pls.
3. žr. 1 pasiekti 3: Jug i mokyklo[je], kas ukatą tura, viską dasi̇́eka Trk. Niekur nei žolelių kokių nedàsiekiau (negavau) Dv.
4. tr. sulaukti tam tikro metų skaičiaus: Dasiekusiai dvylekos metų liepė tėvai aveles ganyti M.Valanč.
5. tr., intr. nueiti, nuvažiuoti, nuvykti: Už kiek kilometrų dasiekia (nueina) Mrc.
| refl.: Alsa ištvino, niekaip negalėjau pas juos dasisi̇́ekt Stak. Arkliu turiu dasisiekt Strn.
1 įsi̇́ekti intr., įsiẽkti, -ia, į̇̃siekė
1. įkišti ranką, norint ką paimti: Įsi̇́eko į kišenę, čiupt už piningų Pj. Dar̃ tu tę insiẽk tan urvukan, kad mandras! Lp.
2. įsiskverbti, patekti: Mes neįstengiame teip giliai įsiekti mislimi TS1899,6. Jie tačiau geisdavo veikiau įsiekti į kitojo namą Vd.
3. refl. įsigyti, įsigyventi: Jau buvo įsisiekę į tūkstančius Rmš. Mes buvom įsisi̇́ekę į gerus arklius Gs. Ogi aš į kiaules įsisieksiu (prasimanysiu jų) Vlkv.
4. refl. prasigyventi: Sunku insisi̇́ekt Prn.
5. Dglš suduoti, įkrėsti: Man kaip insiekė gerai rykšte, tai ir labai ažusopo Prng.
1 išsi̇́ekti, išsiẽkti, -ia, i̇̀šsiekė
1. intr. ištiesta ranka paliesti ką viršuj, aukščiau esantį: Išsiekti galėjai par žiogrį – tokio buvo aukštumo žiogriai Šts. Aukštai, neišsi̇́eksi lig viršaus Krš. Kark lašinius kap išsiẽkt, kad katinai nepasiekt Rod. Arklys kap griova, didžiulis didžiulis – kap ranka išsiẽkt geram (dideliam) žmogui Rod.
2. tr. išmatuoti tam tikrą skaičių sieksnių: Du sieksniu išsi̇́eksi – toks sijonas Krš.
ǁ išmatuoti (sieksniais): Sieksnių neišsieksi sijono – tokie buvo plati Dr.
3. intr. išeiti, išvykti: Tokie ir išsiektų ant rinkaus rš.
◊ ki̇́ek (kai̇̃p) išsiékia (išsi̇́ekti) labai smarkiai (bėga, važiuoja): Mačiau, nulėkė pora [arklių] ki̇́ek tik išsiẽkia Ktk. Mačiau, lėkė kap išsiekt, kažno kur jau Klt.
1 nusi̇́ekti intr.
1. K, Ser ištiesta ranka paliesti ką toliau esantį: Ištiesk manęsp tą ranką, kuri į bedugnį nusiek brš. Su savo ranka nusieks tave gelbėti prš. Nenusiekiamas N.
^ Bobos liežiuvis tiek ilgas, kad visur nusieks KrvP(Bt).
2. nusitęsti, nusidriekti: Milžingirė … tolokai į pat Jūrę nusiekė BsV382.
| prk.: Jojo meilės aukštumas iki pat dangaus nusiek prš.
3. aprėpti, apimti: Mano akys toli nusi̇́ekia, numato KII233. Pūčka toli neša, siekia, nusi̇́ekia KII233.
4. priartėti prie tam tikros laiko, amžiaus ribos: Šita žegnonė nusiek ir į čėsų tolumą prš.
5. nusklisti (apie garsą): Ak, mano balsas kad nusiektų, kur saulė stov po dangumis PG.
6. nueiti, nuvykti: Ar nusi̇́eksi taip toli šiandien, t. y. ar nueisi? J. Kas dabar nusiẽks į tą miestą tokiais keliais! Šn.
1 pasi̇́ekti Rtr, Š, pasiẽkti, -ia (pàsiekia Pv), pàsiekė Sb, Kp; L
1. tr., intr. Q651, SD43,336, Sut, M, LL24, DŽ ištiesta ranka ar kuo kitu paimti, paliesti ką toliau esantį: Aš pasieksiu obalį J. Pasi̇́ekiau duoną nuo lentynos ir padaviau Ds. Pasi̇́ek iš palovės man batus Ds. Po balkiu yla pakišta, bet nepasiekiu Kpč. Ištiesė ranką ir pasieko knygą Tlž. Miršte užmiršau [saldainius], o anie (vaikai) pasi̇́eko i trauka Lk. Imkit ko pasi̇́ekdamos LKKV160(Lnkv). Kur aukštai [vyšnios], nepasi̇́ekau – kas tę prilips Vdžg. Sakydavai, jau aukštai iškilo mėselė, nebegal pasi̇́ekt, nebė[ra] mėselės [rugpjūčio mėnesį] Mšk. Mažas greičiau išlenda, didelis pasi̇́ekia Dkš. Vilkas įsilipo į žabangas, bet, žąsies nepasiekęs, vitimst ir pasikorė rš. Šuva [pririštas] gali pasi̇́ekti: už tų ilgų blauzdų kai griebs! Jon. Prauskis ir trinkis! kur nepasi̇́eksi, aš padėsiu NdŽ. Te, turėk žirgelį, aš pasieksiu žiedelį LTR(Mrk).
| prk.: Netoli buvo [pensija], tik pasiẽkt – i negavo (nebesulaukė, mirė) Klt.
^ Akys mato, bet rankos nepasiekia KrvP(Jnš). Nori poną Dievą už kojų pasiekt (daug aukoja bažnyčiai) Rmš.
pasi̇́ekiamai adv.: Nuo krosnies ligi lovos mažne pasiekiamai (visai arti) Žem.
| refl. tr. Grd, Vdžg: Stanislovas nieko nebeklausinėjo, tik pasisiekė šaukštą ir ėmė semti batvinius J.Balt. Duonos pasisi̇́ek! Pc. Pasisi̇́eko meisos, silkės, ėdė kaip didelis Krš. Pasi̇̀siekiau agurką, gabalą mėsos Žln.
2. tr., intr. priartėjus paliesti, prisitikti: Gilus tas ežeras, niekas dugno nepasiekia V.Krėv. Kad būtų kasusiu, jau būtų anuodu pasi̇́ekusiu ten da giliau Jdr. Gilių akių (duburių) yr, kad su kartimi nepasi̇́ekti Kv. Saulės spinduliai jau nebepasiekia žemės J.Jabl. Šašėliai medžių kalnus pasi̇́ekia BM433. Išaugo aukštas medis ir pasi̇́ekė patį dangų NdŽ. Aukštai [lango] nepasi̇́ekau, paliko nenuplautas Krš. Trečią sieną pasi̇́ekė kulka [, per dvi perėjusi] Vlkv. Arklys [būdavo], kad nepasieki̇̀ pavalkų ažmaut Ob. Kurgi anas pasiẽks paduotie šieną an prėslo! Ob.
| prk.: Vien žavi bekalbė širdis paslapti, kurios nepasieksi gilybės Mair.
^ Saulė dar aukštai – ir su kačerga nepasieksi Sn. Išpuiks, išrupūžės… Po metų nė su grėbliu nosies nepasieksi K.Saj. Ranka dangaus nepasieksi LTR(Km). Trumpos vadelės toli pasiekia (akys) LTR. Kad atsikeltų, dangų pasiektų̃, kad rankas turėtų, vagį pagautų (kelias) Ds.
ǁ prigriebti, pričiupti: Jūsų laimė, kad rubežių perejot – dabar aš jūsų nepasieksiu LTR(Aln). Tikisi, kad jo ten nepasieks jokia kerštinga ranka V.Krėv.
ǁ kliudyti: Mes eisime pirmoj eilėj, ir priešo kulka gal mus pasieks pirmiausia V.Myk-Put.
3. tr. LL132, Trš ką užsibrėžta padaryti, laimėti, įgyti: Pasiekti visus tuos tikslus nėra lengva J.Mat. Aš visuomet noriu gero, bet nemoku jo pasiekti V.Krėv. Kvaila šitaip spyriotis, žinoma, ir ką jis tuo pasieks? V.Bub. Nieko nepasi̇́ekau – tuščia parejau Krš. Pergalę, rekordą pasi̇́ekti DŽ. Pasi̇́ekti majoro laipsnį NdŽ. Pasi̇́eko aukštą mokslą i gyvena kaip žmogus Krš. Ans savo pasi̇́eko (išsimokė) Pvn. Valančius par vargą tą mokslą yr pasi̇́ekęs Kal. Noris apimti visą pasaulį, … noris pasiekti amžiną grožį! Mair.
^ Ginču gero nepasieksi KrvP(Stk).
4. tr. sklindant ateiti, patekti kur (apie garsą, žinią ir pan.): Joks garsas negalėjo jos pasi̇́ekti per storas sienas NdŽ. Pagaliau klausą pasiekė silpnas jūros ošimas rš. Pro storas kalėjimo sienas mus pasiekė žinios apie darbininkų protesto susirinkimus (sov.) rš. Šis svarbus kultūrinio gyvenimo įvykis pasiekė mano protą negreitai V.Myk-Put. Netrukus to atgijimo srovė ir čia pasiekė rš.
^ Kad tavo žodžiai Dievo nepasiektų! KrvP(Vlk).
ǁ pasidaryti prieinamam, žinomam, vartojamam: Laikraštis pasieks miesto gyventojus rš. Spauda turi pasiekti kiekvieną darbo žmogų sp. Prekė, kol pasiekia vartotoją, pereina per daugelį rankų rš.
ǁ išlikti: Didžiausia dalis mūsų laikus pasiekusių dainų atsirado feodalizmo epochoje rš.
ǁ ištikti: Už ką gi pasiekė mus tokia nelaimė? V.Kudir.
5. tr. priartėti prie tam tikros ribos: Kada Justinas pasiekė trylikos metų, tėvas nuvežė jį į Vilkmergę, kur mokėsi par šešerius metus M.Valanč. Tretįjį metą pasiek tokį ūglių, jog kuokštą praded krauti S.Dauk.
6. tr. pasikviesti, prisišaukti, surasti: Pasiek daktarą, kad nori! Klt. Kame jį pasieksi, tą gerą žmogų, dabar? Šts. O kad dabar pasi̇́ekt Vaičiūną mokytoją! Kai jis ima pasakot, gražu klausyt Gl.
7. tr. NdŽ, PnmA, Ps, Erž, Yl, Nv vykstant patekti, prieiti, privažiuoti: Iškeliavo dar naktį ir pasiekė miestą auštant J.Balč. Jam arčiau buvo mūsų mokykla pasiekti J.Jabl. Šiandien nėra žemėj tos vietos, kurios žmogus nepasiektų K.Bor. Rytoj šituo čėsu kad pasiẽkt namai! Ut. Šiaip taip numus pasi̇́ekau Grd. Kap dabar Dūkštas pasi̇́ekt šitokiam purvyne?! Dglš. Vos lovą pasi̇́ekiau (buvau labai pavargęs) Jnš.
^ Be pinigų Amerikos nepasieksi KrvP(Jnš).
| refl. DŽ, Plv: Iš kiekvienos gryčios ateidavo kas nors į gertuvę silkių, pipirų, cukraus, degtienės, net pasisiekdavo iš kitų kaimų M.Katk. Reikės katrą dieną pasisiẽkti į Kėdainius Srv. Šiais laikais toli žmonės gali pasisiekt Šd. Eglinių lentų reikia į girias pasisiekti Grl.
ǁ nuvykti, tikintis ką laimėti, gauti: Rajoną būčiau pasiekusi, o jeigu kas – ir Vilnių V.Bub. Nemaža žemaičių pasiekdavo ir Vilniaus universitetą rš.
ǁ atsidurti kokioje būklėje: Nebeponausis, pasiekusi vargą, nelepins vaikų Žem.
8. intr. ateiti, priartėti (apie laiką): Ėjo, ėjo par kiaurą dieną, pasi̇́ekė vakaras, o nakvynės nė kur gaut BM239(Vl). Mažu gali ruduo pasi̇́ekt, iki baigsis karas Gs.
9. tr. susilyginti, prilygti: Drūktenis persitikrinęs, jog niekas niekuo jo nepasieks Žem. A dar nepasi̇́ekot Ameriko? Vn. Kurie anų pirmųjų daktarų nei … mokslu, nei šventybe, nei suderėjimu niekad pasiekt negal DP233.
◊ kójomis žẽmės nepasi̇́ekdamas labai greitai (eina): Eina kojom žemės nepasiekdamas KrvP(Dbg).
lig gývo káulo pasi̇́ekti sujaudinti: Tu manę pasiekei lig gyvam kaului Švnč.
pirštù pasi̇́ekiamas labai arti esantis: Frontas pirštu pasiekiamas, o jautiesi visiškai ramiai rš.
pirštù pasiektinai̇̃ daug (išgerti): Kai įtraukė žmonės alaus pirštu pasiektinai, tai ir prasidėjo šnekos J.Balt.
prõto pasisi̇́ekti susiprotėti: Reikia proto pasisiekti Ėr.
rankà pasi̇́ekiamai labai arti: Kazytė kilnojo dubenis ant stalo iš vietos į vietą, taikė, kad patogiau visiems būtų, ranka pasiekiamai J.Balt.
rankà pasi̇́ekiamas labai arti esantis: Čia pat, rodos, ranka pasiekiamas, tyliai sroveno žilasis Nemunas rš. Tai vis ženklai ranka pasiekiamos gerovės T.Tilv.
[gali̇̀] rankà pasi̇́ekt labai arti: Miestas – rankà pasi̇́ekt NdŽ. Jau miestas arti, jau gali̇̀ rankà pasiẽkt Dkš.
ši̇̀rdį pasi̇́ekti sujaudinti: Balsas pasiekė pačią jos širdį J.Balč.
1 parsisi̇́ekti parvykti: Tai ir aš parsisiekiau, – nedrąsiai sukosėjo pas duris rš.
1 pérsiekti tr. K pereiti kiaurai, nuo vieno krašto iki kito: Jų kanūlės to viso upelio daubą savo kulkoms persiekti galėjo prš.
1 prasi̇́ekti, prasiẽkti, -ia (pràsiekia), pràsiekė
1. intr. siekiant nepataikyti: Prasi̇́ekti pro ką NdŽ.
| refl. NdŽ.
2. refl. NdŽ prasikišti.
3. refl. L, NdŽ, Rmš, Prn, Krok, Smn, Klvr prasigyventi, praturtėti: Išsyk mažai ko turėjo, paskui prasisi̇́ekė Gs. Paskui aš prasisi̇́ekiau ir vaikus į mokslą išleidau Gl. Po kokių dviej[ų] metų prasisiektái ir geresniu stogu uždengtai Alv. Dirbau, kiek galėjau, bet prasisi̇́ekiau Brt. Kai prasi̇̀siekėm, tai netekom sveikatos Mrj. Buvom jau prasisi̇́ekę, i vėl nauja bėda užgriuvo KzR. O malonu buvo ir jam prasisiekti arba nors sūnų prasinešant matyti V.Piet.
4. refl. prasidėti, imtis: Neprasisi̇́ek niekus šnekėti, t. y. neprasidėk J.
1 prisi̇́ekti, prisiẽkti, -ia, pri̇̀siekė žr. 1 pasiekti:
1. Q651, Š, DŽ, NdŽ Prisi̇́ekiau puodą ant lentynos Jn(Kv). Kaži, ar bus bent geldoj užtenkamai vandens, kad jie galėtų prisiekti atsigerti? I.Simon. Prisi̇́eko lovio ir išgėrė [v]andinį Rdn. Obūlai yra aukštai, jų negalima prisiekti Prk. Čia aviną rišk, tik kad vyšnių neprisi̇́ektų Pc. Durys užrakytos, niekas neįeis, nei par langą neprisieks Skr.
prisi̇́ekiamai adv., prisiekiamai̇̃ Erž; I: Tėvas sukabino lašinius neprisi̇́ekamai Mžk.
| prk.: Dabar jau tos mokyklos prisiekamai̇̃ LKT61(Trk).
prisiektinai̇̃
| refl. tr.: Paskui pasiūlo viešniai kavos ir ragina tik vis daugiau prisisiekti I.Simon. Prysisi̇́ek saldainių, medaus – kibk Šv. Tas griūšnes nuplėš kiek tik gali prisisi̇́ekdama Jnš.
2. Q316, Sut, I Su ranka lubas prisi̇́ekti KII6. Labai aukštai lempa kaba, neprisi̇́eksiu DŽ1. Argi prisi̇́eksi galūnę medžio? J. Gerai nepasišokėjęs, šakos neprisieksi Jnš. Visas šakeles nulaužiau, kol viršūnėlę prisiekiau Rs. Ak, aukštai [dangus]! Neprisiekiama ir neprilipama DS287(Rs). Kur yra trepės? Aš neprisi̇́ekiu Šlu. Stačias neprisi̇́eksi kulti – tokį mažą varė su spragilu Krp. Prisi̇́ekti iki ko, prie ko NdŽ. Nė atsistojęs aš ano neprisiekčio – toks aukštas Šts. Tę dugno nė su kokia karčia neprisi̇́eksi Erž. O kad aš plaukiau jūres maružėles, kraštužio nepriplaukiau, dugnužio neprisi̇́ekiau JD799. Kaip pri̇̀siekė kulnus, arklys ėmė nešt Rm. Prisi̇́eko su koja, spyrė Krš. Tankiai jie, įsižiūrėję į neprisiekiamas žvaigždes, nebenori beatminti, kas čia aplink dedas TS1899,6. Jo garbės galo negali prisiekti brš.
^ Žiba, žėri, neprisiekia nei dangaus, nei žemės (langas) Sch60(B).
3. I žr. 1 pasiekti 4: Ak! kad mano balsas jus visados prisiektų! Ns1860,1.
4. DŽ refl. kreiptis, šaukti ko prireikus: Ka negali be tų tėvų, vis reikia i reikia prisisi̇́ekt Jnš. Draskyk akis, draskyk – ar tau kada nereiks prisisiekt! Lnkv. Nei čia daktaro prisisi̇́eksi, nei ką! Alk.
5. žr. 1 pasiekti 7: Jeigu neprisiẽkčiau kaimo, būtų sunku su maistu (karo metais) Lnkv.
| refl. tr.: Žiūriam, ka greičiau tuos namus prisisi̇́ekt: noriam pietų Šmk. Toks netikęs oras ir purvynas – kur tu prisisi̇́eksi miestą! Brt.
ǁ Aš maniau universitetą prisiekti rš.
6. intr. priešokiais imtis, pripulti: Kada prisiekdama, kad ir nėr laiko, vis kaip padarysiu Ut. Kai prisieksiu, tai bematant bus padaryta – nebijok Ut.
7. tr. pagrįsti, įrodyti: Prisiekiamas Sut.
1 susi̇́ekti Rtr, susiẽkti, -ia (sùsiekia), sùsiekė
1. tr. M, NdŽ visus pasiekti.
2. intr. galėti visiems paimti iš vienos vietos: Nesusiekia [valgyti] iš vieno bliūdo visi Lp.
| refl.: Gal susisi̇́eksit čia iš vieno [dubens valgyti] Vdžg.
3. intr. sueiti, susiliesti:
^ Dvi sesulės per eželę nesùsiekia (akys) Dv.
| refl. Rtr, Š, Ser, DŽ: Siauručiai antakiai, vienas su kitu nesusisiekdami, paryškino dideles, tamsias akis J.Marc. Ten, kur dangus susisiekia su jūra, išvydau kažkokį debesėlį rš. Aš čia smulkių [malkų] pridėjau – tos degė degė, o paskui nesusisi̇́ekė, ugnelė ir užgeso Rdd. Jos dantỹs dančio nesusisi̇́ekia (yra iškritusių) Vlkv. Pilis požemiais susisi̇́ekė su kitomis pilimis NdŽ. Susisiekiamàsis griovys NdŽ. Susisiekiamieji indai (dvišako vamzdžio pavidalo) rš.
^ Nosis nuo ausies netoli, bet nesusisiekia LTR(Srd). Dvi seseli per kalnelį nesusisiekia (akys) Lnkv.
ǁ refl. prk. reikštis drauge, susijungti, sumišti: Čia kaimos idilija susisiekia su miesto prašmatnumais M.Katk. Čia senovė susisi̇́ekusi su dabartimi NdŽ.
4. refl. Š nuvykti kur, palaikyti ryšį: Tolimas kelias, sunku susisi̇́ekti DŽ1. Tais laikais su tėviške susisiekdavom daug sunkiau negu dabar su Amerika rš. Mes su priekuliškiais nesusisi̇́ekiam (nesueiname, nesusitinkame) Pgg.
| Mes susisiekdavom laiškais Sv.
5. refl. užmegzti ryšį, susižinoti: Telefonu susisi̇́ekti DŽ1. Mackevičius pasirūpins susisiekti su Raseiniais V.Myk-Put. Ne už marių gyvenam: kai bus reikalas – susisieksim Srv.
| Susisi̇́eko akiums (susižvalgė), susimarkstė i pabėgo Krš.
6. tr. apimti, aprėpti: Tokia stora liepa, tik tik susieki rankom Ds. Šitos liepos i piela nesusi̇́ektum (neužtektų pjūklo ilgio) Dglš.
7. tr. užtekti ko tam tikram laiko tarpui: Su tiek pašaro ką tu te susieksi! Ps.
8. intr. suduoti: Jis man norėjo par ausį susiekti Lnkv. Susi̇́ek porą kartų botagu – matysi, kad eis [arklys]! Sml.
◊ prõtą susi̇́ekti susiprotėti: Kad vis mat to proto nesusiekia: prie proto tu čia kažin ką galėjai par tą laiką padaryt Brž.
1 užsi̇́ekti NdŽ, užsiẽkti, -ia (ùžsiekia), ùžsiekė žr. 1 pasiekti:
1. N Neùžsiekia šieno ėdžioje Lp.
2. Neùžsiekia vaikas kepurės pakabyt po lubom Pv. Ar užsi̇́eksi užsisegt? Alk. Įkelk [gyvulius į naują vietą ganytis] tiek, kiek snukiu užsi̇́ekia Gs. Aš tę toli neùžsiekiu [plačios lovos pakloti] Lp. Led užsi̇́ekiau lentyną J. Neužsiẽktų ranka nugaros – tokis arklys jau [didelis] Ūd. Išaugo vyras neužsi̇́ekamas Krš. Sesuva neùžsiekia girnų, tai ant bačkutės užsistojus mala Alv. Upė gili: nuvažiavę pasižiūrėt, dugno neužsi̇́ekėm Btg. Iš tolo tampau papus kaip užsiekdamà Užv. Kaip tik užsiekė su ranka, aprėžė su peiliu aplink save rėžą LB238.
| refl. DŽ, NdŽ: Kiek tik užsisi̇́ekdamas apibrėžk rataną su lazda Užv.
3. tr. prk. užklupti, užtikti: Kap ùžsiekia kur, tai užplėšia (prilupa, primuša) Lp.
4. intr. užtvoti: Negaliu užsi̇́ekti – neturu lazdos Krš.

žinóti, ži̇̀no, -ójo K, Rtr, DŽ, KŽ; SD1177, SD188,190, R, MŽ, Sut, I
1. tr., intr. R404, MŽ544 turėti galvoje; turėti žinių, nusimanyti: Tai nežinau R338, MŽ453. Kas žino N. Jis tai man nežinant daro KBI26. Šitas dalykas ir tau būtų žinotinas J.Jabl. Ir jų žinota apie tavo atvažiavimą J.Jabl. Aš tai nei žinóte nežinójau OGLIII244. Nei tu žinai̇̃, nei tu ką NdŽ. Pats apie savi tiek nežinai̇̃, kiek kitas apie tavi ži̇̀no Jrb. O buvai žinójusi? Pln. Dviratį buvo pasivogęs, išsiardė, o ta motyna būs nežinanti̇̀ Trk. Aš dar̃ jau nieko nežinaũ Grv. Aš tai jau ir užmiršus, o ana viską ži̇̀no Žl. Jums (jūs) patys ži̇̀not geriau jau, kaip dabar y[ra] Varn. Anie yr tikrai žinójusiai, kad čia viskas yr Prk. Žinó[ja]u vardą, ažmiršau Klt. Ot tau – gyvena žmogus in svieto ir neži̇̀no kam Ut. Ką atgyvenai, tą žinai̇̃, ė kap bus, tai nežinai̇̃: kokia smerčia mirsi – nežinai̇̃ Dglš. Teip teip, ana dikčiai daug ži̇̀no Tv. Ana liuobanti žinóti visas naujynas Trk. Ten didliai daug ži̇̀nąs žmogus, didliai gerą galvą turįs Brs. Moteris užaugo, mokyklon nėjo – nù tai tiek ir ži̇̀no Akn. O tas vaikis būsiąs nėko neži̇̀nąs Vkš. Mes negirdė́[jo]m ir nežinó[jo]m Brsl. Senesni žmonės tai da gal žinótų Krs. Senópip ažeikit, maža ana razsakis, ana maža ži̇̀no daugiau ką Lz. Katrie jauni, negi beatmins, negi bežinõs LKT312(Rk). Mes žinome, kuomi esame ir kuomi buvome, nės atmename savo tėvų darbus A1884,91. Teip yr užpykusi, ka nedevė žinóti (nepranešė) End. Kiek aš žinaũ žinių ir apie juos, tik ką niekam nesakau Pv. Ži̇̀no ką kas, ar tep pliaukščia? Švnč. Rast ži̇̀not čia Paalančio kaimą už Kuliams? Kl. Tai aš gi tavų namų než[i]naũ Lz. Plepina plepina svietas, ži̇̀no ar neži̇̀no Klt. Savo dūšė[je] žinái, o taip nepliurpi Krž. Iš kur tu ir žinai̇̃ viską kaip ant delno? Snt. Nereikė paskalas leist – žinai̇̃ i žinai̇̃ viena Švnč. Ką žinaũ, tai ir malu Užp. Nė čia ką daug žinaũ, nė čia ką pasakot LKT197(KzR). Vyrui visko žinót ir nereikia, boba viską sutvarkai jam neži̇̀nant, i gerai Drs. Kunigas ži̇̀no, kas jam gal kalbėt lietuviškai Cs. Kas ži̇̀no, kaip ana (sala, kaimas) atsirado, nežinau Kr. Neži̇̀nančiam žmoguo sunku Tl. A ten taip buvo, a nebuvo, kas čia ži̇̀no Klk. Tikriausiai ans i žmogaus mislę ži̇̀no Sd. Jaunas, ką ans bežinós [senovės dalykų] Akm. Žinójai, kur ejai, kur tekėjai, žinójai, kiek vaikų yra Klt. Gal ar atsitikimas koks, ar apsirgot, kas te jum ži̇̀no Ant. Než[i]naũ, ar aš tavo duktukė LKT212(Lbv). Nuspirksiu sąsvinį ir surašysiu viską, ką žinaũ Švnč. Noriu, kad vaikai ir vaikų vaikai žinótų, koks jų protėvių gyvenimas buvo Plšk. Ka teip vaikščioji, žinái daug naujynų End. Nejot ir palikot neži̇̀ną Mžk. Ka teip žinójus, kur karvę nusipirkt, tai daba būtų gerai Sml. Iš kur žinias žinóti, kumet būs geri laikai? Ggr. Mano kur padėta, visa aš žinaũ Alks. Ai vyrai, metė numetė, neži̇̀no kur ką pasidedą Krš. Maž žinai̇̃ ką nuo pilvo sopės? Sdk. Kuom išgydytie, aš žinaũ Dgp. Mamytė labai žinódavo, kur yr tų grybių, prinešdavo daug Alz. Aš žinaũ lydeką, kelbuką, aušlę, badikšlį, mekšruką, ūsočių Brb. Kad aš žinótau, kap man bus gerai, tai aš tep darytau Rud. Kap seniau, tai žinójau viską, o dabar ne Žsl. Kad žmogus viską žinótų, jis nu daug ko apsisaugotų Rsn. Pirmiau žmonys kaji kaip žinójo savo mirtį Sd. Tep paskui Dievas padarė, kad než[i]nótųbi, kada mirs Lz. Žmogus, katris neži̇̀nomas (nežinantis), negali rast Drsk. Žinódamiem sekasi (galima) te eit, o tep nuskęsi DrskŽ. Reik ži̇̀nomo (žinančio) žmogaus, o tep sunku pataikyt Mrc. Čia būta ži̇̀nomo vagio Dglš. Neži̇̀nantis vogt tikrai neatėjo Mžš. Kaip žinomam, tai kelias geras, nežinomam – balos Ad. Čia, matyt, ži̇̀nomų žmonių darbas Ėr. Neži̇̀nomas nebūt radęs to žiedo Alk. Svečiai neži̇̀nomi (nežinota, kad atvažiuos), neturiu kuo mylėt Rm. Dailiai žinójėm, kad ans kručas yr End. Aš nežinójau da lig perniai metais, kad ana šitokia Mlk. Tam sakyk, kas neži̇̀no Dglš. Daug ži̇̀no, maža išmano Imb. Anos trydos abi: ži̇̀no neži̇̀no – vis tiek šneka Aln. Lyg aš negyvenau, lyg nieko než[i]naũ Ad. Noriu vis regėt, noriu vis žinót Asv. Aš an diedo krikštynų nebuvau, iš kur man žinót jo vardas (juok.) Pv. Žinodamas tai darau S.Stan. Liūdna man! Gal ir tau? O kodėl, nežinau Mair. Sako, jis gėręs taip, kad kartais nė savo vardo nebežinojęs I.Simon. Žinome, jog XVIII a. pirmoje pusėje lietuvių kalbos buvo mokoma Kėdainių reformatų mokykloje rš. Juk žinai̇̃, kad vis tiesa, ką čia suvapėjom K.Donel. Dabar raganaitėms užrūpo žinoteino mąslis našlaitės Gmž(Krd). Kad aš žinójus, kur močiutė nuduos (d.) Tvr. Kam sẽnai vyras: geriau nė žinót, nė regėt Onš. Kad aš žinočio jį atjojantį, taisyčio jam patalelį D65. O kad žinóčiau brolelį josiant, aš pabalnočiau bėrą žirgelį JD1101. Ne pana būčiau, kad nežinočiau, kas juods, kas juods nuvelėtas TŽIV586(Pn). Juk tu žinojai, širdies bernyti, mane dvare nesėdint KlvD257. Kad būčia žinójus, kur mano motutė, būčia nuklojus kelelius drobelėm JT290. Vyte pavysiu, ginte paginsiu, Dievas tikt žino, ar aš sugrįšiu StnD24. Žinom Christų kėlusįsi, smertį pergalėjusį Mž255. Apie Tėvą tad žinau tatai, jog est sutvėrėju DP249. Viešpatie, nežinome, kana eisi DP449. Žinojai tu, aš esmi žmogus kietas VlnE186. Nežino žmogus apie savo turtą, kaip ilgai juo vartos SPI115. Nežino žmogus, kada jop smertis ateis PK149. Todėlei budėkite, nesa nežinote nei dienos, nei hadynos, kurioje žmogaus sūnus ateis VlnE182. Tu vienas ateivis esi Jeruzalėje, kurs nežinai, kas per tas dienas nusidavė MP164. Ir žinosit, kas ger ir pikt yra BB1Moz3,5. Tu žinai mane tave mylintį BPI410. Šitai žinau tave gražią moteriškę sančią ant veido BB1Moz12,4. Juk nuo amžių Viešpačiui žinomas jo darbas SkvApD15,18. Kunegas Pabrėža pažįsta kožną žolelę mūsų pusė[je] augančią, kožnos žino vardą ir pavardę, numano teipogi, kam kuri yra deranti M.Valanč.
^ Neklausi – nežinósi Ds. Ką žinai̇̃, reikia až kasų turėt Sug. Niekas nežino galo vežimo LTsV211(Vlkv). Niekas nežino, kas až [už šieno Srj] vežimo LTR(Ds). Žinoma, kas yra, nežinoma, kas bus Pšl. Kad aš būčia žinójus, kad tu tokis, tai až dešims kalnų būčia bėgus Švnč. Žinai ką – nežinók, girdėjai ką – negirdėk Ėr. Dievo galybė neži̇̀noma: vienam nueinant, kitam pareinant Jrb. Vaikų ausės stačios, akės plačios – nora viską žinóti Krš. Jei nori, kad apie tave visi žinõtų, tai pasakyk pačiai, pati mergai, merga piemeniui, piemuo skerdžiui, skerdžius ubagui, ubagas visam svietui Dkš. Kad šuneliai nelotų, kaimynai nežinotų̃ Lb. Kad žinótai, ką pulsi, atsisėstai Lp. Greit pasenėsi, kai daug žinósi J.Jabl(Šl). Tu daug nori žinót, greit susenėsi Dglš. Aš žinaũ kaip šiandie Erž. Kad žinai, tai ger ir sakyt NžR. Daug žinok, maža bylok LTR(Rm, Pnd). Meluot nemoku, teisybės nežinau NžR. Pats žinai – vienas žinai, du trys – visi žino LTR(Lkv). Žinai – žinok, kitam nelok LTR(Vdk). Kame ži̇̀no Jonis, ži̇̀no ir Onė Grg. Nežinomas kaip smerčio adyna LTR(Ul). Ką gali žinóti: rytas už naktie, o smertis už durims Sd. Ko nežinom, to nenoriam VP24. Visų dantes balti, tik nežinai̇̃, kas až dantų JT328. Kožno vieno dantys balti, o kas už dantų – nežinai̇̃ Kls. Nė velnias neži̇̀no, kur motriškos pagalanda peilį Krž. Kas dirba, tam nereikia, kas perka, tai ne sau, o kam reikia, tas nežino (karstas) Sim.
ži̇̀nančiai Dauk: Atėjo neži̇̀nančiai Lnkv.
žinótinai
| refl. tr., intr. H163, R, MŽ: Nieko nežinaus R71. Aš žinaũsi visą reikalą viena Snt. Aš geriau apie save žinaũsi Sutk. Mes visi žinójomės apie kitas kitą Smln. Kaipgi broliai nesižinos, kur gyvena Ėr. Ką čia gali papasakot, pats nesižinai̇̃, kur ką pasidedi Snt. Jis žinosi už kitus ne vėliau nuvažiuosiąs Vaižg. Nėko neži̇̀nos, gal be atminties? LKT111(Šll). Nė nesiži̇̀nom, kiek jų turį J.Jabl. Aš žinaũs, kur staunu, kur eitu MitI70. Jei žinósias, pasakysias, ko čia slėpti Krš. O juodu nesižinójo tėvams tei[p] arti ėsą Jrk86. Keleivis nežinosi, kur užėjęs razbaininką, piktą kokį draugą, nežinos, kur apsergąs, nežinos, kur alba kaipo dūšią išleisiąs BPII510. Gana gerai žinaũs, kaip vokietis ėjo Grš. Jis ži̇̀nos kaltas ėsąs KII357. Aš žinaũs esąs griekininkas K. Trankais žmogus, pats nesižinai, kurio galo sulauksiąs J.Bil. Eš žinaus teisus būsiąs BBJob13,18. Jeib Petras dėlei savo grieko nenusimintų, bet žinotųsi malonę Dievo gavęs BPII35. Ji žinojosi vyro nelytėta BPI287. O nežinomės, kurią dieną alba hadyną būsim Dievo paieškoti BPII293. Žinausi tame esąs tarnu mano pono MT21. Tada žinokias smertimi mirsiąs BB1Moz20,7. Jogei mirsiu, žinaus tikrai, bet kada? P.
ǁ modal. vartojama pašnekovo dėmesiui aktyvinti: Žinai̇̃, pavargom pėsti Švnč. A tu žinái, ka buvo didiliai drūktas reikalas Sd. Ži̇̀not, šiandiej čiut vaiko nesupjaustė kertamoja LKT331(Gdr). Sako, žinai̇̃, Jon, aš žinau paną, Balaišyčią Kp. Graži ta mergė buvo, daba, žinái, jau sena Vkš. Kad žinotum, ir aš esu tinginys J.Jabl. Kad sušalau kojas, kad jūs žinótūt! Pls. Sušilau, kad tu žinótum! Antš. Man, kad žinotum, gaila tavęs! J.Jabl. Kad žinotūt, meilumas moterėlės, tik čiulba, siūlo valgyt LMD(Pns). Žinái, sugebėti reik i prašyti, juk teip nuejęs i negausi nėko Trk. Aš i stovu, žinái, sena boba, kas mun rūpa Sd. Teip, žinótum, piktai: duok alaus Skp. Ži̇̀not, koki čia kviečiai abuojūs Mlk. O dabar, žinai̇̃, tarp krūmų buvo, augo ir apaugo [ežeras] Brž. Žinai̇̃, tie rudens darbai: tą pabaigt, aną pabaigt Jrb. Jug žinái, laikas jau kieta (keičia) visus Lž. Dirbk, vaikel, žinai gi, vasaros prakaitas, žiemą šiluma Dgč. Senatvė[je] nebevalgom tiek daug, žinai̇̃ Sdb. Viena gyvena, žinai̇̃ gi, sena merga Aln. Žinótum, užvalgiau riebiau – bloga bloga, nei kur dėtis! Mžš. Kad, žinai̇̃, mano sakymas: kaip išeina, teip ir ateina Pnm. Mokini gi vis, žinai, kaip motina Kp. Žinók gi, papratęs dirbt, tai ką gi daugiau veiksi Skp. Ieško paparčio žiedo visi, žinótumėt, tai šlapi lig pažastų Kp. Kita, žinai̇̃, nemokėdavai nė dvinytai išaust Mšk. Tas, kur biednas, turėjo pulką vaikų, o kitas – nei vieno, tai kurgi, žinók, žemės valakas, ir viso turėjo, gražiausi namai Plvn. Ži̇̀note, jis tę vienas gyvena Vrn. Gerą pusmetį išbuvo i sako: –A žinái, ciocale, ką, kad aš čia metus išbūsu, aš jau i peklo[je] galėsu būti Kl. A žinái, lei einie po velnių anie visi! Trš. A žinai, ka gerai y[ra] daba gyventi žmonims Ms. A žinái, matyt, sveikesni būdavo žmonys senovė[je] Krž. Žináik, vargstu su širdžia, sirgau žiemą Krš. Kad žinótūte, su sveikata nekas Vrn. Oi, seniau kaip buvo gražu [per tautos šventes], kad jūs žinótumėt, tai niekai dabar ir sąjūdžiai, ir persitvarkymai visi Skp. Jau, žinai̇̃, galvoj nėra, silpsta viskas Pst. Žináik, blogai senam vienam Krš. Jau, žinai̇̃, po gyvenimo – jam jau aštuoniasdešium, man tuoj bus septyniasdešium Grv. Ir buvo tokia mada, ži̇̀not, laidot saulei leidžiantis Jnk. Ir, žinotum, sugrudo man širdelė, pati vos nepravirkau A.Vaičiul.
| Eik tu, Alyzai… žinai kur!.. – pasakiau piktai J.Balt. Įsikišk tą savo draugystę žinai kur, – tyliai, bet įtaigiai pasakė vairuotojas rš.
| refl.: Ži̇̀notės, pas mus yra svečių Dkš.
ǁ modal. abejojimui, svarstymui reikšti: Man tai visa įdomu, aš nežinaũ Plvn. Nežinaũ, kad dabar reiktų jauniem teip dirbt kaip mės dirbom, kas te būt Plvn. Apsirgo, nežinaũ, metus gyveno a negyveno, i pamirė Švnč.
2. tr. R221,234, MŽ295, NdŽ pažinti: Aš žinójau jį Arm. Než[i]naũ to žmogo Pst. Savo bočiulio (tėvelio) anas neminės, než[i]nõs bočios LKKIII203(Lz). Ką te ana jį ži̇̀no, tik iš matymo Klt. Tą kuningą gerai žinai? Mšk. Žinaũ jį ir kalbą jo saugoju DP127. Jūs neži̇̀not, nepažįstat mūsų klebono PnmR. Aš jus žinaũ, nežinaũ, ar jūs mane ži̇̀not ar ne Str. Nenoriu aš jo ir žinót Pv. Jeigu aš aštuoniasdešimt pragyvenau čia, mane visi ži̇̀no Dv. Aš žinaũ juos nuluptus (labai gerai pažįstu) Dglš. Tu jo nepažįsti ir nežinai̇̃ – jis pas mus vertėn, šitas žmogus Sn. Kad žinótau ją, vestau Brš. Man visi pažįstami, ži̇̀nomi Pl. Ko čia bijot – ži̇̀nomi žmonės, negi piemenys Slm. Daug užmiršau, nežinaũ nė žmonių visų Pn. Bile kam neduos neži̇̀nomam Sn. Nenoriu tavęs įžeisti, kilnusis riteri, bet man baisu pasitikėti nežinomu žmogumi V.Krėv. Jug ana sena merga buvo, gyvatė, aš aną seniai žináu Trk. Baisi bestija, jau aš ją žinaũ kaip savo penkius pirštus Ut. Aš jau žinau jį skersai ir pailgai LTR(Ds). Aš aną žináu kaip padėtą Jdr. Ažu ži̇̀nomo berno ištekė[jo] Dglš. Aš pramergavau merga, aš nežinójau berno Al. Kiek ją žinau, mėgo gražiai puoštis, linksmai praleisti laiką J.Avyž. Bažnytkiemiai, kurių vardais vadinas visa apylinkė, jug daug yra žinotinesni neg paprasti sodžiai TS1900,4-5. Ten mun vietos buvo didliai gerai ži̇̀nomos Als. Ir toliau mato, kad toki nežinomos žemės žmonės žuvis gaudo BsPIII273. Prijojo kiemas svetelių iš nežinomų šalelių LTR(Pnd). Jis man ži̇̀nomas tik iš pavardės PnmA. Anas kvolijas, ką visą mišką ži̇̀no Brsl. Aš tą ežerą žináu kaip savo trobikę End. Jug tie keliai muno takai ži̇̀nomys, aš einu numie Žr. Nebži̇̀no savo numų, klaidžio[ja] klaidžio[ja] Trk. Nelabai ži̇̀nantis (žinomas) kelias, tai greit nė nenuvyksit Nm. Ieškau žmogaus, žinančio kelio A.Baran. Oi žinaũ žinaũ aš kaime našlelę, tę nujosiu, tę sustosiu, naktelę nakvosiu DrskD263. Kad aš žinojus šitą bernelį, būčia paklojus jam patalėlį LTR(Šmn). Nakčia išjojau, nakčia parjojau, nieks manę nežinójo, nieks manę nesuprato LB19. Toli mano mergužėlė, balta graži lelijėlė, mano nežinota LLDII231(Mrc). Nuduosiu dukrelę ką toliausia až šimto mylelių nežinančių, až žalių girelių nesiaudžiančių LTR(Ds). Ir sutikau seną šeirį, seną šeirį nežinotą KlpD12. Buvo žmogus biednas ir nežinótas, ejo jis savo keliu MitVI67(Mrc). Vaiščiojom kap savi nežinójomi žmones LKKXIV215(Zt). Katrie daugiau dasimanę būdavo prie bičių, tai jau jie žinódavo bičių balsą Jdp. Aš tų žolių tai nežinaũ, o anksčiau tai žinójau Graž. Žinójau visus budis, ir apsivalgiau Kb. Žolynai reikia tik žinót, anies visi vis kur nuo ko buvo Švnč. Ji jau ži̇̀no mano obuolius, tai nė neragau[ja] Jrb. Vėžį visi regėj[o] ir ži̇̀no Vlk. Nei mes jų (žuvų) gaudom, nei ži̇̀nom Pst. Aš nė pats visokias žuves nežináu Rsn. Visas jau raides žino ir vardus atmena, tik viena tokia sunki Žem. Veršius (jaučius) aš žinaũ – veršius ganiau Pb. Jūs nematėt, neži̇̀not [naminių girnų], o aš maliau, oi, maliau Mšk. Matulis jau penkti metai kulia, turėt[ų] kaip nuluptą žinót [kombainą] Slm. Kazienė i nuvažiuoja, i parduoda, o Antanienė Panevėžio neži̇̀no! Mžš. Jei tarysiu, jog nežinau jo (Dievo), būsiu lygus jums melagis SPII109.
| prk.: Kap aš šitos karvės nežinaũ, teip ir tu nežinai̇̃ Švnč. Kap ani [seni] buvo, Dievą žinój[o], žinój[o] Dievą, o mes jau ne tep ži̇̀nom, liš darbas, darbas, darbas LKKXXIX185(Lz). Nesa jūs žinot širdį ateivių, kadangi ir jūs ateiviais buvot Egiptų žemėje BB2Moz23,9.
^ Žinomą imk, nuog nežinomojo atsitrauk B. Žinaũ kap savo penkis pirštus Dkš. Eik: moki žodį, žinai kelią B, N. Kalbas moki, kelią žinai̇̃ – keliauk Ar. Moki žodį – žinai kelią J.Jabl. Kas genio vaikus žinotų, kad pats neklyksėtų LTsV225(Dglš). Jei nori, kad tave visi žinotų, būk kaltas kriaučiui ir šiaučiui LTR(Kb). Kai bėda, tai ir Dievą žino Švnč. Nežináu nei peklos, nei velnio Yl. Kad tu būtum nežinótas! (keik.) Mrj. Kad tu dienų nežinótai! Rod. Žino jį šaltos dienos (magylos, bėdos) B, B819, PrLXVII32.
| refl.: Tai tarė Marija angelui: – Kaip tai nusiduos, kadangi nė jokio vyro nesižinau? NTLuk1,34.
ǁ atskirti, rasti: Arklys žinojo savo vagą K.Bor. Tai protingą arklį nupirkau, ka i kiemą mano ži̇̀no Sk. Dabar karvės nežino ką ėst Ktk. Žinodavo gyvoliai katras savo kiemą Grz. Žėdna kiaulė ži̇̀no savo gardą Šmn. Namo gena piemenys, tai avys skirias, kiekviena savo namus atranda, ži̇̀no Kvr. Jauna vištikė – savo numų neži̇̀no Rdn. Padeklį paėmiau, vištos nebžinos, kur bedėti Kal. Savo laiką žuvys ži̇̀no Rsn.
ǁ būti susipažinusiam ir naudoti, taikyti: Tada šitų lentinių [avilių] nežinójo, tik toki loviai būdavo LKT204(Kt). Pjaudavom pjautuvais, dalgių nežinojom Aps. Anies neži̇̀no pavalkų arkliui Imb. Seniau visa malė namie, turėjo girnas, malūnų nežinójo LKT378(Vrn). Kol žmonės nežinójo šulinio, tai tik prie vandenų ir gyveno Vžn. Nė mašinos nežinódavom, nė dviračio nežinódavom Trs. Kilogramo nežinójėm, svarai tik buvo End. Kitą kartą literį mažai kas težinójo: kvarta, puskvartė, gorčius Plt. Seniau su pitliavotais [miltais] nėkas nežinójo virti [košę], su ruginiais virė Kl. Vasarą laistyt laukus niekas nežinójo Smln.
3. refl. NdŽ turėti pažintį, pasižinti, bendrauti: Tarp savęs žinójos [du žmonės], gyveno Rdn. Jos vyras žinojosi su kitais to krašto gyventojais J.Jabl. Savo [pačią] tura, kam da su kitoms ži̇̀nos, fu koks! Jdr. Tai reikė mumiem iš jaunio nesižinótie, tai būtum pagyvenę Lp. Žydai su niemčiais žinójosi seniau DrskŽ. Žinójos su žandarais ir dėl to laimingai nešė kontrabandas Šts. Tas kupčius žinojosi su tais razbaininkais BsPI15. Ans žinójos su tais vokyčiais, ans ir išvedė mumis Plt. Žinókiatės su munim ir turėsiat pieno, – tarusi čerauninkė Šts.
4. tr., intr. suprasti, išmanyti, susigaudyti: Mokytas, prityręs, žinąs SD12. Nežinąs ką daryt, nestiprus R381, MŽ511. Ką žinąs ir parmanąs Jzm. O tas žmuoj nieko než[i]nój[o] – durnas buvo kap tamsi naktis Lz. Mokykias, ka žinótumei daugiau kaip aš Gd. Kad aš i sena, viską žináu i viską suprantu, lig plauko viską suprantu End. Ką žinójau, tai pasakiau, daugiau neišmanau Ker. Senovės žmonys daug ko žinójo, ko dabar mokslas neži̇̀no Kin. Kurie nieko nesmokina, tai jie nieko i neži̇̀no Slm. Apie linus tai labai atamenu, labai žinaũ, labai teko dirbt Kp. Daba tu vaiko mažo neapgausi – ži̇̀no viską Jdr. Sako visus mokslus ži̇̀nąs, o paklausus, dėl ko višta kiaušinį padėjusi kata, vargšas nėko neatsakė, nežinójo Tv. Kap man sako, aš žinaũ, o pasakyt negaliu Nmč. Ir nežinau taipajag, ką tu kalbi VlnE194. Jie žino perkalbėti, jog žaidimas, šokimai, štukos ir juokai negali būt taip baisūs griekai brš. Ar jūs nežinot, ar jūs neišmanot: kupiškėnai geri žmonės, jų tiesūs keleliai (d.) Kp. Ar jūs neži̇̀not savo čysto stono JD567. Ką tas čia senas žmogus tik esi toks nėko nebži̇̀nąs, nėko nesuprantąs Skd. Kad nebžinái, nė ko senas žmogus nori End. Ant metų galo žinójau, kaip gyvenau Plšk. Kad vaikai nežinótumb, sẽniai ūtarino teip LKT355(Nmč). Pažįsti save, žinai žmogumi esąs Žem. Dirbk, sūneli, žinók, kad duonelė ne su vėju ateina Dgč. Kad žinótumbi, tai neitumbi [lankytis] Lz. Pati nežinaũ, kaip gyva likau KlbIV156(Vdšk). Ta sirgo, o ans (vyras) dėjos nematąs, neži̇̀nąs, nesuprantąs End. Jei nora, ži̇̀no [moterys] prisikabinti Rdn. Durnikė, o liežuvius sudirbti ži̇̀no Krš. Kẽliai nušalę, kad nebežinai̇̃ kur dėtis Pnd. Trudna žinót, kap tę bus, kap pamirsim Aps. Kad priskelt[ų] iš to pasaulio, nežinót[ų] kap i gyvent Dglš. Būk tu nežináu kas, gyvenk nežináu kaip, o lįsi į žemę Krš. Kad ir pavargsti grodamas, tai žinai̇̃ až ką (gerai atlygina) Sug. Kap apsiženijo su kitu, neži̇̀no kap šėnavot, nežino kap godot Pls. Labai labai buvo skanu, kad jau nebežinaũ kaip jau ir pasakyt Ant. Kad dar vieną paslaugėlę brolienė mums padarytum, tai jau nebežinotumėm kaip ir atsidėkot A.Vien. Išeini laukan [per trėmimus] – než[i]nai̇̃ ką daryt ir kur eit: ar bėgt, ar stovėt Žsl. Kad kas man pasakytų, kur dabar jis, atiduočiau nežinau ką! Nj. Parnešė vaiką, neži̇̀no ką daryt: vaikas verkia ir ana verkia Rod. Kartais baisiai galvą sopa, kad jy neži̇̀no kur dėtis Slm. Kai duosiu, tai nežinõs anas kur skrist Ob. Aš nežinaũ, kap tu nedaboji! Dgp. Daryk kap žinai̇̃ Al. Daryk kaip žinanti P.Cvir. Priaugina kaime tų lašinių negales, žmonys neži̇̀no, kur anus dėti Klm. Žmonės než[i]nójo sa[vo] gėrybos kur dėt Dv. Lietuviai kad užstotų ten (Sibire) gyventi, anie skarbo galo nežinótų, neturėtų kur dėti Sd. Skolos nežinójo galo, nemokėjo gyventi End. Savo kampo neturėsi, visi tavo daiktus turi žinót, visi gali imt Bb. Reik žinóti savo laiku pjauti, savo laiku sėti Sd. Žinodavo, kaip selyklą padaryt, nu tai būdavo ir alus geras Plvn. Pripynėm virvių, kaip tik žinójo galva PnmR. Dabar dalge nebepjaus, paimt neži̇̀no už katro galo Kpr. Nei jūs ži̇̀not, kumet gulti, kumet kelti, kumet valgyti (netvarkingai gyvenate) End. Viską ži̇̀nom: i kaip bulves sėti, i kaip batvinius diegti Šts. Tegul žinõs, kaip jo tėvai jauni būdami duoną pelnės Skrb. Dabar kamanų yr, ale nebežinai̇̃ kaip maut (naujoviškos) Slm. Gal žemė [negera], gal reikia žinót, kaip reikia jie (pomidorai) auklėt Antš. Nė žinót nežinójo, nemokėjo muilo virt Vdk. Nei anas suprato, nei nieko žinójo, kaip te to žemė aria ar te kaip sėja Sug. Biškį pašvindus [mėsa], aš an kvapo žinaũ Žl. Toks buvo brangus daktaras – akis paveizės ir ans ži̇̀no tavo ligą Žr. Da daktarui nemoki pasakyt, kaip tau yr – jis pats turia žinót Jrb. Makt praduria pilvą [išputusiai karvei], ži̇̀no, kur pradurt Alz. Arklys tai mat reikia žinot pakaustyt, ba tik kad kiek, ir bus šlubas PnmR. Aš visą darbo eilę žinaũ Tvr. Tu nieko nežinai̇̃ apie sarmatą Kp. Ka dab kito nėko žmonys nebži̇̀no kaip tik važinėties End. Anas tik pavalgyt ži̇̀no, o darbas jam ne galvoj Kzt. Aš aštuonių metų į mišką bandą giniau, o daba aštuonių metų vaikas nieko neži̇̀no Grz. Tu tik nuraut žinai̇̃, o pasėt nenori Jrb. Tiek i težinai̇̃ – pasigert i susimušt su kitais tokiais Sml. Du metu nežinójau, a piemuo, a vaikis besu (dirbau visokius darbus) Rdn. Mun žinóti, ką aš turiu daryti! Vkš. Prigera, nebži̇̀no ką bekalbąs, nebži̇̀no ką bedirbąs Mžk. Pririjo (prisigėrė), nieko neži̇̀no Aln. Žinójėv sveikatą užlaikyti, negėrėv vedu [su broliu] Ms. Beprotis ir geriausį darbą visad peikia, o pats nežino, kaipo pataisyti reikia D.Pošk. Nežino pavargusios žmonės nei numano, kas su jais veikias ir kas turi veiktis paskui DP312. Padarė per žydus nežinančius, ižg kur būtų žinąjie atvaduoti, o kurie užginai būtų pagėdinti DP577. O eš dūmojau: gerai, pavarguliai (ruduliai) neišmano, nieko nežino apie kelį Pono ir apie savo Dievo tiesą BBJer5,4. Bet apie dvasiškas dovanas, mieli broliai, nenoriu, idant nežinotumbit VlnE99. Tvirtais būkite ir nepakrutinamais, skalsindamies darbe Viešpaties, visada žinodami, jog darbas jūsų neesti tuščias Viešpatip SPI44. Duok man, Viešpatie, žinoti, kas žinoti reikia A.Baran. Atleisk mums, Viešpatie, nežinomus nusidėjimus CII645.
| Skruzdėlės ir bitės gudriausi vabaliukai – kiekviena savo darbą ži̇̀no Žb. Timptelėjo aną, arklys tujau ži̇̀no, ans i pasuko čia, kur tavie reik End. Dabar tai durni arkliai: paemi, tai neži̇̀no, kur lėktien – kaip laukiniai Kp. Jautis tep ži̇̀no, kap žmogus: stojos an vagos ir nuej[o] Rod. Padį paėmiau, vištos nebžinós, kur bedėti Kal. Savo laiką žuvys ži̇̀no Rsn.
| prk.: Ans (sijonas) jau nebži̇̀no savo metų Krtn.
^ Kalbi kaip žinódamas JT498. Ką žinósi, an pečių nenešiosi JT371. Ką tik žinai, tai gerai LTR(Žg). Ką jaunas išmoksi, visą amžių žinósi JT371. Nežino, kur likti, kur dėtis B. Daug žinosi, veikiai pasęsi Plt. Daug žinosi, greit pasensi Vdžg. Reik žinóti, ką dirba žanoti Žr. Žino, kaip žolė auga, tik gyvent nemoka LTR(Igl). Kap duok, tai neži̇̀no, kap te (imk), tai ži̇̀no Btrm. Žinók, iš ko duoną valgai JT435. Nueinu namo, tai nežinaũ ko stvertis (daug darbų), i te, i te lekiu Klt. Žinósi, iš kur kojos dygusios, ka lupti gausi NmŽ. Žinai̇̃, iš kur kojos dygsta JT435. Žinái, kaip buvęs, nežinósi, kaip bebūsi Bdr. Padaryk muni ži̇̀nomą (išmanantį), aš tavi bagotą Krš. Padirbk tu mane ži̇̀nomu, aš tave padirbsiu bagotu J. Padaryk muni žinančiu, o aš tavi bagotu Plt. Nė rytas, nė vakaras nežináu, o mala aple muni Krš. Nežináu nė pradžios, nė pabangos Šv. Tiek tu žinai, kas nuo nosies nuvarva LTR(Zp). Žinai, kiek iš nosės į gerklę LTR(Rm). Tiek i težinai̇̃ – iš nosies ant gerklę Sml. Tu tiek žinai̇̃, kiek nuo lūpų iki nosiai Plv. Tu žinai, kas nuo nosies ant lūpos PPr431. Žino, kas iš nosies į dantis Grš. A mis[lini] – ana ką išmano, ana tik teži̇̀no iš ančio an dančio Ms. Jis žino tik duoną ėst ir pamatus krėst LTR(Grk). Težinai̇̃, kaip iš klėties karčemon nešt JT300. Barzdos doklą priskutai ir dar to nežinai LTR. Kiaulė tik ir težino purvyną LTR(Km). Kiaulė daug žino, kur debesis eit B826. Duok Dieve viską žinoti, bet ne viską dirbti M. Peniukšlė kiaulė neži̇̀no, ko žieminė žviega LKT86(Kl). Senis vilkas ži̇̀no, kaip avelė nešt Sld. Katė žino, kieno pieną laka JT363. Maiše gimęs, papečky augęs, nieko aš nežinau LTR(Grv). Naktyje gimęs, maiše krikštytas, miške augęs – nieko nežino LTR(J.Jabl).
| refl. H163: Jis nesižinójo ką darąs K. Nežinausi ką darąs R28, MŽ37. Nesižinąs ką darąs, nenuvokiąs LL108. Jis savęs nesižinójo KII41. Iš džiaugsmo savęs nesižino KBI13. Vaikšto kaip apdujęs, pats savęs nesiži̇̀no Dgl. Kai parėjo – nė pats nesižinójo jau Jrb. Pernai ma[n] buvo kaži kas užėję, ka aš visai nesižinójau, kur aš ėsu Slv. Pūga [Sibire], nežináis kame gimęs, kame augęs Jdr. Iš gero gyvenimo neži̇̀nos, kas besąs Yl. Nebesiži̇̀no kaip ponavot Sur. Mat ka tu savo kaily nebesižinai̇̃! Ps. Gerai gyvenom, nebžinójomos ko benorėti Plt. Jau nesiži̇̀no nė kaip gyveną, nė ko norį Jrb. Daba žmonys neži̇̀nos kas esantys Žlb. Subinė šonūse yr, nebži̇̀nos ko benorianti (juok.) End. Nebsiži̇̀nos ką bepliurpti Grdm. Jaunesnė buvos, žinójos Lk. Kaip kulkozą paleido, neži̇̀nos kantõriškės (kontoros darbuotojos) kur dėties Krš. Jie turto nesižinójo galo Šk. Daugelis žmonių per visą savo gyvastį nesižino patys, ko nori Tat. Žinausi ir šiose knygose vienur kitur suklydęs K.Būg. Mažai pagundai apnikus nebžinaus ką bedarysiąs M.Valanč. Nereik nė vadinimo į talką, reikia žinóties pačiam Šts. Nesižino piktai darąs žmogus Mž446. Daug žmonių nesižino, kokie esą BPII148. Teip didė linksmybė širdį švento Petro buvo apiėmus, del kurios nesižinojo ir pats kur esąs ir ką regiąs – apgaišus buvo dūšia nuog didybės džiaugsmo SPII32. O Jėzus bylojo: Tėve, atleisk jiemus, nes anys nesižino, ką darą BPI388. Žinausi, iš kur atėjęs ir kur nueinąs NTJn8,14. Tikrai žinausi, nuog jo gavęs atleidimą visų mano griekų BPI67. Tėve muno! Atleisk tam nendznam ligonie griekus, kurius papildė, nes nežinojos ką darąs P. Nesižino Jurgelis kaip pačios džiuginti NS103. Jūzapas ant pirmo balso kūdikio visas sudrebėjo, nebežinojos, kas su juomi dedas Žem. Nebesižinodama pati ką daranti, prilekia motutė prie krosnies, nutveria šluotą ir gena Joniuką pro duris J.Bil. Nuo pakilusios goslybės jis nebesižinojo kur besidėti Vaižg. Net mėlyna rėkia, nesižino kur gyva dėtis, kaipgi bijo pelės, skreba te po kuprą Svn.
| Parginė peralkusias karves, nesiži̇̀no tos kur griebtis namie Ėr.
^ Katė pieną paliejus žinos Tsk.
ǁ įsidėmėti, atsiminti: Gausi skūron, tai žinósi! Pns. Išvanosiu kailį, tai žinósi į svetimus daržus lįst! Slv. Dabar žinosi neklausyti tėvų! Žem. Kad nuskalto, tai tegu žinõs i tėvo kietą ranką Tr. Užvožė jam delnu par pakaušį – kitą kartą žinos Ėr. Va, paimsiu diržą, perjuosiu, tai žinósi Rš. Žinósi lįsti kur nereik Kal. Vis aš buvau negera, o jis geras, tai dabar žinõs Stak. Kai išdirbsiu kailį, tai žinósi! Ėr. Kad aš tau užplėšiu lazda per pastargalį, tai tu žinósi, kuoj Dievas vardu Lp. Gausi į nosį i žinósi! Jrb. Kai iššveisiu kailį, tai žinósi Švnč. Rupūže, aš tave kaip pakratysiu, tai tu žinósi! Kš. Nelakstykit čia, vaikai, nenumindžiokit man darželio, ba kai išsirausiu dilgynę, kai nukaposiu užpakalį, tai žinóstat! Pnd.
5. tr., intr. patirti, pajusti; būti patyrusiam, pajutusiam: Daugį amatų turi – reikia apie badą žinót Drsk. Ir sarmatą žinójo žmogus, ir baisumą Aps. Nežinoma kančia R25, MŽ33. Kas nėr kaštavojęs [skyrybų], tas neži̇̀no nėko, o kas kaštavojo, tas ži̇̀no tą smoką: bjauriai yr, dikčiai bjauriai End. Ana až jo gyveno, žinójo, ką gyvena Klt. Valgyk, sūnel, žinósi, kad pas mamą buvai Jrb. Negyveno ana nei su moša, nei su dieveriu, tai nieko neži̇̀no Dglš. Pas mamužės augau, vargo nežinojau (d.) BzBkXV139(1512m.vad.Dresdeno.juostos.įrašas). Vienas žmogus nežinojo nei jokios bėdos ir išjojo jos ieškoti LMD(Rz). Kad žinójęs, kad neis kunigu, būč ir nemokinęs Žl. Tas vaikas teip išlepintas, kad nebežino, kas tas vargas Brž. Jis nežinójo šaltos žiemužės nė vasaružės JD201. Nors vokietis negerbia jų (dievų), bet jis atviras vyras, ir jo širdis baimės nežino V.Krėv. Esu aklas, nežináu nė nakties, nė dienos Pln. Aš par amžių nežinójau, kas tas y[ra] liga, kas y[ra] susirgti Skd. Nežinójau aš, kas do ligos, dar̃ žinaũ Kls. Galėjai eiti kada nori i kur, kuliganų ir žodžio negirdėjom, žinóti nežinójom Krš. Kad apalpsti, nuslambi, nieko nejauti, nežinai̇̃ Rs. Aš rankos nežinojau, toks buvo gėlimas Plng. Lig dvidešims metų nežinójau, kas yra dantų sopėjimas Ėr. Tėtė nežinojo dantų sopės Ktk. Neži̇̀no, kap galvą skauda, neži̇̀no, kap dantį skauda Brt. Mano tėvas doktoriaus nežinó[jo] (nėra buvęs pas gydytoją) Dglš. Tas yr ži̇̀nomas, ka cukrus negerai dantims Slnt. Kab insidedi saują [vaistažolių], tai žinai̇̃, kad vaistai Dg. Kai ganiau, tai žinójau, kaip kožnas kvietkelis kvepia Kp. Kaip einam, tai kur yr kepta duona ar [virti] kopūstai, vis žinai̇̃, gali užuost Brž. Pašoktumi (patriūstumei) aple vaikus, žinõtumi Dievo malonę (vargo patirtum) KlK12,70(Rdn). Gaspadinė par Kalėdas įneš mergai savo kuskelę – šiandieną tepasišvieta su ta kuskele – iš to ta merga ži̇̀no, ka gaspadinė nora, ka būtumi da i kitą metą End. Būčio Velykų nežinanti̇̀, kad būt kiti nesušelpę Ggr. Kab lija, tai jau žinai̇̃, kad lija, dartės tokių lietų nėra Sn. Ne mes karvių ganyti žinójom, kad tokias platybes turėjom miškų Plng. Mes dykai dirbom, išeiginių (nj.) nežinójom Adm. Su mašina važiavau, jokio vargo nežinójau Al. Jis nei pjovė, nei šakių, nei lopetos rankoj neėmė, tik šitą vieną pienelį težinójo (dirbo pienininku) Č. Visos ži̇̀nom: dėl vyro galėk, dėl vaikų turėk Rdn. Tas žmogus buvo del visų geras ir žinojo tiktai dirbti, kas yra naudinga del savo krašto A1883,143. Kas tatai nori žinoti, neprivalo toli lėkėti BBJer2,24. Nes tas medis ir vaisius, ir tokią macį turi, nes kas tiktai jį paragaus, žinos visa pikta ir gera, kas destis ant svieto MP146.
^ Nusipirk, žinósi, ką kaštuoja (atsakas prašinėtojui) Šk. Pirty nebuvęs, nežinai̇̃, kaip karšta JT306. Gavai nosim žemę paarti, žinok, kaip senesnį barti PPr110. Ži̇̀nom tus pyragus Vgr. Žináu aš tą pyragą Tn.
×6. (sl.) tr. NdŽ mokėti: Motina neži̇̀no nė žodžio lietuviškai Pb. An futorų du vyrai žinój[o] lietuviškai, ale jų jau nėr Zt. Kap anas ži̇̀no, tep žegnojas Aps. Tu viską žinósi, kalbas visų gyvulių, paukščių pažinsi (ps.) Ign. Pasakelių žinóta daug Ad. Ir mėgstu, ir daug žinó[ja]u [dainų], bet visos pabėgo Grv. Niekas tiek nežinojo pasakų, kiek senasis Lapinas V.Krėv. Aš šį vakarą neišdainiuočiu, kiek aš anų (dainų) žinójau Nv.
^ Žinójai sugriauti, žinók i pataisyti Kal.
7. refl. NdŽ manytis, verstis savo nuožiūra: Jie bylojo, kas mumus do to? Tu žinokias VlnE198. Žinókies, kap nori Ad. Žinókis tu sau ten LB213. Žinókitės, kas man rūpi Vlk. Žinókiatavs, didili, nekišuos, kaip noriatav Pln. Aš išeinuos, o tu žinokis Šts. Tu su jais, su tais pinigais žinókis, ale jie ne tavo Raud. Žinókis su tais savo vaikais, ma[n] duona uždirbt rūpi, kap pasiklosi, tep išsimiegosi, žinókis KzR. Paliko, žinókitės su viskuo Ėr. Duos šimtelį prieš šliūbą ir žinokis su žmona Pn. Vyras pasikinko arklį ir išvažiuoja an turgaus, o tu, moč, žinókis su visais daržais namie pasilikus Skrb. Ži̇̀nais su savo sviestu Jn(Jž). Žinókis sau, kad nesiduodi sušukuot Krs. O aš liuobu užsitarnausu: atves pri kokio gaspadoriaus, paliks i žinókis Vž. Žemės skundė, buvo kelius užarę [vienkiemių naikintojai], žinókias, su dangaus ratais važinėkias Krš. Jeigu kokio neramumo [dėl nelaukto poelgio], tai žinókis, vaikeli Sn. Dabar žinókis, mano mergelė, kad manę nenorėjai JV443. Žinokis, vaidila, su savo dainomis ir į mūsų darbus nesikišk V.Krėv. Tas atsitikimas visai suardė karaliaus sumanymus, ir jis gavo palikti miestą pačiam žinotis J.Balč. Paliksiu, ir tegu anys sau ži̇̀nos Mlt. Eime, tesiži̇̀nai su savo pupomis J.Jabl. Tegul sau ži̇̀nos su tais svečiais Ps. Kieno gaspadorysčia, tesiži̇̀no Skdv. Tesiži̇̀nai, tepešys Erž. Tada teži̇̀nos, kaip noria tedãrai Rs. Ką tu padarysi, tegu ži̇̀naise Jrb. Tesižiniẽ, jau aš nedirbsu Gs. Tegu jisai ži̇̀naisis Snt. Tegu jis ži̇̀nos su tais obuoliais, ko tu ten belendi Jnšk. Lai ži̇̀nos! Ko kišės, kur nereikia Pš.
| Vilkas neša ožį, bast tą ožį, besiži̇̀nai, man skūrelę sugrąžino LTR(Pnd). Nė aš klausaus, nė girdžiu: sykį pakišau po pečiaus, tegu ži̇̀nais tas kugelis Jrb. Šeimyna žinókis, bile šeimininkė soti Skr.
8. tr., intr. rūpintis, paisyti: Tiek tėvų vaikai ir teži̇̀no – ejo išejo Rdn. Mes (vaikai) tik namuose žinójom [būti], tėvai dvaran ėjo Gdr. Vyras turi tvarką žinót ir darbo nepamest Brš.
◊ aklatỹs (ámžinas) ži̇̀no neaišku, nežinia: Aklatỹs jį ži̇̀no – valkiojas ir valkiojas, ar kur reikia ar nereikia Pbs. Ámžinas ži̇̀no, kada anie parbildės Užv.
balà (balai̇̃, bãlas, bãlės, bãliai) ži̇̀no NdŽ nežinia, neaišku, sunku suprasti: O balà žino, kur jis naktim trankosi, ale namie nenakvoja Slv. Mes jau bala žino kada einam – labai išalkom P.Klim. Kai kada gerai girdžia, o kai kada – balà ži̇̀no Jrb. Balà ži̇̀no, daržan ejau, ar čia vėjo supūtimas, teip sopėjo va šič, stuburo galą šič Kp. Balai̇̃ ži̇̀no, kaip tę buvo Skr. Man kartą buvo užsikėlus [rožė], nuo ko – bãlas ži̇̀no Grž. Eina i eina tumonas, nuo kur anas eina – bãlas jį ži̇̀no Švnč. Sako, kad mirė, o bãlės jį ži̇̀no Sdb. Bãliai ži̇̀no – ar čia augs rugiai, ar ne Ėr. ×
bi̇́esas (×brántas, bùdelis) ži̇̀no nežinia, neaišku: Bi̇́esas aną ži̇̀no, kur ana gyvena Užv. Kaip jų šiemet teip priviso, tų musių – visokių, žaliom galvom – bi̇́esas juos ži̇̀no Mžš. Kaip ten tie dvarai išnyko, brántas anus ži̇̀no Jdr. Bùdelis ži̇̀no, kur jis išvažiavo Snt. Bùdelis ži̇̀no, kaip ana sudegė Kv.
bur̃bulą žinóti nieko neišmanyti: Bur̃bulą anas žinójo: iš nosies burnon Ob.
čemerỹs ži̇̀no nežinia: Čemerỹs ži̇̀no, kas bus iš to vaiko Pnd. O čemerỹs ži̇̀no, kaip čia bus Kp.
[vi̇́enas Dglš, gẽras Slnt] Diẽvas (dievai̇̃) ži̇̀no
1. nežinia: O Diẽvas ją ži̇̀no. Šito tai aš nežinau Krns. O Diẽvas ži̇̀no, kuom anas numirė Ob. Ar anas gyvas ar ne, Diẽvas jį ži̇̀no Švnč. Diẽvas ži̇̀no, kur tie vijūnai paliko End. Jeigu kas buvo, tai jau ir nuėjo Dievas žino kur I.Simon. Kuom tas [šventas] Jurgis buvo pasigarsinęs, tai dievai̇̃ ži̇̀no Grž. Dievai̇̃ ži̇̀no, iš kurio tu karklyno (juok.) Klm.
2. sakoma apie ką nors ypatinga: Aš dar ne Dievas žino kokis senis esu V.Krėv. Per dieną Dievùlis ži̇̀no kiek suveždavo [šieno] – keliolika kãrų Kvr. Mes neretai linkę perdėti ir dievai žino ką įsivaizduoti V.Bub. Pinigas ne dievai žino koks, o vis pinigas. Dykai nepaimsi ir tokio J.Balt.

gãlas (galai̇̃) ži̇̀no NdŽ
1. nežinia, neaišku: Ir gãlas ži̇̀no, kogi nėra dar̃ grybų Sn. Kur ji tęnuis nusigrūdo, gãlas ži̇̀no– žinai bobas Kbr. O gãlas čia ži̇̀no, kad daug buvo tę prisodyta visokių gėlių, nei neprisimenu Vs. Galai̇̃ jį ži̇̀no, kur jis nuėjo Stk. Galai̇̃ ži̇̀no, kas jam buvo Pls.
2. labai daug: Sniego privelta gãlas ži̇̀no Str.
3. sakoma keikiantis: Galas žino, pareini pavargęs kaip šuo, o čia dar valgyti nieku būdu neprisišauki V.Krėv.

gãlas ži̇̀no ki̇́ek labai daug: Grikių tai gãlas ži̇̀no kiek prisėja, nurauk paskui Pv.
gãlas ži̇̀no kóks labai didelis, gausus: Taip, pasirodo, būna gyvenime, kad už tokius daiktus galas žino kokius turtus atiduotum J.Avyž.
gãlo nežinóti labai daug turėti: Užtat visi mano, pagaliau ir mato, jog Drūktenis savo pinigų galo nežino Žem.
giltinė̃ (gi̇̀ltinė) ži̇̀no nežinia: Giltinė žino, kur jis dabar Dkšt. Kaip aną vadino, gi̇̀ltinė ži̇̀no Yl. Kaži kur ans dingo, giltinė žino Plng.
griaũsmas (graũzmas) ži̇̀no nežinia: Griaũsmas ži̇̀no, kiek tų paršiokų toj fermoj Aln. Griaũsmas juos ži̇̀no, kur jie dabar šienauja Strn. Kažno, anas gyvas ar yra, griaũsmas jį ži̇̀no Žl. Ė graũzmas te juos ži̇̀no Švnč.
kàd žinók daug, negailint: Ir įvertė mun medaus kaušą kad žinok Plt.
kẽlio neži̇̀no nesilanko: Kol bėdos nespaudė, kẽlio nežinójai pas mum Srv.
kélmas (kelmai̇̃) ži̇̀no
1. nežinia: Kélmas ži̇̀no, ar būs ta pagada Vvr. Nusidangino ir gyvena kelmas žino kur KlK15,78(Krt). Kelmai̇̃ jį ži̇̀no, kur jis yra Jrb. Kumet ana parvažiuos, kelmai̇̃ ži̇̀no Trk.
2. sakoma stebintis: Al kviečiai, kélmas ži̇̀no, liuob maž teatneš [derliaus] Kl. ×

kvarabà ži̇̀no
1. nežinia: Ale kvarabà ži̇̀no, kur jis nulėkė Srj.
2. sakoma stebintis: Bėrasiai tai gerai eina, ė šitas, kvarabà jį ži̇̀no, kai įsiutęs lekia [ariant] Švnč. ×

kvarabà ži̇̀no ki̇́ek labai daug: Pinigų prileido kvarabà ži̇̀no ki̇́ek Sn. ×
mõnas ži̇̀no nežinia: Ir kur jie paliko, dabar mõnas ži̇̀no On. ×
pai̇̃beliai ži̇̀no sakoma švelniai keikiantis: Paibeliai žino, nemoku ir pasakyti, ką noriu J.Ap.
parãkas (×peklà, pélkė, perkū́nas, piktumà, Põndievas, prãgaras, rai̇̃stas, smalà NdŽ) ži̇̀no nežinia: Parãkas jį ži̇̀no, kur jis dingo Graž. Peklà žino, ar duoda až pieną pinigus Kp. Ar pélkė ją ži̇̀no: tvora tai tvora, ale ne pintinė KlK24,60(Ps). Jegu niekas nesutrukdis, nesurėks, tai jis (lunatikas) užlips perkū́nas ži̇̀no kur, boniõs, kažno ką padirbs Č. Piktumà juos ži̇̀no, kur any LzŽ. Kaip ten yr tikrinybė[je], vienas Põndievas teži̇̀no End. Pragaras juos žino rš. A rai̇̃stas ži̇̀no, gal dar augs ta kaliotė Kvr.
šim̃tas ži̇̀no NdŽ
1. nežinia: O šim̃tas jį ži̇̀no – nesvėrėm, nežinom, kiek kuodelis svėrė Kpč.
2. sakoma stebintis: Valsčiaus sekretorius, jeigu ne gražuolis, tai pakenčiamos išvaizdos vyras, dabar atrodė šimtas žino kaip: jo pilnas veidas supliuško, žandikauliai išsikišo, o nosis – tokios nebuvo visame apskrityje! P.Cvir.

širdi̇̀s ži̇̀no nėra užmiršta (ppr. apie skriaudas): Kad ir kalbuos, bet širdi̇̀s viską ži̇̀no Plng.
šuõ (šùnys) ži̇̀no nežinia: Šuo žino, kas per žvėrys atsivilko į girią, pasistatė trobelę (ps.) V.Piet. Gal te nebuvo vėžys, šùnes ži̇̀no Slm. Ir tegul nesitranko šunys žino kur A.Vencl.
tai̇̃p ir žinók
1. sakoma grasinant: Išmesi, sudaužysi – tei̇̃p i žinók! Mžš. Negrįši [laiku], vaikel, tei̇̃p ir žinók: lupsiu, kai pareisi Mžš.
2. sakoma, reiškiant įsitikinimą: Ir nebūsi, nebūsi tu valdžioj, taip ir žinok, – pasakė motina J.Balt.

var̃gas (vélnias NdŽ, velniai̇̃) ži̇̀no nežinia: Iš kur anas yra, vargas vienas žino KlK24,60(Kair). O vél[nia]s aną ži̇̀no: gal i ta pati, o gal i ne Trk. Užlipam visi – a vélnias ten ži̇̀no, kas ten buvo LKT100(Krtv). O kaip toliaus būs, velniai̇̃ ži̇̀no Akm. Nei slydokas, nei vélnias ži̇̀no kas End. Vélnias ži̇̀no, už ko ana ištekės Ukm. Bijau [degtinės] kap vélnias ži̇̀no ko Švnč. Kad ir velniai žino kas būtų – vis tiek eisiu KlK15,79(Nmk). Velniai žino, ko čia mes dar tupime P.Cvir. O kad ans (laikrodis) eina vél[nia]s ži̇̀no kaip Trk.
vélnias ži̇̀no ki̇́ek labai daug: Dabar žolės vélnias ži̇̀no ki̇́ek [miškuose], tai kurgi augs tas grybas Žl. Vélnias ži̇̀no ki̇́ek obuolių Dglš.
vencai̇̃ (vė́tra, Viẽšpats) ži̇̀no nežinia: Vencai̇̃ ži̇̀no kada [bus] Snt. Vė́tra ži̇̀no, kur jis nuėjo KlK24,60(Šl). Likau pati viena, o kaip gyvęsiu, kaip pabaigsiu amžių, vienas Viẽšpats ži̇̀no Pžrl.
neži̇̀no kàs ẽsąs keliasi į puikybę, labai įsivaizduoja: Merga, vyrą gavusi, nebži̇̀no kàs ẽsanti Trš.
apžinóti
1. tr. Š, LVI137, NdŽ, KŽ, Vvr iš daug kur sužinoti, apsiteirauti: Važiuodamas daug apžinái Rt. Apžinók, kur obūlius superka Krš. Ką besupasakosiu, kad tamsta pats daug apžinái Šts. Žmonės čia viską vieni apie kitus apžino Db. Kaip apži̇̀no, bet tik žino Ds. Visko apžinót negali̇̀ Rmš. Da saulelė nešildo, ė anas lekia jau miestelin, jo visi žydeliai apžinóta, kur silkės pigesnės Ml.
| refl.: Apsižinojo visi Šts. Apsižinójo, kur darbą gaus Rmš. Apsižinó[jo], iš visur važiuoja LTR(Dkšt). Jau jiej apsižinój[o], kur mes gyvenam Lp.
2. tr. surasti, užtikti: Apžinójom pas gerą žmogų karvę, ir reikia pirkt Arm.
| prk.: Pelnas iš visų gerų darbų sueina bendran visõs bažnyčios skarban, kurį V. Dievas, kaipo dangiškasis Tėvas, apži̇̀no ir dalija savo vaikams A.Baran.
3. tr. pažinti, ištirti: Ana sakė, tura pareiti žmonys, apžinóti Kv. Apžinóti čia visi pašaliai, nebėr ko čia bemedžioti Šts.
| refl.: Kruopą apsižinójot jau Zt. Anys apsižinój[o] sa manim ZtŽ. Ciecoriui vienam nieku būdu galima vislab apmatyti ir su visum apsižinoti Kel1881,128.
4. tr. BŽ304 suprasti, suvokti: Neapžinomi tavo keliai, Viešpatie! Db. Neapži̇̀no, kiek pinigų turi Dglš. Ji neapži̇̀no savo turto Bgt.
5. tr. BŽ147 aprūpinti, pasirūpinti, aptvarkyti: Apžinóti visus tur gaspadorius J. Kam kas negerai, tai vis aš turiu apžinót Plv. Visi bus atlygyti ir visi bus apžinoti Db. Man visur reikia valkioties, visus aprūpinti, apžinoti, o tu nei apie namus negali apsiruošti TS1904,4. Iš to paršelio reikia ir padotkai apžinót, ir skyles užkamšyt Vlk.
6. tr., intr. Alk, Pkp, Up, Kltn užvaldyti, pasiglemžti, pasisavinti, sunaudoti: Ans vienas nora viską apžinóti Pln. Viską ana apžinójo: vyšneles, morkelius – nėko jug nepirko Krš. Kas gi ir apži̇̀no visas uogas, jei ne jos Grž. Kas buvo amžinatilsį Untulėnės – medžiai, viskas – Jonušėnė apžinójo Sd. Muno pyragus kažkas jau apžinójo Kl. Pusę karvės atidavė, antrą pusę apžinójo Lkv. Žinote vaitai viską apžinódavo J.Jabl(Pšl). Šiaip ar taip, svetimi žmonės visą naudą apžinos Žem. Jis apžinós vienas visais jo turtais, t. y. nedavęs nėkam iš giminės žinios, vienas užvaldys naudą, paveldės J. Marijona viską pati apžino S.Čiurl. Jau i kirvį kažin kas apžinójo Slnt. Buvau pasidėjus antienos šlaunelę, i nebė[ra] – matyt, katinas apžinójo Sml.
7. tr. prižagti: Kas tą katiną įleidot į kamarikę – visus muno puodus apžinójęs Kl.
8. tr. Šll, Vkš turėti lytinių santykių: Jau apžinójo Mykolas Petronę Sml. Jo visos mergos apžinóta Ml.
| Tai gal žiemvakarių vėjas jų motiną apžinojo? (juok.) rš.
atžinóti
1. refl. BŽ117,119 pasiteirauti, pasiklausti: Norėjau atsižinóti, ar reik, ar nereik ateiti J.
2. refl. vėl, iš naujo paklausti: Tai atsižinók po kokios savaitės Sn.
3. refl. atprasti: Jis atsižinójo savo mylimą brolį lankyti J.
4. tr. sužinoti: Da gaideliai negiedojo, jau tėvelis atžinojo LTR(Ad).
| refl. tr., intr. LL229, Š: Par ką mes galim atsižinót? J.Jabl(Ukm). Tamistos visa greit atsiži̇̀not Aps. Nesenai atsižinó[ja]u, kad Anupro numirta Dglš. Ir brolis galės nuvežt – tegul atsiži̇̀no kelią Mlt. Visus galus atsižinójo OG106. Atsižinój[o], kur šokiai, ir važiuoja Str. Boba plepuonė – išplepės visiem, i ponas atsižinõs Švnč. O teip kur tu eisi neatsižinójęs – galia būti išejęs mokyto[ja]s kur End. Žmonės, atsižinoję, kad tai esąs stabmeldystės laikų dievaitis, sudaužę jį K.Būg. Ką aš galiu žinoti, iš kur policija apie tą atsižinojo TS1900,9. Anas tuojos atsižinojęs, kur esą ažkasti pinigai VoL383(Tvr). Kad būčia atsižinojus savo nedalelę, būčia žirgelį pašėrus rūtų vainikeliu (d.) Ml.
^ Ubago neatsižinósi, kur gimęs Prng.
5. tr. pažinti, patirti: Tavo žmona išgirs, kad kas atejo, ir tave, sako, atžinõs Pls.
| refl. tr., intr.: Kap pagyvensi, atsižinósi [savo vyrą] Dglš. Per mus kad pabūtum, tai atsižinótum, kap šalta Dglš. Kai pradėsiu aš, tai atsižinos, kuom vilkas švilpia (ką aš galiu) Ml. Kada tave, dukrele, atsižinósiu? – Dieną per vėjulį, naktį per sapnulį, tada mane, tėtuli, atsižinósi (rd.) Š(Tvr).
6. refl. tr., intr. atpažinti: Ka ne akminai, nebūčiu atsižinójusi [buvusios sodybos] Krš. Čia augusi, ale vos atsižinójau – sugrautà, krūmų prižėlusi Krš. Paklydau, šiaip taip atsižinójusi išlindau, ir akės atšvito Krš. Kad paklysti, reik drabužius išsiversti, tad atsižinai, kur esi LTR.
7. tr. surasti, užtikti: Atžinójot tamsų kampelį Pls. Regi, kur žmones atsižinójo mūs kraštą Rod.
| refl. tr.: I mūs ūlyčios žmonys atsižinójo Ameriką Dglš.
8. intr. atvykti: Ot iš kur pas mus žmones atžinójo Rod. Aš pas tave tankiai atžinosiu: žiemos ledeliu šyvu žirgeliu, pavasarėku – luoteliu LMD(Rod).
| refl.: Išgaudo žuvis, ir tada žydai atsiži̇̀no, prisperka kašikus ir vežioja po kaimus, pardavinėja Sld. Dabar jau kada pas mus atsižinósit? Dv.
9. refl. tr. pripažinti: Visi atsižinójo visokius dievus Kli.
10. intr. atsakyti: Tai dabar reikia už tą [krūminę] atžinót, tai nebekas Pl.
| refl.: Tu turi žemę, tu ir atsižinósi Pl.
11. tr. prisiminti: Kap išvažiuosi, tai kas taũ atžinõs, kad ne motka Vrnv.
| refl. tr.: Neužsirašei, ir dabar neatsižinai Mrj.

×dažinóti (hibr.) tr.
1. sužinoti: Reikia dažinót, kas daros Šlčn. Ar dažinójai, kur anas dabar gyvena? Lel. Dažinój[o] aplinkiniai ir eina Šč. Norėj[o] dažinót, kas terp mūsų Sn. Dažinójo žmonys, kad rugių parduos – pulkais, pulkais! Mžš. Kai dažinójau, kur jūs esat, tai tada nuėjau – nebe teip ilgu buvo Kp. Kai tik tėvas dažinójo, tuoj išvarė iš namų Skp. Reikia dažinót, kuomet išleis Zt. Dažinójo tokių vaistinėj žolių (vaistažolių) Blnk. Sako, visa vientara dažinõs kungas LKKXXIX185(Lz). Noriu klaust, dažinot, ar leisi dukrelę LLDII302(Mrc).
| refl. tr., intr. SD125, D.Pošk: Dasižinau, ižklausinėju SD45. Katrie dasiži̇̀no, ir perka Pns. Dabar jau dasižinójo, ka tat aš taip padirbau Varn. Tėvas, nebesumanydamas ką veikti, siuntęs tą savo sūnų pas laimę dasižinot, kas tai yra ir kas gal būt Sln. Nedasižinójai dangaus aukščio, nedasižinósi marios gilumos LzŽ. Po tam išlekino nug savęs balandį, jeib dasižinotų, bau nuseko audra ant žemės BB1Moz8,8. Liepė visus bernelius užmušti … nuog dvejų metų ir kurie žemiaus buvo pagal čėsą, kurio jis (Herodas) pilnai nuog išmintingųjų dasižinojo VlnE141. O sesuo jo stovėjo iš tolo, idant ištirtų (paraštėje dasižinotų), kaip jam būtų BB2Moz2,4.
2. patirti: Nežinojai, kokių žmonių yra, dabar dažinósi Klt.
| refl.: Dasižinójo, koki anys yra an svieto Dv. Man ne galvoj, patys dasižinósit Dbg.

×išdasižinoti (hibr.) N išsiteirauti, išklausti.
įžinóti tr.
1. sužinoti: Ans neįži̇̀no, ką aš mislyju Kl. Aš tokis, kad visa man inžinót kur kas ZtŽ. Aš turiu vištą, reik mun ir antės, aš tą noriu įžinoti, ką ta antė verta LLDI463(Vkš).
| refl. tr.: Daug žodžių įsižinái iš laikraščių Šv. Kaip jūs galiat įsižinot? Erž.
×2. (sl.) išmokti: Daugi mažų vaikų lietuviškai inžinójo ZtŽ.
3. įspėti: Ir inžinój[o], kas jamp biti rankoj ZtŽ.
išžinóti tr. daug sužinoti: Kap išžinõs anas, tai taũ gyvą apkas po sierąj[a] žeminyka Arm. Kad jis tai ir viską išži̇̀no Gs.
| prk.: Šitiek knygų išžinók (išmok), tai reik pasukt galvą Gs.
| refl.: Jūs išsižinókit, tai pasakysit Pv. Giminiuočius išsižinojo, atejo ir ištraukė pinigus Nmn. Bendraitė Nojaus, išsižinojusi apie nuskandą pasaulės, apreiškė velniui Gmž(Krd).
nužinóti tr.
1. NdŽ nuspėti, numanyti: Tas išminčius vadinos kaip, nu koks užspėjėjis, kaip koks žynys, kur nuspėjo, nūžinójo viską NmŽ. Nėkas aiškiai nenužino tos bažnyčios prasidėjimo Dr.
2. pavogti: Ans nužinójo muno auksinelius Vkš.
pažinóti tr.
1. DŽ, NdŽ iš žinomų bruožų suvokti kuo esant, pažinti: Ka parejau, žmona nepažinójo iš balso, kas aš esu Kl. Neregėt gerai, ar vyriškas eit, ar moteriškas ZtŽ. Ant galvos šydas toks, kad nė nepažinót negali̇̀ Snt. Išsimaliavo[ja] murzas, ka nėkas nepažinótų [Užgavėnių veikėjų] Žlb. Nesa ant ko turėtų pažinota būti mane ir tavo žmones malonę radusius BB2Moz33,16.
| refl. tr.: Kaip į veidrodį pasižiūrėjau, tai bemenk save nepasižinójau Plšk.
2. tr. pažinti, būti mačiusiam, bendravusiam: Jie mani nuo anksčiau pažinójo Plšk. Aš tą seną seniai pažinójau, per nedėlią bulbom čestavojau LKKXXIX185(Lz). Jis visai nepanašus dabar į tą, kurį mes gyvą pažinojom V.Krėv.
| Tėvuko aš nepažinójau, [mirė, kai] mes mažučiai dar buvom On.
ǁ refl. būti pažįstamam: Ne su visais pasi̇̀žinojo Všv. Nu mergystės vedvi pasižinójėv End.
3. refl. susipažinti: Papas (popas) pasižinój[o] ir visą kelią sa manim ūtarino Zt. Ir anys vot pasižinój[o] ir pernaik sasrašė ZtŽ.
4. tr. mokėti atskirti, išmanyti: Senelė žoles gerai pažinójo Dgč. Mano sesuoj tai žadėj[o] nuvest [parodyti], pažinój[o] tas žolukes Sn. Aš jau paž[i]nójau iš karto, jau teliuosis ana ZtŽ. Mama mane mokino skaityt, raides kad pažinóčia visas Pl. O jis buvo toks – nė raidę nepažinójo, nemokytas buvo Graž. Juk nebuvo beprotelis: i tą piningą ans pažinójo, i nusipirko ans pats, ko reik End. Jis kalvis buvo, veterinariją pažinójo Grl.
5. tr. suprasti: Anei kokių baikavimų nepažinójo Smn.
6. tr. vartoti, naudoti: Gilioje senovėje mūsų proseniai nepažinojo plytų ir plytinių mūrų A1883,37. Nepažinójom raktų – buvo geri žmones Drsk.
7. tr. sužinoti, patirti: Tadaik pažinój[o], kad ten jokios pauštės nėra Zt.
8. intr. pranešti, duoti žinią: Kada bus pamaldos? Man reikia pažinót dukteriai, ba ji kaime gyvena Švnč.
9. tr. pripažinti: Jei kursai pažinotų jį esant Christų, tas iš bažnyčios būtų atmestas BBJn9,22.
| refl.: Mes patys turim pasižinoti, jog kožną dieną ing griekus … įbraidinami esme, kartais velino, kartais pikto žmogaus, kartais mūsų pačių kūno BPII53.
ǁ įsiminti: O kad anas nepažnótų, kur kelias, tai ėmė ir užlipino smalái akis ir nuvedė ZtŽ.
atpažinóti tr. atpažinti: Aš jos visai neatpažinójau: ji teip buvo nusirgusi ir nubadėjusi Plšk. Įeitų dabar čia, atpažinóčiau, ligi mirties neužmiršiu Erž.
išpažinóti žr. išpažinti 8: Eš meldžiaus Ponop mano Dievop, išpažinojau ir bylojau BBDan9,4.
péržinoti tr.
1. I, Sut, S.Dauk viską iki galo sužinoti, patirti, perprasti: Nepáržino anie visko gerai Šv. Aš jįjį kiaurai páržinau J. Nepáržinau visų Akm. Iž pirmo (ką tik susituokę) karaktorio nepéržino DrskŽ. Numanė, páržinojo [audėja] viską, visus raštus Šts. Žmonės péržinojo, tai visus grybus renka Rud. Geras ta[vo] bernelis, tu čia nepražūsi, peržinok, sesule, tu jo notūrėlį Š(Knv). Dievas, paržinodamas blogas misles žmonių, nepakoro[ja] tujau brš. Kuriuos jau buvo peržinojęs ir peržvelgęs, tuos teipajagi ir paženklinojo WP147.
| refl. S.Dauk.
ǁ įsitikinti: Péržinoj[o], ką gera pati, gyvens Drsk. Péržinojom, kad tę patys žmonės rėkaloja Vrn.
2. sužinoti: Rasit ir Dievas palūkurs ant tavęs. Bet kas tą gali paržinoti? brš. Da gaidelis negiedojo, kai tėvelis péržinojo (d.) Aps.
3. refl. atsiskaityti: Kaipgi persižinai tu su savo sąžine? AK41.
4. prk. pažinti lytiškai santykiaujant: Páržino vaikiai mergas priš vestuves – moka anie prisisukti Rdn.
papéržinoti (dial.) tr. pažinti: Aš daugelį papéržinojau LKKIX203(Dv).
pražinóti tr., intr. gerai suprasti, išmanyti: Kad žinotau, pražinótau, ką per mano valią, pateriotau šyvą žirgą, šimtą raudonųjų (d.) Nč. A kad tu gyvent nepražinótai! (keik.) Vrn. Neabejotinas ir tikriausis tai daiktas, jog Dievas visa pražino, visa suvaldo A.Baran.
prižinóti tr.
1. Kal žinoti: Daugiau neprižinaũ nieko J. Aš apei tą štabo (stabo) kūlį maž ką teprižináu Skd. Turi prižinóti – kaip tat nežinai! Pvn. Ar jis jums nieko nedavė aną šventą dieną prižinoti, kur jis lėks TŽV325. Kiek prižinome, buvo ik šiol mislijama, kad kalėjimas mieste Kėpenik šios visos žemės džiaugsmingiausiasis ėsąs LC1878,44. Prižináu visus atsitikimus Šts. Seniejai pasakas bepriži̇̀no Šts. Jei prižinai tas velėnduobes, tad esi girdėjęs, kad ten piningai šmėklaujas naktį Šts.
| Jis dideliai prie ugnies priži̇̀no Lnkv.
2. pažinoti: Ar prižinai, koks tas vaikis yr? – Aš ten netolie esu, kur aš neprižinosu Grg. Turėjau priži̇̀nomą daržininką, ans ir patarė, kaip daryti obelinę plėstrą Šts.
| refl. tr.: Biliūną daktarą prisižinái? Kv.
3. išaiškinus nustatyti: Daktoriai neprižinój[o] nieko ZtŽ.
4. refl. tr. prisipažinti: Kuris prisižinójo, o kuris nenori ir prisižinót [savo metų] ZtŽ. Spaviednykuo visus savo griekus drąsiai, aiškiai ing ausį reik prisižinoti brš.
5. paskirti: Mane prižinój[o] ketvirton ZtŽ.

×razžinóti (hibr.) tr. suprasti: Itai aš negaliu razžinót gadnai ZtŽ.
sužinóti tr.
1. LL229, DŽ gauti žinią (apie ką): Suži̇̀no žmonės vienas per kitą viską Pv. Vienas nuo kito suži̇̀no, kad žadu nuo rožės Sug. Pensininkai ta iš radijos visas naujynas suži̇̀no Akm. Visi gavo sužinóti, kas čia yra Pgg. Reikia sužinótie, kap sviete ką daros Brsl. Kas į pasaulį dedas, sužinodavo žmonės per žydus, kur per butus su kromeliu eidavo Plšk. Kap itai buvę – mum sakė – ir mes visa sužinójom Dv. Ka jis noria sužinót, lai pats ateina pas mani LKT155(Žg). Pirkioj sėdėdamas, nieko nesužinósi Dglš. Reikia sažinóti, kas ko nori mokytis Zt. Ir iš kur jūs sužinójot, kad aš moku lietuviškai Pb. Noriu sažinot, kap tėvai mano gyvena Krn. Kai mane pagavo [į nelaisvę], sažinój[o], kad aš iš Slanimo ZtŽ. Kad pavogęs parduok, tuo sužinós J. Pamažu svietas sužinójo, pradėjo kast [durpes] Pls. Sužinójo pinigus, pradėjo piršliai važinėtis Lnkv. Nu i dar ketvirtadienė[je] ateik, mes aiškiai sužinósiam viską Trk. Dar bernelis neatjojo, jau motulė sužinójo DrskD43. Kai pelėda sužinójo, in penkių kiškių atjojo (d.) Švd.
| refl. tr., intr.: Anys greit susižinójo Dglš. Viską nesusižinósiam Prk. Vienas per kitą susiži̇̀no, kada reikia susirinkt Graž. Susiži̇̀no dabar svietas visa ką: mokyti, visur važinėja Klt. Ne žinduklis, susižinós Krš. Susiži̇̀no vaikiai aple mergas, paeina šlovė greitai Rdn. Susižinójau tarnystę, važiuosiu apsižiūrėt Skr.
2. DŽ1 išmokti, įgyti žinių: Kai pradeda mokyklę, daug suži̇̀no Skrb. Nelab seniai pirtis parejo: perenė buvo, mamos nabaštikė tik sužinójo [naują žodį] Krš. Aš tą darbą sužinaũ, ir jis man neįdomus jau Dg. Armijoj pabuvo, ruskus litarus sužinójo Aps.
3. patirti: Kaip munęs nebliks, sužinós [marti] darbus, vargą Krš. Palauk, pasenste, sužinóste viską Krš. Sužinós vargo, gal būs protingesnis Rdn. Jauni, gal žinot apie meilę, ė kad nežinot, tai sužinóstat Pnm.
4. pažinti: Aš nesužinójau to eigulio Lg. Aš nesužináu, kas tos y[ra] Slnt. Ana nebsuži̇̀no, ar gegužė, ar vanagas tupi ant mieto J. Kaip ans muni sužinójo, nežinau Trš.
ǁ įsidėmėti: Pavardiẽs to vaikeso nežinau, kas jaunus sužinós Krš.
5. Arm pajėgti sutvarkyti, aprėpti: Anas sa[vo] gerybos nesuži̇̀no Rod. Veizdėkit kits kitą, veizdėkit vaikus, aš viena negaliu sužinoti Žem. Vienas bagotas, savo turtų galo negalia sužinót BM254(Grz).
6. Š, Svn, Pl priglobti, pasisavinti: Man rodos, gi̇̀minės tuos pinigus sužinójo Mžš. Mirs, brolio vaikai turtą sužinós Krš. Turtelį sužinojo Strypeikienė, o brolienę pamynė LzP. Laumės už lango sako, kad tas vaikas pirklio turtą sužinos LTR(Skp). Palikimą sužinójo, o kapų veizėti nenora Pp.
| Trys kiemo šuneliai kuiną sužinojo, o patys svoteliai nieko nežinojo LTR(Pnd).
7. refl. M, DŽ, Jnšk susisiekti, palaikyti ryšį: Tai mano prietelis, su kuriuomi aš didei susipažįstu, susižinaũ KII313. Jie susrašą, susiži̇̀ną JT380. Ar jos matančiosi, ar jos susižinančios? J.Jabl. Aš susižinojau su juomi J. Laukia nesulaukia, nesusiži̇̀no, niekas neaišku Pv. Mes su jais nelabai susiži̇̀nom Al. Su Jono vaikais nebesusiži̇̀nom – nė kaip jie, nė kur jie Mžš. O su taũ susižinót teip greit nebuvo galiama Krs. Susižinójėm, susiteiravom, i parejo pri munęs Vn. Su vagimis susižinójęs, prasikišo i sėda Rdn. Anys sasižinój[o], kap degino ZtŽ. Buvo suspėta telegrafu susižinoti Pt. Kaip tu su dangum susižinósi? Ds. Todėl … visur mislijama, kad karalius bei ans jo gendrolius slaptomis susižinančiu Kel1862,131.
ǁ susipažinti: Tos piršlybos buvo bjauriai: piningų ieškojo, geriau, ka patys susiži̇̀no Eig. Jei tu nori su Mare susižinot, tai galiu suvest Al.
8. refl. R372, MŽ500, N, LL167, ŠT49 susitarti: Su vyrais susižinósi greičiaus, o su boboms, e, vienos nervos Pvn. Su tuo žmogum nesusižinóję nė nosies į girią nekiša Alk. Jos pažadėjo bemat viską sutvarkyti, susižinoti J.Ap.
ǁ susikalbėti: Jis ir su cigonais susižinójo, ir ruskai sušneka – jau jo nenupirksi Graž.
užžinóti tr.
1. Skr, Užv, Kal sužinoti: Bil tik užžinójo, ėjo kažkur ieškoti Lnkv. Nuvedė į stubą, žiūri, kad pilna popierų; perskaitė, užžinojo, kas visam sviete vakar pasidarė BsMtI36.
2. susigaudyti, perprasti: O tų markių tai jau neužžinójo, kiek jis jų turi Kt. Jie savo turtų neužži̇̀no Mrj.
3. S.Dauk aprūpinti; patvarkyti: Bažnyčios … turėtų užžinoti a užveizdėti WP198. Užžinok (paraštėje užrūpink) tavo namus, nesa tu mirsi ir nebūsi gyvas BB2Kar20,1.
4. užvaldyti: Bei mus, savo apaštalus, urėdnykais dideis padarys, idant mes tam padėtumbim visą žemę užžinoti BPI258. Vilniaus miestas brukavotas, mūs brolelių užžinotas LTR(Btr).

žinóti, ži̇̀no, -ójo K, Rtr, DŽ, KŽ; SD1177, SD188,190, R, MŽ, Sut, I
1. tr., intr. R404, MŽ544 turėti galvoje; turėti žinių, nusimanyti: Tai nežinau R338, MŽ453. Kas žino N. Jis tai man nežinant daro KBI26. Šitas dalykas ir tau būtų žinotinas J.Jabl. Ir jų žinota apie tavo atvažiavimą J.Jabl. Aš tai nei žinóte nežinójau OGLIII244. Nei tu žinai̇̃, nei tu ką NdŽ. Pats apie savi tiek nežinai̇̃, kiek kitas apie tavi ži̇̀no Jrb. O buvai žinójusi? Pln. Dviratį buvo pasivogęs, išsiardė, o ta motyna būs nežinanti̇̀ Trk. Aš dar̃ jau nieko nežinaũ Grv. Aš tai jau ir užmiršus, o ana viską ži̇̀no Žl. Jums (jūs) patys ži̇̀not geriau jau, kaip dabar y[ra] Varn. Anie yr tikrai žinójusiai, kad čia viskas yr Prk. Žinó[ja]u vardą, ažmiršau Klt. Ot tau – gyvena žmogus in svieto ir neži̇̀no kam Ut. Ką atgyvenai, tą žinai̇̃, ė kap bus, tai nežinai̇̃: kokia smerčia mirsi – nežinai̇̃ Dglš. Teip teip, ana dikčiai daug ži̇̀no Tv. Ana liuobanti žinóti visas naujynas Trk. Ten didliai daug ži̇̀nąs žmogus, didliai gerą galvą turįs Brs. Moteris užaugo, mokyklon nėjo – nù tai tiek ir ži̇̀no Akn. O tas vaikis būsiąs nėko neži̇̀nąs Vkš. Mes negirdė́[jo]m ir nežinó[jo]m Brsl. Senesni žmonės tai da gal žinótų Krs. Senópip ažeikit, maža ana razsakis, ana maža ži̇̀no daugiau ką Lz. Katrie jauni, negi beatmins, negi bežinõs LKT312(Rk). Mes žinome, kuomi esame ir kuomi buvome, nės atmename savo tėvų darbus A1884,91. Teip yr užpykusi, ka nedevė žinóti (nepranešė) End. Kiek aš žinaũ žinių ir apie juos, tik ką niekam nesakau Pv. Ži̇̀no ką kas, ar tep pliaukščia? Švnč. Rast ži̇̀not čia Paalančio kaimą už Kuliams? Kl. Tai aš gi tavų namų než[i]naũ Lz. Plepina plepina svietas, ži̇̀no ar neži̇̀no Klt. Savo dūšė[je] žinái, o taip nepliurpi Krž. Iš kur tu ir žinai̇̃ viską kaip ant delno? Snt. Nereikė paskalas leist – žinai̇̃ i žinai̇̃ viena Švnč. Ką žinaũ, tai ir malu Užp. Nė čia ką daug žinaũ, nė čia ką pasakot LKT197(KzR). Vyrui visko žinót ir nereikia, boba viską sutvarkai jam neži̇̀nant, i gerai Drs. Kunigas ži̇̀no, kas jam gal kalbėt lietuviškai Cs. Kas ži̇̀no, kaip ana (sala, kaimas) atsirado, nežinau Kr. Neži̇̀nančiam žmoguo sunku Tl. A ten taip buvo, a nebuvo, kas čia ži̇̀no Klk. Tikriausiai ans i žmogaus mislę ži̇̀no Sd. Jaunas, ką ans bežinós [senovės dalykų] Akm. Žinójai, kur ejai, kur tekėjai, žinójai, kiek vaikų yra Klt. Gal ar atsitikimas koks, ar apsirgot, kas te jum ži̇̀no Ant. Než[i]naũ, ar aš tavo duktukė LKT212(Lbv). Nuspirksiu sąsvinį ir surašysiu viską, ką žinaũ Švnč. Noriu, kad vaikai ir vaikų vaikai žinótų, koks jų protėvių gyvenimas buvo Plšk. Ka teip vaikščioji, žinái daug naujynų End. Nejot ir palikot neži̇̀ną Mžk. Ka teip žinójus, kur karvę nusipirkt, tai daba būtų gerai Sml. Iš kur žinias žinóti, kumet būs geri laikai? Ggr. Mano kur padėta, visa aš žinaũ Alks. Ai vyrai, metė numetė, neži̇̀no kur ką pasidedą Krš. Maž žinai̇̃ ką nuo pilvo sopės? Sdk. Kuom išgydytie, aš žinaũ Dgp. Mamytė labai žinódavo, kur yr tų grybių, prinešdavo daug Alz. Aš žinaũ lydeką, kelbuką, aušlę, badikšlį, mekšruką, ūsočių Brb. Kad aš žinótau, kap man bus gerai, tai aš tep darytau Rud. Kap seniau, tai žinójau viską, o dabar ne Žsl. Kad žmogus viską žinótų, jis nu daug ko apsisaugotų Rsn. Pirmiau žmonys kaji kaip žinójo savo mirtį Sd. Tep paskui Dievas padarė, kad než[i]nótųbi, kada mirs Lz. Žmogus, katris neži̇̀nomas (nežinantis), negali rast Drsk. Žinódamiem sekasi (galima) te eit, o tep nuskęsi DrskŽ. Reik ži̇̀nomo (žinančio) žmogaus, o tep sunku pataikyt Mrc. Čia būta ži̇̀nomo vagio Dglš. Neži̇̀nantis vogt tikrai neatėjo Mžš. Kaip žinomam, tai kelias geras, nežinomam – balos Ad. Čia, matyt, ži̇̀nomų žmonių darbas Ėr. Neži̇̀nomas nebūt radęs to žiedo Alk. Svečiai neži̇̀nomi (nežinota, kad atvažiuos), neturiu kuo mylėt Rm. Dailiai žinójėm, kad ans kručas yr End. Aš nežinójau da lig perniai metais, kad ana šitokia Mlk. Tam sakyk, kas neži̇̀no Dglš. Daug ži̇̀no, maža išmano Imb. Anos trydos abi: ži̇̀no neži̇̀no – vis tiek šneka Aln. Lyg aš negyvenau, lyg nieko než[i]naũ Ad. Noriu vis regėt, noriu vis žinót Asv. Aš an diedo krikštynų nebuvau, iš kur man žinót jo vardas (juok.) Pv. Žinodamas tai darau S.Stan. Liūdna man! Gal ir tau? O kodėl, nežinau Mair. Sako, jis gėręs taip, kad kartais nė savo vardo nebežinojęs I.Simon. Žinome, jog XVIII a. pirmoje pusėje lietuvių kalbos buvo mokoma Kėdainių reformatų mokykloje rš. Juk žinai̇̃, kad vis tiesa, ką čia suvapėjom K.Donel. Dabar raganaitėms užrūpo žinoteino mąslis našlaitės Gmž(Krd). Kad aš žinójus, kur močiutė nuduos (d.) Tvr. Kam sẽnai vyras: geriau nė žinót, nė regėt Onš. Kad aš žinočio jį atjojantį, taisyčio jam patalelį D65. O kad žinóčiau brolelį josiant, aš pabalnočiau bėrą žirgelį JD1101. Ne pana būčiau, kad nežinočiau, kas juods, kas juods nuvelėtas TŽIV586(Pn). Juk tu žinojai, širdies bernyti, mane dvare nesėdint KlvD257. Kad būčia žinójus, kur mano motutė, būčia nuklojus kelelius drobelėm JT290. Vyte pavysiu, ginte paginsiu, Dievas tikt žino, ar aš sugrįšiu StnD24. Žinom Christų kėlusįsi, smertį pergalėjusį Mž255. Apie Tėvą tad žinau tatai, jog est sutvėrėju DP249. Viešpatie, nežinome, kana eisi DP449. Žinojai tu, aš esmi žmogus kietas VlnE186. Nežino žmogus apie savo turtą, kaip ilgai juo vartos SPI115. Nežino žmogus, kada jop smertis ateis PK149. Todėlei budėkite, nesa nežinote nei dienos, nei hadynos, kurioje žmogaus sūnus ateis VlnE182. Tu vienas ateivis esi Jeruzalėje, kurs nežinai, kas per tas dienas nusidavė MP164. Ir žinosit, kas ger ir pikt yra BB1Moz3,5. Tu žinai mane tave mylintį BPI410. Šitai žinau tave gražią moteriškę sančią ant veido BB1Moz12,4. Juk nuo amžių Viešpačiui žinomas jo darbas SkvApD15,18. Kunegas Pabrėža pažįsta kožną žolelę mūsų pusė[je] augančią, kožnos žino vardą ir pavardę, numano teipogi, kam kuri yra deranti M.Valanč.
^ Neklausi – nežinósi Ds. Ką žinai̇̃, reikia až kasų turėt Sug. Niekas nežino galo vežimo LTsV211(Vlkv). Niekas nežino, kas až [už šieno Srj] vežimo LTR(Ds). Žinoma, kas yra, nežinoma, kas bus Pšl. Kad aš būčia žinójus, kad tu tokis, tai až dešims kalnų būčia bėgus Švnč. Žinai ką – nežinók, girdėjai ką – negirdėk Ėr. Dievo galybė neži̇̀noma: vienam nueinant, kitam pareinant Jrb. Vaikų ausės stačios, akės plačios – nora viską žinóti Krš. Jei nori, kad apie tave visi žinõtų, tai pasakyk pačiai, pati mergai, merga piemeniui, piemuo skerdžiui, skerdžius ubagui, ubagas visam svietui Dkš. Kad šuneliai nelotų, kaimynai nežinotų̃ Lb. Kad žinótai, ką pulsi, atsisėstai Lp. Greit pasenėsi, kai daug žinósi J.Jabl(Šl). Tu daug nori žinót, greit susenėsi Dglš. Aš žinaũ kaip šiandie Erž. Kad žinai, tai ger ir sakyt NžR. Daug žinok, maža bylok LTR(Rm, Pnd). Meluot nemoku, teisybės nežinau NžR. Pats žinai – vienas žinai, du trys – visi žino LTR(Lkv). Žinai – žinok, kitam nelok LTR(Vdk). Kame ži̇̀no Jonis, ži̇̀no ir Onė Grg. Nežinomas kaip smerčio adyna LTR(Ul). Ką gali žinóti: rytas už naktie, o smertis už durims Sd. Ko nežinom, to nenoriam VP24. Visų dantes balti, tik nežinai̇̃, kas až dantų JT328. Kožno vieno dantys balti, o kas už dantų – nežinai̇̃ Kls. Nė velnias neži̇̀no, kur motriškos pagalanda peilį Krž. Kas dirba, tam nereikia, kas perka, tai ne sau, o kam reikia, tas nežino (karstas) Sim.
ži̇̀nančiai Dauk: Atėjo neži̇̀nančiai Lnkv.
žinótinai
| refl. tr., intr. H163, R, MŽ: Nieko nežinaus R71. Aš žinaũsi visą reikalą viena Snt. Aš geriau apie save žinaũsi Sutk. Mes visi žinójomės apie kitas kitą Smln. Kaipgi broliai nesižinos, kur gyvena Ėr. Ką čia gali papasakot, pats nesižinai̇̃, kur ką pasidedi Snt. Jis žinosi už kitus ne vėliau nuvažiuosiąs Vaižg. Nėko neži̇̀nos, gal be atminties? LKT111(Šll). Nė nesiži̇̀nom, kiek jų turį J.Jabl. Aš žinaũs, kur staunu, kur eitu MitI70. Jei žinósias, pasakysias, ko čia slėpti Krš. O juodu nesižinójo tėvams tei[p] arti ėsą Jrk86. Keleivis nežinosi, kur užėjęs razbaininką, piktą kokį draugą, nežinos, kur apsergąs, nežinos, kur alba kaipo dūšią išleisiąs BPII510. Gana gerai žinaũs, kaip vokietis ėjo Grš. Jis ži̇̀nos kaltas ėsąs KII357. Aš žinaũs esąs griekininkas K. Trankais žmogus, pats nesižinai, kurio galo sulauksiąs J.Bil. Eš žinaus teisus būsiąs BBJob13,18. Jeib Petras dėlei savo grieko nenusimintų, bet žinotųsi malonę Dievo gavęs BPII35. Ji žinojosi vyro nelytėta BPI287. O nežinomės, kurią dieną alba hadyną būsim Dievo paieškoti BPII293. Žinausi tame esąs tarnu mano pono MT21. Tada žinokias smertimi mirsiąs BB1Moz20,7. Jogei mirsiu, žinaus tikrai, bet kada? P.
ǁ modal. vartojama pašnekovo dėmesiui aktyvinti: Žinai̇̃, pavargom pėsti Švnč. A tu žinái, ka buvo didiliai drūktas reikalas Sd. Ži̇̀not, šiandiej čiut vaiko nesupjaustė kertamoja LKT331(Gdr). Sako, žinai̇̃, Jon, aš žinau paną, Balaišyčią Kp. Graži ta mergė buvo, daba, žinái, jau sena Vkš. Kad žinotum, ir aš esu tinginys J.Jabl. Kad sušalau kojas, kad jūs žinótūt! Pls. Sušilau, kad tu žinótum! Antš. Man, kad žinotum, gaila tavęs! J.Jabl. Kad žinotūt, meilumas moterėlės, tik čiulba, siūlo valgyt LMD(Pns). Žinái, sugebėti reik i prašyti, juk teip nuejęs i negausi nėko Trk. Aš i stovu, žinái, sena boba, kas mun rūpa Sd. Teip, žinótum, piktai: duok alaus Skp. Ži̇̀not, koki čia kviečiai abuojūs Mlk. O dabar, žinai̇̃, tarp krūmų buvo, augo ir apaugo [ežeras] Brž. Žinai̇̃, tie rudens darbai: tą pabaigt, aną pabaigt Jrb. Jug žinái, laikas jau kieta (keičia) visus Lž. Dirbk, vaikel, žinai gi, vasaros prakaitas, žiemą šiluma Dgč. Senatvė[je] nebevalgom tiek daug, žinai̇̃ Sdb. Viena gyvena, žinai̇̃ gi, sena merga Aln. Žinótum, užvalgiau riebiau – bloga bloga, nei kur dėtis! Mžš. Kad, žinai̇̃, mano sakymas: kaip išeina, teip ir ateina Pnm. Mokini gi vis, žinai, kaip motina Kp. Žinók gi, papratęs dirbt, tai ką gi daugiau veiksi Skp. Ieško paparčio žiedo visi, žinótumėt, tai šlapi lig pažastų Kp. Kita, žinai̇̃, nemokėdavai nė dvinytai išaust Mšk. Tas, kur biednas, turėjo pulką vaikų, o kitas – nei vieno, tai kurgi, žinók, žemės valakas, ir viso turėjo, gražiausi namai Plvn. Ži̇̀note, jis tę vienas gyvena Vrn. Gerą pusmetį išbuvo i sako: –A žinái, ciocale, ką, kad aš čia metus išbūsu, aš jau i peklo[je] galėsu būti Kl. A žinái, lei einie po velnių anie visi! Trš. A žinai, ka gerai y[ra] daba gyventi žmonims Ms. A žinái, matyt, sveikesni būdavo žmonys senovė[je] Krž. Žináik, vargstu su širdžia, sirgau žiemą Krš. Kad žinótūte, su sveikata nekas Vrn. Oi, seniau kaip buvo gražu [per tautos šventes], kad jūs žinótumėt, tai niekai dabar ir sąjūdžiai, ir persitvarkymai visi Skp. Jau, žinai̇̃, galvoj nėra, silpsta viskas Pst. Žináik, blogai senam vienam Krš. Jau, žinai̇̃, po gyvenimo – jam jau aštuoniasdešium, man tuoj bus septyniasdešium Grv. Ir buvo tokia mada, ži̇̀not, laidot saulei leidžiantis Jnk. Ir, žinotum, sugrudo man širdelė, pati vos nepravirkau A.Vaičiul.
| Eik tu, Alyzai… žinai kur!.. – pasakiau piktai J.Balt. Įsikišk tą savo draugystę žinai kur, – tyliai, bet įtaigiai pasakė vairuotojas rš.
| refl.: Ži̇̀notės, pas mus yra svečių Dkš.
ǁ modal. abejojimui, svarstymui reikšti: Man tai visa įdomu, aš nežinaũ Plvn. Nežinaũ, kad dabar reiktų jauniem teip dirbt kaip mės dirbom, kas te būt Plvn. Apsirgo, nežinaũ, metus gyveno a negyveno, i pamirė Švnč.
2. tr. R221,234, MŽ295, NdŽ pažinti: Aš žinójau jį Arm. Než[i]naũ to žmogo Pst. Savo bočiulio (tėvelio) anas neminės, než[i]nõs bočios LKKIII203(Lz). Ką te ana jį ži̇̀no, tik iš matymo Klt. Tą kuningą gerai žinai? Mšk. Žinaũ jį ir kalbą jo saugoju DP127. Jūs neži̇̀not, nepažįstat mūsų klebono PnmR. Aš jus žinaũ, nežinaũ, ar jūs mane ži̇̀not ar ne Str. Nenoriu aš jo ir žinót Pv. Jeigu aš aštuoniasdešimt pragyvenau čia, mane visi ži̇̀no Dv. Aš žinaũ juos nuluptus (labai gerai pažįstu) Dglš. Tu jo nepažįsti ir nežinai̇̃ – jis pas mus vertėn, šitas žmogus Sn. Kad žinótau ją, vestau Brš. Man visi pažįstami, ži̇̀nomi Pl. Ko čia bijot – ži̇̀nomi žmonės, negi piemenys Slm. Daug užmiršau, nežinaũ nė žmonių visų Pn. Bile kam neduos neži̇̀nomam Sn. Nenoriu tavęs įžeisti, kilnusis riteri, bet man baisu pasitikėti nežinomu žmogumi V.Krėv. Jug ana sena merga buvo, gyvatė, aš aną seniai žináu Trk. Baisi bestija, jau aš ją žinaũ kaip savo penkius pirštus Ut. Aš jau žinau jį skersai ir pailgai LTR(Ds). Aš aną žináu kaip padėtą Jdr. Ažu ži̇̀nomo berno ištekė[jo] Dglš. Aš pramergavau merga, aš nežinójau berno Al. Kiek ją žinau, mėgo gražiai puoštis, linksmai praleisti laiką J.Avyž. Bažnytkiemiai, kurių vardais vadinas visa apylinkė, jug daug yra žinotinesni neg paprasti sodžiai TS1900,4-5. Ten mun vietos buvo didliai gerai ži̇̀nomos Als. Ir toliau mato, kad toki nežinomos žemės žmonės žuvis gaudo BsPIII273. Prijojo kiemas svetelių iš nežinomų šalelių LTR(Pnd). Jis man ži̇̀nomas tik iš pavardės PnmA. Anas kvolijas, ką visą mišką ži̇̀no Brsl. Aš tą ežerą žináu kaip savo trobikę End. Jug tie keliai muno takai ži̇̀nomys, aš einu numie Žr. Nebži̇̀no savo numų, klaidžio[ja] klaidžio[ja] Trk. Nelabai ži̇̀nantis (žinomas) kelias, tai greit nė nenuvyksit Nm. Ieškau žmogaus, žinančio kelio A.Baran. Oi žinaũ žinaũ aš kaime našlelę, tę nujosiu, tę sustosiu, naktelę nakvosiu DrskD263. Kad aš žinojus šitą bernelį, būčia paklojus jam patalėlį LTR(Šmn). Nakčia išjojau, nakčia parjojau, nieks manę nežinójo, nieks manę nesuprato LB19. Toli mano mergužėlė, balta graži lelijėlė, mano nežinota LLDII231(Mrc). Nuduosiu dukrelę ką toliausia až šimto mylelių nežinančių, až žalių girelių nesiaudžiančių LTR(Ds). Ir sutikau seną šeirį, seną šeirį nežinotą KlpD12. Buvo žmogus biednas ir nežinótas, ejo jis savo keliu MitVI67(Mrc). Vaiščiojom kap savi nežinójomi žmones LKKXIV215(Zt). Katrie daugiau dasimanę būdavo prie bičių, tai jau jie žinódavo bičių balsą Jdp. Aš tų žolių tai nežinaũ, o anksčiau tai žinójau Graž. Žinójau visus budis, ir apsivalgiau Kb. Žolynai reikia tik žinót, anies visi vis kur nuo ko buvo Švnč. Ji jau ži̇̀no mano obuolius, tai nė neragau[ja] Jrb. Vėžį visi regėj[o] ir ži̇̀no Vlk. Nei mes jų (žuvų) gaudom, nei ži̇̀nom Pst. Aš nė pats visokias žuves nežináu Rsn. Visas jau raides žino ir vardus atmena, tik viena tokia sunki Žem. Veršius (jaučius) aš žinaũ – veršius ganiau Pb. Jūs nematėt, neži̇̀not [naminių girnų], o aš maliau, oi, maliau Mšk. Matulis jau penkti metai kulia, turėt[ų] kaip nuluptą žinót [kombainą] Slm. Kazienė i nuvažiuoja, i parduoda, o Antanienė Panevėžio neži̇̀no! Mžš. Jei tarysiu, jog nežinau jo (Dievo), būsiu lygus jums melagis SPII109.
| prk.: Kap aš šitos karvės nežinaũ, teip ir tu nežinai̇̃ Švnč. Kap ani [seni] buvo, Dievą žinój[o], žinój[o] Dievą, o mes jau ne tep ži̇̀nom, liš darbas, darbas, darbas LKKXXIX185(Lz). Nesa jūs žinot širdį ateivių, kadangi ir jūs ateiviais buvot Egiptų žemėje BB2Moz23,9.
^ Žinomą imk, nuog nežinomojo atsitrauk B. Žinaũ kap savo penkis pirštus Dkš. Eik: moki žodį, žinai kelią B, N. Kalbas moki, kelią žinai̇̃ – keliauk Ar. Moki žodį – žinai kelią J.Jabl. Kas genio vaikus žinotų, kad pats neklyksėtų LTsV225(Dglš). Jei nori, kad tave visi žinotų, būk kaltas kriaučiui ir šiaučiui LTR(Kb). Kai bėda, tai ir Dievą žino Švnč. Nežináu nei peklos, nei velnio Yl. Kad tu būtum nežinótas! (keik.) Mrj. Kad tu dienų nežinótai! Rod. Žino jį šaltos dienos (magylos, bėdos) B, B819, PrLXVII32.
| refl.: Tai tarė Marija angelui: – Kaip tai nusiduos, kadangi nė jokio vyro nesižinau? NTLuk1,34.
ǁ atskirti, rasti: Arklys žinojo savo vagą K.Bor. Tai protingą arklį nupirkau, ka i kiemą mano ži̇̀no Sk. Dabar karvės nežino ką ėst Ktk. Žinodavo gyvoliai katras savo kiemą Grz. Žėdna kiaulė ži̇̀no savo gardą Šmn. Namo gena piemenys, tai avys skirias, kiekviena savo namus atranda, ži̇̀no Kvr. Jauna vištikė – savo numų neži̇̀no Rdn. Padeklį paėmiau, vištos nebžinos, kur bedėti Kal. Savo laiką žuvys ži̇̀no Rsn.
ǁ būti susipažinusiam ir naudoti, taikyti: Tada šitų lentinių [avilių] nežinójo, tik toki loviai būdavo LKT204(Kt). Pjaudavom pjautuvais, dalgių nežinojom Aps. Anies neži̇̀no pavalkų arkliui Imb. Seniau visa malė namie, turėjo girnas, malūnų nežinójo LKT378(Vrn). Kol žmonės nežinójo šulinio, tai tik prie vandenų ir gyveno Vžn. Nė mašinos nežinódavom, nė dviračio nežinódavom Trs. Kilogramo nežinójėm, svarai tik buvo End. Kitą kartą literį mažai kas težinójo: kvarta, puskvartė, gorčius Plt. Seniau su pitliavotais [miltais] nėkas nežinójo virti [košę], su ruginiais virė Kl. Vasarą laistyt laukus niekas nežinójo Smln.
3. refl. NdŽ turėti pažintį, pasižinti, bendrauti: Tarp savęs žinójos [du žmonės], gyveno Rdn. Jos vyras žinojosi su kitais to krašto gyventojais J.Jabl. Savo [pačią] tura, kam da su kitoms ži̇̀nos, fu koks! Jdr. Tai reikė mumiem iš jaunio nesižinótie, tai būtum pagyvenę Lp. Žydai su niemčiais žinójosi seniau DrskŽ. Žinójos su žandarais ir dėl to laimingai nešė kontrabandas Šts. Tas kupčius žinojosi su tais razbaininkais BsPI15. Ans žinójos su tais vokyčiais, ans ir išvedė mumis Plt. Žinókiatės su munim ir turėsiat pieno, – tarusi čerauninkė Šts.
4. tr., intr. suprasti, išmanyti, susigaudyti: Mokytas, prityręs, žinąs SD12. Nežinąs ką daryt, nestiprus R381, MŽ511. Ką žinąs ir parmanąs Jzm. O tas žmuoj nieko než[i]nój[o] – durnas buvo kap tamsi naktis Lz. Mokykias, ka žinótumei daugiau kaip aš Gd. Kad aš i sena, viską žináu i viską suprantu, lig plauko viską suprantu End. Ką žinójau, tai pasakiau, daugiau neišmanau Ker. Senovės žmonys daug ko žinójo, ko dabar mokslas neži̇̀no Kin. Kurie nieko nesmokina, tai jie nieko i neži̇̀no Slm. Apie linus tai labai atamenu, labai žinaũ, labai teko dirbt Kp. Daba tu vaiko mažo neapgausi – ži̇̀no viską Jdr. Sako visus mokslus ži̇̀nąs, o paklausus, dėl ko višta kiaušinį padėjusi kata, vargšas nėko neatsakė, nežinójo Tv. Kap man sako, aš žinaũ, o pasakyt negaliu Nmč. Ir nežinau taipajag, ką tu kalbi VlnE194. Jie žino perkalbėti, jog žaidimas, šokimai, štukos ir juokai negali būt taip baisūs griekai brš. Ar jūs nežinot, ar jūs neišmanot: kupiškėnai geri žmonės, jų tiesūs keleliai (d.) Kp. Ar jūs neži̇̀not savo čysto stono JD567. Ką tas čia senas žmogus tik esi toks nėko nebži̇̀nąs, nėko nesuprantąs Skd. Kad nebžinái, nė ko senas žmogus nori End. Ant metų galo žinójau, kaip gyvenau Plšk. Kad vaikai nežinótumb, sẽniai ūtarino teip LKT355(Nmč). Pažįsti save, žinai žmogumi esąs Žem. Dirbk, sūneli, žinók, kad duonelė ne su vėju ateina Dgč. Kad žinótumbi, tai neitumbi [lankytis] Lz. Pati nežinaũ, kaip gyva likau KlbIV156(Vdšk). Ta sirgo, o ans (vyras) dėjos nematąs, neži̇̀nąs, nesuprantąs End. Jei nora, ži̇̀no [moterys] prisikabinti Rdn. Durnikė, o liežuvius sudirbti ži̇̀no Krš. Kẽliai nušalę, kad nebežinai̇̃ kur dėtis Pnd. Trudna žinót, kap tę bus, kap pamirsim Aps. Kad priskelt[ų] iš to pasaulio, nežinót[ų] kap i gyvent Dglš. Būk tu nežináu kas, gyvenk nežináu kaip, o lįsi į žemę Krš. Kad ir pavargsti grodamas, tai žinai̇̃ až ką (gerai atlygina) Sug. Kap apsiženijo su kitu, neži̇̀no kap šėnavot, nežino kap godot Pls. Labai labai buvo skanu, kad jau nebežinaũ kaip jau ir pasakyt Ant. Kad dar vieną paslaugėlę brolienė mums padarytum, tai jau nebežinotumėm kaip ir atsidėkot A.Vien. Išeini laukan [per trėmimus] – než[i]nai̇̃ ką daryt ir kur eit: ar bėgt, ar stovėt Žsl. Kad kas man pasakytų, kur dabar jis, atiduočiau nežinau ką! Nj. Parnešė vaiką, neži̇̀no ką daryt: vaikas verkia ir ana verkia Rod. Kartais baisiai galvą sopa, kad jy neži̇̀no kur dėtis Slm. Kai duosiu, tai nežinõs anas kur skrist Ob. Aš nežinaũ, kap tu nedaboji! Dgp. Daryk kap žinai̇̃ Al. Daryk kaip žinanti P.Cvir. Priaugina kaime tų lašinių negales, žmonys neži̇̀no, kur anus dėti Klm. Žmonės než[i]nójo sa[vo] gėrybos kur dėt Dv. Lietuviai kad užstotų ten (Sibire) gyventi, anie skarbo galo nežinótų, neturėtų kur dėti Sd. Skolos nežinójo galo, nemokėjo gyventi End. Savo kampo neturėsi, visi tavo daiktus turi žinót, visi gali imt Bb. Reik žinóti savo laiku pjauti, savo laiku sėti Sd. Žinodavo, kaip selyklą padaryt, nu tai būdavo ir alus geras Plvn. Pripynėm virvių, kaip tik žinójo galva PnmR. Dabar dalge nebepjaus, paimt neži̇̀no už katro galo Kpr. Nei jūs ži̇̀not, kumet gulti, kumet kelti, kumet valgyti (netvarkingai gyvenate) End. Viską ži̇̀nom: i kaip bulves sėti, i kaip batvinius diegti Šts. Tegul žinõs, kaip jo tėvai jauni būdami duoną pelnės Skrb. Dabar kamanų yr, ale nebežinai̇̃ kaip maut (naujoviškos) Slm. Gal žemė [negera], gal reikia žinót, kaip reikia jie (pomidorai) auklėt Antš. Nė žinót nežinójo, nemokėjo muilo virt Vdk. Nei anas suprato, nei nieko žinójo, kaip te to žemė aria ar te kaip sėja Sug. Biškį pašvindus [mėsa], aš an kvapo žinaũ Žl. Toks buvo brangus daktaras – akis paveizės ir ans ži̇̀no tavo ligą Žr. Da daktarui nemoki pasakyt, kaip tau yr – jis pats turia žinót Jrb. Makt praduria pilvą [išputusiai karvei], ži̇̀no, kur pradurt Alz. Arklys tai mat reikia žinot pakaustyt, ba tik kad kiek, ir bus šlubas PnmR. Aš visą darbo eilę žinaũ Tvr. Tu nieko nežinai̇̃ apie sarmatą Kp. Ka dab kito nėko žmonys nebži̇̀no kaip tik važinėties End. Anas tik pavalgyt ži̇̀no, o darbas jam ne galvoj Kzt. Aš aštuonių metų į mišką bandą giniau, o daba aštuonių metų vaikas nieko neži̇̀no Grz. Tu tik nuraut žinai̇̃, o pasėt nenori Jrb. Tiek i težinai̇̃ – pasigert i susimušt su kitais tokiais Sml. Du metu nežinójau, a piemuo, a vaikis besu (dirbau visokius darbus) Rdn. Mun žinóti, ką aš turiu daryti! Vkš. Prigera, nebži̇̀no ką bekalbąs, nebži̇̀no ką bedirbąs Mžk. Pririjo (prisigėrė), nieko neži̇̀no Aln. Žinójėv sveikatą užlaikyti, negėrėv vedu [su broliu] Ms. Beprotis ir geriausį darbą visad peikia, o pats nežino, kaipo pataisyti reikia D.Pošk. Nežino pavargusios žmonės nei numano, kas su jais veikias ir kas turi veiktis paskui DP312. Padarė per žydus nežinančius, ižg kur būtų žinąjie atvaduoti, o kurie užginai būtų pagėdinti DP577. O eš dūmojau: gerai, pavarguliai (ruduliai) neišmano, nieko nežino apie kelį Pono ir apie savo Dievo tiesą BBJer5,4. Bet apie dvasiškas dovanas, mieli broliai, nenoriu, idant nežinotumbit VlnE99. Tvirtais būkite ir nepakrutinamais, skalsindamies darbe Viešpaties, visada žinodami, jog darbas jūsų neesti tuščias Viešpatip SPI44. Duok man, Viešpatie, žinoti, kas žinoti reikia A.Baran. Atleisk mums, Viešpatie, nežinomus nusidėjimus CII645.
| Skruzdėlės ir bitės gudriausi vabaliukai – kiekviena savo darbą ži̇̀no Žb. Timptelėjo aną, arklys tujau ži̇̀no, ans i pasuko čia, kur tavie reik End. Dabar tai durni arkliai: paemi, tai neži̇̀no, kur lėktien – kaip laukiniai Kp. Jautis tep ži̇̀no, kap žmogus: stojos an vagos ir nuej[o] Rod. Padį paėmiau, vištos nebžinós, kur bedėti Kal. Savo laiką žuvys ži̇̀no Rsn.
| prk.: Ans (sijonas) jau nebži̇̀no savo metų Krtn.
^ Kalbi kaip žinódamas JT498. Ką žinósi, an pečių nenešiosi JT371. Ką tik žinai, tai gerai LTR(Žg). Ką jaunas išmoksi, visą amžių žinósi JT371. Nežino, kur likti, kur dėtis B. Daug žinosi, veikiai pasęsi Plt. Daug žinosi, greit pasensi Vdžg. Reik žinóti, ką dirba žanoti Žr. Žino, kaip žolė auga, tik gyvent nemoka LTR(Igl). Kap duok, tai neži̇̀no, kap te (imk), tai ži̇̀no Btrm. Žinók, iš ko duoną valgai JT435. Nueinu namo, tai nežinaũ ko stvertis (daug darbų), i te, i te lekiu Klt. Žinósi, iš kur kojos dygusios, ka lupti gausi NmŽ. Žinai̇̃, iš kur kojos dygsta JT435. Žinái, kaip buvęs, nežinósi, kaip bebūsi Bdr. Padaryk muni ži̇̀nomą (išmanantį), aš tavi bagotą Krš. Padirbk tu mane ži̇̀nomu, aš tave padirbsiu bagotu J. Padaryk muni žinančiu, o aš tavi bagotu Plt. Nė rytas, nė vakaras nežináu, o mala aple muni Krš. Nežináu nė pradžios, nė pabangos Šv. Tiek tu žinai, kas nuo nosies nuvarva LTR(Zp). Žinai, kiek iš nosės į gerklę LTR(Rm). Tiek i težinai̇̃ – iš nosies ant gerklę Sml. Tu tiek žinai̇̃, kiek nuo lūpų iki nosiai Plv. Tu žinai, kas nuo nosies ant lūpos PPr431. Žino, kas iš nosies į dantis Grš. A mis[lini] – ana ką išmano, ana tik teži̇̀no iš ančio an dančio Ms. Jis žino tik duoną ėst ir pamatus krėst LTR(Grk). Težinai̇̃, kaip iš klėties karčemon nešt JT300. Barzdos doklą priskutai ir dar to nežinai LTR. Kiaulė tik ir težino purvyną LTR(Km). Kiaulė daug žino, kur debesis eit B826. Duok Dieve viską žinoti, bet ne viską dirbti M. Peniukšlė kiaulė neži̇̀no, ko žieminė žviega LKT86(Kl). Senis vilkas ži̇̀no, kaip avelė nešt Sld. Katė žino, kieno pieną laka JT363. Maiše gimęs, papečky augęs, nieko aš nežinau LTR(Grv). Naktyje gimęs, maiše krikštytas, miške augęs – nieko nežino LTR(J.Jabl).
| refl. H163: Jis nesižinójo ką darąs K. Nežinausi ką darąs R28, MŽ37. Nesižinąs ką darąs, nenuvokiąs LL108. Jis savęs nesižinójo KII41. Iš džiaugsmo savęs nesižino KBI13. Vaikšto kaip apdujęs, pats savęs nesiži̇̀no Dgl. Kai parėjo – nė pats nesižinójo jau Jrb. Pernai ma[n] buvo kaži kas užėję, ka aš visai nesižinójau, kur aš ėsu Slv. Pūga [Sibire], nežináis kame gimęs, kame augęs Jdr. Iš gero gyvenimo neži̇̀nos, kas besąs Yl. Nebesiži̇̀no kaip ponavot Sur. Mat ka tu savo kaily nebesižinai̇̃! Ps. Gerai gyvenom, nebžinójomos ko benorėti Plt. Jau nesiži̇̀no nė kaip gyveną, nė ko norį Jrb. Daba žmonys neži̇̀nos kas esantys Žlb. Subinė šonūse yr, nebži̇̀nos ko benorianti (juok.) End. Nebsiži̇̀nos ką bepliurpti Grdm. Jaunesnė buvos, žinójos Lk. Kaip kulkozą paleido, neži̇̀nos kantõriškės (kontoros darbuotojos) kur dėties Krš. Jie turto nesižinójo galo Šk. Daugelis žmonių per visą savo gyvastį nesižino patys, ko nori Tat. Žinausi ir šiose knygose vienur kitur suklydęs K.Būg. Mažai pagundai apnikus nebžinaus ką bedarysiąs M.Valanč. Nereik nė vadinimo į talką, reikia žinóties pačiam Šts. Nesižino piktai darąs žmogus Mž446. Daug žmonių nesižino, kokie esą BPII148. Teip didė linksmybė širdį švento Petro buvo apiėmus, del kurios nesižinojo ir pats kur esąs ir ką regiąs – apgaišus buvo dūšia nuog didybės džiaugsmo SPII32. O Jėzus bylojo: Tėve, atleisk jiemus, nes anys nesižino, ką darą BPI388. Žinausi, iš kur atėjęs ir kur nueinąs NTJn8,14. Tikrai žinausi, nuog jo gavęs atleidimą visų mano griekų BPI67. Tėve muno! Atleisk tam nendznam ligonie griekus, kurius papildė, nes nežinojos ką darąs P. Nesižino Jurgelis kaip pačios džiuginti NS103. Jūzapas ant pirmo balso kūdikio visas sudrebėjo, nebežinojos, kas su juomi dedas Žem. Nebesižinodama pati ką daranti, prilekia motutė prie krosnies, nutveria šluotą ir gena Joniuką pro duris J.Bil. Nuo pakilusios goslybės jis nebesižinojo kur besidėti Vaižg. Net mėlyna rėkia, nesižino kur gyva dėtis, kaipgi bijo pelės, skreba te po kuprą Svn.
| Parginė peralkusias karves, nesiži̇̀no tos kur griebtis namie Ėr.
^ Katė pieną paliejus žinos Tsk.
ǁ įsidėmėti, atsiminti: Gausi skūron, tai žinósi! Pns. Išvanosiu kailį, tai žinósi į svetimus daržus lįst! Slv. Dabar žinosi neklausyti tėvų! Žem. Kad nuskalto, tai tegu žinõs i tėvo kietą ranką Tr. Užvožė jam delnu par pakaušį – kitą kartą žinos Ėr. Va, paimsiu diržą, perjuosiu, tai žinósi Rš. Žinósi lįsti kur nereik Kal. Vis aš buvau negera, o jis geras, tai dabar žinõs Stak. Kai išdirbsiu kailį, tai žinósi! Ėr. Kad aš tau užplėšiu lazda per pastargalį, tai tu žinósi, kuoj Dievas vardu Lp. Gausi į nosį i žinósi! Jrb. Kai iššveisiu kailį, tai žinósi Švnč. Rupūže, aš tave kaip pakratysiu, tai tu žinósi! Kš. Nelakstykit čia, vaikai, nenumindžiokit man darželio, ba kai išsirausiu dilgynę, kai nukaposiu užpakalį, tai žinóstat! Pnd.
5. tr., intr. patirti, pajusti; būti patyrusiam, pajutusiam: Daugį amatų turi – reikia apie badą žinót Drsk. Ir sarmatą žinójo žmogus, ir baisumą Aps. Nežinoma kančia R25, MŽ33. Kas nėr kaštavojęs [skyrybų], tas neži̇̀no nėko, o kas kaštavojo, tas ži̇̀no tą smoką: bjauriai yr, dikčiai bjauriai End. Ana až jo gyveno, žinójo, ką gyvena Klt. Valgyk, sūnel, žinósi, kad pas mamą buvai Jrb. Negyveno ana nei su moša, nei su dieveriu, tai nieko neži̇̀no Dglš. Pas mamužės augau, vargo nežinojau (d.) BzBkXV139(1512m.vad.Dresdeno.juostos.įrašas). Vienas žmogus nežinojo nei jokios bėdos ir išjojo jos ieškoti LMD(Rz). Kad žinójęs, kad neis kunigu, būč ir nemokinęs Žl. Tas vaikas teip išlepintas, kad nebežino, kas tas vargas Brž. Jis nežinójo šaltos žiemužės nė vasaružės JD201. Nors vokietis negerbia jų (dievų), bet jis atviras vyras, ir jo širdis baimės nežino V.Krėv. Esu aklas, nežináu nė nakties, nė dienos Pln. Aš par amžių nežinójau, kas tas y[ra] liga, kas y[ra] susirgti Skd. Nežinójau aš, kas do ligos, dar̃ žinaũ Kls. Galėjai eiti kada nori i kur, kuliganų ir žodžio negirdėjom, žinóti nežinójom Krš. Kad apalpsti, nuslambi, nieko nejauti, nežinai̇̃ Rs. Aš rankos nežinojau, toks buvo gėlimas Plng. Lig dvidešims metų nežinójau, kas yra dantų sopėjimas Ėr. Tėtė nežinojo dantų sopės Ktk. Neži̇̀no, kap galvą skauda, neži̇̀no, kap dantį skauda Brt. Mano tėvas doktoriaus nežinó[jo] (nėra buvęs pas gydytoją) Dglš. Tas yr ži̇̀nomas, ka cukrus negerai dantims Slnt. Kab insidedi saują [vaistažolių], tai žinai̇̃, kad vaistai Dg. Kai ganiau, tai žinójau, kaip kožnas kvietkelis kvepia Kp. Kaip einam, tai kur yr kepta duona ar [virti] kopūstai, vis žinai̇̃, gali užuost Brž. Pašoktumi (patriūstumei) aple vaikus, žinõtumi Dievo malonę (vargo patirtum) KlK12,70(Rdn). Gaspadinė par Kalėdas įneš mergai savo kuskelę – šiandieną tepasišvieta su ta kuskele – iš to ta merga ži̇̀no, ka gaspadinė nora, ka būtumi da i kitą metą End. Būčio Velykų nežinanti̇̀, kad būt kiti nesušelpę Ggr. Kab lija, tai jau žinai̇̃, kad lija, dartės tokių lietų nėra Sn. Ne mes karvių ganyti žinójom, kad tokias platybes turėjom miškų Plng. Mes dykai dirbom, išeiginių (nj.) nežinójom Adm. Su mašina važiavau, jokio vargo nežinójau Al. Jis nei pjovė, nei šakių, nei lopetos rankoj neėmė, tik šitą vieną pienelį težinójo (dirbo pienininku) Č. Visos ži̇̀nom: dėl vyro galėk, dėl vaikų turėk Rdn. Tas žmogus buvo del visų geras ir žinojo tiktai dirbti, kas yra naudinga del savo krašto A1883,143. Kas tatai nori žinoti, neprivalo toli lėkėti BBJer2,24. Nes tas medis ir vaisius, ir tokią macį turi, nes kas tiktai jį paragaus, žinos visa pikta ir gera, kas destis ant svieto MP146.
^ Nusipirk, žinósi, ką kaštuoja (atsakas prašinėtojui) Šk. Pirty nebuvęs, nežinai̇̃, kaip karšta JT306. Gavai nosim žemę paarti, žinok, kaip senesnį barti PPr110. Ži̇̀nom tus pyragus Vgr. Žináu aš tą pyragą Tn.
×6. (sl.) tr. NdŽ mokėti: Motina neži̇̀no nė žodžio lietuviškai Pb. An futorų du vyrai žinój[o] lietuviškai, ale jų jau nėr Zt. Kap anas ži̇̀no, tep žegnojas Aps. Tu viską žinósi, kalbas visų gyvulių, paukščių pažinsi (ps.) Ign. Pasakelių žinóta daug Ad. Ir mėgstu, ir daug žinó[ja]u [dainų], bet visos pabėgo Grv. Niekas tiek nežinojo pasakų, kiek senasis Lapinas V.Krėv. Aš šį vakarą neišdainiuočiu, kiek aš anų (dainų) žinójau Nv.
^ Žinójai sugriauti, žinók i pataisyti Kal.
7. refl. NdŽ manytis, verstis savo nuožiūra: Jie bylojo, kas mumus do to? Tu žinokias VlnE198. Žinókies, kap nori Ad. Žinókis tu sau ten LB213. Žinókitės, kas man rūpi Vlk. Žinókiatavs, didili, nekišuos, kaip noriatav Pln. Aš išeinuos, o tu žinokis Šts. Tu su jais, su tais pinigais žinókis, ale jie ne tavo Raud. Žinókis su tais savo vaikais, ma[n] duona uždirbt rūpi, kap pasiklosi, tep išsimiegosi, žinókis KzR. Paliko, žinókitės su viskuo Ėr. Duos šimtelį prieš šliūbą ir žinokis su žmona Pn. Vyras pasikinko arklį ir išvažiuoja an turgaus, o tu, moč, žinókis su visais daržais namie pasilikus Skrb. Ži̇̀nais su savo sviestu Jn(Jž). Žinókis sau, kad nesiduodi sušukuot Krs. O aš liuobu užsitarnausu: atves pri kokio gaspadoriaus, paliks i žinókis Vž. Žemės skundė, buvo kelius užarę [vienkiemių naikintojai], žinókias, su dangaus ratais važinėkias Krš. Jeigu kokio neramumo [dėl nelaukto poelgio], tai žinókis, vaikeli Sn. Dabar žinókis, mano mergelė, kad manę nenorėjai JV443. Žinokis, vaidila, su savo dainomis ir į mūsų darbus nesikišk V.Krėv. Tas atsitikimas visai suardė karaliaus sumanymus, ir jis gavo palikti miestą pačiam žinotis J.Balč. Paliksiu, ir tegu anys sau ži̇̀nos Mlt. Eime, tesiži̇̀nai su savo pupomis J.Jabl. Tegul sau ži̇̀nos su tais svečiais Ps. Kieno gaspadorysčia, tesiži̇̀no Skdv. Tesiži̇̀nai, tepešys Erž. Tada teži̇̀nos, kaip noria tedãrai Rs. Ką tu padarysi, tegu ži̇̀naise Jrb. Tesižiniẽ, jau aš nedirbsu Gs. Tegu jisai ži̇̀naisis Snt. Tegu jis ži̇̀nos su tais obuoliais, ko tu ten belendi Jnšk. Lai ži̇̀nos! Ko kišės, kur nereikia Pš.
| Vilkas neša ožį, bast tą ožį, besiži̇̀nai, man skūrelę sugrąžino LTR(Pnd). Nė aš klausaus, nė girdžiu: sykį pakišau po pečiaus, tegu ži̇̀nais tas kugelis Jrb. Šeimyna žinókis, bile šeimininkė soti Skr.
8. tr., intr. rūpintis, paisyti: Tiek tėvų vaikai ir teži̇̀no – ejo išejo Rdn. Mes (vaikai) tik namuose žinójom [būti], tėvai dvaran ėjo Gdr. Vyras turi tvarką žinót ir darbo nepamest Brš.
◊ aklatỹs (ámžinas) ži̇̀no neaišku, nežinia: Aklatỹs jį ži̇̀no – valkiojas ir valkiojas, ar kur reikia ar nereikia Pbs. Ámžinas ži̇̀no, kada anie parbildės Užv.
balà (balai̇̃, bãlas, bãlės, bãliai) ži̇̀no NdŽ nežinia, neaišku, sunku suprasti: O balà žino, kur jis naktim trankosi, ale namie nenakvoja Slv. Mes jau bala žino kada einam – labai išalkom P.Klim. Kai kada gerai girdžia, o kai kada – balà ži̇̀no Jrb. Balà ži̇̀no, daržan ejau, ar čia vėjo supūtimas, teip sopėjo va šič, stuburo galą šič Kp. Balai̇̃ ži̇̀no, kaip tę buvo Skr. Man kartą buvo užsikėlus [rožė], nuo ko – bãlas ži̇̀no Grž. Eina i eina tumonas, nuo kur anas eina – bãlas jį ži̇̀no Švnč. Sako, kad mirė, o bãlės jį ži̇̀no Sdb. Bãliai ži̇̀no – ar čia augs rugiai, ar ne Ėr. ×
bi̇́esas (×brántas, bùdelis) ži̇̀no nežinia, neaišku: Bi̇́esas aną ži̇̀no, kur ana gyvena Užv. Kaip jų šiemet teip priviso, tų musių – visokių, žaliom galvom – bi̇́esas juos ži̇̀no Mžš. Kaip ten tie dvarai išnyko, brántas anus ži̇̀no Jdr. Bùdelis ži̇̀no, kur jis išvažiavo Snt. Bùdelis ži̇̀no, kaip ana sudegė Kv.
bur̃bulą žinóti nieko neišmanyti: Bur̃bulą anas žinójo: iš nosies burnon Ob.
čemerỹs ži̇̀no nežinia: Čemerỹs ži̇̀no, kas bus iš to vaiko Pnd. O čemerỹs ži̇̀no, kaip čia bus Kp.
[vi̇́enas Dglš, gẽras Slnt] Diẽvas (dievai̇̃) ži̇̀no
1. nežinia: O Diẽvas ją ži̇̀no. Šito tai aš nežinau Krns. O Diẽvas ži̇̀no, kuom anas numirė Ob. Ar anas gyvas ar ne, Diẽvas jį ži̇̀no Švnč. Diẽvas ži̇̀no, kur tie vijūnai paliko End. Jeigu kas buvo, tai jau ir nuėjo Dievas žino kur I.Simon. Kuom tas [šventas] Jurgis buvo pasigarsinęs, tai dievai̇̃ ži̇̀no Grž. Dievai̇̃ ži̇̀no, iš kurio tu karklyno (juok.) Klm.
2. sakoma apie ką nors ypatinga: Aš dar ne Dievas žino kokis senis esu V.Krėv. Per dieną Dievùlis ži̇̀no kiek suveždavo [šieno] – keliolika kãrų Kvr. Mes neretai linkę perdėti ir dievai žino ką įsivaizduoti V.Bub. Pinigas ne dievai žino koks, o vis pinigas. Dykai nepaimsi ir tokio J.Balt.

gãlas (galai̇̃) ži̇̀no NdŽ
1. nežinia, neaišku: Ir gãlas ži̇̀no, kogi nėra dar̃ grybų Sn. Kur ji tęnuis nusigrūdo, gãlas ži̇̀no– žinai bobas Kbr. O gãlas čia ži̇̀no, kad daug buvo tę prisodyta visokių gėlių, nei neprisimenu Vs. Galai̇̃ jį ži̇̀no, kur jis nuėjo Stk. Galai̇̃ ži̇̀no, kas jam buvo Pls.
2. labai daug: Sniego privelta gãlas ži̇̀no Str.
3. sakoma keikiantis: Galas žino, pareini pavargęs kaip šuo, o čia dar valgyti nieku būdu neprisišauki V.Krėv.

gãlas ži̇̀no ki̇́ek labai daug: Grikių tai gãlas ži̇̀no kiek prisėja, nurauk paskui Pv.
gãlas ži̇̀no kóks labai didelis, gausus: Taip, pasirodo, būna gyvenime, kad už tokius daiktus galas žino kokius turtus atiduotum J.Avyž.
gãlo nežinóti labai daug turėti: Užtat visi mano, pagaliau ir mato, jog Drūktenis savo pinigų galo nežino Žem.
giltinė̃ (gi̇̀ltinė) ži̇̀no nežinia: Giltinė žino, kur jis dabar Dkšt. Kaip aną vadino, gi̇̀ltinė ži̇̀no Yl. Kaži kur ans dingo, giltinė žino Plng.
griaũsmas (graũzmas) ži̇̀no nežinia: Griaũsmas ži̇̀no, kiek tų paršiokų toj fermoj Aln. Griaũsmas juos ži̇̀no, kur jie dabar šienauja Strn. Kažno, anas gyvas ar yra, griaũsmas jį ži̇̀no Žl. Ė graũzmas te juos ži̇̀no Švnč.
kàd žinók daug, negailint: Ir įvertė mun medaus kaušą kad žinok Plt.
kẽlio neži̇̀no nesilanko: Kol bėdos nespaudė, kẽlio nežinójai pas mum Srv.
kélmas (kelmai̇̃) ži̇̀no
1. nežinia: Kélmas ži̇̀no, ar būs ta pagada Vvr. Nusidangino ir gyvena kelmas žino kur KlK15,78(Krt). Kelmai̇̃ jį ži̇̀no, kur jis yra Jrb. Kumet ana parvažiuos, kelmai̇̃ ži̇̀no Trk.
2. sakoma stebintis: Al kviečiai, kélmas ži̇̀no, liuob maž teatneš [derliaus] Kl. ×

kvarabà ži̇̀no
1. nežinia: Ale kvarabà ži̇̀no, kur jis nulėkė Srj.
2. sakoma stebintis: Bėrasiai tai gerai eina, ė šitas, kvarabà jį ži̇̀no, kai įsiutęs lekia [ariant] Švnč. ×

kvarabà ži̇̀no ki̇́ek labai daug: Pinigų prileido kvarabà ži̇̀no ki̇́ek Sn. ×
mõnas ži̇̀no nežinia: Ir kur jie paliko, dabar mõnas ži̇̀no On. ×
pai̇̃beliai ži̇̀no sakoma švelniai keikiantis: Paibeliai žino, nemoku ir pasakyti, ką noriu J.Ap.
parãkas (×peklà, pélkė, perkū́nas, piktumà, Põndievas, prãgaras, rai̇̃stas, smalà NdŽ) ži̇̀no nežinia: Parãkas jį ži̇̀no, kur jis dingo Graž. Peklà žino, ar duoda až pieną pinigus Kp. Ar pélkė ją ži̇̀no: tvora tai tvora, ale ne pintinė KlK24,60(Ps). Jegu niekas nesutrukdis, nesurėks, tai jis (lunatikas) užlips perkū́nas ži̇̀no kur, boniõs, kažno ką padirbs Č. Piktumà juos ži̇̀no, kur any LzŽ. Kaip ten yr tikrinybė[je], vienas Põndievas teži̇̀no End. Pragaras juos žino rš. A rai̇̃stas ži̇̀no, gal dar augs ta kaliotė Kvr.
šim̃tas ži̇̀no NdŽ
1. nežinia: O šim̃tas jį ži̇̀no – nesvėrėm, nežinom, kiek kuodelis svėrė Kpč.
2. sakoma stebintis: Valsčiaus sekretorius, jeigu ne gražuolis, tai pakenčiamos išvaizdos vyras, dabar atrodė šimtas žino kaip: jo pilnas veidas supliuško, žandikauliai išsikišo, o nosis – tokios nebuvo visame apskrityje! P.Cvir.

širdi̇̀s ži̇̀no nėra užmiršta (ppr. apie skriaudas): Kad ir kalbuos, bet širdi̇̀s viską ži̇̀no Plng.
šuõ (šùnys) ži̇̀no nežinia: Šuo žino, kas per žvėrys atsivilko į girią, pasistatė trobelę (ps.) V.Piet. Gal te nebuvo vėžys, šùnes ži̇̀no Slm. Ir tegul nesitranko šunys žino kur A.Vencl.
tai̇̃p ir žinók
1. sakoma grasinant: Išmesi, sudaužysi – tei̇̃p i žinók! Mžš. Negrįši [laiku], vaikel, tei̇̃p ir žinók: lupsiu, kai pareisi Mžš.
2. sakoma, reiškiant įsitikinimą: Ir nebūsi, nebūsi tu valdžioj, taip ir žinok, – pasakė motina J.Balt.

var̃gas (vélnias NdŽ, velniai̇̃) ži̇̀no nežinia: Iš kur anas yra, vargas vienas žino KlK24,60(Kair). O vél[nia]s aną ži̇̀no: gal i ta pati, o gal i ne Trk. Užlipam visi – a vélnias ten ži̇̀no, kas ten buvo LKT100(Krtv). O kaip toliaus būs, velniai̇̃ ži̇̀no Akm. Nei slydokas, nei vélnias ži̇̀no kas End. Vélnias ži̇̀no, už ko ana ištekės Ukm. Bijau [degtinės] kap vélnias ži̇̀no ko Švnč. Kad ir velniai žino kas būtų – vis tiek eisiu KlK15,79(Nmk). Velniai žino, ko čia mes dar tupime P.Cvir. O kad ans (laikrodis) eina vél[nia]s ži̇̀no kaip Trk.
vélnias ži̇̀no ki̇́ek labai daug: Dabar žolės vélnias ži̇̀no ki̇́ek [miškuose], tai kurgi augs tas grybas Žl. Vélnias ži̇̀no ki̇́ek obuolių Dglš.
vencai̇̃ (vė́tra, Viẽšpats) ži̇̀no nežinia: Vencai̇̃ ži̇̀no kada [bus] Snt. Vė́tra ži̇̀no, kur jis nuėjo KlK24,60(Šl). Likau pati viena, o kaip gyvęsiu, kaip pabaigsiu amžių, vienas Viẽšpats ži̇̀no Pžrl.
neži̇̀no kàs ẽsąs keliasi į puikybę, labai įsivaizduoja: Merga, vyrą gavusi, nebži̇̀no kàs ẽsanti Trš.
apžinóti
1. tr. Š, LVI137, NdŽ, KŽ, Vvr iš daug kur sužinoti, apsiteirauti: Važiuodamas daug apžinái Rt. Apžinók, kur obūlius superka Krš. Ką besupasakosiu, kad tamsta pats daug apžinái Šts. Žmonės čia viską vieni apie kitus apžino Db. Kaip apži̇̀no, bet tik žino Ds. Visko apžinót negali̇̀ Rmš. Da saulelė nešildo, ė anas lekia jau miestelin, jo visi žydeliai apžinóta, kur silkės pigesnės Ml.
| refl.: Apsižinojo visi Šts. Apsižinójo, kur darbą gaus Rmš. Apsižinó[jo], iš visur važiuoja LTR(Dkšt). Jau jiej apsižinój[o], kur mes gyvenam Lp.
2. tr. surasti, užtikti: Apžinójom pas gerą žmogų karvę, ir reikia pirkt Arm.
| prk.: Pelnas iš visų gerų darbų sueina bendran visõs bažnyčios skarban, kurį V. Dievas, kaipo dangiškasis Tėvas, apži̇̀no ir dalija savo vaikams A.Baran.
3. tr. pažinti, ištirti: Ana sakė, tura pareiti žmonys, apžinóti Kv. Apžinóti čia visi pašaliai, nebėr ko čia bemedžioti Šts.
| refl.: Kruopą apsižinójot jau Zt. Anys apsižinój[o] sa manim ZtŽ. Ciecoriui vienam nieku būdu galima vislab apmatyti ir su visum apsižinoti Kel1881,128.
4. tr. BŽ304 suprasti, suvokti: Neapžinomi tavo keliai, Viešpatie! Db. Neapži̇̀no, kiek pinigų turi Dglš. Ji neapži̇̀no savo turto Bgt.
5. tr. BŽ147 aprūpinti, pasirūpinti, aptvarkyti: Apžinóti visus tur gaspadorius J. Kam kas negerai, tai vis aš turiu apžinót Plv. Visi bus atlygyti ir visi bus apžinoti Db. Man visur reikia valkioties, visus aprūpinti, apžinoti, o tu nei apie namus negali apsiruošti TS1904,4. Iš to paršelio reikia ir padotkai apžinót, ir skyles užkamšyt Vlk.
6. tr., intr. Alk, Pkp, Up, Kltn užvaldyti, pasiglemžti, pasisavinti, sunaudoti: Ans vienas nora viską apžinóti Pln. Viską ana apžinójo: vyšneles, morkelius – nėko jug nepirko Krš. Kas gi ir apži̇̀no visas uogas, jei ne jos Grž. Kas buvo amžinatilsį Untulėnės – medžiai, viskas – Jonušėnė apžinójo Sd. Muno pyragus kažkas jau apžinójo Kl. Pusę karvės atidavė, antrą pusę apžinójo Lkv. Žinote vaitai viską apžinódavo J.Jabl(Pšl). Šiaip ar taip, svetimi žmonės visą naudą apžinos Žem. Jis apžinós vienas visais jo turtais, t. y. nedavęs nėkam iš giminės žinios, vienas užvaldys naudą, paveldės J. Marijona viską pati apžino S.Čiurl. Jau i kirvį kažin kas apžinójo Slnt. Buvau pasidėjus antienos šlaunelę, i nebė[ra] – matyt, katinas apžinójo Sml.
7. tr. prižagti: Kas tą katiną įleidot į kamarikę – visus muno puodus apžinójęs Kl.
8. tr. Šll, Vkš turėti lytinių santykių: Jau apžinójo Mykolas Petronę Sml. Jo visos mergos apžinóta Ml.
| Tai gal žiemvakarių vėjas jų motiną apžinojo? (juok.) rš.
atžinóti
1. refl. BŽ117,119 pasiteirauti, pasiklausti: Norėjau atsižinóti, ar reik, ar nereik ateiti J.
2. refl. vėl, iš naujo paklausti: Tai atsižinók po kokios savaitės Sn.
3. refl. atprasti: Jis atsižinójo savo mylimą brolį lankyti J.
4. tr. sužinoti: Da gaideliai negiedojo, jau tėvelis atžinojo LTR(Ad).
| refl. tr., intr. LL229, Š: Par ką mes galim atsižinót? J.Jabl(Ukm). Tamistos visa greit atsiži̇̀not Aps. Nesenai atsižinó[ja]u, kad Anupro numirta Dglš. Ir brolis galės nuvežt – tegul atsiži̇̀no kelią Mlt. Visus galus atsižinójo OG106. Atsižinój[o], kur šokiai, ir važiuoja Str. Boba plepuonė – išplepės visiem, i ponas atsižinõs Švnč. O teip kur tu eisi neatsižinójęs – galia būti išejęs mokyto[ja]s kur End. Žmonės, atsižinoję, kad tai esąs stabmeldystės laikų dievaitis, sudaužę jį K.Būg. Ką aš galiu žinoti, iš kur policija apie tą atsižinojo TS1900,9. Anas tuojos atsižinojęs, kur esą ažkasti pinigai VoL383(Tvr). Kad būčia atsižinojus savo nedalelę, būčia žirgelį pašėrus rūtų vainikeliu (d.) Ml.
^ Ubago neatsižinósi, kur gimęs Prng.
5. tr. pažinti, patirti: Tavo žmona išgirs, kad kas atejo, ir tave, sako, atžinõs Pls.
| refl. tr., intr.: Kap pagyvensi, atsižinósi [savo vyrą] Dglš. Per mus kad pabūtum, tai atsižinótum, kap šalta Dglš. Kai pradėsiu aš, tai atsižinos, kuom vilkas švilpia (ką aš galiu) Ml. Kada tave, dukrele, atsižinósiu? – Dieną per vėjulį, naktį per sapnulį, tada mane, tėtuli, atsižinósi (rd.) Š(Tvr).
6. refl. tr., intr. atpažinti: Ka ne akminai, nebūčiu atsižinójusi [buvusios sodybos] Krš. Čia augusi, ale vos atsižinójau – sugrautà, krūmų prižėlusi Krš. Paklydau, šiaip taip atsižinójusi išlindau, ir akės atšvito Krš. Kad paklysti, reik drabužius išsiversti, tad atsižinai, kur esi LTR.
7. tr. surasti, užtikti: Atžinójot tamsų kampelį Pls. Regi, kur žmones atsižinójo mūs kraštą Rod.
| refl. tr.: I mūs ūlyčios žmonys atsižinójo Ameriką Dglš.
8. intr. atvykti: Ot iš kur pas mus žmones atžinójo Rod. Aš pas tave tankiai atžinosiu: žiemos ledeliu šyvu žirgeliu, pavasarėku – luoteliu LMD(Rod).
| refl.: Išgaudo žuvis, ir tada žydai atsiži̇̀no, prisperka kašikus ir vežioja po kaimus, pardavinėja Sld. Dabar jau kada pas mus atsižinósit? Dv.
9. refl. tr. pripažinti: Visi atsižinójo visokius dievus Kli.
10. intr. atsakyti: Tai dabar reikia už tą [krūminę] atžinót, tai nebekas Pl.
| refl.: Tu turi žemę, tu ir atsižinósi Pl.
11. tr. prisiminti: Kap išvažiuosi, tai kas taũ atžinõs, kad ne motka Vrnv.
| refl. tr.: Neužsirašei, ir dabar neatsižinai Mrj.

×dažinóti (hibr.) tr.
1. sužinoti: Reikia dažinót, kas daros Šlčn. Ar dažinójai, kur anas dabar gyvena? Lel. Dažinój[o] aplinkiniai ir eina Šč. Norėj[o] dažinót, kas terp mūsų Sn. Dažinójo žmonys, kad rugių parduos – pulkais, pulkais! Mžš. Kai dažinójau, kur jūs esat, tai tada nuėjau – nebe teip ilgu buvo Kp. Kai tik tėvas dažinójo, tuoj išvarė iš namų Skp. Reikia dažinót, kuomet išleis Zt. Dažinójo tokių vaistinėj žolių (vaistažolių) Blnk. Sako, visa vientara dažinõs kungas LKKXXIX185(Lz). Noriu klaust, dažinot, ar leisi dukrelę LLDII302(Mrc).
| refl. tr., intr. SD125, D.Pošk: Dasižinau, ižklausinėju SD45. Katrie dasiži̇̀no, ir perka Pns. Dabar jau dasižinójo, ka tat aš taip padirbau Varn. Tėvas, nebesumanydamas ką veikti, siuntęs tą savo sūnų pas laimę dasižinot, kas tai yra ir kas gal būt Sln. Nedasižinójai dangaus aukščio, nedasižinósi marios gilumos LzŽ. Po tam išlekino nug savęs balandį, jeib dasižinotų, bau nuseko audra ant žemės BB1Moz8,8. Liepė visus bernelius užmušti … nuog dvejų metų ir kurie žemiaus buvo pagal čėsą, kurio jis (Herodas) pilnai nuog išmintingųjų dasižinojo VlnE141. O sesuo jo stovėjo iš tolo, idant ištirtų (paraštėje dasižinotų), kaip jam būtų BB2Moz2,4.
2. patirti: Nežinojai, kokių žmonių yra, dabar dažinósi Klt.
| refl.: Dasižinójo, koki anys yra an svieto Dv. Man ne galvoj, patys dasižinósit Dbg.

×išdasižinoti (hibr.) N išsiteirauti, išklausti.
įžinóti tr.
1. sužinoti: Ans neįži̇̀no, ką aš mislyju Kl. Aš tokis, kad visa man inžinót kur kas ZtŽ. Aš turiu vištą, reik mun ir antės, aš tą noriu įžinoti, ką ta antė verta LLDI463(Vkš).
| refl. tr.: Daug žodžių įsižinái iš laikraščių Šv. Kaip jūs galiat įsižinot? Erž.
×2. (sl.) išmokti: Daugi mažų vaikų lietuviškai inžinójo ZtŽ.
3. įspėti: Ir inžinój[o], kas jamp biti rankoj ZtŽ.
išžinóti tr. daug sužinoti: Kap išžinõs anas, tai taũ gyvą apkas po sierąj[a] žeminyka Arm. Kad jis tai ir viską išži̇̀no Gs.
| prk.: Šitiek knygų išžinók (išmok), tai reik pasukt galvą Gs.
| refl.: Jūs išsižinókit, tai pasakysit Pv. Giminiuočius išsižinojo, atejo ir ištraukė pinigus Nmn. Bendraitė Nojaus, išsižinojusi apie nuskandą pasaulės, apreiškė velniui Gmž(Krd).
nužinóti tr.
1. NdŽ nuspėti, numanyti: Tas išminčius vadinos kaip, nu koks užspėjėjis, kaip koks žynys, kur nuspėjo, nūžinójo viską NmŽ. Nėkas aiškiai nenužino tos bažnyčios prasidėjimo Dr.
2. pavogti: Ans nužinójo muno auksinelius Vkš.
pažinóti tr.
1. DŽ, NdŽ iš žinomų bruožų suvokti kuo esant, pažinti: Ka parejau, žmona nepažinójo iš balso, kas aš esu Kl. Neregėt gerai, ar vyriškas eit, ar moteriškas ZtŽ. Ant galvos šydas toks, kad nė nepažinót negali̇̀ Snt. Išsimaliavo[ja] murzas, ka nėkas nepažinótų [Užgavėnių veikėjų] Žlb. Nesa ant ko turėtų pažinota būti mane ir tavo žmones malonę radusius BB2Moz33,16.
| refl. tr.: Kaip į veidrodį pasižiūrėjau, tai bemenk save nepasižinójau Plšk.
2. tr. pažinti, būti mačiusiam, bendravusiam: Jie mani nuo anksčiau pažinójo Plšk. Aš tą seną seniai pažinójau, per nedėlią bulbom čestavojau LKKXXIX185(Lz). Jis visai nepanašus dabar į tą, kurį mes gyvą pažinojom V.Krėv.
| Tėvuko aš nepažinójau, [mirė, kai] mes mažučiai dar buvom On.
ǁ refl. būti pažįstamam: Ne su visais pasi̇̀žinojo Všv. Nu mergystės vedvi pasižinójėv End.
3. refl. susipažinti: Papas (popas) pasižinój[o] ir visą kelią sa manim ūtarino Zt. Ir anys vot pasižinój[o] ir pernaik sasrašė ZtŽ.
4. tr. mokėti atskirti, išmanyti: Senelė žoles gerai pažinójo Dgč. Mano sesuoj tai žadėj[o] nuvest [parodyti], pažinój[o] tas žolukes Sn. Aš jau paž[i]nójau iš karto, jau teliuosis ana ZtŽ. Mama mane mokino skaityt, raides kad pažinóčia visas Pl. O jis buvo toks – nė raidę nepažinójo, nemokytas buvo Graž. Juk nebuvo beprotelis: i tą piningą ans pažinójo, i nusipirko ans pats, ko reik End. Jis kalvis buvo, veterinariją pažinójo Grl.
5. tr. suprasti: Anei kokių baikavimų nepažinójo Smn.
6. tr. vartoti, naudoti: Gilioje senovėje mūsų proseniai nepažinojo plytų ir plytinių mūrų A1883,37. Nepažinójom raktų – buvo geri žmones Drsk.
7. tr. sužinoti, patirti: Tadaik pažinój[o], kad ten jokios pauštės nėra Zt.
8. intr. pranešti, duoti žinią: Kada bus pamaldos? Man reikia pažinót dukteriai, ba ji kaime gyvena Švnč.
9. tr. pripažinti: Jei kursai pažinotų jį esant Christų, tas iš bažnyčios būtų atmestas BBJn9,22.
| refl.: Mes patys turim pasižinoti, jog kožną dieną ing griekus … įbraidinami esme, kartais velino, kartais pikto žmogaus, kartais mūsų pačių kūno BPII53.
ǁ įsiminti: O kad anas nepažnótų, kur kelias, tai ėmė ir užlipino smalái akis ir nuvedė ZtŽ.
atpažinóti tr. atpažinti: Aš jos visai neatpažinójau: ji teip buvo nusirgusi ir nubadėjusi Plšk. Įeitų dabar čia, atpažinóčiau, ligi mirties neužmiršiu Erž.
išpažinóti žr. išpažinti 8: Eš meldžiaus Ponop mano Dievop, išpažinojau ir bylojau BBDan9,4.
péržinoti tr.
1. I, Sut, S.Dauk viską iki galo sužinoti, patirti, perprasti: Nepáržino anie visko gerai Šv. Aš jįjį kiaurai páržinau J. Nepáržinau visų Akm. Iž pirmo (ką tik susituokę) karaktorio nepéržino DrskŽ. Numanė, páržinojo [audėja] viską, visus raštus Šts. Žmonės péržinojo, tai visus grybus renka Rud. Geras ta[vo] bernelis, tu čia nepražūsi, peržinok, sesule, tu jo notūrėlį Š(Knv). Dievas, paržinodamas blogas misles žmonių, nepakoro[ja] tujau brš. Kuriuos jau buvo peržinojęs ir peržvelgęs, tuos teipajagi ir paženklinojo WP147.
| refl. S.Dauk.
ǁ įsitikinti: Péržinoj[o], ką gera pati, gyvens Drsk. Péržinojom, kad tę patys žmonės rėkaloja Vrn.
2. sužinoti: Rasit ir Dievas palūkurs ant tavęs. Bet kas tą gali paržinoti? brš. Da gaidelis negiedojo, kai tėvelis péržinojo (d.) Aps.
3. refl. atsiskaityti: Kaipgi persižinai tu su savo sąžine? AK41.
4. prk. pažinti lytiškai santykiaujant: Páržino vaikiai mergas priš vestuves – moka anie prisisukti Rdn.
papéržinoti (dial.) tr. pažinti: Aš daugelį papéržinojau LKKIX203(Dv).
pražinóti tr., intr. gerai suprasti, išmanyti: Kad žinotau, pražinótau, ką per mano valią, pateriotau šyvą žirgą, šimtą raudonųjų (d.) Nč. A kad tu gyvent nepražinótai! (keik.) Vrn. Neabejotinas ir tikriausis tai daiktas, jog Dievas visa pražino, visa suvaldo A.Baran.
prižinóti tr.
1. Kal žinoti: Daugiau neprižinaũ nieko J. Aš apei tą štabo (stabo) kūlį maž ką teprižináu Skd. Turi prižinóti – kaip tat nežinai! Pvn. Ar jis jums nieko nedavė aną šventą dieną prižinoti, kur jis lėks TŽV325. Kiek prižinome, buvo ik šiol mislijama, kad kalėjimas mieste Kėpenik šios visos žemės džiaugsmingiausiasis ėsąs LC1878,44. Prižináu visus atsitikimus Šts. Seniejai pasakas bepriži̇̀no Šts. Jei prižinai tas velėnduobes, tad esi girdėjęs, kad ten piningai šmėklaujas naktį Šts.
| Jis dideliai prie ugnies priži̇̀no Lnkv.
2. pažinoti: Ar prižinai, koks tas vaikis yr? – Aš ten netolie esu, kur aš neprižinosu Grg. Turėjau priži̇̀nomą daržininką, ans ir patarė, kaip daryti obelinę plėstrą Šts.
| refl. tr.: Biliūną daktarą prisižinái? Kv.
3. išaiškinus nustatyti: Daktoriai neprižinój[o] nieko ZtŽ.
4. refl. tr. prisipažinti: Kuris prisižinójo, o kuris nenori ir prisižinót [savo metų] ZtŽ. Spaviednykuo visus savo griekus drąsiai, aiškiai ing ausį reik prisižinoti brš.
5. paskirti: Mane prižinój[o] ketvirton ZtŽ.

×razžinóti (hibr.) tr. suprasti: Itai aš negaliu razžinót gadnai ZtŽ.
sužinóti tr.
1. LL229, DŽ gauti žinią (apie ką): Suži̇̀no žmonės vienas per kitą viską Pv. Vienas nuo kito suži̇̀no, kad žadu nuo rožės Sug. Pensininkai ta iš radijos visas naujynas suži̇̀no Akm. Visi gavo sužinóti, kas čia yra Pgg. Reikia sužinótie, kap sviete ką daros Brsl. Kas į pasaulį dedas, sužinodavo žmonės per žydus, kur per butus su kromeliu eidavo Plšk. Kap itai buvę – mum sakė – ir mes visa sužinójom Dv. Ka jis noria sužinót, lai pats ateina pas mani LKT155(Žg). Pirkioj sėdėdamas, nieko nesužinósi Dglš. Reikia sažinóti, kas ko nori mokytis Zt. Ir iš kur jūs sužinójot, kad aš moku lietuviškai Pb. Noriu sažinot, kap tėvai mano gyvena Krn. Kai mane pagavo [į nelaisvę], sažinój[o], kad aš iš Slanimo ZtŽ. Kad pavogęs parduok, tuo sužinós J. Pamažu svietas sužinójo, pradėjo kast [durpes] Pls. Sužinójo pinigus, pradėjo piršliai važinėtis Lnkv. Nu i dar ketvirtadienė[je] ateik, mes aiškiai sužinósiam viską Trk. Dar bernelis neatjojo, jau motulė sužinójo DrskD43. Kai pelėda sužinójo, in penkių kiškių atjojo (d.) Švd.
| refl. tr., intr.: Anys greit susižinójo Dglš. Viską nesusižinósiam Prk. Vienas per kitą susiži̇̀no, kada reikia susirinkt Graž. Susiži̇̀no dabar svietas visa ką: mokyti, visur važinėja Klt. Ne žinduklis, susižinós Krš. Susiži̇̀no vaikiai aple mergas, paeina šlovė greitai Rdn. Susižinójau tarnystę, važiuosiu apsižiūrėt Skr.
2. DŽ1 išmokti, įgyti žinių: Kai pradeda mokyklę, daug suži̇̀no Skrb. Nelab seniai pirtis parejo: perenė buvo, mamos nabaštikė tik sužinójo [naują žodį] Krš. Aš tą darbą sužinaũ, ir jis man neįdomus jau Dg. Armijoj pabuvo, ruskus litarus sužinójo Aps.
3. patirti: Kaip munęs nebliks, sužinós [marti] darbus, vargą Krš. Palauk, pasenste, sužinóste viską Krš. Sužinós vargo, gal būs protingesnis Rdn. Jauni, gal žinot apie meilę, ė kad nežinot, tai sužinóstat Pnm.
4. pažinti: Aš nesužinójau to eigulio Lg. Aš nesužináu, kas tos y[ra] Slnt. Ana nebsuži̇̀no, ar gegužė, ar vanagas tupi ant mieto J. Kaip ans muni sužinójo, nežinau Trš.
ǁ įsidėmėti: Pavardiẽs to vaikeso nežinau, kas jaunus sužinós Krš.
5. Arm pajėgti sutvarkyti, aprėpti: Anas sa[vo] gerybos nesuži̇̀no Rod. Veizdėkit kits kitą, veizdėkit vaikus, aš viena negaliu sužinoti Žem. Vienas bagotas, savo turtų galo negalia sužinót BM254(Grz).
6. Š, Svn, Pl priglobti, pasisavinti: Man rodos, gi̇̀minės tuos pinigus sužinójo Mžš. Mirs, brolio vaikai turtą sužinós Krš. Turtelį sužinojo Strypeikienė, o brolienę pamynė LzP. Laumės už lango sako, kad tas vaikas pirklio turtą sužinos LTR(Skp). Palikimą sužinójo, o kapų veizėti nenora Pp.
| Trys kiemo šuneliai kuiną sužinojo, o patys svoteliai nieko nežinojo LTR(Pnd).
7. refl. M, DŽ, Jnšk susisiekti, palaikyti ryšį: Tai mano prietelis, su kuriuomi aš didei susipažįstu, susižinaũ KII313. Jie susrašą, susiži̇̀ną JT380. Ar jos matančiosi, ar jos susižinančios? J.Jabl. Aš susižinojau su juomi J. Laukia nesulaukia, nesusiži̇̀no, niekas neaišku Pv. Mes su jais nelabai susiži̇̀nom Al. Su Jono vaikais nebesusiži̇̀nom – nė kaip jie, nė kur jie Mžš. O su taũ susižinót teip greit nebuvo galiama Krs. Susižinójėm, susiteiravom, i parejo pri munęs Vn. Su vagimis susižinójęs, prasikišo i sėda Rdn. Anys sasižinój[o], kap degino ZtŽ. Buvo suspėta telegrafu susižinoti Pt. Kaip tu su dangum susižinósi? Ds. Todėl … visur mislijama, kad karalius bei ans jo gendrolius slaptomis susižinančiu Kel1862,131.
ǁ susipažinti: Tos piršlybos buvo bjauriai: piningų ieškojo, geriau, ka patys susiži̇̀no Eig. Jei tu nori su Mare susižinot, tai galiu suvest Al.
8. refl. R372, MŽ500, N, LL167, ŠT49 susitarti: Su vyrais susižinósi greičiaus, o su boboms, e, vienos nervos Pvn. Su tuo žmogum nesusižinóję nė nosies į girią nekiša Alk. Jos pažadėjo bemat viską sutvarkyti, susižinoti J.Ap.
ǁ susikalbėti: Jis ir su cigonais susižinójo, ir ruskai sušneka – jau jo nenupirksi Graž.
užžinóti tr.
1. Skr, Užv, Kal sužinoti: Bil tik užžinójo, ėjo kažkur ieškoti Lnkv. Nuvedė į stubą, žiūri, kad pilna popierų; perskaitė, užžinojo, kas visam sviete vakar pasidarė BsMtI36.
2. susigaudyti, perprasti: O tų markių tai jau neužžinójo, kiek jis jų turi Kt. Jie savo turtų neužži̇̀no Mrj.
3. S.Dauk aprūpinti; patvarkyti: Bažnyčios … turėtų užžinoti a užveizdėti WP198. Užžinok (paraštėje užrūpink) tavo namus, nesa tu mirsi ir nebūsi gyvas BB2Kar20,1.
4. užvaldyti: Bei mus, savo apaštalus, urėdnykais dideis padarys, idant mes tam padėtumbim visą žemę užžinoti BPI258. Vilniaus miestas brukavotas, mūs brolelių užžinotas LTR(Btr).