traukiant priartinti
atstùmti
stumiant atitolinti

atkreipti dėmesį
nuslopìnti
numalšinti, užgniaužti
Pinigai gali ne tik pritraukti visuomenės dėmesį, bet ir jį nuslopinti rš.

↗Komunikacinės krypties mokymo metodas, realizuojantis įsivaizduojamą bendravimą, kuriam stengiamasi suteikti intelektinės ir emocinės įtampos, kuo labiau priartinti prie tikro bendravimo sąlygų. Taikant vaidybą modeliuojama bendravimo situacija, paskirstomi vaidmenys, keliamos bendravimo užduotys. Mokiniai jaučiasi laisviau atlikdami tam tikrus vaidmenis. Tai gerina psichologinį klimatą, stiprina psichologinius mokymo ir mokymosi veiksnius. Vaidyba taikoma mokant tarimo ir intonacijos (↗fonetikos pratimai, dainavimas); ugdant kalbėjimo gebėjimus (↗mokomasis vaidinimas, ↗simuliacija, vaidinimas pagal mokomuosius dialogus ir tekstus); formuluojant dialogams atlikti užduotis (pvz., Įtikinkite draugą / patarkite svečiui iš užsienio apsilankyti parodoje).

Gąsdinanti vizija apie pasaulio pabaigą, kurią gali priartinti oro užterštumas.

sukelti palankumą
atstùmti
sukelti nepalankumą
Tačiau tai, kas atstumia, turi galios ir patraukti rš.
Savo išore jis veikiau atstumdavo, nei patraukdavo: akys išverstos, antakiai gauruoti, dėl blogo regėjimo nosį visada akiniais balnodavo rš.

prie savęs priartinti
pastùmti
nuo savęs nutolinti
Ka turėčiau kibeklį, patraukčiau Jonį į savo pusę; kai pamiltų – stūmekliu pastumčiau Vkš.
Senos sidabrinės cukrinės vėsias kojeles pastumdamas ar patraukdamas vis kas nors paliečia rš.
Kūnas gali įgyti pagreitį, pastumtas ar patrauktas ranka rš.

Afektyvusis kalbos mokymo metodas (S. D. Krashen, T. D. Terrell, 1983), siekiantis kuo labiau priartinti svetimosios kalbos išmokimą prie natūralaus, savaiminio gimtosios kalbos išmokimo. Pagrindiniai natūraliosios mokymo krypties bruožai: natūrali komunikacija, o ne gramatinių taisyklių mokymasis, mokinių daromų klaidų toleravimas, neformalus gramatinių kalbos taisyklių ↗įsisavinimas. Natūraliosios mokymo krypties mokymo principai remiasi penkiomis S. D. Krasheno hipotezėmis: (1) kalbos ↗įsisavinimo hipoteze: svetimosios kalbos ↗išmokimas turi eiti ↗įsisavinimo link, t. y. ↗svetimoji kalba turi tapti natūralia mokinio savastimi; (2) ↗natūraliosios sekos hipoteze: mokiniai kalbos dalykus suvokia pagal jiems būdingą natūralią tvarką (kaip ir vaikai), nepriklausomai nuo mokymo sekos, todėl jų daromos klaidos tam tikrame mokymosi etape yra natūralios ir neišvengiamos; (3) ↗monitoriaus hipoteze: ↗išmokimas veikia tik kaip monitorius, t. y. kontrolės mechanizmas, o kalbos produkavimas yra susijęs su kalbos ↗įsisavinimu; (4) ↗afektyviojo filtro hipoteze: kad mokydamasis mokinys pajėgtų gerai įsisavinti ↗mokomąją medžiagą, jo afektyvusis filtras turi būti pralaidus; (5) suprantamos ↗įvesties hipoteze: kad mokinys darytų pažangą mokydamasis, jis turi gauti naujos suprantamos mokomosios medžiagos tinkamą – ne per didelį – kiekį, kurį galėtų sieti su jau turimomis žiniomis.

kvarksė́ti, kvárksi (-ėja), -ė́jo, kvárksėti, -i, -ėjo Gs, Dkš
1. intr. [K], BsPII325 rėkti, kvarkti (apie antį, vištą, varną, varlę ir kt.): Varna, antis, slanka kvárksi lėkdama, juodvarnis kranka, višta kvaksi J. Būriai kovų ir varnų, atkutę išverstais sliekais, straksėjo, kvarksėjo ir pešėsi drėgnuose arimuose V.Myk-Put. Antys po daržą jau kvárksėja Kair.
| prk. Ds: Boba atsigulus ir kvárksi (perdžia), nė kiek nebeužturi Ėr.
2. intr. kvakšėti, kvaksėti (apie pereklę vištą): Kvarksi lyg perekšlė višta Mrj.
3. intr., tr. prk. murmėti, bambėti; piktai, stačiai kalbėti: Nenustosi kvarksė́t kai višta?! Sėdėk, niekas tavęs nekliudo Skdt. Nekvárksėk tep, įgriso net klausytis Brt. Senė kažką piktai kvarksėjo rš. Jei ji tik ką sužinos, tai jau ir kvárksi į akis Brt. Tylėk, nekvarksėjęs niekų Stč.
4. intr. prk. negražiai dainuoti, giedoti: Jūs čia kvárksit kvárksit Kt.
iškvarksė́ti tr. kvarksėjimu išpranašauti, priartinti, užtraukti (nelaimę): Dar kokią nelaimę iškvarksėsi rš.
nukvarksė́ti intr. nueiti kvarksint: Antys nukvarksė́jo į upę DŽ.
prikvarksė́ti tr. prk. prastai, negražiai pridainuoti: Visokių prikvárksi dainų Plv.
sukvarksė́ti intr. surikti, sukvarkti: Jiems taip besiderant, staiga sukvarksėjo antis J.Balč. Medyje sukvarksėjo varna rš.
| prk.: Netrukus vienur kitur nuskambėjo kareiviška dainuška, sukvarksėjo armonika V.Myk-Put.

padaryti kiek ilgesnį (erdvės atžvilgiu)
pastriùginti, pastriùkinti, patrum̃pinti
padaryti kiek trumpesnį (erdvės atžvilgiu)
Muškit kriaučių, tą pagoną, kad sukarpė man sijoną, pryšakelį pastriugino, užpakalį pailgino LTR. Grz.

1 ko nors abu galus atitolinti vieną nuo kito
sutrum̃pinti
ko nors abu galus priartinti vieną prie kito
Mašinos saugos diržus galima ir pailginti, ir sutrumpinti rš.
Išeitis [kad kiekviena eilutė turėtų apibrėžtą skiemenų skaičių] neretai surandama [dainos] žodį pailginant ar sutrumpinant rš. 2 padaryti ilgesnį (laiko atžvilgiu)
sutrum̃pinti
padaryti trumpesnį (laiko atžvilgiu)
Kyla didžiuliai debatai, jeigu norima sutrumpinti ar pailginti televizijos laidos laiką rš.

kvarksė́ti, kvárksi (-ėja), -ė́jo, kvárksėti, -i, -ėjo Gs, Dkš
1. intr. [K], BsPII325 rėkti, kvarkti (apie antį, vištą, varną, varlę ir kt.): Varna, antis, slanka kvárksi lėkdama, juodvarnis kranka, višta kvaksi J. Būriai kovų ir varnų, atkutę išverstais sliekais, straksėjo, kvarksėjo ir pešėsi drėgnuose arimuose V.Myk-Put. Antys po daržą jau kvárksėja Kair.
| prk. Ds: Boba atsigulus ir kvárksi (perdžia), nė kiek nebeužturi Ėr.
2. intr. kvakšėti, kvaksėti (apie pereklę vištą): Kvarksi lyg perekšlė višta Mrj.
3. intr., tr. prk. murmėti, bambėti; piktai, stačiai kalbėti: Nenustosi kvarksė́t kai višta?! Sėdėk, niekas tavęs nekliudo Skdt. Nekvárksėk tep, įgriso net klausytis Brt. Senė kažką piktai kvarksėjo rš. Jei ji tik ką sužinos, tai jau ir kvárksi į akis Brt. Tylėk, nekvarksėjęs niekų Stč.
4. intr. prk. negražiai dainuoti, giedoti: Jūs čia kvárksit kvárksit Kt.
iškvarksė́ti tr. kvarksėjimu išpranašauti, priartinti, užtraukti (nelaimę): Dar kokią nelaimę iškvarksėsi rš.
nukvarksė́ti intr. nueiti kvarksint: Antys nukvarksė́jo į upę DŽ.
prikvarksė́ti tr. prk. prastai, negražiai pridainuoti: Visokių prikvárksi dainų Plv.
sukvarksė́ti intr. surikti, sukvarkti: Jiems taip besiderant, staiga sukvarksėjo antis J.Balč. Medyje sukvarksėjo varna rš.
| prk.: Netrukus vienur kitur nuskambėjo kareiviška dainuška, sukvarksėjo armonika V.Myk-Put.

Išmanusis telefonas.