Didesnė Lietuvos dalis apie 4/5 šalies teritorijos yra 2-oje arba Rytų Europos laiko juostoje, tik pati vakariausia Lietuvos dalis patenka į 1-ąją arba Vidurio Europos laiko juostą. 1-osios ir 2-osios juostų riba eina iš pietų į šiaurę tarp Jurbarko ir Tauragės, o šiauriau tarp Kuršėnų ir Telšių. Nuo 1990 m. visoje Lietuvoje įvestas 2-osios juostos laikas, kuris skyrėsi nuo pasaulinio Grinvičo laiko lygiai 2 h. 1998–1999 m. Lietuvoje buvo naudojamas 1-osios juostos laikas pasaulinis laikas + 1 h . 2000 m. grįžta prie 2-osios juostos laiko be pridėtinės vasaros laiko valandos. 2003 m. vėl įvestas vasaros laikas.

Vietinis laikas, gaunamas pasukus laikrodžio rodyklę viena valanda pirmyn vasaros laikotarpiu.
Tikslas – taupyti apšvietimui vartojamą elektros energiją vasarą skatinant žmones keltis valanda anksčiau. Laikrodis pasukamas viena valanda į priekį visose vasaros laiką naudojančiose valstybėse vienu metu (1:00 val. suderintuoju pasauliniu laiku) paskutinį kovo sekmadienį ir atsukamas atgal paskutinį spalio sekmadienį. Pietų pusrutulyje – atvirkščiai.
Kompiuterių laikrodžiai pareguliuojami automatiškai pagal juose esantį kalendorių ir nuostatą, ar toje valstybėje naudojamas vasaros laikas, kuri gali būti imama iš lokalės.
Šį laiką pasiūlė Benjaminas Franklinas 1784 m. Šiuo metu (2008 m.) vasaros laikas naudojamas visose Europos valstybėse (išskyrus Islandiją), taip pat daugelyje kitų valstybių.