2 ×kutravóti, -ója, -ójo (hibr.) tr.
1. N, [K] judinti, raginti, kutrinti.
2. bausti: Kutravóti (mušti ir barti) aną reikia, kad gudrus būtų J. Ponas … pradėjęs savo šunį kutravoti TP1880,50. Paskui ėmė sūnų kutravóti Gž.
3. klausinėti, kamantinėti: Paėmęs į ranką nudriskusį popierį ir kutravojo rietaviškius rš.
2 ×įkutravóti tr. GGA1885,926 išbarti, įbausti, pamokyti.
2 ×susikutravóti susitvarkyti: Parvažiavo mužiks namie, piningus supylė į miegą, jaučius nuvedė susiedui ir pradėjo mislyti, kaip susikutravóti BM404.

ãkinti, -ina, -ino tr.
1. daryti aklą: Negeros liekarstos, dedamos prie akių, tuo tik ãkina, t. y. aklą daro J.
2. daryti laikinai aklą, nematantį ar sunkiai matantį: Ir kam tiek šviesos, net ãkina? Btg. Žaibai su piktais perkūnais akinte akino; sunku buvo žiūrėti Šlč. Iš tolo audimų raštas ir spalvos žvilgsnį akina P.Cvir.
ãkinamai adv.: Žema saulė akinamai mušė į akis A.Vencl.
3. daryti akis, skylutes: Mergelė ãkina, išakina raištį Slnt.
| refl.: Aguonos jau ãkinasi (anka), reikia imt, kad vėjas neišbarstytų Všk. Ledas jau ãkinas (akija), bus pavasaris Všk. Jo drabužiai jau ãkinas (kiūra), reikės naujus siūt Všk.
4. dengti, lipdyti korių akis: Bitės pradėjo jau korius ãkint Všk.
5. mokyti, šviesti: Ãkina tėvas vaiką, kad nesiduotų apgaunamas Slnt. Dukteris reikia lygiai kaip ir sūnus akinti A1884,262.
6. raginti, skatinti: Jį reikia nuolat ãkinti, tai dar šį tą padaro Brt.
7. J, Rs, Grk prikaišioti, barti, akis badyti: Tu neãkink jo taip bent prie žmonių Btg.
apãkinti tr.
1. Š padaryti aklą, nematantį: Gydė gydė mergaitę ir visai apãkino Klvr. Senatva apãkina senį J.
| refl.: Vieni susižeidžia pirštus, kiti apsiakina rš.
2. laikinai padaryti aklą, nematantį: Švystelėjo į akis, apãkino visus ir pabėgo Btg. Stipri šviesa apãkina žmogų DŽ.
3. rš atimti blaivią galvoseną.
atãkinti tr.
1. grąžinti regėjimą: Aklą atakino M.Valanč.
2. iš naujo atverti, prakiurdinti: Jai atãkina skyles plaučiuose Sk.
išãkinti tr. BŽ296 išbarti, išūdyti: Už šią neteisybę kaip šunį išãkinau Slv.
paãkinti tr.
1. paraginti, paskatinti: Paãkina į darbą DŽ.
2. pamokyti: Jeigu tik jį paãkini, tai jis tada žino ką daryti Kair.
praãkinti tr.
1. prakrapštyti: Buvo užakusi tepalo skylutė, dabar šiek tiek praãkinau Skr.
2. pramokyti: Praakintoji Lietuvos jaunuomenė LC1882,31.
| refl.: Daugumas … praturęs ir prasiakinęs gali ir tėvynei daug gero atnešti A1884,362.
užãkinti tr.
1. užlyginti, užglaistyti, užtaisyti (skylę): Krapštei krapštei ir visai užãkinai skylę Skr.
2. korių akis uždengti, užakuoti: Bitės korius jau užãkino Všk.
3. WP41 paakinti, pamokyti.

mókyti, -o (-ia), -ė
1. tr., intr. SD378 daryti, kad mokėtų, teikti mokslo žinių, lavinti, pratinti, daryti patyrusį, išmanantį: Pats nemokėdamas, kito nemokyk Kl. Jauni moka tep ūtaryt, kap mokykla mókia Mrp. Lietuviškai niekas nemókia Azr. Aš esmu, kur mokiu žmogų mokslo A.Baran. Mažą mokiau vaikščioti, o suaugusį pratinu gyventi A.Vien. Beržo rykštelė razumą duoda, ąžuolinė šakytėlė darbelio mokia NS1169. Nuog jaunybės mano mokei manę valios savo KN63. Mókomasis laivas DŽ.
^ Mókyk akmenį plaukt, kad skęsta Lp.
| refl. intr., tr.: Iš mūsų raštų mokosi visuomenė rš. Nesimokęs, sako, ir vyžos nenupinsi, ir tvoros neužtversi A.Vien. Aš daugiau už jį mokiausi, bet jis daugiau už mane mokėjo Ašb. Anam mažai laiko yra – mókyties reik Vkš. Gerai mókiasi Dv. Kuom gi anas mókias? Švnč. O kam aš mókysuos: aš paėmiau knygą, parveizėjau – ir moku Lkv. Nesimókant mokslas pats į galvą neįeis BM190. Juozai, kada tu pamokas mokysies? J.Jabl. Iš ūžiančių pušų mergaitės mokosi dainuoti, iš gegutės – raudoti S.Nėr. Visi priverstinai mokąsis rašyti LzP. Ir aš mokysiuosi amato J.Jabl. Šiandien ypač svarbu, kad kaimo jaunimas mokytųsi agrotechnikos (sov.) sp. Jo sūnus mokosi račium J.Jabl. Ana gi mókias, kaip atprast valgyt, ba karvės neturia Ob. Idant tą už šventą laikytumbim, mieliai klausytumbim ir mokytumbimesi Vln12.
^ Ardamys arti, pjaudamys pjauti mokomos VP6. Mokėti visi noria, bet mokyties ne visi VP30. Mokykis, kol jaunas, – senas neišmoksi PPr246. Tol mokomos, kol gyvi esma VP47. Ir mirsi besimokydamas KlvrŽ. Žmogus pasensti ir vis tebesimokai Pšl. Gema žmogus – mókias, ir miršta – mókias Drsk.
ǁ refl. lankyti mokyklą, eiti mokslus: Šiandien mokosi ne tik mokyklinio amžiaus vaikai, bet ir suaugusieji – darbininkai ir valstiečiai (sov.) sp. Itai mano sūnus mokias Ukmergėj Str. Nebėr kas dirba – mat mokias visi Pnd.
ǁ tr. dresuoti: Ir šuva geras duodas mokomas, ė žmogaus neišmokysi! LMD(Ds).
ǁ intr. būti mokytoju, mokytojauti: Jis móko vidurinėje mokykloje DŽ. Parė[jo] vaikus mókydama (į savo kraštą grįžo mokytoja) Gs.
ǁ intr. būti pamokoms mokykloje: Ko sugrįžai, Jonuk? Ar nemokia šiandiej? Mlt.
ǁ refl. semtis patyrimo, supratimo: Masės iš aštrios kovos daugiausia mokėsi (sov.) rš.
2. tr. SD88 duoti pamokymus, patarti, nurodinėti, kaip elgtis: Berneli mano jaunasis, nemokyk manęs jaunos, pamokyk savą žirgelį D38. Dar užausiai nenudžiūvo, o jau nori savo tėvą mokyti Yl. Eik gi, aš su tavo burna būsiu ir tave mokysiu, ką sakyti turėsi BB2Moz4,12. Žodžiu ir pačiu savo paveikslu mokia SPII6. Mókia tuos, kurie rūpinas DP173.
^ Senas arklys ir artoją moko Kp. Diena dieną moko J.Jabl. Dveigys treigį moko J.Jabl. Kiaušinis vištą moko PPr374. Kas mane mokė – numirė, o kas mokys – negimė Ds.
3. tr. bausti, bauginti norint atgrasinti: Jau matai, mokytas, tai bijo iš tolo Sdk. Vaikai yr mókomuoju: reik ir rykštelę antdėti kartais Plng.
4. tr. DP5 skelbti kokį nors mokslą, teoriją, teiginį, mintį: Komunistų partija moko mūsų liaudį, kad valstybės galios ir neįveikiamumo šaltinis yra tarybinių tautų vienybė ir draugystė (sov.) sp. Prisako jie mus eiti ing visą svietą žmones mokyti BPII44.
apmókyti tr. Sut truputį, kiek mokyti: Jau mano sūnus gerai apmókytas, jau nedurnas Tvr.
| refl.: Apsimókęs buvo, bet į ponus neišejo Šts.
atmókyti
1. tr. M atpratinti nuo kokio įpročio ar polinkio: Arielką geria, i niekas neatmóko Rš.
2. intr. atlikti mokymo darbą: Kiek jam (mokytojui) priguli, tiek atmókė ir nuej[o] Lp.
įmókyti tr.
1. Sut, J patarti, įkalbėti, pakurstyti: Viskas buvo padaryta taip, kaip aš juos kitada buvau įmokęs A.Vien. Pats nesusmislys – bernai inmókė Trgn. Įmokė tada vyrus, kurie sakytų, jog girdėjo jį kalbantį žodžius piktžodžiavimo GNApD6,11.
| refl. Š.
2. refl. Š įsitraukti į mokslą.
išmókyti tr.
1. SD166 padaryti, kad mokėtų: Ar tu išmókysi jįjį, sūnų, rašyti, piešti, rokuoti? J. Išmókė jį visokių kalbų BM12. Krizas abu savo pagalbininkus išmokęs skaityti P.Cvir. Išmokysiu žirgužėlį aukštai šokti, giliai plaukti DvD91. Kas išmokė karvelėlį sodely burkuoti, tas išmokys bernužėlį laukelį išarti Čb. Tasai mokslas tur teisiai jus išmokyti Mž10. Idant mus išmókytų sergėtis DP20.
^ Neišmokysi karvės į medį lipti LTR(Pp). Kiaulės negi išmokysi knygas skaityt Ut. Išmokyk, žmogau, akmenį plaukyt Pnd. Reikalas ir ubagystė daugel ko išmoko VP39. Vargas išmoko proto Sim.
| refl. intr., tr.: Skaityti aš, vaikeli, išsimokiau dar mažas būdamas patsai V.Krėv. Išsimókius vaikus to paties amato, tėvui bus lengviau Š. Tėvai numirė, ir neturiu kuo išsimokyti SI146. Mergužele mano, balta lelijele, tau reikėjo išsimokyt [austi] nuo kitų mergelių (d.) Tvr. Jis išsimókė par krautuvinyką Brž. Vaikai išsimókę (mokyti), o gryčia an bruzgulio (prasta, primityvi) Ssk. Jei aš žinoję, būtau išsimókę kokią giesmaitę Lz. Dviejų čia daiktų išmokytis turime DP463.
ǁ išdresuoti: Šunys tam tikri yr išmokyti Plt. Arklį jau būč išmókius, o jo negalėjau savo pusėn perverst (kitaip, geriau išmokyti) Trgn.
2. materialiai padėti mokslus eiti, išleisti į mokslus: Mano senelis pavyskupis A. Baranauskas pažadėjo mano motinai išmokyti vieną jos sūnų A.Vien.
paišsimókyti išmokti: Kap pabuvo Polščia (Lenkija), tai visi paišsimókė gudiškai Dv.
numókyti
1. RtŽ žr. atmokyti 1.
2. refl. niekais nueiti besimokant, nieko neišmokti: Tai ir nusmókei, tetule Lp.
pamókyti tr.
1. truputį mokyti, pratinti: Jis moka ir skaityti, ir rašyti, ir kitus pamokyti J.Jabl. Kad būtum tuomet čia gyvenęs, ir mane būtų kas pamokąs buvęs Žem. Pamokyčiau aš bernužį žagružes taisyti, pamokyčiau aš bernelį jautelius valdyti JD45. Vyresnysis sūnus, Juozapas, taip pat buvo pamokytas A.Vien. Pamókytas kruopelę buvo Švnč. Vaikus visus pamókiau Šč. Pamókytas visur kur prantnesnis Ds.
^ Be kalbos, be širdies žmogų pamokia (knyga) LTR(Brž).
| refl.: Ir daug ko galėjo jisai pasimokyti iš tos ypatingos draugijos Ašb. Iš jų galima pasimokyti kalbos rš. Kap paūgėjau, visap pasimókiau Aps.
2. nurodyti, patarti: Pamókiau aš jįjį, kaip dėtis J. Ačiū, sveikas pamokęs, kaip gauti knygą A.Baran. Tas dalykas nieko pamokomo man šiuo tarpu nepasako J.Jabl. Maži vaikai tebėr pamókomuoju Dr. Perspėjanti, pamokanti Jarmalos kalba sujudino žmones P.Cvir. Anys tada, ėmę pinigus, padarė, kaipo buvo pamokyti Ch1Mt28,15.
^ Geras pamokys, piktas pajuoks KrvP(Mrk). Pamokys kiaušinis vištą Ds.
pamókančiai adv.: Straipsnelis labai pamokančiai parašytas sp.
pamókomai adv.: Reikia mokėti, – atsako jis pamokomai. – Viską reikia mokėti, tik ne viską dirbti J.Balt.
| refl.: Kitą mokyti bet kas mokam, bet save pasimokyti retas teįstengiam PPr120.
3. pabauginti, nubausti norint atgrasinti: Paimkit, broleliai, po penkias rykšteles, pamokykit seserėlę, kad daugiau nebeitų JD41. Aš taũ pamókysiu, da tu esi nemokytas! Ds. Kai pamókė (apkūlė, primušė), tai kelias savaites iš patalo nekėlė Up.
^ Gailisi mažą pamokyti, o su dideliu teks vargų pamatyti KrvP(Grnk).
| refl.: Tegu pasimoko už liežuvį – daugiau neplepės! Jnš.
pérmokyti tr.
1. mokyti iš naujo: Leisk man vaiką saviškai parmokyti Šd.
| refl.: Biliotnykai (kareiviai, turį bilietus) išejo pársimokyti į Kauną Šts.
2. daug mokyti: Nepermokytas SD295.
3. kurį laiką praleisti mokant: Pármokys aple Dievą vakarais Jdr.
pramókyti tr. kiek pamokyti, palavinti: Tas par savo nelabumą daugiau žmonis papiktino, nekaip ko gero pramokė M.Valanč. Pramokytas skaityti, jis pats išmoko puikiai rašyti J.Bil. Sunku neklaužadą vaiką pramokyti ko nors gero rš.
| refl.: Prasimokė prancūzų kalbos rš. Dideliai vargo, kas norėjo prasimókyti Trk. Nei senųjų nebeklauso, prasimókę niekų BM449.
primókyti tr.
1. SD309, BPII76 išmokyti: Tfu, gal tau velnias razumo primokė TDrIV210. Primokykite juos meilėsp … artimo DP65.
| refl.: Tas iš jaunystės prismokytų girtuoklystės Gmž.
ǁ daug ko išmokyti: Ateik, visokių dainių primókysu Užv.
| refl.: Tai vis per stiklą [aulyj] gali aiškiai matyti ir bestebėdamos daug gali prisimokyti S.Dauk.
ǁ užtektinai mokyti: Gana primókei, prikalbėjai – nebepasiduosu Krš.
ǁ viršaus, daugiau mokyti: Moko ir primoko Ėr.
| refl.: Vokiškai geriaus prisimókyti KII314.
2. prikalbėti, įmokyti ką daryti: Tu jo primókytas taip kalbi Lnkv. Kam primókai mano patį muštis? J. Kas gi primokė vaiką taip elgtis? rš. Geras būt vaikas, ale kad kiti primóko: tu teip daryk, tu teip daryk Srv.
susimókyti susitarti, susikalbėti išvien ką daryti: Vyrai jau iš anksto buvo susimokę, kaip ką daryti rš. Turbūt susimokę buvo, kad nei vienas, nei kitas neatvažiavo Škn. Jų susmókyta visų mane palupt Dbk.

mókyti, -o (-ia), -ė
1. tr., intr. SD378 daryti, kad mokėtų, teikti mokslo žinių, lavinti, pratinti, daryti patyrusį, išmanantį: Pats nemokėdamas, kito nemokyk Kl. Jauni moka tep ūtaryt, kap mokykla mókia Mrp. Lietuviškai niekas nemókia Azr. Aš esmu, kur mokiu žmogų mokslo A.Baran. Mažą mokiau vaikščioti, o suaugusį pratinu gyventi A.Vien. Beržo rykštelė razumą duoda, ąžuolinė šakytėlė darbelio mokia NS1169. Nuog jaunybės mano mokei manę valios savo KN63. Mókomasis laivas DŽ.
^ Mókyk akmenį plaukt, kad skęsta Lp.
| refl. intr., tr.: Iš mūsų raštų mokosi visuomenė rš. Nesimokęs, sako, ir vyžos nenupinsi, ir tvoros neužtversi A.Vien. Aš daugiau už jį mokiausi, bet jis daugiau už mane mokėjo Ašb. Anam mažai laiko yra – mókyties reik Vkš. Gerai mókiasi Dv. Kuom gi anas mókias? Švnč. O kam aš mókysuos: aš paėmiau knygą, parveizėjau – ir moku Lkv. Nesimókant mokslas pats į galvą neįeis BM190. Juozai, kada tu pamokas mokysies? J.Jabl. Iš ūžiančių pušų mergaitės mokosi dainuoti, iš gegutės – raudoti S.Nėr. Visi priverstinai mokąsis rašyti LzP. Ir aš mokysiuosi amato J.Jabl. Šiandien ypač svarbu, kad kaimo jaunimas mokytųsi agrotechnikos (sov.) sp. Jo sūnus mokosi račium J.Jabl. Ana gi mókias, kaip atprast valgyt, ba karvės neturia Ob. Idant tą už šventą laikytumbim, mieliai klausytumbim ir mokytumbimesi Vln12.
^ Ardamys arti, pjaudamys pjauti mokomos VP6. Mokėti visi noria, bet mokyties ne visi VP30. Mokykis, kol jaunas, – senas neišmoksi PPr246. Tol mokomos, kol gyvi esma VP47. Ir mirsi besimokydamas KlvrŽ. Žmogus pasensti ir vis tebesimokai Pšl. Gema žmogus – mókias, ir miršta – mókias Drsk.
ǁ refl. lankyti mokyklą, eiti mokslus: Šiandien mokosi ne tik mokyklinio amžiaus vaikai, bet ir suaugusieji – darbininkai ir valstiečiai (sov.) sp. Itai mano sūnus mokias Ukmergėj Str. Nebėr kas dirba – mat mokias visi Pnd.
ǁ tr. dresuoti: Ir šuva geras duodas mokomas, ė žmogaus neišmokysi! LMD(Ds).
ǁ intr. būti mokytoju, mokytojauti: Jis móko vidurinėje mokykloje DŽ. Parė[jo] vaikus mókydama (į savo kraštą grįžo mokytoja) Gs.
ǁ intr. būti pamokoms mokykloje: Ko sugrįžai, Jonuk? Ar nemokia šiandiej? Mlt.
ǁ refl. semtis patyrimo, supratimo: Masės iš aštrios kovos daugiausia mokėsi (sov.) rš.
2. tr. SD88 duoti pamokymus, patarti, nurodinėti, kaip elgtis: Berneli mano jaunasis, nemokyk manęs jaunos, pamokyk savą žirgelį D38. Dar užausiai nenudžiūvo, o jau nori savo tėvą mokyti Yl. Eik gi, aš su tavo burna būsiu ir tave mokysiu, ką sakyti turėsi BB2Moz4,12. Žodžiu ir pačiu savo paveikslu mokia SPII6. Mókia tuos, kurie rūpinas DP173.
^ Senas arklys ir artoją moko Kp. Diena dieną moko J.Jabl. Dveigys treigį moko J.Jabl. Kiaušinis vištą moko PPr374. Kas mane mokė – numirė, o kas mokys – negimė Ds.
3. tr. bausti, bauginti norint atgrasinti: Jau matai, mokytas, tai bijo iš tolo Sdk. Vaikai yr mókomuoju: reik ir rykštelę antdėti kartais Plng.
4. tr. DP5 skelbti kokį nors mokslą, teoriją, teiginį, mintį: Komunistų partija moko mūsų liaudį, kad valstybės galios ir neįveikiamumo šaltinis yra tarybinių tautų vienybė ir draugystė (sov.) sp. Prisako jie mus eiti ing visą svietą žmones mokyti BPII44.
apmókyti tr. Sut truputį, kiek mokyti: Jau mano sūnus gerai apmókytas, jau nedurnas Tvr.
| refl.: Apsimókęs buvo, bet į ponus neišejo Šts.
atmókyti
1. tr. M atpratinti nuo kokio įpročio ar polinkio: Arielką geria, i niekas neatmóko Rš.
2. intr. atlikti mokymo darbą: Kiek jam (mokytojui) priguli, tiek atmókė ir nuej[o] Lp.
įmókyti tr.
1. Sut, J patarti, įkalbėti, pakurstyti: Viskas buvo padaryta taip, kaip aš juos kitada buvau įmokęs A.Vien. Pats nesusmislys – bernai inmókė Trgn. Įmokė tada vyrus, kurie sakytų, jog girdėjo jį kalbantį žodžius piktžodžiavimo GNApD6,11.
| refl. Š.
2. refl. Š įsitraukti į mokslą.
išmókyti tr.
1. SD166 padaryti, kad mokėtų: Ar tu išmókysi jįjį, sūnų, rašyti, piešti, rokuoti? J. Išmókė jį visokių kalbų BM12. Krizas abu savo pagalbininkus išmokęs skaityti P.Cvir. Išmokysiu žirgužėlį aukštai šokti, giliai plaukti DvD91. Kas išmokė karvelėlį sodely burkuoti, tas išmokys bernužėlį laukelį išarti Čb. Tasai mokslas tur teisiai jus išmokyti Mž10. Idant mus išmókytų sergėtis DP20.
^ Neišmokysi karvės į medį lipti LTR(Pp). Kiaulės negi išmokysi knygas skaityt Ut. Išmokyk, žmogau, akmenį plaukyt Pnd. Reikalas ir ubagystė daugel ko išmoko VP39. Vargas išmoko proto Sim.
| refl. intr., tr.: Skaityti aš, vaikeli, išsimokiau dar mažas būdamas patsai V.Krėv. Išsimókius vaikus to paties amato, tėvui bus lengviau Š. Tėvai numirė, ir neturiu kuo išsimokyti SI146. Mergužele mano, balta lelijele, tau reikėjo išsimokyt [austi] nuo kitų mergelių (d.) Tvr. Jis išsimókė par krautuvinyką Brž. Vaikai išsimókę (mokyti), o gryčia an bruzgulio (prasta, primityvi) Ssk. Jei aš žinoję, būtau išsimókę kokią giesmaitę Lz. Dviejų čia daiktų išmokytis turime DP463.
ǁ išdresuoti: Šunys tam tikri yr išmokyti Plt. Arklį jau būč išmókius, o jo negalėjau savo pusėn perverst (kitaip, geriau išmokyti) Trgn.
2. materialiai padėti mokslus eiti, išleisti į mokslus: Mano senelis pavyskupis A. Baranauskas pažadėjo mano motinai išmokyti vieną jos sūnų A.Vien.
paišsimókyti išmokti: Kap pabuvo Polščia (Lenkija), tai visi paišsimókė gudiškai Dv.
numókyti
1. RtŽ žr. atmokyti 1.
2. refl. niekais nueiti besimokant, nieko neišmokti: Tai ir nusmókei, tetule Lp.
pamókyti tr.
1. truputį mokyti, pratinti: Jis moka ir skaityti, ir rašyti, ir kitus pamokyti J.Jabl. Kad būtum tuomet čia gyvenęs, ir mane būtų kas pamokąs buvęs Žem. Pamokyčiau aš bernužį žagružes taisyti, pamokyčiau aš bernelį jautelius valdyti JD45. Vyresnysis sūnus, Juozapas, taip pat buvo pamokytas A.Vien. Pamókytas kruopelę buvo Švnč. Vaikus visus pamókiau Šč. Pamókytas visur kur prantnesnis Ds.
^ Be kalbos, be širdies žmogų pamokia (knyga) LTR(Brž).
| refl.: Ir daug ko galėjo jisai pasimokyti iš tos ypatingos draugijos Ašb. Iš jų galima pasimokyti kalbos rš. Kap paūgėjau, visap pasimókiau Aps.
2. nurodyti, patarti: Pamókiau aš jįjį, kaip dėtis J. Ačiū, sveikas pamokęs, kaip gauti knygą A.Baran. Tas dalykas nieko pamokomo man šiuo tarpu nepasako J.Jabl. Maži vaikai tebėr pamókomuoju Dr. Perspėjanti, pamokanti Jarmalos kalba sujudino žmones P.Cvir. Anys tada, ėmę pinigus, padarė, kaipo buvo pamokyti Ch1Mt28,15.
^ Geras pamokys, piktas pajuoks KrvP(Mrk). Pamokys kiaušinis vištą Ds.
pamókančiai adv.: Straipsnelis labai pamokančiai parašytas sp.
pamókomai adv.: Reikia mokėti, – atsako jis pamokomai. – Viską reikia mokėti, tik ne viską dirbti J.Balt.
| refl.: Kitą mokyti bet kas mokam, bet save pasimokyti retas teįstengiam PPr120.
3. pabauginti, nubausti norint atgrasinti: Paimkit, broleliai, po penkias rykšteles, pamokykit seserėlę, kad daugiau nebeitų JD41. Aš taũ pamókysiu, da tu esi nemokytas! Ds. Kai pamókė (apkūlė, primušė), tai kelias savaites iš patalo nekėlė Up.
^ Gailisi mažą pamokyti, o su dideliu teks vargų pamatyti KrvP(Grnk).
| refl.: Tegu pasimoko už liežuvį – daugiau neplepės! Jnš.
pérmokyti tr.
1. mokyti iš naujo: Leisk man vaiką saviškai parmokyti Šd.
| refl.: Biliotnykai (kareiviai, turį bilietus) išejo pársimokyti į Kauną Šts.
2. daug mokyti: Nepermokytas SD295.
3. kurį laiką praleisti mokant: Pármokys aple Dievą vakarais Jdr.
pramókyti tr. kiek pamokyti, palavinti: Tas par savo nelabumą daugiau žmonis papiktino, nekaip ko gero pramokė M.Valanč. Pramokytas skaityti, jis pats išmoko puikiai rašyti J.Bil. Sunku neklaužadą vaiką pramokyti ko nors gero rš.
| refl.: Prasimokė prancūzų kalbos rš. Dideliai vargo, kas norėjo prasimókyti Trk. Nei senųjų nebeklauso, prasimókę niekų BM449.
primókyti tr.
1. SD309, BPII76 išmokyti: Tfu, gal tau velnias razumo primokė TDrIV210. Primokykite juos meilėsp … artimo DP65.
| refl.: Tas iš jaunystės prismokytų girtuoklystės Gmž.
ǁ daug ko išmokyti: Ateik, visokių dainių primókysu Užv.
| refl.: Tai vis per stiklą [aulyj] gali aiškiai matyti ir bestebėdamos daug gali prisimokyti S.Dauk.
ǁ užtektinai mokyti: Gana primókei, prikalbėjai – nebepasiduosu Krš.
ǁ viršaus, daugiau mokyti: Moko ir primoko Ėr.
| refl.: Vokiškai geriaus prisimókyti KII314.
2. prikalbėti, įmokyti ką daryti: Tu jo primókytas taip kalbi Lnkv. Kam primókai mano patį muštis? J. Kas gi primokė vaiką taip elgtis? rš. Geras būt vaikas, ale kad kiti primóko: tu teip daryk, tu teip daryk Srv.
susimókyti susitarti, susikalbėti išvien ką daryti: Vyrai jau iš anksto buvo susimokę, kaip ką daryti rš. Turbūt susimokę buvo, kad nei vienas, nei kitas neatvažiavo Škn. Jų susmókyta visų mane palupt Dbk.

tranúoti, -úoja, -ãvo šnek.
1. tr. KŽ, Vv, Žal, Alk, Grš, Jrb, Erž sunkiai gabenti, vilkti: Aš vienas nešu, tranúoju, nėra kam padėt Mrj. Tai netinginys! Tranúoja i tranúoja tais malkas KzR. Visą rudenį tranavaũ šakas iš miško, bet dabar galiu šiltai pagyvęt Lkč. Tokio[je] lyjančio[je] malkas tranúo[ja] Skr. Aš tris dienas žvyrių tranavaũ Gs. Tranãvo visą vasarą – uogas, grybus rinko, nešė, vilko Lkš.
| Jų lobį Jūrė ir Marė, nugrimzdus aniems (laivams), tik tranuoja namon į savo dvarą A1885,331.
2. intr. zylioti: Žiūrėk, kaip mūso karvės tranúo[ja] Vdk.
atitranúoti tr. šnek. sunkiai atgabenti, atvilkti: Kokią daugybę atitranavai̇̃! Mrj.
ištranúoti tr. šnek. išvežti, ištremti: Kur daugiau pamokyti žmonės buvo, visus ištranãvo Graž.
nutranúoti
1. intr. nuskristi (apie traną): Tranas nutranúoja į kitą aulį Klm.
2. tr. šnek. sunkiai nunešti, nutempti: Kap aš jai tą vandenį nutranúosiu?! Plv.
3. refl. šnek. sunkiai gabenant, tranuojant nuvargti: Kas rytą vandenį prieš kalną tranuoja ir tranuoja, jau visai vargšė nusitranãvus Skr.
pritranúoti tr. šnek. sunkiai prigabenti, prinešti: Pritranavai̇̃ vandens pilną kubilą! Jrb.
sutranúoti tr. Skr šnek. sunkiai sugabenti, suvilkti: Tiek darbo buvo, kol visus javus sutranãvom į kluoną Žvr. Jau kiek į savo uošviją sutranãvo iš Stalgynės, tai oho! Šk.

kìlpą nérti ant galvõs traukti į pražūtį, žlugdyti: Ar gal taip žmogui kilpą ant galvos nerti. Krš.
kìlpą nérti ant kãklo traukti į pražūtį, žlugdyti: Jie patys neria sau kilpą ant kaklo. Paukš. Žinai ką, Liudai, man atrodo, kad mes daugelį dalykų per daug narpliojame ir patys sau neriame kilpą ant kaklo. Myk-Put.
kìlpą užkabìnti ant kãklo nugalabyti: Ant senatvės kad kilpos ant kaklo neužkabintų. Ar.
kìlpą užsimáuti patekti į kieno priklausomybę: Vėl patarsi užsimauti banko kilpą? Vėl baudžiavą jam eiti?. Vaižg.
kìlpą užsinérti ant kãklo susigadinti reikalus: Tada dar galima buvo viską sutvarkyti, o dabar... dabar pats sau kilpą ant kaklo užsinėrė. Vien.
į áukštąją kìlpą įsispìrti iškilti, pasidaryti žinomam: Po visų rūpesnių ir vargų jauniejai gyventojai įsispyrė ing aukštąją kilpą. I.
į kìlpas įtráukti suvilioti: Įtraukė į tas kilpas, turėjau eiti (tekėti). Krš.
į kìlpas lį̃sti leistis suviliojamam: Ko tie vaikiai tokie išsižioję, ko lenda į mergų kilpas. Krš. Kiti carai pamokyti nebelįs į kilpas, – urzgė pulkininkas, įsikandęs pypkę. Pt.
kìlpa po kaklù pražūtis: Mes nesuprantam, kuriem galam užsieniečiai laiko dar savo dirbtuves Lietuvoje, ir mums tiesiog kilpa po kaklu. Marc.
kaĩp kìlpa
1.apie labai liesą: Svėriau šimtą dvidešimt, o kas dabar iš manęs beliko – kaip kilpa, vaikštau persikreipus. Bgt. Kiek ten jos yr, kaip kilpa. Pv.
2.apie vargą: Šitas darbas man kaip kilpa. Pv.
galvą kišti į kilpą žr galva
mirties kilpa žr mirtis

1 vai̇̃das sm. (4) Sch81, KBII51, Š, DŽ, NdŽ, (2) Š, K.Būg, NdŽ, Kv, Slnt
1. SD1159, SD319,461, Q223,636, H182, B620, R, MŽ, Kos57, Sut, N, K, KII266, LsB186, M, LL328, Rtr, ŠT177, FrnW, KŽ, Krs nesantaika, barnis: Pirmasis pradėtojas vaido, pikto darbo SD142. Pamaišymas, sujudinimas žmonių ant vaido SD21. Vaidus kelti L. Jūs jau pratę vaidyties, be vai̇̃dų neapsieitat Sg. Iš mūs namo vaidai neišeina Ilg. Vakare vaidas, katram karvė milžt Smln. Čia buvo iš rudens vaidai̇̃ dėl malkų Bt. Kai tik kada kildavo vaidai [tarp vaikų], tuoj tėvas imdavo pantį sukt Grž. Aš par vai̇̃dą neisiu tę ir nedarysiu Skr. Ir labai bloga buvo su juo (vyru): piktas labai, namie vaidùs darė Grl. Kad sąšlavas par slenkstį šluo[ja], būs vaidų Rsn. Kregždė sugrįžo – ir namuose vaidai išnyko MTtII114. Vaidas ėjo karštyn rš. Jūs abudu neikit krūvoj, gali tarp jūs būtie vaidas Brt. Kam čia keldinti vaidą tyčiomis ir nereikalingai A1884,68. Pradžia to vaido esanti iš apynio, kursai, parvien su miežių salyklu išduodamas alų, geriančiųjų išmintį sumaišo StnD19(pastaba). Šituodu negali važiuot su tėvu per vaidus – važiuoja vienas tėvas BsPIV28(Brt). Taigi matai, gaidau, kaip kartais vai̇̃ds pasidaro, kad nenaudėlį kokį bandai pamokyti K.Donel. O tu apvynėli, žalias pūronėli, kol vienas buvai, vaidùžio nedarei JV591. Daina gražiausia, daina mažiausia vaidą marina KlvD220. Velinas visados nesandaras ir vaidùs sėja DP458. Tos rankos Viešpaties, ižtiestos ant pamylavimo, … pasmerkia rūstybes, barnis, vaidùs DP178. Buvo razbainykas, kuris buvo drin vai̇̃do, nekokio padaryto mieste, ir drin užmušimo žmogaus pasodintas buvo saituose DP167. Terp žmonių, kad bylinėja ir vaidą kokį turi, jei patys nesudera, vienas antrą tieson pavadina SPI3. Vaidas didis terp Dievo ir terp žydų buvo SPI129. [Kalbėsim] apie vaidą pono Kristaus su žydais BPI321. Pasikėlė vaidas terpei jų, kursai iš jų vyriausis būtų BPI363. Prašau tave – tenebūk barnės (paraštėje vaido) tarp manęs ir tavęs BB1Moz13,8. O atėjęs mokytiniump išvydo žmonių didę tūlybę aplink juos ir mokytus rašto vaidą turinčius su jais BtMr9,14. Vaidą įstatysiu tarp tavęs ir motriškės, ana sutrins galvą tavo (žalčio), o tu tykosi jos kulnies M.Valanč. Mylėkitės kits kitą ir tenesiranda po mano galvos nei joks vaidas Ns1843,1. Ans vaidas dar nepasiliovęs, bet atpenč vis daugiaus didinas Kel1856,196.
| prk.: Tada tarp tiedvims [bičių] motynims vaidas randas ir nebgal ilgiaus besugyventi S.Dauk. Su visais šunimis kaimynų vai̇̃dą vis kėlė K.Donel.
^ Ilgas liežuvis vaidus gimdo PPr113. Tolimi gentys – didi meilė, artimi gentys – vaidai vieni (vieni vaidai MŽ) B.
2. K, ŠT100 karas: Žegnok ir visas jo žemes, nuo karo, vaido saugok jas RD200.
◊ vaidų̃ obuolỹs nesantaikos priežastis: Bagdado paktas tapo vaidų obuoliu Viduriniuosiuose Rytuose rš.

gražì panósė gražuolė: Dėl to jis ją ženijas, kad jos graži panosė. Skr.
panósė šlapià apie jauną, nesubrendusį: Dar panosė šlapia, o jau kitą mokina. Jrb. Panosė dar šlapia, o jau į mergas žvalgos. Ms. Panosė dar šlapia, ale jau ženytis nori. Ps.
panósė nenudžiū́vo apie jauną, nesubrendusį: Jis pajuto, kad iš jo norėjo pasityčioti įžūlus varlys, kuriam dar panosė nespėjo nudžiūti. Tilv.
panósės nenusišlúosto vaikas tebėra: Dar panosės nenusišluostė, o jau su patarimais lenda. Mrk.
panósę nusišlúostyti sakoma jaunam, norinčiam vyresnius pamokyti: Panosę nusišluostyk, tada pašnekėsi. Pv. Spėsi. Panosę pirmiau nusišluostyk. Balt.
panósę nušlúostyti pasirodyti gudresniam, suniekinti: Vincas gavo Marytę už žmoną – ir nušluostė visiems panoses. Žvr.
ne (kieno)panósės daug (vertesnis): Bene iš savo noro arba iš savo valios įlindo? – verkšleno motina. – Ne jo panosės bestovinčius sukemša dabar.... Žem.
kàs (tau...)į panósę kas tau rūpi: Kas tau į panosę, kad mane klausinėji?. Vlkv.
iš panósės
1.iš čia pat: Iš pat panosės pabėgo. Jrb. Pašoko zuikis iš panosės ir pasileido bėgti. Vvr.
2.užbėgant už akių: Jis man darbą iš panosės paveržė. Mrj. Iš teisybės – jei aš nečiupsiu, kitas iš panosės gali pačiupti. Paukš.
iš panósės į bùrną apie nieko nesuprantantį: Ką tu žinai – iš panosės į burną. Dauk. Kai da tu ir supranti – iš panosės burnon. Trgn. Supranti tu – iš panosės burnon. Sdk. Ką tos cibės išmano: iš panosės burnon. Vj.
iš po panósės iš čia pat, matant, esant akivaizdoje: Vidury dienos iš po panosės nunešė, ir gatava. Plv.
pro pàt (kieno)panósę visai arti: Kad jis prašvilpė, tai prašvilpė pro pat jo panosę kaip vėjas. Jnš.
ne (kieno)panósei nelygus (kam): Gana mums besivaržyti Petru: ne mūsų panosei, ne mūsų. Žem.
burbulą matė panosėje žr burbulas
kumštį kaišioti panosėje žr kumštis
skreplys panosėje žr skreplys
smurglį panosėje žr smurglys
snarglį nusišluostyti iš panosės žr snarglys
sniurglį iš panosės žr sniurglys