Termino paieška - nusmukti

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (77)

antsmùkti

Apibrėžtis

smùkti, smuñka (smū̃ksta Š, smùksta, smuñksta Lp), -o intr. K, Š, Rtr, NdŽ; N, M, L
1. J nesilaikyti, slinkti žemyn kam pritvirtintam, uždėtam, užmautam: Žiedas nuo piršto smuñka Mrj. Kas iš tos šilkinės skarelės – smū̃ksta tik nuo galvos, šliaužia Klt. Man smuñka ir smuñka andarokas Skrb. Be gumų tai pančekos smū̃ksta i smū̃ksta Plm. Mano kelnios smū̃ksta OP37. Kelnės smuñka – būs lytaus (juok.) Kv. Smunka kurpės nuo kojų J. Kab einu, iš penties ir smùksta [batas] Vlk. Tos klumpės buvo motinos ir mergaitei smuko J.Balč. Kirvis nū koto smuñka Kv. Smùksta grėblio kotas Mrc. Jei merginai sijonas smunka, bus vaikinai pigūs TŽIII350. Oi, nuog giros, nuog statinės smunka lankas apatinis LTR(Br). Lentos smunka N.
| Smū̃ksta (drinka) plaukai po pirčiai, negaliu sudaryt Klt.
2. šliaužiant leistis žemyn: [Vaikas] smuñka nu skreito i pri vaikų leka Rdn. Ūždamas sniegas smuko nuo stogų, užversdamas tarpdurius ir palanges rš.
| Vanduo smunka (smarkiai bėga) į pakalnę rš.
3. J lįsti, kristi pro ką, iš kur: Velėnos šlapios par rankas smuñka Šts. Ledas nuo saulės išsikorėjęs, ir smùksi kai par plytą kokią Škn. Rėkė nabagas Kaulakys, net iš kaktos smuko akys A.Strazd. Linai smuñka į pakulas, kad minkšti, kad nėr saujos supeštos Šts. Jauna žąsis buvusi: kiek čia virė, o jau kaulai smuñka (atsiskiria nuo raumenų) Lkv.
| prk.: Yr smùkęs (kilęs) iš baisios pamilijos Šv.
^ Ko svotuliam reikia: ar iš šikinės smùkusio, ar tarp rietų šutusio, ar patvory puvusio? (kiaušinis, sūris, medus) Prng.
4. I lįsti gilyn, grimzti, klimpti: Kad smukaũ į pusnyną iki pat ausų! Skr. Jis su džiaugsmu būtų į žemę smukęs [, kad kas jo nepamatytų] LzP. Vežimas smū̃ksta balon Alks. Į papijusią žemę, į pelkę smuñka kojos einant, ir žliurkčio[ja] vanduo J. Į armenis smuñka ratai J. Yra vandens daug, smuñka labai giliai BM328(Krš). Kojos smuñka į purvą, i nebgaliu bepaeiti Kv. Durpynūs y[ra] didliai smunkanti LD379(Krtn). Neik tum taku: čia y[ra] smunkanti̇̀, čia smukli pelkė Dr. Par laukus jojau – laukuose smunku, par lankas jojau – lankose klumpu D97.
ǁ prk. leistis (apie saulę): Jau saulutė smuñka, jau visai ant laidos Skr.
5. kristi, pulti į ką: Kiek kartų nuo tiesaus ir lygaus kelio į juodą prarają smukau! V.Myk-Put.
ǁ pakilus staiga leistis: Tiesiai viršum galvos giedojo vyturys, tai aukštyn kildamas, tai smukdamas žemyn rš. Jei sukas į viršų [uodų] kamuoliukas – žada pagadą, jei pasikelia i vėl smuñka – į lietų Dbg.
6. slegiantis leistis žemyn, smegti: Smuñka tavo troba į žemes, t. y. leidžiasi žemyn J.
7. dubti: Vieną metą atolą šienaujant, pasigirdo po žeme didelis bildesys, ir vidurys pievos pradėjo linkt, smùkt Vlkš. Ka i daug pripylė žvyro, o vis tiek tebsmuñka to[je] vieto[je] Kv. Tokia duobė daros, smuñka [žemė] Lk.
ǁ slūgti: Vanduo upėj pradeda smùkt Ėr.
8. leistis, tižti, nykti: Kad sniegas smuñka, voversiukas i atalekia Vdšk. Jis matė, kad sniegas vis labiau nyksta, smunka J.Balč.
9. Švnč slinkti (apie plaukus, vilnas): Jo plaukai po ligos ėmė smùkt Mrj. Plaukai baiga smùkti žemė[n] Tl. Plaukai smū̃ksta, tai visi pečiai plaukuoti Ml. Su rūtų arbata parpyliau – sustojo plaukai smùkti DūnŽ. Kai plaukai smuñka, tai kas nors myli ir tyli (juok.) Ds. Tvankiame tvarte pradeda smukti vilna rš.
ǁ plūšyti: Lipdyt nereikia [verpiant] – smuñka audžiant Pš. Verpalas prylaipotas smuñka audžiant J.
10. blukti: Toks mėlynumas greit smuñka Dbk.
11. kniubti, klupti, glebti: Smukaũ po kojom Ad. Smuko, klupo žirgelis dėl skaudžių žodelių LTR(Klp).
12. netekti buvusios vertės (apie pinigus): Nieko nebgal benupirkti – smuñka piningai Krš. Markio vertė smùko per kelis metus: nu pirma nežymiai, o vėliaus staigiai Plšk.
ǁ mažėti (apie vertę, kainą): Kviečių ir linų kainos ne kilo, o vis smuko A.Vien. Smunka pinigų vertė sp.
13. ekonomiškai silpnėti, nusigyventi: Kad jau ir jo ūkis smuñka Kt. Darbo sudėjo, o smùkti ėmė Vn. Ir skolę insivarė, tep ponas i smuñka Prn.
14. darytis silpnesniam, nepajėgiam, eiti menkyn: Jau ir jo sveikata pradėjo smùkt Kt. Jau smū̃ksta smū̃ksta jo sveikata, blogyn eina Klt. Reik pakybinti dygstantį ir smuñkantį Jdr. Kažkas delnus sukaustė, ir visos pajėgos smunka V.Myk-Put.
15. blogėti, prastėti: Jono nuotaika staiga ėmė smukti J.Paukš.
16. darytis menkesnio lygio, netekti vertingų savybių, regresuoti: Ekonominė padėtis smunka sp. Ne vienas menininkas ėmė nusivilti smunkančia kultūra rš. Be prasmingo kūrybiško darbo asmenybė dažnai smunka rš.
17. nustoti gero vardo, garbės, prarasti reputaciją: Ji smuko Martyno akyse I.Simon.
18. atsimesti, atslūgti (apie šaltį): Šaltis jau buvo smukęs J.Dov.
19. Bd, Krok, Ps, Pp šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti, sprukti: Pradėjo lyti, i visi smuñka į vidų Kv. Mane pamatęs, smùko šonan Dbk. Mėginau slapstytis nuo jo, gatvėje susitikęs smukdavau į kitą pusę J.Balt. Smùksu numie [iš ligoninės], kaip tik galėsu! Varn. Nu, gi kur tu smuksi̇̀? Vvs. Kaip ėmė mušt, tai katras kur galėjo, ten smuko BsMtI136.
^ Jokūbuk, daržan smuk, griežčius rauk, tarbon krauk LTR(An). Sūnaus varomas, lipk ant pečiaus, žento – smuk laukan LMD(Sln).
20. rasti tinkamą vietą, būti, gyventi, laikytis: Kur ana smùks – tepareinie čia Krš. Nė kur smùkti senam Krš. Išeitų [kitur gyventi], ale netura kur smùkti DūnŽ. O kur smùksi – į ubagyną nenoru Vkš.
21. nepajėgti ką atlikti, patirti nesėkmę: Vienas in važiavimo smùko, o kiti išlaikė [egzaminą teisėms gauti] Upn.
◊ verksmù smùkti labai verkti: Aš ją draudžiu, ė ana titau smū̃ksta verksmù Tvr.
antsmùkti (ž.) intr. užkristi: Antsmùko stogas tičiuo (tėvui) ant galvos Trk. Degąs stogas antsmùko – nu to ir mirė munoji Šts.
apsmùkti intr. Š
1. Lp, Drsk kiek nusileisti žemyn kam užmautam: Jaunas esmi ir kelnių nesustvarkai – vis apsmùkę ir apsmùkę Ds.
ǁ kiek apkristi, padribti iš po juosmens: Marškiniai apsmùkę Kv.
2. Skrb, Bsg pasidaryti netvarkingam, apsileisti, nuskurti: Nesnori apsleist, kad suvisu būtum apsmùkęs Str. Apsmùkęs, apsenęs vaikis – paliks su rūtums Krš. O tu, apsmuktkelni, tu visas apsmùkęs, susitvarkyk greičiau! Mrj.
3. apirti, apgriūti, apšepti: Bažnyčia medinė, apsmùkus Pv. Namas apsmùkęs, sužliugęs kap grybas Rdš.
4. Br apšusti: Inkišo verdančian vandenin nagus, tai ranka šitolei apsmùko Lp.
ǁ atsiskirti, atšokti, atsipalaiduoti: Kaulai jau apsmùkę, turbūt būs išvirusi [mėsa] Krš.
5. apiplikti, apsišerti (apie plaukus): Atvažiavo toks škurlininkas, deviau avies kailį – buvo toks apsmùkęs Vkš.
6. apglebti, susmukti: Sudavė vištai pagaliu, tai dabar apsmùko, gal tuoj dvės Trgn.
7. apvysti, nuleipti: Panavijas vakar įmerkiau, ale mat apsmùkę jau Slm.
ǁ kiek susiraukšlėti: Akys dar didelės, visai vaikiškos, o veidai jau apsmukę rš. Galva kap puodas, snukis apsmùkęs (d.) Dv.
8. apiblukti: Kap duoda saulė langan, paėmė ir apsmùko [užuolaidos] Sem.
9. kiek nusigyventi, nuskursti: Apsmùksi, kol vaikus išleisi mokslą Šts. Kai tėvas mirė, ir anų gyvenimas (ūkis) apsmùko Brs. Girtuokliai ir tinginiai gyvena apsmùkę Rmš.
apsmùkusiai Apsmùkusiai gyvena Šts.
atsmùkti intr. Š, Kp, Ds šnek. greitai ateiti, atbėgti, atsprukti: Mam išėjo, tai to vyresnioji braukšt – pas mum atsmùko! Mžš. Tai ir tu atsmukai̇̃ pinigų? Mrj.
įsmùkti intr. Rtr, Š; N
1. įdribti, įkristi: Bešokdamas kitas viščiukas įsmuko į kibirą I.Simon. Lentos tos įlūžo, ans ir įsmùko į tą duobę Trk. Ėjo ėjo ką tik užšalusiu ledu ir įsmùko į ežerą Dkš. Aš nu kalno stačiai pulsu į tavo gerklę ir visas įsmùksu PP28. Vienas šust ir įkrito į [v]andenį lig ausų. Po jo ir kiti įsmuko it varlės į balą M.Valanč. Nekišk giliai kamštelio, kad neįsmuktų̃ Š.
^ Pats įsmukęs, kito neištrauksi LTR(Šš).
2. K, NdŽ įklimpti, įgrimzti: Iš netyčių aš įsmukaũ į pelkę, į versmę J. Balos apaugę samanom – kap insmuksiù! Kb. Insmukaũ balon, burlečius prisėmiau Sv. Vežimas įsmùko lig ašių į purvą Kv.
ǁ prk. nusileisti (apie saulę): Kol tas [bulves] nukasme, saulė visai įsmùks į mišką Bsg. Jegu saulė ansmùko debesin, žinok, kad lietus Žl.
3. slegiantis įsėsti, įsmegti: Gimtinė pirkia su mažais langais po sunkiu šiaudiniu apsamanojusiu stogu įsmukusi į žemę K.Bor. Įlindo į žemę, įsmùko ta karčema Kv. Tas akmuo cielą mėterį į žemę įsmùkęs Pln.
4. pasidaryti, atsirasti dumbant: Ant to kalno tę yr įsmùkus duobė Grdž.
5. pakliūti į nemalonią padėtį: Jie įsmùko į didelį vargą BŽ127. Kad įsmùko, tai įsmùko į vargus! Rmš. Jis į bėdą įsmùko Mrj. Buvo įsmùkęs į tą girtybę, ale šiaip teip atsikrėtė to šnapso Vdk. Įsmukaũ į tą skolą ir nežinau, kap iš jos išsiklampysiu Al.
6. šnek. greitai įeiti, įbėgti, įvažiuoti, įlįsti: Vaikas įsmùko kieman Š. Tykiai atidaręs duris, įsmuko į savo kabinetą T.Tilv. Žemaičiai įsmuko į Kuršą, ėmė graibstyti, ką tiktai patiko: ar žmogų, ar gyvolį rš. Adomas staiga susuko vairą, ir pro švarplę gyvatvorėje mašina įsmuko į kiemą J.Avyž. Va, katė įsmùko – žiūrėkit stalą Mžš. Avys įsmùko į mišką i prapuolė Mžk. Smurkšt i įsmùko į tą lindynę Kv. Gal įsmùkt kokį vakarą tę pasižiūrėt? Jrb.
| prk.: Tokiu būdu įsmuko (pateko) į lietuvių liežuvį daugumas svetimų žodžių JJ. Saulė par debesį šliauža, visai į debesį įsmùko (įėjo, pasislėpė) Krš.
ǁ prk. skubiai apsivilkti, įlįsti: Ji atsikėlė nuo lovos ir įsmuko į apsiaustėlį rš.
išsmùkti intr. K, Rtr, BŽ81; LL295
1. J, Š laikomam iškristi, išslysti, išsprūsti: Kai gert pasilenkė, tai mašnelė išsmuko ir inlėkė ežeran LTR(Slk). Nešiaus, i išsmùko katinas iš pažasčio Klt. Gaudė gaudė, jau kaip tik sugaut, ir tas (ožiukas) iš rankų išsmunka LTR(Slk). Abiem rankom imk puodą, kad neišsmuktų ir nesusigurintų Arm. Kap drykstelsiu, net iš kelnių išsmuksi Švnč.
^ Kaip antie pyplys ir išsmùko Šts. Buvo buvo, susmuko, ir dugnas išsmuko KrvP(Šd). Kas liko, tai Miko, kas išsmuko, tai Simuko LTsV319(Mrj).
2. išsiveržti, išlįsti iš vidaus: Po operacijos nekelk sunkiai, tau išsmùks Krš. Kyla išsmùks, sunkiai bekelant Šts. Vištos dėtys išsmùko Štk. Tavo vištai grobai išsmùkę Krš.
^ Tarp rietų šutęs, iš šiknos išsmukęs (kiaušinis) Ss.
ǁ prk. atsirasti: Kada anai tas vaikas išsmùko? Rdn. Iš kur tu tokia išsmukai? P.
ǁ prk. būti nelauktai, netikėtai pasakytam, išsprūsti: Žodis man išsmuko N. Aš nežinau, kap šitas žodis man čia išsmùko Gdl.
3. išslinkti: Išsmùko plaukai Aps.
4. J, NmŽ, Slnt šnek. išalkti: Išsmùkę atejo, padėjau valgyti DūnŽ. Toks išsmùkęs, kaip pri bado mieto buvęs pririštas Krt. Velnio veislė – greitai išsmuñka Rdn. Tiek išsmukáu valgyti, ka pradėm grobas grobą ryna Vvr. Esu išsmùkęs ėsti Šts. Kame ganei, kad gyvoliai tokie išsmùkę? Rt.
ǁ prk. nusigyventi: Ūkininkai išsmuks kiaurai, jei nepakils produktų kainos Trk.
5. greit netekti, prarasti, išeiti iš ko: Kai tik arklių nėra, žinai tamsta, tai ir iš duonos išsmùko Ob.
6. ištirpti, išnykti: Saulė kai užteka, ledas [lange] išsmū̃ksta Klt.
7. išvarvėti, įdubti (apie akis): Kas tavęs verks, tai kad to akys išsmuktų! Kb. Brolio galva apšuto apšuto ir akelės išsmùko išsmùko (d.) Vlk. Svoto plaukai nušuto ir akelės išsmuko LTR(Mrc). Buteleli, kū kū kū, kad tau akys išsmuktų, man arielkos paliktų! (d.) Ml.
8. sumenkėti, sulysti: Ant veido nė kiek neišsmùkus – raudona kaip žiburys Slm.
9. Q156, R, LL291, NdŽ, Plt, Vž, Srv, Btr, Vrnv šnek. greitai išeiti, išbėgti, ištrūkti, išsprukti: Iš mum išsmùko ūmai, kad da paspėt ant mašinos Slm. Tėvas norėjo diržu sušlioti, vaikas išsmùko pro duris Š. Mažai aš iš namų galiu išsmùkt PnmA. Čia pakliuvęs, veikiai neišsmùksi Mrj. Kavarsko miestely apisiautė mus vokietis… Tik tik išsmukom! rš. O tie bernai su lazdom jam per strėnas; išsmuko vienmarškinis laukan, nukūrė namon BsPIII260.
ǁ nusitaikius laiko, išeiti kur: Anam tai bil' išsmùkt iš namų Slm. Žinai, su vaikais mažais niekur nebišsmunki̇̀ End.
ǁ Arm greitai išvykti, išsikelti: Kiek čia žmonių į miestus išsmùko! DūnŽ. Amerkon tada išsmùko Juziukas, nieko nebežiūrėjo Kp.
10. greit išaugti, ištįsti: Išsmùkęs vaikas Jnšk.
nusmùkti intr. Rtr, Š
1. Q5, N, K, NdŽ, Jrb, Brs, Mlt nukristi, nusimauti, nuslinkti žemyn kam pritvirtintam, užmautam: Patūrėkit, kad pirmutinis [ratas] tik nenusmuktų̃ Mlk. Botagas nusmuko nuo botkočio R. Skarelė visai nusmùko ant akių Krč. Kurio kelnės nusmùkusios ant strėnų, tas nusmuktkelnis J. Belekant anam i kelnės nusmùko Kv. Man beinant nusmùko kojinė Sv. Nuo rago nusmū̃ksta raištis telyčiūtei – nors dadurk ragą Klt. Eik, pataisyk balnelį, matai, kad baigia nusmùkt arkliui į papilvę Paį. Kaip lankai nusmuko, bačka pabiro BsPIV235. Nusmuko žiedas bevardžiui pirštui KlvD45. Kap noragas jo nusmùko, berno galva apsisuko DrskD245.
| tr.: Dėl ko kelnes esi teip nusmùkęs, a dirželį pametei? Šts.
^ Kirsk medį, kol kirvis ranko[je]: kai nusmùks nu koto, tai nekirsi Vdk. Kaip maišas nu galvos nusmùko – atsižinau, viskas čia pat Tl. Kas nusmùko – dėl Simuko, kas liko – dėl Miko Upn. Kaip vardas? – Kirvelis. – Pavardė? – Nusmùko Dkš. Kad jam kelnės nusmuktų! (komiškas linkėjimas) Švnč.
2. nuo ko nusiristi, nušliaužti: Žiūrėk, jau vaikas baigia nusmùkt žemėn Slm. Kartį ažudeda [ant stogo], kopėčias, kad nenusmuktų, ir varo (dengia) aukštyn Vdn. Viliukas skubiai nusmuko nuo Viliaus kelių, užlipo ant savo kėdės ir ėmė srėbti tirštą žirnienę I.Simon. Vos pačiudu besuskubo nusmukti nu šieno, ugnelė apėmė visą daržinę ir sudegino M.Valanč. Vienas po kito per valties galus nusmunkame į skaidrų, šiltą vandenį sp. Garvežys nusmùko nuo bėgių BŽ552. Kaip gerai nusmùko nu ližės kepalas Lk. Maišas nuo vežimo nusmùko Ds.
3. nusileisti: Bruzguliuką pasuki, tada girnos nusmū̃ksta žemyn Gdr. Tautrimo ranka nusmunka lyg nuvargusi I.Simon. Baisiai [palto] pečiai nusmùkę (nulinkę, nukabę), jau juo nenešiosi Klt.
| Buvo tas galas trobos nusmùkęs Rt.
ǁ nusekti, nuslūgti: Jei ant lietaus, vanduo [upelyje] taip ir nusmū̃ksta Upn.
4. nuklimpti, nugrimzti: Buvo didžiausi purvynai – kiaurai nusmùksi Grz. Ka tie [užkasti] piningai vėl nenusmùktų į žemę, anus pamačius, reikią ką norins į tą vietą leisti Žr.
5. Dr, Vkš, Jdr, Upn, Dbč nuslinkti (apie plaukus, kailį): Nūsmùkę plaukai – senas vaikis DūnŽ. Nusmùko kasos, ir nuskirpo Žl. Jaunas vyras, ale plaukai nusmùkę Žd.
6. nusismaukti, nusinerti: Nusmùko skūrytė nug visų padų Čb. Man skūra nuo kojų buvo nusmùkus Kri. Pirštų oda nusmuko rš.
7. nutirpti: Nuo langų ledas smukte nusmuko I.Simon. Nusmùko sniegas – jau ir basas Msn. Kai nusmuñka tie ledai i atslūgsta vanduo, tai tada uždeda keltus Upn. Tvarte dabar nebešąla – langai nusmùkę Skp.
8. išblukti: Nudažiau, ale nusmùko kvorba Klt. Tavo kepurė neilgai bus graži – tuoj nusmùks Dbk. Visas paveikslas nusmùkęs Mrj.
9. netekti svorio, suliesėti: Šį rudenį labai daug nusmukaũ Gs.
10. suglebti, sukristi: Jo kūnas nusmunka J. Pas juos pabuvo, ir veidai nusmùko Gs.
| Ogi baltosios lelijos – viena tai net neprasišiepė (neišsiskleidė) ir nusmùko Slm.
11. nustoti, liautis, pasibaigti: Tada i trinam [rūtom ir druska], kad nusmùktų tasai kraujavimas Upn. Didelis skausmas – pastovėjai, i nusmùko Žr. Atsibudo – visa [sapnuota] baimė nusmùko Krš. Zlastis nusmùko, ir vėl šnekas Krš.
ǁ praeiti, dingti (norui): Ūpas nusmùko, nebipirks Krš.
12. Lp netekti buvusios vertės: Jei piningai nusmùktų, tokie bagočiai pasikartų Krš. Vertybės popieriai nusmuko 15 – 20 procentų J.Jabl.
13. ekonomiškai susilpnėti, nusigyventi: Dėl nuolatinių puotų nusmùkti, nusilėbauti BŽ450. O tu betingėdamas beveizint nusmuksi Žem. Kaip tas grapas jau prasigėręs, nusmùko tas dvaras Akm. Netekę pinigų, jie visai nusmùko Vrb. Ar tamsta da nenusmùkęs nuo ūkio? Ds. Aš įsispitrijau į nusmukusią bajoraitę, ir susipainiojo gyvenimas! LzP. Nors man nieko nesisako, aš delto matau, kad gyvenimas nusmuko Žem. Neprisivertė gerai dirbt, tai ir nusmùko Antš. Lapienis būtų nusmukęs per visas kertes Blv. Da nusmukèsni paliko Šts.
^ Nusmuko kai lepšis nu koto LTR(Up). Ans daba yr nūsmùkęs kaip baravykas par kotą Lkv. Ko nusmukai kai ritinis ratų paskutinis? LMD(Sln). Nusmuko kaip čigonas ant kumelės Vel.
14. pasidaryti menko lygio: Grūdų ūkis dabar visiškai nusmùkęs NdŽ.
15. nustoti gero vardo, pasidaryti nedoram: Nusmùkęs palaidūnas NdŽ. Ir visur puvimas, protekcijos, kyšiai, kyšiai, kyšiai… Kaipgi šitaip susmulkėjom, nusmukom, a? J.Balt.
ǁ pasidaryti nuobodžiam, be veiklos: Užpaliai dabar sujudėjo, buvo viškai nusmùkę Užp.
16. išdykti: Nusmùkęs jūsų vaikas: žiūriu – įsilipęs į pačią eglės viršūnę Skr.
17. šnek. greitai nueiti, nubėgti, pasprukti: Jie nusmùko miškan, ir niekas neranda Šmn. Merga gal gūžynėn nusmùko? Ds. Kur mūsų vyrai nusmuko? J.Jabl. Tu palauk čia, aš tik nusmunkù į vaistinę ir vėl grįžtu Prn. Kitas pasigėrė, nusmùko kur i miega Ėr. Kiškis nuo šunies jau šmotą nusmuko TS1900,4-5. Ne kur nusmùksiat (niekur nedingsite), kad i neateisiat Jdr. O kad anie sukibtų austi, kur tu benusmùksi (ištrūksi, pabėgsi)? Trk.
◊ kai̇̃p akmuõ nusmùko praėjo sunkumas, atlėgo: Tų vaisčiukų užgėriau – kai̇̃p akmuõ nusmùko Krš.
kélnes (kélnias) nusmùkti nusigyventi, subankrutuoti: Tokiam sandėly [dirbant] gali nusmùkt kélnias Slm.
kélnės nusmùko nusigyveno: Pučiasi, pučiasi – nusmùks kada kélnės Dkš.
širdi̇̀s nusmùko
1. (iš susijaudinimo) apmirė, nustėro: Ak, jos širdis nusmuko, pamačius Karaliaus ūkį I.Simon.
2. pasidarė silpna, supykino: Kaip širdi̇̀s nusmùks, užgerk kumpoto Krš.

širdi̇̀s nusmùko į kulni̇̀s (iš baimės) apmirė, sustingo, nustėro: Iš baimės širdi̇̀s į kulni̇̀s nusmùko Vkš.
pasmùkti intr. Š, NdŽ
1. kiek nuslinkti kam užmautam: Kelnės pasmùkusios DŽ1.
2. kiek įklimpti, įgrimzti: Pasmùko tekinis, ir apvirtau pelkė[je] Šts.
3. kiek nusileisti, pasiduoti žemyn: Dures pasmùko tvarto Klt. Pasmùko biškį [kuliamoji], an kojos – ir gatava (nulaužė) Vdn.
ǁ kiek nusileisti (apie saulę): Jau pasmùko žemiau saulė, i nebe teip šilta Šd.
4. Sl įkritus patekti po kuo: Gal po ledu pasmùko, kad nepareina Švnč. Vaikai, neikit ant ledo – pasmùksit po ledu Rdm. Sužinojo iš jų kalbų, kad motulė po ledu pasmukusi LzP.
5. kiek susitraukti, įdubti: Pavasarį visų tinginių pilvai pasmùko Ad.
6. kiek susileisti, patižti: Pasmùko pelai suplikyti dėl kiaulių, bus geresnis ėdalas J.
7. kiek sumenkti, nuskursti: Ūkis per tuos metus pasmùko DŽ1.
8. J šnek. pabėgti, pasprukti: Jau būčiau gavęs kailin, ale pasmukaũ Rdm. Džiaugiaus tiktai pasmùkus pati Škn. Kaip strielčiai labiau sušuko, tuo kiškis miškan pasmuko A.Strazd.
9. šnek. greitai palįsti po apačia: Išsigandusi po lovos pasmùkusi Pvn. Kačiokas baisiai išlenkė savo kuprą, pašiaušė uodegą, prunkštelėjo ir pasmuko po spinta Vaižg. Svočia durų netiko netiko, po pečeliu pasmùko pasmùko DrskD171.
◊ juokù pasmùkti pradėti smarkiai juoktis: Nuo jo visi juokù pasmùko Ad. Kap ta kalelė nutrūko, berneliai juokù pasmùko (d.) Ml.
parsmùkti intr. šnek. greitai pareiti, parbėgti: Vos tik parsmukáu su vežimu į žardieną, i pradėjo pliaupti Vvr. Nemačiom parsmukaũ namo Užp. Paleido, o ji parsmuko namon BsPIII213.
pérsmukti šnek.
1. intr. Brs peralkti: Vakar aš pársmukau kaip šuo Up. Valgykiat, juk esat visi pársmukę, kaip vakar bevalgę Šts. A par torą kas ir ištraukė, ka teip pársmukai? Vvr.
2. intr. perkarti, perkliokti: Pérsmukus katė, gal neėdus kiek dienų Klt. Kai silkelė pérsmukęs arklys Vdš.
3. intr., tr. greitai pereiti, perbėgti: Persmukome geležinkelį ir prigulėme žaliojoje vejoje rš.
| prk.: Kaip žaibas persmuko (perlėkė) per galvą mislis TS1901,2-3.
prasmùkti intr. Rtr, NdŽ šnek.
1. Up, Krž išalkti: Šuo prasmùkęs piktas, t. y. išalkęs J. Kai gerai prasmùksi, i barščiai būs skanūs Ll. Prasmùksu ėsti – ateisu DūnŽ.
2. M, Š greitai praeiti, prabėgti, pravažiuoti, pralėkti pro šalį: Kaip žaibas prasmùko Rmč.
| prk.: Pro antrą dešimtį esyt (esi tu) prasmùkęs – imk mergą Pj.
3. praeiti nepastebėtam, pralįsti: Ar tau pasisekė pro jį prasmùkt? Alk. Į kiną be bilioto prasmùko Kv. Jeigu jisai pro pulką prasmuks, tai visas pulkas bus korotas V.Piet.
| prk.: Pro cenzūrą kartais prasmunka ir geresnė knyga rš.
4. išlėkti, pradingti: Kur tie vaikai prasmùko? Krš.
◊ kad (tu) prasmùktum Ds toks keiksmas.
prismùkti intr. šnek.
1. daug sueiti, prisirinkti: Vaikų prie manęs prismùko Snt. Svečių tiek prismùko, kad nebėra kur ir susodina Vžns.
2. daug prilįsti ko: Juk jau pilna musėlnyčia tų bjaurybių prismùko Užv.
3. NdŽ daug, sočiai privalgyti.
susmùkti K, Rtr, Š, NdŽ; N, L
1. intr. Pnd, Krkl atsipalaidavus nusileisti, nuslinkti žemyn: Susmùkusios kelnės, pančekos ant kojų J. Sudžiūvusi, sijonai susmùkę begerant Rdn.
2. intr. įklimpti, nugrimzti: Ans į pelkę susmùko, kad nebišsikapanojo J. Mašina susmùko purvan, tai dviem traktoriais net ištraukė Klt. Susmùko velėnos į ravą Ėr. Tropijas teipogi užeiti galvijams ant Gelžės, norint susmuñka giliai, bet galia išeiti anie patys BM329(Krš). Kai aš eisiu in brolelį kiemelin, kad aš nesusmùkčia juodan purvynelin (d.) Tvr. Tada visos vestuvės ir susmuko žemėn LTsIV649.
3. intr. sulįsti gilyn, sukristi: Stovėjo stovėjo i susmùko visi į vandenį Kv. Susmùko lig juostos [neperšokęs per upelį] Kdn. Jau nebėr, susmùko tas kalniukas Plv.
| prk.: Šiaurėje tai jau lapkričio mėnesį diena susmuñka į naktį Grš. Ale jau su pipirais y[ra] skaniau. Kur anie susmùko (dingo), tie pipirai? Jdr.
4. intr. suirti, sugriūti: Susmùko namai, troba jo J. Kažin dėl ko teip greitai susmùko ta trobalė? Nt. Nebūtų žiūrėjęs, būtų susmùkęs tas laužas Krš. Tvartas molinis susmùko Aln. Grytelė visą laiką stovėjo tuščia, dūmais ir pelėsiais pakvipusi, kol galutinai susmuko rš.
5. intr. sukniubti, suglebti: Sėdė[jo] sėdė[jo] i susmùko Dglš. Kaip sėdėjo in paminelės i susmùko (apalpo) Klt. Susmùko ant žemės ir pradėjo klykti Vkš. Kad drožė jam į galvą, tai vieto[je] ir susmùko Gs. Lipau ir susmukaũ po stalu Pc. Ir Viliukas užmigo, susmukdamas prie Ilžės kojų I.Simon. Aldona susmunka jam po kojų V.Kudir. Visi susmùko iš juoko Ml. Ji susmunka giliame skausme Vd. Dabar žmogus kad kerta velniui, tai tas susmunka BsMtII75. Senio kojos susmuko, ir ant rytojaus nekėlė V.Kudir.
| prk.: Jo drąsa susmuko rš.
6. intr. M suminkštėjus suglebti, sutižti: Grybas susmùkęs, t. y. sukritęs J. Kriaušės pernokę, nupuola žemėn ir susmuñka Dkš. Tokie koriai nelaiko ir didžioj šilumoj su medum susmunka Rdž. Žolynai rudenį nuo šalčio susmùko Ml. Buvo poras vežimų šieno, i supuvo pradalgėse: vanduo parejo – susmùko Jdr. Kai prišalo obuoliai, tai kap smukte susmùko Gs. Šalnos užgauti kopūstai susmuñksta Lp. Negerai užraugti agurkai už kokio mėnasio susmuñka Srj. Muno bukietas ar (taip pat) susmùkęs Vkš. I bulbės, katros buvo apsemtos, nuvyto, susmùko Bsg. Vasarą žuvis tai neilgam: parnakt ir susmùks Sdk. Ka negal gauti tų silkių, aba būs susmùkusios Lpl. Susmuks pelai, jei plikysi J.
^ Susmùko kap sniegas pavasarį Dkš. Susmùko kap grybas prieš saulę Dkš. Užminsiu mįslę: per pilvą gysla, kai gysla truks, visas pilvas susmuks (kubilas) Šd.
7. intr. suzmekti, supulti: Negalima išimto iš pečiaus duonos kepalo riekti peiliu, kol kita pečiuj: likusi pečiuj kepti susmunka ir jos pluta atšoka LTR(Šil). Karšti saulės spinduliai graužė vėpūtinius, kurie beregint susmuko rš. Sniegas aptirpo, susmuko, ir kai naktį sušąla, gera juo bėgti rš.
| Sukilo liepsna, kai ažudegė, o paskui perdegė i susmùko Klt.
8. intr. Kltn, Lkv, Yl, Kin sunykti, suliesėti, sukristi, suvargti: Ligonis visai susmùkęs VšR. Po ligos jis visai susmùko, vaikščioja su lazdute pasiremdamas Jnš. Buvau su vėdarėliu (skrandžiu) susmùkęs visai Sug. Susenai, susmukái – nėkur nebiprytinki Grd. Susmùko tos vištos, tokios sudžiūvusios pasidarė, reiks imt kapot Jrb. Į lagerį atvarydavo juos baisiai nusipešusius, sunykusius, susmukusius B.Sruog. Susmū̃ksta po teliukui karvė Klt. Vežėm mišką, o arkliai tep susmùko – tik vieni kaulai paliko Mrj.
ǁ pasiligoti: Šiemet susmukaũ – visai nepagaliu Ukm.
9. intr. Plt, Trk apsileisti, sutingti, suglebti: Kurs susmùkęs, supliupęs, sutižęs, tas vampla, liurba J. Negerai, ka susmùkęs esi, negerai ir, ka smarkus Grd. Lerva susmùkusioji, o nora dvare gaspadine būti Šts. Susmukèsnės motriškos nebesu mačiusi, kad karvė bemelžant sijoną praėstų Šts. Koks buvau susmukęs, nežinojau, ko stvertis, kaip elgtis rš. Susmùkusi surukusi, ko čia nosę keli?! Krš. Susmukęs kaip lepšė LMD.
10. intr. ekonomiškai susilpnėti, nuskursti, nusigyventi: Jo įmonė galutinai susmùko Rtr. Jegu jau susmukai̇̃, sunku bepaskelt Dbk. Kaip pridėjo (prijungė) Buožius (kaimo vardas), ir susmùkom Slm. Kap po anam karui Naumiestis susmùko, tep i neatsigriebia Gs. Ėmiausi tvarkyti gana susmukusį tėviškės ūkį rš.
susmùkusiai adv.: Jie labai susmùkusiai gyvena Ps.
11. intr. pablogėti, sužlugti: Susmuko kredito įstaigos reikalai rš. Darbas ūkyje susmuko sp.
12. intr. pasidaryti menko lygio, sunykti: Mūsų menas yra labai susmukęs, sunykęs J.Jabl.
13. intr. šnek. greitai visiems subėgti, sulėkti: Džiaugas tik po lubų susmùkę [nakvoti] Krš. Visi ten susmùko nū lytaus Kv. Kaži kumet kerdžiui ant kelmu besėdžiant piemenys vienkart su banda į krūmą susmuko M.Valanč.
14. tr. šnek. godžiai suvalgyti, suėsti: Buvau pilną katilą išvirusi, tik tie smukčiai susmùko Brs.
užsmùkti intr. DŽ1
1. užslinkti, užkristi ant ko kam užmautam: Balnelis užsmùko ant kaklo arkliui Ėr. Ant akių šeškinė kepurė užsmukusi J.Paukš.
2. NdŽ užkristi, užslinkti už ko: Didieji Grįžulo ratai, pusiau užsmukę už kalno, sukosi dangumi rš.
| prk.: Vėl jau ir užsmùko – ir užmiršau Upn.
3. NdŽ šnek. greitai užlėkti, užsprukti.

Daugiau informacijos

prasmùkti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

smùkti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

pérgriūti

Apibrėžtis

griū́ti, griū̃va (griū̃sta Brž; SD390, griū̃na), griùvo intr.
1. virsti, gulti (apie aukštą daiktą, gyvulį, žmogų…); irti (apie trobą, kalną): Repečkomis perrėpliojęs aslą, griūdavo kniūpsčias į lovą P.Cvir. Griùvo medis ir sutrioškino koją KzR. Net žemė sudrebėjus, senos griuvę pušys A.Baran. Griùvo ant ledo ir nosį subalnojo Dglš.
| Jo namas griū̃va BŽ42. Kaimynas griū̃va! Mlt. Tartum kalnas koks griūsta ant jos BM91. Grius kalneliai klonėse TDrIV73(Kb). Kaskit sesutę ant aukštų kalnelių negriūvamų, tarp žalių berželių nedžiūvamų (d.) J.Jabl. Kalnai, kalnai, griūkit mane; medžiai, medžiai, muškit mane! (d.) Dkšt.
^ Ne braškantis griū̃va, o stovintis Bsg. Kaip jį stumi, teip griū̃va (pasiduoda kito valiai) Bsg. Matė kertant, nematė griūvant PrLXVII12.
griūtinai̇̃ adv.: Kad jin skubina per ravus, griūtinai̇̃! Bsg.
| refl.: Nebegali̇̀ paeit, griū̃vasi (kai jėgų nebeturi) Jnšk.
2. kristi, pulti: Nugi ant mūs lauko kiek bombų griùvo Vvs. Griū̃na žvaigždė (meteoras krinta) Ad. Vyrai, bėkim! dangus ant mūs griūva BsPIV264. Negriū̃na obuoliai (nekrinta nuo medžio) Tvr. Lietus ėmė smarkiai griū́ti Plk.
^ Obuoliai net griūna (daug ant obels) Ad.
3. dubti: Kad ten žemė griūtų, dangus pultų – būsi mano miela! rš.
4. birti, gurti, trupėti: Bulvės esti miltingos ir griū̃nančios (sukrintančios verdant) Šts. Pyragas toks, kad burno[je] griū̃na Šts.
5. gesti, prastėti, silpti, senti; gležti: Kito ir jauno dantys griū̃va Užp. Kad mėnuo griū̃na (dyla), vagok bulves Šts.
| Negriuvusi (nesutižusi, sumani) buvo audėja, dėl to išeigai šalikus audė Ggr.
6. lėkti, veržtis, gausiai rinktis: Pakelėje kur nors paėmę drąsai, bičiuliai griūva į vidų P.Cvir. Ir ėmė žmonės griūt pas naują daktarą J.Jabl. Kur tie žmonės teip griū̃na? Skd. Šiandien žmonės į susirinkimą griūtè griū̃va Kair. Ant priešo griūti (pulti) BŽ107. Šiltas oras griūte griuvo į kambarius rš. Šnarėdamas į statinę ėmė griūti vanduo A.Vencl. Kaip vilnios marių ant luoto griūtų̃ DP80.
7. prk. pulti, kristi (apie bėdą, skausmą ir t. t.): Ant vargšo visos bėdos griū̃va BŽ42. Viskas (visi darbai) ant mano galvos griuvo Žem. Šitas pyktis kiekvienu akimirksniu gali griūti vien tik ant jo sp.
^ Ir ant velnio griūva perkūnas Vlkj.
8. mirti; kristi, nukautam būti: Aš jau šiemet griū́siu Ėr. Griūna berneliai kap aržuolėliai Mrk. Toj vietoj griuvo tūkstančiai kareivių Gs.
9. žlugti, nieku virsti: Griūva reakcijos stovykla sp. Kapitalistinė santvarka grius taip pat, kaip griuvo baudžiava (sov.) rš. Grius jėga karo šmėklos klaikios rš.
10. gulti pogulio: Gal griū́tum kiek popiet? Ėr. Tuoj po vakarienės ji griūdavo lovon rš.
11. prk. gulti prieš gimdymą, gimdyti: Mūso sodo[je] šiąnakt dvi bobos griūna Šts.
^ Jono namai griùvo – dukterį turi Ds.
12. vešliai augti: Grius kviečiais stepių žemė sausa rš.
13. aptekti kuo, aptekėti, aptinti (apie akis): Įgėriau taip, kad, rodos, griūna ant akių Žlp.
14. linkti į ką, stiprų patraukimą turėti: Karvė į dobilus griū̃va Krok. Jis griūva prie gamtos mokslų rš.
◊ ãkys (kaktà) griū̃va norisi miego: Miego noriu – kakta griūna (raukiasi, lyg sunki darosi) Gs. Jau reiks eit gult – galva sunki, ãkys griū̃va Gs.
iš di̇̀rvos griū̃va vešliai auga: Javai iš dirvos griūva Grž.
širdi̇̀s griū̃na [ãkmeniu] kankina liūdesys, sielvartas: Ma[no] širdis griūna, verkt noris TDrIV235. Nei ugnis dega, nei vanduo verda, mano širdelė akmeniu griūna TDrIV44(Rod).
apgriū́ti
1. tr. apvirsti, apslėgti: Mane rąstai apgriùvo, pagelbėk tu mane PP58. Apgriūkit, kalnai, mane! Jzm. Ir stenėjo žemė, sunkybėm apgriūta IM1861,56.
2. tr. apipulti, apstoti: Apgriuvo jį visi kartu, iš karto visi pradėjo kalbėti P.Cvir.
3. intr. apirti: Labai apgriuvęs piliakalnis rš. Per rudenį šlapumoj ravai apgriuvo, reiks kiek panaujint Ėr.
4. intr. prk. apiplyšti, suirti: Vainorai apgriuvo ant kojos viena naginė, ir pasileidusios apvaros painiojosi po kojų Mc.
5. intr. prk. pašlyti, nusmukti: Jis norėjo tvarkyti apgriuvusį ūkį rš.
apgriùvusiai adv.: Apgriùvusiai begyvena – toros griūna, visi pašaliai lyna Dr.
6. intr. apsileisti, apsmukti: Pats bjauraburnis ir pačią gavo apgriuvusią Ggr.
7. intr. apkristi, suvirti (apie bulves): Kelk puodą, jau apgriuvo bulvės Lš.
8. intr. apsirgti (prieš gimdymą): Kap apgriùs boba, tai reiks ir gaspadoriaut, ir gaspadiniaut Arm.
atgriū́ti intr.
1. virsti atgal: Pamėgino atsikelt, bet dar buvo sustingęs ir atgriuvo atgal Mš. Ariant velėnos atgriū̃va, ir tiek Pc. Ar neatgriùs tos kopėčios? Pc. Teip jie bevalgydami ir begerdami atgriuvo negyvi BM100. Net atgriuvau besijuokdama Lnkv. Kepurė atgriùvo atgal Dv.
2. atgulti: Tik atgriuvai̇̃ biškį – žiūrėk, ir vėl reik keltis Sml.
3. prk. ateiti, atslinkti: Žiūrėk, koks debesys atgriū̃va Ktk. Kad atgriùvo pulkas bernų – pilnas kiemas! Ėr.
| prk.: Kai jauna buvau, tai, būdavo, tik pasmisliji – ir atgriùvo dainų stūkstančia (tūkstantis), ė dabar sunku ir viena atsimint Ad.
įgriū́ti intr.
1. įvirsti: Sprogimo išmuštos priemenės durys įgriuvo į vidų rš. Lubos įgriùvo į vidų J.
| Jo dvaras įgriuvo žemėn rš.
ǁ įdubti: Jo paakiai nuo nemigos buvo įgriuvę, pajuodę rš. Arkliui šonai įgriuvę rš. Įgriuvusios akys rš.
2. įpulti, įkristi: Svočia šulinin ingriuvo O.
^ Nekask kitam duobės, pats ingriū́si Tvr. Balon ingriuvęs, sausas nekelsi Bgs.
3. prk. smarkiai įeiti, įsiveržti: Į Franko įstaigą vakare įgriuvo du vyrai P.Cvir. Įgriuvo pro duris su maišiuku T.Tilv. Prasidėjus susirinkimui, į skaityklą įgriuvo naujas būrys atvykėlių J.Avyž. Įgriuvaũ pasižiūrėt, kaip jūs gyvenat Skp.
| Pro duris pirkion įgriuvo šaltis rš.
4. prk. pradėti, imti: Morta įgriuvo verkti rš.
išgriū́ti intr.
1. išvirsti: Siena išgriùvo J. Supuvus tvora išgriùvo Al. Miškai išgriuvo, medžiai supuvo, ir nuogi laukai liko A.Baran. Rateliai užkliuvo, melagis išgriuvo Rk. Kas, ar išgriùvę buvot bevažiuodami, kad tokie dumblini? Sml. Nelabai tų žirnių pjausi – išgriùvę (nuo trąšumo) iš dirvos Lnkv.
| Blogas kirvis, kad ašmenys išgriuvo Lš.
| prk.: [Jei žolės nebūtų,] turėtų visi galvijai ir kas giriose laikos badu išgriūti (išgaišti) prš.
2. iširti, nusmukti: Dvaras, niekieno neprižiūrimas, visai išgriuvo TŽIII323.
3. apsileisti, ištižti: Merga dideliai išgriuvusi Krtn.
4. iškristi, išpulti: Daboj, tavo nosotka (nosinė) iš kišeniaus išgriuvo Tvr. Anai̇̃ ir smegenys iš galvos išgriùvo Tvr.
^ Dėl ilgo liežuvio ne vienam dantys išgriùvo J.Jabl. Neruš, ba dantai̇̃ išgriùs (dantis išmušiu) Dv.
5. prk. smarkiai išeiti, išsiveržti: Povilas išjungė motorą, griūte išgriuvo iš kabinos J.Avyž. Visa šeimyna išgriùvo kieman Trgn.
6. įpulti, įkristi: Vaikas išgriuvo upelin Ad.
nugriū́ti intr.
1. nukristi, nupulti; parvirsti: Porą kartų jam taip nugriuvus ir negreit atgavus žadą, tėvai manė jį mirus P.Cvir. Iš arklio kanopos žemė nugriuvus Ad. Nugriū́si [nuo vežimo], tai tada verksi Mrp. Tas kap rikterėjo – nuo visų stogų kaminai nugriuvo (ps.) Brt. Davė man į galvą, aš ir nugriuvau Smn.
^ In pečiaus išaugę, nuog pečiaus nugriuvę (nedaug kur buvę, nedaug ką matę, nieko nesimokę) – ir nieko nemokam Dv.
| prk.: Jam bėda nuo pečių nugriuvo rš.
2. įdubti: Kai išejau su našleliu tanciun, tai po manim žemelė nugriuvo Vlk.
3. prk. būriu nueiti, nuvažiuoti, nukakti: Ai daug svietelio kermošiun nugriùvo! Trgn.
4. atsigulti pogulio, numigti: Eik nugriūk kokį pusvalandį, tuoj pasidarys geriau Pkr.
5. prk. numirti: Kol tėvai gyvi, tai visi tyli, kai tėvai nugrius – kaposis Jnšk. Džiaugiasi boba, kad senis nugriuvo Žmt. Nugriuvo bernužėlis kaip girioj ąžuolėlis (flk.) Sn.
6. prk. nusiminti, susigraudinti: Tėvas, kaip nerado vaikų, tai nuvyto nugriuvo (nusiminė baisiai, susmuko) Pls.
◊ širdi̇̀s nugriùvo pasidarė graudu: O jau tėvo ir nugriuvo širdis TDrIV225(Pls).
pagriū́ti intr.
1. parvirsti: Patvoryje pagriūsi į pusnyną Žem. Tuojaus ta obelis pagriùvo LB231. Ėjo boba, paslydo ir pagriùvo Grz. Pagriuvaũ su vežimu bevažiuojant J. Pastatė namus ant uolos …, o nepagriuvo SPI50.
2. prk. plg. sugriūti 4: Pagriūva (netenka reikšmės) vėl ir kliedėjimas liutichetų DP474.
3. pabjurti, pašlapti: Pagriuvusiu keliu nevažiuosu, lauksu pašalimo Lk.
4. kiek ištižti, suglebti, susmukti: Atrodė pagriùvęs tėvalis, o sūnus da lebedesnis besąs Šts.
ǁ susenti, sukriošti: Vyrėnas da nepagriùvęs, o jau pražilęs Ggr.
5. atgulti (pogulio), numigti: Pusrytis dar neprirengtas, liepiau sūnui kiek pagriūti rš.
6. prk. numirti: Ir pagriùvo žmogelis – sirgo sirgo, bet neišsikasė iš tos ligos Bsg.
pargriū́ti intr.
1. parvirsti, parpulti: Kad ir pargriūsi, negi suduši gal? Sdk. Pargriuvo kaip pelų maišas Rz. Kaip vištelė bėgo, klėtelė pargriuvo NS13.
2. smarkiai parbėgti, pareiti: Parlėkė pargriùvo kaip akis išdegęs Srv.
pérgriūti intr., pergriū́ti
1. pervirsti: Aš pérgriuvau per jį, neužsigavau Ds. Griūtè pergriuvaũ per tvorą Slm.
2. žr. sugriūti 4: Pergriūva pirm ansai klajojimas atskaluonių DP473.
prigriūti intr.
1. privirsti daug: Medžių kad prigriùvę (po vėtros)! Pn.
2. prk. daug prieiti, privažiuoti: Būdavo, kad prigrius porų pilnas laukas, mirga marga! J.Avyž. Pilnas kiemas svečių prigriùvo Št.
3. prigulti, numigti: Privalgius norisi prigriū́t Ėr.
4. vešliai priaugti, užaugti: Žemė įtręšta, tai kad prigriùvo miežių! Ėr. Jeigu teip dabar užlyt, tai avižų kad prigriūt! Ds.
sugriū́ti intr.
1. suvirsti: Vilkai sugriū̃na duobėn Dv.
2. suirti: Tėvai, ar nematei, kad vežimo ratas jau vėl sugriuvęs? I.Simon. Kubilas ant saulės pastovėjo [vasarą] ir sugriùvo Slm. Sugriùvo tvartai Dkš. Sugriùvo pečius, nebgal kurti J.
^ Netaisysi stogo – supūs, neparemsi namų – sugriūs S.Dauk.
3. parvirsti: Kad žinotau, kur sugriūsiu, geriau ten atsisėstau TŽIII79.
ǁ išvirsti, išgulti: Šiemet rugiai sugriùvę Dglš.
4. prk. sužlugti, suirti: Visos šitos karalystės sugrius CII720. Kaime pradėjo merginą erzint, ir sugriuvo vestuvės P.Cvir. Kapitalizmas ne pats savaime sugrius, o jį turi sugriaut darbininkų klasė proletarinės revoliucijos eigoj (sov.) sp.
| Sugriūna (sutrinka) pasaka bepasakojama, o vis par tą, kad galva muno nebišneša Šts.
5. būriu sueiti, susirinkti kur: Vos tik paskelbdavo sueigą, žmonės griūte sugriūdavo ir su didžiausiu dėmesiu klausydavo kiekvieno žodžio rš. Kiek tik jų buvo, sugriùvo pas Stasiulį Grv. Raiteliai sugriuvo tiesiog į mūsų kiemą rš. Visi suėjo, visi sugriùvo, mano mieliausio vieno nebuvo Bsg.
| refl.: Susigriùvo daug žmonių Pd.
6. sugulti: Pasižvalgę vaikai sugriuvo į lovas ir tuojau užmigo Mš.
7. sutižti: Tas mano senis toks sugriuvęs – serga ir serga Grz. Motina nesugriùvusi, o vaikai ištižę Als. Kumelė visai sugriuvo, palinko į senus metus P.Cvir. Ant dantų esu sugriuvęs gatavai (prastus dantis beturiu) Vvr.
| prk.: Ėjo ėjo ir vieną kartą sugriùvo (pristigo sveikatos, nebegali dirbti) Upt.
8. suplyšti, susidėvėti: Batai jau visai sugriuvo – reikės nešti pas šiaučių Krp. Čia tam apynasriui nedaug tereik sugriūti (subaigti irti) Pc.
9. prk. atsigulti (prieš gimdymą): Netrukus Katrė vėl sugriuvo ir pagimdė dukterį M.Valanč. Rapolienė vakar jau sugriùvo Tvr. Petro žmona sugriùvo Lz. Kairienė sugriuvo su sūnum Ukm.
◊ lóva (pẽčius Als) sugriùvo žmona pagimdė: Sugriuvo ir jo lova Ds.
užgriū́ti
1. intr., tr. užvirsti; griūvant užsilyginti (pvz., duobei); pargriūti, parvirsti taip, kad sunku būtų atsikelti: Stogas užgriùvo ant lubų J. Neužgriūk ant viedro patamsy! Sdk. Užgriuvo kalneliai negriaujami, palinko liepelė nelenkiama JV912.
| Šulinys buvo užgriuvęs CII660.
| Lėkit greitai – karvė užgriùvo! Sml. Kurgi prapuolei, gal užgriùvęs buvai? Sb.
| prk.: Jau saulė užgriuvo (nusileido) už girių Tvr.
^ Saulė savo eilo[je] bus, o mums žemės akis užgrius S.Dauk.
2. intr., tr. užeiti (būriu, netikėtai): Svečių visai nelauktai užgriùvo Up. O mes kada nors pas tave į kaimą užgriūsime A.Vencl. Karas užgriuvo netikėtai sp. Ūmai užgriuvo naktis P.Cvir. Užgriuvo šienapjūtės darbai rš. Nebeik – žiūrėk, koks debesys užgriū̃va Sdk.
3. intr., tr. prk. prislėgti, prispausti: Krūtinę sopuliai užgriuvo rš. Užgriùvo kalbelės an mano galvelės neteisios Rdm. Užgriuvo priespauda carinė S.Nėr. Didžiausia ponų renkamų mokesčių dalis užgriūdavo sodiečių nugaras rš. Mane užgriuvo abejonės sp. Brolelį tinginys užgriuvo rš. Skurdu, senatvei užgriuvus rš. Užgriuvo tamsi naktis rš. Kartais regisi žmonėmus jau tikra prapultis ant jų užgriuvusi SPII95. Idant sunkus sapnas neužgriūtų Mž78. Teužgriū̃vi ant manęs visi apmaudai ir negandai DP555.
4. intr. aptekti kuo, užslinkti kuo, užsikimšti, užaugti: Žmogus juodplaukis, su užgriuvusia ant akių kakta V.Piet. Jo akutės, taukais užgriuvusios, bailiai blizga sp. Užgriùvę (užtinę) akys Kt. Užgriuvo mano akelės gailiom ašarėlėm Ds. Akys jo kraujais užgriuvo srš. Užgriùvę (užbrinkę) akys, burna tep užtinus Kt. Onelė užgriuvusių akių (tokio gymio, veido sudėjimo) Pš.
| Ausimis mano užgriuvusiomis nebegirdėsiu kalbos (susenęs, kai mirti turėsiu) srš. Nosis užgriùvus, nė patraukt negalima Ds.
| Neliečiami žmogaus kojos takai į buvusias sodybas užgriuvo žole P.Cvir. Takas visai užgriuvo žole, mažai ir bežymu Sdb. Ir vaikus auginau, ir langai kvietkais buvo užgriùvę (auginau daug kambarinių gėlių) Trgn.
◊ širdi̇̀s užgriùvo
1. apėmė pyktis, įniršis: Teip man užgriùvo širdi̇̀s, kad jau ir nesgailiu Mrc. Kai tik jį pamatau, visada užgriū̃va širdi̇̀s Mrj. Eikite, kol neužgriuvo širdis mano rš.
2. labai išsigando: Širdis užgriuvo, veidas nublanko, visas kūnas nutirpo Mrc.

ši̇̀rdį užgriū́ti suneraminti: Vėl užgriuvo širdį toks sunkumas rš.

Daugiau informacijos

prigriūti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

užgriū́ti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

išsùsti

Apibrėžtis

sùsti, sū̃sta (sų̃sta J, K.Būg, Š, sū̃sa K; N, suñsa Š, Slm, suñsta Pgr, sunta N), -o intr. NdŽ, DŽ
1. N, K, L, Rtr, KŽ aptekti niežais; plikti nuo suso: Šuva, ožka suñsa, t. y. plinka nuo suskio J. Paršeliai suñsa, i pati nežinau nū ko Kv.
2. M, J.Jabl, KŽ džiūti, nykti, skursti (apie augalą): Obelės da nieko, tik jaunos – tai suñsa Žlp. Labai augo tas mūsų sodnelis, o tik va nežinau dabar – keli metai pradejo sùst, medžiai mūsų baigia džiūt LKT219(Bsg). Kvietkas nebeauga, o sū̃sta Rm. Burokai tavo gi sū̃sta – nežiūri̇̀ Gdr.
3. liesėti, menkėti: Alkanas gyvuolis sùsti pradeda J. Ka kiauradantis veršiukas, sū̃sta sū̃sta – susna toks i yra PnmŽ. Diena nuo dienos sunsta mergaitė Tr.
^ Bėga vilkas – tunka vilkas, gulia vilkas – suñsa vilkas Lk.
4. I blukti: Kepurę neseniai pirkau, o jau pradėjo sùsti Kv. Iš naujo pardažiau, i nebsuñsa daugiau Kv.
5. Ar, Snt prastai gyventi, skursti: Gerai gyveno, o sùso, sùso i nususo Krš. Aš tep nesùsčia, kap jis sū̃sta Plv. Žydai sustie pradėjo ir ieškojo kitoniškų uždarbių Sz. Sūsti̇̀ sūsti̇̀ (vargsti, kamuojiesi) po tą girią – kad nors galą matytum Šk.
6. džiūti, sausėti: Purvynai nieko nebesūsa Žem. Keliukai pradėjo sùsti Kv. Saulėtą dieną viskas gerai suñsa Varn.
apsùsti intr.
1. Š, KŽ aptekti niežais, susu: Kajina ko (kažin ko) tie mūso paršeliai taip apsùso, musėk nebdaėda Užv.
2. KŽ, DŽ apdžiūti, sumenkti: Už Raseinių nuo Eržvilko pusės stovi ąžuolas senas, apsusęs Mair. Tos obelies lapai tokie apsùsę Grg. Kokie gi ten kukurūzai – reti, apsùsę Žgč. Koki obelytė buvo, ir to apsùsus viškum Krs. Apsùsę rūtelės Pb. Jei apsuñsa (apšąšta, apvysta) obūliai, anie nė[ra] geri Krš.
3. NdŽ, KŽ, DŽ1 apiblogti, paliesėti: Mūs šįmet visi paršai apsuso Prl. Sustiko šunį apsùsusį Vrn. Apsùsęs arklys LKAI147(Trgn). Iš mokslo toks buvo apsùsęs Slč.
4. apskurti, apiplyšti: Gavęs nu kapitono drabuželius tokius apsususius su šlipelėms S.Dauk. Pirma tai apsùsus buvo, dabar tai apsitaisius viškum Slm.
ǁ aptriušti: Gražios kasos buvo, o kap senõs – jau viskas apsùso Dg. Apsùsęs kaip lapės uodega Kl. Apsùsę visi plaukai kai pelės uodega Švnč.
5. apiblukti: O dėlto šarkas apsùso, ka i gerai dažytas Kv.
| Patelės yra apsususios, be jokių pažibų Blv.
6. Yl, Trs nusigyventi, nuskursti: Apsùsti – dyku, grynu palikti, apsikrauti skola Gmž. Čia aplinkui tep visi apsùsę Lp.
7. LVI127, NdŽ, Žlp, Arm apdžiūti, apsausti: Vingių kiemelyje purvynai truputį apsusę Žem. Išeik pažiūrėk, gal jau apsùso skurliai Krž. Šienas šiandien apsùs – galėsiam vežti Varn.
įsùsti intr.
1. Lex71, Q414, MŽ, Sut, N, Rtr, Š, NdŽ, KŽ aptekti niežais, susu: Vaikas įsùsęs, t. y. įnižęs J. Teip esu įsùsusi KlvrŽ. Įsūsu SD242. Įsūstu CII308. Arkliai įsùsę K.
2. sublogti, suliesėti: Gyvuliai per ilgą pavasarį tvartuose teip įsū̃sta, kad sunkiai per vasarą beatsigriebia Žvr.
3. nuskursti, nusigyventi: Tiek jis nuvargo, tiek įsùso! Kdl.
išsùsti intr.
1. DŽ visiems išdžiūti, sunykti: Visi medžiai išsùsę Ėr. Teip išsùsę ir jūsų bulbienokai, kad ojojoj! Slm.
2. suskurdus visiems išnykti, išgaišti: Jo visi gyvuliai nuo to laiko išsùso Rd.
nusùsti intr. NdŽ
1. N, K, M, L, LL128,232, Rtr, Š, KŽ, Vkš, Vdk aptekti niežais, susu; nuplikti nuo niežų, suso: Ožka rėkia, kaip nusunsa, t. y. plika paliekta, aptenka suskiais J.
ǁ aptekti spuogais: Nusùsęs kaip nuskurdęs paršiukas Br.
2. A1834,282, OG368, DŽ1, Žg, Klk pasidaryti sunykusiam, suskurdusiam, apdžiūti: Vienog pačių medžių kame ne kame ir teip didžiai retai ir tų pačių nusususių tegal regėti S.Dauk. Kelios obelikės tokios nusùsusios bė[ra], visą sodną išpjovė Varn. Kodėl medeliai tep nusùsę? Dkš. Keli čia obuoliukai, ir tie nusùsę (menki, susitraukę) Sdk. Riešutai nusùsę Ssk.
3. DŽ, Gž, Ss, Pmp, Kp, Dgl suliesėti, sumenkti: Obulotas arklys nusùso prastu pašaru šeramas, nebobuluo[ja] Šts. Nusùsęs, biednas gyvolys, nepaeina Erž. Nusùsęs tas veršaitis gatavai – pradėm stati plaukai stova Vvr. Šiamečiai paršeliai visai nususo Srj. Veršiai pieno negauna, i nusùso Kv. Kad ir gerai šerami paršeliai, nusùso – matyt, prastos veislės Užv. Jų gyvuliai visada nusùsę Lkč.
4. Vv, Vl, Slm nuplyšti, apskurti, nusitrinti: Kaipgi nematysiu, mačiau, par Dievą kiaules gano; visas apiplyšęs ir nususęs BsPII307. Turėjo nusususią sermėgą i kiauras nagines Plt. Ano buvo tokie nususę pavalkai, nuplyšę, apsmukę Lnk.
ǁ nutriušti: [Ūseliai] dygo, dygo ir nususo NS831. Mano plaukai visai nusùso Al. Kailis nususęs, spalva purvina Blv.
5. nublukti: Naujas audeklas, o jau nusùsęs nu saulės Kv. Vilko spalva mainos: žiemą yra šviesiai pilkas, o vasarą nususęs Blv.
6. Sz, VŽ1905,221, Š, J.Jabl, Vvr, Ar, Vv nusigyventi, nuskursti: Užejo tokie sunkūs laikai, kad likau visai nusùsęs Krp. Ans teip nusùso, kad ir duonos kąsnelio nebetura už lūpos užkišti Mžk. Anas dabar visai nusùso, liko be arklio An. Ir mano tėvelis visą gyvenimą vyžom nešiojo – nebuvo gi toks nusùsęs Slm. Čia prasta žemė, ir visi nusùsę Kt. Nusùso žmogelis visai: nei pavalgyt, nei apsirengt neturi Kpč. Kad šitokis svietavas bernas, o imtų kokią nusùsusią! Aps. Nejaugi aš tokia nusususi, kad manęs niekas nepanorėtų? V.Krėv.
| Nusususi smuklė rš.
^ Nususo kaip Pavarčio bajorai Skdv. Nususęs kai virkščia, o kokiu ponu statos! LTR(Vdk). Ka i nususęs, bile ponas LTR(Vdk). Juo nususesnis, juo didesniu ponu statos LTR(Vdk). Kaip tik nusùsęs, teip ir pasiutęs Skr.
nusùsusiai Jis visai nusususiai gyvena: žemę neišdirba, gyvolių maž tetura, ir tie patys kaip par sieną ištraukti yr Dr.
| refl.: Nusisùsę žmonys tie Šts.
ǁ būti niekam nevertam, nusmukti, suprastėti: Kiekvienas nususęs valdininkiūkštis daužė jam snukį rš. Aš nenoriu pasakyti, kad vertimo kalba turėtų būti nusususi rš.
pasùsti intr. NdŽ
1. kiek nunižti.
2. padžiūti, pasausti.
3. kiek nuskursti, nusigyventi.
prasùsti intr.
1. NdŽ vietomis arba visiškai aptekti niežais, susu; praplikti nuo suso.
2. NdŽ kurį laiką susti, vargingai gyventi.
3. NdŽ nuskursti, nusigyventi.
4. Š apdžiūti, prasausti: Jau šienas prasùsęs, galėsma grėbti Žlp. Saulė gerickai šutina: žlugtus tik pakoriau, ir prasùso Rod.
susùsti intr. NdŽ
1. aptekti niežais, susu: Jei susuñsa, ta i be tamstos lėmimo susuñsa, nieko nepadarysi Krš.
^ Ka tu kur susùstumi! (keik.) Krš.
2. sumenkti, nudžiūti: Ko teip susùso šitas medelis? Sb.
3. suliesėti, suprastėti, suvargti: Matai, Maryte, tu dabar sususus, o pas mus buvai graži Šn. O tas vargšelis toks susùsęs! Stl.
4. NdŽ nusigyventi, nuskursti.
užsùsti intr. NdŽ
1. visam aptekti susu: Darbas tai baika, ale aš baigiu ažusùst – gniūsas apstojo Ob.
2. nusigyventi, nuskursti: Nusipirko kokį užsususį dvarelį Klvr.

Daugiau informacijos

įsùsti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

paslū́gti

Apibrėžtis

slū́gti, -sta (sluñga LKKXI134), -o intr. BŽ106, Rtr; BzF172, L, slùgti LKKXI134
1. M mažėti lygiui, sekti, kristi (apie vandenį): Prieš lytų vanduo slū́gsta, prieš pagadą kyla Gs. Slū́gte nuslūgs vanduo upio vasarą J. Upė slū́gsta J.Jabl.
2. N, K, M atsileisti (apie sutinimą): Slū́gsta putmenys, t. y. susileidžia J. Slū́gsta sutinimas K.Būg. Tas pirštas, kur pjautas, buvo smarkiai užpykęs, dabar jau slū́gsta Krs.
3. smegti, dubti, gulėtis, kristi: Duona atrūgusi slūgs J. Aplink rentinį, šulnį iškasus, žemės slū́gsta tris keturias dienas Vkš.
| Vienam gaspadoriui vis iš aruodo grūdai slūgstą ir slūgstą (semiami mažėją) Sln. Kaitino taip smarkiai, kad pradėjo slūgti sniegas rš.
4. kristi, mažėti (apie šaltį): Šalčiai kiek pradėjo slūgti rš.
5. prk. mažėti, silpnėti: Jo gera nuotaika ir ankstesnis pasitikėjimas savimi greitai slūgo rš. Tas dvasinis įtempimas, kurį ji išgyveno pasiryždama, po truputį slūgo rš. Slūgsta tarptautinė įtampa sp. Apėmęs jį susijaudinimas pamažu slūgo rš.
6. prk. kristi kainai: Rugiai y[ra] slū́gę, atpigę Šts.
◊ slū́gti žemỹn eiti menkyn, prastyn: Mano ūkė per tai žemyn slūgsta: ir nelaiku ariasi, ir nelaiku sėjasi V.Piet.
apslū́gti intr.
1. Š, Rtr kiek nusekti: Vanduo apslū́go upė[je] J. Aš palaukiau apie valandą laiko, kol potvynis kiek apslūgo J.Balč.
2. K aplink atsileisti (apie sutinimą).
atslū́gti intr. Š, Rtr, NdŽ; M, L
1. J nusekti: Upė jau atslū́go – bus galima maudytis Ml. Truputį atslū́go [v]anduo Krs. Po lytaus buvo upė par krantus išlipusi, bet greitai tvanas atslū́go Klp. Atslūgo [ežeras], kaip įspėjo jo vardą Kos196.
| Iš skruostų atslūgsta (nuteka atgal) kraujas rš.
2. Q452, SD369,387, N, K, Sut, RtŽ atsileisti (apie sutinamą), subliukšti: Atslūgsta skaudulys R, MŽ. Votis, pakūnys, spaugas, skaudulys atslū́go J. Buvo ranka suputusi, dabar jau atslū́go Vkš. Skaudulys buvo bepradedąs augti, al atslū́go Lkv. Taip buvo suputęs kaip avilys, bet, pridėjus šutintų liubystrų, putmenys atslūgo Škn. Atslūgus geresnė koja Ps. Šiandien tinimas jau biskį atslūgo Vv. Per naktį atslū́gsta, per dieną vėl sutinsta koja Upn. Vakar dar labai buvo ištinęs žandas, šiandien kiek atslūgo Vs. Jo gumbas jau visai atslū́go Lš. Perėjo, atslū́go ta pėda, ale primint negalėjau KzR.
3. sumažėti (apie skausmą): Pirma skaudėj[o] ir ranką, ale dabar atslū́go Vlk.
ǁ pasijusti geriau, pasitaisyti: Labai sirgau, dar̃ atslū́gau ir geriau miegu Dbč.
4. atsileisti, sumažėti, nukristi: Šiandien šaltis jau atslū́go Mžk. Vėjas vakare atslūgsta prš.
5. prk. prarasti įkarštį, aprimti, sumažėti, praeiti: Atslūgo noras Šts. Buvo jau beįnirstąs lygti, bet atslū́go Plt. Jis pirma buvo baisiai ant manęs užpykęs, bet dabar jau atsluñga Lš. Grėtės vakarykštis pyktis ant uošvienės lyg ir atslūgęs I.Simon. Vasarą, atslūgus laukų darbams, Akvilė su Keršiu iškėlė vestuves J.Avyž. Su skausmu pamažu atslūgo ir pyktis K.Saj. Pamatė merga berną – ir atslū́go (nustojo nervintis) Pv. Kap jy išej[o], tai jau aš atslūgau, o tai nei bėk, nei rėk Pv. Atslūgo pirmieji įspūdžiai rš. Atslūgo reakcija rš.
6. prk. atšalti, imti šalintis, vengti: Pyko žmonys i nu darbo atslū́go Lnk. Ans jau ar atslū́gęs nu tos Rozalijos, ar nebeinąs Plt.
◊ ragai̇̃ atslū́go praėjo noras: Jau, sako, atslū́go ragai̇̃ su statybom jam Slm.
širdi̇̀s atslū́gsta praeina pyktis, neramumas: Bet pareinu, pamatau, ir atslūgsta širdis, tik skaudu ir graudu pasidaro V.Krėv.
įslū́gti intr. Rtr įdubti, įlinkti: Žemė įslū́go Š. Kauburėlis kiek įslūgęs, žole apaugęs rš.
nuslū́gti intr. Rtr
1. Š, DŽ, NdŽ nusekti: Nuslūgo vanduo upio J. Vanduo jau nuslū́go, upė greit visai įeis į savo vagą Srv. Šiana (šiandien) visai nuslū́go vanduo – baigias tvanas LKT127(Erž). Nuslùgs kiek potvynis, ir vėl važiuoji [uždarbiauti] Krs. Kai Nemunas (ledai Nemune) išeina, tai pievos ir laukai nuslū́gsta PnmA. Jau Nemunas nuslū́go, o buvo kokį metrą pakilęs Prn. Vyno šulinys nuslūgo labai žemai MPas.
| Tegul nuslū́gsta [skrandyje] barščiai – kam čia gert ūmai pieno LKT251(Šd).
2. Sut, N, K, Š, SPI85 atsileisti, sumažėti (apie sutinimą), subliukšti: Maišelis nuslū́go NdŽ.
3. Š susigulėti, susislėgti: Prisikrovė daug, o kai nuslūgo – tik biskis Gs. Po kelių šimtų metų žemė nuslūgo ir vanduo apsėmė namus rš. Kai tešla pakils, reikia ją išmaišyti, kad nuslūgtų sp. Žemė gali nuslūgti ir pakilti rš. Pati Dubysa siauresnė teka; aukšti jos kalnai lyg kad nuslūgo Mair.
ǁ paslinkti žemyn, nusmukti: Nuslū́go žemyn pušis, kaip smeltį vėjis nunešė J.
4. NdŽ sumažėti (apie šaltį ar karštį): Jau biskį šaltis nuslū́go Brb. Karštis nuslūgo Vr.
| Kai nuslū́gs tas kraujas (kraujo spaudimas), tai ir akys pasitaisys Rs.
5. nurimti, praeiti: Kelias kelias toks negerumas, kaip tik paimu česnako – ir nuslū́gsta Upn.
| prk. NdŽ: Vėl jo sielos nerimas ir keistas jausmų antplūdis nuslūgo, dingo J.Marc. Jo sumanymai vesti kaip greit pakildavo, taip greit ir nuslūgdavo A.Vien. Minia parimtėjo, jos ūpas nuslūgo rš. Nuslūgo budelių narsa, jie liko nugalėti S.Nėr.
◊ kai̇̃p slúogas nuslū́go DūnŽ labai palengvėjo, pasidarė ramu.
nuo galvõs nuslū́go nebekvaršina: Viena bėda nuslū́go nuo galvõs Mrj.
paslū́gti intr. NdŽ paslinkti žemyn: Ta meška nubėgo, lapė žemy[n] paslū́go i išlindo (ps.) Jrb.
praslū́gti intr.
1. NdŽ pastebimai nukristi (vandens lygiui).
2. NdŽ sumažėti, dingti (skausmui, karščiui ir pan.).
prislū́gti intr. NdŽ slūgstant priartėti.
suslū́gti intr. K, Rtr
1. NdŽ nukristi lygiui, nusekti: Suslūgo, nuslūgo vanduo upėj LTR(Sln). Greit suslū́gsta upė Ėr. Duobelytės suslūgę, su rankom lydekytes sugaudavom Krkn.
2. atsileisti (apie sutinimą): Putmenys suslū́go J. Suslūgo skaudulys Trk. Kakle esantiejie augmeniai kaip kokie skauduliai atsivėrė ir suslūgo LC1887,48.
3. Pn susislėgti, sukristi: Suslū́gęs kapas NdŽ. Jau kalnas suslū́go, o didelis ir aukštas buvo Mrj. Žalumynai greit susluñga [pilve] Ob. Jei atadrėgis pabūtų, sniegas suslū́gtų Ėr. Šalinė jau buvo suslūgusi iki palėpių rš. Į nesuslūgusią dirvą pasėti žieminiai kviečiai blogiau krūmija J.Krišč. Durpynas jau seniai nusausintas, suslūgęs ir pradėjęs pūti rš.
4. suglebti, sutižti: Visi ištisą dieną vaikščiojo suslūgę, dejavo, kad šutina labai rš.
5. sumenkėti, sulysti: Jisai suslū́go suslū́go, akys, veidai sukrito, ir mirė Skr.
ǁ nušiurti, nutriušti, sumažėti: Suslūgo jos gelsvos, sunkios kasos J.Avyž.
6. susmukti, apalpti: Rytą rado zakristijonas suslūgusią mergą Ad.
užslū́gti Rtr, NdŽ
1. intr. užeiti sunkumui, užgulti, užsikimšti: Užslū́go krūtinė BŽ154. Užslūgo nosis, ausys rš.
ǁ prk. užeiti, prasidėti: Netrukus užslūgo Stolypino reakcija rš.
2. intr., tr. nustoti skaudėti: Užslūgo dantis M.Valanč.
3. intr. užmigti: Ligonis užslū́go, t. y. užmigo J.

Daugiau informacijos

pažliùgti

Apibrėžtis

žliùgti, žliuñga (-sta KGr325, žliū̃gsta), -o intr. K, K.Būg, LVIV819, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, DūnŽ; N
1. tvinti, plūsti: Vietomis jos (pievos) žliunga vandeniu patvynyje TS1904,1.
2. tižti: Saulė d[r]ėbtelėjo drėgnų spindulių į tingiai žliungantį sniegą rš.
3. šlapiuoti: Žliuñga muno koja, šlapia ta skaudulio pasoda Krš.
| prk.: Greitakalbe beriamos jos (žinios) krito kaip stambūs lietaus lašai į baltą smėlį, ir smėlis godžiai juos gėrė, pilkėjo, tamsia dėme žliugo V.Bub.
4. tekėti, bliaukti: Galva drebėjo kaip nuomarininko, atvėpusiu smakru žliugo seilės J.Avyž. Iš kojos čiurkšliu žliùgo kraujas NdŽ.
ǁ mirkti (ppr. prakaite): Visi žliugo prakaite rš.
5. smarkiai lyti, pliaupti: Lietus trečia diena žliuñga Ds.
6. [K] balsu verkti, sriūbauti: Žliunga ana ir vien apsirėkusi, vien apsisnargliavusi J.
7. J.Jabl menk. girtuokliauti.
apžliùgti
1. tr. apibėgti, aptvindyti: Tiek prilijo [v]andenio, kad visą nupjautą baloj šieną apžliùgo Ds. Šita upė kai išsilieja, tai visas pievas apžliuñga Ds.
2. intr. paplūsti (krauju): Kaip senasis ponas kraujais apžliugęs sukniuso, tai razbaininkas išėjo ant ūlyčios LC1887,17.
3. intr. apželti: Reikėjo jau seniai burokus apart, teip apžliùgę varpučiu Srv.
4. intr. apsiblausti: Šiandie visą dieną saulė apžliùgusi buvo Pbr.
5. intr. Ds suglebti, apdribti.
6. intr. prk. apsileisti: Mergaitė ne tep apžliugus kap mes Lp.
įžliùgti intr.
1. sušlapti (lyjant): Ganydamas per lietų inžliugaũ Pns.
2. Rmš įmirkti: Rudens žemė buvo įžliùgusi DŽ. Po lietaus žemė inžliùgus Pns. Jinai tik nusišaipė, pasirąžė ir vėl lenkėsi prie naujo pėdo, įjuodusio ir įžliugusio J.Balt.
3. J.Jabl menk. įsileisti girtuokliauti.
nužliùgti intr.
1. sušlapti: Nužliùgęs parvirto numie Krš.
2. V.Krėv nukristi.
3. prk. nusivalkioti, morališkai nusmukti: Jy buvo kap žiedas an kaimo, o dar̃ nužliùgo visai Kb.
pažliùgti intr. J, J.Jabl, Š, BŽ82, DūnŽ, KŽ; L, GTŽ
1. Ds pabūti įmirkusiam, paeiti vandeniu: Dirva žliugte pažliugusi J. Slėnys vandeniu pažliuñga NdŽ. Po lytų pažliùgusi, kur tu, vaikali, eisi?! Rdn. Pri mūso pažliùgusi i pažliùgusi, [v]andens to netrūkstam Krš. Pažliùgęs gatvės purvynas NdŽ. Po lytaus pažliùgęs kelias Rt. Visos pievos pažliùgę Žsl. Pavakariais ant pažliugusių laukų, ant keliukų ir ant purvynų nugula ilgi belapių medžių šešėliai R.Gran. Lijo lijo i visa žemė pažliùgo Kv. Staigiai atleido ir iš karto pažliùgo keliukas: be aulinių neišbrisi Krč. Pažliugo keliai, nei išbrist nemožna – pilnas sniegas vandenio Lš. Pavasariais pelkės visai pažliunga ir pavirsta ežeru K.Bor. Pavasaris užėjo staigiai – oras atšilo, ėmė net skambėdami bėgti upeliai, kloniai ir pievos pažliugo A.Mišk. Po kojomis žemė molėta, pilka, klampi, pažliugusi, nes čia amžinai lyja E.Miež.
ǁ būti lietingam, šlapiam (apie orą, metų laiką): Pažliùgęs oras Klt. Tos žiemos dabar pažliùgusios Jrb.
2. permirkti, sušlapti: Kojos visai jau pažliùgo Varn.
3. DŽ, Ldk pavandeniuoti, prisigerti vandens, sudrėkti, įmirkti: Pažliugęs medis R, MŽ, N. Bulbė pažliùgus jau tupi, ištrauki – šlapia Brš. Kol kiminai neparšlaps, nepažliùgs, neaugs grybos Pp. Pyragas pažliùgęs, pa[v]andeniavęs Klt. Kap daugiau pašąla, tai bulvės pažliuñga, nu papūva Kč. Kiškiabaravykis pažliùgęs, susraukšlėjęs – skystas grybas Ign.
4. pašlapti, šlapiuoti: Pažliùgus lova i pažliùgus, labai šlampu Čk. Dabar sveikstu, nesu pažliùgus – sausa Bb.
5. euf. pasišlapinti: Vaikiukai ilgai į lovą varo, veizėk, i pažliùgę atsikela Krš.
6. Rtr, NdŽ gausiai aptekėti, pasrūti: Kraujais pažliùgęs KI251. Ta vieta krauju pažliùgusi KII276. Vesk mane ant tos razbajiškos ir krauju pažliugusios vietos LC1883,10. Galva kraujais pažliùgusi K. Parėjo namo visas krauju pažliùgęs, vos akis neišdurta Rdd. Bobums, vaikams akės vis pažliùgusios (dažnai verkia) Krš. Gale trobos – Marijona stovi, veidas ašaromis pažliugęs J.Paukš.
| prk.: Motinos širdis kraujais pažliugo prš.
7. išpursti, paburkti (apie veidą, kūną): Vandeniu pažliugęs, aptinęs R394, MŽ530. Jis pilno veido, net pažliùgęs Kb. Pažliùgęs vaikas – riebus arba serga! Lp.
pražliùgti intr. NdŽ kiaurai permirkti, peršlapti: Čia viskas pražliùgo Kin. Tę viską pila, verčia – pražliùgę jau Pv. Tamsi naktis ir dar lietinga, pražliugusi purvu, visada mane nuteikdavo niūriai, slegiančiai J.Avyž.
prižliùgti
1. intr. DŽ, NdŽ primirkti, pažliugti: Prastà šiandie kaupt: žemė prižliùgus Vdžg. Velniaraistyje garavo vietovardžio vertas tvaikas iš pašvinkusių balų, iš prižliugusių kemsynų P.Andr. Rudens kelias prižliugęs vandens rš.
2. intr. prk. gausiai priaugti, priželti: Šiemet lankoj žolės nei šiek, nei tiek prižliùgo Rs.
3. labai primušti: Prižliùgo pribuvo, kad net baisu in žmogų žiūrėtiej Ktk.
sužliùgti intr.
1. L, Rtr, BŽ448, DŽ, NdŽ, KŽ sumirkti, sušlapti: Piemineliai sužliùgę lytuo[je] stirksos stirksos, nu mažų dienų vargai Krš. Piemuo parėjo sužliùgęs kaip žlugtas Ln. Liuobi pareisi iš laukų sužliùgęs, suvargęs End.
2. prisigerti vandens: Nėr sausi [miežiai] – toki sužliùgę Gs. Supuvo, sužliùgo mendeliai, nevežė nei namo Pv. Tirštų, rasa sužliugusių pradalgių jau eilių eilės priguldyta J.Paukš.
3. permirkti prakaitu: Nu prakaito liuob sužliùgę eis žmonys – tokie buvo karščiai Krš. Tokio[je] šilto[je] važinėsys, sužliùgsi, sušlapsi Krš. Visas šlapias, visas sužliùgęs Km.
ǁ pasrūti (ppr. krauju): Važiuoju, tik mano arklys skuokt šonan – pasbaidė, daboju išlindęs – ėgi guli paravėj žmogus visas kraujuos sužliùgęs Prng.
4. be paliovos lyti, nebūti giedros: Tokie orai sužliùgę Pl. Tai sužliùgus diena! Vdžg.
5. sutežti, pavandeniuoti: Žemė sužliugo – parsigėrus vandenio: šlapia, sunki J.Jabl. Laukus dengiąs sniegas pajuodęs, sužliugęs ir galbūt paskutinis P.Cvir.
6. Jnk, Mrc sutižti, sukristi, netekti standumo: Galėt (galbūt) šalton vieton dieška stovėjo, kad tešla tep sužliùgo Mrc. Kai prikaiti ką šaltą pečiun, susėda pyragai, sužliū̃gsta Klt. Sužliùgę pomidorai kap varliukės Kbr. Sužliùgusios tos bulbės, pakepė, suėdė Krš. Prasmirdę, sužliùgę [žuvys] Sn. Kap pavirini, tai tas siūlas kap sužliùgęs, tik sunkumą turi, tep netikęs Pv. Jauname (per jaunatį) sudėti kopūstai esti lyg minkšti, sužliugę LTR(Šil). Jie turį sveiką šeimynišką valgį vietoj tų sužliugusių barščių iš bendrojo katilo viešoje valgykloje rš. Jei lašiniai atsileidę, sužliugę, tai bus lietaus LTR(Graž).
7. suzmegti, sugriūti: Molinis namukas paskui pradėjo sužliùgt Tlž. Sužliùgęs visas dangstis, baisiai ima [v]andenį Klt. Trobos stovėjo abipus gatvės, išmaltos, sužliugusios rš.
8. Graž sukristi, suglebti: Kūnas lyg sužliùgo nei šio, nei to Dg. Putminys sužliùgo Šts. Saulei užtekėjus, mirusioji pažemėjo, jos skruostai sužliugo P.Cvir.
| In pabeigą kiaulė būna sužliùgus ir paskui paršuojasi Brb.
9. NdŽ išpursti, patinti (apie veidą): Girtuoklio veidas sužliùgęs, pamėlęs Al.
ǁ aptukti: Su tokiu dribsu sužliùgusiu neitau gult! Rdm.
10. euf. susišlapinti: Kūdikis tas žliugte sužliùgęs, t. y. susimyžęs J. Visas sužliùgęs, subuvęs Grž. Atkėliau kaldrelę, vaikas guli visas sužliùgęs, susmirdęs Ds.
užžliùgti
1. intr. NdŽ užaugti žole, užpelkėti: Šalimais [telkšo] gilūs, nendrėtais pakraščiais užžliugę ežerai, pilnos klykaujančių paukščių pelkės S.Zob.
2. tr. prk. užimti vietą, užgremėzdinti: Pagedęs daiktas ir kad kampą užžliùgęs stovėtų – išmesk! Pv.

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (77)

antsmùkti

prasmùkti

smùkti

pérgriūti

prigriūti

užgriū́ti

išsùsti

įsùsti

paslū́gti

pažliùgti