liūliúoti, -iúoja, -iãvo, liuliúoti K
1. intr. banguoti, vilnyti, siūbuoti: Ant vandens vilnys liūliúoja J. Ežero skaisčios bangos liūliavo žaliu smaragdu Mair. Čia vakar žūdavo dėl vandens stokos augmenija, o šiandien liūliuoja jūros sp. Liūliuoja, ringuoja, čiurlena upeliai per lygias lankas Plv. Bėga marios liūliuodamos, neš vainiką vingiuodamos JV78. Naktį jūrės liūliavo, dieną rožės žydėjo JV32. Dūmai liūliuoja pažemiu TDrIV297(Prng).
| Kaip mane vežė vieškelėliu, javeliai liūliavo LTR(Kdn). Prieš mūsų akis pakalnėje liūliavo melsvas miškelis rš. Iš jo mat darbinykas – liūliuoja kaip mendrelė – bet tik diena prastumt An.
| refl.: Vanduo liūliúojas [jūroje] Lkv.
2. intr. dideliam būriui, dideliu būriu judėti, eiti, būti kur: Einam gi, liūliuojam bobos, po septyniasdešim metų turėdamos Rš. Aikštėje liūliavo tikra jūra žmonių galvų rš.
| Jis sumišusiomis akimis apžvelgė visų išėjimų link liūliuojančius savo parapijonis rš.
| Aplink ją visada bernų tik liūliúoja Ml. Dūmų lig žemei, net liūliuoja Sdk. Jų žemė liūliavo varlėmis BBPs105,30.
3. intr. būti bangų supamam, plūduriuojant sūpuotis: Liūliuos liūliuos plunksnužėlės ant jūrelių marelių JV825. Ant to upelio, ant to srauniojo liūliuo[ja] juodas laivelis JV1083. Neverk, dukryte, gavai gražų bernelį: laive sėdėsi, laive liūliuosi, žuveles begaudysi (d.) J.Jabl. Vai čiučiuos, liūliuos mano vainikėliai vis viršuj vandenėlio FM.
| refl.: Ant bangų liūliuojas gulbių pulkelis rš.
ǁ supantis plaukti: Jūrėms marelėms su laivužiu liūliuosim N117.
| prk.: Gyvenimas tekėjo jiedviem, kaip sapnai sapnavos, kaip svajonė liūliavo V.Krėv.
4. intr. būti išsiliejus, tyvuliuoti: Liūliuoja ežeras Lp. Kaip ežeras liuob liūliúoti vanduo Klk. Rytą atsikeliu – gi visos [upės] liūliúoja Dkš. Dirvose vanduo liūliúo[ja] Kv.
5. tr. supti (dainuojant migdančias dainas), čiūčiuoti, migdyti: Niekas taip švelniai nemoka kūdikio liūliuoti, kaip lietuvės rankos S.Nėr. O aš tave liūliuosiu savo giesmėmis J.Balč. Nesupk kūdikį tylomis, liūliúodamas supk, liūliū, liūliū J. Ji mane liūliavo margajam lopšely, ji mane nešiojo ant baltų rankelių LTR. Išgirstu – jau liūliúoja tos laumės vaikelį (ps.) Lnkv.
| Svaigi mergelių daina liūliavo mane į miegą rš. Vienodas garlaivio čiuksėjimas liūliuoja mane miego J.Bil. Po nemiegotos nakties, malonių minčių liūliuojami, ramiai galvomis linguojame rš.
liūliúojamai adv.: Puošnusis vežimėlis, tyliai supdamasis, liūliuojamai rieda, ir vaikas saldžiai miega J.Dov.
| refl. tr.: Tėvas sūnelį auginosi, šilkų lopšelyj liūliavosi KrvD261.
6. tr. supti, linguoti: Supa, liūliuoja bangos valtį, mėto ją, grąžo, o tu, atsidavęs jų valiai, guli aukštielninkas A.Vien.
ǁ vežti supant: Kas jos (karietos) nematė tais laikais, anose smagumo gadynėse, beliūliuojant vieškeliais vyskupą P.Cvir.
7. intr. liumpsėti, linksėti: Liūliúoja žemė pasruvusi, kad eiti J. Kur liūliuojanti žemė, ten apačioj yr vandensmmiltis Skdv.
8. intr. linguoti, dribsėti iš riebumo: Eidamas žmogus riebus, paršai nupenėti liūliúoja kaip kosena, t. y. juda raumens, lašiniai J. Liūliúo[ja] eidama, pilvu varina Rt. Mėsa riebios karvės liūliúo[ja], kad eita J.
ǁ linguojant, palengva, sunkiai eiti: Tai kur liūliúoji? Ds.
9. intr. tinginiauti, dykauti: Svietelis lauke kap bitės darbe, o tu liūliúoji Arm.
atliūliúoti intr.
1. atplaukti supantis: Atliūliuoja laivelis per mareles mėlynas LTR(Ndz). Štai atplaukia, atliūliuoja drauge su bangomis kraujo puta BsPIII520.
ǁ atsklisti, atskambėti banguojant: Iš kažkur atliūliavo muzikos garsai rš.
2. ateiti, atvažiuoti linguojant: Ir Vinca kaip antelė atliūliuoja Sv. Gal jau Jonas ut nuo miško atliūliúoja Sv.
| Atėjo, atliūliavo pilka minia praeivių rš.
3. Š ateiti, dainuojant dainas su refrenu „liūli“: Pulkas sesučių atadainuoja, pulkas sesučių ataliūliuoja LTR(Aln).
įliūliúoti
1. intr. įeiti liūliuojant, linguojant: Įeina martelė, įliūliuoja NS679.
| prk.: Pro atvirą langą įliūliuos alyvų ir žydinčių rugių kvapas rš.
2. rš plg. užliūliuoti 3.
3. tr. prk. įsūpuoti, įsiūbuoti: Ją pagaudavo muzikos ūpas ir įliūliuodavo jauną krūtinę Vaižg.
išliūliúoti
1. intr. išplaukti liūliuojant, siūbuojant: Laivas išliūliavo į Atlanto vandenis rš.
2. tr. išauginti liūliuojant, supant: An rankelių išnešiojai, an baltųjų išliūliavai KrvD117. Į svetimą kraštą plūsta tiek darbinės spėkos, tiek jau išauklėtų ir išliūliuotų žmonių A1884,362.
| prk.: Tu pasisemk tos žemės saują, tos žemės, iš kurios tu išaugai ir tave išliūliavusi giria išaugo sp. Čionai jie augo ir čionai žuvo, juk jūsų vėjas juos išliūliavo A1884,418.
3. tr. išnešti liūliuojant, sūpuojant: Aš pasamdyčiau šiaurų vėjelį ant poros nedėlėlių, kad išpūstų, išliūliuotų žiedelį į kraštelį BsO80.
4. tr. sunkiai, linguojant ką padaryti: Pakol išliūliuoju (ištraukiu) vandenį iš šulnio, tai net rankas pradeda skaudėt Lš. Maušos vaikai mažuteliai penkias knygas išliūliãvo (išmoko) Plš. Eičiau, prašyčiau jaunų brolelių, kad išpjautų lankelę. O ir išpjovė, ir išliūliavo (surado) [žiedą] devintoj pradalgėlėj DvD89.
nuliūliúoti intr.
1. nuplaukti liūliuojant, supantis: Ji, kaip skiedrelė upės vilnyje, nuliūliavo ten, kur visos tėkmės galas Vaižg. Per mėlynąją Jūros upę nuliūliuoja sieliai rš. O pro gelmę tylią kas tave prišauks, – bangos lilio, lilia nuliūliuos, nuplauks rš.
| Slenka šilai ir eglynai, nuliūliuoja neaprėpiami kolūkio vasarojaus laukai J.Balt.
ǁ nuskambėti, nusklisti (garsui) tolyn: Dainuok, o aidas tos dainelės laukais, pušelėms nuliūliuos LTR(Upn). Pašlaitėmis nuliūliavo maloni daina rš.
2. pamažu, sunkiai linguojant, nueiti, nuvažiuoti: Apsiverkus nuliūliav[o] ir nuliūliav[o] namulio TDrIV228(Rod). O aš nuėjau, aš nuliūliavau į didį jaunimėlį JD174. Paki nuliūliúoji (nuvažiuoji), i vakaras Brb.
3. dideliam būriui nueiti: Minia nuliūliavo į aikštę rš.
paliūliúoti
1. intr. pasisupti, paplūduriuoti: Skiedra įkrito į vandenį, paliūliavo paliūliavo, bet nenuskendo Vaižg.
2. tr. pasupti: Paimk vaiką iš lopšio ir paliūliúok, gal neverks Rs. Miegok, mažyte, aš taũ (tave) paliūliuosiu Dglš. Čiūčia liūlia paliūliuosiu, paliūliavus pabučiuosiu LTR(Plv). Prijodams paliūliavo, atstodams bučiavo JD579.
parliūliúoti
1. intr. parplaukti liūliuojant, supantis: Ei pareit pareit mano brolužis, jūružėms parliūliuoja N238.
2. intr. Kv pareiti linguojant, pamažu: Mačiau karvė parliūliúoja, t. y. pareina iš ganyklos J. Kuoselis girtas parliūliãvo namo Rod.
3. tr. nuvarginti supant, liūliuojant: O aš rankeles parliūliavau, o aš kojeles parmynavau LTR(Mrk).
pérliūliuoti intr.; N perplaukti, pervažiuoti liūliuojant.
praliūliúoti tr. praleisti, prašvilpti: Ką gaudavo, tai abudu ir praliūliúodavo Krok.
priliūliúoti intr. prisiartinti liūliuojant, supantis.
| prk.: Ko nuo amžių svietas laukė, geidė, minė, pranašavo, štai artyn jau prisitraukė, jūrėms laiko priliūliavo J.Mač-Kėk.
suliūliúoti
1. intr. subanguoti, suvilnyti: Jūrės marės suliūliavo JV465.
| Alyvos sužydėjo, suliūliavo rš.
| prk.: Visa minia suliūliavo rš. Visa svetainė nubildėjo, suliūliavo P.Cvir.
2. intr. suplaukti banguojant: Visi upokšniai ir srovūs vandens suliūliuoja į vienas marias rš.
3. tr. padaryti, kad imtų banguoti, liūliuoti: Prašyčiau Dievą …, kad atleistų šaunų vėjužėlį, suliūliuotų maružėles JD994.
4. tr. padaryti, kad susvyruotų, susiūbuotų į šalis: O ir užtiko šiaurusis vėjelis, suliūliavo laivelį, išpuolė mergelė JV429.
užliūliúoti
1. intr. užplaukti liūliuojant: Matau užkylant ir užliūliuojant [laivelį] ant prakilno kiemužėlio KlvD32.
2. tr. užsupti, užmigdyti: Motutė vaikelį užliūliavo, užlingavo rš.
| Senąjį jau baigia užliūliuoti kratus autobusas rš. Užliūliuotas marių srauto, aš guliu tylioj kajutėj B.Sruog.
| prk.: Naktis žemę užliūliavo saldžiuoju miegeliu rš. Mano širdį vėjai užliūliuoja P.Vaičiūn.
3. tr. prk. paveikti sąmonę, nuslopinti kokį kieno jausmą: Ponai dabar pažadais užliūliuoja, o tu jiem – savo balsą atiduok! rš. Šiems žmonėms yra svetimas užliūliuojantis nusiraminimas sp.
4. refl. tr. supant ir dainuojant užsiauginti: Oi ūginosi motka dukrelę… Užsiauginus, užsiliūliavus labai toli nudavė (d.) Kb.

plū́sti, -ta (plū́džia [K]; N), plū́do (plū́dė [K]; N)
1. intr. H, R143 tekėti, bėgti, srovėti: Voryčia pro ilgąjį tiltą plū́sta į Šyšą Šlu. Jūra plūstanti par Žvingius ir Pagramantį P. Upė tebebuvo pavasariškai gili, ir jos srovė veržliai plūdo per dugno akmenis rš. Ižg čystos versmės čystos upės plū́sta DP559.
| prk.: Greitai laikas plūsta I.
^ Auksinais upės nei Ameriko[je] neplūsta LTR(Vdk).
2. intr. gausiai, smarkiai tekėti, lietis, piltis: Verkia jauna mergužėlė, ašarėlės plūsta Grk. Kraujas iš nosies labai plūsta Ut. Žaizda nebuvo didelė, tačiau kraujas, nespėjęs sukrešėti, vėl ėmė plūsti rš. Plū́do iž jo versmės kraujo didės DP169. Kraujas plūstè plū́sta Mrj. Kūmutei seilės plūsta rš. Upės vandenio gyvo plūs BtJn7,38.
| Mindaugas pajuto, kaip kraujas karštomis bangomis plūsta jam į galvą rš.
ǁ veržtis, sklisti (apie šviesą, garsą): Atrodo, kad į kambarį plūstanti šviesa yra prisotinta šito skambaus paukščių čiulbesio rš. Įėję į kiemą, jie nustebo, išgirdę muziką name ir pamatę šviesą plūstant iš ilgos langų eilės rš. Pro plūstantį gatvės triukšmą prie laukujų durų sučeža žingsniai rš.
ǁ dvelkti, pūsti: Iš rūsio plūsta vėsa rš. Vėjas plūdo plačia, lygia banga rš. Prastumia langą ir, plūstant gaiviam orui, galvoja rš.
3. intr. Lž, Ds tvinti, kilti: Tik pryš audrą taip jūra plūsta, į kopas eina Plng. Ežeras plū́sta, kad vanduo kelias J. Vanduo plū́sta į aukštą, kaip užlyna, o senka žemyn nuo sausros J. Upės plū́sta Kv.
4. intr. būti užtvindytam, apsemtam: Laukai plū́sta vandeniu Kv. Plū́do paplūdo laukai [v]andeniu Smal.
5. intr. gausiai tekant apsipilti, apsilieti: Akys ašaromis plū́do KII237. Visi karaliai krauju plūs KlvD138. Širdis alpsta, lūpos džiūsta, ašarėlėmis žemė plū́sta JV616. Tada kluonai tavo bus pilni javų ir prosa tavo jaunu vynu plūs BPI352.
| prk.: Jo širdis plūsta … atsikeršyjimu (geidžia keršto) KI97.
6. intr. R, K skendėti: Akys ašarose plū́sta Grž. Šilkų kasnykas dūmuose rūko, aukso žiedelis kraujuose plūdo DvD14. Plū́sta kraujuose J(Als).
| Darbininkai prakaite plūdo rš.
| prk.: Mintyse plūstu (esu paskendęs mintyse) Šts. Ponai plū́sta ištaigose (ištaigingai gyvena) Šts.
7. intr. NdŽ, Lž kilti į paviršių: Pasvara yra, kad tinklas neplū́stum į aukštą J.Jabl(Als).
8. (plg. l. płynąć) intr. kilti, atsirasti, pareiti: Vienas ižg antro plūsta ir išeit DP238. Iž ko eimi, plūstu, ižteku SD257. Iš čion jau plūsta visa gera J.Jabl(Dk). Nuog piktybės dvejopa žala plū́sta – ir mums, ir tiemus, kuriuos žeidžiame DP559. Nuog jo plūsta atleidimas griekų MP163. Nuog tavę visos gėrybės eiti ir plūsta KlbIII241.
9. intr. gausiai plaukti (apie pajamas, lėšas): Spaudinimui raštų (= Raštams spausdinti) jau plūsta pininginės aukos rš.
^ Ir mun ne iš varmo subinės piningai plūsta LTR(Vdk).
10. intr. gausiai plisti, sklisti: Kražiai gal skaityties už šaltenį, iš kurio par kelis amžius plūdo apšvietimas į Žemaičius M.Valanč.
11. intr. LTR(Žg) daugeliui kartu eiti, traukti: Kur tie žmonės taip plū́sta? Jrb. Žemę į nuomą paduoda ir į miestus plūsta LTR(Plv). Plū́sta iš vieno galo miesto į antrą su ūžesiu virtinės žmonių BM306(Pvn). Plūdo [žmonės] par kits kitą BzF157. Žmonės vis plūdo ir plūdo A.Vien. Plū́sta i plū́sta tų vaikų – ir iš kur anų tiek?! Štk. Turėjo plūst jop visos tautos DP458. Žmonės, is visų pusių plūsdamys, laikė budynę M.Valanč.
12. intr. K gausiai rastis, lietis (žodžiams): Teplūsta tavo burna tais šlovnais daiktais Kel1862,205.
^ Ko širdis pilna, tas iš burnos plūsta LTR(Klp). Kuo širdis pilna yra, tuo burna plūsta BBMt12,34.
13. intr. Grž, Pkr, Pmp eiti, klajoti: Tas plūsta po visą svietą, negauna vietos Slm. Kur tik einu, kur tik plūstu, niekas neramina, ir pilkoji gegutėlė širdelę skurdina LTR. Plūsdamas po pasaulį pamačiau, kad visur vargsta ir kankinas paprasti žmonelės A.Vien.
14. intr. Grv klejoti, kliedėti: Sirgo, sirgo, o in galo ėmė plūst Arm. Sako, plū́sta OG340. Išsigandęs vaikas naktį dažnai plūsta Švnč.
15. tr., intr. N, [K], Gdr, Rk niekus kalbėti, pliaukšti: Ką čia dabar plū́sti? Ut. Jis pats nežino, ką plū́sta Pnd. Kaip žalioj girelėj medžių šakos lūžta, taip ant mūsų jaunų svietas kalbom plūsta LTR(Aln). Daug dyvinų daiktų pasigėręs plū́sti galėjo K.Donel. Tu niekus be razumo plūsti MŽ. Poniški vaikai, su būriškais susisėdę, kartais broliškai purvus krapštydami žiopso ir taip viens, kaip kits niekus be razumo plū́sta K.Donel. [Vestuvininkai,] niekus visokius plū́sdami, juokias K.Donel. Tu, plūdžiau, ko tu niekus plūdi! Prng.
16. tr., intr. Jrb, Al, Drsk, Vžns keikti, koneveikti: Plūsta moterys suėję ant viena kitos Plv. Plū́sti, tai plū́sk, tik nemušk Smn. Plūdo per akis Lp. Įpykęs tuoj ėmė mane plū́sti Vrb. Tuščia jos, nevažiuokim pro ją, kad ji labai plūsta Lš. Pradėjo ant durniaus visaip plūstie už jo durną darbą BsPIII110(Lnkl). Tada kaimynės supuolė ir pradėjo visaip jį plūsti, o rinkos moterys, kaip žinote, plūsti moka gerai J.Balč. Jis plūdo jį bjauriausiais žodžiais rš. Laumė … prašė, prašė ir nuėjo sau plūsdama BsPIII313(Klvr). Plūstamų žodžių ir jie daug pasako J.Jabl. Plū́stamas rašinys NdŽ.
^ Ar boba plū́sta, ar kalė loja – vis tiek vėjas nuneša Mrk.
| refl.: Jonai̇̃ pykstasi, Antanai̇̃ plū́stasi J.Jabl.
17. refl. Krkn nepadoriai kalbėti, keiktis: Nu ir moka jis plūstis, negalima nei klausyt Alv. Nesimokyk, vaikeliuk, tu plū́stis Mrk. Žiūrėkit, vaikai, nesiplū́skit! Lp. Mandagumu jūs niekados nepasižymėjot, o plūstis – meistras! J.Dov.
| Žvirbliai plū́dosi kaip koki bernai NdŽ.
◊ ãšaromis (ãšarose) plū́sti graudžiai verkti: Plūdo ašaromis kitos moteriškės M.Valanč. Žinau, kaip buvau, nežinau, kaip būsiu, gal per visą savo amžių ašarė̃lėm plū́siu (d.) Ps. Tas padegėlis ašarose plūsta Sz. Žinok, miela motinėle, kad taip nebebūsiu, kas dienelė valandėlė ašarė̃lės[e] plū́siu Kp. Kas baltą dienelę [bernelis] ašarėlės[e] plūsta NS968.
širdi̇̀s kraujai̇̃s plū́sta skaudu, liūdna darosi, širdį gelia: Mano širdis kraujais plūsta, mano dūšia smūtkais džiūsta A.Baran. Širdis kraujais plūsta atsiskirt reikiant V.Kudir.
širdi̇̀s kunkuliai̇̃s plū́sta Šts darosi pikta.
pi̇́enu ir medumi̇̀ plū́sti (plg. lot. lacte et melle fluere, l. płynąć mlekiem i miodem) kng., bažn. būti turtingam (apie šalį, žemę): Prisiekė tau duoti žemę, pienu ir medumi plūstančią BB2Moz13,5. Ižvežčia jas iž tos žemės geron ir plačion žemėn, žemėn, plūstančion pienu ir medumi Ch2Moz3,8.
antplū́sti (ž.) intr.
1. užsilieti, užbėgti: Ančplū́s [v]anduo, i nūmirks viskas Užv. Ant ledo vanduo antplū́dęs bus antrūgos J.
2. daugeliui kartu ateiti, atvykti, užplūsti: Iš kur tų pjovėjų teip antplū́do? KlvrŽ. Žvėdai iš Kuršo į Žemaičius antplūdusys M.Valanč.
| prk.: Žąsys didliai yr antplū́dusios (daug žąsų, žąsų sezonas) Krtn.
3. paplisti, pasklisti: Pirma kūlėm su spragilais, pasku antplū́do mašinos Grg. Tie šokiai antplū́do po karo Kl. Vėl antplūsta kitokios mados rš.
apiplū́sti
1. intr. užtvinti: Apiplū́s pievos vandeniu, kaip užtvenks upę Varn. Visi daržai apiplū́do vandenimi J.
2. tr. užlieti, užtvindyti: Plačius, lygius laukus… Sidabra pavasarį …, išeidama iš savo kraštų, kone visus apiplū́sta BM177(Jnš).
3. tr. apspisti, apnikti, užplūsti: Apiplū́do tą kraštą visoki parėjūnai Skr.
4. (plg. l. opływać) intr. SD228 gausiai turėti, pertekti: Visomis malonėmis apiplū́sta DP626. Svieto mylėtojai … sakos apiplūstą visu geru SPII100.
5. tr. Š apkeikti.
◊ ãšaromis apsiplū́sti Grž graudžiai pravirkti.
pi̇́enu ir medumi̇̀ apiplū́sti (plg. l. płynąć mlekiem i miodem) kng., bažn. būti turtingam (apie šalį, žemę): Išvesiu jus … žemėn, apiplūstančion pienu ir medumi Ch2Moz3,17.
atplū́sti intr.
1. Š atitekėti, atbanguoti: Vilnys atplūsta rš.
2. ateiti, atklysti: Atplū́dę buvo cigonai Sg. Aš esu atplū́dęs (ne vietinis), čia esu jau keturiasdešimt metų Btg.
| prk.: Atplūdo kitos mintys Vd. Reiškėsi naujosios srovės, atplūdusios su naujosios kartos moksleivija Vaižg.
| refl.: Iš kur tu čia atsiplūdai, valkata? rš.
įplū́sti intr.
1. Š įtekėti.
2. įsiveržti, įeiti (apie orą): Su šalta saulės šviesa įplūsta klasėn kažin kokia maloni srovė rš. Gausi oro srovė įplūdo į ištroškusius plaučius rš.
3. Š užtvinti.
4. įkristi į skystį, įplaukti: Maža musėlelė įplū́do į pieną Užv.
5. refl. Š įnikti keiktis.
išplū́sti
1. intr. Q257 ištekėti, išbėgti: Vanduo išplū́do iš tos skylės Prk. Ašarų srovė jam iš akių išplūdo Ns1856,2. Daugesn vandenio ižg jų akių ižplūstų, o nei nū yra vandenio po visą pasaulį DP11. Ižg kūno numirusio ižplūdo kraujas ir vanduo DP182. Judošius … perplyšo pusiau, ir išplū́do visos įsčios jo DP165.
2. intr. Pln išplaukti į paviršių, išplukti: Pavasarį išplū́do [skenduolis] JnšM. Nešvarumai išplūsta į viršų rš. Išplū́do i plūduruo[ja] katinas šulnė[je] Krš. Štai išplūdo iš po vandens septynios karvės S.Stan. Tik staigu pliaušku pliaušku ir išplū́do ant vandens laumė Š. Viename krašte pasinėrė, o antrame išplū́do vaikas J.
^ Išplū́do sėlena į viršų (sakoma apie nevykėlį) Vvr.
3. intr. išsileisti, ištirpti: Jeib kalnai ties tavimi išplūstų CII1038.
4. intr. išplaukti, išplaukėti: Miežiai buvo išplūdę ir linai galvas gavę BB2Moz9,31.
5. intr. išaugti, išvešėti: Iš jų (supuvusių grybų) trąšos želmenais aplinkom išplūsta A.Baran. Koki iš to išplūsta vaisiai? brš.
6. (plg. l. wypływać) intr. kilti, eiti (iš kur): Ta gražybė jo yra kaip versmė, iž kurios visokia sutverta gražybė ižteka ir ižplūsta SPI171.
7. intr. išplisti, pasklisti: Kiteip serga žmogus, kuris turi trichinas pilve, žarnose, kiteip tas, po kurio visą kūną yra išplūdę rš.
8. intr. daugeliui išeiti, išvykti: Išplū́do daug anų į Ameriką Krš.
9. intr. išklysti, iškrypti iš tiesos kelio: Reikia mums tuo labiaus dabotis to, ką girdėjom, idant kada neišplūstumbim BtPvŽ2,1. Išplūdusi širdis jo įveikta … buvo Ns1837,1.
10. tr. Vv, Trgn iškeikti, iškoneveikti: Kad išplūdo, tai išplūdo tą vagį Ldvn. Išrėkė, išplū́do – apsisuko, ir vėl gerai Dkš. Išplū́do mane kap tik įmanydama Mrj. Tai jį išplūdau, kap tik man in galvą atejo Kb. Kap šunį išplū́dau Lš. Ana mane visa gerkle išplū́do Dglš. Išplū́do mane, ir tiek J.
| refl. Š.
nuplū́sti intr.
1. nutekėti: Akmena nuplūsta ing Prūsus IM1857,41.
2. gausiai nutekėti, nuplaukti: Kasmet į Aralo ežerą nuplūsta apie 20 milijonų m3 vandens rš.
3. daug išbėgti, ištekėti: Anai nuplūs kraujas J. Nuplūdus ašaroms, pasidarė jai lengviau Žem.
4. užtvinti, užsilieti: Jei staigu atšils, [v]andeniu nuplūsiam Ggr.
| Rūtų vainiką žirgui sušėrė, šilko kasnykas krauju nuplūdo (d.) Ad.
5. daugeliui kartu nueiti: Minia triukšmingai nuplūdo paskui senį rš.
6. nueiti, nuvykti, nusidanginti: Mano avinėlis į kažkurias padalijas nuplū́do Skr. Viena dalis nuplūdo ing pasvietį, šiandien Meklemburgu vadinamą S.Dauk. O aš nulėkdama, o aš nuplūsdama į tėvelio sodelį, kukavau rytelį ir vakaružėlį LTR(Ar).
7. išnykti: Buvo nuplūdę vilkai ir vėl antplūdo po karo Šts.
ǁ praeiti, dingti: Ta mada nuplūdo Nt. Seniai nuplūdo pjūklai šeškadančiai Šts.
8. nuklysti, nukalbėti: Galiu nuplū́st kalboj – patai̇̃sai mane Švnč.
9. (plg. l. spływać) atsirasti, kilti, būti gaunamam: Jei kas mūsimp yra padūksio, jei kas malonės …, tatai nuog anos (Marijos) nuplūsta DP626.
paplū́sti intr.
1. imti gausiai tekėti, pasilieti: Paplū́do iš žaizdos kraujas Kp. Ašaros upeliais iš akių paplū́do ArchXL96. Stambios kaip žirniai ašaros paplūsdavo per veidus rš.
| Mudu eisiav lauka[n], pasku paplū́s (susišlapins) Prk.
2. pritekėjus telkšoti: Prie miestelio paplū́sta vanduo Plš.
3. patvinti, pakilti: Susmuko, pasileido sniegai, kad net upės paplū́do Skr. Kaip aš gailiai apsiverkiau, marelės paplūdo TDrV34(Tvr). Daug greičiau upės paplūsta dėl lietaus rudenį rš. Jei tas ašaras surinktum, pasidarytų srauni upė: paplūdus ji viena įgalėtų nunešti šalin vargą, bėdas J.Bil.
4. Kzt užtvinti: Lytoti buvo metai: į dirvas neįbridom, pievos paplūdo, šienas supuvo J.Jabl(Žem). Kloniai vandeniu paplūdo, pasidarė jūra, ežerai Mš. Kur tau nustos [lijus], paplūdo visi pašaliai vandeniu Žem. Paplū́stančios pievos Ggr. Lova paplūsta, kad su stintomis (apsišlapinęs) atsikelia vaikas J.
5. skendėti (kame): Visi laukai paplū́do vandenė[je] Šll. Jau visi namai paplū́do balo[je] Vv. Guli guli bernužėlis kraujuose paplūdęs, stovi stovi žirgužėlis galvelę nuleidęs (d.) Gdr.
| prk.: Arielkoj paplūdę stovi (labai geria) Km. Kad būt nemirę mano tėveliai, būč nepaplūdus svieto vargeliuos LTR(Ut). Tu paplūsi, tu paskęsi mano ašarėlėse Vb. Visa jau žemė griekuose paplūdo A.Baran.
6. gausiai tekant apsilieti, apsipilti: Seneliui sudrebėjo balsas ir paplūdo ašaromis akys rš. Ranka krauju paplū́do J.Jabl(Als). Krauju paplū́do karvė Antz. Tektų tavo širdžiai kovoje kraujais paplūsti J.Jabl.
| prk.: Paplūsti vargais I.
7. Sut, Vrn, Lnkv, Vvr iškilti, išplukti į paviršių: Tiek lijo, i šieno kupstukai paplū́do Grd. Kaip šavau, lydeka tuo paplū́do Als. Žuvys paplūsta į viršų, kaip prỹtrenka Štk. Ženyčiuos aš tave, kad akmuo paplūstų LTR(Jnš). Ledas paplū́dęs ant vandens J. Tiltukas plūdura jau paplūdęs Žem.
8. nuplaukti: Ir paplūdo [bernelis] in mareles vaduot vainikelio LMD.
9. paplisti, pasklisti: Paskui tą sėtuvę su spietliumi įdėkiat į stotką ir viršuj akminį uždėkiat, kad nepaplūstų [bitės] S.Dauk. Paplū́do po svietą tokios baisios žinios Imb. Malonus jausmas paplūsdavo po visą mano kūną rš.
10. daugeliui kartu eiti, imti traukti, pasipilti: Žmonių paplū́do pilni keliai Alvt. Ar iš kiaurosios tiek paplū́do žmonių! Srv. Kad paplū́do kareivių, baisu ir žiūrėti! Kair. Iš salės paplū́do žmonės DŽ.
| Paplūs ant ponų visokios pasakos, įvairūs juokai Žem.
11. gausiai atsirasti, priaugti: Bul'bos reikia gelbėti: jau žolė paplū́do Slm.
12. imti, pradėti ką daryti: Kaip paplū́do skruzdėlės eit, kaip papliupo – bus lietaus Pš. Paplūdo visi už vienas kito šaukti Žem.
13. pakvaišti, pasiusti: Dabar jau visai paplūdo, pradeda ir lempas daužyti LTR(Klp). Suėdei tu mane kap šuva paplūdęs LTR(Ldvn).
14. papliaukšti, paplepėti: Neklausyk, ji daug paplū́sta Slm. Jam nevalnia nieko sakyt, galia paplū́sti kai kam Slm.
15. pakeikti, pabarti: Jis paplū́do jai, tai dvi pari gavo Lp.
| refl.: Diedas su boba pasiplū́do, pasibarė, ir tiek Vrn.
◊ ãšarose (ãšaromis, verksmè) paplū́sti graudžiai pravirkti: Ana ãšarose paplū́do Kv. Gal tėvynę tau išplėšė, kad tu taip nuliūdai, ar sau prieglaudos nebrandi, kad verksme paplūdai? Kp. Kur akeles pakėliau, ašarėlėm paplūdau NS502. Ė ir sugrįžęs savon šalelėn, ašarėlėms paplūsiu A.Baran. Visas pasaulis paplūs ašaromis I.Simon.
širdi̇̀s kraujai̇̃s paplū́sta pasidaro skaudu, liūdna, graudu: Garsus plaktuko pokšėjimas sklido po visus namų kampelius, atsiliepdamas visose paplūdusiose kraujais širdyse rš.
parplū́sti intr. gausiai užeiti: Užpuldavo kokie pikti kaimynai arba ir iš svetur parplūdusios gaujos prš. Taip daug klausytojų parplūsta, kad mano namuose nei vietos nebliekta LC1887,11.
pérplūsti
1. tr. plūstant pereiti per viršų: Jūroms užbrėžiant rubežius ir įsakymus apskelbiant [v]andenims, kad neparplūstų pašalių savo M.Valanč.
2. intr. būti pervežamam, pergabenamam (apie didelį kiekį): Su eizenbonės vežimais perplūstančiuosius javus BzF157.
priplū́sti intr.
1. atitekėti, atbėgti: Venta priplūsta iš Šiaulių pavieto IM1857,41.
2. gausiai pritekėti, prisilieti: [V]andenio priplūdo visas ežeras LTR(Dkk). Akys priplūdo ašarų rš. Atvertą ir kraujo priplūdusią žaizdą parodyt dainoj nelinksmoj ateinu rš. Pilna burna seilių priplūdo rš. Karolis jaučia, kad jo skruostai priplūsta kraujo rš.
ǁ prisipildyti, prisklisti: Visa pirkia priplūdo ugnies drauge su stipriu perkūno trenksmu rš.
3. gausiai prieiti, prisirinkti: Kad priplū́do šiandien svieto! Ds. Tada priplūdo daugybė kareivių ir klausia, ko jis reikalauja BsMtII251. Visas pajūris buvo priplūdęs žmonių rš. Priplū́do čia žmonių marios DŽ.
4. priklysti: Prie mano bandos priplū́do kažkieno avinas Skr. Kažin kieno šuo pas mus priplū́do ir būna Šmk.

×razplū́sti (hibr.) intr. pasklisti, iškrikti: Prancūzai ejo razplū́dę Brsl.
suplū́sti intr.
1. sutekėti, subėgti: Tarpukalviuose telkšo ledynų laikotarpy suplūdę vandens sp. Gyvulys gali nugaišti pritrūkus kraujo stambiose kraujagyslėse, jam suplūdus į kapiliarus rš.
| Nuo to šalčio netrukus visa gyvybė suplūdo į viršutinę kūno dalį rš.
2. apsipilti, užsilieti: Šilko vainikas kraujais suplūdo, aukso žiedeliu žirgą pakaustė (d.) Ad.
3. daugeliui kartu sueiti, sutraukti, suplaukti: Suplū́sta [į turgų] žmonių mašinų mašinos Grd. Matai, kad prie bliūdo, tai tuoj visi suplūdo Ds.
| Sakiau, ka suplū́s visi darbai už sykio Pvn.
4. paleisti paskalą, sušnekti nei šį, nei tą: Čiagi buvo suplū́dę, ką trečiadienį bus atlaidai Str.
5. Kls niekus, nesąmones susapnuoti: Susapnuoji, suplū́sti nei šiai, nei tai Vlk.
| refl.: Ar aš tai tep sapny susplūdau, ar tai tikrai buvo Tvr.
6. sukvailioti, išprotėti: Po šiltinės visai suplū́do Pnd. Kalba kaip ir suplū́dęs Pnd.
7. refl. susibarti: Susiplūdo su savo žentu K.Bor.
užplū́sti
1. intr. pakilti, patvinti: Daba upukas paršokamas, o kad užplū́s, gausi pabristi Vgr. Visi upiai užplū́do J.
2. intr. būti paplukusiam, užlietam, pasemtam: Ažplū́do pieva Sl. Visa pieva užplū́dusi vandenimi J. Teip jau buvom užplū́dę, užtvinę Brž.
3. tr., intr. užsemti, užtvindyti, užlieti: Ėmė leisti, ir užplū́do kelią Grž. Vanduo užplū́do, ir supuvo šienas J.Jabl(Šlv). Vanduva kad užplūdo iš upės, kad net vertimus (arimus) semia Smn. Jūra ne kartą užplūsdavo žemynus sp. Bangos šnarėjo, užplūsdamos smėlį rš. Gausios ašaros užplūdo jos akis rš.
| prk.: Šilto jausmo banga užplūdo Katrytės širdį V.Myk-Put. Užplūdęs silpnumas pakirto kojas, ir jis atsisėdo J.Avyž.
ǁ užsitraukti, užslinkti: Dūmais tik ažplū́do, i nieko nesiregi Rš.
4. intr. apsipilti, užsilieti, užtvinti: Jos veidas nubalo, o žydros akys ašaromis užplūdo LzP. Akys ašaromis ir krauju užplū́dusios ir užtemusios DP145.
5. intr. iškilti, išplukti į paviršių: Kopūstai puode užplū́do Sl. Kai plūksnelė nuskęs, akmenelis užplūs, tada ašiai, motinele, aš in tave sugrįšiu (d.) Ml. Jeigu inspėsi šito ežeriuko vardą, tau užplū̃s maišas pinigų Plš.
6. tr., intr. gausiai užeiti, užplaukti: Minia užplūdo ir juos nustūmė J.Balč. Fašistų žiaurios gaujos užplūdo kaimus ir miestus E.Miež. Miestą buvo užplūdę turistai A.Vencl.
| prk.: Atrodo, tarsi rašytojas pasakotų, neturėdamas jokio išankstinio plano, pasiduodamas užplūstančių vaizdų srovei rš. Sunkūs prisiminimai, staiga užplūdę jos galvą, užgniaužė žodžius rš.
7. intr. ateiti, užklysti: Iš kur jin čia užplū́do? Ar.
| prk.: Tokia graži buvo ta dainė, rasti užplū́s į mintį Vgr. Ginčijas, kas vien jam užplūsta galvon Blv.
^ Be supratimo boba: kas užplū́do [į galvą], tą išgrūdo (pasakė) Krš.
8. intr. užeiti (už ko), užslinkti: Ar gaila, kad saulė už girių užplūdo ir apdengė žemę nakties tamsumu? Mair.
9. intr. gausiai užaugti, užželti, užeiti: Kur anksčiau driekėsi apkasai, viskas užplūdo tankia žole rš.
10. tr. užpulti, užstelbti: Žirnikai užplūsta rugius, sunki būs rinkti, nė atplėšti negal Šts.

plū́sti, -ta (plū́džia [K]; N), plū́do (plū́dė [K]; N)
1. intr. H, R143 tekėti, bėgti, srovėti: Voryčia pro ilgąjį tiltą plū́sta į Šyšą Šlu. Jūra plūstanti par Žvingius ir Pagramantį P. Upė tebebuvo pavasariškai gili, ir jos srovė veržliai plūdo per dugno akmenis rš. Ižg čystos versmės čystos upės plū́sta DP559.
| prk.: Greitai laikas plūsta I.
^ Auksinais upės nei Ameriko[je] neplūsta LTR(Vdk).
2. intr. gausiai, smarkiai tekėti, lietis, piltis: Verkia jauna mergužėlė, ašarėlės plūsta Grk. Kraujas iš nosies labai plūsta Ut. Žaizda nebuvo didelė, tačiau kraujas, nespėjęs sukrešėti, vėl ėmė plūsti rš. Plū́do iž jo versmės kraujo didės DP169. Kraujas plūstè plū́sta Mrj. Kūmutei seilės plūsta rš. Upės vandenio gyvo plūs BtJn7,38.
| Mindaugas pajuto, kaip kraujas karštomis bangomis plūsta jam į galvą rš.
ǁ veržtis, sklisti (apie šviesą, garsą): Atrodo, kad į kambarį plūstanti šviesa yra prisotinta šito skambaus paukščių čiulbesio rš. Įėję į kiemą, jie nustebo, išgirdę muziką name ir pamatę šviesą plūstant iš ilgos langų eilės rš. Pro plūstantį gatvės triukšmą prie laukujų durų sučeža žingsniai rš.
ǁ dvelkti, pūsti: Iš rūsio plūsta vėsa rš. Vėjas plūdo plačia, lygia banga rš. Prastumia langą ir, plūstant gaiviam orui, galvoja rš.
3. intr. Lž, Ds tvinti, kilti: Tik pryš audrą taip jūra plūsta, į kopas eina Plng. Ežeras plū́sta, kad vanduo kelias J. Vanduo plū́sta į aukštą, kaip užlyna, o senka žemyn nuo sausros J. Upės plū́sta Kv.
4. intr. būti užtvindytam, apsemtam: Laukai plū́sta vandeniu Kv. Plū́do paplūdo laukai [v]andeniu Smal.
5. intr. gausiai tekant apsipilti, apsilieti: Akys ašaromis plū́do KII237. Visi karaliai krauju plūs KlvD138. Širdis alpsta, lūpos džiūsta, ašarėlėmis žemė plū́sta JV616. Tada kluonai tavo bus pilni javų ir prosa tavo jaunu vynu plūs BPI352.
| prk.: Jo širdis plūsta … atsikeršyjimu (geidžia keršto) KI97.
6. intr. R, K skendėti: Akys ašarose plū́sta Grž. Šilkų kasnykas dūmuose rūko, aukso žiedelis kraujuose plūdo DvD14. Plū́sta kraujuose J(Als).
| Darbininkai prakaite plūdo rš.
| prk.: Mintyse plūstu (esu paskendęs mintyse) Šts. Ponai plū́sta ištaigose (ištaigingai gyvena) Šts.
7. intr. NdŽ, Lž kilti į paviršių: Pasvara yra, kad tinklas neplū́stum į aukštą J.Jabl(Als).
8. (plg. l. płynąć) intr. kilti, atsirasti, pareiti: Vienas ižg antro plūsta ir išeit DP238. Iž ko eimi, plūstu, ižteku SD257. Iš čion jau plūsta visa gera J.Jabl(Dk). Nuog piktybės dvejopa žala plū́sta – ir mums, ir tiemus, kuriuos žeidžiame DP559. Nuog jo plūsta atleidimas griekų MP163. Nuog tavę visos gėrybės eiti ir plūsta KlbIII241.
9. intr. gausiai plaukti (apie pajamas, lėšas): Spaudinimui raštų (= Raštams spausdinti) jau plūsta pininginės aukos rš.
^ Ir mun ne iš varmo subinės piningai plūsta LTR(Vdk).
10. intr. gausiai plisti, sklisti: Kražiai gal skaityties už šaltenį, iš kurio par kelis amžius plūdo apšvietimas į Žemaičius M.Valanč.
11. intr. LTR(Žg) daugeliui kartu eiti, traukti: Kur tie žmonės taip plū́sta? Jrb. Žemę į nuomą paduoda ir į miestus plūsta LTR(Plv). Plū́sta iš vieno galo miesto į antrą su ūžesiu virtinės žmonių BM306(Pvn). Plūdo [žmonės] par kits kitą BzF157. Žmonės vis plūdo ir plūdo A.Vien. Plū́sta i plū́sta tų vaikų – ir iš kur anų tiek?! Štk. Turėjo plūst jop visos tautos DP458. Žmonės, is visų pusių plūsdamys, laikė budynę M.Valanč.
12. intr. K gausiai rastis, lietis (žodžiams): Teplūsta tavo burna tais šlovnais daiktais Kel1862,205.
^ Ko širdis pilna, tas iš burnos plūsta LTR(Klp). Kuo širdis pilna yra, tuo burna plūsta BBMt12,34.
13. intr. Grž, Pkr, Pmp eiti, klajoti: Tas plūsta po visą svietą, negauna vietos Slm. Kur tik einu, kur tik plūstu, niekas neramina, ir pilkoji gegutėlė širdelę skurdina LTR. Plūsdamas po pasaulį pamačiau, kad visur vargsta ir kankinas paprasti žmonelės A.Vien.
14. intr. Grv klejoti, kliedėti: Sirgo, sirgo, o in galo ėmė plūst Arm. Sako, plū́sta OG340. Išsigandęs vaikas naktį dažnai plūsta Švnč.
15. tr., intr. N, [K], Gdr, Rk niekus kalbėti, pliaukšti: Ką čia dabar plū́sti? Ut. Jis pats nežino, ką plū́sta Pnd. Kaip žalioj girelėj medžių šakos lūžta, taip ant mūsų jaunų svietas kalbom plūsta LTR(Aln). Daug dyvinų daiktų pasigėręs plū́sti galėjo K.Donel. Tu niekus be razumo plūsti MŽ. Poniški vaikai, su būriškais susisėdę, kartais broliškai purvus krapštydami žiopso ir taip viens, kaip kits niekus be razumo plū́sta K.Donel. [Vestuvininkai,] niekus visokius plū́sdami, juokias K.Donel. Tu, plūdžiau, ko tu niekus plūdi! Prng.
16. tr., intr. Jrb, Al, Drsk, Vžns keikti, koneveikti: Plūsta moterys suėję ant viena kitos Plv. Plū́sti, tai plū́sk, tik nemušk Smn. Plūdo per akis Lp. Įpykęs tuoj ėmė mane plū́sti Vrb. Tuščia jos, nevažiuokim pro ją, kad ji labai plūsta Lš. Pradėjo ant durniaus visaip plūstie už jo durną darbą BsPIII110(Lnkl). Tada kaimynės supuolė ir pradėjo visaip jį plūsti, o rinkos moterys, kaip žinote, plūsti moka gerai J.Balč. Jis plūdo jį bjauriausiais žodžiais rš. Laumė … prašė, prašė ir nuėjo sau plūsdama BsPIII313(Klvr). Plūstamų žodžių ir jie daug pasako J.Jabl. Plū́stamas rašinys NdŽ.
^ Ar boba plū́sta, ar kalė loja – vis tiek vėjas nuneša Mrk.
| refl.: Jonai̇̃ pykstasi, Antanai̇̃ plū́stasi J.Jabl.
17. refl. Krkn nepadoriai kalbėti, keiktis: Nu ir moka jis plūstis, negalima nei klausyt Alv. Nesimokyk, vaikeliuk, tu plū́stis Mrk. Žiūrėkit, vaikai, nesiplū́skit! Lp. Mandagumu jūs niekados nepasižymėjot, o plūstis – meistras! J.Dov.
| Žvirbliai plū́dosi kaip koki bernai NdŽ.
◊ ãšaromis (ãšarose) plū́sti graudžiai verkti: Plūdo ašaromis kitos moteriškės M.Valanč. Žinau, kaip buvau, nežinau, kaip būsiu, gal per visą savo amžių ašarė̃lėm plū́siu (d.) Ps. Tas padegėlis ašarose plūsta Sz. Žinok, miela motinėle, kad taip nebebūsiu, kas dienelė valandėlė ašarė̃lės[e] plū́siu Kp. Kas baltą dienelę [bernelis] ašarėlės[e] plūsta NS968.
širdi̇̀s kraujai̇̃s plū́sta skaudu, liūdna darosi, širdį gelia: Mano širdis kraujais plūsta, mano dūšia smūtkais džiūsta A.Baran. Širdis kraujais plūsta atsiskirt reikiant V.Kudir.
širdi̇̀s kunkuliai̇̃s plū́sta Šts darosi pikta.
pi̇́enu ir medumi̇̀ plū́sti (plg. lot. lacte et melle fluere, l. płynąć mlekiem i miodem) kng., bažn. būti turtingam (apie šalį, žemę): Prisiekė tau duoti žemę, pienu ir medumi plūstančią BB2Moz13,5. Ižvežčia jas iž tos žemės geron ir plačion žemėn, žemėn, plūstančion pienu ir medumi Ch2Moz3,8.
antplū́sti (ž.) intr.
1. užsilieti, užbėgti: Ančplū́s [v]anduo, i nūmirks viskas Užv. Ant ledo vanduo antplū́dęs bus antrūgos J.
2. daugeliui kartu ateiti, atvykti, užplūsti: Iš kur tų pjovėjų teip antplū́do? KlvrŽ. Žvėdai iš Kuršo į Žemaičius antplūdusys M.Valanč.
| prk.: Žąsys didliai yr antplū́dusios (daug žąsų, žąsų sezonas) Krtn.
3. paplisti, pasklisti: Pirma kūlėm su spragilais, pasku antplū́do mašinos Grg. Tie šokiai antplū́do po karo Kl. Vėl antplūsta kitokios mados rš.
apiplū́sti
1. intr. užtvinti: Apiplū́s pievos vandeniu, kaip užtvenks upę Varn. Visi daržai apiplū́do vandenimi J.
2. tr. užlieti, užtvindyti: Plačius, lygius laukus… Sidabra pavasarį …, išeidama iš savo kraštų, kone visus apiplū́sta BM177(Jnš).
3. tr. apspisti, apnikti, užplūsti: Apiplū́do tą kraštą visoki parėjūnai Skr.
4. (plg. l. opływać) intr. SD228 gausiai turėti, pertekti: Visomis malonėmis apiplū́sta DP626. Svieto mylėtojai … sakos apiplūstą visu geru SPII100.
5. tr. Š apkeikti.
◊ ãšaromis apsiplū́sti Grž graudžiai pravirkti.
pi̇́enu ir medumi̇̀ apiplū́sti (plg. l. płynąć mlekiem i miodem) kng., bažn. būti turtingam (apie šalį, žemę): Išvesiu jus … žemėn, apiplūstančion pienu ir medumi Ch2Moz3,17.
atplū́sti intr.
1. Š atitekėti, atbanguoti: Vilnys atplūsta rš.
2. ateiti, atklysti: Atplū́dę buvo cigonai Sg. Aš esu atplū́dęs (ne vietinis), čia esu jau keturiasdešimt metų Btg.
| prk.: Atplūdo kitos mintys Vd. Reiškėsi naujosios srovės, atplūdusios su naujosios kartos moksleivija Vaižg.
| refl.: Iš kur tu čia atsiplūdai, valkata? rš.
įplū́sti intr.
1. Š įtekėti.
2. įsiveržti, įeiti (apie orą): Su šalta saulės šviesa įplūsta klasėn kažin kokia maloni srovė rš. Gausi oro srovė įplūdo į ištroškusius plaučius rš.
3. Š užtvinti.
4. įkristi į skystį, įplaukti: Maža musėlelė įplū́do į pieną Užv.
5. refl. Š įnikti keiktis.
išplū́sti
1. intr. Q257 ištekėti, išbėgti: Vanduo išplū́do iš tos skylės Prk. Ašarų srovė jam iš akių išplūdo Ns1856,2. Daugesn vandenio ižg jų akių ižplūstų, o nei nū yra vandenio po visą pasaulį DP11. Ižg kūno numirusio ižplūdo kraujas ir vanduo DP182. Judošius … perplyšo pusiau, ir išplū́do visos įsčios jo DP165.
2. intr. Pln išplaukti į paviršių, išplukti: Pavasarį išplū́do [skenduolis] JnšM. Nešvarumai išplūsta į viršų rš. Išplū́do i plūduruo[ja] katinas šulnė[je] Krš. Štai išplūdo iš po vandens septynios karvės S.Stan. Tik staigu pliaušku pliaušku ir išplū́do ant vandens laumė Š. Viename krašte pasinėrė, o antrame išplū́do vaikas J.
^ Išplū́do sėlena į viršų (sakoma apie nevykėlį) Vvr.
3. intr. išsileisti, ištirpti: Jeib kalnai ties tavimi išplūstų CII1038.
4. intr. išplaukti, išplaukėti: Miežiai buvo išplūdę ir linai galvas gavę BB2Moz9,31.
5. intr. išaugti, išvešėti: Iš jų (supuvusių grybų) trąšos želmenais aplinkom išplūsta A.Baran. Koki iš to išplūsta vaisiai? brš.
6. (plg. l. wypływać) intr. kilti, eiti (iš kur): Ta gražybė jo yra kaip versmė, iž kurios visokia sutverta gražybė ižteka ir ižplūsta SPI171.
7. intr. išplisti, pasklisti: Kiteip serga žmogus, kuris turi trichinas pilve, žarnose, kiteip tas, po kurio visą kūną yra išplūdę rš.
8. intr. daugeliui išeiti, išvykti: Išplū́do daug anų į Ameriką Krš.
9. intr. išklysti, iškrypti iš tiesos kelio: Reikia mums tuo labiaus dabotis to, ką girdėjom, idant kada neišplūstumbim BtPvŽ2,1. Išplūdusi širdis jo įveikta … buvo Ns1837,1.
10. tr. Vv, Trgn iškeikti, iškoneveikti: Kad išplūdo, tai išplūdo tą vagį Ldvn. Išrėkė, išplū́do – apsisuko, ir vėl gerai Dkš. Išplū́do mane kap tik įmanydama Mrj. Tai jį išplūdau, kap tik man in galvą atejo Kb. Kap šunį išplū́dau Lš. Ana mane visa gerkle išplū́do Dglš. Išplū́do mane, ir tiek J.
| refl. Š.
nuplū́sti intr.
1. nutekėti: Akmena nuplūsta ing Prūsus IM1857,41.
2. gausiai nutekėti, nuplaukti: Kasmet į Aralo ežerą nuplūsta apie 20 milijonų m3 vandens rš.
3. daug išbėgti, ištekėti: Anai nuplūs kraujas J. Nuplūdus ašaroms, pasidarė jai lengviau Žem.
4. užtvinti, užsilieti: Jei staigu atšils, [v]andeniu nuplūsiam Ggr.
| Rūtų vainiką žirgui sušėrė, šilko kasnykas krauju nuplūdo (d.) Ad.
5. daugeliui kartu nueiti: Minia triukšmingai nuplūdo paskui senį rš.
6. nueiti, nuvykti, nusidanginti: Mano avinėlis į kažkurias padalijas nuplū́do Skr. Viena dalis nuplūdo ing pasvietį, šiandien Meklemburgu vadinamą S.Dauk. O aš nulėkdama, o aš nuplūsdama į tėvelio sodelį, kukavau rytelį ir vakaružėlį LTR(Ar).
7. išnykti: Buvo nuplūdę vilkai ir vėl antplūdo po karo Šts.
ǁ praeiti, dingti: Ta mada nuplūdo Nt. Seniai nuplūdo pjūklai šeškadančiai Šts.
8. nuklysti, nukalbėti: Galiu nuplū́st kalboj – patai̇̃sai mane Švnč.
9. (plg. l. spływać) atsirasti, kilti, būti gaunamam: Jei kas mūsimp yra padūksio, jei kas malonės …, tatai nuog anos (Marijos) nuplūsta DP626.
paplū́sti intr.
1. imti gausiai tekėti, pasilieti: Paplū́do iš žaizdos kraujas Kp. Ašaros upeliais iš akių paplū́do ArchXL96. Stambios kaip žirniai ašaros paplūsdavo per veidus rš.
| Mudu eisiav lauka[n], pasku paplū́s (susišlapins) Prk.
2. pritekėjus telkšoti: Prie miestelio paplū́sta vanduo Plš.
3. patvinti, pakilti: Susmuko, pasileido sniegai, kad net upės paplū́do Skr. Kaip aš gailiai apsiverkiau, marelės paplūdo TDrV34(Tvr). Daug greičiau upės paplūsta dėl lietaus rudenį rš. Jei tas ašaras surinktum, pasidarytų srauni upė: paplūdus ji viena įgalėtų nunešti šalin vargą, bėdas J.Bil.
4. Kzt užtvinti: Lytoti buvo metai: į dirvas neįbridom, pievos paplūdo, šienas supuvo J.Jabl(Žem). Kloniai vandeniu paplūdo, pasidarė jūra, ežerai Mš. Kur tau nustos [lijus], paplūdo visi pašaliai vandeniu Žem. Paplū́stančios pievos Ggr. Lova paplūsta, kad su stintomis (apsišlapinęs) atsikelia vaikas J.
5. skendėti (kame): Visi laukai paplū́do vandenė[je] Šll. Jau visi namai paplū́do balo[je] Vv. Guli guli bernužėlis kraujuose paplūdęs, stovi stovi žirgužėlis galvelę nuleidęs (d.) Gdr.
| prk.: Arielkoj paplūdę stovi (labai geria) Km. Kad būt nemirę mano tėveliai, būč nepaplūdus svieto vargeliuos LTR(Ut). Tu paplūsi, tu paskęsi mano ašarėlėse Vb. Visa jau žemė griekuose paplūdo A.Baran.
6. gausiai tekant apsilieti, apsipilti: Seneliui sudrebėjo balsas ir paplūdo ašaromis akys rš. Ranka krauju paplū́do J.Jabl(Als). Krauju paplū́do karvė Antz. Tektų tavo širdžiai kovoje kraujais paplūsti J.Jabl.
| prk.: Paplūsti vargais I.
7. Sut, Vrn, Lnkv, Vvr iškilti, išplukti į paviršių: Tiek lijo, i šieno kupstukai paplū́do Grd. Kaip šavau, lydeka tuo paplū́do Als. Žuvys paplūsta į viršų, kaip prỹtrenka Štk. Ženyčiuos aš tave, kad akmuo paplūstų LTR(Jnš). Ledas paplū́dęs ant vandens J. Tiltukas plūdura jau paplūdęs Žem.
8. nuplaukti: Ir paplūdo [bernelis] in mareles vaduot vainikelio LMD.
9. paplisti, pasklisti: Paskui tą sėtuvę su spietliumi įdėkiat į stotką ir viršuj akminį uždėkiat, kad nepaplūstų [bitės] S.Dauk. Paplū́do po svietą tokios baisios žinios Imb. Malonus jausmas paplūsdavo po visą mano kūną rš.
10. daugeliui kartu eiti, imti traukti, pasipilti: Žmonių paplū́do pilni keliai Alvt. Ar iš kiaurosios tiek paplū́do žmonių! Srv. Kad paplū́do kareivių, baisu ir žiūrėti! Kair. Iš salės paplū́do žmonės DŽ.
| Paplūs ant ponų visokios pasakos, įvairūs juokai Žem.
11. gausiai atsirasti, priaugti: Bul'bos reikia gelbėti: jau žolė paplū́do Slm.
12. imti, pradėti ką daryti: Kaip paplū́do skruzdėlės eit, kaip papliupo – bus lietaus Pš. Paplūdo visi už vienas kito šaukti Žem.
13. pakvaišti, pasiusti: Dabar jau visai paplūdo, pradeda ir lempas daužyti LTR(Klp). Suėdei tu mane kap šuva paplūdęs LTR(Ldvn).
14. papliaukšti, paplepėti: Neklausyk, ji daug paplū́sta Slm. Jam nevalnia nieko sakyt, galia paplū́sti kai kam Slm.
15. pakeikti, pabarti: Jis paplū́do jai, tai dvi pari gavo Lp.
| refl.: Diedas su boba pasiplū́do, pasibarė, ir tiek Vrn.
◊ ãšarose (ãšaromis, verksmè) paplū́sti graudžiai pravirkti: Ana ãšarose paplū́do Kv. Gal tėvynę tau išplėšė, kad tu taip nuliūdai, ar sau prieglaudos nebrandi, kad verksme paplūdai? Kp. Kur akeles pakėliau, ašarėlėm paplūdau NS502. Ė ir sugrįžęs savon šalelėn, ašarėlėms paplūsiu A.Baran. Visas pasaulis paplūs ašaromis I.Simon.
širdi̇̀s kraujai̇̃s paplū́sta pasidaro skaudu, liūdna, graudu: Garsus plaktuko pokšėjimas sklido po visus namų kampelius, atsiliepdamas visose paplūdusiose kraujais širdyse rš.
parplū́sti intr. gausiai užeiti: Užpuldavo kokie pikti kaimynai arba ir iš svetur parplūdusios gaujos prš. Taip daug klausytojų parplūsta, kad mano namuose nei vietos nebliekta LC1887,11.
pérplūsti
1. tr. plūstant pereiti per viršų: Jūroms užbrėžiant rubežius ir įsakymus apskelbiant [v]andenims, kad neparplūstų pašalių savo M.Valanč.
2. intr. būti pervežamam, pergabenamam (apie didelį kiekį): Su eizenbonės vežimais perplūstančiuosius javus BzF157.
priplū́sti intr.
1. atitekėti, atbėgti: Venta priplūsta iš Šiaulių pavieto IM1857,41.
2. gausiai pritekėti, prisilieti: [V]andenio priplūdo visas ežeras LTR(Dkk). Akys priplūdo ašarų rš. Atvertą ir kraujo priplūdusią žaizdą parodyt dainoj nelinksmoj ateinu rš. Pilna burna seilių priplūdo rš. Karolis jaučia, kad jo skruostai priplūsta kraujo rš.
ǁ prisipildyti, prisklisti: Visa pirkia priplūdo ugnies drauge su stipriu perkūno trenksmu rš.
3. gausiai prieiti, prisirinkti: Kad priplū́do šiandien svieto! Ds. Tada priplūdo daugybė kareivių ir klausia, ko jis reikalauja BsMtII251. Visas pajūris buvo priplūdęs žmonių rš. Priplū́do čia žmonių marios DŽ.
4. priklysti: Prie mano bandos priplū́do kažkieno avinas Skr. Kažin kieno šuo pas mus priplū́do ir būna Šmk.

×razplū́sti (hibr.) intr. pasklisti, iškrikti: Prancūzai ejo razplū́dę Brsl.
suplū́sti intr.
1. sutekėti, subėgti: Tarpukalviuose telkšo ledynų laikotarpy suplūdę vandens sp. Gyvulys gali nugaišti pritrūkus kraujo stambiose kraujagyslėse, jam suplūdus į kapiliarus rš.
| Nuo to šalčio netrukus visa gyvybė suplūdo į viršutinę kūno dalį rš.
2. apsipilti, užsilieti: Šilko vainikas kraujais suplūdo, aukso žiedeliu žirgą pakaustė (d.) Ad.
3. daugeliui kartu sueiti, sutraukti, suplaukti: Suplū́sta [į turgų] žmonių mašinų mašinos Grd. Matai, kad prie bliūdo, tai tuoj visi suplūdo Ds.
| Sakiau, ka suplū́s visi darbai už sykio Pvn.
4. paleisti paskalą, sušnekti nei šį, nei tą: Čiagi buvo suplū́dę, ką trečiadienį bus atlaidai Str.
5. Kls niekus, nesąmones susapnuoti: Susapnuoji, suplū́sti nei šiai, nei tai Vlk.
| refl.: Ar aš tai tep sapny susplūdau, ar tai tikrai buvo Tvr.
6. sukvailioti, išprotėti: Po šiltinės visai suplū́do Pnd. Kalba kaip ir suplū́dęs Pnd.
7. refl. susibarti: Susiplūdo su savo žentu K.Bor.
užplū́sti
1. intr. pakilti, patvinti: Daba upukas paršokamas, o kad užplū́s, gausi pabristi Vgr. Visi upiai užplū́do J.
2. intr. būti paplukusiam, užlietam, pasemtam: Ažplū́do pieva Sl. Visa pieva užplū́dusi vandenimi J. Teip jau buvom užplū́dę, užtvinę Brž.
3. tr., intr. užsemti, užtvindyti, užlieti: Ėmė leisti, ir užplū́do kelią Grž. Vanduo užplū́do, ir supuvo šienas J.Jabl(Šlv). Vanduva kad užplūdo iš upės, kad net vertimus (arimus) semia Smn. Jūra ne kartą užplūsdavo žemynus sp. Bangos šnarėjo, užplūsdamos smėlį rš. Gausios ašaros užplūdo jos akis rš.
| prk.: Šilto jausmo banga užplūdo Katrytės širdį V.Myk-Put. Užplūdęs silpnumas pakirto kojas, ir jis atsisėdo J.Avyž.
ǁ užsitraukti, užslinkti: Dūmais tik ažplū́do, i nieko nesiregi Rš.
4. intr. apsipilti, užsilieti, užtvinti: Jos veidas nubalo, o žydros akys ašaromis užplūdo LzP. Akys ašaromis ir krauju užplū́dusios ir užtemusios DP145.
5. intr. iškilti, išplukti į paviršių: Kopūstai puode užplū́do Sl. Kai plūksnelė nuskęs, akmenelis užplūs, tada ašiai, motinele, aš in tave sugrįšiu (d.) Ml. Jeigu inspėsi šito ežeriuko vardą, tau užplū̃s maišas pinigų Plš.
6. tr., intr. gausiai užeiti, užplaukti: Minia užplūdo ir juos nustūmė J.Balč. Fašistų žiaurios gaujos užplūdo kaimus ir miestus E.Miež. Miestą buvo užplūdę turistai A.Vencl.
| prk.: Atrodo, tarsi rašytojas pasakotų, neturėdamas jokio išankstinio plano, pasiduodamas užplūstančių vaizdų srovei rš. Sunkūs prisiminimai, staiga užplūdę jos galvą, užgniaužė žodžius rš.
7. intr. ateiti, užklysti: Iš kur jin čia užplū́do? Ar.
| prk.: Tokia graži buvo ta dainė, rasti užplū́s į mintį Vgr. Ginčijas, kas vien jam užplūsta galvon Blv.
^ Be supratimo boba: kas užplū́do [į galvą], tą išgrūdo (pasakė) Krš.
8. intr. užeiti (už ko), užslinkti: Ar gaila, kad saulė už girių užplūdo ir apdengė žemę nakties tamsumu? Mair.
9. intr. gausiai užaugti, užželti, užeiti: Kur anksčiau driekėsi apkasai, viskas užplūdo tankia žole rš.
10. tr. užpulti, užstelbti: Žirnikai užplūsta rugius, sunki būs rinkti, nė atplėšti negal Šts.

1 nérti, nẽria, nė́rė
1. intr. K staigiai lįsti, leistis (ppr. į vandenį): Nė́rė po ledu, nė ausų nėkas nepamatė Krkl. Nérk, kur giliau Vlkv. Nė́rė į gilumą NdŽ. Neriamàsis varpas NdŽ.
| refl.: Dabar liepė anam nertisi ing marias ir išnešti iš ten sėklikes, kokias tenai tarpu rankų suspaus SI5. Gelmėn grimzdo, nėrės laivai A.Vencl.
| prk.: Saulė rengėsi nertis (grimzti, leistis) į Panerių miškų patalus rš.
| Pjūklas nertè nẽria (labai lengvai sminga), ot gerai pagalandom! Rz.
2. tr. kišti į vandenį, gramzdinti: Jis nẽria šuniuką į vandenį plukydamas J.
^ Juodą lydį nersiu, žalią girią pakelsiu (dalgis) LMD(Lnkv).
| refl.: Nėrės (buvo pažliugęs) kel[ia]s ir vasarą šlapiose vietose Šts.
3. intr., tr. plaukti po vandeniu: O ant tilto žolės žėlė, o po tiltu žuvys nėrė BsO231. Per jūres marias žuvele nersiu, per žalias girias gegule lėksiu LTR(Mrk). Oi, krykščia nẽria siera antelė po gilų dunojėlį (d.) Kb. Nemunėliu plaukte plauksiu, par Nerelę (orig. Narelę) nerte nersiu JD83. Devynios upelės plaukti plaukamosios, o ši dešimtoji nerti neramoji KlpD42. Devynius upius plaukte plaukiau, o šią dešimtą dugnužiu nė́riau JD1137.
neriamai̇̃ adv.: Oi žirge žirgeli, mano juodbėrėli, ar tau parūpo devynios upelės plaukti plaukiamai, o ši dešimtoji nerti neriamai? (d.) Sb.
4. intr. greitai plaukti: Plaukia neria ežere laivelis DvD156. Valtis smarkiai nėrė stikliniu Nemuno paviršium rš.
5. intr. Šmk, Skd, Up, Arm, Grv, Al, Gž greitai eiti, bėgti, skristi, važiuoti, sprukti: Paėjęs kelias dešimtis žingsnių, aiškiai pamatė kažin kokį žmogų ne per toli slaptomis krūmais neriantį LzP. Kaip kulka nėrė per laukus, kai ištrūko Ds. Kaip padilgintas neria į šalį sp. Ka nė́rė pro duris, nė atsisukęs nepaveizėjo Kl. Nérk pro šalį Jrb. Išsigandę vaikai nė́rė iš trobos į lauką Jnš. Stačia galva nẽria iš tvarto Lp. Nérk lauka, pareita tėvas, gausi perti Dr. Kad nẽria, tai nẽria tie arkliai Pc. Kregždė išskrido pro langą ir žvitriai nėrė aukštyn į orą rš. O štarukas nė́rė tuoj dangun Gg. Greitasis traukinys nėrė į priekį sp.
| Baigs giminaziją, tenerie (tegu vyksta) mokyties į Vilnių Krš.
| prk.: Vingiuotas upelis toliau nėrė į tamsią miško arką rš.
| refl.: Jis pas mane nẽriasi dabar Upt. Aš stebuos, ka ans nẽras laukon Lc.
6. refl. prk. rodytis, kilti į viršų (apie ką kur pagrimzdusį, po kuo buvusį): Žemė nėrėsi iš rūko E.Miež. Laukai nėrėsi iš po pajuodusio žiemos patalo sp.
◊ nérti laũkon mirti: Kad tik nenertų laukon mūso tėvalis Šts.
1 atnérti, àtneria, atnė́rė intr.
1. atplaukti po vandeniu: Atnė́rė narūnužėlis, sudrumstė vandenėlį JD719. Atnė́rė žuvis Vlkv.
2. Krsn greitai ateiti, atbėgti: Išsigandę vaikai atnė́rė iš miško Jnš. Jau atneria traukinys rš.
1 įnérti, į̇̃neria, įnė́rė
1. intr. staigiai įlįsti (į vandenį): Plaukydamas įnérk į vandenį J. Įnėrė gylėn. Viršuje vandens liko tik snukis rš. Oi gaigal, gaigalėli, maružių narūnėli, įplauk, įnérk į maružėles Niem5. Ledas plonas buvo, ir įnė́rė vaikas į upę Jrb.
2. tr. įgramzdinti: Žmogus visas įnertas vandenin A.Baran.
3. intr. Alvt, Skr greitai įeiti, įbėgti: Tikėjo pilkis kieman kur įnerti, tik vartai buvo lyg tyčia užtverti V.Kudir. Įnė́rė į trobą su kepure kaip į daržinę Skdv. Šmakšt įnė́rė į kitą kambarį Gs. Jo arkliai įnėrė į pievą rš.
| refl.: Į seklyčią įsinėrė, porą šnapsų įsigėrė LTR(Pn).
4. intr. įtekėti, įsilieti: Sasna į Šešupę į̇̃neria Šn.
| refl.: Šventoji džiugina visą eilę (= daugelį) gražių savo padėjimu miestelių: Antalieptę, Užpalius, Vyžuonas, Ukmergę, kol ties Jonava įsineria į Nerį Vaižg.
1 išnérti, i̇̀šneria, išnė́rė
1. intr. K iškilti, išplaukti iš vandens į paviršių; išnirti: Tik ką, tik ką išnė́riau, maž nepaskendau J. Kartą prie pat laivo išnėrė iš vandens didžiulis banginis K.Bor. Šapalas išnė́rė iš vandens Plv. Tas pakarklynė[je] išnė́ręs i beveiząs Eig. Ir regėtų iš vandenio kopančias (paraštėje išneriančias) septynias gražias riebias karves BB1Moz41,2.
| refl. SD416: Antis buvo pasinėrus ir, truputį paplaukėjus, vėl išsinė́rė Š. Žuvis išsinėrė iš vandens rš. Žemė sudrebėjo, marės suūžė, išsinėrė smakas su šešiom galvom LTR(Šn).
2. intr. prk. pasirodyti, išlįsti aikštėn iš kur nors: Rytiniame dangaus pakraštyje išnėrė saulė rš. Iš skersgatvio išnėrė ilga dulkinų sunkvežimių kolona rš. Štai mano kelias išnėrė iš kalnų į lygumą Šlč.
| refl.: Iš aukštos žolės vos vos buvo matyti išsinėrusi jo žila galva rš. Pirkioje rados tylu. Paskui iš jos tamsesniojo galo išsinėrė Magdė Pč.
3. intr. BB1Moz38,30, Skr, Auk, Pc, Rk, Ml, Ps greit išeiti, išbėgti; išsprukti: Martynas vogčia išnėrė pro kitas duris I.Simon. Išnė́rė per langą į rugius Gs. Anksti rytą atsikėliau, par langelį beišnėriau Pln. Kai prilakė, tai net durų nepakliuvo išnert oran Švnč. Turbūt vaikai išnė́rė į mišką Lk. Gerkit, broliukai, ir aš gersiu, reiks užmokėti – aš išnérsiu (d.) Str. Ans išnė́rė naktį su traukiniu pas jąją Pgg. Bitys greit i̇̀šneria iš avilio i tuo palekia Pgg.
| refl. Bsg: Išsinėrė per duris ir pabėgo Rmš.
1 nunérti, nùneria, nunė́rė
1. intr. staigiu judesiu nusileisti į vandens gilumą: Ans galia į pat gelmę nunérti Lž. Jis galėjęs nunerti 40 sieksnių gilumo Ašb. Šamas tuo nunėrė ir išnešė ant ūso užsimovęs tą žiedą BsPIV207. Juodnugaris upėtakis nunėrė gilumon rš.
| refl.: Nusinėrė į dugną LTR(Ps).
2. intr. nuplaukti po vandeniu: Ir tuo plumpt in vandenį ir nunėrė upe in prūdą kaip lydekos BsPIV139. Aš pasiversiu maža žuvele, o aš nunersiu marių dugneliu (d.) Mrj. Turėjau stovėt ir ilgai lūkėt, vandenužiui nustojant, narūnužiams nùneriant LB15.
3. intr. Jrb, Skrd greitai nueiti, nubėgti: Ji manęs sarmatijasi: kai pamato, tai nùneria in žmones Mrj. Pridengė rankelėmis veidelį [nuo bičių] ir kaip šovinys nunėrė tarp avilių Mš. Pabėgėję pakrante, jie nunėrė siaura gatvele rš. Kai pasispardė arklys ir nunė́rė į pamiškę Srv. Pabaidytas zuikis nunė́rė į mišką Jnš. Paukštelis į mišką nunėrė (nuskrido) rš.
4. intr. staigiai nugriūti, nukristi: Sėdėj[o] raitas, kap susjudino arklys, tai ir nunė́rė stačia galva Arm.
5. tr. gilyn suleisti: Kelmas stūksojo žvilgėdamas šlapiu nuo lietaus tamsiai mėlynu pjūviu, giliai nunėręs į žemę mirusias savo šaknis J.Balt.
1 panérti, pàneria, panė́rė
1. intr. R, K staigiu judesiu nusileisti į vandens gilumą: Katras mudu giliau panérsim? Mrj. Jis giliai pàneria Dkš. Jis ir panė́ręs gerai plaukia Jrb. Žmogus … greit po vandeniu panė́rė Jrk35. O iš kraštelio vis plaukte plaukė, vidurėly panė́rė JD76. Gaigals panė́rė, naras palėkė, volungužė tupėjo JV772. Lakūns palėkė, narūns panėrė (d.) Tv.
^ Žalia lydeka panė́rė, visą girią pakėlė (dalgis) Vv.
| refl. SD206: Ančiukas pasinėrė į pat dugną ir vėl išnėrė rš. Lydeka į vandenį pasinėrė K.Bor. Panėręs (pasinėręs) plaukė J.Jabl. Jis pasinė́rė, nuniro į vandenį iki pasi̇̀neriant J. Vai aš pasiversiu raiba lydekėle, vai aš pasinersiu in jūres mareles LB147.
2. tr. įkišti (į vandenį), panardinti, pagramzdinti: Žuvį geriausia panėrus į vandenį skusti rš. Jis arklį panė́rė po ledu J. Kai kurie produktai kepami panerti riebaluose, įkaitintuose iki 150–180 laipsnių rš. Tomas atsisėdo ant aruodėlio briaunos, panėrė pirštus į vėsius grūdus J.Avyž.
| prk.: Nežmoniška ilgus metus plėšti žmones ir galų gale juos į skolas panerti rš.
panertinai̇̃ adv.: Šarmu apipilk supjaustytas roputes panertinai ir taip laikyk IM1847,28.
| refl.: Visas aš pasinė́riau, viena tik galva paliko pavirš BM146. Tik iškiši koją ir pasineri purvan Dbk. Kirsk malkas pasinėręs lig pažasčių pusny Ds. Kajus jautėsi lyg pasinėręs į sniego pusnį J.Balč. Jis kartais net iki smakro pasinerdavo pusnyje rš. Jis gulia terp pūkų visas pasinė́ręs Šd.
| Kelios rankos pasinėrė jo kišenėse, ištraukė dokumentus rš.
| prk.: Visos trobos liepsnose pasinėrė rš. Tvoros ir vartai buvo pasinėrę tamson rš. Iki ausų pasinėrė skolose rš. Ar midaus per daug išgėrė, kad miegan taip pasinėrė? B.Sruog. Kai pažiūri, net širdis apsąla – kaip čia nepasiners, neinsmegs akys BM61.
3. intr. pagrimzti, nuskęsti: Nėrė panė́rė, i panė́rė Krš. Tokios duobės kelė[je] liuob būs, ka ratai panérs Grd. Ragių stipiną reik kalti nu palinkimo – neužsikirs, nepanérs Šts. Vežimas panėrė į griovį, ir kurį laiką jo visai nebebuvo matyti ir girdėti A.Vien.
| Panėręs (pažliugęs) kel[ia]s, negal bepravažiuoti Šts.
| prk.: Idant iš linksmos aitros taviep panertų [siela] M.Valanč.
| refl.: Pasinėrė kel[ia]s tarp velėnijų Šts.
4. intr. kur greit įeiti, įlįsti; dingti: Motina antroje akimirkoje jau panėrė girioje su kūdikiu V.Piet.
| refl.: Mašina tik murkt – po miesto pasinė́rė Ar.
5. intr. prk. įsitraukti, įsigilinti: Tada tektų giliai panerti į gyvenimo slėpinius Vd.
| refl.: Norėdamas užsimiršti, jis pasinėrė į kasdieninius rūpesčius, kurių niekada nestokojo varganoje Stepulių lūšnelėje J.Avyž. Ignotas buvo labai susimąstęs, pasinėręs savyje rš. Jis pasineria gyvenimo sūkurin, susipažįsta su vis naujais ir naujais žmonėmis sp. Grįžęs į Lietuvą, jis dar labiau pasineria į kultūrinį bei literatūrinį ano meto gyvenimą rš. Pasinė́rė į darbą kaip musė į medų Pn. Kad pasinė́ręs tokiame darbe, turi vaikščioti Pp.
◊ ši̇̀rdį panérti (į ką) susižavėti: Ar nebuvo panėręs savo širdies gerybėsna žemiškosna? A.Baran.
1 parnérti, par̃neria, parnė́rė intr. greitai pareiti, parbėgti: Užkaitinus saulei, karvės parnė́rė į namus Jnš. Tuodu vyrai parvirto, ir jis parnė́rė Pgg.
1 pérnerti
1. tr., intr. K perplaukti po vandeniu: Párnėriau par upį J. Devynias upes plaukte perplaukiau, o šią dešimtą nerte pernėriau RD37.
2. intr. pereiti, prasibrauti: Kolei pérnėriau per žmones, tai jau buvo per vėlu Grv.
1 pranérti, pràneria, pranė́rė intr.
1. praplaukti po vandeniu pro ką: Pranėrė žuvis pro pat kojas Kn.
2. greitai praeiti, prabėgti, praskristi: Pranė́rė pro šalį, nė akių neatsuko Skdv. Pranė́rė pro šalį ani kriukt nepasakius J. Viena po kitos viršum miesto pranėrė naikintuvų eskadrilės rš.
3. refl. prasimušti: Spindulių pluoštas prasinėrė pro tarpą eglių J.Gruš.
1 prinérti, pri̇̀neria, prinė́rė
1. tr. neriant į gelmę pasiekti: O kad aš plaukiau jūrėms maružėlėms, dugnužio neprinė́riau, kraštužio nepriplaukiau JD798.
2. intr. prisisemti: Žmogus pasviro, laivelis prinėrė vandens ir apsivertė J.Jabl.
| refl. BŽ280.
1 sunérti, sùneria, sunė́rė intr.
1. staigiai sulįsti, pasinerti (į vandenį): Visos varlės į vandenį sunė́rė Mrj. Paukščiai į upę sunė́rė Skr.
2. greitai sueiti, subėgti: Iš šito pasinaudodami, algimantiškiai sunėrė į naujus zomatus V.Piet. Vaikai sunėrė į vidų rš.
1 užsinérti, užsi̇̀neria, užsinė́rė pasinerti, nugrimzti, paskęsti: Iki užsineriant brenda į vandenį J. Ir pripildė abi eldiji ik užsineriant SE159.

1 nérti, nẽria, nė́rė
1. intr. K staigiai lįsti, leistis (ppr. į vandenį): Nė́rė po ledu, nė ausų nėkas nepamatė Krkl. Nérk, kur giliau Vlkv. Nė́rė į gilumą NdŽ. Neriamàsis varpas NdŽ.
| refl.: Dabar liepė anam nertisi ing marias ir išnešti iš ten sėklikes, kokias tenai tarpu rankų suspaus SI5. Gelmėn grimzdo, nėrės laivai A.Vencl.
| prk.: Saulė rengėsi nertis (grimzti, leistis) į Panerių miškų patalus rš.
| Pjūklas nertè nẽria (labai lengvai sminga), ot gerai pagalandom! Rz.
2. tr. kišti į vandenį, gramzdinti: Jis nẽria šuniuką į vandenį plukydamas J.
^ Juodą lydį nersiu, žalią girią pakelsiu (dalgis) LMD(Lnkv).
| refl.: Nėrės (buvo pažliugęs) kel[ia]s ir vasarą šlapiose vietose Šts.
3. intr., tr. plaukti po vandeniu: O ant tilto žolės žėlė, o po tiltu žuvys nėrė BsO231. Per jūres marias žuvele nersiu, per žalias girias gegule lėksiu LTR(Mrk). Oi, krykščia nẽria siera antelė po gilų dunojėlį (d.) Kb. Nemunėliu plaukte plauksiu, par Nerelę (orig. Narelę) nerte nersiu JD83. Devynios upelės plaukti plaukamosios, o ši dešimtoji nerti neramoji KlpD42. Devynius upius plaukte plaukiau, o šią dešimtą dugnužiu nė́riau JD1137.
neriamai̇̃ adv.: Oi žirge žirgeli, mano juodbėrėli, ar tau parūpo devynios upelės plaukti plaukiamai, o ši dešimtoji nerti neriamai? (d.) Sb.
4. intr. greitai plaukti: Plaukia neria ežere laivelis DvD156. Valtis smarkiai nėrė stikliniu Nemuno paviršium rš.
5. intr. Šmk, Skd, Up, Arm, Grv, Al, Gž greitai eiti, bėgti, skristi, važiuoti, sprukti: Paėjęs kelias dešimtis žingsnių, aiškiai pamatė kažin kokį žmogų ne per toli slaptomis krūmais neriantį LzP. Kaip kulka nėrė per laukus, kai ištrūko Ds. Kaip padilgintas neria į šalį sp. Ka nė́rė pro duris, nė atsisukęs nepaveizėjo Kl. Nérk pro šalį Jrb. Išsigandę vaikai nė́rė iš trobos į lauką Jnš. Stačia galva nẽria iš tvarto Lp. Nérk lauka, pareita tėvas, gausi perti Dr. Kad nẽria, tai nẽria tie arkliai Pc. Kregždė išskrido pro langą ir žvitriai nėrė aukštyn į orą rš. O štarukas nė́rė tuoj dangun Gg. Greitasis traukinys nėrė į priekį sp.
| Baigs giminaziją, tenerie (tegu vyksta) mokyties į Vilnių Krš.
| prk.: Vingiuotas upelis toliau nėrė į tamsią miško arką rš.
| refl.: Jis pas mane nẽriasi dabar Upt. Aš stebuos, ka ans nẽras laukon Lc.
6. refl. prk. rodytis, kilti į viršų (apie ką kur pagrimzdusį, po kuo buvusį): Žemė nėrėsi iš rūko E.Miež. Laukai nėrėsi iš po pajuodusio žiemos patalo sp.
◊ nérti laũkon mirti: Kad tik nenertų laukon mūso tėvalis Šts.
1 atnérti, àtneria, atnė́rė intr.
1. atplaukti po vandeniu: Atnė́rė narūnužėlis, sudrumstė vandenėlį JD719. Atnė́rė žuvis Vlkv.
2. Krsn greitai ateiti, atbėgti: Išsigandę vaikai atnė́rė iš miško Jnš. Jau atneria traukinys rš.
1 įnérti, į̇̃neria, įnė́rė
1. intr. staigiai įlįsti (į vandenį): Plaukydamas įnérk į vandenį J. Įnėrė gylėn. Viršuje vandens liko tik snukis rš. Oi gaigal, gaigalėli, maružių narūnėli, įplauk, įnérk į maružėles Niem5. Ledas plonas buvo, ir įnė́rė vaikas į upę Jrb.
2. tr. įgramzdinti: Žmogus visas įnertas vandenin A.Baran.
3. intr. Alvt, Skr greitai įeiti, įbėgti: Tikėjo pilkis kieman kur įnerti, tik vartai buvo lyg tyčia užtverti V.Kudir. Įnė́rė į trobą su kepure kaip į daržinę Skdv. Šmakšt įnė́rė į kitą kambarį Gs. Jo arkliai įnėrė į pievą rš.
| refl.: Į seklyčią įsinėrė, porą šnapsų įsigėrė LTR(Pn).
4. intr. įtekėti, įsilieti: Sasna į Šešupę į̇̃neria Šn.
| refl.: Šventoji džiugina visą eilę (= daugelį) gražių savo padėjimu miestelių: Antalieptę, Užpalius, Vyžuonas, Ukmergę, kol ties Jonava įsineria į Nerį Vaižg.
1 išnérti, i̇̀šneria, išnė́rė
1. intr. K iškilti, išplaukti iš vandens į paviršių; išnirti: Tik ką, tik ką išnė́riau, maž nepaskendau J. Kartą prie pat laivo išnėrė iš vandens didžiulis banginis K.Bor. Šapalas išnė́rė iš vandens Plv. Tas pakarklynė[je] išnė́ręs i beveiząs Eig. Ir regėtų iš vandenio kopančias (paraštėje išneriančias) septynias gražias riebias karves BB1Moz41,2.
| refl. SD416: Antis buvo pasinėrus ir, truputį paplaukėjus, vėl išsinė́rė Š. Žuvis išsinėrė iš vandens rš. Žemė sudrebėjo, marės suūžė, išsinėrė smakas su šešiom galvom LTR(Šn).
2. intr. prk. pasirodyti, išlįsti aikštėn iš kur nors: Rytiniame dangaus pakraštyje išnėrė saulė rš. Iš skersgatvio išnėrė ilga dulkinų sunkvežimių kolona rš. Štai mano kelias išnėrė iš kalnų į lygumą Šlč.
| refl.: Iš aukštos žolės vos vos buvo matyti išsinėrusi jo žila galva rš. Pirkioje rados tylu. Paskui iš jos tamsesniojo galo išsinėrė Magdė Pč.
3. intr. BB1Moz38,30, Skr, Auk, Pc, Rk, Ml, Ps greit išeiti, išbėgti; išsprukti: Martynas vogčia išnėrė pro kitas duris I.Simon. Išnė́rė per langą į rugius Gs. Anksti rytą atsikėliau, par langelį beišnėriau Pln. Kai prilakė, tai net durų nepakliuvo išnert oran Švnč. Turbūt vaikai išnė́rė į mišką Lk. Gerkit, broliukai, ir aš gersiu, reiks užmokėti – aš išnérsiu (d.) Str. Ans išnė́rė naktį su traukiniu pas jąją Pgg. Bitys greit i̇̀šneria iš avilio i tuo palekia Pgg.
| refl. Bsg: Išsinėrė per duris ir pabėgo Rmš.
1 nunérti, nùneria, nunė́rė
1. intr. staigiu judesiu nusileisti į vandens gilumą: Ans galia į pat gelmę nunérti Lž. Jis galėjęs nunerti 40 sieksnių gilumo Ašb. Šamas tuo nunėrė ir išnešė ant ūso užsimovęs tą žiedą BsPIV207. Juodnugaris upėtakis nunėrė gilumon rš.
| refl.: Nusinėrė į dugną LTR(Ps).
2. intr. nuplaukti po vandeniu: Ir tuo plumpt in vandenį ir nunėrė upe in prūdą kaip lydekos BsPIV139. Aš pasiversiu maža žuvele, o aš nunersiu marių dugneliu (d.) Mrj. Turėjau stovėt ir ilgai lūkėt, vandenužiui nustojant, narūnužiams nùneriant LB15.
3. intr. Jrb, Skrd greitai nueiti, nubėgti: Ji manęs sarmatijasi: kai pamato, tai nùneria in žmones Mrj. Pridengė rankelėmis veidelį [nuo bičių] ir kaip šovinys nunėrė tarp avilių Mš. Pabėgėję pakrante, jie nunėrė siaura gatvele rš. Kai pasispardė arklys ir nunė́rė į pamiškę Srv. Pabaidytas zuikis nunė́rė į mišką Jnš. Paukštelis į mišką nunėrė (nuskrido) rš.
4. intr. staigiai nugriūti, nukristi: Sėdėj[o] raitas, kap susjudino arklys, tai ir nunė́rė stačia galva Arm.
5. tr. gilyn suleisti: Kelmas stūksojo žvilgėdamas šlapiu nuo lietaus tamsiai mėlynu pjūviu, giliai nunėręs į žemę mirusias savo šaknis J.Balt.
1 panérti, pàneria, panė́rė
1. intr. R, K staigiu judesiu nusileisti į vandens gilumą: Katras mudu giliau panérsim? Mrj. Jis giliai pàneria Dkš. Jis ir panė́ręs gerai plaukia Jrb. Žmogus … greit po vandeniu panė́rė Jrk35. O iš kraštelio vis plaukte plaukė, vidurėly panė́rė JD76. Gaigals panė́rė, naras palėkė, volungužė tupėjo JV772. Lakūns palėkė, narūns panėrė (d.) Tv.
^ Žalia lydeka panė́rė, visą girią pakėlė (dalgis) Vv.
| refl. SD206: Ančiukas pasinėrė į pat dugną ir vėl išnėrė rš. Lydeka į vandenį pasinėrė K.Bor. Panėręs (pasinėręs) plaukė J.Jabl. Jis pasinė́rė, nuniro į vandenį iki pasi̇̀neriant J. Vai aš pasiversiu raiba lydekėle, vai aš pasinersiu in jūres mareles LB147.
2. tr. įkišti (į vandenį), panardinti, pagramzdinti: Žuvį geriausia panėrus į vandenį skusti rš. Jis arklį panė́rė po ledu J. Kai kurie produktai kepami panerti riebaluose, įkaitintuose iki 150–180 laipsnių rš. Tomas atsisėdo ant aruodėlio briaunos, panėrė pirštus į vėsius grūdus J.Avyž.
| prk.: Nežmoniška ilgus metus plėšti žmones ir galų gale juos į skolas panerti rš.
panertinai̇̃ adv.: Šarmu apipilk supjaustytas roputes panertinai ir taip laikyk IM1847,28.
| refl.: Visas aš pasinė́riau, viena tik galva paliko pavirš BM146. Tik iškiši koją ir pasineri purvan Dbk. Kirsk malkas pasinėręs lig pažasčių pusny Ds. Kajus jautėsi lyg pasinėręs į sniego pusnį J.Balč. Jis kartais net iki smakro pasinerdavo pusnyje rš. Jis gulia terp pūkų visas pasinė́ręs Šd.
| Kelios rankos pasinėrė jo kišenėse, ištraukė dokumentus rš.
| prk.: Visos trobos liepsnose pasinėrė rš. Tvoros ir vartai buvo pasinėrę tamson rš. Iki ausų pasinėrė skolose rš. Ar midaus per daug išgėrė, kad miegan taip pasinėrė? B.Sruog. Kai pažiūri, net širdis apsąla – kaip čia nepasiners, neinsmegs akys BM61.
3. intr. pagrimzti, nuskęsti: Nėrė panė́rė, i panė́rė Krš. Tokios duobės kelė[je] liuob būs, ka ratai panérs Grd. Ragių stipiną reik kalti nu palinkimo – neužsikirs, nepanérs Šts. Vežimas panėrė į griovį, ir kurį laiką jo visai nebebuvo matyti ir girdėti A.Vien.
| Panėręs (pažliugęs) kel[ia]s, negal bepravažiuoti Šts.
| prk.: Idant iš linksmos aitros taviep panertų [siela] M.Valanč.
| refl.: Pasinėrė kel[ia]s tarp velėnijų Šts.
4. intr. kur greit įeiti, įlįsti; dingti: Motina antroje akimirkoje jau panėrė girioje su kūdikiu V.Piet.
| refl.: Mašina tik murkt – po miesto pasinė́rė Ar.
5. intr. prk. įsitraukti, įsigilinti: Tada tektų giliai panerti į gyvenimo slėpinius Vd.
| refl.: Norėdamas užsimiršti, jis pasinėrė į kasdieninius rūpesčius, kurių niekada nestokojo varganoje Stepulių lūšnelėje J.Avyž. Ignotas buvo labai susimąstęs, pasinėręs savyje rš. Jis pasineria gyvenimo sūkurin, susipažįsta su vis naujais ir naujais žmonėmis sp. Grįžęs į Lietuvą, jis dar labiau pasineria į kultūrinį bei literatūrinį ano meto gyvenimą rš. Pasinė́rė į darbą kaip musė į medų Pn. Kad pasinė́ręs tokiame darbe, turi vaikščioti Pp.
◊ ši̇̀rdį panérti (į ką) susižavėti: Ar nebuvo panėręs savo širdies gerybėsna žemiškosna? A.Baran.
1 parnérti, par̃neria, parnė́rė intr. greitai pareiti, parbėgti: Užkaitinus saulei, karvės parnė́rė į namus Jnš. Tuodu vyrai parvirto, ir jis parnė́rė Pgg.
1 pérnerti
1. tr., intr. K perplaukti po vandeniu: Párnėriau par upį J. Devynias upes plaukte perplaukiau, o šią dešimtą nerte pernėriau RD37.
2. intr. pereiti, prasibrauti: Kolei pérnėriau per žmones, tai jau buvo per vėlu Grv.
1 pranérti, pràneria, pranė́rė intr.
1. praplaukti po vandeniu pro ką: Pranėrė žuvis pro pat kojas Kn.
2. greitai praeiti, prabėgti, praskristi: Pranė́rė pro šalį, nė akių neatsuko Skdv. Pranė́rė pro šalį ani kriukt nepasakius J. Viena po kitos viršum miesto pranėrė naikintuvų eskadrilės rš.
3. refl. prasimušti: Spindulių pluoštas prasinėrė pro tarpą eglių J.Gruš.
1 prinérti, pri̇̀neria, prinė́rė
1. tr. neriant į gelmę pasiekti: O kad aš plaukiau jūrėms maružėlėms, dugnužio neprinė́riau, kraštužio nepriplaukiau JD798.
2. intr. prisisemti: Žmogus pasviro, laivelis prinėrė vandens ir apsivertė J.Jabl.
| refl. BŽ280.
1 sunérti, sùneria, sunė́rė intr.
1. staigiai sulįsti, pasinerti (į vandenį): Visos varlės į vandenį sunė́rė Mrj. Paukščiai į upę sunė́rė Skr.
2. greitai sueiti, subėgti: Iš šito pasinaudodami, algimantiškiai sunėrė į naujus zomatus V.Piet. Vaikai sunėrė į vidų rš.
1 užsinérti, užsi̇̀neria, užsinė́rė pasinerti, nugrimzti, paskęsti: Iki užsineriant brenda į vandenį J. Ir pripildė abi eldiji ik užsineriant SE159.

1 nérti, nẽria, nė́rė
1. intr. K staigiai lįsti, leistis (ppr. į vandenį): Nė́rė po ledu, nė ausų nėkas nepamatė Krkl. Nérk, kur giliau Vlkv. Nė́rė į gilumą NdŽ. Neriamàsis varpas NdŽ.
| refl.: Dabar liepė anam nertisi ing marias ir išnešti iš ten sėklikes, kokias tenai tarpu rankų suspaus SI5. Gelmėn grimzdo, nėrės laivai A.Vencl.
| prk.: Saulė rengėsi nertis (grimzti, leistis) į Panerių miškų patalus rš.
| Pjūklas nertè nẽria (labai lengvai sminga), ot gerai pagalandom! Rz.
2. tr. kišti į vandenį, gramzdinti: Jis nẽria šuniuką į vandenį plukydamas J.
^ Juodą lydį nersiu, žalią girią pakelsiu (dalgis) LMD(Lnkv).
| refl.: Nėrės (buvo pažliugęs) kel[ia]s ir vasarą šlapiose vietose Šts.
3. intr., tr. plaukti po vandeniu: O ant tilto žolės žėlė, o po tiltu žuvys nėrė BsO231. Per jūres marias žuvele nersiu, per žalias girias gegule lėksiu LTR(Mrk). Oi, krykščia nẽria siera antelė po gilų dunojėlį (d.) Kb. Nemunėliu plaukte plauksiu, par Nerelę (orig. Narelę) nerte nersiu JD83. Devynios upelės plaukti plaukamosios, o ši dešimtoji nerti neramoji KlpD42. Devynius upius plaukte plaukiau, o šią dešimtą dugnužiu nė́riau JD1137.
neriamai̇̃ adv.: Oi žirge žirgeli, mano juodbėrėli, ar tau parūpo devynios upelės plaukti plaukiamai, o ši dešimtoji nerti neriamai? (d.) Sb.
4. intr. greitai plaukti: Plaukia neria ežere laivelis DvD156. Valtis smarkiai nėrė stikliniu Nemuno paviršium rš.
5. intr. Šmk, Skd, Up, Arm, Grv, Al, Gž greitai eiti, bėgti, skristi, važiuoti, sprukti: Paėjęs kelias dešimtis žingsnių, aiškiai pamatė kažin kokį žmogų ne per toli slaptomis krūmais neriantį LzP. Kaip kulka nėrė per laukus, kai ištrūko Ds. Kaip padilgintas neria į šalį sp. Ka nė́rė pro duris, nė atsisukęs nepaveizėjo Kl. Nérk pro šalį Jrb. Išsigandę vaikai nė́rė iš trobos į lauką Jnš. Stačia galva nẽria iš tvarto Lp. Nérk lauka, pareita tėvas, gausi perti Dr. Kad nẽria, tai nẽria tie arkliai Pc. Kregždė išskrido pro langą ir žvitriai nėrė aukštyn į orą rš. O štarukas nė́rė tuoj dangun Gg. Greitasis traukinys nėrė į priekį sp.
| Baigs giminaziją, tenerie (tegu vyksta) mokyties į Vilnių Krš.
| prk.: Vingiuotas upelis toliau nėrė į tamsią miško arką rš.
| refl.: Jis pas mane nẽriasi dabar Upt. Aš stebuos, ka ans nẽras laukon Lc.
6. refl. prk. rodytis, kilti į viršų (apie ką kur pagrimzdusį, po kuo buvusį): Žemė nėrėsi iš rūko E.Miež. Laukai nėrėsi iš po pajuodusio žiemos patalo sp.
◊ nérti laũkon mirti: Kad tik nenertų laukon mūso tėvalis Šts.
1 atnérti, àtneria, atnė́rė intr.
1. atplaukti po vandeniu: Atnė́rė narūnužėlis, sudrumstė vandenėlį JD719. Atnė́rė žuvis Vlkv.
2. Krsn greitai ateiti, atbėgti: Išsigandę vaikai atnė́rė iš miško Jnš. Jau atneria traukinys rš.
1 įnérti, į̇̃neria, įnė́rė
1. intr. staigiai įlįsti (į vandenį): Plaukydamas įnérk į vandenį J. Įnėrė gylėn. Viršuje vandens liko tik snukis rš. Oi gaigal, gaigalėli, maružių narūnėli, įplauk, įnérk į maružėles Niem5. Ledas plonas buvo, ir įnė́rė vaikas į upę Jrb.
2. tr. įgramzdinti: Žmogus visas įnertas vandenin A.Baran.
3. intr. Alvt, Skr greitai įeiti, įbėgti: Tikėjo pilkis kieman kur įnerti, tik vartai buvo lyg tyčia užtverti V.Kudir. Įnė́rė į trobą su kepure kaip į daržinę Skdv. Šmakšt įnė́rė į kitą kambarį Gs. Jo arkliai įnėrė į pievą rš.
| refl.: Į seklyčią įsinėrė, porą šnapsų įsigėrė LTR(Pn).
4. intr. įtekėti, įsilieti: Sasna į Šešupę į̇̃neria Šn.
| refl.: Šventoji džiugina visą eilę (= daugelį) gražių savo padėjimu miestelių: Antalieptę, Užpalius, Vyžuonas, Ukmergę, kol ties Jonava įsineria į Nerį Vaižg.
1 išnérti, i̇̀šneria, išnė́rė
1. intr. K iškilti, išplaukti iš vandens į paviršių; išnirti: Tik ką, tik ką išnė́riau, maž nepaskendau J. Kartą prie pat laivo išnėrė iš vandens didžiulis banginis K.Bor. Šapalas išnė́rė iš vandens Plv. Tas pakarklynė[je] išnė́ręs i beveiząs Eig. Ir regėtų iš vandenio kopančias (paraštėje išneriančias) septynias gražias riebias karves BB1Moz41,2.
| refl. SD416: Antis buvo pasinėrus ir, truputį paplaukėjus, vėl išsinė́rė Š. Žuvis išsinėrė iš vandens rš. Žemė sudrebėjo, marės suūžė, išsinėrė smakas su šešiom galvom LTR(Šn).
2. intr. prk. pasirodyti, išlįsti aikštėn iš kur nors: Rytiniame dangaus pakraštyje išnėrė saulė rš. Iš skersgatvio išnėrė ilga dulkinų sunkvežimių kolona rš. Štai mano kelias išnėrė iš kalnų į lygumą Šlč.
| refl.: Iš aukštos žolės vos vos buvo matyti išsinėrusi jo žila galva rš. Pirkioje rados tylu. Paskui iš jos tamsesniojo galo išsinėrė Magdė Pč.
3. intr. BB1Moz38,30, Skr, Auk, Pc, Rk, Ml, Ps greit išeiti, išbėgti; išsprukti: Martynas vogčia išnėrė pro kitas duris I.Simon. Išnė́rė per langą į rugius Gs. Anksti rytą atsikėliau, par langelį beišnėriau Pln. Kai prilakė, tai net durų nepakliuvo išnert oran Švnč. Turbūt vaikai išnė́rė į mišką Lk. Gerkit, broliukai, ir aš gersiu, reiks užmokėti – aš išnérsiu (d.) Str. Ans išnė́rė naktį su traukiniu pas jąją Pgg. Bitys greit i̇̀šneria iš avilio i tuo palekia Pgg.
| refl. Bsg: Išsinėrė per duris ir pabėgo Rmš.
1 nunérti, nùneria, nunė́rė
1. intr. staigiu judesiu nusileisti į vandens gilumą: Ans galia į pat gelmę nunérti Lž. Jis galėjęs nunerti 40 sieksnių gilumo Ašb. Šamas tuo nunėrė ir išnešė ant ūso užsimovęs tą žiedą BsPIV207. Juodnugaris upėtakis nunėrė gilumon rš.
| refl.: Nusinėrė į dugną LTR(Ps).
2. intr. nuplaukti po vandeniu: Ir tuo plumpt in vandenį ir nunėrė upe in prūdą kaip lydekos BsPIV139. Aš pasiversiu maža žuvele, o aš nunersiu marių dugneliu (d.) Mrj. Turėjau stovėt ir ilgai lūkėt, vandenužiui nustojant, narūnužiams nùneriant LB15.
3. intr. Jrb, Skrd greitai nueiti, nubėgti: Ji manęs sarmatijasi: kai pamato, tai nùneria in žmones Mrj. Pridengė rankelėmis veidelį [nuo bičių] ir kaip šovinys nunėrė tarp avilių Mš. Pabėgėję pakrante, jie nunėrė siaura gatvele rš. Kai pasispardė arklys ir nunė́rė į pamiškę Srv. Pabaidytas zuikis nunė́rė į mišką Jnš. Paukštelis į mišką nunėrė (nuskrido) rš.
4. intr. staigiai nugriūti, nukristi: Sėdėj[o] raitas, kap susjudino arklys, tai ir nunė́rė stačia galva Arm.
5. tr. gilyn suleisti: Kelmas stūksojo žvilgėdamas šlapiu nuo lietaus tamsiai mėlynu pjūviu, giliai nunėręs į žemę mirusias savo šaknis J.Balt.
1 panérti, pàneria, panė́rė
1. intr. R, K staigiu judesiu nusileisti į vandens gilumą: Katras mudu giliau panérsim? Mrj. Jis giliai pàneria Dkš. Jis ir panė́ręs gerai plaukia Jrb. Žmogus … greit po vandeniu panė́rė Jrk35. O iš kraštelio vis plaukte plaukė, vidurėly panė́rė JD76. Gaigals panė́rė, naras palėkė, volungužė tupėjo JV772. Lakūns palėkė, narūns panėrė (d.) Tv.
^ Žalia lydeka panė́rė, visą girią pakėlė (dalgis) Vv.
| refl. SD206: Ančiukas pasinėrė į pat dugną ir vėl išnėrė rš. Lydeka į vandenį pasinėrė K.Bor. Panėręs (pasinėręs) plaukė J.Jabl. Jis pasinė́rė, nuniro į vandenį iki pasi̇̀neriant J. Vai aš pasiversiu raiba lydekėle, vai aš pasinersiu in jūres mareles LB147.
2. tr. įkišti (į vandenį), panardinti, pagramzdinti: Žuvį geriausia panėrus į vandenį skusti rš. Jis arklį panė́rė po ledu J. Kai kurie produktai kepami panerti riebaluose, įkaitintuose iki 150–180 laipsnių rš. Tomas atsisėdo ant aruodėlio briaunos, panėrė pirštus į vėsius grūdus J.Avyž.
| prk.: Nežmoniška ilgus metus plėšti žmones ir galų gale juos į skolas panerti rš.
panertinai̇̃ adv.: Šarmu apipilk supjaustytas roputes panertinai ir taip laikyk IM1847,28.
| refl.: Visas aš pasinė́riau, viena tik galva paliko pavirš BM146. Tik iškiši koją ir pasineri purvan Dbk. Kirsk malkas pasinėręs lig pažasčių pusny Ds. Kajus jautėsi lyg pasinėręs į sniego pusnį J.Balč. Jis kartais net iki smakro pasinerdavo pusnyje rš. Jis gulia terp pūkų visas pasinė́ręs Šd.
| Kelios rankos pasinėrė jo kišenėse, ištraukė dokumentus rš.
| prk.: Visos trobos liepsnose pasinėrė rš. Tvoros ir vartai buvo pasinėrę tamson rš. Iki ausų pasinėrė skolose rš. Ar midaus per daug išgėrė, kad miegan taip pasinėrė? B.Sruog. Kai pažiūri, net širdis apsąla – kaip čia nepasiners, neinsmegs akys BM61.
3. intr. pagrimzti, nuskęsti: Nėrė panė́rė, i panė́rė Krš. Tokios duobės kelė[je] liuob būs, ka ratai panérs Grd. Ragių stipiną reik kalti nu palinkimo – neužsikirs, nepanérs Šts. Vežimas panėrė į griovį, ir kurį laiką jo visai nebebuvo matyti ir girdėti A.Vien.
| Panėręs (pažliugęs) kel[ia]s, negal bepravažiuoti Šts.
| prk.: Idant iš linksmos aitros taviep panertų [siela] M.Valanč.
| refl.: Pasinėrė kel[ia]s tarp velėnijų Šts.
4. intr. kur greit įeiti, įlįsti; dingti: Motina antroje akimirkoje jau panėrė girioje su kūdikiu V.Piet.
| refl.: Mašina tik murkt – po miesto pasinė́rė Ar.
5. intr. prk. įsitraukti, įsigilinti: Tada tektų giliai panerti į gyvenimo slėpinius Vd.
| refl.: Norėdamas užsimiršti, jis pasinėrė į kasdieninius rūpesčius, kurių niekada nestokojo varganoje Stepulių lūšnelėje J.Avyž. Ignotas buvo labai susimąstęs, pasinėręs savyje rš. Jis pasineria gyvenimo sūkurin, susipažįsta su vis naujais ir naujais žmonėmis sp. Grįžęs į Lietuvą, jis dar labiau pasineria į kultūrinį bei literatūrinį ano meto gyvenimą rš. Pasinė́rė į darbą kaip musė į medų Pn. Kad pasinė́ręs tokiame darbe, turi vaikščioti Pp.
◊ ši̇̀rdį panérti (į ką) susižavėti: Ar nebuvo panėręs savo širdies gerybėsna žemiškosna? A.Baran.
1 parnérti, par̃neria, parnė́rė intr. greitai pareiti, parbėgti: Užkaitinus saulei, karvės parnė́rė į namus Jnš. Tuodu vyrai parvirto, ir jis parnė́rė Pgg.
1 pérnerti
1. tr., intr. K perplaukti po vandeniu: Párnėriau par upį J. Devynias upes plaukte perplaukiau, o šią dešimtą nerte pernėriau RD37.
2. intr. pereiti, prasibrauti: Kolei pérnėriau per žmones, tai jau buvo per vėlu Grv.
1 pranérti, pràneria, pranė́rė intr.
1. praplaukti po vandeniu pro ką: Pranėrė žuvis pro pat kojas Kn.
2. greitai praeiti, prabėgti, praskristi: Pranė́rė pro šalį, nė akių neatsuko Skdv. Pranė́rė pro šalį ani kriukt nepasakius J. Viena po kitos viršum miesto pranėrė naikintuvų eskadrilės rš.
3. refl. prasimušti: Spindulių pluoštas prasinėrė pro tarpą eglių J.Gruš.
1 prinérti, pri̇̀neria, prinė́rė
1. tr. neriant į gelmę pasiekti: O kad aš plaukiau jūrėms maružėlėms, dugnužio neprinė́riau, kraštužio nepriplaukiau JD798.
2. intr. prisisemti: Žmogus pasviro, laivelis prinėrė vandens ir apsivertė J.Jabl.
| refl. BŽ280.
1 sunérti, sùneria, sunė́rė intr.
1. staigiai sulįsti, pasinerti (į vandenį): Visos varlės į vandenį sunė́rė Mrj. Paukščiai į upę sunė́rė Skr.
2. greitai sueiti, subėgti: Iš šito pasinaudodami, algimantiškiai sunėrė į naujus zomatus V.Piet. Vaikai sunėrė į vidų rš.
1 užsinérti, užsi̇̀neria, užsinė́rė pasinerti, nugrimzti, paskęsti: Iki užsineriant brenda į vandenį J. Ir pripildė abi eldiji ik užsineriant SE159.

skri̇́eti, -ja (skrẽja OGLIII215), -jo (skrė́jo OGLIII215) NdŽ, skriẽti, -ja (skrẽja Jn, Š, NdŽ, Kv, Rt, -na [K], Dsn; M, -mia Grv), -jo (skrė̃jo Š, NdŽ, skri̇̀nė Dsn, -mė Grv) K, Š, NdŽ, Vvr; L
1. intr. K, DŽ suktis, judėti ratu: Ana skrieja, t. y. sukasi ratu šokdama J. Aš skreju, t. y. einu aplinku J. Čia tai susivažinėja žolė: su motociklu jis, būdavo, skri̇́eja skri̇́eja Slm. Žemė sukasi aplink ašį, skriẽja aplink saulę BŽ306. Trečią parą skrieja kosminis laivas „Vostok-6“ sp. Elektronai skrieja aplink branduolį kaip planetos aplink saulę K.Daukš.
ǁ sroventi, tekėti aplinkui, cirkuliuoti: Kraujas gyslose skriẽja BŽ306.
ǁ tr. sukantis daryti ratą: Vainiką skrieju (šoku ratelį) R348, MŽ465.
2. tr., intr. R, N, K daryti apskritimą, apvaliai brėžti, rėžti: Senis kubilui dugną skrieja Vl. Girnas skrieju J. Skri̇́eti ratą NdŽ. Kur skriejau su skrituliu, ten paliko brėžis ant lentos užbrėžtas J. Skri̇́eti sparnu (apie gaidį) NdŽ.
ǁ tr. gydyti burtais, vedžiojant pirštu apie skaudamą vietą: Jis mokėjo skriet rožę Kp.
3. tr. riesti, supti, gaubti: Tarpurievė tamsiu ruožu skrieja rievę Mt.
| refl. K: Tarpurievės skriejasi lygiais apskritimais Mt.
4. intr. vaikštinėti aplink ką nors, sukiotis domintis, tykojant: Va, žiūrėk, jau skri̇́eja bobos apie sodelį Slm. Gaidys skri̇́eja aplink vištą Sb. Aš manau, kad jis daugiau apie ją neskriẽs (nesimeilins) Vl.
| Pradėjau skriet (dairytis, domėtis) aplink tą arklį, ale kad brangus Kp.
| refl.: Be vieno paliovimo [piktoji dvasia] skriejasi kaip ir levas staugdamas WP79.
5. intr. K skristi: Bitis skrieja J. Skriejo gulbė, t. y. į šalį palėkė J. Skrieja ratu didelis paukštis Kp. Jau gal kokį paukščiuką vanagas pamatė, kad skrieja ties rugiais toj pačioj ir toj pačioj vietoj Antš. Jeigu gandras aukštai skrieja, nemosuodamas sparnais, tai prieš pagadą LTR(Grk). Ir plaukte plaukiau, ir skrietè skriejaũ – nepriplaukiau dvarelio (d.) Snt. Iš čia tie vabalai skriẽ[ja] į ten Nmk.
| prk.: Leisti savo mintims laisvai skrieti J.Jabl. Sakyti! Nesakyti! – skriejo mislys per Danylos galvą V.Piet. Iš ten skriejo geros žinios J.Dov. Širdis prie tavęs skri̇́eja (veržiasi) NdŽ.
6. intr. greitai judėti oru, erdve: Dangumi skrieja supleišėję, greiti debesys J.Dov. Debesyse skriejo ryškiai šviečiantis mėnulis rš. Kaukdamas skriejo vėjas rš. Jos kaselės, rodos, skriejo kartu su vėju rš.
7. intr. sklisti oru (apie garsą): Riksmas skriejo iš už stačios kalvos J.Dov. Pirmininko žodžiai skriejo kažkur pro šalį rš.
8. greitai, skubinai eiti, bėgti, važiuoti, plaukti: Ne tiek ėjo, kiek skri̇́ete skri̇́ejo NdŽ. Kur tu dabar skrieji, dūkrele, šilkais šnabždėdama? Jrb. Kur tu vėl skri̇́eji? Alk. Mikė skriejo tekinas pro duris M.Valanč. Basa ji skrieja pavasario žolynu J.Gruš. Pratinos, kaip mešką ar šerną, ant savęs skrejant, vienu smūgiu nublokšti S.Dauk. Bėgdama per laukus, ne vienus kiškius išbaidė: skriejo po vieną į krūmus pasislėpti Žem. Greitasis traukinys skrieja lygiais jau ištuštėjusiais Suvalkijos laukais A.Vien. Tuo tarpu laivas skriejo per vandenyną J.Balč. Tegu skrieja baltos burės su raudona vėliava (sov.) sp.
| Vienas paskui kitą atgal skriejo telegrafo stulpai (važiuojant taip rodėsi) rš.
^ Šaukant ir vilkas skreja į mišką VP44.
ǁ refl. NdŽ bėgti lenktynių.
9. intr. prk. greitai eiti, bėgti (apie laiką): Štai kaip laikas bėga, tiesiog skrieja laikas, nesuspėji apsidairyti rš. Įvykiai skriejo žaibo greitumu rš.
10. intr. sklisti, lėkti tolyn, į šalis: Iš bokšto kibirkštys skrieja ir skrieja P.Vaičiūn. Skri̇́ejančios žarijos NdŽ.
11. intr. eiti paskliundomis, mėtytis, sklembti: Šlajos skrieja N. Mašina pradėjo į šoną skri̇́et Jrb. I brikas skriẽ[ja] Erž.
| refl.: Šlajos skriejas N.
12. refl. brautis, lįsti, dangintis: Ak tu, gyvate, kur tu čia skrieni̇́es in avižas! Tvr. Ko tu skriemi̇́es kitan kieman? Grv. Nesavo[ji] jį te nešė: reikė jam te skriẽties! Dsn.
13. tr. mesti kuo, baidyti, kad nuskristų: Ei metė, skriejo mane (gegelę) motinėlė aukselio obuolėliu LMD(Snt). Ei nemesk, neskriek manę, motynėle, iškados nepadariau JV826.
14. intr. driektis: Skrieja kadugys pažeme, t. y. nukirstas atželia J.
◊ rãtą skri̇́eti meilintis: Skrieja ratą apie mergą kaip ir gaidys Pnd.
apskri̇́eti, -ja (àpskreja Grd), -jo, apskriẽti K; L
1. tr. K, DŽ1 apsisukti ratu: Šita žemė didžiojoj erdvėj vienų metų bėgyje apskrieja saulę Vd.
2. tr. N, K, Š, Ser, DŽ apvaliai aprėžti, apibrėžti aplink: Dugną kubilo apskri̇́ek J. Apskri̇́ek į skridinį lentą su peiliu, t. y. apgriežk, apibrėžk ir padirbsi dugną dėl kibiro, dėl kubilo J. Su kuriuo apskrieji, tas skriestuvas LKKXII172(Ak?). Apvalinu, apskrienu SD223. Apskrienamas, apiskriestinas SD223.
| refl. tr. K: Reik su šermukšniniu medžiu kaip užsiekiant su ranka ratą apsukui save apsiskrieti LMD(Sln).
ǁ tr., intr. apvesti kuo apie skaudamą vietą (gydant burtais): Kad naujikaulis auga, reikia su nabašnyko kauleliu apskri̇́et, i nebeaugs Žml. Dedirvines reikia apskriet su duona ir atiduot avim LTR(Vb).
3. tr. R377, N apriesti, apsupti, apgaubti: Pumpurai apgaubti lukštais ir apskrieti siaurais lapų pėdais Mt. Madonos veidas apskrietas monumentaliu apsiausto siluetu rš.
| prk.: Nusitikinčiūsius ing Viešpatį susimylimas apskries Mž467.
4. greitai apeiti, apibėgti, apvažiuoti aplink ką: Ans apskri̇́ejo apie trobą, t. y. apibėgo J. Žvangindamas geležiniu antkakliu, šuoliais apskriejo kiemą rš.
ǁ tr. einant iš visų pusių apsupti: Siekiasi apskrieti priešą ir užpulti ant jo iš užpakalio V.Piet.
5. greitai apeiti, apibėgti daug vietų: Visus kaimynus apskriẽti NdŽ. Greit jau apskri̇́ejai visur Grd. Iki jūs atsilsėsite, aš kaip matai apskrieju visą miestą! rš.
6. tr. Sut apimti, aprėpti; apžvelgti: Jis apskriejo akimis laukus rš. Lygumos, lygumos, kur tik akimi apskriesi sp.
7. tr. sklindant oru, plačiai pasiekti (apie garsą): Iš arti jo (būgno) garsas nebuvo labai stiprus, bet apskriedavo visą parapiją V.Myk-Put.
ǁ prk. greitai išplisti, pasidaryti žinomam: Mintys apskriejo visą pasaulį sp. Žinia apie kaizerio pabėgimą apskriejo visą valsčių rš.
8. tr. Sut, N duoti definiciją, apibrėžti: Apskrienu, aprašau SD223.
9. intr. aplink apvirti, sukietėti: Neišviręs [kiaušinis], tik baltymas apskriẽjęs Rs.
| refl.: Imk lauk kiaušinį, jau turbūt apsiskriejo Skr.
atskri̇́eti, -ja (àtskreja), -jo intr., atskriẽti, -ja (-na), -jo
1. NdŽ atskristi: Didžiausias varnėnų būrys kaip debesis šiu šiu šiu atskriejo, nusileido Žem. Iš toli laisvas vėjas atskrieja garbanotų berželių kedent J.Marcin.
| prk.: Ir skausmai bei džiaugsmai atskrieja ir briaujas artyn Vd.
2. prk. greitai, skubinai ateiti, atbėgti, atvažiuoti: Vytautas atskriejo, žodžio negalėdamas pratarti S.Dauk. Išvydęs atskrejant į paupį keletą studentelių, klausiau: – Kur skubat, vaikai? M.Valanč. Par dvi valandas ir atskri̇́ejam Panevėžin Krs.
| Atskriejo žiema rš.
3. refl. atsidanginti, atsibrauti: Ir vėl tas ubagas pas mum atsiskriẽna Tvr.
įskri̇́eti, -ja (į̇̃skreja Š), -jo (įskrė́jo) NdŽ, įskriẽti, -ja (į̇̃skreja NdŽ), -jo (įskrė̃jo NdŽ) NdŽ
1. intr. NdŽ, Ser įskristi: O ir įlėkiau, o ir įskrė́jau į močiutės sodelį Š. O aš įtūpiau, o aš įskri̇́ejau į vyriausią vyšnelę JV788. Automatinė stotis „Venera“ įskriejo į Veneros planetos atmosferą sp.
| refl.: O aš įlėkiau ir įsiskri̇́ejau į vyšnelių sodelį JV826.
2. intr. prk. greitai įbėgti: Ir įbėgau, ir įskri̇́ejau į seselių pulką JV558.
3. tr. įdėti, įstatyti ką nuskrietą, apskritą: Reikia kibirui įskri̇́et dugnys Š.
išskri̇́eti, -ja (i̇̀šskreja Š), -jo (išskrė́jo Š) intr. NdŽ, išskriẽti, -ja (i̇̀šskreja NdŽ), -jo (išskrė̃jo NdŽ) K, NdŽ
1. DŽ1 išskristi: Paukščiai išskriejo į pietus, ieškodami šiltesnio oro Žem.
2. DŽ prk. greitai išbėgti: Pamatęs tėvą pareinant, išskriejo lig vartų jo sutikti M.Valanč. Pietums atejus, išskri̇́ejo vaikai (iš mokyklos) namo valgyti Š.
3. refl. BŽ480 išsidriekti: Išsiskriẽjo kadugys pažeme J.
nuskri̇́eti NdŽ, nuskriẽti, -ja (nùskreja NdŽ, -na), -jo (nuskrė̃jo, nùskrinė)
1. intr. DŽ1 nuskristi: O ir nulėkiau, o ir nuskri̇́ejau į močiutės dvarelį, žalių vyšnių sodelį JV816. Mažas greitas naikintuvas nuskriejo pasitikti priešo rš.
| prk. DŽ1: Mintys kažin kur į laukus nuskriẽjo (nuskrė̃jo) NdŽ.
2. intr. greitai nulėkti oru, erdve: Pagelto lapai, regis, nutrupėjo ir, supdamiesi lyg drugiai ore, tolyn nuskriejo E.Miež. Kartas nuo karto ir pro mane nuskrieja tokių skeliaudrų Mš.
3. intr. nusklisti oru (apie garsą): Balsas nuskriejo nuo kauburio į visas keturias šalis rš. Skambėk, daina, nuskriek per kaimus ir miestus rš.
4. greitai nubėgti, nuvažiuoti, nuplaukti: Beregint Sabalis cypdamas sugrįžo ir vėl nuskriejęs lojo M.Valanč. Prancė nuskriejo į Maurus ir perspėjo S.Čiurl. Dvi valtys nuskriejo tolyn rš.
| refl.: Fricas nusiskriejo į tamsiausią kampą staldo LC1883,4. Nusi̇̀skrinė [mergaitė] OGLII328(Tvr).
ǁ pasitraukti į šalį: Ans nuskri̇́ejo iš kelio į pievą, t. y. pasišalino J.
5. intr. nukristi tolyn: Vandenėlio ėjau, vario vartus kėliau, – te nukrito, te nuskri̇́ejo rūtų vainikėlis JV691.
ǁ nuslysti, iškrypti: Į grabę, sako, mašina buvo nuskriẽjus Nmk.
6. tr. R, N, K, Z.Žem nubrėžti skriestuvu, apskritai nurėžti, nuapvalinti: Kibiro dugną nuskriẽti KI37. Skriją nuskriẽti KI217. Aptašo ir nuskrieja ir padaro tą nei vyriškį, nei kokį gražų žmogų RBIz44,13.
| refl. tr. K.
7. tr. nugriebti, nugrieti: Nùskriniau riebumą Dkšt.
paskri̇́eti, paskriẽti NdŽ
1. intr. paskristi ratu: A jam (lėktuvui) daug reik pasukt; paskri̇́eja, i gana Jrb.
ǁ Ser, NdŽ galėti paskristi: Ratai ne sparnai – oru nepaskrieja rš.
2. intr. NdŽ paskristi šalin.
3. intr. pasklembti, paslysti: Dabokis, ka nepaskriẽtum Erž.
4. intr. prk. pabėgti, nudumti: Lapė paskriejo į krūmą M.Valanč.
5. tr. paskleisti: Saulutė išlindo iš po debesio ir po visą pasaulį paskriejo savo šviesą rš.
6. tr. apvesti ratu buriant: Navikaulis vėl labai greit sugyja, kai bent kelis kartus paskrieji numirėlio kairės rankos bevardžiu pirštu LTR(Kp). Paskriejam triskart kviečio grūdą ir buriam Ps.
parskri̇́eti intr., parskriẽti, -ja (-mia), -jo (par̃skriemė) NdŽ
1. Ser, NdŽ parskristi.
2. prk. parbėgti, parlėkti: Pusiaugavėj parskriejo Gustis namon bliaudamas M.Valanč.
3. refl. parsidanginti: An galo jau parsi̇̀skriemė namon Grv.
pérskrieti intr., tr. NdŽ
1. perskristi: Nuo palangės jis per visą kambarėlį perskriejo rš.
| prk.: Per darbininkų veidus perskriejo kreivos šypsenos sp. Sale perskriejo tyla rš.
2. prk. greitai perbėgti, perlėkti: Mergaitė lyg ant sparnų nuskriejo žemyn laiptais, perskriejo tris kambarius ir priemenę S.Čiurl.
praskri̇́eti Š, praskriẽti, -ja (-na Š), -jo (pràskrinė Š) NdŽ
1. intr. DŽ1 praskristi: Baltas paukštis pro tave praskriejo rš.
2. intr. greitai pralėkti oru: Pro veidą praskriejo šaltas vėjo gūsis, nužvarbindamas kūną rš.
3. intr. prk. greitai prabėgti, pravažiuoti pro šalį: Staiga pro mane praskriejo nepažįstamas dviratininkas rš. Netikėtai praskriejo stirna rš.
| Tau gyvenimas – šventė praskriejanti, tavo laimei ir sapno gana! B.Sruog.
4. tr. kiek nugriebti, nugrieti: Truputį pràskriniau [riebumą] Dkšt.
suskri̇́eti
1. tr. sugaubti: Drabužį suskrieja, ir pasidaro skraitas LKKXII172(Ak?).
2. intr. silpnai sustingti: Kodė teip n'ilgai virinai kiaušinius – ką tik suskri̇́eję Stak. Buvo tik suskri̇́ejęs (užsitraukęs) ledas Grš.
| refl.: Duona žalia kai molis, vos kiek plučikė susiskri̇́ejus Skr. Jau ledas ant balučių susiskriejęs – kiek pašals, ir laikys Žvr.
užskri̇́eti NdŽ, užskriẽti, -ja (ùžskreja NdŽ), -jo (užskrė̃jo NdŽ) Š, NdŽ
1. intr. NdŽ užskristi.
2. tr. užstoti, užėjus iš priešakio: Užskri̇́eti kam kelią NdŽ.
3. tr. aprėžti: Užskri̇́eti ratą NdŽ.
4. tr. užbrėžti, nurodyti, nustatyti: Šventasis Raštas negali užskrieti mokslui ribų P.Aviž.
5. refl. apsitraukti paviršiumi: Jau užsiskri̇́ejęs Nemunas su ledu Grdž.

1 li̇́eti, -ja (liẽna [K], lẽja), -jo (lė́jo K.Būg)
1. tr., intr. SD131, R, K pilti (skystį): Li̇́ek lauk tą vandenį! Skr. Žiūrėk, pieną li̇́eji! Ar. Viršų kamino teuždenga su šlapiu maišu ir vis ant to maišo v[a]ndenį teleja S.Dauk. Lejù srutas an obelų Pp. Ir turi ant jos lieti aliejų BB3Moz2,1. Bet jauną vyną reikia liet naujuosna sūduosna Ch1Luk5,38. Su vandeniu liek, ir nubėgs sniegas J. Būriai semia vandenį ir lieja (būriais, tarpais vis lyja ir lyja) Plv. Lẽja kaip ledu Slnt.
| Tuo iš visų septynių galvų pradė[jo] liet an jo ugnia (ps.) Brt.
| prk.: Ėmė liete lieti pagyras rš. Tepradžiunga vargo žmonės, – lieja skausmą dainose! B.Sruog. Aš savo dvasę liesiu ant tavo vaikų brš.
^ Kur geria, te lẽja Ds.
2. tr. Kt laistyti, drėkinti: Šiandien reiks lieti runkelius, bo labai karšta Žž. Sesuo lẽja daržą Als. Lejù [daržus], ką darysi: nenoru be daržų palikti Užv. Liejau rūtą, liejau mėtą, liejau lelijėlę (d.) Nm. Ne už piningus liejo mindą, bet atsilietinai Brs.
^ Vienas liejo, antras gėrė, trečias augo (lietus, žemė ir žolė) LTR(Lbv).
ǁ šlakstyti: Bėda siratėlei ant svieto gyventi, pilni jos takeliai ašarėlių lieti (d.) Skr. Ašaromis skruostus savus liejo KN268.
| refl.: Vėl prakaitu liejas (apsilieja) artojaus kakta rš.
3. tr. gesinti pilant vandenį: Vanduo nėjo ugnies lieti, vilkas nėjo ožkos pjauti J.Jabl. Eina vanduo ugnį li̇́eti JD82. Sausas, neli̇́etas anglis reik laikyti prosuo Šts.
4. refl. gausiai tekėti; plaukti srove: Iškilmingas istorinis momentas: Nemuno vanduo liejasi į naująją vagą sp. Ir liesis tos ašaros, kris nekaltieji, kol žus ir eis niekais po visur išsklaidyta jų galia J.Bil. Lẽjas ašaros visiem iš linksmybės BM95. Prakaitas liejosi jo veidu rš. Per pirštus čiurkšlėmis liejosi kraujas J.Marc. Kad krau[ja]s be reikalo nelietumias M.Valanč.
^ Du šuniu rejas, balti kraujai lẽjas (girnos ir miltai) Kv.
| prk.: Taku liejosi žmonių, galvijų, vežimų ir geležies srautai rš. Štai ėmė į tvartą lietis ryto šviesa P.Cvir. Iš jo burnos be perstojo liejosi sąmojis, sukeldamas nuoširdų kvatojimąsi pirkėjų būryje ir priviliodamas praeivius J.Avyž. Kažkoks naujas, aštrus ir blaivus jausmas liejosi Nikalojaus krūtinėn rš.
5. refl. per viršų tekėti, išeiti iš vagos: Kad upės lẽjas iš miegų (vagų), atsodos paliekta Šts. Drumstas upeliukas šniokštė, liedamasis iš lėkštų krantų J.Dov.
| prk.: Ruduo liejos gėrybėmis rš.
6. tr. daryti, kad tekėtų, versti tekėti: Bailė ir markatnumas lẽja ašaras iš akių Aniutės BM90. Kraujo ižg naujo nelieja ižg kūno savo DP140. Kraują jų leja SE173. Tu skaitai ir ašaras, mano varge liejamas brš.
7. tr. prk. skleisti: Saulelė anksti kyla iš anapus miškų, liedama pirma savęs ant žaros raudoną šviesą Žem. Pirkioje šilta, lempa lieja ramią šviesą rš.
| refl.: Nelygiu jūros paviršium liejosi mėnulio šviesa rš. Iš po jo pirštų liejosi šauni daina A.Vencl. Pušys tyliai ošia, per mišką liejasi jų amžina giesmė V.Mozūr. Liejasi dainos po kraštą rš.
8. tr., intr. smarkiai suduoti, mušti, kirsti, šerti: Kad li̇́ejau, tai li̇́ejau išdykėliui į kailį Grk. Kad liesiu keletą diržų, tai nereiks vagišiauti Pžrl. Nusišvilpė kažkas krūmūse, o aš tik lejù arkliams! Šts. Li̇́eti su botagu J. Kad ne tas žmogus, tai [nuo chuliganų] būt gauta li̇́eti Srd. Aš tau kad li̇́esiu už ilgą liežuvavimą! Všn. Galgi čia tau kas par kaunierių lẽja – kiek gali, tiek dirbk Ut. Vaikali, neožaukis – li̇́eti gausi! Vvr. Tas vaikas lietinas, muštinas, duotinas Šv.
9. tr., intr. smarkiai ką daryti: Ausdavo, li̇́edavo, net atsibosdavo man Ps. Kad leja žodį – kaip kirviu kerta Ds. Klausyk, kad lieja (tiksi) mano laikrodis, tai lieja Pn.
10. tr. pienu ar grietine balinti (sriubą): Viralą liek, kai tik pradės virti Trgn. Ar li̇́ejai batvinius? Skp. Ir inpylė močekelė nelietų batvinių, ir pastatė našlaiteliam tamsiai po lentyna (d.) Prng.
| refl. tr.: Kuo gi liesies batvinius? Kp.
11. intr. paskalas leisti, apkalbėti: Lieja visi kaip varpu, kad anas su merga susidėjęs Trgn.
12. tr., intr. Lb, Ss dėti minkštus kiaušinius: Vištos pavasarį tik li̇́eja li̇́eja Alk. Gal labai riebios vištos, kad lẽja? Sdk. Mano visos vištos li̇́eja Vdš. Višta kiaušinius lẽja, laisto Dsn. Žąsiai negalima suduot botagu – lieja kiaušinius LTR(Kzt).
13. tr. skleisti rašalą (apie popierių): Popierius lieja rašalą rš.
◊ ãšaras li̇́eti verkti: Be reikalo leji̇̀ ãšaras – nebeprikelsi iš numirusių Ds. Nors ir ašaras liesi, jauna būt negalėsi LTR(Klvr). Pradėjo abudu iš džiaugsmo ašaras lieti S.Stan. Neverk, mergele, neliek ašarėlių JD1476. Siratėlė sėdėdama verkia, ašarėles liena (d.) Krč.
kraũją li̇́eti kruviną kovą kovoti: Mūsų liaudis ne tam liejo kraują ilgų metų kovoje dėl laisvės, kad ji vėl leistų save pavergti A.Vencl. Už gyvenimą liejome kraują, pagyvensim kaip niekad gražiai rš.
[deviñtą] prãkaitą li̇́eti sunkiai dirbti (prakaituojant): Kumetis visą savo amžių liejo prakaitą dėl juodos duonos kąsnelio sp. Dirbdamas prakaitą liejau J.Jabl. Aitvaru turtėjau, kol prakaitą liejau PPr27. Deviñtą prãkaitą li̇́eja, o traktoriaus neužveda Tršk.
piktùmą [tul̃žį] li̇́eti DŽ labai pykti, apmaudauti: [Policija] lieja savo piktumą, drasko namus, gąsdina vaikus, nėščias moteris V.Kudir.
1 antli̇́eti, -ja (añtleja), -jo (ž.) tr., ančli̇́eti
1. užpilti ant viršaus: Aš ten nespėjau antli̇́eti KlvrŽ. Vilnis ančli̇́eja, t. y. ančdaužia luotą J.
2. ištekinti: Na, tu turbūt nė vienos ašaros šiandien neantliesi I.Simon.
1 apli̇́eti, -ja (àpleja), -jo tr.
1. SD199, R, K, I apipilti iš viršaus: Ji jam vainiką uždėjo ir meilės mostimi apliejo RD203. Tokia šiluma išvertė, visas kūnas lyg vandeny apli̇́etas Skr. Smarkiau sužaibavus, kiekvienas skubėdavo pasitraukti nuo lango, kad veido „variu neaplietų“ rš.
| prk.: Skaisti šviesa aplieja vakarais aikštę sp. Ta žinia apliejo Pstrumskį tarytum šaltu vandeniu V.Kudir.
| refl. tr., intr.: Apsiliejau koją [semdamas vandenį] Pc. Tai jis jam kaip rėžė, tai, girdi, net smala akmuo apsiliejo! BsPIV80.
| prk.: Šią dainelę dainuojant, šilima apsiliedavo širdis J.Marc.
2. SD200 liejant suteršti, aplaistyti kuo: Tie girtuokliai visą stalą aplė́jo Ds.
| refl. tr., intr.: Vaikas valgydamas apsili̇́eja kaip liūlas J. Neapsili̇́ek prausdamasis marškinių Ds. Apsiliejus pilvą kai kunigo piemenė Sln. Apsiliejo kaip svočios mergaitė Dl.
3. Skd palaistyti, sudrėkinti žemę, kad augtų (apie augalus): Ar jau apli̇́ejot daržą? Skr. Su moliniu vandenimi apli̇́ejau diegus J. Apli̇́ejau morkus, kvietkas Skr.
| prk.: Šaknis tavąsias mes apliesim savuoju prakaitu, krauju K.Kors.
| refl. tr.: Duok man viedrą – noriu gėles apsili̇́eti Skr.
4. apšlakstyti, sudrėkinti: Ašaromis apliejo mano galvą rš.
5. apsemti, užtvindyti: Upė miestą aplieja N. Jūrė, jas (salas) apliejanti, praminta yra jūre Karaibų I.
| refl.: Tuo apie tą miestą apsiliejo vanduo Brt. Apsili̇́ejo visas kraštas Užv.
◊ ãšaromis (verksmù) apsili̇́eti apsiverkti: Duktė ašaroms apsiliejo S.Stan. Visi ten didžiu verksmu apsiliejo brš.
kraujai̇̃s (kraujù) apsili̇́eti Nm susikruvinti: Gavęs smūgį per galvą, apsiliejo krauju ir klupo ant žemės V.Myk-Put.
prãkaitu apsili̇́eti labai suprakaituoti: Raulas, nors apsiliejo prakaitu ir gerklė išdžiūvo, dalgio nepaleido V.Kudir.
tulžim̃ apsili̇́eti labai supykti: Tėvas sužinos, kad mes alui leidžiame pinigus, tulžim apsilies rš.
1 atli̇́eti
1. tr. pilant atskirti dalį nuo viso, atpilti: Neužmiršk pamelžus katei bent lašą atli̇́eti Ds.
2. tr. palaistyti (dalį): Rytoj rytą tris vagutes atliesi ir kitas tris pasodysi Skr.
3. intr. liejant pristabdyti kilimą (verdančio skysčio): Nebuvo šalto vandenio atlieti, ir išbėgo kruopos Ds.
4. tr. nupilti atgal: Pasėmus vandens neatliek šulnin Kp.
5. refl. Brs tuo pačiu liejimo darbu atsilyginti (dirbant prie plaktinių durpių).
atsilietinai̇̃ adv. atbūtinai (lieti): Visas liejėjas atsilietinai̇̃ buvau suvadinęs Brs. Atsilietinai talkinėtis Brs.
6. refl. lietis, tekėti atgal, grįžti į pirmykščią padėtį, atslūgti: Gausiai atsiliejant kraujui atgal į širdį, gaunama galvos smegenų išemija rš. Marios kas diena … ižsileja ir vėl iž kraštų sugrįžta arba atsileja savo vieton SPI270.
| Sviestas man vis atsilieja (atsiraugėja pavalgius) – aš negaliu jo valgyti Dl. [Liga] viduriuose jau atsiliepia, ką tik valgo – atsilieja atgal Žem.
7. refl. atsilyginti, atsikeršyti (už išlietas ašaras): Tai gerai jiem! – džiaugėsi daugelis. – Žmonių ašaros atsilieja V.Krėv.
8. atidrėkinti: Kai palyja, vanduo dirvas atlieja Ėr.
9. refl. prk. greitai ateiti, prisiartinti: Tas griaustinis atsilieja artyn rš
◊ ši̇̀rdį atli̇́eti atgaivinti: Vasarą žalibarščiai atlieja širdį Antš.
ši̇̀rdis atsili̇́ejo atsigaivino: Paversmy atsigėriau – širdis teip atsiliejo Kp.
1 įli̇́eti, -ja (į̇̃leja), -jo
1. tr. K truputį įpilti: Įli̇́ek biškį vandens J. Įli̇́ejo į skyvį (dubenį) ėsti Sg. Spirgintus taukus įliet SD439. Idant pen (bent) vieną šlakelį pašvęsto vyno įlietų ing vandenį DP139.
2. tr. prk. įdėti: Jis į tą dainą įliejo visą savo sielą rš. Į tą darbą įliejo visą savo jaunystės energiją sp. Motina įliejo į mano krūtinę (suteikė) vilties rš.
3. refl. prk. įsijausti, įsigyventi: Jis savo kūryboje gili kurianti asmenybė, sugebanti įsilieti į kuriamuosius objektus rš.
4. tr. prk. įtraukti, įjungti: Reikia visas jėgas įlieti į bendrąją kontrolę rš.
| refl.: Daug naujų specialistų įsiliejo į visas liaudies ūkio šakas (sov.) sp.
5. tr., intr. Pln suduoti, įkirsti, įkrėsti: Oi, tau reikia įli̇́et – jau nieko nebebijai! Ds. Pagavo ir anli̇́ejo gerai Pb. Būrai norėjo už tai aną štarkiai įlieti TDrVII180.
6. intr. pavesti (?): Dėdė man įli̇́ejo, t. y. pavedė pinigus atimti nuo jo skolininkų J.
1 išli̇́eti, -ja (i̇̀šleja), -jo tr.
1. SD324, K, Trkn išpilti iš ko, ant ko: Išli̇́ek taukus iš indo J. O kaip išdarinėjo tą žuvytę, tai toj tuos žvynus išliejo laukan BsPIV153. Kam išlėjai rašalą? Blnk. Lietus išli̇́eja iš debesų visą vandenį J. Tada semk imk vandinio iš upės ir išliek ant sausos žemės BB2Moz4,9.
| prk.: Dainos tiesiog iš širdies išlietos ant popieros V.Kudir.
| refl.: Benzinas gali išsilieti ir padidinti gaisrą rš.
| prk.: Kole par jį daklausi, tai i ūtarka išsili̇́eja (užmiršti, nebesuvoki ką sakyti) Ml.
^ Truks puodynė – vanduo išsiliẽs (baigsis kantrybė) Rmš.
2. DP233 prk. gausiai suteikti: Ant mūsų išlieja dovanas savo Tat. Išliek ant mūsų loską tavo MKr21.
3. daryti, leisti, kad išbėgtų, ištekėtų, išvarvėtų: Teišleja akys ašarelę P. Ten išliečiau ašarėles kaip sraują upelę (d.) Užp. Šlakus kruvino prakaito … išliejo DP153. Kraujus savus išliejai PK130.
| refl.: Kaip lyte (= liete) išsili̇́eja kraujas J.
4. palaistyti, sudrėkinti: Stubos gerai neišliejai – dulkės kyla [šluojant] Skr.
5. prk. išsakyti, išdėstyti, išreikšti: Išliejo jam ir visus savo vargus ir priespaudas A.Vien. Pasirengiau išlieti prieš garlaivio kapitoną tuos jausmus V.Kudir.
| refl.: Sunkumas krūtinę slėgė, ir norėjosi savo sūnui išsilieti J.Paukš.
6. refl. išeiti iš krantų, patvinti: Ižsileja upė SD324. Išsiliejo upės, patvino upeliai, pelkės virto ežerais A.Vien. Lėvuo negilus – pavasarį išsili̇́eja plačiai Ps.
| prk.: Lyg pavasarinis srautas išsiliejusi maskviečių jūra daugiau kaip dvi valandas žygiavo Raudonąja aikšte, sveikindama kosmoso nugalėtoją sp.
7. refl. prk. išaugti, pereiti į ką: Jų ginčas perėjo į rietenas, gresiančias išsilieti į atvirą nesantaiką rš. Jo užuojauta išsiliejo į grynai praktiškus samprotavimus P.Cvir.
ǁ pasireikšti kuo: Nacionalinė priespauda veikė visu smarkumu, neretai išsiliedama pogromais ir skerdynėmis rš.
8. refl. SD321 paplisti, pasklisti: Mokytojo darbas turi plačiai išsilieti už mokyklos sienų sp. Skambėk, daina, plačiai tu išsilieki, banguok laukais, netylanti daina V.Mozūr. Tarp žemaičių vis atgijo garbė tėvų ir liežuvis; meilė tarp jų išsiliejo, prasidžiugo ir lietuvis S.Stan. Aušra neišplieskia gaisru: ji išsilieja ramiu rausvumu rš.
9. išpilti šašais, spuogais: Pašalau, ir išli̇́ejo galvą Ds. Visą galvą išliejo, net kepure negalima užsidėtie Ad. Kad išlė́jo galvelę tai mergytei Kp. Visa galvelė išlieta OG90.
10. išmušti, išplakti: Tie vaikai užaugo, jam išli̇́ejo nugarą i išvijo Lnkv.
◊ ãpmaudą (nar̃są, pagi̇́ežą, pãpykį, pỹktį, piktùmą, tul̃žį) išli̇́eti labai supykus išsibarti, išsiplūsti ar kaip kitaip palengvinti sau širdį: Jis atėjo pas adjutantą išlieti savo apmaudo ir nepasitenkinimo rš. Togidėl ant mūsų išliejai narsą tavo brš. Nors išliejo pagiežą ant Liudo, bet nepasidarė lengviau J.Avyž. Išlieju papykį R48. Žmogelis tol jį plūkė, kol išliejo visą savo pyktį J.Balč. Protingas yra tas, kurs savo pykčio neišlieja kitiems rš. Negalėjo savo piktumą ant jo išlieti BsPI62. Jis išliejo ant manęs visą tulžį Jrb.
ãšarų išli̇́eti
1. prisiverkti: Daug daug kaimo moterėlės, palydėdamos į karą savo maitintojus, ašarų išliejo A.Vien.
2. privirkdyti: Kiek tu savo motinai ašarų išliejai J.Balč.

prãkaito išli̇́eti privargti (dirbant): Daug prakaito išlies, kol tokį šmotą rugių nupjaus Jnš.
ši̇̀rdį išli̇́eti nuoširdžiai visą išsipasakoti: Kad galėtų kam nors savo širdį išlieti, kuri jau perdaug listina! I.Simon.
1 nuli̇́eti, -ja (nùleja), -jo
1. tr. R6 kiek nupilti nuo ko: Nenuliejau nė lašo (pildama į puodelį pieną) Db. Gėrimo truputelį nuliejo ant žemės S.Dauk.
2. tr. nupilti, išpilti žemyn: Ant stogo telipa ir tenuleja [į kaminą] kelis viedrus v[a]ndens arba geriaus šarmo S.Dauk. Rodos, debesys buvo didelis, bet truputį nuliejo lietaus, ir išsipagadijo Rk.
| refl.: Didelis debesies plyšimas žemyn nusiliejo LC1880,37.
3. tr. apipilti, perpilti kuo: Nuplovus langą nulieti švariu vandeniu rš.
| Tada ragana kaip tik papūtė, tuojaus kaip ledu nuliejo MPs. Kaip nuliejau gerklę karštu vandeniu (arbata), tai tuoj geriau pasidarė Upt.
| prk.: Niekas nedrįs nulieti (paerzinti, įskaudinti) piktesniu žodžiu rš.
| refl. tr.: Ona, nusiliejusi vandeniu rankas, nuo tvoros nusimauna milžtuvę ir pritupia prie karvės rš.
4. tr. prk. nušviesti, nutvieksti, nuspalvinti: Saulė auksinėmis varsomis nuliejo medžius rš. Taip plaukėme abu, nulieti saulės K.Kors. Raudonis nuliejo veidą rš.
5. tr. liejant kuo nunaikinti: Nuli̇́eti karpas šitaip galima: kad mėnuo tėra trijų naktų, atsistok priš mėnesį, liek vandenį ant savo karpos ir nekalbėkis tą naktį nė su kuo Trk.
6. intr. prk. nukalbėti: Čiagi par mus bobos nuli̇́ejo, kad ana nebetekėsiant Trgn.
7. refl. prk. nuslinkti, nuplaukti: Pavargusius žmones sparnais palytėjus, į tolius tamsa nusiliejo rš.
8. intr. smarkiai suduoti, primušti: Tave reik po pirmu nuli̇́eti, o paskuo tik valgyti duoti Šv. Tie kad nuli̇́ejo par kuprą Lnkv.
◊ pỹktį nuli̇́eti išbarti, išplūsti ką iš piktumo: Nuli̇́ejo nuli̇́ejo ana savo pỹktį ir vėl gera Rk.
1 pali̇́eti, -ja (pàleja), -jo tr.
1. R papilti (skystą daiktą): Nepali̇́ek vandens! J. Puodas sudaužytas, pienas palietas Ar. Kas palieta, jau nesusemsi BsPIII6. Žemė lygi kaip palieta Mc. Mergaitei viedrą pali̇́ejo Mrj.
| Laistytiniai blynai kepami po pečium: tešlą palieja po pečium Vl. Gera, kai yr kiaušinių: atejo svečias, paliejai [į keptuvę], ir yr kuo pamylėt Ds.
^ Susipranta katė pieną paliejus J.Jabl. Pieno palieto visos katės laižo J.Jabl. Palieto pieno visom katėm gana Rod. Vyruo mirus sakoma: vaikiuo vieta kaip palieta (labai gera, galima viskuo naudotis); o pačiai mirus sakoma: mergei vieta kaip palieta Plt. Jis nepali̇́eja šnapsą (mėgsta išgerti) Plv.
| refl.: Pienas pasili̇́ejęs nutiško ant žemės J. Velniūkštis keberėkšt išvirto ir pasiliejo ing smalą BsMtII58.
2. palaistyti (augalus) kad augtų: Motina paliejo daržoves Vvs. Reikės šį vakarą daržą pali̇́eti Up. Nėks nepali̇́ejo taboko, dabar jau ir pagelto Pgr. Paliek rūteles vandeniu, o lelijėlę vyneliu LTR(Upn). Paleju ką SD261.
| prk.: Augo laisvė, tik krauju palieta S.Nėr.
3. refl. pradėti tekėti, pasipilti: Vanduo visas atgal pasiliejo BsPIII20. Iš to velnio tik smala pasiliejo BsPIV49.
| prk.: Rodos, kad tokia kalba liete pasiliejo ir kiekvienam į dantį įtvino, nes kiekvienas atkartojo: – Nutručijo, nutručijo! Žem. Ir vėlei dainos sidabrinės tau iš krūtinės pasilies S.Nėr. Atsiminimai imdavo kilti jam prieš akis, pasiliedavo eilėraščiai kaip iš rago rš.
4. refl. išsilieti, patvinti: Imsrė plačiau šįryt pasili̇́ejus Jrb. Upė pasiliejo iš krantų Vr. Tolimajame lauke upelis tai plačiai pasilieja lygumose, tai siaurai, giliai įsigraužia versmėtose liūnų pakalnėse Vaižg.
5. tr. prk. paskleisti: Buvo te kas, nebuvo, o matai, kokias kalbas žmonės paliejo Trgn. Lietuvių tauta iš savo lūpų paliejo dainų upes rš.
| refl.: Buvo tik vienoj vietoj tokia dedervinė, ė dabar po visą nugarą paslėjo (išplito) Sdk.
| Kambario tamsumoje pasiliedavo reti liūdnos melodijos garsai P.Cvir. Tuo tarpu krašte pasilieja sukilimas rš.
6. refl. plačiai pabirti, pasklisti: Knygą paimu, tai paslėjo visi raštai (raidės) Dglš.
7. tr. padėti (minkštą kiaušinį): Žiūrėk – višta ant lovos kiaušinį paliejo Ds.
◊ pali̇́eti kraũją nužudyti, užmušti: Jei kas palies kraujį žmogaus, to kraujas testo praliets BPII501.
1 pérlieti tr.
1. iš vieno į kitą pilti, perpilti: Jis parliejo arielką į savo plėkštinę rš.
| prk.: Reikia nulenkti galvą prieš didybę minčių bei meilės, kurią visą ji perliejo ant savo visuomenės rš.
2. visą palaistyti: Tris sykius pérliejom daržą, ir jau stovi Skr. Daržovių rasodą anksti rytą perliekime vandeniu rš.
3. perpilti kuo: Išplovus puodą perlieti švariu vandeniu rš. Ar gerai párliejai (plaunant) bulves? Up. Ir artoją perlieja, kad javai geriau užderėtų rš. Nuraudo mergaitė, kaip karštu vandeniu perlieta Ėr. Lyg šuva, pamazgomis perlietas, viks viks pasirangė Vaižg.
| prk.: Ligonas dega bi liepsno[ja], bi šaltis párleja Šts. Nusigandau, ir kojas kaip liete párliejo Šts. Šiurpulys nugarą perliejo S.Čiurl. Aš pajuntu, kaip karšta srovė perliejo man kūną J.Marc. Draugiškumo jausmas Adomėliui šilta banga perlieja Petro krūtinę V.Myk-Put.
| refl.: Jis visada šaltu vandeniu persilieja rš.
4. refl. liejantis, tekant perbėgti per viršų: Kai aš buvau toks (mažas), tai Šaltuono[je] vanduo arkliams par nugarą pársiliejo, o dabar vištai ligi kelėnų Rs.
ǁ liejantis persiversti: Mat tos vilnys kaip persilieja, tai ir suputoja baltai rš.
5. tr., intr. mušti, suduoti, sušerti: Kai pérliesiu pančiu, tai žinosi Vžns. Basliu kur atsistojęs parliẽs Ėr. Kad aš tau perliesiu vyčia per blauzdas, tai žinosi, kaip reikia klausyt Dgl. Čia ne šitaip glostyt, ale jam perliet reikia Ds. Jis arklių be reikalo nenervina, botagu netikėtai jų neperlieja Vaižg.
1 pieli̇́eti, -ja (pi̇́eleja), -jo žr. 1 prilieti 2: Visus kampus pyli̇́ejo Sg. Laistės su vandeniu, pyli̇́ejo butą, kuknę Pj.
1 prali̇́eti, -ja (pràleja), -jo tr.
1. kiek išlieti, palieti: Ir paslydo jauna kojelė, ir praliejo žaliąjį vynelį V.Krėv. Ir praliejo mergužėlė vandenėlį, ir pametė kibirėlius viduje viešo kelelio V.Krėv. Ant žemės praliejo N.
2. SD296 ištekinti, išlieti (kraują, ašaras): Bendras kraujas, pralietas už laisvę ir tiesą, čia sutvirtino amžinus mūsų ryšius rš. Dunojus kraujo praliejo Šarūnas, o Šviedrys jau nemunus V.Krėv. Jisai už mus … savą brangiausią kraują pralėjo DP242.
^ Kas jį užmuša, pats savo kraują pralieja (apie uodą) LTR(Rk). Ašaros greitai išdžiūsta, tik ne tos, kurias motutė pralieja KrvP(Jz).
| refl.: Daugel kraujo ten prasliejo, ne vienas jauną sa[vo] galvelę ten paguldė V.Krėv. Taip ir prasiliejo iš lengvo beveik visas prūsų kraujas Vd.
3. prabalinti (pienu): Prali̇́ek putrą su pienu, t. y. prabalink J. Dar nėr pieno, ir prėskinys neprali̇́etas Trgn. Karvė užtrūko – nė[ra] kuo putros prali̇́eti Plt. Kuom praliesma? – Žalčio pienu LTR(Slk). Kam tau to pieno? – Kruopams prali̇́eti JD1536. Kokias bulbas valgyste: pramestas (riebalais uždarytas) ar pralietas? Vdš.
| refl.: Ir prasli̇́et nėra kuo Trgn. Krupnykelį pienu prasileji – tai ir valagas Prng.
4. pragerti: Ans latras anądien du šimtus rublių prali̇́ejo Grk.
◊ ãšaras prali̇́eti B apsiverkti: Aš tiek ir tiek ãšarų prali̇́ejau ir dar turu li̇́eti Krš. Apsižvalgė po savo trobą ir ašaras prali̇́ejo LzP.
kraũją prali̇́eti
1. būti nužudytam, nukankintam: Šventieji drin viešpaties kraują pralėjo DP57.
2. žudyti: Nepraliekiat kraujo, bet meskiat jį (Juozapą) duobėna BB1Moz37,22.

pralieta laktis laimė, gerumas: Pralieta laktis meluoti melagiams J.
1 prili̇́eti, -ja (pri̇̀leja), -jo tr.
1. pripilti: Kad atvažiuo[ja] kada, grietinės pri̇̀leju Pln.
^ Karieta aukso prilieta (žarijos krosnyje) Užp.
2. R22 liejant priteršti, prilaistyti: Tu vis pri̇̀leji prausdamos Als. Vaikai davės – pryli̇́eta troba Vn.
1 suli̇́eti, -ja (sùleja), -jo
1. tr. sušlapinti, sudrėkinti liejant; aplieti: Glitenant durpių lysės paviršių, pirmiau reikia vandeniu sulieti rš. Priėję prie namų, vyrai stengdavosi mergas sulieti PnmA.
2. tr. sudrėkinti, apšlakstyti: Lenkų žemė ašaromis ir krauju sulieta (d.) Nm.
3. tr. liejant suteršti: Vyrai begerdami ir staltiesę suliejo Als.
| refl. tr.: Susiliek tu man teip užpakalį! Skr.
4. tr. liejant suplakti, padaryti kietą, supuolusį, suzmekusį: Žemė lietaus sulietà, kaip lenta Ds.
| refl.: Žemė, iš rudens aparta, per žiemą susilieja (susiguli) ir apsidengia žieve rš.
5. refl. sutekėti, subėgti į vieną vietą: O kaip tik nujojo toliau nuo krašto, [prasiskyręs] vanduo susiliejo BsPIV239.
6. intr. suduoti, sušerti, sukirsti: Suli̇́eti (koja į žemę), sukirsti, suduoti J.Jabl. Kad neina, botagu suli̇́ek! Rm. Suli̇́ek per žemę! Rm. Suli̇́ejau su votegu KlvrŽ. Vieną kartą tesuli̇́ejo, bet randą kelias dienas nešiojau Km. Išvedei arklius iš kiemo, numovei apinasrius, suliejai tais pačiais, ir jie atsiduria krūmuose bent už trijų varstų Vaižg.
^ Kas nori šuniui sulieti, tas lazdą atras rš.
1 užli̇́eti, -ja (ùžleja), -jo
1. tr., intr. užpilti ant ko, už ko: Pirtyj su šaltu vandeniu užlieti rš. Užlėjo užlėjo kraujelio garelį NS496. Neužli̇́ek už bato aulo vandens Als.
| refl. tr.: Reik biskį kvepylų užsili̇́et: šiandie po turgų vaikščiosiu, po miestą Jrb.
2. tr. liejant užgesinti, nuslopinti veikimą: Užli̇́ek – nebereikia Ds. Tvanas ugnies neužlėjo NS230. Aš paprašiau vandenį, kad ugnį užlietų JD82.
| prk.: Duok stiklelį šen, brolyti, duok užliet vargus rš.
3. tr. užpilti, paskandinti: Tą jų laivelį užlies vanduo Pn.
| refl.: Ažusileja eldija SD431. Eldija vilniomis uždengės (užliejos) Ev.
4. tr. apsemti, užtvindyti: Motiejukai auga pavasario vandens užliejamose pievose rš. Kad ažlė́jo lietus dirvas, negalima ir ineit Ds. Visą žemę užlėjo [v]andeniu O. Už tai, kad neužlietų miestą, tų miesto gyventojų buvo toks nutarimas BsPIII50. Leidžiama daryti ir elgtis, kaip kas nori, kad ir baisiai nežmoniškai, žemė užliejama jos sūnų krauju J.Balč.
| Užlies tau širdį taukai, ir numirsi tu kaip vambolė rš.
| prk.: Nesuskaitomos darbininkų, kareivių ir jūreivių minios užliejo (pripildė) Petrogrado gatves sp. Kryžeiviai plūdo vilnimis ant Lietuvos žemės, idant aną užlietų S.Dauk. Kažkas, lyg gailesčio banga, užliejo jo širdį J.Marc. Nesuprantama šilima užliejo krūtinę, ir rankos pačios tiesėsi apkabinti draugą rš. Užlies tuoj saulė kalnelius ir žemumas rš. Lengvas, vos pastebimas rausvumas užlieja jos pablyškusį veidą rš. Raudonis užlieja Pauliaus kaklą ir ausis rš. Taip, kerštas vėl užliejo jos krūtinę I.Simon. Niūri tyla užliejo gatves rš.
| refl.: Iš kraujo spaudimo užsi̇̀leja krau[ja]s an smagenų Krš. Kad dėbtelės krauju iš pykčio užsiliejusiom (pasruvusiom) akim, tai, kaip perkūno trenktas, atšoksti Vaižg.
5. refl. užsisrėbti: Valeras valgė po daug daug šaukštų užsiliedamas Vaižg.
6. intr. užduoti, sušerti: Tik tu mun užli̇́ek! Kl. Kad tu gi bijai arkliui užliet per nugarą Ds. Laimė katino, kad neteko užli̇́et su lazda Lg. Bent dviem varnom ažlėjau su botagu Vžns. Kaimiečiai vos tik mums per sprandą neužliejo rš.
7. tr. užbalinti (pienu): Jau pritrūkom smetonos – reiks užliet batviniai su pienu Brž. Pieno paslikau tik kruopom užlieti Užp. Man ir kopūstai gardžiau užlieti̇̀ Slm. Padėjo prie snukio užlietos sriubos bliūdą Rk. Kruopas baltai ažlėjau Vžns. Užli̇́ejau biškelį viralą su pienu, ir visai kitas valgis yr Vvr. Su kuo užliesim? – Su karvės pienu NS284.
| refl.: Kas tau neduoda valgyt, užsiliek ir ryk! Ds.
8. refl. N pasiskleisti (apie rašalą ant popieriaus): Ažusileja popierius aba litera SD431.
◊ ãšaromis užsili̇́eti labai verkti: Užsiliejusi ašaromis, visiems girdant, išpažįsta kaltybę savo M.Valanč. Užsilieju su apsčiomis ašaromis ir užkeiku tave rš. Ažusilieję kruvinom ašarom, keiks patys save brš.
užli̇́eti aki̇̀s pasigerti: Apsiryna valgiūse ir macniais trunkais užleja sau akis P.
už káilio užli̇́eti išgerti svaiginamojo gėrimo: Jei kas vieną, antrą ir dešimtą kartą tikrai užlies už kailio, to jau nėkumet nebegali širdingai mylėti M.Valanč.

1 li̇́eti, -ja (liẽna [K], lẽja), -jo (lė́jo K.Būg)
1. tr., intr. SD131, R, K pilti (skystį): Li̇́ek lauk tą vandenį! Skr. Žiūrėk, pieną li̇́eji! Ar. Viršų kamino teuždenga su šlapiu maišu ir vis ant to maišo v[a]ndenį teleja S.Dauk. Lejù srutas an obelų Pp. Ir turi ant jos lieti aliejų BB3Moz2,1. Bet jauną vyną reikia liet naujuosna sūduosna Ch1Luk5,38. Su vandeniu liek, ir nubėgs sniegas J. Būriai semia vandenį ir lieja (būriais, tarpais vis lyja ir lyja) Plv. Lẽja kaip ledu Slnt.
| Tuo iš visų septynių galvų pradė[jo] liet an jo ugnia (ps.) Brt.
| prk.: Ėmė liete lieti pagyras rš. Tepradžiunga vargo žmonės, – lieja skausmą dainose! B.Sruog. Aš savo dvasę liesiu ant tavo vaikų brš.
^ Kur geria, te lẽja Ds.
2. tr. Kt laistyti, drėkinti: Šiandien reiks lieti runkelius, bo labai karšta Žž. Sesuo lẽja daržą Als. Lejù [daržus], ką darysi: nenoru be daržų palikti Užv. Liejau rūtą, liejau mėtą, liejau lelijėlę (d.) Nm. Ne už piningus liejo mindą, bet atsilietinai Brs.
^ Vienas liejo, antras gėrė, trečias augo (lietus, žemė ir žolė) LTR(Lbv).
ǁ šlakstyti: Bėda siratėlei ant svieto gyventi, pilni jos takeliai ašarėlių lieti (d.) Skr. Ašaromis skruostus savus liejo KN268.
| refl.: Vėl prakaitu liejas (apsilieja) artojaus kakta rš.
3. tr. gesinti pilant vandenį: Vanduo nėjo ugnies lieti, vilkas nėjo ožkos pjauti J.Jabl. Eina vanduo ugnį li̇́eti JD82. Sausas, neli̇́etas anglis reik laikyti prosuo Šts.
4. refl. gausiai tekėti; plaukti srove: Iškilmingas istorinis momentas: Nemuno vanduo liejasi į naująją vagą sp. Ir liesis tos ašaros, kris nekaltieji, kol žus ir eis niekais po visur išsklaidyta jų galia J.Bil. Lẽjas ašaros visiem iš linksmybės BM95. Prakaitas liejosi jo veidu rš. Per pirštus čiurkšlėmis liejosi kraujas J.Marc. Kad krau[ja]s be reikalo nelietumias M.Valanč.
^ Du šuniu rejas, balti kraujai lẽjas (girnos ir miltai) Kv.
| prk.: Taku liejosi žmonių, galvijų, vežimų ir geležies srautai rš. Štai ėmė į tvartą lietis ryto šviesa P.Cvir. Iš jo burnos be perstojo liejosi sąmojis, sukeldamas nuoširdų kvatojimąsi pirkėjų būryje ir priviliodamas praeivius J.Avyž. Kažkoks naujas, aštrus ir blaivus jausmas liejosi Nikalojaus krūtinėn rš.
5. refl. per viršų tekėti, išeiti iš vagos: Kad upės lẽjas iš miegų (vagų), atsodos paliekta Šts. Drumstas upeliukas šniokštė, liedamasis iš lėkštų krantų J.Dov.
| prk.: Ruduo liejos gėrybėmis rš.
6. tr. daryti, kad tekėtų, versti tekėti: Bailė ir markatnumas lẽja ašaras iš akių Aniutės BM90. Kraujo ižg naujo nelieja ižg kūno savo DP140. Kraują jų leja SE173. Tu skaitai ir ašaras, mano varge liejamas brš.
7. tr. prk. skleisti: Saulelė anksti kyla iš anapus miškų, liedama pirma savęs ant žaros raudoną šviesą Žem. Pirkioje šilta, lempa lieja ramią šviesą rš.
| refl.: Nelygiu jūros paviršium liejosi mėnulio šviesa rš. Iš po jo pirštų liejosi šauni daina A.Vencl. Pušys tyliai ošia, per mišką liejasi jų amžina giesmė V.Mozūr. Liejasi dainos po kraštą rš.
8. tr., intr. smarkiai suduoti, mušti, kirsti, šerti: Kad li̇́ejau, tai li̇́ejau išdykėliui į kailį Grk. Kad liesiu keletą diržų, tai nereiks vagišiauti Pžrl. Nusišvilpė kažkas krūmūse, o aš tik lejù arkliams! Šts. Li̇́eti su botagu J. Kad ne tas žmogus, tai [nuo chuliganų] būt gauta li̇́eti Srd. Aš tau kad li̇́esiu už ilgą liežuvavimą! Všn. Galgi čia tau kas par kaunierių lẽja – kiek gali, tiek dirbk Ut. Vaikali, neožaukis – li̇́eti gausi! Vvr. Tas vaikas lietinas, muštinas, duotinas Šv.
9. tr., intr. smarkiai ką daryti: Ausdavo, li̇́edavo, net atsibosdavo man Ps. Kad leja žodį – kaip kirviu kerta Ds. Klausyk, kad lieja (tiksi) mano laikrodis, tai lieja Pn.
10. tr. pienu ar grietine balinti (sriubą): Viralą liek, kai tik pradės virti Trgn. Ar li̇́ejai batvinius? Skp. Ir inpylė močekelė nelietų batvinių, ir pastatė našlaiteliam tamsiai po lentyna (d.) Prng.
| refl. tr.: Kuo gi liesies batvinius? Kp.
11. intr. paskalas leisti, apkalbėti: Lieja visi kaip varpu, kad anas su merga susidėjęs Trgn.
12. tr., intr. Lb, Ss dėti minkštus kiaušinius: Vištos pavasarį tik li̇́eja li̇́eja Alk. Gal labai riebios vištos, kad lẽja? Sdk. Mano visos vištos li̇́eja Vdš. Višta kiaušinius lẽja, laisto Dsn. Žąsiai negalima suduot botagu – lieja kiaušinius LTR(Kzt).
13. tr. skleisti rašalą (apie popierių): Popierius lieja rašalą rš.
◊ ãšaras li̇́eti verkti: Be reikalo leji̇̀ ãšaras – nebeprikelsi iš numirusių Ds. Nors ir ašaras liesi, jauna būt negalėsi LTR(Klvr). Pradėjo abudu iš džiaugsmo ašaras lieti S.Stan. Neverk, mergele, neliek ašarėlių JD1476. Siratėlė sėdėdama verkia, ašarėles liena (d.) Krč.
kraũją li̇́eti kruviną kovą kovoti: Mūsų liaudis ne tam liejo kraują ilgų metų kovoje dėl laisvės, kad ji vėl leistų save pavergti A.Vencl. Už gyvenimą liejome kraują, pagyvensim kaip niekad gražiai rš.
[deviñtą] prãkaitą li̇́eti sunkiai dirbti (prakaituojant): Kumetis visą savo amžių liejo prakaitą dėl juodos duonos kąsnelio sp. Dirbdamas prakaitą liejau J.Jabl. Aitvaru turtėjau, kol prakaitą liejau PPr27. Deviñtą prãkaitą li̇́eja, o traktoriaus neužveda Tršk.
piktùmą [tul̃žį] li̇́eti DŽ labai pykti, apmaudauti: [Policija] lieja savo piktumą, drasko namus, gąsdina vaikus, nėščias moteris V.Kudir.
1 antli̇́eti, -ja (añtleja), -jo (ž.) tr., ančli̇́eti
1. užpilti ant viršaus: Aš ten nespėjau antli̇́eti KlvrŽ. Vilnis ančli̇́eja, t. y. ančdaužia luotą J.
2. ištekinti: Na, tu turbūt nė vienos ašaros šiandien neantliesi I.Simon.
1 apli̇́eti, -ja (àpleja), -jo tr.
1. SD199, R, K, I apipilti iš viršaus: Ji jam vainiką uždėjo ir meilės mostimi apliejo RD203. Tokia šiluma išvertė, visas kūnas lyg vandeny apli̇́etas Skr. Smarkiau sužaibavus, kiekvienas skubėdavo pasitraukti nuo lango, kad veido „variu neaplietų“ rš.
| prk.: Skaisti šviesa aplieja vakarais aikštę sp. Ta žinia apliejo Pstrumskį tarytum šaltu vandeniu V.Kudir.
| refl. tr., intr.: Apsiliejau koją [semdamas vandenį] Pc. Tai jis jam kaip rėžė, tai, girdi, net smala akmuo apsiliejo! BsPIV80.
| prk.: Šią dainelę dainuojant, šilima apsiliedavo širdis J.Marc.
2. SD200 liejant suteršti, aplaistyti kuo: Tie girtuokliai visą stalą aplė́jo Ds.
| refl. tr., intr.: Vaikas valgydamas apsili̇́eja kaip liūlas J. Neapsili̇́ek prausdamasis marškinių Ds. Apsiliejus pilvą kai kunigo piemenė Sln. Apsiliejo kaip svočios mergaitė Dl.
3. Skd palaistyti, sudrėkinti žemę, kad augtų (apie augalus): Ar jau apli̇́ejot daržą? Skr. Su moliniu vandenimi apli̇́ejau diegus J. Apli̇́ejau morkus, kvietkas Skr.
| prk.: Šaknis tavąsias mes apliesim savuoju prakaitu, krauju K.Kors.
| refl. tr.: Duok man viedrą – noriu gėles apsili̇́eti Skr.
4. apšlakstyti, sudrėkinti: Ašaromis apliejo mano galvą rš.
5. apsemti, užtvindyti: Upė miestą aplieja N. Jūrė, jas (salas) apliejanti, praminta yra jūre Karaibų I.
| refl.: Tuo apie tą miestą apsiliejo vanduo Brt. Apsili̇́ejo visas kraštas Užv.
◊ ãšaromis (verksmù) apsili̇́eti apsiverkti: Duktė ašaroms apsiliejo S.Stan. Visi ten didžiu verksmu apsiliejo brš.
kraujai̇̃s (kraujù) apsili̇́eti Nm susikruvinti: Gavęs smūgį per galvą, apsiliejo krauju ir klupo ant žemės V.Myk-Put.
prãkaitu apsili̇́eti labai suprakaituoti: Raulas, nors apsiliejo prakaitu ir gerklė išdžiūvo, dalgio nepaleido V.Kudir.
tulžim̃ apsili̇́eti labai supykti: Tėvas sužinos, kad mes alui leidžiame pinigus, tulžim apsilies rš.
1 atli̇́eti
1. tr. pilant atskirti dalį nuo viso, atpilti: Neužmiršk pamelžus katei bent lašą atli̇́eti Ds.
2. tr. palaistyti (dalį): Rytoj rytą tris vagutes atliesi ir kitas tris pasodysi Skr.
3. intr. liejant pristabdyti kilimą (verdančio skysčio): Nebuvo šalto vandenio atlieti, ir išbėgo kruopos Ds.
4. tr. nupilti atgal: Pasėmus vandens neatliek šulnin Kp.
5. refl. Brs tuo pačiu liejimo darbu atsilyginti (dirbant prie plaktinių durpių).
atsilietinai̇̃ adv. atbūtinai (lieti): Visas liejėjas atsilietinai̇̃ buvau suvadinęs Brs. Atsilietinai talkinėtis Brs.
6. refl. lietis, tekėti atgal, grįžti į pirmykščią padėtį, atslūgti: Gausiai atsiliejant kraujui atgal į širdį, gaunama galvos smegenų išemija rš. Marios kas diena … ižsileja ir vėl iž kraštų sugrįžta arba atsileja savo vieton SPI270.
| Sviestas man vis atsilieja (atsiraugėja pavalgius) – aš negaliu jo valgyti Dl. [Liga] viduriuose jau atsiliepia, ką tik valgo – atsilieja atgal Žem.
7. refl. atsilyginti, atsikeršyti (už išlietas ašaras): Tai gerai jiem! – džiaugėsi daugelis. – Žmonių ašaros atsilieja V.Krėv.
8. atidrėkinti: Kai palyja, vanduo dirvas atlieja Ėr.
9. refl. prk. greitai ateiti, prisiartinti: Tas griaustinis atsilieja artyn rš
◊ ši̇̀rdį atli̇́eti atgaivinti: Vasarą žalibarščiai atlieja širdį Antš.
ši̇̀rdis atsili̇́ejo atsigaivino: Paversmy atsigėriau – širdis teip atsiliejo Kp.
1 įli̇́eti, -ja (į̇̃leja), -jo
1. tr. K truputį įpilti: Įli̇́ek biškį vandens J. Įli̇́ejo į skyvį (dubenį) ėsti Sg. Spirgintus taukus įliet SD439. Idant pen (bent) vieną šlakelį pašvęsto vyno įlietų ing vandenį DP139.
2. tr. prk. įdėti: Jis į tą dainą įliejo visą savo sielą rš. Į tą darbą įliejo visą savo jaunystės energiją sp. Motina įliejo į mano krūtinę (suteikė) vilties rš.
3. refl. prk. įsijausti, įsigyventi: Jis savo kūryboje gili kurianti asmenybė, sugebanti įsilieti į kuriamuosius objektus rš.
4. tr. prk. įtraukti, įjungti: Reikia visas jėgas įlieti į bendrąją kontrolę rš.
| refl.: Daug naujų specialistų įsiliejo į visas liaudies ūkio šakas (sov.) sp.
5. tr., intr. Pln suduoti, įkirsti, įkrėsti: Oi, tau reikia įli̇́et – jau nieko nebebijai! Ds. Pagavo ir anli̇́ejo gerai Pb. Būrai norėjo už tai aną štarkiai įlieti TDrVII180.
6. intr. pavesti (?): Dėdė man įli̇́ejo, t. y. pavedė pinigus atimti nuo jo skolininkų J.
1 išli̇́eti, -ja (i̇̀šleja), -jo tr.
1. SD324, K, Trkn išpilti iš ko, ant ko: Išli̇́ek taukus iš indo J. O kaip išdarinėjo tą žuvytę, tai toj tuos žvynus išliejo laukan BsPIV153. Kam išlėjai rašalą? Blnk. Lietus išli̇́eja iš debesų visą vandenį J. Tada semk imk vandinio iš upės ir išliek ant sausos žemės BB2Moz4,9.
| prk.: Dainos tiesiog iš širdies išlietos ant popieros V.Kudir.
| refl.: Benzinas gali išsilieti ir padidinti gaisrą rš.
| prk.: Kole par jį daklausi, tai i ūtarka išsili̇́eja (užmiršti, nebesuvoki ką sakyti) Ml.
^ Truks puodynė – vanduo išsiliẽs (baigsis kantrybė) Rmš.
2. DP233 prk. gausiai suteikti: Ant mūsų išlieja dovanas savo Tat. Išliek ant mūsų loską tavo MKr21.
3. daryti, leisti, kad išbėgtų, ištekėtų, išvarvėtų: Teišleja akys ašarelę P. Ten išliečiau ašarėles kaip sraują upelę (d.) Užp. Šlakus kruvino prakaito … išliejo DP153. Kraujus savus išliejai PK130.
| refl.: Kaip lyte (= liete) išsili̇́eja kraujas J.
4. palaistyti, sudrėkinti: Stubos gerai neišliejai – dulkės kyla [šluojant] Skr.
5. prk. išsakyti, išdėstyti, išreikšti: Išliejo jam ir visus savo vargus ir priespaudas A.Vien. Pasirengiau išlieti prieš garlaivio kapitoną tuos jausmus V.Kudir.
| refl.: Sunkumas krūtinę slėgė, ir norėjosi savo sūnui išsilieti J.Paukš.
6. refl. išeiti iš krantų, patvinti: Ižsileja upė SD324. Išsiliejo upės, patvino upeliai, pelkės virto ežerais A.Vien. Lėvuo negilus – pavasarį išsili̇́eja plačiai Ps.
| prk.: Lyg pavasarinis srautas išsiliejusi maskviečių jūra daugiau kaip dvi valandas žygiavo Raudonąja aikšte, sveikindama kosmoso nugalėtoją sp.
7. refl. prk. išaugti, pereiti į ką: Jų ginčas perėjo į rietenas, gresiančias išsilieti į atvirą nesantaiką rš. Jo užuojauta išsiliejo į grynai praktiškus samprotavimus P.Cvir.
ǁ pasireikšti kuo: Nacionalinė priespauda veikė visu smarkumu, neretai išsiliedama pogromais ir skerdynėmis rš.
8. refl. SD321 paplisti, pasklisti: Mokytojo darbas turi plačiai išsilieti už mokyklos sienų sp. Skambėk, daina, plačiai tu išsilieki, banguok laukais, netylanti daina V.Mozūr. Tarp žemaičių vis atgijo garbė tėvų ir liežuvis; meilė tarp jų išsiliejo, prasidžiugo ir lietuvis S.Stan. Aušra neišplieskia gaisru: ji išsilieja ramiu rausvumu rš.
9. išpilti šašais, spuogais: Pašalau, ir išli̇́ejo galvą Ds. Visą galvą išliejo, net kepure negalima užsidėtie Ad. Kad išlė́jo galvelę tai mergytei Kp. Visa galvelė išlieta OG90.
10. išmušti, išplakti: Tie vaikai užaugo, jam išli̇́ejo nugarą i išvijo Lnkv.
◊ ãpmaudą (nar̃są, pagi̇́ežą, pãpykį, pỹktį, piktùmą, tul̃žį) išli̇́eti labai supykus išsibarti, išsiplūsti ar kaip kitaip palengvinti sau širdį: Jis atėjo pas adjutantą išlieti savo apmaudo ir nepasitenkinimo rš. Togidėl ant mūsų išliejai narsą tavo brš. Nors išliejo pagiežą ant Liudo, bet nepasidarė lengviau J.Avyž. Išlieju papykį R48. Žmogelis tol jį plūkė, kol išliejo visą savo pyktį J.Balč. Protingas yra tas, kurs savo pykčio neišlieja kitiems rš. Negalėjo savo piktumą ant jo išlieti BsPI62. Jis išliejo ant manęs visą tulžį Jrb.
ãšarų išli̇́eti
1. prisiverkti: Daug daug kaimo moterėlės, palydėdamos į karą savo maitintojus, ašarų išliejo A.Vien.
2. privirkdyti: Kiek tu savo motinai ašarų išliejai J.Balč.

prãkaito išli̇́eti privargti (dirbant): Daug prakaito išlies, kol tokį šmotą rugių nupjaus Jnš.
ši̇̀rdį išli̇́eti nuoširdžiai visą išsipasakoti: Kad galėtų kam nors savo širdį išlieti, kuri jau perdaug listina! I.Simon.
1 nuli̇́eti, -ja (nùleja), -jo
1. tr. R6 kiek nupilti nuo ko: Nenuliejau nė lašo (pildama į puodelį pieną) Db. Gėrimo truputelį nuliejo ant žemės S.Dauk.
2. tr. nupilti, išpilti žemyn: Ant stogo telipa ir tenuleja [į kaminą] kelis viedrus v[a]ndens arba geriaus šarmo S.Dauk. Rodos, debesys buvo didelis, bet truputį nuliejo lietaus, ir išsipagadijo Rk.
| refl.: Didelis debesies plyšimas žemyn nusiliejo LC1880,37.
3. tr. apipilti, perpilti kuo: Nuplovus langą nulieti švariu vandeniu rš.
| Tada ragana kaip tik papūtė, tuojaus kaip ledu nuliejo MPs. Kaip nuliejau gerklę karštu vandeniu (arbata), tai tuoj geriau pasidarė Upt.
| prk.: Niekas nedrįs nulieti (paerzinti, įskaudinti) piktesniu žodžiu rš.
| refl. tr.: Ona, nusiliejusi vandeniu rankas, nuo tvoros nusimauna milžtuvę ir pritupia prie karvės rš.
4. tr. prk. nušviesti, nutvieksti, nuspalvinti: Saulė auksinėmis varsomis nuliejo medžius rš. Taip plaukėme abu, nulieti saulės K.Kors. Raudonis nuliejo veidą rš.
5. tr. liejant kuo nunaikinti: Nuli̇́eti karpas šitaip galima: kad mėnuo tėra trijų naktų, atsistok priš mėnesį, liek vandenį ant savo karpos ir nekalbėkis tą naktį nė su kuo Trk.
6. intr. prk. nukalbėti: Čiagi par mus bobos nuli̇́ejo, kad ana nebetekėsiant Trgn.
7. refl. prk. nuslinkti, nuplaukti: Pavargusius žmones sparnais palytėjus, į tolius tamsa nusiliejo rš.
8. intr. smarkiai suduoti, primušti: Tave reik po pirmu nuli̇́eti, o paskuo tik valgyti duoti Šv. Tie kad nuli̇́ejo par kuprą Lnkv.
◊ pỹktį nuli̇́eti išbarti, išplūsti ką iš piktumo: Nuli̇́ejo nuli̇́ejo ana savo pỹktį ir vėl gera Rk.
1 pali̇́eti, -ja (pàleja), -jo tr.
1. R papilti (skystą daiktą): Nepali̇́ek vandens! J. Puodas sudaužytas, pienas palietas Ar. Kas palieta, jau nesusemsi BsPIII6. Žemė lygi kaip palieta Mc. Mergaitei viedrą pali̇́ejo Mrj.
| Laistytiniai blynai kepami po pečium: tešlą palieja po pečium Vl. Gera, kai yr kiaušinių: atejo svečias, paliejai [į keptuvę], ir yr kuo pamylėt Ds.
^ Susipranta katė pieną paliejus J.Jabl. Pieno palieto visos katės laižo J.Jabl. Palieto pieno visom katėm gana Rod. Vyruo mirus sakoma: vaikiuo vieta kaip palieta (labai gera, galima viskuo naudotis); o pačiai mirus sakoma: mergei vieta kaip palieta Plt. Jis nepali̇́eja šnapsą (mėgsta išgerti) Plv.
| refl.: Pienas pasili̇́ejęs nutiško ant žemės J. Velniūkštis keberėkšt išvirto ir pasiliejo ing smalą BsMtII58.
2. palaistyti (augalus) kad augtų: Motina paliejo daržoves Vvs. Reikės šį vakarą daržą pali̇́eti Up. Nėks nepali̇́ejo taboko, dabar jau ir pagelto Pgr. Paliek rūteles vandeniu, o lelijėlę vyneliu LTR(Upn). Paleju ką SD261.
| prk.: Augo laisvė, tik krauju palieta S.Nėr.
3. refl. pradėti tekėti, pasipilti: Vanduo visas atgal pasiliejo BsPIII20. Iš to velnio tik smala pasiliejo BsPIV49.
| prk.: Rodos, kad tokia kalba liete pasiliejo ir kiekvienam į dantį įtvino, nes kiekvienas atkartojo: – Nutručijo, nutručijo! Žem. Ir vėlei dainos sidabrinės tau iš krūtinės pasilies S.Nėr. Atsiminimai imdavo kilti jam prieš akis, pasiliedavo eilėraščiai kaip iš rago rš.
4. refl. išsilieti, patvinti: Imsrė plačiau šįryt pasili̇́ejus Jrb. Upė pasiliejo iš krantų Vr. Tolimajame lauke upelis tai plačiai pasilieja lygumose, tai siaurai, giliai įsigraužia versmėtose liūnų pakalnėse Vaižg.
5. tr. prk. paskleisti: Buvo te kas, nebuvo, o matai, kokias kalbas žmonės paliejo Trgn. Lietuvių tauta iš savo lūpų paliejo dainų upes rš.
| refl.: Buvo tik vienoj vietoj tokia dedervinė, ė dabar po visą nugarą paslėjo (išplito) Sdk.
| Kambario tamsumoje pasiliedavo reti liūdnos melodijos garsai P.Cvir. Tuo tarpu krašte pasilieja sukilimas rš.
6. refl. plačiai pabirti, pasklisti: Knygą paimu, tai paslėjo visi raštai (raidės) Dglš.
7. tr. padėti (minkštą kiaušinį): Žiūrėk – višta ant lovos kiaušinį paliejo Ds.
◊ pali̇́eti kraũją nužudyti, užmušti: Jei kas palies kraujį žmogaus, to kraujas testo praliets BPII501.
1 pérlieti tr.
1. iš vieno į kitą pilti, perpilti: Jis parliejo arielką į savo plėkštinę rš.
| prk.: Reikia nulenkti galvą prieš didybę minčių bei meilės, kurią visą ji perliejo ant savo visuomenės rš.
2. visą palaistyti: Tris sykius pérliejom daržą, ir jau stovi Skr. Daržovių rasodą anksti rytą perliekime vandeniu rš.
3. perpilti kuo: Išplovus puodą perlieti švariu vandeniu rš. Ar gerai párliejai (plaunant) bulves? Up. Ir artoją perlieja, kad javai geriau užderėtų rš. Nuraudo mergaitė, kaip karštu vandeniu perlieta Ėr. Lyg šuva, pamazgomis perlietas, viks viks pasirangė Vaižg.
| prk.: Ligonas dega bi liepsno[ja], bi šaltis párleja Šts. Nusigandau, ir kojas kaip liete párliejo Šts. Šiurpulys nugarą perliejo S.Čiurl. Aš pajuntu, kaip karšta srovė perliejo man kūną J.Marc. Draugiškumo jausmas Adomėliui šilta banga perlieja Petro krūtinę V.Myk-Put.
| refl.: Jis visada šaltu vandeniu persilieja rš.
4. refl. liejantis, tekant perbėgti per viršų: Kai aš buvau toks (mažas), tai Šaltuono[je] vanduo arkliams par nugarą pársiliejo, o dabar vištai ligi kelėnų Rs.
ǁ liejantis persiversti: Mat tos vilnys kaip persilieja, tai ir suputoja baltai rš.
5. tr., intr. mušti, suduoti, sušerti: Kai pérliesiu pančiu, tai žinosi Vžns. Basliu kur atsistojęs parliẽs Ėr. Kad aš tau perliesiu vyčia per blauzdas, tai žinosi, kaip reikia klausyt Dgl. Čia ne šitaip glostyt, ale jam perliet reikia Ds. Jis arklių be reikalo nenervina, botagu netikėtai jų neperlieja Vaižg.
1 pieli̇́eti, -ja (pi̇́eleja), -jo žr. 1 prilieti 2: Visus kampus pyli̇́ejo Sg. Laistės su vandeniu, pyli̇́ejo butą, kuknę Pj.
1 prali̇́eti, -ja (pràleja), -jo tr.
1. kiek išlieti, palieti: Ir paslydo jauna kojelė, ir praliejo žaliąjį vynelį V.Krėv. Ir praliejo mergužėlė vandenėlį, ir pametė kibirėlius viduje viešo kelelio V.Krėv. Ant žemės praliejo N.
2. SD296 ištekinti, išlieti (kraują, ašaras): Bendras kraujas, pralietas už laisvę ir tiesą, čia sutvirtino amžinus mūsų ryšius rš. Dunojus kraujo praliejo Šarūnas, o Šviedrys jau nemunus V.Krėv. Jisai už mus … savą brangiausią kraują pralėjo DP242.
^ Kas jį užmuša, pats savo kraują pralieja (apie uodą) LTR(Rk). Ašaros greitai išdžiūsta, tik ne tos, kurias motutė pralieja KrvP(Jz).
| refl.: Daugel kraujo ten prasliejo, ne vienas jauną sa[vo] galvelę ten paguldė V.Krėv. Taip ir prasiliejo iš lengvo beveik visas prūsų kraujas Vd.
3. prabalinti (pienu): Prali̇́ek putrą su pienu, t. y. prabalink J. Dar nėr pieno, ir prėskinys neprali̇́etas Trgn. Karvė užtrūko – nė[ra] kuo putros prali̇́eti Plt. Kuom praliesma? – Žalčio pienu LTR(Slk). Kam tau to pieno? – Kruopams prali̇́eti JD1536. Kokias bulbas valgyste: pramestas (riebalais uždarytas) ar pralietas? Vdš.
| refl.: Ir prasli̇́et nėra kuo Trgn. Krupnykelį pienu prasileji – tai ir valagas Prng.
4. pragerti: Ans latras anądien du šimtus rublių prali̇́ejo Grk.
◊ ãšaras prali̇́eti B apsiverkti: Aš tiek ir tiek ãšarų prali̇́ejau ir dar turu li̇́eti Krš. Apsižvalgė po savo trobą ir ašaras prali̇́ejo LzP.
kraũją prali̇́eti
1. būti nužudytam, nukankintam: Šventieji drin viešpaties kraują pralėjo DP57.
2. žudyti: Nepraliekiat kraujo, bet meskiat jį (Juozapą) duobėna BB1Moz37,22.

pralieta laktis laimė, gerumas: Pralieta laktis meluoti melagiams J.
1 prili̇́eti, -ja (pri̇̀leja), -jo tr.
1. pripilti: Kad atvažiuo[ja] kada, grietinės pri̇̀leju Pln.
^ Karieta aukso prilieta (žarijos krosnyje) Užp.
2. R22 liejant priteršti, prilaistyti: Tu vis pri̇̀leji prausdamos Als. Vaikai davės – pryli̇́eta troba Vn.
1 suli̇́eti, -ja (sùleja), -jo
1. tr. sušlapinti, sudrėkinti liejant; aplieti: Glitenant durpių lysės paviršių, pirmiau reikia vandeniu sulieti rš. Priėję prie namų, vyrai stengdavosi mergas sulieti PnmA.
2. tr. sudrėkinti, apšlakstyti: Lenkų žemė ašaromis ir krauju sulieta (d.) Nm.
3. tr. liejant suteršti: Vyrai begerdami ir staltiesę suliejo Als.
| refl. tr.: Susiliek tu man teip užpakalį! Skr.
4. tr. liejant suplakti, padaryti kietą, supuolusį, suzmekusį: Žemė lietaus sulietà, kaip lenta Ds.
| refl.: Žemė, iš rudens aparta, per žiemą susilieja (susiguli) ir apsidengia žieve rš.
5. refl. sutekėti, subėgti į vieną vietą: O kaip tik nujojo toliau nuo krašto, [prasiskyręs] vanduo susiliejo BsPIV239.
6. intr. suduoti, sušerti, sukirsti: Suli̇́eti (koja į žemę), sukirsti, suduoti J.Jabl. Kad neina, botagu suli̇́ek! Rm. Suli̇́ek per žemę! Rm. Suli̇́ejau su votegu KlvrŽ. Vieną kartą tesuli̇́ejo, bet randą kelias dienas nešiojau Km. Išvedei arklius iš kiemo, numovei apinasrius, suliejai tais pačiais, ir jie atsiduria krūmuose bent už trijų varstų Vaižg.
^ Kas nori šuniui sulieti, tas lazdą atras rš.
1 užli̇́eti, -ja (ùžleja), -jo
1. tr., intr. užpilti ant ko, už ko: Pirtyj su šaltu vandeniu užlieti rš. Užlėjo užlėjo kraujelio garelį NS496. Neužli̇́ek už bato aulo vandens Als.
| refl. tr.: Reik biskį kvepylų užsili̇́et: šiandie po turgų vaikščiosiu, po miestą Jrb.
2. tr. liejant užgesinti, nuslopinti veikimą: Užli̇́ek – nebereikia Ds. Tvanas ugnies neužlėjo NS230. Aš paprašiau vandenį, kad ugnį užlietų JD82.
| prk.: Duok stiklelį šen, brolyti, duok užliet vargus rš.
3. tr. užpilti, paskandinti: Tą jų laivelį užlies vanduo Pn.
| refl.: Ažusileja eldija SD431. Eldija vilniomis uždengės (užliejos) Ev.
4. tr. apsemti, užtvindyti: Motiejukai auga pavasario vandens užliejamose pievose rš. Kad ažlė́jo lietus dirvas, negalima ir ineit Ds. Visą žemę užlėjo [v]andeniu O. Už tai, kad neužlietų miestą, tų miesto gyventojų buvo toks nutarimas BsPIII50. Leidžiama daryti ir elgtis, kaip kas nori, kad ir baisiai nežmoniškai, žemė užliejama jos sūnų krauju J.Balč.
| Užlies tau širdį taukai, ir numirsi tu kaip vambolė rš.
| prk.: Nesuskaitomos darbininkų, kareivių ir jūreivių minios užliejo (pripildė) Petrogrado gatves sp. Kryžeiviai plūdo vilnimis ant Lietuvos žemės, idant aną užlietų S.Dauk. Kažkas, lyg gailesčio banga, užliejo jo širdį J.Marc. Nesuprantama šilima užliejo krūtinę, ir rankos pačios tiesėsi apkabinti draugą rš. Užlies tuoj saulė kalnelius ir žemumas rš. Lengvas, vos pastebimas rausvumas užlieja jos pablyškusį veidą rš. Raudonis užlieja Pauliaus kaklą ir ausis rš. Taip, kerštas vėl užliejo jos krūtinę I.Simon. Niūri tyla užliejo gatves rš.
| refl.: Iš kraujo spaudimo užsi̇̀leja krau[ja]s an smagenų Krš. Kad dėbtelės krauju iš pykčio užsiliejusiom (pasruvusiom) akim, tai, kaip perkūno trenktas, atšoksti Vaižg.
5. refl. užsisrėbti: Valeras valgė po daug daug šaukštų užsiliedamas Vaižg.
6. intr. užduoti, sušerti: Tik tu mun užli̇́ek! Kl. Kad tu gi bijai arkliui užliet per nugarą Ds. Laimė katino, kad neteko užli̇́et su lazda Lg. Bent dviem varnom ažlėjau su botagu Vžns. Kaimiečiai vos tik mums per sprandą neužliejo rš.
7. tr. užbalinti (pienu): Jau pritrūkom smetonos – reiks užliet batviniai su pienu Brž. Pieno paslikau tik kruopom užlieti Užp. Man ir kopūstai gardžiau užlieti̇̀ Slm. Padėjo prie snukio užlietos sriubos bliūdą Rk. Kruopas baltai ažlėjau Vžns. Užli̇́ejau biškelį viralą su pienu, ir visai kitas valgis yr Vvr. Su kuo užliesim? – Su karvės pienu NS284.
| refl.: Kas tau neduoda valgyt, užsiliek ir ryk! Ds.
8. refl. N pasiskleisti (apie rašalą ant popieriaus): Ažusileja popierius aba litera SD431.
◊ ãšaromis užsili̇́eti labai verkti: Užsiliejusi ašaromis, visiems girdant, išpažįsta kaltybę savo M.Valanč. Užsilieju su apsčiomis ašaromis ir užkeiku tave rš. Ažusilieję kruvinom ašarom, keiks patys save brš.
užli̇́eti aki̇̀s pasigerti: Apsiryna valgiūse ir macniais trunkais užleja sau akis P.
už káilio užli̇́eti išgerti svaiginamojo gėrimo: Jei kas vieną, antrą ir dešimtą kartą tikrai užlies už kailio, to jau nėkumet nebegali širdingai mylėti M.Valanč.

1 li̇́eti, -ja (liẽna [K], lẽja), -jo (lė́jo K.Būg)
1. tr., intr. SD131, R, K pilti (skystį): Li̇́ek lauk tą vandenį! Skr. Žiūrėk, pieną li̇́eji! Ar. Viršų kamino teuždenga su šlapiu maišu ir vis ant to maišo v[a]ndenį teleja S.Dauk. Lejù srutas an obelų Pp. Ir turi ant jos lieti aliejų BB3Moz2,1. Bet jauną vyną reikia liet naujuosna sūduosna Ch1Luk5,38. Su vandeniu liek, ir nubėgs sniegas J. Būriai semia vandenį ir lieja (būriais, tarpais vis lyja ir lyja) Plv. Lẽja kaip ledu Slnt.
| Tuo iš visų septynių galvų pradė[jo] liet an jo ugnia (ps.) Brt.
| prk.: Ėmė liete lieti pagyras rš. Tepradžiunga vargo žmonės, – lieja skausmą dainose! B.Sruog. Aš savo dvasę liesiu ant tavo vaikų brš.
^ Kur geria, te lẽja Ds.
2. tr. Kt laistyti, drėkinti: Šiandien reiks lieti runkelius, bo labai karšta Žž. Sesuo lẽja daržą Als. Lejù [daržus], ką darysi: nenoru be daržų palikti Užv. Liejau rūtą, liejau mėtą, liejau lelijėlę (d.) Nm. Ne už piningus liejo mindą, bet atsilietinai Brs.
^ Vienas liejo, antras gėrė, trečias augo (lietus, žemė ir žolė) LTR(Lbv).
ǁ šlakstyti: Bėda siratėlei ant svieto gyventi, pilni jos takeliai ašarėlių lieti (d.) Skr. Ašaromis skruostus savus liejo KN268.
| refl.: Vėl prakaitu liejas (apsilieja) artojaus kakta rš.
3. tr. gesinti pilant vandenį: Vanduo nėjo ugnies lieti, vilkas nėjo ožkos pjauti J.Jabl. Eina vanduo ugnį li̇́eti JD82. Sausas, neli̇́etas anglis reik laikyti prosuo Šts.
4. refl. gausiai tekėti; plaukti srove: Iškilmingas istorinis momentas: Nemuno vanduo liejasi į naująją vagą sp. Ir liesis tos ašaros, kris nekaltieji, kol žus ir eis niekais po visur išsklaidyta jų galia J.Bil. Lẽjas ašaros visiem iš linksmybės BM95. Prakaitas liejosi jo veidu rš. Per pirštus čiurkšlėmis liejosi kraujas J.Marc. Kad krau[ja]s be reikalo nelietumias M.Valanč.
^ Du šuniu rejas, balti kraujai lẽjas (girnos ir miltai) Kv.
| prk.: Taku liejosi žmonių, galvijų, vežimų ir geležies srautai rš. Štai ėmė į tvartą lietis ryto šviesa P.Cvir. Iš jo burnos be perstojo liejosi sąmojis, sukeldamas nuoširdų kvatojimąsi pirkėjų būryje ir priviliodamas praeivius J.Avyž. Kažkoks naujas, aštrus ir blaivus jausmas liejosi Nikalojaus krūtinėn rš.
5. refl. per viršų tekėti, išeiti iš vagos: Kad upės lẽjas iš miegų (vagų), atsodos paliekta Šts. Drumstas upeliukas šniokštė, liedamasis iš lėkštų krantų J.Dov.
| prk.: Ruduo liejos gėrybėmis rš.
6. tr. daryti, kad tekėtų, versti tekėti: Bailė ir markatnumas lẽja ašaras iš akių Aniutės BM90. Kraujo ižg naujo nelieja ižg kūno savo DP140. Kraują jų leja SE173. Tu skaitai ir ašaras, mano varge liejamas brš.
7. tr. prk. skleisti: Saulelė anksti kyla iš anapus miškų, liedama pirma savęs ant žaros raudoną šviesą Žem. Pirkioje šilta, lempa lieja ramią šviesą rš.
| refl.: Nelygiu jūros paviršium liejosi mėnulio šviesa rš. Iš po jo pirštų liejosi šauni daina A.Vencl. Pušys tyliai ošia, per mišką liejasi jų amžina giesmė V.Mozūr. Liejasi dainos po kraštą rš.
8. tr., intr. smarkiai suduoti, mušti, kirsti, šerti: Kad li̇́ejau, tai li̇́ejau išdykėliui į kailį Grk. Kad liesiu keletą diržų, tai nereiks vagišiauti Pžrl. Nusišvilpė kažkas krūmūse, o aš tik lejù arkliams! Šts. Li̇́eti su botagu J. Kad ne tas žmogus, tai [nuo chuliganų] būt gauta li̇́eti Srd. Aš tau kad li̇́esiu už ilgą liežuvavimą! Všn. Galgi čia tau kas par kaunierių lẽja – kiek gali, tiek dirbk Ut. Vaikali, neožaukis – li̇́eti gausi! Vvr. Tas vaikas lietinas, muštinas, duotinas Šv.
9. tr., intr. smarkiai ką daryti: Ausdavo, li̇́edavo, net atsibosdavo man Ps. Kad leja žodį – kaip kirviu kerta Ds. Klausyk, kad lieja (tiksi) mano laikrodis, tai lieja Pn.
10. tr. pienu ar grietine balinti (sriubą): Viralą liek, kai tik pradės virti Trgn. Ar li̇́ejai batvinius? Skp. Ir inpylė močekelė nelietų batvinių, ir pastatė našlaiteliam tamsiai po lentyna (d.) Prng.
| refl. tr.: Kuo gi liesies batvinius? Kp.
11. intr. paskalas leisti, apkalbėti: Lieja visi kaip varpu, kad anas su merga susidėjęs Trgn.
12. tr., intr. Lb, Ss dėti minkštus kiaušinius: Vištos pavasarį tik li̇́eja li̇́eja Alk. Gal labai riebios vištos, kad lẽja? Sdk. Mano visos vištos li̇́eja Vdš. Višta kiaušinius lẽja, laisto Dsn. Žąsiai negalima suduot botagu – lieja kiaušinius LTR(Kzt).
13. tr. skleisti rašalą (apie popierių): Popierius lieja rašalą rš.
◊ ãšaras li̇́eti verkti: Be reikalo leji̇̀ ãšaras – nebeprikelsi iš numirusių Ds. Nors ir ašaras liesi, jauna būt negalėsi LTR(Klvr). Pradėjo abudu iš džiaugsmo ašaras lieti S.Stan. Neverk, mergele, neliek ašarėlių JD1476. Siratėlė sėdėdama verkia, ašarėles liena (d.) Krč.
kraũją li̇́eti kruviną kovą kovoti: Mūsų liaudis ne tam liejo kraują ilgų metų kovoje dėl laisvės, kad ji vėl leistų save pavergti A.Vencl. Už gyvenimą liejome kraują, pagyvensim kaip niekad gražiai rš.
[deviñtą] prãkaitą li̇́eti sunkiai dirbti (prakaituojant): Kumetis visą savo amžių liejo prakaitą dėl juodos duonos kąsnelio sp. Dirbdamas prakaitą liejau J.Jabl. Aitvaru turtėjau, kol prakaitą liejau PPr27. Deviñtą prãkaitą li̇́eja, o traktoriaus neužveda Tršk.
piktùmą [tul̃žį] li̇́eti DŽ labai pykti, apmaudauti: [Policija] lieja savo piktumą, drasko namus, gąsdina vaikus, nėščias moteris V.Kudir.
1 antli̇́eti, -ja (añtleja), -jo (ž.) tr., ančli̇́eti
1. užpilti ant viršaus: Aš ten nespėjau antli̇́eti KlvrŽ. Vilnis ančli̇́eja, t. y. ančdaužia luotą J.
2. ištekinti: Na, tu turbūt nė vienos ašaros šiandien neantliesi I.Simon.
1 apli̇́eti, -ja (àpleja), -jo tr.
1. SD199, R, K, I apipilti iš viršaus: Ji jam vainiką uždėjo ir meilės mostimi apliejo RD203. Tokia šiluma išvertė, visas kūnas lyg vandeny apli̇́etas Skr. Smarkiau sužaibavus, kiekvienas skubėdavo pasitraukti nuo lango, kad veido „variu neaplietų“ rš.
| prk.: Skaisti šviesa aplieja vakarais aikštę sp. Ta žinia apliejo Pstrumskį tarytum šaltu vandeniu V.Kudir.
| refl. tr., intr.: Apsiliejau koją [semdamas vandenį] Pc. Tai jis jam kaip rėžė, tai, girdi, net smala akmuo apsiliejo! BsPIV80.
| prk.: Šią dainelę dainuojant, šilima apsiliedavo širdis J.Marc.
2. SD200 liejant suteršti, aplaistyti kuo: Tie girtuokliai visą stalą aplė́jo Ds.
| refl. tr., intr.: Vaikas valgydamas apsili̇́eja kaip liūlas J. Neapsili̇́ek prausdamasis marškinių Ds. Apsiliejus pilvą kai kunigo piemenė Sln. Apsiliejo kaip svočios mergaitė Dl.
3. Skd palaistyti, sudrėkinti žemę, kad augtų (apie augalus): Ar jau apli̇́ejot daržą? Skr. Su moliniu vandenimi apli̇́ejau diegus J. Apli̇́ejau morkus, kvietkas Skr.
| prk.: Šaknis tavąsias mes apliesim savuoju prakaitu, krauju K.Kors.
| refl. tr.: Duok man viedrą – noriu gėles apsili̇́eti Skr.
4. apšlakstyti, sudrėkinti: Ašaromis apliejo mano galvą rš.
5. apsemti, užtvindyti: Upė miestą aplieja N. Jūrė, jas (salas) apliejanti, praminta yra jūre Karaibų I.
| refl.: Tuo apie tą miestą apsiliejo vanduo Brt. Apsili̇́ejo visas kraštas Užv.
◊ ãšaromis (verksmù) apsili̇́eti apsiverkti: Duktė ašaroms apsiliejo S.Stan. Visi ten didžiu verksmu apsiliejo brš.
kraujai̇̃s (kraujù) apsili̇́eti Nm susikruvinti: Gavęs smūgį per galvą, apsiliejo krauju ir klupo ant žemės V.Myk-Put.
prãkaitu apsili̇́eti labai suprakaituoti: Raulas, nors apsiliejo prakaitu ir gerklė išdžiūvo, dalgio nepaleido V.Kudir.
tulžim̃ apsili̇́eti labai supykti: Tėvas sužinos, kad mes alui leidžiame pinigus, tulžim apsilies rš.
1 atli̇́eti
1. tr. pilant atskirti dalį nuo viso, atpilti: Neužmiršk pamelžus katei bent lašą atli̇́eti Ds.
2. tr. palaistyti (dalį): Rytoj rytą tris vagutes atliesi ir kitas tris pasodysi Skr.
3. intr. liejant pristabdyti kilimą (verdančio skysčio): Nebuvo šalto vandenio atlieti, ir išbėgo kruopos Ds.
4. tr. nupilti atgal: Pasėmus vandens neatliek šulnin Kp.
5. refl. Brs tuo pačiu liejimo darbu atsilyginti (dirbant prie plaktinių durpių).
atsilietinai̇̃ adv. atbūtinai (lieti): Visas liejėjas atsilietinai̇̃ buvau suvadinęs Brs. Atsilietinai talkinėtis Brs.
6. refl. lietis, tekėti atgal, grįžti į pirmykščią padėtį, atslūgti: Gausiai atsiliejant kraujui atgal į širdį, gaunama galvos smegenų išemija rš. Marios kas diena … ižsileja ir vėl iž kraštų sugrįžta arba atsileja savo vieton SPI270.
| Sviestas man vis atsilieja (atsiraugėja pavalgius) – aš negaliu jo valgyti Dl. [Liga] viduriuose jau atsiliepia, ką tik valgo – atsilieja atgal Žem.
7. refl. atsilyginti, atsikeršyti (už išlietas ašaras): Tai gerai jiem! – džiaugėsi daugelis. – Žmonių ašaros atsilieja V.Krėv.
8. atidrėkinti: Kai palyja, vanduo dirvas atlieja Ėr.
9. refl. prk. greitai ateiti, prisiartinti: Tas griaustinis atsilieja artyn rš
◊ ši̇̀rdį atli̇́eti atgaivinti: Vasarą žalibarščiai atlieja širdį Antš.
ši̇̀rdis atsili̇́ejo atsigaivino: Paversmy atsigėriau – širdis teip atsiliejo Kp.
1 įli̇́eti, -ja (į̇̃leja), -jo
1. tr. K truputį įpilti: Įli̇́ek biškį vandens J. Įli̇́ejo į skyvį (dubenį) ėsti Sg. Spirgintus taukus įliet SD439. Idant pen (bent) vieną šlakelį pašvęsto vyno įlietų ing vandenį DP139.
2. tr. prk. įdėti: Jis į tą dainą įliejo visą savo sielą rš. Į tą darbą įliejo visą savo jaunystės energiją sp. Motina įliejo į mano krūtinę (suteikė) vilties rš.
3. refl. prk. įsijausti, įsigyventi: Jis savo kūryboje gili kurianti asmenybė, sugebanti įsilieti į kuriamuosius objektus rš.
4. tr. prk. įtraukti, įjungti: Reikia visas jėgas įlieti į bendrąją kontrolę rš.
| refl.: Daug naujų specialistų įsiliejo į visas liaudies ūkio šakas (sov.) sp.
5. tr., intr. Pln suduoti, įkirsti, įkrėsti: Oi, tau reikia įli̇́et – jau nieko nebebijai! Ds. Pagavo ir anli̇́ejo gerai Pb. Būrai norėjo už tai aną štarkiai įlieti TDrVII180.
6. intr. pavesti (?): Dėdė man įli̇́ejo, t. y. pavedė pinigus atimti nuo jo skolininkų J.
1 išli̇́eti, -ja (i̇̀šleja), -jo tr.
1. SD324, K, Trkn išpilti iš ko, ant ko: Išli̇́ek taukus iš indo J. O kaip išdarinėjo tą žuvytę, tai toj tuos žvynus išliejo laukan BsPIV153. Kam išlėjai rašalą? Blnk. Lietus išli̇́eja iš debesų visą vandenį J. Tada semk imk vandinio iš upės ir išliek ant sausos žemės BB2Moz4,9.
| prk.: Dainos tiesiog iš širdies išlietos ant popieros V.Kudir.
| refl.: Benzinas gali išsilieti ir padidinti gaisrą rš.
| prk.: Kole par jį daklausi, tai i ūtarka išsili̇́eja (užmiršti, nebesuvoki ką sakyti) Ml.
^ Truks puodynė – vanduo išsiliẽs (baigsis kantrybė) Rmš.
2. DP233 prk. gausiai suteikti: Ant mūsų išlieja dovanas savo Tat. Išliek ant mūsų loską tavo MKr21.
3. daryti, leisti, kad išbėgtų, ištekėtų, išvarvėtų: Teišleja akys ašarelę P. Ten išliečiau ašarėles kaip sraują upelę (d.) Užp. Šlakus kruvino prakaito … išliejo DP153. Kraujus savus išliejai PK130.
| refl.: Kaip lyte (= liete) išsili̇́eja kraujas J.
4. palaistyti, sudrėkinti: Stubos gerai neišliejai – dulkės kyla [šluojant] Skr.
5. prk. išsakyti, išdėstyti, išreikšti: Išliejo jam ir visus savo vargus ir priespaudas A.Vien. Pasirengiau išlieti prieš garlaivio kapitoną tuos jausmus V.Kudir.
| refl.: Sunkumas krūtinę slėgė, ir norėjosi savo sūnui išsilieti J.Paukš.
6. refl. išeiti iš krantų, patvinti: Ižsileja upė SD324. Išsiliejo upės, patvino upeliai, pelkės virto ežerais A.Vien. Lėvuo negilus – pavasarį išsili̇́eja plačiai Ps.
| prk.: Lyg pavasarinis srautas išsiliejusi maskviečių jūra daugiau kaip dvi valandas žygiavo Raudonąja aikšte, sveikindama kosmoso nugalėtoją sp.
7. refl. prk. išaugti, pereiti į ką: Jų ginčas perėjo į rietenas, gresiančias išsilieti į atvirą nesantaiką rš. Jo užuojauta išsiliejo į grynai praktiškus samprotavimus P.Cvir.
ǁ pasireikšti kuo: Nacionalinė priespauda veikė visu smarkumu, neretai išsiliedama pogromais ir skerdynėmis rš.
8. refl. SD321 paplisti, pasklisti: Mokytojo darbas turi plačiai išsilieti už mokyklos sienų sp. Skambėk, daina, plačiai tu išsilieki, banguok laukais, netylanti daina V.Mozūr. Tarp žemaičių vis atgijo garbė tėvų ir liežuvis; meilė tarp jų išsiliejo, prasidžiugo ir lietuvis S.Stan. Aušra neišplieskia gaisru: ji išsilieja ramiu rausvumu rš.
9. išpilti šašais, spuogais: Pašalau, ir išli̇́ejo galvą Ds. Visą galvą išliejo, net kepure negalima užsidėtie Ad. Kad išlė́jo galvelę tai mergytei Kp. Visa galvelė išlieta OG90.
10. išmušti, išplakti: Tie vaikai užaugo, jam išli̇́ejo nugarą i išvijo Lnkv.
◊ ãpmaudą (nar̃są, pagi̇́ežą, pãpykį, pỹktį, piktùmą, tul̃žį) išli̇́eti labai supykus išsibarti, išsiplūsti ar kaip kitaip palengvinti sau širdį: Jis atėjo pas adjutantą išlieti savo apmaudo ir nepasitenkinimo rš. Togidėl ant mūsų išliejai narsą tavo brš. Nors išliejo pagiežą ant Liudo, bet nepasidarė lengviau J.Avyž. Išlieju papykį R48. Žmogelis tol jį plūkė, kol išliejo visą savo pyktį J.Balč. Protingas yra tas, kurs savo pykčio neišlieja kitiems rš. Negalėjo savo piktumą ant jo išlieti BsPI62. Jis išliejo ant manęs visą tulžį Jrb.
ãšarų išli̇́eti
1. prisiverkti: Daug daug kaimo moterėlės, palydėdamos į karą savo maitintojus, ašarų išliejo A.Vien.
2. privirkdyti: Kiek tu savo motinai ašarų išliejai J.Balč.

prãkaito išli̇́eti privargti (dirbant): Daug prakaito išlies, kol tokį šmotą rugių nupjaus Jnš.
ši̇̀rdį išli̇́eti nuoširdžiai visą išsipasakoti: Kad galėtų kam nors savo širdį išlieti, kuri jau perdaug listina! I.Simon.
1 nuli̇́eti, -ja (nùleja), -jo
1. tr. R6 kiek nupilti nuo ko: Nenuliejau nė lašo (pildama į puodelį pieną) Db. Gėrimo truputelį nuliejo ant žemės S.Dauk.
2. tr. nupilti, išpilti žemyn: Ant stogo telipa ir tenuleja [į kaminą] kelis viedrus v[a]ndens arba geriaus šarmo S.Dauk. Rodos, debesys buvo didelis, bet truputį nuliejo lietaus, ir išsipagadijo Rk.
| refl.: Didelis debesies plyšimas žemyn nusiliejo LC1880,37.
3. tr. apipilti, perpilti kuo: Nuplovus langą nulieti švariu vandeniu rš.
| Tada ragana kaip tik papūtė, tuojaus kaip ledu nuliejo MPs. Kaip nuliejau gerklę karštu vandeniu (arbata), tai tuoj geriau pasidarė Upt.
| prk.: Niekas nedrįs nulieti (paerzinti, įskaudinti) piktesniu žodžiu rš.
| refl. tr.: Ona, nusiliejusi vandeniu rankas, nuo tvoros nusimauna milžtuvę ir pritupia prie karvės rš.
4. tr. prk. nušviesti, nutvieksti, nuspalvinti: Saulė auksinėmis varsomis nuliejo medžius rš. Taip plaukėme abu, nulieti saulės K.Kors. Raudonis nuliejo veidą rš.
5. tr. liejant kuo nunaikinti: Nuli̇́eti karpas šitaip galima: kad mėnuo tėra trijų naktų, atsistok priš mėnesį, liek vandenį ant savo karpos ir nekalbėkis tą naktį nė su kuo Trk.
6. intr. prk. nukalbėti: Čiagi par mus bobos nuli̇́ejo, kad ana nebetekėsiant Trgn.
7. refl. prk. nuslinkti, nuplaukti: Pavargusius žmones sparnais palytėjus, į tolius tamsa nusiliejo rš.
8. intr. smarkiai suduoti, primušti: Tave reik po pirmu nuli̇́eti, o paskuo tik valgyti duoti Šv. Tie kad nuli̇́ejo par kuprą Lnkv.
◊ pỹktį nuli̇́eti išbarti, išplūsti ką iš piktumo: Nuli̇́ejo nuli̇́ejo ana savo pỹktį ir vėl gera Rk.
1 pali̇́eti, -ja (pàleja), -jo tr.
1. R papilti (skystą daiktą): Nepali̇́ek vandens! J. Puodas sudaužytas, pienas palietas Ar. Kas palieta, jau nesusemsi BsPIII6. Žemė lygi kaip palieta Mc. Mergaitei viedrą pali̇́ejo Mrj.
| Laistytiniai blynai kepami po pečium: tešlą palieja po pečium Vl. Gera, kai yr kiaušinių: atejo svečias, paliejai [į keptuvę], ir yr kuo pamylėt Ds.
^ Susipranta katė pieną paliejus J.Jabl. Pieno palieto visos katės laižo J.Jabl. Palieto pieno visom katėm gana Rod. Vyruo mirus sakoma: vaikiuo vieta kaip palieta (labai gera, galima viskuo naudotis); o pačiai mirus sakoma: mergei vieta kaip palieta Plt. Jis nepali̇́eja šnapsą (mėgsta išgerti) Plv.
| refl.: Pienas pasili̇́ejęs nutiško ant žemės J. Velniūkštis keberėkšt išvirto ir pasiliejo ing smalą BsMtII58.
2. palaistyti (augalus) kad augtų: Motina paliejo daržoves Vvs. Reikės šį vakarą daržą pali̇́eti Up. Nėks nepali̇́ejo taboko, dabar jau ir pagelto Pgr. Paliek rūteles vandeniu, o lelijėlę vyneliu LTR(Upn). Paleju ką SD261.
| prk.: Augo laisvė, tik krauju palieta S.Nėr.
3. refl. pradėti tekėti, pasipilti: Vanduo visas atgal pasiliejo BsPIII20. Iš to velnio tik smala pasiliejo BsPIV49.
| prk.: Rodos, kad tokia kalba liete pasiliejo ir kiekvienam į dantį įtvino, nes kiekvienas atkartojo: – Nutručijo, nutručijo! Žem. Ir vėlei dainos sidabrinės tau iš krūtinės pasilies S.Nėr. Atsiminimai imdavo kilti jam prieš akis, pasiliedavo eilėraščiai kaip iš rago rš.
4. refl. išsilieti, patvinti: Imsrė plačiau šįryt pasili̇́ejus Jrb. Upė pasiliejo iš krantų Vr. Tolimajame lauke upelis tai plačiai pasilieja lygumose, tai siaurai, giliai įsigraužia versmėtose liūnų pakalnėse Vaižg.
5. tr. prk. paskleisti: Buvo te kas, nebuvo, o matai, kokias kalbas žmonės paliejo Trgn. Lietuvių tauta iš savo lūpų paliejo dainų upes rš.
| refl.: Buvo tik vienoj vietoj tokia dedervinė, ė dabar po visą nugarą paslėjo (išplito) Sdk.
| Kambario tamsumoje pasiliedavo reti liūdnos melodijos garsai P.Cvir. Tuo tarpu krašte pasilieja sukilimas rš.
6. refl. plačiai pabirti, pasklisti: Knygą paimu, tai paslėjo visi raštai (raidės) Dglš.
7. tr. padėti (minkštą kiaušinį): Žiūrėk – višta ant lovos kiaušinį paliejo Ds.
◊ pali̇́eti kraũją nužudyti, užmušti: Jei kas palies kraujį žmogaus, to kraujas testo praliets BPII501.
1 pérlieti tr.
1. iš vieno į kitą pilti, perpilti: Jis parliejo arielką į savo plėkštinę rš.
| prk.: Reikia nulenkti galvą prieš didybę minčių bei meilės, kurią visą ji perliejo ant savo visuomenės rš.
2. visą palaistyti: Tris sykius pérliejom daržą, ir jau stovi Skr. Daržovių rasodą anksti rytą perliekime vandeniu rš.
3. perpilti kuo: Išplovus puodą perlieti švariu vandeniu rš. Ar gerai párliejai (plaunant) bulves? Up. Ir artoją perlieja, kad javai geriau užderėtų rš. Nuraudo mergaitė, kaip karštu vandeniu perlieta Ėr. Lyg šuva, pamazgomis perlietas, viks viks pasirangė Vaižg.
| prk.: Ligonas dega bi liepsno[ja], bi šaltis párleja Šts. Nusigandau, ir kojas kaip liete párliejo Šts. Šiurpulys nugarą perliejo S.Čiurl. Aš pajuntu, kaip karšta srovė perliejo man kūną J.Marc. Draugiškumo jausmas Adomėliui šilta banga perlieja Petro krūtinę V.Myk-Put.
| refl.: Jis visada šaltu vandeniu persilieja rš.
4. refl. liejantis, tekant perbėgti per viršų: Kai aš buvau toks (mažas), tai Šaltuono[je] vanduo arkliams par nugarą pársiliejo, o dabar vištai ligi kelėnų Rs.
ǁ liejantis persiversti: Mat tos vilnys kaip persilieja, tai ir suputoja baltai rš.
5. tr., intr. mušti, suduoti, sušerti: Kai pérliesiu pančiu, tai žinosi Vžns. Basliu kur atsistojęs parliẽs Ėr. Kad aš tau perliesiu vyčia per blauzdas, tai žinosi, kaip reikia klausyt Dgl. Čia ne šitaip glostyt, ale jam perliet reikia Ds. Jis arklių be reikalo nenervina, botagu netikėtai jų neperlieja Vaižg.
1 pieli̇́eti, -ja (pi̇́eleja), -jo žr. 1 prilieti 2: Visus kampus pyli̇́ejo Sg. Laistės su vandeniu, pyli̇́ejo butą, kuknę Pj.
1 prali̇́eti, -ja (pràleja), -jo tr.
1. kiek išlieti, palieti: Ir paslydo jauna kojelė, ir praliejo žaliąjį vynelį V.Krėv. Ir praliejo mergužėlė vandenėlį, ir pametė kibirėlius viduje viešo kelelio V.Krėv. Ant žemės praliejo N.
2. SD296 ištekinti, išlieti (kraują, ašaras): Bendras kraujas, pralietas už laisvę ir tiesą, čia sutvirtino amžinus mūsų ryšius rš. Dunojus kraujo praliejo Šarūnas, o Šviedrys jau nemunus V.Krėv. Jisai už mus … savą brangiausią kraują pralėjo DP242.
^ Kas jį užmuša, pats savo kraują pralieja (apie uodą) LTR(Rk). Ašaros greitai išdžiūsta, tik ne tos, kurias motutė pralieja KrvP(Jz).
| refl.: Daugel kraujo ten prasliejo, ne vienas jauną sa[vo] galvelę ten paguldė V.Krėv. Taip ir prasiliejo iš lengvo beveik visas prūsų kraujas Vd.
3. prabalinti (pienu): Prali̇́ek putrą su pienu, t. y. prabalink J. Dar nėr pieno, ir prėskinys neprali̇́etas Trgn. Karvė užtrūko – nė[ra] kuo putros prali̇́eti Plt. Kuom praliesma? – Žalčio pienu LTR(Slk). Kam tau to pieno? – Kruopams prali̇́eti JD1536. Kokias bulbas valgyste: pramestas (riebalais uždarytas) ar pralietas? Vdš.
| refl.: Ir prasli̇́et nėra kuo Trgn. Krupnykelį pienu prasileji – tai ir valagas Prng.
4. pragerti: Ans latras anądien du šimtus rublių prali̇́ejo Grk.
◊ ãšaras prali̇́eti B apsiverkti: Aš tiek ir tiek ãšarų prali̇́ejau ir dar turu li̇́eti Krš. Apsižvalgė po savo trobą ir ašaras prali̇́ejo LzP.
kraũją prali̇́eti
1. būti nužudytam, nukankintam: Šventieji drin viešpaties kraują pralėjo DP57.
2. žudyti: Nepraliekiat kraujo, bet meskiat jį (Juozapą) duobėna BB1Moz37,22.

pralieta laktis laimė, gerumas: Pralieta laktis meluoti melagiams J.
1 prili̇́eti, -ja (pri̇̀leja), -jo tr.
1. pripilti: Kad atvažiuo[ja] kada, grietinės pri̇̀leju Pln.
^ Karieta aukso prilieta (žarijos krosnyje) Užp.
2. R22 liejant priteršti, prilaistyti: Tu vis pri̇̀leji prausdamos Als. Vaikai davės – pryli̇́eta troba Vn.
1 suli̇́eti, -ja (sùleja), -jo
1. tr. sušlapinti, sudrėkinti liejant; aplieti: Glitenant durpių lysės paviršių, pirmiau reikia vandeniu sulieti rš. Priėję prie namų, vyrai stengdavosi mergas sulieti PnmA.
2. tr. sudrėkinti, apšlakstyti: Lenkų žemė ašaromis ir krauju sulieta (d.) Nm.
3. tr. liejant suteršti: Vyrai begerdami ir staltiesę suliejo Als.
| refl. tr.: Susiliek tu man teip užpakalį! Skr.
4. tr. liejant suplakti, padaryti kietą, supuolusį, suzmekusį: Žemė lietaus sulietà, kaip lenta Ds.
| refl.: Žemė, iš rudens aparta, per žiemą susilieja (susiguli) ir apsidengia žieve rš.
5. refl. sutekėti, subėgti į vieną vietą: O kaip tik nujojo toliau nuo krašto, [prasiskyręs] vanduo susiliejo BsPIV239.
6. intr. suduoti, sušerti, sukirsti: Suli̇́eti (koja į žemę), sukirsti, suduoti J.Jabl. Kad neina, botagu suli̇́ek! Rm. Suli̇́ek per žemę! Rm. Suli̇́ejau su votegu KlvrŽ. Vieną kartą tesuli̇́ejo, bet randą kelias dienas nešiojau Km. Išvedei arklius iš kiemo, numovei apinasrius, suliejai tais pačiais, ir jie atsiduria krūmuose bent už trijų varstų Vaižg.
^ Kas nori šuniui sulieti, tas lazdą atras rš.
1 užli̇́eti, -ja (ùžleja), -jo
1. tr., intr. užpilti ant ko, už ko: Pirtyj su šaltu vandeniu užlieti rš. Užlėjo užlėjo kraujelio garelį NS496. Neužli̇́ek už bato aulo vandens Als.
| refl. tr.: Reik biskį kvepylų užsili̇́et: šiandie po turgų vaikščiosiu, po miestą Jrb.
2. tr. liejant užgesinti, nuslopinti veikimą: Užli̇́ek – nebereikia Ds. Tvanas ugnies neužlėjo NS230. Aš paprašiau vandenį, kad ugnį užlietų JD82.
| prk.: Duok stiklelį šen, brolyti, duok užliet vargus rš.
3. tr. užpilti, paskandinti: Tą jų laivelį užlies vanduo Pn.
| refl.: Ažusileja eldija SD431. Eldija vilniomis uždengės (užliejos) Ev.
4. tr. apsemti, užtvindyti: Motiejukai auga pavasario vandens užliejamose pievose rš. Kad ažlė́jo lietus dirvas, negalima ir ineit Ds. Visą žemę užlėjo [v]andeniu O. Už tai, kad neužlietų miestą, tų miesto gyventojų buvo toks nutarimas BsPIII50. Leidžiama daryti ir elgtis, kaip kas nori, kad ir baisiai nežmoniškai, žemė užliejama jos sūnų krauju J.Balč.
| Užlies tau širdį taukai, ir numirsi tu kaip vambolė rš.
| prk.: Nesuskaitomos darbininkų, kareivių ir jūreivių minios užliejo (pripildė) Petrogrado gatves sp. Kryžeiviai plūdo vilnimis ant Lietuvos žemės, idant aną užlietų S.Dauk. Kažkas, lyg gailesčio banga, užliejo jo širdį J.Marc. Nesuprantama šilima užliejo krūtinę, ir rankos pačios tiesėsi apkabinti draugą rš. Užlies tuoj saulė kalnelius ir žemumas rš. Lengvas, vos pastebimas rausvumas užlieja jos pablyškusį veidą rš. Raudonis užlieja Pauliaus kaklą ir ausis rš. Taip, kerštas vėl užliejo jos krūtinę I.Simon. Niūri tyla užliejo gatves rš.
| refl.: Iš kraujo spaudimo užsi̇̀leja krau[ja]s an smagenų Krš. Kad dėbtelės krauju iš pykčio užsiliejusiom (pasruvusiom) akim, tai, kaip perkūno trenktas, atšoksti Vaižg.
5. refl. užsisrėbti: Valeras valgė po daug daug šaukštų užsiliedamas Vaižg.
6. intr. užduoti, sušerti: Tik tu mun užli̇́ek! Kl. Kad tu gi bijai arkliui užliet per nugarą Ds. Laimė katino, kad neteko užli̇́et su lazda Lg. Bent dviem varnom ažlėjau su botagu Vžns. Kaimiečiai vos tik mums per sprandą neužliejo rš.
7. tr. užbalinti (pienu): Jau pritrūkom smetonos – reiks užliet batviniai su pienu Brž. Pieno paslikau tik kruopom užlieti Užp. Man ir kopūstai gardžiau užlieti̇̀ Slm. Padėjo prie snukio užlietos sriubos bliūdą Rk. Kruopas baltai ažlėjau Vžns. Užli̇́ejau biškelį viralą su pienu, ir visai kitas valgis yr Vvr. Su kuo užliesim? – Su karvės pienu NS284.
| refl.: Kas tau neduoda valgyt, užsiliek ir ryk! Ds.
8. refl. N pasiskleisti (apie rašalą ant popieriaus): Ažusileja popierius aba litera SD431.
◊ ãšaromis užsili̇́eti labai verkti: Užsiliejusi ašaromis, visiems girdant, išpažįsta kaltybę savo M.Valanč. Užsilieju su apsčiomis ašaromis ir užkeiku tave rš. Ažusilieję kruvinom ašarom, keiks patys save brš.
užli̇́eti aki̇̀s pasigerti: Apsiryna valgiūse ir macniais trunkais užleja sau akis P.
už káilio užli̇́eti išgerti svaiginamojo gėrimo: Jei kas vieną, antrą ir dešimtą kartą tikrai užlies už kailio, to jau nėkumet nebegali širdingai mylėti M.Valanč.