šẽškintis, -inasi, -inosi Gdr, Grž; Sln pykti, šiauštis, priešintis, spyriotis, nesutikti su kuo: Jis dar šẽškinas, t. y. pykinas J. Ale da čia šẽškinas! Pasakiau, tai i eik! Sk. Velniai jo nemato! Šeškinas mat! rš.
^ Kultas, nevelėtas, o dar šeškinasi LMD.
nusišẽškinti Sv nusigyventi: Nusišẽškinusi esu gatavai po velnio End.
prisišẽškinti pakankamai prisierzinti: Prisišẽškinai – nustok! Glv.

būti tos pat nuomonės, sutikti
atmèsti, prieštaráuti
nesutikti su kokia nuomone
Laikas – pinigai. Ar atsimenate, kiek šitam teiginiui, pirmąkart jį išgirdęs, pritarėte ir kiek prieštaravote? Ket.
Diskusijose apie tikėjimo pažinimo įstatymišką formuluotę pasigesdavau dvasininkijos atstovo, kuris pritartų arba argumentuotai prieštarautų autorių siūlymams rš.

sakýdinėti, -ėja, -ėjo tr. sakinėti.
atsakýdinėti intr.
1. atsakinėti: Broleliai atsakýdinėja svotam visap Rod.
2. refl. nesutikti ką daryti, atsisakinėti: Neatsisakýdinėk, eik Dbč.

×razsakýdinėti (hibr.) tr. išpasakoti: Man razsakýdinėja bočis visa LKKII204(Zt). Ana ėmė razsakýdinėt, kap buvo iš pradžios jai Lz.
užsakýdinėti tr.
1. užsakyti: Rusų mergos užsakýdinėja, kad išaust paklotes latišiai Šč.
2. iš anksto skirti: Brigadierius jau darban žusakýdinėja Žrm. Duokles užsakýdinėjo Kls.

prašyti ateiti
atsisakýti
nesutikti ateiti
Negi atsisakysi, jei kviečia Radz.

prašyti ateiti
grū́sti, gùiti, varýti
nemandagiai liepti išeiti
Nekviečiamas atėjo, nevaromas išeis Grž.

pri̇́ešinti (-yti), -ina, -ino, prýšinti (ž.)
1. intr. Prn, Grš nesutikti su kuo, prieštarauti: Jam reikia nieko nepri̇́ešyt Lp. Aš dar pri̇́ešinau – neklausė, ir tiek Dkš. Bet aš sakau jumus, idant nepriešintumbit piktamui BtMt5,39.
| refl.; Q660, H, R401, M: Nepriešinkis jam SD183. Prieš vyresnį nepriešinkis J. Nepryšinkiamos jam nė kokiame daikte P. Prýšinos [ligonis], nejo gulti Šv. Tu, kaip dvasios tėvas, palaikyk jos širdies stiprumą, tesipriešina Skirgailos užgaidoms V.Krėv. Ji nebemanė daugiau pri̇́ešintis savo likimui NdŽ. Logiškai galima pri̇́ešintis, bet sykiu neprieštarauti FT. Šiuo kartu gaspadorius jam nebesipriešino BsPII289. Aš, nė biskio nesipriešinęs, paėmiau pjūklą ir virvę ir genu sau BsPIII78.
| Mediena smarkiai priešinasi statiniam lenkimui rš.
2. intr. būti priešingam, priešiškam: Daro sąyrius ir papiktinimus, mokslui tavo priešinančius MKr28.
| refl.: Mano atviras ir drąsus atsisakymas taip labai priešinosi imperatoriaus politikai, jog jis to negalėjo niekad pamiršti J.Balč.
| Mun tas darbas pryšinas (nepatinka) baisiai Šts.
3. refl. stengtis nepasiduoti, kovoti: Lietuvos darbo valstiečiai priešinosi dvarininkų ir buržuazijos jungui (sov.) sp. Šventasis vyre, tik veltui žūsi priešindamasis ir tuo manęs iš prievartos neišgelbėsi V.Krėv. Dar iki kraujo nepriešinotės kariaudami BtPvŽ12,4.
4. tr. grąžinti, varyti atgal: Kas gi tep pri̇́ešina gyvulius! Pns.
5. intr. versti šlykštėtis: Nepri̇́ešyk man, aš negaliu valgyt! Lš.
atsipri̇́ešinti prieštarauti, ginčytis: Jau niekuomet [berniokas] nenusileis, vis atsipri̇́ešins tau Jž. Tai dar gali atsipri̇́ešyt [vaikas]! Lp. Jisai atsipriešino žiūrėdamas į ją šypsodamasis rš. Atsiprýšina, atsibara, neklauso tėvų! Šts.
įpri̇́ešinti tr.; rš pastatyti priešpriešiais.
papri̇́ešinti
1. intr. paprieštarauti, nesutikti, nepaklusti: Aš jam kai kada papri̇́ešinu, tai jis pyksta baisiausiai Lkč. Oo, jei jam kiek papri̇́ešysi, jau neškis (bėk)! Lp. Kas man papri̇́ešys [, kad] neprauda! Ūd.
| Nurodymai esti beveik nepapriešinami (nenuginčijami) rš.
| refl.: Pragaras laukia tavęs, nes drįsti Dievui pasipriešinti! V.Krėv. Taigi vaikas galėtų pasipriešinti tėvui su motina Blv. Pasiprýšinos darbams (nesutiko eiti į darbą) – nebėr karvei ganiavos, pašaro Jdr. Bausk jį (jautį), kad klausyt nenorės ir tau pasipri̇́ešys K.Donel.
2. refl. veikti prieš, kovoti: Pasipriešinti engėjams žmones pastūmėjo vienas šiurpus įvykis rš.
3. tr. Sn sugrąžinti, atsukti atgal (gyvulį): Kumelukas būt pabėgęs, bet jį papri̇́ešino Šn. Papri̇́ešyk, tėvuli, tą kumelaitę Plv. Lėk, Jonuk, papri̇́ešyk ėrukus: ana ei̇́na jau in miežius! Pns. Aš vijau kurapką, jis papriešino, ir sugavom Grš.
supri̇́ešinti
1. intr. užginčyti, paprieštarauti: Jam niekas nesupri̇́ešys, o jei supri̇́ešys!.. Lp. Drūčkos užgieda supri̇́ešindamos: Neprauda, sesule! Kb.
| refl. J: Susipri̇́ešinau ir išėjau Vl. Nusidavė su artimu suspriešyt prš.
2. tr. sugrąžinti į buvusią vietą, atsukti (gyvulį): Eik ana, supri̇́ešyk gyvulius! Pns.
užpri̇́ešinti
1. intr. paprieštarauti, nesutikti: Tėvai užpri̇́ešino vaiko vedybom Dkš.
2. refl. susiginčyti: Jeigu sukalba, neužsipri̇́ešina, reik išpildyti J.

kėrúotis, -úojasi, -ãvosi, kerúotis
1. žargytis, kėtotis; voliotis: Kūdikis kėrúojas su plikomis kojomis, t. y. kojas suriečia ir ištiesia į aukštą J. Ko čia kėruojys atsigulęs, ar neapsiklosi! Šv. Nesikėrúok, negražu Tvr. Kerúojas sau ant dirvono, kojas pastatęs, ir šūkau[ja] Krkl. Vaikas vonioj keruojas Krkl. Juozas lopšė[je], mačiau, kėruojas Kv. Ko čia kėrúojies, eik šieno grėbti! Trgn. Nebeilgai čia kerúosy (voliosies lovoje), varysma pri darbo Užv. Jonas ilgai lovo[je] kėrãvos Šll. Kėrúojas lovo[je] par dienų dienas kaip du kačiukai Up.
2. pyktis, ginčytis, nesutikti: Juodu amžinai kėrúojas ir kėrúojas Up.
išsikėrúoti iki valios išsivartyti, išsikėtoti: Ar išsikerãvot, eikiat pri darbo! Tv.

pripažinti kokį dalyką
neĩgti, prieštaráuti
nepripažinti kokio teiginio, nesutikti su kuo
Vieni liudininkai tvirtino jį buvus apiplėšimo dalyviu, kiti – neigė tai rš.
Kiti tvirtino: „Jis Mesijas!" Dar kiti prieštaravo: „Nejaugi Mesijas būtų iš Galilėjos?" NT.

daryti tvirtą, tvirtesnį
sil̃pninti
daryti silpną, silpnesnį
Arielka (degtinė) ne tvirtina, ale silpnina žmogų Rp.
Juk ką mūsų protėviai kūrė, statė, tvirtino, saugojo, tą naikino, ardė, silpnino, laidojo užmarštin ne tik gamtos gaivalai, bet ir gausūs priešai rš.

íenas atgrę̃žti pasitraukti: Išmėtė kai kuriuos daiktus ir man ienas atgręžė. Všn.
íenas nusùkti atsisakyti, pasitraukti, nesutikti: Kai tik išgirsta, kad trys broliai stuobrinėjam kieme, kad Saliamutė neišpasoginta, o čia dar tėvai karšinčiai ant sprando, taip ir nusuka ienas: keliaukit, iš kur atkeliavę!. Balt.
íenas sùkti atgal̃ atsisakyti, trauktis: Negerai, žinoma, išėjo, – pasakė Alaušas. – Negerai. O vis dėlto neskubėk sukti ienas atgal. Balt.
íenas sùkti į šãlį krypti nuo temos: Nesuk ienų į šalį. Ds.
íenas suspáusti išgąsdinti: Sako, reikia tiems pilvėzams suspausti ienas, valgysim iš vieno katilo. Andr.
nè po íenom, nè po árkliu Mžš. apie suktą, neaiškią kalbą:
pro íeną žiūrė́ti tingint dirbti: Talkininkas darydamas tik žiūri pro ieną. Prng.

Kas keliauja pakeleivingais automobiliais.