Termino paieška - nelauktai

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (46)

atitáikyti

Apibrėžtis

táikyti, -o, -ė K, Š, Rtr, LVIV157, DŽ; Q198, R, MŽ, N, M, L
1. intr. LL13, LTR(Šmk) stengtis nustatyti taikiklį ar užimti padėtį, kad būtų galima kliudyti taikinį: Ir anam táikė stačiai į širdį, bet jau par petį paršovė Kal. Netáikyk į paukštelį, gali užmušt Kair. Kareiviai taiko užsimerkę, lyg šautų nuosavon širdin S.Nėr.
^ Į kulnį táikė, į nosį pataikė (sakoma pagadinus kam orą) Škn.
| refl. Rtr: Táikytis šauti KŽ. Tai jie prisidėjo ir taikosi, nori nušauti gulbę LTR(Trak). Atrodo, niekas nesitaikė, bet pora šūvių – ir mirtis J.Marcin.
2. tr. daryti, kad pritiktų, parinkti tinkamą, derinti: Akiniai, prie akių netáikyti, negalima nešioti P.Aviž(Br). O kai ataneša prisiūt [batą], tai siuvi siuvi, táikai táikai ton skylėn Žl. Ėmė raktus taikyti į tą pakajų, kad galėtų atsirakyt BsMtI157-158(Brt). Kuolus [akėčių] táikė iš skroblo, ąžuolo Kls. Bet daugiausiai rugius táikys tokius jau gerus [duonai], ka nebūtum dirsių Sd. Taikiau aš šituos kailiniokus vienaip, taikiau kitaip, pagaliau išpjausčiau jų sagas ir nukėliau jas gerokai į šoną J.Balt. Kaip nededi, kaip netaikai, o kepurė per maža! P.Cvir. Táikyti vaistus NdŽ. Mano brolis buvo labai lepus ant valgio, baisiai turėjo valgį táikyt Skr. Aš sa[vo] vaiku[i] maisto netáikau, viską duodu Vrn. Ji labai táikydavo valgį visiem PnmA. Trijų mėnesių paršai, i da jiem reikia táikyt Jnš. Ji netáiko žodį: kas kiek – i žlebtelia Gs. Kaip papuola, teip sakom, netáikom žodžio Trs. Būdavo, balsus táikys, katram natavot, katram prišaukt Erž.
| refl. tr., intr.: Kaip Paulina táikės ir valgymą, ir visa, o mat pirma nugriuvo Slm. Ji nesitáiko, tai ir suserga Rmš.
3. tr., intr. skirti, adresuoti kam, į ką: Katrė tyli, nes į ją buvo taikyti dainos žodžiai I.Simon. Šneka, rodos, apie kitas, o aiškiai matos, kad man táiko Kair. Aš žinojau, kad ma[n] čia táiko Smln. Táikyti kam priekaištą NdŽ. Taikyta ta kalba buvo jau kiek susipratusiems ir mokslintiems prš.
4. tr. DŽ naudoti (paprastai praktikoje): Taikomoji geologija GTŽ. Zoologija gali būti teorinė ir taikomoji S.Mast. Táikomoji dailė LTEXI65. Táikomoji dekoratyvinė dailė LTEXI66. Vietinė anestezija pradėta taikyti labai seniai rš. Mokiniai teorines žinias čia pat bando taikyti praktiškai rš. Sverto taisyklė taikoma nagrinėjant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį skridinį rš. Juk sąmoningas kalbos tvarkymas ir norminimas prasideda tada, kai liaudies kalbą reikia taikyti rašto (literatūros) reikalams KlK49,41.
5. intr. stengtis ką daryti, derinantis prie aplinkybių: Ans táiko pamatyti savo brolį J. Táikai, kad prieš vėją [vėtytum javus] Vdn. Jau visada táikė į pilnatį [sėdami ar sodindami] Dg. Daugiausia táiko šalčiuose kult Krm. Kuleklę suks, táikys, ka arkliams nebūtum par sunkiai Všv. Agurkus reikia sėt pirmadienį ir táikyt, kad žmonių daug vaikščiotų (priet.) Kdn. Žirnius [sėti] táikydavom, ka pilnačio būtų Brž. Bulves táikydavo [sodinti] pabaigoj mėnesio, senugaly Jnšk. Aš labai táikau, kad sava viską turėt Upn. Vis táikydavo, kad Kalėdom būt pjaunamas paršas Skp. Da táikau, kad tektų atgult, pasilsėt Krs. Táikydavo tokiam paduot [pyragaitį su pupa], kurį nori į žentus gaut Sk. Paimk medinį šaukštą ir táikyk, ka nurytų [karvė vaistus] Krš. Táikyk, kad rastumi numie – ir pasimatysi Šts. Jy eina gyvulius pagirdžius ir táiko, kad su mum eit Pnd. Blindokas duoda per kaulus Aleksiukui ir vis prie galvos taiko J.Balt. Reikia taikyti visiems dirbti vieną darbą: tada bus sparu ir nuodarbu M.Katk. Jugėla dabar, važiuodamas iš miesto, visados taikė važiuoti namo kitu keliu V.Piet.
| refl.: Aš táikaus, kad nepasakyčiau bile ką Jrb. Tas žydas vis táikos potrus kalbėti pri lango Kl. Ji taikėsi eiti takučiu, tarp aukštų smilgų P.Cvir. Savo žemės turėjo pakankamai, bet dar taikydavosi kur galima išnuomoti rš. Tie jau ne žodžiais, bet kumstėmis taikėsi perkalbėti A1884,371.
ǁ stengtis tinkamai ką daryti: Kai siuvu, vis táikau, kad būtų gražiai Jrb. Argi táiko [talkininkai] – sumetė, sumetė Kvr. Dideliai čia vyrai táiko ravėti: apdaužo su knaptu, i tiek Rdn. Vežimą kriaunant, pėdus taip táikė kriauti, kad vežimo šonai ir vežimo galai neišsikištų, ale būtų stati Vkš.
6. intr. LL40 stengtis įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Kaip mažu[i] vaiku[i] – táikyk i táikyk Mžš. Viseip táikiau: ir geruojuo, ir piktuojuo – kad nemožna gyvent Slm. Táikyk táikyk [anūkui], gal kada pagaliu galvon gausi Msn. Paimsiu ir nieko jam (vyrui) netáikysiu, ba ar aš šiap, ar kitap jam táikau, vis tiek aš jam neintaikau Lš. Táikyk netáikyk – vis tiek neintiksi Dbk. Sveikatos negailėjau, ėjau, žiūrėjau, valdžiai taikiau, o dabar – vagilė! J.Paukš.
| refl. LL40, Rtr: Mano žmogus buvo geras, ale ir aš táikiaus Nč. Táikiaus, kad nor aš jiem būtau gera Pun. Aš darbe su visais táikaus Vrn. Kai neturi jėgos, reikia prie visų žmonių táikytis Lel. Táikaus, gyvenu an loskavos duonos Mrc.
ǁ refl. Rtr stengtis prisiderinti: Poilsio namuose ar sanatorijoje reikia taikytis prie tenykščio dienos režimo rš. Mum su sėjimu ar javų vežimu reikdavo prie kitų táikytis Skrb. Žmogus gyvena gamtoje, taikosi prie jos ir iš jos mokosi sp. Gyvulių aukštosios nervinės veiklos atsiradimas yra susijęs su procesu taikytis prie aplinkumos V.Laš.
7. refl. sutikti su kuo neprieštaraujant: Duok man išmintį ir protą, idant aš visokiame daikte taikyčiasi su šventa valia tavo Tat.
| Dėl vaikų taikėsi su savo dalia rš.
8. tr. KBII172 šalinti nesutarimus, vienyti: Tu gi jau teisėjas, táikyk te juos Ant. Šiandien visi krikščionys, jūsų netaikomys, mūsų žemę užgulė S.Dauk.
| refl.: Su kaimynu reikia táikytis Alz. I táikysias, i mušias Trk.
9. intr. žiūrėti, laukti, tykoti patogios progos: In mėsą táikyta (taikyta mėsą pavogti) Rmš. Tas šuo vis táiko įkąst Slč. Melagis yra tas, kurs ne tai kalba, ką mislija, ir visad taiko apgauti Blv.
^ Bernas kožnas – šuva: táiko inkąst Aln.
| refl.: Kokis žmogus aplink kampus zulinas. Ar ne vogt ko táikos? Lš. Kai ana (bitė) laksto susrietus, kąst táikos Mlt. Abudu táikosi vienas kitą apgauti Ėr. Jis tik táikosi pabėgt Vrb. Jis blogas žmogus, tik ir táikos įkąst kaip gyvatė Jnš. Vilkas táikėsi in teluką – būtų nunešęs Žln. Pribėgęs prie karvių bandos, margis nusižiūri jam nepatikusią ir taikosi kibti į šlaunį rš. Samanės dūzgė, siuvo aplink, o aš, užsitraukęs marškinaičius ant galvos, taikiausi pagrobti korį V.Bub. Jie taikosi mus gaišyti Bru.
10. intr. tikėtis patekti, gauti, pasiekti ir pan.: Dar pagalvos, kad į seniūnus taikau rš. Nors Andrius ir taiko sueiti į giminę ir, matyt, paims Teresiukę, tačiau ne tokio žento ji norėtų V.Bub.
| refl.: Jonas táikosi į žentus pas kaimynus Prn. O gal tu, gyvatėne, į jos žentus taikais, kad toks stropus? rš.
11. intr. ruoštis, rengtis: Vilius jau stovėjo prisirišęs virvę ir taikė leistis į ūžiančią juodą kiaurumą J.Balč.
| Kviečiai sausi, táiko jau birėt Ėr.
| refl.: Táikaus táikaus i vis neprisitaikau į miestą nuvažiuot Slv. Pasodino tą vaiką an ližės ir jau taikosi mest in pečių BsPIV134.
^ Táikosi kap nuogas į dilgėles tūpt Skrd. Ko čia táikaisi lyg nuogas rugienoj! Rdm. Neranda vietos atsisėst, taikos kaip šikt norėdamas Jnš.
12. intr. gerintis, lįsti, dailintis: Du táikė kavalieriai, pasrinko tą Drsk.
| refl.: Katė táikosi prie žmogaus: čia jai šilta, ėst gauna Gl. Jau ten būt táikiusys pri ano smertelnai Trk.
ǁ refl. stengtis netoli būti, laikytis: Pempės vis prie vandens táikosi Vlkv.
13. intr. lemti, skirti: Pakol šime krutame sviete, turim jau visaip, kaip táiko Dievs, pasikakyt K.Donel.
14. refl. impers. Š atsitikti: Viseip táikos žmogui begyvenant Sb. Man pačiai táikės tep Vlk.
15. refl. impers. Š, Vlk atsirasti, būti atvejui, progai: Táikos ir Vilniun nuvažiuot Vrn. Táikės, keliskart tę buvau Nč. Táikėsi kalbėt su giminėm Klvr. Nestáikė girdėt, kad kumelė atsivestų du kumelukus Kb. Nestáikė man su juoj šnekėt Kpč. Man táikės su juoj važiuot Dsm. Táikos, kad greitai užpuoli (užeini) an sviežių pėdų Dbč. Táikos, kad inkanda gyvatė Rud. Mano gyvenime nestáikė, kad avinas aviną užmuštų Rud. Žibulinė gyvatė, sako, kad nekanda; nežinau, nestáikė man, o marga, tai toj kanda ir gyvulį LKT391(Kb).
16. refl. atsitiktinai, netikėtai būti, įvykti, atsirasti, pasidaryti ir pan.: Tai taikosi labai retai, dėl to aš aplink tokį retą atsitikimą ir kalbėti nenorėčiau TS1902,10(V.Piet). Briedžių táikos kiek, ale maža yr Str. Kad táikosi jaunikis, tai ir eik Gs. Dar̃ ir strokų tep nestáiko kap seniau Dg. Taikėsi ir tokių, kurie sakėsi gerai jį žiną LzP. Taikėsi ne vienas [jaunikis], bet man vis atrodė, kad troba ir karvė jiems labiau rūpi V.Bub.
atitáikyti BŽ401, KŽ
1. tr. parinkti, rasti, padaryti tinkamą, norimą: Atatáikyti Š. Iš rozo to daikto neattáikiau Rdm. Atitáikyta yr – žentas ir uošvis toks o toks Rdn. O aš attáikiau tokį vagoną, kur šilta Lp. Vaikiukai muni vedė penkis kilometrus, kol atitáikė kelią Pln. Gerą žmogų atitaikysim ir leisim [sūnų piemenauti] J.Balt. Jeigu jam valgį ir vaistus neatitaikysi, tai turi mirti LTR(Klvr).
2. refl. taikant, stengiantis ateiti, atvažiuoti, atvykti: Tai sakyk tu man – atsitáikė per mišką tokiu prastu keliuku! Pg. Šlapia labai, ale taikiaus taikiaus pakraštėliais, paravėm, šiaip teip atsitáikiau Srv.
3. refl. ppr. impers. atsitikti: Daug kartais gyvenime atsitáiko Skd. Ale, vyreli, ot kap atsitáiko žmogu[i] Nč. Tep žmogus gyveni, ir visko atsitáiko Srj. Sako, i mun taip atsitáikė Žr. Tarpais ir taip atsitaiko, ko suvis žmogus beveik ir netiki V.Piet. Visaip tam sviete atsitáiko Jnšk. Atsitaikė tau nelaimė TS1900,2-3. Po miestus ir kaimus atsitaiką daug gaisrų LTII234.
4. refl. impers. Zp, Rūd būti, tiktis progai, atvejui: Man atsitáikė būti tenai BŽ521. Gal kada atsitáikis nuvažiuot [į Šiaulius] Sml. Retai teatsitáiko, ka silkės tokios geros būt Rs. Kur jai atsitaikydavo tekėtie, ji vis niekur nenorėjo tekėt BsPIII241(Brt).
5. refl. atsitiktinai, netikėtai būti, įvykti, atsirasti, pasirodyti ir pan.: Seniau tik atsitáikydavo žmonių, kur srėbė Jd. Gal oras atsitáikyt koks, paimk skepetą Gs. Ka koks geras žmogus atsitáikytų, priimčiau gyvęt Rs. Ot kokia smagi lazdutė, kad kas dabar atsitaikytų mušti, tai tuo užmuščiau BsV257(Nm). Jei žmogus (svečias) atsitáikyt, tai ką tu paduosi? Pv. Atsitáikė gera palata, geri žmonės Drsk. Ko dar trūko, tai pasiskolino, tai nusipirko, kur progai atsitaikius Žem. Bado ištiktas [šikšnosparnis] suėda savo draugą, o gerai progai atsitaikius ir vištos kraujo atsigeria Blv.
6. refl. būti panašiam, atitikti: Atsitáikė tik pavardė – ne giminės Krš.

×datáikyti (hibr.)
1. žr. pataikyti 2: Senam i valgį reikia datáikyt Klt. Datáikyk tu žmogus [druskos], bijojau persūdyt Žl.
2. žr. sutaikyti 1: Spragilais kuliant reikia datáikyt Krm.
3. refl. impers. žr. pataikyti 11 (refl.): Ir tam dastáikė jį regėt Dsm.
įtáikyti Rtr; Q143, R, MŽ, N
1. intr. taikant įkišti į vidų: Jau nebeantáikau adaton anvert Žl.
2. intr. padaryti kaip reikiant, prisiderinti: Kad tu … vis kažkaip … šneki ir vis neįtaikai… K.Saj. Lietuviai mėgsta dainuoti ir moka įtaikyti į gana suktą ir painią melodiją Vaižg.
3. intr. Rtr, KŽ įtikti: Negaliu jam niekaip įtáikyti Š. Ka jis nelabai priima mūsų [padėti šertis], neįtáikom Vdžg. Ir teip darau, ir teip darau, niekaip negaliu antáikyt Žl. Sunku jiem intáikyt: vis negerai ir negerai Rud. Jy tokia bjauri, jai neįtáikysi Mžš. Neintáikysi gi jai nieko: velėji – juodai išvelėjai, blynus kepi – blynai suzmekę Slk. Jau niekas neintáiko nei žodžio pasakyt Pv. Kas žmonimi intáikys Knv.
| refl. Š, Rtr, KŽ: Tam vyrui reik įsitáikyt, ka būtų graži Grdž. Tu įsitáikyk, kad tave pamiltų šeiminykė Mrj. Neįsitáikys – vis anam negerai esą valgyti Ggr.
4. tr. pasistengti, kad pakliūtų, įtaisyti, įstatyti: Aš taipgi įtaikiau vieną šaltyšių į vaitus V.Kudir.
| refl.: Mat pirma į pažintį įsiskverbsiu, paskui gal kaip į gimines įsitaikysiu Žem.
^ Įsitaikė kaip šuo į karietą LMD.
5. refl. sutapti su kuo: Visas šventes, kur įsitáiko į prasčią dieną, kela į sekmadienį Krš.
ištáikyti KŽ; LL291
1. tr. pasistengti, kad ko užtektų, būtų, liktų, atsirastų: Ji moka ir iš mažai medžiagos ištáikyt Rmš. Toli ganiava – kur čia visiem arti kas ištáikys Iš. O prieš didžiąsias šventes dažna šeimininkė stengėsi ką nors ištaikyti ir Luciui rš. A beištáikysi kada minutą atvažiuoti Krš.
2. tr. sutartinai atlikti, suderinti: Su spragilais [kuliant] reik ištáikyt taktą Žg.
3. intr. taikant, stengiantis padaryti, atlikti, pajėgti: Tei neištáikysi, ka būtų i vienam, i kitam gerai Jrb. Kad ir dideliai girtas buvo, ale da ištáikė par duris, neužkliuvo Vkš.
| refl.: Kad ir daug balių buvo, ale aš išsitáikiau ir sausom parėjau Jnšk.
4. refl. išsisukti nuo ko, išvengti ko: Užpernai varomas į Kėdainius išsitaikiau nuo mušimo M.Katk.
5. refl. įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Aš tam buožei jokia mada negalėdavau išsitáikyt Skr. Vaikai turi išsitáikyt savo tėvam Rmš. Jisai ir diedeliui žodelį pataikys, ir nuolaidžiam ponui išsitaikys rš.
6. intr. prisirengti, prisiruošti: Niekaip neištáikiau iš numų išsprukti Vkš. Teip norėjosi išeit pagrybaut, teip taikiau taikiau – ir niekaip neištáikiau Krs. Bet pas gydytojus taip ir neištaikė kada užeiti – vis to laiko pritrūkdavo rš.
| refl.: Neišsitáiko, kada eit dirbt – pavėluoja ir pavėluoja visada Snt.
7. tr. pasistengti, kad pakliūtų, įtaisyti: Ė, kad tu, šelmi, būtum geriau mokinęsis, aš būčiau tave į akademiją ištaikęs V.Myk-Put.
nutáikyti Rtr, KŽ, NdŽ; MŽ
1. tr. Š, LL99 nustatyti taikiklį ar užimti padėtį, iš kurios galima kliudyti taikinį: Nutáikė savo šautuvą į kiškelį DŽ1. Žvėris apsisukęs vėl puolė medžiotoją, tačiau ten, kur buvo nutaikęs savo ragus, jis rado tuščią vietą rš.
| refl.: Gerai nusitáikiau ir nušoviau lapę Ėr. Jis nusitaikė į priešakinį mašinos stiklą J.Avyž.
ǁ šaunant pataikyti, nušauti: Nežinom – nutáikė ar nenutáikė Prn.
2. tr. N, LL162, Š, DŽ priderinti, nustatyti, tinkamai padaryti ar parinkti, surasti tinkamą: Ana nutáikė pagal jo būdą J. Gal iš dešims viena šeiminykė ją (duoną) nutáiko, pakepa kap reikia LKT378(Vrn). Ale ir nutáikiau gerai druskos – košė kaip tik Vkš. Ot nutáikė duoną iškept Grk. Jurginam reikia nutáikyt gera žemė, tai jie labai auga Jnšk. Dar jei žemių nutáikai gerų, tai geriau auga [gėlės] Kpč. Kaip tas korių akutes jos nutaiko, suklijuoja, pripila kvepiančio medaus? rš. Iš pradžios nenutáikysu liuob [virti dujomis] ir aš Krš. Žodžius jis mokėjo, bet melodiją nelabai nutaikė rš. Tik reikia nutaikyti akėjimui tinkamiausią laiką rš. Adomas, nutaikęs patogią progą, prisėdo prie Mildos J.Avyž. Nutaikęs laisvą minučiukę, jis nuvyko į ligoninę aplankyti Rimanto J.Dov. Negali nė nutáikyt pietų (nežinai, kada ateis) Lkš.
| refl.: Kai nusitáiko smetona, greit susimuša sviestas Ėr. Nusitáiko alus geras M.Unt. Surūdėjusios, nenūsitáikiusios dešros Grd. Jeigu nustáiko [duona], tai sotesnė Sug. Ant elektrinės [plytelės] labai dega, reikia nusitáikyt PnmŽ.
3. intr. tykant sulaukti, nutykoti, nužiūrėti: Nutáikė, kumet buvo atdaras, ir įlindo į tą šėpą Trk. Nutáikė, kai jo namie nebuvo, i atejo Sug. Nutáikė čigonas – už vištų, ir nuejo Kvr. Iš vieno vežimo kažkas, mikliai nutaikęs, įmetė gėlių puokštę J.Dov.
| tr.: O už dienos, nutaikiusi mane einantį kluonan, vėl kyštelėjo bryzą, įvyniotą drobės skiautėn J.Balt.
| refl.: Nusitáiko, ka niekas nemato, i griebia Erž. Nusitáikęs kai kirto par ausį, tas keberiokš Srv. Nusitáikius kada paklausk jo, kaip tę buvo Slv. Tas keleivis nusitaikęs, kada niekas nemato, palindo po skūroms BsPIII12(Nm). Tad vėl nusitaikiusi kreipė [motina] kalbą į vyriausiąjį sūnų V.Myk-Put.
4. intr. pasistengti rasti laiko: Kaip nors nutaikykit pasėdėti su mumis valandėlę rš.
5. intr. atsitiktinai patekti, pakliūti: Laimingą valandą pirkau bilietą, jei nutaikiau šalia tamstos V.Myk-Put.
6. refl. Š atsitikti, pasitaikyti.
7. tr. nuraminti, numaldyti, sutaikyti: Kad ir murma dar, ale šiaip taip juos nutáiko Grk.
patáikyti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; L, LL172
1. intr. kliudyti: Nešaudyk, patáikysi in akį Lbv. Vaikas man patáikė per akį su sniegu Ėr. Gerai da, kad patáikė par kojas LKT331(Gdr). Kirvis atšoko, ir rankon patáikiau Aln. Jis jam patáikė per galvą su lazda i užmušė Nm. Nei tu kanapėsa tupinčiam žvirbliui patáikysi, nei tu jį iš kanapių išvarysi Lš. Vieną kartą šovėm į stirną, ale nepatáikėm Krš. Kaip tik sustojom, tujau viena kulka tėvuo į klumpį patáikė Krt. Visus langus iššaudė, o kas anims rūpa, ka anie patáikys Slnt. Par karą bombardavo čia, bet nepatáikė vokyčiai Gršl. Tas perpykęs metė spirgą, pataikė jai an lūpos BsPIV113(Brt). Sidabrinė jam kulka širdin pataikė S.Nėr. Žmona pataikė jam tiesiai į nosį alkūne rš. Nepalošė, nepatáikė [krepšininkai], ką galia išlošti! Krš.
| prk.: Gana, kad tai pataikė Narvilui į silpnąją gyslelę – apaštalauti Vaižg.
^ Daug šaudė – mažai pataikė KrvP(Vs). Galvon taikė – uodegon pataikė KrvP(Mrc). Dievas kuo mes, tuo pataikys LTR(Mrj). Mesk akmenį į šunį – patáikysi į Veličką (ta pavardė labai dažna) Vl.
| tr.: Pykšt – kap rozas ir patáikė tą merginą LKKIX220(Dv).
ǁ kurį laiką taikytis, norint kliudyti: Elzė vikriai užsimetė sau ant peties šautuvėlį, pakėlė galvą ir, akimirksnį pataikiusi, šovė Pt.
2. tr., intr. parinkti, padaryti, pagaminti ką tinkamesnį, geresnį: Laiką reik patáikyt, kada ateit Jrb. Ką čia su mūšiu padarysi, geriau žodį pataikyk Trg. Svetimas ateina, vis žodį patáikai Krš. Nieko žodį nepatáiko – metė kap kokiu purvynu Gs. Su svetimais stengiuos kur žodį patáikyt LKKXIII139(Grv). Tau ir kąsnelis buvo patáikytas Pc. Moma maisto nepatáiko, nesaugo vaikų Pnd. Kiek tas seniukas begyvens – reikė jau patáikyt (paduoti geresnį kąsnį) Mžš. Gulėjo lovelėj, valgis buvo patáikytas. Ko jai reikėjo?! Skr. Kad ir ne ką teturia, ale pažįstamiem vis gal patáiko [pardavėja] Slm. Talkinykam jau geriau patáikai valgyt: viralo, mėsos duodi Svn. Su džiaugsmu šią dieną žiburius arba lempas pataikykime DP430.
| refl. tr., intr.: Ligonis turi valgį pasitáikyt Rmš. Pastáikai ir valgymą sau Všn. Pasitáikyk, bo liga gali vėl atkrist Jnšk. Pastáikau maistą, – su tulžia negerai Dg.
3. intr. padaryti ką laiku, gerai, tinkamai, norimai ir pan.: Patáikom nuvažiuot an vestuvių Prn. Kaip gerai, kad ant pietų patáikiau Vkš. Jis patáikė į pačius pietus NdŽ. Dabar tai patáikysiu eit ant kapų – jau atlydžia Jrb. Patáikė parvažiuot prieš pat karą iš Ameriko Kž. Ant šiltų pėdų pataikė LTR(Grk). Priešpiečių sėdam. Laiku pataikei, sėsk ir tu, imk šaukštą J.Balt. Ponas kaipsyk pataikėt ant skerstuvių J.Marc. Svyruodamas berniukas pataikė sugriūti ant suolo S.Nėr. Ar pataikysime giria važiuodamos namo sugrįžti Pt. Juk tada, mokykloje, jis net ir rankomis rikiuotėj nepataikydavo mosuoti rš. Batelius tai jau patáikėt nupirkti Lkv. Kaip kam kaip patáiko, senas daktaras, ans visą amžių gydė žmonis Všv. Mes ne čėse patáikėm rugius sėt – ir visi iššalo Jnšk. Nepatáikysi pasakyt, tai papyksta Sb. Jam niekap negali patáikyt Lzd. Aš jai nepatáikau nė per kambarį pereit Mrj. Tu jam jau biškį patáikyk Žl. Mokėjau pataikyt jai pasiūti I.Simon. Ir kriaučius vadino suknių siūt, ale jom nepatáikė, ir niekas negalėjo pasiūt LB249. Nepatáikei ką pasakyt, tuo[j] piktumas Jrb. Kožnam vis reikia pasakyt patáikyt Krč. Jeigu aš šiandien muzikantas, pataikiau šį ar tą nupiešti, tai motinos kaltė V.Kudir. Galėjai sukraus nusipirkti, jei patáikei gauti Krt.
^ Taip pasakei, kaip iš strielbos patáikei Vkš. Pataikė kap kulka tvoron Nč, Al. Patáikė kai pirštu į dangų Slv. Al ką pasakei, ta pasakei, patáikei kaip pirštu į lubas Varn. Patáikei kaip su pirštu į akį Skr. Pataikė kap kiaulė nosia į tvorą LTR(Mrj). Patáikė kaip lazda tvoron Sn. Nuvažiavom i visko gavom, patáikėm kaip pirštu į subinę Snt. Nuo lietaus bėgo, po palašo pataikė LTR(Rz). Nuo ko bėgau, in to patáikiau Dv.
| tr.: Nežinodama, kas iš jų vyresnis, princesė kreipėsi į gražiausią raitelį ir pataikė karalių J.Balč.
4. intr. pakliūti, patekti, atsidurti kur: Jeigu pas geresnį ūkininką patáikei, tai geresnį drabužį davė LKT188(Gl). Teip patáikiau pri tokių ūkininkų nebiednų Slnt. Aš nieko blogo nemačiau, pri tokio patáikiau Brs. Vienas, grįždamas namo, pataikė pas svetimą pačią V.Kudir. Kaip šoko, pataikė in tokią kiaurą pievą BsPIV35(Brt). Iš kambario išbėga berniukas vienais marškinėliais ir pataiko stačiai Grėtei į glėbį I.Simon.
^ Pataikė kaip aklas duobėn TŽIII378(V.Krėv).
5. intr. taikantis, stengiantis įeiti, įkišti (į vidų): Suvis kemėra jau diedas – jau šaukštu burnon nepatáiko Slk. Ne pro tas duris patáikė Vvr. Rodos, eini eini tiesiai, o nepatáikai ten, i viskas Pp. O aš nepatáikiau įeiti į kitą kambarį Gršl. Tris sykius apie savo namus ėjau ir nepatáikiau Klvr. Nebmatau, nebipatáikau siūlą į adatą įverti Vkš.
^ Kas, kad sukosi galva – jautė, šįsyk giltinė bus nepataikiusi į jo duris rš. Geras žodis pikto ausin nepataiko KrvP(Srj).
| tr.: Ejo iš lauko ir niekaip durų nepatáiko Žl.
^ Pataikė kai koją čebatan (apie gerą įsikūrimą) Slk.
6. intr. Ppl pasistengti (ką padaryti): Patáikysi atvažiuot, kai bus gražu, pavaserį Skp. Vieną kartą patáikė, išejo, pamatė Pln. Atėję pas jį pataikė teip, kad jį nerastų namie BsPI17. Storam tokio ilgumo kalnierius netinka. Čia jau pats kriaučius tura patáikyti Vkš. Patáikom geresnėn vieton, ir užauga geros bulvės Jz. O jeigu kas pabandė pasiskųsti, tai tam pataikė skaudžiai atkeršyt V.Kudir. Oi, išniokojo tuos miškus, su traktoriu negi patáikis Ln. Jy nebešneka senobiškai, biškį patáiko Mžš.
| refl.: Girdu, kaip kiti šneka, kaip kumet pasitáikau, kitaip žodį pakreipu Krš. Eidamas pasitáikyk, kur geriau Vrb.
7. intr. pasistengti įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Pas mum sako, ka daugiausia latvis patáiko RdN. Moka jis pataikyti žmonėms kaip niekas kitas P.Cvir.
| refl.: Kas jiem buvo su žodžiais prie manę pasitáikyt Stk. Viens kitam dabar nepasitáiko: kas tu man, kas tu man Ukm.
8. tr. pasisekti gauti: Gerai, kad aš da tokį vyrą patáikiau į save Plv. Jei gerą patáikytai [vyrą]… Rsn. Gailiai verkė jauna mergelė, nepataikius bernelį DvD243.
9. refl. pasirengti, pasiruošti ką daryti: In fermą buvo pastáikę [vilkai] Žln.
10. refl. impers. Š, Rtr atsitikti: Kap ten pasitáikė, nėr žinios Rod. Gyvena žmones an svieto, ale pastáiko visep Kpč. Pastáiko viseip: ir prigeria, ir ažsimuša Antz. Kas [maitinančiai] motinai pasitáikė negerai, viskas pas vaiką pareina Gdž. Saviškių tarpe visaip pasitaiko: ir susibart, ir susipešt Jnš. Pasitáiko, kad abudu [tėvai] numiršta, [vaikai] lieka čystai siratos Skrb. Naktį jau nemiegi, steni – viseip pasitáiko Smal. I pasitáikyk tu ma[n] iš labo ryto bliūdus daužyt! Slv. Man vienąsyk pasitáikė teip LKT184(Raud). Pasitáikydavo, dar anksčiau vilkų buvo Bgs. Retai kada pasitáikys, ka koks vienas [ėriukas] genant susimaišydavo i nespės pareit Mšk. Tuo pat metu pasitaikė liūto atleistajai pelei pro šalį bėgti J.Jabl. Bet dainos pradžioje neva jau taip pasitaikė, kad vienas jų parvertė žvakę Ašb.
^ Dažnai pasitaiko, kad bažnyčion eina – karčemon pataiko KrvP(Dg). Visai[p] pasitáiko i visai[p] reikia Jrb.
11. refl. impers. Š, Rtr būti progai, atvejui: Pasitáiko ir jaunam mirt Alv. Pasitáiko, kad ima ir sveiką suvažinėja Dg. Pasitáikė žiemos metu važiuot per ežerą Slv. Pasitáikė an kelio rast malūnas labai didelis Mlk. Pasitáiko pervelėt, tai sustraukia marška Dg. Ma[n] tę pasitáikė būt Žgn. Latvijo[je] mun pasitáikė tarnauti pas gerus gaspadorius Vkš. Ir antrą sykį karaliui pasitáikė paklyst (ps.) LKT155(Žg). Tą vakarą i mun pasitáikė būti Varn. Nepasitáikė tei kalakutę nusipirkt iš rudens Jrb. O gal i geru keliu pasitáikys važiuoti Krš. Nepastáikė jį man suti̇̀kt Lš. Pasitáikys karts i geresnis gauti Brs. Kad man kartais vogt ar ką išplėšt pasitáikė, rods ir aš nesigėdėjau ištiest savo ranką K.Donel. Tą butalį sugriovė, išarė žemę, pasitáikė ir atrasti anus [pinigus] End. Zuikį pasitáikė sugauti su rankoms Lk. Pasitáikė gerai sudėt audimą Rs. Jums tiesiog pasakiau, kaip man pasakyt pasitáikė K.Donel.
12. refl. atsitiktinai, netikėtai būti, įvykti, atsirasti, pasirodyti, tekti ir pan.: Mum pasitáikė gražūs orai, tai greit apsidirbom, nereikė[jo] vargt Krs. Gerai, jei pasitáikis pagada – šieną išdžiovinsiu Skdt. Prasta bulbė pasitáiko [tarp gerų] Ėr. Pasitáiko susitikimas kokis an šio svieto Dgp. Vasara bloga pasitáikiusi: pievos pilnos žolės i vandens Sg. Kitam vyruo pasitáikys žmona mirusi, ans jau pasiieškojo kitą gaspadinę Plt. Gera pasitáikė, parejo motriška, i gyvenam Skd. Gerai, kad geras vyras pasitáikė Srj. Ak tu Dieve! Visados turi kas nors pasitaikyti pačiu nelaiku rš. Ir, kad Selmas man ūmai nebūt pasitáikęs, rasi mane … būtų numušęs [Pelėda] K.Donel. Tokių daiktų nepasitáikydavai Mšk. Nevaikščiok viena – visokių valandų pasitáiko Krtn. Pasitáikė žemė labai akmeninė, žvyras, žvirgždai – labai neauga Sdb. Pasitaikė tada kaip tik blogi metai – duonos maža, dirvos ir pievos išdžiūvo J.Bil. Kviečiai gražūs, bet slėnesnėse vietose pasitaiko usnių J.Avyž. Išgruzdėjus vidui, ąžuolą nuvertė pirma pasitaikiusi vėtra rš. Man pasitáikė tokia žalia [mėsa], nė į burną imt negaliu Erž. Kai kuriam pasitáikė i nebloga, teip jau doresnė ta žemė KlvrŽ. Pirma daug kam pasitáikydavo nuo sunkaus darbo ta liga Jrb. Pasitáikė toks žmogus ir pavežė Drs. Dabar, ko gera, iki Alksnynės nei žmogaus nesutiks, nei pakelėje namas pasitaikys rš. Kita pati pasitaikė ragana BsMtI114(Brt).
^ Gera galva, tik durnam pasitáikė Prn. Aklai vištai grūdas pasitáiko Trk. Pasitaikė kap šun rimbas LTR(Ss). Proga pasitaiko, bet nesikartoja TŽV598(Al).
◊ danti̇̀s ant dantiẽs nebepatáiko sakoma drebant iš šalčio: Suėmė toks žvarbis, kad danti̇̀s ant dantiẽs nebipatáiko Vvr.
į kóją patáikyti (su kuo) sutarti: Jis nepataikė į koją su tarybiniais žmonėmis J.Avyž.
į ši̇̀rdį patáikyti sujaudinti: Kaži kaip, ypač naktį, tas balsas pataiko man kaskart tiesiai į širdį Pt. Gero žmogaus žodis į širdį pataiko KrvP(Pšl).
pratáikyti NdŽ
1. intr. nepataikyti, pro šalį prašauti.
2. tr. visą laiką praleisti taikant ką, šalinant nesutarimus.
pritáikyti Š, Rtr, KŽ, DŽ1; R71,416, MŽ94,561, N, LL198, L
1. tr. NdŽ nustatyti tiesiai į taikinį: Pritaikė į patį žandą M.
| refl.: Netrukus pamatė kiškį, prisitaikė ir jau buvo bešaunąs J.Balč. Ir jaunasai Gerulavičius prisitaikęs šovė iš parabelio į telegrafo stulpą A.Vien. Aš prisitaikęs pokš – ir parvirto [kiškis] LTR(Kp).
2. tr., intr. DŽ parinkti, padaryti tinkamai ar tinkamą, priderinti: Pritáikyk lopą prie lopo, kad sutiktum J. To lentelė vėl teip pritaikyta čia prie tos sienos, priglausta Sml. Labai gerai matau; matyt, gerus [akinius] pritáikė prie mano akių Mžš. Jokio ėdimo jai (kiaulei) nepritáikai, velnią ir papjoviau Kpč. Mano tėvas buvo pritáikęs mašiną, kad galėjai ir per kupstus pjaut šieną Nm. Negaliu sau kningos pritáikyti Nt. Visokių tokių gražių juokų pritáikydavo Ps. Žodžių labai pritáikyta gražių yra [dainose] Kpč. Eilėraščių daug mokėjau, i jauniejam per vestuves pritáikydavau KzR. Kad aš mokėčia pagal šiuos laikus pritáikyt [dainas], tai būt gerai Pkn. Kai moki [kulti], tada nesunku pritáikyt Vdn. Galėjai trys kulti, galėjai i daugiau kulti, tik reikėjo mokėti pritáikyti Šv. Mane tę pastatė, ale aš nepritáikiau [kulti] Grnk. Prie skernagių kūno ir dvasios privalumų yra pritaikyta ir jų gyvenamoji vieta Blv. Geležinkelio stotyje, nustumti į atsarginį kelią, stovėjo apiblukę prekiniai vagonai, pritaikyti vežioti gyvuliams J.Avyž. Pritáikysu laiko, ateisu Krš. Žolių sėklų mišinys turi būti pritaikytas prie vietos sąlygų rš. Jau tau būt panelę pritáikę (išpiršę) Prn.
| Dievas Jonošiui žuvį pritáikė KII305.
^ Senam arkliui briko nepritaikysi TŽV604(Ps).
| refl. tr., intr. N, LL314, Rtr, Š, GTŽ: Kap nedirba ir valgį prisitáiko, tai tada geriaus [jaučiasi] Kt. Led prisitáikiau tuos naujus dančius: ėdė, griaužė, i aũsys smelkė Mžš. Ans skrynė[je] turėjo užrišęs tus piningus, o ana prisitáikė tą raktą i pagavo tus piningus Nv. Prisitáikydavai [kurpes] prie kojų, ka netrytų Pžrl. Nu tai jau ji vėl te rėdės rėdės, rėdės rėdės, avės avės – ale bet jau prisitáikė Drs. Juodu gieda drauge, ir – keista: gražiai prisitaiko melodijas I.Simon. Tas, kas buvo, žuvo, ir reikia pri naujo gyvenimo prisitáikyti Plšk. Piktžolės yra prisitaikiusios prie aplinkos rš. Vabalai visai prisitaikę vandens gyvenimui EncIX55. Prisitaikomosios organizmo funkcijos KlK46,41. Darbininkai ne tik atkakliai pasipriešino, bet ir parodė savo sumanumą, sugebėjo iš karto prisitaikyti prie sąlygų ir pasirinkti geriausią kovos formą rš. Evė labai lengvai prisitaiko prie Martyno žingsnio I.Simon. Anie neprisitáiko prie mašinos Vdžg. Neturėdamas savo arklio, poetas, kai važiuodavo į Telšius pašto parvežti, prisitaikydavęs taip pat A.Vien. Svečias jau prisitaikė ant kubilo, ištiesdamas prieš traškančią ugnį savo koją P.Cvir. Vilktakai į būrį vilkų dienoj ir šviesioj nakty negalėdavę prisitaikyt, kiti vilkai juos pjaudavę Sln.
^ Prisitaikęs kaip kuprotas prie sienos PPr409(Btg).
3. tr. panaudoti (paprastai praktikoje): Tampriųjų susidūrimų ypatumai plačiai pritaikomi moksle ir technikoje rš. Buvo pažinęs kiekvieną mokslo kertelę ir mokėsi viską padaryti pritaikomą rš. Lietuvos gyventojai labai greitai perimdavo visa, kas pažangu ir pritaikoma jų sąlygoms rš. Mašinų mokslas vadinasi pritaikomoji mechanika rš. Toliau eina Simanas Daukantas su savo pritaikomosios botanikos raštais LTII442. [Plane] matyti aiškiausia tendencija pritaikyti pradžios mokslas liaudžiai J.Jabl.
4. intr. nutaikyti progą, sulaukti, surasti tinkamą momentą, nutykoti: Vanagas mat pritáikė ir nutvėrė viščiuką Pc. Gal žinomi vagia: i pritáiko, i žino, kur padėta Mžš. Pritáiko, kap anas išvažiuoja, ir eina agurkuosna Rdš. Vasarą [vilkas] pritáiko kokį žvėrelį [nutverti] Ėr. Pritáiko, būdavo, i inlenda kamaron Vp. Tie lietai užėjo, tai vos ne vos pritáikę sudėjom tą šieną, tik kažin kada pritáikysme parsivežt Krs.
| refl. Š: Vitortas prisitaikė pakalbėti su Aldona V.Piet. Pavogė duonos ir silkę prisitáikė pavogt Krk. Čia valkiojas – ka neprisitáikytų mašinėlės pavogt Pv. Prisitáiko vilkai ir papjauna [kumeliukus] Bsg. Prisitaikęs ir pavogė tą skrynutę ir atnešė pas mergą BsMtII122(Brt). Visada prisitáikis išeitienai, tik palik vieną [anūką] Lel. Neprisitáikau niekaip iš namų ištrūkt Slv. Namie tai neprisitáikom pasidaryt [kruopų] Rdm. Neprisitáikau atvažiuot – vis to laiko nėr Ėr. Mes neprisitáikom kept Iš. Dabar tolie vaistinė, kol prisitáikai ateiti Kv. Kada prisitáikai, tada sodini bulbas Dg. Praeitą metą neprisitáikiau prisiskytie Vlkv. Prisitáikiau savo drabužius išsinešti, kumet nė vieno numie nebuvo Vkš.
^ Neprisitaiko kap nuogas triest LTR(Vlkv). Neprisitaiko kai šuo ant rugienos LTR(Šd).
5. intr. įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Žmogus, kurs nepritáiko niekam, kitam pikta velija, visur įsikiša, kur nereikia …, tas įžūlas JI676. Nepritáikysi martelei niekada, niekada Bsg.
| refl.: Įžūlas, kurs neprisitáiko J. Prisitáikyk in vaikus i gyvenk Klt. Kai ligoninėj dirbi, vis prie kiekvieno prisitáikai Dg.
6. refl. prisigerinti, įsiteikti: Ta boba prisitáikys prie dėdės, t. y. prisiglis J. Su gerumu būtų prisitáikiusi [prie vyro] kaip norint Krš. Prysitáikė pry ponų, įsitaisė malūną Pj. Merga prisitáiko, ka i labai nenorėtumi Krš. Prisitáikė, o tai jam pirmininkas davė jau tą ganyklą Jrb.
7. refl. prisigretinti: Prisitáikė prie manęs ir pasakė, kad buvau visą laiką skundžiamas Brb.
8. refl. atsitikti: Tiedu medžiodami prisipažino, kas jiems prisitaikė LTR.
9. refl. impers. būti, atsirasti, atsitikti progai, atvejui: Kada pristáikis, užeik pas mus Vrn.
sutáikyti K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Q654, R, R419, MŽ, L
1. tr., intr. padaryti ar parinkti tinkamą ar tinkamai, suderinti: Medį triobai sutaikyti N. Raštai nesutáikyti [siuvant staltiesę] Rdm. Tei aš parsigandau: kaip tik pašneku, nė lūpų nesutáikau Šmk. Teip sutáikyti [vilko] dantys, ka vienas pro kitą leka (sueina į tarpdančius) Kdl. Kada šokikai gražiai sutaiko mušti plaštakom, labai gražiai atrodo LTR(Auk). Jeigu nesutáikai kult, labai sunku Grz. Sutáikė: vienas girnas an čia traukia, kitas an čia, sumaldavo siekelį iki pusryčių Krč. Žodžius sutaikau CII296. Sutáiko kalbą (taikiai kalba), gal parsivers, gal nebriesias Krš. Mergaitė deda gėlių kesulą. Sutaiko jį taip, kad neatskirsi, kame baigias žalia spalva, o prasideda mėlynoji Blv. I tei[p] vieno amžiaus buvova sutáikę Jrb. O melas ir menas – nesutaikomi dalykai J.Balt. Jėzus Christus sąsparos akmenimi yra, ant kurio cielas budavojimas sutaikytas auga VlnE168.
^ Nesutaiko kaip Kazlai duoną su sula LTR(Mrj).
| refl.: Vienas kela, antras muša, tas kela, tas muša – taip susitáiko Šv. Gruodis susitáiko su gegužiu, sausis susitáiko su birželiu (spėjama apie orą) Grnk. Mano mintys nuo manęs skyrėsi ir su mintim nesusitaikė žodžiai V.Kudir. Gerai, kai jaunieji susitáiko panašaus būdo Mrj. Reiks susitáikyt į porą Bsg. Balsai iš tūkstančių krūtinių susitaikė į vieną darnią gaidą M.Katk.
^ Susitáikė pora pagal Dievo norą Bsg.
2. tr., intr. BzF186, M, LL157 pašalinti nesutarimus, sugerinti, padaryti taiką: Susipešė, tai paskui vos sutáikyt ėjo Slv. Eik, kūma, sutáikyk mano vaikus Kair. Ka tas pantis (mušimas pančiu) teip anudu sutáikė Gd. Atnešusi skanią pavakarę, Grėtė sutaikė susiurzdusias skalbėjas I.Simon. Naujas vyskupas, tokį ermiderį radęs, tarės sutaikysiąs kerštaujančius M.Valanč.
^ Šunio su kate nesutaikysi LTR(Užp).
| refl. Q536, R363,365, N, L, LL157, Š, Rtr, KŽ: Nesustáiko su vyru: pijokas, geria Pv. Koki motriška beprotė: primušo, prispardė, i vėl susitáiko Trk. Tada da susitáikė, pasibučiavo abu ir parėjo namo Krs. O pirma tai paraudojai [vyro] išvyta, i gurbe pabuvai, i vė[l] parėjai, susitáikei Mžš. Kap nori sustáikyt, perka arielką ir gadijasi Grv. Gal susitáikys, gal viskas išeis gerai Krš. Pešas, nesutaria, kol' (kodėl) susitáikyt negãli Smal. Gal susitáikys – dabar taikos eina Vlkv. Broliai ir seniai eina namo linksmi ir susitaikę P.Cvir.
3. refl. Rtr sutikti, neprieštarauti: Sunku buvo susitaikyti su mintimi, kad taip staiga, nelauktai viskas pasisuko nelemta kryptimi rš. Negalėjau jokiu būdu susitaikyti su ta teisybe, kad šiose dienose gali būti toks Naumiesčio pavietis V.Kudir. Susitaikė su tokiu gyvenimu, koks buvo, nes nepajėgė išsikovoti tokio, kokio troško rš. Su Dievo valia susitáikyt reikia Grv.
4. refl. susitarti: Vis nesusitáikė išsidalyt žemės Ps. Mes susitáikėm kartu važiuot Jnšk. Ir su bernu reikia pirma susiderėt, susitaikyt V.Kudir. Tam parėjus namo, kitas eina brolis tarnauti, o nuėjęs susitaikė ant išlygų, kaip anas brolis buvo sutikęs BsPIII86.
5. refl. prireikti, praversti: Mažasai kūlės nepardavė ir vis sakė: – Man susitaikys BsPII171.
6. refl. impers. atsitikti, pasitaikyti: Susitáikydavai, kad ponai tarnaites apsiženydavai Mšk.
7. refl. būti, pasirodyti, atsitikti: Pagados susitáikė, ant lauko nudžiūvo [dobilai] Gsč. Ir susitáikyk – keturios Onos! Dg.
užtáikyti KŽ
1. tr. užkliudyti: Tąsyk galėjo ne tik skaudamą vietą ragu užtaikyti, bet ir žarnas paleisti rš.
2. žr. pataikyti 2: Vaistininkas galia geriau užtáikyti vaistus kaip daktaras Kv. Taip užtáikėt vaikuo batelius, taip reikalingi yra Lkv.
3. žr. pataikyti 3: Užtáikiau ateit – an pačių skerstuvių Ul.
4. tr. užeiti, užtikti: Užtáikysi, gausi [krautuvėje] ko, o taip – ne Krš. Neužtáikau, kada būna duonos Kv. Ir aš vienąsyk ėsu tokios žuvies užtáikiusi Vlkv. Kažin ką aš čia užtaikiau? Šlč.

Daugiau informacijos

užtáikyti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

nuvi̇̀rti

Apibrėžtis

1 vi̇̀rti, vérda (-a LKKXIV202(Zt), LD338(Zt), Vž, vera N), -ė KBII149, K.Būg, Rtr, P.Skar, FrnW, NdŽ, DŽ, KŽ; SD1190,193,196, SD391,404, R, MŽ, Sut, M, LL263,283
1. intr. D.Pošk, I kunkuliuoti nuo aukštos temperatūros (apie skystį ar skystą masę): Grynas vanduo esant vienos atmosferos slėgiui verda 100° temperatūroje K.Daukš. Jau vérda [vanduo arbatinuke], ar teip šniokia? Aln. Tuoj tuoj, jau patekšlėja, tuoj jau vir̃s! Mžš. Kelmai dega, smala tirpsta, vérda i bėga į apačią, į tą bosą Vg. Ir kaip pradės kaisti ir virti [švinas], tai su ta beržo šakele maišyti LMD. Žalią morkvelę indedi, kai pradė[jo] vi̇̀rt, turi geresnį smoką viralas Klt. Geras geras vanduo – jis yra šiandien viręs Pš. Turiu vandenio virusio, paemu ir pripiliu, kad būtų gelsva žolytė Žl. Pasiėmiau tos putros karštos bevérdant – pilsu Gršl. Priemenėj jau virė samavoras A.Vien. Puodas garuoja, vérda Kp. Vérda puodas, dėk kiaušinius Ėr. Parėjęs pusryčių randa puodą nevi̇̀rusį, ugnį užgesusią, bobą gulinčią (ps.) Šn. Katilas vérda, raganos ropienę vir̃s (ps.) PnmR. Gaspadinė pikta, kad da vérda (nukeltas puodas nuo ugnies) (juok.) Žl. Virinsi, kol tik pradės vi̇̀rti kubele tie drabužiai Kv. O to vandens vandinelio – vérda i vérda katilai ant ugnies Žr. Eš sakiau, regiu karštą verdantį puodą nuog pusnakties BBJer1,13.
| Vanduo karštas, verdantỹs Snt. Kad vanduo nebūt verdantỹs, bet drungnokas Pv. Verdantỹs vanduo – nusiplikysi KzR. Vérdantį valgį duodi, vaikas gerklę išsmukins Klt. Kas galia vérdančius kopūstus srėbti Vkš. Išsiverda verdančiõs arbatos i mauna viedrais Trk. Užpili vérdančio vandenio, pasáldai, tris valandas pasąla [duona] Alz. Tą vištą į vérdantį vandenį kyšt, ta višta iš vandens drykt! Kln. Pili an kokių pelenų vérdantį vandenį, plikai šarmą Lž. Paskiaus vérdantį vandenį vienas pili, du ar trys peši (paskerstą kiaulę) Kl. Vérdantį vandenį įpili rėčkos[na] ir tuos miltus pili, kad sušlaptų biškį Alz. Paskiau perrenkam gražiai, nuplaunam ir vérdančiu vandeniu nušutinam tas bruknes Pl. Indeda ušėtkan [verpalus] ir appilia vérdančiu vandeniu Rod. Apipili vérdančiu vandeniu – vėl plaki tą duoną PnmR. Anie dar mušės, motriškos su verdančiu vandeniu pylė Krt. Viseip darydavo – tuos kepalus verdančiañ vandenin inleidžia, tada kepa Kvr. Verdančiañ vandenin indėta, tai jau susvėlęs [siūlas] Pv. Sumetė į karštą vandenį gyvus [vėžius], į vérdantį Štk.
| prk.: Diena virte virė karštyje rš. O karštis! – tik vérda an kiemo! Lp.
^ Toks niurzga ir pikčiurna – visas kaip vanduo vérda Upn. Kaip puodas galva – tik vérda vérda (sklerozė) Sug. Ten Latvijo[je], ten ta liūb kaip vi̇̀rte vir̃s (buvo dideli mūšiai) Žd. O tų kalbų visokių, įvairių įvairiausių, kaip virte verda po miestelį Žem. Stankienę, rodos, kas verdančiu vandeniu perpylė (staiga supyko), pripuolė dantį sukandusi, atkalą kumštį prispaudė vyrui prie dantų Žem. Užkaitau, rodos, verdančiu vandeniu kas perpylė Žem. Paskutinis vaizdas buvo toks baisus, jog Mykoliukas šoko iš šiaudų kaip iš verdančio vandens Vaižg.
vérdančiai adv.: Užvirinti [v]andenį vérdančiai LKT67(Trš).
virtinai̇̃ adv.:
^ Vanduo kaip virtinai̇̃ verda Akm.
ǁ ppr. part. praes. įkaisti: Anie degino, buvo šiltà, tas pečius verdą̃s Trk. Nėra teip verdanti̇̀ koklė Krtn.
ǁ kaisti, garuoti: Privedė pri tos skalkių duobės, ka tie skalkiai vérda! Gd.
2. tr. S.Dauk kaitinti, kad imtų kunkuliuoti (skystis): Nei ugnė kurta, nei vanduo virta TŽI220.
| Vi̇̀rkiam kartu: i sagoną, i puodžiuką Mžš. Kad jau svečių atvažiuoja, tai semavorą vérdam Rk.
| prk.: Tik šnypščiu: terp nosies košė, atrodo, vérda – tokia sloga! Krč.
3. tr. Kr kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje daryti ką tinkamą vartoti (valgyti, gerti): Seną mėsą vi̇̀rk vi̇̀rdamas Rod. Kepenas vi̇̀rė virtinai̇̃, i nesūdė dideliai teip jau Plt. Be mėsos nėr kas vérda Ktk. Jis prisipirkęs dešros verdamõs Jrb. Sukapojov tą meisą, sukūrėv ugnį – nu i vérdam jau Als. O žydai nenorėjo [tarnauti Lietuvos kariuomenėje] nė pri gyvo kaklo, anims [ten] vi̇̀rs kiaulėną End. Kiaules geriausia pjauti pilnaty – tuomet verdama mėsa pučias ir yra skani LTR(Pn). Daugiau liuob vi̇̀rs putro[je] [skrandį] Kl. Papjoviau kiaulį – zara nėr kas vérda (greitai buvo suvalgytas) Klt. Kap ilgai vérda vėžius, pasidaro raudoni Vžn. Kitą rytmetį kopūstus vi̇̀rs – išeinant jau su porcija duos pusryčiams Kv. Veviurkos (voveraitės) vi̇̀rt gardžios, kietutės Aps. Bulves vi̇̀rdavo su kailinėliais Šmn. Anys lašinių pripjaustė, pripylė patalnėn vandenio ir verda svečiam Rk. Žuvį tai ten aliejuj pakepa, pupų, žirnių vérda [per pasninkus] PnmR. Vérdu vérdu, vérdu vérdu – [bulvės] kaip muilas Kdn. O ką gi tu man vi̇̀rsi? Cs. Kap duonos nebuvo, balandas vi̇̀rėm Btrm. Ar ant obuolių, kai vérdi, nedaug užpili vandenio? Slm. Vi̇̀rk su kauliukais [vyšnias], nespėckok Lel. Večerėms jau būs makaronai verdami̇̀ Sd. Sunkios dienos ateję, žmonės badu mirę, samanas duonon kepę, žieves sriubon vi̇̀rę A.Baran. Siautė baisus badas, žmonės virė ežero maurus rš. Nueinam klojiman, prisipjaunam šluotytę nuog šiaudų ir verdam nuo kosulio Upn. Liepų vi̇̀rėm, pasidaro klijus, tas klijus gerai gydo Sdb. Karvei, kaip užsigauna, vérda medatkų (kad neišsimestų) Alz. Šaltakšnį vérda nuo išgąsties JnšM. Vi̇̀rė jam žoleles kokias nuo nervų Klt. Gaspadinė girta, bulvės nevi̇̀rta (d.) Vlkv. Ką vi̇̀rsme – ar briedžiukų, ar sunktukų? Mžš. Višta nupešta, tik vi̇̀rti bereik Pln. Pagaudavom, kiaulėm vi̇̀rdavom [gyvates], bo, sako, vaistai Bsg. Ten, būdavo, vérda kiaulims tame kamine Akm. Ką čia paskutinę uogą vi̇̀rsi Užp. Brukniom cukraus nereikia, tai virtè vérda Svn. Vi̇̀rdavo virtè mama [uogas], o tų vakavimų tai nebuvo Pl. Susimilstančios moteres savo vaikus pačios turėjo virti, jeib turėtų ko valgyti BBRd4,10. Virkit tą mėsą prieš duris nuometo sueigos ir valgykit ją ten Ch3Moz8,31. Tu avinėlio nevirk, kolei yra bežindąs BB2Moz34,26.
^ Ką šiandien virsim? – Katę su pupom (juok.) LTR(Vlkj). Mėsoj geležį verda (arklys pažabotas) LTR(Slk).
virtinai̇̃ virtinõs Krš, Pp.
| refl. tr.: Liepė vi̇̀rties kilbasos Dglš. Vaikai linksmi lekia namo batvinių su „žuvimi“ virtis Vaižg.
4. intr. kaistant kunkuliuojančiame vandenyje darytis tinkamam vartoti (valgyti, gerti): Ka bulbės jau benga vi̇̀rti, įdėsi tą dešrą Sd. Tever̃die ta meisa, kiečiausia kaip šikšna Krš. Neriebus viralas, marnas kąsniukas vi̇̀rė Klt. Riebulys (mėsa) vi̇̀ręs, i da smetonos pridedu Klt. Bevirdami̇̀ patys [agrastai] pasileido iš savęs Krš. Už gerai verdančius rainūsius žirnius moka geriausią prekę LC1883,5. Tada ateidavo plebono tarnas męsai beverdant BB1Sam2,13.
| Ilgai vérda viedras bulbų Žl.
| prk.: Balta lyg pieno puodas verda saulė debesų gare rš.
^ Mėsos (Meisos Štk) puode gelžis vérda (pažabotas arklys) LKT122(Rs), Jnš; Sim. Mėsiniam puode mėsa vérda (burna ir liežuvis) JT237.
ǁ būti kaitinamam kunkuliuojančiame vandenyje: Vérda vérda tas akmuoj [muilo], tuos taukus suėda, palieka tik vanduoj Kpč. Ponai dega pekloj, vérda katilėly (d.) Kt. Ponai verda peklė[je], da ir katiluose, o mas prasčiokėliai – dangaus pakraščiuose (d.) Všk. To[je] smalo[je] dūšios verda, griešnykų dūšios Grš.
5. tr. D.Pošk, I, ŠT108 gaminti kunkuliavimo temperatūroje: Eme vi̇̀rt večerios Str. Ką večeriai vi̇̀rsma? Mlk. Vi̇̀rsuot večerei putrą Lkv. [Reiks] už anytėlę pusryčiai virti (d.) Ss. Rūgštį darydavo, raugdavo sriubai virt Sdb. Tėvas, į laukus išeidamas, pažadins muni pusryčio vi̇̀rti Varn. Mama prisirinks balandų ir vi̇̀rs zupę Ub. O muno tėveliai sau mažai vi̇̀rė valgyt Rt. Kampotą vérdu iš obuolių JnšM. Plungiškiūse ketvergo vakare košę tevirdavo Šts. Žmona pietus bengė vi̇̀rti, ka ans įejo Gd. Dabar jau niekas nevi̇̀ra [pietų] Nmč. Nu ryto parejom numie jau į savo trobą, nu i dabar vi̇̀rsam bendrus pietus Akm. Iš paprastų sumaltų miltų vi̇̀rdavo kankolynes Kv. Tujau vi̇̀rsiam – vienas pila [v]andinį, antras deda bulbes Trk. Kokią putrelę bevi̇̀rsma? Kl. Padžiovini [rugių], sumali su girnom, išsiaučiam kiek ir vérdam [košę] Kp. Pavakare kiaulės pradeda labai nerimauti, viena sako: ko vir̃s, ko vir̃s? (ps.) Nm. Pusrytės nevi̇̀rs [sekmadieniais] – pieno pamilš, iš vakaro sūrį sulies Kl. Būdavo, kada jau netingim, sutariam – vi̇̀rkium šiandiej tarkienės zacirkos Šmn. Kruopų košę liūbam vi̇̀rti Sd. Kitą kartą kožną rytą liūb košę i košę vi̇̀rti seniau Krtn. Aš liuobu vi̇̀rsu, kad tik skaniau Als. Daugiau aš nevi̇̀ręs tokio viralo Rod. Kisielių vi̇̀rant… reik eiti parnešti tą tinuką LKT171(Pgg). Vieną rytą, pusryčius beverdant, ateina viena sena bobutė LTR(Alvt). Vaikai krioka, kam aš verdanti̇̀ žiūrę Dr. Mergė sau pietus beverdanti̇̀ Šts. Pietus virdamà pusrytį pavalgiau (juok.) Sd. Neturiu laiko: mano pusrytis verdamas J.Jabl. Čėstu pietų verdamų̃jų atvažiavo žmonys J. Ver̃d’ (virk), kad nori Švnč. Kad sūru, tai sako: – Gal kriaučio vi̇̀rta? Mžš. Tavo vi̇̀rta skanu Alv. Mano mama mokėjo gerai vi̇̀rt Dglš. Mergikė jau nū mažo tura mokinties vi̇̀rti, kepti Klp. Kelias dienas nevi̇̀rtą radai, kelias dienas prigėrusią muni radai? Trk. Liuob vi̇̀rs tus ėdalus gyvoliams Sd. Čiobrelius labai rinkdavom, arbatą vi̇̀rdavo Kp. Vi̇̀rsiu arbotos, ateistat kituokart, tai duosiu dilgių arbotos Rk. Gražus šienelis – možna arbota vi̇̀rt Švnč. Daugiausia barkščius vérda su aviena mėsa Sk. Kada pečiaus nebekūrena, tai tada nebėra ir ko vi̇̀rti Mšk. Vérdam grucę kruopų didžiulių Dg. Grūdam avižas, kepam blynus, vérdam kisielių Vdn. Avižinį kisielių liuob vi̇̀rs, įdės beržinę anglę Brs. Ilgai reikia anas (sirupas) virt Jž. Ir arbotą vi̇̀rdavo iš kmynų, nebuvo gi mados arbotos krautuvėj pirktie Jž. Ką pietų vi̇̀rsi? LKT99(Užv). An elektrų, an dujų vérda, ten piešų nėr Skdv. Atskiras puodelis [ramunėlių arbatai], į tą nieko kito nevérda Sk. Žiemą verdu plytoj Lt. Aną metą an pat kiemo vi̇̀rėm LKT99(Užv). Moteros puotai gamino ne paukštieną, ne žvėrieną kepė – virė karštą smalą, karštą vandenėlį V.Krėv. Ir šiupinys gardus, taip jau ir mandagi gručė su kisielium, kad juos sau išpleškini vi̇̀rdams K.Donel. Anys (žydai) subatą savą teip labai švenčia, kad joj nei vérda, nei kepa DP293. Ką norit kepti, kepkite, ir ką norit virti, virkite BB2Moz16,23. Vargu vi̇̀rt be ugnies, vargu kept duoną, kur miltų nebus DP125. Neišleido išeiti į tą čia vérdamąją, į tą prastąją trobą, nėkur Pln. Aplink vieną ugniakurą sukinėjos Nikodemas su dideliu verdamuoju šaukštu Pč. Po verdamuoju pečiu gal žąsį, paršelį iškepti Šts. Verdamõs plytos nebuvo, tik duonkepis molio kraštas Ar.
^ Puodžius vis šukėj vérda Dglš. Ką valgysi nevi̇̀ręs, kur dingsi nemiręs LKT168(Grk). Neturtas skystą košę vérda Pl. Nevirk kitam košės – pats susrėbsi Dkšt. Iš tų miltų košės nevirsi (nieko neišeis) LTR(Lbv). Ar košę vi̇̀rsi iš tų rūbų? (klausiama, kai žmogus daug ko turi ir dar nori) Žl. Kas verda košę, o kas pirštus laižo LTR(Km). Nežiūrėk, ką virsi, tik žiūrėk, ką dirbsi PPr47. Ko neverda, to ir į puodą nededa Jz. Iš pinigų košės nevi̇̀rsi, su čemadanais į kapines neveš Jrb. Iš miego košės nevi̇̀rsi ir sotus nebūsi Ktk. Sveika vi̇̀rus (sakoma pagiriant šeimininkę) Ktk. Vi̇̀rus vi̇̀rus ir papylė (pradėjo ir nebaigė) Prng. Vi̇̀rė grybų viralą (lakštingalos pamėgdžiojimas) Žl. Vérdu krakamulių su krakavyzdžiais (atsakoma į klausimą, ką verda) Šk. Ne vérdamas, ne kepamas, ne ant stalo dedamas, o ir ubagas, ir karalius valgo (motinos pienas) End.
| refl. intr., tr. Arm: Sau pietų vi̇̀rtis K. Tai ką daba, mama, vérdys? Krž. Sode kūrenosi didelis laužas, matyt, vokiečiai virėsi pietus rš. Kiaulėm par rudenį vérdasi Ėr. Ji išėjo iš jo i virėse ant to kelmo Jrb. Iš miltų vi̇̀rasi ir iš vienų kunodų vi̇̀rasi putra Zt. Šiaip teip patys ten [liuob] vi̇̀rsias, patys ten ką Sd. Verdiẽs (virkis) pati, kad aš netropiju Dglš. Ar tebesivérdat jovalus? Šts.
ǁ virinimu gaminti: Verdamos druskos (verdant vartojamos), galvijų druskos ir smulkios sviesto druskos… parduoda LC1883,43. Pasistatė ir dervos verdamą fabrikėlę J.Jabl. Iš beržinių kelmų degutą verda Ob. Iš pušų šaknų smalą vi̇̀rdavo Šauk. Ka kiaulė padvės, ta iš to liuob vi̇̀rti muilą Šv. Nebuvo muilo nė kokio, nė trupinio, vi̇̀rsma kokį grobgalį kame sugreibę Lk. Verda tam šarme mėsą, paskui akmino įdeda (muilą verda) Bsg. Akmeno nuperka, iš žarnų, iš kokių mėsgalių vi̇̀rdavo muilą Žl. Tą muilą mokėjom vi̇̀rt iš tokių riebalų, tokių atliekų Gž. Čia tą cimantą vérda i vérda, i žiemą, i vasarą Vgr. Seniau čia druską vi̇̀rdavo, yra ir šaltiniai: vanduo sūrus labai Btr. Pusė mūsų kaimo anksčiau prie šito šaltinio druską virė rš.
^ Eik peklon smalos vi̇̀rtie! Sug.
6. intr. gamintis, kaistant kunkuliavimo temperatūroje: Roputės jau vérda K. Nors juoda bulbynė, bet švariai vi̇̀rė Sd. Gardūs kopūstai, su višta vi̇̀rę Klt. Vi̇̀rk, kisieliau, bėk, Motiejau (d.) Ss. Jau yra vi̇̀rusios arbatos Klvr.
| prk.: Mano kojos vérda ir vérda (skauda) Nmn.
^ Mylimam svečiui ir neišvirusi – virusi, ir nekepusi – kepusi (geram svečiui visi valgiai skanūs) B. Tos bobos kaip puodai: ką nepilsi, viskas vérda LTR(Srd). Juodas puodas galu lauko vérda (skruzdėlynas) JT166.
ǁ virinimu gamintis: Buvo rūkai geležiniai, katile smala vi̇̀rė Grv.
7. tr. Plšk gaminti garinimu (ppr. degtinę): Vi̇̀rė tą samagoną ir tep lakė Kč. Ka ta šnapšė buvo tokia, kad anos kaime nebuvo, vi̇̀rti nėkas nèvirė Kl. Kur samagoną vérda, tik eina ten kaip į didžiąją Kalvariją, kaip į atlaidus Sd. Tas ūkininkas būk vi̇̀ręs šnapšę i papuolė į kalėjimą Plt. Vérdant šnapšę, da šiltą liūb kaštavos i vaikščios išsiplėtę Trkn.
ǁ N, KŽ daryti (alų): Pirmiau dirbdavo [alų], vi̇̀rė iš runkelių, bet daba nėkas nevérda Vkš.
8. intr. SD421, Sut burbuliuojant, kunkuliuojant veržtis iš požemių (apie šaltinį): Versmė verdanti SD176. Versmė vérda – oi skanus vanduo Trgn. Vanduo verdąs N. Tę vanduo verčias – vérda i vérda Jrb. Vérdamas šaltenis buvo, akis Pln. Kalnas tur vandens versmę žemyn tekančią, tik mums nežinoma, kokiam aukštume ji verda Bs. Vérda akys – matyt, gyvas vanduo: verčia pieską, akmenukus Iš. Akis vérda ir vérda, neužšąla nigdi Dbč. [V]anduo vérda iš kalno And. Mūsų šaltinelis, kad anas ten vi̇̀rė, margėjo! End. Šaltinis vi̇̀rdavo ir vi̇̀rdavo žiemą vasarą Škt. Kasė kasė ir antkasė verdantį šaltenį Šts. Ten pri prūdo galo y[ra] šaltenis verdą̃s LKT47(Trkn). Tas šaltinis vi̇̀rdavo teip kaip katilai Rm. Ji priėjo prie verdančio šaltinio, rieškutėmis pasisėmė vandens J.Balč. Tan kaime akivaras buvo toj sodyboj, krūmai tokie užaugę, o tenai tai kaip ir sodželka, ir jy vérda, sukas ir sukas vanduo Kp.
| prk.: Seilė verda burnoj, bet spjaut nėra kas Švnč.
ǁ Sut kunkuliuoti, sūkuriuoti (apie vandenį): Siaučia marios, verda, kunkuluoja SD22. Drungnas vanduo aukščiau kelių, jis putoja per akmenis, sūkuriais verda V.Bub. Vanduo šaltiny vérda kap puode Vrn. Net vérda nuo pašalių, kad bėga [v]anduo Skp. Šaltinukas teka, net vérda Mrj. Ežeras putojo, virė, tamsoje blykčiojo baltos bangos V.Bub.
| Akis nuleidi it beviltį mostą, ir verda raibsta ratilai žali J.Aist. Eidami į mokyklą jie (vaikai) šokinėjo per verdančius griovius, brido per klanus rš. Šito upė pienu teka, ano – krauju vérda JT233.
| prk.: Jaunų krau[ja]s pats vérda, jaunas džiugus Krš. Traškėjo, ūžė, virė liepsnų liežuviai V.Bub. Kamuoliai smėlio, šiaudų, virkščių, žaibų vi̇̀rė tuomel tai aukštyn, tai žemyn nusleisdami BM56(Žb). Debesys vérda tik vérda [prieš pat lietų] Pc. Oras aplinkui virė ir maišėsi rš.
ǁ vaikščioti, rūgti: Reikia žiūrėt, kad alus virtų̃ LKT288(Šr). Kol alus vérda, uždenk gerai kubilą Jnš.
9. intr. prk. intensyviai vykti, judėti, eiti: Dabar ten verda triukšmingas gyvenimas, o kadaise buvo nykios pakrantės K.Bor. Pokylis virė keletą valandų rš. Karas vakaruose virė rš. Kažkur dvaro pusėje aiškiai virė mūšis J.Avyž. Kaip parvažiuoju, vakare pry muno lovos vérda rietenos, kas su munim miegos Lkv. Tratėjo žalios girios, juokas, šokiai žolėj virė rš. Teip pasaulis vérda ir vérda, nėra pakajaus ir nebus Pgg. Bildėjo dienas naktis, vi̇̀rte vi̇̀rė, kaip kokia bulbynė (ėjo frontas) Yl. Visur vi̇̀rte vérda, vieną kartą velnias juoksias Krš. Pirmadienį atsikeliam – o vérda viskas, ūžia (karas, šaudo aplinkui) Graž. Darbas vérda kaip iš pypkės KrvP(Jnš). Gaspadoriaus darbas rankose verda, o darbininko – kap šlapias dega KrvP(Vlk). Boikios [moterys] in darbą – kai ateina, tai vérda Švnč. Dvasiai krupštant nemenkiaus verda kunkuliuodamas katilas darbų žmogaus A1884,5. Kalba virte virė, visiems namiškiams dalyvaujant Pt.
| Miestelyje jau virė jomarkas A.Vencl. Kožną dieną [sendaikčių turgus] vérda i vérda Grz. Pasiekė jau savo ūkės, kuri it virte pradėjo virti nuo kušumo ir džiaugsmo Vrp1892,59. Visi namai virė, šurmuliavo, šitokių svečių sulaukę J.Balt. O kai netrukus ateis Sekminės, Vilnius virte virs, triumfuodamas savo laisve, visais varpais skambindamas I.Šein. Ugnis virė visu ruožu, ir mes jau žinojome, kad ir mūsų kaimynės, antroji ir ketvirtoji kuopos, panašiu būdu priplaktos prie žemės rš. Už miškelio, lygumėlėj, virė šautuvėliai LTR.
| Sunku gyvent, kai visur neteisybė vérda Rmš.
| impers.: Sviete vi̇̀rė i vi̇̀rs (bus neramumų), taip y[ra] priliktà Rdn.
10. intr. prk. kilti, stiprėti, būti intensyvaus pobūdžio (apie jausmus, nuotaikas ir pan.): Kokie dabar jausmai verda jų krūtinėse – lengva atminti V.Kudir. Širdyje virė didelė neapykanta savo broliams prš. Jis rėkia, atvertęs galvą į viršų, jo balse verda džiaugsmas ir neapykanta rš. Jo sieloje pradėjo virti lyg koks apmaudas rš. Prekyvietėje verda aistros rš. Vaikams galvo[je] vérda mislės – neklausyti, savaip varyti Krš. Piršlys pripratęs prie melavimo, jam galvoj vérda viskas Užp. Kas dukters širdyje verda, veide nepaslėpsi J.Dov. Mergaičių kalbos ėmė verpetu virti Žem.
^ Taip sunkumas užėjo, lyg kas verda krūtinėje rš.
11. būti apimtam stipraus jausmo, karščiuotis: Vyrai tankiáu pikti, anie viduo[je] vi̇̀rte vérda Krš. Su vyrais tik nepradėk vi̇̀rti, makaluoties, ramiai visada susišnekėsi Krš. Vėjo paputama, o iš pasiutimo vérda Krš. Raulas net iš džiaugsmo verda K.Bink. Užtat, kai sugrįžo Valentas kitą rytą, šeimininkė vėl virė rūstybe J.Balt. Veikiai visa stovykla virė džiaugsmu ir pasigėrėjimu rš. Kuliganai tik vérda (siunta), nori krautuvę išplėšt Al. Ans valdžios netekęs, visas vi̇̀rte vérda Krš. Net vérda, net vérda [vaikas], kad kas bloga padaryt Slk. Net vérda kai puodas (nori išgerti) Klt. Berniokas net vérda in kačiokus, ritas par slenkstį tvartan Klt.
| Vaikai visi kad žiūri, kad net akys vérda Mrj. Verda akys kaip vagies Šmk. To vaiko vérda akys kakto[je] – šelmystę galvoja Snt. Akimirkai virė jos akys piktumu ir neapykanta V.Piet. Svajojo, kad galybė auga jo krūtinėje, kad širdis verda narsumu V.Krėv. Kiek kartų man virė iš skausmo krūtinė, tylėjau tačiau kaip naktis! Mair.
| Visas kaimas vi̇̀rė: senutė vaikus užaugino, o pasenusią išmetė Kč. Po kaimas daba, kaip su tai žeme prasidėjo (ėmė grąžinti), vérda liežuviai i piktumai Krš.
^ Ko čia vérdi, kaip Smukučių pelkė? Šts. Ko vérdi? – paspėsi numirti Slk. Išeiki virdamas, pareiki garuodamas (sakoma supykusiam) (flk.) A.Sal.
12. intr. prk. maišytis, judėti vienam šalia kito (apie daug objektų): Nenuobodu – gyvenam prie gatvės, tai žmonės vérda ir vérda Dbk. Jauni vi̇̀rte vérda, laksto po mitingus vėliavas nusitvėrę Krš. Viščiokų pilnas atšlaimas, led vérda Pbs. Musės krūvoms apspito ligonį ūždamos virdamos rš. Paukščiukai kaip košėj vérda, dainuoja Kdn. Jau kap iš visur vanduoj subėgo, tai po tuo tiltu, tai tos vėgėlės – žuves tokios – ir jau jos tik vérda tam purvyne Srj. Te (ežere) smėlỹs, pakrašty saulė, žuvytės tik vérda vérda Sug. Ka pradėjo vi̇̀rti vi̇̀rti vi̇̀rti – nespėjo palėkti [vabalai, papurškus dichlofosu] Žlb. Tik šnypščia, tik vérda – pilna duobė gyvačių Sld. Menčupys bėga i bėga, vérda i vérda akmeniukai Škt.
| Akyse kaip kokie krislai vis verda verda, kai pasilenkęs atsikeli Skm. Aplinkui laukai žaliuoja, paukščių balsai verda J.Paukš. Paukšteliai po sprogstančius medžius visokiais balsais virte verda Žem. Perdien pilve vérda OG99.
ǁ greitai judėti: O bobulės tuo laiku peilis rankose tik verda, skutuliai [bulvių] į visas šalis tik teška, tik lekioja V.Krėv. Nepasėdi, juda, vérda virtè vaikas Drsk. Karkvabalis keburuojasi aukštyn kojom, virte verda kojytės rš.
13. daug ir smarkiai kalbėti: Bobos suėję tik šneka, vérda vienos kitą parrėkdamos Rm. Ana vis vérda i vérda su boboms Žr. Kaip čia dabar, kad vérda žodį po žodžio bledė… Akm. Jis kitam neduoda kalbėt, pats vérda ir vérda Ėr. Žydai šūlė[je] vérda Kv. Troboje kaip šiupinys virė (garsiai kalbėjo, klegėjo), kol tik visus butelius ištuštino Žem.
◊ ãkys vérda Mrc, Rmš labai nori, trokšta (ko nors): Ir jam vérda ãkys nusipirkt Prn. In bernus tai jos tik ãkes vérda Pv. Ir in parėdus ãkys vérda Vlk.
galỹnę (galų̃ kõšę Žd) vi̇̀rti baigti austi: Šiandien vi̇̀rsu galỹnę Šts.
galvà (galvojè, galvõn) nevérda Dglš, Bgt apie nesugebantį protauti: Nieko nemoku – galvà nevérda Pnm. Galvà nevérda – tiek šunų laikyt! Žln. Labai išsigandau, i galvà nevérda Ad. Senas, jau be mažai ko septyniasdešimt penkeli – galvõj jau ne tep vérda Grv. Jo galvõn jau nevérda – senęs persenęs Drsk.
galvà vérda (vi̇̀ra)
1. apie protingą, sumanų žmogų: Kad anas nemokėjo rašyt, bet jo galvà vi̇̀rė Ml. A, jų (ponų) galvà vi̇̀ra – anys žino, ką daro Ck.
2. galvoja, mãno: Žmogaus galvà mažu tep vérda Drsk.

galvojè vérda kõšė apie neprotingą: Tokius vaikesus reik trumpai laikyti, anų galvi̇̀kėse kõšė vérda Krš.
išei̇̃ti šuni̇̀ms pùtrą vi̇̀rti juokiantis iš nevedusio: Kurs pasens neapsižanijęs, išeis šunims pùtrą vi̇̀rti J.
jõvalas (kãtilas Jnš) vérda apie barnius, muštynes: Kol susistovės, kol susitupės, taip i vi̇̀rs kãtelas Krš. Tenai vérda baisiausiai jovalai̇̃: duodas bobos kaip pasiutusios Krš. Pasiutusi boba su velnio liežuviu – vis jõvalą vérda užmaišiusi Krš.
kepenà vérda ima pyktis: Da vis šneka, da vis pasako[ja], o jau tai tik kepenà vérda NmŽ.
kẽptas ir vi̇̀rtas daug matęs, iškentęs: Jų širdys ne nuo šios dienos ir keptos ir virtos Pt.
kõšę vi̇̀rti Krš
1. pyktis, bartis: Jau ans y[ra] geras, ana pati kõšę vérda Ms.
2. kurstyti nesantaiką: Kas čia kõšę vérda, kas čia yra, sunku pasakyti Krš.

kõšė vérda (vérdasi) yra kovojama, pykstama, baramasi: Be karo svietas nestova, tai šen tai ten vis vérda kõšė Krš. Vir̃s kõšė, kolek rusas mūs nepaleis Drsk. Kasmet panaši košė verda, o vakaras visuomet nusisekęs Pt. Pamatyste – vėleik vi̇̀rsias kõšė Krš.
kõšės nevi̇̀rti neturėti naudos: Iš poterių košės nevirsi Tr. Sąžinė! Iš sąžinės košės nevirsi! A.Vien. Iš miego košės nevirsi, o šnekta geras daiktas, kai rūpesčiai galvą ėda K.Bor.
kraliùkai galvojè vérda Grv apie pasigėrusį.
kraũjas vérda [gýslose] Ėr apie susijaudinusį, supykusį: Stovėdamai, eidamai vérda kraũjas iš piktumo Drsk. Toks nevala – kraũ[ja]s vi̇̀rė veizant End. Kraũ[ja]s vérda, širdis peiliūse Pln. Jaučiau, kad jo delnas dega, kraujas verda gyslose rš.
kuñkuliais vi̇̀rti tūžti: Aš tik kuñkuliais vérdu, nebsitveru Skd.
makaũlė vérda rš juok. apie protingą žmogų.
nei̇̃ kẽpęs nei̇̃ vi̇̀ręs LTR nevykęs. ×
peklà (pẽklos) vérda apie barnius, nesantaiką, muštynes ir pan.: Jei peklà vérda, kur ten [vedusius] besutaikinsi Krš. Vi̇̀rė peklà i tebvérda [ūkyje] – a yr tvarka? Rdn. Bendrovė[je] vérda vérda pẽklos, vaga Rdn. Visur peklà vérda, i vis par sprogimą (šeimos nesugyvena, nes vyrai geria) Rdn. Par man’ gi visa peklà gi vi̇̀rė, čiagi viskas, gegužinės buvo Trgn. ×
pẽklą vi̇̀rti bartis, ginčytis: Ana visą pẽklą vi̇̀rė, kaip išejo – ramybė Krš.
pi̇̀kį vi̇̀rti
1. pykti: Ar jau vėl, Ona, pi̇̀kį vérdi? Alk.
2. knarkti, šnarpšti: Šnarpšta miegodamas – pi̇̀kį vérda Škn.

prãgaras vérda apie smarkias kautynes: Karas, tris dienas prãgaras vérda Sem.
širdi̇̀s kraujuosè (kraujù Kp, Trg, kraujai̇̃s Arm, kuñkuliu) vérda yra graudu, skaudu: Mano širdi̇̀s kraujuõs vérda Plv. Širdi̇̀s kuñkuliu vérda matant, kad tėvas benga paskutinį rublį par gerklę parleisti Vkš.
širdi̇̀s (širdyjè Šk) vérda [kraujỹ] Prn
1. yra apimtas pykčio: Ėdė, skalampijo, įkrėnijo taip, ka širdi̇̀s vi̇̀rė Krš. Širdi̇̀s vérda kaip an dujinės, kai pamatau par langą skundiką Pš. Širdis dažnai virė, kaip niekino jo dievus krivis svetimos šalies V.Krėv. Ant pono nors širdis virte verda, bet jam nieko nepadarysi Žem. Mačkienė dedasi nesupykusi, bet jos širdyje verda I.Simon.
2. yra graudu, skaudu: Širdi̇̀s vérda, o verkt negaliu Dg. Ė momos širdi̇̀s kraujỹ vérda Švnč. Tai aš prisiminiau sau, tai kai aš pasdabojau an tų pačių daiktelių, tai man širdelė verda, kap upėj vandenėlis LTR(Rod). ×

zui̇̃kiai vérda šnãpšę End kyla rūkas.
1 antvi̇̀rti, antvérda, añtvirė (ž.)
1. tr. daugiau išvirti: Reik bliūdą košės antvi̇̀rti, būs daugiau valgytojų šiandieną Šts.
2. intr. pradėti virti: Viską kaitink ant lengvos ugnies lig antverdant rš.
1 apvi̇̀rti, apvérda, àpvirė KŽ, DŽ1, LzŽ
1. tr. Skrb, Rmš, Ktk, Pv kurį laiką (ppr. neilgai) kaitinti ką kunkuliuojančiame vandenyje: Grybus apivérda, tada gi merkia Dgp. Tą [Velykų] paršiuką jau apvérda, ne žalią kiša [kepti] Grz. Liuob apvi̇̀rsma, išsidirbdavom kavos – koki skani kava būdavo iš gilių Kv. Nuvalysu grybas, apvi̇̀rsu, būs gerai Rdn. Valgau vos apvirusią mėsą rš.
| refl. tr.: To boba apsi̇̀virė obuolių, grybų prisirinko Slm. Vienuo rozuo apsi̇̀viriau [dešrą], ale vis tiek negaliu valgyt (kieta) Žl.
2. intr. Sdk, Dglš, Yl kurį laiką kaisti kunkuliuojančiame vandenyje: Apvi̇̀rusi meisa, dar apsūdysu, nesusmirs Krš.
ǁ Srj kaistant kunkuliuojančiame vandenyje sunykti, sumažėti: Gal kap pavirs, tai apvir̃s kiek putos, nereiks tiek ir graibyt Pv.
3. tr. aprūpinti virtu maistu, prigaminti (kam) virto maisto: Kas jus apvérda, apvelėja, kas ką? Drsk. Dešimty buvom, reikėjo apvi̇̀rt šeši vyrai, apiplaut Brš.
4. tr. apšutinti, aptvilkyti: Rūgšti kopūstai, matai, anie apvi̇̀rs bulbes, nebišvirs Lk.
5. žr. atvirti 2: Apvérdam vandenį puode Dv.
1 atvi̇̀rti, atvérda, àtvirė Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; Q50, R, R228,327, MŽ, MŽ304,438, N, M, L
1. intr. R40, MŽ52, Slnt, Kv, Yl pakaitintam pradėti kunkuliuoti (apie vandenį, skystą masę): [V]anduo àtvirė, miltus išplakei, supili, suvirini Sd. Kaip tiktai atverda, nuokaisk nuog ugnies IM1846,24. Šišon atvi̇̀ręs vanduo Kin. Ir tad plikom: pila su atvi̇̀rusiu vandiniu LKT135(Prk).
| Bute (priemenėje), kol katilas atvi̇̀rs, užsikvempusi miegtu Grd. Katilai atvirė ir užbėgo ugnį Žem.
2. tr. S.Dauk kaitinti, kol pradės kunkuliuoti: Antkaitu rindelelė[je] vandinį čystą ir atvérdu Lpl. Geriau atvi̇̀rk pieną ir palik virtuvėj Ob. Ar jūs turit atvi̇̀rto vandens? Vlkv.
3. tr. pagaminti kaitinant kunkuliavimo temperatūroje: O kitas i valdomas savo sriubą atvérda Slnt.
4. tr. kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje padaryti tinkamą (valgyti, naudoti): Bulbas atvérdi, nulupi, i su raugiene valgai Trgn. Àtvirei [baravykus], ar su alyva, ar su sviestu pakepei – visap pasdarom Vlk. Atvi̇̀rsim tą žolę ir gersim Rod. Turi̇̀ turėti atvirusio pieno karšto, o kiteip apsals ta košė Kl.
5. intr. Grd pasigaminti kaistant kunkuliavimo temperatūroje: Erbeta dar neàtvirė Šts. Meisa jau àtvirė, nušumavojau tas putas Sd.
6. tr. Plng kurį laiką kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje nuvalyti nuo apnašų: Bulbes atvi̇̀rs, sukriuš ir į tas bulbes suminkys tus miltus Žd. Žarnas razskrodžia, išmazgoja po kiek vandenų ir puodžiukan tokian atvérda, išima, paskui verda kap reikia Dv.
7. tr. Ds, Rs, Snt antrą kartą virti tą patį valgį: Buvo net baltos, suscukruję. Paėmiau, atàviriau, va – gardžiausios uogos Švnč. Turėjau vakarykščių kopūstų, àtviriau ir pietums pasrėbiau Vkš. Atvirtų̃ kopūstų man nepaduosi Pv.
| refl. tr.: Kopūstus galėsit atsivi̇̀rt Snt.
8. intr. kunkuliuojant, putojant artėti (apie vandenį): Ateina, atvérda didžiausios bangos Dkš.
1 ×davi̇̀rti, davérda, dàvirė (hibr.) KŽ, LzŽ; SD45, D.Pošk
1. intr. pasigaminti kaistant kunkuliavimo temperatūroje: Rodos, košė ant ugnies ir plepėjo, ale da nedavi̇̀rus Ut.
^ Nelipk, smãla nedavi̇̀rus! (sakoma įkyriems vaikams) Dkš.
2. intr. kaistant kunkuliuojančiame vandenyje pasidaryti tinkamam (valgyti): Nedavi̇̀rę pautas Lz. Tada mañ’ anys pagadino (paleido vidurius), gal buvo nedavi̇̀rę kurapkiokai Žl. Ne kiaušinis nedavi̇̀ręs, ale tu nedašutęs (puskvailis) Mžš.
3. tr. kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje padaryti tinkamą valgyti: Išvi̇̀rdavo kviečių [Kūčioms], kas nedavérda – tam blogai (išbrinksta viduriuose) Kp. Žalios bulbos, nedavi̇̀rta Pb. Namie pasiliko nedavirtų uogienių puodas ir kelio ruoša J.Sav.
1 įvi̇̀rti, įvérda, į̇̃virė K, Rtr, KŽ, LzŽ; Lex29, Q148, CI542, R115, MŽ149, N
1. intr. pradėti kunkuliuoti nuo aukštos temperatūros (apie skystį): Į̃virė gerai puodas J.
| Kai įvir̃s puodas, tai tada dėk virtinius Š. Puodas įviręs labai aštriai Žsl.
| refl.: Įsivi̇̀ręs beklega puodas, ne kiek jam ir ugnies reikia Skr.
2. tr. užkonservuoti (maisto produktus): Šviežiai [mėsą] į tus stiklus įvi̇̀rdavom, kitką rūkyt ar į rasalą appildavom Rsn. Jei gerai neinvi̇̀rsi tų grybų, možna pamirt Dv. Į̃viriau žiemai rabarbarų, braškių Tlž.
3. intr. kaistant kunkuliuojančiame vandenyje susimaišyti (apie maisto produktus): Į bulves įverda druska ir vėžiai – yr skaniausia vėžių šutynė Bržr.
ǁ sulipti: Įvi̇̀ręs plaukas į klecką, fi! Krš.
4. K, KŽ žr. 1 išvirti 3: Įvi̇̀rkie man tris kiaušinius, aš pats išsigriebsiu Š.
| refl. tr.: Įsivi̇̀riau tik vieną kiaušinį Š.
5. refl. prk. įnikti šnekėti, plepėti: Kad bobos įsivérda, tad ir kalba be galo Lnk.
1 išvi̇̀rti, išvérda (i̇̀švira LzŽ), i̇̀švirė K, J, LVI830, NdŽ, KŽ, DŽ1; SD193, SD388, B, R, R158, MŽ, MŽ208, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, M, LL262
1. tr. kaitinant kunkuliuojančiame vandenyje padaryti tinkamą (valgyti, vartoti): Grybai reikia išvirt tirštai ir pramest JnšM. Jei ūmėdė kokia, tada [nedžiovinę] suvalom suvalom ir išvérdam Žsl. Mes liuob bulbes nuskusma i išvi̇̀rsma, ir karvę pamilšma Tv. Seniau tai išvérdam [grybus] ir da plaudžiam šaltu vandeniu Plvn. Ìšvirė žirnių bliūdą, patėškė ant stalo – žinokiatės Varn. Pamirkai, išvérdi [pupas] – gi baika valgyt Vdn. Kruopas išvérda ir sumaišo su krauju Dgp. Užgavėnės ka būs, būs meisos, būs dešros išvirtõs Sd. Išvi̇̀rs tokių kruopų, kad būs i dangus matyti Kv. Anie (kiaušiai) išvirti̇̀ būs, į bažnyčią neš i šventins Sd. Sugrūdi bulbas išvi̇̀rtas, palaikai ben kiek, tada dedi miltus Alz. Anys gi apšutinta tiej miltai vandeniu karštu, tai jau kap išvi̇̀rta Btrm. Tuos [vantų] lapus išvérdam nubraukę, įdedam alūno – ir tokie kaip salotų spalvos [margučiai] Kvr. Juodo aliksnio žievę nuskuta, išvérda ir nudažo gijas Slč. Šuva [mieste] neėda žalių [žuvų galvų], reikia jos išvi̇̀rt Kp. Jūs jo (avinėlio) nevalgykiat nei iškepto, nei vandenyje išvirto BB2Moz12,9. Maistui vartoti [vėgėlę] reikia atsargiai, gerai išvirtą arba gerai iškeptą LEXXXIII271. Krupis, ka kaklą užema, saldžiam piene išvérda [jį], pamačija Gd. Reika išvirt nabašnyko kaulas ir duot gert: nuomaris pareina nuo išgąsčio LTR(Slk). Tai tų ramunių išvérdi – geltoni dažai Vdn. Balto vištos mėšlo išvirt ir gert nuo geltligės Tvr. Jeigu išvérda [pelyno] stambus, tai tą skystimą išgeria Kpr. Anai reik durnaropių išvi̇̀rti Varn. Burokų skiltis išverda, pakepina ant aliejaus ir valgo Šmn. Buč bulbių išvirus, kad elektra degt Rk. Turtingosios tėvynaitės liuob atsinešti ne vien kokius zamalakus, bet dar pridrėbtus bliūdalius varškėtų kleckų, šiltų, vos ko išvirtų M.Valanč. Nei te alus, nei ką: apynių išvi̇̀rta ir cukraus prigrūsta Ob. Ji užkaitė didžiausią katilą kiaulienos, ir kai mėsa išvirė, atnešė ant stalo J.Balč. Pamerk pasolius (pupeles), tegu išmirksta, ė tai nevalgysi išvi̇̀rus Švnč. Pusryčiuo buvo bulvės išvérdamos Skd. Burokų sausai išvi̇̀rus alieju prametinėdavom Ad.
| Vaikų dvylika: puodą bulbių išvérda – kas daugiau bulbių prilups, tas ir greičiau privalgys Grv. Bulbų negi priskus – išvérda su lupynom puodą PnmR.
| prk.: Pamatysma, ką ta boba toliau išvi̇̀rs Krš.
^ Užmušiau musę, i̇̀šviriau pusę DrskD244. Dar daug laiko – velnią su vaikais gali̇̀ išvi̇̀rti (daug nuveikti) Krš. Atlėkė paukštis be sparnų, įtūpė į medį be šakų, išvirė virėjas be ugnies, suvalgė boba be dantų (sniegas, saulė) LTR.
| refl. tr.: Nu pupų liūbam išsivi̇̀rti senovė[je] Vkš. Nežinau, kiek anie ten tura ėsti, nė mėsos nėkuomet neišsivérda Trk. Lašiniukai patys tie išsivi̇̀rt, prie kūdumelei Klt. Išsivertè ir valgaite žuvis Dglš. Nu jau vedi ką noriav, tą išsivérdav Skd. Tas penkias bulves į skardinę dėžutę išsi̇̀viriau – tai buvo mano dienos valgis Plšk. Išsivérdam pelyno – kartus, nedaug indedi Kvr. Ir aš išsivérdu liepžiedžių, medaus [įsidedu], išgeriu, ir lengvina Jdp. Prisiraudavom airių, išsiverdam ir mazgojam tais airiais [plaukus] Plvn.
ǁ išvirinti, išbalinti (drabužius): Drobinį kad išvérda pelenuos – balti kaip tiktai Skp.
2. intr. kaistant kunkuliuojančiame vandenyje pasidaryti tinkamam (valgyti, vartoti): Ìšvirė bulbės jau, nukaisk nuo ugnies J. Tos bulbės kietesnės buvo, da nelabai išvi̇̀rusios Jrb. Kaip jau išvérda kresnos, teip skaniai valgyti šviežios Kl. Ar ilgai būsi pas mus? – Būsu, kol builės išvi̇̀rs (neilgai) Pln. Nebūs išvi̇̀rusi gerai, kaip ana (mėsa) laikysias! Kl. Išvérda anys – pasipūtę kai pampuškos būva [duoniniai pyragaičiai] Kvr. Kad y[ra] gabaluotas [dangus], ta žinokiat, ka bulbių būs daug i skanios, miltingos išvi̇̀rusios būs Klk. Virale išvi̇̀rus, gardžiausia mėsa Klt. Išvi̇̀ręs kiaušinis sukas, žalias – nesisuka Erž. Jau galėjo per tą laiką akmuo, senas jautis išvi̇̀rt, o bulvės nei̇̀švirė dar Klvr.
ǁ pradėti virti, užvirti: Sauso šakelio pakiši, ižverda [vanduo] greit Drsk.
3. tr. pagaminti kaitinant kunkuliavimo temperatūroje: Ko gi jums šiandie išvi̇̀rti? Š. Ką gi išvir̃s – bulbų i̇̀švirė Imb. O ka paršelį paskerdu, tirštą šiupinį išvérdu Kl. Ta reikėjo išvi̇̀rti košės bliūdą i padėti asablyvai Lnk. Ka išvi̇̀rsi košę, i liežuvį nurysi Plt. Prastus barščius i̇̀švirei – dangus matyt Šd. Išvir̃s viralo kokio, kad nemožna praryt Ker. Paveiza, galvą įkišęs, ką i̇̀švirei – ir sudievu Trk. Kiaušiuką išvi̇̀rti galiu, tiek jau iš munęs Krš. Velykoms išvi̇̀rdavo penkis šimtus kiaušių KlbXL21(Kin). Būdavo, kai išvérdu kisielių, tai gali peiliu pjaustyt Klt. Aš neišvérdu neparagavus Jz. Ka kas arbatos išvir̃tum! Lk. Lig septynių turėjai išvi̇̀rti pusrytį, ką galėtumi išeiti į lauką dirbti Akm. Cinoko dar neišvirė pusryčio, o Baltaragio jau susėdo valgyti Žem. Tad mergė ejo bandą ganyti, aš ejau numo valgyti išvi̇̀rti Vgr. Ìšvirei su dideliu [v]andiniu – būs geriausiai Trk. Valgyk, yr išvirtà, pavalgysi – gulk Yl. Išvi̇̀rta mano davaliai, tegul išsrebia tiktai Skp. Kai vis gerai, vis išvi̇̀rta, tai pavalgai, ir nieko Pb. Manų košikė išvirtà į vandenį Erž. Pietus išvi̇̀rsuot ir eisuot Šv. Einu pietų virt, išvi̇̀rsu skaniai, riebiai, tirštai i daug Šll. Parejom an pavakarės, išvirtà šutynė toki Als. Mano būdavo viskas padaryta, apliuobta, išvirta, apmazgota LKKXVII27(Rgv). Paršui yra išvi̇̀rta, telukas pagirdytas Alv. Prašo valgyti, aš buvau bulbynę išvi̇̀rusi – duodu Lpl. Mun sesuo buvo išvi̇̀rusi – skani uogynė y[ra] Sd. Kur tu neši tą košę manų išvi̇̀rusys? Knt. Ko nori išvérdamas (ko nori, kad išvirčiau)? Lkv. Iš mėsos ir prieskonių išverdamas sultinys rš.
| Da žabų prisieis atnešt i uždėt: neišvir̃s tie puodai Mžš.
^ I iš akėtvirbalio gal srubą išvi̇̀rti Ub. Aš tau išvirsiu arbatos iš senų žiponų vatos LTR(Pkn). Išvi̇̀rsiu burbulo su akmeniu Š. Gerai išvirsi, gerai ir valgysi PPr35. Virė šeimynai – išvirė šuniui J.Jabl. Ką samtis išvirs, tą šaukštas pavalgys LTR. Kukorius išverda be ugnies, ponai suvalgo be burnų (sniegas ir saulė) LMD(Vb). Iš mergos grožio košės neišvirsi Kp. Iš miego košės neišvi̇̀rsi JT435. Sveika vi̇̀rus nenumirus; o kad tu būtum numirus, tai kita gardžiau būtų išvi̇̀rus Š. Jei gerai i̇̀švirei, gerai ir valgysi Sch82. Užkurk karštai, įdėk tirštai ir išvi̇̀rsi greitai End.
| refl. tr., intr. K: Viralą išvalgau ir vėl naują išsi̇̀viru Vrn. Kol tu beišsivérdi, kol tu ką, kurs laikas ateina! Tl. Išsivi̇̀rsiam bulvynės ryto metą – juoda juoda liuob būs Bdr. Uogų daug, košės reik išsivi̇̀rties LKT111(Kltn). Nė niekas turėjo uogienių tokių išsivi̇̀rę, tiktai susirgus kokį puodelį Mšk. Liūb išsivi̇̀rti putros i srėbti Trkn. Vakare apsiliuobę, išsivi̇̀rę valgyt ir einam gult Krs. Par valandą išvi̇̀rsias, būs pietai pirmo[je] Krš. Aš išeitu į mišką, atsinešu [malkų] ir išsivérdu Žlb. Nebuvau ištežusi – ant akminims valgyti [liuob] išsivi̇̀rsu Sd. Išsivi̇̀rtųp (con.) LKKXIV213(Zt).
| Kožnas savo katiliuką išsivérdam Skdv. Nėra pas juos puodų kur išsivirt LTR(Pkr).
^ Ką išsivi̇̀rsi, tą ir suvalgysi (srėbsi LTR(Dkk)) Vvr.
ǁ virinimu pagaminti: Dabar sirapas možna iš cukraus išvi̇̀rt – daug pridėk ir išvi̇̀rsi Jž. Sirupą išverdi, kad jom (bitėms) viduriam geriau Dgč. Pelenus nusijoji, išvérdi šarmo Alz. O kai kas tai labai mokėdavo baltą gražų [muilą] išvi̇̀rt – tai, sakydavo, kiaušinių reikia dėt Skp.
| Česnakų supjaustyk, išvi̇̀rk piene ir karštą, kaip pakenti, gerk – kaip ranka ataema [gerklės skausmą] Srd. Duodi šaukštelį išgert išvi̇̀ręs, tai tada jau praeina [liga] Sld.
4. intr. pasigaminti kaistant kunkuliavimo temperatūroje: Kaip pusrytys išvérda, ta jau aũšta, ta reik ginti bandą Klk. An krosnies išvi̇̀rtūs pietūs ir garuoja Brž. Bulbienė išvi̇̀rus, užbaltinta, bais skani Pc. Apvynius dedi, kada išvi̇̀rus misa, labai ilgai juos virini Alz. Nu, ateini gryčio[n], pusrytis išviręs, sėdi, pavalgai Pin. Ka ben neišvi̇̀rę tiek greitai! Trk. Išvir̃s až adynos Dv.
5. intr. verdant išgaruoti (apie skystį): Išverda laukan šarmas, ilgai virinamas, į garus išeita Šts. Ka išvérda [vanduo], liekta an dugno druska LKT125(Bt). Visa sunka i̇̀švirė, liko tik tirštumos Užp. Par maž vandenio ant bulbių užpylei, ir i̇̀švirė Pc. Būdavo: vérda vérda vérda [cukrinius runkelius], ligi jau išvérda [skystis] viškai, sirapas pasdirba Jž.
| Virė virė, užmiršo [vyras], visas katilas išvi̇̀ręs Krš.
ǁ verdant išnykti, ištirpti: Buvo su raudonais kvietkais [skarelė] – i̇̀švirė (nubluko) Žl. Grybas [sūdytas] kap pagauna kvapo, tai jau neišvir̃s, versk laukan Pv.
6. tr. pagaminti garinimu (degtinę): Gal senis krūminės kokios ištraukė, jis gi išvérda Užg. I samagoną mokėjau išvi̇̀rti, tik neviriau Akm. Šnapso i̇̀švirė iš rugių Všt.
| refl. tr.: Šienui pjautie išsi̇̀viriau [naminės] – apsimoka, jeigu talka Dgp. Aš šnapšę buvau išsivi̇̀ręs par karą Žr.
ǁ pagaminti (alų): Par vestuves išvérda alaus, avinioką papjauna Slk.
| refl. tr.: Naminio [alaus] daugiausia išsivérdam Slm.
7. intr. prk. nudžiūti, nuleipti (nuo karščio, šalčio): Ką pasodini, tas išvérda Skr. Vagose kaip jei išvi̇̀rusios bulbės, kepte kepa Krš. Tokią šaltą žiemą ir obelys, ir braškės išvérda Pkr. Par šią naktį visos ruputės i̇̀švirė Šv. Daržas i̇̀švirė, par naktį kaip ataušta, atsigauna Plt.
^ Atsikėliau toks kaip išvi̇̀ręs (prastai jausdamasis) Rdn. Gerk [vaistus] – blogai, negerk – blogai, toks esi kaip išvi̇̀ręs, kaip iš miego pažadintas End. Karštà, kaip išvi̇̀rusi esu Krš. Ne su visu kvailas, bet kaip išviręs paliko po tos ligos KlvrŽ.
ǁ nuo uždegimo sunykti: Daktarė sakė, ka išvi̇̀rę plaučiai [nuo uždegimo] Všv.
ǁ pavargti nuo karščio: Išvi̇̀rę, išbuvę par tas kaitras, neina darbai Krš.
8. intr. prk. būti ištižusiam: Biškį išvi̇̀ręs, ištežęs žmogus minkštoms lūpoms aukštų balsų nepaimsi [grieždamas klarnetu] End. Iškaitę, ižvi̇̀rę visi žmonys – labai karšta Nmj.
◊ berži̇̀nės kõšės išvi̇̀rti prilupti (vaiką) su rykšte: Berži̇̀nės kõšės išvi̇̀rsiu, kad nieko nenorėsi Rš.
kõšę išvi̇̀rti sukurstyti nesantaiką: Tos bobos taip moka kõšę išvi̇̀rti! Krš. Koją įkėlė, kõšę baisiausią i̇̀švirė – ot velnio boba! Krš.
kõšės (pùtros) išsivi̇̀rti pasidaryti nemalonumų: Taip beplepėdamos ir išsivirė košės Žem. Žmogų tampei, parsivežei, pats išsivirei sau putros, dabar srėbk besveikas Žem. ×
pẽklą išvi̇̀rti susibarti, susiginčyti: Nesakyk nėko, atlėkusi tik pẽklą išvi̇̀rs Krš.
1 nuvi̇̀rti, nuvérda, nùvirė Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; SD222,425, Sut, N, RtŽ, M
1. intr. Dglš, Lp virinant, kaitinant nusekti: Pažiūrėk, gal jau nùvirė vanduoj nuo burokų Pv. Ilgiau virini – labai nuvérda Krš. Nuvi̇̀rs, i būs mažai: įpilu daugiau [vandens] Krš.
| Kruopos nùvirė – tik vienos tirštumos likę Trgn.
2. intr. riebiai išvirti (apie maistą): Sruba nuvi̇̀rusi, stipri, darbininkuo žmoguo kaip tik Krš. Insdėk po šmotelį [mėsos], tai ir viralas nuvir̃s Sdk. Nuo lašinių viralas nelabai nuvérda Trgn. Nū kaulų verėnas geriau nuvérda kaip nū liesos meisos Lkv. Riebi zupė, gerai nùvirė Krš. Nùvirė nuo to gaidžio sriuba – kokia gera Jrb.
| Nùvirę kopūstai yr skani, riebi Lk. Kad yra gera mėsa, tai puodas nuverda, t. y. tampa riebus viralas J.
3. Skrd žr. 1 išvirti 3: Barščių tų, būdavo, nuvérda, ir pavalgai Snt. Ir mano boba skaniai nuverda A.Vaičiul.
^ Kožna žuvis savo sriubą nuverda (kiekvienas padaro tiek, kiek sugeba) Erž. Tas kiokštas nuvirs savo sriubą, padarys ko reik apsižanijęs J.
| refl. tr., intr.: Taip išsituštino jau, kad mes, kasydami galvas, vos jau žinom, ką nusivi̇̀rt ir kuo pasisotyt K.Donel. Kap kada ir nenusivérda gerai tus kisielius Kpč.
4. žr. 1 išvirti 4: Kaži ar gerai nuviriau kiaušinius? Rs. Piengrybiai, jie geri grybai, tik juos numirkyt, nuvi̇̀rt [reikia] Bsg. Makaronai gerai nuvirti: i nesusmukę, i nekieti Rs.
| refl. tr.: Ramunėlių nusi̇̀virė tirštai – ir lekia lekia (paleido vidurius) Kvr. Pavogdavom iš pono vištą, nusipešdavom, nusivi̇̀rdavom Šln.
ǁ intr. verdant išskirti riebalus: Jauno paršo tai puodas nenuvérda – vis tiek sriuba ne tokia Pv.
5. žr. 1 apvirti 1: Tuos kopūstus nuvi̇̀rt reikia, i nebus sūrūs Jrb. Triskart [grybus] nuvérdu, nusunkiu Drsk. O kiti sūdydavo [grybus] nenuvi̇̀rę Aln.
6. žr. 1 apvirti 2: Nuvi̇̀rs meiselė, būs minkštesnė, skanesnė Krš. Tura grikai gerai nuvi̇̀rti, tus rudumus reik nupilti Krš.
7. intr. ilgai verdant dingti, išnykti (apie virinamo daikto savybes): Paviryk, ir visas kartumas nuvir̃s Mrj. Kaip tik ilgiau paverdi, ir nuverda [dažai] Kš.
8. intr. verdant nusistoti: Kokios rūdės nuvérda – bjaurus miesto [v]anduo! Krš.
9. intr. prk. nudžiūti, nuvysti, patirti žalą (nuo karščio, šalčio, drėgmės): Bulbės labai prastos: mat nuo lietų nuvirė bulbienokai Mžš. Sklypelis visas nuvi̇̀ręs, ruožais nuėjo, kur amoniakas stovėjo Antš. O dėl ko be kepurės, a nori, ka ausys nuvi̇̀rtų? End.
^ O pas mane nudžiūvo visi žiedai, kaip virtè nùvirė Všn.
10. intr. prk. triukšmingai nuslinkti: Kunkuliuojantis griausmas nelauktai nuslinko, nuvirė į palatvijį rš.
1 pavi̇̀rti, pavérda, pàvirė NdŽ, KŽ, DŽ1
1. tr. kurį laiką virinti: Nepavirtõs [dešros] neinkąsi – kaip geležinė Rk. Tyrė su uogomis maišant paverdama dar 10 minučių rš.
| Tan skystiman siūlus sudedam, pavérdam Kp. Dvinytas audeklas poretis, nestipras; pavérdi, pašutini – sušoka (sutankėja) Sur.
2. intr. kurį laiką būti verdamam: Tiej makaronai pavérda kiek, tada ažbalint [reikia] Ad. Kaulelis pavir̃s, tai viralas bus gardus Klt. Tepaverd’ [bulvės], do labai barba Švnč. Tepaver̃die, negreibk da – būs pusžaliai [didžkukuliai] Krš. Padrėbs an stalo, biškį pavirė jau, šekiat, ėskiat Trk. Paverdu, kad ne toksai sūrus būt [lašinių gabalas] Lt. Grybus reikia pavi̇̀rtie, [v]andenyj išplautie – pasūdai ir kepi Ign. Pavi̇̀rk obuoliukus, tai gerai kiaulės ės Dglš.
| prk.: Burną gėrus krau[ja]s yra lygu paviręs Šts.
3. tr. pagaminti, išvirti: Mergelė pavirė virinėlius Asv. Tę (miestuose) tep pavérda, aš (motina) geriau pavérdu Lp. Nuo plaučių vaikam pavi̇̀rdavo aviečių arbatukės Krkš. Imbrikiukan įdedi pelynų šakelę ir pavérdi Kp. Namiepi man žolių pavérda, ir geriau Rud. Motina išėjo turbūt pavirti švęstų žolių sunkos rš.
| refl. tr.: Pàsvirėm braškių, žeminių uogų Kpč. Savo pasivi̇̀rsu ir nešu į laukus sūnuo Jdr. Sustojom pagiry, pasi̇̀virėm pietų Ūd.
4. žr. 1 išvirti 3: Jau bulbos pàvirė, o valgyt nėra kam Žrm.
1 pérvirti K, KŽ, DŽ1, pervi̇̀rti K, Rtr; Q538, D.Pošk, M
1. tr. Lz, Kvr dar kartą išvirti: Jei [sodo] tepalas per kietas, jį reikėtų pervirti, įdėjus aliejaus rš. Vyšnios sumacnėjo, mun reikėjo pérvirt jąsias Erž. Paėmiau, pérviriau [uogienę] – stovi kai stiklas Švnč. Aš ėdalą pérviriau ir padaviau kiaulei Srj.
2. tr. per ilgai verdant sugadinti: Parviriau, sukrito bulvės baisiausia! Mžš. Kiaušiniai gal pérvirti? Aps. Kai sirupas patamsėja, uogienė pervirta rš. Žuvį [reikia] virti, tik nepervirti, kad nesukristų rš.
3. intr. per ilgai verdant pasigadinti: Košė párvirs J. Bulbės bus ne tik išvirę, bet ir pervirę J.Balč. Bulbos pérvirė, niekam nevortos Klt. Kiaušinių ilgiau kaip keturias minutes nevirkit, ba pervir̃s Skrb. Muno kiaušiai párvirė Krš. Vienos bulbės bus parvirę, kitos neišvirę Ėr. Tuo tarpu užkaista kava virė ir pervirė rš.
4. Grg žr. 1 išvirti 2: Jei jau párvirė, tai imkit kukulius iš puodo Skr.
5. tr. išvirti tam tikrą (ppr. didelį) kiekį: Kiek aš bulbelių pérviriau [per savo amžių]! Dglš.
◊ per ši̇̀rdį pérvirti staigiai, intensyviai pasireikšti (apie jausmus): O man per ši̇̀rdį tik pérvirė, kai sūnų trenkė Vrn.
1 pravi̇̀rti, pravérda, pràvirė Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; M
1. tr., intr. nedaug ko išvirti; pagaminti šiek tiek maisto: Liolį (netvarką) gi palinka: pravérda ir išlekia darban Mžš. Nebeišeikit, va tuoj pravérdu, ir pavalgysta Slm. Duonos kepti nereik, tai da valgyti an dienos sykį ka pravérda – daba kaip ponios moterės Krž. Pravi̇̀rkiat vaikuo košės ar ko nors, kad nekrioktum Šts. Būk, aš tau bulbynės pravi̇̀rsu (juok.) Rdn. Virtinių truputį pravi̇̀rsiu Rm. Būtum vi̇̀ralo pravi̇̀rusi Rdn. Eikš, pieneliu tuo tarpu papusryčiausi, kol ko šilto pravirsime Vaižg. Reiks pravi̇̀rt vakarienės Mžš. Pravi̇̀rt turit kai ką vakare Všn. Kaip tik pravirė, tuo davė po šmotuką vaikam BsPIV10.
| refl. tr.: Duoda miltų putrai prasivi̇̀rt ir pieno lašelį Pnd. Iš ryto kad eini į darbą, ką reik prasivi̇̀rti? Erž. Noru uogų prasivi̇̀rties Krš. Prasivi̇̀rdavau košikę Erž. Kol gali valgyt prasivi̇̀rt, palauk, nevažiuok ant vaikus Slm.
ǁ refl. tr. virinimu kiek pasigaminti: Beržinės smalos iš tošės tie miškinaičiai liuob prasivi̇̀rs LKT62(Pp).
2. tr. pagaminti kiek (degtinės): Kumet ne kumet praverdu šnapšę Šts.
| refl. tr.: Daug kas turėjo numinės, prasvi̇̀rs koki boba Sd.
ǁ gaminant degtinę išeikvoti: Virdamas buvo praviręs šešis aktarus (konfiskavo už bausmę), bet brolis gelbėjo, davė atsitiesti Šts.
3. intr. kurį laiką virti: Aš septynius metus pràviriau, o tu vieną kartą negali išvirti Krš.
4. intr. užvirti: Kaip pravi̇̀rs, nukaisk sagoną J.
| refl.: Kad viralas prasiverda ir virsno[ja] dailiai, nebėga Šts.
5. intr. Jrb, Žgč beveik išvirti (apie maistą, maisto produktus): Lupk iš puodo, juk jau mėsa pràvirė Šmk. Tai tos mėsos biskis buvo, jau ji pusiau pravi̇̀rus Iš.
6. intr. verdant nunykti, sumažėti: Labai sūrus kumpis buvo, žiūrėk, pràvirė ben kiek [sūrumas] Aln.
1 privi̇̀rti, privérda (pri̇̀vira Lz), pri̇̀virė K, I, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ; MŽ, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N
1. tr. daug išvirti: Tu pri̇̀virei daug virtinių, košės J. Žirnių privérda, paskui sumaigo šitus žirnius su kočėlu – padarom tokius guzus Kvr. Tų kiaušinių privi̇̀rdavo, margydavo [prieš Velykas] Kri. Kisielių privérda, alaus pridaro – putoja uzbonai Antš. Kap sumala malūnan rugius, tadui privérdam vandenio, užmaišom buizą tokią, o anryt kepam Kč. Visa dirbom, ką pasakė: ir prikepam viso, ir pri̇̀viram viso LKKII209(Zt). I alaus duoda, i kopūstų privérda Kr. Mamytė privérda su puodu [žirnių] ten kokių Šln. Buzos jau pri̇̀virė, tik semk Btrm. Pri̇̀virė [maisto] kaip ir dešiumčiai žmonių Ppl. Tad anie, matai, privérda nu ryto tų patrovų daugiau Akm. Kopūstų privérda, mėsos – ir vestuvės Blnk. Parėjęs namon liepė savo pačiai pyragų privirti BsPII64.
| Keturiais viedrais dieškelę ąžuolinę bruknių privérdu, obuolių pridedu Klt. Gryčiutėj nieko nėra, tuščia gryčiutė, tiktai trys lovos, puodas košės privirtas DvP375. Bulvių buvo sklepe priskustà, privirtà katilas meisos su bulvėms Gršl. Užmušiau uodą, pri̇̀viriau puodą, prašom svetelių pasisylyt DrskD244. Meisos privi̇̀rsi bliūdalį i padėsi an stalo Ms.
^ Jau pri̇̀virei Adomo vaikam (labai daug) Ar. Kad privirė, dar ir Grigo vaikam liks! Db. Kad pri̇̀viriau kruopų, užteks ir mum, ir Grigo vaikam Ktk. Privirė – užteks i pajūrio vokyčiams LTR(Kv).
| refl. tr.: Būdavo, didžiojoj nedėlioj prisivérdam pupų sausai ir valgom su raugiene Švnč. Jau prisivérdi an pusryčių mėsos Gž. Ir kiaulėm pràsmali, ir sau, iš tų minkštų miltų prisivérdi buzos Kpč. Prisivi̇̀rus ji buvo i mėsos, i dešrelių – laukė ateinant Jrb.
| Per vasarą uogienės prisivérdu, per žiemą anūkui išdalinu Dt. Prisivérda prisivérda uogų, paskiau pūdo, rūgsta Rk.
ǁ išvirti, pagaminti: Aš privirsiu gardžios večerios jumi Zt. Privi̇̀rt [reikia] žirnių sa kunodomi ir kruopomi Zt. Pri̇̀virė pieno – ir gulėk Dv. Kopūstų privir̃s Ker.
ǁ priekandai, užkąsti išvirti: Pliki kopūstai su privirtõms bulvėms Ggr.
ǁ LL101 verdant prigaminti: Tai privérda, būdavo, muilo, lentynas pridžiauna Jž. Liepė tarnam privirti smalos ir pripilti karštos į statinę LTR(Rk). Aš buvau muilo privi̇̀rus, kiaulę ka papjovė RdN.
| refl. tr. Kpr.
2. intr. riebiai išvirti: Lašiniokų su kūda indedu, privérda viralas Klt. Riebulio inmeti viralan, privérda, ir jau sočiau Sld. Privirs zupos gerai nuo anties Dglš.
| Kai mėsa su kaulais, puodas geriau privérda Trgn. Kumpio puodan deda, kad privir̃t puodas Klt. Viralas privirė – gardi vištiena Ker. Nepri̇̀virė barščiai, maža mėsos teįdėjai Srv.
3. LL103, Alk žr. 1 užvirti 1: Pri̇̀virė, ir nukelk! Kt. Kam nudengei bulbynę, tepriver̃die pienas Užv.
4. žr. užvirinti: Supilam pieną puodan, privérdam ir tada valgom Rdš. Vandenio privérdi, užupili [salyklą] Kvr. Kad ponas privirtai puodą vandenio ir įpiltai tan kubilan, tai velnias iššokt[ų] iš ten LTR(Kb).
5. tr. kaitinant pridaryti nuoviro: Tai, būdavo, vis privérdam [žievių], siūlus kišam (dažome) Plvn.
| refl. tr.: Atsineša kokį puodelį dažų prisivi̇̀rus, ir dažom abidvi [margučius] Kpč. Prisvérdi žolynų, liepos žiedų, čėbrų Pls. Reikia prisvi̇̀rt Jono žolynų Rod.
6. tr. (ilgai) vartoti verdant: Iš molio nuklijuoja [puodą], iš molio nulipdo, išdeginta, kiekgi privi̇̀rsi – išsiskiria Žl.
7. intr. verdant prisvilti: Šiandien bulvės tiek privirė, kad jau iš kažkur atsiduoda Mrj.
ǁ stipriai prilipti: Blusų šūdai pri̇̀virė, jau nebišplausi Šts. Tokia kaitra šutino, ka marškiniai ant nugaros pri̇̀virė Jnš.
| refl.: Apačioj [siuvamosios] prisivi̇̀rę siūlų On.
8. intr. prk. supūti: Tie obuoliai toki privi̇̀rę KzR.
9. tr. verdant pritraukti: Puodas visokių kalkių pri̇̀virė Mrj.
10. daug ko pridaryti, prikrėsti: Merga tik bėdų gali privi̇̀rt Jd. Kur tik jis nueina, visur ką nors privirs rš.
| refl. tr.: Toks atsargus, drausmingas, pareigingas, o tų bėdų vis prisiverdi, a? K.Saj.
11. intr. prk. susirinkti (apie daugybę žmonių): Kur kokis darbas atsigirsta, tai svieto i privérda kai musių Str.
◊ alaũs privi̇̀rti pridaryti nemalonumų: Na ką, vyručiai? Privirėte, kaip girdžiu, alaus V.Krėv.
berži̇̀nės kõšės privi̇̀rti primušti, duoti pylos: Palauk, privi̇̀rsiu berži̇̀nės košẽlės Rš.
kõšės privi̇̀rti BŽ198 pridaryti nemalonumų: Stalius iš gėdos ar iš išgąsčio, nusiminęs, kad tiek privirė košės, netrukus pasimirė P.Cvir. Su tokiomis pažiūromis tu gali tokios košės privirti, kad sunku bus iškabinti rš.
kõšės (pùtros) prisivi̇̀rti prisidaryti bėdų, nemalonumų: Prisi̇̀virė kõšės, daba bijo ana ir nosį į miestą iškišti Vvr. Pri̇̀svirei košės, tai i kabink atslošęs Tr. Pri̇̀sviriau kõšės kaip durnius giros Km. Prisi̇̀virė putros, daba nebišsreba Krš.
šiùpinio privi̇̀rti pridaryti nemalonumų: Taip ir reikia, – ragana, buvo ji šiupinio privirus, – tarė Usnienė LzP.
1 ×razvi̇̀rti, razvérda, ràzvirė (hibr.) žr. 1 suvirti 2: Putron ràzvirė žuvis Dglš. Anpilk žirnių, kad razvir̃t Dv. Bulbos su visu razvi̇̀rę, razkritę Prng.
1 suvi̇̀rti, suvérda (sàvira Zt), sùvirė K, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ; R, R367, MŽ, MŽ492, N
1. intr. verdant sutirštėti, sukietėti: Putra sùvirė kaip košė Grg. Įpili pieno, atskiedi – ta košė sukietė[ja], suvérda Kl. Ale jau suvi̇̀rusi, tiršta kleckynė Grd. Sùvirė jau [avižinis kisielius], pila į lėkštes ir valgo Trš. I tatai į tą grūstynę įdės dar žirnių, įpils kanapių pieno, toki būs suvi̇̀rusi, patirštė̃, o skanybė – negalėsi prisrėbti nėkaip End. Šitą sunką ir verda, ir suvérda tirščiausias šitas [kisielius] Kp. Suvirus baltymams, sultinys pastatomas šaltoje vietoje nusistoti rš.
| refl.: Susivérdas uogos (uogienė) – gali pjaustyti Krš.
2. intr. verdant suminkštėti, sukristi: Žirniai nesuvi̇̀rę brązga J. Bulbos miltuosen suvirė Švnč. Šiemet suvérda bulvės Ėr. Bulbos jau gerai suvérda Klt. Labai geri batvinėliai, gerai suvi̇̀rę Kp. Mūsų šulinio vandeny suvérda žirniai Šln. Tokie balti [žirniai], pažiūrėt gražūs, ale nesuverdą̃ Erž. Kai nenulupi obuolių – nesuvérda [obuolienė], lupynos tąsos Ktk. Saldūs [obuoliai], tai anys nesuvérda saldiejie, anys gabaliukais ir būna Dgč. Par dvi valandi meisa vištėna visai suvérda, ištinža Krš. Parvirė jau [lašiniai], sùvirė į smuklį Erž. Rūpestinga šeimyna turi iš vasaros pasitiekusi suverdančių žirnių, pupų M.Katk. Pašutinam kviečius [Kūčioms], kviečiai labai suvérda Aln.
ǁ verdant susitraukti, sumažėti: Devė meisos nu taip šimtą gramų, nu suvérda, kaulai atsiema Akm.
ǁ verdant žūti: Liepė tujaus pieno katilą užkaisti ir kaip tas pienas užvirs, tada kupriuką įdėti į tą vaną ir kad jis ten suvirtų DS78(Rs). Įdėjo [moterį] į verdantį katilą, bet kad nesuvirė, sūdžia įsakė nukirsti jos galvą M.Valanč.
ǁ sustingus žūti: Praretino [speigai] tų ištroškusių (girtuoklių): ne vienas sùvirė į ledą Skdv.
3. tr. verdant daryti minkštą: Kurią savaitės dieną iškrinta sniegas, tai tą dieną sėja pavasarį žirnius, tai žirniai suverdami bus LTR(Vlkv). Aprinkdinėtas kunodas sàviram ir pagrūdžiam an košės Zt.
4. žr. 1 išvirti 3: Būdavo, bulbių skilčių supjausto, suvérda barščių Adm. Sùvirėm uogienės keturis kibirus Mrs. Ana sàvira jam ėsti ir būsta Zt. Nesuvérda [valgio] par greitumą Lk. Boba subaton pautų nesùvirė Lz. Sùvirė dešimts pautų LKKXI221(Trak). I bulbių sukasti, i jovalus suvi̇̀rti [reikia] Trk.
^ Su juo pieno nesuvirsi, košės nesuvalgysi TŽIII378.
| refl. tr.: Užvalgai kokių barščių, ką sùsvirė ir tu eik tęnai [ganyti] Sn.
5. žr. 1 išvirti 2: O jos buvo durnadagių suvi̇̀rusios Rg. Kai sùvirė man žolių, kap išgėriau, tai pasidariau kap geležinė Graž.
| Ėmė ir sàvirė tą berniuką (ps.) Zt.
6. tr. suvartoti verdant: Suvérdu pardien tris kašeles bulbų Klt. Seną sviestą suvi̇̀rk arba sukepk Prn. Sùviriau visas bulbas Dglš. Vieną kopūsto galvą jau sùviriau Aln. Vakar kiaulę pjovė, šiandien sùvirė Bgt.
7. žr. 1 nuvirti 1: Kruopai į pat dugną sùvirė Trg.
8. intr. per stipriai rūgti (apie alų): Nuo suvi̇̀rusio alaus sirgt reikia Sb. Neataušė alaus, kai suvi̇̀ręs alus [rūgsta], tai labai vemia [gėrėjai] Slm.
9. nuo karščio sunykti, išdžiūti, išsilydyti: Suvi̇̀rs viskas [per kaitrą], keptinos kepa viskas Rdn. Sùkišėm bulbas anksti, tai ir sùvirė kaitroj žiedai Ut. Karšto [vandens] užpilsi – suvir̃s [augalai] Bsg. Padabok, kad kiaušinienė nesuvir̃t Klt. Kaip tik reikia sulydyt, niekaip nesuvérda geležis Aln.
ǁ labai sukaisti karštyje: Atidaryk langus – šiltas oras, i tei[p] suvi̇̀rsim Jrb. Klėtelėj tai visai suvérdu šiluma (instr.) Gs.
10. intr. prk. staiga susijaudinti, sudrebėti: Aš jau sùviriau visà Rod. O aš iš baimės vos nesùviriau PnmA. Kap pažiūrėj[o] an tos suknelės, tai net sùvirė moteriškė (labai patiko) Pv. Pasakyk ką vaikui, tai ir suvérda Sv. Tėvelis pamatė an miesto [su kavalieriumi], tik sùvirė sùvirė Skp. Kap rikteria, vaikas nat suvérda visas Nč. Kap dav[ė] vaikuo botagu, tai tik sùvirė nebagas Grv.
| Any[s] paskui mane ir sùvirė verksmu Lz.
◊ galvà nesuvérda
1. apie nesugebantį protauti: Reikia gi pasakyt bobai, jos galvẽlė jau nesuvérda Slk.
2. apie nežinantį, nemokantį ko nors: Jo galvà nesuvérda, kap padaryt Dglš.

galvà suvérda apie sumanų žmogų: Va šitą (sukčiavimą) tai jos galvà suvérda Slk. Galva gera, gerai suvérda Ml.
kraũjas suvérda greitai supyksta: Senas aš, o pagalvojus, tai tik kraujas suverda! rš. ×
peklà susivérda apie barnius, nesantaiką: Teip susi̇̀virė peklà, ka nebišardysi Grdm.
širdi̇̀s suvérda staiga susijaudina: Man kap suvérda širdi̇̀s, tai nežinau ką padarysiu Vrn. Nat širdẽlė sùvirė, kap mergelė pro langelį bernelį išvydo Rod.
širdi̇̀s suvi̇̀rusi kraujù LTR(Kltn), JD842 yra graudu, skaudu: Bevelyčiau numirusi, nekai jauna pražuvusi, širdi̇̀s kraujù suvi̇̀rusi (d.) Grk.
1 užvi̇̀rti, užvérda (ùžvira), ùžvirė Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; SD265, Sut, N, M, L, PolŽ56
1. intr. kaitinamam pradėti kunkuliuoti (apie skystį): Paki [v]anduo ažvérda, i nupešu vištą Klt. Kad pakvipo vyšniom, kai ùžvirė arbata Skp. Ažsikaičiau pamazgų, kažin kada jos užvir̃s Kp. Pelenus ažpila vandeniu ir pečiun pastato, kad ažvir̃t Arm. Tuo metu ant dujinės viryklos užverda pienas ir pasilieja per kraštus rš.
| Iš to pečiaus eina ta ugnis ir iš to vieno šono tie puodai užvérda Akm. Mažesnis puodas greičiau užvérda JT457. Bulbos ùžvirė i sukrito Apt.
| prk.: Upė kunkuliavo lyg užvirusi rš. Nematei garinių katilų nasrų, kur kaitra svilina odą, o prakaitas lyg užviręs garuoja! V.Kudir.
užvirtinai̇̃ adv.: Atsargiai virinti užvirtinai pusę adynos rš. Sušildyk vandenį karštai, užvirtinai̇̃ Skr.
ǁ perkaitus pradėti putoti, kunkuliuoti ir pan.: Reikia ataušyt gerai [alų], bo, matai, mieles gali sudegyt, jegu šiltas, ir užvir̃s, nebus skanus alus Skp.
2. tr. kaitinti, kol pradės kunkuliuoti: Vandenio ùžvira, tų pelūnų ažupila Btrm. Užvérdi vandenį, vyšnias suberi i miltus pili PnmŽ. Voro ažvérdi ir pili Ad. Ažvérdam vandenio ir atšaldom Dv. Vėliau uogienė užverdama, suberiamas likęs nuo sirupo cukrus rš. Užvi̇̀rsiu vandinio kiaulėmi, tadul pašersiu Drsk. Kad burbulą jau kelia, jau reikia imt [uogas], nelaukiu, kad užvirtų̃ Kvt.
3. žr. 1 išvirti 3: Mama užvi̇̀rs žolynės, ten duos Pln. Užvirtõs arbotos yra, ar gersi? Drsk. Tokį didžiausį kubilą užvi̇̀rs šarmo, nusistos Tl.
4. žr. 1 išvirti 1: Mėsą iš vakaro užvi̇̀rsim, ka rytó anksti jau būtų Jrb.
5. žr. 1 virti 2: Nuo veršienos liesos neužvirs strova, nebus skanumo ir riebumo J.
6. intr. verdant susidaryti: Iš pūkio ir taukas ant viršaus užvérda Klp.
7. intr. pradėti kunkuliuoti, raibuliuoti (apie vandenį): Buch – vienas [sviedinys] puolė palei lieptu, vanduo ùžvirė Sem. Žvejys išvydo, kaip tolumoje jūros paviršius užvirė nuo paukščių, krintančių į vandenį ir vėl pakylančių į orą su laimikiu snape rš. Paskuigalyje užverda, sukunkuliuoja vanduo, ir valtis, kilstelėjusi nosį aukštyn, puola priekin rš.
8. intr. sušalti, sustingti: Šaltà, kojos užvi̇̀rusios, kaip su viena kojinike ejau Krš.
9. intr. prk. pradėti intensyviai vykti, judėti, eiti: Tėvas tylės tylės, o kad nesukentęs pradės atsišaudyt, nu tai ažvérda [barnis], nor iš namų bėk Slk. Pavasarį visi darbai užvérda Bgt. Darbas virte užvirė LzP. Už pusvalandžio vėl, kad jau ùžvirė [mūšis] – tiek davėsi, tiek pliekėsi! Graž. Užverda labai smarkios rungtynės rš. Tarp jų (ginčininkų) užvirė gyva kalba rš.
| Bematant visas paplūdimys užverda lyg skruzdėlynas rš. Nuo krašto iki krašto sujudo ir užvirė kaimas J.Balt.
10. intr. prk. pradėti smarkiai reikštis: Virte užvirė krūtinėje pasiryžimas nenusilenkti tokiems žiauriems valdžios įsakymams Pt.
11. intr. prk. susijaudinti, supykti: Senis kad ùžvirė, tuoj jauniejie pro duris Kp. Kazys kartais užvirdavo ant brolio pavydu, bet laiku susitūrėdavo, kad neišsiduotų A.Rūt.
^ Ko ùžvirei kaip puodas Akm.
◊ kõšę (piktùmą, vélniavą, vélnio vakariẽnę) užvi̇̀rti sukurstyti nesantaiką, karą, pridaryti nemalonumų: Tai ji visą šitą piktùmą ùžvirė Mrj. A užvi̇̀rs kõšę, a sumaišys dangų su žeme Krš. Kõšę ùžvirė, ka daugiau galėtų vogti [valdininkai] Krš. Kokią čia dabar vélnio vakariẽnę ùžvirei? Vlkv. Kokią velniavą tu vakar ten užvirei, a?! rš.
kõšė (makalỹnė, prãgaras) užvérda pradedama pyktis, bartis: Dabar jau tikra košė užvirė Žem. Normantiškėje užvirė tikras pragaras Vaižg. Pas mane namie tokia makalynė užvirė rš.
kraũjas [širdyjè, gýslose] (káilis, krūti̇̀nė, širdi̇̀s) užvérda (kam) (kas) susijaudina, supyksta: Pamačius, kas atsitiko, žvirbliui taip užvirė kraujas, kad jis šoko tiesiog ant gaidžio A.Vaičiul. Vieną kartą užvi̇̀rs kraũ[ja]s, susikibs į kaltūnus Krš. Mun káilis ùžvirė, žadėjau blęsti Krš. Kai širdis užverda, tai daug kas ištrūksta nuo liežuvio Alz. Jam vis dar užverda kraujas pagalvojus, kaip ji neteisingai ir žiauriai tą moterį apšmeižė V.Aln. Augustino gyslose užvirė kraujas J.Avyž. Dičiaus pulsas ėmė plakti, kraujas užvirė širdy T.Tilv. O kai vakar pasakė, kad pas tą mergą nuėjęs, tai ir užvirusi širdis J.Paukš. Ažuvirė lapei širdis an varnos ir nusprendė jai nedovanotie BsPII320. Širdis virte užvirė! LzP. Kai pasakė, net kriūti̇̀nė ažùvirė Klt. Galva [vištos] žikt žemėn, širdi̇̀s tik užvérda man Pnd.

Daugiau informacijos

pravi̇̀rti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

ištrū́kti

Apibrėžtis

trū́kti, -sta (-a, truñka Msn), -o intr. K, DŽ; R, MŽ
1. OsG13, Sut, SchL134, KBII149, K, Rtr, KŽ atsiskirti, atsidalyti, pertrūkti į dvi ar daugiau dalių: Bet atsitiko nelaimė – trūko Rožytės karolių vėrinėlis, ir visi karoliai pabiro J.Paukš. Kaip trūko terbos pasaitas, kad lėkė ta terba par tvorą ir pasiliko DS300(Grk). Muzikantas grajina – tai strūnos tik trū́ksta, trū́ksta Pv. Diržas trū́ko NdŽ. Kap patęsiau, tep ir trū́ko [virvė] LzŽ. Tavo virvė trū́ksta J. Anys (siūlai) jau supuvę – trū̃ks i trū̃ks vijant Klt. Prastai suverpta – trū́ksta ir trū́ksta [siūlai audžiant] Jd. Išaudi an dienos pusantros sienos, kada ir dvi, kai netrū́ksta [siūlai], kai gerai suverpta Kp. Atrodo, bovelna stipra, netrùks, kai ausiu An. Ausk i dainuok – netrū́ko [siūlai] Pš. Močiute, trūksta! – Ausk, duktel, iki ant vienos pasiliksi B927. Dvilinka netrūksta B1013, MŽ389, N. Linai su spaliu trūksta N. Lininiai šniūrai nėkumet netrū̃ksta Pln. Kur rateliai išsigrąžė, čia virvelės trūko; trūkte trūko virvelaitės KlvD274. Ar netrūksta valaknėlės, ar nebyra sėmenėlės? LTR(Upn). Pamir̃kai kūralaišius, ba trū́ksta Švnč. Trupėjo akmuo, kibirkščiavo, atplaišos lakstė aplink, o Kazys kalė ir kalė, kol trūko grandis V.Bub. Kai skubinsies, vis tai trùks, tai luš Švnč. Susitaisyk, ka nėkas nelūžtų, netrū́ktų Dr. Tokie asiūkliai būdavo, kur auga balos[e], tai jie trū́ksta, tokie minkšti Slm. Ne raistuos samanos sausos, trū́ksta – netinka namui Upn.
| prk.: Tas [minties] siūlas trū́ko, pradėjau kitą kalbą Všt. Senelis pats gydytojas, numanęs, kad jo gyvybės siūlas baigia trūkti, traukia mane į save Pt.
^ Virvė par daug įtempta trūksta VP50. Ilga žarna trūksta LTR(Kz). Kur supuvę, ten ir trūksta PPr268(Rk). Kur plona, ten trū́ksta NdŽ. Mįslė mįslelė, parvidur (per pilvą) gyslelė, kai ta gysla truks, visas pilvas dubs (sija) LTR.
ǁ lūžti: Kada trū́ksta [kartis], tai tos ragutelės par ledą tolyn nuslysta, nuvažiuoja Aps. Lankas ir geležinis trū́ksta JnšM. Pasiimk tokiam velniu tokią lazdą, kad nei netrūktų̃ Drsk. Kad trū́ko to kartis, paltis muilan – ir momytei tiesiai ant veido Svn.
2. prk. vykti su pertrūkiais, trūkinėti: Kalba trūko, kaip kartais trūksta įtemptas viržis, nes ilgu buvo K.Bor. Kad ir vėlyvas buvo laikas, pašnekėsys netrūko J.Dov. Balsas jam trū́ko NdŽ. Magdalena pradėjo pasakoti trūkstamu balsu savo gyvenimo darbus rš. Nakties tykumoje tesigirdėjo kai kurių vyrų gilus, trūkstamas kvėpavimas rš.
| Mat kad važiuoja iš bažnyčios, kelias netrū́ksta (vežimas prie vežimo) Pc.
trū́kstamai adv.: Dieve, kur mano drąsa, kur mano ugningas žodis dingo, kurio klausydamiesi draugai garsiai šaukdavo ir netrūkstamai plodavo rš.
ǁ impers. nustoti kam vykti: Lijo lijo ir trū́ko – pagãdinasi Drsk.
3. ŠT241, Kp, Pg, PnmŽ rastis plyšiui, skylei, skilti į dalis, plyšti, sprogti: Žiūrėk, ko nors susijaudinai, trūko širdies ar smegenų gyslelė, ir tavęs nebėr J.Paukš. A tau ginsla galvo[je] trū́ko, ka taip duodys (dūksti)?! Krš. Va man gyslelės trū́ksta [kojų], tai mėlynmargė visa Slm. Kai kada pasopsta [smilkiny], misliju, gal gyslelė trùks Žl. Nugurkaulio gysla buvo trū́kusi LKT142(Kin). Trū́ko klupstis mãžai – nesveika DrskŽ. Skaudulys trūksta N. Kap ažsijuokė – ir trū́ko jo votis gerklėn Grv. Tokie guzai atsirado i trū́ko Žeml. Auglys kaip trū́ko, širdį apliejo i mirė Krkl. Spaugai trū́ksta ir plečias po visą kūną Mlt. Plėnia trū́ko – i kraujas užejo an žarnų Brž. Sodindavo nuo tos kėdės ant lovos – buvo pilvas trū́kęs Ppl. Trū́ksta į ausį plėvė, i žmogus nebegirda Rsn. Ir ausis gali trūktie nuo riksmo LMD(Ldvn). Buvo apendicitas trū́kę Dbč. Trū́ko viduriai, ir mirė moteriškė Dg. Gali širdis trū́kt: moma vaiką pametė Drsk. Tai iš to gailesčio trū́ko jos širdis, ir ta numirė Plv. Čia buvo kaulas trū́kę, tai kap padirbėji sunkiai – ir sopa Pv. Sliduma tokia buvo, griuvo – trū́ko galva Kpč. Kaip duosiu kirvio penčiu, tai net galva trùks! Lel. Iž didelio juoko jam ir lūpa trū́ko Mlk. Ragana tą vandenį gėrė, gėrė ir, prigėrus daug, trūko LTR(Mrj). Būdavo, alyviniai net trū́ksta: razsikėtę tik in obelės Klt. Petras nutaikė [kraušinį] į pačią viršūnytę – klerkt ir trūko A.Mišk. Tos bulbės greit suverda: trū́ksta i subyra Mžš. Kai kviečiukus išverdi, tai grūdas būna trūkęs, minkštas Gdr. Palaidai dėk, be trū́ksta dešra bulbinė Klt. Jei duona pusiau pečiuj trūksta, tai kas nors iš giminės atsiskirs LTR(Auk). Vėl stiklas trū́kęs Ssk. Puodas trū́kęs NdŽ. Trùks puodynė, vanduo išsilies Rmš. Kad trùkt bosas, kur vynas rūgsta, lai prigertum Slm. Turi abiem rankom už šiknos, ba trū́kus suknelė Sn. An tavę visa kas trū́ksta kap an kuolo Grv. Visa rankytė ištino, pradėjo trū́kt marškiniukai Upn. Urėdas jojo paskui, tai jai kap davė rapnyku, tai jos marškiniai ir trū́ko, ir kraujai išsiliejo nat! Užg. Trū́ko pelėpė – i lyja vidun Dglš. Užuėmė žuvies vislą didelę teip, juog tinklas jų trūko SE158. Užudangas bažnyčios trūko, uolos plyšo PK162. Uolos trūko, žemė judo, numirėliai atsibudo A.Baran. Pirmoj vainelėj žirgelis klupo, antroj vainelėj kardelis trūko LTR(Krsn). Buvo kluonas išmuštas su moliu; ka su spragelu užduodi, ka netrūktų tas kluonas Vvr. Tokias nestoras karteles deda, kad neplyštų, netrū́ktų [molinio tvarto siena] Jnšk. Trū́ko ledas po kojums Rs. Jei liūnas trū́ktų, tai nueitum skradžiai žemę Ob. Jei trùkt [Raigardo] derna, tai nueitai skradž žemės Drsk.
| prk.: Debesỹs trū́ko ir pasileido lyt Mrj. Jau trū́ksta per pusę debesys – gal pas mus nelis Gs. Tegu lija; palis ir nustos, dangus netrùks DrskŽ. Bet kai aš matau gaujas kūno ir dvasios išsigimėlių didžiuojantis savo nesveikumu, tai mano kantrybė beregint trūksta J.Balč. Jų kantrybė gali trūkti kiekvieną akimirką rš.
^ Verčiau likus [valgio], nekai pilvui trūkus LTR(Šil). Oi oi, mano šonai trùks – ką čia dar suvalgius! (apie besotį) KzR. Juokias, kad žandai trū́ksta Jrb. Ko mūs šonai netrū́ko iž juoko Sn. Ko mūs žarnos netrū́ko [iš juoko]! Lp. Gana [valgyti], paskui trūksiu Žl. Negerk tiek daug – trū́ksi Snt. Pijokas tai kai karvė brogoj: trū́k – neišgersi Lel. Nuog vargų gali ir galva trū́kt DrskŽ. Teip kosėjau, atrodo, galva trùks parpus Kvr. Ma[n] galva ko per pusę netrū́ksta [traukiant dantį] Všt. Prisirašė daug, pilna knyga, kad galva trū̃ks – reikia atminties geros Trgn. Tu darbais trū́ksi – kiek darbų daug LKKXII119(Grv). Kad savo žemės turėtų – trūktų, bet dirbtų Strn. Netrū́kus būtum, kad i paruošus [valgyti] Klt. Galvoji: imsi ir trū́ksi Dg. Būdavo, rėk, nors te trū́k Mlt. Vos netrū́kau iš pykčio Snt. Gali trū́kt iš piktumo! Kbr. Jau sėdi, ir tik trū́kt! (tuoj pravirks) Pv. Buvo [debesis] kap trū́kt (rodėsi, kad tuoj pradės lyti) Švnč. Jau ji ant kranto, tik trū́kt (tuoj gimdys) Plv. Tik trū́kt, ar aštuonių mėnasių jau Klt. Boba kap tik trū́kt Dglš. Čia baisiai gerus giedorius turiam – plyšta trū́ksta Skp. Gale lauko bačka (puodas Mrj) trūko (saulė patekėjo) LTR(Vlkv), Prl, Škn, Jnšk. Trenkė perkūnas iš aukštai, trūko dorė – pabiro vaikai (spragilas ir kuliami žirniai) LTR. Užmysiu mąslę, po padu pūslę, toj pūslė kap trūko – an viso svieto parūko (pampotaukšlis) LTR(Lzd).
ǁ darytis su išmuštomis vietomis, šukėtam: Kirvis trū́ksta NdŽ; N.
ǁ kam perplyšus rastis, pasidaryti (apie skylę, plyšį): Pasku [sutinusioje kojoje] pradėjo skylės trūkti Krtn.
4. skirsti, skeldėti, trūkinėti: Muno pirštai trū́kdavo Vdk. Tos kojos trū́kę sutrūkę, tai ašaros byra kap žirniai iš akių Srj. Neturi kur dėtis su tom kojom: trū́ksta, kraujai iš blauzdų bėga Vdn. Ogi ažupenčiai ir man kad trū́ksta – gi basa vaikštai vaikštai Rk. Sako, jeigu basas garnį pirmą kartą pamatai, tai kojos labai trūksta LMD(Vlkv). Bet nakties rasos per maža lūpoms trūkstančioms gaivinti S.Čiurl.
ǁ triušti: Pūsta tavo skaistieji veideliai, trūksta tavo geltonos kaselės LTR(Brt).
5. Mrj, Srj, Dg, Grv, Lel, Ppl sprogti: Netoli bomba trū́ko ir dūmai paspylė Mlt. Kad būt trū́kus to granata, tai būt ažmušus Kp. Tai da man po kojom išlėkė iš sterblės [granatos] – i netrū́ko Kvr. Tai čia va baloj snariadai (sviedmiai) trū́ko, tai ažu salos (kaimo) Aps.
| Kad alus rūgsta, putų stora karta pasidaro: viena trū́ksta, kita kyla – smarkiai rūgsta LKT241(Žml).
6. NdŽ skirtis nuo ko, atskilti, atplyšti: Šakos trūkte trūko nuo kamieno ne ašmenim, o pentimi užgautos M.Katil. Trū́ksta byra putino uogelės kap mergelių gailios ašarelės (d.) Švnč.
| prk.: Tikra duktė, nuo širdies trū́kus Aln. Septynis kartus trū́kom (skyrėmės), lig užsakai išejo, bet daugiau nebtrūkinėjom Šts.
^ Tolei uzboną neša, kolei ąsa trū́ksta Ds. Lauk, kada vilko bėgusio uodega trùks Dglš.
ǁ pririštam nusitraukti: Perniai arklys kai buvo pradėjęs trū́kt, tai kasnakt Trgn.
7. Dgč, Ml, Trgn, Krš staiga imti veržtis: Iš silpnybės trū́ko kraujas par nosį Klt. Jo kraujas trū́ko pro burną Dglš. Kraujas trū́ko – ir mirė Dgp. Akmenį atavertė – ir trū́ko [v]anduo LMD(Ign). Kai ejo vanduo, kai trū́ko, kai išvertė medžius, ajegi! Lb.
| prk.: Jaučiau trūkusį savo apmaudą rš.
8. staiga pradėti ką daryti: Kaip trū́ko ana verkt, pasižiūrėjęs an ją ir aš Ob. Trū́kai čia dabar raudot kap veršis! Vdš.
9. Lp mažėti, kristi, atlėgti (apie šaltį): Šaltis trūksta Rud. Šaltis trū́ko, galėt šilčiau bus Mrc.
ǁ darytis silpnesniam (apie jutimo organus): Ve, a su akiniais; ar akės trū́ksta? Lkv.
10. stigti, stokoti ko tam tikro, reikiamo kiekio: Arkliui pirkt trūkstąs šimto litų Kp. A netrū́ksma bulbių sėklai? LKT108(Tt). Šiemet pašaro mes trū́ksim, bus maža Nj. Da gal kokio vežimo šieno trū́ksme, reiks kur prašyt Krs. Kiek [avižų], trū́kstu, tiek ir emu Kp.
| Bulbienė druskos trū́ksta Pš. Tas viralas yr buvęs trū́kęs druskos Šts.
| impers.: Trū́ksta pirmųjų trijų puslapių NdŽ. Vienos kapeikos trū́ko – negalėjau nupirkti Pln. Jau žmogus turėjo laiko – cento trū́ko Gršl. Žaginių trū́ko, tai ejau krūmuos kirstų Svn. Žirginiais vadydavo, dėdavo į duoną, ka trū́kdavo griūdų Bt. Ana (duona) neskani: čia trū́ksta raugo, čia trū́ksta kvynų Lpl. Geriau tegu lienka, ne ką trū́ksta paskui Pv. Patys anie (sūnūs) buvo septyni, žirgai vėl septyni – nei trūko, nei liko LTR. Trū́ko vieno arklio vežt mašinai LKT270(Brž). Vieno aro trū́ko lig dešimties aktarų Kl. Mes kalbūs – par mum nelabai trùks kalbos Sl. Pasiklojo po galva samanų ir užmigo trūkstamo miego miegoti M.Katk. Gailesys taip gniaužė širdį, jog krūtinėj trūko oro J.Balt. Jai trūksta oro, jai darosi ankšta krūtinėje I.Simon. Vaistus tuos imi imi – oro trū́ksta, nemiegu Žln. Studentui ėmė trūkti kvapo ir norom nenorom sulėtino žingsnį rš. Mieste man kvapo vis trū́ksta Vp. Baigias amžius, nieko nebėr – kvapo trū́ksta Žl. Pareisu į pusę kalno ir ilsėsu – dvasios trū́ksta Pln. Dvasios trū́ksta, o labiau rykmetį Krž. Ar anai proto trū́ktum – nėko nedirba Trk. Visur mums trūksta kultūringų darbo žmonių J.Jabl. Stigo visur žmonių, trūko rankų P.Cvir. Tūkstantį kartų rengėsi važiuoti pas ją, prašyti atleidimo, bet vis trūko drąsos rš. Kambaryje trūksta šviesos rš. Vis trū́ksta tų dienų, vis netura kada Krš. Da biškį trū́ksta lig aštuoniosdešimties Alz. Mun lig šimto jau dvyleka metų betrū́ksta Ms. Nedirbau valdžion (valdiško darbo) ilgai, triej metų stažo trùks DrskŽ. Pamačiau, kad trū́ksta dviejų kumelių̃ Pgg. Šiose rungtynėse abiejose komandose trūko po vieną pagrindinės sudėties žaidėją sp. Vieno gaspadoriaus išejo keturi kult, trūksta penkto kūlėjo (ps.) Brž. Trūkstamieji pinigai dažnai skolinami banke FT. Anam akies trū́ksta Šll. Mun trū́ksta vieno danties, o anam – visi iškirmėję Pln. Galo tos pasakos trūksta AruP19.
^ Kap trū́kęs proto vyras, geria Drsk. Jei išminties kur trūksta, te ir protas greit dūksta LTR(Ut). Kuriam proto trū́ksta, nė nupirkęs nebįduosi Šts. Nugena kalnais, pargena kalnais, skaito šimtais, dešimtimis, i vis vieno trūksta (mestuvai) Plt.
trū́kstančiai adv.: Piningų tetura trūkstančiai Plt.
ǁ impers. neturėti pakankamai proto, būti neprotingam: Ką tu su juo susikalbėsi – jam gi trū́ksta Slm. Kitas jau prikvaršęs, trū́ksta gerai Btg. Ne vienam trū́ksta – daug ne šiokių, ne tokių Krš. Kai įsišneka, tai jauti, kad biskį trū́ksta Mrj. Sako, tau čia (galvoje) trū́ksta, ka tu teip kalbi Vvr. Ar jam netrū́ksta? NdŽ.
^ Kam trūksta – neįdėsi Vkš. Galvoje trū́ksta – ūkyje tuščia Grš.
ǁ impers. (nedaug) stigti ko, kad kas įvyktų, atsitiktų, ką padarytų: Kieme šulinys, už vienų vartų – vieškelis, už kitų – dūzgiąs avilys. Ar daug čia trūksta iki nelaimės? rš. Nedaug ko betrūko, kad jį suimtų, įkištų į kalėjimą arba ištremtų į katorgą V.Myk-Put. Maža trūko, kad vargšui studentui akys būtų paplūdusios ašarom rš. Būtumėt radę, tik kelių minutų tetrū́ko (ką tik išvažiavo) Sutk. Tiktai vieno truputelio trū́ko, būtų i primušę Šv. Maž betrū́ko, kad muni neužmušė ant vietai Skd. Mažai betrūko anam pabėgti Lk. Par nago juodymą betrū́ko, i būtų nuvažiavę Šts. Nu matai, beproti tu, bridai – kiek tau trū́ko nuskęsti! Pln. Kiek čia betrū́ko – užmušt galėjo šakės Plvn. Velniams tiek i tetrū́kę – tik muni prisivilioti Tv. Nedaug betrū́ksta, kad ir tu laukais pradėtum lakstyt Užp. Nedaug trū́ksta, kad be kelnių liktum (nusigyventum) Pnd. O tiktai to i betrū́ksta Trk. Ta širdis toki tė[ra], anai tiek tetrū́ksta Trk.
11. jausti ko stoką, nepriteklių, nebuvimą, trūkumą: Trū́kstam duonos NdŽ. Kaip vargsi, Joneli, teip, by tik duonos netrū́ktumi Pn. Pyrago netrū́ksma, ka tik piningų būtų buvę Rdn. Pasiutusiai medžių trū́kstam Pkl. Anksčiau ans alaus netrū́kdavo – darydavo i darydavo Žg. Sveikatos greit trū́ksi, niekam nereikalinga būsi Švnč. Visas amžius ir praejo bėdo[je]: ta to trū́kę, ta šio trū́kę Krš. Kas ko trūkęs – [tam] duoda Šts. Dėkui Ponadievuo, visa ko turiam, nėko nesam trū́kę Užv. Žmogus viso ko trū́kstantis Pš. Poros gyvenimo jei neišmanai, daug ko trū́ksti Bb. Jie visko turi, tik vienos gaspadinės trū́ksta Šmn. Katras katro yra trū́kęs daba, sakyk?! Pvn. Jie sėdi stoties restorane, gurkšnoja vyną ir lėtai, lyg trūkdami kalbos, šnekučiuojasi rš. Turto neturėjau, nereikėjo man jo, bet valgyti netrūkau rš. Tas gaspadorius katalikas buvo ir visa ko netrūkęs, vienok meilės skūpas BM355(Tl). Tada senis su savo dukteri labai ilgai gyveno, nieko netrūkdami BsPII318.
^ Darbininkas žmogus duonos netruks Sln.
| impers. MitI66: Tam duonelės trū́ksta, tam putrelės trū́ksta Yl. Par visą gavėnę liuob silkės visumet netrū́ks Skd. Alutis saldus rūgsta, mums nėkumet netrūksta LTR(Plt). Dabar i tų medžių trū́ksta, vis nepirkau Žeml. Netrū́ko jau to darbo – siuvau i siuvau Žeml. Mokslo trū́ko, abelnai visko trū́ko Grv. Labai būt gerai gyvent, bet tos sveikatėlės trū́ksta Ūd. Visais galais apsikrovęs, jam nieko netrū́ksta Kb. Pirmininkas gerai įsišėręs – ko jam trū́ksta? Jrb. Ir pavalgęs, ir apsivilkęs, tai ko jam bieso trū́ksta dar? Krd. Ko gi trū́ksta! – aviža šikną drasko! (nebežino ko norėti) Pv. Tujau nupirks baranką, nu i tiek i tetrū́ksta vaikuo Krt. Ko trùks – vis tėvų prašo Adm. Ko trùks, vis iš tėvų tęs Drsk. Tada vaikai geri, kai jiem trū́ksta Bsg. Tik tada mes (utėlės) apleidžiam savo žmogų, kada jam nieko nebetrūksta, visko pilnas ir be jokių rūpesnių LTR(Kp). Lytaus netrū́ko nu pavasario Trk. Kur šaltinis, čia vandens netrū́ksta Krg. Miške raistų netrū́ksta: vienas pasibaigia, kitas prasideda Šil. Kaklas užkibęs, i tų slogų netrū́ksta Trk. Balso jam (ponaičiui) trūko, šnekėjo kaip iš po žemės LzP. Netrū́ksta tokių pavyzdžių ir Lietuvoj rašytuose lenkiškuose raštuose J.Balč. Bėdų par karą netrū́ko Lpl. Netrū́ksta man vargelių, netrū́ksta ašarėlių LTR(Plv). Ir pritrūko sesytėlė žaliųjų rūtelių, da netrūko motynėlei gailių ašarėlių NS498. Ko gi jum dabar trū́ksta, kad taip pjaunatės? Km. Ko trū́ksta, geras vaikiukas, a tu misliji geresnį gauti? Trk. Ko jam betrūkst, jei ne karūnos! rš. Tik jai batelių ir betrū́ko Lkv. Nekaštavojus negal žinoti, ko trūksta [viralui] Pln. Eik, sako, suskanink, jei ko betrū́ksta Brs. Seklyčioje trūko geležim kaustytos skrynios rš. Trūkstamų vaistų knyga KlK21,6. Žmogui daug ko trūksta, kad galėtų jaustis visai laimingas FT. Dūdelė – tik kai ko nors trūksta, kai širdį ilgesys plėšo J.Paukš. Gimtinės oro man trūksta, saulelės tavo akių S.Nėr. Visur ir visados trūksta man tavęs! Pč.
^ Ubagui mažai ko trūksta, o šykštam visa (viso M) ko negana VP48. Viskas gerai: kelnės aukštai, pypkė rūksta, tabako netrūksta Kb. Kam pypkė rūksta, tam nieko netrūksta LTR(Šll). Dūmas rūksta, nieko netrū́ksta, tik pinigų Klvr. Dievas atras, ko kam trūksta, iš kur dūmai rūksta KrvP(Ktk). Balai esant, kipšo netrūks LTR(Erž). Kur trumpa, ten trūksta Kp, Tr, Lš. Juo trumpa (trumpas Lkv, striuga NžR), juo trūksta A.Baran, J.Jabl. Kur striukas, te ir trūksta Grž. Nugi, Dieve mano: kam striuka, tai i trū́ksta Mžš.
trū́kstančiai adv.: Trūkstančiai ir Lietuvo[je] tebūs šį metą Plt.
12. J, Srj, Ppl, Pnd, Slm pradėti mažiau duoti pieno: Jau nori trū́kt [karvė] Vdn. Karvės jau ima trū́kt, kiek čia to pieno Gž. Jau trū́ksta trū́ksta karvelė, jau mažiau pieno Klt. Karvė trū́ksta regiančiom Dglš. Kokios karvės: neseniai po teliukais, o jau trū́ksta Ut. Karvės trū́ksta – pienas kai smala, kartus Klt. Trūkstanti̇̀ karvė, mažai pieno Rdn. Trūkstančiõs karvės pienas neskanus Rdn. Visada trū́kstančių karvių pienas kartus Erž. Trū́kstančios [karvės grietinę] reik ilgiau mušti, o vedusios nėko netrunka sumušti [sviestą] Kv. Karvė jau baigė trukt – nebuvo ko įdėt svečiam Mžš.
13. mažėti (apie pieną): Trūksta pienas karvėms M. Trū́ksta vis [karvės] pienas, mažėja, vali ažtraukt Klt.
14. apvirti, apšusti, apsitraukinti (ppr. prieš verdant kitame vandenyje): Barkščiai jau trū́ksta, zars galės dėti į varinį Lkv.
15. greitai eiti, bėgti: Palauk, kur daba trū́ksti? Krž. Visi į tą nibrę trū́ksta NdŽ. Jis greit į Kauną trūko Šk. Tu trū́k, o aš vysiu! Pl.
◊ ar lū̃š (ar plỹš), ar trū́ks kad ir kas būtų, kas beatsitiktų: Sykį pradėjau, reik baigt: a lùš, a trùks Snt. Ar luš, ar truks, tik pazvelyk man čia jau nakoti DS253. Ar plyš, ar trūks – nepasiduosiu VP6. ×
dviejų̃ klepkų̃ trū́ksta (kam) Krsn apie ne visai protingą.
gálvą trū́kdamas (trū́kęs) labai greitai, galvotrūkčiais, strimgalviais (puolė, spruko ir pan.): Visi galvas trūkdami puolė į savo vietas rš. Spruko galvą trūkdamys S.Dauk. Galvą trūkęs atgal bėgu S.Dauk. Šimtas neprietelių vieną žemaitį pamatęs muko šalin galvą trūkęs S.Dauk.
gálvą trū́kti
1. NdŽ, Lg, Kair, Nmk greitai, galvotrūkčiais bėgti, eiti, sprukti, skubėti: Trū́ksma gálvą visi ten, t. y. eisma JI407. Kur taip galvą trūksti? J.Balč. Trū́kit gálvas į kiemą, ko čia dūkstat! Jnš. Kur tas suskis piemuo gálvą trū́ksta? Jn(Kv).
2. DŽ dūkti, siausti, šėlti: Ieško, gálvą trū́ksta, ir nieko neranda Sb. Kad čia dūda būtų, seniai galvas trūktų LTR(Kp). Tiktai ir laukė, kad trūktų galvą naktimis velniuškose Gmž.
3. skubintis (ką padaryti, atlikti): Čia atsiplovė, nusivylęs begaliniais turtais, kuriuos išspaudęs, vėl trūks galvą juos praleisti LzP.
4. galą gauti: Kad tu, bernužėlis, pats galvelę trūktum, mažgi man, varguolelei, galvelę atleistų NS1256.
5. patekti: Išklys iš kelio doros ir trūks galvą prapultin paskandos A.Baran.

(kieno) lankai̇̃ trū́ko pagimdė: Jo bobos šiąnakt lankai̇̃ trū́ko Mlt.
[ar] lū́žta [ar] trū́ksta kad ir kas būtų, kas beatsitiktų, bet kuriuo atveju: Jeigu Bušė ko nors užsigeidžia, ji lūžt trūkst turi gauti I.Simon. Ar lūžt, ar trūkst – važiuok, ir gana Sln.
meškà gálvą trū́ksta apie netvarką: Parejau – numūs meškà gálvą trū́ksta Trk.
[ti̇̀k, tiktai̇̃] paũkščio (paũkštės, balañdžio, gérvės, gul̃bės Gs) pi̇́eno trū́ksta (tetrū́ksta; Žem, betrū́ksta); Sln sakoma, kai yra visa ko, nieko netrūksta: Vakarienė – taip bent Elzei rodėsi – buvo tokia, kad jai tik paukščio pieno tetrūko Pt. Tame dvare tik paukščio pieno betrūko LTR(Ob). Labai vaišinga: apikelia apikelia stalą, kad tiktai̇̃ paũkštės pi̇́eno tetrū́ksta Pl. Gavai valaką, vyrą prie valako, gervės pieno trūksta?! J.Balt. Gervės pieno jiem tik trūksta LTR(Pn). Koks jo gyvenimas! Ko tu būsi trūkusi! Nebent balandžio pieno Žem. Jiems nieko netrūksta, tik gulbės pieno LTR(Rs).
rū̃ks trū̃ks kiek galėdamas, iš paskutiniųjų: Rū́ks trū́ks kitą sykį eini repečkas – i padarai Btg.
sprándą trū́kdamas labai greitai, galvotrūkčiais (bėga): Bėgau sprandą trūkdamas, šaukiau kaip pusgalvis, ir … nesustojo S.Čiurl. Lapute, kūmute, kas tau atsitiko, kad tu taip trūkdama sprandą bėgi? J.Balč.
sprándą trū́kti NdŽ
1. BŽ98 greitai eiti, bėgti, nešdintis: Kur dabar trūksi sprandą? J.Jabl. Tu nori kažkur trūkti sprandą ir palikti mane su vaikais badu mirti! J.Balč. Trū́k sprándą nuo mano galvos! Jnš. Trū́k sprándą iš čia, kur tau patinka! Br.
2. KI32 galą gauti: Vienąkart jis turi sprandą trūkti ir trūks per mane I.Simon. Važiuok, trū́k sprándą! Snt. Jok, ženteli, trūk sprandelį JV86.

strangai̇̃ trū́ko pašlijo, neatlaikė sveikata: Tu žiūrėk, ka ir tau netrūktų strangai Skdv.
širdi̇̀s trū́ksta labai skaudu: Gerai tau sakyti, – atsiliepė Jurgis, – bet man tai suvis širdis trūksta, kada atsimenu apie tą naktelę Vrp1889,148.
tõ betrū́ko; tõ dar trū́ko sakoma stebintis, reiškiant nepasitenkinimą: To betrūko, kad mes dar jam mokėtumėm! J.Balt. Na, to betrūko! Pluta atsivedęs Būblį… Toks tokį susirado! I.Simon. To betrūko, norėjo su peiliu papjauti! Als. To dar trūko, kad tave seną minėtumėm rš.
trū́k [sau] gálvą! toks nepiktas nusikeikimas: Eik, trū́k gálvą! Pn. Trūk sau galvą! M.
[nors] trū́k juokù apie ką labai juokingą: lš jos kalbos tai nors trū́k juokù, būdavo Slm. Trū́k juokù, dabar kai pamisli Ppl. Moka nusakyt – kad gražias pasakas sakydavo, tai trū́k juokù Kpr. Dabar gi kai kalba [netaisyklingai], tai trū́k juokù Skp. Trū́k tu juokù iš to vaiko! Iš.
trū́ko lū́žo (plýšo Užp) Slk nesvarbu kaip, bet kaip, paskubomis: Kad padaris ką, tai trū́ko plýšo Blnk. Padarė trū́ko lū́žo ir sėdi – ot tinginė! Lel. Skubinas – trū́ko lū́žo, ka tik padaryt Švnč. Negi žiūria, kad geriau, ale trū́ko plýšo padirbo ir vėl sėdžia dyka Pnd. Trū́ko plýšo, greit greit išvelėjau Pl. Tai man darbinykas – trū́ko lū́žo, bet padarė Rod. Koks te darbas – trū́ko plýšo Kp. Trū́ko plýšo – ka tik ženytis Mžš. Par man trū́ko lū́žo (kalbu nepagalvojęs) – išjuokiau ir nuejau Trgn.
trū́ko netrū́ko kas bebūtų, beatsitiktų: Ravė[ja], ka i negalia – trū́ko netrū́ko Šv.
trū́k plýšk Mrj kas beatsitiktų, bet kuriuo atveju: Trūk plyšk, bet vaidink, kitaip jų spektaklis sužlugs rš. Trū́k plýšk, o padaryk! Ds.
trū̃ks laikỹs kad ir kas būtų, kas beatsitiktų: Namie savo moterim pasakė, o moters – trūks laikys – norėjo būti pačios ūkininkėm K.Bor. Aš parduosiu, ir gana – trùks laikỹs Vv. Trùks laikỹs – velnias (ponas Gs) atsakys Žvr.
trū̃ks lū̃š (plỹš Sk) kad ir kas būtų, kas beatsitiktų: Truks luš, o aš pasieksiu savo! A.Vencl. Trùks lùš – pirksiu! Mrj. Truks pliš, vis tiek aš čia nebūsiu Snt. Trū́ks plýš – turu padaryti Pln. Trū́ks plýš, bet tam mulkiuo tikrai kailį išpersu Skd. Trūks pliš, o arielkos reik Žem. Truks pliš, bet reikia ryžtis rš. Jis trùks pli̇̀š padaris Tr. Trùks pli̇̀š – turiu padaryt! Dkš.
(kam) trū́ksta [dešim̃to Pkr, deviñto Krkn, peñkto Bsg, pusañtro Rz, vi̇́eno Skr, Gršl, Ps, Pš] bálkio [galvojè, į gálvą]; trū́ksta devynių̃ bálkių apie ne visai protingą žmogų: Anam trū́ksta vi̇́eno bal̃kio, ans lyg ir nepilno proto Kv. Jam, matyt, i galvo[jè] trū́ko bálkio Vrt. Anam trū́ksta vi̇́eno bal̃kio į gálvą Pln. A šeši, a septyni vaikai anie buvo, i visims po bal̃kį trū́kdavo Krž. Vienam žmogui devynių balkių trūko LTR(Ukm).
(kam) trū́ksta į gálvą (į pakáušį Pln) End apie ne visai protingą žmogų: Trū́ksta jai į pakáušį, nėra doros Grd. Jam trū́ksta į gálvą vis tiek Jrb.
trū́ksta iš tõ ãbrino apie ne visai protingą žmogų: Biškį trū́ksta iš to ãbrino Šts.
(kam) trū́ksta kelių̃ pė̃tnyčių apie ne visai protingą žmogų: Dar jai, matyt, trū́ksta kelių̃ pė̃tnyčių Gs.
trū́ksta kõšės į gálvą (į kiáutą) apie ne visai protingą žmogų: Trū́ksta biskį kõšės į gálvą Plv. Trū́ksta kõšės į kiáutą – ir gyvena biednai Varn.
(kam) trū́ksta [dviejų̃ Zr, kelių̃ Sld, trijų̃ Zr] lentẽlių [galvojè] apie ne visai protingą žmogų: Jam galvõj lentẽlių trū́ksta Trgn.
(kam) trū́ksta nuo šim̃to penkių̃ apie ne visai protingą žmogų: Anam trū́ksta nu šim̃to penkių̃ Vkš.
(kam) trū́ksta sraigtẽlių (šriū̃bo Gršl) [galvojè] apie ne visai protingą žmogų: Sakė, jai sraigtelių trūksta, vėjas galvoje rš. Abiem trū́ksta šriū̃bo galvõ[je] Mžš.
(kam) trū́ksta vienõs klepkõs (lentẽlės, palõs) Švn; trū́ksta vi̇́eno põsmo (sti̇̀pino, šùlo) [galvojè, galvõn] NdŽ; trū́ksta dviejų̃ klepkų̃ apie ne visai protingą žmogų: Jam trūksta vienos lentelės LTR(Šd). Jis kuoktelėjęs, jam trūksta vienos palos Mrj. Jai trū́ksta vi̇́eno sti̇̀pino, negudri tokia mergiotė Krs. Iki šiol nežinojau, jog tam žmogeliui vieno šulo trūksta I.Simon. Jam trū́ksta vi̇́eno šulẽlio Tr. Jam trūksta galvon vienos klepkos Lš. Tau, mergaite, tai jau dviejų̃ klepkų̃ trū́ksta Krsn.
trū́kti iš juõko (juokai̇̃s Trgn, Lš, Klvr, Gs, juokù Ds, Svn, Pg, Gdr, Žln) smarkiam juokimuisi nusakyti: Beždžionės taip raitėsi ir kraipėsi, jog Paspartutas ko netrūko juokais J.Balč. Trū́kom juokù tada abidvi iš to vaiko Slm. Aš trū́kstu juokù, negaliu, iš to jo virimo Mžš. Oi, vos netrūkau iš juoko! Upn.
trūktinai̇̃ plyštinai̇̃ karštai, energingai: Jis trūktinai̇̃ plyštinai̇̃ ima NdŽ.
aptrū́kti intr. Rtr
1. B, Sut, Srj aplink įtrūkti, įplyšti, įskilti: Aptrū́ko aludė SD228. Bačka aptrūko N. Pakšt – ir aptrū́ko aplink visą [graižas] Lp. Mūsų kaminas nuo šalčio aptrū́ko Ds. Čia nedaugį aptrū́kę (apie dviračio ventilį) Btrm.
2. KŽ, LzŽ, Dv apiplyšti, apdriksti, apskurti: Aptrū́ko jau šeimynos drabužiai J. Jau paskutinis apsisegelas applyšo, aptrū́ko Rod.
| Neprisrinkęs, aptrū́kęs žmogus LKKXIII28(Grv). [Piemenėlis] toks apskuręs; aptrū́kęs, terbelę pasiėmęs, votagą Lk. Atejo pri jų maža ubagelė: aptrūkusi, pusbasė, nušašusi M.Valanč. Paliko biednas kai ubagas aptrūkęs brš.
ǁ Dv, Sn apirti, apgriūti, aptrupėti: Stogai aptrū́kę, apiplyšę Grd. Aptrū́kę visi pašaliai Šts. Š. Juzupas, atradęs namelius Motinos Švenčiausios aptrūkusius, kaip reikiant aptaisė M.Valanč. Medy pirkutė nedidukė, pašlijus, sena, aptrūkus LTR(Rod).
3. DŽ kiek suskirsti, suskeldėti: Kojos kiek aptrū́kę, peršti Gs.
4. truputį pristigti: Mašina jau darbo aptrūko Jnšk.
| refl. impers.: Aptrū́kstas sukraus ir bagotims Šts.
5. nustoti duoti pieno: Nusto[jo], aptrū́ko karvė Dglš.
6. apšusti, apvirti, apsitraukti: Grobus užraišioji stipriai, įmeti į karštą vandinį, aptrū́ko Tl. Tos kepenos jau virtos yr, aptrū́ksta Tl.
atitrū́kti intr. BŽ307, attrū́kti K, GrvT36, Dv; RtŽ, atatrū́kti Š; SD1108
1. K, RtŽ, Rtr, NdŽ, KŽ; Nmč, Ds daliai ko atplyšti, atskilti: Virvės galas atitrū́ko DŽ. Trumpas galelis attrū́ko Žrm. Mūro šmotas attrū́ko ir nugriuvo Sn. Kap ledas didelis attrū́ko [nuo ledyno], išbraukė visą girią [slinkdamas] Ad. Jeigu kepalo kraštas atitrūksta, tai kas nors iš šeimos atsiskirs LTR(Auk).
| prk.: Sūnus gi, nuo širdies atatrū́kęs Aln.
2. kam pritvirtintam ar priaugusiam nuo ko atplyšti, atskilti, atšokti: Kultuvas macnas: kai kuli, neatitrùks Aps. Parūdijo, attrū́ko [šulinyje] viedras Drsk. Attrū́ko lentelė nuog tvoros LzŽ. Tiej vartai attrū́ko ir griuvo Lz. Kai peiliu aprėžta – atatrū́ko padai guminių [batų] Klt. Atatrū́ko burkelės rankovė, prisiūk Klt. Attrū́ko [girnų] lapelė – reikia pririštie Grv. Jų krašte auga toks medis, kuris po keturiasdešimt metų atitrūksta nuo šaknų ir, užėjus pirmai audrai, išvirsta J.Balč. Gelsta ir, atitrūkę nuo šakų, lėtai leidžiasi skroblų ir lazdynų lapai rš. Sunkiai pakėlė – ir attrū́ko [inkstas] Pls. Subrendę nareliai nuo kirmėlės kūno gali atitrūkti rš. Skystis atitrūksta nuo sienelių ir juda kaip laisva čiurkšlė rš.
| prk.: Jie yra amžinai atitrūkę nuo to krūmo, iš kurio išaugę A.Sm.
^ Kas te – arkliui uodega atatrùks, ką duosi išart porai vagelių?! Švnč. Atatrū̃ks šikinė, kad kaladžiūtę perpjaus?! Klt. Tavo tėvu pririšk liežuvį, tai atitrùks (sakoma apie labai plepų) Pv.
3. DŽ, KŽ, Slk, Dglš, Grv, Pls, Lz, Ker, Nmč, Pb, Rdš, Žž, Iš, Kpč, Sn, Alv pasileisti, nusitraukti, nutrūkti (pririštam, pritvirtintam): Karvė atatrū́ko visus kopūstus išrijo, išmindė Švnč. Gal jau mano karvė atatrū́ko, kad atejai? Dg. Atatrū́ksta teliokas, tai lekia in karvę žįst Klt. Attrū́ko jaučias ir dav[ė] ragais Azr. Attrū́ko kumelys ir skrist ingi kumelaitę Dv. Šuoj piktas, gali attrū́kt ir inkąst Drsk. Attrū́ko šuoj nuog raikštės Lp. Tuoj ta kalė atitrū́ko, atlėkė Graž. Dabojam, kad neattrū̃kt šuva Dv. Kai atitrùks, nepagausi Dkš. Primdėlė attrū́kus, bėgt Tvr.
^ Piktas šuva atitrū́kęs dantų neklausia Trgn. Laksto kai šuva, atatrū́kęs nuo lenciū́go Tr.
4. kiek nuplyšti, nudriksti, nuskurti: Atitrū́kusios padelkos, t. y. atskurusios, atspurusios J. Rubaškos attrū́kę Pls.
5. nutolti, atsitolinti: Mes abu prisisukam savo ledžinkas ir, nuo kranto atitrūkę, leidžiamės ledo žvilgantin tolin I.Šein.
ǁ pakilti, atsiplėšti: Lėktuvas, išsukęs į pakilimo taką, dar smarkiau sugaudė motorais ir įsibėgėjęs nepastebimai atitrūko nuo žemės rš. Arkliukas, atitrūkęs kojomis nuo dugno, ėmė plaukti P.Cvir.
6. nukrypti kitur (apie žvilgsnį): Vaikų akys atitrūko nuo viralo ir nustebusios žiūrėjo į jo veidą rš.
7. išvykti, pasišalinti: Negaliu atitrū́kt nuo namų Db. Nuo jo (tavo) spinduliavo kažkokia jauki šiluma, kurios pasigesdavo, ilgesnį laiką atitrūkęs nuo namų J.Avyž. Jei klientai būdavo toliau – išvažiuodavo su vežimu ir nuo mielų namų atitrūkdavo ištisas savaites J.Ap.
8. DŽ prk. prarasti ryšį, pasidaryti svetimam, atsitolinti: Ne, rytoj poryt reikės keltis, juk visiškai esi atitrūkęs nuo gyvenimo I.Simon. Kerpė buvo vienišas, atitrūkęs nuo žmonių rš. Vienai, tik vienai akimirkai atitrūkau nuo dabarties ir pasinėriau į praeitį rš. Yra daiktas žalingas būt šalyje ir atatrū́kt nuog kaimenės Viešpaties DP402.
ǁ nukreipti dėmesį kitur: Štraitnideris, neatitrūkdamas nuo muzikos, kilsteli ranką J.Gruš.
9. DŽ, Ss, Btr, Lš, Dv, An, Krs, Srv rasti laisvo laiko, atspėti, atpulti: Atitrūkęs nuo darbo, įnikdavo į knygą K.Bor. O ir ne viena moteris, atitrūkusi nuo vakaro ruošos, bėgo pasiklausyti naujienų V.Myk-Put. Atitrūkę nuo darbo, pakaitomis rinkdavos pas kits kitą raštų pasiskaitytų A.Sm. Atatrū́ksta dienelę nuo darbo, tai audžia Klt. Dieną kiek attrūkdamà siuvu Rdm. Šitas pirštines tik atitrūkdama numezgiau Vlkv. Kap attrūksiu nuog darbo, atskrisiu pas tau Rod. Atlėk kada atitrū́kęs – juk netoli gyveni Rm. Tep do atatrū́ktum, pasrinktum [riešutų] Ck. Atatrūkęs ką kito darau SD124.
| Atatrū́kęs laiko apskaičiuosiu ir atsilyginsiu drauge Š.
10. Ds vėl pradėti duoti pieno: Jau atitrū́ko karvė – turu pieno Trš.
11. Š greitai atbėgti, atidumti: Kaip užkutrino bites, tai kaip mat atatrū́ko Sb.
12. atsikelti gyventi: Žmonės atitrū́ksta į miestus NdŽ.
◊ gálvą atitrū́kti Šts, Šln atvykti, atsibastyti, atsibelsti: Kur aš tave dėsiu? Protas man atitrūkti galvą į miestą! Žem. Upė pirmu jau tekėjo, nekaip kryžokai čia galvą attrūko M.Valanč. Paskui į miestus atitrūksta galvas ir kiti pelnininkai, net iš tolimųjų svetimų šalių Vaižg. Atitrūko galvas kazokai, ir pasipylė žmonių kraujas Vaižg.
nuo mótinos sijõno atitrū́kti pasidaryti savarankiškam: Kai tik nuo sijõno mótinos atatrū́ko, ir nue[jo] Švnč.
įtrū́kti intr. Rtr; N
1. R, MŽ, MŽ2119, K, DŽ, NdŽ, KŽ atsirasti plyšiui, įskilti: Dalgio ašmenys įtrū́ko J. Dalgė jau įtrū́kus, nepapjausi Ėr. Įtrū́kęs, įskilęs arba įdužęs puodas Š. Įtrūkę, o kartais ir nauji indai buvo apipinami beržų tošimis rš. Lytis, ant kurios mes taip ilgai stovėjome kartu, kažkur įtrūko, ir dabar dvi jos pusės iš lėto skiriasi rš. Man dantis įtrū́ko Rm. Rūta (lango stiklas) įtrūksta N.
ǁ įplyšti, įdriksti: Virvė įtrū́ko, ne visai nutrūko Š. Kojinė buvo truputį įtrūkusi rš. Tas maišiukas įtrū́kęs čia Jrb.
ǁ tr. įskelti: Nelėk – pavirsi, įtrū́ksi subinkaulį End.
2. Plt nutrūkus įlįsti, įsipainioti, įstrigti (apie siulą): Belenkant špuolę įtrū́ko galas, i negal berasti Krt.
3. įdubti, kristi: Giliai intrū́kus vaiko bambelė Rod. Kiaulės tos žviegdamos laksto po tvartą įtrukusiais šonais Vdk.
4. įsmukti: Neintrū́k liūnan, nereiks i uogų! Klt.
5. R, MŽ, MŽ2119, N patekti kur, įkliūti: Dabar aš įtrū́kau kaip į rūtų daržą (ištiko nelaimė) Snt.
| prk.: Į tikrai didę gyvasties priegadą įtrūko jis prš.
6. Plt pritrūkti, pristigti: Daug neįtrū́kstam šviesos: pakilst vė[ja]s ir privaro [akumuliatorių] Šts. Paršeliai maž teįtrūko bulvių, vis bulvėms buvo penami Ggr.
7. nustoti duoti pieno, užtrūkti: Bene įtrū́ks žiemmilžė Slnt.
8. Sut, M, KŽ įsibrauti, įsiveržti, įpulti: Staiga į kambarį įtrū́ko mano tarnaitė NdŽ.
◊ gálvą įtrū́kti galvotrūkčiais įbėgti: Įtrū́ko gálvą ir sušuko Šts.
ištrū́kti, -sta (-a LKKXIV203(Zt)), -o intr. LKKXIV203(Zt); L
1. K, Š, DŽ, KŽ, Pln, Dkš, Ldk, Žl kam pritvirtintam, prisiūtam išplyšti: Ištrū́ko guzikas, saga, apvarsčiai iš naginių J. Drūtai insiūtas guzikas neištrùks Lš. Kriūtinė išvėpus, ba, matai, ben du guzikai ištrū́kę Trgn. Kokią te mergiotę šokino, o kaip senos kelnios, guzikas ištrū́ko, kelnios an kulnų, tai tik miškan surėkęs [nulėkė] Slm. Žiūrėk, ka ta kilpa tik neištrūksta LKKV159. Guzikėlis ištrū̃ks marškinių – ir atrasi (apie prastą pievą) Adm.
2. Smln atplyšus, atskilus, atitrūkus iškristi, išbyrėti, ištrupėti: Dantis ištrū́ko: klebėjo klebėjo – išbyrėjo Bsg. Su plikais krumpliukais kaip dėjo – ištrū́ko dantis Ppl. Man neskaudėdavo [dantų] – ištrū́ksta be skausmų On. Išlėkė pieniniai [dantys], ištrū́ko nuo tų saldainių Slm. Ištrū́ko beliavonė (emalis): šmaukš – ir atsilupė šmotas Svn. Ką te, vaikel: vieni stati [plaukai], kiti ištrū́kę Pl. Dauši į vienas antrą [klumpius], ka iškristų sniegai, nu ir užkulnis, jei nori, ir ištrū́ks Kl. Zovieckas (vyris) ištrū́kęs, ir durys gerai nebeužsidaro Šl.
3. pratrūkti, praplyšti, persprogti: Nesėsk ant žemės – kelnės ištrū̃ks Graž. Mun ta rožė (liga) augo, suaugo ir ištrū́ko Yl. Anai, sako, ištrū́ks putminys ir ana kris Yl. Ir apsiuvas (paraštėje burtika, bortė) aplinkui skylę, kursai ją sutrauktų, jeib neperplyštų (ištrūktų) BB2Moz28,32.
ǁ kam perplyšus, prakiurus atsirasti (apie skyę, plyšį): Plyšys ton gryčion ištrū́kęs Antš. Vyruo dvyleka skylių šone ištrū́ko Eig.
ǁ būti pralaužtam, pramuštam, iširti: Pylimas ištrūko N.
4. Rg laikomam ar pritvirtintam išslysti, išsmukti, išsprūsti: Pavadis ištrū́ko iš rankų NdŽ. Rodos, kaip te ištrùks iš rankų, ale atseina Trgn. Ištrū́ko ienos Aru17(Grv). Jeigu verpiant siūlas ištrūksta iš rankos, tai bus greitu laiku svečių LMD(Tvr). O kai ištrū́ksta [starkui] gyvatė, tai ir voliojas an kluono tenai Kp.
| prk.: Viskas iš jo nagų ištrūko (viską prarado) BsPI28. Rodos, širdis ištrùks, kap plaka Grv.
ǁ BŽ85, NdŽ prk. išsprūsti (apie žodžius): Iš jo lūpų blogas žodis neištrū̃ks Pls. Paskutiniai žodžiai kažkaip savaime ištrūko rš. Skausminga aimana ištrūko iš mergelės krūtinės rš. Maža kas gali žmogui ištrūkti nuo liežuvio, kai širdis užverda J.Balt.
5. NdŽ, Ėr laikomam, pririštam išsiveržti, išsprūsti: Ištrūkau iš jos (motinos) glėbio, kumščiais trinu akis, kad nebėgtų ašaros A.Vencl. Tas (sučiuptas vagis) pro duris veržtis, jis ištrū́ko, lėkė, o mano Juozas kad vejas ir aš kad vejuos iš paskos Kp. Arkliai eina labai smarkiai, tik turėk, kad neištrū́ktų Žl. Telyčia iš manę ir ištrū́ko – nebeįveikiu išturėt Plvn. Arklys pasbaidė ir ištrū́ko iš rankų LzŽ. Ištrū́ko ir nurūko karvė Dglš. Kačiokas ištrū́ko iš rankų An. Iš vyro gi neištrū́ksi – jo sveikata kitokia Pv. Ale stipras ir ištrūkai̇̃ Alks. Kad nutvėrė manę prie jaujos velniai, čiut ištrū́kau, net skvernas va nuplyšo Pl. Tada ožys, kap ištrūko iš diedo, ir pabėgo LTR(Šlčn). Ožka, likus viena, tąsės tąsės ir ištrūko BsPII319.
^ Ot ramu – kai lapei iš kilpos ištrū́kus Švnč.
ǁ B336, R47,121, MŽ62,158, K, M, Š, NdŽ, KŽ, Srj, Dg, Pb, Ėr, Rm, Srd, Vrt, Vdk atskirtam, uždarytam, varžomam, nelaisvam, neišleidžiamam ir pan. išsilaisvinti, išsiveržti, pabėgti, pasprukti: Ne padyvas, kai ištrūko B. Paleidžiu, duomi ištrūkt R97, MŽ127. Plaukdamas ištrūkstu R120, MŽ158. Vargiai ištrūko N. Jis sveikas iš plėšiko ištrū́ko NdŽ. Kad tu tiktai ištrūktum iš čionai… B.Sruog. Ilgą pamokslą išklausęs, Juozas ištrūko nuo pono LzP. Milicija paėmė jį, al anas ištrū́ko Dbk. Par mėnesį vieną ar dukart nusigeria ištrū́kęs iš namų Krs. Nebėk, neištrū́ksi Snt. Mat, sako, kai tu greitas, tai ištrūkai̇̃ Sb. Nu, sako, daba jau vis tiek ans nebištrū́ks An. Ansivedė jį tęnai, tas ištrū́ko Grv. Lenda bet kur žmonės, kad tik ištrū́kt miestan Kp. Kada i ištrūksiù tokion peklon papuolęs? Glv. Pernykščiai šaldra koks atsiplovęs Alančių kaimona vaikų mokytų, bet, susiriejęs su gaspadoriais, ištrūko kažin kur Blv. Ė bitės kap kada ir ištrū́ksta Aps. Ištrū́ksta [spiečius], nulekia miškan Vdn. Šuniui nėr kur dedas, jau neištrùks iš vilko Aps. [Zuikelis] moka ištrūktie nuog vilko šunies Tat. Iš strielčiukų išbėgsiu, iš kurtelių ištrūksiu KrvD151. Vilkas užejo kada ir išpjovė avis: vieną papjovė, kitą papjovė, o gėriokai ir ištrū́ko Kvr. O kada pro šalį prajojo, tum tarpu iš tos karčemos ištrūko dvi aveli balti DS141(Šmk). Šunys ištrūko pirma bėgti Vaižg. Pavasarį kad ištrūks žirgas iš tvarto, tai kad nueis, kojas viršun pamėtėdamas! Rod. Veršiai ka ištrū́kdavo, uodegas užrietę eina par laukus Erž. Jeigu vienas kumeliokas ištrū́ko, ir kitus ištrauks Skp. Karvė kaip šoko ir ištrū́ko iš gardinio Užp. Avys ištrūksią Ktk. Tas gaidukas ištrūkęs, in sodelį nurūkęs LLDI490(Lš). Nors ir kažin už kokių geležų jį uždarysi, vis tiek ištrūks LTR(Kp). Tie velniai, ištrūkę iš krepšio, kalvėj stogą nukėlė ir nuė[jo] in pragarą BsPIV25(Brt). Visi bandymai ištrūkti iš ledų nelaisvės nueidavo niekais K.Bor. Žuvis ištrū́ko iš tinklo Lp. Ižtrū́ko tuo veikiaus [Zacheus] iž anos minios ir nutekėjo pirm DP574.
| prk.: Dūšelė mūsų ištrūko kaip žvirblelis iž žabangų MP76.
^ [Juozas] pašoko kaip gyvatės įgeltas ir spruko pro duris lyg iš ugnies ištrūkęs V.Krėv. Kur leki kaip iš peklos ištrū́kęs? Sv. Teip buvo žmogui likta – nu likimo neištrū́ksi Nmk. Gailisi vanagėlis, kad ištrūko karvelėlis! KrvP(Stk). Ištrū́ksi kai grūdas iš girnų Švnč.
| refl.: Pirma norėj[o] slūžyt, o dar̃ jau nor išsitrū́kt namo Vrnv.
ǁ H170, H, KŽ prk. išsigelbėti, išsisukti iš ko: Nuo tų vargų lietuviai negalėjo ištrūkti A1886,99. Kaip naujai gimęs, ka iš tokios ligos ištrū́kau Grd. Gal kaip ir ištrū́ksu iš tos ligos Rdn. Kiekvienas manė, kad ištrū́ks iš smerčio Vdk. Da žingsnį – ir būtų iš mirties ištrū́kęs Kt. Jei turi žemės, turi taisyti visus kelius, viską, neištrū́ksi Snt. Per aną karą per jaunas buvau, per šitą per senas – teip ir ištrū́kau [nuo kariuomenės] Lkš. Ištrū́ko tik nuo mokslo, čia ir vėl [dirba] Sutk. Sūnus iš senbernystos ištrū́ktų Pžrl. Greitai ji ir visai ištrūks iš motinos globos rš. Nykštukas, iš anųdviejų nagų ištrū́kęs, an namų link drožė Jrk25. Ižg valdžios velino vargu išmuštis ir ižtrūkt turi DP121. Kuo veikiaus ižtrūkęs iž saitų šatono, bėk gailėjimop nuodėmių DP165. Kad galėtų ištrūkti negėręs, [Martynas] patsai ėjo su buteliu aplinkui I.Simon. Negalėjo iš pradžių ištrūkti iš užplūdusių minčių Db.
^ Jau kas kam žadėta – neištrū́ksi Jrb. Dievo sūdui neištrūksi prš.
6. KŽ, VšR, Kp ištaikyti laisvo laiko; radus laisvo laiko, išvykti kuriam laikui: Jei kuriam pavyksta ištrūkti kelias dienas sodžiun, tai dar nedidelė proga sodiečio sielai ir jo buičiai pažinti A.Sm. Reikalai tie neleidžia ištrūkti ir giminėlių pasižiūrėti T.Tilv. Gal aš tikrai pabandysiu ištrūkti. Bent savaitei K.Saj. Ištrū́kom tik pietų Sn. Gal ištrūksiu kelias dienas Trs. Kaip katra ištrū́ksim, tai vis namo bėgsim Snt. Ji neištrū́ksta su tais darbais Jrb. Negaliu ištrū́kt prastą dieną Rtn. [Šeimyna] ka sekmadienį jau ištrū́kdavo išeiti į miesčiuką kur, o teip par savaitę nėkur Krž.
7. An paplūsti, išsiveržti: Tik juodas dūmas ištrū́ko, daugiau nėko neliko Kv. Tokiu balsu, kaip kada prūdas su daug vandens ištrūksta iš savo vietos DS202(Šmk).
8. Akm trūkti, stigti: Iš šimto metų Ruikienei daug neištrū́ksta Šts. Da dvijų mėnesių anai ištrū́ks [iki metų] Trkn.
◊ gálvą (sprándą Vkš, Kl, Jnš) ištrū́kti Š, KŽ, Plt, Vkš, Mžk, KlvrŽ, Šlv, Šl, Ėr; Kos161, S.Dauk, Žem galvotrūkčiais išbėgti, išdumti, išsitrenkti: Ir tas jau ištrū́ko gálvą J. Ištrū́ko gálvą ir nepareina Pc. Tas vėl ištrū́ko gálvą: su juo nei radęs, nei pametęs Jnš. Ištrū́ko gálvą tartum piktosios dvasios apsėstas Grž. Neištrū́kit galvų̃, greit ateisiu Ktk. Žvėdai ištrūko galvą į savą žemę M.Valanč. Ištrūko sprandą kažkur Peterburgan, tiek jį daugiau ir tematysi B.Sruog. Jis pats sprándą ištrū́ko, ne aš išvijau NdŽ.
| Ištrū́ko sprándą (skubotai ištekėjo) už plecininko NdŽ.
kaip (lyg) iš badų̃ [saitų̃] ištrū́kęs apie godžiai valgantį, ryjantį, puolantį valgyti, ryti: Valgo kap iš badų̃ ištrū́kęs Dglš. Tu lyg iš badų̃ saitų̃ ištrū́kęs viską griebi tuoj ėst Alk. Tie žmonės kaip iš badų̃ ištrū́kę puola in uogas Slk. Kai iš badų̃ ištrū́kę – puola in lovį visos [vištos] Klt.
nutrū́kti intr. Rtr, DŽ; L
1. R, MŽI298, K, N, Dgč, Aps, Grv, Švnč, Nm, Krž; Bdr atsidalyti, perplyšti pusiau, pertrūkti: Virvė nutrū́ko pusiau J. Nutrū́ko raikštis tempiamas NdŽ. Su tuo akminiu par tą virvę suplakiau – nutrūko Kl. Naginės, kad nutrùks sąvaržai, išplers, nuo kojų atstos, išplatės JIII68–69. Kap nutrū́ko virvė [besisupant], tai pusėn daržo nulėkė Aps. Netrauk, pamatysi – pokšt ir nutrùks Mlk. Jei su linu suriši, pakš tas linas i nutrū́ko End. Esti bovelna netikus, papelėjus – nutrū́ksta Kvr. Sukrus siūlas greit nutrūksta Lp. [Vydamas siūlus] vis žiūri: nu tai nutrū́ko, tai prisimezgi vėl, ir nuveji špūlią Kp. Kai prastai suverpta, tai tiktai táukš [audžiant], tai nutrū́ko Kp. Man jau gerklę sopa nuo rėkimo; tikrai koki gysla nutrū́ko LKT290(Ppl). O kaip už tvoros užsikabino – tas diržas nutrūko, ir jis (vilkas) stojo žmogum BsPIV106(Brt). Gal jūsų nutrū́ko šilko vadelės? (d.) Slk.
| prk.: Kaip šiandie atsimenu: pasisukiau nuo palto siūlų nuimt, tik kliukt kriūtinėj – nutrū́ko Slk. Mūsų kalbos siūlas nutrūko P.Vaičiūn. Čia mano minčių gija nutrūksta rš. Šnekėjau, ir mintis nutrū́ko, ir neatsimenu, ką sakiau PnmA. Ne vienas tik Perlis laukia, kada mano gyvenimo gija nutrūks V.Krėv. Per atostogas ryšys su leidykla nutrūko V.Myk-Put. Nusileidžiant galėjo sugesti radijo stotis ir tokiu būdu nutrūkti ryšys K.Bor. Nutrūko paskutinis ryšys su mano mamos gimtine, kur taip mėgdavau paviešėti Pč. Netoli pamiškės, keliukui nutrūkus, sunkvežimis sustojo A.Rūt.
^ Jeigu jau nutrūko – nebesulipdysi LTR(Km). Netempk stygų, kai nutruks – nesuriši TŽIII380. A, ilga virvė nutrū́ksta (kai ilgai draugauja, tai ir išsiskiria) Aln. Ilgas sietas nutrū́ksta, o anuodums nenutrū́ko (susituokė) End. Meilė kaip seilė: ištįso ir nutrū́ko Klp.
ǁ lūžti, nulūžti: Abu kaulai pokšt – ėmė i nutrū́ko Sb.
2. KŽ, Trk prk. baigtis, liautis, nebesitęsti kokiam vyksmui: Kariuomenės manevrai turėjo nutrū́kti NdŽ. Derybos vėl nutrū́ko NdŽ. Jos akys patvino ašaromis, jos balsas užsikirto ir nutrūko I.Simon. Nutrūko kalbos, ir visi susimąstė LzP. Iš mūs (lietuvių) juokdavos [sibiriečiai]: kaip jūs kalbat, ka nenutrū́ksta: vir vir vir, vir vir vir PnmŽ. Kelis žodžius pasakei – nutrū́ko, i vė nieko nežinai Slv. Jaunesnį nepaklausia apie ką nors, tai nutrū́ksta jam ta kalba Snt. Pasku jau skirys kožnas sau, jau ta dainė nutrū́ksta Lpl. Irma kvatojasi, bet ūmai jos juokas nutrūksta V.Bub. Klegesys staiga nutrūksta, pasidaro tokia kebli tyla I.Simon. Tik žiūri – tarp tokių alksnelių liepsna pliu pliu pliu iškyla ir vėl nutrūksta LTR(Kp). Linai nuo garų sumirko, linamynis nutrū́ko Vdžg. Nutrū́ko šimtai (dideli pinigai) eiti iš Lietuvos į Rosiją tėvams, kaip mirė geroji duktė Lk. Dabar nutrū́ko žmonių tikėjimas Šts. Draugysta nutrū́kusi, nešnekas Krš. Nelauktai ir visam laikui nutrūko jauno poeto kūryba rš. Mano džiaugsmas ūmai nutrūkdavo rš.
nutrū́kstamai adv.: Kažkas bėga ir alsuoja sunkiai, nutrūkstamai rš.
3. R, MŽ, Sut, N, K, Š, NdŽ, KŽ, Bt, Arzn kam pritvirtintam nuo ko atitrūkti, nuplyšti, atskilti: Viršus [knygos] šikšninis, norint jau kandžių ir paėstas, ir segutės nutrūkusios, bet dar aiškiai rodo stropumą, su kuriuom knyga aptaisyta buvo Vrp1890,70. Neim až ąsos, nutruks KlbIV80(Mrk). Sunkiau roputes, nutrū́ko varinio ąsa Šv. Nutrū́ko kadokės ūsas, tai basa sniege i ataginiau Klt. Buvo nutrū́kę naščiai Pb. Šulinės svirtė nutrū́ko – pataisyk Pln. Bėgsi smarkiai, tas klumpis nutrū́ks Yl. Viena kulnė nutrū́ko, išbėgom laukan, prisikalėm su akminu Vgr. Kas jau mašinai buvo: tas nutrū́ko, tas nūdilė Trk. Jeigu dužyklė nutrū́kusi, ta pasviedei šalin, gerą dužyklę paėmei Trk. Maž jo nutrū́ko kas, kai maišus kilojo Klt. Žmogus jaučia savyje lyg kad esą nutrūkę – ar tai nuo širdies, ar nuo jeknų (apie trūkį) LTR(And). Tai kaip jis jam (vagiui) davė per abi blauzdi skersai, ir nutrūko kojos BsPIV258(Brt). Tam vilkui uodega nutrūkus, ir nubėgęs Sln. Tuo tarpu kareivis griebė velnią už skverno, bet skvernas nutrūko, ir velnias pabėgo LTR(Žal). Visi knygos lapai nutrū́kę nutrū́kę Ps. Nutrūkę uolų gabalai Blv.
| prk.: Vis tiek vaikas, nuo širdies nutrū́kęs Aln. Su „a“ nutrūko ir „j“: vės, pjovės Jn. Džiaugiaus, ka nutrūkus nuo vyro Bsg.
^ Žmona numirs, tai kap viedro saitas nutrū́ksta, o tėvo kito nebus Plv. Tolei puodu vandens eiti, iki ąsa nutrūksta PrLXVII24. Puodas vandenį neša, kol ąsa nutrū́ksta Rgv. Uzboną neš, kol ąsa nutrùks Dbk. Nutrū́ksta šito ąsa lig laiko Trgn. Kur mano nenutrū́ko! Ml. Tau ir vėdaras nutrùks šiteip [sunkiai] kilojant Slk. Kai tik, rodos, jų tie liežuviai nenutrū́ksta besigiriant! Jrb. Dainiuo[ja] kiaurą dieną, i kaip anam liežuvis nenutrū́ksta Pp. Ar nuo subinės kas nutrū́ko? J. Jug tam klebonuo krapyla būtum nenutrūkusi, kad būtum ir veltuo grabą pakrapijęs Dr. Ne meistro galva nutrū́ko (sakoma, kai apgailestaujama kam nors sudužus, sulūžus) Kal.
ǁ kam atitrūkus nukristi: Viedras nutrū́ko šulnin, kap ištęst? Drsk.
4. NdŽ, Ėr, Upt, Šmn, Krs, Žl, Antr, Klt, Mlk, Vvr pririštam, pritvirtintam pasileisti, nusitraukti: Nutrūks nuo virvių kumečio arklys – ir vaikščiok dvaran keturias penkias dienas! A.Vien. Bent penkios šešios karvės – tai nutrū́ko, tai kuolą ištraukė, tai iškadą padirbo kai kur Kp. Kai užpuolo sparvos, tai karvė ir nutrū́ko nuo virvės Skrb. Nutrū́ksta karvė, par daržais eina Ob. Paprato teliūkštis, tai nutruñka ir nutruñka Lel. Nutrū́kęs galvijas ne tiek suės, kiek paklos Trgn. Ka tai nebepaeina gyvulys (kumelė) kojom, ir tos da nepririša [taip], kad nenutrūktų̃ Kpr. Ožkos nutrū́kta, kiek žmogus pasiekia, žievė nuryta, ir nudžiuvo obelė Antz. Mat ta ožka, jam išejus, nutrū́ksta, tai ką gi jai daugiau daris [kaimynai], pririša Plvn. Bijau šunioko, kad anas nenutrū́ktum Nmč.
5. NdŽ, KŽ, Šts, Krž, Stl, Vdk nuplyšti, nuskurti, nudriksti (apie drabužius): Nutrū́kęs sijonas, t. y. nuskirdęs J. Šita sermėga jau visai nutrū́ko Pln. Nutrū́ksta drabužis ant nugaros kiaurai būdamas Varn. Vaikai paprastai buvo pliki ar su nutrūkusiais marškineliais apvilkti M.Valanč. Dabar jau teks naminiais dėvėti, nes tavo krominiai visi skindeliais nutrūko Žem.
ǁ Skd, Up, Erž, Grz apie žmogų: Tėvas nutrū́ko, vaikai nuskaro – reik apsiūti visus Varn. Nutrūkau, nuplyšau ir valgyti išalkau LTR(Kl). Nūplyšęs, nūtrū́kęs kaip baidyklė Pvn. Gẽra, nutrū́kęs i valkiojas Rt. Nutrū́kęs buvai, nutrū́kęs ir esi, nutrū́kęs ir būsi savo dieną Plt. Ko tu eini ubagais teip nutrū́kęs, nuplyšęs? Gd. Nutrū́kęs kaip ubagas Kltn.
ǁ NdŽ apirti, apgriūti, apšepti: Pakrūmėj nutrūkusioj butoj gyvena vyras su motere, Jurgis su Morta M.Valanč. Iš senovės kaip buvo, taip ir tebė[ra] tie budinkai – stogai nutrū́kę Žr. O kitas žmogelis buvo dideliai dideliai biednas: trobos jo nutrūkusios, gyvoliai išdvėsę, jau nei pats neturia ko ėsti LTR(Vdk). Lygut tau nutrū́ktum vežimas, jeigut paskolinsi į turgų nuvažiuoti Slnt.
6. R5, N pristigti, pritrūkti ko: Labai nutrū́kau sveikatos, senyn… Kpr. Nutrunku, to pristokstu, to netenku MŽ6. Ir anys nieko nenutrūko (viršuje pristoko) skaitliuje BB1Sam25,7.
7. patrūkti, persitempti: Nutrū́ko, ką padavė skatynom (gyvuliams) Arm. Tuo pačiu laiku [padirbėsi], negi nutrū́ksi Pl.
8. DŽ1, Pl surasti atspėjamo laiko, nulikti: Vincas ir Onutė, ligi tik nutrū́ko nuo liuobos, bėgo į pamiškę baslių tvoroms tašytis Vaižg. Kur nutrū́kus vis ateina in mane An. Kur nutrū́kęs vis pulk ant gyvuolį Kp. Kur nutrūkęs – vis su knygom Tr. Da ir grybaut nutrū́kus kada išbėgdavo Krs. Kai sulaukiam šienapjūtės, bėgam laukan kur nutrūkę LTR(Kz).
| Po šiltinės ji vis ėjo bažnyčion, kada laiko nutrūkusi J.Balt. Nutrū́kusi valandėlę, nueik ir paravėk man daržą! NdŽ. Kai tik nutruñka kiek piemuo, tuojau bėga į kaimą Srv.
9. Švnč nustoti, imti mažiau duoti pieno, užtrūkti: Jum gerai, kai do šlaką pieno turit, o mūs karvė jau suvis nutrū́ko Krd. Nutrū́ko karvė, suvis pieno neduoda Klt. Nutrū́ksta karvė, kai aždarai tvartan Klt. Karvė karšty nutrū́ko Dglš.
10. Všn, Kp sumažėti, pasibaigti, nebebūti: Nutrū́ko pienas karvės Dkš. Karvė meta dantis, pienas nutrùks Klt. Pienas labai nutrū́ko Ėr. Vienukart nutrū́ko pienas, patys nežinom, kas tai karvei yr Mžš. Šmukšt nutrū́ko tabakas – ir pritrūko rūkymo Skr. Taigi nutrū́ko sveikata Lb. Jiems dabar nutrùks pelnas J.Jabl.
ǁ impers. Mrs, PnmR apie pajamų, išteklių netekimą, mažėjimą: Daug ir jam nutrūko B. Nutrūksta man R, MŽ, N. Matai, kaip nutrū́ko, kai pieno nebeparduodam Srv. Viena karvė išdvėsė, kita, tai vis nutrū́ksta Ad. Kai tik nebegaus par šalį, jam tuoj nutrùks Jnšk.
11. nusitrenkti, nukliūti: Jis buvo nutrū́kęs už Pandėlio Ppl. I kur anie nutrū́ko daba? Grdm.
◊ bùdelis gálvą (sprándą End) gãli nutrū́kti sakoma apie didelę netvarką: Nagus maliavo[ja], o trobo[je] bùdelis gálvą gãlia nutrū́kti End.
gálvą nutrū́kti
1. NdŽ galą gauti, užsimušti: Nesikarstyk teip aukštai, da gálvą nutrū́ksi Paį. Movė į pakalnę, kuo nenutrū́ko gálvą Krš. Kad tu gálvą kur nutrū́ktum! Šl. Ka tu nutrū́ktumi gálvą geriau, ne ko tu muni apgautumi! Brs. Kad būtum, berneli, kur galvą nutrūkęs, ne man jaunuolėlei galvelę apsukęs LTR(Vb). Būtų piktas darbas, kada kas … pro langą nuog rieklių šoktų ir šiteipo galvą nutrūkęs sau pats smertį duotų BPI273.
2. DŽ, KlvrŽ, Ėr, Grž nubėgti, nulėkti, nusitrenkti kur: Kana kur nutrūko galvą Kos126. Ot kultas nevelėtas, nutrū́ko kaži kur gálvą Jnšk. Tautvilas nutrūko galvą pas savo gentis prš. Kad ir aš, kur nors nutrūkęs galvą, vėju geriu kiekvieną iš namų atklydusią žinutę rš.

káilis nutrū́ko paseno: Ir nepajutau, kaip káilis nutrū́ko Rt.
kaip gálvą nutrū́kęs
1. apie intensyviai, įtemptai ką darantį, dirbantį: Lakstyk lakstyk (dirbk) kaip gálvą nutrū́kus Jnš.
2. apie sutrikusį, susijaudinusį, sunerimusį: Šaknys paskutiniu metu buvo kaip galvą nutrūkęs A.Vencl.

kai̇̃p nuo bãdo siẽto nutrū́kęs apie godžiai valgantį: Ryna, ėda kai̇̃p nu bãdo siẽto nutrū́kęs Rdn.
kójos nenutrū̃ks nieko neatsitiks (kur nuėjus): Nubėgsu – mun kójos nenutrū́ks Dr. ×
kramul̃kę nutrū́kti galą gauti: I kaip tu, neprieteliau, įsikabinai, ka tu tą kramul̃kę nenutrū́kai? Sd.
meškà gálvą nutrū́ktų; meškà gálvą gãli nutrū́kti sakoma apie didelę netvarką: Po klėtis ir trobą – meška galvą nutrūktų Žem. Čia toks ponas gyvena teip, ka meškà gálvą gãlia nutrū́kti Lnk. Meška galvą būtum nutrūkusi į trobą įejusi – aslo[je] vienos duobės Tl. Pryšininkę sutvarkyk – meškà gálvą gãlia nutrū́kti! Rdn.
nórs (nóns) [tu] gálvą nutrū́k sakoma patekus į sunkią, be išeities būklę: Nórs gálvą nutrū́k čia patamsy Skp. Nėra grybos, nóns tu gálvą nutrū́k Kž. Nórs gálvą nutrū́k, kas man darbo! Šts.
nutrū́ko kakà (spenỹs Ds) Ds neliko pajamų šaltinio: Anuprą išmetė iš sandėlinykų – nutrū́ko kakà Str.
rai̇̃kštės nutrū́ko galvõn sukvailėjo: Mokinatės ir nutrū́ksta rai̇̃kštės galvõn DrskŽ.
rañkos nenutrū́ks Lg nieko neatsitiks: Nenutrū́ktum vyriškuo rañkos, ka padėtum pakelti Rdn. Rañkos nenutrùkt, galėtau išplaut, ale toki nosis susukę Brb.
sprándą nutrū́kti
1. N, NdŽ, KŽ, Kl, Vkš, Plt, Rs galą gauti, užsimušti; prisitrenkti, susižeisti: O gal čia nelaimingasis ir kokiuo stebuklu bus sprandą nutrūkęs? K.Būg. Ji nusigandusi aukštynaika iš vežimo išvirto ir sprandą nutrūko BsPI25. Nuog uolos patys nusivertė ir sprandą nutrūko BPII340. Išsikorė į miestą ir ten sprándą nutrū́ko Vkš. Vargšas mažne nutrū́ko ir sprandą PP41. Kad jis sprandą kur nutrūktų! J.Jabl. Kad tu sprandą nutrūktumbei! B485. Sprandą nutrūkstu R83, MŽ109. Sprándą vaikas nutrū́ko, jei naktį rėka End. Iškrito voras iš ąžuolelio ir nutrūko sprandelį LTR(Skd, Dr).
2. nubėgti, nudumti: Čia nieko neradęs, jis nutrū́ko sprándą į kitą sodą NdŽ.

stùkis nenutrū̃ks nieko neatsitiks (ką padarius, padirbėjus): Kas namie guli, gali ir palesinti. Stukis nenutrūktų I.Simon. Kad tu bent vieną kartą pasakytum „tėvas“, „tėve“, stukis nenutrūktų, – pagraudeno motina I.Simon.
širdi̇̀s nutrū́ko apie smarkų supykimą, susijaudinimą: Kaip jis girtas pareina, man tik širdi̇̀s nutrū́ksta: sakau, geriau nepareik! Mžš. Nutrū́ko širdi̇̀s – nebgaliu paveizėti [supykus] Krš.
širdi̇̀s nutrū́kusi apie apėmusį silpnumą, paprastai norint valgyti: Širdi̇̀s nutrū́kusi, norėčio rūgštelės kokios atsigauti Šts. Nutrū́kusi širdi̇̀s paliko, be meisos pavalgius Šts. An duonos biškilelį sviesto antdėk, teip y[ra] širdi̇̀s nutrū́kusi End.
uodegà nenutrùks Dbk, Ds, Ktk, Skdt nieko neatsitiks (ką padarius): Gali nueit – uodegà nenutrùks Mlt. Nutrùks jau čia tau uodegà, kad nueisi pas kaimyną Srv. Ne tiek gyvulių liuobėm, nenutrū́ko uodegà, o dabar – viena karvė ir teliukas Slm. Nenutrūksta uodega namininkams, kai per penketą metų po dešimtinę atiduoda Vaižg.
vélnias gãli gálvą nutrū́kti sakoma apie didelę netvarką: O tūs kambariūs vélnias gãlia gálvą nutrū́kti! Varn.
patrū́kti intr. Rtr; L
1. R, MŽ, N, K, M, NdŽ, KŽ, LzŽ, Dr perplyšti pusiau, nutrūkti: Virvė patrū́ko J. Beatrišant virvė patrū́ko KI3. Patrū́ks siūliukas ir iškris guzikelis Krš. Vieliukė [mašinoje] patrùks – ir stovėk an kelio Adm. Motinai ta ranka atbulyn pasidavė: tai tie susiuvimai, po operacijos kur buvo, patrū́ko Bsg. Aš pasleidžiau toliau bėgti – man juosta patrūko LTR(Ob). Ar nepailso juodbėriai žirgeliai, ar nepatrū́ko šilkinės vadelės? (d.) Šmn. Patrūko žal's šilkelis N274, RD185. Palūžo ardamėlis, patrūko drelinėlė KlvD32. Patrūko trilynėlė, sulūžo irklužėlis LB27.
| Žabangai patrūko, o mes biedni ižgelbėti MP76.
^ Jei gysla patrūks, visas pilvas pagriūs (skersbalkis ir namas) LTR(Šl).
2. N, M pertrūkti, persprogti, įplyšti: Patrūksta skaudulys R. Patrūkus kojų pirštam vasarą ir vilnonį siūlą riša par tą plyšelį, ir sugyja Sln.
3. R, MŽ, Lz suplyšti, sudriksti: Alkūnės patrū́ko Grv. O diedo duktė su kailinukais patrū́kusiais nuejo ir viso atnešė (ps.) Dv.
4. sutrūkinėti, suskirsti, suskeldėti: Do i dabar patrū́kę karvės kakos Klt. Ar mano kojaitės patrū́kę patrū́kę DrskŽ.
5. kam pritvirtintam, prisiūtam išplyšti, ištrūkti: Net guzikai kelinių patrū́ko iš to juoko Auk.
6. NdŽ nusitraukti pririštam, nutrūkti: Patrūko šuo ir pabėgo iš mūsų Srj. Ta karvė buvo patrū́kus: nuo kaklo atsikabino tą spruduklį Jrb.
7. R363, MŽ487, Sut, N, DŽ, NdŽ, KŽ gauti trūkį; persitempti, sveikatą pagadinti (ppr. sunkiai dirbant, keliant ir pan.): Apilsęs nuo bėgimo, stabtelėk ir atsikvėpk, kad nepatrū́ktumei I. Ar tik nebūsi patrūkęs, kurį sunkų daiktą kilnodamas? V.Krėv. Per daug nespulk kilot, gana jau mano viduriai nusleidę – patrū́kus Pv. Nekel (nekelk) sunkiai, bo patrū́ksi LzŽ. Kelia akmenis – patrùks DrskŽ. Nestyruok viena, padėsiu, do patrū́ksi – šitoks maišas! Klt. Jis kėlė centnerį, patrū́ko i mirė Jrb. Nesylykias par daug – susirgsi, patrū́ksi Pln. Nebėk teip greit, dar patrū́ksi bebėgdamas Srv. Neskraidyk teipo, bo patrū́ksi Pls. Nedirbk teip smagiai – patrū́ksi Kp. A nepatrū́ksi tik bedirbdamas?! Mšk. Kai darbe patrū́ksi, nieko nebereiks Tr. I gaspadoriai patrū́kdavo nuo tų darbų Sutk. Pačio[je] jaunystė[je] patrū́ko, patrū́ko nuo sunkių darbų Krs. Dirbo lig patrū́kdamas Plt. Arnikas arba drūtažolės – kap žmogus patrū́ksta nuog sunkaus darbo, tai geria Kpč. Vaikai bovydamies nigdi nepatrū́ko Ob. Skruzdėlė taip skubėjo, kad bebėgdama patrūko rš. Taip išmokytas žirgas ir kelyje patrūks, bet nesiduos aplenkiamas A.Mišk. Arkliai nuo to nepatrū̃ks NdŽ. Velnias, sako, bekuldamas net patrūkęs BsV288.
| prk.: Pernai daug obuolių buvo, obelaitė patrū́ko (išseko) Snt.
^ Išgirdęs tas giesmes, tu iš juoko patrūktumei rš. Čiut nepatrū́kau juokais! Pln. Čiut nepatrūko rėkdama Gg. Gali iš juokų patrūkti KrvP(Mrk). Kada tinginys patrū́ksta Gl, Snt. Tinginys i miegodamas patrū́ksta Jrb. Tinginys (Slinkis Pln) greičiau patrūksta Vdžg. Tinginys arba patrūks, arba sušals Gdž. Tinginys patrū́ksta, skūpus permoka Dkš. Ji šnekėt ir šnekėt – ir patrū́kt bešnekėdama Mrk. Jūs čia patrū́ksit berašydama Plv. Dvare būdamas patrū́ksi – peklo[je] vietos negausi Slnt. Dvarui reik dirbt, kad nepatrū́ktum, o dvaras duoda, kad neišmistum Skr. O ka tu patrū́ktum! Rs.
ǁ pasidaryti nebetikusiam, sugesti (apie sveikatą): Viskas žmogaus patrūko Rod. Kiek aš gyvensiu – patrū́kus mano širdis Brt.
8. kurį laiką pakankamai neturėti, stigti: Patrū́kom duonelės NdŽ.
| impers.: Pora metų (mums) pinigų patrū́ko NdŽ.
9. netekti proto, pamišti, pasiusti: Ar jūs patrū́kę esat, kad jūs visi tokias dideles iškadas darot dėl niekų? PP48.
10. NdŽ imti mažiau duoti pieno.
11. NdŽ pasprukti, pabėgti.
partrū́kti intr. NdŽ, Pln, Varn skubiai parbėgti, parlėkti, pardumti: Aš iš Rygos partrūkau led tik 5 lapkričio Žem. Partrūko, parbėgo namo vienu gaistu K.Būg. Kai pamatė, kas te per pyragai, partrū́ko namo Sb.
◊ gálvą partrū́kti NdŽ parbėgti, parlėkti, pardumti.
pértrūkti intr.
1. Sut, N, K, M, L, Rtr, NdŽ, KŽ trūkti pusiau: Pártrūko virvė J. Pértrūko ražončius: par bažnyčią bar bar poteriai Skdt. Teip ūždavo galva: žy žy – sakau, gal partrùks visos gyslos Mžš. Visi įsikibo į tą lanką, tas lankas partrūko Yl.
ǁ perskilti, persprogti, perlūžti: Sudavė pagalį į žemę – pagalys pertrūko J.Paukš. Sako, deviau į pilvą, tas bliūdas sau pūkš i pártrūko pusiau Kl. Tas arbūzas partrū́ko parpus Sb. Ragana paskutinį [vandenį] norėjo išryti, tiktai pukšt – ir pertrūko BsPIII20.
| prk.: Partrū́kęs Vilnius an dvi pusi – mat upė eina Antš.
^ Toks liesas, laibas, per liemenį, rodos, pertrūks J.Paukš. Ka duoda dideli lašai, kad, rodos, partrū́ksiu par pusę Rd. Šiandie kad išvirė vakarienę, tai išvirė – nors imk ir pértrūk [bevalgydamas] Lp. Ko nepértrūko iš piktumo! Gl. Atradau dingusį Anskį – nors ir plyšo, bet nepertrūko širdis I.Simon.
ǁ Sut prk. atsiskirti, pasidalyti (į grupes): Ir veikiai pertrūko ant tūlų sektų DP444.
2. NdŽ prk. paliauti, baigtis kokiam vyksmui, eigai, procesui: Topylio meilė nebepertrūks dabar iki grabo lentos! Žem. Be parstojimo gieda saldžią giesmę nepartrūkstančio mylėjimo tavęs P. Teip tasai gyvatos nepértrūkstąsis kelias… nerodžias aptrukintu net ant paties galo DP582.
3. ppr. part. Str būti persmaugtam per liemenį: Lekančios skruzdėlės, partrūkusios tokios Krž. Tokie y[ra] tarakonai didumo kai širšilai, tokie partrū́kę Bsg. Ta motiniukė yr ilgesnė kaip bitė, tiktais par vidurį daugiau pártrūkusi Vgr. Kas iš tos mergos, kad pértrūkus kap tranas Rod. Aš pertrūkus kaip skruzdėlė rš. Ana (skruzdė) tep skubėjo pas Dievą, kad partrūko, i dabar tokia partrūkus (ps.) Str.
4. part. DŽ, NdŽ, KŽ, Škn, Sml, Upt, Brž, Rz, Lnkv, Srv, Skr, Vdžg, Lzd būti peralkusiam, ištroškusiam, perkarusiam: Partrūkę lig vakaro yr paršeliai kaip sliekai Trk. Karvės partrū́kę, nuo ryto negėrę Ėr. Partrū́kusios tos karvės tik žiūri, o kibirai tušti Grnk. Pértrūkus karvė kai tranas Pls. Ganei ganei ir keltuvos pértrūkusios Rod. Arklys visas putotas, net garuoja, šlapias, pertrūkęs – pirštu perdurtum Kp. Pértrūkęs esu, nebepaeitu Als. Neėda nėko i vaikščio[ja] pártrūkęs kaip vilkas Trk. Valkiojas kaip šuo pártrūkęs Žd. Parkorę, pártrūkę kaip gončai tie girtūkliai Krš. Dabar tik kad plonesnė: neėda [merginos], parkarę, partrū́kę kai stirnos kad būtų Bsg. Vilkas šunie sako: – Aš esu sudžiūvęs kaip kurtas partrūkęs PP35.
5. karvei užtrūkus pasibaigti (apie pieną): Pienas pértrūko, tai neturiu rodos su mažais vaikais Ml.
6. per daug sukrekėti: Žiūri, kad par daug nepártrūktų tas pienas [, kai daro varškę] Krkl. Pártūkusio pieno trupus sūris Up.
◊ smi̇̀lga nepértrūko apie menką priežastį supykti: Smi̇̀lga nepértrūko – visi baliai razbirėjo Švnč.
sprándą pértrūkti NdŽ skubiai kur išvykti, išdumti.
širdi̇̀s pértrūkusi apie didelį sielvartą: Širdi̇̀s jųjų pártrūkusi, kad nesuleidžia žanytis anudum J.
pietrū́kti (dial.) žr. pritrūkti 1: Pytrū́kau šiaudų Dov.
pratrū́kti intr.
1. Q43, N, K, M, L, Rtr, NdŽ, KŽ, LzŽ praplyšti, prasprogti, prakiurti: Skaudulys pratrūko B, R33, MŽ45, J. Neseniai pratrū́ko skaudis, tai didžiulė skylė paliko Krs. Man' kai mažą vaiką vartė, kolik nuo kaulo pratrūko votis šito[ji] LKT320(Zr). Man šič visur randai, mat labai liedavo tą galvą šašan va: išsikelia šašas – ir pratrūksta, ir sulimpa tie visi plaukai Kpr. Vakar ką aš čia dirbau, teip sopėjo, teip sopėjo [pirštą] – mat ir sutrinta pūslė ir pratrū́kus Kpr. Palauk šę, kad da tas mano pirštas pratrū̃ks! Jrb. Kaulas galvos čia pratrū́ko už ausies, tai girdėjimą jam pagadino Grš. Pratrū́kę lūpos Žg. Karvei pratrū́ko tešmuo Trk. Anam tas žakas pratrū́kęs, i visas smėlis išbiręs Dov. Bet dažnai maišai pratrūkdavę, tai ir akmenys ant žemės byrėjo LTsIV424.
| Galima nustapyt liūnui pratrū́kus Lš. Supies supies liekne – ir pratruksta žemė Skp. Eina per tokią balą, jis tuščiom perėjo, o ji kaip vilko akmenis, bala pratrū́ko ir nuskambėjo toj jo Jadžia BsPIV41(Brt).
| prk.: Debesys jau tik pratrū́kt, o anys da tik vežimą krauna Ktk. Šiandie dẽbesys tik tik pratrū́kt ir lyt Kt.
^ O kalbų kalbų – kaip iš pratrūkusio maišo K.Bor. Čia medžio žiedų kvapas – lyg sodas pratrū́ko A.Baran.
2. KŽ, Kp, Rš, Ds staiga imti gausiai tekėti, prasiveržti: Pratrū́ko tiesiog iš žemių paversmis Alks. Aukštasai upelis jau pratrū́ko – bus daug vandenio Lel. Beržuona pratrū́ko, jau ledus nue[jo] LzŽ. Ka pratrū́ko kraujai iš nastrų ir iš nosies, tai visa paklotė buvo kruvina Pls. Gulėjau gulėjau, paskum par nosį, par burną kraujas pratrū́ko Grd. Pratrū́ko kraujas iš nosies Kb. Ašaros vėl pratrūksta Sz. Pratrūko visi šuliniai didžios gilybės BB1Moz7,11.
| prk.: Iš šito stalo pratrūko versmė, tekinanti upes dvasiškas A.Baran.
3. NdŽ prk. staiga būriu pasklisti, pasipilti: Žmonės pratrū́ko iš salės DŽ1. Žmonės it trūkte pratrūko iš laivo A.Vien. Pagaliau pratrūksta ir važiuotieji rš. Orams atšilus, pratrūko, pasipylė paukščių virtinės sp.
4. prk. staiga imti reikšti jausmus (žodžiais, juoku, ašaromis ir pan.): Dovydonis dabar turėjo pratrūkti, aprėkti šeimininkę ir, žinoma, neduoti arklių J.Balt. Koks beširdis! Koks beširdis! – pagaliau pratrūko ji ir ėmė nervingai vaikštinėti po virtuvėlę rš. Nors visada stengiuosi nepamesti galvos, bet kartais imu ir pratrūkstu rš. Nepratrū́k nepratrū́k, kai reiks – nebegalėsi [verkti] Ds.
| Stoties viršininkas pratrūko visais perkūnais Vaižg. Minia pratrūko šauksmais rš. Visi namai pratrūko gailiu verksmu Db. Kodėl ji nepratrūksta džiaugsmo ašaromis? I.Simon. Iš nevilties lengva pratrūkti ir pykčiu, ir neapykanta rš. Ida pagalvojo pagalvojo ir pratrūko juokais I.Simon. Žiūrėk, Onut! Vagi, – šūktelia Kamantonių Albina, pratrūkdama juoku V.Bub.
5. prk. staiga imti smarkiai reikštis (apie psichinius, gamtos, fizinius ir kt. reiškinius): Saulei dar netekėjus, krūmuose, medžiuose paukščių giesmei dar nepratrūkus, jiedu, švarkus nusimetę, jau stojo į pradalges J.Paukš. Čia vėl balsų visokių lyg trūkte pratrū́ko A.Baran. Įdūriau galvą į kabojusią mamos sermėgą, kad nors kiek pritildyčiau balsu pratrūkusį verksmą K.Saj. Čiaudulys pratrū́ko Ut. Pratrūksta iš dangaus lietus rš. Kap pratrū́ko lietus, tai kap iš maišo Ml. Audra pratrū́ko NdŽ. Pratrū́ks vieną sykį – svietas be karo negalia būti Krš. Po vidudienio pūga pratrūko visa savo jėga rš. Ne peikt jį noriu, gal tik pasiguosti jausmais, kurie staiga žmoguj pratrūksta B.Sruog. Šituomi žodžiu pratrūko jausmai A.Baran. Tik kai retkarčiais dėl ko nors supykdavo, pratrūkdavo nesuvaldoma aistra V.Myk-Put.
| Aušra rytuos, tamsų nakties dangų raudonai nudažius, aukso spinduliais pratrūksta Mš.
6. NdŽ, Ut, Lp, Šlv staiga imti smarkiai ką daryti: Visi pratrū́ko bėgti DŽ1. Visa kompanija pratrūko juoktis A.Vien. O drybsoti čia kaip telius – žinai? – pratrūko jis bartis J.Balt. Tas tai jau kaip pratrùks kalbėt – nebesulaikysi Dj. Visi trū́kte pratrū́ko šaukti, ka neteisybė Krš. Vis da laikės laikės, ė kaip tik tėvui sakyt sudiev – ir pratrū́ko raudot Sdk. Jau kai pratrū́ko žmonės važiuot bažnyčion, tai nebus galo Ds. Kai pratrū́ko iš to galo važiuot: vienas prie kito, vienas prie kito Trs. Tai po pernai metų pratrū́ko augt Al. Kabo debesys, tik reikia pratrūkt lyt An. Upės pratrūko ledais plaukti rš. Kiau, kiau, kiau!.. – pratrūko loti plonyčiu balsu J.Balt.
7. NdŽ kurį laiką neduoti pieno, būti užtrūkusiai.
◊ gálvą pratrū́kti NdŽ pro šalį galvotrūkčiais nubėgti, nulėkti.
širdi̇̀s pratrū́ko apie didelio sielvarto prasiveržimą: Kenčiau… Nebegaliu! Širdis pratrūko B.Sruog.
pritrū́kti intr.; Sut
1. M, L, Rtr, NdŽ, KŽ patirti stoką, stygių, pristigti: Kaip abradniai elgs, pritrūks J. Aš piningų pritrūkau N. Nebijok, su anuo nepražūsi – duonelės nepritrū́ksi Pln. Jau duonos pritrū́ko, ans jau pjauna rugius Lž. Mat reikia mažiau išsivirt, kad vis pritrū́ktum, tai neparsivalgysi, nereiks sirgt Mžš. Žinai, ka tų vėjų nebūdavai, pritrū́kdavai miltų Pš. Pritrūkau šaro, reikės pirkt Vlk. Pavasarį pritrū́ko anie pašaro Pln. Žiemą, būdavo, pritruñkam vandens Bgs. Sunku te jom misti, živnasties pritrunka LTR(Ob). Būtumėm buvę, bet valgyti pritrūkom MPs. Ponas su batais vaikščiojo apsiavęs, o tu klumpio dar pritrū́ksi Tl. Pritrūkai darbo emi ir rūkai Krns. Reik didliai sunkiai dirbti par dieną – tie nešėjai jau pritrū́ks jėgos Ms. Tokiomis klaikiomis sąlygomis gyvendamas ir dvasios milžinas turėjo pritrūkti jėgų K.Bor. Ir pritrūko sesutėlės žalių rūtytėlių, nepritrūko motinėlė gailių ašarėlių LTR(Pnm). Jis par dieną ir par naktį kalbėtų ir nepritrūktų̃ [kalbos] Pnd. Maigau dumples – ir sveikatos pritrū́kau Aln. Kai pritrūkau sveikatos, pradėjau siuvinėt Al. Parbėgti gavusi, beveik pritrū́kusi jau dvasios, beveik pakritusi Kl. Pritrū́kau dvasios – mun sunku [dainuoti] Lk. Užsivertė ąsotį ir gėrė gėrė, kol jam kvapo pritrūko A.Rūt. Ponas pritrūko kantrybės K.Bor. Bet aš meldžiu už tavi, idant nepritrūktumi tikėjimo M.Valanč. Mažne dienos pritrū́kom tam šienuo [sugrėbti] Žr. Noru daug ko padirbti, pritrū́kstu laiko Žlb.
| prk.: Knato pritrū́kusios užgeso žvakelės JD1507. Tik jaunimas, didesnę laisvę pajutęs, šoko dūko, kol lempa, žibalo pritrūkus, pradėjo rauktis J.Paukš. Varnių katedros bažnyčia pritrūko kanaunykų su giedotojais M.Valanč. Jau seniai pritrūko žodžių kantrios bakūžėlės S.Nėr.
^ Niekas bėdų an pirštų neskaito, bo pritrùks Skrb. Melavau melavau – i pritrū́kau galo (nebeatsiminiau) Jnš. Nu, garbė Dievui, kad susivokei! Motyna ir akių pritrūko beverkdama M.Valanč. Begerdamas midų pritrūksi vandens LTsV136(Auk).
| impers.: Pritrūksta čia jiem maisto, gėralo ir kitų reikalingų dalykų A1883,112. Bet jis tada tesirodo, kai svečiams pritrūksta alaus J.Paukš. Sviestas buvęs nebuvęs, kad tik tos duonelės nepritrū́ktum dideliai End. Pritrū́ko maišų Vs. Pritrū́ko kėdžių atsisėst Vl. Leidžiuos leidžiuos, ir pritrū́ko diržo didesniam aukštume nekaip viršūnė tamstos grytelės BM146(Šd). Pritrùks tau kapeikos – niekap negausi [nusipirkti] Prn. Tai matai, ka jau pritrū́ko sveikatos Žg. Atidaviau sveikatą kitiem, dabar pačiam pritrū́ko PnmR. Pritrū́ko mum kelio – ir nebaigėm šnekos RdN. Kambaryje oro pritrū́ko NdŽ. Kad aš tokių vaistų paemu, juo galiu išdainiuoti, o taip pritrū́ksta dvasios Žr. Ir pritrūko sesutėlei žaliųjų rūtelių, nepritrūko motinėlei gailių ašarėlių LLDIII536(Grš), Brž. Sakė pasakas visi susėdę, ir pritrūko jiem pasakų LTR(Vrn). Abu [seneliai] buvauni, svieto matę, tai kalbos, matyt, jiems nepritrūkdavo A.Mišk. Darbininkų pradeda pritrūkti visur prš. Jau man pritrūko kantrybės laukti, kada gi pagaliau pasibaigs mano vargas V.Krėv. Dabar pritrū́ko artimo meilės Skp. Jam pritrūko drąsos pasakyti tiesą rš. Važinėjantis ir laiko pritrùks Prn. Vis to laiko mun pritrū́ksta Lkv.
^ Juodums rankums darbo nėkada nepritrūksta LTR(Vdk). Giminių nepritruks, kol aruode bus KrvP(Mrk). Gerų norų ir blogam žmogui nepritrūksta KrvP(Vlk). Dievas kantrus, bet ir jam kantrybės pritrūksta TŽIII389.
pritrūktinai
| refl.: Visa jau prisitrū́ksta žmogus an senatuvę PnmR.
2. netekti, nustoti: Tėvo pritrūkęs, augo po priveizėjimu tetutės M.Valanč. Nuslydo ir Jurgis, tėvo pritrūkęs Ds. Dieve neduok, kad būtų mobilizacija – pritrū́kčiau vaikų Lnkv. Nustodamys Jono, pritrūko gero paveizdo dėl savęs M.Valanč.
| impers.: Aštuoni užaugo vaikai. Pritrū́ko ir man vaikų (visi išėjo iš namų) Stk.
3. NdŽ pradėti mažiau duoti pieno: Karvės pritrū́ko – atėdė dantis oboliais Klt. Nedaduriu nieko iš namų, tai karvė pritrū́ko Klt.
4. refl. NdŽ prisidūkti, prisišėlti.
◊ gálvas pritrū́kti daug prisirinkti, sueiti: Pritrū́ksta gálvas mūsų pilna troba Šts.

×raztrū́kti (hibr.)
1. žr. pertrūkti 1: Girnų kumelė (virvutė) raztrū́ko Aps. Kaip truktelėjo – žarnos raztrūko, ir visi velniai nugarmėjo, prilakė mariosan DvP112. Jau mano bačkos raztrū́ko lankai Dv.
ǁ Rato kaladka raztrū́ko LzŽ. Imi pirštais, tai jau raztrū́ksta uoga – po šalčiui minkštos Klt. Kad puodas – būt raztrū́kęs, ė kai galva – ažgijo (juok.) Švnč.
| Ūžt liūnas – raztrū́ko Dglš.
2. susprogti: Bomba raztrū́ko – ir nieko nematai Nmč.
3. labai stengiantis suspėti, persiplėšti: Visur gi neraztrū́ksi – reikia ir namie [dirbti] Rod.
sutrū́kti intr. K, Rtr, NdŽ, KŽ; MŽ, N, M, L
1. DŽ1 perplyšti pusiau ar į kelias dalis: Sutrū́ko virvė vežimą beveržant J. Avių nereikia su botagu kirsti, bo botagas greit sutrūksta LTR(Rs). Priš pat kalną ėmė i sutrū́ko plėskė Žr. Muno buvo sutrū́kę kinkymai Als. Vyžai subrinko, ąsos sutrū́ko Jz. Sako, ievos (pakanktės) tavo sutrū́kę Švnč. Tie [telefono] laidai supuvę, sutrū́kę, kad kada reikia skambyt, tai negali Snt. Žarnos į kelis daiktus sutrū́ko LKKIX161. Suluš naujos staklelės, sutruks šilkų nytelės LLDII135(Grš). O kai sutrūko visų šešių virželiai, tai ir suvirto visi šeši žirgeliai KlvD211. Veželis sulūžo, pavalkai sutrūko LLDII173(Dkšt). Tik sutrūko kilpinėlė, tik vilyčia lūžo B.Sruog.
| prk.: Pančiai vergijos sutrū́ko NdŽ.
ǁ sudužti, subyrėti į dalis: Stiklinė nuo karštos arbatos sutrū́ko DŽ1. Pati nukrito [nuo tvarto] – i kiaušiniai sutrū́ko Snt. O kieksyk sutrū́ksta jis (ratas) permier besisukdams! K.Donel. Sutrū́ko visi lankai statinės Lp. Sutrū́ks į tavo kramę tas menturis Šts. Kirvio pentis gali sutrū́kt JT296. Visõs gatvės tvoros sutrū́ko [, kai šovė] Vlkv. Tą vaiką beauklėjant šešios lazdos sutrū́ko: vieną velnią išmušė, o dešimt įmušė Šk. Bėras žirgas po manim suklupo, šviesus kardas per pusę sutrūko LTR(Nm). Jei jis (brolis) žus, tai sutruks žiedelis ant piršto LTR(Ig). Sucipo tik velnias, kad trenkė lopšį ant žemės, kad į šipulius sutrūko LTR(Grk). Kaipgi rėš [bernas] gaspadoriui su šaukštu į kaktą, kad tas į šmotelius sutrūko BsPII116. Aną dieną ėjau per kiemą ir puoliau, tai sutrūko mano stikliniai bateliai LTR(Žal). Sutrūkusias medines numetė, apsiavė kitom BsPIII249(Graž).
^ Nebijok, ne kiaušiniai, nesutrùks Snt. Ka šaukia, ka krokia – viskas galia sutrū́kt Jrb. Užkliūvu – duodu (smarkiai virstu), kad galiu sutrū́kt Erž. Nerėkyk tu to vaiko; sutrùks jis berėkdamas Plv. Tai gardu – galiu sutrū́kt bevalgydama Snt. Kad gėriau, kad gėriau – sutrū́kt galėjau! Snt. Kokia tai gėda: iš tos gėdos gali sutrū́kt Jrb.
ǁ sukristi (apie bulves): Pavirė kiek – i sutrū́ko miltuosa viskas, pavirė – ir subyrėjo [bulvės] Kzt. Ale kaip dabar sutrū́ksta [bulvės], nevierysi Žl. Tei sutrū́kusios tos bulvės, kad amen Jrb.
2. NdŽ prk. baigtis, liautis kokiam vyksmui: Čia sutrūko jos žodžiai, karštos ašaros vilgino vyro krūtinę LzP. Dainelė sutrūko, ir krepšelis iškrito jai iš rankų LzP. Sutrū́ko (nutrūko) darbo laikas – negaunu pensijos Trš.
3. NdŽ suskilti: Sutrūkusi puodo vieta aplipyta beržo tošimi ir susiūta virvele rš. Kad pikšterė[jo] važnyčia iš botago, net langai sutrūko! BsMtII215(Graž). Sutrùks stiklinė – indėk šaukštuką Ldvn. Šulnio triūba sutrū́ko Aln. Padas sutrū́ko – duona nekepa Lzd. Sutrū́ko žemė Lp. Tokia buvo sausra, nat pabaliai sutrū́ko Srj. Prieš leidimą ledas sutrū́ksta, paskui išvaro [ledus] Aln. Jei žiemą ledas sutrūksta – vasara bus sausa LTR(Auk). Sutrū́kę aulai Lp. Sutrū́ksta anys (plaukai) i, matai, suskyla šitos gi viršūnės Dbk. Geltonos slyvos, išsižioję, sutrū́kę Kvr. Nesutrū́kę da tavo vyšnios tos Graž. Bulbės sutrū́kę, su ravais Drsk. Par didelį augimą jos (bulvės) sutrūksta Žl. Kai juokiasi [žmonės], tai duona sutrū́ksta Upn. Žalias ąžuolas nuog saulės, nuog vėjo sutrū́ksta Pv. Sutrūkę medžiai, turbūt lietus užkenkė Dkš.
4. NdŽ, Sk, Jnšk, Dglš, Ssk, Strn, Pun, Kpč, Srj, PnmŽ, Plk, Jrb suskirsti, suskerdėti: Nuo darbo sutrū́kę, supjaustytos kai peiliu rankos Dgč. Pajuodusios, sutrū́kusios rankos – dirba i dirba Krš. Rankos sutrū́ko nuo vėjo Mlk. Mano rankos kojos sutrū́kę po daržus Drsk. Parejo visą dieną ravėjus, tai neturi kur rankų dėt: delnai sutrū́kę, pirštų galai kaip sopuliai Slk. Nei kiek negalėjo basas uliot – tuoj sutrū́ksta kojos, kaip peiliu supjaustytos Žl. Nuog braidymo po upę kojos suskyla, sutrū́ksta, net kraujas eina Dg. Kojos nuo rasos sutrū́ksta Užp. Kelnės buvo pašukinės, blauzdos sutrū́ksta, kruvinos Sutk. Kojos pardien šlapiai, tai sutrū́ksta terpupirščiai Klt. Bėda būna, kap tos pentys suskilinėja, sutrū́ksta Lš. Kaip sutrū́ksta pėdos, tai, sako, kaltūnas Upn. Liežiuvis sutrū́kęs Vlkv. Sutrū́ko karvės speniai Lel. Karvė spardos, ba kakos sutrū́kę Str.
5. N, NdŽ sukiurti, sudriksti, suplyšti: Jo kelnės sutrū́kusios Grd. Marškiniai sutrū́kę – reikia susegt Rg. Per metus laiko, o ką – visi rūbai sutrū́ksta! Vrb. [Rauginant kailius] druskos prideda: šlapi tie kailiai, nebešilti, sutrū́kę – lopai lopai Kvr. Tarnaitė adė sutrūkusias kojines rš.
6. sprogti, susprogti: Kad būt sutrū́kus granata, tai būt viskas susmaišę Plv. 1870 m. granotos sutrūkdavo į 19–30 skeveldrų prš.
7. part. būti persmaugtam per liemenį: Sutrū́kusi kaip skruzdė ta poni su trauktine Šts.
8. pristigti, pritrūkti: Sutrū́ko duonos, tai per̃kasi Lp. Ka duonos sutrū́ktų, tai badas būtų Vdk.
9. karvei užtrūkus pasibaigti (apie pieną): Pririši – bliauna [karvė], pienas sutrū́ksta Erž.
10. Vdk, Klm nustoti duoti pieną, užtrūkti: Sutrū́ko ta karvė – ėst nėra ką Erž. Kada karvės sutrū́ksta, pieno nėr, tada jau reik žalbarščių padaryti Žlp. Daba, kaip sutrū́ko gatavai karvė, nustojom nešti į pieninę Grd.
11. sutrikti: Mokytiesiams kaži kas su miegu yr sutrū́kę: vartos vartos, grybikes ryna Krš.
12. susitraukti, sukrekėti: Pienas jau sutrū́ko Vkš. Sutrū́kęs pienas – ne visai surūgęs Lk. Pastačiau kelis pieno puodus ant pečiaus, kad sutrūktų Up.
◊ rai̇̃kštės sutrū́ko sukvailėjo: Mokinatės, ir sutrū́ksta šitokios rai̇̃kštės Drsk.
užtrū́kti Rtr
1. intr. Ds, Bsg užlūžti, įskilti, įtrūkti: Naga užtrū́ko – reiks kiba atkirpt Ml. Būta jau seniai ažtrū́kusio [nago] – teip būt nelūžęs Sdk. Karvė šliubuoja – naga ažtrū́ko Klt. Užtrū́kęs kiaušinis – saugokis, kad neištept Ktk.
2. intr. DŽ, NdŽ, Lš nutrūkus įlįsti, įstrigti, užsislėpti (apie siūlo galą): Siūlas užtrū́ko, nerandu galo Knv. Žutrū́kęs siūlas Pls.
| prk.: Atnešk adatą: žutrū́ko špulia, tai galas reikia rast Nč.
3. intr. suskirsti, suskerdėti: Rankos ažtrū́kę Dglš.
4. intr. N, K, L, NdŽ, KŽ nustoti duoti pieno: Karvė benori užtrū́kti J. Užtrū́ko karvė – nė lašo pieno nebė[ra] Vvr. Pelėkė (karvė) visai užtrū́ko, tik krekenos bebėga Žgč. Mūsų žalmargė užtrū́ko sausai Kur. Karvę reik užleisti – būs ilgiau užtrū́kusi Trk. Karvė pieno mažiau duoda, kai ilgai neužtrū́ksta Ldk. Kitos karvės striuką laiką teužtrū́ksta Grž. Žiemą karvės užtrū́kdavo – srėbdavom nedarytus barščius PnmŽ. Šiaudus ėsdavo karvės, tai daugiausia žiemą karvės ažtrū́ksta gi Skp. Pašaras blogas, karvės užtrū́ko Ll. Ažtrùks karvė nuo bulbienių Klt. Užtrùks karvė, tai reiks padėt dantis ant lentynos Msn. Anie laiko tą karvę: užtrū́ks anims, užtrū́ks visims Trk. Karvė pasiliko bergždžia, užtrū́ko – i turėjo parduot Jrb. Dabar kaip ir užtrūkstamà [karvė] – nedaug to pieno Slm. Kaip ožka pryš saulės grįžimą užtrū́ko [karvė] Krtn. Mūsų karvės pačiu pieno laiku mažne užtrūkstai AruP19(S.Dauk).
| Duok joms nevaisingus žyvatus ir užtrūkusias krūtis CII715.
ǁ nustoti dėti kiaušinius: Vištelės da neužtrū́ko – išsikepu kiaušinį Yl.
5. intr. prapulti, nebebūti, pasibaigti: Dabar šilimos – pienas užtrū́ko Slm. Pranienė dejavo, sakė, kad baisiai užtrū́ko karvėm pienas Mžš. Karvė suvis ažušerta, pienas ažtrū́kęs Švnč. Niekad neužtrū́ksta – bėga i bėga vandva vergenė[je] Jnšk. Kiek pakūkčiojus, ašarų upeliui užtrūkus, jis vėl atsimena senelį tokį, koks jis dar buvo gyvas I.Simon. Nabagei Martynienei užtrūko duonelė… Žem.
| impers.: Užtrū́ko gėrimų – Gorbačiovas nebleida, liepa dirbti Rdn. Tik pas mum užtrū́ko to lietaus RdN.
ǁ impers. apie pajamų, išteklių netekimą, sumažėjimą: Vieną sykį i tavie užtrū́ks – par plačiai ejai End. Stepanauckui dabar užtrùks – nustos lakęs Klvr.
6. liautis, pasibaigti, sustoti kokiam vyksmui, eigai, procesui: Užtrūks, sako, jai tie darbai. Galės žiūrėti, iš kur ji tada maitinsis I.Simon. Tu jau greit pasakai, ka užtrū́ktų tuojau kalba Jrb. Šiaip aš iškalbus, bet kai yra svarbus reikalas, užtrūksta žadas, ir gana rš. Kai čia atejau, visos dainuškos užtrū́ko Šmn. Kaip tik ėmė Žulikauskis painiotis po Vilnių, tuoj visos žinios užtrūko, niekas nė į laikraščius žinių neparašo Žem. Užtrūks jai valiūkavimas, reikės pratinties prie darbo Žem. Anksčiau autobusai pro čia važinėdavo, o paskui užtrū́ko Plv.
7. intr. užkietėti (apie vidurius): Užtrūkę viduriai rš.
8. tr. prarasti: Užtrūkau dvasią – blakt ir sėdaus Ggr.
◊ [auksi̇̀nė, melžiamà, melžiamóji] karvẽlė (kárvė Up, karvùtė Snt) užtrū́ko Krs neteko lengvai įgyjamo pragyvenimo, pelno šaltinio: Užtrūktų ir jai melžiamoji karvelė, kad numirtų Žem. Užtrū́ko karvùtė melžamóji Lkv. Užtrū́ks karvẽlė tau vieną sykį, ka tėvų neteksi NmŽ. Kol buvo, tai ėmė, vežė, leido, dabar melžiamà karvutė užtrū́ko Grž. Valdžiai pasikeitus, daugeliui užtrùks karvùtė Jnš. Palaukš, užtrùks jam i šita karvùtė, nebus dėdienės – nebus iš ko glemžt Šk. Užtrūks auksinė karvutė – Amerikoj bus da didesnis nedarbas rš.

Daugiau informacijos

pratrū́kti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (46)

atitáikyti

užtáikyti

nuvi̇̀rti

pravi̇̀rti

ištrū́kti

pratrū́kti