matalžõkas sm. (2)
1. minkštas, patilžęs, suzmekęs daiktas: Kokius tus kleckus padirbot, tokius matalžokùs KlvrŽ. Matalžõką iškepė nė šunie nevertą (apie prastą pyragą) Ggr. Mesą reik apkepti, apgriaudinti – jug matalžõką neėsi KlvrŽ.
2. scom. nejudrus, sutulžęs žmogus: Ale vat y[ra] Levonas matalžõkas KlvrŽ.

kaĩp nulýtas
1.nejudrus, sustingęs: Mūsų karvė baisiai rami, ar melži, ar taip – tai stovi kaip nulyta. Ds. Pašvęsk gerai [tą išdykėlį], ir bus kaip nulytas. Kp. Vaikas išbartas stovi kaip nulytas. Dgl. Po to nuveda [skustuvu susižeidusį vaiką] lyg nulytą ant pečiaus ir liepia klausyt poterių už stebuklingą išsigelbėjimą. Andr.
2.nusiminęs: Jaunamartė sėdi kai nulyta. Kb.

kuris gyvas, judrus, nerimstantis
lė́nas, lė̃tas
kuris palengva juda, ramus
Kai jaunas, tai labai spraunus buvo kai paseno, tik pasidarė lėnesnis Krs.

kuris gyvas, judrus
tingùs
kuris nejudrus, nenori dirbti
Pakol tingiasis pasijudins, sprauniasis nudirbs VP.

kaip apipùvęs rą̃stas Drybso kaip apipuvęs rąstas. LTs V 358 (Ds).
kaip (kai, kap) rą̃stas
1. Klebonas buvo storas kaip rąstas. (rš). Dešimts mėnasių – vaikas kap rą̃stas. DrskŽ 296.
2. Sutinus visa kai rą̃stas. Skr.
3. Kojos kai rą̃stai (storos). Ar.
4. Devynias dienas pragulėjo Virbalas kaip rąstas (nejudėdamas), skysčio benurydamas. Vaižg. Ligonis vienas guli kaip rąstas, akis į lubas įbedusi. Vaižg.
kaip rą̃stas akysè Radys yra kaip rąstas akyse, nes žmonių nemylimas. J.Balt.
kaip rą̃stas vienmulìnis Kas tiesus, neapsikumpinęs, stačias ir lygus kaip rą̃stas vienmulìnis (per visą ilgį vienodo storio), tas štyvas (nejudrus, sustingęs). J.

kaip bùlbę įrìjęs Ir niūro (liūdi) kaip bùlbę įrìjęs. Sd.
kaip maũdą įrìjęs (nejudrus, sustingęs). N.
kaip (kap, lyg) miẽtą (mẽdį, straĩgą) įrìjęs (inrìjęs)
1. Stova kaip miẽtą įrìjęs. Kv. Plng. Šll. Ko stūkstai lyg miẽtą įrìjęs?!. Šll.
2. Styrina kaip miẽtą įrìjęs. Kv. Šll. Kur stybrini kaip miẽtą įrìjęs?. Kal. Eina kap straĩgą (tvoros statinį, žiogrį) inrìjęs. Mrk.
3. Sustyręs (Sustingęs Skd) kaip miẽtą įrìjęs. Yl.
4. Jūs esat kaip mẽdį įrìję, nepaslanki vaikai. Šts. Kitasis žmogus toks rangus yra, kaip miẽtą įrìjęs – nepajudinsi. Grg.
5. Lenkas kaip miẽtą įrìjęs (sunkiai). Pln. Ir nepasilenka – kaip miẽtą įrìjęs. Sd.
6. Ko spoksai lyg miẽtą įrìjęs?. Krtn.

kaip (kap) káulo
1. Kap káulo žmogus (visiškai sveikas). Plv.
2. Pieno kaip káulo (kietai surūgusio)!. Trgn. Išsisunks, varškės bus kaip káulo. Klt.
kaip (kai, kap, lyg, tarýtum) [iš] víeno káulo
1. Sustipęs (sustingęs, nejudrus) yra kaip iš víeno káulo. Pj. Sustipęs kaip iš víeno káulo būtų esąs. Yl. Noru pakelti pavirtusį žmogų, ale negaliu – gulia sustingęs visas kaip víeno káulo. Vkš. Tik ėjo išverstom akim, visiškai apkvailęs ir toks neberangus, lyg būtų iš vieno kaulo buvęs. Vaižg. Ko tu toks kaip vieno kaulo, a jau partrenkė kas?. LVP 120 (Jnš). Kaip víeno káulo – nesusirango. Šll. Nesusilenkia – kaip víeno káulo!. Ds. Tai ir nebepasijudini visai, rodos, kaip vieno kaulo. LVP 120 (Kair).
2. Bijo i paklibėt – kai víeno káulo. KltŽ 103. Ot ultojus (tinginys) – nepasverčia kap víeno káulo!. Pls. Vaikas ta[vo] nedarbus, nepasverčia, kap víeno káulo būt[ų]. Rod. Negal pasijudinti kaip vilkas. Tarytum iš vieno kaulo. MTt II 131 (Gdr). Ot liurba, nei pasisukt negali – kaip víeno káulo!. Kp.
3. Kas tau? Dirbi kai vieno kaulo. LVP (Žg). Na, tamstyte, ir dirbi kaip vieno kaulo, juk jau pavakarė, kada apsiliuobsi?!. LVP 120 (Sk). E, to, brat, neišjudinsi – sukas kaip vieno kaulo. LVP 120 (Škn).
4. Kągi čia stingini (nerangiai eini) lyg víeno káulo. Mžš.

nė̃ kuõlo viẽtos visai nieko (nebuvo, neliko): Kai persikraustėm, tai nė kuolo vietos nebuvo. Vlkv. Viskas per karą sudegė, nė kuolo vietos neliko. Vl. Kai aš čia atėjau, kuolo vietos nebuvo. Skr.
kuolù atsistóti suteikti nemalonumų: Kuolu atsistos jam šitie pinigai. Ds.
kuolù atsistóti gerklėjè įkyrėti: Kad anas man jau kuolu gerklėj atsistojo. Ml.
dúoti kuõlą kálti į gálvą apie labai šykštų: Už centą duotų kuolą į galvą kalti. Šk.
kuolù dùriamas visai prastas: Jo laimė kuolu duriama. Mrj.
kuõlą kìšti trukdyti: Kišo kuolus į šio didelio koncerto ruošimo darbą. rš.
kad ir kuolaĩs lýtų į nieką neatsižvelgiant, bet kokiomis sąlygomis: Kad ir kuolais lytų, vis tiek eisiu. Dkš.
kuõlo nėrà tvorojè nieko neturi: Kai atėjau ant kolionijos, tai tvoroj kuolo nebuvo. Vlk.
kuolùs skaitýti tvorojè apie girto ėjimą: Pasigėrę abu namo eisim, tvoroj kuolus skaitysim. Kp.
kaĩ kuolaĩ sužaliuõs niekada: Atiduos atiduos, kai kuolai sužaliuos, – šaipėsi iš minios. Marg.
galì kuõlą tašýti ant galvõs apie nereagavimą: Ant galvos gali kuolą tašyti, nieko nesakys. Vv.
nórs kúolą tašýk ant galvõs apie nereagavimą: Nors jam kuolą ant galvos tašyk, anas vis tą pačią [kalba]. Ds. Nors kuolą ant galvos tašyk – tyli kaip žemė. Ds. Kad Mykolas vogtų? Tai jau per daug! Netikėsiu, nors tu čia du kuolu ant galvos tašyk. Dovyd. Žemaičiui nors kuolą ant galvos tašyk, bet jeigu jau prakirsi odą – saugokis. rš.
kuolù vẽjamas rambus: Tavo arklys kuolu vejamas. Ml.
kaĩ kuolaĩ žaliuõs niekada: Užmokės, kai kuolai žaliuos. B. Atiduos, kai kuolai žaliuos. M.
ant kuolų̃ eĩti peštis, bartis: Beveik kasdien jie ten ant kuolų eina. Skr.
su kuolù neįmùšti nepriversti imti: Su kuolu būt neįmušę prie tos žemės, jei būčiau žinojęs. Alk.
su kuolù neišmùšti niekaip neišvaryti: Jo ir su kuolu iš ten neišmuši. Ds.
kaĩp kuõlas sustyręs, nejudrus: Mano liežuvis kaip kuolas – smertinė atėjo. Švnč. Ma[no] kojos kaip kuolai pasdarė, greitai šmirinėti negaliu. Grv.
kaĩp kuolù labai daug: Kaip prieis bernų, pirkioj tai stati, nėr kur atsisėst, kaip kuolu jaunimo. Dg. Kaip kuolu prigrūdo. Sn. Kaip kuolu primušta žmonių, kad nė krust nebuvo galima. Všn.
kaĩp kuõlas tvorojè apie styrintį kur: Ko stovi pas duris kaip kuolas tvoroje!. Krėv.
kaĩp kuõlą prarìjęs apie styrintį kur, nejudantį: Stovi kaip kuolą prarijusi. Ds. Ko čia stovi lyg kuolą prarijęs?. Vlkv.
kaĩp kuolù užbèsti neatsiminti gerai žinomo dalyko: Sakiau sakiau giesmę, toliau kaip kuolu užbedė, negaliu atsimint. Švnč.
liežuvis atsistojo kuolu žr liežuvis
liežuvis stoja kuolu žr liežuvis
liežuvis stojasi kuolu žr liežuvis
namų kuolas žr namai
tvoros kuolus skaityti žr tvora

kai čigõno kumẽlė Mitras (vikrus) kai čigõno kumẽlė. Vlkv.
kaip (kai, kap) kumẽlė
1. Žvingaliuoji (žvygauji) kaip kumẽlė. Vvr. Ko žvingauji kaip kumẽlė?!. Brs. Žviegia (garsiai juokiasi) antai kaip kumẽlė su tuo drigantu. Trk. Merga nesudaro nastrų ir žvingina kap kumẽlė. Rdš. Na, gana, prikrizenai kaip kumẽlė visą vakarą!. Ssk. Yveloja (žvingauja) kai kumẽlė. Ds.
2. Ko vaipais kaip kumẽlė?!. Up. Vaipykis kaip kumẽlė – ar neisi gulti!. Žgč. Pasakyk ką padirbti – atsiviepia kaip kumẽlė. End.
3. Didelė kaip kumelė, durna kaip višta. KrvP (Ps). Didelė kai kumẽlė, ė durna kai avelė. Prng. Boba kai kumẽlė. Ukm. Pavyduolė paskūpuolė ėdė pelę kaip kumẽlę. Nm. Skūpuolė pavyduolė ėdė pelę kap kumẽlę. KzR II 64. Pelės kap kumẽlės, pilni laukai, o katei poniškus pašarus iš miesto tempia. KzRŽ II 59. Bačkų kaip kumelių, devynios galybės. Žem.
4. Dykos (be darbo) kai kumẽlės – ką jos veikia?!. Srd. Drembia po ūlyčią kaip kumẽlė dyka. Št. Mergos dykos kai kumẽlės sėdi namie. KltŽ 129.
5. Kas čia grumščia (garsiai kremta) kai kumẽlė. Ktk.
6. Gražiai sėdėk, nežargstykias kaip kumẽlė!. Krš.
7. Telžia kai kumẽlė. Ds.
8. Aš tai sveika kap kumẽlė. Drs. Sveika kap kumelė. DrskŽ 175. Vyriškuojuo motriška turì būti sveika kaip kumẽlė. Krš.
9. Visas gyvenimas dirbu kap kumẽlė (daug, sunkiai). DrskŽ 175.
kai kumẽlė an ãšakų Ko itai tu išsikniepei (išsiviepei) kai kumẽlė an ãšakų!. Rod.
kap kumẽlė daržè Graži kap kumelė darže. (iron). LPP II 334 (Al).
kap kumẽlė ką́st Susiraukus kap kumẽlė ką́st. Mrs.
kai kumẽlė kótą Krumši kai kumẽlė kótą. Ds.
kai kumẽlė, mìltų įtráukusi Kosėdamas kosėk kaip žmogus, o ne plunkšk kai kumẽlė, mìltų įtráukusi. Vvr.
kaip kumẽlė norė́dama spìrt Ko vaipais kaip kumẽlė norė́dama spìrt!. Ds.
keip kumẽlė nubiẽlyta Spalgenų būdavo keip kumẽlė nubiẽlyta (nudirta) – raudona raudona. Svn.
kaip kumẽlė prieš mėnùlį Krizena kaip kumẽlė prieš mėnùlį. Dbk.
lyg kumẽlė prieš saulė́tekį Žiopso lyg kumẽlė prieš saulė́tekį. Šd. Rz. PPr 443.
kaip kumẽlė saulė́tekė Palūpis atkritęs, snauda kaip kumẽlė saulė́tekė[je] (saulėtekyje). Pln.
it kumẽlė snausdamà Knakso it kumelė snausdama. S.Dauk.
kaip kumẽlė, spãlių padėtà Ko raukais (vaipais Dr) kaip kumẽlė, spãlių padėtà?!. Šts.
kaip kumẽlė su vógoms Netarkščiok (nebildėk) kaip kumẽlė su vógoms. Tl.
kaip kumẽlė turė́dama Sylijasi kaip kumẽlė turė́dama (kumeliuodamasi). Sml.
kaip kumẽlė, vežìmą išver̃tus Susigėdo kaip kumẽlė, vežìmą išver̃tus. Vlkj.
kaip liesà kumẽlė Boba kėbrina (kėblina) kaip liesà kumẽlė. J II 64.
kaip pir̃šlio kumẽlė Dreba kaip piršlio kumelė. KrvP (Srv).
kaip (kai) sakų̃ (smalõs) kumẽlė Prapuolo (Prapuolė Btg) kaip sakų kumelė. TŽ IV 515. Nuejo ir sutirpo kai sakų̃ kumẽlė. Kp. Sutirpo kai smalõs kumẽlė. Ds.
kaip senà [bedañtė] kumẽlė
1. Raukykias kaip senà kumẽlė. Trg. Pragvinėja (ragauja) ir raukos kaip senà kumẽlė. Ds.
2. Ko snopsai (vėpsai) kaip senà bedañtė kumẽlė?!. Up.
3. Sustyrau kaip senà kumẽlė. DūnŽ 353.
kai treigė̃ kumẽlė Spardais kai treigė̃ kumẽlė. Jnš.
kaip (it) Zabõro (Zabùro) kumẽlė, spãlių padėtà Ko vaipaisi kaip Zabõro kumẽlė, spãlių padėtà?!. Krt. Vaipos (Raukos Yl) kaip Zabõro kumẽlė, spãlių padėtà. Pln. Vaipos it Zabùro kumẽlė, spãlių padėtà. Slnt.
kaip Zãbro kumẽlė Ta mūsų Petrė kiekvieną dienelę susiraukusi kaip Zabro kumelė. KlK 42, 73 (Krtn).
kaip (kai, kap) žỹdo kumẽlė
1. Ko teip stangus (sustiręs, nejudrus) kaip žỹdo kumẽlė?. Mžk.
2. Raukos kaip žỹdo kumẽlė. Rs.
3. Rymuoja rymuoja kap žỹdo kumẽlė. Rdm.
4. Per penkis [daktarus] ėjau kai žỹdo kumẽlė. ZnŽ I 801 (Grš).