Nors gegužės 6 d. Baltijos šalyse prasidėjo oficiali prekyba “iPad 2“, tačiau kurį laiką “Apple“ produkcijos salonuose “iDeal“ pirkėjai galėjo tik išbandyti parduotuvėje esančias naująsias planšetes.

Manoma, kad „Microsoft“ pagaminta planšetė veiks su „Windows RT“ (tai yra „Windows 8“ versija) operacine sistema.
„Microsoft“ jau bandė įžengti į planšetinių kompiuterių rinką – iš tiesų jos pirmoji planšetė buvo išleista bene dešimtmečiu anksčiau, nei „iPad“. Tačiau tai buvo griozdiškas nešiojamojo kompiuterio hibridas, valdomas specialiu rašikliu, į kurio prisilietimus jis reagavo nelabai tiksliai.

Ji įžengė į kambarį. Didi užsimerkusi gulėjo lovoje. Oskaras sėdėjo prie valgomojo stalo. Valgė omletą, planšetėje skaitydamas laikraštį.

Nors rinkoje yra itin sparčių planšečių (pvz., keturių branduolių procesorių turinti „Asus Eee Pad Transformer Prime“), vis dar laukiama tokių, kurios turės didesnės nei 1280 x 800 tšk. raiškos ekraną. „Asus“ ir „Acer“ jau pristatė savo planšetinius kompiuterius, turinčius 1920 x 1200 tšk. raiškos ekranus, tačiau nei vienas jų dar nepasirodė prekyboje.

Kai prieš akis nešiojamasis kompiuteris, labai knieti panaršyti internete, pasitikrinti paštą ar peržiūrėti naujausią virusinį video. Nenuostabu, kad nuo tokios daugiaveikos nukenčia efektyvumas – ir ne tik jūsų, bet ir esančių šalia, kurių dėmesį irgi blaško jūsų strakaliojimas po ekraną.

Visuotinai diegiamos įvairios lankstaus užimtumo formos: nuo nepilnos darbadienio iki ad hoc įsidarbinimo, nuo darbo keliose darbo vietose iki kelių iš esmės skirtingų veiklų vykdymo, nuo samdinio ir darbdavio funkcijų derinimo iki privataus ir viešojo užimtumo sektorių simbiozės, trumpalaikės bei „proginės“ verslininkystės ir pan. Tokia sinchroninė daugiadarbystė yra ekonominis kompiuterinės „daugiaveikos“ (angl. multitasking) analogas.

„Ultrabook“ nešiojamieji kompiuteriai [antraštė]

Pirmoji „ultrabook“ klasės (itin plonų ir lengvų) nešiojamųjų kompiuterių karta parduotuvių lentynose atsirado pernai rudenį. Šią vasarą gamintojai pristatys atnaujintas gaminių linijas. Jie turės kur kas spartesnius trečiosios kartos „Intel Core Series“ procesorius (dar žinomus „Ivy Bridge“ pavadinimu) bei didesnės raiškos ekranus.

Šiuo metu ultrabookai iš esmės yra skirti namų vartotojų segmentui (nors pažvelgę į kainą, to tikrai nepasakytume), tačiau kažkas pagaliau turėjo pagalvoti ir apie verslo sektorių. Ir visai nekeista, kad tai padarė amerikiečių kompanija Dell, kurios asortimente olandų resursas Tweakers aptiko ultrabookų serijai priklausantį nešiojamą kompiuterių Latitude 6430u.

Bene pati svarbiausia CES 2012 parodoje pristatyta naujiena yra pirmasis kompanijos ultrabukas XPS 13. Jis yra itin kompaktiškas ir lengvas kompiuteris, pasižymintis pakankamai didele veikimo sparta. [...]

Šis kompiuteris yra labai patogiai pergabenamas, kadangi jo ekranas yra ne tik nedidelis, bet ir pats įrenginys yra labai plonas – jo storis tesiekia vos 18 milimetrų. Nešiojant jį rankų neturėtų paskausti, kadangi Dell XPS 13 tesveria 1,36 Kg.

"Technologijos leidžia pasiimti muziką su savimi kur nori, - aiškina ji. - Turėdama skreitinuką, bet kurioje vietoje darbui galiu pasirengti per dvi valandas. Kartais man atrodo, kad turiu savo jėgomis nukakti į pasaulio galą su įrašymo aparatūra ir įdainuoti vokalines partijas. Štai kokia aš esu".

O kodėl jis taip užkaista? O ir nešiojamam sėkmingai galima pasikeisti ventiliatorių, arba statyti išorinį kuris neleis iki tiek užkaisti. Dar galima pasirinkti geresnį kompą.
P.s. skreitinukas, žodis, kažkoks nesusipratimas. tai kas rekomenduojama, nebūtina primesti. Abejoju ar šis pavadinimas, neturintis nieko bendro su kompais, prigis.

Šiais laikais daugelis kavinių primena biurus – jose pilna žmonių, kurie tyliai dirba nepakeldami akių nuo savo skreitinukų. Kai kurie savininkai nori tai pakeisti – kad kavinė vėl būtų triukšminga vieta, kurioje skamba žmonių balsai ir juokas.

Atėjus vasaros galui, pradėjau rimčiau galvoti apie skreitinuko pirkimą, juolab, kad mano Asus jau lūžta.

netbook – internetinis kompiuteris. na, kažkaip visai be fantazijos. o tai kišeniniai jau ne internetiniai? nors šieji internetiniai jau labiau kišenėn tilptų. galėjo kalbininkai kokį brainstormą pavaryt, pvz.: tinklaknygė, miniukas, tinklinukas... ir pan. Nors kažkur buvau sutikęs visa gražų terminą: skreitinukas. I like )

Tiesa, mano nuomuone tai yra uždelsto veikimo bomba, nes vieną dieną pasiūla viršys paklausą ir Kiniją ištiks didelė krizė, kurios metus staigiai pabrangs tai kas pinga, anot straipsnio - laptopai (lieuviškai - skreitinukai ;o), ir atpigs tai, kad brangsta, anot straipsnio - nafta.

Ir pamirškite paprasčiausios televizijos naudojimą tokioms sudėtingoms operacijoms kaip e. laiškai arba pirkiniai. Tam skirti skreitinukai ir „iPhone“.

[stripulis:] Labas, šiaip noriu pasitikrint, ar mano vertime kas nors supras žodį "skreitinukas". Niekur nesitikrindamos, kas tai iš tiesų yra, žinot, apie ką kalba? Svarstau, ar varyt žargonu, ar remtis visgi VLKK rekomendacijomis...
[Sophi:] Spjauk į tą "skreitinuką". Beje, į "vaizduoklį" taip pat.
Aš vartoju "nešiojamasis kompiuteris" ir nematau problemų.
O tie mažesni - knyginiai.

O ką man daryt, kad skreitinuko ventiliatorius taip neūžtų, kai temperatūra pasiekia 75?
Dulkės apvalytos.

Žvarbus rytas atokiame Suomijos kaime, bet šios klasės moksleiviai yra visai kitur – senovės Romoje. Interaktyviojoje klasės lentoje mokytojas demonstruoja vaizdo medžiagą su vaidybiniais elementais – dvylikamečiai stebi Pompėją sunaikinusį Vezuvijaus išsiveržimą. Grupelėmis jie išsitraukia savo mini skreitinukus.

Dėl patogumo... Pelė projektuota skreitinukui, todėl dėl savo mažumo nėra labai patogi.

Aš paguldžiau Mėją, o jis, kaip visada, išėjo išgerti „kavos“ su draugais, palikdamas mane vieną žiūrėti televizoriaus. Nutariau panaršyti po internetą ir pasiėmiau skreitinuką. Kai atverčiau jį, ekrano kamputyje pasirodė iškylantysis langelis, kur buvo parašyta: „Jūs gavote naują žinutę nuo „Tagged“.

Tarp konkursui pateiktų darbų vertintojų nebus griežtų literatūros kritikų, labiausiai vertinančių Donelaičio hegzametrą, nebus ir Kultūros ministerijos atstovų, 2 mėnesius svarstančių dėl paramos ar stipendijos autoriui, nebus ir redaktorės, kuri atmintinai moka „Valstybinės lietuvių kalbos komisijos“ nutarimus nuo 1961-ųjų, tačiau žodį „laptopas“ ištaiso į „skreitinukas“.

Vos tik jis uždarė duris, ji paėmė jo skreitinuką nuo sofos, kur jis padėjo dengdamas stalą vakarienei. Ji atsisėdo su kompiuteriu prie valgomojo stalo, atidengė, įjungė ir pastatė žymeklį slaptažodžio langelyje.

Projekto metu į grupes atkeliavo mylintis, švelnus, įsiklausantis, dėmesingas, užjaučiantis meškutis „mylimukas“. Su meškučiu mokėmės draugystės rato skanduotę, žaidėme linksmus, nuotaikingus bendravimo ir bendradarbiavimo žaidimus...

Vakar nykštukai vėl išsitraukė savo uniformas ir užpustytais keliais čiuožė aplankyti dar vienos Mylimukės.

Vaikai renka „mylimukus“ [antraštė]
Vaikai jau pradėjo rinkti savo mėgstamiausius atlikėjus, visuomenėje žinomus žmones, dainas, filmus, knygas...

Smagiojo elektroninio mero komunikacija irgi sutrumpėjo iki sarkastiškų pastabų „labai juokinga“ arba „ne Šimašius avialinijas užkasė“. Tokia gynybinė reakcija parodo, kad save pasiskelbę viešosios erdvės mylimukais, liberalai įtikėjo, kad ir taip tęsis ir toliau.

Mano nešiojamasis kompiuteris tam tikru požiūriu buvo mano mylimukas, jam buvo patikėtos visos mano paslaptys [...].

Kur palikti savo keturkojį mylimuką? Turbūt ne vienam šuns augintojui, artėjant atostogų metui, kyla tokia dilema. Kadangi pernykščių atostogų kelionė su augintiniu praėjo sklandžiai, šiais metais taip pat nusprendžiama važiuoti tryse: du šeimininkai ir kaip viena draugė pasakė- žvaigždė Mr. Forsas.

Vaiko raidos specialistai teigia, kad trys iš penkių 1-4 metų amžiaus vaikų savo gyvenime turi ypatingai svarbų daiktą – Mylimuką. Dažniausiai juo būna minkšto audinio skiautė, pliušinis žaislas ar lėlė. Mylimuku taip pat dažnai tampa su mama tampriai susiję daiktai – pavyzdžiui, maitinant naudojamas marliukas ar užklotėlis. Tačiau nieko keisto, jei mylimuku taps ir mažiau įprasti daiktai: žaislinė mašinėlė, šaukštas ar kojinėlė – kad ir kaip keistai tai atrodytų, toks vaiko pasirinkimas greičiausiai turi svarią priežastį.

Vaiko raidos specialistai teigia, kad trys iš penkių 1-4 metų amžiaus vaikų savo gyvenime turi ypatingai svarbų daiktą – Mylimuką. Dažniausiai juo būna minkšto audinio skiautė, pliušinis žaislas ar lėlė. Mylimuku taip pat dažnai tampa su mama tampriai susiję daiktai – pavyzdžiui, maitinant naudojamas marliukas ar užklotėlis. Tačiau nieko keisto, jei mylimuku taps ir mažiau įprasti daiktai: žaislinė mašinėlė, šaukštas ar kojinėlė [...].

Atsiskirti ir ištverti išsiskyrimą kai kuriems vaikams padeda mėgstamiausi „vieninteliai ypatingi“ jų žaislai ar daiktai – kiškis, meškutis, šuniukas, lėlytė, „marliukas“, pagalvytė, kitaip tariant, mylimukai. Psichologijoje vadinami pereinamaisiais objektais mylimukai suteikia vaikui psichologinį komfortą, padeda žinoti, kad mama yra, net kai jos nėra šalia. [...] Mylimukai vyksta kartu į keliones, pas gydytojus, į darželį, vakare imami į lovytę, jie įsikuria darželio spintelėje ir padeda sulaukti mamos.

Bagrationas mano mylimukas. Jį „gavau“ kaip ir nelabai norėdama, bet dabar tik jis mano rūpestis ir dėmesys, mano džiaugsmas, mano hobis – net žirgus „išstūmė“ iš pirmos vietos... nepykstu... nuo mažens su šunimis... hmm ten ir „grįžau“ iš kur išėjusi.

Patariama vaikui turėti žaisliuką mylimuką su kuriuo galėtų nusiraminti ir užmigti. Kadangi mūsiškis turi kalnus žaislų, bet nei vieno mylimuko tai nutariau padėti jam tokį išsirinkti (jei tai iš vis įmanoma padaryti). Skaičiau, kad mylimukas turėtų būti ne per didelis, geriau plokščias nei apvalus ir pan. Pasidalinkite patirtimi kokius mylimukus turi jūsų vaikai

Lietuviai JAV dirbdami net iš minimumo sugeba sustaupyti pačiai nepigiai tolimai kelionei ir dar po šalį pakeliauti.
Tai yra visiški niekai kai neturi pinigų nei sveikatos apsaugai nei pensijai nei vaikų mokslams. Visa tai JAV yra mokama ir jei minėti Lietuviai adekvačiai atsidėtų tai jokios kelionės ir jokie makbukai jiems iš minimumo net nesisapnuotų.

Tada jie grįžta į savo superbrangų dizainerio apstatytą betoninį butą Barbicane, ant kurio vienos sienos kabo bandito Che Guevaros fizionomija, ant kitos – riebus Mao snukis, užsileidžia kokį cool jazz, atsikemša butelį šampano ir sėda prie savo “makbuko“, nė nesusimąstydami, kad visa tai, ką jie taip aistringai ir snobiškai vartoja ir yra kapitalizmo vaisiai.

Kažką gal mušė diskotekoje vaikystėje, kažkam nukirpo plaukus treninguotieji, kurie daug kam ir siejasi su šokių muzika. Kaip ir visokie narkomanai, „kislotnikai“ ir šiaip jau kvaili žmonės. Prisipažinkite, juk taip manote? Juk laikote save vos vos protingesniais, dvasingesniais už tuos, kurie linkę prie „makbukų“, DJ pultų.

Kalbant apie atnaujintus „makbukus“ reikia pažymėti, kad gamintojas išskiria pagerintą baterijos darbo laiką. Pasak „Apple“ dabar kompiuteriai su vienu įkrovimu gali dirbti iki 7 val.

pataupai... ir išeina dukart prastesnių parametrų tas makbukas, ekranas mažesnis, nėra expresscard
o su applu samplitude neina :p

Patogiai ant fotelių įsitaisę vyrukai su žieminėmis kepurėmis, makbukais ir midi kontroleriais sakė, kad jiems geriausia dirbti individualiai savo erdvėje ir visiškai nereikia skraidyti vienam pas kitą, trikdyti privatumo ir kūrybinių įpročių.

„Audioriver“ džiugina išskirtinai reiverius. Gitaros ten atsitiktinės – didžiojoje scenoje išvysi porą, bet ir joms nuotaiką diktuos sintezatoriai bei kitos techno mašinos. Makbukų tankis ten vos ne kaip „Apple“ gamykloje, o įrašų kiekis visų didžėjų kolekcijas kartu sudėjus apjuostų žemės rutulį penkiskart.

Čia dalinamasi įkvėpimu ir tai įrodo, kad menininko portretą informacinės technologijos nemenkai retušavo – vyną kibirais siurbiančius bohemos atstovus keičia savo miegamuosiuose makbukais meną kuriantys jauni žmonės, turintys tvirtą nuomonę ir ją argumentuojantys darbais, o ne tuščiais postringavimais.

- Ar tau svarbu technikos naujovės - reikia turėti moderniausią telefoną, kompiuterį?
- Labai mėgstu šiuolaikines technologijas, bet nelabai moku su jomis elgtis. Ir man nesiseka. Mėgstu gerus daiktus, bet man taip nesiseka, kad prieš dvi savaites dukra pienu užpylė iš Amerikos atsiųstą makbuką.

Nusipirk geriau knygų. Knygos duos žinių. Kai turėsi jų pakankamai, galėsi jas kažkam parduoti. Pardavęs turėsi pinigų ir makbukams, ir tarnaitėms.

Kol kas čia matau tik viena bėdą: laido (USB perėjimo) skerspjūvis yra nepakankamas, ir tas Tavo makbukas elgiasi atitinkamai – riboja jo galią...